Zaidimas - prasideda.2011.LT - Vicki Lewis Thompson PDF

Autorė, pelniusi
Romance Writers
o f America
asociacijos
N oros Roberts
vardo apdovanojim ą
už viso gyvenimo
kūrybą
ROMANTIKES
KOLEKCIJA
Autorės, pelniusios
Romance Writers
o fAmerica
asociacijos
N orotl
vardo apdovanojimą
už viso gyvenimo
kūrybą
ROMANTIKĖS
KOLEKCIJA
Romance Writers of America asociacija

buvo įkurta 1981 metais. Jos misija - propaguoti aktyvią
jausmų romanų rašytojų veiklą. Asociacija vienija daugiau
kaip 10 000 žmonių, kuriems artimas jausmų romano
žanras. Tarp jų galima sutikti gydytojų, teisininkų,
mokslininkų, muzikantų, verslininkų, mokytojų, namų
šeimininkių. Vieniems jausmų romanų rašymas - tik
pomėgis, kitiems - mielas darbas.
Romance Writers of America asociacija turi net keletą

prestižinių apdovanojimų. Vienas svarbiausių -
Noros Roberts vardo apdovanojimas už viso gyvenimo kūrybą.
Šis apdovanojimas skiriamas jausmų romanų
rašytojams už reikšmingą indėlį populiarinant
jausmų romano žanrą.
www.rwa.org
VICKI LEWIS
THOMPSON
įgudimas prasideda
Romanas
mr svajonių knygos
Vilnius
2011
UDK 821.111(73)-31 Versta iš: Vicki Lewis Thompson,
11135 Notorious, Harlequin Books, 2009
© Vicki Lewis Thompson, 2001
Šis leidinys publikuojamas pagal
sutartį su „Harlequin Enterprises II
B.V. / s. a. r. 1."
Iš anglų kalbos vertė

Gražina Nemunienė
Redagavo
Eglė Kliokytė
Visos teisės į šį kūrinį saugomos, įskaitant teisę

atkurti visą arba iš dalies bet kokia forma.
Visi šios knygos personažai yra išgalvoti.
Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar
mirusius, yra visiškai atsitiktinis.
© Gražina Nemunienė,
vertimas iš anglų kalbos, 2011
© Živilė Adomaitytė,
knygos dizainas, 2011
© Malek Chamoun, Stone,
Getty Images, Flash Press
Media, viršelio nuotrauka
© Rembrandt Photography,
autorės nuotrauka
ISBN 978-609-406-254-4 © „Svajonių knygos", 2011
1
Merginos! Merginos! Merginos!
Žodžiai nušvito krintančių fejerverkų fone iška
boje virš baro „Katytės", paskui išnyko pasirodžius
naujam pranešimui.
DABAR SCENOJE!
Pro baro, esančio už dviejų gatvių nuo viešbučio
Las Vegaso bulvare, duris įžengė Nojus Garfildas.
Nors iš anksto čia užsukti neketino, būtų keista,
jei bent akimirką neįsivaizduotų baro prietemoje
šokančių pusnuogių moterų. Seksualinis nuotykis
antrą valandą dienos atrodė dar nepadoresnis.
Netgi prabėgus dešimčiai metų, bet koks pa-
išdykavim as prim inė Kėlę. Vargiai galėjo pati
kėti, kad praėjo tiek daug laiko nuo tada, kai ji
5
Vi c ki L e w i s T h o m p s o n
pribloškė doruosius Saguaro miestelio Arizonoje

gyventojus nuotrauka žurnalo vyrams viduryje.
Be jokių pastangų jo vaizduotėje iškilo nuoga Kėlė,
spinduliuojanti devyniolikmetei būdingu grožiu
ir besišypsanti jam bei pusei milijono kitų vaikinų.
Nesutramdomoji Kėlė Branskom.
Įdomu būtų žinoti, kur ji dabar. Gal ištekėjo
ir turi tris vaikus, nors labai sunku tuo patikėti.
Lengviau regėti ją šokančią klube, pro kurį ką tik
praėjo. Tai kur kas įtikinamiau.
Bernvakaris šiandien įvyks panašioje vietoje.
Nojus nelabai jo laukė. Neturėjo jokios draugės,
kaip kad kiti būsimų vestuvių dalyviai, tad jautė
seksualinę įtampą. Vienatvės kamuojamam sun
ku stebėti aplink šokinėjančias pusnuoges mo
teris.
Ėjo ramiai, ritmingai. Gerai prisiminė, kaip atro
dė nedidukas baras šiame rajone, kai buvo atvykęs
čia paskutinįsyk į profesionalaus rodeo turnyrą
maždaug prieš penkerius metus. Jame nebuvo nei
šokėjų, nei garsios muzikos, tik šaltas alus ir keletas
nusenusių žaidimo automatų.
Dabar jis negalėjo surasti to baro.
Ketino jame slėptis savaitgalį, jei draugužio
Brendono šventė per daug išvargintų. Jis iš tikrųjų
džiaugėsi ir jautėsi pagerbtas, kai buvo pakviestas
pabroliu per vestuves. Per Brendono ir Dženės su
6
Žaidimas prasideda
žadėtuves praėjusį rudenį Nojus buvo vienintelis

iš savo rodeo bendražygių, vis dar nesusiradęs
žmonos.
Baisiausia, kad jo jaunesnysis brolis Jonas su
sižadėjo, ir dar su kuo - su Kėlės seserimi Bidže.
Nojus ne prieš vedybas, netgi labai jų norėtų. Ta
čiau jis nuolat užimtas rančoje, o Saguare tinkamų
moterų tikrai trūksta. Jeigu tik kokia pasirodo, tuoj
prisistato Jonas.
Gal dabar, kai Jonas ves, Nojus ras laiko ir
galimybių susirasti žmoną. Tačiau kol kas jis čia,
Nuodėmių mieste, kaip tik tokiu metu, kai yra ypač
pažeidžiamas įvairių pasiūlymų.
Šiame mieste gali daryti ką užsigeidęs, būtent tai
ir varžė jį, trikdė jo laisvės sampratą. Praleidęs čia
vos kelias valandas, pajuto nenumaldomą seksua
linę miesto trauką, troškimą daryti tokius dalykus,
kokių niekada neišdrįstų gimtajame mieste. Tai
nervino.
Būtent taip jį veikė Kėlė visus praėjusius metus
ir jis nusprendė laikytis kuo toliau nuo jos. Jei tik
galėtų ištrinti iš atminties tą jos nuotrauką žurnale,
viskas būtų puiku, bet ši vieta tokius vaizdinius
žadina, ne slopina.
Stabtelėjęs prie kitos sankryžos atsigręžė į vir
tinę dovanų, gėrimų parduotuvių bei lombardų.
Tačiau baro niekur arti nebuvo matyti. Tikriausiai
7
uždaryti. Atsidusęs apsisuko ir nužingsniavo atgal,

viešbučio link.
Viešbutyje buvo keletas barų, tačiau visi per
daug prašmatnūs ir triukšmingi. Jis ilgėjosi apšiu
rusių vinilinių kėdžių ir kaimiško stiliaus muzikos.
Tokios vietos, kaip Roundup baras Saguare.
Apgailėtina trisdešimt dvejų metų vyrui ilgė
tis namų, tačiau jis ilgėjosi. Sutiktų netgi išmėžti
tvartą, jei tik dabar galėtų atsidurti rančoje ir ne
kantriai laukti iškylos gamtoje, kai akys sudrėksta
nuo neapsakomo saulėlydžio grožio. Mylėjo rančą
taip pat kaip jo tėvas ir senelis. Tai buvo Garfildu
žemė ir Nojus visuomet gerai jautėsi stovėdamas
ant jos.
Buvo taip pasinėręs j svajas, jog nematė kitų ša
ligatviu einančių žmonių. Ne iš karto suvokė, kad
prie jo artėjanti raudonplaukė labai panaši j Kėlę.
Tikriausiai vaizduotė jį apgauna, nes daug galvojo
apie šią merginą. Užsitraukęs skrybėlę ant akių
galėjo nepastebimai apžiūrėti praeinančią moterį.
Taip, ji tikrai priminė Kėlę. Melsvos gėlytės ant au
dinio atrodė mielos ir nekaltos, tačiau suknelė buvo
permatoma, su skeltuku iki šlaunų vidurio, taigi...
Su kiekvienu žingsniu suknelės kraštai plaikstėsi
aplink glotnias moters kojas.
Drabužis, išryškinantis kiekvieną kūno apvalu
mą, kurstė vaizduotę. Krūtinę pridengė mezginiai,
8
Žaidimas prasideda
bet kojos buvo puikiai matyti. Iš aukštakulnių

atviromis nosimis batelių kyšojo ryškiai nulakuoti
nagai. Niekas taip nemokėjo avėti aukštakulnių
kaip Kėlė.
Ta moteris nebuvo Kėlė, bet galėjo būti jos dvynė.
Tos pačios putlios, papūstos lūpos, ryškus smakras,
tas pats ryžtingas žingsnis.
Užsidėjusi saulės akinius, todėl jos akių jis neį
žiūrėjo. O juk žvilgsnis galėjo juos sujungti. Jokia
kita pasaulio moteris neturėjo tokių akių kaip Kėlė.
Sakoma, kad žalia spalva yra šalta ir raminanti. Tik
ne Kėlės atveju. Ji galėjo perverti vyro širdį vienin
teliu žvilgsniu. Kai kurie galvojo, kad pats velnias
kursto jos akių ugnį. Tikra tiesa. Už jos akių gelmę
vyras galėjo parduoti savo sielą.
Panaši į Kėlę moteris stabtelėjo prie striptizo
baro, Nojus taip pat sustojo. Žinoma, tai negalėjo
būti ji, bet jis norėjo tuo įsitikinti.
Moteris ėmė raustis permestoje per petį ranki
nėje ir galiausiai ištraukė iš jos mažą odinę užrašų
knygutę. Atvertusi ją, saulės akinius pakėlė ant
kaktos, kad galėtų perskaityti, kas ten parašyta.
Netrukus užvertė, įkišo atgal į rankinę ir žengė
prie durų.
- Atsiprašau, - jis prisiartino ir ištarė pirmus į
galvą šovusius žodžius, - gal galite pasakyti, kiek
dabar valandų?
Vi cki L e w i s T h o m p s o n
Po galais, ji net kvepėjo kaip Kėlė, tokiu pat Kėlės

mėgstamu avietiniu kūno losjonu.
Net nepakėlusi j jį akių pažvelgė į laikrodį. Tik
paskui žvilgtelėjo jo pusėn.
- Dvi penk... - ji neteko žado ir įsistebeilijo į jį.
Nojus žioptelėjo, širdis ėmė veržtis iš krūtinės.
Tos akys. Dar žavesnės nei anksčiau.
- Nojau? - net išsižiojo iš nustebimo. - Nojau
Garfildai, tai tu?
-A š.
Iš netikėtumo jam svaigo galva.
- Ak, - tyliai nusijuokė Kėlė. - Negaliu patikėti.
- Tu negali patikėti? Tai aš negaliu patikėti. Gal
vojau apie tave ir... štai - tu prieš akis.
Oi, nereikėjo to sakyti.
- Iš tiesų? - ji valiūkiškai nusijuokė. Lūpų spalva
priminė prinokusį persiką. Buvo ką tik padažytos,
dar drėgnos. - Po tiek metų? Kaip malonu!
- Na, aš... ne...
Velniop viską, Nojus nuraudo.
Ji dar plačiau nusišypsojo.
- Tikriausiai ne iškaba virš m ūsų galvų tau
priminė mane?
Ji visuomet žinojo, kaip priversti jį jaustis ne
smagiai.
- Kele, juk geriausia tai pamiršti, tiesa?
- Akivaizdu, kad tu nepamiršai. - Ji paplekšnojo
10
Žaidimas prasideda
jo ranką. - Viskas gerai, neimk į galvą. Juk ne kas

dien pasitaiko, kad mergina, paskui kurią lakstai,
apsinuoginusi nusifotografuoja žurnalui. Saguaro
gyventojai nepratę prie tokių dalykų. Nenuostabu,
kad negali pamiršti tos išdaigos.
- Manau, kad dauguma žmonių tai pamiršo.
Netiesa. Užtenka paminėti Kėlę Branskom ir
žmogui iš nustebimo pakyla antakiai. Nojus mėgino
tęsti pokalbį.
- Kaip tu gyveni?
Koks originalus klausimas.
- Puikiai.
- Tai gerai.
Dar vienas nuostabus pastebėjimas. Jam teko
pripažinti, kad ji iš tiesų puikiai atrodė. Prašmatni
kaip visada. Sprendžiant pagal suknelę, per dešimt
metų ji nepriaugo nė gramo svorio.
- O kaip tu laikaisi? - paklausė ji.
- Gerai.
Jis svarstė, kad jos dažytos lūpos atrodo lyg būtų
ką tik nulaižytos. Nereikėtų žiūrėti į jos burną,
tačiau žvelgti į akis dar pavojingiau. Na, galima
žvilgsnį nukreipti žemiau, į krūtis, besikilnojančias
po plona gėlėta medžiaga, bet ir tai ne išeitis. Jau
geriau spoksos į lūpas, nors jos primena tą vienin
telį kartą, kai Kėlė jį pabučiavo.
- Kaip tu atsidūrei Las Vegase? - paklausė ji.
11
Jam teko pagalvoti. O taip, Brendonas.

- Mano draugas tuokiasi.
- Iš tikrųjų? Ar jį pažįstu?
- Nemanau. Jis iš Vajomingo. Susitikome prieš
keletą metų per rodeo. Niekada nebuvo atkeliavęs
į mano rančą, bet nuolat susisiekdavome.
- Kaip miela, - akimirksnį jos balsas atrodė il
gesingas, bet netrukus ji uždavė klausimą įprastu
įžūliu tonu. - Tai kaipgi tau sekasi? Ar jau susiradai
tą geriausią pasaulyje ir tinkamiausią rančai moterį,
Nojau?
-N e .
Ji vėl užgavo jo jautrią vietą.
- Buvau užsiėmęs.
Suabejojo, ar verta dar ką nors sakyti. Juk būtent
ji nusprendė nutraukti ryšius su visais Saguaro
gyventojais, netgi savo tėvu ir seserimi. Galiausiai
nusprendė papasakoti jai šiek tiek naujienų. Tai
nepakenks.
- Prieš keletą metų mirė mano tėvas.
-A k . Apgailestauju, - ji pažvelgė į Nojų liūdnu
žvilgsniu. - Jis buvo malonus žmogus.
- Taip, ačiū. Buvo.
Negalėjo prisiminti, kad kada nors jos akyse
būtų matęs užuojautą. Iššūkį - daugybę kartų, šė
tonišką šaipymąsi - beveik taip pat dažnai ir kartą,
vieną atmintiną naktį, - geismą. Tačiau niekada
neregėjo tokios švelnios, mielos užuojautos.
12
Žaidimas prasideda
Visuomet galvojo, kad ji labai tvirta, bet gal tokia

nebuvo. Prieš dešimtmetį jis nemėgino įžvelgti, kas
slepiasi už tos akiplėšiškos drąsos. Gyvenimas atro
dė saugesnis nesigilinant. Tačiau dabar jis vyresnis
ir svarsto, ko nežino apie Kėlę. Jam reikėjo ją surasti
ir įsitikinti, kad gyvena gerai.
- Dabar viskuo rūpinatės kartu su Jonu? - pa
klausė.
- Taip, - dabar jau galima pritarti. Prieš šešis
mėnesius, kai Jonas daugiau lakstė paskui moteris
negu karves, to nebūtų galėjęs pasakyti. Bidžė Joną
gerokai aptramdė.
- Atsitiko dar vienas dalykas, - pasakė, - Jonas
netrukus tuoksis.
- Eik sau! - ji išsišiepė. - Priverstinės vedybos?
- Jis veda tavo seserį.
Kėlės akyse blykstelėjo netikėjimas, kurį žaibiš
kai pakeitė jaudinantis pažeidžiamumas. Ji nugręžė
akis.
- Ką gi, jis visuomet jai patiko, bet ji daro di
džiulę klaidą.
- Prieš keletą mėnesių būčiau su tavimi sutikęs,
bet nustebtum pamačiusi, kaip Jonas pasikeitė.
Kasdien darosi atsakingesnis.
- Kaip gaila.
Jis pajuto seniai pažįstamą irzlumą, prabundantį
kiekvieną kartą kalbant su Kele. Jei visų požiūris į
13
gyvenimą būtų toks nerūpestingas kaip Kėlės, joks

darbas nebūtų padarytas.
- Asmeniškai aš džiaugiuosi dėl jo.
Kėlė akiplėšiškai nusišypsojo. Tokią šypseną
visuomet lydėdavo pasipūtėliška pastaba.
- Ak, neabejoju tuo, juk gimei senas.
Jis sukando žandikaulius. Kėlė puikiai mokėjo
erzinti. Bet kokiomis aplinkybėmis.
- Visiems tenka vieną dieną užaugti. Netgi tau.
- Ne, jeigu tik galima to išvengti. Bidžė ir Jonas
galėtų praleisti daugybę puikių metų prieš pasi
nerdami į nuobodžią rutiną. Bet jie susipančioja
vienas su kitu ir su ta palaiminta ranča. Negaliu į
tai žiūrėti.
- Juk niekas tavęs ir neprašo.
Jis sudavė smūgį žemiau juostos, nors to daryti
neketino. Nieko nepakeisi. Nežinojo, kaip sušvel
ninti tai, ką pasakė.
Iš jos akių buvo matyti, kad įsižeidė.
- Tiesa, tikrai niekas manęs to neprašė.
Ji nuleido saulės akinius ant akių, o kai prabilo,
balsas buvo greičiau liūdnas nei linksmas.
- Manau, mano tėvas vis toks pat įnoringas?
Nojų sujaudino tai, kad ji išdrįso paklausti apie
Arčą. Juk paauglė būdam a nuolat kivirčijosi su
juo, o po tos nuotraukos žurnale jis, galima sakyti,
išmetė Kėlę iš namų. Iš tikrųjų neketino niekur jos
14
Žaidimas prasideda
išsiųsti, tačiau devyniolikmetė viską priėmė rimtai

ir skausmingai. Paskui išdidumas abiem neleido iš
naujo susidraugauti.
- Arčas puikiai laikosi, - pasakė švelniai, norė
damas ją apraminti. - Jo sveikata puiki.
- Nesistebiu, - veidą iškreipė grimasa, nors at
rodė, jog jai palengvėjo. - Jis nepasiduos senatvės
negaliai. - Ji ištiesino pečius. - Ką gi, pasidalijome
naujienomis, tad eisiu. Turiu su kai kuo susitikti.
Buvo beveik užmiršęs, kur jie stovi. Prieš susto
dama ji ketino eiti į šį striptizo barą. Nojus pajuto
staigų silpnumą suvokęs, kodėl ji ten eina.
- Susitikti?
- Taip. Pasikalbėti.
- Ak, - jam suspaudė paširdžius. Prieš akis vėl
sumirguliavo nuotrauka žurnale ir nekilo nė ma
žiausia abejonė, kad ji ketina gauti šokėjos darbą
tame bare. Beveik nuoga mosuoti savo drabužėliais
prieš nuolatinių lankytojų nosis.
Jis dar kartą nužvelgė duris ir atkreipė dėmesį
į apsilupusius durų staktos dažus. Iš vidaus sklin
danti roko muzika atrodė dar grėsmingesnė nei
anksčiau. Girdėjosi garsus vyrų juokas. Jam atrodė,
kad ši vieta - tai nuopuolio ratas jos gyvenime. Jis
neabejojo Kėlės pasirinkto kelio klaidingumu.
- Paklausyk, aš jau vėluoju, bet buvo malonu
tave susitikti, - tarė ji. - Koks netikėtas sutapimas,
ar ne? Sėkmės tau, Nojau.
15
Ji žengė pro tamsias duris.

Nojus skubiai griebė už rankos.
- Neik ten.
Ji nustebusi pažvelgė į jį.
- Kodėl?
- Yra geresnių būdų užsidirbti pragyvenimui, -
jam pritrūko oro. Pirštais jautė jos šiltą ir švelnią
ranką. Dabar prisiminė, kokia nuostabi jos oda.
Tačiau ji ketino rodyti ją svetimiems.
Laisvąja ranka Kėlė vėl pakėlė saulės akinius ant
galvos. Paskui pažvelgė į jį lyg būtų sužavėta tokiu
įvykių posūkiu.
- O kaip, tavo manymu, užsidirbu pragyveni
mui?
- Nesu... nesu tikras ir, tiesą sakant, man geriau
to nežinoti. Tik prašau tavęs neiti į tą pokalbį. Esu
buvęs tokiose vietose. Žinau, ko jie tikisi iš moterų...
- Iš tikrųjų?
Nojus paleido ranką, lyg jos oda degintų.
- Po velnių, Kele, juk puikiai žinai, apie ką kalbu.
- Nesu tikra. Dar tik pratinuosi prie minties apie
Nojų Garfildą bare su pusnuogėmis moterimis. Ar
kas nors apgaule tave ten nuvedė?
-N e!
Ta moteriškė tikrai žinojo, kaip jį suerzinti.
- Nuėjau ten savo noru. Nesu šventasis.
Jos rausvos lūpos nušvito šypsena.
16
Žaidimas prasideda
- Neturėjau progos tuo įsitikinti.

- Zinai, Kele, mūsų požiūriai į daug ką skyrėsi.
Pasirinkdama kokią nors veiklos sritį, neklausy
davai nė vieno, norėjusio tave nuo to atkalbėti. Bet
vis vien dabar tavęs prašau pagalvoti. Gal mane
čia sutikai neatsitiktinai. Gal yra kokia priežastis.
Pagalvok apie pasirinkimą.
Ji sunėrė rankas ant krūtinės ir pažiūrėjo j jį
šelmišku žvilgsniu.
- Išsiaiškinkim viską iki galo. Tu norėtum, kad
pasirinkčiau garbingesnį darbą nei kratyti krūtis
prieš klientus? Ar tokia būtų esmė?
- Tyčiojiesi iš manęs, bet taip, tokia.
Šėtoniškas akių blizgesys paryškėjo.
- Nori gelbėti mane nuo manęs pačios.
- Ak, po galais, Kele.
Jis suvokė, kad ji dabar keršys už norą priversti
ją pasielgti tinkamai.
- Ne pats striptizas yra baisus. Žinau, manai,
kad esu koks dorovės sergėtojas. Suprantu, kad tu
visuomet priešinaisi priimtoms normoms. Bet ar
nesi truputį per sena tokiems dalykams? Maniau,
kad jau užsiimi kuo nors rimtesniu.
- Man dar net trisdešimties nėra!
- Tačiau labai arti.
- Dar dešimt mėnesių, vaikine.
- Pats tinkamiausias metas pokyčiams.
17
Vi ck i L e w i s T h o m p s o n
Tyliai pagalvojo, kad ji atrodo gerokai jaunesnė.

Kadangi jie augo kartu, Nojus tiksliai žinojo, kiek
jai metų, bet svetimas galvotų, kad jai vos per dvi
dešimt. Neabejojo, kad jos kūnas dar daugybę metų
gerai atrodytų ant scenos, tačiau neketino to sakyti.
Netgi galvoti taip nenorėjo.
- Kokį darbą, tavo manymu, turėčiau dirbti? -
paklausė ji batelio galu krapštydama šaligatvį.
- Tiksliai nežinau, - jis pasitrynė sprandą. Da
bar, kai prisiėmė baltojo riterio vaidmenį, nebeži
nojo, ką toliau daryti. - Gal drauge ką nors sugal
vosime.
- O kada? Kiek žinau, tavęs laukia vestuvės, o
man reikia užsidirbti pragyvenimui.
Štai dalyko esmė. Jei ieško darbo, vadinasi, jai
trūksta pinigų. Negalėjo tokiai moteriai kaip Kėlė
pasiūlyti eiti vartyti mėsainių ir pamiršti tuos pi
nigus, kuriuos galėjo užsidirbti šokdama striptizą.
Ji nusijuoktų jam tiesiai į akis. Nesitikėjo po vie
nintelio pokalbio prie gatvės kampo pakeisti jos
gyvenimo būdą.
Jis delsė, mėgindamas sugalvoti, ką daryti.
- Ar seniai esi Las Vegase?
- Tik vakar atvykau.
- Gerai. - Mintys vikriai sukosi galvoje. Reikia
eiti po žingsnelį. - Suprantu, turi ekonominių sun
kumų. Ką tik atvykai į miestą, tau reikia darbo, bet
18
Žaidimas prasideda
gal galima palaukti savaitgalį ir viską ramiai aptar

ti? Galėčiau padengti kelių dienų išlaidas.
- Siūlaisi sumokėti už mano kambarį ir maistą?
Ne, nereikia.
- Tai gal atšauk išankstinį savo kambario užsa
kymą ir kraustykis savaitgaliui pas mane. Sutaupy
si pinigų ir nereikės iš karto pulti dirbti.
- Tu nori su manimi dalytis viešbučio kambariu?
Nužvelgė jį susidomėjusi.
Jos žvilgsnis pažadino ryškų prisiminimą. Tą
naktį daržinėje pabučiavo jį moteriškai aistringai,
nors buvo tik šešiolikos metų.
- Gyvensime kaip draugai, - vikriai pridūrė
jis. - Apsistojau mažame liukso numeryje. Miego
siu ant sofos, o tu galėsi ilsėtis lovoje. Jokių slaptų
minčių, Kele.
- Ar tikrai?
Jos žalios akys vėl šelmiškai žybtelėjo.
- Man atrodo, tau nebūdinga nusimesti pančius,
tačiau esame ne Saguare. Niekas iš pažįstam ų
neturi apie tai sužinoti. Tačiau aš išdykusi, abu tai
puikiai žinome.
Jį užplūdo šiluma. Ji mokėjo sužadinti pojūčius.
- Turi atsikratyti tokio mąstymo. Gyvenimas -
ne vien seksas.
Kas dar yra gyvenimas, vargiai tą akimirką būtų
pasakęs, bet netrukus susikaups ir žinos atsakymą.
19
- Noriu žinoti, ar teisingai viską supratau. Kvieti

mane pagyventi tavo kambaryje šį savaitgalį, bet
neketini išdykauti, tiesiog pakonsultuosi mane
profesiniais klausimais.
- Taip.
Aišku, pakvailioti su Kele gal net būtų malonu.
Tačiau akivaizdu, jog ji mano tik tam ir esanti tin
kama. Nojus nenorėjo sustiprinti šio įsitikinimo.
Ji sutrikusi susiraukė.
- Klausiau tavęs, ar turi žm oną namie, tu at
sakei - ne. Gal turi artimą draugę? Esu tikra, kad
liktum ištikimas, jei būtum kam pasižadėjęs.
- Jokios draugės neturiu.
Rimčiau pagalvojęs suvokė, kad net pasimatyme
daugybę mėnesių nebuvo.
- Nojau, tai gal tu gėjus?
Jis paspringo. Kosėdamas ir taškydamasis seilė
mis šiaip taip išstenėjo paneigimą.
Kėlė ėmė skaičiuoti ant pirštų išvadas, prie kurių
priėjo.
- Tu niekam neįsipareigojęs, nesi gėjus, bet ne
nori sekso su manimi, net jei namuose niekas apie
tai nesužinos, tiesa?
- Teisingai.
Jis visuomet jos troško, bet nedrįso prisipažinti.
- Tuomet tikriausiai esi šventasis ir nusileidai iš
dangaus, kad atvestum mane į doros kelią. Gerai,
sutinku.
20
Žaidimas prasideda
Jis atsikrenkštė ir mėgino atrodyti labiau savimi

pasitikintis.
- Puiku.
Dabar, kai ji leido suprasti, jog tik šventasis ga
lėtų jai atsispirti, jis ėmė galvoti, kad visas jo planas
pasmerktas pražūčiai. Tačiau jei jam pasisektų su
sivaldyti ir jos neliesti, gal ji imtų save kiek kitaip
vertinti. Reikia pabandyti. Galų gale brolis veda jos
seserį ir ji tuoj taps šeimos nare.
- Reikėtų paimti tavo daiktus, - pasiūlė Nojus. -
Ar tavo viešbutis toli nuo čia?
Ji staiga susirūpino.
- Na... mano bagažas pasimetė. Juk žinai, kaip
būna. Neturiu jokių daiktų.
-A k .
Taigi viskas blogiau nei manė. Greičiausiai ji
kuria istoriją apie prarastą bagažą todėl, jog apsi
stojo labai pigiame viešbutyje ir nenori jo rodyti
Nojui. Jos drabužiai tikriausiai tokie apgailėtini,
jog ji gėdijasi. Drabužiai, kuriais ji vilkėjo, matyt,
buvo padoriausi.
Visa tai tik padidino Nojaus ryžtą ištraukti ją iš
duobės, kurioje murkdėsi.
- Tuomet puiku! - sušuko jis džiaugsmingiau,
nei šioje situacijoje derėjo. Lyg būtų suknistas nau
dotų automobilių pardavėjas. Atsikrenkštė ir pa
mėgino kalbėti iš naujo. - Eime iki mano viešbučio,
21
duosiu tau truputį pinigų apsipirkti. Gal norėsi

naujų drabužių?
- Pažiūrėsim. Luktelėk, tik užbėgsiu į vidų ir
pranešiu, jog atsisakau dalyvauti pokalbyje. Ne
noriu, kad prie mano vardo pažymėtų, jog manimi
negalima pasitikėti. Gal dar kada teks sugrįžti.
- Eisiu kartu.
Kėlė nusišypsojo ir tarė.
- Geriau neik.
- Kodėl?
- Siame kvartale vyrukas, sekantis moteriai iš
paskos, gali atrodyti kaip sąvadautojas.
Pamąsčius, iš kur ji viską žino apie tokius daly
kus, Nojui gyslose stingo kraujas.
- Kele, pažadėk, kad niekada...
- Ne, niekada. Gal ir esu išdykusi mergaitė, bet
niekada nebuvau tokia neklaužada.
Jis lengviau atsiduso.
- Dar ne.
Nelsas juto, kaip raumenys įsitempė, ir jis pra
sižiojo dar kartą ją įspėti. Tačiau skambus Kėlės
juokas neleido pratarti nė žodžio.
- A tsipalaiduok. Juokauju. Iki devyniolikos
metų buvai šalia, tad turėtum žinoti, kaip mėgstu
erzinti žmones. Ypač tokius, kaip tu. - Ji mostelėjo
ranka. - Eik šaligatviu. Prisivysiu tave.
22
Žaidimas prasideda
Nojus stebėjo, kaip ji įėjo į barą, prim enantį

landą į olą. Ak, ta Kėlė. Mokėjo priversti jį veikti.
Jis sumirksėjo, lyg bustų iš sapno. Ką tik susitarė
praleisti savaitgalį viešbučio apartamentuose su Kele
Branskom.
Ką jis sau galvoja? Atvyko į šį miestą susijaudi
nęs, jautė meilės stygių. Dabar pasikvietė seksu
aliausią iš visų kada pažinotų moterų pagyventi
su juo. Praleido Las Vegase mažiau nei keturias
valandas, o miestas jau įtraukė jį į savo sūkurį.
2
Kėlė, pagauta įkvėpimo, vaidino toliau. Žaidi
mas pagal Nojaus įžūlų jos gelbėjimo planą galėjo
virsti labai smagiu, ypač jei galės mušti jį jo paties
ginklu ir pašėlioti su juo. Tuomet kodėl ji taip ner
vinasi?
Gal vis dar glumino mintis, kad sesuo išteka už
Jono? Tikrai reikės daugiau laiko su tuo susigyven
ti, juk išgąsdino tokia netikėta žinia apie jų vedybas.
Žinoma, jau nemylėjo Nojaus taip, kaip būdama
šešiolikos. Sugundys jį čia, Las Vegase, ir nuostabiai
atkeršys už šiurkštų atstūmimą jaunystėje. Tačiau
kerštas būtų saldus tik įsitikinus, jog Nojus jai nieko
nebereiškia. Žinoma, ne. Jausmai seniai išblėso.
Išsklaidžiusi nerimą, įėjo į pustuštį barą ir žvilg
24
Žaidimas prasideda
telėjo į blondinę, šokančią ant mažos scenos. Ne, tai

ne ta moteris. Kalbėtis turėjo su juoduke.
- Ieškote staliuko? - paklausė lieknas vyrukas,
apsirengęs aptem ptom is juodom is kelnėmis ir
baltais marškiniais.
- Ne, ačiū. Esu Kėlė Branskom. Atėjau pasikal
bėti su Siuzana.
- O! - pagyvėjo jis. - Jūs reporterė iš žurnalo
Požiūris! Tuoj ją pakviesiu. Sėskitės. Einu jos ieškoti.
Kėlė atitraukė kėdę nuo artimiausio apskrito
kokteilių staliuko. Pokalbis gali užtrukti ilgiau, nei
ji įsivaizdavo. Nojų lauke neabejotinai ištiks isteri
jos priepuolis - galvos, kad ji rašo darbo prašymą.
Tačiau negalėjo būti įžūli ir išeiti nepasikalbėjusi
su Siuzana.
Garso aparatūra bare nelabai gera, tačiau blon
dinė ant scenos - puiki šokėja. Kėlė suskaičiavo
penkis vyrus. Visų dėmesį buvo prikausčiusi scena.
Noriai būtų patikėjusi, kad juos sužavėjo šokėjos
meistriškumas, tačiau kai tiek metų rašo Požiūriui!
apie vyrų ir moterų santykius, puikiai žino, kad
godžius žvilgsnius traukė moters krūtinė, ne kojų
miklumas.
Apskritai vyrų troškimai labai paprasti, todėl
Nojaus ketinimas ją pakeisti stebino. Jam rūpėjo
svarbesni dalykai ir ji patikėjo, kad seksu jie neuž-
siims. Bet galbūt jis dar pakeis sprendimą?
25
- Panele Branskom?
Kėlė atsisuko į priėjusią lanksčią brunetę, apsi
rengusią violetiniu triko. Pasiūlė kėdę sėstis.
- Siuzana?
- Tai aš.
Siuzana ištiesė ranką.
Kėlė atsistojo ir paspaudė ją. Turėjo šaukte šauk
ti, kad žodžių neužgožtų muzika.
- Vadink mane Kele. Žinai, dabar neturiu laiko
pokalbiui. Gal susitiktume vėliau?
- Manau, galime, - Siuzana kilstelėjo balsą ir
pasilenkė arčiau. - Vienintelė kliūtis - būsimas
psichologijos egzaminas. Beveik visą laisvalaikį
praleidžiu prie vadovėlio, o šį vakarą šoku.
- Na, taip.
Kėlė džiaugėsi, jog pokalbis pakrypo tokia lin
kme, kitaip jai būtų ėmę skaudėti galvą. Net neži
nojo kada nustojo mėgti garsią muziką.
Kėlės galvoje vikriai sukosi mintys, kaip su
derinti tvarkaraštį ir keistą susitikimą su Nojumi.
Šį vakarą jis tikriausiai turės reikalų, susijusių su
vestuvėmis, taigi Kėlė galės ateiti čia.
- Ar šįvakar turėsi pertrauką? - paklausė Siu
zanos.
- Žinoma, - Siuzana šūktelėjo garsiau, nes mu
zika trukdė kalbėtis, - apie pusę vienuoliktos!
Kelei taip pat teko šaukti.
- Ar per pertrauką ketini mokytis?
26
Žaidimas prasideda
- Ne! Paskui tikriausiai gailėsiuosi! Tačiau per

trauka tik penkiolikos minučių!
Laimei, muzika kiek pritilo.
- Jei nori, galime tada ir pasikalbėti.
Kėlė negalėjo atsistebėti jaunai atrodančia Siu
zana. Ji buvo dvidešimt dvejų, vos trejais metais
vyresnė nei Kėlė, kai pozavo žurnalui.
- Būtų puiku šį vakarą pasišnekėti, bet kažin ar
tiek laiko užteks?
- Gal ir ne, bet pradėti pokalbį galime.
Siuzana pažvelgė į sceną - Džoja taip pat norėtų
pabendrauti. Ji nelanko koledžo, kaip kad aš, bet
eina į grožio mokyklą. Ar tai svarbu?
- Žinoma, svarbu. Galima parašyti straipsnį
apie kiekvieną šokėją, užsidirbančią mokesčiui už
mokslą.
- Tuomet puiku. Ji kaip tik scenoje.
Siuzana kurį laiką spoksojo į Džoją, paskui ne
sąmoningai ėmė kraipytis.
- Kai kurie judesiai pritrenkiantys.
- Iš tiesų.
- Tas vaikinas juodais marškinėliais yra jos drau
gas. Labai jai pavydžiu. Jis toks karštas.
- Tikrai? - Kėlė pastebėjo tik vieną žm ogų
juodais marškinėliais. Jai jis nepasirodė kuo nors
ypatingas. Ji nemėgo skustagalvių ir apsikarsčiu
sių auskarais įvairiausiose vietose. Apsmukusios
27
kelnės taip pat nežavėjo. Be to, jis labiau panašus į

vaiką nei į vyrą.
- Jis nuostabus, - Siuzana žvelgė į jį susižavė
jusi. - Tikrai.
Kėlė nukreipė žvilgsnį nuo Siuzanos į berniūkštį
ir įvertino, kad tai jos žurnalo medžiaga. Reikia
atidžiau su jais bendrauti.
- Tikrai žavus, - tarė Kėlė. Labiau girti neketino.
Tas žavumas, nelaimei, nedarė jai jokio įspūdžio.
Tas, kuris jai rūpėjo, laukė.
- Gerai, Siuzana. Susitiksime šįvakar, - pažadėjo.
- Gal Džoja taip pat gali ateiti pasikalbėti?
- Būtų smagu. Ačiū.
Jos paspaudė viena kitai rankas ir išskubėjo.
Nojus stovėjo atsišliejęs į baro sieną. Atrodė kiek
sunerimęs. Pamatęs Kėlę išsitiesė ir žengė prie jos.
- Jau baiminausi, ar kas neatsitiko.
- Atsiprašau, užtrukau, kol suradau reikiamą
žmogų.
Ji nužvelgė Nojų skvarbiu žvilgsniu. Štai kur
karštas vyras. Gal ne itin stilingai apsivilkęs, tačiau
tikrai uždegantis, bent jau ją. Ji užaugo žavėdamasi
kaubojiškais marškiniais perlinėmis sagutėmis,
išryškinančiais vyro pečius, ir aptemptais džinsais,
pabrėžiančiais dar įdomesnes kūno dalis.
Būtent ta Nojaus vietelė atrodė labai patraukliai.
Daugybę m etų Kėlė svajojo patyrinėti, ką taip
28
Žaidimas prasideda
meiliai jis slepia po Wrangler džinsais. Spėjo, kad

jo kūnas nuodėmingai žavus. Nuo paauglystės jis
jai atrodė vertas dėmesio.
Nelaimei, kai tą atmintiną naktį ji nuėjo į daržinę
tikėdamasi meilės, jis ją atstūmė. Gana šiurkščiai.
Ištisus trejus metus ji mėgino atsilyginti - kiekvieną
kartą jį paerzinti ir parodyti, ką prarado. Jis nieko
nepaisė.
Tačiau per tą laiką ji išmoko naujų gudrybių.
Dabar jie gyvens viename kambaryje. Galbūt tai
bus panašu į Samsono ir Dalilos istoriją.
- Zinai, aš galvojau... - ištarė jis su nerimo gai
dele balse.
Ji nekaltai pažvelgė į jį ir paklausė:
- Apie ką?
Nojus tikriausiai pastebėjo koketišką Kėlės
žvilgsnį. Reikia būti atsargesnei. Kai kuriems vy
rams patinka, kai juos nužiūrinėja, bet panašu, kad
jį tas nervina. Ji vėl užsidėjo saulės akinius, kad
galėtų laisvai žvalgytis.
- Gal pasiteirauti, ar nebūtų laisvo kambario
tau tame pačiame aukšte, kur gyvenu. Tikriausiai
jaustumeisi patogiau.
G arantuotai matė jos žvilgsnį. Reikia veikti
skubiai.
- Ne, kačiuk! Gana tos labdaros! Pamirškime
visa tai.
29
Vicki Le wi s T h o m p s o n
- Ne, ne. Nieku gyvu, - atsiduso jis. - Eime.

Viešbutis ten.
Taigi jis turi kambarį bulvare. Jai taip pat patiktų
ten gyventi, tačiau žurnalo redakcijos vardu užsa
kytas kambarys pigesnėje vietoje, miesto centre. Gal
kai Nojus bus užsiėmęs, ji tyliai išsmuks ir nulėks
pasiimti keleto daiktų.
Kėlė žingsniavo šalia jo.
- Zinai, kokia tavo bėda? Per daug galvoji.
- Galbūt, bet geriau daugiau nei per mažai.
- Čia man taikai, ar ne?
Nojus išsišiepė.
- Ne tik tau.
- Na, tikriausiai man, bet nesvarbu. Neįsižeisiu.
Jei kalbi apie atsargumo lygių skalę nuo vieno iki
dešimties, vertinčiau savąjį atsargum ą maždaug
minus penkiolika.
Nojus nusijuokė.
- Aš tau rašyčiau plius trisdešimt.
- Perdedi.
- Ne, neperdedu!
Eiti gatve su Nojumi buvo smagu. Jos ūgis - pen
kios pėdos ir aštuoni coliai. Krūtys stambios. Taigi
nedaug vyrų galėjo priversti ją jaustis smulkia ir
maža, o šalia aukšto plačiapečio Nojaus tokia jau
tėsi. Gal tai ir keista, bet jautėsi puikiai. Visuomet
taip jautėsi. Visuomet. Ak, gal ji dar jam neabejinga?
30
Žaidimas prasideda
-Jeigu esu toks atsargus, gal gali pasakyti, kodėl

jodinėju ant bulių?
- Mąsčiau apie tai. Matyt, turi šiek tiek drąsos.
Nusprendė, kad tikrai turėtų nieko jam nejausti.
Juk praėjo daug metų.
- Matai? - jis atrodė patenkintas savimi. - Galiu
būti drąsus, jeigu noriu.
- Taip, bet drąsus tik kokias aštuonias sekundes
ar dar mažiau. Trumpai.
Ji toliau geraširdiškai juokavo ir kartu bandė
savęs klausti, ar jis vis dar jai rūpi.
- Na, ne, tai ilgas laikas. Kai ką nors veiki, gali
virsti amžinybe. Visu gyvenimu.
- Iš tikrųjų?
- Taip.
- Tikiuosi, kad mylintis tavo požiūris kitoks,
•priešingu atveju tavo panelės turėtų labai nusiminti.
Štai, ji gali iš jo šaipytis, vadinasi, jis nieko ne
bereiškia. Tikrai.
Nojus nuraudo.
- Ne apie tai šnekėjomės.
- Aš kalbėjau.
Jis taip žavingai nuraudo. Žmonės, su kuriais
teko bendrauti Los Andžele, viskuo persisotinę,
ypač seksu. O jeigu vyras, kalbėdamas apie seksą,
dar rausta, tai gaivina ir žadina geismą.
Jis užsimaukšlino kepurę ant akių.
- Puikiai žinai, kad aš kalbėjau ne apie tai.
31
Tačiau dabar Nojus kalbėjo ta tema, kuri ir buvo

jos tikslas. O, kad ji galėtų būti tikra, jog toliau
pliurpdama nesąmones nebus įskaudinta!
- Nežinau, koks tu meilužis, Nojau. Esi konser
vatyvus, kai pasakei, kad aštuonios sekundės gali
virsti amžinybe, ėmiau svarstyti, ar tau tai reiškia
daug laiko ir...
- Žinoma, ne!
Jis visas iškaito.
Kėlė, žavėdamasi jo sutrikimu, tęsė:
- Gerai. Malonu girdėti, nes daugumai moterų
reikia daugiau nei aštuonių sekundžių, kad jos
pajustų...
- Pats žinau! Gal keičiame temą?
- Žinoma. Su džiaugsmu.
Kelei patiko erzinti Nojų. Ir dabar patinka. Gal
net per daug. Būtų protingiau baigti, tačiau tuomet
niekada nesužinos, ar įmanoma jį galutinai sutrik
dyti. O jai labai to norėjosi, nesvarbu, kokia kaina.
Buvo ištverminga. Kartą patyrusi atstumtosios
dalią atsitiesė, nepalūš ir šįkart. Velniop taisykles.
Norėjo bandyti laimę dar kartą, ir kuo greičiau.
- Ačiū, - lengviau atsiduso Nojus.
Nesuvokė, kad dar ne laikas atsipalaiduoti.
- Žiūrėk, vaistinė, - pasakė Kėlė. - Ar tu ne prieš
čia užsukti? Noriu nusipirkti kai ką, nes prekės
viešbučio parduotuvėse brangesnės.
32
Žaidimas prasideda
- Gerai, - Nojaus balse buvo girdėti dėkingu

mo gaidelė, m at pagaliau užsiims nepavojingu
dalyku. - Tikriausiai reikia dantų šepetuko ir kitų
smulkmenų?
- Pirmiausia - didelio buteliuko losjono. Buvau
pamiršusi, kaip dykumos karštis veikia mano odą.
Kai gyvenau rančoje, beveik maudydavausi losjone,
pameni?
- Negalėčiau pasakyti, kad pamenu.
„Melagis. Žinoma, kad prisimeni. Vieną vakarą
net pajuokavai, kai tėčio namų verandoje gausiai
tepiau kojas ir rankas. Pasakei, kad jei taip daug
tepsiuosi, tai vidury nakties išslysiu iš lovos", -
pagalvojo Kėlė.
- Hmm... Mano mėgstamiausias - aviečių kvapo,
bet gal tokio nebus.
Eidama pro duris j vėsią parduotuvę, ji p a
slapčiomis žvilgčiojo į Nojų, jo reakciją. Jis atrodė
gerokai susijaudinęs.
Prieš dvejus metus Kėlė parašė straipsnį apie
kvapus - jausmus žadinančią priemonę. Visi vai
kinai, su kuriais kalbėjosi, kvapams teikė didžiulę
reikšmę. Dauguma jų meiliai prisimindavę, kaip
jų mylimosios kvepėjo cinamonais, pakalnutėmis
ar net šokoladu. Ji tikėjosi, kad Nojaus pojūčiai
panašūs, ir nuo penkiolikos metų naudojo avietė
mis kvepiantį losjoną. Jei nepasisektų tokio rasti
33
vaistinėje, reikėtų paslapčiomis atsinešti buteliuką

iš savo viešbučio kambario.
Bet ne aviečių losjonas buvo svarbiausias tikslas
vaistinėje. Ji vos galėjo sulaukti tos akimirkos, kai
Nojus pastebės, ko iš tikrųjų ji ketina nusipirkti.
Nojus ir anksčiau įsipainiodavo į dviprasmius

santykius, tačiau visada pasisekdavo sėkmingai
išsisukti.Vaikščiodamas paskui Kėlę po parduotuvę
mėgino negalvoti apie aviečių kvapą.
Būtent tas kvapas atviliojo jį į Kėlės tėvo veran
dą minėtą vakarą. Ji vilkėjo nukirptais džinsais ir
surišama ant kaklo palaidinuke. Buvo įsitaisiusi ant
senų girgždančių sūpynių, o rankoje turėjo buteliu
ką nelemto losjono. Norėdamas užkalbinti ją Nojus
surezgė istoriją apie tai, kad tikrina, ar apylinkėse
nėra gyvačių.
Kėlė ne iš tų, kurios pabėga klykdamos vos pa
minėjus gyvatę, taigi kol jis šniukštinėjo aplinkui
su žibintuvėliu, ieškodamas barškuolės, ji svaigino
maloniu losjono, kuriuo tepėsi kojas, kvapu. Jie
daug nekalbėjo, bet Nojus pamena svirplių čirpi
mą ir ritmingą sūpuoklių girgždėjimą, kurį būtų
galima palyginti su lovos spyruoklių garsais. Iki
šiol aviečių kvapas ir skonis jam primena jos ran
ką, lėtai įtrinančią kremą į švelnią vidinės šlaunies
pusės odą.
34
Žaidimas prasideda
Galbūt tada ji pirmą kartą naudojo tą kremą, bet

vėliau nuolat paskui save palikdavo aviečių kvapo
dvelksmą. Jis netgi ėmė bijoti to kvapo, neišven
giamai sukeliančio erekciją pačiu netinkamiausiu
metu. Kėlė dar kartą pažvelgė į jo tarpkojį ir šyp
telėjo gėrėdamasi savo ginklu.
Kartą, praėjus keletui savaičių po to, kai sukako
šešiolika, Kėlė užklupo Nojų daržinėje. Ji kvepėjo
lyg dubenėlis šviežių aviečių, sultingų, drėgnų ir
labai saldžių.
Dabar jis dažnai susimąstydavo, ar tuo metu ji
dar buvo nekalta. Jei taip, tai tikrai neilgai išliko
tokia po to, kai jis ją atstūmė. Tikriausiai tą naktį
jis prarado galimybę tapti jos pirmuoju meilužiu.
Nebuvo lengva pasakyti jai ne, nors buvo nepanaši
į kitas šešiolikmetes.
Nojus prisiminė jos karštą bučinį ir tai, kad vis
dėlto ji buvo šešiolikos. Visas pasaulio geismas ne
būtų galėjęs pakeisti šio fakto. Jis išbėgo iš daržinės
lydimas piktų Kėlės įžeidimų. Tuo metu galvojo,
kad ji įsiutusi. Dabar mano, jog ji buvo labiau
įskaudinta nei pikta. Juk jis ištrūko iš jos glėbio ne
itin švelniai.
Tuomet Nojus negalvojo apie jautrumą, tik apie
savisaugą. Dieve, kaip jis jos norėjo. Tačiau jei būtų
atsidavęs geismui, būtų supykdęs ir nuvylęs du
vyrus - savo ir jos tėvą.
35
N etrukus po to jis išvyko į rodeo tu rnyrą -

tiesiog nutarė pasprukti. Po trejų metų sugrįžęs
trum pam į namus pastebėjo, jog Kėlė tapo tikru
Saguaro sekso simboliu. Tačiau nekalta ar pašėlusi,
ji kaip niekas kitas žadino jame aistrą. Ironiška, kad
jis netapo jos pirmuoju meilužiu, o antruoju būti
nepanoro. Sunkiai, tačiau sutramdė save.
Dabar jau vyresnis ir turėtų geriau kontroliuoti
elgesį. Stebėjo Kėlę, ieškančią lentynose avietinio
losjono, ir mąstė apie savo jausmus jai.
Staiga ji griebė už buteliuko.
- Stai jis! Žiūrėk!
- Panašu.
Jis tyliai atsiduso. Lyg nežinotų.
- Gerai. Dabar reikia dantų šepetuko.
Ji vikriai nubėgo eile tarp lentynų ir pagriebė
raudoną šepetuką.
- Kokią pastą naudoji?
Jis pasakė.
- Gerai. Manau, tiks abiem, jeigu tu nieko prieš.
- Taip, žinoma.
Jis atkreipė dėmesį į kitą pirkėją, apkūnią moterį,
nužiūrinėjančią juos.
- Puiku. Viešbučio šampūno pakaks kelioms
dienoms, bet reikia nusipirkti dezodoranto, nes
nenoriu ant savo kūno jausti vyriško kvapo.
Galvoje žaibiškai sukosi mintys sekant jai iš
paskos į priemonių nuo prakaitavimo skyrių. Ką,
36
Žaidimas prasideda
dėl Dievo meilės, jis galvojo, kai pasiūlė tokį planą?

Kaip tikėjosi išlaikyti blaivų protą maudydamasis
kartu su ja duše, prausdamasis toje pačioje praus
tuvėje ir spausdamas pastą iš tos pačios tūbelės?
Tamsiai raudoni plaukai, jai žingsniuojant per
parduotuvę, žaviai plaikstėsi apie pečius.
Kaip paskutinis idiotas jis pasiteiravo:
- Ar tau dar ko nors reikia?
- Prezervatyvų.
Nojus net paspringo klausdamas:
-K am ?
- Stebiuosi, kad tu to klausi. Tikrai, Nojau. Pra
dedu abejoti tavo seksualiniu gyvenimu. Ak, štai
kur jie, mažieji velniūkščiai. Palaikyk mano daiktus,
kad galėčiau geriau juos apžiūrėti.
Ji įbruko jam į rankas losjoną, dezodorantą ir
dantų šepetėlį.
Jį apėmė panika.
- Klausyk, jų nereikia. Sakau tau, kad mes ne...
- Bet jie visai ne tau.
- Ne man?
Pokalbis visai nesirišo.
Ji tyrinėjo sukabintus prezervatyvų pakelius.
- Ne, jei nepakeisi nuomonės.
- Nepakeisiu, taigi geriau keliaukime iš čia.
Nojus metė žvilgsnį į aplink besisukiojantį pa
auglį, aiškiai besimėgaujantį reginiu. Berniūkštis
išsišiepė, paskui nuėjo. Nojus tyliai pasakė:
37
- Eime, Kele. Pamiršk visa tai.

Tačiau ji nekreipė dėmesio.
- Kaina tikrai gera. Vertėtų pasirūpinti atsargo
mis. Manau, vyrai turėtų ieškoti tokių nebrangių
parduotuvių kaip ši, bet kur tau. Jie mėgsta veikti
spontaniškai ir moka brangiau. Arba, dar blogiau,
nusprendžia apsieiti be prezervatyvų. Cha. Lyg tai
būtų įmanoma.
Jis dar kartą pabandė.
- Klausyk, nesirūpink dėl...
- Mėgstu po ranka turėti jų įvairių dydžių, jeigu
staiga prireiktų. Be to, jei jau čia esame... Nemanau,
kad netrukus rasiu dar pigesnių.
Ji nukabino vieną pakelį ir ėmė skaityti:
- Ypač patogūs. Išskirtinė forma suteikia dar
daugiau laisvės. Ką tai galėtų reikšti, kaip manai?
- Kele.
- Nojau, - pamėgdžiojo ji. - Hmm. Gal šie dar
geresni.
Ji nukabino kitą pakelį.
- Visų aprašymai puikūs, tad sunku išsirinkti
geriausius. Abipusiai pojūčiai, sustiprintas malonu
mas, galingiausi jausmai. Tik pažiūrėk. Štai šie su
didesniu galiuku, o anie su ranteliais. Kurie, tavo
manymu, geriausi?
Atsigręžė į jį abiejose rankose laikydama po
pakelį prezervatyvų. Žaliose akyse žybčiojo šėto
niškos ugnelės.
38
Žaidimas prasideda
Nojus sugriežė dantimis ir, rodos, nuo krūminių

dantų net nugremžė emalio.
- Kele Branskom, tu visa tai darai tyčia.
- Žinoma, tyčia! Visada atidedu pinigų prezer
vatyvų pakeliui.
- Tu paprasčiausiai mane erzini.
- Sprendžiant iš tavo padažnėjusio kvėpavimo -
man puikiai sekasi.
Ji išsišiepė.
- Iš tiesų pirksiu prezervatyvų, Nojau. Bent du
pakelius ypač didelių. Leidžiu tau išsirinkti gei-
džiamiausius.
Tada Nojaus veidas persimainė, persikreipė iš
pykčio.
- Mums jų nereikės.
- Gal ir ne. Bet pakeliai daug vietos neužima.
Dar padėkosi man už rūpinimąsi, pamatysi. Duokš
daiktus. Laikas eiti.
Nešina losjonu, dezodorantu, dantų šepetėliu
bei dviejų rūšių ypač dideliais prezervatyvais Kėlė
grakščiai nuplaukė tarp lentynų. Tikėjosi, jog jis
pasinaudos jais savaitgaliui nesibaigus. Tai buvo tas
klasikinis atvejis, kai esi pasmerktas - nesvarbu, ar
kažką darysi, ar ne.
39
3
Vos tik Kėlė išdėliojo prekes prie kasos, rankinėje
suskambo mobilusis telefonas. Prakeikimas. Buvo
visai jį pamiršusi.
Ji nusigręžė stebindama jauną kasininką.
- Kai ką užmiršau! - per petį sušuko Nojui, ku
ris, laimei, ėjo atsilikęs per porą žingsnių. Matyt,
nepatogiai jautėsi prieš kasininką dėl Kėlės perka
mų prezervatyvų. Tikriausiai negirdėjo jos telefono.
Telefonas vėl suskambo ir Kėlė lyg paklaikusi
nulėkė į skyrių Produktai moterims. Nojus, susierzi
nęs dėl prezervatyvų, neseks čia. Saugiai apsupta
eilėmis išdėliotų tamponų ir dėžučių su higienos
servetėlėmis, ji pasirausė rankinėje ir išsitraukė
telefoną.
40
Žaidimas prasideda
Pakėlusi prie ausies išgirdo pažįstamą redakto

rės balsą.
- Kele, meilute. Turiu gerų žinių.
- Sveika, Karolina, - sumurmėjo tyliai.
Ir reikėjo tai redaktorei paskambinti tokiu ne
tinkamu metu.
- Kodėl tu šnabždi? Ar esi kine?
- Ne, bet negaliu nei garsiai, nei ilgai kalbėti.
- Gerai, gerai. Pasakysiu viską greitai. Pameni,
žadėjai parašyti ilgesnį straipsnį, jei pavyktų pa
kalbinti daugiau šokėjų Reno bare, o aš nebuvau
tikra, kad verta?
- Prisimenu, bet ar negalėčiau paskambinti tau
vėliau ir pasikalbėtume apie tai?
Ji nervingai atsigręžė pažiūrėti, ar šalia nėra
Nojaus.
- Luktelėk sekundę. Leidėjui visai patiko mintis
apie Reno. Susitariau dėl poros interviu. Tau reikėtų
išskristi iš Las Vegaso pirmadienio rytą, septynios
keturiasdešimt. Ar turi kuo rašyti? Padiktuosiu
skrydžio patvirtinimo numerį.
- Karolina, aš...
- Pasiruošusi? Diktuoju.
Karolina išpyškino numerį.
Išsitraukusi iš rankinės užrašų knygutę Kėlė
užsirašė tą numerį, tačiau kankino mintis, kad tele
fonas gali visiškai sugriauti jos savaitgalį. Karolina
41
tikėjosi, kad kol Kėlė vykdys užduotį, telefonas bus

nuolat įjungtas.
- Užsirašei? - paklausė ji.
- Taip, Karolina, bet labai prastai tave girdžiu.
Kėlė keletą kartų spustelėjo išjungimo mygtuką.
- Karolina, man atrodo, kad telefonas genda.
Jis...
Kėlė nutilo ir keletą kartų brūkštelėjo telefonu
per dėžės kraštą, tikėdamasi, kad garsas bus pa
našus į atmosferinius trukdžius. Paskui vėl pakėlė
telefoną prie ausies norėdama išgirsti Karolinos
reakciją.
- Kele? Kas darosi? Kele, ar girdi mane?
- Vargiai - sušnabždėjo ji. - Manau , kad tai... - ji
dar pabraukė telefonu per dėžes ir galiausiai jį
išjungė. Tikėjosi įtikinusi Karoliną, kad telefonas
išsikrovė. Kėlė paslėpė jį giliai rankinėje ir grįžo
prie kasos.
Nojus atrodė labai sutrikęs. Jis stovėjo nuošalyje,
kol kasininkas aptarnavo kitą klientą.
Priėjusi prie Nojaus, Kėlė meiliai šypsojosi:
- Kainos nenustebino, taigi nutariau nieko dau
giau nepirkti.
Jis žvelgė įtariai:
- Girdėjau keistą džerškėjimą. Kas tai?
Padūkusioje paauglystėje ją ne kartą gelbėjo
gebėjimas greitai išsisukti iš padėties:
- Panižo nugarą nepasiekiamoje vietoje, tad
42
Žaidimas prasideda
nutariau pasikasyti į dėžės kampą. - Pasimuisčiusi

pridūrė: - Dabar jau geriau.
Jis vos neužspringo.
- Ak, - nerimastingai atsiduso, nors ir mėgino
vaizduoti nerūpestingą, - tai viską paaiškina.
Jai kažkaip pasisekė nesusijuokti. Vos tik ji pa-
simuisto - ir jam jau trūksta oro. Anksčiau jis taip
lengvai nepasiduodavo. Atrodo, šį kartą persvara
jos pusėje...
- Dabar galiu aptarnauti jus, panele.
Ne daugiau nei aštuoniolikos metų kasininkas
žvelgė į ją susižavėjęs.
- Nuostabu, jūsų parduotuvė puiki... - mirkte
lėjo ji ir meiliai nusišypsojo. Tada garsiai perskaitė
jo vardą ant raudonos plastiko kortelės: - Čedas.
Kasininkas paraudo kaip jo kortelė.
- Labai ačiū, - išlemeno ir sutelkė visą dėmesį
į spaudomus skaičius. Turėjo atsikrenkšti, kad pa
sakytų jai mokėtiną sumą. Žvilgsnis nuolat krypo į
jos krūtinę, reikėjo akivaizdžių pastangų jį atplėšti.
Atsegusi piniginę Kėlė paskubomis ištraukė
pinigus. Spaudos atstovės kortelė buvo kartu su
auksine kreditine, bet Nojus nieko nepastebėjo.
Cedas paėmė pinigus ir atidavė grąžą.
- Ar gyvenate kur nors netoliese? - entuziastin
gai paklausė. - Gal norėtumėte gauti pranešimų
apie būsimus išpardavimus?
- Ačiū, neturiu nuolatinio adreso.
43
- Ak, - Čedo žvilgsnis šokinėjo nuo Kėlės prie

Nojaus. Atrodo, jis mintyse spėliojo, ar jie pora. -
Užeikite bet kada. Nuolat galime ką nors ypatinga
pasiūlyti.
-A čiū, prisiminsiu, - ji paėmė plastikinį maišelį
su pirkiniais ir atsigręžusi į Nojų tarė:
Pasiruošęs?
Jis linktelėjo.
- Iki! - šūktelėjo Čedas. - Kviečiame dar užsukti
pas mus!
Ji atsisuko ir šyptelėjusi atsakė:
-Ik i.
Nojus palaikė duris, kai ji ėjo iš parduotuvės.
Sprendžiant pagal sukąstą žandikaulį, nesijautė
labai laimingas, net truputį pavydėjo jaunikliui
kasininkui. Nuostabu!
Kažkada ji nėrėsi iš kailio norėdama sužadinti
Nojaus pavydą, tačiau veltui. Dabar jai pavyko,
galima sakyti, vienu mostu. Ji pamėgino išsiaiškinti
padėtį.
- Labai mielas berniukas, tas kasininkas, - pra
tarė, kai jie išėjo į gatvę.
-Jis taip seilėjosi, kad bijojau potvynio parduo
tuvėje, - suirzusiu balsu atsakė Nojus. - Jei būtum
labiau jį padrąsinusi, tikriausiai pakviestų į pasi
matymą, nors tu jam tiktum į...
- Seseris? Jis ne toks jaunas.
44
Žaidimas prasideda
- Po galais, tikriausiai tik vakar gavo vairuotojo

pažymėjimą.
- Man jis pasirodė aštuoniolikos ar devyniolikos
metų. Kai vyrai susitikinėja su dešimčia metų jau
nesnėmis moterimis, niekas nesistebi.
Nojus įsistebeilijo į ją.
- Tik nepasakyk, kad jis tave sudomino.
Iš tiesų tas berniūkštis jai nė trupučio nerūpėjo, ji
tiesiog mėgavosi matydama Nojaus pavydą. Norėjo
kuo ilgiau gardžiuotis tuo jausmu.
- Jis labai mielas, o jo skruostų duobutės nuos
tabios, - tęsė Kėlė.
- Šaipaisi iš manęs.
- Galbūt. Tačiau nebūtų nieko nuostabaus, jei juo
susidomėčiau. Daugybė mano draugių sąmoningai
rinkosi jaunesnius meilužius.
- Tikriausiai norėjo vedžioti juos už nosies.
Šiam vyrui dar daug ko reikės išmokti, ir būtent
Kėlė turės jį mokyti.
- Nemanau, kad būtent šis organas jas labiausiai
domina. Jaunesnis vaikinas labai stengiasi suteikti
malonumą ir gerokai pajėgesnis lovoje.
Nojus sušnarpštė:
- Na, jei labiau rūpi kiekybė, ne kokybė.
Jos balsas virto aistringu murkimu.
- Kokybės galima išmokyti. Jauni vyrai noriai
to imasi.
45
Nojus piktai paklausė:

- Ką pasakei? Nelabai supratau.
- Nieko.
Ji nemanė, kad nieko. Tai labiau panešėjo į patino
skleidžiamus garsus, kai metamas iššūkis jo vyriš
kumui. Iš patirties žinojo, kad taip provokuojamas
vyras stengsis pademonstruoti savo gebėjimus. Net
jeigu anksčiau tvirtino ką kita.
Netrukus Nojus maldaus pasimylėti ir gerokai
prislopins įsisenėjusį atstumtosios Kėlės nepasiten
kinimą. Galbūt tik tų kelių jo maldaujančių žodžių
ir reikėjo, kad amžiams galėtų jį pamiršti.
Dabar jis patirs, ką tai reiškia. Jį kankino ne tik

geismas. Nojus buvo pasiryžęs užmušti kiekvieną,
parodžiusį menkiausią dėmesį Kelei. Išvykos iš Sa-
guaro į rodeo turnyrus ne tik apsaugojo jį patį nuo
Kėlės, bet ir išsaugojo ne vieno kaubojaus sveikus
žandikaulius.
Nojų kaustė pavydas. Vaistinės kasininkas buvo
tik berniūkštis, tačiau kai skatinamas hormonų už
sižiūrėjo į Kėlės krūtinę, Nojus troško jį sudraskyti.
Kažkaip reikėtų išmokti tramdyti savo jausmus,
nes Kėlė ir ateityje trauks vyrų dėmesį. Jie visuomet
spoksodavo į ją.
Blogiausia, kad Nojus visiškai negalėjo supras
ti, iš kur tas globėjiškas instinktas. Gal dėl to, kad
užaugo kartu su ja. Jautė kažką panašaus į vyres
46
Žaidimas prasideda
niojo brolio jausmus, nors Kėlė ne iš tų, kurioms

reikia vyriškos globos. Ko gero, vyrams reikėjo jos
saugotis.
Tai ir buvo visa ko esmė. Nenorėjo pripažinti,
kad vaikystės draugė virto ypač geidžiama moteri
mi. Visi tie sparną rėžiantys vaikinai tik patvirtino
akivaizdžią tiesą. Taigi, tiesiog reikėjo jų neprileisti
artyn. Tačiau Nojus puikiai žinojo, kad ji tokios
globos nepakęstų, kad ir kaip būtų jam skaudu.
Saugiausia buvo pačiam laikytis atokiau nuo Kėlės
ir taip apsiginti nuo seksualinio potraukio.
Ir šiandien reikėjo laikytis tų pačių nuostatų, bet
juk negalėjo palikti jos striptizo bare žinodamas,
kad ji nedelsiant gaus darbą ir gal jau šį vakarą
ten šoks. Panašu, kad bernvakaris baigsis būtent
šiame bare ir jam teks stebėti, kaip jo draugužiai bei
nepažįstamųjų minia akimis ryja Kėlę. Nuotrauka
žurnale sukėlė kančią, bet ne tokią akivaizdžią.
- Kur tu apsistojęs? - pasiteiravo ji, kai jie atėjo
į bulvarą ir pasuko į kairę.
- Taičio viešbutyje.
Jį stulbino aukštos kainos, bet pripažino, kad
kambariai puikūs.
- Tame naujame viešbutyje? Nuostabu! Ketinau
išmėginti jį. Nardymo nuo uolų pasirodymas naktį
turėtų būti įspūdingas. Kieme - puikus paplūdi
mys, ar ne?
47
- Tikriausiai. Dar nemačiau.

- Dar nematei? Visi tik apie tai ir kalba - baltas
smėlis, sūrios bangos, dūžtančios į krantą, ir siū
buojančios palmės - ištisi devyni jardai*. Tikriausiai
tavo langai ne į tą pusę, nes būtum pastebėjęs.
- Taip, ne j tą. pro juos matyti automobilių sto
vėjimo aikštelė.
Nojus įsivaizdavo pakrantėje gulinčią Kėlę.
Baltos bangų keteros putodamos užlieja jos nuo
gas krūtis ir laižo švelnias šlaunis. Dieve, jis tikrai
įkliuvo. Daugelį metų neigė jos seksualumą, bet
dabar nebegali.
- Keista, kad tokiame karštyje išėjai slankioti po
nuobodžias gatves.
- Išėjau, nes...
- Nojau Garfildai, ar kartais neketinai užeiti
būtent į tą barą? Tik nepasakyk, kad esi slaptas
vujaristas ir moki už galimybę pamatyti nuogas
moteris?
Nojus susiraukė išvydęs atsigręžiančių praeivių
žvilgsnius. Paėmęs Kėlę už parankės pasilenkė
prie jos.
- Ne, aš ne vujaristas, bet nuo šiol bent keletas
žmonių šiame mieste manys, kad toks esu.
Paleido jos ranką, kad pirštais juntama švelni
šiluma nesužadintų nereikalingų minčių.
* 1 jardas - 91,44 cm (čia ir toliau - vert. pastabos).
48
Žaidimas prasideda
- Atsiprašau, - pasakė ji. - Juk žinai, kad atvirai

reiškiu mintis.
- Taip, prisimenu. Akivaizdu, nepasikeitei.
- Ir tu toks pat likai. Vis dar rūpiniesi, ką pagal
vos kaimynai.
Kėlė buvo tikra viliokė. Nojui tai nepatiko.
Svarstė, ar jos elgesys per savaitgalį galėtų pasikeiti.
Tikriausiai ne, bet reikėtų pamėginti perauklėti. Jis
nuolat jai primins kilmę ir galbūt tai padės.
- Ten, iš kur esame kilę, geriau draugiškai sugy
venti su kaimynais, tuomet ir ūkininkauti seksis.
- Na, man visiškai nerūpi ūkininkavimas.
Ji vėl užgavo skaudamą vietą. Jam patiko gy
venti rančoje ir bet koks nepalankus atsiliepimas
skaudino.
- Manau, tai aišku nuo tos akimirkos, kai visas
tavo dėmesys nukrypo į vyrus.
- Pastebėjai?
- Visi mato.
Tai dar viena priežastis, dėl kurios vertėtų pa
miršti nuostabų Kėlės Branskom kūną. Nojus ne iš
tokių, kuriems reikia. Jam fizinis ryšys su moterimi
visuomet reiškė kažką daugiau. Su Kele to nebus.
Jai nereikėjo to, ką jis galėjo pasiūlyti.
- Nojau, tie viduriniai žurnalo puslapiai... - ne
įprasta jai abejone pradėjo Kėlė.
Nustebęs dėl staigaus pokyčio jis pažvelgė į ją.
49
Kėlė kostelėjo:
- Ta nuotrauka buvo mano galimybė išvykti. -
Jos žvilgsnis nukrypo į jį, tačiau tamsūs akiniai
slėpė veido išraišką. - Gali suprasti?
- Iš dalies, - nusiminęs, kad nemato jos akių,
atsakė Nojus. - Aišku, ta nuotrauka stebuklingai
padėjo išvykti iš Saguaro. Suprantu, miestelis
tau atrodė pernelyg uždaras. Bet nutraukti visus
ryšius...
- Taip buvo lengviau.
- Galbūt, bet juk išliko ir smagių prisiminimų,
ar ne?
- Žinoma!
-A r pasiilgsti gimtųjų vietų? - paklausė Nojus,
bet apie ilgesį žmonėms kol kas neužsiminė.
Ji ilgai tylėjo, po to tylomis pratarė:
- Kartais pasiilgstu.
Kėlė nuolat stebino. Jis nesitikėjo, kad ji taip
greitai atsivers. Gal dar ne viskas prarasta? Nojus
toliau klausinėjo:
- Kodėl negrįžti namo ir neatnaujini kai kurių
ryšių?
- Aš nepriklausau tai aplinkai. Esu per daug
panaši į mamą.
Jis vargiai prisiminė jos motiną, m irusią nuo
komplikacijų po Bidžės gimimo. Tačiau Areas mi
nėjo, kad jo žmonai patiko miesto šurmulys ir kad
kaime ji nuobodžiavo.
50
Žaidimas prasideda
- N ebūtina sugrįžti visiems laikams, bet juk

nieko nenutiktų, jei apsilankytum miestelyje.
- Galbūt, - ilgesingai nusišypsojo Kėlė, - galvoju
apie tai, juk išteka mano jaunesnė sesuo. Nors ne
žinau, kada jos vestuvės.
- Leisk pagalvoti... Už dviejų savaičių, - atsakė
kiek nustebęs - Pats nesuvokiau, kaip greitai. Dar
net dovanos nenupirkau.
- Taip greitai? Ar tu tikras, kad tai ne priverstinės
vedybos?
- Visiškai tikras. Jonas skuba susipančioti.
- Stebiuosi, - Kėlė krestelėjo galvą. - Bidžė tikrai
pasikeitė.
- Nelabai. Ji vis dar geresnė darbininkė nei
dauguma vyrų. Tiesą sakant, daug ką daro geriau
už Joną.
- Tuomet kažko nesuprantu. Ji ne jo skonio. Jo
nui patinka moteriškos merginos, o Bidžė kitokia.
- Gal tavo sesuo turi slaptų savybių.
- Galbūt.
- Dėl vieno neabejoju - Jonas žavisi ja. Nors
Bidžė vis dar jodinėja, joje atsirado kažkas nauja.
Lyg ji būtų sušvelnėjusi, sužydėjusi...
- Matai? Vadinasi, ji nėščia!
- Ne, nenėščia, tačiau tu nenori tikėti tuo, ką sa
kau, -jis nutilo. - Manau, teks pačiai jos paklausti.
Ilgokai patylėjusi, Kėlė atsiduso:
51
- Suprantu, ką mėgini pasakyti, Nojau. Gaila,

bet nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Nemanau,
kad būčiau laukiama tose vestuvėse.
- Nevertėtų taip nusiteikti, - Nojus pasakė, ką
seniai galvojo. Jautė, kad Arčas ir Bidžė apsidžiaug
tų pamatę Kėlę. Be to, norėjosi nutrūkusius šeimos
santykius atgaivinti, todėl reikėjo surizikuoti ir
pasiūlyti jai atvažiuoti.
Paskutinį kvartalą iki daugiaaukščio viešbučio,
kuris juos stebuklingai nukels į pietinę Ramiojo
vandenyno pakrantę, jie praėjo tylomis. Kėlė bijojo
daugiau kalbėti apie būsimas vestuves, kad Nojus
nesuprastų, kaip ji trokšta grįžti ir pamatyti seserį
ir tėvą. Gal dabar sesuo, jau suaugusi ir patyrusi,
suprastų, kas įvyko prieš daugelį metų. Galbūt jos
vėl susidraugautų.
Kėlės sesuo buvo dvejais metais jaunesnė, vai
kystėje jos puikiai sutarė. Paauglystėje viena nuo
kitos atitolo. Rančoje, kur buvo tik dvi moteriškos
giminės atstovės - jaunesnė sesutė ir Garfildu
namų šeimininkė, niekas nepadėjo Kelei išgyventi
sunkaus brendimo laikotarpio. Motinąjį prisiminė
blankiai, tačiau žinojo esanti panaši į ją tiek išvaiz
da, tiek charakteriu. Bent jau taip sakė tėvas. Kėlė
brendo anksti, Bidžė - vėlai. Kelei atrodė, jog Bidžė
mėgino išlaikyti savo padaužišką įvaizdį jau vien
dėl to, kad skirtųsi nuo sesers. Be to, Bidžė darėsi
52
Žaidimas prasideda
vis panašesnė į Arčą, o Kėlė - į motiną. Tėvo akyse

jaunėlė buvo geroji dukrelė, o Kėlė vis labiau klydo
blogosios mergaitės taku.
Jono niekada netraukė romios ir švelnios mote
rys, taigi galbūt Bidžė prarado nekaltos mergelės
įvaizdį. Gal dabar Kėlė jai neatrodytų tokia paslap
tinga. Tačiau bijojo būti sesers atstumta. Ji labai
nemėgo skausmo.
Iš tikrųjų Kėlę nuolat traukė gyvenimas, jo tei
kiami malonumai. Praeities pakeisti neįmanoma,
ateitį galima tik nuspėti, tačiau dabar ji yra su
Nojumi Garfildu ten, kur ir norėtų būti. Pagaliau.
Artėjant prie Taičio viešbučio Kėlės širdis suspurdo
iš džiaugsmo. Akivaizdu, kad vaistinėje jis sunkiai
tvardėsi. Kai tik paklius į šį rojų, jis - žuvęs žmogus.
Viešbutis, pastatytas tolėliau nuo gatvės, viliojo
juos gražia aplinka: reikėjo pereiti dirbtines džiun
gles, skendinčias trykštančių vandens čiurkšlių ir
krintančių krioklių rūke. Ore skambėjo egzotiškų
paukščių čiulbesys, sumišęs su būgnų dunksėjimu.
- Kaip smagu, - pasakė Kėlė, kai jie įsiliejo į
einančią minią.
- Nenorėčiau gauti jų sąskaitos už vandenį.
- Dėl Dievo meilės. Ar gali būti geras ir ateinan
čias tris dienas negalvoti apie praktiškus dalykus?
Sugriausi mano svajones, jei rūpinsiesi komunali
nių paslaugų sąskaitomis.
53
Ji nustebo, kad Nojus nusijuokė:

- Tu teisi, Vegasas - pasilinksminimų ir džiaugs
mo vieta, atleisk man, vėplai.
- Labai gerai, - Kėlė nusiėmė saulės akinius ir
įkišo juos į rankinę, kai jie priartėjo prie didelės
proskynos. - Dar nesi beviltiškas, kaubojau. Gal
savaitgaliui nesibaigus tu... - Ji pamiršo, ką ketino
sakyti, kai pro lapus pamatė granito uolą, didumo
sulig dešimties aukštų namu.
- O, Dieve. Jie šokinėja nuo uolos! - Ji sustojo ir
įsispoksojo į gilų baseiną uolos papėdėje, mėginda
ma įsivaizduoti, kokios reikia drąsos šokti iš tokio
aukščio. - Trokštu šįvakar pamatyti tą pasirodymą.
Nojus, žvilgtelėjęs į ją, pridūrė:
- Tikiuosi, nenuliūsi, jei žiūrėsi jį viena pati?
Šiandien aš pakviestas į bernvakarį, galiu užtrukti
iki vėlumos.
Tai puikiai derinosi su jos planais. Kaip tik turės
laiko interviu.
- Nieko tokio, - atsakė ji. - Puikiausiai galiu pati
pasilinksminti. Gal galime stabtelėti prie registraci
jos stalo ir paimti man kambario raktą?
- Taip. Žinoma, - atsakė Nojus, tačiau jo balsas
buvo netvirtas.
- Ar nebus nepatogu?
- Ne, ne, žinoma, ne.
- Gal nerimauji, kad registratorė pagalvos, jog
54
Žaidimas prasideda
vediesi merginą pagal iškvietimą? Taip, kaip Ričar

das Giras Džuliją Roberts filme Graži moteris?- ji
pagalvojo, kad tai tinkamas vaizdinys jo sąmonei.
Jis susirūpinęs pralemeno:
- Bet aš ne, noriu pasakyti, mes ne...
- Zinai, ketinu tau padėti. Tame filme jis visiems
sako, kad mergina - jo dukterėčia. Aš sakysiu, kad
esu tavo pusseserė.
- Niekas tuo nepatikės.
- Žinoma, ne, bet jie apsimes, kad tiki, juk to
pakaks, ar ne?
- Jie nepatikės, kad tu mano pusseserė, ir tikrai
manys, kad esi mergina pagal iškvietimą.
Kėlė nusišypsojo jam.
- Gerai, ką siūlai sakyti? Kad esu paklydusi
moteris, kurią ketini atvesti j doros kelią? Tuo jie
netikės. Jau geriau būsiu tavo pusseserė.
Jis žvilgtelėjo į uolą, paskui j Kėlę ir tarė:
- Gal galėtume dalytis vienu raktu?
- Neįsivaizduoju, kuo tas būtų geriau, nebent
nori, kad slankiočiau aplink tavo duris laukdama,
kol sugrįši. Nemanau, kad tai būtų naudinga tavo
įvaizdžiui.
- Ko gero, ne.
- Nojau, mes Vegase, nuodėmių mieste. Taigi,
kas čia tokio, jei tavo kambaryje nakvos pusseserė?
Galbūt tai viena nekalčiausių situacijų iš tų, kurias
55
jie čia matė. Galėčiau lažintis, kad prieš valandą jie

kokiam nors vaikinui davė du atsarginius raktus,
nes jis susitiko dvynukes pusseseres. Prisimink,
kad nė vienas iš registratūros darbuotojų nėra tavo
kaimynas. Todėl neturi kreipti dėmesio į tai, ką jie
galvoja.
Jis kreivai šyptelėjo.
-A išku. Paimkime raktą.
Tačiau netoli didelių paradinių durų jis staiga
apsisuko ir griebė jai už rankos.
- Eime ten, - tarė.
- Kodėl?
- Tiesiog eik. Tuo pačiu keliu, kuriuo atėjome.
Jis ją ragino eiti atgal pro pėsčiųjų minią.
- Nojau, nesuprantu, ką darome.
- Netrukus pasakysiu. Eime.
Jis žengė ant pievos ir ją tempė paskui save.
Staiga ji buvo apipurkšta vandeniu nuo galvos
iki kojų.
- Nemanau, kad turėtume eiti...
- Žemyn, už to akmens.
Jis nutempė ją atsitūpti už didelio lavos akmens.
- Nojau, baigiu permirkti nuo tų visų purkštuvų.
Kas atsitiko?
- Jaunikis. - Jis nusiėmė kaubojišką skrybėlę ir
įdėmiai pažvelgė virš akmens. - Brendonas.
- Ak, - ji žvilgtelėjo į įsitempusį Nojaus pro
56
Žaidimas prasideda
filį. Nepaisant skundų, drėgnas rūkas gaivino ją,

sukaitusią nuo ėjimo. - Ketini mane slėpti nuo
vestuvininkų?
- Nepagalvojau, kol tu nepradėjai kalbėti apie
atsarginį raktą tau. Paskui pamaniau, kad būtų
nepatogu mėginti viską paaiškinti.
- Gal tu ir teisus.
Kėlė neįsižeidė. Greičiau džiūgavo. Jai teko
skaityti straipsnį žurnale apie tarpusavio santykių
sudėtingumą ir kančią dėl uždrausto vaisiaus. Ji
trokšta būti Nojaus paslaptimi šį savaitgalį. Jam tik
dar sunkiau atsispirti tokiai pagundai.
- Brendonas ateina čia. Gali pasilenkti žemiau?
- Žinoma.
Ji atsiklaupė ant samanų ir dar labiau susigūžė.
Augalai kvepėjo derlingu priemoliu. Tas kvapas
jaudino. Laimei, atogrąžos buvo netikros, taigi ne
reikėjo jaudintis, kad ranka netikėtai užčiuops kokį
bjaurų vabalą.
Nojus taip pat atsiklaupė. Apkabinęs ją prisi
traukė prie savęs.
„Slaptumas turi daug pranašumų", - nusprendė
Kėlė, prisiglaudusi prie Nojaus. Tik kartą praeityje
jautė jo tvirtą jaudinam ą prisiglaudim ą. Tačiau
tada jis buvo dar berniūkštis, nedaug vyresnis už
vaistinės kasininką. Dabar jis jai labiau patiko. Jam
tiko branda, netrūko jėgos, vyriškumo. Drėgni,
57
prie kūno prigludę drabužiai darė įspūdį, lyg oda

glaustųsi prie odos. Ji beveik juto kylantį garą ten,
kur jie lietėsi vienas prie kito.
- Man gaila, kad tu visa peršlapsi, - švelniai
tarė jis.
- Būna blogiau.
Pavyzdžiui, kančia laukiant trokštamo bučinio.
Kėlė sunkiai valdėsi. Apžiūrinėjo jo apatinę lūpą,
norėjo lyžtelėti ją. Spėliojo, ar jis sudejuotų kaip
tada, kai ji pirm ąkart jį pabučiavo prieš daugelį
metų. Norėjo justi jo lūpas ant savųjų. Reikėjo, jog
jis palenktų galvą. Todėl pašaukė jį vardu:
- Nojau?
Jis pažvelgė į ją patamsėjusiu žvilgsniu.
- Ką? - sušnabždėjo.
- Pasilenk arčiau. Noriu tau kai ką pasakyti.
Kai jis priartėjo, jo akys dar patamsėjo, o lūpos
prasižiojo.
-K ą?
Ji apkabino jo kaklą.
- Džiunglių būgnai kaitina kraują, - pratarusi
pabučiavo jį.
58
4
Kėlės perauklėjimo programa aiškiai krypo ne

ta linkme. Nepraėjo nė valanda, o Nojus jau tupi
su ja krūmuose. Antrą kartą gyvenime pasidavė
jos gundymui žinodamas, ką dabar su ja daryti.
Tikėjosi šešiolikmetės bučinio. Tačiau klydo.
Tada, seniai, ji irgi degė aistra, tik nevaldoma.
Dabar elgėsi kitaip. Gerasis Dieve, dar kaip kitaip.
Iš pradžių jos lūpos prisilietė lengvai. Šiltos. Švel
nios. Kankinančios.
Nojus ketino atsakyti į bučinį bučiniu. Tačiau
nusprendė, jog tuom et nesužinos Kėlės planų,
59
V i ck i L e w i s T h o m p s o n
susijusių su juo. Kažkur giliai kirbėjo stiprus įsiti

kinimas, kad planų ji turėjo... ir nuo tos nuojautos
svaigo galva.
Pamažu Kėlė ėmė spausti smarkiau ir praskyrė
jo lūpas. Jos liežuvis judėjo lėtai ir tingiai, vis labiau
gundydamas. Palengva ėmė svaigti galva.
Nojus uždėjo ranką ant jos klubo ir pajuto už
plūstantį karštį. Plona suknelė buvo kiaurai šlapia,
permatoma. Jis sulenkė pirštus ir suėmė ją tvirčiau.
Kėlė ėmė tankiau kvėpuoti.
Reikia nustoti. Taip negalima. Tačiau ji kvepėjo
avietėmis, gundė tarsi saldainis, kurį jis nugvelbė
kampinėje parduotuvėje būdamas šešerių. Jautė,
kad už tai teks mokėti. Tokie puikūs dalykai visuo
met turi kainą.
Burna jautė jos drėgną karštą burną, o vieta,
kurią lietė ranka, ėmė kaisti. Švelniai glostydamas
juto lengvą jos kūno virpulį. Drėgnas oras pritvin
ko būgnų garsų, sklindančių iš garso aparatūros.
Tuo pat ritmu pulsavo ir jo kraujas, susitvenkęs
nuspėjamoje vietoje. Bet nesvarbu, kaip smarkiai
jam sukietėjo ir maudė, Nojus jautėsi apsaugotas
nuo pagundos - žinojo, kad gali saugiai tyrinėti
jos aistringą bum ą ir svajoti apie karštą kūną neat-
siduodamas aistrai.
Pagaliau jie juk viešoje vietoje. Žinoma, toliau
nuo pašalinių žvilgsnių, tačiau net Kėlė neišdrįstų
60
Žaidimas prasideda
ką nors daugiau daryti per tuziną pėdų nuo tako,

pilno žmonių. Net ji nesimylėtų viešbučio pievoje
dienos šviesoje.
Ji paėmė jo ranką ir priglaudė prie krūties. Dabar
jis jau nebuvo toks užtikrintas.
Pertraukėlė! Proto balsas liko neišgirstas. Pirmą
kartą palietus tobulą Kėlės krūtį Nojų užvaldė ais
tra. Nors buvo nutaręs į jos krūtis nekreipti jokio
dėmesio nuo dvylikos metų, kai tik jos ėmė ryškėti,
vis vien apie jas svajodavo jau tada, kai dar nebuvo
išsiskleidusios visiems matomu grožiu.
N uotrauka žurnale tik patvirtino jo įtarimą,
kad Kėlės krūtys - meno šedevras. Tik miręs vyras
nesuspaustų saujoje tokio dangiško stebuklo. Jis
sudejavo nuo pilnumo pojūčio delne.
Ji tyliai nusijuokė ir palinko prie jo. Gal tame
juoke nuskambėjo pergalės gaidelė, tačiau Nojus
buvo paskendęs glamonių palaimoje, kad kreiptų
dėmesį. Staiga suknelė ėmė smukti žemyn ir jis
miglotai suvokė, kad Kėlė tikriausiai truktelėjo
raištelius. Aistros apsvaigintas Nojus išgirdo tylų
spragtelėjimą, po kurio jos įtempta liemenėlė at-
laisvėjo.
Suėmusi jo veidą švelniomis rankomis, išsisuko
nuo bučinio. Paskui sumurmėjo:
- Būk mano svečias.
Tai buvo klaida. Akivaizdi klaida. Tačiau nega
lėjo nežiūrėti. Leido žvilgsniui nuslysti žemyn. Jos
61
Vicki L ew is T h o m p s o n
saulės nubučiuotos krūtys, nubarstytos strazda-

nėlėmis lyg muskato riešuto dulkelėmis, virto iš
suknelės. Žinoma, kad tokia moteris, nusprendusi
pasideginti, nieko nevilkės. Jis ėmė vaizduotis ją,
gulinčią ant nugaros saulėje, įšilusią ir atsipalaida
vusią, blizgančia nuo aliejaus oda, aplink sklandant
aviečių dvelksmui.
Jis geidė jos, rijo seiles. Pamatė ant jos odos
sužvilgusius mažyčius rasos lašelius, nuo kurių
speneliai sukietėjo ir virto tamsiai rožiniais. Jis
duso. Tai klaida, bet jis ją padarys.
Apglėbęs krūtį pasilenkė paragauti rojaus vai
siaus.
Čekšt, čekšt, čekšt. Nojus sustingo. Tai gyvatvorių
karpymo žirklių garsas. Neįmanoma suklysti. Gar
sas artėjo. Čekšt, čekšt, ČEKŠT.
Žaibiškai paleido Kėlę.
- Prisidenk! - greitai sušnibždėjo mėgindamas
atsistoti ir užsidėti skrybėlę.
Tingiai šypsodamasi ji vėl užsisegė melsvą lie
menėlę ir užsitraukė priekinį užtrauktuką. Nesku
bėdama taisėsi petnešėles.
Sodininkas artėjo, tačiau Nojus negalėjo ati
traukti akių nuo griovelio tarp krūtų, troško kuo
ilgiau mėgautis vaizdu. Jie galėjo būti užklupti bet
kurią minutę.
- Greičiau! - paragino jis.
62
Žaidimas prasideda
- Kas nutiko? - pašaipiai paklausė Kėlė mėgin

dama užsirišti suknelės raištelius. - Bijai, kad mus
užtiks?
Spoksodamas į ją suvokė, kad ji visai nesijaudi
na. Galbūt, kai jau kartą apsinuogino prieš fotoapa
ratą, kartu su drabužiais nusimetė ir gėdos jausmą.
Jis suvokė, kokia ji laisva. Pavydėjo tos laisvės. Buvo
gerokai susijaudinęs. Stai moteris, kuri prieš nieką
nesustos.
Vos tik Kėlė užsirišo suknutės raištelius, iš už
akmens pasirodė pietietiško gymio vyras, apsivil
kęs rusvai žalsvos spalvos darbiniais drabužiais.
Jis stūmė mažą vienratį, prikrautą nuokarpų, ant
kurių gulėjo sodo žirklės.
- O, šventoji Dievo motina! - sušuko vyras.
Žengęs žingsnį atgal, jis vos nesuklupo ant milži
niško paparčio.
- Kaip tik ėjome iš čia, - paaiškino Nojus. Jis
ištiesė ranką, kad padėtų Kelei atsistoti, ir troško
atrodyti ramus kaip ji. Tačiau juto kylantį karštį ir
nedrįso pažvelgti apstulbusiam sodininkui į akis.
Nojus stebėjo Kėlę, nerūpestingai besivalančią
gražius kelius. Dar niekada ji jam neatrodė tokia
graži. Įraudusiais iš malonumo skruostais, žiban
čiomis akimis.
Kėlės nubučiuotos lūpos ir suglamžyta suknelė
begėdiškai juos išdavė. Nojus buvo sutrikęs, kad
63
Vicki Le w is T h o m p s o n
juos aptiko, ir kartu savotiškai didžiavosi, kad ši

žavinga moteris jo.
Sodininkui spoksant, Kėlė pakėlė savo rankinę
ir krepšelį su pirkiniais iš vaistinės taip ramiai, lyg
eitų pavalgiusi iš restorano, o sodininkas būtų pa
davėjas, laukiantis, kol galės sutvarkyti stalą.
Nojus pagalvojo apie prezervatyvų pakelius
krepšelyje ir tolesnę eigą, jei sodininkas nebūtų jų
užtikęs. Įtarė, kad jei troško myluoti Kėlės krūtis,
būtų ėjęs toliau. Vien nuo minties, kad sodininkas
galėjo užtikti juos dar vėliau, kaktą išmušė šaltas
prakaitas.
Permetusi rankinės dirželį per petį, Kėlė šypte
lėjo sodininkui nugalėtojos šypsniu.
- Kas nutiko, Chose?
Akimirką apstulbęs Nojus pamanė, kad ji galbūt
pažįsta sodininką, bet paskui pastebėjo ant jo krū
tinės kišenėlės išsiuvinėtą vardą.
Kėlės šypsnys tirpte ištirpdė Chosė apstulbimą
ir nepritarimą. Jis taip pat lėtai nusišypsojo ir gūž
telėjo pečiais tardamas:
- Nieko, sinjorita.
Ji mirktelėjo jam.
- Gerai. Sudie!
Tuomet atsargiai apėjo akmenį ir pasuko šali
gatvio link.
64
Žaidimas prasideda
Jai iš paskos einantis Nojus girdėjo ilgesingą

sodininko atodūsį. Kėlė dar kartą nugalėjo.
Ji laukė jo prie tako ir, savaime suprantama, trau
kė žvilgsnius, smalsius ir tiriančius. Slapia suknelė
atrodė gana nepadoriai prilipusi, o banguoti plau
kai nuo drėgmės susisuko į smulkias garbanėles. Ji
atrodė patraukliai.
Kai iš paskos išlindo Nojus, keletas žmonių atvi
rai į jį įsispoksojo. Teko apsimesti, kad slankiojimas
vogčiomis po viešbučio pievelę - įprastas dalykas.
-Jū s tikriausiai daktaras Livingstonas? - šypte
lėjusi paklausė Kėlė.
Jis nusprendė nedelsdamas viską išsiaiškinti:
- Kele, neįsivaizduok visko klaidingai. Tai, kas
atsitiko, buvo...
. - Tik mano kaltė, - pasakė ji. - Žinau. Elgiausi
kaip bloga mergaitė.
Neatrodė, kad ji labai gailisi.
Bloga mergaitė. Nuo tų žodžių užvirė kraujas.
Tačiau jausmus jis sutramdys, antraip teks pamiršti
ketinimus ją atvesti į doros kelią.
- Ne, ne tavo kaltė. Visų pirma aš tave ten nu
sitempiau. Nuo šiol nieko panašaus nebedarysiu.
Noriu, kad žinotum.
Jis stengėsi žiūrėti jai į akis, kad nematytų šlapios
suknelės, prigludusios prie kūno. Laimei, saulė jau
apšvietė šaligatvį ir suknelė ėmė džiūti.
65
- Gerai, - tarė Kėlė, nors neatrodė įtikinta.

- Tikrai taip galvoju, Kele. Daugiau nekvailio-
sime. Reikia tinkamai sutvarkyti tavo gyvenimo
aprašymą.
- Būtų puiku, - ji metė į jį šelmišką žvilgsnį. - Tik
bijau, kad mano gyvenimo aprašymas skiriasi nuo
tavo įsivaizduojamo. Tačiau jei šiek tiek jį patobu
linsi, ko gero, galiu turėti vilčių. Nekantriai lauksiu
tavo indėlio.
Jį išpylė karštis.
- Nustok.
- Nustoti ką? - ji nekaltai išplėtė akis.
- Pati puikiai žinai. Ne tuos žodžius renkiesi:
patobulinti, indėlis. Verti mane galvoti apie... - Nojus
jautė, kad kuo daugiau kalba, tuo labiau jaudinasi. -
Et, nekreipk dėmesio. Eime į vidų.
- Gerai.
Nojus sukando dantis ir žengė prie durų. Jis tai
padarys. Jo tikslas - nukreipti Kėlę teisingu keliu
ir pačiam nuo jo nenukrypti. Kalbama tik apie tris
dienas. Juk jis gali ištverti tris dienas neatsisegęs
kelnių užtrauktuko?
„Trys dienos tokioje vietoje - gera proga išvesti
Nojų iš tiesaus kelio, ir laiko pakankamai", - galvo
jo Kėlė, kai jie ėjo per žvilgantį vestibiulį registra
tūros link. Nebūtina laimėti mūšį per dvi valandas.
Reikia truputį atvėsti.
66
Žaidimas prasideda
Viską apsvarsčiusi nutarė, kad nereikėjo taip

skubėti krūmuose. Būtų pakakę bučinio. Bet ne, ji
tarsi pametė galvą.
Matyt, ilgi Nojaus troškimo metai darė savo. Jei
nebūtų pasirodęs brangusis Chosė, būtų atsidavusi
jam už akmens priekinėje Taičio viešbučio pievelė
je. Ir, nepaisant to, ką Nojus mąstė apie jos tamsią
praeitį, tai būtų pirmas toks jos akibrokštas.
Jai tai neatrodė kažkas bloga. Netgi labai patiko
mintis atsiduoti jam. Labai kūrybinga. Tik laikas
netinkamas. Skubotumas būtų mirtinai išgąsdinęs
Nojų, ypač kai atsipeikėtų po žygdarbio. Ji persi
stengė ir vos neprarado visų galimybių. Jei netaps
atsargesnė, jis gali atsisakyti savaitgalio plano ją
išgelbėti.
Kėlė nenorėjo būti išgelbėta. Dangiškas bučinio
pojūtis vertė ją galvoti apie tai, kaip būtų malonu,
jei tos lūpos liestų krūtis. Ji skriejo mintimis į tikslą
visai negalvodama apie pasekmes ir pamiršdama,
kad galbūt paaukos ilgalaikę naudą dėl trumpalai
kio jaudulio.
Nojus ėjo prie registratūros taip, lyg ketintų pa
imti dar vieną raktą. Galbūt po to įvykio dar labiau
įsitikino, kad turi ją išgelbėti. Gal tai, kad ji pasielgė
impulsyviai, nebuvo tokia didelė klaida. Dabar jis
tikrai tikėjo, kad ji bloga iki kaulų smegenų. Ga
liausiai jis neatsispirs norui netinkamai elgtis su ja.
67
Dėl galimos savaitgalio baigties pasijutusi ge

riau, nutarė kiek atleisti vadžias.
- Kodėl man nepalaukus prie tos palmės vazo
ne? - pasiūlė ji. - Tuomet tau nereikės nerimauti ir
prašyti dar vieno rakto. Nestovėsiu šalia tavęs ir
neatrodysiu kaip mergina vienai nakčiai.
Jis pažvelgė į ją žibančiomis akimis. Paskui nu
suko jas į šalį, kai vėl atsigręžė, žibėjimo nebeliko.
- Nieko tokio. Po nuotykio su Chose tai vieni
niekai.
- Iš tikrųjų.
Įvykiai pakrypo įdomia linkme. Jai kilo noras
sudrėkinti pirštą ir ant nematom os švieslentės
užrašyti tašką savo naudai. Labai greitai Kelei pa
vyko padrąsinti Nojų seksualiems žygiams. Buvo
kuo didžiuotis. Įvykiams rutuliojantis tokiu greičiu
neįmanoma atspėti, kokių nuotykių jis įsigeis iki
sekmadienio vakaro. Nors norėjo ją suklaidinti, ji
spėjo pamatyti geismo žybtelėjimą, kai paminėjo
merginą nakčiai.
Nojus priėjo prie registratūros, pasakė savo pa
vardę ir paprašė dar vieno rakto panelei.
Kėlė buvo sužavėta. Jis net neapsimetė, kad ji
jo giminaitė.
- Žinoma, pone.
Registratorius, sveikai atrodantis vaikinas, net
nemirktelėjęs surado Nojaus sąskaitą kompiute
68
Žaidimas prasideda
ryje. Tačiau nuo to, ką pamatė ekrane, jo akys išsi

plėtė.
- Gerai, kad stabtelėjote registratūroje, pone Gar-
fildai. Šioks toks nesklandumas dėl jūsų kambario.
- Koks?
Administratorius susiraukė žiūrėdamas į ekraną.
- Pakviesiu vadybininką pasikalbėti su jumis.
Trumpam atsiprašysiu.
Paėmęs telefoną surinko numerį.
- Registratūroje ponas Garfildas. Ne, nemanau,
kad jau buvo viršuje. Gerai.
Jis baigė pokalbį ir atsigręžė į Nojų. - Atsiprašau
už nepatogumus, pone. Tuoj ateis vadybininkas.
Kėlė svarstė, ar gaišdamas dėl nežinomų truk
džių Nojus vėl ims drovėtis dėl antro rakto. Tikriau
siai ne, nes jis atsigręžė į ją ir gūžtelėjo pečiais.
- Pone Garfildai,- atėjo už administratorių tru
putį vyresnis vaikinas ir ištiesė Nojui ranką.
- Aš Martinas Eimesas. Ar galime paėjėti į šalį.
Noriu kai ką pasakyti.
- Gerai, - Nojus metė žvilgsnį į Kėlę, - eime,
sužinosime, kas nutiko.
Ji abejojo.
- Nori, kad ir aš...
- Taip. - Jis šyptelėjo ir galva linktelėjo rodyda
mas į registratūros pertvaros galą. - Eime.
- Gerai. Sveikinu, Nojau, - galvojo eidama jam iš
69
paskos. Tikrai panašu, kad su savimi vedasi mergi

ną pagal iškvietimą, bet, atrodo, dėl to nesijaudina.
Aišku, draugai - kas kita, tą galima suprasti.
Eimesas išlindo iš už pertvaros ir atidžiai pažvel
gė į Kėlę, paskui nukreipė žvilgsnį į Nojų.
Rodydamas pagarbą Nojui, jis nepuolė nieko
aiškinti apie Kėlę.
- Kas nutiko? - paklausė.
Vadybininkas atrodė sutrikęs.
- Žinote, viešbutis naujas, darbuotojai, matyt,
nebuvo kruopščiai atrinkti. Bent jau kam barių
tarnybos skyriuje.
- Jūs man visa tai pasakojate, nes...
- Nes viena iš kambarinių suniokojo jūsų kam
barį.
Kėlė žioptelėjo.
-K ą? - Nojus spoksojo į vadybininką negalėda
mas patikėti.
- Tai įvyko per klaidą sumaišius žmones, - sku
biai paaiškino Eimesas. - Moteris sulaikyta. Policija
mums pranešė, kad ji turi psichikos sutrikimų.
Panašu, kad įsivaizdavo esant prisirišimą tarp vie
no iš mūsų svečio ir jos. Kai į jos jausmus nebuvo
atsakyta, iš keršto subjaurojo jo kambarį ir viską,
kas jame buvo. Tai labai blogai, bet baisiausia, kad
ji sumaišė kambarius ir per klaidą nusiaubė jūsiškį.
- Kas atsitiko mano daiktams? - paklausė Nojus.
70
Žaidimas prasideda
- Greičiausiai labai sugadinti. Ji peiliu supjaustė

drabužius ir sudaužė tualeto reikmenis. Policinin
kai surinko viską kaip įrodymus, tad nežinau, kada
galima bus juos atsiimti. Pagal tai, ką mačiau, ten
nebėra ką imti.
- O, Dieve, - Nojus krestelėjo galvą.
- Žinoma, mes pripažįstame savo atsakomybę, -
tęsė Eimesas. - Surašykite, kokią žalą patyrėte, ir
nedelsdami išrašysime čekį. Be to, perkėlėme jus į
kitą kambarį, už kurį jums nereikės mokėti. Jeigu
norėtumėte persikelti į kitą viešbutį, sumokėsime
ir už jį.
- Ne, niekur nesikraustysiu, nes rytoj vakare čia
bus mano draugo vestuvės.
- Suprantu, - linktelėjo Eimesas. Jis vengė žiūrėti
. į Kėlę. - Tuomet eikime atgal ir duosiu jums raktą.
- Du raktus, - patikslino Nojus.
- Ak, - vadybininko žvilgsnis nukrypo į Kėlę. -
Žinoma.
Kėlė juto, kad pokalbis beveik baigtas. Ji pikti
nosi tuo, kaip elgiamasi su Nojumi. Kartą taip buvo
nusiaubti jos apartamentai Los Andžele ir ji puikiai
suprato, kokį bjaurų išniekinimo jausmą dabar iš
gyvena Nojus. Turint galvoje dvasines kančias, jai
neatrodė, kad kitas toks pat kambarys ir truputis
pinigų už asmeninius daiktus, kurie galbūt nepa
keičiami, yra pakankamas atlygis.
71
Ji atsikrenkštė ir tarė:
- Atsiprašau, perkėlėte poną Garfildą j tokį pat
kambarį, kokį turėjo?
- Taip, - atsakė Eimesas ir patenkintas nusišyp
sojo, - ir, žinoma, nereikės už jį mokėti.
- Man atrodo, kad jis turėtų gauti geresnį kam
barį, - pasakė Kėlė.
Eimesas sumirksėjo.
- Geresnį?
- Kele, - įsiterpė Nojus, - kambarys bus toks
pat...
- Ne, nebus, - nutraukė jį Kėlė. - Patyrei mora
linę žalą, nesvarbu, ar ją pripažįsti. Galiu lažintis,
kad tavo nuomonė apie šį viešbutį labai prasta.
Nojus įsistebeilijo į ją.
- Negalėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi.
- Girdite? - Kėlė atsigręžė į Eimesą. - Siūlyčiau
suteikti ponui Garfildui malonių įspūdžių ir apgy
vendinti jį liukso kambaryje. Esu tikra, kad turite
tokių. Tikriausiai bent vienas jų tuščias.
Eimesas ištiesino kaklaraištį, pažvelgė į Nojų
ir tarė:
- Ką manote, pone Garfildai?
Nojus atsisuko į Kėlę. Ji kilstelėjo antakius nė
kiek neabejodama, kad jam priklauso kažkas ge
resnio. Tačiau tas Nojus, kokį ji prisiminė, vargu,
ar su tuo sutiktų. Mintis apie liukso kambarį tikrai
72
Žaidimas prasideda
nešautų jam į galvą. Kėlė norėjo parodyti, kad jis

klysta.
Galiausiai Nojus nusišypsojo.
- Manau, panelė teisi, - pasakė jis. - Duokite
mums geriausią kambarį, kokį turite, pone Eimesai.
Pats Nojus niekuomet nebūtų sutikęs apsigy

venti liukso kambaryje. Juk kambario jam reikėjo
tik nakvynei, kam tie papildomi patogumai? Tik
pinigų švaistymas. Bet dėl Kėlės gali užsakyti ir
geresnį kambarį. Vienas Dievas težino, kokiuose
apartamentuose ji dabar gyveno.
Be to, didesniame kambaryje pasilepins. Nojus
įsivaizdavo, kad jame bus dvi vonios ir papildoma
miegamoji vieta. Lengviau seksis laikytis pažado
nesimylėti, mat nereikės kas penkias sekundes
kaktomuša susidurti su Kele.
Eimesas padavė jiems raktus ir parodė kelią į
atskirą liftą.
- Labai džiaugiuosi, jog pasakei dėl geresnio
kambario, - pratarė Kėlė veidrodžiais puoštame
lifte. Vos tik užsidarė jo durys, pasigirdo švelni
gitaros melodija.
Nojus nusijuokė.
- Esu tikras, kad jie nenorėjo duoti to numerio.
Laiko piniguočiams.
-Tai kas? Viešbutis turi kompensuoti nuostolius
73
vargšui vaikinui už kvaištelėjusios kambarinės

sugadintus daiktus. Apmaudu, kad taip atsitiko,
Nojau. Ar praradai ką nors ypatinga?
- Mėginu prisiminti, ką tiksliai atsivežiau. Ne
manau, kad turėjau ką svarbaus.
Nojui sunku buvo galvoti apie praradimus, kur
kas labiau rūpėjo kiti dalykai. Kėlės atspindys lifto
veidrodžiuose žadino pojūčius.
Kairėje ir dešinėje galėjo žavėtis jos figūra iš
šono - įspūdingai į priekį išsišovusiomis krūtimis,
siauru liemeniu ir ilgomis lieknomis kojomis, dar
labiau gundančiom is dėl aukštakulnių batelių.
Užpakaliniame lifto veidrodyje buvo matyti kitas
vaizdas. Kai ji mindžikavo nuo kojos ant kojos, gėlė
ta melsva suknelė virpėjo ant jos kieto užpakaliuko
ir klostėmis bangavo ant šlaunų. Kojos iš užpakalio
atrodė ypač patraukliai...
Netikėtai ėmė vaizduotis Kėlę nuogą šiame
lifte, tarp veidrodžių. Matė ją keliančią rankas virš
galvos, besisukiojančią, o veidrodžiai atspindėjo
žavingas jos kūno dalis. Jis ėmė tankiau kvėpuoti.
- Pamiršai paduoti, - tarė Kėlė.
- Hmm? Ką? - Nojus pajuto kaistant veidą, ne
girdėjo nė pusės to, ką ji sakė.
Kėlė šyptelėjusi tęsė:
- Turėtų daiktų sąrašą. Būtina kuo greičiau
surašyti.
74
Žaidimas prasideda
- Taip, žinoma.
Jos žalios akys sužibėjo.
- Ar gėriesi veidrodžiais?
Tikriausiai viskas, ką Nojus galvojo, atsispindėjo
veide.
- Svarsčiau, kaip jie sugeba išlaikyti veidrodžius
tokius švarius, - sumelavo jis. - Pastebi, ant jų nėra
jokių dėmelių ar dryželių?
- Dabar, kai pasakei, tikrai matau, kad žvilga. -
Jos akys klaidžiojo. - Veidrodžiai gali suteikti daug
smagumo. Ar kada nors mylėjaisi priešais veidrodį?
-N e!
Akim irksniu tai virto vieninteliu trokštam u
dalyku.
- Blogai, - tarė Kėlė. - Bet laiko dar turi.
„Jo gerokai per daug, ypač šį savaitgalį", - pa
galvojo Nojus.
5
Kėlės pulsas sutankėjo, kai Nojus padavė rakto
kortelę lifto durims į viešbučio išskirtinį viršutinį
aukštą atidaryti. Po kelių akimirkų ta pačia kortele
ji atrakino dvigubas liukso apartamentų duris.
Savaitgalis su Nojumi viešbučio kambaryje nuo
pat pradžių atrodė daug žadantis. Juos nepaprastai
džiugino supanti prabanga. Ji, kaip ir jos motinos,
mokėjo mėgautis gyvenimo teikiamomis dovano
mis.
- Girdžiu bėgant vandenį, - tarė Nojus. - Ti
kiuosi, niekas nepaliko jo tekančio ir jis nesipila iš
kriauklės.
- Dabar, kai kuoktelėjusi kambarinė sulaikyta,
abejočiau.
76
Žaidimas prasideda
Ji įžengė į erdvų prieškambarį ir atsiduso susi

žavėjusi. Krioklys - labai geras ženklas. Vandens
kaskada krito į negilų baseinėlį, iš kraštų apaugusį
paparčiais. Jo dugne buvo matyti spalvingos jūrų
kriauklelės.
- Štai tas tavo tekantis vanduo.
- Velniai griebtų!
- Tai tik pradžia. Manau, vandens čia pakanka.
Pro arkines duris sklido čiurlenančio šaltinio
garsai.
- Eime į vidų pasižiūrėti, ką jie dar sugalvojo.
Įėjus į gyvenamąją erdvę užėmė kvapą. Dizaine
ris, kūręs ją, tikrai žinojo, kaip pažadinti vaizduotę.
Kėlė troško papasakoti apie šią vietą draugėms. Jos
tikrai pažaliuos iš pavydo.
Ji žurnalistės žvilgsniu nužiūrinėjo aplinką
galvodama, kokius prisiminimus parsiveš namo.
Sienos prim inė gruoblėtas uolas. Jomis žem yn
bėgo trys atskiri kriokliai į puikų kambarį juosiantį
upelį, tekantį į terasą. Čia jis sutekėjo į sūkurinę
vonią, apsuptą pintų fotelių bei dailių staliukų. Ji
neteko žado.
Viduje interjero kūrėjai atsisakė tradicinių baldų.
Vijokliai, nusėti raudonų bei rausvų gėlių žiedais,
atrodė lyg džiunglių proskyna. Tačiau su patogu
mais. Ant lygių akmeninių grindų gulėjo daugybė
skirtingo dydžio bei įvairių žalių atspalvių akso
minių pagalvėlių. Smėlio spalvos betoninė atbraila,
77
taip pat apkrauta pagalvėlėmis, buvo skirta sėdėti

ir žiūrėti į upelį. Iš abiejų jos galų buvo mediniai
staleliai, dengti akmens plokštėmis ir puošti jūros
kriauklelėmis.
Bambuko tiltelis vedė į miegamąjį. Viskas buvo
taip puiku, kad iš džiaugsmo Kėlė pati save apka
bino. Miegamasis tikriausiai taip pat stulbinantis.
Ji perėjo mažutį tiltelį ir papuolė į baltą roman
tikos prieglobstį. Baltoje urnoje puikavosi raudoni,
stangrūs lyg vaškuoti an tūriai.
Šiaip kambarys atrodė labai mielas, jaukus. Di
džiulė lova su baldakimu buvo užklota permatoma
lovatiese. Ant jos gulėjo daugybė pagalvėlių.
Prieš didžiulius, grindis siekiančius langus, per
kuriuos vėrėsi tas pats vaizdas, kaip ir iš gyvena
mojo kambario, stovėjo du minkšti baltai aptraukti
foteliai.
Paprasta elegancija bus puikus kontrastas geidu
lingam pasimylėjimui, kurį ji planavo. Sugundyti
šiame kambaryje bus ypač malonu.
Pro kitą arką ji apžiūrėjo didelę žvilgančią bal
to marmuro vonią ir auksinius čiaupus. Nojus jai
atrodė nepaprastai žavus.
Bet kur jis, po galais? Gal stovi apstulbęs svetai
nėje ir negali patikėti savo akimis?
Grįžusi tilteliu kambarį rado tuščią. Tikriausiai
Nojus įstrigo prieškambaryje.
78
Žaidimas prasideda
- Nojau, - sušuko ji. - Ką darai?

- M ėginu sužinoti, kaip įrengtas tas sienos
krioklys, - šūktelėjo jis. - Ar nemanai, kad nakčiai
jį reikėtų išjungti? Ieškau jungtuko, bet nerandu...
- Nemanau, kad tuo verta rūpintis.
Eidama atgal prie durų ji stengėsi nesusijuokti,
juk Nojus kalbėjo taip nuoširdžiai. Buvimas tokioje
vietoje su vyru, niekada nemačiusiu prabangos, bus
pribloškiantis. Tačiau jai būtina įsidėmėti skirtingą
abiejų požiūrį į gyvenimo sąlygas.
Nojaus kaktoje nuo krioklio jungiklio paieškos
išryškėjo susirūpinimo raukšlė.
- Tas nevaldomai bėgantis vanduo mane nervi
na, - tarė jis.
- Tai dėl to, kad esi įpratęs gyventi dykumoje. -
Kėlė tikėjosi, kad dabar jį apims koks nevaldomas
jausmų protrūkis. - Esu tikra, kad niekas nenori,
jog liestume jų vandens krioklį, - pasakė. - Be to,
krioklys tik pradžia. Jei tave erzina bėgantis van
duo, grožėkis kitais dalykais. Eime.
- Puiku. - Jis nusekė iš paskos. - Jausčiausi ge
riau, jei žinočiau kaip valdyti... Jo akys išsiplėtė, vos
tik žvilgtelėjo į kambario vidų. - O, Dieve...
Kėlė stovėjo kvailai išsišiepusi, kol Nojaus
žvilgsnis šokinėjo nuo krioklio prie mažučio upe
lio, po to prie stiklinės sienos ir galiausiai nuklydo
į terasą su egzotiška vonia. Iš terasos buvo matyti
79
fantastiški žvilgantys viešbučiai, išsimėtę galingų

miestą juosiančių kalnų papėdėje. Dieną vaizdas
įspūdingas, naktį turėtų būti nenusakomas.
Jie čia Kėlės dėka. Dabar ji didžiavosi savimi.
- Vaizdas truputį geresnis nei į mašinų stovėjimo
aikštelę, ar ne?
Nojus, akivaizdžiai netekęs žado, dairėsi po
kambarį. Žvilgsnis stabtelėjo prie pagalvių ir tiltelio
į miegamąjį.
Arizonos kaubojus, aiškiai ne savo vietoje - tarp
atogrąžų augalų, džiugino jos akį. Jeigu nors sa
vaitgaliui nusimestų drabužius, geriau derėtų prie
aplinkos. Nudėvėti džinsai ir išblukę marškiniai
slėpė kūną, vertą nuodėmės. Netrukus tas kūnas
bus jos. Siame nuostabiame kambaryje Kėlė švęs
pergalę. Kaubojus rojuje. Ko daugiau galima no
rėti?
- Kaip suprantu, miegamasis tikriausiai ten? -
paklausė Nojus.
O, taip.
- Taip. Kitoks nei šis kambarys, bet irgi puikus.
Vonia, kiek mačiau, taip pat neįtikėtinai gera. Visko
gerai neapžiūrėjau.
- Ir... tai viskas?
Ji nusijuokė iš nuostabos:
- Ar to negana?
- Nesuprask klaidingai. Niekada nieko pana
80
Žaidimas prasideda
šaus nesu matęs, tačiau įsivaizdavau esant daugiau

erdvės.
- Kambariai didžiuliai.
- Galvojau, kad jų bus daugiau.
-A k, - dabar ji suprato. Kuo daugiau kambarių,
tuo mažiau pagundos. - Atsiprašau, bet turime
prieškambarį, svetainę, miegamąjį ir vonią. Ir spin
tas. Ak, dar terasą.
Jis iškišo galvą į terasą. Tikriausiai mąstė, ar
galėtų joje miegoti, nes tai buvo tolimiausia, kokios
galėtų tikėtis, vieta nuo miegamojo. Ir vis vien būtų
liukse. Ji nenorėjo to sakyti, bet ir tuo atveju ji būtų
per arti.
Galiausiai Nojus, pažvelgęs į ją, paklausė:
- Ar tau čia patinka?
- Gal juokauji? - Ji ištiesė rankas ir apsisuko
ant lygių akmeninių grindų. - Man čia nepaprastai
patinka!
Nojus nusišypsojo, nors atrodė, jog tru p u tį
nervinasi.
- Gerai. Tada gerai.
- O tau?
-M an... - nusiėmęs skrybėlę, plekšnojo ja šlaunį.
Ranka braukdamas sukėlė plaukus aukštyn. - Ne
žinau. Tai taip neįprasta. Nei sofos, nei kėdžių, nei
kavos staliuko, nei lempų. O kur televizorius?
Jeigu kas jos paklaustų, ji pasakytų, kad šį
81
Vi c k i L e w i s T h o m p s o n
savaitgalį jie televizoriaus nežiūrės, bet Nojus

atrodė toks susirūpinęs, jog Kėlė nusprendė tą te
levizorių jam rasti. Jeigu įsivaizdavimas, kad galės
pažiūrėti futbolą ar krepšinį, sumažins jo nerimą,
verta pasistengti.
- Galiu lažintis, kad televizorius kur nors yra.
Ji tikėjosi, kad pats televizorius kur nors paslėp
tas, bet valdymo pultelis turėtų būti matomas. Ėmė
vaikščioti po kambarį dairydamasi ir pastebėjo jį
ant uolos atbrailos.
- Na, štai. Pram ogų centras, - perskaitė ant
pultelio. Paspaudusi mygtuką, išgirdo dūzgiant
mechanizmus ir prieš akis atsivėrė dalis sienos,
atidengdama milžinišką ekraną.
Nojus krestelėjo galvą.
- Nuostabu.
- Ar nori, kad įjungčiau?
Ji surado įjungimo mygtuką.
- Ne. Nebūtina.
- Įsitikinkime, kad veikia.
Ji paspaudė meniu mygtuką. Štai. Filmai suau
gusiesiems keturioliktu kanalu. Verta patikrinti.
Nenorėjo, kad Nojus pasijustų per daug patogiai.
Pultelyje spustelėjo vieną ir keturis. Kambaryje
pasigirdo gundanti muzika. Ekrane sušvito žodžiai:
Patrauklu! Žaisminga! Be tabu!
- Kele, ne...
82
Žaidimas prasideda
- Tik bandau aparatūrą.

- Išjunk, - Nojus artinosi.
- Tuoj, - pasirodžius vaizdui ekrane, ji paslėpė
pultelį už nugaros.
- Duok šen, - Nojus mėgino jį atimti.
- Ne dabar, - Kėlė nustraksėjo tolyn.
- Žinai, kad mums nereikia to matyti, - Nojus
vėl pamėgino sugriebti pultelį.
Ji nuskriejo toliau, kad nepasiektų.
- Tik truputį pažiūrėsiu, gerai?
Jai pasisekė žvilgtelėti į ekraną. Ak, žmonės jame
tokie dideli, nuogumas ryškiau matyti. Niekada
nebuvo mačiusi pornografinio filmo dideliame
ekrane. Muzika taip pat įspūdinga. Tikriausiai
sienoje paslėpti puikūs garsiakalbiai.
- Klausyk, neisiu su tavimi imtynių dėl to, - šiek
tiek nusiminusiu balsu tarė Nojus.
- Blogai, tai galėtų būti visai malonu.
Ji pastebėjo, kad ir jis žvilgčioja į ekraną, o jo
pastangos atimti valdymo pultelį jau ne tokios
ryžtingos.
- Tiesiog išjunk vaizdą, gerai? - maldavo.
- Iš karto po šios dalies.
Kai moteris atsiklaupė ant kelių ir ėmė atseginėti
vyrui kelnes akivaizdžiai ruošdamasi oraliniam
seksui, varpa ekrane tapo didžiulė, beveik per visą
ekraną.
83
- Matai? Galiu lažintis iš bet ko, kad šį filmą re

žisavo vyras. Vyrai visuomet mėgsta rodyti oralinį
seksą, o moterys...
- Kele, dėl Dievo meilės!
- Tai tiesa! Jei žiūri tokius filmus, turėtum žinoti!
- Nežiūriu! Saguare tokių filmų nebūna!
- Tuomet džiaukis, kad dabar gali, - švelniai
pasakė. - Oi, ar kažkur skamba telefonas?
- Tikrai. Tai tikriausiai Brendonas. Dieve, turėjau
su juo susitikti... Jis pažiūrėjo į laikrodį. - Jau prieš
dešimt minučių. Pasimatuoti smokingą. - Nojus
dairėsi lyg paklaikęs. - Ar matai ką nors šitose
džiunglėse, kas primintų telefoną? Ar man reikia
eiti prie to trimito gėlėse? Garsas sklinda iš ten.
- Esu tikra, ten tik gėlė.
Ji praskleidė lapus, bet pamatė tik lavos akmenis.
-Juokinga. Net negalime atsiliepti...
- Oi! Pagauta įkvėpimo ji pažvelgė į pultelį. -
Štai mygtukas su telefono ženklu. Pažiūrėkim, kas
atsitiks, jei jį paspausiu.
Nojau akys paniškai išsiplėtė.
- Nereikia! Gal tai vaizdo telefonas ar kažkas
panašaus.
- Gerai, imk, - Kėlė numetė jam pultelį. - Pats
spaudyk tuos mažus mygtukus, o aš einu iš čia.
- Ir kur eisi? - paklausė dar labiau susijaudinęs.
- Į miegamąjį, - mirktelėjo akį. - Gal apsivilksiu
ką nors patogesnio.
84
Žaidimas prasideda
- Bet juk neturi jokių kitų drabužių! - sušuko

labai susirūpinęs.
Ji pažvelgė per petį.
- Žinau, - tarė ir viliokės žingsniu nulingavo
per tiltelį. Vargšas Nojus. Kai ji nuspręs daryti kokį
netikėtą ėjimą, jis negalės jo atspėti.
Drebančiomis rankomis Nojus išjungė plačiae

kranį televizorių, kad nematytų erotinių vaizdų,
verčiančių daryti tai, dėl ko vėliau gailėtųsi. Neri
mastingai pažvelgęs į miegamojo duris, kur nežinia
ką darė Kėlė, jis spustelėjo telefono mygtuką. Dar
kartą suburzgė mechanizmas ir iš sienos išlindo
lentynėlė su belaidžiu telefonu.
Padėjęs nuotolinio valdymo pultelį Nojus paėmė
telefoną ir įjungė jį.
- Alio?
- Nojau! - Brendono balse skambėjo palengvė
jimas.
- Klausyk, atsiprašau, kad nesu ten, kur turėčiau
būti. Atsitiko...
- Girdėjau apie tai. Surinkau tavo kambario
numerį, bet niekas neatsiliepė. Taigi su vaikinais
nutarėme užkopti pas tave, nes tau nebūdinga vė
luoti. Tuomet ir pastebėjome geltoną nusikaltimų
vietos žymėjimo juostą. Mes pasiutome, žmogau.
Galiausiai suradom e vadybininką Eimesą ir jis
85
mums papasakojo, kas atsitiko. Susitariau dėl ma-

tavimosi pusvalandžiu vėliau. Ar spėsi ateiti?
- Žinoma. Galiu tuojau pat nulipti žemyn.
- Dabar nuomos parduotuvėje kita vestuvių
palyda, bet galime su tavimi išgerti alaus, jei nori.
Arba visi pakilsime į viršų ir apžiūrėsime tavo nu
merį? Ar jis puikus?
- Geras. - Nojus nenorėjo daug pasakoti, nes
draugai akimirksniu atlėktų apžiūrėti kambario.
- Sūkurinė vonia bent jau yra?
- Na, taip, yra.
Nojus paėmė nuotolinio valdymo pultelį pažiū
rėti, ką jis dar, be televizoriaus ir telefono spintelės,
valdo.
- Kur? Miegamajame? Mūsų medaus mėnesio
apartamentų miegamajame yra apskrita vonia.
- Na, pas mane ji terasoje.
- Terasoje? Po velnių, sūneli, mes net neturime
terasos, ir dar tokios didelės, kad tilptų vonia. Kokį
vaizdą matai?
- Na, žinai, miestą, kalnus, panašiai.
- Man reikia tai pamatyti. Koks tavo numeris?
- Nežinau, ar galėsi pakilti į viršų, nes tam skir
tas atskiras liftas.
Susijaudinęs Nojus netyčia nykščiu spustelėjo
vieną iš pultelio mygtukų. Pasislinko kita akmeninė
plokštė ir atidengė veidrodinį gėrimų barą.
86
Žaidimas prasideda
- Atskiras liftas? - šaukė Brendonas - Po galais,

ar tu piniguočių aukšte? Tuoj kylame pas tave!
Nojus mėgino uždaryti barą dengiančią plokštę
ir netyčia brūkštelėjo per apšvietimo mygtuką.
- Gal susitikime tame bare, kur daug atogrąžų
paukščių? - skubiai pasiūlė jis kambariui pasken
dus iš pradžių melsvoje, paskui žalsvoje, violetinėje
ir galiausiai labai geidulingai nuteikiančioje raudo
noje šviesoje.
- Taigi tu nemėgsti barų su atogrąžų paukščiais.
Sakei man tai.
- Manau, galėtume nueiti pasižiūrėti.
Lemputės kambaryje žibėjo ir mirgėjo, o apšvie
timas keitėsi. „Orgijų šviesos", - žiūrėdamas į jas
galvojo Nojus.
- Išgersime po skėčiais, - pasiūlė Nojus Brendo
nui. - Seniai geidžiu pasėdėti po skėčiais.
- Nieko panašaus, tu išsisukinėji, - atkirto Bren
donas. - Kodėl nenori mums leisti apžiūrėti savo
apartamentų, brolau?
- Tu teisus, jums reikėtų juos pamatyti, - skubiai
sutiko Nojus, nes negalėjo atsakyti draugams. -
Kilkite pas mane, laukiu. Galbūt net pasikeistume
kambariais. Juk tu - jaunikis.
- Bijojai, kad pavydėsiu, nes tavo kambariai
geresni už manuosius?
- Na... neblogas pasiteisinimas.
87
- Nesirūpink. Ačiū už tavo pasiūlymą keistis,

bet to nedarysiu. Dženė sakė, kad jai patinka vonia
miegamajame, galėsime maudytis ir išdykauti joje
nuogi. Nekantriai to laukiu.
- Neabejoju.
Brendonas sužadino Nojaus vaizduotę, prieš
akis jam iškilo kvailiojimo vonioje su Kele paveiks
las.
- Matai, Dženė nesijaustų taip laisvai terasos
vonioje. Ji drovi, nenusirengtų lauke.
„O Kėlė nė trupučio nesidrovi", - pagalvojo
Nojus. Ji netgi norėtų mylėtis tame balkone. Nojus
norėjo negalvoti apie tai bent šį savaitgalį. Tuomet
viskas būtų gerai. Bet tikriausiai nepasiseks...
- Be to, - aiškino Brendonas, - užsitarnavai tą
kambarį, juk patyrei nuostolių. Pirksi naujų drabu
žių ar pasiskolinsi jų iš mūsų? Mes panašaus ūgio.
Klintas taip pat.
- Nemėgstu pirkti drabužių.
- Tada tiesiog atsiimk iš viešbučio administra
cijos pinigus. Kai ateisime, atnešime tau keletą
drabužėlių. Dabar sakyk, kaip tave rasti.
- Tiksliai nežinau. Galima pakilti liftu, bet tada
reikės kambario rakto, kad atsidarytų durys. Palauk
minutėlę, jau žinau, ką daryti. - Nojus rado pulte
lyje mygtuką su ženklu „liftas" ir toliau aiškino,
kaip jį rasti: - Lipkite į tarnybinį liftą. Kai pakilsite
88
Žaidimas prasideda
į viršų, atidarysiu duris. Eikite koridoriumi į kairę,

pirmos dvigubos durys bus mano.
- Neįtikėtina. Tu tikriausiai tame pačiame kam
baryje, kuriame gyveno Gartas Bruksas, kai praėjusį
mėnesį grojo Taityje.
- Nežinau.
Tačiau įsivaizduoti garsenybę šiuose kambariuo
se Nojui nebuvo sunku. Jis svarstė, kur įžymybė
slėptų savo slaptą meilužę, jei tokią turėtų.
- Gerai, tuoj pakilsime, tik prieš tai parinksime
tau keletą drabužių.
- Puiku, iki, - Nojus skubiai išjungė telefoną ir
nulėkė į miegamąjį pas Kėlę: - Kele? Kele, tuoj ateis
vaikinai. Ką daryti?
Miegamajame Kėlės nebuvo, tik baltos lovos
kojūgalyje gulėjo suknelė ir apatiniai, primenantys
blyškiai mėlynos spalvos įspėjamąsias vėliavėles.
Jis sustojo lyg įbestas.
- Kele?
- Aš čia. Norėjau išsimaudyti.
- Ak, - atsiduso jis ir atsargiai žvilgtelėjo į vonios
kambarį.
Iš ten sklido dieviškas kvapas ir buvo girdėti
tylus vandens pliuškenim as, nors vaizdo, ačiū
Dievui, nepamatė. Tačiau galėjo įsivaizduoti Kėlę,
gulinčią vonioje, kur putos tik iš dalies slepia jos
auksaspalvę odą. Krūtys tikriausiai matyti vandens
89
paviršiuje. Galbūt vaizduotėje viskas atrodė labiau

gundančiai nei buvo iš tikrųjų, bet jis nedrįso žengti
į vidų.
- Taigi tavo draugai tuoj atsiras čia?
- Taip už poros minučių, - atšovė jis, stengda
masis neišsiduoti, jog nerimauja.
- Nieko tokio, - ji dar truputį pasitaškė, po to
pasigirdo iš vonios išbėgančio vandens gurgulia-
vimas, - pasislėpsiu spintoje.
- Nuoga?
Mintis apie ją nuogą spintoje jaudino Nojų de
šimt kartų labiau, nei jei ji būtų pirmiau apsivilkusi.
Ji nusijuokė ir pasirodė tarpduryje susisupusi į
didelį baltą rankšluostį, plaukus susirišusi į laisvą
kuodelį ant pakaušio.
- Nuoga spintoje. Tai tikrai žadina vaizduotę,
ar ne?
Jis nurijo seiles. Ji apsivyniojo rankšluosčiu ir jo
galą įkišo tarp krūtų. Užtektų vieno jo ar jos truk
telėjimo ir rankšluostis nukristų po kojomis.
- Spintoje yra du chalatai. Patikrinau.
- Atnešiu tau vieną!
Jis vos nesuklupo lėkdamas prie spintos. Slan-
kiojamosios durys, žinoma, buvo su veidrodžiais.
Žinoma. Paskubomis traukdamas kilpinį chalatą
nuo pakabos sudrebino likusias pakabas. Labai
skubėjo pridengti Kėlę. Paskui atsigręžė.
90
Žaidimas prasideda
- Ačiū, - ištarė ji ir leido rankšluosčiui nukristi.

Mielasis, dangiškasis Dieve. Jis spaudė prie
savęs chalatą ir beviltiškai mėgino įkvėpti. Ne
nuostabu, kad žmonės pasiryžę mokėti pinigus
už galimybę pažvelgti į tokį grožį. Po gražuolių
kojomis krisdavo imperijos, tai gal jam bus atleista,
kad negali atitraukti akių nuo jos.
Romantiška kambario aplinka aitrino vaizduotę.
Bežiūrint į Kėlę, galvoje sukosi keisčiausios mintys.
Ėmė vaizduotis ją besimylinčią su saule, leidžiančią
saulei tol bučiuoti odą, kol ši taps aukso spalvos ir
nubarstyta strazdanėlėmis. Taip pat įsivaizdavo,
kad Kėlę laižo liepsnos liežuviai tol, kol ji sudrėksta
nuo geismo.
Ją būtų nesunku sujaudinti. Jis jautė tai pagal jos
reakciją kiek anksčiau šią popietę ir dabar pagal jos
greitą, paviršutinišką kvėpavimą. Speneliai patam
sėjo ir sustandėjo traukdami jį gėrėtis jos pilnomis
krūtimis. Neseniai jas lietė, bet dar neragavo.
Dabar galėtų. Dabar galėtų atsiklaupti ir bu
čiuoti švelnią jos pilvo odą. Galėtų patyrinėti ją ir
žemiau, liežuviu praskyręs kaštonines garbanėles
ir pasiekęs... dangų. Tuomet išgirstų ją šaukiant iš
pasitenkinimo. Kol kas jis tą garsą tik įsivaizdavo.
Po to pats siektų išsivaduoti nuo jį užplūdusio ne-
atslūgstančio spaudimo.
- Duosi chalatą? - švelniai paklausė ji.
91
Jis žvilgtelėjo į chalatą, po to vėl į Kėlę. Jeigu nea

tidarytų lifto durų, jo draugai j šį aukštą nepatektų.
Tada jie su Kele būų vieni, visiškai vieni taip ilgai,
kaip tik norėtų, kol jis patenkintų šį nepakenčiamą
troškimą. Burnoje prisirinko seilių nuo viliojančių
galimybių.
- Dabar ne laikas, - tarė Kėlė švelniu balsu.
Nojus nustebęs paklausė:
- Kodėl ne?
- Todėl, kad už poros minučių turi matuotis
smokingą. Tai tik trum putė įžanga.
Ji ištiesė ranką ir paėmė chalatą.
- Prieš akis visas savaitgalis, Nojau.
Jis virpėdamas stebėjo, kaip ji velkasi chalatą.
Nuo to judesio jos krūtys sujudėjo, o jis sudejavo.
Jai betaisant apykaklę, chalatas truputį prasiskleidė
ir balti kilpiniai atvartai tobulai įrėmino jos smėlio
laikrodžio formos figūrą. Tai atrodė dar erotiškiau
nei visiškai nuogas kūnas.
Ji suėmė atvartus ir susirišo diržą, slėpdama re
ginį. Tačiau jo akių tinklainėje lyg žaibo išdegintas
išliko jos tobulo kūno vaizdinys.
92
6
Kai pritrenktas Nojus išėjo iš kambario, Kėlė
surinko savo drabužius, rankinę, pirkinių maišelį
ir įėjo į spintą. Atsisėdo ant grindų, uždarė duris,
atsirėmė į sieną ir užsimerkė. Šyptelėjo, prisiminusi
nuostabią akimirką.
Kėlė neketino numesti rankšluosčio, tačiau jis
ėmė smukti, kai Nojus pasisuko paimti chalato
iš spintos. O kai rankšluostis atsirišęs nukrito, ji
neskubėjo prisidengti nuogumo.
Impulsyvus veiksmas puikiai suveikė. Kėlė nebu
vo nusiteikusi prieš vestuves, tik norėjo, kad ir tuo
met jis galvotų apie ją. Dabar jis tikrai ją prisimins.
Išsimaudyti nusprendė visai netikėtai, kai pama
tė purvinus kelius ir nutarė pasimėgauti didžiule
93
vonia, kol Nojus kalbės telefonu. Visi tie impulsy

vūs veiksmai vedė ją teisinga kryptimi.
Pasiraususi pirkinių maišelyje, ištraukė aviečių
losjoną, pasuko kamštį ir išspaudė truputį skysčio
ant delno. Nėra prasmės tuščiai leisti laiką, kol
sėdės čia uždaryta.
Sėdėdama slėptuvėje išgirdo sujaudintų vyrų
balsus. Nojaus draugams labai patiko įspūdinga
aplinka. Klausydamasi susižavėjimo šūksnių tepėsi
kojas losjonu. Dieve, kaip ją svaigino šis kvapas, dar
stipresnis uždaroje erdvėje.
- Bemvakarį mums reikėtų surengti čia! - sušu
ko vienas iš Nojaus draugų.-Jaučiu artėjant orgiją.
- Tu visada jauti orgiją, - pasakė kitas. - Tačiau
nieko iš to neišeis, Klintai, drauguži.
- Kodėl? Vieta tinkama, romantiška...
- O kaip pasilinksminimas, Einšteinai?
Kėlė nusprendė, kad žodyje „pasilinksminimas"
slypi pusnuogės moterys, šokančios jų džiaugsmui.
Ji dar išsispaudė losjono ant delno.
- Surasime, kas mus palinksmins? - pasakė vai
kinas, atrodo, vardu Klintas. - Juk čia Las Vegasas!
Merginos, merginos, merginos!
Užvirė pokalbis. Užsikėlusi vienos kojos pėdą
ant kelių Kėlė ėmė trinti losjonu tarpupirščius. Jai
patiko vasarą avėti basutes, bet tuomet reikėdavo
nuolat pėdas trinti losjonu, kad būtų švelnios, ir
94
Žaidimas prasideda
daryti pedikiūrą. Galėjo tik numanyti, ką apie visa

tai pagalvotų rančoje ūkininkaujantis tėvas.
Tepdam a losjoną m ėgino įsivaizduoti, kiek
kambaryje vyrų, neskaitant Nojaus. Galiausiai
nusprendė, kad trys. Vienas iš jų buvo Brendonas,
jaunikis. Kitas - Klintas, viso ko iniciatorius. Tre
čiasis - Gregas, tikriausiai juokdarys.
- Naudokitės šia vieta, kiek tinkami, - pagaliau
pasakė Nojus, - bet kaip atsivesite čia merginų?
Kėlė svarstė, kaip sureaguotų Nojus, jei ji išlįstų
iš spintos ir pasisiūlytų tuo pasirūpinti. Tikriausiai
gautų infarktą. Buvo linksma apie tai fantazuoti.
Nojus lengvai tapdavo tokių juokų auka. „Negali
ma persistengti, jis to neištvers", - pagalvojo Kėlė
prieš pradėdama tepti losjonu kitą pėdą.
- Nojus teisus, - pritarė Brendonas, vakarėlio
organizatorius. - Gal tiesiog užsukime čia po visko
ir nusigerkime iki kvailumo.
Tai galėjo sugriauti visus jos planus. Ar Nojus
pasiūlys jiems ką kita? Ji leido jam suprasti, ko
tikėtis, kai jie liks vakare vieni.
- Galime, manau, - pasakė Nojus.
Kėlė susiraukė. Tikriausiai vėl kamuoja sąžinė
ir Nojus nori apsidrausti nuo neapgalvoto elgesio.
Kėlė suprato, kad išvesti Nojų iš kelio nebus lengva,
kaip iš pradžių tikėjosi.
Atsirišusi chalatą ji ištraukė rankas iš rankovių,
95
kad galėtų losjonu patepti viršutinę kūno dalį.

Tepdama krūtis galvojo apie jas glamonėjančias
šiurkščias Nojaus rankas. Kėlė nekantriai laukė jo
glamonių.
- Gerai, pratęsime čia, - pasakė Brendonas. - Va
karėlį pradėsime tame striptizo bare, kurį išsirinko
me, po to grįšime į viešbutį. Nojau, štai drabužiai,
kuriuos mes su Klintu tau atnešėme. Dvi poros
džinsų ir treji marškiniai.
- Vaikinai, jums jų neprireiks? - paklausė Nojus.
Kėlė delnais suėmė krūtis ir užsimerkė. Norėjo
išgirsti jo šnabždesį. Tikėjo, kad išgirs. Turėjo su
galvoti, kaip atsikratyti draugų šį vakarą.
- Visada prisikraunu per daug daiktų, - paaiš
kino Klintas. - Be to, Šarona ir aš ketiname pasi
džiaugti sūriu vandeniu paplūdimyje. Nusipirkau
maudymosi glaudes ir...
- Maudymosi glaudes! - suprunkštė Gregas. -
Geriau pasigirk, kad tai „Speedo" firmos plauki
mo kostiumas, vaikinuk. Las Vegaso stilius. Tikra
viršūnė!
Klintas nusijuokė.
- O kodėl ne? Po galais, tuos kaubojiškus skar
malus galiu dėvėti bet kada. Šį savaitgalį dykinėsiu
paplūdimyje.
Kėlė pagalvojo, kad būtų visai miela pamatyti
Nojų su maudymosi kelnaitėmis. Galbūt į vakaro
planus reikėtų įtraukti apsipirkimą.
96
Žaidimas prasideda
- Tu būsi puikus paplūdimio dykūnas, draugu

ži, - pasakė Brendonas. - Klausyk, mums jau laikas
eiti matuotis smokingo.
- Gerai sumanei, Brendonai, pasilinksminimą
suruošti Las Vegaso viešbutyje, - pritarė Klintas. -
Čia viskas vietoje: smokingų nuoma, vestuvinių
drabužių ir gėlių parduotuvės, koplytėlė bei poky
lių salė. Viskas viename pastate. Kai tuokėmės su
Šarona, daug prisilakstėme.
- Pamenu, - pasakė Brendonas. - Laksčiau po
tą prakeiktą vietą kartu su tavimi. Tinos ir Grego
vestuvės buvo ne geresnės.
- Neverta nė prisiminti, - atsiliepė Gregas.
- Gerai, vaikinai, laikas bėgti, - nekantriai pri
dūrė Brendonas.
- Gal galėtume pirmiau apžiūrėti miegamąjį ir
vonią? - paklausė Gregas.
- Jeigu greitai suksitės, - atsakė Brendonas.
Žingsniai nuaidėjo bambukiniu tiltu. - Norėčiau
žinoti, kiek toks kambarys kainuoja nakčiai.
Kelei spintoje pasidarė šilta. Galbūt erdvė įkaito
nuo jos geidulingų minčių apie Nojų su maudymosi
kelnaitėmis.
- Už šiuos kambarius nėra mokesčio, - pasakė
Gregas. - Jo balsas nuaidėjo arčiau spintos. - Tie,
kurie čia apsistoja, skraido privačiais lėktuvais ir
palieka tūkstančius prie lošimo stalų. Jums, klounai,
tik pasvajoti apie tai galima.
97
- Atsiprašau? - tarė Klintas. - Vakar vakare man

puikiai sekėsi lošti kazino.
- Na, taip. Buvai nuostabus, - pastebėjo Gre
gas. - Tavo centų kibirėlis padarė didžiulį įspūdį
Tinai ir man. Netrukus tokiam išlaidūnui kaip tu
bus patiestas raudonas kilimas.
- Na, aš bent jau turėjau kibirėlyje centų, o vieno
mano pažįstamo kaubojaus kibirėlis buvo tuščias, -
tęsė Klintas.
Kėlė nusprendė nesivilkti chalato, kad neprakai
tuotų. Nuoga nugara atsirėmė į lygią ir vėsią sieną.
O, taip geriau.
- Ei, pažvelkit į miegamąjį, - šūktelėjo Brendo
nas. - Jis netgi kvepia nuostabiai - avietėmis.
Kėlė vos nesukikeno.
- Bjauriausia, kad Nojus čia apsistojo vienas, -
kalbėjo Gregas. - Ei, Nojau, gal tau reikėtų šį vakarą
pasidairyti ir ką nors susirasti savaitgaliui?
Ji atsisėdo tiesiau ir įdėmiai klausėsi atsakymo.
- Nemanau, - atsiliepė Nojus.
Kėlė atsipalaidavusi atsirėmė į sieną.
- Kaip suprasti? - paklausė Klintas. - Tai Las
Vegasas, kaubojau. Las Vegaso merginos, o tu vie
nintelis laisvas tarp mūsų. Tikėjomės, jog atstovausi
mūsų grupei, pavarinėsi mums kraują.
- Jums teks paieškoti jaudulio kitur, - atsakė
Nojus. - Aš tam nenusiteikęs.
98
Žaidimas prasideda
-Melagi, melagi, tavo kelnės dega, - tyliai sušnabž

dėjo Kėlė.
- Kaip gali būti nenusiteikęs? - paklausė Gre
gas. - Ši vieta tiesiog sukurta karštiems trumpalai
kiams nuotykiams su atsitiktine mergina.
- Taip, - pridūrė Klintas, - juk nevengdavai
tokių nuotykių per rodeo turnyrus.
Kėlė sumirksėjo. Nojus turėdavo karštų nuo
tykių per rodeo turnyrus? Tai visiškai nepanašu į
tą Nojų kurį piešė jos vaizduotė. Vien nuo minties
apie Nojų su kita moterimi Kėlę apėmė pavydas,
bet susivaldė, mat norėjo išgirsti visas pokalbio
smulkmenas.
- Taip, pamenu vieną panelę Šajene, - pridūrė
Brendonas. - Buvai užsidaręs su ja motelio kamba
ryje mažiausiai keturiasdešimt aštuonias valandas.
Po to dar tą mažytę Sant Antonijuje. O Pedletone
tu...
- Gana, - nutraukė jį sunerimęs Nojus, - nebū
tina knaisiotis po praeitį.
- Po galais, - atsiduso Gregas, - tikriausiai drau
gužis Nojus paseno.
- Visai ne! Aš tik...
- Akivaizdi tiesa, - tęsė Gregas. - Skelbiu tylos
minutę velioniui Nojui Garfildui pagerbti. Vaikinas
yra Vegase, bet jam neatsistoja...
- Gal dar ne viskas prarasta, - pasakė Brendonas. -
99
Gal buvimas šioje aistros oazėje jį atgaivins ir jis

atgaus buvusią šlovę.
- Dieve, padėk! - sutiko Gregas. - Tik pažvelkit
į šią lovą. Tikras nusikaltimas miegoti tokioje lovoje
vienam. O priešais - spinta su veidrodžiais, - jis vėl
atsiduso. - Kartą man teko mylėtis priešais veidro
džius. Buvo nuostabu.
- Tu mylėjaisi prieš veidrodžius? Tai buvo savęs
patenkinimas, Greguti? - paklausė juokdamasis
Klintas.
- Ne, mylėjausi priešais veidrodį su moterimi,
silpnaproti. Ir ne su Tina, taigi norėčiau, kad šis
pokalbis liktų tarp mūsų.
- Žinoma, - patvirtino Brendonas. - Ei, paklau
sykit, eime apžiūrėti vonios ir keliaukime. Nebe
turime laiko.
- Oho! - nuaidėjo Klinto balsas plytelėmis išklo
tame vonios kambaryje. - Vonia didelė, tilptų ko
kios šešios Pleibojaus katytės. Tik pažiūrėkit! Putos
vonioje! Nojau, ar tu ką tik maudeisi putų vonioje?
Kėlė užsidengė burną ranka. Ji visiškai pamiršo
apie putas.
- Putų vonioje? - paklausė Gregas. - Nojus Gar-
fildas? Turiu tai pamatyti. O, Dieve. Panašu, kad
kažkas tikrai maudėsi putų vonioje. Kai pagalvoju,
pamenu, kad mačiau rankšluostį ant miegamojo
grindų. Taigi daugėja įrodymų, kad tikrai kažkas
100
Žaidimas prasideda
maudėsi putų vonioje, o kadangi šio numerio gy

ventojai yra Nojus Garfildas ir... niekas, tai kaltinan
tis pirštas nukrypsta į tave, senas drauguži.
- Taip, tai turi būti Nojus, - nusijuokė Brendo
nas. - Nieko nuostabaus, kad nenorėjai, jog mes
čia pakiltume, broliuk. Kur paslėpei savo guminę
antytę? Niekur jos nematau.
Juokas garsėjo, o juokeliai šiurkštėjo. Galiausiai
klegesį nustelbė Nojaus balsas:
- Jūs, silpnapročiai, irgi retkarčiais turėtumėte
pamirkti vonioje, - pasišaipė jis. - Labai gerai pra
skaidrina protą.
- Bet sutraukia lytinius organus, štai ką ji pada
ro! - atsakė Gregas. - Gal čia ir yra tavo bėda, sū
neli. Per daug putotų vonių. Tokioje vonioje gerai
maudytis tik tada, kai kas nors yra kartu su tavimi.
Koks gerumas maudytis vienam? Nebent pats save
linksmini?
Nugriaudėjo juokas.
- Labai pamokoma, - pridūrė Brendonas, - bet
mums tikrai laikas eiti. Ar nori, kad tuos drabužius
pakabinčiau į spintą, broliuk?
Kėlė sustingo. Po to lyg paklaikusi ėmė tyliai
grūsti rankas į chalato rankoves. Sunku buvo pa
taikyti.
- Gali juos palikti ant lovos, - greitai pasakė
Nojus.
101
Kėlė stengėsi, bet chalatas beviltiškai susisuko.

- Marškiniai yra ant pakabų, - kalbėjo Brendo
nas, - taigi galėčiau...
- Aš pats, - atsakė Nojus.
Kelei palengvėjo ir ji atsirėmė į spintos sieną.
- Ak, visuomet mėgai vadovauti, drauguži, -
tarė Brendonas. - Imk.
- Ačiū. Tikrai esu dėkingas tai, kad paskolinote
man drabužių.
Kai prasivėrė spintos durys, Kėlė stengėsi neiš
siduoti. Nojus kūnu uždengė pravertas duris ir jo
tarpkojis buvo jai tiesiai prieš akis. Ji labai norėjo
sušnabždėti kukū ir pirštu pakutenti tą vietelę, bet
susilaikė.
Jo žvilgsnis nukrypo j ją ir ji pamosavo jam
pirštais. Iš Nojaus žioptelėjimo Kėlė aiškiai suprato,
kad jis pastebėjo ją esant be chalato ir neabejotinai
pamanė, kad ji tyčia sumanė jį paerzinti. Tačiau
šįkart ji buvo nekalta. Na, beveik nekalta.
Jis skubiai pakabino marškinius ir taip pastūmė
spintos duris, jog Kėlė išsigando, kad gali sudužti
veidrodis.
- Tas aviečių kvapas tikrai labai stiprus, - paste
bėjo Klintas. - Tikriausiai spintoje kabo kvapnus
maišelis.
- Tikriausiai, - pritarė Nojus. - Eime.
Ji palaukė, kol įsivyravo visiška tyla, ir tik tada,
102
Žaidimas prasideda
atstūmusi duris, išsiropštė lauk. Chalatas liko gulėti

ant spintos grindų. Šypsodamasi atsistojo ir svarstė,
apie ką dabar galėtų galvoti Nojus. Tikriausiai apie
nuogas moteris spintose. Kėlė vėsiame ore jautėsi
maloniai, tad nutarė, kad šie apartamentai skirti
vaikščioti nuogiems. Tiltuku nuėjo į svetainę.
Taigi Nojus paišdykaudavo per rodeo turnyrus.
Jos misija - sugundyti jį - tapo tik dar svarbesnė.
Grįžęs į rančą, jis užsikrovė ant pečių visas parei
gas ir jame degusi kibirkštėlė užgeso. Ją padrąsino
mintis, kad kažkada ta kibirkštėlė vis dėlto žėrėjo.
Dabar reikia iš naujo įpūsti ugnį.
Apžvelgusi kambarius su visur išmėtytomis
pagalvėlėmis nutarė, kad ši vieta tam tinkama. Rei
kėjo tik geriau pasiruošti. Iš pradžių ji ketino grei
tai sulakstyti į savo viešbutį likusių drabužių, bet
nepadorios aprangos tam, ką ji planavo, neturėjo.
Šiame viešbutyje neabejotinai yra keletas parduo
tuvių, kuriose galima puikiai apsipirkti, kartu galės
paieškoti ir maudymosi kelnaičių Nojui. Tačiau
pirmiausiai reikia pažiūrėti, ar jis paliko raktą.
Jie neturėjo laiko susitarti, kur laikys antrąjį
raktą. Turint omenyje Nojaus būklę jai nusimetus
rankšluostį, negalima buvo tikėtis, kad jis sutelks
dėmesį į raktus, bet ji vylėsi, kad gal pagalvojo apie
tai išeidamas.
Po dešimties minučių ji stovėjo prie slankiųjų
103
durų žvelgdama j terasą ir išsiblaškiusi mojavo

tuščiu rakto dėklu. Rakto nebuvo. Tikriausiai jis
netyčia pasiėmė abu raktus. Gal ir tyčia, nes neno
rėjo, kad ji išeitų. Tačiau Kėlė neketino čia likti vien
dėl rakto. Ji turi surasti Nojų.
Kol nenusipirks nieko naujo, teks vilkėti turimą
suknelę, tačiau labai norėjo gražių švarių apatinių
po puikios vonios. Galiausiai nutarė praskalauti
kelnaites ir išdžiovinti jas plaukų džiovintuvu. Be
liemenėlės galėjo apsieiti. Juk ji Las Vegase, kaip ne
kartą minėjo Nojaus draugai.
Kėlė pasigražino tomis priemonėmis, kurias
turėjo rankinėje, užsimovė dar šiek tiek drėgnas
kelnaites, per galvą apsivilko suknelę. Paskui palei
do plaukus ir pirštais juos pašukavo. Laikas ieškoti
rodeo turnyrų Romeo.
„Taigi ji nuoga spintoje", - galvojo Nojus, stovė

damas smokingų nuomos parduotuvėlėje ir segio
damasis pabrolio liemenę. Tik dabar įstengė galvoti
apie tai, kaip ji atrodė. Galėjo įtarti, kad ji ten teplio-
sis aviečių losjonu. Atidaręs spintą, patyrė dvigubą
smūgį - pamatė nuogą Kėlę ir pajuto stiprų aviečių
kvapą. Kaip jam pasisekė ramiai uždaryti spintą ir
išeiti iš miegamojo, sunku įsivaizduoti. Nojus vis
dar matė ją spintos prieblandoje besišypsančią ir
mojuojančią jam ranka.
104
Žaidimas prasideda
Ji - velniška moteris. Norėjo sugundyti jį kaip

anksčiau viliojo kitus, bet jai nepavyks, po velnių.
Jis kaip nors ras jėgų pasipriešinti ir parodyti, kad
pagaliau yra vyras, kuris joje vertina kažką kita
nei seksą. Jis parodys jai kitą kelią, kuriuo ji galėtų
eiti, jos ateitis nebūtinai turi priklausyti vien nuo
žavingo kūno.
Tačiau teks būti atsargiam. Jis vos nepalūžo išvy
dęs ją apsinuoginusią. Jei būtų visiškai sąžiningas,
prisipažintų, kad tik ji būtų galėjusi jį atvėsinti, ne
jis pats. Būtų jį dar kiek padrąsinusi, ir Nojus būtų
spjovęs į savo planą ir griebęs ją. Puikiai žinojo ne
tik jis, bet ir ji.
Tas prakeiktas aviečių losjonas trukdė valdytis.
Bet negalėjo pasakyti, kad nenaudotų jo, juk jai
taip patiko. Be to, nenorėjo prisiimti atsakomybės
už sausą orą, galintį pakenkti jos odai. Tai šilkinei
auksaspalvei žaviai strazdanotai odai...
- Ei, Garfildai! - per nugarą paplekšnojo Bren
donas. - Dar dvi sagos ir užsisegsi liemenę. Žiū
rėk, kaip aš darau. Saga, kilpa. Ir štai. Pagaliau
užsisagstei.
Nojus sutriko, karštis užplūdo kaklą. Nesuvokė,
kiek laiko čia stovi žvelgdamas į vieną tašką.
- Ar negalima atsikvėpti? - paklausė jis. - Tos
vestuvės - varginantis dalykas. Man reikia kai ką ge
rai apgalvoti.
105
Brendonas nusijuokė.
- Suprantama, bet turėsi laiko pamąstyti kiek
vėliau, kai susėsime gerti alaus. Dabar pasirodyk,
kaip tau tinka iškilmingi drabužiai. Štai švarkas.
Nojus sukišo rankas j Brendono laikomo švarko
rankoves.
- Kodėl vestuvėms visada reikia taip rengtis? -
paklausė.
- Todėl, kad tokia apranga įkaitina moteris, - pa
aiškino Gregas, taisydamasis švarko atlapus. - Ar
pritari, Brendonai?
- Esu tai girdėjęs.
- Tai tiesa. - Klintas apžiūrėjo save trijų dalių
veidrodyje. - Panelės neatsispiria vyrams su kakla
raiščiais ir frakais.
- Na, jeigu jūs taip sakote. Visi trys atrodote kaip
tikri miestiečiai. Tikriausiai to ir norite.
Nojus šypsojosi žiūrėdam as į aplink vaikš
čiojančius draugus, pasidabinusius išnuomotais
drabužiais. Niekas dabar neatspėtų, kad Klintas ir
Brendonas buvo du geriausi jų miestelio jojikai be
balno, o Gregas per rodeo turnyrą galėjo supančioti
jautuką greičiau už kitus.
Klintas ir Brendonas buvo artimi lyg broliai, bet
iš išvaizdos nepanašūs. Klintas - aukštas blondinas,
Brendonas - žemas tamsiaplaukis. Raudonplaukis,
šlakuoto veido Gregas jau turėjo nediduką alaus
106
Žaidimas prasideda
pilvuką, nors jam dar tik trisdešimt. Tačiau jis buvo

stiprus kaip jautis.
- Manau, kad atrodau kaip tikras dabita,- tarė
Gregas, įtraukdamas pilvą. - Gal ši išvaizda pa
skatins ką nors ir man suteikti apartamentus tavo
aukšte, Nojau.
- Ir tai girdžiu iš vaikino, kuris bombardavo
lošimo automatus, - pastebėjo Klintas.
Gregas norėjo tęsti pokalbį apie galimybes lo
šiant automatais. Nojus mėgino sutelkti dėmesį, bet
kalba apie apartamentus blaškė. Jo galvoje nuolat
sukosi mintys apie Kėlę.
Netgi užuodė aviečių kvapą. Nuostabu, kad
gali prisiminti kvapą, nors jo šaltinis yra... Staiga
atsigręžęs pamatė pro parduotuvės duris įeinančią
Kėlę.
Ji nežiūrėjo jo pusėn. Nojui širdis ėmė daužytis
pagalvojus, ką Kėlė gali iškrėsti. Jei būtų norėjusi
atskleisti jų paslaptį, būtų priėjusi prie jo ir pasi
sveikinusi, bet nužingsniavo apžiūrinėti prekių, o
jo trys draugai spoksojo į ją net išsižioję.
Negalėjo jų kaltinti. Jos suvelti plaukai ir trumpa
patraukli suknelė būtų galėjusi net eismą sustab
dyti.
Parduotuvės darbuotojas nedelsdamas pribėgo
prie jos.
- Gal galiu kuo nors padėti?
107
Kėlė nukreipė savo žudančią šypseną į jį:

- Dar tik ieškau idėjų.
Nojus būtų galėjęs lažintis, kad taip ir yra.
Pardavėjas laimingas linktelėjo.
- Kada ta laiminga proga?
Kėlė trumpai žvilgtelėjo į Nojų.
- Greitai. - Ji atidžiau pažiūrėjo į Nojų. - Žinot,
ten matau kažką panašaus į tai, ko norėčiau.
Kai priėjo prie Nojaus, šis sunkiai gaudė kvapą.
Net nežiūrėdam as žinojo, kad draugai atidžiai
spokso į jį.
Žaliose Kėlės akyse žybčiojo velniukai.
- Labai gražu, - pasakė nužvelgdam a jį nuo
galvos iki kojų. - Gal galėtum ėte pasirodyti iš
nugaros?
Nebuvo jokio pasirinkimo. Teko pasisukti.
- Taip, - sumurmėjo ji. - To ir ieškojau.
Jis vėl atsisuko į ją tikėdamasis, kad veido rau
donis jo neišduos.
- Man reikia persirengti.
Pajutęs, kad balsas stringa, susiraukė.
- Ačiū, kad leidote pažiūrėti, - jos lūpų kam
pučiai pakilo. Svarbiausia, kad kelnės tiktų, ar ne?
Tai raktas.
Ji sąmoningai jį kankino. Parduotuvės gale buvo
girdėti prislopintas stebinčių draugų juokas. Jie
neabejotinai manė, kad Nojus leidžiasi kibinamas.
108
Žaidimas prasideda
- Mūsų parduotuvė geriausia mieste, - pasakė

pardavėjas ir išdidžiai išpūtė krūtinę.
- Įsikūrėme patogioje vietoje. Tai esminis daly
kas. Pasiekiamumas ir prieinamumas, mano many
mu, yra raktas į verslo sėkmę.
- Sutinku, - pritarė pardavėjas.
Nojus ėmė bijoti, kad nuo seksualių Kėlės ko
mentarų drabužiai permirks prakaitu.
- Jums leidus eisiu persirengti, - tarė jis.
- Norėčiau sužinoti dar vieną dalyką, - pasakė
Kėlė. - Ar jūsų matavimosi kabinos rakinamos?
Nojus sunkiai tvardėsi. Negalėjo žiūrėti į par
davėją.
- Būsiu ten, užpakalyje, - pasakė jis.
Jeigu tik Kėlė nuseks paskui jj j matavimosi
kabiną, jis... na, tada jis tikrai ką nors padarys. Tik
nežinojo ką. Vien mintis apie Kėlę kartu su juo
matavimosi kabinoje atrodė žudanti: kaip sugebės
užsisegti kelnes?
- Esu tikra, kad šis vyras - raktas į sėkmę, - pri
dūrė ji, kai Nojus nuskubėjo trum pu koridoriumi į
matavimosi kabiną.
- Negalėčiau pasakyti, - tarė pardavėjas. - Kiek
smokingų reikės jūsų vestuvėms?
Nojus nelaukė atsakymo.
- Sakiau, kad iškilmingi drabužiai daro povei
kį, - tyliai pasakė Gregas, kai Nojus lėkte pralėkė
109
pro draugus, į juos net nepažvelgdamas. Vaikinai

pratrūko juokais.
Nojus nuėjo į tą matavimosi kabiną, kurioje buvo
palikęs drabužius, ir tvirtai užsirakino. Ji nesuvilios
jo smokingų parduotuvės matavimosi kabinoje,
po galais. Net jei tai būtų pats rizikingiausias ir la
biausiai jaudinantis dalykas gyvenime. Drebančiais
pirštais ėmė nusirenginėti.
Tuomet pasigirdo tylus beldimas.
- Užimta! - sušuko Nojus.
Atsaką palydėjo garsus vyriškas juokas, po ku
rio pasipylė komentarai apie Nojaus seksualinio
potraukio trūkumą.
Jis priėjo prie durų, atidarė jas ir išvydo plačiai
besišypsančius draugus.
- Na, matote, nieko nevyksta, - paaiškino jis.
Visi vėl prapliupo juoktis.
- Žinome, - pasakė Gregas kikendamas. - Panelė
mėgino uždirbti balų, bet nieko nenutiko. Garfildai,
gal netekai proto?
- Ar kokios kitos svarbios kūno dalies? - pridūrė
Klintas. - Ta moteris buvo įkaitusi, ji tavęs geidė,
o tu elgeisi kaip kokia prakeikta nekalta mergelė!
Brendonas liūdnai papurtė galvą.
- Tai jau ne tas Nojus Garfildas, kuriuo žavė-
davomės.
- Ji kažkokia kvaištelėjusi, - pasakė Nojus. - Ar
110
Žaidimas prasideda
girdėjote, ko ji klausė? Norėjo sužinoti, ar matavi-

mosi kabinos turi raktus, po velnių!
- Taip, įsivaizduoju, - Gregas atsiduso ir ilge
singai pažvelgė į tolį. - Vaizduotę turinti moteris -
nuostabus dalykas. Vienoje iš šių veidrodžiais
apkabinėtų matavimosi kabinų galėtumėte pasi
mylėti. Seksas uždraustoje vietoje - tiesiog puiku.
- Tie iškilmingi drabužiai veikia kaip dina
mitas, - pasakė Klintas. - Traukte pritraukė. Tik
pažiūrėk, koks laimikis! Galiu lažintis, kad ji - šo
kėja. - Jis pakilnojo antakius. - Zinai, kokia šokėja?
- Ir ji iš karto išsirinko tave, brolau, - įsiterpė
Brendonas. - Ar girdėjai kaip ji sakė, kad tu raktinis
žaidėjas.
Pagaliau Nojus viską suprato. Kėlė čia atėjo visai
ne tam, kad įsmuktų su juo į matavimosi kabiną
mylėtis. Pasijuto truputį nuliūdęs, kad jai reikėjo
visai ne to. Tik mėgino pasakyti, kad jai reikia
atsarginio rakto. Tikriausiai susijaudinęs pasiėmė
abu numerio raktus.
Jai reikėjo ir pinigų, kad galėtų šią popietę apsi
pirkti. Jis ją paliko keblioje padėtyje.
Gregas pro kampą pažvelgė į parduotuvę.
- Ji vis dar čia. Nueik ir pakalbink ją, gal dar
pavyks ką pakeisti.
- Gerai, apsirengsiu ir nueisiu. Pasikalbėsiu, -
sutiko Nojus. - Bet seksu nė vienoje iš šių kabinų
neužsiimsiu - tai mano paskutinis žodis.
111
7
Kėlė nebuvo tikra, jog jos užuominos apie rak
tus prasiskverbs pro Nojų gaubiantį geismo šydą.
Nesvarbu, kiek kartų ji prisiekė sau, kad daugiau
jo neerzins, vis vien tai darė. Jis buvo trokštamas
taikinys, po kiekvieno taiklaus šūvio, skaudus at
stūmimo prisiminimas darėsi vis blankesnis. Būtų
galėjusi atiduoti viską už jo nuotrauką tą akimirką,
kai paklausė, ar matavimosi kabinos rakinamos.
Viena iš jos apybraižų žurnalui Požiūris! kaip
tik buvo apie neįprastas meilės vietas, ir ypač -
matavimosi kabinas.
Asmeniškai niekada nebuvo to bandžiusi. Tiesą
pasakius, nebuvo patyrusi daugybės nuotykių, apie
112
Žaidimas prasideda
kuriuos rašė žurnale. O šis savaitgalis atrodė tiesiog

sukurtas tokio pobūdžio dalykam s. Smokingu
apsivilkęs Nojus tik sustiprino jos pasiryžimą. Jis
tikras magnetas merginoms. Su tuo savo įdegiu ir
žudančiu stotu laisvai galėjo palikti paskui save per
rodeo turnyrą sudaužytų širdžių pėdsaką. Tačiau
dabar jis gyvena Saguare, o Kėlė iš patirties žinojo,
kad ten jam nėra kur pasireikšti. Ji leis jam pailsėti
nuo mirtinai nuobodaus mažo miestelio gyvenimo.
Tačiau kad operacija gerai pasisektų, jai reikėjo
gauti raktą nuo apartamentų. Jei Nojus nueis su
draugužiais jo nepadavęs jai, teks imtis kitų veiks
mų. Ji nenorėjo visą vakarą laukti prie durų. Aišku,
galėjo grįžti į savo viešbutį, bet jis buvo tolokai.
Kalbėdama su pardavėju apie įsivaizduoja
mą „didįjį įvykį", girdėjo juoką prie matavimosi
kabinų. Matyt, Nojų erzino jo draugai. Jie buvo
visai įdomūs, tikri patrakėliai, su kuriais ji norėtų
susidraugauti kitomis aplinkybėmis. Ji mėgino su
gretinti balsus su žmonėmis, beje, gana sėkmingai.
Gregas buvo raudonplaukis su dailiu mažu
pilvuku. Tobulos amerikietiškos išvaizdos aukštas
blondinas turėjo būti Klintas, o Brendonas, jaunikis,
tai tas neaukštas, juodas, žavingas vaikinas. Gaila,
kad po poros dienų jo laisvas gyvenimas baigsis.
Abu, Klintas ir Gregas, jau turėjo sutuoktuvių žie
dus. Vargšeliai. Galbūt šis bemvakaris - vienintelė
113
galimybė ištrūkti iš suvaržyto vedybinio gyvenimo

nuobodybės. Nieko nuostabaus, kad šį vakarą jie
troško pamatyti šokančias merginas, o šį savaitga
lį - Nojų, pildantį jų fantazijas.
Tas svajonių vyras kaip tik dabar išėjo iš matavi-
mosi kabinos nešinas glebiu išnuomotų drabužių.
Padavė juos pardavėjui, o šis nunešė prie prekysta
lio. Nojus pasuko prie Kėlės. Ačiū Dievui, atspėjo,
ko ji nori.
- Malonu jus vėl čia matyti, kaubojau, - pasakė ji.
- Atsiprašau, kad buvau toks bukas. - Jis ištiesė
ranką su raktu saujoje. - Tarp kitko, vaikinai mano,
kad tu siūlaisi man.
- Taip ir yra, - ji paėmė raktą, apvyniotą pini
gais. - Pinigų man nereikia.
Ji įkišo raktą į rankinę ir mėgino grąžinti pinigus.
- Tau juk reikia drabužių, ar ne? Pasiimk pinigus
ir nejudėk tai į dešinę, tai į kairę. Mėginu užstoti
tave nuo jų, kad nematytų, ką darome.
- Iš tikrųjų? - ji pakėlė antakius ir liežuviu per
braukė lūpas. - Tai ką tu nori veikti?
Jo burna truktelėjo, lyg mėgintų sulaikyti juoką.
- Nieko, gerai? - tarė tyliai. - Paslėpk tuos pi
nigus.
- Gerai, - ji įkišo banknotus į suknelės iškirptę.
Laimei, mezginiuotas korsažas, netgi be liemenėlės,
buvo taip suspaudęs krūtis, kad tarp jų radosi tin-
114
Žaidimas prasideda
karnas plyšys. Tas gestas butų niekaip nepaveikęs,

jei banknotai per suknelę būtų iškritę ant grindų.
- Kele.
- Nojau, tu toks juokingas. Iš to, ką girdėjau,
supratau, kad turėtum truputį pagerinti nuomonę
apie save. Jei šį mūsų pokalbį pakreiptum tinkama
vaga, pakeistum įvaizdį. Tiesą pasakius, nesupran
tu, kodėl turėtume slėptis nuo šių vaikinų. Man jie
atrodo plačių pažiūrų.
- Žinau tas jų pažiūras, galėčiau pasakyti, kur
krypsta jų mintys. Šį vakarą, po bemvakario, jie nori
ateiti į mūsų apartamentus. Nežinau, kaip atsakyti,
bet teks kažkaip sulaikyti juos nuo to žingsnio. Juk
negali nakvoti spintoje.
- Na, nežinau, - ji mirktelėjo jam. - Man ten
buvo visai smagu.
Nojus paraudo.
- Tačiau turiu pripažinti, kad pasidarė gerokai
karšta.
- Kele, ar galėtum kalbėti ne vien apie seksą?
- Aišku, bet koks įdomumas?
Ji sukikeno pamačiusi skausmingą jo išraišką.
- Klausyk, kodėl mums nepasakius tavo drau
gams, kad esi gerasis samarietis ir padedi man
susirasti naują, ne tokį savotišką darbą?
- Jie tuo nepatikės. Jei sužinotų, kad apsistojai
pas mane, galvotų tik apie vieną dalyką. Mums
nepasisektų pakeisti jų įsitikinimo.
115
- Ar tai jau taip baisu? Neatrodo, kad siautulin

gas savaitgalis tau būtų visiškai svetimas dalykas.
Jis susiraukė.
- Taigi, tu viską girdėjai.
- Kuo puikiausiai.
- Noriu, jog žinotum - tos moterys man rūpėjo.
Viskas buvo ne taip, kaip jie nupiešė.
Daug mieliau būtų išgirdusi, kad tos moterys
jam nieko nereiškė.
- Nojau, tikrai nesu iš tų, kurios smerktų tave už
sveiką seksą. Tavo draugai taip pat tavęs neatstums.
Raukšlė jo kaktoje gilėjo, jis tarė:
- Nenoriu, kad jie apie tave taip galvotų.
- Kodėl?
- Todėl... todėl, kad mes kartu užaugome ir man
tu svarbi.
- Nojau, tas jų galvojimas, kad su manimi smagu
lovoje, turi pagrindo. Jau nesu ta mergaitė, kuri
užaugo kartu su tavimi. Aš nebe ta.
Nojus dar labiau nuraudo.
- Man nerūpi, - pasakė vaikiškai. - Nieko tarp
mūsų nebus.
Ji tik nusišypsojo į tai.
- Žinoma, ne. Keletą kartų užsimiršau, bet dau
giau neužsimiršiu.
- Na, jei taip sakai, - ji vis dar šypsojosi.
- Pasakiau, ir viskas.
116
Žaidimas prasideda
Jis sukryžiavo rankas ant krūtinės.

- Pamėginsiu sugalvoti, kaip sulaikyti vaikinus,
kad neitų į mūsų apartamentus šį vakarą. Dabar
eik ir nusipirk kokių nors drabužėlių. Ir sutvarkyk
savo gyvenimo aprašymą. Vakare jį peržiūrėsime,
gal ką sugalvosime.
- Skamba viliojamai.
Jis atsikvėpė aiškiai susierzinęs.
- Nemanai, kad ištversiu, ar ne?
Ji šiaip taip susivaldė ir nepratrūko juoku.
- Kokie įdomūs froidiški žodžiai.
Kėlė lėtai pirštu nupiešė apskritimą ant jo rankos
ir pastebėjo, kaip nuo įtampos virpa marškiniai, nes
įsitempė dilbio raumenys.
- Atleisk, kad nesuprantu, kodėl negalėtum ir
pakonsultuoti mane dėl darbo, ir smagiai praleisti
laiko su manimi. Nesu tavo sesuo, Nojau. - Ji pa
žvelgė į jį ir nudžiugo pamačiusi, kaip patamsėjo jo
akys. - Kodėl viskas turi būti tik juoda arba balta,
tik tas arba anas?
Jis prasižiojo, lyg norėtų kažką pasakyti, bet
paskui suabejojo ir ėmė svarstyti, ką čia pasakius.
- Todėl, kad visą dėmesį turime sutelkti į tavo
darbinę situaciją, - suburbėjo galiausiai.
Ji nemanė, kad tai vienintelė priežastis.
- Ar niekada negirdėjai apie kelių užduočių
atlikimą vienu metu?
117
-A š...
- Ar gali būti, kad tu tiesiog bailys? - sumur
mėjo ji.
- O ko man bijoti?
-Atsikratyti senų pažiūrų. Pamiršti seną įvaizdį.
- Juokinga.
- Tu teisus. Iš tiesų juokinga, - atsiliepė ji. - Ką
gi. Man reikia eiti nusipirkti drabužių, ypač apati
nių. Suvokiau tai, kai ėmiau rengtis, - neturiu nieko
švaraus, o vilktis dėvėtais apatiniais po vonios tikrai
nemėgstu.
Jo dėmesys nukrypo į jos krūtis ir jis nurijo seiles.
- Tai ką darei?
-Jei atidžiau pažiūrėtum, pats pamatytum. Šioje
parduotuvėje vėsu, o nuo to mano speneliai...
- Matau, - pasakė prikimusiu balsu ir lėtai pakė
lė akis. Pažvelgė jai į veidą. - Ar tu... - atsikrenkš
tė. -A r nori pasakyti, kad nieko nevilki po suknele?
- Leisiu atspėti tau pačiam. Dar pasimatysim,
kaubojau, - ji apsisuko ir koketiškai nuplaukė per
parduotuvę kraipydama klubus, nes žinojo jį ste
bint jos besiplaikstantį sijoną ir įsivaizduojant jos
nuogą kūną po juo. Ir jeigu Kėlė bent kiek pažinojo
vyrus, jis dabar seilėjosi.
Kėlė svarstė, jog jam jau būtų laikas pasiduoti,
nes iš anksto aišku, kuo baigsis šis savaitgalis. Ta
čiau jis iš užsispyrusių padermės ir panašu, kad dar
turi noro kovoti. Geriau pagalvojusi nusprendė, jog
118
Žaidimas prasideda
jai visai patinka tas iššūkis. Tas pasipriešinimas tik

aitrina geismą.
Kėlė nusprendė nusipirkti gundančių drabužių.
Pirmadienio rytą, prieš išvykdama į Reno, atiduos
Nojui pinigus, o dabar apsimes, jog leidžia juos
pirkiniams.
Pamačiusi pikantiškų apatinių parduotuvėlę,
pasuko jos link. Bus užsiėmusi - turės ir po par
duotuves pabėgioti, ir interviu su Siuzana ir Džoja
pusnuogių bare paimti. O dar tas šuolių nuo uolų
pasirodymas. Tikrai nenorėjo palikti Taičio nepa
mačiusi reginio. Žinodama, jog savaitgalis bus kiek
komplikuotas, nusprendė, kad reikia nardytojus
nuo uolų pamatyti dar šįvakar, prieš sugrįžtant
Nojui.
Po keleto valandų Nojus ėjo atgal į viešbutį su

trejetu draugų ir keliais vestuvių svečiais vyrais. Tai
buvo linksmas šiek tiek įkaušusių vaikinų būrelis.
Nojus išgėrė tik truputį alaus, nes žinojo, kad dar
turės atlikti kelis svarbius darbus.
Pirmiausia reikėjo sugalvoti, kaip, neįžeidžiant
bičiulių, nepaversti savo kambarių bernvakario
pratęsimo vieta. Jei tai pavyktų, reikėtų kažkaip
praleisti naktį nesimylint su Kele. Šis žygdarbis
reikalavo blaivios galvos.
Mintyse kartojo paskutinį pokalbį su Kele. Kai
119
Vicki Le wis T h o m p s o n
ji paklausė, kodėl seksas negalėtų būti sudedamąja

šio savaitgalio dalimi, jis jau beveik norėjo išdrožti
baltojo riterio kalbą, parodančią, kad pagaliau pa
saulyje atsirado vienas vyras, kuris su ja ne dėl jos
kūno. Galbūt tai pažadintų Kėlės savigarbą ir drąsą
imtis darbo, nesusijusio su išvaizda.
Tačiau nebuvo tikras dėl jos reakcijos. Galų gale
pats leido suprasti, kad nelabai tiki, jog ji imsis dar
bo, nesusijusio su fiziniais duomenimis. Nenorėjo
jos įžeisti tada, kai nebus laiko viską išsiaiškinti. Be
to, ji tik pasijuoktų iš jo. Kol kas jam labai prastai
sekasi vaduotis iš jos pinklių.
Nojus nusprendė susiimti jos labui. Būtent jos
labui. Kėlės kaltinimas, jog jis bailys, kad bijo po
kyčių ar vengia pripažinti ją geidžiama moterimi,
tėra gryni tauškalai. Jis puikiausiai gali atsipalai
duoti su ja ar bet kuria kita moterimi, o paskui
vėl suimti save į rankas. Ne vienąkart tą įrodė per
rodeo turnyrus.
Jis dar niekada nemėgino to su Kele. Iš dalies
nenorėjo pripažinti, kad ji galėtų būti fantastiška
meilužė. Vaikystės draugės neturi tapti fantastiško
mis meilužėmis, ypač kai jos tokios nepasiekiamos
kaip Kėlė.
Beveik visi vaikinai, žygiuodami pilnu žmonių
bulvaro šaligatviu, dainavo ar mėgino dainuoti
„Leisk man tave palinksminti" iš Čigonės. Turbūt
120
Žaidimas prasideda
įkvėpti pusnuogių šokėjų. „Jie gali sau leisti tokie

būti", - pagalvojo Nojus. Jų vakare nelaukia joks
iššūkis, kitaip nei jo, kai liks dviese su Kele.
Dar niekada taip nesijaudino ir nepanašu, kad
nusiramintų, nebent atsisakytų savo ketinimų. Nė
viena striptizo baro šokėjų nebuvo tokia graži kaip
Kėlė, tačiau jos tikrai skatino seksą.
Brendonas draugiškai apkabino Nojaus kaklą:
- Ei, tu, bulių prajodinėtojau, kalės vaike. Labai
džiaugiuosi, kad atsiplėšei nuo rančos, pamatysi,
kaip aš užsineriu kilpą. Juk žinau, kaip daug tau
reiškia ranča ir kaip nemėgsti jos palikti.
Nojus nusišypsojo.
- Dėl tavęs bet ką padaryčiau.
„Brendonas toks girtas, koks ir turėtų būti jauni
kis savo vestuvių išvakarėse", - nusprendė Nojus.
Gerokai svirduliavo, bet dar laikėsi ant kojų.
- Prisimeni, kad ketinome užbaigti vakarą tavo
numeryje?
- Taip, - atsiliepė Nojus, - bet reikalas tas...
- Mes žinome, koks reikalas, - pasakė Brendonas
kikendamas. - Visi žinome. Iš pradžių ketinome
apsimesti, kad kilsime pas tave į viršų, ir pažiūrėti,
kaip tu nepatogiai muistysies, bet paskui pasišne
kučiavome bare ir nutarėme tavęs nekankinti. Taigi
atsipalaiduok. Pasisėdėsime bare, kad tu viršuje
galėtum truputį pailsėti ir paišdykauti.
121
Nojus spoksojo į jį.

- N eturiu nė menkiausio supratim o, apie ką
kalbi.
Brendonas šyptelėjo.
-A p ie moterį smokingų nuomos parduotuvėje,
drauguži. Štai apie ką kalbu.
- Pasakiau jai, kad man tas nerūpi.
Iš dalies tai buvo tiesa.
- Ak, ir dėl to davei jai raktą? Ir pinigų?
- Kodėl galvoji, kad daviau?
Buvo visiškai įsitikinęs, kad kūnu užstojo šį
veiksmą nuo jų akių.
- Parduotuvėje yra mažutė gražutė stebėjimo
kamera. Matėme tavo veiksmus monitoriuje.
Nojus sudejavo.
- Džiaugiamės dėl tavęs, drauguži. Tęsi tradiciją
už tuos, kurie daugiau nebegali. Taip ir daryk.
Jis spustelėjo Nojaus kaklą, paskui jį paleido.
- Brendonai, klausyk, aš...
- Džiaukis viengungio gyvenimu, kol gali, No
jau, senas bičiuli.
Mirktelėjęs Brendonas nusisuko ir šūktelėjo:
- Ei, vaikinai! Jei paskubėsime, gal pamatysime
paskutinį šįvakar nardymo nuo uolų pasirodymą!
Nojus atsiduso. Nežinojo, ką atsakyti. Niekas,
kas matė jį paduodant Kelei raktą ir pinigų, nebūtų
patikėjęs, kad tai nekaltas susitarimas. Bet juk taip ir
122
Žaidimas prasideda
bus, po velnių. Jis dar sugalvos, kaip tai paaiškinti

draugams. Bet dabar ne laikas mėginti tą padaryti.
Palauks rytojaus.
- Taip, paskubėkime, - Gregas mostelėjo virš
draugų galvų įsivaizduojama virve. - Eime, šuniu
kai. Einam, pamatysime nardymą.
- Kas tame ypatinga? - tarė Klintas. - Kažkoks
norintis pasirodyti vaikinas.
- Ne, tai vaikinas ir mergina, - paaiškino Bren
donas. - Jie - nelaimingi įsimylėjėliai ar kažkas
panašaus. Yra visa istorija apie juos. Puikus pasiro
dymas. Vakar vakare su Džene matėme.
- Ar ta mergina be liemenėlės? - paklausė Klin
tas. - Man bus visai neįdomu, jei negalėsiu pamatyt
jos pa...
-Jie nardytojai, sekso maniake, - Gregas trinkte
lėjo jam per petį. - Panyra maždaug sekundei. Vis
vien nieko nespėtum pamatyti. - Jis kikendamas
pažvelgė į Nojų. - Tau, meiluži, nebūtina ten eiti.
- Bet aš noriu, - atkakliai tvirtino Nojus.
- Aišku, nori, - pasišaipė Gregas. - Po to dar
nori eiti pažaisti bingo, o vėliau kavinukėje suval
gyti kepsnį su kiaušiniu. Nepavyks apgauti. Net
nemėgink mulkinti mulkintojo.
- Iš tikrųjų noriu pamatyti tą pasirodymą.
- Tuomet esi girtesnis, nei maniau, - pasakė
Gregas. - Eime.
123
Nojus nusekė paskui draugus ir paskendo mi

nioje einančių prie uolos ir nardymo baseino. Pa
keliui praėjo tą didelę uolą, už kurios šią popietę
bučiavosi su Kele. Ūkanota džiunglių atmosfera ir
pašėlusiu ritmu mušantys būgnai atgaivino prisimi
nimus ir sužadino pavojingus jausmus. Kuo ilgiau
jis negrįš į savo apartamentus, tuo bus geriau.
- Eisiu su jumis į barą, - Nojus peršaukė būgnus.
- Niekur tu neisi! Nešk savo užpakalį aukštyn į
kambarį ir atlik pareigą. Esi mums skolingas, mes
iškritome iš žaidimo.
Nojus nusprendė, kad ginčytis beprasmiška.
Viską išsiaiškins rytoj. Kaip nors.
- Žiūrėkit! - sušuko Gregas. - Štai jie, pasiruošę
šokti!
Pažvelgęs į viršų, Nojus pamatė porą įdegusia
oda ir vilkinčią maudymosi kostiumais. Jiems ant
kaklų kabėjo gėlių girliandos, galvas puošė vaini
kai. Laikėsi susikibę rankomis ir žvelgė vienas į kitą,
o jų kūnai spindėjo žibintų šviesoje.
Paskui aistringai apsikabino.
„Puiku, - pagalvojo Nojus. - Tokie vaizdai tik
dar labiau pakurstys aistrą."
Tuomet iš abiejų uolos pusių išlindo du kariais
persirengę jaunuoliai ir ėmė tempti porą į skirtingas
puses. Būgnų dunksėjimas pritilo, o švelnus mote
riškas balsas ėmė pasakoti polinezietišką Romeo ir
124
Žaidimas prasideda
Džuljetos istorijos versiją. Graudžią jaunų meilužių

iš priešiškų šeimų, kuriems draudžiama susituokti,
istoriją.
Pora judesiais prašė leidimo. Galiausiai abiejų
šeimų tėvai sugalvojo, kaip patikrinti vaikų meilę.
Jei meilužiai nušoks nuo Nuki-Nuki uolos ir liks
gyvi, bus leista susituokti.
- O aš jau maniau, kad Dženės tėvas - kietas
riešutėlis, - burbtelėjo Brendonas.
Klintas alkūne stuktelėjo Nojui į šonkaulius.
- Nuki-Nuki uola. Štai kur tau šj vakarą teks
stovėti, kaubojau.
- Ak, palik jį ramybėje, - pasakė Gregas. - Iš jo
elgesio galima spręsti, kad seniai to nedarė. Jeigu
neatstosi, jį apims veiksmo baimė.
Klintas apkabino Nojų per pečius.
- Tai kaip važiuoti dviračiu, drauguži. Kartą
išmokęs niekada nepamirši.
- Ačiū už patarim us, - atsiliepė Nojus. Tas
pokalbis negerino nuotaikos. - Ar jūs pagaliau ste
bėsite nardymą, ar tik aušinsite burnas! Juk viską
pražiopsosite!
- Manau, kad galime pažiūrėti, - Gregas atsigrę
žė į uolą. - Bet dievai žino, ką tu čia darai, Nojau?
Galėtum būti viršuje ir gulėti su moterimi, galinčia
būti Džulijos Roberts seserimi dvyne.
Pats Nojus galvojo, kad Kėlė atrodo geriau už
125
Džuliją Roberts. Būgnams ėmus dundėti garsiau

siai, jis apžvelgė minią. Kėlė minėjo norinti pama
tyti šį pasirodymą. Vien nuo minties, kad ji gali
būti šioje minioje, gal tik už kelių žingsnių nuo jo,
sutankėjo pulsas.
Ir tada ją išvydo.
Ji stovėjo už penkiasdešimties pėdų nuo jų ir
pakėlusi galvą stebėjo porą ant uolos.
Buvo matyti, kad apsipirkusi, bet vilkėjo, Nojaus
apgailestavimui, geismą žadinančiais drabužiais.
Jos nauja suknelė buvo blyškiai žalsva ir be pe
tnešėlių. Jis niekaip negalėjo suvokti, kaip ji nenu
krenta. Iš kelių aplink ją stovinčių vyrų vertinančių
žvilgsnių buvo galima suprasti, kad jie visai norėtų,
jog ji nesilaikytų. Suknelė glaudžiai aptempė klubus,
dengė pusę auksaspalvių šlaunų.
Stebėdamas Kėlę, gaivinančią kaip šaltas romo
kokteilis su citrinų sultimis, Nojus vargiai įsivaiz
davo, kaip aplink esantys vyrai gali telkti dėmesį
į nardytojus. Jis negalėjo. Pasigirdus vandens
pliaukštelėjimui, net nepažvelgė į baseiną.
- Tai buvo nuostabu, - pasakė Klintas. - Dabar
mūsų draugas Nojus gali... o, tik pažiūrėkite!
- Į ką? - Nojus metė greitą žvilgsnį į Klintą ir su
prato esąs žuvęs. Klintas pastebėjo jį vėpsant į Kėlę.
Klintas nusišypsojo Nojui.
- Pastebėjai ją, ar ne? Ei, vaikinai, Nojaus meilutė
126
Žaidimas prasideda
ties dešimta valanda. Ir neužmirškite pakelti nuo

karščio saugančių skydų, nes ji karštesnė nei į žemę
grįžtantis erdvėlaivis.
Gregas švilptelėjo pro dantis.
- Manau, norėtum rasti tokį prizą savo užkan
džių Crackerjack dėžutėje?
Brendonas sukikeno.
- Jei abu būsite man labai geri, neperduosiu
Šaronai ir Tinai, ką jūs ką tik pasakėte.
Nojui aiškiai nepatiko, kad jo draugai akimis
rijo Kėlę. Tiesą pasakius, jis tiesiog nepakentė to,
todėl nutarė tuoj pat viską išsiaiškinti, net jei tai
atrodytų beviltiška.
- Klausykit, vaikinai, žinau, ką jūs visi galvojate
apie ją, bet pasakysiu tiesą. Ji neturi darbo, jai trūks
ta pinigų. Pasiūliau jai vietą permiegoti savaitgalį,
kol nuspręs, ką daryti toliau. Sekso nebus.
Draugai vos nesprogo iš juoko.
- Na, taip, - šaipėsi Klintas, šluostydamasis iš
tryškusias ašaras. - Zinai, ką tau pasakysiu, senas
drauguži. Jei tu praleisi savaitgalį su ta moterimi
ir nesimylėsi, atiduosiu tau visą komplektą porno
grafinių žurnalų Hustler, įrištų į odinius viršeliu,s ir
surasiu tiesioginės linijos su daktare Rūta numerį,
nes tuo atveju tau tikrai reikės rimto gydymo.
- Kalbu tiesą, - tęsė Nojus. - Ji... na, aš ją seniai
pažįstu. Ji man kaip sesuo.
127
Nojui nebuvo lengva meluoti.

- Sesuo, - skeptišku tonu ištarė Brendonas.
- Taip, sesuo, - pakartojo Nojus. Galbūt net pats
tuo patikės, jei tik dažnai kartos. - Kartu užaugome.
- Nejuokauji? - atrodė, kad Gregui tai padarė
įspūdį. - Tuomet išsirinkai tinkam ą vietą augti.
Niekas iš tų, su kuriomis augau aš, nevirto tokia
gražuole.
- Ji iš tikrųjų tavo draugė? - paklausė Brendo
nas. - Tada turėtum atsivesti ją į vestuvių puotą,
vyruti.
- Ne itin gera mintis.
Jis ėmė lyginti šį savaitgalį su chirurginiu pjū
viu - padarai gerą darbą ir nešdiniesi iš tos vietos.
Vienintelis būdas apsiginti nuo Kėlės keliamos
pagundos - neleisti jai painiotis į jo reikalus.
- Tai puiki mintis, - atkirto Klintas. - Eime pa
klausti jos, kol dar iš čia neišėjo. Koks jos vardas?
- Kėlė, - ištarė Nojus. - Bet nekvieskite jos. Ne
manau, kad ji smagiai jaustųsi vestuvėse.
- Neatrodo, į ją pasižiūrėjus, - pasakė Gregas. -
Ji panašesnė į tokią, kuri visur gerai jaučiasi. Jis
pakilnojo antakius.
- Stai dėl to ir nenoriu, kad ji dalyvautų vestu
vėse, - paaiškino Nojus. - Jūs, vaikinai, nenustotu
mėte malę liežuviais, jūsų žmonos pyktų - šventė
būtų sugadinta.
128
Žaidimas prasideda
- Palik tuos rūpesčius mums, - nenusileido

Klintas. Eime pas Kėlę ir pakvieskime ją j vestuves.
- Įjunk atbulinę pavarą, Klintai. - Nojui nepa
tiko, kai negalėdavo kontroliuoti situacijos, o pas
taruoju metu tai atsitikdavo vis dažniau. - Jeigu ją
kas ir kviestų, tai aš.
Brendonas nusišypsojo.
- Gini savo teritoriją, ar ne?
- Ne, visai ne.
Vaikino, kuris imtų laikyti Kėlę savo nuosavybe,
ateityje lauktų tik širdperša. Bet jį apėmę jausmai
buvo velniškai pažįstami. Tas globėjiškas instinktas,
sukėlęs daug rūpesčių praeityje, neužgeso ir dabar.
- Taigi, tu ją pakviesi, - pasufleravo Brendonas.
Nojus jautėsi pakliuvęs į spąstus. Jei jis nepa
kvies Kėlės, jie netikės, kad ji senų laikų draugė.
- Gerai, pakviesiu, bet nesitikėkite, kad ją ten
pamatysite. Ji vestuvių nemėgsta.
- Tuomet ji žavinga ir išskirtinė, - pasakė Gre
gas. - Nojau, šį kartą esi tikras laimėtojas. Daug
gero sekso be įsipareigojimų - puikus pasirinkimas,
mano drauge.
- Nebus jokio sekso, po velnių.
- Ei, drauguži, - šūktelėjo Klintas, - manau,
kad ta moteris, su kuria nesimylėsi, eina į geismo
kambarį, kurį tu vadini viešbučio numeriu.
Nojus žvilgtelėjo į tą pusę ir pamatė ją nueinant.
129
Kėlės eisena buvo neprilygstama. Ji tobulino ją nuo

šešiolikos metų ir prikaustydavo vyrų dėmesį.
- Man negalima žiūrėti, - pasakė Brendonas.
- Aš žiūriu, - įsiterpė Gregas. - Ir vadinu tai
judesio poezija. Jaučiu kaip manyje gimsta poema.
Pavadinsiu ją „Odė Kėlės už... "
- Nereikia tų odžių, Šekspyre, - tarė Nojus.
- Taigi, - vėl prabilo Brendonas, nutaisęs su
pratingą šypseną, - ar eisi į savo apartamentus, ar
toliau čia su mumis trinsiesi?
- Man šį vakarą dar reikia peržiūrėti Kėlės gy
venimo aprašymą.
- Jos gyvenimo aprašymą? - suprunkštė Gre
gas. - Negaliu patikėti, kad kalbi apie tai rimtu
veidu.
- Negaliu patikėti, kad vis dar stovi čia,- pasakė
Klintas. - Eik ir užsiimk tuo gyvenimo aprašymu,
drauguži.
- Tikrai padedu jai apmąstyti būsimos karjeros
planą. - Nojus kiek pasitraukė nuo draugų. - Žinau,
kad netikite manimi, bet būtent tai mes darysime.
Visi draugai linktelėjo, lyg būtų įsitikinę, kad
jis beprotis, su kuriuo verčiau sutikti. Jie netikėjo
ir tuo, kad Kėlė yra vaikystės draugė.
- Tikrai, - dar kartą patvirtino jis.
Klintas iškėlė nykščius.
- Susitiksim ryte, eržile.
130
8
Kėlė nervinosi, kai kilo aukštyn žalvariu ir vei
drodžiais puoštu liftu. Ji matė Nojų su draugužiais
nardymo nuo uolos pasirodyme ir žinojo, kad jie ją
pastebėjo. Jie neabejotinai įkalbinėjo Nojų suartėti
su ja šiąnakt.
Bet per daug jo nedrąsino, nes manė, kad ji gera
mergina. Visai atvirkščiai. Ji tiek metų rodė nosį
įprastinei aprangai, kad dabar provokuojantys
drabužiai tapo jos antrąja prigimtimi. Suknelė be
petnešėlių buvo skirta stebinti ir ji nusipirko ją no
rėdama priblokšti Nojų taip, kad jam išvirstų akys.
Dabar buvo tikra, kad tai pavyko.
Tačiau pastaruoju metu kažkaip nyko noras
131
stebinti ir erzinti žmones. Dingo ir jaudulys. Nors

sunku pripažinti, bet Kėlė pavargo būti bloga mer
gaite, maištautoja, būti kitokia. Pokalbis su Siuzana
ir Džoja bus tarsi grįžimas prie ankstesnių pažiūrų,
į tas dienas, kai ji pozavo žurnalo nuotraukai.
Tais laikais niekas nebūtų galėjęs uždrausti
jai daryti tai, ką norėjo ir kada norėjo. Jei apsi
nuoginti - jos tikslas, tai drabužius ji nusivilko
didžiuodamasi ir nusispjaudama į tuos, kurie tam
nepritarė. Lygiai taip šokdamos apsinuoginusios
ir norėdamos užsidirbti pinigų studijoms koledže
turėjo jaustis Siuzana su Džoja.
Kėlė pritarė drąsiam jų sprendimui ir nė kiek
nesigailėjo, kad panašiai pasielgė prieš daugelį
metų. Gauti pinigai jai padėjo baigti žurnalistikos
studijas, o drąsa, pademonstruota fotografuojantis,
turėjo įtakos tam, kad Karolina ją pasamdė dirbti
žurnale Požiūris! Būtent nuotrauka viduriniuose
žurnalo puslapiuose leido jai palikti Saguarą, o tokį
tikslą ji turėjo.
Jai pasisekė nusipirkti madingą butą Los Andže-
le, ji bendravo su populiariais žmonėmis ir turėjo
tiek seksualinės laisvės, kiek tik galėjo trokšti. Nė
už ką nebūtų keitusi savo gyvenimo, tačiau šiuo
metu jautėsi kažkokia nerami ir blogai nusiteikusi,
norinti kažko, ko negalėjo apibūdinti.
Raktu atidariusi lifto duris, žengė ant praban
132
Žaidimas prasideda
gaus kilimo. Jai reikėjo nusikratyti šios nuotaikos,

jei norėjo šiąnakt suvilioti Nojų. Tačiau kai įėjo į
apartamentus, krintantis vanduo prieškambaryje
priminė jai nardytojus nuo uolos. Gal tas keistas
mintis ir sukėlė šis pasirodymas. Kažką joje pa
žadino. Tai buvo tik išgalvota istorija, tačiau Kėlė
vis tiek svarstė, kaip galima kažką taip mylėti, kad
rizikuotum savo gyvybe. Ji niekada į ryšį su kokiu
nors vyru nežvelgė taip rimtai.
Gal nebuvo sukurta giliai aistrai. Gal nenorėjo
būti sukurta. Stiprią meilę visuomet lydi didžiulio
skausmo pavojus. Galimybė pakliūti į spąstus. Kaip
jos motina buvo pakliuvusi į Saguaro spąstus. Tėvas
pripažino, kad jo žmona jautėsi nelaiminga rančoje
ir ne kartą pabrėžė, kad Kėlė į ją panaši. Kėlė mo
tinos klaidos pakartoti nenorėjo. Nenorėjo meilei
leisti įvilioti ją į gyvenimą, kuriam nesukurta.
Tačiau akies kampu stebėdama Nojų su drau
gais ir galvodama apie tą progą, kuri čia juos visus
atvedė, akimirką pajuto... lyg ir pavydą. Na, ne,
tai negalėjo būti pavydas. Ji visiškai nenorėjo nei
baltų mezginių, nei amžinos meilės pažadų. Tegu
kitos moterys virsta Betėmis Kroker*, jeigu joms
tai patinka.
Jos sesuo Bidžė, ko gero, labai tinka tam vai
dmeniui, bet Kėlė nenorėjo pavirsti į prijuostę
* Betty Crocker - kulinarinių knygų autorė.
133
dėvinčią, bandeles kepančią ir grindis šveičiančią

vargo bitelę.
Vis dėlto įdomu būtų patirti, ką reiškia ką nors
mylėti taip, kad nušoktum nuo aukščiausios uolos.
Seniai, labai seniai, kaip sekama pasakose, ji įsi
vaizdavo taip įsimylėjusi Nojų. Kai esi šešiolikos,
bet kuri emocija gali virsti didžiule drama, bet kuri
akimirka - gyvybės ar mirties klausimu. Nojus ją
atstūmė. Atspėkit, kas atsitiko? Ji puikiausiai išgy
veno. Dabar nutarė panaudoti atsiradusią progą
kerštui, bet tai visiškai nereiškė, kad ji dar ką nors
jaučia Nojui.
Be to, šį savaitgalį jis jos neatstums. Tikrai ne,
turint galvoje, ką ji suplanavo.
Dabar, kai jis jau matė aptemptą žalią suknelę, ji
gali pereiti prie kito savo pirkinio. Tilteliu nuėjusi į
miegamąjį, nuspyrė batelius ir išslydo iš suknelės.
Paskui vikriai apsivilko nusipirktą juodą odinį
bikinį. Pasvarstė, ar nepasitikti Nojaus nuogai, bet
kartu su juo į apartamentus galėjo ateiti jo draugu
žiai. Be to, menka apranga vyro vaizduotę dažnai
paveikia labiau nei visiškas nuogumas. Prieš trejus
metus ji parašė straipsnį apie tai.
Gerai pagalvojus, per visus tuos metus ji įsigijo
daug vyrus nugalinčių ginklų, išmoko veiksmin
giausių vyrų viliojimo būdų, todėl Nojus turės
pasiduoti.
Jau anksčiau išnagrinėjo visas nuotolinio val
134
Žaidimas prasideda
dymo pultelio funkcijas. Dabar, paėmusi jį nuo

atbrailos, paspaudė spalvotas šviesas, filmų suau
gusiesiems kanalą ir sūkurinę vonią, esančią labai
patogioje vietoje, iš kurios galima stebėti didžiulį
ekraną. Peržiūrėjo filmų pasiūlą ir pasirinko Žaidi
mų draugus rojuje. Filmas turėtų įkvėpti Nojų.
Bare buvo puikaus šampano. Ji pridėjo į kibirėlį
ledukų, tarp jų - šampano butelį. Tuomet apvyniojo
kibirėlį rankšluosčiu ir išnešė jį bei dvi krištolines
taures į terasą. Vėl paėmė nuotolinio valdymo pul
telį ir padėjo jį taip, kad galėtų pasiekti iš vonios.
Po to įsipylė taurę šampano ir įlipo į burbuliuojantį
vandenį.
Atsisėdusi ant sėdynės vonioje žvilgtelėjo į kairę
ir pamatė apšviestą bulvarą, nusidriekusį miesto
centro link į ten, kur buvo jos viešbutis. Pasukusi
galvą į priešingą pusę, į ekraną, matė tris nusiren-
ginėjančias krūtiningas moteris ir vieną banglenti
ninką su įspūdingo dydžio organu.
Kėlė gurkštelėjo šampano ir kurį laiką žiūrėjo
filmą. Žadinama vonios burbuliukų bei erotinių
vaizdų ji iš tiesų ėmė nekantriai laukti Nojaus.
Filmas buvo geras, bet, matyt, režisuotas vyro, nes
moteris būtų pasirinkusi visai kitą santykį. Pati Kėlė
niekada nesimylėjo daugiau negu su vienu vyru tuo
pat metu. Gyvenime tai trikdytų, bet fantazijoms
kurstyti toks scenarijus tiktų.
135
Kaip tik tada į kambarį įžengė vyras, kuris aitri-

noė jos jausmus. Jis kyštelėjo galvą į terasą, po to
žvilgtelėjo į ekraną.
Kėlė patildė garsą.
- N utariau atsipalaiduoti, - tarė, - po ilgos,
įtemptos dienos. Kaip praėjo bemvakaris?
Jis atsikrenkštė.
- Gerai, klausyk, Kele, juk akivaizdu, ką turi
mintyse, tačiau neketinu...
- Ak, žinau tai, - pasakė ji. - Neketini mylėtis
su manimi.
- Tiesa, - ištarė Nojus prikimusiu balsu.
- Gerai, gali nesijaudinti. Pati savimi pasirū
pinsiu.
Joje prabudo įgimtas talentas improvizuoti.
- Iš tikrųjų prieš tau pareinant tai tuo ir u ž
siėmiau. Filmas sukėlė tokią nuotaiką, o vonios
srovės užbaigė procesą. Kažkas žinojo, kaip išdės
tyti purkštukus. Tai geriausia, ką kada nors esu
patyrusi.
Stai. Tas turėtų jį užvesti.
Nojus spoksojo į ją ir rijo seiles.
-A k .
- Buvo gaila nepasinaudoti visu tuo, - ji dar
gurkštelėjo šampano, kad suvaldytų pergalės šyp
seną. - Žaviuosi tavo principais ir visu kitu, bet ši
aplinka mane įkaitino. Teko nuleisti garą. Dabar
136
Žaidimas prasideda
esu atsipalaidavusi ir pasiruošusi aptarti karjeros

perspektyvas. Ar žinojai, kad geras orgazmas lei
džia aiškiau mąstyti?
-A š... niekada to negirdėjau.
Ji taip pat nebuvo to girdėjusi, bet, turint galvoje,
kad seksas gerina kraujotaką, tai buvo visiškai įma
noma. Gal net galėtų tapti kito straipsnio žurnale
tema.
- Tuomet tavęs laukia labai didelė bėda, - pri
dūrė ji. - Pirmiausia masturbuokis ir pamatysi, ar
tai padeda priimti sprendimus.
Jis nusikosėjo ir pažvelgė į miesto žiburius.
- Teisingai.
- Taigi, kaip? Ar ieškosime minčių sūkurinėje
vonioje?
Jis žvilgtelėjo į ekraną.
- Žiūrėdami šį filmą? Nemanau.
- Atsiprašau. Pamiršau, kad jis vis dar eina.
Ji spustelėjo pultelį ir išjungė televizorių. N u
sprendė, kad jo poveikis jau panaudotas nukrei
piant Nojų tinkama linkme, bet nenorėjo, kad jis jį
visiškai atitrauktų nuo realybės.
- Ačiū.
Atrodė, kad jam palengvėjo.
- Išmėgink šią vonią, - pasiūlė ji. - Pagalvok
apie tai. Kiek kartų gyvenime turėsi galimybę sė
dėti vonioje, terasoje, iš kurios matyti Las Vegaso
137
bulvaras? Išprotėjusios kambarinės, kurios įsiveržia

į kambarį ir sunaikina tavo daiktus, juk ne kasdien
pasitaiko, pats žinai.
Jis apsidairė ir vėl pažvelgė į vonią.
- Gerai, pamėginsiu.
- Puiku. Pažadu, kad kalbėsimės apie mano
darbo pasirinkimą.
Ji stengėsi neatrodyti per daug užtikrinta. Kai
tik jis atsidurs burbuliuojančioje vonioje, tikrai bus
sugundytas.
- Eisiu apsivilkti... - Nojus stabtelėjo pakeliui į
miegamąjį. - Bet aš neturiu maudymosi kelnaičių.
- Pagalvojau apie tai.
Jis pažvelgė į ją skvarbiu žvilgsniu.
- Tikrai neketinu maudytis be kelnaičių.
- Ir nemaniau, kad maudysies. Pamaniau, kad
gali jų neturėti, todėl nupirkau kai ką ir tau. N u
sprendžiau, kad tavo liemuo trisdešimt keturių
colių. Atspėjau?
- Tikriausiai, bet neturėtum man pirkti apatinių
baltinių.
Jo skruostai skaisčiai nuraudo.
- O ką tada būtum daręs?
- Ak, tiesiog nemąsčiau apie tai.
- Na, dabar tau nebereikia apie tai galvoti. - Ji
gurkštelėjo šampano. - Viskas guli ant lovos.
- Gerai.
138
Žaidimas prasideda
Labai sutrikęs jis apsisuko, nuėjo į svetainę, o

paskui tilteliu į miegamąjį.
Buvo apskaičiavusi, kad po penkių sekundžių
sulauks jo reakcijos. Išgirdo atsaką po keturių.
- Kele, jos per mažos! - suriko jis. - Ir dar spal
votos.
- Ne per mažos, jei dėvi trisdešim t ketvirtą
dydį, - atsiliepė ji. - Be to, jos išsitempia. Ar nepa
vargsti nuolat dėvėdamas baltą spalvą?
-N e .
- Čia Las Vegasas, Nojau. Sunku rasti nuobodžių
apatinių drabužių prabangioje kurorto parduotu
vėje. Labai stengiausi.
Tyla.
- Manau, kad kaip nors išsiversiu su jomis šį
savaitgalį, - galiausiai pasakė jis.
- Puiku.
- Juk niekas jų nematys.
Išskyrus mane. Ji šyptelėjo ir išgėrė šampano.
- Kur maudymosi kelnaitės?
- Ant tavo... ant pagalvės.
Truputį anksčiau ji nuklojo lovą ir padėjo mažu
tes kelnaites ant pagalvės. Jos buvo juodos spalvos,
derėjo prie jos kostiumėlio ir prie baltos pagalvės.
Atrodys dar geriau, kai apgaubs jo stambų daik
čiuką.
Ištiesusi ranką paėmė šampano butelį, įsipylė
139
dar vieną taurę sau ir vieną Nojui. Vakarėlis pra

sideda.
Išgirdusi Nojaus juoką suprato, kad pamatė
kelnaites.
- Esu drąsesnė už tave! - sušuko ji nustebusi,
kad ištarė tą pačią frazę, kurią kartojo dar vaikystėje
norėdama jį paerzinti. Jis vis užkibdavo ant to ka
bliuko, išskyrus kartą, bet tada jie jau nebuvo vaikai.
Tą karštą vasaros naktį, kai ji pasirodė drąsesnė ir
norėjo su juo pasimylėti, jis nepriėmė iššūkio.
Akimirką ji svarstė, ar ta geležinė valia vėl nepa
sireikš. Negalima leisti tam atsitikti. Staiga suvokė,
jog sėkmė jai tapo itin svarbi, gal net per daug.
Tačiau dabar per vėlu dėl to jaudintis.
- Arba vilkis jas, arba lipk nuogas, - pasakė
ji. - Paprastos apatinės kelnaitės čia netiks. Kai
peršlampa, jos pasidaro permatomos.
Jis neatsiliepė, tada ji ėmė ieškoti daugiau pa
drąsinimų.
- Kai grįši namo ir papasakosi Tonui, jog kamba
rio terasoje, iš kurios buvo matyti visas Las Vegasas,
turėjai sūkurinę vonią ir nė kartojoje nepasėdėjai, jis
nesiliaus traukęs per dantį. Nebūtina minėti mane.
Gali pasakyti jam, kad sėdėjai vonioje, gurkšnojai
gerą šam paną ir gėrėjaisi vaizdu. Tai varys jį iš
proto. Jis... - ji nutilo. Jai užėmė kvapą. Tarpduryje
stovėjo Nojus, užsimovęs maudymosi kelnaites.
140
Žaidimas prasideda
Gerasis Dieve, tas berniukas, kurį ji prisiminė,

tapo vyru. Tegu tos moterys iš pornografinio filmo
pasilieka sau blondiną banglentininką nuskusta
krūtine. Kėlė pasiims šį plačiapetį kaubojų su de
ginto cukraus spalvos plaukais ant krūtinės. Jo fi
gūrą suformavo ne sporto klubas. Tuos raumenis ir
randus užsidirbo jodinėdamas ir mėtydamas virvę.
Grožėdamasi jo kūnu pajuto dėkingumą, kad
Nojus sutiko užsimauti tas kelnaites. Buvo įsitiki
nusi, mažai moterų jį tokį matė - visu grožiu, kurį
pabrėžė anglies juodumo šauktukas ant iškiliausios
kūno dalies.
Iš jo draugų plepalų žinojo, jog per rodeo tur
nyrus jis nesidrovėjo suteikti malonumą sutiktoms
moterims. O dabar likimas suteikė jai progą at
skleisti jo talentus, kol dar jis nesusirado tinkamos
žmonos ir nepradėjo nuobodaus vedybinio gyve
nimo rančoje.
Kėlė negalėjo prisiminti, kada beveik nuogo
vyro vaizdas jai kėlė tokį stiprų geismą. Galiausiai
prisivertė kažką pasakyti:
- Ateik į vonią. Vanduo nuostabus.
Negalėjo nuslopinti mikčiojimo. Nojus buvo toks
kerintis, kad pynėsi mintys.
- Ir pasikalbėsime apie tavo karjerą.
- Žinoma.
Būtų sutikusi kalbėtis ir apie Einšteino reliaty
vumo teoriją, kad tik ateitų pas ją.
141
- Turime kažkur aptarti karjerą. Tu teisi. Jei Jonas

sužinos, kad nepasinaudojau visais šių apartamen
tų privalumais, jis iškrės kokį piktą pokštą. - Nojus
atėjo prie vonios ir ėmė lipti laipteliais. - Bet taip
elgiuosi ne dėl jo.
Kėlė tik spoksojo į jį ir svarstė, ar kartais nenu
mirė ir neatsidūrė danguje. Vaizdas fantastiškas.
Nurijo seiles.
- Tai kodėl?
- Todėl, kad pajutau, jog to noriu. Taip seniai
dariau ką nors dėl to, kad noriu.
Jis įlipo į sūkuriuojantį vandenį.
- Ak, - tik tiek pajėgė ištarti stebėdama, kaip
burbuliukai kyla jo kūnu aukštyn. Kai jis pagaliau
atsisėdo priešais ją, teko gerokai pasistengti, kad ne
pradėtų žliumbti, nes puikų vaizdą užstojo vanduo.
- Kaip gera, - jis atsirėmė į vonios sienelę ir
užsimerkė. - Velniškai gera.
Ji vos garsiai nesudejavo. Puikiai galėjo įsivaiz
duoti kai ką kita, kas taip pat būtų nuostabu, tačiau
nenorėjo jo išgąsdinti, nes jis ką tik ėmė atsipalai
duoti ir džiaugtis tuo, kas jam pasitaikė.
- Manau, kad turėti rančą - didelė atsakomy
bė, - pradėjo ji.
- Lyg nežinotum. - Jis atsimerkė ir nužvelgė
bulvarą. - Tikrai myliu savo rančą ir nė kiek nesi
gailiu, ką investuoju, tačiau atostogų jau daugiau
kaip dvejus metus neturėjau.
142
Žaidimas prasideda
- Taigi, laikas paatostogauti. - Ji padavė jam

taurę šampano. - Gėrimas padeda grožėtis vaizdu.
Jis paėmė trapaus krištolo taurę, jo ranka prisi
lietė prie jos, žvilgsniai vieną akimirką susipynė.
- Ačiū, ko gero, taip ir yra. - Tuomet atsikrenkštė
ir gurkštelėjo šampano. - Puikus skonis.
- Brangus šampanas, - ji pasilenkė ir pakėlusi
rankšluostį parodė jam butelį.
Jis papurtė galvą.
- Tikiu tavo žodžiais. Etiketė man nieko nesa
ko. Nesu šampano žinovas. - Jis išgėrė dar vieną
gurkšnį. - Manau, kad mergaitės mėgsta šį gėrimą.
- Džiaugiuosi, kad tau patinka, nes jei atidarai
tokį brangų butelį, jo neužbaigti būtų nusikaltimas.
Ji nenorėjo matyti jo pasigėrusio, bet būtų gerai,
jei truputį atsipalaiduotų.
Nojus sukiojo taurės kojelę tarp pirštų.
- Atrodo, kad nori sėdėti čia ir gerti šampaną, o
ne kalbėtis apie karjeros planus?
- Na, ir vėl tu kategoriškas - arba, arba. Galime
daryti tą ir tą. Manau, kad galime puikiausiai ap
tarti darbo planus gerdami brangų šampaną.
- Gerai, pradėkime nuo to, kad papasakosi, ko
kius darbus dirbai, kai išvykai iš rančos.
Ji buvo apie tai pagalvojusi ir pasiruošusi klau
simui.
- Teko būti padavėja, paskui sekretore, dar teikti
paslaugas telefonu.
143
Jis vos neišmetė taurės.

- Telefonu, ką?
Puiku. Jo mintys tikrai nepadorios.
- Ieškojau galimų klientų kilimų valymo kom
panijai, - paaiškino ji.
- Ak, kokios paslaugos.
- O tu ką manei? Seksas telefonu?
- Ne! Žinoma, ne. Turiu galvoje... - Jis nutilo ir
gurkštelėjo šampano. - Po galais, nesvarbu. Kilimų
valymas. Tegu bus. Kas dar?
- Leisk įpilti tau šampano.
Ji iškėlė butelį iš ledų kibirėlio ir palaukė, kol
jis išties taurę.
Jis svyravo.
- Taigi pats sakei, kad tai moteriškas gėrimas.
Nestiprus.
- Taip, tu teisi.
Jis ištiesė taurę jai pripilti.
- Na, tai ką dar dirbai?
- Trumpai dirbau barmene.
Jis linktelėjo.
- Ką dar?
Kėlė pasitaisė maudymosi kostiumėlio petnešė
les, kad sujudintų krūtis ir jis pastebėtų.
- Tikriausiai nenori sužinoti visų darbų, kuriuos
dirbau, - sumurmėjo ji.
Kėlė džiūgavo - Nojaus žvilgsnis nukrypo į du
144
Žaidimas prasideda
vienodus juodos medžiagos trikampėlius, vos den

giančius Kėlės spenelius.
- Gal ir ne, - atsakė ji truputį prikimusiu balsu. -
Kaip tau sekėsi kilimų valymo įmonėje?
Jam reikėjo didžiulių pastangų, kad vėl nukreip
tų žvilgsnį į veidą.
- Neblogai. Žmonėms patikdavo mano balsas.
Nori išgirsti, kaip kalbėdavau?
- Žinoma, - atsakė jis nurydamas didelį šam
pano gurkšnį.
- Manau, prisimenu. Reikėtų susikaupti.
Kėlė dirbo vos savaitę siūlydama kilimų valymo
paslaugas. Jau pirmą dieną, nepranešusi įmonės
vadovui, drįso pati pakeisti pranešimo telefonu
turinį. Tuomet skambučiai tapo nepaprastai sėk
mingi, jeigu tik kalbėdavo su namų šeimininku.
Tačiau kai kompanijos prezidentas sužinojo, ką
Kėlė sakydavo klientams, nedelsdamas ją atleido.
Tas vyras neturėjo humoro jausmo.
- Štai kaip buvo, - pasakė ji aistringu, murkian
čiu balsu virš putoto vandens žiūrėdama jam tiesiai
į akis. - Sveikas, didysis vaikine. Ar galime pakal
bėti nešvariai? Tiksliau, apie nešvarius kilimus.
Jūsų kilimas prašosi jūsų dėmesio, trokšta jo. Jis
vertas jūsų glamonių, masažo, kol ims banguoti po
jūsų ranka, o po to, mano drauge, jį reikės švariai ir
rūpestingai išplauti, išsiurbti, kol jis atsistos, stačiai
145
pakils... Kada pageidautumėte tai padaryti... jūsų

kilimui?
Jos klausydamasis Nojaus ėmė tankiau kvėpuoti,
žvilgsnis tapo neramus.
Kėlę irgi apėmė nerimas. Jei jis dabar nieko ne
darys, bus negerai.
- Taigi, - tarė ji linksmai šypsodamasi, - ką ma
nai? Ar turiu pardavėjos gebėjimų?
- Manau, - jis nutilo ir atsikrenkštė, - tau reikia
gultis į lovą.
Jos pulsas nuo nuojautos padažnėjo.
- O tu ateisi?
-N e .
Prakeikimas.
- Bet juk tu to nori, - sušnabždėjo ji būdam a
tikra, galėdama lažintis iš metinio atlyginimo, jog
jam po vandeniu seniai įvyko erekcija.
Jo skruostai sujudėjo.
- Taip, noriu.
Ji taip pat to norėjo. Labai. Tiesiog ėjo iš proto
apimta geismo.
- Nojau, kas čia bloga? Esame laisvi suaugę
žmonės ir trokštame to paties. Abu tiesiog degame
aistra. Niekaip nesuprantu, kodėl negalime eiti į
miegamąjį ir puikiai praleisti laiką. Tokiu atveju... -
ji nuleido maudymosi kostiumėlio petnešėles, - ga
lime pradėti džiaugtis čia.
- Kele, nereikia.
146
Žaidimas prasideda
- Nereikia ko? Ar negaliu pasimėgauti vandeniu,

glamonėjančiu odą?
Pastačiusi šampano taurę, ji atsegė liemenėlę
ir leido jai nuplaukti. Daugiau nebegalėjo ištverti.
Išsinėrė iš kelnaičių ir šios taip pat iškilo į vandens
paviršių.
- Puikiai žinai, ką turiu galvoje, - pasakė Nojus,
neslėpdamas įtampos balse.
- Taip, o tu žinai, ko man reikia.
Delnais suėjnusi krūtis ji atsiklaupė ant suoliu
ko, putojantis vanduo kuteno ir žaidė su speneliais,
kol jie sukietėjo nuo geismo.
- Koks puikus jausmas, Nojau. Ar blogai, kad
man tai patinka?
Neatitraukdamas akių nuo jos krūtų, papurtė
galvą.
- Tiesiai virš šio suoliuko yra vandens čiurkšlė.
Jei tinkamai įsitaisysiu, galėsiu pasidžiaugti ja.
Ji aptiko pulsuojančią čiurkšlę ir kilstelėjo dube
nį kiek atgal. Štai. Mmm. Tai, deja, nebuvo Nojaus
prisilietimas, jis vis dar laikėsi.
- Ar tai blogai? - paklausė Kėlė.
Jis pažvelgė į ją kankinio akimis.
- Ne, - atsakė žemu, girgždančiu balsu.
- Noriu tavęs, Nojau.
Pulsuojantis vanduo vikriai paveikė jos sužadin
tą kūną. Kvėpavimas tapo lengvas, o širdis daužėsi
147
iš jaudulio. Niekada dar prieš jokį vyrą nebuvo

tiek daug išdrįsusi. Tačiau dabar, kai jau pradėjo šį
mažą spektakliuką, pastebėjo jo keliamą savotišką
jaudulį.
Kėlė matė, kad stebėdam as ją Nojus stačiai
kraustosi iš proto. Gerai. Jis to užsitarnavo.
- Taip, tikrai noriu tavęs, - sušnibždėjo ji. - Bet
jei negaliu gauti, ko noriu... - ji užsimerkė ir liežu
viu perbraukė lūpas. - Mėgausiuosi, kaip sugebu.
Kai kūnas ėmė virpėti nuo orgazmo, ji stipriai
spaudė spenelius ir žiopčiojo. Žinojo, jis stebi ją kie
kvieną sekundę, ir tai dar labiau stiprino malonu
mą. Sunkiai kvėpuodama atsirėmė į vonios kraštą.
Lėtai atsimerkė ir pažvelgė į jį. Nojus buvo visiškai
iškankintas. Nebuvo mačiusi nieko panašaus.
Giliai ir trūkčiojamai įkvėpusi, ranka įsitvėrė į
vonios kraštą ir sunkiai bandė stotis.
- Tikrai buvo labai gera, - pasakė. - Reikėjo ir
tau ateiti.
Surankiojusi savo kostiumėlio dalis, išlipo iš
vonios ir nuoga bei šlapia nužingsniavo į svetainę,
o paskui per tiltelį į miegamąjį.
148
9
Nojus niekada nebuvo patyręs tokio jaudulio
antplūdžio kaip stebėdamas Kėlės .mėginimą ly
tiškai pasitenkinti nuo vandens srovių vonioje.
Viešumas visiškai išmušė iš vėžių. Jei būtų užtikęs
ją slapta tuo užsiimant, nustebtų. Tačiau ji dar pa
sistengė’, kad jis viską matytų, žinodama, jog jis jos
geidžia. Tikėjosi, jog jis neatsilaikys.
Bet jis nepalūš. Įtemptą akimirką sunku buvo
prisiminti, kodėl turi griežtai save kontroliuoti, bet
žinojo, jog tai būtina.
Nojus įsivaizdavo, kad žino, kas yra seksualinė
neviltis, kol Kėlė neprigludo prie vandens purkš
tukų. Tačiau praeities nusivylimai buvo vieni nie
kai, palyginti su šiuo žarnas vartančiu, vyriškumą
149
sprogdinančiu jausmu. Kėlė nuvedė jį į nežinomą

teritoriją.
Vanduo vilnijo aplink, erzino čiurkšlės, atnešu
sios palengvėjimą Kelei, bet palikusios kentėti Nojų.
Jis troško eiti paskui Kėlę. Po medžiagos skiautele,
kurią kažkoks idiotas dizaineris pavadino maudy
mosi kelnaitėmis, jo vyriškumas taip pritvinko, jog,
rodėsi, drabužėlis suplyš.
Apimtas laukinio įtūžio Nojus nusiplėšė kelnai
tes draskydamas siūles. Dabar jo varpa plūduriavo
laisvai. Jis sudejavo ir pasidavė - atsigręžė į raibu
liuojančią vandens čiurkšlę.
Rankomis įsikibęs į vonios kraštą, pasinėrė į
pulsuojančios srovės sūkurį. O, Dieve! Tai ilgai ne
užtruks. Artėjant palaimos viršūnei, akyse susiliejo
bulvaro žiburiai.
Galiausiai pro sukąstus dantis mėgindamas su
laikyti dejonę Nojus įsitvėrė vonios krašto ir visas
suvirpėjo, o pieno baltumo jo išsiliejusios aistros
įrodymas susiliejo su burbuliuojančiu vandeniu.
Sunkiai gaudydamas orą nuleido galvą tarp vis dar
įsitempusių pečių.
- Puiku, - tyliai pasakė ji iš tarpdurio už jo.
Jis nenorėjo atsisukti.
- Eik iš čia, - sušnabždėjo prikimusiu balsu.
- Eisiu. Apsivilk chalatą, kad nesušaltum.
Jo juokas nuskambėjo taip, lyg surūdijęs pjū
150
Žaidimas prasideda
klas pjautų tvoros stulpą. Kad nesušaltų. Jis tikrai

nesušals.
- Paliksiu jį tau ant kėdės.
Jis vis tiek neatsigręžė. Nežinojo, ar ji dėvi ką
nors, ar ne. Bijojo pažvelgti į ją, kad vėl neapval
dytų geismas. Sunku buvo pamiršti ir ką tik patirtą
malonumą.
- Žinai, vargu ar tokio pasitenkinimo užteks, -
suniurnėjo ji. - Man neužteko. Tu toks žavingai už
sispyręs, Nojau. Tačiau jei nuspręsi sulaužyti savo
nuostatą, būsiu miegamajame. Galėtume puikiai
pasilinksminti.
Jis mąstė, ar be jo ji taip pat nuostabiai leis laiką.
Vėl mėgino prisiminti, kodėl jam negalima mylėtis
su ja. Tikrai žinojo, jog turi labai svarią priežastį, kai
dar gebėjo mąstyti. Laukė, kol praeis jaudulys, kol
beprotybės migla išsisklaidys ir jis vėl galės galvoti.
Kai už durų viskas nutilo, jis atsargiai apsidairė
per petį. Jos nematyti. Lipdamas iš vonios jautėsi
netvirtai, lyg ką tik pasaulį išvydęs kumeliukas.
Ant vienos iš pintų kėdžių terasoje iš tikrųjų gulėjo
baltas kilpinis chalatas.
Nojus paėmė jį, bet apsivilkti nesiryžo. Atrodė,
jog visi nervai atviri ir bet koks prisilietimas, sukels
šoką. Lyg ir suvokė stovįs nuogas terasoje, mato
moje iš kelių daugiaaukščių viešbučių. Nuogas, su
pusine erekcija.
151
Tačiau nuogumas jo negąsdino. Kol jis terasoje,

o Kėlė miegamajame, dar gali nuslopinti ūžim ą
ausyse ir viską apmąstyti. Jis ištiesė baltą kilpinį
chalatą ant pintos kėdės su pagalvėlėmis ir atsargiai
atsisėdo. Dieve, oda buvo tokia jautri, kad jautė
kiekvieną švelnaus audinio kilpelę, glamonėjančią
užpakalį ir kiaušelius.
Nojus atsargiai atsirėmė į kėdę ir įsispoksojo į ži
bantį, tviskantį Las Vegasą. Šio miesto grožis kartu
su Kele Branskom išvestų iš kelio bet kokį vaikiną.
Bet jis privalėjo atsispirti pagundai. Nenorėjo pa
siduoti. Jis ne iš tokių, kurie šoka stačia galva į lovą
su savo vaikystės drauge, net jeigu yra kviečiamas.
Štai jo brolis Jonas visai kitoks. Tačiau Nojus, kaip
vyresnysis brolis, nori būti tvirtas ir nepalaužiamas.
Motinos prašomas būti Jonui geru pavyzdžiu mėgi
no būtent taip elgtis. Po mamos mirties, Nojus dar
labiau stengėsi gyventi atsakingai.
Branskomų namuose be mamos viskas buvo
kitaip - vyresnioji užaugo tikra nutrūktgalve, laimė,
kad jaunėlė Bidžė buvo jos priešingybė.
Gal aplinka iš tikrųjų nedarė jokios įtakos, gal
viskas priklausė nuo asmenybės? Kėlė ir Jonas buvo
vienodai sukirpti. Nojus nepaprastai džiaugėsi, kad
ne Jonas, o jis yra čia su Kele. Jei ji būtų pasiūliusi
Jonui tai, ką siūlė jam, Jonas progos nepraleistų.
Aišku, gal to nepadarytų dabar, kai, atrodo, paga
152
Žaidimas prasideda
liau pirmąkart gyvenime įsimylėjo. Geriau pagalvo

jus, gal ir niekada to nedarytų. Jonas nėra minėjęs,
kad norėtų likti vienas su Kele ir smagiai praleisti
laiką. Ji buvo beveik vienintelė moteris, paskui
kurią Jonas nelakstė. Nojus su tėvu gyveno nuola
tinėje baimėje, kad Jonas apvaisins visas apylinkės
merginas. Tikras stebuklas, jog nė viena neatvyko
į rančą ir nepasakė nešiojanti Jono kūdikį.
Nojui ne itin sekėsi perauklėti brolį palaidūną.
Jaunesni broliai dažniausiai būna tikros vyresniųjų
priešingybės. Vis dėlto Bidžei pavyko tai, ko Nojui
padaryti nepasisekė - Jonas galiausiai subrendo.
Nojus svarstė, ar tai kaip nors susiję su jo paties
nerimu pastaruoju metu. Iš jo daugiau niekas nebe-
reikalavo pavyzdinio elgesio. Gal viskas dėl susido
mėjimo Kele, gal ji žadina velnią jame. Gal jau metas
pripažinti, kad visuomet truputį prisibijojo Kėlės,
nes kai ji būdavo šalia, jis prarasdavo savitvardą.
O gal jau laikas paleisti vadžias, bent savaitga
liui. Tačiau šalia jo netinkama moteris. Kelei nerei
kėjo pasiduodančio vyro, nepaisant to, ką ji sakė.
Jai reikėjo pastovaus ir atsakingo, galinčio padėti
jai priimti teisingus sprendimus.
Stai ką jis norėjo prisiminti - negalima kišti nagų
prie Kėlės ne savo, o jos labui.
Terasoje padvelkė vėsus dykumos vėjelis. Jis
švelniai pūtė į Nojų džiovindamas vandens lašelius
153
krūtinės ir tarpkojo plaukuose. Gal reikėtų apsi

vilkti chalatą, bet nakties oras toks gaivus. Be to,
sėdėti po žvaigždėmis visiškai nuogam - kažkoks
uždraustas malonumas.
Nieko bloga nebuvo. Jis sėdėjo terasoje, kurioje
turėjo turėti teisę daryti ką panorėjęs. O norinčiam
jį pašnipinėti būtų prireikę žiūronų.
Taip sėdint nuogam ir žiūrint į bruzdantį miestą
užplūdo laisvės ir meilės geidulio jausmai. Jis spė
liojo, ar Kėlė jautė ką panašaus, kai pozavo vyrų
žurnalui. Kuo daugiau apie tai galvojo, tuo labiau
atrodė, jog ji pozavo ne dėl pinigų.
Šiandien, kai jie bučiavosi už akmens ir ji apsi
nuogino Nojui, jam pasirodė, jog ji mėgaujasi rizika.
Niekada nebuvo sutikęs tokios kaip Kėlė moters,
norinčios mėgautis kūno malonumais ir nejaučian-
čios jokios gėdos. Jos padrąsintas jis ir pats geidė
rizikuoti bei pasimylėti.
Nojus norėjo tikėti, kad jaučia, kada sustoti. Kėlė,
priešingai, jokių ribų nejautė. Jei nebūtų prie jos
priėjęs, ji dabar šoktų bare, panašiame į vieną iš tų,
kuriame jis lankėsi šįvakar su draugužiais.
Nenorėjo apie tai galvoti. Kėlė turėjo kažką dau
giau už nuostabų kūną ir nevaržomą elgesį. Ji buvo
kūrybinga, linksma, drąsi ir nuolat optimistiškai
nusiteikusi. Tikrai turėjo rastis koks darbas, kur
ji galėtų atsiskleisti, bet tik ne baras, pilnas girtų
palaidūnų.
154
Žaidimas prasideda
Nojus turėjo m aždaug keturiasdešim t aštuo

nias valandas darbo pasiūlym ui surasti. Dalį to
laiko praleis vestuvėse, tai neturėjo ir tiek. Pamiršo
paklausti, ar ji norėtų eiti į vestuves. Et, velniop, ti
kriausiai nenorės. Taigi pats pasirūpins vestuvėmis,
o likusį laiką su Kele aptarinės darbo perspektyvas.
Dienai išaušus bus lengviau nenukrypti nuo
temos. Dabar, vakare, ji vos nepralaužė jo gynybos.
Ryte jam geriau seksis atremti jos gundymus.
Nojus pasislinko žem iau kėdėje, susirietė ir
padėjo galvą ant pagalvėlės. Norėjosi pamiegoti.
Rytojus žada būti įtemptas.
Gulėdama ant minkštų medvilninių paklodžių

Kėlė klausėsi, ar neateina Nojus. Galiausiai nu-
. sprendė, kad jis ketina pasilikti terasoje. Jei šioje
valios kovoje ji būtų skaičiavusi taškus, tikriausiai
galėtų pasakyti, jog abu turi maždaug po lygiai.
Nors jis dar neužsimovė prezervatyvo, bet apsivil
ko seksualias maudymosi kelnaites, kurias ji jam
išrinko, ir pasidavė pagundai lytiškai pasitenkinti.
Ak, kaip jis atsidavė malonumui! Nuo kerinčio
vaizdo sudrėko jos pačios šilkinės kelnaitės.
Kai jam išsiveržė sėkla, ji vos nepatyrė orgazmo.
Niekada nebuvo mačiusi, kaip masturbuojasi vyras.
Tik pornografiniuose filmuose. Dėl to ir jokiam vy
rui niekada neleido žiūrėti, kaip ji pati pasitenkina.
155
Gal Nojus galvoja, kad tai, ką darė šiąnakt, jai įpras

ta, bet iš tiesų buvo pirmas kartas.
Be to, Kėlė dar nebuvo sutikusi vyro, kuris
sėdėtų sūkurinėje vonioje ir įstengtų jos neliesti.
Pradėjusi žaisti su vandens čiurkšlėmis tikėjosi, kad
Nojus taip pat įsitrauks į žaidimą. Jo nesibaigiantis
pasipriešinimas nepaliko kito pasirinkimo kaip tik
viską tęsti. Kuo daugiau Nojus tvardėsi, tuo dau
giau ji drįso. Tas aktyvumas jai visai patiko.
Tačiau nenorėtų būti vedlė visą savaitgalį. Kaž
kuriuo metu Nojus turėtų imti veikti. Ir jis suakty
vės. Jau žengė pirmuosius žingsnius ta kryptimi.
Vis dar jautėsi sujaudinta, kai ėmė snausti. Išgy
veno ilgą ir žavingą dieną. Rytojus bus dar žavin
gesnis. Jaukiai įsitaisiusi ant žąsies pūkų pagalvės
Kėlė pamažu užmigo.
Kitą rytą ją pažadino telefono skambutis. Pro

m iegus m ėgino jį rasti. Kambaryje prie lovos
nebuvo įprastos spintelės su telefonu. Galiausiai
prisiminė, kad vienas kabėjo vonioje. Jis atrodė lyg
jūrų kriauklė, tačiau pastebėjo, kad padarytas iš
plastmasės, o tokiame viešbutyje tikrai nerasi plasti
kinių kriauklių ant sienos. Nuėjusi į vonią nukabino
nuo sienos rausvą kriauklę ir paspaudė kalbėjimo
mygtuką. Atsikrenkštė ir, priglaudusi kriauklę prie
ausies ir tikėdamasi išgirsti jūros ošimą, atsiliepė:
156
Žaidimas prasideda
- Alio!
- Kele, čia Brendonas! Atsiprašau, kad trukdau,
bet norėjau paklausti, ar tikrai dalyvausi vestuvėse?
Dženė nori žinoti tiksliai, ar atvyksi, kad visiems
užtektų girliandų.
- Vestuvėse? - ji nubraukė plaukus nuo veido,
žvilgtelėjo j veidrodį ir išvydo tarpduryje stovintį
Nojų, apsivilkusį baltu chalatu, nesiskutusį ir pa
vojingai gundantį.
Atsigręžė į jį.
- Nežinojau, kad esu pakviesta, - pasakė Bren
donui.
- Nojus tavęs nepakvietė? Na, jis tikriausiai turi
per daug rūpesčių. - pasigirdo Brendono juokas. -
Žinoma, kad esi kviečiama. Nojus sakė, kad jūs
kartu užaugote.
- Tiesa. Užaugome. - Ji pastebėjo Nojų apžiū-
rinėjant jos krūtis po berankove palaidine. Žiūrė
dama jam į akis pakišo ranką po ja. - Jis man tarsi
brolis.
Ji lėtai glamonėjo save. Nojui užgniaužė kvapą.
- Tai jis ir norėjo pasakyti. Ar galėsi šįvakar
ateiti?
- Labai norėčiau, - stebėdamas Kėlės glamones
Nojus pajuto kylantį geismą. - Kelintą?
- Septintą vakare. Vienuoliktą valandą bus trum
pa repeticija bei priešpiečiai. Esi ir ten kviečiama.
157
Norim e visą renginį sukišti į vieną savaitgalį.

Džiaugiuosi, kad dalyvausi!
- Ir aš džiaugiuosi. Ar nori pasikalbėti su No
jumi?
- Ar jis gali kalbėti?
- Nesu tikra. Pažiūrėsiu.
Patraukė nuo ausies telefoną.
- Ar gali kalbėti? - paklausė.
Pasigirdo tylus garsas.
- Priimsiu tai kaip sutikimą.
Kėlė šypsodamasi padavė jam jūros kriauklę-
telefoną.
- Nusiprausiu duše.
Ji nutraukė nuo savęs palaidinukę ir žengė į
stiklinę kabiną. Kai atsisuko pažiūrėti, ar Nojus vis
dar šalia, jis kaip tik ėjo iš vonios.
Nojus į vonią negrįžo, kol Kėlė maudėsi, trin
ko ir džiovino plaukus bei apsivilko kitą žudantį
drabužėlį - aptemptas kelnes ir ant kaklo surišamą
trum pą palaidinę atviru juosmeniu.
Apsirengusi nusekė paskui kavos kvapą į svetai
nę ir aptiko Nojų su puodeliu rankoje bei viešbučio
padėklu ant akmeninio šoninio sofos stalelio.
Jis pažvelgė į jos drabužius ir atsiduso:
- Neketini nustoti manęs vilioti, ar ne?
Ji nusijuokė išgirdusi jo balse graudų susitai
kymą.
- Nojau, ketinu tave turėti dar nepasibaigus sa
158
Žaidimas prasideda
vaitgaliui. Abu tai žinome. Taigi galėtum pasiduoti

ir viskas būtų baigta.
Jis padėjo puodelį ir atsistojo.
- Sakau tau, kad klysti. Ketinu įrodyti, jog atsi
rado vaikinas,kurį tu domini ne vien fiziškai.
Ji turėjo pripažinti, jog tokia nuostata jaudino.
- O ką tai keičia?
Jis giliai įkvėpė.
- Nesuprask klaidingai, Kele, bet, manau, suvo
ki, jog gyvenime gali nuveikti ką nors ir nesusijusio
su seksu.
- Taip.
Taigi jis nusprendė pasiaukoti ir sugrąžinti ją
į doros kelią. Toks elgesys teikė jam pranašumo.
Nojus atrodė žinąs, kas jai geriau. Reikėjo sužlug
dyti jo planus, kad pasijustų nuolankesnis. Nojus
turėjo daug gerų bruožų, bet nuolankumu tikrai
nepasižymėjo.
- Kai ką užsakiau, - jis mostelėjo į padėklą. -
Vaišinkis, kol būsiu duše. Už dvidešimties minučių
turime eiti į repeticiją.
Ji žvilgtelėjo į jį. Gal jau rytoj ryte jaus duriančią
barzdą, kai jis ją bučiuos. Nėra prasmės skubinti
įvykius ir priversti jį vėluoti į repeticiją.
- Kuo ketini skustis? - paklausė ji. Jis paėmė
šalia pusryčių padėklo gulintį mažą dėklą su už
trauktuku ir nuėjo prie tiltelio.
159
- Paprašiau atnešti būtiniausius reikmenis nu

siskusti ir išsivalyti dantis.
- Būtum galėjęs pasiskolinti mano dantų šepe
tuką. - Ji stovėjo kur stovėjusi ir privertė jį apeiti
ją ratu, kad galėtų užlipti ant tiltelio. - Jeigu jau
tavo liežuvis buvo mano burnoje, nemanau, kad
negalėtume dalytis šepetuku.
- Tai daugiau nepasikartos, - atsakė jis drožda
mas tilteliu.
- Gaila. Tavo bučiniai puikūs. Įdomu, kaip tu
bučiuoji kitą vietą, ne lūpas.
Jo atodūsis pakeliui į miegamąjį vertė ją šypsotis.
Nojus tikėjosi, kad Kėlė ir jo draugai gali jausti

kokį nepatogumą, tačiau klydo. Per repeticiją ir
priešpiečius Kėlė puikiai sutarė su visais. Ji ypač
stengėsi sužavėti Brendono ir Dženės tėvus. Nojus
džiaugėsi šia Kėlės savybe - ji galėjo kalbėtis su
bet kuo.
Valgiai buvo patiekti ant ilgo stalo madingame
viešbučio restorane Koralų rifai. Padavėjos vilkėjo
aptem ptus narų kostiumus, o valgiaraštyje dau
giausia buvo žuvų patiekalų. Sodinant už stalo No
jus buvo atskirtas nuo Kėlės. Ji galiausiai atsidūrė
priešingame gale. Iš ten, kur sėdėjo, jis puikiai matė,
kaip lengvai ji bendrauja. Nebuvo jokios abejonės,
kad ji labai komunikabili.
160
Žaidimas prasideda
Kai atnešė maistą, Klinto žmona Šarona, spaus

dama citrinos sultis ant tuno, netyčia aptaškė Kėlę.
Si tik nusijuokė.
- Papurkškit daugiau, visuomet norėjau taip
gaiviai kvepėti.
Šarona nušvito.
- Žinot, ir aš noriu, - pasakiusi pati apsipurškė.
Staiga citrinos gabalėliai tapo labai paklausūs,
visi ėmė juos ir spaudė sultis. Kėlė sėkmingai
taškė sultimis kitus ir pati buvo apipurkšta. Ji nė
minutę nesusimąstė, jog vos pažįsta tuos žmones.
Per triukšm ingus priešpiečius Kėlė pasijuto lyg
priklausytų šiam būriui daugybę metų.
Nors ji visaip gundė Nojų, kai tik jie likdavo
vieni, viešumoje elgėsi lyg jo jaunesnė sesutė. Tary
tum seksas būtų visiškai svetimas. Prie priešpiečių
stalo nuskambėjo keletas pikantiškų anekdotų, bet
tik ne iš Kėlės lūpų. Ji juokėsi kartu su visais ir tarsi
nepastebėjo Nojaus, bet kai buvo vieni - degino jį
žvilgsniu.
Dėl to jis savotiškai nuliūdo. Turėjo pripažinti,
kad Kėlės dėmesys tikrai maitino jo savimeilę ir
veikė teigiamai. Ėmė nekantriai laukti priešpiečių
pabaigos norėdamas likti tik su ja viena. Žinoma, jie
aptarinės jos darbo perspektyvas. Jis suvokė, kad jai
reikėtų tokio darbo, kuriame ji galėtų bendrauti su
žmonėmis. Tai, kad buvo kilusi iš mažo miestelio ir
161
iš prigimties lengvai bendravo, labai padėjo. Nojus

svarstė galimus variantus ir nekantriai laukė, kada
galės grįžti į apartamentus su Kele. Tačiau Dženė
staiga sugriovė visus jo planus.
Atsistojusi ji kreipėsi į Kėlę:
- Barbė, Šarona, Tina ir aš esame susitarusios
eiti darytis manikiūro ir pedikiūro viešbučio sa
lone. Kviečiame ir tave, galėsi papasakoti mums
jaudinančių istorijų apie Nojų. Manau, salono dar
buotojos priims dar vieną klientę. Juk visą popietę
jos aptarnaus tik mus.
- Puiku, - šypsodam asi pasakė Kėlė, pakilo
nuo stalo ir nuėjo su moterimis. Staiga, lyg kažką
prisiminusi, pamojavo Nojui.
- Susitiksime vėliau, didysis vaikine.
- Kokia ji nuostabi, - pastebėjo B rendonas
moterims dingus už durų. - Tik nesuprantu jūsų
platoniškų santykių.
-Taip, - pridūrė Klintas. - Turi kažkaip susivok
ti, drauguži. Aišku, augote kartu, bet būtent tai ir
reikia įsisąmoninti, - tu suaugai. Ir ji.
Gregas ilgesingai atsiduso.
- Ir dar kaip užaugo. - Jis pažvelgė į kitame
stalo gale sėdinčius tėvus. - Sakau tai su didžiule
pagarba. Einu iš proto dėl savo žmonos.
Dženės tėvas sukikeno.
- Visi mes einame iš proto dėl savo žmonų, bet
162
Žaidimas prasideda
kai pasirodo tokia moteris kaip Kėlė, turi būti aklas,

kad jos nepastebėtum.
- Amen, - pridūrė Brendono tėtis. - Man ji kaž
kur matyta. Ar kartais nebuvo filmuojama kokiose
reklamose ar panašiai?
- Bent jau aš nežinau, - pasakė Nojus.
Stai dar viena jos tolesnės karjeros idėja. Jis
ėmė svarstyti, ar ji niekada nemėgino prasimušti
j televiziją.
- Žinau, ką turite mintyse, kai sakote, kad ji tarsi
pažįstama, - įsikišo Klintas. - Man taip pat atrodo.
Nojus nenorėjo, kad vyrai laikytųsi įsikibę šios
minties.
- Gal dėl to, jog panaši į Džuliją Roberts.
- Na, taip, atrodo, bet ne todėl, - tarė Brendono
tėtis. - Galėčiau prisiekti, kad esu ją matęs. Ir jos
vardas man girdėtas. Tik duokite laiko. Per savait
galį, manau, prisiminsiu.
Nojus nuoširdžiai tikėjosi, kad tėčiui nepavyks.
- Ei, kas eina į paplūdimį? - paklausė Brendonas
ir vyrai ėmė skirstytis.
Kai jie žengė iš restorano, Klintas stuktelėjo
Nojui į šoną ir tyliai sušnibždėjo:
- Tikiuosi, kad per savaitgalį sugebėsi užmegzti
tvirtesnį ryšį, drauguži. Kalbu ne apie proto galią.
163
10
Kėlė negalėjo prisiminti, kad kada būtų ėjusi
kur nors su ištekėjusiomis moterimis. Matyt, blogai
apie jas galvojo. Dženė, Barbė, Šarona ir Tina nė iš
tolo nepriminė Betės Kroker. Šios moterys salone
dalijosi toli gražu ne receptais, kur kas įdomesniu
dalyku - meilės fantazijomis.
- Pernai prieš Grego ir Tinos vestuves pralei
dome visą popietę pasakodamos intymius dalykė
lius, - paaiškino Kelei Dženė.
Nuotaka, ruošdamasi pedikiūrui, sėdėjo sukišu
si abi kojas į putotą vandenį.
- Pasižadėjome, kad per mano vestuves šį ritu
alą pakartosime. Tai kur kas įdomiau nei striptizo
šokėja, nes mes visos esame dalyvės.
164
Žaidimas prasideda
Kėlė linktelėjo.
- Man tai patinka.
- Jei nori, gali papasakoti kokią vieną savo fan
taziją, - pridūrė Dženė. - Gali pagalvoti - nori to ar
ne, kol pasakoja kitos. Štai mano istorija.
Mėgindama nepasirodyti nustebusi, Kėlė išgirdo
Dženės - blondinės nekaltomis mėlynomis akimis -
pasaką apie tai, kaip ją pagrobia šeichas ir parduoda
į haremą. Kol Džosetė poliravo Dženės nagus ir
masažavo pėdas kažkokiu aštriai kvepiančiu žo
lelių kremu, ši pasakojo toliau. Kai ji baigė, visos,
įskaitant Kėlę, plojo.
- Toliau aš! - sušuko Tina, keldama kremu Man
go beprotybė išteptą ranką.
- Man labai patinka tai, ką papasakosiu. Klau
sykit.
Italų gražuolė, apdovanota persiko švelnumo
oda, pavaizdavo, kaip ji įsakinėja vergams. Įsakymų
sąrašas buvo labai įspūdingas.
Kėlė plojo ir už šį pasakojimą galvodama, kad
šviežias nagų lako kvapas jai amžinai primins mo
terų seksualines fantazijas. Būtų gerai, jei galėtų ką
užsirašyti. Straipsnis apie moterų fantazijas - pui
kus projektas žurnalui Požiūris!
Šarona, apvalaina brunetė, labai smulkiai pa
pasakojo, kaip mylėtųsi su nepažįstamuoju gali
nėje limuzino sėdynėje. Po Šaronos kalbėjo Barbė,
165
aukšta juodaplaukė moterisji troško būti išgelbėta

iš degančio namo vilkėdama tik peniuarą, atsidėko
dama pasimylėti su kiekvienu žavingu gaisrininku.
Kai Barbė baigė pasakojimą ir nutilo plojimai,
Dženė atsigręžusi j Kėlę paklausė:
- O tu ar nenorėtum papasakoti mums savo
fantazijos? Neprivalai, bet būtų smagu.
- Suprantu.
Kėlė kaip tik pakeitė nuomonę, kad vedybos
slopina seksualinę vaizduotę. Čia ji buvo vienintelė
netekėjusi moteris, taigi turėjo joms atstovauti.
- Kaip jums patiktų tokia fantazija? Esu graži
karalienė. Pažas mane įsimylėjęs, tačiau nedrįsta to
parodyti dėl žemos kilmės. Pajuntu, kad jis mane
įsimylėjęs ir po truputį imu jį drąsinti.
- O, puiku, - žavėjosi Dženė. - Ir jis ima pasi
duoti.
- Teisingai, - pritarė Kėlė. - Kadangi yra sveikas
vyras, galiausiai nebegali tverti ir trokšta manęs, bet
žino, kad gali būti už tai nužudytas. Taigi rizikuoja
gyvybe mylėdamasis su manimi. Naktį. Tualete.
Lauke lyjant lietui.
Ji įsijautė į fantaziją.
- O tu, žinoma, tam pritarei, - šypsena nušvietė
Šaronos skruostų duobutes.
- Na, taip, - atsakė Kėlė, - vaikinas praskydo.
Dženė nusijuokė.
166
Žaidimas prasideda
- Suprantama. Ir tu neliepei jo nužudyti.

- Ne, tik pagąsdinau, kad bus pasmerktas my
riop, jei nuolat netenkins manęs. Kiekvieną naktį.
- Puiku! - sušuko Tina. - Arba jis priverčia tave
jausti daugybę orgazmų, arba jo galva lekia nuo
pečių!
Abi manikiūrininkės maldavo išklausyti ir jų is
torijas, taigi visos nusprendė, kad reikia antro turo.
Kėlė sugalvojo antrą fantaziją, bet pačiai labiau
patiko pirmoji. Nereikėjo būti psichologu, kad su
prastų kodėl. O, taip. Kai Nojus galiausiai atsiduos
geismui, akimirka bus saldi.
- Taigi, Kele, papasakok mums, kaip augote
kartu su Nojumi? - paklausė Dženė, kai moterys
jau sėdėjo džiovindamos rankų ir kojų nagų laką.
Kėlė galvojo apie tai gėrėdamasi rausva lotoso
žiedų spalva nulakuotais pirštų ir kojų nagais.
- Jo jaunesnysis brolis Jonas ir aš nuolat papul-
davome į keblias situacijas, o Nojus laiduodavo už
mus, kad negautume į kailį. Kartą su Jonu sugal
vojome pasivažinėti traktoriumi, nors nežinojome,
kaip jį vairuoti. Kelionė, žinoma, baigėsi griovyje,
sulaužėme kažkokią traktoriaus dalį. Nojus tėčio
sunkvežimiu ištraukė traktorių iš griovio ir dar
prisiėmė kaltę.
- Galiu įsivaizduoti Nojų tai darantį, - Tina
pajudino kojų pirštus. - Jis atrodo globėjiškas. Ar
167
tarp tavęs ir Nojaus kada nors buvo koks rimtesnis

ryšys?
-N e .
- Ji rausta! - sušuko Dženė. - Tu įsipainiojusi,
mergyte!
Kėlė negalėjo patikėti, kad taip kvailai išsidavė.
-Tai buvo tik vaikų žaidimai. Kitados daržinėje.
Iš to nieko neišėjo.
Tina žvilgtelėjo į Kėlę.
- Manau, dabar būtų kitaip. Žinoma, jei norė
tum. Jis ryte ryja tave akimis.
Dženė nusijuokė.
- Galėčiau lažintis, kad visi vaikinai taip žiūri
manydami, jog nepastebime. Turi žudantį kūnelį,
mergyte.
Kėlė juto, kad dar labiau nuraudo.
- Jį turiu seniai, tai senas daiktas.
- Tu jį tvarkingai dėvi, - pasakė Tina ir linktelėjo
galvą. - Dar kartą kartoju, kad Nojus tavimi susi
domėjęs. Tikrai.
- Taip, bet jis nenori to, - išbėrė Kėlė, nespėjusi
susivaldyti.
Sarona plačiai atmerkė rudas akis.
- Kodėl ne?
Kėlė atsiduso. Ji nenorėjo atsiverti, bet šios mo
terys privertė ją išsipasakoti.
- Gal ir dominu jį kaip meilės objektas, bet jis
nenori imtis jokių veiksmų, nes iš to nieko nebus,
168
Žaidimas prasideda
o kai viskas baigsis, jis negalės tiesiog imti ir nueiti.

Mano tėtis ir sesuo vis dar dirba pas jį, o jo brolis
veda mano sesę. Taigi viskas sudėtinga.
- Palauk minutę, - pasakė Dženė. - Kodėl iš to
nieko nebūtų?
- Todėl.
Ji nutilo ir nužvelgė visas šias smagias, protin
gas moteris, tikriausiai gyvenančias su savo vyrais
kaubojais kur nors užkampyje.
- Nesupraskit klaidingai. Galvoju, kad jūs - fan
tastiškos moterys, bet nesu sukurta būti ūkininko
žmona.
Dženė pratrūko juokais.
- O, taip. Ūkininko žmona. Tokia sveika mote
riškė, niekuomet nesidažanti ir kas rytą iš vištidės
atnešanti šviežių kiaušinių.
Tina taip pat ėmė juoktis.
- Na, taip. Tokia, kuri pati kepa duoną ir ant
kiekvieno namų lango pakabina languotas užuolai
dėles. Paskui dar pasiuva prie jų derančių staltiesių
ir servetėlių.
- N epam iršk konservavim o ir d y g sn iu o tų
antklodžių, - šypsodamasi pridūrė Šarona - Taip
pat dalyvavimo žymint gyvulius pavasarį ir juos
suvarant į tvartus rudenį.
- Tarp tų darbų jai dar tenka važinėti po kaimus
gydyti ir linksminti ligonius, - įsiterpė Barbė.
169
Dženė pažvelgė į Kėlę žibančiomis mėlynomis

akimis.
- Būtent apie tai tu galvoji, ar ne? Apie Mariją
Stiuart su batais ir pentinais?
- Manau, taip. Gal jūsų nupieštas vaizdas kiek
sutirštintas, bet apytikriai toks.
- Na, kalbant apie rančos moterį... Dženė mirk
telėjo savo seseriai ir dviem draugėms.
- Ji iš praėjusio šimtmečio! - vienu balsu sušuko
moterys.
- Tegyvuoja naujoji ūkininko žmona! - sušuko
Dženė, mojuodama kumščiu. - Ji darosi pedikiūrą!
- Maitina šeimyną greituoju maistu! - Barbė irgi
pakėlė kumštį.
-A psiperka Nordstrom's parduotuvėje!
- Samdo namų tvarkytoją! - Šarona iškėlė abu
kumščius ir ėmė šokti roką.
Kėlė džiugiai juokėsi.
- Na, tai gerai, kad taip. Padarėte man įspūdį.
Akivaizdu, kad jums nieko netrūksta. Tačiau jūs
niekada negyvenote Saguare.
- Nemanau, kad vieta svarbi, - pasakė Dže
nė. - Moterys keičiasi visur. Gyvename dvidešimt
pirmame amžiuje ir sunkumai nebemadingi. Aišku,
jei moteriai patinka ūkio darbai, ji gali juos dirbti.
Tačiau galima gyventi rančoje ir naudotis visais
patogumais. Aš net nesiartinu prie vištidės. Laikai
pasikeitė.
170
Žaidimas prasideda
Kelei vis tiek sunku buvo įsivaizduoti tokį išlais

vėjimą Dviejų akmenų rančoje.
- Reikėtų tai pasakyti Nojui Garfildui.
- Taip, - sutiko Dženė. - Ir būtent tu galėtum
tai padaryti.
Pasibaigus pokalbiui moterų būrelis išsisklaidė.
Kėlė atsiprašė, nes jai reikėjo užbaigti interviu žur
nalo straipsniui. Nebeturėjo laiko pasikalbėti susiti
kus, tad surizikavo skambinti mobiliuoju telefonu.
Kad niekas nepastebėtų, nuėjo į gretimą viešbutį ir
rado kavinėje ganėtinai ramų kampą.
Grįždama praėjo pro madingų drabužių parduo
tuvę, kurios lange puikavosi pritrenkiamai graži
suknelė. Vestuvėms reikia prašmatnesnių drabužių,
tad užsuko į vidų. Matuodamasi apžiūrinėjo save
veidrodyje. Ar taip atrodo šiuolaikinė išsilaisvinusi
ūkininko žmona? Ar gali mergina, nuoga pozavusi
vyrų žurnalui, tapti jo žmona?
Žinoma, ne. Neverta net galvoti. Nesvarbu,
kiek pasikeitė ūkininko žmonos įvaizdis, vis tiek
santuoka jai - tikra nuobodybė. Vedybos sugadina
meilę, aistrą, tiesa? Tačiau šiandien sutiktos moterys
neatrodė išsunktos. Jos greičiau priminė išpuose
lėtas ponias. Galimybė kas naktį atsigulti į lovą su
Nojumi - ne blogiausias dalykas.
Tarsi jis būtų jos prašęs apsvarstyti tokią galimy
bę. Tas vyras nenorėjo net šiąnakt sau leisti įlipti į
jos lovą, ką jau kalbėti apie likusį gyvenimą.
171
Bet jie suguls šiąnakt. Ji pasisukiojo priešais vei

drodį. Tikrai suguls.
Nojus nusipirko šortus, kad galėtų popietėmis

žaisti tinklinį smėlėtuose viešbučio kortuose. Užsi
imti fizine veikla atrodė puiku. Galbūt jei žais visą
popietę, kol sukais, suprakaituos ir pavargs, bus per
daug išsunktas, kad Kėlė jį suviliotų, kai jie naktį,
po vestuvių puotos, pareis į apartamentus.
Jis tol negrįžo į kambarius, kol neprireikė apsi
vilkti smokingo. Kaupė drąsą akimirkai, kai pama
tys Kėlę, gundomai apsirengusią arba visai nuogą.
Tačiau jos numeryje nebuvo.
M audydamasis duše ir rengdamasis tikėjosi,
jog ji pasirodys bet kurią akimirką. Galiausiai jo
smalsumas virto irzlumu. Juk ji pakviesta į vestuves
ir geriau, po velnių, nevėluotų. Paskui irzlumas
peraugo į susirūpinimą. Ką, jeigu ji galiausiai grįžo
į tą striptizo barą ir įsidarbino?
Paskutinį kartą matė ją einančią į viešbučio kir
pyklos saloną, bet tikriausiai seniai ten nebėra. Jis
jau ketino skambinti į Grego ir Tinos kambarį pa
siteirauti, kur galėtų būti Kėlė, bet to daryti neno
rėjo.
Stovėdamas priešais vonios veidrodį, kamavosi
segdamasis peteliškę. Per tuos keletą kartų, kai teko
vilkėti smokingą, jis taip ir neišmoko užsirišti to
172
Žaidimas prasideda
prakeikto daikto. Suniurzgęs iš nusivylimo, atlais

vino ją ir ėmėsi iš naujo.
Staiga užuodė aviečių losjono kvapą ir išgirdo
Kėlės balsą. Akimirksniu pajuto sukietėjimą tar-
pukojyje.
- Ar reikia pagalbos, kaubojau?
Pakėlęs akis į veidrodį pamatė Kėlę, nerūpes
tingai atsirėmusią plačioje arkoje tarp miegamojo
ir vonios. Jai ant peties kabėjo rankinė, ranko
se - pirkinių krepšys. Panašu, kad buvo ką tik iš
lauko - plaukai suvelti, skruostai įraudę. Sunkiai
kvėpavo, nors atrodė atsipalaidavusi. Nerta, ant
kaklo surišama palaidinukė virpėjo nuo kiekvieno
įkvėpimo. Nojus spėliojo, ar ji grįžo dėl to, kad jau
vėlu, ar kad vėl pamatytų jį.
- Nesusitvarkai, - pastebėjo. - Už kelių minučių
turėtum būti apačioje?
- Taip. - Jų akys veidrodyje susitiko, ir jis nu
sprendė, kad pavojinga leisti jai užrišti peteliškę. -
Ar dar turi laiko?
- Žinoma. Mažiausiai pusvalandžiu daugiau nei
tu. Apsirengsiu, kai išeisi. Tačiau negali pasirodyti
be peteliškės.
Padėjusi rankinę, pirkinių krepšį Kėlė priėjo
prie jo.
- Atsisuk, pažiūrėsiu, ką galiu padaryti.
Nojus pagalvojo, kad ji mokės rišti peteliškes,
173
nes vaikščiojo su nuolat sm okingus dėvinčiais

vaikinais. Kadangi pažinojo Kėlę, jautė, jog ji gali
šį veiksmą paversti dar vienu gundymu. Kupinas
abejonių atsigręžė.
- Kaip pavyko manikiūras?
- Stai, lotoso žiedų rausvumas, - ji atkišo abi
rankas jam pažiūrėti.
Nagai buvo padengti rausva perline spalva,
primenančia jūros kriauklės vidų. Arba jos pačios
ausies vidų. Arba vidų tokios vietos... apie kurią
geriau negalvos. Prakeikimas, bet Kėlė tikrai nuos
tabiai kvepia.
Ji priėjo arčiau ir rausvai nulakuotais pirštais
suėmė peteliškės galus.
- Stovėk ramiai, - pasakė tyliai.
Jis sustingo. Nedrįso pajudinti nė raumenėlio.
Tikėjosi, jog nevalingos reakcijos jo nenugalės. Deja,
kai kurių dalykų negalėjo valdyti.
Spoksodamas į tašką virš jos galvos pamėgino
nuslopinti visus jausmus, tačiau jam nelabai sekė
si. Jį veikė šviesa, jos kvėpavimas lyg šnabždesys,
pirštų prisilietimas, aviečių kvapas. Jei šiek tiek
pasilenktų į priekį, krūtys prisiliestų prie jo baltų
marškinių. Sugniaužė ištiestų rankų kumščius.
- Po perkūnais, - suniurnėjo Kėlė.
Jis žvilgtelėjo žemyn ir tučtuojau suvokė, jog tai
klaida. Kėlė galėjo virsti labiausiai provokuojančia,
174
Žaidimas prasideda
gundančia moterimi pasaulyje, jei tik pasistengda

vo. Tačiau dabar, dideliam jo nustebimui, ji visiškai
nemėgino to daryti. Jis matė, kokia ji gundanti ir
tada, kai to nė nemėgina daryti.
Visas jos dėmesys buvo sutelktas į jo peteliškę.
Stengdamasi ji prikando liežuvį. Tikriausiai ne ką
daugiau už jį išmanė, kaip rišti peteliškes. Vis dėlto
labai norėjo padėti. Jam tai pasirodė žavu.
Piktai susiraukusi ji tampė peteliškę į šalis.
- Gal leisi man pačiam pamėginti? - paklausė.
- Ne, susitvarkysiu. Primiršau.
Vadinasi, pastaruoju metu jai neteko jokiam
vyrui teikti šios paslaugos. Nojus džiaugėsi tai
girdėdamas.
- Štai! - ji triumfuodama žengė žingsnį atgal. -
Pasisekė!
Nuo emocijų gerklėje įstrigo gumulas. Prisiminė
matęs panašią išraišką veide, kai jai buvo devyneri.
Jis, savimi besipuikuojantis dvylikametis, mokė ją,
kaip užmesti virvę ant aplink juos aptvare besisu
kančio arklio. Kai galiausiai pasisekė, ji nusišypsojo
taip pat kaip šiandien.
Šypsena virto nustebimu, kai virvė užsiveržė ant
jos kojų ir Kėlė parvirto. Jis pamiršo jai pasakyti,
ką daryti po to, kai užmes virvę ant arklio. Dėl jo
kaltės ji nusibrozdino kelius ir rankas, o jis dar ilgai
po to kaltino save.
175
Dabar nerimavo dėl to, kaip reikės atsispirti Kė

lės pagundoms, bet bus dar sunkiau, jei ji primins
jam, kokia miela ir laiminga buvo vaikystėje.
- Labai gražiai atrodai, Nojau, - pasakė švelniai.
Šį kartą jos žalios akys nesityčiojo. Komplimentą
ištarė paprastai ir nuoširdžiai, tarsi neturėtų jokių
slaptų minčių.
Jis sutriko.
- Kele, - sugriebė ją už rankų pirštais jausdamas
odos šilumą ir lygumą.
Jos akyse sublizgo supratimas.
- Tau reikia eiti, - tarė kimiu balsu.
- Pirmiau turiu tave pabučiuoti.
- Nojau...
- Privalau.
Su palengvėjimo atodūsiu jis priglaudė lūpas
prie lūpų. Taip. Jam iki skausmo reikėjo šio buči
nio. Tačiau šis skausmas skyrėsi nuo to, kurį jautė
praėjusį vakarą. Ilgesys turėjo seksualinį atspalvį,
tačiau jame buvo daugiau globėjiškumo negu noro
beprotiškai mylėtis su ja. Jis bijojo savo jausmų.
Kėlės burna teikė džiaugsmą - putlios lūpos,
prigludusios prie jo lūpų, atsiliepiančios į bučinį,
drėgnos, prasiveriančios, kai jis kiša liežuvį. Tvir
čiau įsikibo į jos rankas, pirštais glamonėjo šilkinę
odą. Nesąmoningai rankos nuslydo ant jos kaklo
ir atrišo palaidinę.
176
Žaidimas prasideda
O tada... tada jis rankom apglėbė jos nuostabias

krūtis ir bučiniais nusėjo kaklą. Atsirėmęs į pertva
rą, pasilenkė žemiau.
Nuo krūties burnoje svaigo galva.
Ji perbraukė pirštais per jo plaukus ir priglau-
dė jį.
- Nojau... - sudejavo. - Tu privalai... eiti.
O, ne. Dabar jis negalėjo eiti. Dabar, kai buvo
devintame danguje.
- Tau... reikėtų eiti.
Protestuodamas jis atitraukė burną, paskui ėmė
glamonėti vieną standų spenelį nykščiu, o kitą su
drėkino liežuviu. Kai kuriems vyrams teko mirti
dėl menkesnių apdovanojimų. Jis sunkiai tikėjo,
kad jo saujose - jos nuostabios krūtys. Suspaudęs
jas virpančiais pirštais dėkojo likimui ir vis iš naujo
ragavo. Protas atbuko nuo vykstančio stebuklo.
Nuo užplūdusių jausmų galva dūzgė, ausyse skam
bėjo.
Skambėjo... skambėjo. Kažkaip panašiai j... tele
foną. Kėlė ištrūko iš jo glėbio.
- Atsiprašau, - suniurnėjo.
Apsvaigęs spoksojo į ją, einančią prie rankinės,
o paskui besirausiančią joje. Vyras lengvai galėjo
pamesti nuovoką žiūrėdamas j tokias putlias krūtis
kaip jos. Galų gale iš rankinės dugno ji ištraukė
mobilųjį.
177
Mobilųjį telefoną?
Ji spustelėjo m ygtuką ir įkišo telefoną atgal į
rankinę. Tuomet pažvelgė į jį.
- Geriau jau eik, - sumurmėjo.
- Kas... - jis atsikrenkštė. - Kas tai buvo?
- Niekas.
- Tu turi telefoną?
- Taip.
- Kodėl? - Jo mintyse klajokliškas gyvenimo
būdas su mobiliuoju telefonu kažkaip nesirišo.
Striptizo šokėjos, nuolat keliaujančios iš miesto į
miestą, juk neturi telefonų, ar ne? Ar turi?
- Man jo reikia darbui, - paaiškino ji.
Viskas stojo į savo vietas.
- Kele, ar dirbi mergina pagal iškvietimą?
-N e .
Turėjo atspėti, kad ji tai neigs tiek dabar, tiek pir
mąjį kartą, kai jis apie tai paklausė. O ko jis tikėjosi?
Kad ji prisipažins?
- Iš tikrųjų dirbi, ar ne? Tik bijai man pasakyti.
- Ne. Aš...
- Viskas gerai.
Juk negalėjo jos kaltinti, kai pats, vos į ją pa
žvelgęs, kiekvieną kartą užsinorėdavo nusitempti
į lovą. Kai daugybę metų vyrai į ją reaguodavo
būtent šitaip, ji galėjo įsikalti į galvą, kad būtent
tam yra sukurta.
178
Žaidimas prasideda
- Ne tavo kaltė, kad vyrai tavęs geidžia, - pa

aiškino jis. - Po velnių, tik pažvelk į mane. Negaliu
nekišti prie tavęs rankų, nors pažadėjau sau to
nedaryti.
- Nojau, kartoju, kad nesu mergina pagal iš
kvietimą.
- O aš sakau tau, kad suprantu tai. Kaip nors su
tuo susitvarkysime.
Ji iškėlė abi rankas.
- Gerai. Galvok, ką nori. O dabar geriau eik
žemyn.
Ji atsistojo. Palaidinė karojo ant liemens, bet ji
net nepamėgino jos susirišti už kaklo.
- Taip, geriau eisiu.
Atrodė, kad negali atitraukti akių nuo jos. Nuo
vonioje virš galvų įtaisyto apšvietimo jos drėgnos
krūtys žvilgėjo, sudrėko nuo jo nekantrios burnos.
Dievas mato, jis troško daugiau.
Mergina pagal iškvietimą. Tuo atveju dar svar
biau su ja nesimylėti. Jeigu meldžiasi, kad jos gy
venimas pasikeistų, tarp jų turi būti tik platoniškas
ryšys. O dabar jis elgiasi priešingai.
Žiūrėdama į jį, ji nutraukė palaidinukę per galvą
ir papurtė plaukus.
- Nebent nori greituko prieš išeidamas. Nemo
kamai.
- Ne! - atbulomis traukėsi prie durų, nors visas
179
jo kūnas tiesiog šaukė iš nevilties. - Klausyk, man

nereikėjo tavęs bučiuoti. Niekada nereikėjo žengti
toliau bučinio. - Bet, Dieve, kaip nuostabu tai buvo.
Liežuvis dar jautė jos skonį. - Rytoj aptarsime darbo
planus. Galvoju apie prekybą.
Jos antakiai kilstelėjo.
- Manai, kad jau turiu pardavimo patirties? Na,
taip, logiška. Jei moku prekiauti savo kūnu, galiu
ir visa kita.
- Visai ne tai turiu galvoje!
- Tikriausiai šis užsiėmimas man nelabai gerai
sekasi, - ji nuspyrė sandalus ir ėmė lupti nuo sa
vęs kelnes. - Pasisiūliau tau keletą kartų, o tu vis
atstumi.
Stebint, kaip ji nusivelka paskutinius drabužė
lius, širdis krūtinėje tiesiog daužėsi. Kūną apvaldė
geidulys.
- Tai labai sunku.
Ji nusijuokė ir pažvelgė į jo tarpukojį.
- Matau.
- Ei! Visai ne tai turėjau galvoje...
- Žinai, Nojau, vyrai man yra pripasakoję vi
sokio melo, bet užtenka pažvelgti į jų vyriškumą
ir visiškai aišku, ką jie galvoja. Tai kaip tos stebu
klingos lazdelės, kurias žmonės naudoja vandeniui
ieškoti. Vyras priartėja, ir burtų lazdelė rodo tiesiai į
mane.
180
Žaidimas prasideda
Kai jų žvilgsniai susidūrė, jos akys vėl velniškai

švytėjo.
- Jeigu nuspręstum gręžti gręžinį, ieškodamas
vandens, ateik pas mane. Aptarnausiu už ypatingą
kainą.
Reikėjo didžiulių valios pastangų, kad nusigręž
tų nuo nuogos labai gundančios Kėlės ir išeitų iš
kambario. Kažkaip pasisekė.
11
Nojus ėjo pro žmones, sėdinčius eilėmis ant bal
tų sulankstomų kėdžių, žole apaugusiame kieme,
kur turėjo vykti vestuvės, bet mintys vis dar buvo
apartam entuose su Kele. Kvaila, kad nesuprato
tiesos iš karto. Tas interviu striptizo bare tikriausiai
buvo su kokia nors Las Vegaso viešnamio savinin
ke. Arba dar blogiau, su sąvadautoju. Net nusipurtė
nuo tokios minties.
Taigi jis ją išgelbės nuo nuodėmingo gyvenimo,
kaip kad Ričardas Giras išgelbėjo Džuliją Roberts
filme Graži moteris. Skirtumas tik tas, kad Ričardas
buvo nusipirkęs Džuliją seksui jau iš pat pradžių.
182
Žaidimas prasideda
„Jeigu nuspręsi gręžti gręžinį, ieškodamas van

dens", - pasakė ji išraudusiu nuo geismo veidu, o
akyse spinduliavo kvietimas. Ar tik jis nėra visiškas
kvailys, aklai besilaikantis savo įsitikinimų? Drau
gai tikrai taip pasakytų. Kėlė irgi patvirtintų.
Staiga jam šovė dar viena mintis. Samdoma
meilužė eina į lovą ne dėl geismo. Taigi seksas iš
geismo jai būtų kažkas malonaus, kažkas naujo, o
ne senas įprotis.
Toks požiūris pavojingas. Jei tikrai tuo patikėtų,
imtų manyti, kad daro jai paslaugą suteikdamas
abipusį malonumą. Ko gero, to užtektų, kad nebe
galėtų susilaikyti.
Pasirodžius Kelei, Nojus suabejojo, ar neper
žengė ribos.
Jei dar ne, nauja suknelė privers jį tai padaryti.
Eidama prie jo, ji šypsojosi. Šypsena šelmiška, gun
danti. Dabar jis jau turėjo parklupti. Jos garbanos
puikavosi susegtos ant pakaušio, o pati Kėlė atrodė
rafinuotai ir karališkai. Šukuosena tokia pat viliok-
liška, kaip ir palaidos garbanos. Gal net seksuales
nė, nes jis galėjo įsivaizduoti, kaip ją sušiaušia.
Netikrų deimantų auskarai ir tokiais pat dei
mantais puošta per petį permesta rankinė žvilgėjo
kiemą supančių žibintų šviesoje. Suknelė buvo
pribloškianti. Ji mirguliavo ant Kėlės kūno lyg gyv
sidabris, pabrėždama tobulus apvalumus. Pasiūta
183
iš vaivorykštinės medžiagos nuo kiekvieno judesio

bangavo ir mirguliavo.
Nors suknelė turėjo aukštą apykaklę, po ja buvo
deimanto formos iškirptė, pro kurią buvo matyti
krūtų tarpas. Nugara visiškai atvira, paliktas tik
apykaklės ruoželis, taigi galima gėrėtis elastinga,
auksaspalve nugaros oda iki pat liemens.
Sijonas iki kulkšnių, bet su giliu skeltuku, iki
pat šlaunies vidurio. Dar pora colių - ir kyšotų
kelnaičių kraštelis. Aišku, jei tik ji dėvi jas šį vaka
rą. Jos akys šelmiškai blizgėjo, todėl viskas buvo
įmanoma.
Nojaus širdis plakė tankiai, kai pasiūlė Kelei
ranką. Kai ši įsikibo į parankę, jis giliai įkvėpė
svaigdamas nuo aviečių losjono kvapo.
- Kur norėtum atsisėsti? - paklausė.
- Ant tavo kelių, - sušnabždėjo ji.
- Kele, - jam rodėsi, kad širdis iššoks iš krūtinės.
-Taip ar ne? - šyptelėjo ji padrąsinamai.
- Begėdiškai elgiesi.
- Neabejoju, kad nori manęs. Tavo burtų lazdelė
garantuotai tvinkčioja. Galiu lažintis, kad dabar
svajoji apie kažin ką.
- Labai pasitiki savimi, ar ne?
Kėlė neabejotinai turėjo teisę tokia būti. Be to,
ji visiškai tiksliai apibūdino Nojaus proto ir kūno
būseną.
184
Žaidimas prasideda
- Galiu tvirtai lažintis, kad ne ceremonijos klau

sysies, o įsivaizduosi mane, apžergusią tave. Beje,
sėdėsiu jaunikio pusėje, nes jis mane pakvietė į
vestuves.
Dar kartą giliai įkvėpęs Nojus nulydėjo ją į de
šinę pusę.
- Jaučiu, kad mirtinai nori kai ką sužinoti, taigi
atskleisiu paslaptį. Dabar nedėviu kelnaičių. Jos
lindo pro suknelės kraštą, o su pėdkelnėmis būtų
buvę per karšta. Galėsi apie tai pagalvoti, kai stovėsi
prie altoriaus ir mėginsi nežiūrėti į mano pusę.
Sunkiai nurijęs seiles, Nojus stabtelėjo prie ne
užimtos vietos. Pastebėjo, kad dauguma netoliese
esančių vyrų atidžiai spokso į Kėlę. Tyliu balsu jos
paklausė:
- Ar visą vakarą ketini taip kalbėti?
- Tik mėginu nenuvilti tavęs, Nojau. Ar tau pa
tinka mano suknelė?
- Na, hm... ji ankšta.
- Tokia ir turi būti. Jei būtų laisvesnė, galėtum
iš priekio matyti mane visą. - Ji prisilenkė arčiau, o
jos balsas virto murkimu. - Nedėviu ir liemenėlės.
Jis sunkiai begalėjo įkvėpti.
Ji perbraukė smiliumi per jo marškinių rankovę.
- Ar aš tau kaitinu kraują?
Jis atsikrenkštė.
- Priimsiu tai kaip pritarimą. Žinau, kad taip
185
yra. Sprendžiu pagal tavo šiurkštoką kvėpavimą.

Šniokšti lyg sugedęs automobilis. Būčiau laiminga
galėdama tave sureguliuoti.
- Geriau sėskis.
- Ko gero.
Spustelėjo jo ranką prieš nusigręždama į kėdžių
eilę. Paskui žvilgtelėjo per petį.
- Pasimatysim vėliau, didysis vaikine, - pasakė
tyliai ir papūtė lūpas įsivaizduojamam bučiniui.
N etrukus Nojus jau stovėjo prie altoriaus su
kitais pabroliais. Kunigui saikdinant Dženę ir
Brendoną, mėgino telkti dėmesį į ceremoniją. Juk
svarbiausia jo buvimo čia priežastis - vestuvės.
Bet iš tikrųjų visa ceremonija praėjo tiksliai
taip, kaip numatė Kėlė. Jis mėgino nežiūrėti į ją,
tačiau nieko negalėjo padaryti. Kiekvieną kartą,
kai žvilgsnis nuklysdavo jos pusėn, pagalvodavo,
kokia menka kliūtis skiria jį nuo jos nuogo kūno.
Tik ankšta sidabrinė suknelė. Su iškirpte nugaroje
ir giliu skeltuku. Reikia tik atsegti apykaklę ir ji taps
nuoga iki juosmens. Jei jie būtų vieni, jis lengvai
nutrauktų ir apatinę dalį...
Kėlė labiau susidomėjo ceremonija nei tikėjosi.

Ketino kreipti visą dėmesį į Nojų ir jį sugundyti.
Tačiau iš tikrųjų klausėsi kunigo žodžių ir dėl kaž
kokios kvailos priežasties netgi apsiverkė.
186
Žaidimas prasideda
Pamirksėjo, kad nupurtytų ašaras. Gal artėjan

čios Bidžės vestuvės buvo jai svarbesnės nei galėjo
manyti. Kai pagalvojo, kad Bidžė tekės, o jos ten ne
bus, pajuto tuštumą po širdimi. Prieš daugelį metų
jos sutarė, kad bus vyriausiomis pamergėmis viena
kitos vestuvėse. Dabar Kėlė mąstė, ar Bidžė nebus
pasirinkusi savo draugės Selės atlikti šią pareigą.
Nusprendusi pamiršti šį slegiantį dalyką, Kėlė
nukreipė dėmesį į Brendoną ir Dženę. Jie atrodė
pasiutusiai laimingi ir negalvojo, jog vedybos
apribos jų gyvenimą. Kėlė visuomet manė, kad
reikia saugoti pasirinkimo galimybę. Ji palikdavo
kiekvieną, kuris tik užsimindavo apie žodį, prasi
dedantį raide „v".
Ji galėjo skristi į Paryžių kada panorėjusi, eiti į
pobūvius, kuriuose skambėdavo geriausia muzika,
permiegoti su kiekvienu jai patikusiu gražiu vyru.
Dženė dabar atsisako visko, tačiau gyvenimas, kurį
ji renkasi, visai neatrodo blogas, greičiau priešingai,
Kėlės galimybės ima blėsti.
Ir viskas per Nojų. Kai pamatė jį, atgimė visos
vaikiškos svajos pragyventi gyvenimą su vienu
vyru - Nojumi Garfildu. Joks kitas vyras tokių svajų
nežadino, o kai Nojus ją atstūmė, nusprendė, kad
mintis buvo kvaila.
Ir dabar kvaila. Tegu Dženė su draugėmis gal
voja, kad gyvenimas pasikeitė, jog tokia moteris
187
kaip Kėlė galėtų ilgai ir laimingai gyventi Saguare,

bet pati Kėlė, paveldėjusi savo motinos jaudulio
troškimą, žinojo geriau. Nojus taip pat žinojo, todėl
niekada ir nesirinko jos visam gyvenimui.
Gyvenimo draugas. Dieve, ar tai Nojus? Bet kuri
moteris, svajojanti apie tikrą vyrą, kuris lydėtų
džiaugsme ir varge, patvirtintų, kad Nojus būtent
toks. Jis kerėjo elegancija. Vertė Kėlę svajoti apie
tai, kas nepasiekiama. Ji dar kartą kritiškai įvertino
visus savo pranašumus ir trūkumus.
Kol kas teks pasitenkinti meilės savaitgaliu. Kita
moteris turės jį visą gyvenimą, o ji ketina pasinau
doti šio savaitgalio galimybėmis.
Pajuto, kad kažkas tarp jų pasikeitė po to, kai
jis atsitiktinai pamatė jos mobilųjį telefoną ir priėjo
prie išvados, jog ji - mergina pagal iškvietimą. Kėlė
tiksliai nežinojo, ką galvoja Nojus, bet jautė, jog pa
sipriešinimas silpnėja. Galbūt tai suknelės poveikis,
bet jai atrodė, kad vyksta kažkas kita.
Kad ir kas tai būtų, ji niekuo neabejojo. Jeigu
galvodamas, kad ji mergina pagal iškvietimą, leido
sau kiek atsipalaiduoti, ji negriaus jo nuomonės.
Visiškai nesvarbu, ką jis apie ją mano, jei viskas
baigsis ilgomis siautulingo sekso valandomis. Po
to jie išsiskirs - tai vienintelė įmanoma pabaiga.
Kėlė vėl sumirksėjo, kad nuvytų ašaras. Po ga
188
Žaidimas prasideda
lais. Gal tai viena iš priežasčių, dėl kurios nemėgo

vestuvių. Jos visuomet graudina.
- O, drauguži, tik pažiūrėk į tai, - Klintas padavė

Nojui vieną iš dviejų ananasų kokteilio taurių, ku
rias atsinešė iš baro prieš pradėdamas žiūrėti, kas
vyksta. Kėlė, vilkėdama ankštą sidabrinę suknelę,
šoko limbo. - Prižadėk man, kad nepraleisi progos.
Nojus sriūbtelėjo šalto ananasų skonio gėrimo
tikėdamasis, kad ledinis kokteilis užgesins siau
čiančią liepsną. Arba romas atpalaiduos smegenis.
Tačiau gėrimas visiškai neveikė, ir jis vis dar siau
bingai kankinosi matydamas Kėlę, besisukiojančią
aplink ir ritmiškai judančią pagal muziką, bei gir
dėdamas šokti raginančius plojimus.
- Tavo mintys teka viena vaga, sūnau, - pasakė
Klintui, nors tie žodžiai tiko ir jam pačiam.
- Kai tokia moteris kaip Kėlė šoka limbo, visi kiti
smegenų takeliai užsidaro, - paaiškino Klintas. -
Bet kuris dar alsuojantis vyras reaguotų panašiai.
Tačiau tu vienintelis turi galimybių. Man tik reikia
sužinoti, ar esi pasiruošęs atlikti darbą, taip sakant.
- Gal tau ir reikia, bet nesužinosi, - Nojus kalbėjo
nerūpestingu tonu, slėpdamas emocijas, apėmusias
jį nuo havajietiško vakaro pradžios, kai Kėlė aiškiai
parodė, jog šėls.
Linksm indamasi ji kibirkščiavo seksualum u
189
Vicki Le wis T h o m p s o n
ir traukte traukė visų ten esančių vyrų dėmesį,

išskyrus Brendoną, kuriam, suprantama, rūpėjo
tik nuotaka. Jau dvi valandas Nojus bandė gesinti
liepsnojančią meilės, sumišusios su pavydu, ugnį.
Bet veltui. Pyko ir ant Klinto, godžiai žiūrinčio į
Kėlę.
- Neprivalai man nieko pasakoti, - nenuleisda
mas akių nuo jos kalbėjo Klintas. Paskanavęs dar
gurkšnį ananasų kokteilio tęsė: - Iš anksto aišku,
kad kažkas tarp judviejų nutiks.
Nojus pats norėjo tikėti tuo, bet nesidžiaugė.
Turėtų būti stipresnis, kilnesnis, išmintingesnis.
Tada galėtų neliesti Kėlės ir pasukti jos gyvenimą
geresne linkme.
Tačiau teko pripažinti savo paties silpnumą ir
jos jėgą. Netrukus ji laimės. Jis daugiau nepajėgė
laikytis. Mėgino pasiteisinti, kad ji užsitarnavo pa
tirti malonumą po visų tų kartų, kai tik atlikinėjo
savo darbą. Toks pasiteisinimas neįtikinamas. Giliai
širdyje žinojo - jam pačiam to reikia labiau nei jai.
Nojus baigė gerti ananasų kokteilį, o Kėlė tuo
metu laimėjo limbo šokio konkursą,beje, ne vieną.
Atsisukusi į Nojų pasiuntė oro bučinį.
Klintas sukikeno:
- Kaip ir sakiau, tai aišku iš anksto. Per prieš
piečius dar nebuvau dėl jūsų tikras, bet dabar ji
persekioja tave, drauguži. - Jis paplekšnojo Nojui
190
Žaidimas prasideda
per nugarą. - Kaip jautiesi būdamas išskirtinis, visų

aplinkinių vaikinų pavydo šaltinis?
- Tiesiog nuostabiai.
- Keista, bet neatrodai laimingas. Ko jaudiniesi?
Nojus pažvelgė į Klintą. Jis nesupras, kas darosi
Nojaus sieloje, tad širdies atverti neketino. Nusi
šypsojęs tarė:
- Klintai, Kėlė yra moteris. Rūpesčių neišven
giamai kils.
Klintas linktelėjo.
- Suprantu, - jis metė žvilgsnį į tuščią Nojaus
taurę. - Manau, mums reikia pakartoti. Eime...
- Ponios ir ponai, - jausmingai kreipėsi Gregas
per belaidį mikrofoną, - ar galiu paprašyti jūsų
dėmesio?
- Po galais, kaip jis mėgsta tą mikrofoną, - pa
stebėjo Klintas. - Turbūt įsivaizduoja esąs Deividas
Letermanas.
- Nesiskųsk, - atsiliepė Nojus, - jis veda rengi
nius geriau už bet kurį iš mūsų.
- Tiesa.
Gregas apsižvalgė.
- Laikas pažaisti seną mėgstamą žaidimą M uzi
kinės kėdės, dar žinomą kaip Muzikinis skraitas!
Nojus prisiminė, kaip smagu buvo žaisti per
Grego vestuves. Vyrai sėdėjo ratu, o moterys, nu
tilus muzikai, turėjo atsisėsti ant kurio nors kelių.
191
Bet prieš metus Kėlė žaidime nedalyvavo. Dabar

nenorėjo, kad Kėlė sėdėtų ant kieno nors kito kelių,
tik ant jo.
- Žinomas žaidimas, galėsiu ir aš bandyti, - nu
džiugo Klintas. - Eime, Nojau. Pasiimk kėdę.
Nojus siuto. Jis negalėjo pakęsti to žaidimo.
Tačiau susivaldęs išsirinko kėdę ir pastatė ją šalia
Klinto. Gregas surikiavo moteris ir patikrino, kad
rate būtų vienu vyru mažiau už aplink einančias.
Skambant melodijai Ukelele lady, moterys ėmė judėti
aplink sėdinčiuosius.
Kiekvieną kartą, kai Kėlė eidavo pro Nojų, ji
sulėtindavo žingsnį ir paslapčiomis šyptelėdavo.
Paskui Nojus bejėgiškai stebėdavo, kaip ji praplau
kia pro jį žudančia eisena. Muzika nutilo.
Varžovių cypimo lydima Kėlė vikriai atsisėdo
ant kelių kitam vyrui. Nojus jo nepažinojo, bet ne
kentė visa širdimi.
Ant Nojaus kelių tūptelėjo Sarona.
- Sveikas, gražuoliuk, - pasakė ji ir atsigręžusi
nusišypsojo. - Ar gerai leidi laiką?
- Žinoma, - atpalaidavęs sukąstą žandikaulį
nusišypsojo jai. - O tu?
- Aš nuostabiai linksminuosi stebėdama, kaip
tu ryji akimis Kėlę. Niekada nesu mačiusi tokios
tavo veido išraiškos.
192
Žaidimas prasideda
- Tai dėl blogo virškinimo. Nereikėjo man val

gyti to poi*.
- Blogas virškinimas ir meilės kančios panašiai
iškreipia veidą. Suprantama, kad galima priežastis
supainioti.
- Būtent.
Meilės kančios? Tokia liga Nojus nesirgs. Jei

pasigautų ją nuo Kėlės, ji galėtų būti mirtina.
Gregas vėl prabilo į mikrofoną:
- Gerai, panelės, kol kas užteks skraito šokių.
Stokitės.
Šarona nuslydo nuo Nojaus kelių.
- Žinai, ji mums visoms patinka.
Jis apsimetė kvailu.
-K as?
Ji pavartė akis ir kreipėsi į šalia sėdintį savo vyrą:
- Ar sužinojai ką nors įdomaus?
- Jis nekalba, - tarė Klintas. - Dariau, ką tik
galiu, bet...
- Turime baigti su tais sėdėjimais ant kelių, -
pasakė Gregas. - Klintai, eikš čia.
- O, ne, - subambėjo Klintas, kai jo žmona ėmė
juoktis. - Man amžinai nenuskyla jokie malonumai.
Niurnėdamas jis nutempė savo kėdę į šoną, o
Gregas vėl paleido muziką.
* Havajietiškas patiekalas, panašus į kisielių.
193
Kėlė vėl praėjo pro Nojų į taktą kraipydama

klubus. Jis griežė dantim is ir kentėjo. Melodija
tęsėsi, ir ji, vis taip pat paslaptingai šypsodamasi,
priartėjo dar kartą. Muzikai staiga nutilus, Nojus
veikė negalvodamas. Sugriebė Kėlę už liemens ir
pasisodino ant kelių.
- Ak! - sušuko ji nustebinta.
Nojų išmušė karštis iki pat standžios marškinių
apykaklės. Juk jis visai neketino to daryti. Kita ver
tus, labai džiaugėsi, kad Kėlė saugiai sėdi būtent ant
jo kelių. Gal net kiek per daug džiaugėsi.
- Reikia tvarkos! - treptelėjo koja Dženė, likusi
stovėti. Ji mėgino parodyti, kad nepritaria tam, kas
vyksta, bet vargiai galėjo nuslėpti šypseną - Nojus
žaidžia ne pagal taisykles, o gal susitarė su Kele.
Kaip tai įvardyti?
Gregas išmintingai linktelėjo.
- Gal skraito judėjimo pažeidimu.
- Esu nekalta, pone teisėjau, - tai tarusi Kėlė dar
patogiau įsitaisė.
- Prisimu visą kaltę, - pasakė Nojus. Tas jo ne
apgalvotas veiksmas buvo klaida. Ne tik, visiems
esantiems atskleidė savo jausmus, bet ir erekcijos
negalės nuslėpti, jei Kėlė nenustos muistytis.
- Jie abu kalti, - apibendrino Dženė šypsoda
masi. -Juos galima apkaltinti keliais nusikaltimais.
Gregas glostė skruostą, jo akys žibėjo.
194
Žaidimas prasideda
- Nuotaka tarė žodį, šį vakarą veikia jos įsta

tymai, taigi man teks jus abu pašalinti iš žaidimo.
- Viskas teisingai, ar ne, Kele? - Nojus atsistojo
ir nedelsdamas nutempė Kėlę paskui save.
- Jei tu taip sakai, - tarė ji džiaugsmingai.
Jis paleido ją ir atsitraukė tikėdamasis, kad nie
kas nepastebės gūbrio jo kelnėse.
- Jokių blogų jausm ų? - paklausė Dženė ir
mirktelėjo jam.
- O, ne, - jis išraudo lyg flamingas, nes atrodė,
kad Dženė viską suprato.
- Paprašysiu jūsų paslaugos, - pridūrė Dženė. -
Gal galite surasti maisto tiekėją ir paprašyti atnešti
šviežių ananasų? Pastebėjau, kad baigiasi. Eikite už
krioklio, paskui tiesiai koridoriumi iki galo ir rasite
ją. Jos vardas Džulė Osaka.
• - Na, gerai, - pasakė Nojus, nelabai tikras, kad
drįs dabar kur nors eiti su Kele.
- Leisk man pasiimti rankinę, - paprašė Kėlė.
- Gerai, - juk negalėjo jai liepti pasilikti šventėje,
todėl laukė, kol ji atsineš rankinę, o tada skubiu
žingsniu pasileido krioklio link.
- Ar taip ir lėksime ristele iki pat tiekėjos kabi
neto?
- Juk Dženė nerimauja.
- Tačiau jei į kabinetą įlėksime lyg du uždusę
lenktynių žirgai, tiekėja nežinia ką apie mus pa
galvos.
195
Jis suvokė, kad persistengė. Elgėsi kaip laukinis.

Sulėtino žingsnį. Jie eina ieškoti tiekėjos. Juk galima
normaliai elgtis vykdant tokią paprastą užduotį.
-A tsiprašau.
Jis laikė atvertas stiklines duris.
- Taip jau geriau, - ji paėmė jį už parankės ir
nuėjo kilimu išklotu koridoriumi. Tada pakėlė akis
į jį. - Daug vargau, kol surišau tavo peteliškę, o tu
visą vakarą leidi atsegta apykakle ir laisvai kabančia
peteliške.
- Man buvo karšta. - Ir tuoj pasitaisė. - Noriu
pasakyti, šilta. Naktis labai šilta.
Ji prisiglaudė arčiau, taip, kad krūtis lietė jo
ranką.
- Manau, kad vaikinas atrišta peteliške atrodo
seksualiai. Tarsi ketintų nusirengti.
- Hmm.
Jis nedrįso tęsti pokalbio. Nors dabar jie ėjo ne
skubiu žingsniu, jis sunkiai kvėpavo. Galvoje sukosi
klaikios mintys. Ji vilkėjo tik suknelę. Taigi, viskas,
ko jam reikia, yra tamsus kampas. Aišku, kur nors
netoliese toks yra. Jau pastebėjo keletą vietelių,
kur koridorius šakojasi. Dieve, koks jis ištvirkęs.
Ji suviliojo jį.
Pro duris išėjo tvarkinga azijietiškų bruožų
moteris.
Kai ji priartėjo, Nojus, perskaitęs ant kortelės
vardą, suvokė, jog tikslą pasiekė - sutiko tiekėją.
196
Žaidimas prasideda
- Atsiprašau, - pasakė jis, - esame iš vestuvių

puotos. Nuotaka prašė, kad atneštumėte daugiau
šviežių ananasų.
Tiekėja nusišypsojo.
- Žinoma. Jokia havajietiška puota negali vykti
be kalno šviežių ananasų. Ėjau patikrinti, kaip
sekasi. Užsuksiu į virtuvę ir pirmiausia tuo pasi
rūpinsiu. Dar ko nors norėsite?
- Ne, tai viskas, - tarė Nojus.
- Puikus vakaras?
- Nuostabus, - atsakė Kėlė. - Visi laimingi.
- Gerai. Tuomet grįžkite atgal, - tai tatrusi tiekėja
nuskubėjo vienu iš šoninių koridorių.
Kėlė žiūrėjo į jį.
- Misija įvykdyta.
- Tiesa, - pažvelgęs į jos žalias akis išvydo karštį.
Iš proto varė lengvai nuvelkama suknelė. - Dabar
galime grįžti.
- Teisingai, - ji liežuviu perbraukė apatinę
lūpą. - Ar tu nieko prieš, jei stabtelėsiu moterų
tualete?
- Aš... nežinau, kur jis yra.
Širdis daužėsi. Jis nemanė, kad jai reikia būtent
tualeto, tačiau nesipriešino.
- Aš taip pat nežinau, bet galime paieškoti.
Ji nutem pė jį už rankos koridoriumi. Paskui
pasuko į kitą koridorių, besibaigiantį langų eile, už
kurių buvo matyti atogrąžų augalų kiemelis.
197
- Gal reikia eiti čia.

Jam taip neatrodė. Durys, pro kurias ėjo, buvo
panašios į biurų duris. Šią nakties valandą už jų
niekas nedirbo. Bet galbūt kažkur toliau bus tuale
tas - Kėlė tikėjosi jį rasti.
Artėjant prie koridoriaus galo vis dar nerado
durų su užrašu Moterys. Tačiau jis pastebėjo, kad
koridorius platėja. Abiejose pusėse įrengti du ramūs
kampeliai, tikriausiai skirti darbuotojų pokalbiams.
Kiekviename jų stovėjo po du fotelius, staliuką ir
vazoną su palme. Tikriausiai čia darbuotojai ilsisi
per trum pą pertraukėlę.
Jo pulsas sutankėjo. Už tos kėdės. Prie sienos.
Tai tamsiausias kampas, kokį galima rasti. Abejojo,
kad kas nors vaikšto tuo koridoriumi naktį. Burna
sudrėko, varpa sukietėjo. Ne. Tai beprotybė. Atsi
krenkštęs tarė:
- Čia nieko nėra.
Kėlė nužvelgė abu kampelius.
- Taip tuščia, ar ne?
- Mums reikia grįžti, - atsiliepė Nojus prikimu
siu balsu.
- Grįšime. - Ji numetė rankinę ant vieno iš fo
telių ir atsigręžė į Nojų. Po to suėmė jo peteliškės
galus. - Netrukus.
Lėtai traukė jį prie savęs, kol juos skyrė tik colis.
Jis jautė jos kūno karštį ir aviečių dvelksmą,
198
Žaidimas prasideda
sumišusį su sunkesniu m uskusiniu sujaudintos

moters kvapu. Ji provokavo jį visą vakarą. Niekada
nebuvo daręs nieko panašaus, niekada ir nenorėjo
mėginti. Bet ir niekada jokia moteris jau vakaro
pradžioje jam nesakė, kad nedėvi apatinių baltinių.
Kažkas spragtelėjo jo viduje. Sudejavęs nustūmė
ją už kėdės į poilsio kampelio kampą. Viena ranka
laikė jos galvą ir grobuoniškai bučiavo. Kita rado
sijono skeltuką ir įkišo ranką. Užčiuopė mezginiuo
tas kelnaites. Jį apgavo.
Jis sugriebė ją už sėdmenų ir atitraukė lūpas
nuo lūpų.
- Tu su kelnaitėmis, - pasakė sunkiai kvėpuo
damas.
- Iš tiesų? Matyt, pamiršau, - sušnabždėjo.
-M elavai?
- Erzinau.
- Vadinu tai melu, o tave, panele, melage.
Žiūrėdamas jai tiesiai į akis abiem delnais sugrie
bė sijoną už kraštų. Paskui pakėlė jį iki juosmens.
Jos akys degė žalia liepsna.
- Čia?
-Č ia.
Laikė pakėlęs sijoną, kol laisva ranka mėgino
numauti tas kelnaites, kurių apsimetė nedėvinti.
Paskui įkišo ranką jai į tarpkojį. Jam svaigo galva.
Ji buvo permirkusi.
199
- Ar turi prezervatyvą? - paklausė prikimusiu

balsu.
- Ne, - sušnibždėjo toliau glamonėdam as ir
leisdamas suknelės sijonui banguoti aplink riešą.
Ji užmerkė akis ir ėmė tankiai kvėpuoti.
- Mums jo... reikėtų...
- Reikėjo pagalvoti anksčiau. Juk pirkai jų dvi
dėžutes, - sumurmėjo ir užčiaupė ją deginančiu
bučiniu.
12
Dirbo tik nedidelė Kėlės smegenų dalis, tačiau ji
turėjo pripažinti, kad Nojus teisus. Reikėjo pagalvo
ti apie prezervatyvus. Nepagalvojo, o dabar... dabar
jis varo ją iš proto pirštais ir nykščiu keldamas ma
lonumą. Per keletą sekundžių ji prarado savitvardą.
N uo u ž p lū d u sių jausm ų virpėjo šlaunys ir
peršėjo krūtys. Speneliai sustandėjo ir išryškėjo po
suknele. Ak, taip.
Suspaudusi jo pečius išsilenkė, kad priartėtų.
Jei būtų norėjęs paimti ją dabar, nebūtų sugebėjusi
pasipriešinti. Jei toliau taip glamonės, ji maldaus jo
viso. Nesvarbu, su prezervatyvu ar be.
Reikia pasirūpinti apsauga, kol nevėlu.
201
- Nojau, - ištarė dusdama. Negalėjo nei galvoti,

nei kalbėti... - Jei neturime prezervatyvo, nereikė
tų...
Jis atitraukė lūpas nuo jos, bet pirštais jaudino
toliau.
- Žinau, kad negalime, - sumurmėjo. - Taigi pir
miausiai pasitenkink tu, o paskui aš. Pasirūpinsime
vienas kitu. Sutarta?
- Sutarta, - atsidususi ištarė ji. Kojos virto gu
minėmis.
Koks puikus susitarimas. Jis pasirinko tinkamą
ritmą, verčiantį ją rangytis beviltiškoje užmarštyje,
kūnui virpant ir trokštant visiško pasitenkinimo.
Gaus jį greitai. Ir gerai. Ji ir norėjo greitai.
Kai beveik pasiekė ekstazę, Nojus sulėtino ran
kos judesius ir spaudimą nykščiu. Ištraukęs pirštus
erzino ją lengvais lyg drugelio prisilietimais. Vėl
kišo ir traukė. Suko nykštį jautriausioje vietoje, pas
kui staiga nustodavo. Ji inkštė. Trumpam atitraukė
lūpas nuo jos. Balsas buvo laukinis ir šiurkštu.
- Noriu daugiau. Atsek apykaklę.
Ji drebėjo ir mėgino atgauti kvapą. Pažadino
Nojuje laukinį.
-Je i paleisiu tave, nukrisiu.
Apkabino ją tvirčiau.
-D abar gali pasileisti. - Jis kramsnojo jos apatinę
lūpą. - Noriu, kad atsegtum tą apykaklę. Noriu ją
sudraskyti.
202
Žaidimas prasideda
Drebančiomis rankom is ji pam ėgino atsegti

apykaklę.
Jis lūpomis braukė per jos lūpas.
- Man patinka, kai pakeli rankas, o tavo krūtys
atsikiša.
Jis toliau tingiai ją glamonėjo, kad nenusloptų
užplūdęs karštis.
Taip, iš švelnaus Nojus virto šiurkščiu. Ji per
daug drebėjo, kad susidorotų su kabliukais.
- Negaliu to padaryti.
- Manau, gali.
- Tuomet nejudėk, - paprašė ji. Jis akimirką
stabtelėjo ir jai pavyko atsegti. - Stai.
- Dabar nutrauk tą medžiagą.
Vėl ją švelniai glostė. Apgaulingai švelniai.
. Ji buvo arti. Labai arti pasitenkinimo, bet atrodė,
jog jis nori, kad tuo momentu ji būtų beveik nuoga.
Virpėdama nuo įtampos ir nusirenginėjimo jaudu
lio šiame menkai paslėptame kampelyje ji nutraukė
nuo savęs viršutinę suknelės dalį ir leido jai nukristi
iki juosmens.
Jautė jo karštą ir mielą kvėpavimą.
- Dabar vėl pakelk rankas virš galvos, - papra
šė jis.
Ji iškėlė rankas ir supynė pirštus už galvos.
Krūtys pakilo.
Jis truputį atsilošė ir pažiūrėjo žemyn. Pasigirdo
203
gerklinis vyriško pasitenkinimo balsas. Paskui jų

aistros apakinti žvilgsniai susidūrė.
-A r tu bijai? - švelniai paklausė. - Kad kas nors
pamatys? Kad išgirs mus?
- Žinoma, - jos balsas virpėjo. - Tai jaudulio
dalis.
Jo akys patamsėjo, o kūnas ėmė drebėti.
- Taip, - pasakė jis. - Taip, tikrai. Nežinojau,
kad bus taip puiku. - Tyliai dejuodamas uostinėjo
jos gerklę. - Taip, puiku. - Jis pagreitino pirštų ju
desius, suko nykštį maųdžiančiame jautriausiame
taške.
- Taip. O, taip.
- Tu tuoj baigsi, - pasakė jis prikimusiu balsu.
Ji ėmė šnopuoti.
-Taip... baigsiu.
Jo įkaitusios lūpos nuslinko krūtimi.
-Jeigu tu šauksi...
- Nešauksiu, - sušnibždėjo ji.
Sulėtinęs pirštų judesius, liežuviu apvedė drė
gną apskritimą aplink spenelį.
- Tu tikra? - paklausė. Ji juto jo šnabždesį ties
krūtimi. - Bus labai gera.
- Taip. Esu tikra. - Ji tyliai dejavo. - Leisk man
užbaigti, Nojau, prašau, leisk užbaigti.
Švelniai, ypač švelniai liežuviu jis glamonėjo
spenelį. Iš pradžių lėtai, paskui greičiau. O nykštys
204
Žaidimas prasideda
ant jautriausio taško imitavo liežuvio judesius. Vis

greičiau, didindamas įtampą tarp dviejų kibirkš
čiuojančių taškų... spausdamas... vibruodamas...
greičiau, greičiau, greičiau... viskas.
Ji sukando dantis, kad krečiama spazmų nesu
riktų. Nenustodamas ritmiškai glostyti pirštais, ap
žiojo jos krūtį ir stipriai pačiulpė, paskui švelniau,
vėl stipriau ir vėl švelniau. Drėgnas čiulpimo garsas
atkartojo orgazmo tvinksnius, ir kiekvienas krūties
čiulptelėjimas virto orgazmo dalimi. Jis vis čiulpė.
Gerklė įskaudo nuo pasitenkinimo aimanų -
palaimingo, dangiško pasitenkinimo.
Jo ranka judėjo vis lėčiau, paskui visai stabtelėjo,
bet pirštai vis dar buvo giliai panardinti. Lengvu
bučiniu pabučiavo į pačią spenelio viršūnėlę, po to
atsitiesė ir išlaisvino pirštus.
Atsimerkusi pažvelgė į jo akis - apsunkusiais
nuo aistros vokais ir vis dar degančias. Suėmė jo
veidą abiem rankomis.
- Ačiū, - padėkojo.
- Nėra už ką. - Jis iškėlė drėgną pirštą ir apve
džiojo jos lūpas. - Noriu išragauti tavo paslaptis, -
sušnibždėjo prieš priglusdamas prie jos lūpų.
Bučiavo ją rūpestingai, jausdam as aštrų jos
orgazmo kvapą ir žarstydam as geismo žarijas.
Netikėtai ji vėl ėmė jo geisti. Tačiau šį kartą geismą
nukreipė kitur.
205
Ėmė glostyti jo tarpkojį, surado metalinį kelnių

užtrauktuką. Kai bandė atsegti, Nojus virpėjo. Ji
įkišo ranką vidun ir suėmė į saują jo vyriškumą,
įsitem pusį ir beveik sprogstantį, vos telpantį į
trumpikes, kurias jam vakar nupirko.
Koks įžvalgumas. Minkšta medvilnė iš karto pa
sidavė timptelėjimui ir akimirksniu ranka apkabino
jo didelę nuostabią varpą.
Jis pažvelgė į ją dusdamas nuo jausmų.
Žiūrėdama į patamsėjusias akis pirštais palietė jo
koto pagrindą. Paskui ėmė pirštais braukti aukštyn,
kol užčiuopė jautriausią vietelę. Ten pirštai stabte
lėjo, kad pajustų jį krečiantį virpulį kiekvieną kartą,
kai prisiliesdavo. Tuomet nuslinko žemyn, kad ir
vėl pakiltų aukštyn jo pakankinti.
Nojaus akys degė karščiu ir alkiu. Gergždžiančiu
balsu jis tyliai ištarė:
- Varai mane iš proto.
- Tikiuosi.
Ji nykščiu trynė drėgną ir slidžią varpos galvutę,
jis užsimerkęs dejavo. Žinojo, ko jis trokšta, tačiau
norėjo, kad paprašytų. Tai labiau jaudintų.
- Pasakyk man, Nojau, ko dar norėtum?
Jis atmerkė akis. Jose degė nevaldoma aistra.
Spoksojo į ją, jo krūtinė sunkiai kilnojosi.
- Noriu, kad atsiklauptum, - kimiai sušnabždė
jo, - ir pačiulptum.
206
Žaidimas prasideda
Ji mėgo žaisti su ugnimi, erzinti jį taip, kaip jis ją.

- O tu nerėksi?
Jis vėl žioptelėjo, kai ji perbraukė pirštu ten, kur
buvo jautriausia.
-N e .
- Tu tikras?
- Taip, - balsas užlūžo. - Prašau, Kele.
Apsvaigusi nuo savo pačios seksualinių galių
atsiklaupė. Iš pradžių liežuviu tyrinėjo ir glamo
nėjo, kol jis ėmė taip stipriai drebėti, kad turėjo
abiem rankomis įsiremti į sieną. Jausdama, kad jis
tuoj pasitenkins, vėl užsidegė geismu.
Kai pagaliau apžiojo varpą, jos jaudulys buvo
toks pat stiprus kaip jo. Jis akimirksniu pasitenkino.
Kėlė, rydama jo šiltą surstelėjusią sėklą jautė pul
suojantį geismą. Troško visko, ką šis vyras galėjo
pasiūlyti. Ir gaus tai. Naktis tik prasidėjo.
Nojus nesuvokė, kiek laiko praėjo, kol savyje

rado jėgų susitvarkyti drabužius ir padėti Kelei
apsirengti. Jis jautėsi lyg sudužusio laivo auka. Gal
taip ir atrodė.
Vis dar virpančia ranka palietė jos skruostą.
- Neįtikėtina, - pasakė žvelgdamas į akis.
- Taip, - ji pritarė švelniai.
Buvo visiškai išsidraikiusi ir fantastiškai seksu
ali, visa įraudusi ir susitaršiusi. Šukuosena iširusi,
207
dažai nuo lūpų nulaižyti. Vien mintys apie ją, išsi-

tepliojusią lūpų dažais, kėlė geismą, todėl nutarė
geriau apie tai negalvoti.
Nuo bučinių patinusias jos lūpas iškreipė lėta
šypsena:
- Tai tau patiko rizikuoti?
Jis pažvelgė į jos žalias, velniškas akis. Ji laimėjo.
- Taip, patiko.
- Nori dar?
Taip, jis troško daugiau. Norėjo visko, ką tik ji
galėjo pasiūlyti.
- Manau, pati žinai atsakymą.
-Ž inau, - ji pirštu perbraukė per apatinę jo lūpą.
- Bet man patinka girdėti, kaip tu tai sakai.
Jis pagriebė jos ranką ir ėmė laižyti tarpupirš
čius.
- Ar nori, kad pasakyčiau, jog esu tavo vergas?
- O esi? - ji duso.
- Panašu.
Jis norėjo progos atsigriebti.
- O kaip puota? Ir tavo draugai? Ar mums ne
reikėtų grįžti?
Žvilgsniu patyrinėjęs ją, ėmė svarstyti , kaip
diplomatiškai pasakyti, kad reikia susitvarkyti.
- Manau, turėtume. Dar šiek tiek ten pabūti.
Truputį pasitvarkyk.
- Ak, - ji palietė plaukus. - Tu teisus.
208
Žaidimas prasideda
- Taip ir neradome tualeto.

- Ne, bet langas gali pasitarnauti vietoj veidro
džio.
- Taip, - jis nenoromis pasitraukė ir išleido ją iš
nuošalaus kampelio. Jam rodėsi, kad reikėtų pasi
imti gabalą tinko ar kilimo kaip suvenyrą vienai
iš maloniausių gyvenimo patirčių prisiminti. - Iš
tikrųjų tu visai neieškojai tualeto, ar ne?
Segiodamasi plaukus ji atsigręžė. Su iškeltomis
į viršų rankomis atrodė labai viliojanti, labai mo
teriška.
- Ne, neieškojau, - pasakė.
- Taip ir galvojau.
Ji vėl pažvelgė į savo atspindį veidrodyje ir toliau
tvarkė plaukus.
- Tu nė akimirksnį netikėjai, kad ieškau tualeto,
ar ne?
- Vyliausi, - sutiko. - Tikėjausi, kad, kaip ir aš,
ieškai tamsaus kampo.
- Kaip puiku, kad nors kartą mūsų norai sutapo.
Dabar jis visai neprieštarautų, jei jie galėtų pa
gulėti bendroje lovoje. Tačiau pirmiau reikia grįžti
į puotą ir kiek pabūti. Pažvelgė žemyn įsitikinti, jog
kelnės užsegtos, ir, o siaube, pastebėjo lūpų dažų
dėmelę ant pilkos medžiagos.
- Po galais, - suburbėjo ir pamėgino nagu nu
krapštyti. Nepasisekė.
209
- Kas nutiko?
Ji atsigręžė, rankose laikydama lūpdažį. Paskui
ėmė kikenti.
- Džiaugiuosi, kad tau juokinga. Grįžti į iškil
mes su lūpų dažų likučiais ant apykaklės - vienas
dalykas, bet ant kelnių - neatleistina.
- Nustok trynęs, bus tik blogiau, - nusišypsojo
ji. - Turiu kai ką, kas padės.
Ji uždarė lūpų dažus ir įsimetė į rankinę.
- Ką tokį?
Besišypsanti Kėlė Branskom jam kėlė įtarumą.
- Štai ką.
Ji ištraukė mažą paketėlį ir atplėšė jį.
Akimirksniu apėmė geismas ir Nojus buvo vėl
pasiruošęs išardyti jos ką tik pataisytą šukuoseną
ir nutrinti dažus nuo lūpų.
- Sakei, kad neturi jų.
- Paprastai įsikišu kokį vieną į rankinę.
Ji ištraukė iš pakelio mažą baltą kvadratėlį.
Jis įsivaizdavo, aistros apimta ji galėjo pamiršti,
ką turi, bet jį nustebino prezervatyvo forma.
- Dabar jie gaminami balti ir kvadratinės for
mos? Kam jie tinkami?
- Parodysiu, - ji atsisėdo į fotelį. - Ateik čia.
Negalėjo patikėti, kad ji taip nerūpestingai kalba
apie tai. Jos tonas tik dar labiau audrino.
- Tu būsi fotelyje?
210
Žaidimas prasideda
Ten jie bus dar labiau matomi nei kampe. Tačiau

ji norėjo pamėginti, jis - troško.
- Žinoma, nes tuomet būsiu reikiamame aukš
tyje.
Buvo girdėjęs apie tokį pasimylėjimą, kai mo
teris sėdi fotelyje, kojas permetusi per ranktūrius,
ir visuomet norėjo tokią pozą išmėginti. Tačiau
nesitikėjo, kad fotelis bus atvirame visuomeninio
pastato koridoriuje. Nuo lūkesčių, eidamas prie
jos, jis virpėjo.
Ji šelmiškai žvilgtelėjo į jo tarpkojį, po to į akis.
- Nekantriai to laukiame, ar ne?
- Patikėk.
- Tai turėtų būti labai įdomu.
Baltu kvadratėliu ji ėmė trinti lūpų dažų dėmę.
Jis atšoko.
- Ką čia, po velnių, darai?
- Mėginu išvalyti dėmę. O ką tu įsivaizdavai?
- Galvojau, kad tas baltas daiktas - prezerva
tyvas!
Jis pažvelgė į baltą kvadratėlį ir ėmė juoktis:
- Ką gi, pakeliai panašūs!
- Taip, - sutiko ji švytėdama. - Tačiau tai skal
bimo priemonė. Naudojama, kai po ranka nėra
skalbyklės. Manau, kad gimstamumo kontrolei ji
tikrai nepasitarnaus.
Jis spoksojo nepajėgdamas suvokti, kaip moteris,
211
sutelkusi visą dėmesį į seksą, dar gali būti tokia

praktiška.
- Kaip atsitiko, kad tu turi tokį daiktą, o prezer
vatyvą pamiršai?
- Maniau visą laiką praleisime šventėje. Matyt,
labiau rūpinausi, kad galiu sugadinti suknelę, nei
galvojau apie galimą pastojimą. - Jos akys juokėsi. -
Nori, kad pavalyčiau tą dėmę?
- Verčiau duok tą daiktą man. Jei tu tai darysi,
dar labiau mane ištepsi.
- Galiu tvardytis.
- Gal tu ir gali, bet aš negaliu.
- Supratau, - žiūrėdama į jį, tarp pirštų tingiai
maigė servetėlę. - Tada gal tikrai valyk pats.
- Nustok.
- Juk visai nenori, kad nustočiau, - tarė švel
niai. Tau patinka seksualinis jaudinimas. Manei,
kad mylėsimės šiame fotelyje, ir buvai pasiruošęs
tai išmėginti, netgi esant pavojui, kad kas nors
ateis koridoriumi ir mus aptiks. Trokšti nuotykių,
ar ne?
- Galbūt, bet kartu trokštu ir šokoladinio pyrago.
Tačiau tai nereiškia, kad jį man sveika valgyti.
- Na, tarp manęs ir šokoladinio pyrago yra ke
letas skirtumų. - Jos balsas virto tyliu, gundančiu
šnabždesiu. - Ir keletas panašumų. Esu švelni lyg
kremas, bet neužkimšiu tavo kraujagyslių. O jei
212
Žaidimas prasideda
manai, kad trokšti šokoladinio pyrago, pirmiau

paragauk manęs.
Neįtikėtina, jis galėjo stovėti ten, praėjus tik de
šimčiai minučių po fantastiško orgazmo, ir jausti,
kad vėl gali pakartoti.
- Duok man tą servetėlę, - pasakė. - Kuo grei
čiau grįšime į šventę, tuo greičiau iš ten išeisime.
- Turiu pasiūlymą, - ji įteikė jam servetėlę, - ta
čiau mus čia gali pastebėti. Kaip manai, ar geriau,
kad jie užtiktų tave trinantį savo tarpkojį, ar mane?
- Niekas nieko nematys.
Jis nuėjo prie lango į vidinį kiemelį ir, stovė
damas nugara į koridorių, ėmė valytis dėmę ant
praskiepo.
Priėjusi atsistojo šalia ir, žiūrėdama į savo atspin
dį stikle, vis dar tvarkėsi plaukus.
- Manau, būtų maloniau, jei aš pavalyčiau.
- Baik, Kele. Mėginu patrinti šią dėmę nesukel
damas erekcijos.
Ji vėl labai tyliai prabilo:
- Atrodo, kad tau sunku. Ar kada nors leidai
moteriai žiūrėti, kaip tenkini pats save?
- Ne, - po galais, ji tikrai mokėjo jį užvesti. - Ir
dabar to nedarau.
- Galime tai palikti vėlesniam laikui. Ar tau
patiko stebėti mane sūkurinėje vonioje?
- Taip.
213
- Ir man patiko. Tačiau nežinojai, kad tave stebiu.

Kitą kartą norėčiau, kad žinotum.
Jis nustojo valęs. Jeigu trintų toliau, prarastų
savitvardą.
- Manau, jau gerai. Eime į šventę.
- Gerai.
Grįžtant atgal, Nojus sulankstė servetėlę ir eida
mas pro gėlės vazoną įmetė ją ten.Tuomet paėmė
Kėlę už rankos - norėjo parodyti, jog gali ją liesti
ir neiti iš proto. Sunku buvo tvardytis, bet kartu
malonu tiesiog jausti vienas kito šilumą.
- Buvo labai gera, - pasakė ji. - Tikrai.
- Esi dariusi ką panašaus anksčiau?
Nereikėjo klausti, nes žinojo, kad atsakymas
nepatiks.
-N e .
- Nesi? - pažvelgė į ją nustebęs.
- Tik įsivaizduodavau, kad darau.
- Ką gali žinoti.
Nojus šypsojosi. Pats nežinodamas išpildė vieną
iš Kėlės seksualinių fantazijų. Šaunu.
- Ir niekas nieko nematė, - pasakė jis didžiuo
damasis.
- Bent pirmosios dalies.
Jis įsitempė.
- Ką turi galvoje?
- Niekas neužtiko mūsų tame kampe.
214
Žaidimas prasideda
- Niekas nematė ir kaip valiau praskiepą!

- Galbūt ne.
- Ką reiškia galbūt?
- Gal kiemsargis kitame vidinio kiemelio gale
neįžiūrėjo, ką darai.
Jis įniršo.
- Kitame kiemelio gale stovėjo kiemsargis? Ko
dėl nepasakei?
- Dėl to, kad jau buvai bebaigiąs valyti, - sukike
no ji. - Pamaniau, kad niekas jo nuomonės apie tai,
ką darai, nepakeistų. Taigi m udu tik vienas kitam
nusišypsojome.
Nojus sudejavo.
- Puiku. Iš pradžių sodininkas užtinka mus
krūmuose, o paskui kiemsargis pagalvoja, kad esu
kažkoks keistuolis, kuris stovėdamas tenkina save.
Tiesiog nuostabu.
- Nojau, jei nori džiaugtis savaitgaliu, privalai
prisiminti vieną dalyką.
-K ą?
- Tau neturi rūpėti, ką apie tave galvoja kiti.
Nojus atsiduso. Ji, žinoma, teisi, kol jie didelia
me mieste. Tačiau jo kraujyje buvo daug Saguaro,
o namuose tokie dalykai turėjo reikšmės. Jis tuoj
bus tarp savo bičiulių, žmonių, su kuriais teks
bendrauti dar daugybę metų. Tikėjosi, kad greitai
jo vyriškumas sumažės, o drėgna dėmė ant kelnių
215
nuo servetėlės išdžius. Jeigu ne, suvaidins, kad

apsilaistė šaltu gėrimu.
- O kada galėtume grįžti į viešbutį? - paklausė
Kėlė.
- Turėtume pabūti iki Dženė ir Brendonas eis į
savo medaus mėnesio apartamentus.
Mintyse iškilo Kėlės, nuogos, gulinčios tarp
krūvos žalių pagalvių, vaizdinys.
- Tikiuosi, Viešpačiui leidus, tai atsitiks netru
kus.
13
Vos tik Kėlė vėl atsidūrė šventėje, Dženė, Tina,
Šarona ir Barbė prišoko prie jos ir nusitempė tolyn
nuo Nojaus.
- Kažkas atsitiko, ar ne? - paklausė Tina, jos tam
sios skvarbios akys žibėjo. - Jūsų nebuvo labai ilgai.
- Toks ir buvo sumanymas, - pasakė Dženė. -
Puiku, kad sugalvojau pasiųsti jus abu kartu.
- Kai pamačiau, kaip jis tave čiuptelėjęs pa
sisodino ant kelių, supratau, kad viskas klostosi
nuostabiai, - nusišypsojo Šarona. - Štai, ką galvoju.
Pažįstate vienas kitą nuo vaikystės, tiesa?
- Tiesa, - atsakė Kėlė.
217
- Tuomet tai - likimas, kad susitikote Las Vega

se, - tęsė Šarona. - Esu mačiusi Nojų tarp daugybės
moterų, bet nė vienai jis neskyrė tiek dėmesio. Galė
čiau lažintis, kad jis pats to nesuvokdamas ilgėjosi
tavęs visus tuos metus.
-A k, abejoju. - Ji tikrai to norėjo, bet būtų kvaila
imti ir patikėti. Galbūt dabar jis geidė jos, bet viso
labo tik tiek - Tik gerai leidžiame savaitgalį.
- Už viso to slypi kai kas daugiau, - pasakė
Tina. - Tu ypatingai švyti, kai esi su juo...
Garsus vyriškas juokas nutraukė Tinos mintj. Jos
atsigręžė j būrelį prie baro stovinčių vyrų. Nojus
rankose laikė tuščią taurę ir atrodė, kad gėrimu bus
apipylęs smokingą ir kelnes.
Kėlė negalėjo nesišypsoti. Buvo tikra, jog jis tai
padarė tyčia. Akivaizdu, draugai manė tą patį.
- Nepavyko, visiškai nepavyko! - suprunkštė
Klintas. - Visi supranta, kad apsipylei tyčia.
- Geriau pasiduok ir pripažink: kai buvote sava
vališkai pasišalinę, tarp tavęs ir Kėlės įvyko šis bei
tas įdomaus. Pastebėjome įrodymų ant drabužių.
Ir geriausiems iš mūsų panašių dalykų nutikdavo.
Netgi man.
- Taip, - pasakė Gregas. - Neteisingai susegti
marškiniai, išvirkšti apatiniai, įtartinos šlapios
dėmės - visi matėme. Geriau imk ir prisipažink.
Kėlė nepaisė geraširdiško erzinimo, nes tai tik
rodė, jog Nojaus draugai ją pripažino. Tačiau ne
218
Žaidimas prasideda
buvo tikra, kaip Nojus į tai pažiūrės. Jis neketino

jos vestis į vestuves, tačiau Brendono kvietimo
neatmetė. Ji susibičiuliavo su jaunosios pulko mo
terimis. Apsivilko tokia suknele, kuri varė Nojų iš
proto. Dabar jis dėl jos kenčia.
Ji nustebo ir pajuto palengvėjimą, kai Nojus
nusišypsojo.
- Kas jums darosi, vaikinai? Ar jūs kokie kovo
tojai prieš nuošalių kampelių narkomanus?
- Ne, po velnių, - atsakė Gregas. - Tiesiog nea
bejoju, kad dulkinotės. Mes lažinomės dėl to ir aš
noriu savo pinigų.
- Neverta lažintis dėl tokių dalykų, kurių baig
ties niekada nesužinosite, - apibendrino Nojus ir
žvilgtelėjo į Kėlę. - Neketinu tenkinti jūsų smal
sumo nei išspręsti lažybų. Priešingai, bukagalviai,
mes kur kas geriau žinome, kaip elgtis viešumoje,
ar ne, brangioji?
- Teisingai, - šūktelėjo Kėlė. Ačiū Dievui, jis ant
jos nepyko. Nenorėjo sukelti jam nepatogumų, tik
smagiai praleisti laiką. Jis akivaizdžiai nesutriko,
jei visiems girdint pavadino ją brangioji. Ji jautėsi
ypatinga ir vieną švelnumo akimirką pamėgino
įsivaizduoti, kaip atrodytų, jei taptų jo brangute
ilgiau nei vieną savaitgalį. Tačiau to nebus, todėl
jo draugų akivaizdoje reikia truputį atvėsti ir jo
neerzinti.
219
- Nusprendžiau statyti visus savo pinigus, jei

būtų aplinkybių įrodymų, - subambėjo Gregas, - o
tu užpylei ananasų kokteilį ant įrodymo.
- Esu linkęs paliudyti, ką mačiau prieš šį įtartiną
nutikimą, - tarė Klintas.
- Aš taip pat, - pridūrė Brendonas.
Vyrams ėmus ginčytis dėl to, ką jie matė ir ko ne,
taip pat dėl dėmės dydžio bei vietos, Dženė pritildė
balsą ir pasakė:
- Manau, laikas tiems išdykėliams keisti pokal
bio temą, kol nesugriovė besiskleidžiančių santy
kių. Jie šiurkštokai elgiasi.
- Sutariam, - pritarė Šarona.
- Tai nėra besiskleidžiantys santykiai, - įsiterpė
Kėlė.
Dženė šyptelėjo jai.
- Kartais būtent tie, tarp kurių mezgasi santy
kiai, vėliausiai sužino, kas dedasi. - Ji kilstelėjo
balsą. - Keliaraiščio metimas, vaikinai! Nuotaka
taria žodį!
Brendonas taip vikriai į tai sureagavo, kad Kėlė
nusijuokė.
- Tai įspūdinga, Džene.
Dženė šyptelėjo jai, Brendonas ėmė artėti prie jų.
- Esame sutarę, kad aš vadovausiu šventei, o jis -
mūsų vestuvių nakties žaidimams. Tai pasiteisina.
- Esu tikra, kad taip.
220
Žaidimas prasideda
Brendono akyse, kai jis paėmė už rankos Dženę,

Kėlė pastebėjo meilės liepsną.
Eidami į centrinę susibūrimo vietą, kur jau sto
vėjo Grego pastatyta kėdė Dženei užkelti koją, jie
glaustėsi ir juokavo. Nurišinėjant keliaraištį, abu,
Dženė ir Brendonas, juokavo su svečiais, bet dau
giausia erzino vienas kitą.
Jiems bus linksma susituokus.
Ši mintis praskriejo Kėlės galvoje, nustebindama
ją, nes niekada negalvojo, kad vedybinis gyvenimas
gali būti tapatinamas su džiaugsmu. Daug tokių
pavyzdžių ji neturėjo, tačiau dauguma santuokų jai
atrodė nepaprastai nuobodžios ir ribojančios laisvę,
kai jas palygindavo su viengungės gyvenimu. Abie
jų, tiek jos, tiek Nojaus, tėvai iš naujo nesusituokė,
kai mirė jų žmonos, nors našliais tapo gana jauni.
Taigi, ji priėjo prie išvados, kad jie, matyt, nelabai
džiaugėsi vedybiniu gyvenimu. Iš nuogirdų supra
to, kad ir jos motinai santuoka teikė ne per daug
džiaugsmo.
Mokyklos draugų tėvai, atrodė, taip pat niekada
nesilinksmina. Dažniausiai jie leisdavo laiką ga
dindami bet kokį pasilinksminimą, kurį norėdavo
surengti jų vaikai. Keletas mokyklos draugių ište
kėjo, tačiau kai ji persikėlė į Los Andželą, niekas iš
jos draugių miestiečių vedybomis nesidomėjo tol,
kol netapdavo per senos dalyvauti vakarėliuose.
221
Dženė ir Brendonas suteikė naujų atspalvių

santuokai. Taip pat ir kiti - Tina ir Gregas, Klintas
ir Šarona.
Kėlė iki šiol nebuvo sutikusi vienas kitam atsi
davusių porų. O šiame sambūryje jų buvo. Pirmą
kart per daugybę metų ji pasijuto ne savo vietoje.
Žinoma, galima keisti draugiją ir grįžti į ankstesnį
gyvenimą, tačiau kažkodėl jai nesinorėjo to daryti.
Tiesiog pažvelgė į viską nauju žvilgsniu ir neketino
iš karto to atsisakyti.
Tačiau kas nors galėjo jai prieš nosį užtrenkti
duris, nes ji netiko prie šio jaukaus vaizdelio. Ir
vargu, ar kada nors tiks. Šie žmonės priėmė ją į
savo būrį kaip Nojaus vaikystės draugę, nes tik
tiek apie ją težinojo. Tiesa, ji nebuvo tokia pašėlusi
ir pikantiška, kaip Nojus įsivaizdavo, tačiau, paly
ginti su Džene ir jos draugėmis, tikrai buvo bloga
mergaitė. Ji abejojo, ar bent viena iš jų kada nuoga
pozavo žurnalui.
Brendonui iškėlus aukštyn atrištą keliaraištį,
visi ėmė garsiai džiūgauti. Jis jau norėjo jį mesti į
mažą viengungių būrelį prie baro, kai Dženė grie
bė už rankos. Paskui prisitraukė artyn, kad galėtų
pašnibždėti į ausį.
Jis ištiesė nugarą ir atsigręžė į barą.
- Nuotaka nori pakeisti nusistovėjusią tvarką,
o aš prisiekiau, kad ji galės vadovauti ceremonijai
222
Žaidimas prasideda
ir puotai. Taigi, tvarka bus pakeista. Keliaraiščio

nemesiu.
Viengungiai atsipalaidavo, netgi Nojus. Kėlė
pagalvojo, kad jis, matyt, visai norėjo pagauti
keliaraištį ir būti tuo kitu, kuris eis prie altoriaus.
Vedę vyrai šiame žaidime dalyvauti negalėjo ir
ėmė skųstis.
- Palaukit, - Brendonas iškėlė abi rankas. -
Neketinu mesti keliaraiščio, bet vienas iš jūsų,
viengungiai, turės jį paimti. Dženė paprašė, kad
pats įteikčiau keliaraištį, nepalikčiau visko atsitik
tinumui. Atrodo, kad ji galvoja apie vieną žmogų.
Kėlė pajuto keistą virpulį skrandyje. Na, tai tik
kvailas prietaras, ne daugiau.
Brendonas, eidamas prie viengungių, suko ke
liaraištį aplink rodomąjį pirštą. Jie nervingai stebėjo
jį. Aišku, Brendonas stabtelėjo prie Nojaus.
- Sere Nojau, jūs skiriamas vestuvinio kelia
raiščio saugotoju. Kupidonas atkreipė dėmesį į
jus, sūnau.
Nojus mėgino priešintis, bet draugų padedamas
galiausiai užsirišo keliaraištį ant rankos. Jis vengė
Kėlės žvilgsnio.
„Aišku, nėra ko tikėtis, kad jis siuntinės man
jausmingus žvilgsnius", - pagalvojo ji. Jam iš jos
reikėjo tik vieno dalyko, o kad jį gautų, vestuvinis
žiedas nebūtinas. Viskas gerai, nes ir jai iš jo reikia
223
tik vieno vienintelio... Ji susikūrė tokią versiją ir

jos laikėsi.
Gregas vėl įjungė mikrofoną ir ėmėsi vadovauti.
- Dabar bus metama jaunosios puokštė, - pa
skelbė jis.
Kėlė nusprendė, kad metas sprukti. Ji jokiu būdu
tos puokštės negaudys, ypač dabar, kai Brendonas
keliaraiščiu pažymėjo Nojų. Gal tai tik nieko ne
reiškiantis prietaras, tačiau ji nenorėjo rizikuoti.
Jei kada tekėtų, tai tikrai ne už Nojaus, gyvenančio
Saguare. Tiesa, Nojaus dėka draugų vedybos jai
ėmė atrodyti patrauklesnės negu anksčiau, tačiau
ji vis tiek buvo dar labai toli nuo altoriaus.
Tina pagavo ją už rankos, kai mėgino nuslinkti
į pakraštį.
- Na, kur susiruošei?
- Ak, man reikia į...
- Gali pakentėti, - Šarona pagriebė už kitos
rankos.
- Bet...
- Eime, mergaite, - Barbė suėmė ją už liemens
ir stumtelėjo.
- Ei, palaukit minutėlę!
Jos tempė Kėlę prie netekėjusių merginų, o ši
mėgino ištrūkti iš jų gniaužtų. Merginų, be jos, buvo
keturios. Siaubinga galimybė sugauti.
- Turime savo taisykles, - pasakė Tina. - Nuo
takos įsakymas.
224
Žaidimas prasideda
Kėlė veltui mėgino vaduotis.

- Klausykit, jūs man visos labai patinkate, bet
tuoj tapsite buvusiomis geriausiomis draugėmis.
Nenoriu žaisti šio žaidimo.
- Tai likimo ranka, - Šarona ją sugriebė tvirčiau
ir nenustojo tempti.
-Atrodo, likimas kur kas stipresnis nei anksčiau!
Kelei nesisekė ištrūkti iš trijų ryžtingų moterų
gniaužtų.
- Merginos, ar sportuojate?
- Kartkartėmis dalyvaujame rodeo turnyruose, -
atsakė Tina. - Nagai ten nukenčia, bet savimeilė
atsigauna.
- Rodeo? Maniau jums rūpi tik Nordstrom par
duotuvė!
- Tie du dalykai nesikerta, mergyte, - paaiškino
Šarona.
- Gaudykit! - sušuko Dženė ir švystelėjo puokštę.
- Sugausime ją! - šaukė Šarona. - Atsiprašau,
panelės, - ji atsiprašė ant žolės stovinčių merginų,
siekiančių pagauti puokštę.
- Ką, po galais, darote? - ji nebuvo šitaip kovu-
sis su moterimis nuo aštuonerių metų ir galiausiai
tas netikėtumas tapo juokingas. Ji ėmė kvatotis,
kai Tina, Šarona ir Barbė stūmė ją ten, kur turėjo
nukristi puokštė.
Puokštė trinktelėjo jai per galvą, o kol ji bejėgiškai
225
kikeno, Tina su Šarona pasirūpino, kad gėlės pa

kliūtų jai tiesiai į rankas. Tuomet jos ją paleido ir
paliko stovėti su nuostabiai kvepiančia puokšte
rankose. Kėlė labai susijaudino, tačiau sentimentų
vengė, bijojo dar labiau suerzinti Nojų.
Dženė atsigręžė plačiai šypsodamasi ir tarė:
- Na, dabar viskas gerai.
Ji nuėjo prie merginų ir visas pasveikino paduo
dama aukštai iškeltą ranką. Po to atsigręžė į didžėjų:
- Maestro, paleiskite muziką, prašau. Laikas
šokti keliaraiščio ir puokštės savininkams.
Kėlė žinojo, kad reikėtų atsisakyti šokio, bet
stovėjo lyg į žolę įaugusi. Nojus lėtai priėjo prie jos
ir paėmė už rankos.
- Atsiprašau, - sumurmėjo ji, kai jis ją vedė prie
lygios betonuotos šokių aikštelės.
- Už ką? - jis pakėlė ją ant rankų.
Didžėjus paleido valsą.
- Kad pagavau puokštę.
Ji padėjo puokštę ant jo peties ir spoksojo į or
chidėjas bei rožes, kad nereikėtų žiūrėti į Nojų. Jis
nuostabiai šoko valsą. Tas ją nustebino. Akivaizdu,
ji dar daugelio dalykų apie jį nežinojo.
- Panašu, kad dėl tos puokštės pasirinkim o
neturėjai.
- Visų pirma man nereikėjo čia būti. Nuo pat
pradžių nenorėjai, kad dalyvaučiau vestuvėse,
226
Žaidimas prasideda
tačiau aš buvau kaip įprastai užsispyrusi ir priė

miau Brendono kvietimą. Dabar tau tenka šokti su
manimi visų draugų akivaizdoje.
- Neturiu nieko prieš.
Ji nusprendė, jog jis tiesiog maloniai elgiasi.
Šoko taip, kad tarp jų išliktų trijų colių atstumas ir
niekam nekiltų minčių apie artimą ryšį.
- Žinau, jos stengiasi visus suporuoti, todėl pa
aiškinau, kad tai tiesiog malonus savaitgalis, nieko
daugiau.
- Taip pasakei?
- Taip, - atsakė tvirtai. - Taigi nebijok, kad glaus-
tysiuos ir versiu tave nepatogiai jaustis. To neda
rysiu.
- Man labai patiktų priglausti tave arčiau, bet
visą smokingo priekį apsiliejau lipniu ananasų
kokteiliu, tad bijau liestis. Nenorėčiau ištepti tavo
suknelės. Abejoju, ar dar turėtum baltų paketėlių
viskam išvalyti.
Ji nustebusi paklausė:
- Dėl to šoki per atstumą?
- Tai vienintelė priežastis, širdele, - pažvelgė
į ją šiltomis rudomis akimis. - Tas atstumas žudo
mane.
- Iš tikrųjų? - Kėlės širdis suspurdėjo iš džiaugs
mo. Jis daugiau nesigėdino būti su ja viešumoje. -
227
Tuomet velniop tą suknelę. Niekada nesu šokusi su

tavimi, Nojau. Tai man labai svarbu.
Ji prigludo prie jo.
Pasigirdo aplinkinių džiūgavimai, švilpimas.
- Gal tai klaida, - sušnabždėjo ji ir ėmė trauktis.
Nojus tvirčiau priglaudė ją.
- Ak, kaip nuostabu!. Nekreipk dėmesio į juos,
šok su manimi, Kele.
Ji giliai įkvėpė.
- Gerai.
Žvelgdami vienas į kitą jie jausmingai judėjo
šokio ritmu.
Nojus šnabždėjo:
- Taip, būtent taip! Kaip miela!
Ak, kaip jie šoko! Audringi žiūrovų balsai ištirpo
muzikos sūkuryje. Kėlė ir Nojus tobulai tiko vienas
kitam ir aikštelėje judėjo taip lengvai, tarsi būtų
kartu šokę daugybę metų.
Nojus kilstelėjo burnos kamputį:
- Mums jau anksčiau reikėjo kartu pašokti.
- O kas žinojo?
- Manau, kad žinojau. - Jo žvilgsnis degė. - Ma
nau, kad visuomet žinojau, kaip tinkame vienas
kitam.
Jai užgniaužė kvapą.
- Sakoma, kad toks šokis - tai savotiška mylėji
mosi forma, meilės išraiška.
- Taip, sakoma.
228
Žaidimas prasideda
Jo akys dar ryškiau sužibo.

- Jei ši puota kada nors baigsis, patikrinsiu, ar
tai tiesa. Norėčiau tuoj pat tuo įsitikinti.
Jos venose pulsavo kraujas.
- Ir aš.
- Pagaliau baigėsi daina. Jei mums pasisekė,
tai ananasų kokteilis taip sulipino, kad sunku bus
atsiplėšti vienam nuo kito.
Kėlė lengvai išsivadavo iš jo glėbio:
- Tokia sėkmė mūsų neištiko. Tikriausiai dėl
šios suknelės medžiagos. Ji, manau, atstumia viską.
Nojus nusijuokė:
- Išskyrus mane. Aš...
- Lapkričio gražuolei - entuziastingai sušuko
vyriškas balsas prie Kėlės peties. - Galų gale pri
siminiau!
Priblokšta atsigręžė į Brendono tėvą Elmerį.
- Atsiprašau?
- Jūs esate Lapkričio gražuolei
Apimtas šventinės nuotaikos ir veikiamas iš
gerto alkoholio Elmeris kalbėjo daug garsiau nei
įprastai. Jis taip švytėjo, lyg dalytųsi puikiausia
naujiena.
- Žurnale vyrams, tiesa? Negaliu tiksliai pasaky
ti kuriais metais, bet puikiai prisimenu jus, gulinčią
ant Padėkos dienos stalo su maistu, o jūsų...
- Tikriausiai sumaišėte mane su kuo nors.
229
Kėlė apsidairė tikėdamasi, kad niekas šio pokal

bio negirdėjo.
- Ei, Elmeri, - Nojus apkabino Elmerį per pe
čius. - Jei jau kalbame apie maistą, eime pasiimti
vestuvinio torto, kol jo dar yra.
- Ne, ačiū, - atsisakė Elmeris ir visą dėmesį
nukreipė į Kėlę. - Esu tikras, ten buvote jūs. Netgi
vardą Kėlė prisimenu. Tuo metu kaip tik išgyvenau
vidutinio amžiaus krizę ir tas Macho žurnalas man
labai patiko. Sakiau žmonai, kad jis gelbsti nuo
nuotykių ieškojimo.
Jis nusijuokė ir mirktelėjo jai.
- Geras pasiteisinimas, ar ne?
- Esu pamaloninta jūsų komplimento, kad atro
dau kaip gražuolė žurnalo nuotraukoje, - pasakė
Kėlė, - bet klystate.
M aldaujamai pažvelgė į Nojų, tikėdamasi jo
pritarimo.
Jis delsė. Tik iškėlė rankas delnais į viršų rody
damas, kad neturi kitų minčių, kaip tik pamėginti
atitraukti Elmerio dėmesį nuo Kėlės. Vėl pabandė
nuvesti jį į šalį.
- Atrodo, kad galėtum dar išlenkti taurelę, El
meri, - pasiūlė jis.
- Dar ne, - atsakė Elmeris. - Pirmiausia noriu
gauti jos autografą.
Jis ėmė knistis kišenėje.
23 0
Žaidimas prasideda
- Turiu čia vieną servetėlę, kurią žmona man

liepė paimti kaip suvenyrą. Kele, ar galite man ant
jos pasirašyti? Ir užrašykite Lapkričio gražuolė, gerai?
Vis dar turiu tą žurnalą dėžėje rūsyje. Kaip norėčiau
jį dabar turėti čia, kad pasirašytumėte tiesiai ant
savo nuotraukos!
Ji nebandė nukreipti pokalbio kita tema. Jei mė
gintų ginčytis, galbūt jis tik dar garsiau ir atkakliau
šnekėtų. Galiausiai paėmė servetėlę ir tušinuką,
kurį jis laikė atkišęs jai.
- Na, gerai. Aš esu Lapkričio gražuolė, - pasakė.
- Žinojau tai! - Štai, pasinaudokite mano nugara,
kad galėtumėte rašyti ant servetėlės.
Jis atgręžė nugarą.
- Nenoriu reklamuotis, Elmeri, taigi būtų malo

nu, kad šią informaciją pasilaikytumėte sau, - pasa
kė ji dėdama servetėlę jam ant nugaros ir rašydama
savo vardą. Turėdama galvoje, kiek šis vyras buvo
išgėręs, ji nelabai tikėjosi, kad jis išlaikys paslaptį,
bet ji bent jau pamėgino.
- Manau, turėtumėte didžiuotis!
- Ką gi, ačiū, bet ne visų nuomonė būtų tokia.
Ji padavė jam servetėlę. Gaila, kad jos pačios tė
vas ja nesididžiavo. Galbūt ir Elmeris nesididžiuo-
tų, jei būtų jo dukra, ne kokia beveik nepažįstama
mergina, sutikta vestuvių puotoje.
231
Ji savęs neapgaudinėjo viltimi, kad visi svečiai

susižavėtų sužinoję, jog ji pozavo nuoga vyrų žur
nalui kaip kad Brendono tėvas. Buvo skaudžiai savo
kailiu patyrusi draugų ir kaimynų atsaką Saguare,
taigi nenorėjo būti pažeminta šiose linksmybėse.
Elmeris žvilgtelėjo j jos parašą.
- Kėlė Branskom. Būtent tas vardas.
Jis nužvelgė ją nuo galvos iki kojų.
- Taip, tai tikrai jūs.
- Eime išgerti, Elmeri!
Nojus stipriai pagriebė jį už rankos ir nusivedė
prie baro.
- Ei, ar tai tiesa? - paklausė prie Kėlės priėjęs
jaunas anksčiau nematytas vaikinas. Jo veide spin
dėjo didžiulė viltis.- Girdėjau, kaip jis sakė, kad
jūsų nuotrauka buvo Macho žurnale.
Kėlė metė žvilgsnį į barą. Nojus beviltiškai mėgi
no suvaldyti Elmerį, tačiau pagyvenęs vyras vis tiek
sugebėjo ištraukti servetėlę iš kišenės ir kišo ją po
nosimi kitiems. Per kelias akimirkas visų dėmesys
nukrypo nuo nuotakos į Kėlę.
Kėlė ir Nojus jautėsi nesmagiai. Ji per ilgai čia
užsibuvo. Labai nekantriai laukė, kol galės praleisti
naktį ir kitą dieną dviese, bet dabar, kai visų žvils-
niai smigo į ją, tik kels jam nepatogumų. Bus geriau,
jei tiesiog ims ir išnyks. Reikia skubiai nubėgti į
apartamentus, pagriebti rankinę ir dingti.
232
Žaidimas prasideda
Tokia netikėta savaitgalio pabaiga ją pribloš

kė. Tikėjosi, kad apėmęs sąstingis paveiks kaip
skausmą malšinantis vaistas ir tęsis, kol ji išeis iš
viešbučio.
- Taigi, tai tiesa? - paklausė nekantrus jaunuolis.
- Taip, - atsakė ji. - Jei palauksit čia, nubėgsiu į
viršų ir atnešiu jums nuotrauką su autografu.
- Tik veido nuotrauką? Ar... ir visa kita?
- Ir visa kita.
- Puiku!
Ji pažvelgė į Nojaus pusę. Ją lydėjo sėkmė. Jis
taip stengėsi sutramdyti Elmerį, kad nepastebėjo,
jog Kėlė ketina sprukti.
- Palaukit čia, - pasakė ji vaikinui. - Tuoj grįšiu.
Ji nuskubėjo į vestibiulį, prie lifto, kad pakiltų
. viršun.
14
Nojus pastebėjo, jog Kėlė nenorom patraukė
dėmesį. Iš nukamuotos išraiškos buvo matyti, kad
ji visai nesidžiaugia bendraudama su jaunu eržilu,
užspeitusiu ją į kampą. Jis truputį užtruko, kol at
sikratė Elmerio, o kai atėjo gelbėti Kėlės, ji jau buvo
dingusi. Jaunuolis, su kuriuo ji anksčiau kalbėjosi,
stovėjo kur buvęs ir lūkuriavo.
Nojus priėjo ir paklausė:
- Kur nuėjo moteris, vilkinti sidabrine suknele?
Vaikis apsidairė ir tyliai pratarė:
- Nežinau, ar galiu išduoti. Galbūt ji to nenorėtų.
Nojus stipriai sugriebė jį už peties:
- Siūlau tučtuojau pasakyti.
234
Žaidimas prasideda
- O kas jūs? Jos vaikinas?

- Taip, - ištarė netikėtai ir jam patiko, kaip tai
nuskambėjo. - Taip, esu jos vaikinas.
Vaikis nužvelgė jį vertinam u žvilgsniu. Lyg
varžovą.
- Norėčiau tai išgirsti iš jos.
Nojus pajuto savotišką gailestį jaunuoliui, apža
vėtam Kėlės. Berniukas neturėjo jokių galimybių.
Nojus jų nesuteiks, be to, ir pati Kėlė neatrodė juo
susižavėjusi.
Jis šiek tiek atleido vaikino petį.
- Klausyk, man atrodo, ji buvo nusiminusi, kai
ėjo iš čia, todėl turiu ją rasti. Būčiau dėkingas už
pagalbą.
-Ji nebuvo liūdna. Nuėjo į viršų atnešti nuotrau-
. kos su autografu.
- Man labai gaila, bet nėra jokių nuotraukų su
autografais, - patikino Nojus.
- O, Dieve. Kodėl ji taip sakė?
- Dingstis pasišalinti, - atsakė Nojus.
- Kam to reikia?
- Manau, ji nepatogiai jautėsi, kai ją atpažino.
- Juokaujate? - pamąstęs vaikis gūžtelėjo pe
čiais. - Galvoju, kad labai smagu būti įžymiam, bet
turbūt kiekvienas žmogus yra skirtingas.
- Taip, tu teisus. Ačiū, kad pasikalbėjai su ma
nimi. Skubu.
235
Jis paliko jaunuolį ir nuėjo ieškoti Dženės ir

Brendono, norėdamas atsisveikinti.
Gal Kėlė laukia jo kambaryje? Ji labai nusiminė
atpažinta. Jam irgi buvo labai netikėta, nežinojo
kaip reaguoti - visa tai galėjo nuliūdinti Kėlę.
Tikriausiai ji norėjo išgirsti jį visa tai neigiant.
Žodžiai jau buvo ant liežuvio galo, kai jis suvokė,
kad geriau patylėti. Jei jis padėtų jai įtikinti Elmerį
ir visus kitus, kad nepozavusi žurnalui, tai būtų lyg
to įvykio neigimas. Atrodytų, jog jam dėl to gėda.
Tačiau tai netiesa. Nojus jautėsi nusim inęs,
susirūpinęs, sutrikęs. Nežinojo, kaip elgtis su ta
mergaite, artima nuo mažens. Padėtis buvo paini,
tačiau jis niekada nesigėdijo Kėlės Branskom.
Jis puikiai suprato, kodėl ji nenori šventės da
lyviams viską atskleisti, todėl mėgino pritildyti
Elmerį. Bet tai buvo tuščias reikalas.
Kėlė išėjo ir jis troško sekti paskui, sužinoti ke
tinimus. Bijojo ją prarasti. Be to, jie nieko nenutarė
dėl jos darbo ir ji gali grįžti šokti į striptizo barą arba
daryti ką nors blogiau. To jis nenorėjo.
Pamatęs Brendoną su Džene vikriai prišoko
prie jų:
- Klausykite, man reikia...
- Ar Kėlė iš tikro pozavo Macho žurnalui? - pa
klausė Brendonas. - Mano tėvas gavo jos autografą
ir prisiekinėja...
236
Žaidimas prasideda
- Taip, pozavo, bet seniai, - ramiai atsakė Nojus.

- Eik tu sau! - sušuko Brendonas. - Tai drąsu.
- Iš tikrųjų? - pasakė Dženė. - Garsenybė sve
čiuose. Nuostabu.
- Bijau, ji nepatogiai jaučiasi atpažinta, - paaiš
kino Nojus.
- Neturėtų taip jaustis! - Dženė atrodė susirūpi
nusi. - Manau, tai pasakiška. Visai nesistebiu. Bet
kas, pažiūrėjęs j ją, pasakytų, kad ji tam tinka, -
apsidairiusi paklausė: - Kur ji prapuolė? Norėčiau
jai pasakyti, kad nėra ko nerimauti.
- Manau, kad ji nuėjo į apartamentus, - paaiš
kino Nojus.
- Dėl to, kad buvo atpažinta? - paklausė Dženė.
- Turbūt dėl to.
Dženė kilstelėjo sijoną už kraštų.
- Einu tiesiai prie vidaus telefono jai paskambin
ti ir pasakyti, kad tučtuojau sugrįžtų. Pasišalino iš
šventės, lyg ji būtų negarbingas svečias, yra mažų
mažiausiai juokinga.
Brendonas ranka sulaikė ją:
- Gal ne taip jau ir juokinga, Džene. Negalėčiau
garantuoti, kad visi čia esantys tikrai yra plačių
pažiūrų. O tu galėtum?
Dženė stabtelėjo ir susiraukusi pridūrė:
- Man tikrai būtų nesmagu, jei kuris iš svečių
Kėlę įžeistų.
23 7
- Bet jie gali, - tarė Nojus, nenoriai sutikdamas

su Brendonų. - Jai jau teko prieš dešimt metų susi
durti su siaurapročiais Saguare. Esu tikras, neno
rėtų patirti ką nors panašaus šį vakarą, ir negaliu
jos dėl to kaltinti.
- Na, gerai, - atsiduso Dženė. Gal jūs ir teisūs.
Jausčiausi siaubingai, jeigu ją kas įskaudintų. Taigi
tik paskambinsiu ir pasakysiu, kad visi svečiai labai
džiaugiasi vestuvių puotoje sutikę Lapkričio misę.
Tiek daug galiu pasakyti už visus. Tikrai džiaugia
mės su ja susipažinę. Ji labai šauni.
- Eik ir skambink, jei nori, - pasakė Nojus. - Bet
galiu lažintis, kad ji neatsilieps. Klausykit, norėjau
būti čia, kol jūs nutarsite keliauti į savo medaus
mėnesio apartamentus, tačiau dabar turėčiau pati
krinti, ką daro Kėlė. Bijau, ji gali pabėgti.
- O! - Dženės akys išsiplėtė. - Pabėgti iš vieš
bučio?
- Visai įmanoma.
- Tada skubėk! Tučtuojau!
Nojus svyravo.
- Nežinau, ar man pasiseks grįžti anksčiau negu
jūs iš čia išeisite, o rytoj rytą anksti išskrendate į
Havajus, taigi gali būti, kad susitiksime tik kitą
savaitgalį.
- Negalvok apie tai, - Dženės akys žibėjo. -
Dabar privalai įtikinti Kėlę pasilikti. Žinau, kad
sugebėsi.
238
Žaidimas prasideda
Brendonas griebėsi už krūtinės apsimetęs nu

stebusiu.
- Tu žinai? Iš kur?
- Kalbėjausi su jo panelėmis, - Dženė pliaukšte
lėjo per ranką savo naujam vyrui. - Nustok kvailioti
ir leisk Nojui eiti. Linksmybėms vadovauju aš.
- Teisingai, - Brendonas mirktelėjo Nojui.
- Linkiu jums abiem viso geriausio, - Nojus ap
kabino Dženę. Brendonui iš pradžių ištiesė ranką,
bet paskui taip pat apkabino. - Susisieksime.
- Būtinai, - patvirtino Brendonas. - Noriu žinoti,
kaip viskas baigsis.
Ir pats Nojus, bėgdamas prie lifto, norėjo žinoti.
Prieš įlipdamas greitosiomis peržvelgė vestibiulį
norėdamas nepražiopsoti Kėlės, jeigu ji jau būtų
nusileidusi žemyn ir mėgintų išeiti. Jos nematyti.
Nusprendė, kad ji tikrai neišeis nesugrįžusi į jų
kambarius. Galų gale jos mobilusis telefonas vir
šuje.
Prasivėrus liftui jis beveik tikėjosi pamatyti Kėlę.
Tačiau stiklu ir žalvariu puošta kabina buvo tuščia.
Kildamas į viršų įtemptai galvojo, ką jai pasakys.
Suvokė, kad pirminis troškimas apsaugoti Kėlę nuo
jos pačios virto kažkuo daugiau. Dabar troško ne
tik ją išgelbėti, bet ir išlaikyti.
Tai buvo aiškiausia beprotybė. Jie iš skirtin
gų pasaulių ir jų pažiūros neabejotinai skiriasi.
239
Ji - miesto mergina, besidžiaugianti išsigelbėjusi

nuo gyvenimo provincijoje. O jis ketino visą gy
venimą praleisti Dviejų akmenų rančoje. Tėvas jam
šventai patikėjo ją prižiūrėti, kada nors jis šią rančą
taip pat paliks ją savo vaikams.
Kėlės nuomonė apie vedybas buvo prasta, o jis
norėjo turėti žmoną ir vaikų. Brendono vestuvės tik
dar geriau padėjo tą suvokti.
Taigi nėra prasmės vaikytis Kėlę. Tačiau kai ją
apkabina, ji jam kuo puikiausiai tinka. Ir ne tik dėl
sekso. Pagalvojęs apie Kėlę pajunta stiprų tarpu
savio ryšį, negalėtų be jos gyventi. Negalima leisti
jai pranykti.
Neturėjo jokio supratimo, kaip toliau viskas
klostysis ir ar Kėlė apskritai manys, kad jiems verta
draugauti turint galvoje jų skirtumus. Štai dėl to
jiems reikėjo daugiau laiko viską apsvarstyti. Ir
jeigu lemta išsiskirti, prieš atsisveikindamas geidė
pasimylėti su ja tuo geru senoviniu būdu, gulint
lovoje. Manė, kad to reikia.
Jis privalėjo įtikinti ją pasilikti, jei žodžių ne
užtektų - panaudoti fizinius meilės argumentus.
Žinoma, yra tikimybė, kad ji neišvyko. Eidamas
koridoriumi prie dvigubų apartamentų durų, pri
siminė praėjusį vakarą - sūkurinę vonią, mažutes
maudymosi kelnaites, pornografinį filmą dideliame
televizoriaus ekrane ir šampaną ledo kibirėlyje.
240
Žaidimas prasideda
Gal ji vėl norėjo padaryti staigmeną ir dėl to

išskubėjo? Jaudindam asis įkišo raktą į spyną ir
atidarė duris.
- Kele? - šūktelėjo peršaukdam as krentančio
vandens garsą prieškambaryje.
Jokio atsako. Gal ji nuoga gundančiai guli ant
pagalvėlių svetainėje? Žengdamas į tuščią, blankiai
apšviestą svetainę pajuto, kaip kūną užliejo geismo
banga.
- Kele?
Vis dar jokio atsako. Jos nebuvo nei sūkurinėje
vonioje, nei balkone, tačiau iš miegamojo sklido
šviesa. Gal ji laukia jo didelėje baltoje lovoje? Toks
vaizdas pagreitino žingsnį ir pulsą. Eidamas per
tiltelį vėl šūktelėjo jos vardą.
Miegamajame jos nebuvo ir jį apėmė bloga nuo
jauta pamačius tvarkingą dolerių krūvelę dvidešim
tinėmis, gulinčią ant baltų paklodžių. Spėjo, kad
tai ta pati suma, kurią jai davė vakar drabužiams
nusipirkti.
Kai nerado jos ir vonioje, liko tik viena vieta, ku
rioje galėjo slėptis, kad jį nustebintų. Ji gali juokais
gulėti spintoje kaip vakar, kai į apartamentus atėjo
jo bičiuliai. Bet ir ten buvo tuščia.
- Kele! - šūktelėjo Nojus.
Širdis sakė - kam bariuose jos nėra. Nuo tos
minutės, kai įžengė pro duris, jautė jos nebuvimą,
241
tuštumą. Tačiau jis vis vien ją šaukė vardu beviltiš

kai mėgindamas sklaidyti liūdesį.
Vienintelis atsakas - vandens čiurlenimas sve
tainėje.
„Prakeikimas! Kur, po velnių, ji dingo? Negalėjo
toli nukeliauti", - nusprendė skubėdamas per tiltelį
ir svetainę. Tikėjosi, ji nebus pasigavusi taksi, o eina
pėsčiomis. Šeštadienio vakarą gatvės pilnos žmo
nių, tačiau sidabrinę suknelę pastebės. Apskritai
tokią moterį kaip ji lengva pastebėti, nepaisant to,
ką vilki. Jeigu ji sulakstė į kambarius ir atgal į ves
tibiulį, kol jis dar nebuvo išėjęs iš šventės, neturėjo
laiko persivilkti. Jis ją ras. Velniop viską, bet ją ras.
Kėlė atspėjo, kad Nojus puls jos ieškoti. Jie pui

kiai praleido laiką koridoriuje. Ir jei mergina bent
kartą „sugrojo melodiją vaikino fleita", jis norės
pakartoti. Ji ir pati norėjo, nes labai patiko pirmasis
kartas.
Tačiau jiems lemta išsiskirti. Ji įveiks širdies
skausmą. Nojus jai netinkamas vyras. Niekada toks
nebuvo. Ir nebus.
Jis irgi tai žinojo, bet galėjo taip atsitikti, kad
norės sukliudyti jai pabėgti. Veikti reikia protingai.
Kai Nojus nuskubėjo į gatvę pro viešbučio atogrąžų
sodą, ji lindėjo už to didelio lavos akmens, kur jie
vakar bučiavosi.
242
Žaidimas prasideda
Dieve, jis nuostabus. Suvelti plaukai ir suglam

žytas smokingas darė jį dar žavingesnį. Be to, jis
vijosi ją. Šį vaizdą ji amžinai nešiosis širdyje. Ir
po daug metų ji jaus jaudulį prisiminusi, kaip šis
aukštas, plačiapetis vyras šukavo Las Vegaso gatves
jos ieškodamas.
Tačiau būtų geriau, jei nerastų.
Ją slėpė tanki lapija ir nakties šešėliai. Tupėjo
susigūžusi ir laukė, kol Nojus praeis pro šalį. Tačiau
jis sustojo ir įsistebeilijo į lavos akmenį. Negalėjo
jos matyti. Šešėliai buvo per gilūs. Širdis pašėlusiai
plakė, jis galėjo kažkaip pajusti, kad ji netoliese.
Vaikystėje jie daugybę kartų žaidė slėpynių ir jau
tada slapčiomis troško, kad ją rastų. Netgi tuomet,
kai buvo tik septynerių, ji jautė savotišką virpulį
skrandyje, kai Nojus jos ieškodavo. Jam artėjant
ji kostelėdavo ar sujudėdavo. O kai jis ją rasdavo,
spiegdavo visu balsu.
Panašu, kad ir dabar ji norėjo būti surasta. Gal
būt ir tą slėptuvę už akmens pasirinko tikėdamasi,
jog jis ten ieškos. Laukė užgniaužusi kvapą.
Dar akimirką jis žiūrėjo į jos pusę. Paskui, kres
telėjęs galvą, nudrožė gatvės link.
Ji nusivylusi atsiduso. Pergudravo jį. Po galais.
Taigi dabar, kai taip nutiko, reikia veikti toliau pagal
susigalvotą planą.
Išlindo iš už akmens, nepaisydama nustebusių
243
praeivių žvilgsnių, ir pasileido paskui Nojų. Laimei,

jis ryškiai išsiskyrė iš minios savo ūgiu ir pilku
smokingu. Ji visą laiką matė jį, einantį prie gatvės.
Jis nuolat dairėsi kairėn ir dešinėn ieškodamas
jos minioje. Galiausiai nusprendė pasukti į kairę.
Kelei nebuvo svarbu, kuriuo keliu jis eis. Pati nueitų
priešinga kryptimi. Kai juos skyrė maždaug keturi
kvartalai, ji sustabdė taksi ir pasakė vairuotojui savo
viešbučio miesto centre adresą.
Važiavo ta pačia kryptimi, kuria ėjo Nojus, todėl
netrukus pamatė jį minioje, besižvalgantį į šalis.
Teko susiimti, kad nepaprašytų vairuotojo sustoti.
Geidė vėl būti su Nojumi, tačiau tai reikštų tik
truputį daugiau laiko ir truputį daugiau sekso.
Pabaiga vis tiek būtų ta pati. Jau geriau nugalėti
skausmą, kol dar įmanoma, negu laukti, kol jis taps
nepakeliamas.
Važiavo rydama ašaras. Vairuotojas manevravo
automobilių spūstyje. Jiems pravažiavus tą vietą,
kurioje buvo pastebėjusi Nojų, ji atsigręžė pažiūrėti
pro galinį langą, tačiau nepajėgė jo išskirti minioje.
Jų mažas meilės nuotykis baigėsi.
Nojus ėjo, kol išseko jėgos. Tada grįžo į viešbutį.

Tikėjo, kad Kėlė vis dar Las Vegase, bet prisipažino,
kad surasti ją bus sunkiau nei manė iš pradžių. Be
244
Žaidimas prasideda
to, jautėsi nesmagiai vilkėdamas ananasų kokteiliu

prasmirdusį smokingą.
Vos grįžęs į apartamentus nuėjo į miegamąjį ir
išsirengė iki trumpikių. Prisiminė pirmąją naktį ir
Kėlės atvirą, dosnų siūlymą mylėtis. O jis, kilnus
kvailys, nesuvokė, ko atsisako. Tuščiai praleido
marias laiko mėgindamas įrodyti savo aukštesnę
moralę, o gyveno kartu su deive.
Koks žioplys! Kietakaktis, bukagalvis nuo pat
pradžių, o juk galėjo su ja amžiams likti. Privalo
Kėlę susigrąžinti!
Tačiau pirmiausia reikėjo šiek tiek pailsėti. Tik
valandėlę. Išsitiesė pusvalandžiui ant didelės tuš
čios lovos. Tuomet vėl eis ieškoti.
Pabudo. Pažiūrėjęs į laikrodį sudejavo. Beveik
vidurdienis.
Šoko iš lovos, nusiprausė po dušu ir neįtikėtinai
greitai nusiskuto. Kol apsivilko džinsais ir vienais
iš Klinto džinsinių marškinių, sugalvojo, kaip tęs
paiešką ir kur reikėjo eiti praėjusią naktį, jei būtų
daugiau pamąstęs. Netrukus buvo baro „Katytės"
vestibiulyje.
- Ieškau Kėlės Branskom, - pasakė liesam vaiki
nui, kuris pasisiūlė jį pasodinti prie staliuko.
- Kėlės? Nemanau, kad šiandien čia ateis, tačiau
galiu paklausti Siuzanos, kai baigs pasirodymą.
Prašau prisėsti.
245
Bingo. Skrandį suko nuojauta ir nerimas. Ji šian

dien čia neužsuks. Panašu, Kėlė čia darbo negavo.
Jis labai vylėsi, kad ji čia neateina klientų.
Galų gale bent aptiko pėdsakus. Tai svarbiausia.
O kai jie vėl susitiks, ji nebegrįš prie buvusių užsi
ėmimų. Tik geriau negalvoti apie tai.
Iš prastos garso aparatūros su traškesiais ir
kauksmais sklido roko muzika. Apsinuoginusi
didžiakrūtė brunetė staipėsi prieš pustuzinį baro
lankytojų. „Tikriausiai tai Siuzana", - nutarė jis. Jos
šokis turėjo užvesti, bet jam rūpėjo tik Kėlė, tad jis
nekantriai laukė pabaigos.
Galiausiai brunetė tingiai nuėjo į užkulisius,
vyrai bare švilpė, kvietė ją ateiti ir pakartoti. Nojus
tikėjosi, kad ji nekartos šokio. Laimei, taip ir nuti
ko. Netrukus ji priėjo prie Nojaus staliuko. Vilkėjo
per didelius marškinėlius, dengiančius kostiumą.
Atsisėdo priešais. Žvilgsnis buvo tiesus, manieros
taip pat.
- Bredas sakė, kad ieškote Kėlės. Kam ji jums
reikalinga?
Jis tikėjosi tokio klausimo.
- Mes kartu užaugome, - pasakė. - Girdėjau,
kad ji yra šiame mieste, norėčiau su ja pasimatyti.
Siuzana atrodė nevisiškai įtikinta.
- Kur jūs augote?
246
Žaidimas prasideda
- Saguare, Arizonoje. Jos tėtis - mano ir mano

brolio Jono rančos ūkvedys.
Jos išraiška šiek tiek sušvelnėjo.
- Ji man minėjo Saguarą, taigi gali būti, kad
nemeluojate. Atrodote labai sąžiningas.
- Ačiū. Neketinu daryti nieko blogo.
- Tikriausiai ne, bet tokios moterys kaip Kėlė
ir aš turi būti atsargios. Žinote, vyrukai nuo mūsų
tampa lyg apsėsti.
Net vidurius suko nuo minties, su kokiais pus
pročiais Kelei tektų susidurti, jei toliau eitų senu
keliu.
- Esu tikras, tai tiesa.
- Manau, nepakenksiu, jei atskleisiu jos buvimo
vietą.
Ji pasakė jam vidutinio brangum o viešbučio
centre pavadinimą.
- Ak, - ištarė jis nesugebėdamas nuslėpti n u
stebimo. Viešbutis nebuvo vienas iš geriausių Las
Vegase, bet ir ne blogiausias. Jis kaupėsi žygiui j ne
itin gerą miesto kvartalą.
Siuzana šyptelėjo.
- Žinau. Aš taip pat buvau nustebusi. Manyčiau,
kad žurnalas Požiūris! galėtų nepagailėti dolerių
prašmatnesniam viešbučiui?
- Požiūris! Žurnalas?
Nojaus mintys susijaukė. Vienintelis žurnalas,
247
kuris jam siejosi su Kele, buvo Macho. Jis mažai

ką buvo girdėjęs apie kitą žurnalą ir galvojo, kad
jis skirtas dvidešimtmetėms, nors nebuvo visiškai
tikras.
- Palaukit, - Siuzanos akys susiaurėjo. - Atrodo
te nustebęs, jog ji ten dirba. Jei toks geras draugas,
kaip galite to nežinoti?
Žinia ji pribloškė ir jis mėgino sugalvoti atsa
kymą:
- Kurį laiką nesimatėme.
Ji dirbo moterų žurnale. Leido jam galvoti, kad yra
mergina pagal iškvietimą, o iš tikrųjų buvo reporterė. Jos
visiškai nereikėjo gelbėti. Ji tiesiog jį apkvailino.
Siuzana laikėsi savo.
- Tuo atveju ji gali nenorėti susitikti. Koks sakėte
jūsų vardas?
- Nojus. Nojus Garfildas.
Nojus idiotas Garfildas.
- Nojus, - tarė ji, traukdamasi nuo stalo atbulo
mis. - Paskambinsiu ir įspėsiu ją apie jūsų vizitą.
Nereikėjo man sakyti, kur ji apsistojusi. Bet nieko,
tas viešbutis gerai saugomas.
- Įspėti nebūtina.
Jis jautėsi visiškai išduotas. Tiesa, iš pradžių gal
vojo, kad tai bus vienkartinis savaitgalio nuotykis,
bet paskui... ji jam ėmė iš tiesų rūpėti. Jis manė, kad
jie kuria santykius, o ji visą laiką tik juokėsi iš jo.
248
Žaidimas prasideda
- Ji neturi ko bijoti.
- Jūs taip sakote. Tačiau vis tiek jai paskambin
siu. Nuo to reikėjo pradėti.
Siuzana nuskubėjo šalin.
Nojus išėjo iš baro ir stabtelėjo saulėtoje gatvėje
mėgindamas susivokti. Kai truputį atsigavo nuo
šoko, jį užplūdo pyktis. Kėlė paprasčiausiai žaidė
su juo. Ją linksmino jo baltojo riterio vaidmuo. Ji
mėgino išvesti iš kelio vyrą, norėjusį ją išgelbėti.
Sėkmė pranoko jos lūkesčius. Dabar jis gali drįsti
daryti bet ką. Įdomu, kaip ji su viskuo susidoros.
Galbūt laikas viską atskleisti. Kadangi Siuzana vis
tiek praneš apie jo apsilankymą, Nojus gali ten
nueiti. Juk nenorėtų nuvilti panelės.
Bet tegu ji truputį palaukia ir paspėlioja. Jis da
bar papusryčiaus. Jaučia, kad prireiks jėgų.
249
15
Pagauta! Kėlė padėkojo Siuzanai už skambutį ir
padėjo ragelį. Tuomet pradėjo vaikščioti po viešbu
čio kambarį iš kampo į kampą. Skaudėjo skrandį.
Prisiminė vaikystės pamokas ir suvokė, kad geriau
jau pati būtų viską prisipažinusi Nojui, negu jis
dabar tai sužinojo iš pašalietės. Jei būtų pasakiusi
visą tiesą apie mobilųjį telefoną, suskambėjusį
jiems esant apartamentų vonioje, gal jis būtų viską
nuleidęs juokais.
Tačiau kai jis pamanė, kad telefonas jai reikalin
gas, nes yra mergina pagal iškvietimą, ji leido jam
tuo patikėti manydama, kad jam taip ir reikia už
skubotai padarytas išvadas.
Tuo metu ji dar ketino keršyti. Ta šešiolikmetė,
250
Žaidimas prasideda
kuri buvo atstumta daržinėje, vis dar troško atly

gio. Dabar, likusi be Nojaus, kamuojama nemigos
suvokė, ką padarė. Žaidimas virto rimtu dalyku. Ji
įsimylėjo Nojų. Tksliau, niekada nebuvo nustojusi
mylėti. Tai vyras, kurio visada troško.
Nuo pat tos akimirkos, kai paliko Taičio viešbutį,
ji mėgino save įtikinti, kad jo nemyli. Kai negalėjo
užmigti, įsijungė nešiojamąjį kompiuterį ir pradėjo
rašyti straipsnį tikėdamasi, kad darbas apmalšins
skausmą. Ji rašė, paskui perrašinėjo pirmąją pastrai
pą, tačiau daugiausia tik sėdėjo ir spoksojo į ekraną
galvodama apie Nojų.
Labiausiai ją erzino kvaila, ne itin padori ekrano
užsklanda, kuri pasirodydavo tik nustojus spaus
dinti. Vaizdas degino širdį tarsi druska žaizdą. Jau
geriau ten plaukiotų žuvys.
Deja, ekrane maža nuoga piešta moteriškė vaikė
si nuogą pieštą vyruką, o pavijusi jį pargriaudavo
ir apžergdavo. Po kelių vikrių judesių, nušokdavo,
vyrukas vydavosi ją ir vėl kartodavo tą patį. Šią
užsklandą sukūrė humoro nestokojanti draugė.
Tačiau šį rytą juokas neėmė.
Koks apm audus savaitgalis. Nojus buvo ap
vyniotas apie pirštą vos keletą saldžių valandų.
Dabar tai jau istorija. Siuzana sakė, jog jis apstulbo
sužinojęs, kad Kėlė - reporterė. Kai tik atsitokės -
ne juokais įsius. Gali net palikti Las Vegasą su ja
251
neatsisveikinęs, nors ji tuo abejojo. Tikriausiai ateis į

viešbutį iškloti to, ką mano, o paskui išskris ir keiks
ją visą kelią iki pat Saguaro.
Kėlė svarstė, ar Nojus apie tai papasakos jos
tėvui, Bidžei ir Jonui. Tikriausiai ne, turint galvoje
seksualinį jų susitikimo atspalvį. Ji slapčia svarstė
galimybę nuvykti į Bidžės vestuves, tačiau dabar
turėjo tos minties atsisakyti. Net jeigu Nojus nieko
kitiems nepasakys, jos pasirodymas rančoje suga
dintų Bidžės vestuves, o šito Kėlė nenorėjo.
Žingsniuodama po kambarį svarstė, kaip ge
riausiai elgtis susitikus su Nojumi. Galėtų viso to
nemalonumo išvengti, jei persikeltų į kitą viešbutį.
Arba tiesiog išskristų į Reno jau šią popietę, o ne
rytoj ryte.
Tačiau nenorėjo atrodyti bailė. Būdama devynio
likos neturėjo drąsos priimti kritiką dėl nuotraukos
žurnale vyrams, todėl pabėgo į Los Andželą. Dabar,
po dešimties metų, norėjo tikėti, kad yra drąsesnė.
Be to, koks skirtumas, ar Nojus pyks ant jos. Juk
bendros ateities nėra.
Taigi ji liks ir lauks jo. Įsivaizdavusi, kaip tai at
rodys, suprato, kad geriau jį pasikviesti į kambarį.
Bus sunku iškęsti jo pyktį, tad geriau tegu viskas
vyksta uždaroje erdvėje, toliau nuo žmonių akių,
ne vestibiulyje ar viešbučio kavinėje.
Jei jis iškvietė taksi, atlėks čia po minutės. O
252
Žaidimas prasideda
jos kambarys sujauktas, lova neklota, užtiesalas

nublokštas šalin nuo beviltiškų pastangų kaip nors
užmigti. Keletas rankšluosčių numesta ant grindų.
Deja, ilgos maudynės duše neturėjo jokio atpalai
duojamojo poveikio. Kėlė norėjo apsitvarkyti, bet
rankos nekilo.
Metė žvilgsnį į savo aprangą - mėgstamiausią
baltą nertą berankovę, švelnią kaip šilkas, ir gelto
nas dryžuotas aptemptas kelnes su skeltukais. Su
šiais drabužiais jautėsi kūrybingiau nusiteikusi.
Šį rytą niekas negelbėjo. Nepadėjo rašyti ir kam
barinės atneštas didelis puodukas kavos. Nojus jau
pakeliui, neverta nieko imtis.
Norėjo persirengti, nes neketino ilgiau rašyti.
Tačiau nežinojo, ką apsivilkti kautynėms. Buvo
tikra, kad greitai užvirs kova.
Gal reikėtų truputį pasidažyti, tačiau jis gali
pagalvoti, kad tai vilionė, ir dar labiau supykti.
Pasitiks jį basa, nepasidažiusi, į arklio uodegą ant
pakaušio surištais plaukais, tuomet jis supras, jog
nenori jo sugundyti. Kautynėms jautėsi pasiren
gusi.
Kažkada parašė straipsnį apie sąžiningus gin
čus tarp porų. Tada pačios patarimai atrodė labai
vertingi. Dabar, kraujyje šėlstant adrenalinui, ta iš
mintis atrodo juokinga. Velniop sąžiningus ginčus.
Reikia kurti gynybos planą. Nieko nebūtų nutikę,
253
jei jis nebūtų sugalvojęs, kad ji ketina šokti stripti

zo bare, ir ėmęsis pompastiško gelbėjimo. Kas jis
galvoja esąs?
Kėlė nusprendė dar kartą pamokyti Nojų. Pats
prisiprašė. Įsivaizduoja žinąs, kaip teisinga gyven
ti. Kaip jis drįsta jai vadovauti? Kas nutiktų, jei ji
iš tiesų būtų striptizo šokėja ir darbas jai patiktų?
Ar Nojus turi teisę smerkti ją už pačios pasirin
kimą?
Kėlė pasiruošė sutikti šį teisuolį. Tegu tik ateina.
Tiesą sakant, o kur jis, po velnių, yra? Eismas šiuo
metu nėra labai intensyvus. Jeigu jis vyksta iš baro
„Katytės", jau turėtų būti čia.
Prabėgo dar pusvalandis, telefonas nesuskambė
jo ir ji jau ketino trepsenti į Taičio viešbutį sužinoti,
kas jį sulaikė. Po galais, sunervino ją ir privertė
trypti kilimą. Tačiau nepanašu, kad į viską būtų nu
sispjovęs. Tai būtų velniška, tikrai nepanašu į Nojų.
Kėlė beveik staugė iš liūdesio, kai telefonas
pagaliau suskambėjo. Puolė prie jo ir trumpai pa
sisveikino.
- Kele, brangioji, - Nojus lėtai dėliojo žodžius, -
atrodai nusiminusi.
- Kur esi?
Jis sukikeno:
- Netoliese. Užkandžiauju tavo viešbučio ka
vinėje.
254
Žaidimas prasideda
Ji nepajėgė suprasti. Nojus turėtų šaukti, o iš

tikrųjų kikena. Tuo tarpu ji šaukia.
- Kaip gali sėdėti ir valgyti tokiu metu?
- Išalkau.
Balsas tingus ir patenkintas... beveik. Nerūpes
tingą toną kartais keisdavo šiokia tokia įtampos
gaidelė.
Kėlės širdis ėmė tankiau plakti. Tikriausiai
prabėgę metai pakeitė Nojų, jis elgėsi kitaip, nei ji
tikėjosi. Manė, jog bus įsiutęs, o jis - atsipalaidavęs
ir ramus. Kėlė prabilo:
- Manau, turėtum ateiti į viršų pasikalbėti.
- Puiku, bet nenorėčiau tau trukdyti dirbti.
Nuo jo balso jai nugara pagaugais nuėjo:
- Šiuo metu nedirbu.
- Tai gal užsiimi tyrimais.
-N e .
Gal jis tramdo emocijas tik dėl tos vietos, kurioje
yra. Nenori rėkti ant jos, nes naudojasi vestibiulyje
esančiu vidaus telefonu. Tai suprantama.
- Tai gal praktiškai mėgini tuos pasiūlymus,
kuriuos pateikei savo naujausiame straipsnyje?
- Atsiprašau?
Ji taip nervinosi dėl galimo kivirčo, kad vargiai
galėjo prisiminti savo vardą, ne tik tai, ką rašė pas
tarajame straipsnyje.
- Dovanų parduotuvėje nusipirkau žurnalą ir
255
radau tavo straipsnį. Skaičiau valgydamas. Daug

sužinojau apie daugybinius orgazmus.
Ji nurijo seiles.
-A k .
- Sužinojau, kad moterys dažnai tenkina pačios
save, kad jų išmoktų.
Kalbėjo nerūpestingai, lyg aptarinėtų galvijų
kainas:
- Gal ir tu praktikuojiesi?
Jei jo nepažinotų, pamanytų, kad yra specialiai
seksualiai erzinama, kaip kad pati šį savaitgalį
darė. Tačiau tai nebuvo panašu į Nojų, ypač dabar,
kai taip pyksta. Jau geriau rėktų ant jos. Tuomet ji
žinotų, ką daryti. Apmąstė argumentus. Jis elgėsi
ne pagal jos scenarijų ir jai buvo sunku tęsti pokalbį.
Atsikrenkštusi paklausė:
- Nojau, ką nori pasakyti?
- Atrodo, per menkai tave vertinau, Kele. Turi
daug daugiau gebėjimų nei maniau. Atėjau atsipra
šyti, kad taip blogai apie tave galvojau.
- Tikrai?
Dabar ji jau visiškai sutriko.
- Taip. Norėčiau prašyti atleidimo asmeniškai,
jei tik pasakysi savo kambario numerį.
Galbūt jie viską aptars kaip du subrendę suaugu
sieji. Be aistrų. Po šimts velnių, tai neatrodė teisinga.
Tačiau jei jo toks požiūris, ji turi sutikti. Neįmanoma
256
Žaidimas prasideda
kovoti su tuo, kuris su tavimi nekovoja. Reikia, kad

jis smogtų pirmąjį smūgį - žodžiais.
Nutarusi tvirtai laikytis Kėlė dar kartą krenkš
telėjo:
- Nojau, aš taip pat turiu atsiprašyti, kad klai
dinau tave.
Jis nusijuokė ir tęsė:
- Tikrai nuvedei ne tuo keliu, brangioji.
Ją išmušė karštis. Jo seksualus juokas išmušė ją
iš vėžių. Tas kvatojimas ją jaudino, Ir balsas. Kėlė
kalbėjo toliau:
- Iš tikrųjų turėjau galvoje, kad suklaidinau dėl
savo darbo.
- Nebūtina atsiprašinėti. Mintis, kad esi bloga
mergaitė, man kėlė jaudulį. Iš tavęs, Kele, daug
išmokau apie seksualines fantazijas. Esu už tai
dėkingas.
-A k, - ji patrynė smilkinį, nes šis pradėjo tvink
čioti, įspėdam as apie artėjantį galvos skausmą.
Supažindino jį su fantazijomis, o jis tikriausiai tas
žinias panaudos savo gyvenimui su kita moterimi
praturtinti. Ji jam buvo naudinga. Trigubai ap
maudu.
- Supratau. Labai... malonu.
- Koks tavo kambario numeris? Manau, kad
tokius dalykus geriau sakyti akis į akį.
Jei pokalbis bus kultūringas, galima susitikti ir
25 7
vestibiulyje, tačiau ji netinkamai apsirengusi, todėl

pakvietė užeiti į numerį.
- Ačiū. Tuoj būsiu.
Ji padėjo telefoną visiškai sutrikusi. Tikėjosi,
kad Nojus šūkaus, reikalaus kambario numerio,
atėjęs toliau ant jos rėks. Tačiau jis tik atsiprašinėjo.
Dėkojo jai už įdomų bendravimą. Matyt, ruošiasi
santykių nutraukimo kalbai.
Dieve, štai kur šuo pakastas. Dėkoju už prisimi
nimus. Buvo labai smagu. Lik sveika.
Gerklėje sukilo šleikštulys. Būtent tokios kalbos
ji vengė nuo pat tos akimirkos, kai susitiko prie baro
„Katytės" ir jis ėmė tvirtinti norįs ją išgelbėti. Jeigu
ji vadovaus įvykių eigai, galės išrėžti pirma ir šiek
tiek apsaugos savo širdį.
Pabėgimas iš Taičio nebuvo blogas pasirinki
mas - tai buvo lyg jos tylus atsisveikinimas. Jei
Nojus įsiveržtų į kambarį ir siautėtų, o po to iš
lėktų, irgi nebūtų labai blogai. Kunkuliuojančios
aistros - ne blogiausia, kas gali nutikti. Tačiau jis
ketino pasakyti išmintingą atsisveikinimo kalbą.
Tikrai žinojo, kaip įskaudinti merginą.
Pasigirdus belsmui į duris Kėlė pašoko. Širdis
pašėlusiai plakė. Per skyrium praleistus metus ji
irgi suaugo. Nusprendė pranokti jį. Pasakodama
apie tai, kaip nuostabiai linksmai ir lengvabūdiš
kai praleido šį savaitgalį, ji keletą kartų sukikens.
258
Žaidimas prasideda
Paskui pridurs, kad po daugelio metų, prisiminusi

jų kvailiojimą, pasijuoks.
Duris ji atvėrė šypsodamasi. Dirbtinė, bet vis
dėlto šypsena, po šimts pypkių. Pamačiusi jį Kėlė
suvirpėjo. Jis atrodė puikiai.
- Sveika, Kele, - ištarė tyliai.
Ji nusuko akis. Pralaimės, jei bent kiek ilgiau
žiūrės į šiltas rudas jo akis.
- Iš tikrųjų šauniai pasismaginome šį savaitgalį,
ar ne? - Ji žengtelėjo į šalį, kad jis galėtų praeiti. -
Be to, norėčiau padėkoti, kad dalijaisi išskirtiniu
kambariu su manimi. Čia nėra nei fontanų, nei
sūkurinių vonių.
Įėjęs į vidų Nojus apsidairė ir tarė:
- Bus gerai ir taip.
Ji uždarė duris ir atsirėmusi į jas galvojo, ką
galėtų reikšti jo žodžiai. Stebėjo, kaip jis nusiima
kaubojišką skrybėlę ir deda ją ant stalo. To paties,
ant kurio stovėjo jos vis dar įjungtas kompiuteris.
- Bus gerai kam? - atsargiai paklausė Kėlė.
Nieko neatsakęs jis žvilgtelėjo į kompiuterį, ati
traukė nuo stalo kėdę ir atsisėdo. Keletą minučių
spoksojo į ekraną.
- Neblogą užsklandą turi, - pasakė. - Mano
krintančios žvaigždės - tikra gėda, palyginti su
šiuo vaizdu.
- Gal išjungti kompiuterį?
259
Jis atsilošė kėdėje sakydamas:

- Kam? Manęs jis netrikdo ir tavęs neturėtų - juk
esi drąsuolė.
Kėlė gūžtelėjo pečiais nenorėdama prisipažinti,
kad ši kvaila užsklanda tik primena jai, ko ji niekada
su Nojumi nepatirs.
- Vaizdelis manęs netrikdo.
Jis įsispoksojo į ją:
- Griauni savo įvaizdį, Kele. Pirmiausia suži
nau, kad nesi mergina pagal iškvietimą ir netgi ne
striptizo šokėja, o dabar sakai, kad neturi tik suau
gusiesiems skirtų užsklandų darbo kompiuteryje.
Dar pasakysi, kad niekada nepatyrei daugybinio
orgazmo, nors rašei apie jį straipsnį?
Ji vikriai įkvėpė oro, širdis daužyte daužėsi.
Dieve, ji niekuomet nesitikėjo tokio apibendrinimo,
blogiausia - Nojus sakė tiesą. Parašiusi tą straipsnį,
ketino paeksperimentuoti, bet nepadarė to. Ji aprašė
daugybę seksualinių nuotykių, fantazavo ta tema,
bet pati nebandė nieko. Tai buvo viena iš jos gerai
saugomų paslapčių.
Savaitgalis su Nojumi atrodė labai tinkamas būti
drąsiai. Jis tikėjo, kad ji - visagalė moteris, ir ją apė
mė noras nors kartą pateisinti savo įvaizdį. Patirtis
turėtų būti išlaisvinanti, nuostabi ir saugi. Būtent
dėl to ji ir nutrūko nuo pavadžio. Su juo galėjo
jaustis visiškai laisvai, nes tikėjo, jog jis ją saugos.
260
Žaidimas prasideda
Atstūmęs kėdę Nojus atsistojo.

- Ar paliečiau jautrią stygą, Kele?
Ji nusijuokė tikėdamasi, kad juokas nuskambės
linksmai, ne nervingai:
- Gal juokauji, Nojau? Juk žinai, kokia esu. Man
negalioja nei taisyklės, nei apribojimai. Laisvas
paukštis, štai kas aš.
- Taip ir galvojau.
Jis priėjo arčiau. Akyse spindėjo ryžtas.
- Dabar imu abejoti, ar iš viso tave pažįstu.
Ji atsitraukė. Jis atrodė labiau bauginantis,
skruostai trūkčiojo. Būtent tokios reakcijos Kėlė
pirmiausia tikėjosi. Dabar ji ėmė žerti savo argu
mentus.
-Atsiprašau, kad suklaidinau tave, Nojau, tačiau
pats kaltas.
- Iš tikrųjų? - jis žengė dar vieną žingsnį į priekį.
- Pasakiau tau, kad einu į barą „Katytės" inter
viu. Pats sugalvojai, kad tas interviu dėl darbo.
N eturėjo kur trauktis. U žpakaliu jau buvo
prispausta prie neaukštos komodos, tad įsitvėrė į
kraštą, kad neparvirstų. Pakėlė smakrą ir stengėsi
nugalėti Nojų žvilgsniu. Ji nebijojo, kad jis puls ją,
tačiau, sąmoningai braudamasis į jos erdvę, vertė
ją jaustis nepatogiai ir lytiškai jaudino.
Kėlė nenorėjo, kad jis tai pajustų.
261
- Kai supratai, ką galvoju, galėjai mane pataisy

ti, - nerūpestingai pasakė Nojus. Tačiau akys sakė
ką kita.
- Gal taip ir būčiau padariusi, jei nebūtum
pasisiūlęs mane perauklėti! Ar supranti, jog tai
arogantiškas pasiūlymas?
Jis atidžiai pažvelgė į ją tamsiomis akimis.
- Zinai, manau, kad turiu.
Ji sumirksėjo. Vos tik įgaudavo pagreitį, jis jai po
kojomis pažerdavo akmenukų.
- Turi?
- Taip. Galbūt net užsitarnavau viso to, ką darei.
- Iš tikrųjų? - ji iš paskutiniųjų stengėsi supras
ti - Tiesa! Tikrai užsitarnavai!
Mėgino ramiai kvėpuoti, bet jis buvo labai arti,
beveik lietė ją. Šnervės, pajutusios jo kvapą, suvir
pėjo. Vien nuo to ji sudrėko.
- Buvai užtikrintas ir pasitikintis savimi - tarsi
koks Eliotas Nesas* sekso pasaulyje. Turėjau nu
versti tave nuo pjedestalo. Parodyti, kad gali būti
toks pats sugedęs kaip ir kiti.
- Tau puikiai pasisekė, - jis nutilo, o akys įžūliai
sužibėjo, - kaip mėgėjai.
- Mėgėjai? - aiktelėjo ji. Paskui suprato jo mė
* Amerikos policijos pareigūnas, įveikęs Al Kaponę ir kitus

mafijos nusikaltėlius.
262
Žaidimas prasideda
ginim ą sum enkinti ją ir kartu pačiam pasijusti

stipresniam. - Kalbi su Lapkričio gražuole, žmogeli.
O kaip tie visi sekso straipsniai, kuriuos parašiau
per pastaruosius šešerius metus? Aš žinau, ką rašau
apie erotines fantazijas!
- Tikiu tavimi, - ištarė Nojus ir apkabinęs beveik
prigludo prie jos lūpų. Kalbėjo nerūpestingai: - Tik
kiek praktinės patirties, atmetus šį savaitgalį, turi
šioje srityje?
Širdis tiesiog daužėsi. Kėlė norėjo valdyti padėtį,
pasirodyti pranašesnė už jį. Deja, tokia nesijautė.
Troško, kad jis ją audringai, beprotiškai pamylėtų.
Panašu, jo planas buvo kitas.
Per vėlai suvokė, jog stovi įsirėmusi į komodą
šiek tiek praskėstom is kojomis. Buvo per daug
atvira, per daug pažeidžiama. Ir, Dieve, per daug
sudrėkusi. Tačiau jei bandytų suglausti kojas, jis
pamanytų, kad ji traukiasi iš žaidimo.
- Ar esi kada nors patyrusi daugybinį orgazmą,
Kele? - paklausė tyliai.
Ji vos pajėgė kvėpuoti.
- Ne tavo bičių vaškas*!
Nojus nusišypsojęs tarė:
- Ką? Ką pasakei?
- Sakau, ne tavo reikalas.
* Angliškai žodžiai beeswax (bičių vaškas) ir business (reikalas)

skamba panašiai.
263
- Ne, tu ne tai sakei, - jis šyptelėjo. - Pasakei „ne

tavo bičių vaškas", kaip sakydavai, kai buvai de
vynerių ir aš tave užtikdavau gvelbiančią cukraus
gabalėlius žirgams.
- Nebesu maža mergaitė.
Jo šypsena nublanko, akys užsidegė.
- Puikiai matau. - Nojus priglaudė savo kietą
varpą prie jos tarpkojo. - Skausmingai jaučiu.
Ji žiobelėjo ir nurijo seiles. Jausmas buvo nuos
tabus.
- Žinau, ką ketini daryti, - pasakė.
Jis dar stipriau labiau prisispaudė. Žiūrėjo jai
tiesiai j akis.
- Tikrai?
Ji mėgino įveikti drebulį balse, nepaskęsti tam
siose Nojaus akyse.
- Mėgini mane sujaudinti, o paskui palikti ir
išeiti nieko nepadaręs. Nori nubausti už tai, kad
mulkinau tave.
- Tikrai nebloga idėja, tačiau turi vieną trūkumą.
Jei išeisiu iš čia nieko nepadaręs, labiau nubausiu
save. Eidamas nusprendžiau, kad pakankam ai
prisikentėjau šį savaitgalį mėgindamas susilaikyti
ir kilniai elgtis. Ketinu išeiti visiškai pasitenkinęs.
Nuo geismo svaigo galva, tačiau ji mėgino ne
pasiduoti. Gal ir įsimylėjo jį, bet jis jos - tikrai ne.
Galiausiai jis vis vien išvyks.
264
Žaidimas prasideda
- Neleisiu tau tik pasinaudoti manimi ir po to

palikti.
Jo balsas buvo tylus ir intymus, o akys degė
nuodėminga ugnim.
- Kodėl ne? Argi tu neplanavai to paties padaryti
su manimi?
Jis bakstelėjo ją kelnių praskiepu.
Karštis iš jos šakumo siūbtelėjo į kojų ir rankų
pirštų galiukus.
- Ne, aš...
- Manau, didmiesčio mergina bandė pasisma
ginti su kaimiečiu. - Jis vėl ją bakstelėjo. - Norėjai
suvaidinti tikrai karštą pupytę, seksualią blogą
mergaitę su vaikinu iš gimtųjų kraštų, kuris tam
neprieštarautų. Esu tikras, kad suvedžiojusi ketinai
mane pamesti. Gal net tikėjaisi patirti daugybinį
orgazmą. Tik planas netyčia sugriuvo, nes kažkas
tave atpažino.
- Nieko apie tai nežinai! Žinok, kad aš... - ji ūmai
užsičiaupė suvokusi, į kokius spąstus pakliuvo.
Vienintelis būdas įtikinti, jog nėra sekso plėšrū
nė, - pripažinti, kad visą gyvenimą myli jį. Tai jos
varomoji jėga. Troško turėti nors vieną atmintiną
savaitgalį. Tačiau nenorėjo prisipažinti ir būti dar
labiau įskaudinta negu tada, kai buvo šešiolikos.
-A r prarijai liežuvį? - sumurmėjo jis, trindama
sis į ją ir norėdamas išgauti atsakymą.
265
- Pripažįstu, esi teisus!

Kėlė virpėjo, kalbėjo greitai:
- Kai pasiryžai mane išgelbėti, nusprendžiau
pasikeisti vietomis su tavimi ir smagiai praleisti
savaitgalį. Tik savaitgalį. Po to viską baigti. Nes tu
to norėtum. Jei tai reiškia, kad naudočiau tave seksui,
esu kalta. Nušauk mane.
- Kai ką kita turėjau mintyse. Ar užteko to, ką
gavai?
Ji puikiai žinojo, apie ką jis kalba, tačiau tik su
kando dantis ir įsispoksojo į jį.
- Pasakysiu kitaip. Esi išsilaisvinusi, lakios vaiz
duotės mergina, mėgsti seksą be tabu, ar ne?
Ji taip įsikibo į komodos kraštą, kad suskaudo
pirštus.
- Taip.
- Tuomet, brangute, tikrai nesigailėsi dėl to, ką
netrukus patirsi.
16
Nojus sužinojo tiesą, skaudžią, žeidžiančią. Jis
puoselėjo viltį, kad Kėlė jaučia jam gilesnius jaus
mus, ne vien seksualinius, ir norėtų pratęsti ben
dravimą. Deja, dabar ta svajonė žlugo. Akivaizdu,
jog šis savaitgalis jai - vienkartinė patirtis.
Na, gerai, jei jau viskas taip klostosi, jis pavers
tą laiką neišdildoma patirtimi. Į kišenes prisikimšo
prezervatyvų daugiau, nei manė sunaudosiąs, ta
čiau dabar, kvėpdamas aviečių dvelksmą, svarstė,
ar jų pakaks. Laikas patenkinti tą pirmą neatidė
liotiną troškimą. Po to galės truputį (arba daug)
paeksperimentuoti.
Giliai širdyje Nojus vylėsi pralaužti ledus ir
26 7
priversti ją jį pamilti. Gal jis tik apgaudinėja save,

bet net jeigu jam nepasiseks, vis vien patirs daug
malonumo mėgindamas.
Pažvelgęs į žalias jos akis išvydo geismą, su
mišusį su nerimu. Gerai. Norėjo, jog ji nerimautų.
- Kilsime nuo apačios aukštyn.
Jis užkišo nykščius už jos kelnių juosmens ir
akimirksniu nutraukė kelnes kartu su apatinėmis
kelnaitėmis žemiau kelių.
Ji garsiai įkvėpė, nežinia, iš išgąsčio ar iš
džiaugsmo.
- Nuspirk jas, - tarė atsisegdamas diržą.
Jos akyse sužaižaravo pykčio kibirkštys.
- Atrodo, ryžtingai vadovauji. Pažiūrėkim, ar
priversi.
- Norėčiau.
Naudodamas jėgą ir rankų miklumą, užtikrinu
sius jam apdovanojimus per rodeo turnyrus, užkėlė
ją ant komodos. Apsidžiaugė, aukštis tinkamas.
Prilaikydamas ją, įkišo du pirštus giliai į šakumą.
Nuo slidaus karščio varpa tvinkčiojo.
Ji sudejavo ir užsimerkė.
- Ar nuspirsi pagaliau kelnaites? - glostydamas
ją, paklausė tyliai.
- Ak, taip, - sušnibždėjo ji užsimerkusi.
- Džiaugiuosi tai girdėdamas, - ištraukęs pirštus
atsisegė džinsus.
268
Žaidimas prasideda
Atsimerkusi ji žiūrėjo jam tiesiai į akis ir, sudė

jusi rankas už nugaros, nuspyrė kelnes ir apatines
kelnaites ant grindų.
- Atlikta.
- Esu ties riba.
Jis drebėjo, bet dar sugebėjo atplėšti prezerva
tyvo pakelį, nusism aukti trum pikes ir užm auti
gumytę ant standžios varpos. Net bandė juokauti:
- Beje, šis prezervatyvas su ranteliais.
Kai traukė ją prie komodos krašto, suėmęs abiem
rankom už klubų, širdis daužėsi lyg kūjis:
- Tikiuosi, tau patiks.
Įsiskverbė į ją vienu švelniu judesiu ir apsvaigo
iš malonumo. Ji jautė tą patį. Matė tai iš jos akių ir
švelnaus avietinio odos rausvumo. Nedažytomis
blakstienomis ir į uodegą surištais plaukais ji atrodė
jaunutė, beveik per jauna mylėtis.
- Ranteliai... yra malonūs, - pastebėjo ji.
- Aš... aš turėsiu tai... omenyje.
Jis švilpiančiai kvėpavo pro sukąstus dantis
stengdamasis, kad sėkla neišsilietų žaibiškai. „Ji
ne per jauna", - priminė sau Nojus. Gal nėra tokia
patyrusi, kokia mėgino atrodyti, bet pakankamai
subrendusi, kad žinotų, ką daro.
Jam buvo be galo malonu. Jie tobulai tiko vienas
kitam. Sueities metu pajuto tokį stiprų nuosavybės
jausmą, jog suabejojo, ar pavyks apsaugoti širdį.
269
Tačiau svarstyti jau per vėlu. Kas padaryta, tas

padaryta. Jis giliai joje. Tai atneš palengvėjimą. Troš
ko išdeginti šį prisiminimą atmintyje. Stovėjo labai
ramiai, kad nepasiektų kulminacijos žiūrėdamas į
akis. Nuleido jas iki lūpų.
Anksčiau galvojo, kad nėra nieko seksualesnio
už lūpų dažus ant juslingos burnos, tačiau klydo.
Dabar jį neįtikėtinai gundė jos nedažytos, natūraliai
rausvos, praviros nuo geismo lūpos. Jis prisiminė
palaimos akimirkas viešbučio koridoriuje. Saldžios
mintys skubino ten, iš kur nėra kelio atgal, bet jis
bandė neskubėti.
Geidė viską matyti. Girdėjo goslų Kėlės kvėpa
vimą, grožėjosi jos auksine oda. Jau kartą prarado
kontrolę apsvaigintas to mielo jų karštos sueities
garso.
Gėrėdamasis apvalainomis krūtimis po beran
kove palaidine jautė artėjant orgazmą. Jam patiko
stebėti pridengtas krūtis, matyti, kaip nuo stačių
spenelių kilnojasi standžiai prigludusi balta med
vilnė. Žvilgsnis slydo žemiau, už palaidinukės
krašto, ir įsmigo į rusvas garbanėles, dengiančias
vietą, į kurią iki pat pagrindo paniro visa jo varpa.
Jis neskubėdam as lėtai ištraukdavo varpą ir
vėl giliai ją įkišdavo. Stebėdamas jų tobulą jungtį
sunkiai tvardėsi. Artėjant pasitenkinimo viršūnei
žvelgė jai į akis.
270
Žaidimas prasideda
- Šis kartas mano.

Ji užgniaužė kvapą.
- Pirmyn.
Nojus juto, kaip traukiasi Kėlės sėdmenų raume
nys. Atsiduso laukdamas pasitenkinimo ir ritmiškai
judėjo. O, taip. Vis giliau ir greičiau. Susijaudinimas
augo stebint, kaip krūtys dreba tuo greičiau, kuo
greičiau jis juda. Po galais, koks puikus jausmas.
Šnopuodama ji kojomis apglėbė jo šlaunis ir
atmetė galvą.
Jis klausėsi geidulingų dejonių ir žinojo, kad ji
taip pat arti tikslo, tačiau daugiau laukti negalėjo.
Negalėjo užtikrinti, kad abu pasitenkintų vienu
metu. Ne šį kartą. Ji turės dar daug galimybių
vėliau.
O dabar... dabar... pasaulis pasviro ir jis nėrė
pirmyn... giliai iš krūtinės išsprūdo dejonė. Kūnas
virpėjo, trūkčiojo ir jis išsiliejo į jos glaudžią šilumą.
Galvoje sproginėjo fejerverkai, keliai linko.
- Nojau! Maldauju!
Jos neviltis prasimušė pro jo kūne dainuojantį
džiaugsmą. Buvo nutaręs šį kartą elgtis savanau
diškai, bet negalėjo palikti jos nepatenkintos. Vis
dar virpėdamas nuo patirto orgazmo atsiklaupė, jos
šlaunis užsikėlė ant pečių, o atvirą bum ą priglaudė
ten, kur ji labiausiai troško.
Netrukus ji išsilenkė ir suriko. Klausydamasis,
271
kaip ji dusdama beria dėkingumo žodžius, nutarė

vėl į ją įsiskverbti.
Tačiau Kėlė truputį priešinosi ir lyg mėgino
ištrūkti.
- Tu... buvai teisus, - žioptelėjo norėdama įkvėp
ti. -A š niekada... nemaniau, kad galiu...
Jis nekreipė į ją dėmesio ir tęsė, ką pradėjęs.
- Nojau... neprivalai įrodyti, - ji vėl žioptelėjo,
jos šlaunys pradėjo virpėti.
Jį užplūdo galingas pasididžiavimo jausmas. Pa
noro suteikti jai didžiausią malonumą. Kėlė dejavo:
- O, Dieve! Aš niekada... galvoju gal... ak... ak...
Dieve!
Žodžiai susiliejo į nesuprantamą inkščiojimą ir
ji vėl išsirietė.
Nojus pagalvojo, kad atrado puikų derinį - tin
kamą ritmą ir tinkamą spaudimą, tačiau įgūdžius
reikėjo įtvirtinti - viską pakartoti. Mėgaudamasis
kiekviena sekunde, jis paėmė ją trečią kartą, o ji
juokėsi, krykštavo ir vadino jį genijumi.
Nojus atsistojo, pakėlė ant rankų Kėlę, visą vir
pančią, ir nunešė ant neklotos lovos. Ji protingai
padarė, kad dar neleido kambarinei pakloti gulto.
Traukdamas nuo savęs drabužius ir mesdamas
nepanaudotus prezervatyvus ant lovos spintelės,
mėgavosi patenkinta Kėlės išraiška. Jį vėl užplūdo
geismo banga. Bet galėjo palaukti.
272
Žaidimas prasideda
Kėlė svarstė, kiek moterų, patyrusios tokį nuos

tabų seksą, suklydo manydamos, jog Nojus jas
myli. ]i jautėsi mylima, nors širdies gilumoje kirbėjo
abejonės. Gal jam pakaks tik įspūdingo savaitgalio
su ja, o po to - sudie, mergaite.
Kartu Kėlė matė dėkingas šiltas rudas jo akis.
Ji pati buvo jam velniškai dėkinga. Dar kartą
žvilgtelėjo į sustandėjusią jo varpą.
- Džiaugčiausi galėdama atsidėkoti.
- Gal vėliau. Atsižvelgdamas į skirtumus tarp
vaikinų ir merginų, noriu truputį pailsėti.
Priėjęs prie telefono pakėlė ragelį.
- Ką darai?
- Ketinu užsakyti maisto.
-M aisto?
To ji tikėjosi mažiausiai, nes jis juk ką tik pusry
čiavo. Tačiau ji pati mirė iš bado.
- Taip, maisto. - Jis nusišypsojo. - Mėginau val
gyti prieš čia ateidamas, tačiau nedaug tegalėjau
praryti. Galiu lažintis, kad ir tu alkana. Dabar esu
velniškai alkanas. O tu?
- Galėčiau užkąsti.
- Gerai. - Jis spustelėjo kambarių tarnybos nu
merį. - Ar norėtum didelio trijų riekių sumuštinio
ir šviežių vaisių?
- Žinoma.
Tiks bet kas. Staiga pasijuto tarsi per medaus
27 3
mėnesį. Iš pradžių pasimyli, paskui užsako maisto

į kambarį. Tačiau artimiausioje ateityje medaus
mėnuo nenumatytas, teks guostis maloniais prisi
minimais.
Nojus užsakė užkandžių ir padėjo telefono ra
gelį. Tada atsisėdo ant lovos šalia Kėlės.
- Vienas iš mūsų daugiau apsirengęs nei kitas.
Jis ištiesė ranką prie palaidinės.
- Palauk, - Kėlė ranka sulaikė Nojų. - Tuoj atneš
maistą, negi būsime apsinuoginę?
- Ar mes rengsimės? - jo akys žibėjo.
- Taip. Surizikuoti tuščiame koridoriuje naktį -
vienas dalykas, bet nusirengti nuogai ir išsikviesti
kambarių tarnybą - tai jau įžūlu.
- Gerai. Apsirengsime. Tačiau esu tikras, kad
čia niekas nepasirodys dar dvidešimt minučių, o aš
noriu pasižiūrėti į tavo krūtis, pabučiuoti. Kraus
tausi dėl jų iš proto. Tik pažvelk. Jos taip laukia
mano glamonių.
Pasilenkęs Nojus švelniai krimstelėjo vieną nuo
žvilgsnio sustandėjusį spenelį. Kėlė atsiduso iš
malonumo.
- Išvaduosiu juos, - sušnibždėjo jis ir pamėgino
dantimis sučiupti kitą spenelį.
- Gerai.
Ji nesipriešino, kai jis pakėlė palaidinukę. Geidė
karštų jo lūpų. Nojus tol ją laižė ir kandžiojo, kol,
274
Žaidimas prasideda
nepaisant neseniai suteikto pasitenkinimo, ji vėl

skausmingai ėmė jo geisti.
- Papasakok man slaptą fantaziją. - Nuklojo
jos krūtinę trum pučiais bučiniais. - Ką nors, ko
niekada nedarei ir ką galėtume išbandyti šiame
kambaryje.
Jai nereikėjo labai ilgai galvoti, ypač dabar, kai
buvo apsvaigusi nuo krūtinės glamonių.
- Norėčiau būti pririšta, - sušnibždėjo. - Aišku,
švelniai ir rūpestingai. O po to jaudinama iki visiško
užsimiršimo.
- Nebijai?
- Tavęs - ne.
Kraujas kaito vien nuo lakių minčių.
- Su tavimi aš saugi.
- Tikrai saugi, - liežuviu glamonėdamas spenelį
pritarė Nojus, - padarykime tai.
- Kai atneš maistą.
- Prieš.
- Prieš?
- Dabar.
Žaibiškai kūnu prispaudė ją prie čiužinio, tada,
atmetęs aukštyn jos rankas, nutraukė berankovę
palaidinę per galvą.
Riešai susipynė medžiagoje ir ji mėgino juos
išlaisvinti.
- Įstrigau.
27 5
Pasirėmęs ant alkūnės pažvelgė į ją ir patenkin

tas šypsodamasis tarė:
- Žinau.
Tuomet pajuto, kad laisva ranka jis laiko jos
riešus.
- Palauk! Negali tiesiog imti ir tai daryti! Turiu
pirmiau tau leisti!
- Tai būtų per daug ramu tokiai moteriai kaip tu.
- Ir norėjau, kad būtų ramu!
Ji pamėgino išsirangyti iš po jo.
- Atsiprašau.
Vis dar laikė ją prispaudęs savo kūno svoriu,
kol movė jos palaidinukės rankovės skylę ant lovos
galvūgalio. Paskui nutraukė elastinį kaspiną nuo
plaukų ir suraišiojo jos riešus.
Kėlė suvokė, kad pasisiūlė žaisti vergę su vyru,
pragyvenimui auginančiu galvijus, ir galbūt įklim
po iki ausų.
- Nojau, rimtai. Kambarinė gali ateiti bet kurią
minutę. Paleisk mane.
- Ne. Tai smagu.
Slysdamas žemyn sugriebė ją už kulkšnies.
- Nustok!
Pamėgino laisva koja spirti, bet supančiota nieko
negalėjo padaryti.
- Nojau! Aš rėksiu!
276
Žaidimas prasideda
- Manau, kad žmonės gretimuose kambariuose

tik pagalvos, kad patiri dar vieną nuostabų orgaz
mą, beje, taip ir bus, jei elgsiesi kaip gera mergaitė.
Tvirtai ranka laikydamas kulkšnį Nojus kilste
lėjo paklodės kampą, sukando dantimis ir atplėšė
medžiagos juostą.
- Gadini viešbučio turtą!
- Sumokėsiu už paklodę.
Jis nuslinko į kitą lovos pusę, kad pakartotų
veiksmą, ir pagaliau ji gulėjo nuoga ant lovos, tvar
kingai pririštomis rankomis ir kojomis. Jis nužvelgė
savo darbą.
- Puiku! Nuostabu! Ar tau patogu?
- Man neskauda, jei tai turi galvoje, bet ne taip
viską įsivaizdavau.
Ji šnopavo ir nuo grumtynių, ir nuo jaudulio.
Gulėjo surišta ir laukė pažadėto fantastiško orgaz
mo. Viską darė greitai, bet švelniai. Nė vienas jos
raumuo nebuvo per daug įsitempęs, jautėsi labai
seksualiai nusiteikusi. Jos fantazijos nebuvo geres
nės už tai, kas čia vyko.
Tačiau pabandė skųstis:
- Įsivaizdavau aksominius raiščius arba šilkinius
šalikus.
- Turi jų?
- Na, ne. Bet viską galėjai daryti lėčiau.
- Tokie dalykėliai nedaromi lėtai. Būtų nuobodu.
277
Nojus geidulingai šypsodamasis nužvelgė Kėlės

kūną:
- Nesirūpink, dabar viską darysime lėtai.
Per jos nugarą nuvilnijo malonios nuojautos
virpulys, ji tarė:
- Ak, kaip tu pasikeitei nuo penktadienio po
pietės.
- Klysti. Turiu fantazijų, kaip ir tu. - Jis apėjo
lovą, nužiūrinėdam as ją iš visų kam pų. - Tuoj
pamatysi.
Nedrįso klausti, ar ji ir buvo jo fantazijų moteris.
Jeigu ne, nenorėjo to žinoti. Be to, jei iki šiol nebuvo,
netrukus tikrai bus.
Trumpam atitraukęs akis, pasilenkė ir pakėlė
trumpikes. Dėl erekcijos jos nelabai tiko.
- Nieko negirdėjau prie durų, - pasakė ji.
- Nieko ten dar ir nėra.
- Tada kodėl...
- Noriu pasiruošti. Esi mano vergė.
Jis užsimovė džinsus ir susiraukė, kai užseginėjo
juos. Po to nerūpestingai priėjo prie lovos ir atsisėdo
ant čiužinio krašto.
Nuo jo žvilgsnio Kėlės kraujas užvirė. Supurtė
nevaldomas drebulys. Kiautas pramuštas. Dabar
ji pažeidžiama ir visiškai priklausoma. Ar pasiti
ki juo? Ir taip, ir ne. Taip, nes fizinio skausmo jai
nesukels. Ne, nes nebuvo tikra, kad jis nesugriaus
278
Žaidimas prasideda
jos visų gynybinių užtvarų ir nenuves į visišką

nežinomybę. Stai čia slypėjo pavojus.
- Šalta?
Ji papurtė galvą.
- Taip ir maniau.
Palietė jos kulkšnį ir ėmė pirštu braukti per
blauzdą, toliau per švelnų vidinį šlaunies paviršių
vis artyn, artyn, artyn... ir sustojo. Neatitraukdamas
nuo jos akių, švelniai perbraukė per šlapias garba
nėles, ir ji pajuto, kad yra labai jautri jo prisilietimui,
drėgmė tiesiog plūstelėjo iš jos.
- Tu nuostabiai kvepi, - sušnabždėjo jis. Tada
drąsiai įkišo giliai pirštą, po to jį ištraukė ir nulai
žė. - O dar nuostabesnis tavo skonis.
Ji troško daugiau... daug daugiau. Tačiau jis
buvo pažadėjęs veikti lėtai. Ji svarstė, ar sugebės
ištverti laukimą.
- Ar prisimeni pirštų dažus? - paklausė.
Krūtinę gniaužė laukimas, ir ji atsakė trūkčio
jančiu balsu:
- Taip.
- Įsivaizduokime, kad tai dažų stiklainis, - jis vėl
įkišo du pirštus į ją, —o as mėginu nupiešti nuos
tabų paveikslą ant tavo švelnaus kūno. Tu tokia
šlapia, kad pasiseks nupiešti šedevrą.
Ją užplūdo malonus karštis, nuo kurio oda pa
raudo, o kūnas ėmė dilgčioti.
279
- Tu kankinsi mane, ar ne?

Jis apvedė krūtį drėgnais pirštais.
- Taip, brangioji, kankinsiu. Tau labai patiks.
Tai buvo su niekuo nesulyginamas erotinis er
zinimas. Aukščiausia klasė. Jis išglostė kiekvieną
jos kūno lopinėlį muskusiniu aistros skysčiu, vis
grįždamas prie jo šaltinio, o po to glamonėdamas,
kad ji vėl būtų pasiruošusi mylėtis. Jis privers ją
inkšti, nesuteiks aukščiausios palaimos tol, kol ji
netaps jai vieninteliu trokštamu dalyku.
Ir kaip tik tą akimirką, kai Kėlė jau buvo pasi
ruošusi atiduoti viską, kad tik pajustų neįkainojamą
pasitenkinimą, pasigirdo beldimas į duris.
Nojus pasilenkė ir lūpomis perbraukė per jos
lūpas.
- Maistas jau čia.
Ji gaudė kvapą.
- Kam tas rūpi? Nojau, man reikia...
- Palaukite, - jis išlipo iš lovos. - Tuoj atidary
siu! - šūktelėjo viešbučio patarnautojui.
- Ką čia sakai tuoj atidarysiu? Nojau, nedrįsk!
- Nesikarščiuok, - suniurnėjo jis. Pakėlęs nuo
grindų dygsniuotą užklotą rūpestingai užklojo
Kėlę iki smakro.
- Ką... ką tu darai?
- Pildau tavo fantaziją.
Jis parėmė jos galvą dviem pagalvėmis, o kitas
280
Žaidimas prasideda
dvi išdėliojo taip, kad nesim atytų surištų Kėlės

rankų.
- Atidžiai klausiausi, Kele. Noriu, kad abu pa
tirtume kažką nepaprasta.
- K... kaip?
- Padavėjas įeis ir paliks maistą, o tu tuo tarpu
gulėsi visiškai nuoga, sužadinta po tuo apklotu ir
negalėsi pajudėti. Iki tos akimirkos, kai jis padės
padėklą, aš apmokėsiu sąskaitą ir jis išeis, tu būsi
labiau nei kada nors gyvenime įkaitusi, kamuojama
rizikos. Dar labiau nei koridoriuje.
- Ak, Nojau.
Kelei atrodė, jog širdis iššoks iš krūtinės. Tačiau
Nojau sumanymui pritarė.
- Pasitiki manimi? - paklausė jis
- Na, taip, - trumpai atsakė ji.
Nuėjęs prie durų atidarė jas. Padavėjas žengė
vidun ir, metęs žvilgsnį į lovoje gulinčią Kėlę, ėmė
ieškoti vietos, kur padėti padėklą. Nojus taip pat
apsimetė, kad nekreipia į ją dėmesio, tik rūpinasi
sumokėti patarnautojui ir išlydėti jį pro duris.
Žinojimas, kad vos tik patarnautojas išeis pro
duris, Nojus numes nuo jos apklotą ir jie mylėsis,
sukėlė audringiausius išgyvenimus.
Kūnas pulsavo nuo neatslūgstančios įtampos
stebint Nojų, atidarantį duris, išleidžiantį pro jas
vaikiną ir vėl rūpestingai jas užveriantį.
281
Nojus atsisuko ir plėšte nusiplėšė džinsus, trum

pikes. Nepaprastai greitai užsimovė prezervatyvą.
N utraukęs lovos užklotą išlaisvino Kėlę. Tada
įsitaisė tarp jos šlaunų ir smuko gilyn. Ji akimirks
niu pasiekė orgazmą. Raumenų trūkčiojimai buvo
galingesni nei kada nors. Kai Nojaus siautulingi
šūksniai susiliejo su jos, ji stipriai prie jo prigludo.
Pasaulis nustojo suktis, o jie gulėjo suprakaitavę,
susipynę ir mėgino atgauti kvapą.
Nojus sukikeno. Kėlė ėmė šypsotis. Netrukus jie
jau glėbesčiavosi ir plyšo juokais.
- Ar tiki, kad tai padarėme? - paklausė Nojus.
- Ne! Tu tikrai išprotėjęs!
- Tai tu viską pradėjai.
Jis pasirėmė ant alkūnės ir šypsodamasis pa
žvelgė į ją.
- Turi mintyse koridorių?
- Ne, lavos akmenį! Jau tada mano vaizduotė
pranoko ribas.
- Mėginau tave išvesti iš kelio.
- Ir tau pasisekė. Dieve, kaip pasisekė. Niekada
nepamiršiu šio savaitgalio.
Ji pajuto skausmą krūtinėje. Ak, kad būtų pa
sakęs, kad niekuomet nepamirš jos. Ji šiaip ne taip
nusišypsojo.
- Aš taip pat.
282
17
Nojus džiaugėsi, kad prie sumuštinių užsakė ir
vaisių. Su tokia nuolat viskam pasiruošusia mote
rimi kaip Kėlė vaikinas galėjo prisigalvoti fantazijų
su vaisiais. Kol pasitenkino, pavertė ją tikru vaisių
kokteiliu, o ji per tą laiką patyrė begalę orgazmų.
Paskui ji atskleidė kūrybiškumą panaudodama
majonezą, nugram dytą nuo trisluoksnio sum uš
tinio. Nojus mielai sutiko pabūti jos miegamojo
desertu. Jis negalėjo patirti tokio daugybinio or
gazmo kaip ji, tačiau pasitenkinimas, kurį juto su
ja, marino.
Tai buvo pats geriausias maistas, geriausia aplin
ka, geriausia draugija.
Jis svarstė, kodėl niekada anksčiau nebandė
283
užkandžiauti su moterimi nuogas. Kiek servetėlių

sutaupytų! Jei kuriam kas nulašėdavo, kitas mielai
nulaižydavo. Jis netgi tyčia stengėsi būti netvarkin
gas, ji tikriausiai irgi.
Priešpiečiai užtruko. Tai suvokė tik tuomet, kai
teko uždegti šviesą. Tada pažvelgė į laikrodį prie
lovos. Po galais. Po dviejų greitai prabėgsiančių
valandų išskrenda jo lėktuvas.
- Kodėl raukaisi? - paklausė ji, patogiai įsitai
siusi ant pagalvių. - Skauda skrandį?
-N e .
Jis atsisėdo prie jos, delnu suėmė krūtį ir nykščiu
pamasažavo spenelį iki standumo.
- Negaliu čia ilgiau likti.
Jos žaliose akyse sužibo nerimas.
- Iš tikrųjų?
- Mano lėktuvas išskrenda šįvakar.
- Praleisk jį.
- Negaliu.
Ji ištiesė ranką ir suėmė jo varpą.
- Kodėl?
Jis užsimerkė, o ji glostė jį, kuteno ir netrukus
jis vėl skausmingai ėmė jos geisti. Per pastarąsias
keturiasdešimt aštuonias valandas supanašėjo su
savo buliais, kai jie būna suleisti į tą patį gardą su
rujojančiomis karvėmis. Negalėjo pasisotinti.
Buvo pažadėjęs Jonui grįžti namo šįvakar. Ka
284
Žaidimas prasideda
dangi taip sutarė, Jonas su Bidže išvyko šią popietę

iš rančos j Finiksą pasižiūrėti vestuvinės atributi
kos. Jie ketino praleisti ten keletą dienų, Nojus tuo
laiku privalėjo rūpintis ranča. Namie laukė keletas
neatidėliotinų darbų, tad Nojus turėjo laikytis žo
džio ir grįžti laiku.
Kėlė nuslinko žemyn ir pabučiavo varpos gal
vutę.
- Esu tikra, kad galėtum išskristi rytiniu lėktuvu.
Kad sustiprintų argumentą, ėmė glamonėti var
pą liežuviu.
Jo kvėpavimas pašiurkštėjo, o balsas prikimo
nuo nesibaigiančios aistros.
- Tęsk glamones ir aš nuskrisiu ten be lėktuvo.
- Norėčiau, kad šiąnakt liktum su manimi, -
sumurmėjo ji ir tik lūpomis spaudė jo varpą nuo
apačios iki galvutės.
- Nėra nieko, ko geisčiau labiau. Tačiau negaliu...
Jis triukšmingai įkvėpė, kai Kėlė, apžiojusi var
pą, ėmė švelniai čiulpti.
- Nors tu labai gerai moki įtikinėti.
Varpa jokiu būdu nebeturėjo sukietėti, bet, po
galais, sustandėjo. Jei jis jos nesustabdys, ji vėl
patenkins jį, tačiau jis nenorėjo, kad paskutinis jų
orgazmas būtų toks.
Ak, bet buvo taip malonu. Labai nenoriai per
braukė pirštais per jos plaukus ir pakėlė galvą, kad
lūpos susitiktų.
285
- Laikas panaudoti vieną iš tų mažų apsaugų, -

sušnabždėjo jis tarp lengvų bučinių. - Šį kartą
norėčiau būti tavo viduje.
- Gerai, - sutiko ji uždususiu, sujaudintu balsu,
atsakydama į jo jaudinančius bučinius, - galime
išmėginti naują pozą.
- Aš galvoju apie kai ką nuobodaus. Luktelėk
sekundę.
Jis persivertė ir nuo spintelės pasiekė prezerva
tyvų pakelį.
- Nuobodaus? - ji nusišypsojo jam. - Noriu jį
užmauti.
- Maniau, kad niekada nepaprašysi.
Jis padavė jai prezervatyvą, o ji suvaidino ištisą
spektaklį, kol užmovė ant standžios varpos. Jam
patiko jos rūpestingumas, mėgino negalvoti, kad
paskutinį kartą jaučia jos rankas ant savo kūno.
- Nesuprantu, kaip tai, ką darome šioje lovoje,
gali būti nuobodu. - Ji dar kartelį timptelėjo gumy
tę. Tuomet apglėbė jo kiaušiukus ir švelniai masa
žuodama pažvelgė į jį. - Nepaisant to, ką darome.
Jis negalėjo patikėti, kad vėl įkaito ir geidžia jos.
Atrodė, jog ji instinktyviai žino, kaip sujaudinti ir
pažadinti jame šėlstantį maniaką.
- Gal išbandykime misionieriaus pozą?
Ji žiūrėjo tiesiu, atviru žvilgsniu.
- Vadinasi, niekas niekur nebus pakišta, jokios
ypatingos vietos, jokio atradimų jaudulio?
286
Žaidimas prasideda
- Taip. - Jis mėgino jos akyse įžvelgti jausmus. -

Tik tu ir aš.
- Baisoka.
- Žinau. Ar manai, kad susidorosi?
Stai. Jam pasirodė, kad mato jos akyse tai, ko
ieškojo, bet ir vėl viskas prapuolė.
- Nežinau.
Atrodė, kad ji nervinasi.
- Pamėginkim.
Jis paguldė ją ant nugaros, apkabino pečius ir
ėmė judėti tarp šlaunų. Ji pirštais švelniai perbraukė
jam per nugarą ir stabtelėjo pajutusi mažą randelį.
- Kaip aš jo nepastebėjau? - paklausė švelniai
smiliumi braukdama per jį.
- Negali visko aptikti per vieną savaitgalį.
Jos akyse blykstelėjo apgailestavimas:
- Iš tikrųjų.
Nojus atidžiai žvelgė į Kėlė, tarsi norėtų prisi
minti viską, ką mato. Dabar paskutinė galimybė
pažadinti joje tikrą jausmą. Jei nepasiseks, daugiau
jos tokios nematys.
Suvelti tamsiai rudi, vietomis rausvo atspalvio,
aistros spalvos, plaukai buvo vėduokle pasklidę
ant pagalvės. Jis žvilgsniu rijo ją visą: nuo įkaitusių
skruostų iki patamsėjusių spenelių, nuo lygaus
pilvo iki rausvai auksaspalvių susivijusių sruoge
lių tarp šlaunų. Tarp jų kriauklės rausvumo lobis
kvieste kvietė jį ir viliojo.
287
Nojus negalėjo atplėšti žvilgsnio nuo jos vei

do - pravirų rausvų lūpų, išplėstų šnervių ir žalių
paslaptingų akių. Grožėdamasis ja ėmė judėti. Buvo
tik pusiau įsmukęs į vidų, nes norėjo valdytis ir
prisitaikyti prie jos.
- Kaip gera, - sušnabždėjo ji.
- Su niekuo nesulyginama.
Jis kalbėjo ne vien apie seksą. Nebuvo nieko
panašaus patyręs. Pradėjo suprasti, koks retas šis
ryšys... jam. Tačiau nežinojo, ar toks pat svarbus ir
jai. Dar ne.
Giliai įkvėpęs įėjo iki galo. Lėtai jos akyse sužibo
liepsna. Liepsna, sušildžiusi jo sielą. Gal jie ir turi
ateitį. Tačiau dar anksti apie tai kalbėti. Geriau
pasišnekėti apie ką kita. Jis pradėjo:
- Žinai, šįkart daugybinio nebus.
- Gerai, - ji nurijo seiles ir pamėgino vėl nusišyp
soti, bet jai nesisekė. - Grįžtame prie pirmapradžių
dalykų?
- Taip.
- Po to išvažiuosi?
- Taip.
Ji smarkiau jį apkabino ir užsimerkė.
- Taip ir maniau, - sušnibždėjo dūstančiu balsu.
- Kele, atsimerk.
Ji papurtė galvą.
- Prašau.
288
Žaidimas prasideda
Blakstienos suvirpėjo ir jis pamatė žibančias

ašaras.
Tarsi kas būtų smogęs Nojui kumščiu į pilvą.
- Tu verki, - liūdnai ištarė jis.
Kėlė kimiai atsakė:
- Atrodo, kažkas įkrito į akį.
- Melas. Tu nenori, kad viskas pasibaigtų.
- Bet turi, - jos balsas sudrebėjo. - Negaliu grįžti.
Jis nusiminė.
- Į rančą?
- Į rančą, į savo šeimą, į savo seną gyvenimą, į
viską.
Ji nemanė, kad dėl jo verta paaukoti viską.
Galėjo maldauti jos pakeisti nuomonę. O tada
kas? Įkalbėti ją pasirinkti gyvenimą, kokio nenori?
Ir vien dėl to, kad jis neįsivaizduoja, kaip gyventi
be jos? Ne.
- Tada, manau, viskas baigta,- pasakė jis.
- Taip. Baigta.
- Įsikibk tvirčiau, mieloji, nes tai bus velniškas
atsisveikinimas.
Jis pradėjo lėtai, rūpestingai, kreipdamas dėme
sį į kiekvieną judesį. Ašaros neužgesino jos akių
žvilgesio.
- Žinai, tai daugiau nei seksas, - sumurmėjo
Nojus.
Ji nieko neatsakė, bet akys dar labiau sužibo.
289
- Tai daugiau negu žaidimas ar jaudulys.

Jis pagreitino judesius kaitindamas liepsną. Po
velnių, ji jam tikrai neabejinga. Matė tai jos akyse.
- Tai daugiau negu orgazmai.
Iš jos akių kampučių ritosi ašaros, o žiopčiojimas
panešėjo į kūkčiojimą, tačiau ji buvo atsimerkusi ir
žiūrėjo jam į akis.
- Jei negaliu tau duoti nieko daugiau, tai imk
bent tai. - Truputį pasisukęs, ėmė judėti stipriau,
nenuilstamai ir iš jos lūpų išsiveržė trūkčiojantys
begalinio malonumo šūksniai. - Gera, ar ne?
- Taip! - bejėgiškai sutiko ji. Jai taip jo reikėjo.
- Geriau nei kada nors?
- Taip, ak... taip.
Į kiekvieną jo judesį ji atsakė savuoju.
- Negi tai įprasčiausia poza? - ji dar tvirčiau
įsikibo į jo nugarą - Man ji labai patinka, - išlemeno
šnopuodama.
Jo širdis verkė. Ji beveik prisipažino mylinti jį:
- Aš myliu... šią pirmapradę pozą taip pat. Ak,
Nojau... Nojau... jau!
Kai ji kilstelėjo aukštyn ir jie dar glaudžiau susi
liejo, jis prarado savitvardą ir sudejavo pasiduoda
mas savo aistrai, Kelei, ateičiai, kurioje nebus šios
liepsnojančių plaukų moters. Drebėdamas priglau
dė ją ir prarijo nusivylimo kartėlį. Viskas baigta.
290
Žaidimas prasideda
Kol Nojus rengėsi, Kėlė liko lovoje, susivyniojusi

apklotuose. Stebėjo jį rydama ašaras. Drąsiausia
būtų atsikelti ir apsirengti, bet negalėjo palikti bran
gaus meilės guolio, jų prieglobsčio. Norėjo likti čia
tol, kol paklodės saugojo jo kvapą.
Siame kambaryje jie patyrė daug sekso ir tik kar
tą iš tikrųjų mylėjosi, paskutinį kartą. Tas nuotykis
beveik sunaikino ją. Jų meilė, neišreikšta žodžiais,
buvo neįtikėtinai graži, tikra, tačiau beviltiška.
Ak, kad galėtų leisti dienas šiame kambaryje
nevaržomi, kad niekada nereikėtų grįžti į jų pasi
rinktus gyvenimus, tada galbūt galėtų tęsti savo
santykius. Jis ką tik įrodė jai, kad jie įžengė į visiškai
naują karaliją, kurioje sielų sąjunga pranoksta kūnų
poravimąsi.
Tačiau ilgiau būti čia kartu negalėjo - jis jau buvo
apsirengęs. Užsisegęs diržą nuėjo ieškoti skrybėlės.
Jis grįš į rančą, o jai reikės baigti straipsnį žurnalui.
Tikrame gyvenime jie vienas kitą padarytų nelai
mingus.
Galbūt jam dabar atrodo, kad norėtų ją nuolat
matyti, bet tai tik geras seksas sujaukė smegenis.
Gal geismui užplūdus jam ėmė rodytis, kad galėtų
ją paversti tokia kaimiete, kokios jam reikėjo. Ji net
nesvarstė galimybės prašyti Nojaus tapti miestiečiu.
Lyg jis kada nors galėtų. Dabar jis stovėjo vieš
bučio kambario viduryje lygindamas savo juodos
291
skrybėlės kraštą, ilgas kojas sukišęs į džinsus, o pla

čius pečius - į džinsinius marškinius. Gal ir moka
naudotis kompiuteriu bei supranta akcijų biržos
investavimo principus, tačiau širdyje jis - kaubojus.
Jis jai patiko toks, koks yra. Neketino keisti No
jaus, net jeigu galėtų.
Jis pažvelgė į ją ilgesingu žvilgsniu:
- Stabtelėsiu apačioje ir atsiskaitysiu už paklodę.
Ji atsirėmė į lovos galvūgalį, krūtis paslėpė po
užklotu. Šiuo metu nuogybė atrodė netinkama.
- Ką ketini jiems pasakyti?
Jo lūpas iškreipė švelnus šypsnys. Lūpas, kurių
niekada daugiau nebučiuos.
- Pasakysiu, kad abu pasiėmėme po paklodės
juostą kaip suvenyrą.
Gera idėja. Iš savo užpakalinės kišenės ištraukęs
suvyniotą baltos medžiagos juostą pridūrė:
- Iš tiesų taip manau.
Ji spoksojo į baltą audinį, kurį jis ketino vežtis
namo. Kažkodėl šis sentimentalus poelgis ją ypač
paveikė ir ji keletą kartų nurijo seiles melsdamasi,
kad nepalūžtų.
- Man reikia eiti, - pasakė jis tyliai.
Ji tik linktelėjo, nedrįsdama ištarti žodžio.
- Nebučiuosiu tavęs atsisveikindamas, nes nie
kada neišeisiu.
Ji krenkštelėjo:
292
Žaidimas prasideda
- Gerai.
Prisispaudusi užklotą mėgino lygiai kvėpuoti.
Jis nuėjo prie durų.
Tą akim irką ji puikiai įsivaizdavo, ką jaučia
mirti pasmerktas žmogus paskutinėmis gyvenimo
minutėmis. Šiandien jai teko aplankyti ir dangų,
ir pragarą.
Būtų lengviau, jei nežiūrėtų, kaip jis pasuka spy
ną ir ima už rankenos, kad atidarytų duris. Tačiau
stebėjo visus jo judesius, brangindama kiekvieną
likusią sekundę.
Jis atvėrė duris. Ji mėgino susiimti. Lėtai uždary
damas vėl atsigręžė į ją. Jos širdis ėmė daužytis nuo
naujos vilties, nors neįsivaizdavo, kokį sprendimą
jis galėjo rasti.
- Bent atvyk į Bidžės ir Jono vestuves, - pasakė.
Jai sugniaužė širdį. Vestuvės. Žinoma.
O ko ji tikėjosi? Kad ant kelių suklupęs prisipa
žins negalintis be jos gyventi? Taip būna tik filmuo
se. Gumulas gniaužė gerklę, tačiau Kėlė kažkaip
sugebėjo išlementi:
- Tik rūpesčių sukelčiau.
- Manau, kad Bidžė tikrai norėtų tave matyti.
Ir Areas.
Pati nežinojo, iš kur imasi jėgų, bet kažkaip su
gebėjo gana rišliai atsakyti:
293
- Nesu kalbėjusi nė su vienu iš jų jau dešimt

metų, todėl negaliu tiesiog imti ir jčiuožti į tokią
svarbią jų šventę. Tai būtų neteisinga.
Be to, žinojo, kad myli Nojų ir ten atsidūrusi
norėtų jį liesti, glausti, su juo mylėtis. Jei negalėtų
to daryti, kankintųsi.
- Gerai, - pasakė tyliai. - Bet turbūt galiu jiems
pasakyti, kad buvome susitikę ir...
Ji krūptelėjo:
- Nojau, tikiuosi, neketini jiems pasakoti, kad
mes...
- Ne, to nedarysiu, Kele. Tai, ką darėme šį sa
vaitgalį, tik mūsų pačių reikalas.
- Ačiū.
Nerimas krūtinėje geso. Nojus buvo patikimas,
dėl jo ji niekada nepatirs jokio pavojaus, nei fizinio,
nei psichinio. Žinojo tai, tačiau išsigando.
- O ar norėtum dalyvauti vestuvėse? - paklau
sė jis.
Toks sudėtingas klausimas. Tačiau galiausiai,
viską apsvarsčiusi ir pagalvojusi, kad išteka jos jau
nesnė sesuo ir ta akimirka niekuomet nepasikartos,
tegalėjo atsakyti vienareikšmiškai:
- Taip.
- Tada pasakysiu, kad mačiau tave. Esu tikras, jie
norės tave pakviesti, tačiau galiu parašyti ir tiksliai
pranešti, kad neabejotum, jog esi laukiama.
- Yra dar vienas dalykas.
294
Žaidimas prasideda
Ji nenuleido akių nuo jo. Širdis daužėsi.

- Abu sutinkame, kad neturime ateities, tiesa?
Jo išraiška buvo atsargi.
- Tu taip sakei.
- Taip manau.
Ji liežuviu perbraukė išdžiūvusias lūpas.
- Taigi kaip atrodys, jei grįšiu į rančą vos kelioms
dienoms? Ar mes ištversime?
Jo žvilgsnis nukrypo į jos lūpas, akys žybtelėjo.
Jis kaipmat jas nusuko ir krenkštelėjo.
- Kažkaip reikės ištverti, bent jau dėl Bidžės ir
Jono. Kaip sakei, neturime griauti jų iškilmingos
dienos. - Krūtinė neramiai kilnojosi žvelgiant į
ją. - Jei tu atlaikysi, nepasiduosiu ir aš.
Abejodama vis dėlto pridūrė:
- Kaip sakei, mums teks ištverti. Dėl žmonių,
kuriuos mylime.
Ji turėjo galvoje ir Nojų. Jis pritarė;
- Teisingai.
- Ačiū, kad pasiūlei atvykti, - nuoširdžiai pa
dėkojo ji. - Jei Bidžė ir tėtis nori, teisinga būtų ten
pasirodyti. Pagaliau Bidžė ir Jonas kada nors turės
vaikų.
- Taip, tikriausiai. - Jo balse skambėjo ilgesys.
Žinoma, kad jis nori vaikų. Ji apie tai dar nemąs
tė, bet jei turėtų vaiką, kuris Nojų vadintų tėčiu,
būtų taip... ypatinga. Tačiau tai tik svajonės.
-A š, žinoma, norėsiu matyti savo dukterėčias ir
295
sūnėnus, todėl turiu sutvarkyti nesklandumus su

Bidže ir tėčiu. Kuo greičiau tą padarysiu, tuo geriau.
Jis linktelėjo. Po to ilgai stovėjo ir žiūrėjo į ją, kol
oras nuo įtampos įkaito.
Kėlė svarstė, ką jis darytų, jei ji staiga nusimestų
užklotą ir išskėstų rankas. Iš žvilgsnio atrodė, kad
galėtų praleisti lėktuvą. Tačiau juk jis to nenorėjo.
Taigi reikia jam padėti.
- Tau reikia eiti.
Jis užsimerkė.
-Kele...
- Eik, po velnių! Mano kilnumas tuoj baigsis!
Rūpestingai uždaręs paskui save duris Nojus
dingo. Spragtelėjo automatinė spyna.
Ji nebesuvokė laiko tėkmės, tik sėdėjo spoksoda
ma į duris ir laukė, kad jis pabelstų ir pasiprašytų
vidun. Tol nejudėjo, kol įskaudo galvą ir ėmė grauž
ti akis. Niekas nesibeldė. Jis sutiko su jos sprendimu
užbaigti šį ryšį.
Niekada garsiai netarti žodžiai veržte veržėsi iš
gerklės į laisvę.
- Myliu tave, Nojau, - kimiai sušnibždėjo tyloje.
Kėlė nenorėjo jo meilės. Su tokia mintimi Nojus

išskrido iš Las Vegaso. N epaisant visko, jis jau
beveik norėjo prisipažinti ją mylįs, tačiau Kėlė nu
traukė jį, kad nepadarytų klaidos apnuogindamas
296
Žaidimas prasideda
savo jausmus ir pasakydamas žodžius, kurių vėliau

negalės atsiimti.
Galbūt ji taip pat jį truputį mylėjo. Galėtų pri
siekti, kad prieš išsiskirdam as jos akyse regėjo
meilę. Tačiau meilė tokiam vaikinui kaip jis tik
supančiotų ją, taigi geriau jausm us užgniaužti.
Jis spėliojo, kaip jai pasisekė. Širdyje Nojus pajuto
tuštumą.
Pasiūlymas, kad ji atvažiuotų į vestuves, tebuvo
beviltiškas mėginimas nenutraukti jų ryšio. Jis įtarė,
kad tiek Bidžė, tiek Arčas ir net Jonas džiaugtųsi,
jei ji atvyktų. Nojus mielai padarytų jiems šią pas
laugą, nors visiškai savanaudiškais sumetimais.
Gal Kėlė ir nenori jo meilės, bet kuo labiau artėjo
Arizona, tuo mažiau jis buvo pasirengęs priimti tai,
kaip galutinį sprendimą.
Žinojo, kad prieš akis dar daug sunkum ų, ir
džiaugėsi, jog gal pavyks atvilioti Kėlę į Dviejų
akmenų rančą, kur jis jautėsi tvirčiausiai. Reikėjo su
kaupti visas jėgas stebuklui įvykdyti - įvilioti Kėlę į
savo gyvenimą. Jis sėmėsi jėgų iš gimtosios žemės.
Reikėjo būti atsargiam ir nepersistengti. Neversti
jos pasirinkti gyvenimo, kurio ji nenorėtų. Tačiau
gal ji pati ne visai žino, ko nori, tiksliau, ko jai rei
kia. Gal klydo galvodama, kad netinkama gyventi
rančoje? Nojus norėjo pats viskuo įsitikinti.
Gal ji teisi. Gal kai jis žiūrėjo į ją ir įsivaizdavo
297
apsuptą jų bendrų vaikų, tai tebuvo nuostabiausio

kada nors patirto sekso sukeltos haliucinacijos. Ta
čiau po paskutinio pasimylėjimo su Kele apie jokią
kitą moterį, kaip savo partnerę ir vaikų motiną, nė
pagalvoti negalėjo. Keletą kartų anksčiau, kai turėjo
meilės ryšių su moterimis, netgi kai įsimylėdavo,
mėgindavo įsivaizduoti jas kaip žmonas, tačiau
neįstengdavo.
Bet dabar... dabar tai buvo aiškiau negu aišku.
Tiesiog jautė, kad Kėlė - vienintelė, kuri galėtų būti
jo vaikų motina. Prabėgs keletas savaičių ir jie da
lysis jos pastojimo džiaugsmu. Jau net įsivaizdavo,
kaip sužibės jos akys, kai jie bus tuo tikri. Jos kūnas
suapvalės, sunoks, taps dar juslingesnis. Jį užplūdo
viso to nuojauta. Ateis gimdymo valanda, po to jis
paims į rankas kūdikį, akivaizdų jų aistros ženklą...
Tikriausiai jis kraustosi iš proto. Tik kuoktelėjęs
vyras gali fantazuoti apie tai, kaip padarys nėščia
moterį, kuri nė neprisipažįsta jį mylinti. Ji ir girdėti
nenori, kad jis ją myli. Tik beprotis gali svajoti pa
žaboti tokią moterį kaip Kėlė. Nojus buvo pasiryžęs
atiduoti gyvenimo dešimtmetį įrodyti, jog tik jis
jos vertas.
298
18
- Nutariau, kad mums reikia straipsnio apie
internetinę neištikimybę. Tema tokia - „ Ar apgau
dinėji mane su intemetine meiluže? - Karolina be
perstojo spaudė rašiklį vis peržvelgdama redakcijos
darbuotojus, sėdinčius prie konferencijų stalo. -
Kele, kodėl tau nepabandžius imtis šio darbo?
Kėlė nesąmoningai linktelėjo galvą. Nenorėjo
tokios užduoties, bet aptars tai su Karolina vėliau.
Galvojo, kad kas nors iš jaunesnių žurnalistų galėtų
sėkmingai parašyti.
Nors nuo pasimylėjimo su Nojumi jau prabėgo
penkios dienos, kūnas dar virpėjo nuo prisimini
mų. Po to, kai ją taip glamonėjo, susidomėjimas
299
internetiniu seksu nulinis. N epadorios išdaigos

kompiuterio ekrane visiškai nublanko, palyginti su
gulėjimu lovoje susiglaudus su Nojumi.
Susirinkimui nuobodžiai slenkant, ji įvertino
visus Karolinos pasiūlymus, ieškodama tokio, kuris
tikrai galėtų sudominti skaitytojas. Nelaimei, jie
visi kėlė nesulaikomą žiovulį. Tikriausiai jai reikia
daugiau kofeino. Arba gerai išsimiegoti. Grįžusi iš
Las Vegaso mažai ilsėjosi. Pažvelgė pro biuro langą.
Gal oras ją spaudžia prie žemės? Keletą pastarųjų
dienų Los Andželas kenčia nuo meteorologinių
permainų. Oras subjuręs.
Jei praleistų dieną saulėtame Kalifornijos paplū
dimyje, vėl jaustųsi kuo puikiausiai. „Žinoma, taip.
Ne, iš tikrųjų ne." - Ji lyg išprotėjusi ilgėjosi Nojaus.
Spėliojo, ar ilgai jaus savaitgalio su Nojumi pa
darinius. Kiekvienas, pamatęs, kaip ji niūrinėja po
biurą ir butą, pagalvotų, kad ji nutraukė penkerių
metų draugystę,. Jos niekas nedomino. Tik kartą
nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti suknelės Bidžės
vestuvėms. Gal paskubėjo pirkti, nes iš Nojaus
nežinia kodėl vis dar nebuvo jokių žinių. Dėl to ji
nenustojamai graužėsi.
Prabėgus keletui valandų po jo išvykimo, prisi
minė, jog nedavė jam savo asmeninio elektroninio
pašto adreso, ir jaudinosi dėl to, ar jis susipras para
šyti jai į biurą. Ar žinos, kad adreso reikia ieškoti ant
300
Žaidimas prasideda
vidinės žurnalo viršelio pusės? Ne visi suvokdavo,

kad susisiekti su leidėju galima...
- Kele? Ei, Kele!
Ji krūptelėjo pakėlusi akis. Visos prie konferen
cijų stalo kvailai šypsojosi, Karolina taip pat.
- Mes susilažinome, - paaiškino Karolina, - ir
dauguma mūsų mano, kad Las Vegase arba Reno
susipažinai su kažkokiu gražuoliuku. Gal ką pa
aiškintum?
-N e .
- Buvau teisi! - sušuko Andrėja, graži ir gabi
dvidešimt dvejų metų blondinė. Jai labai tiktų rašyti
apie internetinį seksą. - Sakiau, jei atsisakys viską
mums iškloti, vadinasi, nuotykis rimtesnis.
Kėlė atstūmė kėdę. Jai to nereikėjo.
- Sergu gripu, tad jeigu nesisaugosite, tuoj visas
užkrėsiu.
Denisė, biuro lankytojų administratorė, įkišo
galvą pro konferencijų salės duris.
- Atsiprašau, vaikinas nori perduoti jums dai
nuojančią telegramą, beje, minėjo, kad skuba į vietą.
Kele, gali ateiti minutėlei?
Kėlė sudejavusi prabilo:
- Nereikėjo to daryti. Pažadu ir taip pralinks
mėti. Neverskite manęs klausytis tos dainuojančios
telegramos.
301
Karolina pakėlusi antakius apsižvalgė po kam

barį.
- Aš nieko neužsakiau. Ar kas nors iš jūsų tai
padarė?
Neigimų lavina Kėlės neįtikino. Ji nužvelgė visas
griežtu žvilgsniu, bet nė viena nesutriko.
- Gerai, einu žiūrėti, - atsiduso Kėlė ir atsisto
jusi žengė durų link. - Įsidėmėkite - sutelkite visą
dėmesį į darbą, jei nenorite gauti dainuojančios
telegramos ir būti taip sutrikdytos kaip aš.
Paskui ją nusekė palyda, tikriausiai norėjo pa
matyti, kaip ji bus pažeminta. Kėlė niekada nebuvo
gavusi dainuojančios telegramos ir nežinojo, ko
tikėtis. Išvydo vaikiną, panašų į profesionalų fut
bolininką, užsidėjusį beisbolo kepuraitę nusuktu
snapeliu, vilkintį sportinius marškinėlius ir apsi
karsčiusį daugybe auksinių grandinėlių.
- Panelė Kėlė Branskom? - pasiteiravo.
Kėlė nustebusi patvirtino:
- Manau, kad taip.
Vyras linktelėjo ir sukdamasis ėmė skanduoti
repo ritmu:
- Mergele, turi parvykti namo, nes tavo sesuo tekės.
Sielos bus sujungtos ir ryžiai ant galvų byrės.
Taigi norime žinoti, atvyksi tu ar ne,
Nes, tiesą sakant, labai ilgimės ir mylime tave.
302
Žaidimas prasideda
Kėlė apstulbo, nes tikrai nesitikėjo to iš savo

šeimos. Suvokusi turinį susigraudino, akyse susi
tvenkė ašaros.
- A-ačiū, - išlemeno mėgindama nepravirkti.
- Nėra už ką, - atsakė vaikinas, nusilenkė ir lėtai
išėjo iš biuro.
- Oho, - žavėjosi Karolina, eidama prie Kėlės
darbo stalo. - Turi sesę, kuri teka?
Kėlė tik nedrąsiai linktelėjo. Labai ilgimės tavęs.
O, Dieve, prabėgo dešimt metų!
Karolina atidžiau pažvelgė į Kėlę.
- Manau, turėtum paskambinti sesei ir padėkoti.
- Taip, - šniurkštelėjo ji.
Karolina mostelėjo galva į savo kabinetą:
- Kodėl tau nepasinaudojus mano telefonu?
Kėlė šyptelėjo iš dėkingumo.
- Taip, norėčiau padėkoti, - ištarė jausmingai.
Šluostydamasi akis vikriai nuėjo į Karolinos kabi
netą ir uždarė duris. Tuomet prispaudė abi rankas
prie pilvo. Dešimt metų. Ji prarado dešimt metų,
per kuriuos galėjo girdėti tėvo balsą ir Bidžės juoką.
Dešimt metų gimtadienių, kalėdinių rytų, apkabi
nimų ir prisiminimų!
Nebeįsivaizdavo, kad jie kada nors jai atleis.
Tačiau jie atsiuntė banalų, bet jaudinantį pačių repo
stiliumi sukurtą kvietimą. Tik jai.
Drebančiomis rankom is rinko tarpm iestinių
pokalbių linijos numerį. Po to suspaudė dešimtį
303
metų nenaudotą skaičių seką, kuri lengvai atgijo

atmintyje kaip vaikystės lopšinė.
Pasigirdo Bidžės balsas, kiek sodresnis. Žinoma,
dabar ji vyresnė. Jai tebuvo septyniolika, kai Kėlė
išvyko.
- Bidže, tai Kėlė.
Skruostais ritosi ašaros.
- Kele? Tai tikrai tu?
- O, Dieve, taip. Atsiprašau, Bidže, - žodžiai
liejosi pertraukiami kūkčiojimo. - Labai tavęs ilgė
jausi. Labai. Ar tikrai galiu atvykti į vestuves?
Bidžė taip pat pravirko:
- Jau geriau atvažiuok! Nes atsiųsiu dar vieną
vaikiną su dainuojančia telegrama, tik šįsyk jis bus
ginkluotas! - Juokas maišėsi su trūkčiojančiu kūk
čiojimu. - Ar girdi mane, Kele Mari?
- Girdžiu, - atsakė Kėlė šypsodamasi pro ašaras.
Ji apgraibomis ieškojo ant Karolinos stalo popieri
nių nosinių dėžutės.
- Atvyksiu. Ar ta dainuojanti telegrama - tavo
idėja?
-N e .
- Tėčio?
Kelei buvo sunkoka tai įsivaizduoti.
- Ne, bet jis buvo už.
- Gerai. Žinau, tai Jono sumanymas. Labai pa
našu į jį.
Bidžė nusijuokė.
304
Žaidimas prasideda
- Tu teisi, Jonas prie to prisidėjo, bet viską su

galvojo Nojus. Jis pasakė, kad internetu siųsti
kvietimą - nuobodu.
' - Nojus? - Kelei sugniaužė širdį. Dieve, kaip ji
myli tą vyrą. - Pasakyk jam, kad man visai nebuvo
nuobodu. - Pasakyk, kad einu dėl jo iš proto. - O kas
sukūrė tą repą?
- Mes visi. Nuostabus, ar ne?
- Labai puikus. - Jausmai vėl užspaudė gerklę. -
Man jis labai patiko.
- Tėtis norėjo kaimiško stiliaus melodijos, bet
mes nutarėme, kad repas labiau tiks Los Andžele,
ir ypač biure.
-A k, jis pakankamai sutrikdė, bet neimu į galvą.
- Gerai. Tikėjausi tokios tavo reakcijos. Klausyk,
tėtis dabar vakarinėje ganykloje, bet jei paskambin
tum vakare...
- Pakalbėsiu su tėčiu, kai stovėsiu priešais jį.
Palauksiu, kol jus pamatysiu.
Bidžė kalbėjo švelniu balsu.
- Jis ne toks piktas, kaip atrodo, Kele. Jis siau
bingai ilgėjosi tavęs. Visi ilgėjomės. Nojus mums
papasakojo apie tavo darbą. Negaliu patikėti, kad
niekada nepastebėjau tavo pavardės tame žurnale,
žinai, juk aš daugiausia vartau tik katalogus. - Ji nu
tilo, paskui sukikeno. - Tiksliau, anksčiau varčiau.
Dabar mane labiau domina Playgirl*.
* Playgirl - žurnalas moterims.
305
- Bidže!
Kėlė sunkiai įsivaizdavo, kaip jos jaunesnė sesuo
akimis ryja nuogus vyrus.
Bidžė nusijuokė.
- Kele, aš pasikeičiau.
- Greičiausiai!
- Manau, turėtum e susėsti ilgam seseriškam
pokalbiui.
Kėlė nurijo naujai užplūdusias ašaras.
- Žinoma, turėtume, - pritarė.
- Kada gali atvykti?
Kėlė tyrinėjo savo tvarkaraštį nuo pat sugrįžimo
iš Las Vegaso akimirkos. Darbų buvo begalė.
- Deja, galiu atvykti tik dieną prieš vestuves.
Žinau, kad tai nedžiugina, bet kvietimas netikėtas,
turiu suderinti darbus. Pažadu penktadienį ištrūkti.
- Taigi penktadienį. Ar pasitikti tave oro uoste?
- Jokiu būdu. Tu - nuotaka, turi daugybę rū
pesčių.
- Tada Nojus pasitiks.
Nieku gyvu, meilute.
- Išsinuomosiu automobilį. Kabrioletą. Dukra
paklydėlė, sugrįžusi į Saguarą po dešimties metų,
turi atkreipti visų dėmesį.
- Nuomotis automobilį kvaila, - pasakė Bidžė. -
Esu tikra, kad Nojus...
- Noriu išsinuomoti, - užsispyrė Kėlė. - Galvoju
306
Ž aidimas prasideda
apie raudoną mustangą, kabrioletą. Tik pagalvok,

pravažiuočiau nuleidusi stogą, plyšaujant radijui,
per pagrindinę gatvę, pro maisto parduotuvę, ka
vinę, suoliuką priešais paštą...
- Gerai, - atsakė Bidžė linksmesniu balsu. - Su
pratau. Dieve, bus puiku vėl tave pamatyti. Tegu
visi iškiša liežuvius iš pavydo. Aš visą laiką ilgė
jausi tavęs.
Staiga Kėlė suabejojo:
- Gal ir nevažiuosiu kabrioletu. Nenoriu užgožti
tavęs, nuotaka.
Dabar Bidžė pratrūko juoku.
- Kažkada būčiau dėl to jaudinusis. Dabar, kai
turiu Joną, man niekas nerūpi. Gali atplaukti iškė
lusi visas bures, Kele.
- Vos galiu sulaukti.
- Ir aš. Netrukus susitiksime.
Padėjusi ragelį Kėlė negalėjo nustoti šypsotis.
Troško pamatyti Bidžę, kuri iš prigimties buvo pa-
jodžarga ir išliko tokia visą laiką, kol jos augo. Kėlė
visuomet galvojo, kad Bidžė prisiėmė tą vaidmenį
dėl savisaugos. Kėlė anksti įgavo sekso simbolio
įvaizdį, Bidžė, matyt, nenorėjo su ja konkuruoti.
Gal Bidžę teigiamai paveikė ilgas Kėlės nebu
vimas? Likusi be vyresnėlės pasijuto laisvesnė,
galėjo drąsiau išmėginti meilės sparnus. Kėlė rami
nosi tuo, kad ilgas išsiskyrimas turėjo ir teigiamų
307
Vicki L e w is T h o m p s o n
pasekmių. Kartu ji džiaugėsi, kad po šio pokalbio

neįsivaizduos, jog jos sesuo atrodo kaip kokia Ana
Oukli*.
Kėlės mintys vėl sukosi apie Nojų. Ji vis dar
negalėjo patikėti, kad būtent jis sugalvojo reperio
kvietimą. Tas vaikinas buvo nenuspėjamas. Bus
tikrai nelengva nekibti prie jo kitą savaitgalį.
Nojus grįžo namo jau sutemus ir rado Joną su
Bidže jaukiai įsitaisiusius sūpynėse priešais namą.
- Nesiglėbesčiuokit, - tarė lipdamas laiptais, -
noriu matyti jūsų rankas.
Jonas šyptelėjo:
- Tu tiesiog pavydi, nes neturi tokios gražuolės
kaip Bidžė, kurią galėtum paglamonėti.
- Skambino Kėlė, - pasakė Bidžė. - jai patiko
reperio telegrama, ji atvyks į vestuves. Tu, matyt,
gerai slėpeisi, nes ji tikrai tavęs nematė.
- Tai gerai, - Nojus atsirėmė į verandos turėklą.
Iš dalies jis buvo nusivylęs, kad ji nepastebėjo
jo, stovinčio lauke prie biuro durų. Nežinojo, ką
būtų daręs, jei būtų pastebėjusi, sunkiai valdėsi
negalėdamas su ja bendrauti. Po galais, su šilkine
palaidinuke ir trum pu sijonėliu ji atrodė nuos
tabiai.
- Ar jos biuras gražus? - paklausė Bidžė.
- Tikriausiai gražus.
* Annie Oakley - amerikiečių snaiperė.
308
Žaidimas prasideda
Jis beveik nematė biuro, kai Kėlė išėjo iš konfe

rencijų salės. Ji atrodė įspūdingai - į viršų sukelti
plaukai ir pieštukas, įsmeigtas į rausvai rudas gar
banas, o rankose - užrašų knygutė. Kėlė priminė
Nojui paaugliškas fantazijas, kuriose krūtininga
sekretorė siūlydavo jam pasimylėti ant plataus
viršininko stalo. Gerai pagalvojus, jis taip pat turi
tokį stalą savo biure rančoje...
- Kaip laikosi Los Andželas? - paklausė Jonas.
- Jame tvyro rūkas.
Jis spėliojo, ar Kėlė pastebi. Gal ji taip įsukta į
didmiesčio ratą, kad nekreipia dėmesio nei į orą, nei
į transporto spūstis. Pamatęs ją šviesiame, judriame
biure, vėl ėmė abejoti. Tačiau norėjo pamatyti ją
toje aplinkoje, kad geriau viską įsivaizduotų. Jai
tikriausiai patiko tas pašėlęs tempas. Turėjo patikti,
jei liko ten dešimčiai metų.
- Tėtis labai jaudinasi dėl to, kad ji parvyksta

namo, - kalbėjo Bidžė. - Pažįsti jį, taigi žinai, kad
jis nenori pasirodyti sujaudintas, tačiau jis taip
tvarko namus, kaip niekada nemačiau tvarkančio.
Pasisiūliau padėti, bet neleido. Jis vis dar galvoja,
kad daro tai geriau už bet ką. Nori, kad namai at
rodytų tobulai.
Nojus linktelėjo. Jis suprato, dėl ko taip sten
gėsi Kėlės tėvas. Rančos namo vidaus tvarkymą
309
jis patikėjo namų tvarkytojai Lupitai, o pats leido

laiką karpydam as namą supančius pupm edžius
bei šluodamas nukritusias jų ankštis. Jonas atkal
bėjo jį nuo paradinių durų dažymo, bet jis dar gali
persigalvoti.
Jonas sukikeno.
- Būčiau norėjęs pamatyti Kėlės veidą, kai tas
vaikinas pradėjo savo darbą. Dabar, kai viskas
baigta, džiaugiuosi, kad nusprendei ten nuskristi ir
prižiūrėti, kad viskas būtų reikiamai atlikta.
- Jeigu būčiau radęs ten ką nors, kuo galėčiau
pasitikėti, nebūčiau skridęs, - pasakė Nojus.
- Ak, - ištarė Jonas. - Manau, kad norėjai skristi
ir viską stebėti, štai ką galvoju. Nemanyk, kad ne
pažįstu tavęs, didysis broli.
Nojus pagalvojo apie visus dalykus, kurių Jonas
apie jį nežinojo. Tačiau žinojo Kėlė. Ji buvo vienin
telė, kuri prasiskverbė į jo giliausiai paslėptas fan
tazijas, vienintelė, kuriai jas patikėjo. Jis įsimylėjo
jos svajones ir ją. Jam reikėjo, kad ji būtų šalia ir jie
galėtų tyrinėti pasaulį kartu. Jei tik jis galėtų būti
tikras, kad ir jai jo labai reikia.
Kėlės vienos moters paradas per Saguarą kitą

penktadienį atkreipė tiek dėmesio, kiek ji tikėjosi.
Tik ji nesitikėjo entuziastingų sveikinimo šūksnių.
Ji keturis kartus turėjo stabdyti automobilį pasikal
310
Žaidim as prasideda
bėti su žmonėmis, nes kitaip būtų rizikavusi juos,

skubančius prie jos, sutraiškyti.
Nė vienas žmogus jos neįžeidė. Greičiau prie
šingai. Jie vertė ją jaustis garsenybe. Gerųjų sagu-
ariečių širdys jau seniai suminkštėjo jos atžvilgiu.
Tikriausiai jos jaunesnioji sesuo, o gal ir tėvas
paskleidė žinią, kad jos straipsniai spausdinami
nacionaliniame žurnale Požiūris! Jai akivaizdžiai
buvo atleista už ankstesnį pozavimo nuogai nusi
žengimą.
Žinoma, jie nežinojo, kad ji ir dabar mėgsta sek
sualiai rizikuoti - visa tai įrodė sau pačiai ir Nojui
Las Vegase. Ji ne itin tiko prie Saguaro atmosferos.
Kėlė negalėjo suvaldyti nostalgijos antplūdžio,
kai važiavo pro mažą parką ir baseiną, kur kažkada
eidavo su mokyklos draugais. Ir dabar ten būriavosi
mokiniai. Jų šūksniai ir juokas švariu dykumos oru
atsklido iki jos.
Ji prisiminė, ką jai, paauglei, reiškė karšta rug
pjūčio diena, ir pajuto pavydą nerūpestingai da
bartinių paauglių egzistencijai. Tuomet gyvenimas
Saguare jai atrodė beviltiškai nuobodus, tačiau da
bar ji ilgėjosi paprastumo, ypač kino teatro Bėgikas,
kuriame buvo tik vienas ekranas, o vienintelė vieta,
kurioje galėjai pavalgyti, buvo Kaktuso kavinė.
„Taip, ji gerokai visus sujudino", - galvojo va
žiuodama iš miestelio pro degalinę ir Elks Lodžą.
311
Jau buvo pamiršusi, ką reiškia sukelti sambrūzdį

pagrindinėje gatvėje ir, reikia pasakyti, jai tai visai
patiko. Tokių gražių moterų su rausvai kaštoni
niais plaukais, vairuojančių kabrioletus, galėjai
pamatyti kiekvienoje Los Andželo sankryžoje. Ji
ten tiko. Taip, sere, puikiausiai tiko. Buvo pašėlusi
pagal Saguaro standartus, bet Los Andžele niekuo
neišsiskyrė.
Jei gyventų čia, vėl būtų išskirtinė. Rimtai ne
svarstė tokios galimybės, bet savotiško žavesio tai
turėjo. Tačiau jos tėvas niekuomet nenorėjo, kad ji
išsiskirtų iš kitų.
Toliau važiuojant dviejų juostų plentu ir pa
mačius arkinius metalinius vartus į Dviejų akmenų
rančą jos nerūpestinga drąsa, kurios kupina pra
važiavo miestelį, ėmė blėsti. Po kelių akimirksnių
teks susitikti su Arču Branskomu - ir tai ją mirtinai
gąsdino.
Netgi susitikimo su Nojumi perspektyva taip
nejaudino, kaip pasimatymas po daugelio metų
su tėvu. Prisiminė karčius išsiskyrimo žodžius.
Jis įmetė į ugnį Macho žurnalą ir pasakė, kad ji per
daug panaši į savo motiną - ir tai ne į naudą. Po to
liepė nešdintis iš namų.
Gautus už fotosesiją pinigus Kėlė norėjo pa
naudoti naujam gyvenimui. Tačiau ketino išvykti
savo, ne tėvo noru. Susipakavo kelioninį krepšį,
312
nusipirko autobuso bilietą, atsisveikino su Bidže,

Jonu ir jo tėvu. Tuo metu Nojus buvo išvykęs - dėl
to net geriau.
Tačiau su savo tėvu ji neatsisveikino. Dabar iš
tars jam pirmuosius žodžius po to, kai jis ją išvadino
šeimos gėda prieš dešimt ilgų, vienatvės metų.
Važiuodama į rančą pati sau prisipažino, kad
tikrai jaučiasi vieniša. Kai ji pravažiavo du didelius
akmenis, nuo kurių ir kilo rančos pavadinimas, už
jos automobilio kilo dulkių debesis. Los Andžele
ji rado draugų ir meilužių, tačiau niekas negalėjo
užpildyti tos tuštumos, kurią atvėrė šeima. Norėjo
vėl turėti šeimą, bet savigarba neleido. Jei tik tėvas
parodys menkiausią nepritarimo ženklą, ji išvyks
iš karto po vestuvių, šeštadienio vakare, ir niekada
daugiau nebesugrįš.
Važiuodama pro vartus svarstė, ar Nojus ten ir ar
ją mato. Pravažiavusi pagrindinį namą ir pasukusi
prie mažesnės trobelės, kurioje gyveno tėvas, ant
kaktusais apaugusios kalvos pamatė risčia atjojantį
vyrą. Netgi iš tokio atstumo atpažino Nojų.
Jau ir taip sujaudinta širdis ėmė plakti dar grei
čiau. Vienu metu ji galėjo bendrauti tik su vienu iš
šių vyrų, o tėvas sąraše buvo pirmas. Ji sustojo prie
apšiurusio pikapo, kuris tikriausiai buvo jos tėvo.
Per daugybę metų Areas Branskomas prisipirko
įvairiausių krovininių automobilių, tačiau jie visi
313
visada atrodė panašiai - buvo nudažyti šviesia

spalva, kad mažiau matytųsi dulkės ir įlenkimai ar
įbrėžimai, atsirasdavę besivaikant galvijus, arklius
ir net pasiklydusius šunis.
Lagaminą ji paliko ant užpakalinės mustango
sėdynės, pasiėmė tik rankinę. Jei susitikimas bus
per šaltas, galės apsistoti vieninteliame Saguaro
motelyje. Priėjusi prie nedidelės, dengtos verandos
pastebėjo, kad krūmai šviežiai apkarpyti, grindys
neseniai iššluotos. Prie durų šiaudinis kilimėlis
atrodė naujas. Gal tėvas viską sutvarkė vestuvių
proga? Sunkiai galėjo patikėti, kad būtų apsitvarkęs
dėl jos. Neramia širdimi Kėlė stovėjo prie paradinių
durų ir nežinojo, ar eiti vidun, ar pirmiau pasibelsti.
Devyniolika savo gyvenimo metų ji lengvai įbėg
davo ir išbėgdavo pro šias duris, bet dabar čia jau
negyvena.
Belstis į tėvo duris atrodė mažų mažiausiai
juokinga. Ji ištiesė ranką ir vėl ją atitraukė. Paskui
pakėlė kumštį, kad pasibelstų, bet ir to negalėjo
padaryti.
Galiausiai durys pačios atsivėrė, o ant slenksčio
stovėjo tėvas ir žiūrėjo į ją.
Ji taip pat žiūrėjo į jį. Nors jis turėjo atrodyti vy
resnis, bet ji to nesitikėjo. Anksčiau tamsiai rusvi ir
kiek pražilę ūsai dabar buvo beveik balti. Pats kiek
žemesnis, o veidas labiau nugairintas. Ji visuomet
314
įsivaizdavo jį aukštesnį už save, tačiau dabar, stovė

dama ant trijų colių kulnų, žvelgė jam tiesiai į akis.
Skvarbios mėlynos akys nepasikeitė. Kaip ir
anksčiau, jos žvelgė į pačią širdį.Spėliojo, ar jis
jaučia jos baimę. Tikriausiai.
- Sveika, Kele, - pasisveikino giliu, šiurkščiu
balsu.
- Sveikas, tėti.
- Pagalvojau, atidarysiu tau duris, nes gal būsi
pamiršusi, kaip jas atidaryti.
-A š... negalėjau belstis.
Akimirksniu atšiaurumas jo veide dingo.
- Ne, - ištarė švelniai. - Niekuomet neturėtum
belstis, - jo balsas suvirpėjo, - esi čia visuomet
laukiama.
Sugriuvo visos užtvaros ir ji metėsi į tėvo glėbį.
-Atleisk, - kūkčiojo įsikniaubusi į jo marškinius,
kvepiančius skaudžiai pažįstamu kvapu - saulės,
muilo ir tabako mišiniu.
Jis priglaudė ją ir paplekšnojo nugarą.
- Tai tu man atleisk, - ištarė dar kimesniu bal
su. - Iš tiesų nenorėjau tavęs varyti, Kele, mano
mergaite. Tiesiog... paskubėjau.
- Elgeisi kaip išmanei, - dusliu balsu atsakė
Kėlė. - Nesitikėjau, kad labai apsidžiaugsi tuo, ką
padariau.
- Prisipažįstu, bandei mano kantrybę.
Ji nusišypsojo į jo marškinius.
315
- Tu irgi išbandei manąją. - Ji pakėlė galvą ir

pažvelgė į jo mylimą veidą ašarų pilnomis akimis. -
Bet gal galime pradėti viską iš naujo?
- Tuomet kartu su blogais dalykais reikėtų iš
mesti ir visus gerus dalykus. O juk esi suteikusi
man ir daug džiaugsmo. Taigi nepradėkime visko
iš naujo. Tiesiog viską tęskime.
- Gerai, - ji giliai įkvėpė ir pajuto tokią vidinę
ramybę, kokios nebuvo jautusi jau daugybę metų. -
O kur Bidžė?
-Č ia.
Kėlė išsilaisvino iš tėvo glėbio ir atsigręžusi
pamatė apsiašarojusią sesę. Vargiai ją bepažino. Ji
buvo pasidažiusi ir nusikirpusi plaukus. Daugiau
nebepynė jų į vieną kasą. Veidą gaubė garbanos.
Vis dar dėvėjo džinsus, bet džinsinius marškinius
pakeitė į ant kaklo surišamą palaidinukę.
Suspigusi iš džiaugsmo Kėlė pribėgo ir apka
bino ją.
- O, Dieve, tik pažiūrėkit į ją!
Ji priglaudė sesę, paskui atsitraukė nuo jos, kad
pasigrožėtų, vėl priglaudė.
- Jonui tikrai pasisekė.
- Ir aš taip manau, - pasakė Bidžė.
- Aš taip pat, - iš tarpdurio pritarė Jonas. - Kaip
laikaisi, Kele?
316
- Pasakiškai.
Sklidina įspūdžių širdimi ji priėjo prie Jono ir jį
apkabino. Jis visada buvo gražus, tankiais rudais
plaukais ir besijuokiančiomis rusvomis akimis. Per
tuos dešimt nesimatymo metų dar pagražėjo. Su
Bidže jie buvo stulbinanti pora.
- Dabar, kai pasirodė Jonas, surasiu m um s
visiems alaus, - paskelbė tėtis ir pasuko į virtuvę.
- Gal reikia pagalbos? - pasiteiravo Bidžė.
Kėlė taip pat norėjo pasisiūlyti, bet paliauboms
dar buvo per anksti, kad rizikuotų likti viena su
tėvu.
- Pats viską padarysiu, - pasakė tėvas. - Jūs,
vaikai, eikite į verandą ir pasakokite naujienas.
- Jis atrodo laimingas, - pastebėjo Kėlė, kai visi
iš namo pasipylė lauk, kaip vaikystėje, kai tėtis
pažadėdavo jiems po ledinuką ant pagaliuko.
- Jis ir yra laimingas, - tarė Bidžė. - Pastarąją
savaitę tik ir tekalbėjo apie tavo grįžimą namo.
- Na, dar truputį šnektelėjo ir apie vestuves, -
pridūrė Jonas, traukdam as Bidžę prie savęs ant
sūpynių. - Pavyzdžiui, kaip daug joms išleidžiame
pinigų.
Jis pažiūrėjo į Kėlę ir paplekšnojo sūpynes.
- Ir tu ateik čia. Yra daug vietos, o aš tikrai
džiaugsiuosi dviem gražuolėmis, sėdinčiomis man
iš abiejų pusių.
317
Kėlė atsirėmė į verandos turėklą.

- Noriu pastovėti čia ir priprasti prie jūsų abiejų,
bet vis tiek ačiū.
- Nuostabu, ar ne? - paklausė šypsodamasis
Jonas. - Kas galėjo pagalvoti, kad susidėsiu su
tokia deive?
- Aš - tikrai ne, - atsiliepė sodrus vyriškas balsas
už Kėlės.
Ji atsigręžė ir pamatė ateinantį Nojų. Širdis tą
pačią akimirką ėmė daužytis.
- Sveikas, - pasisveikino ji, mėgindama atrodyti
kaip savimi pasitikinti miestietė.
- Labas, - nerūpestingai šyptelėjo jis. - Turėjau
atspėti, kad atriedėsi raudonu mustango kabrioletu.
Neabejoju, kad pralėkei pro mietelį nuleidusi stogą
ir su policijos palyda.
Tai nuskambėjo visiškai nekaltai, tačiau ji pajuto
seksualinę užuominą. Kūnas nedelsdamas įkaito.
Ak, štai kaip jis žais.
Na, ji taip pat mokėjo tą žaidimą. Gal net geriau
už jį.
- Žinoma, -šypsodamasi pasakė jam. - Jei būsi
geras berniukas, pavėžinsiu ir tave prieš išvykdama.
Nojus gurktelėjo, o Kėlė mintyse kreida užsirašė
tašką savo naudai.
- Ei! - suriko Jonas. - Kėlė grįžo!
318
19
Kitos dienos popietę, ketvirtą valandą, Nojus
stovėjo šalia brolio prie Saguaro bažnyčios alto
riaus. Visų akys buvo nukreiptos į tėvo vedamą
nuotaką, o Nojaus dėmesys - į moterį pirmoje eilėje,
prie kairės pusės klauptų.
Jis svarstė, ar ji tikrai taip smarkiai išsiskiria iš
minios, ar taip atrodo dėl suaudrinto proto. Ne, tai
nebuvo tik jo vaizduotės vaisius. Ji tikrai išsiskyrė
lyg orchidėja tarp ramunių ir saulėgrąžų. Kerėjo jos
nuodėmingos spalvos plaukai. Ta gili lapės kailio
rudumo spalva čia nebuvo įprasta. Lapų žalumos
suknelė, surišama ant sprando, ir kabantys apskriti
319
auksiniai auskarai, beveik liečiantys bronzinę jos

pečių odą, išskyrė ją iš kitų.
Jis tikėjosi, kad ji susilies su aplinka, tačiau
smarkiai klydo. Suprato savo klaidą vos tik pamatė
vyšnių raudonum o automobilį. Tas automobilis
švietė lyg draudžiama šviesoforo spalva, liepianti
trauktis.
Jis buvo jos apsėstas, tad trauktis negalėjo. Todėl
nuolat laidė jai įvairias kandžias pastabėles, o ji vis
atsikirsdavo. Pats savimi bjaurėjosi. Jis bandė pa
traukti jos dėmesį taip pat kaip seniau, kai jie buvo
šešiolikos ir jis jai už palaidinukės užkišo varlę.
Nojus negalėjo nustoti ją erzinęs, tačiau visos
jo pastangos ėjo perniek. Dabar jie buvo jo brolio
vestuvėse. Kėlė sėdėjo m ediniuose klauptuose
visiškai rami ir kerinti, o jis virto įkaitusia raketa,
pasiruošusia pakilti. Jo poreikis mylėtis su ja vertė
jį neprotingai vertinti jų ryšį, greičiau - ryšio nebu
vimą. Tačiau jis, nors blankiai, bet dar suvokė, kad
tokia gražuolė kaip Kėlė tikrai nenorės visiems lai
kams apsigyventi rančoje ir iki gyvenimo pabaigos
žaisti su juo erotinius žaidimus. Taigi dabar, kai ši
svaja beviltiškai žlugo, jis tepajėgė galvoti apie tai,
kad ji rytoj išvyks į didmiestį ir jis daugiau niekada
nepalies jos nuogo kūno.
Ak, žinoma, kartais ji čia lankysis, bet tuomet
praraja tarp jų bus gili kaip Didysis Kanjonas. Pa
320
Žaidimas prasideda
skutinė galimybė - ši naktis, kai reikia peršokti tik

melioracijos griovį.
Jis troško su ja pasimylėti, geidė ją užtikti vieną,
tačiau ji vengė. Vestuvinės ceremonijos metu tai
buvo lengva. Tačiau viskas netrukus baigsis. Gal
kažkada jis turės tokią galimybę. Glamonėti ją
pradėjo prieš vestuves.
Jeigu jam pasiseks - pirmąkart gyvenime ši frazė
jam iš tikrųjų įgijo prasmę - jis privalės prisiminti
vieną dalyką: jokiomis aplinkybėmis, nepaisant
patirties nuostabumo, neturi prisipažinti ją mylįs.
Kėlė jau buvo pamiršusi, kokia karšta gali būti

Arizonos vasara, net ir devintą valandą vakaro. No
jus, Jonas ir Arčas įtaisė drėkintuvą po vestuvių sta
lui pastatytu tentu, tačiau vėsiau nebuvo. Į vestuves
susirinko vos ne visi miestelio gyventojai. Atrodė,
jog jiems alinantis karštis nebaisus.
Kėlė pati buvo kalta dėl karščio. Jei nebūtų šo
kusi kiekvieną kartą, kai tik užgrodavo orkestras,
jaustųsi ne tokia sukaitusi. Tačiau tai ne jos stilius.
Be to, jai reikėjo kaip nors pamiršti tą Nojaus
išraišką. Per ceremoniją jis labai dažnai žvilgčiojo
į ją, jo susimąstęs, susirūpinęs veidas surauktais
antakiais sakė jai daug aiškiau negu žodžiai, kad jis
galiausiai suprato, jog ji čia tikrai nepasiliks.
Maištautojos dvasia ėmė viršų. Kai tik Nojus
321
nutarė, kad jai tikrai nėra kas veikti Saguare, ji pati

ėmė galvoti, kad gal reikėtų čia pasilikti. Merfio
dėsnis.
Namie jai labai patiko, tad ir įsisvajojo, kaip at
rodytų gyvenimas čia. Taip, ji išsiskirtų iš kitų, bet
dabar, kai jai dvidešimt devyneri, tai atrodė visai
smagu. Ji jau išaugo iš būtinybės susilieti su kitais.
Jai nereikėtų mesti darbo. Galėtų pereiti dirbti į
kitą žurnalą, kad ir apie egzotiškas keliones. Dviejų
publikacijų, apie kurias pastaruoju metu galvojo,
veiksmas vyko Niujorke. Dabar, kai jos darbiniai
pasiekimai tokie geri, ji neprivalo viso darbo laiko
praleisti biure. Iš tikrųjų gali gyventi bet kur, kur
tik yra internetas.
Tačiau iš Nojaus išraiškos per vestuvių cere
moniją suprato, kad jis galvoja kitaip nei ji. Todėl
per pobūvį ji flirtavo ir juokavo su kitais ir visiškai
ignoravo tą vienintelį vyrą, su kuriuo norėtų kurti
ateitį. Šokiruojantis elgesys visuomet ją gerai sau
gojo, pasitarnaus jai ir dabar.
Orkestras neišvengiamai skelbė pertrauką. Padė
kojusi šokio partneriui ji nuėjo prie sesers. Norėjo
pamiršti Nojų, bet neprarasti to laiko, kurį galėjo
praleisti su Bidže. Pakeliui ji pagriebė nuo stalo tau
rę šampano ir popierinę servetėlę. Nubraukė vėsius
lašus nuo taurės, o paskui - prakaitą nuo kaklo.
Bidžė mostelėjo į keletą sudedamųjų kėdžių.
322
Žaidimas prasideda
- Ak! - šūktelėjo ji ir sudribo į kėdę. Po to gražiai

pasitaisė suknelės sijoną. - Galbūt mums reikėjo
lapkritį kelti šias linksmybes.
- Jonas nebūtų sutikęs, - šypsodamasi pasakė
Kėlė. - Tas vyras tavęs labai nori.
- Na, taip, nori, - Bidžės žvilgsnis nuklydo ten,
kur stovėjo Jonas ir kalbėjosi su Nojumi. - Tačiau
man teko sugriauti jo išankstines nuostatas, kol jis
suvokė, kad eina iš proto dėl manęs.
- Dabar, kai jau tai paminėjai, norėčiau sužinoti,
kaip tau pavyko.
Bidžė atsigręžė į ją. Ji atrodė tokia nekalta ir tyra
su balta suknele bei mezginių šydu.
- Anoniminis seksas.
Kėlė vos neišmetė šampano taurės.
- Atsiprašau?
- Kilus smarkiai audrai, įlindau į vieną iš olų,
kuriose žaisdavome vaikystėje. Mano žirgas pabė
go, taigi kai Jonas įlindo į tą pačią olą, nežinojo, kad
joje jau kažkas yra.
Kėlė nusijuokė.
- Tikriausiai mirtinai jį išgąsdinai.
- Taip, išgąsdinau, o kai supratau, kad jis manęs
neatpažino, suviliojau jį.
- Negali būti!
- Taip. Gali.
Kėlė susižavėjusi spoksojo į seserį.
- Teisingai. Taip ir reikia, sesute!
323
Bidžė nusišypsojo.
- Toliau - dar geriau. Prieš jam išeinant iš olos,
susitarėme slapta susitikti. Kiekvieną kartą verčiau
jį užsirišti akis, kad nežinotų, kas aš.
- Eik tu sau! - Kėlė stebėdamasi pakratė galvą. -
Tu buvai padėties šeimininkė. Aš panašiai elgčiausi.
- Žinau, - Bidžė atrodė labai patenkinta savi
mi. - Iš tikrųjų, dažnai savęs klausdavau, ką tu
tokiu atveju darytum, ir padarydavau tai. Links
minausi.
- Puiku, - Kėlė nusišypsojo seseriai. - Džiau
giuosi, kad tai padarei. Jūs tobulai tinkate vienas
kitam.
- Taip atrodo, - Bidžė pažvelgė į Kėlę. - Klausyk,
gali liepti man nesikišti, jeigu nori, bet... kas vyksta
tarp tavęs ir Nojaus? Pastebėjau tarp jūsų tvyrančią
įtampą.
Kėlė nurijo seiles galvodama, kaip labai norė
tų kažkam atsiverti. Juk sesė jai papasakojo savo
paslaptį.
- Na, mes truputį įsipainiojome Las Vegase.
- Jūs? - mėlynos Bidžės akys degė nekantru
mu. - Tai paaiškina keistas pastarojo meto jo nuo
taikas ir tą dainuojančią telegramą.
- Taip, sakei, kad jis buvo vienas iš tų, kurie tai
sugalvojo.
- Jis ją ne tik sugalvojo, jis ten buvo.
324
Kėlė pagalvojo, kad kažko nesuprato.

- Ką nori pasakyti?
- Jis nuskrido į Los Andželą pasekti, kaip viskas
vyks. Jis stovėjo prie biuro durų ir matė tave, bet,
spėju, jo nepastebėjai.
Kėlė apstulbo.
- Ne. Ne, tikrai ne.
- Jis apsimetė, kad taip reikia ir mes pritarėme,
bet nuo pat pradžių supratome, kad jis nori ten
nuskristi pamatyti tave. Tuo metu spėliojau, ar kas
nors tarp jūsų neatsitiko Las Vegase.
- Taip, kai kas, - Kėlė atsiduso. - Bet mes netin
kame vienas kitam. Jam nereikia tokios padūkėlės
kaip aš.
- Mirtinai klysti.
- Patikėk, neklystu. Kai jis žiūri į mane, viską
suprantu.
- Mmm, - Bidžė metė žvilgsnį į Joną ir Nojų. -
Tarp kitko, ar galiu gurkštelėti tavo šampano?
- Žinoma, bet galiu tau atnešti ir visą taurę. Aš...
- Nenoriu visos taurės. Ketinu Joną įtraukti į
šėliojimą ir žaidimus šį vakarą, todėl nenoriu būti
apsvaigusi. - Ji mirktelėjo ir atidavė taurę Kelei. -
Grįžtant prie to, ką pasakei, nežinau, ką įskaitai
Nojaus išraiškoje, bet, mano nuomone, kiekvienas
vyras trokšta padūkusios moters. Jonui tikrai tokios
reikia ir aš smaginuosi virsdama tokia.
325
- Tačiau išoriškai visiškai neatrodai padūkusi.

Žinai tą seną posakį, kad vyras nori išdykėlės lo
voje, bet ponios svetainėje. Štai ko vyras ieško žmo
noje.
- Ar Nojus tau tai sakė?
- Ne, bet...
- Atleisk, Kele, kad taip sakau, bet kaip vyresnei
sesei ir dar miestietei kai kurios tavo pažiūros vi
siškai pasenusios. Pagal tai, ką mačiau, Nojus tave
imtų bet kokią.
- Tada neatidžiai žiūrėjai, - pasakė Kėlė. - Ar ne
pastebėjai, koks jis šį vakarą oficialus ir pasipūtęs?
- Na, ne! - sušuko Bidžė. - Jis taip pat elgėsi ir po
to nutikimo daržinėje, kai tau buvo šešiolika. Jonas
sakęs, kad Nojus taip tavęs norėjo tą vasarą, kad
pradėjo užsiiminėti rodeo vien tik tam, kad tave
pamirštų. Jis toks pasipūtęs pasidarė negalėdamas
gauti ko norėjęs.
Kėlė spoksojo į sesę.
- Jis norėjo manęs? Bet elgėsi su manimi siau
bingai!
- Tu buvai šešiolikos, - švelniai paaiškino Bid
žė. - Tokių griežtų principų vyras kaip Nojus ne
galėjo imti tavęs, kai pasisiūlei pati. Tačiau tai, kad
tave atstūmė, jo vos nepražudė. Būtent oficialumas
jam padėjo slėpti jausmus.
-A k .
326
Žaidimas prasideda
Kėlė prisiminė, kaip kankino save dėl šio atstū

mimo. Vėliau - Nojų, norėdama atkeršyti.
- Manau, taip skendėjau savo skausme, kad net
nepagalvojau, jog Nojus taip pat gali kentėti.
- Ar dabar geriau jautiesi? - paklausė Bidžė.
- Negali įsivaizduoti.
Jos savigarba augo ne dienomis, o valandomis,
tiesiog kiekvieną akimirką.
- Manau, kad įsivaizduoti galiu. Aš taip pat
norėjau, kad Jonas šiek tiek pakentėtų po viso to,
ką privertė jausti mane.
- Suprantu, - Kėlė šnairomis pažvelgė į Nojų.
Ar įmanoma, kad jis ne tik jos nori, bet ir ją myli?
- Klausyk, noriu tave įspėti, kad Nojus tiesiog
prisiklijavęs prie šios vietos, - pasakė Bidžė. -A r tu
galėtum čia grįžti?
- Galbūt, - Kėlė beprotiškai troško įsitikinti, kad
Bidžė teisingai numano Nojaus jausmus, tačiau jei
ji ims veikti pasikliaudama Bidžės informacija ir
paaiškės, kad Bidžė klydo, gyvenimas neteks pras
mės. - Galėčiau grįžti, jei tuo visų neišgąsdinsiu.
- Labai džiaugčiausi ir tėtis taip pat, o mieste
lėnai užsitarnavo menko pagąsdinimo, jei spėji, ką
turiu galvoje.
Kėlė gurkštelėjo šampano.
- Ar esi tikra? Iš nuogirdų žinau, kad mūsų
mama buvo spalvinga asmenybė ir ne itin mėgs
tama miestelėnų.
327
- Miestelis truputį pasikeitė, - paaiškino Bid

žė. - Be to, labiau nei ta nuotrauka žurnale jų jau
nepriblokši, - pridūrė šypsodamasi. - Kad ir ką
darytum, to jau nepranoksi.
- Po perkūnais, tai neįdomu.
Bidžė sukikeno.
- Na, ką aš žinau, kaip ten bus. Manau, turėtum
atkreipti dėmesį į Nojų, o ne ignoruoti jį, kaip darei
iki šiol. Iš to nieko gero.
Kėlė norėjo prieštarauti, kad neišgyvens, jei bus
dar kartą atstumta, bet Bidžė pakėlė ranką, kad ją
užčiauptų.
- Nereikia nieko sakyti. Patikėk, žinau, kiek tau
tai kainuos, jei nepasiseks. Aš taip pat rizikavau
neturėdama jokių garantijų, kad laimėsiu.
Ji spustelėjo Kėlės ranką.
- Ar didžioji sesuo leis, kad mažoji jai duotų
patarimą?
Kėlė nusišypsojo, nors krūtinę gniaužė nerimas.
- Žinoma.
- Ta nesąmonė, kurią mums kalė į galvą, kai
buvome paauglės, neteisinga. Kelias į vyro širdį
eina ne per skrandį. Reikia taikytis truputį žemiau.
Kėlė žvilgtelėjo į Bidžę ir abi ėmė kikenti. Viskas
kaip senais gerais laikais.
328
Žaidimas prasideda
Nojus tą vakarą ieškojo progos užtikti Kėlę vie

ną, tačiau ji šoko su visais pobūvio vyrais, išskyrus
jį, o kai nešoko, stoviniavo arba su Bidže, arba su
Arču. Ji vis dar akivaizdžiai vengė Nojaus.
Staiga pamatė ateinančią Kėlę. Suprato, kad jis
turi veikti nedelsiant, kol dar ji nepakvietė šokti
kokio nors kaubojaus ar jos kuris nors nepakvietė.
Taigi žengtelėjo pirmyn ir griebė ją už rankos.
Pojūtis iš karto šovė į tarpukojį. Palietė ją pirmą
kartą po Las Vegaso, bet jo kūnas neabejotinai
prisiminė, kur siųsti jos šiltos odos skleidžiamą
informaciją.
Pažvelgė jai į akis ir pastebėjo jose padrąsinančią
liepsną.
- Ar galėtume nueiti kur nors pasikalbėti?
- Taip.
Balsas žemas ir gundantis.
- Tačiau nenorėčiau sukelti paskalų, kaip buvo
anąkart.
Abu galvojo panašiai. Kraujas įkaito.
- Leisk man išeiti pirmai, - sušnabždėjo. - Tu
spruk m aždaug po penkių minučių. Pasakysiu,
kad einu į tėčio namelį atsigaivinti. Susitiksime ten.
- Tavo tėčio name?
Jis suabejojo. Labai nepatogiai jaustųsi daryda
mas tai, ką ketino, mažoje jos tėvo trobelėje.
329
- Žinoma, ne, kvailuti. Susitiksime prie mano

automobilio.
Prie jos automobilio. Tai atvėrė šiokias tokias
galimybes.
- Gerai.
- Pasimatysim už kelių minučių.
Ji nuėjo siūbuodama šlaunimis. Tas judesys jį
visuomet varė iš proto.
Niekada penkios minutės nesitęsė taip ilgai.
Nežinojo, apie ką kalbėjosi su žmonėmis, tik vy
lėsi, kad jie nepastebi, kaip dažnai jis žvilgčioja į
laikrodį. Gal dvidešimt kartų kišo ranką į kišenę
patikrinti, ar nedingo prezervatyvas. Vėl dėvėjo
išnuomotais drabužiais, o šie galėjo turėti kiauras
kišenes.
Galiausiai nusprendė, kad jau gali keliauti pas
kui ją. Išėjo paaiškinęs, kad jam reikia surasti aspi
rino buteliuką. Įžengė pro paradines pagrindinio
rančos namo duris, o paskui išsmuko pro galines.
Įveikdamas tą nedidelę kelio atkarpą iki jos tėčio
trobelės nuolat sau kartojo: Džiaukis akimirka. Ne
užmiršk prezervatyvo. Nesakyk, kad ją myli.
Prie automobilio jos nebuvo, tačiau ant auto
mobilio antenos plevėsavo tikrų tikriausios juodos
kelnaitės. Širdis pašėlusiai daužėsi. Švelniai pašau
kė ją vardu.
- Ant užpakalinės sėdynės, - tyliai atsiliepė ji.
330
Žaidimas prasideda
Jam užėmė kvapą, kai pažvelgė į galinę mustan

go sėdynę. Nebuvo labai šviesu, bet buvo matyti,
kad Kėlė ten guli nuoga, po galva vietoj pagalvės
pasikišusi dailiai sulankstytą suknelę, kiek sulen
kusi kelius, kad tilptų ant sėdynės.
Šypsodamasi rankomis suėmė krūtis.
- Taip karšta, kad negalėjau sulaukti akimirkos,
kada galėsiu išsinerti iš drabužių.
Jam užėmė žadą.
-A r tai turėjai minty, kai sakei, kad mums reikia
pasikalbėti? - paklausė ji.
Negalėdamas ištarti nė žodžio jis linktelėjo.
- Taip ir galvojau, - jos ranka nuslydo tarp
šlaunų ir ji ėmė glamonėti save. - Toks oras skatina
blogai elgtis, ar ne?
Tyliai dejuodamas Nojus ištiesė ranką prie au
tomobilio durų rankenos.
- Luktelėk.
- Luktelėti?
Tai buvo siaubingiausias iš kada nors girdėtų
žodžių.
- Dar ne, - sušnibždėjo ji.
Dar ne. Du žodžiai, kuriuos reikėtų išmesti iš
kalbos. Jis sugriebė rankeną ir ištarė šaižiu balsu:
- Ką nori pasakyti tuo dar ne?
- Koks slaptažodis?
Jautėsi lyg kas jį smaugtų.
331
- Slaptažodis?
- Pasakyk slaptažodį ir galėsi įeiti. Padėsiu užuo
minomis. Žodis yra iš keturių raidžių. - Jos ranka
nesustodama judėjo tarp šlaunų. - Ak, kaip gera.
- Kėlė*.
- Keturios raidės, Nojau.
Jis taip sugriebė durų rankeną, kad įskaudo
pirštai. Jo akys be perstojo krypo į neryškų, bet
jaudinantį vaizdą - jos ranką toje vietoje, kurią
sapnuojant jam išsiliedavo sėkla.
- Galvoju apie tą keturių raidžių žodį, - išste
nėjo jis mėgindamas atgauti kvapą. - Kas čia per
žaidimas, Kele?
- Tai išbandymas, Nojau. Pasakysiu tau rimtą
užuominą. Tas žodis rimuojasi su paukščio vardu.
Jis sukando dantis.
- Antis*11'.
Vakarinis vėjelis pasigavo jos švelnų dainingą
juoką.
- Pasufleruosiu. Ne antis. Kitas paukštis.
- Po velnių, nieko neišmanau apie paukščius.
Ir aš...
- Balandėlė***.
Jo mintys strigo. Tik vienas vienintelis žodis
* Keely (angį.) - Kėlė.

** Duck (angį.) - antis.
*** D ove (angį.) - balandis.
332
Žaidimas prasideda
rimavosi su balandėle. Kiek jis žinojo, ji to žodžio

išgirsti nenorėjo. Krūtinė žybtelėjo viltis.
- Balandėlė, ir viskas.
Jis atidarė duris.
- Ką darai? - sušuko ji. - Juk nepasakei slapta
žodžio.
- Pasakysiu, - ištarė karštai. - Patikėk, pasakysiu.
Jis nuspyrė batus džiaugdamasis, kad avi ne
aulinukus. Paskui vieną po kito nutraukė nuo savęs
likusius drabužius ir sumetė juos ant priekinės sė
dynės. Paskutinę minutę prisiminė iš kelnių kišenės
išsitraukti prezervatyvą.
- Taisyklė sako, - priminė ji. - Nėra slaptažo
džio, nėra pasimylėjimo.
- Tai tu taip galvoji.
Jis užsimovė prezervatyvą ir įlindo į automobilį
tikėdamasis, jog ji nėra taip rimtai įsikalusi tos tai
syklės, kad spirtų jam į kiaušelius.
- Esu taisykles laužantis vaikinas.
Jis atsiklaupė ant sėdynės, viena ranka įsitvėrė
už bagažinės ir palinko virš Kėlės.
- Be to, manau, kad kaip tik tokie vaikinai tau
ir patinka.
- Taip manai?
Iš jos žvilgsnio neatrodė, kad ketina įspirti.
Atvirkščiai, atrodė, ji džiaugiasi, kad jis čia.
- Na, taip.
333
O, kad jis galėtų geriau įžvelgti jos veidą! Mėgino

apskaičiuoti kitą žingsnį, bet labai sunkiai įžiūrėjo
Kėlę. Jo kūno šešėlis kaip tik krito ant tos vietelės,
į kurią taikėsi. Jis atsitraukė.
- Nuleisk koją.
- Mėginau tave paspausti versdama pasakyti
slaptažodį, bet žaidi ne pagal taisykles, taigi...
- Turiu galvoje tavo tikrą koją, nuleisk ją ant
grindų.
-A k .
Ji pakluso.
- Gerai.
Dabar turi truputį erdvės. Aišku, jos nedaug,
tačiau tiek to, tegu jau jį sutrauks mėšlungis, bet
pabandyti verta. Kai pasilenkė, ant jos geismingo
kūno vėl užkrito šešėlis ir jam teko truputį pasi-
grabalioti.
Ir tuomet, o stebuklų stebukle, ji paėmė į ranką
jo varpą su prezervatyvu ir nukreipė ją į rojų, bet
prieš pat jam patenkant į dangų, ranka stabtelėjo.
- Tai koks yra slaptažodis? - sušnibždėjo ji. -
Žadėjai pasakyti.
- Meilė*, - sumurmėjo jis skanaudamas to žo
džio saldumą. - Myliu tave, Kele.
- Taip, slaptažodis toks, - pasakė ji padėdama
jam rasti kelią. - Dabar gali įeiti.
* Love (angį.) - meilė. Žodžiai love ir dove (balandėlė) rimuojasi.
334
Žaidimas prasideda
Jis atsidusęs jslydo vidun. Niekas neprilygo bu

vimui čia. Niekas. Tačiau galvoje dūzgė milijonas
klausimų.
- Tai kas dabar?
Ji glostė jo nugarą.
- Maniau, kad jau aptarėme tą klausimą. Pirmyn,
atgal, pirmyn, atgal. Juk mums to užtenka.
Nepaisant akimirkos svarbos, jis šypsojosi.
- Klausiu, ką darysime toliau? Juk tu nenori čia
gyventi?
- Noriu.
Jis pasilenkė mėgindam as geriau įžiūrėti jos
veidą.
- Nori? Štai taip, tiesiog nori? Kodėl?
- Todėl, kad myliu tave, baisus kvaily.
- Tu mane myli?
Neįtikėtina. Ji tai pasakė. Jis nusprendė nekreipti
dėmesio į tą baisus kvaily, o sutelkti visą dėmesį į aš
myliu tave. Be to, ji visiškai teisi. Jis buvo kvailys,
kad nesumedžiojo jos jau prieš daugelį metų.
- Taip. Tikrai tave myliu. Tikrai, - patvirtino ji. -
Žinau, kad šiame mieste išsiskirsiu iš kitų lyg balta
varna, bet jei tau tas netrukdo, netrukdys ir man.
-T u mane myli, - jis negalėjo patikėti, kad vyras
gali jaustis toks laimingas. Kokia nuostabi naktis. Jis
ėmė švelniai suptis. - Jei tu mane myli, man niekas
netrukdo. Be to, nesi balta varna, esi Feraris Fordų
335
V i c ki L e w i s T h o m p s o n
pasaulyje. Šiam miesteliui reikia tavęs, o man reikia

būti tavyje, taigi viskas gerai sutampa.
- Gerai skamba.
- Sugalvosiu pasakyti daugiau gerų dalykų,
kai nebūsiu toks užsiėmęs. O, Dieve, kaip gera su
tavimi. Gal atšvęskime mažutes vestuves.
Ji prisiderino prie jo ritmo ir ypač sustangrėjo
aplink jo varpą.
- Gal geriau atšvęskime dideles vestuves. Triukš
mingas.
- Gerai, - jis nebenorėjo plepėti. Vėsiam vėjeliui
kutenant jo užpakalį, jis tiesiog norėjo mėgautis
lindim u į šilčiausią pasaulyje vietą. - Tegu bus
didelės vestuvės.
- Nesunku susitarti.
- Leisk man daryti, ką noriu, ir galėsi turėti, ką
tiktai pageidauji.
- Tada tuoj pat sustok.
Jis sustingo viduryje judesio.
- Sustoti?
- Ištrauk savo draugužį minutėlei. Pažadu, kad
galėsi grįžti, ir viskas bus dar maloniau. Prašau,
Nojau. Jei myli mane.
Jis ją mylėjo, todėl ištraukė.
Dar jam nesuvokus, ką ji ketina daryti, ji įkišo
ranką tarp jų ir vikriai numovė prezervatyvą. Šis
žaibiškai nuslydo. Tuomet ji išmetė jį pro langą.
336
Žaidimas prasideda
- Ei! - sušuko jis. - Tai buvo mano vienintelis!

Maniau, kad mėgsti rantelius.
- Mėgstu, bet sakei, kad galiu gauti, ką noriu,
tiesa?
- Taip, bet...
- Noriu vaikų, Nojau. Eikš pas mamytę, berniuk.
Palaimingai atsidusęs Nojus prigludo.
EPILOGAS
- Taip! - sušuko Kėlė ir triumfuodama nusišyp

sojo, perskaičiusi elektroninį žurnalo Geriausios
kelionės redaktoriaus laišką.
- Skamba kaip ženklas man, - tarė Nojus, pasi
rodęs tarpduryje rančos miegamojo, kurį jis pavertė
Kėlės darbo kambariu. - Ar tu vėl įsikėlei kažką iš
Kama Sutros į kompiuterį?
- Ne. Tai kai kas geresnio.
Ji pakėlė akis į jį, nerūpestingai stovintį tarpdu
ryje, ir negalėjo suprasti, kaip galėjo pagalvoti, kad
gyvenimas rančoje gali būti nuobodus. Per pasta
ruosius šešis mėnesius ji patyrė daugiau išradingo
338
Žaidimas prasideda
sekso ir absoliučios palaimos nei per visus savo

viengungystės metus.
Jei ji ko nors nesugalvodavo, sugalvodavo jis. Jie
pasimylėjo visuose namo kambariuose ir daugu
moje nuošalių vietų lauke. Esminė vonios rekons
trukcija baigėsi tuo, kad dabar ten buvo sūkurinė
vonia ir didelė dušo kabina su vandens purkštu
kais įdomiame aukštyje bei suoliukais tinkamame
aukštyje malonumams ir žaidimams. Veidrodinės
miegamojo spintos durys atspindėjo plačią lovą,
užklotą atlasinėmis paklodėmis.
Jie išgyveno ir keletą fantastiškų, jausmingų aki
mirkų keliaudami. Tačiau dar niekada jam neteko
vykdyti tokios užduoties, kokią ji pasiūlė jam dabar.
Ji nusišypsojo ir paspaudė mygtuką „spausdinti"
savo kompiuteryje.
- Geresnio? - jo žvilgsnis slysdamas jos kūnu
sušilo. - Ar man reikės kokių rekvizitų šį kartą?
- Tik lagamino.
Jis pakėlė antakius.
- Jei mylėsimės ant lagamino, ieškosiu kiečiau
sio. Lagaminas minkštu viršumi neabejotinai įlinks.
Juokdamasi ji paėmė išspausdintą laiško kopiją.
- Nežinau, kokia nauda mylėtis ant lagamino,
bet ketinu pagalvoti apie tai. Kol kas paskaityk.
Ji padavė jam popieriaus lapą.
Jis permetė jį akimis, po to pažvelgė į ją.
339
Vicki Le w is T h o m p s o n
- Nudistų paplūdimys?
- Mane visuomet domino tokios vietos, taigi
pasiūliau Džimui tą mintį. Dabar gavau pritarimą.
Ji pažvelgė į Nojų drąsiu žvilgsniu.
- Manau, kad jei apie tai rašysi, turėsi būti...
- Nuoga. Taip. Bet tai dar ne viskas. Man ne
reikės pirkti paplūdimio aprangos būsimoms ma
mytėms. - Ji nutilo. - Ar nori keliauti su manimi,
kaubojau?
Kėlė stebėjo, kaip jis mėgina susidoroti tokių
atostogų idėja. Na, jam visada kildavo šiek tiek
abejonių dėl netradicinio sekso. Taip ir turėjo elg
tis tikrasis Nojus, o kai jis galiausiai pasiduodavo,
viskas būdavo tik dar įspūdingiau. Ji žinojo, kad
kai jis galiausiai susigyvendavo su nauja idėja, jai
atsiduodavo.
- Aš drąsesnė už tave, - pasakė švelniai.
Jo akys žybtelėjo atsakydamos į jos erzinimą.
- N ežinau, Kele. Kažkaip tas vaikščiojimas
nuogiems...
- Negalvok apie tai kaip apie vaikščiojimą.
Galvok apie tai, kad tu trini aliejumi mano kūną,
o aš - tavąjį.
Ji atsistojo ir žengė prie jo.
- Tuomet man visas atostogas teks praleisti ant
pilvo. Reikės išsikasti specialią duobutę mano...
- Įsikursime privačiame šilto smėlio plotelyje.
340
Žaidimas prasideda
Ji atseginėjo palaidinukės sagas. Kai jie nelaukė

jokių svečių kaip šią popietę, ji nedėvėjo liemenėlės.
-A š patikrinau viską internete ir mačiau, kad jie
turi intymių vietelių, kuriose poros gali būti vienos.
- Tikrai? - Jo dėmesys nukrypo į jos atsegtą
palaidinukę. - Tu nesąžiningai žaidi, Kele. Zinai,
kad negaliu galvoti, kai nusirenginėji.
- Negalvok. Geriau pasitelk vaizduotę. Įsivaiz
duok mažą nuošalią įlankėlę, švelnų smėlį, storus
rankšluosčius, mus, sušilusius ir slidžius nuo alie
jaus... visur... slidžius.
Ji atitraukė palaidinukę nuo džinsų. Pastaruoju
metu jai tekdavo vaikščioti su prasegtais džinsais,
kad tilptų augantis pilvas. Nojui tai patiko, nes Kėlė
tapo prieinamesnė. Jam patikdavo patraukti džinsų
užtrauktuką žemyn ir glostyti jos apvalų pilvuką,
kai tik pasitaikydavo proga.
Giliai atsidusęs jis ištiesė rankas į ją, paskui įkišo
jas už palaidinukės atlapų ir ėmė glamonėti krūtis.
- Gerai, laimėjai. Važiuosiu.
- Puiku.
Ji degė, nujausdama būsimus malonumus, to
limesnius ir artimesnius. Jis ją tuoj pamylės, nes
tikrai jau įsivaizduoja tą nudistų paplūdimį ir kaip
jie ten įkais. Ji užsimerkė, kad stipriau jaustų jo
prisilietimus.
- Pažadu, kad nesigailėsi.
341
V i c ki L e w i s T h o m p s o n
- Tau lengva kalbėti, - jis prisitraukė ją arčiau ir

uostinėjo kaklą. - Tikriausiai taip nudegsiu užpa
kalį, kad visą savaitę negalėsiu prisėsti
Jo lūpos varė ją iš proto, nesvarbu, prie kurios
kūno vietos jis jas priglausdavo.
- O, tai bus blogai, nes...
- Nes tuomet negalėsiu dirbti. Kol aš slampinė
siu aplinkui, viską turės daryti Jonas.
Jis nutilo ir ėmė juoktis.
- Dabar pagavau tavo mintį.
- Galvojau, kad pagausi, - ji truktelėjo jį prie
savo stalo. - Dabar leisk man ją pabrėžti.
- Ant stalo? - jo balsas drebėjo nuo jaudulio.
- Ant tavo didelio seno darbo stalo, - ji ranka
nubraukė popierius nuo stalviršio ir šie nuskrido. -
Juk mūsų sąraše tai numatyta.
Jis atsisegė džinsus.
- Man patinka tas sąrašas, - pasakė nuo geismo
pašiurkštėjusiu balsu. - Ar manai, kad mes kada
nors išmėginsime visą sąrašą?
Ji nusismaukė džinsus ir kelnaites žemyn, pas
kui išlipo iš jų.
- Ne, jeigu į tą sąrašą nuolat įtrauksime ką nors
nauja.
Jis užkėlė ją ant lygaus paviršiaus.
- Ar manai, kad kūdikis mus pristabdys?
-N e .
342
Žaidimas prasideda
- Aš taip pat nemanau. Dabar praskėsk kojas,

moterie. Laikas šį variantą išbraukti iš sąrašo.
Jai paklusus, jis abiem rankomis suėmė jos klu
bus ir, žiūrėdamas į akis, giliai įslydo į ją.
- Ak, Kele, kaip malonu! Kiekvieną kartą! Kie
kvieną palaimintą kartą!
- Žinau.
Jis įsmuko dar giliau.
- Ar manai, kad būsime tokie pamišėliai ir su
laukę aštuoniasdešimties?
- Būsime dar didesni bepročiai, - sušnabždėjo
ji, - dabar pamylėk mane, padūkėli. Gerai pamylėk.
Jis taip ir padarė.
Užmegzk rom aną su knyga
Linda
Lael
Miller
Ten ir čia
j i nenorėjo p a s u k ti atgal...
E lizabeta M akartni grįžta į s e n u s š e im o s n a m u s,

k u r iu o se v a ik y stėje su p u ss e se r e Ru le isd a v o
v asaras ir k la u s y d a v o s i p a s la p tin g ų te to s V eritės
p asak ojim ų . N e ty č ia p e r ž e n g u si laik o ribą
E lizabeta p aten k a į praeitį p r ieš šim tą m e tų - ir
į ja u d in a n tį p ro v in c ijo s g y d y to jo D ž o n a ta n o
Fortnerio g lėb į. Jis nori, k a d E lizabeta v isa m laik u i
p a silik tų jo laik e, tačiau m e rg in a žino: šia m v y r u i
ir jo d u k r ele i g resia m irtin a s p avoju s. G alb ū t jai
p a v y k s ju o s išgelb ėti... tik ar pati lik s g yva?
Iš anglų kalbos vertė Gražina Nemunienė

IBS
Surink savo išskirtinę

ROMANTIKĖS KOLEKCIJĄ!
HEATHER GRAHAM
Sala ROMANTIKES i
KOLEKCIJA
Tamsioji rojaus pusė.

Žalsvai m elsvuose pietų Floridos vandenyse esama
salos, kuri prilygsta rojaus kampeliui. Nedaugelis
gali atsispirti jos pirmapradžiui grožiui ir traukai,
bet dar mažiau kas žino jos paslaptis.
Per savaitgalio iškylą Betė Anderson saloje aptinka
kaukolę. Ji akimirksniu prisimena pagyvenusią
porą, neseniai pradingusią šiuose vandenyse.
Netikėtai pasirodžius nepažįstamam vyrui, Betė
išsigąsta ir paslepia radinį. O vėliau, grįžusi iš
paplūdimio, kaukolės neberanda.
Visi palaiko tai lakios vaizduotės vaisiumi.
Pasiryžusi rasti svarių įkalčių ir kreiptis į policiją,
Betė vis giliau pasineria į paslaptingą kaukolės
istoriją. Ir visur, kur tik eina, sutinka Keitą
Hensoną. Jis tvirtina norįs ją apsaugoti. Tačiau Betė
įžvelgia kitokių paskatų. Kai veiksmas persikelia
į krantą, ji pamažu supranta įsivėlusi į pavojingą
žaidimą. Ir kažkas nori, kad Betė iš jo iškristų.
Iš anglų kalbos vertė Elzė Tilindytė
ELIZABETH LOWELL
Beatodairiška m eilė
Džena Veiland sugebėjo išgyventi atšiaurioje

Jutos teritorijoje tik pasikliaudama nuovokumu ir
ištverme. Ji tokia pat drąsi ir laisva kaip Liuciferis,
laukinis eržilas, kurį mergina gina nuo trokštančių
jį sugauti vyrų. Tokių kaip Tajus Makenzis.
Išplėšusi Tajų iš mirties gniaužtų ir slaugydama
jį, Džena pamažu suvokia, kad nei Liuciferis, nei
jos širdis nebėra saugūs. Dabar ji turi sekti paskui
Tajų pavojingais atšiaurios, nederlingos žemės
keliais, susiremti su indėnais maištininkais, gamtos
stichijomis ir savo pačios troškimais.
Iš anglų kalbos vertė Eva Čepumova Pirk pigiau
vvww. svajoni u kn y gos, h
Užmegzk rom aną su knyga
ANNE STUART
Našlė
Ar tai ji nužudė senį? - klausė savęs Magvairas,

žvelgdamas į paslaptingąją garsaus dailininko
Aristido Pompaso našlę. Bulvariniame laikraštyje
dirbančiam žurnalistui kiekviena pikantiška smul
kmena būtų tikras grobis. Tai padėtų parašyti išties
sensacingą menininko, garsėjusio ne tik genialia
kūryba, bet ir potraukiu jaunoms merginoms,
biografiją.
Apsimetęs draudimo agentu Magvairas atvyksta
į mirusio dailininko vilą Toskanoje. Kad atskleistų
tiesą, jis pasiryžęs netgi suvilioti jaunąją našlę
Čarlę.
Tačiau sename name, kur šešėliuose tykoja žudikas
ir mėnesienoje liepsnoja aistra, viskas yra ne taip,
kaip atrodo.
Iš anglų kalbos vertė Neringa Barmutė
LINDA HOWARD
Ponas Tobulybė
Koks turi būti tobulas vyras? Šį pikantišką klausimą

svarsto Džeinė Brait ir trys jos draugės, po darbo
susibėgusios „Pas Emį". Aukštas tamsiaplaukis
gražuolis? Supratingas ir geros širdies? Stiprus
ir raumeningas? Įsiplieskia ginčas, gimsta ponui
Tobulybei keliamų humoristinių reikalavimų
sąrašas. Paslaptis jau kitą dieną išaiškėja, papuola į
rankas žiniasklaidai, kyla šurmulys.
Juokai baigiasi, kai žiauriai nužudoma viena iš
sąrašo kūrėjų. Žudikas psichopatas, kuriam atrodo,
kad iš jo begėdiškai pasityčiota, kėsinasi ir į likusias
drauges. Džeinė pagalbos kreipiasi j kaimyną
policijos detektyvą.
Jau nebeaišku, kuo galima pasitikėti. Svajonės apie
poną Tobulybę virsta šiurpiausiu košmaru.
Iš anglų kalbos vertė Edita Jankauskaitė
Surink savo išskirtinę
ROMANTIKĖS KOLEKCIJĄ!
JAYNE A N N KRENTZ KO L E K C IJA

Likimo vingis
Pasinėrusiai į darbą universitete gražuolei Hanai Dže-
set nelabai rūpi šeimos praeitis. Mažai kas žino, kad ji -
legendinės antropologės Elizabetos Nord dukterėčia.
Tetai mirus Hanai atitenka palikimas - neįkainojami jos
užrašai.
Hanai netrūksta rūpesčių - į brolio kompaniją kėsi
nasi Gideonas Keidžas, nuožmus verslininkas. Tačiau
susitikusi su juo Hana temato prieš save stiprų vyrą
vylinga šypsena ir švelniomis akimis. Nespėjus jai
atgauti kvapo ir išsiaiškinti, kas jis per paukštis, iškyla
pavojus viskam: tetos palikimui, Hanos broliui ir jos
širdžiai...
Iš anglų kalbos vertė Giedrė Rakauskaitė
DEBBIE MACOMBER
Ketvirtadieniais aštuntą
Ketvirtadienis, 8 val. ryto. Pusryčių klubas! Kavinė „Mo
kos akimirkos".
Kiekvieną savaitę keturios moterys įrašydavo šiuos žo
džius į darbo kalendorių. Jos susitikdavo prie pusryčių
stalo ir kalbėdavosi apie atrastas gyvenimo tiesas.
Klerei teko išgyventi netikėtas skyrybas. Ji nesitvėrė
pykčiu ir troško atkeršyti, kol sužinojo apie buvusį
vyrą tai, kas paskatino pervertinti savo poelgius.
Karenai nėra net trisdešimt. Ji tiki, kad tokio amžiaus
būtina priimti iššūkius ir siekti savo svajonių. Jos
svajonė - tapti aktore. Nors, tėvų nuomone, Karena
turėtų elgtis taip kaip jos praktiškoji sesuo.
Liza - šeštą dešimtį bebaigianti našlė, turinti puikų
darbą. Ši moteris nusprendė branginti kiekvieną gy
venimo akimirką. Kodėl gi ne, jei gyvenimas siūlo ir
romantinių galimybių?
Džulijai netrukus sukaks keturiasdešimt. Jos vyras -
gerbiamas mokyklos direktorius, vaikai jau paaugliai,
o ir ji pati pradėjo savo verslą. Viskas klostosi kaip
numatyta, kol Džulija sužino, kad laukiasi kūdikio.
Ketvirtadieniais aštuntą laikas pagalvoti apie savo
gyvenimą. Ir apie drauges... Pirk pigiau
Iš anglų kalbos vertė Elzė Tilindytė w w w . sv aj on i ukny gos. I
M
Užmegzk romaną
su knyga
SANDRA BROWN vB-sĘf'ms

ROMANTIKĖS
Kaip liepia širdis KOLEKCIJA
Jaudinanti istorija apie meilę ir neapykantą, aistrą ir
pareigą - šeimai, kilmei, mylimiems žmonėms.
Ešlina Endrius su Luku Greivulfu susipažįsta
neįprastomis aplinkybėmis - ji užklumpa pabė
gusį kalinį, siaubiantį jos šaldytuvą. Bet ar šis
vyras tikrai yra ramybės drumstėjas, sukurstęs
Arizonos indėnus... ar didvyris, prisiėmęs sve
timą kaltę? Lukas skuba atsisveikinti su mirš
tančiu seneliu, įkaite paimta Ešlina jam atstoja
bilietą namo.
„Kaip liepia širdis" - romanas apie tai, kas verčia
vyrą ir moterį įveikti baimės, nežinomybės, net
neapykantos sienas ir ištirti nepažįstamą meilės
teritoriją.
Iš anglų kalbos vertė Sandra Likaitė
SUSAN ELIZABETH PHILLIPS

Auksinė mergaitė
Fler Savagar - gražiausia moteris pasaulyje...
Visiems, tik ne sau. Ji gyvena gaubiama paslap
čių, kurių raktas glūdi praeityje, kai jos žavioji
motina iškeliavo iš namų ieškoti Džeimso Dino,
bet pakeliui sutiko Erolą Fliną. Fler teko anksti
subręsti, gyvenimas jai negailėjo išbandymų.
Džeikas Koranda - puikus rašytojas ir kraują
kaitinantis Holivudo aktorius. Talentingas, prie
kabus, irzlus, jis negali pakęsti švytinčių „auksi
nių mergaičių". Bet Fler turi kažką, kas priverčia
jį pažvelgti atidžiau.
Bjaurusis ančiukas, nenutuokiantis, kad jau virto
gulbe... Ir kietas vyrukas, ekranų žvaigždė... Ar
išdrįs du, regis, visiškai vienas kitam netinkami
įsimylėjėliai sudužusių svajonių šalyje paklau
syti širdies?..
Iš anglų kalbos vertė Elžbieta Filipavičiūtė
Surink savo išskirtinę [ Q Pirk pigiau

ROMANTIKĖS KOLEKCIJĄ! IjP www.svajoniiLkiiygos.ltJ
qVL
marcipano
valandos
Emilie Richards
trilogija „Šenandoa slėnis" - apie slėnyje gyvenančias
šeimas, jų paslaptis ir skausmingus išgyvenimus, kuriuos
galiausiai pakeičia džiaugsmai.
Vestuvių žiedai
Trilogijos „Šenan doa slėnis"
pirma kn yga
Meilės mazgas
Trilogijos „ šen an d oa slėnis"
trečia kn yga
Begalinė grandinė
Trilogijos „ šen a n d o a slėnis"
antra kn yga
Pirk pigiau
w w w , svaj on i ukn y go s. lt^
kojl ry
nori:
Ši knyga apie pašėlusią
paveldėtoją tuščiomis
kišenėmis, privatų detektyvą,
kuris iš tikrųjų nėra
detektyvas, žm ogžudystės
auką, mirusią natūralia
m irtimi, ir šunį vardu Bobas.
Mičas Pitvikas gana greitai suprato, kad privataus seklio gyvenimas

kitoks, nei rodoma kino filmuose. Jis įsivaizdavo pateksiąs į ryžtingų
detektyvų ir aštrialiežuvių, stulbinamo grožio damų pasaulį. Deja,
tikrovė nuobodi: vyrai apgaudinėja žmonas, šios juos įtarinėja, o
meilužės nieko nenutuokia... Kol pro duris įžengia ji.
Mei Salivan - iš kojų verčianti gražuolė, turinti po velėna galinčių pakišti
giminaičių. Ji kažką slepia, bet pasiūlo Mičui atlikti tyrimą, kurio jis
negali atsisakyti... Neilgai trukus Mičas visiškai pameta galvą. Ko ji nori:
tik sučiupti gudrius sukčius ar supančioti jį?
Smagi, intriguojanti istorija, nuo kurios nepajėgsi atsitraukti ir melsiesi,

kad ji niekada nesibaigtų. Pasiruošk juoko priepuoliui!
Genie Romex
Iš anglų kalbos vertė: Sandra Likaitė
i - Pirk pigiau
w w w .svajoniuknygos.lt
D o n o v a n ų šeim a: p a v e ld ė to s g a lio s
Įstabus pasakojimas apie Donovanų šeimą. Kerintys ir paslaptinį
Donovanų palikuonys saugo iš kartos į kartų perduodamą
paslaptį - paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.
K erėtoja A išk ia r e g y s
2011
gegužė
Ž in iu o n ė A p ža v ėto ja s
2011 2011
rugsėjis lapkritis
Thompson, Vicki Lewis
Th35 Žaidimas prasideda : romanas / Vicki Lewis T hom pson;
[iš anglų kalbos vertė Gražina Nemunienė]. - Vilnius :
Svajonių knygos, [2011]. - 351, [1] p. - (Šilkas)
ISBN 978-609-406-254-4
UDK
821.111 (73)-31
Išleido UAB „Svajonių knygos",

A. Goštauto g. 4-1, 01106 Vilnius,
tel. (8 5) 212 2794
el. paštas info@svajoniuknygos.lt
www.svajoniuknygos.lt
Tiražas 2500 egz.
Spausdino spaustuvė
print rr
Gamyklos g. 27,96155 Gargždai,
el. paštas info@print-it.eu
tel. (8 46) 420300
h
Sandra Brown Heather Graham Linda Howard
Jayne Ann Krentz Elizabeth Lowell
Debbie Macomber Linda Lael Miller
Susan Elizabeth Phillips Anne Stuart
VICKI LEWIS T H O M PSO N I
romantikos ir jausmų dvelksmas
Būdama devyniolikos Kėlė Branskom miestelio gyventojus

pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą
sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti
seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorum o
norm ų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote?
Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas N ojum i nedingo.

Kėlė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti
rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos
angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!
A s 'C J jiutU tį,

Aš ^ M in k š tą triu š e lį
rom antik a
ai s tr a
svajonių knygos
9 "786094 "06254411 drama
in t ri g a
sk a ity k d a u g i a u w w w .sv a jo n iu k n y g o s.lt drau gystė

hum oras

Zaidimas - prasideda.2011.LT - Vicki Lewis Thompson PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Zaidimas - prasideda.2011.LT - Vicki Lewis Thompson PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Autorė, pelniusi

Romance Writers of America asociacija

Romance Writers of America asociacija turi net keletą

Iš anglų kalbos vertė

Visos teisės į šį kūrinį saugomos, įskaitant teisę

pribloškė doruosius Saguaro miestelio Arizonoje

žadėtuves praėjusį rudenį Nojus buvo vienintelis

uždaryti. Atsidusęs apsisuko ir nužingsniavo atgal,

bet kojos buvo puikiai matyti. Iš aukštakulnių

Po galais, ji net kvepėjo kaip Kėlė, tokiu pat Kėlės

jo ranką. - Viskas gerai, neimk į galvą. Juk ne kas­

Jam teko pagalvoti. O taip, Brendonas.

Visuomet galvojo, kad ji labai tvirta, bet gal tokia

gyvenimą būtų toks nerūpestingas kaip Kėlės, joks

išsiųsti, tačiau devyniolikmetė viską priėmė rimtai

Ji žengė pro tamsias duris.

- Neturėjau progos tuo įsitikinti.

Tyliai pagalvojo, kad ji atrodo gerokai jaunesnė.

gal galima palaukti savaitgalį ir viską ramiai aptar­

- Noriu žinoti, ar teisingai viską supratau. Kvieti

Jis atsikrenkštė ir mėgino atrodyti labiau savimi

duosiu tau truputį pinigų apsipirkti. Gal norėsi

Nojus stebėjo, kaip ji įėjo į barą, prim enantį

telėjo į blondinę, šokančią ant mažos scenos. Ne, tai

- Ne! Paskui tikriausiai gailėsiuosi! Tačiau per­

kelnės taip pat nežavėjo. Be to, jis labiau panašus į

meiliai jis slepia po Wrangler džinsais. Spėjo, kad

- Ne, ne. Nieku gyvu, - atsiduso jis. - Eime.

-Jeigu esu toks atsargus, gal gali pasakyti, kodėl

Tačiau dabar Nojus kalbėjo ta tema, kuri ir buvo

- Gerai, - Nojaus balse buvo girdėti dėkingu­

vaistinėje, reikėtų paslapčiomis atsinešti buteliuką

Nojus ir anksčiau įsipainiodavo į dviprasmius

Galbūt tada ji pirmą kartą naudojo tą kremą, bet

N etrukus po to jis išvyko į rodeo tu rnyrą -

dėl Dievo meilės, jis galvojo, kai pasiūlė tokį planą?

- Eime, Kele. Pamiršk visa tai.

Nojus sugriežė dantimis ir, rodos, nuo krūminių

Pakėlusi prie ausies išgirdo pažįstamą redakto­

tikėjosi, kad kol Kėlė vykdys užduotį, telefonas bus

nutariau pasikasyti į dėžės kampą. - Pasimuisčiusi

- Ak, - Čedo žvilgsnis šokinėjo nuo Kėlės prie

- Po galais, tikriausiai tik vakar gavo vairuotojo

Nojus piktai paklausė:

Dabar jis patirs, ką tai reiškia. Jį kankino ne tik

niojo brolio jausmus, nors Kėlė ne iš tų, kurioms

- Tikriausiai. Dar nemačiau.

- Atsiprašau, - pasakė ji. - Juk žinai, kad atvirai

- N ebūtina sugrįžti visiems laikams, bet juk

- Suprantu, ką mėgini pasakyti, Nojau. Gaila,

vis panašesnė į Arčą, o Kėlė - į motiną. Tėvo akyse

Ji nustebo, kad Nojus nusijuokė:

vediesi merginą pagal iškvietimą? Taip, kaip Ričar­

jie čia matė. Galėčiau lažintis, kad prieš valandą jie

filį. Nepaisant skundų, drėgnas rūkas gaivino ją,

prie kūno prigludę drabužiai darė įspūdį, lyg oda

Kėlės perauklėjimo programa aiškiai krypo ne

susijusių su juo. Kažkur giliai kirbėjo stiprus įsiti­

ką nors daugiau daryti per tuziną pėdų nuo tako,

saulės nubučiuotos krūtys, nubarstytos strazda-

- Kas nutiko? - pašaipiai paklausė Kėlė mėgin­

juos aptiko, ir kartu savotiškai didžiavosi, kad ši

Jai iš paskos einantis Nojus girdėjo ilgesingą

jo ranką. - Viskas gerai, neimk į galvą. Juk ne kas

gal galima palaukti savaitgalį ir viską ramiai aptar

- Ne! Paskui tikriausiai gailėsiuosi! Tačiau per

- Gerai, - Nojaus balse buvo girdėti dėkingu

Pakėlusi prie ausies išgirdo pažįstamą redakto

vediesi merginą pagal iškvietimą? Taip, kaip Ričar

susijusių su juo. Kažkur giliai kirbėjo stiprus įsiti

- Kas nutiko? - pašaipiai paklausė Kėlė mėgin

Dėl galimos savaitgalio baigties pasijutusi ge

ryje. Tačiau nuo to, ką pamatė ekrane, jo akys išsi

paskos. Tikrai panašu, kad su savimi vedasi mergi

Pats Nojus niekuomet nebūtų sutikęs apsigy

Ji įžengė į erdvų prieškambarį ir atsiduso susi

- Matai? Galiu lažintis iš bet ko, kad šį filmą re

Drebančiomis rankomis Nojus išjungė plačiae

Jis žvilgtelėjo į chalatą, po to vėl į Kėlę. Jeigu nea

vonia, kol Nojus kalbės telefonu. Visi tie impulsy

- Tu būsi puikus paplūdimio dykūnas, draugu

-Melagi, melagi, tavo kelnės dega, - tyliai sušnabž

maudėsi putų vonioje, o kadangi šio numerio gy

„Taigi ji nuoga spintoje", - galvojo Nojus, stovė

- Ar tai jau taip baisu? Neatrodo, kad siautulin

Nojus nusekė paskui draugus ir paskendo mi

Džuliją Roberts. Būgnams ėmus dundėti garsiau