Citatos

1. Jei norime pacituoti žymaus literatūros kūrinio, liaudies dainos ar eilėraščio posmą prieš rašinį, kad

galėtume vėliau plėtoti savo mintis, turėtume citatą rašyti naujoje eilutėje, be kabučių.

Tu gyveni tik vieną kartą.

Gyvenimas tik vienas duotas!

Janina Degutytė

Žemėj gimstantis,

Mirštantis,

Dabar tu trypi mane,

Mindžioji,

Valgai

Sigitas Geda

2. Jei norime įterpti citatą po autoriaus žodžių, pirmiausia parašome autoriaus žodžius, o tuomet, padėję :

parašome visą citatą, išskyrę ją kabutėmis.

Salomėja Nėris taip pradeda vieną iš savo eilėraščių: „Ir nebijau aš girioj paklysti, / Jūroj paskęsti...“

Dar Aristotelis rašė: „Retorika apima visas žmogaus gyvenimo sritis.“

3. Šiuo atveju pirmiausia parašoma citata, išskirta kabutėmis, tuomet dedami du skyrybos ženklai – kablelis

ir brūkšnys bei užrašomi autoriaus žodžiai.

„Rašytojas Jonas Biliūnas yra puikus psichologas“, – yra pastebėjusi mūsų lietuvių kalbos mokytoja Rita.

„Stinga išraiškos priemonės, vartok tarmybę“, – sakė Rygiškių Jonas.

 4. Autoriaus žodžiai yra įsiterpę į citatą.

„Katedros statyba, – rašo Justinas Marcinkevičius minėtoje knygoje, – tai tarytum visos liaudies pastangos realizuoti ir

išsaugoti savąjį grožio ir gėrio idealą.“

„Pareina namo, – toliau rašo skaitytoja, – ir prasėdi visą laiką prie televizoriaus.