Professional Documents
Culture Documents
Fizinio Asmens Teisinio Subjektiškumo Sąvoka Ir Elementai. Teisnumo Sąvoka Ir Turinys. Veiksnumo Sąv
Fizinio Asmens Teisinio Subjektiškumo Sąvoka Ir Elementai. Teisnumo Sąvoka Ir Turinys. Veiksnumo Sąv
Civilinės teisės subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujantys civiliniuose tesiniuose santykiuose.
Fiziniais asmenymis vadinami žmonės, o juridiniais asmenimis žmonių sukurti teisiniai dariniai, turintys įstatymų
tvarka suteiktą teisinį subjektiškumą.Šiuolaikinė teisė teisinį subjektiškumą pripažįsta kiekvienam žmpgui. Dar iki
XIX a. antrosios pusės teisės subjektai buvo tik privilegijuotų luomų žmonės. Civilizacijos pradžioje žmogaus
padėtis priklausė nuo jo vietos genties, giminės hierarchinėje sistemoje. Vergovinėje santvarkoje teisės subjektai
buvo tik privilegijuotų luomų žmonės. Fiodaliniu laikotarpiu padėtis kiek keitėsi, budžiauninkas įgijo apribotus
teisinio subjiektiškumo elementus.
Teisinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad fizinių asmenų teisinį subjektiškumą sudaro civilinis teisnumas ir
civilinis veiksnumas.
Teisnumas – tai asmens galėjimas turėti civilines įstatymų suteikiamas teises ir pareigas.
Veiksnumas reiškia fizinio asmens galėjimą savo veiksmais savarankiškai įgyti civilines teises ir susikurti
civilines pareigas.
Fizinio asmens teisnumas atsiranda gimimo išnyksta, jam mirus. Tik gimęs žmogus yra yra teisnus, tačiau tuo
momentu jis dar nėra veiksnus. Jis pats negali savo teisių įgyvendinti – už jį atlieka tėvai arba globėjai.Fizinio
asmens veiksnumas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės. Fizinis asmuo gali įgyti visišką civilinį
veiksnumą ir neturėdamas 18 metų. Šiuo atveju jis veikanumą įgyja nuo santuokos sudarymo momento, kai
vadovaudamasis CK 3.14 stripsniu teismas sumažina santuokinį amžių.
CK draudžia apriboti fizinių asmenų civilinį teisnumą ar veiksnumą įstatymų nenumatytais pagrindais. Pavyzdžiui,
sąrašas objektų, kurių asmuo negali įsigyti dėl to, kad jie nėra civilinės apyvartos objektai, turi būti numatytas
įstatymu ( CP 1.97 str. ). Asmens teisnumo ar veiksnumo apribojimas gali būti pateisinamas tik atitinkamais
visuomenės poreikiais, kurie yra svarbesni už privatų interesą. Tačiau visi apribojimai turi būti numatyti įstatyme,
o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Konstitucijos 23 straipsnyje numatytas apribojimas disponuoti
privačia nuosavybe, nes leidžia ją paimti visuomenės poreikiams. Panaši norma įtvirtinta ir CK 4.100 straipsnyje,
o CK 4.79 straipsnyje numatytas savininko teises parduoti nuosavybės teises objektą ribojimas, nes reikalauja
pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiams.
Pagal LR Civilinio kodekso (CK) 2.18 straipsnį šiuo metu Lietuvoje egzistuoja šie civilinės būklės aktai, kuriuos
Valstybė privalomai registruoja:
1) asmens gimimas;
2) asmens mirtis;
3) santuokos sudarymas;
4) santuokos nutraukimas;
5) įvaikinimas;
6) tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas;
7) vardo ir pavardės pakeitimas;
8) asmens lyties pakeitimas;
9) partnerystė .
LR CK 2.19 straipsnio 1 dalis numato civilinės būklės aktus registruojančias institucijas bei bendrą registracijos
tvarką:
"Civilinės būklės aktus, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos įrašą
civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą"
Civilinės būklės aktų registravimo metrikacijos ir kitose LR įstatymų numatytose įstaigose tvarka yra patvirtinta
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu 2001 m. birželio 29 d. Nr. 129 "Dėl civilinės metrikacijos
taisyklių patvirtinimo".
Šios taisyklės numato civilinės būklės aktų registraciją:
1. Miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigose, kurios registruoja asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos
sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės,
tautybės pakeitimą ir asmens lyties pakeitimą.
2. Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose, kurios turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą,
santuoką ir mirtį.
3. Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, ir seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas)
seniūnų, kurie turi teisę registruoti asmens mirtį.
Taisyklės nustato, kad yra draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams,
broliams ir seserims.
Duomenys apie asmenį į civilinės būklės aktų įrašus ir jų liudijimus įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų
registro įstatymo ir Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka.
Įrašant civilinės būklės aktų įrašus turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo asmens tapatybę ir
aktus, registruotinus civilinės metrikacijos ar konsulinėje įstaigoje, taip pat seniūnijoje.
Civilinės būklės aktai įrašomi lietuvių kalba.
Kiekvienas civilinės būklės akto įrašas įrašomas dviem egzemplioriais. Aktų įrašai registruojami atskiruose
registracijos žurnaluose pagal aktų rūšis, pradedant registruoti kasmet sausio 1 dieną ir baigiant gruodžio 31 dieną.
2.67 straipsnis. Asmenys, atsakingi už juridinio asmens dokumentų ir registro duomenų pateikimą registro
tvarkytojui
Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą
laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo
dokumentuose nenurodyta kitaip.
2.70 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva
1. Jeigu registre įregistruotas juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų
registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, arba įmonė nepateikė finansinės
atskaitomybės dokumentų, kaip numatyta šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, ilgiau nei dvidešimt keturis
mėnesius ir juridinio asmens registro tvarkytojui nepranešė apie nepateikimo priežastis, arba valdymo organai
negali priimti nutarimų, kadangi nėra kvorumo dėl valdymo organo narių atsistatydinimo ir tai trunka ilgiau nei
šešis mėnesius, arba jeigu juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau nei šešis mėnesius negalima surasti
juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre, tai registro tvarkytojas turi teisę
inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.
2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą juridinio asmens likvidavimą į
juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais bei šį pranešimą
paskelbti juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytame šaltinyje.
3. Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą juridinio asmens likvidavimą paskelbimo juridinių
asmenų registro tvarkytojas negauna prieštaravimo dėl juridinio asmens likvidavimo, jis kreipiasi į teismą dėl
juridinio asmens likvidavimo.
4. Registro tvarkytojo prašymai dėl juridinio asmens likvidavimo nagrinėjami Civilinio proceso kodekso XXXIX
skyriuje nustatyta tvarka.
PASTABA: 2009 12 22 įstatymu Nr. XI-595 (Žin., 2009, Nr. 159-7202) nustatyta, kad 2.70 straipsnio 4 dalies
normos taikomos tik juridinio asmens likvidavimo procedūroms, pradėtoms po įstatymo Nr. XI-595 įsigaliojimo, t.
y. nuo 2010 01 01.
2.73 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą atsisakymą įregistruoti juridinį asmenį bei už klaidas juridinių asmenų
registre
1. Kai neteisėtai atsisakoma įregistruoti juridinį asmenį ir registruoti registrui pateikiamus duomenis ar registre
registruojamus dokumentus, juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visus jam tokiais veiksmais padarytus
nuostolius.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais juridiniam asmeniui padarytus nuostolius, taip pat nuostolius
kitiems asmenims, padarytus tvarkant juridinių asmenų registrą, atlygina valstybė. Žala išieškoma teismo tvarka.
Valstybei civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybės įgaliota institucija.
2.83 straipsnis. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją
1. Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia
prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog
sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to
nežinoti.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y. juridinio asmens vardu gali
veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir
kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi būti numatytas
juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridinių asmenų registre ir paskelbtas juridinių asmenų
registro nuostatų nustatyta tvarka.
3. Asmuo, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis, yra subsidiariai atsakingas, jei
trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina.
2.84 straipsnis. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant viešojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją
1. Sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia
prievolių juridiniam asmeniui.
2. Jeigu juridinis asmuo vėliau pritaria sandoriui, sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo.
3. Asmuo, šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis sudaręs sandorį, kuriam juridinis asmuo nepritaria,
privalo atlyginti trečiajam asmeniui nuostolius, jeigu neįrodo, jog trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, žinojo ar
dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo nežinoti, jog sandoris sudaromas pažeidžiant juridinio asmens valdymo
organo kompetenciją.
Straipsnis iš Fizinio asmens teisinio subjektiškumo sąvoka ir elementai. Teisnumo sąvoka ir turinys. Veiksnumo
sąvoka. Civilinės būklės akto sąvoka ir rūšys. Fizinio asmens gyvenamoji vieta. Globos ir rūpybos samprata,
steigimo ir pasibaigimo pagrindai. Juridinio asmens sąvoka ir požymiai. Juridinių asmenų rūšys. Juridinių asmenų
įsteigimas. Juridinio asmens teisnumo ir veiksnumo samprata. Juridinio asmens organai ir atstovai. Juridinio
asmens filialai ir atstovybės. Juridinio asmens reorganizavimas ir likvidavimas. Juridinio asmens pertvarkymas. :
Leidiniai :TEISĖS GIDAS
http://www.teisesgidas.lt
Straipsnio URL:
index.php?op=viewarticle&artid=310