TARPTAUTIN PRIVATIN TEIS

VADAS
Tarptautins privatins teiss nuotolinio kurso dalyje studentai turi galimyb savarankikai
susipainti ir ianalizuoti tarptautins privatins teiss institutus, atskiras kategorijas, atkreipiant
dmes tiek teorinius aspektus, tiek ir teisin vairi tarptautins privatins teiss srii
reguliavim. io dalyko studij pagrindu studentai gys esmines tarptautins privatins teiss inias,
o taip pat ir praktinius gdi, sprendiant tarptautins privatins teiss udavinius. Tarptautin
privatin teis yra glaudiai susijusi su kitomis teiss akomis. Todl skmingoms io teiss dalyko
studijoms patartina bti istudijavus civilin teis ir civilinio proceso teis.
1. BENDRIEJI KLAUSIMAI

ios temos studijavimo tikslas yra gauti bendr supratim, kas yra tarptautin privatin teis,
susipainti su tarptautins privatins teiss vadinmis temomis, o taip pat susipainti su
pagrindiniais tarptautins privatins teiss altiniais, tuo pagrindu gyjant inias apie tarptautins
privatins teiss mokymo dalyko turin bei apimtis.

1.1. Tarptautins privatins teiss vadiniai klausimai

Tarptautins privatins teiss dalykas, sistema

Lietuvos Respublikos teiss sistemoje privatinius teisinius santykius, t.y. civilinius santykius
plaija prasme, bei civilinius procesinius santykius reguliuoja tokios teiss akos, kaip civilin,
eimos, darbo, civilinio proceso teis. Tarptautin privatin teis taip pat reguliuoja civilinius
santykius plaija prasme bei civilinius procesinius santykius, taiau skirtingai nei kitos mintos
teiss akos, tarptautin privatin teis reguliuoja tik tokius teisinius santykius, kurie yra
tarptautinio pobdio (susij daugiau nei su viena valstybe), kitaip tariant, tokie santykiai turi
usienio element. Btent pastarja prasme pasireikia tarptautikumas tarptautinje privatinje
teisje. Tai taip pat atskleidia, jog tarptautin privatin teis yra labai glaudiai susijusi su kitomis
teiss akomis ir is bruoas lemia, jog egzistuoja vairi nuomoni dl tarptautins privatins teiss
vietos teiss sistemoje.
Tarptautin privatin teis bna suprantama, kaip tarptautins teiss dalis, kaip valstybs vidaus
teiss dalis, turinti savarankikos teiss akos status, bei kaip valstybs vidaus teiss dalis, nesanti
savarankika teiss aka, o priskirtina kitoms valstybs vidaus teiss akoms. Visgi dominuoja
poiris, jog tarptautin privatin teis yra nacionalins teiss dalis, bet ne tarptautins teiss dalis.
Todl kiekvienoje valstybje egzistuoja savita tarptautin privatin teis, taigi, savita yra ir Lietuvos
Respublikos tarptautin privatin teis.
Tarptautins privatins teiss dalykas. Iskirtini du pagrindiniai poymiai, bdingi
visuomeniniams santykiams, kurie sudaro tarptautins privatins teiss dalyk. Pirma, tokie
visuomeniniai santykiai yra civiliniai plaija prasme, skaitant civilinius procesinius santykius, ir
antra, santykiai yra tarptautinio pobdio, t.y. turi usienio element. Usienio elementas santykyje
gali pasireikti labai vairiai: vienas i santykio subjekt yra usienio asmuo (pvz., usienio
valstybs pilietis, usienio valstybje registruotas juridinis asmuo), santykio objektas yra usienyje
(pvz., usienio valstybje yra perkamas parduodamas daiktas), juridinis faktas, kurio pagrindu
atsirado, pasikeit arba pasibaig teisinis santykis, vyko ar buvo atliktas usienio valstybje (pvz.,
usienio valstybje buvo padaryta turtin ala), usienio valstybje buvo priimtas civilinis
procesinis dokumentas, kurio pagrindu turi bti atlikti oficials procesiniai veiksmai (pvz., teismo
sprendimas, kur praoma vykdyti, yra priimtas usienio valstybje), civilinje byloje procesiniai
veiksmai turi bti atlikti usienio valstybje (pvz., rodymai, reikalingi civilinje byloje, yra
usienio valstybje ir ten turi bti surinkti) ir pan.
Tarptautins privatins teiss sistema. Pagal tai, kokios tematikos santykius tarptautin privatin
teis reguliuoja, jos sistem galima suskirstyti poakius tokiose srityse: subjekt teisin padtis,
daiktin teis, prievoli teis; intelektualins nuosavybs teis, eimos teis, vaik teisin apsauga,
paveldjimo teis, darbo teis, tarptautinis civilinis procesas.
Tarptautins privatins teiss reguliuojamas sritis galima skirstyti ir pagal reguliuojam ir
sprendiam teisini problem pobd. iuo poiriu, galima iskirti tokias esmines tarptautins
privatins teiss sritis:
teism jurisdikcij kolizija arba tarptautinis teismingumas ios srities teiss normos
sureguliuoja, kokios valstybs teismai turi kompetencij (jurisdikcij) nagrinti konkret
privatin teisin gin;
statym kolizija ios srities teiss normos sureguliuoja, kokios valstybs materialin teis
turi bti taikoma tarptautinio pobdio privatiniams santykiams; i problem tarptautin
privatin teis sprendia taip vadinam kolizini norm pagalba;
usienio teism bei arbitra sprendim pripainimas ir vykdymas ios srities teiss
normos sureguliuoja usienio teism bei arbitra sprendim pripainim ir vykdym;
kiti tarptautinio civilinio procesinio pobdio klausimai: usienio valstybi oficiali
dokument legalizavimas, rodym rinkimas usienio valstybse, teismo aukim teikimas
usienio valstybse, usienio teism kitoki civilini procesini pavedim vykdymas;
privatini tarptautinio pobdio santyki tiesioginis materialinis reguliavimas i esms
sureguliuojami civiliniai teisiniai santykiai plaija prasme, taiau skirtingai nei civilinje,
eimos ir darbo teisje, reguliuojami tik usienio element turintys santykiai.
Kai kuri autori poiriu, tarptautinei privatinei teisei taip pat priskirtinas tarptautinis komercinis
arbitraas. Gantinai plaiai yra paplitusi tarptautins privatins teiss koncepcija, pagal kuri teiss
normos, reguliuojanios privatinius tarptautinio pobdio materialinius santykius, nepriskirtinos
tarptautinei privatinei teisei (tokios teiss normos priskirtinos kitoms teiss akoms, pvz., civilinei,
eimos, darbo teisei). Kai kurie kiti autoriai yra link suteikti tarptautinei privatinei teisei dar
siauresn apimt, jai priskirdami tik teism jurisdikcij kolizij, statym kolizij bei usienio
teism sprendim pripainim ir vykdym, arba netgi dar daugiau, priskiriant tik statym
kolizij. Dl to tarptautin privatin teis bna vadinama tiesiog kolizine teise.

Tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai

Tarptautinei privatinei teisei priskirtini tokie teiss reguliavimo metodai.
Kolizinis metodas yra istorikai pirmasis susiformavs tarptautins privatins teiss metodas. Juo
tiesiogiai nesureguliuojamas santykis, o tik kolizini norm pagalba nustatoma, kokios valstybs
teis sureguliuos santyk. io metodo pagalba teisinis klausimas nra isprendiamas i esms, o tik
nurodomos taikytinos materialins teiss normos. Taigi i esms klausimas isprendiamas ne
kolizinio metodo pagrindu priimtomis kolizinmis normomis, o materialini teiss norm pagalba.
Nors tai yra esminis tarptautins privatins teiss metodas, taiau jo taikymas sukelia tam tikr
teisini problem. Pamintini kai kurie kolizinio metodo trkumai.
Santyki subjektai danai veiksm atlikimo metu negali numatyti, kokia kolizin norma bus
taikoma arba kaip ji bus pritaikyta ir todl neino, kokia materialin teis reguliuoja j santykius.
Kolizinio metodo pagrindu neretai tenka taikyti usienio teis, o teismai jos neino ir negali inoti
jos taip, kaip savo teis. Be to, nors kolizins normos sprendia materialini norm kolizijos
klausim, taiau galima kelti ir pai kolizini norm kolizijos problem, kurio kolizinis metodas
negali tinkamai isprsti.
Kolizinis metodas visikai neukerta kelio taip vadinamiems ,,lubuojantiems santykiams atsirasti,
t.y. teisiniams santykiams, kurie vienoje valstybje pripastami arba yra laikomi teistais, o kitose
ne (pvz., vienoje valstybje asmenys yra laikomi sutuoktiniais, o kitoje ne).
ie ir kiti kolizinio metodo trkumai vert iekoti ir taikyti kitus teisinio reguliavimo metodus, kurie
upildyt kolizinio metodo spragas.
Kolizinis (kolizini norm) unifikavimo metodas yra vienas i bd sprsti statym kolizij
problem. Kolizini norm unifikavimo metodo tikslas viening kolizini norm ar princip
sukrimas. Tuo tikslu sudaromos tarptautins sutartys (pvz., Konvencija dl sutartinms prievolms
taikytinos teiss, 1980 m., Roma), kuriomis sipareigojama taikyti sutartyje suformuluotas kolizines
normas. Tai utikrina, kad skirtingose valstybse statym kolizijos klausimas sprendiamas
vienodai arba bent jau beveik vienodai. Tokio metodo pagalba pavyksta ivengti pai kolizini
norm kolizijos bei ,,lubuojani santyki. Taiau kolizini norm unifikavimo metodas
neisprendia vis kolizinio metodo problem ir todl praktikoje jis ne itin paplito.
Materialinis teisinis metodas. Skirtingai nei taikant kolizin metod, materialinio metodo pagalba
yra ne nustatinjama taikytina teis, o reikiamas santykis sureguliuojamas tiesiogiai materialinmis
normomis, nustatant santykio subjekt konkreias teises bei pareigas ir pan.
Realizuodama metod, valstyb priima materialines teiss normas, kurios specialiai skirtos
reguliuoti tam tikrus privatinius santykius, ir tokios materialins teiss normos taikomos,
nepriklausomai nuo kolizini norm (kolizinio metodo) nurodomos taikytinos teiss. Tokios
materialins teiss normos neretai vadinamos tiesioginio taikymo normomis, tiesioginio veikimo
normomis ir pan. Jos naudojamos tam tikrose vieajam interesui svarbiose srityse, tokiose kaip
usienio kapitalo moni teisinis statusas, usienio investicij reimas ir pan.
Materialini norm unifikavimo metodo pagrindu sudaromos tarptautins sutartys, kuriomis
susitarianios valstybs sipareigoja taikyti vienodas materialines privatinius santykius
reguliuojanias normas. Tokiu bdu, tam tikra privatini santyki sritis tampa reguliuojama
vienodai skirtingose valstybse, o tai, akivaizdu, eliminuoja statym kolizijos svarb, nes taikant
bet kurios i toki valstybi teis, galiausiai pritaikomos tos paios suvienodintos materialins
teiss normos.
Suvienodint tarptautins privatins teiss materialini teisini norm primim skatina ne tik
siekis paalinti valstybi vidaus teisi skirtumus, bet ir ta aplinkyb, kad vidaus teis danai yra
nepritaikyta reguliuoti tarptautinio pobdio santykius.
Deja, tarptautins sutartys, kuriomis unifikuojamos materialins normos, nra visaapimanios ir
danai reguliuoja tik siaur srit. Be to tokios tarptautins sutartys yra pasiraomos ne vis pasaulio
valstybi.

Tarptautins privatins teiss santykis su kitomis teiss akomis

Tarptautins privatins teiss ir tarptautins vieosios teiss santykis. Kadangi tarptautinei
privatinei teisei yra bdingi tiek tarptautins vieosios, tiek nacionalins civilins teiss poymiai,
btina ias teiss akas atriboti.ios teiss akos yra panaios:
Pirma, tarptautin privatin teis remiasi tarptautins vieosios teiss principais: abipusikumo,
valstybi tarpusavio pripainimo, valstybi suverenios lygybs, siningo tarptautini sutari
vykdymo, tarptautins teiss virenybs nacionalins teiss atvilgiu.
Antra, vienodas i teiss ak tikslas utikrinti kuo veiksmingesn vairi tarptautins
visuomens srii bendradarbiavim, mainti tokio bendradarbiavimo klitis.
Treia, tarptautins privatins teiss altiniai, be kit, yra ir tarptautins sutartys.
Visgi, ios teiss akos turi esmini skirtum:
Pirma, akivaizdiai skiriasi i teiss ak reguliavimo dalykas.
Antra, skiriasi subjektai ir j padtis. Tarptautins vieosios teiss subjektai valstybs, tarptautins
organizacijos, tarpvyriausybins organizacijos, tauta, siekianti isivadavimo, tuo tarpu tarptautins
privatins teiss subjektai fiziniai, juridiniai asmenys, taip pat vairios organizacijos. Tarptautins
organizacijos, valstyb taip pat gali bti tarptautins privatins teiss subjektu, taiau j padtis
kitokia, - ia jos yra lygiateisiai subjektai kartu su kitais asmenimis.
Treia, skiriasi teiss altiniai. Nors pastaruoju metu abiej teiss ak pagrindinis teiss altinis yra
tarptautin sutartis, taiau yra skirtinga tokio altinio reikm. Tarptautinje privatinje teisje
tarptautin sutartis nra dominuojantis teiss altinis, didelis vaidmuo tenka vidaus teisei bei teism
praktikai, taip pat svarbs kiti altiniai tarptautini arbitra sprendimai, lex mercatoria.
Tarptautinje vieojoje teisje vidaus teis neturi reikms, o tarptautins sutartys yra itin svarbus
teiss altinis.
Ketvirta, skirtingi i teiss ak reguliavimo metodai bei gin sprendimo bdai. Tarptautinje
vieojoje teisje ginai sprendiami Tarptautiniam teisingumo teisme, tarptautiniame arbitrae,
derybomis, tarpininkavimu. Tarptautinje privatinje teisje ginai sprendiami derybomis, itin
svarbs valstybs vidaus teismai, taip pat vidaus ar tarptautinis komercinis arbitraas.
Penkta, skiriasi tarptautins privatins ir tarptautins vieosios teiss norm paeidimo pasekms
(sankcijos).
Tarptautins privatins teiss ir civilins teiss santykis. Tarptautin privatin teis ir civilin
teis panaios tuo, jog abi teiss akos reguliuoja privatinio pobdio santykius (paveldjimas,
santuokos sudarymas ir pan.), panas yra gin sprendimo bdai bei teiss norm paeidim
pasekms. Taiau tarptautin privatin teis turi tam tikr esmini skirtum nuo civilins teiss.
skiriasi teiss ak reguliavimo metodai (iskyrus materialin teisin metod). Civilinei teisei
bdingas dispozityvusis reguliavimo metodas. Tarptautin privatin teis turi tik jai bdingus
metodus kolizij metod, kolizij unifikavimo metod. Tarptautin privatin teis apima platesn
reguliuojam santyki srit nei civilin teis, pvz., tarptautin privatin teis apima darbo teis,
tarptautin civilin proces.

Tarptautins privatins teiss subjektai

Kaip ir bet kurioje teiss akoje, taip ir tarptautinje privatinje teisje svarbs yra subjektai,
dalyvaujantys ios teiss akos reguliuojamuose santykiuose. Tarptautins privatins teiss subjektai
yra fiziniai asmenys, juridiniai asmenys bei valstyb.
Fiziniai asmenys. Pagal asmens ry su valstybe, visus fizinius asmenis galima suskirstyti savos
valstybs pilieius, usienio pilieius arba usienieius bei asmenis be pilietybs (apatridus).
Tarptautin privatin teis, bdama nacionalins teiss dalimi, pirmiausia sprendia savo piliei
teisinio statuso klausim jiems esant usienyje. Tarptautin privatin teis taipogi nagrinja
usieniei bei apatrid turtini, asmenini neturtini, eimos, darbo ir procesini teisi apimtis
savoje valstybje. Todl galima teigti, kad usienietis yra pavaldus dviem teiss sistemoms: savos
valstybs ir usienio valstybs, kurioje jis randasi.
Tarptautinei privatinei teisei aktualiausia istudijuoti usieniei bei asmen be pilietybs (apatrid)
teisin status. Esmin reikm apibriant usieniei ir apatrid teisin status visose valstybse
turi turti bendros tarptautins teiss visuotiniai principai bei normos dl mogaus teisi ir laisvi,
kuri privalo laikytis visos valstybs. Tai lyg minimumas teisi, kurios turi bti suteikiamos visiems
usienieiams ir apatridams.
Daugelyje valstybi yra naudojama speciali svoka usieniei teis, kuri apibria ypating
reim usienieiams vieosios teiss srityje. Yra poiris, pagal kur usieniei teis
suprantama kaip visuma norm, apribojani usieniei teises. Tokie apribojimai lieia
gyvenamosios vietos pakeitim, teis usiimti tam tikra veikla, teis sigyti nekilnojamj turt
nuosavybn. Kai kuriose valstybse usieniei teis tradicikai yra priskiriama tarptautins
privatins teiss reguliavimo sriiai. Lietuvoje usieniei teis nelaikytina savarankika
teiss aka. Jos normos pagal savo reguliavimo dalyk lieia skirtingas teiss akas: konstitucin,
administracin, civilin, darbo, eimos, baudiamj, baudiamojo proceso ir taiau usieniei
teisin padtis yra reguliuojama specialiu statymu.
Apskritai, tiek usienieiams, tiek asmenims be pilietybs gali bti taikomi ie teisiniai reimai
(reimas tai visuma teisi ir pareig, taikom usienio valstybi subjektams):
Pirma, nacionalinis reimas, reikiantis, jog usienio subjektai turi lygiai tokias paias teises ir
pareigas, kaip ir valstybs pilieiai;
Antra, didiausio palankumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams suteikiamos lygiai tokios
pat teiss ir pareigos, kaip ir bet kurios kitos usienio valstybs subjektams;
Treia, abipusikumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams valstybje A suteikiamos tokios
teiss ir pareigos, kokias teises ir pareigas usienio valstyb suteikia valstybs A pilieiams;
Ketvirta, specialusis reimas, pagal kur vidaus ar tarptautins teiss aktais tam tikriems subjektams
arba tam tikr ali subjektams suteikiamos specialios, iskirtins, kitokios nei prastins teiss ir
pareigos.
Kitas su subjektais tarptautinje privatinje susijs klausimas j yra teisnumas ir veiksnumas.
Teisnumas - galjimas turti civilines teises ir pareigas. LR CK 1.15 straipsnis numato, kad
usienieiai ir apatridai Lietuvoje turi tok pat teisnum kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. Tai
yra tvirtinamas nacionalinis reimas fizini asmen teisnumo atvilgiu. I nacionalinio reimo
iplaukia ir tai, kad usienieiai negali pretenduoti kokias nors kitas teises, kuri negali turti
Lietuvos pilieiai, o taip pat reikalauti privilegij. Suteikimas usienieiui lygiaverio civilinio
teisnumo kaip ir Lietuvos pilieiams nra slygojamas tuo, kad usienietis privalo turti
gyvenamj viet Lietuvoje. statymuose gali bti numatyti atvejai, kai atskir teisi suteikimas yra
siejamas su nuolatins gyvenamosios vietos turjimu Lietuvoje. Taiau tokios teiss paprastai yra i
administracins teiss srities, o ne i civilins.
statymuose yra numatyta apribojim usienieiams turti em nuosavybs teise (Konstitucijos 47
str.), investuoti usienio kapital tam tikras komercins veiklos sritis, dirbti tam tikr darb, yra
darb, kuri apskritai negali dirbti ne Lietuvos Respublikos pilieiai. Nacionalinio reimo
suteikimas usienieiams reikia ne tik sulyginim teisi su ms pilieiais, bet ir priskyrim
usienieiams pareig, numatyt ms statymuose. Usienieiai ir apatridai savo teises Lietuvoje
turi gyvendinti tokiu bdu kaip ir Lietuvos pilieiai.
Veiksnumas galjimas gyvendinti savo teises ir pareigas. Fizinio asmens veiksnumo koliziniai
klausimai kyla pirmiausia todl, kad vairi valstybi statymai nevienodai apibria ami, kuriam
sujus, mogus tampa pilnameiu ir tuo paiu pilnai veiksniu. LR CK 6.16 straipsnis nustato, jog
usienio piliei ir asmen be pilietybs veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje yra j
nuolatin gyvenamoji vieta, teis. Asmenys pripastami neveiksniais arba ribotai veiksniais
Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 790 straipsnyje tvirtintos speciali fizini asmen
diplomatini ir konsulini atstovybi, tarptautini organizacij asmen procesins teiss. Tai yra
atsakovais Lietuvoje negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, iskyrus
atvejus, kai ginas kyla dl nekilnojamojo daikto, esanio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir
daikt turi ie asmenys ar tarptautins organizacijos, taip pat kai ginas kyla i paveldjimo santyki
arba i kit kini komercini santyki, kuriuose asmenys dalyvauja ne kaip asmenys, kuriems
taikomas diplomatinis imunitetas.
Juridiniai asmenys. Juridinio asmens civilinis teisinis statusas gali bti nustatomas pagal:
Pirma, jo sisteigimo vietos teis, kitaip dar vadinama inkorporacijos doktrina. ios doktrinos
pagrindinis trkumas yra nebuvimas ryio tarp juridinio asmens steigimo vietos ir faktins veiklos
vietos.
Antra, juridinio asmens buveins arba centrins administracijos vietos teis, kitaip vadinama
sslumo doktrina, kuri grindiama tuo, kad juridinio asmens statiniuose dokumentuose visada
nurodoma jo buveins vieta, kas leidia lengvai nustatyti jo nacionalikum ir galiausiai asmenin
status.
Treia, juridinio asmens verslo vietos teis, kitaip vadinama eksploatacijos centro doktrina. Dana
situacija, kai juridinio asmens steigimo dokumentuose, statuose nurodyta buveins vieta ir
pagrindins veiklos vieta nesutampa ir yra skirtingose valstybse, todl juridinio asmens
nacionalikumas turt bti nustatomas pagal faktin to asmens verslo viet. I kitos puss, keleto
eksploatacijos centr buvimas veda prie neapibrtumo ir sudaro keblum nustatant juridinio
asmens nacionalikum - tai yra pagrindinis ios doktrinos trkumas;
Ketvirta, asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstybs, kurioje gyvena ar veikia io juridinio
asmens steigjai, vadovai, kitaip vadinama kontrols doktrina. is principas labiausiai kritikuotinas,
kadangi danos situacijos kai usienio ali investitoriai investuoja savo las kitoje alyje
esanias kompanijas, usiima verslu, o patys faktiki gyvena savo valstybje ir tiesiogiai juridinis
asmuo neturi jokio ryio su jo steigj ar vadov nacionaline teise.
Paymtina, jog juridinio asmens teisinio statuso reguliavimo sfer paprastai patenka tokie
klausimai, kaip juridinio asmens teisin forma ir statusas, steigimas, reorganizavimas ir
likvidavimas, juridinio asmens pavadinimas, organ sistema ir j kompetencija, juridinio asmens
civilin atsakomyb, atstovavimas, juridinio asmens steigimo dokument paeidimo teisins
pasekms ir panaiai.
LR CK 1.19 straipsnyje tvirtinta bendra taisykl, jog usienio juridini asmen ar kit organizacij
civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys ar organizacijos yra
steigti, teis, tai yra galioja inkorporacijos doktrina. Paymtina, jog jei Lietuvos Respublikoje yra
padalinio buveins, verslo ar kitos veiklos pagrindin vieta, tai nesvarbu, kurioje valstybje buvo
steigtas juridinis asmuo, io asmens padalinio civilinis teisnumas bus nustatomas pagal Lietuvos
Respublikos teis.
Valstyb, kaip tarptautins privatins teiss subjektas. Valstybs stoja vairiausius turtinius
santykius su kitomis valstybmis, o taip pat su tarptautinmis organizacijomis ar kit valstybi
juridiniais bei fiziniais asmenimis. Iskiriamos dvi toki teisini santyki rys, kuriuose dalyvauja
valstyb:
Pirma, tai teisiniai santykiai, susiklost tarp valstybi bei tarp valstybi ir tarptautini organizacij
dl ekonominio ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo, kreditavimo ir pan.
Antra, tai teisiniai santykiai, kuriuose tik viena alis yra valstyb, kita alimi yra usienio valstybs
juridiniai ar fiziniai asmenys.
Pirmoji santyki grup yra reguliuojama iimtinai tarptautins vieosios teiss normomis. Antrosios
grups santykiai yra privataus pobdio, jie reguliuojami tarptautins privatins teiss normomis.
iai grupei priskirtini tokie santykiai, kurie atsiranda valstybei ileidiant vertybinius popierius,
valstybei esant koncesini susitarim alimi, valstybei idavus garantij dl tarptautinio kontrakto,
valstybei paveldint turt, usakant ambasados pastat statyb, tam tikslui nuomojant ems sklypus
ir panaiai.
Reikia skirti atvejus, kai turtini santyki subjektu yra valstyb ir kai tokiu subjektu yra valstybiniai
juridiniai asmenys arba bet kurie kiti juridiniai asmenys.
Turtiniuose santykiuose valstyb uima ypating viet, nes ji nra juridiniu asmeniu. Juridinio
asmens kategorija yra kiekvienos valstybs vidaus nacionalins teiss kategorija. Pati valstyb
suteikia juridinio asmens teises kuriam tai dariniui, tai yra pati valstyb apibria kuris darinys yra
juridiniu asmeniu, o kuris ne.
Civiliniais statymais reguliuojamuose santykiuose valstyb dalyvauja lygiomis teismis su kitais
i santyki subjektais. Pagal savo civilines - teisines prievoles valstyb atsako jai nuosavybs teise
priklausaniu turtu, neperduotu juridiniams asmenims valdymui patikjimo teiss pagrindu. Visgi
valstyb yra vardinama kaip ypatingas teiss subjektas, nes ji pati formuluoja civilins apyvartos
taisykles, savo teisnumo turin ir apimt.
Vienas i pagrindini turtini santyki, kuriuose dalyvauja valstyb, specifikum yra slygojamas
valstybs imunitetu. Valstybs imunitetas yra grindiamas tuo, kad valstybs turi suverenitet ir
visos valstybs yra lygios. Tai tarptautins teiss pradmuo, ireikiamas principais lygus lygiam
valdios neturi, lygus lygiam neturi galiojim, lygus lygiam neturi jurisdikcijos.
Valstybs imunitetas apima keturias sritis:
Pirma, imunitet usienio valstybs teiss galiojimui, tai yra, valstybs civilinis teisinis statusas
nustatomas pagal jos, o ne pagal usienio valstybs teis;
Antra, imunitet usienio teism jurisdikcijai, tai yra negalima pareikti iekinio valstybei be jos
kompetenting institucij sutikimo;
Treia, imunitet iekinio utikrinimo priemonms, tai yra valstybei negalima taikyti iekinio
utikrinimo priemoni be jos kompetenting institucij sutikimo;
Ketvirta, imunitet usienio teism sprendim priverstiniams vykdymui, tai yra be valstybs
kompetenting institucij sutikimo jai negalima taikyti priverstini teismo sprendim vykdymo
priemoni.
Trij paskutini ri imunitetas apibendrinai vadinamas jurisdikcij arba teisminiu imunitetu. Visi
ie imunitetai yra susij tarpusavyje, nes j pagrindas yra vienas - valstybs suverenitetas, kuris
neleidia valstybs atvilgiu imtis koki nors prievartos priemoni.
Egzistuoja dvi pagrindins valstybs imuniteto doktrinos:
Pirmoji - absoliutus imuniteto doktrina, teigianti, jog valstybei negalima pareikti iekinio, atlikti
kit procesini veiksm be valstybs atitinkam institucij leidimo. Tik valstyb gali duoti sutikim
nagrinti jai pateikt iekin kitos valstybs teisme, jos atvilgiu taikyti iekinio utikrinimo
priemones arba vykdyti sprendim. Toks sutikimas turi bti aikiai ireiktas, jis negali bti
preziumuojamas. Tai daroma diplomatiniais kanalais arba kitu bdu. Valstybs sutikimas gali bti
ireiktas ir tarptautinje tarpvalstybinje sutartyje, o taipogi tarptautiniame kontrakte, kur sudaro
valstyb su usienio kompanija. Manoma, kad jeigu valstyb stoja iekovu kitos valstybs teisme,
tai jai galima pareikti prieiekin ioje byloje.
iuo metu rykja tendencijos, kai valstybs naudojasi ne absoliutaus, o riboto imuniteto doktrina.
Pagal j, kai valstyb veikia kaip suverenas, vykdo valdingus veiksmus, ji visada naudojasi
suverenitetu. O jei valstyb atlieka veiksmus kaip privatus asmuo, atlieka komercines operacijas ar
usiima kokia nors komercine veikla, tai ji nesinaudoja imunitetu. Tokios nuomons laikosi
Austrijos, veicarijos, Belgijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos teismai. Tokios pozicijos likosi ir
Lietuva. 1998 m. sausio 5 d. civilinje byloje V. Stukonis v. JAV ambasada Lietuvos Aukiausiais
teismas suformavo precedent, kad Lietuvos valstyb turi santykin imunitet, tai yra imunitetas
taikomas tik vieosios teiss reguliuojamiems santykiams, o privatins teiss reglamentuojam
santyki dalyviai valstyb, jos diplomatins atstovybs, diplomatai, yra bendraisiais pagrindais,
kaip ir privats asmenys, todl imunitetas usienio teism jurisdikcijai esant iems santykiams
netaikomas[1].
1972 m. Europos konvencija dl valstybi imuniteto tvirtina, jog imunitetas nepripastamas, kai
valstyb atsisak nuo imuniteto, kai ji pati pateik iekin, kai kyla ginas, susijs su darb atlikim
dl nekilnojamojo turto, ginas dl alos atlyginimo dl pramonins nuosavybs apsaugos ar ginas
i santyki, kuriuose kaip privatus asmuo teismo valstybje veik valstybinis biuras ar agentra.
Riboto imuniteto koncepcija negali bti privaloma valstybms, kurios ios koncepcijos nepripasta.
Visais atvejais valstybs nepraranda savo suvereniteto ir ikilus konkret klausim dl suvereniteto
apribojimo gali sprsti nepriklausomai. Taigi visais atvejais valstybi suverenitetas gali bti
apribojamas tik pai valstybi sutikimu. Netgi ir davus valstybei oficial sutikim dl suvereniteto
apribojimo, niekas negali atimti i valstybs teiss bet kada tok sutikim ataukti.
LR CK 1.23 straipsnis taip pat tvirtina, jog valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j institucij
civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis.
[1] Lietuvos Aukiausiojo teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 1998m. sausio 5 d.
nutartis civilinje byloje V.Stukonis v. JAV ambasada, Nr. 3K-1/1998, kat.I.
1.2. Tarptautins privatins teiss altiniai

Tarptautins privatins teiss altini samprata ir poymiai

Teiss altinis - tai forma, kurioje ireiktos teiss normos. iuolaikin teiss filosofija skiria eias
teiss altini ris: bendruosius teiss principus, tarptautin teis, statymus plaija prasme,
paproius, teism praktik ir teiss doktrin.
Tarptautins privatins teiss altiniai pasiymi tam tikra specifika:
Pirma, Tarptautins privatins teiss altiniams bdingas bruoas jos altini dualumas. Viena
vertus tarptautins privatins teiss altiniai yra nacionalins (vidaus) teiss altiniai, kita vertus
tarptautins teiss altiniai dvials ir daugiaals sutartys, konvencijos. Dl to danai kyla vidaus
teiss ir tarptautins sutarties norm kolizija, be to taikant tarptautines sutartis btina utikrinti j
taikymo ir aikinimo vienodum, taip pat neretai kyla lingvistini problem dl tarptautins
sutarties originalo ir jo vertimo kitos alies kalb.
Antra, ypatinga viet tarp altini uima teism praktika, kuri gali skirtingose valstybse skirtis ir
tai sukelti papildom problem susijusi su kit tarptautins privatins teiss altini taikymu.
Pagrindiniai tarptautins privatins teiss altiniai yra: bendrieji teiss principai, tarptautins
sutartys, statymai plaija prasme, teism ir arbitra praktika, komerciniai paproiai ir teiss
doktrina.
Bendrieji teiss principai. Ypating viet tarp tarptautins privatins teiss altini uima bendrieji
teiss principai. LR Konstitucijos 135 straipsnio pirmoji dalis numato, jog Lietuvos Respublika
vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. Bendrieji teiss
principai tai neraytos elgesio taisykls, jie laikomi sudedamja teiss dalimi ir jais remiamasi tiek
aikinant statutins teiss normas, tiek upildant teiss spragas. Pamintini tokie principai, kaip
sutari privalu laikytis, iklausytos turi bti abi gino alys, teisjai imano statymus, niekas
negali gauti naudos i savo neteist veiksm ir kiti.
Bendrj teiss princip svarba tarptautinei privatinei teisei pasireikia tokiais aspektais: jais
remiantis aikinamos tarptautins privatins teiss normos, vadovaudamasis bendraisiais teiss
principais teismas gali upildyti teiss spragas, bendrieji teiss principai svarbs statym leidybai,
rengiant ir priimant naujas tarptautins privatins teiss normas.
Tarptautins sutartys. Tarptautinmis sutartimis siekiama unifikuoti tarptautins privatins teiss
normas. J pagalba realizuojami materialini norm ir kolizini norm unifikavimo metodai.
Dideli rezultat pasiekta unifikuojant tarptautins privatins teiss normas iose srityse:
intelektualins nuosavybs apsauga, tarptautiniai perveimai, ekiai, vekseliai, tarptautin prekyba,
tarptautini komercini gin sprendimas.
Paprastai valstybje galioja tarptautins sutarties virenybs nacionalins teiss atvilgiu principas.
Lietuvoje aikinant tarptautini sutari viet Lietuvos teiss sistemoje, kilo tam tikr prietaravim
tarp Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos Aukiausiojo teismo poirio
tarptautines sutartis. Konstitucinis teismas 1995 m. spalio 17 d. nutarimu dl statymo dl Lietuvos
Respublikos tarptautini sutari 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai iaikino, kad statymo nuostata, jog Lietuvos Respublikos tarptautins
sutartys turi statymo gali, nepagrstai ipleia j juridin gali Lietuvos teiss altini sistemoje.
Konstitucinis teismas patvirtino, kad statymo 12 straipsnis prietarauja Konstitucijos 138 straipsnio
treiajai daliai. Konstitucinis teismas paymjo, jog neratifikuotos tarptautins sutartys turi
kiekvienam teiss aktui bding privalomj gali. Taiau j juridin galia nuo ratifikuot sutari
skiriasi tuo, kad jos neturi prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir statymams. I i Konstitucinio
teismo ivad ieina, kad tarptautins sutartys Lietuvos nacionalinje teisje turt bti taikomos
dviem lygiais: pirmiausiai - ratifikuotos tarptautins sutartys kaip statymai, po to ratifikavimo
nereikalaujanios tarptautins sutartys kaip teiss aktai, turintys emesn negu statymai gali.
Lietuvos teisje keliuose statymuose yra tvirtinta bendra nuoroda jei Lietuvos Respublikos
tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu is statymas, taikomos tarptautins sutarties
taisykls. Tokios nuorodos yra tvirtintos tiek civiliniame, tiek civilinio proceso kodekse, tiek
kituose statymuose. Tad kyla klausimas, ar ios statym normos kalba tik apie ratifikuotas ar ir
apie neratifikuotas Lietuvos tarptautines sutartis. Sprendiant i toki nuostat teksto, jos lieia tiek
ratifikuotas, tiek neratifikuotas sutartis, nes antraip jos daryt skirtum tarp toki tarptautini
sutari. Lietuvos Aukiausiojo teismo praktika rodo, jog pastarasis teismas laikosi kitokios
pozicijos nei Konstitucinis teismas. Lietuvos Aukiausiojo teismo nuomone tiek ratifikuotos, tiek
neratifikuotos tarptautins sutartys yra viresns u nacionalin teis.
Lietuvos Respublika yra sudariusi nemaai dviali sutari dl teisins pagalbos ir teisini
santyki civilinse, komercinse ir eimos bylose (su Estija, Latvija, Baltarusija, Rusija, Lenkija,
Moldova, Ukraina, Turkija, Kazachstanu ir Uzbekistanu ir t.t.). i sutari tikslas yra pripainti
vienos valstybs piliei turtines ir asmenines teises kitos valstybs teritorijoje. ios sutartys
sudaromos grietai laikantis abiej valstybi lygybs ir suvereniteto gerbimo princip. Dvialse
sutartyse paprastai tvirtinamos nuostatos apie teissaugos organ bendradarbiavim, teism
kompetencij bei taikytinos teiss nustatym, pavedim dl teisins pagalbos vykdym, teismo
sprendim pripainim ir vykdym.
Kita grup sutari, kurias ratifikavusi Lietuva daugiaals tarptautins privatins teiss sutartys,
nustatanios vienodas kolizines normas, Pavyzdiui, 1930 m. enevos konvencija dl statym
kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo.
Treioji grup tarptautins sutartys skirtos vienodinti privatin materialij teis, pavyzdiui 1980
m. Jungtini Taut vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari.
statymai (statymai ir kiti teiss norminiai aktai). statym vieta teiss altini hierarchijoje yra
nevienoda vairiose valstybse. tai kontinentins teiss sistemos valstybse statymai turi
aukiausi gali, tuo tarpu bendrosios teiss sistemos valstybse pagrindin vaidmen vaidina
teisminiai precedentai.
Lietuvoje tarptautins privatins teiss normos nra kodifikuotos. J galima atrasti vairiuose
statymuose civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse, darbo kodekse, atskiruose
statymuose.
Kitose valstybse tarptautin privatin teis yra kodifikuota, t.y. visos normos sudtos vien
statym.
Tarptautins privatins teiss normos nra gausios, danai nekodifikuotos ir neunifikuotos, o i
vidaus teiss sprag paalina teism praktika.
Teism ir arbitra praktika. Teism praktika - teism sprendimuose ireikti teisj poiriai
kur nors teiss klausim, turintys reikm teismams vliau sprendiant analogikus klausimus. is
teiss altinis yra bdingas eilei valstybi, o kai kuriose, pavyzdiui, bendrosios teiss sistemos
valstybse, yra pagrindinis. Precedentui bdingas normatyvinis (privalomas) pobdis teismui
sprendiant konkrei byl. Tam, kad pripainti teismin precedent teiss altiniu, reikalingas
teism visikas nepriklausomumas ir teisj profesionalumo auktas lygis.
Arbitra praktika tarptautinje privatinje teisje yra laikoma ne valstybini arbitra praktika, o
tarptautini komercini arbitra praktika.
Lietuvoje teism praktika gyja vis didesn reikm. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teism
statymu, Lietuvos Aukiausiasis Teismas formuoja vienod teism praktik taikant statymus. Jis
skelbia kolegij ar Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarins sesijos pasilytas ir kasacine tvarka
priimtas nutartis. iose nutartyse esanius statym taikymo iaikinimus atsivelgia teismai,
valstybins ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos paius statymus.
Tarptautins privatins teiss srityje pamintinos ios svarbios Lietuvos Aukiausiojo teismo
nutartys: 2000-12-21 Lietuvos Respublikos Aukiausiojo teismo nutarimas Nr. 28 Dl Lietuvos
Respublikos teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas bei 2001-06-15 LAT
teisj senato nutarimas Nr. 31 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant enevos 1956m.
Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencij (CMR).
Komercinis paprotys ir teiss doktrina. Paprotys - tai taisykls, nors ir formaliai neufiksuotos,
bet seniai susiklost ir yra sistemingai taikomos. Be tarptautini-teisini paproi yra ir komerciniai
paproiai, kurie plaiai naudojami tarptautinje prekyboje ir prekybinje laivyboje. Komercinis
paprotys - tai pakankamai tiksliai savo turiniu susiklosiusi elgesio taisykl, plaiai taikoma kurioje
nors komercins veiklos sferoje, nenumatyta statym leidybos aktuose, ir nebtinai ufiksuota
kokiame nors dokumente. Komercinio paproio pavyzdiu gali bti Preki tiekimo bazins slygos
pirkimo-pardavimo sutartyse (INCOTERMS). ias slygas susistemino Tarptautiniai prekybos
rmai. INCOTERMS yra fakultatyvini ir neprivalom taisykli svadas. Jos taikomos, jei jas yra
padaryta konkreti nuoroda sutartyje.
Nuo paproi reikia skirti tradicijas, susiklostanias prekybini sandori praktikoje ir apibrianias
t sandori detales. Su tradicijomis tenka susidurti perveimuose jra. Tradicijos reguliuoja ali
tarpusavio santykius tik tais atvejais, kai alys vienokiu ar kitokiu bdu pripaino tradicijos taikym
btinu.
LR CK 1.4 straipsnis nustato, jog statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai
reglamentuojami pagal paproius. Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 31 straipsnis
numato, kad visais atvejais arbitrainis teismas priima sprendim atsivelgdamas sutarties slygas
ir prekybos paproius, taikytinus konkreiam sandoriui.
Teiss doktrina kartu su teism praktika padar ir toliau daro didel tak tarptautinei privatinei
teisei. Aukt tarptautins privatins teiss kodifikavimo lyg kai kuriose valstybse galima
paaikinti btent stipria tarptautins privatins teiss doktrina. Doktrinos tak lemia pirmiausia
periodini leidini, analizuojani teorines ir praktines privatins teiss problemas, gausa.

Tarptautins kolizins teiss ir privatins teiss vienodinimas

Tarptautins privatins teiss vienodinimas vykdomas pirmiausiai kodifikuojant ir unifikuojant

tarptautin privatin teis. Kodifikavimas tai procesas, kurio metu tam tikros teiss srities normos
yra susisteminamos, patobulinamas j turinys, joms suteikiama aikesn login struktra.
Unifikavimas procesas, kurio metu suvienodinamos skirting valstybi teiss normos,
reguliuojanios vienos srities visuomeninius santykius.
Tarptautins privatins teiss unifikavimo proces sudaro keletas stadij nacionalins teiss
sistem analiz, skirting valstybi tarptautins privatins teiss lyginamieji tyrimai, nauj teisinio
reglamentavimo modeli svarstymas ir naujo teisinio reglamentavimo varianto primimas.
Pasauliniu mastu tarptautinei privatinei teisei unifikuoti sukurtos specializuotos tarptautins
institucijos:
Hagos tarptautins privatins teiss konferencija, daranti didiul tak tarptautins privatins teiss
vienodinimo procesui rengiant tarptautines konvencijas, organizuojant seminarus ir konferencijas
tarptautins privatins teiss klausimais.
Jungtini taut tarptautins prekybos teiss komisija (UNCITRAL), atliekanti svarb vaidmen
vienodinant komercin teis. Komisijos priimamos konvencijos, pavyzdiniai statymai, taisykls
daro akivaizd poveik tarptautiniams prekybiniams santykiams;
Tarptautins privatins teiss unifikavimo institutas Romoje (UNIDROIT), kurio paskirtis
nagrinti poreikius ir metodus siekiant modernizuoti, derinti ir unifikuoti privatin ir ypa
komercin teis.
Regioniniu lygiu tarptautin privatin teis vienodina Europoje - Europos Sjunga ir Europos
Taryba, Afrikoje Afrikos verslo teiss harmonizavimo organizacija, Amerikoje Amerikos
Valstybi Organizacija.
Dvialis tarptautins privatins teiss vienodinimas vyksta tarp ali pasiraant dviales tarptautins
sutartis dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos bylose.
2. TEISM JURISDIKCIJ KOLIZIJA

Studentas, istudijavs i kurso tem, turi gyti teism jurisdikcij kolizijos (tarptautinio
teismingumo) inias, kurios leidia, naudojantis pateiktoje mediagoje atskleistais ir kitais teiss
altiniais, nustatyti valstybes, kuri teismai yra kompetentingi jurisdikcijos poiriu sprsti
konkreius ginus, vertinti susitarimo dl jurisdikcijos sudarymo galimybes ir jo teisin gali, o
taip pat imanyti kitus tarptautinio civilinio proceso klausimus.
2.1. Teism jurisdikcij kolizijos bendrieji klausimai

Teism jurisdikcij kolizijos samprata ir teiss altini apvalga

Teismas, gavs iekin, vis pirma turi sprsti jurisdikcijos klausim ar jis yra
kompetentingas nagrinti byl, turini usienio element. Tuo atveju, jei skirting valstybi
procesiniai statymai nustato skirtingas jurisdikcijos taisykles (pvz., vienoje valstybje yra nustatyta
pagrindin jurisdikcijos taisykl, kad byla teisminga tos valstybs teismui, kurioje atsakovas turi
nuolatin gyvenamj viet, o kitoje valstybje nustatyta, kad byla teisminga ios valstybs teismui,
jei atsakovas yra ios valstybs pilietis), kyla jurisdikcij kolizija. iuo atveju iekovui atsiranda
galimyb pasirinkti, kurios valstybs teisme pareikti iekin atsakovui. Tok pasirinkim gali
nulemti daugelis motyv iekovo nuolatin gyvenamoji vieta, teismo vietos valstybs civilinio
proceso teiss turinys (pvz., yminio mokesio dydis, bylinjimosi terminai, galimyb prisiteisti
atstovavimo ilaidas ir pan.), atsakovo turto buvimo vieta (jei iekovas siekia aretuoti atsakovo
turt), rodym buvimo vieta, galimyb vykdyti priimt teismo sprendim.
Reikt skirti svokas jurisdikcija, teismingumas. Jurisdikcija suprantama plaiau,
kaip tam tikros staigos teis sprsti ginus (pvz., teism ar arbitra). Tuo tarpu teismingumas
suprantamas kaip tam tikro teismo teis nagrinti byl.
Teisingumo vykdymas yra valstybs suvereniteto gyvendinimo dalykas. Kadangi
valstyb gyvendina suverenitet savo teritorijoje, tai ir teisingumo vykdymas yra ribojamas
valstybs teritorija. Tai reikia, kad vienos valstybs teismas neturi teiss vykdyti joki veiksm
kitos valstybs teritorijoje be pastarosios sutikimo. Usienio valstybs suvereniteto gerbimas
slygoja ir teismins valdios savo teritorijoje ribojim pvz., iimant tam tikrus asmenis ar
daiktus i teismins valdios veikimo sferos.

Tarptautinio civilinio proceso dalykas ir altiniai

Tarptautinis civilinis procesas tai procesinio pobdio klausim, kylani nagrinjant civilin
byl, turini usienio element, visuma. Tarptautinio civilinio proceso dalykas visuma teiss
norm, reguliuojani civilinio proceso teisinius santykius, turinius usienio element. Tarptautinis
civilinis procesas apima iuos klausimus 1) jurisdikcijos nustatym civilinse bylose, turiniose
usienio element, 2) procesin usienio asmen padt kitos valstybs teisme, 3) usienio valstybs
bei asmen, turini teis naudotis valstybs imunitetu, procesin padt, 4) usienio teiss turinio
nustatym; 5) teismo dokument teikim usienio valstybje, 6) rodym rinkim usienio
valstybje; 7) usienio teism ir arbitra sprendim pripainim ir vykdym.

Tarptautinio civilinio proceso altiniai:

1. Tarptautins sutartys:
1.1. Tarptautins daugiaals sutartys (konvencijos). Pvz., 1954 m. Hagos konvencija dl civilinio
proceso; 1958 m. Niujorko konvencija dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo;
1968 m. Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis. Daniausiai ios konvencijos yra
skirtos vien tik tarptautinio civilinio proceso klausimams, taiau kartais ir kitokio pobdio
tarptautinse konvencijose (pvz., 1956 m. enevos konvencijoje dl tarptautinio krovini veimo
keliais sutarties (CMR) yra straipsnis, skirtas civilini byl, kuriose taikoma i konvencija,
teismingumui).
1.2. Tarptautins dvials sutartys. Jas Lietuvos Respublika yra pasiraiusi su 13 valstybi
(Baltarusija, Lenkija, Estija ir Latvija (trial sutartis), Ukraina, Rusija, Moldova, Turkija,
Uzbekistanu, Kazachstanu, Kinija, Azerbaidanu, Armnija). Paprastai dvials sutarties nuostatos
turi pirmenyb prie daugiaals sutarties nuostatas, taiau visais atvejais btina atidiai istudijuoti
taikytin tarptautini sutari nuostatas, ar jos nenustato kitoki tarpusavio kolizijos isprendimo
taisykli.
1. ES teis. Tais atvejais, kai reikia nagrinti civilin byl, turini usienio element, ir ios
bylos alys yra valstybi ES nari asmenys, gali tekti taikyti ES teiss aktus. Kaip
svarbiausius galima paminti ias tarptautines konvencijas 1968 m. Briuselio konvencij
dl teism sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo (galioja
santykiuose tarp ES valstybi ir Danijos), 1988 m. Lugano konvencij dl teism sprendim
civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo (taikoma ES ir EFTA valstybms),
taip pat iuos reglamentus reglament (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo
sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo,
reglament (EB) Nr. 1348/2000 dl teismini ir neteismini dokument civilinse ir
komercinse bylose teikimo, reglament (EB) Nr. 1346/2000 dl bankroto byl, reglament
(EB) Nr. 1206/2001 dl valstybi nari tarpusavio bendradarbiavimo renkant rodymus
 civilinse ir komercinse bylose. ES teis taikoma santykiuose tarp Lietuvos ir kit ES
valstybi, ir iuose santykiuose turi didiausi gali (be abejo, jei ji pati nenustato kitos
hierarchijos).
2. Nacionalin teis. Ne visi tarptautinio civilinio proceso klausimai gali bti sureguliuoti
tarptautinmis sutartimis. Jeigu atitinkamo klausimo nereguliuoja jokia tarptautin sutartis ar
ES teiss aktas, turi bti taikoma nacionalin teis. Daniausiai tarptautinio civilinio proceso
klausimai yra aptariami valstybi civilinio proceso kodeksuose arba atskiruose statymuose,
skirtuose tarptautiniam civiliniam procesui. Lietuvoje iuos klausimus reguliuoja LR CPK
VII dalis Tarptautinis civilinis procesas normos, taip pat atskiri LR CK I dalies II skyriaus
Tarptautin privatin teis straipsniai pvz., LR CK 1.31 str. 3 d.
3. Teism praktika ir doktrina. Lietuvos Aukiausiasis teismas yra prims nutari, kurios
yra aktualios tarptautinio civilinio proceso klausim sprendimui. Kaip pavyzd galima
paminti 1998 m. sausio 5 d. nutart civilinje byloje V.Stukonis prie JAV ambasad, Nr.
3K-1/1998, kurioje buvo suformuluota taisykl, kad usienio valstyb privatiniuose
santykiuose neturi absoliutaus imuniteto, taip pat 1999 m. vasario 3 d. nutart civilinje
byloje O.G.Selvaag prie AB Akmens cementas, Nr. 3K-3-8/1999, kurioje buvo
nustatyta, kad teismas turi kompetencij nagrinti praymus dl iekinio utikrinimo, nors
iekin ir nagrinja komercinis arbitraas. Taip pat labai svarbu paminti ir Europos
teisingumo teismo (ETT) praktik, kuri yra labai svarbi taikant ES teis, kadangi btent ETT
utikrina vienod ES teiss akt aikinim ir taikym. Kaip pavyzd galima paminti ETT
sprendim byloje De Bloos v. Bouyer (byla C 14/76, A. de Bloos Sprl v. Bouyer, 1976, ECR
1497), kuriame buvo pasisakyta, kas gi laikoma atitinkama prievole Briuselio I
reglamento 5 str. 1 d. a) punkto prasme. Doktrina, kuri yra suprantama kaip atitinkamos
teiss srities moksliniai darbai, taip pat yra tarptautinio civilinio proceso altinis, turintis
pagalbin reikm. Doktrina gali bti panaudota teiskroje, taip pat teismo procese
aikinant tam tikras teiss normas.
Teismas, gavs iekin ir siekdamas ivengti neigiam neteisingo jurisdikcij kolizijos
neteisingo isprendimo pasekmi (pvz., teismo sprendimo nepripainimo kitoje valstybje), turi
atlikti iuos veiksmus:
1. Nustatyti, ar byla priklauso jo kompetencijai pagal jurisdikcijos taisykles, numatytas:
- ES teisje;
- tarptautinje sutartyje;
- Nacionalinje teisje.
1. Nustatyti, ar byla nepriklauso iimtinei kitos usienio valstybs, kurioje reiks vykdyti
teismo sprendim, jurisdikcijai;
2. Nustatyti, kokios galimybs bus vykdyti teismo sprendim kitoje valstybje, jei byla taip
pat priklauso ios valstybs jurisdikcijai.

Teism jurisdikcij kolizijos ir statym kolizijos sveika

I pirmo vilgsnio atrodyt, kad jurisdikcij kolizijos isprendimas ir taikytinos teiss nustatymas
nra susij vienas su kitu, taigi nuo to, kurios valstybs teismas nagrins byl, taikytinos
materialins teiss nustatymas nepriklausys. Taiau taip nra, ir iekovas, rinkdamasis i keli
valstybi teism, kuriuos jis gali pateikti iekin, tuo paiu netiesiogiai pasirenka ir taikytin
materialin teis. Taip atsitinka todl, kad teismas, nagrinjantis byl, taiko savo valstybs teisje
esanias kolizines normas tam, kad nustatyt taikytin teis. Kolizins normos skirtingose
valstybse skiriasi, taigi ir j taikymo rezultatas taip pat skirsis. Pvz., iekovas, A valstybs
nuolatinis gyventojas, gali pareikti iekin dl alos atlyginimo atsakovui, nuolat gyvenaniam A
valstybje, kai pati ala kilo B valstybje, toki valstybi teismuose - A valstybje, kurios
tarptautinio proceso normos leidia pareikti iekin atsakovo nuolatins gyvenamosios vietos
teismui, ir B valstybje, kurios tarptautinio civilinio proceso normos leidia pareikti iekin dl
alos atlyginimo alos kilimo vietos teisme. A valstybs kolizins normos nustato, kad alos
atlyginimo teisiniams santykiams turi bti taikoma nukentjusiojo asmens nuolatins gyvenamosios
vietos valstybs teis (iuo atveju A valstybs materialin teis), o B valstybs atitinkamos kolizins
normos nustato, kad turi bti taikoma alos kilimo vietos (B valstybs) materialin teis. A
valstybs materialins teiss normos pripasta iekovo teis reikalauti neturtins alos atlyginimo,
o B valstybs teiss normos ne. Taigi iekovo reikalavimas dl neturtins alos atlyginimo gali
bti patenkintas, jei jis pareik iekin A valstybs teisme, ir bus atmestas, jei analogikas iekinys
bus pateiktas B valstybs teismui. I io pavyzdio metyti, kaip jurisdikcij kolizijos klausimo
isprendimas gali takoti taikytinos teiss nustatym bei bylos i esms isprendim.
Kartais klausimas, kokios valstybs teismas nagrins byl, priklauso nuo taikytinos materialins
teiss byloje (pvz., Vokietijoje nustatant sutartin teismingum ginuose dl palikimo). Taip pat
kartais taikytinos teiss pasirinkimas gali bti laikomas netiesioginiu rodymu, kad alys susitar
nagrinti byl tos valstybs teisme, ir atvirkiai. Be to, danai statym leidjas taip sprendia abi
kolizijas, kad ir teismo vieta, ir taikytina teis sutampa (pvz., iimtin jurisdikcija iekiniams dl
nekilnojamojo daikto paprastai priklauso daikto buvimo vietos valstybs teismui, taikytina teis
tokio pobdio bylose taip pat nustatoma pagal daikto buvimo viet).

Forum shopping samprata

Kaip buvo nurodyta aukiau, kartais teismingumo pasirinkimas tuo paiu reikia ir bylos
laimjim ar pralaimjim. Todl danai iekovas yra suinteresuotas nagrinti byl konkreios
valstybs teisme, tokiu atveju galima kalbti apie vien i tarptautinio civilinio proceso doktrin,
vadinam forum shopping (angl.).
Forum shopping tai pasirinkimas i keli lygiagreiai egzistuojani skirting valstybi teism
jurisdikcij turint tiksl gauti tam tikr teisini ar faktini pranaum prie kit gino al. i
svok nepaklina nesiningas ar tariamas teismingum nustatani faktini aplinkybi sudarymas
(pvz., nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimas vien tik tam, kad atsirast galimyb kreiptis
teism valstybs, nustatanios galimyb kreiptis iekovo nuolatins gyvenamosios vietos teism),
taip pat nesiningas susitarimas dl teismingumo. Forum shopping atveju iekovas pasinaudoja
savo teise pareikti iekin vienam i keli valstybi teism. Tai suteikia tam tikr pradin
pranaum iekovui. Btina sidmti, kad forum shopping nra neteistas veiksmas, jis yra legalus,
taikomas ir sveikintinas anglo-saks teiss sistemoje, bet ioje sistemoje ribojamas forum non
convenience doktrinos. Tuo tarpu kontinentins teiss sistemos valstybse paprastai yra nustatytos
labai aikios jurisdikcijos taisykls, ir jeigu jos leidia pareikti iekin tam tikros valstybs teisme,
tai tokia jurisdikcija yra pripastama.
Forum shopping gali bt paskatintas toki motyv palankaus sprendimo byloje siekimo (per
kolizini norm ir materialins teiss pasirinkim), palanki iekovui procesini taisykli
pasirinkimo (pvz., garantuojani trump proceso trukm, suteikiani galimyb paiam rinkti
rodymus, dl maesni teismo ilaid), galimybs greitai vykdyti teismo sprendim.
Atsakovas gali gintis nuo forum shopping pasekmi tokiais bdais 1) kreiptis teism su
praymu udrausti iekovui kreiptis tam tikros valstybs teism (tai galima daryti, pvz., Didiojoje
Britanijoje), 2) pirmas kreiptis su analogiku iekiniu kitos valstybs teism (pvz., jei atsakovas
mano, kad jam gali bti pareiktas iekinys dl sutarties nutraukimo pripainimo neteistu, jis pats
gali pirmas pareikti iekin dl sutarties nutraukimo pripainimo teistu), 3) sutartiniuose
santykiuose kelias forum shopping gali bti ukirstas i anksto susitarus dl teismingumo, 4) prayti
teismo pritaikyti forum non convenience doktrin.
2.2. Teism jurisdikcij kolizijos sprendimo bendros ir specialios taisykls

Teism jurisdikcij kolizijos bendros taisykls fiziniams asmenims ir juridiniams

asmenims
Pagrindin LR CPK nuostata, nustatanti bendr fiziniams ir juridiniams asmenims jurisdikcin
taisykl gino teisenoje, yra suformuluota LR CPK 787 str. i nuostata nepriklauso nuo atsakovo
pilietybs ir sieja gino teismingum tik su atsakovo nuolatine gyvenamja vieta. Paymtina, kad
minta nuostata nieko nekalba apie iekinio juridiniam asmeniui (toliau JA) pareikimo taisykles,
kadangi nuolatins gyvenamosios vietos kriterijus yra taikomas tik fiziniams asmenims, o
juridiniams asmenims yra taikomi kiti kriterijai. Manytina, kad iekinys JA turt bti reikiamas
pagal JA buvein (LR CPK 29 str.).
Fiziniai asmenys. Iekinys fiziniam asmeniui byloje, turinioje usienio element, gali bti
pareiktas Lietuvoje, jeigu:
1. Atsakovas iekinio teikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatin gyvenamj viet ar
gyvena (tai nustatoma pagal LR CK 2.12, 2.16, 2.17 str.);
2. Atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtins teiss;
3. Gino dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, palikimas arba prievol, kuri atsirado ar turi
bti vykdyta Lietuvoje.
Nuolatins gyvenamosios vietos (toliau NGV) kriterijus nra iskiriamas kaip pagrindinis, o kiti
nurodyti kriterijai kaip taikomi tik tuo atveju, jei atsakovas Lietuvoje NGV neturi arba jos
nemanoma nustatyti. I LR CPK 787 str. formuluots matyti, kad iekinys priklauso LR teism
jurisdikcijai tuo atveju, jei egzistuoja nors vienas i ivardint kriterij.
Briuselio I reglamento 59 straipsnis nustato taisykles, kurios valstybs teis reikia taikyti, siekiant
nustatyti proceso alies nuolatin gyvenamj viet. Vis pirma, taikydamas lex fori, teismas
tikrina, ar NGV yra jo valstybje. Jei nustato, kad NGV yra kitoje valstybje, tai NGV nustatymui
taiko tos kitos valstybs teis.
Juridiniai asmenys. Kaip buvo nurodyta aukiau, LR CPK nenurodo atskiro kriterijaus, remiantis
kuriuo nustatoma, ar Lietuvos teisme galima pareikti iekin JA. Bendroji LR CPK norma nustato
JA buveins kriterij. LR CK 2.49 str. nustato, kad JA buveine yra laikoma ta vieta, kurioje yra JA
nuolatinis valdymo organas. LR CPK 29 str. nurodo, kad iekinys turi bti pareikiamas pagal JA
buvein, nurodyt JAR (juridini asmen registre).
Gali kilti problema tuo atveju, jei JA statuose nurodyta buvein ir faktin buvein skiriasi. LR CPK
TCP (tarptautinio civilinio proceso) nuostatos apie tai nieko nekalba, o bendrosios nuostatos
pirmenyb teikia JAR nurodytai buveinei. Taiau kalbant apie bylas su usienio elementu tai nra
visai logika, kadangi statuose nurodyta buvein gali bti visikai nesusijusi su JA realia buveine ir
veiklos vieta.
Reikia skirti juridinio asmens ir juridinio asmens filialo ar atstovybs buvein. Pastarj buveins
gali bti naudojamos tik kaip kriterijus pareikti iekinius, kylanius i i asmen filialo ar
atstovybs veiklos, bet ne visus iekinius juridiniam asmeniui.
Briuselio I reglamentas nustato kelis alternatyvius kriterijus, remiantis kuriais gali bti pareiktas
iekinys JA: 1) oficialios buveins; 2) centrins administracijos; 3) pagrindins verslo vietos.
Tai yra daug paangesnis poiris, kadangi nra prisiriama prie oficialios buveins, kuri gali bti
pasirinkta tam, kad bt gautos mokesi lengvatos ir nebti susijusi su realia JA veiklos vieta.
Paymtina tai, kad JA iekinys Lietuvoje gali bt pareiktas ir tuo atveju, jei JA ia turi turto ar jam
priklauso turtins teiss, ar gino dalykas yra turtas ar turtins teiss, ar prievol, kuri atsirado ar
turi bti vykdyta Lietuvoje. is kriterijus praktikai leidia pareikti iekin JA, jei ginas kyla dl
JA veiklos, vykdomos Lietuvoje.

Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas sutartiniuose ginuose

Sutarties alims visada yra paprasiau ir patogiau sutartyje aptarti gin, kylani i sutarties,
jurisdikcij. Tokiu atveju visada galima prognozuoti, kokios valstybs teisme bus sprendiamas
ginas, be to, susitarus nebus paeisti n vienos i sutarties ali interesai. Taigi sutartiniuose
ginuose alys turi turti teis susitarti dl teismingumo, tuo ivengdami forum shopping bei galim
jurisdikcijos pasikeitim dl alies NGV pasikeitimo. Apie susitarim dl jurisdikcijos plaiau r.
II.3 tem.
Jeigu susitarimo dl jurisdikcijos nebuvo, yra naudojami kiti kriterijai, padedantys nustatyti gino
teismingum. Gin nagrinjimo vieta gali bti siejama su sutarties alimi, sutarties elementais
(pvz., sutarties sudarymo ar vykdymo vieta) ar su sutariai taikytina teise. Tuo atveju, jei
teismingumas nustatomas pagal vien i sutarties ali NGV, neutikrinama ali interes
pusiausvyra ir gali bti taip, kad ginas bus nagrinjamas iekovo NGV valstybje. Todl
daniausiai yra naudojami nepriklausantys nuo ali objektyvs kriterijai, nesusij su sudtingais
teisiniais klausimais (pvz. su jurisdikcija pagal prievols paeidimo viet jos nemanoma
numatyti, sunku apibdinti bei danai neaiku, ar apskritai buvo sutarties paeidimas).
Todl daniausiai yra naudojamas sutartins jurisdikcijos nustatymas pagal sutarties sudarymo arba
jos vykdymo viet. Taiau jei sutarties sudarymo vieta nra nurodyta paioje sutartyje, gali kilti
problem su jos nustatymu. Todl daniausiai yra naudojamas sutarties vykdymo vietos kriterijus,
kuris yra naudojamas ir Briuselio I reglamente. io reglamento 5 str. 1 p. numato - valstybje narje
nuolat gyvenaniam asmeniui kitoje valstybje narje byla dl sutarties gali bti ikelta atitinkamos
prievols (angl. obligation in question) vykdymo teisme.
LR CPK 787 str. taip pat mini princip ginas priklauso LR jurisdikcijai, jei gino dalykas yra
prievol, kuri atsirado arba turi bti vykdyta Lietuvoje.
Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas deliktiniuose ginuose
Aptardami sutartini gin jurisdikcij paymjome tok jos ypatum kaip galimyb i anksto
susitarti dl jurisdikcijos. Tuo tarpu tokio susitarimo nemanoma sudaryti prie padarant kam nors
al. Bendras atsakovo NGV principas iuo atveju netinka, kadangi ginuose su usienio elementu
ala gali bti padaryta asmeniui, galbt gyvenaniam toli nuo vykio vietos, ir versti j, ir taip
patyrus al, bylintis atsakovo vietos teisme bt nesininga. Taiau ir iuo atveju gino ali
interesai turi bti subalansuoti. Forum delicti (teismingumas pagal alos padarymo viet) principas
iuo atveju utikrina abiej gino ali interes pusiausvyr, leidia nustatyti gino nagrinjimo
viet, kuri bus glaudiai susijusi su gino dalyku ir rodymais. is principas yra labai plaiai
taikomas visame pasaulyje, taiau egzistuoja esminiai skirtumai apibdinant vykio viet. Galimi
neteisti veiksmai gali pasireikti labai vairiai keli eismo vykis, mutyns, gamintojo
atsakomyb u prekmis padaryt al, alos aplinkai padarymas, konkurencijos taisykli
paeidimas ir pan. Neteisti veiksmai apima ir atvejus, kai civilin atsakomyb yra taikoma ir be
kalts (dl padidinto pavojaus altinio padaryt al). LR CPK 787 str. 1 d. 3 p. gali bti taikomas ir
deliktinms prievolms, taiau nedetalizuoja, pagal k nustatoma prievols atlyginti al atsiradimo
vieta.
Yra iskiriamos tokios jurisdikcijos taisykls ginams, grindiamiems alos padarymu: 1)
teismingumas pagal neteist veiksm padarymo, 2) teismingumas pagal pasekmi atsiradimo
viet. Labai danai visi neteisto veiksmo poymiai atsiranda ne vienoje, o skirtingose vietose.
Kalbama apie distancinius deliktus (klasikinis pavyzdys vis per valstybs sien) ar dl delikt,
kai viena prieastis sukelia alingas pasekmes daugelyje viet (publikacija pasaulinje spaudoje ar
atominio reaktoriaus sprogimas). Vokietijoje, pvz., tokiais atvejais laikoma, kad vykio vieta gali
bti laikoma ir neteisto veiksmo atlikimo vieta, ir aling pasekmi atsiradimo vieta. Nukentjs
tokiu atveju gali pasirinkti pageidaujam jurisdikcij.
Kaip buvo nurodyta, LR CPK TCP dalyje nra teiss norm, skirt specialiai teismingumui
deliktiniuose ginuose nustatyti. Briuselio I reglamento 5 str. 3 dalis nustato, kad byla dl civilins
teiss paeidim, delikto ar kvazidelikto gali bti ikelta vietos, kurioje vyko al sukls vykis ar
jis gali vykti. To paties straipsnio 4 d. nustato, kad byla dl reikalavimo atlyginti nuostolius arba
al, padaryt veiksmu, dl kurio keliama baudiamoji byla, gali bti ikelta tokias bylas
nagrinjaniame teisme, jeigu mintas teismas pagal jam taikom teis turi jurisdikcij nagrinti
civilines bylas. Europos teisingumo teismas viet, kurioje vyko al sukls vykis, apibdino kaip
viet, kurioje buvo padaryti neteisti veiksmai ar atsirado alingos pasekms.
Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas ginuose dl nekilnojamojo daikto
LR CPK 786 straipsnis nustato, kad iimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinja bylas dl
daiktini teisini santyki, susijusi su Lietuvos Respublikoje esani nekilnojamuoju daiktu. Tai
reikia, kad jeigu toki byl inagrins usienio valstybs teismas, tai toks teismo sprendimas
negals bti pripaintas ir vykdomas Lietuvoje (LR CPK 810 str. 1 d. 2 p.). Labai panai nuostata
yra ir Briuselio I reglamente, kurio 22 str. 1 d. nustatyta, kad bylos, kuri objektas yra daiktins
teiss nekilnojamj turt arba nekilnojamojo turto nuoma ( nustatant iimt nuomai laikinam
privaiam naudojimui, kurios terminas yra ne ilgesnis kaip 6 mn.), teismingos tik valstybs nars,
kurioje yra turtas, teismams. I esms visos valstybs yra suinteresuotos paios nagrinti civilines
bylas dl daiktini teisi nekilnojamj daikt, nustatydamos savo iimtin jurisdikcij iuo
klausimu.

Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas eimos teisini santyki ginuose

LR CPK 784 straipsnis nustato jurisdikcines taisykles eimos teisini santyki byloms (t.y. byloms
tarp sutuoktini). Bendroji taisykl yra ta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos
eimos bylos, jeigu 1) nors vienas i sutuoktini yra Lietuvos Respublikos pilietis (t.y. naudojamas
lex patriae kolizinis principas), 2) asmuo be pilietybs, kurio nuolatin gyvenamoji vieta yra
Lietuvoje, 3) abu sutuoktiniai yra usienieiai (usienio pilieiai), bet j nuolatin gyvenamoji vieta
yra Lietuvoje. Iimtinai Lietuvos Respublikos teismai nagrinja eimos teisini santyki bylas,
jeigu abiej sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
ES reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir
tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo (Briuselis III) taip pat nustato jurisdikcijos taisykles
eimos bylose. is reglamentas taikomas bet kokio pobdio teismo civilinms byloms,
susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripainimu
negaliojania (Reglamento 1 str. 1 d. a) punktas). Reglamento 3 straipsnis nustato 6 galimus
variantus teism, kuriuos gali kreiptis pareikjas (-a) 1) pagal sutuoktini nuolatin gyvenamj
viet, 2) pagal sutuoktini paskutin bendr nuolatin gyvenamj viet, jeigu vienas i sutuoktini
joje tebegyvena, 3) pagal atsakovo nuolatin gyvenamj viet, 4) pagal vieno i sutuoktini
nuolatin gyvenamj viet, jeigu buvo paduotas bendras pareikimas, 5) pagal pareikjo nuolatin
gyvenamj viet, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareikimo padavimo,6)
pagal pareikjo nuolatin gyvenamj viet, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip eis
mnesius iki pareikimo padavimo ir yra atitinkamos valstybs nars pilietis arba, kalbant apie
Jungtin Karalyst ir Airij, jeigu joje yra pareikjo nuolatin gyvenamoji vieta.
2.3. Santykio ali susitarimas dl teism jurisdikcijos

Yra visuotinai pripastama, kad alys gali susitarti, kurios valstybs teismas yra kompetentingas
nagrinti j byl, ir nustatyti, kad kiti teismai tokios kompetencijos neturi. Tokios galimybs
privalumai: (1) alys gali prognozuoti, kurios valstybs teismas nagrins byl, o tuo paiu
prognozuoti ir materialins teiss taikym byloje; (2) alys gali pasirinkti tok teism, kuris tenkins
abi alis; (iii) alys gali pasirinkti teism, kuris bus labiausiai susijs su byla. Trkumai: (i) viena i
ali gali primesti kitai savo vali dl jurisdikcijos ir tuo apsunkinti galimyb kreiptis teism.
Susitarimas dl jurisdikcijos yra sandoris, kurio sigaliojimas yra reglamentuojamas
materialins teiss, o leistinumas ir veikimas procesins teiss. Taigi materialin teis nustatoma
pagal lex causae princip (teis, taikytina visai sutariai), o procesin teis pagal lex fori.
Teismas, nustatydamas, ar alys pasiek susitarim dl jurisdikcijos, ir ar is
susitarimas neturjo valios pareikimo trkum, taikys lex causae. Taiau sutarties alys yra laisvos
susitarimu nustatyti, kad susitarimui dl jurisdikcijos bus taikoma kita materialin teis, negu visai
sutariai. Tuo tarpu susitarimo formai bus taikoma lex fori.
Daniausiai susitarim dl jurisdikcijos sudaro du atskiri elementai:
1. Derogacija susitarimas nenagrinti gino tam tikros valstybs (-i) teisme, nenustatant,
kokios valstybs teisme bus nagrinjamas ginas, ir
2. Prorogacija susitarimas nagrinti gin tam tikros valstybs teisme, taiau neatsisakant
kit valstybi teism jurisdikcijos.
 Paprastai alys sudaro mirius susitarimus dl jurisdikcijos, susitardamos kad j gin
bus kompetentingas nagrinti tik konkreios valstybs teismas, ir joks kitas teismas neturs
kompetencijos. Jeigu kyla abejoni dl susitarimo turinio, taikant sutarties aikinimo taisykles yra
nustatomi tikrieji ali ketinimai.
Teismas, priimdamas iekin ir sprsdamas klausim, ar ginas priklauso jo
jurisdikcijai, klauso tik lex fori. Jis gali netgi nepaisyti iimtins kitos valstybs teismo
jurisdikcijos, iskyrus atvejus kai tarptautin sutartis ar nacionaliniai statymai jam nurodo paisyti
iimtins kitos valstybs teismo jurisdikcijos arba kai teismo sprendimas turs bti vykdomas toje
kitoje valstybje.
Galimyb susitarti dl jurisdikcijos gali bti ribojama tokiais aspektais:
1. Susitarimu negalima pakeisti iimtins jurisdikcijos, nustatytos lex fori (LR CPK 788 str. 1
d.);
2. alys gali pasirinkti tik tos valstybs teismo jurisdikcij, kuri turi tam tikr ry su byla (is
principas kai kuriose valstybse nepripastamas);
3. Susitarimas turi bti pakankamai aikus, kad bt galima nustatyti ali vali. Yra labai
svarbu tinkamai suformuluoti susitarim dl jurisdikcijos, kad nekilt abejoni, ar tai
derogacinis, ar prorogacinis, ar mirus susitarimas.
Tuo atveju, jei susitarimas dl jurisdikcijos suformuluotas neaikiai, kyla klausimas
dl to, remiantis kurios valstybs teise jis turi bti aikinamas. Paios sutarties aikinimui yra
naudojama lex causae, teis, taikytina susitarimui dl jurisdikcijos (t.y. jo galiojimui) turt bti
taikoma ir aikinant tokio susitarimo turin. Taiau danai laikomasi nuomons, kad susitarimo dl
jurisdikcijos turinys turt bti aikinamas pagal lex fori, kadangi btina greitai nustatyti
jurisdikcij, o taikytinos usienio valstybs materialins teiss nustatymas paprastai utrunka.
Danai btina aikintis, ar alys turjo omeny usienio valstybs teism, ar arbirtain staig. Tuo
atveju, jei alys susitar dl gino nagrinjimo arbitrae, teismas tokio gino neturt nagrinti.
Plaiau apie arbitrao jurisdikcij r. II.6 tem.
LR CPK 787 str. 2 d. nustato kad alys gali ratu susitarti, kad turtiniai ginai bus sprendiami
Lietuvos Respublikos teismuose. 788 str. 1 d. nustato, kad kins komercins veiklos subjektai gali
ratu susitarti, kad ginai, kylantys i sutartini teisini santyki, bus nagrinjami ne Lietuvos
teismuose, jeigu is susitarimas neprietarauja tos valstybs, kurios teism kompetencijai numatoma
priskirti gino nagrinjim, teisei. Kaip matyti i pateikt teiss norm formuluoi, LR CPK
apriboja subjektus ir ginus, kuriuose galima susitarti dl jurisdikcijos. Tai paeidia ali valios
autonomijos princip, todl tokios normos turi bti vertinamos neigiamai.
Briuselio I reglamentas (Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse
bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo taip pat numato galimyb susitarti dl jurisdikcijos. Jo
23 str. numato, kad alys gali susitarti, kad valstybs nars teismas arba teismai turs jurisdikcij
sprsti bet kuriuos ginus, kilusius arba galinius kilti dl konkrei teisini santyki. Tokia
jurisdikcija yra iimtin, jeigu alys nra susitarusios kitaip. Kai kuriais atvejais reglamentas riboja
toki ali galimyb susitarti, ikelia papildomas slygas pvz., bylose, susijusiose su draudimu,
susitarimas pripastamas tik tais atvejais, kai jis sudaromas kilus ginui, arba leidia draudjui,
apdraustajam arba naudos gavjui kelti byl kituose teismuose, bei nurodyti Reglamente, arba kitais
atvejais, kurie taip pat yra skirti apginti draudjo interesus (13 str.). Analogikos nuostatos
numatytos byloms, susijusioms su vartojimo sutartimis (17 str.), bei individualiomis darbo
sutartimis (21 str.).
LR CPK 787 ir 788 straipsniai numato, kad susitarimas dl jurisdikcijos turi bti sudarytas ratu.
Kadangi tokio susitarimo formos klausimai yra sprendiami pagal lex fori, tai ir klausimas, k
reikia raytin susitarimo forma, turi bti nustatomas pagal lex fori. LR CK 1.73 straipsnio 2 dalis
apibria, k turtumm laikyti raytine sandorio forma. Ji suprantama plaiai ne tik kaip vieno
ali pasiraomo dokumento suraym, bet ir apsikeitim atskirais dokumentais, o raytins formos
dokumentui prilyginamas alies pasiraytas dokumentas, perduotas telegrafinio, faksimilinio ryio
ar kitais telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima
identifikuoti para.
Briuselio I reglamentas kelia susitarimui dl jurisdikcijos tokius formos reikalavimus:
1. Susitarimas turi bti sudaromas ratu;
2. Susitarimas turi bti sudaromas tokia forma, kuri atitinka ali tarpusavyje nustatyt
praktik;
3. Tarptautins prekybos arba komercijos srityje priimamas tokia forma, kuri atitinka
panaudojim, apie kur alys inojo arba turjo inoti, ir kur tokioje prekyboje arba
komercijoje plaiai ino ir vykdo sutari, susijusi su konkreia prekyba ar atitinkama
komercija, alys.
Bet kuris elektroninmis priemonmis perduodamas informacinis praneimas, kuris yra ilgalaikis
susitarimo raas, yra laikomas lygiaveriu raytinei formai.
LR sutartyse dl teisins pagalbos ir teisini santyki taip pat yra numatyta galimyb susitarti dl
jurisdikcijos ir tai turi bti padaryta ratu (pvz., Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutarties 20 str.).
2.4. Teismo atsisakymas sprsti gin dl jurisdikcijos neturjimo

Forum non conveniens doktrina

Kai kurios valstybs leidia savo teismams atsisakyti nagrinti byl tuo atveju, jei teismas mano,
kad i byla yra nesusijusi su teismo valstybe, o labiau susijusi su kita valstybe. Tai ir yra forum non
conveniens (toliau FNC) doktrinos esm. i doktrina pirm kart buvo panaudota kotijoje ir
iuo metu labiausiai paplitusi JAV ir Didiojoje Britanijoje.
Kuo maesni reikalavimai ir apribojimai jurisdikcijos nustatymui, tuo didesn reikm turi i
doktrina, kuri veikia kaip filtras, ribojantis su teismo valstybe menkai susijusi gin nagrinjim.
Pvz., tuo atveju, jei valstybje egzistuoja jurisdikcijos taisykl, numatanti galimyb kreiptis
teism, kai atsakovas tiesiog yra ios valstybs teritorijoje, FNC doktrinos taikymas galt padti
teismui atsisakyti nagrinti toki byl, jei ji bt geriau, efektyviau ir teisingiau inagrinta kitos
valstybs teisme.
Skirtingi faktoriai turi reikm nustatant, ar byla bt geriau inagrinta kitos valstybs teisme: tai ir
teismo artumas rodym bei gino dalyko atvilgiu, tai ir galimyb tiesiogiai gauti rodymus (pvz.,
jei usienyje esani liudytoj nra galima apklausti), ali nuolatin gyvenamoji vieta ar buvein,
galimyb vykdyti teismo sprendim, galimyb kreiptis usienio valstybs teism su iekiniu.
Forum non conveniens doktrina turi ir privalum, ir trkum. Privalumai yra tokie, kad i doktrina
ukerta keli nesiningam ar neprotingam jurisdikcijos pasirinkimui, taip pat leidia greiiau
inagrinti byl. Kaip ios doktrinos trkumus galima paminti galimyb teismui piktnaudiauti ja
tuo atveju, jei jis tiesiog nenori nagrinti bylos, o jeigu keli valstybi teismai taikyt i doktrin,
tai galt ukirsti keli kreiptis teism. Be to, atsakovas gali j naudoti kaip savo procesin
atsikirtim ir tuo vilkinti bylos nagrinjim.
LR CPK tiesiogiai galimybs taikyti i doktrin nenumato. Kadangi LR CPK nuostatos,
reguliuojanios jurisdikcij, yra imperatyvios, bei negali bti aikinamos siaurinamai, darytina
ivada, kad Lietuvos teismas negalt taikyti ios doktrinos. Taiau egzistuoja ir kit nuomoni.
Vadovlyje Civilinio proceso teis[1] tome nurodyta, kad galimyb taikyti i doktrin nustatyta
LR CPK 34 straipsnyje, kurio nuostatos leidia perduoti byl nagrinti kitam teismui, jeigu
pripastama, jog i operatyviau ir ekonomikiau inagrins kitas teismas. Taiau atkreiptinas
dmesys tai, kad specialus LR CPK straipsnis (783 str. 4 d.) numato galimyb byl perduoti kitos
valstybs teismui tik tarptautins sutarties pagrindu ir tvarka.
Paymtina, kad ios doktrinos nepripasta nei Briuselio bei Lugano konvencijos, nei Briuselio I
reglamentas, nei Briuselio II reglamentas (Nr. 1347/2000 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim,
susijusi su santuoka ir tv pareigomis abiej sutuoktini vaikams, pripainimo bei vykdymo), bei
Tarybos reglamentas Nr. 1346/2000 Dl bankroto byl.
 Atsisakymas nagrinti byl lis pendens doktrinos pagrindu

Nacionalinje teisje inagrinjus civilin byl automatikai kyla tam tikros pasekms, viena i
kuri yra negalimumas pareikti tapat iekin. LR CPK 293 str. 3 p. nustato, kad tokiu atveju
teismas turi nutraukti civilin byl. Tuo atveju, jei iklus civilin byl teisme nustatoma, kad
analogika byla jau yra nagrinjama, teismas turi iekin palikti nenagrint (LR CPK 296 str. 1 d. 4
p.). Esminis skirtumas tarp civilins bylos nutraukimo ir iekinio palikimo nenagrintu yra tas, kad
nutraukus civilin byl analogiko iekinio nebegalima pareikti, tuo tarpu iekinio palikimas
nenagrintu toki pasekmi nesukelia. Taigi jeigu dl koki nors prieasi anksiau ikelta byla
nebt ubaigta siteisjusiu teismo sprendimu, iekovas, kurio iekinys buvo paliktas nenagrintu,
neprarast galimybs vl kreiptis teism su analogiku iekiniu. Analogikomis yra laikomos
bylos tarp t pai ali, kai iekini pagrindai ir dalykai yra analogiki. Taiau kaip teismas turi
elgtis tuo atveju, jei analogika byla yra nagrinjama usienio teisme?
Egzistuoja dvi galimybs arba nekreipti dmesio usienio valstybs teisme nagrinjam byl,
arba taikyti tas paias taisykles, kurios yra nustatytos nacionalinje teisenoje. Pirmuoju atveju
egzistuoja rizika, kad bus priimti du visikai skirtingi ir tarpusavyje nesuderinti sprendimai, antrasis
atvejis irgi ne visada tinka (pvz., jei nacionalinis teismas turi iimtin jurisdikcij). Todl lis
pendens doktrina gali bti taikoma esant ioms aplinkybms: 1) civilins bylos yra analogikos; 2)
usienio teismo sprendimas gali bti pripaintas nacionaliniame teisme; 3) byla usienio teisme
ikelta anksiau (ia valstybi teiss nuostatos gali skirtis vienose valstybse byla laikoma ikelta
nuo iekinio teikimo teismui momento, kitur nuo iekinio teikimo atsakovui momento, dar kitur
(ir LR) teismui primus iekin). is momentas nustatomas pagal tos valstybs teismo, kuris
nagrinja konkrei civilin byl, teis.
Taiau tuo atveju, jei byla usienio valstybje nagrinjama nepateisinamai ilgai, arba joje priimtas
teismo sprendimas negals bti vykdytas, arba egzistuoja reali tikimyb, kad byla usienio
valstybje apskritai nebus inagrinta, lis pendens doktrina neturt bti taikoma.
LR CPK, kaip ir forum non conveniens atveju, nenumato konkreios normos, teisinanios lis
pendens doktrin, o atvirkiai, LR CPK 781 str. 2 d. numato, kad jeigu LR teismai pagal iame
kodekse nustatytas teismingumo taisykles yra kompetentingi nagrinti civilines bylas, i
kompetencija neinyksta, kai ta pati byla yra nagrinjama usienio valstybs teisme. Praktikai tokia
nuostata paneigia lis pendens doktrinos taikym. Visgi Lietuvos civilinio proceso doktrinoje[2] yra
pripastama, kad i doktrina gali bti taikoma remiantis nacionalins jurisdikcijos taisyklmis.
Briuselio I reglamentas nustato taisykles, kurios yra taikomos tuo atveju, jei valstybi ES nari
teismuose nagrinjamos bylos tarp t pai ali bei tuo paiu pagrindu, ir susijusios bylos, taigi
iame reglamente pripastamas lis pendens principas. Vis pirma, btina paymti, kad Briuselis I
nustato ne analogik, o byl tarp t pai ali bei tuo paiu pagrindu nagrinjimo taisykles (27 str.
1 d.). taigi lis pendens doktrina pagal io reglamento nuostatas gali bti taikoma ir byloms, kuri
dalykas yra skirtingas. Jeigu skirting valstybi nari teismuose ikeliamos bylos tarp t pai ali
ir tuo paiu pagrindu, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, savo
iniciatyva turi sustabdyti bylos proces, kol nustatoma pirmojo iklusio byl teismo jurisdikcija.
Jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, jurisdikcija, bet kuris teismas, kitas nei
anksiau nurodytas teismas, atsisako jurisdikcijos pastarojo naudai. ios nuostatos taikomos ir tuo
atveju, jei bylos priklauso iimtinei keli teism jurisdikcijai.
Briuselis I taip pat nustato ir susijusi byl nagrinjimo taisykles. Pagal reglament bylos
laikytinos susijusiomis, kai jos yra tokios panaios, kad jas tikslinga nagrinti ir sprsti kartu,
siekiant ivengti sprendim nesuderinamumo rizikos, atsirandanios bylas nagrinjant atskirai.
Praktikai tai reikia, kad vienoje byloje nustatyti faktai gali turti prejudicins reikms kitoje
byloje. Taigi, jeigu skirting valstybi nari teismuose yra nagrinjamos susijusios bylos, bet kuris
teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, gali sustabdyti savo bylos proces.
Jeigu ios bylos yra nagrinjamos pirmosios instancijos teisme, bet kuris teismas, kitas nei teismas,
kuriame buvo ikelta pirmoji byla, vienos i ali praymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu
nagrinjamose bylose jurisdikcij turi pirmj byl ikls teismas ir jeigu jo statymas leidia
mintas bylas nagrinti kartu.
Reglamentas nustato, kad byla teisme laikoma ikelta tada, kai 1) teismui teikiamas bylos iklimo
ar lygiavertis dokumentas, nurodantis, kad iekovas msi btin priemoni, kad mintas
dokumentas bt teiktas atsakovui, arba 2) jeigu pirmiausia dokumentas turi bti teiktas ne
teismui, kai j gauna u dokumento teikim atsakinga institucija, jeigu iekovas msi btin
priemoni, kad mintas dokumentas bt pateiktas teismui.
Kontroliniai klausimai:
1. Nurodykite forum non conveniens doktrinos privalumus ir trkumus?
2. Kokie galt bti forum non conveniens taikymo Lietuvos teisme pagrindai?
3. Ivardinkite lis pendens doktrinos taikymo prielaidas.
4. Koks yra lis pendens doktrinos reglamentavimas Briuselio I reglamente?

[1] r. E.Lauikas., V.Mikelnas, V.Nekroius. Civilinio proceso teis. Justitia, 2005. II tomas,
579 psl.
[2] r. E.Lauikas., V.Mikelnas, V.Nekroius. Civilinio proceso teis. Justitia, 2005. II tomas,
581 psl.
2.5. Usienio asmen civilinis procesinis teisinis statusas ir tarptautinis teisinis
bendradarbiavimas civilinio proceso srityje

Usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs padtis civiliniame procese

Usienio valstybi pilieiai ir juridiniai asmenys, taip pat asmenys be pilietybs turi teis kreiptis
LR teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises kaip ir LR pilieiai ar juridiniai asmenys. J
teisnumas ir veiksnumas yra vertinami pagal LR CPK nuostatas (LR CPK 793 str. 1 d.). Kitos
valstybs fiziniams ir juridiniams asmenims yra taikomos tokios paios atleidimo nuo bylinjimosi
ilaid mokjimo, j sumainimo, atidjimo bei mokjimo idstymo slygos kaip ir LR asmenims.
Asmenys be pilietybs, turintys gyvenamj viet LR, turi tokias pat teises kaip ir LR pilieiai.
Taiau yra tam tikros iimtys, kurios yra taikomos usienio valstybi pilieiams ir juridiniams
asmenims (toliau vadinami usienieiais).
1. Tuo atveju, jei usienietis yra iekovas, jis turi sumokti ustat galim bylinjimosi ilaid
atlyginimui utikrinti (LR CPK 794 str. 799 str.). i pareiga netaikoma, jei:
iekovas Lietuvoje turi turto, kurio pakanka bylinjimosi ilaidoms padengti;
neturtinio pobdio eimos bylose, bylose pagal pareikt prieiekin bei bylose, kuriose
praoma iduoti teismo sakym;
bylose, kuriose alys susitar dl to, kad ginai bus nagrinjami LR teismuose;
jeigu ustato institut draudia atitinkama tarptautin sutartis.
Pareikalauti ustato sumokjimo turi atsakovas, ir tai padaryti jis turi ne vliau kaip pirmojo
procesinio veiksmo atlikimo metu. Ustato dyd nustato teismas, atsivelgdamas galimas atsakovo
bylinjimosi ilaidas, bei nustato termin ustatui sumokti. Jei per nustatyt termin iekovas
ustato nesumoka, teismas palieka iekin nenagrint. Atsakovas turi iki bylos nagrinjimo i
esms pabaigos pateikti teismui praym atlyginti bylinjimosi ilaidas i ustato sumos. Jeigu toks
praymas nepareikiamas, ustatas iekovui yra grinamas. Teismas nusprendia nedelsiant
grinti ustat iekovui, jei i siteisjusio sprendimo aiku, kad atsakovui nepriklauso bylinjimosi
ilaid atlyginimas.
1. Usienietis, gyvenantis usienyje (arba JA, turintis buvein usienyje), turi paskirti atstov
pagal LR CPK taisykles arba LR gyvenant galiot asmen, kuriam bt teikiami su byla
susij procesiniai dokumentai. Jei tokia pareiga nra vykdoma, visi procesiniai dokumentai
lieka byloje ir yra laikomi teiktais. ios pasekms turi bti iaikintos pirmojo teikimo
metu.
 Bylos alimi (o tuo paiu ir atsakovu) gali bti ir usienio valstyb. iuolaikinje
teisje yra susiformavs principas, kad valstyb dalyvauja civiliniuose santykiuose lygiais
pagrindais su kitais subjektais ir neturi imuniteto. LR irgi laikosi io principo ir valstybs viduje
(LR CK 2.36 str. 1 d.), ir tarptautinje privatinje teisje.
Valstybs imunitetas (jei jis yra taikomas) apima keturias sritis:
usienio valstybs teiss galiojim (valstybs civilinis teisinis statusas nustatomas pagal jos,
o ne pagal usienio valstybs teis LR CK 1.23 str.);
usienio valstybs teism jurisdikcija (t.y. negalima pareikti iekinio valstybei be jos
kompetenting institucij sutikimo);
laikinsias apsaugos priemones (t.y. valstybei negalima taikyti laikinj apsaugos priemoni
be jos kompetenting.institucij sutikimo);
priverstin usienio teism sprendim vykdym.
Pastarosios 3 rys vadinamos jurisdikciniu imunitetu.
Iki XX amiaus vidurio buvo laikomasi absoliutaus valstybs imuniteto doktrinos, t.y. visose
aukiau nurodytose srityse valstybs naudojosi imunitetu be joki apribojim. iuo metu daugelyje
valstybi sitvirtino riboto arba funkcinio valstybs imuniteto doktrina, kuri reikia, kad usienio
valstyb gali remtis imunitetu vieosios teiss reglamentuojamoje srityje (acta jure imperii), tuo
tarpu privatins teiss reguliuojamoje srityje (acta jure gestionis) valstyb imunitetu negali naudotis.
Skirtingose valstybse valstybs imuniteto teisiniai klausimai yra reguliuojami skirtingai.
Tradicikai bendrosios teiss tradicijos valstybs iuos klausimus reguliuoja priimdamos statymus,
o kontinentins teiss tradicijos valstybs remiasi teism praktika. Kai kurios valstybs (pvz.,
Kinija) iki iol laikosi absoliutaus valstybs imuniteto doktrinos.
Valstybs jurisdikciniai imunitetai yra reguliuojami ir tarptautins teiss pagalba. Pirmoji
konvencija iuo klausimu buvo 1926 m. Briuselio konvencija dl kai kuri taisykli, susijusi su
valstybini laivu imunitetu, panaikinusi valstybei priklausani prekybini laiv imunitet. Europos
valstybs 1972 m. prim ET Bazelio konvencij dl valstybs imuniteto (Lietuvai negalioja). ioje
konvencijoje tvirtinta riboto valstybs imuniteto doktrina bei keli konkrets atvejai, kai valstyb
negali remtis imunitetu jei pareikia iekin usienio valstybje, jei pareikia prieiekin, jei buvo
i anksto atsisakiusi imuniteto (tarptautinje sutartyje, komerciniame sandoryje ar atskiru
pareikimu). 2004 m. JTO Generalin asamblja patvirtino Valstybi ir j nuosavybs jurisdikcini
imunitet Konvencijos tekst ir nurod, kad jis yra atviras pasiraymui. i konvencija iki iol
nesigaliojo. Mintoje konvencijoje taip pat yra tvirtinta riboto valstybs imuniteto doktrina.
iuo metu galiojaniame LR CPK valstybs imuniteto taikymo klausimai nra tvirtinti, iuos
dalykus reglamentuoja teism praktika. ymiausios bylos 1998 m. sausio 5 d. Lietuvos
Aukiausiojo teismo nutartis civilinje byloje Nr. 3K-1/1998 V.Stukonis v. JAV ambasada.
Kategorija 1; 2001 m. birelio 25 d. Lietuvos Aukiausiojo teismo nutartis civilinje byloje
A.Cudak (Senkevi) v. Lenkijos Respublikos ambasada, Nr. 3K-3-203/2001, kat. 85.2; 121; 2003
m. gegus 7 d. Lietuvos Aukiausiojo teismo nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-566/2003 Vilnius
Property AS v. Rusijos Federacija. Kategorija 45.5; 83.6; S.N. v. vedijos Karalysts ambasada, Nr.
3K-3-172/2007. Kategorija 118.1, 130.1.4.
Paymtina tai, kad tradicikai laikinj apsaugos priemoni taikymas usienio valstybs atvilgiu
srityje valstybs imunitetas yra platesnis nei kitos valstybs teism jurisdikcijos srityje.
Tarptautini organizacij imunitetai yra tvirtinami tarptautinse sutartyse, taigi tarptautins
organizacijos naudojasi tokiu imunitetu, kok joms suteikia valstybs. I esms yra pasitelkiami
tokie patys imuniteto principai, kaip ir kalbant apie valstybs imunitet. Esmins tarptautins
sutartys iuo klausimu yra 1946 m. Konvencija dl JT privilegij ir imunitet, 1947 m. Konvencija
dl specializuot agentr privilegij ir imunitet. Taip pat valstyb gali atskiru statymu nustatyti,
kokie imunitetai bus taikomi tarptautinms organizacijoms ir j atstovams ioje valstybje (tai
padar, pvz., JAV).
Usienio valstybse iduot dokument legalizavimas ir
legalizavimo panaikinimas
 Tam, kad tam tikri dokumentai bt pripainti rodymais, jie turi atitikti tikrumo kriterij. Vidaus
dokument tikrumas preziumuojamas, o kitoje valstybje iduot viej (arba oficiali)
dokument tikrumas turi bti tam tikru bdu patvirtintas. Tai gali bti padaryta tokiais budais
legalizuojant dokument, patvirtinant dokumento tikrum payma (apostile). Tam tikrais atvejais,
jeigu tai numato tarptautin sutartis, vie dokument, iduot kitoje valstybje, tikrumas neturi
bti tvirtinamas.
Dokumento legalizavimas patvirtina usienio valstybje iduoto dokumento tikrum. Konsulinis
dokument legalizavimas yra konsulins staigos pareigno atliekamas dokumente esanio parao,
antspaudo ir pasiraiusio asmens pareig tikrumo patvirtinimas, kuris reikalingas tam, kad vienos
valstybs dokumentus ir aktus galt svarstyti kitos valstybs institucijos, ie dokumentai vykdyt
ar sukelt teisines pasekmes kitoje valstybje, jeigu tarptautins sutartys ir susitarimai nenumato
kitaip (Dokument legalizavimo ir tvirtinimo payma (apostile) tvarkos aprao 2 punktas).
Konsulinio dokument legalizavimo funkcijas vykdo: Usienio reikal ministerijos Konsulinio
departamento pareignai, kuri pareigas eina i funkcij atlikimas ir kuri para pavyzdiai yra
isiuntinti usienio valstybi kompetentingoms institucijoms. Usienio valstybse - Lietuvos
Respublikos diplomatini bei konsulini staig pareignai, kuri pareigas eina i funkcij
atlikimas. Konsulinio departamento pareignas legalizuoja LR iduotus dokumentus, kurie bus
pateikiami usienio valstybse, taip pat usienio valstybs institucij iduotus dokumentus, kurie
nra patvirtinti payma (Apostille), numatyta Hagos konvencijoje, jei ie dokumentai bus
pateikiami Lietuvos Respublikoje. Diplomatins ar konsulins staigos pareignas legalizuoja
Lietuvos Respublikos staig ir institucij iduotus dokumentus, jeigu pagal jo buvimo valstybs
statymus toki dokument legalizavimas yra btinas. Diplomatins ar konsulins staigos
pareignas legalizuoja dokumentus, iduotus jo buvimo valstybs institucij, jei ie dokumentai bus
pateikiami Lietuvos Respublikoje ir jeigu dokumentai nra patvirtinti payma (apostile), numatyta
Hagos konvencijoje. Konsulinio departamento pareignai iuos dokumentus paprastai legalizuoja,
jei jie yra legalizuoti dokument idavusios valstybs Usienio reikal ministerijoje arba
konsulinje staigoje. Nesant abejoni dl pateikto legalizavimui dokumento teistumo ir
pagrstumo, Konsulinio departamento pareignas turi teis j legalizuoti ir be mintojo tarpinio
legalizavimo. Legalizuojami ie dokumentai: 1)iduodami valstybs ir savivaldybi jurisdikcijai
priklausani valstybs ir savivaldybi institucij arba valstybs ir savivaldybi pareign,
skaitant ir tuos dokumentus, kuriuos iduoda prokuroras, teismo pareignas arba teismo
sprendimus vykdantis asmuo; 2) administraciniai dokumentai; 3) notariniai aktai; 4) fizini
asmen pasirayt dokument oficials patvirtinimai: dokument registracijos arba j buvimo
tam tikr dien patvirtinimai; para oficials ir notariniai liudijimai. Gali bti legalizuojami ir kiti
dokumentai, jei tai neprietarauja teiss aktams. Dokumentai nelegalizuojami, jei j turinys
prietarauja Lietuvos Respublikos statymams bei tarptautinms sutartims, kurias yra pasiraiusi
Lietuvos Respublika. Legalizavimo procedra yra pakankamai sudtinga bei atimanti daug
laiko, todl yra priimta nemaai dviali tarptautini sutari bei konvencij, supaprastinani ar
panaikinani i procedr. Btina paminti 1961 m. Hagos konvencij dl usienio valstybse
iduot dokument legalizavimo panaikinimo. ioje konvencijoje vietoj legalizavimo rao yra
susitariama naudoti nustatytos formos paym (apostil), kuri iduoda dokumento kilms valstybs
kompetentingas organas. Pagal Hagos konvencij payma (apostile) galima patvirtinti tik iuos
dokumentus: 1) iduodamus valstybs jurisdikcijai priklausani valstybini institucij arba
valstybs pareign, skaitant ir tuos, kuriuos iduoda prokuroras, teismo pareignas arba teismo
vykdytojas; 2) administracinius dokumentus; 3) notarinius aktus; 4) fizini asmen pasirayt
dokument oficialius patvirtinimus: dokument registracijos arba j buvimo tam tikr dien
patvirtinimus; para oficialius ir notarinius paliudijimus. Payma (apostile) netvirtinami
diplomatini ir konsulini pareign iduoti dokumentai bei administraciniai dokumentai, tiesiogiai
susij su prekybos arba muitins operacijomis. Paymtina tai, kad LR, sudarydama
dviales sutartis su usienio valstybmis, jose susitar dl tokios nuostatos: Dokumentai, kuriuos
vienos Susitarianiosios alies teritorijoje sura arba paliudijo pagal savo kompetencij
nustatyta tvarka, patvirtinant antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertjas,
ekspertas ir pan.), kitos Susitarianiosios alies teritorijoje priimami be jokio kito
patvirtinimo. Dokumentai, kurie vienos Susitarianiosios alies teritorijoje laikomi oficialiais,
turi ir kitos Susitarianiosios alies teritorijoje oficiali dokument rodomj gali (r., pvz.,
sutarties su Rusijos Federacija 13 str.). LR CPK 113 str. 3 d. nustato, kad visi procesiniai
dokumentai ir j priedai teismui pateikiami valstybine kalba. LR CPK 198 str. 2 d. nustato, kad
jeigu raytinis rodymas suraytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas nustatyta tvarka
patvirtintas jo vertimas. Paprastai teismas priima dokumentus, kuriuos ivert vertjas, turintis teis
versti dokumentus, bei kuris yra supaindintas su baudiamja atsakomybe u melaging vertim.
Kartais dar gali bti pareikalauta, kad notaras paliudyt dokumento vertimo i vienos kalbos kit
tikrum.
Praneim, aukim ir kit teismini dokument teikimas usienio valstybse
Nagrinjant civilin byl, turini usienio element, danai tenka teikti aukimus, praneimus,
procesinius dokumentus usienio valstybje. Teismo, nagrinjanio byl, galios yra ribojamos
valstybs sienomis, taigi tam, kad minti dokumentai bt tinkamai teikti, teismas turi pasitelkti
atitinkam kompetenting usienio valstybs, kurioje reikia teikti dokumentus, institucij, ir prayti
jos pagalbos.
Priklausomai nuo to, kokioje valstybje Lietuvos teismui reikia teikti praneim, aukim ar
procesin dokument, skiriasi ir i dokument teikimo procedra. Tuo atveju, jei Lietuva bei
usienio valstyb, kurioje reikia teikti dokumentus, nra sudariusios tarptautins sutarties, kurioje
bt aptarti minti klausimai, ir i Usienio valstyb nra ES nar, aukimai, praneimai bei kiti
procesiniai dokumentai teikiami pagal tvark, nustatyt LR CPK 801 804 straipsniuose. Tuo
atveju, jei reikia teikti aukim, praneim ar kit procesin dokument Lietuvos Respublikos
pilieiui, esaniam usienyje, Lietuvos teismas su atitinkamu praymu kreipiasi pilieio buvimo
vietos valstybje esani Lietuvos diplomatin atstovyb ar konsulat (LR CPK 803 str. 2 d.). Tuo
atveju, jei aukimas, praneimas ar kitas procesinis dokumentas turi bti teiktas usienio pilietis,
esantis usienio valstybje, Lietuvos teismas su atitinkamu praymu per Lietuvos Teisingumo
ministerij kreipiasi usienio valstybs teism (LR CPK 801 str. 1 d., 803 str. 3 d.). Lietuvos
Teisingumo ministerija, gavusi tok praym, j perduoda Lietuvos Usienio reikal ministerijai, o
i per Lietuvos diplomatines ir konsulines staigas usienio valstybje praym perduoda usienio
valstybs usienio reikal ministerijai, kuri savo ruotu kreipiasi usienio valstybs teisingumo
ministerij, kuri praym perduoda atitinkamam usienio valstybs teismui. Dokumentai, siuniami
usienio pilieiams ir asmenims be pilietybs, taip pat usienio asmenims, turi bti iversti angl
ar kit jiems suprantam kalb (LR CPK 804 str. 2 d.). Kadangi daniausiai valstybi civilinio
proceso teis nustato, kad asmuo, kuriam siekiama teikti dokument, surayt ne valstybine kalba
tos valstybs, kurios teritorijoje is dokumentas teikiamas, turi teis atsisakyti j priimti, visada
tikslinga siuniamus dokumentus iversti valstybin priimanios valstybs kalb.
Tuo atveju, jei aukim, praneim ar procesin dokument reikia teikti asmeniui, esaniam
valstybje, su kuria Lietuva yra pasiraiusi dvial sutart dl teisins pagalbos ir teisini santyki
civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose, taikomos ios sutarties nuostatos. iose sutartyse yra
nustatyta, kad pavedim dl teisins pagalbos vykdymas (tame tarpe ir aukim, praneim bei kit
procesini dokument teikimas) vyksta per Lietuvos bei atitinkamos usienio valstybs teisingumo
ministerijas (pvz., Lietuvos ir Rusijos sutarties 4 str.). Dvialse sutartyse yra nustatoma, kokia
kalba yra suraomi praymai dl dokument teikimo. Paprastai dokumentai turi bti surayti tos
valstybs, kuri kreipiasi su praymu, valstybine kalba, taiau prie j turi bti pridti praymo bei jo
pried vertimai valstybs, kuri vykdys praym, kalb ir kita suprantama kalba (pvz., Lietuvos ir
Ukrainos sutarties 5 str.). aukimai praneimai ir procesiniai dokumentai yra teikiami tokia tvarka,
kokia yra nustatyta praym vykdanios valstybs teisje. Praym pateikusios valstybs
pageidavimu dokumentai gali bti teikiami laikantis speciali taisykli, jei tai neprietarauja
valstybs, kuriai pateiktas praymas, nacionalinei teisei (Lietuvos ir Turkijos sutarties 14
str.). Jeigu aukim, praneim ar procesin dokument reikia teikti valstybje, kuri yra ES
nar (iskyrus Danij), dokumentai teikiami remiantis 2000 m. gegus 29 d. Tarybos reglamentu
dl teismini ir neteismini dokument civilinse arba komercinse bylose teikimo valstybse
narse (EB) Nr. 1348/2000. aukim, praneim ar procesin dokument taikant reglament
galima teikti tik tada, jei inoma adresato buvimo vieta (1 str. 2 d.). Kiekviena valstyb paskiria
atitinkamas u dokument perdavim ir gavim atsakingas agentras, Lietuvos Respublika yra
paskyrusi Teisingumo ministerij. Kartu su perduotinu dokumentu pateikiamas praymas, parengtas
pagal tipin form. Forma upildoma valstybs nars, kuri kreipiamasi, valstybine kalba arba,
jeigu toje valstybje narje yra kelios valstybins kalbos, vietos, kurioje turi bti teiktas
dokumentas, valstybine kalba arba viena i jos valstybini kalb, ar kita tos valstybs nars
nurodyta jai priimtina kalba. Kiekviena valstyb nar nurodo Europos Sjungos oficiali kalb ar
kalbas, kitas nei jos valstybin kalba, kuri ar kurios jai yra priimtinos mintai formai upildyti.
Reglamentas nustato tokius aukim, praneim ir procesini dokument teikimo bdus: 1)
teikimas per Centrines agentras; 2) esant iimtinms aplinkybms, perduodaniai valstybei
pasinaudojant konsuliniais arba diplomatiniais kanalais, siekiant perduoti teisminius dokumentus,
teiktinus kit valstybi nari agentroms, 3) valstybei narei, netaikant joki privalom priemoni,
kitoje valstybje narje gyvenantiems asmenims teisminius dokumentus teikiant tiesiogiai per savo
diplomatinius arba konsulinius atstovus, 4) valstybei narei teisminius dokumentus pristatant
tiesiogiai patu kitoje valstybje narje gyvenantiems asmenims, 5) bet kuriam asmeniui,
suinteresuotam bylos baigtimi, teisminius dokumentus teikiant tiesiogiai per teismo pareignus,
tarnautojus ar kitus valstybs nars, kuri kreipiamasi, kompetentingus asmenis. Paymtina tai,
kad dl 3 5 teikimo bd valstybs gali padaryti ilygas ir apriboti arba udrausti dokument
teikim tokiais bdais savo teritorijoje esantiems asmenims.
Tuo atveju, jei teismas, nagrinjantis byl, buvo isiunts aukim ar analogik dokument, o
atsakovas neatvyko bylos nagrinjim, teismas gals priimti sprendim tik tuo atveju, jei nustatys,
kad: a) dokumentas buvo teiktas valstybs nars, kuri kreipiamasi dl dokument teikimo
vietinse bylose jos teritorijoje esantiems asmenims, vidaus teisje numatyta tvarka; arba b)
dokumentas buvo faktikai pristatytas atsakovui arba jo gyvenamj viet kitu reglamente
numatytu bdu, ir c) kad bet kuriuo i a ir b atvej teikimas ar pristatymas buvo atliktas laiku, kad
atsakovas turt pakankamai laiko pasiruoti savo gynybai. Kiekviena valstyb nar gali paskelbti,
kad teismas gali priimti sprendim net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas paymjimas dl teikimo ar
pristatymo, jeigu vykdomos visos toliau nustatytos slygos: a) dokumentas buvo perduotas vienu i
reglamente numatyt bd; b) nuo dokumento perdavimo dienos prajo ne maiau kaip ei
mnesi laikotarpis, kuris, teismo nuomone, yra pakankamas konkreioje byloje; c) nebuvo gautas
joks paymjimas, nepaisant to, kad buvo dedamos visos pastangos jam gauti per valstybs nars,
kuri kreipiamasi, kompetentingas institucijas ar staigas. Jei aukimas teism arba analogikas
dokumentas turjo bti perduotas valstybei narei teikimui pagal reglamento nuostatas ir teismo
sprendimas buvo priimtas teism neatvykusio atsakovo nenaudai, teismas turi teis atnaujinti
apeliacinio skundo pateikimo termin, jei yra vykdytos ios slygos: a) atsakovas ne dl savo kalts
per vlai suinojo apie dokument ir neturjo pakankamai laiko pasiruoti gynybai, arba apie teismo
sprendim, kad suspt j apsksti; ir b) atsakovas pateik prima facie gynybos argument bylos
nagrinjimui i esms. Praymas dl minto atleidimo turi bti pateiktas per proting laikotarp po
to, kai atsakovas suinojo apie teismo sprendim.Kiekviena valstyb nar gali paskelbti, kad toks
praymas nebus nagrinjamas, jeigu jis pateikiamas pasibaigus terminui, kur ji turi nurodyti
praneime ir kuris jokiu bdu neturi bti trumpesnis kaip vieneri metai nuo teismo sprendimo
primimo dienos.
Jeigu nagrinjant civilin byl ikyla btinyb teikti aukim asmeniui, kurio buvimo vieta yra
valstybje, kuri nra sudariusi su Lietuva dvials sutarties dl teisins pagalbos, bei kuri nra ES
nar (iskyrus Danij), taiau yra 1965 m. Hagos konvencijos dl teismini ir neteismini
dokument civilinse arba komercinse bylose teikimo usienyje dalyv, taikomos ios
konvencijos nuostatos. i konvencija yra taikoma, kai yra inomas asmens, kuriam reikia teikti
teismo aukim, praneim ar procesin dokument, adresas. Konvencija nustato tokius aukim,
praneim ir procesini dokument teikimo bdus: 1) teikimas per Centrines staigas; 2) per
siunianios valstybs diplomates arba konsulines staigas, esanias usienio valstybje; 3)
tiesiogiai siuniant teisminius dokumentus patu usienyje esantiems asmenims; 4) teismo
pareignams, pareignams arba kitiems kompetentingiems valstybs, kurioje dokumentai buvo
parengti, asmenims tiesiogiai teikiant teisminius dokumentus per paskirties valstybs teismo
pareignus, pareignus arba kitus kompetentingus asmenis; 5) suinteresuotiems byla asmenims
tiesiogiai teikiant teisminius dokumentus per paskirties valstybs teismo pareignus, pareignus
arba kitus kompetentingus asmenis. Paymtina, kad dl 2 5 teikimo bd paskirties valstyb gali
pateikti prietaravimus, o tai reikia, kad iais bdais dokument joje esantiems asmenims nebus
galima teikti, iskyrus t atvej, kai per diplomatines ir konsulines staigas, esanias usienio
valstybje, aukimai ar kiti dokumentai yra teikiami siunianios valstybs pilieiui. Lietuva yra
padariusi visas mintas ilygas, o tai reikia, kad Lietuvoje esantiems asmenims teismo aukimai,
praneimai ar procesiniai dokumentai gali bti teikti tik per Centrin staig arba per usienio
valstybs diplomatin ar konsulin staig, jei jie yra teikiami ios usienio valstybs pilieiui.
Dokument teikimo usienio valstybje procedrai yra taikoma usienio valstybs teis.
Tuo atveju, jei teismas, nagrinjantis byl, buvo isiunts aukim ar analogik dokument, o
atsakovas neatvyko bylos nagrinjim, teismas gals priimti sprendim tik tuo atveju, jei nustatys,
kad: a) dokumentas buvo teiktas valstybs, kuri buvo kreiptasi, vidaus teise nustatytu bdu,
skirtu teikti dokumentus civilinse bylose alies viduje asmenims, esantiems jos teritorijoje, arba b)
dokumentas i tikrj buvo pristatytas atsakovui arba jo gyvenamj viet kitu konvencijoje
numatytu bdu, ir kad a ir b iais atvejais dokumentai buvo teikti pakankamai i anksto, kad
atsakovas galt gintis. Kiekviena valstyb turi teis pareikti,kad teismas gali priimti sprendim
net ir negavs jokio dokumento teikimo arba pristatymo liudijimo, jei yra vykdytos visos ios
slygos: a)dokumentas buvo perduotas vienu i bd, numatyt Konvencijoje; b)nuo dokument
perdavimo dienos prajo ne trumpesnis kaip 6 mnesi laikotarpis, kur teismas toje konkreioje
byloje laiko pakankamu; c)nebuvo gautas joks liudijimas, nors buvo dedamos visos reikiamos
pastangos j gauti i Valstybs, kuri buvo kreiptasi, kompetenting institucij.

rodym rinkimas usienio valstybse

rodym rinkimas usienio valstybje yra sudtin tarptautins teisins pagalbos dalis. Nuo to,
kurioje valstybje yra btina surinkti rodymus, priklauso i rodym rinkimo tvarka. Jeigu
rodymas yra usienio valstybje, su kuria Lietuva nra sudariusi dvials sutarties dl teisins
pagalbos arba kuri nra 1970m. Konvencijos dl rodym civilinse arba komercinse bylose
pamimo usienyje dalyv ar ES nar, rodym rinkimas vykdomas diplomatiniais kanalais, t.y.
Lietuvos teismas pateikia praym Lietuvos teisingumo ministerijai, pastaroji praym perduoda
Lietuvos Usienio reikal ministerijai, o i per diplomatines ir konsulines staigas, esanias usienio
valstybje, kreipiasi atitinkamas usienio valstybs institucijas. Tuo atveju, kai rodymus reikia
surinkti usienio valstybje, su kuria Lietuva pasira dvial sutart dl teisins pagalbos, ir i
valstyb nra ES nar, taikomos dvials sutarties nuostatos. iose sutartyse yra nustatyta, kad
pavedim dl teisins pagalbos vykdymas (tame tarpe rodym rinkimas) vyksta per Lietuvos bei
atitinkamos usienio valstybs teisingumo ministerijas (pvz., Lietuvos ir Rusijos sutarties 4 str.).
Dvialse sutartyse yra nustatoma, kokia kalba yra suraomi praymai dl dokument teikimo.
Paprastai dokumentai turi bti surayti tos valstybs, kuri kreipiasi su praymu, valstybine kalba,
taiau prie j turi bti pridti praymo bei jo pried vertimai valstybs, kuri vykdys praym,
kalb ir kita suprantama kalba (pvz., Lietuvos ir Ukrainos sutarties 5 str.). rodymai yra renkami
tokia tvarka, kokia yra nustatyta praym vykdanios valstybs teisje. rodymai gali bti renkami
ir taikant praanio teismo civilinio proceso teiss normas, jei jos neprietarauja pavedim
vykdanios valstybs teisei.
Jeigu rodymus reikia surinkti valstybje, kuri yra ES nar (iskyrus Danij), taikomos 2001 m.
gegus 28 d. Tarybos reglamento EB Nr. 1206/2001 Dl valstybi nari tarpusavio
bendradarbiavimo renkant rodymus civilinse ar komercinse bylose nuostatos. Praymas dl
rodym rinkimo parengiamas ir susirainjimas vyksta praomosios valstybs nars valstybine
kalba arba, jeigu toje valstybje narje yra kelios valstybins kalbos, vietos, kurioje turi bti
renkami rodymai, valstybine kalba arba viena i jos valstybini kalb, ar kita praomosios
valstybs nars nurodyta jai priimtina kalba. rodymai pagal Reglament gali bt renkami 2
bdais: 1) praanios valstybs teismui tiesiogiai kreipiantis atitinkam praomosios valstybs
teism su praymu; 2) praaniosios valstybs teismui tiesiogiai renkant rodymus usienio
valstybje. Pirmuoju atveju praym vykdo praomosios valstybs teismas, jeigu praymas
priklauso jo jurisdikcijai. Jeigu praymas priklauso kitos praomosios valstybs institucijos
kompetencijai, teismas praym persiunia kompetentingai institucijai. Jeigu dl praymo turinio
trkum ar kokio nors iankstinio mokjimo btinumo teismas negali praymo vykdyti, jis turi apie
tai informuoti praant teism, isisdamas reglamente nustatytos formos praneim. rodymai yra
renkami pagal praomosios valstybs nacionalin teis, taip pat jie gali bti renkami specialia
tvarka, jei to prao praantysis teismas, o i tvarka neprietarauja praym vykdanio teismo
nacionalinei teisei ir nesukelia dideli praktini sunkum. Labai svarbu tai, kad renkant rodymus
praomasis teismas gali taikyti visas prievartos priemones, kurios tokiais atvejais yra numatytos jo
nacionalinje teisje. Antruoju bdu renkant rodymus praantysis teismas turi kreiptis su praymu
praomosios valstybs Centrin staig, kuri nustato, ar praymas gali bti vykdytas, jei taip tai
kokiomis slygomis ir tvarka. Esminis skirtumas nuo pirmosios procedros yra ta, kad iuo atveju
teismas negali taikyti joki prievartos priemoni.
Jeigu nagrinjant civilin byl ikyla btinyb rinkti rodymus valstybje, kuri nra sudariusi su
Lietuva dvials sutarties dl teisins pagalbos, bei kuri nra ES nar (iskyrus Danij), taiau yra
1970m. Konvencijos dl rodym civilinse arba komercinse bylose pamimo usienyje dalyv,
taikomos ios konvencijos nuostatos. Konvencija numato tokius rodym rinkimo usienio
valstybje bdus: 1) per valstybi Centrines staigas (Lietuvoje per Teisingumo ministerij); 2)
per savo valstybi diplomatines ir konsulines staigas, esanias usienio valstybje; 3) per special
galiotin. Lietuva yra padariusi nemaai ilyg dl ios konvencijos nuostat taikymo, todl
rodym rinkimas Lietuvoje yra smarkiai apribotas.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokios papildomos procesins pareigos usienio valstybi pilieiams yra nustatytos LR
CPK?
2. Kas yra dokument legalizavimas?
3. Kokie dokumentai turi bti patvirtinami payma (apostile) pagal 1961 m. Hagos konvencij
dl usienio valstybse iduot dokument legalizavimo panaikinimo?
4. Kokie teiss aktai reguliuoja aukim, praneim ir procesini dokument teikim
usienyje?
5. Kokiais bdais Lietuvos teismas gali rinkti rodymus usienio valstybje ES narje,
iskyrus Danij?
2.6. Arbitrao jurisdikcija

Kiekvieno tarptautinio komercinio arbitrao pagrindas yra arbitrainis susitarimas, kuris paprastai
yra sudarytas kaip arbitrain ilyga ir daug reiau kaip atskira sutartis. Nesant galiojanio
susitarimo ginus sprsti arbitrae, negalima nei pradti gino nagrinjimo arbitrao teisme, nei
gyvendinti arbitrao sprendim kitos alies atvilgiu. Btent sutartin arbitrao prigimtis yra
esminis jo bruoas, todl arbitras gali sprsti tik tuos ginus, kuriuos alys susitar jam perduoti
galutinai isprsti, tuo paalindamos teismo jurisdikcij (nes teismo ir arbitrao jurisdikcijoms
taikoma alternatyviojo priskirtinumo teorija, t.y. arba teismas, arba arbitraas turi teis nagrinti
gin, bet jie kartu neturi jurisdikcijos nagrinti t pat gin).
Daugelis valstybi, bei beveik visos institucins arbitrao institucijos savo taisyklse pripasta, kad
arbitrainis susitarimas yra nepriklausomas ir atskiras nuo pagrindins sutarties, kurioje jis yra[1].
Arbitrainio susitarimo nepriklausomumo doktrina (separability doctrine) turi svarbi praktin
reikm, ypa kuomet viena i ali ginija pagrindin sutart, kurioje yra arbitrainis susitarimas,
kaip neatitinkani atitinkamos nacionalins teiss turinio ar formos reikalavim. Taiau ios
doktrinos loginis pagrindas kaip tik ir reikia, kad ali arbitrainiame susitarime yra ireikta valia
sprsti ikilusius ginus arbitrae, o paios sutarties negaliojimas savaime nepanaikina io ali
susitarimo ir nesukelia automatiko arbitrainio susitarimo negaliojimo. Todl arbitrainio
susitarimo nepriklausomumo doktrina galina arbitr sprsti klausimus dl pagrindins sutarties ir
jos (ne)galiojimo nesibaiminant, kad pripainus pagrindin sutart, kurioje yra arbitrainis
susitarimas ir i kurios arbitras gauna teis isprsti gin tarp ali, negaliojania, toks jo
sprendimas retroaktyviai panaikins ir jo mandat.
Todl btent arbitrao tribunolas, o ne kompetentingas nacionalinis teismas, turi teis sprsti dl
paties arbitrao tribunolo galiojim apimties ir i neatskiriama arbitrao tribunolo teis yra inoma
kaip arbitrao kompetencijos-kompetencijos doktrina (kompetenz-kompetenz). Tokia teis paprastai
yra aikiai idstyta iuolaikinse tarptautinse ir nuolatini arbitrao institucij taisyklse, tokiose
kaip UNCITRAL Arbitrao taisykli 21 str., ICC Arbitrao taisykli 6.4 str., Londono Tarptautinio
Arbitrao teismo Arbitrao taisykli 22.2 str., Vilniaus Komercinio Arbitrao Teismo Arbitrao
procedr reglamento 24 str. ir kt. Be to, tokia arbitrao tribunolo teis yra nustatyta ir
tarptautiniuose dokumentuose, tokiuose kaip 1985 m. UNITRAL Pavyzdinio tarptautinio
komercinio arbitrao statymas (16 str.) (toliau tekste kaip 1985 m. Pavyzdinis statymas), 1958
m. Niujorko konvencija dl usienio arbitrao sprendim pripainimo ir vykdymo (II(3) str.) (toliau
tekste kaip 1958 m. Niujorko konvencija).
inoma, tai, kad arbitrai turi teis sprsti dl konkretaus gino jurisdikcijos, nereikia, kad
nacionaliniai teismai visikai praranda nagrinjamo gino kontrol ir arbitrai gali sprsti gin
visikai nepaisydami arbitrao vietos valstybs imperatyvi norm. Nors alys susitarimu ir
susitaria perduoti gin sprsti arbitrae, taiau kompetentingi nacionaliniai teismai vis tiek ilaiko
jurisdikcij sprsti dl arbitrao tribunolo jurisdikcijos 3 stadijose: arbitrao proceso pradioje,
arbitrao proceso metu ir primus arbitrao sprendim.
Arbitrao proceso pradioje vienai i ali kreipiantis kompetenting nacionalin teism, is, tiek
pagal 1958 m. Niujorko konvencijos II(3), tiek pagal 1985 m. Pavyzdinio statymo (jei ioje
valstybje buvo panaudotas Pavyzdinis statymas, kuriant nacionalin tarptautinio komercinio
arbitrao statym) 8(2) str., ar daugel nacionalini komercinio arbitrao teiss akt turi perduoti
gin sprsti arbitraui, nebent arbitrainis susitarimas yra negaliojantis, neteks galios ar negali
bti vykdytas, t.y. jau paties arbitrao proceso metu teismas turi teis sitikinti ar i ties alys
sudar arbitrain susitarim.
Arbitrao proceso metu, arbitrao tribunolui sprendiant savo jurisdikcijos klausim, jis gali prieiti
prie 3 ivad: arbitrao tribunolas neturi jurisdikcijos; priimti sprendim dl jurisdikcijos; arba
klausim dl jurisdikcijos isprsti galutiniame sprendime. Arbitrao tribunolui primus sprendim
dl jurisdikcijos, btent tuomet alis nesutinkanti su arbitrao tribunolo jurisdikcijos buvimu, gali
kreiptis kompetenting arbitrao vietos teism ginydamas tok arbitrao tribunolo sprendim dl
jurisdikcijos[2] ir pavykus nuginyti tok arbitrao sprendim, arbitrao tribunolas negali toliau
sprsti gino tarp ali. O alis, skmingai nuginijusi arbitrao jurisdikcij sprsti gin tarp ali,
turi teisin pagrind reikalauti, kad bt laikomasi teismins gino nagrinjimo tvarkos.
Galiausiai arbitrams net ir primus galutin sprendim, gin pralaimjusi alis gali sksti tok
sprendim arbitrao vietos kompetentingam nacionaliniam teismui dl jurisdikcijos nebuvimo
(jeigu arbitrao tribunolas nebuvo prims atskiro sprendimo dl jurisdikcijos ir alis laiku pareik
prietaravim dl arbitrao tribunolo kompetencijos) arba ginyti galutin arbitrao sprendim jo
pripainimo ir gyvendinimo stadijoje, nes kiekvienas galutinis arbitrao sprendimas dar turi bti
pripaintas ir gyvendintas pasirinktos valstybs kompetentingo nacionalinio teismo. Tam
daniausiai yra naudojama 1958 m. Niujorko konvencija, kuri ratifikavo 142 alys, ar kur kas
reiau 1961 m. Europos konvencija dl tarptautinio komercinio arbitrao, kurios nustato kokiais
atvejais teismas gali atsisakyti pripainti ir vykdyti usienio arbitrao sprendim. 1958 m. Niujorko
konvencijos V(1) str. nustato, kad usienio arbitrao sprendimas gali bti nepripaintas ir
negyvendintas, jeigu alis, prie kuri pateiktas toks arbitrao sprendimas, pateikia rodym, kad
bent viena i ali buvo neveiksi arba arbitrainis susitarimas pagal taikytin teis negaliojo; buvo
paeistas audiatur at altera pars (lot. iklausykime kit pus) principas; sprendimas ieina u
arbitrainio susitarimo rib; kad arbitrao procesas neatitiko ali susitarimo ar arbitrao vietos
statym; bei jei arbitrao sprendimas dar nra galutinis. Tokius pat pagrindus, iskyrus dl
negalutinio arbitrao sprendimo, numato ir 1961 m. Europos konvencija dl tarptautinio komercinio
arbitrao. Be to, verta paminti, kad kompetentingas nacionalinis teismas gali atsisakyti pripainti ir
vykdyti usienio valstybs arbitrao sprendim ir savo iniciatyva, jeigu toks ginas yra
nearbitruotinas pagal tos valstybs statymus arba toks sprendimas prietarauja ios alies vieajai
tvarkai ( 1958 Niujorko konvencijos V(2) str.).
Kontroliniai klausimai:
1. Kokia yra arbitrainio susitarimo nepriklausomumo (separability doctrine) ir kompetencijos-
kompetencijos doktrinos (Kompetenz-Kompetenz) esm?
2. Kada kompetentingas nacionalinis teismas gali sprsti dl arbitrao tribunolo jurisdikcijos?
3. Kokiais atvejais gin pralaimjusi alis turi ginyti galutinio arbitrao sprendimo
gyvendinim ir pripainim, o kada tai daro pats nacionalinis kompetentingas teismas savo
iniciatyva?

[1] G. Born. International Commercial Arbitration. Commentary and Materials. The Hague:
Kluwer Law International, 2001. 2nd edition. P. 55-74.
[2] A. Redfern, M. Hunter. Law and Practice of International Commercial Arbitration. London:
Sweet & Maxwell, 2004. Para. 5-48, P. 256
3. STATYM KOLIZIJOS BENDRIEJI KLAUSIMAI

i tema atskleis studentams kolizins teiss esm: pagrindinius kolizinius principus, tik kolizinei
teisei bdingas teisines problemas, atsirandanias taikant kolizines normas. Tokie ioje temoje
nagrinjami tarptautins privatins teiss institutai, kaip vieosios tvarkos ilyga, renvoi, usienio
teiss turinio nustatymas ir kt., sudaro kolizins teiss erd.
3.1. statym kolizijos samprata. Kolizin norma.

Pasaulyje egzistuoja daugiau nei du imtai teiss sistem. Neretai tuos paius santykius vairios
teiss sistemos reguliuoja skirtingai. Pleiantis ekonominiams santykiams, migruojant gyventojams,
danai atsiranda keli teiss sistem (statym) susidrimo problemos. Pavyzdiui, Lietuvos
Respublikos pilietis ivyksta Latvij ir ten sigyja automobil i Rusijos pilieio, turinio
automobili prekybos versl Latvijoje. Kilus ginui dl pirkimo-pardavimo sutarties netinkamo
vykdymo ir nuostoli atlyginimo, kyla klausimas, kokios alies teis turt bti taikoma siekiant
isprsti gin Rusijos, Lietuvos ar Latvijos Respublikos. Taikytinos teiss tinkamas
isprendimas gali turti takos tiek pirkjui, tiek pardavjui, - ar sutartis bus pripainta galiojanti, jei
sutartis galioja ar pirkjas privals sumokti vis automobilio kain, kokio dydio nuostoliai bus
priteisti atsakymai iuos klausimus gali skirtis priklausomai nuo to, kokios alies teis bus
taikoma. Tokia situacija, kai susiduria keli ali teiss sistemos, taikytini statymai, vadinama
statym kolizija (lot. collisio susidrimas).
statym kolizijos atsiradim visada lemia bent du dalykai:
Pirma, to paties santykio skirtingas teisinis reguliavimas (pavyzdiui, musulmonikose valstybse
poligamins santuokos leidiamos, Lietuvos Respublikoje leidiamos tik monogamikos
santuokos);
Antra, t pat teisin santyk dviej valstybi teiss sistemos vertina skirtingai (pavyzdiui, pagal
Lietuvos Respublikos teis, nesant statymini pdini, asmeniui mirus likus turt paveldi
valstyb, pagal Anglijos teis, tokia padtis laikoma ne paveldjimo santykiais, o beeimininkio
turto atsiradimu).
Isprsti statym kolizijos problem ir atsakyti, kokios valstybs teis (statymai) bus taikomi,
padeda kolizins normos.
Kolizins normos vidaus bei tarptautins teisje tvirtintos taisykls, kurios atsako klausim,
kokios valstybs teisin sistema turi bti taikoma santykiuose su usienio elementu.
Kolizins normoms yra bdingi ie poymiai:
Pirma, kolizins normos tiesiogiai nereguliuoja teisinio santykio, jos nenustato teisinio santykio
ali teisi ir pareig. Kolizini norm pagalba tik galima nustatyti kokios alies materialins teiss
normos bus taikomos.
Antra, kolizins normos paprastai suformuluotos aikiai ir konkreiai, daniausiai jas lengva taikyti.
Pavyzdiui, LR CK 1.23 straipsnyje tvirtinta kolizin norma nustato, jog valstybs ir jos institucij,
savivaldybi ir j institucij civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis, tai yra
labai aikiai, konkreiai tvirtinta, jog valstybs civilinis veiksnumas nustatomas pagal tos valstybs
vidaus teis;
Treia, kolizins normoms bdingas privatinis pobdis, tai yra nors kolizins normos tiesiogiai
civilini santyki nereguliuoja, taiau jos nukreipia valstybs civilines / privatins teiss normas,
reguliuojanias privatinio pobdio santykius (eimos, darbo, sutari, alos atlyginimo ir pan.);
Ketvirta, kolizins normoms bdingas tarptautinis pobdis, tai yra kol privatiniuose santykiuose
nra usienio elemento, kolizija nekyla, neatsiranda poreikio taikyti kolizins normos;
Penkta, danai kolizins normoms bdingas dvilypumas, tai yra kartais tam paiam santykiui
tinkamai isprsti gali tekti taikyti dviej valstybi teis (tuokiantis skirting valstybi pilieiams j
galjim tuoktis gali tekti nustatyti pagal kiekvieno i sutuoktini nacionalin teis) arba galimi
atvejai, kai kolizins norma tvirtina alternatyv ir alys ar teismas, taikantis teis, turi pasirinkti,
kurios valstybs teis taikys. Pavyzdiui, LR CK 1.31. straipsnio 1 dalyje tvirtinta kolizin norma
nustato, jog vaiko kilm nustatoma arba pagal valstybs, kurios pilieiu tapo vaikas gimdamas, arba
pagal valstybs, pripastamos kaip vaiko nuolatin gyvenamoji vieta jo gimimo momentu, arba
pagal vieno i vaiko tv nuolatins gyvenamosios vietos ar valstybs, kurios pilieiu jis buvo vaiko
gimimo momentu teis, atsivelgiant tai, kurio i i valstybi teis yra palankesn vaikui.
Teiss doktrinoje teigiama, jog teiss norm sudaro trys struktriniai elementai: hipotez,
dispozicija ir sankcija. Kolizins normos yra specifins teiss normos, kuri struktra taip pat yra
specifin.
Kolizin norm sudaro apimtis ir ryys (kitaip dar vadinama nuoroda):
Kolizins normos apimtis tai kolizins normos struktros elementas, nusakantis materialj
santyk, kuriam ta norma taikoma. Paprastai kolizins normos apimtis nusakoma nurodant civilini
santyki visum ar vis civilins teiss institut. Kolizins normos apimtis daniausiai nurodoma
straipsnio pavadinime ar straipsnio pradioje
Kolizins normos ryys tai nuoroda taikytin teis, tai yra nurodoma, kurios valstybs teis
btina taikyti atitinkamam santykiui. iuo struktriniu elementu teisinis santykis ar jo subjektas,
objektas susiejamas su konkreia kompetentinga teiss sistema.
Pavyzdiui, LR CK 1.46 straipsnyje tvirtinta kolizin norma reikalavimams atlyginti nesininga
konkurencija padaryt al taikoma valstybs, kurios rinkoje atsirado nesiningos konkurencijos
neigiamos pasekms, teis. ios normos struktrin dalis apimtis bus reikalavimams atlyginti
nesininga konkurencija padaryt al; ryys taikoma tos valstybs, kurios rinkoje atsirado
nesiningos konkurencijos neigiamos pasekms, teis.
Visgi, kai kurie autoriai laikosi nuomons, jog kolizins normos, lygiai taip pat, kaip ir teiss
normos, turi tiek hipotez, tiek dispozicij, tiek sankcij. Anot j, hipotez - kolizins normos
veikimo slygos, pavyzdiui, LR CK 1.43 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta jei veiksmo
padarymo ar kitoki aplinkybi arba alos atsiradimo vietos valstybs nustatyti nemanoma.
Dispozicija materialusis teisinis santykis (sutampa su apimtimi). Sankcijos tai neigiamos
pasekms, kurios gali atsirasti, jei bus netinkamai pritaikyta kolizin norma. Visgi sunku surasti
kolizines normas, kuriose bt aikiai ireikta sankcija, todl su autori, teigiani jog kolizins
normos ir teiss normos struktra sutampa, sutikti negalima.
Kolizins normos, kaip ir bet kokios kitos teiss normos, gali bti skirstomos tam tikras ris,
grupes.
Pagal teiss sistem pasirinkimo skaii kolizins normos skirstomos vienaales, dviales ir
mirias.
Vienaals kolizins normos kalba tik apie vienos teiss sistemos, paprastai nacionalins teiss,
taikym. Jos nurodo, kad visais atvejais taikoma tik vidaus teis. Pavyzdiui, LR CK 1.16 straipsnio
ketvirtoje dalyje tvirtinta, jog usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolat gyvenantys
Lietuvos Respublikoje, pripastami neveiksniais ar ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos
statym nustatyta tvarka.
Dvials kolizins normos nurodo dviej ar daugiau valstybi teiss taikymo galimyb. Jos numato
pasirinkimo galimyb, taiau konkreios valstybs, kurios teis reikia taikyti, paprastai nenurodo.
Pavyzdiui, LR CK 1.62 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog paveldjimo santykiams taikoma
valstybs, kurios teritorijoje buvo palikjo nuolatin gyvenamoji vieta jo mirties momentu teis
(palikjo nuolatin gyvenamoji vieta mirties momentu galjo bti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos teis).
Mirios kolizins normos nurodo, kad taikoma vidaus (nacionalin) teis, taiau kartu numato
atvejus, kai galima taikyti usienio teis. Usienio teis iuo atveju galima taikyti tik tam tikrais
atvejais. Pavyzdiui, LR CK 1.25 straipsnio pirmoje dalyje tvirtinta, jog santuokin veiksnum
nustato Lietuvos Respublikos teis. Taiau to paties straipsnio treiojoje dalyje nurodoma, jog
usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs, neturini nuolatins gyvenamosios vietos
Lietuvos Respublikoje, santuokinis veiksnumas nustatomas pagal abiej norini tuoktis asmen
nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu sudaryta santuoka bus pripastama bent vieno
noriniojo tuoktis nuolatins gyvenamosios vietos valstybje.
Pagal tai, kurios valstybs savo ar usienio, teiss sistem yra nuoroda, kolizins normos
skirstomos ribojamsias, nurodomsias ir mirias.
Ribojamoji kolizin norma nustato vidaus (nacionalins) teiss taikymo ribas ir kartu riboja
usienio teiss taikym. Visos vienaals kolizins normos yra ribojamosios.
Nurodomoji kolizin norma nustato usienio teiss taikymo ribas, tai yra nurodo kitos valstybs
teiss sistem. Visos dvials (daugiaals) kolizins normos yra nurodomosios.
Miri kolizin norma ir numato vidaus (nacionalins) teiss taikymo galimyb ir nurodo atitinkamos
usienio valstybs teis.
Pagal kolizijos sprendimo taisykls formulavimo pobd kolizins normos skirstomos bendrsias
ir specialisias.
Bendroji kolizin norma tvirtina pagrindin kolizijos sprendimo taisykl. Pavyzdiui, LR CK 1.24
straipsnio pirmoji dalis susitarim tuoktis ir jo teisines pasekmes nustato susitarimo ali
nuolatins gyvenamosios vietos teis.
Specialioji kolizin norma nustato bendrosios taisykls iimt. Pavyzdiui, LR CK 1.24 straipsnio
antroji dalis jeigu susitarimo tuoktis ali nuolatins gyvenamosios vietos yra skirtingose
valstybse, tai susitarim tuoktis nustato susitarimo sudarymo vietos valstybs teis.
Pagal tvirtint taisykli privalomum kolizins normos skirstomos imperatyvias, dispozityvias ir
alternatyvias.
Imperatyvios kolizins normos tvirtina vienintel galim kolizijos sprendimo variant, kurio
santykio alys negali pakeisti savo susitarimu. Pavyzdiui, LR CK 1.40 straipsnis tvirtina, jog
galiojimo formai taikoma valstybs, kurioje jis iduotas, teis. ia ali susitarimas yra neleistinas,
todl i kolizin norma yra imperatyvi.
Dispozityvios kolizins normos formuluoja taisykl, kurios teisini santyki subjektai gali
nepaisyti. Pavyzdiui, LR CK 1.38 straipsnio antroje dalyje nustatyta, jog sandorio formai taikoma
sandorio sudarymo vietos teis, taiau pagal io straipsnio pirmj dal, alys gali susitarti dl
sandorio formai taikytinos teiss.
Alternatyvi kolizin norma numato kelet taikytinos teiss nustatymo taisykli, vien i kuri gali
pasirinkti teismas, teisinio santykio alys arba viena i j. Pavyzdiui, LR CK 1.43 straipsnio
pirmoji dalis nustato, jo ali teiss ir pareigos pagal prievoles, atsirandanias dl padarytos alos,
nukentjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal valstybs, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitoki
al suklusi aplinkybi, teis arba pagal alos atsiradimo vietos valstybs teis.
Pagal tai, kaip kolizin norma formuluoja taikytinos teiss taisykl, skiriamos savarankikos ir
nesavarankikos kolizins normos.
Savarankikos kolizins normos leidia nustatyti taikytin teis papildomai netaikant kit kolizini
norm. Pavyzdiui, LR CK 1.53 straipsnis nustato, jog intelektins nuosavybs teisms ir j
gynimui taikoma valstybs, kurioje praoma apginti ias teises, teis.
Nesavarankikos kolizins normos taikytinos teiss taisykli netvirtina, paprastai jos nurodo, jog
kolizij sprendimo taisykli reikia iekoti kitose normose. Pavyzdiui, LR CK 1.56 straipsnio
pirmoji dalis nustato, jog ekiams ir vekseliams taikomos 1931 m. kovo 19 d. enevos konvencija
dl statym kolizij naudojant ekius sprendimo ir 1930 m. birelio 7 d. enevos konvencija dl
statym kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo. Kai kurie autoriai
iais kolizins normas vadina tarpinmis kolizinmis normomis.
Pagal teiss altin, kuriame yra tvirtintos kolizins normos, galima skirti vidaus (nacionalines) ir
tarptautines kolizins normas.
Vidaus (nacionalins) kolizins normos tokios, kurios tvirtintos vidaus teisje. Pavyzdiui, visos
kolizins normos, kurios tvirtintos LR CK pirmosios knygos antrajame skyriuje.
Tarptautins kolizins normos tokios normos, kurios tvirtintos tarptautiniuose teiss norminiuose
aktuose (konvencijose, sutartyse ir pan.). Pavyzdiui, kolizins normos, tvirtintos 1971 m. gegus
4 d. Hagos konvencijoje dl eismo vykiams taikytinos teiss.
Taip pat gali bti skiriamos grietos ir lanksios kolizins normos.
Grieta kolizin norma formuoja aik kriterij, kur konkreiu atveju nra sudtinga nustatyti,
pavyzdiui, sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta, sandorio sudarymo vieta, alos padarymo vieta.
Lanksti kolizin norma nurodo aptak kriterij, kuris priklauso nuo daugelio faktini aplinkybi,
todl j nustatyti konkreioje byloje gali bti sudtinga. Pavyzdiui, LR CK 1.37 straipsnio
ketvirtojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai alys nepasirinko taikytinos teiss, taikoma
valstybs, su kuria sutartin prievol yra labiausiai susijusi, teis.
Pagrindins kolizins nuorodos:
Asmeninis statymas (lex personalis). is principas daniausiai yra taikomas tais atvejais, kai
reikalinga nustatyti teis, taikytin apibriant fizinio asmens teisin status: teisnum, veiksnum,
asmens teis vard, gyvenamj viet, garb ir orum. Kompetentingos teiss parinkimas io
principo pagrindu atliekamas ir eimos-santuokos bei paveldjimo teisiniuose santykiuose.
Praktikoje nuorodos formul principu lex personalis skaidoma du kolizinius principus:
Pirma, taikomas asmens nacionalikumo (lex nationalis) arba pilietybs (lex patrie) statymas;
Antra, taikomas asmens gyvenamosios vietos statymas (lex domicile).
Reikia atkreipti dmes tai, jog btina lex personalis princip atskirti nuo principo, pagal kur
usienieiams suteikiamos teiss tokia pat apimtimi kaip ir valstybs pilieiams. Pastaruoju atveju
kalba eina apie nacionalinio reimo suteikim usienieiams. Nacionalin reim tvirtinanios
normos yra materialinio - teisinio pobdio, jos nesprendia kolizins problemos, jos taikomos tik
tada kai kolizin problema jau yra isprsta. Nacionalinis reimas tik parodo, kad usienieiams
privatin teis taikoma lygiai taip pat kaip ji taikoma pilieiams.
Juridinio asmens statymas (lex societatis). Pagal i nuorod yra taikomas juridinio asmens
nacionalins priklausomybs principas, pagal kur juridinio asmens civilinis teisinis statusas gali
bti nustatomas pagal:
Pirma, jo sisteigimo vietos teis, kitaip dar vadinama inkorporacijos doktrina. ios doktrinos
pagrindinis trkumas yra nebuvimas ryio tarp juridinio asmens steigimo vietos ir faktins veiklos
vietos.
Antra, juridinio asmens buveins arba centrins administracijos vietos teis, kitaip vadinama
sslumo doktrina, kuri grindiama tuo, kad juridinio asmens statiniuose dokumentuose visada
nurodoma jo buveins vieta, kas leidia lengvai nustatyti jo nacionalikum ir galiausiai asmenin
status.
Treia, juridinio asmens verslo vietos teis, kitaip vadinama eksploatacijos centro doktrina. Dana
situacija, kai juridinio asmens steigimo dokumentuose, statuose nurodyta buveins vieta ir
pagrindins veiklos vieta nesutampa ir yra skirtingose valstybse, todl juridinio asmens
nacionalikumas turt bti nustatomas pagal faktin to asmens verslo viet. I kitos puss, keleto
eksploatacijos centr buvimas veda prie neapibrtumo ir sudaro keblum nustatant juridinio
asmens nacionalikum - tai yra pagrindinis ios doktrinos trkumas;
Ketvirta, asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstybs, kurioje gyvena ar veikia io juridinio
asmens steigjai, vadovai, kitaip vadinama kontrols doktrina. is principas labiausiai kritikuotinas,
kadangi danos situacijos kai usienio ali investitoriai, investuoja savo las kitoje alyje
esanias kompanijas, usiima verslu, o patys faktiki gyvena savo valstybje ir tiesiogiai juridinis
asmuo neturi jokio ryio su jo steigj ar vadov nacionaline teise.
Paymtina, jog juridinio asmens teisinio statuso reguliavimo sfer paprastai patenka tokie
klausimai, kaip juridinio asmens teisin forma ir statusas, steigimas, reorganizavimas ir
likvidavimas, juridinio asmens pavadinimas, organ sistema ir j kompetencija, juridinio asmens
civilin atsakomyb, atstovavimas, juridinio asmens steigimo dokument paeidimo teisins
pasekms ir panaiai.
Daikto buvimo vietos statymas (lex rei sitae). Kai kalba eina apie daiktines teises, skaitant bet
neapsiribojant nuosavybs, teise daikt, daikto valdymo teise ir kita, daugelio valstybi kolizin
teis nustato, jog iems santykiams taikomi daikto buvimo vietos statymai. iuo metu is kolizins
teiss principas yra labiausiai paplits sprendiant taikytinos teiss klausim daiktini teisi
atvilgiu. Taiau ne visus tokius teisinius santykius yra patogu reguliuoti io principo pagalba. Kai
kuri ali statymai numato eil iimi taikant princip. Pavyzdiui, jei turtas priklauso
usienio juridiniam asmeniui, tai jo likimas sprendiamas ne pagal daikto buvimo vietos valstybs
teis, o pagal valstybs, kurioje randasi juridinis asmuo, teis; arba nuosavybs teiss gijimas
paveldint, reguliuojamas pagal asmenin paveldtojo statym; i kolizin nuoroda negali bti
taikoma usienio valstybs turtui, kadangi valstyb turi atitinkamus imunitetus, iuo atveju
taikomas valstybs, kuriai priklauso turtas, statymas ir panaiai.
Plaiausiai paplits io principo taikymas nekilnojamojo turto atvilgiu, tuomet tiek nekilnojamojo
daikto paveldjimui, tiek jo pirkimui - pardavimui, nuomai, kitiems prievoliniams santykiams,
susijusiems su nekilnojamuoju daiktu taikoma jo buvimo vietos valstybs teis.
Sandorio ali sutartas statymas (lex voluntatis). is kolizinis principas reikia taikym tos teiss,
kuri susitardamos pasirinko teisinio santykio (sandorio) alys. Reikia paymti, kad is kolizinis
principas lieia tik prievolin teis. Jis netaikomas ali veiksnumo, sutarties daiktinms-teisinms
pasekmms. Daugelio valstybi kolizin teis ir tarptautins sutartys numato, kad sudarant
tarptautin kontrakt, o kartais ir dar vlesnje stadijoje, alys gali susitarti dl konkreios teiss
taikymo ir j valia bus lemianti. Teismas, nustatindamas taikytin teis, turi vadovautis tiesiogiai
ireiktu sandorio ali ketinimu.
Tarptautinje praktikoje lex voluntatis dar vadinamas valios autonomija. Tarptautins privatins
teiss doktrinoje nra vieningos nuomons dl laisvs pasirinkti taikytin teiss ir io pasirinkimo
rib. Neribotos ali valios alinink nuomone, valios autonomija leidia alims paioms pasirinkti
taikytin teis, kuri be koki nors apribojim taikoma ali sudaryto sandorio atvilgiu. Valios
autonomijos apribojimo alininkai mano, kad taikytinos teiss pasirinkimas turi bti apribotas
nacionalinmis imperatyvinmis normomis. Teigiama, kad ali taikytinos teiss pasirinkimas
manomas tik ta apimtimi, kiek tai lieia nacionalini statym dispozityvines normas. Vienas i
bandym apriboti ali valios autonomij yra ir koncepcija, pagal kuri valios autonomija turi bti
slygojama teistvarka, kurios rmuose ji funkcionuoja. Pagal i koncepcij, teismas pirmiausia
turi taikyti savo kolizin teis tam, kad nustatyti koki teis reikt taikyti, jeigu alys nebt
pasirinkusios teiss paios. Po to teismas turi nustatyti, ar ali teiss pasirinkimas neprietarauja
teismo nustatytosios taikytinos teiss imperatyvinms normoms. Ir galiausiai teismas taiko ali
pasirinktosios teiss dispozityvines normas ir imperatyvines normas tos teiss, kuri turt bti pilnai
taikoma, jei alys nebt susitarusios dl taikytinos teiss.
Kai kuri teoretik nuomone, alys neturi teiss pasirinkti tokio statymo, kuris neturi jokio ryio su
sutariai priskirtinais elementais: ali nacionalikumu ar domicile, sutarties objektu, sutarties
sudarymo ar vykdymo vieta ir panaiai.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse taip pat yra tvirtintas ali valios autonomijos principo
ribojimas. LR CK 1.37 straipsnio treiojoje dalyje nustatyta, jog aplinkyb, kad alys susitarimu
pasirinko sutariai taikytin usienio teis, nra pagrindas atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos
ar kitos valstybs imperatyvias teiss normas, kuri alys savo susitarimu negali pakeisti ar j
atsisakyti.
Akto atlikimo vietos statymas (lex loci actus). Aktu, iuo atveju, suprantami tam tikri juridiniai
veiksmai, tame tarpe: sutarties sudarymas, santuokos sudarymas, pareigos vykdymas ir panaiai.
Todl lex loci actus skaidomas kelet kolizini princip:
Pirma, sutarties sudarymo vietos statymas (lex loci contractus), reikiantis, jog turi bti taikomas
tos valstybs teis, kurios teritorijoje buvo sudaryta sutartis.
Antra, pareigos vykdymo vietos statymas (lex loci solutionis), reikiantis, jog taikoma tos
valstybs teis, kurios teritorijoje, sutinkamai su sutarties slygomis, turi bti vykdyta prievol.
Treia, santuokos sudarymo vietos statymas (lex loci celebrationis), pagal kur santuokos sudarymo
slygoms ir tvarkai taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis.
ie principai turi savo privalum ir trkum. Pagrindinis privalumas yra tas, kad veiksmo atlikimo
vietos teis realiausiai ir tinkamiausiai atspindi i santyki esm. Tuo tarpu io principo taikymas
gali sukelti problem. Pavyzdiui, kai tas pats veiksmas atliekamas keliose valstybse arba
negalima nustatyti, kur buvo atliktas veiksmas, tuomet tampa sunku nustatyti, kokios valstybs teis
turt bti taikoma.
alos padarymo vietos statymas (lex loci delicti commissi). Glaudiai susijs su aukiau mintu
akto atlikimo statymu, taiau turi savo specifikos. Pagal i nuorod, turi bti taikoma valstybs,
kurioje padarytas teiss paeidimas, ala, teis. i kolizin nuoroda turi esmin reikm
nustatinjant ali teises ir pareigas ryium su alos padarymu, kadangi vairi valstybi teis
skirtingai sprendia tokius klausimus kaip veiksnumas (atsakingumas), kalts rodinjimo pareiga,
atsakomyb be kalts, nukentjusiojo kalts reikm, alos atlyginimas ir kt..
Visgi gantinai sudtingas klausimas yra alos padarymo vietos nustatymas. Kai kurios
kontinentins teiss sistemos laikosi nuomons, jog alos padarymo vieta yra alingos veikos
atlikimo vieta. Tuo tarpu Jungtinse Amerikos Valstijose alos padarymo vieta laikoma aling
pasekmi atsiradimo vieta. Kai kuriose valstybse laikoma, kad alos padarymo vieta yra tiek
alingos veikos atlikimo vieta, tiek aling pasekmi pasireikimo vieta. Tokiu bdu
nukentjusiajam suteikiama teis pasirinkti jam palankesn variant.
Pardavjo alies statymas (lex venditoris). Pardavjo alimi tarptautinje privatinje teisje laikoma
valstyb, kurioje mon, esanti pardavju, yra steigta ar pardavjas gyvena, ar yra jo pagrindin
veiklos, verslo vieta. Taiau i nuoroda turi daug platesn reikm ir yra taikoma kitoms sutari
rims. Tuo atveju pardavju yra laikoma sutarties alis, kuri atliekanti pagrindin i sutarties
iplaukiani pareig arba sutariai bdingiausi pareig. Tokiu bdu, atitinkamai nuomos sutartyje
tokia alimi bus laikomas nuomotojas, pasaugos - saugotojas, perveimo - vejas, paskolos -
kreditorius ir panaiai. i nuoroda yra gantinai populiari, kadangi j yra paprasta pritaikyti, ji
logika.
Laivo vliavos statymas (lex banderae arba lex flagi). Dl prekybins laivybos teisini santyki
specifikos, kolizij sprendimui ioje srityje taikomi kai kurie specifiniai, tik jr teisei bdingi
koliziniai principai. Tokiu principu, vis pirma, yra laivo vliavos statymo principas (lex
banderae). io principo taikymas yra slygotas laivybos specifinmis slygomis, nes, pavyzdiui,
jrinis laivas atviroje jroje nra kokios nors valstybs jurisdikcijoje, kaip tik vliavos statymo.
Teisinje literatroje io kolizinio principo prioritetas yra grindiamas, pirmiausia tuo, kad jo dka
galima ivengti santyki tarp vejo ir krovini valdytoj reguliavimo diferenciacijos perveant
krovinius tuo paiu reisu ir tuo paiu laivu pagal kiekvieno krovinio siuntjo nacionalikum ar
domicil, arba pagal laivo isiuntimo ar paskirties individualias vietas. Antras privalumas laivo
vliavos statymas yra vienas ir j yra lengva nustatyti. Treia, laivo vliavos statymo principas
utikrina kiekvienos valstybs teiss taikym proporcingai kiekvienos dalyvavimui pasaulinje
laivyboje.
Taiau galima paymti ir vien io principo trkum - danai Europos alys, siekdamos ivengti
tam tikr mokesi ar kit savo nacionalinje teisje tvirtint verslui nepalanki reikalavim,
registruoja savo laivus tokiose alyse kaip Liberija, Panama ir panaiai. Tuomet io principo
taikymas bt nepagrstas. Dar maiau vliavos statymas siejasi su ali santykiais pagal krovini
perveimo jra konosamento slygomis sutart, kai krovinio siuntjui nra reikms, kokios
vliavos laivas pervea jo krovinius. Be to jis ir neturi teiss reikalauti, kad perveimas bt
atliekamas kuriuo nors nurodytu laivu, kadangi sutarties objektu yra ne laivas, o pats krovini
perveimas. Kai kuri autori nuomone, vliavos statymas pozityviai naudotinas tik esant tiesiogiai
ireiktam ali susitarimui arba taikant j tokioms problemoms kaip kapitono galiojimai ir laivo
valdytoj atsakomybs ribojimas.
Teismo arba kitaip gino nagrinjimo vietos statymas (lex fori). Pagal i kolizin nuorod, teismas
turi taikyti savos valstybs nacionalin teis. Teismas, sprsdamas civilin byl su usienio
elementu gali taikyti usienio materialin teis, taiau visais atvejais jis turi taikyti savo civilinio
proceso teis. Teiss pasirinkimo problemos nra civiliniame procese, todl savo civilinio proceso
taikymas nra laikomas lex fori principo realizavimu.
Daugelio autori nuomone lex fori principas gali bti taikomas sprendiant kolizin problem bet
koki civilini-teisini santyki sferoje. Literatroje yra nuomoni, kad is kolizinis principas gali
pakeisti visus aukiau aptartus principus. I esms lex fori struktrikai primena vienaal kolizin
nuorod, nustatani savos valstybs teiss taikym. Lex fori taikymas danai grindiamas tuo, kad
teisjai ir arbitrai geriausiai imano savo teis, todl j gali taikyti kvalifikuoiausiai.
ali gino nagrinjimo vietos pasirinkimas danai laikomas esminiu kriterijumi nustatant ali
menam vali sureguliuoti j sutart teise, kuri geriausiai imano teisjas ar arbitras.
Labiausiai susijs (tinkamas) statymas (lex convenienens). is kolizinis principas dar danai
vadinamas statymu, su kuriuo duotas teisinis santykis turi glaudiausi ry (proper law of the
contract). i kolizin nuoroda gali bti naudojama sprendiant kolizines problemas prievolins
teiss srityje, taip pat kaip bendras metodas reguliuojant visus civilinius-teisinius santykius su
usienio elementu. Kolizins nuorodos esm nesant ali susitarimo dl taikytinos teiss, teismas
aikindamas sutart ir atsivelgdamas visas bylos aplinkybes turi nustatyti, kokia teis yra
glaudiausiai susijusi su duotu teisiniu santykiu.
Nepaisant subjektyvizmo, kuris gali pasireikti tokiu bdu suteikiant statymus taikanioms
institucijoms nuoiros laisv, is principas kartais gali bti vieninteliu sprendimo bdu. Todl i
kolizin nuoroda ne tik, kad isaugo, bet ir pleia savo pozicijas tarptautinje privatinje teisje.
Be to siekiant apriboti nuorod taikani ali subjektyvizm, galima vesti labiausiai susijusio
statymo taisykles, kaip tai yra padaryta 1980 m. Romos konvencijoje dl sutartinms prievolms
taikytinos teiss arba LR CK 1.37 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Mintas straipsnis nustato, jog
labiausiai pagal sutart su prievole susijusia valstybe yra laikoma alies, kuri turi vykdyti pareig,
labiausiai bding tai sutariai, nuolatin gyvenamoji vieta ar centrin administracija;
nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties dalykas yra teis nekilnojamj daikt ar teis j
naudoti; vejo pagrindin verslo vieta veimo sutarties sudarymo metu, jei toje pat valstybje, kur
yra vejo pagrindin verslo vieta, buvo pakrauti kroviniai ar yra siuntjo pagrindin buveins arba
krovinio isiuntimo vieta ir panaiai.
3.2. Kolizini norm taikymo ypatumai.

Kolizini norm taikymas sudtingas procesas, kurio metu reikia isprsti eil problem, kylani
taikant kolizin norm santykiui, turiniam usienio element. Problemos, susisijusios su kolizini
norm taikymu kitaip tarptautins privatins teiss teorijoje vadinamos preliminariaisiais
klausimais.
Pamintini ie pagrindiniai preliminars klausimai: kvalifikavimas, alutin problema, iskaidymas,
grinimas, materialins ir proceso teiss atribojimas, atsisakymas taikyti usienio teis, usienio
teiss turinio nustatymas ir kiti.

Kvalifikavimas tarptautinje privatinje teisje

Kvalifikavimas (lot. qualificare - priskirti prie kurios nors kategorijos) teisinis fakto vertinimas ir
jo priskyrimas prie vieno ar kito teiss instituto ar teiss akos reguliuojamos srities.
Priklausomai nuo to, kaip gino santykis bus kvalifikuotas, priklausys ne tik koki teis teismas
taikys, bet ir bylos baigtis. Todl pirmiausia teismas turi kvalifikuoti ali gino santyk, tai yra
nustatytai, ar alis sieja sutartiniai, deliktiniai, paveldjimo, nuosavybs ar kiti santykiai.
Gino santykio teisinis vertinimas praktikoje gali kelti problem:
Pirma, teismo vietos teis ir usienio valstybs teis gali t pat santyk teisikai vertinti skirtingai.
Pavyzdiui, pagal vienos valstybs teis gino objektu esantis turtas gali bti pripastamas
nekilnojamuoju, o pagal kitos valstybs teis kilnojamuoju daiktu.
Antra, gino santykis gali turti keli institut bruo, pavyzdiui, ne tik pirkimo-pardavimo, bet ir
tiekimo, komiso, finansinio lizingo sutarties poymi.
Treia, tam tikr usienio teisje esani teisini institut gali apskritai nebti valstybje,
kvalifikuojanioje teisin santyk. Pavyzdiui, kai kuriose valstybse numatyta galimyb sudaryti
santuok per atstov.
Tarptautins privatins teiss teorijoje yra inomos trys klasikins teorijos, padedanios paalinti
kvalifikuojant atsirandanias problemas. Tai kvalifikavimas pagal lex fori, pagal lex causae ir
lyginamasis kvalifikavimas.
Kvalifikavimo pagal lex fori teorijos esm normos taikymo ribos turi bti aikinamos pagal
valstybs, kurios teismas sprendia gin, nacionalin (vidaus) teis. Kvalifikavimas yra fakto
klausimas, todl teismas fakto klausimus turi sprsti pagal nacionalin, o ne usienio teis. ios
teorijos alininkai grindia j sekaniais samprotavimais: bet kuri kolizin problema gali bti
isprsta tik tam tikros teiss sistemos kolizinmis normomis. Teismas prastai taiko savo
nacionalines kolizines normas. Todl ir svokos, naudojamos kolizinse normose, negali turti kitos
reikms kaip tik tos, kuri yra duotoje nacionalinje teisje. i teorija yra ypa taikytina tais
atvejais, kai duotiems santykiams taikoma keletas kolizini norm, darani nuorodas vairias
valstybes. Manoma, kad tokiu atveju kvalifikacijai taikant lex fori ivengiama painiavos. ios
teorijos pagrindin problema kaip reikia kvalifikuoti svok ar teisin santyk, jei jis nra inomas
nacionalinje teisje.
Kvalifikavimas pagal lex causae teisinis faktas priskiriamas tam tikrai kolizinei normai ne pagal
nacionalin (vidaus) teis, o pagal usienio teis. Taiau usienio teis iuo atveju ne bet kuri, o ta,
kuri taikytina tam santykiui reguliuoti. Kvalifikavimas pagal lex causae parankus tuomet, kai
sprendiamas teisinio santykio kvalifikavimas, kuris nra inomas nacionalinje teisje. Taiau toks
kvalifikavimas kelia sunkum reikia gerai imanyti usienio teis, norint santyk kvalifikuoti
tinkamai.
Lyginamasis kvalifikavimas kvalifikavimas autonomikai, atskirai tiek nuo lex fori, tiek nuo lex
causae. Kvalifikuojant svarbiausia ne tam tikro fakto priskyrimas svokai, teiss normai, o
vertinimas jame gldinio faktinio santykio. Lyginamojo kvalifikavimo atveju vienodai
kvalifikuojami identiki ar pana tiksl turintys institutai, nepaisant to, kad jie skirtingose
valstybse nra aikintini lygiai taip pat. ios teorijos teigiama pus pabriamas tarptautins
privatins teiss vartojam svok iskirtinumas, palyginti su vairi valstybi vidaus nacionaline
teise.
Kai kurie autoriai taip pat iskiria funkcin kvalifikavim, kai kvalifikuojant atsivelgiama
kolizins ar materialins teiss normos paskirt. ios teorijos alininkai teigia, jog valstybse skiriasi
problem sprendimo bdai, taiau j paskirtis yra vienoda, todl norm paskirtis ir turi lemti
kvalifikavim.
Daniausiai praktikoje yra taikomas kvalifikavimas pagal lex fori, taiau kai kurie autoriai palaiko
kvalifikavimo pagal lex causae alininkus.
Galiojantys Lietuvos Respublikos statymai nenustato vadovaujantis kokios valstybs teise turi bti
kvalifikuojamas gino santykis. Taiau teismams yra rekomenduojama kvalifikavimo procese
neapsiriboti vien Lietuvos teise, bet ir subsidiariai atsivelgti usienio valstybs, su kuria ginas
susijs, teis[1].
Materialins ir proceso teiss atribojimas
Su kvalifikavimu glaudiai susijusi materialiosios bei proceso teiss atribojimo problema. ali
materialiniams teisiniams santykiams gali bti taikoma usienio valstybs teis. Taiau,
vadovaujantis valstybs suverenumo principu ir aplinkybe, kad teismas yra valstybs institucija, o
proceso teis i dalies yra vieosios teiss dalis, visi procesiniai klausimai turi bti sprendiami
pagal teismo vietos (lex fori) proceso teis.
Kiekvienoje valstybje yra daromas skirtumas tarp materialins ir proceso teiss, bet is atribojimas
ne visada atliekamas pagal tuos paius kriterijus. Todl gali bti, kad pagal teismo vietos teis viena
ar kita teiss norma ar teiss institutas yra proceso teiss, o pagal usienio valstybs teis
materialins teiss dalykas. Pavyzdiui, kai kuriose usienio valstybse iekinin senatis laikoma ne
materialins, o proceso teiss institutas. Taip pat skirtingai vertinamos normos, reguliuojanios
rodinjimo pareigos paskirstym alims, tinkamos alies, gynimo bd, nuostoli apskaiiavimo,
palkan, sprendimo valiutos ir kitus klausimus.
Nustatant, ar teiss norma yra materialins ar proceso teiss dalis, reikia vadovautis ne tik Lietuvoje
pripastamais materialins ir proceso teiss atribojimo kriterijais, bet ir atsivelgti tarptautins
privatins teiss pobd ir tikslus. Tiek Lietuvos Aukiausiasis Teismas, tiek kai kurie Lietuvos
doktrinos atstovai (prof. V. Mikelnas) laikosi nuomons, jog tarptautins privatins teiss tikslas
utikrinti, kad subjektins teiss, gytos pagal vienos valstybs teis, bt pripastamos ir ginamos
usienio valstybse. Todl negalima atsisakyti taikyti usienio valstybs teiss motyvuojant vien
tuo, kad pagal Lietuvos teis atitinkama norma yra ne materialins teiss norma, o proceso teiss
norma.
Lietuvos tarptautins privatins teiss poiriu materialins teiss dalimi pripaintinos ios teiss
normos:
Pirma, reguliuojanios iekinin senat (nustaius, kad gino santykiui taikytina usienio valstybs,
pavyzdiui Latvijos teis, iekinio senaties klausimai taip pat turt bti sprendiami pagal Latvijos
teis);
Antra, nustatanios teisines prezumpcijas (tai yra aplinkybs, kurios preziumuojamos, ir kuri
rodinti nereikia);
Treia, nustatanios tinkam iekov ir atsakov;
Ketvirta, slygojanios nuostoli sudt (materialin ala, neturtin ala, negautos pajamos ir
panaiai);
Penkta, reguliuojanios teis palkanas ir j dyd (kada skaiiuojamos, kokiam terminui, kokio
dydio, galimyb sumainti ir panaiai);
eta, reguliuojanios atsiskaitym valiut;
Septinta, rodinjimo dalykas (tai yra aplinkybs, kurias btina nustatyti siekiant tinkamai taikyti
teiss norm);
Atitinkamai Lietuvos tarptautins privatins teiss poiriu proceso teiss dalimi pripaintini tokie
institutai:
Pirma, reglamentuojantys iekinio pareikimo tvark ir form;
Antra, reglamentuojantys rodinjimo priemoni leistinum;
Treia, nustatanios civilini teisi gynimo bdus;
Ketvirta, reguliuojanios iiekojim eilikum;
Penkta, reglamentuojanios nuostoli skaiiavimo taisykles.

alutin problema
Praktikoje susiklostantys santykiai nra izoliuoti vienas nuo kito, o glaudiai susij vienas su kitu.
Todl gali kilti toki situacij, kai alia pagrindinio santykio egzistuoja dar vienas (alutinis)
klausimas. Tik isprendus alutin klausim, galima sprsti pagrindin.
Pavyzdiui, Lietuvoje mirusio JAV pilieio, nuosavybs teise turjusio nam Vilniuje ir
nepalikusio testamento, palikim ima pretenduoti palikjo mona. Taiau pretenzijas palikim
pareikus ir pirmajai monai, teigianiai, kad j santuoka nebuvo nutraukta, ir reikalaujaniai
palikjo antrj santuok pripainti negaliojania, reiks sprsti ne tik paveldjimo, bet ir santuokos
galiojimo klausim. Paveldjimo santykiams taikytin teis reglamentuoja LR CK 1.62 straipsnio
pirmoji dalis taikoma nekilnojamojo turto buvimo, tai yra Lietuvos Respublikos teis. Taiau prie
isprendiant nekilnojamojo turto paveldjimo klausim, teismas turi isprsti alutin klausim ar
i ties pirmoji santuoka nebuvo nutraukta ir ar tikrai antroji santuoka negalioja. Sprendiant
pastarj klausim teismas turt taikyti savarankikas kolizines normas, susijusias su santuokos
nutraukimu ar galiojimu, tuomet galt bti taikoma kitos alies, nei paveldjimo santykiams
taikytina teis. Nuo to kaip bus isprsta alutin problema, priklausys ir pagrindinio - paveldjimo
santykio isprendimas. Jei teismas nustatys, kad antroji santuoka negalioja pdine taps mona i
pirmosios santuokos ir atvirkiai, jei teismas nustatys, jog pirmoji santuoka buvo nutraukta,
pdine taps mona i antrosios santuokos.
Taigi, alutin problema kyla tik tuomet, kai yra ios trys slygos:
Pirma, pagrindinis santykis turi usienio element (nagrinjamu atveju palikim Lietuvoje paliko
JAV pilietis);
Antra, su pagrindiniu santykiu yra susijs kitas santykis, kuris pagal tarptautin privatin teis gali
bti savarankikas santykis ir jam gali bti taikomos savarankikos kolizins normos (iuo atveju
alia pagrindinio paveldjimo santykio egzistuoja alutinis - pirmosios santuokos nutraukimo bei
antrosios santuokos galiojimo klausimas);
Treia, su pagrindiniu santykiu susijusiam santykiui taikomos savarankikos normos numato kit
taikytin teis nei kolizins normos, taikomos pagrindiniam santykiui (nagrinjamu atveju
paveldjimo santykiui taikoma nekilnojamojo turto buvimo vietos teis, o santuokos nutraukimui /
galiojimui sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos teis).
Tarptautins privatins teiss teorijoje vyrauja trys pagrindins teorijos (nuomons), kaip turt bti
sprendiama alutin problema:
Vieni autoriai teigia, jog alutiniam santykiui turi bti taikoma tos alies teis, kurios alies teis
taikoma pagrindiniam santykiui (pateikto pavyzdio atveju, tiek paveldjimo, tiek santuokos
nutraukimo / galiojimo klausimas bt sprendiamas pagal Lietuvos Respublikos teis).
Kiti autoriai teigia, jog alutin problem reikia sprsti pagal teismo, kuris nagrinja byl vidaus
teis (nagrinjamu atveju, jei ginas sprendiamas Lietuvoje santuokos galiojimo / nutraukimo
klausimas taip pat bt sprendiamas pagal Lietuvos Respublikos teis).
Kai kurie autoriai teigia, jog negali bti vienos taisykls, nustatanios alutins problemos
sprendim, o kiekvienu atveju taikytinos teiss klausimas turi bti sprendiamas individualiai.
Lietuvos tarptautinje privatinje teisje is klausimas nra sureguliuotas statyminiame lygmenyje,
taiau tiek teism praktikoje, tiek doktrinoje yra laikomasi nuomons, jog sprendiant pagrindinio
santykio ir alutins problemos klausim, turt bti taikomos savarankikos kolizins normos (tai
yra santuokos nutraukimo klausimas turt bti sprendiamas taikant LR CK 1.29 straipsnio
pirmj dal ir santuokos nutraukimo klausimas sprendiamas pagal JAV teis, o paveldjimo
santykiams turt bti taikoma anksiau minta LR CK 1.62 straipsnio pirmoji dalis ir klausimas
sprendiamas pagal Lietuvos Respublikos teis)[2].
Iskaidymas
Su alutine problema glaudiai susijs kitas svarbus tarptautins privatins teiss klausimas
iskaidymas. Analizuojant gino santyk gali tekti taikyti skirtingas kolizines normas, kadangi
teisinis santykis gali turti kelet element (pavyzdiui, sutarties forma, sutarties turinys, sutarties
alys) arba teisinis santykis gali pereiti kelet stadij (pavyzdiui, santykio atsiradimas,
pasikeitimas ir pasibaigimas). Tokie atvejai, kai santykiui taikomos skirtingos kolizins normos
tarptautinje privatinje teisje vadinama iskaidymu.
Iskaidymo pavyzdys galt bti tokia situacija, kai tarp kreditoriaus Latvijos juridinio asmens ir
skolininko Lietuvos juridinio asmens sudaryta paskolos sutartis. alys sutariai taikytinos teiss
nepasirinko. Sutartis sudaryta Lietuvoje. Vliau tarp ali kilo ginas dl sutarties vykdymo ir
galiojimo. iuo atveju taikomos skirtingos kolizins normos skirtingiems santykio elementams.
Sprendiant ali teisnumo ir veiksnumo klausim Lietuvos juridinio asmens teisiniam statusui
nustatyti bus taikoma Lietuvos, o Latvijos juridiniam asmeniui Latvijos teis vadovaujantis LR
CK 1.19 straipsniu. Sutarties galiojimo klausimas bus sprendiamas pagal Lietuvos Respublikos
teis vadovaujantis LR CK 1.38 straipsnio antrja dalimi. O ali teiss ir pareigos bus
sprendiamos pagal Latvijos teis vadovaujantis LR CK 1.37 straipsnio ketvirtja dalimi, kadangi
labiausiai su prievole susijusi valstyb turt bti laikoma kreditoriaus (Latvijos juridinio asmens)
valstyb.
Iskaidymo sprendimo taisykls, kaip ir alutins problemos atveju, taip pat nerasime Lietuvos
Respublikos teiss norminiuose aktuose, taiau tiek teism praktikoje, tiek doktrinoje teigiama, jog
esant daugialypiam, susidedaniam i keli savarankik element santykiam, turt bti taikomos
skirtingos kolizins normos, ko paskoje ir skirting ali teis.
Grinimas (renvoi)
Tarptautinje privatinje teisje viena i svarbiausi, su kolizini norm taikymu susijusi problema
grinimas arba kitaip vadinamas renvoi. Teismas, pritaiks kolizin norm nustato, kad turi bti
taikoma usienio valstybs teis. Tuomet kyla klausimas, ar turi bti taikoma usienio valstybs
materialioji teis (normos, reguliuojanios ali santykius), ar turt bti taikomos visa teiss
sistema, skaitant ir usienio valstybs kolizines normas. Situacija, kai taikytinos teiss samprat
traukiama ne tik usienio valstybs materialioji teis, bet ir joje egzistuojanios kolizins normos,
kurios nurodo taikyti kitos valstybs teis, vadinamas renvoi, tai yra grinimu.
Teorijoje skiriamos ios renvoi rys: paprastasis renvoi ir dvigubas renvoi.
Paprastas renvoiyra tuomet, kai teismas taiko usienio valstybs kolizines normas, iskyrus usienio
renvoi kolizines normas. Renvoi atvejis, kai nacionalins teiss kolizins normos nukreipia
usienio valstyb, o usienio valstybs kolizins normos taikytin teis nurodo nacionalin teis, tai
yra grina atgal, vadinamas remisija. Tuo atveju, kai nacionalins kolizins normos nukreipia
usienio valstyb, o usienio valstybs kolizin norma taikytina teise nurodo trei valstyb, tai
vadinama transmisija.
Dvigubas renvoi yra tuomet, kai teismas taiko usienio valstybs kolizines normas, skaitant renvoi
normas. Tai yra kai nacionalins kolizins normos nukreipia usienio teis, teismas, taikydamas
usienio kolizines normas jas taiko taip, kaip taikyt tos alies teismas ir vertina ir grinim
reglamentuojanias normas. iuo atveju teismas taiko tiek kolizin, tiek materialin teis tos
valstybs, kuri nurodo usienio valstybs kolizins normos.
Remisijos ir dvigubo renvoi atveju yra manoma, kad teismas gali pakliti begalin kolizijos
sprendimo grandin, kuomet i vienos valstybs taikytinos teiss nukreipiama kit ir taip be galo.
Renvoi vertinama nevienodai: vieni autoriai teigia, jog remisija yra priimtina, kadangi jei
nacionalinje teisje (teismo vietos teisje) tvirtinta kolizin norma nurodo usienio teis, o
pastaroji nesiekia sureguliuoti duoto santykio ir daro nuorod atgal nacionalin / teismo vietos
teis, tai bt neprotinga atsisakyti tokio pasilymo. Renvoi prieininkai teigia, kad jeigu
nacionalinje teisje tvirtinta kolizin norma siunia usienio teis, tai reikia, kad doktrininiu
poiriu usienio teis laikoma glaudiau susijusi su duotu teisiniu santykiu, nei teismo vietos teis,
todl j ir reikia taikyti.
Renvoi problema paprastai sprendiama iais bdais:
Pirma, valstyb savo vidaus teisje gali nustatyti, jog taikytina (usienio) teise ji pripasta tik
usienio valstybi materialin teis, o ne jos kolizines ar renvoi normas. Tai yra valstyb gali
pareikti, jog renvoi instituto ji apskritai nepripasta.
Antra, valstyb gali nustatyti, jog ji pripasta paprastj renvoi, arba vien i jo ri remisij
arba transmisij. Valstyb taip pat gali nustatyti, jog tik tam tikr santyki atvilgiu yra
pripastama remisija, o tam tikrais atvejais - transmisija.
Treia, valstyb gali nustatyti, jog ji pripasta dvigub renvoi ir nustatyti specialias taisykles,
galinanias ukirsti keli begaliniams grinimo kitos alies taikytin teis taisykles.
Lietuvos tarptautinje privatinje teisje pasirinktas mirus ios problemos sprendimo variantas. LR
CK 1.10 straipsnio treiojoje dalyje tvirtinta, jog nuoroda usienio teis reikia nuorod
atitinkamos valstybs vidaus materialin teis, o ne ios valstybs tarptautin privatin teis,
iskyrus io kodekso numatytas iimtis. Taigi preliminariai darytina ivada, jog Lietuvoje renvoi
nepripastamas, taiau iai taisyklei yra nustatytos tam tikros iimtys. ias iimtis tvirtina LR CK
1.14 straipsnis, kuris nustato atvejus, kuomet renvoi nepripastama, taip pat kada pripastama
remisija ir transmisija.
Pagal Lietuvos tarptautin privatin teis renvoi nepripastama, jeigu taikytin teis yra
pasirinkusios sandorio alys, taip pat kai yra nustatoma sandorio formai ir nesutartinms prievolms
taikytina teis (pavyzdiui, taikytina teis alos padarymo atveju). Remisija (grinimas Lietuvos
Respublikos taikytina teis) pripastamas nustatant asmens civilin teisin status. Tiek remisija,
tiek transmisija gali bti pripastama tik civilinio kodekso arba usienio teiss numatytais atvejais.
Visgi vienintelis civiliniame kodekse nustatytas remisijos pripainimo atvejis yra aukiau mintas,
su asmens teisinio statuso nustatymu susijs, atvejis. LR CK 1.14 straipsnio penktojoje dalyje
tvirtinta tarptautini sutari virenybs nacionalins teiss atvilgiu taisykl, tai yra jei turi bti
taikoma tarptautin sutartis ir i tarptautin sutartis nustato atgalini nukreipim ir nukreipim
treiosios valstybs teis klausimus, jie sprendiami pagal tarptautins sutarties nuostatas.

Atsisakymas taikyti usienio teis

Su kolizini norm taikymu glaudiai susijusi ir kita tarptautinje privatinje teisje egzistuojanti
problema atsisakymas taikyti usienio teis. Aplinkyb, jog teisinis santykis turi usienio
element ir iam santykiui taikytina kolizin norma nukreipia usienio valstybs taikytin teis,
nereikia, jog i teis bus taikoma. Gali paaikti, jog dl tam tikr prieasi usienio teiss taikyti
negalima.
iuolaikin tarptautin privatin teis skiria tris pagrindinius atvejus, kai usienio teiss galima
netaikyti:
Pirma, teismas gali atsisakyti taikyti usienio teis, jeigu gino santyk reglamentuoja imperatyvios
teismo vietos valstybs arba treiosios valstybs, su kuria teisinis santykis yra susijs, teiss
normos;
Antra, pagal kolizines normas nustatytos taikytinos usienio valstybs teiss galima netaikyti, jeigu
byla su ta valstybe nra susijusi arba ji labiau susijusi su kita valstybe;
Treia, usienio teiss galima netaikyti motyvuojant tuo, kad jos taikymas prietaraut teismo vietos
valstybs teiss tvirtinai viejai tvarkai.
Kai kuriose valstybse, taip pat ir Lietuvoje numatyta galimyb netaikyti usienio teiss tuomet, kai
nei gino alims, nei teismui nepavyksta nustatyti taikytinos teiss turinio.
Imperatyvios teiss normos. Imperatyvios teiss normos teiss poiriu yra privalomai taikytinos
taisykls, tvirtintos taikytinose tarptautinse konvencijose bei nacionaliniuose statymuose, ir kuri
taikymo negalima ivengti privaiais susitarimais.
Paprastai yra kalbama apie teismo vietos imperatyvini taisykli privalom taikym. Bet kai
kuriose valstybse yra norm utikrinani ir taikym imperatyvini taisykli tos valstybs, kurios
teis bt taikoma, jei alys nebt pasirinkusios kitos taikytinos teiss. Taipogi bna reikalavim
privalomai taikyti vartotojus ginanias imperatyvines taisykles, esanias vartotojo buvimo vietos
valstybje, o taip pat darbuotojus ginanias tokias normas, veikianias nuolatins darbo vietos
valstybje.
Didiausia problema taikant ilyg dl imperatyvi teiss norm taikymo yra susijusi su vienos ar
kitos teiss normos vertinimu ar ji yra imperatyvi, ar ne. Imperatyviomis teiss normomis gali
bti laikomos tiek vieosios, tiek privatins teiss normos. Pavyzdiui, imperatyviomis normomis
pirmiausiai laikytinos baudiamosios teiss, mokesi teiss normos, normos reglamentuojanios
kain kontrol, eksporto ir importo operacijas, antimonopoliniai statymai ir panaiai. Tokios
usienio valstybs teiss normos netaikomos, o taikoma vidaus teis.
Taikant imperatyvias teiss normas reikia atsivelgti ir vieosios tvarkos ilyg. Teismas,
taikydamas usienio valstybs imperatyvi teiss norm, gali atsisakyti j taikyti, jeigu i norma
prietarauja vidaus vieajai tvarkai. Pavyzdiui, vyras ir moteris sudar santuok valstybje, kurioje
ituoka yra draudiama. Jie abu yra tos valstybs pilieiai, taiau gyvena valstybje, kur ituoka yra
leidiama ir nori nutraukti santuok. iuo atveju valstybs, kurios pilieiai yra sutuoktiniai,
imperatyvi teiss norm, draudiani ituok, taikymas prietaraut teismo vietos valstybs
viejai tvarkai, todl teismas gali atsisakyti taikyti imperatyvias usienio valstybs teiss normas.
Tokie patys sprendimai gali bti, kai usienio valstybs imperatyvios teiss normos nustato
neprotingus santuokos nutraukimo ribojimus, arba, paeisdamas vyro ir moters lygiateisikumo
princip, suteikia teis nutraukti santuok tik vyrui ar monai.
Lietuvos tarptautinje privatinje teisje taip pat numatyta galimyb atsisakyti taikyti usienio
valstybs teis, jei ji prietarauja Lietuvos ar kitos treiosios valstybs imperatyvioms teiss
normoms. LR CK 1.11 straipsnio antrojoje dalyje tvirtinta, jog Lietuvos Respublikos ar kitos
valstybs, su kuria ginas labiausiai susijs, imperatyvios teiss normos taikomos nepaisant to, kad
alys savo susitarimu yra pasirinkusios kitoki usienio teis. iame straipsnyje taip pat pabriama,
jog vertinant, ar konkreti teiss norma yra imperatyvi, turi bti atsivelgiama ios normos prigimt,
tikslus bei j taikymo ar netaikymo pasekmes.
Labiausiai susijusios teiss ilyga. i ilyga reikia, jog nors taikant kolizines normas nustatoma,
jog taikoma usienio valstybs teis, taiau atsivelgus visas su nagrinjama byla susijusias
aplinkybes (faktus), aikiai darytina ivada, jog ginas labiau susijs su kita valstybe. Labiausiai
susijusios teiss ilyga gali bti siejama su alimis, j gyvenamja vieta, prievole, jos vykdymo
vieta ar tam tikra prievolei bdingiausios pareigos atlikimo vieta, kitais kriterijais. Visi kriterijai
nustatomi kiekvienu konkreios bylos nagrinjimo atveju ir gali skirtis. i ilyga paprastai
netaikoma tais atvejais, kai alys yra pasirinkusios j santykiams taikytin teis, taiau, jei alys
pasirinko taikytin teis siekdamos ivengti imperatyvi valstybs teiss norm taikymo, teismas
turi teis netaikyti ali pasirinktos teiss.
LR CK 1.11 straipsnio treiojoje dalyje taip pat tvirtinta labiausiai susijusios teiss ilyga.
Teigiama, jog pagal kodekse tvirtintas taisykles nustatyta taikytina teis gali bti netaikoma, jeigu
atsivelgiant visas bylos aplinkybes ta teis aikiai nra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja
labiausiai susijusi kitos valstybs teis.
Vieoji tvarka. Kolizins normos, daranios nuorod usienio statymus, veikimas gali bti
apribojamas vieosios tvarkos ilyga. i ilyga reikia, kad usienio statymas, kur nurodo
kolizin norma, gali bti teismo netaikomas dl tam tikr to usienio statymo nuostat turinio.
Tokiomis nuostatomis, dl kuri atsisakoma taikyti usienio statymus, istorikai yra laikomos
nuostatos, kurios prietarauja teismo vietos moralei, geriems paproiams, teistvarkos
pagrindams, visuomens interesams ir pan.
Vieosios tvarkos doktrina yra vienas i aptakiausi ir bene sunkiausiai taikom tarptautins
privatins teiss institut, suteikiantis teismui plai diskrecijos teis. Vieosios tvarkos ilyga yra
gynybin ir leidia valstybei apsaugoti savo pagrindinius, gyvybikai svarbius vidaus ir usienio
politikos interesus.
Pradioje vyravo vietos vieosios tvarkos koncepcija, gynusi tik vidaus teisje nustatytus
valstybs interesus. Modernioji vieosios tvarkos koncepcija transformavosi tarptautin viej
tvark. Pastaroji samprata labiau siejama ne su valstybs vidaus statymais, o su natraliais teiss
principais, valstybs politiniais, ekonominiais ir socialiniais pagrindais.
Teorijoje skiriamas pozityvus ir negatyvus vieosios tvarkos doktrinos poveikis. Negatyvus
vieosios tvarkos doktrinos poveikis reikia atsisakym taikyti usienio teis motyvuojant tuo, kad
usienio teiss taikymas sukelt nepriimtin padarini arba yra visikai nesuderinama su teismo
vietos valstybs ekonominio, socialinio, politinio funkcionavimo principais.Pozityvus io doktrinos
poveikis yra tas, kad teismas, analizuodamas usienio valstybs teiss turin, nusprendia taikyti
imperatyvias savo valstybs teiss normas.
Paymtina, jog svokos vieoji tvarka turinio apibrti nemanoma. Jos turin galima atskleisti
tik analizuojant konkreios bylos aplinkybes ir konkreias teiss normas. Teismas gali taikyti
vieosios tvarkos ilyg tik ianalizavs taikytin usienio teis, faktines bylos aplinkybes, savo
nacionalin teis, galim usienio teiss taikymo rezultat, galim nacionalins teiss taikymo
rezultat ir usienio bei nacionalins teiss taikymo rezultat lyginim, usienio teiss taikymo
rezultat tarptautins teiss poiriu. Tik atliks isami analiz teismas gali daryti ivad, ar
usienio teiss taikymas paeis viej tvark.
Tarptautins privatins teiss teorijoje iskiriami tokie pagrindiniai vieosios tvarkos paeidimo
pavyzdiai:
Pirma, usienio teis netaikoma, jeigu jos taikymas reikt pagrindini mogaus teisi ir laisvi
paeidim (pavyzdiui, nustatyt skirting santuokini ir nesantuokini vaik teisin status);
Antra, usienio teis netaikoma, jeigu jos taikymas prietaraut teisingumui, padorumui,
pagrindinms visuomenje nusistovjusioms morals nuostatoms (pavyzdiui, teisint prostitucij);
Treia, usienio teis netaikoma, jeigu jos taikymas paeist valstybs interesus ar pakenkt geros
kaimynysts su usienio valstybe santykiams (pavyzdiui, usienio teiss taikymas leist ivengti
alims mokesi mokjimo usienio valstybje).
Paymtina, jog vieosios tvarkos ilyga nereikia usienio valstybs teiss nepripainimo.
Vieosios tvarkos ilyga reikia negaljim taikyti usienio valstybs teiss, o ne jos nepripainim
Reikia atskirti vieosios tvarkos ilygos taikym ir imperatyvi vidaus teiss norm taikym.
Imperatyvi teismo vietos valstybs teiss norm taikymas paprastai reikia, jog taikytinos teiss
problema atkrinta, kadangi bus taikoma teismo vietos valstybs teis, atitinkamai nereiks taikyti ir
vieosios tvarkos ilygos. Vieosios tvarkos ilyga leidia atsisakyti taikyti treiosios valstybs
imperatyvias teiss normas, jei jos prietarauja teismo vietos valstybs teisei. Vieosios tvarkos
ilyga apima tik dal pagrindini imperatyvi teiss norm, daugiausiai susijusi su mogus
teismis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.11 straipsnio pirmojoje dalyje taip pat tvirtinta galimyb
netaikyti usienio teiss norm, jeigu j taikymas prietaraut Lietuvos Respublikos Konstitucijos
bei kit statym tvirtintai vieajai tvarkai.

Usienio teiss turinio nustatymas

Su kolizini teiss norm taikymu glaudiai susisijusi kitas tarptautins privatins teiss
reguliuojamas klausimas usienio teiss turinio nustatymas. Teismas, tinkamai kvalifikavs teisin
santyk, isprends kitus su kolizini norm taikymu susijusius klausimus ir parinks tam santykiui
taikytin kolizin norma danai turi taikyti usienio teis, tai yra nustatyti usienio teiss turin.
Kyla klausimas kas turi pareig nustatyti usienio teiss turin.
Tarptautinje privatinje teisje vyrauja trys pagrindins nuomons dl usienio teiss turinio
nustatymo:
Pirma, valstybse, kur usienio teiss turinys yra laikomas teiss klausimu, ir vadovaujamasi
principu teisjai ino statymus, usienio teiss turin turi nustatyti teismas ex officio (savo
iniciatyva). iuo atveju teismas turi veikti lygiai taip pat, kaip jis veikt, jeigu taikyt savo
valstybs nacionalin teis, tai yra teismas turi isiaikinti, kokie usienio valstybs statymai
reguliuoja gino santyk, gauti i statym oficial tekst, nustatyti, ar tie statymai galioja ir nra
pakeisti, isiaikinti, kaip ie statymai taikomi usienio valstybs teism praktikoje, kaip aikinami
teiss doktrinoje ir panaiai.
Antra, valstybs, kuriose usienio teiss turinys yra laikomas fakto klausimu, usienio teiss turin
turi nustatyti alys. Taigi pastaruoju atveju visus veiksmus, susijusius su usienio teiss turinio
nustatymu turi atlikti gino alis ar alys, kurios vadovaujasi usienio teise.
Treia, mirus variantas tai yra usienio teiss turin gali nustatyti tiek teismas ex officio, tiek
alys.
Lietuva priskirtina treiajai ali grupei, kur usienio teiss turin gali nustatyti tiek teismas ex
officio, tiek alys savo iniciatyva. i taisykl tvirtinta tiek Lietuvos Respublikos civiliniame
kodekse, tiek civilinio proceso kodekse (808 straipsnis). LR CK 1.12 straipsnyje yra tvirtinta, jog
Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ar statym numatytais atvejais usienio teis taiko,
aikina bei jos turin nustato teismas savo iniciatyva. Jeigu usienio teiss taikym numato ali
susitarimas, visus su taikomos usienio teiss turiniu susijusius rodymus, atsivelgdama tos teiss
oficial aikinim, jos taikymo praktik ir doktrin atitinkamoje usienio valstybje, pateikia gino
alis, kuri remiasi usienio teise. Gino alies praymu teismas gali padti jai surinkti informacij
apie taikytin teis.
LR CK 1.12 straipsnio 3 ir 4 dalyje tvirtintas taisykles galima priskirti prie atsisakymo taikyti
usienio teis pagrind (io skyriaus 2.6. dalis). Nurodoma, jog teismas turi teis taikyti Lietuvos
Respublikos teis, jei usienio teiss turinio nepavyksta nustatyti nei teismui ex officio, nei gino
aliai. Taip pat teismas turi teis iimtiniais atvejais, kai btina imtis skubi laikin asmens teisi ar
jo turto apsaugos priemoni, kol bus nustatyta ginui taikytina teis ir jos turinys, neatidliotinus
klausimus isprsti taikydamas Lietuvos Respublikos teis.

Kiti su kolizini norm taikym susij klausimai

Kolizini norm adaptacija. Adaptacija - tai skirting valstybi teiss norm, taikom duotiems
teisiniams santykiams, suderinimas ir vieningos visumos sudarymas taip, kad lyg tos normos bt
sukurtos vieno statymo leidjo. Adaptacij atlieka teismas, taikantis skirting valstybi teiss
norm kompleks.
Adaptacijos teorijos alininkai laikosi nuomons, kad esant skirtingoms usienio valstybi teiss
normoms, normas yra btina adaptuoti, suderinti viena su kita ir j pagrindu sudaryti materialins
teiss norm, kuri ir vertt taikyti. Daniausiai ios teorijos pagrindu nusprendiama taikyti vien
teiss sistem duotam teisiniam santykiui, tuo tarpu kai teismas pagal savo nacionalines kolizines
normas turt taikyti kelet teiss sistem. Tokiu bdu tam, kad paalinti mintus prietaravimus,
teismas pasirenka vien i taikytin teisi, kuri teismo nuomone isprendia teisin santyk
tinkamiausiu bdu. i teorija gali bti taikoma tose valstybse, kur teismui suteikiama ne tik teiss
norm aikinimo bet ir nauj teiss norm krimo funkcija, tuo tarpu kontinentins teiss sistemos
valstybse, kur teismai tik taiko statymus ir juos aikina, bet nekuria kolizini norm adaptacija
sunkiai sivaizduotina.
Adaptacijos problema realiai gali kilti tada, kai kolizin norma daro nuorod dvi nesuderinamas
teises. Tikslios kolizins normos sudaro prielaidas ivengti ios problemos.
Vidaus statym kolizija: tarpsritin ir tarpasmenin kolizijos. Tarpsritins (Interlokalins)
kolizijos kyla tuomet, kai vienoje valstybje egzistuoja kelios teiss sistemos (pavyzdiui,
federacinse valstybse, tokiose kaip JAV, kuri sudaryta i daugelio valstij). Tuomet tarptautinje
privatinje teisje kyla termino alis supratimas, kuris nebtinai turi sutapti su svoka valstyb.
iuo atveju reikia nustatyti ne tik alies teis, bet it toje alyje esanios struktrins dalies teis ir j
taikyti. Taigi tarptautinje privatinje teisje valstyb gali apjungti kelet ali, o Anglija, kotija,
Kalifornija yra alys tarptautins privatins teiss prasme, nes jos turi skirtingas teiss sistemas.
I esms skiriasi tarpsritini ir tarptautini kolizij reguliavimas. Valstybs tarpsritins kolizijos
kyla tarp vienari socialini - politini sistem, o tarptautins - tarp skirting. Tarpsritins ir
tarptautins kolizijos turi vien prad - tai skirtumas tarp statym turinio ir j taikymo praktikos.
Todl yra galimas analogik kolizini norm panaudojimas kaip ir tarptautinse kolizijose.
Tarpsritiniams santykiams, kalbant apie kitos alies teismo sprendim pripainim ir vykdym, yra
nebdingas abipusikumo principas. Valstyb, turinti kelias teiss sistemas, nustato beslygin
teism sprendim pripainim, tuo tarpu usienio valstybi teism sprendim pripainimas yra
grindiamas tarptautinio mandagumo bei abipusikumo principais. Tarpsritins kolizijos veikiamos
priimant ne tarptautin sutart, o federalin statym, unifikuojant kolizines bei materialines normas.
Tarpasmenins (Interpersonalins) kolizijos. Daugumoje besivystani valstybi (Azijos, Afrikos,
Lotyn Amerikos) alia civilins ir kit teiss ak egzistuoja religins ar paprotins teiss sistemos.
Tokios religins (paprotins) normos konfliktuoja tiek tarpusavyje, tiek su valstybine teiss sistema.
Todl eilje besivystani valstybi pagrindinmis kolizijomis yra tarpasmenins kolizijos, t.y.
kolizijos tarp t paprotini norm. Jos labai paplitusios santuokos, eimos bei paveldjimo
santykiuose, nes iose srityse labai stiprs yra paproiai bei tradicijos.
Tarpasmenins kolizijos bruoas yra ryio neturjimas su kokia nors teritorija, nes iuo atveju
konkuruoja paprotins normos, veikianios ne tiek apibrtoje teritorijoje, kiek tam tikroje moni
grupje.
Tarpasmenins kolizijos vertinamos labai vairiai: vieni teigia, jog jos yra analogikos kolizinms
normoms ir patenka tarptautins privatins teiss reguliavimo srit; kiti teigia, jog tarpasmenins
kolizins normos yra i esms skirtingos, jos skirtingai sprendiamos, todl jos nepatenka
tarptautins privatins teiss reguliavimo srit; tretieji teigia, jog ios normos yra pereinamosios,
tarpins tarp religini ir teiss norm, todl jos nra teiss normomis.
statym apjimas tarptautinje privatinje teisje. Pasitaiko atvej, kai speciali susitarim
pagalba sutarties alys ivengia privalom statym taikymo j sutariai arba toki statym
taikymo ivengia pakeisdamos nuolatin gyvenamj viet, atsisakydamos pilietybs, nurodydamos
kit, nei i ties yra, sandorio sudarymo viet. Tai daniausiai bna susij su atsakomybs ribojimu.
Tokia situacija tarptautinje privatinje teisje vadinama statym apjimu.
Atitinkamai vairi teiss sistem doktrina skirtingai iri statym apjimo problem.
Pavyzdiui, Pranczijos teism praktika sukr bendr doktrin, pagal kuri bet koks statyme
numatyto draudimo apjimas dirbtins kolizins ilygos bdu daro negaliojani vis toki sutart.
Kitose kontinentins Europos valstybse laikoma, jog sutartis lieka galioti, taiau negalioja tik tie
teisiniai rezultatai, kurie susij su statymo apjimu. Yra autori, manani, kad statymo apjimas
yra visikai nesusijs su tarptautine privatine teise. Jie reikin vertina kaip iplaukiant grynai tik
i nacionalins civilins teiss. Teigiama, kad visais atvejais turi bti pripastamas kolizins
normos veikimas, net ir tada, kai tokia norma veikia dirbtinai, siekiant apeiti valstybs vidaus
privalomas normas.
LR CK statymo apjimo klausim nereglamentuoja, taiau doktrinoje siloma statymo apjimo ir
jo teisinius padarinius sprsti vadovaujantis bendrja vieosios tvarkos ilyga
lubuojantys santykiai. Dar viena i problem, kylani taikant kolizines normas tarptautinje
privatinje teisje yra situacija, kai tie patys faktiniai santykiai gali bti skirtingai vertinti pagal
skirting valstybi teis ir vienose valstybse bt pripainta, jog tam tikri santykiai egzistuoja,
kitose ne. Pavyzdiui, gali atsitikti taip, kad vienoje valstybje vyras ir moteris bus sutuoktiniais, o
kitoje - tik sugyventiniais; vienoje valstybje paveldjimas pereis vienam asmeniui, o kitoje - kitam;
vienoje valstybje asmuo bus pripaintas mirusiu, o kitoje - laikomas gyvu; vienoje valstybje
sutartis bus galiojanti, o kitoje - ne ir panaiai. Toks reikinys tarptautinje privatinje teisje gavo
lubuojani santyki pavadinim.
lubuojani santyki problemos isprendimas visada priklausys nuo to, kokia teis bus taikoma
(arba kokioje valstybje bus nagrinjamas ginas ir kokios kolizins normos bus taikomos). Bet
kuriuo atveju ikilus lubuojani santyki taikymo problemai, iliek galimyb atsisakyti taikyti
usienio valstyb remiantis vieosios tvarkos ilyga arba taikyti imperatyvias nacionalins teiss
normas.

Kontroliniai klausimai:
1. Apibdinkite, k vadinama kolizine norma, kokia yra jos struktra.
2. Kokias inote kolizini norm rys. Pateikite pavyzdi.
3. Kokios pagrindins problemos kyla taikant kolizines normas?
4. Ivardinkite Jums inomas kvalifikavimo teorijas (doktrinas).
5. Ar pagal Lietuvos Respublikos civilin kodeks yra pripastamas renvoi. Atsakym
pagrskite.
 6. Kada teismas turi teis atsisakyti taikyti usienio teis?

[1] Lietuvos Aukiausiojo teismo 2000 12 21 Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant
tarptautins privatins teiss normas, apibendrinimo apvalga. Teism praktika, 2001 01 17 Nr. 14.
[2] ios nuomons laikosi profesorius V.Mikelnas, taip pat toki paia pozicij isak Lietuvos
Aukiausiasis teismas anksiau mintoje 2000 m. gruodio 12 d. teism praktikos, taikant
tarptautins privatins teiss normas, apibendrinimo apvalgoje.
4. STATYM KOLIZIJA ATSKIROSE TEISINI SANTYKI SRITYSE

Tai viena i labiausiai praktin pritaikomum turini kurso tem. Nagrinjamoje temoje studentai
supaindinami su statym kolizij sprendimo atskirose srityse specifika.
4.1. Asmen civiliniam statusui taikytina teis

Fizinio asmens teisiniam statusui taikytina teis. Nuolatin gyvenamoji vieta.

Vis pirma btina nustatyti, k reikia fizinio asmens teisinis statusas, taigi kokiems
klausimams taikoma fizinio asmens teisiniam statusui taikytina teis. Fizinio asmens civilinis
teisinis statusas apima tai asmens teis vard, pavard, gimimo, mirties momento nustatym,
nuolatins gyvenamosios vietos ir gyvenamosios vietos nustatym, teisnum, veiksnum, asmens
pripainim neveiksniu arba ribotai veiksniu, neinia kur esaniu ir paskelbim mirusiu[1].
LR CK 1.15 straipsnis vis pirma nustato, kad usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs
Lietuvoje turi tok pat civilin teisnum kaip ir Lietuvos pilieiai. Taip pat yra nustatyta, kad ios
taisykls iimtis gali nustatyti LR statymai. Kaip toki iimt galima paminti LR Konstitucijos 47
straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstituciniame statyme nustatytus apribojimus sigyti em,
mikus ir vidaus vandenis usienio subjektams, neatitinkantiems europins ir transatlantins
integracijos kriterij. Pagrindinis kolizinis principas, kuriuo remiantis nustatoma fizinio asmens
veiksnumui taikytina teis, yra fizinio asmens nuolatins gyvenamosios vietos principas arba lex
domicilii (LR CK 1.16 str. 1 d.). is principas yra taikomas ir asmen gimimo ir mirties momento
nustatymui (LR CK 1.15 str. 2 d.), ir pripainimui neinia kur esaniu bei paskelbimui mirusiu (LR
CK 1.18 str.). Nuolatins gyvenamosios vietos samprata yra pateikta LR CK 2.12 str.: Fizinio
asmens nuolatin gyvenamoji vieta, reikianti asmens teisin santyk su valstybe ar jos teritorijos
dalimi, yra toje valstybje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat arba daugiausia gyvena,
laikydamas t valstyb ar jos teritorijos dal savo asmenini, socialini ir ekonomini interes
buvimo vieta. Taigi, tam, kad bt galima nustatyti, kur yra fizinio asmens nuolatin gyvenamoji
vieta, btina nustatyti: 1) kur jis nuolat arba daugiausia gyvena; 2) kur yra asmens asmenini,
socialini ir ekonomini interes buvimo vieta; 3) kuri valstyb asmuo laiko savo asmenini,
socialini ir ekonomini interes buvimo vieta. Svarbs kriterijai nustatant fizinio asmens nuolatin
gyvenamj viet yra asmens darbo viet, turto vieta, eimos nari gyvenamoji vieta ir pan. Fizinis
asmuo gali turti tik vien nuolatin gyvenamj viet, taiau ji laikui bgant gali keistis. LR CK
2.16 str. numato ir tok kriterij kaip fizinio asmens gyvenamoji vieta, apibrdamas j kaip viet,
kurioje jis faktikai daugiausiai gyvena. Gyvenamosios vietos kriterijus gali bti panaudotas kaip
papildomas kriterijus nustatant asmens nuolatin gyvenamj viet, o taip pat kaip fizinio asmens
teisiniam statusui taikytinos teiss nustatymo kriterijus tais atvejais, jei asmens nuolatins
gyvenamosios vietos negalima nustatyti (LR CK 2.16 str. 2, 3 d.d.).
Paymtina tai, kad LR CK taisykls, remiantis kuriomis nustatoma fizinio asmens teisiniam
statusui taikytina teis, gali bti taikomos tik tuo atveju, jei atitinkamo klausimo nereguliuoja
Lietuvos ir usienio valstybs pasirayta dvial sutartis dl teisins pagalbos. Paymtina, kad
daugumoje i sutari naudojamas ne nuolatins gyvenamosios vietos, o pilietybs (lex patriae)
kolizinis principas.

Juridinio asmens teisiniam statusui taikytina teis

Juridinio asmens teisinis statusas apima iuos klausimus: ar asmuo yra laikomas juridiniu, jo teisin
form, pavadinim ir jo gynim, juridinio asmens steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvark,
organ sistem ir kompetencij, civilin atsakomyb, atstovavim, statym ir steigimo dokument
paeidimo pasekmes (LR CK 1.20 str. 1 d.). Tarptautins privatins teiss doktrinoje yra iskiriami
keli kriterijai, kurie yra taikomi nustatant juridinio asmens civiliniam teisiniam statusui taikytin
teis:
1. Inkorporacijos principas (angl. Incorporation theory), kuris reikia, kad juridinio asmens
teisiniam statusui yra taikoma jo steigimo (t.y. registravimo) vietos valstybs teis.
2. Sslumo principas (angl. Effective seat theory), kuris reikia, kad juridinio asmens
civiliniam teisiniam statusui taikoma valstybs, kurios teritorijoje yra juridinio asmens
valdymo organai (buvein).
3. Veiklos vykdymo vietos principas (angl. place of business, kuris reikia, kad juridinio
asmens civiliniam teisiniam statusui taikoma valstybs, kurioje asmuo faktikai vykdo savo
veikl, teis.
4. Kontrols principas, kuris reikia, kad juridinio asmens civiliniam teisiniam statusui turi bti
taikoma teis valstybs, kurios pilieiais yra asmenys, kontroliuojantys juridin asmen (t.y.
juridinio asmens dalyviai).[2]
LR CK numato pagrindin kolizin princip, kad juridinio asmens civilinis teisnumas nustatomas
pagal valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys yra steigti, teis (LR CK 1.19 str. 1 d.). Taigi kaip
pagrindinis yra tvirtintas inkorporacijos principas. Taiau ir kiti tarptautinje privatinje teisje
inomi principai taip pat yra naudojami. Pvz., tuo atveju jei juridinio asmens steigimo tvarka buvo
paeista (pvz., jo steigimo procedros nebuvo tinkamai pabaigtos), juridinio asmens civilinis
teisnumas nustatomas pagal faktins jo veiklos vietos valstybs teis, taigi kaip pagalbinis
naudojamas ir veiklos vykdymo vietos principas (LR CK 1.19 str. 2 d.). Nepriklausomai nuo
juridinio asmens steigimo vietos, jo padalini civilinis teisnumas nustatomas pagal Lietuvos teis,
jeigu Lietuvoje yra padalinio buvein, verslo arba kitos veiklos pagrindin vieta (LR CK 1.19 str. 3
d.), tai reikia, kad kaip vienas i alternatyvi kolizini princip, taikomas ir sslumo principas.
Paymtina, kad daugumoje Lietuvos dviali sutari dl teisins pagalbos taip pat
yra tvirtintas inkorporacijos principas (r., pvz., Lietuvos ir Lenkijos sutarties 20 str. 2 d.).

Valstybs civiliniam teisiniam statusui taikytina teis

LR CK 1.23 straipsnis nustato, kad valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j institucij civilinis
teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis. Nors pripastama, kad valstyb
civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais subjektais (LR CK 2.36
str. 1 d.), taiau valstybs suvereniteto principas apsprendia, jog valstybs bei jos institucij
civilinis teisnumas (struktra, organai, j kompetencija, kompetencijos paeidimo teisins
pasekms) nustatomos pagal jos paios teis. Tai yra viena i valstybs imuniteto sudedamj dali.
Daniausiai klausimas dl to, kokios valstybs teis turt bti taikoma, kyla tada, kai reikia
nustatyti, kokio pobdio veiksmus (ar reguliuojamus privatins, ar vieosios teiss) atliko
valstybs institucija, kuri siekia pasiremti valstybs imunitetu siekdamas uginyti usienio
valstybs teismo jurisdikcij civilinje byloje. Tokiais atvejais i institucija sieks pasiremti savo
valstybs teise nustatant, kokio pobdio veiksmus ji atlieka pagal savo steigimo dokumentus.
Atsivelgus LR CK 1.23 straipsn, Lietuvos teismai tokiu atveju turt taikyti usienio valstybs
teis. Btina paymti, kad kai kuriose bylose, kuriose ikilo tokia problema, usienio teismai taip
pat rmsi ir teismo vietos nacionaline teise. Taip buvo Edlow International Co. v. Nuklearna
Elektrarna Krsko byloje, kadangi ioje byloje JAV teismas susidr su tokiomis usienio valstybs
teisje nustatytomis teiss kategorijomis, kuri neinojo teismo vietos valstybs teis (socialistins
nuosavybs kategorija). Kaip nurodo Ch.H. Schreuer[3], tik tokiais atvejais bei tada, kai teismas
tars piktnaudiavim usienio valstybs nacionalins teiss nuostatomis (t.y. nesiningum),
teismas taikys ne usienio valstybs nacionalin teis, o savo valstybs nacionalin teis.
Kontroliniai klausimai:
1. I koki element susideda nuolatins gyvenamosios vietos svoka?
2. Koks yra fizinio asmens nuolatins gyvenamosios vietos ir gyvenamosios vietos kategorij
santykis?
3. Nurodykite kriterijus, kuriais gali bti vadovaujamasi nustatant juridinio asmens teisiniam
statusui taikytin teis.
4. Kokia teis taikoma valstybs bei jos institucij civiliniam teisnumui nustatyti? Kas
nustatoma pagal i teis?

Literatra:

1. V.Mikelnas. Tarptautins privatins teiss vadas. Justitia, 2001.

2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia,
2001.
3. ... . . , 2002.
4. Christoph Schreuer. State immuntiy: some recent developments. 1988.

[1] r. V.Mikelnas. Tarptautins privatins teiss vadas. Justitia, 2001. P. 132.

[2] r. ... . . , 2002. P.
44 - 54.
[3] r. Christoph Schreuer. State immuntiy: some recent developments. 1988. P. 122.
4.2. eimos santykiams taikytina teis

Susitarimui tuoktis taikytina teis

Iki santuokos sudarymo bsimi sutuoktinai gali sudaryti susitarim tuoktis (t.y. susiadti).
Galimyb sudaryti tok susitarim bei jo sudarymo pasekmes reglamentuoja LR CK 3.8 3.11
straipsniai. LR CK 1.24 str. 1 d. nustato, kad susitarim tuoktis bei jo teisines pasekmes nustato
susitarimo ali nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, taigi taikomas lex domicilii
principas. Taiau susitarimo tuoktis alys gali ir neturti bendrosios nuolatins gyvenamosios vietos.
Tokiu atveju teismas turt nustatyti, su kuria i valstybi ginas yra glaudiausiai susijs, ir tai
nustatindamas teismas privalo rinktis i i valstybi teiss: susitarimo tuoktis sudarymo vienos
valstybs, arba vienos i ali nuolatins gyvenamosios vietos valstybs, arba vienos i ali
pilietybs vietos valstybs (LR CK 1.24 str. 2 d.). Paymtina, kad Lietuvos sudarytose dvialse
sutartyse dl teisins pagalbos nra kolizini norm, skirt susitarimui tuoktis.

Santuokos sudarymui taikytina teis

Santuokos sudarymo ir galiojimo klausimai vairiose valstybse yra reglamentuojami skirtingai.
Skiriasi sutuoktini amiaus reglamentavimas, galimyb sudaryti santuok tarp giminaii,
pagaliau, galim sutuoktini lytis ir skaiius. Todl, siekiant nepaeisti teistai gyt asmens teisi,
btina teisingai nustatyti santuokos sudarymo slygoms taikytin teis. Santuokos sudarymo
slygos apima iuos klausimus sutuoktini santuokin veiksnum (LR CK 3.14 3.15 str.), taip
pat santuokos savanorikum, sutuoktini lyt, skaii, galim giminysts ry (LR CK 3.12, 3.13,
3.16, 3.17 str.). Tuo atveju, jeigu santuoka sudaroma Lietuvoje, santykin veiksnum nustato
Lietuvos teiss normos (LR CK 1.25 str. 1 d.). Taigi galioja lex loci selebrionis principas, kuris taip
pat taikomas ir ne Lietuvoje sudaromoms santuokoms. LR CK 1.25 str. 4 d. nustato, kad usienio
valstybje teistai sudaryta santuoka bus pripastama Lietuvoje. Tai reikia, kad pvz. jeigu
usienyje buvo teistai sudaryta poligamin santuoka, tai ji bus pripastama ir tuo atveju, jei
sutuoktiniai atvyks Lietuv. Taiau jeigu tokios santuokos sudarymas prietaraus Lietuvos vieajai
tvarkai (pvz., santuoka buvo sudaryta per prievart), tokios santuokos galiojimas neturt bti
pripastamas. Taiau LR CK numato ir tam tikras iimtis i aukiau nurodyt taisykli. Usienyje
teistai sudaryta santuoka Lietuvoje nebus pripastama, jeigu abu sutuoktiniai, kuri abiej
nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ivyko usienio valstyb ir ten sudar santuok tik
siekdami ivengti santuokos pripainimo negaliojania pagal LR statymus (LR CK 1.25 str. 4 d.).
Pvz., bt pripastama negaliojania tarp dviej tos paios lyties asmen, nuolat gyvenani
Lietuvoje, sudaryta santuoka, net jeigu ji ir bt sudaryta valstybje, kuri tokias santuokas leidia.
LR CK 1.24 str. 3 d. leidia nustatyti sutuoktini santuokin veiksnum ir kitas santuokos sudarymo
slygas pagal j nuolatins gyvenamosios vietos teis esant ioms aplinkybms: vienas ar abu
santuok sudarantys asmenys turi bti usienio valstybs pilieiai ar apatridai, o j nuolatin
gyvenamoji vieta turi bti ne Lietuvoje, ir sudaryta santuoka bus pripastama bent vieno i
besituokianij nuolatins gyvenamosios vietos valstybje. Tokiu atveju asmens, nuolat
negyvenanio Lietuvoje, sutuoktinis veiksnumas gali bti nustatomas ne pagal Lietuvos teis, bet
pagal jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Taiau atkreiptinas dmesys tai, kad
taikytinos usienio valstybs teiss normos neturi paeisti Lietuvos vieosios tvarkos (LR CK 1.11
str. 1 d.), prieingu atveju tokia santuoka negalt bti registruojama. Minta LR CK norma leidia
sumainti lubuojani santuok skaii, t.y. toki atvej, kaip pagal vienos valstybs teis
santuoka yra laikoma sudaryta teistai ir galioja, o pagal kitos ne.
Ne maiau svarbios santuokos teistumo nustatymui yra ir santuokos sudarymo procedrins
slygos, reguliuojanius santuokos sudarymo bdus, jos registravimo btinum ir pan. LR CK 1.26
str. nustato, kad santuokos sudarymo tvarka sudaroma pagal santuokos sudarymo vietos valstybs
teis. Taiau yra numatyta ir iimtis santuoka bus pripastama galiojania, jeigu ji atitinka bent
vieno i sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs santuokos sudarymo metu
valstybs teis. Pvz., jeigu Lietuvoje teismas patvirtint santuokos sudarym tarp Lietuvos piliets
ir nuolatins gyventojos bei tarp valstybs, kurioje santuok gali patvirtinti teismas, pilieio ir
nuolatinio gyventojo, tokia santuoka turt bti pripastama galiojania.
Btina paymti, kad LR CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei atitinkam klausim
nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.

Gyvenimui skyrium ir santuokos nutraukimui taikytina teis

Ne maiau svarbus taikytinos teiss nustatymo klausimas yra ir santuokos nutraukimo bylose,
turiniose usienio element. LR CK 1.29 str. 1 d. nustato, kad santuokos nutraukimui ir gyvenimui
skyrium (separacijai) yra taikoma sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis.
Santuokos nutraukimas apima iuos klausimus santuokos nutraukimo slygas bei pagrindus,
nutraukimo pasekmes ir t.t.). Tuo atveju, jei sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta yra skirtingose
valstybse, turi bti taikoma j paskutins nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, o jeigu
tokios niekada nebuvo, - teismo vietos valstybs teis (LR CK 1.29 str. 2 d.). Kadangi tam, kad
pareikimas dl santuokos nutraukimo bt teismo priimtas, btinas tam tikras bylos ryys su
teismo vietos valstybe (pvz., pagal LR CPK 784 str. vienas i sutuoktini turi bti Lietuvos
pilietinis ar nuolatinis gyventojas), lex fori teiss taikymas iuo atveju yra pateisinamas. LR CK
1.29 str. 3 d. taip pat numato tam tikras garantijas Lietuvos pilieiams ar nuolat Lietuvoje
gyvenantiems asmenims tuo atveju, jei valstybs, kurios pilieiai yra abu sutuoktiniai, teis
draudia nutraukti santuok arba nustato specialias santuokos nutraukimo slygas. Tokiu atveju
santuokos nutraukimui gali bti taikoma Lietuvos teis. i kolizin norma, ms manymu, nra
labai veiksminga, kadangi ji bus taikoma tik tada, jeigu teismas taikys Lietuvos kolizines normas, o
tai daniausiai gali atsitikti tik tada, jei civilin byl nagrins Lietuvos teismas. Jeigu byl dl
santuokos nutraukimo nagrins Lietuvos teismas, jis bet kokiu atveju taikys ne sutuoktini bendros
pilietybs, o bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis arba lex fori, ir i ilyga neteks
prasms. Tuo tarpu jeigu byl dl santuokos nutraukimo nagrins usienio valstybs teismas, jis
taikys savo kolizin teis ir nesirems Lietuvos teisje esaniomis kolizinmis normomis, nebent bus
pritaikytas renvoi institutas.
Vlgi, btina paymti, kad LR CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei atitinkam klausim
nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.
Sutuoktini tarpusavio asmeniniams ir turtiniams santykiams taikytina teis
LR CK 1.27 str. nuostatos numato, kokia teis turi bti taikoma sutuoktini asmeniniams
santykiams. ie santykiai apima neturtinius santuokos padarinius sutuoktini pareig vienas kit
remti, lygiateisikum sprendiant eimos reikalus, teis pavard ir pan. Pagrindinis kolizinis
principas, kuris taikomas sprendiant dl sutuoktini asmeniniams santykiams taikytinos teiss, yra
lex domicilii (LR CK 1.27 str. 1 d.). Tuo atveju, jei sutuoktiniai neturi bendros nuolatins
gyvenamosios vietos, turi bti taikoma paskutins j bendros nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs teis, jeigu tokios vietos jie niekada neturjo, taikoma tos valstybs teis, su kuria
sutuoktini asmeniniai santykiai yra glaudiausiai susij. Jeigu tokios valstybs nemanoma
nustatyti, taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis (LR CK 1.27 str. 2 4 d.d.).
Sutuoktini tarpusavio turtiniams santykiams taikytin teis nustato atskiros teiss normos.
Taikytinos teiss nustatymas priklauso nuo to, ar sutuoktiniai yra sudar vedyb sutart bei joje
numat taikytin teis, ar ne. Tuo atveju, jei vedyb sutartis buvo sudaryta, ir joje buvo nustatyta,
kokia teis turi bti taikoma sutuoktini turtiniams santykiams, turt bti taikoma ali pasirinkta
teis, su slyga, kad ji buvo pasirinkta i i alternatyvi variant: 1) esamos bendros nuolatins
gyvenamosios vietos; 2) bsimos bendros nuolatins gyvenamosios vietos; 3) santuokos sudarymo
vietos; 4) vieno i sutuoktini pilietybs (LR CK 1.28 str. 2 d.). Kitoks pasirinkimas nra
leidiamas. Pats susitarimas dl taikytinos teiss galioja, jei jis atitinka pasirinktos taikytinos teiss
reikalavimus arba susitarimo sudarymo vietos valstybs teiss reikalavimus.
Tuo atveju, jei sutuoktiniai nebuvo pasirink taikytinos teiss, j turto teisin status nustato j
nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (LR CK 1.28 str.). Jeigu sutuoktiniai nuolat gyvena
skirtingose valstybse, taikoma j bendros pilietybs valstybs teis, jeigu ir tokios nra, tai taikoma
santuokos sudarymo vietos valstybs teis.
Paymtina tai, kad sutuoktini tarpusavio ilaikymo teisiniams santykiams taikomos atskiros
kolizins normos, nustatytos 1973 m. Hagos konvencijoje dl ilaikymo prievolms taikytinos
teiss, kuri nukreipia LR CK 1.36 str. ios konvencijos 8 str. nustato, kad santuok
nutraukusius sutuoktinius siejanias ilaikymo pareigas reglamentuoja teis, taikyta santuokos
nutraukimui ar ituokos pripainimui. i kolizin norma taikoma ir separacijos bei santuokos
pripainimo negaliojania atveju.

Vaik kilms nustatymui taikytina teis. Vaik ir tv tarpusavio asmeniniams ir

turtiniams santykiams taikytina teis. vaikinimo santykiams taikytina teis
Vaiko kilm suprantama kaip jo motinos ir tvo nustatymas. LR CK 1.31 str. 1 d. nustato, kad
vaiko kilms nustatymui, t.y. tvysts ar motinysts pripainimui, nustatymui ar nuginijimui
taikoma vienos i i valstybi teis: 1) valstybs, kurios pilieiu vaikas tapo gimdamas; 2) vaiko
nuolatins gyvenamosios vietos jo gimimo momentu valstybs; 3) vieno i vaiko tv nuolatins
gyvenamosios vietos vaiko gimimo momentu valstybs; 4) vieno i vaiko tv pilietybs vaiko
gimimo momentu valstybs. Taikytin teis i i ivardint galimybi parenka byl nagrinjantis
teismas, atsivelgdamas tai, kurios i valstybi teis yra palankesn vaikui. Tuo tarpu vaiko kilms
nustatymo pasekmms taikytin teis nustato atskiros kolizins normos, numatanios, kad taikoma
vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (LR CK 1.31 str. 2 d.). Atskiros kolizins
normos yra taikos ir vaiko tvo (motinos) veiksnumui pripastant tvyst (motinyst) nustatyti.
iuo atveju taikoma pripastanio asmens lex domicilii pripainimo momentu (LR CK 1.31 str. 4
d.). Pripainimo formai taikoma arba io veiksmo atlikimo vietos, arba vaiko lex domicilii valstybs
teis.
Vaiko ir tv asmeniniams ir turtiniams (iskyrus ilaikymo) teisiniams santykiams taikoma vaiko
lex domicilii. Taiau tuo atveju, jei n vienas i tv neturi bendros su vaiku nuolatins
gyvenamosios vietos, bet ir vaikas, ir abu jo tvai yra vienos valstybs pilieiai, taikoma bendros
pilietybs valstybs teis (LR CK 1.32 str.). Kaip jau buvo minta aukiau, eimos nari tarpusavio
ilaikymo teisinius santykius pagal LR CK 1.36 str. reguliuoja 1973 m. Hagos konvencija dl
ilaikymo prievolms taikytinos teiss. Atkreiptinas dmesys, kad ji gali bti taikoma ne tik tais
atvejais, kai ilaikymas yra reikalingas vaikui, bet ir tais atvejais, kad senyvo amiaus tvai
reikalauja priteisti ilaikym i savo pilnamei vaik. ioje konvencijoje numatytas pagrindinis
kolizinis principas yra kreditoriaus (asmens, kuriam reikalingas ilaikymas) prastins
gyvenamosios vietos teiss principas (4 str.). Taiau tuo atveju, ai pagal savo lex domicilii
kreditorius negali gauti ilaikymo, taikoma skolininko ir kreditoriaus bendros pilietybs valstybs
teis (5 str.). Jei ir pagal ios valstybs teis ilaikymas kreditoriui nepriklauso, gali bti taikoma
teismo, nagrinjanio byl, teis (6 str.). Taiau tais atvejais, kai ilaikymo pareiga sieja
netiesiogins giminysts arba giminysts pagal santuok santykiais susijusius asmenis, skolininkas
gali kreditoriaus reikalavim remdamasis tuo, kad valstybs, kurios pilieiai jie abu yra, teis arba,
jei jie neturi bendros pilietybs, kreditoriaus prastins gyvenamosios vietos valstybs vidaus teis
tokios pareigos nenustato (7 str.).
vaikinimo teisiniams santykiams taikoma vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis
(LR CK 1.33 str.). tai yra bendroji kolizin norma, taiau tais atvejais, kai yra aiku, kad pritaikius
princip (t.y. vaikinus pagal vaiko lex domicilii teis) vaikinimas nebus pripastamas tvi
(tvio) nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs valstybje, gali bti taikoma tvi (tvio)
nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs teis, jei tai nepakenks vaiko interesams (LR CK 1.33
str. 2 d.). Jeigu apskritai neaiku, ar vaikinimas iose valstybse bus pripastamas, vaikinti yra
draudiama. Laikoma, kad neaikumas atsiranda tuo atveju, jei tvi (tvio) nuolatins
gyvenamosios vietos ar pilietybs valstyb nra sudariusi su Lietuva dvials sutarties dl teisins
pagalbos ar nra 1993 m. Hagos konvencijos dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio
vaikinimo srityje dalyv. Paymtina tai, kad i konvencija reglamentuoja tarptautinio vaikinimo
procedr, taigi ji taip pat yra svarbus teiss aktas, taikomas tarptautiniam vaikinimui, kadangi
Lietuva yra ios konvencijos dalyv. Atlikus vaikinimo procedr, vaikio bei tvi tarpusavio
teisiniams santykiams yra taikoma tvio (tvi) nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis
(LR CK 1.33 str. 3 d.). LR CK nuostatos, susijusios su vaikinimui taikytinos teiss nustatymu,
taikomos tik tais atvejais, jei vaikinimo nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.

Globos ir rpybos santykiams taikytina teis

LR CK 1.34 str. nustato, kad nepilnamei gynimui, j globai ir rpybai taikytina teis nustatoma
pagal 1961 m. Hagos konvencij dl valdios institucij galiojim ir taikytinos teiss nepilnamei
apsaugos srityje. ios konvencijos 1 straipsnis nustato, kad nepilnameio nuolatins gyvenamosios
vietos valstybs teismins ir administracins institucijos yra galiotos imtis jo asmens ar nuosavybs
apsaugos priemoni, o 2 straipsnis nustato, kad imamasi priemoni, nustatyt i institucij
valstybs vidaus teisje. Lietuva taip pat yra 1996 m. Konvencijos dl jurisdikcijos, taikytinos
teiss, pripainimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tv pareig ir vaik apsaugos priemoni
srityje. LR CK 1.35 str. 1 d. nustato, kad pilnamei eimos nari glob ir rpyb nustato i
asmen nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Taigi galima teigti, kad globai ir rpybai
yra taikomas asmens, reikalingo globos ar rpybos, lex domicilii. Taiau tuo atveju, jei Lietuvos
dvial sutartis dl teisins pagalbos nustato kitokias taisykles, taikomos dvials sutarties
nuostatos.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie koliziniai principai taikomi ali susitarimui tuoktis?
2. Kas yra lubuojantys eimos teisiniai santykiai?
3. Kokius klausimus apima santuokos sudarymo tvarka?
4.Kokios kolizins normos taikomos sutuoktini turtiniams teisiniams santykiams taikytinos teiss
nustatymui?
5.Kokiu bdu yra ginami vaiko interesai nustatant vaiko kilmei taikytin teis? Literatra:
1. V.Mikelnas. Tarptautins privatins teiss vadas. Justitia, 2001.
2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia,
2001.
3. M.Stamp. Private company law. Cavendish publishing, 2001.
 4. P.North. Cheshire and Norths private international law. Oxford university press, 1999.
4.3. Paveldjimo santykiams taikytina teis

Paveldjimo teisini santyki reglamentavimas skirtingose valstybse skiriasi. Vienas i skirtingai

reglamentuojam klausim tai testamento forma. Vienose valstybse galioja tik notaro pavirtinti
testamentai, kitose ir paprasta raytine forma ireikta asmens valia. LR CK 1.61 str. nustato, kad
testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo form nustato i akt sudarymo vietos valstybs teis. Tai
reikia, kad testamento sudarymui, jo pakeitimui ar panaikinimui gali bti taikomos skirting
valstybi teiss normos tuo atveju, jei ie veiksmai buvo atlikti skirtingose valstybse. Taip pat LR
CK 1.61 str. 2 d. nustato, kad testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jei i akt
forma atitinka testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teiss reikalavimus arba
valstybs, kurios pilietis testatorius buvo i akt sudarymo metu, ar testatoriaus gyvenamosios
vietos valstybs i akt sudarymo metu ar mirties metu teiss reikalavimus. Testamento dl
nekilnojamojo daikto formai yra keliami ypatingi reikalavimai, t.y. testamento, jo pakeitimo ar
panaikinimo forma turi atitikti nekilnojamojo daikto buvimo valstybs reikalavimus. Ms
manymu, i norma nra logika, kadangi jeigu testatorius turi nekilnojamojo turto daugelyje
valstybi, jam bus labai sunku sudaryti tok testament, kuris atitikt vis i valstybi teiss
reikalavimus.
Testatoriaus veiksnumui (t.y. galjimui sudaryti, pakeisti ar panaikinti testament) pagal LR CK
1.60 str. yra taikoma testatoriaus lex domicilii. Taiau jei testatoriaus nuolatins gyvenamosios
vietos nustatyti nra galimybs arba tokios vietos testatorius neturjo, testatoriaus veiksnumas bus
nustatomas pagal testamento sudarymo, pakeitimo ar panaikinimo vietos valstybs teis.
Tuo atveju, jei dvial Lietuvos sutartis dl teisins pagalbos nustato kitokias taisykles, taikomos
dvials sutarties nuostatos.
Taip pat btina atkreipti dmes, kad Lietuva yra 1972 m. Europos Tarybos Bazelio konvencijos dl
testament registravimo sistemos sukrimo dalyv, taigi Lietuvoje veikia sistema, leidianti
testatoriui registruoti savo testament, kad bt sumainta rizika, jog testamentas liks neinomas
arba bus pavluotai surastas, ir padedanti po testatoriaus mirties atskleisti io testamento buvim,
bei padedanti surasti usienyje sudarytus testamentus.
Remiantis LR CK 1.62 str. 1 d., visiems paveldjimo teisiniams santykiams, iskyrus susijusius su
nekilnojamojo turto paveldjimu (taigi tame tarpe ir kilnojamj daikt paveldjimui), yra taikoma
palikjo nuolatins gyvenamosios vietos jo pirties momentu valstybs teis. i taikytina teis apima
visus su paveldjimu susijusius klausimus, iskyrus testamento form bei testatoriaus veiksnum.
Paymtina, kad CK nenustato alternatyvi kolizini norm tam atvejui, jei palikjo nuolatins
gyvenamosios vietos negalima nustatyti arba jis tokios i viso neturjo. Taiau yra nustatyta teiss
norma, kuri gina Lietuvos pilieio pdini, gyvenani Lietuvoje ir turini teis privalomj
palikimo dal. ie asmenys privalomj palikimo dal paveldi pagal Lietuvos teis, taiau i
nuostata netaikoma nekilnojamojo turto paveldjimui. Nekilnojamojo daikto paveldjimui,
taip pat kaip ir daiktiniams santykiams, susijusiems su nekilnojamaisiais daiktai, yra taikomas
daikto buvimo vietos, t.y. lex rei sitae principas. Vis pirma, kaip buvo nurodyta aukiau, jis yra
taikomas testamento dl nekilnojamojo daikto sudarymo, pakeitimo ir panaikinimo formai (LR CK
1.61 str. 2 d.), taip pat jis yra taikomas ir nustatant teis, taikytin nekilnojamojo daikto
paveldjimui. Lietuvos sudarytos dvials sutartys dl teisins pagalbos taip pat pripasta io
principo taikym (pvz., Lietuvos ir Azerbaidano sutarties 41 str. 2 d.).
Kontroliniai klausimai:
1. Kokia teis yra taikoma testatoriaus veiksnumui?
2. Kaip lex rei sitae kolizinis principas yra taikomas paveldjimo teisiniams santykiams
taikytinos teiss nustatymui?
3. Kokie pagrindiniai koliziniai principai taikomi nustatant kilnojamj daikt paveldjimui
taikytin teis?
Literatra:
 1. V.Mikelnas. Tarptautins privatins teiss vadas. Justitia, 2001.
2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia,
2001.
3. ... . , 1999.
4. P.North. Cheshire and Norths private international law. Oxford university press, 1999.
4.4. Daiktinms teisms taikytina teis

Sprendiant dl tam tikram daiktui taikytinos teiss, vis pirma btina nustatyti, ar is daiktas yra
kilnojamasis, ar nekilnojamasis, kadangi priklausomai nuo atsakymo klausim gali bti
taikomos skirtingos kolizins normos. Tam, kad bt galima nustatyti daikto prigimt, reikia taip pat
atsakyti klausim, kokios valstybs teis taikyti. Taigi kyla kvalifikavimo problema, kuri Lietuvos
teisje yra sprendiama taikant lex rei sitae princip, t.y. daiktas pripastamas kilnojamuoju ar
nekilnojamuoju pagal jo buvimo vietos valstybs teis (LR CK 1.48 str. 1 d.).
Ta pati kolizin taisykl yra taikoma ir nustatant nuosavybs teisiniams santykiams bei kitoms
daiktinms teisms nekilnojamj daikt taikytin teis (LR CK 1.48 str.), tame tarpe ir daikto
gijimui gyjamosios senaties bdu. Ji taip pat yra tvirtinta ir Lietuvos dvialse sutartyse dl
teisins pagalbos.
Sudarant sutartis dl daiktini teisi nekilnojamj daikt (pvz., ems sklypo pirkimo
pardavimo sutart), gali kilti iskaidymo klausimas. T.y. daiktiniams teisiniams santykiams (pvz.,
nuosavybs teiss daikt perjimo momentui) bus taikoma lex rei sitae, tuo tarpu prievoliniams
teisiniams santykiams, kurie taip pat atsiranda sudarius toki sutart (pvz., ali civilinei
atsakomybei u sutarties netinkam vykdym), bus taikomi kiti koliziniai principai (pvz., LR CK
1.37 str.), tame tarpe ir ali valios autonomijos principas, kris netaikomas daiktiniams santykiams.
Bendroji kolizin taisykl, taikoma nustatant kilnojamojo daikto nuosavybs ir kitiems daiktiniams
teisiniams santykiams taikytin teis, yra lex rei sitae principas, t.y. taikoma tos valstybs teis,
kurioje daiktas buvo jo teisins padties pasikeitimo metu, teis. Teisins padties pasikeitimo
moment danai bna sunku nustatyti, ypatingai jeigu daiktas yra veamas per kelias valstybes,
todl alia bendrosios taisykls yra taikomos ir specialiosios taisykls, padedanios nustatyti
kilnojamajam daiktui taikytin teis. Taip pat paymtina, kad tuo atveju, jei daikto teisin padtis
pasikeiia dl neteist veiksm, turi bti taikoma tos valstybs, kurioje daiktas paskutin kart
buvo teistai valdomas, teis. Pvz., automobilis yra pavagiamas A valstybje ir nugabenamas B
valstyb, kur parduodamas ir igabenamas C valstyb, iuo atveju automobilio teisto savininko, i
kurio automobilis buvo pavogtas, teiss bus ginamos pagal A valstybs teis[1].
LR CK 1.48 str. 3 d. nustato, kad nuosavybs teis ir kitos daiktins teiss veam daikt (krovin)
nustatomos pagal io daikto paskyrimo vietos valstybs teis. Taigi gali bti taip, kad sprendiant
gin tarp vejo ir kroviniu disponuojanio asmens j materialiniams teisiniams santykiams bus
taikoma atitinkama tarptautin konvencija, unifikuojanti materialins teiss normas (pvz., 1956 m.
enevos konvencija dl tarptautinio krovini veimo keliais sutarties (CMR), tuo tarpu nustatant,
kam priklaus krovinys, taigi kam buvo padaryta ala, bus taikoma krovinio pristatymo vietos
valstybs nacionalin teis.
LR CK 1.49 str. numato galimyb sandorio dl kilnojamojo daikto alims susitarimu nustatyti teis,
taikom teisi daikt atsiradimui ir pabaigai. iuo atveju ali teis pasirinkti yra ribojama
galima susitarti taikyti arba daikto isiuntimo, arba pristatymo vietos valstybs teis, arba visam
sandoriui taikytin teis. Kadangi ali teis pasirinkti visai sutariai taikytin teis yra beveik
neribota (LR CK 1.11 str.), tai is suvarymas nra didelis.
Lietuvos respublikos dvialse sutartyse dl teisins pagalbos taip pat yra virtintas lex rei sitae
principas, taiau yra nustatomos ir specialios taisykls, pvz., Lietuvos ir Azerbaidano sutarties 36
str. 3 d. nustatyta, kad nuosavybs teiss ar kitokios daiktins teiss turt, kuris yra sandorio
dalykas, atsiradimas ir pabaiga nustatomi pagal sandorio sudarymo vietos valstybs teis,
jeigu ali susitarimu nenumatyta kitaip.
Kontroliniai klausimai:
 1. Kokios yra ali valios autonomijos principo taikymo daiktiniams santykiams taikytinos
teiss nustatymui ribos?
2. Kodl nustatant santykiams dl daikto perleidimo taikytin teis svarbus tinkamas
iskaidymo principo taikymas?
3. Koks kolizinis principas taikomas daiktiniams santykiams dl nekilnojamojo daikto?

Literatra:
1. V.Mikelnas. Tarptautins privatins teiss vadas. Justitia, 2001.
2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia,
2001.
3. ... . , 1999.
4. P.North. Cheshire and Norths private international law. Oxford university press, 1999.
1. ... . . , 2002.
2. LAT 2000 m. kovo 15 d. nutart civ.byloje Nr. 3K-3-318/2000, J.Balabkina v. Chelmno
visuotin draudimo staiga, kat. 37.
[1] r., pvz., LAT 2000 m. kovo 15 d. nutart civ.byloje Nr. 3K-3-318/2000, J.Balabkina v. Chelmno
visuotin draudimo staiga, kat. 37.
4.5. Sutartinms prievolms taikytina teis

Valios autonomijos principas

Sutartiniuose santykiuose alys turi teis paios nustatyti savo teises ir pareigas, tokiu bdu
sutartiniuose santykiuose yra pripastamas sutarties ali laisvs principas. Tarptautins privatins
teiss prasme valios autonomijos principas suprantamas kaip sutarties ali laisv nustatyti savo
teisiniams santykiams taikytin teis. Taiau valios autonomijos principo ribos vairiose valstybse
skiriasi. Daniausiai ali laisv pasirinkti sutariai taikytin teis yra ribojama teismo vietos
valstybs vieosios tvarkos ilyga, taip pat imperatyviomis teiss normomis, esaniomis labiausiai
su sutartimi susijusios valstybs teisje.
Kai kuriose valstybse laikoma, kad alys turi teis pasirinkti sutariai taikytin teis tik tuo atveju,
jei j teisinis santykis turi usienio element. Lietuvos tarptautins teiss doktrinoje pripastama,
kad alys gali susitarti dl taikytinos usienio teiss net ir tuose sutartiniuose teisiniuose
santykiuose, kuriuose nra usienio elemento.[1] Toki teis alims nustato LR CK 1.37 str. 1 d.,
taip pat 1980 m. Romos konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss 3 str. Taigi
sutartin gin nagrinjantis Lietuvos teismas turt taikyti ali pasirinkt teis, aiku,
atsivelgdamas ali valios autonomijos principo ribojim. LR CK 1.11 str. 1 d. numato, kad
usienio teiss normos netaikomos, jeigu j taikymas prietaraut Lietuvos Respublikos
Konstitucijos bei kit statym vieajai tvarkai. Taigi jeigu Lietuvos teismas nustatyt, kad ali
susitarimu pasirinkta teis prietarauja LR vieajai tvarkai (pvz., alys sutartimi susitar dl tam
tikr veiksm atlikimo, kurie Lietuvos teisje yra neteisti, o pagal sutariai taikytin teis yra
teisti), teismas netaiko usienio teiss, o taiko Lietuvos teis. LR CK 1.11 str. 2 d. numato, kad
Lietuvos arba kitos valstybs, su kuria ginas yra labiausiai susijs, imperatyvios teiss normos
taikomos nepaisant to, kad alys savo susitarimu yra pasirinkusios kitoki usienio teis. Taigi tuo
atveju, jeigu teismas, nagrindamas byl, nustatyt, kad valstybs, su kuria, teismo manymu, ginas
yra labiausiai susijs, yra imperatyvi norm, kuri nra ali pasirinktoje taikytinoje teisje,
teismas taikys ias imperatyvias normas bei t dal pasirinktos taikytinos teiss, kuri neprietarauja
ioms imperatyvioms normoms. Panai nuostata yra ir LR CK 1.37 str. 3 d, taip pat ir Romos
konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss 3 str. 3 d.
Taip pat manoma, kad ali susitarimas dl taikytinos teiss turi atitikti LR CK 1.5 str. nustatytus
bendrus civilins teiss principus siningumo, protingumo, teisingumo[2]. Pvz., jeigu alys
pasirinko valstybs, kurioje apskritai nra teiss sistemos, teis, toks susitarimas prietaraus
protingumo principui ir turi bti laikomas negaliojaniu.
 Gali kilti klausimas, kokia teis gali bti taikoma ali susitarimui dl taikytinos teiss.
Prof.V.Mikelno nuomone, ali valios autonomijos principas yra ribojamas lex fori normomis[3],
taigi jeigu teismo vietos valstybs teis nepripains ali susitarimo dl taikytinos teiss, tai teismas
ios teiss ir netaikys, o taikytin teis nustatys remdamasis savo kolizinmis normomis. LR CK
klausim dl ali susitarimui dl taikytinos teiss taikomos teiss atsakymo nepateikia, taiau 1980
m. Romos konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss, kuri galioja ES alims, tame
tarpe ir Lietuvai, nuostatos numato, kad ali susitarimo dl taikytinos teiss galiojimui taikomos
tos teiss normos, kurios taikomos ir paiai sutariai bei jos galiojimui (3 str. 4 d.).

Sutarties galiojimui taikytina teis

LR CK nuostatos nepateikia atsakymo klausim, kaip nustatyti sutarties galiojimui taikytin teis.
Aiku, kad tuo atveju, jei alys nebuvo susitarusios dl taikytinos teiss, iam klausimui sprsti turi
bti taikoma sutartiniams teisiniams santykiams taikytina teis, t.y. lex causae. Analogika situacija
yra ir tuo atveju, jei teismo vietos valstybs teis apskritai nepripasta sutarties ali valios
autonomijos principo. Taiau kaip teismui elgtis tada, kai ali valios autonomijos principas
pripastamas, taiau kyla klausimas dl sutarties, kurioje buvo ir susitarimas dl taikytinos teiss,
galiojimo? Ar gali teismas remtis iuo susitarimu, jei nra aiku, ar jis yra galiojantis? Manytumm,
kad iuo atveju Lietuvos teismas turt taikyti 1980 m. Romos konvencijos dl sutartinms
prievols taikytinos teiss nuostatas, kadangi btent i konvencija buvo pavyzdiu rengiant LR CK
1.37 ir 1.39 straipsnius. Taigi, ios konvencijos 8 str. numato, kad sutarties ar bet kurios jos slygos
galiojimo nustatymui turi bti taikoma tos valstybs teis, kuri bt taikoma mintos sutarties ar
slygos galiojimo atveju. Tuo paiu i esms yra tvirtinamas susitarimo dl taikytinos teiss
autonomijos principas. Taiau yra numatyta ilyga, kad alis gali remtis savo prastins buvimo
vietos teise tam, kad rodyt, jog ji nesudar sutarties, jeigu i vis bylos aplinkybi matyti, kad
nra protinga sutarties galiojimui taikyti sutartiniams santykiams taikytin teis. Paymtina, kad
ios normos yra taikomos tik materialiajam sutarties galiojimui nustatyti, tuo tarpu sutarties formai
ir jos nesilaikymo pasekmms yra taikomos atskiros kolizins normos.

Sutarties formai ir materialiajam aspektui taikytina teis

Sutarties formai taikytina teiss nustatyto taisykls yra formuluojamos LR CK 1.38 str. io
straipsnio 1 d. nustato, kad sandorio formai taikytina teis nustatoma pagal LR CK 1.37 str. 1 d.
nuostatas, tai reikia, kad sandorio formai yra taikoma ali susitarimu pasirinkta visai sutariai
taikytina teis. Taiau jei alys nepasirinko taikytinos teiss, tokiu atveju taikoma sutarties
sudarymo vietos valstybs teis, t.y. lex loci contractus (LR CK 1.38 str. 2 d.). Jeigu sutarties alys
yra skirtingose valstybse, sutartis galios, jeigu jos forma atitiks bent vienos i i valstybi teiss
reikalavimus. Taiau sandori, kuri dalykas yra nekilnojamasis daiktas ar teiss j, forma turi
atitikti nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybs teiss reikalavimus, t.y. taikomas lex rei sitae
principas (LR CK 1.37 str. 3 d.). vartojimo sutari formai yra taikoma vartotojo nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis (LR CK 1.38 str. 4 d.).
1980 m. Romos konvencijos nuostatos iuo klausimu iek tiek skiriasi nuo LR CK 1.38 str.
nuostat. Sutarties formaliam galiojimui yra skirtas konvencijos 9 str., kuris nenumato nuostatos,
kad sutarties formai taikoma ali pasirinkta sutariai taikytina teis. Pagal konvencijos 9 str. 1 d.,
sutartis, sudaryta tarp toje paioje valstybje esani asmen, galios, jeigu jos forma atitiks ios
valstybs teis. Jeigu sutartis sudaryta tarp skirtingose valstybse esani asmen, ji galios, jei
forma atitinka bent ienos i i valstybi teis. Kitos konvencijos 9 str. nuostatos i esms pakartoja
LR CK 1.38 str. 3 ir 4 d. nuostatas.
Labai danai atsitinka tai, kad sutarties, turinios usienio element, alys nepasirenka taikytinos
teiss, ir tokiu atveju teismas, taikydamas kolizines normas, pats j nustato.LR CK 1.37 str. 4 d.
nustato, kad jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss, taikoma valstybs, su kuria sutartin prievol
yra labiausiai susijusi, teis. Taigi yra tvirtintas lankstusis glaudiausio ryio kolizinis principas.
Valstyb, su kuria sutartin prievol yra labiausiai susijusi, nustato teismas. Jau mintas CK
straipsnis tvirtina kelias glaudiausio ryio nustatymo prezumpcijas, kurias teismas gali pritaikyti.
Taigi yra laikoma, kad labiausiai su sutartine prievole yra susijusi valstyb, kurios teritorijoje yra: 1)
alies, kuri turi vykdyti pareig, labiausiai bding tai sutariai, nuolatin gyvenamoji vieta arba
centrin administracija, arba verslo vieta, jei prievol labiau susijusi su verslo vieta;
2)nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties dalykas yra teis nekilnojamj daikt ar teis
naudoti nekilnojamj daikt; 3) vejo pagrindin verslo vieta veimo sutarties sudarymo metu,
jeigu toje pat valstybje, kurioje yra pagrindin vejo verslo vieta, buvo krovinio pakrovimo,
isiuntimo vieta arba siuntjo buvein. Taigi LR CK 1.37 str. 4 d. 1-3 punktai nustato glaudiausio
ryio prezumpcijas sutartims dl nekilnojamojo daikto ir veimo sutartims, o kitoms sutartims
nustato prezumpcij dl lex venditoris principo taikymo. Kaip pavyzd alies, atliekanios
bdingiausi sutariai pareig, galima pateikti pirkimo-pardavimo sutart, kurioje pardavjas yra
toki alis, rangos sutarties atveju tokia alimi bus rangovas ir pan. Kitos tokio sandorio alies
pagrindin pareiga paprastai bna atlyginimo sumokjimas.
Taiau btina paymti, kad aukiau nurodytos prezumpcijos gali bti paneigtos, taigi teismas gali
nustatyti, kad nepaisant prezumpcijos, sutartis yra glaudiau susijusi su kita valstybe. LR CK 1.37
str. 5 d. nustato toki galimyb. Btina paymti, kad mintos LR CK 1.37 str. nuostatos buvo
parengtos remiantis 1980 m. Romos konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss 4
straipsniu, taigi jas aikinant ir taikant, turi bti atsivelgta Europos Teisingumo teismo
sprendimuose pateiktus mintos konvencijos nuostat iaikinimus. Taiau LR CK 1.37 str. 5 d.
formuluot skiriasi nuo mintos konvencijos 4 str. 5 d. nuostat tuo, kad LR CK kalbama apie
prezumpcijos netaikym tuo atveju, jei nemanoma nustatyti sutariai labiausiai bdingos pareigos
vykdymo vietos, o konvencijoje kalbama apie prezumpcijos netaikym, kai nemanoma nustatyti
sutariai labiausiai bdingos pareigos. Ms manymu, tai yra vertimo trkumas, ir Lietuvos teismai
turt taikyti t nuostat, kuri tvirtinta 1980 m. Romos konvencijoje, ypatingai turint omenyje, kad
labiausiai susijusios valstybs teiss prezumpcijas nustataniose teiss normose nieko nra kalbama
apie bdingiausios prievols vykdymo viet, todl bt nelogika netaikyti prezumpcij, jei ios
vietos nepavyksta nustatyti (nes jos ir nereikia nustatyti norint pritaikyti prezumpcij).
Aukiau aptartos kolizins normos yra skirtos visoms sutartims. Taiau kai kurioms sutartims yra
skirtos atskiros kolizins normos. Kaip antai, LR CK 1.37 str. 6 d. nustato, kad draudimo sutartims
taikoma valstybs, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatin gyvenamoji vieta arba verslo vieta
(abejotina galimyb taikyti draudiko nuolatins gyvenamosios vietos kriterij, nes draudikas yra
paprastai juridinis asmuo, kuris tokios vietos negali turti), nekilnojamojo daikto draudimo atveju
taikoma io daikto buvimo vietos valstybs teis. Nustatant draudimo sutartims taikytin teis tam
tikrais atvejais (gyvybs sutartims bei privalomo draudimo sutartims dl rizikos, esanios ES
valstybje) bus taikomos ne LR CK, bet LR Draudimo statymo nuostatos. Paymtina, kad 1980
m. Romos konvencija draudimo sutartims netaikoma.
Sutartims, sudarytoms biroje ar aukcione, taikoma biros ar aukciono vietos valstybs teis (LR
CK 1.37 str. 8 d.).
Vartojimo sutartims taikytina teis nustatoma pagal LR CK 1.39 str. bei 1980 m. Romos
konvencijos 5 str. nuostatas, kurios gina vartotojo interesus. Dovanojimo sutartims taikytin teis
reglamentuoja LR CK 1.41 str., nustatantis bendr taisykl, kad taikoma dovanotojo nuolatins
gyvenamosios vietos arba verslo vietos valstybs teis.
Atkreiptinas dmesys tai, kad jeigu taikytina Lietuvos ir usienio valstybs dvial sutartis dl
teisins pagalbos nustato kitokias taisykles nei LR CK, taikomos tarptautins sutarties nuostatos.

Kontroliniai klausimai:
1. Ar alys gali susitarti taikyti usienio teis, jei j teisinis santykis yra grynai nacionalinio
pobdio (neturi usienio elemento)?
2. Kuo yra ribojama ali teis susitarti dl sutariai taikytinos teiss?
3. Kokia teis taikoma sutarties galiojimui pagal 1980 m. Romos konvencij dl sutartinms
prievolms taikytinos teiss?
 4. Kokie koliziniai principai yra taikomi nustatant sutarties ali teisms ir pareigoms taikytin
teis?
5. Koki sutari rims yra taikomos specialios kolizins normos?

Literatra:
1. V.Mikelnas. Tarptautins privatins teiss vadas. Justitia, 2001.
2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia,
2001.
3. ... . , 1999.
4. P.North. Cheshire and Norths private international law. Oxford university press, 1999.
5. ... . . , 2002.

[1] r. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia,
2001. 129 psl.
[2] r. V.Mikelnas. Tarptautins privatins teiss vadas. Justitia, 2001. P. 238.
[3] r. ten pat, psl. 237.
4.6. Nesutartinms prievolms ir kitoms prievolms taikytina teis

Santykiams dl alos padarymo taikytina teis

Lietuvos Respublikos CK, o taip pat ir dvials sutartys dl teisins pagalbos pripasta lex loci
delicti princip kaip pagrindin kolizin princip, taikom deliktinms prievolms. Remiantis
deliktinms prievolms taikytina teise, nustatomos civilins atsakomybs slygos, jos dydis ir
sudtis, atleidimo nuo civilins atsakomybs ir jos netaikymo pagrindai, asmuo, atsakingas u alos
padarym, asmuo, turintis teis alos atlyginim. LR CK 1.43 str. nustato, kad ali teiss ir
pareigos pagal prievoles, atsirandanias dl padarytos alos, nukentjusiojo pasirinkimu nustatomos
pagal valstybs, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitoki al suklusi aplinkybi, teis arba
pagal alos atsiradimo vietos valstybs teis. Taigi nukentjs asmuo iuo atveju yra silpnesnioji
pus, ir jo interesai yra ginami tokiu bdu, kad jis turi teis pasirinkti i 2 taikytin teisi tuo atveju,
jei veiksmas ar neveikimas, dl kurio atsirado ala, vyko vienoje valstybje, o alingos pasekms
atsirado kitoje valstybje.
Tuo atveju, jei nemanoma nustatyti, kur buvo atliktas al sukls veiksmas ir kur atsirado alingi
padariniai, taikoma tos valstybs teis, su kuria byla yra labiausiai susijusi(LR CK 1.43 str. 2).
Paymtina tai, kad ali valios autonomijos principas deliktiniuose teisiniuose santykiuose taip pat
pripastamas, taiau kiek kitaip, negu sutartiniuose santykiuose. T.y. alys gali susitarti dl
taikytinos teiss, taiau tik po alos padarymo (LR CK 1.43 str. 3 d.). Tai yra visikai logika,
kadangi iki alos padarymo bsimi deliktini teisini santyki dalyviai paprastai net nenutuokia
apie vienas kit. Dar viena speciali kolizin taisykl, taikoma deliktiniuose teisiniuose santykiuose,
nustato, kad tuo atveju jeigu abiej santykio ali nuolatin gyvenamoji vieta yra vienoje
valstybje. Pvz., nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys savo atostog Turkijoje metu susipyko ir
gino metu vienas kitam padar fizin al. Pareikus civilin iekin, ginui bus taikoma ne
Turkijos, bet Lietuvos teis.
LR CK 1.43 str. 5 d. nustato atskir kolizin norm, taikom prievolms, atsiradusioms dl
netinkamos kokybs produkt padarytos alos. Pagrindin taisykl yra tokia, kad taikoma alos
padarymo vietos valstybs teis, jeigu ioje valstybje yra nukentjusiojo nuolatin gyvenamoji
vieta ar atsakingo u al asmens verslo vieta arba ioje valstybje nukentjusysis sigijo produkt.
Pvz., fizinis asmuo sigijo nauj automobil Vokietijoje ir pargabeno j Lietuv. Dl nekokybik
saugos pagalvi jos isiskleid ne eismo vykio metu, dl ko vairuotojas patyr traum. Tokiu atveju
bus taikoma Lietuvos kaip alos atsiradimo vietos valstybs teis, nes joje yra nukentjusiojo
asmens nuolatin gyvenamoji vieta. Tuo atveju, jei pirkjas al patirt pvz., Lenkijoje, per kuri jis
vairavo automobil, nukentjusiojo pasirinkimu galt bti taikoma atsakingo u al asmens verslo
vietos (t.y. Vokietijos) valstybs teis arba alos atsiradimo (t.y. Lenkijos) vietos valstybs teis.
Jeigu nukentjusiojo nuolatin gyvenamoji vieta yra atsakingo u al asmens verslo vietos
valstybje arba produkto sigijimo vietos valstybje, bus taikoma nukentjusiojo asmens nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis, nepriklausomai nuo to, kur buvo padaryta ala. Pvz., Lietuvoje
nuolat gyvenantis asmuo nauj automobil sigijo taip pat Lietuvoje ir juo ivyko usienio
valstyb, kurioje dl produkto nekokybikumo patyr al. Tokiu atveju bus taikoma Lietuvos, o ne
usienio valstybs, kurioje atsirado ala, teis.
Deliktini teisini santyki srityje yra priimta nemaai tarptautini konvencij, kuriose nustatytos
atskiros kolizins taisykls tam tikro pobdio deliktams. Kaip vien svarbiausi reikia paminti
1971m. Hagos konvencij dl eismo vykiams taikytinos teiss, kuri tiesiogin nuorod daro LR
CK 1.44 str. Lietuva yra ios konvencijos dalyv. Pagrindin kolizin taisykl, tvirtinta ios
konvencijos 3 straipsnyje, nustato, kad civilin atsakomyb u al, padaryt dl eismo vykio,
nustatoma pagal valstybs, kurios teritorijoje vyko vykis, teis. Taigi iuo atveju yra taikomas
aling veiksm atlikimo, o ne alos padarini atsiradimo principas. Taiau konvencija taip pat
nustato ir kelet iimi i bendro principo. Jei eismo vykyje dalyvavo viena transporto priemon ir
ji buvo registruota ne toje valstybje, kurioje vyko eismo vykis, registravimo valstybs teis
taikoma nustatant 1) atsakomyb prie vairuotoj, savinink ar bet kur kit asmen, kontroliavus
transporto priemon, neatsivelgiant j prastin gyvenamj viet (taiau jeigu eismo vykio metu
buvo padaryta ala asmeniui, kurio prastin gyvenamoji vieta yra ne automobilio registravimo
valstybje, i nuostata negali bti taikoma), 2) prie nukentjus keleiv, kurio prastin gyvenamoji
vieta yra ne toje valstybje, kurioje vyko eismo vykis, 3) prie nukentjus, kuris vykio metu
buvo ne transporto priemonje ir kurio prastin gyvenamoji vieta yra transporto priemons
registravimo valstybje, atsakomyb (konvencijos 4 str). Jei yra du arba daugiau nukentjusij,
taikytina teis nustatoma kiekvienam nukentjusiajam atskirai. Konvencija taip pat numato
galimyb taikyti automobili registravimo vietos valstybs teis ir tuo atveju, jei eismo vykyje
dalyvavo dvi arba daugiau transporto priemoni, taiau tik tuo atveju, jei visos transporto
priemons yra registruotos toje paioje valstybje. Tuo atveju, jei automobilis nra registruotas arba
yra registruotas keliose valstybse, vietoj automobilio registravimo vietos valstybs teiss taikoma
transporto priemons prastins buvimo vietos valstybs teise (6 str.). Atskiros kolizins
normos nustato teis, taikytin reikalavimams atlyginti asmeninms neturtinms teisms
visuomens informavimo priemoni veiksmais padaryt al. LR CK 1.45 str. nustato, kad tokiems
reikalavimams taikoma nukentjusiojo pasirinkimu nukentjusiojo nuolatins gyvenamosios vietos
arba verslo vietos arba alos atsiradimo vietos valstybs teis, arba al padariusio asmens
nuolatins gyvenamosios vietos ar verslo vietos valstybs teis. Atskira kolizin norma (LR CK
1.45 str. 2 d.) reguliuoja paneigimui taikom teis, kuri nustatoma pagal tai, kurioje valstybje buvo
paskelbta publikacija ar i kurios valstybs buvo transliuojama radijo ar televizijos laida.
Reikalavimams atlyginti nesininga konkurencija padaryt al taikoma valstybs, kurios rinkoje
atsirado nesiningos konkurencijos neigiamos pasekms, teis. Pvz., keli valstybi draudimo
mons, veikianios ir treiosios valstybs rinkoje, sudaro nesining susitarim dl vienod
kaini nustatymo ios treiosios valstybs draudjams. Tokiu atveju treiosios valstybs draudimo
kompanij, patyrusi al dl toki nesining veiksm, reikalavimams j atlyginti turt bti
taikoma treiosios valstybs teis. Tuo atveju, jei iame susitarime dalyvaut ir visos iskyrus vien
treiosios valstybs draudimo kompanij, ios draudimo kompanijos reikalavimui turt bti
taikoma jos verslo vietos valstybs teis (LR CK 1.46 str.). Tuo atveju, jei Lietuvos
dvials sutarties dl teisins pagalbos normos nustato kitokias nei LR CK kolizines taisykles,
taikomos dvials sutarties nuostatos.

Santykiams dl nepagrsto praturtjimo ir turto gavimo taikytina

teis
LR CK 1.54 str. nustato atskiras kolizines taisykles, taikomas dl turto nepagrsto gijimo ar
sutaupymo (nepagrsto praturtjimo) atsirandanioms prievolms. io straipsnio 1 d. nustato, kad i
prievols, vykdytos be teisinio pagrindo, atsirandantiems reikalavimams taikoma valstybs, pagal
kurios statymus nustatytinas prievols teisinis pagrindas, teis. Prof.V.Mikelnas pateikia tok ios
teiss normos taikymo pavyzd: vedijos mon pagal sutart privalo sumokti Lietuvos monei
vien milijon vedijos kron. Sutariai, i kurios yra atsiradusi vedijos mons prievol, taikoma
vedijos teis. Taiau vedijos mon suklysta ir perveda i sum ne kreditoriaus, o visai kitos
Lietuvos mons sskait. (...) Kadangi sutariai, i kurios buvo atsiradusi prievol, taikoma
vedijos teis, tai ir be pagrindo sumoktos sumos ireikalavimui taip pat bus taikoma vedijos
teis[1]. Manytumm, kad iuo atveju mint kolizin norm reikt suprasti kiek kitaip, t.y.
reikalavimui turi bti taikoma tos valstybs teis, pagal kuri i prievol kvalifikuojama.
Tuo atveju, jei asmuo savo neteistais veiksmais nepagrstai praturtjo, taikoma tos valstybs teis,
kurioje ie veiksmai buvo atlikti(LR CK 1.54 str. 2 d.). Taiau tuo atveju, jei tarp ali egzistavo
teisinis santykis, ir viena i ali nepagrstai praturtjo, taikoma iam teisiniam santykiui taikytina
teis (LR CK 1.54 str. 3 d.). Pvz., tarp Lietuvos ir Rusijos moni buvo sudaryta statybos rangos
sutartis bei sumoktas avansas. Nepradjus vykdyti darb, viena i ali sutart nutrauk. Tokiu
atveju reikalavimui dl nepanaudoto avanso grinimo bus taikoma statybos rangos sutariai
taikytina teis.

Vienaaliams sandoriams ir vienaalms prievolms taikytina

teis
LR CK 1.55 str. nustato, kad vienaaliams sandoriams taikoma valstybs, kurioje jie buvo sudaryti,
teis. Paymtina tai, kad i nuostata netaikoma tuo atveju, jei yra speciali kolizin taisykl,
reglamentuojanti atskiroms vienaali sandori rims taikytin teis. Pvz., galiojimui yra
taikomos LR CK 1.40 str. nuostatos, ekiams ir vekseliams taikomas LR CK 1.56 str. testamentui
1.61 str.

Taikytinos teiss klausimai vertybini popieri srityje

Vertybiniams popieriams taikytinos teiss nustatym reglamentuoja LR CK 1.56 str. Jo pirmoji dalis
daro nuorod 1931 m. enevos konvencij dl statym kolizij naudojant ekius sprendimo ir
1930 m. enevos konvencij dl statym kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius
vekselius sprendimo.
1931 m. enevos konvencijos dl statym kolizij naudojant ekius sprendimo 2 str. nustato,
asmens teis iduoti ek nustatoma pagal jo nacionalins priklausomybs vietos valstybs teis
(fizinio asmens pagal jo nuolatins gyvenamosios vietos, juridinio asmens- pagal registravimo
vietos valstybs teis). Tuo atveju, jei ios teiss kolizins normos nukreipia kitos valstybs teis,
pastaroji yra taikoma, tai reikia, kad konvencija tvirtina renvoi princip. Tuo atveju, jei pagal tokiu
bdu nustatyt teis asmuo neturjo teiss iduoti ek, jis bus atsakingas, t.y. ekis bus laikomas
galiojaniu tuo atveju, jei pagal ekio idavimo vietos valstybs teis jis turjo teis iduoti ek.
Asmenys, kuriems gali bti iduotas ekis, nustatomi pagal ekio apmokjimo vietos valstybs teis
(3 str.). ekio formai keliamus reikalavimus nustato jo idavimo vietos valstybs teis (4 str.).
Taiau ekis bus laikomas suraytas tinkama forma, jei atitiks mokjimo vietos teis. ek
pasiraiusi asmen sipareigojim teisinius padarinius reglamentuoja valstybs, kurios teritorijoje
jie buvo forminti, statymai (5 str.). eki protesto form bei terminus, taip pat kit veiksm,
reikaling eki teisms gyvendinti ar isaugoti, form nustato tos alies, kurios teritorijoje turi
bti formintas protestas arba atitinkami veiksmai, statymai (8 str.). Kadangi i konvencija yra labai
sena, jos kalba ir joje naudojamos formuluots yra iek tiek pasenusios ir turi bti perfrazuotos
atsivelgus iuo metu galiojanias teisines svokas. 1930 m. Konvencijos dl statym
kolizij naudojant paprastuosius ir sakomuosius vekselius sprendimo nuostatos yra labai panaios
1931 m. Konvencijos dl statym kolizij naudojant ekius sprendimo nuostatas, todl detaliau j
nenagrinsime. Taigi abidvi konvencijos nustato atskiras kolizines normas tam tikr klausim,
susijusi su ekiais ar vekseliais, grupms, todl sprendiant dl taikytinos teiss yra labai svarbu
tinkamai iskaidyti teisin santyk, o ne taikyti vien kolizin norm atskiriems teisinio santykio
elementams.
LR CK 1.56 str. nustato, kad kitiems vertybiniams popieriams (pvz., akcijoms, obligacijoms)
taikoma j ileidimo (idavimo) vietos valstybs teis. T.y. pvz., akcij turtojo teisi turin nustatys
i akcij ileidimo vietos valstybs teis.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie yra lex loci delicti principo poriai?
2. Ar alys gali susitarti dl santykiams dl alos padarymo taikytinos teiss?
3. Pateikite LR CK 1.54 str. 1 d. Nuostat taikymo praktin pavyzd.
4. Kokiems vienaaliams sandoriams taikomos atskiros kolizins taisykls ir k jos nustato?
Literatra:
1. V.Mikelnas. Tarptautins privatins teiss vadas. Justitia, 2001.
2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia,
2001.
3. ... . , 1999.
4. P.North. Cheshire and Norths private international law. Oxford university press, 1999.
5. ... . . , 2002.
[1] r. V.Mikelnas. Tarptautins privatins teiss vadas. Justitia, 2001. P. 292.
4.7. Darbo santykiams taikytina teis

Darbo teis yra privatins teiss dalis. Todl darbo teisiniams santykiams taikytinos teiss klausimai
eina tarptautins privatins teiss sfer. Ypatingai padidjus pasaulinei gyventoj migracijai, kuri
taip pat takoja ir asmen siekis dirbti geriau apmokam darb usienio valstybje, labai danai
ikyla darbo teisiniams santykiams taikytinos teiss klausimai. Taip pat didjant tarptautini
kompanij, vykdani savo veikl visame pasaulyje, skaiiui, daugja atvej, kai i kompanij
darbuotojai ivyksta dirbti vairias usienio valstybes.
Lietuvoje darbo teisiniams santykiams taikytin teis reguliuoja ne LR CK, bet Darbo kodekso
nuostatos. Tuo atveju, jei ginas vyksta tarp ES valstybi asmen, darbo teisiniams santykiams bus
taikomos 1980 m. Romos konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss nuostatos. Jeigu
sprendiant gin gali bti taikoma Lietuvos ir usienio valstybs dvial sutartis dl teisins
pagalbos, tai vadovaujamasi ios sutarties nuostatomis.
Esminis klausimas, kylantis nustatant darbo teisiniams santykiams taikytin teis, yra tai, ar alys
gali savo susitarimu nustatyti, kurios valstybs teis bus taikoma, t.y. ar darbo santykiuose
pripastamas ali valios autonomijos principas. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau -
DK) 6 str. 1 d. nustato, kad darbo santykiams usienio teis taikoma, kai tai nustato Lietuvos
Respublikos tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos statymai ar darbo sutarties ali
susitarimai. Taigi vienas i pagrind darbo teisiniams santykiams taikyti usienio teis yra
atitinkamas ali susitarimas. Be abejo, kaip ir sutartiniuose santykiuose, darbo teisiniuose
santykiuose ali laisv pasirinkti savo santykiams taikytin teis yra ribojama vieosios tvarkos
ilyga, t.y. usienio teis netaikoma, jei jos taikymas prietaraut Lietuvos vieajai tvarkai (LR DK
6 str. 2 d.). Be to, Lietuvos teismas visada taikys Lietuvos teisje tvirtintas darbo santykius
reguliuojanias imperatyvias normas, nesvarbu, kokios valstybs teis ir kokiu pagrindu bt
taikoma (LR DK 6 str. 3 d.). Taip pat yra nustatyta, kad nepaisant pasirinktos taikytinos teiss, yra
taikomos darbuotojo interesus ginanios imperatyvios normos tos valstybs, kurios teis bt
taikoma nesant ali pasirinkimo dl taikytinos teiss (LR DK 7 str. 1 d., 1980 m. Romos
konvencijos 6 str. 1 d.). LR DK 7 str. 1 d. aikiai nustato, kad darbo sutarties alys gali
pasirinkti taikytin teis tiek visai darbo sutariai, tiek ir jos daliai. Abejoni dl to, ar gali darbo
sutarties, neturinios usienio elemento, alys susitarti dl taikytinos usienio teiss, kelia LR DK 7
str. pavadinimas Teis, taikytina tarptautinio pobdio darbo santykiams. Galima bt daryti
prielaid, kad ali susitarimu pasirinkta teis gali bti taikoma tik tuo atveju, jei darbo santykiai
yra tarptautinio pobdio. Taiau tokias abejones isklaido 1980 m. Romos konvencijos dl
sutartinms prievolms taikytinos teiss nuostatos, leidianios individualios darbo sutarties alims
susitarti dl darbo santykiams taikytinos teiss (6 ir 3 str.). LR DK 7 str. nustato, kad taikytinos
teiss pasirinkimas turi bti ireiktas tiesiogiai arba akivaizdiai numanomas i darbo sutarties
slyg ar kit aplinkybi. Tuo atveju, jei alys nepasirinko taikytinos teiss, ji nustatoma
vadovaujantis kolizinmis normomis, esaniomis teismo nacionalinje teisje bei tarptautinse
sutartyse. LR DK 7 str. 2 d. nustato, kad taikytina teis parenkama vadovaujantis iais principais: 1)
jei darbas nuolatos dirbamas vienoje valstybje, taikoma tos valstybs darbo teis, nepaisant to,
kad darbuotojas laikinai dirba kitoje valstybje (lex loci laboris principas); 2) jei darbuotojas
nedirba nuolatinio darbo n vienoje valstybje, taikoma tos valstybs, kurioje yra darbdavio
verslo vieta (buvein), darbo teis; 3) jei i aplinkybi visumos galima daryti ivad, kad darbo
santykiai yra labiau susij su kita valstybe nei ta, kurios teis taikytina 1 ir 2 punktuose ivardytus
principus, taikoma tos kitos valstybs, su kuria tie darbo santykiai labiausiai susij, darbo teis.
Analogikos nuostatos yra ir 1980 m. Romos konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos
teiss 2 dalyje.Paymtina, kad didioji dalis Lietuvos dviali sutari dl teisins pagalbos
nenustato darbo teisiniams santykiams taikytinos teiss nustatymo taisykli, iskyrus Lietuvos ir
Lenkijos sutart.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokius teiss aktus Lietuvos teismas gali taikyti siekdamas nustatyti darbo santykiams
taikytin teis? Kokia i teiss akt tarpusavio hierarchija?
2. Ar alys gali susitarti savo darbo sutariai taikyti usienio teis, jei j darbo santykiai nra
tarptautinio pobdio?
3. Kokius kolizinius principus, taikomus darbo teisiniams santykiams, numato 1980 m. Romos
konvencija dl sutartinms prievolms taikytinos teiss?
4.8. Taikytinos teiss klausimai tarptautiniame komerciniame arbitrae

alys, ypatingai sudarydamos komercin sandor, danai yra linkusios susitarti, kad j tarpusavio
ginus nagrins ne teismas, o komercinis arbitraas. Tokio pasirinkimo prieastys yra tai, kad alys
nori, kad gin nagrint tos srities, i kurios ginas kilo, specialistai, taip pat arbitrainis procesas
danai yra greitesnis nei teisminis, nes sprendimo apskundimas jame yra manomas tik formaliais,
procesiniais pagrindais. Tam, kad ginas galt bti perduotas arbitraui, alims vis pirma btina
sudaryti arbitrain susitarim. LR Komercinio arbitrao statymo 9 str. 1 d. Taip apibdina
arbitrain susitarim: Arbitrainis susitarimas - tai ali susitarimas perduoti sprsti arbitrainiam
teismui visus ar tam tikrus ginus, kilusius ar galinius kilti tarp j dl koki nors konkrei
sutartini ar kitoki teisini santyki, kurie gali bti arbitrainio nagrinjimo dalykas.
Yra pripastama, kad arbitrainis susitarimas nepriklauso nuo pagrindins sutarties galiojimo, t.y.
pasiymi autonomikumu. Tai reikia, kad net ir tuo atveju, jei pagrindin sutartis arbitrao bus
pripainta negaliojania, arbitraas vis tiek nepraras savo kompetencijos. Be to, sprendiant dl
arbitrainio sprendimo galiojimo, yra vadovaujamasi principu in favor contractus (arbitrainio
susitarimo galiojimo naudai).
Arbitraas ne visada yra tarptautinio pobdio, kadangi arbitrainis susitarimas gali bti sudarytas ir
tuo atveju, jei ali sutartis neturi jokio usienio elemento, o yra grynai nacionalinio pobdio. LR
Komercinio arbitrao statymo 4 str. nustato, kad arbitraas yra tarptautinis, jeigu 1) gino ali
komercins mons sudarant arbitrain susitarim buvo skirtingose valstybse; 2) arbitrao vieta,
jeigu ji nurodyta arbitrainiame susitarime ar aptarta kokiu nors kitu j atitinkaniu bdu, yra u
valstybs, kurioje alys turi savo komercini moni, rib; 3) vieta, kurioje turi bti vykdyta didel
dalis prievoli, kylani i ali komercini santyki, yra u valstybs, kurioje alys turi savo
komercini moni, rib; 4) vieta, labiausiai susijusi su gino dalyku, yra u valstybs, kurioje alys
turi savo komercini moni, rib; 5) alys susitar, kad arbitrainio susitarimo dalykas yra susijs
daugiau nei su viena valstybe; 6) viena ar abi gino alys yra Lietuvos kio subjektai, kuriuos
investuotas usienio kapitalas. is klausimas yra labai svarbus komercinio arbitrao sprendimo
pripainimo stadijoje, nes 1958 m. Niujorko konvencijos dl usienio arbitra sprendim
pripainimo ir vykdymo nuostatos taikomos tik usienio arbitrao sprendim pripainimui ir
vykdymui, o konvencijos 1 str. 1 d. Nustato, kad ji taikoma arbitra sprendim, priimt ne toje
valstybje, kurioje j prao pripainti, pripainimui ir vykdymui, o taip pat tiems arbitra
sprendimams, kurie nelaikomi vidaus sprendimais toje valstybje, kurios praoma juos pripainti ir
vykdyti.
Kadangi arbitrainis susitarimas taip pat yra sandoris, kyla klausimas dl jam taikytinos teiss.
klausim gali tekti sprsti tuo atveju, jei kyla abejoni dl arbitrainio susitarimo galiojimo, jo
turinio aikinimo ir pan. Priklausomai nuo to, kurioje ali gino stadijoje is klausimas yra
sprendiamas, j gali nagrinti bendrosios kompetencijos teismas, o taip pat ir pats komercinis
arbitraas. Teismas gali svarstyti klausim dl arbitrainio susitarimo galiojimo tada, kai jam
pateikiamas iekinys dl arbitrainio susitarimo pripainimo negaliojaniu arba vliau, kai jis
nagrinja praym dl komercinio arbitrao sprendimo pripainimo ir vykdymo. Pats komercinis
arbitraas klausim gal svarstyti sprsdamas dl savo kompetencijos, jeigu viena i ali
pareikia, kad arbitrainis susitarimas negalioja, todl arbitrai neturi kompetencijos nagrinti gin.
Taigi klausimas dl arbitrainio susitarimo galiojimo yra sprendiamas taikant arbitrainiam
susitarimui taikytin teis. Paprastai is klausimas sprendiamas remiantis lex loci arbitri principu,
t. y. arbitrainio susitarimo galiojimas nustatomas pagal arbitrao vietos valstybs teis (klausimas
dl arbitrainio susitarimo galiojimo ikyla arbitrae), taiau tuo atveju, jei klausim nagrinja
teismas, jis savo lex fori esani kolizini norm pagalba nustato, kokia teis taikoma.
LR CK 1.37 str. 7 d. nustato, kad arbitrainiam susitarimui taikoma teis, reglamentuojanti
pagrindin sutart, o jei i negalioja, arbitrainio susitarimo sudarymo vietos valstybs teis, o kai
sudarymo vietos nustatyti nemanoma, - arbitrao vietos valstybs teis. Paymtina, kad ios
taisykls taikomos tik tada, jei alys nepasirinko arbitrainiam susitarimui taikytinos teiss[1].
Taiau tuo atveju, jei arbitrainis susitarimas buvo sudarytas dl gino nagrinjimo tarptautiniame
komerciniame arbitrae, jo galiojimui taikytina teis turi bti nustatoma pagal 1958 m. Niujorko
konvencijos dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo nuostatas. Taiau kyla
klausimas, ar ios konvencijos nuostatos gali bti taikomos ne sprendiant dl tarptautinio
komercinio arbitrao sprendimo pripainimo ir vykdymo (t.y. arbitraui jau inagrinjus gin), o
sprendiant dl arbitrainio susitarimo galiojimo teise atskiroje byloje. Konvencijos 5 str. 1 d. a)
punktas nustato, kad arbitrainio susitarimo galiojimas turi bti nustatomas pagal ali susitarimu
nustatyt teis, o jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss, pagal valstybs, kurioje priimtas arbitrao
sprendimas, teis. Arbitrao sprendim pripainti ir vykdyti gali bti atsisakoma, jei tos alies,
kurios praoma pripainti ir vykdyti, kompetentinga valdios institucija (teismas) pripasta, kad:
gino objektas pagal jos statymus negali bti arbitruojamas arba arbitrao sprendimo pripainimas
prietarauja jos vieajai tvarkai (konvencijos 5 str. 2 d.).
Sprendiant dl arbitrainio susitarimo galiojimo danai ikyla klausimas, ar sudariusios alys
buvo veiksnios. Atsakant klausim yra taikoma atitinkamos alies veiksnumui taikytina teis,
nustatoma pagal kolizines normas. Tokia pat nuostata yra nurodyta 1958 m. Niujorko konvencijos 5
str. 1 d. a) punkte.
Lietuvos Komercinio arbitrao statymo 10 str. nustato, kad arbitrainis susitarimas gali bti
pripaintas negaliojaniu vienos i ali reikalavimu, bendrais sandori pripainimo negaliojaniais
pagrindais, taip pat nustaius, jog yra paeisti io statymo 9 ir 11 straipsni reikalavimai. Lietuvos
Aukiausiasis teismas civilinje byloje V Klaipdos valstybinio jr uosto direkcija v. Belgijos
mon Hydro Soil Service, Nr. 3K-3-62/2007, kat. 21.4.11, 132 taip pat nurod, kad arbitrainis
susitarimas gali bti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybs teismas gali jo nepripainti, kartu
paymi, kad niekinis arbitrainio susitarimo pobdis turi bti akivaizdus, t. y. turi bti akivaizdu,
jog toks susitarimas prietarauja tos valstybs vieajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalins teiss
normai. Taigi teismas ex officio gali pripainti arbitrain susitarim negaliojaniu arba, kitaip
tariant, gali nepripainti arbitrainio susitarimo tik tokiu atveju, kai nra joki abejoni dl
atitinkamo susitarimo prietaravimo vieajai tvarkai ar imperatyviajai statymo normai, ir tam, kad
bt padaryta tokia ivada, nereikia papildomai aikintis bylos aplinkybi ir rinkti bei tirti
papildom rodym. Tuo atveju, jeigu arbitrainis susitarimas nra akivaizdiai niekinis, btina
reikti atskir reikalavim dl arbitrainio susitarimo pripainimo negaliojaniu ar niekiniu.
Kontroliniai klausimai:
1. Apibdinkite arbitrain susitarim.
2. Kokiais atvejais komercinis arbitraas yra laikomas tarptautiniu?
3. Koks kolizinis principas taikomas arbitrainio susitarimo galiojimui?
[1] r.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia,
2001. 132 psl.

5. USIENIO TEISM IR ARBITRA SPRENDIM PRIPAINIMAS IR VYKDYMAS

ios kurso dalies tikslas yra suteikti galimyb studentams ianalizuoti usienio teism ir arbitra
sprendim pripainimo ir vykdymo teisin problematik. i tema studentams atskleidiama vairiais
aspektais: sprendim pripainimo procedra, atsisakymo pripainti pagrindai ir t.t.

5.1. Usienio teism sprendim pripainimas ir vykdymas

Usienio teism sprendim pripainimo samprata ir teisin reikm

Teismo sprendimas, net ir siteisjs, automatikai negyja eksteritorialumo savybs, tai yra jis
neturi teisins galios u savo valstybs sien. Usienio valstybje teismas gyja tiesin gali ir
sukelia ten tam tikr teisini padarini tik tuomet jeigu toje usienio valstybje pripastamas.
Pripainimas iuo atveju reikia, jog usienio teismo sprendimui suteikiama tokia pati teisin galia
kaip ir nacionalinio teismo sprendimui.
Usienio teismo sprendimo pripainimas reikia, kad:
Pirma, pripastanioje valstybje jis gyja res judicata gali;
Antra, pripastanioje valstybje jis gyja prejudicin gali;
Treia, pripastanti usienio teismo sprendim valstyb kartu konstatuoja, kad nagrinjant byl
usienio valstybje laikytasi siningo proceso princip;
Ketvirta, sprendim pripainusioje valstybje jis tampa vykdytinu, tai yra turi bti vykdomas taip
pat kaip ir nacionalinio teismo sprendimai.
Usienio teism sprendim pripainimo reikm pasireikia vis pirma tuo, kad pripaint usienio
teismo sprendim privaloma vykdyti. Jei skolininkas atsisako vykdyti, kreditorius gyja teis
reikalauti priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Antra, pripainus usienio teismo sprendim,
ukertamas kelias kitai aliai pateikti tapat iekin kitoje, nei buvo priimtas teismo sprendimas
valstybje.
Usienio teism sprendim pripainim reglamentuojantys teiss aktai. Lietuvos Respublikoje
galioja ie nacionaliniai ir tarptautiniai teiss akti, reglamentuojantys usienio teism sprendim
pripainim ir vykdym:
Pirma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas;
Antra, Lietuvos Respublikos dvials sutartys dl teisins pagalbos ir bendradarbiavimo civilinse,
komercinse ir eimos bylose. Lietuva yra pasiraiusi tokias sutartis su Latvija, Estija, Lenkija,
Rusija, Baltarusija, Moldova, Ukraina, Vokietija, Kazachstanu, Uzbekistanu, Azerbaidanu, Kinija,
Armnija;
Treia, Europos Sjungos mastu 2000-12-22 Tarybos Reglamentas EB Nr. 44/2001 Dl jurisdikcijos
ir teismo sprendim civilinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo (taikomas civilinms ir
komercinms byloms, iskyrus pajam, muitini arba administracines bylas. is reglamentas taip
pat netaikomas fizini asmen statusui, nuosavybs teisms, susijusioms su santuokiniais ryiais,
testamentais ir paveldjimu; bankrotui, nemoki bendrovi arba kit juridini asmen likvidavimo
procesams, teisminms priemonms, kompromisiniams susitarimams ir panaioms byloms;
socialiniam draudimui; arbitraui), toliau vadinamas Reglamentu I ir 2003-11-27 Tarybos
Reglamentas EB Nr. 2201/2003 Dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv
pareigomis, pripainimo bei vykdymo, panaikinantis Reglament EB Nr. 1347/2000 (taikomas
byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos
pripainimu negaliojania; tv pareig skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar
atmimu), toliau vadinamas Reglamentu II.
Ketvirta, daugiaals konvencijos, tokios kaip 1996 10 19 Konvencija dl jurisdikcijos, taikytinos
teiss, pripainimo ir vykdymo bendradarbiavimo tv pareig ir vaik apsaugos priemoni srityje,
1980 05 20 Europos konvencija dl sprendim, susijusi su vaik globa, pripainimo ir vykdymo
bei vaik globos atnaujinimo, 1973 10 02 Konvencija dl sprendim, susijusi su ilaikymo
pareigomis, pripainimo ir vykdymo.

Usienio teism sprendim pripainimo tvarka

Usienio teism sprendim pripainimo tvarka prikluso nuo to, kokios alies teismo sprendimas yra
pripastamas. Svarbu, ar besikreipianioji ir teismo sprendim pripastanioji valstyb yra
sudariusios dvial sutart dl teisins pagalbos, ar ios valstybs yra Europos Sjungos nars,
kadangi kiekvienu atveju usienio teism sprendim pripainimo procedra turi tam tikr specifini
ypatum.
Atskleidiant usienio teism sprendim pripainimo tvark btina aptarti iuos esminius
klausimus: altiniai, reglamentuojantys teism sprendim pripainim; institucijos, nagrinjanios
praymus dl usienio teism sprendim pripainimo; i institucij priimt sprendim apskundimo
tvarka; dokumentai, pateiktini norint pripainti usienio teism sprendimus ir pati usienio teism
sprendim pripainimo procedra.
Institucijos, nagrinjanios praymus dl usienio teism sprendim pripainimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu LR CPK) 809 straipsniu
usienio teism sprendimus Lietuvos Respublikoje pripasta Lietuvos Apeliacinis teismas, byl
nagrinja trij teisj kolegija. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dl usienio teismo sprendimo
pripainimo per vien mnes nuo jos primimo dienos gali bti skundiama kasaciniu skundu
Lietuvos Aukiausiajam teismui (LR CPK 812 straipsnio pirmoji dalis).
Europos Sjungos valstybi nari teism priimtus sprendimus taip pat pripasta Lietuvos
Apeliacinis teismas, taiau pradioje praym dl teismo sprendimo pripainimo nagrinja vienas
teisjas, o jo priimt nutart gali perirti Lietuvos Apeliacinio teismo trij teisj kolegija, kurios
nutartis kasacine tvarka taip pat gali bti apsksta Lietuvos Aukiausiajam teismui.
Dokumentai, pateiktini praant pripainti usienio teismo sprendim. LR CPK 811 straipsnis
nustato, jog kreipiantis Lietuvos Apeliacin teism dl usienio teismo sprendimo pripainimo prie
praymo turi bti pridti ie dokumentai:
Pirma, praomo pripainti usienio teismo sprendim bei io sprendimo vertim lietuvi kalb;
Antra, patvirtinim, kad sprendimas yra siteisjs;
Treia rodymus, kad aliai, kuri nedalyvavo nagrinjant byl, buvo tinkamai praneta apie civilins
bylos nagrinjimo viet ir laik.
Paymtina, jog pagal Reglament I norint pripainti Europos Sjungos valstybje narje priimt
teismo sprendim reikia pateikti praomo pripainti usienio teismo sprendim bei special
paymjim, patvirtinant to sprendimo autentikum, kuris reikia, jog tai yra oficialus
dokumentas, kuris buvo priimtas ir uregistruotas valstybje, idavusioje autentikumo paymjim.
Sprendimo vertim reikia pateikti tik tuo atveju, jei teismas, kur kreipiamasi dl usienio teismo
sprendimo pripainimo, to reikalauja. Reglamente I pabriama, jog pateikimo sprendimo
nereikalaujama legalizuoti ar atlikti bet kokios kitos panaios procedros.
Usienio teism sprendim pripainimo procedra. Kaip jau buvo minta anksiau, sprendim
dl usienio teismo sprendimo pripainimo priima Lietuvos Apeliacinis teismas.
Vadovaujantis LR CPK 809 straipsniu tik pripaintas usienio valstybs teismo sprendimas gali bti
vykdomas Lietuvos Respublikoje. Paymtina, jog ne visi usienio valstybi teism sprendimai turi
bti pripastami. Vadovaujantis LR CPK 809 straipsnio antrja dalimi nereikalauja pripainimo
siteisj usienio valstybi teism sprendimai dl neturtini gin tarp ne Lietuvos Respublikos
piliei, iskyrus atvejus, kai is sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilins bkls
akto registravimo pagrindas ar kitoki teisi registravimo vieame registre pagrindas.
Suinteresuotas asmuo kreipiasi Lietuvos Apeliacin teism, pateikdamas praym ir prie jo
priddamas aukiau mintus papildomus dokumentus.
Pareikimas dl usienio valstybs teismo sprendimo pripainimo yminiu mokesiu
neapmokestinamas (LR CPK 811 straipsnio treioji dalis).
Praymas nagrinjamas vieajame teismo posdyje. Apie teismo posdio viet ir laik praneama
asmeniui, kuris toje byloje buvo atsakovas.
Pareikim dl usienio teismo sprendimo pripainimo nagrinjantis teismas gali pripainti tik dal
usienio teismo sprendimo. Lygiai taip pat pareikjas gali prayti pripainti tik dal usienio teismo
sprendimo.
Teismas, nagrinjantis pareikim dl usienio valstybs teismo sprendimo pripainimo, turi teis
sustabdyti bylos nagrinjim, jeigu is teismo sprendimas yra apskundiamas prastinmis
atitinkamos valstybs teism sprendim kontrols formomis arba jeigu terminas iam skundui
paduoti dar nra pasibaigs.
Praymas pripainti usienio teismo sprendim gali bti paliktas nenagrintas, jeigu teismas
nustato, kad jis paduotas nesilaikant civilinio proceso kodekse ar kitose tarptautinse sutartyse
nustatytos tvarkos.
Kartu su pareikimu pripainti usienio teismo sprendim gali bti sprendiamas klausimas dl
leidimo sprendim vykdyti.
Vadovaujantis LR CPK 816 bei 817 straipsniais usienio valstybs teisme patvirtinta taikos sutartis
gali bti pripainta Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galt bti vykdoma toje valstybje, kurioje
buvo sudaryta, ir jeigu ji neprietarauja Lietuvos Respublikoje tvirtintai vieajai tvarkai. Tiek
usienio valstybs teisme patvirtinta taikos sutartis, tiek usienio valstybs teism nutartis dl
laikinj apsaugos priemoni taikymo pripastama ta paia tvarka kaip ir usienio teism
sprendimai ir tik tuo atveju, jeigu suinteresuotai aliai buvo tinkami praneta apie teismo posdio
laik ir viet.
Vadovaujantis LR CPK 818 straipsniu Europos Sjungos valstybi nari teism sprendim
pripainimas turi tam tikros specifikos:
Pirma, yra tvirtinta jau anksiau minta Lietuvos Apeliacinio teismo trij teisj kolegijos
galimyb perirti to paties teismo vieno teisjo priimt nutart dl Europos Sjungos valstybs
nars teismo sprendimo pripainimo;
Antra, nustatytas reikalavimas pareikjui, jei jis gyvena ne Lietuvos Respublikoje paskirti atstov
byloje arba nurodyti asmen, galiot gauti procesinius dokumentus, gyvenant Lietuvos
Respublikoje, arba prayme nurodyti adres Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacij galinio
renginio adres, kuriuo pareikjui bt galima teikti procesinius dokumentus;
Treia, jei yra vykdytos aukiau nurodytos slygos susijusios su galioto asmens, esanio Lietuvos
Respublikoje paskyrimu arba adreso nurodymu prayme, teismas turi teis nustats trkumus
prayme, pareigoti pareikj juos paalinti, nustatant tam papildom termin.
Ketvirta, praymas nagrinjamas raytinio proceso tvarka.
Paymtina, jog Reglamente I tvirtinami esminiai Europos Sjungos valstybi teism sprendim
pripainimo reikalavimai, kuri alis, pripastanti teismo sprendim, negali paeisti, tai yra
sprendimas priimtas vienoje valstybje narje turi bti pripaintas kitoje valstybje narje
nereikalaujant pradti kokio nors specialaus proceso (33 straipsnis), be to jokiomis aplinkybmis
usienio teismo sprendimas negali bti peririmas i esms (36 straipsnis).

Pagrindai dl kuri atsisakoma pripainti usienio teismo

sprendim
Tiek Lietuvos Respublikos dvialse sutartyse, tiek konvencijose yra tvirtinti atsisakymo pripainti
usienio valstybi teism sprendimus pagrindai, tai yra aplinkybs, dl kuri Lietuvos Respublikos
teismas nesuteikia usienio valstybs teismo sprendimui tokios paios teisins galios kaip ir
Lietuvos Respublikos teismo sprendimui, ko paskoje toks sprendimas negali bti vykdomas.
Paymtina, jog LR CPK 810 straipsnyje akcentuojama, jog iame straipsnyje tvirtinti atisakymo
pripainti usienio teism sprendimus yra taikomi, jei tarptautin sutartis nenustato kitaip. Be to
iame straipsnyje ivardinti atsisakymo pagrindai netaikomi, kai yra praoma pripainti siteisjus
usienio teism sprendim dl neturtini gin tarp ne Lietuvos Respublikos piliei (iskyrus
atvejus, kai is sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilins bkls kito registravimo
pagrindas ar kitoki teisi registravimo vieame registre pagrindas). Usienio valstybs teismo
sprendim dl neturtini gin tarp ne Lietuvos Respublikos piliei galima atsisakyti pripainti tik
motyvuojant tuo, kad is sprendimas prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintai
vieajai tvarkai (LR CPK 810 straipsnio treioji dalis).
Taigi LR CPK 810 straipsnio pirmojoje dalyje yra tvirtinti ie atsisakymo pripainti usienio
valstybi teism sprendimus pagrindai:
Pirma, sprendimas nra siteisjs pagal tos valstybs, kurioje jis priimtas, statymus;
Antra, pagal Lietuvos Respublikos teis ar tarptautins sutarties nuostatas byla priskirtina iimtinai
Lietuvos Respublikos ar treiosios valstybs teism kompetencijai;
Treia, aliai, kuri nedalyvavo nagrinjant byl, nebuvo tinkamai praneta apie civilins bylos
iklim bei proceso metu nebuvo sudarytos procesins gynybos galimybs;
Ketvirta, usienio teismo sprendimas, kurio pripainimo yra praoma, nra suderinamas su Lietuvos
Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp t pai ali;
Penkta, sprendimas prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintai vieajai tvarkai;
eta, usienio valstybs teismas, priimdamas sprendim, isprend klausimus dl Lietuvos
Respublikos pilieio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal statym, eimini ar paveldjimo
santyki ir tai prietarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, iskyrus atvejus, kai
Lietuvos teismai byloje bt prim tok pat sprendim.
Atkreiptinas dmesys, jog tuo atveju, kai usienio valstybs teismo sprendimu pagal usienio
valstybs teis patvirtinama, jog asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje gyja palikim, kuris
palikjo mirties momentu buvo tos valstybs teritorijoje, atsisakymo pripainti tokio sprendimo
pagrindai, vadovaujantis LR CPK 810 straipsnio antrja dalimi yra siauresni. Tokiu atveju galima
atsisakyti pripainti usienio valstybs teismo sprendim, jei:
Pirma, sprendimas nra siteisjs pagal tos valstybs, kurioje jis priimtas, statymus;
Antra, pagal Lietuvos Respublikos teis ar tarptautins sutarties nuostatas byla priskirtina iimtinai
Lietuvos Respublikos ar treiosios valstybs teism kompetencijai;
Treia, aliai, kuri nedalyvavo nagrinjant byl, nebuvo tinkamai praneta apie civilins bylos
iklim bei proceso metu nebuvo sudarytos procesins gynybos galimybs;
Ketvirta, sprendimas prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintai vieajai tvarkai.
Pagal Reglament I Europos sjungos valstybs teismo sprendimas nra pripastamas, jeigu (34-35
straipsniai):
Pirma, toks pripainimas yra aikiai prietaraujantis valstybs nars, kurioje siekiama j pripainti,
vieajai tvarkai;
Antra, jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturjo galimybs laiku
ir tinkamu bdu gauti bylos iklimo arba lygiaverio dokumento, kad galt susitarti dl savo
gynybos, iskyrus jei atsakovas nepradjo proceso siekdamas apsksti tok sprendim, kai tai jam
buvo manoma padaryti;
Treia, jei jis yra nesuderinamas su sprendimu, priimtu dl gino tarp t pai ali praomoje
sprendimo pripainimo valstybje narje;
Ketvirta, jei jis yra nesuderinamas su anksiau priimtu kitoje valstybje narje teismo sprendimu dl
iekinio tuo paiu pagrindu tarp t pai ali, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendim
pripainimo slygas praomoje pripainti valstybje narje.
Penkta, sprendimas nra pripastamas, jei jis prietarauja Reglamente I tvirtintai iimtinei teism
jurisdikcijai, taip pat jurisdikcijai, susijusiai su draudimo bylomis, jurisdikcijai su vartojimo
sutartimis susijusiomis bylomis, bei pagal Reglamento I 72 straipsn valstybms narms
pareikusioms jog nepripains teismo sprendim, priimt pagal Briuselio konvencij dl usienio
teism sprendim pripainimo ir vykdymo pasiraiusiose valstybse, prie atsakovus, kuri
nuolatin gyvenamoji arba gyvenamoji vieta yra treiojoje alyje.
Apibendrinus galima daryti ivad, jog tiek civilinio proceso kodekse, tiek Reglamente I nurodyti
atsisakymo pripainti usienio teism sprendimus pagrindai sutampa su nedidelmis iimtimis.
Kadangi Reglamentas II nustato eimos byl nagrinjimo ir teismo sprendim pripainimo bei
vykdymo tvark, jame yra tvirtinti specifiniai, tik su eimos santykiais susij atsisakymo pripainti
Europos Sjungos valstybs nars priimt teismo sprendim, pagrindai. Pavyzdiui, teismo
sprendimas, susijs su tv pareigomis, nepripastamas, jeigu toks pripainimas akivaizdiai
prietarauja valstybs nars, kurioje praoma j pripainti, vieajai tvarkai, atsivelgiant tai, kas
naudingiausia vaikui, jei jis, iskyrus skubius atvejus, buvo priimtas nesuteikus vaikui galimybs
bti iklausytam teisme, paeidiant pagrindinius valstybs nars, kurioje praoma pripainti teismo
sprendim, proceso principus (23 straipsnis).
Dvialse Lietuvos ir kir valstybi sutartyse dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos
bylose nurodyta maiau atsisakymo pripainti valstybi teism sprendimus pagrind, i kuri
dauguma sutampa su aukiau nurodytais ir tvirtintais tiek civilinio proceso kodekse, tiek
Reglamente I ar Reglamente II. Pavyzdiui, pagal dviales sutartis atsisakoma pripainti teismo
sprendim, jei padavs praym asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dl to, kad jam arba jo
galiotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma teiktas aukimas teism arba jeigu dl to paties
teisinio gino tarp t pai ali Susitarianiosios alies teritorijoje, kur sprendimas turi bti
pripaintas ir vykdomas, jau anksiau buvo priimtas ir yra siteisjs sprendimas arba jeigu tos
Susitarianiosios alies staiga buvo anksiau pradjusi ioje byloje proces; jeigu byla priklauso
iimtinei jos staig kompetencijai.
Taiau galima atrasti ir specifini atsisakymo pripainti teismo sprendim pagrind, pavyzdiui,
dvialje sutartyje su Baltarusija yra tvirtintas atsisakymo pripainti teismo sprendim, jeigu
pasibaig sprendimo vykdymo senaties terminas.

Usienio teism sprendim vykdymo ypatumai

Su usienio teism sprendim pripainimu glaudiai susijs usienio teism sprendim vykdymo
klausimas. Tik pripainti usienio teism sprendimai gali bti vykdomi. Visgi, jei usienio valstybs
teismo sprendimas yra pripaintas Lietuvos Respublikoje, dar nereikia, jog jis bus vykdytinas.
Vadovaujantis LR CPK 813 straipsniu, usienio teism sprendimai gali bti vykdomi, jeigu:
Pirma, sprendimas gali bti vykdomas valstybje, kurios teismas j prim,
Antra, teismo sprendimas yra pripaintas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
ie reikalavimai taip pat yra taikomi taikos teisjo sprendimams priimtiems usienyje.
Usienio teism sprendim leidim vykdyti tvarka i esms sutampa su usienio teism sprendim
pripainimo tvarka. Praym nagrinja Lietuvos Apeliacinis teismo trij teisj kolegija. Lietuvos
apeliacinio teismo nutartis dl usienio teismo sprendimo vykdymo per vien mnes nuo jos
primimo dienos gali bti skundiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukiausiajam teismui (LR
CPK 812 straipsnio pirmoji dalis, 814 straipsnis).
Kreipiantis dl usienio teismo sprendimo vykdymo pareikjas kartu su praymu turi pateikti iuos
dokumentus:
Pirma, praomo pripainti usienio teismo sprendim bei io sprendimo vertim lietuvi kalb;
Antra, patvirtinim, kad sprendimas yra siteisjs;
Treia, rodymus, kad aliai, kuri nedalyvavo nagrinjant byl, buvo tinkamai praneta apie
civilins bylos nagrinjimo viet ir laik;
Ketvirta, patvirtinim, jog is sprendimas galt bti vykdomas toje valstybje, kurios teismas j
prim.
Vadovaujantis LR CPK 815 straipsniu kasacins instancijos teismas, nagrinjantis skolininko
kasacin skund dl leidimo vykdyti usienio teismo sprendim, kasatoriaus praymu turi teis
usienio teismo sprendimo vykdym sustabdyti, jeigu valstybje, kurioje buvo priimtas teismo
sprendimas, jis yra paskstas prastiniu teism sprendim kontrols bdu, arba jeigu terminas iam
skundui paduoti dar nra pasibaigs. Pastaruoju atveju teismas turi teis nustatyti termin, per kur
skundas turi bti paduotas. Tuo atveju, jei teismas leidia vykdyti usienio teismo sprendim, jis
turi teis pareikalauti piniginio ustato i asmens, praanio teismo leisti vykdyti usienio teismo
sprendim.
Vadovaujantis LR CPK 816 bei 817 straipsniais usienio valstybs teisme patvirtinta taikos sutartis
gali bti vykdoma Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galt bti vykdoma toje valstybje, kurioje buvo
sudaryta, ir jeigu ji neprietarauja Lietuvos Respublikoje tvirtintai vieajai tvarkai. Tiek usienio
valstybs teisme patvirtintos taikos sutarties, tiek usienio valstybs teism nutarties dl laikinj
apsaugos priemoni leidimo vykdyti tvarka tokia pati kaip ir usienio teism sprendim leidimo
vykdyti tvarka ir tik tuo atveju, jeigu suinteresuotai aliai buvo tinkami praneta apie teismo
posdio laik ir viet.
Vadovaujantis LR CPK 818 straipsniu Europos Sjungos teism sprendim vykdymas turi tam
tikros specifikos:
Pirma, praymus dl leidimo vykyti Europos Sjungos valstybi teism sprendimus nagrinja
Lietuvos Apeliacinio teismo vienas teisjas, o io teisjo nutart turi teis perirti Lietuvos
Apeliacinio teismo trij teisj kolegija. Praym nagrinjimui taikomos atskirj skund
nagrinjimo taisykls, tai yra praymas nagrinjamas raytinio proceso tvarka. trij teisj kolegij
negali bti skiriamas teisjas, prie tai nagrinjs praym. Priimta nutartis siteisja nuo
primimo dienos ir gali bti skundiama kasacine tvarka Lietuvos Aukiausiajam teismui.
Antra, nustatytas reikalavimas pareikjui, jei jis gyvena ne Lietuvos Respublikoje paskirti atstov
byloje arba nurodyti asmen, galiot gauti procesinius dokumentus, gyvenant Lietuvos
Respublikoje, arba prayme nurodyti adres Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacij galinio
renginio adres, kuriuo pareikjui bt galima teikti procesinius dokumentus;
Treia, jei yra vykdytos aukiau nurodytos slygos susijusios su galioto asmens, esanio Lietuvos
Respublikoje paskyrimu arba adreso nurodymu prayme, teismas turi teis nustats trkumus
prayme, pareigoti pareikj juos paalinti, nustatant tam papildom termin.
Ketvirta, nutartyje, kurioje priimtas sprendimas leisti vykdyti Europos Sjungos valstybs teismo
sprendim turi bti nurodyta, jog teismo sprendim leist vykdyti netikrinant, ar egzistuoja Europos
Sjungos reglamentuose nustatyti pagrindai, atsisakyti pripainti Europos Sjungos valstybs nars
teismo sprendim.
Penkta, nutartis siteisja per reglamentuose nustatyt termin. Vykdomasis ratas iduodamas tik
po to, kai nutartis siteisja tiek pareikjo, tiek asmens, kurio atvilgiu siekiama sprendim
vykdyti.
Pagal Reglament I kartu su praymu vykyti Europos sjungos valstybs nars teismo sprendim
turi bti pateiktas specialus paymjimas, patvirtinantis to sprendimo vykdytinum (38 straipsnis).
Reglamento 40 straipsnis nustato, jog praymo pateikimo procedr reglamentuoja valstybs nars,
kurioje praoma vykdyti sprendim, statymai. Taip pat atkartojama LR CPK 818 straipsnio
penktojoje dalyje tvirtinta nuostata, jog pareikjas privalo nurodyti adres, pagal kur turi bti
teikti teismo proceso dokumentai, teismo, kur kreipiamasi, jurisdikcijoje. Jeigu valstybs nars,
kurioje praoma vykdyti sprendim, statymuose nra numatytas tokio adreso pateikimas,
pareikjas paskiria atstov ad litem.
Sprendimas paskelbiamas vykdytinu i karto, kai ubaigiami reglamente nurodyti formalumai, tai
yra vertinama, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, ar jie tinkamai upildyti, neperirint j
atisakymo pripainti sprendim pagrind. alis, kurios atvilgiu sprendimas yra vykdytinas, iame
bylos proceso etape neturi jokios teiss pateikti praymo. Pareikjas i karto informuojamas apie
nutart, susijusi su praymu dl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu valstybs nars, kurioje
praoma vykdyti sprendim, statymo nustatyta tvarka. Praymas dl teismo sprendimo paskelbimo
vykdytinu pateikiamas aliai, kurios atvilgiu praoma vykdyti sprendim, kartu su teismo
sprendimu, jeigu jis mintai aliai dar nepateiktas.
Reglamente taip pat tvirtinamos specifins principins nuostatos, utikrinanios greit, efektyv ir
ekonomik leidimo vykdyti Europos Sjungos valstybi nari teism sprendimus procedr, tai
yra:
Pirma, draudimas perirti priimt teismo sprendim i esms;
Antra, patvirtinimas, jog sprendimo paskelbimas vykdytinu suteikia teis taikyti bet kurias apsaugos
priemones (47 straipsnis);
Treia, utikrinama asmens teis teisin pagalb ir teis gauti yminio mokesio lengvatas.
Reglamento I 50 straipsnis nustato, jog pareikjas, kuriam kilms valstybje narje buvo visikai
arba i dalies teikiama teisin pagalba, arba kuris buvo atleistas nuo yminio mokesio ir ilaid
apmokjimo, turi teis pasinaudoti paia palankiausia teisine pagalba, arba jam turi bti taikomas
didiausias atleidimas nuo yminio mokesio ir ilaid apmokjimo pagal valstybs nars, kuri
kreipiamasi, statymus;
Ketvirta, draudiama i asmens, kuris kreipiasi dl teismo sprendimo vykdymo kitoje valstybje
narje reikalauti bet kurios ries utikrinimo, garantijos ar depozito, remiantis tuo, kad mintas
asmuo yra usienio alies pilietis arba kad jo nuolatin arba gyvenamoji vieta nra valstybje,
kurioje praoma vykdyti sprendim (51 straipsnis);
Penkta, draudiama teismo procesuose dl sprendimo paskelbimo vykdytinu valstybje narje,
kurioje praoma vykdyti sprendim, rinkti bet kokias rinkliavas, muitus arba mokesius, kurie
skaiiuojami pagal bylos kain (52 straipsnis).
Lietuvos dvials sutartys dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos bylose tvirtina
panai usienio teism sprendim pripainimo tvark, taiau paymtina, jog daugelyje sutari
yra tvirtinta teismo, iduodanio leidim vykdyti sprendimus, teis, jei kyla tam tikr abejoni,
paprayti paaikinim asmens, pateikusio praym dl sprendimo vykdymo, taip pat apklausti
skolinink dl praymo esms ir prireikus pareikalauti teismo, primusio sprendim, iaikinim.
5.2. Usienio arbitra sprendim pripainimas ir vykdymas

Usienio arbitrao sprendimo samprata

Arbitraas yra vienas i populiariausi alternatyvi gin sprendimo bd, kuris ypa taikomas
prekybos teiss reglamentuojamiems santykiams. Atkreiptinas dmesys, jog arbitraai gali bti tiek
nacionaliniai, tiek tarptautiniai, taiau tarptautins privatins teiss ginai perduodami sprsti tik
tarptautiniams arbitraams.
Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statym arbitraas yra laikomas tarptautiniu,
jeigu, jis atitinka bent vien i emiau ivardint slyg:
Pirma, gino ali komercins mons sudarant arbitrain susitarim buvo skirtingose valstybse
(jeigu alis turi daugiau kaip vien komercin mon, tai komercine laikoma ta mon, kuri
daugiausia susijusi su arbitrainiu susitarimu; jeigu alis neturi komercins mons, tai ja laikoma
alies nuolatin gyvenamoji vieta);
Antra, arbitrao vieta, jeigu ji nurodyta arbitrainiame susitarime ar aptarta kokiu nors kitu j
atitinkaniu bdu, yra u valstybs, kurioje alys turi savo komercini moni, rib;
Treia, vieta, kurioje turi bti vykdyta didel dalis prievoli, kylani i ali komercini santyki,
yra u valstybs, kurioje alys turi savo komercini moni, rib;
Ketvirta, vieta, labiausiai susijusi su gino dalyku, yra u valstybs, kurioje alys turi savo
komercini moni, rib;
Penkta, alys susitar, kad arbitrainio susitarimo dalykas yra susijs daugiau nei su viena valstybe;
eta, viena ar abi gino alys yra Lietuvos kio subjektai, kuriuos investuotas usienio kapitalas.
Arbitra sprendim pripainimo tvark, Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos
Respublikos komercinio arbitrao statymas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei
1958 m. Niujorko konvencija dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo (toliau
Niujorko konvencija).
Usienio arbitrao sprendimu pagal Niujorko konvencijos 1 straipsnio 1 dal laikytinas arbitrao
sprendimas, priimtas ne Lietuvos, o kurios nors kitos valstybs teritorijoje. i konvencija taip pat
taikoma tiems arbitrao sprendimams, kurie pagal pripastanios valstybs vidaus teis nra
laikomi nacionalinio arbitrao sprendimais. Taigi, Niujorko konvencij galima taikyti ir Lietuvos
teritorijoje priimtam arbitrao sprendimui, jeigu jis atitiks aukiau mintus ir Lietuvos Respublikos
komercinio arbitrao statymo 4 straipsnyje tvirtintus tarptautinio arbitrao kriterijus.

Usienio arbitrao sprendimo pripainimo tvarka

Usienio arbitrao pripainimas tai tokios pat teisins galios, koki turi Lietuvos teritorijoje
priimti arbitrao sprendimai, suteikimas usienyje priimtam arbitrao sprendimui.
Pripainimas yra btina arbitrao sprendimo vykdymo prielaida, kadangi tik pripainti usienio
arbitrao sprendimai gali bti priverstini vykdomi. Tik pripaintas arbitrao sprendimas gyja res
judicata ir prejudicin gali. Paymtina, jog pripainti usienio arbitrao sprendim gali bti
praoma ne tik dl to, kad j norima priverstinai vykdyti. Tai gali bti daroma ir dl kit prieasi,
pavyzdiui, siekiant ukirsti keli kiti aliai pareikti tapat iekin teisme.
Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 39 straipsnis nustato, jog arbitrainio teismo
sprendimas, priimtas bet kurioje valstybje - Niujorko 1958 m. konvencijos "Dl usienio arbitra
sprendim pripainimo ir vykdymo" dalyvje, Lietuvos Respublikoje yra pripastamas ir
vykdomas pagal io straipsnio bei 40 straipsnio ir mintos Niujorko konvencijos nuostatas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsniu usienio arbitra
sprendimus Lietuvos Respublikoje pripasta Lietuvos Apeliacinio teismo trij teisj kolegija.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo per vien mnes
nuo jos primimo dienos gali bti skundiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukiausiajam teismui
(LR CPK 812 straipsnio pirmoji dalis).
Suinteresuotas asmuo kreipiasi Lietuvos Apeliacin teism, pateikdamas praym ir prie jo
priddamas aukiau nurodytus papildomus dokumentus: arbitrao sprendimo original arba jo
nuora, taip pat autentik arbitrain susitarim arba tinkamai patvirtint jo nuora. Jeigu
arbitrainio teismo sprendimas ar arbitrainis susitarimas surayti ne oficialia valstybs kalba, tai
besikreipianioji alis turi pateikti tinkamai patvirtint t dokument vertim lietuvi kalb.
Pareikimas dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo yminiu mokesiu neapmokestinamas
(LR CPK 811 straipsnio treioji dalis).
Praymas nagrinjamas vieajame teismo posdyje. Apie teismo posdio viet ir laik praneama
asmeniui, kuris toje byloje buvo atsakovu.
Pareikim dl usienio arbitrao sprendimo pripainimo nagrinjantis teismas gali pripainti tik
dal usienio arbitrao sprendimo. Lygiai taip pat pareikjas gali prayti pripainti tik dal usienio
arbitrao sprendimo.
Teismas, nagrinjantis pareikim dl usienio arbitrao pripainimo, turi teis sustabdyti bylos
nagrinjim, jeigu is arbitrao sprendimas yra apskundiamas prastinmis atitinkamos valstybs
teism sprendim kontrols formomis arba jeigu terminas iam skundui paduoti dar nra pasibaigs.
Praymas pripainti usienio arbitrao sprendim gali bti paliktas nenagrintas, jeigu teismas
nustato, kad jis paduotas nesilaikant civilinio proceso kodekse ar kitose tarptautinse sutartyse
nustatytos tvarkos.
Kartu su pareikimu pripainti usienio arbitrao sprendim gali bti sprendiamas klausimas dl
leidimo sprendim vykdyti.
Paymtina, jog Niujorko konvencija detaliai nereglamentuoja usienio arbitra pripainimo
procedros, o tik nustato, kokie dokumentai turi bti pateikiami siekiant pripainti arbitrao
sprendim, taip pat tvirtina teis teismui, nagrinjaniam praym, panaikinti ar sustabdyti
arbitrao sprendimo vykdym, teis atidti klausimo dl io sprendimo vykdymo isprendim, jeigu
jis mano, jog tai yra tikslinga, taip pat teis pareigoti praanij sustabdyti ar panaikinti sprendimo
vykdym al, pateikti reikiam garantij, su slyga, jei to prao kita alis.
Btina nepamirti, jog lygiai taip pat, kaip ir usienio valstybi teism sprendim pripainimo
atveju, taip ir usienio arbitra sprendim pripainimo atveju teismas, sprsdamas pripainimo
klausim, neturi teiss i esms nagrinti arbitrao isprsto gino, tai yra teismas negali sprsti
fakto ir materialins teiss klausim, susijusi su gino nagrinjimu i esms.

Pagrindai, kuriais atsisakoma pripainti usienio arbitrao

sprendim
Usienio arbitrao sprendimas yra pripastamas, jei nra nustatoma jo nepripainimo pagrind.
Atsisakymo pripainti usienio arbitrao sprendim pagrindai yra idstyti tiek Komercinio
arbitrao statymo 40 straipsnyje, tiek Niujorko konvencijos 5 straipsnyje.
Komercinio arbitrao statymo 40 straipsnis nustato, jog pripainti ar vykdyti arbitrainio teismo
sprendim, nepaisant to, kurioje valstybje jis buvo priimtas, Lietuvos Respublikoje gali bti
atsisakyta Niujorko 1958 m. konvencijos 5 straipsnyje numatytais pagrindais, kai gino alis, prie
kuri sprendimas nukreiptas, pateikia rodymus, kad:
Pirma, arbitrainio susitarimo alys pagal joms taikom statym buvo tam tikru mastu neveiksnios
arba is susitarimas negalioja pagal taikomj statym, kur gino alys numat savo sutartyje, o jei
tokio nurodymo nra, - pagal tos alies, kur buvo priimtas arbitrainio teismo sprendimas,
statymus;
Antra, aliai, prie kuri padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai praneta apie arbitro paskyrim ar
apie arbitrainio teismo nagrinjim arba dl kit prieasi i alis negaljo pateikti savo
paaikinim;
Treia, arbitrainio teismo sprendimas buvo priimtas dl gino, kurio nenumato arbitrainis
susitarimas arba neapima arbitrainio susitarimo ar arbitrains ilygos sutartyje slygos, arba tame
sprendime yra nuostat tokiais klausimais, kuri neapima arbitrainis susitarimas ar arbitrain
ilyga sutartyje. Jeigu nuostatos tais klausimais, kuriuos apima arbitrainis susitarimas ar ilyga,
gali bti atskirtos nuo t, kuri neapima is susitarimas ar ilyga, tai ta arbitrao sprendimo dalis,
kurioje yra nuostatos arbitrainio susitarimo ar arbitrains ilygos apimamais klausimais, gali bti
pripastama ir vykdoma;
Ketvirta, arbitrainio teismo sudtis ar arbitrao procesas neatitiko ali susitarimo arba jei tokio
susitarimo nra, - tos valstybs, kurioje vyko arbitraas, statym;
Penkta, sprendimas alims dar nebuvo galutinis arba jo vykdym panaikino ar sustabd tos alies,
kurioje jis buvo priimtas, arba tos alies, kurios statymai taikomi, kompetentinga valdios
institucija.
To paties straipsnio antroji dalis nustato, jog arbitrainio teismo sprendim pripainti ir vykdyti
atsisakoma, jei Lietuvos Apeliacinis teismas pripasta, kad: gino objektas pagal Lietuvos
Respublikos statymus negali bti arbitrainio nagrinjimo dalykas; arba to sprendimo pripainimas
ir vykdymas prietarauja Lietuvos Respublikos statym tvirtintai vieajai tvarkai.
Atsisakymo pripainti usienio arbitrao sprendimus pagrindai, nurodyti Komercinio arbitrao
statyme visikai sutampa su pagrindais, nurodytais Niujorko konvencijoje.
Visi aukiau nurodyti pagrindai gali bti sugrupuojami dvi grups, tai yra:
Pirma, pagrindai, kuri nebuvim privalo patikrinti teismas ex officio (pavyzdiui, tokius
pagrindus, kaip gino nearbitruotinumas, arbitrao pripainimo ir vykdymo prietaravimas Lietuvos
Respublikos vieajai tvarkai);
Antra, pagrindai, kuriuos turi rodyti atsakovas, reikalaujantis, kad teismas atsisakyt pripainti
usienio arbitrao sprendim (pavyzdiui, ali, sudariusi arbitrain susitarim, neveiksnum,
arbitrainio susitarimo negaliojim, nepraneim apie arbitr paskyrim, bylos nagrinjim
arbitra, arbitrao teismo sudties neatitikimo susitarimui ar arbitrao vietos teisei ir kiti).
Svarbu paminti, jog pagal Niujorko konvencija net atsakovui rodius vien i ivardint pagrind,
leidiani atsisakyti pripainti ar leisti vykdyti arbitrao sprendim, teismas turi teis, bet
neprivalo atsisakyti pripainti arbitrao sprendim. Taigi, taikyti arbitrao sprendimo nepripainimo
pagrindus yra palikta teismui diskrecijos teise.
Atkreiptinas dmesys, jog Niujorko konvencijoje minimas arbitrao sprendimo prietaravimas
vieajai tvarkai. Konvencijoje vartojama vieosios tvarkos svoka neturt bti tapatinama su
vieosios tvarkos svoka, vartojama nacionalinje teisje.
Usienio teism praktikos analiz rodo, jog vieosios tvarkos paeidimu pripastami atvejai, kai
nustatoma, kad:
Pirma, usienio arbitrao sprendimo pripainimas ir vykdymas prietaraut Konstitucijos
tvirtintiems pagrindiniams teiss principams ir morals normoms, pripastamiems tarptautiniu
lygiu;
Antra, arbitrao sprendimas pareigoja al paeisti imperatyvias teiss normas ar nevykdyti teismo
sprendimo;
Treia, arbitrao sprendimas ar arbitrainis susitarimas igautas prievarta, apgaule ar grasinimu;
Ketvirta, paeisti siningo proceso principai;
Penkta, konstatuotas arbitr alikumas arba priklausomumas;
eta, arbitrao sprendimas grindiamas suklastotais rodymais ir panaiai.
6. PRIVATINI MATERIALINI TEISINI SANTYKI TEISINIS REGULIAVIMAS
TARPTAUTINMIS SUTARTIMIS

Tai gantinai plati tarptautins privatins teiss tema. Studentams btina susipainti ir ianalizuoti
tarptautini prekybini sutari tarptautin teisin reguliavim bei ioje srityje veikianius
komercinius paproius (Incoterms). Studentai taip pat supaindinami su tarptautiniu lygmeniu
suvienodintu teisiniu reguliavimu ir kitose privatini santyki srityse.
6.1. Prekybini privatini santyki tarptautinis teisinis reguliavimas

Pati svarbiausia ir nuodugniausia tarptautin sutartis, susijusi su tarptautinio pobdio pirkimo-

pardavimo sutartimi, neabejotinai yra 1980 m. Jungtini Taut Vienos konvencija dl tarptautini
preki pirkimo-pardavimo sutari (tekste toliau kaip Vienos konvencija). i konvencija yra ko
gero labiausiai pavyks komercins teiss unifikavimo pavyzdys, prie kurios iuo metu yra
prisijungusios 71 valstybs. Vienos konvencij taikoma, kuomet alys pasirinko j kaip taikytin
teis arba i viso nepasirinko taikytinos teiss, taiau jos yra i valstybi, kurios yra Vienos
konvencijos narmis. Vienos konvencija nustato, kad ji yra taikoma tarp ali, kuri verslo vieta yra
skirtingose valstybse, ir tik tokiam pirkimui-pardavimui, kuris vyksta tarp verslinink, t.y.
asmeniniam preki sigijimui i konvencija nra taikoma. i konvencija gali bti taikoma pirkimo-
pardavimo sutarties sudarymui, bei pirkjo ir pardavjo pareigoms, kylanioms i tokios sutarties,
nustatyti. Vienos konvencija nustato, kad sutartys turi bti aikinamos pagal ali vali, t.y. yra
nustatomas subjektyvj sutari aikinimo metod. Be to, pagal Vienos konvencij pirkimo-
pardavimo sutartis yra sudaroma ofertos ir akcepto bdu ir ji nustato pasilymo (ofertos pateikimo)
ir akceptavimo tvark. Verta paymti, kad Vienos konvencija nereikalauja raytins pirkimo-
pardavimo formos, nes sutarties egzistavim galima rodinti visais rodymais, taiau pasilyme
sudaryti sutart (ofertoje), turi bti nurodytos bent jau preks, j kiekis, kaina arba pristatymo
tvarka. Atsivelgiant tarptautini pirkimo-pardavim ypatumus, Vienos konvencija detalizuoja
tokias pardavjo prievoles kaip: preki pristatymas ir dokument perdavimas; preki atitikimas
sutarties reikalavimams ir pretenzij dl preki kokybs reikimo tvarka; teisins gynybos
priemones pardavjui paeidus savo prievoles. Be to, joje detaliai reglamentuotos ir pirkjo
prievols, tokios kaip: kainos sumokjimas; preki primimas; teisins gynybos priemons pirkjui
paeidus prievoles. Pavyzdiui, Vienos konvencija nustato, kad sutarties paeidimas yra esminis,
jeigu jis padaro kitai aliai toki al, kad ji ymia dalimi netenka to, ko ji turjo teis tiktis pagal
sutart. Be to, jei iki sutarties vykdymo datos tampa aiku, kad viena i ali padarys esmin
sutarties paeidim, kita alis gali praneti apie sutarties nutraukim arba suteikti kitai aliai
proting laiko tarp pateikti pakankam garantij. Reikia paminti, kad Vienos Konvencija padeda
isprsti ir rizikos perjimo klausim, kas ypa aktualu, jeigu alys dl to nebuvo atskirai
susitarusios, nes skirtingose valstybse daikt uvimo ar sugedimo rizika gali pereiti tiek nuo daikt
isiuntimo, tiek ir nuo daikt gavimo momento. Be to, 1980 m. Konvencijoje nustatyta, kad
nuostoliais bus laikomi lygiais padarytai alai ir negautoms pajamoms, kurias sutart paeidusi alis
sutarties sudarymo metu numan ar galjo numanyti, bei aptartas palkan mokjimo klausimas,
jeigu alis vluoja sumokti kain ar bet koki kit sum. Galiausiai Vienos konvencija detalizuoja
ir atleidimo nuo atsakomybs atvejus (force majeure), kai prievoli nevykdymas yra slygotas
klities, kurios alis negaljo kontroliuoti ir sutarties sudarymo metu i jos nebuvo galima protingai
tiktis, kad ji galt numatyti toki klit, bei sutarties nutraukimo teisines pasekmes.
Kitas nepaprastai svarbus altinis prekybini privatini santyki srityje, o ypa kalbant apie
tarptautin prekyb yra tarptautiniai komerciniai paproiai (lex mercatoria), i kuri geriausiai
inomos yra INCOTERMS taisykles.
Incotermsapibendrina tarptautinje prekyboje susiklosiusias ir daugumos tarptautinio verslo
dalyvi pripastamas tarptautinse pirkimo-pardavimo sutartyse numatomas ali teises ir pareigas,
atsirandanias dl parduodam preki pristatymo. Pirm kart Incoterms buvo ileistos 1936 m.,
nuo tada ias taisykles Tarptautiniai prekybos rmai perirjo ir atnaujino eis kartus. Pavyzdiui,
tobuljant iuolaikinei ryio technikai, alys gali susitarti bendrauti tarpusavyje elektroniniu patu,
todl pripastama, kad dokumentai gali bti forminami ne tik popierine forma. ios naujovs buvo
tvirtintos naujausiose taisyklse Incoterms 2000[1]. Incoterms 2000 sudaro trylika termin, jie
suskirstyti keturias grupes (E grup isiuntimas, F grup pagrindinis transportavimas
neapmoktas, C grup pagrindinis transportavimas apmoktas, D grup pristatymas).
Kiekvienoje i i grupi numatyti tam tikri pardavjo sipareigojimai pristatant prekes:
E grup iai grupei priklauso tik vienas terminas EXW i mons (....... vietos pavadinimas).
Pagal termin pardavjas pateikia prekes pirkjui savo patalpose ar teritorijoje (monje,
sandlyje). Pardavjas savo patalpose ar teritorijoje (t. y. monje, sandlyje ar kt.) paruoia prekes
perduoti pirkjui jo dispozicijon. Pardavjas neprisiima joki sipareigojim pakrauti prekes
pirkjo transporto priemon ir sutvarkyti preki eksporto muitins formalumus. Taiau pagal
sutarties slygas pardavjas gali sipareigoti pakrauti prekes pirkjo transport. Tokiu atveju po
santrumpos EXW raoma pakrauta. Pirkjas atskirai apmoka preki pakrovimo transporto
priemon pardavjo patalpose arba teritorijoje ilaidas ir preki gabenimo nuo j isiuntimo
(pakrovimo) vietos iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos ilaidas.
C grup iai grupei priklauso CFR, CIF, CPT ir CIP terminai. Pagal iuos terminus pagrindin
dalis pristatymo ilaid yra padengiama eksportuotojo. CFR Kaina ir frachtas (...... paskirties
uosto pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos tik jr transportui. Pardavjas apmoka
visas preki pristatymo pirkjo nurodyt paskirties uost ilaidas, skaitant pakrovimo laiv
ilaidas, ir, jeigu preks gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, ikrovimo paskirties uoste
ilaidas, kurios paprastai traukiamos fracht ir numatomos sudarant veimo sutart. Jis taip pat
sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto mokesius. Pirkjas prisiima
galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo rizik nuo to laiko, kai preks pakraunamos
laiv isiuntimo uoste. Jis taip pat apmoka preki ikrovimo paskirties uoste ilaidas, skaitant
prieplaukos mokesius, jeigu pagal veimo sutart ias ilaidas ir mokesius turi sumokti pirkjas,
o ne pardavjas pagal termin eksportuotojas apmoka visas ilaidas ir fracht iki nurodyto punkto
(uosto). Preki praradimo ar sugadinimo rizika, taip pat papildomi katai, atsirandantys po
perdavimo laivo denyje (kai preks perkeliamos per laivo bort isiuntimo uoste), tenka pirkjui.
Pagal CFR termin pardavjas privalo gauti leidim iveti prekes. is terminas taikomas tik
vandens transportui. CIF Kaina, draudimas ir frachtas (....... paskirties uosto pavadinimas) ios
pristatymo slygos taikomos jr transportui. iuo atveju pardavjo sipareigojimai yra tokie patys
kaip ir pagal CFR pristatymo slygas, taiau jis, pagal ios instrukcijos 4.3 punkte nurodytas
slygas, papildomai privalo maiausia pinig suma apdrausti prekes nuo galimo j sugadinimo ar
praradimo gabenimo metu rizikos. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo pirkjo nurodyt
paskirties uost ilaidas, draudimo ilaidas, fracht, skaitant pakrovimo laiv ilaidas, ir, jeigu
preks gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, ikrovimo paskirties uoste ilaidas, kurios
paprastai traukiamos fracht ir numatomos sudarant veimo sutart (kontrakt). Jis taip pat
sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto mokesius. CPT Perveimas
(transportavimas) apmoktas iki ( .... paskirties vietos pavadinimas) ios pristatymo slygos
taikomos visoms transporto rims. Pardavjas apmoka preki pristatymo pirkjo nurodyt
paskirties viet, pakrovimo krovini terminale alyje siuntjoje (eksportuotojoje) ilaidas ir, jeigu
preks gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, ikrovimo paskirties uoste ilaidas, kurios
paprastai traukiamos fracht ir numatomos sudarant veimo sutart (kontrakt). Jis taip pat
sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto mokesius. Pirkjas prisiima
galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo rizik ir apmoka preki ikrovimo paskirties
uoste ilaidas, skaitant prieplaukos mokesius, jeigu pagal veimo sutart ias ilaidas ir mokesius
turi sumokti pirkjas, o ne pardavjas. CIP Perveimas (transportavimas) ir draudimas
apmoktas iki ( .... paskirties vietos pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos visoms
transporto rims. iuo atveju pardavjo sipareigojimai yra tokie patys kaip ir pagal CPT
pristatymo slygas, taiau jis papildomai privalo maiausia pinig suma apdrausti prekes nuo
galimo j sugadinimo ar praradimo gabenimo metu rizikos. Pardavjas apmoka visas preki
gabenimo pirkjo nurodyt paskirties viet, pakrovimo ir draudimo ilaidas. Jis taip pat sutvarko
preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto mokesius.
F grup iai grupei priklauso terminai FCA, FAS, FOB. Pagal iuos terminus pagrindinio
transportavimo ilaidas apmoka pirkjas, t.y. perveimas (transportavimas) neapmoktas. FCA
Franko vejas (..... vietos pavadinimas) pagal termin pristatymo slygos taikomos visoms
transporto rims. Pardavjas, sutvarks preki eksporto muitins formalumus ir sumokjs
(prisims atsakomyb sumokti) eksporto mokesius, savo sskaita ir rizika pristato prekes
pirkjo nurodyt viet (vejo arba kit krovini terminal, geleinkelio stot, jr arba oro uosto
sandlius ar kt.) ir perduoda vejui. Visas ilaidas, susijusias su preki pristatymu iki pirkjo
nurodytos vietos, apmoka pardavjas. Pirkjas apmoka tarptautinio preki perveimo nuo preki
perdavimo vejui vietos iki veimo nurodytos vietos valstybs teritorij ilaidas, taip pat preki
pakrovimo vejo transporto priemon j perdavimo vejui vietoje (vejo arba kitame krovini
terminale, geleinkelio stotyje, jr arba oro uosto sandlyje ar kt.) ilaidas. FAS Franko prie
laivo (...... isiuntimo uosto pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos jr ir vidaus vanden
transportui. Pardavjas savo sskaita ir rizika pristato prekes iki pirkjo nurodyto laivo pakrovimo
vietos isiuntimo uosto krantinje arba atgabena ir pakrauna jas lichter (savaeig bar), i kurio
preks perkraunamos pirkjo nurodyt laiv. Jis taip pat sutvarko preki eksporto muitins
formalumus ir sumoka eksporto mokesius. Pirkjas apmoka tarptautinio preki perveimo nuo
nurodytojo isiuntimo uosto iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos, taip pat preki
perkrovimo vejo terminale bei j pakrovimo laiv isiuntimo uoste ilaidas. FOB Franko laivo
denis (...... isiuntimo uosto pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos tik jr ir vidaus
vanden transportui. Pardavjas pristato prekes pirkjo nurodyt laiv ir apmoka visas ilaidas,
atsiradusias iki io momento. Visi pardavjo sipareigojimai laikomi vykdytais pakrovus prekes
laiv pirkjo nurodytame isiuntimo uoste. Pardavjas taip pat sutvarko preki eksporto muitins
formalumus ir sumoka eksporto mokesius. Pirkjas apmoka tarptautinio preki perveimo nuo
isiuntimo uosto iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos ilaidas.
D grup iai grupei priklauso terminai DAF, DES, DEQ, DDU, DDP. Pagal iuos terminus
eksportuotojas prekes pristato iki nurodyto punkto. DAF Perduota pasienyje (...... vietos
pavadinimas) ios pristatymo slygos daniausiai taikomos gabenant prekes geleinkeli ir keli
transportu. Pardavjas, sutvarks preki eksporto muitins formalumus, sumokjs (prisims
atsakomyb sumokti) eksporto mokesius ir savo sskaita sudars veimo sutart (kontrakt),
perduoda prekes pirkjo dispozicijon pasienyje (preki perdavimo viet ir laik nurodo pastarasis
asmuo), prie pateikiant jas kaimynins alies muitins staigai, veikianiai atitinkamame sienos
perjimo punkte. Vieta pasienyje gali bti prie bet kurios alies, skaitant al gavj (importuotoj)
ir al siuntj (eksportuotoj), sienos. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki pirkjo
nurodytos j perdavimo pasienyje vietos ilaidas bei sutvarko j eksporto ir atitinkamais atvejais
tranzito per usienio valstybi teritorij formalumus. Jis taip pat prisiima galim nuostoli dl
preki sugadinimo ar praradimo iki j perdavimo pirkjui jo dispozicijon, laikantis iame punkte
nurodyt slyg, rizik. Pagal pirkjo ir pardavjo susitarim preks i j perdavimo vietos
pasienyje pirkjo sskaita ir rizika tuo paiu transportu gali bti toliau gabenamos iki j paskirties
vietos. DES Perduota laive (...... paskirties uosto pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos
jr ir vidaus vanden transportui. Pardavjas perduoda prekes pirkjui jo dispozicijon laivo denyje
pirkjo nurodytame j paskirties uoste. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki pirkjo
nurodyto paskirties uosto, kuriame preks laivo denyje perduodamos pirkjui, ilaidas, taip pat
sutvarko j eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per usienio valstybi teritorij formalumus,
sumoka eksporto mokesius. Jis taip pat prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar
praradimo iki j perdavimo pirkjui jo dispozicijon laivo denyje pastarojo nurodytame paskirties
uoste rizik. Pirkjas apmoka preki ikrovimo i laivo j paskirties uoste ilaidas ir kitas ilaidas,
susijusias su preki gabenimu nuo to momento, kai jis jas perm savo dispozicijon DEQ
Perduota krantinje (...... paskirties uosto pavadinimas) is terminas taikomas tik vandens
transportui. ios pristatymo slygos taikomos jr ir vidaus vanden transportui. Pardavjas
perduoda prekes pirkjui jo dispozicijon jo nurodyto paskirties uosto krantinje. Pardavjas apmoka
visas preki gabenimo iki pirkjo nurodyto paskirties uosto krantins ilaidas, preki ikrovimo i
laivo j paskirties uoste ilaidas, taip pat sutvarko preki eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito
per usienio valstybi teritorij formalumus, sumoka eksporto mokesius. Jis taip pat prisiima
galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo iki j perdavimo pirkjui jo dispozicijon
pastarojo nurodyto paskirties uosto krantinje rizik. DDU Perduota, muitas nesumoktas (.......
paskirties vietos pavadinimas) ios pristatymo slygos taikomos visoms transporto rims.
Pardavjas perduoda prekes pirkjui jo dispozicijon jo nurodytoje vietoje. Pardavjas apmoka visas
preki gabenimo iki nurodytosios paskirties vietos ilaidas, preki perkrovimo alies gavjos
(importuotojos) krovini terminaluose (geleinkelio stotyse, jr ar oro uost sandliuose) ilaidas,
taip pat sutvarko j eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per usienio valstybi teritorij
formalumus, sumoka eksporto mokesius. Pardavjas taip pat prisiima galim nuostoli dl preki
sugadinimo ar praradimo iki j perdavimo pirkjo dispozicijon pastarojo nurodytoje paskirties
vietoje rizik. DDP Perduota, muitas sumoktas (....... paskirties vietos pavadinimas) ios
pristatymo slygos taikomos visoms transporto rims. Pardavjas perduoda prekes pirkjui jo
nurodytoje alies gavjos (importuotojos) vietoje. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki
pirkjo nurodytos paskirties vietos ilaidas, preki perkrovimo alies gavjos (importuotojos)
krovini terminaluose (geleinkelio stotyse, jr ar oro uost sandliuose) ilaidas, sumoka visus u
prekes nustatytus eksporto ir importo muitus ir kitus mokesius bei rinkliavas, jeigu preki tiekimo
sutartis (kontraktas) nenustato ko kita, sutvarko preki eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per
usienio valstybi teritorij formalumus. DDP pristatymo slygos gali bti taikomos tik tada, kai
pagal preki tiekimo sutarties (kontrakto) slygas importo muitus ir kitus mokesius bei rinkliavas
sipareigoja sumokti pardavjas, o pirkjas (importuotojas) pateikia muitinei t muit ir kit
mokesi bei rinkliav sumokjim patvirtinanius dokumentus
Taigi, jei EXW reikia minimal eksportuotojo sipareigojim, tai terminas DDP maksimal, todl
tarptautiniame preki pirkime-pardavime alys su INCOTERMS pagalba, nurodydamos tik 3 raides,
gali i karto susitarti kas ir kaip turi sumokti u prekes, kokiu bdu preks pristatomos i pardavjo
pirkjui, kas bus atsakingas u muitins procedr atlikim, kur ir kada atsakomyb u preki
atsitiktin prauvim tenka ne pardavjui, o pirkjui ir pan.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokiems subjektams yra taikoma 1980 m. Vienos konvencija dl tarptautinio preki
pirkimo-pardavimo?
2. INCOTERMS reikm.
3. Kuris INCOTERMS terminas yra palankiausias pirkjui ir kodl?
6.2. Tarptautini atsiskaitym teisinis reguliavimas
Kalbant apie tarptautini atsiskaitym teisinio reguliavimo bendrus bruous verta paminti, kad
iniciatyva harmonizuoti skirting tarptautini atsiskaitym teisin reguliavim daugiau kyla i
tarptautins prekybos poreiki (inkaso ir dokumentinis akredityvas), o konvencijomis yra
suvienodinti tarptautiniai atsiskaitymai, kurie atliekami ne tik tarptautins prekybos srityje, bet gali
bti naudojami ir verslo subjekt, ir privaioje veikloje (ekis, vekselis, tarptautinis kredito
pervedimas).
ekis tai statymo ar kitokia nustatyta tvarka iraytas mokjimo dokumentas, kuriuo j iras
asmuo sako bankui be slyg imokti ekyje rayt pinig sum ekyje nurodytam arba j
pateikusiam asmeniui. Pagrindinis tarptautinis dokumentas reguliuojantis su ekiais susijusius
klausimus yra 1931 m. enevos Konvencija dl vieningo eki statymo (toliau tekste kaip 1931
m. Konvencija), kuri nustato, kad ekyje turi bti: odis "ekis" dokumento tekste ta kalba, kuria
ekis iraytas, bei turi bti nurodyti tokie rekvizitai: beslyginis sakymas sumokti nustatyt
sum; turinio sumokti asmens (moktojo) pavadinimas; mokjimo vieta; ekio iraymo vieta ir
data; ek iraanio asmens (ekio davjo) paraas. Pagal 1931 m. Konvencij ekyje turi bti
nurodoma, kad j galima teikti tiktai bankui, laikaniam ekio davjo las, kurias bendru
susitarimu ekio davjas turi teis tvarkyti ekiu. Beje, ekis gali bti iraytas davjo sakymu,
treiajam asmeniui arba paiam davjui, o ekis, iraytas konkreiam asmeniui gali bti
perduodamas indosamentu, kuris turi bti beslyginis. Perduoti ek galima taip pat davjo arba
kurio nors kito sipareigojusio pagal ek asmens naudai. ie asmenys ek gali perduoti toliau, t.y.
paleisti civilin apyvart. ekio apmokjimo utikrinim gali laiduoti gali treiasis asmuo,
iskyrus moktoj, arba pagal ek sipareigojs asmuo. ekis turi bti apmokamas j pateikus ir
jokia kita slyga negalioja. 1931 m. Konvencija nustato, kad ekis, kuris yra iduotas ir turi bti
moktinas toje paioje valstybje, turi bti pateiktas apmokti per 8 dienas ir tik pasibaigus jo
pateikimo apmokti terminui ekio davjas turi teis ataukti ek. ekio davjas arba jo turtojas
gali j paymti skiriamaisiais poymiais, nuo kuri priklauso ekio apmokjimo tvarka (skiriamieji
ekiai). Be to, ekio davjas, taip pat jo turtojas gali udrausti ekio sum imokti grynais
pinigais, raydamas pirmojoje ekio pusje striai od "atsiskaitomasis" arba kit atitinkam od.
Tada suma raoma ekio pateikjo sskait (atsiskaitomasis ekis). ekio turtojas turi teis
pareikti reikalavimus indosantams, davjui ir kitiems sipareigojusiems pagal ek asmenims per
eis mnesius nuo ekio pateikimo apmokti termino. Be to, pamintina 1931 m. enevos
Konvencija dl statym kolizij naudojant ekius sprendimo, kuri nustato, su ekiu susijusi
teisini santyki kolizines normas, t.y. kurios i susitariani ali statymais yra vadovaujamasi
naudojant ekius tarptautinje erdvje konkreiais atvejais.
Vekselis vertybinis popierius, kuris iraomas statym ar kit akt nustatyta tvarka ir kuriuo j
iras asmuo be slyg sipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti tam tikr pinig sum
vekselyje nurodytam asmeniui pats arba sako tai padaryti kitam. Vekselis gali bti sakomasis arba
paprastasis. Paprastasis vekselis vekselis, kurio davjas be slyg sipareigoja vekselio turtojui
sumokti vekselyje rayt sum. sakomasis vekselis vekselis, kurio davjas sako kitam
asmeniui, kad is vekselyje rayt sum sumokt jame nurodytam asmeniui. Tarptautinius
vekselio klausimus sprendia 1930 m. enevos Konvencija dl vieningo sakomj ir paprastj
vekseli statymo (toliau tekste kaip 1930 m. Konvencija), kuri nustato, kad paprastojo vekselio
rekvizituose turi bti nurodyta odiai "paprastasis vekselis" tekste ta kalba, kuria vekselis iraytas.
Be to, privalomai turi bti nurodyti tokie rekvizitai: beslyginis sipareigojimas sumokti nurodyt
sum; mokjimo terminas; mokjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavard asmens, kuriam arba
kurio sakymu turi bti sumokta; vekselio iraymo vieta ir data; iraanio paprastj veksel
asmens (vekselio davjo) paraas. sakomajame vekselyje turi bti tie patys rekvizitai, tik vietoj
odi "paprastasis vekselis" turi bti odiai sakomasis vekselis" bei papildomai nurodytas
turiniojo sumokti asmens (moktojo) pavadinimas ar vardas, pavard. Kiekvienas vekselis gali
bti perduodamas indosamentu, kuris turi bti beslyginis. Perduoti veksel galima vekselio davjo,
moktojo ar kito pagal veksel sipareigojusio asmens naudai. ie asmenys gali tok veksel perduoti
toliau. Vekselis gali bti iraytas apmokti: j pateikus; per tam tikr laik po pateikimo; per tam
tikr laik nuo iraymo dienos; nustatyt dien. Akceptavs veksel moktojas sipareigoja
apmokti veksel pasibaigus jo mokjimo terminui. Visos vekselio sumos arba jos dalies
apmokjimas gali bti utikrinamas laidavimu. Vekselio neakceptavimas arba neapmokjimas turi
bti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dl atsisakymo akceptuoti arba apmokti). Visi vekselio
davjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai vekselio turtojui atsako solidariai, o visi
reikalavimai pagal veksel akceptantui gali bti pareikti per trejus metus nuo mokjimo termino
dienos. Vekselio davjas, indosantas arba laiduotojas gali nurodyti asmen (tarpinink), kuris
prireikus veksel akceptuot arba apmokt. Vekselis gali bti iraytas keliais egzemplioriais ir visi
egzemplioriai turi vienod juridin gali.. Tuo tarpu 1930 m. birelio 7 d. enevos Konvencija dl
statym kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo, nustato, kurios i
susitariani ali statymais vadovaujamasi naudojant vekselius tarptautinje erdvje atskirais
atvejais.
Tarptautinis kredito pervedimas sandoris, vykdomas siuntjo iniciatyva per tam tikroje valstybje
esani staig arba jos skyri, kad gavjas galt gauti tam tikr pinig sum kitoje valstybje
esanioje staigoje arba jos skyriuje. 1997 m. sausio 27 d. buvo priimta Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva Nr. 97/5/EB dl tarptautini kredito pervedim, kurios tikslas yra pagerinti
tarptautini kreditini pervedim paslaugas bei utikrinti, kad atskiriems asmenims ir maoms bei
vidutinms monms bt manoma pigiai, patikimai ir per sutart laik atlikti kreditinius
pervedimus nevirijani 50.000 ekiu sum.
Dokumentinis akredityvas (angl. Documentary Credit (D/C) arba Letter of Credit (L/C)) tai
atsiskaitymo bdas, kai pirkjo (importuotojo) praymu bankas ileidia dokument, kuriuo
sipareigoja sumokti u isistas prekes ar atliktas paslaugas pardavjui (eksportuotojui),
pastarajam pateikus bankui akredityvo slygas ir terminus atitinkanius dokumentus. Akredityvai
savo esme yra savarankiki ir nepriklauso nuo pirkimo-pardavimo ar kitokios sutarties, kurios
pagrindu jie yra ileisti. Bankai nra saistomi joki pirkjo ir pardavjo tarpusavio sipareigojim,
net jei akredityve yra nuoroda tam tikr sutart. Atsiskaitymus dokumentiniais akredityvais
reglamentuoja nacionalins alies teis ir Tarptautini prekybos rm Unifikuotos dokumentini
akredityv taisykls Nr. 600 (angl. Uniform Customs and Practice for Documentary Credits,
Revision 1993, ICC Publication No. 600), kurios sigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d. ir pakeiia 1993
m. Unifikuotas dokumentini akredityv taisykles Nr. 500. Pirm kart unifikuotos taisykls buvo
paskelbtos 1929 m. ir nuo to laiko greitai gavo visuotin pripainim, buvo keistos ir pildytos 1933,
1974, 1983, 1993. Unifikuotos dokumentini akredityv taisykls nra nei tarptautin sutartis, nei
nacionalinis statymas, o tik pavyzdinis taisykli rinkinys, kuris, kaip taisykl, gali bti taikomas
akredityvams ali susitarimu. Dabartins redakcijos unifikuotos dokumentini akredityv taisykls
ir paproiai taikomi visiems dokumentiniams akredityvams, jeigu jos yra trauktos (inkorporuotos)
akredityvo tekst, ir, nesant, tiesiogiai ireikto prieingo susitarimo, yra privalomos visoms
suinteresuotoms alims. Paprastai ios taisykls taikomos, kai akredityv atidarantis bankas nurodo
(rao akredityv tok punkt), kad bus taikomos btent ios taisykls. Jos taip pat taikomos, kai
operuodami dokumentiniais akredityvais, bankai naudojasi komunikacins sistemos SWIFT
paslaugomis bank santykiams su SWIFT.
Kitas instrumentas naudojamas dokumentiniams akredityvams yra 1995 m. Jungtini Taut
Generalin Asambljos Konvencija dl nepriklausom garantij ir dokumentini akredityv
(Convention on Independent Guarantees and Stand-by Letters of Credit), kuri sigaliojo nuo 2000
m. ir yra skirta palengvinti nepriklausom garantij ir dokumentini akredityv naudojim tose
alyse, kur tradicikai naudojamas tik vienas i i instrument, bei tvirtina i instrument
pripainimo pagrindinius principus ir charakteristikas (Lietuva neprisijungusi). i konvencija
nustato, kad dokumentin akredityv atidarantis bankas turi elgtis siningai ir pakankamai
rpestingai tiek dokumentinio akredityvo, tiek ir nepriklausom garantij atveju, kadangi btent
tuomet, kai dokumentai pasiekia bank ir bankas nusprendia, kad jie atitinka akredityvo slygas,
bankas isiunia pinigus pardavjo sskait. Be to, Konvencija nustato, kad alims nesusitarus dl
taikytinos teiss, bus taikoma dokumentin akredityv atidariusio banko verslo vietos teis.
Dokument inkaso tai pardavjo (eksportuotojo) instrukcija bankui gauti apmokjim arba
sipareigojim sumokti i pirkjo (importuotojo), perduodant pirkjui preki dokumentus tik
tuomet, kai pirkjas u juos sumokjo (angl. Documents against payment (D/P)) arba sipareigojo
u juos sumokti (angl. Documents against acceptance (D/A)). Atsiskaitymus dokumentiniais
inkaso reglamentuoja nacionalin valstybi teis ir Unifikuotos dokument inkaso taisykls Nr. 522
(Uniform Rules for Collections, Revision 1995, ICC Publication No. 522), kurios panaiai kaip ir
Unifikuotos dokumentini akredityv taisykls tra pavyzdinis taisykli rinkinys, taikomas ali
susitarimu. Taisykli rinkinys buvo parengtas Tarptautini prekybos rm, kad padt sprsti
problemas, su kuriomis kasdien susiduria bankai, pirkjai bei pardavjai naudodami inkaso savo
veikloje nuo 1979 m. Dabartins, 1995 m. redakcijos Unifikuotos dokument inkaso taisykls
pabria btinum, kad bankas pridt atskir dokument inkaso instrukcij prie kiekvieno
inkaso dokumento, kuriam taikytinos mintos taisykls, nes tai pagreitina ir palengvina vis
proces.

Kontroliniai klausimai:
1. ekio ir vekselio skirtumai ir panaumai.
2. Kaip veikia dokumentinis akredityvas?
3. Kaip veikia dokument inkaso?
6.3. Krovini ir keleivi perveim tarptautinis teisinis reguliavimas

Tarptautiniai krovini ir keleivi perveimai yra vykdomi geleinkeli, automobili, oro ir jr

transportu. Tarptautinis perveimas gali bti apibriamas kaip keleivi ar krovini perveimas i
vienos valstybs kit. Tarptautinio perveimo samprata yra detalizuojama kalbant apie skirting
ri geleinkelio, keli, oro ar jr tarptautinius perveimus. Taiau esminis ios sferos teisinio
reguliavimo ypatumas yra tai, kad teisinis reguliavimas didija dalimi yra vykdomas tarptautini
sutari (transporto konvencij) pagalba. iose konvencijose unifikuojamos teiss normos,
nustatanios tarptautini krovini ir keleivi perveim slygas. Paprastai tokios konvencijos
reglamentuoja reikalavimus, keliamus perveimo dokumentams, nustato krovinio primimo
perveimui ir jo idavimo tvark, vejo atsakomybs slygas, pretenzij ir iekini vejui
pateikimo procedr. Tarptautini perveim teisinio reguliavimo dalykas teisiniai santykiai,
kylantys perveant keleivius ar krovinius i vienos valstybs kit.
Galima iskirti tokias tarptautini perveim ris pagal tai, kokiu bdu yra vykdomas perveimas:
1) keli transportu; 2) oro transportu; 3) jr transportu; 4) geleinkeliu; 5) mirs
(multimodaliniai, tiesioginiai kombinuoti). Perveimai taip pat pagal perveimo objekt gali bti
skirstomi krovini perveimus bei keleivi ir bagao perveimus.
Tarptautiniai perveimai keli transportu
Pagrindin konvencija, kurios normos reguliuoja tarptautinius krovini perveimus keliais, yra 1956
m. enevos konvencija dl tarptautinio krovini veimo keliais sutarties (CMR konvencija).
Lietuva yra ios konvencijos dalyv. Konvencija taikoma visiems krovini perveimams,
vykdomiems keli transporto priemone u umokest, jei krovinio pakrovimo ir pristatymo vietos
yra skirtingose valstybse, ir bent viena i i valstybi yra konvencijos dalyv. Konvencija
nustato, kad krovinio siuntjas irao CMR vatarat, kuris atlieka ias funkcijas patvirtina
veimo sutarties sudarymo fakt ir slygas, patvirtina fakt, kad krovinys perjo vejo dispozicijon
tokios bkls, kokia yra nurodyta vataratyje. Esminis konvencijos skyrius yra susijs su vejo
atsakomybs u krovin reglamentavimu. Konvencija nustato, kad vejas yra atsakingas u
krovinio praradim, sugadinim ar pavluot pristatym nuo krovinio primimo veti iki jos
pristatymo gavjui momento. Konvencija taip pat numato, kokiomis slygomis vejas gali bti
atleistas nuo atsakomybs. Vejo kalt dl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavluoto
pristatymo yra preziumuojama, taigi vejas, nordamas ivengti atsakomybs, privalo rodyti
aplinkybes, atleidianias j nuo atsakomybs. Vejo atsakomyb yra ribojama 8,33 SST (speciali
atsiskaitymo vienet) u 1 krovinio kg, bei umokesiu u perveim dydiu krovinio pavluoto
pristatymo atveju. Taiau tuo atveju, jei siuntjas deklaravo papildom krovinio vert arba vejas
al padar tyia, vejas negali remtis atsakomybs ribojimu. Prarasto krovinio vert nustatoma
pagal krovinio biros arba rinkos vert jo isiuntimo vietoje ir metu. Konvencija taip pat nustato
sutrumpint iekinio senaties termin (1 metus), bei jo skaiiavimo ir sustabdymo taisykles.
Paymtina tai, kad konvencija nustato ir jurisdikcij kolizijos sprendimo taisykles. Vis pirma,
pripastama ali teis susitarti nagrinti gin kurios nors valstybs konvencijos dalyvs teisme.
Iekovas, taip pat gali pateikti iekin valstybje, kurioje atsakovas turi nuolatin gyvenamj viet,
firmos bstin ar filial arba agentr, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta veimo sutartis, arba
kurioje buvo krovinio primimo veti vieta arba numatyta pristatymo vieta.
Taip pat tarptautini perveim keli transportu srityje yra taikomos ios tarptautins konvencijos
1975 m. Muitins konvencija dl tarptautinio krovini transporto su TIR knygelmis (TIR
konvencija), 1957 met Europos Sutartis dl pavojing krovini tarptautinio veimo keliais (ADR).

Tarptautiniai perveimai oro transportu

Tarptautinius krovini ir keleivi perveimus viso pasaulio mastu reguliuoja ios tarptautins
konvencijos: 1929 m. Varuvos Konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais
veimais oru, unifikavimo, jos 1955 m. Hagos protokolas, 1961 m. Gvadalacharos Konvencija,
papildanti 1929 m Varuvos konvencij dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais
oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiuoju veju, unifikavimo, jos 1975 m. Monrealio
protokolai (Nr. 1 4) bei 1999 m. Monrealio konvencija dl tam tikr tarptautinio veimo oru
taisykli suvienodinimo.
Toliau aptarsime naujausi 1999 m. Monrealio konvencij, kurios dalyve yra ir Lietuva. Monrealio
konvencija taikoma visiems tarptautiniams keleivi, bagao arba krovini veimams, kuriuos vykdo
orlaivis. Konvencija pateikia tarptautinio veimo svok - tarptautinis veimas tai bet koks
veimas, kurio metu pagal ali susitarim, ivykimo ir atvykimo vieta nesvarbu, ar sustojama
veant ar perkraunama, yra abiej Valstybi, ios Konvencijos ali, teritorijose arba vienos
Valstybs, ios Konvencijos alies, teritorijoje, jeigu sutarto sustojimo vieta yra kitoje valstybje,
net jeigu i nra Valstyb, ios Konvencijos alis. Konvencija nustato, kad keleiviams iduodamas
individualus arba bendras veimo dokumentas, taip pat bagao identifikacin kortel. Perveant
krovin suraomas oro vataratis arba krovinio kvitas, kuriame turi bti nurodomos 1) ivykimo ir
paskirties vietos; 2) sustojimo vieta, jeigu ivykimo ir paskirties vietos yra vienos valstybs,
konvencijos dalyvs, teritorijoje, o viena ar daugiau sutarto sustojimo viet yra kitos Valstybs, ios
Konvencijos alies, teritorijoje, 3) siuntos svoris. Oro transporto vataratis arba krovinio kvitas yra
prima facie sutarties sudarymo, krovinio primimo ir juose minim veimo slyg rodymas.
Konvencija numato, kad vejas atsako u keleivio gyvybs atmim ar sveikatos sualojim, jei
nelaimingas atsitikimas, kuris buvo gyvybs atmimo ar sualojimo prieastimis, vyko orlaivyje
arba laipinimo ar ilaipinimo veiksm metu. Konvencijoje nustatyta, kad vejas beslygikai
atsako u al keleivio sveikatai ir gyvybei iki 100000 SST, nebent rodyt, kad i ala atsirado dl
paties nukentjusiojo asmens kalts. Vir 100000 SST sumos vejas neatsakys tik tuo atveju, jei
rodys, kad ala atsirado ne dl vejo, jo darbuotoj ar atstov neatsargumo arba kito neteisto
veikimo arba neveikimo arba kad ala atsirado vien tiktai dl treiosios alies neatsargumo arba kit
neteist veikimo arba neveikimo.
Vejas taip pat atsako u al, padaryt registruotam bagaui, taiau u al neregistruotam
bagaui vejas atsako tik tuo atveju, jeigu ala atsirado dl jo ar jo darbuotoj arba atstov kalts.
Vejas taip pat atsako u al dl krovinio sunaikinimo, praradimo ar sugadinimo, jeigu
atsitikimas, kuris buvo sugadinimo prieastis, vyko veimo oru metu. Taiau vejas bus atleistas
nuo atsakomybs u krovinio praradim ar sugadinim, jei pastarasis vyko dl vienos ar keleto
prieasi: 1) krovinio anksiau turt defekt ar kokybs trkum; 2) pakavimo su trkumais, kur
atliko kitas, nei vejas, jo darbuotojai ar atstovai asmuo; 3) karo ar ginkluoto konflikto veiksm; 4)
valdios institucij veiksm, susijusi su krovinio atvykimu, ivykimu arba tranzitu. Vejas atsako
u al, atsiradusi dl vlavimo veant oru keleivius, baga arba krovinius. Taiau vejas
neatsako u al, atsiradusi dl vlavimo, jeigu jis rodo, kad jis ir jo darbuotojai ir atstovai msi
vis prieinam proting priemoni alai ivengti, arba tai, kad jam ar jiems buvo nemanoma imtis
i priemoni. Konvencija taip pat nustato ir kitas pinigines sumas, kuriomis yra ribojama vejo
atsakomyb.
Konvencija numato ir jurisdikcij sprendimo kolizines taisykles. Iekinys dl alos atlyginimo
iekovo nuoira turi bti pareikiamas vienos i valstybi, konvencijos dalyvi, teritorijoje arba
vejo gyvenamosios vietos ar jo pagrindins verslo vietos arba verslo vietos, kurioje buvo sudaryta
sutartis, arba paskirties vietos teismui. alos atlyginimo dl keleivio gyvybs atmimo ar
sualojimo atveju iekinys gali bti pareikiamas taip pat ir valstybs, konvencijos dalyvs,
teritorijoje, kurioje avarijos metu buvo pagrindin ir nuolatin keleivio gyvenamoji vieta bei kuri
arba i kurios vejas teikia keleivi veimo oru paslaugas.
Perveimuose oro transportu taip pat taikomi ir ES teiss aktai reglamentai. Ypatingai svarbs yra
reglamentas (EB) Nr. 785/2004 dl draudimo reikalavim oro vejams ir orlaivi naudotojams,
reglamentas (EB) Nr. 2027/97 Dl oro vejo atsakomybs nelaiming atsitikim atveju bei j i
dalies pakeiiantis reglamentas (EB) Nr. 889/2002.

Tarptautiniai perveimai jr transportu

Lietuvos Prekybins laivybos statymas tiesiogiai nurodo, kad kroviniai jra veami vadovaujantis
1924 m. tarptautine konvencija dl teiss norm, susijusi su konosamentais, suvienodinimo (Hagos
taisykls), i dalies pakeista 1968 m. Briuselio protokolu, i dalies pakeiianiu Tarptautin
konvencij dl kai kuri teiss norm, susijusi su konosamentais, suvienodinimo (Visbiu taisykls)
ir i dalies pakeista Protokolu (protokolas dl SST), i dalies pakeiianiu 1924 m. rugpjio 25 d.
tarptautin konvencij dl kai kuri teiss norm, susijusi su konosamentais, suvienodinimo
(Hagos taisykls), i dalies pakeist 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisykls). Taigi
Lietuvos Respublika taiko taip vadinamas Hagos Visbiu taisykles. ios taisykles taikomos
krovini veimui jra, kai suraomas konosamentas. Konosamentas atlieka ias funkcijas: patvirtina
sutarties sudarym, jos slygas, krovinio perdavim vejui, o taip pat atlieka vertybinio popieriaus,
suteikianio nuosavybs teis krovin, funkcij. Tuo jrinis konosamentas i esms skiriasi nuo
kit veimo metu suraom dokument. Atkreiptinas dmesys tai, kad Hagos Visbiu taisykls
taikomos tik tuo atveju, jei veama suraius konosament, taigi jos nra taikomos arterio sutartims.
arterio sutartims taikoma kolizini norm pagalba nustatyta valstybs nacionalin teis, taip pat,
jei yra atitinkamos slygos, gali bti taikoma 1978 m. JTO konvencija dl krovini veimo jra,
kurioje Lietuva nedalyvauja.
Tarptautinius keleivi perveimus jra pasauliniu mastu reguliuoja 1974m. Atn konvencija dl
keleivi ir bagao perveimo jra. Lietuva prie ios Konvencijos neprisijung. Konvencija taip
apibria tarptautin perveim tai perveimas, kai pagal veimo sutart ivykimo ir paskirties
uostai yra skirtingose valstybse arba vienoje valstybje, taiau veimo metu laivas sustoja kitoje
valstybje. Konvencija taikoma tarptautiniam perveimui, jeigu 1) laivas plaukia su valstybs
konvencijos dalybs vliava arba yra joje registruotas, 2)veimo sutartis sudaryta valstybje
konvencijos dalyvje, 3) pagal veimo sutart ivykimo ar paskirties vieta yra valstybje
konvencijos dalyvje. Atn konvencija nustato vejo atsakomyb u al keleivio gyvybei ir
sveikatai, jeigu vykis, dl kurio buvo patirta ala, vyko perveimo metu bei vl vejo kalts ar
didelio neatsargumo. Taiau konvencija nustato ir vejo atsakomybs u i al rib, kuri yra
46666 STT vienam perveimui.

Tarptautiniai perveimai geleinkelio transportu

Tarptautiniai perveimai geleinkeliu buvo pirmoji tarptautini perveim ris, kurios normos
buvo unifikuotos tarptautins konvencijos pagalba. Tai buvo padaryta 1890 m. Berno
konvencijomis dl krovini ir keleivi perveimo, kurios vliau buvo n kart keistos. iuo metu
galioja 1980 m. Berno konvencija dl tarptautinio veimo geleinkeliu ir jos 1990 bei 1999 m.
protokolai. Lietuva tapo ios Konvencijos nare nuo 1995 m. Pagrindinis konvencijos tekstas kalba
apie tarptautins organizacijos, kurios narmis bus susitarianios valstybs, sukrim (OTIF), ios
organizacijos struktr, funkcijas, arbitrao procedras. Paymtina, kad arbitrao bdu savo ginus
gali sprsti ne tik valstybs nars, bet ir geleinkelio mons ir j paslaugomis besinaudojantys
asmenys (esant ali susitarimui). Pagrindins ir svarbiausios konvencijos dalys tai jos priedai A ir
B. Priedas A: Uniform Rules concerning the Contract for International Carriage of Passengers and
Luggage by Rail (CIV) Vieningos tarptautinio keleivi ir bagao veimo geleinkeliu sutarties
taisykls (CIV). Priedas B: Appendix B. Uniform Rules concerning the Contract for International
Carriage of Goods by Rail (CIM) Vieningos tarptautinio krovini veimo geleinkeliu sutarties
taisykls (CIM).
CIV ir CIV taisykls taikomos visiems keleivi ir bagao perveimams (tame tarpe ir
automobiliams) su tarptautiniais transportavimo dokumentais, kai ie perveimai atliekami
maiausiai per dviej valstybi teritorij ir iimtinai linijomis, nurodytomis Konvencijoje, taip pat,
tam tikrais atvejais, tranzitiniams perveimams iomis linijomis. Yra nustatyta, kada taisykli
nuostatos netaikomos tai atvejais, kai perveimas prasideda ir pasibaigia toje paioje valstybje,
nors atliekamas ir tranzitu kertant kitos valstybs teritorij bei a) tranzitini linij operatorius yra
ivykimo vietos valstybje; b) kai valstybs susitar nelaikyti tokio perveimo tarptautiniu.
Lietuva yra taip pat Tarptautinio krovini veimo geleinkeliais susitarimo (SMSG) dalyve. io
susitarimo dalyvmis taip pat yra SNG valstybs bei Latvija ir Estija.

Kontroliniai klausimai:
1. Pateikite tarptautinio perveimo svok.
2. Esant kokioms aplinkybms vejas gali bti atleistas nuo atsakomybs u krovinio
praradim pagal CMR konvencij?
3. Kokie teiss aktai reguliuoja tarptautinius perveimus oro transportu?
4. Kokiam perveimui yra taikoma 1974 m. Atn konvencija?
6.4. Intelektins nuosavybs apsaugos tarptautinis teisinis reguliavimas

Intelektins nuosavybs svoka

Pirm kart intelektins nuosavybs svoka buvo apibrta 1967 m. Konvencijos dl Pasaulins
intelektins nuosavybs organizacijos steigimo 2 str. viii punkte, kuri galima suskirstyti tokias
teises:
a) Autori ( literatros, mokslo ir meno krinius) bei gretutins teises (atlikj, fonogram
gamintoj ir transliuojanij organizacij teiss);
b) Teiss pramonin nuosavyb (teiss iradim patentus, preki enklus, pramonin dizain,
preki ar paslaug enklus, firm vardus, apsauga nuo nesiningos konkurencijos ir kt.
pramonins nuosavybs teisi objektus).
Verta paymti, kad Pasaulins intelektins nuosavybs organizacija (WIPO) yra viena i 16
Jungtini Taut specialij agentr, kurios itakos siekia 1886 m. Berno konvencij dl literatros
ir meno krini apsaugos (toliau tekste kaip Berno konvencija), bei 1883 m. Paryiaus
konvencij dl pramonins nuosavybs apsaugos (toliau tekste kaip Paryiaus konvencija).

Autori bei gretutini teisi tarptautinis teisinis reguliavimas

1886 m. Berno konvencija dl literatros ir meno krini apsaugos, kuri yra pirmoji ir svarbiausia
autori ir gretutini teisi tarptautin sutartis, turi 3 pagrindinius principus: a) nacionalinis reimas
t.y. visiems vienoje valstybje konvencijos narje sukurtiems kriniams bus taikoma tokia pat
apsauga, kokia kita valstyb konvencijos nar suteikia jos teritorijoje sukurtiems kriniams; b)
automatin apsauga reikianti, kad toks nacionalinis reimas nepriklauso nuo joki formalum,
bei c) apsaugos nepriklausomumas t.y. jei krinio, dl kurio taikoma apsauga pagal i
konvencij, autorius nra to krinio kilms alies pilietis, jis turi ioje alyje tokias pat teises kaip ir
autoriai, esantys ios alies pilieiai. Berno konvencijoje numatyta apsauga taikoma krin
sukrusi autori atvilgiu nepriklausomai ar krinys buvo paskelbtas, ar ne, jeigu autorius yra
valstybs konvencijos nars pilietis ar nuolatinis gyventojas. Jeigu autorius neatitinka aukiau
nurodyto kriterijaus, Berno konvencija bus taikoma tik jei krinys pirm kart buvo paskelbtas
valstybje narje. i konvencija nustato tokias iskirtines turtines teises, kaip teis vertim (8 str.),
teis krinio atgaminim (9 str.), teis krinio vie atlikim (11 str.), transliavimo teis (11bis
str.), krinio vieo skaitymo teis (11ter str.), krinio adaptavimo, aranavimo ar kitokio perdirbimo
teis (12 str.) ir kinematografinio krinio perdirbimo ir atgaminimo teis (14 str.). Be to, Berno
konvencijos 6bis str. reglamentuoja ir autori neturtines teises, t.y. nepaisant autoriaus turtini
teisi, net ir po j perdavimo, autorius turi teis reikalauti pripainti krinio autoryst ir prietarauti
bet kokiam io krinio ikraipymui, idarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam
autoriaus garbei ar reputacijai galiniam padaryti alos ksinimuisi krin. Be to, bendras ios
Konvencijos apsaugos termin sudaro autoriaus gyvenimo laikas ir 50 met po jo mirties. 1996 m.
enevoje buvo priimta Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos autori teisi sutartis, kuri
Berno konvencijos 20 str. atvilgiu yra laikoma kaip konkretus susitarimas tarp Susitarianij
ali. Ji svarbi tuo, kad joje pristatomos kompiuterio programos, kurios iraik yra saugoma kaip
literatros krinys, ir duomen bazs, kuri dl turinio parinkimo ar idstymo laikoma intelektins
krybos rezultatu, svokos. Europos Sjungoje kompiuteri program iraika ir duomen bazs
yra saugomos kaip autori teiss objektai pagal Tarybos direktyv Nr. 91/250/EEB dl kompiuteri
program teisins apsaugos (1991 m. Gegus 14 d.) bei Parlamento ir Tarybos direktyv Nr.
96/9/EB dl duomen bazi teisins apsaugos (1996 m. vasario 5 d.), kurios nustato kompiuteri
program ir duomen bazi apsaug ES erdvje.
Kita svarbi tarptautin sutartis reguliuojanti gretutines teises yra 1961 m. Romos konvencija dl
atlikj, fonogram gamintoj ir transliuojani organizacij apsaugos (toliau tekste kaip 1961
m. Romos konvencija). Kadangi literatros ir meno krini naudojimas yra neivengiamas
atlikj, fonogram gamintoj ar transliuojani organizacij veikloje, 1961 m. Romos konvencijos
1 str. aikiai nurodoma, kad ios konvencijos numatyta apsauga neprietarauja literatros ir meno
krini autori teisi apsaugai ir ne viena nuostata negali bti aikinama kaip paeidianti toki
apsaug. Kaip ir Berno konvencijoje 1961 m. Romos konvencija nustato nacionalin taikomos
apsaugos reim. Konvencijoje nacionalinis apsaugos reimas reikia 1961 m. Romos konvencijos
alies statym tvirtint apsaugos reim, ginant: a) atlikjus, kurie yra tos alies pilieiai, saugant
tiesiogin atlikim, transliuojam atlikim ar pirm kart jos teritorijoje fiksuot atlikim; b)
fonogram gamintojus, kurie yra tos alies pilieiai, saugant fonogramas, kurios pirm kart
fiksuotos ar pirm kart ileistos jos teritorijoje; c) transliuojanisias organizacijas, kuri buveins
yra tos alies teritorijoje, saugant laid perdavim sistuvais, esaniais jos teritorijoje. Konvencijos
4, 5 ir 6 str. nustato kriterijus, kuriems esant atlikjas, fonogram gamintojas ar transliuojanti
organizacija gali kiekvienoje Sutarties alyje mgautis nacionaliniu apsaugos reimu, kuris apima
galimyb udrausti transliuoti ir vieai skelbti atlikim, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti
fonogramas ar retransliuoti, rayti laidas ar perduoti televizijos laidas vieam primimui. Romos
Konvencijos apsaugos terminas sudaro ne maiau kaip 20 met, skaiiuojant nuo pabaigos t met,
kuriais buvo padarytas fonogram ir jose fiksuoto atlikimo raas, kriniai buvo atlikti tiesiogiai, bet
nerayti fonogram ar laida buvo transliuota.
Siekiant apsaugoti fonogram gamintojus ir transliuojanisias organizacijas nuo plintani
gretutini teisi paeidim ir piratavimo, 1971 m. enevoje buvo priimta Konvencija dl
fonogram gamintoj apsaugos nuo neteisto j fonogram kopijavimo (toliau tekste kaip 1971
m. enevos konvencija)ir 1974 m. Briuselio konvencija dl programas neani signal,
transliuojam palydovais, platinimo (toliau tekste kaip 1974 m. Briuselio konvencija). Jei 1961
m. Romos konvencijoje buvo numatyta fonogram gamintojo teis udrausti tiesiogiai ar
netiesiogiai atgaminti fonogramas, tai 1971 m. enevos konvencijoje yra nustatyta kiekvienos ios
tarptautins sutarties alies pareiga apsaugoti fonogram gamintojus, kurie yra kit 1971 m.
enevos konvencijos ali pilieiai, ne tik kad be gamintojo leidimo nebt daromos fonogramos
kopijos, bet taip pat, kad tokios kopijos nebt importuojamos (kai toks kopijavimas ir
importavimas vykdomas vieo platinimo tikslu) ir vieai platinamos. 1971 m. enevos konvencijai
gyvendinti kiekviena susitarianioji alis sipareigoja gyvendinti bent 1 toki apsaugos utikrinimo
priemon kaip autoriaus teisi ar kit specifini teisi suteikimas; statymas dl nesiningos
konkurencijos ar baudiamosios teiss sankcija. Tuo tarpu 1974 m. Briuselio konvencija buvo
btina dl technologins pltros ir 1961 m. Romos konvencijos ribotumo, nes pagal jos 3 str.
transliavimas reikia gars arba vaizd ir gars perdavim vieam primimui bevielio ryio
bdu, kai tuo tarpu signal transliavimas palydoviniu ryiu sukuria dvejopas problemas: vis
pirma transliuojaniosios organizacijos palydov perduodami signalai nra skirti vieam
primimui, nes btent palydov daniausiai pats tiesiogiai perduoda signalus specialioms
anteminms antenoms, kurios tuomet transliuoja signalus vieam primimui bevielio ryio bdu;
antra, tokie i palydovo gauti signalai danai yra vieai platinami ne bevieliu ryiu, bet kabeliu.
Pagal 1974 m. Briuselio konvencij kiekviena prie ios konvencijos prisijungsi alis sipareigoja
imtis atitinkam priemoni, apsaugani nuo bet koki signal transliavimo i ar jos teritorijoje,
jeigu tokie signalai, kurie yra siuniami per palydov, nebuvo skirti tam konkreiam transliuotojui.
Analogikos problemos, tik jau ES lygiu, yra sprendiamos ir 1993 m. rugsjo 27 d. Europos
Tarybos direktyvoje Nr. 93/83/EEB dl autori teisi ir gretutini teisi taikymo palydoviniam
transliavimui ir kabeliniam retransliavimui taisykli koordinavimo.
Be to, kalbant apie atlikj ir fonogram gamintoj apsaug, 1996 m. enevoje buvo priimta
Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos atlikim ir fonogram sutartis, kuri, siekdama
pltoti ir ilaikyti kuo veiksmingesn ir vienodesn atlikj ir fonogram gamintoj teisi apsaug,
iplt 1961 m. Romos konvencija saugom atlikj ir fonogram gamintoj teisi apimt.
Atlikjams i sutartis suteikia asmenin neturtin teis bti vardintiems kaip atlikjas savo gyv
garinini atlikim ar fonogramose rayt atlikim atvilgiu, turtines teises j neraytus atlikimus,
bei analogikas fonogram gamintoj turimoms, atgaminimo, platinimo, nuomos teises, bei teis
padaryti raus ar fonogramas prieinamas.
Galiausiai paskutinis svarbi tarptautins sutartis yra Pasaulio prekybos organizacijos Sutartis dl
intelektins nuosavybs teisi aspekt, susijusi su prekyba (toliau tekste kaip TRIPS), kuri
apima visas intelektins nuosavybs kategorijas. Be to, TRIPS sutartyje yra inkorporuota tiek
Paryiaus, tiek ir Berno konvencijos.
Kalbant apie regionin tarptautin autori ir gretutini teisi reglamentavim, atsivelgiant 1996
m. enevoje priimtas WIPO sutartis, Europos Sjunga, siekdama prim kelet direktyv autori ir
gretutini teisi srityje, toki kaip: 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2006/115/EB dl nuomos ir panaudos teisi bei tam tikr teisi, gretutini autori
teisms, intelektins nuosavybs srityje bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2006/116/EB dl autori ir tam tikr gretutini teisi apsaugos termin, Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva Nr. 2001/29/EB dl autori teisi ir gretutini teisi informacinje visuomenje
tam tikr aspekt derinimo (2001 m. birelio 22 d.).

Pramonins nuosavybs tarptautinis teisinis reguliavimas

Pramonin nuosavyb tai iimtins teiss, paprastai gyjamos registracijos pagrindu. Jai galioja
principas kas pirmas laike, tas pirmas teisje, bei bdingas grietas teritorialumo principas, t.y.
apsauga galioja tik valstybje, kurioje pramonins nuosavybs objektas yra registruotas, arba
galima kitokia apsauga, bet tik tarptautini susitarim nustatyta tvarka. Pagrindiniai pramonins
nuosavybs teiss objektai yra: Juridini asmen pavadinimai; preki ir paslaug enklai; iradimai;
dizainas; geografins nuorodos; komercins paslaptys; know-how; augal veisls; interneto adresai;
puslaidininkini gamini topografijos t.y. mikroschemos.
Pats svarbiausias ir fundamentaliausias tarptautinis instrumentas reglamentuojantis pramonins
nuosavybs teises yra 1883 m. Paryiaus konvencija dl pramonins nuosavybs apsaugos, kuri yra
administruojama WIPO. Paryiaus konvencija kaip ir Berno konvencija nustato nacionalin
apsaugos reim, bei teritorin pramonins nuosavybs teisi apsaugos pobd ribojam
registracijos valstybs teritorija. Be to, 1994 m. spalio 27 d. diplomatinje konferencijoje buvo
priimta Sutartis dl preki enkl statym, nustatanti erdvini preki enkl sudaryt i vizualini
ymen registravimo tvark. Taiau svarbu yra tai, kad plaiai inomas preki enklas yra iimtis i
registracijos reikalavimo ir yra saugomas neregistruotas tiek pagal Paryiaus konvencijos 6bis str. ar
TRIPS 16(1)(2) str., tiek ir pagal Pirmj Tarybos direktyv Nr. 89/104/EEB valstybi nari
statymams, susijusiems su preki enklais, suderinti ir Tarybos reglament Nr. 40/94/ EB dl
Bendrijos preki enklo (su pakeitimais). Kalbant apie reglament dl Bendrijos preki enklo,
susiduriame su Europos Bendrijos preki enklu. i sistema faktikai pradjo veikti nuo 1996 m.
balandio 1 d., kai pradjo veikti OHIM (Organisation of Harmonisation of Internal Market) ir jos
esm, kad apsaugos teritorija ipleiama iki EB teritorijos ir veikia viskas arba nieko principas,
t.y. jei toks preki enklas negali galioti bent vienoje Bendrijos valstybje narje, toks enklas nra
laikomas Bendrijos preki enklas. Todl, jei bent vienoje Europos Sjungos valstybje narje yra
toks preki enklas yra ginijamas, tai jau yra pagrindas nesuteikti Bendrijos preki enklo.
Tokiu atveju galima taikyti 1891 m. Madrido sutart dl tarptautins enkl registracijos (toliau
tekste kaip Madrido sutartis)ar 1989 m. birelio 27 d. Madrido sutarties dl tarptautins enkl
registracijos Protokol (toliau tekste kaip Madrido sutarties Protokolas). Madrido sutartis ar jos
protokolas yra labai patogus enklo registravimo daugelyje valstybi instrumentas. Norint
registruot Preks enkl daugelyje valstybi vis pirma reikalinga turti preki enklo paraik.
Tarptautins paraikos baz nacionalinis preki enklas, kur turint paraika siuniama WIPO,
kuri veikia kaip sktin organizacija persiunia tas paraikas visoms patent tarnyboms, kuriose
valstybse norima apsaugos. Ir per 12 mn. (pagal Madrido sutart) ar 18 mn. (pagal Madrido
sutarties Protokol) yra isprendiamas klausimas dl preks enklo registravimo 1 paraikos
pagrindu daugelyje valstybi, kurios yra prisijungusios prie Madrido sutarties ar jos Protokolo.
inoma registruojant preks enkl neapsieinama ir be 1957 m. Nicos sutarties dl tarptautins
preki ir paslaug enkl registravimo klasifikacijos, kurioje yra nustatyta nustatytos 35 preki
klass ir 7 paslaug klass, o registruojant preks enkl btina nurodyti kuriai preks ar paslaugos
klasei norima turti preks enklo teikiam apsaug.
Siekiant apsaugoti tiek pramonins nuosavybs objektus, tiek ir autori ir gretutini teisi objektus,
taikomas 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.1383/2003 dl muitins veiksm,
atliekam su prekmis, kurios, kaip tariama, pagamintos paeidiant tam tikras intelektins
nuosavybs teises, ir priemoni, kuri turi bti imamasi preki atvilgiu nustaius, kad jos
pagamintos paeidiant tokias teises. Vis pirma atitinkamai muitins institucijai turi bti pateiktas
praymas ir muitinei sulaikius prekes, btent intelektins nuosavybs teiss turtojas turi nusprsti,
k su tokiomis prekmis reikia daryti toliau.
Kalbant apie geografines nuorodas, reikia iskirti 3 svokas: geografin nuoroda, kilms nuoroda ir
kilmes vietos pavadinimas. Geografin nuoroda pirm kart paminta Tarybos reglamente Nr.
2081/92 dl ems kio produkt ir maisto produkt geografini nuorod ir kilms vietos nuorod
apsaugos ir TRIPS sutartyje. Teiss doktrinoje geografin nuoroda yra apibriama kaip tam tikras
enklas ymintis tokias prekes, kurios pasiymi tam tikra kokybe, savybmis ar reputacija. Tai j
atskiria nuo kilms vietos pavadinimo, nes utenka bent 1 elemento (kokyb, savybs, reputacija),
bet ne vis. Beje, is reglamentas geografini nuorod apsaug sieja su registracija ES lygiu, t.y.
traukim Bendrijos registr. iai dieniai Komisijos registre yra registruota apie 700 geografini
nuorod.
Kilms nuoroda indication of source turi plaiausi prasm i vis trij svok. is terminas
pirmkart buvo pamintas Paryiaus konvencijos I str. 2 d. Teiss doktrinoje tai yra aikinama kaip
informacija pirkjui, kurioje alyje ar rajone yra pagamintas tas gaminys (pvz. made in China)
Kilms vietos pavadinimas apeliation of origin kur nustato 1958 m. spalio 31 d. Lisabonos
sutartis dl prekinio ymjimo nurodant kilms viet apsaugos ir tarptautinio jo registravimo (toliau
tekste kaip Lisabonos sutartis). Ji numato WIPO tarptautin registracij ir prie Lisabonos
sutarties yra prisijungusios tik 26 valstybs. I WIPO registruot viet 67% priklauso Pranczijai.
Lisabonos sutarties dalyvmis negali bti valstybs, kuri kilms vietos pavadinimus saugo vidaus
teis. Pagal Lisabonos sutart kilms vieta, tai vietovs, alies geografinis pavadinimas skirtas
ymti gaminius, kilusius i ios vietovs ir kuri kokyb ir savybs iimtinai arba i esms lemia
geografin aplinka, gamtiniai ir etnografiniai (monikieji) veiksniai. Preks su kilms vietos
pavadinimu turi pasiymt tais 3: istoriniai veiksniai, tradicijos, gamybin patirtis. Klasikinis kilms
vietos pavyzdys ampanas.
Dizainas yra viso pramoniniu bdu pagaminto gaminio, iskyrus kompiuteri program, ar jo
dalies vaizdas. Dizaino apsauga gali bti: 1) dizaino apsauga kaip tokia (sui generis), kas yra
standartizuota vairiuose tarptautiniuose susitarimuose: TRIPS sutarties 26 str., 2001 m. gruodio 12
d. Tarybos Reglamente Nr. 6/2002/EB dl Bendrijos dizaino (reglamentuojaniame Bendrijos
dizain, kuris yra Bendrijos preks enklo analogas), 1934 m. Hagos konvencijoje dl tarptautinio
pramoninio dizaino deponavimo (kuri yra Madrido sutarties Protokolo preki enkl srityje
analogas) ir kurios (sui generis)dizaino apsaugos terminas priklauso nuo kiekvienos valstybs
valios; 2) dizaino apsauga pagal autori teises, kuri yra nustatyta Berno konvencijos 2 dalyje ir
suteikia apsaug 70 m. po autoriaus mirties. Dizaino apsauga gali bti: 1) kumuliatyvi net kai
registravus dizain pagal sui generis, jis nenustoja savo apsaugos pagal autori teises; 2) alternatyvi
dizaino apsaugos sistema registravus kaip dizain, jis nustoja savo apsaugos pagal autori tieses
ir yra saugomas pagal dizaino teiss normas. Ir nors Paryiaus konvencijoje pasakyta, kad
pramoninis dizainas saugomas visose Paryiaus konvencijos sjungos alyse, taiau ji nenurodo
imperatyvaus pareigojimo kaip tai turi bti daroma. TRIPS taip pat netvirtina kumuliatyvios
apsaugos kaip privalomos, taiau kiek tai lieia Europos Sjungos valstybes nares Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 98/71/EB dl dizaino apsaugos nurodo, kad i principo, net ir
saugant dizain pagal sui generis teiss normas, valstybs nars neturi teiss atsisakyti j saugoti
pagal autori teiss normas. Taigi i direktyva tvirtina dvigubos apsaugos standart. Be to, kalbant
apie dizaino teisin apsaug pamintina ir 1968 m. Lokarno sutartis dl pramoninio dizaino
tarptautins klasifikacijos sukrimo (Lietuva prie jos nra prisijungusi), kuri, kaip ir Nicos sutartis
preki enkl atveju, nustato pramoninio dizaino klasifikacijos sistem.
Patentas tai vieai suteikta monopolin teis, kuri tam tikra prasme riboja konkurencij ir laisv
asmen konkurencin veikl. Patento savininkui suteikiama iimtin teis realizuoti iradim, o
kitiems asmenims draudiama naudotis patento saugomu objektu, todl iradimas turi turti 3
savybes, jei norima j upatentuoti: naujumas, iradimo lygis ir pramoninis pritaikomumas.
Tradicin patent sistema reikalauja registruoti patentus kiekvienoje valstybje, kurioje siekiama
gauti apsaug, iskyrus kelet regionini patent sistem toki kaip Afrikos Intelektins
Nuosavybes Organizacij, Afrikos Regionins Pramonins Nuosavybs Organizacijos Harars
Protokolo sistem, ir Europos patento sistem. I ties iuo metu egzistuoja net 2 Europos regione
veikianios patento sistemos. Pirmoji yra grindiama 1973 m. Miuncheno Europos Patent
idavimo konvencijos taikymu, kuri iduoda Europos patent galiojant tiek vienos, tiek ir keli
susitarianij ali (kuri yra 35) teritorijoje. Taiau patentas yra tikrinamas tik Europos Patent
organizacijos mastu ir esant kolizijai taip nacionalinio ir Europos patento, btent Europos patentas
turi virenyb. Kita sutartis apimanti Europos region ir taikoma patent srityje yra 1970 m.
Patentins kooperacijos sutartis. Pagal j patentini paraik padavimo ir nagrinjimo tvarka yra
administruojama WIPO ir patentins paraikos davjas gali nurodyti kelet valstybi (kurios
prisijungusios prie 1970 m. Patentins kooperacijos sutarties), kuriose jis pageidauja patentins
apsaugos. Tokiu bdu 1 paraikos pagrindu galima gauti kelet ar keliolika nacionalini patent
skirtingose valstybse. Be to, kalbant apie patentins apsaugos trukm Europos Sjungoje svarbs
yra ir Reglamentas Nr. 1768/92 dl medicinos produkt papildomos apsaugos sertifikat sukrimo,
bei Reglamentas Nr. 1610/96 dl augal apsaugos priemoni papildomos apsaugos sertifikat
sukrimo (dl agrochemijos produkt). i reglament esm yra ta, kad patentas galioja 20 m. nuo
patentins paraikos padavimo datos, t.y. galutinis terminas, jo pratsti negalima. Taiau ioms
dviems kategorijos produkt (medicinos ir agrochemijos) net pasibaigus patento galiojimo terminui,
suteikti papildomos apsaugos liudijim, taiau ne ilgiau kaip 5 metams, taigi galimas 25 m.
terminas. Be to, atsivelgiant biotechnologij vystimsi ir tiesiog btin patent apsaug 1977 m.
buvo sudaryta Budapeto sutartis dl tarptautinio mikroorganizm deponavimo pripainimo
patentavimo procedr reikmms, kuri nustat patentuojam mikroorganizm saugojimo ir
perdavimo tvark tarptautinse deponavimo tarnybose, tam, kad su patentu ar patentine paraika
bt manoma atlikti administracines ar juridines procedras. Europos Sjungoje tuo tarpu, ioje
srityje 1998 m. liepos 6 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 98/44/EB dl
teisins biotechnologini iradim apsaugos.
Galiausiai, kalbant apie nauj augal veisli apsaug, svarbiausia yra 1961 m. Paryiaus Tarptautin
nauj augal veisli apsaugos konvencija (toliau tekste kaip 1961 m. Paryiaus konvencija),
kuri vienod ir aikiai apibrt princip pagrindu numato nauj augal veisli selekcinink
asmen, ivedusi ar atradusi ir sukrusi veisl, arba toki asmen darbdavi, pavedusi atlikti
tok darb iskirtin nuosavybs teis. i konvencija nustato nacionalin nauj augal veisli
apsaugos reim, bei suteikia selekcininko teises (tokias kaip dauginti, gaminti, parduoti,
eksportuoti, importuoti ir pan.) tik tais atvejais, kai augal veisl pasiymt naujumu, iskirtinumu,
vienodumu ir stabilumu. Be to, selekcininkas, tinkamai padavs paraik suteikti veislei apsaug
vienoje i valstybi, esani 1961 m. Paryiaus konvencijos narmis, gyja 12 mnesi pirmenybs
teis pateikti paraik suteikti selekcininko teises tai paiai augal veislei ir kitose valstybse 1961
m. Paryiaus konvencijos narse. Kalbant apie nauj augal veisli apsaugos trukm, 1961 m.
Paryiaus konvencija nustato, kad selekcinink teisi galiojimo trukm negali bti trumpesn nei 20
m. nuo selekcininko teisi suteikimo dienos, o medi ir vynmedi atvilgiu ne trumpesnis nei
25 m. Tuo tarpu pagal 1994 m. liepos 27 d. Europos Tarybos reglament Nr. 2100/94/EB dl augal
veisli teisins apsaugos Bendrijoje alia nacionalins nauj augal veisli teisins apsaugos yra
sukuriama visoje Bendrijoje teritorijoje veikianti augal veisl teisin apsaugos sistema ir jei veislei
taikoma Bendrijos teisin apsauga, jai negali bti taikoma ir nacionalin apsauga. Be to is
reglamentas nustato tokius pat reikalavimus naujai augalo veislei kaip ir 1961 m. Paryiaus
konvencija, iskyrus tai, kad apsauga naujoms augal veislms suteikiama 25 m. laikotarpiui, o
medi ir vynmedi atveju 30 m.

Kontroliniai klausimai:
1. Ivardinkite 2 pramonins teiss objektus, kuri apsaugos teritorija apima EB teritorij ir
koki teiss akt pagrindu jiems suteikiama tokia apsauga?
2. Kuriam pramonins nuosavybs objektui nra reikalinga registracija?
3. K reikia komuliatyvi ir alternatyvi dizaino apsaugos sistema?

6.5. eimos ir paveldjimo santyki tarptautinis teisinis reguliavimas

eimos santyki tarptautinis teisinis reguliavimas

eimos teisinis santykius galima iskirti turtinius, neturtinius bei santykius, susijusius su
prieiros formos parinkimu vaikams, netekusiems savo eimos aplinkos. Atsivelgiant visuotinai
pripastam vaiko teisi prioritetin svarb, daugiausiai tarptautini sutari btent ir yra skirta su
vaiko teismis susijusiems klausimams reguliuoti. Kalbant apie prieiros formos parinkim
vaikams, netekusiems savo eimos aplinkos, pamintina 1961 m. Konvencija dl valdios institucij
galiojim ir taikytinos teiss nepilnamei apsaugos srityje (toliau tekste kaip 1961 m.
nepilnamei apsaugos konvencija), kuri numato, kad nepilnameio nuolatins gyvenamosios
vietos valstybs teismins ir administracins institucijos yra galiotos imtis jo asmens ar nuosavybs
apsaugos priemoni. galiotosios institucijos imasi j nacionalinje teisje numatyt priemoni, o
visos prie 1961 m. nepilnamei apsaugos konvencijos prisijungusios valstybs pripasta santykius
tarp nepilnameio ir institucijos, nustatytus vadovaujantis valstybs, kurios pilietis jis yra, teiss
normomis. Be to, atsivelgiant tai, kad nuolatins gyvenamosios vietos valstybs institucijos yra
tik galiotos imtis nepilnameio asmens are nuosavybs apsaugos priemoni, nepilnameio
pilietybs valstybs institucijos ilaiko teis kreiptis gyvenamosios vietos institucijas dl
nepilnameio asmens ir turto apsaugos priemoni, jeigu mano tai esant btina. Jei nepilnametis
isikelia nuolat gyventi i vienos 1961 m. nepilnamei apsaugos konvencijos valstybs kit,
priemons, kuri msi ankstesns jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs institucijos, lieka
galioti tol, kol naujosios jo nuolatins gyvenamosios vietos institucijos j nenutraukia ar nepakeiia,
o tai daroma tik i anksto praneus ioms institucijoms. Taiau 1996 m. buvo priimta konvencija dl
jurisdikcijos, taikytinos teiss, pripainimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tv ir vaik pareig ir
vaik apsaugos priemoni srityje (toliau tekste kaip 1996 m. vaik apsaugos konvencija). Joje
vietoj nepilnameio svokos vedama vaiko svok, kuri apima asmenis nuo gimimo iki jam
sukanka 18 met. Be to, jurisdikcija imtis teisini priemoni vaiko asmeniui ir turtui apsaugoti yra
siejama ne su pilietybe, o su nuolatiniu gyvenimu vienoje i 1996 m. vaik apsaugos konvencijos
valstybi. Iskirtiniais atvejais, jeigu vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs institucija
mano, kad konkreiu atveju kitos valstybs institucija galt geriau vertinti vaiko interesus
(atsivelgiant tokius kriterijus kaip vaiko pilietyb, vaiko turto vietos buvimas, kitos valstybje
vykstantis tv skyryb procesas, ar glaudiausi ry su kita valstybe), ji turi arba kreiptis
valstybs institucij, kurios pilietis yra vaikas, kurioje yra vaiko turtas, su kuria vaikas glaudiausiai
susijs ar kurioje vyksta vaiko tv praymo nutraukti j santuok, teisikai pripainti separacij ar
santuokos negaliojim, nagrinjimas, su praymu prisiimti jurisdikcij arba stabdyti byl ir pasilyti
alims pateikti praymas tos kitos valstybs institucijai.
Be to, neivengiamai reikia paminti ir 2003 m. lapkriio 27 d. Europos Tarybos reglament Nr.
2201/2003/EB dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis,
pripainimo bei vykdymo, panaikinantis Reglament Nr. 1347/2000/EB (toliau tekste kaip
Reglamentas Nr. 1347/2000). is reglamentas nepakeit su santuoka susijusi norm ir yra
taikomas teismo sprendimams dl santuokos nutraukimo, priimtiems po reglamento sigaliojimo
datos. Jis taip pat taikomas sprendimams dl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo ir dl
santuokos pripainimo negaliojania. Reglamentas Nr. 1347/2000 nenustato, kokios valstybs nars
nacionalin teis teismai turt taikyti, nes tai priklauso nuo kiekvienos valstybs nars
nacionalins teiss. Taiau jis nustato, kokiais kriterijais reikia vadovautis, siekiant nustatyti kurios
valstybs teismas turi teis nagrinti mintsias bylas. Bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu,
jurisdikcij turi teismai, esantys valstybje narje: kurioje yra nuolatin sutuoktini gyvenamoji
vieta; kurioje yra nuolatin atsakovo gyvenamoji vieta; kurioje buvo sutuoktini paskutin
nuolatin gyvenamoji vieta, jeigu vienas i sutuoktini joje tebegyvena; kurioje yra vieno i
sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareikimas; kurioje, esant
tam tikroms slygoms, yra pareikjo nuolatin gyvenamoji vieta; kurios pilietyb turi abu
sutuoktiniai. alys negali pasirinkti kit teism, be aukiau ivardytj. Jei tarp t pai ali keli
valstybi nari teismuose ikeliamos bylos dl santuokos nutraukimo, sprendim priima tas teismas,
kuriame byla buvo ikelta pirmiausia. O kalbant apie sprendim pripainim, vienoje valstybje
narje priimtas sprendimas dl santuokos nutraukimo visose kitose valstybse narse pripastamas
automatikai, be atskiros procedros. Taiau kiekvienas suinteresuotasis asmuo gali pateikti
praym, kad teismas nepripaint sprendimo dl santuokos nutraukimo. Pavyzdiui, tuo atveju, kai
sprendimo pripainimas akivaizdiai prietarauja vieajai tvarkai arba, esant tam tikroms
aplinkybms, kai sprendimas prietarauja kitam sprendimui, arba kai sprendimas buvo pripaintas
aliai neatvykus teism, jeigu neatvykusiai aliai dokumentas, kuriuo pradedamas procesas,
teikiamas netinkamu laiku ir dl to alis negaljo tinkamai pasirengti gynybai.
1975 m. buvo priimta Europos konvencija dl nesantuokini vaik teisinio statuso, kuri pareigoja
valstybes imtis priemoni, kad nesantuokini vaik teisin padtis bt tokia pat kaip ir gimusi
santuokoje. O 1973 m. Konvencija dl sprendim, susijusi su ilaikymo pareigomis, pripainimo ir
vykdymo (toliau tekste kaip 1973 m. ilaikymo konvencija) yra taikoma pripastant ir vykdant
kitos 1973 m. ilaikymo konvencijos valstybs teismo arba administravimo institucijos priimt
sprendim dl ilaikymo pareigos: atsirandanios i eimos santyki, tvysts ar motinysts,
santuokos ar svainysts, skaitant ilaikymo pareig nesantuokiniam vaikui; siejanios asmen,
turint teis ilaikym, ir asmen, turint ilaikymo pareig; arba siejanios asmen, turint
ilaikymo pareig, ir viej staig, siekiani susigrinti asmeniui, turiniam teis ilaikym,
suteiktas imokas. 1973 m. ilaikymo konvencijoje nurodomos sprendim, susijusi su ilaikymo
pareigomis pripainimo ir vykdymo slygos, traukiant ir sprendim pripainimo bei vykdymo
atsisakymo slygas. Sprendimo pripainimo ir vykdymo tvark reglamentuoja valstybs, kuri
kreipiamasi, teis, jei 1973 m. ilaikymo konvencija nenustato kitaip.
Paymtina, kad Europos Tarybos nars, pripaindamos, kad valstybse, Europos Tarybos narse,
sprendiant vaiko globos klausim, svarbiausia vaiko gerov bei atkreipdamos dmes tai, kad
daugja atvej, kai vaikai netinkamai iveami kitas valstybes, ir nordamos nustatyti tinkamas
nuostatas, kurios leist atnaujinti savavalikai nutraukt vaik glob, pasira 1980 m. Europos
konvencija dl sprendim, susijusi su vaik globa, pripainimo ir vykdymo bei vaik globos
atnaujinimo (toliau tekste kaip 1980 m. Europos konvencija). 1980 m. Europos konvencijoje
numatoma vaiku laikyti asmen, kuris turi bet kurios valstybs pilietyb, yra jaunesnis kaip 16 met
bei kuris neturi teiss sprsti savo gyvenamosios vietos klausim. Sprendimas dl globos yra susijs
su rpinimusi vaiku, skaitant teis sprsti dl jo gyvenamosios vietos arba dl teiss su juo matytis,
o netinkamas iveimas tai vaiko iveimas per valstybs sien kit valstyb paeidiant
sprendim, susijus su globa, kas taip pat apima ir vaiko negrinim i kitos valstybs pasibaigus
globos laikui. 1980 m. Europos konvencija numato, kad kiekviena ios konvencijos valstyb
paskiria centrin staig (teismin ar administracin) ioje konvencijoje numatytoms funkcijoms
atlikti: bendradarbiauti tarpusavyje keiiantis, perduodant informacij, susijusi su nacionaliniais
teiss aktais, reglamentuojanius vaik globos klausimus, teisiniais ar faktiniais nagrinjam byl
klausimais. Bet kuris asmuo, kurio atvilgiu sprendimas, susijs su vaiko globa, yra priimtas
vienoje 1980 m. Europos konvencijos valstybje, norintis, kad is sprendimas bt pripaintas arba
vykdomas kitoje ios konvencijos valstybje, gal paduoti praym bet kurios 1980 m. Europos
konvencijos valstybs centrinei staigai, kuri pasirpina, kad bt imtasi vis, jos nuomone
reikiam, priemoni, o prireikus inicijuoja net ir bylos iklim. Sprendimas, susijs su globa,
priimtas vienoje 1980 m. Europos konvencijos valstybje yra pripastamas ir jei jis vykdytinas
sprendimo primimo valstybje, yra vykdytinas ir visose kitose ios konvencijos. 1980 m. Europos
konvencijoje yra nustatytos priemons vaiko globai atnaujinti, kuri imasi valstybs, kuri
kreipiamasi, centrin staiga, kai vaikas yra netinkamai ivetas kit valstyb. Be to, ioje
konvencijoje taip pat reglamentuotos ir praymo procedra pripainti ar vykdyti sprendim dl
globos kitoje 1980 m. Europos konvencijos valstybje, bet nurodytos ir atsisakymo pripainti ir
vykdyti tok sprendim slygos bei ilygos.
Tuo tarpu kalbant apie tarptautin vaikinim svarbu paminti 1993 m. Konvencij dl vaik
apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje (toliau tekste kaip 1993 m.
vaikinimo konvencija). Pagrindiniai ios konvencijos tikslai yra nustatyti garantijas,
utikrinanias, kad tarptautinis vaikinimas bt vykdomas atsivelgiant vaiko interesus ir
pagrindines teises, kaip tai pripasta tarptautin teis, bei nustatyti 1993 m. vaikinimo konvencij
pasiraiusi valstybi bendradarbiavimo sistem, utikrinani, kad bt laikomasi joje nustatyt
reikalavim, tokiu bdu ukertant keli vaik pagrobimui, pardavimui ar kontrabandai. 1993 m.
vaikinimo konvencija yra taikoma tuomet, kai vaikas, nuolat gyvenantis vienoje i 1993 m.
vaikinimo konvencijos valstybi (valstybje-gimtinje), buvo, yra ar bus perkeliamas kit i
konvencij ratifikavusi valstyb (priimanij valstyb) tuo atveju, kai jis valstybje-gimtinje
vaikintas sutuoktini ar asmen (asmens), nuolat gyvenani (-io) priimanioje valstybje, arba kai
jis, tarptautinio vaikinimo metu, perkeliamas priimanij valstyb ar valstyb-gimtin. Laikytis
reikalavim, taikom tarptautiniam vaikinimui, turi valstybs-gimtins kompetentingos institucijos,
kuri pareiga yra nustatyti, ar tarptautinis vaikinimas geriausiai atitinka vaiko interesus, tiek ir
priimanios valstybs kompetentingos institucijos, kurios turi nustatyti, ar busimieji tviai yra
tinkamai pasireng vaik auklti, ir nusprsti, ar iduoti vaikui oficial leidim vaiuoti t al ir
nuolatos joje gyventi. Kiekviena valstyb-dalyv turi paskirti centrin valdios institucij, kuri
atlikt sipareigojimus prisiimtus pagal 1993 m. vaikinimo konvencij, tarp kuri yra tokie
sipareigojimai: kaupti, saugoti ir keistis informacija apie vaik ir bsimuosius tvius; keistis
tarpusavyje informacija ir patirtimi tarptautinio vaikinimo srityje; darbinti tik kvalifikuotus
vadovus ir darbuotojus.
Kalbant apie tarptautiniam vaikinimui taikomas procedras, 1993 m. vaikinimo konvencija
nustato, kad priimaniosios valstybs centrin valdios institucija, sitikinus kad pareikjai yra
tinkamai pasireng vaik vaikinti, turi paruoti informacinio pobdio rat, pagal kur bt
suteikiamos inios apie pareikj tapatyb, kilm, sugebjim auklti vaik, eimos istorij, vaiko
lig istorij, socialin aplink, vaikinimo prieastis, vaik, kuriuos jie pasireng globoti,
charakteristikas. Kai kompetentingos vaikinanios alies institucijos laikantis 1993 m. vaikinimo
konvencijos reikalavim patvirtina vaikinimo fakt, fakt turi statymikai pripainti ir kitos
valstybs-dalyvs. vaikinimo pripainimas reikia: teist tv t.y. vaiko ryi tarp vaiko ir tvi
pripainim, tvi atsakomybs u vaik pripainim, ankstesni juridini vaiko ir jo tv santyki
nutraukim, jei vaikinimas, vaiko valstybje-gimtinje sukelia tokius teisinius efektus. Valstyb-
dalyv gali atsisakyti pripainti vaikinim tik tuo atveju, jei jis akivaizdiai prietarauja tos alies
vieajai nuomonei, daraniai tak vaiko interesams. Paymtina, kad 1993 m. vaikinimo
konvencijoje nustatyta, kad valstybs-dalyvs kompetentingos institucijos turi utikrinti, kad bt
isaugota informacija apie vaiko kilm, vaiko tv tapatyb bei vaiko ligos istorij; kad vaikinimo
eigos metu turi bti veikiama operatyviai ir kad niekas neturi teiss finansikai ar kitaip pasipelnyti
i veiklos, susijusios su vaikinimu.

Paveldjimo santyki tarptautinis reguliavimas

Paveldjimas vyksta testamento arba statymo pagrindu, jeigu asmuo nebuvo sudars testamento.
Kadangi tarptautin privatin teis nereguliuoja statyminio paveldjimo, tad kalbant apie
testamentin paveldjim, 1976 m. Bazelyje buvo priimta Konvencija dl testament registravimo
sistemos sukrimo (toliau tekste kaip Testament konvencija), pagal kuri Europos Tarybos
nars sipareigojo sukurti testament registravimo sistem, padedani po testatoriaus mirties
atskleisti testamento buvimo viet. Tam kiekviena Testament konvencij ratifikavusi valstyb turi
paskirti nacionalin staig, kuri bendrauja su kitomis ios konvencijos nacionalinmis staigomis
uklausdama arba atsakydama kit nacionalini staig praymus dl testamento buvimo vietos.
Pagal Testament konvencij, registravimui, kuris gali bti atliktas notaro, valstybins valdios
institucijos ar asmens praymu, netaikomos jokios testatoriaus pilietybs ar gyvenamosios vietos
slygos.
Kadangi Europos Sjungos lygiu dar nra joki teiss akt paveldjimo srityje, taiau jau 2005 m.
kovo 1 d. buvo parengta Paveldjim ir testament alioji knyga (COM(2005)0065), o 2006 m.
lapkriio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dl paveldjimo ir
testament (2005/2148(INI)), kurioje nurodytos isamios rekomendacijos, tokios kaip skirting
valstybi norm suderinimas, Europos paveldtojo sertifikato sukrimas, kolizini norm
suvienodinimas, bei Europos testament registr tinklo sukrimas.

Kontroliniai klausimai:
1. Kaip keitsi valstybi institucij galiojim/jurisdikcijos nustatymo kriterijai
nepilnamei/vaik asmens ir turto apsaugos atvejais pagal 1961 m.ir 1996 m. Konvencijas?
2. Kaip utikrinama vaik apsauga tarptautinio vaikinimo atveju?
3. Kokia yra praktin 1976 m. Bazelio konvencijos dl testament registravimo sistemos
sukrimo nauda?