Cheminis ginklas

Cheminis ginklas – cheminės kovinės medžiagos ir jų junginiai, kurie naudojami žudyti,

sužaloti ar tam tikram laikui padaryti žmogų ar gyvūną neveiklų. Taip pat – įtaisai, kuriais
cheminiai agentai pristatomi į veikimo vietą – cheminės aviacinės bombos, cheminiai artilerijos
sviediniai, cheminės rankinės granatos, cheminiai aviacinio laistymo įtaisai ir t. t.

Cheminio ginklo atsiradimas

Cheminis ginklas pirmą kartą panaudotas pirmojo pasaulinio karo metais. 1915 metų
pavasarį Vakarų fronte ilgai nebuvo permainų. Anglų ir prancūzų kariuomenė vis atmušinėjo
vokiečių atakas. Buvo laikas imtis ryžtingų priemonių. Ir balandžio 22 dienos vakarą virš
vokiečių pozicijų prie Ipro upės pasklido žalsvas debesis. Nešamas vėjo jis nuplaukė Vakarų
kryptimi. Grėsmingas dujų valktis sruvo pažeme, skverbėsi į apkasus bei priedangas. Cheminis
ginklas I pasauliniame kare dažniausiai buvo naudojamas susilpninti, traumuoti ar
sunaikinti priešininkų gynybos linijas.

Šiuo laikotarpiu buvo naudojamos tokios priemonės kaip ašarinės dujos, ipritas
(Populiariausios ir efektyviausios I pasaulinio karo dujos buvo ipritas. Jas sukūrė vokiečiai 1917
m. Pirmą kartą jie ipritą išbandė liepos mėnesį Trečiajame Ypro mūšyje.), fosgenas, chloras ir
kiti.

Šios cheminės atakos buvo pagrindiniai ginklai I pasauliniame kare ir visame XX amžiuje.

Tą dieną vokiečiai paleido 180 tonų chloro. Per šią dujų ataką žuvo 5 tūkstančiai žmonių,
invalidais tapo 10 tūkstančių. Po savaitės vokiečiai pakartojo mirtiną ataką: į vakarus nuo
Varšuvos fosgeno ir chloro mišinį panaudojo prieš rusus. Žuvo 1200 žmonių, keli tūkstančiai
tapo invalidais.

Pirmojo pasaulinio karo metais kovojančios šalys pagamino 180 tūkstančių tonų cheminių
ginklų, iš jų panaudota buvo 125 tonos. „Kovinį krikštą“ perėjo daugiau kaip 40 nuodingųjų
medžiagų rūšių. Nukentėjo milijonas 300 tūkstančių žmonių.

Išgąsdintos tokių pribloškiamų skaičių, 1925 metų birželio 17 dieną didžiausios pasaulio šalys
Ženevoje pasirašė protokolą, draudžiantį kare naudoti dusinamojo, nuodingojo poveikio ir
kitokias panašias dujas bei bakteriologines priemones. Šį dokumentą vėliau ratifikavo per
100 valstybių. Tačiau kai kurios šalys ne tik neatsisakė cheminio ginklo gamybos, bet ir
tebenaudojo jį karo lauke. 1935 metais Italija didelėmis pajėgomis kelis kartus atakavo Etiopiją –
tada nuo cheminio ginklo žuvo 250 tūkstančių žmonių. 1937-1943 metais Japonija nuodingąsias
medžiagas naudojo prieš kinus – ir karius, ir taikius gyventojus.

Ką daryti įtarus, kad buvo panaudotas cheminis ginklas?

• Uždenkite nosį ir burną.

• Nelieskite jokių daiktų nelaimės vietoje.

• Kuo skubiau eikite iš užterštos zonos nurodyta kryptimi (statmena vėjo krypčiai), venkite
žemesnių vietų, nes ten labiau kaupiasi pavojingos medžiagos. Įėję į patalpas, kopkite į
aukštesnius aukštus.

• Jeigu tai įvyko pastate ar kambaryje, išeikite iš jo, uždarykite duris ir neleiskite įeiti
kitiems asmenims.

• Negalima valgyti, gerti, rūkyti, jei esate pavojingomis cheminėmis medžiagomis

užterštoje teritorijoje.

• Išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius

drabužius, nusisekite papuošalus, nusiaukite batus ir sudėkite viską į polietileninį
maišą. Jei galite, nuplaukite tuos daiktus vandeniu arba išskalbkite skalbimo,
degazavimo priemonėmis. Jei ne – palikite maišą už švarios teritorijos ribų. Burną, nosį,
akis skalaukite vandeniu. Jei yra galimybė – nusiprauskite po dušu su muilu. Pasikeiskite
apatinius drabužius.

• Įsijunkite radiją ir televizorių, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir
rekomendacijos, kaip elgtis teroro akto metu.

• Jei jaučiate silpnumą, atsirado kosulys, peršti akys, ašarojate, svaigsta galva, skauda
pilvą, pykina, prasideda traukuliai, neaiškios medžiagos nudegina odą, kuo skubiau
kvieskite greitąją pagalbą arba kreipkitės į gydymo įstaigą.