Ant fortepijono didelė pasakų knyga ir akiniai. Močiutė sėdi krėsle mezga. And kilimėlio žaidžia berniukas.

Močiutė prieina, užsideda akinius paima knygą ir atverčia.

Močiutė
Kaip dailiai knyga parašyta
Imsiu ir jums paskaitysiu
Paveiksliukais, baibokais padabyta
Natų keisčiausių priraityta

Aa aa liūlia
Katinėlis gulia
O katytė motinytė marškinėlius siuva
Marškiniai drobiniai
O spurgai šilkiniai
katinėliui rainakėliui ant visų kojyčių.

Vaikiukas iš pribėga

Betgi čia ne pasaka

Pažiūrėk močiute
Betgi čia ne pasaka
Lopšinės: čiūčia liūlia

Močiutė

Mažas tu vaikeli,
mano anūkėli
Kas žinoti gali
kiek čia rūpestėlio
Vėlų vakarėlį
Motinos sudėjo
Verpdamos ratelį
Ausdamos linelį

Vaikelis
Močiute aš mažas
Močiutė
Kaip pupų pėdelis
Vaikelis
Prašau padainuokit
Kaip skamba tos dainelės

(Paima už rankos ir parsiveda atgal ant kilimėlio. Knyga rankoj. Vaikelis per šoną persisvėręs žiūri į knygą
močiutė kažką rodo)

1.

Vaikelis
Kai aš užaugsiu
Vien tik lopšines dainuosiu
Iš dūšios trauksiu
Ir užmigt neduosiu

Močiutė
Ramiai lopšinė aidi
Lyg tyras šaltinėlis
Kaip rytmečio pašvaistė
Ramina kūdikėlį

2.....

Vaikelis
Oi gražios dainos
Močiut, toj tavo knygoj
Man lyg miegai ateina
Sapnuoju pievą, slyvas!

Močiutė
Ir pievą, slyvas,
ir margus drugelius
Vaikel toj manoj knygoj
Barbena pasakų lietus

Ne tik lopšinės migdo

Bet ir istorija gera
Pamoko pasakos mamytės
Ir nuramina lyg daina

(Vaikelis atsigula ant kilimėlio ir užmiega)

3.

(Vaikelis pabunda)
O jei močiute tavo knygą
Uždėtume ant fortepijono?
Kažin kokių stebuklų
Parodytų tas senas dėdė Jonas?

Močiutė
Kad seno Jono
aš šičia nematau
Bet jei padėsi knygą
Atsiras kam grot, aš tau sakau

(Vaikelis nuneša pasakų knygą ant fortepijono)

4

Močiutė

Tili lili dūda

Šalia kelio būda
Toj būdelėj Jonas
Trijų metų ponas

Vaikelis

Senele, kas čia per lopšinė?

Tau ją mama dainavo?

Močiutė

Visai čia ne lopšinė

Senelis grodavo po karo

Vaikelis

Senelis grojo dūdele?

Mamytė man nesakė

Močiutė

Užčiaupt tave galiu tik bandele

Prisėsk, išgirsime tuoj fleitos garsą

(Duoda bandelę anūkėliui)

5.

Vaikelis
Močiute buvo
Velykos neseniai?
Ką ten kunigėlis
kartojo taip linksmai?

Močiutė
Aleliuja aleliuja
Kartu giedojo chorai angelų
Aleliuja aleliuja
Mergaitė gros mums pianinu

6
Močiutė
Prisimenu aš tėvą savo
Pavargusį jo veidą
Suskerdėjusiom lūpom jis man sako
Myliu tave vienturtis mano vaike

Jo rūpesčiui nebuvo galo

Ir po sunkios darbų dienos
Pavargęs man jisai dainavo
Padėjęs ranką ant mažos galvos

Vaikelis
Močiute, o tą lėlę?
Tą lėlę, su kuria miegi
Kur primena gražiausią gėlę
Sakyk, iš kur tu ją turi?

Močiutė
Motutė parvežė,
Iš prancūzijos
Ir mes nesiskiriam
Net po vedybų

Vaikelis
O gaila, aš dainuot nemoku
Bet jūs tik pažiūrėkite
Šita mergaitė netgi šoka!
Mamytę savo sveikina

Močiutė
Lopšinių moka daug
Žila galva
Lopšinių pas motutę
Širdelėj pilna visada

paglosto širdį jauno ir gražaus

Tyliai apkabina senolio garbaus
Lopšinė tai laimė, sielos daina
Sujungia dvi širdis - jos plaka kaip viena

Vaikelis
Gražiai močiutė kalba,
Apgaubkim jos žodžius daina
Tegul noktiurnas skamba
Ir išsisklaido salėje tyla

10

Močiutė
Girdžiu kaip leidžias už kalnų naktis
Alsuoja jos tamsa į mano veidą
Vaikelis
Glėby mamytės visada saugi
Maža rankytė ant krūtinės nusileidžia

11

Vaikelis
Močiute o jei pasiklysčiau?
Tai kas tada man lopšines dainuotų
Nejaugi vienas likęs neužmigčiau?
Močiute, aš bijau, brangioji.

Močiutė
Tave aš saugau, tu mano popintėlis
Dievulis saugo, tėvai rūpintojėliai.

12

Vaikelis
O jei vaikai tėvam niūniuoja
Ir miegui saldžiai užliuoliuoja?
Galbūt reikėtų išbandyti?
Tuoj uždainuos tos dvi mergytės

13 ė

Močiutė
Tas vakaras kaip krištolas
O tolyje varpai
Tokį motute vakarą
Ir tu mane supai

Už lango saulė leidosi

Pašvaiste raudona
Tu poterius kalbėdama
Meldeisi už mane

14 v
Vaikelis
Sutemo už lango, sutemo
Pakilo juodoji naktis
Ir kas gi mieloji močiute
Šią tamsą baugią išsklaidys?

15 kvartetas

Močiutė šnabžda
Vaikeli ar miegi?
Ar pasakei savo mamytei ačiū?

Vaikelis labai garsiai

Dėkoju mama kad esi!
Dėkoju! Šimtą kartų garsiai!

16

Močiutė
O po nakties išaušta rytas
Išaušta nuotykių pilna diena
Ir vieną sapną keičia kitas
Vaikystė tavo laimės kupina

17

Vaikelis
Pasiklausykime dar dėdės Jono
Girdėjau stato smėlio jis pilis
Močiutė
Sakiau jau - tai fortepijonas
Pasiklausykime ką jis mum pasakys

18

Močiutė
Ne visos dainos anūkėli linksmos
Man plyšta klausant jų širdis
Knyga mana pilna siurpryzų
Raudoni vakarai jos raudą numalšins

19 s

Vaikelis
mirga danguje žvaigždelės tarsi žvakės
plaukia tarsi burlaivis mėnulis
Lopšinės aidi paskui mėnesieną
Kiekvienas padarėlis žemėje sugulęs

20 s

Močiutė

Matau kaip aušta,

bet liko mums dar keletas lopšinių
Dar apsigaubkime mes motinos apsiaustu
Priimkime lopšinę lyg apsikabinimą

21

Vaikelis
Močiute jau diena!
Mama ateis manęs paimti!
Pasibaigė lopšinių ši knyga?
O gal turi dar kuo pasidalinti?

Močiutė atsistoja
Lopšinė skamba kiekvienoj širdį
Ir kiekvienam žiede žibutės
Lopšinė ašarotoj motinos akį
Ir šypsenoj žiloj senutės.

Tegul lopšinė lydi jus

Į paslaptingą šalį
Net ir šalčiausioje naktį
Lopšinė užmigdyti gali

Vaikelis
Ir nepamirškit pasakyt
Dėkoju savo mamai
Širdelę popieriuje nupaišyt
Dar kartą garsiai: ačiū!