You are on page 1of 9

goruli mwvane

saqarTveloSi gavrcelebul TeTryurZnian vazis mulasac~ eZaxian, xolo raWaSi igi `Tbiluris~ saxel-
jiSebs Soris mwvane farTod cnobili saxelwodebaa. ase wodebiT aris cnobili. adgilze warmoebuli dakvirve-
magaliTad, kaxeTis raionebSi cnobilia mwvane da nabada bebiT da gadmocemiT dasturdeba, rom es jiSi raWaSi
mwvane; qarTlSi _ goruli mwvane, mwvane, jiSiani mwvane Setanili unda iyos raWvel mezvreTa mier, romelnic war-
da lurji mwvane; mesxeTSi _ safaris mwvane; imereTSi _ sulSi farTo muSaobas eweodnen Tbilisisa da misi gareu-
okribuli mwvane; raWaSi _ mwvane; guriasa da aWaraSi _ bnis baR-venaxebsa da bostnebSi, saidanac es jiSi waiRes.
mwvane da mwvana da SavSeT-klarjeTSi _ mwvanura. werilobiTi cnobebi goruli mwvanes warmoSobisa an
rogorc Cans, saqarTvelos TiTqmis yvela raionSia misi Semdgomi gavrcelebis Sesaxeb ar mogvepoveba. metad
`mwvane~ gavrcelebuli, magram dasaxelebuli jiSebi Ta- mcireodeni cnobebi am jiSis mokle daxasiaTebiT moce-
vianTi ampelografiuli niSnebiT da sameurneo TvisebebiT mulia i. yanduralovis (9), v. geevski da g. Sareris (8) da
mkveTrad gansxvavdebian, ris gamoc urTierTisagan garCe- akad. iv. javaxiSvilis (5) SromebSi. dasaxelebul avtorebs
vis mizniT TiToeul maTgans qarTvelma mevenaxem kuTxisa es jiSi mxolod `mwvanes~ saxeliT aqvT moxseniebuli da
an mxaris damatebiTi saxelic ki Searqva (kaxuri mwvane, rogorc maRalxarisxovani produqciis momcem jiSs, qar-
safaris mwvane, okribuli mwvane, raWuli mwvane da sxv.). Tlis vazis jiSebs Soris, uTmoben pirvel adgils.
aqve unda aRiniSnos is garemoebac, rom zemoT aRniSnul SedarebiT ufro dawvrilebiTi cnobebi goruli
mwvanis jiSis warmomadgenlebisaTvis samarTlianad Seur- mwvanes Sesaxeb mocemulia prof. s. ColoyaSvilis Sroma-
qmeviaT marcvlis feris amsaxveli saxeli, radgan sruli Si (4), romelic gorul mwvanes aTavsebs qarTlis endemur
mwifobis periodSi am jiSis vazis yurZeni, gansakuTrebiT vazis jiSTa jgufSi, iZleva mokle botanikur aRweras da
daCrdilul adgilebSi, ifereba muq an Ria mwvaned. miuTiTebs mis mTavar sameurneo Tvisebebze.
kerZod qarTlis TeTryurZnian jiSebs Sorois goruli goruli mwvanes vrceli monografia mocemulia sakavSiro
mwvane ZvelTaganvea cnobili, rogorc maRalxarisxovani ampelografiis meore tomSi, igi aRwerilia doc. n. CaxnaSvi-
produqciis momcemi saRvine jiSi, ris gamoc igi am mxarisaT- lis mier (11). am narkvevSi warmodgenilia jiSis botanikuri,
vis samarTlianadaa miCneuli ZiriTad standartul jiSad. agrobiologiuri da sameurneo-teqnologiuri daxasiaTeba.
mevenaxeobis literaturaSi da agreTve qarTlis sx- sokovan avadmyofobaTa da filoqseris SemoWramde
vadasxva raionSi igi Semdegi damatebiTi saxelwodebiT goruli mwvane qarTlis teritoriaze da gansakuTrebiT
aris cnobili: mwvane, suramula, TeTrfoTola, jiSiani mis centralur raionebSi farTo masivebis saxiT yofila
mwvane da lurji mwvane. gavrcelebuli. vazebi sakuTar Zirze iyo warmodgenili
adgilze SemowmebiT dadasturda, rom am jiSisaT- da formirebuli dablarad qarTuli wesiT, erT an or san-
vis `TeTrfoTola~ SeurqmeviaT axalgazrda ylortis ayofesa da samamuleze.
nawilebisa da foTlebis qveda mxaris mkveTrad gamosax- rogorc gadmocemiT dasturdeba, goruli mwvanes
uli TeTri qeCisebri Sebusvis gamo. mciremosavlian da produqcia gankuTvnili yofila ZiriTadad TeTri
Txelmtevnian variaciidan gamorCevis mizniT masobrivad xarisxovani sufris Rvinoebis dasamzadeblad. mis yurZens
gavrcelebul mwvanesaTvis uwodebiaT agreTve `jiSiani dawurvisas akupaJebdnen agreTve CinurTan da am ori ji-
mwvane~, xolo lurji mwvanes saxelwodebis mikuTvneba Sis narevs aduRebdnen Tavkveris tkbilze da WaWaze. amis
gamowveulia yurZnis sruli mwifobis periodSi (gansa- Sedegad iRebdnen istoriulad cnobil xidisTaur wiTel
kuTrebiT daCrdilul adgilebSi), rogorc marcvlebis, Rvinos, romelic Tavisi gemuri TvisebebiT warsulSi gan-
ise foTlebis muq lurjad Sefervis gamo. sakuTrebul yuradRebas ipyrobda.
saqarTvelos zogierT mxareSi goruli mwvane sxva- sokovan avadmyofobaTa da filoqseris moqmedebis Se-
dasxva saxelwodebiT aris cnobili. ase magaliTad: xaSuris degad goruli mwvanes gavrcelebis areali pirvel xanebSi
raionSi da zemo imereTis mxareSi igi sakmaod farTod aris mniSvnelovnad SeizRuda, magram namyenis warmoebaze ga-
gavrcelebuli, e.w. `qviSxuris~ saxelwodebiT (eWvgareSea, dasvlasTan dakavSirebiT jiSi kvlav aRdga da farTod
rom goruli mwvane qviSxeTidan gavrcelda imereTSi). gavrcelda, gansakuTrebTi Sida qarTlis raionebSi.
suramisa da xaSuris midamoebSi gorul mwvanes `sura- 1953 w. venaxebis aRweris masalebis mixedviT goruli

176 saqarTvelos ampelografia


goruli mwvane
mwvanes farTobi Semdegnairadaa ganawilebuli (ix. cxr. 1). es sofeli q. goridan mdebareobs samxreT-dasavleTiT
cxrili 1 md. wedisuras xeobaSi, nakveTi mcired daxrilia samxreTi-
goruli mwvanes gavrceleba qarTlis raionebSi saken. vazebi damynobilia ripariaXrupestris 3309-ze da
farTobi farTobi formirebulia dablarad qarTuli wesiT. Sesadareblad
heqtarobiT heqtarobiT igi aRwerilia agreTve Tbilisis gareubnis diRmis sas-

sul farTobi

sul farTobi
wavlo meurneobis vazis sakoleqcio nakveTSi. vazebi aqac

heqtarobiT

heqtarobiT
goruli mwvane)

goruli mwvane)
raionis raionis
qviSxuri (igive

qviSxuri (igive
goruli mwvane

goruli mwvane
dasaxeleba dasaxeleba
dablaradaa warmodgenili, damynobilia berlandieriXri-
paria 5 bb-ze da formirebulia Spalerze qarTuli wesiT.
axalgazrda ylorti. kvirtebi gaSlis periodSi da-
farulia qeCisebri bususiT da gadahkravs intensiuri
xaSuris 69,93 16,66 86,59 TianeTis 0,01 - 0,01
movardisfro elferi. zrdis konusi jer kidev gauSle-
qarelis 20,31 2,35 22,66 Tbilisis 10,46 - 10,46
li foTolakebiT mTlianad dafarulia qeCisebri TeTri
goris 127,05 - 127,05 staliniris 36,64 - 36,64
bewvisebri bususiT da wverisaken gadahkravs odnav mo-
kaspis 97,63 - 97,63 leningoris 40,83 - 40,83
vardisfro Seferva. pirveli axladgaSlili foToli, ro-
mcxeTis 91,51 - 91,51 znauris 16,46 - 16,46
gorc zeda ise qveda mxridan dafarulia qeCisebri TeTri
duSeTis 65,07 - 65,07 marneulis 5,11 - 5,11
TeTri
bewvisebri bususiT, xolo napirebs gadahkravs movardis-
2,09 - 2,09 bolnisis 0,32 - 0,32
wyaros fro elferi, gansakuTrebiT qveda mxridan ZarRvebs Soris
sul 572,97 19,01 591,98 areebSi. momdevno meore da mesame norC foTlebs Sebusva
zeda mxridan mcired axasiaTebs, xolo qveda mxridan isev
amave wlis statistikuri masalebis mixedviT goruli
qeCisebradaa Sebusvili, romelTac napirebisaken emCneva
mwvanes saerTo farTobi mesxeTis raionebSi Seadgens 2,92
movardisfro elferi. xSir SemTxvevaSi meore foTols
heqtars, aqedan axalcixis raionSia 2,63 heqtari, asspinZaSi
da zogjer mesamesac zeda mxridan axasiaTebs brinjaose-
_ 0,26 heqtari, xolo adigenSi _ 0,03 heqtari.
bri Seferva. Semdgom momdevno foTlebis zeda mxridan
goruli mwvane gavrcelebulia agreTve kaxeTis, imere-
Sebusva TandaTan mcirdeba da igi ufro xSirad ZarRvebis
Tisa da raWis raionebSi. aqve mogvyavs am mxareebSi jiSis
gaswvriv rCeba mogrZo bewvebis saxiT. axalgazrda foT-
gavrcelebis farTobi heqtrobiT (ix. cxr. 2).
lis yunwi mTlianad dafarulia moTeTro-monacrisfro
cxrili 2
bewvisebri bususiT da mowiTalo elferi gadahkravs.
goruli mwvanes gavrceleba saqarTvelos danarCen raionebSi
axalgazrda ylorti momrgvaloa; fuZesTan mniS-
farTobi farTobi
heqtarobiT heqtarobiT
vnelovnad dafarulia moTeTro-monacrisfro bewvisebri
bususiT, Sebusva ufro Zlierdeba ylortis wverisaken.
sul farTobi

sul farTobi
heqtarobiT

heqtarobiT
goruli mwvane)

goruli mwvane)
qviSxuri (igive

qviSxuri (igive
goruli mwvane

goruli mwvane

raionis raionis intensiuri Sebusva axasiaTebs agreTve ylortze ganvi-


dasaxeleba dasaxeleba
Tarebul ulvaSebsa da yvaviledebsac.
erTwliani rqa. Semosuli rqa saSualo simsxosia (8-10,5
mm), sruli mwifobis periodSi igi iRebs Ria yavisfer an
gurjaanis 0,04 - 0,04 Cxaris - 4,95 4,95 moyavisfro Sefervas. mTel sigrZeze mas axasiaTebs muqi
wiTelwyaros 13,92 - 13,92 zestafonis - 2,44 2,44 moyavisfro zolebi. muxlebi ufro muqadaa Seferili.
sagarejos 0,21 - 0,21 onis - 3,87 3,87 zog SemTxvevaSi rqa mofenilia monacrisfro Txeli be-
saCxeris 0,09 95,94 96,03 ambrolauris 888 9,35 18,23
wvisebri bususiT. muxlTSorisis sigrZe aRwevs 7-16,5 sm.
orjonikiZis 0,04 2,16 2,20 cageris - 6,99 6,99
foToli. zrdadamTavrebuli foToli muqi mwvanea da
tyibulis 0,40 - 0,40 xulos 0,05 - 0,05
saSualoze didi. misi saSualo sigrZe 13,5-20,6 sm, xolo
WiaTuris - 55,95 55,95
sul 23,63 181,65 205,28
sigane 13-19,4 sm aRwevs, formiT TiTqmis momrgvaloa an
odnav ganier-ovaluri. Rrmad danakvTulia. axasiaTebs
amrigad, goruli mwvanes saerTo farTobi qviSxuris
meoradi nakvTebic.
CaTvliT saqarTvelos respublikaSi 1953 wlisaTvis Sead-
foTlis yunwis amonakveTi Ria Cangisebria, momrgva-
genda sul 800,18 heqtars. aqedan goruli mwvanes ukavia
lo an maxvili fuZiT. gvxvdeba agreTve isrisebri da Rrma
600,98 heqtari, xolo qviSxurs _ 200-mde heqtari.
TaRisebri kvadratuli formis amonakveTebic. iSviaTad
igi elipsuria miaxloebuli nakvTebiT an daxuruli odnav
gadadebuli napirebiT. amonakveTis fuZeze zog SemTx-
botanikuri aRwera vevaSi ganviTarebulia erTi ubralo kbili.

goruli mwvane aRwerilia goris raionis sof. wedisSi. zeda amonakveTi sakmaod Rrmad CaWrilia da xSirad

178 saqarTvelos ampelografia


daxurulia ganier elipsuri an kvercxisebri moyvanilo- sakmaod mtkiced aris mimagrebuli.
bis naxvretiT; zogjer ki igi viwro elifsuria. gvxvdeba mziT uxvad ganaTebul vazebze da gansakuTrebiT mzis
agreTve Cangisebri formis amonaveTebi paraleluri an mi- mxridan, marcvali sruli mwifobis periodSi yviTel-
axloebuli gverdebiT da maxvili an wamaxvilebuli fuZiT. momwvanod aris Seferili, odnav movardisfro elferiT,
qveda amonakveTi sakmaod CaWrilia, zogjer ki zeda kanze iviTarebs muqi feris metad wvril wertilebs da
amonakveTis msgavsad Rrmad SeWril kuTxesa qmnis. form- alag-alag damwvrisebr laqebs. vazis daCrdilul nawi-
iT Cangisebria, romlis fuZe maxvilia da gverdebi TiTqmis lebSi am jiSis marcvali sruli mwifobis periodSiac muqi
paraleluri aqvs. meoradi nakvTebi ufro xSirad mcired mwvane feris rCeba, rac TiTqmis moumwifebeli marcvlis
an sakmaod CaWrilia, zogjer ki umniSvnelodaa SeWrili; STabeWdilebas tovebs. marcvali saSualo simsxosia, si-
iSviaT SemTxvevaSi, Cangisebria miaxloebuli nakvTebiT da grZiT 12-19 mm-mde, xolo siganiT 11,5-19,3 mm-mde. saSu-
maxvili fuZiT. nakvTebis wveris kbilebi wesier samkuTxe- alod misi sigrZe aRwevs 13,5-14,0 mm-mde, xolo sigane 13,5-
disebria momrgvalebuli wveriT, an isev samkuTxedisebria 14,5 mm. formiT igi momrgvaloa an odnav ganier-ovaluri,
amozneqili gverdebiT da maxvili an zonjer momrgvale- zogjer ovaluri; Sua welSi ufro ganieria, bolo mom-
buli wveriT. meoradi kbilebi mTavar kbilebTan SedarebiT rgvalebuli aqvs an Sebrtyelebuli da simetriulia.
ufro momcroa da formiT ufro xSirad wesier samkuTxe- marcvlis kani sakmaod sqeli da uxeSia; rbilobi sakmaod
disebria, maxvili an odnav momrgvalebuli wveriT. iSviaT mkvrivi da xorciania, Cveulebriv tkbili da amave dros ge-
SemTxvevaSi xerxkbila samkuTxedisebria cal gverdze moTi odnav momwklarto.
amozneqili da moxrili wveriT. wipwa. marcvalSi 1-4 cali wipwaa. xSirad gvxvdeba 1 da
foTlis zedapiri msxvili buStisebria, zogjer ki 2, xolo iSviaTad 3-4 wipwa. wipwis saSualo sigrZe aRw-
gluvia. bunebriv mdgomareobaSi ganieri Zabrismagvaria. evs 6,5-7 mm, xolo sigane 4,5-5 mm. igi Ria yavisferia, xolo
misi napirebi xSirad qvemoTaa daxrili, xolo yunwis amo- muclis mxridan RarebSi moyviTalo-momwvano ferisaa.
nakveTis nakveTebi odnav zemoT aris aweuli. foToli Rarebi kargad aris gamosaxuli, qalaZa moTavsebulia
zeda mxridan SiSvelia, xolo qvevidan qeCisebr mofenilia zurgis mxaris Sua wels zemoT; igi momrgvalo an odnav
TeTri monacrisfro bewvisebri bususiT. ovaluria da sakmaod gamosaxuli. niskarti moyavisfro-
foTlis yunwis Sefardeba Sua mTavar ZarRvTan aRwevs Jangisebria da misi sigrZe aRwevs 2 mm-mde.
0,7-0,9; igi SiSvelia, an umniSvnelo bususi gasdevs. Ria
mwvane ferisaa odnav moyviTalo elferiT. mzis mxridan ki
xSirad axasiaTebs movardisfro elferi. agrobiologiuri daxasiaTeba
yvavili orsqesiania, normalurad ganviTarebuli but-
goruli mwvanes biologiuri fazebis msvlelobaze
koTi da mtvrianebiT. mtvrianebi TiTqmis butkos tolia
fenologiuri dakvirvebani warmoebda diRmis saswavlo
an odnav grZeli. yvavilSi xSirad 5 mtvrianaa. gvxvdeba
meurneobis vazis koleqciaSi (Tbilisis gareubani) sof.
agreTve 4 da 6, xolo iSviaTad 7 mtvrianac. naskvi mogrZo
wedisSi da xidisTavis eqsperimentul bazaze (goris r-ni).
msxlisebri moyvanilobisaa. yvaviledSi yvavilebis ricxvi
aRwevs _ 350-450 cals. aqve vaTavsebT biologiuri fazebis msvlelobis sami
1951, 1952 da 1958 wlis monacemebs (ix. cxr. 3).
mtevani. mtevnis yunwis sigrZe 3,5-5,5 sm aRwevs yur-
dakvirveba cxadyofs, rom sof. wedisis midamoebSi
Znis sruli mwifobis periodisaTvis igi TiTqmis muxlamde
goruli mwvanes gaRviZeba sof. xidisTavis zonasTan Se-
xevdeba da rqis damaxasiaTebel Ria moyavisfro elfers
darebiT ramdenime dRiT igvianebs, es bunebrivicaa, rad-
Rebulobs. xSir SemTxvevaSi yunwi muxlis zonaSi swor
gan dasaxelebuli sofeli mTispira zonaSia moqceuli,
kuTxes qmnis, rac am jiSis damaxasiaTebel Tvisebad unda
ris gamoc temperaturis aqtiuri moqmedeba vazze ufro
CaiTvalos.
dagvianebiT iwyeba. TiTqmis amgvari gansxvavebaa Semdgomi
mtevnis saerTo forma ganier-konusuria, gantotvili
biologiuri fazebis msvlelobaSiac, ase, rom yurZnis
da zogjer igi imdenad viTardeba rom xSirad mtevani
sruli mwifoba sof. wedisSi ramdenime dRiT igvianebs.
formasac ki kargavs. iSviaT SemTxvevaSi cilindrul-
samagierod savegetacio periodis saerTo xangrZliobaSi
konusuri moyvanilobisaa. agebulebiT mtevani Txelia an
umniSvnelo gansxvavebaa. ase magaliTad, xidisTavisa da
sakmaod kumsi. misi saSualo sigrZe 16-19 sm, xolo sigane
wedisis zonebSi goruli mwvanes savegetacio periodis
12,5-14,5 sm aRwevs. didi mtevnis sigrZe 25 sm udris, xolo
saerTo xangrZlioba kvirtis gaSlidan foTolcvenis
sigane 16 sm.
srul damTavrebamde 213 dRes aRwevs. zogierT wlebSi
marcvali. marcvlis yunwis sigrZe sajdomi baliSiT goris raionSi da, kerZod, atenis xeobaSi Semodgomis
aRwevs 4-6 mm, igi yavisferia. sajdomi baliSi dameWeWe- naadrevi yinvebis moqmedebis Sedegad foTlebi vazs
buli da ganier-konusisebria. marcvali sajdom baliSze rTvelis win cviva xolme. amgvar pirobebSi yurZeni veRar

goruli mwvane 179


cxrili 3
goruli mwvanes savegetacio periodi damisi calkeuli fazebis msvleloba

kvirtebis gaSlis dasawyisi

temperaturis jami kvirtis

damTavrebamde gradusobiT
foTlis cvenis damTavreba
yurZnis srul simwifemde
dro kvirtebis gaSlidan

gaSlidan foTolcvenis

gaSlidan foTolcvenis
damTavrebamde (dReebi)
yurZnis sruli simwife
SeTvalebis dasawyisi
yvavilobis dasawyisi
dakvirvebis weli

dro kvirtebis
dakvirvebis warmoebis adgili

diRmis saswavlo meurneobis koleqcia


(Tbilisis gareubani) 3 wlis saSualo 22.IV 3.VI 18.VIII 5.X 167 25.XI 218 3340

sof. wedisi (goris r-ni) 25.IV 6.VI 23.VIII 12.X 170 23.XI 213 3085

sof. xidisTavi (goris r-ni) 22.IV 5.VI 22.VIII 10.X 172 20.XI 213 3244

aRwevs normalur simwifes, rac mniSvnelovnad auare- simwifes aRwevs oqtombris Sua ricxvebSi.
sebs misgan dayenebuli Rvinis xarisxs. diRmis mevenaxe- Sesadareblad mogvyavs kaxeTis pirobebSi gorul
obis zonaSi sami wlis saSualo monacemebiT aRniSnuli mwvaneze mevenaxeoba-meRvineobis institutis bazaze war-
jiSi kvirtebis gaSlas iwyebs 20-22 aprilidan, e.i. ori sami moebuli fenodakvirvebaTa monacemebi (ix. cxr. 5).
dRiT dagvianebiT, vidre xidisTavSi (goris r-ni), magram cxrili 5
siTbos matebasTan erTad Semdgomi biologiuri fazebi goruli mwvanes biologiuri fazebis msvleloba Telavis zonaSi
daCqarebiT mimdinareobs da yurZeni srul simwifes 5-6 naleqebis
oqtombrisaTvis aRwevs. jami mm-iT
kvirtebis gaSlis dasawyisi

temperaturis jami kvirtis


yurZnis srul simwifemde
dro kvirtebis gaSlidan

simwifemde gradusobiT
gaSlidan yurZnis srul
yurZnis sruli simwife
SeTvalebis dasawyisi
yvavilobis dasawyisi
goruli mwvanes biologiuri ganviTarebis fazebze

reproduq. periodSi
fenologiuri dakvirvebani 1940 w. Catarda doc. n. CaxnaS-
dakvirvebis

savegetacio
vilis mier (19) goris raionis sof. xidisTavis, staliniris

periodSi
weli
raionis sof. stalinirisa da mcxeTis raionis sof. qsovri-
sis venaxebSi. qvemoT mogvyavs am dakvirvebaTa Sedegebi
(ix. cxr. 4).
cxrili 4
goruli mwvanes biologiuri fazebis msvleloba 1945-1949 25.IV 6.VI 24.VIII 27.IX 155 3101,8 104,1 531,0
(n. CaxnaSvilis mixedviT)
rogorc me-5 cxrilis monacemebidan Cans, kaxeTis
biologiuri fazebis kvirtebis gaSlidan
pirobebSi goruli mwvanes ganviTareba ramdenime dRiT
dasawyisi yurZnis simwifemde
igvianebs, magram samagierod temperaturis momatebis
gamo Semdgom biologiuri fazebi daCqarebiT mimdinare-
yurZnis sruli simwife

dakvirvebis
yurZnis SeTvaleba

obs, rac sabooo jamSi iwvevs yurZnis naadrevad momwife-


kvirtebis gaSla

savegetacio
weli

warmoebis
yvaviloba

adgili periodis temper. jami bas. kaxeTis pirobebSi yurZeni srul simwifes masobrivad
xangrZ. gradusobiT seqtembris bolo ricxvebisaTvis aRwevs.
(dReebi)
vazis zrda da mosavlianoba. qarTlis pirobebSi gor-
uli mwvane saSualo zrdiT xasiaTdeba; gansakuTrebuli
movlisa da Rrma, Ronier, niadagur pirobebSi igi mZlavr
s. xidisTavi 1940 15.IV 8.VI 23.VIII 15.X 183 3450
zrda-ganviTarebasac ki aRwevs, TiTqmis amgvari ganvi-
s. staliniri 1940 20.IV 9.VI 24.VIII 15.X 178 3110 Tareba axasiaTebs am jiSs kaxeTSiac mevenaxeoba-meRvine-
obis sacdeli sadguris bazaze _ q. TelavSi. savegetacio
s. qsovrisi 1940 20.IV 12.VI 22.VIII 15.X 178 3370
periodis dasasrulisaTvis rqebi masobrivad sigrZiT 1,5-
rogorc warmdgenili masalebidan Cans, Sida qarTlis 2 m-mde izrdeba da yurZnis sruli mwifobis droisaTvis
teritoriaze calkeuli biologiuri fazebis dawyeba- igi 85%-mde aswrebs momwifebas, xolo foTolcvenis
damTavrebas Soris umniSvnelo gansxvavebaa. rogorc wesi damTavrebisas _ srul simwifes. am droisaTvis rqa mis
yvaviloba masobrivad iwyeba ivnisis pirvel dekadaSi, mTel sigrZeze Rebulobs jiSisaTvis damaxasiaTebel
yurZnis SeTvaleba 22-24 agvistodan, xolo yurZeni srul elfers.

180 saqarTvelos ampelografia


saTanado movlis pirobebSi goruli mwvane mosavlis amgvar pirobebSi miRebuli produqciis Rirseba Sedar-
pirvel niSnebs iZleva dargvidan mesame wels, zogjer me- ebiT dabalia.
oTxe welsac. srul mosavals me-4-5 wlidan iZleva. samxreTiT da samxreT-aRmosavleTiT daxril, RorRian
vazi xasiaTdeba saSualo mosavlianobiT. mosavlis da kalciumis karbonatebiT sakmaod mdidar niadagebze
momcemia ganviTarebuli ylortebis 80% da zogjer 90%. goruli mwvane iZleva maRali Rirsebis produqcias 23-
vazis Zveli nawilebidan ganviTarebuli ylortebis Cveu- 24% Saqris SeculobiT. amitom xarisxovani Rvinomasalis
lebriv umosavloa. misaRebad qarTlSi misi Semdgomi gavrceleba unda war-
erT rqaze masobrivad erTi mtevani viTardeba, zogjer moebdes zemoxsenebuli eqspoziciisa da tipis niadagebze.
oric, mxolod mtevnebi am SemTxvevaSi araTanabari ganvi- gvalvis mimarT am jiSis gamZleoba ar aris sabolood
Tarebisaa. msxmoiarobis koeficienti 1,15-1,2-mde aRwevs. Seswavlili, miT umetes qarTlis yvela raionSi, sadac
erTi Ziri vazis mosavali 8-10 kvirtiT datvirTvisas sof. ki goruli mwvanea gavrcelebuli. venaxebs masobrivad
xidisTavis pirobebSi (goris r-ni) aRwevs 1,5-2,0 kg, xolo rwyaven. mcireodeni masalebi mis gvalvagamZleobaze
mosavali erT heqtarze (400-4500 vazis arsebobis SemTx- mogvepoveba Tbilisisa da misi sagareubno zonaSi (diRomi
vevaSi) gadaangariSebiT 80 centners udris. _ wulauri, Tbilisis md. verisxevis zona, orTaWala da
mevenaxeoba-meRvineobis institutis Telavis sacdeli didube). aRniSnul mikroubnebSi warmoebuli dakvirvebiT
sadguris bazaze (q. TelavSi) warmoebuli dakvirvebis vazis zrda didad ar ferxdeba, magram samagierod uvi-
mixedviT goruli mwvanes msxmoiarobis koeficienti 1,48 Tardeba SedarebiT momcro mtevani, uxeSi da sqelkaniani
ar aRemateba. mtevnis saSualo wona 116-130 g-mde meryeo- wvrili marcvliT.
bs, xolo erTi vazis saSualo mosavali (8-10 kvirtiT dat- zamTris yinvebs goruli mwvane sakmaod uZlebs, miT
virTvisas) 1206 g aRwevs. umetes Tu vegetatiuri nawilebi kargadaa momwifebuli.
yvavilcvena da wvrilmarcvlianoba gorul mwvanes samxreTiT an samxreT-aRmosavleTiT daxril eqspozicie-
sakmaod axasiaTebs, gansakuTrebiT araxelSemwyob amind- bze da SemaRlebul adgilebze igi yinvebs itans 14-18°-
Si. s. ColoyaSvilisa da n. CaxnaSvilis mixedviT (12), es mde ise, rom kvirtebic ar ziandeba. ufro meti yinvebis
jiSi susti TviTdamtvervis unariT xasiaTdeba, ris miz- moqmedebis SemTxvevaSi mas masobrivad uziandeba kvirtebi
ezadac xsenebuli avtorebi asaxeleben mtvrianebis de- da rqebic ki. gansakuTrebiT yinvebis moqmedeba mkveTrad
feqturobas. xelovnurad Seqmnil sakveb areSi mtvris mJRavndeba mdinareTa xeobebis pirvel terasaze. 1948/49
marcvali aligotesTan da rqawiTelTan SedarebiT dagvi- ww. zamTris periodSi Zlieri yinvebis Sedegad (-22-26°)
anebiT Rivdeba da amave dros nela Caizrdeba xolme. tanas xeobaSi (goris r-ni) gorula mwvanem sxva adgilo-
briv jiSebTan SedarebiT (Cinuri, qarTlis TiTa) meti gam-
dakvirveba cxadyofs, rom yvavilcvenas sagrZnoblad
Zleoba gamoamJRavna. im dros, rodesac Cinuris vazebis
anelebs ylortebis wveris wawyveta, gansakuTrebiT Tu
erTwliani rqebi da TviT Stambi masobrivad dazianda
igi tardeba yvavilobis dasawyisSi.
yinvebisagan, imave nakveTebSi goruli mwvanes mxolod
jiSis gamZleoba sokovan avadmyofobaTa mimarT. dak-
kvirtebis mcire nawili aRmoCnda dazianebuli da isic
virveba cxadyofs, rom goruli mwvane ufro metad mgr-
mdinareTa sanapiro zonaSi.
Znobiarea Wraqis mimarT. am Tvisebas igi amJRavnebs TiTqmis
jiSis specifikuri agroteqnikis sakiTxebidan aRsaniS-
yvela ekologiur pirobebSi. amitom misi Sewamvla bordos
navia gasxvlisa da mwvane operaciebis Catarebis sakiTxi.
xsnariT savegetacio periodis ganmavlobaSi 4-5-jer, au-
dakvirvebiT dadasturebulia, rom goruli mwvane ad-
cilebel agroRonisZiebad unda iqnes miCneuli. nacris mima-
vilad egueba, rogorc grZel ise saSualo da mokle sxv-
rT jiSi SedarebiT ufro gamZlea. aris SemTxveva, rodesac
las. vazis siZlieris Sesabamisad da maRali agroteqnikis
qarTlis zogierT raionSi gorul mwvanes srulebiT ar
fonze misi datvirTva dasaSvebia 30 kvirtamde.
wamloben gogirdiT, magram vazi xSirad srulebiT ara, an
metad umniSvnelod avaddeba. yovel SemTxvevaSi 1-2-jer aucilebel saWiroebas warmoadgens yvavilobis daw-
gogirdis Sefrqveva masobrivi yvavilobisas da marcvlis yebis momentSi sanayofe rqaze ganviTarebuli ylortebis
ganviTarebis periodSi mizanSewonil RonisZiebad unda wverebis wawyveta, rac xels Seuwyobs ukeT dayvavilebas
iqnes miCneuli. yvavilobisas gogirdis Sefrqveva xels da yurZnis mosavlis mniSvnelovnad gadidebas.
Seuwyobs vazis ukeeT dayvavilebas.
jiSis damokidebuleba garemo pirobebisadmi. goruli
mwvanes mosavlianobaze da misgan miRebuli produqciis sameurneo da teqnologiuri daxasiaTeba
Rirsebaze mkveTr gavlenas axdens niadaguri pirobebi da
sameurneo daniSnulebiT goruli mwvane xarisxovan
adgilis eqspozicia. vake da Rrma Ronier niadagebze igi
saRvine jiSTa jgufs miekuTvneba da qarTlis aborigenul
mZlavri zrdiT da uxvi mosavlianobiT xasiaTdeba, magram

goruli mwvane 181


vazis jiSTa Soris samarTlianad uWiravs pirveli adgili. rogorc analizis monacemebidan Cans, tkbilSi Saqri-
qvemoT mogvyavs goruli mwvanes yurZnis meqanikuri ana- anobisa da mJavianobis saerTo Sefardeba SeiZleba
lizis saSualo monacemebi. saanalizo nimuSebi aRebulia CaiTvalos normalurad, odnav momJavo, magram metad
diRmis saswavlo meurneobidan, agreTve sof. xidisTavisa xalisiani TeTri sufris Rvinoebis dasamzadeblad. Sedar-
da wydisis nakveTebidan 1951, 1952 da 1953 ww. (ix. cxr. 6). ebiT Semcirebuli mJavianobiT xasiaTdeba goruli mwvanes
cxrili 6 produqcia kaxeTSi mevenaxeobisa da meRvineobis institu-
goruli mwvanes yurZnis meqanikuri analizis Sedegebi tis Telavis sacdeli sadguris bazaze (Telavi), rac eWvs
gareSea am mxaris ekologiuri pirobebis Tavivseburebe-
mtevnis Sedgeniloba %-iT
biT unda aixsnas. amis dasamtkiceblad mogvyavs sacdeli
marcvlebis raodenoba mtevanze
mtevnis saSualo wona g-iT

sadguridan miRebuli analizis Sedegebi (ix. cxr. 8).

100 marcvlis wona g-iT

100 wipwis wona g-iT


dakvirvebis weli

cxrili 8

nimuSis aRebis goruli mwvanes yurZnis tkbilis qimiuri analizis Sedegebi


marcvali

klerti

adgili wipwa

wveni
kani

nimuSis saerTo
rTveli Saqrianoba
nimuSis aRebis adgili aRebis mJavianoba
TariRi %-iT
weli ‰-iT

mevenaxeoba-meRvineobis 1947 4.X 21,2 9,1


institutis Telavis
s. xidisTavi 195,5 97 96,0 3,45 16,6 3,20 76,8 172 6,5 sacdeli sadguris 1948 29.IX 21,5 7,86
sof. wedisi eqsperimentaluri baza
126 67 96,5 3,13 17,1 3,19 77,2 181 6,8 1949 10.X 18,5 6,6
(Telavis r-ni)
3 wlis saSualo

(goris r-ni)
diRmis goruli mwvanesagan damzadebul sufris Rvinisa da
saswavlo
saSampanure Rvinomasalis xarisxis dasadgenad Catarebu-
meurneobis
168 73 96,2 3,6 16,8 3,28 76,0 186 6,1 li iqna qimiuri analizi 1952 wlis mosavlis Rvinomasalaze,
koleqcia
(Tbilisis aqve mogvyavs am analizis Sedegebi (ix. cxr. 9).
gareubani)
rogorc analizis Sedegebidan Cans, goruli mwvanes
didi mtevnis wona 240 g. xolo mcire mtevnisa 72 g aR- pirveli nimuSi Tavisi qimiuri SedgenilobiT tipiur
wevs, saSualo wona meryeobs 126-dan 196,5 g-mde. saSualo sufris Rvinos warmoadgens, radgan masSi mocemulia
mtevanze marcvlebis raodenoba meryeobs 66-67-mde, did xarisxovani sufris RvinisaTvis damaxasiaTebel element-
mtevanze ki 170-mde aRwevs. Ta normaluri procentuli Sedgeniloba. ase magaliTad,
goruli mwvanes saSualo mtevanSi _ marcvali 96-96,5% igi Seicavs 11,8%-mde alkohols, 8,9‰-mde saerTo mJavia-
Seadgens; klerti 3,13-3,45%, kani 16,5-17,1%, wipwa 3,19-3,28‰, nobiT; mqrolavi mJavianobis simcire (0,58) Rvinis sisaRis
xolo wvenis gamosavali 76,8-77,2% udris. amrigad igi damadasturebelia; amave dros Rvino sakmao sxeuliT xa-
wvenis gamosavlianobiT savsebiT akmayofilebs saRvine siaTdeba, rasac adasturebs eqstraqtis raodenoba (24,
jiSisadmi wayenebul moTxovnas. 70). daWaSnikebis Sedegad Rvinom Semdegi Sefaseba miiRo:
100 marcvlis wona meryeobs 172-dan 186 g-mde. 100 Ria moCalisfro, nazi sakmao sxeuliani, harmoniuli, evro-
marcvalSi 165-175 wipwaa. 100 wipwis wona aRwevs 6,5-6,8 g. puli sufris RvinisaTvis damaxasiaTebeli sasiamovno ge-
erTwipwiani marcvlebi Seadgens 75%; orwipwiani 20%; sam- muri TvisebebiT.
wipwiani 4% da oTxwipwiani 1%. amave adgilebidan aRebuli meore nimuSi Tavisi SedgenilobiT akmayofilebs saSampa-
yurZnis nimuSebis tkbilis qimiuri analizi Semdeg suraTs nure Rvinomasalisadmi wayenebul moTxovnas da igi am daniS-
iZleva (ix. cxr. 7). cxrili 7 nulebiT warmatebiT SeiZleba iqnes gamoyenebuli; magram
goruli mwvanes yurZnis tkbilis qimiuri analizis Sedegebi goruli mwvanes wminda nargavebis ara masobrivi gavrcelebis
gamo, mis produqcias akupaJeben xolme umTavresad CinurTan
saerTo
rTvelis xvedriTi Saqrianoba da kupaJqmnili masala amJamad warmatebiT aris gamoyenebuli
nimuSis aRebis adgili mJavianoba
TariRi wona %-iT
‰-iT qarTuli Sampanuri Rvinis dasamzadeblad.
diRmis saswavlo goruli mwvanes produqcia meRvineobis TvalsazrisiT
meurneobis koleqcia 5.X 1,100 21,6 10,0
Seswavlilia agreTve prof. g. beriZis mier (7). dasax-
(Tbilisis gareubani)
elebuli avtoris mier warmoebda Rvinis qimiuri bunebis
sof. wedisi (goris r-ni) 12.X 1,990 22,5 9,1
Seswavla da gemuri Tvisebebis gamokvleva Sida qarTlis
mevenaxeoba-meRvineobis
institutis xidisTavis
umTavres mikroraionebidan da mesxeTis zogierT iadg-
10.X 1,987 21,8 9,8
eqsperimentaluri baza ilebidan miRebul Rvinomasalebze.
(goris r-ni)
qvemoT mogvyavs am analizis Sedegebi (ix. cxr. 10).

182 saqarTvelos ampelografia


cxrili 9
goruli mwvanes sufris Rvinisa da saSampanure Rvinomasalis qimiuri analizis Sedegebi

100 sm3 Rvino Seicavs g-iT

nimuSis aRebis weli

Rvinis mimarTuleba

rTvelis TariRi

alkoholi %-iT

mqrolavi mJavianoba
xvedriTi wona

saerTo mJavianoba

aldegidebi

eqstraqti

glicerini
nimuSis aRebis adgili

Saqari
tanini
PH
mevenaxeoba-meRvineobis institutis sufris Rvino 16.X 0,91 11,8 8,9 0,58 0,910 3,05 24.70 0,26 0,75 7,54
xidisTavis eqsperimentaluri baza 1952 saSampanure
(goris r-ni) 5.X 10,1 9,7 0,61 0,902 1 8,71 0,15 1 5,95
Rvinomasala

cxrili 10
goruli mwvanes Rvinis qimiuri Sedgeniloba da gemuri Sefaseba

100 sm3 Rvino Seicavs g-iT

gemuri Sefaseba 10
alkoholi %-iT
xvedriTi wona

nimuSis aRebis

niS. sistemiT
adgili
eqstraqti

glicerini
mJavianoba

mJavianoba
mqrolavi

daWaSnikebis Sedegi
saerTo

nacari

Saqari

tanini

Calisferi, mcire apolestenciiT, xalisiani,


s. kvernaki 0,9923 12,97 6,1 0,72 25,100 2,88 1,88 0,58 7,83 7,0
xarisxovani sufris Rvino.
mcire apolestenciiT, ZarRviani, harmoniuli
s. patara mejvrisxevi 0,9916 11,50 5,4 0,4 18,98 2,0 0,53 0,86 7,3 6,9
sufris Rvino
Ria Calisferi, mcire simwariT, xalisiani sufris
s. xidisTavi 0,9942 12,05 6.67 0,65 25,6 2,6 0,93 0,31 6,49 6,5
Rvino.
Calisferi, xalisiani simJaviT harmoniuli
s. araSenda 0,9944 12,4 8,7 0,52 27,1 2,91 0,7 0,32 6,8 7,4
TvisebebiT.
Calisferi nazi, odnav dune, naklebad moCans
s. meqvabianTubani 0,9921 11,0 5,7 0,59 17,3 1,76 0,41 0,21 - 6,8
jiSuri Tvisebebi.
Calisferi, dawmendili, energia odnav moCans,
s. vaziani (dampali) 0,9915 11,86 6,0 0,95 18,1 1,39 0,64 0,39 5,6 7,5
harmoniuli
qarvisferi, Sinaarsiani, gemuri TvisebebiT. kargi
s. mWadisjvari 0,9973 10,5 5,76 0,92 21,0 1,45 0,6 0,25 6,1 7,0
sufris Rvino
Calisferi, momwvano elferiT, xalisiani mJaviani,
s. gurkeli 0,9959 11,5 8,14 0,57 28,4 3,1 0,48 0,28 7,1 7,2
harmoniuli
qarvisferi, harmoniuli, xarisxovani sufris
s. qvemo xvedureTi 0,9940 12,0 9,37 0,77 30,64 1,92 9,5 0,68 4,99\ 7,6
Rvino.
Calisferi,, sxeuliani, harmoniuli, jiSuri
s. tkoca 0,9916 13,5 6,65 0,34 25,32 1,64 6,69 0,66 3,64 7,4
aromatiT.
Calisferi, dawmendili, xarisxovani masala
s. dvao 0,9900 12,5 5,89 0,89 18,96 1,24 0,56 7,6
sufris evropuli Rvinis dasamzadeblad.

qarTlis meRvineobis ZiriTad raionebSi, rogorc es jvrisxevi, xidisTavi, ateni. momdevno adgili eTmoba kaspis
analizis Sedegebidan Cans, goruli mwvanis Rvino ener- raions _ xandakis, zemo xandakis, qvemoWalis, kodiswya-
giiT xasiaTdeba. ase, magaliTad, goruli mwvanes Rvinoebi ros da kaspis mikroubnebiT. dasaxelebul mikroubnebSi
mejvrisxevis, xidisTavis, vazianis, mWadisjvrisa da sxva saSampanure vazis jiSTa Soris gorul mwvanes sapatio
adgilebidan, axali markis sufris Rvinis Seqmnis farTo adgili uWiravs, rogorc sakupaJe Rvinomasalis momcem
SesaZleblobas iZleva. jiSs xarisxovani Sampanuri Rvinis dasamzadeblad. goruli
Sampanuri mevenaxeoba-meRvineobis warmoebis Tvals- mwvanedan damzadebulma mza Sampanuris nimuSebma 1951 w.
azrisiT qarTlis raionebidan pirveli adgili ekuTvnis ianvarSi Catarebul degustaciaze `maRaraCis~ saqarTve-
goris raions masSi Semavali Semdegi mikroraionebiT: me- los filialSi maRali Sefaseba miiRo; 10 niSniani balidan

goruli mwvane 183


yvela nimuSma 9-9,3 niSani miiRo. aqve aRsaniSnavia is gare- produqcia rogorc amJamad, ise momavalSiac gankuTvnili
moebac, rom goruli mwvanesa da Cinuris kupaJi Sampanuri- unda iqnes ZiriTadad xarisxovani evropuli tipis sufris
saTvis gacilebiT maRalxarisxovani aRmoCnda, vidre am Rvinis dasamzadeblad, xolo zogierT raionSi (gansa-
jiSebidan cal-calke damzadebuli, rasac qarTuli Sampa- kuTrebiT mTispira zonaSi) igi warmatebiT SeiZleba iqnes
nuris damzadebisas unda mieqces jerovani yuradReba. gamoyenebuli, rogorc sakupaJe masala xarisxovani Sampa-
dakvirvebani goruli mwvanes Rvinis Senaxvis unarze ar nuri Rvinis dasamzadeblad. amitom qarTlis centralur
mogvepoveba, vinaidan igi warmoebaSi narevis saxiT mzad- raionebSi mevenaxeobis Semdgom ganviTarebas safuZvlad
deboda da dResac mzaddeba, magram misi organolepti- unda daedos goruli mwvanes gavrceleba namyenebis saxiT
kuri Tvisebebi migviTiTebs Rvinis Senaxvis karg unarze da saTanadod SerCeul filoqsergamZle saZireze damynobiT.
transportabelobaze. saTanado masalebidan irkveva, rom es jiSi farTod unda gavrceldes qarTlis ZiriTadi
qarTlis Zveli memamule bagration-muxraneli Tavis mam- raionebis yvela mikroubanSi, sadac ki mevenaxeoba wamy-
ulSi (s. muxranSi) Rvinos ZiriTadad goruli mwvanesagan vania. amave dros am mxareSi gavrcelebul vazis pirdapir
amzadebda da es Rvino ganTqmuli iyo ruseTis farglebs mwarmoebelTa adgili am jiSma unda daikavos, rac uz-
gareTac, romelsac araerTxel miuRia maRali Sefaseba runvelyofs mosaxleobas xarisxovani yurZnis produqci-
da jildo parizisa da novgorodis gamofenaze, yurZeni iT, rogorc sufris Rvinis, ise saSampanure Rvinomasalis
Tavisi organoleptikuri TvisebiT saRvinea. igi sasufred dasamzadeblad.
ar gamodgeba, radgan marcvals axasiaTebs sqeli, uxeSi rogorc dakvirveba cxadyofs goruli mwvane war-
kani da odnav momwklarto gemo. matebiT SeiZleba dainergos agreTve mesxeTSi, gansa-
yurZeni sazamTrod ar inaxeba arc vazze da arc kuTrebiT axalcixisa da aspinZis raionebSi, agreTve Sua
dakrefili. gorul mwvanes ramdenime variacia axasiaTebs, da zemo imereTis raionebSi (zestafoni, saCxere). aRniS-
romelTagan aRsaniSnavia e.w. muxa mwvane. doc. n. CaxnaSvi- nul raionebSi amJamad arsebuli am jiSis nargaoba ro-
lis dakvirvebiT es variacia gorul mwvanesTan SedarebiT gorc kargi zrda-ganviTarebiT, ise produqciis maRali
naklebi zrdiT xasiaTdeba, isxams ufro momcro zomis RirsebiT xasiaTdeba. amitom aucilebelia, raTa mTavari
mtevnebs, marcvalic wvrili aqvs da saerTo mosavliano- yuradReba mieqces gasamravlebeli sakvirte masalis Ser-
biTac CamorCeba gorul mwvanes. amis gamo igi ar CaiTvleba Cevas. dadasturebulia, rom mosavlian goruli mwvanis
perspeqtiul variaciad. nargaobaSi xSirad gvxvdeba cruyvavila da mciremosav-
liani variaciebi, romelnic mosaxleobaSi cnobilia
(`ujiSos~), `avfexis~ da sxva saxelwodebiT. sakvirte
saerTo Sefaseba da daraioneba masalis SerCevisas swored am mdgomareobas unda gaewios
angariSi da goruli mwvanes gasamravleblad masala aRe-
qarTlis centraluri raionebisaTvis goruli mwvane bul unda iqnes mxolod winaswar seleqciuri da maRal-
ZiriTad jiSs warmoadgens. dasaxelebul mxareSi misi mosavliani vazebidan.

literatura
1. kecxoveli n. kulturul mcenareTa zonebi saqarTvelo- Грузии. Тбилиси, 1956.
Si. Tbilisi, 1957.
8. Геевский В. Шарер Г.  И. Краткий отчет садоводства За�
2. ramiSvili m. mevenaxeobis ganviTarebisaTvis mesxeTSi. кавказья. Труды Кавказского общ. сел. хоз-ва, Тифлис,
sas. sam. institutis Sromebi, t. XIX, Tbilisi, 1943. 1886.
3. tabiZe d. saqarTvelos vazis jiSebi. Tbilisi, 1954. 9. Кандуралов И. Очерк виноградарства и виноделия в Карта�
4. ColoyaSvili s. mevenaxeobis saxelmZRvanelo, wigni II, линии. Сбор. свед. по виногр. и винод. на Кавказе, вып.
`ampelografia~, Tbilisi, 1938. VIII, Тифлис, 1897.
5. javaxiSvili iv. saqarTvelos ekonomiuri istoria, wigni 10. Негруль А.М. Эволюция культурных форм винограда. До�
II, Tbilisi, 1934. клады АН СССР, том XVIII, №8, 1938.
6. Абесадзе К., Макаревская Е. Цхакая К. Зависимость раз� 11. Чахнашвили Н. Горули Мцване, Ампелография СССР, т.
личной степени филлоксероустойчивости распростра� III, Москва, 1953.
ненных грузинских сортов виноградной лозы от раз� 12. Чолокашвили С. и Чахнашвили Н. Материалы для изуче�
личия анатомической структуры их корневой системы. ния грузинских сортов винограда «Вестн. института
вып. VIII, Тифлис, 1930. эксперим. агрохимии», кн. I, Тбилиси, 1929.
7. Беридзе Г. Технология и экономическая характеристика вин

184 saqarTvelos ampelografia

You might also like