11 seminaras.

Individo padtis tarptautiniuose santykiuose

1. Pilietybs svoka, pilietybs gijimas ir netekimas pagal tarptautin teis ir Lietuvos Respublikos statymus;
dviguba pilietyb. (V.Vadapalas Tarptautin teis)
Pirmiausia pilietyb yra nacionalins teiss kategorija. Tarptautinje teisje tam, kad bt galima nustatyti, ar
asmuo yra konkreios valstybs pilietis, pavyzdiui, nustatant, ar i valstyb turi teis vykdyti jo diplomatin gynyb
ir pan.), paprastai vadovaujamasi tais paiais kriterijais, kuriais vadovaujasi i valstyb, nustatydama, kas yra jos
pilieiai.
Pagal tarptautin teis pilietyb laikoma nuolatiniu teisiniu ryiu, kuriuo asmuo susijs su valstybe, kad ir kur is
asmuo bt. is ryys leidia valstybei vykdyti savo jurisdikcij io asmens atvilgiu net tada, kai jis yra usienio
valstybs teritorijoje arba tarptautinse erdvse (atviroje jroje, Antarktidoje, kosminje erdvje ir pan.).
Iki iol tarptautinje teisje neabejotinai pripaintas bendras princi pas, kad valstyb pati nustato savo pilietybs
gijimo slygas. ioje srityje paprastai daroma nuoroda Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teis mo konsultacin
ivad Dekret dl pilietybs, priimt Tunise ir Maroke (Dcrets de nationalitpromulgus en Tunisie et au Maroc),
byloje (1923):
Klausimas, ar tam tikras reikalas yra, ar nra valstybs jurisdikcijos reikalas, yra i esms slyginis klausimas: jis
priklauso nuo tarptautini santyki lygio. Todl, Teismo nuomone, esant dabartiniam tarptautins teiss lygiui
pilietybs klausimas i esms priklauso iai rezervuotai sriiai.
Principas, pagal kur pilietybs nustatymas yra valstybs vidaus reika las, nustatytas ir 1930 m. Konvencijos dl
kai kuri klausim, susijusi su pilietybs statym kolizija, 1 straipsnyje:
Kiekviena valstyb savo statymu nustato, kas yra jos pilieiai. statym turi pripainti kitos valstybs, jeigu jis
atitinka tarptautines konvencijas, tarptautin paprot ir visuotinai pripaintus teiss principus, susijusius su pilietybe".
ios valstybs pilietybs koncepcijos taip pat laiksi Europos Bendrij Teisingumo Teismas. Savo sprendime
byloje Micheletti e.a. contre De-lagacion del Gobiemo en Cantabria (C-369/90) jis nurod, kad pilietybs gijimo
bei netekimo slyg nustatymas pagal tarptautin teis priklauso kiekvienos valstybs nars kompetencijai".
Tarptautin teis reguliuoja kai kuriuos pilietybs klausimus, pavyz diui, jei asmuo turi ne vien pilietyb
(bipatridas - asmuo, turintis dvigub pilietyb) arba jos visai neturi (apatridas). ymiausias tarptautinis precedentas
ioje srityje - Nottebom byla (1955) Tarptautiniame Teisingumo Teisme. Notebomas (Nottebom), Vokietijos pilietis,
Antrojo pasaulinio karo metais gijo Lichtenteino pilietyb. Gvatemalai, kurioje jis nuolat gyveno, paskelbus kar
Vokietijai, Notebomas buvo traktuojamas kaip prieo valstybs pilietis. Lichtenteinas, vykdydamas savo pilieio
diplomatin gynyb, kreipsi Tarptautin Teisingumo Teism. Teismas ioje byloje pirmiausia sprend klausim dl
to, ar Notebomo ryys su Lichtenteinu buvo efektyvus (tikras). Teismas konstatavo, jog valstyb gali pretenduoti,
kad jos nustatytas normas kita valstyb pripaint tik tada, jei ios normos atitinka bendr tiksl, kad teisinis
pilietybs ryys sutapt su tikruoju asmens priklausymu valstybei. Tai savo ruotu leist jai vykdyti savo piliei
gynyb santykiuose su kitomis valstybmis.
Atrodo, kad pilietybs efektyvumo (tikrumo) principas gali bti lai komas tik skirting pilietybi kolizijos
situacijoje. Efektyvumo poiriu pilietyb reikia suprasti ne vien tik kaip formal ry, bet ir kaip t a m t i k r a abipus
pilieio ir jo valstybs ry, pasireikiant tarpusavio teisi ir pareig vykdymu. Taiau, matyt, efektyvaus ryio reikia iekoti
kiekvienu konkreiu atveju taip, kaip tai dar Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Nottebom byloje.
Dviguba pilietyb gali atsirasti taikant dviej valstybi pilietybs statymus vienam asmeniui, pavyzdiui, jam tuokiantis.
Vedyb pagrindu pagal antros valstybs statymus sutuoktinis galt gyti ios valstybs pilietyb. Danai valstybi statymai
nepripasta savo piliei kitos valstybs pilietybs arba esant dvigubai pilietybei pripasta tik savo pilietyb su visomis i
pilietybs galiniomis iplaukti pasekmmis pagal ios valstybs statymus: pareiga atlikti karin tarnyb, mokti mokesius
ir pan.
Kilus pilietybi kolizijai tarptautinje plotmje, tarptautins teiss poiriu reikt vadovautis efektyvumo principu.
Tarptautin teis nedraudia valstybei nustatyti, kad jos pilietis, gijs kitos valstybs pilietyb, praranda jos pilietyb.
Pavyzdiui, pagal 2002 m. Lietuvos Respublikos pilietybs statym (18 str.) Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama gijus kitos
valstybs pilietyb. Pilietybs statymas numato ios pilietybs netekimo taisykls iimt -jei asmuo gyjo kitos valstybs pilietyb
po 2003 m. sausio 1 d. ir jis yra Lietuvos pilietis pagal kilm (t. y. asmuo, iki 1940 m. birelio 15 d. turjs Lietuvos pilietyb, jo
vaikas, vaikaitis ir provaikaitis, jeigu is asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo) arba lietuvi kilms asmuo.
vairi valstybi pilietybs statymai gali nustatyti vairius pilietybs gijimo pagrindus. Asmuo pilietyb gali gyti gimdamas
(filiacija) arba vliau gyti j pagal valstybs statymus (natralizacija), paprastai pragyvens ios valstybs teritorijoje tam tikr
laik, nustatyt jos statymais (sslumo cenzas), ir ilaiks kalbos, konstitucijos pagrind egzamin ir pan. Pagal Lietuvos
Respublikos pilietybs statymo 12 straipsn Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti suteikiama asmeniui remiantis jo praymu,
jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka ias slygas:
1) ilaik valstybins kalbos egzamin;
 2) praymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
3) gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met;
4) turi legal pragyvenimo altin Lietuvos Respublikos teritorijoje;
5) ilaik Konstitucijos pagrind egzamin;
6) yra asmuo be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios statymus gijus Lietuvos Respublikos pilietyb
prarandama tos valstybs pilietyb, ir ratu pranea apie savo sprendim atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, kai jam
bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb.
Kai kuriems asmenims (sulaukusiems 65 met amiaus, negaliems ir kt.) nereikalaujama laikyti kalbos ir Konstitucijos
pagrind egzamin.
Supaprastintas pilietybs gijimo bdas vairiose valstybse gali bti taikomas, pavyzdiui, vedyb su tos valstybs
pilieiu ar piliete atveju arba remiantis tos valstybs tautybs asmens praymu suteikti jam pilietyb. Lietuvos Respublikos
pilietybs statymo 14 straipsnio 1 dalis asmens santuokos su Lietuvos Respublikos pilieiu (piliete) atveju kartu su joje
pamintomis slygomis numato sutrumpint 7 met sslumo cenz, jei jis (ji) bendrai gyvena ioje santuokoje pastaruosius
septynerius metus Lietuvoje.
Lietuvos pilietybs gijimas gimstant pirmiausia pagrstas kraujo teiss principu. Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 8
straipsnis Vaik, kuri tvai yra Lietuvos Respublikos pilieiai, pilietyb" skelbia:
Vaikas, kurio abu tvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilieiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis nesvarbu, ar
jis gim Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar u jos rib".
Taiau Pilietybs statyme (9 str. 1 d.) ems teiss principas vyrauja, kai vaiko gimimo metu tik vienas i tv buvo
Lietuvos pilietis:
Jeigu vaiko tvai turi ne t pai pilietyb ir vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas
yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gim Lietuvos Respublikos teritorijoje".
Jeigu vaiko tvai turi ne t pai pilietyb ir vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko,
gimusio u Lietuvos Respublikos rib, pilietyb, iki jam sukaks 18 met, gali bti nustatoma pagal tv susitarim (9 str. 2
d.).
Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 10 straipsn asmen be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, gimusio
vaiko pilietybs klausimas sprendiamas tik pagal ems teiss princip:
Asmen be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, vaikas, gims Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyja Lietuvos
Respublikos pilietyb".
Naujas svarbus reikinys pilietybs srityje yra Europos Sjungos pilietyb50. Europos Sjungos sutartimi, pasirayta
Mastrichte 1992 m. vasario 7 d., buvo pakeista 1957 m. Europos Bendrijos steigimo sutartis ir buvo nustatyta (EB steigimo
sutarties 17 str.), kad nustatoma Europos Sjungos pilietyb ir kad Europos Sjungos pilieiai yra visi asmenys, turintys bet
kurios valstybs, Europos Sjungos nars, pilietyb:
17 straipsnis (ex 8 straipsnis)
Nustatoma Sjungos pilietyb. Kiekvienas asmuo, turintis valstybs
nars pilietyb, yra Sjungos pilietis. Sjungos pilietyb nepakeiia valstybs pilietyb, o j papildo.
2. Sjungos pilieiai naudojasi ios Sutarties suteiktomis teismis ir atlieka jos nustatytas pareigas".
1997 m. Europos konvencija dl pilietybs. i Europos Tarybos konvencija skirta ne tik pilietybs koliziniams klausimams
reguliuoti, bet ir pilietybs pasikeitimo valstybi teisi permimo atvejais bei karins prievols klausimams sprsti, kai
prievolininkas turi daugiau nei vien pilietyb. ia Konvencija taip pat siekiama, kad bt ivengta diskriminacijos pilietybs
srityje ir palengvinta asmen be pilietybs (apatrid) padtis. Konvencijos 2 straipsnis lakonikai apibria pilietyb kaip
teisin ry tarp asmens ir valstybs, kuris, taiau, nerodo jo etnins kilms". Patvirtintas klasikinis principas, kad kiekviena
valstyb pagal savo teis nustato, kas yra jos pilieiai", taiau ia pat tvirtinama, kad i teis kitos valstybs pripains tiek,
kiek ji atitinka ia taikomas tarptautines sutartis, paprotin tarptautin teis bei visuotinai pripaintus pilietybs leiss
principus" (3 str.). Atrodo, kad i nuostata (ji tam tikrais atvejais yra pagrsta) susilpnina pat klasikin pilietybs teiss
princip, nes joje slypi galimyb vienai valstybei abejoti dl kitos valstybs pilietybes''. ios nuostatos formuluot, atrodo, yra
pernelyg bendra ir todl gali sumainti valstybi, kurios nort tapti Europos konvencijos dl pilietybs dalyv mis,
skaii. Beje, ioje formuluotje yra netikslus pasikartojimas, nes visuotinai pripainti pilietybs teiss principai" yra
ne kas kita kaip paprotins tarptautins teiss" dalis. Patys visuotinai pripainti pilietybs teiss principai"
idstyti Konvencijos 4 straipsnyje:
1) kiekvienas asmuo turi teis pilietyb,
2) turi bti vengiama bepilietybs,
3) i nieko negalima savavalikai atimti pilietybs,
4) pilietybs automatikai nepanaikina nei vedybos, nei skyrybos, nei sutuoktinio pilietybs pasikeitimas.
Europos konvencijos dl pilietybs 5 straipsnis draudia bet koki diskriminacij pilietybs srityje, taip pat ir
diskriminacij dl tautybs arba etnins kilms. ia kyla klausimas, ar valstybs, kurios savo tautieiams usienyje
suteikia lengvatas isaugoti arba gyti pilietyb (Vokietija, Izraelis, Lietuva ir kt.), nepaeist tokio
nediskriminacijos dl tautybs ar etnins kilms" principo?
Pagal Konvencijos 6 straipsn valstyb turi numatyti savo statymuose, kad jos pilietyb ex lege (pagal statym)
automatikai gyjama, kai: (a) vaiko gimimo momentu bent vienas i jo tv turi ios valstybs pilietyb (i imtys
galimos, jei vaikas gimsta usienyje); (b) randamas pamestinukas. Be to, valstyb turi suteikti pilietyb vaikui be
pilietybs, gimusiam jos teritorijoje ex lege, arba vliau pagal pateikt praym. iuo atveju, t. y. jei numatoma, kad
toks vaikas gals gyti pilietyb pagal jo praym ar praym, pateikt jo vardu, negalima reikalauti i jo, kad jis bt
igyvens ioje valstybje daugiau nei penkerius metus. Kit asmen natralizacijai negalima nustatyti ilgesnio nei
10 met termino. Taip pat numatoma, kad reikia numatyti palengvintas pilietybs gijimo slygas savo piliei
sutuoktiniams usienieiams, usienyje gimusiems vaikams, kai vienas i tv yra pilietis, vaikams, kuri bent vienas i
tv gyja pilietyb, pilieio vaikintam vaikui, asmenims, kurie gim ios valstybs teritorijoje ir joje teistai ir nuolat
gyvena, taip pat teistai ir nuolat ia gyvenantiems nepilnameiams, apatridams bei pripaintiems pabgliams.
Konvencijos 7 straipsnis leidia, kad statymai numatyt, jog pilietybs netenkama kai: savanorikai gyjama kita
pilietyb arba savo pilietyb gyjama nesiningu bdu, kai tarnaujama kitos valstybs ginkluotosiose pajgose, kai
padaromi veiksmai, kuriais kenkiama gyvybiniams valstybs interesams, kai nebetenkama tikro usienyje gyvenanio
pilieio ir jo valstybs ryio ir kt. domu paymti, kad pagal Konvencijos 8 straipsn kiekviena valstyb privalo leisti
atsisakyti jos pilietybs su slyga, kad pilietybs atsisaks asmuo kartu ne tapt apatridu. Beje, valstyb gali nustatyti,
kad atsisakyti pilietybs galima tik nuolat gyvenant usienyje.
Europos konvencijos dl pilietybs 14 straipsnio paskirtis - sprsti pilietybs daugto klausimus: vaikas, gijs
skirtingas pilietybes gimdamas, turi jas isaugoti; sutuoktinis, gijs nauj pilietyb dl vedyb, j taip pat turs
isaugoti. Kita vertus, 15 straipsnis nustato, kad valstyb vis dlto gali pati savo statymais sprsti, ar asmuo, gijs
kitos valstybs pilietyb, ilaikys pirmin, t. y. pirmos valstybs, pilietyb. Be to, ji gali nustatyti, kad jos pilietyb
galima gyti tik neturint kitos pilietybs. Taiau ji negali reikalauti atsisakyti pilietybs tos valstybs, kurios statymai
neleidia atsisakyti pilietybs. Asmenys, turintys daugiau nei vien pilietyb, kiekvienoje valstybje, kurios pilietyb
jie turi, yra lygiateisiai pilieiai ir negali bti diskriminuojami.

2. Piliei diplomatin gynyba usienyje. Diplomatins gynybos samprata. Diplomatins gynybos vykdymo
teistumo slygos. Diplomatins gynybos priemons. (Vadapalas; internetiniai altiniai)
Paprastai diplomatin gynyb galima vykdyti tik savo piliei atvilgiu, todl net valstyb, kurioje apatridas nuolat
gyvena, negali vykdyti jo diplomatins gynybos.

Diplomatin gynyba kai ginanioji valstyb reikalauja alos atlyginimo, satisfakcijos, nes paeidiami asmen
ginanios valstybs interesai. Diplomatin gynyba gali bti inicijuojama, kai yra padarytas tarptautins teiss paeidimas.
Elementarus tarptautins teiss principas yra tas, kad valstyb yra galiota ginti savo pavaldinius, kai jiems
kita valstyb padaro alos prieingais tarptautinei teisei veiksmais ir kai jie jau neturi galimybs pa tenkinti
savo reikalavim prastiniu bdu".
Klasikinje jurisprudencijoje buvo suformuluotos pagrindins diplomatins gynybos slygos: valstyb gali ginti
tik savo piliei arba juridini asmen teises, bet prie tai jie turi ibandyti teisines (paprastai - teismines) gynybos
galimybes valstybje, kur j teiss buvo paeistos; jeigu nukentj yra patys kalti dl priemoni, kuri prie juos
msi usienio valstyb, j valstyb negali imtis diplomatins gynybos arba i gynyba bus galima tik tiek, kiek j
teiss tikrai bt paeistos. Nukentjs asmuo pats neturi bti paeidjas (vari rank" doktrina). Pagrindines
diplomatins gynybos taisykles galima bt pailiustruoti citatomis i Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikos.
Barcelona byloje Teismas nurod:
Valstyb negali reikalauti reparacijos u kokio nors sipareigojimo jai paeidim, prie tai nesitikinusi, kad ji
turi teis to reikalauti, nes normos ioje srityje tam numato dvi slygas.

3. Usieniei teisinis statusas ir reimai pagal tarptautin teis. (V.Vadapalas Tarptautin teis)

Usieniei teisin status konkreioje valstybje (j atvykimo ir ivykimo tvark, prieglobsio suteikim, isiuntim
i alies, teis sidarbinti ir pan.) nustato pirmiausia ios valstybs statymai. Taiau tai nereikia, kad TT
nereguliuoja teisins usieniei padties.
Jau klasikinje TT nusistovjo paproiai, nustatantys valstybi elgesio su usienieiais standartus. ie standartai
yra visuotinai pripainti ir apima: usienieio teis bti pripaintam teisini santyki subjektu, usienieio teis
j humanik elges, teis tai, kad suimtas arba teisiamas jis turt teis baudiamojo proceso garantijas,
teis kreiptis teism, teis gyvybs ir laisvs apsaug, teis kompensacij, jei usienieio turt nusavina u-
sienio valstyb ir t. t. i standart taikym patvirtino ir tarptautinis teismas Barcelona Traction, Light and Power
Co. Ltd. byloje (1970):
Jei valstyb savo teritorij sileidia usienio investicijas arba u sienio subjektus, fizinius ar juridinius asmenis, ji
privalo suteikti jiems teisin apsaug ir prisiima sipareigojimus dl elgesio su jais"
Kartu reikia pabrti, kad usieniei teisi apsauga iuolaikinje tarptautinje teisje neapsiriboja tik iais
klasikiniais standartais, kurie pirmiausia reikalauja, kad usienieiams bt utikrinta statym garantuota apsauga.
Tai, kad su usienieiu buvo elgiamasi pagal buvimo valstybs statymus taip, kaip elgiamasi su savo pilieiais, dar
nereikia, kad su juo buvo elgiamasi pagal tarptautine teis. iuolaikinje tarptautinje teis je usieniei
apsauga yra neatskiriama mogaus teisi tarptautins teisins apsaugos dalis. Reikia atkreipti dmes tai, kad,
pavyzdiui, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 1 straipsnis nustato, jog Auktosios
Susitarianios alys kiekvienam j jurisdikcijai priklausianiam asmeniui garantuoja ios Konvencijos I skyriuje api-
brtas teises bei laisves...". Formul kiekvienam j jurisdikcijai priklausianiam asmeniui garantuoja" taikytina tiek
pilieiams, tiek usienieiams, tiek asmenims be pilietybs. Tiesa, Europos mogaus teisi kon vencija neturi daug
nuostat, skirt btent usieniei teisi apsaugai: Konvencijos 14 straipsnis draudia diskriminacij, Ketvirtojo
protokolo 4 straipsnis draudia kolektyviai isisti i alies usienieius, Septintojo protokolo 1 straipsnis leidia
isisti teistai atvykus usieniet tik pagal sprendim, priimt pagal statym, taip pat suteikia jam teis pateikti
argument prie isiuntim ir reikalauti, kad jo isiuntimo byla bt per irta ir kad jis bt pristatytas
kompetentingam valdios organui ar pareignui, sprendianiam jo isiuntimo klausim. Reikia paymti, kad nei
Europos mogaus teisi konvencija, nei bendroji tarptautin teis ne nustato pareigos valstybms sileisti
usienieius, nepareigoja suteikti jiems prieglobst. Nra taip pat ir bendro draudimo isisti usienieius.
Reikt priminti, kad pagal Europos Sjungos teis Europos Sjun gos pilieiai turi teis laisvai judti ir
apsigyventi valstybi nari teritorijoje. Europos Bendrijos steigimo sutarties 18 straipsnio 1 dalis dl to nustato:
Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje, laikydamasis ioje
Sutartyje ir jai gyvendinti priimtose nuostatose nustatyt apribojim bei slyg".
ES piliei laisv judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje, taip pat darbuotoj judjimo laisv (EB
steigimo sutarties 39-42 str.) sukonkretinamos ES antrins teiss aktuose. ios ES teiss nuostatos dl ES piliei,
kurie nra Lietuvos pilieiai, judjimo ir apsigyvenimo laisvs ir darbuotoj judjimo Lietuvoje gyvendintos 2004
m. Lietuvos Respublikos statymo dl usieniei teisins padties V skyriuje Europos S jungos valstybi nari
piliei teisin padtis Lietuvos Respublikoje".
Usieniei teisi apsaugai skirta Generalins Asambljos 1985 m. gruodio 13 d. Asmen, nesani pilieiais
alies, kurioje jie gyvena, teisi deklaracija.
Pagal 1985 m. Deklaracijos 1 straipsn usienieiu laikomas bet koks asmuo, kuris nra pilietis valstybs, kurioje
jis arba ji yra". Plaija prasme terminas usienietis" apima tiek kitos valstybs pilieius, tiek asmenis be pilietybs.
Be abejo, asmens be pilietybs tarptautinis teisinis statusas yra iek tiek siauresnis - nra valstybs, kuri vykdyt
diplomatin jo gynyb. Paprastai galima vykdyti tik savo piliei diplomatin gyny b58, todl net valstyb, kurioje
apatridas nuolat gyvena, negali vykdyti diplomatins jo gynybos.
Usieniei teisi apsaugos srityje danai cituojamas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas
Mavrommatis Palestine Conces-sions byloje (1924): Elementarus tarptautins teiss principas yra tas, kad valstyb
turi teis ginti savo pavaldinius, kai jiems padaryta ala prieingais tarptauti nei teisei kitos valstybs, kuri
nepatenkino j reikalavim prastiniu bdu, veiksmais. Imdama savo rankas vieno savo pavaldini byl arba im -
damasi diplomatini veiksm ar kreipdamasi tarptautines teismines institucijas, valstyb i tikrj gina savo teises -
jos teis utikrinti savo pavaldini asmenyje pagarb tarptautins teiss normoms" 59.
Bendroji tarptautin teis nepripasta usienieio teiss atvykti u sienio valstyb - i pati nustato usieniei
atvykimo ir buvimo jos teritorijoje taisykles. 1985 m. Deklaracijos dl asmen, nesani pilieiais a lies, kurioje jie
gyvena, mogaus teisi 2 straipsnis dl to nustato, kad niekas ioje Deklaracijoje negali bti aikinama taip, kad
teisint bet kurio usienieio neteist atvykim arba buvim, ar jokia jos nuostata negali bti aikinama kaip
apribojanti bet kurios valstybs teis priimti statymus ir taisykles, susijusias su usieniei atvykimu ir j buvimo s -
lygomis bei tvarka, arba nustatyti piliei ir usieniei skirtumus. Ta iau ie statymai ir taisykls neturi
prietarauti ios valstybs tarptautiniams sipareigojimams, skaitant sipareigojimus mogaus teisi srityje".
1985 m. Deklaracija ivardija pagrindines usieniei teises ir laisves, kurios kartu yra ir pagrindins mogaus teiss
ir laisvs: teis gyvyb ir asmens nelieiamyb, savavaliko areto arba sumimo draudim, teis asmenin ir
eimos gyvenim, lygiateisikum prie teism, minties, sins ir sitikinim laisv ir t. t. Kartu Deklaracija
tvirtina, pavyzdiui, ir teis ilaikyti savo kalb, kultr ir tradicijas, teis pervesti usien pajamas, santaupas arba
kitas pinigines las. Deklaracija, darydama nuorod apribojimus, kurie demokratinje visuomenje gali bti
nustatyti statymais tam, kad apsaugot nacionalin saugum, visuomens saugum, viej tvark, visuomens
sveikat arba moral, pripasta usienieiams ir ias teises bei laisves: teis ivykti i alies, teis iraikos lais v,
 taiki susirinkim teis, teis turti turt ir atskirai, ir kartu su ki tais. Be to, pripastama usienieio teis laisvai
kilnotis ir pasirinkti Salyje gyvenamj viet. Teistai esanio valstybs teritorijoje usienieio Miluoktinis ir
nepilnametis arba ilaikomas vaikas gali usieniet lydti, .uvykti pas j ir pasilikti su juo. Deklaracija taip pat
skelbia ekonomines u socialines usieniei teises: teis saugias bei sveikas darbo slygas, li'isc teising darbo
umokest, lyg apmokjim u lygi) darb, Icis s t o t i profsjungas, teis sveikatos apsaug, medicinos
prieir, socialin aptarnavim, moksl, poils. Deklaracija nustato, kad i usienieio negali bti savavalikai
atimamas jo teistai gytas turtas. Usienietis gali laisvai bet kuriuo metu susisiekti su savo pilietybs valstybs
konsulatu arba diplomatine atstovybe, o jeigu j buvimo alyje nra, - su ki tos valstybs, kuriai patikta ginti jo
pilietybs valstybs interesus buvimo valstybje, konsulatu arba diplomatine atstovybe.
Nors Europos mogaus teisi konvencija negarantuoja usienieiui teiss atvykti arba bti tam tikroje valstybje ir
nedraudia usienieius isisti, buvusios Europos mogaus teisi komisijos ir Europos mogaus Teisi Teismo
praktikoje buvo nemaai byl, kuriose buvo pripainta, kad neleidimas usienieiui atvykti al arba isiuntimas i
jos paeid nemoniko elgesio draudim (Konvencijos 3 str.) arba teis eimos gyvenim (8 str.). Nemoniko
elgesio draudimas gali bti paeistas tuo, kad usienietis isiuniamas neatsivelgiant tai, jog alyje, kuri jis
isiuniamas, jam gresia kankinimai, nemonikas elgesys arba bausm. Teis eimos gyvenim yra sudtingesnis
klausimas, nes Konvencija negarantuoja eim susijungimo teiss, kuri, beje, skelbia 1985 m. Deklaracija. Abdula-
ziz, Cabales and Balkandali v. U.K. byloje (1985) Europos mogaus Teisi Teismas konstatavo, kad 8 straipsnio
negalima aikinti kaip nustatanio valstybms dalyvms bendr sipareigojim leisti sutuoktini poroms pasirinkti j
bendr gyvenamj viet ir sutikti su nepiliei sutuoktini sikrimu alyje". Taiau jei maametis vaikas bus atskirtas
nuo tv, tai gali bti pripainta teiss eimos gyvenim paeidimu.
Praktikoje taip pat gali bti sunku sprsti, ar konkreiu atveju tam tikr teisi suteikimas tik savo valstybs
pilieiams nebus usienieio diskriminacija. Manoma, kad rinkim teiss arba teiss uimti tam tikras pareigas
suteikimas tik savo valstybs pilieiams yra normali praktika. Gali bti nustatomi ir usieniei politins veiklos arba
teiss gyti, pavyzdiui, nekilnojamj turt, apribojimai. Taiau reikia turti omenyje, kad tokios praktikos pamau
atsisakoma. Ypa tai bdinga Europos Sjungos teisei, nes i teis suteikia Sjungos pilieiams, gyvenantiems kitose
Sjungos valstybse, rinkim teis savivaldos rinkimuose ir kitas teises (r. 71 ). Dl ES teiss garantuodam
laisvo asmen ir kapitalo judjim bei steigimosi laisvs, ES pilieiams utikrinama teis sigyti nekilnojamj turt
kitos ES valstybse narse. Dl laisvo darbuotoj judji ino ES pilieiai atleidiami nuo pareigos turti leidim
dirbti kitose BS valstybse narse, o apribojimai ES pilieiams stoti kitos ES valstybs nrs tarnyb gali bti
taikomi tik iimtins svarbos tarnybai, kurioje keliami itikimybs valstybei reikalavimai (kariki, teisj ir kt.
pareigos).
Bendroji tarptautin teis nedraudia nacionalizuoti usieniei turt arba kitaip j nusavinti visuomens interesais.
Taiau visuotinai pripainta, kad tokiu atveju usienietis turi gauti greit, visik ir tikr kompensacij.
Pastaruoju metu usieniei teisin reim vis plaiau reguliuoja tarptautins sutartys. Dvialmis sutartimis abiej
valstybi pilieiams gali bti suteikiamas nacionalinis reimas (atitinkantis savo valstybs piliei reim ir tam tikras
jo iimtis, pavyzdiui, nesuteikiantis rinkim teiss), abipusikumo reimas (kai valstyb A suteikia valstybs B
pilieiams tok reim, kok valstyb B suteikia valstybs A pilieiams), didiausio pa lankumo reimas (valstyb A
suteikia valstybs B pilieiams ne blogesn reim nei jau suteiktas bet kokios treiosios valstybs pilieiams). Tam
tikros konvencijos yra priimtos ir Europos Taryboje, pavyzdiui, usieniei atvykimo ir buvimo slygoms skirta 1955
m. Europos Tarybos konvencija dl sikrimo.
1985 m. Belgija, Pranczija, Vokietija, Liuksemburgas ir Nyderlandai sudar engeno susitarim, pagal kur
laipsnikai panaikino j bendr sien kontrol. 1990 m. engeno konvencija papild susitarim. V liau prie
engeno sutari prisijung ir kitos ES valstybs nars, sukurdamos vadinamj engeno erdv. Airija ir Jungtin
Karalyst dalyvau-j:i ioje sistemoje tik i dalies, nes ilaiko savo sien kontrol. engeno erdvje nuo 1996 m. taip
pat yra 2 ne ES valstybs nars - Islandija bei Norvegija. O dl 10 valstybi, stojusi j ES 2004 m., jos prisijungs
prie ios sistemos laipsnikai pagal ES Tarybos sprendimus. engeno susitari mas ir konvencija, vlesns juos
papildanios sutartys bei jais remiantis priimti aktai sudaro vadinamj Schengen acuis (engeno teisyn), re-
guliuojant sienos kontrol ir laisvo asmen judjimo per ES valstybi sienas normas. Nuo 1999 m. pagal
Amsterdamo sutarties protokol en Keno normos sudaro neatskiriam ES institucins ir teisins sistemos rinlj.
Tarptautinje praktikoje sigaljo tvarka, pagal kuri usienieiui, vykstaniam kit valstyb, reikalingas pasas ir
tos valstybs vi/a (issky uis atvejus, kai tarp atitinkam ali nustatytas bevizis reimas), l'asas, kaip dokumentas,
liudijantis pilietyb (tuo metu - pavaldinyst). a t s i r a do XVI a. italikuose miestuose respublikose; ia jis buvo
vadinamas pttssaporto. XVIII a. Vakar Europoje, iskyrus Anglij, vedij ir Norvegij, tapo pareiga turti pas.
Nors XIX a. vykstant j k i t valstyb pasai daniausiai jau nebuvo reikalingi, taiau po Pirmojo pasaulinio karo pasas tapo
visuotine praktika, nors ir buvo vadinamas nevienodai - pasu, asmens liudijimu, asmens kortele ir pan. Pavadinimas
nevaidina lemiamo vaidmens, nes svarbu, kok asmens dokument pripasta kitos valstybs. Usienio valstybms pateikiami
toki dokument pavyzdiai. Valstybms inomos vairios pas rys: vidaus pasas, usienio pasas arba pasas, bendras tiek
alies viduje, tiek skirtas ivykti j usien. Daugelis valstybi iduoda taip pat diplomatinius bei tarnybinius, kartais konsulinius
pasus. Taiau reikia turti omenyje, kad diplomatinio paso turjimas nereikia, kad jo turtojas btinai naudojasi diplomatiniais
imunitetais ir privilegijomis. Tokio statuso turjimas priklauso nuo asmens atliekam funkcij (diplomatinis agentas,
konsulinis pareignas arba specialios misijos narys) ir patvirtinamas daniausiai dokumentu, liudijaniu tokias funkcijas
(akreditacijos kortel ir pan.).
Viza yra kompetentingo usienio valstybs organo leidimas vaiuoti j i valstyb (vaiavimo viza) arba vykti per j
tranzitu (tranzitin viza). Vizas daniausiai iduoda tos valstybs konsulins staigos usienyje, taiau, priklausomai nuo
konkreios valstybs statym nustatytos tvarkos, jas taip pat gali iduoti ir pasienio kontrols organai, migracijos tarnybos ir
pan. Reikt pridurti, kad Europos Sjungos teis reguliuoja gana daug ES valstybi nari viz suteikimo klausim62.
Teisin usieniei padt Lietuvos Respublikoje reguliuoja 2004 m. balandio 29 d. statymas dl usieniei teisins
padties.

4. Asmen be pilietybs teisinis statusas pagal tarptautin teis. (Konvencija dl asmen be pilietybs statuso)

Konvencijoje dl asmen be pilietybs statuso (toliau Konvencija) svoka asmuo be pilietybs reikia asmen, kurio
jokia valstyb pagal savo galiojanius statymus nelaiko pilieiu.
2. i Konvencija netaikoma:
i) asmenims, kurie iuo metu naudojasi apsauga ar parama kit Jungtini Taut Organizacijos organ ar staig,
iskyrus Jungtini Taut Organizacijos Pabgli reikal vyriausij komisar; ji netaikoma tol, kol jie
naudojasi ta apsauga ar parama;
ii) asmenims, kuri teises ir pareigas, susijusias su tos alies pilietybe, pripasta alies, kurioje jie gyvena,
kompetentingosios institucijos;
iii) asmenims, kuri atvilgiu yra svarbi prieasi manyti, kad jie:
a) yra padar nusikaltim taikai, karin nusikaltim ar nusikaltim monijai, kaip apibrta tarptautiniuose
dokumentuose, sudarytuose nuostatoms dl toki nusikaltim teisinti;
b) yra padar sunk nepolitinio pobdio nusikaltim kitoje alyje, nei ta, kurioje gyvena, prie juos
sileidiant t al;
c) yra nusikalt veika, prietaraujania Jungtini Taut Organizacijos tikslams ir principams.

Kiekvienas asmuo be pilietybs aliai, kurioje jis atsiduria, turi sipareigojim, dl kuri jis vis pirma privalo
paisyti jos statym ir kit teiss akt, taip pat priemoni, kuri imamasi vieajai tvarkai palaikyti.
Iimtini priemoni, kuri gali bti imamasi prie esamus ar buvusius usienio valstybs pilieius, j turt ar
interesus, Susitarianiosios Valstybs netaiko asmenims be pilietybs remdamosi vien tuo, kad anksiau jie turjo
atitinkamos usienio valstybs pilietyb. Susitarianiosios Valstybs, kuri statymai neleidia taikyti iame straipsnyje
numatyto bendro principo, tam tikrais atvejais tokiems asmenims be pilietybs daro iimtis.
N viena ios Konvencijos nuostata nevaro Susitarianiosios Valstybs teiss karo atveju ar susiklosius kitoms
ypatingoms aplinkybms imtis laikin priemoni, kurias ji laiko btinomis valstybs saugumui utikrinti, konkretaus
asmens atvilgiu jai dar nenustaius, kad tas asmuo i tikrj yra asmuo be pilietybs ir kad toliau taikyti jam tokias
priemones yra btina valstybs saugumo interesais.
Asmens be pilietybs status nustato alies, kurioje yra jo nuolatin gyvenamoji vieta, statymai arba, jeigu jis
neturi nuolatins gyvenamosios vietos, statymai tos alies, kurioje jis gyvena. Asmens be pilietybs anksiau gytas
teises, priklausanias nuo jo statuso, ir teises, susijusias su santuoka, Susitarianioji Valstyb, atlikdama reikiamus jos
statym nustatytus formalumus, pripasta su slyga, kad tos teiss yra tokios, kurias pripaint tos valstybs statymai,
jei jis nebt asmuo be pilietybs.
Kai asmenims be pilietybs, kad galt naudotis kokia nors teise, reikia usienio valstybs, kuri jie negali
kreiptis, valdios institucij pagalbos, Susitarianiosios Valstybs, kuri teritorijoje jie gyvena, imasi priemoni, kad toki
pagalb jiems suteikt j pai valdios institucijos. Mintos valdios institucijos aprpina asmenis be pilietybs arba
pasirpina, kad jie bt aprpinti dokumentais ar paymjimais, kuriuos paprastai usienieiams iduoda valstybi, kuri
pilieiai jie yra, nacionalins valdios institucijos ar kurie iduodami toms institucijoms tarpininkaujant. Tokia tvarka
iduoti dokumentai ar paymjimai atstoja oficialius dokumentus, kuriuos iduoda usienieiams j nacionalins valdios
institucijos arba toms institucijoms tarpininkaujant, ir laikomi galiojaniais, kol nerodyta, kad jie negalioja.
Kiekviena Susitarianioji Valstyb teistai savo teritorijoje gyvenantiems asmenims be pilietybs suteikia teis
pasirinkti gyvenamj viet ir laisvai judti savo teritorijoje su slyga, kad jie laikysis vis taisykli, taikom
usienieiams tomis paiomis aplinkybmis.
 Susitarianiosios Valstybs visiems asmenims be pilietybs, gyvenantiems j teritorijoje ir neturintiems
galiojani kelions dokument, iduoda asmens paymjimus.

5.Pabglio samprata. Pabgli teisinis statusas.

Pagrindiniai dokumentai apibriantys pabglio teisin status yra 1951m. enevos konvencija dl pabgli statuso ir
1967m. Protokolas dl pabgli statuso. Lietuva taip pat yra ratifikavusi iuos dokumentus 1997m. 01 21d. enevos
Konvencija sigaliojo 1997 07 27, o protokolas 1997 04 28. Lietuvoje pabgli klausimus taip pat reglamentuoja 1995
07 04d. priimtas statymas Dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso.
PABGLIO SAMPRATA
Pagal enevos konvencij dl pabgli statuso pabgliu reikia laikyti asmen, kuris dl visikai pagrstos baims bti
persekiojamam dl rass, religijos, pilietybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politini sitikinim yra u
alies, kurios pilietis jis yra, rib ir negali arba bijo naudotis tos alies gynyba, arba neturdamas atitinkamos pilietybs
(t.y. bdamas apatridu) ir bdamas u alies, kurioje anksiau buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, rib dl toki vyki
negali ar bijo j grti. Jei asmuo turi keli ali pilietyb,t.y. yra bipatridas, svoka alis kurios pilietis jis yra, reikia
bet kuri valstyb, kurios pilietis jis yra, ir nelaikoma, kad alis jo negins, jei be svarbios prieasties, susijusios su visikai
pagrsta baime, jis nepasinaudos vienos i j gynyba. Lietuvo Respublikos statyme dl pabgli Lietuvos Respublikoje
statuso pabglio svoka yra apibriama remiantis tais paiais kriterijais.
Kalbant apie pabglius reikt paminti, kad tiek enevos konvencija, tiek LR statymas dl pabgli statuso iskiria
prieastis, kurios atima galimyb tapti pabgliu. Pagal Konvencija ios prieastys yra:
1. asmens savanorikas pasinaudojimas alies, kurios pilietis jis yra, gynyba;
2. kai asmuo neteks pilietybs, j vl savanorikai gijo;
3. kai asmuo gijo nauj pilietyb ir naudojasi tos alie gynyba;
4. kai asmuo vl savanorikai sikr toje valstybje, kuri buvo paliks bijodamas bti persekiojamas;
5. kai asmuo daugiau nebegali atsisakinti naudotis alies, kurios pilietis jis yra gynyba, nes nebra aplinkybi,
dl kuri jis buvo pripaintas pabgliu;
6. kai pilietybs neturintis asmuo gali grti valstyb, kur buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta ir nebra
aplinkybi, dl kuri jis buvo pripaintas pabgliu;
7. pabglio statusas nesuteikiamas asmenims, kuri atvilgiu yra pagrindo manyti, kad jie vykd nusikaltim
taikai, karin nusikaltim ar nusikaltim monijai
8. kai asmuo vykd sunk nepolitinio pobdio nusikaltim u j priglobusios alies rib, kai dar nebuvo leisti
al kaip pabgliai;
Pabgliais taip pat nelaikomi asmenys, kurie dl ekonomini prieasi siekia patekti (arba jau pateko) kitos
valstybs teritorij, net ir tada, kai tai daryti juos skatina skurdas ar badas.
Kaip matome Konvencija iskiria nemaai prieasi, kurioms esant asmuo negali siekti pabglio statuso arba j jau
turdamas prarasti. Lr statymas dl pabgli statuso dar iskiria tokias prieastis kaip pavojingumas LR saugumui ir
visuomenei, sirgimas ypa pavojinga ukreiama liga ir nesileidimas gydytojo patikrinimui, atsisakymas suteikti
duomenis apie save arba melagingas j pateikimas, anksiau atmestas praymas, jeigu nra papildom prieasi,
galjimas atvykti LR imigracijos tvarka. Galima bt teigti, kad statymai ivardina visa eile prieasi tam, kad
asmenys vis dl to per daug nepiktnaudiaut pabglio statusu.
SLYGOS PABGLIO STATUSO SUTEIKIMUI
Viena pagrindini slyg yra ta, kad asmuo praydamas suteikti pabglio status vis pirma turi bti u alies, kurios
pilietis jis yra rib. Tarptautin apsauga neveikia tol, kol asmuo yra savo alies jurisdikcijai priklausanioje teritorijoje.
rodantis pilietyb dokumentas yra pasas. Yra atvej, kai nemanoma nustatyti asmens pilietybs. Tokiu atveju tarptautin
apsauga neveikia tol, kol asmuo yra alies, kur yra jo nuolatin gyvenamoji vieta, jurisdikcijai priklausanioje teritorijoje.
Taigi iuo atveju klausimas dl pabglio statuso sprendiamas kaip ir asmenims be pilietybs. Praktikoje pasitaiko atvej,
kai baim bti persekiojamam siejasi ne su visa valstybs teritorija. Kartais tam tikra etnin ar tautin grup gali bti
persekiojama tik vienoje alies dalyje. Esant tokiam atvejui neturi bti atsisakyta suteikti pabglio statuso vien dl tos
prieasties, kad buvo galima iekotis prieglobsio kitoje tos paios valstybs dalyje. Asmuo gali praytis pabglio statuso
nebtinai i karto atvyks kit valstyb, o kur laik prabuvs usienyje. Asmuo, kuris ivyksta i alies nebdamas
pabgliu, taiau vliau juo tampa, vadinamas sur placepabgliu. Jis tampa tokiu pabgliu dl prieasi, kurios
atsirado jam nesant alyje i kurios jis kils.
Kita svarbi slyga siekiant pabglio statuso yra baim bti persekiojamam. Tai galima sakyti pagrindinis pabglio
poymis. Pabglio statusui nustatyti vis pirmiausia reikia vertinti besikreipianio asmens pareikimus, o ne sprsti apie
padt jo alyje. Baim turi bti visikai pagrsta, t.y. pabglio nustatym lemiane tik dvasin asmens bsena, bet ir tokios
bsenos pagrstumas objektyviomis situacijomis. Esant normalioms slygoms asmuo nepalieka savo alies be pagrst
prieasi. iuo atveju prieastis yra pagrsta baim bti persekiojamam, nurodant tam tikr argument (ras, religija,
pilietyb, politiniai sitikinimai ir pan). Automatikai yra atmetamo kitos ivykimo prieastys. savokos pagrsta baim
bti persekiojamam sfer nepatenka bado ir gamtini nelaimi aukos, nebent i tikrj bt nustatyta, kad galima
igyventi baim bti persekiojamam dl vienos i mint prieasi. Suteikiant pabglio status pagal i slyga reikia
atsivelgti besikreipianiojo asmenyb, nes tokiomis pat slygomis skirtingi asmenys skirtingai reaguoja. Reikia
atsivelgti besikreipianiojo ir jo eimos aplink, prikllausym tam tikrai rasinei, religiniai, politinei, socialinei grupei,
asmenik savo padties vertinim ir jo igyvenimus. Asmens baim turt bti laikoma visikai pagrsta jei jis gali
tinkamai rodyti tolesn buvim alyje dl nurodyt prieasi tapus nepakeniam (ar tapsiant tokiu j sugrus).
Prieastys gali bti pagrstos ne vien asmenine besikreipianiojo patirtimi. Tai galjo atsitikti jo draugams, giminaiiams,
kitiems tos paios rass ar politins grups nariams. Tai rodo jo pagrst baim, kad tai gali atsitikti ir jam. Nustatant i
slyg nema tak turi ir valstybs, kurios pilietis jis yra, statymai ir j taikymo metodai.
Kalbant apie pagrst baim bti persekiojamam yra minimos tam tikros prieastys, argumentai kuriems esant i
baim gali atsirasti. Tai ras, religija, tautyb ar pilietyb, priklausymas tam tiktai socialinei grupei, politiniai sitikinimai.
Kalbdami apie ras mintyje turime diskriminacij rasiniu pagrindu. i diskriminacija jau ilg laik yra pasmerkta
pasauliniu mastu kaip vienas i grubiausi mogaus teisi paeidim. Persekiojimas dl rass bus tas atvejis, kai dl savo
rass mogus yra taip eminamas, kad tai jau yra nebesuderinama su elementariausiomis mogaus teismis arba jeigu
priklausymas tam tikrai rasei sukelia rimt padarini. Vien priklausymas tam tikrai rasei daniausiai nra pakankama
prieastis, taiau yra manoma, kad dl tam tikr aplinkybi toks priklausymas gali tapti pakankamu pagrindu bijoti
persekiojimo. Persekiojimas dl religini prieasi gali reiktis vairiai (draudimas bti religins benduomens nariu,
laikyti pamaldas, mokyti religijos, iurki diskriminacini priemoni u savo religijos praktikavim ar priklausym jai
taikymu). Kaip ir vien tiktai priklausymas rasei, taip pat ir vien tik priklausymas religinei bendruomenei nra pakankamas
pagrindas pabglio statusui gauti. Taiau yra manoma, kad toks priklausymas yra pakankamas pagrindas. Kaip pavyzd
bt galima paminti, tai, kad viduramiais vien buvimas kataliku utraukdavo persekiojim.
Persekiojimas dl tautybs (taip pat ir dl pilietybs) gali reiktis prieiku poiriu tam tikr tautyb arba prieik
priemoni taikymu ios tautybs atvilgiu. Galima taip pat teigti, kad vien buvimas tam tikros tautybs ar turjimas tam
tikros pilietybs nra pakankamas pagrindas gauti pabglio status, taiau galimos aplinkybs, kurioms esant toks
pagrindas atsiranda. Geriausias pavyzdys galt bti ydai. Btent II pasaulinio karo metu vien priklausymas iai tautai
buvo pagrindas asmens naikinimui.
Priklausymas tam tikrai socialinei grupei gali tapti persekiojimo prieastimi, kai nepasitikima jos lojalumu
vyriausybei arba jos nari politins pairos, ankstesnis gyvenimas ar ekonomin veikla arba vien grups buvimo faktas
laikomi klitimi vyriausybs politikai vykdyti. Socialin grup paprastai sudaro panaios kilms, proi ar socialins
padties asmenys. Kaip jau buvo minta ir anksiau vien priklausymas socialinei grupei daniausiai nra pakankamas
pagrindas prayti pabgelio statuso. Taiau yra aplinkybi, kurios t pagrind sudaro. Sakykime tam tikru laikotarpiu
TSRS vien priklausymas inteligentijos sluoksniui buvo trukdymas vyriausybei gyvendinti savo veikla ir todl tokia
socialin grup turjo bti naikinama.
Persekiojimas dl politini sitikinim bt tuo atveju, kai asmuo laikosi valdios institucij netoleruojam pair,
kritikuojani j politik ar metodus, taip pat, kad valdia apie tai ino ar tokias pairas priskiria besikreipeniam
asmeniui. Asmuo neturi rodinti, kad tos alies, kurios pileitis jis yra, valdios institucijos inojo apie jo pairas iki jam
ivykstant. Jis galjo bti nuslps savo politines pairas, taiau vien jau atsisakymas naudotis savo vyriausybs apsauga
ar atsisakymas grti gali atskleisti baims bti persekiojamam prieast. Tam reikia vertinti padarinius grsianius tuo
atveju jei besikreipiantis asmuo sugr atgal savo valstyb.
Dar viena slyga btina gauti pabglio status yra negaljimas arba bijojimas naudotis savo alies gynyba. i slyga
taikoma pilietyb turintiems asmenims. Kaip matome yra iskirta dvi slygos negaljimas ir bijojimas. Tarp j yra
skirtumas. Negaljimas naudotis gali bti susidars dl asmens valiai nepavaldi aplinkybi. Tai gali bti karin padtis,
pilietinis karas ar kiti neramumai, neleidiantys aliai teikti apsaug arba darantys j neveiksming. Kai sakome bijo
naudotis savo alies gynyba turime mintyje pabglius, kurie atsisako naudoti alies, kurios pilieiai jie yra, vyriausybs
apsauga. Asmeniui, kuris gali naudotis savo alies gynyba ir nra pagrstos baims jos atsisakyti pabglio statusas
nesuteikiamas ir jis negali reikalauti tarptautins apsaugos.