Daugeliui aktualus dvigubas

PSD mokėjimas – teismas

padėjo galutinį tašką

naujienų portalas tv3.lt

2020.05.18 20:00

Kiekvienas, dirbantis pagal darbo

sutartį ir tuo pačiu savarankiškai,
arba, pavyzdžiui, vykdantis dvi skirtingas
veiklas, du kartus moka privalomojo
sveikatos draudimo įmokas. Tačiau
neįmanoma, kad tas pats žmogus už šiuos
pinigus būtų ir gydomas dvigubai.
Galutine nutartimi teismas nusprendė, kad
reikalavimas mokėti dvigubai įstatymams
neprieštarauja.

REKLAMA

Galiojantys įstatymai numato, kad

privalomojo sveikatos draudimo (PSD)
įmokas reikia mokėti nuo visų pajamų,
nesvarbu, iš kiek darbdavių ar veiklų jos
gaunamos.

Yra nustatyta ir mažiausia mokėtina jų suma

– 6,98 proc. nuo minimalios mėnesinės algos
(iki mokesčių reformos – 9 proc.), kas dabar
būtų 42,37 euro. Šią sumą gali teks mokėti
net ir tuo atveju, jeigu kurį laiką pajamų
neturite.

Vienas kaunietis A. V. nusprendė, kad tokia

tvarka neteisinga ir kreipėsi į teismą. Viešai
paskelbtoje Vyriausiojo administracinio
teismo nutarties, rašoma, kad jis yra dvi
individualias veiklas vykdantis asmuo:
pagrindinė veikla yra teisinė (advokatas), kita
– žemės ūkio (ūkininkas).

Beje, dalis lietuvių yra vadinami netikrais arba

„sofos“ ūkininkais. Ūkininko statusas
reikalingas, kad žemės ūkio paskirties žemėje
galėtum pasistatyti namus arba kad gautum
ES išmokas, nuo kurių mokesčiai nemokami.

REKLAMA

Jau nuo 2013 m. „Sodros“ Kauno skyrius

minėtam kauniečiui skaičiuoja PSD įmokas
už abi veiklas ir nelaiko jo vienu fiziniu
asmeniu, todėl nesumuoja visų jo gaunamų
pajamų, o reikalauja mokėti privalomojo
sveikatos draudimo įmokas, taip pat ir nuo
minimalios mėnesinės algos, du kartus: vieną
kartą – už teisinę veiklą, o antrą – už žemės
ūkio veiklą.

Pasak advokato, teisės aktuose nėra nė

vienos nuostatos, kad privalu mokėti dvigubą
PSD įmoką, t. y. vieną kartą už individualią
teisinę veiklą ir antrą kartą už individualią
žemės ūkio veiklą.

Nors ir vykdo dvi individualias veiklas, tačiau

jis yra vienas fizinis asmuo. Taigi, A. V.
nuomone, „Sodros“ reikalavimas mokėti
dvigubą PSD įmoką yra nesuderinamas su
konstituciniais visuotinumo ir solidarumo
principais, jo atžvilgiu yra diskriminacinis ir
neteisėtas.

REKLAMA

Žmogus reikalavo perskaičiuoti įmokas nuo

pat 2003 m. ir panaikinti susidariusią jų skolą.

Vis dėlto apylinkės ir apygardos teismai

žmogaus ieškinį. Galiausia gegužės 6 d.
neskundžiama nutartimi tą patį padarė ir
Vyriausiasis administracinis teismas.

Pasak teismo nutarties, įstatymuose

individuali veikla nėra siejama su konkrečiu
gautų pajamų dydžiu. Jis siejama su asmens
siekiu gauti pajamų ar kitokios ekonominės
naudos per tęstinį laikotarpį.

Tai, kad žmogus vienu metu vykdė dvi

individualias veiklas, nereiškia, kad jis dėl to
turi mokėti PSD įmokas tik už kurią nors
vieną ar, kad įmokos dydis, yra mažinamas.

Įstatymai nenumato išimties nemokėti PSD

įmokos už kurią nors individualią veiklą, kai
asmuo vykdo kelias individualias veiklas,
nurodė teismas.

„Sodros“ duomenimis, individualią žemės

ūkio veiklą vykdo beveik 20 tūkst. gyventojų.
Bendrai individualią veiklą vykdo beveik 155
tūkst. gyventojų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„Sodra“ įspėja:
nesimokantiems ir
nedirbantiems nuo rugsėjo
teks susimokėti …
(14)
Nuo rugsėjo 1 d. gali
pradėti kauptis PSD skola:
paaiškino, ką daryti, kad
taip nenutiktų …
(53)

TOLIAU SKAITYKITE:

Savo sklype nupjovėte

medį? Gali grėsti bauda ir iki
300 eurų

naujienų portalas tv3.lt

2022.08.06 09:30

Nors nuosavo sklypo privalumai

daugelį gyventojų žavi privatumu ir
galimybe įgyvendinti savo idėjas, visgi
specialistai primena, kad ne viską savo
teritorijoje galima atlikti be
apribojimų. Pavyzdžiui, nupjovus medį, už
tai dar galima susilaukti ir nemenkos
baudos.

REKLAMA

Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė

gyventojams primena, kad dėl Lietuvoje
galiojančio Želdynų įstatymo net ir nuosavoje
žemėje reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.

„Privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar

kai genėjimo metu pašalinama daugiau kaip
30 procentų medžių ar krūmų lajos tūrio,
specialų leidimą, išduodamą savivaldybės,
privaloma gauti tokiais atvejais, kai želdinys
yra priskiriamas saugotiniems“, – teigė
pašnekovė.

Kurių medžių kirtimui reikia

specialaus leidimo?

Gyventojas, norėdamas nuosavame sklype

nukirsti ar apgenėti želdinius, turi įsidėmėti,
kurie iš jų yra saugotini, mat tam keliami
atskiri kriterijai, kurie yra įtvirtinti dokumente.

„Nurodoma, kokioje vietoje, kokios rūšies ir

kokių skersmens ir aukščio parametrų
želdiniai yra priskiriami saugotiniems.

REKLAMA

Pavyzdžiui, ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai,

skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys,
eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai,
juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai,
riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys,
miškinės kriaušės, augantys privačioje
žemėje, priskiriami saugotiniems tokiais
atvejais, kai jų skersmuo yra 20 centimetrų ir
didesnis (kamieno skersmenį matuojant 1,3
metrų aukštyje nuo žemės)“, – paaiškino
ministerijos atstovė.

L. Pilkienė atkreipia dėmesį, kad jeigu

nuosavas sklypas yra įtrauktas į pakrantės
apsaugos juostą, kriterijų sąrašas tampa dar
platesnis.

„Jei privatus sklypas patenka į pakrantės

apsaugos juostą, tai saugotiniems priskiriami
ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai – 12
centimetrų skersmens ąžuolai, uosiai, klevai,
guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos.
Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami
saugotiniems, kai jie yra 30 centimetrų ir
didesnio skersmens. Taip pat saugotini
paprastieji kadagiai aukštesni kaip 3 metrai.

REKLAMA

Visgi atskiros medžių ir krūmų rūšys ir jų

parametrai skiriasi atsižvelgiant į žemės
paskirtį, todėl norint įsitikinti ar privačiame
žemės sklype augantis želdinys nėra
priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu
atveju reikėtų pasitikrinti ir peržiūrėti
Vyriausybės patvirtintą kriterijų sąrašą“, –
komentavo ministerijos atstovė.

Prireiks susimokėti savivaldybei, kitaip –

bauda iki 300 eurų Taigi, norėdami savo
sklype nupjauti nepageidaujamą želdinį,
prireiks kreiptis į savivaldybę ir sumokėti tam
tikrą mokestį.

„Želdynų įstatymas numato, kad leidimas

kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos
želdinius gali būti išduodamas sumokėjus
savivaldybės vykdomosios institucijos pagal
aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių
atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą
želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

REKLAMA

Dėl atsakomybės. Pagal Administracinių

nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų
želdinių naikinimas užtraukia baudą
asmenims nuo 60 iki 200 eurų ir juridinių
asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems
asmenims – nuo 80 iki 300 eurų“, – paaiškino
specialistė.

Yra išimčių

Tiesa, ne visada pareiga iš savivaldybės

gauti atskirą leidimą yra privaloma, yra ir
išimčių.

„Leidimo kirsti saugotiną želdinį

nereikalaujama, kai kirtimo darbus reikia
atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito
įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai
dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui,
statiniams ar eismo saugumui.

Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3

darbo dienas privalo raštu informuoti
savivaldybės vykdomąją instituciją,
nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą
ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas,
kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš
atliekant darbus ir iš skirtingų pusių
užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš
augimo vietos ar intensyviai nugenėtas
saugotinas želdinys“, – kalbėjo L. Pilkienė

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Statybų kainos Lietuvoje:

štai kas brango, o kas –
atpigo

TOLIAU SKAITYKITE:

Vienkartiniai maišeliai parduotuvėse:

visiškai uždrausti ar apmokestinti?
Prekybos tinklai jau ruošiasi
pokyčiams

Marius Dubnikovas. Ar legalizuota

naminukė nepažvelgs į šešėlį?

Lietuvos pensijų fondų netiesioginės

investicijos Rusijoje – menkos

2-asis Astravo blokas didina Lietuvos

nesaugumą, bet nekelia grėsmės
sistemos stabilumui

Šiauliuose statys naują

gamyklą, žada įkurti daugiau kaip
300 darbo vietų