Professional Documents
Culture Documents
Sasheni Masalebi
Sasheni Masalebi
esaZe
saSeni masalebi
Tbilisi
2008
1
S e s a v a l i
2
Tavi I
m
ς= g/sm 3 .
Va
3
absoluturad mkvriv mdgomareobaSi masalebi bunebaSi ar gvxvdeba,
gamonaklisis garda (kvarci, liToni, mina).
simkvrivis gansazRvra xdeba le-Satelie-kandlos xelsawyos
saSualebiT. masalas fqvaven wmindad 0,25 mm zomis nawilakebamde, yrian
le-Satelie-kandlos xelsawyoSi, romelSic asxia siTxe garkveul
niSnulamde da romelic ar Sedis fxvnilTan qimiur reaqciaSi. siTxis
moculobis namati Cayrili fxvnilis moculobaa absoluturad mkvriv
mdgomareobaSi. Cayrili fxvnilis masis da absoluturi moculobis
SefardebiT gamoiTvleba simkvrive.
moculobiTi masa aris masalis erTeuli moculobis masa bunebriv
mdgomareobaSi. (forebiT da sicarieleebiT). ganisazRvreba formuliT:
m
ς= g/sm 3 ; kg/m 3 ; t/m 3 ,
V
m2 − m1
V = sm 3 ,
d
4
cnobili gaxdeba ra masalis masa da moculoba, moculobiTi masis
formuliT ganisazRvreba misi mniSvneloba.
saSeni masalebis moculobiTi masa meryeobs did zRvrebSi: 20 kg/m3-
dan 7850 kg/m3-mde (foladisaTvis). moculobiTi masa ganapirobebs masalis
teqnikur Tvisebebs. magaliTad, simtkices, rac ufro didia masalis
moculobiTi masa, miT metia misi simtkice.
forianoba aris masalis moculobis Sevsebis xarisxi forebiT.
forianoba sididis mixedviT avsebs simkvrives erTamde an 100%-mde.
ςg ς −ςm
P = 1− an P = 1− ⋅ 100% ,
ς ς
ςm _ moculobiTi masa.
forebi aris wvrili ujredebi masalaSi, romlebic Sevsebulia
wyliT an haeriT, xolo sicariele _ ki aris ujredebi da Rruebi,
romlebic warmoiqmneba fxvieri masalis natexebs Soris. forebis sididis
mixedviT masalebi SeiZleba iyos wvrilforiani (forebis zomebi
milimetris measedi da meaTasedi) da msxvilforiani (forebis zomebi 0,2-2
mm). masalebis forianoba meryeobs did zRvrebSi 0-dan (mina, foladi) 90%-
mde.
zogierTi metad gavrcelebuli saSeni masalis simkvrive,
moculobiTi masa da forianoba mocemulia 1.1. cxrilSi.
5
cxrili 1.1
moculobiTi
masala simkvrive, g/sm3 forianoba, %
masa, kg/m3
m2 − m1
Bmoc − ⋅ 100% ,
V
m2 − m1
Bmoc V m
= = 1 = βm .
Bmas m2 − m1 V
m1
6
aqedan miviRebT formulas wyalSTanTqmis erT formidan meoreze
gadasvlisTvis
Bmoc = Bmas ⋅ ς m .
RgaJR
K dar = .
RmSr
m2 − m1
W = ⋅ 100% ,
m1
7
wyalSeRwevadoba damokidebulia masalis simkvriveze da agebulebaze.
gansakuTrebiT mkvrivi masalebi (foladi, mina) da masalebi wvrili
daxuruli forebiT praqtikulad wyalSeuRwevadia.
wyalSeRwevadoba mniSvnelovani maCvenebelia hidrosaizolacio da
saxuravis masalebisaTvis. aseT masalebs, rogorebic aris kramiti,
ruberoidi cdian 50 mm wylis svetis wneviT da sazRvraven dros, rodesac
xdeba masalaSi pirveli wveTebis gaJonva.
yinvagamZleoba aris masalis unari wyliT gaJRenTil mdgomareobaSi
gauZlos gayinva-galxobis mravaljerad cikls, daSlis niSnebis da
simtkicis (ara umetes 25%) da wonis (ara umetes 5%) mniSvnelovani klebis
gareSe. yinvagamZleobas sazRvraven normaluri temperaturis wyalSi
(20±50C) gaJRenTili masalis nimuSebis gayinviT 170C-ze da Semdgomi
galxobiT. es aixsneba imiT, rom daxurul forebSi wyali iyineba 15-170C-ze.
wyali gayinvisas imatebs moculobaSi daaxloebiT 9%-iT. forebis wyliT
mTlianad Sevsebis da misi gayinvis Sedegad mis kedlebze imoqmedebs didi
Zabvebi, rac iwvevs simtkicis nawilobriv Semcirebas an arasakmarisi
simtkicis SemTxvevaSi mis daSlas.
yinvagamZleobaze markebia 10, 15, 35, 50, 100, 200 da 300.
mocemuli raodenobis SenacvlebiT gayinva-galxobaze gamocdis
Semdeg sazRvraven masalis yinvagamZleobis koeficients
Rgayin
K yinv = ,
RgaJR
8
sxvaobiT. Tbogamtaroba xasiaTdeba Tbogamtarobis koeficientiT λ.
warmovidginoT σ m sisqis, Fm2 farTis brtyeli kedeli, romlis
zedapirebzec temperatura t1 da t2 gansxvavebulia t1>t2 siTbos raodenoba Q,
romelic gaivlis kedlis sisqes ZsT ganmavlobaSi pirdapirproporciuli
iqneba temperaturaTa sxvaobis, kedlis farTis, drois da
ukuproporciuli sisqis:
F (t1 − t 2 ) Z
Q=λ kkal .
α
Qα
λ= kkal/m.sT 0 .
F (t1 − t1 ) Z
λ = Q kkal .
9
cxrili 1.2
Tbogamtarobis
moculobiTi
masala koeficienti,
masa, kg/m3
kkal/m. grad. sT
betoni
2000-2400 1,10-1,30
aguri
1800 0,7
graniti
2600 2,5
mineraluri bamba
75-125 0,036-0,040
foladi
7860 50
fibroliti
450-550 0,15-0,2
Q = cm(t1 − t 2 ) kkal ,
Q
c= kkal/kg 0 C .
m(t1 − t 2 )
C = Q kkal .
10
e.i Tbotevadobis koeficienti warmoadgens siTbos raodenobas,
romelic saWiroa 1 kg masalis 10-iT gasaxureblad.
Tbotevadobis codna aucilebelia Senobis sakedle da gadasaxuri
masalebis Tbomedegobis Semowmebis da Rumelebis dasaproeqteblad.
Tbomedegoba _ masalis Tvisebaa, SeinarCunos mudmivi temperatura
mkveTri temperaturuli cvlilebebis dros.
cecxlmedegoba aris masalis Tviseba gauZlos maRali temperaturis
da wylis (xanZris dros) moqmedebas rRvevis gareSe, ceclmedegobis
mixedviT masalebi iyofa sam jgufad:
uwvadi masalebi, romlebic maRali temperaturis dros ar aaldebian,
ar naxSirdebian da iferflebian. (aguri, kramiti da sxva).
Znelad wvadi masalebi maRali tempereturis moqmedebis dros Znelad
aaldebian, naxSirdebian da iwvian. (fibroliti, asfaltbetoni). maTi wva
wydeba cecxlis keris mocilebisTanave.
wvadi masalebi aaldebian an iwvian cecxlis da maRali temperaturis
moqmedebis dros da ganagrZoben wvas cecxlis keris moSorebis drosac
(organuli masalebi).
cecxlgamZleoba aris masalis Tviseba gauZlos maRali temperaturis
xangrZliv moqmedebas dnobis da deformirebis gareSe. cecxlgamZleobis
mixedviT masalebi iyofa sam jgufad:
cecxlgamZleebi _ romlebic uZleben 15800C da met temperaturas
(dinasi, Samoti da sxva); Zneldnobadi masalebi cecxlgamZleobis
temperaturiT 13500C-dan 15800C-mde. (gJelskis aguri);
advildnobadi masalebi _ cecxlgamZleobiT 13500C-mde. (Cveulebrivi
Tixis aguri).
qimiuri medegoba _ masalis unaria winaaRmdegoba gauwios mJavebis,
tuteebis, marilebis da agresiuli airebis mrRvev moqmedebas. rRvevis
xarisxi damokidebulia bevr faqtorze da pirvel rigSi masalis
Sedgenilobaze. qimiur medegobas sazRvraven qimiuri analiziT. maRali
qimiuri medegobiT mJavebis da tuteebis mimarT gamoirCevian keramikuli _
masalebi da mina.
11
1.2. Mmeqanikuri Tvisebebi
PmrR
R= kgZ/sm 2 (mgpa) ,
F
12
cxrili 1.3
forma da nimuSis zomebi
sm
gadamyvani koeficienti α
kubebi: 7,07×7,07×7,07 0,85
10×10×10 0,91
15×15×15 1,0
20×20×20 1,05
30×30×30 1,10
cilindrebi: 7,14×14,3 1,16
10×20 1,17
15×30 1,20
20×40 1,24
3Pl
RR = kgZ/sm 2 (mgpa) ,
2bC 2
3P (l − α )
RR = kgZ/sm 2 (mgpa) ,
2bC 2
13
moosis skala
cxrili 1.4
simagris
minerali simagris maxasiaTeblebi
maCvenebeli
1 talki an carci advilad ikawreba frCxiliT
7 kvarci
8 topazi advilad kawravs minas, foladis
9 korundi daniT ar ikawreba
10 almasi
14
ganisazRvreba masis danakargis sididiT misi cveTis dros da
ganisazRvreba formuliT:
m1 − m2
RcveT = g/sm 2 ,
F
sadac m1 aris masalis masa cveTamde, g;
m2 _ masalis masa cveTis Semdeg, g;
F _ cveTis farTobi, sm2.
SekiTxvebi TviTSemowmebisTvis:
15
Tavi II
16
amofrqveuli qanebi warmoiqmneba Txevadi cecxlovani masis
amofrqveviT dedamiwis siRrmidan. im SemTxvevaSi Tu magma gacivda da
gamagrda dedamiwis zedapiridan did siRrmeze, maRali wnevis da
temperaturis dros warmoiqmneba siRrmuli masuri qanebi. (graniti, sieniti,
gabro, dioriti). Tu magma gacivda dedamiwis zedapirTan axlos, dabali
temperaturis da wnevis dros, warmoiqmneba gadmonTxeuli qanebi (diabazi,
andeziti, bazalti).
amofrqveuli qanebis ZiriTadi qanTwarmomqmneli mineralebia: kvarci,
mindvris Spati, qarsi, da rkinamagneziuri mineralebi. amofrqveuli qvis
qanebis ZiriTadi saxeebia: graniti, sieniti, dioriti, gabro, bazalti,
diabazi, porfiriti da andeziti.
fxvieri namtvrevi qanebi warmoiqmeba vulkanuri amofrqvevebis dros,
magmis mcire nawilakebis swrafi gaciebiT. Mmetad wvril fxvnilisebr
masas, 0,15 mm-ze naklebi zomis marcvlebs, vulkanur ferfls uwodeben;
ufro msxvilmarcvlovans (5-30 mm) - pemzas.
vulkanuri tufi namtvrevi dacementebuli qania. igi warmoiqmneba
vulkanuri ferflis, qviSisa da pemzis marcvlebis erTmaneTTan bunebrivi
Secementebis Sedegad.
naleqi qanebi warmoiqmnen amofrqveuli da sxva qanebis meqanikuri
daSlis da qimiuri gardaqmnebis Sedegad, temperaturuli cvlilebebis,
wylis da qaris moqmedebiT. naleqi qanebi ganlagebulia, rogorc
dedamiwis qerqis zeda fenebSi, aseve zRvebis, mdinareebis, tbebis fskerze.
naleqi qanebis warmomqmneli mineralebia: kalciti – CaCO3, magneziti –
MgCO3, dolomiti, TabaSiri, anhidridi. Nnaleqi qanebis ZiriTadi saxeebia:
kirqva, carci, niJarqva, kirqvovani tufi _ ujredovani agebulebis qania,
diatomiti da trepeli _ fxvieri foriani qanebia. Nnamtvrev fxvier qanebs
simsxos mixedviT Semdegnairad yofen: kaWari _ 15 sm-dan 1m-mde; xreSi - 0,5-
15 sm-mde; qviSa-0,15-5 mm-mde; mtveri _ 0,005-0,15 mm-mde; Tixa _ 0,005 mm-mde.
Nnamtvrevi fxvieri qanebi droTa ganmavlobaSi dacementdeba TixiT,
kalcitiT an kaJmiwiT da warmoqmnis dacementebul qanebs: qviSa-qvebs,
konglomerats da breqCias.
17
metamorfuli qanebi _ warmoiqmneba dedamiwis qerqis siRrmeSi
amofrqveuli da naleqi qanebis gardaqmniT maRali wnevis, temperaturis da
airebis moqmedebis Sedegad. aseTebia: gneisi, kvarcitebi, marmarilo,
fiqlebi.
gneisi mineralogiuri SemadgenlobiT granitis msgavsia. gneisi
naklebad yinvamedegia, vidre graniti. miuxedevad amisa, maRali simkvrive
da sakmarisi simtkice (200 mgpa) saSualebas iZleva gamoyenebul iqnes
gzebis mokirwylisaTvis, trotuaris filebis dasamzadeblad da sxva.
gavrcelebulia ukrainaSi, uralSi, Soreul aRmosavleTSi.
marmarilo warmoiqmneba kirqvis da dolomitebis gadakristalebiT
maRali temperaturis da wnevis moqmedebiT. marmarilo masSi Semavali
marilebis, liTonis Jangeulebis da sxva danamatebis mixedviT sxvadasxva
Seferilobisaa: vardisferi, yviTeli, Savi da sxva. Mmarmarilos sabadoebia
cimbirSi, uralSi, Sua aziaSi, yirimSi da sxva. saqarTvelo mdidaria
maRalxarisxovani marmarilos sabadoebiT. cnobilia Telavis, SroSis,
svaneTis, sadaxlos sabadoebi.
kvarcitebi warmoiqmneba kvarcis marcvlebis gadakristalebiT da
maTi SezrdiT kaJmiwian qviSasTan. Ees kavSiri imdenad mWidroa, rom
kristaluri marcvlebis gamorCeva macementeblisgan SeuZlebelia.
kvarcitebi gvxvdeba wiTeli, iisferi, mwvane, TeTri, muqi Sindisferi.
kvarcitebi moipoveba uralSi, ukrainaSi, cimbirSi. saqarTveloSi misi
sabadoebia – bolnisSi. Ggamoiyeneba cecxlgamZle nakeTobebis
dasamzadeblad sadnobi Rumelebis amosagebad, misi xangamZleoba da
atmosferomedegoba saSualebas iZleva gamoyenebul iqnes mosapirkeTeblad
monumentur nagebobebSi.
fiqlebi. mSeneblobaSi ZiriTadad gamoiyeneba Tixovani fiqlebi,
romlebic warmoiqmnen Tixisagan maTi Semkvrivebis da nawilobrivi
gadakristalebiT. Tixovani fiqlebi Seicaven qarsis furclebs, mindvris
Spats, kvarcs da sxva mineralebs. fiqlebis feria muqi ruxi. gamoiyeneba
rogorc saxuravis masala (bunebrivi Siferi). fiqlebis sabadoebia
18
uralSi, ukrainaSi. saqarTveloSi fiqlebi moipoveba onis, mestiis da sxva
raionebSi.
19
nagebobebis gare mopirkeTebisaTvis gamoiyeneba graniti, sieniti,
dioriti, gabro, kvarciti. Siga mopirkeTebisTvis gamoiyeneba marmarilo,
forovani kirqvebi, tufebi da sxva, iatakis mosapirkeTeblad gamoiyeneba
mkvrivi qanebisgan (graniti, sieniti, kvarciti, marmarilo da sxva)
miRebuli gaprialebuli filebi, sisqiT aranakleb 20 mm. kibeebi keTdeba
mkvrivi, cveTa medegi qanebisgan.
sagzao mSeneblobisaTvis gamoiyeneba amofrqveuli danaleqi
bunebrivi qvis Semdegi masalebi da nakeTobebi: bortis qvebi, Zelakebi,
napobi an riyis qva, RorRi, qviSa da mineraluri fxvnili.
bortis qvebi gamoiyeneba gzis savali nawilis gamosayofad
trotuarisagan. igi warmoadgens 70-200 sm sigrZis Zels; aris dabali-30 sm
simaRlis da maRali _ 40 sm simaRlis; zeda nawilis sigane aris 10,15 da 20
sm. Bbortis qvebi mzaddeba granitis, bazaltis da diabazis qanebisagan.
wyalSTanTqma ar unda aRematebodes 0,6%-s, xolo simtkice kumSvisas unda
iyos 100 mgpa.
Zelura _ napobi an Tlili Zelia, romlis simaRle _ 10-16 sm; sigane
_ 12-15 sm. da sigrZe _ 15-25 sm. gamoiyeneba qvafenilebis, moednebis da sxva
Mmosawyobad.
riyis qvas iyeneben miwayrilebis, wylis auzebis, napirebis
gasamagreblad da sxva.
bunebrivi qvis mopoveba xdeba ERia xerxiT, Tu igi dedamiwis qerqis
zedapirul fenebSia; xolo Tu qani dedamiwis siRrmeSia, mopoveba xdeba
Saxturi wesiT.
bunebrivi qvis masalebi miekuTvneba xangamZle saSen masalebs.
Mmiuxedavad amisa, atmosferuli teni, mJavebi da sxva agresiuli wylebi
iwveven qvis nakeTobebSi bzarebis gaCenas da maT nawilobriv an srul
rRvevas. dacvis meTodebis SerCeva damokidebulia qvis masalis
Taviseburebaze da misi muSaobis pirobebze. Eefeqturia qvis nakeTobis
zedapiris gaJRenTva fluatebiT, romlebic garkveul siRrmeze aRweven
qvaSi da amkvriveben mas. aseTebia siliciumfToriani magniumi da
20
siliciumfToriani alumini. Qqvis masebis dacva SeiZleba konstruqciuli
saSualebiTac, rac iTvaliswinebs qvis nakeTobis daxras.
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
21
moliTis marmarilosmagvari kirqva
eklaris kirqva
22
dizis marmarilo
23
lopotis marmarilo salieTis marmarilosmagvari kirqva
24
kursebis tuSeniti
bolnisis tufi
25
Tavi III
keramikuli nakeTobebi
26
Tavisufalia pirveladi qanis msxvili fraqciebisagan, magram SesaZlebelia
danagvianebuli iyos qviSiT, kirqviT, rkinis naerTebiT da sxva.
maRal temperaturebze damokidebulebis mixedviT arCeven Tixebis sam
jgufs: cecxlgamZle, Zneladdnobadi da advildnobadi. cecxlgamZle
Tixebi uZlebs temperaturas O15800C. aseTi Tixebi Seicaven didi
raodenobiT Tixamiwas (Al2O3- 40%-mde) da mcire raodenobis minarevebs.
Tixebs, romlebsac gamowvis Semdeg aqvs TeTri feri, uwodeben
faifurovans. maT iyeneben qaSanuris (fainsi) da faifuris warmoebaSi.
Zneldnobadi Tixebi uZleben temperaturas _ 1350_15800C. gamoiyeneba
iatakis filebis, sakanalizacio milebis, mosapirkeTebeli aguris da sxv.
Ddasamzadeblad. advilad dnobadi Tixebis cecxlgamZleoba naklebia
13500C-ze. isini Seicaven qviSis da kirqvis minarevebs, organul naerTebs,
rkinis Jangeulebs. maT iyeneben aguris blokebis, kramitis da sxva
masalebis dasamzadeblad.
Tixebis qimiuri Sedgeniloba da minarevebi. Tixebi Sedgeba
sxvadasxva Jangeulebisagan, Tavisufali da qimiurad mierTebuli wylis da
organuli minarevebisagan. Jangeulebidan Tixis SedgenilobaSi Sedis:
Tixamiwa _ Al2O3, kaJmiwa – SiO2, kalciumis Jangi _ CaO, rkinis Jangi _ Fe2O3,
natriumis Jangi _ Na2O, magniumis Jangi _MMgO da kaliumis Jangi – K2O.
Tixamiwa – Al2O3 mniSvnelovan gavlenas axdens keramikuli nakeTobebis
Tvisebebze, rac metia misi raodenoba, miT metia Tixis plastikuroba da
cecxlgamZleoba. kaJmiwa _ SiO2 ZiriTadi (raodenobrivad 60-80%)
Jangeulia, romelic warmoqmnis Tixas. rkinis Jangis raodenoba
ganapirobebs Tixis nakeTobebis fers da natexaris Secxobis temperaturas.
minarevebi mniSvnelovan gavlenas axdenen Tixis Tvisebebze. rkinis
naerTebi amcirebs Tixis cecxlgamZleobas. Oorganuli nivTierebebis
Semcveloba ki dakavSirebulia gamowvis dros masis kargvasTan da
Sesabamisad nakeTobis SeklebasTan; garda amisa organuli naerTebis
gadidebuli raodenoba amcirebs Tixis cecxlgamZleobas.
Tixis ZiriTadi da mniSvnelovani teqnologiuri Tvisebaa
plastikuroba. plastikurobis xarisxi damokidebulia Tixis mineralogiur
27
da granulometriul Sedgenilobaze, marcvlebis formas da zedapiris
xasiaTze, organul naerTebsa da wylis Semcvelobaze. plastikurobis
xarisxis mixedviT Tixebi iyofa maRalplastikur Tixebad –
wyalmomTxovneloba 28% da meti, haeruli Sekleba 10-15%. saSualo
plastikurobis Tixebi _ wyalmoTxovniloba _ 20-28%, haeruli Sekleba 7-
10%; mcire plastikurobis Tixebi _ wyalmomTxovneloba _20%-ze naklebi,
haeruli Sekleba _5-7%.
Tixebis granulometriuli Sedgeniloba Semdegia:
qviSis fraqcia -5-0,14 mm; mtvrisebri fraqcia -0,14-0,005 mm; Tixis
fraqcia _ 0,005 mm-ze naklebi.
keramikuli nakeTobebisaTvis sxvadasxva Tvisebebis misaniWeblad
TixaSi SehyavT damamWlevebuli, amowvadi da specialuri danamatebi.
araplastikur TixebSi umateben damamWleveblebs (kvarcis qviSa, dafquli
wida, nacari, nakeTobis lewi), romlebic mniSvnelovnad amcireben wylis
xarjs da Seklebas. garda amisa aumjobeseben masis dayalibebas,
aadvileben teqnologiur process. mTel rig SemTxvevebSi aumjobeseben
nakeTobis Tbomedegobas da Tbogamtarobas. amowvadi danamatebi gamoiyeneba
mcire moculobiTi masis da maRali forianobis nakeTobebis
dasamzadeblad. umetesad gamoiyeneba organuli danamatebi: qvanaxSiris
fxvnili, torfis mtveri, xis naxerxi da sxva. gamoiyeneba agreTve
danamatebi, romlebic maRal temperaturaze gamowvis dros gamoyofen
naxSirorJangs, romelic warmoqmnis forebs. aseTebia carci, dolomiti da
Tixovani mergeli.
specialuri danamatebi gamoiyeneba nakeTobebisaTvis specialuri
Tvisebebis misaniWeblad. Mmag. MmJavamedegi nakeTobebis da mosapirkeTebeli
filebis damzadebisas Tixebs umateben qviSian narevebs, romlebic
aduRabebulia Txevadi miniT an tuteebiT. Tixebs sxvadasxva
SeferelobisaTvis emateba zogierTi liTonis Jangeulebi.
28
3.1. keramikuli nakeTobebis saerTo
teqnologiuri sqema
29
Tixebis gamoyenebis SemTxvevaSi gamowvas awarmoeben 900-11000C-ze. Zalzed
mniSvnelovania gaciebis periodi. gacieba xdeba TandaTanobiT bzarebis
gaCenis Tavidan asacileblad. 8000C-mde temperaturas sweven nela, xolo
Semdeg SeiZleba temperaturis dawevis aCqareba.
30
gadnoba, romlebic gars ertymis Tixis udnob nawilakebs da Seacxobs mas.
Ggaciebis periodSi xdeba qvis warmoqmna.
31
aguris Tvisebebi. Aaguris xarisxi unda akmayofilebdes saxelmwifo
standartis moTxovnebs. Aagurs unda hqondes marTkuTxa paralelepipedis
forma, swori kuTxeebiT da wiboebiT. aguris zomebia: sigrZe _ 250±6 mm,
sigane _ 120±4 mm da sisqe _ 65±3 mm. aguri unda iyos normalurad
gamomwvari. wyalSTanTqma normalurad gamomwvari agurisTvis unda iyos
aranakleb 8%, xolo yinvagamZleoba _ aranaleb 15 ciklisa. moculobiTi
masa meryeobs 1700-1990kg/m3-is farglebSi, Tbogamtarobis koeficientia 0,5-
0,75. aguri mzaddeba xuTi markis: 75,100,125,150 da 200.
Cveulebrivi Tixis aguri gamoiyeneba Siga da gare kedlebis
panelebis dasamzadeblad, gare da Siga kedlebis, svetebis da sxva mzidi
konstruqciebisaTvs.
32
nax. 2. Tixis Rruebiani aguri.
33
3.4. specialuri daniSnulebis keramikuli masalebi
34
didi Sromatevadoba. mzaddeba advildnobadi Tixebisagan. mSeneblobaSi
gamoiyeneba oTxi saxis kramiti: daStampuli, kiloiani, brtyeli, kexis da
lenturi.
kramitis damzadebis teqnologia ZiriTadad ar gansxvavdeba aguris
damzadebisagan. dayalibebamde Tixas guldasmiT amuSaveben erTgvarovani
plastikuri masis miRebamde. ayalibeben lentur wnexebze. Semdeg xdeba
Sroba da bolos gamowva natexaris srul Secxobamde. gamowva xdeba 950-
10000C-ze. kramiti unda iyos kargad gamomwvari. unda hqondes swori da
gluvi zedapiri, wyalSeuRwevadi da yinvagamZle.
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
35
Tavi IV
36
4.1. haeruli Semkvreli nivTierebebi
TabaSiri
37
12-30 wuTi. TabaSiris gamagreba warmoebs orwyliani kalciumis sulfatis
warmoqmniT:
38
anhidriduli cementi miiReba bunebrivi TabaSiris qvis gamowviT 600-
700 0C-ze da Semdgomi dafqviT danamatebTan erTad. danamatebad gamoiyeneba
haerkiri (1-5%), brZmedis granulirebuli wida (10-15%) da sxva.
anhidriduli cementi xasiaTdeba neli Sekvris unariT. Sekvris procesi
iwyeba 30wT-Si da mTavrdeba ara ugvianes 24 saaTisa. misi markebia: 5, 10, 15
da 20 mgpa. gamoiyeneba wyobisa da sabaTqaSe duRabebisaTvis, xelovnuri
marmarilos, Tbosaizolacio masalebis da sxva dekoratiuli masalebis
dasamzadeblad.
maRali gamowvis TabaSiri (estrix-TabaSiri) miiReba bunebrivi
TabaSiris qvis gamowviT 800-10000C-ze da Semdgomi dafqviT. gamowvis dros
xdeba TabaSiris gauwyloeba da anhidridis nawilobrivi daSla CaSO4→
CaO+ SO4. wamoqmnili CaO moqmedebs rogorc katalizatori da aCqarebs
Sekvris process. misi markebia 10, 15, 20 mgpa. gamoiyeneba wyobisa da
sabaTqaSe duRabebisaTvis, xelovnuri marmarilos, mozaikuri iatakis
mosawyobad da sxva.
gaji _ haeruli Semkvreli nivTierebaa, romelic miiReba
TixaTabaSiriani qanebisagan. gamowva xdeba 150-2500C. gajis Sekvris procesi
iwyba 3-5wT-Si da mTavrdeba 30-40 wuTSi. gajis simkvrivea 2,25-2,6 g/sm3,
moculobiT masa nayar mdgomareobaSi 800-1000 kg/m3, simtkice kumSvaze _ 40
mgpa. mas iyeneben kedlebis wyobaSi da Siga zedapirebis mobaTqaSebisaTvis.
tenian garemoSi gajis duRabs ar iyeneben.
39
Sekvris procesis dasawyisia ara uadres 20 wT-sa da dasasruli ara
ugvianes _ 6sT-sa.
kaustikuri dolomiti MgO·CaCO3 miiReba bunebrivi dolomitis
MgCO3·CaCO3 gamowviT 650-7500C-ze. magneziuri Semkvrelebi ixsneba ara
wyalSi, aramed marilis xsnarebSi. gansakuTrebiT efeqturia eqvswyliani
qlorovani magniumis xsnari MgCl2·6H2O, romelic uzrunvelyofs did
simtkices.
kaustikuri magneziti xasiaTdeba SedarebiT maRali simtkiciT.
simtkice 28 dRis asakSi aRwevs 40-60 mgpa, xolo kaustikur dolomits aqvs
naklebi simtkice - 10-30 mgpa.
magneziuri Semkvrelebisgan amzadeben qsilolits da fibrolits,
nagebobebis Siga mosapirkeTebel filebs, Tbosaizolacio masalebs da
sxva.
4.4. haerkiri
40
magniumis Jangis MgO-s Semcvelobis mixedviT haerkiri iyofa mcire
magneziur (MgO<5%), magneziur _ (MgO 5-20%) da dolomitian (MgO 20-40%)
haerkirad.
Caqrobis siCqaris mixedviT aris swrafadqrobadi kiri, Caqrobis
siCqariT 20 wT-mde da nelqrobadi kiri 20 wT-ze meti Caqrobis siCqariT.
CaO-sa da MgO-s Semcvelobis mixedviT kiri aris ori xarisxis.
pirveli xarisxis kirSi CaO+MgO unda iyos aranakleb 85%, xolo meore
xarisxis kirSi aranakleb 70% kiris masidan.
kirs iyeneben, rogorc sufTa saxiT, aseve danamatebTan erTad:
nacari, pemza, tufi, kvarcis qviSa, kirqva.
kiris miRebis teqnologiuri procesi moicavs Semdeg stadiebs:
kirqvis mopoveba, misi msxvreva da gamowva. gamowva kiris miRebis ZiriTadi
procesia, romlis drosac kiri miiReba kirqvis dekarbonizaciiT:
CaCO3→CaO+CO2.
kirqvis gamowva xdeba uwyveti moqmedebis Saxtur RumelebSi 1000-
12000C temperaturaze. kirs ZiriTadad iyeneben Camqrali saxiT. kirze wylis
moqmedebis Sedegad warmoebs kalciumis mJavis hidratacia
CaO+H2O→Ca(OH)2+q. am dros xdeba kiris Caqroba siTbos didi raodenobis
gamoyofiT _ 15,5 kkal 1 grammolekula CaO-ze an 227 kkal 1kg CaO-ze.
kirs mSeneblobaSi iyeneben duRabis saxiT e.i. qviSasTan da sxva
SemvsebebTan erTad.
kiri inaxeba mWidrod Tavdaxurul WurWelSi da transportirdeba
daxuruli vagonebiT an avtomobilebiT.
41
mergeluri kirqvebis gamowvis Sedegad miRebuli kalciumis Jangi
uerTdeba TixaSi Semavali SiO2, Al2O3 da Fe2O3 Jangeulebs da warmoqmnis
Semdeg mineralebs: 2CaO·SiO2 _ orkalciumi silikati; 2CaO·Fe2O3 _
orkalciumiani feriti da CaO·Al2O3 _ erTkalciumiani aluminati. miRebuli
mineralebi ganapirobeben mis gamagrebas, ara marto haerze, aramed
wyalSic. hidravlikuri kiri aris ori saxis: susti da Zlieri.
susti hidravlikuri kiris simtkicea _ 1-1,5 mgpa, xolo
Zlierhidravlikuris _ 5 mgpa. simtkicis zRvari kumSvisas ganisazRvreba 28
dRis kombinirebuli Senaxvis Semdeg. (7 dRe haerze, 21 dRe _ wyalSi).
hidravlikuri kiri magrdeba nela. gamoiyeneba dabali simtkicis
betonebis, samSeneblo duRabebis dasamzadeblad. transportireba da
Senaxva unda moxdes daxuruli WurWliT, raTa dacul iqnes
datenianebisagan.
4.6. portlandcementi
42
imsxvreva samsxvrevelebSi, xolo rbili qanebi (Tixa, carci) wvrilmandeba
wyalTan erTad TixasaTqvefelebSi. 35-40% datenianebul Slams, dafqul
kirqvas da danamatebs gadatumbaven milisebr wisqvilSi saboloo wvrili
dafqvisaTvis. milisebri wisqvili warmoadgens foladis cilindrs,
romlis sigrZe aris 8,5-16 m, diametri _ 2-4,5 m. wisqvili Siga mxridan
tixrebiT gayofilia or-sam kamerad. pirvel da meore kameraSi
moTavsebulia foladis an Tujis burTulebi, xolo mesameSi _ mcire
zomis cilindrebi. milisebri wisqvilidan gamosuli Txevadi masa tumbos
saSualebiT gadadis cilindruli formis Slamis auzSi, sadac xdeba
Slamis qimiuri Sedgenilobis saboloo koreqtireba da iqmneba maragi
Rumelis uwveti muSaobisaTvis. gamowva xdeba mbrunav RumelSi. mbrunavi
Rumelis sigrZe aris _ 185-200 m, diametri _ 3-5 m, Rumelis doli daxrilia
40C-iT da brunavs 1-2 br/wT. sixSiriT. Slami itvirTeba Rumelis zeda
nawilSi, brunvis dros gadaadgildeba qveda nawilSi, sadac temperatura
aRwevs 14500C-s. Slami gadaadgilebis dros cxeldeba, orTqldeba
meqanikurad mierTebuli wyali, masa Sreba da warmoiqmneba koStebi. 5000C-
ze xdeba qimiurad mierTebuli hidratuli wylis aorTqleba; 800-10000C-ze
warmoebs kalciumis karbonatis disociacia: CaCO3→CaO+CO2. naxSiroJangi
wvis produqtebTan erTad gamodis Rumelidan, xolo kalciumis Jangi 1000-
12000C-ze Sedis qimiur reaqciaSi kaolinitis da sxva mineralebis daSlis
produqtebTan da warmoqmnis qimiur naerTebs. 14500C-ze sruli gamowvis
Sedegad miiReba cementis klinkeri, romlis mineralogiuri Semadgenloba
Semdegia:
1. 3CaO·SiO2 _ samkalciumiani silikati _ aliti; 45-65% _ C3S
2. 2CaO·SiO _ orkalciumiani silikati _ beliti; 15-35% _ C2S
3. 3CaO·Al2O3 _ samkalciumiani aluminati _ celiti; 4-14% _
C3A
4. 4CaO·Al2O3·Fe2O3 _ oTxkalciumiani alumoferiti _ 10-8% _ C4AF
miRebuli klinkeri dafqvamde unda gacivdes. gacieba did gavlenas
axdens cementis xarisxze. neli gaciebisas miiReba dabali xarisxis
portlandcementi. klinkeris swrafi gaciebisas izrdeba cementis xarisxi,
43
risTvisac RumelebSi gamoyenebulia specialuri macivrebi. klinkeri
ifqveba danamatebTan erTad mravalkamerian burTula wisqvilebSi.
dafquli cementi separatorebidan miemarTeba silosebSi, sadac xdeba
misi dayovneba, raTa cementSi darCenili Tvisufali kalciumis Jangi
Caqres haeris teniT. Semdeg miewodeba SesafuT ganyofilebas. SefuTva
xdeba mravalfenian qaRaldis tomrebSi.
portdancementis miRebis mSrali xerxi, svelTan SedarebiT
xasiaTdeba maRali teqnikur-ekonomikuri maCveneblebiT. cementis sveli
xerxiT miRebis dros gaadvilebulia nedleulis dawvrilmaneba da male
miiRweva kazmis erTgvarovneba, vidre mSrali xerxis dros. mSrali xerxis
dros gacilebiT metia eleqtroenergiis xarji da warmoebis
Sromatevadoba.
44
hidrataciisaTvis, aramed normaluri sisqis comis misaRebadac. normaluri
sisqis comis misaRebad saWiroa 28-30% wyali cementis masidan.
Sekvris vadebis gansazRvra xdeba vikas xelsawyos gamoyenebiT.
Sekvris procesis dasawyisi normaluri sisqis comisaTvis aris ara uadres
45 wT-isa, xolo dasasruli ara ugvianes 10 sT-sa.
moculobis Tanabari cvlileba cementis gamagrebisas mniSvnelovani
Tvisebaa. moculobis araTanabari cvlilebebisas mcirdeba cementis qvis
ara marto simtkice, aramed xdeba rRvevac. moculobis araTanabari
cvlileba gamowveulia masSi Tavisufali kalciumis Jangis CaO-s
hidrataciiT. standartis mixedviT am Tvisebas adgenen normaluri sisqis
comisagan damzadebuli kverebis gamocdiT. Tu kverebi daiSala, daibrica
da gauCnda mniSvnelovani bzarebi, aseTi cementis gamoyeneba mSeneblobaSi
ar SeiZleba.
portlandcementis simtkice anu marka aris misi simtkicis zRvari
Runvaze da kumSvaze. ganisazRvreba 4×4×16 sm-is Zelakebis gamocdiT,
romlebic damzadebulia cementis duRabisagan fardobiT 1:3 (erTi masiTi
nawili cementi, sami nawili volskis qviSa). gamocda xdeba 28-e dRes.
pirvel xanebSi myardeba yalibebSi tenian haerze, xolo Semdeg wyalSi
normaluri temperaturis pirobebSi 20±50. volskis qviSa saxelmwifo
standartiT etalonur qviSad aris miCneuli. Mmas aqvs mudmivi
granulometriuli Sedgeniloba (marcvlebis simsxoa 0,5-dan 0,85 mm-mde) da
Seicavs upiratesad kvarcis marcvlebs (SiO2 98%-ze meti). Zelakebs jer
cdian Runvaze, xolo Semdeg mis naxevrebs kumSvaze.
simtkicis zRvari Runvaze Seyursuli Zalis moqmedebisas malis
SuaSi gamoiTvleba formuliT:
3Pl
RR = kgZ/sm 2 (mgpa) ,
2 bh 2
sadac P aris mrRveli Zala, kgZ;
l _ sayrdenebis centrebs Soris manZili, sm;
b da h nimuSis kveTis sigane da simaRle, sm;
45
simtkicis zRvari kumSvisas gamoiTvleba formuliT:
P
Rk = kgZ/sm 2 (mgpa) .
ab
46
4.8. cementebis gamoyeneba, transportireba da
Senaxvis wesi
47
hidrofobuli cementi xasiaTdeba didi wyalmedegobiT da
wyaluJonadobiT. misi markebia 300, 400, 500, 600.
swrafmyarebadi portlandcementi Cveulebrivi portladcementisagan
gansxvavdeba simtkicis swrafi matebiT gamagrebis adreul asakSi. am
cementis dafqvis siwminde xasiaTdeba didi xvedriTi zedapiriT. misi
markebia 400,500,600.
sulfatmedegi portlandcementi miiReba portlandcementis
klinkeris wvrilad dafqviT, romelic Seicavs samkalciumian aluminats
3CaO·Al2O3 ara umetes 5%-isa. klinkeri dafqvisas ar saWiroebs mineralur
danamatebs. cementi xasiaTdeba maRali sulfatmedegobiT, magram
axasiaTebs gamyarebis dabali intensiuroba. markebia 300 da 400. gamoiyeneba
hidroteqnikur mSeneblobaSi. mas iyeneben agreTve mineralizebul da
mtknar wyalSi momuSave betonis konstruqciebis dasamzadeblad.
TeTri portlandcementi _ miiReba sufTa kirqvebisa da TeTri Tixis
gamowviT, romlebic Seicaven mcire raodenobiT mRebav mineralebs da
gansakuTrebiT rkinis Jangs. TeTri cementi siTeTris xarisxis mixedviT
sami saxisaa: БЦ-1, БЦ-2, БЦ-3. gamoiyeneba dekoratiuli miznebisaTvis. misi
markebia: 300, 400, 500.
feradi portlandcementi miiReba TeTri portlandcementis
klinkeris, ferisa da tutemedegi mineralebis (oxra, surinjis, muris,
rkinis surinjis) erToblivi dafqviT. misi markebia: 400, 500. gamoiyeneba
xelovnuri marmarilosa da mosapirkeTebeli filebis dasamzadeblad.
48
gamoiyeneba pemza, vulkanuri wida, diatomiti, trepeli da sxva, xolo
xelovnuri danamatebidan gamoiyeneba brZmedis wida, nacari, gamomwvari
Tixa da sxva. Cveulebriv portlandcementTan SedarebiT pucolaniani
portladcementi xasiaTdeba cementis qvis didi wyalmedegobiT, naklebi
siTbos gamoyofiT Sekvrisa da gamyarebis dros, cementis qvis
wyaluJonvadobiT da dabali TviTRirebulebiT. axasiaTebs naklovani
mxareebic: gadidebuli wyalmomTxovneloba, rac iwvevs cementis xarjis
gazrdas da dabali yinvamedegoba.
pucolaniani portlandcementis dafqvis siwminde da Sekvris vadebi
igivea, rac Cveulebrivi portlandcementisaTvis. igi xasiaTdeba
Senelebuli simtkicis matebiT gamagrebis pirvel dReebSi, magram 28-e
dRes misi simtkice aRwevs portlandcementis simtkices. misi markebia: 200,
300, 400 da 500. ZiriTadad iyeneben hidroteqnikur mSeneblobaSi, miwisqveSa
da wyalqveSa nagebobebSi da sxva.
49
granulirebuli brZmedis wida _ 90-70%. Sekvris procesis
regulirebisaTvis umateben 5%-mde TabaSirs. kirwidiani cementi nela
ikvreba: Sekvris procesis dasawyisi _ 5-6sT, dasasruli _ 12-20sT. misi
markebia: 50, 100 da 150.
kirwidiani cementi xasiaTdeba arasakmarisi haer da yinvamedegobiT.
amitom rekomendirebulia misi gamoyeneba betonebisa da duRabebis
dasamzadeblad, romlebic mudmivad tenian garemoSi imyofebian.
sulfadwida cementi _ hidravlikuri Semkvrelia, romelic miiReba
granulirebuli brZmedis widis (80-85%), TabaSiris an anhidridis (20-15%)
da portlandcementis klinkeris (5%-mde) erToblivi dafqviT. misi
markebia: 300, 400. xasiaTdeba didi medegobiT sulfatian wylebSi. amitom
mas iyeneben zRvis hidroteqnikur nagebobebSi da miwisqveSa
konstruqciebSi, romlebzec moqmedeben agresiuli wylebi.
50
Tixamiwovani cemnti 2-3-jer ufro Zviria, vidre portlandcementi.
amitom mas im SemTxvevaSi iyeneben, rodesac ufro racionalurad xdeba
misi specifiuri Tvisebebis gamoyeneba. kerZod, daCqarebul samontaJo da
saremonto samuSaoebSi, sxvadasxva avariul samuSaoebSi, betonisa da
rkinabetonis konstruqciebSi, romlebic ganicdian Zliermineralizebuli
wylebis moqmedebas, cecxlmedegi betonebis dasamzadeblad.
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
51
Tavi V
betoni
52
5.2. betonis klasifikacia
53
yinvagamZleobis mixedviT betonebi iyofa Semdeg markebad: mZime
betonebisaTvis 50-300 cikli gayinva-galxobis da msubuqi betonebisaTvis
10-200 cikli. yinvagamZleobis xarisxiT afaseben betonis xangamZleobas.
struqturis mixedviT betonebi aris: mkvrivi, msxvilforovani,
forizebuli da ujredovani. mkvrivia betoni, romlis Semvsebebis
marcvlebs Soris Sevsebis xarisxi aris aranakleb 94%-is. msxvilforian
betonSi marcvlebs Soris sicarieleebi nawilobriv aris Sevsebuli
wvrili SemvsebiT da SemkvreliT. forizebul betonebSi marcvlebs Soris
sicarieleebi Sevsebulia gadidebuli forianobis mqone cementis qviT, rac
miiReba betonis narevSi qaf da arawarmomqmnelebis SeyvaniT. ujredovani
betoni warmoadgens maRalforebian betons Tanabrad ganawilebuli
forebiT, 1-2 mm diametris ujredebis saxiT.
gamyarebis pirobebis mixedviT arsebobs betonebi bunebrivi
gamyarebiT, TbodamuSavebiT da avtoklavuri gamyarebiT.
cxrili 5.1
54
da a.S. mZime betonis dasamzadeblad gamoiyeneba portlandcementi,
plastificirebuli portlandcementi, portlandcementi hidravlikuri
danamatebiT, widaportlandcementi da sxva.
wyali. betonisaTvis ZiriTadad xmaroben sufTa sasmel wyals.
wyali ar unda Seicavdes mavne minarevebs (mJavebs, sulfatebs, Saqars,
cximebs da sxv.), romlebic xels uSlian cementis Sekvrisa da gamyarebis
process. SeiZleba gamoyenebuli iyos bunebrivi wyali, romlis wyalbadis
maCvenebeli PH<4, xolo marilebis Semcveloba ara umetes 500 mgr/l.
dasaSvebia zRvis wylis gamoyeneba, marilebis SemcvelobiT ara umetes
3,4%. wylis vargisianobas sazRvraven qimiuri analiziT an betonis
nimuSebis simtkiceebis SedarebiT 28-e dRes, romlebic damzadebuli iqneba
sasmel wyalze da bunebriv wylebze. wyali vargisianad CaiTvleba, Tu
betonis nimuSebis simtkice ar Camouvardeba sufTa sasmeli wyliT
damzadebuli betonis nimuSebis simtkices.
wvrili Semvsebebi aris qviSa, romlis marcvlebis simsxoa 0,14-5mm.
betonebSi ZiriTadad gamoiyeneba bunebrivi da iSvaTad xelovnuri qviSebi
(keramziti, agloporiti da sxva.). mineraluri Sedgenilobis mixedviT
ZiriTadad gvxvdeba kvarcis, dolomitis, mindvris Spatis da kirqvis
qviSebi. warmoSobis mixedviT qviSebi aris mTis an xramis, zRvis, mdinaris
an tbis. mTisa da xramis qviSebis zedapiri ufro xorkliania da meti
SeWiduloba aqvs cementis qvasTan, vidre zRvis, mdinaris da tbis qviSebs,
romelTa zedapiri gluvia. qviSebi ar unda Seicavdes mavne minarevebs:
mtvrisebris, lamovans, Tixovans, organul nivTierebebs da sxva, vinaidan
maTi arseboba qviSebSi uaryofiT gavlenas axdens betonis Tvisebebze.
minarevebis Semcveloba isazRvreba ganleqviT da ar unda aWarbebdes 3%-s
bunebrivi da 5%-s xelovnur qviSebSi. gogirdmJava da gogirdovani
SenaerTebi iwveven betonis qvis korozias da amitom maTi Semcveloba
qviSaSi dasaSvebia 1%-mde. qviSa mavne minarevebisagan sufTavdeba wyliT
garecxviT specialur manqanebSi – qviSamrecxebSi.
maRali xarisxis betonis misaRebad qviSa unda Seicavdes yvela
zomis marcvlebs (0,14 mm-dan 5 mm-mde), raTa marcvalTSorisi sicarieleebi
55
dayvanili iyos minimumamde; rac ufro naklebia marcvalTSorisi
sicarieleebi qviSaSi, miT ufro naklebi cementia saWiro mkvrivi betonis
misaRebad.
qviSis marcvlovani Sedgeniloba ganisazRvreba 1 kg qviSis gacriT
0,14; 0,315; 0,63; 1,25 da 2,5 zomis naxvretebian standartul nakreb sacrebSi.
sacrebSi gacris Semdeg sazRvraven narCens TiToeuli sacerisaTvis,
romelsac kerZo narCens uwodeben. ganisazRvreba 0,1% sizustiT da
gamoiTvleba formuliT:
m1
ai = ⋅100% ,
m
sadac A2,5; A1,25; A0,63; A0,315; A0,14 aris sruli narCenebi sacrebze %-Si.
qviSis marcvlovani Sedgeniloba betonSi unda Seesabamebodes
standartul grafiks (nax. 3).
Tu gacris mrudi Sedgenili qviSis sruli narCenebis mixedviT,
moTavsdeba daStrixul zonaSi, qviSa ar moiTxovs koreqtirebas. Tu
gacris mrudi gascda daStrixul nawils, maSin saWiroa qviSis
marcvlovani Sedgenilobis koreqtireba.
56
nax. 3. qviSis marcvlovani Sedgenilobis grafiki
⎛ ς n.m ⎞
Vcar = ⎜1 − ⎟ ⋅ 100 ,
⎝ ϑ ⋅ 1000 ⎠
57
xreSi miiReba mTis qanebis bunebrivi daSlis Sedegad. maT aqvT
momrgvalebuli da gluvi zedapiri. xreSis marcvlebis zomebia 5-70 mm;
masiuri nagebobebis dabetonebisas iyeneben 150-200 mm zomisas. warmoSobis
mixedviT aris mTis, mdinaris da zRvis xreSi. qviSis msgavsad xreSic
Seicavs mavne minarevebs, romelTa raodenoba ar unda aRematebodes 1-3%-s.
xSir SemTxvevaSi xreSi moipoveba qviSasTan erTad. rodesac xreSis
SedgenilobaSi qviSis raodenoba meryeobs 25-40%-s Soris masalas
uwodeben qviSaxreSovan narevs. marcvlebis simsxos mixedviT xreSi iyofa
Semdeg fraqciebad: 5-10, 10-20, 20-40 da 40-70 mm.
xreSis simtkices sazRvraven cilindrSi msxvrevadobaze gamocdiT.
igi iyofa markebad: msx. 8 – masis 8% danakargisas; msx. 12 _ masis 9-12%
danakargisas da msx. 16 _ masis 13-16% danakargisas. 300 da meti markis
betonisaTvis iyeneben msx. 8 markis xreSs; 200 markis betonisaTvis msx. 12
da mcire simtkicis betonisaTvis (marka 200 da mcire simtkicis)
dasamzadeblad xreSs markiT msx. 16.
xreSis cveTadobas sazRvraven Tarovan dolSi gamocdiT, masis
danakargebis saSualebiT, markebia: cv – 20; cv – 45; cv – 55. dartymaze
simtkice isazRvreba urnaliT markebia: dr – 75; dr – 50; dr – 40.
yinvagamZleobis markebia: 15, 25, 50, 100, 150, 200, 300. xreSis marcvlovani
Sedgeniloba isazRvreba 10 kg xreSis gacriT 70, 40, 20, 10 da 5 mm zomis
naxvretebian standartul sacrebSi.
RorRi. RorRis misaRebad gamoiyeneba specialuri qvasamsxvrevebi,
romelTa muSaobisas garda RorRisa miiReba xelovnuri qviSa da mtveri.
xreSisagan gansxvavebiT, RorRis marcvlebis zedapiri ufro xorkliania
da maTi SeWiduloba cementis qvasTan ukeTesia, vidre xreSis. maRali
simtkicis (marka 400 da meti) betonebis misaRebad iyeneben mxolod RorRs.
msxvrevadobis, yinvagamZleobis, cveTadobis, dartymis winaaRmdeg RorRs
waeyeneba igive moTxovnebi, rac xreSs.
RorRi iyofa Semdeg markebad: 200, 300, 400, 600, 800, 1000, 1200, 1400.
mis simtkices kumSvaze aRdgenen mTis qanebis gamocdiT, wyalnajer
mdgomareobaSi. igi 1,5-2-jer meti unda iyos betonis markaze. RorRi ar
58
unda Seicavdes susti qanebis marcvlebs 10%-ze mets; firfitovani da
nemsisebri formis marcvlebs 15%-ze mets.
Tixisa da mtvrisebri nawilakebis Semcveloba RorRSi isazRvreba
ganleqviT.
RorRis marcvlovani Sedgeniloba ganisazRvreba iseve, rogorc
xreSis. TiToeuli an ramdenime fraqciis narevi unda akmayofilebdes
Semdeg moTxovnebs (cxr. 5.2).
cxrili 5.2
sacrebis
Dmin a5(Dmin+ Dmaq.) Dmaq. 1,25 Dmaq.
naxvretebis zomebi, mm
sruli narCeni
95-100 40-70 0-5 0
sacerze, % masiT
59
narevis Zvradoba narevis struqturuli simtkicis maxasiaTebelia.
es aris narevis unari ganiRvaros yalibSi da Seavsos igi sakuTari masis
an mcire meqanikuri Zalebis moqmedebiT. betonis narevis denadoba
Semvsebis 70 mm-mde marcvlebis simsxoTi ganisazRvreba konusis jdomiT
firfitaze, yalibs avseben betonis narevis erTnairi simaRlis sami SriT.
TiToeul Sres amkvriveben ReroTi 25-jer CaxiStviT. moasworeben yalibis
zedapirs da Semdeg aTavisufleben betonis narevs yalibisagan. betonis
narevi sakuTari masis gavleniT jdeba, romlis mniSvneloba ganisazRvreba
sm-Si. narevis Zvradobis dadgenisas unda Semowmdes bmulobac, radganac
nebismieri Zvradobis betonis narevma unda SeinarCunos erTgvarovneba da
ar unda ganSrevdes. konusis jdomis mixedviT betoni narevebi iyofa: xist
narevebad – 0 sm; mcired Zvradi – 2-4 sm; Zvradi – 4-12 sm da sxmuli
narevebi – 12 sm da meti.
60
standartuli konusi. konusSi asxamen betonis narevs da amkvriveben
CaxiStviT. Semdeg yalibs aTavisufleben konusisagan da iwyeben vibrirebas.
vibrirebis dawyebisTanave rTaven wamzoms, vibrireba grZeldeba
manam, sanam betonis narevi mTlianad ar Seavsebs yalibs da zedapiri ar
miiRebs horizontalur mdgomareobas. betonis narevis sixiste
ganisazRvreba droiT (wm-Si), romelic mravldeba koeficient 1,5. sixistis
maCveneblis mixedviT narevebi aris: Cveulebrivi narevebi 30-200 wm.
sixistiT da gansakuTrebiT xisti narevebi, sixistiT 200 wm-ze meti.
betonis narevis adgilCawyobadobaze did gavlenas axdens
Semvsebebis simsxo, forma, forianoba, marcvlovani Sedgeniloba. qviSis
raodenobis gazrda iwvevs Zvradobis Semcirebas; xreSis an RorRis
fraqciebis gazrda ki jamuri zedapiris Semcirebis gamo iwvevs Zvradobis
gazrdas. advilCawyobadoba agreTve damokidebulia Semkvrelis saxeobaze.
magaliTad, portlandcementze damzadebuli narevi ufro Zvradia, vidre
pucolaniani da widaportlandcementze damzadebuli narevebi, rac
aixsneba am cementebis wyalmomTxovnelobiT. betonis narevSi wylis
xarjis gazrda zrdis betonis narevis Zvradobas, magram amcirebs
simtkices.
61
betonis narevis momzadeba. betonis narevis momzadebis ZiriTadi
operaciebia. masalebis dozireba da areva. dozireba xdeba uwyveti an
wyvetili moqmedebis dozatorebiT. srulyofilia avtomaturi masiTi
(woniTi) dozatorebi.
dozirebuli masalis areva xdeba perioduli an uwyveti moqmedebis
betonmrevebSi sxvadasxva xerxiT. Semadgeneli masalebis Tavisufali
vardniT, masalebis iZulebiTi areviT da vibroareviT. denadi betonis
arevas awarmoeben iZulebiTi vardnis betonmrevebSi. xisti da
gansakuTrebiT xisti narevebis asarevad gamoiyeneba vibroamrevebi,
romlebSic areva xdeba vibrirebasTan erTad. xisti, mcireZvradi narevebis
areva xdeba iZulebiTi xerxiT.
62
5.5. betonis narevis Cawyoba da gamkvriveba
63
nax. 7. siRrmiseuli vibratori: 1 _ eleqtroamZravi; 2 – moqnili
lilvi; 3 – vibrobuniki.
64
betonis simtkices kumSvaze betonis saproeqto markas uwodeben.
betonis marka ganisazRvreba 15X15X15 sm. kubebis gamocdiT 28 dRis
gamyarebis Semdeg normalur pirobebSi, roca temperatura aris 20±20C da
fardobiTi tenianoba 90-100%. kubebi SeiZleba agreTve damzaddes zomebiT;
10X10X10 sm; 20X20X20 sm da 30X30X30 sm betonis araerTgvarovnebis da
masStabis faqtoris gaTvaliswinebiT betonis faqtiuri simtkicis
dasadgenad gamoyenebulia gadamyvani koeficientebi: 10 sm – 0,91; 15 sm –
1,0; 20 sm – 1,05 da 30 sm – 1,10. mZime betonis markebia: 50, 75, 100, 150, 200, 250,
300, 350, 400, 450, 500, 600, 700, 800.
betonis simtkice kumSvisas da gaWimvisas ganisazRvreba mrRvevi
Zalis SefardebiT nimuSis kveTis farTobTan:
PmrR
R= kgZ/sm 2 (mgpa) .
F
mZime betonis markebi RerZuli gaWimvisas aris: 10, 15, 20, 25, 30, 35, 40.
betonis simtkiceze moqmedebs mravali faqtori, rogorebicaa
cementis aqtivoba, wyalcementis fardoba, Semvsebebis xarisxi, gamagrebis
pirobebi, magram ZiriTadi faqtorebia cementis aqtivoba da wyalcementis
fardoba. maRali aqtivobis cementisagan miReba ufro maRali simtkicis
betoni. magram amasTanave erTi da igive aqtivobis cementisagan SeiZleba
miviRoT sxvadasxva simtkicis betoni, rac gamowveulia wylis raodenobis
cvalebadobiT. es damokidebuleba pirvelad daadgina prof. i.g. malugam
1895 wels. SemdgomSi gamoyenebul iqna empiriuli formulebi, romlebic
akavSireben erTmaneTTan betonis simtkices, cementis aqtivobas da
wyalcementis fardobas. cnobilia prof. n.m.beliaevis formula:
Rc
Rb = ,
K (wy/c )n
65
Rc – cementis aqtivoba;
K da n – parametrebia, romlebic damokidebulia Semvsebebis
xarisxze da saxeobaze.
RorRisaTvis K=3,5; xreSisaTvis K=4; mZime betonisaTvis _ n=1,5.
betonis simtkicis damokidebuleba wyalcementis fardobasTan grafikulad
mocemulia nax. 8.
nax. 8.
66
Rb = ARc (c/w - 0,5)
Rb = A1 Rc (s/w + 0,5)
Semvsebebi da
A A1
Semkvrelebi
67
grZeldeba xangrZlivad, Tavdapirvelad intensiurad, Semdeg ki naklebi
intensiurobiT. es kanonzomiereba gamosaxulia Semdegi logariTmuli
damokidebulebiT;
Lgn
Rn = R28 ,
lg 28
sadac Rn da R28 aris zRvari kumSvisas n da 28 dRes, mgpa.
n – betonis asaki, dR.
daculi unda iyos piroba, rom n≥3 dReze.
betonis gamyarebis normalur pirobebad iTvleba haeris fardobiTi
tenianoba 90-100% da temperatura 15-200C.
simkvrive gavlenas axdens betonis simtkiceze, xangamZleobaze da sxv.
betonis maRali simkvrive mniSvnelovania iseTi konstruqciebisaTvis,
romlebic gamoiyenebian hidroteqnikur nagebobebSi. simkvrivis gazrda
SeiZleba cementis markis gazrdiT, w/c fardobis SemcirebiT da sxva
saSualebebiT.
yinvagamZleoba. betonis yinvagamZleoba xasiaTdeba gayinva-galxobis
im ricxviT, romelsac gauZlebs betonis nimuSebi, ise rom maT ar
moakldes simtkicis 25%-ze meti. yinvagamZleobis mixedviT betonis
markebia: 50, 100, 150, 200, 300, 400, 500 didi yinvagamZleobiT xasiaTdeba
maRali simkvrivis betoni.
betonis wyalSeuRwevadoba. wyalSeuRwevadi betoni Txeli
konstruqciebisTvis SeiZleba damzaddes hidrofobuli nivTierebebis
(bitumis emulsiebi, holimerebi da sxv.) SeyvaniT betonis narevSi. garda
amisa, iyeneben wyalsaizolacio safars an zedapirze daaqvT mkvrivi
duRabi pnevmaturi xerxiT.
wyalSeuRwevadobis mixedviT betonebi iyofa markebad: B – 2; B – 4; B –
6; B – 8; B – 10 romlebic Sesabamisad uZleben 0,2; 0,4; 0,6; 0,8; 0,10 mgpa atm.
wnevas.
68
Tbogamtaroba betonis Tbogamtaroba meryeobs did zRvrebSi 0,07-0,15
kkal/m.sT.grad. Tbogamtarobis koeficienti izrdeba betonis moculobiTi
masis zrdiT da mcirdeba forianobis gazrdiT.
69
w ARc
= ,
c R b + 0,5AR c
70
pucolaniani cementis gamoyenebis SemTxvevaSi wylis xarji izrdeba 20
litriT, radganac pucolaniani cementi, gansxvavebiT portland-
cementisagan danamatebiani cementia da wyalmomTxovneloba ufro didi
aqvs. wvrili qviSis an RorRis gamoyenebis dros wylis xarji izrdeba 10
litriT, radganac wvrili qviSa xasiaTdeba didi xvedriTi zedapiriT,
RorRi ki Tavisi xorkliani zedapiris gamo zrdis narevis Sua xaxunis
Zalebs da saWiroa wylis raodenobis gazrda.
wylis xarji cxrilebis saSualebiT aseve ganisazRvreba
Zvradobisa da msxvili Semvsebis udidesi simsxos mixedviT.
konusis
sixiste, wm wylis xarji 1m3 betonisaTvis litrobiT
jdoma, sm
71
cementis raodenoba kg-Si iangariSeba formuliT:
w
c= .
w/c
c qv xr(R)
+ + + wy = 1 000l, (1)
ςc ςqv ςxr(R)
c qv xr(R)
+ + wy = m σgk ⋅ Vcar (2)
ςc ξqv ς xr (R)
72
1000
xr(R) = ,
1 Vcar
+ ⋅ σg.k.
ς xr(R) ς xr(R)
m
⎡ ⎛ c xr(R) ⎞⎤
qv = ⎢1000 - ⎜ + + wy ⎟⎥ ⋅ ςqv .
⎢⎣ ⎜ ςc ς xr(R) ⎟⎥
⎝ ⎠⎦
73
Vb.n.
β= .
Vc + Vqv + Vxr(R)
sadac, cv, wyv, qvv, xr(R)v aris V moculobis betonmrevis erTi arevisaTvis
saWiro wylis, cementis, qviSis, xreSis, an RorRis raodenoba.
c, qv, wy, xr(R) – xarjebi cementis, wylis, qviSis, xr(RorRis) 1m3
betonis narevisaTvis, kg.
74
xarjs, zrdis betonis simkvrives da yinvagamZleobas. Semvsebebi – qviSa,
xreSi an RorRi unda akmayofilebdes ufro maRal moTxovnebs, vidre
Cveulebrivi betonis. gamoiyeneba mxolod saSualo da msxvili qviSebi.
betonis narevi Cawyobisas maqsimalurad unda Semkvrivdes, xolo
gamyarebisaTvis unda Seiqmnas saWiro temperatura da tenianobis reJimi.
hidroteqnikuri betoni gamoiyeneba iseT nagebobebSi, rogorebicaa
sazRvao nagebobebi, kaSxlebi, sayrdeni kedlebi, xidis burjebi, rabebi da
sxv., romlebic periodulad an mudmivad ganicdian wylis moqmedebas.
mJavamedegi betoni gamoiyeneba sxvadasxva konstruqciebis,
rezervuarebis, milebis da aparatebis dasamzadeblad qimiuri
mrewvelobisaTvis. igi cvlis iseT Zvirfas masalebs, rogoricaa
mJavamedegi keramika, furclovani tyvia, Tlili qva da sxv.
mJavamedegi betonisaTvis gamoiyeneba Txevadi minas (15%), kaJftorovan
natriums Na2SiF6 da mkvriv mJavamedeg Semvsebebs: kvarcis qviSas, andezitis,
granitis, kvarcitebis RorRs da mtvrisebr fraqcias (<0,14 mm-ze), romelic
miRebulia mJavamedegi masalebisagan. mJavamedegi betonis gamyareba unda
moxdes Tbili, mSrali haeris garemoSi.
mJavamedegi betoni kargad eWideba armaturas. igi medegia iseTi
mJavebis mimarT, rogoricaa: marilmJava, gogirdmJava, azotmJava da sxv.
wylis moqmedebiT es betoni nel-nela iSleba, tuteebi ki mas advilad
Slian. mJavamedegi betonis simtkice 15 mgpa.
mxurvalemedegi betoni inarCunebs Tavis fiziko-meqanikur Tvisebebs
maRali temperaturebis xangrZlivi moqmedebis dros. igi gamoiyeneba
Rumelebis, qvabebis, sakvamle milebis, reaqtorebis amosagebad da sxv.
mxurvalemedeg betonSi Semkvrelebad gamoiyeneba portlandcementi,
widaportlandcementi, Tixamiwovani cementi da Txevadi mina. Semvsebebad
iyeneben cecxlmedeg masalebs: Samots, andezits, korunds, brZmedis widas
da sxv.
mxurvalemedegobis xarisxis mixedviT mxurvalemedegi betoni iyofa
maRalmxurvalemedeg (uZlebs 17700C da meti), mxurvalemedeg (15500-17700C) da
mxurvale gamZle (uZlebs 15800C-ze dabal temperaturas) betonebad.
75
mxurvalemedegi betonis markebia 100-250, moculobiTi masa 1,7-2 t/m3,
forianoba 20-35%, wyalSTanTqma 10-20%.
dekoratiuli betoni miiReba betonis narevSi tute da Suqmdegi
pigmentebis (mumia, surinji da sxv.) SeyvaniT, 8-10% cementis masidan an
feradi cementis gamoyenebiT. zogierT SemTxvevaSi gamoiyeneben ferad
Semvsebebs: tufi, marmarilo, wiTeli kvarci da sxv. dekoratiul betons
garda ferisa, moeTxoveba xangamZleoba, atmosferomedegoba, simtkice,
simkvrive da zogierT SemTxvevaSi yinvagamZleoba da cveTamedegoba. igi
gamoiyeneba Senobebisa da nagebobebis rogorc gare elementebis, aseve
interierebis gasaformeblad, parkebSi savali bilikebis mosawyobad, gzis
safarisaTvis da sxva. dekoratiuli betonis markebia: 150, 200.
radioaqtiuri gamosxivebisagan damcavi betoni. atomuri energiis
mSvidobiani miznebisaTvis gamoyenebam, moiTxova momsaxure personalis
dacva gamosxivebisagan. atombirTvuli daSlis reaqciebisas yvelaze metad
saSiSia σ - sxivebi da neitronuli gamosxiveba. neitronuli gamosxi-
vebisagan efeqturad icavs wyali da is nivTierebebi, romlebic Seicaven
didi raodenobis wyalbads. radgan wyali mcire simkvrivisaa, amitom
neitonuli da σ - gamosxivebis erTdrouli dacvisaTvis gamoiyeneba
zemZime betoni 3000-5000 kg/m3 moculobiTi masiT, sadac Semvsebebad
gamoyenebulia mZime masalebi: bariti, magnititi, Tujisa da foladis
narCenebi da sxv. Semkvrelebad gamoiyeneba portlandcementi,
widaportlandcementi da Tixamiwovani cementi. damcveli betonebis
markebia 100, 150 da 200.
76
forianobis Seqmnis meTodebis mixedviT ganasxvaveben msubuq betonebs
msubuq forian Semvsebebze, msxvilforiani (uqviSo) betonebi da
ujredovani betoni.
daniSnulebis mixedviT msubuqi betonebi iyofa: Tbosaizolacio
betonebad, romelTa moculobiTi masa 500 kg/m3-ze naklebia, Tbogamtarobis
koeficienti 0,2 vt/m0C; konstruqciul betonebad, romlebic Senobebsa da
nagebobebSi iRebs mniSvnelovan datvirTvebs. maTi moculobiTi masa aris
1400-1800 kg/m3, marka aranakleb 50, yinvagamZleoba ara nakleb 15 cikli;
konstruqciul – Tbosaizolacio betonebi, romlebSiac SeTavsebulia wina
orive saxis betonis Tvisebebi. maTi moculobiTi masa 500-1400 kg/m3, marka
aranakleb 35, Tbogamtarobis koeficienti aranakleb 0,64vt/m0C.
msubuq betonebs forian Semvsebebze maTi universaluri Tvisebebis
gamo iyeneben sxvadasxva samSeneblo elementebis dasamzadeblad Senobebsa
da negebobebSi. maTgan amzadeben gasaTbobi Senobebis kedlisa da
gadaxurvis panelebs, koWebs, kibis marSebs, filebsa da sxva
konstruqciebs.
msubuqi betoni forian Semvsebebze gansxvavdeba Cveulebrivi mZime
betonisagan, rac gamowveulia foriani SemvsebebiT. mkvriv SemvsebebTan
SedarebiT foriani Semvsebebi xasiaTdeba mcire masiT, mniSvnelovnad
dabali simtkiciT. Semvsebebi ganapirobeben betonis narevis
wyalmomTxovnelobas da betonis Tvisebebs. wylis optimluri xarjis
SemTxvevaSi betonis narevi xasiaTdeba kargi advilCawyobadobiT da
betonis markac izrdeba, xolo optimalurze meti wylis gamoyenebisas
mcirdeba betonis simtkice. msubuqi betonis gaangariSeba xdeba iseTive
principiT, rogorc mZime betonis. wylisa da cementis xarjis
gaangariSebis Semdeg xdeba wvrili da msxvili Semvsebebis xarjis
angariSi, ris Semdeg mzaddeba ramdenime msgavsi narevi msxvili Semvsebebi
15-20%-is gansxvavebiT. mzaddeba kubebi 15X15X15 sm zomis da xdeba maTi
simtkicis gansazRvra 28-e dRes. gamocdis Sedegebis mixedviT adgenen
msubuqi betonis optimalur Sedgenilobas. betons awyoben, amkvriveben,
rogorc Cveulebriv mZime betonebs.
77
msxvilforovani (uqviSo) betonebi gamoirCevian dabali moculobiTi
masiT da dabali simtkiciT kumSvisas – 5 mgpa. msxvilforovani agebuleba
miiReba masSi wvrili Semvsebebis arqonis gamo. am betonebs iyeneben
kedlis blokebis da naklebad datvirTuli samSeneblo detalebis
dasamzadeblad, sacxovrebeli da samrewvelo SenobebisaTvis, romelTa
simaRle ar aRemateba 4 sarTuls.
msxvilforovani betoni Sedgeba xreSisagan (an RorRisagan),
marcvlebis simsxoTi 5-40 mm (sasurvelia 10-20 mm), portlandcementis an
widaportlandcementisa da wylisagan. moculobiTi masa Semvsebebis saxis
mixedviT 1500-1800 kg/m3-ia, Tbogamtarobis koeficienti 0,58-0,98 vt/m0C.
78
danamatebi. msubuq betonSi danamatebad iyeneben dafqvil,
granulirebul widebs, diatomits, tufs, pemzas da sxv. gamagrebis
dasaCqareblad SehyavT kalciumis qlori CaCl2 1-2% cementis masidan.
forebis warmosaqmnelad umateben aluminis fxvnils, fissaponian
qafwarmomqmnelebs da sxv.
79
qafbetons amzadeben cementis comis an xsnaris SereviT specialur
mdgrad qafTan. cementis comis an xsnaris qafTan areva xdeba 2-3 wuTis
ganmavlobaSi. Semdeg am narevs asxamen yalibebSi da ayovneben. Semdeg
xdeba qafbetonis nakeTobis gamyareba avtoklavSi, gacieba, nakeTobis
ganyalibeba da gamoyvana.
qafi miiReba qafbetonisagan wyalTan areviT. qafwarmomqnelad
iyeneben saponis wylian xsnars, kolofonisgan damzadebul
webokolofonis xsnarebsa da sxva nivTierebebs.
Tbosaizolacio qafebisagan amzadeben filebs, blokebs, tixrebsa da
gare kedlebisaTvis da sxva Tbosaizolacio elementebs. daarmaturebuli
konstruqciul-Tbosaizolacio da konstruqciuli qafbetoni xasiaTdeba
maRali simtkiciT da dabali TbogamtarobiT. iyeneben iseT
konstruqciebSi, sadac SeTavsebulia mzidi da Tbosaizolacio funqciebi.
aseTi betoni daarmaturebuli foladis badeebiT, gamoiyeneba Senobebis
gadaxurvisaTvis.
80
airbetonis miRebis procesi qafbetonis miRebis procesis
analogiuria, mcired gansxvavebiT teqnologiaSi. airbetonsarevSi asxamen
wyals, Semdeg awvdian Jangmiwa komponents da Semkvrels. arevidan 2-3
wuTSi SehyavT airwarmomqmneli aluminis fxvnili, wyal-aluminis
suspenziis saxiT. arevis Semdeg narevs asxamen yalibSi, sadac xdeba
afueba wyalbadis gamoyofis gamo, romelic warmoiqmneba Semdegi reaqciiT:
2 H 2 O2 → 2 H 2 O + O2 .
81
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
1. betonis klasifikacia;
2. masalebi mZime betonisaTvis;
3. betonis narevis Tvisebebi;
4. betonis Tvisebebi;
5. betonis Sedgenilobis gaangariSeba;
6. qafbetoni da airbetoni, maTi miReba da Tvisebebi.
82
Tavi VI
samSeneblo duRabi
83
martivi duRabis Sedgenilobas, romelic erTi Semkvrelisagan
Sedgeba aRniSnaven ricxvTa SefardebiT. magaliTad, 1:3. es niSnavs, rom 1
nawil Semkvrelze masiT an moculobiT modis 3 nawili qviSa.
Sereuli duRabebi, romlebic Sedgebian ori Semkvrelisagan an
Seicaven mineralur danamatebs, aRiniSneba 3 cifriT. 1:0,4:5 (cementi 1; kiri
an Tixa 0,4; qviSa 5).
84
sxvadasxva daniSnulebis duRabi sxvadasxva ZvradobiT xasiaTdeba.
qvis wyobisTvis duRabis Zvradoba aris – 4-6 sm; aguris wyobisTvis 6-10 sm;
Selesvis pirveli fenisTvis _ 8-11 sm; meore fenisTvis – 6-8 sm. duRabis
narevis Zvradoba damokidebulia masSi Semavali Semkvrelisa da wylis
raodenobaze, agreTve qviSis simsxosa da saxeze.
wyalSekavebis unari aris duRabis Tviseba SeinarCunos wyali
transportirebisa da fuZeze datanisas. forian fuZeze datanisas (Tixis
aguri, betoni, xe) duRabi swrafad gadascems mas wyals da gauwyloebis
xarisxi SeiZleba imdenad mniSvnelovani aRmoCndes, rom mas aRar eyos
wyali narevis gamagrebisaTvis. meore mxriv duRabidan wylis garkveuli
nawilis gamoyofa zrdis duRabis narevis simkvrives wyobaSi, rac iwvevs
duRabis simtkicis matebas. wyalSekavebis unars amaRlebs
wvrildispersiuli mineraluri nivTierebebis Seyvana duRabis narevSi
(kiri, nacari, Tixa da aqtiuri mineraluri danamatebi).
advilCawyobadoba duRabis narevis unaria minimaluri energiis
xarjviT datanil iqnes fuZeze Txel, Tanabar fenebad da mtkiced
SeeWidos fuZis zedapirs.
simtkice gamagrebuli duRabis ZiriTadi Tvisebaa; igi damokidebulia
Semkvreli nivTierebis aqtivobaze, Semkvrelisa da wylis fardobaze.
portlandcementze damzadebuli duRabis simtkices 28 dRis asakSi
sazRvraven prof. n.popovis formuliT:
⎛c ⎞
Rd = 0,25Rc ⎜⎜ − 0,4 ⎟⎟ ,
⎝w ⎠
sadac Rd aris duRabis simtkice kumSvisas, kgZ/sm2;
Rc _ cementis aqtivoba, kgZ/sm2;
c/w – cement-wylis fardoba.
es formula marTebulia duRabebisaTvis, romlebic datanilia mkvriv
fuZeze.
foriani fuZis SemTxvevaSi duRabidan wyali Seiwoveba, rac zrdis
cement-wylis fardobas, duRabis simkvrives da simtkices 1,5-jer.
85
erTi da igive Sedgenilobis duRabSi, fuZis mier wylis garkveuli
nawilis Sewovis Semdeg duRabSi rCeba wylis erTi da igive raodenoba.
amitom duRabis simtkice am SemTxvevaSi SeiZleba gamoisaxos cementis
xarjiT da qviSis xarisxiT:
Rd = KRc (c - 0,05) + 4 ,
86
romelic awarmoebs duRabis komponentebis iZulebiT arevas dolSi.
duRabsarevebi aris perioduli da uwyveti moqmedebis. maTi tevadobaa: 150,
375, 750 da 1500 litri. Cveulebrivi duRabis arevis xangrZlivobaa – 1,5-2,5
wT; msubuqi duRabis – 2,5-3,5 wT, xolo hidravlikuri da sxva
danamatebisTvis – 5 wT.
87
6.3. gamosayvani duRabi
88
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
89
Tavi VII
rkinabetonis nakeTobebi
90
rkinabetonis konstruqciebi mzaddeba Cveulebriv da winaswar
daZabuli. winaswar daZabvis arsi imaSi mdgomareobs, rom damzadebisas
betons xelovnurad kumSaven, ris gamoc betoni mxolod maSin iWimeba,
rodesac gadailaxeba moWimviT gamowveuli mkumSavi Zabvebi. Tu es Zabvebi
Warbobs datvirTvisagan gamowveul gamWimav Zabvebs, SeiZleba Tavidan iqnes
acilebuli betonSi naadrevi bzarebis gaCena. winaswar daZabul betonSi an
sul ar warmoiqmneba gamWimavi Zabvebi, an warmoiqmneba imdenad mcire
sididiT, romelic ar Warbobs betonis simtkices gaWimvisas.
winaswar daZabva xdeba armaturis daWimviT dabetonebamde da
konstruqciebSi betonis mier garkveuli simtkicis miRebis Semdeg. Tu
armaturis daZabva xdeba dabetonebamde, maSin yalibSi Cawyobil armaturas
gaWimaven da ase gaWimul mdgomareobaSi Caamagreben yalibSi. betonis
narevis gamagrebis Semdeg armaturas aTavisufleben damWimavi
mowyobilobisagan, romelic cdilobs ra daubrundes Tavis sawyis
mdgomareobas, awarmoebs betonis SekumSvas. Tu armaturis daZabva xdeba
betonis gamyarebis Semdeg gaWimul zonSi toveben arxebs, sadac SehyavT
armatura betonis gamyarebis Semdeg, romelsac Wimaven da amagreben
sabjenebze, xolo arxebs avseben duRabiT.
armaturis winaswari daZabva aramarto gamoricxavs bzarebis gaCenas,
aramed saSualebas iZleva Semcirdes armatris xarji; Semcirdes
konstruqciis wona, gaizardos maTi xangamZleoba. amitom winaswar
daZabuli rkinabetonis konstruqciebis gamoSveba yovelwliurad
matulobs.
rkinabetonis konstruqciebis daarmaturebisTvis iyeneben rogorc
Rerovan, aseve mavTulovan armaturas. foladis armaturas ganasxvaveben
simtkicis, diametris da gare zedapiris (gluvi da perioduli profilis)
mixedviT (nax. 12).
armaturas dauZabavi rkinabetonis konstruqciebisTvis amzadeben
SeduRebuli karkasebis da badeebis saxiT.
91
nax. 12. armaturis saxeebi: a – gluvi Rerovani; b – gluvi mavTulovani;
g – cxladnaglini perioduli profilis; d-v – wna mavTulisagan;
e – civSetyleJili; z – SeduRebuli bade.
92
armaturebis saxeobis mixedviT nakeTobebi iyofa winaswar daZabuli
da Cveulebrivi armaturebiT.
moculobiTi masis mixedviT rkinabetoni iyofa: zemZime betonisagan
damzadebuli (moculobiTi masa 2500 kg/m3 diametri), mZime betonisagan
(moculobiTi masa 1800-2500 kg/m3), msubuqi betonebisagan (moculobiTi masa
500-800 kg/m3) da zemsubuqi (moculobiTi masiT 500 kg/m3-ze naklebi)
betonebisagan damzadebuli.
betonis saxeobisa da masSi gamoyenebuli Semkvrelis mixedviT
rkinabetonis nakeTobebi iyofa: cementian betonebze damzadebuli,
silikatur betonebze, ujredovan betonebze da specialur betonebze
(mxurvalmedegi, qimiur mdgradi da sxv.) damzadebul nakeTobebad.
Sinagani agebulebebis mixedviT rkinabetonis nakeToba SeiZleba iyos
mTliani an carielobiTi, damzadebuli erTi saxeobis betonisagan,
erTfeniani an orfeniani da mravalfeniani, damzadebuli betonis
sxvadasxva saxeobaze an sxvadasxva masalisagan damzadebuli (mag.
Tbosaizolacio) erTi saxeobis rkinabetonis nakeToba SeiZleba
gansxvavdebodes tipobrivi zomebiT, rodesac maTi konstruqcia an zomebi
gansxvavebulia (mag. kedlis kuTxis bloki, fanjrisqveSa bloki da sxv.).
erTi tipobrivi zomis nakeToba kidev iyofa markebad. markebad dayofas
safuZvlad udevs sxvadasxva armireba, samontaJo xvretebis an detalebis
sxvadasxvaoba.
daniSnulebis mixedviT asawyobi rkinabetonis nakeTobebi iyofa
Semdeg ZiriTad jgufebad. sacxovrebeli da sazogadoebrivi
nagebobebisaTvis, samrewvelo SenobebisaTvis, sainJinro da saerTo
daniSnulebis nakeTobebad.
rkinabetonis nakeTobebi unda pasuxobdes standartul moTxovnebs.
93
7.3. rkinabetonis nakeTobebis warmoeba
94
kedlebiT dayofilia nakeTobad, TiToeuli nakeTobis dasayalibeblad. es
mniSvnelovnad zrdis Sromis nayofierebas, xolo nakeTobebis vertikalur
mdgomareobaSi damzadeba mkveTrad amcirebs sawarmoo farTobs (nax. 13).
95
nax. 14. konveieruli teqnologiuri xazi
I – konveieri farTo nakeTobisaTvis; II – konveieri viwro nakeTobisaTvis;
III – gvirabisebri gasaorTqli kamerebi;
1 – yalibebis gawmendis posti; 2 – yalibebis SezeTvis posti;
3 – daarmaturebis posti; 4 – yalibi-vagoneti daWimuli armaturiT;
5 – betonCamwyobi; 6 – dayalibebis posti; 7 – gadamcemi xazis yalibi;
8 – sawevela yalib-vagonebis CasatvirTad kamerebSi; 9 – kameridan yalib-
vagonis gansatvirTi mowyobiloba; 10 – gadamcemi xazi vagonebis
dasabruneblad mza nakeTobebis gamyalibebis postze; 11. ganyalibebis da
mza nakeTobebis sawyobSi gamcemi posti.
96
nax. 15. nakaduri agregatuli teqnologiuri xazi:
1 – vibrobaqani; 2 – damyalibebeli danadgari,
3 – betonCamwyobi; 4 – betonis sazidi estakada; 5 – ormos
tipis gasaorTqli kamerebi; 6 – nakeTobebis ganyalbebis,
yalibebis gawmendis da armaturis karkasebis Cawyobis posti;
7 – armaturis eleqtroTermuli daZabvis danadgari; 8 – xiduri
amwe.
97
7.4. rkinabetonis nakeTobebis damzadebis ZiriTadi
teqnologiuri operaciebi
98
awyobil, gasufTavebul da dazeTil yalibebSi ewyoba armaturis
karkasebi da warmoebs maTi fiqsacia saproeqto moTxovnis Sesabamisad.
betonis narevis Cawyoba yalibebSi warmoebs kiduri badeebiT,
betonCamwyobebiT da sxv. betonis narevis gamkvriveba xdeba: vibraciiT
dawnexviT da vibrodawnexviT, centrifugviT, vibrovakuumirebiT,
vibrogaglinviT da sxv.
centrifugirebas iyeneben iseTi nakeTobebis dasamzadeblad,
romlebsac SigniT aqvs gamWoli, mrgvali kveTis sicariele. liTonis
mrgval yalibSi daayeneben armaturas, Caawyoben betonis narevs da yalibs
abruneben 600-1000 br/wT sixSiriT. centridanuli Zalis gavleniT betonis
narevi Tanabar fenad ganawildeba yalibis zedapirze, didi ZaliT awveba
mas da kargad mkvrivdeba. am dros betonis narevidan gamodis haeri da
zedmeti wyali. centrifugvis procesi grZeldeba 15-20 wuTs. mza nakeTobas
agzavnian gamyarebis kameraSi, ris Semdegac mas anTavisufleben yalibidan
da agzavnian mza nakeTobebis sawyobSi.
stenduri xerxis dros nakeTobebi mzaddeba stendebze, matricebSi an
kasetebSi. dayalibebis procesi stendze da matricaSi mdgomareobs
SemdegSi: dazeTil matricaSi an stendSi awyoben armaturas da masze
betonis narevs. narevs amkvriveben siRrmuli an zedapiruli vibratorebiT.
matrica warmoadgens stacionalur, upiratesad rkinabetonis yalibs.
nakadur-agregatuli xerxis dros nakeTobas ayalibeben gadasatan.
liTonrkinabetonis yalibebSi. yalibs armaturiT dgamen vibrobaqanze,
Semdeg asxamen betonis narevs da iwyeben vibracias. am dros betonis
narevi avsebs yalibs da mkvrivdeba.
bolo xanebSi didi warmatebiT gamoiyeneba vibrodartymis reJimi.
inergeba agreTve mravalsixSiriani vibrobaqnebi, romlebic sagrZnoblad
zrdian betonis simtkices, magram gamoirCevian konstruqciis sirTuliT da
eleqtroenergiis didi xarjiT.
rkinabetonis nakeTobebis gamyareba. gamyareba warmoadgens
rkinabetonis nakeTobebis saboloo etaps. ganasxvaveben nakeTobebis
bunebriv da xelovnur gamyarebas. bunebrivi gamyareba gamoiyeneba iSviaT
99
SemTxvevebSi, radgan am dros mniSvnelovnad izrdeba teqnologiuri
procesis xangrZlivoba. am meTodis teqnikur-ekonomikuri maCveneblis
gazrda SesaZlebelia Tu gamoyenebuli iqneba swrafmyarebadi cementebi,
xisti betonis narevi, danamatebi (gamyarebis damaCqareblebi) da narevis
intensiuri Semkvriveba vibraciiT da erTdrouli mtvirTavis gamoyenebiT
an dawnexviT 100g/sm2 ZaliT.
Tanamedrove qarxnebSi farTod gamoiyeneba gamyarebis xelovnuri
meTodi e.w. Tboteniani damuSaveba. aseTi damuSavebis nairsaxeobebia:
nakeTobis gaorTqvla kamerebSi normaluri wnevis da 1000C temperaturis
dros; nakeTobis SeorTqvla avtoklavebSi 175-2500C temperaturisa da 8-12
atm wnevis dros; gamyareba cxeli wylis abazanebSi, eleqtrogaxureba;
nakeTobebis kontaqturi gaxureba.
yvelaze gavrcelebulia nakeTobebis kamerebSi gaorTqvla.
CatvirTvis da gantvirTvis meTodebis mixedviT gaorTqvlis kamerebi iyofa
uwyveti da perioduli moqmedebis kamerebad. uwyveti moqmedebis kamera
warmoadgens gvirabs, sadac erTi mxridan uwyvetad CatvirTaven
dayalibebul nakeTobebs da meore mxridan gadmotvirTaven mza nakeTobebs.
gvirabSi moZraobis dros nakeTobebi gaivlian gacxelebis, izoTermuli da
gaciebis zonebs. perioduli moqmedebis kamerebs CatvirTaven da
gadmotvirTaven periodulad.
nakeTobebis gaorTqvlis reJimi mravalnairia da damokidebulia
betonis simtkiceze, miRebul teqnologiaze, cementis saxeobaze da sxva
faqtorebze. yvelaze xSirad iyeneben gaorTqvlis reJims, romelic Sedgeba
sami ciklisagan: temperaturis aweva 2-3 sT, izoTermuli gaxurebis
periodi mudmivi temperaturis dros 6-8 sT, gaciveba 2 sT. ciklis saerTo
xangrZlivoba 10-13 sT. gaorTqvlis operaciiT rkinabetonis nakeTobebis
warmoebis procesi mTavrdeba, Tu ar saWiroeben Semdgom damuSavebas da
mopirkeTebas.
Tanamedrove pirobebSi nakeTobaTa zedapirebis gamoyvana warmoebs
saRebavebiT, feradi betonebiT da mosapirkeTebeli masalebiT. saRebavebi
unda iyos wyalmedegi, xangamZle da medegi gaxurebis mimarT. am mxriv
100
saukeTesoa silikaturi, cementis da polimeris saRebavebi. saRebavebi
rkinabetonis nakeTobebis zedapirze daitaneba haeris normaluri
temperaturis dros, or an sam fenad. mosapirkeTebeli masalebi unda iyos
xangamZle, cvladi atmosferuli movlenebis moqmedebis pirobebSi.
mosapirkeTebel masalebad iyeneben keramikis, azbestis, minis filebs da
feradi betonis blokebs da sxv.
rkinabetonis nakeTobebi inaxeba sawyobebSi, iseT mdgomareobaSi
rogoric eqnebaT maT nagebobaSi eqspluataciis dros. magaliTad, kedlis
panelebi da tixrebi – vertikalur an odnav daxril mdgomareobaSi,
gadaxurvis fenilebi, koWebi da fermebi ewyoba horizontalur
mdgomareobaSi; gadaxurvis fenilebi, koWebi da fermezi ewyoba
horizontalur mdgomareobaSi. mza nakeTobebis transportireba xdeba
specialurad mowyobil avto da rkinigzis platformebiT, romlebzec
nakeTobebi datvirTulia grZivi RerZiT moZraobis mimarTulebis gaswvriv.
101
nax. 16. saZirkvlis elementebi
1 – filebi; 2 – blokebi.
102
kedlis blokebs amzadeben msubuqi betonisagan, moculobiTi masiT,
araumetes 1600 kg/m3. blokebs amzadeben Rruebian da mTlians, erTi, ori
an sami SriT. gare mxare dafarulia dekoratiuli betonis SriT. xolo
Siga mxare sabaTqaSe duRabiT. blokebi mzaddeba rogorc gare, ise Siga
kedlebisaTvis. gare kedlebis blokebi konstruqciuli Taviseburebis
mixedviT iyofa: kuTxis, Taros, Suakedlis, karnizis da cokolis
blokebad (nax. 18).
103
gadaxurvis panelebi fenilebis analogiuria. maTac marTkuTxa forma
aqvT, mrgvali an ovaluri RruebiT.
kibis marSebi mzaddeba specialur yalibebSi. safexurebis zedapiri
mopirkeTebulia cementis duRabiT da marmarilos nafxvenebiT. kibis
marSis sigrZe aRwevs 3,6 m, sigane – 1,8 m (nax. 20).
kibis baqans aqvs marTkuTxa filebis forma, romelic mzaddeba 200
markis betonis gamoyenebiT. daarmaturebulia foladis badiT da
mopirkeTebulia mozaikuri duRabiT an keremikuli filebiT.
104
nax. 21. samrewvelo Senobebis koWebi.
a – trapeciisebri; b – segmenturi.
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
1. rkinabetonis arsi;
2. daZabuli da dauZabavi, asawyobi da monoliTuri nakeTobebi;
3. rkinabetonis warmoebis etapebi da meTodebi;
4. rkinabetonis nakeTobebi da maTi gamoyeneba.
105
Tavi VIII
armocementi
106
armocementis konstruqciebSi gamoyenebulia 40-60 mgpa markis cementi.
cementis raodenoba armocementis SedgenilobaSi didia – 600-1000 kg/m3.
armocementis konstruqciebis damzadebis Semdegi teqnologiuri
xerxebia: xeliT damzadebis xerxi, vibroCamosxma, vibrodayalibeba
vibroStampebis gamoyenebiT, torkretireba da pnevmodabetoneba,
vibrogaglinva.
xeliT damzadebis xerxi. konstruqciis xeliT damzadebisas,
miuxedavad karkasebisa da badeebis guldasmiT Cawyobisa, mainc ar miiRweva
konstruqciis saproeqto monacemebi. nakeTobis masa gaTvaliswinebulze 15-
20%-iT metia.
vibroCamosxma. es procesi mimdinareobs betonis narevis CamosxmiT da
erTdroulad misi vibrodamuSavebiT ormag yalibebSi. am xerxis
upiratesoba imaSia, rom amzadeben rTuli geometriuli formis
konstruqciebs. uaryofiTia: cementis didi xarji, yalibebis maRali
liTontevadoba, armaturis karkasis mdebareobis kontrolis siZnele
narevis Cawyobis da damuSavebis dros.
vibrodaStampva. es meTodi SemdegSi mdgomareobs: matricaze awyoben
armaturis karkass da miawodeben betons, romelic ganawildeba matricaze
da yalibdeba nakeTobebis Sesabamisi konfiguraciis vibroStampebiT.
torkretireba da pnevmodabetoneba. torkretireba aCqarebs elementze
betonis narevis datanis process. torkretirebas awarmoeben cement-
zarbaznebis saSualebiT.
pnevmodabetoneba warmoadgens torkretirebis xerxis nairsaxeobas,
romlis drosac gamoiyeneba duRabtumboebi, sadac narevis pnevmomiwodeba
xorcieldeba specialuri SlangebiT.
vibrogaglinva. igi iTvaliswinebs nakeTobis iseT dayalibebas, roca
muSa organo uwyvetad gadaadgildeba nakeTobaze da ayalibebs mas.
armocementis samSoblo italiaa. igi Seqmna italielma arqiteqtorma
da konstruqtorma nervim. armocementis unikaluri konstruqciebi da
nagebobebi ganaxorciela nervim Tavis samSobloSi. 1946 wels aaSenes da
wyalSi CauSves swrafmavali armocementis gemi “irene”, romelmac mraval
107
wels icura xmelTaSua zRvaSi yovelgvari SekeTebis gareSe. armocementis
konstruqciebs farTod iyeneben samoqalaqo da samrewvelo mSeneblobaSi.
gamoyenebuli iqna turinis sagamofeno darbazis Siga mopirkeTebis da
kamarisaTvis. armocementis talRiseburi asawyobi elementebisagan q.venaSi
gadaxures sasaxlis 128 m diametris gumbaTi. misgan amzadeben rTuli
geometriuli formis kedlis da gadaxurvis panelebs, tixrebs da sxva
elementebs.
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
108
Tavi IX
109
silikaturi aguri formiT da zomebiT ar gansxvavdeba Tixis
Cveulebrivi agurisagan. ekonomiuri TvalsazrisiT ufro xelsayrelia.
silikaturi aguris warmoebisaTvis sawvavis da eleqtroenergiis xarji
orjer ufro naklebia, vidre Tixis aguris warmoebisas. misi damzadebis
sruli cikli 15-18 saaTs Seadgens, xolo Tixis aguris warmoeba
grZeldeba 4-5 dRe-Rame da meti. Rirebuleba 30-50 %-iT mcirea, vidre Tixis
aguris. silikaturi aguri iseve gamoiyeneba, rogorc Tixis aguri,
zogierTi SezRudviT: ar SeiZleba misi gamoyeneba teniani da sveli
nagebobebis kedlebisaTvis hidroizolaciis gareSe; ar SeiZleba misi
gamoyeneba cokolebis da saZirkvlebis wyobaSi.
agurs amzadeben doluri da silosuri xerxiT. doluri xerxis dros
qviSa da dafquli, Caumqrali kiri miemarTeba bunkerSi, romelic
moTavsebulia Camqrobi dolis Tavze. moculobiT dozirebul qviSas da
masiT dozirebul kirs tvirTaven Camqrob dolSi, romelic hermetulad
ixureba. CatvirTvis Semdeg abruneben dols, awvdian orTqls 0,15-0,2 mgpa
wneviT. kiris Caqrobis procesi grZeldeba 40 wT. silosuri xerxis dros
winaswar areuli da datenianebuli masa miemarTeba silosebSi Casaqrobad
da iq imyofeba 10-12 saaTs, 10-15-jer metxans, vidre dolSi. dayalibebamde
kir-qviSis narevs kargad aureven frTian sarevSi an rbiaSi da damatebiT
atenianeben 7%-mde. ayalibeben meqanikur wnexebze 15-20 mgpa wneviT.
dayalibebul agurebs tvirTaven vagonetebze da agzavnian avtoklavSi
gamyarebisaTvis. avtoklavi warmoadgens 2-3 m diametrisa da 20 m sigrZis
foladis cilindrs, romelic hermetulad ixureba. reaqcia kirsa da
qviSas Soris temperaturis momatebasTan erTad (1700-2000C) mkveTrad
Cqardeba. mimdinareobs intensiurad da grZeldeba 8-10 sT. silikaturi
aguris gamyarebis dasaCqareblad saWiroa ara marto maRali temperatura,
aramed maRali tenianobac. amisaTvis avtoklavSi awvdian orTqls maRali
wnevis qveS 0,8-1,2 mgpa. temperatura Seadgens 175-2000C. am dros
mimdinareobs qimiuri reaqcia kirsa da kaumiwas Soris:
Ca (OH ) 2 + SiO2 → CaO ⋅ SiO2 + H 2 O
110
miRebuli kalciumis hidrosilikatis kristalebi mWidrod ekvris
kvarcis marcvlebs. silikaturi aguris simtkicis mateba xdeba
avtoklavuri damuSavebis Semdegac. igi haerze ufro mtkice xdeba. kiris
nawili, romelic Sevida reaqciaSi qviSis kaumiwasTan, reagirebs
naxSiroJangTan da warmoqmnis mtkice kalciumkarbonats:
Ca (OH ) 2 + CO2 = CaCO 3 + H 2 O.
karbonizaciis Sedegad simtkicis matebasTan erTad imatebs
silikaturi aguris wyalmedegoba.
silikatur agurs amzadeben 250X120X65 mm zomis da 250X120X88 mm
zomis. simtkicis mixedviT igi xuTi markisaa: 75, 100, 125, 150 da 200.
moculobiTi masa 1800-1900 kg/m3; Tbogamtarobis koeficienti 0,71-0,75,
yinvagamZleoba 15 cikli, wyalSTanTqma 8-16%.
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
111
Tavi X
112
vitrinis mina. mzaddeba vertikaluri gaWimviT an horizontaluri
gaglinviT, Semdgomi gaxexviT da gaprialebiT. brtyeli an mrudxazovani
vitrinis minis sisqea 7 mm, furclebis zomebi 4450X2950 da 3950X2950 mm.
gamoiyeneba maRaziebis, kinoTeatrebis, sagamofeno darbazebis,
restornebis, kafeebis Sesaminad.
uviolis mina. mina kargad atarebs ultraiisfer sxivebs (aranakleb
25%-isa), vinaidan Seicavs Zalian mcire raodenobiT rkinas, qromis da
titanis (ara umetes 0,1%) Jangulebs. uviolis minis sisqea 2-4 mm,
furclebis zomebia 250X250 mm-dan 600X1200 mm-mde. gamoiyeneba
saavadmyofoebis, sanatoriumebis, sabavSo baRebis, skolebis Senobebis
Sesaminad. agreTve saTburebis saxuravis mosawyobad.
nawrTobi minis warmoeba xorcieldeba 600-7000C-ze gaxurebiT da
swrafi, Tanabari gaciebiT, SekumSuli haeris saSualebiT. igi warmoadgens
furclovan minas, maRali meqanikuri TvisebebiT da Termuli mdgradobiT.
damsxvrevisas iZleva gluvwiboebian namsxvrevebs. gamoiyeneba minis
karebebis, tixrebis, aivnebis da kibis moajirebis mosapirkeTeblad.
daarmaturebuli mina. warmoadgens furclovan masalas, romelSic
damzadebis procesSi amzadeben liTonis bades. dartymisas ar iZleva
namsxvrevebs, maT iWers liTonis bade. iyeneben liftis Saxtebis, kibis
ujredebis SemoRobvis Sesaminad da sxv.
samSriani minac miekuTvneba “usafrTxo minebis” jgufs. igi Sedgeba
ori furclisagan, romlebic erTmaneTTan dakavSirebulia gamWvirvale
elastikuri organuli nivTierebebiT, romelic damsxvrevis SemTxvevaSi
akavebs warmoqmnil namsxvrevebs. minis sisqe meryeobs 4-dan 7 mm-mde.
talRovani mina. mzaddeba uwyveti gaglinviT. talRovani zedapiri
mas aniWebs did sixistes. igi SeiZleba iyos daarmaturebuli liTonis
badiT. gamoiyeneba sinaTlis gamtari saxuravebis, sinaTlis gamtari
kedlebis Suqfarnebis Sesaminad da sxv.
saxian minas amzadeben horizontaluri gaglinviT, romlis drosac
specialuri sagraviro lilvakebiT erT an orive mxares daitaneba
reliefuri naxati. saxiani mina SeiZleba iyos daarmaturebuli, feradi da
113
ufero. reliefuri naxatis gamo es mina miekuTvneba Suqgambnev minas.
gamoiyeneba karebis, tixrebis da sxvaTa Sesaminad.
feradi furclovani mina arqiteqturaSi gamoiyeneba dekoratiuli
miznebisaTvis. minisaTvis sxavadasxva feris misaniWeblad kazmSi SehyavT
qromis, kobaltis, rkinis da sxva liTonis Jangulebi. am SemTxvevaSi minis
masa mTlianad aris SeRebili. SesaZlebelia agreTve ufero minaze 0,2-1,5 mm
sisqiT datanil iqnes feradi minis Sre. ferad minas amzadeben
vertikaluri gamoWimviT sisqiT 4 mm da gaglinviT sisqiT 4-10 mm. feradi
mina SeiZleba iyos gamWvirvale da gaumWvirvale. gamWvirvale ferad minas
iyeneben dekoratiuli vitraJebis mosawyobad.
merbliti gamoiyeneba rogorc dekoratiuli mosapirkeTebeli masala,
romelic warmoadgens sqel, gauWvirval ferad furclovan minas. igi
mzaddeba gaglinviT. misi zedapiri SeiZleba iyos moxatuli, xorkliani an
gaprialebuli. Siga zedapirebis mosapirkeTeblad gamoiyeneba merblitis
filebi zomebiT: 150X150; 150X300; 200X300 da 200X400 mm. gamoiyeneba
restornebis, kinoTeatrebis, fasadebis mosapirkeTeblad. SesaZlebelia
damzaddes merbliti marmarilos imitaciiT. mas amzadeben sxvadasxva
ferisas: TeTri, Savi, ruxi, wiTeli, iisferi, yviTeli da sxv.
stemaliti nawrTobi furclovani mina sisqiT 6-12 mm, romelic cali
mxridan dafarulia keramikuli WiquriT. stemalitis furclebis
maqsimaluri zomaa 2400X1200 mm. zedapiri SeiZleba iyos gaprialebuli,
naWedi da saxiani. mzaddeba 25 sxvadasxva feris. gamoirCeva Termuli
mdgradobiT, simtkice, feris mudmivobiT da sxv. gamoiyeneba Senobebis
rogorc Siga, ise gare mopirkeTebisas.
minis mominanqrebuli mosapirkeTebeli filebi mzaddeba furclovani
minis warmoebis narCenebisagan. iWreba zomebad 150X150 da 150X75 mm; filebs
zemodan faraven dafqvili, wyalSi gaxsnili minanqriT, romelic gamowvis
Semdeg minis zedapirze warmoqmnis 0,2-0,3 mm sisqis priala ferad Sres.
gamoiyeneba sanitaruli kvanZebis, abazanebis, saoperacio darbazebis da
sxvaTa mosapirkeTeblad.
114
minis mozaika ori saxisaa: xaliCismagvari da smalta. xaliCismagvari
minis mozaika warmoadgens gaumWvirvale ferad wvril filebs, romlebic
winaswar webdeba qaRaldze 2-3 mm daSorebiT. zomebia: 20X20 an 25X25 mm,
sisqe 5-6 mm. xaliCismagvari mozaikuri filebis zomebia 100X60 sm.
zedapirze amagreben cementis xsnariT. gamagrebis Semdeg asveleben da
aSoreben qaRalds. gamoiyeneba fasadebis mosapirkeTeblad da Tematuri
panoebis mosawyobad. filebi mzaddeba priala, gluvi da daRaruli
faqturiT sxvadasxva feris.
smalta miiReba gaumWvirvale minis sxvadasxva formis natexebad
damsxvreviT. gamoiyeneba mozaikuri panoebis asawyobad.
115
nax. 22. minapaketebi: a) SeduRebuli;
b) xis CarCoeTi;
g) plastmasis CarCoeTi;
d) aluminis CarCoeTi.
116
minis milebis zomebi
cxrili 10.1
milebis kedlebis
milebis diametri, mm
sisqe, mm
45 4±1
68 5 ±1
93 6±1
122 7±1
169 9±1
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
117
Tavi XI
xis saSeni masalebi
118
muxa xasiaTdeba maRali simtkiciT, da xangamZleobiT haerze, wyalSi
da gruntSi eqspluataciis dros. farTod gamoiyeneba mosapirkeTeblad.
misgan mzaddeba karnizebi, kar-fanjara, parketi da sxv.
cacxvis merqans TeTri an mowiTalo-moTeTro feri aqvs. igi advilad
iWreba, irandeba da ipoba. gamoiyeneba sadurglo nakeTobaTa
dasamzadeblad.
wifela xasiaTdeba maRali simtkiciT. wifelas uaryofiTi Tvisebaa
maRali wyalSTanTqma da dabreca gaSrobis dros. gamoiyeneba
mosapirkeTebeli samuSaoebisaTvis. misgan mzaddeba parketi, moajirebi da
sxv.
kopitis xes magari, ruxi feris merqani aqvs. is kargad prialdeba da
iZleva lamaz teqsturas. gamoiyeneba sadurglo nakeTobebis da parketis
dasamzadeblad.
rcxila da wabli gamoirCeva maRali dekoratiulobiT. gamoiyeneba
sadurglo nakeTobebis da suvenirebis dasamzadeblad.
xis masalebs sWirdebaT lpobis da wvisgan dacva. lpobisagan
dasacavad ori xerxi arsebobs: konstruqciuli da qimiuri. konstruqciuli
xerxi iTvaliswinebs xis masalebis da nakeTobebis gamoyenebas mSral
garemoSi, xolo qimiuri-merqnis gaJRenTas organuli da araorganuli
nivTierebebiT – antiseptikebiT. organul antiseptikebs miekuTvneba
kreozitis zeTi. romelic zrdis merqnis eqspluataciis vadas. mas mkveTri
suni aqvs da misi gamoyeneba interierSi ar SeiZleba. Senobebis SigniT
SeiZleba gamoviyenoT araorganuli warmoSobis antiseptikebi, rogorebic
aris NaF-fToriani natriumi, ZnCl2-qloriani TuTia da sxv.
xis masalebis cecxlmedegobis gasadideblad gamoiyeneba specialuri
nivTierebebiT – antipirenebiT gaJRenTva. gaxurebisas antipirenebi lRveba
da xis zedapirze warmoqmnis specialur afsks, romelic ar atarebs
Jangbads. aseTia mag., bornatriumis marili Na2B4O7·10H20 – da sxv.
119
11.2. merqnis agebuleba
120
ujredebisgan Sedgeba. gulgulis diametri 1-10 mm-is farglebSi icvleba.
gulguli xis tanis susti nawilia, romelic advilad lpeba da ifSvneba.
xis tans torsul Wrilze aqvs koncentruli wreebi, romelsac wriuli
Sreebi ewodeba. wriuli Sre or fenas Seicavs: Sida da gare . Sida fena
warmoiqmneba gazafxulze da mas adreuli merqani ewodeba. gare fena
warmoiqmneba gvian zafxulSi da mas gvian merqans uwodeben.
adreuli merqani naklebad mkvrivia, ufro foriania da naklebad
mtkicea gvian merqanTan SedarebiT da amitomaa, rom rac ufro
ganviTarebulia gviani merqani, miT ufro mtkicea xe.
121
nax. 24. xis wliuri Sreebi
1 – torsuli; 2 – radialuri da
3 – tangenciur WrilebSi.
122
nivTierebebs da gadascemen maT cocxal ujredebs horizontalur
mdgomareobaSi.
merqnis qimiuri Sedgeniloba. merqani Seicavs daaxloebiT 99%
organul nivTierebebs; celuloza, hemiceculoza lignini da sxva
maRalmolekuluri naxSirwylebi. mineraluri nivTierebebi daaxloebiT 1%-
mdea, romelic wvis Sedegad iZleva nacars. mSrali merqnis yvela jiSis
qimiuri Sedgeniloba Semdegia: naxSirbadi (C) – 49-50%, wyalbadi (H) – 60%,
azoti (N) – 0,1-0,3% da Jangbadi (O) – 43-44%.
123
merqnis pirobiT standartuli tenianoba Seadgens 12%-s.
merqanSi SeiZleba gairCes 3 saxeobis wyali: kapitaluri – es aris
ujredSorisi sivrcis Semvsebi wyali; higroskopiuli, romelic
moTavsebulia TviT ujredebis garsis kedlebSi; qimiurad bmuli wyali,
romelic warmoadgens merqnis cocxali ujredebis Semadgenel
nivTierebebTan mierTebul wyals. axlad moWrili da sveli merqani
Seicavs, rogorc kapilarul, aseve higroskopiul wyals, mSrali merqani ki
– marto higroskopiuls.
sinestis mixedviT arCeven: svel-axalmoWril merqans (tenianoba 35%),
sahaero-mSral merqans (tenianoba 15-20%), oTaxis _ mSrali merqani
(tenianoba 8-13%) da sveli merqani, romlis tenianoba ufro metia, vidre
axalmoWrili merqnis da SeiZleba 100%-ze meti iyos.
higroskopiuloba merqnis Tvisebaa STanTqos haeridan teni. STanTqmis
xarisxi damokidebulia garemos temperaturasa da tenianobaze. garemos
temperaturis da tenianobis garkveul Tanafardobas Seesabameba merqnis
garkveuli higroskopiuli tenianoba. haeris temperatura da tenianoba
mudam icvleba. Sesabamisad icvleba merqnis tenianobac. merqnis tenianobis
cvlileba iwvevs xis moculobis cvlilebas, rasac SeiZleba mohyves
merqnis dabrecva, daskdoma. merqnis tenianobis cvlilebisagan dacvis
umartivesi saSualebaa merqnis zedapiris dafarva sxvadasxva saRebavebiT
da laqebiT. bolo periodSi ufro xSirad mimarTaven merqnis Termul da
qimiur damuSavebas.
wyalSeRwevadoba. merqnis wyalSeRwevadoba damokidebulia xis
jiSze, sawyis tenianobaze, merqnis asakze, wliuri rgolebis sisqeze,
Wrilis sibrtyeze (torsuli, radialuri, tangenciuri) da sxva.
foTlovani jiSebis wyalSeRwevadoba metia, xolo wiwvovani jiSebis
naklebi. kveTebis mixedviT wyalSeRwevadoba metia torsuli kveTebis
zedapirze, vidre tangenciur da radialur kveTebze.
SeSroba da gajirjveba. tenianobis cvlileba iwvevs merqnis zomebisa
da moculobis cvlilebas. tenianobis SemcirebiT xe ganicdis SeSrobas –
zomebis Semcirebas, tenianobis zrdiT ki xe matulobs zomebSi, adgili
124
aqvs merqnis gajirjvebas. merqnis SeSroba misi araerTgvarovnebis gamo
sxvadasxva mimarTulebiT araerTgvarovania: boWkoebis gaswvriv 0,1-0,3%-iT
mcirdeba, radialuri mimarTulebiT 3-6% Seadgens, xolo tangenciuri
mimarTulebiT 7-12%. es iwvevs mis dabrecvas, daskdomas. gajirjvebac
sxvadasxva mimarTulebiT aseve araTanabrad mimdinareobs: boWkoebis
gaswvriv 0,1-0,8%, radialuri mimarTulebiT 3-5%, tengenciuri
mimarTulebiT – 6-12%.
moculobiTi masa damokidebulia tenianobaze da forebis
moculobaze. igi ganisazrvreba normaluri 12%-iani tenianobisaTvis
Semdegi formuliT:
ς m12 = ς mw [1 + 0,01(1 − K m )(12 − W ] g/sm3,
125
zomebia 20X20X30 mm. boWkoebis gaswvriv simtkicis zRvari ganisazRvreba
formuliT:
P mrR
Rw = ,
ab
sadac Rw aris simtkicis zRvari kumSvisas boWkoebis gaswvriv;
W _ enianobis dros;
PmrR – mrRvevi Zala, kg;
a da b – ganivi kveTis zomebi, sm, m.
gamoTvlili simtkice unda gadaangariSdes merqnisaTvis
standartuli tenianobis (12%) dros formuliT:
R12 = Rw [1 + α (W − 12)] ,
126
P – mrRvevi Zala;
l – sayrdenebs Soris manZili, sm, m;
b da C nimuSis sigane da simaRle, sm, m.
sxvadasxva jiSis merqnisTvis simtkice Runvisas standartuli
tenianobis dros 50-100 mgpa-s Seadgens.
127
merqnis tanis agebulebis mankebs miekuTvneba javarianoba, gverdula,
iribSre da rokebi (nax. 26 ).
128
nax. 27. rokis ZiriTadi saxeobebi.
1 – mrgvali; 2 – ovaluri; 3 – wagrZelebuli;
4 – fenuri; 5 – nawiburi; 6 – wibovani;
7 – Canakeri; 8 – jgufuri; 9 – ganStoebuli.
129
saxeobebisagan (wabli, muxa) mzaddeba sxvadasxva sadurglo nakeTobebi
(kar-fanjrebi, maTi CarCoebi, parketi da sxv.).
ficari. daxerxili masalaa, romlis sigane 2-jer da metad aRemateba
sisqes. mzaddeba siganiT 80-250 mm, da sisqiT 13-50 mm, sigrZe 1-65 m-mde
wiwvovani jiSebisaTvis da 5 m-mde foTlovani jiSebisaTvis.
Zelaki. daxerxili masalaa sisqiT 100 mm-mde da siganiT 80-200 mm.
Zelebi. sisqiT da siganiT 100 mm-ze metia, xolo sigrZe dadgenilia
igive, rac ficrebisaTvis.
nakeTobebi da naxevarfabrikatebi. merqnisagan amzadeben garandul
ficrebs da Zelakebs. maT erT nawiburze aqvT Rari (narandi), xolo
meoreze Sverili (qimi), romelic Sedis narandSi. narandis da qimis zomebi
mkacrad aris daculi.
parketi. iatakebis mosawyobad Tavisi dadebiTi Tvisebebis gamo, jer
kidev farTod iyeneben parkets. iatakis masalas unda hqondes maRali
simtkice, simtkice cveTaze, mcire Tbogamtaroba da bgeraTizolacia.
xisTvis damaxasiaTebelia yvela es Tviseba. parketi mzaddeba gamomSrali
wifelis, muxis, kopitis, aryis xis jiSebisagan. mSeneblobaSi gamoiyeneba
calobiTi, asawyobi (mozaikuri) da farisebri parketi.
calobiTi parketi Sedgeba calkeuli Tamasebisagan, romlebic
erTmaneTTan SesakavSireblad mzaddeba kiloTi da qimiT. parketis
Tamasebis zomebia: sigrZe 15-40 sm, sigane 3-6 sm da sisqe – 1,5-1,8 sm.
asawyobi (mozaikuri) parketi warmoadgens Tamasebisagan awyobil
iatakis filas mocemuli naxatiT. filis zomebia 40X40 da 60X60 mm.
parketis Tamasebis awyoba xdeba mkvriv qaRaldze da Semdeg webdeba
filaze. parketis Tamasebis zomebia: sigrZe – 10-15 sm, sigane – 2-3 sm da
sisqe – 0,8-1,8 sm.
farisebri parketi Sedgeba farisagan, romelzec dawebebulia parketis
Tamasebi. faris zomebia: 65X65, 85X85 da 140X140 sm. faris mosawyobad
gamoyenebulia xerxvis narCenebi – ficrebi, burbuSelis da xis boWkovani
furclebi, TamaSebi. am saxis parketi ufro ekonomiuri da industriulia,
vidre calobiTi parketi.
130
efeqturad gamoiyeneba merqnis narCenebic. merqans iyeneben qaRaldis,
muyaos, kanifolis, eTilis da meTilis spirtebis da sxv. dasamzadeblad.
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
131
Tavi XII
Tbosaizolacio masalebi
132
12.1. araorganuli Tbosaizolacio masalebi da
nakeTobebi
133
12.2. organuli Tbosaizolacio masalebi da
nakeTobebi
134
masa – 150-250 kg/m3, Tbogamtarobis koeficienti 0,05-0,06 kkal/m.s.grad.
simtkicis zRvari Runvaze – aranakleb 0,3 mgpa. maRali wyalSTanTqmis gamo
torfis filebi aucileblad unda Seilesos. maT iyeneben kedlis da
gadaxurvis dasaTbuneblad samoqalaqo, samrwevelo da sasoflo
mSeneblobaSi.
fibroliti. Tbosaizolacio masalaa, romelic mzaddeba filebis
saxiT merqnis matylis da araoganuli Semkvreli nivTierebebis
(portlandcementi an magneziuri Semkvreli) masis dawnexiT da Semdgomi
gamagrebiT. merqnis matyli warmoadgens merqnis grZel da wvril
burbuSelas, romlis sigrZea – 400-500 mm, sigane 4-7 mm da sisqe 0,25-0,5 mm.
mas iReben merqandamamuSavebel Carxebze merqnis narCenebisaTvis iseTi
jiSebidan, rogoricaa naZvi, fiWvi da sxv. fibrolitis filebis
moculobiTi masa damokidebulia dawnexis xarisxze da meryeobs 300-500
kg/m3 zRvrebSi; Tbogamtarobis koeficienti aris 0,085-0,130 kkal/m.sT.grad;
xasiaTdeba sakmarisi simtkiciT. maTi simtkice Runvisas aRwevs 2-2,5 mgpa.
fibrolitis filebi advilad ixerxeba, iburReba da misi xorkliani
zedapiri kargad iWers desils. fibrolitiT aTbuneben Senobis kedlebs da
gadaxurvas. aSeneben tixrebs, karkasul kedlebs. igi inaxeba mSral
adgilas datenianebis da sokos gaCenis Tavidan asacileblad.
samSeneblo qeCa – mzaddeba dabali xarisxis matylis, mcenareuli
boWkoebis da saxameblis webos erTad areviT. miiReba elastiuri
furclebi, romelTa zomebia 200X200X1,5 sm. moculobiTi masa 100-300 kg/m3;
Tbogamtarobis koeficienti 0,05 kkal/m.sT.grad. samSeneblo qeCas iyeneben
kedlebis da Weris Tbosaizolaciod baTqaSis qveS, fanjrebis da
karebebis CarCoebis dasaTbuneblad. garda amisa, mas iyeneben samrewvelo
mowyobilobebis da milsadenebis zedapirebis izolaciisaTvis.
135
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
136
Tavi XIII
13.1. bitumi
137
organuli gamxsnelebis gamoyenebiT. bunebrivi bitumis sabadoebi
naklebadaa gavrcelebuli, maTi mopoveba did xarjebTan aris
dakavSirebuli da samSeneblo saqmeSi mcire gamoyenebas poulobs.
navTobis bitumi. warmoebis xerxis mixedviT navTobis bitumi Semdegi
saxisaa: narCeni, daJanguli da krekinguli.
narCeni bitumi – warmoiqmneba uwyveti moqmedebis atmosferul-
vakuumur milisebur RumelebSi, navTobidan msubuqi fraqciebis benzinis,
navTis da zeTis garkveuli nawilis gamoxdiT.
daJanguli anu naqrevi bitumi. miiReba navTobis narCenebis gaqreviT
haeris nakadiT. aseTi gaqrevisas haeris Jangbadis moqmedebis Sedegad xdeba
navTobis narCenebis daJangva da gamkvriveba.
krekinguli bitumi. navTobis narCenia, romelic miiReba navTobis da
navTobis zeTis daSliT maRal temperaturaze.
navTobis bitumebs gacxelebul mdgomareobaSi asxamen rkinis an xis
taraSi da gaciebis Semdeg gzavnian daniSnulebisamebr.
fizikur-meqanikuri Tvisebebis mixedviT ganasaxvaveben samSeneblo,
sagzao da specialur bitums.
samSeneblo bitumi sami markisaa: БН-IV; БН-V; БН-VК; saxuravis bitumis
markebia: БНК-2 da БНК-5 sagzao bitumis markebia: БНД 200/300; БНД 130/200;
БНД 90/130; БНД 60/90; БНД 40/60.specialuri bitumis markebia: Б, В da Г.
navTobis bitumis marka ganisazRvreba Semdegi maxasiaTeblebiT:
xelsawyo penetrometris nemsis CarWobis siRrme, 5 wm-is ganmavlobaSi 250C
temperaturaze 100 gr datvirTviT.
bitumis darbilebis temperatura ganisazRvreba xelsawyoTi “rgoli
da sfero”. TiTberis rgolSi, romlis Sida diametria 16 mm da simaRle –
6,4 mm, mTel simaRleze asxamen Semkvrels, Semdeg acieben. gaciebul
Semkvrelze deben sferos. or aseT sferoian rgols Cadeben minis wylian
WurWelSi, aTboben da izomeba wylis temperatura. darbilebis
temperatura ganisazRvreba wylis temperaturiT, romlis dros bitumi ise
rbildeba, rom foladis sfero sakuTari masis moqmedebiT gaivlis
gamosacdeli bitumis savse rgolSi (nax. 28).
138
bitumis Wimvadoba ganisazRvreba duqtolometrze bitumisagan
damzadebuli rvianebis gawyvetiT. nimuSi temperaturis moqmedebiT iWimeba
wvril Zafad. Zafis gawyveta fiqsirdeba xelsawyoTi, saxazaviT ki izomeba
Zafis sigrZe gawyvetamde. gamoisaxeba sm-ebiT (nax. 28).
139
b) penetrometri markis gansazRvrisaTvis: 1 – Stativi; 2 – diski
ciferblatiT; 3 – mimWeri; 4 – sarke; 5 – nemsi; 6 – gamosacdeli bitumis
nimuSi; 7 – WurWeli; 8 – magida.
g) duqtulometri Wimvadobis gansazRvrisaTvis: 1 – yuTi;
2 – mqnevara; 3 – moZravi nalo; 4 – skala; 5 – uZravi nalo; 6,7,8 – asawyob
dasaSleli yalibis nawilebi; 9 – bitumis nimuSi _ rviani.
samSeneblo
БН-IV 40-50 21-40 3 230
БН-V 85-95 5-20 1 230
БН-VК 85-95 ≥20 _ 230
saxuravis
БНК-45-80 40-50 140-220 _ 240
БНК-90/40 85-95 35-45 _ 240
sagzao
БНД 200/300 35 201-300 _ 180
БНД 130/200 40 131-200 65 200
БНД 90/130 45 91-130 60 200
БНД 60/90 48 61-90 50 200
БНД 40/60 52 40-60 40 200
140
13.2. kupri
141
gudrokami, bitumisagan gansxvavebiT, uzrunvelyofs organuli masalebis
biomedegobas da xasiaTdeba sxva gaumjobesebuli TvisebebiT.
sqelfisi da misi narevi kuprTan an anTracenis zeTTan erTad
gamoiyeneba gzebis fenilebis mosawyobad, saxuravi tolis dasamzadeblad,
sawebavi da saRebavi kuprovani mastikebisaTvis da a.S.
142
asfaltbetonis da kuprbetonis momzadebis teqnologia Semdegia:
berketebidan dozirebuli qviSa, xreSi an RorRi da mineraluri danamati
ganicdis Srobas da gacxelebas 170-1900C-ze. Semdeg winaswar gamdnar
bitumTan arevas specialur sarevebSi 8-10 wuTis ganmavlobaSi. mza cxeli
narevi transportirdeba avtoTviTmclelebiT samuSao adgilze, sadac
xdeba misi ganawileba da Semkvriveba mZime sagoravebiani satkepni manqaniT.
gamoyenebis mixedviT asfaltbetonebi da kuprbetonebi SeiZleba iyos
cxeli-gamoiyeneba cxel mdgomareobaSi, romelic Semdeg magrdeba gaciebiT
da civi, romelic marTalia mzaddeba cxlad, magram gamoiyeneba civ
mdgomareobaSi da magrdeba organul SemkvrelSi Semavali aqrolebadi
nivTierebebis aqrolebiT, nawilobriv ki masSi Semavali Txieri nawilebis
fuZis mier Sewovis Sedegad. civ betons iyeneben gzis safarisaTvis. misi
upiratesoba Cveulebriv asfaltbetonTan SedarebiT, aris is, rom civi
betonis datana SesaZlebelia mTeli wlis manZilze nestian da civ
amindSi.
143
bitumiT. daniSnulebis mixedviT ruberoidi gamoiyeneba saxuravis zeda
fenisaTvis da qvesadebi saxuravis Sris qveda fenisaTvis, ruberoids
zedapirze mieyreba wvrili mineraluri fxvnili, romlis mixedviT
ganasxvaveben msxvilmarcvlovani da qerclovani moyriT. ruberoidis qveda
zedapirs (rulonSi gare) aqvs wvrili, an mtvrisebri mineraluri monayari.
qvesadeb ruberoids aseTi monayari aqvs orive mxridan. msxvilmarcvlovani
mineraluri moyrisaTvis iyeneben kvarcis qviSas da sxva mineralur
nafxvens, romelsac unda hqondes Semdegi Sedgeniloba: 1,2-dan 0,8 mm-mde _
ara nakleb 80%; 0,8-dan 0,6 mm-mde ara umetes 20%.
ruberoidi momxmarebels miewodeba rulonebis saxiT. rulonis
siganea 750-1050 mm, rulonis saerTo farTobia 10m2. amJamad, mrewveloba
uSvebs Semdegi markis ruberoidebs: PK-400, PK-350, PЧ-350 da Р4-250.
ruberoids iyeneben damreci saxuravebis (7-150) qanobis mosawyobad.
toli. rulonuri masalaa, romelic mzaddeba saxuravis muyaos
kuprSi gaJRenTviT. tolis zedapiri Tanabrad unda iyos dafaruli
kvarcis qviSis minayriT. amzadeben rulonebis saxiT, romlis siganea 650-
1050mm, rulonis saerTo farTobi aris 15m2. tolis markebia: ТВК-420, ТВК-
350 da ТП-350. didi xangamleobiT gamoirCeva toli msxvilmarcvlovani
miyriT. aseTi safarisaTvis iyeneben Zneladdnobad produqtebs mineralur
SemvsebTan erTad (granitis wvrili qviSa, xreSi da sxv.).
pergamini. hidrosaizolacio rulonuri masalaa, romelsac amzadeben
saxuravis muyaos gaJRenTviT navTobis bitumiT. pergamins ruberoidisagan
gansxvavebiT zedapirze ar aqvs damcavi Sre. pergameni ZiriTadad
gamoiyeneba mravalfeniani rulonuri masalebis saxuravebis qveda
fenebisaTvis. pergamins ruberoidis da tolis msgavsad uSveben rulonebis
saxiT, romelTa siganea 750-1050 mm, xolo rulonis saerTo farTi 20 m2.
hidroizoli. hidrosaizolacio rulonuri masalaa, romelic
mzaddeba azbestis muyaos gaJRenTviT navTobis bitumiT. hidroizolis
rulonebis siganea 950±5 mm, sigrZe 20±4 mm. gamoiyeneba miwisqveSa
konstruqciebis hidroizolaciisaTvis, liTonis miRebis koroziuli
izolaciisaTvis, brtyeli saxuravebis hidroizolaciisaTvis da sxv.
144
13.5. bitumis da kupris mastikebi
145
Seicavs bitumis pastas, mineralur Semvsebs, antiseptiks, gamzavebels.
orive saxis mastika gamoiyeneba civ mdgomareobaSi rulonuri saxuravebis
mosawyobad: rulonebis fuZeze da erTmaneTze Sesawebeblad, agreTve
hidrosaizolacio da orTqlsaizolacio samuSaoebisaTvis.
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
146
Tavi XIV
laq-saRebavi masalebi
14.1. pigmentebi
147
da SuqmedegobiT. Siga da iSviaTad gare SeRebvisas iyeneben organul
pigmentebs, romlebic xasiaTdebian sakmarisi SuqmedegobiT.
mineraluri pigmentebi iyofa or jgufad: bunebriv da xelovnur
mineralur pigmentebad.
bunebrivi mineraluri pigmentebi bunebaSi mza saxiT gvxvdeba,
mxolod saWiroa maTi dafqva da gacra. TeTri feris bunebriv pigmentebs
miekuTvneba carci, kiri da kaolini, romlebic ZiriTadad wylis
saRebavebisaTvis gamoiyeneba. bunebrivi pigmentebia: Jangmiwa (oxra) –
yviTeli feris, siena – narinjisferi, umbra – yavisferi, mumia –
moyavisfro-wiTeli feris, surinji (suriki) – wiTeli feris. yviTeli
feris, grafiti da manganumis zeJangi – Savi feris pigmenti (oxra)
gaxurebis Semdeg icvlis fers da mowiTalo fers iZens, xolo wiTeli da
moyavisfro pigmentebi ki muqdeba. amrigad, bunebrivi mineraluri
pigmentebis sxvadasxva tonalobis miReba SesaZlebelia maTi gaxurebiT.
xelovnuri mineraluri pigmentebi ferebis palitriT ufro mdidaria,
vidre bunebrivi pigmentebi da amitomac isini ufro farTod gamoiyenebian
samRebro saqmeebSi. maT miekuTvneba: ultramarini (lurji), qromis Jangi
(mwvane), brinjaos pudri (oqrosferi), tyviis mwvana, spilenZis wiTeli,
aluminis pudri (vercxlisferi), TuTiis TeTra, Wvartli (Savi) da sxv.
pigmentebis xarisxs gansazRvraven maTi Tvisebebis Semdegi ZiriTadi
maCveneblebi: gaumWvirvaloba, dafqvis siwminde, Suqmedegoba,
cecxlmedegoba, atmosferomedegoba da sxv.
148
Semkvreli nivTierebebi iyofa sam jgufad: zeTis (olifa da zeTis
laqebi), webos – webos wylis xsnarebi da emulsiis, romlebic Seicaven
zeTs, wyals da emulgatorebs.
wylis siRrmeSi mWida nivTierebad gamoiyeneba kiri da TeTri da
feradi cementebi. kiri wylis saRebavSi erTdroulad asrulebs TeTri
pigmentis rolsac.
webovani saRebavebis dasamzadeblad farTod gamoiyeneba sxvadasxva
saxis weboebi: mcenareuli, cxoveluri, xelovnuri da sinTezuri.
zeTis da sxva uwyalo saRebavebSi mWida nivTierebad gamoiyeneba
olifa, romelic SeiZleba iyos naturaluri, naxevrad naturaluri da
xelovnuri. naturaluri olifa mzaddeba selis, soios da sxva
mcenareuli zeTebis xarSviT da maTSi sikativis damatebiT, romelic
aCqarebs zeTis gaSrobas. sikativebad gamoiyeneba tyviis Jangi da
manganumis zeJangi.
naturaluri olifa gamoiyeneba I da II klasis nagebobebSi, foladis
furclovani gadaxurvebis SeRebvisaTvis, liTonis konstruqciebis
dagruntvisaTvis da sxv. naxevrad naturaluri olifa Seicavs aranakleb
55% gasqelebul mcenareul zeTs da gamxsnels (skipidari, benzini, qsildi
da sxv.). naxevrad naturalur olifebs miekuTvneba olifa oqsoli, oqsil-
narevi. maT iyeneben yvela saxis samRebro samuSaoebSi I da II klasis
nagebobebisaTvis, im SemTxvevaSi, roca naturaluri olifis gamoyeneba
akrZalulia (mag., dagruntvis, SefiTxvnis da baTqaSis zedapiris
SeRebvisas). xelovnuri olifa naturaluri da naxevrad naturaluri
olifisagan gansxvavdeba imiT, rom mcenareul zeTebs Seicavs 35%-mde.
xelovnuri olifebidan iyeneben: eriftilis, sintolis, entolis (kauCukis
narCeni) da sxva saxis olifebs. xelovnur olifas iyeneben Siga
SeRebvisaTvis. rekomendebuli ar aris maTi gamoyeneba saxuravebis, iatakis
da sayofacxovrebo nivTebis – skamebis, magidebis da sxv. SesaRebad.
laqebi. laqi warmoadgens xsnars, romelic miiReba afskwarmomqmneli
nivTierebebis an bitumis gazavebiT gamxsnelSi. afskwarmomqmnelebs
miekuTvneba bunebrivi fisebi, zeTebi da polimerebi. gamxsnelad iyeneben
149
rogorc zeTebs, aseve aqrolad nivTierebebs: laqis benzins, skipidars,
benzols da sxv.
Sedgenilobisa da afskis warmoqmnis procesis mixedviT laqi aris
zeTis da aqroladi. zeTis laqebi iZleva ufro mtkice, elastiur, mdgrad
da xangamZle afsks, vidre aqroladi laqebi. aqrolad laqebs iyeneben
nagebobebis mxolod Siga nawilebisaTvis. isini gacilebiT male Srebian,
xasiaTdebian gaprialebis kargi unariT da iZlevian ufro mbzinav
zedapirs, vidre zeTis laqebi.
gamxsnelebi. warmoadgens siTxeebs, romlebsac iyeneben myari
afskwarmomqmnili nivTierebebis Txevad mdgomareobaSi gadasayvanad.
gamxsnelebi mTlianad unda aorTqldnen laq-saRebavebis Sridan misi
gaSrobis procesSi, ar unda Sevidnen qimiur reaqciaSi laq-saRebav
masalebTan. gavrcelebuli gamxsnelebia: skipidari, benzini, navTobis
solventi, laqiani navTi, acetoni.
150
qveS gamoyenebuli safiTxnis SedgenilobaSi Sedis didi raodenobiT
olifa (5%) da webo (2,5%). wylis xarjia 20-25%.
sagozavi gamoiyeneba merqnis nakeTobebis waglesisaTvis. igi SeiZleba
iyos carcis, tyviasurinjovani, TeTrasagan damzadebuli. sagozalis yvela
Semadgenloba gamoirCeva wyalmedegobiT da plastikurobiT.
grunti saRebavi Sedgenilobisaa. Seicavs pigmentebs, Semvsebebs da
Semkvrelebs. gamoiyeneba SesaRebi zedapirebis gasworebisaTvis,
ZviradRirebuli saRebavebis ekonomiisaTvis, liTonis zedapirebis
koroziisagan dasacavad, xis da sxva masalebis winaswari SeRebvisaTvis.
14.4. Spaleri
151
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
152
Tavi XV
153
Zvali. am masalas daarqva celuloidi. igi gamoiyeneboda saTamaSoebis,
saTvaleebis, biliardis burTulebis, kinofiris dasamzadeblad.
celuloidis damzadebis Semdeg aRmoaCines viskozis da celofnis
damzadebis teqnologia. XX saukunis 90-iani wlebidan iwyeba
konstruqciuli masalebis – minaplastikatebis warmoeba, sadac Semvsebad
gamoyenebulia minis boWko. minaplastikatidan mzaddeba samSeneblo
konstruqciebi, navebi, avtomanqanis Zarebi, TviTmfrinavebis detalebi da
sxva. Semdgom Seiqmna polieTileni, romelsac saukeTeso
eleqtrosaizolacio Tvisebebi aqvs, ramac didi roli iTamaSa radios da
televiziis ganviTarebis saqmeSi. kosmiurma kvlevebma biZgi misces
plastmasebis warmoebas. gamoigones neiloni da dakroni, romlebisganac
damzadda kosmonavtebis kostumebi. aseTi kostiumebi saimedod icavs
adamians mTvaris dabali da maRali temperaturis zemoqmedebisagan.
dRes plastmasebi gamoiyeneba warmoebis TiTqmis yvela dargSi,
gansakuTrebiT ki mSeneblobaSi. plastmasebs iyeneben Senobis Siga
zedapirebis mosapirkeTeblad. Tanamedrove mSeneblobaSi farTod
gamoiyeneba plastmasis milebi da sanitarul teqnikuri nakeTobebi,
romlebic gamoirCevian simsubuqiT da maRali antikoroziuli TvisebebiT.
plastikuri masebisagan amzadeben avejs, sportuli moednebis safars,
romelic mudam mwvanea, hgavs mwvane mols. aseTi moednis eqspluatacia
SesaZlebelia nebismier amindSi.
plastmasisagan damzadebuli masalebis da nakeTobebis gamoyeneba
mSeneblobaSi yovelwliurad izrdeba, rac saSualebas iZleva mSeneblobis
xarisxis gaumjobesebis, Sromatevadobis Semcirebis.
154
nivTierebebze (polimerebze), aseve sxva komponentebze. xasiaTdebian maRali
meqanikuri simtkiciT Runvisas, kumSvisas da gaWimvisas. es maCveneblebi
meryeobs 60-dan 200 mgpa-mde plastmasebs mcire Tbogamtaroba aqvT,
romelic meryeobs 0,026-0,6kkal/m.sT.grad. maT axasiaTebT qimiuri
mdgradoba wylis, mJavebis, mariliani xsnarebis da organuli gamxsnelebis
(benzini, benzoli da sxv.) mimarT; maRali simtkice cveTaze; maRali
dekoratiuli Tvisebebi (plastmasebi SeiZleba SeiRebos nebismier ferad).
damuSavebis siadvile; plastmasebis erTmaneTTan da sxva masalebTan
(liToni, xe da sxv.) dawebebis siadvile; plastmasebis warmoebisaTvis
ganusazRvreli da xelmiswavdomi nedleulis arseboba; gamWvirvaloba da
optikuri Tvisebebi.
amasTanave, aRsaniSnavia, rom plastikur masebs aqvT uaryofiTi
Tvisebebic: dabali Tbomedegoba (2000C-mde), rac zRudavs maT efeqtur
gamoyenebas; dabali cecxlgamZleoba da maRali Termuli gafarToeba;
plastikuri masebi cudad ewinaaRmdegeba mzis radiacias, rac droTa
ganmavlobaSi iwvevs maT gamoxunebas da deformacias; cocvadoba _ mcire
datvirTvebis drosac ganicados neli plastikuri dineba (deformaca).
plastmasebis cocvadoba mkveTrad matulobs temperaturis zrdasTan
erTad; garda amisa, aRsaniSnavia plastmasebis daZveleba, rac gamoixateba
droTa ganmavlobaSi Tvisebebis SecvliT.
amJamad, aqtualuria plastikuri masebis Tvisebebis gaumjobesebis
sakiTxi.
15.3. polimerebi
155
Tvisebebi da Sedgeniloba ki mniSvnelovnad gansxvavdeba sawyisi
nivTierebebisagan.
miRebuli polimerebis Tvisebebze mniSvnelovan gavlenas axdens
temperaturis da wnevis moqmedeba, ris mixedviTac isini iyofian
Termoplastikur da Termoreaqtiul polimerebad.
molekulebis wrfivi aRnagobis Termoplastikur polimerebs aqvs
darbilebis da gamagrebis Tviseba maTi mravaljeradi gacxelebis da
gaciebis Sedegad. polimerebi, romlebsac molekulebis sivrcobrivi
aRnagoba aqvT, miekuTvneba Termoreaqtiul jgufs. isini pirveli
gacxelebisas rbildebian da gacivebis Semdeg magrdebian. xelmeored
gacxeleba ar ubrunebs plastikurobas da amitomac gamoiyenebian
nakeTobebis erTjeradi damzadebisaTvis.
Termoplastikur jgufs miekuTvneba: polieTileni, polistiroli,
polimeTilmetakrilati (organuli mina), polivinqloridi da sxv.
Termoreaqtiul jgufs ki miekuTvneba: karbamidis, polieTeris, epoqsiduri
fisebi, rezorcinformaldehidis da sxv.
polieTileni miiReba eTilenis polimerizaciis reaqciiT. igi
xasiaTdeba meqanikuri simtkiciT, qimiuri medegobiT, mcire TbogamtarobiT,
simsubuqiT. polieTileni advilad muSavdeba. gamoiyeneba santeqnikuri
milebis warmoebaSi. misgan amzadeben hidro, orTql – da airsaizolacio
afskebs.
polipropileni miiReba propilenis polimerizaciiT. igi magari da
msubuqia. xasiaTdeba maRali TbomedegobiT, simtkiciT, qimiuri medegobiT,
sixistiT. misi simkvrivea 0,9 g/sm3, darbilebis temperatura – 164-1680C.
gamoiyeneba mcire da SedarebiT didi diametriani (20-150 mm) milebis
dasamzadeblad. aseTi milebi moixmareba, agreTve, siTxeebis sadeni
gayvanilobisaTvis, centridanuli tumboebis da sxvadasxva qimiuri
aparaturis milgayvanilobisaTvis. iyeneben, agreTve, boWkovani masalebis,
sxvadasxva afskebis da mosapirkeTebeli filebis warmoebaSi,
sayofacxovrebo nakeTobebisaTvis da a.S.
156
polistoroli miiReba stirolis polimerizaciiT. igi ufero da
gamWirvalea. misi simkvrivea 1,05 g/sm3. xasiaTdeba qimiuri medegobiT; kargi
dieleqtrikuli TvisebebiT. misi naklia dabali atmosferomedegoba, didi
simyife. misgan mzaddeba mosapirkeTebeli filebi da furclebi SenobaTa
Sida vertikaluri zedapirebis mosapirkeTeblad (saavadmyofoebSi,
samzareuloebSi, sanitarul kvanZebSi da sxv.); farTod gamoiyeneba
sxvadasxva avejis da sayofacxovrebo nivTebis warmoebaSi.
poliakrilati miiReba mwvave sunis mqone akrilis da meTilakrilis
mJaveebis polimerizaciiT. igi ufero, gamWvirvale polimeria. kargad
ixsneba sxvadasxva organul gamxsnelebSi. gamoiyeneba sxvadasxva
gamWvirvale xelovnuri minis warmoebaSi. am masalebis damaxasiaTebeli
Tvisebaa maRali Suqgamtaroba. poliakrilatis masalebi kargad ixerxeba,
ixexeba, iTleba, iRebeba da webdeba. gansakuTrebiT kargi TvisebebiT
xasiaTdeba poliakrilatis erT-erTi nairsaxeobis polimeri _
polimeTilmetakrilati da misi nawarmi – organuli mina. mas iyeneben
gemTmSeneblobis, saaviacio da saavtomobilo mrewvelobaSi.
rezorcinformaldehilis polimeri miiReba rezorcinis da
formaldehidis kondensaciiT. advilad ixsneba wyalSi, spirtsa da
zeTebSi. xasiaTdeba didi simagriT da TbomedegobiT, gamoiyeneba
sxvadasxva weboebis dasamzadeblad; gamoiyeneba liTonis da sxva
masalebis Sesawebeblad.
karbamidis polimerebi miiReba Sardovanas formaldehidTan
kondensaciiT. maTi urTierTqmedebiT miiReba rogorc Termoplastikuri,
aseve Termoreaqtiuli polimerebi. karbamidis polimerebi gamoiyeneba
mosapirkeTebeli masalebis dasamzadeblad. maT iyeneben, agreTve,
merqanburbuSeliani filebis da Tbosaizolacio qafplastis
dasamzadeblad.
epoqsiduri polimeri miiReba epiqlorgidrinis polikondensaciiT
fenolTan, spirtTan da aminebTan. epoqsiduri polimeri warmoadgens
blant siTxes, ixsneba spirtsa da acetonSi. epoqsiduri polimerebi
gamoiyeneba maRali xarisxis weboebis misaRebad, gamoiyeneba monoliTuri
157
iatakebis da polimercementiani da polimeruli betonebis dasamzadeblad.
fizikur-qimiuri Tvisebebis mixedviT iyofa markebad: ЭД-5; ЭД-6; ЭД-8; ЭД-10;
ЭД-14; ЭД-20; ЭД-22.
siliciumorganuli polimerebi miiReba siciliumis SeerTebiT
wyalbadTan da JangbadTan. xasiaTdeba qimiuri medegobiT, yinvagamZleobiT,
wyalmedegobiT; uZlebs 500-6000C-is moqmedebas ramdenime saaTis
ganmavlobaSi wvis gareSe. misi gamoyenebiT amzadeben laqebs da minanqars,
romlebic gamoiyenebian Savi da feradi liTonebis dasacavad
koroziisagan. samSeneblo duRabebSi maTi gamoyeneba zrdis duRabebis
wyalmedegobas.
158
nedleulis mixedviT ganasxvaveben linoleumis Semdeg saxeebs:
poniviniqloridis, alkidis, koloqsilonis, rezinis (relini) da sxv.
poliviniqloridis linoleumi mzaddeba ponivinilqloridis,
Semvsebis, plastifikatorebis, pigmentebis da sxva danamatebisagan.
linoleums amzadeben qsovilis fuZeze an ufuZod. ufuZo SeiZleba iyos
erTfeniani, orfeniani da mravalfeniani. qeCis fuZeze damzadebuli
linoleumi xasiaTdeba maRali bgera da Tbosaizolacio TvisebebiT.
poniviniqloridis linoleumi xasiaTdeba maRali simtkiciT, ar lpeba, aqvs
mcire Tbogamtaroba da higienuria. mzaddeba rulonis saxiT, romelTa
sigrZea aranakleb 12 m, sigane – 1,6 m, sisqe – 2,0-2,5 mm.
koloqsilinis linoleumi (natrocelulozis) erTfeniani ufuZo
rulonuri masalaa, romelic mzaddeba koloqsilinis (nitrocelulozis),
plastifikatorebis, Semvsebebis da pigmentebisagan. koloqsilinis
linoleumis rulonebis sigrZea 12 m, sigane 100-1200 mm, sisqe – 2-4 mm. 1m2-is
masaa 3,4-6,9 kg.
rezinis linoleumi (relini) ori fenisagan Sedgeba. zeda fena
mzaddeba feradi sinTezuri rezinisagan da sisqea 1-2 mm, xolo qveda fena
2-3 mm sisqisaa da mzaddeba bitumis da Zveli dawvrilmanebuli rezinis
narevisagan. relini sakmaod mtkicea, kargad ewinaaRmdegeba cveTas,
xasiaTdeba kargi bgeraTsaizolacio TvisebebiT, mJava da tutemedegobiT.
gamoiyeneba sacxovrebeli Senobebis, savaWro da samedicino
dawesebulebebis da sxva saxis nagebobebis iatakis dasafarad. relinis
rulonebis sigrZea 12 m, sigrZe 1,4-1,6 m, sisqe 5 mm.
alkidis linoleumi mzaddeba qsovilis fuZeze alkidis polimeris,
Semvsebebis da pigmentebis narevis dataniT. ruloni mzaddeba sigrZiT 20-30
m. siganiT 1,8-2,0 m, sisqiT 2,5-5,0 mm. 1 m2-is masa meryeobs 2,6-5,2 kg-is
farglebSi. alkiduri linoleumis naklia is, rom igi saWiroebs
ZviradRirebul naturalur mcenareul zeTs, Tumca bolo dros inergeba
am linoleumis warmoebis axali meTodi naturaluri zeTis nawilis
SecvliT parafinis warmoebis narCeni produqtebiT.
159
ponoviniqloridis filebi mzaddeba ponoviniqloridis fisis,
plastifikatoris, Semvsebebis da pigmentis gamoyenebiT. filebs amzadeben
sxvadasxva feris, maT Soris, marmarilos imitaciiT. aseTi filebi
saeqspluataciod ufro praqtikulia, radgan mis zedapirs ar emCneva
nakawrebi da cveTis defeqti. filebi xasiaTdeba Semdegi TvisebebiT.
wyalSTanTqma (ara umetes 4%), Tbomedegoba – 60%, cveTis koeficienti -0,05
sm2. filebis zomebia 15X15; 10X20; 20X20; 30X30 sm; sisqea – 3 mm. gamoiyeneba
iatakis safarad sacxovrebel da sazogadoebriv SenobebSi; agreTve,
kedlebis mosapirkeTeblad.
kumaronis filebi miiReba kumaronis fisis, plastifikatoris da
umTavresad azbestis boWkos gamoyenebiT. axasiaTebT mcire wyalSTanTqma,
didi simtkice cveTaze. filebis zomebia: 15X15 da 20X20 sm, sisqe 3 mm.
kumaronis filebi magrdeba civi bitumis mastikiT. filebi kargad
irecxeba. cecxlmedegia, ar cvdeba. gamoiyeneba sazogadoebrivi da
samrewvelo nagebobebis iatakebis safarisaTvis.
rezinis filebi mzaddeba rezinis narCenebisagan. isini xasiaTdebian
qimiuri medegobiT, maRali mdgradobiT cveTaze, kargi dieleqtrikuli
maCveneblebiT. garda amisa gamoirCeva maRali simtkiciT ara marto
kumSvisa da Runvisas, aramed dartymazedac, rasac didi mniSvneloba aqvs
sawarmoo Senobebis iatakebis eqspluataciis dros. filebis zomebia: 15X15,
20X20 da 30X30 sm., sisqe 3 da 5 mm. maTi cveTis koeficienti ar aRemateba
0,5 g/sm2, wyalSTanTqma – 2%. gamoiyeneba qimiuri qarxnebis,
laboratoriebis, eleqtrosadgurebis iatakebis mosawyobad.
merqanboWkovani da merqanburbuSeliani filebi sxvadasxva
daniSnulebisaa: avejis, sakedle Tbo da bgeraTsaizolacio. iatakisaTvis
gamoiyeneba magari da mkvrivi merqanboWkovani da merqanburbuSelis
filebi. filebis sigrZea 120-540 sm, sigane 120-180 sm, sisqe 0,3-0,4 sm.
moculobiTi masa aranakleb 950 kg/m3, simtkicis zRvari Runvisas 50 mgpa,
wyalSTanTqma 24 sT-is ganmavlobaSi ara umetes 15%. gamoiyeneba
linoleumis zedapiriani iatakebis mosawyobad normaluri temperaturis
da tenianobis oTaxebSi.
160
iatakis monoliTuri (unakero) safari mzaddeba polimeruli
masalebis gamoyenebiT, xasiaTdeba maRali meqanikuri TvisebebiT,
higienurobiT da saeqspluatacio TvisebebiT. maTi mowyoba xdeba
specialuri mastikebis an polimeretonis da plastbetonis fuZeze, Txeli
fenis dataniT. aseTi iatakebi ekvris fuZes, ar warmoqmnis mtvers da
siarulis dros uxmauroa. unaklo iatakebis mowyoba 4-jer ufro iafia
parketis iatakTan da 2-jer linoleumis iatakTan SedarebiT. gamoyenebuli
masalebis mixedviT unakero iataki SeiZleba iyos polivinilacetatis,
polimercementis da plastbetonis, romlebic gamoiyeneba sazogadoebriv,
samrewvelo da sacxovrebel SenobebSi. polivinilacetatis mastikebis
gamoyeneba maRali tenianobis saTavsebSi ar SeiZleba
161
nax. 29. polimeruli grZivi nakeTobebi:
1 – plinTusi; 2 – saxelurebi; 3 – kibis safexurebis
zedsadebebi; 4 – kuTxovani elementebi; 5 – tesebri da
ortesebri masalebi.
162
15.6. saxuravis da hidrosaizolacio masalebi
163
msubuqia, advilia maTi montaJi, ar iJangeba, ar saWiroebs periodul
SeRebvas, lamazia, aqvT maRali simtkice da higienuroba.
milebi. plastmasis milebis mTeli rigi upiratesobani liTonis
milebTan SedarebiT uzrunvelyofs maTi warmoebis zrdas. liTonTan
SedarebiT xasiaTdeba mJaveebis da tuteebis mimarT maRali mdgradobiT,
amitom warmatebiT iyeneben qimiur sawarmoebSi. polimeruli milebi
msubuqia da SeiZleba gacilebiT ufro grZeli iyos, vidre liTonis
milebi. polimeruli milebis damuSaveba warmoebs Cveulebrivi
liTondamamuSavebeli danadgarebis meSveobiT.
164
polieTilenis milebi gamoiyeneba 800C temperaturamde, gamoirCeva
yinvagamZleobiT. milebis diametri 13-150 mm, sigrZe – 120 m, wyalSTanTqma
24 sT-Si 0,01%-mde. gamoirCeva medegobiT tuteebis da mJaveebis, sxvadasxva
saxis zeTebis da gamxsnelebis mimarT. liTonis miRebaze 9-jer msubuqia.
poniviniqloridis milebi xasiaTdeba qimiuri medegobiT da
antikoroziuli TvisebebiT. mas iyeneben sxvadasxva daniSnulebis
milsadenebisaTvis, sadac transportirdeba 400C-mde gacxelebuli siTxeebi
milebis diametria 6-150 mm, sigrZe – 1,5 m, sisqe – 2-8 mm, simtkice gaWimvisas
50 mgpa, kumSvisas 30 mgpa, Runvisas 120 mgpa, wyalSTanTqma 24 sT-Si – 0,4%.
minaplastikis milebi gansakuTrebuli warmatebiT gamoiyeneba
navTobebis mrewvelobaSi, radgan navTobproduqtebi masze ar reagireben.
milebis simtkice kumSvisas 300 mgpa-mdea, xolo Runvis 600 mgpa-mde.
xasiaTdeba 1500C-mde TbomedegobiT.
165
nax. 31. merqanburbuSelis erTfeniani (1) samfeniani (2)
da siRrueebiani filebi (3).
166
mdgradoba organuli gamxsnelebis da zeTebisadmi. mas iyeneben kedlebis,
rogorc Sida, aseve gare zedapirebis mopirkeTebisaTvis, samfeniani
sakedle panelebis dasamzadeblad.
minaplastikebi miiReba sxvadasxva saxis polimerebisa da
minaboWkovani Semvsebebisagan. Semkvrelebad gamoiyeneba epoqsidis,
siliciumorganuli da sxva polimerebi. Semvsebebad minis Sponi, minis
qsovili, daWrili minaboWko. minis boWkos upiratesoba aqvs sxva saxis
boWkoebTan, radganac igi gamoirCeva maRali simtkiciT, ar lpeba, ar iwvis
da xasiaTdeba qimiuri medegobiT. ganasxvaveben sami saxeobis minaplastiks:
minaplastikebi daWril boWkoebze, minateqstoliti da minaboWkovani
anizotropuli masalebi. minaplastikebi gamoiyeneba Suqgamtari kedlebis
da tixrebis mosawyobad, Weris SuqfanrebisaTvis, or da samfeniani
sakedle panelebisaTvis. agreTve sxvadasxva milebisa da santeqnikuri
mowyobilobisaTvis.
rulonuri mosapirkeTebeli masalebidan qaRaldis SpalerTan erTad
didi gamoyeneba aqvs plastmasebze damzadebul ufro gamZle, wyalmedeg da
higienur rulonur masalebs, rogorebicaa wyalmedegi Spaleri qsovilis
fuZeze, linkrusti da sxv.
wyalmedegi Spaleri mzaddeba rulonebis saxiT, romlis sigrZea 8-12
m, sigane 0,5 m, sisqe 0,4-0,6 mm. igi warmoadgens tenmedeg dekoratiul
safars gazrdili saeqspluatacio TvisebebiT, amitomac iyeneben
sacxovrebeli saxlebis samzareuloebis, derefnebis, sanatoriumebis,
saavadmyofoebis da sxva nagebobebis Siga mopirkeTebisaTvis. Cveulebrivi
Spaleris msgavsad wyalmedeg Spalers mosapirkeTebel zedapirze awyoben.
zogierT wyalmedeg Spalersac meore mxridan qarxnuli wesiT datanebuli
aqvs mSrali webos Sre, romelic dawebebis win unda dasveldes mxolod
wyliT.
linkrusti mzaddeba qaRaldis fuZeze ponoviniqloridis fisis,
Semvsebis (merqnis fqvili, korpi da sxv.) plastifikatoris narevis
dataniT. ferad reliefur linkrustTan erTad warmoeba amzadebs ufero
linkrustsac, romelic dawebebis Semdeg unda SeiRebos zeTis saRebaviT.
167
linkrusts amzadeben rulonebad, romelTa sigrZea 12 m, sigane 500-750 mm,
sisqe – 0,6-12 mm. linkrusti wyal da lpobamedegia. is ar ibriceba da
kargad ewinaaRmdegeba meqanikur moqmedebebs. gamoiyeneba satransporto
vagonebis (troleibusi, metro da rkinigzis vagonebi) interieris
gasaformeblad.
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
168
literatura
169
s a r C e v i
Sesavali -1
Tavi I
saSeni masalebis ZiriTadi Tvisebebi - 2
1.1. fizikuri da qimiuri Tvisebebi - 2
1.2. meqanikuri Tvisebebi - 11
Tavi II
bunebrivi qvis saSeni masalebi - 12
2.1. mTis qanebi, maTi warmoSoba da klasifikacia - 12
2.2. bunebrivi qvis masalebis klasifikacia, saxeebi da gamoyeneba – 18
Tavi III
keramikuli nakeTobebi - 25
3.1. keramikuli nakeTobebis warmoebis saerTo teqnologiuri sqema -28
3.2. Cveulebrivi Tixis aguri - 29
3.3. efeqturi keramikuli masalebi - 31
3.4. specialuri daniSnulebis keramikuli masalebi - 33
3.5. Tixis kramiti - 33
Tavi IV
araorganuli Semkvreli nivTierebebi - 35
4.1. haeruli Semkvreli nivTierebebi. TabaSiri - 36
4.2. magneziuri Semkvreli nivTierebebi -38
4.3. Txevadi mina - 39
4.4. haerkiri - 39
4.5. hidravlikuri Semkvreli nivTierebebi. hidravlikuri kiri - 40
4.6. portlandcementi - 41
4.7. portlandcementis ZiriTadi Tvisebebi - 43
4.8. cementis gamoyeneba, transportireba da Senaxvis wesi - 46
4.9. portlandcementis specialuri saxeebi - 46
4.10. pucolaniani portlandcementi - 47
4.11. widiani cementi - 48
170
4.12. Tixamiwovani cementi - 49
Tavi V
betoni - 51
5.1. ZiriTadi cnobebi - 51
5.2. betonis klasifikacia - 52
5.3. masalebi mZime betonis dasamzadeblad - 53
5.4. betonis narevis momzadeba da transportireba - 58
5.5. betonis narevis Cawyoba da gamkvriveba - 62
5.6. betonis Tvisebebi - 63
5.7. betonis Sedgenilobis gaangariSeba - 68
5.8. betonis specialuri saxeebi - 73
5.9. msubuqi betonebi - 75
5.10. masalebi msubuqi betonis dasamzadeblad - 77
5.11. ujredovani betoni - 78
Tavi VI
samSeneblo duRabi - 82
6.1. samSeneblo duRabis ZiriTadi Tvisebebi da duRabis momzadeba -83
6.2. sakalatozo duRabi - 86
6.3. gamosayvani duRabi - 87
6.4 specialuri duRabi - 87
Tavi VII
rkinabetonis nakeToba - 89
7.1. zogadi cnobebi -89
7.2. rkinabetonis nakeTobebis klasifikacia - 91
7.3. rkinabetonis nakeTobebis warmoeba -93
7.4. rkinabetonis nakeTobebis damzadebis ZiriTadi teqnologiuri
operaciebi - 97
7.5. asawyobi rkinabetonis nakeTobebis nomeklatura -100
Tavi VIII
armocementi - 105
Tavi IX
9.1. silikaturi saSeni masalebi da nakeTobebi - 108
171
9.2. silikaturi aguri - 108
Tavi X
mina da minis nakeTobebi - 111
10.1. furclovani gamWvirvale da gaumWvirvale mina - 111
10.2. minis konstruqciuli nakeTobebi - 114
Tavi XI
xis saSeni masalebi - 117
11.1. zogadi cnobebi - 117
11.2. merqnis agebuleba - 119
11.3. merqnis dekoratiuli da fizikur-meqanikuri Tvisebebi - 122
11.4. merqnis manki - 126
11.5. merqnis saSeni masalebi da nakeTobebi - 128
Tavi XII
Tbisaizolacio masalebi - 131
12.1. araorganuli Tbosaizolacio masalebi da nakeTobebi - 132
12.2. organuli Tbosaizolacio masalebi da nakeTobebi - 133
Tavi XIII
organuli Semkvreli nivTierebebi - 136
13.1. bitumi - 136
13.2. kupri - 140
13.3. asfaltovani da kuprovani duRabi da betoni - 141
13.4. hidrosaizolacio da saxuravis masalebi - 142
13.5. bitumis da kupris mastikebi - 144
Tavi XIV
laq-saRebavi masalebi - 146
14.1. pigmentebi - 146
14.2. Semkvreli nivTierebebi da gamxsnelebi - 147
14.3. Semvsebebi da damxmare masalebi - 149
14.4. Spaleri - 150
Tavi XV
polimerebi - 151
15.1. polimerebi da saSeni masalebi - 151
172
15.2. plastmasebis Tvisebebi - 152
15.3. polimerebi - 153
15.4. polimeruli saSeni masalebi da nakeTobebi. iatakis polimeruli
masalebi - 156
15.5. plastmasis grZivi nakeTobebi -159
15.6. saxuravisa da hidrosaizolacio masalebi - 161
15.7. plastmasis sanitarul-teqnikuri nakeTobebi - 161
15.8. mosapirkeTebeli masalebi - 164
l i t e r a t u r a - 167
s a r C e v i - 168
173