Tęstinis vs.

Laipsniškas pokytis

Teorijos išpažintojų, kurie pripažįsta skirtingas raidos teorijas teigia, kad kiekviena stadija turi savo
tikslus, kuriuos vaikas turi įgyvendinti, kad galėtų pereiti prie aukštesniojo lygio. Tačiau teorijos
skiriasi savo požiūriu į lygius, kuriuos vaikui reikia pereiti iki tampant suaugusiuoju. Todėl pradėjo
vystytis continuumo-diskontinuumo klausimas.

Kai kurie teorijų išpažinėjai tapatina elgesį, kurį galima būtų priskirti prie esamos vaiko raidos
stadijos, tačiau Skinneris mano, kad to padaryti yra neįmanoma.

Chronologinis amžius, universalumas

Pirmųjų trijų skirtingų teorijų šalininkai remiasi stadijų sudarymu pagal chronologinį amžių, tačiau
Maslow poreikių teorija neturi jokio ryšio tarp žmogiškųjų poreikių ir organizmo amžiaus.

Universalumas

Invariacija – teigimas, jog ne visos raidos stadijos yra bendros visoms kultūroms, bet ir jokia
papildoma raidos stadija nėra įmanoma.

Tačiau klausimas kyla kaip tuomet yra aiškinami fiksacijos stadijoje ir regresijos į jau praeitą stadiją
procesai?

Fiksacija

Predeterministai – religinės doktrinos išpažintojai, kurie teigia, jog baigmė yra Dievo rankose, kuris
numato visą įvykių eigą.

Piaget nagrinėdamas vaikų elgesį teigė, kad nors ir kai kuriuos dalykus vaikas gali aiškinti pagal savo
menką išprusimą, kitus galėtų paaiškinti žymiai protingiau nepriklausomai nuo kokioje jis yra
stadijoje.

Regresija

Kai kurie teorijos šalininkai mano, kad regresija vyksta tada, kai tuometinėje raidos stadijoje
prisitaikymo įgūdžiai nepadeda spręsti problemų, kurios iškyla būtent toje raidos stadijoje. Kiti mano,
kad tokio proceso kaip regresija nėra, tačiau taip tik atrodo dėl elgesio, kuris prilygsta ankstesnėms
raidos stadijoms.

Asmenybės struktūra

Asimiliacija – santykis su aplinka, kai ją bandoma priderinti prie jau turimų struktūrų;

Akomodacija – keitimasis pagal aplinkos reikalavimus;

Pusiausvyra – tai kognityvinė harmonija

Motyvacija

Poreikis tai lyg tuštuma, kurios siekis būti užpildytai. Polinkis – sutelkta energijos paieška, kuri
motyvuoja tam tikrą elgesį.

Freudas išskiria pagrindinę varomąją jėgą, kurią vadina libido, tačiau vėlesniuose šaltiniuose mini dvi
elgesį ir raidą jėgos – eros ir thanatos.
Vieni suvokia poreikius kaip būtiną savisaugos elementą, tačiau kiti skaido į daug konkretesnius kaip
vanduo, deguonis ar seksualinis potraukis.

Adleris nesutiko, jog žmogaus varomoji jėga yra paremta seksualiniu potraukiu ir išskyrė pagrindinę
žmogaus varomąją jėgą kaip pranašumo siekimą ar galios norą.

Poreikiai pagal Maslow yra žemesniojo hierarchinio lygio tokie kaip maistas, gėrimas ir saugumas, o
polinkiai tai yra aukštesniojo lygio, kurie apima žmogaus kūrybą ir savęs aktualizaciją.

Jėgos šaltinis

Organizmo analogija – vidinės varomosios jėgos, kurios siekia išsireikšti aplinkoje. Motyvacija lemia
individo dėmesį, kas padeda išpildyti poreikius

Mašinos analogija – organizmas reaguoja į jėgas esančias išorėje ir jis yra motyvuojamas aplinkos
stimulų.

Tyrimo metodai

Skinneris manė, kad tokie dalykai kaip protas ar id, ego, superego nėra apčiuopiami, todėl juos
spekuliuoti nėra būtina.

Kreipimasis dėl pripažinimo