ES Knygutė

Europos
Sąjunga
Kas ji yra ir
ką veikia
Rankraštis parengtas 2020 m. vasario mėn.
Nei Europos Komisija, nei joks Komisijos vardu veikiantis asmuo nėra atsakingas už toliau pateikiamos informacijos naudojimą.
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020
© Europos Sąjunga, 2020

Pakartotinai naudoti leidžiama nurodžius šaltinį.
Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika reglamentuojama Sprendimu 2011/833/ES (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).
Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurios autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, galima tik gavus teisių turėtojų
leidimą.
Visos nuotraukos: © Shutterstock, © Fotolia
Print ISBN 978-92-79-93610-4 doi:10.2775/698210 NA-04-18-778-LT-C

PDF ISBN 978-92-79-93644-9 doi:10.2775/713366 NA-04-18-778-LT-N
HTML ISBN 978-92-76-02222-0 doi:10.2775/88427 NA-04-18-778-LT-Q
Turinys
3
E U R O P O S S Ą J U N G A . K A S JI Y R A I R K Ą V E I K I A
Europos Są junga.
Kas ji yra ir ką veikia��5
1. Apie Europos Są jungą glaustai��7
2. Europos Są jungos veiksmai��13

Klimato politikos veiksmai Regioninė politika��24 Teisingumas ir
ir Europos žaliasis kursas��14 Transportas�� 25 pagrindinės teisės�� 36
Ekonomika, finansai ir Žemės ūkis ir Visuomenės sveikata�� 37
euras�� 15 kaimo plėtra�� 26 Maisto sauga�� 38
Migracija ir Jūrų reikalai ir Vartotojai�� 39
prieglobstis��16 žuvininkystė�� 27 Bankininkystės ir
Sienos ir Aplinka�� 28 finansinės paslaugos�� 40
saugumas��17
Energetika�� 29 Konkurencija��41
Verslas ir
Užsienio reikalų ir Mokesčiai�� 42
pramonė�� 18
saugumo politika�� 30 Muitai�� 43
Bendroji rinka�� 19
ES plėtra��31 Kultūra ir
Skaitmeninė ekonomika ir
Europos žiniasklaida�� 44
visuomenė�� 20
kaimynystės politika�� 32 Jaunimas�� 45
Užimtumas ir
Prekyba�� 33 Sportas�� 46
socialiniai reikalai�� 21
Tarptautinis bendradar Biudžetas�� 47
Švietimas ir
biavimas ir vystymasis�� 34
mokymas�� 22 Sukčiavimo
Humanitarinė prevencija�� 48
Moksliniai tyrimai ir
pagalba ir civilinė sauga�� 35
inovacijos�� 23
3. K
aip Europos Są junga priima sprendimus
ir imasi veiksmų�� 51
4
Sąjunga
Europos
Kas ji yra ir
ką veikia
?
5
ĮVADAS.
APIE KĄ YRA ŠIS LEIDINYS
Šis leidinys – vadovas apie Europos Sąjungą (ES) ir apie tai, ką ji veikia.
Pirmame skirsnyje trumpai paaiškinama, kas yra ES.
Antrame skirsnyje „Europos Sąjungos veiksmai“ aprašoma, kokių veiksmų

ES imasi 35-iose atskirose srityse siekdama pagerinti žmonių gyvenimą
Europoje ir už jos ribų.
Trečiame skirsnyje „Kaip Europos Sąjunga priima sprendimus ir imasi

veiksmų“ aprašomos pagrindinės ES sprendimų priėmimo procese
dalyvaujančios institucijos ir tai, kaip įgyvendinami jų sprendimai.
Mėlynu šriftu išspausdintu tekstu pažymėtos nuorodos į išsamesnę

informaciją šios knygos versijose HTML ir PDF formatais. Šias versijas rasite
internete: https://op.europa.eu/webpub/com/eu-what-it-is/lt/
6
A P I E E U R O P O S S Ą J U N G Ą G L AU S TA I
Apie
Europos Sąjungą
glaustai 7
Europos Sąjunga (ES) yra unikali ekonominė ir iš Europos ekonominės bendrijos (EEB) į Euro-
politinė 27 Europos šalių sąjunga. pos Sąjungą (ES).
ES pirmtakė buvo sukurta po Antrojo pasaulinio Jau daugiau kaip pusę amžiaus ES užtikrina
karo. Iš pradžių siekta skatinti ekonominį ben- taiką, stabilumą ir klestėjimą ir padeda gerinti
dradarbiavimą remiantis prielaida, kad tarpu- gyvenimo lygį. Įvesta ir bendra Europos valiuta
savyje prekiaujančios šalys tampa viena nuo euras, kuriuo kaip sava valiuta naudojasi ir iš to
kitos ekonomiškai priklausomos ir todėl labiau naudos gauna jau daugiau kaip 340 milijonų
linkusios vengti konfliktų. Todėl 1958 m. sukur- ES piliečių 19-oje šalių.
ta Europos ekonominė bendrija (EEB), kurios
pradinis tikslas buvo stiprinti ekonominį šešių Panaikinus pasienio kontrolę tarp ES valstybių,
šalių – Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, žmonės gali laisvai keliauti didžiojoje Europos
Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos – žemyno dalyje. Be to, pasidarė daug lengviau
bendradarbiavimą. išvykti į kitas Europos šalis gyventi ir dirbti. Visi
ES piliečiai turi teisę laisvai rinktis, kurioje ES
Nuo tada bendrija pasipildė dar 22 valstybėmis šalyje jie nori mokytis, dirbti arba gyventi išėję
narėmis (o Jungtinė Karalystė iš ES išstojo į pensiją. Kiekviena ES valstybė turi taikyti ES
2020 m.), taip pat sukurta didžiulė bendroji piliečiams tokias pačias užimtumo, socialinės
rinka (dar vadinama vidaus rinka), kuri toliau apsaugos ir apmokestinimo sąlygas kaip savo
plėtojama siekiant išnaudoti visą jos piliečiams.
potencialą.
Pagrindinė ES ekonomikos varomoji jėga yra
Pradžioje buvusi vien ekonominė sąjunga, vė- bendroji rinka. Joje dauguma prekių, paslaugų,
liau ji tapo organizacija, veikiančia įvairiausiose kapitalo ir žmonių gali laisvai judėti. ES siekia
politikos srityse – nuo klimato, aplinkos ir svei- toliau vystyti šį didžiulį bendrosios rinkos teikia-
katos apsaugos iki išorės santykių ir saugumo, mą potencialą ir kitose srityse, kaip antai ener-
teisingumo bei migracijos. Atsižvelgiant į šiuos getika, žinios ir kapitalo rinkos, kad iš to būtų
pokyčius 1993 m. jos pavadinimas pakeistas užtikrinta kuo daugiau naudos europiečiams.
ES toliau siekia, kad jos valdymo institucijos ES piliečiai gali tai daryti savo gyvenamojoje
taptų skaidresnės ir demokratiškesnės. arba kilmės šalyje.
Sprendimus stengiamasi priimti kuo atviriau
ir kuo arčiau piliečių. Daugiau galių suteikta Lygybė – tai vienodos visų piliečių teisės
tiesiogiai renkamam Europos Parlamentui, prieš įstatymą. Moterų ir vyrų lygybės prin-
didesnį vaidmenį atlieka ir su Europos insti- cipu pagrįsta visa Europos politika, jis yra
tucijomis bendradarbiaujantys valstybių na- Europos integracijos pagrindas ir taikomas
rių parlamentai. visose srityse.
ES valdoma pagal atstovaujamosios ES pamatas yra teisės viršenybės principas.

8 demokratijos principą – piliečiams ES lygme- Visi ES veiksmai grindžiami Sutartimis, kurias
niu tiesiogiai atstovaujama Europos laisva valia ir demokratiškai sudarė jos vals-
Parlamente, o valstybėms narėms atsto- tybės narės. Teise ir teisingumu rūpinasi ne-
vaujama Europos Vadovų Taryboje ir ES priklausomos teisminės institucijos. ES vals-
Taryboje. tybės narės įgaliojo Europos Są jungos

Teisingumo Teismą spręsti ES teisės klausi-
ES piliečiai raginami prisidėti prie demokra- mus paskutine instancija ir jo sprendimų turi
tinio Sąjungos gyvenimo – reikšti savo nuo- laikytis visi.
monę apie rengiamą ES politiką arba siūlyti,
kaip patobulinti esamus teisės aktus ir poli- Žmogaus teisės saugomos ES pagrindinių
tikos priemones. Europos piliečių iniciatyva teisių chartija. Jos apima, be kita ko, teisę
teikia piliečiams didesnių galių paveikti ES nebūti diskriminuojamam dėl lyties, rasinės
politiką, kuri turi įtakos jų gyvenimui. Piliečiai ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, nega-
taip pat gali teikti skundus ir užduoti klausi- lios, amžiaus arba seksualinės orientacijos,
mus dėl ES teisės taikymo. teisę į asmens duomenų apsaugą ir teisę
kreiptis į teismą.
Europos Są jungos sutartyje nustatyta, kad
„Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: 2012 m. ES gavo Nobelio taikos premiją už
pagarba žmogaus orumui, laisve, demokra- pastangas siekiant taikos, susitaikymo, de-
tija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmo- mokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms
gaus teisėms, įskaitant mažumoms priklau- Europoje.
sančių asmenų teises. Šios vertybės yra
bendros valstybėms narėms, gyvenančioms
visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, ES valstybės narės ir institucijos
nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas,
solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“ Šios ES pagrindas – Są jungai priklausančios
vertybės yra neatsiejama europietiško gyve- 28 valstybės narės ir jų piliečiai. Unikalus ES
nimo būdo dalis. bruožas yra tai, kad, nors visos valstybės
narės tebėra suverenios ir nepriklau-
Žmogaus orumas turi būti gerbiamas ir sau- somos valstybės, jos nusprendė bendrai
gomas. Jis yra tikrasis pagrindinių teisių naudotis kai kuriomis savo suverenumo
pagrindas. teisėmis tam tikrose srityse, kuriose verta
bendradarbiauti.
Būti Europos Są jungos piliečiu taip pat reiš-
kia naudotis politinėmis teisėmis. Kiekvienas Tai reiškia, kad valstybės narės kai kuriuos
pilnametis ES pilietis turi teisę būti kandidatu savo sprendimų priėmimo įgaliojimus prak-
ir balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. tiškai perduoda savo sukurtoms bendroms
Europos Sąjungos valstybės narės 2020 m.
0 500 km
Azorai (PT)
Madeira (PT)
(FR)
Reikjavikas
Gvadelupė
Islandija (FR)
Kanarų salos (ES)
Martinika
(FR)
Majotas
(FR)
Suomija
Prancūzijos Reunjonas
Norvegija Gviana (FR)
(FR)
Helsinkis
Oslas
Švedija * Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl
Stokholmas Talinas statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244
Estija (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo
nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės
deklaracijos.
Ryga
Latvija 9
Danija
Airija
Dublinas
Kopenhaga Lietuva
Vilnius
Nyderlandai
Amsterdamas Berlynas
Varšuva
Briuselis
Vokietija Lenkija
Belgija
Liuksemburgas Praha
Paryžius Liuksemburgas
Čekija
Slovakija
Viena Bratislava
Prancūzija Bernas
Austrija Budapeštas
Lichtenšteinas
Šveicarija Vengrija
Slovėnija
Liubliana Zagrebas Rumunija
Kroatija
Bukareštas
Bosnija ir Belgradas
Portugalija Hercegovina
Serbija
Sarajevas
Priština
Bulgarija
Juodkalnija
Lisabona
Madridas
Italija Kosovas Sofija
Roma Podgorica * UNSCR 1244 / ICJ 22.07.2010
Ispanija Šiaurės
Skopjė
Tirana
Makedonija Ankara
Albanija
Turkija
Graikija
Atėnai
Kipras Nikosija
Valeta
Malta
Europos Sąjungos valstybės narės (2020 m.)
Šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės

institucijoms – taip sprendimai konkrečiais imdamasi veiksmų, turi apsiriboti tuo, kas
bendrų interesų klausimais gali būti demo- yra būtina ES sutarčių (žr. toliau) tikslams
kratiškai priimami ES lygmeniu. pasiekti.
Priimant ES lygmens sprendimus dalyvauja Priimtus ES teisės aktus įgyvendina valsty-

kelios institucijos, visų pirma: bės narės ir atsakinga ES institucija arba
institucijos. Šio leidinio trečiame skirsnyje
●● Europos Parlamentas, atstovaujantis pateikiama daugiau informacijos apie tai,
ES piliečiams ir jų tiesiogiai renkamas; kaip ES priima sprendimus ir kaip juos
įgyvendina.
10 ●● Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro
ES valstybių narių vyriausybės arba
valstybės vadovai; ES sutartys
●● Taryba (dar vadinama Europos Visų ES veiksmų pamatas – Sutartys, ku-

Są jungos Taryba), atsotvaujanti ES rioms laisva valia ir demokratiškai pritarė
valstybių narių vyriaurybėms, ir visos ES šalys. Sutartyse nustatyti Europos
Sąjungos tikslai, taip pat ES institucijų veiki-
●● Europos Komisija, atstovaujanti visos mo, sprendimų priėmimo ir ES bei valstybių
ES interesams. narių tarpusavio santykių taisyklės.
Priimant sprendimus ir rengiant teisės aktus Tam tikrais konkrečiais atvejais kai kuriose
taip pat dalyvauja valstybių narių nacionali- ES politikos srityse dalyvauja ne visos vals-
niai parlamentai ir du patariamieji organai: tybės narės. Pavyzdžiui, nors euras yra visos
Regionų komitetas, sudarytas iš regioninės ES bendra valiuta, šiuo metu euro zoną su-
ir vietos valdžios atstovų, ir Europos ekono- daro tik 19 valstybių narių; Danija yra nu-
mikos ir socialinių reikalų komitetas, sudary- sprendusi neįsivesti euro, o kitos šalys dar
tas iš darbuotojų ir darbdavių organizacijų neatitinka priėmimo į euro zoną kriterijų. 22
bei suinteresuotųjų grupių atstovų. valstybės narės yra Šengeno erdvės narės,
todėl šioje erdvėje galima keliauti be pasų,
Paprastai Europos Komisija siūlo naujus tei- o penkios valstybės narės pačios tebevykdo
sės aktus, o Europos Parlamentas ir Taryba savo sienų klausimus.
(dar vadinama Europos Są jungos Taryba)
juos priima.
Žvilgsnis į ateitį
Patariamieji organai (Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetas ir Europos regi- Kad šis Europos projektas būtų toliau įgyven-
onų komitetas) ir nacionaliniai parlamentai dinamas tinkama linkme, tuometinis Europos
šiame procese dalyvauja teikdami nuomo- Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as
nes dėl pasiūlymų, daugiausia juos vertin- Junckeris 2016 m. pranešime apie Sąjungos
dami iš subsidiarumo ir proporcingumo prin- padėtį pristatė konstruktyvią saugančios,
cipų perspektyvos. Subsidiarumas reiškia, galių teikiančios ir ginančios Europos darbo-
kad ES imasi veiksmų tik tada, kai ES lyg tvarkę. 2016 m. rugsėjo 16 d. vykusiame
mens veiksmai būtų veiksmingesni negu Bratislavos aukščiausiojo lygio susitikime
nacionalinio lygmens veiksmai, išskyrus tas šiam pranešimui pritarė Europos Parlamen-
sritis, kuriose jai yra suteikti išimtiniai įgalio- tas ir ES 27 valstybių narių vadovai.
jimai. Pagal proporcingumo principą ES,
Su šia konstruktyvia darbotvarke susijęs dar- 2019 m. Europos Parlamento rinkimus ir
bas toliau tęsiamas; 2017 m. kovo mėn. pa- 2019 m. gegužės 9 d. Sibiu mieste, Rumu-
skelbta Komisijos baltoji knyga dėl Europos nijoje, vykusiame neeiliniame aukščiausiojo
ateities, kurioje pateikti penki scenarijai, ko- lygio susitikime, skirtame aptarti Europos
kia ES galėtų tapti iki 2025 m. Paskelbusi šią ateitį, ES turėjo galimybę atnaujinti savo
baltą ją knygą, Komisija prisidėjo prie toles- įsipareigojimą spręsti žmonėms svarbiau-
nių diskusijų pateikdama keletą diskusijoms sius klausimus.
skirtų teminių dokumentų, kuriuose pasiūlė
įvairių galimybių kai kuriose ES politikos sri- Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen
tyse, kaip antai socialinis Europos aspektas, paskelbė apie konferenciją dėl Europos atei-
globalizacijos suvaldymas, ekonominės ir ties, kurioje europiečiai galės pareikšti nuo- 11
pinigų są jungos stiprinimas, Europos gyny- mones apie tai, kaip veikia jų Są junga ir ko
bos ateitis ir ES finansų ateitis. ji siekia. Ji prasidės 2020 m. ir vyks dvejus
metus; į ją susiburs visų amžiaus grupių pi-
Ateinantys metai Europos Są jungai bus ir liečiai iš visos ES, taip pat pilietinės visuo-
galimybių, ir sunkių uždavinių metai. Per menės ir Europos institucijų atstovai.
EUROPOS SĄ JUNGOS VEIKSMAI
12
Europos Sąjungos
veiksmai
13

Antrame šio leidinio skirsnyje glaustai aprašomi ES veiksmai
35 politikos srityse, taip pat pateikiama naudingų nuorodų,
kur galima gauti daugiau informacijos.
Klimato politikos
veiksmai ir Europos
žaliasis kursas
ES intensyviai dirba siekdama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekį ir pereiti prie švarios, mažo anglies dioksido
kiekio technologijų ir tvarios ekonomikos, taip pat imtis veiksmų dėl
neišvengiamų klimato kaitos padarinių.
ES imasi veiksmų dėl klimato kaitos, reaguodama į Žemės klimato pokyčius, visų pirma į visuotinį atšilimą
dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo, kurio priežastis yra žmonių veikla. Aukštesnė vidutinė
temperatūra gali turėti įvairių padarinių, tarp jų stipresnius ir dažnesnius ekstremalius meteorologinius
reiškinius, kaip antai potvyniai, sausros ir audros. Tokie įvykiai ne tik kelia tiesioginį pavojų žmonėms, bet ir
14 gali pakenkti maisto gamybai arba dėl jų gali pritrūkti vandens, o tai savo ruožtu gali sukelti badą, regioninius
konfliktus ir masinę migraciją.
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: K limato politikos veiksmai ir E uropos žaliasis kursas
Siekdama neleisti, kad klimato kaita priartėtų prie pavojingos ribos, pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato
kaitos tarptautinė bendruomenė susitarė imtis priemonių, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų
2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir siekti, kad ji nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C. ES savo
įvairia politika ir priemonėmis mažina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir skatina pereiti prie
mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, o pagal jos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją
remiami tokie veiksmai kaip potvynių užtvarų statyba, sausroms atsparių kultūrinių augalų išvedimas ir
statybos taisyklių keitimas.
Jeigu nesiimama pakankamai klimato kaitos švelninimo veiksmų, tai gali labai brangiai kainuoti ES ir visam
pasauliui. Kita vertus, šiuo metu didėjanti švarių technologijų paklausa teikia galimybių diegti inovacijas,
modernizuoti pramonę, kurti žaliąsias darbo vietas ir skatinti aplinkos atžvilgiu tvarų augimą. Klimato politikos
veiksmai dabar įtraukiami į visas pagrindines ES išlaidų
programas, ir 20 proc. ES 2014–2020 m. laikotarpio biudžeto
lėšų bus išleista su klimatu susijusioms iniciatyvoms.
ES yra pasaulio lyderė kovojant su klimato kaita: visų pirma,

ji skatina tarptautinę bendruomenę neprarasti entuziazmo,
kurio suteikė Paryžiaus klimato susitarimas, ir jį praktiškai
įgyvendinti visame pasaulyje.
Didžiausias mūsų laikų uždavinys ir galimybė – iki 2050 m.

tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu.
Siekdama šio tikslo Europos Komisija pristatė Europos žalią jį
https://europa.eu/!Gy49dG kursą – plačiausio užmojo priemonių rinkinį, kuris turėtų
sudaryti sąlygas Europos piliečiams ir įmonėms pasinaudoti
tvariu perėjimu prie žaliosios ekonomikos.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra ES klimato politikos pagrindas ir ją taikant Europoje
ekonomiškai efektyviai mažinami pramonės, elektrinių ir aviacijos išmetamų teršalų kiekiai. ES šalys taip pat
susitarė dėl nacionalinių tikslų mažinti išmetamus kiekius kituose – kaip antai transporto, pastatų, žemės
ūkio – sektoriuose.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/climate-action_lt
facebook.com/EUClimateAction @EUClimateAction
Ekonomika, finansai
ir euras
Ekonominė ir pinigų sąjunga bei euras – bendras visos Europos

didesnio stabilumo, augimo ir klestėjimo pagrindas.
Ekonominė ir pinigų są junga vienija ir susieja ES šalių ekonomiką – joje įgyvendinama suderinta ekonominė ir
fiskalinė politika ir bendra pinigų politika, taip pat naudojama bendra valiuta euras. Tai veiksminga priemonė,
kuria siekiama darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, socialinio teisingumo ir finansinio stabilumo, tačiau ji
dar nebaigta kurti ir tebėra darbų, kuriuos reikia užbaigti.
15
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: E konomika , finansai ir euras

Euro zonoje ir visoje ES įgyvendinamos ES ekonominės ir
finansinės politikos tikslai yra:
●● skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą;
●● skatinti makroekonominį ir fiskalinį stabilumą;
●● didinti ekonominės ir pinigų są jungos efektyvumą;
●● skatinti investicijas;
●● v ykdyti makroekonominio disbalanso prevenciją ir jį pašalinti;
●● padėti suderinti nacionalinę struktūrinę politiką;

http://bit.ly/2A46OX6
●● didinti gerovę ne tik ES, bet ir už jos ribų.
Reaguojant į 2008 m. kilusią ekonomikos ir finansų krizę, sustiprintas ES ekonomikos valdymas – patobulintas
Stabilumo ir augimo paktas, taip pat fiskalinės taisyklės, kurių valstybės narės laikosi siekdamos išlaikyti
ekonominės ir pinigų są jungos stabilumą ir palengvinti jos veikimą. Iš finansų rinkų pašalintoms šalims, kaip
antai Graikijai, suteikta finansinė ir politinė parama, taip pat sukurtas Europos stabilumo mechanizmas kaip
euro zonos ilgalaikis sprendimas, kurį galima taikyti susiklosčius tokiai padėčiai.
Taip pat sukurta makroekonominio disbalanso procedūra siekiant stebėti konkrečių valstybių narių ekonomikos
tendencijas, dėl kurių gali kilti problemų, jas koreguoti ir neleisti joms paveikti kitų valstybių.
Nuo 2002 m. apyvartoje esantis ir daugiau kaip 340 milijonų žmonių 19 oje valstybių narių naudojamas euras –
antra pagal svarbą po JAV dolerio pasaulio valiuta. Patogi naudotis piliečiams ir naudinga verslui bendra valiuta
yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso laimėjimų.
Pagal 2014 m. lapkričio mėn. patvirtintą Investicijų planą Europai privačios investicijos skatinamos viešosiomis
garantijomis. Pagal šį planą įkurtas Europos strateginių investicijų fondas pranoko lūkesčius – iki 2019 m. spalio
mėn. jau sutelkė 439 mlrd. EUR vertės investicijų. Investicijomis pagal šį planą jau padėta sukurti 1,1 mln. darbo vietų
ir tikimasi, kad iki 2022 m. šis skaičius padidės iki 1,7 milijono. Geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą turėtų
pasinaudoti daugiau kaip milijonas mažųjų ir vidutinių įmonių. Be to, šis planas padėjo 0,9 proc. padidinti ES bendrąjį
vidaus produktą (BVP).
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/economy-finance-and-euro_lt

Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas dėl glaudesnės ekonominės ir pinigų są jungos
facebook.com/EUeconomy @ecfin
Migracija ir
prieglobstis
ES bendra prieglobsčio ir imigracijos politika padeda Europai

sėkmingai spręsti su migracija susijusias problemas.
Nuo 2015 m. daugiau kaip 3,2 milijono prieglobsčio prašytojų pateikė prašymus suteikti tarptautinę apsaugą
Europos Są jungoje. Daugelis jų buvo pabėgėliai nuo karo ir teroro Sirijoje ir kitose neramumų patiriančiose
šalyse.
16
ES veiksmai
Siekdama išspręsti daugybę problemų, kurių kyla dėl migracijos
E uropos S ąjungos veiksmai: M igracija ir prieglobstis
į Są jungą, įskaitant tarptautinės apsaugos prašytojų migraciją,

ES parengė bendrą prieglobsčio ir imigracijos politiką. Ši
politika apima toliau aprašytus migracijos krizės valdymo
veiksmus.
ES skyrė daugiau kaip 10 mlrd. EUR lėšų pabėgėlių krizei spręsti

ir finansuoja projektus, kuriais siekiama tenkinti būtiniausius
http://europa.eu/!rB37xd Europos pakrantėse išsilaipinančių pabėgėlių humanitarinius
poreikius. ES taip pat teikia humanitarinę pagalbą pabėgėliams
ir migrantams ES nepriklausančiose šalyse ir remia veiksmus,
kuriais siekiama pašalinti pagrindines neteisėtos migracijos
priežastis.
Remdamosi Europos Komisijos pasiūlymu, valstybės narės susitarė perkelti prieglobsčio prašytojus iš Graikijos
ir Italijos į kitas ES šalis. Be to, ES nori suteikti saugių ir teisėtų būdų prieglobsčio prašytojams atvykti į ES.
Savanoriškoje perkėlimo į ES programoje, dėl kurios susitarė valstybės narės, numatyta į ES valstybes nares
perkelti 22 500 asmenų iš ES nepriklausančių šalių. ES imasi veiksmų, kad į savo kilmės šalis grįžtų kuo
daugiau neteisėtų migrantų, neturinčių teisės būti ES.
2016 m. kovo mėn. ES ir Turkija susitarė, kad į Graikijos salas iš Turkijos atvykstantys neteisėti migrantai ir
prieglobsčio prašytojai galės būti grąžinami į Turkiją. Už kiekvieną neteisėtai atvykusį ir iš Graikijos salų į Turkiją
grąžintą sirą ES perims iš Turkijos vieną Sirijos pilietį, nebandžiusį neteisėtai patekti į ES. Dėl to labai sumažėjo
į šias salas neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius. ES skyrė 3 mlrd. EUR Turkijoje apgyvendintų pabėgėlių
poreikiams tenkinti.
Italijos ir Graikijos tarnyboms vykdant gelbėjimo operacijas ir dirbant 2016 m. įsteigtai Europos sienų ir pakrančių
apsaugos agentūrai, nuo 2015 m. Egėjo ir Viduržemio jūrose išgelbėta daugiau kaip 620 000 žmonių gyvybių.
Komisija pasiūlė, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus poreikius, iš esmės keisti esamus teisės aktus dėl
prieglobsčio. Pagrindinis principas liks tas pats: asmenys turi prašyti prieglobsčio pirmoje ES valstybėje narėje,
į kurią atvyksta, išskyrus atvejus, kai asmens šeima yra kitur, tačiau jei kurioje nors valstybėje narėje atvykėlių
srautas yra itin didelis, ES valstybės narės turi laikytis solidarumo principo ir sąžiningai dalytis atsakomybę.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/migration-and-asylum_lt
@EUHomeAffairs
Sienos ir
saugumas
Europos Sąjunga siekia sukurti saugumo sąjungą, kad Europa būtų

saugesnė, kovodama su terorizmu bei sunkių formų nusikalstamumu
ir stiprindama ES išorės sienas.
ES savo piliečiams suteikia laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų. Bendras saugumo są jungos
tikslas – padaryti šią erdvę saugesnę. ES ir jos valstybės narės bendradarbiauja kovodamos su terorizmu ir
smurtine radikalizacija, sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu bei kibernetiniu nusikalstamumu.
17
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: Sienos ir saugumas

Savo veiksmais ES visų pirma siekia padėti valstybėms narėms:
●● k eičiantis informacija tarp nacionalinių teisėsaugos
institucijų, muitinės tarnybų ir sienos apsaugos pajėgų;
●● v ykdant operatyvinį bendradarbiavimą ir šiuo tikslu
naudojantis ES agentūrų parama;
●● organizuojant mokymą, dalijimąsi geriausia patirtimi,
http://bit.ly/2jkydtQ finansavimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas.
Europos Są jungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra

(Europolas) teikia valstybėms narėms galimybę bendromis
jėgomis tirti sunkius ir organizuotus nusikaltimus. Komisija
taip pat siekia užtikrinti įvairių saugumui, sienoms ir
migracijai valdyti skirtų ES informacinių sistemų sąveikumą,
t. y. jų tarpusavio ryšį.
ES atnaujino ir sugriežtino savo teisės aktus – ji suderino termino „teroristiniai nusikaltimai“ apibrėžtį ir nustatė
baudžiamą ją atsakomybę už keliones terorizmo tikslais, teroristų rengimą ir finansavimą. Informacijos apie
radikalizaciją tinklo kompetencijos centro padedama ES stiprina pastangas užkirsti kelią radikalizacijai ir
išspręsti grįžtančių teroristų kovotojų problemą. Per ES interneto forumą Komisija padeda didžiausioms interneto
bendrovėms, teisėsaugos tarnyboms ir pilietinei visuomenei bendradarbiauti mažinant prieigą prie neteisėto
turinio internetu ir pateikti veiksmingų alternatyvių naratyvų, kad būtų užkirstas kelias teroristų propagandai.
Komisija taip pat pasiūlė nustatyti, kad interneto bendrovėms būtų privaloma pašalinti teroristinį turinį iš
interneto per vieną valandą po to, kai įsakymą jį pašalinti pateikia nacionalinės institucijos.
2018 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl Kibernetinio saugumo akto, kuriuo
padidinti ES kibernetinio saugumo agentūros (Europos Są jungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros)
įgaliojimai, kad ji galėtų labiau padėti valstybėms narėms kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir išpuoliais.
Įsigaliojus Šengeno susitarimui laipsniškai atsisakoma patikrų prie daugelio ES vidaus sienų. Pastaraisiais
metais Europą apėmus migracijos krizei ir keičiantis saugumo padėčiai tapo aišku, kad Šengeno erdvę reikia
apsaugoti tvirtomis išorės sienomis. 2017 m. ES patvirtino naujas Šengeno išorės sienų taisykles, kuriomis
sugriežtinta visų asmenų, įskaitant ES piliečius, patikra atitinkamose duomenų bazėse siekiant įsitikinti, kad
jie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Be to, šiuo metu daugiau kaip 1 600 Europos sienų ir
pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) pareigūnų padeda valstybių narių nacionalinių sienų apsaugos pajėgų
pareigūnams patruliuoti tokiose šalyse kaip Graikija, Italija, Bulgarija ir Ispanija. Komisija pasiūlė toliau didinti
šios agentūros veiklos mastą, sudarant nuolatines 10 000 operatyvinių darbuotojų pajėgas.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/borders-and-security_lt
@EUHomeAffairs
Verslas ir
pramonė
ES tikslas – didinti pramonės ir verslo konkurencingumą ir skatinti

darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą, kuriant verslui palankią
aplinką.
ES verslo ir pramonės politikos tikslas – gerinti verslo aplinką, skatinti verslumui ir darbo vietų kūrimui
palankias sąlygas, taip pat suteikti mažosioms įmonėms galimybių lengviau gauti finansavimą ir patekti į
rinkas. Mažosios ir vidutinės įmonės sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir sukuria du trečdalius visų darbo vietų
privačiajame sektoriuje. Vykdant ES politiką skatinama kurti naujas įmones ir remiamos novatoriškų bendrovių
18 plėtros pastangos. Išplėstais prekybos susitarimais ES įmonėms
atveriama naujų rinkų, be to, galima imtis veiksmų siekiant išvengti
nesąžiningos konkurencijos už ES ribų. ES siekia:
E uropos S ąjungos veiksmai: V erslas ir pramon ė
●● stiprinti savo pramoninę bazę ir skatinti pereiti prie mažo anglies

dioksido kiekio technologijų ekonomikos;
●● skatinti inovacijas ir taip sukurti naujų augimo galimybių;
●● skatinti mažųjų įmonių veiklą ir puoselėti verslumo kultūrą;
●● užtikrinti galimybes patekti į visos ES prekių rinką;
●● gauti kuo didesnę naudą iš ES investicijų į kosmoso sritį.
http://bit.ly/2n2DlHY
ES veiksmai
ES yra įsipareigojusi padėti įmonėms ir pramonei būti konkurencingoms, skatinti ekonomikos augimą ir
kurti naujas darbo vietas. Tikslas yra padėti Europos įmonėms tapti pažangesnėms, novatoriškesnėms ir
tvaresnėms. Pramonės politika padeda didinti konkurencingumą, nes nustatytos tinkamos pagrindinės sąlygos
(tokios kaip pažangi teisėkūra ir įgūdžių tobulinimas). Europos Komisija parengė konkretiems sektoriams skirtus
veiksmų planus ir teisės aktus siekdama remti keliolika pagrindinių pramonės sektorių, įskaitant chemijos,
automobilių, maisto, sveikatos priežiūros, biotechnologijų ir aeronautikos pramonės sektorius. Komisija taip
pat yra atsakinga už geostrateginės reikšmės sektorius, kuriuose viešoji intervencija yra didelė, kaip antai
gynybos, saugumo ir kosmoso sektorius.
Europos Komisija kartu su Europos investicijų banku pradėjo įgyvendinti Investicijų planą Europai.
Įgyvendinant šį planą sukurtas Europos strateginių investicijų fondas siekiant sutelkti investicijas visoje
Europoje. Iki 2018 m. lapkričio mėn. pagal šį planą jau sutelkta 360 mlrd. EUR vertės investicijų. Fondas savo
teikiamomis garantijomis remia Europos investicijų banko finansuojamus projektus, pagal kuriuos daugiausia
dėmesio skiriama infrastruktūrai, inovacijoms ir mažesnėms įmonėms. Apie 850 000 mažųjų ir vidutinių įmonių
turėtų pasinaudoti geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą. Komisija valdo kelias ES programas, kuriomis
remiamos inovacijos ir verslumas, tarp jų:
●● įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME);
●● bendrą ją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“;
●● „Galileo“, skirtą palydovinei navigacijai, ir „Copernicus“, skirtą Žemės stebėjimui, kurių paslaugomis naudojasi
milijonai žmonių ir įmonių.
ES taip pat teikia įmonėms galimybę naudotis įvairiomis paramos paslaugomis, įskaitant Europos įmonių
tinklą ir „Erasmus“ jauniems verslininkams.
Daugiau informacijos: https://europa.eu/european-union/topics/enterprise_lt
@EU_Growth/@EEN_EU
Bendroji rinka
Bendroji rinka – vienas didžiausių ES laimėjimų. Ji skatina

ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, lengvina kasdienį žmonių
gyvenimą ir įmonių veiklą.
Veikiant bendrajai rinkai (kartais ji dar vadinama vidaus rinka) suteikiama galimybė asmenims, prekėms,
paslaugoms ir pinigams judėti ES beveik taip pat laisvai, kaip vienos šalies rinkoje. ES piliečiai gali mokytis,
gyventi, apsipirkti, dirbti ir gyventi išėję į pensiją bet kurioje ES šalyje, taip pat gali įsigyti prekių iš visos Europos.
Siekiant užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje judėti būtų lengviau, jau pašalinta šimtai techninių, teisinių ir biurokratinių 19
kliūčių, trukdžiusių laisvai prekiauti ir keliauti tarp ES valstybių narių. Tai padėjo įmonėms išplėsti savo veiklą,
o dėl konkurencijos sumažėjo kainos ir vartotojams atsirado daugiau pasirinkimo galimybių. Pavyzdžiui, labai
atpigo skambučiai Europoje, taip pat labai sumažėjo kelionių lėktuvu kainos ir atsirado naujų maršrutų. ES taip
E uropos S ąjungos veiksmai: B endroji rinka

pat siekia užtikrinti, kad naudojantis šiomis didesnėmis laisvėmis nebūtų pažeidžiami sąžiningumo, vartotojų
apsaugos ir aplinkos tvarumo principai.
ES veiksmai
Europos Komisija bendradarbiauja su valstybių narių
institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekdama stebėti
ir užtikrinti esamų taisyklių laikymąsi, kad asmenys ir įmonės
galėtų naudotis galimybėmis bendrojoje rinkoje. Tačiau tebėra
kliūčių, varžančių visapusišką bendrosios rinkos veikimą. Visų
pirma ES siekia:
●● pašalinti esamas reguliavimo ar administracines kliūtis,
trukdančias asmenims lengvai iš kitos valstybės narės ar kitoje
http://bit.ly/2jlDcdD valstybėje narėje pirkti arba parduoti prekes ir paslaugas;
●● padėti mažoms ir didelėms įmonėms pritraukti lėšų,
naudojantis Investicijų planu Europai ir kapitalo rinkų
są junga;
●● skatinti darbuotojus įsidarbinti kitose ES šalyse, kad būtų užpildytos laisvos darbo vietos ir patenkinti konkrečių
įgūdžių poreikiai, be kita ko, naudojantis Europos profesine kortele ir EURES darbo mobilumo portalu;
●● užkirsti kelią socialiniam dempingui – tokiai praktikai, kai naudojamasi pigesne darbo jėga ir gamyba perkeliama
į valstybę ar teritoriją, kurioje darbo užmokestis yra mažas;
●● stiprinti nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimą;
●● sukurti ES bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę ir įvesti finansinių sandorių mokestį
Laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas ne tik bendrosios rinkos taisyklėmis – ES piliečiai gali be paso keliauti
Šengeno erdvėje, kurią šiuo metu sudaro ES valstybės narės (išskyrus Bulgariją, Airiją, Kroatiją, Kiprą ir Rumuniją),
taip pat Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija. Kad būtų užtikrintas Šengeno erdvės saugumas, šios šalys
sustiprino patikras prie ES išorės sienų ir policijos bendradarbiavimą.
Portale „Jūsų Europa“ teikiama informacija apie gyvenimo, darbo, keliavimo, studijų ir verslo kitose ES šalyse
sąlygas. Jame taip pat galima naudotis tokiomis paslaugomis kaip „Jūsų Europos patarėjas“ (asmeninės teisinės
konsultacijos) ir SOLVIT (užsienyje dėl valdžios institucijų kilusių problemų sprendimas).
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/single-market_lt
facebook.com/EU.Growth/ @EU_Growth
Skaitmeninė ekonomika
ir visuomenė
ES bendrosios skaitmeninės rinkos tikslas – atverti daugiau

galimybių asmenims ir įmonėms ir sustiprinti Europos, kaip pasaulio
skaitmeninės ekonomikos lyderės, poziciją.
ES toliau šalina kliūtis, kad piliečiai, valdžios institucijos ir įmonės galėtų visapusiškai naudotis galimybėmis
internete. Taikomos įvairios priemonės: nuo geografinio blokavimo nutraukimo, mobiliųjų telefonų tarptinklinio
ryšio mokesčių panaikinimo ir trūkstamos interneto prieigos ar skaitmeninių įgūdžių suteikimo iki naujų
perkeliamumo taisyklių patvirtinimo, kad keliaudami ES asmenys galėtų naudotis internetu užsisakytomis
20 televizijos programomis, žaidimais ir muzika taip pat, kaip savo namuose.
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: S kaitmenin ė ekonomika ir visuomen ė
Bendrojoje skaitmeninėje rinkoje geriau vyks elektroninė

prekyba ir siuntinių pristatymas, bus panaikintas geografinis
blokavimas ir persvarstytos PVM taisyklės. Reformuojant
telekomunikacijų ir žiniasklaidos politiką, persvarstant interneto
platformų veikimo taisykles ir užtikrinant, kad interneto pasaulis
būtų saugus ir patikimas, bus kuriama palankesnė verslo aplinka.
Bendroji skaitmeninė rinka prisidės ir prie ekonomikos augimo,
nes bus užtikrinamas laisvas ne asmens duomenų judėjimas,
http://Europa.eu/!jd83xG
bus investuojama į skaitmeninius įgūdžius ir padaugės galimybių
naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis. Asmenys ir
įmonės galės teisėtai, saugiai, užtikrintai ir už prieinamą kainą
internetu prekiauti, diegti inovacijas ir bendrauti, kad gyventi būtų lengviau. Sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką
būtų galima ES ekonomiką papildyti šimtais milijardų eurų per metus ir sukurti šimtus tūkstančių darbo vietų.
Europos Komisija jau pateikė daugumą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, apie kuriuos
pranešė savo 2015 m. bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama
tam, kad tie pasiūlymai būtų įgyvendinami ES piliečių labui. Jau imtasi šių veiksmų:
●● nuo 2017 m. birželio mėn. nebetaikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai, taigi žmonės gali keliaudami ES
naudotis savo nešiojamaisiais prietaisais ir už tai mokėti tiek pat, kiek savo šalyje;
●● nuo 2018 m. gegužės mėn. piliečiai ir įmonės yra apsaugoti naujomis griežtomis ES taisyklėmis dėl asmens
duomenų apsaugos;
●● Komisija siekia, kad piliečiai turėtų geriausią įmanomą interneto ryšį, o pagal programą „WiFi4EU“
remiamas nemokamų viešųjų belaidžio interneto zonų įrengimas visos ES vietos bendruomenėse;
●● Komisija pasiūlė naujų priemonių siekdama padėti apsaugoti asmenis ir įmones nuo kibernetinių išpuolių.
Ji taip pat sustiprino savo kibernetinio saugumo agentūrą ir, 2018 m., kibernetinio saugumo kompetencijos
centrą;
●● pasiūlyta naujų iniciatyvų dėl e. sveikatos, kovos su dezinformacija, interneto platformų skaidrumo, dirbtinio
intelekto, superkompiuterių, 5G ryšio ir blokų grandinės technologijų, taip pat Vakarų Balkanams skirta
skaitmeninė strategija;
●● Komisija, siekdama užtikrinti, kad ES toliau būtų skaitmeninės transformacijos lyderė, siūlo investuoti
9,2 mlrd. EUR pagal Skaitmeninės Europos programą ir programą „Kūrybiška Europa“.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en
facebook.com/DigitalSingleMarket @DSMeu
Užimtumas ir
socialiniai reikalai
ES padeda visoje Europoje kurti daugiau ir geresnių darbo vietų
ir siekia užtikrinti deramus socialinius standartus visiems savo
piliečiams; ji tai daro, be kita ko, per Europos socialinį fondą, kurio
lėšų suma siekia 86,4 mlrd. EUR.
ES su valstybėmis narėmis dalijasi atsakomybe už užimtumo politiką ir socialinius reikalus. Europos Komisija
didžiausią prioritetą teikia darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms, o jos veiksmai grindžiami
Investicijų planu Europai.
21
ES veiksmai
ES užimtumo ir socialinių reikalų politika siekiama:
E uropos S ąjungos veiksmai: U žimtumas ir socialiniai reikalai

●● visoje ES kurti kokybiškas darbo vietas;
●● padėti darbuotojams susirasti darbą savo šalyje ar kitoje ES
šalyje;
●● ugdyti įgūdžius ir verslumą;
●● suderinti ir atnaujinti socialinės apsaugos sistemas;
●● sukurti geresnes darbo sąlygas taikant bendrus minimalius

http://europa.eu/!fJ97VH standartus;
●● didinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu;
●● apsaugoti neįgaliųjų teises.
Šia politika padedama pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus užimtumo, socialinės įtraukties ir švietimo
srityse. ES teikia ir koordinuoja finansavimą siekdama padėti valstybėms narėms investuoti į žmones (tokiose
srityse kaip vaikų priežiūra, sveikatos priežiūra, mokymas, infrastruktūros prieinamumas ir pagalba susirasti
darbą) ir reformuoti valstybių narių socialinės apsaugos sistemas. Europos socialinis fondas investuoja
86,4 mlrd. EUR siekdamas padėti milijonams europiečių įgyti naujų įgūdžių ir susirasti geresnį darbą. Jaunimo
garantijų iniciatyva (8,8 mlrd. EUR) remiamas jaunimo užimtumas – užtikrinama, kad visi jaunesni nei
25 metų asmenys per 4 mėnesius nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo arba tapimo bedarbiu dienos
gautų kokybišką, konkretų darbo, pameistrystės, mokomosios praktikos ar tolesnio mokymosi pasiūlymą.
Iniciatyva „Įgūdžių tobulinimo kryptis“ siekiama padėti suaugusiesiems įgyti pagrindinius skaitymo, rašymo
ar naudojimosi kompiuteriu įgūdžius. Įgyvendindama šią iniciatyvą ES padeda valstybėms narėms suteikti
žmonėms antrą galimybę lavinti savo įgūdžius.
Nors kiekviena valstybė narė tebėra atsakinga už savo socialinę apsaugą, ES teikia galimybę keliaujantiems
piliečiams naudotis kitų šalių nacionalinėmis sistemomis. ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės
neatstoja nacionalinių sistemų, tačiau jomis užtikrinamos asmenų teisės į socialinę apsaugą keliaujant ES (taip
pat Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje). Be to, ES teikia apsaugą žmonėms teisės aktais, kuriais
ribojamas darbo laikas, kovojama su diskriminacija darbe, sudaromos saugesnės darbo sąlygos ir užtikrinama,
kad, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, jie gautų kompensaciją. Kad piliečiai įgytų naujų veiksmingesnių
teisių, Europos socialinių teisių ramsčiu įtvirtinti principai ir teisės dėl lygių galimybių darbo rinkoje, tinkamų
darbo sąlygų užtikrinimo ir socialinės apsaugos. EURES (Europos darbo mobilumo portalas) taip pat padeda
užmegzti ryšius darbo ieškantiems asmenims ir darbą siūlančioms įmonėms.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/employment-and-social-affairs_lt

Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas dėl socialinio Europos aspekto
facebook.com/socialeurope @EU_Social
Švietimas ir
mokymas
ES padeda gerinti švietimo kokybę, skatindama valstybes nares
tarpusavyje bendradarbiauti ir savo veiksmais papildydama nacionalinius
veiksmus. Programa „Erasmus+“ teikiama įvairių galimybių bet kokio
amžiaus žmonėms, visų pirma galimybių jaunuoliams studijuoti, mokytis,
įgyti darbo patirties arba užsiimti savanoriška veikla užsienyje.
Investicijos į švietimą ir mokymą yra visų žmonių, ypač jaunimo, ateities pagrindas. 2015 m. ataskaitos
duomenimis, Europos Są jungoje iki šiol yra daugiau kaip 4,4 mln. mokyklos nebaigusių asmenų, o vienas iš
keturių suaugusiųjų neturi pakankamai įgūdžių, todėl jam sunku įsidarbinti ir visavertiškai dalyvauti visuomenės
gyvenime.
22
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: Š vietimas ir mokymas
ES šalys yra atsakingos už savo švietimo ir mokymo sistemas,

tačiau ES joms padeda užtikrinti tinkamą švietimo paslaugų
kokybę, skatindama gerosios patirties mainus, nustatydama
tikslus ir lyginamuosius standartus, taip pat teikdama
finansavimą ir dalydamasi kompetencija. ES švietimo ir mokymo
strategijoje numatyta pasiekti šiuos tikslus:
●● realizuoti mokymąsi visą gyvenimą ir judumą;
http://bit.ly/2znJ3pN ●● pagerinti švietimo ir mokymo kokybę bei efektyvumą;
●● skatinti lygybę, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą;
●●
visais švietimo ir mokymo lygmenimis stiprinti kūrybiškumą
ir novatoriškumą, įskaitant verslumą.
ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ padeda spręsti jaunimo nedarbo problemą,
didindama jaunuolių asmeninio tobulėjimo, įgūdžių lavinimo ir įsidarbinimo galimybes. Visas programos
biudžetas siekia 14,7 mlrd. EUR, pagal ją bus suteikta pagalba daugiau kaip 4 milijonams asmenų (daugiausia
jaunų) kitoje šalyje studijuoti, mokytis, įgyti darbo patirties arba užsiimti savanoriška veikla. Programa
„Erasmus+“ atveria geresnių darbo perspektyvų ir padeda jaunuoliams asmeniškai tobulėti įgyjant įgūdžių, kurie
jiems reikalingi dalyvaujant darbo rinkoje ir visuomenėje dabar ir ateityje. Europos Komisija pasiūlė iš būsimo
ilgalaikio (2021–2027 m.) ES biudžeto skirti programai „Erasmus“ dukart didesnį 30 mlrd. EUR finansavimą.
ES yra pradėjusi keletą kitų iniciatyvų siekdama, kad žmonėms būtų lengviau studijuoti, mokytis arba dirbti
užsienyje. Per Kopenhagos procesą Europos šalys, profesinės są jungos ir darbdaviai bendradarbiauja
gerindami profesinį rengimą ir mokymą. Vienas iš rezultatų – Europos profesinio mokymo kreditų sistema ir
kokybės užtikrinimo tinklas, padedantys žmonėms dirbti ir studijuoti užsienyje. Įgyvendinant Bolonijos procesą
ir sukūrus Europos aukštojo mokslo erdvę žmonėms yra lengviau pereiti iš vienos Europos švietimo sistemos
į kitą, nes skatinamas abipusis dalinių studijų pripažinimas, palyginamų kvalifikacijų suteikimas ir vienodų
kokybės standartų taikymas.
Europass dokumentų rinkinį turintiems darbuotojams yra lengviau ieškotis darbo užsienyje, nes jų įgūdžiai ir
kvalifikacijos aprašomi standartiniu visoje Europoje naudojamu ir darbdaviams lengviau suprantamu formatu.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/education-and-training_lt
facebook.com/EUErasmusPlusProgramme @EUErasmusPlus
Moksliniai tyrimai
ir inovacijos
Įgyvendinant 77 mlrd. EUR vertės mokslinių tyrimų ir inovacijų
programą „Horizontas 2020“ padedama skatinti ES ekonomikos
augimą, darbo vietų kūrimą ir sprendžiami kai kurie iš didžiausių
mūsų uždavinių.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra nepaprastai svarbūs mūsų ekonomikai ir visuomenei. Jais grindžiamos
Europos pastangos kurti kokybiškas darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą ir investicijas. Jie taip pat
suteikia mums žinių ir sprendimų, kad galėtume įveikti neatidėliotinas problemas (tokias kaip, pavyzdžiui,
2014 m. Ebolos virusinės ligos protrūkis) ir išspręsti ilgalaikius visuomenės uždavinius, kaip antai susijusius su
klimato kaita. 23
Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda gerinti žmonių gyvenimą, diegiant patobulinimus tokiose srityse
kaip sveikatos priežiūra, transportas ir energetika; jie taip pat padeda sukurti nesuskaičiuojamą daugybę naujų
produktų ir paslaugų, galinčių pagerinti mūsų gyvenimo kokybę ir mūsų ekonominės veiklos rezultatus.
E uropos S ąjungos veiksmai: M oksliniai tyrimai ir inovacijos

ES veiksmai
ES yra didžiausias pasaulyje žinių centras, joje sukuriama
beveik trečdalis pasaulio mokslo ir technologijų produkcijos.
Tačiau didėjant konkurencijai ES reikia stengtis geriau
panaudoti pažangias mokslinių tyrimų ir inovacijų idėjas kuriant
perspektyvius produktus ir technologijas. Visos ES valstybės
narės turi savo mokslinių tyrimų politiką ir finansavimo
programas, tačiau daug svarbių klausimų būtų galima geriau
išspręsti padedant bendradarbiauti įvairių šalių tyrėjams ir
http://bit.ly/2i3XUm3 novatoriams. Todėl moksliniai tyrimai ir inovacijos yra remiami
ES lygmeniu, visų pirma pagal programą „Horizontas 2020“.
„Horizontas 2020“ – visų laikų didžiausia ES mokslinių tyrimų ir

inovacijų programa, pagal kurią per 7 metų laikotarpį (2014–2020 m.) investuojama 77 mlrd. EUR, neskaitant
kitų viešųjų ir privačiųjų investicijų, kurių pritraukiama šiomis lėšomis. Ją įgyvendinant pasiekiama daugiau
laimėjimų, padaroma atradimų ir pirmaujama pasaulyje tiek dirbant laboratorijose, tiek perkeliant puikias
idėjas iš laboratorijų į rinką.
Programa „Horizontas 2020“ siekiama trijų pagrindinių tikslų:

●● remti pažangų mokslą, be kita ko, per Europos mokslinių tyrimų tarybą, taip pat skatinti tyrėjų mokymą ir
karjeros raidą pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;
●● skatinti pramonės pirmavimą tokiose srityse kaip nanotechnologijos, biotechnologijos ir informacinės bei
ryšių technologijos, taip pat remiant įmones ir verslininkus;
●● spręsti didžiausius mūsų visuomenės uždavinius, be kita ko, sveikatos, transporto, energetikos ir klimato
srityse, apsaugoti laisvę ir užtikrinti saugumą.
Europos Komisija taip pat siekia formuoti politiką, kuria būtų skatinami pažangūs moksliniai tyrimai ir remiamos
inovacijos. Naujos politikos kryptys ir veiksmai gali būti skirstomi pagal tris pagrindines temas: atvirosios
inovacijos, atvirasis mokslas ir atvirumas pasauliui.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/research-and-innovation_lt
facebook.com/EUScienceInnov @EUScienceInnov
Regioninė politika
Regioninė politika skirta visiems Europos Sąjungos regionams
ir miestams, ja siekiama remti darbo vietų kūrimą, verslo
konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darnų vystymąsi, taip pat
gerinti piliečių gyvenimo kokybę.
Investicijos į San Gvano, Golvėjaus ir Kotbuso mokslinių tyrimų ir inovacijų centrus; Rygos ir Vroclavo oro uostų
modernizavimas; judumo gerinimas miestuose – Atėnuose, Sofijoje ir Kluže-Napokoje; Sen Mišelio kalno
išsaugojimas ir Pompėjos apsauga; plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra Lietuvoje; mažųjų ir vidutinių
įmonių rėmimas Utrechte ir Paredese; Santa Koloma de Grameneto ir Lježo miestų centrų atnaujinimas;
24 Trenčyno ir Slavonski Brodo nuotekų valymo įrenginių atnaujinimas; taip pat skatinimas Nikosijos ir Liublianos
universitetuose naudotis informacinėmis technologijomis – tai tik keletas iš tūkstančių projektų, pagal ES
regioninę politiką bendrai finansuojamų įvairiuose Europos regionuose.
E uropos S ąjungos veiksmai: R egionin ė politika
ES veiksmai
Regionine politika grindžiamas Europos solidarumas,
skatinamas ekonomikos augimas ir gerinama gyvenimo kokybė
darant strategines investicijas. Didžioji šios politikos lėšų
dalis skiriama pagalbai mažiau išsivysčiusioms ES šalims ir
regionams, kad šie pasivytų kitus, taigi sumažėtų ekonominiai,
socialiniai ir teritoriniai skirtumai, kurių tebėra Są jungoje.
Regioninę politiką Europos Komisija valdo kartu su valstybėmis

narėmis ir jų regionais, kurie pasirenka projektus ir ES tuos
projektus bendrai finansuoja pagal su Europos Komisija iš anksto
suderintas programas. ES lėšos visada turi būti papildomos
http://bit.ly/1OPA6Yv nacionalinėmis (privačiosiomis ir (arba) viešosiomis) lėšomis.
Kiekviena programa rengiama per kolektyvinį procesą

dalyvaujant Europos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų
suinteresuotiesiems subjektams, socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei. Šis partnerystės principas
taikomas visais programavimo etapais – planavimo, valdymo ir įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo.
Regioninę politiką įgyvendinant Interreg programomis, ypač daug dėmesio skiriama pasienio regionų poreikiams
ir galimybėms.
Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus ir patenkinti įvairius vystymosi poreikius visuose ES regionuose, regioninei
politikai 2014–2020 m. laikotarpiu skirta 259,7 mlrd. EUR – ketvirtadalis viso ES biudžeto. Šios lėšos naudojamos
strateginei transporto ir ryšių infrastruktūrai finansuoti; perėjimui prie aplinką labiau tausojančios ekonomikos
palengvinti; pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms tapti novatoriškesnėms ir konkurencingesnėms;
naujoms ir ilgalaikėms įsidarbinimo galimybėms kurti; švietimo sistemoms stiprinti ir modernizuoti; įtraukesnei
visuomenei kurti. Papildomos informacijos apie Europos struktūrinius ir investicijų fondus galima rasti
cohesiondata.ec.europa.eu/overview#.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/regional-policy_lt
facebook.com/EUinmyregion @EU_Regional
Transportas
ES transporto politika padedama palaikyti Europos ekonomikos
augimą: pagal ją kuriamas šiuolaikinės infrastruktūros tinklas, kad
būtų galima keliauti greičiau ir saugiau, ir kartu skatinama pereiti
prie tvarių ir skaitmeninių sprendimų.
Europai reikia efektyvių transporto jungčių, kurios skatintų prekybą, ekonomikos augimą ir užimtumą.
Transportas yra vienas pagrindinių ekonomikos sektorių: 2016 m. vien transporto paslaugų sektoriuje sukurta
bendroji pridėtinė vertė siekė apie 664 mlrd. EUR (indėlis į ekonomiką), jame dirbo apie 11 milijonų žmonių.
ES transporto politika visų pirma siekiama kurti bendrą Europos transporto erdvę, kurioje būtų užtikrinamos 25
sąžiningos įvairių rūšių transporto konkurencijos sąlygos.
E uropos S ąjungos veiksmai: T ransportas

ES veiksmai
ES pastangomis per pastaruosius 20 metų Europos transporto
sektoriuje padaryta didelė pažanga, o jos rezultatas – saugesnis
dangus, jūros ir keliai; deramos darbo sąlygos transporto
darbuotojams; daugiau ir pigesnių susisiekimo galimybių
keliautojams bei įmonėms; spartus perėjimas prie mažiau taršaus
transporto ir skaitmeninių judumo sprendimų.
http://bit.ly/2nCDPkJ
Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (jos biudžetas –
daugiau kaip 24 mlrd. EUR) finansuojamos ES transporto
infrastruktūros politikos tikslas – pašalinti spragas tarp nacionalinių
transporto tinklų ir taip sujungti viso žemyno infrastruktūrą nuo Rytų
iki Vakarų ir nuo Šiaurės iki Pietų; pašalinti trukdžius, kliudančius
sklandžiai veikti bendrajai rinkai; pašalinti technines kliūtis, kaip antai nesuderinamus geležinkelių eismo
standartus. ES remia mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat veiksmingą naujų žaliųjų transporto technologijų
diegimą, pavyzdžiui, nustatydama naujas taisykles, kuriomis skatinama diegti netaršių transporto priemonių
technologijas. ES taip pat skatina pereiti prie susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo būdų.
Bendroji transporto rinka yra nepaprastai svarbi visai ES ekonomikai. Kuriant bendrą aviacijos rinką ir darant
pažangą pagal Bendro Europos dangaus iniciatyvą, skraidyti tampa vis lengviau ir pigiau. Licenciją turinčios
geležinkelių bendrovės šiuo metu gali teikti paslaugas bet kurioje ES šalyje, taip didinama konkurencija
ir junglumas. Taip pat, atvėrus jūrų transporto rinką, laivybos bendrovės gali vykdyti veiklą daugiau šalių.
Bendrojoje rinkoje galima teikti sunkvežimių transporto paslaugas ne tik toje šalyje, kurioje registruoti
sunkvežimiai, bet ir pagal kitų šalių užsakymus, todėl mažėja kelionių, kai grįžtama be krovinio.
Sauga ir saugumas yra pagrindiniai prioritetai. Nuo 1992 iki 2010 m. žūčių Europos keliuose skaičius sumažėjo
perpus, tačiau nepaisant padarytos pažangos, 2017 m. per kelių eismo įvykius žuvo 25 300 žmonių. Todėl
ES aktyviai dirba siekdama didinti kelių eismo saugumą. Saugos reikalavimų neatitinkantiems oro vežėjams
uždrausta skraidyti Europoje, taip pat ES nustatė griežtesnes jūrų laivybos saugumo taisykles. Pagal ES
transporto politiką teikiama ir kitokia pagalba bei apsauga keliaujantiems žmonėms. Oro ir geležinkelių
transportu, laivais ar autobusais ES keliaujantys keleiviai turi teisių tais atvejais, kai reisai vėluoja arba yra
atšaukiami.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/transport_lt
@Transport_EU
Žemės ūkis ir
kaimo plėtra
Vykdant bendrą žemės ūkio politiką užtikrinama, kad 446 milijonams
ES vartotojų būtų nuolat ir už prieinamą kainą tiekiami tvariai
pagaminti maisto produktai. Šia politika taip pat remiamas darbo vietų
kūrimas ir ekonomikos augimas kaimo vietovėse.
Bendra žemės ūkio politika taikoma visose ES valstybėse

narėse ir finansuojama ES biudžeto lėšomis. Ja remiamas
ES maisto ir žemės ūkio sektorius, vienas iš pagrindinių
ekonomikos sektorių, kuriame yra apie 44 milijonai darbo vietų.
26 2016 m. apie 61 mlrd. EUR (maždaug 38 proc. ES biudžeto)
buvo investuota į ūkininkų rėmimą, kad jie maisto produktus
gamintų tvariai, kartu padedant skatinti kaimo ekonomikos
augimą ir kaimo vietovių gyvybingumą. Be to, įgyvendinant
E uropos S ąjungos veiksmai: Ž em ė s ūkis ir kaimo pl ė tra
bendrą žemės ūkio politiką visoje ES remiama aplinkai ir

klimatui nekenkianti ūkininkavimo praktika, taip pat skatinama
http://bit.ly/2i4QezO sveika gyvensena.
ES veiksmai
Pagal bendrą žemės ūkio politiką parama teikiama šiomis priemonėmis:
●● tiesioginėmis išmokomis, kuriomis papildomos ūkio pajamos. Ūkininkauti gali būti rizikinga ir brangu. Oro
sąlygos ir padėtis žemės ūkio rinkose dažnai yra nenuspėjamos, dėl to gali labai nukentėti ūkių produkcija
ir pajamos. Tai negerai ne tik ūkininkams, bet ir vartotojams, nes gali sutrikti maisto tiekimo grandinės
veikimas. Didžiausia ES žemės ūkio biudžeto dalis (72 proc.) skiriama tiesioginėms išmokoms ūkininkams,
mokamoms su sąlyga, kad jie laikytųsi griežtų maisto saugos, aplinkos apsaugos ir gyvūnų sveikatos
bei gerovės taisyklių. Tai yra naudinga aplinkai ir klimatui: be kita ko, saugomas dirvožemis ir biologinė
įvairovė, taip pat išlaikomos daugiametės ganyklos, kurios yra labai veiksminga anglies dioksido sulaikymo
priemonė, padedanti švelninti visuotinį atšilimą. Tiesioginės išmokos – tai galimybė sumokėti ūkininkams už
visuomenei naudingų viešųjų gėrybių, už kurias rinkoje neatlyginama, teikimą;
●● rinkos priemonėmis, kuriomis padedama sunkiu metu, pavyzdžiui, kai dėl grėsmės sveikatai staiga sumažėja
tam tikrų produktų paklausa, dėl laikino pasiūlos pertekliaus mažėja kainos arba patiriamas neprognozuotų
geopolitinių įvykių poveikis; ir kaimo plėtros programomis (bendrai finansuojamomis valstybių narių),
kuriomis skatinamos inovacijos ir konkurencingumas, kad kaimo vietovės taptų patrauklesnės vietos gyventi
ir dirbti. Tai apima ir ūkių modernizavimą, ir paramą jauniems ūkininkams, taip pat tradicinei bei ekologinei
maisto produktų gamybai;
●● 51,7 proc. viso kaimo plėtrai 2014–2020 m. laikotarpiu skirto biudžeto (apie 51 mlrd. EUR) skiriama kitiems
svarbiems prioritetams: nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausomų ekosistemų atkūrimui, skatinimui
efektyviai naudoti išteklius ir perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos bei
klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/agriculture_lt
facebook.com/EUAgri @EUAgri
Jūrų reikalai ir
žuvininkystė
ES saugo mūsų jūras ir vandenynus, užtikrindama, kad jie ir toliau

būtų ekonomiškai ir ekologiškai tvarūs ištekliai, skatinantys darbo
vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir inovacijas.
Jūros ir vandenynai yra Europos ekonomikos augimo varomoji jėga. Vadinamosios mėlynosios ekonomikos
sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (indėlis į ekonomiką) yra milijonai eurų per metus. Mėlynasis
augimas yra tvaraus ekonomikos augimo galimybių išnaudojimo strategija, bendrai taikoma visuose jūrų ir
jūrininkystės sektoriuose.
27
ES bendrą ja žuvininkystės politika siekiama užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros (žuvų auginimo ūkiuose
kontroliuojamomis sąlygomis) veikla būtų aplinkos, ekonomikos ir socialiniu požiūriu tvari ir teiktų sveiko maisto
išteklių dabartinėms ir būsimoms ES piliečių kartoms. Šios politikos tikslai – puoselėti dinamišką, tačiau tvarią
E uropos S ąjungos veiksmai: J ūr ų reikalai ir žuvininkyst ė

žvejybos pramonę, įskaitant išteklių išsaugojimą ir jūrų aplinkos apsaugą, kartu užtikrinant deramą žvejų
bendruomenių gyvenimo lygį.
ES veiksmai
Jūros ir vandenynai mums teikia ne tik maistą, darbo vietas,
susisiekimo galimybes ir pramogas, bet ir vaistus, naudingąsias
iškasenas bei atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kuriais
naudotis galimybių atveria atliekami moksliniai tyrimai ir
technologinė pažanga. ES remia šias naujas galimybes ir
kartu atlieka svarbų vaidmenį skatindama atsakingai ir tausiai
naudotis Europos ir viso pasaulio jūromis.
http://bit.ly/2BmceKw Siekdama apsaugoti jūrų ekosistemas ir biologinę įvairovę, taip

pat šių ekosistemų teikiamas paslaugas, ES nustatė saugomas
jūrų teritorijas. Šiose teritorijose išsaugojimo tikslais ribojama
žmonių veikla.
Bendroji žuvininkystės politika ir integruota jūrų politika finansuojamos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės
fondo lėšomis; šis fondas 2014–2020 m. laikotarpiu skiria daugiau kaip 6,4 mlrd. EUR pagalbai žvejams ir
moterims prisitaikyti prie tausiosios žvejybos praktikos, darbo vietoms kurti šiame sektoriuje ir pakrančių
bendruomenių ekonomikai įvairinti. Šis fondas bendru finansavimu padeda valstybėms narėms įgyvendinti
veiksmų programas ir projektus, kad būtų pasiekti bendrosios žuvininkystės politikos ir integruotos jūrų politikos
tikslai.
Be to, bendroji žuvininkystės politika apima nustatytas taisykles dėl Europos žvejybos laivynų valdymo ir žuvų
išteklių išsaugojimo. Šiuos išteklius gali būti įmanoma atkurti, tačiau jie yra riboti. Siekiant išvengti peržvejojimo,
valstybėms narėms skiriant kvotas nustatomos ribos, kiek kiekvienos rūšies žuvų galima sužvejoti. Siekiant
panaikinti eikvojimo praktiką, kai žvejybos laivynai išmeta nepageidaujamas žuvis atgal į jūrą, laipsniškai
įgyvendinamas reikalavimas iškrauti laimikį.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/maritime-affairs-and-fisheries_lt
facebook.com/EUmaritimefish @EU_MARE
Aplinka
ES taikomi vieni aukščiausių pasaulyje aplinkos apsaugos
standartų – pagal juos saugoma gamta ir užtikrinama žmonių
gyvenimo kokybė, kuriama žalioji ekonomika ir siekiama rūpestingai
bei racionaliai naudoti gamtos išteklius.
Nuolat kyla įvairiausių su aplinka susijusių problemų, todėl

turime jas spręsti bendradarbiaudami tiek ES viduje, tiek su
visu pasauliu.
28 Aplinkos apsauga yra neatsiejama nuo tvaraus ekonomikos

augimo skatinimo. Aplinkos politika gali atlikti svarbų vaidmenį
kuriant darbo vietas ir skatinant investicijas. Diegiant ir
eksportuojant žaliąsias inovacijas galima didinti Europos
E uropos S ąjungos veiksmai: A plinka
konkurencingumą, gerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.
http://bit.ly/2mZsQFt
ES veiksmai
ES 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatyti ES aplinkos politikos iki 2020 m. principai ir pateikta
vizija, kokia ES turėtų tapti iki 2050 m., įskaitant siekį gyventi tokioje aplinkoje, kurioje niekas nešvaistoma,
tausiai valdomi gamtos ištekliai ir saugoma, branginama bei atkuriama biologinė įvairovė.
Pagal šią programą imamasi veiksmų daugiausia trijose pagrindinėse srityse:

●● ES gamtinio kapitalo apsauga, išsaugojimas ir didinimas;
●● ES perėjimas prie efektyviai išteklius naudojančios, žaliosios ir konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos;
●● ES piliečių apsauga nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai bei gerovei.
ES imasi veiksmų siekdama išsaugoti gamtos išteklius ir sustabdyti nykstančių rūšių ir buveinių būklės blogėjimą.
„Natura 2000“ – tinklas, kurį sudaro saugomos natūralios gamtinės zonos visoje ES; jose gali būti vykdoma
tausi žmonių veikla, nedaranti žalos retoms ir pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms. Didžiausią susirūpinimą
aplinkos srityje žmonėms kelia vanduo, oro tarša ir cheminės medžiagos. Siekiant apsaugoti žmones nuo
neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai bei gerovei, ES politika siekiama užtikrinti saugų
geriamą jį ir maudyklų vandenį, gerinti oro kokybę, mažinti triukšmą ir sumažinti arba pašalinti kenksmingų
cheminių medžiagų poveikį.
Į ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą įtraukti tikslai, kad medžiagos ir ištekliai būtų naudojami kuo ilgiau,
o kuriami gaminiai būtų patvaresni, juos būtų lengviau pakartotinai naudoti ir perdirbti. Viena pagrindinių šio
veiksmų plano dalių yra plastikų strategija, kurios tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad visos ES naudojamos
plastikinės pakuotės būtų tinkamos pakartotinai naudoti arba perdirbti, ir imamasi veiksmų siekiant sumažinti
vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą. Iš naujo įvertinus gaminių gyvavimo ciklą bus lengviau tausiai
valdyti vertingus išteklius, sumažinti atliekų kiekį ir padidinti Europos atsparumą, užtikrinant patikimą žaliavų
tiekimą.
Susirūpinimą keliantys aplinkosaugos klausimai neišnyksta ties ES sienomis. Nuolat didėjant pasaulio
gyventojų skaičiui, ES pirmauja tarptautiniu lygmeniu skatindama darnų vystymąsi. Reikia imtis dar daugiau
veiksmų siekiant užtikrinti, kad oras, vandenynai ir kiti vandens ištekliai būtų švarūs, žemė ir ekosistemos būtų
naudojamos tausiai, o klimato kaitos mastas išliktų valdomas.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/environment_lt
facebook.com/EUEnvironment @EU_ENV
Energetika
ES energetikos politikos tikslas – užtikrinti saugų ir konkurencingą

įperkamos energijos tiekimą ir kartu pasiekti klimato politikos
tikslus.
Europai tenka spręsti įvairius svarbius su energetika susijusius uždavinius. Kartu su pagrindiniais tikslais užtikrinti
energijos tiekimo saugumą visoje ES, kad ji už prieinamą kainą būtų tiekiama visiems, didėja poreikis lengviau pereiti
nuo iškastinio kuro naudojimu pagrįstos ekonomikos prie anglies dioksido poveikį neutralizuojančios sistemos; tai
vadinama perėjimu prie švarios energetikos. Europa taip pat turi efektyviau vartoti energiją, diegti inovacijas ir naujas
technologijas, gerinti tarpvalstybines energetikos tinklų jungtis ir mažinti priklausomybę nuo energijos importo. 29
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: E nergetika

Kiekviena valstybė narė tebėra atsakinga už savo naudojamų energijos rūšių derinio pasirinkimą, tačiau suderinus
taisykles ES lygmeniu nustatytas bendras požiūris, kuris didina bendrą taikomų priemonių poveikį ir ES gali imtis
lyderystės pasaulyje kovojant su klimato kaita. Pagal iniciatyvą „Švari energija visiems europiečiams“ ES šiuo metu
atnaujina bendras mūsų visų taisykles taip, kad būtų palengvintos ir skatinamos būsimos investicijos, taigi būtų
greičiau pereita prie švarios energetikos ir lengviau įvykdyti ES įsipareigojimai pagal Paryžiaus klimato susitarimą .
ES energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra labai svarbus siekiant klimato politikos
tikslų – tai yra 2019 m. gruodžio mėn. paskelbto Europos žaliojo kurso dalis. Daugiau kaip 75 % ES išmetamo
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją.
Dar viena ES iniciatyva yra Europos energetikos są jungos sukūrimas. Ji padės didinti sąveiką su kitomis politikos
sritimis, kaip antai transportas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninimas, žiedinė ekonomika ir tvarus
finansavimas.
Sprendžiant šiuos uždavinius ES lygmeniu taip pat bus suteikta naujų galimybių, susijusių su ekonomikos augimu
ir darbo vietomis, moksliniais tyrimais ir konkurencingesne bei tvaresne energijos rinka. Vartotojai taip pat turėtų
iš to gauti nemažai naudos, susijusios su jų teisėmis keisti energijos tiekėją, mažesnėmis komunalinių paslaugų
sąskaitomis ir geresne gyvenimo kokybe, pavyzdžiui, dėl mažesnės oro taršos.
Kai kurios papildomos politikos priemonės ir veiksmai, kuriais

padedama užtikrinti, kad ES pasiektų savo tikslus, yra:
●● nauji tarpvalstybiniai dujų ir elektros tinklai (bendro

intereso projektai), įskaitant projektus, kuriais į tinklą geriau
integruojami atsinaujinantieji ištekliai;
●● ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo
ženklinimas siekiant didinti namų ūkio gaminių energijos

https://bit.ly/2GH1mxF vartojimo efektyvumą;
●● parama visos ES moksliniams tyrimams ir inovaciniams
projektams siekiant greičiau įgyvendinti visus perėjimo prie
švarios energetikos aspektus pagal bendrą ją programą
„Horizontas 2020“;
●● dalyvavimas ITER tarptautiniame branduolių sintezės
energetikos projekte, kuris yra vienas iš didžiausio užmojo
energetikos projektų pasaulyje.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/energy/en
@Energy4Europe
Užsienio reikalų ir
saugumo politika
ES užsienio ir saugumo politika teikia galimybę laikytis bendros
pozicijos ir vieningai veikti tarptautinėje arenoje, taigi valstybės
narės gali spręsti problemas, kurių vienos nebūtų pajėgios įveikti, ir
galima užtikrinti ES piliečių saugumą bei gerovę.
Šią politiką įgyvendina ES užsienio reikalų vadovas – Są jungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir
saugumo politikai (šis asmuo taip pat yra Komisijos pirmininko pavaduotojas) ir ES diplomatinė tarnyba –
Europos išorės veiksmų tarnyba. ES išorės veiksmai vykdomi vadovaujantis tais pačiais principais, kuriais
remiantis ji sukurta ir plėtojama ir kuriuos ji siekia propaguoti visame pasaulyje, įskaitant taikos, demokratijos,
30 teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principus.
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: U žsienio reikalų ir saugumo politika
2016 m. vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja paskelbė

ES užsienio ir saugumo politikos visuotinę strategiją – tai
padaryta siekiant padidinti stabilumą Europos kaimynystėje
ir kitur, sustiprinti saugumą ir gynybą, taip pat spręsti
problemas, susijusias, pavyzdžiui, su energetiniu saugumu,
neteisėta migracija, klimato kaita ir terorizmu. Tolesni veiksmai
saugumo ir gynybos srityje įgyvendinami itin sparčiai. 2016 m.
http://bit.ly/2zn3YcF patvirtintas plataus masto ES saugumo ir gynybos dokumentų
rinkinys, ir Europa, juo remdamasi, galės prisiimti didesnę
atsakomybę už šias sritis. Visuotinėje strategijoje nustatytos
šios penkios prioritetinės ES veiksmų sritys:
●● ES saugumas;
●● valstybės ir visuomenės atsparumas;
●● integruotas požiūris į konfliktus ir krizes;
●● bendradarbiaujamoji regioninė tvarka;
●● pasaulinis valdymas XXI amžiuje.
ES remia konfliktų ir krizių apimtas šalis. Teikiant tarptautinį atsaką į Sirijos krizę, ES yra didžiausia paramos
teikėja – ji skyrė daugiau kaip 11 mlrd. EUR Sirijos gyventojams remti ir toliau remia tarptautines pastangas
pasiekti taiką Artimuosiuose Rytuose, palaikydama dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą su šalia
Izraelio esančia Palestinos valstybe. Iš 2015 m. sudaryto susitarimo dėl Irano branduolinės programos matyti,
kokį svarbų vaidmenį ES atlieka tarptautinės bendruomenės vardu vadovaudama taikos deryboms. 2018 m.
vykdyta 16 civilinių misijų ir karinių operacijų trijuose žemynuose. Sprendimus dėl pajėgų dislokavimo kartu
priima ES šalių ministrai. Tarp sėkmingų rezultatų – ES taikos palaikymo misijos keliose probleminėse pasaulio
zonose, policijos pareigūnų, karių ir pakrančių apsaugos pareigūnų mokymas, parama valstybei stiprinti po
konfliktų ir kova su piratavimu prie Somalio pusiasalio. ES neturi nuolatinės kariuomenės, tačiau ji suburia savo
valstybių narių pajėgas veikti ES vardu.
2017 m. pradėjęs veikti Europos gynybos fondas koordinuoja, papildo ir padidina nacionalines investicijas
į gynybą, taip padėdamas gerinti rezultatus ir kurti gynybos technologijas bei įrangą, kad būtų tenkinami
dabartiniai ir būsimi su saugumu susiję poreikiai.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/foreign-affairs-and-security-policy_lt

Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas dėl Europos gynybos ateities
facebook.com/EuropeanExternalActionService @eu_eeas
ES plėtra
Šalims, norinčioms tapti ES narėmis, narystės ES perspektyva yra

veiksminga paskata imtis demokratinių ir ekonominių reformų.
ES sukurta siekiant visame žemyne stiprinti taiką, didinti gerovę ir remti Europos vertybes. ES plėtra – tai šalių
prisijungimo prie ES procesas. Nuo sukūrimo 1957 m. ES išaugo nuo 6 iki 27 šalių. Priimant naujas šalis į ES
vienas iš tikslų yra didinti Europos gyventojų solidarumą bei gerovę ir suteikti jiems daugiau galimybių, kartu
gerbiant ir išsaugant įvairovę. 31
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: E S pl ė tra

Bet kuri Europos šalis gali prašytis priimama į ES, jeigu ji gerbia ES
demokratines vertybes ir įsipareigoja jas puoselėti. Šalys gali tapti
ES narėmis tik jeigu įvykdo stojimo sąlygas. Todėl vykdant plėtros
politiką šalys skatinamos ir joms padedama atitikti tris pagrindinius
kriterijus:
●● politinio stabilumo, šalies politinėms institucijoms užtikrinant
demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą
http://bit.ly/1MZ6B9h mažumoms bei jų apsaugą;
●● veikiančios rinkos ekonomikos ir pajėgumo konkuruoti bei

atsilaikyti prieš rinkos jėgas Europos Są jungoje;
●● gebėjimo prisiimti narystės įsipareigojimus, įskaitant politinės,
ekonominės ir pinigų są jungos tikslų siekimą.
Vykstant plėtros procesui Komisija padeda šalims, norinčioms prisijungti prie ES, atitikti reikiamus narystės
kriterijus ir remia jų pastangas vykdyti susijusias ekonomines ir demokratines reformas. Baigus derybas ir
įgyvendinus susijusias reformas, jeigu pasiekti rezultatai yra abipusiškai priimtini, valstybė gali prisijungti prie
ES, jei tam pritaria visos esamos valstybės narės. Dabartinės šalys kandidatės yra Albanija, Juodkalnija,
Šiaurės Makedonija, Serbija ir Turkija. Potencialios šalys kandidatės – Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas*.
Narystės perspektyva yra pagrindinis veiksnys, skatinantis permainas Vakarų Balkanuose, ir padeda skatinti
susitaikymą bei stabilumą šiame regione. 2018 m. pradžioje paskelbta nauja strategija: dar kartą patvirtinta
patikima ES plėtros į Vakarų Balkanus perspektyva ir pranešta apie būsimą intensyvesnį ES bendradarbiavimą
su šiuo regionu. Nors akivaizdu, kad narystei dar nėra pasirengusi nė viena šalis kandidatė, ateityje valstybių
narių daugės. Šalys kandidatės privalo didžiausiu prioritetu laikyti teisinę valstybę, teisingumą ir pagrindines
teises.
Turkija yra svarbi ES partnerė tokiose pagrindinėse srityse kaip migracija, kova su terorizmu, energetika,
transportas, ekonomika ir prekyba. Tačiau pastaruoju metu Turkija tolsta nuo pagrindinių ES vertybių ir principų,
todėl jos stojimo derybos iš esmės sustojo.
* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo
nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/policies/eu-enlargement_lt
facebook.com/EUnear @eu_near
Europos
kaimynystės politika
Įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, kuri yra vienas

svarbiausių ES užsienio politikos elementų, siekiama stabilizuoti
politinę, ekonominę ir saugumo padėtį šiame regione.
Pagal Europos kaimynystės politiką valdomi ES santykiai

su 16 artimiausių rytinių ir pietinių šalių partnerių. Taip
įgyvendinamas ES siekis kartu su šalimis partnerėmis siekti
bendrų interesų ir įsipareigojimas bendradarbiauti prioritetinėse
32 srityse, įskaitant demokratijos skatinimą, teisinę valstybę ir
pagarbą žmogaus teisėms, taip pat intensyvesnę ekonominę
plėtrą, investavimo sąlygų gerinimą ir socialinę sanglaudą.
Visų pirma siekiama didinti ES šalių partnerių visuomenės ir
E uropos S ąjungos veiksmai: E uropos kaimynyst ė s politika
valstybės atsparumą grėsmėms ir problemoms, kurių kyla

šioms šalims, įskaitant jų gebėjimą išspręsti su migracija ir
judumu susijusius uždavinius.
http://bit.ly/2nfECvt
ES veiksmai
Pagal Europos kaimynystės politiką nustatoma veiksmingesnių ir tvirtesnių bendrais interesais ir abipusiais
veiksmais grindžiamų partnerystės ryšių sistema. Pagrindiniai šios politikos tikslai yra:
●● stabilizuoti padėtį kaimyninėse šalyse sprendžiant su ekonomine plėtra, įsidarbinimo galimybėmis ir
jaunimu, transporto ir energijos tinklų junglumu, migracija, judumu ir saugumu susijusius klausimus;
●● remti pagrindinius ES interesus dėl gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių;
●● palengvinti bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu, pavyzdžiui, per Rytų partnerystę ir Viduržemio jūros
są jungą.
Pagrindinės šios politikos įgyvendinimo iniciatyvos:

●● Rytų partnerystė – bendra iniciatyva, kuria siekiama vystyti ir stiprinti ES ir šešių rytinių kaimyninių šalių
(Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos) santykius;
●● pietinės kaimyninės šalys – bendradarbiavimo tarp ES ir 10 šalių partnerių (Alžyro, Egipto, Izraelio,
Jordanijos, Libano, Libijos, Maroko, Palestinos*, Sirijos ir Tuniso) iniciatyva.
Priklausomai nuo veiksmų pobūdžio, bendradarbiavimas vyksta dvišaliu lygmeniu (su atskirais partneriais),
regiono lygmeniu (su dviem ar daugiau rytinių ar pietinių partnerių) arba visos kaimynystės lygmeniu.
Įgyvendinant Europos kaimynystės priemonę remiamas nuoseklus ES požiūris į savo partnerius ir tai yra
pagrindinė ES finansinė priemonė, skirta bendradarbiavimui su Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančiomis
šalimis 2014–2020 m. laikotarpiu.
* Šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozi-
cijų dėl šio klausimo.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/policies/european-neighbourhood-policy_lt
facebook.com/EUnear @eu_near
Prekyba
ES – laisvosios prekybos lyderė. Kiekvienu iš eksporto gautu
milijardu eurų padedama išlaikyti 14 000 darbo vietų Europoje.
ES siekia užtikrinti atviras ir pagal taisykles veikiančias rinkas,
vienodas veiklos sąlygas ir aukščiausius tarptautinius standartus.
ES yra pasaulio prekybos lyderė, o jos ekonomika viena atviriausių visame pasaulyje. Tačiau prognozuojama,
kad 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo ateityje lems ne Europos šalys, o trečdalis ES valstybių pajamų
priklauso nuo prekybos. ES yra suteikti išimtiniai įgaliojimai valstybių narių vardu leisti teisės aktus ir sudaryti
tarptautinius prekybos susitarimus savo bendros prekybos politikos srityse, remiantis Pasaulio prekybos
organizacijos taisyklėmis. 33
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: P rekyba

ES prekybos politika apima ne tik prekybą prekėmis ir
paslaugomis, bet ir tokius dalykus kaip su prekyba susiję
intelektinės nuosavybės aspektai ir tiesioginės užsienio
investicijos.
Prekybos susitarimai sudaromi ne vien dėl prekybos; jais

visam pasauliui perduodamos Europos vertybės ir principai ir
būtent todėl į visus naujus ES sudaromus prekybos susitarimus
http://bit.ly/1FmvJMB įtraukiamos nuostatos dėl darnaus vystymosi, visų pirma
dėl aplinkos apsaugos ir darbo sąlygų. Neseniai sudaryti
susitarimai su Japonija, Meksika ir Mercosur šalimis yra pirmieji
prekybos susitarimai, į kuriuos įtrauktas įsipareigojimas laikytis
Paryžiaus klimato susitarimo nuostatų.
ES palaiko atvirą ir sąžiningą prekybą ir kovoja su protekcionizmu. Ji taiko prekybos apsaugos ir patekimo į
rinką priemones siekdama apsaugoti savo įmones ir piliečius nuo nesąžiningos konkurencijos ir nesąžiningos
prekybos praktikos.
Šiuo metu galioja ES prekybos susitarimai su 72 šalimis partnerėmis visame pasaulyje, pavyzdžiui, ES ir
Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas, kuriuo panaikinti muitai 98 proc. produktų ir dėl to ES
įmonės kasmet sutaupo iki 590 mln. EUR. 2019 m. ES pasiekė naują susitarimą dėl prekybos su prekybos bloku
Mercosur (Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus), pasirašė prekybos susitarimą su Vietnamu, taip pat
pradėjo galioti jos prekybos susitarimas su Japonija. Įsigaliojus susitarimui su Japonija, ES eksportas į Japoniją
galėtų padidėti daugiau kaip trečdaliu, o panaikinus muitus galima sutaupyti 1 mlrd. EUR.
Komisija skaidriai vykdo prekybos derybas – sistemingai skelbia derybų tekstus, derybų etapų ataskaitas ir
aiškinamuosius dokumentus, taip pat reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir valstybėms narėms.
ES remia atviras rinkas, tačiau ji nėra naivi laisvosios prekybos šalininkė. Ji palaiko pusiausvyrą tarp atvirumo ir
užtikrinimo, kad būtų laikomasi taisyklių ir ES pramonė būtų apsaugota nuo nesąžiningos prekybos ir nepagrįstų
kliūčių. Nuo 2014 m. ES pašalino beveik 90 kliūčių patekti į ES nepriklausančių šalių rinkas; tai daro poveikį
įvairiai ES pramonei ir eksportui, kurių vertė siekia daugiau kaip 8,2 mlrd. EUR per metus. Ji taip pat nustatė
daugiau kaip 30 prekybos apsaugos priemonių, išsaugodama daugiau kaip 350 000 darbo vietų.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/trade_lt

Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas dėl globalizacijos suvaldymo
@Trade_EU
Tarptautinis bendradar-
biavimas ir vystymasis
Vystymasis – Sąjungos užsienio politikos pagrindas; ES suteikia

daugiau kaip pusę viso pasaulio bendradarbiavimui skiriamo
finansavimo.
ES santykiai su kitomis pasaulio šalimis grindžiami solidarumu ir bendradarbiavimu. Tokie uždaviniai kaip
kova su klimato kaita, smurtiniu ekstremizmu, neteisėta prekyba ir neteisėta migracija neturi sienų ir tik
bendradarbiaudami su besivystančio pasaulio šalimis partnerėmis galime panaikinti didelį skurdą.
34
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: Tarptautinis bendradarbiavimas ir vystymasis
Vystomą jį bendradarbiavimą ES laiko ne labdara, o investicija į perspektyvią bendrą ateitį. Taigi, ES yra
pagrindinė JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. rėmėja; savo 2017 m. gegužės mėn. Europos
konsensuse dėl vystymosi ji nustatė, kad ES, siekdama Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų,
daugiausia dėmesio skirs „žmonėms, planetai, klestėjimui, taikai ir partnerystei“.
ES tikslas – pašalinti skurdo priežastis. Tai reiškia, kad nepakanka

tik padėti užtikrinti deramą maisto, švaraus vandens, sveikatos
priežiūros ir švietimo prieinamumą ir galimybę naudotis
žeme, sukurti būtiną transporto ir energetikos infrastruktūrą ir
švarią aplinką. Tai taip pat reiškia, kad reikia kurti ir stiprinti
demokratiją, žmogaus teises (įskaitant moterų ir vyrų lygybę)
ir teisinę valstybę. Be šių dalykų neįmanoma sukurti saugios
ir stabilios visuomenės, kurioje žmonės gyventų gerovėje, o
vietos įmonės galėtų investuoti, augti ir kurti ilgalaikes darbo
vietas.
http://bit.ly/2A4lNk3 140 ES diplomatinių atstovybių (delegacijų) bendradarbiaudamos

su viso pasaulio šalimis partnerėmis kuria ilgalaikes programas.
Kai šias programas patvirtina Europos Parlamentas ir valstybės
narės, jų įgyvendinimas yra valdomas vietos lygmeniu, naudojant
ES bendrojo biudžeto ir specialaus Europos plėtros fondo lėšas. Viso 2014–2020 m. ES išorės finansavimo
suma sieks apie 82 mlrd. EUR – jis bus teikiamas dotacijomis, skiriamas per viešuosius konkursus ir kaip parama
nacionaliniams biudžetams, taip pat ES lėšos bus vis dažniau naudojamos kaip pradinis kapitalas siekiant skatinti
vietos viešąsias ir privačiąsias investicijas.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/international-cooperation-and-development_lt
facebook.com/europeaid @europeaid
Humanitarinė
pagalba ir civilinė sauga
ES kartu su savo valstybėmis narėmis yra pagrindinė humanitarinės
pagalbos teikėja visame pasaulyje – ji teikia ir koordinuoja nelaimių
padariniams sušvelninti skirtą paramą žmonėms, gyvenantiems nuo
nelaimių nukentėjusiose Europos ir viso pasaulio vietovėse.
ES nuo krizių nukentėjusiems žmonėms teikia paramą, skirtą nelaimių padariniams sušvelninti. 2017 m. ES
pagalbą, kurios suma siekė 2,2 mlrd. EUR, gavo daugiau kaip 120 milijonų žmonių daugiau kaip 80 šalių.
ES siekia:
●● gelbėti ir saugoti žmonių gyvybes, gelbėti žmones nuo kančių ir palengvinti kančias, taip pat apsaugoti 35
bendruomenių, nukentėjusių nuo gaivalinių nelaimių ir žmogaus sukeltų krizių, vientisumą ir orumą;
●● greitai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ES ir už jos ribų;
●● sumažinti nelaimių riziką, pavyzdžiui, strategijomis, kurių tikslas – švelninti klimato kaitos padarinius;
E uropos S ąjungos veiksmai: H umanitarin ė pagalba ir civilin ė sauga

●● geriau pasirengti nelaimėms, pavyzdžiui, kuriant ankstyvojo perspėjimo sistemas;
●● užtikrinti sklandų pereinamąjį etapą po pagalbos operacijos, susiejant veiksmus su paramos vystymuisi
strategijomis;
●● apskritai didinti bendruomenių atsparumą, pavyzdžiui, investuojant į priemones, kuriomis joms padedama
pasirengti galimoms būsimoms nelaimėms;
●● apsaugoti ir užtikrinti nuo žmogaus sukeltų arba gaivalinių nelaimių nukentėjusių vaikų ateitį.
ES veiksmai
ES į krizes reaguoja per Europos Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų
generalinį direktoratą (ECHO), kuris užtikrina, kad ES parama nelaimių padariniams švelninti būtų teikiama
greitai ir veiksmingai pagal dvi jos pagrindines priemones, kurios yra humanitarinė pagalba ir civilinė sauga.
ES yra pagrindinė humanitarinės pagalbos teikėja per daugelį krizių, įskaitant šiuos ES veiksmus:
●● skubią pagalbą Sirijoje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams kaimyninėse šalyse;
●● humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims Graikijoje, Irake, Turkijoje ir
Jemene;
●● humanitarinius labiausiai nukentėjusių bendruomenių gelbėjimo projektus Pietų Sudane ir Centrinės
Afrikos Respublikoje;
●● pagalbą vietovių, kurioms gresia gaivalinės nelaimės, bendruomenėms, kad jos galėtų geriau pasirengti
nelaimėms ir po jų atsigauti. Kiekvienas euras, išleistas didinant pasirengimą nelaimėms, padeda sutaupyti
iki septynių eurų, kurie būtų išleisti likviduojant nelaimių padarinius.
ES siunčia pagalbos būrius, padėdama valdyti daugelį krizių ES ir

visame pasaulyje, pagal Są jungos civilinės saugos mechanizmą,
pavyzdžiui:
●● E S koordinavo ir bendrai finansavo gaisrų gesinimo operacijų,
kurios buvo vykdomos Europoje per itin intensyvų 2017 m.
vasaros gaisrų sezoną, transporto išlaidas;
●● E S 2017 m. siuntė specialistus, pagalbos būrius ir įrangą į viso
pasaulio šalis, nukentėjusias nuo žemės drebėjimų (Irakas,
Meksika), potvynių (Albanija, Peru) ir epidemijų (Uganda,
Bangladešas);
http://bit.ly/2zANhP1 ●● E S suteikė pagalbą žmonėms, 2017 m. rugsėjo mėn. Karibuose
nukentėjusiems nuo uraganų „Irma“ ir „Maria“.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/humanitarian-aid-and-civil-protection_lt
facebook.com/ec.humanitarian.aid @eu_echo
Teisingumas ir
pagrindinės teisės
ES užtikrina savo piliečiams įvairias pagrindines teises ir juos saugo

nuo diskriminacijos, o ES bendra teisingumo erdvė padeda spręsti
piliečiams ir įmonėms kylančias tarpvalstybines teisines problemas.
ES – ne vien bendra prekių ir paslaugų rinka. Europiečiai turi bendras vertybes, aiškiai išdėstytas ES sutartyse
ir Pagrindinių teisių chartijoje, kuriomis garantuojamos ES piliečių (bet kuris ES šalies pilietybę turintis asmuo
taip pat yra ES pilietis) teisės. Užmegzdama ryšius tarp įvairių ES valstybių nacionalinių teisės sistemų, ES taip
pat palengvina gyvenimą tiems europiečiams, kurie studijuoja, dirba arba tuokiasi kitose ES šalyse. Sklandžiai
36 veikianti bendra teisingumo erdvė be sienų padės užtikrinti, kad piliečiai galėtų remtis turimomis teisėmis ir
galėtų kreiptis į teismą bet kurioje Europos šalyje.
E uropos S ąjungos veiksmai: T eisingumas ir pagrindin ė s teis ė s
ES veiksmai
This set of rights is secured by the EU and includes the following.
ES garantuoja šias teises, be kita ko:

●● nustatydama taisykles, kuriomis draudžiama diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos
ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;
●● naujomis taisyklėmis, įsigaliojusiomis 2018 m. gegužės mėn. (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas),
užtikrindama kiekvieno asmens teisę į asmens duomenų apsaugą;
●● įgyvendindama ES pagrindinių teisių chartiją, kurioje išvardytos visos ES piliečių turimos asmeninės,
pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės. Europos Są junga garantuoja šias teises, jei kyla pavojus
nesilaikyti ES teisės normų;
●● nustatydama ES teisingumo ir pagrindinių teisių politiką: svarbiausi dalykai – taisyklių, susijusių su
teisingumu, ir minimaliųjų standartų suderinimas visoje ES, taip pat teisė kreiptis į teismą visose šalyse
vienodomis sąlygomis. Pavyzdžiui, nukentėję nuo nusikaltimų asmenys turi tam tikras bendras būtiniausias
teises bet kurioje ES vietoje. Šis suderinimas taip pat padeda piliečiams naudotis savo laisvo judėjimo teise,
o įmonėms yra lengviau prekiauti ir vykdyti veiklą visoje ES bendrojoje rinkoje.
ES taip pat stengiasi stiprinti ES valstybių narių teismų ir

administracijų tarpusavio pasitikėjimą, kad jos pripažintų
viena kitos teisminių institucijų sprendimus. Tai ypač svarbu
nagrinėjant civilines bylas, kaip antai ieškinius dėl santuokos
nutraukimo, vaiko globos ar išlaikymo. Eurojustas palengvina
nacionalinių teisminių institucijų bendradarbiavimą padedant
kovoti su sunkiais nusikaltimais, tokiais kaip korupcija,
terorizmas ir prekyba narkotikais bei jų platinimas, o Europos
arešto orderis taikomas vietoj ilgai trukusių ekstradicijos
procedūrų, kad būtų galima grąžinti įtariamus arba nuteistus
nusikaltėlius į šalį, kurioje jie bus arba anksčiau buvo teisiami.
http://bit.ly/2jknVdl Naujai įsteigta Europos prokuratūra, pradėsianti veikti
2020 m., atliks tyrimus, vykdys baudžiamą jį persekiojimą
ir teis už nusikaltimus ES biudžetui, tokius kaip sukčiavimas,
korupcija arba sunkių formų tarpvalstybinis sukčiavimas PVM.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/justice-and-fundamental-rights_lt
facebook.com/EUJustice @EU_Justice
Visuomenės sveikata
Piliečių sveikata – vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų.
ES sveikatos politika papildo valstybių narių politiką siekiant
užtikrinti, kad kiekvienas ES gyventojas būtų apsaugotas nuo
didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir galėtų gauti
kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nors kiekviena valstybė narė yra pati atsakinga už sveikatos priežiūros organizavimą, ES papildo nacionalinę
politiką, kad būtų pasiekti bendri tikslai. ES vaidmuo rengiantis didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms
sveikatai ir į jas reaguojant yra nepaprastai svarbus europiečių apsaugai ir apima veiksmus, susijusius su
skiepijimu, mikroorganizmų įgyto atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mažinimu ir pandemijų bei kitų
infekcinių ligų, tokių kaip Ebolos virusinė liga, prevencija bei plitimo sustabdymu. ES sveikatos politika taip pat 37
padedama kurti masto ekonomiją, sutelkiant išteklius, ir šalims padedama spręsti bendrus uždavinius, įskaitant
lėtinių ligų rizikos veiksnių šalinimą ar ilgesnės tikėtinos gyvenimo trukmės poveikio sveikatos priežiūros
sistemoms mažinimą.
E uropos S ąjungos veiksmai: V isuomen ė s sveikata

ES veiksmai
Pagal ES sveikatos politiką daugiausia dėmesio skiriama
didelių ES masto grėsmių sveikatai pašalinimui, ligų
prevencijai ir užtikrinimui, kad visi žmonės turėtų vienodas
galimybes išsaugoti gerą sveikatą ir gauti kokybiškas sveikatos
priežiūros paslaugas. Gera gyventojų sveikata naudinga ir
ekonomikai, todėl ES siekis yra užtikrinti ES sveikatos sistemų
prieinamumą, veiksmingumą ir atsparumą.
http://europa.eu/!yh37hr ES imasi veiksmų daugelyje įvairių sričių, pavyzdžiui, stiprina

gebėjimus didinti skiepijimosi mastą, sutelkia žinias apie vėžį,
remia sveiką gyvenseną ir tabako kontrolės teisės aktais
kovoja su rūkymu. Europos ligų prevencijos ir kontrolės
centras vertina kylančias grėsmes, kad ES ir nacionalinės sveikatos institucijos galėtų greitai į jas reaguoti. Be
to, siekiant užtikrinti, kad pacientams būtų suteiktas geriausias gydymas, ES visi vaistai prieš pateikimą rinkai
turi būti patvirtinami nacionaliniu arba ES lygmeniu (per Europos vaistų agentūrą).
Pagrindinė ES sveikatos politikos įgyvendinimo priemonė yra trečioji ES sveikatos programa. Iš jos 449 mln. EUR
biudžeto finansuojami ES lygmens bendradarbiavimo projektai ir bendri nacionalinių sveikatos institucijų
veiksmai, remiamos nevyriausybinės įstaigos ir bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis. Be to,
pagal programą „Horizontas 2020“ 7,5 mlrd. EUR lėšų investuojama į su sveikata susijusius mokslinius tyrimus
ir inovacijas, o Europos infrastruktūros tinklų priemonės, ES struktūrinių fondų ir Investicijų plano Europai
lėšų dalis investuojama į sveikatos infrastruktūrą ir sveikatos priežiūros skaitmeninimą.
Europos sveikatos draudimo kortelė padeda keliautojams gauti gydymą susirgus kitoje ES šalyje, o ES teisės
aktais dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų yra nustatytos piliečių teisės, kurias jie turi vykdami į
kitą šalį planinio gydymo tikslu. Retomis arba sudėtingomis ligomis sergantys pacientai, net neišvykdami iš savo
šalies, per Europos referencijos centrų tinklus gali naudotis geriausia visoje Europoje specialistų kompetencija.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/public-health_lt
@EU_Health
Maisto sauga
Imantis ES veiksmų dėl maisto saugos yra saugoma žmonių, gyvūnų

ir augalų sveikata kiekviename maisto gamybos etape – „nuo lauko
iki stalo“ – ir kartu padedama klestėti Europos maisto pramonei.
ES maisto saugos politikos tikslas – užtikrinti, kad ES būtų gaminami arba į ją importuojami saugūs ir maistingi
maisto produktai iš sveikų augalų ir gyvūnų, sudarant kuo geresnes sąlygas veikti maisto pramonei, kuri yra
didžiausias Europos pramonės gamybos ir užimtumo sektorius. Sveikatos apsauga užtikrinama kiekvienoje
maisto tiekimo grandinės dalyje, užkertant kelią maisto taršai ir skatinant maisto higieną, rūpinimąsi augalų
38 sveikata ir gyvūnų sveikata bei gerove. Be to, taikant ES maisto ženklinimo taisykles, vartotojams suteikiama
jų sveikatai svarbi informacija.
E uropos S ąjungos veiksmai: M aisto sauga
ES veiksmai
Pagrindiniai ES maisto saugos politikos principai nustatyti ES
maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamente,
kuriuo užtikrinama griežta žmonių sveikatos ir vartotojų
interesų apsauga, taip pat efektyvus bendrosios rinkos
veikimas. Europos maisto saugos tarnyba teikia mokslines
konsultacijas su maistu susijusiais klausimais, padėdama
apsaugoti žmones, gyvūnus, augalus ir aplinką.
http://europa.eu/!Cj46Yw Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentu taip pat
nustatytos ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo procedūros
ir priemonės. Vienas pavyzdys – Skubių pranešimų apie
nesaugų maistą ir pašarus sistema, kuria padedama užtikrinti,
kad Europos taisyklių neatitinkantis maistas būtų pašalintas iš
parduotuvių lentynų. Jei vartotojams kyla pavojus dėl didelio gyvūnų ligų protrūkio ar apsinuodijimų maistu, ES
institucijos gali sekti tiekiamų maisto produktų judėjimą per elektroninę sistemą TRACES (Prekybos kontrolės
ir ekspertizių sistema).
ES taip pat užtikrina gyvūnų sveikatą ir gerovę žemės ūkio maisto produktų grandinėje. Kilus gyvūnų ligos
protrūkiui, ES nedelsdama veikia pagal nustatytus mechanizmus. Augalų sveikatos taisyklėmis saugomi
pasėliai, vaisiai, daržovės ir miškai nuo kenksmingų kenkėjų ir ligų, kad jie neplistų visoje ES ir nebūtų įvežami
iš užsienio.
Sumažinus maisto atliekų kiekį būtų galima sutaupyti labai daug išteklių ir pinigų ir sumažinti maisto gamybos
poveikį aplinkai. ES sprendžia maisto švaistymo problemą ir kartu užtikrina maisto saugą, išaiškindama
atitinkamas ES taisykles, kad visiems (viešojo ir privačiojo sektorių) dalyviams būtų lengviau imtis veiksmų, ir
skatindama šioje srityje skleisti inovacijas ir dalytis geriausia patirtimi.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/food-safety_lt
@Food_EU
Vartotojai
ES vartotojų politika užtikrinamos vartotojų teisės ir produktų
sauga, ji padeda žmonėms priimti žiniomis pagrįstus sprendimus
perkant prekes ir paslaugas, taip pat suteikia priemonių, padedančių
spręsti kilusias problemas.
ES bendrojoje rinkoje vartotojams suteikta daugiau pasirinkimo galimybių, užtikrinamas didesnis lankstumas,
pasiūlos kokybė ir ekonomiškumas. Tačiau joje vartotojams gali kilti ir problemų, ypač sparčiai besivystančiose
srityse, kaip antai teikiant skaitmenines, energetines ir finansines paslaugas. ES vartotojų politika užtikrinama,
kad žmonių teisės būtų ginamos, jeigu jiems kyla problemų perkant prekes arba paslaugas kitose ES šalyse
(taip pat internetu). Tai padeda visoje ES didinti vartotojų pasitikėjimą, o tai yra naudinga ir ES bendrojoje rinkoje 39
veikiančioms įmonėms, prekiaujančioms užsienyje.
E uropos S ąjungos veiksmai: Vartotojai

ES veiksmai
ES suteikia vartotojams tam tikrų praktinių teisių, kuriomis jie gali naudotis, jei kyla problemų.
●● Visų rūšių transporto sistemose taikomi būtiniausi keleivių teisių standartai (įskaitant susijusius su
informavimu, pagalba ir kompensavimu kelionės atšaukimo arba ilgo vėlavimo atveju).
●● Apsipirkdami internetu vartotojai turi teisę per 14 dienų apsigalvoti ir atšaukti sandorį. Jiems visada
užtikrinama teisė grąžinti gaminį per dvi savaites ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.
●● Nuo 2017 m. birželio mėn. nebetaikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai. Keliaudami Europos Są jungoje
europiečiai už tarptinklinio ryšio skambučius, žinutes ir duomenis moka tiek pat, kiek savo šalyje.
●● Jeigu ES pirkta (internetu arba parduotuvėje) prekė skiriasi nuo reklamuojamos prekės arba jeigu ji neatlieka
savo funkcijų, vartotojas turi teisę mažų mažiausiai į tai, kad ji būtų nemokamai pataisyta arba pakeista.
●● 2016 m. įsigaliojusiomis naujomis ES hipotekos kreditų taisyklėmis užtikrinama, kad būtų teikiama aiški
informacija reklamose ir laiku suteikiama informacija vartotojams prieš pasirašant sutartį.
Be to, ES padeda greitai ir efektyviai spręsti ginčus su

prekiautojais. Šios nebrangios ir greitos procedūros gali būti
taikomos sprendžiant tiek šalies vidaus, tiek tarpvalstybinius
ginčus. Naudodamiesi elektroninio ginčų sprendimo platforma
vartotojai ir prekiautojai gali vien elektroninėmis priemonėmis
išspręsti ginčus dėl internetu įsigytų pirkinių. Europos vartotojų
centrų tinklas teikia vartotojams nemokamą pagalbą ir
konsultacijas dėl jų užsienyje įsigyjamų pirkinių.
Griežti saugos standartai taikomi žaislams, elektros

prietaisams, kosmetikos gaminiams ir vaistams, o griežtomis
http://bit.ly/1q2p8Sj taisyklėmis užtikrinama, kad nesaugūs produktai būtų
pašalinti iš rinkos. Kiekvienais metais per ES Skubių pranešimų
apie pavojingus ne maisto produktus sistemą gaunama
pranešimų apie daugiau kaip 200 įvairių nesaugių produktų.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/consumers_lt
facebook.com/EUJustice @EU_Consumer
Bankininkystės ir
finansinės paslaugos
ES imasi veiksmų siekdama užtikrinti, kad finansų sistema toliau

būtų tvirta ir saugi ir kad bendrojoje rinkoje vartotojai ir įmonės
galėtų įsigyti jiems reikalingų finansinių produktų.
Finansų įstaigos ir rinkos atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES ekonomikos stabilumą ir augimą. Jos teikia
finansavimą namų ūkiams ir įmonėms, suteikia žmonėms galimybių taupyti ir investuoti, teikia draudimą nuo
įvairios rizikos ir palengvina mokėjimus.
40 Finansų sistemos sutrikimas gali turėti plataus masto padarinių. 2008 m. finansų krizė parodė, kad nė viena ES
šalis nėra pajėgi viena valdyti finansų sektoriaus ir prižiūrėti finansinio stabilumo rizikos veiksnių. Po šios krizės ES
įvykdė plataus užmojo reformas siekdama sustiprinti finansų sistemą ir ES pajėgumą atlaikyti būsimus finansinius
ir ekonominius sukrėtimus. Šios reformos apima sugriežtintas taisykles dėl indėlių apsaugos tuo atveju, jei bankas
E uropos S ąjungos veiksmai: B ankininkyst ė s ir finansin ė s paslaugos
nevykdo savo įsipareigojimų.
ES veiksmai
ES siekia sukurti tvirtą ir saugų finansų sektorių stiprindama finansų
įstaigų priežiūrą ir reglamentuodama sudėtingus finansinius
produktus. Europos Komisija toliau deda pastangas palaikyti
stabilią ir atsparią finansų sistemą, pašalinti dar likusią riziką ir
derinti reglamentavimo sistemą prie technologinių ir ekonominių
pokyčių.
http://bit.ly/2i4u9Bw Parengus bendrą taisyklių sąvadą nustatytos bendros bankų
kapitalo reikalavimų priežiūros taisyklės, padidinta indėlininkų
apsauga ir pagerintas sunkumų patiriančių bankų valdymas.
Sukūrus bankų są jungą, 19-oje euro zonos valstybių narių bankų
priežiūros ir pertvarkymo klausimai sprendžiami ne nacionaliniu, o ES lygmeniu. Kapitalo rinkų są jungoje
sukurta būtina sistema, kad kapitalas būtų telkiamas Europoje ir teikiamas visoms bendrovėms, įskaitant
mažąsias ir vidutines įmones, bei infrastruktūros projektams, kuriems jis reikalingas siekiant plėstis ir kurti
darbo vietas.
Dar nesukurta visiškai integruota ES vartotojams skirtų finansinių paslaugų bendroji rinka ir šios paslaugos
iki šiol daugiausia teikiamos nacionaliniu pagrindu. Dėl to vartotojams sunku kitose šalyse gauti ar perkelti
finansinius produktus, tokius kaip banko sąskaitos, kredito kortelės, hipoteka ir draudimas. ES imasi veiksmų,
kad vartotojai ir smulkūs investuotojai galėtų geriau naudotis finansinėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, ji imasi
priemonių siekdama visoje ES užtikrinti teisę turėti pagrindinę banko sąskaitą. Be to, ji toliau stengiasi išnaudoti
visą skaitmeninimo ir technologinės pažangos potencialą siekdama pagerinti vartotojų galimybes gauti
finansines paslaugas.
ES pateikė Tvaraus finansavimo veiksmų planą, pagal kurį investuojama atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir
valdymo aspektus. Taip prisidedama prie pastangų kapitalo rinkų są jungoje susieti finansavimą su konkrečiais
Europos ekonomikos poreikiais, kad tai būtų naudinga mūsų planetai ir visuomenei. Tai taip pat yra vienas
svarbiausių žingsnių įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir ES darnaus vystymosi darbotvarkę.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/banking-and-finance_lt
@EU_Finance
Konkurencija
ES konkurencijos taisyklėmis siekiama užtikrinti sąžiningą ir

lygiateisę visų įmonių konkurenciją bendrojoje rinkoje. To siekiama
vartotojų, verslininkų ir visos Europos ekonomikos labui.
Europos Komisija kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis ir nacionaliniais teismais užtikrina ES

konkurencijos politikos ir taisyklių vykdymą, kad būtų garantuojama sąžininga konkurencija tarp įmonių.
Taip padedama mažinti kainas ir gerinti kokybę, skatinamos inovacijos ir našumo didinimas, o vartotojams
suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių.
41
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: Konkurencija

Komisija imasi veiksmų dėl:
●● kartelių ar kitokių neteisėtų susitarimų tarp bendrovių, kuriais siekiama išvengti tarpusavio konkurencijos
arba dirbtinai nustatyti dideles kainas;
●● atvejų, kada įtakingi veikėjai piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi rinkose, bandydami išsekinti
konkurentus arba nustatyti per dideles kainas;
●● bendrovių susijungimų ir perėmimų, galinčių suvaržyti konkurenciją bendrojoje rinkoje;
●● ES valstybių valdžios finansinės paramos (valstybės pagalbos) įmonėms, kuria gali būti iškreipiama
konkurencija bendrojoje rinkoje, kai kurioms įmonėms sudarant palankesnes sąlygas nei kitoms;
●● tarptautinio konkurencijos kultūros skatinimo, kad ES įmonės patirtų sąžiningą konkurenciją kitose pasaulio
rinkose.
Antikonkurencinių veiksmų tyrimus ES gali vykdyti ne tik prekių rinkose, bet ir dėl profesijų bei paslaugų. Komisija
stebi valstybių narių valdžios institucijų pagalbą, teikiamą įmonėms, siekdama užtikrinti, kad kai kurioms
įmonėms nebūtų suteikta nesąžiningo pranašumo prieš konkurentus. Valstybės pagalba gali būti leidžiama
tada, kai ja teikiama parama arba paskatos nepalankioje padėtyje esantiems regionams, mažosioms ir
vidutinėms įmonėms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, aplinkos apsaugai, mokymui, užimtumui
arba kultūrai.
2016 ir 2017 m. Komisija skyrė baudas sunkvežimių

gamintojų kartelio nariams – šešioms rinkoje pirmaujančioms
bendrovėms, kurios pagamina daugiau kaip 90 proc. Europoje
parduodamų vidutinio dydžio ir sunkiasvorių sunkvežimių.
Tai bendrovės „Scania“, „Daimler“, DAF, „Iveco“, MAN ir „Volvo/
Renault“. Komisija šioms šešioms bendrovėms skyrė iš viso
3,8 mlrd. EUR baudą. Šie pinigai pervedami į ES biudžetą, taip
sumažinant mokesčių mokėtojų mokamus įnašus.
Didelėms įmonėms draudžiama naudotis savo derybine galia

nustatant sąlygas, dėl kurių jų tiekėjams arba klientams būtų
sunku užsiimti verslu su jų konkurentais. Pavyzdžiui, 2017 m.
https://bit.ly/2JDslXW Europos Komisija skyrė bendrovei „Google“ 2,42 mlrd. EUR
baudą už tai, kad ši, piktnaudžiaudama savo, kaip paieškos
sistemos savininkės, dominuojančia padėtimi rinkoje, paieškos
rezultatų puslapiuose pirmenybę teikė savai prekybos pasiūlos
palyginimo paslaugai, konkurentų paslaugas nustumdama į žemesnę poziciją sąrašuose. 2018 m. liepos mėn.
„Google“ skirta dar viena 4,34 mlrd. EUR bauda už „Android“ įrenginių gamintojams nustatytus neteisėtus
apribojimus. Apie daugiau atvejų galite sužinoti https://ec.europa.eu/competition/consumers/how/index_
lt.html.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/competition_lt
@EU_Competition
Mokesčiai
Nacionalinės valdžios institucijos yra atsakingos už mokesčių
tarifų nustatymą ir mokesčių surinkimą, o ES užtikrina, kad nebūtų
diskriminuojami asmenys arba įmonės iš kitų valstybių narių ir kad
apmokestinimas nekliudytų ES bendrosios rinkos veikimui.
Valstybių narių valdžios institucijos gali iš esmės laisvai rengti savo mokesčių teisės aktus pagal nacionalinius
prioritetus, tačiau tai darydamos jos privalo laikytis tam tikrų pagrindinių principų, tokių kaip nediskriminavimas
ir laisvas prekių bei paslaugų judėjimas bendrojoje rinkoje. Vis daugiau įmonių ir asmenų vykdo veiklą daugiau
kaip vienoje šalyje, todėl jiems yra lengviau teisinėmis priemonėmis siekti mokėti kuo mažesnius mokesčius
42 (mokesčių vengimas) arba nemokėti reikiamų mokesčių (mokesčių slėpimas). Atskira valstybė negali šių
problemų išspręsti savarankiškai, todėl ES valstybės narės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti sąžiningą
apmokestinimą.
E uropos S ąjungos veiksmai: M okes č iai
ES veiksmai
ES tiesiogiai nedalyvauja surenkant mokesčius ar nustatant mokesčių tarifus. ES užduotis yra prižiūrėti
nacionalines mokesčių taisykles siekiant užtikrinti, kad jos derėtų su tam tikra ES politika, pavyzdžiui, ta, kuria
siekiama:
●● skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;
●● užtikrinti laisvą prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą ES bendrojoje rinkoje;
●● užtikrinti, kad vienos šalies įmonės neįgytų nesąžiningo pranašumo prieš kitos šalies konkurentus;
●● užtikrinti, kad nustatant mokesčius nebūtų diskriminuojami kitų ES šalių vartotojai, darbuotojai ar įmonės.
ES sprendimai mokesčių klausimais turi būti priimami

bendru visų valstybių narių vyriausybių sutarimu, kad būtų
atsižvelgiama į kiekvienos ES šalies interesus. Siekdamos
išvengti nesąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje,
valstybės narės yra susitarusios iš esmės suderinti kai kurių
mokesčių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio arba benzino,
tabako ir alkoholio akcizų, taisykles ir minimalius tarifus.
Nė vienos valstybės narės mokesčių teisės aktais neturėtų

būti leidžiama asmenims ar įmonėms išvengti apmokestinimo
kitoje valstybėje narėje. Sprendžiant šią problemą labai
http://bit.ly/2i2gsCX svarbu imtis bendrų ES veiksmų. Po to, kai 2012 m. priimtas
ES veiksmų planas, imtasi daug teisėkūros priemonių siekiant
kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu.
Mokesčių administratoriams glaudžiau derinant veiksmus tarpusavyje, taip pat yra lengviau užkirsti kelią
įmonėms naudotis įvairių šalių sistemų spragomis siekiant mokėti mažesnius mokesčius.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/taxation_lt
@EU_Taxud
Muitai
ES muitų sąjungoje visos valstybės narės bendradarbiauja siekdamos

užtikrinti į ES importuojamų prekių laisvą apyvartą rinkoje ir jų
saugumą žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
Muitų są jungai priklausančios šalys į savo teritoriją iš kitų pasaulio šalių importuojamoms prekėms taiko
vienodus muitų tarifus, o vidaus tarifų tarpusavyje netaiko. ES atveju tai reiškia, kad vežant prekes iš vienos
valstybės narės į kitą muitų mokėti nereikia.
ES muitų są junga yra viena iš kelių Europos Są jungos išimtinės kompetencijos sričių. Europos Komisija teikia 43
pasiūlymus dėl ES muitų srities teisės aktų ir užtikrina jų įgyvendinimą.
E uropos S ąjungos veiksmai: M uitai

ES veiksmai
ES muitų są jungą praktiškai valdo nacionalinių muitinių
administracijos, veikiančios išvien. Jos apsaugo vartotojus, kad
jiems nebūtų tiekiamos prekės, kurios gali būti pavojingos arba
kenksmingos sveikatai, taip pat saugo gyvūnus ir aplinką nuo
augalų ir gyvūnų ligų. Be to, jos padeda kovoti su organizuotu
nusikalstamumu bei terorizmu ir rūpinasi, kad Europos turtai
nebūtų neteisėtai išvežti.
Muitinės administracijos taip pat užkerta kelią neteisėtam

http://bit.ly/1Tn9RIH
atliekų eksportui, nes saugoti aplinką – viena pagrindinių
jų užduočių. Įmonėms muitų są junga reiškia tai, kad,
nepriklausomai nuo prekių įvežimo į ES vietos, joms taikomos
tos pačios taisyklės, o po muitinio įforminimo prekės gali patekti į laisvą apyvartą arba būti parduotos bet
kurioje ES muitų teritorijos dalyje.
Pavyzdžiui, 2016 m. daugiau kaip 2 000 ES muitinės įstaigų, dirbančių 365 dienas per metus, tvarkė beveik
313 mln. muitinės deklaracijų.
Įgyvendinant ES muitų politiką šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama:

●● užtikrinimui, kad visos valstybės narės veiksmingai ir efektyviai bendradarbiautų muitų są jungoje;
●● siūlymui patvirtinti teisės aktus ir procedūras, kad būtų užtikrinamas didesnis piliečių saugumas bei sauga
ir būtų palengvinta teisėta prekyba;
●● pagalbai ES šalims keistis informacija, kuri galėtų būti naudinga muitinėms;
●● užtikrinimui, kad ES bendrojoje rinkoje prekės galėtų laisvai judėti iš vienos valstybės narės į kitą.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/customs_lt
@EU_Taxud
Kultūra ir
žiniasklaida
ES imasi veiksmų siekdama išsaugoti bendrą Europos kultūros
paveldą ir padaryti jį visiems prieinamą. Ji remia menus ir padeda
mūsų kultūros ir kūrybos pramonei klestėti, ypač pagal programą
„Kūrybiška Europa“.
Kultūra ir kūryba yra Europos projekto esmė ir ES kultūros politikos pagrindas. Gausus Europos kultūros paveldas
ir dinamiški jos kūrybos sektoriai yra didžiulis turtas, keliantis pasigėrėjimą ir teikiantis malonumą milijonams
žmonių bei sustiprinantis jų tapatybės jausmą.
44 ES siekia saugoti visų savo šalių kultūros paveldą ir įvairovę ir naudotis kultūros ir kūrybos pramonės indėliu į
ekonomiką bei visuomenę. ES politika taip pat siekiama spręsti bendrus uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su
perėjimu prie skaitmeninės gamybos ir turinio arba su inovacijų diegimo skatinimu kultūros sektoriuje. Naujoje
Europos kultūros darbotvarkėje nustatyti konkretūs veiksmai siekiant visiškai išnaudoti didžiulį kultūros
E uropos S ąjungos veiksmai: K ultūra ir žiniasklaida
potencialą.
ES veiksmai
Programos „Kūrybiška Europa“ tikslas – per 7 jos įgyvendinimo
metus sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorius ir
suteikti finansavimą apie 3 700 kultūros organizacijų, 250 000
menininkų ir kultūros specialistų, daugiau kaip 7 000 kino
teatrų, 2 800 filmų ir 4 500 knygų vertimų. 1,46 mlrd. EUR šios
programos lėšų investuojama siekiant:
●● remti Europos kultūros ir kalbų įvairovę;
●● skatinti kūrybos sektorių ekonomikos augimą ir

http://bit.ly/2jmBE3d konkurencingumą;
●●
padėti kūrybos ir kultūros sektoriams kuo daugiau naudotis
skaitmeninėmis technologijomis ir kurti naujus verslo
modelius;
●●
pristatyti kūrybinę veiklą platesnei Europos ir tarptautinei
auditorijai.
Pagal programą „Kūrybiška Europa“ taip pat remiamos tokios iniciatyvos kaip ES apdovanojimai kultūros
paveldo, architektūros, literatūros ir muzikos srityse, Europos paveldo ženklas ir Europos kultūros sostinės.
2018 m. buvo Europos kultūros paveldo metai, kuriais siekta paskatinti daugiau žmonių atrasti ir pažinti
Europos kultūros paveldą ir stiprinti visuotinį priklausymo bendrai Europos erdvei jausmą.
Komisija taip pat koordinuoja politikos procesą, mokslinius tyrimus ir pranešimus įvairiomis temomis – nuo
gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninio platinimo iki kultūros paveldo išsaugojimo arba
kultūros klausimų išorės santykių srityje. Be to, ji skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir tarpusavio
mokymąsi.
ES audiovizualine ir žiniasklaidos politika siekiama užtikrinti, kad audiovizualinės žiniasklaidos (filmų,

televizijos ir vaizdo įrašų) paslaugoms, kaip ir kitoms prekėms bei paslaugoms, būtų taikomos visoje ES
vienodai galiojančios taisyklės siekiant užtikrinti laisvą ir sąžiningą tų paslaugų judėjimą bendrojoje rinkoje,
nepriklausomai nuo to, kaip jos teikiamos. ES taip pat remia Europos filmų ir kito turinio kūrimą bei platinimą
siekiant skatinti kultūros įvairovę.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/culture-and-media_lt
facebook.com/CreativeEuropeEU @europe_creative
Jaunimas
Savo jaunimo politika ir programomis ES siekia užtikrinti, kad
jaunimas galėtų visapusiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo
srityse, ir suteikti jaunimui daugiau galimybių švietimo srityje ir
darbo rinkoje.
Socialinė jaunų žmonių įtrauktis yra nepaprastai svarbi

Europos visuomenei ir demokratiniam gyvenimui. Pagal
ES jaunimo strategiją jaunuoliams padedama pradėti
suaugusiųjų gyvenimą, rūpinamasi jaunimo sveikata ir gerove,
dalyvavimu visuomenėje ir savanoriškoje bei solidarumo 45
veikloje, skatinamas jaunimo užimtumas ir verslumas.
Įgyvendinant ES jaunimo politiką, jaunimui taip pat suteikiama
galimybė užpildyti bet kokias išsilavinimo ir įgūdžių spragas,
E uropos S ąjungos veiksmai: Jaunimas

kad jis gebėtų geriau prisitaikyti prie sunkumų ir prisidėti prie
teigiamų pokyčių visuomenėje. Tai ypač aktualu todėl, kad
jaunimo nedarbas tebėra didelis.
http://bit.ly/2iP7RAy
ES veiksmai
ES vykdo kelias programas ir iniciatyvas siekdama padėti Europos jaunimui imtis aktyvesnio vaidmens
visuomenėje ir įgyti patirties kitose šalyse. Visų pirma tai:
●● „Erasmus+“ – ES programa, skirta Europos švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui remti. Jos biudžetas
yra 14,7 mlrd. EUR. Ji teikia galimybių daugiau kaip 4 milijonams europiečių įgyti žinių ir įgūdžių per patirtį
užsienyje, pavyzdžiui, studijas, mokomą ją praktiką ir pameistrystę, jaunimo mainus, dėstymą ir mokymą,
darbą su jaunimu ir sportą;
●● struktūrinis dialogas: Komisija pabrėžia, kad jis yra reikalingas kaip priemonė palaikyti jaunimo ryšius
su sprendimus priimančiais asmenimis, siekiant, kad jauni žmonės tiesiogiai dalyvautų sprendžiant jiems
svarbius politikos klausimus. Šis dialogas organizuojamas 18 mėnesių ciklais (kiekvienas iš jų skirtas
konkrečiai temai), taip suteikiant jaunimui galimybę išreikšti savo nuomonę ta tema;
●● programa „Erasmus“ jauniems verslininkams padedama suteikti naujiems arba jauniems Europos
verslininkams įgūdžių, kurių jiems reikia smulkiajam verslui pradėti ir vykdyti;
●● Europos solidarumo korpusas – ES iniciatyva, kuria siekiama suteikti jaunimui galimybių išreikšti
solidarumą, savo šalyje arba užsienyje užsiimant Europos bendruomenėms ir žmonėms naudinga veikla;
●● Jaunimo garantijų iniciatyva (8,8 mlrd. EUR lėšų), kuria remiamas jaunimo užimtumas užtikrinant, kad
visi jaunesni nei 25 metų asmenys per 4 mėnesius nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo arba tapimo
bedarbiu gautų kokybišką ir konkretų darbo, pameistrystės, mokomosios praktikos ar tolesnio mokymosi
pasiūlymą.
Europos jaunimo portale teikiama informacija apie šias ir kitas Europos jaunimui skirtas ES iniciatyvas, o
Europos darbo mobilumo portalas EURES taip pat padeda susisiekti darbo ieškantiems asmenims ir darbą
siūlančioms įmonėms.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/youth_lt
facebook.com/EuropeanYouthEU/ @EuropeanYouthEU
Sportas
ES informuoja apie sporto naudą sveikatai ir propaguoja su
sportu susijusias vertybes, remia politiką formuojančių asmenų
bendradarbiavimą ir dialogą su sporto organizacijomis, taip pat
sprendžia problemas, kaip antai susijusias su dopingu, susitarimais
dėl varžybų baigties ir smurtu.
Sportas ir mankšta – neatsiejama milijonų europiečių gyvenimo dalis. Sportas ne tik padeda stiprinti sveikatą
ir didinti gerovę, bet ir gali padėti spręsti tokias problemas kaip rasizmas, socialinė atskirtis ir lyčių nelygybė. Be
to, sportas teikia didelę naudą ekonomikai ir yra svarbi ES išorės santykių palaikymo priemonė. Šiuo metu ES
sporto politika daugiausia įgyvendinama pagal programą „Erasmus+“.
46
ES veiksmai
E uropos S ąjungos veiksmai: S portas
ES skiria daug dėmesio sportui kaip priemonei, padedančiai palaikyti žmonių sveikatingumą, kurti bendruomenes,
skatinti socialinę įtrauktį ir padėti užtikrinti lygias galimybes.
●● Pagal programą „Erasmus+“ bendrai finansuojamos iniciatyvos, kuriomis padedama kurti, skleisti ir
įgyvendinti novatoriškas idėjas ir praktiką skatinant mėgėjišką sportą. Programa „Erasmus+“ sporto srityje
padedama plėtoti sporto europinį aspektą, stiprinti sporto organizacijų, valdžios institucijų ir kitų subjektų
bendradarbiavimą.
●● Sportas gali padėti įveikti socialinius skirtumus, suteikti žmonėms daugiau galių ir galimybių ugdyti lyderystės
įgūdžius. ES valstybės narės, teikiančios paraiškas dėl Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros
fondo dotacijų, yra raginamos įtraukti projektus, kuriais skatinama socialinė įtrauktis per sportą. ES sporto
apdovanojimais #BeInclusive pripažįstami organizacijų, kurios naudoja sportą didindamos palankių sąlygų
neturinčių visuomenės grupių socialinę įtrauktį, nuopelnai.
●● Organizuojant Europos sporto savaitę europiečiai skatinami kiekvieną dieną gyventi aktyviai.
●● Europos Komisija ragina sporto organizacijas įgyvendinti gero valdymo principus.
●● Europos Komisija laipsniškai įtraukia sportą į dvišalius susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis.
Dėl ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo, susijusio

su sportu, susitariama daugiamečiame sportui skirtame ES
darbo plane. Naujausiame plane (2017–2020 m.) nustatyti
trys prioritetai: sąžiningumas sporto srityje, ekonominis sporto
aspektas, taip pat sportas ir visuomenė. Europos Komisija
bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais
subjektais siekdama didinti sporto vaidmenį ir išspręsti Europos
sporto srityje kylančias problemas.
Iš Eurobarometro apklausos apie sportą ir fizinę veiklą matyti,

kad ES piliečiai nepakankamai mankštinasi. Įgyvendinant
ES sveikatos politiką yra skatinama mankštintis – tai
daroma ES šalims dalijantis gerą ja patirtimi tarpusavyje ir su
http://bit.ly/2BlTjAc suinteresuotosiomis šalimis, taip pat per ES mitybos, fizinio
aktyvumo ir sveikatos veiksmų platformą, kuri yra kovai su
neigiamomis tendencijomis skirtas forumas.
Iš ES fizinio aktyvumo gairių (2008 m.) ir Tarybos rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo
skatinimo įvairiuose sektoriuose (2013 m.) matyti, kaip nacionalinė politika gali skatinti aktyvumą. Į Tartu
paskelbtą raginimą pereiti prie sveikos gyvensenos (2017 m.) įtrauktas 15 veiksmų, kuriais skatinama sveika
gyvensena, sąrašas.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/sport_lt
facebook.com/EUErasmusPlusProgramme/ @EUSport
Biudžetas
ES biudžeto lėšomis padedama įgyvendinti europiečiams svarbius

tikslus. Sutelkdamos išteklius ES lygmeniu, valstybės narės gali
pasiekti daugiau, negu veikdamos atskirai.
ES biudžeto lėšomis remiama Europos Są jungoje įgyvendinama įvairių sričių politika, ir šios lėšos ES padėjo
įsitvirtinti tarptautinėje arenoje kaip lyderei kovojant su klimato kaita ir kaip didžiausiai pasaulyje humanitarinės
pagalbos bei paramos vystymuisi teikėjai.
Pasaulį apėmus ekonomikos ir finansų krizei paaiškėjo, kad ES biudžetas yra veiksminga investicijų rėmimo 47
priemonė. Nors daugelio valstybių narių biudžetai patyrė didelių sunkumų, ES biudžetas, visų pirma struktūriniai
fondai, 2008 m. krizės akivaizdoje buvo stabilumo veiksnys, padedantis investuoti į ekonomikos augimą ir
darbo vietas. Visai neseniai ES biudžeto lėšomis taip pat sustiprintas ES išorės sienų valdymas ir Europos
E uropos S ąjungos veiksmai: B iudžetas

atsakas į pabėgėlių krizę ir į organizuoto nusikalstamumo bei terorizmo grėsmes.
ES veiksmai
ES tvirtinami ilgalaikiai biudžeto planai yra tvirtas pagrindas,
kuriuo remiantis biudžetas įgyvendinamas bent 5 metų
laikotarpį. Dabartinis ES ilgalaikis biudžetas skirtas 2014–
2020 metams ir pagal jį ES šiuo laikotarpiu gali investuoti
apie 1 trilijoną eurų. 2018 m. gegužės mėn. Europos Komisija
pateikė savo pasiūlymą dėl ES ilgalaikio biudžeto 2021–
2027 m. laikotarpiui.
http://Europa.eu/!Xv33Tb Metinis biudžetas tvirtinamas demokratiškai. Pirmiausia

biudžeto projektą pasiūlo Europos Komisija, tada nacionalinės
vyriausybės (veikiančios per Europos Są jungos Tarybą) ir
tiesiogiai išrinktas Europos Parlamentas patvirtina ES biudžetą
(paprastai iki metų pradžios). Apie 94 proc. biudžeto lėšų išleidžiama valstybėse narėse, daugiausia darbo
vietų kūrimui ir ekonomikos augimui Europoje skatinti, taip pat už ES ribų teikiamai paramai vystymuisi ir
humanitarinei pagalbai. ES administravimui išleidžiama tik 6 proc. biudžeto lėšų.
2019 m. metinis ES biudžetas buvo apie 165,8 mlrd. EUR – tai didelė suma absoliučia išraiška, tačiau ji sudaro
tik apie 1 proc. ES ekonomikos kiekvienais metais sukuriamos vertės. Apie 80 proc. ES biudžeto finansuojama
nacionaliniais įnašais, kurie yra pagrįsti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis ir pridėtinės vertės mokesčiu.
Tarybai pateikus kasmetinę rekomendaciją, Europos Parlamentas sprendžia, ar galima patvirtinti, kad Komisija
tinkamai įvykdė ES biudžetą, – tai vadinama biudžeto įvykdymo patvirtinimu. Šia procedūra užtikrinama visiška
atskaitomybė ir skaidrumas, ir po biudžeto įvykdymo patvirtinimo tų metų sąskaitos oficialiai uždaromos.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/budget_lt

Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas dėl ES finansų ateities
@EU_Budget
Sukčiavimo
prevencija
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, tirdama su ES lėšomis
susijusio sukčiavimo, korupcijos ir neteisėtos veiklos atvejus,
užtikrina, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudojami kuo
geriau.
Korupcija ir sukčiavimas gali labai pakenkti ekonomikai ir neigiamai paveikti piliečių pasitikėjimą demokratinėmis
institucijomis bei procesais. Tačiau korupcija institucijose – ne vienintelė grėsmė. Cigarečių kontrabanda,
vengimas mokėti avalynės ir drabužių importo muitus, dotacijų gavimas apelsinams auginti ūkiuose, kurių
net nėra, – tai tik keli iš daugybės didelio masto ir smulkaus sukčiavimo, dėl kurio gali būti prarasta Europos
48 mokesčių mokėtojų pinigų, pavyzdžių.
Siekdama kovoti su šiomis grėsmėmis, Europos kovos su

sukčiavimu tarnyba (OLAF) tiria su ES lėšomis susijusio
E uropos S ąjungos veiksmai: S ukč iavimo prevencija
sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos veiklos atvejus, taip

pat ES darbuotojų ir ES institucijų narių sunkius nusižengimus
ir padeda institucijoms parengti bei įgyvendinti sukčiavimo
prevencijos ir išaiškinimo politiką. OLAF yra Europos Komisijos
padalinys, tačiau ji visiškai nepriklausomai naudojasi jai
suteiktais tyrimo įgaliojimais.
http://bit.ly/1lBCacz
ES veiksmai
Europos kovos su sukčiavimu tarnybai įvertinus įtariamos korupcijos ar sukčiavimo, susijusio su ES lėšomis,
atvejį ir įrodžius, kad tie įtarimai yra pagrįsti, pradedamas tyrimas. Vykstant tyrimams gali būti rengiamos
apklausos ir tikrinamos patalpos. OLAF taip pat koordinuoja byloje dalyvaujančių valstybių narių kovos su
sukčiavimu įstaigų atliekamus patikrinimus.
Užbaigusi tyrimą OLAF rekomenduoja ES institucijoms ir atitinkamų valstybių vyriausybėms, kokių veiksmų
imtis: paprastai ji rekomenduoja pradėti baudžiamosios veikos tyrimą, lėšų išieškojimą arba taikyti kitas
drausmines priemones. Vėliau ji stebi, kaip įgyvendinamos šios rekomendacijos.
Nacionalinės muitinės kartu su OLAF (ir kitomis ES agentūromis) reguliariai vykdo bendras muitinės operacijas
siekdamos sustabdyti kontrabandą ir sukčiavimą tam tikrose didelės rizikos srityse ir nustatytais maršrutais.
Pavyzdžiui, 2017 m. atlikus Europos kovos su sukčiavimu tarnybos finansuotas bendras muitinės operacijas
buvo konfiskuota 75 mln. cigarečių, taip pat dešimtys tūkstančių kitų suklastotų prekių.
OLAF taip pat prisideda prie ES kovos su sukčiavimu politikos kūrimo, stebėsenos ir įgyvendinimo, glaudžiai
bendradarbiaudama su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir Europos Są jungos Taryba.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/fraud-prevention_lt
@OLAFPress
49
K A I P E U R O P O S S Ą J U N G A P R II M A S P R E N DI M U S I R I M A SI V E I K S M Ų
50
Kaip Europos Są junga
priima sprendimus
ir imasi veiksmų 51
1
KAS YRA KAS
Europos Są jungos pamatas yra teisės viršenybės Priimant ES lygmens sprendimus dalyvauja įvairios
(teisinės valstybės) principas. Tai reiškia, kad kiekvie- Europos institucijos, visų pirma:
nas ES veiksmas yra grindžiamas Sutartimis, kurioms
laisva valia ir demokratiškai pritarė visos ES šalys.
Dalyvauti derybose dėl Sutarčių ir jas patvirtinti turi ●● Europos Parlamentas
visos ES valstybės narės, tada jas turi ratifikuoti vals-
tybių narių parlamentai arba jos ratifikuojamos
●● Europos Vadovų
referendumu.
Taryba
Sutartyse yra nustatyti Europos Są jungos tikslai, taip

pat ES institucijų veikimo, sprendimų priėmimo ir ES ●● Taryba
bei jos valstybių narių tarpusavio santykių taisyklės.
Jos iš dalies keičiamos kaskart, kai prie ES prisijungia
naujų valstybių narių. Kartais jos taip pat iš dalies ●● Europos Komisija
keičiamos pertvarkant Europos Są jungos institucijas
ir jai priskiriant naujų atsakomybės sričių.
Taip pat dalyvauja patariamieji organai (Europos eko-
Naujausia keičiančioji sutartis – Lisabonos sutartis – nomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų ko-
įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. Ankstesnės sutartys mitetas) ir nacionaliniai parlamentai.
yra sujungtos į vieną suvestinę redakciją, kuri apima
Europos Są jungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Są- Paprastai Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus,
jungos veikimo. o Europos Parlamentas ir Taryba (dar vadinama Eu-
ropos Są jungos Taryba) juos priima. Tada juos įgy-
Visai neseniai ES pritarė Sutarčiai dėl stabilumo, vendina valstybės narės ir atitinkama ES institucija
koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų arba institucijos.
są jungoje – tai tarpvyriausybinė sutartis, kuria daly-
vaujančios šalys įpareigojamos nustatyti aiškias tai-
sykles siekiant užtikrinti valstybių biudžetų pusiaus-
vyrą ir sustiprinti euro zonos valdymą.
Europos Parlamentas ●● plenarinėse sesijose tvirtinami, keičiami arba
atmetami teisės aktai: visi Europos Parlamento
Europos Parlamento narius ES piliečiai renka kas 5 nariai susirenka plenarinių posėdžių salėje,
metus rengiamuose tiesioginiuose rinkimuose. Kiek kur vyksta galutinis balsavimas dėl siūlomo
viena valstybė narė renka tam tikrą Europos Parla- teisės akto ir siūlomų pakeitimų. Paprastai
mento narių skaičių; vietų Parlamente skaičius nu- šios plenarinės sesijos vyksta Strasbūre, o
statomas pagal kiekvienos valstybės narės gyventojų papildomos sesijos rengiamos Briuselyje.
skaičių. Parlamento posėdžiai vyksta Briuselyje ir
Strasbūre. Šiuo metu Europos Parlamento pirmininko Europos Parlamento aštuntosios kadencijos darbas
pareigas eina Davidas Sassolis. baigėsi 2019 m. balandžio 18 d., o gegužės 23–26 d.
52 ES valstybių narių piliečiai tiesioginiu balsavimu išrin-
Europos Parlamento narių darbas vyksta frakcijose ir ko naujos sudėties Parlamento narius. Daugiau infor-
komitetuose – nagrinėjami naujų teisės aktų įvairiose macijos apie 2019 m. Europos Parlamento rinkimus
politikos srityse pasiūlymai. ir naujojo Parlamento formavimą pateikta Europos
Parlamento svetainėje.
Su sprendimų priėmimu susijusi Parlamento užduotis
yra:
Europos Vadovų Taryba
●● remiantis Europos Komisijos pasiūlymais, kartu
su Europos Są jungos Taryba tvirtinti, keisti arba Europos Vadovų Taryba yra įsikūrusi Briuselyje, ją su-
atmesti ES teisės aktus. Parlamentas ir Taryba daro visų ES valstybių narių valstybės ar vyriausybės
taip pat yra vienodai atsakingi už ES biudžeto vadovai, Europos Komisijos pirmininkas ir Są jungos
(kurį siūlo Europos Komisija) tvirtinimą; vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo
politikai.
●● priimti sprendimus dėl tarptautinių susitarimų;
Europos Vadovų Taryboje ES vadovai nustato ES poli
●● priimti sprendimus dėl ES plėtros; tinę darbotvarkę. Tai aukščiausias ES valstybių narių
politinio bendradarbiavimo lygmuo. Europos Vadovų
●● remiantis valstybių narių siūlymu, rinkti Komisijos Tarybos darbas vyksta (paprastai kiekvieną metų
pirmininką, tada patvirtinti visos sudėties ketvirtį) ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimuose,
Komisiją; jiems pirmininkauja Europos Vadovų Tarybos pirmi-
ninkas. Pirmininkas taip pat gali sušaukti papildomus
●● peržiūrėti Komisijos darbo programą ir prašyti posėdžius skubiems klausimams spręsti. 2019 m.
jos pateikti teisės aktų pasiūlymų. liepos mėn. Europos Vadovų Taryba savo pirmininku
laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m.
Parlamento darbas vyksta dviem pagrindiniais gegužės 31 d. išrinko Charles‘į Michelį.
etapais:
Paprastai Europos Vadovų Taryba priima sprendimus
●● komitetuose rengiami teisės aktai: Parlamente vieningai, kai kuriais atvejais – kvalifikuota balsų
yra 20 komitetų ir du pakomitečiai, atsakingi dauguma.
už konkrečias politikos sritis. Komitetuose
nagrinėjami teisės aktų pasiūlymai, ir Europos Europos Vadovų Taryba:
Parlamento nariai bei frakcijos gali pasiūlyti
pakeitimų arba pasiūlyti atmesti siūlomą ●● priima sprendimus dėl bendros ES krypties ir
teisės aktą. Prieš komitete priimant sprendimą, politinių prioritetų, tačiau netvirtina teisės aktų;
kaip bus balsuojama konkrečiu klausimu, tas
klausimas taip pat apsvarstomas frakcijose; ●● svarsto sudėtingus ar opius klausimus,
kurių neįmanoma išspręsti žemesniais
tarpvyriausybinio bendradarbiavimo lygmenimis;
●● atsižvelgdama į ES strateginius interesus bei Posėdžiuose dalyvauja svarstomos politikos srities
poveikį gynybai nustato ES bendrą užsienio ir ministrai. Pavyzdžiui, aplinkos ministrai posėdžiauja
saugumo politiką; Aplinkos taryboje. Ministrai posėdžiauja kelis kartus
per metus ir priima su ES susijusius sprendimus, o
●● teikia kandidatūras į kai kurias svarbias ES vyriausybės pareigūnų posėdžiai, kuriuose jie aptaria
lygmens (kaip antai Europos Komisijos pirmininko su konkrečia politika susijusius klausimus, vyksta vi-
ar Europos Centrinio Banko pirmininko) pareigas, sus metus.
ir tas kandidatūras tvirtina.
Dažniausiai sprendimams priimti yra reikalinga kvali
Europos Vadovų Taryba gali: fikuota balsų dauguma – ją sudaro 55 proc. valsty-
bių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. 53
●● prašyti Europos Komisijos pateikti pasiūlymą bet visos ES gyventojų. Tačiau priimant sprendimus kai
kuriuo klausimu siekiant jį išspręsti; kuriais, kaip antai užsienio politikos ir mokesčių, klau-
simais yra būtinas vieningas balsavimas (sprendimui
●● perduoti bet kurį klausimą svarstyti Europos turi pritarti visos valstybės narės), o su procedūriniais
Są jungos Tarybai. ir administraciniais klausimais susiję sprendimai prii-
mami paprasta balsų dauguma.
Taryba
Tarybos negalima painioti su Europos Taryba, kuri yra
Taryba ir Europos Parlamentas yra pagrindinės ES ne Europos Sąjungos institucija, o tarptautinė organi
sprendimų priėmimo institucijos. Taryba taip pat vadi zacija, įsteigta siekiant Europoje puoselėti demokratiją
nama Europos Sąjungos Taryba. Taryboje renkasi visų ir saugoti žmogaus teises bei teisinę valstybę. Ją su-
valstybių narių vyriausybių ministrai – jie svarsto, daro 47 Europos šalys, įskaitant ES valstybes nares.
keičia ir tvirtina teisės aktus, taip pat koordinuoja
politiką. Ministrai yra įgalioti pavesti savo vyriausy-
bėms imtis veiksmų, dėl kurių susitarta Tarybos posė Europos Komisija
džiuose. Tarybai pirmininkaujančios ES valstybės
narės keičiasi kas 6 mėnesius, jos yra atsakingos už Europos Komisija – pagrindinė kasdienius ES reikalus
visus Tarybos posėdžius ir jų darbotvarkę. tvarkanti institucija. Tai vienintelė ES institucija, galinti
teikti teisės aktų pasiūlymus (dažnai ji tai daro Euro-
Taryba: pos Parlamento arba Tarybos prašymu), nors spren-
dimus dėl jų priima Parlamentas ir Taryba. Dauguma
●● remdamasi Europos Komisijos pasiūlymais, kartu Komisijos darbuotojų dirba Briuselyje arba Liuksem-
su Europos Parlamentu tariasi dėl ES teisės aktų burge, tačiau ji visų ES valstybių narių sostinėse turi
ir juos tvirtina; savo atstovybes.
●● koordinuoja ES šalių politiką; Komisiją sudaro 27 Komisijos narių kolegija – po vieną

narį iš kiekvienos ES valstybės narės, įskaitant pirmi-
●● remdamasi Europos Vadovų Tarybos ninką (Ursula von der Leyen) ir jo pavaduotojus.
parengtomis gairėmis, kuria ES užsienio ir
saugumo politiką;
●● sudaro ES ir kitų šalių ar tarptautinių organizacijų

susitarimus;
●● kartu su Europos Parlamentu tvirtina ES metinį

biudžetą.
Paskyrus Komisijos pirmininką, Europos Są jungos komitetas atstovauja organizuotai pilietinei visuome-
Taryba, pasitarusi su paskirtu pirmininku, paskiria ki- nei, o Regionų komitetas – vietos ir regioninės val-
tus 26 Komisijos narius ir tada Europos Parlamentas, džios institucijoms.
balsuodamas už visą kolegiją, patvirtina Komisijos
narius. Komisijos nariai yra Komisijos politinė vadovy-
bė penkerių metų laikotarpiu. Pirmininkas kiekvienam Nacionaliniai parlamentai
Komisijos nariui paskiria atsakomybę už konkrečias
politikos sritis. 27 valstybių narių nacionaliniai parlamentai prisideda
prie sklandaus ES veikimo, kontroliuodami savo šalies
Komisijos darbuotojai – valstybių narių valstybės tar- vyriausybės darbą, kai tai susiję su Europos Sąjungos
54 nautojų atitikmuo; jie dirba Komisijos padaliniuose – veikla, ir turi tam tikras teises, įskaitant teisę iškelti
generaliniuose direktoratuose ir tarnybose, panašiai jiems rūpimus klausimus dėl teisėkūros procedūra
kaip dirbama nacionalinio lygmens ministerijose. priimamų aktų projektų.
Komisijos sprendimai priimami remiantis Komisijos Kai nacionalinis parlamentas mano, kad tokiu teisės
narių kolegijos kolektyvine atsakomybe. Sprendimų akto projektu pažeidžiamas subsidiarumo principas,
priėmimo procese visi Komisijos nariai turi vienodą jis dėl to pateikia pagrįstą nuomonę Komisijai. Jei
galią ir yra vienodai už juos atsakingi. Komisijos nariai tenkinamos tam tikros sąlygos, Komisija peržiūri savo
neturi asmeninių galių priimti sprendimus, nebent pasiūlymą ir viešai paaiškina, ar paliks to pasiūlymo
būtų įgalioti tai daryti tam tikromis aplinkybėmis. nuostatas nepakeistas, ar jas pakeis, ar atsiims savo
pasiūlymą.
Yra aštuoni pirmininko pavaduotojai (įskaitant tris
vykdomuosius pirmininko pavaduotojus ir Są jungos Komisija taip pat palaiko nuolatinį politinį dialogą su
vyriausią jį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo nacionaliniais parlamentais, kurie teikia savo nuomo-
politikai) – tai papildomos pareigos, kurias jie eina nes dėl bet kokios Komisijos teisėkūros ar politinės
kartu su įprastinėmis Komisijos nario pareigomis. Pir- iniciatyvos arba savo iniciatyva teikia nuomones bet
mininko pavaduotojai veikia pirmininko vardu ir kartu kokiu politiniu klausimu.
su keletu kitų Komisijos narių koordinuoja veiklą savo
atsakomybės srityje. 2019 m. liepos mėn. Komisijos
pirmininkės U. von der Leyen pristatytose politinėse Europos Centrinis Bankas ir
gairėse nustatyti šeši Europos plačiausio užmojo Europos investicijų bankas
tikslai.
Europos Centrinis Bankas yra nepriklausoma ekono-
Paprastai sprendimai priimami bendru sutarimu, ta- minės ir pinigų są jungos, kuriai priklauso visos ES
čiau dėl jų gali būti ir balsuojama. Šiuo atveju spren- valstybės narės, institucija. Jis priima sprendimus
dimai priimami paprasta balsų dauguma, kiekvienam savarankiškai, be vyriausybių ar kitų ES institucijų
Komisijos nariui turint vieną balsą. Tada atitinkamas nurodymų. Pagrindinis Europos Centrinio Banko tiks-
generalinis direktoratas imasi tolesnių veiksmų. Pa- las – išlaikyti pinigų stabilumą euro zonoje, užtikri-
prastai parengiamas pasiūlymo dėl teisėkūros proce- nant mažą vartotojų kainų infliacijos dydį ir jos
dūra priimamo akto projektas. stabilumą.
Europos investicijų bankas yra Europos Są jungos

Patariamieji komitetai bankas. Jis priklauso valstybėms narėms ir jo misija
yra skolinti pinigus investicijoms, kuriomis padedama
Patariamieji komitetai (Europos ekonomikos ir socia- pasiekti ES tikslus. Šio banko tikslas – didinti ES darbo
linių reikalų komitetas ir Regionų komitetas) atlieka vietų kūrimo ir ekonomikos augimo potencialą, taip
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos patarėjų pat remti klimato politikos veiksmus ir ES išorės poli-
vaidmenį. Jie teikia nuomones dėl siūlomų teisės tiką, vykdomą už jos ribų.
aktų. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
Europos Sąjungos agentūros svarbius klausimus ir problemas. Šių agentūrų indėlis
labai svarbus – jos teikia ES institucijoms ir valsty-
Europos Są jungai dirbti padeda kelios ES agentūros – bėms narėms specializuotų žinių įvairiose srityse, kaip
jos yra atskiri juridiniai asmenys, įsteigti konkrečioms antai kibernetinio saugumo, maisto produktų ir vaistų
ES teisėje nustatytoms užduotims vykdyti. Jos spren- saugos, aplinkos apsaugos, pagrindinių teisių ir sienų
džia kasdieniam ES gyvenančių asmenų gyvenimui saugumo srityse.
55
2
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
ES sprendimų priėmimo procese dalyvauja įvairios
institucijos, visų pirma Europos Parlamentas, Taryba
ir Europos Komisija.
●● Sprendimas gali būti skirtas valstybėms
narėms, asmenų grupėms ar net pavieniams
asmenims. Sprendimas yra privalomas visas.
Sprendimai gali būti priimami, pavyzdžiui, dėl
Paprastai Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus, siūlomo bendrovių susijungimo.
o Parlamentas ir Taryba juos tvirtina. Tam tikrais atve-
jais Taryba gali tai daryti viena. ●● Rekomendacijos ir nuomonės – dokumentai,
kuriais ES institucijos gali pateikti valstybėms
Siekiant užtikrinti, kad ES veiksmų tikslai būtų pasie- narėms, o kartais ir pavieniams piliečiams
kiami kuo efektyviau, Europos Komisija įvertina nuomonę, kuri nėra privaloma ir dėl kurios
56 numatomą ir faktinį politikos, teisės aktų ir kitų svar- neatsiranda jokios teisinės prievolės tam fiziniam
bių priemonių poveikį. Ji taip pat įtraukia piliečius ir arba juridiniam asmeniui, kuriam ji skirta.
suinteresuotuosius subjektus dalyvauti kiekviename
politikos ciklo etape – nuo planavimo ir pasiūlymo Kiekvienas pasiūlymas dėl naujo ES teisės akto ren-
teikimo iki peržiūros ir vėlesnio pakeitimo. giamas laikantis konkretaus Sutarties straipsnio, kuris
vadinamas pasiūlymo teisiniu pagrindu. Nuo to pri-
Pranešdama apie naujas teisėkūros iniciatyvas arba klauso, kuri teisėkūros procedūra turi būti taikoma.
planuojamus esamų teisės aktų vertinimus, Europos
Komisija skelbia įžanginius poveikio vertinimus arba Dauguma teisės aktų priimami per procesą, vadina-
veiksmų gaires. Galimi siūlomų priemonių ekonomi- mą įprasta teisėkūros procedūra.
niai, socialiniai ir su aplinka susiję padariniai ištiriami
ir apie juos pranešama poveikio vertinimuose, kurie
pridedami prie pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra Įprasta teisėkūros procedūra
priimamų aktų.
Įprasta teisėkūros procedūra, dar vadinama bendro
Kai teisės aktai jau galioja arba iniciatyvos įgyvendi- sprendimo procedūra, yra dažniausiai taikoma ES tei-
namos pakankamai ilgą laiką, tos iniciatyvos įverti- sės aktų priėmimo procedūra. Pagal šią procedūrą
namos siekiant patikrinti, kaip jos atitinka standarti- Europos Parlamentas ir Taryba turi vienodą galią ir šia
nius kriterijus. Tai atliekant pagal Reglamentavimo procedūra priimti teisės aktai yra bendri Parlamento
kokybės ir rezultatų programą (REFIT) nustatomos ir Tarybos teisės aktai. Ji taikoma priimant daugumą
galimybės sumažinti reglamentavimo sąnaudas ir ES teisės aktų įvairiose srityse, įskaitant, pavyzdžiui,
supaprastinti galiojančius teisės aktus. vartotojų teisių, aplinkos apsaugos ir transporto sritis.
Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Komisija pateikia
Teisės aktai yra kelių rūšių ir taikomi skirtingai. pasiūlymą, o jis priimamas Parlamento ir Tarybos
bendru sprendimu. Tolesnis procesas, gavus Komisijos
●● Reglamentas – teisės aktas, privalomai pateiktą pasiūlymą, yra aprašytas toliau.
ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse
narėse. Valstybėms narėms nereikia perkelti
reglamentų į nacionalinę teisę, nors kartais gali Pirmasis svarstymas
reikėti pakeisti nacionalinius įstatymus, kad jie
neprieštarautų reglamentui. ●● Europos Parlamentas gautą pasiūlymą svarsto
komitetuose. Šiuose komitetuose siūlomi
●● Direktyva – teisės aktas, įpareigojantis pasiūlymo pakeitimai ir dėl jų balsuojama.
valstybes nares arba jų grupę pasiekti tam Paskui pasiūlymas (ir būsimi pakeitimai)
tikrą tikslą. Paprastai, kad direktyvos būtų pateikiamas visam Parlamentui balsuoti
įgyvendinamos, jas reikia perkelti į nacionalinę plenarinėje sesijoje.
teisę. Svarbu tai, kad direktyvoje aiškiai
nurodomas siektinas rezultatas, o valstybės ●● Taryba ir valstybės narės atitinkamą teisės aktą
narės savarankiškai sprendžia, kaip jis bus nuodugniai išnagrinėja; beveik visi svarstymai
pasiektas. vyksta iš valstybės tarnautojų sudarytoje darbo
grupėje. Šiuo techniniu lygmeniu arba šiek tiek oficialiajame leidinyje. Teisės akte nurodoma,
aukštesniais lygmenimis gali būti išsprendžiama kada jis turi būti įgyvendintas valstybėse narėse
daug klausimų, nors gali būti taip, kad kai kurie arba, jei tai yra reglamentas, – kada jis įsigalioja.
klausimai paliekami spręsti atitinkamų sričių
ministrų posėdžiuose. Taryba pasiekia politinį Jei valstybės narės neįgyvendina teisės akto, Komisija
susitarimą dėl teisės akto – tai gali įvykti iki gali paduoti jas į teismą ir prašyti teismo joms skirti
arba po balsavimo Parlamente. Parlamentui baudą. Beveik visi ES teisės aktai yra vykdomi valsty-
patvirtinus politinį susitarimą, jis tampa oficialia bėse narėse. Dėl to kartais sulaukiama nusiskundimų,
bendrą ja pozicija. Jei Tarybos bendroji pozicija kad įvairiose šalyse taisyklės įgyvendinamos nevieno-
skiriasi nuo Parlamento bendrosios pozicijos, dai. Kai kurie sprendimai yra vykdomi tiesiogiai ES lyg
teisės aktas teikiamas antrajam svarstymui meniu, visų pirma tie, kurie susiję su konkurencijos 57
siekiant pašalinti nesutarimus. teise, kaip antai sprendimai antimonopolinėse bylose.
Daugiau informacijos pateikiama šio skirsnio 3 dalyje
Dažnai Parlamento ir Tarybos atstovai rengia „ES teisės aktų laikymosi užtikrinimas“.
●●
neoficialius posėdžius siekdami susitarti prieš

pateikdami savo poziciją. Jeigu jiems pavyksta
susitarti, Taryba ir Parlamentas patvirtina Su kuo dar konsultuojamasi?
visiškai tokį patį tekstą ir pasiūlymas tampa
teisės aktu. Tai vadinama susitarimu per pirmą jį Priimdami sprendimus įvairiose politikos srityse Par-
svarstymą. lamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi su Europos
ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (kurio pir-
Antrasis svarstymas mininkas yra Luca Jahieras).
●● Jei per pirmą jį svarstymą susitarti nepavyksta, Parlamentas, Taryba ir Komisija turi konsultuotis su
pradedamas antrasis svarstymas. Jis vyksta Europos regionų komitetu su regionais susijusiais
panašiai, kaip ir pirmasis, tačiau šįkart Tarybos klausimais (jo pirmininko pareigas eina Karlas-Hein-
siūlomus pakeitimus nagrinėja ir dėl jų zas Lambertzas).
balsuoja Parlamentas, o tada Taryba apsvarsto
Parlamento pateiktus siūlymus. Antrojo ES institucijoms neprivaloma atsižvelgti į šių komitetų
svarstymo procesas vyksta greičiau nei pirmojo, nuomonę.
nes gali būti svarstomi tik Parlamento ir Tarybos
pozicijų skirtumai, o kai kurioms jo dalims Be to, gali būti konsultuojamasi ir su kitomis institu-
skiriamas laikas ribojamas. cijomis bei įstaigomis, jei pasiūlymas yra susijęs su jų
interesų ar kompetencijos sritimi, pavyzdžiui, dėl pa-
●● Gali būti taip, kad Parlamentas ir Taryba siūlymų, susijusių su ekonominiais ar finansiniais klau-
susitaria šiame etape (susitarimas per antrą jį simais, gali būti konsultuojamasi su Europos Centriniu
svarstymą). Jeigu abi institucijos negali pasiekti Banku.
bendro sprendimo dėl siūlomo teisės akto, jis
perduodamas svarstyti Taikinimo komitetui,
sudarytam iš vienodo Parlamento ir Tarybos Nacionalinė priežiūra
atstovų skaičiaus. Taikinimo procedūros prireikia
retai. Dauguma teisės aktų patvirtinami įprasta Teisėkūros procedūra priimamų aktų projektai patei-
teisėkūros procedūra per pirmą jį arba antrą jį kiami nacionaliniams parlamentams tuo pat metu,
svarstymą. kai jie pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai. Jie
gali pateikti savo nuomonę, siekiant užtikrinti, kad
●● Susitarus dėl galutinio teksto ir parengus visus sprendimai būtų priimami pačiu tinkamiausiu lygme-
vertimus, teisės aktas vėl teikiamas Parlamentui niu. ES veiksmai grindžiami subsidiarumo principu –
ir Tarybai, kad šie jį patvirtintų kaip Są jungos tai reiškia, kad ES imasi veiksmų tik tada, kai ES ly-
teisės aktą. Tada jis visomis oficialiosiomis gmens veiksmai būtų veiksmingesni nei nacionalinio
ES kalbomis paskelbiamas Europos Sąjungos lygmens veiksmai, išskyrus tas sritis, kuriose jai
s uteikti išimtiniai įgaliojimai. Nacionaliniai parlamen- dar vieną galimybę pateikti dėl jo pastabų. Tas
tai stebi, ar šis principas teisingai taikomas priimant laikotarpis, per kurį galima pateikti atsiliepimų
ES sprendimus, ir gali teikti pagrįstas nuomones, jei dėl Komisijos pasiūlymų, yra 8 savaitės, o
mano, kad šio principo nesilaikoma. paskui tie atsiliepimai perduodami Parlamentui
ir Tarybai, kad jie į juos atsižvelgtų per savo
svarstymus;
Piliečių dalyvavimas
●● pagal programą „Palengvinkite naštą“ piliečiai
Kiekvienas ES pilietis turi teisę pateikti Europos Par- gali bet kada pateikti Komisijai pasiūlymų, kaip
lamentui peticiją viena iš 24 oficialiųjų ES kalbų – tai galima supaprastinti ir patobulinti esamus teisės
58 gali būti skundas arba prašymas kuriuo nors klausi- aktus arba politiką, kad jie būtų veiksmingesni ir
mu, susijusiu su Europos Są jungos veiklos sritimis. palengvėtų su jais susijusi našta.
Peticijas nagrinėja Parlamento Peticijų komitetas; jis
priima sprendimą dėl peticijos priimtinumo ir yra at- Interneto portale „Išsakykite savo nuomonę“ piliečiai
sakingas už peticijų tvarkymą. gali užsisakyti pranešimus el. paštu dėl naujų inicia-
tyvų juos dominančiomis temomis arba kad galėtų
Be to, piliečiai gali tiesiogiai dalyvauti kuriant ES po- sekti su konkrečiomis iniciatyvomis susijusių procesų
litiką – raginti Europos Komisiją pateikti pasiūlymą eigą.
tam tikrais klausimais, kuriais ES yra kompetentinga
leisti teisės aktus. Vadinamą ją Europos piliečių inici-
atyvą turi remti ne mažiau kaip 1 milijonas ES piliečių Valstybių narių politikos
iš ne mažiau kaip septynių valstybių narių. Kiekvie- koordinavimas. Ekonominės
noje iš tų septynių valstybių narių turi būti surinktas politikos pavyzdys
bent minimalus parašų skaičius.
Ekonominėje ir pinigų są jungoje ES ekonominė poli-
Piliečiai gali pasidalyti nuomonėmis dėl Komisijos tika yra grindžiama glaudžiu nacionalinės ekonominės
iniciatyvų svarbiausiuose politikos ir teisėkūros pro- politikos koordinavimu. Šią politiką koordinuoja eko-
ceso etapuose. Per interneto portalą „Išsakykite savo nomikos ir finansų ministrai – visi kartu jie sudaro
nuomonę“ piliečiai ir suinteresuotieji subjektai gali Ekonomikos ir finansų reikalų tarybą.
prisidėti įvairiais būdais:
Euro grupė, kurią sudaro euro zonos valstybių narių
●● Komisija pirmiausia praneša apie naują ekonomikos ir finansų ministrai, siekia skatinti ekono-
iniciatyvą arba esamos politikos ar teisės mikos augimą ir finansinį stabilumą euro zonoje, ko-
akto vertinimą, paskelbdama įžanginį poveikio ordinuodama ekonomikos politiką.
vertinimą arba veiksmų gaires. Piliečiai ir
suinteresuotieji subjektai gali per keturias
savaites pateikti atsiliepimų, kurie paskelbiami
tame pačiame tinklalapyje;
●● atlikdama su nauja iniciatyva ar vertinimu

susijusį darbą Komisija rengia viešas
konsultacijas, internete paskelbdama
klausimynus, į kurių klausimus galima atsakyti
per 12 savaičių;
●● kai Komisija baigia rengti pasiūlymą dėl

teisėkūros procedūra priimamo akto ir pateikia
jį Europos Parlamentui ir Tarybai, piliečiai turi
Bendra užsienio ir saugumo ES biudžeto tvirtinimas
politika
ES metinis biudžetas tvirtinamas bendru Europos Par-
Bendra užsienio ir saugumo politika – tai organizuota lamento ir Tarybos sprendimu. Jei šioms dviem insti-
ir suderinta ES užsienio politika, visų pirma skirta di- tucijoms nepavyksta susitarti, taikoma taikinimo
plomatijai ir veiksmams saugumo ir gynybos srityse. procedūra iki tol, kol biudžetas patvirtinamas. Dau-
Europos Są jungos Taryboje priimamiems sprendi- giau informacijos pateikiama šio skirsnio 4 dalyje
mams turi vieningai pritarti valstybės narės, tačiau „ES biudžeto įgyvendinimas“.
priėmus sprendimą, dėl tam tikrų jo aspektų galima
papildomai nuspręsti kvalifikuota balsų dauguma. ES
užsienio politikai ministrų lygiu atstovauja Są jungos 59
vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo
politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas (šiuo
metu šias pareigas eina Josepas Borrellis Fontelle-
sas), taip pat pirmininkaujantis užsienio reikalų minis-
trų posėdžiams.
Tarptautinių susitarimų
sudarymas
Taryba kasmet sudaro (t. y. oficialiai pasirašo) keletą

Europos Są jungos ir ES nepriklausančių šalių susita-
rimų, taip pat susitarimų su tarptautinėmis organiza-
cijomis. Šie susitarimai gali apimti plačias sritis, tokias
kaip prekyba, bendradarbiavimas ir vystymasis, arba
gali būti skirti konkretiems dalykams, pavyzdžiui,
tekstilės gaminiams, žuvininkystei, mokslui ir techno-
logijoms arba transportui. Sudarant visus tarptauti-
nius susitarimus tose srityse, kuriose taikoma įprasta
teisėkūros procedūra, būtina gauti Parlamento
pritarimą.
3
ES TEISĖS AKTŲ LAIKYMOSI UŽTIKRINIMAS
Europos Są jungos Teisingumo Teismas užtikrina,
kad ES teisės aktai visose valstybėse narėse būtų
vienodai aiškinami ir taikomi. Šis teismas yra įgaliotas
spręsti valstybių narių, ES institucijų, įmonių ir asme-
Bendrajame Teisme laikomasi panašios tvarkos, iš-
skyrus tai, kad daugumą bylų nagrinėja trys teisėjai
ir nėra generalinio advokato.
nų teisinius ginčus. Kad būtų galima išnagrinėti tūks-

tančius gaunamų bylų, Teismą sudaro dvi pagrindinės Kitos ES teisminės institucijos
įstaigos: Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas.
Ombudsmenas nagrinėja gaunamus skundus ir pa-
Jeigu dėl ES institucijos ar jos darbuotojų veiksmų deda nustatyti netinkamo ES institucijų ir kitų įstaigų
arba neveikimo privatus asmuo arba įmonė patiria administravimo atvejus. Skundą ombudsmenui gali
60 žalą, tas asmuo arba įmonė gali imtis prieš juos pateikti bet kuris ES valstybės narės pilietis, gyven-
veiksmų teisme. Tai galima daryti dviem būdais: tojas, asociacija arba įmonė.
netiesiogiai per nacionalinius teismus, kurie gali Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
●●
nuspręsti perduoti bylą Teisingumo Teismui; yra atsakingas už ES piliečių ir gyventojų asmens
duomenų, ES institucijų saugomų elektroniniu, rašy-
●● tiesiogiai Bendrajame Teisme, jeigu jie yra tiniu ir vaizdiniu formatais, ir jų privatumo apsaugą.
asmeniškai tiesiogiai nukentėję dėl ES Jis taip pat skatina gerą ją šios srities patirtį ES insti-
institucijos sprendimo. tucijose ir įstaigose.
Jeigu asmuo mano, kad kurios nors šalies institucijos

pažeidė ES teisę, jis gali pateikti skundą pagal
oficialią skundų nagrinėjimo procedūrą.
Kaip Europos Sąjungos

Teisingumo Teismas dirba?
Bylos nagrinėjamos dviem etapais.
●● Rašytinis etapas. Šalys Teismui įteikia

rašytinius pareiškimus; be to, nacionalinės
institucijos, ES institucijos ir kartais privatūs
asmenys gali pateikti pastabų. Teisėjas
pranešėjas visa tai apibendrina, tada byla
svarstoma bendrajame Teismo posėdyje.
●● Žodinis etapas. Tai yra viešas teismo posėdis:

abiejų šalių advokatai gali išdėstyti savo
argumentus teisėjams ir generaliniam advokatui,
o šie gali jiems užduoti klausimų. Jei Teismas
nusprendžia, jog būtina gauti generalinio
advokato išvadą, ji pateikiama per kelias
savaites po posėdžio. Tada teisėjai apsvarsto
bylą ir priima sprendimą.
4
ES BIUDŽETO ĮGYVENDINIMAS
ES tvirtina ilgalaikius išlaidų planus (vadinamus dau-
giametėmis finansinėmis programomis) – jie yra tvir-
tas pagrindas, kuriuo remiantis biudžetas vykdomas
ne trumpesnį kaip 5 metų laikotarpį. Taip ES turi ga-
mus svarstymus ir įsigalioja tada, kai jį pasirašo Par-
lamento pirmininkas. Parlamento Biudžeto kontrolės
komitetas stebi, kaip naudojamos biudžeto lėšos, ir
Parlamentas kasmet sprendžia, ar galima patvirtinti,
limybę papildyti nacionalinius biudžetus finansuoda- kad Komisija tinkamai įvykdė praėjusių finansinių
ma ES pridėtinės vertės turinčią politiką. Daugiame- metų biudžetą.
tėje finansinėje programoje nustatomos didžiausios
metinės sumos (viršutinės ribos), kurias ES gali išleisti 2 019 m . m et in is E S biu d ž et a s b u vo a pie
pagal įvairias išlaidų kategorijas. Dabartinis biudžetas 165,8 mlrd. EUR – tai didelė suma absoliučia išraiška,
skirtas 2014–2020 m. laikotarpiui; ES šiuo laikotarpiu tačiau ji sudaro tik apie 1 proc. visos valstybių narių eko-
iš jo investuos apie 1 trilijoną eurų į penkias ES veiklos nomikos kiekvienais metais sukuriamos vertės. 61
sritis.
ES metinis biudžetas tvirtinamas bendru Parlamento
ir Europos Są jungos Tarybos sprendimu. Parlamente
biudžetas svarstomas per du vienas po kito rengia-
Iš ES biudžeto finansuojamos sritys (2014–2020 m.)
Tvarus augimas: 371,4 Ekonominė, socialinė ir

420 gamtos ištekliai teritorinė sanglauda
Žemės ūkis Moksliniai tyrimai ir inovacijos
Kaimo plėtra Informacinės ir ryšių technologijos
Žuvininkystė Mažosios ir vidutinės įmonės
Aplinkosauga ir kita Mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomika
39 % 34 %
Klimato kaita ir rizikos prevencija
17,7 Saugumas ir pilietybė
Aplinkos ir išteklių naudojimo
1 087 efektyvumas
Migracija ir vidaus reikalai
Transportas ir energetika
Sveikata ir maisto sauga
Užimtumas
Kultūra 2% 13 %
Socialinė įtrauktis
Teisingumas 6% 6%
Profesinis mokymas
Kita
Kita
Europos vaidmuo Konkurencingumas

66,3 pasaulyje
142,1 augimui ir darbo vietų
Vystymasis ir tarptautinis bendra- kūrimui skatinti
darbiavimas Švietimas
Humanitarinė pagalba Energetika
Kaimynystės politika ir plėtra Pramonė ir mažosios ir
vidutinės įmonės
Užsienio politikos priemonės
Tinklai ir technologijos
Kita
Moksliniai tyrimai ir inovacijos
Transportas
69,6 Administravimas Pastaba. Įsipareigojimai; pakoreguota 2018 metams.
Šaltinis: Europos Komisija. Kita
Mlrd. EUR dabartinėmis kainomis

Komisija yra atsakinga už ES biudžeto ir politikos Modernus ES biudžetas,
veiksmų bei programų, kuriuos patvirtina Parlamen- skirtas apsaugai, įgalėjimui
tas ir Taryba, valdymą ir įgyvendinimą. Nacionalinės ir gynybai
ir vietos valdžios institucijos įgyvendina daugumą
priemonių ir patiria didžią ją dalį išlaidų, tačiau Komi- 2018 m. gegužės mėn. Komisija pateikė savo pasiū-
sija yra atsakinga už įgyvendinimo ir lėšų naudojimo lymus dėl modernaus ilgalaikio biudžeto, skirto
priežiūrą. Komisija tvarko biudžetą atidžiai prižiūrima 2021–2027 m. laikotarpiui. Šie pasiūlymai yra pa-
Europos Audito Rūmų. Abi institucijos siekia užtikrinti grįstas atsakas į nepaprastai sudėtingas aplinkybes:
patikimą finansų valdymą. technologinius ir demografinius pokyčius, migraciją,
klimato kaitą ir išteklių stoką, nedarbą ir grėsmes
62 Kasmet, Tarybai pateikus rekomendaciją, Europos saugumui, kurias dar labiau komplikuoja geopolitinės
Parlamentas sprendžia, ar Komisija tinkamai įvykdė padėties nestabilumas.
ES biudžetą, – tai vadinama biudžeto įvykdymo pa-
tvirtinimu. Šia procedūra užtikrinama visiška atskai- Komisija pasiūlė padidinti finansavimą tose srityse,
tomybė ir skaidrumas, ir po biudžeto įvykdymo patvir- kuriose Są jungos indėlis gali būti veiksmingiausias.
tinimo tų metų sąskaitos oficialiai uždaromos. Tai bus daroma plėtojant ir modernizuojant esamas
programas, kurių rezultatyvumas įrodytas, ir rengiant
Europos Audito Rūmai yra nepriklausoma Europos naujas programas pagal poreikius tose srityse, kuriose
Są jungos išorės audito institucija. Ji tikrina, ar Są jun- reikia naujo požiūrio, siekiant padėti pasiekti Są jun-
gos įplaukos gaunamos tinkamai, ar jos išlaidos pa- gos plataus užmojo tikslus. Pavyzdžiai:
tiriamos teisėtai ir tvarkingai ir ar finansų valdymas
yra patikimas. Ši įstaiga savo užduotis vykdo nepri- ●● investavimas į inovacijas ir skaitmeninę
klausomai nuo kitų ES institucijų ir vyriausybių. ekonomiką;
●● mokymosi ir įsidarbinimo galimybių jaunimui

ES biudžeto dydis, kaip bendrųjų nacionalinių
kūrimas;
pajamų nuošimtis
●● tolesnis ES darbas laikantis visapusiško požiūrio į

migraciją ir sienų valdymą;
●● Są jungos saugumo ir gynybos pajėgumų

1,18 % 1,06 % 1,07 % 0,98 % didinimas;
●● ES išorės veiksmų stiprinimas ir investavimas į

1993–1999 m. 2000–2006 m. 2007–2013 m. 2014–2020 m. klimato politikos veiksmus bei aplinkos apsaugą;
vidurkis vidurkis vidurkis vidurkis
Duomenys: viršutinės mokėjimų iš ES biudžeto ribos, išreikštos ES BNP ●● ekonominės ir pinigų są jungos stiprinimas.
procentine dalimi.
Šaltinis: Europos Komisija.
Taip pat žr. šias 2 skirsnio dalis: „Biudžetas“; „Banki-

ninkystės ir finansinės paslaugos“; „Ekonomika,
finansai ir euras“; „Sukčiavimo prevencija“ ir
„Mokesčiai“.
Kaip susisiekti
su ES
INTERNETU
Informacijos apie Europos Są jungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa:
https://europa.eu/european-union/index_lt
ASMENIŠKAI
Visoje Europos Są jungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite
svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt
TELEFONU ARBA E. PAŠTU

Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Są jungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:
- nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mo-
kestį),
- šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
- elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt
PER LEIDINIUS APIE EURORĄ

ES leidiniai pasiekiami vienu pelės klavišo spustelėjimu „ES leidinių“ svetainėje:
https://op.europa.eu/lt/publications
PER EUROPOS KOMISIJOS ATSTOVYBES

Europos Komisija visose Europos Są jungos valstybėse narėse turi savo biurus (atstovybes):
https://ec.europa.eu/info/about-european-commission/contact/local-offices-eu-member-countries_en
PER EUROPOS PARLAMENTO RYŠIŲ BIURUS

Europos Parlamentas kiekvienoje Europos Są jungos valstybėje narėje turi savo ryšių biurą:
http://www.europarl.europa.eu/at-your-service/en/stay-informed/liaison-offices-in-your-country
PER EUROPOS SĄJUNGOS DELEGACIJAS

Europos Są junga taip pat turi savo delegacijas kitose pasaulio šalyse:
https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/area/geo_en

ES Knygutė

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

ES Knygutė

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Europos

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

© Europos Sąjunga, 2020

Visos nuotraukos: © Shutterstock, © Fotolia

Print ISBN 978-92-79-93610-4 doi:10.2775/698210 NA-04-18-778-LT-C

1. Apie Europos Są jungą glaustai��������������������������������������������������������������������������������������7

Pirmame skirsnyje trumpai paaiškinama, kas yra ES.

Antrame skirsnyje „Europos Sąjungos veiksmai“ aprašoma, kokių veiksmų

Trečiame skirsnyje „Kaip Europos Sąjunga priima sprendimus ir imasi

Mėlynu šriftu išspausdintu tekstu pažymėtos nuorodos į išsamesnę

ES valdoma pagal atstovaujamosios ES pamatas yra teisės viršenybės principas.

Taryboje. tybės narės įgaliojo Europos Są jungos

Kanarų salos (ES)

Europos Sąjungos valstybės narės (2020 m.)

Šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės

Priimant ES lygmens sprendimus dalyvauja Priimtus ES teisės aktus įgyvendina valsty-

●● Taryba (dar vadinama Europos Visų ES veiksmų pamatas – Sutartys, ku-

EUROPOS SĄ JUNGOS VEIKSMAI

ES yra pasaulio lyderė kovojant su klimato kaita: visų pirma,

Didžiausias mūsų laikų uždavinys ir galimybė – iki 2050 m.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/climate-action_lt

Ekonominė ir pinigų sąjunga bei euras – bendras visos Europos

E uropos S ąjungos veiksmai: E konomika , finansai ir euras

●● v ykdyti makroekonominio disbalanso prevenciją ir jį pašalinti;

●● padėti suderinti nacionalinę struktūrinę politiką;

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/economy-finance-and-euro_lt

ES bendra prieglobsčio ir imigracijos politika padeda Europai

į Są jungą, įskaitant tarptautinės apsaugos prašytojų migraciją,

ES skyrė daugiau kaip 10 mlrd. EUR lėšų pabėgėlių krizei spręsti

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/migration-and-asylum_lt

Europos Sąjunga siekia sukurti saugumo sąjungą, kad Europa būtų

E uropos S ąjungos veiksmai: Sienos ir saugumas

Europos Są jungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/borders-and-security_lt

ES tikslas – didinti pramonės ir verslo konkurencingumą ir skatinti

●● stiprinti savo pramoninę bazę ir skatinti pereiti prie mažo anglies

Daugiau informacijos: https://europa.eu/european-union/topics/enterprise_lt

Bendroji rinka – vienas didžiausių ES laimėjimų. Ji skatina

E uropos S ąjungos veiksmai: B endroji rinka

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/single-market_lt

ES bendrosios skaitmeninės rinkos tikslas – atverti daugiau

Bendrojoje skaitmeninėje rinkoje geriau vyks elektroninė

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en

E uropos S ąjungos veiksmai: U žimtumas ir socialiniai reikalai

●● suderinti ir atnaujinti socialinės apsaugos sistemas;

●● sukurti geresnes darbo sąlygas taikant bendrus minimalius

●● apsaugoti neįgaliųjų teises.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/employment-and-social-affairs_lt

ES šalys yra atsakingos už savo švietimo ir mokymo sistemas,

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/education-and-training_lt

E uropos S ąjungos veiksmai: M oksliniai tyrimai ir inovacijos

„Horizontas 2020“ – visų laikų didžiausia ES mokslinių tyrimų ir

Programa „Horizontas 2020“ siekiama trijų pagrindinių tikslų:

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/research-and-innovation_lt

Regioninę politiką Europos Komisija valdo kartu su valstybėmis

Kiekviena programa rengiama per kolektyvinį procesą

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/regional-policy_lt

E uropos S ąjungos veiksmai: T ransportas

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/transport_lt

Bendra žemės ūkio politika taikoma visose ES valstybėse

bendrą žemės ūkio politiką visoje ES remiama aplinkai ir

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/topics/agriculture_lt

ES saugo mūsų jūras ir vandenynus, užtikrindama, kad jie ir toliau

1. Apie Europos Są jungą glaustai��7

●● v ykdyti makroekonominio disbalanso prevenciją ir jį pašalinti;

●● sukurti geresnes darbo sąlygas taikant bendrus minimalius