susitarimu daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu gali būti perleidžiami ir kitam

asmeniui. Nekilnojamąjį daiktą padalijus arba sujungus su kitu nekilnojamuoju daiktu,

viešame registre įregistruotos daiktinės teisės ir jų suvaržymai išlieka, jeigu įstatymas
nenustato kitaip.

Suvaržymai ir daiktinės teisės nėra tas pats. Suvaržymai – tai tokie su daiktu susieti
įsipareigojimai, kurie pasireiškia kaip savininko teisių turinį sudarančių teisių
apribojimai.

Daikto išlaidos
Daikto išlaidos yra įprastinės (paprastosios) ir ypatinoas (specialiosios). Įprastinėmis
išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti
nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. O ypatingosios yra tokios, kurios daromos tiek
pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti.

Įprastinės išlaidos su labai retom išimtim tenka asmeniui, kuris turi saugoti tą daiktą, o
ypatingos išlaidos tenka daikto saugotojui ar turėtojui tik tada, kai jis sutinka.

Nuosavybės teisės bendrosios nuostatos

Nuosavybė kaip ekonominė kategorija

Nuosavybė suprantama per pasisavinimo aspektą. Pagrindinė nuostata – tas asmuo,
kuris turi pagrindinę gamybos priemonę, turi teisę pasisavinti gamybos rezultatus.
Pasisavinimo santykiai ir teisių į pasisavintą objektą įgyvendinimas yra reguliuojamas
teisės.

Nuosavybės formos ir rūšys

Klasifikacijoje pagal rūšis pagrindinis kriterijus turi būti subjektas ir nuosavybės
panaudojimo tikslas.

Nuosavybės rūšys yra dvi:

1.Viešoji nuosavybė – apjungia dvi nuosavybės formas, tai yra, valstybės ir

savivaldybių nuosavybė. Šios nuosavybės subjektas – viešasis juridinis asmuo,
tokia nuosavybė yra naudojama tenkinti viešiesiems poreikiams;
 2.Privati nuosavybė – taip pat gali būti dviejų formų, tai yra, asmeninė
nuosavybė ir bendroji nuosavybė. Čia subjektas – privatus juridinis asmuo,
naudoja nuosavybę pelnui gauti ar pan.

Teisinis nuosavybės santykių reglamentavimas

Nuosavybės teisė – teisės normų sistema, reglamentuojanti santykius, susiklostančius
valdant, naudojant bei disponuojant nuosavybės teisės objektą.
Subjektinė nuosavybės teisė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų,
valdyti, naudoti nuosavybės