V i l e n a s Vadapalas

TARPTAUTIN
VILNIAUS UNIVERSITETO TEISS FAKULTETO TARYBA
2003 M. BALANDIO 30 D. REKOMENDAVO PUBLIKUOTI I KNYG
KAIP MOKYMO PRIEMON.

TEIS
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI
IR JURISPRUDENCIJA

Virelyje panaudota XVII a. neinomo dailininko vario gravira

i Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto rinkini.
Autorius dkingas Vilniaus universiteto bibliotekai, u suteikt
galimyb i gravir atspausdinti knygos virelyje.

VILNIUS EUGRIMAS 2003

UDK 341 TURINYS
Va21

DOKUMENTUS I ANGL KALBOS VERT:

V il e n a s Vad a p a l a s :
1. Agresijos apibrimas. Jungtini Taut Generalins Asambljos 1974 m. gruodio
14 d. rezoliucija 3314 (XXIX),
2. Europos Bendrijos steigimo sutartis (itrauka),
3. iaurs Atlanto sutartis,
4. Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projektas, Pratarm .............................................................................................................9
patvirtintas 53 Jungtini Taut Tarptautins teiss komisijos sesijoje (2001),
5. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims (itrauka),
6. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybei, archyvams ir
skoloms (itrauka), 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI,
7. Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo 1928 m. rugsjo 13 d. sprendimas Fac-
TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
tory at Chorzow byloje (itrauka),
8. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1949 m. balandio 11 d. konsultacin ivada Repa- 1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai ......... 14
rations for Injuries Suffered in the Service of the United Nations byloje (itrauka),
9. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1980 m. gegus 24 d. sprendimas United States Dip-
1.1.1 Jungtini Taut Chartija...................................................................42
lomatic and Consular Staff in Tehran (United States of America v. Iranj byloje 1.1.2 Tarptautins teiss princip deklaracija: Deklaracija dl
(itrauka), tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi
10. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1986 m. birelio 27 d. sprendimas Military and santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut
Paramilitary Activities in and against Nicaragua (Nicaragua / United States of Chartij. Generalins Asambljos 1970 met spalio 24 dienos
America) Merits byloje (itraukos),
11. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-
rezoliucija 2625 (XXV) ..................................................................42
Nagymaros Project (Hungary / Slovakia) byloje (itraukos), 1.1.3 Sien nelieiamumo principas: Saugumo ir bendradarbiavimo
12. Tarptautinio Teisingumo Teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimas Arrest Warrant of Europoje pasitarimo, vykusio 1975 m. rugpjio 1 d.
11 April 2000 (Democratic Republic of the Congo v. Belgium) byloje, Helsinkyje, Baigiamasis aktas (itrauka) ........................................ 51
13. Arbitrao 1978 m. gruodio 9 d. sprendimas Air Services Agreement of March 27,
1946 behveen United States and France byloje (itrauka).
1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna........52
1.2.1 Agresijos apibrimas: Jungtini Taut Generalins Asambljos
V i l e n a s Vadapalas ir M i n d a u g a s V a d a p a l a s : 1974 m. gruodio 14 d. rezoliucija 3314 (XXIX) dl agresijos
1. Konvencija dl valstybi teisi ir pareig, apibrimo........................................................................................ 52
2. Deklaracija dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius
1.2.2 Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna: Tarptautinio
ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij. Generalins Asambljos 1970
met spalio 24 dienos rezoliucija 2625 (XXV). Teisingumo Teismo 1986 m. birelio 27 d. sprendimas
Military and Paramilitary Activities (Nicaragua / United
Mindaugas V a d a p a l a s : States of America) byloje (itrauka)............................................... 56
1. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 12, 1.3 iaurs Atlanto sutartis.............................................................................. 62
2. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 13.

- d i! 'i
ISBN 9955-501-46-4
2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS

2.1 Pagrindins valstybi teiss ir pareigos: Montevideo konvencija dl

Vilenas Vadupalas, 2003 valstybi teisi ir pareig.......................................................................... 68
O EUGRIMAS, 2003
 TURINYS
2.2 Valstybi teisi permimas........................................................................ 71
2.2.1 Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims
(itrauka) .........................................................................................71
2.2.2 Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs
nuosavybei, archyvams ir skoloms (itrauka) ................................76
2.3 Aukiausij valstybs pareign imunitetai nuo usienio valstybi
baudiamosios jurisdikcijos: Tarptautinio Teisingumo Teismo
2002 m. vasario 14 d. sprendimas Arrest Warrant of 11 April 2000
(Democratic Republic ofthe Congo v. Belgium) byloje (itrauka).......... 86
3. SUTARI TEIS
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss ........................................92
3.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas
Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary I Slovakia) byloje ............... 124
4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki ......................... 130
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki............................... 146
4.3. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1980 m. gegus 24 d. sprendimas
United States Diplomatic and Consular Staff in Tehran (United
States of America v. Iran) byloje (itrauka)............................................ 175
5. MOGAUS TEISS
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija......................................................... 178
5.1.1 Visuotin mogaus teisi deklaracija............................................. 178
5.1.2 Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas.... 184
5.1.3 Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas............................. 195
5.1.4 Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto fakultatyvus
protokolas......................................................................................215
5.1.5 Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto antrasis
fakultatyvus protokolas mirties bausmei panaikinti......................218
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai..............................222
5.2.1 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija.........T22
5.2.1 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
protokolas Nr. 1..............................................................................239
5.2.2 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
protokolas Nr. 4.............................................................................241
5.2.3 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
protokolas Nr. 6.............................................................................244
5.2.4 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
protokolas Nr. 7.............................................................................247
5.2.5 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
protokolas Nr. 12...........................................................................251
5.2.6 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
protokolas Nr. 13...........................................................................254
6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE
6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus
principai ir normos: Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss
paeidimus straipsni projektas, patvirtintas 53 Jungtini Taut
Tarptautins teiss komisijos sesijoje (2001)..........................................258
6.2 Valstybi atsakomybs formos tarptautinje teisminje, arbitrainje
ir sutari praktikoje................................................................................273
6.2.1 Reparacija ir restitucija: Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo
Teismo 1928 m. rugsjo 13 d. sprendimas Factory at Chorzovv
byloje (itrauka).............................................................................273
6.2.2 Reparacija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo
25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary I
Slovakia) byloje..............................................................................273
6.2.3 Kompensacija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m.
rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project
(Hungary I Slovakia) byloje.......................................................... 274
6.2.4 Satisfakcija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 2002 m. vasario
14 d. sprendimas Arrest Warrant of 11 April 2000 (Democratic
Republic ofthe Congo v. Belgium) byloje (itrauka)...................275
6.2.5 Atsakomosios priemons (represalijos): Arbitrao 1978 m.
gruodio 9 d. sprendimas Air Services Agreement ofMarch 27,
1946 between United States and France byloje (itrauka)...........275
 TURINYS
6.2.6 Atsakomj priemoni teistumo slygos: Tarptautinio
Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas
Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary I Slovakia) byloje......276
6.2.7 Diplomatin gynyba: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1949 m.
balandio 11 d. konsultacin ivada Reparations for Injuries
Suffered in the Service of the United Nations byloje...................278
6.2.8 Europos Sjungos piliei diplomatin gynyba: Europos
Bendrijos steigimo sutartis (itrauka)............................................278
7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS
7.1 Tarptautini gin sprendimo priemons: Jungtini Taut Chartija
(itrauka)..................................................................................................280
7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas................................................ 281
PRATARME
Rinkinyje pateikti pagrindiniai vieosios tarptautins teiss bendrosios
dalies dokumentai. Skaitytojas ia ras universalias tarptautines sutartis, Jung -
tini Taut Generalins Asambljos rezoliucijas, Tarptautinio Teisingumo
Teismo sprendim itraukas ir kai kuriuos kitus dokumentus.
Rinkin sudaro septyni skyriai: (1) pagrindiniai tarptautins teiss prin -
cipai, tarptautins taikos ir saugumo palaikymas, (2) valstyb kaip tarptau -
tins teiss subjektas, (3) sutari teis, (4) diplomatin teis ir konsulin
teis, (5) mogaus teiss, (6) valstybi atsakomyb tarptautinje teisje ir
(7) tarptautini gin sprendimas. Tarptautins vieosios teiss srityje teisi-
ninkas daniausiai susiduria btent su iomis tarptautins teiss akomis ir
institutais.
Pagrindinius tarptautins teiss principus vis pirma parodo Jungtini
Taut Chartija, Tarptautins teiss princip deklaracija, Montevideo kon-
vencija dl valstybi teisi ir pareig. Tarptautini santyki istorija nuo
1945 met akivaizdiai rodo, kad nepaisant gili tarptautini krizi ir re -
gionini kar, Jungtini Taut Chartija yra solidus norminis ir institucinis
tarpvalstybini, santyki pagrindas. Pasibaigus tarptautiniams konfliktams,
visada sugrtama prie pagarbos Jungtini Taut tikslams bei principams ir
prie ios organizacijos tarptautins taikos ir saugumo palaikymo proced r.
ios universalios sistemos principus geriausiai atspindi knygoje pateikta
Tarptautins teiss princip deklaracija (Generalins Asambljos rezoliucija
2625 (XXV). Montevideo konvencija dl pagrindini valstybi teisi ir pa-
reig tvirtina normas, nustatanias valstybs poymius (1 str.), federacins
valstybs status (2 str.), normas, apibrianias valstybs pripainim ir jo
pasekmes (3 ir 6 str.), ir normas, draudianias gyti usienio valstybi te -
ritorij paeidiant tarptautin teis ir pripainti tokio gijimo teistum
(11 str.). ios normos, kartu su Jungtini Taut sistemos normomis, jau se-
 10 PRATARM
PRATARM 11

niai tapo bendrosios tarptautin teiss dalimi, tarptautiniais teisiniais papro -

tautinio Teisingumo Teismo sprendimas Nicaragua byloje paaikina pagrin-
iais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 str., nustatantis, jog Lietuvos dinius karins jgos naudojimo draudimo bei savigynos klausimus.
Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripa- io rinkinio tikslas - pateikti skaitytojams pagrindinius tarptautins vie-
intais tarptautins teiss principais ir normomis, sudaro pagrind taikyti osios teiss dokumentus lietuvi kalba. Kartu reikia paymti, kad lietu -
iuos principus ir normas Lietuvos teisinje sistemoje. vi kalba nra autentika kalba jokio ia pateikiamo dokumento, skaitant
Didel dmes skyriau jgos ir grasinimo jga draudimo normoms. Ry- Jungtini Taut Chartij. Jungtini Taut oficiali dokument autentikomis
ium su tuo pateikiu Deklaracij dl agresijos apibrimo (Generalins kalbomis yra tik Jungtini Taut oficialios kalbos, Europos mogaus teisi
Asambljos rezoliucija 3314 (XXIX), taip pat ioje srityje svarbiausias Tarp - konvencijos ir jos protokol - angl ir prancz kalbos. Todl kilus
tautinio Teisingumo Teismo sprendimo Nicaragua byloje itraukas. teisiniam ginui dl i dokument termin taikymo ir aikinimo vis pir -
Teisininkui ypa svarbi tarptautini sutari teis, kodifikuota 1969 m. ma reikia vadovautis autentikomis j kalbomis.
Vienos konvencijoje dl sutari teiss. ioje srityje reikia turti omeny tai,
Pro f. habil. dr. Vilenas Vadapalas
kad Lietuvos teisinje sistemoje taikomas monistinis tarptautini sutari ir
Rinkinio sudarytojas ir vertjas
nacionalins teiss norm tarpusavio santykio modelis: Lietuvos tarptauti-
ns sutartys veikia tiesiogiai nacionalinje teiss sistemoje. Lietuvos Res - Vilnius, 2003 met birelio 5 diena
publikos Konstitucijos 138 str. 3 d. Seimo ratifikuotas tarptautines sutartis
inkorporuoja Lietuvos teisin sistem. Pagal Tarptautini sutari statymo
11 str. 1 d. visos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys tiesiogiai veikia
ir tiesiogiai taikomos Lietuvos teisinje sistemoje, aiku, su slyga, kad
vienos ar kitos sutarties normos sukuria teises ar nustato pareigas na -
cionalins teiss subjektams. Be to, Tarptautini sutari statymo 11 str.
2 d. pirmenyb atiduoda ratifikuotoms tarptautinms sutartims j kolizijos
su statymais ir kitais teiss aktais situacijose. iuos principus btina ino ti
taikant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Skaitytojui, nagrinjan -
iam 1969 m. Vienos konvencij dl sutari teiss, taip pat bus naudin gos
Gabcikovo-Nagymaros bylos itraukos, pateikiamos ios knygos sutari
teiss skyriuje.
Rinkinyje pateikiami visi Tarptautins mogaus teisi chartijos dokumen-
tai, Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai.
Atsakomybs tarptautinje teisje skyriuje skaitytojas ras Valstybi at -
sakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projekt, kuriame
Jungtini Taut Tarptautins teiss komisija kodifikavo pagrindines valsty-
bi atsakomybs tarptautinje teisje normas. Projektu jau ne kart rmsi
Tarptautinis Teisingumo Teismas. iame skyriuje taip pat galima rasti ne -
maai princip ir norm, kurias taik tarptautins teismins ir arbitrains
institucijos, sprsdamos valstybi atsakomybs bylas.
Tarptautins jurisprudencijos pavyzdiai parinkti taip, kad paaikint tarp-
tautins teiss taikym pagrindiniais i skyri klausimais. Pavyzdiui, Tarp-
 1
PAGRINDINIAI TARPTAUTINS
TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS
IR SAUGUMO PALAIKYMAS
 14 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
1.1 JUNGTINI TAUT CHARTIJA,
PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI
1.1.1 JUNGTINI TAUT CHARTIJA*
Mes, Jungtini Taut Tautos, pasiryusios
igelbti bsimas kartas nuo karo rykts, kuris du kartus vienos kartos
monms atne neapsakom kani, ir
vl tvirtinti tikjim pagrindinmis mogaus teismis, jo asmenybs
orumu bei verte, lygiomis vyr ir moter, ir dideli bei ma taut teis -
mis, ir
sudaryti slygas, kuriomis galt bti laikomasi teisingumo ir siparei -
gojim, numatyt tarptautinse sutartyse bei kituose tarptautins teiss al -
tiniuose, ir
skatinti socialin paang ir kurti geresnes laisvo gyvenimo slygas,
ir iais tikslais
bti pakanios ir taikiai gyventi kartu geros kaimynysts dvasia, ir
suvienyti ms jgas tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti, ir,
laikantis princip ir nustatant metodus, utikrinti, kad ginkl jga bt
naudojama tik siekiant bendro tikslo, ir
panaudoti tarptautines institucijas vis taut ekonominei bei socialinei
paangai skatinti,
nusprendme suvienyti ms pastangas iems tikslams pasiekti.
Todl ms vyriausybs per atstovus, susirinkusius San Francisko mies te
ir pateikusius patikrintus tinkamus galiojimus, pritar iai Jungtini
Taut Chartijai ir ja steig tarptautin organizacij, pavadint Jungtins
Tautos".
* Valstybs inios, 2002-02-13, Nr. 15, publ. Nr. 557. Jungtini Taut Chartija Lietuvos
Respublikos atvilgiu sigaliojo 1991 m. rugsjo 17 d., kai Lietuvos Respublika buvo priimta
Jungtines Tautas.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 15
I SKYRIUS. TIKSLAI IR PRINCIPAI
1 straipsnis
Jungtini Taut tikslai yra:
1. Palaikyti tarptautin taik bei saugum ir imtis veiksming kolekty
vini priemoni, siekiant ukirsti keli grsmei taikai ir j paalinti,
sustabdyti agresijos veiksmus arba kitus taikos paeidimus bei taikio
mis priemonmis, remiantis teisingumo ir tarptautins teiss princi
pais, sureguliuoti arba isprsti tarptautinius ginus arba situacijas, dl
kuri gali bti paeista taika.
2. Pltoti draugikus taut santykius, grindiamus taut lygiateisikumo
ir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kit reikiam priemo
ni visuotinei taikai stiprinti.
3. gyvendinti tarptautin bendradarbiavim sprendiant ekonominio, so
cialinio, kultrinio ir humanitarinio pobdio tarptautines problemas,
ugdant ir skatinant pagarb visoms mogaus teisms ir pagrindinms
laisvms, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos bei religijos.
4. Bti centru, vienijaniu taut veiksmus iems bendriems tikslams gy
vendinti.
2 straipsnis
Organizacija ir jos nars, siekdamos gyvendinti 1 straipsnyje nurodytus
tikslus, veikia remdamosi iais principais:
1. Organizacija grindiama vis jos nari suverenios lygybs principu.
2. Visos nars tam, kad visoms bt utikrintos teiss ir dl narysts Or
ganizacijoje nauda, siningai vykdo pagal i Chartij j prisiimtus
sipareigojimus.
3. Visos nars tarptautinius ginus sprendia taikiomis priemonmis taip,
kad nekelt grsms tarptautinei taikai bei saugumui ir teisingumui.
4. Visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga
ir jos panaudojimo tiek prie kurios nors valstybs teritorin vientisu
m arba politin nepriklausomyb, tiek kuriuo kitu bdu, nesuderi
namu su Jungtini Taut tikslais.
5. Visos nars teikia Jungtinms Tautoms visokeriop pagalb bet ku
rioje veikloje, kurios ji imasi vadovaudamasi ia Chartija, ir susilai
ko nuo pagalbos teikimo bet kuriai valstybei, prie kuri Jungtins
Tautos imasi prevencini arba prievartos veiksm.
6. Organizacija utikrina, kad valstybs, kurios nra Jungtini Taut na
rs, remtsi iais principais, jei tai btina siekiant tarptautins taikos
ir saugumo.
 16 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
7. Jokia ios Chartijos nuostata nesuteikia Jungtinms Tautoms teiss kitis
reikalus, kurie i esms priklauso kiekvienos valstybs vidaus jurisdik-
cijai, ir nepareigoja nari tokius reikalus sprsti pagal i Chartij; ta-
iau is principas netrukdo taikyti prievartos priemones pagal VII skyri.
II SKYRIUS. NARYST
3 straipsnis
Pirminiai Jungtini Taut nars yra valstybs, kurios dalyvavo Jungtini
Taut konferencijoje San Franciske steigiant tarptautin organizacij, arba
anksiau - 1942 m. sausio 1 d. - pasira Jungtini Taut deklaracij, ir
kurios pagal 110 straipsn pasira i Chartij ir j ratifikavo.
4 straipsnis
1. Jungtini Taut nars gali bti visos kitos taikingos valstybs, kurios
prisiima ioje Chartijoje tvirtintus sipareigojimus ir kurios Organi
zacijos sprendimu gali ir nori iuos sipareigojimus vykdyti.
2. Kiekviena tokia valstyb priimama Jungtini Taut nare Generalins
Asambljos sprendimu, Saugumo Tarybai rekomendavus.
5 straipsnis
Jeigu prie kuri nors Jungtini Taut nar Saugumo Taryba msi pre-
vencini arba prievartos veiksm, Generalin Asamblja, Saugumo Tarybai
rekomendavus, turi teis sustabdyti jos galimyb naudotis teismis bei pri -
vilegijomis, susijusiomis su naryste. Naudojimosi iomis teismis bei privi -
legijomis galimyb Saugumo Taryba gali vl grinti.
6 straipsnis
Jungtini Taut nar, sistemingai paeidiani ioje Chartijoje tvirtin -
tus principus, Generalin Asamblja, Saugumo Tarybai rekomendavus, gali
paalinti i Organizacijos.
III SKYRIUS. ORGANAI
7 straipsnis
1. steigiami ie pagrindiniai Jungtini Taut organai: Generalin Asam-
blja, Saugumo Taryba, Ekonomin ir Socialin Taryba, Globos Ta-
ryba, Tarptautinis Teisingumo Teismas ir Sekretoriatas.
17
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai
2. Pagal i Chartij gali bti steigiamos reikalingos pagalbins institu -
cijos.
8 straipsnis
Jungtins Tautos niekaip neriboja vyr ir moter lygi galimybi uimti
kurias nors pareigas pagrindiniuose ir pagalbiniuose jos organuose.
IV SKYRIUS. GENERALIN ASAMBLJA
SUDARYMAS
9 straipsnis
1. Generalin Asamblj sudaro visos Jungtini Taut nars.
2. Kiekvienai narei Generalinje Asambljoje gali atstovauti ne daugiau
kaip penki atstovai.
FUNKCIJOS IR GALIOJIMAI
10 straipsnis
Generalin Asamblja gali svarstyti visus klausimus ir reikalus, pagal i
Chartij priklausanius jos kompetencijai arba susijusius su ioje Chartijoje
nurodytais kit organ galiojimais ir funkcijomis, ir, iskyrus 12 straipsny je
nurodytas iimtis, bet kuriuo i i klausim ar reikal teikti rekomenda cijas
Jungtini Taut narms arba Saugumo Tarybai, arba ir Jungtini Tau t
narms, ir Saugumo Tarybai.
11 straipsnis
1.
Generalin Asamblja gali nagrinti bendrus bendradarbiavimo palai-
kant tarptautin taik ir saugum principus, skaitant nusiginklavimo
bei ginkluots reguliavimo principus, ir teikti su iais principais susi-
jusias rekomendacijas narms arba Saugumo Tarybai, arba ir narms,
ir Saugumo Tarybai.
Generalin Asamblja gali svarstyti visus su tarptautins taikos ir sau-
gumo palaikymu susijusius klausimus, kuriuos jai pateikia kuri nors
Jungtini Taut nar ar Saugumo Taryba, arba kokia nors valstyb,
kuri nra Jungtini Taut nar, pagal 35 straipsnio 2 dal, ir, iskyrus
12 straipsnyje nurodytas iimtis, gali teikti rekomendacijas iais klau-
simais suinteresuotai valstybei ar valstybms, arba Saugumo Tarybai,
arba ir Saugumo Tarybai, ir suinteresuotai valstybei ar valstybms. Bet
 18 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
kur tok klausim, dl kurio btina imtis veiksm, Generalin Asam-
blja perduoda Saugumo Tarybai-prie svarstym arba po jo.
3. Generalin Asamblja gali atkreipti Saugumo Tarybos dmes situ
acijas, galinias kelti grsm tarptautinei taikai ir saugumui.
4. Siame straipsnyje nustatyti Generalins Asambljos galiojimai neap
riboja bendros 10 straipsnio taikymo srities.
12 straipsnis
1. Saugumo Tarybai vykdant ioje Chartijoje numatytas funkcijas, susi
jusias su kokiu nors ginu ar situacija, Generalin Asamblja netei
kia jokios rekomendacijos dl io gino ar situacijos, jeigu Saugumo
Taryba to neprao.
2. Generalinis Sekretorius, Saugumo Tarybai pritarus, Generalinei Asam
bljai kiekvienoje jos sesijoje pranea apie visus su tarptautine taika
ir saugumo palaikymu susijusius klausimus, kurie tuo metu svarsto
mi Saugumo Taryboje, ir ta paia tvarka nedelsdamas pranea Gene
ralinei Asambljai, o jeigu ji neposdiaja - Jungtini Taut narms,
apie tai, kad Saugumo Taryba baig svarstyti iuos klausimus.
13 straipsnis
1. Generalin Asamblja pradeda tyrimus ir teikia rekomendacijas, siek
dama:
a) prisidti prie tarptautinio politinio bendradarbiavimo ir skatinti tarp
tautins teiss pltr bei jos kodifikavim;
b) remti tarptautin bendradarbiavim ekonominje, socialinje, kul
tros, vietimo bei sveikatos apsaugos srityse ir padti naudotis
mogaus teismis ir pagrindinmis laisvmis, nepaisant skirtingos
rass, lyties, kalbos ir religijos.
2. Kitos Generalins Asambljos pareigos, funkcijos ir galiojimai, su
sij su io straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais klausimais, nusta
tyti IX ir X skyriuose.
14 straipsnis
Remdamasi 12 straipsnio nuostatomis, Generalin Asamblja gali reko-
menduoti kiekvienos situacijos taikaus sureguliavimo priemones, nesvarbu,
kokios jos susidarymo prieastys, jei, Asambljos nuomone, tai galt pa-
kenkti bendrai gerovei arba taut draugikiems santykiams, skaitant ir situ -
acij, kylani dl ios Chartijos nuostat, kuriose idstyti Jungtini Taut
tikslai ir principai, paeidimo.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 19
15 straipsnis
1. Generalin Asamblja gauna ir nagrinja kasmetinius ir specialiuo
sius Saugumo Tarybos praneimus; iuos praneimus turi bti traukta
tarptautins taikos ir saugumo palaikymo priemoni, kuri Saugumo
Taryba nusprend imtis arba msi, ataskaita.
2. Generalin Asamblja gauna ir nagrinja kit Jungtini Taut orga
n praneimus.
16 straipsnis
Generalin Asamblja atlieka tarptautins globos sistemos funkcijas, ku-
rios jai priskirtos pagal XII ir XIII skyrius, taip pat tvirtina globos susitari -
mus dl teritorij, kurios nepripaintos strateginmis.
17 straipsnis
1. Generalin Asamblja svarsto ir tvirtina Organizacijos biudet.
2. Organizacijos nars turi padengti Organizacijos ilaidas pagal Gene
ralins Asambljos paskirstym.
3. Generalin Asamblja svarsto ir tvirtina visus finansinius bei biude
tinius susitarimus su 57 straipsnyje nurodytomis specializuotosiomis
agentromis ir svarsto j administracinius biudetus, kad galt teik
ti rekomendacijas suinteresuotoms agentroms.
BALSAVIMAS
18 straipsnis
1. Kiekvienas Generalins Asambljos narys turi vien bals.
2. Generalins Asambljos nutarimai svarbiais klausimais priimami dvi
ej tredali balsavimo metu buvusi ir balsavusi Asambljos nari
bals dauguma. Tokie klausimai yra: rekomendacijos dl tarptautins
taikos ir saugumo palaikymo, nenuolatini Saugumo Tarybos nari rin
kimai, Ekonomins ir Socialins Tarybos nari rinkimai, Globos Ta
rybos nari rinkimai pagal 86 straipsnio 1 dalies c punkt, nauj na
ri primimas Jungtines Tautas, narysts teisi ir privilegij sustab
dymas, nari paalinimas i Organizacijos, globos sistemos funkcio
navimo bei biudeto klausimai.
3. Sprendimai kitais klausimais, skaitant sprendimus dl papildom
klausim kategorij, kuriais sprendimas priimamas dviej tredali
bals dauguma, priimami balsuojant buvusi ir balsavusi nari bal
s dauguma.
20 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
19 straipsnis
Jungtini Taut nar, laiku Organizacijai nesumokjusi pinigins mokos,
praranda teis balsuoti Generalinje Asambljoje, jeigu jos siskolinimo suma
lygi jai nustatytos mokos sumai u dvejus pastaruosius metus arba j virija.
Taiau Generalin Asamblja gali leisti tokiai narei balsuoti, jeigu nustatoma,
kad moka laiku nesumokta dl nuo jos nepriklausani aplinkybi.
PROCEDRA
20 straipsnis
Generalin Asamblja renkasi eilines kasmetines sesijas ir speciali -
sias sesijas, kurios suaukiamos dl susiklosiusi aplinkybi. Specialisias
sesijas aukia Generalinis Sekretorius Saugumo Tarybos arba Jungtini Taut
nari daugumos reikalavimu.
21 straipsnis
Generalin Asamblja pati nustato savo darbo tvark. Ji irenka kiekvie-
nos sesijos Pirminink.
22 straipsnis
Generalin Asamblja gali steigti pagalbinius organus, kuri, jos nuomo-
ne, reikia jos funkcijoms atlikti.
V SKYRIUS. SAUGUMO TARYBA
SUDTIS
23 straipsnis
1. Saugumo Taryb sudaro penkiolika Jungtini Taut nari. Kinijos Res
publika, Pranczija, Taryb Socialistini Respublik Sjunga, Jung
tin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst ir Jungtins
Amerikos Valstijos yra nuolatins Saugumo Tarybos nars. Deimt kit
Jungtini Taut nari nenuolatinmis Saugumo Tarybos narmis ren
ka Generalin Asamblja, atsivelgdama pirmiausia tai, kiek Jung
tini Taut nars prisideda prie tarptautins taikos ir saugumo palai
kymo ir kiek padeda siekti kit Organizacijos tiksl, taip pat teisin
g geografin pasiskirstym.
2. Nenuolatins Saugumo Tarybos nars renkamos dvejiems metams. Pir
m kart renkant nenuolatines nares, po to, kai Saugumo Tarybos na-
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 21
ri skaiius padidintas nuo vienuolikos iki penkiolikos, dvi i keturi
papildom nari renkamos vieneri met laikotarpiui. Tarybos nar,
kurios galiojim laikas pasibaig, negali bti tuoj pat perrinkta kitai
kadencijai. 3. Kiekvienai Saugumo Tarybos narei atstovauja vienas
atstovas.
FUNKCIJOS IR GALIOJIMAI
24 straipsnis
1. Siekdamos utikrinti greit ir veiksming Jungtini Taut veikl, jos
nars patiki Saugumo Tarybai pagrindin atsakomyb u tarptautins
taikos ir saugumo palaikym ir susitaria, kad, vykdydama savo parei
gas, susijusias su ia atsakomybe, Saugumo Taryba veikia j vardu.
2. Vykdydama ias pareigas, Saugumo Taryba remiasi Jungtini Taut
tikslais ir principais. Konkrets Saugumo Tarybos galiojimai, suteikti
atsivelgiant ias pareigas, idstyti VI, VII, VIII ir XII skyriuose.
3. Saugumo Taryba Generalinei Asambljai teikia svarstyti kasmetinius
ir prireikus specialiuosius praneimus.
25 straipsnis
Jungtini Taut nars, remdamosi ia Chartija, sutinka paklusti Saugu -
mo Tarybos nutarimams ir juos vykdyti.
26 straipsnis
Siekdama prisidti prie tarptautins taikos ir saugumo tvirtinimo bei pa-
laikymo, kad ginklavimuisi pasaulyje bt panaudota kuo maiau moni darbo
ir ekonomini itekli, Saugumo Taryba, 47 straipsnyje nurodyto Karo tabo
komiteto padedama, yra atsakinga u plan, kurie bus pateikti Jungtini Taut
narms dl ginkluots reguliavimo sistemos sukrimo, parengim.
BALSAVIMAS
27 straipsnis
1. Kiekviena Saugumo Tarybos nar turi vien bals.
1. Saugumo Tarybos sprendimai procedriniais klausimais priimami de
vyni Tarybos nari bals dauguma.
2. Saugumo Tarybos sprendimai visais kitais klausimais priimami devy
ni Tarybos nari bals dauguma, skaitant vieningai balsavusi vis
nuolatini Tarybos nari balsus, jei, priimant nutarimus, remiantis VI
skyriumi ir 52 straipsnio 3 dalimi, gino alis balsuojant susilaiko.
22 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
PROCEDRA
28 straipsnis
1. Saugumo Tarybos darbas organizuojamas taip, kad ji galt funkcio
nuoti nuolat. Todl kiekviena Saugumo Tarybos nar vis laik turi
turti atstov Jungtini Taut bstinje.
2. Saugumo Taryba rengia periodinius posdius, kuriuose kiekvienai jos
narei jos nuoira gali atstovauti arba vyriausybs narys, arba kuris
nors kitas specialiai paskirtas atstovas.
3. Saugumo Taryba gali rengti posdius ne vien Organizacijos bsti
nje, bet ir kitoje, jos nuomone, darbui labiau tinkamoje vietoje.
29 straipsnis
Saugumo Taryba gali steigti pagalbinius organus, kurie, jos nuomone, rei-
kalingi jos funkcijoms vykdyti.
30 straipsnis
Saugumo Taryba pati nustato savo darbo tvark, kurioje taip pat numato
savo Pirmininko irinkimo bd.
31 straipsnis
Kiekviena Jungtini Taut nar, kuri nra Saugumo Tarybos nar, be bal-
savimo teiss gali dalyvauti nagrinjant bet kok klausim Saugumo Tary -
boje, jei tik Saugumo Tarybai atrodo, kad svarstomas klausimas ypa susi -
js su ios nars interesais.
32 straipsnis
Bet kuri Jungtini Taut nar, kuri nra Saugumo Tarybos nar, arba bet
kuri valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, jeigu tik ji yra Saugumo Ta -
ryboje nagrinjamo gino alis, svarstant gin kvieiama dalyvauti be bal-
savimo teiss. Saugumo Taryba valstybei, kuri nra Jungtini Taut nar,
savo nuoira nustato tinkamas dalyvavimo slygas.
VI SKYRIUS. TAIKUS GIN SPRENDIMAS
33 straipsnis
1. alys bet kur gin, kuriam utrukus gali kilti grsm tarptautinei
tai-< kai ir saugumui, pirmiausia turi stengtis isprsti derybomis,
tyrimu,
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 23
tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitrau, teismo sprendimu ir kreipda-
mosi regionines institucijas ar vadovaudamosi regioniniais susitari -
mais bei kitomis j nuoira pasirinktomis taikiomis priemonmis. 2.
Saugumo Taryba, kai, jos nuomone, tai yra btina, reikalauja, kad alys
gin sprst iomis priemonmis.
34 straipsnis
Saugumo Taryba gali tirti bet kur gin ar bet kuri situacij, galini
sukelti tarptautin nesantaik ar nesutarimus, kad nustatyt, ar utruks toks
ginas arba tokia situacija negresia tarptautinei taikai bei saugumui.
35 straipsnis
1. Kiekviena Jungtini Taut nar gali atkreipti Saugumo Tarybos arba
Generalins Asambljos dmes bet kur 34 straipsnyje nurodyto po
bdio gin ar situacij.
2. Valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, gali atkreipti Saugumo Ta
rybos arba Generalins Asambljos dmes kiekvien gin, kurio
alis ji yra, jeigu dl io gino ji i anksto sutinka laikytis taikaus gin
sprendimo tvarkos, numatytos ioje Chartijoje.
3. Klausimai, apie kuriuos praneta Generalinei Asambljai pagal
straipsn, sprendiami atsivelgiant 11 ir 12 straipsni nuostatas.
36 straipsnis
1. Saugumo Taryba dl 33 straipsnyje nurodyto pobdio gino arba pa
naaus pobdio situacijos gali bet kuriuo metu rekomenduoti tam tik
r procedr arba sureguliavimo metodus.
2. Saugumo Taryba atsivelgia kiekvien tokio gino sprendimo pro
cedr, kuria alys jau naudojosi j sprsdamos.
3. Pateikdama rekomendacijas pagal straipsn, Saugumo Taryba taip
pat atsivelgia tai, kad teisinio pobdio ginus alys paprastai turi
perduoti sprsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui pagal Teismo Sta
tuto nuostatas.
37 straipsnis
1. Jei alys 33 straipsnyje nurodyto pobdio gino neisprendia ia
me straipsnyje nurodytomis priemonmis, jis perduodamas sprsti Sau
gumo Tarybai.
2. Jeigu Saugumo Taryba mano, kad usitss ginas gali kelti grsm
tarptautinei taikai ir saugumui, ji sprendia, ar imtis 36 straipsnyje
24 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
nurodyt veiksm, ar rekomenduoti, jos nuomone, tinkamas gino
sprendimo slygas.
38 straipsnis
Nepaeidiant 33-37 straipsnio nuostat, Saugumo Taryba, jeigu visos
kurio nors gino alys to prao, gali teikti alims rekomendacijas, kad is
ginas bt isprstas taikiai.
VII SKYRIUS. VEIKSMAI, KAI KYLA GRSM TAIKAI, JI
PAEIDIAMA AR VYKDOMI AGRESIJOS AKTAI
39 straipsnis
Saugumo Taryba nustato grsms taikai, jos paeidimo ar agresijos akto
pavoj ir teikia rekomendacijas arba sprendia, koki reikia imtis priemo -
ni pagal 41 ir 42 straipsnius siekiant palaikyti arba atkurti tarptautin tai k
bei saugum.
40 straipsnis
Siekdama ivengti situacijos pablogjimo, Saugumo Taryba, prie pateik -
dama rekomendacijas arba nusprsdama, koki 39 straipsnyje numatyt prie -
moni reikia imtis, gali- pareikalauti, kad suinteresuotos alys laikytsi, jos
nuomone, btin arba pageidautin laikinj priemoni. ios laikinosios prie-
mons nepaeidia suinteresuot ali teisi, pretenzij arba padties. Sau-
gumo Taryba nedelsdama imasi priemoni, jei i laikinj priemoni nesi-
laikoma.
41 straipsnis
Saugumo Taryba gali nusprsti, koki priemoni, nesusijusi su ginkluo -
tosios jgos naudojimu, turi bti imamasi jos sprendimams vykdyti, taip pat
gali pareikalauti, kad Jungtini Taut nars taikyt ias priemones. Tai gali
bti visikas arba dalinis ekonomini santyki, geleinkelio, jr, oro, pa-
to, telegrafo, radijo ir kitoki ryi bei susisiekimo nutraukimas, taip pat
diplomatini santyki nutraukimas.
42 straipsnis
Jeigu, Saugumo Tarybos nuomone, 41 straipsnyje numatyt priemoni
gali nepakakti arba jau nepakanka, ji, pasinaudodama oro, jr bei sausu-
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 25
mos pajgomis, gali imtis veiksm, kuri reikia tarptautinei taikai bei sau -
gumui palaikyti arba atkurti. Tokie veiksmai gali bti demonstracijos, blo -
kada ir kitokios Jungtini Taut nari oro, jr bei sausumos pajg ope -
racijos.
43 straipsnis
1. Visos Jungtini Taut nars, prisiddamos prie tarptautins taikos ir
saugumo palaikymo, Saugumo Tarybos reikalavimu ir remdamosi spe
cialiu susitarimu ar susitarimais, sipareigoja suteikti ginkluotsias pa
jgas, pagalb bei atitinkamas aptarnavimo priemones, skaitant tran
zito teis, kurios btinos tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti.
2. Toks susitarimas ar susitarimai nustato ginkluotj pajg skaii ir
ris, j parengt bei bendr j isidstymo viet ir teikiam aptarna
vimo priemoni ir pagalbos pobd.
3. Saugumo Tarybos iniciatyva derybos dl susitarimo ar susitarim tu
ri vykti kuo trumpiau. Susitarimai sudaromi tarp Saugumo Tarybos
ir valstybi nari arba tarp Saugumo Tarybos ir valstybi nari gru
pi ir pateikiami ratifikuoti juos pasiraiusioms valstybms, remian
tis j atitinkamomis konstitucinmis procedromis.
44 straipsnis
Nusprendusi panaudoti jg, Saugumo Taryba, prie pareikalaudama, kad
Taryboje neatstovaujama valstyb nar, vykdydama pagal 43 straipsn prisi -
imtus sipareigojimus, suteikt savo ginkluotsias pajgas, turi pakviesti t
nar, jai pageidaujant, dalyvauti priimant Saugumo Tarybos sprendimus dl
jos ginkluotj pajg dalini panaudojimo.
45 straipsnis
Siekiant sudaryti galimyb Jungtinms Tautoms imtis skubi karini prie-
moni, jos nari nacionalini karini oro pajg daliniai turi bti pasireng
skubiems jungtiniams tarptautiniams prievartos veiksmams. i dalini dy d
ir parengties laipsn bei j jungtini veiksm planus nustato Saugumo Taryba,
Karo tabo komiteto padedama, kaip tai nurodyta specialiame susita rime ar
susitarimuose, nurodytuose 43 straipsnyje.
46 straipsnis
Ginkluotj pajg panaudojimo planus sudaro Saugumo Taryba, Karo
tabo komiteto padedama.
26 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
47 straipsnis
1. steigiamas Karo tabo komitetas, kuris pataria ir teikia pagalb Sau
gumo Tarybai visais j dominaniais kariniais klausimais, susijusiais
su tarptautiniu taikos ir saugumo palaikymu, kai ji panaudoja savo
inioje esanias ginkluotsias pajgas ir joms vadovauja, taip pat re
guliuoja ginkluot ir sprendia galimo nusiginklavimo klausimus.
2. Karo tabo komitet sudaro Saugumo Tarybos nuolatini nari Karo
tab virininkai ir j atstovai. Kiekviena Jungtini Taut nar, netu
rinti nuolatini atstov Komitete, turi bti Komiteto kvieiama daly
vauti jo veikloje, jeigu to reikia, kad Komitetas veiksmingai atlikt
savo pareigas.
3. Karo tabo komitetas, bdamas pavaldus Saugumo Tarybai, yra atsa
kingas u vis ginkluotj pajg, esani Saugumo Tarybos inio
je, strategin vadovavim. Vadovavimo tokioms pajgoms klausimai
turi bti isprsti vliau.
4. Karo tabo komitetas su Saugumo Tarybos leidimu ir pasikonsulta
vs su atitinkamomis regioninmis institucijomis gali steigti regioni
nius pakomiteius.
48 straipsnis
1. Visos Jungtini Taut nars arba Saugumo Tarybos sprendimu kai ku
rios i j turi imtis veiksm, kad bt gyvendinti Saugumo Tarybos
sprendimai dl tarptautins taikos bei saugumo palaikymo.
2. Jungtini Taut nars gyvendina iuos nutarimus tiesiogiai, taip pat
savo veiksmais per atitinkamas tarptautines institucijas, kuri nars
jos yra.
49 straipsnis
Jungtini Taut nars turi vieningai teikti tarpusavio pagalb gyvendi-
nant priemones, dl kuri sprendim prim Saugumo Taryba.
50 straipsnis
Jeigu Saugumo Taryba prie kuri nors valstyb imasi prevencini ar prie-
vartos priemoni, bet kuri kita valstyb, nesvarbu, ar ji yra Jungtini Taut
nar, ar ne, susidrusi su ypatingomis ekonominmis problemomis, kilusio -
mis dl mint priemoni vykdymo, turi teis konsultuotis su Saugumo Ta-
ryba dl i problem sprendimo.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 27
51 straipsnis
Jokia ios Chartijos nuostata neriboja prigimtins teiss imtis individua-
lios ar kolektyvins savigynos, jei vykdomas Jungtini Taut nars ginkluo -
tas upuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima btin priemoni tarptau-
tinei taikai ir saugumui palaikyti. Valstybs nars nedelsdamos pranea Sau-
gumo Tarybai apie priemones, kuri jos msi, gyvendindamos i savigy -
nos teis, ir kurios jokiu bdu nedaro takos Saugumo Tarybos galiojimams
bei atsakomybei pagal i Chartij bet kuriuo metu imtis veiksm, kurie, jos
manymu, yra reikalingi tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti.
VIII SKYRIUS. REGIONINIAI SUSITARIMAI
52 straipsnis
1. Jokia ios Chartijos nuostata neukerta kelio sudaryti regionini su
sitarim ar steigti institucij tarptautins taikos ir saugumo palaiky
mo klausimams sprsti region mastu, jei tik tokie susitarimai ar ins
titucijos bei j veikla suderinami su Jungtini Taut tikslais ir prin
cipais.
2. Jungtini Taut nars, sudaranios tokius susitarimus arba steigian
ios tokias institucijas, turi dti visas pastangas, kad vietinio pob
dio konfliktai, prie perduodant juos sprsti Saugumo Tarybai, bt
taikiai isprendiami remiantis tokiais regioniniais susitarimais arba
per tokias regionines institucijas.
3. Saugumo Taryba skatina, kad kuo daugiau vietinio pobdio gin
bt taikiai sprendiama pagal tokius regioninius susitarimus arba to
kiose regioninse institucijose tiek suinteresuot valstybi iniciatyva,
tiek Saugumo Tarybai nurodius.
4. is straipsnis jokiu bdu nepaeidia 34 ir 35 straipsni.
53 straipsnis
1. Saugumo Taryba, jei tai tikslinga, naudojasi tokiais regioniniais susita-
rimais ar institucijomis vykdydama prievartos veiksmus. Taiau joki
prievartos veiksm pagal iuos regioninius susitarimus arba per regio-
nines institucijas, jei tam nepritar Saugumo Taryba, nesiima tol, kol Or-
ganizacijai, suinteresuotoms vyriausybms praant, gali bti suteikta teis
sustabdyti tolesn prieikos valstybs agresij, iskyrus 107 straips nyje
numatytas priemones prie bet kuri prieik valstyb, kaip ji api-
28 I. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
budinta io straipsnio 2 dalyje, arba priemones, numatytas regioniniuose
susitarimuose, sudarytuose tam, kad bt ukirstas kelias bet kurios to-
kios valstybs agresyvios politikos atnaujinimui.
2. Svoka prieika valstyb", vartojama io straipsnio 1 dalyje, taiko -
ma tai valstybei, kuri Antrojo pasaulinio karo metu buvo bet kurios
i Chartij pasiraiusios valstybs prieas.
54 straipsnis
Saugumo Taryba visada turi bti visikai informuota apie visus veiks -
mus, kuri imtasi ar ketinama imtis pagal regioninius susitarimus arba re -
gioninse institucijose tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti.
IX SKYRIUS. TARPTAUTINIS EKONOMINIS IR
SOCIALINIS BENDRADARBIAVIMAS
55 straipsnis
Siekdamos sudaryti stabilumo bei gerovs slygas, btinas taikiems ir
draugikiems taut savitarpio santykiams, pagrstiems taut lygiateisikumo
ir laisvo apsisprendimo principu, Jungtins Tautos padeda:
a) kelti gyvenimo lyg, siekti visiko gyventoj uimtumo, geresni eko
nomins bei socialins paangos ir pltros slyg;
b) sprsti tarptautines ekonomines, socialines, sveikatos apsaugos ir su
jomis susijusias problemas; plsti tarptautin bendradarbiavim kult
ros ir vietimo srityse;
c) siekti, kad visada bt gerbiamos mogaus teiss bei pagrindins lais
vs ir j laikomasi, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ar religijos.
56 straipsnis
Visos nars, bendradarbiaudamos su Organizacija, sipareigoja imtis ben-
dr ir individuali veiksm, siekdamos 55 straipsnyje nurodyt tiksl.
57 straipsnis
1. vairios specializuotosios agentros, steigtos tarpvyriausybiniais su -
sitarimais ir turinios plai j steigiamuose aktuose nustatyt tarp -
tautin atsakomyb ekonominje, socialinje, kultrinje, vietimo,
sveikatos apsaugos ir kitose panaiose srityse, susiejamos su Jungti -
nmis Tautomis pagal 63 straipsnio nuostatas.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 29
2. ios staigos, taip susietos su Jungtinmis Tautomis, toliau vadinamos
specializuotosiomis agentromis.
58 straipsnis
Organizacija teikia rekomendacijas dl specializuotj agentr politikos
bei veiklos koordinavimo.
59 straipsnis
Jungtins Tautos prireikus inicijuoja suinteresuot valstybi derybas dl
nauj specializuotj agentr, reikaling siekiant 55 straipsnyje nurodyt
tiksl, steigimo.
60 straipsnis
Atsakomyb u iame skyriuje nurodytas Organizacijos funkcijas tenka
Generalinei Asambljai ir Generalins Asambljos vadovaujamai Ekonomi-
nei ir Socialinei Tarybai, kuriai iam tikslui suteikiami X skyriuje nurodyti
galiojimai.
X SKYRIUS. EKONOMINE IR SOCIALINE TARYBA
SUDTIS
61 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryb sudaro penkiasdeimt keturios Jung
tini Taut nars, kurias renka Generalin Asamblja.
2. Laikantis 3 dalies nuostat, atuoniolika Ekonomins ir Socialins Ta
rybos nari kasmet renkamos trejiems metams. Tarybos nar, kurios
galiojim laikas pasibaig, gali bti perrinkta kitai kadencijai.
3. Pirm kart renkant nars, po Ekonomins ir Socialins Tarybos nari
skaiiaus padidinimo nuo vienuolikos iki penkiolikos, dvi i keturi pa
pildom nari renkamos vieneri met laikotarpiui. Tarybos nar, ku
rios galiojim laikas pasibaig, negali bti perrinkta kitai kadencijai.
4. Kiekvienai Ekonomins ir Socialins Tarybos narei atstovauja vienas
atstovas.
FUNKCIJOS IR GALIOJIMAI
62 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryba gali atlikti ar inicijuoti tyrimus ir rengti
praneimus tarptautiniais ekonomikos, socialiniais, kultros, vietimo,
30 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
sveikatos apsaugos ir su jais susijusiais klausimais, taip pat bet ku-
riais iais klausimais teikti rekomendacijas Generalinei Asambljai,
Jungtini Taut narms ir suinteresuotoms specializuotosioms agen-
troms.
2. Ji gali tekti rekomendacijas, siekdama utikrinti mogaus teisi ir pa
grindini laisvi gerbim bei laikymsi.
3. Ji savo kompetencijos klausimais gali rengti konvencij projektus ir
teikti juos Generalinei Asambljai.
4. Remdamasi Jungtini Taut parengtomis taisyklmis, ji gali aukti
tarptautines konferencijas savo kompetencijos klausimais.
63 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryba su bet kuria 57 straipsnyje nurodyta
agentra gali sudaryti susitarimus, nustatanius slygas, kuriomis ati
tinkama agentra susiejama su Jungtinmis Tautomis. iuos susitari
mus tvirtina Generalin Asamblja.
2. Ji gali koordinuoti specializuotj agentr veikl, su jomis konsul-
tuodamasi ir teikdama joms rekomendacijas, taip pat teikdama reko
mendacijas Generalinei Asambljai ir Jungtini Taut narms.
64 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryba gali imtis atitinkam priemoni, kad
gaut reguliarius specializuotj agentr praneimus. Taryba gali su
daryti susitarimus su Jungtini Taut nars ir su specializuotosiomis
agentromis, kad gaut j praneimus apie priemones, kuri imtasi,
kad bt gyvendintos jos bei Generalins Asambljos rekomendaci
jos jos kompetencijai priklausaniais klausimais.
2. Taryba gali pateikti Generalinei Asambljai savo pastabas dl i pra
neim.
65 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba gali teikti informacij Saugumo Tarybai
ir pastarosios praymu jai padeda.
66 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryba, siekdama gyvendinti Generalins
Asambljos rekomendacijas, atlieka jos kompetencijai priklausanias
funkcijas.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 31
2. Taryba gali, Generalinei Asambljai pritarus, teikti paslaugas, jei to
prao Jungtini Taut nars bei specializuotosios agentros.
3. Taryba turi vykdyti ir kitas ioje Chartijoje numatytas funkcijas arba
funkcijas, kurias jai paveda Generalin Asamblja.
BALSAVIMAS
67 straipsnis
1. Kiekviena Ekonomins ir Socialins Tarybos nar turi vien bals.
2. Ekonomins ir Socialins Tarybos sprendimai priimami per balsavi
m buvusi ir balsavusi Tarybos nari bals dauguma.
PROCEDRA
68 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba sudaro komisijas ekonominiams ir socia -
liniams klausimams sprsti bei mogaus teisms remti, taip pat kitas komi -
sijas, kurios gali bti reikalingos jos funkcijoms atlikti.
69 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba kvieia bet kuri Jungtini Taut nar be
balso teiss dalyvauti svarstant tai narei ypa svarbius klausimus.
70 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba gali sudaryti susitarimus, kad specializuo-
tj agentr atstovai be balso teiss dalyvaut svarstant joje arba jos su -
darytose komisijose sprendiamus klausimus, taip pat kad jos atstovas daly -
vaut svarstant klausimus specializuotosiose agentrose.
71 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba gali sudaryti atitinkamus susitarimus, kad
bt rengiamos konsultacijos su nevyriausybinmis organizacijomis dl j
kompetencijai priskirt klausim sprendimo. Tokie susitarimai gali bti su -
daromi su tarptautinmis ir, jei reikia, su nacionalinmis organizacijomis, pa-
sikonsultavus su atitinkama Jungtini Taut nare.
72 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryba nustato savo darbo tvark, taip pat sa -
vo pirmininko rinkimo tvark.
32 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
2. Ekonomin ir Socialin Taryba aukiama, kaip nustatyta jos darbo
tvarkoje, kurioje numatytos nuostatos dl posdi suaukimo jos dau -
gumos nari reikalavimu.
XI SKYRIUS. DEKLARACIJA DL PRIKLAUSOM TERITORIJ
73 straipsnis
Jungtini Taut nars, bdamos atsakingos ar prisiimanios atsakomyb
u teritorij, kuri tautos dar nra pasiekusios visikos savivaldos, valdy -
m, pripasta i teritorij gyventoj interes pirmumo princip ir laiko savo
venta pareiga kuo daugiau prisidti keliant gyventoj gerov pagal ia Char-
tija nustatyt tarptautins taikos ir saugumo sistem, siekdamos:
a) utikrinti, tinkamai atsivelgiant i taur kultr, j politin, eko
nomin, socialin ir vietimo paang, kad bt teisingai elgiamasi
su jomis ir kad jos bt saugomos nuo piktnaudiavim;
b) pltoti savivald, tinkamai atsivelgiant i taut politinius siekius,
ir padti joms spariai vystyti laisvas politines institucijas remiantis
kiekvienai teritorijai ir jos tautoms bdingomis specifinmis aplinky
bmis ir skirtingu pasiekim lygiu;
c) stiprinti tarptautin taik ir saugum;
d) remti konstruktyvias raidos priemones, skatinti mokslo tyrinjimus,
bendradarbiauti vienai su kita ir prireikus su specializuotosiomis tarp
tautinmis institucijomis, kad bt pasiekti iame straipsnyje nurody
ti socialiniai, ekonominiai bei mokslo tikslai; ir
e) Generaliniam Sekretoriui informacijos tikslais, bet su tokiais apribo
jimais, kuri reikia saugumo ir konstituciniais sumetimais, reguliariai
perduoti statistin ir kitoki specialij informacij apie ekonomines,
socialines ir vietimo slygas teritorijose, u kurias jos yra atitinka
mai atsakingos, iskyrus teritorijas, kurioms taikomos XII ir XIII sky
ri nuostatos.
74 straipsnis
Jungtini Taut nars taip pat sutinka, kad j politika, susijusi su teri -
torijomis, kurioms taikomos io skyriaus nuostatos, kaip ir j metropolijo -
se, turi bti pagrsta bendru geros kaimynysts principu, tinkamai atsivel -
giant likusio pasaulio interesus bei gerov socialinje, ekonominje ir pre -
kybos srityse.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 33
XII SKYRIUS. TARPTAUTIN GLOBOS SISTEMA
75 straipsnis
Jungtins Tautos kuria j vadovaujam tarptautin globos sistem valdyti ir
priirti teritorijoms, kurios gali bti trauktos j vlesniais atskirais susita -
rimais. ios teritorijos toliau vadinamos globojamosiomis teritorijomis".
76 straipsnis
Atsivelgiant ios Chartijos 1 straipsnyje idstytus Jungtini Taut tiks-
lus, pagrindiniai globos sistemos udaviniai yra ie:
a) stiprinti tarptautin taik ir saugum;
b) remti globojamj teritorij gyventoj politin, ekonomin ir sociali
n paang bei j laimjimus vietimo srityje, taip pat j spari pltr
siekiant savivaldos ir nepriklausomybs, kiek tai manoma kiekvienos
teritorijos ir jos taut specifinmis slygomis bei atsivelgiant i
taut laisvai ireikt vali ir kiekvieno globos susitarimo slygas;
c) skatinti pagarb visoms mogaus teisms ir pagrindinms laisvms,
nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ir religijos, ir skatinti pasau
lio taut tarpusavio priklausomybs pripainim; ir
d) utikrinti vienod slyg sudarym visoms Jungtini Taut narms bei
j subjektams socialinje, ekonominje ir prekybos srityse, taip pat vie
nod poir juos, siekiant teisingumo, atsisakant ketinimo vykdyti
anksiau idstytus udavinius ir laikantis 80 straipsnio nuostat.
77 straipsnis
1. Globos sistema apima tokias toliau ivardyt kategorij teritorijas, ku
rios j trauktos pagal globos susitarimus:
a) teritorijas, iuo metu valdomas vadovaujantis suteiktu mandatu;
b) teritorijas, atimtas i prieik valstybi dl Antrojo pasaulinio ka
ro, ir
c) teritorijas, savanorikai trauktas globos sistem valstybi, atsa
king u j valdym.
2. Klausimas, kokios i pirmiau ivardyt kategorij teritorij ir kokio
mis slygomis turi bti trauktos globos sistem, bus vlesnio susi
tarimo dalykas.
78 straipsnis
Globos sistema neapima teritorij ali, tapusi Jungtini Taut narmis;
j tarpusavio santykiai grindiami suverenios lygybs principu.
34 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
79 straipsnis
Globos slygas kiekvienai teritorijai, kuri turi bti traukta globos sis-
tem, taip pat visus pakeitimus ar pataisas nustato tiesiogiai suinteresuotos
valstybs, taip pat valstybs, kurioms suteikti mandatai, pagal turimus ga -
liojimus, jei teritorijas pagal mandat valdo Jungtini Taut nar, ir jie turi
bti patvirtinti 83 ir 85 straipsniuose nustatyta tvarka.
80 straipsnis
1. Jei kitaip nenustatoma atskirais globos susitarimais, sudarytais pagal
77, 79 ir 81 straipsnius, kuriais kiekviena teritorija traukiama glo
bos sistem, ir, kol ie susitarimai bus sudaryti, jokia io skyriaus nuo
stata negali bti aikinama kaip pakeiianti bet kurios valstybs ar tau
tos teises arba galiojanius tarptautinius susitarimus, kuri alimis yra
Jungtini Taut nars.
2. io straipsnio 1 dalis neturi bti aikinama kaip duodanti pagrind
sustabdyti ar atidti derybas bei sudaryti susitarimus dl mandatini
ar kitoki teritorij traukimo globos sistem, kaip tai numatyta
77 straipsnyje.
81 straipsnis
globos susitarim visada turi bti trauktos slygos, kuriomis remiantis
bus valdoma teritorija, taip pat nurodyta administracija, kuri valdys globo -
jamj teritorij. Tokia administracija, toliau vadinama valdanioji admi -
nistracija", gali bti tiek viena, tiek daugiau valstybi arba pati Jungtini
Taut Organizacija.
82 straipsnis
Bet kuriame globos susitarime gali bti nurodomas strateginis regionas
arba regionai, kuriuos gali eiti visa globojamoji teritorija, kuriai taikomas
susitarimas, arba jos dalis, nepaeidiant jokio specialaus susitarimo ar su -
sitarim, sudaryt remiantis 43 straipsniu.
83 straipsnis
1. Visas Jungtini Taut funkcijas, susijusias su strateginiais regionais,
skaitant globos susitarim slyg bei j pakeitim ar patais tvirti
nim, atlieka Saugumo Taryba.
2. Pagrindiniai tikslai, idstyti 76 straipsnyje, taikomi kiekvieno strate
ginio regiono gyventojams.
3. Saugumo Taryba, laikydamasi globos susitarim slyg ir nepaeis
dama saugumo reikalavim, naudojasi Globos Tarybos parama, vyk-
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 35
dydama tas Jungtini Taut globos sistemos funkcijas, kurios susiju -
sios su strategini region politiniais, ekonominiais, socialiniais ir vie-
timo klausimais.
84 straipsnis
Valdanioji administracija turi garantuoti, kad globojamoji teritorija pa-
dt palaikyti tarptautin taik ir saugum. iam tikslui ji, vykdydama savo
sipareigojimus Saugumo Tarybai, taip pat susijusius su vietos gynyba ir tei -
ss bei tvarkos palaikymu globojamojoje teritorijoje, gali panaudoti savano -
riksias ginkluotsias pajgas ir pasinaudoti globojamosios teritorijos infra -
struktra ir suteikta pagalba.
85 straipsnis
1. Jungtini Taut funkcijas, susijusias su globos susitarimais visuose re
gionuose, nepriskirtuose prie strategini, skaitant globos susitarim s
lyg ir j pakeitim bei patais tvirtinim, atlieka Generalin Asamblja.
2. Globos Taryba, vadovaujama Generalins Asambljos, padeda Gene
ralinei Asambljai atlikti ias funkcijas.
XIII SKYRIUS. GLOBOS TARYBA
SUDTIS
86 straipsnis
1. Globos Taryb sudaro ios Jungtini Taut nars:
a) Jungtini Taut nars, kurios valdo globojamsias teritorijas;
b) Jungtini Taut nars, ivardytos 23 straipsnyje, nors jos ir neval
do globojamj teritorij;
c) kit Jungtini Taut nari, Generalins Asambljos irinkt tre
jiems metams, skaiius, kurio gali prireikti siekiant utikrinti, kad
bendras Globos Tarybos nari skaiius br lygiai paskirstytas tarp
t Jungtini Taut nari, kurios valdo globojamsias teritorijas, ir
t, kurios j nevaldo.
2. Kiekviena Globos Tarybos nar skiria vien ypa kvalifikuot asme
n, kuris jai atstovaut Globos Taryboje.
FUNKCIJOS IR GALIOJIMAI
87 straipsnis
Generalin Asamblja ir jos vadovaujama Globos Taryba, vykdydamos
savo funkcijas, gali:
36 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
a) svarstyti ataskaitas, kurias teikia valdanioji administracija;
b) priimti peticijas bei jas nagrinti, konsultuodamosi su valdanija ad
ministracija;
c) periodikai lankyti atitinkamas globojamsias teritorijas su vadovau
jania administracija suderintais terminais, ir
d) imtis mint ir kit veiksm pagal globos susitarim slygas.
88 straipsnis
Globos Taryba parengia anket apie kiekvienos globojamosios teritori-
jos gyventoj politin, ekonomin, socialin bei vietimo paang, o kiek-
vienos globojamosios teritorijos, priskirtos Generalins Asambljos kompe -
tencijai, valdanioji administracija, remdamasi ia anketa, Generalinei Asam-
bljai kasmet rengia praneimus.
BALSAVIMAS
89 straipsnis
1. Kiekviena Globos Tarybos nar turi vien bals.
1. Globos Tarybos sprendimai priimami balsavimo metu buvusi ir bal
savusi Tarybos nari bals dauguma.
PROCEDRA
90 straipsnis
1. Globos Taryba nustato savo darbo tvark, taip pat savo pirmininko
rinkimo tvark.
2. Globos Tarybos posdiai prireikus aukiami pagal taisykles, kuriose
numatyta, jog jie aukiami jos nari daugumos reikalavimu.
91 straipsnis
Globos Taryba prireikus naudojasi Ekonomins ir Socialins Tarybos bei
specializuotj agentr pagalba, sprsdama jas dominanius klausimus.
XIV SKYRIUS. TARPTAUTINIS TEISINGUMO TEISMAS
92 straipsnis
Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindin Jungtini Taut teismo
institucija. Jis veikia pagal pridedam Statut, kuris yra pagrstas Nuolati -
nio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutu ir yra ios Chartijos sudtin
dalis.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 37
93 straipsnis
1. Visos Jungtini Taut nars ipso facto yra Tarptautinio Teisingumo
Teismo Statuto alys.
2. Valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, gali bti Tarptautinio Tei
singumo Teismo Statuto alis pagal slygas, kurias kiekvienu atskiru
atveju nustato Generalin Asamblja, remdamasi Saugumo Tarybos
rekomendacija.
94 straipsnis
1. Kiekviena Jungtini Taut nar sipareigoja vykdyti Tarptautinio
Teisingumo Teismo sprendim kiekvienoje byloje, kurios alis ji
yra.
2. Jeigu kuri nors bylos alis nevykdo Teismo sprendimu jai nustatyto
sipareigojimo, kita alis gali kreiptis Saugumo Taryb, kuri prirei
kus gali pateikti rekomendacijas arba imtis sprendimui vykdyti reika
ling priemoni.
95 straipsnis
i Chartija nekliudo Jungtini Taut narms patikti sprsti savo nesu -
tarim kitiems teismams, remiantis esamais ar bsimais susitarimais.
96 straipsnis
1. Generalin Asamblja ar Saugumo Taryba gali prayti Tarptautin
Teism pateikti konsultacin ivad bet kokiu teiss klausimu.
2. Kitos Jungtini Taut institucijos ir specializuotosios agentros, ku
rioms Generalin Asamblja gali bet kuriuo metu duoti leidim, taip
pat gali prayti Teism pateikti konsultacin ivad j veikloje iky
laniais teiss klausimais.
XV SKYRIUS. SEKRETORIATAS
97 straipsnis
Sekretoriat sudaro Generalinis Sekretorius ir toks personalas, kurio ga li
prireikti Organizacijai. Generalin Sekretori skiria Generalin Asamblja
Saugumo Tarybai rekomendavus. Generalinis Sekretorius yra vyriausiasis
Jungtini Taut administracijos pareignas.
38 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
98 straipsnis
Generalinis Sekretorius ias pareigas eina visuose Generalins Asambl-
jos, Saugumo Tarybos, Ekonomins ir Socialins Tarybos bei Globos Tary-
bos posdiuose ir atlieka kitas i institucij jam patiktas funkcijas. Ge -
neralinis Sekretorius pateikia Generalinei Asambljai metin Organizacijos
darbo ataskait.
99 straipsnis
Generalinis Sekretorius turi teis atkreipti Saugumo Tarybos dmes bet
kokius klausimus, kurie, jo nuomone, gali kelti grsm tarptautins taikos
ir saugumo palaikymui.
100 straipsnis
1. Eidami savo pareigas, Generalinis Sekretorius ir Sekretoriato perso
nalas neturi prayti arba gauti nurodym i jokios Organizacijai pa
alins vyriausybs ar valdios. Jie turi susilaikyti nuo bet koki veiks
m, kurie galt pakenkti j, tik Organizacijai atsaking tarptautini
pareign, padiai.
2. Kiekviena Jungtini Taut nar sipareigoja gerbti iimtinai tarptauti
n Generalinio Sekretoriaus ir Sekretoriato personalo pareig pobd
ir nemginti daryti jiems takos, kai jie atlieka savo pareigas.
101 straipsnis
1. Sekretoriato personal skiria Generalinis Sekretorius pagal Generali
ns Asambljos nustatytas taisykles.
2. Atitinkamas personalas priimamas nuolatiniam darbui Ekonomin ir
Socialin Taryb, Globos Taryb, ir, kai reikia, kitas Jungtini Taut
institucijas. is personalas yra Sekretoriato dalis.
3. Priimant dirbti Sekretoriato personal ir nustatant tarnybos slygas, svar
biausia turi bti vadovaujamasi btinumu utikrinti, kad darbuotojai la
bai gerai dirbt, bt kompetentingi ir siningi. Parenkant personal,
turi bti tinkamai atsivelgiama kuo platesn geografin pasiskirstym.
XVI SKYRIUS. VAIRIOS NUOSTATOS
102 straipsnis
1. sigaliojus iai Chartijai, Jungtini Taut nar kiekvien sudaryt tarp -
tautin sutart ir kiekvien tarptautin susitarim turi kuo greiiau re-
gistruoti Sekretoriate ir paskelbti.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 39
2. Jeigu tokia tarptautin sutartis ar tarptautinis susitarimas neregistruo ti
pagal io straipsnio 1 dal, n viena j alis negali jais remtis n
vienoje Jungtini Taut institucijoje.
103 straipsnis
Jeigu Jungtini Taut nari sipareigojimai pagal i Chartij prietarau ja
j sipareigojimams pagal kok nors kit tarptautin susitarim, j sipa -
reigojimai pagal i Chartij turi pirmenyb.
104 straipsnis
Organizacija kiekvienos nars teritorijoje turi tok teisnum ir veiksnu -
m, kokio reikia jos funkcijoms atlikti bei siekti jos tiksl.
105 straipsnis
1. Organizacija kiekvienos savo nars teritorijoje naudojasi tokiomis pri
vilegijomis ir imunitetais, kuri btinai reikia jos tikslams pasiekti.
2. Jungtini Taut nari atstovai bei jos pareignai taip pat naudojasi to
kiomis privilegijomis ir imunitetais, kuri btinai reikia, kad galt sa
varankikai atlikti savo funkcijas, susijusias su Organizacijos veikla.
3. Generalin Asamblja gali duoti rekomendacijas, siekdama nustatyti
io straipsnio 1 ir 2 dali taikymo detales, taip pat iam tikslui Jung
tini Taut narms gali silyti sudaryti konvencijas.
XVII SKYRIUS. SAUGUMO PRIEMONS PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU
106 straipsnis
Kol pradeda galioti 43 straipsnyje nurodyti specialieji susitarimai, kurie,
Saugumo Tarybos nuomone, suteikia jai galimyb pradti eiti savo pareigas
pagal 42 straipsn, Keturi valstybi deklaracijos, pasiraytos Maskvoje 1943
met spalio 30 dien, alys ir Pranczija pagal ios deklaracijos 5 punkto
nuostatas Organizacijos vardu konsultuosis tarpusavyje ir, kai reikia, su ki -
tomis Jungtini Taut narmis dl bendr veiksm, kuri gali prireikti tarp-
tautinei taikai ir saugumui palaikyti.
107 straipsnis
i Chartija jokiu bdu nepanaikina veiksm, kuri msi arba kuriuos
sankcionavo po Antrojo pasaulinio karo u tokius veiksmus atsakingos vy-
riausybs prie bet kuri valstyb, kuri per Antrj pasaulin kar buvo bet
40 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
kurios valstybs, pasiraiusios i Chartij, prieas, teistumo, taip pat ne -
sustabdo toki veiksm.
XVIII SKYRIUS. PATAISOS
108 straipsnis
ios Chartijos pataisos sigalioja visoms Jungtini Taut narms po to, kai
jos priimamos Generalinje Asambljoje dviej tredali nari bals daugu -
ma ir jas pagal atitinkamas konstitucines procedras ratifikuoja du tredaliai
Jungtini Taut nari, skaitant visas nuolatines Saugumo Tarybos nares.
109 straipsnis
1. Siekiant perirti i Chartij, gali bti suaukta Jungtini Taut nari
Generalin konferencija dviej tredali Generalins Asambljos na
ri bals dauguma ir bet kuri septyni Saugumo Tarybos nari bal
s dauguma nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje. Kiekviena Jungti
ni Taut nar Konferencijoje turi vien bals.
2. Bet koks ios Chartijos pakeitimas, rekomenduotas Konferencijos da
lyvi dviej tredali bals dauguma, sigalios, kai j pagal atitinka
mas konstitucines procedras ratifikuos du tredaliai Jungtini Taut
nari, skaitant visas nuolatines Saugumo Tarybos nares.
3. Jeigu tokia Konferencija nebus suaukta iki Generalins Asambljos
deimtosios kasmetins sesijos nuo ios Chartijos sigaliojimo, pasi
lymas suaukti toki Konferencij traukiamas ios Generalins
Asambljos sesijos darbotvark, ir Konferencija aukiama, jei taip nu
sprendiama Generalins Asambljos nari paprasta bals dauguma
ir septyniais bet kuri Saugumo Tarybos nari balsais.
XIX SKYRIUS. RATIFIKAVIMAS IR PASIRAYMAS
110 straipsnis
1. i Chartij j pasiraiusios valstybs turi ratifikuoti pagal j atitin
kamas konstitucines procedras.
2. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtini Amerikos Valstij
Vyriausybei, kuri pranea apie kiekvien deponavim Chartij pasi
raiusioms valstybms, taip pat ir Organizacijos Generaliniam Sekre
toriui, kai jis bus paskirtas.
41
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai
3. i Chartija sigalioja, kai Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Ai
rijos Karalyst, Jungtins Amerikos Valstijos, Kinijos Respublika,
Pranczija, Taryb Socialistini Respublik Sjunga bei dauguma kit
Chartij pasiraiusi valstybi deponuoja savo ratifikavimo dokumen
tus. Ratifikavimo dokument deponavimo protokol parengia Jungti
ni Amerikos Valstij Vyriausyb ir perduoda jo kopijas visoms Char
tij pasiraiusioms valstybms.
4. i Chartij pasiraiusios valstybs, kurios j ratifikuoja po jos siga
liojimo, tampa Jungtini Taut narmis nuo tada, kai deponuoja ati
tinkamus ratifikavimo dokumentus.
111 straipsnis
i chartija, kurios tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbomis
yra autentiki, deponuojama Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybs archy-
vuose. i Vyriausyb tinkamai patvirtintas Chartijos kopijas perduoda vis
kit j pasiraiusi valstybi vyriausybms.
TAI PATVIRTINDAMI, Jungtini Taut nari vyriausybi atstovai pasi-
ra i Chartij.
PRIIMTA tkstantis devyni imtai keturiasdeimt penktj met birelio
dvideimt etj dien San Franciske.
TARPTAUTINIO TEISMO STATUTAS (r. ios knygos 7 skyri)
1.1.2 Tarptautins teiss princip deklaracija:*
DEKLARACIJA DL TARPTAUTINS TEISS PRINCIP, LIEIANI
DRAUGIKUS VALSTYBI SANTYKIUS IR J BENDRADARBIAVIM
PAGAL JUNGTINI TAUT CHARTIJ. GENERALINS ASAMBLJOS
1970 MET SPALIO 24 DIENOS REZOLIUCIJA 2625 (XXV)
Generalin Asamblja,
Primindama savo 1962 met gruodio 18 dienos rezoliucij 1815 (XVII),
1963 met gruodio 16 dienos rezoliucij 1966(XVIII), 1965 met gruodio
* Versta i: Resolutions adopted by the General Assembly during its Twenty-fifth Ses-
sion, 15 September - 17 December 1970. General Assembly. Official Records: Twenty-flfth
Session. Supplement No. 28 (A/8028). United Nations, New York, 1971, pp. 121-125
42 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
20 dienos rezoliucij 2103 (XX), 1966 met gruodio 12 dienos rezoliucij
2181 (XXI), 1967 met gruodio 18 dienos rezoliucij 2327 (XXII), 1968
met gruodio 20 dienos rezoliucij 2463 (XXIII) ir 1969 met gruodio 8
dienos rezoliucij 2533 (XXIV), kuriose ji patvirtino tarptautins teiss prin-
cip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim, pro-
gresyvaus vystymo ir kodifikavimo svarb,
Inagrinjusi praneim Specialaus komiteto dl tarptautins teiss prin-
cip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim, ku -
ris posdiavo enevoje nuo 1970 met kovo 31 iki gegus 1 dienos,
Pabrdama Jungtini Taut Chartijos aukiausi svarb tarptautins tai-
kos ir saugumo palaikymui bei valstybi draugik santyki ir bendradar -
biavimo vystymui,
Giliai sitikinusi, kad Deklaracijos dl tarptautins teiss princip, lieiani
draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut
Chartij primimas Jungtini Taut dvideimt penktj metini pro ga
prisids prie taikos pasaulyje stiprinimo ir ubr svarbi rib tarptauti ns
teiss ir valstybi santyki vystymesi, skatindama teiss virenyb tarp taut
ir ypa pasaulin taikym princip, tvirtint Chartijoje,
Nordama, kad Deklaracijos tekstas bt visuotinai platinamas,
1. Patvirtina Deklaracij dl tarptautins teiss princip, lieiani drau
gikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Tau
t Chartij, kurios tekstas pridedamas prie ios rezoliucijos;
2. Reikia savo padk Specialiam komitetui dl tarptautins teiss prin
cip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavi
m, u jo darb, apvainikuot Deklaracijos parengimu;
3. Rekomenduoja, kad bt imamasi vis pastang, kad Deklaracija tapt
visuotinai inoma.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 43
1883-oji plenarin sesija, 1970 met spalio 24 diena
PRIEDAS.
DEKLARACIJA DL TARPTAUTINS TEISS PRINCIP,
LIEIANI DRAUGIKUS VALSTYBI SANTYKIUS IR
J BENDRADARBIAVIM PAGAL JUNGTINI TAUT
CHARTIJ
PREAMBUL
Generalin Asamblja,
Vl patvirtindama, kad pagal Jungtini Taut Chartij tarptautins tai -
kos ir saugumo palaikymas bei draugik santyki ir bendradarbiavimo tarp
taut vystymas yra vieni i Jungtini Taut pamatini tiksl,
Primindama, kad Jungtines Tautas sukrusios tautos yra pasiryusios
reikti tolerancij ir gyventi tarpusavio taikoje kaip geros kaimyns,
Turdama omenyje tarptautins taikos, pagrstos laisve, lygybe, teisin-
gumu ir pagarba pagrindinms mogaus teisms, palaikymo bei stiprinimo
svarb, o taip pat draugik santyki tarp taut, nepriklausomai nuo j
politini, ekonomini bei visuomenini sistem ar j isivystymo lygi,
reikm,
Turdama omeny taip pat Jungtini Taut Chartijos aukiausi svarb
skatinant teiss virenyb tarp taut,
Laikydama, kad siningas tarptautins teiss princip, lieiani vals-
tybi draugikus santykius ir bendradarbiavim, laikymasis bei valstybi pri-
siimt pagal Chartij sipareigojim vykdymas gera valia turi didiausios
reikms tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti bei kitiems Jungtini Tau t
tikslams pasiekti,
Paymdama, kad nuo Chartijos primimo dienos pasaulyje vyk didiu-
liai politiniai, ekonominiai bei socialiniai pokyiai ir mokslo paanga padi -
dino i princip bei j veiksmingesnio taikymo Valstybi veikloje, kad ir
kurioje srityje ji bebt vykdoma, reikm,
Primindama nusistovjus princip, kad kosmin erdv, taip pat Mnu lis
ir kiti dangaus knai, negali tapti nacionalinio pasisavinimo objektu nei
skelbiant joms suverenias teises, nei naudojimosi jais ar j umimo b -
dais, nei jokiais kitais bdais, o taip pat turdama omeny tai, kad Jungti-
44 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
nse Tautose is klausimas jau buvo svarstomas siekiant sukurti atitinka -
mas nuostatas,
Bdama sitikinusi, kad valstybi sipareigojimo nesikiti kitos valsty-
bs vidaus reikalus grietas laikymasis yra esmin slyga tam, kad bt u -
tikrinta, jog tautos viena su kita gyvent taikoje, kadangi bet koki kii -
mosi form praktika ne tik paeidia pai Chartijos dvasi ir raid, bet ir
skatina sukrim situacij, kurios gresia tarptautinei taikai ir saugumui,
Primindama valstybi pareig susilaikyti j tarptautiniuose santykiuose
nuo karins, politins, ekonomins ar kokios nors kitos formos prievartos,
nukreiptos prie bet kurios valstybs politin nepriklausomyb ar teritori -
jos vientisum,
Laikydama, jog ypa svarbu, kad visos valstybs susilaikytj tarptauti -
niuose santykiuose nuo jgos panaudojimo ar grasinimo jga prie bet ku -
rios valstybs teritorijos vientisum ar politin nepriklausomyb ar bet ko -
kiu kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais,
Laikydama taip pat svarbiu tai, kad visos valstybs sprst j tarptauti -
nius ginus taikiomis priemonmis sutinkamai su Chartija,
Vl patvirtindama sutinkamai su Chartija suverenios lygybs pamatin
svarb ir pabrdama, kad Jungtini Taut tikslus galima pasiekti tik tada,
kai valstybs naudojasi suverenia lygybe ir visikai laikosi io principo rei -
kalavim savo tarptautiniuose santykiuose,
Bdama sitikinusi, kad taut pajungimas usienio priespaudai, domina-
vimas joms ar j eksploatavimas sudaro didiausi klit tarptautins taikos
ir saugumo skatinimui,
Bdama sitikinusi, kad taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo
principas sudaro esmin indl iuolaikin tarptautin teis, ir jo veiksmin-
gas taikymas turi didiausi reikm draugikiems santykiams tarp valsty-
bi, pagrstiems pagarba suverenios lygybs principui, skatinti,
Ir todl, bdama sitikinusi, kad bet koks bandymas, kuriuo siekiama i
dalies ar visikai paeisti valstybs ar alies nacionalin vienyb ar teritori -
jos vientisum, yra nesuderinamas su Chartijos tikslais ir principais,
Nagrindama Chartijos nuostatas j visumoje ir atsivelgdama Jungti -
ni Taut kompeteting organ priimtas atitinkamas rezoliucijas, lieianias
i princip turin,
Laikydama, kad i princip progresyvus vystymas ir kodifikavimas:
(a) principo, pagal kur valstybs j tarptautiniuose santykiuose susilai ko
nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo tiek prie bet kurios vals-
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 45
tybs teritorin nelieiamyb ar politin nepriklausomyb, tiek bet ku-
riuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais,
(b) principo, pagal kur valstybs sprendia savo tarptautinius ginus tai
kiomis priemonmis taip, kad nesukelt grsms tarptautinei taikai,
saugumui ir teisingumui,
(c) pareigos pagal Chartij nesikiti reikalus, kurie priklauso bet kurios
valstybs vidaus jurisdikcijai,
(d) valstybi pareigos bendradarbiauti tarpusavyje pagal Chartij,
(e) taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo,
(f) valstybi suverenios lygybs principo,
(g) valstybi sipareigojim, priimt pagal Chartij, siningo vykdymo
principo,
tokiu bdu utikrindamas j veiksmingesn taikym tarptautinje bendri -
joje, skatint Jungtini Taut tiksl gyvendinim,
prisids prie Jungtini Taut tiksl gyvendinimo skatinimo taip, kad u-
tikrins j veiksmingesn gyvendinim,
Inagrinjusi tarptautins teiss principus, lieianius draugikus valsty-
bi santykius ir j bendradarbiavim,
1. Ikilmingai skelbia iuos principus:
S, PAGAL KUR VALSTYBS J TARPTAUTINIUOSE SANTYKIUOSE
SU SILAIKO NUO GR AS IN IMO J GA AR JOS PANAUDOJIMO TIE K PR IE BET
KUR IOS VALS TYBS TERITOR IN NELIEIAMYB AR POLITIN
NEPRIKLAUSOMY B, TIEK BET KUR IUO KITU BDU, NESUDERINAMU
su JUNGTINI TAUT TIKSLAIS
Kiekviena valstyb privalo savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo
grasinimo jga ar jos panaudojimo tiek prie bet kurios valstybs teritorin
nelieiamyb ar politin nepriklausomyb, tiek bet kuriuo kitu bdu, nesu- ^
derinamu su Jungtini Taut tikslais. Toks grasinimas ar jgos panaudoji mas
yra tarptautins teiss ir Jungtini Taut Chartijos paeidimas ir nie kad
negali bti naudojamas kaip priemon tarptautiniams klausimams sprsti.
Agresyvus karas yra nusikaltimas taikai, sukeliantis atsakomyb pagal
tarptautin teis.
Sutinkamai su Jungtini Taut tikslais ir principais valstybs turi parei -
g susilaikyti nuo agresyvi kar propagandos.
46 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS 1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 47

Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo grasinimo jga ar jos panau - saugumo palaikymo srityje, ir siekti, kad Jungtini Taut saugumo palaiky-
dojimo tikslu paeisti egzistuojanias kitos valstybs tarptautines sienas ar ba mo sistema, pagrsta Chartija, bt veiksmingesn.
naudoti tai sprsti tarptautinius ginus, skaitant teritorinius ginus ar pro - Niekas aukiau idstytose nuostatose negali bti aikinama taip, kad
blemas, lieianias valstybi sienas. kokiu nors bdu iplst ar susiaurint Chartijos nuostat, lieiani atve -
Tokiu pat bdu kiekviena valstyb privalo susilaikyjijnuojgrasinirno j- jus, kai jgos panaudojimas yra teistas, turin.
ga ar jos panaudojimo tikslu paeisti tarptautins demarkacijos linijas, to-
kias, kaip tarptautiniame susitarime ar pagal j nustatytas paliaub linijas, PRINCIPAS, PAGAL KUR VALSTYBS SPRENDIA SAVO TARPTAUTINIUS GINUS
kai i valstyb yra tokio susitarimo alis, arba kuri i valstyb privalo lai- TAIKIOMIS PRIEMONMIS TAIP, KAD NESUKELT GRSMS TARPTAUTINEI
kytis kitokiu pagrindu. Taiau tai negali bti aikinama tokiu bdu, kad pa- TAIKAI, SAUGUMUI IR TEISINGUMUI
eist suinteresuot ali pozicijas dl to, kad toki linij nustatymas bei
Kiekviena valstyb sprendia savo tarptautinius ginus su kitomis vals-
tokio nustatymo pasekms gali turti special reim ar bti laikini.
tybmis taikiomis priemonmis taip, kad nesukelt grsms tarptautinei tai -
Valstybs sipareigoja susilaikyti nuo represalij, kuri metu naudojama
kai, saugumui ir teisingumui.
jga.
Todl valstybs turi siekti savo tarptautinius ginus sprsti j anksiau -
Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo bet koki prievartini veiks -
siose stadijose ir teisingai derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu,
m, kuriais atimt i taut j teis apsisprendim, laisv ir nepriklauso -
arbitrau, teisminiu nagrinjimu, kreipimsi regioninius organus ar susita -
myb, idstyt nuostatose, konkretizuojaniose lygiateisikumo bei apsi-
rimus ar kitomis taikiomis priemonmis j nuoira. Siekdamos tokio sure -
sprendimo principus.
guliavimo, alys turi susitarti dl toki taiki priemoni, kurios atitikt gin -
Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kuriais organizuoja-
o aplinkybes bei prigimt.
mos ar skatinamos organizuoti nereguliarios pajgos ar ginkluotos gaujos bei
Gino alys privalo, jei joms nepavykt pasiekti sureguliavimo viena ar
samdiniai, ketinantys siverti kitos valstybs teritorij.
kita taikia priemone, toliau siekti isprsti gin kitomis tarpusavyje sutar -
Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kuriais organizuojami,
tomis priemonmis.
skatinami ar remiami pilietinio karo ar teroristiniai veiksmai kitoje valstybje ar
Valstybs, tarptautinio gino dalyvs ir kitos valstybs turi susilaikyti nuo
juose dalyvaujama arba leidiama savo teritorijoje organizuoti veiksmus iais
bet koki veiksm, kurie apsunkint padt, sukeldami pavoj tarptautins
tikslais, jeigu tokie veiksmai susij su grasinimu jga ar jos panaudojimu.
taikos ir saugumo palaikymui, o taip pat turi veikti pagal Jungtini Taut
Valstybs teritorija negali bti karins okupacijos objektu panaudojus jg
tikslus ir principus.
paeidiant Chartijos nuostatas. Valstybs teritorija negali bti kitos valsty -
Jarptautiniai ginai turi bti sprendiami valstybi suverenios lygybs pa-
bs gijimo objektu grasinant jgaTar j panaudojus. Joks teritorijos gijimas,
grindu ir pagal laisvo j sprendimo priemoni pasirinkimo princip. Vienos
atsirads grasinant jga ar j panaudojus negali bti pripaintas teistu. Ta-
ar kitos sprendimo procedros laisvas pasirinkimas ar sutikimas su ja, tai -
iau visa tai negali bti aikinama kokiu nors bdu palieiant:
kant j esamiems ar bsimiems ginams, kuri alimis jos yra ar bus, nega li
(a) Chartijos ar kokio nors tarptautinio susitarimo, kuris buvo sudarytas
bti laikomas nesuderinamu su suverenia lygybe.
"prie Chartij ir yra teistas pagal tarptautin teis, nuostatas; ar
Niekas aukiau idstytose nuostatose nepaeidia ir nenukrypsta nuo
(b) Saugumo Tarybos kompetencij pagal Chartij.
atitinkamai taikytin Chartijos nuostat, ypa t, kurios lieia taik gin
sprendim.
Visos valstybs gera valia vykdys derybas tam, kad kuo skubiau bt su -
daryta universali sutartis dl bendro ir visiko nusiginklavimo, veiksmingai
PRINCIPAS, LIEIANTIS PAREIG PAGAL CHARTIJ NESIKITI REIKALUS,
kontroliuojamo tarptautiniu mastu, o taip pat sieks imtis tinkam priemoni,
KURIE PRIKLAUSO BET KURIOS VALSTYBS VIDAUS JURISDIKCIJAI
kad sumaint tarptautines tampas bei stiprint pasitikjim tarp valstybi.
Visos valstybs turi siningai vykdyti j sipareigojimus pagal visuoti - Jokia valstyb ar valstybi grup neturi teiss kitis, tiesiogiai ar netie -
nai pripaintus tarptautins teiss principus ir normas tarptautins taikos ir siogiai, o ir jokiu pagrindu kokios nors kitos valstybs vidaus ar usienio
48 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS [R SAUGUMO PALAIKYMAS
reikalus. Ryium su tuo ginkluota intervencija ir visos kitos kiimosi ar ban -
dym grasinti formos, nukreiptos prie valstybs teisin asmen ar prie jos
politinius, ekonominius ar kultrinius sudedamuosius elementus, yra tarp -
tautins teiss paeidimas.
Jokia valstyb neturi naudoti ar skatinti naudoti ekonominio, politinio ar
kitokio pobdio priemones tam, kad verst kit valstyb paklusti sau, kai pas-
taroji valstyb naudojasi savo suvereniomis teismis ir gauti ijos kokios nors
ries naud. Taip pat jokia valstyb neturi organizuoti, remti, kurstyti, finan-
jsuoti ar toleruoti perversminink, terorist ar ginkluot veikl, kad prievarta
nuverst kitos valstybs reim ar kitsi pilietin kov kitoje valstybje.
Jgos naudojimas siekiant atimti i taut j tautin tapatum yra j neat -
imam teisi bei nesikiimo principo paeidimas.
Kiekviena valstyb turi neatimam teis pasirinkti savo politin, ekono -
min, socialin ir kultrin sistemas, be jokio kitos valstybs kiimosi.
Niekas aukiau idstytose nuostatose neturi bti aikinama taip, kad pa-
liest atitinkamas Chartijos nuostatas, lieianias tarptautins taikos ir sau-
gumo palaikym.
VALSTYBI PAREIGA BENDRADARBIAUTI TARPUSAVYJE PAGAL CHARTIJ
Valstybs turi pareig bendradarbiauti tarpusavyje vairiose tarptautini
santyki srityse nepriklausomai nuo j politini, ekonomini bei socialini
sistem skirtum, tam, kad bt palaikoma tarptautin taika ir saugumas,
skatinamas tarptautinis ekonominis stabilumas bei paanga, taut gerov ir
tarptautinis bendradarbiavimas, laisvas nuo diskriminacijos, pagrstos iais
skirtumais.
iam tikslui:
(a) valstybs bendradarbiauja su kitomis valstybmis, palaikydamos tarp
tautin taik ir saugum;
(b) valstybs bendradarbiauja skatindamos visuotin pagarb ir mogaus
teisi bei pagrindini laisvi laikymsi vis asmen atvilgiu, taip pat
paalindamos vis form rasin diskriminacij bei vis form religi
n nepakantum;
(c) valstybs, laikydamosi suverenios lygybs ir nesikiimo princip, tvar
ko savo tarptautinius santykius ekonominje, socialinje, kultrinje,
technikos bei prekybos srityse;
(d) valstybs - Jungtini Taut nars - turi pareig imtis bendr ir indi
viduali veiksm bendradarbiaudamos su Jungtinmis Tautomis pa
gal atitinkamas Chartijos nuostatas.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 49
Valstybs, skatindamos tarptautin kultrin bei vietimo paang, ben-
dradarbiauja ekonominje, socialinje, kultrinje, o taip pat mokslo bei tech -
nologij srityse. Valstybs bendradarbiauja skatindamos ekonomin augim
pasaulyje ir ypa besivystaniose alyse.
TAUT LYGIATEISIKUMO IR APSISPRENDIMO PRINCIPAS
Dl taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo, tvirtinto Jungtini
Taut Chartijoje, visos tautos turi teis laisvai, be kiimosi i svetur, nusta tyti
savo politin status ir vykdyti savo ekonomin, socialin ir kultrin vys tymsi,
o kiekviena valstyb turi pareig gerbti i teis sutinkamai su Char tijos
nuostatomis.
Kiekviena valstyb turi teis skatinti tiek bendrais, tiek individualiais
veiksmais taut lygiateisikumo ir apsisprendimo princip sutinkamai su
Chartijos nuostatomis, ir remti Jungtines Tautas, vykdant Chartijos Jungti -
nms Tautoms priskirt atsakomyb ryium su io principo gyvendinimu
tam,_kad:
~""(a) skatint draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi; ir
(b) nedelsiant padaryt gal kolonializmui, rodydama deram pagarb su-
interesuot taut laisvai ireiktai valiai;
o taip pat turdama omenyje tai, kad taut pajungimas usienio
priespaudai, dominavimui ir eksploatacijai sudaro tiek io principo pa-
HeTdim, tiek neigim pagrindini mogaus teisi, o tai prietarauja
Chartijai.
Kiekviena valstyb turi pareig skatinti tiek bendrais, tiek individualiais
veiksmais visuotin pagarb mogaus teisms ir pagrindinms laisvms su-
tinkamai su Chartija.
Suverenios ir nepriklausomos valstybs sukrimas, laisvas jos susijungi -
mas ar apsijungimas su nepriklausoma valstybe, arba kitokio politinio sta -
tuso atsiradimas, kur laisvai nustat tauta, yra ios tautos apsisprendimo tei -
ss gyvendinimo bdai.
Kiekviena valstyb turi pareig susilaikyti nuo bet koki jgos veiksm,
kuriais i aukiau minim taut bt atimama j teis apsisprendim, lais v
ir nepriklausomyb, kuri detalizuojama io principo nuostatose. ios tautos
savo akcijose prie tokius jgos veiksmus, o taip pat pasiprieinimo veiks-
muose, kuriais siekiama gyvendinti j apsisprendimo teis, turi teis siekti
ir gauti pagalb vadovaudamosi Chartijos tikslais ir principais.
 50 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
Kolonija ar kitokia nesavavaldi teritorija turi pagal Chartij kitok statu -
s, skirting nuo valstybs, kuri valdo j, teritorijos statusas; ir toks ypatin -
gas ir skirtingas statusas pagal Chartij egzistuos tol, kol kolonijos ar nesa-
vavaldios teritorijos tauta negyvendins savo teis apsisprendim sutinka-
mai su Chartija, ypa su jos tikslais ir principais.
Niekas aukiau idstytose principuose negali bti aikinama tokiu b-
du, kad leist ar skatint kokius nors veiksmus, kuriais bt skaidomai ar -
ba visikai ar i dalies paeidiami suverenios ir nepriklausomos valstybs
teritorijos vientisumas ar politin vienyb, kai i valstyb veikia laikydama si
aukiau apibrto taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo ir todl
turi vyriausyb, atstovaujania visai tautai, kuri priklauso iai teritorijai,
nedarydama joki skirtum dl rass, tikjimo ar odos spalvos.
Kiekviena valstyb turi susilaikyti nuo bet koki veiksm, kuriais sie -
kiama suskaidyti kitos valstybs ar alies nacionalin vienyb ir teritorijos
vientisum.
VALSTYBI SUVERENIOS LYGYBS PRINCIPAS
Visos valstybs naudojasi suverenia lygybe. Jos turi lygias teises bei pa-
reigas ir yra lygiateiss tarptautins bendrijos nars, nepaisant ekonominio,
socialinio, politinio ar kitokio pobdio skirtum.
Skyrium pamus, suvereni lygyb apima iuos elementus:
(a) teiss poiriu valstybs yra lygios;
(b)kiekviena valstyb naudojasi nedalomomis visiko suvereniteto tei
smis;
(c) kiekviena valstyb turi pareig gerbti kitos valstybs, kaip teisinio sub
jekto, status;
(d)valstybs teritorijos vientisumas ir politin nepriklausomyb yra ne
lieiami;
(e) kiekviena valstyb turi teis laisvai pasirinkti ir vystyti savo politin,
socialin, ekonomin ir kultrin sistemas;
(f) kiekviena valstyb turi pareig vykdyti savo tarptautinius sipareigo
jimus visikai ir siningai ir gyventi taikoje su kitomis valstybmis.
VALSTYBI SIPAREIGOJIM, PRIIMT PAGAL CHARTIJ,
SININGO VYKDYMO PRINCIPAS
Kiekviena valstyb turi pareig siningai vykdyti sipareigojimus, jos pri-
siimtus pagal Jungtini Taut Chartij.
Kiekviena valstyb turi pareig siningai vykdyti savo sipareigojimus
pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus ir normas.
1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 51
Kiekviena valstyb turi pareig siningai vykdyti savo sipareigojimus
pagal tarptautines sutartis, galiojanias pagal visuotinai pripaintus tarptau -
tins teiss principus ir normas.
Kai sipareigojimai pagal tarptautines sutartis prietarauja Jungtini Tau -
t nari sipareigojimams pagal Jungtini Taut Chartij, sipareigojimai pa-
gal Chartij turi virenyb.
BENDROJI DALIS
2. Pareikia, kad:
Aukiau idstyti principai, juos aikinant ir taikant, yra tarpusavyje su-
sij ir kiekvienas principas turi bti aikinamas kit princip kontekste.
Niekas ioje Deklaracijoje negali bti aikinama taip, kad kaip nors pa -
eist Chartijos nuostatas ar valstybi nari teis ir pareigas pagal Chartij
arba taut teises ir pagal Chartij, atsivelgiant i teisi konkretizavim
ioje Deklaracijoje;
3. Skelbia toliau, kad:
Chartijos principai, idstyti ioje Deklaracijoje, sudaro pamatinius tarp-
tautins teiss principus, ir ryium su tuo kvieia visas valstybes vadovautis
iais principais j tarptautinje veikloje ir vystyti j tarpusavio santykius i
princip grieto laikymosi pagrindu.
1.1.3 Sien nelieiamumo principas:
SAUGUMO IR BENDRADARBIAVIMO EUROPOJE PASITARIMO, VYKUSIO 1975 M.
RUGPJIO 1 D. HELSINKYJE, BAIGIAMASIS AKTAS (ITRAUKA)*
III. Sien nelieiamumas
Dalyvaujanios valstybs laiko nelieiamomis visas viena kitos sienas,
kaip ir vis valstybi Europoje sienas, ir todl jos dabar ir ateityje vengs
bet kuri pasiksinim tas sienas.
Jos atitinkamai vengs ir bet koki reikalavim ar veiksm, kuriais sie -
kiama ugrobti bei uzurpuoti bet kurios dalyvaujanios valstybs teritorijos
dal arba vis teritorij."
* Taikos, saugumo ir bendradarbiavimo labui: 1975 m. liepos 30 - rugp. 1 dienomis Hel -
sinkyje vykusio saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo rezultatai. Vilnius: Mintis,
1975, p. 20. Lietuvos Respublika tapo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos
nare 1991 m. rugsjo 10 d. ir kartu Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo, vy -
kusio 1975 m. rugpjio 1 d. Helsinkyje, Baigiamojo akto signatare.
52 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
1.2 AGRESIJOS APIBRIMAS.
GINKLUOTAS UPUOLIMAS, AGRESIJA IR SAVIGYNA
1.2.1 Agresijos apibrimas:
JUNGTINI TAUT GENERALINS ASAMBLJOS 1974 M. GRUODIO 14 D.
REZOLIUCIJA 3314 (XXIX)*
Komitetas: 6
Balsavimas: priimta be balsavimo
Nuorodos: 3105(XXVIII), 2967(XXVII), 2781 (XXVII), 2644(XXV),
2549(XXIV), 2420(XXIII), 2330(XXII), 1181(XII), 895(IX), 688(VII),
599(VI)
Generalin Asamblja,
Inagrinjusi Specialaus agresijos apibrimo komiteto, kuris buvo steig-
tas pagal jos 1967 met gruodio 18 dienos rezoliucij 2330(XXII), prane -
im, lieiant jo septintos sesijos, vykusios nuo 1974 met kovo 11 iki ba -
landio 12 dienos, darb, kuris apm taip pat ir Agresijos apibrim, Spe -
cialaus komiteto priimt konsensusu ir jo rekomenduot priimti Generalinei
Asambljai,2
Giliai sitikinusi, jog Agresijos apibrimo primimas pasitarnaus tarp-
tautins taikos ir saugumo stiprinimui,
1. Priima Agresijos apibrim, kurio tekstas pridedamas prie ios re
zoliucijos;
2. Ireikia savo dkingum Specialaus agresijos apibrimo komitetui
u jo darb, kurio metu buvo paruotas Agresijos apibrimas;
* Versta i: Resolutions adopted by the General Assembly during its Twenty-ninth Ses-
sion, 17 September - 18 December 1974. General Assembly. Official Records: Twenty-ninth
Session. Supplement No. 31 (A/9631). United Nations, New York, 1975, p. 142-144.
2
Official Records of the General Assembly, Twenty-ninth Session, Supplement No. 19
(A/9619 and Corr. 1).
53
1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna
3.
Kvieia visas valstybes susilaikyti nuo agresijos akt ar kitokio jgos
panaudojimo, prieingo Jungtini Taut Chartijai ir Deklaracijai dl
tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius
ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij; 3
4.
Atkreipia Saugumo Tarybos dmes Agresijos apibrim, pateikt
emiau, ir rekomenduoja, kad ji turt, kai reikia, atsivelgti Api
brim kaip vadovaujanias gaires nustatant agresijos akto buvim
pagal Chartij.
2319-oji plenarin sesija
1974 met gruodio 14 diena
PRIEDAS.
AGRESIJOS APIBRIMAS
Generalin Asamblja,
Remdamasi tuo, kad vienas pagrindini Jungtini Taut tiksl yra palai -
kyti tarptautin taik ir saugum bei imtis efektyvi kolektyvi veiksm tam,
kad bt ivengta grsmi taikai, o kilusios paalintos, kad agresijos aktai
ir kitokie taikos paeidimai bt panaikinti,
Primindama, kad Saugumo Taryba pagal Jungtini Taut Chartijos 39
straipsn nustato bet kokio grsms taikai, taikos paeidimo ar agresijos ak -
to buvim ir teikia rekomendacijas arba nusprendia, koki priemoni rei -
kia imtis pagal 41 ir 42 straipsnius, kad bt utikrinta ar atkurta tarptauti n
taika ir saugumas,
Taip pat primindama valstybi pareig pagal Chartij sprsti j tarptau -
tinius ginus taikiomis priemonmis, kad nebt sukeltas pavojus tarptauti -
nei taikai, saugumui ar teisingumui,
Turdama omenyje, kad niekas iame Apibrime negali bti aikinama
taip, kad kokiu nors bd bt paliestas Chartijos nuostat dl Jungtini Tau t
organ funkcij ir gali, turinys,
Taip pat atsivelgdama tai, kad agresija yra rimiausia ir gavojimiau-
sia neteisto jgos panaudojimo^forma situacjpje, =jkaLegzistuoj vairiausi
fttrtTSasinib"naikinimo ginklai, kurf gali sukelti pasaulinio konflikto grs -
m bei visus jo katastrofikus padarinius, todl iuo metu turi bti nustaty -
tas agresijos apibrimas,
Resolution 2625 (XXV), annex.
 54 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
Vl patvirtindama valstybi pareig nenaudoti ginkluotos jgos tam, kad
i taut bt atimta j teis laisv apsisprendim, laisv ir nepriklausomy b
ar paeisti teritorin vientisum,
Vl patvirtindama tai, kad valstybs teritorija negali bti paeista, tap -
dama, net laikinai, karins okupacijos ar kitoki jgos priemoni, kuri im -
tsi kita valstyb, paeisdama Chartij, objektu, ir kad ji negali tapti ki -
tos valstybs gijimo objektu dl toki priemoni panaudojimo ar grasini -
mo jomis,
Vl patvirtindama Deklaracijos dl tarptautins teiss princip, lieian -
i draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini
Taut Chartij, nuostatas,
Bdama sitikinusi, kad agresijos apibrimo primimas, atgrasinaniai
veikdamas galim agresori, supaprastint agresijos akt nustatym ir j nu -
baudimo priemoni taikym bei palengvint nukentjusij teisi bei teis -
t interes gynim ir pagalbos jiems suteikim,
Tikdama tuo, kad nors agresijos akto vykdymo klausimas turi bti spren-
diamas vertinant kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, vis dlto yra tiks -
linga suformuluoti pamatinius principus, leidianius priimti tok sprendim,
Priima Agresijos apibrim: 4
1 straipsnis
Agresija yra valstybs ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valsty -
bs suverenitet, teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba bet
kokiu kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut Chartija, kaip nustatoma
iame Apibrime.
Aikinamoji pastaba: iame apibrime terminas valstyb":
(a) naudojamas nelieiant pripainimo klausimo ir to, ar valstyb yra
Jungtini Taut nar; ' "
(a) apima, ten kur tinkama, svok valstybi grup".
2 straipsnis
Tai, kad valstyb pirma panaudoja ginkluot jg paeisdama Chartij, su-
daro agresijos akto prima facie rodym, nors Saugumo Taryba gali pagal
4
3 ir 5 straipsnio aikinamsias pastabas galima rasti Specialaus komiteto agresijos api -
brimo klausimu praneimo 20 punkte (Official Records of the General Assembly, Twenty-
ninth Session, Supplement No. 19 (A/9619 and Corr. 1). Pareikimai dl Apibrimo yra e -
tojo komiteto praneimo 9 ir 10 punktuose (A/9890).
1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna 55
Chartij padaryti ivad, jog nebus pagrindo nustatyti, kad agresijos aktas vyk-
dytas ir yra pateisinamas dl kit reikm turini aplinkybi, taip pat dl to -
kio fakto, kad atitinkami aktai ar j pasekms nra pakankamai sunks.
3 straipsnis
Bet kuris i akt, nepriklausomai nuo karo paskelbimo, kvalifikuojamas,
vadovaujantis 2 straipsnio nuostatomis ir j pagrindu, kaip agresijos aktas:
(a) Valstybs ginkluotj pajg siverimas kitos valstybs teritorij ar
jos upuolimas, ar bet kokia karin okupacija, net laikina, vykdyta
taip siverus ar upuolus, arba bet kokia kitos valstybs teritorijos
ar jos dalies aneksija panaudojus jg,
(b) Valstybs ginkluotj pajg vykdytas kitos valstybs teritorijos bom
bardavimas ar bet koki ginkl panaudojimas prie kitos valstybs te
ritorij;
(c) Valstybs ginkluotosiomis pajgomis vykdyta kitos valstybs uost
ar pakrani blokada;
(d)Valstybs ginkluotj pajg vykdytas kitos valstybs sausumos, j
r ar oro pajg ar jr arba oro laivyn upuolimas;
(e) Vienos valstybs ginkluotj pajg, dislokuot kitos valstybs teri
torijoje pagal susitarim su ia kita jas priimania valstybe, panaudo
jimas paeidiant iame susitarime nustatytas slygas ar j buvimo pra
tsimas ioje teritorijoje pasibaigus susitarimui;
(f) Vienos valstybs veiksmai, leidiantys, kad antra valstyb panaud jai
suteikt ios pirmosios valstybs teritorij agresijos aktui prie trei
valstyb vykdyti;
(g)Valstybs ar jos vardu siuntimas ginkluot gauj, grupi, neregulia
ri pajg ar samdini, vykdani ginkluotus veiksmus prie kit vals
tyb, turintis tok sunk pobd, kuris prilygsta aukiau idstytiems
aktams, arba jos esminis sitraukimas juos.
- -'4 straipsnis
Akt, idstyt aukiau, sraas nra isamus, ir Saugumo Taryba gali
nustatyti, kad kiti aktai sudaro agresij pagal Chartijos nuostatas.
5 straipsnis
1. Jokie sumetimai - politinio, ekonominio, karinio ar kokio kito pob -
dio - negali bti naudojami agresijai pateisinti.
56 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
2. Agresyvus karas yra nusikaltimas tarptautinei taikai. Agresija sukelia
tarptautin atsakomyb.
3. Joks teritorijos gijimas ar kokia nors speciali nauda, gauta dl agre
sijos, nra ir negali bti pripainta teista.
6 straipsnis
Niekas iame apibrime negali bti aikinama tokiu bdu, kad iplst
ar susiaurint Chartijos veikim, taip pat ir jos nuostatas, lieianias atve -
jus, kai jgos panaudojimas yra teistas.
7 straipsnis
Niekas iame apibrime, ypa jos 3 straipsnis, negali daryti poveikio
teisei laisv apsisprendim, laisv ir nepriklausomyb, kuri iplaukia i
Chartijos, ir kuri turi tautos, i kuri i teis atimta jga, kaip tai paym -
ta Deklaracijoje dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus vals -
tybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij, ir ypa
tautos, esanios kolonijini ir rasistini reim ar valdioje ar kitos formos
usienio viepatavimo priespaudoje, ar toki taut teis kovoti, kad pasiek -
t tiksl, ar siekti ir gauti param pagal Chartijos principus ir sutinkamai
su aukiau paminta Deklaracija.
8 straipsnis
Jas aikinant ir taikant, aukiau idstytos nuostatos yra tarpusavyje su -
sijusios ir kiekviena j turi bti aikinama kit nuostat kontekste.
1.2.2 Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna:
TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS MIUTARY
AND PARAMILITARY ACTIVITIES IN AND AGAINST NICARAGUA
(NICARAGUA v. UNITED STATES OF AMERICA). MERITS BYLOJE (ITRAUKA)*
190. Tai, jog jgos naudojimo draudimojtaip paprotins tarptautins tei-
ss principo gali toliauLjreikia Jungtini Taut Chartijos 2 straipsnio
4 punktas, galima patvirtinti tuo faktu, jog juo danai remiasi valstybi at -
stovai savo pareikimuose teigdami, kad jis nra vien tik "tarptautms'pa-
* Versta i: I.C.J. Reports 1986, p. 14.
1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna 57
protins teiss principas, bet taip pat ios teiss pagrindinis ir kertinis prin-
cipas.Tarptautins teiss komisija, kodifikuodama sutari teis, ireik nuo-
mon, jog Chartijos teis, lieianti jgos draudim, pati savaime yra y- '
miausias pavyzdys tarptautins teiss normos, turinios jus cogens pobd.'/
\
(...) Nikaragva savo Memorandume bylos sprendimo i esms stadijoje pa-
reikia, jog principas, draudiantis naudoti jg ir tvirtintas Jungtini Tau t
Chartijos 2 straipsnio 4 punkte, tapopripaintasjus cogens". Jungtins
Valstijos savo Atsakomajame memorandume dl jurisdikcijos ir priimtinumo
klausim rado esmingu pabrti mokslinink ivadas, kad is principas yra
universali norma", universali tarptautin teis", visuotinai pripain tas
tarptautins teiss principas" ir jus cogens" principas."
191. Kas lieia kai kuriuos nagrinjamo klausimo specialius aspektus,
btmjkirti sunkiausias jgos panaudojimo formas (kurios sudaro ginkluot
upuolim) nuo kit, lengvesni form. Siekdamas nustatyti teisin norm,
kuri taikomaTioms pastarosioms formoms, Teismas gali dar kart remtis
formuluotmis, trauktomis Deklaracij dl tarptautins teiss princip,
lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jung-
tini Taut Chartij, (nurodyta aukiau Generalins Asambljos rezoliucija
2625 (XXV)). Kai jau buvo nurodyta, tai, jog valstybs prim tekst,
ireikia j opinio juris dl paprotins tarptautins teiss iuo klausimu. Salia
kai kuri formuluoi, kurios gali liesti agresij, is tekstas turi kitas,, 1
iimtinai lieianias maiau sunkesnes jgos panaudojimo formas. Ypa tokias,
kaip nurodoma ioje rezoliucijoje:
Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo grasinimo jga ar jos panau-
dojimo siekdama paeisti egzistuojanias kitos valstybes tarptautines^ sienas
arba naudoti tai sprsti tarptautiniams ginams, skaitant teritorinius ginus
ar problemas, lieianias valstybi sienas.
Valstybs sipareigoja susilaikyti nuo represalij, kuri metu naudojama
jga.
Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo bet koki prievartini veiks-
m, kuriais atimtuos Jautj teis apsisprendim, laisvir^nepriklauso-
rnyb, idstyt nuostatoserkorikretizuojaniose lygiateisikumo bei apsi -
sprendimo principus.
kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kuriais organizuoja-
mos ar skatinamos organizuoti nereguliarios pajgos ar ginkluotos gaujos bei
samdiniai, ketinantys siverti kitos valstybs teritorij.
58 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kuriais organizuojami,
skatinami ar remiami pilietinio karo ar teroristiniai veiksmai kitoje valstybje ar
juoseJaJ^vjyj,,m_arJb leidiama savo teritorijoje organizuoti veiksmus iais
tikslais, jeigu tokie veiksmai susij su grasinimu jga ar jos panaudojimu."
(...)
193. Bendroji norma, draudianti naudoti jg, leidia tam tikras iim -
tis. Argument, kuriuos pateik Jungtins Valstijos, kad pateisint veiksmus,
kuriais jas apkaltino Nikaragva, viesoje, Teismas turi pareikti savo nuo -
mon dl savigynos teiss turinio, ir, konkreiai pamus, dl kolektyvins
savigynos teiss. Vis pirma, kas dl paties ios teiss buvimo, jis paymi,
kad pagal Jungtini Taut Chartijos 51 straipsnio terminologij neatimama
teis (ar droit naturel" 5), kuri kiekviena valstyb turi ginkluoto upuoli mo
atveju, apima tiek kolektyvin, tiek individuali savigyn."
(...)
194. Kas lieia reikalavimus, pagal kuriuos reguliuojama teis savi -
gyn, kadangi alys laiko, jog i teis yra aikiai nustatyta kaip paprotins
tarptautins teiss norma, jos didiausi dmes skyr paioms slygoms, ku -
rios keliamos naudojimuisi ja. Ryium su aplinkybmis, kurioms esant kilo
is ginas, alys teikia nuorodas vien tik toki situacij, kai ginkluotas u-
puolimas jau vyko, ir todl nekelia klausimo, ar yra teistas atsakas ne -
delsiant gresiant ginkluoto upuolimo pavoj. Todl Teismas tuo reikalu ne-
pareik jokios nuomons. alys taip pat sutaria laikydamos, jog tai, ar atsa -
kas upuolim yra teistas, priklauso nuo to, ar, panaudojant savigynos prie-
mones, buvo laikomasi btinybs ir proporcingumo kriterij. Kadangi savi -
gynos teis jau sitvirtino paprotinje tarptautinje teisje, Teismui dabar reikia
apibrti specialias slygas, kuri turi bti laikomasi ja naudojantis, kartu su
ali jau nurodytomis btinybs ir proporcingumo. * 195. Individualios
savigynos atveju, pasinaudojimas ia teise priklauso nuo to, ar konkreti
valstyb tapo ginkluoto upuolimo auka. Aiku, kad pasinaudojimas
kolektyvine savigyna tokio reikalavimo nepanaikina. iuo metu jau
susiformavo bendras sutarimas dl to, koks turi bti veiksm, kurie gali bti
laikomi sudaraniais ginkluot upuolim, pobdis. Ypa laikoma, jog
sutariama, kad ginkluotas upuolimas turi bti suprantamas ne vien tik kaip
reguliarij ginkluotj pajg veiksmai perengiant tarptautin "sien, bet
ir valstybs ar jos vardu siuntimas ginkluot gauj, grupi, nereguliari pa-
5
Pranczikas droit naturel veriamas lietuvi kalb kaip prigimtin teis" (sudaryto jo
pastaba).
1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna 59
jg ar samdini, vykdani ginkluotus veiksmus, prie, kit valstyb, turin -
tis tok sunk pobd, kuris pnlygstaS^Jjttier a//aji jeguliarij pajg vyk-
domam tikrajam ginkluotam upuolimui, arba jos esminiam sitraukimui
juos". is apibrimas, nustatytas Agresijos apibrime, pridtame prie Ge -
neralins Asambljos rezoliucijos 3314 (XXIX), gali bti laikomas atspin -
diniu paprotin tarptautin teis. (...) Taip pat akivaizdu, kad tik valstyb,
kuri yra ginkluoto upuolimo auka, turrielgti, kdjTbvo taip upult ir
pareikti apie tau Paprotinje tarptautinje teisje nra normos, kuri leist
kitai valstybei vykdyti kolektyvin savigyn remiantis vien tik jos paios da -
romu situacijos vertinimu. Kai remiamasi kolektyvine savigyna, laukiama,
kad valstyb, kurios naudai naudojamasi ia teise^paskelbt, jog ji tapo gin-
kluoto upuolimo auka."
196. Lieka isprsti klausim, ar tai, jog treioji valstyb pasinaudojo ko-
lektyymesjvgynaupaitasj^s^astybs naudai, yra teista, priklauso nuo to,
ar pastaroji valstyb kreipsi, ar ne su praymu i treij valstyb (...)."
199. Bet kokiais atvejais Teismas konstatuoja, kad paprotinje tarptauti -
nje teisje, ar bendrojoje, ar specialiojoje Visos Amerikos teisinje sistemoje
nra normos, kuri leist vykdyti kolektyvin savigyn, jei nra valstybs, kuri
laiko save ginkluoto upuolimo auka, praymo. Teismas daro ivad, kad is
reikalavimas, jog valstyb, tapusi ginkluoto upuolimo auka, to prayt, papil-
do reikalavim,kad J valstYbj Mtjpaskelbs, jo.g.Lyra upulta.
200. (...) Jungtini Taut Chartijos 51 straipsnis reikalauja, kad apie prie-
mones, kuri msi valstybs, pasinaudodamos teise savigyna, turi bti ne -
delsiant praneta" Saugumo Tarybai."
(...)
211. Aukiau Teismas jau primin (193-195 punktai), jog tam, kad iim -
ties keliu bt laikomas teistu vienos valstybs jgos panaudojimas prie kit
dl to, kad pastaroji valstyb neteistai panaudojo jg prie trei valstyb, rei-
kia, kad paeidimas, iauks tok atsak, bt ginkluotas upuolimas. Todl
negalima laikyti teistu valstybs jgos panaudojimo atsakant paeidim, ku -
rio auka ji pati nebuvo, jeigu is paeidimas nebuvo ginkluotas upuolimas."
(...)
232. Pasinaudojimas kolektyvins savigynos teise lemiamas to, kad vyko
ginkluotas upuolimas ir todl yra akivaizdu, kad btent i valstybs, jo au -
kos, tiesiogiai suvokianios fakt, tikimasi, jog ji atkreips vis dmes
savo padt. Taip pat akivaizdu, jei i valstyb auka nori, kad kita valstyb
jai padt pasinaudoti kolektyvins savigynos teise, ji, kaip prasta, aikiai
to paprays."
60 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
EMIAU PATEIKIAMA TEISMO SPRENDIMO IOJE BYLOJE TEISMO
SEKRETORIATO PADARYTA BENDRA SANTRAUKA JGOS NAUDOJIMO
IR SAVIGYNOS KLAUSIMAIS.
(Jgos naudojimo draudimas ir teis savigyn) (90-91 p.)
(187-201 punktai)
Paprotinje teisje nustatyta bendra jgos draudimo norma leidia tam
tikras iimtis. Iimtis, numatant teis^,individuali .s-t kolektyvin, sayigy-,
n'^vaTsYyrJhl"iionTone, yra nustatyta paprotinje teisje, kaip tai matyti ter-
minologijoje, panaudotoje Jungtini Taut Chartijos 51 straipsnyje, kuris daro
nuorod neatskiriam teis", ir rezoliucijos 2625 (XXV) deklaracijoje. a-
lys, mananios, kad tokios teiss buvimas turi savo prigimt paprotinje tarp -
tautinje teisje, sutaria, kad atsakymas klausim, ar atsakas upuolim
yra teistas, priklauso nuo to, ar imantis savigynos priemoni buvo laiko -
masi btinumo ir proporcingumo kriterij.
Nepriklausomai nuo to, ar savigyna bt individuali, ar kolektyvin, jos
gali bti imamasi tik atsakant ginkluot upuolim". Teismo nuomone,
tai turi bti suprantama ne tik kaip reguliari ginkluotj pajg veiksmai,
perengiantys tarptautin, sien, bet ir kaip valstybs siuntimas ginkluot gauj
Mtos valstybs teritorij, jei tokia operacija dl jos masto ir pasekmi
but kvalifikuojama kaip ginkluotas upuolimas, vykdomas reguliari gin -
kluotj pajg. Teismas daro nuorod Agresijos apibrim, pridt prie
Generalins Asambljos rezoliucijos 3314 (XXIX), kaip ireikiant ryium
su tuo paprotin teis.
Teismas nemano, kad ginkluoto upuolimo" svoka apima pagalb su-
killiams ginkl tiekimo ar logistins arba kitokios paramos forma. Dar dau -
giau, Teismas mano, kad paprotinje teisje, tiek bendrojoje, tiek specialio joje
- tokioje, kaip visos Amerikos teisin sistema, nra normoj,Jkur leist
vykdyti kolektyvin savigyn nesant valstybs, nukentjusios nuo ginkluoto
upuolimo, praymo, ir laiko j papildoma slyga prie reikalavimo, kad pas -
taroji valstyb bt paskelbusi, jog ji yra upulta.
(227-238 punktai)
Vertindamas faktus pirmiausia jgos nenaudojimo principo viesoje, Teis-
mas laiko, jog minavimas 1984 met pradioje ir kai kurie Nikaragvos uos t,
naftos rengini ir jr bazi upuolimai, priskiriami Jungtinms Valstijoms,
sudaro io principo paeidimus, nebent tai bt pateisinta aplinkybmis,
paalinaniomis i veiksm neteistum. Jis taip pat laiko, kad Jungtins
Valstijos vykd prima facie io principo paeidim apginklodjnosJtSP1110"
kydarnqs_co|ra, nebent ta-bt pateisinta naudojimusi savigynos teise.
1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna 61
Kita vertus, jis nelaiko, kad Jungtini Valstij surengti netoli Nikarag -
vos sien kariniai manevrai ar fond suteikimas contras, prilygsta jgos pa-
naudojimui.
Teismas turi inagrinti, ar veiksmai, kuriuos jis laiko io principo pa-
eidimais, gali bti pateisinti naudojimusi kolektyvins savigynos teise, ir
todl turi nustatyti, ar egzistuoja tam reikalingos aplinkybs. iam tikslui jis
pirmiausia turi nustatyti^ar Nikaragva dalyvavo ginkluotame upuolime prie
Salvador, Hondr r^Kosta Rik, nes tik toks upuolimas galt pateisin ti
rmimsi savigynos teise. O dl Salvadoro, Teismas laiko, kad paprotin je
tarptautinje teisje ginkl tiekimas opozicijai kitoje valstybje nesudaro,
ios vltybsgnkoto puoljmo. O dl Hondro ir Kosta Rikos, Teis -
mas pareikia, kad nesant pakankamos informacijos apie sienos kirtimus,
vykdytus i dviej valstybi teritorij i Nikaragvos, yra sunku nusprs ti,
ar j apimtis, nagrinjant kiekvien j atskirai ar visus kartu, prilygt Ni -
karagvos vykdytam ginkluotam upuolimui. Teismas laiko, kad nei ie kir -
timai, nei, kaip teigiama, ginkl tiekimas, negali bti pagrindas naudojimuisi
kolektyvins savigynos teise pateisinti.
Antra, tam, kad nustatyt, ar Jungtins Valstijos gali pasiteisinti naudo-
jimusi savigyna, Teismas turi vertinti, ar egzistavo aplinkybs, reikalingos
naudojimuisi ia individualios ar kolektyvins savigynos teise, ir todl nag -
rinja, ar atitinkamos valstybs man, kad jos yra Nikragypsiyyjcdyto. gin-
kluoto upuolimo aukos, ir pra. Jungtini Valstij pagalbos joms naudo -
jantis kolektyvins savigynos teise. Teismas nemat joki rodym, jog ne- ;
va i valstybi elgesys atitikt toki situacij.
Pagaliau, vertindamas Jungtini Valstij veikl ryium su btinybs ir pro-
porcingumo kriterijais, Teismas negali nustatyti, kad i veiksm bt im-
tasi ikilus btinumui, ir todl nustato, kad kai kurie j negali bti laikomi
patenkinaniais proporcingumo kriterijaus reikalavimus.
Kadangi Jungtini Valstij pasirinkta kolektyvins savigynos argumen -
tacija negali bti apginta, i to iplaukia, jog Jungtins Valstijos paeid gra -
sinimo jga ar jgos naudojimo draudimo princip veiksmais, nurodytais io
skyriaus pirmajame punkte."
(Kolektyvins atsakomosios priemons atsakant veiksmus, kurie nepri-
lygsta ginkluotam upuolimui)
(211 punktas)
^Teismo" nuomone, pagal iandien galiojani tarptautin teis valstybs
neturi teiss kolektyvin ginkluot atsak veiksmus, kurie nesudaro gin
kluoto upuolimo." _ s l ^ __,=-=_,
62 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
1.3 SIAURS ATLANTO SUTARTIS
IAURS ATLANTO SUTARTIS*
Vaingtonas, 1949 met balandio 4 diena
ios Sutarties alys patvirtina j tikjim Jungtini Taut Chartijos tiks -
lais ir principais bei j trokim gyventi taikoje su visomis tautomis ir vi -
somis vyriausybmis.
Jos yra pasiryusios saugoti j taut laisv, bendr paveld ir civiliza -
cij, pagrst demokratijos, asmens laisvs ir teiss virenybs principais.
Jos siekia skatinti stabilum ir gerov iaurs Atlanto regione.
Jos yra pasiryusios suvienyti savo pastangas vykdyti kolektyvin gyny -
b ir apsaugoti taik ir saugum.
Todl jos susitaria ioje iaurs Atlanto Sutartyje:
1 straipsnis
alys sipareigoja, kaip nustatoma Jungtini Taut Chartijoje, sprsti bet
kok tarptautin gin, kuriame jos dalyvaut, taikiomis priemonmis tokiu
* Versta i: North Atlantic Treaty, iaurs Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) inter-
netin svetain (http://www.nato.int/docu/basictxt/treaty.htm l 2002 m. lapkriio 21 d. Prahos
virni susitikime iaurs Atlanto Taryba nusprend pakviesti Lietuv kartu su kitomis e -
iomis Vidurio ir Ryt Europos valstybmis pradti formalias stojimo NATO derybas. Po
i deryb 2003 m. kovo 26 d. NATO valstybs pasira iaurs Atlanto sutarties protokol
dl Lietuvos Respublikos prisijungimo (Protocol to the North Atlantic Treaty on the Acces-
sion of the Republic of Lithuania - internete adresu: http://www.nato.int/docu/basictxt/
b030326d.pdf ). iam Protokolui sigaliojus (tam btini vis 19 ali ratifikavimo ratai ir j
deponavimas), Lietuvos Respublika vis NATO valstybi vardu Generalinio Sekretoriaus bus
oficialiai pakviesta pagal iaurs Atlanto sutarties 10 straipsn prisijungti prie Sutarties (lau -
kiama, kad tai vyks 2004 m. kov). Po io kvietimo Lietuvos Respublikos Seimas turs ra -
tifikuoti iaurs Atlanto sutart pagal Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 2 punkt. Lietuvos
Respublika taps NATO nare deponavusi ratifikavimo (prisijungimo) rat Jungtini Amerikos
Valstij Vyriausybei (laukiama, kad tai vyks 2004 m. gegus mn.). Sudarytojas dkingas
doc. dr. Dainiui alimui u ioje inaoje idstyt informacij.
1.3 iaurs Atlanto sutartis 63
bdu, kad nesukelt pavojaus tarptautinei taikai ir saugumui bei teisingu -
mui, ir susilaikyti j tarptautiniuose santykiuose nuo grasinimo jga ar jos
panaudojimo bet kokiu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais.
2 straipsnis
alys prisids prie tolesnio taiki ir draugik tarptautini santyki pl -
tojimo stiprindamos j laisvas institucijas, skatindamos princip, kuriais
grindiamos ios institucijos, geresn supratim, paddamos kurti stabilu -
mo bei gerovs slygas. Jos sieks paalinti konflikt i j tarptautins eko-
nomins politikos ir skatins savitarpio ar visuotin j ekonomin bendradar -
biavim.
3 straipsnis
Tam, kad veiksmingiau siekt ios Sutarties tiksl, alys, veikdamos tiek
individualiai, tiek kartu, naudodamos nuoseklios ir veiksmingos savigarbos
bei savitarpio pagalbos priemones, palaikys ir pls savo individualius bei ko -
lektyvinius gebjimus pasiprieinti ginkluotam upuolimui.
4 straipsnis
alys tarpusavyje konsultuosis kai tik, bet kurios j manymu, bet kurios
i ali teritorijos vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui i -
kils pavojus.
5 straipsnis
alys susitaria, kad ginkluotas upuolimas prie vien ar kelias j Euro -
poje ar iaurs Amerikoje yra laikomas vis j upuolimu ir todl jos susi -
taria, kad, vykus tokiam ginkluotam upuolimui, kiekviena j, pasinaudo -
dama individualios ar kolektyvins savigynos teis, kuri pripasta Jungti-
ni Taut Chartijos 51 straipsnis, pads taip upultai aliai ar alims imda-
masi individuali ar sutart su kitomis alimis toki veiksm, kuriuos, jos
manymu, btina imtis, taip pat ir naudojant ginkluot jg tam, kad bt
atkurtas ir palaikomas saugumas iaurs Atlanto regione.
Apie bet kur tok ginkluot upuolim ir dl vis priemoni, kuri im -
tasi dl jo, nedelsiant praneama Saugumo Tarybai. Tokios priemons nu-
traukiamos, kai Saugumo Taryba imasi priemoni, btin atkurti ir palaiky ti
tarptautin taik bei saugum.
64 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS
66 straipsnis
5 straipsnio tikslais laikoma, kad vienos ar keli ali ginkluotas upuo-
limas apima ginkluot upuolim:
bet kurios ali Europoje ar iaurs Amerikoje teritorijos, Pranczi
jos Alyro departament teritorijos 7 (2), bet kurios ali teritorijos
ar sal jos jurisdikcijoje iaurs Atlanto regione iaur nuo Vio
atogros;
bet kurios ali pajg, laiv ar orlaivi, iose teritorijose ar vir j arba
bet kuriame kitame Europos regione, kuriame dislokuotos bet kurios a
li okupacins pajgos Sutarties sigaliojimo dien arba Viduriemio j
roje ar iaurs Atlanto regione iaur nuo Vio atogros.
7 straipsnis
i Sutartis nelieia ir negali bti aikinama kaip lieianti kokiu nors b du
ali, kurios yra Jungtini Taur nars, teises ir sipareigojimus pagal
Chartij, ar Saugumo Tarybos pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos
ir saugumo palaikym.
8 straipsnis
Kiekviena ali pareikia, kad joks galiojantis tarp jos ir kurios nors ki -
tos alies ar kurios nors treiosios valstybs tarptautinis sipareigojimas ne -
prietarauja ios Sutarties nuostatoms ir sipareigoja neprisiimti jokio tarp -
tautinio sipareigojimo, prietaraujanio iai Sutariai.
9 straipsnis
iuo alys steigia Taryb, kurioje kiekvienai j yra atstovaujama, tam,
kad bt nagrinjami klausimai, lieiantys ios Sutarties gyvendinim. Ta-
ryba yra organizuojama taip, kad galt bti bet kuriuo metu skubiai su -
aukta. Taryba steigia tokias pagalbines institucijas, kurios gali bti btinos;
ypa ji gali nedelsdama steigti gynybos komitet, kuris rekomenduoja prie -
mones 3 ir 5 straipsniams gyvendinti.
6
Teritorij, kurioms taikomas 5 straipsnis, apibrimai buvo perirti iaurs Atlanto
Sutarties Protokolo dl Graikijos ir Turkijos prisijungimo, pasirayto 1951 met spalio 22 dien,
2 straipsnyje.
7
1963 sausio 16 d. iaurs Atlanto Taryba pabr, kad, kiek tai lieia buvusius Pranc
zijos Alyro departamentus, atitinkamos ios Sutarties nuostatos nebetaikomos nuo 1962 me
t liepos 3 dienos.
1.3 iaurs Atlanto sutartis 65
10 straipsnis
alys, vieningai sutarusios, gali pakviesti prisijungti prie ios Sutarties
bet kuri kit Europos valstyb, stengiani paremti ios Sutarties princi -
pus ir prisidti prie iaurs Atlanto regiono saugumo. Taip pakviesta bet kuri
valstyb gali tapti ios Sutarties alimi deponuodama savo prisijungimo ra -
tus Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybei. Jungtini Amerikos Valstij Vy-
riausyb prane kiekvienai aliai apie kiekvien toki prisijungimo rat de-
ponavimo akt.
11 straipsnis
i Sutartis yra ratifikuojama ir jos nuostatas alys vykdo pagal j atitin-
kamas konstitucines procedras. Ratifikaciniai ratai deponuojami kuo grei -
iau Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybei, kuri prane visoms kitoms sig-
natarms apie kiekvien deponavimo akt. Sutartis sigalioja tarp valstybi,
j ratifikavusi, kai tik deponuojami daugumos signatar, tarp j Belgijos,
Kanados, Pranczijos, Liuksemburgo, Nyderland, Jungtins Karalysts ir
Jungtini Valstij ratifikaciniai ratai ir sigalioja kit valstybi atvilgiu j
ratifikacini rat deponavimo dien. 8 (2)
12 straipsnis
Pasibaigus Sutarties deimties met galiojimo laikui ar bet kuriuo metu
vliau alys, jei viena j to reikalauja, tarpusavyje konsultuojasi tam, kad
Sutartis bt perirta, atsivelgdamos veiksnius, kurie tuo metu palies
taik ir saugum iaurs Atlanto regione, skaitant universali ir regionini
susitarim, skirt tarptautins taikos ir saugumo palaikymo pagal Jungtini
Taut Chartij, pltojim.
13 straipsnis
Pasibaigus Sutarties dvideimties met galiojimo laikui, kiekviena ali
gali nustoti bti alimi prajus metams po to, kai ji pranea apie savo de -
nonsavimo akt Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybei, kuri prane visoms
kitoms signatarms apie kiekvien denonsavimo akt.
14 straipsnis
i Sutartis, kurios anglikasis ir pranczikasis tekstai yra vienodai au-
tentiki, deponuojami Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybs archyvuo-
8
Sutartis sigaliojo 1949 met rugpjio 24 d. po to, kai buvo deponuoti vis valstybi
signatari ratifikaciniai ratai.
66 1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO
PALAIKYMAS

se. Jungtini Valstij Vyriausyb prane visoms kitoms signatarms apie

kiekvien deponavimo akt. Tinkamai patvirtintas kopijas i Vyriausyb
perduos kir signatari Vyriausybms.

Inaos:
1. Teritorij, kurioms taikomas 5 straipsnis, apibrimai buvo perirti
iaurs Atlanto Sutarties Protokolo dl Graikijos ir Turkijos prisijun
gimo, pasirayto 1951 met spalio 22 dien, 2 straipsnyje.
2. 1963 sausio 16 d. iaurs Atlanto Taryba pabr, kad, kiek tai lie
ia buvusius Pranczijos Alyro departamentus, atitinkamos ios Su
tarties nuostatos nebetaikomos nuo 1962 met liepos 3 dienos.
3. Sutartis sigaliojo 1949 met rugpjio 24 d. po to, kai buvo depo
nuoti vis valstybi signatari ratifikaciniai ratai.
VALSTYB KAIP TARPTAUTINS
TEISS SUBJEKTAS
68 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
2.1 PAGRINDINS VALSTYBI TEISS IR PAREIGOS:
MONTEVIDEO KONVENCIJA DL VALSTYBI
TEISI IR PAREIG
KONVENCIJA DL VALSTYBI TEISI IR PAREIG, PATVIRTINTA SEPTINTOJE
AMERIKOS VALSTYBI KONFERENCIJOJE. PASIRAYTA MONTEVIDEO, 1933
MET GRUODIO 26 DIEN*
(ITRAUKA)
Vyriausybs, atstovaujamos Septintoje tarptautinje Amerikos valstybi
konferencijoje:
Siekdamos sudaryti Konvencij dl valstybi teisi ir pareig, paskyr
iuos galiotuosius atstovus:
(...)
Kurie, pateik savo galiojimo ratus, pripaintus galiojaniais ir tinka-
mais, susitar dl:
1 straipsnis
._ Valstyb kaip tarptautins teiss subjektas turi turti iuos poymius:
(a)jinuolatinius gyventojus; (b) apibrt teritorij; (c) Vyriausyb; ir (d) ge -
bjim umegzti santykius su kitomis valstybmis. '
2 straipsnis
Federalin valstyb sudaro vien subjekt pagal tarptautin teis.
3 straipsnis
Valstyb politikai egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar j pripasta ki-
tos valstybs. Valstyb, net prie j pripastant, turi teis ginti savo vien -
tisum ir nepriklausomyb, utikrinti savo apsaug bei gerov, ir dl to
organizuoti save kaip mano tinkama, priimti statymus pagal savo porei -
kius, valdyti savo institucijas ir apibrti savo teism jurisdikcij bei kom -
petencij.
Naudojimosi iomis teismis ribos yra tik tokios, kiek kitos valstybs nau -
dojasi savo teismis pagal tarptautin teis.
* Versta i: League of Nations Treaty Series, vol. CLXV, 1936, No 3802, p. 20-31.
2.1 Pagrindins valstybi teiss ir pareigos: Montevideo konvencija dl valstybi teisi ir pareig 69
4 straipsnis
% Valstybs teisikai yra lygios, turi tokias paias teises ir galimybes jo -
mis lygiai naudotis. Kiekvienos j teiss nepriklauso nuo tos galios, kuri
jji turi tam, kad jas apsaugot, taiau iplaukia i paprasiausio valstybs,
kaip tarptautins teiss subjekto, egzistavimo fakto.
5 straipsnis
Valstybi pagrindins teiss jokiu bdu negali bti ribojamos.
6 straipsnis
Valstybs pripainimas paprasiausiai reikia tai, kad j pripastanti vals-
tyb sutinka su tuo, kad kita valstyb yra subjektas,, turintis visas teises ir
pareigas, kurias apibria tarptautin teis. Pripainimas yra beslygikas ir
neataukiamas.
7 straipsnis
Valstybs pripainimas gali bti aikiai ireiktas arba numanomas. Pas- \
tarasis iplaukia i bet kokio veiksmo, ireikianio ketinim pripainti nauj
valstyb.
8 straipsnis
Jokia valstyb neturi teiss kitis kitos valstybs vidaus ar usienio rei-
kalus.
9 straipsnis
Valstybi jurisdikcija j nacionalins teritorijos ribose taikoma visiems
gyventojams.
statymai ir valstybs institucijos vienodai apsaugo pilieius ir usienie -
ius, o usienieiai negali reikalauti kitoki ar platesni teisi negu pilieiai.
10 straipsnis
Valstybi pagrindinis interesas - isaugoti taik. Bet kokie tarp j ky -
lantys ginai turi bti sprendiami pripaint taiki priemoni pagalba.
11 straipsnis
Susitarianios valstybs galutinai nustato, kad j elgesio norma yra ai -
kus sipareigojimas nepripainti teritorini gijim ar koki nors pirmeny -
bi, pasiekt jga tiek panaudojant ginklus, tiek grasinant diplomatiniams
70 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
atstovams, ar kokiomis nors kitomis veiksmingomis priemonmis. Valsty-
bs teritorija yra nelieiama ir negali tapti objektu nei karins okupacijos,
nei jokios kitos jgos priemons, kuri dl kokios nors prieasties iai vals -
tybei net laikinai primest kita valstyb tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai.
12 straipsnis
i Konvencija nelieia sipareigojim, Auktj Susitariani ali pri -
siimt pagal tarptautinius susitarimus.
13 straipsnis
i Konvencij Auktosios Susitarianios alys ratifikuoja pagal j ati -
tinkamas konstitucines procedras. Urugvajaus Respublikos usienio reika -
l ministras perduoda Vyriausybms jos autentikas patvirtintas kopijas auk-
iau nurodytu ratifikavimo tikslu. Ratifikavimo ratai deponuojami Visos
Amerijos Sjungos, kuri pranea apie tok deponavim Vyriausybms sig-
natarms, archyvuose Vaingtone. Toks praneimas laikomas apsikeitimu ra-
tifikavimo ratais.
14 straipsnis
i Konvencija sigalios tarp Auktj Susitariani ali tokia tvarka, ko -
kia jos deponuos savo atitinkamus ratifikacinius ratus.
15 straipsnis
ios Konvencijos galiojimas neterminuotas, taiau j galima denonsuoti
praneant apie tai prie metus Visos Amerikos Sjungai, kuri perduoda to -
kius praneimus kitoms Vyriausybms signatarms. Pasibaigus iam termi-
nui, Konvencija nustoja galios j denonsavusios alies atvilgiu, bet lieka
galioti likusioms Auktosioms Susitarianioms alims.
16 straipsnis
i Konvencija atvira prisijungti ir tapti jos dalyve valstybms, kurios nra
jos signatars. Atitinkami ratai deponuojami Visos Amerijos Sjungos, kuri
pranea apie tok deponavim Vyriausybms signatarms, archyvuose.
Tai liudydami, ie galiotieji atstovai pasira ia Konvencij ispan, an-
gl, portugal ir prancz kalbomis ir sutvirtino j savo atitinkamais ant-
spaudais Montevideo mieste, Urugvajaus Respublikoje, i 1933 met gruo -
dio 26 dien.
2.2 Valstybi teisi permimas 71
2.2 VALSTYBI TEISI PERMIMAS
2.2.1 Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo
sutartims (itrauka)*
1 DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
(...)
2 straipsnis
VARTOJAMI TERMINAI
1. ios Konvencijos tikslais:
(...)
(b) valstybi teisi permimas" reikia vienos valstybs pakeitim kita
neant atsakomyb u teritorijos tarptautinius santykius;
(c) valstyb pirmtak" reikia valstyb, kuri pakeit kita valstyb
vykus valstybi teisi permimui;
(d) valstyb teisi permja reikia valstyb, kuri pakeit kit vals
tyb vykus valstybi teisi permimui;
(...)
9 straipsnis
VALSTYBS TEISI PERMJOS PAREIKIMAS DL VALSTYBS PIRMTAKS
SUTARI
1. sipareigojimai ar teiss pagal galiojanias sutartis, lieianias teritori j
valstybi teisi permimo dien, netampa valstybs teisi perm jos
ar kit i sutari valstybi dalyvi sipareigojimais ar teismis vien tik
dl to, kad valstyb teisi permja padar vienaal pareikim, teig-
dama, kad ios sutartys toje teritorijoje galioja toliau.
* Versta i: Vienna Convention on Succession of States in respect of Treaties / Web-site
of the United Nations International Law Commission http://www.un.org/1aw/ile/texts/trea-
succ.htm. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims buvo priimta 1978 met
rugpjio 22 dien, sigaliojo - 1996 met lapkriio 6 dien pagal jos 49 straipsnio 1 dalies
nuostatas. 2003 met birelio mnes, kai buvo baigiamas ruoti is rinkinys, Lietuvos Res-
publika ioje konvencijoje nedalyvavo.
72 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
2. iuo atveju valstybi teisi permimo pasekmes sutartims, kurios io
valstybi teisi permimo dien galiojo ioje teritorijoje, reguliuoja
i Konvencija.
(...)
11 straipsnis
SIEN REIMAI
Valstybi teisi permimas pats savaime nelieia:
(a) sienos, kuri nustato sutartis; ar
(b) sipareigojim ir teisi, kurias nustato sutartis ir kurios lieia sienos
reim.
(...)
II DALIS. TEISI PERMIMAS TERITORIJOS DALIAI
15 straipsnis
TEISI PERMIMAS TERITORIJOS DALIAI
Kai valstybs teritorijos dalis ar kai kokia nors teritorija, u kurios tarp-
tautinius santykius atsako valstyb, taiau nra jos teritorijos dalis, tampa
kitos valstybs teritorijos dalimi:
(a) valstybs pirmtaks sutartys nustoja galioti teritorijai, kuri lieia vals
tybi teisi permimas, nuo valstybi teisi permimo dienos; ir
(b) valstybs teisi permjos sutartys sigalioja teritorijai, kuri lieia
valstybi teisi permimas, nuo valstybi teisi permimo dienos; ne
bent i sutarties sekt ar kitokiu bdu bt nustatyta, kad sutarties
taikymas iai teritorijai bt nesuderinamas su ios sutarties objektu
ir tikslu ar radikaliai pakeist jos vykdymo slygas.
III DALIS. NAUJOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS
1 SKIRSNIS. BENDROJI TAISYKL
16 straipsnis
SANTYKIS SU VALSTYBS PIRMTAKS SUTARTIMIS
Nauja nepriklausoma valstyb neprivalo laikyti galiojania ar tapti ali -
mi kokios nors sutarties tik dl to fakto, kad valstybi teisi permimo die n
sutartis galiojo teritorijai, kuriai taikomas valstybi teisi permimas.
2.2 Valstybi teisi permimas 73
2 SKIRSNIS. DAUGIAALS SUTARTYS
17 straipsnis
DALYVAVIMAS SUTARTYSE, GALIOJANIOSE VALSTYBI TEISI PERMIMO DIEN
1. Su 2 ir 3 dali taikymo slyga, nauja nepriklausoma valstyb gali, da
rydama pareikim apie teisi permim, gyti sutarties dalyvs statu
s bet kokioje daugiaalje sutartyje, kuri valstybi teisi permimo die
n galiojo teritorijoje, kuriai taikomas valstybi teisi permimas.
2. 1 dalis netaikoma, jei i sutarties seka ar kitokiu bdu bt nustaty
ta, kad sutarties taikymas naujos nepriklausomos valstybs atvilgiu
bt nesuderinamas su ios sutarties objektu ir tikslu ar radikaliai pa
keist jos vykdymo slygas.
3. Kai pagal sutarties nuostatas ar dl riboto besiderjusi dl jos valsty
bi skaiiaus ir sutarties objekto bei tikslo, kokios nors kitos valstybs
dalyvavimui reikia vis ali sutikimo, nauja nepriklausoma valstyb
gali gyti ios sutarties alies status tik gavusi tok sutikim.
(...)
22 straipsnis
PRANEIMAS APIE TEISI PERMIM
1. Praneimas apie teisi permim daugiaals sutarties atvilgiu pagal
17 ar 18 straipsnius turi bti padarytas ratu.
23 straipsnis
PRANEIMO APIE TEISI PERMIMO PASEKMS
1. Nebent pati sutartis numato kitaip ar buvo susitarta kitaip, nauja ne-
priklausoma valstyb, kuri padaro praneim apie valstybi teisi pe-
rmim pagal 17 straipsn ar 18 straipsnio 2 dal, laikoma sutarties
alimi nuo valstybi teisi permimo dienos ar nuo sutarties sigalio-
jimo dienos, priklausomai nuo to, kuri diena sek paskiau.
(...)
3 SKIRSNIS. DVIALS SUTARTYS
24 straipsnis
SLYGOS, KURIOMS ESANT SUTARTIS LAIKOMA GALIOJANIA
VALSTYBI TEISI PERMIMO ATVEJU
1. Dvial sutartis, kuri valstybi teisi permimo dien galiojo teritori -
jai, kuri lieia valstybi teisi permimas, laikoma galiojania tarp
74 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
naujos nepriklausomos valstybs ir kitos valstybs sutarties alies, kai:
(a) jos aikiai dl to susitaria; ar
(b) dl j veiksm jos laikomos dl to susitarusiomis.
Sutartis, kuri laikoma galiojanti pagal 1 dal, taikoma santykiuose tarp
naujos nepriklausomos valstybs ir kitos valstybs sutarties alies nuo
valstybi teisi permimo dienos, nebent kitoks ketinimas sekt i j
susitarimo ar bt nustatyta kitaip.
(...)
IV DALIS. VALSTYBI SUSIJUNGIMAS IR ATSISKYRIMAS
31 straipsnis
VALSTYBI SUSIJUNGIMO PASEKMS SUTARTIMS,
GALIOJANIOMS VALSTYBI TEISI PERMIMO DIEN
1. Kai susijungia dvi ar daugiau valstybi ir taip sudaro vien valstyb
permj, bet kokia galiojanti joms valstybi teisi permimo dien
sutartis lieka galioti valstybs permjos atvilgiu, nebent:
(a) valstyb permja ir kita valstyb sutarties alis at kitos valstybs
sutarties alys susitaria kitaip; ar
(b)i sutarties seka ar kitokiu bdu nustatyta, kad sutarties taikymas
valstybei teisi permjai bt nesuderinamas su ios sutarties ob
jektu ir tikslu ar radikaliai pakeist jos vykdymo slygas.
2. Bet kokia sutartis, kuri lieka galioti pagal 1 dal, taikoma tik tos vals
tybs teisi permjos teritorijos daliai, kuriai i sutartis galiojo vals
tybi teisi permimo dien, nebent:
(a) daugiaals sutarties, nepriklausanios sutari, nurodyt 17
straipsnio 3 dalyje, kategorijai, atveju valstyb teisi permja pa
daro pareikim, kad sutartis bus taikoma visai jos teritorijai;
(b) daugiaals sutarties, priklausanios sutari, nurodyt 17 straips
nio 3 dalyje, kategorijai, atveju valstyb teisi permja ir kitos
valstybs sutarties alys susitaria kitaip; ar
(c) dvials sutarties atveju valstyb teisi permja ir kita valstyb
sutarties alis susitaria kitaip.
3. 2 dalies (a) punktas netaikomas, jei i sutarties seka ar yra nustatyta
kitokiu bdu, jog sutarties taikymas visos valstybs teisi permjos
teritorijai bt nesuderinamas su ios sutarties objektu ir tikslu ar ra
dikaliai pakeist jos vykdymo slygas.
(...)
2.2 Valstybi teisi permimas 75
34 straipsnis
VALSTYBI TEISI PERMIMAS VALSTYBS DALI ATSISKYRIMO ATVEJAIS
1. Kai valstybs teritorijos dalis ar dalys atsiskiria sukurdamos vien ar
daugiau valstybi, nepriklausomai nuo to, ar valstyb pirmtak toliau
egzistuoja:
(a) bet kokia sutartis, kuri galioja valstybi teisi permimo dien vi
sai valstybs pirmtaks teritorijai, galioja toliau kiekvienai tokiu
bdu susikrusiai valstybei;
(b) bet kokia sutartis, kuri galioja valstybi teisi permimo dien tik
tam tikrai valstybs pirmtaks teritorijos daliai, kuri tapo valsty
be teisi permja, galioja toliau tik vienai iai valstybei teisi pe
rmjai.
2. 1 dalis netaikoma, kai:
(a) suinteresuotos valstybs susitaria kitaip; ar
(b) i sutarties seka ar yra nustatyta kitokiu bdu, jog sutarties taiky
mas valstybs teisi permjos teritorijos atvilgiu bt nesuderi
namas su ios sutarties objektu ir tikslu ar radikaliai pakeist jos
veikimo slygas.
35 straipsnis
PADTIS, SUSIDARANTI JEI VALSTYB TOLIAU EGZISTUOJA
ATSISKYRUS JOS TERITORIJOS DALIAI
Kai, atsiskyrus kokiai nors valstybs teritorijos daliai, valstyb pirmtak
toliau egzistuoja, bet kokia sutartis, kuri valstybi teisi permimo dien ga-
liojo valstybei pirmtakei, galioja toliau liekaniai teritorijai nebent:
(a)suinteresuotos valstybs susitaria kitaip;
(b) nustatyta, kad sutartis liet tik teritorij, kuri atsiskyr nuo
valstybs
pirmtaks; ar
(c)i sutarties seka ar yra nustatyta kitokiu bdu, jog sutarties taikymas
valstybs pirmtaks atvilgiu bt nesuderinamas su ios sutarties ob
jektu ir tikslu ar radikaliai pakeist jos vykdymo slygas.
(...)
38 straipsnis
PRANEIMAI
1. Bet koks praneimas pagal 31, 32 ar 36 straipsnius turi bti padary -
tas ratu. (...)
 76 2.2 Valstybi teisi permimas 77
2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS

V DALIS. KITOS NUOSTATOS 6 straipsnis

FIZINI AR JURIDINI ASMEN TEISS IR SIPAREIGOJIMAI
39 straipsnis Jokia ios Konvencijos nuostata negali bti laikoma kaip kokiu nors b-
VALSTYBS ATSAKOMYBS IR KARO VEIKSM PRADIOS ATVEJAI du sprendianti kok nors klausim, lieiant fizini ar juridini asmen tei -
ios Konvencijos nuostatos neapsprendia jokio klausimo, kuris gali kilti ses ir sipareigojimus.
i valstybs tarptautins atsakomybs ar karo veiksm pradios ryium su
valstybi teisi permimo pasekmmis sutariai.
II DALIS. VALSTYBS NUOSAVYB
40 straipsnis
KARO OKUPACIJOS ATVEJAI I SKIRSNIS. VADAS
ios Konvencijos nuostatos neapsprendia jokio klausimo, kuris gali kilti (...)
dl sutarties ryium su teritorijos karine okupacija.
II straipsnis
VALSTYBS NUOSAVYBS PERJIMAS BE KOMPENSACIJOS
2.2.2 Vienos konvencija dl valstybi teisi Pagal ios Dalies straipsni nuostatas ir jei kitaip nesusitar suinteresuotos
permimo valstybs nuosavybei, archyvams valstybs ar nenusprend kompetetinga tarptautin institucija, valstybs nuosa-
ir skoloms (itrauka)* vyb pereina i valstybs pirmtaks valstybei teisi permjai be kompensacijos.
(...)
1 DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

(...) 2 SKIRSNIS. NUOSTATOS, LIEIANIOS SPECIALIAS

2 straipsnis VALSTYBI TEISI PERMIMO KATEGORIJAS
NAUDOJAMI TERMINAI
14 straipsnis
1. ios Konvencijos tikslais:
VALSTYBS TERITORIJOS DALIES PERDAVIMAS
(a) valstybi teisi permimas" reikia vienos valstybs pakeitim kita
1. Kai valstyb perduoda dal savo teritorijos kitai valstybei, valstybs
neant atsakomyb u teritorijos tarptautinius santykius;
nuosavybs perjimo i valstybs pirmtaks valstybei teisi perm
(b) valstyb pirmtak" reikia valstyb, kuri pakeit kita valstyb vy
jai klausimas sprendiamas j susitarimu.
kus valstybi teisi permimui;
1. Nesant tokio susitarimo:
(c) valstyb teisi permja" reikia valstyb, kuri pakeit kit valsty
(a) valstybs pirmtaks nekilnojamas valstybs turtas, esantis teritori
b, vykus valstybi teisi permimui;
joje, kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei tei
(...)
si permjai;
(b) valstybs pirmtaks kilnojamas valstybs turtas, susijs su valsty
bs pirmtaks veikla teritorijoje, kuri lieia valstybi teisi per
* Versta i: Vienna Convention on Succession of States in Respect of States Property, Ar-
chives and Debts (Vienna, 8 April 1983)/ http://www.austlii.edu.au/au/other/dfat/seldoc/1983/
mimas, pereina valstybei teisi permjai.
3112.html . Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybei, archyvams
ir skoloms priimta 1983 met balandio 8 dien. 2003 met birelio mnes, kai buvo baigia - 15 straipsnis
mas ruoti is rinkinys, i Konvencija dar nesigaliojo (j pasira 6 valstybs ir ratifikavo 6 NAUJA NEPRIKLAUSOMA VALSTYB
valstybs), o Lietuvos Respublika ios konvencijos nei pasira, nei ratifikavo. 1. Kai valstyb teisi permja yra nauja nepriklausoma valstyb:
 78 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
(a) valstybs pirmtaks nekilnojamas valstybs turtas, esantis teritori
joje, kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei tei
si permjai;
(b) kilnojamas turtas, priklauss teritorijai, kuri lieia valstybi tei
si permimas, ir kuris yra u jos rib ir tapo valstybs pirmtaks
nuosavybe priklausomybs laikotarpio metu, pereina valstybei tei
si permjai;
(c) valstybs pirmtaks nekilnojamas valstybs turtas, kitoks negu nu
rodytas (b) punkte, ir kuris yra u rib teritorijos, kuri lieia vals
tybi teisi permimas, pereina valstybei teisi permjai propor
cingai indeliui, kur padar priklausoma teritorija;
(d) valstybs pirmtaks kilnojamas valstybs turtas, susijs su valsty
bs pirmtaks veikla teritorijos, kuri lieia valstybi teisi per
mimas, pereina valstybei teisi permjai;
(e) kilnojamas turtas, priklauss teritorijai, kuri lieia valstybi tei
si permimas, ir kuris tapo valstybs pirmtaks nuosavybe pri
klausomybs laikotarpio metu, pereina valstybei teisi permjai;
(f) valstybs pirmtaks kilnojamas valstybs turtas, kitoks negu nu
rodytas (d) ir (e) punktuose, prie kurio sukrimo prisidjo priklau
soma teritorija, pereina valstybei teisi permjai proporcingai in
deliui, kur padar priklausoma teritorija;
2. Kai nauja nepriklausoma valstyb susikuria i dviej ar daugiau' pri
klausom teritorij, valstybs pirmtaks nuosavybs perjimas vals
tybei teisi permjai sprendiamas pagal 1 dalies nuostatas.
3. Kai priklausoma teritorija tampa valstybs, kitokios negu ta, kuri bu
vo atsakinga u teritorijos tarptautinius santykius, teritorija, valstybs
pirmtaks'nuosavybs perjimas valstybei teisi permjai sprendia
mas pagal 1 dalies nuostatas.
4. Susitarimai, sudaryti tarp valstybs pirmtaks ir naujos nepriklausomos
valstybs tam, kad isprst valstybs pirmtaks nuosavybs teisi per
jim kitaip, negu tai numato 1-3 dali taikymas, neturi paeisti kiek
vienos tautos nuolatinio suvereniteto jos turtams ir gamtos itekliams.
16 straipsnis
VALSTYBI SUSIJUNGIMAS
Kai dvi ar daugiau valstybi susijungia ir tokiu bdu sukuria vien vals-
tyb teisi permj, valstybi pirmtaki nuosavyb pereina valstybei teisi
permjai.
2.2 Valstybi teisi permimas 79
17 straipsnis
VALSTYBS TERITORIJOS DALIES AR DALI ATSISKYRIMAS
1. Kai valstybs teritorijos dalis ar dalys atsiskiria nuo ios valstybs ir
sukuria valstyb teisi permj ir jei valstyb pirmtak ir valstyb
teisi permja nesusitaria kitaip:
(a) valstybs pirmtaks nekilnojamas turtas, esantis teritorijoje, kuri
lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei teisi permjai;
(b)valstybs pirmtaks kilnojamas turtas, susijs su valstybs pirmta -
ks veikla teritorijoje, kuri lieia valstybi teisi permimas, per-
eina valstybei teisi permjai;
(c) valstybs pirmtaks kilnojamas turtas, kitoks, negu nurodytas (b)
punkte, pereina valstybei teisi permjai teisinga dalimi.
2. 1 dalis taikoma, kai valstybs teritorijos dalis atsiskiria nuo ios vals
tybs ir susijungia su kita valstybe.
3. 1 ir 2 dali nuostatos nesprendia jokio klausimo dl teisingos kom
pensacijos tarp valstybs pirmtaks ir valstybs teisi permjos, ku
ris galt kilti valstybi teisi permimo paskoje.
18 straipsnis
VALSTYBS IIRIMAS
1. Kai valstyb iyra ir nustoja egzistuoti, o valstybs pirmtaks terito
rijos dalys sukuria dvi ar daugiau valstybi teisi permj ir jei su
interesuotos valstybs nesusitaria kitaip:
(a) valstybs pirmtaks nekjnojamas turtas pereina tai valstybei tei
si permjai, kurios teritorijoje jis yra;
(b) valstybs pirmtaks kilnojamas turtas, esantis u jos teritorijos ri
b, pereina valstybei teisi permjai teisinga dalimi;
(c) valstybs pirmtaks kilnojamas turtas, susijs su valstybs pirmta
ks veikla teritorijose, kurias lieia valstybi teisi permimas, per
eina atitinkamoms valstybms teisi permjoms;
(d) valstybs pirmtaks kilnojamas turtas, kitoks, negu nurodytas (c)
punkte, pereina valstybei teisi permjai teisinga dalimi.
2. 1 dalies nuostatos nesprendia jokio klausimo dl teisingos kompen
sacijos tarp valstybi teisi permj, kuris galt kilti valstybi tei
si permimo paskoje.
80 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
III DALIS. VALSTYBES ARCHYVAI
1 SKIRSNIS. VADAS
(...)
23 straipsnis
VALSTYBS ARCHYV PERJIMAS BE KOMPENSACIJOS
Pagal ios Dalies straipsni nuostatas ir jei suinteresuotos valstybs ne-
susitar ar kompetetinga tarptautin institucija nenusprend kitaip, Valstybs
pirmtaks archyvai pereina valstybei teisi permjai be kompensacijos,
24 straipsnis
VALSTYBI TEISI PERMIMAS IR TREIJ VALSTYBI ARCHYVAI
Valstybi teisi permimas pats savaime nelieia archyv, kurie valsty-
bi teisi permimo dien yra valstybs pirmtaks teritorijoje ir kurie i
dien yra treiosios valstybs nuosavyb pagal valstybs pirmtaks vidaus
teis.
25 straipsnis
VALSTYBS ARCHYV GRUPI INTEGRALAUS POBDIO APSAUGA
Jokia ios dalies nuostata negali bti laikoma kokiu nors bdu sprendian-
ia kok nors klausim, kuris galt kilti siekiant apsaugoti valstybs per -
mjos valstybs archyv grupi integral pobd.
26 straipsnis
VALSTYBS ARCHYV APSAUGA IR SAUGUMAS
Tam, kad bt gyvendintos ios Dalies straipsni nuostatos, valstyb pirm-
tak imasi vis priemoni, kad ivengt alos valstybs archyv, kurie pagal
ias nuostatas pereina valstybei teisi permjai, atvilgiu ar j sunaikinimo.
2 SKIRSNIS. NUOSTATOS, LIEIANIOS SPECIALIAS
VALSTYBI TEISI PERMIMO KATEGORIJAS
27 straipsnis
VALSTYBS TERITORIJOS DALIES PERDAVIMAS
1. Kai valstybs teritorijos dalis yra ios valstybs perduodama kitai vals-
tybei, valstybs pirmtaks archyv perjimo valstybei teisi perm -
jai klausimas turi bti sprendiamas j susitarimu.
2.2 Valstybi teisi permimas 81
2. Nesant tokio susitarimo:
(a) ta valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kuri dl prastinio
teritorijos, kuri lieia valstybi teisi permimas, administravimo,
turi bti tos valstybs, kuriai i teritorija perduota, dispozicijoje,
pereina valstybei teisi permjai;
(b) valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kitokia negu nurody
ta (a) punkte, ir kuri iimtinai ar daugiausiai susijusi su teritorija,
kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei teisi pe
rmjai.
3. Valstyb pirmtak turi suteikti valstybei teisi permjai visus esamus
rodymus i jos valstybs archyv, kurie lieia teis perduodam te
ritorij ar jos sienas, ar kurie yra btini iaikinti valstybs pirmtaks
valstybs archyv, pereinani valstybei teisi permjai pagal kitas
io straipsnio nuostatas, dokument turin.
4. Valstyb pirmtak suteikia valstybei teisi permjai, pastarajai vals
tybei praant ir apmokant, jos valstybs archyv, susijusi su perduo
damos teritorijos interesais, tinkamas reprodukcijas.
5. Valstyb teisi permja suteikia valstybei pirmtakei, pastarajai vals
tybei praant ir apmokant, valstybs pirmtaks valstybs archyv, kurie
perjo valstybei teisi permjai pagal 1 ar 2 dalis.
28 straipsnis
NAUJA NEPRIKLAUSOMA VALSTYB
1. Kai valstyb teisi permja yra nauja nepriklausoma valstyb :
(a) valstybs archyvai, priklaus teritorijai, kuri lieia valstybi teisi
permimas, ir vliau tap valstybs pirmtaks archyvais priklauso
mybs laikotarpio metu, pereina naujai nepriklausomai valstybei;
(b) ta valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kuri dl prastinio
teritorijos, kuri lieia valstybi teisi permimas, administravimo
turi bti ioje teritorijoje, pereina naujai nepriklausomai valstybei;
(c) valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kitokia negu nurody
tos (a) ir (b) punktuose, ir kuri iimtinai ar daugiausiai susijusi su
teritorija, kuri lieia valstybi teisi permimas, pereina naujai ne
priklausomai valstybei.
2. (...)
3. Valstyb pirmtak suteikia naujai nepriklausomai valstybei visus esa
mus rodymus i jos valstybs archyv, kurie lieia naujos nepriklau
somos valstybs teis jos teritorij ar sienas, ar kurie yra btini i-
82 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
aikinti valstybs pirmtaks valstybs archyv, pereinani naujai ne-
priklausomai valstybei pagal kitas io straipsnio nuostatas, dokumen-
t turin.
4. Valstyb pirmtak bendradarbiauja su nauja nepriklausoma valstybe
tam, kad bt atrasti bet kokie archyvai, kurie priklaus teritorijai, ku
ri lieia valstybi teisi permimas ir buvo iskaidyti priklausomy
bs laikotarpio metu.
5. 1-4 dalys taikomos taip pat naujai nepriklausomai valstybei, susik
rusiai i dviej ar daugiau priklausom teritorij.
6. 1-4 dalys taikomos taip pat tada, kai priklausoma teritorija tampa te
ritorija valstybs, kitokios negu valstyb, buvusi atsakinga u jos tarp
tautinius santykius.
7. Susitarimai, sudaryti tarp valstybs pirmtaks ir naujos nepriklauso
mos valstybs dl valstybs pirmtaks valstybs archyv, nedaro a
los i valstybi taut teisei vystymsi, informacij apie j istorij
ir j kultrin paveld.
29 straipsnis
VALSTYBI SUSIJUNGIMAS
Kai dvi ar daugiau valstybi susijungia ir tokiu bdu sukuria vien vals -
tyb teisi permj, valstybi pirmtaki valstybs archyvai pereina valsty -
bei teisi permjai.
30 straipsnis
VALSTYBS TERITORIJOS DALIES AR DALI ATSISKYRIMAS
1. Kai valstybs teritorijos dalis ar dalys atsiskiria nuo ios valstybs ir
sukuria valstyb ir jei valstyb pirmtak ir valstyb teisi permja
nesusitaria kitaip:
(a) valstybs pirmtaks archyv dalis, kuri dl prastinio teritorijos, ku
ri lieia valstybi teisi permimas, administravimo turi bti io
je teritorijoje, pereina valstybei teisi permjai;
(b)valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kitokia negu nuro
dyta (a) punkte, ir kuri tiesiogiai susijusi su teritorija, kuri
lieia valstybi teisi permimas, pereina valstybei teisi per
mjai.
2. Valstyb pirmtak suteikia valstybei teisi permjai visus esamus ro
dymus i jos valstybs archyv, kurie lieia valstybs teisi perm
jos teis jos teritorij ar sienas, ar kurie yra btini iaikinti valsty-
2.2 Valstybi teisi permimas 83
bs pirmtaks valstybs archyv, pereinani valstybei teisi permjai
pagal kitas io straipsnio nuostatas, dokument turin.
3. Susitarimai, sudaryti tarp valstybs pirmtaks ir valstybs teisi per
mjos dl valstybs pirmtaks valstybs archyv, nedaro alos i vals
tybi taut teisei vystymsi, informacij apie j istorij ir j kul
trin paveld.
4. Valstyb pirmtak ir valstyb teisi permja, vienai j pareikala
vus ir apmokjus ar apsikeitimo pagrindu, suteikia j valstybs ar
chyv, susijusi su j atitinkam teritorij interesais, tinkamas rep
rodukcijas.
5. 1-4 dali nuostatos taikomos ir tada, kai valstybs teritorijos dalis at
siskiria nuo ios valstybs ir susijungia su kita valstybe.
31 straipsnis
VALSTYBS IIRIMAS
1. Kai valstyb iyra ir nustoja egzistuoti, o valstybs pirmtaks dalys
sukuria vien ar daugiau valstybi teisi permj, ir jeigu suintere
suotos valstybs teisi permjos nesusitaria kitaip:
(a)valstybs pirmtaks archyv dalis, kuri turi bti valstybs teisi
permjos teritorijoje dl prastinio jos teritorijos administravimo,
pereina tai valstybei teisi permjai;
(b)valstybs pirmtaks valstybs archyv dalis, kitokia negu nurody
ta (a) punkte, ir kuri tiesiogiai susijusi su valstybs teisi perm
jos teritorija, pereina iai valstybei teisi permjai.
2. Valstybs pirmtaks valstybs archyvai, kitokie negu nurodyta 1 da
lyje, pereina valstybms teisi permjoms atsivelgiant visas reik
m turinias aplinkybes.
3. Kiekviena valstyb teisi permja suteikia kitai valstybei teisi pe
rmjai ar valstybms teisi permjoms visus esamus rodymus i jai
tenkanios valstybs pirmtaks valstybs archyv dalies, kurie lieia
kit valstybi teisi permj teis j teritorijas ar sienas, ar kurie
yra btini iaikinti valstybs pirmtaks valstybs archyv, pereinan
i iai valstybei ar ioms valstybms pagal kitas io straipsnio nuo
statas, dokument turin.
4. Susitarimai, sudaryti tarp suinteresuot valstybi teisi permj dl
valstybs pirmtaks valstybs archyv, nedaro alos i valstybi tau
t teisei vystymsi, informacij apie j istorij ir j kultrin pa
veld.
84 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
5. Kiekviena valstyb teisi permja, vienai j pareikalavus ir apmo -
kjus ar apsikeitimo pagrindu, suteikia kitoms valstybms teisi pe -
rmjoms i jai atitekusios valstybs pirmtaks valstybs archyv da-
lies tinkamas reprodukcijas, susijusias su kitos valstybs teisi per-
mjos teritorijos interesais.
IV DALIS. VALSTYBES SKOLOS
1 SKIRSNIS. {VADAS
(...)
33 straipsnis
VALSTYBS SKOLA
ios Dalies straipsni tikslais valstybs skola" reikia bet kok finansi -
n valstybs pirmtaks sipareigojim, atsiradus sutinkamai su tarptautine tei -
se, kitai valstybei, tarptautinei organizacijai ar kokiam nors kitam tarptauti-
ns teiss subjektui.
(...)
36 straipsnis
VALSTYBI TEISI PERMIMO PASEKMI NEBUVIMAS KREDITORIAMS
Valstybi teisi permimas pats savaime nelieia kreditori teisi ir si -
pareigojim.
2 SKIRSNIS. NUOSTATOS, LIEIANIOS SPECIALIAS
VALSTYBI TEISI PERMIMO KATEGORIJAS
37 straipsnis
VALSTYBS DALIES TERITORIJOS PERDAVIMAS
1. Kai valstybs teritorijos dalis yra ios valstybs perduodama kitai vals
tybei, valstybs pirmtaks valstybs skolos perjimo valstybei teisi
permjai klausimas turi bti sprendiamas j susitarimu.
2. Nesant tokio susitarimo, valstybs pirmtaks valstybs skola pereina
valstybei teisi permjai teisinga dalimi ypa atsivelgiant nuosa
vyb, turtines teises ir interesus, kurie pereina valstybei teisi per
mjai ryium su ia valstybs skola.
2.2 Valstybi teisi permimas 85
38 straipsnis
NAUJA NEPRIKLAUSOMA VALSTYB
1. Kai valstyb teisi permja yra nauja nepriklausoma valstyb, jokia
valstybs pirmtaks skola nepereina naujai nepriklausomai valstybei,
nebent j susitarimas numato kitaip dl ryio tarp valstybs pirmta
ks skolos ir jos veiklos teritorijoje, kuri lieia valstybi teisi pe
rmimas ir nuosavybs, turtini teisi ir interes, kurie pereina nau
jai nepriklausomai valstybei.
2. Susitarimas, nurodytas 1 dalyje, neturi paeisti kiekvienos tautos nuo
latinio suvereniteto jos turtams ir gamtos itekliams principo, ir jo gy
vendinimas neturi sukelti pavojaus naujos nepriklausomos valstybs
pamatiniam ekonominiam balansui.
39 straipsnis
VALSTYBI SUSIJUNGIMAS
Kai dvi ar daugiau valstybi susijungia ir tokiu bdu sukuria vien vals -
tyb teisi permj, valstybi pirmtaki valstybs skola pereina valstybei
teisi permjai.
40 straipsnis
VALSTYBS DALIES AR DALI ATSISKYRIMAS
1. Kai valstybs teritorijos dalis ar dalys atsiskiria nuo ios valstybs ir
sukuria valstyb ir jei valstyb pirmtak ir valstyb teisi permja
nesusitaria kitaip, valstybs pirmtaks valstybs skola pereina valsty
bei teisi permjai teisinga dalimi ypa atsivelgiant nuosavyb, tur
tines teises ir interesus, kurie pereina valstybei teisi permjai ry
ium su ia valstybs skola.
2. 1 dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai valstybs teritorijos da
lis atsiskiria nuo ios valstybs ir susijungia su kita valstybe.
41 straipsnis
VALSTYBS IIRIMAS
Kai valstyb iyra ir nustoja egzistuoti, o valstybs pirmtaks dalys su -
kuria vien ar daugiau valstybi teisi permj, ir jeigu suinteresuotos vals -
tybs teisi permjos nesusitaria kitaip, valstybs pirmtaks valstybs sko la
pereina valstybms teisi permjoms teisingomis dalimis ypa atsivelgiant
nuosavyb, turtines teises ir interesus, kurie pereina valstybei teisi permjai
ryium su ia valstybs skola.
86 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
2.3 AUKIAUSIJ VALSTYBS PAREIGN
IMUNITETAI NUO USIENIO VALSTYBI
BAUDIAMOSIOS JURISDIKCIJOS
TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO 2002 M. VASARIO 14 D. SPRENDIMAS
ARREST W ARRANT OF 11 A PRIL 2000
(DEMOCRATIC REPVBLIC OF THE CONGO v. BELGIUM) BYLOJE (ITRAUKA)*
52. alys ryium su tuo citavo tam tikras sutartis. Tarp j vis pirma
-1961 met balandio 18 dienos Vienos konvencij dl diplomatini santy -
ki, kuri savo preambulje nustato, kad diplomatini imunitet ir privilegi j
tikslas yra utikrinti veiksming diplomatini misij, kaip atstovaujan i
valstybms, funkcij atlikim". 32 straipsnyje ji nustato, kad tik siunianti
valstyb gali atsisakyti nuo io imuniteto. ioje srityje Vienos kon vencija dl
diplomatini santyki, kurios alimis yra tiek Kongas, tiek Bel gija, atspindi
paprotin tarptautin teis. Tas pats taikytina ir atitinkamoms 1963 met
balandio 24 dienos Vienos konvencijos dl konsulini santyki nuostatoms,
kurios alimis taip pat yra tiek Kongas, tiek Belgija.
Toliau Kongas ir Belgija, net ir nebdamos konvencijos alimis, cituoja
1969 met gruodio 8 dienos Niujorko konvencij dl speciali misij. Jos
primena, kad pagal ios Konvencijos 21 straipsnio 2 dal:
Vyriausybs vadovas, usienio reikal ministras ir kiti aukto rango as -
menys, dalyvaudami siunianios valstybs specialioje misijoje, naudojasi pri-
imanioje valstybje ar treiojoje valstybje tarptautins teiss jiems sutei -
kiamomis pirmenybmis, privilegijomis bei imunitetais, papildomai prie to,
kas jiems yra suteikiama ioje Konvencijoje". ios konvencijos nustato tin-
kamas gaires tam tikrais imunitet klausimo aspektais. Taiau jos neturi jo -
ki nuostat, kurios specialiai apibrt imunitetus, kuriais naudojasi usie -
nio reikal ministrai. Ryium su tuo Teismas tarptautins paprotins teiss
pagrindu turi isprsti ioje byloje ikeltus klausimus, lieianius i ministr
imunitetus.
53. Paprotinje tarptautinje teisje usienio reikal ministrams suteikia -
mi imunitetai nra duodami j asmeninei naudai, bet tam, kad utikrint tin-
kam j funkcij atlikim j valstybi naudai. Tam, kad nustatyt i imu-
* Versta i: ICJ Reports 2002, p. 20-22, 27-28.
2.3 Aukiausij valstybs pareign imunitetai nuo usienio valstybi baudiamosios jurisdikcijos 87
nitet ribas, Teismas turi inagrinti funkcij, kurias vykdo usienio reikal
ministras, prigimt.
Jis ar ji yra atsakingi u jo ar jos Vyriausybs diplomatin veikl ir ben -
drai veikia kaip jos atstovas tarptautinse derybose ir tarpvyriausybiniuose su-
sitikimuose. Ambasadoriai ir kiti diplomatiniai agentai vykdo savo pareigas
jam ar jai vadovaujant. Jo ar jos veiksmai gali pareigoti atstovaujamj vals -
tyb ir yra preziumuojama, kad usienio reikal ministras paprasiausiai pa-
gal jo oficialias pareigas turi visikus galiojimus veikti valstybs vardu (r.,
pavyzdiui, 1969 met Vienos Konvencijos dl sutari teiss 7 straipsnio
2 dalies a punkt). Atlikdamas ias funkcijas, jis ar ji danai turi atlikti tarp -
tautines keliones, ir todl turi turti galimyb tai daryti laisvai, kada ir kiek
tai bt reikalinga. Jis ar ji turi taip pat turti nuolatin ry su Vyriausybe ir
savo diplomatinmis misijomis visame pasaulyje ir turti galimyb bet kokiu
metu susisiekti su kit valstybi atstovais. Toliau Teismas turi pabrti, kad
usienio reikal ministras, bdamas atsakingas u jo ar jos valstybs santy-
ki su visomis kitomis valstybmis palaikym, uima toki padt, kuri, kaip
ir valstybs vadovo ar vyriausybs vadovo, kuri pagal tarptautin teis pripa-
stama kaip padtimi, kurioje bdamas, jis ar ji yra valstybs atstovas vien
tik dl savo pareig. Jis ar ji neturi teikti kredencial, prieingai, paprastai
jis, usienio reikal ministras, nusprendia, kokie galiojimai bus suteikti di -
plomatiniams agentams ir kontrasignuoja j kredencialus. Pagaliau prijo, u-
sienio reikal ministro, akredituojami chargs d'ffaires.
54. Todl Teismas daro ivad, kad usienio reikal ministro funkcijos
yra tokios, jog per t laik, kai jis ar ji vykdo savo pareigas, jis ar ji usie
nyje naudojasi visiku imunitetu baudiamajai jurisdikcijai ir yra nelieia
mas. Toks imunitetas ir tokia nelieiamyb apsaugo atitinkam asmen nuo
bet koki kitos valstybs veiksm, kurie neleist jam ar jai atlikti jo ar jos
pareigas.
55. iuo poiriu, negali bti daromas joks skirtumas tarp usienio reika
l ministro veiksm, atlikt jo oficialioje" padtyje ir veiksm, kurie tariamai
yra buv atlikti privaioje padtyje", arba, kas lieia nagrinjam klausim,
tarp veiksm, kuriuos atitinkamas asmuo atliko prie uimdamas usienio rei
kal ministro pareigas, ir veiksm, atlikt pareig atlikimo laikotarpiu. Todl,
jei usienio reikal ministras yra suimtas kitoje valstybje apkaltinus j ar j
nusikaltimo padarymu, tuo paiu jam aikiai ukertamas kelias atlikti jo ar jos
pareigas. Tokios klities atlikti ias oficialias funkcijas padariniai yra vieno
dai sunks, nepriklausomai nuo to, ar usienio reikal ministras jo sumimo
momentu buvo j suimanios valstybs teritorijoje su oficialiu", ar su priva-
 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS
iu" vizitu, nepriklausomai nuo to, ar sumimas susijs su veiksmais, tariamai
vykdytais prie iam asmeniui tampant usienio reikal ministru, ar jam jau
vykdant ias pareigas ir nepriklausomai nuo to, ar sumimas susijs su veiks-
mais, tariamai atliktais oficialioje" padtyje ar privaiai". Dar daugiau, net
pats pavojus, kad keliaudamas ar vykdamas tranzitu per kit valstyb, usie -
nio reikal ministras gali pastatyti save teisinio persekiojimo pavoj, gali su -
laikyti ministr nuo tarptautini kelioni, kuri i jo reikalaujama jo ar jos ofi-
ciali funkcij atlikimo tikslais.
* *
56. Dabar Teismas nagrins Belgijos argument, kad imunitetai, sutei -
kiami savo pareigas einantiems usienio reikal ministrams, jokiu atveju j
negali apsaugoti, kai jie tariami padar karo nusikaltimus ar nusikaltimus
monikumui. iai pozicijai paremti Belgija savo atsakomajame memoran -
dume nurodo vairius teiss aktus dl tarptautini baudiamj teism stei -
gimo, nacionalini statym pavyzdius, ir nacionalini bei tarptautini teis -
m praktik. Belgija pradeda savo argumentacij tuo, jog kai kurios i ak t
dl tarptautini baudiamj teism steigimo nuostatos aikiai nustato, kad
asmens oficialus statusas negali bti klitis iems tribunolams vykdyti savo
jurisdikcij.
Belgija taip pat akcentuoja kai kuriuos nacionalini teism sprendimus,
skyrium pamus - 1999 met kovo 24 dienos Jungtins Karalysts Lord
Rm ir 2001 met kovo 13 dienos Pranczijos Kasacinio Teismo sprendi -
mus, priimtus atitinkamai Pinochet ir Qaddft bylose, kuriuose, kaip ji teigia,
iimties i imuniteto taisykl buvo pripainta sunki nusikaltim pagal
tarptautin teis atvejais. Taigi pagal Belgij, Pinochet sprendimas pripasta
iimties i imuniteto taisykl, nes lordas Millettas nurod, jog tarptauti n
teis negali bti aikinama taip, kad nustatydama nusikaltimo jus cogens
pobd, ji neva tuo paiu numatyt imunitet, lieiant tokio pobdio ir to-
kiu tikslu nustatom sipareigojim", o lordas Phillips of Worth Matravers
pareik, kad Jokia tarptautinje teisje tvirtinta norma nereikalauja suteikti
valstybs imuniteto ratione materiae ryium su persekiojimu u tarptautin
nusikaltim". Kas dl Pranczijos Kasacinio teismo, Belgija, nurodydama,
jog pagal iandien egzistuojani tarptautin teis, inkriminuojamam nu-
sikaltimui (teroristiniam aktui), nepriklausomai nuo jo sunkumo, nra iim-
ties i imuniteto taisykls, kuri kitu atveju bt taikoma einaniam savo pa -
reigas valstybs vadovui", teigia, kad is teismas aikiai pripaino toki i -
imi buvim.
(...)
2.3 Aukiausij valstybs pareign imunitetai nuo usienio valstybi baudiamosios jurisdikcijos 89
* * *
58. Teismas nuodugniai inagrinjo valstybi praktik, skaitant nacio
nalinius statymus ir iuos kelis nacionalini aukiausij teism, toki, kaip
Lord Rmai ir Pranczijos Kasacinis Teismas, sprendimus. Jis negali i
vesti i ios praktikos taisykls, jog neva pagal paprotin teis yra kokia nors
iimtis i normos, suteikianios savo pareigas usienio reikal ministrams
imunitet nuo baudiamosios jurisdikcijos ir nelieiamyb, kai jie tariami
padar karo nusikaltimus ar nusikaltimus monikumui. Teismas taip pat i
nagrinjo normas dl asmen, turini oficial status, imunitet ar baudia
mosios atsakomybs, kurias nustato tarptautini baudiamj teism steigi
mo aktai, ir kurios specialiai taikomos iuose teismuose (r.: Niurnbergo
Tarptautinio karo tribunolo Statutas, 7 str.; Tokijo Tarptautinio karo tribu
nolo Statutas, 6 str.; Tarptautinio baudiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavi
jai Statutas 7str., 2 d.; Tarptautinio baudiamojo tribunolo Ruandai Statu
tas, 6 str.; Tarptautinio baudiamojo teismo Statutas, 27 str.). Jis laiko, jog
ios normos taip pat neleidia jam daryti ivados, jog kokia nors tokia i
imtis yra paprotinje tarptautinje teisje ir ryium su nacionaliniais teismais.
Pagaliau nei Niurnbergo ir Tokijo tarptautini karo tribunol, nei Tarp -
tautinio baudiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendiai, kuriuos
citavo Belgija, nelieia savo pareigas einani usienio reikal ministr
imunitet nacionaliniuose teismuose, kur jie bt kaltinami padar karo nu-
sikaltimus ir nusikaltimus monikumui. Todl Teismas pabria, kad nu -
rodyti nuosprendiai jokiu bdu neprietarauja jo anksiau padarytoms i -
vadoms. Atsivelgdamas tai, Teismas negali sutikti su Belgijos pateiktais
argumentais.
59. Toliau reikia pabrti, kad normos, reguliuojanios nacionalini teis
m jurisdikcij, turi bti kruopiai atskirtos nuo norm, reguliuojani imu
nitetus nuo jurisdikcijos: jurisdikcijos turjimas nereikia imuniteto nebuvi
mo, taip pat ir imuniteto nebuvimas nereikia, kad yra jurisdikcija. Todl,
nors vairios tarptautins konvencijos dl kai kuri sunki nusikaltim u
kardymo ir baudimo pareigoja valstybes persekioti ar iduoti ir tuo iplsti
j baudiamj jurisdikcij, toks jurisdikcijos ipltimas jokiu bdu nelie
ia imunitet pagal paprotin tarptautin teis, skaitant ir usienio reikal
ministr imunitet. Jais galima remtis usienio valstybs teismuose net jei
ie teismai vykdo jurisdikcij pagal ias konvencijas.
60. Teismas pabria, kad vis dlto imunitetas nuo jurisdikcijos, kuriuo
naudojasi einantys savo pareigas usienio reikal ministrai, nereikia, kad
jie naudojasi nebaudiamumu u kokius nors j galimai vykdytus nusikal-
90 2. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS

timus, nepriklausomai nuo j sunkumo. Imunitetas nuo baudiamosios ju-

risdikcijos ir asmens baudiamoji atsakomyb yra gantinai skirtingos s -
vokos. Jurisdikcinis imunitetas yra procedrinis savo prigimtimi, tuo tarpu
baudiamoji atsakomyb yra materialins teiss klausimas. Jurisdikcinis imu-
nitetas gali neleisti persekioti tam tikr laik ar u tam tikrus nusikaltimus;
taiau ji negali visikai atleisti nuo baudiamosios atsakomybs asmens, ku -
riam priklauso imunitetas.
61. Ryium su tuo tarptautins teiss pripastami savo pareigas einani
ar buvusi usienio reikal ministr imunitetai nra klitis juos persekioti esant
tam tikroms slygoms. Pirma, ie asmenys neturi jokio baudiamojo imuniteto
pagal tarptautin teis savo alyse, kur jie todl gali bti i ali teism
teisiami pagal vietos teiss atitinkamas normas. Antra, jie nustos naudotis imu- SUTARI TEIS
nitetu nuo usienio jurisdikcijos, jei valstyb, kuriai jie atstovauja ar atstova -
vo, nusprs atsisakyti nuo tokio imuniteto. Treia, po to, kai asmuo nustojo
vykdyti usienio reikal ministro pareigas, jis ar ji daugiau nebesinaudos jo -
kiais imunitetais, j turimais pagal tarptautin teis kitose valstybse. Su s -
lyga, kad tam tikros valstybs teismas turi jurisdikcij pagal tarptautin teis,
is teismas gali teisti kitos valstybs buvus usienio reikal ministr u vei -
kas, padarytas prie ar po jo ar jos oficiali pareig vykdym, ir u veikas,
per laik jo ar jos padarytas privaiai. Ketvirta, einantis savo pareigas ar
buvs usienio reikal ministras gali bti patrauktas baudiamojon atsakomy -
bn tam tikruose tarptautiniuose baudiamuosiuose tesimuose, jei jie turi tam
jurisdikcij. Pavyzdiui, tai gali bti padaryta Tarptautiniame baudiamajame
tribunole buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautiniame baudiamajame tribunole,
kurie steigti pagal Saugumo Tarybos rezoliucijas, priimtas vadovaujantis
Jungtini Taut Chartijos VII skyriumi ir bsimajame Tarptautiniame baudia-
majame teisme, steigtame pagal 1998 Romos Konvencij. Pastarojo Statutas
aikiai numato savo 27 straipsnio 2 dalyje, kad imunitetai ar specialios pro -
cedrins normos, kurios susijusios su oficialia asmens padtimi pagal nacio-
nalin ar tarptautin teis, negali bti klitimi Teismui vykdyti savo jurisdik -
cij tokio asmens atvilgiu."
92 3. SUTARI TEIS 3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 93

3.1 1969 M. VIENOS KONVENCIJA patvirtindamos, kad paprotins tarptautins teiss normos ir toliau regu liuos
DL SUTARI TEISS9 ios Konvencijos nuostatomis nereglamentuojamus klausimus,
susitar:

VIENOS KONVENCIJA DL TARPTAUTINI10 SUTARI TEISS* I DALIS. VADAS

Valstybs, ios Konvencijos alys, 1 straipsnis

vertindamos itin reikming sutari vaidmen tarptautini santyki is- KONVENCIJOS TAIKYMO SRITIS
torijoje;
pripaindamos nuolat didjani sutari, kaip tarptautins teiss alti -
nio ir kaip taikaus bendradarbiavimo tarp taut nepriklausomai nuo j kon -
stitucins ir socialins santvarkos pltojimo priemons, svarb;
paymdamos, kad laisvo apsisprendimo bei geros valios principai ir pacta
sunt servanda norma yra visuotinai pripastami;
patvirtindamos, kad ginai dl sutari, kaip ir kiti tarptautiniai ginai,
turi bti sprendiami taikiomis priemonmis ir vadovaujantis teisingumo prin-
cipais bei tarptautins teiss normomis;
primindamos Jungtini Taut taut pasiryim sukurti slygas, kuriomis
bt galima utikrinti teisingum ir sipareigojim pagal sutartis vykdym;
atsivelgdamos tokius Jungtini Taut Chartijoje tvirtintus tarptautins
teiss principus kaip taut lygiateisikumas ir laisvo apsisprendimo teis, vis
valstybi suvereni lygyb ir nepriklausomyb, nesikiimas kit valstybi
vidaus reikalus, draudimas grasinti jga ar vartoti jg ir visuotin pagarba
mogaus teisms bei pagrindinms laisvms ir j gynimas;
tikdamos, kad ia Konvencija kodifikavus ir patobulinus tarptautini su-
tari teis bus lengviau siekti Jungtini Taut Chartijoje numatyt tiksl,
btent tarptautinio saugumo ir taikos utikrinimo, draugik taut santyki
pltojimo ir j bendradarbiavimo;
9
Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 14 dien.
10
Angl ir prancz kalbose autentikas konvencijos tekstas io dokumento pavadinime
neturi odio tarptautini". Jungtini Taut oficialiame leidinyje angl kalba United Nations,/
Treaty Series (liet. - Jungtins Tautos. Sutari serijos") ios konvencijos pavadinimo teks
tas yra toks: Vienna Convention on the Law of Treaties. - United Nations, Treaty Series, vol.
1155, p.331. Analogikas yra autentikas ios konvencijos pavadinimas prancz kalba: Con
vention de Vienne sur le droit des traits. - Sudarytojo pastaba.
* Valstybs inios, 2002-02-06, Nr. 13, publ. Nr. 480.
i Konvencija taikoma sutartims tarp valstybi.
2 straipsnis VARTOJAMOS
SVOKOS
1. ioje Konvencijoje: a)
sutartis" - taij
^ susitari-
mas, kuriam taikomos tarptautins teiss normos, tvirtintas~viria-
me ar keliuose susijusiuose dokumentuose, nesvarbu, koks bt to
susitarimo pavadinimas; T
b) ratifikavimas", primimas", patvirtinimas" ar prisijungimas" -
tai atskiri tarptautiniai veiksmai, kuriais valstyb tarptautiniu mastu
ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania;
c) galiojamieji ratai" - tai valstybs kompetentingos institucijos i
duotas dokumentas, kuriuo asmuo ar asmenys yra paskiriami at
stovauti tai valstybei derantis dl sutarties sudarymo, j priimant,
tvirtinant sutarties teksto autentikum, ireikiant valstybs suti
kim laikyti sutart pareigojania ir atlikti kitus su sutartimi susi
jusius veiksmus;
d) ilyga" - tai vienaalikas valstybs pareikimas, nesvarbu, kaip
suformuluotas ar pavadintas, padarytas pasiraant, ratifikuojant, pri
imant, tvirtinant sutart ar prisijungiant prie jos, kuriuo valstyb
siekia netaikyti tam tikr sutarties nuostat tai valstybei arba pa
keisti j teisin gali tai valstybei;
e) derybose dalyvaujanti valstyb" - tai valstyb, kuri dalyvauja ren
giant sutarties tekst ir j priimant;
f) susitarianioji valstyb" - tai valstyb, kuri yra ireikusi sutiki
m laikyti sutart pareigojania, nesvarbu, ar ta sutartis jau siga
 liojo, ar ne;
g) alis" - tai valstyb, kuri ireik sutikim laikyti sutart parei
gojania ir kuriai ta sutartis jau sigaliojo;
 94 3. SUTARI TEIS
h) treioji valstyb" - tai valstyb, kuri nra sutarties alis; i)
tarptautin organizacija" - tai tarpvyriausybin organizacija. 2. io
straipsnio 1 dalies nuostatos dl ioje Konvencijoje vartojam svok
nekeiia valstybi vidaus teiss ioms svokoms suteiktos prasms ir
netrukdo j vartoti valstybi vidaus teisje.
3 straipsnis
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI, KURIEMS I KONVENCIJA NETAIKOMA
Tai, kad i Konvencija netaikoma tarptautiniams susitarimams, sudary -
tiems tarp valstybi ir kit tarptautins teiss subjekt arba tik tarp kit tarp -
tautins teiss subjekt, taip pat ne ratu sudarytiems tarptautiniams susita -
rimams, nekeiia:
a) toki susitarim teisins galios;
b) ioje Konvencijoje tvirtint norm taikymo jiems, jei ios normos
jiems bt taikomos pagal tarptautin teis ir be ios Konvencijos;
c) Konvencijos taikymo valstybi tarpusavio santykiams pagal tarptau
tinius susitarimus, kuri alys yra ir kiti tarptautins teiss subjektai.
4 straipsnis
KONVENCIJOS NEGALIOJIMAS ATGAL
Nepaeidiant ioje Konvencijoje tvirtint norm, kurios bt taikomos
sutartims pagal tarptautin teis ir be ios Konvencijos, taikymo, i Kon -
vencija taikoma tik toms sutartims, kurias valstybs sudar po to, kai joms
sigaliojo i Konvencija.
5 STRAIPSNIS
SUTARTYS, STEIGIANIOS TARPTAUTINES ORGANIZACIJAS, IR
TARPTAUTINJE ORGANIZACIJOJE SUDARYTOS SUTARTYS
i Konvencija taikoma visoms sutartims, kuriomis steigiamos tarptauti-
ns organizacijos, ir visoms sutartims, sudarytoms tarptautinje organizaci -
joje nepaeidiant atitinkam organizacijos taisykli.
II DALIS. SUTARI SUDARYMAS IR SIGALIOJIMAS
1 SKYRIUS. SUTARI SUDARYMAS
6 straipsnis
VALSTYBI TEIS SUDARYTI SUTARTIS
Kiekviena valstyb turi teis sudaryti sutartis.
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 95
7 straipsnis
GALIOJAMIEJI RATAI
1. Laikoma, kad asmuo atstovauja valstybei priimant sutarties tekst, tvir
tinant jo autentikum arba ireikiant valstybs sutikim laikyti su
tart pareigojania, jei:
a) jis pateikia reikiamus galiojamuosius ratus; arba
b) i suinteresuot valstybi veiksm ar i kit aplinkybi yra aiku,
kad tos valstybs laiko t asmen tuo tikslu atstovaujaniu valsty
bei, nereikalaudamos pateikti galiojamuosius ratus.
2. Laikoma, kad ie pareignai pagal einamas pareigas yra savo valsty
bs atstovai, nereikalaujant, kad jie pateikt galiojamuosius ratus:
f a) valstybi vadovai, vyriausybi vadovai, usienio reikal
minist- rai - visiems su sutarties sudarymu susijusiems veiksmams
atlikti; b) diplomatini atstovybi vadovai - juos akreditavusios
valstybs ir valstybs, kurioje jie yra akredituoti, sutarties tekstui
priimti; . c) tarptautinje konferencijoje, tarptautinje organizacijoje
ar viename i tokios organizacijos organ valstybs akredituoti
atstovai -sutarties tekstui tokioje konferencijoje, organizacijoje ar
organizacijos organe priimti.
8 straipsnis
VLESNIS BE REIKIAM GALIOJIM ATLIKTO VEIKSMO PATVIRTINIMAS
Asmens, kuris pagal 7 straipsn negali bti laikomas atstovaujaniu vals -
tybei, veiksmas, susijs su sutarties sudarymu, neturi teisins galios, jei v-
liau valstyb jo nepatvirtina.
9 straipsnis
TEKSTO PRIMIMAS
1. Sutarties tekstas priimamas visoms j rengusioms valstybms pritarus,
iskyrus io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
2. Sutarties tekstas tarptautinje konferencijoje priimamas dviej tredali
dalyvaujani ir balsuojani valstybi bals dauguma, iskyrus at
vejus, kai valstybs tokia pat bals dauguma nustato kitoki tvark.
10 straipsnis
TEKSTO AUTENTIKUMO PATVIRTINIMAS
Sutarties tekstas laikomas autentiku ir galutiniu po to, kai: a)
atliekama tos sutarties tekste numatyta procedra arba tokia proced ra,
dl kurios atskirai susitar sutart rengusios valstybs;
96 3. SUTARI TEIS
b) jei tokios procedros nra - kai mint, valstybi atstovai pasirao,
pasirao ad referendum arba parafuoja sutarties tekst ar konferenci -
jos baigiamj akt, kur toks tekstas yra trauktas.
11 straipsnis
SUTIKIMO LAIKYTI SUTART PAREIGOJANIA IREIKIMO BODAI
Valstyb savo sutikim laikyti sutart pareigojania-gali ireikti j pasi-
raydama, pasikeisdama sutart sudaraniais dokumentais, j ratifikuodama,
priimdama, patvirtindama, prisijungdama prie jos arba kitu sutartu bdu.
12 straipsnis
SUTIKIMAS LAIKYTI SUTART PAREIGOJANIA J PASIRAANT
1. Laikoma, kad valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania,
kai j pasirao jos atstovas, jei:
a) sutartyje numatyta, kad paraas turi toki gali;
b) yra kitu bdu ufiksuota, kad derybose dalyvaujanios valstybs
susitar, jog paraas turs toki gali; arba
c) jei valstybs ketinimas suteikti paraui toki gali yra nurodytas
jos atstovui iduotuose galiojamuosiuose ratuose arba buvo i
reiktas deryb metu.
2. io straipsnio 1 dalyje:
a) teksto parafavimas laikomas sutarties pasiraymu, jei taip susitar
derybose dalyvaujanios valstybs;
b) sutarties pasiraymas ad referendum laikomas galutiniu sutarties pa
siraymu, jei atstovaujamoji valstyb patvirtina savo atstovo para.
13 straipsnis
SUTIKIMAS LAIKYTI SUTART PAREIGOJANIA PASIKEIIANT J
SUDARANIAIS DOKUMENTAIS
Laikoma, kad valstybs ireik sutikim laikyti sutart pareigojania pa -
sikeisdamos sutart sudaraniais dokumentais, jei:
a) dokumentuose yra nurodyta, kad pasikeitimas jais turi toki gali; arba
a) yra kitu bdu ufiksuota, kad tos valstybs susitar, jog pasikeitimas
dokumentais turs toki gali.
14 straipsnis
SUTIKIMAS LAIKYTI SUTART PAREIGOJANIA J RATIFIKUOJANT,
PRIIMANT AR PATVIRTINANT
1. Valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania j ratifikuo-
dama, kai:
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 97
a) sutartyje nurodyta, kad toks valstybs sutikimas turi bti ireik
tas sutart ratifikuojant;
b) yra kitu bdu ufiksuota, kad derybose dalyvaujanios valstybs
susitar, jog sutartis turi bti ratifikuota;
c) valstybs atstovas sutart pasira su slyga, kad vliau ji bus ra
tifikuota; arba
d) valstybs ketinimas pasirayti sutart su slyga, kad vliau ji bus
ratifikuota, yra aikus i jos atstovo galiojamj rat arba buvo
ireiktas deryb metu.
2. Valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania j priimdama ar
patvirtindama pagal tas paias slygas, kurios taikomos ratifikavimui.
15 straipsnis
SUTIKIMAS LAIKYTI SUTART PAREIGOJANIA PRISIJUNGIANT PRIE SUTARTIES
Valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania prie jos prisijung-
dama, kai:
a) sutartyje nurodyta, kad valstyb tok sutikim gali ireikti prisijung
dama prie sutarties;
b) yra kitu bdu ufiksuota, kad derybose dalyvaujanios valstybs su
sitar, jog ta valstyb tok sutikim gali ireikti prisijungdama prie
sutarties; arba
c) visos sutarties alys vliau susitar, kad ta valstyb tok sutikim gali
ireikti prisijungdama prie sutarties.
16 straipsnis
PASIKEITIMAS SUTARTIES RATIFIKAVIMO, PRIMIMO, PATVIRTINIMO
AR PRISIJUNGIMO PRIE JOS DOKUMENTAIS ARBA J DEPONAVIMAS
Jei sutartis nenumato kitaip, sutarties ratifikavimo, primimo, patvirtini -
mo ar prisijungimo prie jos dokumentais tvirtinamas valstybs sutikimas lai-
kyti sutart pareigojania nuo tada, kai:
a) susitarianiosios valstybs jais pasikeiia;
b) jie deponuojami depozitarui; arba
c) apie juos praneama susitarianiosioms valstybms arba depozitarui,
jei taip susitarta.
17 straipsnis
SUTIKIMAS LAIKYTI PAREIGOJANIA SUTARTIES DAL IR
PASIRENKAMJ SUTARTIES NUOSTAT PASIRINKIMAS
1. Nepaeidiant 19-23 straipsni, valstybs sutikimas laikyti pareigo -
jania sutarties dal galioja tik tuo atveju, jei sutartis tai leidia arba
jei kitos susitarianiosios valstybs su tuo sutinka.
98 3. SUTARI TEIS
2. Valstybs sutikimas laikyti pareigojania sutart, kuri leidia pasirinkti
pasirenkamsias nuostatas, galioja tik tuo atveju, jei aikiai nurodo -
ma, kurioms i t nuostat sutikimas taikomas.
18 straipsnis
SIPAREIGOJIMAS NEPAEISTI SUTARTIES OBJEKTO IR JOS TIKSLO
IKI JOS SIGALIOJIMO
Valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kurie paeist sutarties objek-
t ir jos tiksl, jei:
a) ji yra pasiraiusi sutart ar pasikeitusi sutart, kuri vliau turi bti ra
tifikuota, priimta ar patvirtinta, sudaraniais dokumentais, iki to lai
ko, kol valstyb aikiai pareikia neketinanti tapti sutarties alimi; arba
b) jei ji yra ireikusi sutikim laikyti sutart pareigojania iki jai sigalio-
jant, su slyga, kad sutarties sigaliojimas nra be pagrindo udelsiamas.
2 SKYRIUS. ILYGOS
19 straipsnis
ILYG DARYMAS
Pasiraydama, ratifikuodama, priimdama, tvirtindama sutart ar prisijung-
dama prie jos valstyb gali padaryti ilyg, iskyrus atvejus, kai: y ilyg
draudia sutartis;
b) sutartyje nurodyta, kad gali bti padarytos tik tam tikros ilygos, tarp
kuri ta ilyga nra numatyta; arba
c) a ir b punktuose nenumatytais atvejais - kai ilyga nesuderinama su
sutarties objektu ir tikslu.
20 straipsnis
PRITARIMAS ILYGOMS IR PRIETARAVIMAS JOMS
1. Jei sutartyje nra nurodyta kitaip, nereikalaujama, kad ilygai, kuri
sutartis aikiai leidia, vliau pritart kitos susitarianiosios valstybs.
2. Kai derybose dalyvaujani valstybi skaiius yra ribotas ir kai su
tarties objektas ir tikslas aikiai rodo, jog taikyti sutart visa jos ap
imtimi vis tos sutarties ali tarpusavio santykiams yra btina, kad
kiekviena i j sutikt laikyti sutart pareigojania, ilygai turi pri
tarti visos sutarties alys.
3. Jei sutartis yra tarptautins organizacijos steigiamasis dokumentas ir
jei ji nenumato kitaip, ilygai turi pritarti ios organizacijos kompe
tentingas organas.
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 99
4. Jei ankstesnse io straipsnio dalyse nenustatyta kitaip ir jei sutartis
nenumato kitaip:
a) kai viena susitarianioji valstyb pritaria kitos valstybs padarytai
ilygai, ilyg padariusios valstybs santykiams su ilyg primu
si valstybe ta sutartis taikoma, jei ji sigalioja ioms valstybms,
ir nuo tada, kai ji joms sigalioja;
b) kai viena susitarianioji valstyb pareikia prietaraujanti kitos vals
tybs padarytai ilygai, tai netrukdo sutariai sigalioti tarp prie
taraujanios valstybs ir ilyg padariusios valstybs, jei prieta
raujanti valstyb aikiai nepareikia prieingo ketinimo;
c) aktas, kuriame yra ireiktas valstybs sutikimas laikyti sutart pa
reigojania ir kuriame daroma ilyga, sigalioja nuo to momento,
kai bent viena kita susitarianioji valstyb pritaria ilygai.
5. Pagal io straipsnio 2 ir 4 dalis, jei sutartyje nra numatyta kitaip,
laikoma, kad valstyb pritar ilygai, jei per dvylika mnesi nuo
tos dienos, kai jai buvo praneta apie ilyg, arba iki tos dienos,
kai ji sutinka laikyti sutart pareigojania - priklausomai nuo
to, kuri data yra ankstesn, - ji nepareikia prietaravim dl tos
ilygos.
21 straipsnis
ILYG IR PRIETARAVIMO ILYGOMS TEISINS PASEKMS
1. Pagal 19, 20 ir 23 straipsnius kitos alies atvilgiu padaryta ilyga:
a) ilyg padariusiai valstybei jos santykiuose su ta kita alimi pa
keiia sutarties, kuriai taikoma ilyga, nuostatas tiek, kiek tai nu
mato ta ilyga;
b) tokiu pat mastu pakeiia tas sutarties nuostatas tai kitai aliai jos
santykiuose su ilyg padariusia valstybe.
2. Ilyga nekeiia sutarties nuostat, kai jos taikomos kit sutarties a
li tarpusavio santykiams.
3. Jei ilygai prietaraujanti valstyb neprietarauja tam, kad sigaliot
jos ir ilyg padariusios valstybs sutartis, sutarties nuostatos, dl kuri
padaryta ilyga, i valstybi tarpusavio santykiams netaikomos tiek,
kiek tai numato padaryta ilyga.
22 straipsnis
ILYG IR PRIETARAVIMO ILYGOMS ATAUKIMAS
1. Jei sutartyje nra numatyta kitaip, ilyga bet kuriuo metu gali bti at -
aukta, ir tam nereikia valstybs, kuri pritar ilygai, sutikimo.
100 3. SUTARI TEIS
2. Jei sutartyje nra numatyta kitaip, prietaravimas ilygai gali bti at
auktas bet kuriuo metu.
3. Jei sutartyje nra numatyta kitaip ir nra atskirai kitaip susitarta:
a) ilygos ataukimas susitarianiajai valstybei sigalioja tik tada, kai
ta valstyb gauna praneim apie ilygos ataukim;
b) prietaravimo ilygai ataukimas sigalioja tik tada, kai ilyg pa
dariusi valstyb gauna praneim apie prietaravimo ilygai atau
kim.
23 straipsnis
ILYG DARYMO TVARKA
1. Ilyga, ilygos primimas ir prietaravimas ilygai turi bti suformu
luoti ratu ir perduoti susitarianiosioms valstybms bei kitoms vals
tybms, turinioms teis tapti sutarties alimis.
2. Jei ilyga daroma pasiraant sutart, kuri vliau turi bti ratifikuota,
priimta ar patvirtinta, ilyg daranti valstyb privalo oficialiai j pa
tvirtinti tada, kai ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania. iuo
atveju laikoma, kad ilyga yra padaryta jos patvirtinimo dien.
3. Prie ilygos patvirtinim padarytas ilygos primimas ar prietaravi
mas ilygai neprivalo bti atskirai tvirtinami.
1. Ilygos ar prietaravimo ilygai ataukimas turi bti suformuluoti ratu.
3 SKYRIUS. SUTARI SIGALIOJIMAS IR
LAIKINAS SUTARI TAIKYMAS
24 straipsnis
SIGALIOJIMAS
1. Sutartis sigalioja tokiu bdu ir t dien, kokie nurodyti sutartyje ar
ba dl kuri susitaria derybose dalyvaujanios valstybs.
2. Jei tokios nuostatos ar atskiro susitarimo nra, sutartis sigalioja i kar
to, kai tik visos derybose dalyvaujanios valstybs ireikia sutikim
laikyti sutart pareigojania.
3. Jei valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania po to, kai
ta sutartis sigalioja, jai sutartis sigalioja tokio sutikimo ireikimo
dien, jei toje sutartyje nenumatyta kitaip.
4. Sutarties nuostatos, reglamentuojanios jos teksto autentikumo patvir
tinim, valstybi sutikimo laikyti t sutart pareigojania tvirtinim,
3.1 1969 ra. Vienos konvencija dl sutari teiss 101
sutarties sigaliojimo bd ir dien, ilygas, depozitaro funkcijas ir ki-
tus prie sutarties sigaliojim neivengiamai ikylanius klausimus,
taikomos nuo sutarties teksto primimo dienos.
25 straipsnis
LAIKINAS TAIKYMAS
1. Sutartis ar sutarties dalis yra laikinai taikoma iki jos sigaliojimo, jei:
a) tai numatyta paioje sutartyje; arba
b) derybose dalyvaujanios valstybs kuriuo nors kitu bdu yra at
skirai dl to susitarusios.
2. Jei sutartyje nra nurodyta kitaip ir jei derybose dalyvaujanios vals
tybs atskirai dl to nra kitaip susitarusios, laikinas sutarties ar jos
dalies taikymas valstybei yra nutraukiamas, jei ji kitoms valstybms,
kurioms sutartis yra laikinai taikoma, pranea apie savo ketinim ne
tapti tos sutarties alimi.
III DALIS. SUTARI LAIKYMASIS, TAIKYMAS IR AIKINIMAS
1 SKYRIUS. SUTARI LAIKYMASIS
26 straipsnis
PACTA SUNT SERVANDA
Kiekviena sigaliojusi sutartis jos alims yra privaloma, ir alys privalo
siningai j vykdyti.
27 straipsnis
VIDAUS TEIS IR SUTARI LAIKYMASIS
alis negali pasitelkti savo vidaus teiss nuostat, kad pasiteisint dl su-
tarties nesilaikymo. i nuostata nepaeidia 46 straipsnio.
2 SKYRIUS. SUTARI TAIKYMAS
28 straipsnis
SUTARI NEGALIOJIMAS ATGAL
Jei kitokia ali valia nra numanoma i sutarties ir nra kitaip ireikta, a-
liai netaikomos sutarties nuostatos dl veiksm, kurie buvo atlikti, vyki, kurie
vyko, ar padties, kuri pasibaig iki sutarties sigaliojimo tai aliai dienos.
102 3. SUTARI TEIS
29 straipsnis
SUTARTIES TAIKYMO TERITORIJA
Jei kitokia ali valia nra numanoma i sutarties ir nra kitaip ireikta,
sutartis kiekvienai tos sutarties aliai yra privaloma visoje jos teritorijoje.
30 straipsnis
VLIAU TUO PAIU KLAUSIMU SUDARYT SUTARI TAIKYMAS
1. Atsivelgiant Jungtini Taut Chartijos 103 straipsn, valstybi, ku
rios yra vliau tuo paiu klausimu sudaryt sutari alys, teiss ir
sipareigojimai nustatomi vadovaujantis tolesni io straipsnio dali
nuostatomis.
2. Jei sutartyje nurodoma, kad ji sudaroma atsivelgiant ankstesn ar
vlesn sutart arba kad ji neturi bti laikoma prietaraujania tokiai
sutariai, tuomet tos kitos sutarties nuostatos yra viresns.
3. Jei visos ankstesns sutarties alys taip pat yra ir vlesns sutarties
alys, taiau ankstesn sutartis nra nutraukta ar jos galiojimas nra
sustabdytas pagal 59 straipsn, tuomet ankstesn sutartis galioja tik
tiek, kiek jos nuostatos atitinka vlesns sutarties nuostatas.
4. Jei ne visos ankstesns sutarties alys yra vlesns sutarties alys, tuomet:
a) valstybms, abiej sutari alims, galioja io straipsnio 3 dalyje
nurodytos taisykls;
b) valstybs, abiej sutari alies, ir valstybs, vienos i t sutari
alies, tarpusavio teises ir sipareigojimus nustato ta sutartis, ku
rios alys yra abi ios valstybs.
5. io straipsnio 4 dalis neturi poveikio nei 41 straipsniui, nei jokiam
sutarties nutraukimo ar jos galiojimo sustabdymo pagal 60 straipsn
klausimui, nei jokiam valstybs atsakomybs dl sutarties, kurios nuo
statos neatitinka jos sipareigojim kitai valstybei pagal kit sutart,
sudarymo ar taikymo klausimui.
3 SKYRIUS. SUTARI AIKINIMAS
31 straipsnis
BENDRA AIKINIMO TAISYKL
1. Sutartis aikinama laikantis geros valios princip, atsivelgiant joj
vartojam svok prastin reikm sutarties kontekste ir atsivelgiant 1
sutarties objekt bei jos tiksl.
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 103
2. Aikinant sutart jos kontekst, be jos teksto, preambuls ir pried,
sudaro:
a) visi su ta sutartimi susij susitarimai, sudaryti tarp vis tos sutar
ties ali dl jos sudarymo;
b) visi dokumentai, kuriuos pasira viena ar kelios tos sutarties a
lys dl jos sudarymo ir kuriuos kitos tos sutarties alys prim kaip
su sutartimi susijusius dokumentus.
3. Be sutarties konteksto, dar atsivelgiama :
a) visus vlesnius susitarimus, tos sutarties ali sudarytus dl jos ai
kinimo ar jos nuostat taikymo;
b) vis vlesn tos sutarties taikymo praktik, kuri ireikia tos su
tarties ali sutarim dl sutarties aikinimo;
c) visas ali tarpusavio santykiams taikytinas atitinkamas tarptauti
ns teiss normas.
4. Atskirai svokai gali bti suteikta speciali reikm, jei yra nustatyta,
kad to pageidauja sutarties alys.
32 straipsnis
PAPILDOMOS SUTARTIES AIKINIMO PRIEMONS
Jei norima patvirtinti pagal 31 straipsn nustatyt reikm arba jei reik -
m, aikinama pagal 31 straipsn, lieka:
a) neaiki ar dviprasmika; arba
b) toks aikinimas duoda akivaizdiai beprasmik ar nepagrst rezulta
t, gali bti naudojamos papildomos sutarties aikinimo priemons,
skaitant rengiant sutart atlikt darb ir sutarties sudarymo aplinkybes.
33 straipsnis
SUTARI, KURI AUTENTIKUMAS BUVO PATVIRTINTAS DVIEM
ARBA KELIOMIS KALBOMIS, AIKINIMAS
1. Jei sutarties autentikumas buvo patvirtintas dviem arba keliomis kal
bomis, visomis tomis kalbomis suraytas sutarties tekstas turi vieno
d gali, iskyrus atvejus, kai sutartyje yra nurodyta arba alys yra
susitarusios, kad ikilus aikinimo skirtum bus remiamasi vienu i
t tekst.
2. Sutarties tekstas kita kalba nei tos kalbos, kuriomis buvo suraytas
autentikas sutarties tekstas, yra laikomas autentiku tik tuo atveju,
jei taip yra nurodyta toje sutartyje arba alys yra taip susitarusios.
3. Laikoma, kad sutartyje vartojamos svokos turi vienod reikm vi
suose autentikuose sutarties tekstuose.
104 3. SUTARI TEIS
4. Iskyrus atvejus, kai pagal io straipsnio 1 dal yra remiamasi vienu
konkreiu tekstu, tais atvejais, kai sulyginus autentikus sutarties teks-
tus nustatomas reikmi skirtumas, kuris neinyksta pritaikius 31 ir
32 straipsnius, vadovaujamasi ta reikme, kuri, atsivelgiant sutar -
ties objekt ir tiksl, yra artimiausia visiems sutarties tekstams.
4 SKYRIUS. SUTARTYS IR TREIOSIOS VALSTYBS
34 straipsnis
BENDRA TAISYKL DL TREIJ VALSTYBI
Sutartis be treiosios valstybs sutikimo nesukuria nei jos sipareigoji -
m, nei teisi.
35 straipsnis
SUTARTYS, NUSTATANIOS TREIJ VALSTYBI SIPAREIGOJIMUS
Treiosios valstybs sipareigojimas pagal sutarties nuostat kyla tuo at -
veju, jei sutarties alys siekia, kad tokia nuostata toks sipareigojimas bt
nustatytas, ir jei treioji valstyb aikiai ratu pareikia prisiimanti tok si -
pareigojim.
36 straipsnis
SUTARTYS, NUSTATANIOS TREIJ VALSTYBI TEISES
1. Treioji valstyb gyja teis pagal sutarties nuostat tuo atveju, jei su
tarties alys siekia, kad tokia nuostata tokia teis bt suteikta treia
jai valstybei, valstybi grupei, kuriai priklauso i treioji valstyb, ar
visoms valstybms, ir jei treioji valstyb su tuo sutinka. Laikoma,
kad ji yra pareikusi tok sutikim, kol ji nra pareikusi prieingos
nuostatos, nebent paioje sutartyje yra numatyta kitaip.
2. Valstyb, gyvendindama savo teis pagal io straipsnio 1 dal, turi
laikytis sutartyje nurodyt ar pagal t sutart nustatyt teiss gyven
dinimo slyg.
37 straipsnis
TREIJ VALSTYBI TEISI IR SIPAREIGOJIM PANAIKINIMAS
ARBA J PAKEITIMAS
1. Jei treiosios valstybs sipareigojimas kilo pagal 35 straipsn, jis gali
bti panaikintas arba pakeistas tik sutikus visoms sutarties alims ir pa -
iai treiajai valstybei, nebent yra ufiksuota, kad jos susitar kitaip.
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 105
2. Jei treioji valstyb gijo teis pagal 36 straipsn, sutarties alys ne -
gali jos panaikinti arba pakeisti, jei yra nustatyta, kad i teis negali
bti panaikinta ar pakeista be treiosios valstybs sutikimo.
38 straipsnis
SUTARTIES NORMOS, PAREIGOJANIOS TREISIAS VALSTYBES
KAIP TARPTAUTINS PAPROTINS TEISS NORMOS
N viena 34-37 straipsni nuostata netrukdo jokiai sutarties nuostatai tapti
privaloma treiajai valstybei, jei ji pripastama paprotine tarptautins tei -
ss norma.
IV DALIS. SUTARI PATAISOS IR J TAIKYMO PAKEITIMAS
39 straipsnis
BENDRA TAISYKL DL SUTARI PATAIS
Sutarties pataisos gali bti daromos jos ali tarpusavio susitarimu. ios
Konvencijos II dalyje idstytos taisykls mintam ali susitarimui galioja,
jei toje sutartyje nra numatyta kitaip.
40 straipsnis
DAUGIAALI SUTARI PATAISOS
1. Jei sutartyje nra nurodyta kitaip, daugiaali sutari pataisos daro
mos vadovaujantis tolesnmis io straipsnio dalimis.
2. Kiekvienas pasilymas padaryti daugiaals sutarties patais, galiojan
i visoms jos alims, turi bti pateiktas visoms susitarianiosioms
valstybms, ir kiekviena i j turi teis dalyvauti:
a) priimant sprendim dl veiksm, kuri reikia imtis dl tokio pa
silymo;
b) derybose dl susitarimo dl daugiaals sutarties pataisos ir suda
rant tok susitarim.
3. Kiekviena valstyb, turinti teis tapti sutarties alimi, taip pat turi teis
tapti pakeistos sutarties alimi.
4. Susitarimas dl sutarties pataisos nepareigoja valstybs, kuri yra tos
sutarties alis, taiau nra susitarimo dl sutarties pataisos alis. To
kiai valstybei taikomas 30 straipsnio 4 dalies b punktas.
5. Kiekviena valstyb, sutarties alimi tampanti po to, kai sigalioja su
sitarimas dl sutarties pataisos, jei tik ji nepareikia kitokio ketinimo:
 106 3. SUTARI TEIS
a) yra laikoma pakeistos sutarties alimi; ir
b) yra laikoma nepakeistos sutarties alimi santykiuose su tomis sutar
ties alimis, kurios neprisim sipareigojim pagal susitarim dl su
tarties pataisos.
41 straipsnis
SUSITARIMAI KEISTI DAUGIAALES SUTARTIS TARP KAI KURI JOS ALI
1. Dvi ar kelios daugiaals sutarties alys gali sudaryti susitarim pa
keisti t sutart tik tarpusavyje, jei:
a) ta sutartis numato tokio pakeitimo galimyb;
b) ta sutartis nedraudia tokio pakeitimo; ir:
i) jei toks pakeitimas netrukdo kitoms alims pagal t sutart nau -
dotis savo teismis ir vykdyti savo sipareigojimus;
ii) jei toks pakeitimas nra susijs su sutarties nuostata, nukrypi -
mas nuo kurios yra nesuderinamas su visa apimtimi taikomos
sutarties objektu ir tikslu.
2. Jei io straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju sutartyje nra nu
matyta kitaip, suinteresuotos sutarties alys pranea kitoms sutarties
alims apie savo ketinim sudaryti tok susitarim ir apie sutarties pa
keitimus, kuriuos numato toks susitarimas.
V DALIS. SUTARI NEGALIOJIMAS, NUTRAUKIMAS
IR J GALIOJIMO SUSTABDYMAS
1 SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
42 straipsnis
SUTARI GALIOJIMAS IR GALIOJIMO TRUKM
1. Sutarties ar valstybs sutikimo laikyti sutart pareigojania galiojimas
gali bti ginijamas tik pagal i Konvencij.
2. Sutartis gali bti nutraukta, denonsuota arba viena i ali gali pasi
traukti i sutarties tik pagal tos sutarties ar ios Konvencijos nuosta
tas. i taisykl taikoma ir sutarties galiojimo sustabdymui.
43 straipsnis
SU SUTARTIMI NESUSIJ SIPAREIGOJIMAI PAGAL TARPTAUTIN TEIS
Sutarties negaliojimas, nutraukimas ar denonsavimas, sutarties alies pa-
sitraukimas i sutarties, taip pat sutarties galiojimo sustabdymas pagal i
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 107
Konvencij ar pagal tos sutarties nuostatas jokiu bdu nekeiia valstybs pa-
reigos vykdyti sutartyje tvirtintus sipareigojimus, kuriuos ji turt vykdyti
pagal tarptautin teis net ir be tos sutarties.
44 straipsnis
SUTARTIES NUOSTAT ATSKYRIMAS
1. Paioje sutartyje ar ios Konvencijos 56 straipsnyje nustatyta alies
teis denonsuoti sutart, pasitraukti i sutarties ar sustabdyti jos ga
liojim gali bti gyvendinta tik visai sutariai, nebent sutartyje yra
nurodyta kitaip arba sutarties alys yra kitaip susitarusios.
2. ioje Konvencijoje tvirtinti sutarties negaliojimo, nutraukimo, galio
jimo sustabdymo ir sutarties alies pasitraukimo i sutarties pagrin
dai gali bti taikomi tik visai sutariai, iskyrus tolesnse io straips
nio dalyse ir 60 straipsnyje nurodytus atvejus.
3. Jei mintas pagrindas susijs tik su atskiromis sutarties nuostatomis,
jis gali bti taikomas tik toms nuostatoms, kai:
a) mintos nuostatos gali bti taikomos atskirai nuo vis likusi su
tarties nuostat;
b) i sutarties yra aiku ar yra kitaip nustatyta, kad mint nuostat
primimas nebuvo btinas tam, kad kita sutarties alis ar alys su
tikt laikyti sutart pareigojania visa jos apimtimi; ir
c) tolesnis likusios sutarties dalies taikymas nepaeist kit jos ali
interes.
4. 49 ir 50 straipsniuose numatytais atvejais valstyb, turinti teis pa
reikti kaltinim apgaule ar papirkimu, gali j taikyti visai sutariai
arba, laikantis io straipsnio 3 dalies, tik atskiroms jos nuostatoms.
5. 51, 52 ir 53 straipsniuose numatytais atvejais sutarties nuostat atskirti
neleidiama.
45 straipsnis
TEISS REMTIS SUTARTIES NEGALIOJIMO, NUTRAUKIMO, JOS GALIOJIMO
SUSTABDYMO AR PASITRAUKIMO I SUTARTIES PAGRINDAIS NETEKIMAS
Valstyb netenka teiss remtis sutarties negaliojimo, nutraukimo, jos
galiojimo sustabdymo ar pasitraukimo i sutarties pagrindais pagal ios
Konvencijos 46-50 ar 60 ir 62 straipsnius, jei paaikjus atitinkamoms
aplinkybms:
a) ji aikiai pareik, jog sutinka su tuo, kad sutartis yra galiojanti ar
lieka galioti arba turi bti toliau vykdoma; arba
108 3. SUTARI TEIS
b) i jos veiksm suprantamas jos sutikimas su tuo, kad sutartis galioja
ar turi likti galioti arba turi bti toliau vykdoma.
2 SKYRIUS. SUTARI NEGALIOJIMAS
46 straipsnis
VIDAUS TEISS NUOSTATOS DL GALIOJIM SUDARYTI SUTARTIS
1. Valstyb, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutart pareigojania b
t pripaintas negaliojaniu, negali remtis tuo, kad sutikimas buvo i
reiktas paeidiant jos vidaus teiss nuostat dl galiojim sudaryti
sutartis, nebent tas paeidimas buvo akivaizdus ir buvo paeista itin
svarbi vidaus teiss norma.
2. Paeidimas yra akivaizdus, jei jis bt objektyviai matomas kiekvie
nai valstybei, kuri tokioje situacijoje vadovaujasi prasta praktika ir
gera valia.
47 straipsnis
TAM TIKRI GALIOJIM IREIKTI VALSTYBS SUTIKIM APRIBOJIMAI
Jei atstovo galiojimai ireikti valstybs sutikim laikyti konkrei su-
tart pareigojania buvo kaip nors apriboti, valstyb, siekdama, kad jos at -
stovo ireiktas sutikimas bt pripaintas negaliojaniu, negali remtis tuo,
kad atstovas nepais i apribojim, nebent kitoms derybose dalyvaujanioms
alims apie tokius apribojimus buvo praneta prie tai, kai atstovas ireik
tok sutikim.
48 straipsnis
KLAIDA
1. Valstyb, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutart pareigojania b
t pripaintas negaliojaniu, gali remtis klaida sutartyje, jei ta klaida
susijusi su faktu ar situacija, kuriuos ta valstyb man egzistuojant
sutarties sudarymo metu ir dl kuri i esms ji ir sutiko laikyti su
tart pareigojania.
2. io straipsnio 1 dalis netaikoma, jei ta valstyb savo veiksmais prisi
djo prie tos klaidos atsiradimo arba jei aplinkybs buvo tokios, kad
valstyb turjo inoti apie galim klaid.
3. Tik su sutarties teksto formuluote susijusi klaida neturi takos sutar
ties galiojimui; tokiu atveju taikomas 79 straipsnis.
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 109
49 straipsnis
APGAUL
Jei valstyb dl kitos derybose dalyvaujanios valstybs apgaulingo el-
gesio buvo tikinta sudaryti sutart, valstyb, siekdama, kad jos sutikimas lai -
kyti sutart pareigojania bt pripaintas negaliojaniu, gali remtis apgau -
ls faktu.
50 straipsnis
VALSTYBS ATSTOVO PAPIRKIMAS
Jei valstybs sutikim laikyti sutart pareigojania kita derybose daly-
vaujanti valstyb igavo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkdama jos atstov, pir-
moji valstyb, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutart pareigojania b t
pripaintas negaliojaniu, gali remtis papirkimo faktu.
51 straipsnis
PRIEVARTA PRIE VALSTYBS ATSTOV
Valstybs sutikimas laikyti sutart pareigojania, igautas veiksmais ar
grasinimais vartojant prievart prie jos atstov, neturi jokios teisins galios.
52 straipsnis
PRIEVARTA PRIE VALSTYB GRASINANT JGA AR J VARTOJANT
Sutartis yra negaliojanti, jei ji buvo sudaryta grasinant jga ar j varto -
jant, taip paeidiant Jungtini Taut Chartijoje tvirtintus tarptautins tei -
ss principus.
53 straipsnis
SUTARTYS, PRIETARAUJANIOS PRIVALOMO" POBDIO BENDROSIOS TARPTAU-
TINS TEISS NORMOMS (JUS COGENS)
" Sudarytojo nuomone, anglik bdvard peremptory lietuvi kalb reikia versti: im-
peratyvinis. r. autentik anglik io straipsnio tekst:
Article 53
Treaties conflicting \vith a peremptory norm of general internationai law (jus cogens)
A treaty is void if, at the time of its conclusion, it conflicts with a peremptory norm of
general internationai law. For the purposes of the present Convention, a peremptory norm of
general internationai law is a norm accepted and recognized by the internationai community
of States as a whole as a norm from which no derogation is permitted and which can be mo-
dified only by a subsequent norm of general internationai law having the ame character."
110 3. SUTARig TEIS
Sutartis yra niekin, jei jos sudarymo metu ji prietarauja privalomo 12 po-
bdio bendrosios tarptautins teiss normoms. ioje Konvencijoje privalomo13
pobdio bendrosios tarptautins teiss normomis yra laikomos normos, ku-
rias tarptautin valstybi bendrija yra visa apimtimi primusi ir pripainusi kaip
normas, nuo kuri draudiama nukrypti ir kurios gali bti keiiamos tik pri -
imant kit tokio pat pobdio bendrj tarptautins teiss norm.
3 SKYRIUS. SUTARI NUTRAUKIMAS IR
J GALIOJIMO SUSTABDYMAS
54 straipsnis
SUTARTIES NUTRAUKIMAS ARBA PASITRAUKIMAS I SUTARTIES PAGAL JOS
NUOSTATAS ARBA ALIMS PRITARUS
alis gali nutraukti sutart arba i jos pasitraukti: f a)) vadovaudamasi
tos sutarties nuostatoms; arba b), bet kuriuo metu vis sutarties ali
pritarimu, pasitarusi su kitomis susitarianiosiomis valstybmis.
55 straipsnis
DAUGIAALS SUTARTIES ALI SKAIIAUS SUMAJIMAS
IKI NEPAKANKAMO JOS SIGALIOJIMUI
Jei sutartyje nra nustatyta kitaip, daugiaal sutartis nenustoja galioti vien
dl to, kad jos ali skaiius sumajo iki skaiiaus, kurio nepakakt jai si -
galioti.
Pranczik bdvard impratif lietuvi kalb reikia taip pat versti: imperatyvinis.
r. autentik pranczik io straipsnio tekst:
Article 53
Traits en conflit avec une norme imprative du droit International gnral (jus
cogens)
Est nul tout trait qui, au moment de sa conclusion, est en conflit avec une norme impra -
tive du droit intemational gnral. Aux fins de la prsente Convention, une norme imprative
du droit intemational gnral est une norme accepte et reconnue par la communaut interna-
tionale des Etats dans son ensemble en tant que norme a lauelle aucune drogation n'est
permise et qui ne peut tre modifie que par une nouvelle norme du droit intemational gnral
ayant le mme caractere."
Analogikai veriama i rus kalbos.
Imperatyvini norm esm yra tai, kad kitos normos turi joms atitikti, o kolizijos atveju
galioja tik imperatyvins normos.
12
r. 2 ina.
13
r. 2 ina.
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 111
56 straipsnis
SUTARTIES DENONSAVIMAS ARBA PASITRAUKIMAS I JOS, KAI
NRA NUOSTAT DL JOS NUTRAUKIMO, DENONSAVIMO ARBA
PASITRAUKIMO I JOS
1. Sutartis, kurioje nenustatyta jos nutraukimo tvarka ir kuri nenumato
denonsavimo arba pasitraukimo i sutarties galimybs, negali bti de
nonsuota ir i jos negalima pasitraukti, nebent:
a) yra nustatoma, kad alys ketino leisti sutarties denonsavimo arba
pasitraukimo i jos galimyb; arba
b) sutarties denonsavimo arba pasitraukimo i jos teis yra aiki i
tos sutarties pobdio.
2. alis apie savo ketinim denonsuoti sutart arba i jos pasitraukti pa
gal io straipsnio 1 dal pranea ne vliau kaip prie 12 mnesi.
57 straipsnis
SUTARTIES GALIOJIMO SUSTABDYMAS VADOVAUJANTIS JOS NUOSTATOMIS
ARBA ALI SUSITARIMU
Sutarties galiojimas visoms jos alims ar tam tikrai aliai gali bti su -
stabdytas:
a) vadovaujantis tos sutarties nuostatomis; arba
a) bet kuriuo metu vis sutarties ali susitarimu, pasitarus su kitomis
susitarianiosiomis valstybmis.
58 straipsnis
DAUGIAALS SUTARTIES GALIOJIMO SUSTABDYMAS
TIK KELI ALI SUSITARIMU
1. Dvi ar kelios daugiaals sutarties alys gali sudaryti susitarim lai
kinai ir tik joms sustabdyti sutarties nuostat galiojim, jei:
a) tokia sustabdymo galimyb yra numatyta toje sutartyje; arba
b) ta sutartis nedraudia tokio sustabdymo ir:
i) jis netrukdo kitoms alims pagal t sutart naudotis savo teis -
mis ir vykdyti savo sipareigojimus; ii) jis nra nesuderinamas su
sutarties objektu ir jos tikslu.
2. Jei io straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju sutartyje nra nu
matyta kitaip, alys pranea kitoms sutarties alims apie savo ketini
m sudaryti tok susitarim ir tai, kuri sutarties nuostat galiojim
jos ketina sustabdyti.
112 3. SUTARI TEIS
59 straipsnis
SUTARTIES NUTRAUKIMAS AR JOS GALIOJIMO SUSTABDYMAS DL
VLESNS SUTARTIES SUDARYMO
1. Sutartis laikoma nutraukta, jei visos jos alys sudaro vlesn sutart
dl to paties dalyko ir:
a) i ios vlesns sutarties yra aiku arba yra kitaip nustatyta, jog
alys norjo, kad t dalyk reguliuot vlesn sutartis, arba:
b) vlesns sutarties nuostatos nesutampa su ankstesns sutarties nuo
statomis ir dl to ios dvi sutartys negali bti taikomos vienu metu.
2. Ankstesns sutarties galiojimas yra laikomas tik sustabdytu, jei i v
lesns sutarties yra aiku arba yra kitaip nustatyta, kad to norjo su
tarties alys.
60 straipsnis
SUTARTIES NUTRAUKIMAS AR GALIOJIMO SUSTABDYMAS
DL SUTARTIES PAEIDIMO
1. Vienai i ali i esms paeidus dvial sutart, kita alis gyja teis
remtis iuo paeidimu kaip pagrindu nutraukti t sutart arba sustab
dyti tos sutarties ar jos dalies galiojim.
2. Vienos i ali padarytas esminis daugiaals sutarties paeidimas su
teikia teis:
a) kitoms tos sutarties alims vieningu susitarimu sustabdyti sutarties
ar jos dalies galiojim arba nutraukti sutart:
i) t ali santykiuose su sutart paeidusi valstybe; arba ii)
vis ali tarpusavio santykiuose;
b) dl sutarties paeidimo ypa nukentjusiai aliai remtis iuo pa
eidimu kaip pagrindu sustabdyti sutarties ar jos dalies galiojim
savo santykiuose su sutart paeidusi alimi;
c) kiekvienai sutarties aliai, iskyrus sutart paeidusi valstyb, rem
tis iuo paeidimu kaip pagrindu sustabdyti sutarties ar jos dalies
galiojim jai paiai, jei sutarties pobdis yra toks, kad, vienai su
tarties aliai i esms paeidus jos nuostatas, i esms pakinta vi
s jos ali galimybs toliau vykdyti pagal i sutart prisiimtus
sipareigojimus.
3. iame straipsnyje esminiu sutarties paeidimu laikomas:
a) ia Konvencija nesankcionuotas atsisakymas vykdyti sutart; arba
b) sutarties normos, turinios esmin reikm sutarties objekto gy
vendinimui ar tikslo pasiekimui, paeidimas.
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 113
4. Pirmesni io straipsnio dali nuostatos nekeiia jokios sutarties nuo
statos, taikytinos tos sutarties paeidimo atveju.
5. io straipsnio 1-3 dalys nra taikomos humanitarinio pobdio su
tartyse tvirtintoms normoms, susijusioms su mogaus apsauga, ypa
toms, kurios draudia bet kokios formos represalijas prie toki su
tari ginamus asmenis.
61 straipsnis
PASKESNIS SUTARTIES VYKDYMO NEGALIMUMAS
1. alis gali sutarties vykdymo negalimum laikyti pagrindu j nutrauk
ti ar pasitraukti i jos, jei toks negalimumas atsiranda dl sutarties vyk
dymui btino objekto galutinio inykimo ar sunaikinimo. Jei negali
mumas vykdyti sutart yra laikinas, alis gali remtis juo tik kaip pa
grindu sustabdyti sutarties galiojim.
2. alis negali sutarties vykdymo negalimumo laikyti pagrindu j nu
traukti, pasitraukti i jos ar sustabdyti jos galiojim, jei is negalimu
mas atsiranda i tos alies pagal t sutart prisiimt sipareigojim pa
eidimo arba kokio kito tarptautinio sipareigojimo, prisiimto tos su
tarties kitos alies atvilgiu, paeidimo.
62 straipsnis
ESMINIS APLINKYBI PASIKEITIMAS
1. Negalima esminio aplinkybi, egzistavusi sutarties sudarymo metu,
pasikeitimo, kurio sutarties alys nenumat, laikyti pagrindu nutrauk
ti sutart ar pasitraukti i jos, nebent :
a) t aplinkybi buvimas turjo esmin reikm tam, kad alys su
tikt laikyti sutart pareigojania;
b) dl vykusi pokyi i esms pakito pagal sutart vykdytin ali
sipareigojim apimtis.
2. Esminio aplinkybi pasikeitimo negalima laikyti pagrindu nutraukti
sutart ar pasitraukti i jos, nebent:
a) ta sutartis nustato valstybi sien; arba
b) tas esminis aplinkybi pasikeitimas atsiranda i alies, kuri juo re
miasi kaip pagrindu, pagal t sutart prisiimt sipareigojim pa
eidimo arba kokio kito tarptautinio sipareigojimo, prisiimto tos
sutarties kitos alies atvilgiu, paeidimo.
3. Jei alis, remdamasi ankstesnse io straipsnio dalyse idstytomis
nuostatomis, turi teis esmin sutarties sudarymo aplinkybi pasikeiti-
114 3. SUTARI TEIS
m laikyti pagrindu nutraukti sutart ar pasitraukti i jos, ji taip pat
gali tok pasikeitim laikyti pagrindu sustabdyti sutarties galiojim.
63 straipsnis
DIPLOMATINI AR KONSULINI SANTYKI NUTRAUKIMAS
Diplomatini ar konsulini santyki nutraukimas tarp sutarties ali ne -
turi takos j sutartimi sukurtiems teisiniams santykiams, iskyrus tuos at -
vejus, kai konsulini ar diplomatini santyki egzistavimas yra btina su -
tarties taikymo slyga.
64 straipsnis
NAUJOS PRIVALOMO* POBDIO BENDROSIOS TARPTAUTINS
TEISS NORMOS (JUS COGENS) ATSIRADIMAS
Jei atsiranda nauja privalomo pobdio bendrosios tarptautins teiss nor-
ma, kiekviena egzistuojanti sutartis, kuri prietarauja iai normai, tampa ne-
begaliojania ir yra nutraukiama.
4 SKYRIUS. PROCEDRA
\ 65 straipsnis
SUTARTIES NEGALIOJIMO, JOS NUTRAUKIMO, GALIOJIMO SUSTABDYMO
ARBA PASITRAUKIMO I JOS ATVEJU TAIKOMA PROCEDRA
1. alis, kuri, vadovaudamasi ios Konvencijos nuostatomis, reikalauja
jos sutikim laikyti sutart pareigojania pripainti negaliojaniu ar
turi kok nors kit pagrind pareikalauti sutart laikyti negaliojania,
j nutraukti, sustabdyti jos galiojim ar pasitraukti i sutarties, apie
savo reikalavimus privalo praneti kitoms alims. Praneime turi bti
nurodomos priemons, kurias siloma taikyti dl tos sutarties, ir prie
astys, dl ko jas reikt taikyti.
2. Jei pasibaigus ne maiau kaip trij mnesi laikotarpiui nuo tokio pra
neimo gavimo dienos, iskyrus ypatingos skubos atvejus, n viena
i ali nepareikia joki prietaravim, praneim pateikusi alis ga
li savo pasilytas priemones taikyti 67 straipsnyje nurodytu bdu.
3. Taiau jei kuri nors i ali pareikia prietaravim, sutarties alys ie
ko bendro sprendimo Jungtini Taut Chartijos 33 straipsnyje nuro
dytu bdu.
* r. sudarytojo pastab dl ios konvencijos 53 str.
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 115
4. Jokia ankstesnse io straipsnio dalyse idstyta nuostata nekeiia ali
pagal galiojanius susitarimus turim teisi ir prisiimt sipareigoji
m, susijusi su gin sprendimu.
5. Nepaeidiant 45 straipsnio, ta aplinkyb, kad alis anksiau nra pa
dariusi io straipsnio 1 dalyje nurodyto praneimo, neatima i jos tei
ss padaryti praneim atsakant kitos alies reikalavim vykdyti
sutart ar kaltinim tos sutarties paeidimu.
66 straipsnis
NESUTARIM SPRENDIMO TEISME, ARBITRAE IR TAIKINIMO PROCEDROS
Jei pagal 65 straipsnio 3 dal per dvylika mnesi nuo prietaravimo
pareikimo dienos nepavyksta priimti jokio sprendimo, taikoma i proce
dra: -J_^_.
a) kiekviena gino fe^3 ar 64 straipsnio^taikyrnp^ar ikinrmcT>alis
gaffjatu perduoti gin sprsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui,
iskyrus atvejus, kai alys susitaria perduoti gin sprst arbitraui;
b) kiekviena gino dl bet kurio kito ios Konvencijos V dalies straips
nio taikymo ar aikinimo alis gali pradti Konvencijos priede nusta
tyt procedr, pateikdama atitinkam praym Jungtini Taur Ge
neraliniam Sekretoriui.
\ 67 straipsnis
.^POKUMENTAI DL SUTARTIES PASKELBIMO NEGALIOJANIA, JOS NUTRAUKIMO,
PASITRAUKIMO I SUTARTIES ARBA SUTARTIES GALIOJIMO SUSTABDYMO
1. 65 straipsnio 1 dalyje nurodytas praneimas turi bti pateiktas ratu.
1. Kiekvienas sutarties paskelbimo negaliojania, jos nutraukimo, pa
sitraukimo i jos arba jos galiojimo sustabdymo veiksmas pagal tos
sutarties nuostatas arba ios Konvencijos 65 straipsnio 2 ir 3 dali
nuostatas atliekamas perduodant kitoms tos sutarties alims atitin
kam dokumntrTr tokio dokumento nra pasiras valstybs
vadovas, vyriausybs vadovas ar usienio reikal ministras, i j
perduodanio valstybs atstovo gali bti pareikalauta pateikti ga
liojimus.
68 straipsnis
65 IR 67 STRAIPSNIUOSE NURODYT PRANEIM IR DOKUMENT ATAUKIMAS
65 ar 67 straipsniuose nurodytas praneimas ar dokumentas gali bti at -
auktas bet kuriuo metu prie jam sigaliojant.
116 3. SUTARI TEIS
5 SKYRIUS. SUTARTIES NEGAL10J1M0, JOS NUTRAUKIMO IR
GALIOJIMO SUSTABDYMO PASEKMS
69 straipsnis
SUTARTIES NEGALIOJIMO PASEKMS
1. Sutartis, kurios negaliojimas nustatomas vadovaujantis ia Konvencija,
yra niekin. Niekins sutarties nuostatos neturi jokios teisins galios.
2. Jei, nepaisant to, remiantis tokia sutartimi buvo atliekami veiksmai:
a) kiekviena alis gali pareikalauti, kad bet kuri kita alis, kiek tai
manoma, j dvialiuose santykiuose tvirtint toki padt, kuri b
t buvusi, jei tie veiksmai nebt buv atlikti;
b) prie sutarties pripainim negaliojania gera valia atlikti veiksmai
netampa neteisti vien dl to, kad sutartis buvo paskelbta nega
liojania.
3. 49, 50, 51 ir 52 straipsniuose numatytais atvejais io straipsnio 2 da
lis nra taikoma aliai, kuri kaltinama apgaule, papirkimu ar prievar
tos vartojimu.
4. Jei paskelbiamas negaliojaniu vienos i valstybi sutikimas laikyti
daugiaal sutart pareigojania, tos valstybs santykiams su kitomis
tos sutarties alimis taikomos aukiau idstytos taisykls.
70 straipsnis
SUTARTIES NUTRAUKIMO PASEKMS
1. Jei sutartyje nra numatyta kitaip arba alys nra kitaip susitarusios,
sutarties nutraukimas pagal jos nuostatas arba vadovaujantis ia Kon
vencija:
a) atleidia sutarties alis nuo bet koki sipareigojim toliau vykdyti su
tart;
b) neturi takos jokioms ali teisms, sipareigojimams ar j teisinei pa
diai, sukurtoms vykdant t sutart iki jos nutraukimo.
2. Jei valstyb denonsuoja daugiaal sutart arba pasitraukia i jos, io
straipsnio 1 dalis jos santykiams su kitomis tos sutarties alimis tai
koma nuo tos dienos, kai sigalioja toks denonsavimas arba pasitrau
kimas.
71 straipsnis
SUTARTIES, KURI PAEIDIA PRIVALOMO POBDIO BENDROSIOS TARPTAUTINS
TEISS NORM, NEGALIOJIMO PASEKMS
1. Jei sutartis pripastama niekine pagal 53 straipsn, alys:
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 117
a) kiek manoma paalina bet kokio veiksmo, atlikto vadovaujantis
privalomo pobdio bendrosios tarptautins teiss norm paei
dianiomis nuostatomis, pasekmes;
b) tarpusavio santykius suderina su privalomo pobdio bendrosios
tarptautins teiss norma.
2. Jei sutartis tampa niekine ir yra nutraukiama pagal 64 straipsn, su -
tarties nutraukimas:
a) atleidia jos alis nuo bet koki sipareigojim toliau vykdyti sutart;
b) neturi takos jokioms ali teisms, sipareigojimams ar j teisinei pad
iai, sukurtoms vykdant t sutart iki jos nutraukimo; taiau ios teiss,
sipareigojimai ir padtis vliau gali bti ilaikyti, tik jei tai neprietarau
ja naujai privalomo pobdio bendrosios tarptautins teiss normai.
72 straipsnis
SUTARTIES GALIOJIMO SUSTABDYMO PASEKMS
1. Jei sutartyje nra numatyta kitaip arba alys nra kitaip susitarusios,
sutarties galiojimo sustabdymas pagal jos nuostatas arba vadovaujan
tis ia Konvencija:
a) atleidia sutarties alis, kurioms jos veikimas yra sustabdytas, nuo
sipareigojimo vykdyti t sutart j tarpusavio santykiuose, kol su
tarties galiojimas sustabdytas;
b) niekaip kitaip nepakeiia ta sutartimi nustatyt sutarties ali tei
sini santyki.
2. Kol sutarties galiojimas yra sustabdytas, alys sipareigoja susilaikyti
nuo veiksm, kurie gali trukdyti atnaujinti sutarties galiojim.
VI DALIS. JVAIRIOS NUOSTATOS
73 straipsnis
VALSTYBS TEISI PERMIMAS, VALSTYBI ATSAKOMYB IR KARO VEIKSMAI
ios Konvencijos nuostatos i anksto nenusprendia su sutartimis susi -
jusi klausim, kurie gali kilti dl valstybs teisi permimo, valstybs tarp -
tautins atsakomybs ar tarp valstybi prasidjusi karo veiksm.
74 straipsnis
DIPLOMATINIAI BEI KONSULINIAI SANTYKIAI IR SUTARI SUDARYMAS
Diplomatini ar konsulini santyki nutraukimas arba j nebuvimas tarp
dviej ar keli valstybi neukerta kelio sudaryti sutartis tarp i valstybi.
118 3. SUTARI TEIS
Sutarties sudarymas savaime nepakeiia valstybi tarpusavio diplomatini ar
konsulini santyki.
75 straipsnis
VALSTYBS AGRESORS ATVEJIS
ios Konvencijos nuostatos nekeiia joki valstybs agresors su sutar -
timi susijusi sipareigojim, kurie valstybei agresorei gali atsirasti dl to,
kad dl jos vykdytos agresijos jos atvilgiu buvo imtasi priemoni pagal
Jungtini Taut Chartij.
VIII DALIS. DEPOZITARAS, PRANEIMAI,
PATAISYMAI IR REGISTRAVIMAS
76 straipsnis
SUTARI DEPOZITARAS
1. Sutarties depozitar gali paskirti derybose dalyvaujanios valstybs,
nurodydamos j paioje sutartyje arba kokiu kitu bdu. Depozitaro
funkcijas gali vykdyti viena ar kelios valstybs, tarptautin organiza
cija ar tarptautins organizacijos vadovas.
2. Sutarties depozitaro funkcijos yra tarptautinio pobdio ir jis yra pa
reigotas vykdyti jas bealikai. Ypa paymtina, kad tai, jog sutartis
dar nesigaliojo tam tikr ali tarpusavio santykiams ar kad tarp vie
nos i ali ir depozitaro kilo nesutarim dl to, kaip is vykdo savo
funkcijas, neturi takos mintai depozitaro pareigai.
77 straipsnis
DEPOZITARO FUNKCIJOS
1. Jei sutartyje nra numatyta kitaip ir jei susitarianiosios valstybs nra
kitaip susitarusios, depozitaro funkcijos yra ios:
a) saugoti sutarties teksto original ir visus depozitarui pateiktus ga
liojamuosius ratus;
b) parengti teksto originalo patvirtintas kopijas, parengti vlesnius su
tarties tekstus papildomomis kalbomis, kuri reikalauja sutartis, ir
perduoti iuos dokumentus sutarties alims ir valstybms, turin
ioms teis tapti sutarties alimis;
c) priimti sutarties paraus, priimti ir saugoti visus kitus su sutartimi
susijusius dokumentus bei praneimus;
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 119
d) patikrinti, ar paraai, praneimai ir visi kiti su sutartimi susij do
kumentai yra pateikti reikalaujama forma, ir prireikus atkreipti
tai atitinkamos valstybs dmes;
e) informuoti sutarties alis ir valstybes, turinias teis tapti sutarties
alimi, apie su sutartimi susijusius veiksmus ir praneimus;
f) informuoti valstybes, turinias teis tapti sutarties alimi, kad yra
gauta ar deponuota tiek para arba ratifikavimo, primimo, pa
tvirtinimo ar prisijungimo dokument, kiek yra reikalinga sutar
iai sigalioti;
d) registruoti sutart Jungtini Taut Sekretoriate;
h) vykdyti kitas ios Konvencijos nuostatose nurodytas funkcijas. 2.
Jei tarp valstybs ir depozitaro kyla nesutarim dl io funkcij vyk -
dymo, depozitaras apie tai pranea sutart pasiraiusioms valstybms ir
susitarianiosioms valstybms arba atitinkamais atvejais - suinte -
resuotos tarptautins organizacijos kompetentingam organui.
78 straipsnis
PRANEIMAI
Iskyrus atvejus, kai sutartis ar i Konvencija nustato kitaip, kiekvienas
pagal i Konvencij valstybs daromas praneimas yra:
a) jei nra depozitaro, perduodamas tiesiogiai tai valstybei, kuriai jis yra
skirtas, o jei depozitaras yra, - depozitarui;
b) laikomas atitinkamos valstybs padarytu tik tada, kai valstyb, kuriai
jis buvo skirtas, gauna praneim, arba tik tada, kai praneim
gauna depozitaras;
c) jei praneimas perduodamas depozitarui, laikoma, kad valstyb, ku
riai jis buvo skirtas, j gavo tik tada, kai depozitaras, vadovaudama
sis 77 straipsnio 1 dalies e punktu, pranea iai valstybei apie gaut
praneim.
79 straipsnis
KLAID SUTARTIES TEKSTE IR PATVIRTINTOSE JOS KOPIJOSE ITAISYMAS
1. Jei jau patvirtinus sutarties teksto autentikum sutart pasiraiusios
valstybs ir susitarianiosios valstybs sutinka, kad jame yra klaid,
klaida, iskyrus tuos atvejus, kai alys yra numaiusios kit klaid i-
taisymo bd, itaisoma taip:
a) tekste aptikta klaida itaisoma ir atitinkamus galiojimus turintis
atstovas itaisym patvirtina savo parau;
120 3. SUTARI TEIS
b) sudaromas dokumentas ar dokumentai, kuriuose nurodoma, kok
itaisym sutarta padaryti, arba pasikeiiama tokiu dokumentu ar
dokumentais; arba
c) itaisytas sutarties tekstas forminamas pagal t pai procedr,
kuri taikoma ir sutarties originalo tekstui.
2. Jei sutartyje yra numatytas depozitaras, jis sutart pasiraiusioms vals
tybms ir susitarianiosioms valstybms pranea apie sutarties tekste
aptikt klaid ir apie pasilym j itaisyti; depozitaras nurodo atitin
kam termin, iki kurio gali bti pareiktas prietaravimas pataisymui.
Jei terminui pasibaigus:
a) nra pareikta joki prietaravim, depozitaras itaiso tekste ap
tikt klaid, savo parau patvirtina atlikt itaisym, surao sutar
ties teksto itaisymo protokol ir perduoda jo kopijas tos sutarties
alims bei valstybms, turinioms teis tapti tos sutarties alimis;
b) yra pareiktas prietaravimas, depozitaras perduoda prietaravi
m t sutart pasiraiusioms valstybms bei susitarianiosioms vals
tybms.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisykls taikomos ir tais atve
jais, kai sutarties teksto autentikumas yra patvirtintas dviem ar ke
liomis kalbomis ir paaikja, kad variantai skirtingomis kalbomis ne
sutampa, o sutart pasiraiusios valstybs bei susitarianiosios valsty
bs sutaria, kad tok neatitikim reikia paalinti.
4. Pataisytas sutarties tekstas ab initio pakeiia sutarties tekst, kuriame
buvo aptiktos klaidos, iskyrus tuos atvejus, kai sutart pasiraiusios
valstybs ir susitarianiosios valstybs nusprendia kitaip.
5. Jungtini Taut Sekretoriatui praneama apie kiekvien uregistruot
sutarties teksto pataisym.
6. Jei klaida aptinkama patvirtintoje sutarties kopijoje, depozitaras surao
protokol, kuriame nurodo pataisym ir perduoda protokolo kopijas su
tart pasiraiusioms valstybms bei susitarianiosioms valstybms.
80 straipsnis
SUTARI REGISTRAVIMAS IR SKELBIMAS
1. sigaliojusios sutartys perduodamos Jungtini Taut Sekretoriatui, kuris
jas registruoja arba daro atitinkamus raus bylose, taip pat vieai jas
paskelbia.
2. Skiriamas sutarties depozitaras kartu yra pareigojamas vykdyti anks
tesnje io straipsnio dalyje nurodytas funkcijas.
3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 121
VIII DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
81 straipsnis
PASIRAYMAS
i Konvencija toliau nurodyta tvarka pateikiama pasirayti visoms valsty -
bms, Jungtini Taut narms, specializuot agentr narms, Tarptautins ato-
mins energijos agentros narms, Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto a-
lims, taip pat visoms kitoms valstybms, kurias Jungtini Taut Generalin
Asamblja yra pakvietusi tapti ios Konvencijos alimis: iki 1969 m. lapkri-
io 30 d. - Austrijos Respublikos federalinje usienio reikal ministerijoje,
o po to, iki 1970 m. balandio 30 d., - Jungtini Taut bstinje Niujorke.
82 straipsnis
RATIFIKAVIMAS
i Konvencija turi bti ratifikuota. Ratifikavimo dokumentai deponuoja-
mi Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui.
83 straipsnis
PRISIJUNGIMAS
Prie ios Konvencijos gali prisijungti visos valstybs, kurios priklauso ku-
riai nors i 81 straipsnyje nurodyt kategorij. Prisijungimo dokumentai de-
ponuojami Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui.
84 STRAIPSNIS
KONVENCIJOS SIGALIOJIMAS
1. i Konvencija sigalioja trisdeimt dien, skaiiuojant nuo tos die
nos, kai deponuojamas trisdeimt penktasis ios Konvencijos ratifi
kavimo ar prisijungimo prie jos dokumentas.
2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja i Konvencij ar prie jos prisi
jungia po to, kai deponuojamas trisdeimt penktasis Konvencijos ra
tifikavimo ar prisijungimo prie jos dokumentas, Konvencija sigalio
ja trisdeimt dien, skaiiuojant nuo tos dienos, kai ta valstyb de
ponuoja savo ratifikavimo ar prisijungimo dokument.
85 straipsnis
AUTENTIKI TEKSTAI
ios Konvencijos originalas, kurio tekstai angl, ispan, kin, prancz
ir rus kalbomis yra autentiki, deponuojamas Jungtini Taut Generaliniam
Sekretoriui.
122 3. SUTARI TEIS 3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 123

TAI PATVIRTINDAMI toliau nurodyti tinkamai savo vyriausybi galioti 3. Taikinimo komisija pati nusprendia dl savo darbo tvarkos. Komisi
asmenys pasira i Konvencij. Priimta tkstantis devyni imtai eiasde - ja, gavusi gino ali sutikim, gali pakviesti bet kuri i sutarties ali
imt devint met gegus dvideimt trei dien Vienoje. odiu ar ratu pateikti jai savo nuomon. Komisijos sprendimai ir
rekomendacijos priimami penki jos nari bals dauguma.
4. Komisija gali atkreipti gino ali dmes priemones, galinias pa
PRIEDAS dti draugikai isprsti gin.
5. Komisija iklauso kiekvien al, inagrinja pretenzijas bei prieta
1. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius i kvalifikuot teisinink su ravimus ir pateikia alims pasilymus, kad kils ginas bt draugi
daro taikintoj sra, kur nuolat atnaujina. Tuo tikslu kiekvienai vals
kai isprstas.
tybei, kuri yra Jungtini Taut nar ar ios Konvencijos alis, pasi
6. Komisija per dvylika mnesi nuo jos sukrimo parengia ataskait.
loma pasilyti dvi taikintoj kandidatras. Taip pasilyti kandidatai
i ataskaita deponuojama Generaliniam Sekretoriui ir perduodama
raomi sra.
kiekvienai gino aliai. Komisijos ataskaita su visomis joje padaryto
Taikintojo, skaitant ir taikintojus, paskirtus uimti laisv viet, ka-
mis ivadomis dl fakt ar teiss klausim nesukelia alims joki si
dencija yra penkeri metai, ji gali bti pratsta. Pasibaigus kadencijai
pareigojim. Ji yra tik rekomendacijos, pateiktos alims apsvarstyti,
taikintojas ir toliau vykdo visas pagal tolesn punkt jam priskirtas
siekiant joms padti taikiai isprsti gin, pobdio dokumentas.
funkcijas.
7. Generalinis Sekretorius teikia Komisijai visokeriop jai reikaling pa
2. Generalinis Sekretorius, gavs praym pagal 66 straipsn, perduoda
galb. Komisijos darbo ilaidas padengia Jungtins Tautos.
gin svarstyti taikinimo komisijai, kuri sudaroma taip:
Valstyb ar valstybs, sudaranios vien gino al, paskiria:
a) vien taikintoj, kuris yra tos valstybs arba vienos i t valstybi
pilietis ir kuris gali bti parinktas i 1 punkte nurodyto srao ar
ba parinktas ne i jo; ir
b) vien taikintoj, kuris nra tos valstybs arba vienos i t valstybi
pilietis ir kuris turi bti parinktas i 1 punkte nurodyto srao.
Valstyb ar valstybs, sudaranios kit gino al, tokia pat tvarka
taip pat paskiria du taikintojus. ie keturi gino ali parinkti taikin -
tojai paskiriami per eiasdeimt dien nuo tos dienos, kai Generali -
nis Sekretorius gauna mint praym.
ie keturi taikintojai per eiasdeimt dien nuo tos dienos, kai
paskiriamas paskutinis i j, i minto srao paskiria penktj taikin -
toj, kuris tampa j pirmininku.
Jei per anksiau nurodyt paskyrimui nustatyt termin pirminin-
kas ar vienas i taikintoj nra paskiriamas, j per eiasdeimt dien
nuo minto termino pabaigos paskiria Generalinis Sekretorius. Gene-
ralinis Sekretorius pirminink gali paskirti i srao arba i Tarptau -
tins teiss komisijos nari tarpo. Gino alys gali susitarti pratsti
bet kur pareign skyrimui nustatyt termin.
Kiekviena laisva vieta uimama tokia pat tvarka, kokia taikoma
pirmajam paskyrimui.
 3. SUTARI TEIS
124
3.2 TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO 1997 M.
RUGSJO 25 D. SPRENDIMAS GABCIKOVO-NAGYMAROS
PROJECT (HUNGARY / SLOVAKIA) BYLOJE*
(Btinasis reikalingumas ir tarptautins sutarties nevykdymas) 57. (...) Dar
daugiau, Teismas paymi, kad Vengrija nutar sudaryti 1977 m. Sutart, tai
yra sutart, kuri, kokios bebt vyravusios j sudarant politins aplinkybs,
Vengrija laik veikiania ir galiojania iki tos datos, kai ji paskelb j
nutraukianti 1992 gegus mnes. Kaip galima matyti i mediagos,
pateiktos Teismui, labai daug mokslinio ir techninio pobdio tyrim tiek
Vengrija, tiek ekoslovakija atliko anksiau. Kaip galima pre-ziumuoti,
Vengrija suvok inom situacij tuo metu, kai ji prisim sipareigojimus
pagal Sutart. Vengrija ginijo Teisme, kad ie tyrimai buvo neadekvats ir jog
tuo metu ini lygis nebuvo toks, koks leist pilnai ver tinti Gabcikovo-
Nagymaros Projekto ekologines pasekmes. Vis dlto iuo atveju net
neirint to, jog 1977 m. Sutarties pagrindinis objektas buvo liuz
sistemos elektros energijai gaminti statyba, o taip pat navigacijos Dunojuje
pagerinimas bei apsauga nuo potvyni ir btinumo saugoti aplink alys
neignoravo, k galima matyti i Sutarties 15, 19 it 20 straipsni.
Dar daugiau, Teismas negali nepastebti Vengrijos pozicijos, kuri ji u -
m po 1977 m. Sutarties sigaliojimo. 1983 metais Vengrija papra, kad
darbai pagal Sutart bt sultinti dl prieasi, kurios buvo i esms eko -
nomins, taiau papildomai taip pat liet susirpinim aplinkosauga. 1989
metais, kai, kaip teigia pati Vengrija, mokslo ini lygis ymiai pakilo, ji
papra paspartinti darbus ir tik tada, po trij mnesi nusprend juos su-
stabdyti, o vliau nutraukti. Teismas visgi neignoruoja, kad 1989 metais
Vengrijoje vyko gils pokyiai, ir kad io pereinamojo laikotarpio metu ga -
ljo bti labiau, nei paprasta, sunku koordinuoti vairius, kartas nuo karto
sivyraujanius, poirius.
* Versta i: International Court of Justice. Reports of Judgements, Advisory Opinions and
Orders (toliau - ICJ Reports) 1997, p. 7. ioje knygoje pateikiam Teismo sprendim itrau-
koms suteikiau pavadinimus tik ios knygos tikslais. Paiame Teismo sprendime toki pava -
dinim nra (sudarytojo pastaba).
3.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project 125
I vis i element Teismas daro ivad, kad ioje byloje, neirint to,
jog kad ir bt nustatyta, kad 1989 metais susidar btinasis reikalingumas,
susijs su 1977 m. Sutarties laikymusi, Vengrija nebt buvusi galinta remtis
btinuoju reikalingumu tam, kad pateisint jos sutartini sipareigojim ne-
vykdym, kur paskatino j sukl veiksmai ar neveikimas."
(Sutarties neveikimas atgal)
99. Teismas ankiau paliet klausim dl 1969 m. Vienos konvencijos
dl sutari teiss taikymo galimybs ioje byloje. Vienos konvencija tie -
siogiai netaikoma 1977 m. sutariai, kadangi abi alys ratifikavo i kon -
vencij po sutarties sudarymo. Ryium su tuo tik tos normos, kurios skelbia
paprotin teis, yra taikytinos 1977 m. sutariai. Kaip Teismas jau paym jo
aukiau (r. 46 punkt), tai daugiausiai lieia Vienos konvencijos 60 ir 62
straipsnius, lieianius sutarties veikimo nutraukim ar sustabdym. Pa ios
alys iuo klausimu taip pat i esms sutaria."
(Denonsavimo negalimumas. Anuliavimo galimybs)
100. 1977 m. Sutartis neturi nuostat dl jos nutraukimo. ia taip pat
nra jokio poymio, kad alys ketino leisti jos denonsavimo ar ijimo i
jos galimyb. Prieingai, sutartis nustato ilgalaik ir nuolatin bendr inves -
ticij bei bendros operacijos reim. Todl, kadangi alys nesusitar kitaip,
Sutartis gali bti nutraukta tik tais ribotais pagrindais, kuriuos ivardijo Vie -
nos konvencija."
(Btinasis reikalingumas ir sutarties veikimas)
101. Dabar Teismas pereina prie pirmojo Vengrijos ikelto argumento,
tai yra prie btinojo reikalingumo. iuo poiriu, Teismas tik paymi, kad
net jei btu nustatyta, jog egzistuoja btinasis reikalingumas, jis nra sutar -
ties nutraukimo pagrindas. Juo galima bt pasiremti tik siekiant atleisti nuo
atsakomybs valstyb, nestengusi vykdyti sutarties. Net jei tai ir bt pa-
teisinama, tai nenutraukia sutarties; sutartis gali neveikti tiek ilgai, kiek eg-
zistuoja btinojo reikalingumo aplinkybs; faktikai ji gali bti mieganti, ta-
iau tol, kol alys tarpusavio susitarimu nenutrauks sutarties, ji tebeegzis -
tuoja. Kai tik btinojo reikalingumo bsena nustoja egzistuoti, atgimsta pa -
reiga laikytis sutarties sipareigojim."
(Negaljimas vykdyti sutart)
102. Vengrija taip pat rmsi principu, kad sutart vykdyti nemanoma,
taip kaip jis tvirtintas Vienos konvencijos dl sutari teiss 61 straipsny-
 3. SUTARI TEIS
126
je. Taiau Vengrijos pateikiamas 61 straipsnio formuluots aikinimas ne-
atitinka nei io straipsnio termin, nei Diplomatins konferencijos, patvirti -
nusios Konvencij, ketinim. 61 straipsnio 1 dalis reikalauja, jog visam lai-
kui inykt ar bt sunaikintas objektas, btinas sutarties vykdymui", kad
bt galima pateisinti sutarties nutraukim tuo pagrindu, kad jos nebema -
noma vykdyti. Konferencijos metu buvo siloma iplsti io straipsnio ap -
imt, traukiant j atvejus, tokius, kai nemanoma vykdyti tam tikrus mo -
kjimus dl rimt finansini sunkum (Official Records of the United Na-
tions Conference on the Law of Treaties, First Session, Vienna, 26 March-
24 May 1968, Doc. A/CONF.39/11, Summary records of the plenary mee-
tings and of the meetings of the Committee of the Whole, 62nd Meeting of
the Committee of the Whole, pp. 361-365). Nors buvo pripainta, jog to-
kios situacijos gali lemti tai, kad bus paalintas vienos i ali savo sutarti ni
sipareigojim nevykdymo neteistumas, valstybs dalyvs nebuvo pa-
sirengusios toki situacij laikyti pagrindu nutraukti ar sustabdyti sutart, ir
apsiribojo siauresne svoka."
(Esminis aplinkybi pasikeitimas)
104. Vengrija taip pat teig, jog ji turjo teis remtis vyki seka, kuri
apskritai sudar esmin aplinkybi pasikeitim. Dl to ji nurod giluminius
politins prigimties pasikeitimus, majant Projekto ekonomin gyvybingu -
m, paang aplinkosaugos painime ir nauj aplinkosaugos teiss norm
bei reikalavim vystymsi (...).
Teismas primena, kad Fisheries Jurisdiction byloje (I.C.J. Reports 1973,
p. 63, para. 36), jis nurod, kad, Vienos konvencijos dl sutari teiss 62
straipsnis,... daugeliu aspekt gali bti laikomas esamos paprotins teiss,
reguliuojanios sutartini santyki nutraukim dl aplinkybi pasikeitimo, ko-
difikavimu .
Vyraujanti politin situacija buvo tikrai svarbi 1977 met Sutariai su -
daryti. Taiau Teismas primena, kad Sutartis numat bendr investicij ener -
gijai gaminti program, vandens tkms kontrol ir navigacijos pagerinim
Dunojuje. Teismas mano, kad, vyraujanios politins slygos nebuvo taip ar -
timai susijusios su sutarties objektu ir tikslu, kad jos sudaryt esmin pa -
grind tam, kad alys duot sutariai ir, pasikeitusios, radikaliai pakeist dar
tebeprivalom vykdyti sipareigojim apimt. Tas pats lieia ekonomin sis-
tem, galiojusi 1977 metais sudarant Sutart. Beje, net jei laukiamas Pro -
jekto pelningumas 1992 metais atrodyt maesnis nei 1977-aisias, i Teis -
mui pateikt duomen neatrodo, jog jis bt sumajs tiek, jog dl ios
prieasties ali sutartiniai santykiai i esms pasikeist.
3.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project 127
Teismas nemano, kad nauji pasikeitimai aplinkosaugos iniose bei ap-
linkosaugos teisje gali bti laikomi visikai nenumatytais. Dar daugiau, 15,
19 ir 20 straipsni formuluots, skirtos prisitaikyti prie pasikeitim, galino
alis atsivelgti iuos pasikeitimus ir pritaikyti jas gyvendinant ias sutar -
i nuostatas.
Vengrijos nurodytos pasikeitusios aplinkybs - tiek kiekviena j atski-
rai, tiek ir j visuma - Teismo nuomone, neturi tokios prigimties, kad j
poveikis radikaliai pakeist dar tebeprivalom vykdyti sipareigojim apim t
tam, kad projektas bt ubaigtas. Esminis aplinkybi pasikeitimas turi
bti nenumatytas; aplinkybs, egzistuojanios Sutarties sudarymo metu tu -
rjo sudaryti esmin pagrind alims sutikti su tuo, kad joms Sutartis bus
privaloma. Negatyvi ir slygin Vienos konvencijos dl sutari teiss 62
straipsnio formuluot yra aikus to poymis, juolab, kad sutartini santyki
stabilumas reikalauja, kad teisinimasis dl esmini aplinkybi pasikeitimo
bt naudojamas tik iimtiniais atvejais."
(Sutarties paeidimas)
106. Dl ios Vengrijos ikeltos argumentacijos dalies, pagrstos kito -
mis sutartimis ir bendromis tarptautins teiss normomis Teismas laikosi nuo -
mons, kad tik esminis paios sutarties paeidimas, padarytas valstybs, ios
sutarties alies, leidia kitai aliai remtis tokiu paeidimu kaip pagrindu su -
tariai nutraukti. Kitos sutarties norm ar bendrosios tarptautins sutarties
norm paeidimas gali pateisinti tam tikras kitokias priemones, tarp j ir at -
sakomsias, kurias taikyt nukentjusioji Valstyb, taiau nesudaro pagrin -
do sutariai nutraukti pagal sutari teis."
{Pacta sunt servanda)
lH.Galiausiai, Vengrija teig, kad abi alys savo veiksmais atmet Su tart
ir kad abiej ali atmesta dvial sutartis negali ilikti. Teismas taiau mano,
jog nors ir yra nustatyta, kad tiek Vengrija, tiek ekoslovakija nesi laik savo
sipareigojim pagal 1977 m. Sutart, is abipusis neteistas el gesys nei
pabaig sutart, nei pateisino jos nutraukim. Teismas sukurt sutartinius
santykius bei normos pacta sunt servanda vientisum sujaukiant precedent,
jei padaryt ivad, kad tarp valstybi galiojanti sutartis, kuri jos alys
ymiu mastu ir didelmis snaudomis ilgus metus gyvendino, galt bti
atmesta vienaaliais veiksmais dl abipusio nesilaikymo pagrind. Bt, be
abejo, prieingai, jei alys, tarpusavyje sutarusios, nusprst nu traukti
sutart. Taiau ioje byloje, nors Vengrija pareik nutraukianti su-
 I
128

3. SUTARI TEIS

tart, ekoslovakija nuolat prietaravo iam aktui ir paskelb, jog jis neturi
joki teisini pasekmi." (...)

(Ex injuria jus non oritur)

133. Teismas vis dlto negali neatsivelgti fakt, kad n viena Sutar-
ties ali ilgus metus jos negyvendino visa apimtimi, ir tokiu bdu ali
veiksmai ir neveikimas prisidjo prie dabar susiklosiusios faktins pad -
ties. Jis, sprsdamas klausim dl teisini reikalavim, keliam ali bsi-
mam elgesiui, taip pat negali ignoruoti faktins padties arba i jos iplau -
kianio elgesio praktini galimybi ar negalimumo.
Tai nereikia, jog faktai, o ioje byloje tai yra faktai, iplaukiantys i ne -
teisto elgesio, apsprendia taikytin teis. Teismas rmsi principu ex in - DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
juria jus non oritur, kad nustatyt, kad 1977 met Sutarties sukurtas teisinis
santykis yra iliks ir ioje byloje negali bti laikoma, kad j panaikino ne -
teistas elgesys.
Todl yra svarbu tai, jog faktin padtis, tokia, kokia ji susidar nuo 1989
met, gali bti vilkta isaugoto ir besipltojanio sutartinio santykio r -
mus tam, kad bt, kiek tai tiktina, pasiektas Sutarties objektas ir tikslas."

(Pacta sunt servanda)

142. Tai, ko ioje byloje reikalauja pacta sunt servanda norma, kaip ji
atspindta 1969 m. Vienos konvencijos dl sutari teiss 26 straipsnyje, yra
tai, kad alys rast tarpusavyje sutart sprendim Sutarties sukurtame ben-
dradarbiavimo kontekste.
26 straipsnis suderina du lygiareikmikus elementus. Jis numato, kad
Kiekviena galiojanti sutartis yra privaloma alims ir j turi bti gera valia
vykdoma". Pastarasis elementas, Teismo nuomone, slygoja, kad Sutarties
tikslas ir ali ketinimai j sudarant turi vyrauti prie jos taikym paraidiui.
Geros valios principas pareigoja alis taikyti j protingai ir taip, kad bt
pasiektas jos tikslas."
130 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
4.1 1961 M. VIENOS KONVENCIJA
DL DIPLOMATINI SANTYKI14
VIENOS KONVENCIJA DL DIPLOMATINI SANTYKI*
Valstybs, ios Konvencijos alys:
paymdamos, kad vis ali tautos nuo sen laik pripasta diplomat
status;
atsivelgdamos Jungtini Taut stat tikslus ir principus, susijusius su
suverenia valstybi lygybe, tarptautins taikos ir saugumo palaikymu bei
draugik santyki tarp valstybi stiprinimu;
sitikinusios, kad tarptautins konvencijos dl diplomatini santyki, pri -
vilegij ir imunitet sudarymas skatins draugik santyki tarp valstybi plt-
r nepriklausomai nuo j konstitucins ir socialins sistemos skirtum;
suprasdamos, kad tokios privilegijos ir imunitetai suteikiami ne atskir
asmen poreikiams tenkinti, bet siekiant utikrinti, kad diplomatins atsto -
vybs, kaip valstybms atstovaujanios institucijos, veiksmingai vykdyt savo
funkcijas;
patvirtindamos, kad ios Konvencijos nuostat tiesiogiai nesureguliuoti
klausimai ir toliau bus sprendiami laikantis tarptautins paprotins teiss
norm,
susitar:
1 straipsnis
ioje Konvencijoje vartojam svok reikm:
a) atstovybs vadovas" yra asmuo, kur atstovaujamoji valstyb galio
jo vadovauti diplomatins atstovybs darbui;
b) atstovybs nariai" yra atstovybs vadovas ir atstovybs personalo
nariai;
14
Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 14 dien.
* Valstybs inios, 1999-10-06, Nr. 83, publ. Nr. 2455.
4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki 131
c) atstovybs personalo nariai" yra atstovybje dirbantys diplomatinio
personalo, administracinio ir techninio personalo bei aptarnaujanio
jo personalo nariai;
d) diplomatinio personalo nariai" yra atstovybs personalo nariai, turin
tys diplomatin rang;
e) diplomatas" 15 yra atstovybs vadovas arba atstovybs diplomatinio
personalo narys;
f) administracinio ir techninio personalo nariai" yra atstovybs perso
nalo nariai, dirbantys administracin ir technin darb atstovybje;
g) aptarnaujaniojo personalo nariai" yra atstovybs personalo nariai,
aptarnaujantys diplomatin atstovyb;
h) privatus nam darbininkas" yra asmuo, dirbantis atstovybs nario na-
muose ir nesantis atstovaujamosios valstybs tarnyboje;
i) atstovybs patalpos" yra atstovybs tikslams naudojami pastatai arba
j dalys, skaitant atstovybs vadovo rezidencij, ir jiems priklausantys
ems sklypai nepriklausomai nuo to, kieno tai yra nuosavyb.
2 straipsnis
Diplomatiniai santykiai tarp valstybi umezgami ir nuolatins diploma-
tins atstovybs steigiamos abipusiu sutikimu.
3 straipsnis
1. Diplomatins atstovybs funkcijos inter alia yra ios:
a) atstovavimas atstovaujamajai valstybei priimanioj oje valstybje;
b) atstovaujamosios valstybs ir jos piliei interes gynimas priiman-
iojoje valstybje laikantis tarptautins teiss normj
c) derybos su priimaniosios valstybs vyriausybe;
d) informacijos apie slygas bei vykius priimaniojoje valstybje rin
kimas teistomis priemonmis ir ios informacijos perdavimas at
stovaujamosios valstybs vyriausybei;
e) draugik santyki tarp atstovaujamosios ir priimaniosios valsty
bi skatinimas bei j ekonomini, kultrini ir mokslini ryi pl
tojimas.
2. Jokia ios Konvencijos nuostata negali bti aikinama kaip trukdanti
diplomatinms atstovybms vykdyti konsulines funkcijas.
15
1961 m. Vienos konvencijoje dl diplomatini santyki ia ir kituose jos straipsniuose
vartojamas ne terminas diplomatas", o diplomatinis agentas" (ang. - diplomatic agent,
pranc. - agent diplomatiue). Analogikai - rus kalba (sudarytojo pastaba).
132 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
4 straipsnis
1. Atstovaujamoji valstyb turi sitikinti, jog yra gautas priimaniosios
valstybs sutikimas (agremanas) tam asmeniui, kur ji numato akre
dituoti atstovybs toje valstybje vadovu.
2. Priimanioji valstyb neprivalo nurodyti atstovaujamajai valstybei at
sisakymo iduoti agreman prieasi.
5 straipsnis
1. Atsivelgdama susiklosiusias aplinkybes, atstovaujamoji valstyb,
tinkamai praneusi atitinkamoms priimaniosioms valstybms, gali ak
redituoti atstovybs vadov arba paskirti bet kur diplomatinio perso
nalo nar daugiau nei vien valstyb, jeigu n viena i j tam tie
siogiai neprietarauja.
2. Jeigu atstovaujamoji valstyb akredituoja atstovybs vadov vienoje
arba keliose kitose valstybse, ji gali steigti diplomatines atstovybes,
kurioms vadovaut laikinieji reikal patiktiniai, kiekvienoje valsty
bje, kur nra atstovybs vadovo bstins.
3. Atstovybs vadovas arba bet kuris atstovybs diplomatinio personalo
narys gali atstovauti atstovaujamajai valstybei bet kurioje tarptautin
je organizacijoje.
6 straipsnis
Dvi ar daugiau valstybi gali akredituoti t pat asmen atstovybs
vadovu kitoje valstybje, jei pastaroji priimanioji valstyb tam neprieta -
rauja.
7 straipsnis
Atsivelgdama iimtis, numatytas 5, 8, 9 ir 11 straipsniuose, atstovau -
jamoji valstyb gali laisvai skirti atstovybs personalo narius. Skiriant karo,
jr arba aviacijos ata, priimanioji valstyb gali pareikalauti, kad bt
gautas jos sutikimas paskirti i anksto vardytus asmenis.
8 straipsnis
1. Atstovybs diplomatinio personalo nariai paprastai turt bti atsto
vaujamosios valstybs pilieiai.
2. Atstovybs diplomatinio personalo nariais negali bti skiriami priiman
iosios valstybs pilieiai be pastarosios sutikimo, kuris gali bti at
auktas bet kuriuo metu.
4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki 133
3. Priimanioji valstyb gali pasilikti teis taikyti tokias pat nuostatas tre -
iosios valstybs pilieiams, kurie nra tuo paiu metu ir atstovauja -
mosios valstybs pilieiai.
9 straipsnis
1. Priimanioji valstyb, neprivaldama motyvuoti savo sprendimo, gali
bet kuriuo metu praneti atstovaujamajai valstybei, kad atstovybs va
dovas arba bet kuris atstovybs diplomatinio personalo narys yra ne
pageidaujamas (persona non grata) arba kad bet kuris kitas atstovy
bs personalo narys yra nepriimtinas. Tokiu atveju atstovaujamoji vals
tyb privalo atitinkamai ataukti tok asmen arba atleisti j i parei
g atstovybje. Asmuo gali bti paskelbtas persona non grata arba ne
priimtinu iki jam atvykstant priimaniosios valstybs teritorij.
2. Jeigu atstovaujamoji valstyb atsisako vykdyti arba per pakankam lai
ko tarp nevykdo savo sipareigojim, numatyt io straipsnio 1 da
lyje, priimanioji valstyb gali atsisakyti pripainti tok asmen atsto
vybs nariu.
10 straipsnis
1. Priimaniosios valstybs Usienio reikal ministerijai arba kitai mi -
nisterijai, dl kurios buvo susitarta, praneama apie:
a) atstovybs nari paskyrim, j atvykim ir galutin ivykim arba
j funkcij atstovybje pasibaigim;
b) atstovybs nario eimai priklausanio asmens atvykim arba galu
tin ivykim, ir atitinkamais atvejais apie tai, kad tas arba kitas
asmuo tapo arba nustojo buvs atstovybs nario eimos nariu;
c) privai nam darbinink, dirbani asmenims, pamintiems ios
dalies a punkte, atvykim arba galutin ivykim bei tam tikrais
atvejais apie i darbo santyki pasibaigim;
d) priimaniosios valstybs gyventoj primim bei atleidim i dar
bo atstovybje ar darb privaiais nam darbininkais, suteikiant
teis privilegijas ir imunitetus.
2. Esant galimybei, apie atvykim arba galutin ivykim praneama i
anksto.
11 straipsnis
1. Jei nra vienareikmio susitarimo dl atstovybs personalo dydio, pri-
imanioji valstyb gali pasilyti, kad atstovybs personalo dydis ne-
134 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
viryt toki rib, kokias ji laiko pagrstomis ir prastomis, atsivel -
giant priimaniojoje valstybje susiklosiusias aplinkybes ir slygas
bei konkreios atstovybs poreikius.
2. Priimanioji valstyb, laikydamasi toki pat nuostat ir nediskrimi -
nuodama n vienos valstybs, taip pat gali atsisakyti priimti tam tik -
ros kategorijos pareignus.
12 straipsnis
Atstovaujamoji valstyb negali be iankstinio vienareikmiko priiman -
iosios valstybs sutikimo steigti staigas, sudaranias diplomatins atstovy-
bs dal, kitose vietovse nei pati atstovyb yra steigta.
13 straipsnis
1. Vadovaujantis priimaniojoje valstybje vyraujania praktika, kuri turi
bti taikoma vienodai, atstovybs vadovas laikomas pradjusiu vyk
dyti savo funkcijas priimaniojoje valstybje nuo galiojamj rat
teikimo momento arba nuo praneimo apie jo atvykim ir galioja
mj rat teist nuora teikimo momento Usienio reikal minis
terijai arba kitai ministerijai, dl kurios buvo susitarta.
2. galiojamj rat arba j teist nuora teikimo eilikumas nusta
tomas pagal atstovybs vadovo atvykimo dat ir laik.
14 straipsnis
1. Atstovybi vadovai skirstomi tris klases:
a) ambasadoriai ir nuncijai, akredituoti prie valstybs vadov, bei kiti
atstovybs vadovai, turintys lygiavert rang;
b) pasiuntiniai, ministrai ir internuncijai, akredituoti prie valstybs va
dov;
c) reikal patiktiniai, akredituoti prie usienio reikal ministr.
2. Negali bti daroma skirtum tarp atstovybi vadov, iskyrus vyres
nybs ir etiketo klausimus, priklausomai nuo to, kokiai klasei jie pri
klauso.
15 straipsnis
Bsim atstovybi vadov klas nustatoma valstybi susitarimu.
16 straipsnis
1. Vienos klass atstovybi vadov vyresnyb nustatoma pagal laik, kai
jie pradjo vykdyti savo funkcijas pagal 13 straipsn.
4.] 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki 135
2. Atstovybs vadovo galiojamj rat pakeitimai, nekeiiantys jo kla
ss, nedaro takos jo vyresnybei.
3. is straipsnis neukerta kelio buvimo valstybje priimtai praktikai
ventojo Sosto atstovo vyresnybs atvilgiu.
17 straipsnis
Atstovybs diplomatinio personalo nari vyresnybs sek atstovybs va-
dovas pranea Usienio reikal ministerijai arba kitai ministerijai, dl ku -
rios buvo susitarta.
18 straipsnis
Tvarka, kurios kiekviena valstyb laikosi priimdama atstovybi vadovus,
turi bti vienoda kiekvienai j klasei.
19 straipsnis
1. Jeigu atstovybs vadovo vieta yra laisva arba atstovybs vadovas ne
gali vykdyti savo funkcij, tai atstovybs vadovo funkcijas laikinai
atlieka laikinasis reikal patiktinis. Laikinojo reikal patiktinio pa
vard pranea atstovybs vadovas arba, jeigu jis to padaryti negali,
atstovaujamosios valstybs Usienio reikal ministerija priimaniosios
valstybs Usienio reikal ministerijai arba kitai ministerijai, dl ku
rios buvo susitarta.
2. Kai priimaniojoje valstybje nra n vieno atstovybs diplomatinio
personalo nario, atstovaujamoji valstyb, priimaniajai valstybei su
tinkant, gali skirti atsaking asmen einamiesiems atstovybs administ
raciniams reikalams tvarkyti i administracinio ir techninio personalo
nari.
20 straipsnis
Atstovyb ir jos vadovas turi teis kelti atstovaujamosios valstybs v -
liav ir kabinti jos herb ant atstovybs patalp, skaitant atstovybs vado -
vo rezidencij, bei ant pastarojo transporto priemoni.
21 straipsnis
1. Buvimo valstyb arba suteikia atstovaujamajai valstybei pagalb si
gyjant, vadovaudamasi jos statymais, iai atstovybei btinas patalpas
savo teritorijoje, arba padeda apsirpinti jomis kitu bdu.
2. Jei reikia, ji taip pat padeda atstovybms aprpinti tinkamu gyvena
muoju plotu atstovybs narius.
136 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
22 straipsnis
1. Atstovybs patalpos nelieiamos. Priimaniosios valstybs valdios at
stovai negali jas eiti negav atstovybs vadovo sutikimo.
2. Priimanioji valstyb privalo imtis vis reikiam veiksm atstovybs
patalpoms apsaugoti nuo bet kokio siverimo ar alos padarymo ir
ukirsti keli bet kokiam atstovybs rimties sutrikdymui ar orumo pa
eminimui.
3. Atstovybs patalpos, j baldai ir kitas turtas, taip pat transporto prie
mons turi imunitet nuo kratos, rekvizicijos, areto ir vykdomj
veiksm.
23 straipsnis
1. Atstovaujamoji valstyb ir atstovybs vadovas atleidiami nuo vis
valstybini, regionini ir municipalini mokesi bei rinkliav u nu
osavas ar nuomojamas atstovybs patalpas, iskyrus mokesius u su
teiktas konkreias paslaugas.
2. Atleidimas nuo mokesi, numatytas iame straipsnyje, netaikomas
mokesiams ir rinkliavoms, kuriais pagal priimaniosios valstybs teis
apmokestinami asmenys, esantys sutartiniuose santykiuose su atsto
vaujamja valstybe ar atstovybs vadovu.
24 straipsnis
Atstovybs archyvai ir dokumentai nelieiami bet kuriuo metu, kur jie
bebt.
25 straipsnis
Priimanioji valstyb sudaro atstovybei visas slygas vykdyti savo funk-
cijas.
26 straipsnis
Priimanioji valstyb utikrina vis atstovybs nari judjimo ir kelio -
ni laisv savo teritorijoje, jei jos statymai ir kiti teiss aktai dl zon, ku ri
lankymas draudiamas ar ribojamas valstybs saugumo sumetimais, ne-
numato kitaip.
27 straipsnis ' imtas jokia forma. Priimanioji valstyb turi reikti jam tinkam pagarb ir
1. Priimanioji valstyb leidia ir saugo atstovybs laisv susiinojim
visais oficialiais klausimais. Susisiekdama su atstovaujamosios vals-
4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki 137
tybs vyriausybe bei kitomis jos atstovybmis ir konsulatais, kur jie
bebt, atstovyb gali naudotis visomis tinkamomis priemonmis,
skaitant diplomatinius kurjerius ir koduotus arba ifruotus pranei-
mus. Taiau rengti ir eksploatuoti bevielius sistuvus atstovyb gali
tik priimaniajai valstybei sutinkant.
2. Oficiali atstovybs korespondencija nelieiama. Oficiali koresponden
cija suprantama kaip visa korespondencija, susijusi su atstovybe ir jos
funkcijomis.
3. Diplomatinis patas negali bti atidarytas ar sulaikytas.
4. Visi diplomatinio pato maiai turi turti aikius iorinius atpainimo
enklus; juose gali bti gabenami tik oficials dokumentai bei daik
tai, skirti oficialiam naudojimui.
5. Diplomatiniam kurjeriui, kuriam iduodamas oficialus dokumentas, nu
rodantis jo status ir diplomatinio pato mai kiek, vykdaniam sa
vo pareigas, suteikiama priimaniosios valstybs apsauga. Jis naudo
jasi asmens nelieiamybe ir negali bti sulaikytas ar laikomas suim
tas jokia forma.
6. Atstovaujamoji valstyb arba atstovyb gali paskirti diplomatinius kur
jerius vienkartinms uduotims atlikti (ad hoc diplomatinius kurjerius).
Tokiais atvejais taip pat taikomos io straipsnio 5 dalies nuostatos,
taiau ioje dalyje nurodyti imunitetai nebeteikiami, kai kurjeris pri
stato gavjui jam patikt diplomatin pat.
7. Diplomatinis patas gali bti patiktas i anksto numatyt oro uost
skrendanio civilinio orlaivio vadui. Jam iduodamas oficialus doku
mentas, kuriame nurodomas diplomatin pat sudarani mai kie
kis, taiau jis nra pripastamas diplomatiniu kurjeriu. Vienas i at
stovybs nari gali bti pasistas tiesiogiai ir nekliudomas perimti di
plomatin pat i orlaivio vado.
28 straipsnis
U vykdant jos oficialias funkcijas renkamus mokesius ir rinkliavas at-
stovyb yra atleidiama nuo vis fiskalini prievoli priimaniajai valstybei.
29 straipsnis
Diplomato asmuo nelieiamas. Jis negali bti sulaikytas ar laikomas su -
imtis vis reikiam priemoni, kad bt ivengta bet kokio pasiksinimo
jo asmen, asmens laisv ir orum.
138 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
30 straipsnis
1. Privati diplomato rezidencija naudojasi tokia pat nelieiamybe ir ap
sauga kaip ir atstovybs patalpos.
2. Jo dokumentai, korespondencija ir jo nuosavyb, atsivelgiant 31
straipsnio 3 dalyje numatytas iimtis, taip pat nelieiami.
31 straipsnis
1. Diplomatas naudojasi imunitetu nuo priimaniosios valstybs baudia
mosios jurisdikcijos. Jis taip pat naudojasi imunitetu nuo civilins ir
administracins jurisdikcijos, iskyrus bylas dl:
a) privataus nekilnojamojo turto, esanio priimaniosios valstybs te
ritorijoje, jeigu is nra valdomas atstovaujamosios valstybs var
du siekiant atstovybs tiksl;
b) paveldjimo, kai diplomatas veikia kaip privatus asmuo, o ne at
stovaujamosios valstybs vardu, ir yra testamento vykdytojas, pa
veldimo turto globjas, pdinis ar paveldtojas;
c) bet kokios profesins ar komercins diplomato veiklos, neeinan
ios jo tarnybines pareigas.
2. Diplomatas neprivalo duoti parodym kaip liudytojas.
2. Diplomatui negali bti taikomos jokios vykdomosios priemons, i
skyrus atvejus, numatytus io straipsnio 1 dalies a), b) ir c) punktuo
se, ir tik jei tokios priemons gali bti taikomos nepaeidiant jo as
mens ir jo rezidencijos nelieiamybs.
3. Diplomato imunitetas nuo priimaniosios valstybs jurisdikcijos ne
atleidia jo nuo atstovaujamosios valstybs jurisdikcijos.
32 straipsnis
1. Atstovaujamoji valstyb gali atsisakyti jos diplomat ir asmen,
kurie naudojasi imunitetu pagal 37 straipsn, imuniteto nuo jurisdik
cijos.
2. Atsisakymas visada turi bti aikiai ireiktas.
3. Diplomat ar asmen, kurie naudojasi imunitetu pagal 37 straipsn,
iniciatyva ikelta byla atima teis remtis imunitetu nuo jurisdikcijos
kaip gynybos argumentu nuo prieiekinio, tiesiogiai susijusio su j
pareiktu iekiniu.
4. Imuniteto nuo jurisdikcijos atsisakymas civiliniame arba administra
ciniame procese nereikia, kad atsisakyta imuniteto nuo sprendimo
vykdymo, kurio gali bti atsisakyta atskirai.
4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki 139
33 straipsnis
1. Jei tai neprietarauja io straipsnio 3 dalies nuostatoms, diplomatas
yra atleidiamas nuo priimaniojoje valstybje galiojani socialinio
aprpinimo prievoli, kiek tai susij su jo tarnyba atstovaujamajai vals
tybei.
2. Atleidimas, numatytas io straipsnio 1 dalyje, taip pat taikomas na
m darbininkams, dirbantiems tik diplomatui, jeigu:
a) jie nra priimaniosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyven
tojai; ir
b) jiems taikomos atstovaujamosios arba treiosios valstybs sociali
ns apsaugos nuostatos.
3. Diplomatas, darbins asmenis, kuriems nra taikomas io straipsnio
2 dalyje numatytas atleidimas, turi vykdyti priimaniosios valstybs
darbdaviams taikomas socialinio aprpinimo prievoles.
4. Atleidimas nuo prievoli, numatytas io straipsnio 1 ir 2 dalyse, ne
ukerta kelio savanorikai dalyvauti priimaniosios valstybs sociali
nio aprpinimo sistemoje, jei toks dalyvavimas yra leidiamas.
5. io straipsnio nuostatos nekeiia anksiau sudaryt dviali ar dau
giaali susitarim dl socialinio aprpinimo ir neukerta kelio toki
susitarim sudarymui ateityje.
34 straipsnis
Diplomatas atleidiamas nuo vis asmen ir nekilnojamojo turto, valsty-
bini, regionini ar municipalini mokesi ir rinkliav, iskyrus:
a) netiesioginius mokesius, paprastai skaiiuotus preki ir paslaug
kain;
b) nekilnojamojo turto mokesius ir rinkliavas u asmenin turt, esant
priimaniosios valstybs teritorijoje, jeigu is nra valdomas atstovau
jamosios valstybs vardu siekiant atstovybs tiksl;
c) paveldimo turto ir paveldjimo mokesius priimaniajai valstybei, jei
39 straipsnio 4 dalies nuostatos nenumato kitaip;
d) pajam mokesius u asmens pajamas, gaunamas i altinio priiman
iojoje valstybje, bei mokesius u kapital, investuot verslo mo
nes priimaniojoje valstybje;
e) mokesius u suteiktas konkreias paslaugas;
f) ymin, registravimo ir analogikus mokesius, hipotekos mokesius
bei atlyginim u atliekamus notarinius veiksmus nekilnojamojo tur
to atvilgiu, jei 23 straipsnio nuostatos nenumato kitaip.
140
4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
35 straipsnis
Priimanioji valstyb atleidia diplomatus nuo vis darbo ir kit viej
prievoli, nepriklausomai nuo j pobdio, bei karini prievoli, toki kaip
rekvizicija, kontribucija ar kariuomens postovis.
36 straipsnis
1. Priimanioji valstyb, vadovaudamasi savo statymais ir kitais teiss
aktais, leidia veti ir atleidia nuo vis muito mokesi ir susijusi
rinkliav, iskyrus atlyginim u sandliavim, perveim ir panaias
paslaugas:
a) prekes, skirtas oficialiam naudojimui atstovybje;
a) prekes, skirtas diplomato arba kartu gyvenani jo eimos nari
asmeniniam naudojimui, skaitant daiktus, skirtus jo sikrimui.
2. Asmeninis diplomato bagaas atleidiamas nuo apiros, nebent yra
pagrindo manyti, kad veami daiktai, kuriems netaikomos io straips
nio 1 dalyje pamintos iimtys, arba daiktai, kuriuos veti arba i
veti draudia priimaniosios valstybs teiss normos arba j vei
m ir iveim reguliuoja karantino taisykls. Tokia apira gali bti
atliekama tik diplomatui arba jo galiotam atstovui dalyvaujant.
37 straipsnis
1. Diplomato eimos nariai, gyvenantys kartu su juo, jeigu jie nra pri
imaniosios valstybs pilieiai, naudojasi 29-36 straipsniuose numa
tytomis privilegijomis ir imunitetais.
2. Atstovybs administracinio ir techninio personalo nariai ir kartu gy
venantys j eim nariai, jeigu jie nra priimaniosios valstybs pi
lieiai arba nuolatiniai gyventojai, naudojasi 29-35 straipsniuose nu
matytomis privilegijomis ir imunitetais, su slyga, kad imunitetas nuo
civilins ir administracins priimaniosios valstybs jurisdikcijos, nu
matytas 31 straipsnio 1 dalyje, netaikomas veiksmams, kuriuos jie at
liko neidami tuo metu savo tarnybini pareig. Jie taip pat naudojasi
36 straipsnio 1 dalyje nurodytomis privilegijomis, susijusiomis su pir
minio sikrimo daiktais.
3. Atstovybs aptarnaujaniojo personalo nariai, jeigu jie nra priiman
iosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyventojai, naudojasi imu
nitetu u veiksmus, kuriuos atliko eidami savo tarnybines pareigas,
taip pat atleidiami nuo mokesi ir rinkliav u tarnybines pajamas
bei naudojasi atleidimu, numatytu 33 straipsnyje.
4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki 141
4. Atstovybs nari nam darbininkai, jeigu jie nra priimaniosios vals-
tybs pilieiai arba nuolatiniai gyventojai, atleidiami nuo mokesi
ir rinkliav u darbines pajamas. Kitomis privilegijomis ir imunite -
tais jie gali naudotis tik tiek, kiek leidia priimanioji valstyb. Ta-
iau iems asmenims priimanioji valstyb turi vykdyti savo jurisdik-
cij taip, kad be prieasties netrukdyt vykdyti atstovybs funkcijas.
38 straipsnis
1. Be papildom privilegij ir imunitet, kuriuos gali suteikti priiman
ioji valstyb, diplomatas, kuris yra priimaniosios valstybs pilietis
arba nuolatinis gyventojas, naudojasi tik imunitetu nuo jurisdikcijos
ir nelieiamybe u veiksmus, atliktus vykdant savo funkcijas.
2. Kiti atstovybs personalo nariai ir nam darbininkai, kurie yra pri
imaniosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyventojai, naudojasi
privilegijomis ir imunitetais tiek, kiek leidia priimanioji valstyb.
Taiau iems asmenims priimanioji valstyb turi vykdyti savo juris
dikcij taip, kad be prieasties netrukdyt vykdyti atstovybs funkci
jas.
39 straipsnis
1. Kiekvienas asmuo, turintis teis privilegijas ir imunitetus, naudojasi
jais nuo to momento, kai atvyksta priimaniosios valstybs teritori
j, vykdamas atstovyb, kuri yra paskirtas, arba, jeigu jis jau yra
toje teritorijoje, nuo praneimo apie jo paskyrim usienio reikal mi
nisterijai arba kitai ministerijai, dl kurios buvo susitarta.
2. Pasibaigus asmens, kuris naudojasi privilegijomis ir imunitetais, funk
cijoms, ios privilegijos ir imunitetai paprastai nebeteikiami nuo to mo
mento, kai jis ivyksta i alies arba kai pasibaigia tam reikalingas
laiko tarpas, taiau iki tol jie toliau teikiami net ir kilus ginkluotam
konfliktui. Imunitetas taip pat toliau teikiamas u asmens veiksmus,
kuriuos jis atliko eidamas savo pareigas atstovybje.
3. Atstovybs nario mirties atveju jo eimos nariai naudojasi suteikto
mis privilegijomis ir imunitetais, iki pasibaigia ivykimui i alies rei
kalingas laiko tarpas.
4. Mirus atstovybs nariui, kuris nebuvo priimaniosios valstybs pilie
tis ar nuolatinis gyventojas, arba kartu gyvenusiam jo eimos nariui,
priimanioji valstyb leidia iveti mirusiojo kilnojamj turt, isky
rus ioje alyje gyt turt, kurio iveimas buvo draudiamas jo mir-
142 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
ties momentu. Paveldjimo mokesiai neimami u kilnojamj turt,
kuris buvo priimaniojoje valstybje dl to, kad joje buvo mirusysis
kaip atstovybs narys arba atstovybs nario eimos narys.
40 straipsnis
1. Jei diplomatas kerta treiosios valstybs teritorij, turdamas, jei rei
kia, ios valstybs viz, arba yra joje pakeliui atstovyb, kuri yra
paskirtas arba grta tsti savo funkcij, bei grta savo al, i tre
ioji valstyb suteikia jam nelieiamyb ir kitus imunitetus, reikalin
gus jo tranzitui ar grimui utikrinti. Ta pati nuostata galioja bet ku
riam privilegijomis ir imunitetais besinaudojaniam diplomato eimos
nariui, kuris lydi diplomat, atskirai keliauja pas j ar grta savo
al.
2. Esant aplinkybms, panaioms numatytas io straipsnio 1 dalyje, tre
iosios valstybs neturi kliudyti kirsti j teritorij atstovybs administ
racinio ir techninio arba aptarnaujaniojo personalo nariams bei j ei
m nariams.
3. Oficialiai korespondencijai ir kitiems oficialiems praneimams, skai
tant koduotus arba ifruotus praneimus, siuniamiems per j terito
rij, treiosios valstybs suteikia t pai laisv ir apsaug, kuri su
teikia priimanioji valstyb.
4. Treij valstybi sipareigojimai, numatyti io straipsnio 1, 2 ir 3 da
lyse, taikomi ir asmenims, nurodytiems iose dalyse, bei oficialiems
praneimams ir diplomatiniam patui, kuri buvimas treiosios vals
tybs teritorijoje yra nulemtas nenugalimos jgos (force mjeure ap
linkybmis).
41 straipsnis
1. Neapribojant j privilegij ir imunitet visi asmenys, kurie naudojasi
tokiomis privilegijomis ir imunitetais, privalo gerbti priimaniosios
valstybs statymus ir kitus teiss aktus. Jie taip pat privalo nesikiti
ios valstybs vidaus reikalus.
2. Visi oficials reikalai su priimanija valstybe, patikti atstovaujamo
sios valstybs atstovybei, tvarkomi su priimaniosios valstybs Usie
nio reikal ministerija ar per i ministerij, arba su kita ministerija,
dl kurios buvo susitarta, arba per t kit ministerij.
3. Atstovybs patalpos negali bti naudojamos tikslams, nesuderina
miems su atstovybs funkcijomis, numatytomis ioje Konvencijoje, ki-
4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki 143
tose bendrosios tarptautins teiss normose arba bet kokiuose galio -
janiuose specialiuose susitarimuose tarp atstovaujamosios ir buvimo
valstybi.
42 straipsnis
Diplomatas negali siekdamas asmenins naudos usiimti priimaniojoje
valstybje privaia profesine arba komercine veikla.
43 straipsnis
Diplomato funkcijos pasibaigia inter alia:
a) atstovaujamai ai valstybei praneus priimaniajai valstybei apie diplo
mato funkcij pasibaigim;
b) priimaniajai valstybei praneus atstovaujamajai valstybei apie jos at
sisakym pripainti diplomat atstovybs nariu remiantis 9 straipsnio
2 dalimi.
44 straipsnis
Net kilus ginkluotam konfliktui, priimanioji valstyb privalo padti as-
menims, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais ir nra priimaniosios
valstybs pilieiai, bei j eim nariams nepriklausomai nuo pastarj pilie -
tybs kuo skubiau ivykti i alies. Skyrium imant, ji privalo, jei reikia, su -
teikti transporto priemones mintiems asmenims ivykti ir j turtui iveti.
45 straipsnis
Jei diplomatiniai santykiai tarp dviej valstybi yra nutraukiami arba at-
stovybs nariai yra laikinai ar visam laikui ataukiami:
a) priimanioji valstyb privalo gerbti bei saugoti atstovybs patalpas kartu
su joje esaniu turtu ir archyvais net ir kilus ginkluotam konfliktui;
b) atstovaujamoji valstyb gali savo atstovybs patalpas kartu su joje
esaniu turtu ir archyvais patikti globoti treiajai valstybei, dl ku
rios sutinka priimanioji valstyb;
c) atstovaujamoji valstyb gali patikti savo ir savo piliei interes ap
saug treiajai valstybei, dl kurios sutinka priimanioji valstyb.
46 straipsnis
Atstovaujamoji valstyb, priimaniajai valstybei i anksto sutikus ir pa-
praius treiajai valstybei, neatstovaujamai priimaniojoje valstybje, gali lai-
kinai rpintis tos treiosios valstybs ir jos piliei interes apsauga.
144 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS 4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki 145

47 straipsnis
1. ios Konvencijos nuostatas priimanioji valstyb turi taikyti nedisk
riminuodama n vienos valstybs.
1. Diskriminacija nelaikoma:
a) jeigu priimanioji valstyb riboja koki nors ios Konvencijos nuo
stat taikym atsivelgdama i nuostat taikymo apribojimus jos
atstovybms atstovaujamojoje valstybje;
b) jeigu laikydamosi paproi arba susitarimo, valstybs teikia viena
kitai palankesn reim nei tas, kurio reikalauja ios Konvencijos
nuostatos.
48 straipsnis
i Konvencij gali pasirayti visos valstybs, Jungtini Taut organi -
zacijos arba jos specializuotj agentr nars, Tarptautinio Teismo Statuto
nars, taip pat bet kurios kitos valstybs, kurias Jungtini Taut Gene ralin
asamblja yra pakvietusi tapti Konvencijos alimis: iki 1961 m. spa lio 31 d.
- Austrijos federalinje usienio reikal ministerijoje, ir vliau, iki 1962 m.
kovo 31 d. - Jungtini Taut centrinje bstinje Niujorke.
52 straipsnis
Jungtini Taut Generalinis sekretorius pranea visoms valstybms, pri -
skiriamoms vienai i keturi kategorij, ivardyt 48 straipsnyje, apie:
a) ios Konvencijos pasiraym ir ratifikacini rat arba prisijungimo
prie jos dokument deponavim pagal 48, 49 ir 50 straipsnius;
a) ios Konvencijos sigaliojimo dat pagal 51 straipsn.
53 straipsnis
ios Konvencijos originalus egzempliorius, kurio tekstai angl, ispan,
kin, prancz ir rus kalbomis turi vienod teisin gali, yra deponuoja -
mas Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui, kuris perduoda patvirtintus
jos nuoraus visoms valstybms, priskiriamoms vienai i keturi kategorij,
ivardyt 48 straipsnyje.
TAI PATVIRTINDAMI, emiau nurodyti tinkamai savo vyriausybi ga-
lioti asmenys pasira i Konvencij.
PRIIMTA Vienoje tkstantis devyni imtai eiasdeimt pirmj met ba-
landio atuoniolikt dien.

49 straipsnis
i Konvencija turi bti ratifikuojama. Ratifikaciniai ratai deponuojami
Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui.

50 straipsnis
Prie ios Konvencijos gali prisijungti bet kuri valstyb, priskiriama vie -
nai i keturi kategorij, ivardyt 48 straipsnyje. Prisijungimo dokumentai
deponuojami Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui.

51 straipsnis
1. i Konvencija sigalioja trisdeimt dien, skaiiuojant nuo tos die
nos, kai dvideimt antrieji ratifikaciniai ratai arba prisijungimo prie
ios Konvencijos dokumentai buvo deponuoti Jungtini Taut Gene
raliniam sekretoriui.
2. Deponavus dvideimt antruosius ratifikacinius ratus arba prisijungi
mo prie ios Konvencijos dokumentus, Konvencija kiekvienai vliau
j ratifikuojaniai ar prisijungianiai valstybei sigalioja trisdeimt
dien nuo jos ratifikacini rat ar prisijungimo dokument depona
vimo.
146 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS 4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 147

4.2 1963 M. VIENOS KONVENCIJA
DL KONSULINI SANTYKI16
VIENOS KONVENCIJA DL KONSULINI SANTYKI*
Valstybs, ios Konvencijos alys,
paymdamos, kad konsuliniai santykiai tarp taut egzistuoja nuo sen
laik;
atsivelgdamos Jungtini Taut stat tikslus ir principus, susijusius su
suverenia valstybi lygybe, tarptautins taikos ir saugumo palaikymu bei
draugik santyki tarp valstybi stiprinimu;
atsivelgdamos tai, kad Jungtini Taut Konferencija dl diplomatini
santyki ir imunitet prim Vienos Konvencij dl diplomatini santyki,
atvir pasiraymui nuo 1961 m. balandio 18d.;
sitikinusios, kad tarptautin konvencija dl konsulini santyki, privile -
gij ir imunitet taip pat prisids prie
draugik santyki tarp valstybi pltros nepriklausomai nuo j konsti-
tucins ir socialins sistemos skirtum;
suprasdamos, kad tokios privilegijos ir imunitetai suteikiami ne atskir
asmen poreikiams tenkinti, bet siekiant utikrinti, kad konsulins staigos
veiksmingai vykdyt savo funkcijas j atstovaujam valstybi vardu;
patvirtindamos, kad ios Konvencijos nuostat tiesiogiai nesureguliuoti
klausimai ir toliau bus sprendiami laikantis tarptautins paprotins teiss norm,
susitar:
c) konsulins staigos vadovas" yra asmuo, kuriam pavesta vadovauti
konsulins staigos darbui;
d) konsulinis pareignas" yra bet kuris asmuo, skaitant ir konsuli
ns staigos vadov, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas;
e) konsulinis darbuotojas" yra bet kuris asmuo, konsulinje staigo
je atliekantis administracin ar technin darb;
f) aptarnaujanio personalo narys" yra bet kuris asmuo, aptarnau
jantis konsulin staig;
g) konsulins staigos nariai" yra konsuliniai pareignai, konsuliniai
darbuotojai ir aptarnaujanio personalo nariai;
h) konsulinio personalo nariai" yra konsuliniai pareignai, iskyrus
konsulins staigos vadov, taip pat konsuliniai darbuotojai ir ap-
tarnaujanio personalo nariai;
i) privatus nam darbininkas" yra asmuo, iimtinai dirbantis kon -
sulins staigos nario namuose;
j) konsulins patalpos" yra tik konsulins staigos tikslams naudo -
jami pastatai ar j dalys ir jiems priklausantys ems sklypai, ne -
svarbu, kieno tai nuosavyb;
k) konsulin archyv" sudaro visi konsulins staigos ratai, doku-
mentai, korespondencija, knygos, foto negatyvai, juostos ir regist-
rai kartu su ifrais ir kodais, kartotekos ir kiekvienas baldas, skir -
tas j apsaugai ir saugojimui.
2. Konsuliniai pareignai yra dviej kategorij: etatiniai konsuliniai parei
gnai ir garbs konsuliniai pareignai. ios Konvencijos II dalies nuo
statos taikomos konsulinms staigoms, kurioms vadovauja etatiniai
konsuliniai pareignai; ios Konvencijos III dalies nuostatos taikomos
konsulinms staigoms, kurioms vadovauja garbs konsuliniai pareignai.
3. Konsulini staig nari, kurie yra valstybs, kurioje yra ta konsuli
n staiga, pilieiai ar nuolatiniai gyventojai, ypatingam statusui tai
komas ios Konvencijos 71 straipsnis.

1 straipsnis
APIBRIMAI I DALIS. BENDRIEJI KONSULINIAI SANTYKIAI
1. ioje Konvencijoje vartojam svok reikm:
a) konsulin staiga" yra bet kuris generalinis konsulatas, konsula 1 SKYRIUS. KONSULINI SANTYKI UMEZGIMAS
tas, vicekonsulatas ar konsulin agentra; IR PALAIKYMAS
b) konsulin apygarda" yra teritorija, skirta konsulinei staigai kon
sulinms funkcijoms atlikti; 2 straipsnis
KONSULINI SANTYKI UMEZGIMAS
16
Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 14 dien. * 1. Konsuliniai santykiai tarp valstybi umezgami abipusiu sutikimu.
Valstybs inios, 1999-10-06, Nr. 83, publ. Nr. 2456.
148 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
2. Sutikimas umegzti diplomatinius santykius tarp valstybi reikia su
tikim umegzti konsulinius santykius, jei nenurodyta prieingai.
3. Diplomatini santyki nutraukimas ipso facto nereikia konsulini san
tyki nutraukimo.
3 straipsnis
KONSULINI FUNKCIJ VYKDYMAS
Konsulines funkcijas vykdo konsulins staigos. Jas taip pat vykdo di -
plomatins atstovybs, laikydamosi ios Konvencijos nuostat.
4 straipsnis
KONSULINS STAIGOS STEIGIMAS
1. Konsulin staiga gali bti steigta valstybs teritorijoje tik tai valsty
bei sutinkant.
2. Konsulins staigos buvimo viet, jos klasifikacij ir konsulin apy
gard nustato atstovaujamoji valstyb, o patvirtina priimanioji vals
tyb.
3. Atstovaujamoji valstyb vliau gali keisti konsulins staigos buvimo
viet, jos klasifikacij ar konsulin apygard tik priimaniajai valsty
bei sutikus.
4. Priimaniosios valstybs sutikimas taip pat reikalingas tais atvejais,
jei generalinis konsulatas ar konsulatas ketina atidaryti vicekonsulat
ar konsulin agentr kitoje vietoje, nei jie patys yra steigti.
5. Iankstinis priimaniosios valstybs sutikimas taip pat reikalingas ati
darant staig, kuri yra esamos konsulins staigos dalis, jei ta staiga
yra kitoje vietovje nei pati konsulin staiga.
5 straipsnis
KONSULINS FUNKCIJOS
Konsulins funkcijos yra ios:
a) atstovaujamosios valstybs, jos piliei ir juridini asmen interes
gynimas priimanioj oje valstybje laikantis tarptautins teiss norm;
b) prekybini, ekonomini, kultrini ir mokslini ryi tarp atstovau
jamosios ir priimaniosios valstybi pltojimas bei kit draugik san
tyki tarp j skatinimas laikantis ios Konvencijos nuostat;
c) informacijos apie priimaniosios valstybs prekybin, ekonomin, kul
trin ir mokslin gyvenim bei vykius rinkimas teistomis priemo
nmis, ios informacijos perdavimas atstovaujamosios valstybs vy
riausybei bei jos teikimas suinteresuotiems asmenims;
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 149
d) pas ir kelions dokument idavimas atstovaujamosios valstybs pi
lieiams, taip pat viz ar atitinkam dokument idavimas asmenims,
ketinantiems vykti atstovaujamj valstyb;
d) pagalba atstovaujamosios valstybs pilieiams ir juridiniams asmenims;
e) notarini, civilins registracijos ir panai veiksm atlikimas, taip pat
atskir administracini funkcij atlikimas su slyga, kad tai neprie
tarauja priimaniosios valstybs statymams;
f) atstovaujamosios valstybs piliei ir juridini asmen interes apsau
ga palikimo atsiradimo (succession mortis causa) atveju priimanio
sios valstybs teritorijoje, laikantis pastarosios statym;
h) nepilnamei ir kit asmen, neturini visiko veiksnumo ir esan -
i atstovaujamosios valstybs pilieiais, interes gynimas nepaei -
diant priimaniosios valstybs statym, ypa jei tokiems asmenims
reikia globos ar rpybos;
i) remiantis priimaniosios valstybs praktika ir nustatyta tvarka, atsto -
vavimas atstovaujamosios valstybs pilieiams ar to atstovavimo or-
ganizavimas priimaniosios valstybs teismuose ar kitose staigose sie-
kiant pagal priimaniosios valstybs statymus ir kitus teiss aktus im -
tis laikin priemoni i piliei teisms ir interesams apsaugoti, jei
ie pilieiai dl buvimo vietos ar kit prieasi negali tinkamu lai -
ku pradti ginti savo teisi ir interes;
j) teismini ir neteismini dokument perdavimas, teismini pavedim
bei pavedim apklausti atlikimas pagal galiojanias tarptautines su-
tartis, o nesant toki sutari, kitu bdu, atitinkaniu priimaniosios
valstybs statymus;
k) atstovaujamosios valstybs statymuose numatyt teisi priirti ir
inspektuoti atstovaujamosios valstybs laivus ir orlaivius bei j gul
narius gyvendinimas;
1) pagalbos teikimas laivams ir orlaiviams, nurodytiems io straipsnio k)
punkte, bei j gul nariams, pareikim apie laivo kelion primi -
mas, laivo dokument nagrinjimas ir tvirtinimas bei, nepaeidiant
priimaniosios valstybs kompetenting institucij teisi, bet koki at-
sitikim, kurie vyko kelions metu, tyrimas, kapitono, pareign ir
jreivi gin sprendimas tiek, kiek leidia atstovaujamosios valsty -
bs statymai ir kiti teiss aktai;
m) vykdymas bet koki kit funkcij, kurias atstovaujamoji valstyb pa-
veda atlikti konsulinei staigai, kuri nedraudia priimaniosios vals -
tybs statymai ir kiti teiss aktai, arba dl kuri neprietarauja pri -
imanioji valstyb, arba kurie numatyti galiojaniose atstovaujamosios
valstybs ir priimaniosios valstybs tarptautinse sutartyse.
150 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
6 straipsnis
KONSULINI FUNKCIJ VYKDYMAS U KONSULINS APYGARDOS RIB
Susidarius ypatingoms aplinkybms ir priimaniajai valstybei pritarus,
konsulinis pareignas gali atlikti savo funkcijas u savo konsulins apygar -
dos rib.
7 straipsnis
KONSULINI FUNKCIJ ATLIKIMAS TREIOJOJE VALSTYBJE
Atstovaujamoji valstyb, informavusi suinteresuotas valstybes, gali ga-
lioti konsulin staig, steigt vienoje valstybje, atlikti konsulines funkci -
jas kitoje valstybje, jei n viena i i valstybi tam neprietarauja.
8 straipsnis
KONSULINI FUNKCIJ VYKDYMAS TREIOSIOS VALSTYBS VARDU
Atitinkamai informavus priimanij valstyb, atstovaujamosios valsty-
bs konsulin staiga gali atlikti konsulines funkcijas priimaniojoje vals-
tybje treiosios valstybs vardu, jei tam neprietarauja priimanioji vals -
tyb.
9 STRAIPSNIS
KONSULINI STAIG VADOV KLASS
1. Konsulini staig vadovai skirstomi keturias klases:
a) generaliniai konsulai;
b) konsulai;
c) vicekonsulai;
d) konsuliniai agentai.
2. io straipsnio 1 punktas neriboja n vienos Susitarianiosios alies
teiss paskirti konsulinius pareignus, kurie nra konsulini staig
vadovai.
10 straipsnis
KONSULINI STAIG VADOV SKYRIMAS IR PRIMIMAS
1. Atstovaujamoji valstyb skiria konsulini staig vadovus, priimanioji
valstyb juos priima atlikti konsulines funkcijas.
2. Konsulins staigos vadovo skyrimo ir primimo formalumus nustato
atitinkamai atstovaujamosios ir priimaniosios valstybs statymai ir
paproiai, atsivelgiant ios Konvencijos nuostatas.
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 151
11 straipsnis
KONSULINIS PATENTAS AR PRANEIMAS APIE PASKYRIM
1. Atstovaujamoji valstyb, kiekvien kart paskirdama konsulins stai
gos vadov, suteikia jam konsulin patent ar lygiavert dokument,
kuriame nurodomos jo pareigos ir paprastai jo pavard, kategorija ir
klas, konsulin apygarda ir konsulins apygardos buvimo vieta.
2. Atstovaujamoji valstyb perduoda konsulin patent ar lygiavert do
kument diplomatiniais kanalais ar kitu tinkamu bd valstybs, ku
rioje konsulins staigos vadovas atliks savo funkcijas, vyriausybei.
3. Jei priimanioji valstyb sutinka, atstovaujamoji valstyb gali vietoj
konsulinio patento ar lygiaverio dokumento nusisti priimaniajai
valstybei praneim, kuriame pateikiami io straipsnio 1 punkte nu
rodyti duomenys.
12 straipsnis
EGZEKVATRA
1. Konsulins staigos vadovui leidiama pradti atlikti savo funkcijas
priimaniajai valstybei suteikus leidim - egzekvatr nepriklausomai
nuo io leidimo formos.
2. Valstyb, kuri atsisako iduoti egzekvatr, neprivalo nurodyti atsto-
vaujamajai valstybei tokio atsisakymo prieasi.
3. Atsivelgiant 13 ir 15 straipsni nuostatas, konsulins staigos va
dovas nepradeda eiti savo pareig, kol negauna egzekvatros.
13 straipsnis
KONSULINI STAIG VADOV LAIKINAS PRIMIMAS
Kol bus suteikta egzekvatra, konsulins staigos vadovui gali bti leis ta
laikinai atlikti savo funkcijas. Tokiu atveju taikomos ios Konvencijos nuo-
statos.
14 straipsnis
PRANEIMAS KONSULINS APYGARDOS STAIGOMS
Jei konsulins staigos vadovas net ir laikinai priimamas atlikti savo funk -
cijas, priimanioji valstyb nedelsdama apie tai pranea konsulins apygar -
dos kompetentingoms institucijoms. Ji taip pat utikrina, kad bt imtasi b -
tin priemoni suteikti konsulins staigos vadovui galimybes atlikti savo pa -
reigas ir naudotis ios Konvencijos nuostat privilegijomis.
152 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
15 straipsnis
KONSULINS STAIGOS VADOVO FUNKCIJ LAIKINAS ATLIKIMAS
1. Jei konsulins staigos vadovas negali atlikti savo funkcij arba ios
pareigos neuimtos, konsulins staigos vadovo pareigas gali eiti lai
kinasis konsulins staigos vadovas.
2. Laikinai einanio konsulins staigos vadovo pareigas asmens pavar
d priimaniosios valstybs Usienio reikal ministerijai ar jos nuro
dytai institucijai pranea arba atstovaujamosios valstybs diplomatin
atstovyb, arba, jei i valstyb neturi tokios atstovybs priimaniojo-
je valstybje, konsulins staigos vadovas, o jei jis to negali padaryti,
tuomet pranea bet kuri atstovaujamosios valstybs kompetentinga ins
titucija. Paprastai praneama i anksto. Priimanioji valstyb gali leisti
laikinai eiti staigos vadovo pareigas asmeniui, kuris nra atstovauja
mosios valstybs diplomatinis agentas ar konsulinis pareignas pri-
imaniojoje valstybje, tik jeigu i tam pritaria.
3. Kompetentingos priimaniosios valstybs institucijos suteikia laikinai
einaniam staigos vadovo pareigas asmeniui pagalb ir apsaug. Kol
laikinai einantis pareigas staigos vadovas vadovauja staigai, ios
Konvencijos nuostatos yra jam taikomos tuo paiu pagrindu kaip ir
konsulins staigos vadovui. Taiau priimanioji valstyb neprivalo
suteikti laikinai einaniam pareigas staigos vadovui joki lengvat,
privilegij ar imunitet, kuriomis konsulins staigos vadovas nau
dojasi tik dl slyg, kuri laikinai einantis pareigas staigos vado
vas neatitinka.
4. Kai atstovaujamoji valstyb, esant io straipsnio 1 punkte nurodytoms
aplinkybms, laikinai einaniu pareigas staigos vadovu paskiria sa
vo diplomatins atstovybs priimaniojoje valstybje diplomatinio per
sonalo nar, jis ir toliau naudojasi diplomatinmis privilegijomis ir
imunitetais, jei tam neprietarauja priimanioji valstyb.
16 straipsnis
KONSULINI STAIG VADOV VYRESNYB
1. Vienos klass konsulini staig vadov vyresnyb nustatoma pagal
egzekvatros suteikimo dat.
2. Taiau jei konsulins staigos vadovas prie gaudamas egzekvatr
yra priimtas laikinai atlikti savo funkcijas, jo vyresnyb yra nustato
ma pagal laikino primimo dat; i vyresnyb ilaikoma ir suteikus
egzekvatr.
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 153
3. Vyresnybs tvarka tarp dviej ar daugiau konsulini staig vadov,
kuriems buvo suteikta egzekvatra ar jie buvo laikinai priimti t pa
i dien, nustatoma pagal dat, kai j konsuliniai patentai ar pana
s dokumentai ar praneimai, nurodyti 11 straipsnio 3 punkte, buvo
teikti priimaniajai valstybei.
3. Laikinai einantys pareigas konsulini staig vadovai yra emesns vy-
resnybs u visus konsulini staig vadovus, o j tarpusavio vyresnyb
nustatoma pagal dat, kai jie pradjo laikinai vykdyti staig vadov
funkcijas, kaip nurodyta praneimuose pagal 15 straipsnio 2 punkt.
5. Garbs konsuliniai pareignai, konsulini staig vadovai yra emes
ns vyresnybs u etatinius konsulini staig vadovus kiekvienoje kla
sje. J vyresnyb nustatoma laikantis aukiau pateiktuose punktuo
se nurodytos tvarkos ir taisykli.
6. Konsulini staig vadovai yra auktesns vyresnybs u tokio statu
so neturinius konsulinius pareignus.
17 straipsnis
KONSULINI PAREIGN ATLIEKAMI DIPLOMATINIAI AKTAI
1. Valstybje, kurioje atstovaujamoji valstyb neturi diplomatins atsto
vybs ir nra atstovaujama treiosios valstybs diplomatins atstovy
bs, konsuliniam pareignui, priimaniajai valstybei sutikus ir nepa-
keiiant jo konsulinio statuso, gali bti leista atlikti diplomatinius ak
tus. Toki diplomatini akt atlikimas nesuteikia konsuliniam parei
gnui jokios teiss reikalauti diplomatini privilegij ir imunitet.
2. Konsulinis pareignas, informavus apie tai priimanij valstyb, ga
li bti paskirtas atstovaujamosios valstybs atstovu prie bet kokios
tarpvyriausybins organizacijos. Einant ias pareigas, jam suteikiamos
tokios privilegijos ir imunitetai, kokios suteikiamos tokiam atstovui
pagal tarptautin paprotin teis ar tarptautines sutartis; taiau atlie
kant bet kurias konsulines funkcijas jam nesuteikiamas didesnis imu
nitetas nuo jurisdikcijos negu tas, kuris konsuliniam pareignui su
teikiamas pagal i Konvencij.
18 straipsnis
VIENO ASMENS PASKYRIMAS DVIEJ AR DAUGIAU VALSTYBI
KONSULINIU PAREIGNU
Dvi ar daugiau valstybi, priimaniajai valstybei pritarus, gali paskirti t
pat asmen konsuliniu pareignu ioje valstybje.

154 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
19 straipsnis
KONSULINIO PERSONALO NARI PASKYRIMAS
1. Vadovaudamasi 20, 22 ir 23 straipsni nuostatomis, atstovaujamoji
valstyb gali laisvai paskirti konsulinio personalo narius.
2. Atstovaujamoji valstyb pranea priimaniajai valstybei vis konsulini
pareign, iskyrus konsulins staigos vadov, pavardes, kategorij ir
klas, kad priimanioji valstyb turt pakankamai laiko pasinaudoti sa
vo teismis pagal 23 straipsnio 3 punkt, jei ji to pageidauja.
3. Atstovaujamoji valstyb gali, jei to reikalauja jos statymai ir kiti tei
ss aktai, prayti priimaniosios valstybs iduoti egzekvatr konsu
liniam pareignui, nesaniam konsulins staigos vadovu.
4. Priimanioji valstyb gali, jei to reikalauja jos statymai, iduoti eg
zekvatr konsuliniam pareignui, nesaniam konsulins staigos va
dovu.
20 straipsnis
KONSULINIO PERSONALO DYDIS
Jei nra vienareikmio susitarimo dl konsulinio personalo dydio, pri -
imanioji valstyb gali pasilyti, kad personalo dydis neviryt toki rib,
kokias ji laiko pagrstomis ir prastomis, atsivelgiant konsulinje apygar -
doje susiklosiusias aplinkybes ir slygas bei konkreios konsulins stai -
gos poreikius.
21 straipsnis
KONSULINS STAIGOS KONSULINI PAREIGN VYRESNYB
Atstovaujamosios valstybs diplomatin atstovyb arba, jei i valstyb ne-
turi tokios atstovybs priimanioj oje valstybje, konsulins staigos vadovas
pranea priimaniosios valstybs Usienio reikal ministerijai arba jos pa -
skirtai institucijai apie konsulins staigos konsulini pareign vyresnybs
sek ir bet kok jos pasikeitim.
22 straipsnis
KONSULINI PAREIGN PILIETYB
1. Konsuliniai pareignai paprastai turt bti atstovaujamosios valsty
bs pilieiai.
2. Konsuliniais pareignais negali bti skiriami asmenys, turintys pri
imaniosios valstybs pilietyb be pastarosios vienareikmio pritari
mo, kuris gali bti atauktas bet kuriuo metu.
T
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 155
3. Priimanioji valstyb gali pasilikti teis taikyti tokias pat nuostatas tre -
iosios valstybs pilieiams, kurie nra tuo paiu metu ir atstovauja -
mosios valstybs pilieiai.
23 straipsnis
NEPAGEIDAUJAMI ASMENYS
1. Priimanioji valstyb gali bet kuriuo metu praneti atstovaujamajai
valstybei, kad konsulinis pareignas yra nepageidaujamas (persona non
grata) arba kad bet kuris kitas konsulinio personalo narys yra nepri
imtinas. Tokiu atveju atstovaujamoji valstyb privalo arba ataukti tok
asmen, arba atleisti j i pareig konsulinje staigoje.
2. Jei atstovaujamoji valstyb atsisako vykdyti arba per pakankam lai
ko tarp nevykdo savo sipareigojim, numatyt io straipsnio 1 punk
te, priimanioji valstyb gali arba ataukti io asmens egzekvatr, ar
ba atsisakyti pripainti tok asmen konsulinio personalo nariu.
3. Asmuo, paskirtas konsulins staigos nariu, gali bti paskelbtas ne
priimtinu prie jam atvykstant priimaniosios valstybs teritorij, ar
ba, jam jau esant priimaniojoje valstybje, prie pradedant eiti pa
reigas konsulinje staigoje. Bet kuriuo atveju atstovaujamoji valsty
b privalo ataukti jo paskyrim.
4. io straipsnio 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais priimanioji valstyb
neprivalo nurodyti atstovaujamajai valstybei savo sprendimo prieasi.
24 straipsnis
PRIIMANIOSIOS VALSTYBS INFORMAVIMAS APIE PASKYRIM,
ATVYKIM IR IVYKIM
1. Priimaniosios valstybs usienio reikal ministerijai arba jos paskir -
tai institucijai praneama apie:
a) konsulins staigos nari paskyrim, j atvykim po paskyrimo
konsulin staig, j galutin ivykim ar j funkcij pasibaigim
bei kitus j statusui takos turinius pasikeitimus, kurie vyko at
liekant pareigas konsulinje staigoje;
b) priklausanio konsulins staigos nario eimai ir kartu su juo gy
venanio asmens atvykim ir galutin ivykim bei atitinkamais at
vejais apie tai, kad tas arba kitas asmuo tapo ar nustojo buvs kon
sulins staigos nario eimos nariu;
c) privai nam darbinink atvykim ir galutin ivykim bei atitin
kamais atvejais apie i darbo santyki pasibaigim;
 156 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
d) priimaniosios valstybs gyventoj primim bei atleidim i dar -
bo konsulinje staigoje ar darb privaiais nam darbininkais, su-
teikiant teis privilegijas ir imunitetus.
Esant galimybei, apie atvykim ir galutin ivykim praneama i
anksto.
II SKYRIUS. KONSULINI FUNKCIJ PASIBAIGIMAS
25 straipsnis
KONSULINS STAIGOS NARIO FUNKCIJ PASIBAIGIMAS
Konsulins staigos nario funkcijos pasibaigia inter alia:
a) atstovaujamajai valstybei praneus priimaniajai valstybei apie jo funk
cij pasibaigim;
b) ataukus egzekvatr;
c) priimaniajai valstybei praneus atstovaujamajai valstybei apie jos at
sisakym pripainti j konsulinio personalo nariu.
26 straipsnis
IVYKIMAS I PRIIMANIOSIOS VALSTYBS TERITORIJOS
Net kilus ginkluotam konfliktui, priimanioji valstyb suteikia konsulins
staigos nariams ir privatiems nam darbininkams, ne priimaniosios valstybs
pilieiams, bei kartu gyvenantiems j eim nariams nepriklausomai nuo pi -
lietybs, btin laiko tarp ir slygas, kurios padt jiems pasirengti ivykimui
ir ivykti kiek manoma greiiau aukiau mint nari funkcijoms pasibaigus.
Skyrium imant, priimanioji valstyb, jei reikia, suteikia reikiamas transpor to
priemones jiems patiems ivykti ir j turtui iveti, iskyrus priimaniojoje
valstybje gyt turt, kur iveti ivykimo metu yra draudiama.
27 straipsnis
KONSULINI PATALP IR ARCHYV BEI ATSTOVAUJAMOSIOS
VALSTYBS INTERES APSAUGA ESANT YPATINGOMS APLINKYBMS
1. Nutraukus konsulinius santykius tarp dviej valstybi:
a) priimanioji valstyb gerbia ir saugo konsulines patalpas kartu su
konsulins staigos turtu ir konsuliniais archyvais net ir kilus gin
kluotam konfliktui;
b) atstovaujamoji valstyb gali patikti konsulini patalp kartu su jo
je esaniu turtu ir konsuliniais archyvais saugojim treiajai vals
tybei, kuri yra priimtina priimaniajai valstybei;
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 157
c) atstovaujamoji valstyb gali patikti savo ir savo piliei interes ap-
saug treiajai valstybei, kuri yra priimtina priimaniajai valstybei.
c) atstovaujamoji valstyb gali patikti treiajai valstybei, dl kurios su-
tinka priimanioji valstyb, savo ir savo piliei interes apsaug. 2.
Laikinai ar visam laikui udarius konsulin staig, taikomos io
straipsnio 1 punkto a) papunkio nuostatos. Be to,
a) jei atstovaujamoji valstyb, kurios priimaniojoje valstybje neat
stovauja diplomatin atstovyb, turi tos valstybs teritorijoje kit
konsulin staig, pastarajai gali bti patikta saugoti udarytos
konsulins staigos patalpas kartu su joje esaniu turtu ir konsuli
niais archyvais bei vykdyti konsulines funkcijas tos konsulins
staigos apygardoje; arba
b) jei atstovaujamoji valstyb neturi nei diplomatins atstovybs, nei
kitos konsulins staigos priimaniojoje valstybje, taikomos io
straipsnio 1 punkto b) ir c) papunki nuostatos.
II DALIS. KONSULINI STAIG, ETATINI KONSULINI
PAREIGN IR KIT KONSULINS STAIGOS NARI
LENGVATOS, PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI
I SKYRIUS. KONSULINS STAIGOS LENGVATOS,
PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI
28 straipsnis
KONSULINS STAIGOS DARBO SLYGOS
Priimanioji valstyb sudaro konsulinei staigai visas slygas vykdyti sa-
vo funkcijas.
29 straipsnis
VALSTYBS VLIAVOS IR HERBO NAUDOJIMAS
1. Atstovaujamoji valstyb turi teis naudoti savo vliav ir herb pri
imaniojoje valstybje laikydamasi io straipsnio nuostat.
2. Atstovaujamosios valstybs vliava gali bti ikelta ir herbas ikabi
namas ant pastato, kuriame sikrusi konsulin staiga, bei prie ji
mo konsulin staig, ant konsulins staigos vadovo rezidencijos
bei ant jo transporto priemons, kai ji naudojama oficialiems tarny
bos tikslams.
158 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
3. gyvendinant iuo straipsniu suteikt teis, atsivelgiama priiman -
iosios valstybs statymus, kirus teiss aktus bei paproius.
30 straipsnis
APRPINIMAS PATALPOMIS
1. Priimanioji valstyb arba suteikia atstovajamajai valstybei pagalb
sigyjant, vadovaujantis jos statymais, iai konsulinei staigai btinas
patalpas savo teritorijoje, arba padeda pastarajai apsirpinti jomis ki
tu bdu.
2. Jei reikia, ji taip pat padeda konsulinei staigai aprpinti tinkamu gy
venamuoju plotu jos narius.
31 straipsnis
KONSULINI PATALP NELIEIAMYB
1. Konsulins patalpos nelieiamos, kiek tai numato is straipsnis.
2. Priimaniosios valstybs institucijos negali engti t konsulini pa
talp dal, kuri naudojama iimtinai konsulins staigos darbo tikslams,
be atstovaujamosios valstybs konsulins staigos vadovo, jo nustatyto
asmens ar diplomatins atstovybs vadovo sutikimo. Taiau konsuli
ns staigos vadovo sutikimas gali bti preziumuojamas gaisro ar kitos
nelaims atveju, kai reikalingos neatidliotinos apsaugos priemons.
3. Vadovaudamasi io straipsnio 2 punkto nuostatomis, priimanioji vals
tyb privalo imtis vis reikiam veiksm konsulins staigos patalpoms
apsaugoti nuo bet kokio siverimo ar alos padarymo ir ukirsti ke
li bet kokiam atstovybs rimties sutrikdymui ar orumo paeminimui.
4. Konsulins patalpos, j baldai, konsulins staigos nuosavyb ir trans
porto priemons turi imunitet nuo bet kokios rekvizicijos formos
krato apsaugos ar vieojo naudojimo tikslams. Jei tokiems tikslams
yra btina ekspropriacija, imamasi vis galim priemoni, kad neb
t trukdoma atlikti konsulines funkcijas, o atstovajamajai valstybei
nedelsiant imokama tolygi ir veiksminga kompensacija.
32 straipsnis , daiktai, nurodyti io straipsnio 4 punkte, jos gali reikalauti, kad at
KONSULINI STAIG ATLEIDIMAS NUO MOKESI
1. Konsulins patalpos ir etatinio konsulins staigos vadovo rezidenci -
ja, kurios nuosavybs teise priklauso atstovajamajai valstybei, jos ga-
liotam asmeniui arba yra j nuomojamos, atleidiamos nuo vis na-
cionalini, regionini ar municipalini rinkliav ir mokesi, isky-
rus mokesius u suteiktas konkreias paslaugas.
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 159
2. Atleidimas nuo mokesi, numatytas io straipsnio 1 punkte, netaiko-
mas rinkliavoms ir mokesiams, kuriais pagal priimaniosios valsty-
bs teiss normas apmokestinami asmenys, esantys sutartiniuose san -
tykiuose su atstovaujamja valstybe ar jos galiotu asmeniu.
33 straipsnis
KONSULINI DOKUMENT IR ARCHYV NELIEIAMYB
Konsuliniai archyvai ir dokumentai nelieiami bet kuriuo metu, kur jie
bebt.
34 straipsnis
JUDJIMO LAISV
Priimanioji valstyb utikrina vis konsulins staigos nari judjimo ir
kelioni laisv savo teritorijoje, jei jos statymai ir kiti teiss aktai dl zo -
n, kuri lankymas draudiamas ar ribojamas valstybs saugumo sumetimais,
nenumato kitaip.
35 straipsnis
SUSIINOJIMO LAISV
1. Priimanioji valstyb leidia ir saugo laisv konsulins staigos susi
inojim visais oficialiais klausimais. Susisiekdama su atstovaujamo
sios valstybs vyriausybe, diplomatinmis atstovybmis ir kitomis kon
sulinmis staigomis, kur jos bebt, konsulin staiga gali naudotis
visomis tinkamomis priemonmis, skaitant diplomatinius ar konsuli
nius kurjerius, diplomatin ar konsulin pat, koduotus ar ifruotus
praneimus. Taiau rengti ir eksploatuoti bevielius sistuvus konsu
lin staiga gali tik priimaniajai valstybei sutinkant.
2. Oficiali konsulins staigos korespondencija nelieiama. Oficiali ko
respondencija suprantama kaip visa korespondencija, susijusi su kon
suline staiga ir jos funkcijomis.
3. Konsulinis patas negali bti atidarytas ar sulaikytas. Nepaisant to, jei
priimaniosios valstybs kompetentingos institucijos turi rimt prie
ast manyti, kad patu siuniama ne korespondencija, dokumentai ar
stovaujamosios valstybs galiotas atstovas atidaryt pat j akivaiz
doje. Jei atstovaujamosios valstybs institucijos atsisako patenkinti
praym, patas grinamas jo isiuntimo viet.
4. Visi konsulinio pato maiai turi turti aikius iorinius atpainimo
enklus; juose gali bti gabenama tik oficiali korespondencija, doku
mentai bei daiktai, skirti iimtinai oficialiam naudojimui.
r
160 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
5. Konsuliniam kurjeriui iduodamas oficialus dokumentas, nurodantis
jo status bei mai, sudarani konsulin pat, kiek. Be priiman
iosios valstybs pritarimo juo negali bti paskirtas nei priimanio
sios valstybs pilietis, nei, iskyrus atvejus, kai jis yra atstovaujamo
sios valstybs pilietis, priimaniosios valstybs nuolatinis gyventojas.
Atliekant funkcijas, jam suteikiama priimaniosios valstybs apsau
ga. Jis naudojasi asmens nelieiamybe ir negali bti sulaikytas ar lai
komas suimtas jokia forma.
6. Atstovaujamoji valstyb, jos diplomatins atstovybs ir konsulins
staigos gali paskirti konsulinius kurjerius vienkartinms uduotims at
likti (ad hoc konsulinius kurjerius). Tokiais atvejais taip pat taikomos
io straipsnio 5 punkto nuostatos, taiau iame punkte nurodyti imu
nitetai nebeteikiami, kai toks kurjeris pristato gavjui jam patikt kon
sulin pat.
7. Konsulinis patas gali bti patiktas i anksto numatyt uost vyks
tanio laivo kapitonui ar civilinio orlaivio vadui. Jiems iduodamas
oficialus dokumentas, kuriame nurodomas konsulin pat sudarani
mai kiekis, taiau minti asmenys nepripastami konsuliniais kur
jeriais. Suderinusi su atitinkamomis vietos institucijomis, konsulin
staig gali pasisti vien i savo nari tiesiogiai ir nekliudomai per
imti pat i laivo kapitono ar orlaivio vado.
36 straipsnis
SUSIINOJIMAS IR RYIAI SU ATSTOVAUJAMOSIOS VALSTYBS PILIEIAIS
1. Siekiant palengvinti konsulini funkcij, susijusi su atstovaujamo -
sios valstybs pilieiais, atlikim:
a) konsuliniai pareignai laisvai bendrauja su atstovaujamosios vals
tybs pareignais ir yra j priimami. Atstovaujamosios valstybs
pilieiai turi toki pat laisv susiinoti su atstovaujamosios vals
tybs konsuliniais pareignais ir susitikti su jais;
b) priimaniosios valstybs kompetentingos institucijos nedelsdamos
informuoja atstovaujamosios valstybs konsulin staig, kai jos
konsulins apygardos ribose atstovaujamosios valstybs pilietis yra
sulaikomas, suimamas iki teismo proceso ar bet kuriuo kitu bdu
sulaikomas ir jei is pilietis reikalauja, kad apie tai bt praneta.
Bet kokius praneimus, kuriuos konsulinei staigai siunia sulai
kytasis ar suimtasis, mintos institucijos perduoda nedelsdamos.
Mintos institucijos nedelsdamos iaikina mintam asmeniui jo tei
ses, nurodytas iame papunktyje;
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 161
c) konsuliniai pareignai turi teis aplankyti suimt ar sulaikyt at -
stovaujamosios valstybs piliet j laikymo vietoje, tiesiogiai bendrauti ir
susirainti su juo, pasirpinti jo teisine gynyba. Jie taip pat turi teis
aplankyti bet kur sulaikyt ar suimt iki nuospren dio paskelbimo
atstovaujamosios valstybs piliet. Nepaisant to, konsuliniai pareignai
susilaiko nuo atstovavimo suimtam ar sulaikytam asmeniui, jeigu jis
aikiai tam prietarauja. 2. io straipsnio 1 punkte numatytos teiss
gyvendinamos laikantis priimaniosios valstybs statym ir kit teiss
akt su slyga, kad ie statymai ir kiti teiss aktai turi utikrinti visik
tiksl, kuriems suteikiamos teiss pagal straipsn, gyvendinim.
37 straipsnis
INFORMAVIMAS APIE MIRTIES, GLOBOS IR RPYBOS,
LAIV IR ORLAIVI AVARIJ ATVEJUS
Jei tokia informacija yra inoma priimaniosios valstybs kompetentin-
goms institucijoms, jos privalo:
a) atstovaujamosios valstybs pilieio mirties atveju nedelsdamos infor
muoti konsulin staig, kurios apygardoje tas pilietis mir;
b) nedelsdamos informuoti kompetenting konsulin staig apie bet kur
atvej, kai globos ar rpybos steigimas atitinka nepilnameio ar kito
visiko veiksnumo neturinio atstovaujamosios valstybs pilieio in
teresus. Taiau ios informacijos suteikimas nekliudo taikyti priiman
iosios valstybs statymus ir kitus teiss aktus, reguliuojanius glo
bos ir rpybos steigim;
c) nedelsdamos informuoti ariausiai nelaims vietos esani konsulin
staig, jei laivas, priklausantis atstovaujam)ai valstybei, sudta ar
uplaukia ant seklumos priimaniosios valstybs teritorinje jroje ar
vidaus vandenyse arba atstovaujamojoje valstybje registruotas orlai
vis patiria avarij priimaniosios valstybs teritorijoje.
38 straipsnis
SUSIINOJIMAS SU PRIIMANIOSIOS VALSTYBS INSTITUCIJOMIS
Atlikdami savo funkcijas, konsuliniai pareignai gali kreiptis :
a) savo konsulins apygardos kompetentingas vietos valdios institucijas;
b) priimaniosios valstybs kompetentingas centrines institucijas tiek,
kiek tai leidia priimaniosios valstybs statymai, kiti teiss aktai ir
paproiai ar atitinkamos tarptautins sutartys.
162 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
39 straipsnis
KONSULINS RINKLIAVOS IR MOKESIAI
1. Konsulin staiga priimaniosios valstybs teritorijoje u konsulini
veiksm atlikim gali rinkti konsulines rinkliavas ir mokesius, ku
riuos numato atstovaujamosios valstybs statymai.
2. Los, gautos i io straipsnio 1 punkte nurodytos rinkliavos ir mo
kesi, bei kvitai u toki rinkliav ir mokesius atleidiami nuo bet
koki mokesi priimaniojoje valstybje.
II SKYRIUS. ETATINI KONSULINI PAREIGN IR KIT KONSULINS
ITAIGOS NARI LENGVATOS, PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI
40 straipsnis
KONSULINI PAREIGN APSAUGA
Priimanioji valstyb rodo deram pagarb konsuliniams pareignams ir
imasi vis reikiam priemoni, kad bt ivengta bet kokio pasiksinimo
j asmen, laisv ar orum.
41 straipsnis
KONSULINI PAREIGN ASMENS NELIEIAMYB
1. Konsuliniai pareignai negali bti sulaikomi ar laikomi suimti iki teis
mo proceso, iskyrus atvejus, kai padarytas sunkus nusikaltimas, ir tik
kompetentingos teismo staigos sprendimu.
2. Iskyrus io straipsnio 1 punkte numatytus atvejus, konsuliniams pa
reignams negali bti paskirta laisvs atmimo bausm ar kita forma
suvaryta j asmens laisv, iskyrus siteisjusio teismo nuosprendio
vykdym.
3. Jei konsuliniam pareignui yra ikeliama baudiamoji byla, jis priva
lo atvykti kompetentingas institucijas. Nepaisant to, proceso metu
turi bti rodoma derama pagarba jo oficialiai padiai ir, iskyrus io
straipsnio 1 punkte nurodytus atvejus, kiek manoma maiau kliudo
ma jam atlikti konsulines funkcijas. Jei esant io straipsnio 1 punkte
numatytoms aplinkybms yra btina suimti konsulin pareign, pro
cesas turi vykti kiek manoma greiiau.
42 straipsnis
PRANEIMAS APIE SULAIKYM, SUMIM ARBA TEISMIN PERSEKIOJIM
Apie konsulinio personalo nario sulaikym, jo sumim iki teismo ar bau-
diamosios bylos jam iklim priimanioji valstyb nedelsdama pranea
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 163
konsulins staigos vadovui. Jei bet kuri tokia priemon yra taikoma pasta-
rajam, priimanioji valstyb diplomatiniais kanalais pranea apie tai atsto-
vaujamajai valstybei.
43 straipsnis
IMUNITETAS NUO JURISDIKCIJOS
1. Konsuliniams pareignams ir konsuliniams darbuotojams netaikoma
priimaniosios valstybs teismini arba administracini institucij ju
risdikcija u veiksmus, padarytus atliekant konsulines funkcijas.
2. Taiau io straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos civilinse bylo
se dl:
a) konsulinio pareigno ar konsulinio darbuotojo sudarytos sutarties,
kurioje jis tiesiogiai arba netiesiogiai neatstovauja atstovajama-
jai valstybei; arba
b) treiosios alies reikalavimo atlyginti al, padaryt dl nelaimin
go atsitikimo, kur sukl automobilis, laivas ar orlaivis, vykusio
priimaniojoje valstybje.
44 straipsnis
PAREIGA DUOTI PARODYMUS
1. Konsulins staigos nariai gali bti pakviesti liudyti teismo ar administ
raciniame procese. Konsulinis darbuotojas ar aptarnaujanio persona
lo narys gali atsisakyti duoti parodymus tik io straipsnio 3 punkte nu
matytais atvejais. Jei konsulinis pareignas atsisako duoti parodymus,
jam negali bti taikomos jokios prievartins priemons ar sankcijos.
2. Institucija, praanti konsulinio pareigno duoti parodymus, stengiasi ne
sikiti jo funkcij atlikim. Kai manomj gali apklausti pareign jo
rezidencijoje ar konsulinje staigoje arba priimti jo parodymus ratu.
3. Konsulins staigos nariai jokiu bdu neprivalo duoti parodym dl
klausim, susijusi su j funkcij atlikimu, arba pateikti su tuo susi
jusi oficiali korespondencij ir dokumentus. Jie taip pat turi teis
atsisakyti duoti parodymus apie atstovaujamosios valstybs teis.
45 straipsnis
ATSISAKYMAS NUO PRIVILEGIJ IR IMUNITET
1. Atstovaujamoji valstyb gali atsisakyti bet kuri 41, 43 ir 44 straips
niuose numatyt konsulins staigos nario privilegij ir imunitet.
2. Visais atvejais atsisakymas turi bti aikiai ireiktas, iskyrus io
straipsnio 3 punkte numatytus atvejus, ir ratu perduotas priimania-
jai valstybei.
164 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEISE
3. Konsulinio pareigno ar konsulinio darbuotojo pradtas procesas, ku
riame jis gali turti imunitet nuo jurisdikcijos pagal 43 straipsn, at
ima jam teis remtis imunitetu nuo jurisdikcijos ginantis nuo prieie-
kinio, tiesiogiai susijusio su pradiniu iekiniu.
4. Imuniteto nuo jurisdikcijos atsisakymas civiliniame ar administracinia
me procese nereikia, kad atsisakyta imuniteto nuo priemoni, susiju
si su sprendimo vykdymu; tokio imuniteto gali bti atsisakyta atskirai.
46 straipsnis
ATLEIDIMAS NUO USIENIEI REGISTRAVIMO
IR LEIDIMO APSIGYVENTI SUTEIKIMO
1. Konsuliniai pareignai, konsuliniai darbuotojai bei kartu gyvenantys
j eim nariai atleidiami nuo vis priimaniosios valstybs staty
muose numatyt pareig dl usieniei registravimo ir leidimo apsi
gyventi suteikimo.
2. Taiau io straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos jokiam konsuli
niam darbuotojui, kurio atstovaujamoji valstyb nra nuolat darbinusi
arba kuris priimanioje valstybje siekdamas asmenins naudos usi
ima privaia veikla, taip pat jokiam tokio darbuotojo eimos nariui.
47 straipsnis
ATLEIDIMAS NUO LEIDIMO DIRBTI SUTEIKIMO
1. Konsulins staigos nariai, kiek tai susij su j darbu atstovaujamo
sios valstybs tarnyboje, atleidiami nuo bet koki pareig dl leidi
mo dirbti suteikimo, kurias nustato priimaniosios valstybs statymai
ir kiti teiss aktai dl usieniei darbo.
2. Konsulini pareign ir konsulini darbuotoj privats nam darbi
ninkai, jei jie siekdami asmenins naudos priimanioj oje valstybje
neusiima kita veikla, atleidiami nuo bet koki io straipsnio 1 punk
te nurodyt pareig.
48 straipsnis
IIMTYS I SOCIALINIO APRPINIMO SISTEMOS
1. Jei tai neprietarauja io straipsnio 3 punkto nuostatoms, konsulins
staigos nariai, kiek tai susij su j tarnyba atstovaujamajai valstybei,
bei kartu gyvenantys j eim nariai yra atleidiami nuo priimanio-
joje valstybje galiojani socialinio aprpinimo prievoli.
2. Atleidimas, numatytas io straipsnio 1 punkte, taip pat taikomas pri-
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 165
vatiems nam darbininkams, dirbantiems tik konsulins staigos na -
riams, jei:
a) jie nra priimaniosios valstybs pilieiai arba nuolatiniai gyven
tojai; ir
b) jiems taikomos atstovaujamosios arba treiosios valstybs sociali
ns apsaugos nuostatos.
3. Konsulins staigos nariai, darbin asmenis, kuriems nra taikomas
io straipsnio 2 punkte numatytas atleidimas, turi vykdyti priimanio
sios valstybs darbdaviams taikomas socialinio aprpinimo prievoles.
4. Atleidimas nuo prievoli, numatytas io straipsnio 1 ir 2 punktuose,
neukerta kelio savanorikai dalyvauti priimaniosios valstybs socia
linio aprpinimo sistemoje, jei toks dalyvavimas yra leidiamas.
49 straipsnis ATLEIDIMAS
NUO MOKESI
1. Konsuliniai pareignai, konsuliniai darbuotojai ir kartu gyvenantys j
eim nariai atleidiami nuo vis asmen ir nekilnojamojo turto, vals -
tybini, regionini ar municipalini mokesi ir rinkliav, iskyrus:
a) netiesioginius mokesius, paprastai skaiiuotus preki ir paslaug
kain;
b) nekilnojamojo turto mokesius ir rinkliavas u asmenin turt, esan
t priimaniosios valstybs teritorijoje, vadovaujantis 32 straipsnio
nuostatomis;
c) paveldimo turto ir paveldjimo mokesius priimaniajai valstybei,
jei 51 straipsnio b) punkto nuostatos nenumato kitaip;
d) pajam mokesius u asmens pajamas, gaunamas i altinio pri-
imaniojoje valstybje, skaitant mokesius u kapitalo padidji
mo pajamas bei mokesius u kapital, investuot verslo ar fi
nans mones priimaniojoje valstybje;
e) mokesius u suteiktas konkreias paslaugas;
f) ymin, registravimo ir analogikus mokesius, hipotekos mokes
ius bei atlyginim u atliekamus notarinius veiksmus, jei 23
straipsnio nuostatos nenumato kitaip.
2. Aptarnaujanio personalo nariai atleidiami nuo mokesi u darbo
umokest, kur gauna u savo tarnyb.
3. Konsulins staigos nariai, darbinantys asmenis, kurie nra atleidia
mi nuo pajam mokesio u darbo umokest ar kit atlyg, vykdo
priimaniosios valstybs statym ir kit teiss akt numatytus reika
lavimus darbdaviams dl pajam mokesio mokjimo.
166 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
50 straipsnis
ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESI IR MUITINIO PATIKRINIMO
1. Priimanioji valstyb, vadovaudamasi savo statymais ir kitais teiss ak
tais, leidia veti ir atleidia nuo vis muito mokesi ir susijusi rin
kliav, iskyrus atlyginim u sandliavim, perveim ir panaias pa
slaugas:
a) prekes, skirtas oficialiam naudojimui konsulinje staigoje;
b) prekes, skirtas konsulinio pareigno arba kartu gyvenani jo ei
mos nari asmeniniam naudojimui, skaitant daiktus skirtus jo si
krimui. Vartojimo preki turi bti ne daugiau, nei reikia iems
asmenims tiesiogiai suvartoti.
2. Konsuliniai pareignai naudojasi io straipsnio 1 punkte nurodytomis
privilegijomis ir imunitetais vedami daiktus, reikalingus pirminiam
sikrimui.
3. Asmeninis konsulini pareign ir kartu gyvenani j eim nari ba
gaas atleidiamas nuo apiros. Jis gali bti patikrintas tik esant rim
tam pagrindui manyti, kad veami daiktai, kuriems netaikomos io
straipsnio 1 punkte pamintos iimtys, arba daiktai, kuriuos veti arba
iveti draudia priimaniosios valstybs statymai ir kiti teiss aktai, ar
ba j veim ir iveim reguliuoja karantino taisykls. Tokia apira
gali bti atliekama tik diplomatui arba jo eimos nariui dalyvaujant.
51 straipsnis
KONSULINS STAIGOS NARIO IR JO EIMOS TURTAS
Konsulins staigos nario ar kartu gyvenanio jo eimos nario mirties at -
veju priimanioji valstyb:
a) leidia iveti mirusiojo kilnojamj turt, iskyrus bet kok priiman-
iojoje valstybje gyt turt, kurio iveimas buvo draudiamas jo
mirties metu;
b) neapmokestina valstybiniais, regioniniais ar municipaliniais paveldimo
turto ar paveldjimo mokesiais bei perleidimo mokesiais u kilnoja
mj turt, kuris buvo priimaniojoje valstybje dl to, kad joje buvo
mirusysis, kaip atstovybs narys arba atstovybs nario eimos narys.
52 straipsnis
ATLEIDIMAS NUO ASMENINI PRIEVOLI IR NA
Priimanioji valstyb atleidia konsulins staigos narius ir kartu gyve -
nanius j eim narius nuo vis darbo ir kit viej prievoli, nepriklau -
somai nuo j pobdio, bei karini prievoli, toki kaip rekvizicija, kontri -
bucija ar kariuomens postovis.
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 167
53 straipsnis
KONSULINI PRIVILEGIJ IR IMUNITET SUTEIKIMAS BEI NEBETEIKIMAS
1. Kiekvienas konsulins staigos narys naudojasi ioje Konvencijoje nu
matytomis privilegijomis ir imunitetais nuo to momento, kai atvyksta
priimaniosios valstybs teritorij, vykdamas pradti eiti savo parei
g, arba, jeigu jis jau yra toje teritorijoje, nuo momento, kai jis pra
deda eiti savo pareigas konsulinje staigoje.
2. Kartu gyvenantiems konsulins staigos nario eimos nariams ir jo pri
vatiems nam darbininkams ioje Konvencijoje numatytos privilegi
jos ir imunitetai teikiami nuo tos dienos, kai jis pradeda naudotis pri
vilegijomis ir imunitetais pagal io straipsnio 1 punkt, arba nuo j
atvykimo priimaniosios valstybs teritorij dienos, arba nuo tos die
nos, kai jie tapo tokios eimos nariais ar privaiais nam darbinin
kais, priklausomai nuo to, kas vyko vliau.
3. Pasibaigus konsulins staigos nario funkcijoms, jo, kartu gyvenanio
jo eimos nario ar jo privataus nam darbininko privilegijos ir imuni
tetai paprastai nebeteikiami nuo to momento, kai is asmuo ivyksta i
priimaniosios valstybs, arba kai pasibaigia tam reikalingas laiko tar
pas, priklausomai, kas vyksta anksiau, bet iki to laiko toliau teikiami
net ir kilus ginkluotam konfliktui. Asmen, nurodyt io straipsnio 2
punkte, privilegijos ir imunitetai nebeteikiami, kai jie nustoja kartu gy
venti ar nustoja dirbti konsulins staigos nariui, su slyga, kad, jei to
kie asmenys ketina palikti priimanij valstyb per pagrst laik, j
privilegijos ir imunitetai toliau teikiami iki j ivykimo laiko.
4. Konsulinio pareigno ar konsulinio darbuotojo imunitetas nuo juris
dikcijos u veiksmus, atliktus vykdant savo funkcijas, ilieka neribo
t laik.
5. Mirus konsulins staigos nariui, kartu gyvenantys jo eimos nariai
naudojasi jiems suteiktomis privilegijomis ir imunitetais tol, kol ne
palieka priimaniosios valstybs arba kol nesibaigia tam reikalingas
laiko tarpas, priklausomai nuo to, kas vyksta anksiau.
54 straipsnis
TREIJ VALSTYBI SIPAREIGOJIMAI
1. Jei konsulinis pareignas kerta treiosios valstybs teritorij, turda -
mas, jei reikia, ios valstybs viz, arba yra joje pakeliui konsulin
staig, kuri yra paskirtas arba grta tsti savo funkcij, bei grta
atstovaujamj valstyb, i treioji valstyb suteikia visus imunite -
tus, numatytus kituose ios Konvencijos straipsniuose ir reikalingus
jo tranzitui ar grimui utikrinti. Ta pati nuostata galioja bet kuriam

168
4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
kartu gyvenaniam ir privilegijomis bei imunitetais besinaudojaniam
jo eimos nariui, kuris lydi diplomat, atskirai keliauja pas j ar gr -
ta atstovaujamj valstyb.
2. Esant aplinkybms, panaioms numatytas io straipsnio 1 punkte, tre
iosios valstybs nekliudo kirsti j teritorij kitiems konsulins stai
gos nariams ar kartu gyvenantiems j eim nariams.
3. Oficialiai korespondencijai ir kitiems oficialiems praneimams, skai
tant koduotus arba ifruotus praneimus, siuniamiems per j terito
rij, treiosios valstybs suteikia t pai laisv ir apsaug, kuri pri
imanioji valstyb yra sipareigojusi suteikti pagal i Konvencij. Jos
suteikia per j teritorij vykstantiems konsuliniams kurjeriams, turin
tiems, jei reikia, ios valstybs viz, ir konsuliniam patui toki pat
nelieiamyb ir apsaug, koki priimanioji valstyb yra sipareigo
jusi suteikti pagal i Konvencij.
4. Treij valstybi sipareigojimai, numatyti io straipsnio 1, 2 ir 3 da
lyse, taikomi ir asmenims, nurodytiems iose dalyse, bei oficialiems
praneimams ir konsuliniam patui, kuri buvimas treiosios valsty
bs teritorijoje yra nulemtas nenugalimos jgos (force majeure aplin
kybmis).
55 straipsnis
PRIIMANIOSIOS VALSTYBS STATYM IR KIT TEISS AKT GERBIMAS
1. Neribojant j privilegij ir imunitet, visi asmenys, kurie naudojasi
tokiomis privilegijomis ir imunitetais, privalo gerbti priimaniosios
valstybs statymus ir kitus teiss aktus. Jie taip pat privalo nesikiti
ios valstybs vidaus reikalus.
2. Konsulins patalpos negali bti naudojamos tikslams, nesuderina
miems su konsulini funkcij atlikimu.
3. io straipsnio 2 punkto nuostatos neatmeta galimybs rengti kit ins
titucij ar staig biurus toje pastato dalyje, kurioje yra konsulin stai
ga, su slyga, jei jiems skirtos patalpos yra atskirtos nuo patalp, ku
riomis naudojasi konsulin staiga. Tokiu atveju aukiau minti biu
rai pagal i Konvencij nelaikomi konsulini patalp dalimi.
56 straipsnis
CIVILINS ATSAKOMYBS DRAUDIMAS
Konsulins staigos nariai laikosi vis priimaniosios valstybs statym
ir kit teiss akt reikalavim dl draudimo nuo alos, padarytos treiajai
aliai naudojant bet kok automobil, laiv ar orlaiv.
I
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 169
57 straipsnis
SPECIALIOS NUOSTATOS DL PRIVAIOS VEIKLOS, KURIA SIEKIAMA
ASMENINS NAUDOS
1. Etatiniai konsuliniai pareignai negali siekdami asmenins naudos u
siimti priimanioj oje valstybje profesine arba komercine veikla.
1. ioje dalyje numatytos privilegijos ir imunitetai nesuteikiami:
a) konsuliniams darbuotojams arba aptarnaujanio personalo nariams,
kurie priimaniojoje valstybje siekdami asmenins naudos usii
ma privaia veikla;
b) asmens, nurodyto io punkto a papunktyje, eimos nariams arba
jo privatiems nam darbininkams;
c) konsulins staigos nario eimos nariams, kurie patys siekdami as
menins naudos usiima priimaniojoje valstybje bet kokia pri
vaia veikla.
III DALIS. GARBS KONSULINI PAREIGN
BEI KONSULINI (STAIG, KURIOMS VADOVAUJA
TOKIE PAREIGNAI, REIMAS
58 straipsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS DL LENGVAT, PRIVILEGIJ IR IMUNITET
1. 28, 29, 30, 34, 35, 36, 37, 38 ir 39 straipsniai, 54 straipsnio 3 punk
tas bei 55 straipsnio 2 ir 3 punktai taikomi konsulinms staigoms,
kurioms vadovauja garbs konsulinis pareignas. Be to, toki konsu
lini staig lengvatas, privilegijas ir imunitetus reguliuoja 59, 60, 61
ir 62 straipsniai.
2. 42 ir 43 straipsniai, 44 straipsnio 3 punktas, 45 ir 53 straipsniai bei
55 straipsnio 1 punktas taikomi garbs konsuliniams pareignams. Be
to, toki konsulini pareign lengvatas, privilegijas ir imunitetus re
guliuoja 63, 64, 65, 66 ir 67 straipsniai.
3. Privilegijos ir imunitetai, numatyti ioje Konvencijoje, nesuteikiami
garbs konsulinio pareigno eimos nariams ar konsuliniams darbuo
tojams, dirbantiems konsulinje staigoje, kuriai vadovauja garbs kon
sulinis pareignas.
4. Pasikeitimas konsuliniu patu tarp dviej skirtingose valstybse esan
i konsulini staig, kurioms vadovauja garbs konsuliniai pareig
nai, neleidiamas be i dviej valstybi sutikimo.
170 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
59 straipsnis
KONSULINI PATALP APSAUGA
Priimanioji valstyb imasi reikiam priemoni konsulins staigos, ku-
riai vadovauja garbs konsulinis pareignas, patalpoms apsaugoti nuo bet
kokio siverimo ar alos padarymo ir ukirsti keli bet kokiam jos rimties
sutrikdymui ar orumo paeminimui.
60 straipsnis
ATLEIDIMAS NUO MOKESI U KONSULINES PATALPAS
1. Konsulins staigos, kuriai vadovauja garbs konsulinis pareignas, pa
talpos, kurios nuosavybs teise priklauso atstovaujamajai valstybei arba
jos nuomojamos, atleidiamos nuo vis valstybini, regionini ir mu
nicipalini mokesi ir rinkliav u nuosavas ar nuomojamas konsu
lines patalpas, iskyrus mokesius u suteiktas konkreias paslaugas.
2. Atleidimas nuo mokesi, numatytas io straipsnio 1 punkte, netai
komas tokiems mokesiams ir rinkliavoms, kuriais pagal priimanio
sios valstybs statymus ir kitus teiss aktus apmokestinamas asmuo,
esantis sutartiniuose santykiuose su atstovaujamja valstybe.
61 straipsnis
KONSULINI ARCHYV IR DOKUMENT NELIEIAMYB
Konsulins staigos, kuriai vadovauja garbs konsulinis pareignas, archy-
vai ir dokumentai yra nelieiami bet kuriuo metu, kur jie bebt, su slyga, kad
jie laikomi atskirai nuo kit rat ir dokument bei, skyrium imant, nuo konsu-
lins staigos vadovo ir bet kurio su juo dirbanio asmens asmenins korespon-
dencijos, knyg, dokument ar kitos mediagos, susijusi su j profesija ar verslu.
62 straipsnis
ATLEIDIMAS NUO MUITO MOKESI
Priimanioji valstyb pagal savo priimtus statymus leidia veti ir atlei -
dia nuo vis muito ir kit susijusi mokesi, iskyrus mokesius u saugo -
jim, perveim ir panaias paslaugas, su slyga, jei jie yra skirti oficialiam
konsulins staigos, kuriai vadovauja garbs konsulinis pareignas, naudojimui,
iuos daiktus: herbus, vliavas, ikabas, antspaudus, oficialius spaudinius, stai-
gos baldus, staigos rang bei panaius daiktus, kuriuos atstovaujamoji vals -
tyb siunia konsulinei staigai savo nuoira ar pastarosios praymu.
63 straipsnis
BAUDIAMOSIOS BYLOS
Jei garbs konsuliniam pareignui ikeliama baudiamoji byla, jis priva lo
atvykti kompetentingas institucijas. Nepaisant to, proceso metu turi b-
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 171
ti rodoma derama pagarba jo oficialiai padiai, iskyrus atvejus, kai jis yra
sulaikytas ar laikomas suimtas, ir kiek manoma maiau kliudoma jam at -
likti konsulines funkcijas. Jei suimti konsulin pareign btina, procesas turi
vykti kiek manoma greiiau.
64 straipsnis
GARBS KONSULINI PAREIGN APSAUGA
Priimanioji valstyb privalo suteikti garbs konsuliniam pareignui to-
ki apsaug, kokios gali prireikti atsivelgiant jo oficialias pareigas.
65 straipsnis
ATLEIDIMAS NUO USIENIEI REGISTRAVIMO
IR LEIDIMO APSIGYVENTI SUTEIKIMO
Garbs konsuliniai pareignai, jeigu jie, siekdami asmenins naudos, neu-
siima privaia komercine ar profesine veikla priimaniojoje valstybje, atlei-
diami nuo vis priimaniosios valstybs statymuose ir kituose teiss aktuose
numatyt pareig dl usieniei registravimo ir leidimo apsigyventi suteikimo.
66 straipsnis
ATLEIDIMAS NUO MOKESI
Garbs konsulinis pareignas atleidiamas nuo vis mokesi ir rinkliav
u atlyginimus ir kitas imokas, kurias jam moka atstovaujamoji valstyb
u konsulini funkcij atlikim.
67 straipsnis
ATLEIDIMAS NUO ASMENINI PRIEVOLI IR NA
Priimanioji valstyb atleidia garbs konsulinius pareignus nuo vis
darbo ir kit viej prievoli nepriklausomai nuo j pobdio bei karini
prievoli, toki kaip rekvizicija, kontribucija ar kariuomens postovis.
68 straipsnis
GARBS KONSULINI PAREIGN INSTITUCIJOS FAKULTATYVINIS POBDIS
Kiekviena valstyb laisvai nusprendia, ar ji skirs bei ar priims garbs
konsulinius pareignus.
IV DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
69 straipsnis
KONSULINIAI PAREIGNAI, KURIE NRA KONSULINS STAIGOS VADOVAI
1. Kiekviena valstyb laisvai nusprendia, ar ji steigs bei ar priims kon-
172 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
sulines agentras, kurioms vadovauja konsuliniai pareignai, kurie at -
stovaujamosios valstybs nra paskirti konsulins staigos vadovais. 2.
Slygos, kurioms esant io straipsnio 1 punkte numatytos konsulins
agentros gali vykdyti savo veikl, bei joms vadovaujani konsuli ni
pareign privilegijos ir imunitetai nustatomi atstovaujamosios valstybs
ir priimaniosios valstybs susitarimu.
70 straipsnis
DIPLOMATINI ATSTOVYBI ATLIEKAMOS KONSULINS FUNKCIJOS
1. ios Konvencijos nuostat, kiek leidia kontekstas, turi laikytis diplo
matins atstovybs atlikdamos konsulines funkcijas.
2. Diplomatins atstovybs nari, kurie paskirti dirbti konsuliniame sky
riuje ar kuriems kitaip pavesta atlikti atstovybs konsulines funkci
jas, pavards praneamos priimaniosios valstybs usienio reikal mi
nisterijai ar ios ministerijos nurodytai institucijai.
3. Vykdydama konsulines funkcijas, diplomatin atstovyb gali kreip
tis :
a) konsulins apygardos vietos valdios institucijas;
a) priimaniosios valstybs centrines institucijas, jei tai leidia pri
imaniosios valstybs statymai, kiti teiss aktai ir paproiai ar ati
tinkamos tarptautins sutartys.
4. Diplomatins atstovybs nari, nurodyt io straipsnio 2 punkte, pri
vilegijas ir imunitetus nustato tarptautins teiss normos, reguliuojan
ios diplomatinius santykius.
71 straipsnis
PRIIMANIOSIOS VALSTYBS PILIEIAI IR NUOLATINIAI GYVENTOJAI
1. Iskyrus papildomas lengvatas, privilegijas ir imunitetus, kuriuos su
teikia priimanioji valstyb, konsuliniai pareignai, kurie yra priiman
iosios valstybs pilieiai ar nuolatiniai gyventojai, naudojasi tik imu
nitetu nuo jurisdikcijos ir asmens nelieiamybe u oficialius veiksmus,
atliktus vykdant konsulines funkcijas, bei privilegija, numatyta 44
straipsnio 3 punkte. Priimaniosios valstybs sipareigojimas, numa
tytas 42 straipsnyje, taikomas ir iems konsuliniams pareignams. Jei
tokiam konsuliniam pareignui ikeliama baudiamoji byla, iskyrus
atvejus, kai jis yra sulaikytas ar laikomas suimtas, procesas turi vykti
kiek manoma maiau kliudant atlikti konsulines funkcijas.
2. Kiti konsulins staigos nariai, kurie yra priimaniosios valstybs pilie
iai ar jos nuolatiniai gyventojai, j eim nariai, taip pat konsulini pa
reign, nurodyt io straipsnio 1 punkte, eim nariai naudojasi tik to-
4.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 173
mis lengvatomis, privilegijomis ir imunitetais, kurias jiems suteikia pri-
imanioji valstyb. Tie konsulins staigos nari eim nariai ir tie priva-
ts nam darbininkai, kurie patys yra priimaniosios valstybs pilieiai
ar jos nuolatiniai gyventojai, taip pat naudojasi tik tomis lengvatomis,
privilegijomis ir imunitetais, kurias jiems suteikia priimanioji valstyb.
Taiau priimanioji valstyb vykdo savo jurisdikcij iems asmenims
taip, kad be reikalo netrukdyt atlikti konsulins staigos funkcijas.
72 straipsnis
NEDISKRIMINAVIMAS
1. ios Konvencijos nuostatas priimanioji valstyb turi taikyti nedisk
riminuodama n vienos valstybs.
2. Diskriminacija nelaikoma:
a) jeigu priimanioji valstyb riboja koki nors ios Konvencijos nuo
stat taikym atsivelgdama i nuostat taikymo apribojimus jos
konsulinms staigoms atstovaujamojoje valstybje;
b) jeigu laikydamosi paproi arba susitarimo valstybs teikia viena
kitai palankesn reim nei tas, kurio reikalauja ios Konvencijos
nuostatos.
73 straipsnis
ios KONVENCIJOS SANTYKIS SU KITOMIS TARPTAUTINMIS SUTARTIMIS
1. ios Konvencijos nuostatos neturi takos kitoms galiojanioms vals
tybi tarptautinms sutartims.
2. Niekas ioje Konvencijoje neudraudia valstybms sudaryti tarptau
tines sutartis, kurios patvirtina, papildo ar prapleia ios Konvencijos
nuostatas.
V DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
74 straipsnis
PASIRAYMAS
i Konvencij gali pasirayti visos valstybs, Jungtini Taut organizacijos
arba jos specializuotj agentr nars, Tarptautinio Teismo Statuto nars, taip
pat bet kurios kitos valstybs, kurias Jungtini Taut Generalin asamblja yra
pakvietusi tapti Konvencijos alimis: iki 1963 m. spalio 31 d. - Austrijos Res-
publikos federalinje usienio reikal ministerijoje, ir vliau, iki 1964 m. ko -
vo 31 d. - Jungtini Taut centrinje bstinje Niujorke.
 174 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS
75 straipsnis
RATIFIKAVIMAS
i Konvencija turi bti ratifikuojama. Ratifikaciniai ratai deponuojami
Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui.
76 straipsnis
PRISIJUNGIMAS
Prie ios Konvencijos gali prisijungti bet kuri valstyb, priskiriama vie -
nai i keturi kategorij, ivardyt 74 straipsnyje. Prisijungimo dokumentai
deponuojami Jungtini Taut Generaliniam sekretoriui.
77 straipsnis
SIGALIOJIMAS
1. i Konvencija sigalioja trisdeimt dien, skaiiuojant nuo tos die
nos, kai dvideimt antrieji ratifikaciniai ratai arba prisijungimo prie
ios Konvencijos dokumentai buvo deponuoti Jungtini Taut Gene
raliniam sekretoriui.
2. Deponavus dvideimt antruosius ratifikacinius ratus arba prisijungimo
prie ios Konvencijos dokumentus, Konvencija kiekvienai vliau j ra
tifikuojaniai ar prisijungianiai valstybei sigalioja trisdeimt dien
nuo jos ratifikacini rat ar prisijungimo dokument deponavimo.
78 straipsnis
GENERALINIO SEKRETORIAUS PRANEIMAI
Jungtini Taut Generalinis sekretorius pranea visoms valstybms, pri-
skiriamoms vienai i keturi kategorij, ivardyt 74 straipsnyje, apie:
a) ios Konvencijos pasiraym ir ratifikacini rat arba prisijungimo
prie jos dokument deponavim pagal 74, 75 ir 76 straipsnius;
b) ios Konvencijos sigaliojimo dat pagal 77 straipsn.
79 straipsnis
AUTENTIKI TEKSTAI
ios Konvencijos originalas, kurio tekstai angl, ispan, kin, pranc z
ir rus kalbomis turi vienod teisin gali, deponuojamas Jungtini Tau t
Generaliniam sekretoriui, kuris perduoda patvirtintus jos nuoraus
visoms valstybms, priskiriamoms vienai i keturi kategorij, ivardyt
74 straipsnyje.
TAI PATVIRTINDAMI, emiau nurodyti tinkamai savo vyriausybi ga-
lioti asmenys pasira i Konvencij.
PRIIMTA Vienoje tkstantis devyni imtai eiasdeimt treij met ba-
landio mnesio dvideimt ketvirt dien.
4.3 Tarptautinio Teisingumo Teismo 1980 m. gegus 24 d. sprendimas 175
4.3 TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO
1980 M. GEGUS 24 D. SPRENDIMAS
UNITED STATES DIPLOMATIC AND CONSULAR STAFF
IN TEHRAN (UNITED STATES OF AMERICA V. IRAN)
BYLOJE (ITRAUKA)*
82. (...) Didel informacijos, kuri Jungtins Valstijos paios patei k
Teismui, dalis i tikrj apima tam tikrus Irano valdios ar jos ali nink
pareikimus, kuriuose daromos nuorodos Jungtini Valstij taria mai
vykdyt Irane nipinjim ir kiimsi, kurio centras buvo j ambasa da
Irane. (...)
83. Bet kokiu atveju, jei net tariamai Jungtini Valstij vykdyta Irane kri -
minalin veikla bt laikoma nustatyta, Teismui likt isprsti klausim, ar
ji leist pateisinti Irano veiksmus ir tuo apsiginti nuo Jungtini Valstij rei -
kalavim ioje byloje. Taiau Teismas negali sutikti, kad i veikla bt lai -
koma turinia toki pasekmi. Taip yra todl, kad pati diplomatin teis nu -
stato priemones, reikalingas tam, kad bt apsiginama prie diplomatini ar
konsulini misij nari neteist veikl. 17
(...)
86. Diplomatins teiss normos, trumpai tariant, sukuria savaime pakan-
kam reim, kuris, viena, nustato priimaniosios valstybs sipareigojimus
suteikti diplomatinms misijoms lengvat, privilegij ir imunitet, ir, kita,
numato galim piktnaudiavim jais i i misij nari puss ir idsto
priemones, kurias prie tokius piktnaudiavimus turi savo dispozicijoje pri -
imanioji valstyb. ios priemons dl j prigimties yra visikai veiksmin -
gos, nes jei siunianioj! valstyb neataukia apkaltinto misijos nario, pa-
* Versta i: I.C.J. Reports 1980, p. 3.
17
Toliau savo sprendime (84 p.) Teismas padar nuorodas 1961 m. Vienos konvencijos
dl diplomatins teiss 9 str. bei 1963 m. Vienos konvencijos dl konsulini santyki 23 str.,
leidianius priimaniajai valstybei bet kada savo nuoira paskelbti bet kur diplomatins at -
stovybs ar konsulins staigos personalo nar persona non grata, ir tai, kad diplomatin
teis leidia iai valstybei nutraukti diplomatinius santykius su siuniania valstybe ir parei-
kalauti nedelsiant udaryti jos misij.
176 4. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEISE

ti grsm, kad beveik nedelsiant jis praras privilegijas ir imunitetus, nes pri-
imanioji valstyb atsisako j toliau pripainti misijos nariu, praktikai pri -
veria asmen ivykti dl jo paties interes. Taiau principas, nustatan tis
diplomatini agent ir diplomatini misij nelieiamum, yra vienas i
pagrind io seniai nustatyto reimo, kurio evoliucijoje Islamo tradicijos pa -
dar esmin indl. Dar daugiau, nelieiamumo principo pamatin pobd pa -
bria 1961 m. Konvencijos 44 ir 45 straipsniai (r. taip pat 1963 m. Kon-
vencijos 26 ir 27 straipsnius). Net ginkluoto konflikto atveju ar nutraukus
diplomatinius santykius, ios nuostatos reikalauja, kad priimanioji valsty b
gerbt tiek diplomatins misijos nari, tiek misijos patalp nuosavybs ir
archyv nelieiamum. Be abejo, io principo laikymasis nereikia, ir tai
aikiai pripasta iekovo Vyriausyb, kad diplomatinis agentas, ukluptas MOGAUS TEISS
jam vykdant upuolim ar kit nusikaltim, negalt iuo atveju bti pri-
imaniosios valstybs policijos trumpai sulaikytas tam, kad bt ukirstas
kelias padaryti konkret nusikaltim. Taiau tokios galimybs neturi nieko
bendro su tuo, kas vyko ioje byloje."

178 5. MOGAUS TEISS
5.1 TARPTAUTIN MOGAUS TEISI CHARTIJA18
5.1.1 Visuotin mogaus teisi deklaracija 19
VISUOTIN MOGAUS TEISI DEKLARACIJA*
Atsivelgdama tai, kad visiems moni gimins nariams bdingo oru -
mo ir lygi bei neatimam teisi pripainimas yra laisvs, teisingumo ir tai -
kos pasaulyje pagrindas;
atsivelgdama tai, kad mogaus teisi visikas nepaisymas ir niekini -
mas pastmjo vykdyti barbarikus aktus, piktinanius monijos sin, o
sukrimas pasaulio, kuriame mons turs odio ir sitikinim laisv ir bus
ilaisvinti i baims ir skurdo pani, paskelbtas kaip kilniausias mogaus
siekimas;
atsivelgdama tai, jog btinai reikia, kad mogaus teises saugot sta -
tymo galia, dl to, kad jis nebt priverstas imtis, kaip kratutins priemo -
ns, sukilimo prie tironij ir priespaud;
atsivelgdama tai, jog btinai reikia remti draugik santyki tarp tau -
t vystym;
18
Tarptautin mogaus teisi chartij sudaro: 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklara
cija, 1966 m. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas, 1966 m. Tarptau
tinis pilietini ir politini teisi paktas, 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pak
to fakultatyvus protokolas ir 1989 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto antrasis
fakultatyvus protokolas mirties bausmei panaikinti. Skirstant iuos dokumentus pagal j teisi
n gali, reikt pabrti, kad Visuotin mogaus teisi deklaracija yra deklaracija, priimta
Jungtini Taut Generalins Asambljos rezoliucija, o kiti nurodyti dokumentai - tarptautins
sutartys.
19
Priimta Jungtini Taut Generalins Asambljos 1948 m. gruodio 10 d. rezoliucija
217 A(III). Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1991 m. kovo
12 d. nutarimu Dl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautins mogaus teisi char
tijos dokument sipareigojo laikytis Visuotins mogaus teisi deklaracijos. r. - Valstybs
inios, 1991, Nr. 9-244.
* Web-site of the Office of the High Commissioner for Human Rights - http://
www.unhchr.ch/udhr/lang/lit.htm
1
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 179
atsivelgdama tai, kad Suvienytj Nacij Organizacijos statuose 20 tautos
vl tvirtino savo tikjim pagrindinmis mogaus teismis, mogaus, kaip
asmenybs, orumu ir vertingumu, lygiomis vyr ir moter teismis ir parei -
k, jog esanios pasiryusios skatinti visuomens paang ir sukurti geres -
nes gyvenimo slygas, didesn laisv;
atsivelgdama tai, kad valstybs nars, bendradarbiaudamos su Suvie-
nytj Nacij Organizacija, sipareigojo garantuoti visuotin ir tikr mogaus
teisi ir pagrindini laisvi laikymsi;
atsivelgdama tai, jog bendras visiems monms i teisi ir laisvi
supratimas turi didiausi reikm, kad bt visikai vykdytas is siparei -
gojimas,
Generalin Asamblja
skelbia i Visuotin mogaus teisi deklaracij, kaip visuotin ideal^ ku-
rio turi siekti visos tautos ir visos valstybs dl to, kad kiekvienas mogus
ir kiekvienas visuomens organas, nuolat turdami galvoj i Deklaracij,
pasitelk vietim ir moksl, stengtsi prisidti prie to, kad ios teiss ir lais -
vs bt gerbiamos ir kad bt garantuota, imantis nacionalini ir tarptau -
tiniu paangi priemoni, kad jos bus visuotinai ir tikrai pripastamos ir
taikomos tiek valstybi nari gyventojams, tiek gyventojams teritorij, esan -
i j jurisdikcijoje.
1 straipsnis /
Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Jiems suteik-
tas protas ir sin ir jie turi elgtis vienas kito atvilgiu kaip broliai.
2 straipsnis
Kiekvienas mogus gali naudotis visomis teismis ir laisvmis, paskelb -
tomis ioje Deklaracijoje, be joki skirtum, toki kaip ras, odos spalva,
lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie sitikinimai, nacionalin ar sociali n
kilm, turtin, jo gimimo ar kokia nors kitokia padtis.
Be to, neturi bti daroma joki skirtum remiantis alies ar teritorijos,
kuriai priklauso mogus, politiniu, teisiniu ar tarptautiniu statusu, dl to, kad
i alis ar teritorija yra nepriklausoma, globojama, nesavavaldi ar kaip nors
kitaip apribotas jos suverenitetas.
20
iuo metu vartojamas Jungtini Taut Chartijos" terminas. r. io rinkinio 1.1 skirsn
(sudarytojo pastaba).
180 5. MOGAUS TEISS
3 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teis gyvyb, laisv ir asmens nelieiamyb.
4 straipsnis
Niekas negali bti laikomas vergijoje ar nelaisvas: vis form vergija ir
prekyba vergais draudiama.
5 straipsnis
Niekas negali bti kankinamas arba iauriai, nemonikai eminant jo
orum su juo elgiamasi ir jis baudiamas.
6 straipsnis
Kiekvienas mogus, kad ir kur jis bt turi teis bti pripaintas teisini
santyki subjektu.
7 straipsnis
Visi lygs prie statym ir turi teis, be jokio skirtumo, lygi statymo
apsaug. Visi turi teis lygi apsaug nuo visokios diskriminacijos, paei -
dianios i Deklaracij ir nuo visokio kurstymo tokiai diskriminacijai.
8 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teis pasinaudoti kompetentingais nacionaliniais
teismais savo teisms atgauti, kai jo pagrindins teiss, pripastamos jam
konstitucijos ar statymo, buvo paeistos.
9 straipsnis
Niekas negali bti savavalikai aretuotas, suimtas ar itremtas.
10 straipsnis
Kiekvienas mogus, remdamasis visika lygybe, turi teis tai, kad jo byl
vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas, kuris nusta-
tyt jo teises ir pareigas ar jam pareikto baudiamojo kaltinimo pagrstum.
11 straipsnis
1. Kiekvienas mogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas ne
kaltu tol, kol jo kaltumas bus nustatytas statymo tvarka vieo teis
minio nagrinjimo metu, kur jam bus sudaromos visos btinos gyny
bos garantijos.
2. Niekas negali bti nuteistas u veiksmus ar neveikim, kurie j vyk^
dymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais pagal valstybs vidaus sta-
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 181
tymus arba tarptautin teis. Taip pat negali bti skiriama sunkesn
bausm u t, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo momentu.
12 straipsnis
Niekas neturi patirti savavaliko kiimosi jo asmenin ir eimin gyve -
nim jo buto nelieiamyb susirainjimo slaptum ksinimosi jo garb ir
orum. Kiekvienas mogus turi teis statymo apsaug nuo tokio kiimosi
arba toki pasiksinim.
13 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti gy
venamj viet kiekvienoje valstybje.
2. Kiekvienas mogus turi teis ivaiuoti i kiekvienos alies, skaitant
savj, ir grti savo al.
14 straipsnis
1. Persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kito
se alyse ir juo naudotis.
2. ia teise negali bti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrstas pa
darymu kriminalinio nusikaltimo ar veiksm, prietaraujani Suvie
nytj Nacij Organizacijos tikslams ir principams.
15 straipsnis
2. Niekam negs
1. Kiekvienas mogus turi teis pilietyb.
XT:I--------gali bti savavalikai atimta jo pilietyb ar teis j pakeisti.
16 straipsnis
1. Vyrai ir moterys, pasiek brandos ami, turi teis be joki apriboji
m dl rass, tautybs ar religijos sudaryti santuok it sukurti eima.
Jie turi lygias teises tiek santuokos sudarymo bei jos trukms, tiek
santuokos nutraukimo metu.
2. Santuoka gali bti sudaryta tik tada, kai susituokiantieji duoda laisva
ir visik sutikim.
3. eima yra natrali ir pagrindin visuomens lstel ir ji turi teis
visuomens ir valstybs apsaug.
17 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis turti nuosavyb tiek vienas, tiek kartu
 su kitais.
2. I nieko negali bti savavalikai atimta jo nuosavyb.

182 5. MOGAUS TEISS
18 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teise, minties, sins ir religijos laisv. i tei s
apima laisv pakeisti religij ar tikjim, taip pat laisv skelbti savo re ligij
ar tikjim tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieai ar privaiai, mo kant,
praktikuojant tikjim, laikant pamaldas bei atliekant apeigas.
19 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teis sitikinim ir j reikimo laisv, kuri ap -
ima teis nekliudomai laikytis savo sitikinim ir teis iekoti, gauti ir skleisti
informacij ir idjas nepriklausomai nuo valstybi sien, ir nesvarbu, ko -
kiomis priemonmis jos bt ireiktos.
20 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis taiki susirinkim ir asociacij laisv.
2. Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors asociacijai.
21 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesio
giai, tiek per laisvai irinktus atstovus.
2. Kiekvienas mogus turi teis lygybs slygomis stoti savo alies vals
tybin tarnyb.
3. Liaudies valia yra valstybins valdios pagrindas; i valia turi bti i
reikiama teisinguose rinkimuose, kurie turi vykti periodikai, kai yra
visuotin ir lygi rinkim teis ir slaptas balsavimas arba kitos lygia
verts procedros, garantuojanios balsavimo laisv.
22 straipsnis
Kiekvienas mogus, kaip visuomens narys, turi teis socialin aprpi -
nim, kuris skirtas btinoms jo orumui ir laisvam asmenybs vystymuisi eko-
nominms, socialinms ir kultrinms teisms gyvendinti nacionalinmis pa-
stangomis ir per tarptautin bendradarbiavim ir pagal kiekvienos alies vi -
din struktr bei iteklius.
23 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis darb, laisv darbo pasirinkim, tei-
singas ir tinkamas darbo slygas ir apsaug nuo nedarbo.
2. Visi mons, be jokios diskriminacijos, turi teis lyg apmokjim
u lygiavert darb.
T
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 183
3. Kiekvienas darbo mogus turi teis teising ir patenkinam atlygi
nim, garantuojant mogaus orumo vert egzistavim jam paiam ir
jo eimai, ir papildom, kai reikia, visomis kitomis socialins apsau
gos lomis.
4. Kiekvienas mogus turi teis kartu su kitais steigti profesines sjun
gas ar stoti jas savo interesams ginti.
24 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teis poils ir laisvalaik ir ypa teis pagrst
darbo laiko apribojim ir periodines apmokamas atostogas.
25 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis pakankam gyvenimo lyg, kuris ga
rantuot jo ir jo eimos sveikat ir gerov, ir ypa maist, drabu
ius, bst, medicinin prieir ir btin socialin aptarnavim: jis
turi teis aprpinim nedarbo, ligos, invalidumo, nalysts, senat
vs ar kitokio pragyvenimo altini netekimo atveju dl nepriklausan
i nuo jo aplinkybi.
2. Motinyst ir kdikyst turi bti itin globojamos ir remiamos. Visi vai
kai, tiek gim santuokoje, tiek nesantuokiniai, naudojasi vienoda so
cialine apsauga.
26 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis moksl. Mokslas turi bti nemokamas
- bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra pri
valomas. Profesinis techninis mokymas turi bti visuotinai prieinamas;
auktasis mokslas turi bti vienodai prieinamas visiems pagal kiek
vieno mogus sugebjimus.
2. Mokslas turi bti skirtas tam, kad visikai suklestt mogaus asme
nyb ir kad bt vis labiau gerbiamos mogaus teiss ir pagrindins
laisvs. Jis turi padti ugdyti savitarpio supratim, pakantum ir drau
gyst tarp vis taut, rasini, ir religini grupi, taip pat turi skatini
Suvienytj Nacij Organizacijos vykdom taikos isaugojimo veikl.
1. Tvai turi pirmenybs teis parenkant savo vaik mokym.
27 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis laisvai dalyvauti visuomens kultrinia-
me gyvenime, grtis menu, dalyvauti mokslinje paangoje ir nau -
dotis jos grybmis.
184 5. MOGAUS TEISS
2. Kiekvienas mogus turi teis apsaug jo dvasini ir materialini in -
teres, atsirandani ryium su mokslo, literatros ar meno krini,
kuri jis yra autorius, sukrimu.
28 straipsnis
Kiekvienas mogus turi teis tai, kad visuomenje ir tarp taut sivie-
pataut tokia tvarka, kurioje galt bti visikai gyvendintos teiss ir lais -
vs, idstytos ioje Deklaracijoje.
29 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali lais
vai ir visikai vystytis jo asmenyb.
2. gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvie
nas mogus negali patirti kitoki apribojim kaip statymo numaty
ti vien tik tam, kad garantuot kit moni teisi ir laisvi deram
pripainim ir gerbim siekiant patenkinti teisingus morals, vieo
sios tvarkos ir visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuo
menje.
3. ios teiss ir laisvs jokiu bdu negali bti gyvendinamos, jeigu tai
prietarauja Suvienytj Nacij Organizacijos tikslams ir principams.
30 straipsnis
Jokia ios Deklaracijos nuostata negali bti aikinama kaip suteikianti ku -
riai nors valstybei, grupei ar asmeniui teis vykdyti koki nors veikl ar at -
likti veiksmus, skirtus joje idstytoms teisms ir laisvms panaikinti.
5.1.2 Tarptautinis ekonomini,
socialini ir kultrini teisi paktas
TARPTAUTINIS EKONOMINI, SOCIAIIM IR KULTRINI TEISI PAKTAS*
Valstybs, io Pakto alys,
atsivelgdamos tai, kad pagal Jungtini Taut Chartijoje idstytus prin-
cipus vis monijos nari orumo ir lygi bei neatimam teisi pripainimas
yra laisvs, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas,
* Valstybs inios, 2002-08-02, Nr. 77, publ. Nr. 3290. Tarptautinis ekonomini, socialini
ir kultrini teisi paktas Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 20 dien.
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 185
pripaindamos, kad ios teiss kyla i prigimtinio mogaus asmenybs
orumo,
pripaindamos, kad pagal Visuotin mogaus teisi deklaracij laisvos
mogaus asmenybs, kuri naudojasi pilietinmis bei politinmis laisvmis ir
yra atsikraiusi baims bei skurdo pani, idealas gali bti gyvendintas tik
sudarius slygas kiekvienam mogui naudotis savo pilietinmis ir politin -
mis bei ekonominmis, socialinmis ir kultrinmis teismis,
atsivelgdamos tai, kad Jungtini Taut Chartija pareigoja valstybes
skatinti visuotinai gerbti mogaus teises bei laisves ir j laikytis,
suvokdamos, jog kiekvienas konkretus asmuo, turdamas pareig kitiems
ir tai bendruomenei, kuriai jis priklauso, privalo stengtis skatinti tvirtinti ia -
me Pakte pripastamas teises ir siekti, kad j bt laikomasi,
s u s i t a r dl i straipsni:
I DALIS
1 straipsnis < lj,""
1. Visos tajr]os ratux^rsspr^dmoi_teis. Remdamosi ia teisj jos lais-
vai nustato savo politin status ir laisvai vykdo savo ekonomin, so-
cialin ir kultrin pltr.
2." SiekdarrioVsavo tiksl, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos
turtais ir itekliais, nepaeisdamos joki sipareigojim, atsirandani
dl tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo, grindiamo abipuss
naudos principu, ir i tarptautins teiss. Jokiais atvejais n i vienos
tautos negalima atimti jai priklausani pragyvenimo l.
3. Valstybs, io Pakto alys, skaitant valstybes, atsakingas u nesava -
rankik ir globojam teritorij valdym, laikydamosi Jungtini Tau t
Chartijos nuostat skatina gyvendinti apsisprendimo teis ir i tei s
gerbia.
II DALIS
2 straipsnis
1. Kiekviena valstyb, io Pakto alis, sipareigoja tiek savo pastango -
mis, tiek pasinaudodama tarptautine pagalba ir bendradarbiavimu, ypa
ekonomikos ir technikos srityse, imtis, kiek daugiausia leidia jos i-
 186 5. MOGAUS TEISS
tekliai, vis atitinkam, svarbiausia, teisini priemoni, kad iame Pakte
pripastamos teiss palaipsniui bt visikai gyvendintos.
2. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja utikrinti, kad iame Pakte i
dstytos teiss bus gyvendinamos be jokio diskriminavimo dl rass,
Jbdos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini arba koki nors kit
sitikinim," tautybs ar socialins kilms, turtins padties, gimimo ar
dl kokio nors kito poymio.
3. Besivystanios alys, deramai atsivelgdamos mogaus teises ir sa
vo alies ekonomik, gali nustatyti, kiek jos iame Pakte pripasta
mas ekonomines teises utikrins asmenims, kurie nra j pilieiai.
3 straipsnis
Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja utikrinti vyrams ir moterims ly-
gias teises naudotis visomis iame Pakte ivardytomis ekonominmis, socia-
linmis ir kultrinmis teismis.
4 straipsnis
Valstybs, io Pakto alys, pripasta, kad numatytas pagal Pakt tei-
ses valstyb gali apriboti statymu tik tiek, kiek toks apribojimas atitinka i
teisi pobd ir tik visuotins gerovs skatinimo demokratinje visuomen je
tikslais.
5 straipsnis
1. Jokia io Pakto nuostata negali bti aikinama kaip numatanti kokios
nors valstybs, kokios nors grups ar kokio nors asmens teis vyk
dyti koki nors veikl arba atlikti kokius nors veiksmus, kuriais sie
kiama panaikinti kokias nors iame Pakte pripaintas teises ar lais
ves arba jas apriboti labiau, negu numatyta iame Pakte.
2. JSIegali bti leidiama kaip nors apriboti ar sumainti pagrindines mo-
gaus teises, pripaintas ar galiojanias pagal kokios nors alies sta-
Jtyms, konvencijas, taisykles ar paproius, ta dingstimi, kad is Pak-
tas toki teisi nepripasta ar jas pripasta maesniu mastu.
III DALIS
(N
6 straipsnis
1. Valstybs, io Pakto alys, piirjaistajej se j darb, apimani kiek-
vieno JariogausJteiss gauti galimyb usidirbti pragyvenimui darbu, ku-
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 187
rjis laisvaijjasirenka arba kur dirbti jis laisvai sutinka, ir imasi rei -
kiam priemoni iai teisei apsaugoti.
T. Priemons, kuri kiekviena valstyb, io Pakto alis, imasi iai teisei
visikai gyvendinti, apima technin ir profesin orientavim ir moky-
mo programas, strategij ir metodus, taikomus siekiant tolygios eko -
nomins, socialins ir kultrins pltros ir visiko bei produktyvaus
uimtumo, kad br apsaugotos asmens pagrindins politins ir eko -
nomins laisvs.
7 straipsnis
Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno mogaus teis jeisin-^
gas ir palankias darbo slygas, 'kurios vis pirma utikrint:
a) atlyginim, visiems darbuotojams utikrinant ma maiausiai:
i) teising darbo umokest ir vienod apmokjim u lygiavert dar-
b be jokio skirtumo, vis pirma moterims utikrinant ne prastes -
nes darbo slygas nei tos, kurias turi vyrai, ir vienod apmokji -
m u vienod darb;
ii) deram pragyvenim jiems patiems ir j eimoms pagal io Pakto
nuostatas;
b) darbo slygas, atitinkanias saugos ir higienos reikalavimus;
c) vienod visiems galimyb bti pakeliamiems darbe atitinkamas auk-
tesnes pareigas atsivelgiant vien darbo sta ir kompetencij;
d) poils, laisvalaik bei pagrst darbo laiko apribojim ir mokamas pras
tines atostogas, taip pat apmokjim u darb valstybini veni die
nomis.
8 straipsnis
1. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja utikrinti:
a) kiekvieno mogaus teis steigti profesines sjungas ar stoti gasi-
rinkt profesin sjung savo ekonominiams bei socialiniams in-
Teresam" tenkinti ir apsaugoti su vienintele slyga, kad bt lai
komasi atitinkamos organizacijos nustatyt taisykli. Naudojimui
si ia teise negali bti taikomi jokie apribojimai, iskyrus tuos, ku
riuos numato statymas ir kurie demokratinje visuomenje btini
valstybs saugumo ar vieosios tvarkos interesais arba kit asme
n teisms ir laisvms apsaugoti;
b) profesini sjung teis steigti nacionalines federacijas arba kon-
,Ted"eracijas ir i teis kurti tarptautines profesini sjung orga
nizacijas arba stoti tokias organizacijas;
188 5. MOGAUS TEISS
c) profesini sjung teis vykdyti savo veikl nekliudomai, be jo
ki apribojim, iskyrus tuos, kuriuos numato statymas ir kurie
btini demokratinje visuomenje valstybs saugumo ar vieosios
tvarkos interesais arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti;
c) teis streikuoti, kuria naudojamasi pagal kiekvienos alies statymus.
2. Sis straipsnis nekliudo taikyti teist naudojimosi iomis teismis ap
ribojim asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajgose, policijo
je ar valstybs administracijoje.
3. Jokia io straipsnio nuostata nesuteikia teiss valstybms, Tarptauti
ns darbo organizacijos 1948 m. Konvencijos dl asociacij laisvs
ir teiss jungtis organizacijas gynimo alims, priimti statym ga
lios akt, ribojani nurodytoje Konvencijoje numatytas garantijas, ar
ba taikyti statym taip, kad ios garantijos bt ribojamos.
9 straipsnis
Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno mogaus teis sociali -
n apsaug, skaitant socialin draudim.
10 straipsnis
Valstybs, io Pakto alys, pripasta, kad:
1. eimai, kuri yra natrali ir pagrindin visuomens lstel, turi bti tei
kiama kuojdesn^apsaga ir pagalba, ypa tuomet, kai ji yra kuria
ma, ir tol, kol ji yra atsakinga u nesavarankik vaik ilaikym ir
aukljim. Santuoka turi bti sudaroma laisvu bsimj sutuoktini
sutikimu.
2. Ygatnga apsauga tur btijeikiama motinoms per pagrst laiko tarp
jKLgiffldyjnoJ^r go jo. Dirbanios motinos tuo laikotarpiu turi gauti
mokamas atostogas arba atostogas ir pakankamas socialins paramos
imokas.
3. Speciali apsaugos ir pagalbos priemoni turi bti imamasi vis vai
k ir jaunuoli atvilgiu, be jokio diskriminavimo dl j kilms arba
dl kokio nors kito poymio. Vaikai ir jaunuoliai turi bti ginami nuo
ekonominio ir socialinio inaudojimo. U vaik samdym darbui,
kenksmingam j dorovei ir sveikatai ar pavojingam j gyvybei arba
galiniam pakenkti j normaliam vystymuisi, turi bti baudiama pa
gal statym. Valstyb taip pat turi nustatyti amiaus ribas, kad jau
nesni Jiegu nuittyto"iiftiau" vaik samdomas darbas bt draudia
mas ir u j bt baudiama pagal statym.
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 189
11 straipsnis <yf l''" C*"-:
1. Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno teis pakankam sa
vo ir savo eimos gyvenimo lyg, skaitaiitte^tujt_pjkankjmaj^ria^-
to, drabui ir bst, taip pat nuolatin gyvenimo slyg gerinim.
Valstybs, ioTakto alys, imasi reikiam priemoni, kad FutuzfiK-
rintas ios teiss gyvendinimas, pripaindamos, jog svarbi reikm tam
turi laisvu sutikimu grindiamas tarptautinis bendradarbiavimas.
2. Valstybs, io Pakto alys, pripaindamos pagrindin kiekvieno mo
gaus teis bti apsaugotam nuo bado, pavieniui ir bendradarbiauda
mos tarptautiniu mastu imasi priemoni, skaitant konkreias progra
mas, kuri reikia siekiant:
a) pagerinti maisto produkt gamybos, laikymo ir skirstymo bdus
plaiai naudojantis technikos ir mokslo iniomis, skleidiant inias
apie mitybos principus ir tobulinant arba reformuojant ems kio
sistemas, kad bt kuo veiksmingiau igaunami ir naudojami gam
tos itekliai;
b) utikrinti teising pasaulini maisto atsarg skirstym pagal porei
kius ir atsivelgiant tiek importuojani, tiek eksportuojani
maisto produktus ali problemas.
12 straipsnis VUt.t > il ^C*
1. Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno mogaus teis turti
kuo geriausi fizin ir psichin sveikat.
2. Priemons, kuri valstybs, io Pakto alys, imasi iai teisei visikai
gyvendinti, turi apimti priemones, kuri reikia siekiant utikrinti:
a) kad maiau gimt negyv kdiki, sumat kdiki mirtingumas
ir kad vaikai augt sveiki;
b) kad visais aspektais gert aplinkos ir gamybos higiena;
c) epidemini, endemini, profesini bei kitoki lig profilaktik, gy
dym ir kontrol;
d) kad bt sudarytos slygos, utikrinanios visiems medicinos pa
slaugas ir medicinin prieir susirgus.
13 straipsnis
1. Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno mogaus teis moks l.
Jos sutaria, jog vietimo tikslas - siekti, kad mogaus asmenyb
visapusikai vystytsi ir suvokt savo orum, taip pat didinti pagarb
mogaus" teisms ir pagrindinms laisvms. Jos taip pat sutaria, kad
190 5. MOGAUS TEISS
isimokslinimas turi suteikti visiems monms galimyb tapti naudin -
gais laisvos visuomens dalyviais, padti ugdyti savitarpio supratim,
pakantum ir draugyst tarp vis taut, vis rasini, etnini bei reli-
~gmu grupi ir prisidti prie Jungtini Taut vykdomos taikos palai -
kymo veiklos pltojimo.
2. Valstybs, io Pakto alys, pripasta, kad siekiant visikai gyvendinti
i teis:
a) pradinis mokymas turi bti visiems privalomas ir nemokamas;
b) vairi form vidurinis mokslas, skaitant technin ir profesin vi
durin mokym, turi bti atviras bei prieinamas visiems imantis vis
reikiam priemoni, vis pirma palaipsniui vedant nemokam
moksl;
c) auktasis mokslas turi bti vienodai prieinamas visiems pagal kiek
vieno gabumus, imantis vis reikiam priemoni, vis pirma pa
laipsniui vedant nemokam moksl;
d) pagrindinis lavinimas t asmen, kurie nra ij arba baig viso
pradinio mokslo kurso, turi bti skatinamas ir intensyvinamas;
e) turi bti aktyviai pltojamas vis pakop mokykl tinklas, turi bti
diegta atitinkama stipendij sistema ir nuolat gerinamos materia
lins dstytoj slygos.
3. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja gerbti tv ir atitinkamais at
vejais - teist globj laisv parinkti savo vaikams ne tik valstybs
institucij steigtas mokyklas, bet ir kitas mokyklas, atitinkanias t
mokslo reikalavim minimum, kuris gali bti valstybs nustatytas ar
ba patvirtintas, ir utikrinti religin bei dorovin savo vaik auklji
m pagal savo pai sitikinimus.
4. Jokia io straipsnio nuostata neturi bti aikinama kaip ribojanti as
men ar institucij laisv steigti mokymo staigas ir joms vadovauti,
jeigu visuomet laikomasi princip, idstyt io straipsnio 1 dalyje,
ir reikalavimo, kad tokiose staigose suteikiamas isimokslinimas turi
atitikti minimalius valstybs nustatytus standartus.
14 straipsnis /"' ;
> ! y' , ' - ' " ' \j
Kiekviena valstyb, io Pakto alis, kuri, tapdama io Pakto alimi, ne-
steng savo pagrindinje teritorijoje arba kitose jos jurisdikcijai priklausan -
iose teritorijose vesti privalomo nemokamo pradinio mokymo, sipareigo ja
per dvejus metus parengti ir priimti isam priemoni plan, kad palaips niui
- per tiek met, kiek pagrstai turi bti nustatyta tame plane, - bt
gyvendintas privalomo visuotinio nemokamo pradinio mokymo principas.
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 191
15 straipsnis
1. Valstybs, io Pakto alys, pripasta kiekvieno mogaus teis:
a) dalyvauti kultriniame gyvenime;
b) nauBotis mokslo paangos ir jos praktinio taikymo laimjimais;
a) naudotis dvasini jr materialini interes, atsirandani sukrus ko-
TTus nors mokslo, literatros ar meno darbus, kuri autorius jis yra,
apsauga.
2. Priemons, kuri valstybs, io Pakto alys, imasi, siekdamos utik
rinti ios teiss visik gyvendinim, apima ir tas, kuri btinai rei
kia mokslo ir kultros isaugojimui, pltojimui ir sklaidai.
3. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja gerbti laisv, kurios btinai
reikia moksliniams tyrimams ir krybinei veiklai.
4. Valstybs, io Pakto alys, origasta naud, kuri duoda tarptautini
ryi ir bendradarbiavimo skatinimas bei pltojimas mokslo ir kult
ros srityse.
IV DALIS , , / _, -,,,<,, r - , ,,
^ ' , , , y * - J
16 straipsnis
1. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja pagal Pakto ios dalies nuo
statas pateikti ataskaitas apie tai, koki jos imasi priemoni ir kas jau
padaryta, kad bt utikrintas iame Pakte pripastam teisi laiky
masis.
2. a) Visos ataskaitos pateikiamosi/JFngiini Taut Generaliniam Sekre-
itoriuijkuris siunia j kopijasfEkonominei ir Socialinei reikal Ta-
i'ryba apsvarstyti pagal io Pakto nuostatas. ..........
b) Jungtini Taut Generalinis Sekretorius taip pat siunia specil?
zuotosioms agentroms valstybi, io Pakto ali, kurios kartu yra
t specializuotj agentr nars, atajkait kopijas arba kurias nors '
atitinkamas j dalis, jei tos ataskaitos arba j dalys siejasi su ko-
kiaiiTnbrs klausimaiX"*pnkKsahiais mint agentr kompeten-
cijai pagal j steigiamuosius aktus.
17 straipsnis
1. Valstybs, io Pakto alys, savo ataskaitas pateikia etapais pagal pro -
gram, kuri Ekonomin ir Socialin Taryba parengia per vienerius
metus nuo io Pakto sigaliojimo, pasikonsultavusi su valstybmis, io
Pakto alimis, ir suinteresuotomis specializuotosiomis agentromis.

192 5. MOGAUS TEISS
2. Ataskaitose gali bti nurodomi veiksniai ir klitys, trukdantys ioms
valstybms visikai vykdyti iame Pakte numatytus sipareigojimus.
3. Jeigu valstyb, io Pakto alis, Jungtini Taut ar kuriai nors specia-
lizuotajai agentrai atitinkamus duomenis jau pateik, tai nereikia j
kartoti, ir pakanka tik tikslios nuorodos tuos duomenis.
18 straipsnis
Atlikdama savo pareigas pagal Jungtini Taut Chartij mogaus teisi
ir pagfin3ini laisvi srityje, Ekonomin ir Socialin Taryba gali sudaryti
susitarimus su specializuotosiomis agentromis, kad jos teikt jai paangos,
padarytos gyvendinant io Pakto nuostatas, skirtas j veiklos sriiai, ata-
skaitas. iose ataskaitose gali bti smulkiai informuojama apie specializuo -
tj agentr kompetenting padalini priimamus nutarimus ir rekomenda -
cijas dl ios veiklos vykdymo.
19 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba valstybi pagal 16 ir 17 straipsnius pa -
teiktas ataskaitas ir specializuotj agentr pagal 18 straipsn pateiktas mo-
gaus teisi gyvendinimo ataskaitas gali perduoti mogaus teisi komisijai,
kad ji jas inagrint, pateikt bendras rekomendacijas arba prireikus su jo -
mis susipaint.
20 straipsnis
Valstybs, io Pakto alys, ir suinteresuotos specializuotosios agentros
gali pateikti Ekonominei ir Socialinei Tarybai pastab dl bet kurios ben-
dros rekomendacijos, pateiktos pagal 19 straipsn, arba dl nuorodos toki
bendr rekomendacij betkuriame mogaus teisi komisijos praneime ar -
ba bet kuriame ten nurodytame dokumente.
21 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba gali kartkartmis pateikti Generalinei
Asambljai praneimus su bendro pobdio rekomendacijomis ir su trum -
pai idstytais i valstybi, io Pakto ali, ir i specializuotj agentr
gaunamais duomenimis koki priemoni imtasi ir kas jau padaryta, kad vi -
suotinai bt laikomasi iame Pakte pripastam teisi.
22 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba gali atkreipti kit Jungtini Taut insti-
tucij, j pagalbini tarnyb ir specializuotj agentr, teikiani technin
pagalb, dJnie^-.JdekvienJdausiiii,.kylant.dj.ioje Pakto dalyje mini-
1
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 193
m praneim bei ataskait, kurios toms tarnyboms gali praversti, kiekvie-
~nai H"j pagal savo kompetencij sprendiant, kokios tarptautinio pobdio
priemons galt padti veiksmingai ir nuosekliai gyvendinti Pakt.
23 straipsnis
Valstybs, io Pakto alys, susitaria, kad tarptautins ^pjjejrj^ns^^tunn^
ios utikrinti iame Pakte pripastam teisi gyvendinim, apima tokias
^fWTT6hs"kaipTconvenT|r sudarymas, rekomendacij primimas, technins
^pagarbos telkimas, regionini ir technini pasitarim kartu su suinteresuo-
lomis vyriausyEmis organizavimas konsultacij ir^tyrim tikslais. "*"*
24 straipsnis
Jokia io Pakto nuostata neturi bti aikinama kaip ribojanti Jungtini
Taut Chartijos ir specializuotj agentr nuostatas, kurios nustato atitin-
kamas Jungtini Taut vairi institucij ir specializuotj agentr parei -
gas io Pakto reguliuojamais klausimais.
25 straipsnis
Jokia io Pakto nuostata neturi bti aikinama kaip ribojanti neatimam
vis taut teis visikai ir laisvai disponuoti ir naudotis savo gamtos turtais
bei itekliais.
o^
V DALIS
26 straipsnis
1. Pakt gali pasirayti visos valstybs, Jungtini Taut arba jos spe
cializuotj agentr nars, Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto
nars, taip pat kiekviena kita valstyb, kuri Jungtini Taut Genera
lin Asamblja pakvieia tapti io Pakto alimi.
2. is Paktas turi bti ratifikuojamas. Ratifikavimo dokumentai deponuo
jami Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui.
3. Prie io Pakto gali prisijungti kiekviena valstyb, nurodyta io straips
nio 1 dalyje.
4. Prisijungiama prisijungimo dokument deponuojant Jungtini Taut
Generaliniam Sekretoriui.
5. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms Pakt pasiraiusioms
arba prie*jo"pTiijung"*sioms valstybms pranea apie kiekvien de
ponuot ratifikavimo arba prisijungimo dokument.
194 5. MOGAUS TEISS
27 straipsnis
1. is Paktas sigalioja prajus trims mnesiams nuo tos dienos, kai Jung
tini Taut Generaliniam Sekretoriui buvo deponuotas trisdeimt penk
tas ratifikavimo arba prisijungimo dokumentas.
2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja Pakt arba prie jo prisijungia
po to, kai buvo deponuotas trisdeimt penktas ratifikavimo arba pri
sijungimo dokumentas, is Paktas sigalioja prajus trims mnesiams
nuo jos paios ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavi
mo dienos.
28 straipsnis
io Pakto nuostatos visoms federacini valstybi dalims taikomos be jo-
ki apribojim ar iimi.
29 straipsnis
1. Kiekviena valstyb, io Pakto alis, gali silyti pakeitimus ir pateikti
juos Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. Generalinis Sekreto
rius visus pasilytus pakeitimus paskui siunia valstybms, io Pakto
alims, ir prao jam praneti, ar jos pritaria, kad bt suaukta vals
tybi, io Pakto ali, konferencija tiems silymams apsvarstyti ir u
juos balsuoti. Jeigu bent tredalis valstybi, io Pakto ali, pritaria
tokios konferencijos suaukimui, Generalinis Sekretorius j suaukia
Jungtinms Tautoms remiant. Kiekvienas pakeitimas, kur priima dau
guma konferencijoje dalyvavusi ir balsavusi valstybi, io Pakto a
li, pateikiamas tvirtinti Jungtini Taut Generalinei Asambljai.
2. Pakeitimai sigalioja, kai juos patvirtina Jungtini Taut Generalin
Asamblja ir priima trys tredaliai valstybi, io Pakto ali, pagal
savo atitinkamas konstitucines procedras.
3. sigalioj pakeitimai tampa privalomi toms valstybms, io Pakto a
lims, kurios juos prim, o kitoms valstybms, io Pakto alims, lie
ka privalomos io Pakto nuostatos ir visi pirmesni pakeitimai, kuriuos
jos yra primusios.
30 straipsnis
Nepriklausomai nuo praneim, pateikiam pagal 26 straipsnio 5 dal,
Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms valstybms, nurodytoms to
paties straipsnio 1 dalyje, pranea:
a) apie visus io Pakto pasiraymo, ratifikavimo ir prisijungimo prie jo
pagal 26 straipsn atvejus;
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 195
b) io Pakto sigaliojimo pagal 27 straipsn dat ir 29 straipsnyje numa -
tyt pakeitim sigaliojimo dat.
31 straipsnis
1. is Paktas, kurio tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbo
mis yra autentiki, deponuojamas Jungtini Taut archyve.
2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius patvirtintas io Pakto kopi
jas nusiunia visoms 26 straipsnyje nurodytoms valstybms.
TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai savo vyriausybi ga-
lioti asmenys pasirao Pakt, pateikiam pasirayti tkstantis devy ni im-
tai eiasdeimt etj met gruodio devynioliktj dien Niujorke.
5.1.3 Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas
TARPTAUTINIS PILIETINI IR POLITINI TEISI PAKTAS*
Valstybs, io Pakto alys,
jy^ tai, kad pagal Jungtini Taut Chartijoje skelbiamus
principus vis monijos nari orumo ir lygi bei neatimam teisi pripai -
nimas yra laisvs, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas,
pripaindamos, kad ios teiss kyla i prigimtinio mogaus asmenybs
orumo,
pripaindamos, kad pagal Visuotin mogaus teisi deklaracij laisvos
mogaus asmenybs, kuri naudojasi pilietinmis bei politinmis laisvmis ir
yra atsikraiusi baims bei skurdo pani, idealas gali bti gyvendintas tik
sudarius slygas kiekvienam mogui naudotis savo pilietinmis ir politin -
mis bei ekonominmis, socialinmis ir kultrinmis teismis,
atsivelgdamos tai, kad Jungtini Taut Chartija pareigoja valstybes
skatinti visuotinai gerbti mogaus teises bei laisves ir j laikytis,
suvokdamos, jog kiekvienas konkretus asmuo, turdamas pareig kitiems
ir tai bendruomenei, kuriai jis priklauso, privalo stengtis skatinti tvirtinti ia -
me Pakte pripastamas teises ir siekti, kad j bt laikomasi,
s u s i t a r i a dl i straipsni:
* Valstybs inios, 2002-08-02, Nr. 77, publ. Nr. 3288. Tarptautinis pilietini ir politini
teisi paktas Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met vasario 20 dien. Lietuvos
Respublika nedar pareikimo pagal io Pakto 41 str. dl mogaus teisi komiteto kompeten -
cijos pripainimo gauti ir nagrinti kit valstybi praneimus dl Lietuvos Respublikos sipa -
reigojim pagal Pakt nevykdymo.
196 5. MOGAUS TEISS
I DALIS
y
1 straipsnis
1. Vsosjautosjujjgsisprendimo teis. Remdamosi ia teise, jos lais
vai nustato savo politin status ir laisvai vykdo savo ekonomin, so
cialin ir kultrin pltr.
2. Siekdamos savo tiksl, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos
turtais ir itekliais, nepaeisdamos joki sipareigojim, atsirandani
dl tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo, grindiamo abipuss
naudos principu, ir i tarptautins teiss. Jokiais atvejais n i vienos
tautos negalima atimti jai priklausani pragyvenimo l.
3. Valstybs, io Pakto alys, skaitant valstybes, atsakingas u nesava
rankik ir globojam teritorij valdym, skatina apsisprendimo tei
ss gyvendinim ir gerbia i teis pagal Jungtini Taut Chartijos
nuostatas.
II DALIS
2 straipsnis <-,~<i:
1. Kiekviena valstyb,"io' Pakto alis, sipareigoja gerbti ir visiems esan
tiems jos teritorijoje bei priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims u
tikrinti teises, pripastamas iame Pakte, be joki skirtum, toki kap
ras, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai arba kiti sitikinimai,
tautin ar socialin kilm, turtin padtis, gimimas ar koks nors kitas
poymis.
2. Kiekviena Valstyb, io Pakto alis, sipareigoja pagal savo konstitu
cines procedras ir io Pakto nuostatas priimti tokius statymus ar imtis
toki priemoni, kurios gali bti reikalingos iame Pakte pripasta
moms teisms gyvendinti, jeigu tai dar nra numatyta galiojaniuose
statymuose ar kitose priemonse.
3. Kiekviena valstyb, io Pakto alis, sipareigoja:
a) utikrinti, kad kiekvienam asmeniui, kurio teiss ar laisvs, pripa
intos iame Pakte, yra paeistos, bt^prieinamo^ veiksmingos tei
sins gynybos priemons, net jeigu paeidim padar oficialias pa
reigas atliekantys asmenys;
b) utikrinti, kad asmens, reikalaujanio tokios teisins gynybos prie
mons, teis toki teisin gynyb nustatyt valstybs teisinje sis-
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 197
temoje numatytos kompetentingos teismins, administracins ar
statym leidiamosios institucijos arba kitos kompetentingos ins-
titucijos, ir pltoti teisins gynybos galimybes; c) utikrinti, kad,
pripainus tokias teisins gynybos priemones, kompetentingos
institucijos jas gyvendint.
3 straipsnis
Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja utikrinti vyrams ir moterims ly-
gias teises naudotisjvisomisLfiame Pakte ivardytomis pilietinmis ir
politi-"nerriis teismis,
4 straipsnis
1
Susidarius nepaprastajai padiai, dl kurios ikyla grsm tautos ili-
kimui ir apie kuri yra oficialiai paskelbta, valstybs, io Pakto alys,
galijmtis^r^monjjkriomis nuoj sipareigojim pagal Pakt nu -
krypstama tik tiek, kiek tai reikalinga dl padties kritikumo, jeiguto-
KIoTpTfemons nra nesuderinamos su kitais tarptautins teiss nusta-
tytais j sipareigojimais ir jeigu jos nesukelia diskriminacijos vien dl
rass, oHos spalvos, lyties, kalbos, religijos ar socialins kilms.
2. i nuostata negali bti pagrindas kokiam nors nukrypimui nuo 6 ir 7
straipsni, 8 straipsnio 1 ir 2 dali, 11, 15, 16 ir 18 straipsni.
3. Valstybs, io Pakto alys, kurios pasinaudoja teise nukrypti nuo nu
statyt sipareigojim, per Jungtini Taut Generalin Sekretori ne
delsdamos pranea kitoms valstybms, io Pakto alims, apie nuosta
tas, nuo kuri jos niflcrypo, ir apie prieastis, paskatinusias tok spren
dim. Per t pat tarpinink papildomai praneama data, nuo kurios
toks nukrypimas nebetaikomas.
5 straipsnis
1. Jokia io Pakto nuostata negali bti aikinama kaip numatanti kokios
nors valstybs, kokios nors grups ar kokio nors asmens teis vyk
dyti koki nors veikl arba atlikti kokius riors veiksmus, kuriais sie
kiama panaikinti kokias nors iame Pakte pripaintas teises ar lais
ves arba jas apriboti labiau, negu numatyta iame Pakte.
2. Negali bti leidiama kaip nors apriboti ar sumainti pagrindines mo
gaus teises, pripaintas ar galiojanias pagal kokios nors alies sta
tymus, konvencijas, taisykles ar paproius, ta dingstimi, kad is Pak
tas toki teisi nepripasta ar jas pripasta maesniu mastu.
198 5. MOGAUS TEISS
III DALIS
6 straipsnis p m tose alyse, kuriose u tam tikrus nusikaltimus gali bti bau
1. Kiekvienas mogus turi neatimam teis gyvyb. i teis saugo sta-
tymas. Negalima savavalikai atimti niekieno gyvybs.
2. "alyse, kuriose nepanaikinta mirties bausm, mirties nuosprendiai gali
bti priimami tik u sunkiausius nusikaltimus pagal statym, kurf
galiojo tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, ir kuris neprieta
rauja io Pakto ir Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikal-
tHHttHr baudimo u j nuostatoms. i bausm gali bti vykdyta tik
pagal kompetentingo teismo paskelbt galutin nuosprend.
3. Kai gyvybs atmimas_yra genocido nusikaltimas, jokia i straipsnio
nuostata nesuteikia valstybms, io Pakto alims, teiss kokiu nors
bdu nukrypti nuo koki nors sipareigojim,, prisiimt pagal Kon
vencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j
nuostatas.
4. Kiekvienas nuteistas mirties bausme^asmuo turi teis prayti malons
arba suvelninti nuosprend? Amnestij, malon arba mirties bausms
pakeitim velnesne bausme galima suteikti visais atvejais.
5. Mirties nuosprendis negali bti skirtas u nusikaltimus, padarytus jau
nesni kaip atuoniolikos met asmen, ir negali bti vykdytas n
ioms moterims.
6. Jokia io straipsnio nuostata negalima remtis tam, kad kuri nors vals
tyb, io Pakto alis, atidliot mirties bausms panaikinim arba ne
leist jos panaikinti.
7 straipsnis
Niekas negali bti kankinamas arba patirti iaur, nemonik ar emi -
nant jo orum elges arba bti taip baudiamas. Ypa draudiama daryti me-
dicinos ar mokslinius bandymus su asmeniu be jo laisvo sutikimo.
8 straipsnis
1. Niekas negali bti laikomas vergijoje; vis form vergija ir prekyba
vergais yra draudiama.
2. Niekas neturi bti laikomas nelaisvas.
3. a) Niekas neturi bti veriamas dirbti prievartin arba privalomj
darb;
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 199
b) ios straipsnio dalies a punktas negali bti aikinamas kaip drau
diantis atlikti kompetentingo teismo paskirt sunkij darb baus
diama laisvs atmimu ir sunkiaisiais darbais;
c) ioje straipsnio dalyje Prievartiniu arba privalomuoju darb nelai
komas:
i) joks b punkte neminimas darbas arba tarnyba, kuriuos paprastai
turi dirbti arba atlikti asmuo, kalinamas pagal teist teismo
sprendim, arba asmuo, lygtinai atleistas nuo tokio kalinimo;
ii) jokia karinio pobdio tarnyba, o tose alyse, kuriose pripas -
tamas atsisakymas nuo karo tarnybos dl sitikinim, - jokia
tarnyba, statymo nustatyta asmenims, atsisakantiems nuo karo
tarnybos dl sitikinim;
iii) jokia tarnyba, btina dl nepaprastosios padties arba nelaims,
kelianios pavoj bendruomens egzistavimui ar gerovei;
iv) joks darbas arba tarnyba, kurie yra prastini pilietini pareig
dalis.
j
9 straipsnis , { y^' '
1. Kiekvienas asmuo turi teis Ja^syjjjsn^ns nelieiamyb. Niekas
negali bti savavalikai aretuotas ir sulaikomas. Niekam laisv ne
gali bti atimta kitaip, kaip tokiais pagrindais ir laikantis tokios pro
cedros, kokius yra nustats statymas.
2. Kiekvienam aretuotam j aretuojant praneama, dl ko jis aretuo
jamas, ir nedelsiant praneama, kuo jis kaltinamas.
3. Kiekvienas aretuotas ar sulaikytas kaltinamas padars nusikaltim as
muo skubiai pristatomas teisjui arba kitam pareignui, kuriam pagal
statym priklauso teis vykdyti teismin valdi, ir turi teis bti tei
siamas per pagrst laik arba bti paleistas. Teisminio nagrinjimo
laukiani asmen laikymas nelaisvje neturi bti prastas dalykas, bet
paleidimas gali bti slygojamas, reikalaujant garantij, kad jie atvyks
teism, dalyvaus visose kitose teismo proceso stadijose ir prireikus
atvyks vykdyti teismo sprendimo.
4. Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisv j aretavus ar sulaikius, turi
teis kreiptis teism, kad is nedelsdamas priimt sprendim dl jo
sulaikymo teistumo ir sakyt j paleisti, jei sulaikymas neteistas.
5. Kiekvienas asmuo, buvs neteisto areto arba sulaikymo auka, turi
teis iiekom nuostoli atlyginim.
200 5. MOGAUS TEISS
10 straipsnis A~*}o><''\ u'if ' < Ii >.'* r* *
1. Su visais akmenimis, kurierns_atimta ajgygjjyrjJbtj elgiamasi huma
nikai ir gerbiant prigimtin mogaus asmenybs orum.
2. iffTskyrus ypatingus atvejus, suimti kaltinamieji laikomi atskirai nuo
nuteistj ir jiems taikomas atskiras reimas, atitinks j, kaip ne-
nuteist asmen, status;
b) suimti kaltinamieji nepilnameiai laikomi atskirai nuo pilnamei
ir j bylos per kuo trumpiausi laik pateikiamos teismui, kad is
priimt sprendim.
3. Penitenciarinje sistemoje nuteistiesiems numatomas toks reimas, ku
rio pagrindinis tikslas yra j pataisa ir socialinis peraukljimas. Ne
pilnameiai teiss paeidjai atskiriami nuo pilnamei ir jiems nu
statomas j ami ir teisin status atitinkantis reimas.
11 straipsnis
Niekam negali bti atimta laisv vien dl to, kad jis nestengia vykdyti
kokios nors sutartins prievols.
12 straipsnis /|l' r ' ';"< ' sikos lygybs slygomis turi teis bent ias garantijas:
1. Kiekvienas asmuo, teistai esantis kurios nors valstybs teritorijoje,
turi teis joje laisvai judtiJjLlais^aipasirinktLsavo gyvenamj^
2. Kiekvienas asmuo turi teis ivykti i bet kurios alies, taip pat ir i
savosios.
3. Pirmiau mintoms teisms negali bti taikomi jokie ribojimai, isky
ras tuos, kuriuos numato statymas ir kurie btini valstybs saugumui,
vieajai tvarkai, gyventoj sveikatai ar dorovei arba kit asmen tei
sms ir laisvms apsaugoti ir kurie yra suderinami su kitomis iame
Pakte pripastamomis teismis.
4. Niekam negali bti savavalikai atimta teis atvykti savj al.
13 straipsnis /Ttiit U >7i*'"* f ' f f > ! " ' "
Usienietis, teistai esantis kurios nors valstybs, io Pakto alies, teri-
torijoje, gali bti isistas tik vykdant pagal statym priimt sprendim, ir,
jeigu imperatyviais valstybs saugumo sumetimais nereikalinga kitaip, jis turi
galimyb pateikti argumentus prie savo isiuntim ir kad kompetentinga ins -
titucija arba tokios institucijos specialiai paskirtas asmuo ar asmenys i naujo
perirt jo byl ir tam tikslui jis bt atstovaujamas.
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 201
14 straipsnis */&*^ "-'""^'"% Cl;,*,fctfi(i v," " 1 ' - - ^ ^
1. Visi asmenys teismams ir tribunolams yra lygs. Kiekvienas asmuo
turi teis, kad jo byla bt nagrinjama lygybs ir vieumo slygo
mis pagal statym sudaryto kompetentingo, nepriklausomo ir nea
liko teismo, kuris nustatyt, ar jam pareiktas baudiamasis kaltini
mas yra pagrstas, arba nustatyt jo ginijamas civilines teises ir pa
reigas. Spauda ir visuomen gali bti neleidiami per vis teismin
nagrinjim ar tik per jo dal tuomet, kai tai reikalinga demokratins
visuomens dorovs, vieosios tvarkos arba valstybs saugumo inte
resais, taip pat bylos ali privataus gyvenimo interesais, arba kai tai,
teismo nuomone, btinai reikalinga esant ypatingoms aplinkybms, jei
vieumas paeist teisingumo interesus; taiau kiekvienas teismo
sprendimas baudiamojoje ar civilinje byloje turi bti vieas, isky
rus tuos atvejus, kai nepilnamei interes labui turi bti kitaip arba
kai byla yra susijusi su santuokiniais ginais ar su vaik globa.
2. Kiekvienas asmuo, kaltinamas padars baudiamj nusikaltim, turi
teis bti laikomas nekaltu tol, kol jo kalt nerodyta pagal statym.
3. Kiekvienas asmuo, nagrinjant bet kur jam pareikt kaltinim, vi
apTcaS jam bt skubiai ir isamiai tokia kalba, kuri jis supranta,
praneta apie jam pareikto kaltinimo pobd ir pagrind;
b) kad jis turt pakankamai laiko ir galimybi pasirengti savo gy
nybai ir bendrauti su savo pasirinktu gynju;
c) kad jis bt teisiamas be nepateisinamo delsimo;
d) kad jis bt teisiamas jam dalyvaujant ir galt gintis pats arba
padedamas savo pasirinkto gynjo; jeigu jis neturi gynjo, jis turi
bti informuotas apie teis turti gynj; turti paskirt jam gyn
j kiekvienu atveju, kai teisingumo interesai to reikalauja, ir kiek
vienu atveju nemokamai, kai jis neturi pakankamai l tam gy
njui umokti;
e) kad kaltinimo liudytojai bt apklausti arba kad tie liudytojai b
t apklausti ir turti teis reikalauti, kad gynybos liudytojai bt
ikviesti ir apklausti tokiomis pat slygomis, kokios taikomos kal
tinimo liudytojams;
f) kad jis galt nemokamai naudotis vertjo pagalba, jeigu nesupran
ta kalbos, kuri vartojama teisme, arba ta kalba nekalba;
g) kad jis nebt veriamas duoti parodym prie save arba prisipa
inti ess kaltas.
202 S. MOGAUS TEISS
4. Nepilnamei bylose btina taikyti toki procedr, kurioje atsivel
giama j ami ir pageidaujam param j peraukljimui.
5. Kiekvienas asmuo, nuteistas u nusikaltimo padarym, turi teis, kad
jo nuteisim ir nuosprend pagal statym perirt auktesn teis
min instancija.
6. Jeigu asmuo galutiniu sprendimu nuteistas u baudiamojo nusikalti
mo padarym ir jo apkaltinamasis nuosprendis vliau panaikintas ar
jam suteikta malon dl to, kad kuri nors nauja ar naujai iaikjusi
aplinkyb neginijamai rodo, jog teismas padar klaid, tai nubaus
tam pagal tok nuosprend asmeniui atlyginama pagal statym, jeigu
nerodoma, kad minta neatskleista aplinkyb laiku nebuvo iaikinta
vien dl jo kalts arba i dalies dl jo kalts.
7. Niekas neturi bti antr kart teisiamas ar baudiamas u nusikalti
m, u kur jis jau buvo galutinai nuteistas ar iteisintas pagal kiek
vienos alies statym ir baudiamojo proceso normas.
r
1 5 straipsnis #***"" '""^ "''" '>*'\</"-!'
1. Niekas negali bti laikomas kaltu padars baudiamj nusikaltim dl
veikimo ar neveikimo, kuris pagal jo padarymo metu galiojusius na
cionalinius statymus arba tarptautin teis nebuvo laikomas baudia
muoju nusikaltimu. Taip pat negali bti skiriama sunkesn bausm ne
gu ta, kuri buvo taikoma baudiamojo nusikaltimo padarymo metu.
Jeigu po nusikaltimo padarymo statymas nustato lengvesn bausm,
tas statymas taikomas tam nusikaltusiam asmeniui.
2. Jokios io straipsnio nuostatos nekliudo perduoti teismui ar bausti
kiekvien asmen u kok nors veikim ar neveikim, kurie j pada
rymo metu pagal tarptautins bendruomens pripaintus bendruosius
teiss principus buvo laikomi baudiamaisiais nusikaltimais.
16 straipsnis
Kiekvienas asmuo, kad ir kur jis bt, turi teis bti pripaintas teisini
santyki subjektu.
17 straipsnis
1. Niekas neturi patirti savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin
ir eimynin gyvenim, jo bsto nelieiamyb, susirainjimo slaptu
m, neteisto ksinimosi jo garb ir orum.
2. Kiekvienas asmuo turi teis statymo apsaug nuo tokio kiimosi arba
toki pasiksinim.
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 203
18 straipsnis J"}i,W^**li" ^"";'V
1. Kiekvienas asmuo turi teis minties, sins ir religijos laisv. i
teis apima laisv turti ar pasirinkti religij arba tikjim savo nuo
ira ir laisv vienam ar kartu su kitais, vieai ar privaiai ipainti
savo religij ar tikjim laikant pamaldas, atliekant tikjimo apeigas
ir mokant jo.
2. Niekas neturi patirti prievartos, kuri varyt jo laisv turti arba pa
sirinkti religij ar tikjim savo nuoira.
3. Laisv ipainti savo religij arba tikjim gali bti ribojama tik tiek,
kiek yra nustats statymas, ir tik kai tai btina visuomens saugu
mui, tvarkai, sveikatai ar dorovei arba kit asmen pagrindinms tei
sms bei laisvms apsaugoti.
4. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja gerbti tv ir atitinkamais at
vejais - teist globj laisv rpintis savo vaik religiniu ir dorovi
niu aukljimu pagal savo pai sitikinimus.
19 straipsnis
1. Kiekvienas mogus turi teis nekliudomai laikytis savo sitikinim.
2. Kiekvienas mogus turi teis saviraikos laisv; i teis apima lais
v nekliudomai iekoti, gauti ir perteikti visoki informacij bei id
jas, nepaisant valstybi sien, odiu, ratu arba per spaud, arba me
ninmis iraikos formomis, arba kitokiais bdais savo nuoira.
3. Naudojantis io straipsnio 2 dalyje numatytomis laisvmis atsiranda
ypatingos pareigos ir ypatinga atsakomyb. Todl naudojimasis gali
bti tam tikrais atvilgiais ribojamas, taiau tik tiek, kiek numato sta
tymai ir yra btina:
a) kit asmen teisms ir reputacijai gerbti;
b) valstybs saugumui, vieajai tvarkai, gyventoj sveikatai ar doro
vei apsaugoti.
20 straipsnis iC , ^;'i'f: '"<-
1. Bet kokia karo propaganda draudiama statymu.
1. Kiekvienas tautins, rasins ar religins neapykantos kurstymo atve
jis, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudia
mas statymu.
21 straipsnis /i#V l J^Ccf <" :7 ^^l/
Pripastama teis rengti taikius susirinkimus. Naudojimuisi ia teise ne
gali bti taikomi jokie apribojimai, iskyrus tuos, kuriuos nustato statymas
204 5. MOGAUS TEISS
ir kurie demokratinje visuomenje butini valstybs ar visuomens saugu -
mo, vieosios tvarkos interesais, gyventoj sveikatai ir dorovei arba kit as -
men teisms ir laisvms apsaugoti.
2 2 straipsnis (i'^'"(" ' ' :,""" ^
1. Kiekvienas asmuo turi teis laisvai jungtis asociacijas kartu su ki
tais, skaitant teis steigti profesines sjungas ir stoti jas siekiant ginti
savo interesus.
2. Naudojimuisi ia teise negali bti taikomi jokie apribojimai, iskyrus
tuos, kuriuos nustato statymas ir kurie demokratinje visuomenje yra
btini valstybs ar visuomens saugumo, vieosios tvarkos interesais,
gyventoj sveikatai ir dorovei arba kit asmen teisms ir laisvms
apsaugoti. is straipsnis nekliudo taikyti teist naudojimosi ia teise
apribojim asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajgose ir poli
cijoje.
3. Jokia io straipsnio nuostata nesuteikia teiss valstybms, Tarptauti
ns darbo organizacijos 1948 m. Konvencijos dl asociacij laisvs
ir teiss jungtis organizacijas gynimo alims, priimti statym ga
lios akt, ribojani nurodytoje Konvencijoje numatytas garantijas, ar
ba taikyti statym taip, kad ios garantijos bt ribojamos.
23 straipsnis ^' i '' \
1. eima yra natrali ir pagrindin visuomens lstel ir ji turi teis
visuomens ir valstybs apsaug.
2. Vyrams ir moterims, sulaukusiems santuokinio amiaus, pripastama
teis tuoktis ir kurti eim.
3. N viena santuoka negali bti sudaryta be laisvo ir visiko bsimj
sutuoktini sutikimo.
4. Valstybs, io Pakto alys, turi imtis reikiam priemoni, kad bt
utikrintos lygios sutuoktini teiss ir pareigos, sudarant santuok, san
tuokos metu ir santuok nutraukiant. Nutraukiant santuok turi bti
numatoma reikiama vaik apsauga.
24 straipsnis ^{7j'/t J %"<?!.*''"
1. Kiekvienas vajkas = be jokios diskriminacijos dl rass, odos spalvos,
lyties, kalbos, religijos, tautins ar socialins kilms, turtins pad -
ties ar jo gimimo uri teis tokiasa^a^pj^riemones, kurnyreikia
jam, kaip nepiJnameeilErf^durias turi-teikti eirna ;r visuomenjir_yals-
5.1 Tarptautin mogaus teisi, chartija 205
2. Kiekvienas kdikis turi bti registruotas tutuojau po gimimo ir pri
valo turti vard.
2. Kiekvienas vaikas turi teis gyti pilietyb.
25 straipsnis
Kiekvienas pilietis^bejokios 2 straipsnyje nurodytos diskriminacijos ir
be nepagrst apribojim turi teis ir galimyb:
a) dalyvauti tvarkant vieuosius reikalus tiek tiesiogiai, tiek per laisvai
irinktus atstovus;
b) balsuoti ir bti irinktas per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus
remdamasis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu, kurie
garantuoja laisv rinkj valios ireikim;
c) bendromis lygybs slygomis stoti savo alies valstybs tarnyb.
26 straipsnis
Visi mons yra lygs statymui ir turi teis vienod, be jokios diskri -
minacijos statymo apsaug. iuo atvilgiu statymas turi drausti bet koki
diskriminacij ir utikrinti visiems vienod ir veiksming apsaug nuo dis -
kriminacijos rass, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini arba ko ki
nors kitoki pair, tautins ar socialins kilms, turtins padties, gi mimo
ar kokio nors kito poymio pagrindu.
27 straipsnis
Tose valstybse, kur yra tautini, religini ir kalbini maum, asmenims,
priklausantiems tokioms maumoms, negali bti atimta teis drauge su ki-
tais j grups nariais turti savo kultr, ipainti ir praktikuoti savo religi j
ar vartoti gimtj kalb.
IV DALIS
?'<
28 straipsnis
1. Steigiamas mogaus teisi komitetas (toliau iame Pakte vadinamas
Komitetu). J sudaro atuoniolika nari ir jis vykdo toliau numatytas
funkcijas. -
2. Komitetas sudaromas i valstybi, io Pakto Sali, piliei, kurie pri
valo bti labai dorovingi ir bti pripainti kompetentingais mogaus
teisi srityje, atsivelgiant tai, jog naudinga, kad Komitete dalyvau
t keletas asmen, turini teisinio darbo patirt.
3. Komiteto nariai renkami ir dirba savo vardu.
206 5. MOGAUS TEISS
29 straipsnis
1. Komiteto nariai renkami slaptu balsavimu i srao asmen, kurie ati
tinka 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir kuri kandidatras iam
tikslui pasil valstybs, io Pakto alys.
2. Kiekviena valstyb, io Pakto alis, gali silyti ne daugiau kaip dvi
ej asmen kandidatras. ie asmenys turi bti juos silanios vals
tybs pilieiai.
3. Kiekvienas asmuo gali bti pasilytas pakartotinai.
30 straipsnis
1. JPirmi^irinkima organizuojami ne vliau kaip prajus eiems m
nesiams nuo io Pakto sigaliojimo dienos.
2. Likus ne maiau kaip keturiems mnesiams iki kiekvien Komiteto
rinkim dienos, iskyrus rinkimus uimti laisvoms vietoms, kurios
skelbiamos pagal 34 straipsn, Jungtini Taut Generalinis Sekreto
rius ratu pakvieia valstybes, io Pakto alis, per tris mnesius pa
teikti kandidatras Komiteto narius.
3. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius abcls tvarka sudaro vis
iuo bdu pasilyt asmen sra, nurodydamas valstybes, io Pak
to alis, pasiliusias tuos asmenis, ir ne vliau kaip prie vien m
nes iki kiekvien rinkim dienos pateikia t sra valstybms, io
Pakto alims.
4. Komiteto nariai renkami valstybi, io Pakto ali, posdyje, kur
Jungtini Taut Generalinis Sekretorius suaukia Jungtini Taut bs
tinje. iame posdyje, kurio kvorum sudaro du tredaliai valstybi,
io Pakto ali, irinktais Komitet laikomi tie asmenys, kuri kan
didatros gavo daugiausia bals ir absoliui daugum dalyvavusi
posdyje ir balsavusi valstybi, io Pakto ali, atstov bals.
31 straipsnis
1. Komitet negali bti irinkta daugiau kaip po vien tos paios vals
tybs piliet.
2. Renkant Komitet atsivelgiama teising geografin nari pasiskirs
tym ir vairi civilizacijos form bei pagrindini teisini sistem
atstovavim.
32 straipsnis
1. Komiteto nariai renkami ketveriems metams. Jie gali bti perrinkti pa -
kartotinai iklus j kandidatras. Taiau devyniems i t nari, ku-
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 207
rie buvo irinkti per pirmuosius rinkimus, galiojim terminas pasibaigia
po dvej met; tuoj po pirmj rinkim tuos devynis narius burtais
nustato 30 straipsnio 4 dalyje nurodyto posdio pirmininkas. 2.
Pasibaigus galiojimams, rinkimai vyksta pagal ios Pakto dalies pir-
mesnius straipsnius.
33 straipsnis
1. Jeigu, kit nari vieninga nuomone, kuris nors Komiteto narys nebevyk
do savo funkcij dl kokios nors prieasties, iskyrus laikin nebuvim,
Komiteto pirmininkas apie tai pranea Jungtini Taut Generaliniam
Sekretoriui, kuris po to io nario viet paskelbia esant laisv.
2. Kuriam nors Komiteto nariui mirus ar atsistatydinus, pirmininkas apie
tai tuoj pat pranea Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui, kuris
t viet paskelbia esant laisv nuo mirties dienos arba nuo tos die
nos, kai sigalioja atsistatydinimas.
34 straipsnis
1. Kai pagal 33 straipsn paskelbiama laisva vieta ir jeigu pakeistino na
rio galiojim terminas nepasibaigia per eis mnesius nuo laisvos
vietos paskelbimo dienos, Jungtini Taut Generalinis Sekretorius pra
nea apie tai kiekvienai valstybei, io Pakto aliai, kuri pagal 29
straipsn per du mnesius gali pasilyti kandidatr i laisv viet.
2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius abcls tvarka sudaro tokiu
bdu ikelt asmen sra ir pateikia j valstybms, io Pakto a
lims. Rinkimai laisvai vietai uimti po to vyksta pagal atitinkamas ios
Pakto dalies nuostatas.
3. Komiteto narys, irinktas paskelbt pagal 33 straipsn laisv viet,
eina tas pareigas per likusi nario, kuris pagal to straipsnio nuostatas
paliko viet Komitete, galiojim laiko dal.
35 straipsnis
Komiteto nariai gauna Jungtini Taut Generalins Asambljos tvirtina -
m atlyginim i Jungtini Taut l tokiomis slygomis, kurias nustato Ge -
neralin Asamblja, atsivelgdama Komiteto funkcij svarb.
36 straipsnis
Jungtini Taut Generalinis Sekretorius aprpina Komitet reikiamu per -
sonalu ir materialinmis priemonmis tam, kad jis galt veiksmingai atlik ti
pagal Pakt jam suteiktas funkcijas.
 1\
208 5. MOGAUS TEISS
37 straipsnis
1. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius suaukia pirmj Komiteto po
sd Jungtini Taut bstinje.
2. Po pirmojo posdio Komitetas posdius renkasi tokiu laiku, kuris
numatytas jo darbo tvarkos taisyklse.
3. Komiteto posdiai paprastai vyksta Jungtini Taut bstinje arba
Jungtini Taut enevos skyriuje.
38 straipsnis
Kiekvienas Komiteto narys prie praddamas eiti savo pareigas atvirame
Komiteto posdyje ikilmingai pareikia, kad savo funkcijas vykdys nea -
likai ir siningai.
39 straipsnis
1. Komitetas savo pareignus renka dvejiems metams. Jie gali bti per
renkami.
2. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles, bet ios taisykls, be
kita ko, turi numatyti, kad:
a) kvorum sudaro dvylika nari;
b) Komiteto sprendimai priimami dalyvaujani nari bals dauguma.
40 straipsnis
1. Valstybs, io Pakto alys, sipareigoja pateikti ataskaitas apie prie
mones, kuri jos msi iame Pakte pripaintoms teisms gyvendin
ti, ir apie paang, padaryt naudojantis iomis teismis:
a) per vienerius metus po to, kai is Paktas sigalioja atitinkamai vals
tybei, io Pakto aliai;
b) vliau - visais atvejais, kai to pareikalauja Komitetas.
2. Visos ataskaitos pateikiamos Jungtini Taut Generaliniam Sekreto
riui, kuris jas perduoda nagrinti Komitetui. Ataskaitose nurodomi
veiksniai ir sunkumai, jei j yra, kurie turi poveikio io Pakto gy
vendinimui.
3. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius, pasikonsultavs su Komite
tu, suinteresuotoms specializuotosioms agentroms gali perduoti ata
skaitos dali, kurios gali sietis su j kompetencija, kopijas.
4. Komitetas nagrinja valstybi, io Pakto ali, pateiktas ataskaitas.
Valstybms, io Pakto alims, Komitetas perduoda savo ataskaitas ir
tokias bendro pobdio pastabas, kokios, jo manymu, yra tikslingos.
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 209
Komitetas tokias pastabas kartu su valstybi, io Pakto ali, atsist
ataskait kopijomis taip pat gali perduoti Ekonominei ir Sociali nei
Tarybai.
5. Valstybs, io Pakto alys, gali pateikti Komitetui savo samprotavi-
mus dl pastab, padaryt pagal io straipsnio 4 dal.
41 straipsnis
1. Pagal straipsn kiekviena valstyb, io Pakto alis, bet kada gali
pareikti pripastanti Komiteto kompetencij gauti ir nagrinti pra-
neimus, kad, kaip teigia kuri nors valstyb, io Pakto alis, kita vals -
tyb, io Pakto alis, nevykdo savo sipareigojim pagal Pakt. Pra-
neimai, pateikiami io straipsnio pagrindu, gali bti priimami ir nag -
rinjami tik tuo atveju, jeigu juos pateikusi valstyb, io Pakto alis,
yra pareikusi, kad pripasta Komiteto kompetencij savo atvilgiu.
Komitetas nepriima joki praneim, susijusi su valstybe, io Pakto
alimi, kuri nra padariusi tokio pareikimo. Pagal straipsn gauti
praneimai nagrinjami ia tvarka:
a) jeigu kuri nors valstyb, io Pakto alis, mano, kad kita valstyb,
io Pakto alis, nevykdo io Pakto nuostat, ji gali raytiniu pra
neimu atkreipti tai tos valstybs, io Pakto alies, dmes. Per
tris mnesius nuo io praneimo gavimo j gavusi valstyb ratu
pateikia pasiuntusiai tok praneim valstybei paaikinim arba ko
kius nors kitus pareikimus, kuriuose paaikinamas tas klausimas
ir kuriuose, kiek tai yra manoma ir tikslinga, yra nurodomos vi
daus procedros bei priemons, kurios jau buvo taikytos, yra svars
tomos ar gali bti taikomos;
b) jeigu per eis mnesius po to, kai valstyb, kuri buvo kreipta
si, gavo pirmutin praneim, klausimas neisprendiamas taip, kad
bt patenkintos abi suinteresuotos valstybs, io Pakto alys, kiek
viena i t valstybi turi teis perduoti klausim Komitetui, apie
tai pranedama Komitetui ir kitai valstybei;
c) perduotajam klausim Komitetas nagrinja tik po to, kai sitikina,
kad pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus visos
prieinamos vidaus teisins priemons iuo atveju buvo ibandytos
ir panaudotos. i taisykl netaikoma tais atvejais, kai vidaus teisi
ni priemoni taikymo terminai yra nepagrstai utsiami;
d) iame straipsnyje minimiems praneimams nagrinti Komitetas au
kia udarus posdius;
210 S. MOGAUS TEISS
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 211

e) laikydamasis c punkto nuostat, Komitetas suinteresuotoms vals suinteresuotoms valstybms, io Pakto alims, laikantis io Pakto
tybms, io Pakto alims, geranorikai padeda klausim isprsti priimti draugik sprendim;
draugikai, gerbiant io Pakto pripastamas mogaus teises ir pa
b) komisija sudaroma i penki asmen, skiriam suinteresuot vals-
grindines laisves;
tybi, io Pakto ali, sutikimu. Jeigu suinteresuotos valstybs, io
f) kiekvienu jam perduotu svarstyti klausimu Komitetas gali kreiptis
Pakto alys, per tris mnesius nesusitaria dl visos komisijos ar -
suinteresuotas valstybes, io Pakto alis, mintas b punkte, ir pra
ba dl jos dalies sudties, tai tie komisijos nariai, dl kuri pa-
yti pateikti jam atitinkam informacij;
skyrimo nesutarta, irenkami slaptu balsavimu dviej tredali Ko-
g) b punkte minimos suinteresuotos valstybs, io Pakto alys, turi
miteto nari bals dauguma i jo nari.
teis bti atstovaujamos nagrinjant Komitete klausim ir daryti pa
2. Komisijos nariai dirba savo vardu. Jie neturi bti nei suinteresuot
reikimus odiu ir (arba) ratu;
valstybi, io Pakto ali, nei iame Pakte nedalyvaujani valstybi,
h) per dvylika mnesi nuo tos dienos, kai buvo gautas pareikimas
nei valstybs, io Pakto alies, nepaskelbusios 41 straipsnyje mini
pagal b punkt, Komitetas pateikia ataskait: i) jeigu buvo
mo praneimo, pilieiai.
manoma priimti sprendim pagal e punkto nuostatas, tai
3. Komisija irenka savo pirminink ir patvirtina savo darbo tvarkos tai
Komitetas savo ataskaitoje tiktai trumpai idsto faktus ir priimt
sykles.
sprendim;
4. Komisijos posdiai paprastai vyksta Jungtini Taut bstinje arba
ii) jeigu sprendimo pagal e punkto nuostatas nebuvo manoma pri -
Jungtini Taut enevos skyriuje. Taiau jie gali bti surengti tokio
imti, Komitetas savo ataskaitoje tiktai trumpai idsto faktus; su -
se kitose patogiose vietose, kurias komisija gali nustatyti pasitarusi
interesuot valstybi, io Pakto ali, pateikti raytiniai pareikimai
su Jungtini Taut Generaliniu Sekretoriumi ir atitinkamomis valsty
ir urayti odiniai pareikimai pridedami prie ataskaitos.
bmis, io Pakto alimis.
Kiekvienu klausimu ataskaita siuniama suinteresuotoms vals-
5. Sekretoriatas, numatytas pagal 36 straipsn, aptarnauja ir komisijas,
tybms, io Pakto alims.
skiriamas remiantis iuos straipsniu.
2. io straipsnio nuostatos sigalioja, kai deimt valstybi, io Pakto a-
6. Komiteto gauta ir inagrinta informacija pateikiama komisijai; ko
li, paskelbia pareikimus pagal io straipsnio 1 dal. Tok pareikim
misija gali prayti suinteresuotas valstybes, io Pakto alis, pateikti
valstyb, io Pakto alis, deponuoja Jungtini Taut Generaliniam Sek-
jai atitinkam papildom informacij.
retoriui, kuris j kopijas siunia kitoms valstybms, io Pakto alims.
7. Nuodugniai inagrinjusi klausim, taiau jokiu bdu ne vliau kaip
Pareikimas bet kada gali bti atsiimtas, apie tai praneus Generaliniam
prajus dvylikai mnesi po to, kai jai buvo perduota sprsti klausi
Sekretoriui. Toks atsimimas nekliudo nagrinti jokio klausimo, apie
m, komisija pateikia Komiteto pirmininkui ataskait, kuri is per
kur jau praneta pagal straipsn; jokie paskesni praneimai i valsty -
duoda suinteresuotoms valstybms, io Pakto alims:
bs, io Pakto alies, nebus priimami po to, kai praneim apie jos pa -
reikimo atsimim yra gavs Generalinis Sekretorius, jeigu suintere- a) jeigu komisija negali per dvylika mnesi galutinai inagrinti
suota valstyb, io Pakto alis, nepaskelbia naujo pareikimo. klausimo, ji savo ataskaitoje tiktai trumpai nuvieia klausimo nag
rinjimo padt;
42 straipsnis b) jeigu priimamas draugikas sprendimas, pagrstas iame Pakte pri
1. a) Jeigu kuris nors klausimas, perduotas Komitetui pagal 41 straips - paint mogaus teisi gerbimu, komisija savo praneime tiktai
n, neisprendiamas taip, kad suinteresuotos valstybs, io Pakto trumpai idsto faktus ir priimt sprendim;
alys, bt patenkintos, Komitetas gali, i anksto gavs suintere- c) jeigu b punkte nurodytas sprendimas nepriimamas, komisijos ata
suot valstybi, io Pakto ali, sutikim, paskirti laikinj taiki- skaitoje pateikiamos jos ivados visais faktinio pobdio klausimais,
nimo komisij (toliau - komisija). Komisija geranorikai padeda susijusiais su ginu tarp suinteresuot valstybi, io Pakto ali, ir
jos nuomon dl galimybi priimti draugik sprendim. ioje
212 5. MOGAUS TEISS
ataskaitoje taip pat pateikiami suinteresuot valstybi, io Pakto a li,
raytiniai pareikimai ir urayti j odiniai pareikimai; d) jeigu
komisijos ataskaita pateikiama pagal c punkt, suinteresuo tos
valstybs, io Pakto alys, per tris mnesius po ataskaitos gavimo
Komiteto pirminink informuoja, ar jos sutinka su komisi jos
ataskaitos turiniu, ar nesutinka.
8. io straipsnio nuostatos nepaeidia Komiteto sipareigojim, numa
tyt 41 straipsnyje.
9. Suinteresuotos valstybs, io Pakto alys, pagal smat, kuri patei
kia Jungtini Taut Generalinis Sekretorius, vienodai atlygina visas
komisijos nari ilaidas.
10. Prireikus Jungtini Taut Generalinis Sekretorius turi teis komisijos
nari ilaidas apmokti tol, kol pagal io straipsnio 9 dal jas atly -
gins suinteresuotos valstybs, io Pakto alys.
43 straipsnis
Komiteto ir laikinj taikinimo komisij, kurios gali bti paskirtos pa -
gal 42 straipsn, nariai turi teis naudotis ekspertams, atliekantiems Jungti -
ni Taut misijas, teikiamomis priemonmis, privilegijomis ir imunitetu, kaip
yra numatyta atitinkamose Konvencijos dl Jungtini Taut privilegij ir imu-
nitet skyriuose.
44 straipsnis
io Pakto gyvendinimo nuostatos taikomos taip, kad nepakenkt mo -
gaus teisi srities procedroms, nurodytoms Jungtini Taut ir specializuo-
tj agentr steigiamuosiuose aktuose bei konvencijose arba remiantis jais,
ir nekliudyt valstybms, io Pakto alims, imtis sprsti ginus kitokiais b -
dais, remiantis galiojaniais tarp j bendro pobdio ir specialiais tarptauti-
niais susitarimais.
45 straipsnis
Komitetas per Ekonomin ir Socialin Taryb pateikia Jungtini Taut
Generalinei Asambljai kasmetin savo darbo ataskait.
V DALIS
46 straipsnis
Jokia io Pakto nuostata neturi bti aikinama kaip ribojanti Jungtini
Taut Chartijos nuostatas ir specializuotj agentr status, kurie nustato
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 213
atitinkamus Jungtini Taut vairi institucij ir specializuotj agentr ga-
liojimus io Pakto reglamentuojamais klausimais.
47 straipsnis
Jokia io Pakto nuostata neturi bti aikinama kaip ribojanti neatimam
vis taut teis visikai ir laisvai disponuoti bei naudotis savo gamtos tur -
tais ir itekliais.
VI DALIS
48 straipsnis
1. Pakt gali pasirayti visos valstybs, Jungtini Taut arba jos spe
cializuotj agentr nars, Tarptautinio Teisingumo teismo statuto na
rs, taip pat kiekviena kita valstyb, kuri Jungtini Taut Generali
n Asamblja pakvieia tapti io Pakto alimi.
2. is Paktas turi bti ratifikuojamas. Ratifikavimo dokumentai deponuo
jami Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui.
3. Prie io Pakto gali prisijungti kiekviena valstyb, nurodyta io straips
nio 1 dalyje.
4. Prisijungiama prisijungimo dokument deponuojant Jungtini Taut
Generaliniam Sekretoriui.
5. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms Pakt pasiraiusioms
arba prie jo prisijungusioms valstybms pranea apie kiekvien de
ponuot ratifikavimo arba prisijungimo dokument.
49 straipsnis
1. is Paktas sigalioja prajus trims mnesiams nuo tos dienos, kai Jung
tini Taut Generaliniam Sekretoriui buvo deponuotas trisdeimt penk
tas ratifikavimo arba prisijungimo dokumentas.
2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja Pakt arba prie jo prisijungia po
to, kai buvo deponuotas trisdeimt penktas ratifikavimo arba prisijun
gimo dokumentas, is Paktas sigalioja prajus trims mnesiams nuo jos
paios ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos.
50 straipsnis
io Pakto nuostatos taikomos visoms federacini valstybi dalims be jo-
ki apribojim ar iimi.
214 5. MOGAUS TEISS
51 straipsnis
1. Kiekviena valstyb, io Pakto alis, gali silyti pakeitimus ir pateikti
juos Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. Generalinis Sekretorius
visus pasilytus pakeitimus paskui siunia valstybms, io Pakto a
lims, ir prao jam praneti, ar jos pritaria, kad bt suaukta valstybi,
io Pakto ali, konferencija tiems silymams apsvarstyti ir u juos bal
suoti. Jeigu bent tredalis valstybi, io Pakto ali, pritaria tokios kon
ferencijos suaukimui, Generalinis Sekretorius j suaukia Jungtinms
Tautoms remiant. Kiekvienas pakeitimas, kur priima dauguma konfe
rencijoje dalyvavusi ir balsavusi valstybi, io Pakto ali, pateikia
mas tvirtinti Jungtini Taut Generalinei Asambljai.
2. Pakeitimai sigalioja, kai juos patvirtina Jungtini Taut Generalin
Asamblja ir priima trys tredaliai valstybi, io Pakto ali, pagal
savo atitinkamas konstitucines procedras.
3. sigalioj pakeitimai tampa privalomi toms valstybms, io Pakto a
lims, kurios juos prim, o kitoms valstybms, io Pakto alims, lie
ka privalomos io Pakto nuostatos ir visi pirmesni pakeitimai, kuriuos
jos yra primusios.
52 straipsnis
Nepriklausomai nuo praneim, pateikt pagal 48 straipsnio 5 dal, Jung-
tini Taut Generalinis Sekretorius visoms valstybms, nurodytoms to pa-
ties straipsnio 1 dalyje, pranea:
a) apie visus io Pakto pasiraymo, ratifikavimo ir prisijungimo prie jo
pagal 48 straipsn atvejus;
b) io Pakto sigaliojimo pagal 49 straipsn dat ir 51 straipsnyje numa
tyt pakeitim sigaliojimo dat.
53 straipsnis
1. is Paktas, kurio tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbo
mis yra autentiki, deponuojamas Jungtini Taut archyve.
2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius patvirtintas io Pakto kopi
jas nusiunia visoms 48 straipsnyje nurodytoms valstybms.
TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai savo vyriausybi ga-
lioti asmenys pasira Pakt, pateikiam pasirayti tkstantis devyni im -
tai eiasdeimt etj met gruodio devynioliktj dien Niujorke.
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 215
5.1.4 Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto
fakultatyvus protokolas
TRPTAUTINIO PILEITINI IR POLITINIV TEISI PAKTO
FAKULTATYVUS PROTOKOLAS*
Valstybs, io Protokolo alys,
atsivelgdamos tai, kad toliau siekiant Pilietini ir politini teisi pak -
to (toliau - Paktas) tiksl ir gyvendinant jo nuostatas reikt suteikti mo -
gaus teisi komitetui (toliau - Komitetas), steigiamam pagal Pakto IV dal,
galimyb priimti ir svarstyti, kaip numatyta iame Protokole, privai asmen,
teigiani, kad jie yra Pakte idstyt teisi paeidim aukos, praneimus,
susitaria:
1 straipsnis
.Vlstvb, Pakjtojalis, kuri tampa io Protokolo alimi, prigasta Komi -
teto kompetencij priimti ir svarstyti jos jurisdikcijai priklausani privai
asmen pTaneimus, kuriuose teigiama, kad toji valstyb, io Protokolo alis,
yra paeidusi tam tikras Pakte idstytas j teises. Komitetas nepriima jokio
praneimo, susijusio su valstybe, Pakto alimi, kuri nra io Protokolo alis.
2 straipsnis
Atsivelgiant 1 straipsnio nuostatas, asmuo, kuris teigia ess koki nors
Pakte idstyt teisi paeidimo auka ir kuris iband ir panaudojo visas tu-
rimas vidaus teisins gynybos priemones, gali kreiptis Komitet su rayti -
niu praneimu, kad Komitetas j inagrint.
3 straipsnis
Komitetas nepriimtinais laiko pagal Protokol pateiktus praneimus,
kurie yra anoniminiai arba kuriais, jo nuomone, piktnaudiaujama teise pa -
teikti tokius praneimus, arba kurie yra nesuderinami su Pakto nuostatomis.
4 straipsnis
1. Atsivelgdamas 3 straipsnio nuostatas, Komitetas apie kiekvien jam
pateikt pagal Protokol praneim pranea valstybei, io Protoko -
lo aliai, kuri, kaip teigiama, paeidinja kuri nors Pakto nuostat.
* Valstybs inios, 2002-08-02, Nr. 77, publ. Nr. 3289. Tarptautinio pilietini ir politini
teisi pakto fakultatyvus protokolas Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1992 met va -
sario 20 dien.
216 5. MOGAUS TEISS
2. Tok praneim gavusi valstyb per eis mnesius Komitetui patei -
kia raytinius paaikinimus ar pareikimus, aikinanius klausim
ir nurodanius teisines gynybos priemones, jei j yra, kurias galbt
toji valstyb yra pritaikiusi.
5 straipsnis
1. Komitetas svarsto pagal Protokol gautus praneimus, atsivelgda
mas vis privataus asmens ir suinteresuotos valstybs, io Protoko
lo alies, ratu pateikt informacij.
2. Komitetas nesvarsto jokio privataus asmens praneimo, kol nesitiki
na, kad:
a) tas pats klausimas tuo paiu metu nenagrinjamas pagal kit tarp
tautinio tyrimo ar gino sprendimo procedr;
b) privatus asmuo iband ir panaudojo visas turimas vidaus teisines
gynybos priemones. i taisykl netaikoma tais atvejais, kai vidaus
teisins gynybos priemons taikomos nepagrstai ilgai.
3. Pagal Protokol pateiktus praneimus Komitetas svarsto udaruose
posdiuose.
4. Komitetas savo ivadas pranea suinteresuotai valstybei, io Protoko
lo aliai, ir privaiam asmeniui.
6 straipsnis
Komitetas savo kasmetin ataskait, pateikiam pagal Pakto 45 straipsn,
traukia trump savo veiklos pagal Protokol ataskait.
7 straipsnis
Kol nebus pasiekti tikslai, numatyti 1960 m. gruodio 14 d. priimtoje
Jungtini Taut Generalins Asambljos rezoliucijoje 1514 (XV) dl Dekla-
racijos dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms alims ir tautoms, io
Protokolo nuostatos jokiu bdu neapriboja teiss teikti peticijas, kuri ioms
tautoms suteikia Jungtini Taut Chartija ir kitos tarptautins konvencijos
bei Jungtini Taut ir jos specializuotj agentr dokumentai.
8 straipsnis
1. is Protokolas pateikiamas pasirayti visoms valstybms, pasiraiu
sioms Pakt.
2. Protokol ratifikuoja kiekviena valstyb, ratifikavusi Pakt ar pri
sijungusi prie jo. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtini
Taut Generaliniam Sekretoriui.
5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 217
3. Prie io Protokolo gali prisijungti kiekviena valstyb, ratifikavusi Pakt
ar prisijungusi prie jo.
4. Prisijungiama prisijungimo dokument deponuojant Jungtini Taut
Generaliniam Sekretoriui.
5. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius pranea visoms Protokol
pasiraiusioms arba prie jo prisijungusioms valstybms apie kiekvie
n deponuot ratifikavimo ar prisijungimo dokument.
9 straipsnis
1. sigaliojus Paktui, is Protokolas sigalioja prajus trims mnesiams
nuo tos dienos, kai Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui bus de
ponuotas deimtas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas.
2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja Protokol arba prie jo prisi
jungia po to, kai yra deponuotas deimtas ratifikavimo arba prisijun
gimo dokumentas, is Protokolas sigalioja prajus trims mnesiams
nuo jos paios ratifikavimo rato arba prisijungimo dokumento depo
navimo dienos.
10 straipsnis
io Protokolo nuostatos taikomos visoms federacini valstybi dalims be
joki apribojim ar iimi.
11 straipsnis
1. Kiekviena valstyb, io Protokolo alis, gali silyti pakeitimus ir pateik
ti juos Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. Generalinis Sekreto
rius visus pasilytus pakeitimus paskui siunia valstybms, io Proto
kolo alims, ir prao jam praneti, ar jos pritaria, kad bt suaukta vals
tybi, io Protokolo ali, konferencija silymams apsvarstyti ir u juos
balsuoti. Jeigu bent tredalis valstybi, io Protokolo ali, pritaria to
kios konferencijos suaukimui, Generalinis Sekretorius j suaukia
Jungtinms Tautoms remiant. Kiekvienas pakeitimas, priimtas daugu
mos konferencijoje dalyvavusi ir balsavusi valstybi, io Protokolo
ali, pateikiamas tvirtinti Jungtini Taut Generalinei Asambljai.
2. Pakeitimai sigalioja, kai juos patvirtina Jungtini Taur Generalin
Asamblja ir priima du tredaliai valstybi, io Protokolo ali, pa
gal savo atitinkamas konstitucines procedras.
3. sigalioj pakeitimai tampa privalomi toms valstybms, io Protokolo
alims, kurios juos prim, o kitoms valstybms, io Protokolo a
lims, lieka privalomos io Protokolo nuostatos ir visi pirmesni pakei
timai, kuriuos jos yra primusios.
218
12 straipsnis
1. Kiekviena valstyb, io Protokolo alis, gali bet kuriuo metu denon
suoti Protokol, ratu praneusi apie tai Jungtini Taut Generali
niam Sekretoriui. Denonsavimas sigalioja prajus trims mnesiams
nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna praneim.
2. Denonsavimas nekliudo io Protokolo nuostat taikyti kiekvienam pra
neimui, iki denonsavimo sigaliojimo dienos pateiktam pagal 2
straipsn.
13 straipsnis
Nepriklausomai nuo praneim, pateikt pagal io Protokolo 8 straips -
nio 5 dal, Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms Pakto 48 straipsnio
1 dalyje nurodytoms valstybms pranea:
a) apie io Protokolo pasiraymo, ratifikavimo ir prisijungimo prie jo pa
gal 8 straipsn atvejus;
b) io Protokolo sigaliojimo pagal 9 straipsn dat ir 11 straipsnyje nu
matyt pakeitim sigaliojimo dat;
c) denonsavimo pagal 12 straipsn atvejus.
14 straipsnis
1. is Protokolas, kurio tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kal
bomis yra autentiki, deponuojamas Jungtini Taut archyve.
2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius patvirtintas io Protokolo ko
pijas nusiunia visoms Pakto 48 straipsnyje nurodytoms valstybms.
5.1.5 Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto
antrasis fakultatyvus protokolas mirties bausmei panaikinti
TARPTAUTINIO PILIETINI IR POLITINI TEISI PAKTO ANTRASIS FAKULTATYVUS
PROTOKOLAS MIRTIES BAUSMEI PANAIKINTI *
Valstybs, io Protokolo alys,
tikdamos, kad mirties bausms panaikinimas padeda kelti mogaus oru-
m ir skatina laipsnik mogaus teisi pltot,
* Valstybs inios, 2001, Nr. 75-2641. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto
antrasis fakultatyvus protokolas mirties bausmei panaikinti Lietuvos Respublikos atvilgiu
sigaliojo 2002 met birelio 27 dien.
5. MOGAUS TEISS 5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 219
prisimindamos 1948 m. gruodio 10 d. priimtos Visuotins mogaus tei -
si deklaracijos 3 straipsn ir 1966 m. gruodio 16 d. priimto Tarptautinio
pilietini ir politini teisi pakto 6 straipsn,
paymdamos, kad Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 6
straipsnyje apie mirties bausms panaikinim kalbama taip, jog yra aiku,
kad mirties bausm pageidautina panaikinti,
sitikinusios, kad visos priemons mirties bausmei panaikinti turt bti
laikomos paanga naudojantis teise gyvyb,
nordamos iuo Protokolu prisiimti tarptautin sipareigojim panaikinti
mirties bausm,
s u s i t a r :
1 straipsnis
1. Valstybi, io Protokolo ali, jurisdikcijoje niekam negali bti vyk-
cfyta' mirties bausm.
2. Kiekviena Valstyb alis imasi vis btin priemoni mirties baus
mei savo jurisdikcijoje panaikinti.
2 straipsnis
1. iam Protokolui negalima daryti joki ilyg, iskyrus ratifikavimo
ar prisijungimo metu darom ilyg, numatani mirties bausms tai
kym kajojrietUj_pripainus__asmenjcalt = .karoijneta padarius labai
sunk karinio pobdio nusikaltim.
2. Valstyb alis, kuri daro toki ilyg, ratifikavimo ar prisijungimo me
tu Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui pranea atitinkamas sa
vo nacionalini statym nuostatas, taikomas karo metu.
3. Valstyb alis, kuri yra padariusi toki ilyg, Jungtini Taut Gene
raliniam Sekretoriui privalo praneti apie karo padties pradi ir pa
baig jos teritorijoje.
3 straipsnis
Valstybs, io Protokolo alys, savo ataskaitose, kurias jos pagal Pakto
40 straipsn pateikia mogaus teisi komitetui, pranea, koki priemoni
msi iam Protokolui gyvendinti.
4 straipsnis
Jei Valstyb, Pakto alis, yra padariusi pareikim pagal 41 straipsn,
mogaus teisi komiteto kompetencija gauti ir svarstyti praneimus, kuriuose
220 5. MOGAUS TEISS 5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 221

Valstyb alis tvirtina, kad kita Valstyb alis nevykdo savo sipareigojim, 9 straipsnis
taikoma ir io Protokolo nuostatoms, nebent atitinkama Valstyb alis rati - io Protokolo nuostatos taikomos visoms federacini valstybi dalims be
fikavimo ar prisijungimo metu yra padariusi prieing pareikim. joki apribojim ir iimi.

5 straipsnis 10 straipsnis
Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto, priimto 1966 m. gruodio
Jungtini Taut Generalinis Sekretorius pranea visoms Pakto 48 straips-
16 d., pirmojo fakultatyvinio protokolo Valstybi ali atvilgiu mogaus
nio 1 dalyje minimoms Valstybms:
teisi komiteto kompetencija gauti ir svarstyti jo jurisdikcijai priklausani
a) apie ilygas, praneimus ir notifikacijas pagal io Protokolo 2 straipsn;
fizini asmen praneimus taikoma ir io Protokolo nuostatoms, nebent ati -
b) apie pareikimus, padarytus pagal io Protokolo 4 ir 5 straipsnius;
tinkama Valstyb alis ratifikavimo ar prisijungimo metu yra padariusi prie -
ing pareikim. a) apie io Protokolo pasiraym, ratifikavim ir prisijungim prie jo pa
gal io Protokolo 7 straipsn;
6 straipsnis c) io Protokolo sigaliojimo pagal jo 8 straipsn dat.
1. io Protokolo nuostatos taikomos kaip papildomos Pakto nuostatos.
2. Nepaeidiant ilygos galimybs pagal io Protokolo 2 straipsn, tei 11 straipsnis
sei, kuri garantuojama io Protokolo 1 straipsnio 1 dalyje, netaiko 1. is Protokolas, kurio tekstai arab, kin, angl, prancz, rus ir is
mos jokios iimtys pagal Pakto 4 straipsn. pan kalbomis turi vienod teisin gali, deponuojamas Jungtini Tau
t archyvuose.
7 straipsnis 2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius io Protokolo patvirtintas ko
1. Protokol gali pasirayti bet kuri valstyb, kuri yra pasiraiusi Pakt. pijas nusiunia visoms Valstybms, minimoms Pakto 48 straipsnyje.
2. Protokol privalo ratifikuoti kiekviena Valstyb, kuri yra ratifika
vusi Pakt arba prie jo prisijungusi. Ratifikavimo dokumentai depo
nuojami Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui.
3. Prie io Protokolo gali prisijungti kiekviena Valstyb, kuri yra ratifi
kavusi Pakt arba prie jo prisijungusi.
4. Prisijungiama deponuojant prisijungimo dokument Jungtini Taut
Generaliniam Sekretoriui.
5. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius visoms Valstybms, kurios yra
pasiraiusios Protokol ar prie jo prisijungusios, pranea apie kiek
vieno ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavim.

8 straipsnis
1. is Protokolas sigalioja prajus trims mnesiams nuo tos dienos, kai
Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui deponuojamas deimtas ra
tifikavimo ar prisijungimo dokumentas.
2. Kiekvienai Valstybei, ratifikuojaniai Protokol ar prie jo prisijun
gianiai po to, kai yra deponuotas deimtas ratifikavimo ar prisijun
gimo dokumentas, is Protokolas sigalioja prajus trims mnesiams
nuo tos dienos, kai ji deponuoja savo ratifikavimo ar prisijungimo do
kument.
222 5. MOGAUS TEISS
5.2 EUROPOS MOGAUS TEISI KONVENCIJA
IR JOS PROTOKOLAI
5.2.1 mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencija
MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJA, I DALIES
PAKEISTA PROTOKOLU NR. 11*
Roma, 1950 met lapkriio 4 diena
Konvencijos tekstas pakeistas pagal Protokolo Nr. 3 (ETS, Nr.45), si -
galiojusio 1970 m. rugsjo 21 d., Protokolo Nr. 5 (ETS, Nr. 55), sigalio -
jusio 1971 m. gruodio 20 d., ir Protokolo Nr. 8 (ETS, Nr. 118), sigalio -
jusio 1990 m. sausio 1 d., nuostatas, taip pat traukus Protokolo Nr. 2 (ETS,
Nr. 44), pagal 5 straipsnio 3 punkt sigaliojusio 1970 m. rugsjo 21 d.,
tekst. Visos mint protokol pakeistos ar papildytos nuostatos yra pakeis - Visuotinje deklaracijoje paskelbtas teises,
tos Protokolu Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuo jo sigaliojimo dienos - 1998 m.
lapkriio 1 d. Nuo ios datos Protokolas Nr. 9 (ETS, Nr. 140), sigaliojs
1994 m. spalio 1 d., pripastamas netekusiu galios, o Protokolas Nr. 10
(ETS, Nr. 146) netenka paskirties.
* Valstybs inios, 2000-11-10, Nr. 96, publ. Nr. 3016; Valstybs inios, 2001-02-23,
Nr. 17. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija sigaliojo Lietuvos Res -
publikos atvilgiu 1995 met birelio 20 dien. Lietuvos Respublika, prisijungdama prie Kon -
vencijos, padar ias 2 ilygas:
2. Vadovaujantis Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 64
straipsniu, padarytos ios
ilygos dl mintos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies:
1) Lietuvos Respublika daro ilyg, kad pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo proce
so kodekso 104 straipsn teis sankcionuoti asmen, tariam padarius nusikaltim, sumim
turi ir prokuroras. i ilyga galioja vienerius metus po mintos Konvencijos sigaliojimo Lie
tuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublika daro ilyg, pagal kuri mintos Konvencijos 5 straipsnio reika
lavimai nebus taikomi drausmins nuobaudos - areto - skyrimo krato apsaugos kariams pagal
Drausms statut atveju."
(1995 m. balandio 27 d. statymas dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi ap-
saugos konvencijos, jos ketvirtojo, septintojo ir vienuoliktojo protokol ratifikavimo - Valsty -
bs inios, 1995-05-05, Nr. 37, publ. Nr. 913.)
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 223
Straipsniams pavadinimai suteikti ir j tekstai pakeisti pagal Protokolo
Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo jo sigaliojimo 1998 m. lapkriio 1 d.
ios Konvencijos signatari, Europos Tarybos nari, vyriausybs,
atsivelgdamos Jungtini Taut Generalins Asambljos 1948 met
gruodio 10 dien paskelbt Visuotin mogaus teisi deklaracij;
atsivelgdamos tai, jog ia Deklaracija siekiama, kad joje skelbiamos tei -
ss bt visuotinai bei veiksmingai pripastamos ir kad j bt laikomasi;
atsivelgdamos tai, kad Europos Tarybos tikslas yra siekti didesns sa vo
nari vienybs, ir tai, kad vienas i bd siekti io tikslo yra mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsauga bei pltojimas;
dar kart patvirtindamos savo tvirt tikjim iomis pagrindinmis lais-
vmis, kurios yra teisingumo bei taikos pasaulyje pagrindas ir kurias geriau -
siai apsaugo, viena vertus, veiksminga politin demokratija, o kita vertus,
jas nulemiantis bendras mogaus teisi supratimas ir j laikymasis;
kaip Europos valstybi, turini bendras pairas ir bendr politini tra -
dicij, ideal, laisvi bei teiss virenybs paveld, vyriausybs, pasiryu -
sios engti pirm ingsn, kad bendromis pastangomis utikrint tam tikras
susitar:
1 straipsnis
PAREIGA GERBTI MOGAUS TEISES
Auktosios Susitarianiosios alys kiekvienam j jurisdikcijai priklausan -
iam asmeniui garantuoja ios Konvencijos I skyriuje apibrtas teises bei laisves.
1 SKYRIUS. TEISES IR LAISVES
2 straipsnis
TEIS J GYVYB
1. Kiekvieno asmens teis gyvyb saugo statymas. Negalima tyia at
imti niekieno gyvybs, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis dl
nusikaltimo, u kur toki bausm nustato statymas.
2. Gyvybs atmimas nra laikomas io straipsnio paeidimu, jeigu tai
padaroma nepanaudojant daugiau jgos negu neivengiamai btina:
a) ginant kiekvien asmen nuo neteisto smurto;
a) teistai suimant arba sutrukdant teistai sulaikytam asmeniui pa
bgti;
b) pagal statym malinant riaues ar sukilim.
224 5. MOGAUS TEISS
3 straipsnis
KANKINIMO UDRAUDIMAS
Niekas negali bti kankinamas, patirti nemonik ar eminant jo oru -
m elges arba bti taip baudiamas.
4 straipsnis
VERGUOS IR PRIVERIAMOJO DARBO UDRAUDIMAS
1. Niekas negali bti laikomas vergijoje ar nelaisvas.
2. Niekas negali bti veriamas dirbti priveriamj ar privalomj darb.
3. iame straipsnyje priveriamuoju ar privalomuoju darbu" nelaikoma:
a) joks darbas, paprastai reikalaujamas atlikti, kai yra kalinama pa
gal ios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, arba darbas lygtinio
atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu;
b) jokia karin tarnyba arba tarnyba, kurios reikalaujama i asmen,
atsisakani nuo privalomosios karins tarnybos dl sitikinim,
vietoj karins tarnybos tose alyse, kur toks atsisakymas yra pri
pastamas;
c) jokia tarnyba, btina nepaprastosios padties ar nelaimi, kelian-
i pavoj visuomens egzistavimui ar gerovei, atvejais;
d) joks darbas ar tarnyba, kurie yra prastini pilietini pareig dalis.
5 straipsnis
TEIS LAISV IR SAUGUM
1. Kiekvienas asmuo turi teis laisv ir saugum. Niekam laisv nega li
bti atimta kitaip, kaip iais atvejais, ir statymo nustatyta tvarka:
a) kai asmuo teistai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosp
rend;
b) kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad nevykd
teismo teisto sprendimo, arba kai norima garantuoti kokios nors
statymo nustatytos prievols vykdym;
c) kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas, kad bt pristatytas
kompetentingai teismo institucijai, pagrstai tariant j padarius nu
sikaltim ar kai pagrstai manoma, jog btina neleisti padaryti nu
sikaltimo, arba manoma, jog jis, padars tok nusikaltim, gali pa
bgti;
d) kai nepilnameiui laisv atimama pagal teist sprendim atiduoti
j aukljimo prieirai arba kai jis teistai suimamas, kad bt pri
statytas kompetentingai institucijai;
e) kai teistai sulaikomi asmenys, galintys platinti ukreiamsias ligas,
psichikai nesveiki asmenys, alkoholikai, narkomanai ar valkatos;
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 225
f) kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad negalt
be leidimo vaiuoti al, arba kai yra pradtas jo deportavimo
ar idavimo kitai valstybei procesas.
2. Kiekvienam suimtajam turi bti nedelsiant jam suprantama kalba pra
neta, dl ko jis suimtas ir kuo kaltinamas.
3. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal io straipsnio 1 dalies c
punkto nuostatas turi bti skubiai pristatytas teisjui ar kitam parei
gnui, kuriam statymas yra suteiks teis vykdyti teismines funkci
jas, ir turi teis bylos nagrinjim per manomai trumpiausi laik
arba teis bti paleistas proceso metu. Paleidimas gali bti slygoja
mas garantij, kad jis atvyks teism.
4. Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisv j sulaikius ar sumus, turi
teis kreiptis teism, kad is greitai priimt sprendim dl sulaiky
mo ar sumimo teistumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteistai, nu
sprst j paleisti.
5. Kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo, sumimo ar kalinimo paei
diant io straipsnio nuostatas auka, turi teis nuostoli atlyginim.
6 straipsnis
TEIS J TEISING BYLOS NAGRINJIM
1. Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pa-
reig ar jam pareikto kokio nors baudiamojo kaltinimo klausimas,
toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik vie -
umo slygomis teisingai inagrint pagal statym steigtas nepri -
klausomas ir bealikas teismas. Teismo sprendimas paskelbiamas vie-
ai, taiau demokratinje visuomenje morals, vieosios tvarkos ar
valstybs saugumo interesais spaudos atstovams ar visuomenei gali
bti neleidiama dalyvauti per vis proces ar jo dal, kai tai reika -
linga dl nepilnamei ar bylos ali privataus gyvenimo apsaugos,
arba tiek, kiek, teismo nuomone, yra btina dl ypating aplinkybi,
dl kuri vieumas pakenkt teisingumo interesams.
2. Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekal
tu tol, kol jo kalt nerodyta pagal statym.
3. Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi maiausiai
ias teises:
a) bti skubiai ir isamiai jam suprantama kalba informuotas apie pa
teikiamo jam kaltinimo pobd ir pagrind;
b) turti pakankamai laiko ir galimybi pasirengti savo gynybai;
226 5. MOGAUS TEISS
c) gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynjo arba, jei ne
turi pakankamai l gynjui atsilyginti ir kai tai reikalinga tei
singumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalb;
d) pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turti galimyb, kad tie liudy
tojai bt apklausti, ir kad gynybos liudytojai bt ikviesti ir ap
klausti tokiomis pat slygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams;
e) nemokamai naudotis vertjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba
teismo procese vartojama kalba.
7 straipsnis
NRA BAUSMS BE STATYMO
1. Niekas negali bti nuteistas u veiksmus ar neveikim, kurie pagal
j padarymo metu galiojusius valstybs statymus arba tarptautin teis
nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali bti skiriama sunkesn
bausm negu ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu.
2. is straipsnis nekliudo teisti ir nubausti kiekvien asmen u kokius
nors veiksmus ar neveikim, kurie j padarymo metu pagal civilizuot
taut visuotinai pripaintus bendruosius teiss principus buvo laiko
mi nusikaltimais.
8 straipsnis
TEIS PRIVATAUS IR EIMOS GYVENIMO GERBIM
1. Kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus ir eimos
gyvenimas, bsto nelieiamyb ir susirainjimo slaptumas.
2. Valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi iomis teis
mis, iskyrus statym nustatytus atvejus ir kai tai btina demokra
tinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos ar alies
ekonomins gerovs interesams siekiant ukirsti keli vieosios tvar
kos paeidimams ar nusikaltimams, taip pat btina moni sveikatai
ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti.
9 straipsnis
MINTIES, SINS IR RELIGIJOS LAISV
1. Kiekvienas turi teis minties, sins ir religijos laisv; i teis ap -
ima laisv keisti savo religij ar tikjim, taip pat laisv ipainti ir
skelbti savo religij ar tikjim tiek vienam, tiek kartu su kitais, vie -
ai ar privaiai, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant ti-
kjim ar mokant jo.
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 227
2. Laisv skelbti savo religij ar tikjim gali bti apribojama tik tiek,
kiek yra nustats statymas, ir tik kai tai btina demokratinje visuo-
menje jos apsaugos interesams, vieajai tvarkai, moni sveikatai ar
moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti.
10 straipsnis
SAVIRAIKOS LAISV
1. Kiekvienas turi teis saviraikos laisv. i teis apima laisv turti
savo nuomon, gauti bei skleisti informacij ir idjas valdios insti
tucij netrukdomam ir nepaisant valstybs sien. is straipsnis netruk
do valstybms licencijuoti radijo, televizijos ar kino staig.
2. Naudojimasis iomis laisvmis, kadangi tai yra susij ir su pareigo
mis bei atsakomybe, gali bti priklausomas nuo tam tikr formalu
m, slyg, apribojim ar sankcij, kurias nustato statymas ir kurios
demokratinje visuomenje yra btinos dl valstybs saugumo, teri
torinio vientisumo ar visuomens apsaugos, siekiant ukirsti keli vie
osios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti moni svei
kat ar moral, taip pat kit asmen garb ar teises, ukirsti keli
slaptintos informacijos atskleidimui arba utikrinti teismins valdios
autoritet ir bealikum.
11 straipsnis
SUSIRINKIM IR ASOCIACIJOS LAISV
1. Kiekvienas turi teis taiki susirinkim laisv, taip pat laisv jung
tis asociacijas kartu su kitais, skaitant teis steigti profesines s
jungas ir stoti jas, kad bt ginami savi interesai.
2. Naudojimuisi iomis teismis netaikomi jokie apribojimai, iskyrus
tuos, kuriuos nustato statymas ir kurie yra btini demokratinje vi
suomenje dl valstybs saugumo ar visuomens apsaugos, siekiant
ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, apsau
goti moni sveikat ar moral arba kit asmen teises ir laisves. is
straipsnis nekliudo vesti teist naudojimosi iomis teismis apribo
jim asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajgose, policijoje ar
valstybs tarnyboje.
12 straipsnis
TEIS SANTUOK
Vyras ir moteris, sulauk santuokinio amiaus, turi teis tuoktis ir kurti
eim pagal naudojimsi ia teise reguliuojanius valstybs statymus.
228 5. MOGAUS TEISS
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 229

13 straipsnis
TEIS I VEIKSMING TEISINS GYNYBOS PRIEMON
Kiekvienas, kurio teiss ir laisvs, pripaintos ioje Konvencijoje, yra pa-
eistos, turi teis pasinaudoti veiksminga teisins gynybos priemone kreip -
damasis valstybs institucij nepriklausomai nuo to, ar t paeidim as -
menys padar eidami savo oficialias pareigas.
14 straipsnis
DISKRIMINACIJOS UDRAUDIMAS
Naudojimasis ioje Konvencijoje pripaintomis teismis ir laisvmis yra u-
tikrinamas be jokios diskriminacijos dl asmens lyties, rass, odos spalvos, kal-
bos, religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklau-
symo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitais pagrindais.
17 straipsnis
PIKTNAUDIAVIMO TEISMIS UDRAUDIMAS
Jokia ios Konvencijos nuostata negali bti aikinama kaip suteikianti ku -
riai nors valstybei, grupei ar asmeniui teis vykdyti koki nors veikl ar at-
likti kok nors veiksm, kuriais siekiama panaikinti kokias nors ioje Kon-
vencijoje numatytas teises ir laisves ar jas apriboti daugiau nei nustatyta ioje
Konvencijoje.
18 straipsnis
TEISI APRIBOJIM RIBOS
Pagal i Konvencij joje skelbiam teisi ir laisvi apribojimai netai -
komi jokiais kitais tikslais, iskyrus tuos, kuri siekiant ie apribojimai bu -
vo nustatyti.

15 straipsnis
NUKRYPIMAS NUO SIPAREIGOJIM NEPAPRASTOSIOS PADTIES ATVEJU II SKYRIUS. EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS
1. Kilus karui ar esant kitokiai nepaprastajai padiai, dl kuri atsi
randa grsm tautos gyvavimui, kiekviena Auktoji Susitarianioji a 19 straipsnis
lis gali nukrypti nuo sipareigojim pagal i Konvencij, taiau tik TEISMO STEIGIMAS
tiek, kiek tai reikalinga dl susidariusios padties, ir jei tokios prie Siekiant utikrinti, kad bt laikomasi sipareigojim, kuriuos Aukto -
mons neprietarauja kitiems jos sipareigojimams pagal tarptautin sios Susitarianiosios alys prisim pagal i Konvencij ir jos protoko -
teis. lus, steigiamas Europos mogaus teisi teismas (toliau vadinamas Teismu).
2. Ankstesn nuostata neleidia nukrypti nuo sipareigojim pagal 2 Jis veikia nuolatos.
straipsn, iskyrus mirties atvejus dl teist karo veiksm, taip pat
pagal 3 straipsn, 4 straipsnio 1 dal ir 7 straipsn. 20 straipsnis
3. Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, besinaudojanti ia teise nu TEISJ SKAIIUS
krypti nuo sipareigojim, privalo isamiai informuoti Europos Tary Teismo teisj yra tiek, kiek yra Auktj Susitarianij ali.
bos Generalin Sekretori apie priemones, kuri ji msi, ir apie to
ki priemoni itakas bei motyvus. Ji Europos Tarybos Generalin 21 straipsnis
Sekretori taip pat informuoja, nuo kokios datos ios priemons ne REIKALAVIMAI TEISJUI
teko galios ir Konvencijos nuostatos vl buvo imtos visapusikai gy 1. Teisjai yra auktos morals ir privalo turti kvalifikacij, kurios rei
vendinti. kia auktoms teisminms pareigoms uimti, arba bti pripaintos kom
petencijos teisininkai.
16 straipsnis 1. Teisjai Teisme dirba savo vardu.
USIENIEI POLITINS VEIKLOS SUVARYMAI 2. Savo kadencijos metu teisjai neusiima jokia veikla, nesuderinama
Jokia 10, 11 ir 14 straipsni nuostata negali bti laikoma klitimi Auk- su j nepriklausomumu, bealikumu arba pagrindinmis pareigomis
tosioms Susitarianiosioms alims taikyti usieniei politins veiklos su- dirbant visu etatu; visus klausimus dl ios nuostatos taikymo spren
varymus. dia Teismas.
230 5. MOGAUS TEISS
22 straipsnis
TEISJ RINKIMAI
1. Teisjus nuo kiekvienos Auktosios Susitarianiosios alies renka Par
lamentin Asamblja dalyvaujani deputat bals dauguma i trij
kandidat srao, kur pateikia Auktoji Susitarianioji alis.
2. Tokia pat tvarka Teismo sudtis papildoma prisijungus naujoms Auk
tosioms Susitarianiosioms alims ar atsiradus laisvoms teisjo pa
reigoms.
23 straipsnis
KADENCIJOS LAIKAS
1. Teisjai renkami eeriems metams. Jie gali bti pakartotinai irinkti.
Taiau puss per pirmuosius rinkimus irinkt teisj kadencija bai
giasi po trej met.
2. Teisjus, kuri kadencija baigiasi po pirmj trej met, traukdamas
burtus i karto po pirmj rinkim renka Europos Tarybos Generali
nis Sekretorius.
3. Siekdama kiek manoma utikrinti, kad puss teisj kadencija bt
atnaujinta kas treji metai, prie rengdama paskesnius rinkimus Parla
mentin Asamblja gali nutarti, kad vieno renkamo teisjo ar keleto
j kadencija truks ne eerius metus, taiau nebus ilgesn kaip devy
neri ir trumpesn kaip trej met.
4. Parlamentinei Asambljai pagal ankstesn io straipsnio dal nusta
tant daugiau nei vien teisjo kadencij, kadencijas traukdamas bur
tus i karto po rinkim nustato Europos Tarybos Generalinis Sekre
torius.
5. Teisjas, irinktas pakeisti teisj, kurio kadencija nepasibaigusi, sa
vo pirmtako pareigas eina likus ios kadencijos laik.
6. Teisj kadencija baigiasi jiems sukakus 70 met.
7. Teisjai uima pareigas tol, kol nra pakeisti. Taiau ir tokiu atveju
jie toliau nagrinja jau pradtas bylas.
24 straipsnis
ATLEIDIMAS I PAREIG
Teisjas negali bti atleistas i savo pareig, nebent kiti teisjai dvi ej
tredali bals dauguma nusprst, kad jis nebeatitinka keliam reikalavim.
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 231
25 straipsnis
KANCELIARIJA IR TEISS REFERENTAI
Teismas turi savo kanceliarij, kurios funkcijas ir struktr nustato Teis -
mo reglamentas. Teismui padeda teiss referentai.
26 straipsnis
PLENARINIAI TEISMO POSDIAI
Plenariniuose posdiuose Teismas:
a) trej met kadencijai renka savo pirminink ir vien ar du jo pava
duotojus, kurie gali bti perrenkami;
b) tam tikram laikui steigia kolegijas;
c) renka kolegij pirmininkus, kurie gali bti perrenkami;
d) priima Teismo reglament;
e) renka Teismo sekretori ir vien ar daugiau jo pavaduotoj.
27 straipsnis
KOMITETAI, KOLEGIJOS IR DIDIOJI KOLEGIJA
1. geismui pateiktas bylas nagrinja trij teisj komitetai, septyni tei
sj kolegijos ir septyniolikos teisj Didioji kolegija. Teismo kole
gijos tam tikram laikui steigia komitetus.
2. Nagrinjant byl kolegijos ar Didiosios kolegijos posdyje ex offi-
cio dalyvauja teisjas, irinktas nuo byloje dalyvaujanios Auktosios
Susitarianiosios alies, arba, jeigu tokio nra ar jis negali posdiauti,
jos parinktas asmuo, kuris dalyvauja teisjo teismis.
3. Didij kolegij taip pat eina Teismo pirmininkas, jo pavaduoto
jai, kolegij pirmininkai ir kiti teisjai, parinkti pagal Teismo regla
ment. Kai byla Didiajai kolegijai perduodama pagal 43 straipsn,
n vienas sprendim primusioje kolegijoje buvs teisjas nedalyvauja
Didiosios kolegijos posdyje, iskyrus tos kolegijos pirminink bei
teisj, posdiavus nuo byloje dalyvaujanios Auktosios Susitarian
iosios alies.
28 straipsnis
KOMITET NEPRIIMTINOS PETICIJOS
Pagal 34 straipsn pateikt individuali peticij komitetas gali visais bal-
jsais pripainti nepriimtina arba ibraukti j i byl srao, jei toks nutari -
mas gali bti priimtas be tolesnio tyrimo. is nutarimas yra galutinis.
232 5. MOGAUS TEISS
29 straipsnis
KOLEGIJ NUTARIMAI DL PETICIJ PRIIMTINUMO IR ESMS
1. Jei joks nutarimas pagal 28 straipsn nepriimamas, kolegija sprendia
dl individuali peticij, pateikt pagal 34 straipsn, priimtinumo ir
esms.
2. Kolegija sprendia dl tarpvalstybini peticij, pateikt pagal 33
straipsn, priimtinumo ir esms.
3. Nutarimas dl priimtinumo priimamas atskirai, taiau iimtiniais at
vejais Teismas nusprendia ir kitaip.
30 straipsnis
BYLOS PERLEIDIMAS DIDIAJAI KOLEGIJAI
Kai kolegijos turima byla kelia sudting Konvencijos ar jos protokol
aikinimo klausim arba kai klausimo svarstymas kolegijoje gali slygoti ne-
suderinam su ankstesniu Teismo sprendimu rezultat, bet kuriuo metu iki
sprendimo primimo kolegija gali nutarti perleisti byl Didiajai kolegijai,
jei bylos alys tam neprietarauja.
31 straipsnis
DIDIOSIOS KOLEGIJOS GALIOJIMAI
Didioji kolegija savo posdiuose:
"a) priima sprendimus dl peticij, pateikt pagal 33 arba 34 straipsnius,
kai kolegija perleidia byl pagal 30 straipsn arba kai byla jai per-
duodama svarstyti pagal 43 straipsn; ir
b) svarsto praymus pateikti konsultacin ivad pagal 47 straipsn.
32 straipsnis
TEISMO JURISDIKCIJA
1. Teismo jurisdikcija apima visus ios Konvencijos ir jos protokol ai
kinimo bei taikymo klausimus, kurie jam pateikiami pagal 33, 34 ir
47 straipsnius.
2. Kilus ginui dl Teismo jurisdikcijos, Teismas pats j isprendia.
33 straipsnis
TARPVALSTYBINS BYLOS
Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis gali kreiptis Teism dl kiek-
vieno, jos manymu, kitos Auktosios Susitarianiosios alies padaryto Kon-
vencijos ir jos protokol nuostat paeidimo.
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 233
34 straipsnis
INDIVIDUALIOS PETICIJOS
Kiekvienas fizinis asmuo, nevyriausybin organizacija ar asmen grup,
teigiantys, kad jie yra vienos i Auktj Susitarianij ali padaryto Kon -
vencijoje ir jos protokoluose tvirtint teisi paeidimo auka, Teismui gali
pateikti individuali peticij. Auktosios Susitarianiosios alys sipareigoja
niekaip netrukdyti veiksmingai pasinaudoti ia teise.
35 straipsnis
PRIIMTINUMO SLYGOS
1. Teismas gali priimti byl nagrinti tik po to, kai pagal visuotinai pri
paintus tarptautins teiss principus buvo panaudotos visos valsty
bs vidaus teisins gynybos priemons, ir ne vliau kaip per eis m
nesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas paio
je valstybje.
2. Teismas nepriims nagrinti pagal 34 straipsn pateiktos peticijos, jei
i yra:
a) anonimin; arba
b) pagal savo esm tokia pat, koki Teismas jau svarst arba kokia
jau buvo perduota kitai tarptautinei tyrimo ar gino sprendimo ins
titucijai ir jeigu peticijoje nra joki bylai reikming nauj duo
men.
3. Teismas paskelbs nepriimtina kiekvien pagal 34 straipsn pateikt pe
ticij, jeigu manys, kad ta peticija nesuderinama su Konvencijos ir
jos protokol nuostatomis, yra aikiai nepagrsta arba pateikta piktnau
diaujant peticijos teise.
4. Teismas atmes kiekvien jam pateikt peticij, jeigu manys j esant
nepriimtin pagal straipsn. Toks sprendimas gali bti priimtas bet
kurioje proceso stadijoje.
36 straipsnis
TREIOSIOS ALIES DALYVAVIMAS
1. Auktoji Susitarianioji alis, kurios pilietis yra peticijos pateikjas,
kolegijai ar Didiajai kolegijai paskirtoje byloje turi teis pateikti ra
tikas pastabas ir dalyvauti Teismo posdiuose.
2. Teismo pirmininkas, kad teisingumas bt tinkamai gyvendintas, gali
paprayti bet kuri su byla nesusijusi Auktj Susitarianija al
arba bet kok kit suinteresuot asmen, kuris nra pareikjas bylo-
234 5. MOGAUS TEISS
je, ratu pateikti savo pastabas arba leisti jam dalyvauti Teismo pos -
diuose.
37 straipsnis
PETICIJOS IBRAUKIMAS I SRAO
1. Teismas gali kiekvienoje proceso stadijoje nutarti ibraukti peticij i
savo byl sra, kai aplinkybs leidia daryti ivad, kad:
a) pareikjas nebeketina palaikyti savo peticijos; arba
b) klausimas yra isprstas; arba
a) dl kokios nors kitos Teismo nustatytos prieasties nra pagrindo
toliau tirti peticij.
Taiau Teismas toliau nagrins peticij, jeigu tai reikalinga ger-
_banKonvencijojeyir jos protokoluose tvirtintas mogaus teises.
2. Teismas gali nutarti vl rayti peticij savo byl sra, jeigu ma
no, kad aplinkybs tai pateisina.
38 straipsnis
BYLOS NAGRINJIMAS IR TAIKAUS SUSITARIMO PROCESAS
1. Jeigu Teismas paskelbia jam pateikt peticij priimtina, jis:
a) kartu su ali atstovais toliau nagrinja byl, o prireikus imasi ty
rimo, kuriam veiksmingai atlikti suinteresuotos valstybs privalo
sudaryti visas reikiamas slygas;
b) pareikia ess pasirengs suteikti suinteresuotoms alims paslau
gas, kad byloje, laikantis Konvencijoje ir jos protokoluose apibr
t mogaus teisi, bt pasiektas taikus susitarimas.
2. 1 dalies b punkte nurodytas procesas yra slaptintas.
39 straipsnis
TAIKAUS SUSITARIMO PASIEKIMAS
Jeigu pavyksta pasiekti taik susitarim, Teismas ibraukia peticij i by l
Sfao prims sprendim, kuriame glaustai idstomi faktai ir pasiektas
usiTarimas.
40 straipsnis
POSDI VIEUMAS IR SUSIPAINIMAS SU DOKUMENTAIS
1. Teismo posdiai yra viei, nebent iimtinmis aplinkybmis Teismas
nusprendia kitaip.
2. Visuomen gali susipainti su kanceliarijos vadovui pateiktais doku-
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 235
mentais, iskyrus tuos atvejus, kai Teismo pirmininkas nusprendia
kitaip.
41 straipsnis
TEISINGAS ATLYGINIMAS
Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu
Auktosios Susitarianiosios alies statymai leidia tik i dalies atlyginti pa -
eidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai aliai
teising atlyginim.
42 straipsnis
KOLEGIJ SPRENDIMAI
Kolegij sprendimai tampa galutiniai pagal 44 straipsnio 2 dalies nuo-
statas.
43 straipsnis
BYLOS PERDAVIMAS SVARSTYTI DIDIAJAI KOLEGIJAI
1. Per tris mnesius nuo kolegijos sprendimo primimo dienos iimti-
Tiiais atvejais kiekviena bylos alis gali prayti byl perduoti svarstyti
Didiajai kolegijai.
2. Penki Didiosios kolegijos teisj komisija patenkina tok praym,
jeigu byloje keliamas sudtingas Konvencijos arba jos protokol ai
kinimo ar taikymo klausimas arba rimta visuotins svarbos problema.
3. Jei Komisija patenkina praym, Didioji kolegija isprendia byl pri
imdama sprendim.
44 straipsnis
GALUTINIAI SPRENDIMAI
1. Didiosios kolegijos sjirenjjmas,ya ! galutns.,
2. Kolegijos sprendimas tampa galutinis:
a) alims paskelbus, kad jos neprao perduoti bylos svarstyti Didia
jai kolegijai; ar
b) prajus trims mnesiams nuo sprendimo primimo dienos, jei ne
buvo praymo perduoti byl svarstyti Didiajai kolegijai; ar
c) Didiosios kolegijos teisj komisijai atmetus praym pagal 43
straipsn.
3. Galutinis sprendimas yra paskelbiamas vieai.
236 5. 2M0GAUS TEISS
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 237

45 straipsnis
50 straipsnis
SPRENDIM IR NUTARIM MOTYVAVIMAS
TEISMO ILAIDOS
1. Sprendimai ir nutarimai dl peticij priimtinumo ar nepriimtinumo yra
Teismo ilaidas atlygina Europos Taryba.
motyvuojami.
2. Jei sprendimas visikai ar i dalies neireikia vieningos teisj nuo
51 straipsnis
mons, kiekvienas teisjas turi teis pateikti atskirj nuomon.
TEISJ PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI
Vykdydami savo funkcijas teisjai turi teis naudotis privilegijomis ir imu-
46 straipsnis
nitetais, numatytais Europos Tarybos statuto 40 straipsnyje ir pagal jo nuo-
SPRENDIM PRIVALOMUMAS IR J VYKDYMAS
statas sudarytuose susitarimuose.
1. Auktosios Susitarianiosios alys sipareigoja vykdyti galutin Teis
mo sprendim kiekvienoje byloje, kurios alys jos yra.
2. Galutinis Teismo sprendimas siuniamas Ministr Komitetui, kuris pri
III SKYRIUS. VAIRIOS NUOSTATOS
iri jo vykdym.
52 straipsnis
47 straipsnis
GENERALINIO SEKRETORIAUS PAKLAUSIMAI
KONSULTACIN IVADA
Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus praymu kiekviena Auktoji
1. Ministr Komiteto praymu Teismas gali pateikti konsultacines iva
Susitarianioji alis turi pateikti paaikinimus dl to, kaip jos statymai u -
das Konvencijos ir jos protokol nuostat aikinimo teisiniais klau
tikrina veiksming vis ios Konvencijos nuostat gyvendinim.
simais.
2. Tokia ivada negali bti pateikta Konvencijos I skyriuje ir jos proto
53 straipsnis
koluose apibrt teisi ar laisvi turinio arba taikymo srities klau
PRIPAINT MOGAUS TEISI APSAUGA
simais ar kokiais nors kitais klausimais, kuriuos Teismas ar Ministr
Jokia ios Konvencijos nuostata negali bti laikoma ribojania kokias nors
Komitetas galt svarstyti dl bet kokios pagal Konvencij pateiktos
mogaus teises ir pagrindines laisves, tvirtintas pagal kurios nors Auktosios
peticijos.
Susitarianiosios alies statymus ar bet kok kit jos sudaryt tarptautin su -
3. Ministr Komiteto sprendimai prayti Teismo konsultacins ivados
sitarim.
priimami galiot dalyvauti Komitete atstov bals dauguma.
54 straipsnis
48 straipsnis
MINISTR KOMITETO GALIOS
TEISMO KOMPETENCIJA KONSULTUOTI
Jokia ios Konvencijos nuostata neriboja Ministr Komiteto gali, ku -
Teismas sprendia, ar Ministr Komiteto praymas pateikti konsultacin
rias jam suteik Europos Tarybos statutas.
ivad pagal 47 straipsn priklauso jo kompetencijai.
55 straipsnis
49 straipsnis
KIT GINO SPRENDIMO PRIEMONI ATSISAKYMAS
KONSULTACINI IVAD MOTYVAVIMAS
Auktosios Susitarianiosios alys susitaria, kad, iskyras specialaus su -
1. Teismo konsultacins ivados yra motyvuojamos.
sitarimo atvej, jos nesinaudos j tarpusavio santykiuose galiojaniomis su-
2. Jei konsultacins ivados visikai ar i dalies neireikia vieningos teis tartimis, susitarimais ar deklaracijomis, kad peticijomis, kitokiomis priemo -
j nuomons, kiekvienas teisjas turi teis pateikti atskirj nuomon. nmis, kurios nenumatytos ioje Konvencijoje, sprst dl ios Konvencijos
3. Teismo priimtos konsultacins ivados pateikiamos Ministr Komitetui. aikinimo ar taikymo kilus gin.
238 5. MOGAUS TEISS
56 straipsnis
TAIKYMAS TERITORIJOSE
1. Ratifikuodama Konvencij arba kada nors vliau kiekviena valstyb gali
pareikti, ratu pranedama apie tai Europos Tarybos Generaliniam Sek
retoriui, kad pagal io straipsnio 4 dal Konvencija taikoma visose ar kai
kuriose teritorijose, u kuri tarptautinius santykius ji yra atsakinga.
2. Konvencija iame praneime nurodytoje teritorijoje ar teritorijose si
galios trisdeimtj dien po to, kai Europos Tarybos Generalinis Sek
retorius bus gavs t praneim.
3. ios Konvencijos nuostatos tokiose teritorijose taikomos jas tinkamai
suderinus su tos alies galiojaniais statymais.
4. Kiekviena valstyb, padariusi pareikim pagal io straipsnio 1 dal
bet kada vliau gali vienos ar keli pareikime minim teritorij var
du pareikti, kad pripasta Teismo kompetencij nagrinti fizini as
men, nevyriausybini organizacij ar asmen grupi peticijas, pateik
tas laikantis Konvencijos 34 straipsnio.
57 straipsnis
ILYGOS
1. Kiekviena valstyb, pasiraydama i Konvencij arba deponuodama
ratifikacinius ratus, gali padaryti ilyg dl tam tikros Konvencijos nuo
statos, jei kuris nors tuo metu jos teritorijoje galiojantis statymas ne
atitinka tos nuostatos. Bendro pobdio ilygos pagal straipsn ne
leidiamos.
2. Kiekvienoje pagal straipsn padarytoje ilygoje glaustai idstomas
atitinkamas statymas.
58 straipsnis
DENONSAVIMAS
1. Auktoji Susitarianioji alis gali denonsuoti i Konvencij tik pra
jus penkeriems metams nuo tos dienos, kai ji tapo jos dalyve, ir pra
jus eiems mnesiams po praneimo isiuntimo Europos Tarybos Ge
neraliniam Sekretoriui, kuris apie tai pranea kitoms Auktosioms Su
sitarianiosioms alims.
2. Toks denonsavimas neatleidia Auktosios Susitarianiosios alies nuo
jos sipareigojim pagal i Konvencij dl kiekvieno akto, kuris ga
ljo tokius sipareigojimus paeisti ir kuris galjo bti padarytas iki
denonsavimo sigaliojimo.
3. Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, kuri nebebus Europos Tarybos
nar, tomis paiomis slygomis nebebus ir ios Konvencijos alis.
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 239
4. 4 - Pagal ankstesni dali nuostatas Konvencija gali bti denonsuo ta
kiekvienos teritorijos, kurioje ji veik pagal 56 straipsnio nuostatas,
atvilgiu.
59 straipsnis
PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS
1. i Konvencij gali pasirayti Europos Tarybos nars. Ji turi bti ra
tifikuojama. Ratifikaciniai ratai deponuojami Europos Tarybos Ge
neraliniam Sekretoriui.
2. i Konvencija sigalios deponavus deimtj ratifikacin rat.
3. Toms valstybms, kurios i Konvencij ratifikuos vliau, ji sigalios
joms deponavus savo ratifikacinius ratus.
4. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius prane visoms Europos Ta
rybos narms apie Konvencijos sigaliojim, apie j ratifikavusias vals
tybes ir apie visus vliau gautus ratifikacinius ratus.
Sudaryta 1950 met lapkriio 4 dien Romoje angl ir prancz kalbo -
mis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuo-
jami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai sig-
natarei siunia patvirtint jo nuora.
5.2.2 mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencijos protokolas Nr. 1
MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS
PROTOKOLAS NR. 1, I DALIES PAKEISTAS PROTOKOLU NR. 11*
Paryius, 1952 met kovo 20 diena
Straipsniams pavadinimai suteikti ir j tekstai pakeisti pagal Protokolo
Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo jo sigaliojimo 1998 m. lapkriio 1 d.
io Protokolo signatari, Europos Tarybos nari, vyriausybs, pasiryu-
sios imtis priemoni, kad bendromis pastangomis utikrint tam tikras tei -
ses ir laisves, ne tik tas, kurios jau yra trauktos mogaus teisi ir pagrin-
* Valstybs inios, 2000-11-10, Nr. 96, publ. Nr. 3016; Valstybs inios, 2001-02-23,
Nr. 17. Protokolas Nr. 1 Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1996 met gegus 24 dien.
240 5. MOGAUS TEISS
dini laisvi apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasira -
ytos 1950 met lapkriio 4 dien Romoje, I skyri, s u s i t a r :
1 straipsnis
NUOSAVYBS APSAUGA
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis netrukdomas naudotis sa-
vo nuosavybe. I nieko negali bti atimta jo nuosavyb, iskyrus tuos atve -
jus, kai tai yra btina visuomens interesams ir tik statymo nustatytomis s -
lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautins teiss principais.
Taiau ankstesns nuostatos jokiu bdu neriboja valstybs teiss taikyti
tokius statymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galt kontroliuoti
nuosavybs naudojim atsivelgdama bendrj interes arba kad garantuo t ratifikuos vliau, jis sigalios nuo ratifikacini rat deponavimo dienos.
mokesi, kit rinkliav ar baud mokjim.
2 straipsnis
TEIS MOKSL
Niekam neturi bti atimta teis moksl. Valstyb, rpindamasi vieti -
mu ir mokymu, sipareigoja gerbti tv teis parinkti savo vaikams vieti -
m ir mokym pagal savo religinius ir filosofinius sitikinimus.
3 straipsnis
TEIS J LAISVUS RINKIMUS
Auktosios Susitarianiosios alys sipareigoja pagrstais terminais orga -
nizuoti laisvus rinkimus, kai yra slaptai balsuojama, kad sudaryt tokias s -
lygas, kurios garantuot moni nuomons raikos laisv renkant statym
leidybos institucijas.
4 straipsnis
TAIKYMAS TERITORIJOSE
Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, pasiraydama ir ratifikuodama
Protokol arba bet kada vliau, gali pateikti Europos Tarybos Generali -
niam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, kokiu mastu ji sipa-
reigoja io Protokolo nuostatas taikyti tose pareikime nurodytose teritori -
jose, u kuri tarptautinius santykius ji yra atsakinga.
Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, pateikusi pareikim pagal anks-
tesn pastraip, gali tam tikrais laiko tarpais pateikti nauj pareikim, pa-
keiiant ankstesnio pareikimo slygas arba nutraukiant io Protokolo nuo-
stat taikym kurioje nors teritorijoje.
Pareikimas, pateiktas pagal straipsn, bus laikomas pateiktu pagal Kon-
vencijos 56 straipsnio 1 dal.
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 241
5 straipsnis
RYYS SU KONVENCIJA
Auktosios Susitarianiosios alys io Protokolo 1, 2, 3 ir 4 straipsnius
laikys papildomais Konvencijos straipsniais ir atitinkamai taikys visas Kon-
vencijos nuostatas.
6 straipsnis
PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS
Protokol gali pasirayti Europos Tarybos nars, Konvencijos signata -
rs; jis bus ratifikuotas kartu su Konvencija arba j jau ratifikavus. Jis siga -
lios deponavus deimtj ratifikacin rat. Toms valstybms, kurios Protokol
Ratifikaciniai ratai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekre -
toriui, kuris visoms kitoms valstybms narms prane, kokios valstybs
Protokol ratifikavo.
Sudaryta 1952 met kovo 20 dien Paryiuje angl ir prancz kalbo -
mis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuo -
jami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienos sig-
natars vyriausybei siunia patvirtint jo nuora.
5.2.3 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos protokolas Nr. 4
MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS
PROTOKOLAS NR . 4, UTIKRINANTIS TAM TIKRAS TEISES IR LAISVES , NE
TIK TAS, KURIOS JAU TVIRTINTOS KONVENCIJOJE
IR JOS PROTOKOLE NR. 1, I DALIES PAKEISTAS PROTOKOLU NR. 11*
Strasbras, 1963 met rugsjo 16 diena
Straipsniams pavadinimai suteikti ir j tekstai pakeisti pagal Protokolo
Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo jo sigaliojimo 1998 m. lapkriio 1 d.
io Protokolo signatari, Europos Tarybos nari, vyriausybs, pasiryusios
imtis priemoni, kad bendromis pastangomis utikrint tam tikras teises ir
laisves, ne tik tas, kurios jau trauktos mogaus teisi ir pa-
* Valstybs inios, 2000-11-10, Nr. 96, publ. Nr. 3016; Valstybs inios, 2001-02-23,
Nr. 17. Protokolas Nr. 4 Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1995 met birelio 20 dien.

242 5. MOGAUS TEISS
grindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasi-
raytos 1950 met lapkriio 4 dien Romoje, I skyri ir Konvencijos Proto-
kolo Nr. 1, pasirayto 1952 met kovo 20 dien Paryiuje, 1-3 straipsnius,
susitar:
1 straipsnis
DRAUDIMAS KALINTI DL SKOLOS
Niekam negali bti atimta laisv vien dl to, kad jis nestengia vykdyti
kokios nors sutartins prievols.
2 straipsnis
JUDJIMO LAISV
1. Kiekvienas asmuo, teistai esantis valstybs teritorijoje, turi teis, jo
je laisvai judti ir laisv pasirinkti gyvenamj viet.
2. Kiekvienas asmuo turi teis ivaiuoti i bet kurios alies, taip pat ir
i savosios.
3. i teisi gyvendinimui negali bti taikomi jokie apribojimai, isky
rus tuos, kuriuos nustato statymas ir kuri demokratinje visuome
nje reikia valstybs ar visuomens saugumui, vieajai tvarkai palai
kyti, nusikalstamumui sustabdyti, moni sveikatai ar moralei arba kit
asmen teisms ir laisvms apsaugoti.
4. 1 dalyje nurodytos teiss pagal statym atskirose srityse gali bti ap
ribotos, jei tai pateisina demokratins visuomens interesai.
3 straipsnis
DRAUDIMAS ISISTI PILIEIUS
1. Niekas negali bti, musis individuali ar kolektyvini priemoni, i
sistas i tos valstybs, kurios pilietis jis yra, teritorijos.
2. Niekam negali bti atimta teis atvykti tos valstybs, kurios pilietis
jis yra, teritorij.
4 straipsnis
DRAUDIMAS KOLEKTYVIAI ISISTI USIENIEIUS
Kolektyviai isisti usienieius yra draudiama.
5 straipsnis
TAIKYMAS TERITORIJOSE
1. Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, pasiraydama ar ratifikuoda-
ma Protokol arba bet kada vliau, gali pateikti Europos Tarybos
1
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 243
Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, kokiu
mastu ji sipareigoja io Protokolo nuostatas taikyti tose pareikime
nurodytose teritorijose, u kuri tarptautinius santykius ji yra atsa-
kinga.
2. Kiekviena Auktoji Susitarianioji alis, pateikusi pareikim pagal
ankstesn io straipsnio dal, gali tam tikrais laiko tarpais pateikti nauj
pareikim, pakeiiant ankstesnio pareikimo slygas arba nutraukiant
io Protokolo nuostat taikym kurioje nors teritorijoje.
3. Pareikimas, pateiktas pagal straipsn, bus laikomas pateiktu pagal
Konvencijos 56 straipsnio 1 dal.
4. Kiekvienos valstybs teritorija, kurioje is Protokolas taikomas pagal
tos valstybs ratifikacin rat ar jo pripainimo dokument, ir kiek
viena teritorija, kurioje Protokolas taikomas tai valstybei pateikus pa
reikim pagal straipsn, apibdinant valstybs teritorij pagal 2 ir
3 straipsnius yra laikomos atskiromis teritorijomis.
5. Kiekviena valstyb, padariusi pareikim pagal i straipsnio 1 ir 2 da
lis, bet kada vliau gali vienos ar keli pareikime minim teritorij
vardu pareikti, kad pripasta Teismo kompetencij nagrinti asme
n, nevyriausybini organizacij ar asmen grupi peticijas, pateik
tas laikantis Konvencijos 34 straipsnio, dl vis ar kai kuri i \-
io Protokolo straipsni.
6 straipsnis
RYYS SU KONVENCIJA
Auktosios Susitarianiosios alys io Protokolo 1-5 straipsnius laikys
papildomais Konvencijos straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvenci -
jos nuostatas.
7 straipsnis
PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS
1. Protokol gali pasirayti Europos Tarybos nars, Konvencijos sig
natars; jis bus ratifikuotas kartu su Konvencija arba j jau ratifika
vus. Jis sigalios deponavus penktj ratifikacin rat. Toms valsty
bms, kurios Protokol ratifikuos vliau, jis sigalios nuo ratifikaci
ni rat deponavimo dienos.
2. Ratifikaciniai ratai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sek
retoriui, kuris visoms kitoms valstybms narms prane, kokios vals
tybs Protokol ratifikavo.
244
Tai patvirtindami toliau nurodyti savo vyriausybi atitinkamai galioti as-
menys pasira Protokol.
Sudaryta 1963 met rugsjo 16 dien Strasbre angl ir prancz kal -
bomis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi depo -
nuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai
valstybei signatarei siunia patvirtint jo nuora.
5.2.4 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos protokolas Nr. 6
MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS
PROTOKOLAS NR. 6 DL MIRTIES BAUSMS PANAIKINIMO, I DALIES
PAKEISTAS PROTOKOLU NR. 11*
Strasbras, 1983 met balandio 28 diena
Straipsniams pavadinimai suteikti ir j tekstai pakeisti pagal Protokolo
Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo j sigaliojimo 1998 m. lapkriio
1 d.
Valstybs, Europos Tarybos nars, io mogaus teisi ir pagrindini lais vi
apsaugos konvencijos (toliau vadinamos Konvencija), pasiraytos 1950 met
lapkriio 4 dien Romoje, Protokolo signatars, bdamos sitikinusios, kad
daugelyje valstybi, Europos Tarybos nari, vykstantys pokyiai irei kia
bendr tendencij, palanki panaikinti mirties bausm,
susitar:
1 straipsnis
MIRTIES BAUSMS PANAIKINIMAS
Mirties bausm panaikinama. Niekas negali bti nuteistas mirties baus-
me, ir ji niekam nevykdoma.
* Valstybs inios, 1999-07-14, Nr. 61, publ. Nr. 1978. Protokolas Nr. 6 Lietuvos Res-
publikos atvilgiu sigaliojo 1999 met rugpjio 1 dien.
5. MOGAUS TEISS
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 245
2 straipsnis
MIRTIES BAUSM KARO METU
Valstyb turi teis savo statymuose nustatyti mirties bausm u veiks-
mus karo metu arba atsiradus neivengiamam pavojui kilti karui; tokia baus -
m gali bti taikoma tik statym nustatytais atvejais ir pagal j nuostatas.
Atitinkama valstyb privalo praneti Europos Tarybos Generaliniam Sekre -
toriui toki statym nuostatas dl mirties bausms.
3 straipsnis
UDRAUDIMAS NUKRYPTI NUO SIPAREIGOJIM
Neleidiama nukrypti nuo io Protokolo nuostat remiantis Konvencijos
15 straipsniu.
4 straipsnis
ILYG UDRAUDIMAS - 1
Dl io Protokolo nuostat negali bti joki ilyg pagal Konvencijos
57 straipsn.
5 straipsnis
TAIKYMAS TERITORIJOSE
1.
Kiekviena valstyb, pasiraydama arba deponuodama ratifikacin ra -
t, primimo ar patvirtinimo dokument, gali nurodyti vien ar kelias
teritorijas, kuriose bus taikomos io Protokolo nuostatos. Kiekviena
valstyb vliau bet kuriuo metu gali pateikti Europos Tarybos
Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, jog is
Protokolas dar taikomas kurioje nors kitoje jame nurodytoje terito -
rijoje. Protokolas toje teritorijoje sigalioja pirmj kito mnesio die n
nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok pareikim.
Kiekvienas pareikimas dl jame nurodytos kokios nors teritorijos, pa-
teiktas pagal dvi ankstesnes io straipsnio dalis, gali bti atauktas in -
formuojant apie tai Generalin Sekretori.
Ataukimas sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos,
kai Generalinis Sekretorius gauna tok praneim.
6 straipsnis
RYYS SU KONVENCIJA
 Valstybs dalyvs io Protokolo 1 - 5 straipsnius laikys Konvencijos pa-
pildomais straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas.
246 5. MOGAUS TEISS
7 straipsnis
PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS
Protokol gali pasirayti valstybs, Europos Tarybos nars, Konven -
cijos signatars. Jis gali bti ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas. Valstyb,
Europos Tarybos nar, negali io Protokolo ratifikuoti, priimti ar patvirtinti,
jei kartu ar anksiau neratifikavo Konvencijos. Protokolo ratifikaciniai ra -
tai, primimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Ge -
neraliniam Sekretoriui.
8 straipsnis
SIGALIOJIMAS
1. is Protokolas sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos,
kai penkios valstybs, Europos Tarybos nars, pareikia sutinkanios
prisijungti prie Protokolo pagal 7 straipsnio nuostatas.
2. Kiekvienai valstybei narei, kuri vliau pareik sutinkanti prisijungti
prie io Protokolo, jis sigalios pirmj kito mnesio dien nuo tos
dienos, kai buvo deponuoti ratifikacinis ratas, primimo ar patvirti
nimo dokumentai.
9 straipsnis
DEPOZITARO FUNKCIJOS
Europos Tarybos Generalinis Sekretorius valstybms, Tarybos narms,
pranea apie:
a) kiekvien pasiraym;
b) kiekvieno ratifikacinio rato, primimo ar patvirtinimo dokumento de
ponavim;
c) kiekvien io Protokolo sigaliojimo dat pagal jo 5 ir 8 straipsnius;
d) kiekvien kit akt, pareikim ar praneim, susijus su iuo Proto
kolu.
Tai patvirtindami toliau nurodyti savo vyriausybi atitinkamai galioti as-
menys pasira Protokol.
Sudaryta 1983 met balandio 28 dien Strasbre angl ir prancz kal-
bomis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi depo -
nuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai
valstybei, Europos Tarybos narei, siunia patvirtint jo nuora.
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 247
5.2.5 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos protokolas Nr. 7
MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS
PROTOKOLAS NR. 7, I DALIES PAKEISTAS PROTOKOLU NR. 11*
Strasbras, 1984 m. lapkriio 22 diena
Straipsniams pavadinimai suteikti ir j tekstai pakeisti pagal Protokolo
Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo j sigaliojimo 1998 m. lapkriio 1 d.
Valstybs, Europos Tarybos nars, io Protokolo signatars, pasiryusios
imtis priemoni, kad bendromis pastangomis utikrint tam tikras teises ir
laisves, numatytas mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konven-
cijoje (toliau vadinamoje Konvencija), pasiraytoje 1950 met lapkriio 4
dien Romoje,
susitar:
1 straipsnis
PROCEDRINS GARANTIJOS USIENIEI ISIUNTIMO ATVEJU
1. Usienietis, teistai gyvenantis valstybs teritorijoje, gali bti isistas
tik vykdant pagal statym priimt sprendim; jam yra leidiama:
a) pateikti argumentus prietaraujant savo isiuntimui;
b) reikalauti, kad jo byla bt perirta; ir
a) dl to reikalauti, kad bt pristatytas kompetenting institucij
arba tokios institucijos specialiai paskirtiems vienam ar keliems as
menims.
2. Usienietis gali bti isistas i alies nepasinaudojs io straipsnio
1 dalies a, b ir c punktuose nurodytomis teismis, jeigu j isisti yra
btina vieosios tvarkos ar valstybs saugumo interesais.
2 straipsnis
TEIS APSKSTI BAUDIAMOSIOSE BYLOSE
1. Kiekvienas asmuo, teismo nuteistas u nusikaltim, turi teis reika -
lauti, kad auktesn teismin instancija perirt jo kaltinamj nu-
* Valstybs inios, 2000-11-10, Nr. 96, publ. Nr. 3016; Valstybs inios, 2001-02-23,
Nr. 17. Protokolas Nr. 7 sigaliojo Lietuvos Respublikos atvilgiu 1995 met rugsjo 1 dien.
248 5. MOGAUS TEISS
osprend ar bausm. ios teiss gyvendinim, taip pat io gyvendi -
nimo pagrind nustato statymas.
2. Lengvesni nusikaltim atvejais iai teisei gali bti taikomos iim -
tys, jei tai nustatyta statymo arba jei asmuo pirmojoje teismo ins -
tancijoje buvo nuteistas auktesns instancijos teismo, arba jei jis
buvo pripaintas kaltu ir nuteistas inagrinjus skund dl jo itei -
sinimo.
3 straipsnis
ALOS ATLYGINIMAS DL KLAIDINGO NUOSPRENDIO
Jeigu asmuo galutiniu nuosprendiu nuteisiamas u nusikaltim, o vliau
nuosprendis panaikinamas arba asmuo iteisinamas dl to, kad koks nors nau -
jas ar naujai paaikjs faktas neginijamai rodo, jog teismas padar klaid,
tai asmeniui, atlikusiam bausm pagal nuosprend, imokama kompensa -
cija pagal statym arba praktik, galiojani atitinkamoje valstybje, jeigu
nerodoma, kad atitinkamu laiku neinomas faktas nebuvo iaikintas tik dl
to asmens kalts arba i dalies dl jos.
4 straipsnis
TEIS NEBOTI DUKART TEISIAMAM AR NUBAUSTAM U T PAT NUSIKALTIM
1. Niekas negali bti tos paios valstybs institucij vl persekiojamas
ar baudiamas u nusikaltim, dl kurio jis jau buvo iteisintas arba
nuteistas nuosprendiu pagal tos valstybs statymus ir baudiamj
proces.
2. Ankstesns io straipsnio dalies nuostatos nedraudia atnaujinti by
los proceso pagal tos valstybs statymus ir baudiamj proces tuo
atveju, kai ikyla nauji ar naujai paaikj faktai ar nustatomos es
mins ankstesnio proceso klaidos, galjusios turti reikms bylos
baigiai.
3. Neleidiama nukrypti nuo io straipsnio remiantis Konvencijos 15
straipsniu.
5 straipsnis
SUTUOKTINI LYGYB
Sutuoktiniai turi lygias civilins teiss pobdio teises ir atsakomyb tar -
pusavio santykiuose bei savo vaik atvilgiu tiek santuok sudarius ir jai
tsiantis, tiek j nutraukus. is straipsnis netrukdo valstybms imtis toki
priemoni, kokios yra btinos vaik interesams ginti.
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 249
6 straipsnis TAIKYMAS
TERITORIJOSE
1. Kiekviena valstyb, pasiraydama arba deponuodama ratifikacin ra
t, primimo ar patvirtinimo dokument, gali nurodyti vien ar kelias
teritorijas, kuriose bus taikomos io Protokolo nuostatos, ir kartu nu
rodyti priemones, pareigojanias ias nuostatas gyvendinti vienoje ar
keliose teritorijose.
2. Kiekviena valstyb vliau bet kuriuo metu gali pateikti Europos Ta
rybos Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, jog
is Protokolas dar taikomas kokioje nors kitoje jame nurodytoje teri
torijoje. Protokolas toje teritorijoje sigalioja pirmj kito mnesio die
n prajus dviem mnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekre
torius gauna tok pareikim.
3. Kiekvienas pareikimas dl jame nurodytos kokios nors teritorijos,
pateiktas pagal dvi ankstesnes io straipsnio dalis, gali bti atauk
tas arba pakeistas informuojant apie tai Generalin Sekretori. Atau
kimas arba pakeitimas sigalioja pirmj mnesio dien prajus dviem
mnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok pra
neim.
4. Pareikimas, pateiktas pagal straipsn, bus laikomas pateiktu pagal
Konvencijos 56 straipsnio 1 dal.
5. Kiekvienos valstybs teritorija, kurioje is Protokolas taikomas pagal
tos valstybs ratifikacin rat, jo primimo ar patvirtinimo dokument,
ir kiekviena teritorija, kurioje Protokolas taikomas tai valstybei pa
teikus pareikim pagal straipsn, apibdinant valstybs teritorij pa
gal 1 straipsn yra laikomos atskiromis teritorijomis.
6. Kiekviena valstyb, padariusi pareikim pagal io straipsnio 1 ir 2
dalis, bet kada vliau gali vienos ar keli pareikime minim terito
rij vardu pareikti, kad pripasta Teismo kompetencij nagrinti fi
zini asmen, nevyriausybini organizacij ar asmen grupi petici
jas, pateiktas laikantis Konvencijos 34 straipsnio, dl io Protokolo
1-5 straipsni.
7 straipsnis
RYYS SU KONVENCIJA
Valstybs dalyvs io Protokolo 1-6 straipsnius laikys Konvencijos pa-
pildomais straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas.
250 5. MOGAUS TEISS
8 straipsnis
PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS
Protokol gali pasirayti valstybs, Europos Tarybos nars, Konven-
cijos signatars. Jis bus ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas. Valstyb, Eu -
ropos Tarybos nar, negali io Protokolo ratifikuoti, priimti ar patvirtinti, jei
kartu ar anksiau neratifikavo Konvencijos. Protokolo ratifikaciniai ratai,
primimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Gene-
raliniam Sekretoriui.
9 straipsnis
SIGALIOJIMAS
1. is Protokolas sigalioja pirmj mnesio dien prajus dviem mne
siams nuo tos dienos, kai septynios valstybs, Europos Tarybos nars, pa
reikia sutinkanios prisijungti prie Protokolo pagal 8 straipsnio nuostatas.
2. Kiekvienai valstybei narei, kuri vliau pareik sutinkanti prisijungti prie
io Protokolo, jis sigalios pirmj mnesio dien prajus dviem mnesiams
nuo tos dienos, kai buvo deponuoti ratifikacinis ratas, primimo ar patvir
tinimo dokumentai.
10 straipsnis
DEPOZITARO FUNKCIJOS
Europos Tarybos Generalinis Sekretorius visoms valstybms, Europos Ta-
rybos narms, pranea apie:
a) kiekvien pasiraym;
b) kiekvieno ratifikacinio rato, primimo ar patvirtinimo dokumento de
ponavim;
c) kiekvien io Protokolo sigaliojimo dat pagal jo 6 ir 9 straipsnius;
d) kiekvien kit akt, pareikim ar praneim, susijus su iuo Proto
kolu.
Tai patvirtindami toliau nurodyti savo vyriausybi atitinkamai galioti as-
menys pasira Protokol.
Sudaryta 1984 met lapkriio 22 dien Strasbre angl ir prancz kal -
bomis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi depo -
nuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai
valstybei, Europos Tarybos narei, siunia patvirtint jo nuora.
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 251
5.2.6 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos protokolas Nr. 12
MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS
PROTOKOLAS NR. 12*
Roma, 2000 met lapkriio 4 diena
Nesigaliojo: pagal 2003 m. birelio 4 d. duomenis Protokol ratifikavo
4 valstybs (Lietuva kol kas nepasira ir neratifikavo)
Valstybs, Europos Tarybos nars, io Protokolo signatars,
atsivelgdamos pamatin princip, pagal kur visi asmenys yra lygs
prie statym ir turi bti lygiai statymo ginami;
pasiryusios imtis tolimesni ingsni vis reikiam priemoni, kad ska -
tint vis asmen lygyb kolektyviai utikrindamos bendro diskriminacijos
draudimo gyvendinim mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos kon-
vencijos, pasiraytos 1950 met lapkriio 4 dien Romoje (toliau vadina -
moje Konvencija") priemonmis;
patvirtindamos, kad nediskriminacijos principas neukerta kelio Valsty-
bms Dalyvms imtis priemoni tam, kad jos skatint visik ir veiksming
lygyb su slyga, kad tokioms priemonms yra objektyvus ir protingas pa -
teisinimas,
susitar:
1 straipsnis
BENDRAS DISKRIMINACIJOS DRAUDIMAS
1. Naudojimasis bet kokia teise, numatyta statyme utikrinamas be diskri-
minacijos dl kokio nors pagrindo, tokio, kaip lytis, ras, odos spalva,
kalba, religija, politins ar kitokios pairos, tautin ar socialin kilm,
susisiejimas su tautine mauma, nuosavyb, gimimas ar kitoks statusas.
* Versta i: Protocol No. 12 to the Convention for the Protection of Human Rights and
Fundamentai Freedoms ETS No. : 177. Council of Europe portal http://conventions.coe.int/
Treaty/EN/CadreListeTraites.htm. Protokolas Nr.12 2003 m. birelio 4 d., kai buvo baigiamas
rengti is rinkinys, dar nesigaliojo, o Lietuvos Respublika jo nepasira ir neratifikavo. Tuo
metu j ratifikavo 4 valstybs, taiau kad jis sigaliot reikia, kad jo dalyvmis tapt 10 vals -
tybi pagal Protokolo 5 str.
252 5. MOGAUS TEISS
2. Jokia valdios institucija negali nieko diskriminuoti tais pagrindais,
kurie nurodyti 1 dalyje.
2 straipsnis
TAIKYMAS TERITORIJOSE
1. Kiekviena valstyb, pasiraydama arba deponuodama ratifikacin ra-
t, primimo ar patvirtinimo dokument, gali nurodyti vien ar kelias
teritorijas, kuriose bus taikomos io Protokolo nuostatos.
2. Kiekviena valstyb vliau bet kuriuo metu gali pateikti Europos Ta
rybos Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta,
jog is Protokolas dar taikomas kurioje nors kitoje jame nurodytoje
teritorijoje. Protokolas toje teritorijoje sigalioja pirmj kito mne
sio dien nuo tos dienos, kai pasibaigia trij mnesi terminas nuo
datos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok pareikim.
3. Kiekvienas pareikimas dl jame nurodytos kokios nors teritorijos,
pateiktas pagal dvi ankstesnes io straipsnio dalis, gali bti atauk
tas informavus apie tai Generalin Sekretori. Ataukimas sigalioja
pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai pasibaigia trij m
nesi terminas nuo datos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok pra
neim.
4. Pareikimas, padarytas pagal straipsn, yra laikomas padarytu pa
gal Konvencijos 56 straipsnio 1 dal.
5. Bet kuri valstyb, padariusi pareikim pagal io straipsnio 1 ir 2 da
l, gali bet kada pareikti, kad ji pripasta Teismo kompetencij vie
nai ar kelioms teritorijoms priimti peticijas i atskir asmen, nevy
riausybini organizacij ar asmen grupi, kaip tai yra numatyta Kon
vencijos 34 straipsnyje dl io Protokolo 1 straipsnio.
3 straipsnis
RYYS SU KONVENCIJA
Valstybs dalyvs io Protokolo 1 ir 2 straipsnius laikys Konvencijos pa-
pildomais straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas.
4 straipsnis
PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS
Protokol gali pasirayti valstybs, Europos Tarybos nars, Konven-
cijos signatars. Jis gali bti ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas. Valstyb,
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 253
Europos Tarybos nar, negali io Protokolo ratifikuoti, priimti ar patvirtin -
ti, jei kartu ar anksiau neratifikavo Konvencijos. Protokolo ratifikaciniai
ratai, primimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos
Generaliniam Sekretoriui.
5 straipsnis
SIGALIOJIMAS
1. is Protokolas sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos,
kai pasibaigia trij mnesi terminas nuo datos, kai deimt valstybi,
Europos Tarybos nari, pareikia sutinkanios prisijungti prie Proto
kolo pagal 4 straipsnio nuostatas.
2. Kiekvienai valstybei narei, kuri vliau pareik sutinkanti prisijungti
prie io Protokolo, jis sigalios pirmj kito mnesio dien nuo tos
dienos, kai pasibaigia trij mnesi terminas nuo datos, kai buvo de
ponuoti ratifikacinis ratas, primimo ar patvirtinimo dokumentai.
6 straipsnis
DEPOZITARO FUNKCIJOS
Europos Tarybos Generalinis Sekretorius valstybms, Europos Tarybos
narms, pranea apie:
a) kiekvien pasiraym;
b) kiekvieno ratifikacinio rato, primimo ar patvirtinimo dokumento de
ponavim;
c) kiekvien io Protokolo sigaliojimo dat pagal jo 2 ir 5 straipsnius;
d) kiekvien kit akt, pareikim ar praneim, susijus su iuo Proto
kolu.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti savo vyriausybi atitinkamai galioti as -
menys pasira Protokol.
Sudaryta 2000 met lapkriio 4 dien Romoje angl ir prancz kalbo -
mis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuo -
jami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai vals-
tybei, Europos Tarybos narei, siunia patvirtint jo nuora.
 254 5. MOGAUS TEISS
5.2.7 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos protokolas Nr. 13
MOGAUS TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS
PROTOKOLAS N R . 13 DL MIRTIES BAUSMS PANAIKINIMO VISAIS ATVEJAIS*
[Vilnius, pasira 3.V.2002]
Valstybs, Europos Tarybos nars, io Protokolo signatars,
sitikinusios, kad kiekvieno asmens teis gyvyb yra pagrindin verty -
b demokratinje visuomenje ir kad mirties bausms panaikinimas yra b-
tinas apsaugant i teis bei visikam neatskiriamo mogaus orumo pripai-
nimui;
siekdamos sustiprinti teiss gyvyb apsaug, garantuojam mogaus tei -
si ir pagrindini laisvi konvencijoje pasiraytoje Romoje 1950 m. lapkri-
io 4 d. (toliau vadinama Konvencija");
konstatuodamos, kad Konvencijos Protokolas Nr. 6 dl mirties bausms
panaikinimo, pasiraytas Strasbre 1983 m. balandio 28 d. neudraudia
mirties bausms dl veiksm atlikt karo atveju ar esant realiai karo grs -
mei;
pasiryusios engti galutin ingsn mirties bausms udraudimui visais
atvejais,
susitar:
1 straipsnis
MIRTIES BAUSMS PANAIKINIMAS
Mirties bausm panaikinama. Niekas negali bti nuteistas mirties baus -
me ir ji niekam nevykdoma.
2 straipsnis
NUKRYPIM DRAUDIMAS
Neleidiama nukrypti nuo io Protokolo nuostat remiantis Konvencijos
15 straipsniu.
* Versta i: Protocol No. 13 to the Convention for the Protection of Human Rights and
Fundamentai Freedoms, concerning the abolition of the death penalty in all circumstances ETS
n : 187. Council of Europe portal http://conventionsxoe.int/Treatv/EN/CadreListeTraites.htrr] .
Protokolas Nr. 13 sigalios 2003 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublika Protokol pasira
2002 m. gegus 3 d., taiau 2003 m. birelio 4 d., kai buvo baigiamas rengti is rinkinys,
Lietuvos Respublika jo dar nebuvo ratifikavusi.
5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai 255
3 straipsnis
ILYG DRAUDIMAS
Dl io Protokolo nuostat negali bti joki ilyg pagal Konvencijos
57 straipsn.
4 straipsnis
TAIKYMAS TERITORIJOSE
1. Kiekviena valstyb, pasiraydama arba deponuodama ratifikacin ra
t, primimo ar patvirtinimo dokument, gali nurodyti vien ar kelias
teritorijas, kuriose bus taikomos io Protokolo nuostatos.
2. Kiekviena valstyb vliau bet kuriuo metu gali pateikti Europos Tary
bos Generaliniam Sekretoriui pareikim, kuriame bt nurodyta, jog
is Protokolas dar taikomas kurioje nors kitoje jame nurodytoje terito
rijoje. Protokolas toje teritorijoje sigalioja pirmj kito mnesio dien
nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok pareikim.
3. Kiekvienas pareikimas dl jame nurodytos kokios nors teritorijos, pa
teiktas pagal dvi ankstesnes io straipsnio dalis, gali bti atauktas in
formuojant apie tai Generalin Sekretori. Ataukimas sigalioja pir
mj kito mnesio dien nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius
gauna tok praneim.
5 straipsnis
RYYS SU KONVENCIJA
Valstybs dalyvs io Protokolo 1-4 straipsnius laikys Konvencijos pa-
pildomais straipsniais ir atitinkamai taikys visas Konvencijos nuostatas.
6 straipsnis
PASIRAYMAS IR RATIFIKAVIMAS
Protokol gali pasirayti valstybs, Europos Tarybos nars, Konven -
cijos signatars. Jis gali bti ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas. Valstyb,
Europos Tarybos nar, negali io Protokolo ratifikuoti, priimti ar patvirtinti,
jei kartu ar anksiau neratifikavo Konvencijos. Protokolo ratifikaciniai ra -
tai, primimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Ge -
neraliniam Sekretoriui.
7 straipsnis
SIGALIOJIMAS
1. is Protokolas sigalioja pirmj kito mnesio dien nuo tos dienos,
kai pasibaigia trij mnesi terminas nuo datos, kai deimt valstybi,
256 5. MOGAUS TEISS

Europos Tarybos nari, pareikia sutinkanios prisijungti prie Proto-

kolo pagal 6 straipsnio nuostatas.
2. Kiekvienai valstybei narei, kuri vliau pareik sutinkanti prisijungti
prie io Protokolo, jis sigalios pirmj kito mnesio dien nuo tos
dienos, kai pasibaigia trij mnesi terminas nuo datos, kai buvo de -
ponuotas jos ratifikacinis ratas arba primimo ar patvirtinimo doku-
mentai.

8 straipsnis DEPOZITARO
FUNKCIJOS 6
Europos Tarybos Generalinis Sekretorius valstybms, Europos Tarybos
narms, pranea apie: ATSAKOMYB
a) kiekvien pasiraym; TARPTAUTINJE TEISJE
a) kiekvieno ratifikacinio rato, primimo ar patvirtinimo dokumento de
ponavim;
b) kiekvien io Protokolo sigaliojimo dat pagal jo 4 ir 7 straipsnius;
b) kiekvien kit akt, pareikim ar praneim, susijus su iuo Proto
kolu.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti savo vyriausybi atitinkamai galioti as -

menys pasira Protokol.

Sudaryta 2002 met gegus 3 dien Vilniuje angl ir prancz kalbo -

mis. Abu tekstai yra vienodai autentiki ir vienu egzemplioriumi deponuo -
jami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis Sekretorius kiekvienai vals-
tybei, Europos Tarybos narei, siunia patvirtint jo nuora.
258 6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE 6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus principai ir normos 259

6.1 PAGRINDINIAI VALSTYBI ATSAKOMYBS 3 straipsnis

U TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMUS VALSTYBS VEIKSM KVALIFIKAVIMAS TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMU
PRINCIPAI IR NORMOS Valstybs veiksmai kvalifikuojami tarptautins teiss paeidimu pagal
tarptautin teis. Toks" kvalifikavimas nesikeiia dl to, kad pagal vidaus teis
valstybs veiksmai kvalifikuojami kaip teisti.

VALSTYBI ATSAKOMYBS U TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMUS

STRAIPSNI PROJEKTAS
JUNGTINI TAUT TARPTAUTINS TEISS KOMISUOS PATVIRTINTAS JOS
53 SESIJOJE (2001)*
VALSTYBI ATSAKOMYB
U TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMUS
PIRMOJI DALIS. VALSTYBS VYKDYTAS
TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMAS
1 SKYRIUS. BENDRIEJI PRINCIPAI
1 straipsnis
VALSTYBS ATSAKOMYB U JOS VYKDYT TARPTAUTINS TEISS PAEIDIM
Bet koks valstybes vykdytas tarptautins teiss paeidimas utraukia ios
valstybs tarptautin atsakomyb.
2 straipsnis
VALSTYBS JVYKDYTO TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMO ELEMENTAI
Valstyb vykdo tarptautins teiss paeidim, kai jos veika, pasireikianti
veikimu ar neveikimu:
( , (a) priskiriama iai valstybei pagal tarptautin teis; ir \.(b)yra
ios valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas.
* Versta i: Report of the International Law Commission on the work of its Fifty-third
session, Official Records of the General Assembly, Fifty-sixth session, Supplement No. 10
(A/56/10), chp.IV.E.l), November 2001, p. 43-59. Draft articles on Responsibility of States
for international ly wrongful acts adopted by the International Law Commission at its fifty-
third session (2001) (extract from the Report of the International Law Commission on the
work of its Fifty-third session, Official Records of the General Assembly, Fifty-sixth session,
Supplement No. 10 (A/56/10), chp.IV.E.l). November 2001 (E. Text of the draft articles on
Responsibility of States for internationally vvrongful acts)
11 SKYRIUS. VEIKOS PRISKYRIMAS VALSTYBEI
4 straipsnis
VALSTYBS ORGAN VEIKA
1. Bet kurio valstybs organo veika pagal tarptautin teis laikoma ios
valstybs veika nepriklausomai nuo to, ar is organas vykdo statym
leidimo, vykdomsias, teismines ar kurias nors kitas funkcijas, taip
pat nepriklausomai nuo to, koki padt jis uima ios valstybs or
ganizavimo struktroje, ir ar is organas yra centrins vyriausybs ar
valstybs teritorinio vieneto organas.
2. Organo svoka apima bet kuri asmen ar vienet, kuris turi organo
status pagal ios valstybs vidaus teis.
5 straipsnis
ASMEN AR VIENET, VYKDANI TAM TIKRUS
VALSTYBINS VALDIOS ELEMENTUS, ELGESYS
Elgesys asmens ar vieneto, kuris nra valstybs organas pagal 4 straips-
n, taiau kuris pagal ios valstybs teis galiotas vykdyti valstybins val -
dios tam tikrus elementus laikomas valstybs veika su slyga, kad is as -
muo ar vienetas veikia turdamas tok status konkreioje situacijoje.
6 straipsnis
ELGESYS VIENOS VALSTYBS ORGAN, SUTEIKT KITAI VALSTYBEI
Elgesys vienos valstybs organo, suteikto kitai valstybei, laikomas ios
kitos valstybs veika pagal tarptautin teis, su slyga, kad is organas vyk d
valstybs, kuriai jis suteiktas, valstybins valdios elementus.
7 straipsnis
VALDIOS PERENGIMAS AR INSTRUKCIJ PAEIDIMAS
Valstybs organo, arba asmens ar vieneto, galioto vykdyti tam tikrus vals-
tybins valdios elementus, laikomas valstybs veika pagal tarptautin tei-
260 6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE
6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus principai ir normos 261

s, su slyga, kad is organas, asmuo ar vienetas veikia turdamas tok sta -

111 SKYRIUS. TARPTAUTINIO SIPAREIGOJIMO PAEIDIMAS
tus net tada, kai jis perengia savo galiojimus ar paeidia instrukcijas.
12 straipsnis
8 straipsnis
TARPTAUTINIO SIPAREIGOJIMO PAEIDIMO BUVIMAS
ELGESYS, KURIAM VADOVAUJA AR KURI KONTROLIUOJA VALSTYB
Valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas yra tada, kai ios vals -
Asmens ar asmen grups elgesys laikomas valstybs veika pagal tarp-
tybs veika neatitinka to, ko i jos reikalauja is sipareigojimas, nepriklau -
tautin teis su slyga, kad is asmuo ar i asmen grup faktikai veikia
somai nuo sipareigojimo altinio ar pobdio.
vykdydami valstybs instrukcijas arba jos vadovaujami ar kontroliuojami to-
kio elgesio metu. 13 straipsnis
VALSTYBS GALIOJANTIS SIPAREIGOJIMAS
9 straipsnis
Valstybs veika nra jos tarptautinio sipareigojimo paeidimas, jeigu jos
ELGESYS, ATLIEKAMAS SITUACIJOSE,
atlikimo metu is sipareigojimas jos nepareigoja.
KAI VALSTYBINS VALDIOS INSTITUCIJ NRA AR JOS NEFUNKCIONUOJA
Asmens ar asmen grups elgesys laikomas valstybs veika pagal tarp- 14 straipsnis
tautin teis, su slyga, kad is asmuo ar asmen grup faktikai vykdo vals -
TARPTAUTINIO SIPAREIGOJIMO PAEIDIMO TSTINUMAS
tybins valdios elementus situacijoje, kai valstybins valdios institucij nra
1. Valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas vyksta tuo metu, kai
ar jos nefunkcionuoja, taiau aplinkybs reikalauja tokius valdios elemen -
atliekama jos veika, kuri neturi tstinio pobdio net tada, kai ios
tus gyvendinti.
veikos pasekms tsiasi.
2. Valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimo tstinio pobdio veika
10 straipsnis
apima vis laikotarp, kur i veika tsiasi ir neatitinka io tarptauti
SUKILLIU AR KITOKIO JUDJIMO ELGESYS
nio sipareigojimui.
1. Sukilli judjimo, kuris tampa nauja valstybs valdia, elgesys lai
3. Valstybs tarptautinio sipareigojimo, kuris reikalauja, kad valstyb u
komas ios valstybs veika pagal tarptautin teis.
kirst keli tam tikram vykiui, paeidimas vyksta tada, kai is vy
2. Sukilli ar kitokio judjimo, kuriam pasiseka sukurti nauj valsty
kis vyksta ir tsiasi vis laikotarp, kur is vykis vyksta ir neatitin
b, elgesys buvusios valstybs teritorijos dalyje ar buvusios jos val
ka io sipareigojimo.
dioje teritorijoje, laikomas naujos valstybs veika pagal tarptautin
teis.
15 straipsnis
3. is straipsnis neapsprendia priskyrimo valstybei kokio nors elgesio,
PAEIDIMAS, KUR SUDARO SUDTIN VEIKA
kuris, nors ir bt susijs su atitinkamu judjimu, vis dlto laikomas
1. Valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas, atliktas veiksm ar
valstybs veika 4-9 straipsni pagrindu.
neveikimo seka, apibriamas kaip neteistas savo visumoje, vyksta
tada, kai atliekamas tam tikras veiksmas ar neveikimas, kuri, paim
11 straipsnis
t kartu su kitais veiksmais ar neveikimu, pakanka tam, kad jie su
ELGESYS, KUR VALSTYB PRIPASTA SAVO VEIKA
daryt neteist veik.
AR KUR JI PRIIMA KAIP SAVO VEIK
2. Tokiu atveju paeidimas tsiasi vis laikotarp, kuris prasideda pir
Elgesys, nepriskiriamas valstybei pagal ankstesnius straipsnius, vis dlto
mais veiksmais ar neveikimu aukiau nurodytoje sekoje ir tsiasi,
pripastamas valstybs veika pagal tarptautin teis tiek, kiek i valstyb j
kol ie veiksmai ar neveikimas neatitinka io tarptautinio siparei
pripasta savo veika ar priima j kaip savo veik.
gojimo.
262 6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE 6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus principai ir normos 263

IV SKYRIUS. VALSTYBS ATSAKOMYB V SKYRIUS. APLINKYBS, PAALINANIOS

DL KITOS VALSTYBS VEIKOS VEIKOS NETEISTUM

16 straipsnis 20 straipsnis
PARAMA AR PAGALBA VYKDANT TARPTAUTINS TEISS PAEIDIM Valstyb, SUTIKIMAS
kuri remia ar teikia pagalb kitai valstybei pastarajai atliekant tarptautins Vienos valstybs galiojantis sutikimas, kad kita valstyb atlikt tam tik r
teiss paeidim, tai darydama atsako pagal tarptautin teis, jei: veik, paalina ios kitos valstybs veikos neteistum tiek, kiek i veika
(a) i valstyb tai daro inodama tarptautins teiss paeidimo aplinky atitinka tokio sutikimo apimt.
bes; ir
(b) toks paeidimas bt tarptautins teiss paeidimas jei j atlikt pati 21 straipsnis
i valstyb. SAVIGYNA
Valstybs veikos neteistum paalina tai, kad jos veika sudaro teist sa-
17 straipsnis vigynos priemon, kurios ji msi sutinkamai su Jungtini Taut Chartija.
VADOVAVIMAS ATLIEKANT TARPTAUTINS TEISS PAEIDIM IR JO ATLIKIMO
VADOVAVIMAS 22 straipsnis
Valstyb, kuri vadovauja kitai valstybei ar j kontroliuoja, pastarajai at - ATSAKOMOSIOS PRIEMONS TARPTAUTINS TEISS PAEIDIM
liekant tarptautins teiss paeidim, atsako u paeidim pagal tarptautin Valstybs veikos, neatitinkanios jos tarptautinio sipareigojimo kitos vals-
teis, jei: tybs atvilgiu neteistumas paalinamas tiek ir tokiu mastu, kiek i veika
(a) i valstyb tai daro inodama tarptautins teiss paeidimo aplinky yra atsakomoji priemon, kurios ji msi prie i kit valstyb sutinkamai
bes; ir su Treiosios dalies II skyriumi.
(b) toks paeidimas bt tarptautins teiss paeidimu, jei j atlikt pati
i valstyb. 23 straipsnis
FORCE MAJEURE
18 straipsnis 1. Valstybs veikos, neatitinkanios jos tarptautinio sipareigojimo, ne
PRIEVARTA KITOS VALSTYBS ATVILGIU teistumas paalinamas tuo, kad veika sukelta force majeure, tai yra
Valstyb, kuri priveria kit valstyb atlikti paeidim, atsako u pa - veikiant nenugalimai jgai ar vykus nenumatytam vykiui, kuri i
eidim pagal tarptautin teis, jei: valstyb nekontroliuoja, ir dl to tokiose aplinkybse tampa fizikai
(a) paeidimas, net be ios prievartos, bt ios kitos priverstos valsty nemanoma vykdyti sipareigojim.
bs tarptautins teiss paeidimas; ir 1. 1 dalis netaikoma, jei:
(b) priverianti valstyb tai daro inodama tarptautins teiss paeidimo {a) force majeure situacija savo visumoje arba kartu su kitais veiks-
aplinkybes. niais susidar dl valstybs, kuri remiasi ja, elgesio; ar (b) i
valstyb prisim tokios situacijos rizik situacijai susidarant.
19 straipsnis
io SKYRIAUS VEIKIMAS 24 straipsnis
is skyrius neapsprendia tarptautins atsakomybs, kylanios pagal ki- NELAIM
tas i Straipsni nuostatas tiek tai valstybei, kuri pati atlieka paeidim, 1. Valstybs veikos, neatitinkanios jos tarptautinio sipareigojimo, ne -
tiek bet kokiai kitai valstybei. teistumas paalinamas, jei asmuo, veikdamas nelaims situacijoje,
264 6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE
neturjo jokios kitos ieities, kaip tik gelbti savo ar kit, jam pati -
kt asmen, gyvyb. 2. 1 dalis netaikoma, jei:
(a) nelaims situacija savo visumoje arba kartu su kitais veiksniais su
sidar dl valstybs, kuri remiasi ja, elgesio; ar
(a) veika gali sukelti tok pat arba didesn pavoj.
25 straipsnis
BTINASIS REIKALINGUMAS
1. Valstyb negali remtis btinuoju reikalingumu kaip pagrindu, paali
naniu veikos, neatitinkanios jos tarptautinio sipareigojimuo, netei
stum, nebent tokia veika:
(a) yra vienintelis bdas apsaugoti jos esmin interes nuo sunkaus ir
neivengiamo pavojaus; ir
(b) nesukelia rimtos grsms valstybs ar valstybi, kurioms nustaty
tas is sipareigojimas, arba visos tarptautins bendrijos esminiam
interesui.
2. Bet kokiu atveju valstyb negali remtis btinuoju reikalingumu kaip
pagrindu, paalinaniu veikos neteistum, jei:
(a) pats tarptautinis sipareigojimas paalina galimyb remtis btinuoju
reikalingumu; ar
(b) i valstyb prisidjo prie btinojo reikalingumo situacijos susida
rymo.
26 straipsnis
ATITIKIMAS IMPERATYVIN NORM
Niekas iame Skyriuje nepaalina neteistumo veikos, neatitinkanios si-
pareigojimo, kylanio i bendrosios tarptautins teiss imperatyvins normos.
27 straipsnis
RMIMOSI APLINKYBE, PAALINANIA NETEISTUM, PASEKMS
Rmimasis aplinkybe, paalinania neteistum pagal skyri, nedaro
alos:
(a) pareigai laikytis atitinkamo sipareigojimo tiek ir tokiu mastu, kiek
neteistum paalinanti aplinkyb nebeegzistuoja;
(b) sprendimui klausimo apie materialins alos, padarytos atitinkama vei
ka, kompensavim.
6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus principai ir normos 265
ANTROJI DALIS. VALSTYBS TARPTAUTINS
ATSAKOMYBS TURINYS
1 SKYRIUS. BENDRIEJI PRINCIPAI
28 straipsnis
TARPTAUTINS TEISS PAEIDIMO PASEKMS
Valstybs tarptautin atsakomyb, sukeliama tarptautins teiss paeidimo
pagal Pirmosios dalies nuostatas, sukelia pasekmes, kurias nustato i dalis.
29 straipsnis
ILIEKANTI PAREIGA LAIKYTIS SIPAREIGOJIMO
Tarptautins teiss paeidimo pasekms pagal i dal jokiu bdu nelieia
atsakingos valstybs iliekani pareig toliau laikytis paeisto sipareigojimo.
30 straipsnis
PAEIDIMO NUTRAUKIMAS IR NEPAKARTOJIMO GARANTIJOS
Valstyb, atsakinga u tarptautins teiss paeidim, privalo:
(a)nutraukti i veik, jei ji tsiasi;
(a) jei aplinkybs to reikalauja, tinkamai utikrinti ir garantuoti, kad pa
eidimas nebus pakartotas.
31 straipsnis
REPARACIJA
1. Atsakinga valstyb privalo suteikti visik reparacij u nuostolius,
padarytus tarptautins teiss paeidimu.
2. Nuostoliai apima bet koki al - tiek materialin, tiek nemateriali
n - atsiradusi dl valstybs padaryto tarptautins teiss paeidimo.
32 straipsnis
NEATSIVELGIMAS VIDAUS TEIS
Atsakinga valstyb negali remtis savo vidaus teiss nuostatomis tam, kad
pateisint savo sipareigojim pagal i dal nesilaikym.
33 straipsnis
IOJE DALYJE NUSTATYT SIPAREIGOJIM APIMTIS
1. Atsakingos valstybs sipareigojimai, nustatyti ioje dalyje, gali bti
sipareigojimai kitai valstybei, kelioms valstybms ar visai tarptauti-
266 6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE
nei bendrijai, priklausomai ypa dl tarptautinio sipareigojimo pob-
dio bei turinio, o taip pat nuo paeidimo aplinkybi. 2. i dalis
nedaro alos jokiai teisei, kuri atsirast i valstybs tarptautins
atsakomybs ir kuri tiesiogiai gaut bet koks asmuo ar vienetas,
kitoks nei valstyb.
II SKYRIUS. REPARACIJA U NUOSTOLIUS
34 straipsnis
REPARACIJOS FORMOS
Visika reparacija u nuostolius, padarytus tarptautins teiss paeidimu pa-
gal io skyriaus nuostatas, vykdoma restitucijos, kompensacijos ir satisfakci -
jos formomis, tai yra arba kiekviena i form atskirai, arba keliomis j.
35 straipsnis
RESTITUCIJA
Valstyb, atsakinga u tarptautins teiss paeidim, privalo vykdyti res-
titucij, tai yra atkurti situacij, kuri buvo iki tol, kol nebuvo vykdytas tarp -
tautins teiss paeidimas, tiek, kiek i restitucija:
(a) nra materialiai nemanoma;
(a) nesukelia natos, visikai neproporcingos naudai, kuri atsirast su
teikiant kompensacij vietoje restitucijos.
36 straipsnis
KOMPENSACIJA
1. Atsakinga u tarptautins teiss paeidim valstyb privalo kompensuoti
iuo paeidimu padaryt al, jei tokia ala nepadengta restitucija.
2. Kompensacija padengia bet koki finansikai vertinam al, skai
tant negautas pajamas, jei jos nustatytos.
37 straipsnis
SATISFAKCIJA
1. Atsakinga u tarptautins teiss paeidim valstyb privalo suteikti sa
tisfakcij u iuo paeidimu padaryt al, jei jos negalima padengti
restitucija ar kompensacija.
2. Satisfakcij gali sudaryti paeidimo pripainimas, apgailestavimo i
reikimas, oficialus atsipraymas ar kitoks tinkamas aktas.
3. Satisfakcija neturi bti neproporcinga nuostoliams ir tapti atsakingos
valstybs eminimo forma.
6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus principai ir normos 267
38 straipsnis
PALKANOS
1. Palkanos u pagrindin pinig sum, priklausani pagal skyri,
mokamos, kai tai btina utikrinti visik reparacij. Palkan nor
ma ir j apskaiiavimo bdas turi bti nustatyti taip, kad bt pasiek
tas is rezultatas.
2. Palkanos pradedamos skaiiuoti nuo tos datos, kai turjo bti sumo
kta pagrindin pinig suma, ir skaiiuojamos iki tos datos, kai i pa
reiga vykdoma.
39 straipsnis
PRISIDJIMAS PRIE NUOSTOLI
Nustatant reparacij turi bti atsivelgta tai, kiek prie nuostoli prisidjo
paios nukentjusios valstybs ar asmens arba vieneto, ryium su kuriuo pri -
klauso gauti reparacij, tyiniai ar neatsargs veiksmai arba neveikimas.
III SKYRIUS. SIPAREIGOJIM, KURIUOS NUSTATO BENDROSIOS
TARPTAUTINS TEISS IMPERATYVINS NORMOS, SUNKS
PAEIDIMAI
40 straipsnis
io SKYRJAUS TAIKYMAS
1. is skyrius taikomas tarptautinei atsakomybei, kylaniai u siparei
gojimo, kur nustato bendrosios tarptautins teiss imperatyvin nor
ma, sunkius paeidimus.
2. Tokio sipareigojimo paeidimas yra sunkus, jei pasireikia kaip io
sipareigojimo sistemingas nesilaikymas ar jo nesilaikymas dideliu
mastu.
41 straipsnis
SUNKAUS SIPAREIGOJIMO PAEIDIMO SPECIALIOSIOS PASEKMS
PAGAL SKYRI
1. Valstybs privalo bendradarbiauti tam, kad teistomis priemonmis b
t nutrauktas sunkus 40 straipsnio prasme paeidimas.
2. Kiekviena valstyb privalo nepripainti kaip teistos situacijos, kuri
sukuria sunkus 40 straipsnio prasme paeidimas, o taip pat neteikti
pagalbos ar paramos tokiai situacijai palaikyti.
268 6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus principai ir normos 269
6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE

3. is straipsnis jokiu bdu neapsprendia kit ioje dalyje nurodom (b) reikalavimas yra toks, kuriam taikoma taisykl panaudoti ir isemti
pasekmi ir kitoki pasekmi, kurios pagal tarptautin teis gali atsi - valstybs vidaus gynybos priemones ir bet kuri esama ir veiksminga
rasti padarius tok paeidim. vidaus priemon nebuvo isemta.

45 straipsnis
TREIOJI DALIS. VALSTYBS TARPTAUTINS TEISS REIKTI REIKALAVIMUS DL VALSTYBS ATSAKOMYBS PRARADIMAS
ATSAKOMYBS GYVENDINIMAS Reikalavimas dl valstybs atsakomybs negali bti pareiktas, jei:
(a) nukentjusi valstyb teistai atsisak nuo io reikalavimo;
I SKYRIUS. REIKALAVIM DL VALSTYBI (b) laikoma, jog nukentjusioji valstyb savo elgesiu parod, jog teistai
ATSAKOMYBS REIKIMAS sutinka su tuo, jog yra prajs laikas reikalavimui reikti.

42 straipsnis
NUKENTJUSIOS VALSTYBS REIKALAVIMAI DL ATSAKOMYBS
Nukentjusi valstyb turi teis reikti reikalavimus dl kitos valstybs at-
sakomybs, jei paeistas sipareigojimas:
(a)iai vienai valstybei; ar
(b)valstybi grupei, kurioje yra i valstyb, ar visai tarptautinei bendri
jai ir io sipareigojimo paeidimas:
(i) specialiai lieia i valstyb; ar
(ii) yra toks, jog radikaliai pakeiia vis kit valstybi, kuri atvil -
giu is sipareigojimas nustatytas, gebjim toliau vykdyti si-
pareigojim.
43 straipsnis
NUKENTJUSIOS VALSTYBS REIKALAVIMO PAREIKIMAS
1. Nukentjusi valstyb, reikianti reikalavimus dl kitos valstybs atsa
komybs, turi pareikti kiekvien savo reikalavim iai valstybei.
2. Nukentjusi valstyb ypa gali nurodyti, kad:
(a) kokio elgesio turi laikytis atsakinga valstyb, kad nutraukt netei
st veik, jei pastaroji tsiasi;
(b) kokia forma turi bti suteikta reparacija sutinkamai su Antrosios
dalies nuostatomis.
44 straipsnis
REIKALAVIM PRIIMTINUMAS
Negalima reikti reikalavim dl valstybs atsakomybs, jei: (a)
reikalavimas reikiamas nesilaikant koki nors norm, taikom ryium su
reikalavim nacionaline (valstybine) priklausomybe;
46 straipsnis
NUKENTJUSIJ VALSTYBI DAUGTAS
Kai kelios valstybs laikomos nukentjusiomis nuo tarptautins teiss pa -
eidimo, kiekviena nukentjusij valstybi gali atskirai reikti reikalavimus
dl valstybs, padariusios tarptautins teiss paeidim, atsakomybs.
47 straipsnis
ATSAKING VALSTYBI DAUGTAS
1. Kai kelios valstybs yra atsakingos u t pat tarptautins teiss pa -
eidim, dl to paeidimo gali bti reikiami reikalavimai dl atsa -
komybs kiekvienai i valstybi. .2. Pirmoji io straipsnio dalis:
(a) neleidia jokiai nukentjusij valstybi gauti kompensacijos ke
liu daugiau, nei ji patyr alos;
(b) nedaro alos teisei reikti reikalavimus kitoms atsakingoms vals
tybms.
48 straipsnis
KITOS, N NUKENTJUSIOSIOS VALSTYBS, REIKALAVIMAI
DL VALSTYBS ATSAKOMYBS
1. Bet kuri kita, n nukentjusioji valstyb, turi teis reikti reikalavi -
mus dl kitos valstybs atsakomybs pagal sutinkamai su io straips -
nio 2 dalimi, jei:
(a) paeistas sipareigojimas yra nustatytas valstybi grupei, kurioje
yra i valstyb, ir skirtas ios grups kolektyviniam interesui ap
saugoti; ar
(b)paeistas sipareigojimas yra nustatytas visos tarptautins bendri
jos atvilgiu.
270 6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE
2. Kiekviena valstyb, turinti teis reikti reikalavimus dl atsakomybs
pagal io straipsnio 1 dal, gali reikalauti i atsakingos valstybs, kad
pastaroji:
(a) nutraukt tarptautins teiss paeidim, o taip pat utikrint ir garan
tuot, kad paeidimas nepasikartos sutinkamai su 30 straipsniu; ir
(b) vykdyt pareig suteikti reparacij sutinkamai su aukiau ids
tytais straipsniais nukentjusiosios valstybs arba paeisto siparei
gojimo adresat, besinaudojani juo, naudai.
3. Slygos, kuri reikia, kad nukentjusioji valstyb reikt reikalavimus
dl atsakomybs pagal 43, 44 ir 45 straipsnius, taikomos valstybs,
turinios teis reikti reikalavimus dl atsakomybs pagal io straips
nio 1 dal.
II SKYRIUS. ATSAKOMOSIOS PRIEMONS
49 straipsnis
ATSAKOMJ PRIEMONI OBJEKTAS IR RIBOS
1. Nukentjusioji valstyb gali imtis atsakomj priemoni tik prie vals
tyb, atsaking u tarptautins teiss paeidim, siekdama paskatinti
j laikytis savo sipareigojim pagal Antrj dal.
2. Atsakomosios priemons apsiriboja tuo, kad valstyb, kuri j imasi,
tuo metu nesilaiko savo sipareigojim atsakingai valstybei.
3. Atsakomj priemoni turi bti imtasi kiek tai manoma tokiu bdu,
kad vliau galima bt atnaujinti i sipareigojim vykdym.
50 straipsnis
ATSAKOMJ PRIEMONI NEPALIEIAMI SIPAREIGOJIMAI
1. Atsakomosios priemons neturi liesti:
(a) sipareigojimo susilaikyti nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo,
tvirtinto Jungtini Taut Chartijoje;
(a) sipareigojim saugoti pagrindines mogaus teises;
(b) humanitarinio pobdio sipareigojim, draudiani represalijas;
(b) kit sipareigojim pagal imperatyvines bendrosios tarptautins tei
ss normas.
2. Valstyb, kuri imasi atsakomj priemoni, neatleidiama nuo parei
gos vykdyti savo sipareigojimus:
(a) pagal bet kuri gino sprendimo procedr, kuri taikoma tarp jos
ir atsakingos valstybs;
6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus principai ir normos 271
(b) gerbti diplomatini atstov ar konsulini pareign, patalp, ar -
chyv bei dokument nelieiamyb.
51 straipsnis
PROPORCINGUMAS
Atsakomosios priemons turi atitikti patirtus nuostolius, atsivelgiant
tarptautins teiss paeidimo sunkum ir paliestas teises.
52 straipsnis
SLYGOS, KELIAMOS ATSAKOMJ PRIEMONI NAUDOJIMUI
1. Prie imdamasi atsakomj priemoni, nukentjusioji valstyb privalo:
(a) pareikalauti i atsakingos valstybs, sutinkamai su 43 straipsniu,
kad i vykdyt jos sipareigojimus pagal antrj dal;
(b) praneti atsakingai valstybei apie bet kok savo sprendim imtis
atsakomj priemoni ir pasilyti iai valstybei dertis.
2. Nepriklausomai nuo io straipsnio 1 dalies b punkto nuostat reika
lavim, nukentjusioji valstyb gali imtis toki skubi atsakomj
priemoni, kurios btinos jos teisms apsaugoti.
3. Atsakomj priemoni neturi bti imtasi, o jeigu j jau imtasi, jos
turi bti sustabdytos be nereikalingo delsimo, jei:
(a) tarptautins teiss paeidimas nutrauktas; ir
(b) ginas nagrinjamas teisme ar tribunole, kuris turi kompetencij
priimti privalomus alims sprendimus.
4. io straipsnio 3 dalis netaikoma, jei atsakinga valstyb gera valia ne
paklsta gino sprendimo procedroms.
53 straipsnis
ATSAKOMJ PRIEMONI NUTRAUKIMAS
Atsakomosios priemons turi bti nutrauktos, kai tik atsakinga valstyb
vykdys savo sipareigojimus pagal antrj dal, kylanius dl tarptautins
teiss paeidimo.
54 straipsnis
PRIEMONS, KURI IMASI KITOS, NEI NUKENTJUSIOJI, VALSTYBS
is skyrius jokiu bdu neapsprendia kurios nors valstybs, turinios pa -
gal 48 straipsnio 1 dal teiss reikti reikalavimus dl kitos valstybs atsa -
komybs, imtis teist priemoni prie i kit valstyb, kad utikrint pa -
eidimo nutraukim bei reparacij nukentjusios valstybs naudai, ar adre -
sat, kurie naudojasi paeistu sipareigojimu, naudai.
 1
272 6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE
6.2 Valstybi atsakomybs formos tarptautinje teisminje, arbitrainje k sutari praktikoje

KETVIRTOJI DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 2/3

55 straipsnis 6.2 VALSTYBI ATSAKOMYBS FORMOS

LEX SPEC1ALIS
ie straipsniai netaikomi ten ir tokia apimtimi, kiek tarptautins teiss
paeidimo buvimo slygas bei valstybs tarptautins atsakomybs turin ir
gyvendinim reguliuoja specialios tarptautins teiss normos.
56 straipsnis
VALSTYBS ATSAKOMYBS KLAUSIMAI, KURI NEREGULIUOJA IE STRAIPSNIAI
Tarptautins teiss pagrindu taikomos normos toliau reguliuoja valstybs
tarptautins atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus klausimus tiek ir
tokia apimtimi, kiek j nereguliuoja ie straipsniai.
57 straipsnis
TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS ATSAKOMYB
ie straipsniai nesprendia jokio klausimo dl tarptautins organizacijos
atsakomybs pagal tarptautin teis, o taip pat dl kokios nors valstybs at-
sakomybs dl tarptautins organizacijos veikos.
58 straipsnis
INDIVID ATSAKOMYB
ie straipsniai nesprendia jokio klausimo dl individo atsakomybs pa-
gal tarptautin teis, atsirandanios kokiam nors, veikianiam valstybs vardu,
asmeniui.
59 straipsnis
JUNGTINI TAUT CHARTIJA
ie straipsniai nedaro alos Jungtini Taut Chartijai.
TARPTAUTINJE TEISMINJE, ARBITRAINJE
IR SUTARI PRAKTIKOJE
6.2.1 Reparacija ir restitucija: Nuolatinio
Tarptautinio Teisingumo Teismo 1928 m. rugsjo 13 d.
sprendimas Factory at Chorzow byloje
(itrauka)21
Esminis principas, kuris iplaukia i paios neteist veiksm svokos,
yra principas, kur, atrodo, nustat tarptautin praktika ir ypa tarptautiniai
arbitraai savo sprendimais, ir pagal kur reparacija turi, kiek tai manoma,
paalinti visas neteist veiksm pasekmes ir atstatyti situacij, kuri tikrai
bt egzistavusi, jei ie veiksmai nebt buv vykdyti. Turi bti vykdyta
restitucija natra, ar, jei ji tapo nemanoma, sumokta suma, lygiavert tur-
tui, kur bt tek grainti vykdant restitucij; jei reikia, taip pat turi bti
priteisti patirti nuostoliai, kuri nepadengt restitucija natra ar j atstojanti
pinig suma, ar vietoje viso to - bendras alos atlyginimas - tokie yra prin-
cipai, kuriais reikia vadovautis nustatant kompensacijos, kuri priklauso u
veiksmus, prieingus tarptautinei teisei, dyd."
6.2.2 Reparacija:
Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d.
sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project
(Hungary I Slovakia) byloje22
149. Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas savo 1928 rugsjo
13 d. sprendime Factory at Chorzow byloje nurod:
Reparacija turi, kiek tai manoma, paalinti visas neteist veiksm pa-
sekmes ir atkurti situacij, kuri tikrai bt egzistavusi, jei ie veiksmai ne-
bt buv vykdyti." (P.C.I.J., Series A, No. 17, p. 47).

21
Versta i: PCU Reports, Series A, No. 17, p. 46-47.
22
Versta i: ICJ Reports 1997, p. 7.
274 6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE
150. Reparacija turi, kiek tai manoma", paalinti visas neteist veiks -
m pasekmes ir atkurti situacij, kuri tikrai bt egzistavusi, jei ie veiks -
mai nebt buv vykdyti. ioje byloje abiej ali neteist veiksm pa -
sekms bus paalintos tiek, kiek tai manoma" jei jos atnaujins j bendra -
darbiavim naudojant bendrus vandens iteklius Dunojuje, ir jei bus lygia -
teisiu ir protingu bdu gyvendinta daugiatiksl programa suderinto vienin -
go vieneto forma, skirta vandens tkms naudojimui, didinimui bei apsau -
gai. Tai, k alys gali padaryti, tai atkurti Projekto likui bendr suderint
administravim. (...)
6.2.3 Kompensacija:
Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d.
sprendimas GabcikovoNagymaros Project
(Hungary / Slovakia) byloje23
152. Teismo ioje stadijoje nebuvo praoma nustatyti priklausanio u
padaryt al atlyginimo dyd, taiau buvo praoma nurodyti, kokiu pagrin du
jis turi bti mokamas. Abi alys pretendavo, kad jos patyr dideli fi -
nansini nuostoli ir abi prao pinigins kompensacijos.
Tai yra nusistovjusi tarptautins teiss norma, kad nukentjusioji vals-
tyb turi teis gauti kompensacij i valstybs, vykdiusios tarptautins tei -
ss paeidim, u paeidimu padaryt al. iame Sprendime Teismas pa-
dar ivad, kad abi alys vykd tarptautins teiss paeidimus, ir paym -
jo, kad dl i paeidim alys patyr nuostoli; ryium su tuo tiek Veng -
rija, tiek Slovakija privalo sumokti kompensacij ir abi j turi teis gauti
kompensacij. (...)
153. Taiau atsivelgdamas fakt, jog abiej ali padaryta ala tarpu-
savyje susipina, Teismas nori paymti, kad kompensacijos klausimas gal t
bti sprendiamas patenkinant reikalavimus bendro sureguliavimo rmuose,
jei kiekviena ali atsisakyt ir nutraukt savo finansinius ir priepriei nius
reikalavimus."
23
Versta i: ICJ Reports 1997, p. 7. ioje knygoje pateikiam Teismo sprendim itrau -
koms suteikti pavadinimai tik ios knygos tikslais. Paiame Teismo sprendime toki pavadi -
nim nra (sudarytojo pastaba).
6.2 Valstybi atsakomybs formos tarptautinje teisminje, arbitraiuje ir sutari praktikoje 275
6.2.4 Satisfakcija: Tarptautinio
Teisingumo Teismo 2002 m. vasario 14 d.
sprendimas Arrest JVarrant of 11 April 2000
(Democratic Republic of the Congo v. Belgium) byloje
(itrauka)24
75. Teismas jau padar ivad (r. 70 ir 71 punktus), kad Belgijos val -
dia, idavusi 2002 m. balandio l l d . areto order ir j isiuntinjusi, pa-
eid iais veiksmais savo pareigas einanio Kongo usienio reikal ministro
imunitet ir, konkreiai pamus, taip paeid imunitet baudiamajai ju -
risdikcijai ir nelieiamum, kur tuo metu turjo ponas Yerodia pagal tarp -
tautin teis. ie veiksmai sukl Belgijos tarptautin atsakomyb. Teismas
laiko, kad toks jo sprendimas yra satisfakcijos forma, kuri atlygina morali n
al, ko reikalavo Kongas.
76. (...) Todl Teismas mano, kad Belgija turi, panaudojusi priemones
savo nuoira, panaikinti j order ir apie tai praneti institucijoms, kurioms
ji isiunt j.
77. Teismas nemato reikalo priteisti kok nors kit nuostoli atlyginim:
ypa Teismas negali sprendime, kuriame jis sprendia gin tarp Kongo ir Bel
gijos, nurodyti, kokias pasekmes treioms valstybms galt turti is spren
dimas ir todl Teismas negali priimti Kongo reikalavim iuo klausimu."
6.2.5 Atsakomosios priemons (represalijos):
Arbitrao 1978 m. gruodio 9 d. sprendimas Air Services
Agreement ofMarch 27, 1946 between United States
and France byloje (itrauka)25
Visuotinai pripainta, kad bet kokios atsakomosios priemons vis pirma
turi tam tikru mastu atitikti paeidim, kuriuo kaltinama; tai gerai inoma tai-
sykl (...). Apskritai pamus, jau yra pastebta, kad atsakomj priemoni
proporcingumo" vertinimas nra lengvas udavinys, kuris geriausiu atveju
gali bti isprstas apytiksliai. Arbitrao nuomone, sprendiant tarpvalstybin
gin yra svarbu atsivelgti ne tik al, kuri buvo padaryta atitinkamoms kom-
panijoms, bet ir principini klausim, kylani i paeidimo, kur kaltinama
24
Versta i: ICJ Reports 2002, p. 27-28
25
Versta i: Case concerning the Air Services Agreement of March 27,1946 Between the
United States of America and France, 18 R.I.A.A. 417, 443 (1978) RIAA, vol. XVHI, p. 416.

276 6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE
vykdius, svarb. (...) Jeigu klausimo svarb but atsivelgiama vertinant
bendr oro transporto politik, kuri Jungtini Valstij Vyriausyb vykdo su -
darydama daugyb tarptautini susitarim su kitomis, nei Pranczija, valsty-
bmis, tai priemons, kuri msi Jungtins Valstijos, neatrodys visikai ne-
proporcingos palyginus su tomis, kuri msi Pranczija."
(...)
Situacija pasikeiia, kai teismas gali imtis atitinkam veiksm. Tiek, kiek
teismas turi pakankamai gali pasiekti tikslus, kuriuos pateisint atsakom j
priemoni taikymas, turi bti pripainta, kad valstybi teis imtis toki
priemoni inyksta. Kitais odiais tariant, teismo kompetencija paskirti lai -
kinas gynybos priemones, nepriklausomai nuo to, ar tokia kompetencija yra
aikiai nustatyta jo statute, ar iplaukia i jo (ma maiausia kompetencija
nustatyti rekomendacijas iuo klausimu), panaikina teis imtis atsakomj
priemoni ir gali pareikalauti nutraukti taikomas atsakomsias priemones,
kiek to pareikalaus teismas, nustatydamas laikinsias gynybos priemones."
6.2.6 Atsakomj priemoni teistumo slygos:
Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d.
sprendimas GabcikovoNagymaros Project
(Hungary / Slovakia) byloje26
82. Nors Slovakija ir nesiteisino atsakomosiomis priemonmis kaip pir-
miniu argumentu, kadangi nelaik Varianto C neteistu, taiau ji pareik,
kad Variantas C gali bti pateiktas kaip pateisinta atsakomoji priemon
Vengrijos neteistus veiksmus".
Teismas aukiau 78 punkte padar ivad, kad ekoslovakija vykd
tarptautins teiss paeidim pradjusi gyvendinti Variant C. Todl dabar
jis turi nustatyti, ar jo neteistumas negalt bti panaikintas tuo pagrindu,
kad toki priemoni buvo imtasi atsakant tai, jog Vengrija prie tai nesi -
laik savo sipareigojim pagal tarptautin teis.
83. Kad j galima bt pateisinti, atsakomoji priemon turi atitikti tam
tikrus reikalavimus (r.: Military and Paramilitary Activities in and against
Nicaragua (Nicaragua v. United States of America), Sprendimas i esms,
I.C.J. Reports 1986, p. 127, para. 249. r. taip pat: 1978 m. gruodio 9 d.
arbitrainis sprendimas Air Service Agreement of 27 March 1946 between
the United States of America and France byloje, United Nations, Reports
26
ICJ Reports 1997, p. 7.
1
6.2 Valstybi atsakomybs formos tarptautinje teisminje, arbitrainje ir sutari praktikoje 277
of International Arbitrai Awards (RIAA), Vol. XVIII, pp. 443 et seq.; r taip
pat: Valstybs atsakomybs straipsni projekto, kuri pirmu svarstymu pa-
tvirtino Tarptautins teiss komisija, 47-50 straipsnius, ,Jieport of the In-
ternational Law Commission on the work of its forty-eighth session, 6 May
26 July 1996", Official Records of the General Assembly, Fifty-first Ses -
sion, Supplement No. 10 (A/51/10), pp. 144-145.)
Pirmiausia, jos turi bti imtasi atsakant prie tai kitos valstybs vykdyt
tarptautins teiss paeidim ir ji turi bti nukreipta prie i valstyb. Nors pir-
miau ir nepateiktas kaip atsakomoji priemon, Variantas C aikiai buvo atsa -
kymas tai, kad Vengrija sustabd darbus ir nustojo juos vykdyti ir kad i prie-
mon buvo nukreipta prie i valstyb; Teismo nuomone, lygiai taip pat yra
aiku, kad Vengrijos veiksmai buvo neteisti pagal tarptautin teis.
84. Antra, nukentjusioji valstyb turi prie tai pareikalauti, kad valtsy-
b, vykdiusi teiss paeidim, nutraukt savo neteit veik ar suteikt u
j reparacij. I bylos fakt, kaip Teismas jau primin aukiau, yra aiku,
(r. 61 ir vlesnius punktus), kad ekoslovakija daug kart reikalavo, jog
Vengrija atnaujint savo sutartini sipareigojim vykdym.
85. Teismas mano, kad svarbus veiksnys yra tai, jog atsakomj prie
moni pasekmes, atsivelgiant atitinkamas teises, galima bt sulyginti su
patirta ala.
1929 metais Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas ryium su na-
vigacija Oderio upe nustat:
[...] laivybai naudojamoje upje interes bendrumas tampa pagrindu at -
sirasti visiems bendrai teisei, kurios esminiai poymiai yra visikas vis pa -
krants valstybi lygiateisikumas naudojant vis ups tkm ir nebuvimas
joki kokios nors pakrants valstybs iskirtini privilegij kit valstybi at-
vilgiu (Territorial Jurisdiction of the International Commission of the Ri-
ver Oder, Sprendimas Nr. 16, 1929, P.C.I.J., Senes A, No. 23, p. 27).
Tarptautins teiss moderni pltra taip pat tvirtino i princip papildy -
dama j tarptautini upi ir kit vandens tkmi naudojimo kitais, nei navi -
gaciniai tikslai, normomis, k liudija tai, jog Jungtini Taut Generalin
Asamblja 1997 m. gegus 2 1 d . prim Konvencij dl tarptautini upi
ir kit vandens tkmi naudojimo nenavigaciniams tikslams.
Teismas mano, kad ekoslovakija, vienaalikai imdamasi kontroliuoti
bendrus iteklius, ir tuo paiu pasisavindama Vengrijos teis lygiais ir pro-
tingais pagrindais dalytis Dunojaus gamtiniais itekliais - su besitsianio -
mis i vanden nukreipimo pasekmmis Szigetkoz'o paupio zonai - nesi -
laik tarptautins teiss reikalaujamo proporcingumo.
86. Be to, kaip ankiau paymjo Teismas (r. 78 punkt), faktas, kad
Vengrija pradiniame kontekste sutiko su Dunojaus nukreipimo projektu (ir
278 6, ATSAKOMYBE TARPTAUTINJE TEISJE

Bendrame kontraktiniame plane su laikina priemone - vandens paalinimu

i Dunojaus), negali bti suprantamas kaip leidiantis ekoslovakijai pra-
dti vienaal io parametro pakeitim be Vengrijos sutikimo.
87. Taigi, Teismas mano, kad ekoslovakijos gyvendintas Dunojaus nu-
kreipimas nebuvo teista atsakomoji priemon, kadangi ji nebuvo propor-
cinga. Todl nra reikalo pradti nagrinti kitos atsakomj priemoni tei-
stumo slygos, tai yra to, jog jos tikslas turi bti paskatinti al padariusi
valstyb laikytis savo sipareigojim pagal tarptautin teis, ir kad dl to i
priemon galima bt ataukti."
7
6.2.7 Diplomatin gynyba: TARPTAUTINI
Tarptautinio Teisingumo Teismo 1949 m. balandio 11 d.
konsultacin ivada Reparations for Injuries Suffered GIN SPRENDIMAS
in the Service of the United Nations byloje27

Valstyb negali reikalauti reparacijos u kokio nors sipareigojimo jos

atvilgiu paeidim, prie tai nesitikinusi, kad ji turi teis to reikalauti, ka-
dangi normos ioje srityje tam numato dvi slygas:
Pirma, valstyb atsakov paeid vien savo sipareigojim valstybs,
kurios pilieiai nukentjo, atvilgiu. Antra, tik alis, kurios atvilgiu is si-
pareigojimas egzistuoja, gali pareikti pretenzij dl jo paeidimo"

6.2.8 Europos Sjungos piliei diplomatin gynyba

Europos Bendrijos steigimo sutartis (itrauka)28
20 (buv. 8c) straipsnis
Kiekvienas Sjungos pilietis treiosios alies teritorijoje, kurioje jo pi-
lietybs valstyb nar nra atstovaujama, turi teis bet kurios valstybs nars
diplomatins ar konsulins staigos gynyb tomis paiomis slygomis kaip
ir ios valstybs pilieiai. Valstybs nars tarpusavyje nustato btinas taisykles
ir pradeda tarptautines derybas tam, kad utikrint i gynyb."

27
ICJ Reports 1949, p. 181-182.
28
Versta i: Consolidated version of the Treaty establishing the European Community (Of-
ficial Journal C 325 of 24 December 2002). http://www.europa.eu.int/eur-lex/en/search/se-
arch treaties.html
280 7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS
7.1 TARPTAUTINI GIN SPRENDIMO PRIEMONS
JUNGTINI TAUT CHARTIJA (ITRAUKA)*
33 straipsnis
1. alys bet kur gin, kuriam utrukus gali kilti grsm tarptautinei tai
kai ir saugumui, pirmiausia turi stengtis isprsti derybomis, tyrimu,
tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitrau, teismo sprendimu ir kreipda-
mosi regionines institucijas ar vadovaudamosi regioniniais susitari
mais bei kitomis j nuoira pasirinktomis taikiomis priemonmis.
2. Saugumo Taryba, kai, jos nuomone, tai yra btina, reikalauja, kad a
lys gin sprst iomis priemonmis.
* Valstybs inios, 2002-02-13, Nr. 15, publ. Nr. 557.
7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas 281
7.2 TARPTAUTINIO TEISINGUMO TEISMO STATUTAS
TARPTAUTINIO TEISMO STATUTAS*
1 straipsnis
Tarptautinis Teismas29, steigtas remiantis Jungtini Taut statais 30 kaip
pagrindin Jungtini Taut teismo institucija, sudaromas ir veikia pagal io
Statuto nuostatas.
1 SKYRIUS. TEISMO ORGANIZAVIMAS
2 straipsnis
Teism sudaro kolegija nepriklausom teisj, neatsivelgiant j pilie-
tyb irinkt i auktomis moralinmis savybmis pasiymini asmen, ati-
tinkani reikalavimus, keliamus j alyse asmenims, skiriamiems auk -
iausias teisj pareigas, arba i tarptautins teiss srityje autoritet turini
teisinink.
* Valstybs inios, 2002-02-13, Nr. 15, publ. Nr. 557. Tarptautinio Teismo Statutas yra
sudedamoji Jungtini Taut Chartijos dalis (r. ios knygos skyri). Lietuvos Respublika, b -
dama Chartijos - universalios tarptautins sutarties
dalyve, yra ir Statuto dalyv. Taiau iki iol Lietuva
nra padariusi pareikimo, kuriuo pagal Statuto 36 str.
2 d. pripaint Tarptautinio Teisingumo Teismo
jurisdikcij, kaip privalom. Lietuvos Respublikos
pareikimo dl Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo
Teismo jurisdikcijos pripainimo terminas pasibaig II-
ojo pasaulinio karo metu.
29
Siekiant utikrinti viening teisin terminologij,
Tarptautinio Teisingumo Teismo Sta
tute, jau paskelbtame Valstybs iniose, io teismo
pavadinimas turt bti raomas kaip ir
paios Chartijos tekste, t.y. Tarptautinis Teisingumo
Teismas" (sudarytojo pastaba).
30
Siekiant utikrinti viening teisin terminologij,
Tarptautinio Teisingumo Teismo Sta
tute, jau paskelbtame Valstybs iniose, vietoje termino
Jungtini Taut statai", turt bti
raomas terminas Jungtini Taut Chartija", t.y. kaip
ir paios Chartijos tekste (sudarytojo
pastaba).

282 7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS
3 straipsnis
1. Teism sudaro penkiolika nari, i j negali bti dviej tos paios vals
tybs piliei.
2. Asmuo, kuris renkant Teismo narius gali bti laikomas daugiau negu
vienos valstybs pilieiu, laikomas pilieiu tos valstybs, kurioje jis
paprastai naudojasi pilietinmis ir politinmis teismis.
4 straipsnis
1. Teismo narius renka Generalin Asamblja ir Saugumo Taryba i s
rao asmen, kuriuos pasilo valstybi grups Nuolatiniame Arbitra
o Teisme, pagal tolesnes nuostatas.
2. Jei Jungtini Taut narms neatstovaujama Nuolatiniame Arbitrao
Teisme, kandidatus silo valstybi grups, kurias iam tikslui j vy
riausybs skiria tomis paiomis slygomis, kurios 1907 m. Hagos kon
vencijos dl taikaus tarptautini gin sprendimo 44 straipsniu yra nu
statytos Nuolatinio Arbitrao Teismo nariams.
3. Jeigu nra specialaus susitarimo, slygas, kuriomis valstyb, bdama
io Statuto alis, taiau nebdama Jungtini Taut nar, gali dalyvauti
Teismo nari rinkimuose, nustato Generalin Asamblja, remdamasi
Saugumo Tarybos rekomendacija.
5 straipsnis
1. Ne vliau kaip prie 3 mnesius iki rinkim dienos Jungtini Taut
Generalinis Sekretorius raytiniu praymu kreipiasi Nuolatinio Ar
bitrao Teismo narius, kurie priklauso valstybms io Statuto alims,
ir valstybi grupi narius, paskirtus pagal 4 straipsnio 2 dal, pray
damas juos per nurodyt laik valstybi grupmis pasilyti kandida
tus, galinius eiti Teismo nari pareigas.
2. Jokia grup negali pasilyti daugiau kaip keturi kandidat, be to, i
j negali bti daugiau kaip dviej ios grups atstovaujamos valsty
bs piliei. Grups pasilyt kandidat skaiius jokiu bdu negali
bti dvigubai didesnis negu esam viet skaiius.
6 straipsnis
Rekomenduojama, kad prie silydama kandidatus, kiekviena nacionalin
grup konsultuotsi su savo alies Aukiausiuoju Teismu, teiss fakultetais,
teiss auktosiomis mokyklomis, savo nacionalinmis akademijomis, taip pat
su tarptautini akademij nacionaliniais skyriais, tyrinjaniais teis.
1
7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas 283
7 straipsnis
1. Generalinis Sekretorius sudaro abclin sra vis asmen, kuri
kandidatros buvo pasilytos. Iskyrus 12 straipsnio 2 dalyje numa
tyt atvej, gali bti irinkti tik sra traukti asmenys.
2. Generalinis Sekretorius sra pateikia Generalinei Asambljai ir
Saugumo Tarybai.
8 straipsnis
Generalin Asamblja ir Saugumo Taryba kiekviena atskirai savaranki -
kai pradeda rinkti Teismo narius.
9 straipsnis
Per kiekvienus rinkimus rinkjai turi inoti, kad ne tik atskirai kiekvie -
nas irinktas asmuo turi atitikti visus keliamus reikalavimus, bet ir visa Teis -
mo sudtis turi garantuoti, jog bus atstovaujama visoms svarbiausioms civi-
lizacijos formoms ir pagrindinms pasaulio teisinms sistemoms.
10 straipsnis
1. Irinktais laikomi absoliui bals daugum ir Generalinje Asambl
joje, ir Saugumo Taryboje gav kandidatai.
2. Bet koks balsavimas Saugumo Taryboje, tiek renkant teisjus, tiek ski
riant 12 straipsnyje numatytos taikinamosios komisijos narius, vyksta
nedarant jokio skirtumo tarp nuolatini ir nenuolatini Saugumo Ta
rybos nari.
3. Jeigu ir Generalinje Asambljoje, ir Saugumo Taryboje absoliui
bals daugum gavo daugiau kaip vienas tos paios valstybs pilie
tis, tik vyresnis i j pagal ami laikomas irinktu.
11 straipsnis
Jeigu po pirmo rinkim posdio viena ar daugiau viet lieka neuim -
tos, aukiamas antras, o prireikus ir treias posdis.
12 straipsnis
1. Jeigu po treiojo posdio viena ar daugiau viet lieka laisvos, bet
kuriuo metu arba pagal Generalins Asambljos, arba Saugumo Ta-
rybos reikalavim gali bti suaukta taikinamoji komisija, sudaryta i
ei nari: trij, paskirt Generalins Asambljos, ir trij, paskirt
Saugumo Tarybos, siekiant absoliuia bals dauguma irinkti vien
asmen kiekvien dar neuimt viet ir pateikti jo kandidatr tvir-
tinti Generalinei Asambljai ir Saugumo Tarybai.
284 7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS
2. Jeigu taikinamoji komisija vienbalsiai sutaria dl kokio nors asmens, ati
tinkanio keliamu reikalavimus, kandidatros, jis gali bti trauktas s
ra, nors ir nebuvo trauktas 7 straipsnyje nurodyt kandidat sra.
3. Jeigu taikinamoji komisija sitikina, kad jai nepavyks surengti rinki
m, tie Teismo nariai, kurie jau yra irinkti, per Saugumo Tarybos
nustatyt laik pasirpina, kad laisvos vietos bt uimtos, irinkda
mi Teismo narius i kandidat, u kuriuos buvo balsuojama arba Ge
neralinje Asambljoje, arba Saugumo Taryboje.
4. Teisj balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra vyriausio pagal
ami teisjo balsas.
13 straipsnis
1. Teismo nariai renkami devyneriems metams ir gali bti perrinkti, jei
gu penki teisj, irinkt per pirmuosius rinkimus, kadencija baigia
si po trej met, o dar penki teisj kadencija baigiasi po eeri met.
2. Tuoj pat po pirmj rinkim Generalinis Sekretorius burt bdu nu
stato, kurie teisjai laikomi irinktais pirmiau nurodytiems trej ir e
eri met pradiniams laikotarpiams.
3. Teismo nariai eina savo pareigas tol, kol juos pakeiia kiti. Net ir po
io pakeitimo jie turi baigti nagrinti pradtas bylas.
4. Kai Teismo narys atsistatydina, savo atsistatydinimo pareikim jis ad
resuoja Teismo Pirmininkui, kad j perduot Generaliniam Sekreto
riui. Pastarajam gavus pareikim, vieta laikoma laisva.
14 straipsnis
Laisvos vietos uimamos tokia pat kaip ir pirmiesiems rinkimams nusta -
tyta tvarka, laikantis ios taisykls: atsiradus laisvai vietai, Generalinis Sek -
retorius per mnes isiuntinja straipsnyje numatytus praymus, o Saugu -
mo Taryba paskiria rinkim dien.
15 straipsnis
Teismo narys, irinktas pakeisti nariui, kurio kadencija dar nesibaig, ei -
na pareigas, kol baigiasi jo pirmtako kadencija.
16 straipsnis
1. Teismo nariai negali eiti joki politini ar administracini pareig ir
negali imtis jokios kitos profesins veiklos.
2. Jei iuo klausimu kyla koki nors abejoni, klausim sprendia Teismas.
7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas 285
17 straipsnis
1. N vienas Teismo narys negali bti atstovu, galiotiniu ar advokatu
jokioje byloje.
2. N vienas Teismo narys negali dalyvauti sprendiant koki nors by
l, kurioje jis anksiau dalyvavo kaip vienos i ali atstovas, galio
tinis ar advokatas, arba kaip nacionalinio ar tarptautinio teismo, arba
tyrimo komisijos narys, arba eidamas kokias nors kitas pareigas.
3. Jei iuo klausimu kyla abejoni, klausim sprendia Teismas.
18 straipsnis
1. Teismo narys gali bti atleistas i pareig tik tuo atveju, kai kiti na
riai vienbalsiai pripasta, jog jis nebeatitinka keliam reikalavim.
1. Generaliniam Sekretoriui apie tai oficialiai pranea Teismo Sekretorius.
2. Gavus praneim, vieta laikoma laisva.
19 straipsnis
Teismo nariai, dalyvaudami Teismo veikloje, naudojasi diplomatinmis
privilegijomis ir imunitetais.
20 straipsnis
Kiekvienas Teismo narys, prie praddamas eiti savo pareigas, turi atvi-
rame Teismo posdyje ikilmingai pareikti, kad jis savo galiojimus vyk -
dys nealikai ir siningai.
21 straipsnis
1. Teismas trejiems metams isirenka savo Pirminink ir Vicepirminin
k. Jie gali bti perrinkti.
2. Teismas skiria savo Teismo Sekretori, taip pat prireikus gali numa
tyti skirti kitus reikalingus pareignus.
22 straipsnis
1. Teismo buvein steigiama Hagos mieste. Taiau tai netrukdo Teis
mui posdiauti ir atlikti savo funkcijas kitoje vietoje, jeigu Teismas
mano, jog tai bt pageidautina.
2. Teismo Pirmininkas ir Sekretorius turi gyventi tame mieste, kuriame
yra Teismo buvein.
23 straipsnis
1. Teismas posdiauja nuolat, iskyrus teismo atostogas, kuri laik ir
trukm nustato Teismas.
286 7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS
2. Teismo nariai turi teis kasmetines atostogas, kuri laik ir trukm
nustato Teismas, atsivelgdamas tai, kokiu atstumu nuo Hagos yra
kiekvieno teisjo namai.
3. Teismo nariai pareigojami nuolat bti Teismo inioje, iskyrus t lai
k, kai jie atostogauja arba kai jie negali dl ligos ar dl kit rimt
prieasi, kurios turi bti praneamos Pirmininkui.
24 straipsnis
1. Jeigu dl kokios nors ypatingos prieasties Teismo narys mano, kad
jis neturi dalyvauti sprendiant kuri nors byl, jis apie tai pranea
Pirmininkui.
2. Jei Pirmininkas mano, kad dl kokios nors ypatingos prieasties ku
ris nors Teismo narys neturi dalyvauti kurios nors bylos posdyje, jis
apie tai jam pranea.
3. Jeigu tokiu atveju Teismo narys ir Pirmininkas nesutaria, klausim
sprendia Teismas.
25 straipsnis
1. Teismo posdiuose dalyvauja visi nariai, iskyrus iame Statute at
skirai numatytus atvejus.
2. Laikantis slygos, kad esam teisj Teismui sudaryti negali bti maiau
kaip vienuolika, Teismo reglamente gali bti numatyta galimyb prirei
kus leisti pakaitomis vienam ar daugiau teisj nedalyvauti posdyje.
1. Devyni teisj kvorumo pakanka Teismui sudaryti.
26 straipsnis
1. Prireikus Teisinas savo nuoira gali sudaryti vien ar daugiau teis
mo kolegij i trij ar daugiau teisj tam tikr kategorij byloms
sprsti, pavyzdiui, darbo byloms arba byloms, susijusioms su tran
zitu ir ryiais.
2. Teismas bet kuriuo metu gali sudaryti teismo kolegij konkreiai by
lai sprsti. Teisj, sudarani i kolegij, skaii nustato Teismas
ali pritarimu.
3. iuo straipsniu numatytos teismo kolegijos nagrinja bylas, jeigu a
lys to prao.
27 straipsnis
Bet kurios i 26 ir 29 straipsniuose numatytos kolegijos priimtas spren-
dimas laikomas paties Teismo priimtu sprendimu.
7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas 287
28 straipsnis
26 ir 29 straipsniuose numatytos teismo kolegijos gali, jei alys sutinka,
posdiauti ir atlikti savo funkcijas ne tik Hagoje, bet ir kitose vietose.
29 straipsnis
Siekdamas pagreitinti byl nagrinjim, Teismas kasmet i penki teis j
sudaro kolegij, kuri ali praymu gali svarstyti ir sprsti bylas supap -
rastinta tvarka. Pakeisti teisjams, kurie mano, jog negali dalyvauti pos -
diuose, papildomai skiriami dar du teisjai.
30 straipsnis
1. Teismas nustato savo funkcij atlikimo taisykles. Pirmiausia Teismas
nustato darbo reglament.
2. Teismo reglamentas gali numatyti, kad Teismo arba jo kolegij pos
diuose dalyvaut asesoriai be balsavimo teiss.
31 straipsnis
1. Teisjai, bdami kiekvienos i bylos ali pilieiais, ilaiko teis da
lyvauti Teisme nagrinjamos bylos posdiuose.
2. Jeigu Teismo sudt eina teisjas, kuris yra vienos i ali pilietis,
bet kuri kita alis gali pasirinkti asmen, kad jis posdiaut kaip tei
sjas. is asmuo pirmiausiai pasirenkamas i t, kurie buvo ikelti kan
didatais 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka.
3. Jeigu Teismo sudt neeina n vienas teisjas, kuris yra ali pilie
tis, kiekviena i t ali gali pasirinkti teisj io straipsnio 2 dalyje
nustatyta tvarka.
4. io straipsnio nuostatos taikomos 26 ir 29 straipsni nustatytais at
vejais, iais atvejais Pirmininkas prao vieno arba prireikus dviej
Teismo sudaryt teismo kolegij nari, kad jie uleist savo viet Teis
mo nariams, kurie yra suinteresuot ali pilieiai, arba, jei toki n
ra ar jeigu jie negali dalyvauti, specialiai ali pasirinktiems teisjams.
5. Jeigu kelios alys turi bendr tiksl, jos, taikant ankstesnes nuosta
tas, laikomos viena alimi. Jeigu kyla abejoni iuo klausimu, klau
sim sprendia Teismas.
6. Teisjai, parinkti pagal io straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, turi atitikti io
Statuto 2 straipsnyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 20 ir 24 straipsniuose ke
liamus reikalavimus. Priimant sprendimus, jie su savo kolegomis da
lyvauja lygiomis teismis.
288 7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS
32 straipsnis
1. Teismo nariai gauna metin alg.
2. Pirmininkas gauna specialj metin pried.
1. Vicepirmininkas gauna specialj pried u kiekvien dien, kuri jis
eina Pirmininko pareigas.
2. Pagal 31 straipsn parinkti teisjai, kurie nra Teismo nariai, gauna
atlyginim u kiekvien dien, kuri jie jo teisjo pareigas.
3. ias algas, priedus bei atlyginimus nustato Generalin Asamblja. Jie
negali bti sumainti iki kadencijos pabaigos.
4. Teismo Sekretoriaus alg Teismo pasilymu nustato Generalin Asam
blja.
5. Generalins Asambljos priimtuose nuostatuose numatomos slygas,
kuriomis, jei atsistatydina Teismo nariai ir Teismo Sekretorius, jiems
skiriamos pensijos, taip pat slygas, kuriomis padengiamos Teismo na
ri ir Teismo Sekretoriaus kelions ilaidos.
3. Aukiau mintos algos, priedai bei atlyginimai neapmokestinami.
33 straipsnis
Teismo ilaidas Jungtins Tautos padengia Generalins Asambljos nu-
statyta tvarka.
II SKYRIUS. TEISMO KOMPETENCIJA
34 straipsnis
1. Tik valstybs gali bti Teismo nagrinjam byl alys.
1. Pagal savo reglament ir jo pagrindu Teismas gali prayti tarpvalsty
bini tarptautini organizacij teikti informacij, susijusi su jo nag
rinjamomis bylomis, taip pat gauti toki informacij, kuri mintos
organizacijos teikia savo iniciatyva.
2. Kai Teismo nagrinjamoje byloje ikyla tarpvalstybins tarptautins
organizacijos steigiamojo dokumento ar tarptautins konvencijos, su
darytos remiantis iuo dokumentu, aikinimo klausimas, Teismo Sek
retorius apie tai pranea iai organizacijai ir perduoda jai viso rayti
nio proceso nuoraus.
35 straipsnis
1. Teism gali kreiptis valstybs io Statuto alys.
1. Slygas, kuriomis Teism gali kreiptis kitos valstybs, nustato Sau
gumo Taryba, remdamasi specialiomis galiojaniomis tarptautini su-
7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas 289
tari nuostatomis; ios slygos jokiu bdu negali lemti ali nely -
gios padties Teisme.
3. Jeigu bylos alis yra valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, Teis -
mas nustato sum, kuri ta alis turi sumokti Teismo ilaidoms pa -
dengti. i nuostata netaikoma, jeigu tokia valstyb jau prisideda prie
teismo ilaid padengimo.
36 straipsnis
1. Teismo jurisdikcijai priklauso visos bylos, kurias alys perduoda jam
sprsti, ir visi klausimai, specialiai numatyti Jungtini Taut statuo
se ir galiojaniose tarptautinse sutartyse bei konvencijose.
2. Valstybs, io Statuto alys, gali bet kuriuo metu pareikti, kad jos
pripasta, be specialaus dl to sutarimo, ipso facto, Teismo privalo
mj jurisdikcij sprendiant visus teisinius ginus su bet kuria kita
valstybe, prisimusi tok pat sipareigojim, dl:
a) tarptautins sutarties aikinimo;
b) bet kurio tarptautins teiss klausimo;
c) kokio nors fakto, kuris, jeigu bt itirtas, bt laikomas tarptau
tinio sipareigojimo paeidimu;
d) reparacij u tarptautinio sipareigojimo paeidim dydio.
3. Pirmiau nurodyti pareikimai gali bti daromi nekeliant joki slyg
arba juose keliant keli ar tam tikr valstybi savitarpikumo slyg,
arba tam tikram laikui.
4. Tokie pareikimai atiduodami saugoti Jungtini Taut Generaliniam
Sekretoriui, kuris j nuoraus perduoda io Statuto alims ir Teismo
Sekretoriui.
5. Pagal Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 36 straipsn
padaryti ir tebegaliojantys pareikimai yra laikomi io Statuto ali su
tikimu su Tarptautinio Teismo privalomja jurisdikcija ir jos pripaini
mu tam laikotarpiui, kol jie dar galioja, ir juose nurodytomis slygomis.
6. Jei kyla gin dl to, ar Teismas turi jurisdikcij, klausim sprendia
Teismas.
37 straipsnis
Kai galiojanti tarptautin sutartis ar konvencija numato bylos perdavim
teismui, kur turjo steigti Taut Lyga, arba Nuolatiniam Tarptautinio Teisin-
gumo Teismui, io Statuto ali byla turi bti perduota Tarptautiniam Teismui.
38 straipsnis
1. Teismas, kuris jam perduotus ginus turi sprsti vadovaudamasis tarp -
tautine teise, taiko:
290 7. TARPTAUTINIU GIN SPRENDIMAS
a) ir bendrsias, ir specialisias tarptautines konvencijas, nustatanias
taisykles, kurias aikiai pripasta nesutarianiosios valstybs;
b) tarptautin paprot kaip rodym visuotins praktikos, pripaintos
teisine norma;
a) civilizuot taut pripaintus bendruosius teiss principus;
c) atsivelgdamas 59 straipsnio nuostatas, teismo sprendimus ir skir
ting taut vieosios teiss aukiausios kvalifikacijos specialist
doktrin kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti.
2. ios nuostatos nedraudia Teismui sprsti bylos ex aeuo etbono, jei
alys su tuo sutinka.
111 SKYRIUS. BYL NAGRINJIMO TVARKA
39 straipsnis
1. Oficialiosios Teismo kalbos yra prancz ir angl. Jeigu alys sutin
ka, kad byla bt nagrinjama prancz kalba, sprendimas priimamas
prancz kalba. Jei alys sutinka, kad byla bt nagrinjama angl
kalba, sprendimas priimamas angl kalba.
2. Jeigu nra susitarimo dl kalbos pasirinkimo, kiekviena alis Teismo
proceso metu gali vartoti t kalb, kuriai ji teikia pirmenyb; Teismo
sprendimas priimamas prancz ir angl kalbomis. Tokiu atveju Teis
mas kartu nustato, kuris i dviej tekst laikomas oficialiu.
3. Teismas bet kurios i ali praymu leidia pasirinkti koki nors ki
t, o ne prancz ar angl kalb.
40 straipsnis
1. Bylos Teisme keliamos atitinkamais atvejais arba praneant apie specia
l susitarim, arba Teismo Sekretoriui pateikiant adresuot raytin pa
reikim. Abiem atvejais turi bti nurodyti gino dalykas ir alys.
2. Teismo Sekretorius nedelsdamas informuoja apie tai visus suintere
suotus asmenis.
3. Jis taip pat per Generalin Sekretori informuoja Jungtini Taut na
res bei kitas valstybes, turinias teis dalyvauti Teisme.
41 straipsnis
1. Teismas turi teis nurodyti, jei, jo nuomone, to prireikia susiklosius
tam tikroms aplinkybms, bet kurias laikinsias priemones, kuri turi
bti imtasi kiekvienos i ali atitinkamoms teisms isaugoti.
7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas 291
2. Kol bus priimtas galutinis sprendimas, praneimas apie silomas prie-
mones turi bti nedelsiant pateiktas alims ir Saugumo Tarybai.
42 straipsnis
1. alys dalyvauja Teisme per savo atstovus.
2. Teisme jos gali naudotis galiotini ar advokat pagalba.
3. ali atstovai, galiotiniai ar advokatai Teisme naudojasi privilegijo
mis ir imunitetais, kuri reikia, kad galt nepriklausomai eiti savo
pareigas.
43 straipsnis
1. Teismo proces sudaro dvi dalys: raytin ir odin.
2. Raytin proces sudaro teikimas Teismui ir alims memorandum, at
sakomj memorandum ir prireikus atsakym juos, taip pat vis
juos lydini rat ir dokument.
3. ie dokumentai Teismo nustatyta tvarka ir laiku teikiami per Teismo
Sekretori.
4. Vienos i ali kiekvieno pateikiamo dokumento patvirtintas nuora
as turi bti perduotas kitai aliai.
5. odin proces sudaro Teismo liudytoj, ekspert, atstov, galioti
ni ir advokat kalbos.
44 straipsnis
1. Nordamas perduoti visus praneimus asmenims, kurie nra atstovai,
galiotiniai ir advokatai, Teismas tiesiogiai kreipiasi valstybs, ku
rios teritorijoje turi bti teiktas praneimas, vyriausyb.
2. Ta pati nuostata taikoma ir tada, kai reikia gauti rodym vietoje.
45 straipsnis
Teismo posdiui vadovauja Pirmininkas arba, jeigu jis negali pirminin-
kauti, Vicepirmininkas; jeigu nei vienas, nei kitas i j negali pirmininkau ti,
pirmininkauja vyriausias i dalyvaujani teisj.
46 straipsnis
Byla svarstoma Teisme vieai, jei Teismas nenusprendia kitaip arba jei
alys nereikalauja, kad kiti mons nebt leidiami.
47 straipsnis
1. Kiekvienos bylos nagrinjimas posdyje turi bti protokoluojamas;
protokol pasirao Teismo Pirmininkas ir Sekretorius.
2. Tik is protokolas yra autentikas.
292 7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS
48 straipsnis
Teismas nustato bylos nagrinjimo tvark, taip pat form ir laik, kokia
ir per kur kiekviena alis turi galutinai idstyti savo argumentus, ir imasi
vis priemoni rodymams surinkti.
49 straipsnis
Dar prie praddamas svarstyti byl, Teismas gali pareikalauti, kad at -
stovai pateikt bet kur dokument arba duot bet kur paaikinim. Jeigu
atsisakoma tai daryti, suraomas aktas.
50 straipsnis
Teismas bet kuriuo metu gali patikti bet kuriam asmeniui, institucijai,
staigai, komisijai ar kitai pasirinktai organizacijai atlikti tyrim ar pateikti
eksperto ivad.
51 straipsnis
Svarstant byl, visi j lieiantys klausimai liudytojams ir ekspertams pa-
teikiami laikantis slyg, Teismo nustatyt 30 straipsnyje nurodytame reg-
lamente.
52 straipsnis
Teismas, nustatytu laiku gavs rodymus, gali atsisakyti priimti visus v-
lesnius odinius ir raytinius rodymus, kuriuos viena i ali nort pateik -
ti be kitos alies sutikimo.
53 straipsnis
1. Jeigu viena i ali neatvyksta Teism arba negina savo reikalavi
m, kita alis gali prayti Teism, kad isprst byl jos naudai.
2. Teismas, prie patenkindamas praym, turi sitikinti ne tik tuo, kad
byla priklauso jo jurisdikcijai pagal 36 ir 37 straipsnius, bet ir tuo,
ar is reikalavimas turi pakankam faktin bei teisin pagrind.
54 straipsnis
1. Kai atstovai, galiotiniai ir advokatai, vadovaujami Teismo, baigia ds
tyti paaikinimus byloje, Pirmininkas paskelbia bylos svarstym esant
baigt.
2. Teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo.
3. Teismo pasitarimai vyksta udaruose posdiuose ir laikomi paslaptyje.
7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas 293
55 straipsnis
1. Teismo sprendimai visais klausimais priimami dalyvaujani teisj
bals dauguma.
2. Jei balsai pasidalija po lygiai, Pirmininko ar j pavaduojanio teisjo
balsas persveria.
56 straipsnis
1. Sprendime turi bti idstyti motyvai, kuriais jis pagrstas.
2. Sprendime turi bti nurodytos j priimant dalyvavusi teisj pavards.
57 straipsnis
Jeigu visas sprendimas arba jo dalis neireikia vieningos teisj nuo -
mons, kiekvienas teisjas turi teis pareikti atskirj nuomon.
58 straipsnis
Sprendim pasirao Teismo Pirmininkas ir Sekretorius. Jis paskelbiamas
atvirame Teismo posdyje apie tai tinkamai praneus atstovams.
59 straipsnis
Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik
tai konkreiai bylai.
60 straipsnis
Sprendimas yra galutinis ir neskundiamas. Kilus ginui dl sprendimo
prasms ir taikymo srities, j sprendia Teismas bet kurios i ali reikalavimu.
61 straipsnis
1. Praymas perirti sprendim gali bti pareiktas tik paaikjus nau
joms aplinkybms, kurios, atsivelgiant j pobd, gali lemti bylos
sprendim ir kurios, priimant sprendim, nebuvo inomos Teismui bei
aliai, praaniai perirti byl, btinai pabriant, jog is neinoji
mas nebuvo nerpestingumo rezultatas.
2. Perirjimo procesas pradedamas Teismo nutartimi, kurioje aikiai
konstatuojamos naujos aplinkybs, leidianios perirti byl, ir pa
skelbimu, kad tuo remiantis priimamas praymas j perirti.
3. Teismas, prie praddamas perirjimo proces, gali pareikalauti, kad
bt vykdytas jau priimtas sprendimas.
4. Praymas perirti byl turi bti pareiktas neprajus eiems m
nesiams po to, kai paaikja naujos aplinkybs.
294 7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS
5. Joks praymas perirti byl negali bti pareiktas prajus deimiai
met nuo sprendimo primimo dienos.
62 straipsnis
1. Jeigu kuri nors valstyb mano, kad, sprendiant byl, gali bti pa
veikti jos teisiniai interesai, ji gali prayti Teism, kad leist jai daly
vauti byloje.
1. Teismas sprendia, patenkinti ar nepatenkinti io praymo.
63 straipsnis
1. Jei kyla klausim dl konvencijos, kurios alys, be suinteresuot by
los ali, yra ir kitos valstybs, aikinimo, Teismo Sekretorius nedels
damas apie tai pranea visoms toms valstybms.
2. Kiekviena valstyb, gavusi tok praneim, turi teis dalyvauti proce
se, ir, jeigu ji pasinaudoja ia galimybe, sprendime pateikiamas ai
kinimas yra toks pat privalomas ir jai.
64 straipsnis
Jei Teismas nenusprendia kitaip, kiekviena alis padengia savo teismo
ilaidas.
IV SKYRIUS. KONSULTACINS IVADOS
1. Teismas gali pateikti konsultacin ivad bet kokiu teiss klausimu,
jei to prao kuri nors tarptautin institucija ar organizacija, kurioms
Jungtini Taut statai suteikia teis pateikti tok praym, arba rem
damasi iais statais.
2. Klausimai, dl kuri praoma konsultacins Teismo ivados, teikiami
Teismui raytiniu praymu, kuriame tiksliai suformuluojamas klausi
mas, dl kurio reikia ivados; prie jo pridedami visi dokumentai, ga
lintys padti iaikinti klausim.
66 straipsnis
1. Teismo Sekretorius nedelsdamas pranea apie praym pateikti konsul
tacin ivad visoms valstybms, turinioms teis dalyvauti Teisme.
2. Be to, Teismo Sekretorius specialiu ir tiesioginiu praneimu informuo
ja bet kuri valstyb, turini teis dalyvauti Teisme, taip pat bet ku
ri tarptautin organizacij, kuri, Teismo arba jo Pirmininko, jeigu
7.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas 295
Teismas neposdiauja, nuomone, gali pateikti iuo klausimu infor-
macij, kad Teismas Pirmininko nustatytu laiku yra pasirengs priimti
raytinius praneimus iam tikslui suauktame atvirame posdyje.
3. Jeigu bet kuri valstyb, turinti teis dalyvauti Teisme, negaut io
straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus praneimo, ji gali pareikti nor
pateikti raytin praneim arba bti iklausyta; Teismas iuo klausi
mu priima sprendim.
4. Valstybms ir organizacijoms, pateikusioms raytinius ar odinius pra
neimus arba ir vienus, ir kitus, turi bti leista dalyvauti svarstant pra
neimus, kit valstybi ar organizacij pateiktus tokia forma, tokios ap
imties ir per tok laik, kur kiekvienu atskiru atveju nustato Teismas ar
ba, jei jis neposdiauja, Teismo Pirmininkas. Tuo tikslu Teismo Sek
retorius tinkamu metu perduoda visus tokius raytinius praneimus vals
tybms ir organizacijoms, kurios savo ruotu pateik tokius praneimus.
67 straipsnis
Teismas konsultacines ivadas pateikia atvirame posdyje, apie tai pra-
nedamas Generaliniam Sekretoriui ir Jungtini Taut nari, kit tiesiogiai
suinteresuot valstybi ir tarptautini organizacij atstovams.
68 straipsnis
Atlikdamas konsultavimo funkcijas, Teismas io Statuto nuostatomis, tai-
komomis sprendiant ginus, vadovaujasi tiek, kiek jis jas laiko taikytinomis.
V SKYRIUS. PATAISOS
69 straipsnis
io Statuto pataisos daromos tokia paia tvarka, kuri yra nustatyta Jung -
tini Taut statuose* pataisoms teikti, taiau laikantis vis nuostat, kurias
Generalin Asamblja pagal Saugumo Tarybos rekomendacij gali priimti
valstybms, kurios nra Jungtini Taut nars, bet yra io Statuto alys.
70 straipsnis
Teismas turi teis silyti bet kurias io Statuto pataisas, kurias jis laiko
reikalingas, pateikdamas jas ratu Generaliniam Sekretoriui, kad jos bt ap -
svarstytos laikantis 69 straipsnio nuostat.
* r. sudarytojo pastab dl Statuto 1 str.