1.

Kapitalo ir turto samprata:

 Turtas – tai visuma vertybių, kuriomis disponuodama įmonė gauna arba

tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Naudojant turtą uždirbamas
kapitalas.

 Kapitalas – tai lėšos naudojamos įmonės turtui ir veiklai finansuoti.

 Kapitalas – tai gamybos veiksnys. Jį galima suprasti kaip realųjį

visuomene kapitala. T.y. konkrečiu momentu egzistuojančią fizinės
gamybos įrangos visumą( machanizmus, pastatus, laivus).

 Realusis kapitalas yra sukurtas gamyboje anksčiau. Realusis (fizinis)

kapitalas nėra pritaikytas žmonių poreikiams tenkinti.

 Finansinis kapitalas – tai finansinės vertybės, tokios kaip akcijos,

obligacijos ar banko indėliai. Finansinis kapitalas yra visuma visų
debitorių sąskaitų arba piniginių pretenzijų

2. Trumpalaikio turto skirstymas balanse

Balanse trumpalaikis turtas skirstomas į 4 grupes. :

 Atsargos,
 išsankstiniai mokėjimai,
 nebaigtos vykdyti sutartys,
 per vienerius metus gautinos sumos,
 kitas trumpalaikis turtas, pinigai ir pinigų ekvivalentai.

3. Ką parodo finansų struktūra? Kokios jos dalys verslo įmonėje?

 Finansų struktūra dažnai vadinama nuosavybės struktūra ji parodo,

kokį turtą valdo įmonė.

4. “Tiksliai laiku” - sistemos privalumai ir trūkumai:

“Tiksliai laiku sistema“ – sitema taikoma, kai yra patikimi tiekėjai,
nedidelis atstumas tarp tiekėjo ir gamintojo, ir kai yra nuolatinis atsargų poreikis
bei realizavimo apimtys.
Šį sistema gali būti taikome bet kokios rūšies gamybai, kurioje yra
pasikartojančių operacijų. Jos tikslas yra maksimaliai sunaudoti atsargas ir
sumažinti sąnaudas. Tiksliai laiku sistemos tikslas – neturėti jokių nereikalingų
medžiagų.
Privalumai:
1. gerėja gamybos procesų kontrolė;
2. mažėja sandėliavimo išlaidos ir gamybos ciklo laikas;
3. didėja atsargų apyvartumas.

Trūkumai:

1. Svyruoja paklausa (dėl didelių paklausos svyravimų

susidaro didelis atsargų kiekis, nes ne viską iš karto
galima realizuoti);
2. Nepatikimas tiekėjų darbas (tiekiant dažniau ir
mažais kiekiais, didėja užsakymo išlaidos);
3. Tiekėjų dislokacija (kuo didesnis atstumas tarp
tiekėjo ir gamintojo, tuo didesnė tikimybė gauti
medžiagas pavėluotai). Kuo didesni atstumai, tuo
didesnės atvežimo sąnaudos.

5. Kaip apskaičiuojamas optimalus poreikis gamybos atsargoms ir nebaigtai

produkcijai?
Norint apskaičiuoti optimalų poreikį gamybinėms atsargoms,
reikia turėti:
• vienos dienos sąnaudas Sd.g.a.;
• vidutinę gamybinių atsargų normą ng.a. (dienomis):

Tuomet trumpalaikio turto atsargų poreikis apskaičiuojamas

pagal formulę:
vienos dienos žaliavų sąnaudų vertė (Eur) * prognozuojama atsargų
norma (dienomis).

6. Sunaudojimo norma – tai tam tikru laikotarpiu didžiausios leistinos tam tikrų
materialinių išteklių sąnaudos produkcijos vienetui pagaminti.
Sunaudojimo normą sudaro grynosios sąnaudos (grynasis produkcijos
svoris) ir gamybinės atliekos (materialinių išteklių likučiai).

7. Ką parodo einamojo ( bendrojo) mokumo kof ?

 Einmojo ( bendrojo) mokumo kof .parodo - kiek kartų trumpalaikis

turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus.
8. Kaip apskaičiuoti ir ką parodo grynasis apyvartnis kapitalas?

 Grynasis apyvartnis kapitalas parodo, kokia trumpalaikio turto dalis

yra finansuojama iš ilg. Finansavimo šaltinių – nuosavo kapitalo ir ilg.
skolų. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geresnė įmonės finansinė būklė.

 Grynasis apyvartnis kapitalas = Trump.turtas -trump.isipareigojimai

9. Ką parodo ilgalaikių skolų kof. - parodo, kokią dalį įmonės turto sudaro
lgalaikės skolos.

10.Ką parodo absoliutaus mokumo kof.- parodo, kokią dalį trumpalaikių

įsipareigojimų įmonė gali apmokėti iš karto

11.Apibūdintinti mokumą ir likvidumą

 Likvidumas: įmonės gebėjimas paversti turimą turtą pinigais

 Mokumas - įmonės gebėjimas vykdyti įsipareigojimus.
 Mokumo rodikliai parodo, ar įmonė galės laiku atsiskaityti su tiekėjais,
išmokėti DU, sumokėti mokesčius, palūkanas ir grąžinti paskolas
bankui.

12. Ką parodo Trump. Įsiskolinimo kof.– parodo, kokia įmonės turto dalis
finansuojama trumpalaikėmis skolomis.

13. Apibūdinti ABC grafiką ir žinoti į kokias grupes skirstomos atsargos

įmonėje.

Pagal ABC grafiką atsargos yra skirstomos į tokias grupes:

• A – svarbiausios žaliavos ir medžiagos;

• B – ne tokios svarbios žaliavos ir medžiagos;
• C – pigios ir retai naudojamos medžiagos.
 14.Apibūdinti produkcijos apimties prognozavimą

 Tai įmonės pardavimo apimties plano natūrinė ir vertinė išraiška per tam
tikrą laikotarpį. Prognozuojama atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio
pardavimo apimtis, atitinkamų pramonės šakų, regionų ekonominių
perspektyvų prognozes. Pardavimo apimčiai (gamybos mastui) didelės įtakos
turi produkcijos paklausa ir įmonės gamybiniai pajėgumai.

15.Pagrindiniai pronozavimo metodai:

 Naivusis (prognozei naudojamas paskutinis stebėjimas);

 Slankusis vidurkis (tai aritmetinis svertinis vidurkis);
 Eksponentinis išlyginimas (kiekviena nauja prognozė grindžiama prie
praėjusio laikotarpio prognozės pridedant ankstesnės prognozės ir faktinio
duomenų sekos dydžio paklaidą);
 Duomenų sekos išskaidymas (įvertinami pagrindiniai duomenų sekos
komponentai: trendas, cikliškumas ir sezoniškumas).

16.Kas parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą

17.Pelno (nuostolių) ataskaitos sudėtis

Pardavimo pajamos
- Pardavimo savikaina
+/- Biologinio turto tikrosios vertės pokytis
= Bendrasis pelnas (nuostoliai)
- Pardavimo sąnaudos
- Bendrosios ir administracinės sąnaudos
+/- Kitos veiklos rezultatai
+ Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas
pajamos
+ Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos
+ Kitos palūkanų ir panašios pajamos
- Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas
- Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos
= Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
- Pelno mokestis
= Grynasis pelnas (nuostoliai)
 18.Kokie pelningumo rodikliai yra skaičiuojami įmonėje

 Bendrasis pardavimo pelningumas;

 Pardavimų grynasis pelningumas;
 Veiklos rentabilumas;
 Turto grynasis pelningumas;
 Turto pelningumas;
 Įprastinės veiklos pelningumas;
 Nuosavo kapitalo pelningumas;

19.Ką parodo turto pelningumas? - kaip efektyviai naudojamas nuosavas ir

skolintas kapitalas.
20.Į kokius rezervus skirstomas pelnas valstybės ( savivaldybės) įmonėse
 Pervedimai iš rezervų;
 Pelno dalis, skiriama į privalomąjį rezervą;
 Pelno dalis, skiriama į rezervus, naudojamus darbuotojų premijoms,
socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams

21.Į kokius rezervus skirstomas pelnas akcinėse bendrovėse

22.Ką galima sužinoti iš turto gyrnojojo pelningumo rodiklio?

turto gyrnasis pelningumas - rodo, kaip įmonės vadovai geba naudoti turtą ir
gauti pelno, koks visų įmonės išteklių naudojimo efektyvumas. Įmonės būklė
laikoma labai gera, jei šis rodiklis yra per 20 procentų, gera – rodiklis didesnis
negu 15 proc., patenkinama –rodiklis didesnis negu 8 proc.

23. Nuosavo kapitalo pelningumas- parodo savininko investicijų pelningumą ir

visų įmonėje priimamų finansų valdymo sprendimų bendrą poveikį jam.

24.Kaip skirstomas akcinės bendrovės pelnas pagal akcinių bendrovių

įstatymą?
Patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, visuotinis akcininkų
susirinkimas skirsto akcinės bendrovės pelną (nuostolius).Bendrovės
paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro: ataskaitinių finansinių metų pelnas
(nuostoliai); ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas(nuostoliai)
ataskaitinių finansinių metų pabaigoje; pervedimai iš rezervų; akcininkų įnašai
bendrovės nuostoliams padengti.
 25.Apibūdinti veiklos rentabilumo rodiklį. Ka jis parodo?
Tai bendriausias valdymo efektyvumo rodiklis. Jis rodo įmonės vadovybės
gebėjimą kontroliuoti, kaip formuojamos veiklos sąnaudos, kiek pelno uždirbo
vienas sąnaudų euras, t.y., kiek išlaidų patyrė įmonė, uždirbdama pelną.
Rodiklis stebimas kartu su pardavimo augimu ir bendrojo pelno kitimu ir gali
būtilyginamas tik tų pačių ekonominės veiklos rūšių įmonių rodikliais. Mažesnis
negu 5 procentai rodiklis laikomas nepatenkinamu.
26. Ka parodo bendrasis pardavimų pelningumo rodiklis?
Bendrasis pardavimų pelningumo rodiklis rodo, kokia bendrojo pelno dalis tenka
vienai pajamų daliai, t.y. pardavimo vienetui. Jei rodiklis mažesnis negu 10 proc.–
įmonė negali padengti ūkininkavimo išlaidų, o jei didesnis negu 35 proc. – gamybos
pelningumas didelis.
27.Kaip skirstomas pelnas valstybės ir savivaldybės įmonėse pagal valstybės
ir savivaldybės įmonių įstatymą.
Pasibaigus įmonės finansiniams metams, įmonės paskirstytinasis pelnas
(nuostoliai) turi būti paskirstytas (paskirstyti) ne vėliau kaip per 4 mėn. Įmonės
vadovas kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu valdybai, jeigu ji
sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi
pateikti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą.
28.Išvardinti banko teikiamas finansines paslaugas

 verstis indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu;

• skolinti (įskaitant hipotekines paskolas);
• vykdyti finansinę nuomą (lizingas);
• teikti mokėjimo paslaugas;
• teikti finansinius laidavimus bei finansines
garantijas;
• tvarkyti pinigus;
• keisti valiutą;
• nuomoti seifo kameras.

29.Koks bruožas skiria banką nuo kitų įmonių?

Bankas yra savarankiškas ūkio subjektas, turi juridinio

asmens statusą, teikia paslaugas, daro poveikį ūkiui,
prekiauja labai specifine preke – pinigais, – kuri išskiria jį iš
kitų įmonių. Dažniausiai bankas apibūdinamas kaip
 tarpininkavimo įmonė. Bankas – tai ir kreditorius, ir paskolų
ėmėjas, ir tarpininkas tarp jų.

30.Kreditas – tai santykiai tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo, atsiradę dėl

paskolintos vertės grįžimo. Kreditas yra ekonominiai piniginiai santykiai,
susiję su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir
tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžinimo pagrindais. Žodis „kreditas“ yra
kilęs iš lotynų kalbos žodžio „creditum“ ir reiškia skolą/paskolą. Kreditiniuose
santykiuose dalyvauja kreditorius ir paskolos ėmėjas. Kreditiniame sandoryje
visada yra dvi šalys.

31.Kuo skiriasi bankas nuo kredito ( 29+30 kl.)

32.Kokių tikslų siekia bankas išduodamas kreditus

33.Išvardinti ir apibūdinti kreditavimo principus

 Pelningumas. Siekdamas didelio pelningumo, bankas turi didinti

ilgalaikių kreditų apimtį, kadangi tokiu būdu jis gauna didesnių
palūkanų.
 Likvidumas. Bankas turi optimaliai nustatyti trumpalaikių kreditų
apimtį, kad likvidumas būtų tinkamas. Likvidumas reiškia
gebėjimą turimas vertybes paversti pinigais. Trumpalaikių kreditų
dėka greičiau sugrįžta paskolinti pinigai.
 Saugumas. Bankas turi rinktis, kam duoti kreditus, kad saugumas
būtų pakankamas. Šiuo metu bankai taiko konservatyvią kreditų
išdavimo politiką, t.y. labai atidžiai nagrinėja skolininko finansinę
būklę ir visas kredito grąžinimo galimybes.

34.Išvardinti trump.kreditavimo privalumus:

 Greitas paskolų gavimas;

 Ankstyvas jų grąžinimas;
 Mažesnės išlaidos;
 Lankstumas.

35.Apibūdinti finansinį lizingą - tai prekinis kreditas, kai išnuomoto turto

savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas. Finansiniu požiūriu
lizingas yra specifinė gamybos priemonių, nekilnojamojo turto bei ilgalaikio
 vartojimo prekių įsigijimo finansavimo forma. Lizingo objektais gali būti
įranga, pastatai,automobiliai, laivai ir kt.

36.Išvardinti paskolos grąžinimo užtikrintumo būdus

 Paskola apdraudžiama garantija tuomet, kai be banko ir

kliento yra trečia šalis.
 Garantija yra vieno asmens pareiga visiškai ar iš dalies
atsakyti kreditoriui – bankui, jei banko skolininkas laiku
negrąžins paskolos, nesumokės palūkanų ir tik po to, kai
nustatoma, kad skolininkas daugiau turto nebeturi. Garantija
pateikiama rašytine forma – garantijos sutartimi.

37.Paaiškinti Overdraftą - (sąskaitos kreditavimas) – tai viena iš

kreditavimo formų, kai klientas nustatytą laiką sąskaitoje gali
turėti debetinį likutį. Vienkartinis overdraftas – tai kliento sąskaitos aktyvinis
(debetinis) likutis tam tikrą dienų skaičių iš eilės. Jis suteikiamas, kai trūksta
lėšų atsiskaitomojoje sąskaitoje. Sąskaita, turinti debetinį likutį, įgauna
paskolinės sąskaitos savybių. Už šį likutį klientas bankui moka nustatyto
dydžio palūkanas. Overdraftas suteikiamas elitiniams banko klientams.
Overdraftas gali būti techninis ir darbo. Techninis overdraftas suteikiamas
klientui, kuris dokumentais patvirtina, kad jo pirkėjas yra mokus. Darbo
overdraftu bankas nustato jo limitą klientui turinčiam sąskaitą tame banke
maksimaliam terminui – trim mėnesiams.

38.Išvardinti veiksnius, kurie lemia palūkanų normą

Palūkanų normą lemia tokie veiksniai: verslo plėtojimo galimybės, laikas bei
kreditavimo vieta, infliacija ir rizika.

39.Kokios yra kredito formos: verslo kredito formos: prekinė forma, piniginė
forma.

40.Pateikti piniginio kredito rūšis

 tiesioginis banko kreditas; overdraftas (sąskaitos kreditavimas); palankumo
kreditas (kredito linija); kredito kortelė; vekselis; obligacija; faktoringas;
forfeitingas.
 41.Ką priskirsite prie komercinio kredito

Prekinio kredito formos:

1. Komercinis kreditas – jį pirkėjui teikia prekių ar paslaugų pardavėjas, atidėdamas

mokėjimo terminą arba atsiskaitydamas vekseliais už parduotas prekes ar suteiktas
paslaugas iki sutarto laiko.
2. Lizingas – tai prekinis kreditas, kai išnuomoto turto savininkas už suteiktą daiktinę
paskolą gauna palūkanas. Finansiniu požiūriu lizingas yra specifinė gamybos
priemonių, nekilnojamojo turto bei ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimo finansavimo
forma. Lizingo objektais gali būti įranga, pastatai, automobiliai, laivai ir kt.