Pažintinių funkcijų vertinimas ir lavinimas vyresnio amžiaus žmonėms

Įvadas
Senatvė – tai gyvenimo etapas su kuriuo susiduria kiekvienas, jei, žinoma, kitos
priežastys ankstesniuose etapuose to nesutrukdo. Savarankiškumas vyresniame amžiuje
priklauso tiek nuo fizinio tiek nuo kognityvinio pajėgumo. (Murman D. L., 2015)

Senstant organizme vyksta įvairūs struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, tame tarpe ir

kognityvinių arba kitaip tariant pažintinių funkcijų. Šias funkcijas gali paveikti tiek pirminis
(genetiškai užprogramuotas, savaiminis) tiek antrinis (nulemtas aplinkos veiksnių, įvairių ligų)
senėjimas. (Socializacijos ir darbinio mokymo centras, 2014)

Dėl sutrikusių pažintinių funkcijų vyresnio amžiaus žmonės susiduria su problemomis

atliekant paprastas kasdienio gyvenimo veiklas, tokias kaip valgymas ir maudymasis, ar
sudetinges užduotis, tokias kaip pinigų valdymas, sąskaitų apmokėjimas ir vaistų vartojimas.
Kognityvinis funkcionavimas taip pat įtakoja asmens darbines veiklas, išėjimo į pensiją
planavimą ar sprendimų priėmimą dėl santaupų. (O’Regan C., Cronin H., Kenny AR.)

Sveikatos priežiūros specialistui, ypač erogterapeutui, yra svarbu išmanyti pažintines

funkcijas bei darbą su jomis, kad galėtų teikti kokybiškas paslaugas vyresnio amžiaus klientams
padedant jiems išlaikyti maksimalų įmanomą savarankiškumą ir pasitenkinimą gyvenimu.
Pažintinių funkcijų vertinimas
Pažintinių funkcijų vertinimas apima aukštesniųjų funkcijų, ypač atminties, dėmesio,
orientacijos, kalbos, vykdomųjų funkcijų (veiklos planavimo) ir praksijų (veiklos sekos), tyrimą.
Šios sritys dažnai yra sutrikusios vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Neskaitant įtakos kasdienėms
veikloms adresavimo, tinkamas šių funkcijų įvertinimas yra svarbus nustatant diagnozę. ( Young J,
Meagher D, MacLullich A., 2011)

Toliau pateikiami pažintinių funkcijų vertinimo testai ir jų aprašymai.

 Protinės būklės mini vertinimo testas - Mini Mental State Examination (MMSE)

Tai plačiai naudojamas struktūrizuotas tyrimas pažintinėms funkcijoms išverstas į lietuvių kalbą.
Testo atlikimas trunka apie 10 minučių ir gali būti kartojamas, sekant sutrikimų pokyčius. Tiria
paciento orientaciją, dėmesį, atmintį, suvokimą, bei praksijas. Gali padėti atskirti delyrą nuo
demencijos. Žemesni rezultatai gali būti įtakoti kurtumo, prasto regėjimo, nenoro
bendradarbiauti ar žemo išsilavinimo, todėl būtina į tai atsižvelgti, įsitikinti ar asmuo turi savo
akinius ar klausos aparatą. Tyrimas neatspindi sutrikimo lokalizacijos. (Bunevičius R., 2000)

Priedų skiltyje (PRIEDAS Nr. 1) pridedamas MMSE testo pavyzdys anglų kalba.

 Monreal Cognitive Assesment Test (toliau MoCA)

Tai trumpas testas, sudarytas iš 30 klausimų leidžiantis sveikatos priežiūros specialistams aptikti
pažintinių funkcijų sutrikimus, pvz. Alzheimerio ligą. MoCA tiria vykdomąsias funkcijas ir kitas
svarbias kognicijos dalis, kurių netiria anksčiau aptartas MMSE, todėl žymiai tiksliau nustato
lengvą kognityvinį sutrikimą.

Testo atlikimas trunka 10-15 minučių. Įvertinami orientacija laike ir vietoje, trumpalaikė
atmintis, darbinė atmintis, vykdomosios funkcijos, kalbos suvokimas, dėmesys, koncentracija,
vizio-erdvinis suvokimas. Testas prieinamas išmaniuosiuose įrenginiuose, pritaikomas
kurtiesiems ir akliesiems, turintiems prastą išsilavinimą, taip pat gali būti administruojamas
telefonu ar video-skambučiu. (Ziad Nasreddine MD, 2022)

Priedų skiltyje (PRIEDAS Nr. 2) pridedamas MoCA testo pavyzdys anglų kalba.

Kiti neurologinio tyrimo pavyzdžiai:

 Laikrodžio piešimas – paprastas ir greitai parodantis galimą kognityvinį sutrikimą testas.
Asmuo turėtų nupiešti laikrodį, tinkamai išdėstyti valandas ir teisingai nupiešti rodykles
rodančias konkretų laiką, pvz.: 11:10. Reikalingas vaizdinis suvokimas, simetrija, skaičių
ir laiko suvokimas, atmintis. („Slaugytojams“, 2018)
 STROOP efektas – asmuo turėtų įvardinti kokia spalva parašytas žodis, vietoj pačio
žodžio perskaitymo, kai spalvos nesutampa. Tai padaryti (neatitinkantis dirgiklis) yra
sunkiau, nei įvardinti žodžio spalvą, kai šios sutampa (sutampantis dirgiklis). Tikrinami
informacijos aporojimo greitis, dėmesio išlaikymas ir paskirstymas, automatiškumas.
(Charlotte R., 2020)

 ROCF testas - The Rey–Osterrieth Complex Figure (ROCF) test – asmuo kopijuoja sudėtingą
geometrinę figūrą ir po to atkūria ją iš atminties. Vertina vizio-erdvinį suvokimą, vizuo-
konstrukcinius gebėjimus ir regimąją, erdvinę orientaciją, neverbalinę atmintį, įskaitant
kopijavimą ir prisiminimą, dėmesį ir koncentraciją, planavimą ir organizavimą. (Xiaonan Z. ir kiti,
2021)
 WCST testas – Wisconsin Card Sorting Test (WCST) – tikimasi, kad asmuo, pagal vieną iš
keturių stimulo kortelių, kurios skiriasi trimis kriterijais – pavaiduota forma, spalva ir
paveikslėlių skaičiumi, tinkamai surikiuos visas atsako korteles, pagal jam pateiktą
sąlygą. Testas naudojamas matuoti kognityvinį lankstumą, dėmesį, atkaklumą, darbinę
atmintį, abstraktų mąstymą, apibendrinimą ir dėmesio perkėlimą. ( Coulacoglou C. ir
Saklofske D. H., 2017)

https://www.researchgate.net/figure/The-Wisconsin-Card-Sorting-Task-WCST_fig1_270484240

 TMT testas - Trail Making Test (TMT) – asmuo prašomas iš eilės sujungti apskritimus su
ženklu, kurie yra išdėstyti atsitiktinai. Tai lasivai prieinamas, apribotas laike testas
tiriantis vaizdinį suvokimą ir darbinę atmintį. Sudarytas iš dviejų dalių: TMT-A atminčiai,
jungiami tik slaičiai, ir TMT-B vykdomosioms funkcijoms, jungiami skaičiai ir raidės (1-A-
2-B-3...). (Ciolek C. H., Lee S. Y., 2020)
 https://www.masmusculo.com.es/health/la-nitrosina-ingrediente-poderoso-la-mente/

 ir kiti.

Ergoterapeutas tiria klientą ne tik standartizuotais testais. Į ištyrimą įeina pirminė apžiūra, pvz.
iš aprangos galima nuspręsti ar asmuo orientuojasi metų laike ir aplinkoje ir pan. Taip pat
pokalbis, interviu su pačiu klientu ar jo šeimos nariais gali atskleisti su kokiomis problemomis
susiduria asmuo kasdienybėje. Norėdamas įvertinti gebėjimą atlikti užduotį, specialistas vertina
kaip ir ar asmuo inicijuoja kasdienę veiklą, ar išvengia klaidų, laikosi atlikimo sekos, žingsnių.
Veiklos metu vertinamas supratimas apie aplinkos dirgiklius. Tai yra, stebėjimo metodu vertina
kognityvinius gebėjimus ir jų apribojimus. Taip ergoterapeutas gali padėti parinkti tinkamas
strategijas, kompensuojant pažinimo praradimą bei padėti pritaikyti aplinką siekiant kliento
savarankiškumo dalyvaujant savo gyvenimo veiklose. (AOTA, 2021)
Pažintinių funkcijų lavinimas ergoterapijoje
Pagrindinis intervencijų lavinant pažintines funkcijas tikslas yra stimuliuoti kognityvinę sistemą
arba pasiųlyti kompensacinius metodus, padedančius spręsti sunkumus kylančius dėl šių
funkcijų sutrikimo. (Altuntaş O., Torpil B. ir Uyanik M., 2017)
Autoriai teigia, kad kognityvinės intervencijos gali būti skirstomos į tris kategorijas:
 kognityvinė stimuliacija – funkcijų stimuliavimas socialiniam kontekste, kaip prisiminimai
su orientacija į tikrovę pagerina kognicijos veikimą ir aplamai gyvenimo kokybę,
bendravimą, socialinių sąveikų įgūdžius. Įsitraukimas į nespecifines grupines veiklas,
skirtas pažinimo ir socialiniams įgūdžiams gerinti.
 kognityvinis treniravimasis – tai labiau specifinis metodas, kurio metu mokoma teoriškai
pagrįstų pažintines funkcijas lavinančių strategijų ir įgūdžių.
 kognityvinė reabilitacija – individualizuotu požiūriu paremtos, pritaikytos programos,
orientuotos į specifines kasdienio gyvenimo veiklas. Nustatomi asmeniui svarbūs tikslai,
ir terapeutas, klientas bei jo šeima dirba išvien siekiant šių tikslų.

Inervencijos pavyzdžiai dirbant su kognityvinių problemų turinčiais pacientais:

 Skatinti žinomumą ir įsitraukimą į veiklas, kurios teigiamai veikia kogniciją: rūpinimasis

fizine sveikata, aukšto kraujospūdžio valdymas, sveika mityba, fizinis aktyvumas, protinis
aktyvumas, socializacija, streso valdymas ir žinoma rizikos veiksnių mažinimas.(National
Institute on Aging, 2020)
 Esant sunkesniam sutrikimui rekomenduojama dirbti individualiai ir sumažinti aplinkos
dirgiklius, dažnai aptarti pasiektus rezultatus. Veikla turi būti konkreti ir aiški.
 Informacijos apdorojimą palengvinančių schemų mokymasis. Brėžinių, schemų,
užuominų naudojimas.
 Dalyvavimas atmintį gerinančioje veikloje, tokioje kaip puzlių dėliojimas, kryžiažodžių
sprendimas, žaidimas „memory“.
 Sesijos pradžioje užduoti klausimą apie tai kas pacientui svarbu/įdomu. Užsiėmimo
eigoje paprašyti prisiminti apie ką buvo kalbėta.
 „Stop“ ženklų pritvirtinimas ant pagrindinių durų ar vartų sunkiai besiorientuojantiems
ar klajojantiems pacientams. (MediLodge)
 Globėjo mokymas: technikų, kurios neklaidintų paciento, kaip pvz.: paruošti ribotą
skaičių aprangos pasirinkimų, jei pacientas pamiršų koks dabar metų laikas, aplinkos
pritaikymo, kaip patraukti kilimus nuo grindų, kad pacientas neužkliūtų, ergonomiškų
padėčių mokymas aptarnaujant artimąjį, bendravimo paprastais sakiniais, vienos
komandos, žingsnis po žingsnio užuominomis. (Pai A. V. & Bankhele J. R., 2020)
2003 metai atliktas tyrimas rodo, kad ergoterapija vyresnio amžiaus žmonėms su kognityviniais
sutrikimais padeda pagerinti procesinius įgūdžius, profesinės veiklos suvokimą, jiems reikia
mažiau pagalbos. Taip pat po intervencijų pagerėjo jų globėjų kompetencijos jausmas. (Graff
M. J.L., Vernooij-Dassen M. J. F. J., Hoefnagels W. H. L., Dekker J. ir Witte L. P., 2003)

Kitame tyrime teigiama, kad ergoterapijos intervencijos veiksmingai sulėtina kognityvinį

nuosmukį, o veiksmingumas yra proporcingas gautoms terapijos valandoms. (Peralta P., Gascon
A. ir Latorre E., 2017)

Ergoterapijos užsiėmimai asmenims su sunkiu protiniu sutrikimu padidino savarankiškumą

atliekant darbines ir mokymosi veiklas, dėl terapijos pagerėjo bendravimo ir transportavimosi
įgūdžiai. (Wilburn V. G., Hoss A., Pudeler M., Beukema E., Rothenbuhler C. ir Stoll H. B., 2021)

Taigi, jei laiku ir tinkamai atliekami kognityviniai tyrimai, tikslingai adresuojamos

pažintinių funkcijų trūkumo sukeltos kasdienio gyvenimo problemos, asmenims su pažintinių
funkcijų sutrikimais ergoterapija turės tegiamą poveikį siekiant savarankiškumo ir gyvenimo
kokybės išlaikymo.
 Literatūra:

Socializacijos ir darbinio mokymo centras. (2014). Senėjimas ir jo poveikis asmeniui. Prieiga per
internetą http://sidmc.org/msys/mod/page/view.php?id=17

Murman D. L.. (2015). The Impact of Age on Cognition. Prieiga per internetą
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4906299/
O’Regan C., Cronin H. & Kenny AR. Mental health and cognitive function. The Irish Longitudinal
Study on Ageing. Cituojama iš Occupational Therapy for Elderly People. Prieiga per internetą
https://www.researchgate.net/publication/318242213_Occupational_Therapy_for_Elderly_People

Young J, Meagher D, MacLullich A. (2011) Cognitive assessment of older people. Cituojama iš

Occupational Therapy for Elderly People. Prieiga per internetą
https://www.researchgate.net/publication/318242213_Occupational_Therapy_for_Elderly_People
Bunevičius R., (2000). Protinės būklės mini tyrimas. Instrumentuotė. Kauno medicinos
universiteto Endokrinologijos institutas.Biologinė Psichiatrija ir Psichofarmakologija, T. 2, Nr. 1
(p. 13) Prieiga per inernetą https://www.google.com/url?
sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=&ved=2ahUKEwiZs-
aPhdX4AhWJwYUKHU9_Bs8QFnoECCIQAQ&url=http%3A%2F%2Fbiological-psychiatry.eu
%2Fwp-content%2Fuploads%2F2014%2F06%2F2000_2_1_R.-Bunevi
%25C4%258Dius.pdf&usg=AOvVaw1KcSVLj01KNa2aIJGUw2Zv

Ziad Nasreddine MD. (2022). MoCA TEST. Prieiga per internetą https://www.mocatest.org/the-moca-
test/

„Slaugytojams“. (2018). Laikrodžio testas. Prieiga per internetą

https://slaugytojams.lt/uncategorized/laikrodzio-testas/

Charlotte R. (2020). The Stroop Effect. Prieiga per internetą

https://www.simplypsychology.org/stroop-effect.html

Xiaonan Z., Liangliang L., Guowen M., Qiuyan W., Yaron Z. ir Yang L. (2021). Overview of the Complex
Figure Test and Its Clinical Application in Neuropsychiatric Disorders, Including Copying and Recall.
Department of Neurology, First Hospital of Shanxi Medical University, Taiyuan, Kinija. Prieiga per
internetą https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fneur.2021.680474/full

Coulacoglou C. ir Saklofske D. H. (2017). Executive Function, Theory of Mind, and Adaptive Behavior.
Prieiga per internetą https://www.sciencedirect.com/topics/neuroscience/wisconsin-card-
sorting-test

Ciolek C. H., Lee S. Y. (2020) Cognitive Issiues in the Older Adult. Trail Making Test. Prieiga peri
nternetą https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/trail-making-test
AOTA. (2021). Role of OT in assesing funcional cognition. Prieiga per internetą
https://www.aota.org/practice/practice-essentials/payment-policy/medicare1/medicare---role-
of-ot-in-assessing-functional-cognition

Altuntaş O., Torpil B. ir Uyanik M. (2017) Occupational Therapy for Elderly People. Occupational Therapy
- Occupation Focused Holistic Practice in Rehabilitation. Prieiga per internetą
https://www.researchgate.net/publication/318242213_Occupational_Therapy_for_Elderly_People

National Institute on Aging. (2020) Cognitive Health and Older Adults. Prieiga per internetą
https://www.nia.nih.gov/health/cognitive-health-and-older-adults

MediLodge. Top 10 Benefits of Occupational Therapy for Elderly. Prieiga per internetą
https://medilodgeattheshore.com/announcement/top-10-benefits-of-occupational-therapy-
for-elderly/

Pai A. V. & Bankhele J. R. (2020). Cognitive rehabilitation using occupational therapy models for
adults with cognitive impairment: a case series. Prieiga per internetą
https://www.researchgate.net/publication/342288811_Cognitive_rehabilitation_using_occupa
tional_therapy_models_for_adults_with_cognitive_impairment_a_case_series

Graff M. J.L., Vernooij-Dassen M. J. F. J., Hoefnagels W. H. L., Dekker J. ir Witte L. P. (2003).

Occupational therapy at Home for Older Individuals with Mild to Moderate Cognitive
Impairments and Their Primary Caregivers: A Pilot Study. Prieiga per internetą
https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/153944920302300403

Peralta P., Gascon A. ir Latorre E. (2017). Occupational Therapy Prevents Cognitive Impairment
on Long-Term Care Residents. Prieiga per internetą
https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/02703181.2017.1339757?
scroll=top&needAccess=true

Wilburn V. G., Hoss A., Pudeler M., Beukema E., Rothenbuhler C. ir Stoll H. B. (2021). Receiving
Recognition: A Case for Ocupational Therapy Practicioners as Mental and Behavioral Health Providers.
The American Journal of Occupational Therapy, vol. 75(5).
https://research.aota.org/ajot/article/75/5/7505090010/12671/Receiving-Recognition-A-Case-
for-Occupational
PRIEDAI

PRIEDAS NR. 1

https://oxfordmedicaleducation.com/geriatrics/mini-mental-state-examination-mmse/
PRIEDAS NR. 2

MoCA testo pavyzdys

https://www.researchgate.net/figure/Montreal-Cognitive-Assessment-MOCA-
Source_fig18_341631071