You are on page 1of 37

sakvercxis kistebi, kistomebi, avTvisebiani simsivneebi

modulis bolos studentma unda icodes sakvercxis kistebis,


kistomebis da avTvisebiani simsivneebis klasifikacia, klinikuri suraTi,
diagnostikis da marTvis ZiriTadi principebi
sakvercxis moculobiTi warmonaqmnebi
(ovarian masses)

reproduqciul asakSi sakvercxis moculobiTi warmonaqmnebis


umetesoba keTilTvisebiania. sakvercxis warmonaqmni SeiZleba iyos
funqciuri an neoplaziuri, da neoplaziuri simsivne SeiZleba iyos
keTilTvisebiani an avTvisebiani. funqciuri warmonaqmnebi aris
folikuluri an yviTeli sxeulis kistebi.
keTilTvisebiani da avTvisebiani simsivneebi gansxvavdeba
erTmaneTisgan gasinjvisas. unilateraluri, kisturi, moZravi da rbili
warmonaqmnebi ufro keTilTvisebiania, maSin roca, avTvisebiani
warmonaqmnebi ufro xSirad bilateraluri, soliduri, fiqsirebuli,
araerTgvarovani, ascitTan da cul-de-sac (duglasis fosos) kvanZebTan
asocirebulia, da xasiaTdebian swrafi zrdiT.
reproduqtiul asakSi sakvercxis moculobiTi warmonaqmnebi ufro
metad keTilTvisebiania, magram mxedvelobidan ar unda gamogvrCes
malignizaciis SesaZlebloba.
sakvercxis keTilTvisebiani warmonaqmnebi
(klasifikacia)

funqciuri kistebi
► folikuluri kista
► yviTeli sxeulis kista
► Teka luTeinuri
keTilTvisebiani Canasaxovanujredovani simsivneebi
► dermoiduli kista
► mwife teratoma
keTilTvisebiani epiTeluri simsivneebi
► serozuli kistadenoma
► mucinuri kistadenoma
► endometriuli kistadenoma
► breneris simsivne
► naTelujredovani simsivne
sasqeso Wimis stromis keTilTvisebiani simsivneebi
► granulozaujredovani simsivne
► Tekaujredovani simsivne
► fibroma
► serTolis da leidigis ujredebidan warmoqmnili
simsivne.
gavrceleba

► sakvercxis simsivneebis daaxloebiT 2/3 viTardeba


reproduqciul asakSi.

► sakvercxis simsivneebis umetesoba (80-85%) keTilTvisebiania,


da maTi 2/3 vlindeba 20-dan 44 wlamde asakis qalebSi;

► Sansi imisa, rom sakvercxis pirveladi simsivne avTvisebiania, 45


wlamde asakis pacientSi 15-Si 1-ze naklebia.
araneoplaziuri warmonaqmnebi

funqciuri kistebi

► folikuluri kista
yvelaze xSiria, iSviaTad aris 8sm-ze meti diametris; SesaZloa
ganicados gaskdoma da gamoiwvios tkivili da peritoneumis
gaRizianebis niSnebi. mocdiTi taqtikiT xSirad SeiZleba gaiwovos 4-8
kviris ganmavlobaSi.
► yviTeli sxeulis kista
ufro iSviaTia vidre folikuluri kistebi. yviTeli sxeulis
kista SesaZloa gaskdes da gamoiwvios hemoperitoneumi (ufro
xSirad menstrualuri ciklis 20-26-e dRes), aseve SesaZloa sisxlis
CaRvra kistis RruSi, rac iwvevs tkivils.
► Teka luTeinuri kista
funqciuri kistebidan yvelaze iSviaTad gvxvdeba;
Cveulebriv, isini ormxrivia da gvxvdeba orsulobasTan erTad; SeiZleba
sakmaod didi zomis iyos (30 sm-mde), multicisturia da
spontanurad ganicdis regress.

sakvercxis funqciuri kistebia folikuluri, yviTeli sxeulis da


TekaluTeinuri kistebi. yvela maTgani keTilTvisebiania, xSirad
usimptomoa da ar saWiroeben qirurgiul mkurnalobas. funqciuri
kistebis riskis zrda dakavSirebulia Tambaqos moxmarebasTan. riskis
Semcireba asocirebulia oralur kontraceptivebTan.
Ffunqciuri kistebidan yvelaze xSirad gvxvdeba folikuluri
kista, romelic iSviaTad aris 8 sm-ze didi zomis. Cveulebriv es kistebi
SemTxveviT aRmoCndeba menjis Rrus gamokvlevis dros, Tumca isini
SesaZloa gaskdnen da gamoiwvion tkivili da peritonealuri niSnebi.
isini Cveulebriv gaiwovebian 4-dan 8 kviramde mocdiTi taqtikiT.
yviTeli sxeulis kistebi ufro iSviaTia, vidre folikuluri
kistebi. da gamoiwvion hemoperitoneumi, rac saWiroebs qirurgiul
Carevas. pacientebi, romlebic itareben antikoagulaciur Terapias
imyofebian rupturis gansakuTrebuli riskis qveS. ufro xSiria
marjvenamxrivi kistebis gaskdoma, rac SeiZleba moxdes sqesobrivi aqtis
dros. gaskdoma umetesad xdeba menstrualuri ciklis 20-26 dReebs Soris.
yviTeli sxeulis kistam SeiZleba gamoiwvios tkivili,cistis RruSi
sisxlisdenis gamo. es simptomebi Znelad gansxvavdeba danamatis
Semogrexvisgan.
yvelaze iSviaTad gvxvdeba Teka luTeinuri kistebi. Cveulebriv
isini bilateraluria. isini asocirebulia mravlobiT orsulobasTan,
buStnamqerTan, qoriokarcinomasTan, diabetTan, Rh-sensitiurobasTan,
klomifenis citratis gamoyenebasTan, ovulaciis induqciasTan. Teka
luTeinuri kistebi SeiZleba sakmaod didi zomis iyos ( 30 sm-mde),
multicisturia da spontanurad ganicdian regress.
keTilTvisebiani Canasaxovanujredovani simsivneebi
► keTilTvisebiani (mwife) kisturi teratomebis (dermoiduli kistebi)
80%-ze meti vlindeba reproduqciul asakSi;
► Seicavs embrionuli elementebis narevs;
► malignizacia vlindeba 2%-ze naklebSi, ufro metad 40 wlis asakis
zemoT.
► dermoiduli kistebi ormxrivia daaxloebiT 10%-Si;
► sxva simsivneebTan SedarebiT maTi Semogrexva iSviaTad gvxvdeba
(daaxl.15%-Si).

keTilTvisebiani kisturi teratomebis (dermoiduli kistebi) 80%-ze


meti vlindeba reproduqciul asakSi, Tumca dermoiduli kistebis
asakobrivi gavrcelebis saRvrebi ufro farToa, vidre sxva Canasaxovan
ujredovani simsivneebisa (14.20).
histologiurad keTilTvisebiani kisturi teratomebi Seicavs
elementebis narevs. dermoiduli kista warmoadgens erTkamerian
warmonaqmns 15 sm-ze naklebi diametris, romelSic Warbobs eqtodermuli
struqturebi (kani,kbilebi, cximovani qsovili, Tmebi, nervuli qsovili).
endodermuli elementebidan SeiZleba aRmoCndes farisebri jirkvlis,
bronqebis an nawlavis qsovili.mezoderma SeiZleba warmodgenili iyos
Zvlovani, xrtilovani an gluvkunTovani qsoviliT.
dermoiduli kistebis malignizacia 2%-ze naklebSi vlindeba yvela
asakis qalSi. aseTi SemTxvevebis umetesoba 40 wlis zemoT gvxvdeba.
dermoiduli kistis Semogrexvis riski 15%-ia, da is ufro iSviaTad
viTardeba sakvercxis sxva simsivneebTan SedarebiT, rac gamowveulia
dermoidul kistebSi cximis maRali SemcvelobiT, rac saSualebas aZlevs
maT itivtivon menjis an muclis RruSi. dermoiduli kistebi
bilateraluria daaxloebiT 10%-Si.
kisteqtomia TiTqmis yovelTvis SesaZlebelia, Tumca zogjer mxolod
mcire zomis sakvercxis qsovilis datoveba xdeba. axalgazrda pacientSi
keTilTvisebiani dazianebis dros mTliani sakvercxis dakargvasTan
SedarebiT umjobesia SevinarCunoT mcire zomis sakvercxis qerqi. xSirad
SesaZlebelia laparaskopiuli kisteqtomia. operaciis msvlelobisas
simsivnis SigTavsis CaRvra iSviaTad iwvevs Civilebs.
epiTeluri simsivneebi
serozuli kistadenoma

► metwilad keTilTvisebiania;
► xSirad mravalkameriania, zogjer papilaruli komponentiT;
► zedapiruli epiTeluri ujredebis mier xdeba serozuli siTxis
sekrecia, rac qmnis kistomis siTxur SigTavss;
► simsivnis SigniT mimobneulia fsamozuri sxeulebi-wvrili
kalcifikaciuri granulaciebi.
► viTardeba falopiusis milis amomfeni epiTeliumidan
(endosalpingealuri tipi).

epiTeluri simsivneebis riski matulobs asakTan erTad. serozuli


simsivneebi metwilad keTilTvisebiania; 5%-dan 10%-mde aqvT
malignizaciis mosazRvre potenciali, da 20%-dan 25%-mde avTvisebiania.
serozuli kistadenomebi xSirad mravalkameriania, zogjer
papilaruli komponentebiT. zedapiruli epiTeluri ujredebis mier xdeba
serozuli siTxis sekrecia, rac qmnis kistis siTxur SigTavss.
fsamozuri sxeulebi-wvrili kalcifikaciuri granulaciebi, mimobneulia
simsivnis SigniT da Canan radiogramaze. keTilTvisebiani, mosazRvre da
avTvisebiani serozuli simsivneebis erTmaneTisgan gasarCevad saWiroa
krioseqcia (frozen section).

mucinuri kistadenoma
► gluvi zedapiris, mravalkameriania, kistomis kamerebSi mukoiduri
qsovilia;
► SeiZleba iyos ormxrivi 10% SemTxvevaSi;
► mucinuri simsivneebis 5-10% avTvisebiania.
► miekuTvneba endocervikalur ujredovan tips.

sakvercxis mucinurma simsivnem SeiZleba did zomas miaRwios.


keTilTvisebiani mucinuri simsivneebi gluvi zedapiris, mravalkameriania,
SeiZleba iyos bilateraluri 10% SemTxvevaSi. kistis kamerebSi
mukoiduri qsovilia (sur.14.21). mucinozuri simsivneebis 5-10%-ia
avTvisebiani. histologiurad maTi gansxvaveba Znelia avTvisebiani
gastrointestinuli simsivneebis metastazebisgan.
endometroiduli kistadenoma
► qalebs, romelTac aqvT endometriozi, SesaZloa ganuviTardeT
endometrioiduli kistadenoma.
► damaxasiaTebeli simptomebia _ tkivili menjis areSi da
gamoxatuli dispareunia, SexorcebiTi procesis gamo
► transvaginuri ultrasonografiiT vlindeba damaxasiaTebeli
niSnebi: tipiuri “gluvi” Sesaxedaobis moculobiTi
warmonaqmni.
► miekuTvneba endometriul ujredovan tips.

qalebs, romelTac aqvT endometriozi, SesaZloa ganuviTardeT


sakvercxis endometrioma (“Sokoladis” kista), romelic SeiZleba 6-8 sm-
mde gaizardos. warmonaqmni, romelic ar iwoveba dakvirvebis dros
SeiZleba iyos endometrioma.

breneris simsivne
► sakvercxis yvela simsivnis 1-2%-ia da umetesad 40 wlis asakis
Semdeg viTardeba;
► 10-15% SemTxvevaSi ormxrivia;
► SemTxvevaTa umetesobaSi keTilTvisebiania, Tumca gvxvdeba
mosazRvre da avTvisebiani formebic;
► zoma umetesad 2 sm diametrisaa, iSviaTad aRwevs did zomebs;
► breneris zogierTi simsivne estrogenmaproducirebelia, ris gamoc
xSirad aRiniSneba sasqeso gzebidan sisxldena.
► miekuTvneba tranzistorul ujredovan tips.

SesaZlebelia, rom breneris simsivne warmoiqmneba volfis sadinris


zedapiruli epiTeliumis metaplaziis Sedegad. simsivne Sedgeba
gardamavali epiTeliumis kunZulakebisgan (valtardis budeebi),
romlebic gabneulia fibrozul stromaSi, rac soliduri simsivnis
Sesaxedaobas iwvevs. umetesad 2 sm diametrisaa, iSviaTad aRwevs did
zomebs; SemTxvevaTa 3/4 40 wlis asakis zemoT gvxvdeba, da naxevarze
met SemTxvevaSi simsivne SemTxveviT gamovlindeba paTologanatomiuri
kvlevis dros.

naTelujredovani (mezonefroiduli) simsivne

► warmoiqmneba serozuli ujredebisgan, dabaldiferencirebulia;


► iSviaT SemTxvevaSia keTilTvisebiani;
► histologiuri suraTisTvis damaxasiaTebelia uwesrigod
ganlagebuli naTeli ujredebi.
► viTardeba miuleris sadinris ujredebidan.
klinikuri suraTi

► simsivneebis umetesoba usimptomod mimdinareobs an mcire,


araspecifiur simptomebs avlens;
► yvelaze xSiri simptomebia menstrualuri ciklis moSlilobebi,
muclis daWimuloba, muclis tkivili an diskomforti, muclis
qveda midamoSi zewolis SegrZneba, saSarde an
gastrointestinuri simptomebi;
► Tu simsivne hormonulad aqtiuria, SesaZloa saxeze gvqondes
hormonuli balansis darRvevis simptomebi, (feminizaciis an
virilizaciis niSnebi);
► mwvave tkivils adgili aqvs danamatis Semogrexvis, kistis
gaskdomis, an kistis RruSi sisxlis CaRvris dros.

simsivneebis umetesoba usimptomod mimdinareobs.xSirad isini


gamovlindeba SemTxveviT gamokvlevis dros. bolo wlebSi ubg-s farTod
danergvam simsivneTa gamovlineba gaaxSira.
tkivilis mizrzia Semogrexa, kafsulis gaskdoma, sisxldena an
infeqcia. Semogrexvis dros tkivili mwvavea damudmivi, rac
ganpirobebulia kistis iSemiiT da infarqtebis ganviTarebiT. kistaSi
sisxlCaqcevis dros tkivili viTardeba kafsulis gadaWimvis gamo. kistis
gaskdomis dros (ufro xSirad luTeinuri), SeiZleba ganviTardes
Sinagani sisxldena, rac xSirad miiCneva SecdomiT eqtopiur orsulobad.
simsivnis zewolis gamo SeiZleba aRiniSnebodes muclis qvemo areSi
mudmivi tkivili, Tumca es simptomi metad axasiaTebs endometriozs da
infeqciur process.
didi zomis simsivneebis dros (ufro xSirad keTilTvisebiani
mucinuri kistebi) aRiniSneba muclis garSemowerilobis zrda. Mezobel
organoebze zewola iwvevs saSarde an gastrointestinuri simptomebis
ganviTarebas.
estrogenmaproducirebeli simsivneebis dros (sasqeso Wimis
stromis simsivneebi) vlindeba naadrevi sqesobrivi momwifeba, menoragia,
endometriumis jirkvlovani hiperplazia, postmenopauzaSi sisxldena.
androgenmaproducirebeli simsivneebis dros saxezea virilizaciis
niSnebi _ hirsutizmi, xmis daboxeba, klitoris hipertrofia. Zalian
iSviaTad Tireoiduli hormonis eqtopiuri sekreciis gamo SeiZleba
ganviTardes Tireotoqsikozi.
diagnozi

► menjis Rrus sruli gamokvleva, (bimanualuri, reqtovaginuri),


► testi orsulobaze,
► saSvilosnos yelis citologia,
► saSvilosnos Rrus zondireba,
► laboratoriuli gamokvlevebi: sisxlis saerTo analizi, simsivnuri
markerebi, ganavlis gamokvleva farul sisxldenaze;
► menjis ultrasonografiuli gamokvleva,
► iSviaTad gamoiyeneba kompiuteruli tomografia, intravenuri
pielografia, histeroskopia, magnitur rezonansuli kvleva.

saWiroa CavataroT menjis Rrus sruli gamokvleva. orsulobis


gamoricxvis Semdeg, saSvilosnos Rrus zondireba da siRrmis gazomva
yvelaze martivi meTodia imisaTvis, rom ganvasxvavoT warmonaqmni
saSvilosnozea Tu danamatebze.
Tu adgili aqvs menjis RruSi warmonaqmnis arsebobas sisxldenasTan
erTad, aucilebelia masalis aReba endometriumis biofsiiT an
dilataciis da kiuretaJis gziT.
Tu saxezea saSarde sistemis mxriv simptomebi, SeiZleba saWiro
gaxdes cistoskopia, raTa gamoiricxos Sardis buStis Sinagani
dazianebebi.
sadavoa simsivnuri markerebis (rogoricaa CA125) mniSvneloba
premenopauzalur qalebSi. CA125-is donis momateba SeiZleba gamoiwvios
sxvadasxva keTilTvisebianma mdgomareobebma, maT Soris, saSvilosnos
leiomiomam, menjis Rrus anTebiTma daavadebebma (PID), orsulobam,
endometriozma.
yvelaze xSirad naCvenebia menjis ultrasonografiuli gamokvleva,
romelic gvexmareba davazustod warmonaqmnis warmoSoba_
saSvilosnodan, danamatebidan, Sardis buStidan Tu gastrointestinuli
traqtidan. ultrasonografia aseve gvaZlevs informacias warmonaqmnis
zomasa da mis konsistenciaze_ erTkameriani cista, Sereuli eqogenobis,
mravalkameriani cista, soliduri warmonaqmni)_ rac gvexmareba
ganvsazRvroT mkurnalobis taqtika.
gansxvavebulia transabdominuri da transvaginuri ultrasonografiis
roli menjis Rrus warmonaqmnebis diagnostikaSi. transvaginuri
ultrasonografia iZleva damatebiT informacias warmonaqmnis Sinagan
arqiteqtonikasa da anatomiaze.
diferenciuli diagnozi

saWiroa diferenciuli diagnozis gatareba im paTologiebTan,


romelTac axasiaTebT msgavsi simptomatika:

► tkivili (eqtopiuri orsuloba, TviTnebiTi aborti, mcire


menjis Rrus anTebiTi daavadebebi, apendiciti, mekelis
divertikuli, divertikuliti);

► muclis garSemowerilobis gazrda (orsuloba, saSvilosnos mioma,


gadavsebuli Sardis buSti, gafarTovebuli nawlavi, sakvercxis
avTvisebiani simsivneebi, msxvili nawlavis kibo);

► mezobel organoebze zewola (saSarde gzebis infeqcia,


Sekruloba);

► gamoyofili hormonebis zemoqmedeba (yvela danarCeni mizezi,


romelic iwvevs menstrualuri ciklis darRvevas, naadrev
sqesobriv momwifebas, postmenopauzaSi sisxldenas).
mkurnaloba

sakvercxis funqciuri simsivneebis mkurnalobaa:


► mocdiTi taqtika.
► sustad gamoxatuli simptomatikisas umjobesia analgeziuri
midgoma qirurgiul CarevasTan SedarebiT.
► qirurgiuli Careva saWiroa mwvave tkivilis, gaskdomaze an
Semogrexvaze eWvis dros.SesaZloa kistis SigTavsis aspiracia
laparaskopiulad, rac dauSvebelia malignizaciaze eWvis an
endometriozis dros.

kistomebs mkurnaloben operaciuli gziT

qirurgiuli midgomis arCevani ( laparatomia Tu laparaskopia)


damokidebulia qirurgiul Cvenebebze, pacientis mdgomareobaze, qirurgis
kvalifikaciaze, pacientis informirebul Tanxmobaze. operaciis
masStabi damokidebulia fertilobis SenarCunebis survilze.

sakvercxis funqciuri simsivneebis mkurnalobaa mocdiTi taqtika.


rigma randomizebulma prospeqtulma kvlevebma aCvena, rom sakvercxis
funqciuri kistebis oraluri kontraceptivebiT mkurnaloba dakvirvebiT
taqtikasTan SedarebiT kistebis gawovis daCqarebas ar iwvevs. Tumca,
oraluri kontraceptivebi efeqturia sakvercxis kistebis riskis
SemcirebisaTvis da xelsayrelia qalebisTvis, romlebsac surT rogorc
kontracefcia, ise maTi arakontracefciuli efeqti.
simptomuri kistebi unda Sevafasod swrafad, Tumca Tu saeWvoa
funqciuri kistebis arseboba, sustad gamoxatuli simptomatikisas
umjobesia analgeziuri midgoma qirurgiul CarevasTan SedarebiT, raTa
Tavidan iqnas acilebuli Sexocebebis ganviTareba, rac xels SeuSlis
Semdgom fertilobas. qirurgiuli Careva saWiroa mwvave tkivilis dros
da malignizaciaze an Semogrexvaze eWvis dros. ultrasonogramaze didi
zomis kistebis da mravalkameriani, ZgidiT, papilaruli, zrdadi
sisxlnaJRenTis mqone cistebis arsebobisas eWvi unda mivitanoT
neoplaziaze. Tu saeWvoa malignizebuli warmonaqmni nebismier asakSi,
saswrafod unda iqnas nawarmoebi kvleviTi laparatomia.
dReisaTvis miRebulia sakvercxis keTilTvisebiani warmonaqmnebis
laparaskopiuli mkurnaloba, Tumca garTulebebis sixSire metia iseTi
rTuli laparaskopiuli procedurebis dros rogoric saWiroa
gavrcelebuli operaciebis dros. qirurgiuli midgomis arCevani (
laparatomia Tu laparaskopia) damokidebulia qirurgiul Cvenebebze,
pacientis mdgomareobaze, qirurgis kvalifikaciaze, pacientis
informirebul Tanxmobaze. laparaskopiis upiratesobaa hospitalizaciis
naklebi dro, gamojanmrTelebis naklebi dro, postoperaciuli tkivilis
Semcireba. qirurgiul garTulebebs miekuTvneba nawlavis dazianeba,
ureTris an saSarde gzebis sxva saxis dazianeba, Wrilobis Tiaqari.
sxva keTilTvisebian warmonaqmnebTan SedarebiT dermoiduli
kistebis amokveTa laparaskopiulad sadavoa. mniSvnelovania kistis
SigTavsis CaRvris prevencia. kuldotomia da specialuri endoskopiuri
CanTis gamoyeneba dakavSirebulia simsivnis SigTavsis CaRvris
SemcirebasTan.
sakvercxis avTvisebiani simsivneebi (sixSire)
► aSS-Si sakvercxis kibo qalebSi me-7 adgilzea sixSiriT, yvela
malignizaciis 3% da kiboTi gamowveuli sikvdilobis 6%.
qalis genitaluri traqtis malignizaaciis erTi mesamedi
sakvercxis kiboze modis.

► sakvercxis invaziuri epiTeluri kibos SemTxvevaTa piki 56 _ 60


wlis asakSi gvxvdeba. menopauzaSi sakvercxis neoplaziebis 30%
avTvisebiania, premenopauzis dros ki _ mxolod 7%.

aSS-Si yovelwliurad 20 000 axali SemTxveva vlindeba, da maTgan


15000 fatalurad mTavrdeba. aSS-Si sakvercxis kibo qalebSi me-7
adgilzea sixSiriT, yvela malignizaciis 3% da kiboTi gamowveuli
sikvdilobis 6%, da qalis genitaluri traqtis malignizaaciis erTi
mesamedi sakvercxis kiboze modis. qalebSi kiboTi gamowveuli
sikvdilois maCvenebliT igi mexuTe adgilzea. qalis sicocxlis
romelime periodSi sakvercxis kibos ganviTarebis riski 1%-dan 1,5%-mdea,
da sakvercxis kiboTi gamowveuli sikvdilis riski_0,5%-Si.
sakvercxis avTvisebiani simsivneebis saxeebi
► sakvercxis avTvisebiani simsivne SeiZleba iyos epiTeluri (kibo)
da araepiTeluri;

► araepiTeluri simsivne, Tavis mxriv, iyofa Semdeg saxeebad:


Canasaxovan ujredovani warmoSobis, sasqeso Wimis stromidan
ganviTarebuli, sakvercxis metastazuri karcinoma, da
gansakuTrebiT iSviaTi formebi (mag, sarkoma, cximovan-
ujredovani simsivne).

sakcercxis epiTeluri simsivneebis klasifikacia

histologiuri tipi ujreduli tipi

I. serozuli endosalpinqsuri
a. keTilTvisebiani, b. mosazRvre, g. avTvisebiani

II. mucinuri endocervikaluri


a. keTilTvisebiani, b. mosazRvre, g. avTvisebiani

III. endometrioiduli endometriuli


a. keTilTvisebiani, b. mosazRvre, g. avTvisebiani

IV. naTelujredovani ‘’mezonefroidi” miuleris


a. keTilTvisebiani, b. mosazRvre, g. avTvisebiani

V. breneris tranzistoruli
a. keTilTvisebiani, b. mosazRvre, g. avTvisebiani

VI. Sereuli epiTeluri Sereuli


a. keTilTvisebiani, b. mosazRvre, g. avTvisebiani

VII. aradiferencirebuli anaplaziuri


VIII. araklasificirebadi mezoTelioma
sakvercxis kibo

► sakvercxis kibos daaxloebiT 90% Sedgeba qsovilisgan, romelic


warmoiqmneba celomuri epiTeliumisa da mezoTeliumisgan.
► epiTeluri kibos 75% serozuli histologiuri tipisaa. naklebad
xSiria mucinuri (20%), endometriuli (2%), naTelujredovani,
breneris, da aradiferencirebuli karcinomebi; bolo sami
tipi gvxvdeba epiTeluri dazianebis 1%-ze naklebSi.
► simsivnis yvela tips aqvs histologiuri struqtura, romelic
gamoimuSavebs genitaluri traqtis qveda nawilis mukozur
sekrets.
► sakvercxis kibo SeiZleba iyos pirveladi, meoradi da metastazuri

sakvercxis kibos daaxloebiT 90% Sedgeba qsovilisgan, romelic


warmoiqmneba celomuri epiTeliumisa da mezoTeliumisgan. es ujredebi
primitiuli mezodermis produqtebia, romelsac SeuZlia ganicados
metaplazia.
simsivnis yvela tips aqvs histologiuri struqtura, romelic
gamoimuSavebs genitaluri traqtis qveda nawilis mukozur sekrets.
magaliTad, papilarul Senebas aqvs falopis milis amomfeni
jirkvlovani epiTeliumis msgavsi Sesaxedaoba. mucinuri simsivneebis
ujredebi hgavs endocervikalur jirkvlebs, endometriuli simsivneebisa
ki _ endometriums.

mosazRvre simsivneebi
simsivneebis mniSvnelovani jgufia dabali malignizaciis
potencialis mqone, anu mosazRvre simsivneebi (borderline tumors).
mosazRvre simsivneebs axasiaTebs neli zrda (umeteswilad
Semoifargleba sakvercxiT), ufro xSiria premenopauzuri asakis
qalebSi, da asocirebulia karg prognozTan.

isini ufro xSirad gvxvdeba 30-dan 50 wlamde asakis qalebSi, maSin


roca invaziuri karcinoma ufro xSiria 50_70 wlis asakSi
Tumca iSviaTad, gardamaval simsivneebTan erTad SeiZleba ganviTardes
metastazuri implantebi. aseTi implantebi iyofa arainvaziur da
invaziur formebad. am ukanasknel jgufSi metia albaToba ganviTardes
progresuli, proliferaciuli daavadeba peritoneumis RruSi, ramac
SeiZleba gamoiwvios nawlavTa obstruqcia da sikvdili
aRsaniSnavia, rom mosazRvre simsivneebis 20-25% vrceldeba
sakvercxis farglebs gareT. avTvisebian da gardamaval simsivnes Soris
diagnozis diferencireba dafuZnebulia pirveladi simsivnis
histologiur maxasiaTeblebze.
risk-faqtorebi
► sakvercxis kibo asocirebulia mSobiarobebis mcire ricxvTan da
unayofobasTan.

► adreuli menarxe da gviani menopauza zrdis sakvercxis kibos


risks.

sakvercxis kibo asocirebulia mSobiarobebis mcire ricxvTan da


unayofobasTan. Tumca sakvercxis kibo korelaciaSia sxvadasxva
epidemiologiur variabelobebTan, rogoricaa talkis gamoyeneba,
galaqtozis moxmareba, milebis gadakvanZva, arc erTi maTgani araa iseT
mkacr korelaciaSi, rogorc reproduqciuli anamnezi. adreuli menarxe
da gviani menopauza zrdis sakvercxis kibos risks. es faqtorebi da
paritetisa da unayofobis kavSiri sakvercxis kibos riskTan safuZvlad
udevs hipoTezas imis Sesaxeb, rom ovulaciis supresia SesaZloa iyos
mniSvnelovani faqtori.
sakvercxis kibos genetikuri riski

► Seadgens 5_10%-s

► asocirebulia me-17 qromosomaSi lokalizebul   BRCA1 genis


mutaciasTan. iSviaTad, me-13 qromosomaSi ganlagebul BRCA2 
genis Canasaxovan mutaciasTan.

► mutaciis damemkvidreba _autosomur dominanturi.

► ori pirveli rigis naTesavis daavadebisas (mag, deda, da, an


qaliSvili) , riski 35 - 40%-ia

sakvercxis epiTeluri kibos umetesoba sporadulia, ojaxuri da


memkvidreobiTi formebi yvela malignizaciis 5_10%-s Seadgens.
sakvercxis memkvidreobiTi kibos umetesoba asocirebulia me-17
qromosomaSi lokalizebuli BRCA1 genis mutaciasTan. daavadebis mcire
nawilia asocirebuli me-13 qromosomaSi ganlagebul BRCA2 genis
Canasaxovan mutaciasTan. aRmoCnda, rom am or genTan aris asocirebuli
rogorc sakvercxis, ise ZuZus kibosadmi winaswarganwyoba.
ojaxSi, sadac ori pirveli rigis naTesavs (mag, deda, da, an
qaliSvili) aqvs dadgenili premenopauzuri sakvercxis epiTeluri kibo,
pirveli rigis mdedrobiTi sqesis naTesavs 35-40% aqvs Sansi dazianebuli
genis arsebobisa.
ojaxSi, sadac erTi pirveli da erTi meore rigis naTesavia (mag,
bebia, deida, pirveli ZmisSvili, an SviliSvili gogo) sakvercis
epiTeuluri kiboTi daavadebuli, dazianebuli genis arsebobis riski
qalSi aseve SeiZleba iyos momatebuli 2-jer an 10-jer metad daavadebis
aramemkvidrul anamnezTan SedarebiT.
ojaxSi, sadac erTi postmenopauzuri pirveli rigis naTesavia
daavadebuli, qals SeiZleba ar hqondes dazianebuli genis arsebobis
riski gazrdili, radganac aseTi SemTxveva ufro metad sporadulia.
Tumca, Tu sakvercxis kibo premenopauzaSi uviTardea naTesavs, es
yuradsaRebia, da saWiroa sruli genetikuri analizis Catareba.
qalebSi, romelTac aqvT pirveladi ZuZus kibo, orjer meti Sansia
Semdgomi sakvercxis kibos ganviTarebisa.
sakvercxis pirveladi karcinomis FIGO –s klasifikacia

Istadia zrda SemosazRvrulia sakvercxeebiT


Ia zrda SemoisazRvreba sakvercxiT;
malignizebuli ujredebis Semcveli asciti
ar aris. garegan zedapirze simsivne araa;
kafsula intaqturia.
Ib zrda Semifargleba orive sakvercxiT;
asciti araa. garegan zedapirze simsivne
araa; kafsula intaqturia
Ic* simsivne Ia an Ib stadiis, magram erTi an
orive sakvercxis zedapirze simsivnea; an
kafsulis ruptura;an avTvisebiani
ujredebis Semcveli asciti an dadebiTi
peritoneuli washings.
II stadia zrda moicavs erT an orive sakvercxes
menjze gavrcelebiT.
IIa saSvilosnoze da/an falopiusis milebze
gavrceleba da/an metastazebi
IIb menjis sxva qsovilebze gavrceleba
IIc* IIa an IIb stadiis simsivne erTi an orive
sakvercxis zedapirze gavrcelebiT; an
kafsulis (kafsulebis) rupturiT; an
avTvisebiani ujredebis Semcveloba ascitur
siTxeSi an peritoneuli amonarecxSi
(peritoneal washing)
III stadia simsivne moicavs erT an orive sakvercxes,
menjis gareT peritoneuli implantebiT
da/an retroperitoneuli an sazardulis
kvanZebiT. RviZlis zedapiruli matastazebi
damaxasiaTebelia III stadiisTvis. simsivne
Semoifargleba menjiT, magram
histologiurad dadasturebulia
malignizaciis gavrceleba nawlavze an
badeqonze.
IIIa simsivne mkacrad SemosazRvrulia mcire
menjiT kvanZebi uaryofiTia, magram
histologiurad dadgenilia muclis Rrus
peritoneumis zedapirze mikroskopuli
moTesva
IIIb erTi an orive sakvercxis simsivne muclis
Rrus peritoneumis zedapirze 2 sm-mde
diametris implantebiT. kvanZebi uaryofiTi.
IIIc muclis Rrus implantebi >2sm diametris an
dadebiTi retroperitoneuli an
sazardulis kvanZebi an orive erTad.
IV stadia zrda moicavs erT an orive sakvercxes
Soreuli metastazebiT. IV stadias
axasiaTebs plevraSi siTxe da RviZlis
parenqimaSi metastazebi.
gavrcelebis gzebi
► transcelomuri

► limfuri

► hematogenuri

sakvercxis epiTeluri kibos diseminaciis yvelaze xSiri da


adreuli saxea ujredebis implantacia peritoneumis Rrus zedapirebze.
ujredebi avlenen tendencias gayvnen peritoneuli siTxis cirkulaciur
gzas.
aqedan gamomdianre, metastazebi vlindeba duglasis fosoSi,
kolinjis gverdiT RarebSi, marjvena hemidiafragmaSi, RviZlis
kafsulaSi, nawlavebis peritoneul zedapirze da maT mezenteriumze,
badeqonze. daavadeba iSviaTad aRwevs nawlavis sanaTurSi, magram
progresulad xdeba nawlavebis maryuJebis Sewebeba, rac iwvevs nawlavTa
funqciur obstruqcias. es mdgomareoba cnobilia rogorc
karcinomatozuli ileusi.
damaxasiaTebelia limfuri diseminacia menjis da para-aortuli
limfuri kvanZebiT, gansakuTrebiT daavadebis Sorswasul stadiaze.
diafragmis limfuri arxebiT da retroperitoneuli limfuri kvanZebiT
SesaZloa diseminacia diafragmis zeviT, gansakuTrebiT laviwzeda
limfur kvanZebSi.
hematogenuri diseminacia Zalian iSviaTia. sacicocxlo organoebis
parenqimaze gavrceleba, rogoricaa filtvebi da RviZli, viTardeba
daaxloebiT pacientTa 2-3%-Si.
klinikuri suraTi

► simptomebi ar aris an sustadaa gamoxatuli


► menstrualuri ciklis darRveva premenopauzaSi,
► postmenopauzaSi saSodan sisxldena,
► mezobel organoebze zewolis simptomebi,
► muclis qveda areSi daWimuloba, zewola, an
tkivili, dispareunia).

► daavadebis Sorswasuli formebis dros pacients yvelaze


xSirad aqvs simptomebi, romlebic dakavSirebulia ascitis,
badeqonis an nawlavis metastazebis arsebobasTan.

► sakvercxis kibos yvelaze mniSvnelovani niSania fizikaluri


gamokvleviT menjis RruSi soliduri, fiqsirebuli,
araerTgvarovani, moculobiTi warmonaqmnis arseboba.

sakvercxis epiTeluri kibos mqone qalebis umetesobas aqvs


araspecifiuri simptomebi. daavadebis sawyis stadiaze qals SeiZleba
aReniSnebodes araregularuli menzesi, Tu igi premenopauzaSia. Tu
menjis warmonaqmni iwvevs Sardis buStis an swori nawlavis kompresias,
SesaZloa aReniSnebodes Sardvis gaxSireba an Sekruloba. zogjer,
SeiZleba aRiqvas muclis qveda areSi daWimuloba, zewola, an tkivili,
iseTi, rogoricaa dispareunia. damaxasiaTebeli araa mwvave simptomebi,
rogoricaa gaskdomiT an SemogrexviT gamowveuli tkivili.
daavadebis Sorswasuli formebis dros pacients yvelaze xSirad
aqvs simptomebi, romlebic dakavSirebulia ascitis, badeqonis an
nawlavis metastazebis arsebobasTan. simptomebi moicavs muclis
daWimulobas, Seberilobas, Sekrulobas, gulisrevas, anoreqsias.
premenopauzis asakis qalebs SeiZleba aReniSnebodeT araregularuli an
Warbi menstruacia, maSin, roca saSosmxrivi sisxldena SeiZleba
ganviTardes postmenopauzis asakis qalebSi.
diagnozi
► klinikuri suraTi
► menjis Rrus gamokvleva bimanualurad da reqtovaginurad
► laboratoriuli gamokvlevebi (hematologiuri, bioqimiuri)
► onkomarkerebis (CA125) donis gansazRvra SratSi
► ultrasonografia
► gulmkerdis rentgenografia
► iSviaTad gamoiyeneba CT, MRI, kolonoskopia, irigoskopia,
gastroskopia, mamografia (Sesabamisi organoebidan simsivnis
metastazirebaze eWvis dros)
► SesaZloa Catardes pap-testi, endometriumis biofsia, da
saSvilosnos Rrus kiuretaJi;
► sakvercxis kibos saboloo diagnozi moiTxovs laparaskopias
an sacdel laparatomias.

menjis avTvisebian da keTilTvisebian warmonaqmnTa diferencirebisTvis


damxmarea Sratis CA125 done. postmenopauzaSi danamatebis warmonaqmnis
da Sratis Zalian maRali CA125 donis dros, malignizaciis prognozuli
maCvenebeli 96%-ia. premenopauzaSi am testis specifiuroba dabalia,
radgan CA125 done momatebulia bevri keTilTvisebiani mdgomareobis
drosac.
premenopauzaSi, Tu danamatebis warmonaqmnis maxasiaTeblebi ar
miuTiTeben malignizaciaze, ( moZravi, ufro cisturi, unilateraluri, da
erTgvarovani konturis mqone warmonaqmni), SesaZloa masze dakvirveba.
Cveulebriv, dasaSvebia araumetes 2 Tviani intervali, romlis
ganmavlobaSic SesaZloa gamoyenebul iqnes hormonuli supresia
oraluri kontraceptivebiT. Tu dazianeba neoplaziuri araa, man unda
ganicados regresi, zomebis dadgena xdeba menjis gamokvleviT da
ultrasonografiiT. Tu warmonaqmni zomaSi ar mcirdeba an izrdeba,
maSin igi unda CaiTvalos neoplaziurad da amokveTil iqnes qirurgiuli
gziT.
mniSvnelovania dazianebis zoma. Tu cisturi warmonaqmni >8sm
diametrisaa, metia albaToba imisa, rom igi neoplaziuria, Tu pacienti
ar iRebs ovulaciis induqciisTvis saWiro agentebs. roca safiqralia
dazianebis malignizacia ( soliduri, SedarebiT fiqsirebuli,
araerTgvarovani konturis mqone) saWiroa laparatomiis warmoeba, iseve
rogorc postmenopauzuri asakis pacientebSi, romelTac aqvT danamatebis
warmonaqmni.
malignizaciis ultrasongrafiuli niSnebia danamatebis
warmonawmni kompleqsuri areebiT, rogoricaa araerTgvarovani sazRvrebi,
warmonaqmnSi mravlobiTi eqogenuri CanarTebi, da mravlobiTi mWidro
xarixebi. bilateraluri simsivne ufro avTvisebiania, magram ufro
mniSvnelovania dazianebis individualuri maxasiaTeblebi. danamatebis
neoplaziisTvis ukeTesi garCevadoba aqvs transvaginur
ultrasonografias transabdominurTan SedarebiT. feradi dopleri
zrdis ultrasonografiis specifiurobas malignizaciis dadgenaSi.
diferenciuli diagnozi

► keTilTvisebiani simsivneebi
► funqciuri kistebi
► reproduqciuli traqtis anTebiTi daavadebebi,
► endometriozi,
► saSvilosnos leiomioma fexze.
► menjis araginekologiuri simsivneebi_ divertikulozi, an
msxvili nawlavis neoplazia, aseve Tirkmlis cdoma.
sakvercxis kibos mkurnaloba

1.qirurgiuli mkurnaloba
operaciis masStabi damokidebulia daavdebis stadiaze da
simsivnis diferencirebis xarisxze

mosazRvre simsivnis da Ia stadiis, 1 an 2 xarisxis (grade) mqone


pacientebs, romelTac surT fertilobis SenarCuneba, SesaZloa
CautardeT konservatiuli operacia _ unilateraluri ooforeqtomia.

danarCen SemTxvevaSi histereqtomiis da bilateraluri


adneqseqtomiis warmoeba.

Sorswasuli formebis dros tardeba citoreduqciuli


operacia, romelic moicavs totalur histereqtomias,
bilateralur salpingo-ooforeqtomias, srul omenteqtomias da
metastazuri dazianebis rezeqcias.

pacientebSi, romelTa preoperaciuli gamokvleviT savaraudoa


malignizacia, rekomendebulia muclis wina kedelze medialuri an
paramedialuri ganakveTi, raTa ganxorcieldes adeqvaturi midgoma
muclis zeda nawilzec.
nebismieri Tavisufali siTxe, gansakuTrebiT menjis cul-de-sac-Si,
unda gamoikvlios citologiurad.
Tu Tavisufali siTxe ar aris, unda amoirecxos peritoneumis Rru
50-100 ml hipertonuli xsnariT
nawarmoebi unda iqnas intra abdominuri zedapirebis da Sinagani
organoebis sistemuri daTvaliereba
peritoneumis zedapiris nebismieri saeWvo adgilidan an
Sexorcebidan unda iqnas nawarmoebi biofsia
aRebul unda iqnas diafragmidan citologiuri kvlevisaTvis
anaTali biofsiiT an anafxeki.
unda moxdes badeqonis rezeqcia ganivi kolinjidan, am proceduras
ewodeba intrakolinjuri omenteqtomia.
unda daTvalierdes retroperitoneuli sivrceebi, raTa
gamovavlinoT menjis da para-aortuli limfuri kvanZebi.
sakvercxis mosazRvre simsivneebis mkurnalobis ZiriTadi meTodia
pirveladi simsivnis qirurgiuli rezeqcia.
qalebs, romelTac CautardaT laparatomia stadiebad dayofiT da
romelTac ar aqvT mtkicebuleba sakvercxis gareT simsivnis
gavrcelebisa, Sesaferisi mkurnalobaa abdominuri histereqtomia da
bilateraluri salpingo-ooforeqtomia.Tu qals surs fertilobis
SenarCuneba, Ia stadiis, 1 an 2 xarisxis daavadebis dros SesaZlebelia
saSvilosnos da kontralateraluri sakvercxis SenarCuneba.
davadebis Sorswasuli formebis dros unda Catardes
citoreduqtiuli qirurgia, romlis mizania mTlianad iqnas mocilebuli
pirveladi kibo da, Tu SesaZlebelia, yvela metastazi.
2. qimioTerapia
► iniSneba diferencirebis kibos yvela stadiaze, garda Ia da Ib
stadiis, 1 xarisxis diferencirebis mqone simsivnisa;
► mkurnalobis arCeviTi meTodia kombinirebuli qimioTerapia
intraperitoneuli cisplatiniT da paklitaqseliT an
intravenuri karboplatiniT da paklitaqseliT. gamoiyeneba
mkurnalobis 6 cikli 3-3 kviris intervaliT, amtanobis
mixedviT;
► gverdiTi movlenebi karboplatins naklebad axasiaTebs, vidre
cisplatins. paklitaqselis toqsiurobis maCvenebelia
neiropaTia da neitropenia.
► pacientebSi, romlebic ver itanen kombinirebul qimioTerapias,
SeiZleba dainiSnos erTkomponentiani, intravenuri karboplatini
(AUC = 5_6), an paklitaqseli 175 mg/m2.

daavadebis Sorswasuli formebis dros mkurnalobis arCeviTi


meTodia kombinirebuli qimioTerapia intraperitoneuli cisplatiniT da
paklitaqseliT an intravenuri karboplatiniT da paklitaqseliT. am
wamlebis Seyvanis intraperitoneuli an intravenuri gzis upiratesobebis
da naklovanebebis ganxilva unda moxdes pacientTan erTad.
pacientebs, romelTac aReniSnebaT hipermgrZnobeloba
paklitaqselis an karboplatinis mimarT, an unda CautardeT
desensibilizacia, an isini Caenacvlos alternatiuli wamlebiT ( mag,
dosetaqseli, liposomuri doqsubicini, topotekani, etopozidi).
SesaZloa etopozidis peroraluri miReba.

mkurnalobis sxva meTodebi

► dReisaTvis, sxivuri Terapia ZiriTadad aRar gamoiyeneba;

► didi interesis sagania imunoTerapiis gamoyeneba. meore rigis


TerapiaSi farTod ixmareba citokinebi, interferon-,
interferon- da interleikin-2.

► ar arsebobs mtkicebuleba, rom sakvercxis Sorswasuli kibos dros


hormonuli Terapia efeqturia. dRevandeli monacemebiT, kargad
diferencirebuli recidivuli endometriuli karcinomis
mkurnalobaSi gamoiyeneba progestaciuri agentebi.
prevencia

► radganac mSobiarobebis ricxvi pirdapir kavSirSia sakvercxis


kibosTan, sul mcire erTi Svili damcveli faqtoria
daavadebisgan, riskis SemcirebiT 0,3-dan 0,4-mde.

► oraluri kontraceptivebis gamoyeneba amcirebs sakvercxis


epiTeluri kibos risks. qalebSi, romlebic 5 an meti weli
iyeneben oralur kontraceptvebs, maTi SedarebiTi riski
mcirdeba 0,5-mde;

► sakvercxis an falopiusis milebis kibos ganviTarebis risks


amcirebs, magram srulad ver aRmofxravs profilaqtikuri
salpingo-ooforeqtomia.

qalebSi, romelTac hyavT 2 Svili da 5 an meti weli iyeneben


oralur kontraceptivebs, SedarebiTi riski 0,3-ze dabalia, anu 70%-iT
mcirdeba. ase, rom, oraluri kontraceptivebis abebi erTaderTi
dadasturebuli meTodia sakvercxis kibos prevenciisa, da igi SeiZleba
SevTavazoT qalebs am mosazrebiT. rodesac konsultacias vuwevT
pacients Casaxvis sawinaaRmdego RonisZiebebis Sesaxeb, unda aRiniSnos
oraluri kontraceptivebis am mniSvnelovani sargebelis Sesaxeb. es aseve
mniSvnelovania sakvercxis kibos genetikuri anamnezis mqone qalebisTvis.
araepiTeluri avTvisebiani simsivneebi

I. Canasaxovan ujredovani simsivne


► sicocxlis pirvel or aTeulSi, sakvercxeebis simsivneebis 70%
Canasaxovanujredovania, da maTi erTi mesamedi_avTvisebiani.

► viTardeba sakvercxis primordiuli Canasaxovani ujredebidan.

► SeiZleba eqstragonadur adgilebSic ganviTardes.

Canasaxovan ujredovani simsivne viTardeba sakvercxis primordiuli


Canasaxovani ujredebidan. maTi sixSire, saTeslis Canasaxovan-ujredovani
simsivneebis erT meaTeds Seadgens, amitom maTi marTvis ZiriTadi
principebi saTeslis Sesabamisi simsivnis analogiuria. miuxedavad imisa,
rom Canasaxovan-ujredovani simsivneebi SeiZleba eqstragonadur
adgilebSic ganviTardes, rogoricaa Suasayari da retroperitoneumi,
maTi umetesoba viTardeba gonadebSi aradiferencirebuli Canasaxovani
ujredebisgan. mdebareobebis aseTi variaciebis arseboba aixsneba yviTris
parkis kaudaluri bolodan Canasaxovani ujredebis migraciiT
dorsaluri mezenteriumisken manam, sanam isini CaerTvebian sasqeso WimSi
gonadebis ganviTarebaSi.
sakvercxis Canasaxovan-ujredovani simsivneebis histologiuri tipebi

1.primitiuli Canasaxovan- 3.monodermaluri teratoma da


ujredovani simsivneebi somaturi-tipis simsivneebi
asocirebuli dermoidul cistebTan
A. disherminoma A.Tiroiduli simsivne
B. yviTris parkis simsivne 1. Struma ovarii
C.embrionuli karcinoma a. keTilTvisebiani
E.aragestaciuri qoriokarcinoma b. avTvisebiani
F.Sereuli Canasaxovan-ujredovani B. karcinoiduli
simsivne
2. orfaziani da samfaziani C. neiroeqtodermuli simsivne
teratoma

A.umwifari teratoma D. karcinoma


B.mwife teratoma E. melanocisturi
1.soliduri F. sarkoma
2.cisturi G. cximovani simsivne
a. dermoiduli cista H. hipofizuri tipis simsivne
b. fetiform teratoma I. sxvebi (qondriskacis)
disherminoma
► yvelaze xSiri Canasaxovan ujredovani simsivnea, romelic
uxSiresad 10-30 wlis asakSi viTardeba.

► zoma farTod cvalebadobs, (5-15sm). kafsula sustad borcviania,


konsistencia spongiozuria, moyavisfro_monacrisfro feris.

► xSirad viTardeba gonaduri disgeneziis dros (46 XY, 45 X/46),


amitom saWiroa premenarqeul pacientebSi kariotipis
gansazRvra.

► 10-15%-Si igi bilateraluria.

► metastazirebi yvelaze xSirad limfuri gziT vrceldeba,


iSviaTad hematogenuri da pirdapiri gavrcelebiT.

disherminoma yvelaze xSiri Canasaxovan ujredovani simsivnea,


romelic Seadgens sakvercxis yvela Canasaxovan ujredovani warmoSobis
kibos 30-40%-s. es simsivne sakvercxis yvela kibos 1-3%-ia, disherminomebis
75% viTardeba 10-dan 30 wlamde, 5% _ 10 wlamde, da is iSviaTad
viTardeba 50 wlis asakis Semdeg. disherminomebi gvxvdeba orive sqesSi da
SesaZloa ganviTardnen gonadur an eqstragonadur adgilebSi.
disherminomebis zomebi farTod cvalebadobs, ZiriTadad 5-dan 15
sm-mde. kafsula sustad borcviania, konsistencia spongiozuria da
moyavisfro_monacrisfro feris.
disherminomebi SeiZleba Seicavdes sincitiotrofoblastur
gigantur ujredebs da SeiZleba asocirebuli iyos naadrev sqesobriv
momwifebasTan an virilizaciasTan.
xSiria disherminomis da umwifari teratomis Tanaarseboba.
qoriokarcinoma, endodermuli sinusis simsivne da sxva
eqstraembrionuli dazianebebi aseve xSirad asocirdeba disherminomebTan.
gonaduri disgeneziis mqone pacientTa umetesobaSi disherminoma
izrdeba gonadoblastomaSi, romelic sakvercxis keTilTvisebiani
simsivnea da warmoqmnilia Canasaxovani ujredebisgan da sasqeso Wimis
stromisgan. Tu gonaduri disgeneziis mqone pacientSi gonadoblastoma
marcxnivaa in situ, 50%-ze meti gardaiqmneba avTvisebianad.
10-15% bilateraluria. faqtiurad, disherminoma erTaderTi
Canasaxovanujredovani malignizaciaa, romelsac bilateralobis aseTi
mniSvnelovani maCvenebeli aqvs. sxva Canasaxovanujredovani simsivneebi
iSviaTadaa bilateraluri.
disherminomis sawyisi stadiis mqone pacientebis mkurnaloba
pirveladad qirurgiulia, romelic moicavs pirveladi keris rezeqcias.
qimioTerapia da sxivuri Terapia eniSnebaT pacientebs metastazuri
daavadebisas. radgan daavadeba ZiriTadad uviTardebaT gogonebs da
axalgazrda qalebs, gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces
fertilobis SenarCunebas.

umwifari teratoma
umwifari teratomebi Seicaven elementebs, romlebic aerTianeben
embrionidan warmoSobil qsovilebs.

Canasaxovan ujredovan malignizaciebs Soris sixSiriT meore


adgilzea, Tumca, sakvercxis yvela avTvisebiani simsivnis 1%-s
Seadgens. umwifari teratomebis daaxloebiT 50% 10-dan 20 wlamde asakSi
viTardeba, da isini iSviaTad vlindeba postmenopauzaSi.

Tu teratomis elementebis momwifeba grZeldeba normaluri xaziT,


Sedegad viTardeba mwife anu zrdasruli teratoma, da prognozic kargia.
da piriqiT, am elementebis paTologiuri momwifeba iwvevs
aradisciplinirebul zrdas,rac SeiZleba fatalurad dasruldes.

umwifari teratoma (pure immature teratoma) sakvercxis yvela kibos 1%-s


iTvlis, magram igi meore yvelaze xSiri Canasaxovan-ujredovani
malignizaciaa. 20 wlamde asakSi sakvercxis yvela malignizaciis 10-20%
am dazianebaze modis da amave asakobriv jgufSi sakvercxis kiboTi
gamowveuli sikvdilobis 30%-Si mizezi igia. mcired umwifari
teratomebis daaxloebiT 50% 10-dan 20 wlamde asakSi viTardeba, da isini
iSviaTad vlindeba postmenopauzaSi.
teratomis gansazRvraSi fundamenturi mniSvneloba eniWeba
sxvadasxva elementis momwifebas. Tu momwifeba grZeldeba normaluri
xaziT, Sedegad viTardeba mwife anu zrdasruli teratoma, da prognozic
kargia. da piriqiT, am elementebis aranormaluri momwifeba iwvevs
aradisciplinirebul zrdas, rac SeiZleba fatalurad dasruldes.
nervuli qsovilis Semcveli simsivneebi metad midrekilni arian
momwifebisken.
umwifari teratomebis klasifikacia xdeba xarisxobrivi (grading)
sistemis mixedviT (1-dan 3 xarisxamde), rac dafuZnebulia umwifari
qsovilis diferenciaciis da raodenobis xarisxze. prognozi
korelaciaSia am umwifari elementebiT gansazRvrul xarisxTan:; rac
metia xarisxi, miT ufro cudia prognozi.
keTilTvisebiani teratomebis avTvisebianad gardaqmna xdeba 0,5-2%
SemTxvevaSi, Cveulebriv, 40 wlis asakis zemoT.

endodermuli sinusis simsivne


► igive yviTris parkis karcinoma, viTardeba pirveladi yviTris
parkidan. ZiriTadad 16-18 wlis asakSi gvxvdeba, daaxloebiT 1/3 _
premenarqeul asakSi.

► zedapiri moruxo - yavisferia. kisturi areebi warmoqmnilia


swrafad mzardi simsivnis degeneraciis Sedegad.

► calmxrivia 100%-Si; soliduria, 7-28 sm diametris.

► axdens AFP-is (-fetoproteinis), iSviaTad AAT-is (1–


antitripsinis) sekrecias. AFP-s donis gansazRvra damxmarea
mkurnalobis procesSi pacientis monitoringSi.

simsivne Zalzed avTvisebiania. viTardeba. moTavsebulia kafsulaSi,


wilakovania, gluvi. ganiv Wrilze SeimCneva sisxlCaqcevebi da nekrozi.
warmoiqmneba eqstraembrionuli qsovilisgan, rogoricaa yviTris parkis.
gamohyofs -fetoproteins.

Canasaxovanujredovani simsivneebis iSviaTi formebi

► embrionuli karcinoma_ qoriokarcinomisgan gansxvavebiT ar Seicavs


cito- da sincitiotrofoblastis ujredebs. pacientTa asaki 4-28
(saSualod 14) welia. gamoyofen estrogenebs, da Sesabamisad
gamoxatulia naadrevi sqesobrivi momwifeba da araregularuli
sisxldena. simsivne SeiZleba didi zomis iyos , maTi 2/3 erTi
sakvercxiT SemoisazRvreba. xSirad xdeba AFT-s da hCG-is
sekrecia,rac gamoiyeneba mkurnalobis procesis monitoringisTvis.

► qoriokarcinoma_ histologiurad gestaciuri qoriokarcinomis


msgavsia. pacientTa umravlesoba 20 welze naklebi asakisaa. simsivne
gamoimuSavebs hCG-s, rac 50%-Si iwvevs naadrev sqesobriv momwifebas.

► poliembrioma_Sedgenilia “embrioiduli sxeulebisgan”. masSi


replicirdeba samive Canasaxovani firfita. ZiriTadad viTardeba
premenarqeul asakSi. AFT-s da hCG-is titrebi maRalia.

klinikuri suraTi
► nelamzardi epiTeluri simsivneebisgan gansxvavebiT, Canasaxovan
ujredovani malignizaciebi swrafad izrdeba da yovelTvis
xasiaTdeba tkiviliT menjis areSi, rac dakavSirebulia kafsulis
gadaWimvasTan, hemoragiasTan an nekrozTan.
► Sardis buStze da swor nawlavze zewolis simptomebi,
► menstrualuri darRvevebi
► danamatis SemogrexvasTan an rupturasTan socirebuli mwvave
simptomebi;

nelamzardi epiTeluri simsivneebisgan gansxvavebiT, Canasaxovan


ujredovani malignizaciebi swrafad izrdeba da yovelTvis xasiaTdeba
submwvave tkiviliT menjis areSi, rac dakavSirebulia kafsulis
gadaWimvasTan, hemoragiasTan an nekrozTan. swrafad mzardi warmonaqmni
iwvevs Sardis buStze da swor nawlavze zewolas, menarqes asakSi
SeiZleba gamovlindes menstrualuri darRvevebi. zog axalgazrda
pacientSi SeiZleba arasworad iqnas miCneuli neoplaziis adreuli
simptomebi orsulobis niSnebad, rac iwvevs diagnozis dagvianebas.
SeiZleba ganviTardes danamatebis SemogrexvasTan an rupturasTan
asocirebuli mwvave simptomebi. es simptomebi SeiZleba agverios mwvave
apendicitSi. ufro Sorswasul SemTxvevebSi SeiZleba ganviTardes
asciti, da pacients aqvs muclis daWimuloba.

diagnozi
► premenarqeul gogonebSi 2 sm-mde zomis an premenopauzaSi 8sm da
meti zomis adneqsaluri moculobiTi warmonaqmni yovelTvis
saWiroebs qirurgiul Carevas;
► sisxlis saerTo analizi
► AFT-s da hCG-is titrebis gansazRvra;
► RviZlis funqciuri testebi;
► ultrasonografiuli gamokvleva;
► gulmkerdis rentgenografia
► kariotipis gansazRvra;
► CT da MRI.

Canasaxovan ujredovani simsivnis mqone zogierTi pacienti


premenarqeuli asakisaa, da SeiZleba saWiro gaxdes anesTeziis qveS
gamokvleva.
sisxlis analizi unda moicavdes hCG-is da AFP-s titrebs, ssa-s, RviZlis
funqciur testebs. mniSvnelovania gul-mkerdis rentgenografia, radgan
aseTi simsivneebi metastazebs iZleva filtvebSi an mediastinumSi.Yyvela
premenarqeul gogonaSi kariotipi unda ganisazRvros operaciamde,
disgenezuri gonadebis warmoqmnisaken am simsivneebis swrafvis gamo.
operaciamde CT an MRI adgens retroperitoneuli limfadenopaTiis an
RviZlis metastazebis arsebobas.
mkurnaloba
► fertilobis SenarCunebis mizniT an sawyis stadiebze _ calmxrivi
ooforeqtomia

► Tu fertilobis SenarCuneba saWiro araa an saxezea daavadebis


Sorswasuli forma _ totaluri histereqtomia ormxriv salpingo-
ooforeqtomiasTan erTad;

► am simsivneTa umetesoba mgrZnobiarea kombinirebuli qimioTerapiis


BEP (bleomicini, etopozidi, cisplatini) reJimis mimarT.
endodermuli sinusis simsivneebSi efeqturia aseve VPB reJimi
(vinblastini, bleomicini, cisplatini). Qqoriokarcinomis
samkurnalod iyeneben MAC reJims (metotreqsati, aqtinomicin D da
ciklofosfamidi).

► sxivuri Terapia dReisaTvis ar gamoiyeneba Tu saWiroa


fertilobis SenarCuneba.

II. sasqeso Wimis_stromuli simsivneebi


► sakvercxis yvela avTvisebiani simsivnis 5-8%-ia

► warmoiqmneba sasqeso Wimis da sakvercxis stromis an mezenqimisgan.

► Seicavs rogorc “qalis” (granulozur da Teka-ujredebs), ise


“mamakacis” (serTolis da leidigis) ujredul elementebs.

klasifikacia

1. granulozur-stromul ujredovani simsivneebi


a. granulozur ujredovani simsivne
b. Tekoma_fibromis jgufis simsivne
1. Tekoma
2. fibroma
3. araklasificirebuli
2. androblastomebi; serToli-leidigis ujredovani simsivneebi
a. kargad diferencirebuli
1. serTolis ujredovani simsivne
2. serToli-leidigis ujredovani simsivne
3. leidigis ujredovani simsivne; hilusis ujredebis
simsivne
b. saSualod diferencirebuli
g. dabal-diferencirebuli (sarkomatoiduli)
d. heterologiuri elementebiT
3. ginandroblastoma
4. araklasificirebadi

granulozur-stromul ujredovani simsivneebi


► zoma cvalebadobs ramdenime milimetridan 20 an met sm-mde.

► iSviaTadaa bilateraluri (2%), nazi, wilakovani zedapirisaa.

► axasiaTebT malignizaciis dabali xarisxi;

► gamohyofen estrogens, zogierTi _inhibins.

► ZiriTadad 50 wlis asakSi viTardeba, 5%-Si _ prepubertul asakSi.

► axasiaTebT Zalian neli zrda, recidivi viTardeba 5-30 wlis Semdeg

granulozur-stromul ujredovani simsivne aerTianebs


granulozur ujredovan simsivnes, Tekomas da fibromas. granulozur
ujredovani simsivne dabali xarisxis malignizaciisaa. iSviaTad, Tekomas
da fibromas aqvs malignizaciis morfologiuri niSnebi da aseT
SemTxvevaSi isini moixsenieba fibrosarkomad.
granulozur ujredovani simsivne, romelic gamohyofs estrogens,
yvela asakis qalSi gvxvdeba. prepubertul gogonebSi_ SemaTxvevaTa 5%-
Sia, danarCeni reproduqciul da postmenopauzur asakSi. bilateraluria
pacientTa 2%-Si.
zoma cvalebadobs ramdenime milimetridan 20 an met sm-mde.
iSviaTadaa bilateraluri, nazi, wilakovani zedapirisaa. simsivnis
mkvrivi nawilebi marcvlovania, trabekuluri, Cveulebriv nacrisfer-
yviTeli an yviTelia.
granulozuri ujredebi lagdebian mtevnebad da rozetebad
centraluri Rrus garSemo, msgavsebaa pirvelad folikulTan ( eqsneris
sxeulebi).

klinikuri suraTi da diagnozi


► estogenebis sekreciiT ganpirobebuli simptomebi _ naadrevi
sqesobrivi momwifeba, . reproduqciul asakSi_ menstrualuri
darRvevebi an meoradi amenorea;

► 5%-Si Tan erTvis endometriumis kibo, 25-50% asocirebulia


endometriumis kistur hiperplaziasTan.

► sxva simptomebi da niSnebi araspecifiuria. asciti SemTxvevaTa 10%-


Si vlindeba, ufro iSviaTad hidroToraqsi.

► SesaZloa maTi gaskdoma da hemoperitoneumis ganviTareba.

► diagnostika sxva simsivneebis msgavsad xdeba; mniSvnelovani


markeria inhibinis momatebuli done.

75% asocirebulia naadrev sqesobriv momwifebasTan estrogenebis


sekreciis gamo. reproduqciul asakSi pacients aqvs menstrualuri
darRvevebi an meoradi amenorea, xSirad saxezea endometriumis cisturi
hiperplazia. postmenopauzaSi sawyisi simptomia saSvilosnodan
araregularuli sisxldena. marTlac, aseT pacientebSi SesaZloa
endometriumis kibos ganviTarebis stimulacia estrogenebis sekreciiT.
sxva simptomebi da niSnebi araspecifiuria da sakvercxis sxva
malignizaciebis msgavsia. asciti SemTxvevaTa 10%-Si vlindeba, ufro
iSviaTad hidroToraqsi. granulozur ujredovani simsivneebi
midrekilia hemoragiisken; SesaZloa maTi gaskdoma da hemoperitoneumis
ganviTareba.
diagnostirebisas granulozur ujredovani simsivneebi Cveulebriv I
stadiazea, SesaZloa recidivis ganviTareba 5-30 wlis Semdeg. SesaZloa
aseve simsivnis hematogenuri gavrceleba filtvebSi, RviZlSi da Tavis
tvinSi metastazirebiT sawyisi diagnozidan wlebis Semdeg.recidivis
SemTxvevaSi simsivne sakmaod swrafad izrdeba. Zalian iSviaTia
avTvisebiani Tekomebi, da maTi simptomebi, marTva da gamosavali sxva
granulozur ujredovani simsivneebis msgavsia. zogierTi granulozur
ujredovani simsivne gamohyofs inhibins, rac daavadebis markeria.
reproduqciul asakSi amenoreis da unayofobis dros qalSi Sratis
inhibinis momatebuli done granulozur ujredovan simsivneebze
miuTiTebs.

serTolis da leidigis ujredebisgan warmoqmnili simsivne


► damaxasiaTebelia malignizaciis dabali xarisxi;
► umetesoba 30 wlis asakSi gvxvdeba;
► sakvercxis yvela simsivnis 0,2%-s Seadgens;
► bevri maTgani androgenmaproducirebelia, 70-85%-Si vlindeba
virilizaciis simptomebi. gvxvdeba estrogenmaproducirebeli
simsivneebic;
► 1%-ze naklebSi ormxrivia.

serTolis da leidigis ujredebisgan warmoqmnili simsivne uxSiresad


gvxvdeba sicocxlis me-3 da me-4 aTwleulSi. gansakuTrebiT iSviaTi
formaa. damaxasiaTebelia malignizaciis dabali xarisxi, Tumca dabal-
diferencirebuli formebi sakmaod agresiuli mimdinareobisaa.
bevri maTgani androgenmaproducirebelia, 70-85%-Si vlindeba
virilizaciis simptomebi: oligomenorea Semdgomi amenoreiT, mkerdis
atrofia, akne, hirsutizmi, klitoromegalia, xmis daboxeba. plazmis
androgenebis gansazRvriT gamovlindeba momatebuli testosterones da
androstendionis done, dehidroepiandrostendionis sulfatis done
normaSia an mcired momatebuli. iSviaTad gvxvdeba
estrogenmaproducirebeli simsivneebic;

stromuli simsivneebis mkurnaloba


► radgan simsivneTa umetesoba calmxrivia, bavSvebSi da
reproduqciul asakSi Ia stadiis dros misaRebi mkurnalobaa
unilateraluri salpingo-ooforeqtoria.

► peri_ da postmenopauzis asakSi, saWiroa histereqtomiis da


ormxrivi salpingo-ooforeqtomiis warmoeba.

► ar arsebobs mtkicebuleba, rom sxivuri an qimioTerapiis gamoyeneba


axdens daavadebis recidivis prevencias. granulozur-stromul
ujredovani simsivneebis Sorswasuli formebis dros gamoiyeneba
qimioTerapiis BEP reJimi, xolo serToli-leidigis simsivneebis
dros _ VAC reJimi.

sakvercxis avTvisebiani simsivneebis iSviaTi formebi

► lipidur ujredovani simsivne _ Seicavs yviTeli sxeulis,


adrenalur da androgenebis maproducirebel ujredebs.
ZiriTadad calmxrivia. 20%-Si iZleva metastazebs (8sm-ze didi
zomis dros). mkurnaloba _ qirurgiulia.

► sarkoma _ 80%-Si viTardeba postmenopauzaSi. axasiaTebs


agresiuli mimdinareoba da metastazireba. sicocxlis saS.
xangrZlivoba 2 welia. mkurnaloba araefeqturia.

► mcire ujredovani karcinoma _ saSualo asakia 24 weli. viTardeba


ormxrivad. 2/3_Si Tan axlavs paraendokrinuli hiperkalcemia.
mkurnaloba qirurgiuli da qimioTerapiis an sxivuri Terapiis
kombinacia.

metastazuri simsivneebi

► sakvercxis simsivneTa 5-6% metastazuria. uxSiresad metastazebi


vrceldeba genitaluri traqtidan, sarZeve jirkvlebidan da kuW-
nawlavis traqtidan.

You might also like