Professional Documents
Culture Documents
6. აღქმა-ნაწილი 2
6. აღქმა-ნაწილი 2
suraTi
5.13
organzomilebiani geometriuli
figuris percepti
161
suraTi
5.14
subieqturi konturebi,
romlebic kuTxeebs avseben
xedavT am suraTze gamosaxul
naZvis xes da or, erTmaneTze
dadebul samkuTxeds?
samkuTxedebi rom ararealuria
amaSi darwmunebiT, Tu or kuTxes
cera TiTebiT dafaravT.
subieqturi konturebis SeqmniT,
perceptuli organizebis procesebi
stimulSi figurasa da fons
gamoyofs.
xati, albaT, sam diagonalur rigad ganlagebuli figuris fonidan win wamoweulad danaxvis
figurebia, romelTagan I rigi kvadratebisgan tendencia Zalze Zlieria. faqtobrivad, es
Sedgeba, II – isrebisgan da III– rombebisgan. amaSi maSinac xdeba, rodesac figura realurad ar
TiTqos araferia ucnauri, Tumca, rogorc wina arsebobs. 5.14 suraTis pirvel gamosaxulebaSi
TavSi aRvniSneT, aRqmis yvela es, erTi SexedviT, Tqven, albaT, xedavT naZvis xes fonze, romelic
TavisTavadi procesi daxvewili, natifi TeTr zedapirze mocemul ramdenime Sav wres
gadamuSavebiT aris gaadvilebuli. mravali warmoadgens. Tumca, SevniSnavT, rom aq aranairi
organizaciuli procesi, romelsac am qveTavSi naZvis xe ar arsebobs. figura Sedgeba mxolod
ganvixilavT, pirvelad geStaltistebma aRweres. 3 gancalkevebuli Savi figurisa da xazebisagan.
isini amtkicebdnen, rom aRqma damokidebulia Tqven iluzorulad xedavT win wamoweul TeTr
organizaciis kanonebze, anu im martiv princi- samkuTxeds, radgan Savi gamosaxulebebis kideebi
pebze, romelTa saSualebiTac sagnis formebs isea ganlagebuli, rom mTliani TeTri sam-
an gamosaxulebebs aRviqvamT. kuTxedi geCvenebaT. 5.14 suraTis meore gamosa-
xuleba qmnis erTi dasrulebuli samkuTxedis
iluzias, romelic meores adevs, Tumca, realu-
figura, foni da rad arc erTi arsebobs.
dasrulebuloba (Sevsebuloba) am magaliTSi, rogorc Cans, figura-fonis
ratom aRviqvamT 5.13 suraTs CvenTvis Cveuli organizaciis sami donea: TeTri naZvis xe, Savi
gziT? am gamosaxulebis aRqmisas organizaciuli wreebi da ufro farTo TeTri zedapiri am
procesi mas figurad da fonad yofs. figura yvelafris ukan. aRvniSnavT, rom stimulSi TeTr
Cans, rogorc sagnismagvari win wamoweuli are, ares Tqven perceptulad yofT or gansxvavebul
xolo foni _ rogorc sivrce, romelzec figura regionad: TeTr samkuTxedad da TeTr fonad. am
devs. 5.13 suraTze muq adgilebs, albaT, figurad gayofis adgilze aRiqvamT iluzorul kon-
aRiqvamT, naTel adgils _ fonad. Tumca, es turebs. isini realurad arseboben ara dis-
stimuli SeiZleba sxvagvaradac dainaxoT talur stimulSi, aramed _ mxolod Tqvens
figurisa da fonis SenacvlebiT, rogorc amas subieqtur gamocdilebaSi. iluzoruli
orazrovani larnaki/profilebis SemTxvevaSi konturebi pirvelad 1900 wels aRweres, magram
akeTebdiT. amisaTvis, SeecadeT, dainaxoT TeTri yvela saidumlo jer mainc ar aris amoxsnili
sivrce, rogorc didi TeTri furceli, romel- (Lesher, 1995).
Tavi 5 / aRqma
zedac ganlagebuli 9 amoWrili figuridan Savi am suraTebze TeTri samkuTxedis aRqma kidev
foni moCans. erT mZlavr organizaciul process – dasru-
lebulobas (Sevsebulobas) _ gviCvenebs. dasru-
figura (Figure) _ fonisagan gansxvavebuli, sag-
nismagvari win wamoweuli are vizualur velSi.
iluziuri konturebi ( ) _
foni (Ground) _ sivrce vizualur velSi, ro-
162 melzec figura devs
suraTi
5.15
dajgufebis fenomeni
TiToeul mwkrivs, B nawilidan
G-mde, garkveuli saxiT daj-
gufebulad a R v i q v a m T,
geStaltis dajgufebis
sxvadasxva principebidan
gamomdinare.
mogvepoveba procesebi, romelebic, Cveulebriv, obis aRqmaa. ganvixiloT 5.18 suraTze mocemuli
amis saSualebas mogvcemda. ori gamosaxuleba. davuSvaT, es individi idga,
erT-erTi saintereso Sedegi, romelic sxvada- sanam Tqven uaxlovdebodiT mas. Tqvens baduraze
sxva fiqsaciidan miRebul informacias SeiZleba miRebuli misi gamosaxulebis zoma miaxlo-
mohyves, iluziebia, romelTac `SeuZlebel~ ebasTan erTad izrdeba. retinaluri gamosaxu-
sagnebs uwodeben (5.17 suraTze mocemuli obieq- lebis zrdis xarisxi individTan miaxloebis
tebi). magaliTad, sagnis kuTxeebisa da gverdebis temps giCvenebT (Gibson, 1979).
TiToeuli fiqsacia samganzomilebiani samkuTxe- axla, davuSvaT, Tqven garda yvela sxva sagani
dis interpretacias iwvevs (gamosaxuleba A), moZraobs. moZraobis aRqma, formisa da
Tumca, rodesac cdilobT mis erT mTlianobaSi orientaciis aRqmis msgavsad, xSirad aTvlis
aRqmis organizaciis procesebi
SeuZlebeli figurebi
r o d e s a c a m p o b i e q t e b s u y u r e b T,
Ti To e u l i calkeuli fiqsacia
garwmunebT, rom is samganzomilebiani
figuraa. mxolod, Tu ecdebiT sxvadasxva
f i q s a c i e b i s g a e r Ti a n e b a s , m a S i n
aRmoaCenT, rom isini SeuZlebeli
sagnebia.
suraTi
5.18
kaci, romelic
giaxlovdebaT
stimulTan miaxloebisas
erTad izrdeba misi
gamosaxulebis zoma
Tavi 5 / aRqma
Tqvens baduraze.
166
moZraobis iluzias, rogorc oTxkuTxedi
wertilis moZraobisas (Rock, 1983; 1986). yofil-
xarT odesme matarebelSi, romelic Zalian nela
iwyebs moZraobas? ar mogCvenebiaT, TiTqos
sadguris baqanze filebi an Tqven gverdiT
gaCerebuli matarebeli sawinaaRmdego mimar-
TulebiT moZraobs?
moZraobis kidev erT iluzias, romelic moZ-
raobis aRqmaSi umaRlesi donis organizaciuli
procesebis CarTulobas adasturebs, aSkara/
TvalsaCino moZraobas (apparent motion) uwodeben.
aSkara/TvalsaCino moZraobis umartivesi formaa
Φ fenomeni (phi phenomenon). es fenomeni maSin
SeiniSneba, rodesac vizualuri velis sxvadasxva
adgilze sinaTlis ori uZravi laqa monac-
vleobiT inTeba da qreba daaxloebiT 4-5-jer
wamSi tempiT. igive efeqtia gare sareklamo
niSnebsa da diskoganaTebis ekranebze. sinaTlis
Senacvlebis am SedarebiT dabali tempis
miuxedavad, gveCveneba, rom erTi sinaTle win
da ukan moZraobs or pozicias Soris. traeq-
toria, romelic erT wertils meoresTan aer-
Tebs, SeiZleba mravalgvarad warmovidginoT.
Tumca, adamiani, Cveulebriv, xedavs umartives
traeqtorias _ or wertils Soris swor xazs
(Gutting& Proffitt, 1982; Shepard, 1984). unda aRiniSnos,
rom pirdapiri xazis es principi Tavsmoxveulia,
rodesac damkvirvebels monacvleobiT uCveneben
moZravi adamianis sxvadasxva gamosaxulebas; siRrmis aRqma
Semdeg vizualuri sistema Tavad aRadgens aqamde mxolod sibrtyeze mocemul organzo-
adamianis normaluri biologiuri moZraobis milebian paternebs ganvixilavdiT, yoveldRiuri
traeqtorias (Shiffar, 1994; Stevens et al., 2000). aRqma ki sagnebs samganzomilebian sivrceSi
moicavs. samive sivrciTi ganzomilebis aRqmas aRqmis organizaciis procesebi
sasicocxlo mniSvneloba aqvs CvenTvis, raTa
moCvenebiTi moZraoba (Induced motion) _ iluzia, ro-
mivuaxlovdeT sasurvel obieqtebs, magaliTad,
desac moZrav aTvliT sistemaSi uZravi wertili
moZravad gveCveneba, Tavad aTvlis sistema ki _ saintereso adamianebs an karg sakvebs da Tavi
uZravad. avaridoT imas, rac saSiSia, magaliTad, manqaniT
aSkara/TvalsaCino moZraoba (Apparent motion) _ swrafad siaruls an waqceul roials. sivrcis
moZraobis iluzia, rodesac erTi an meti aRqma saWiroebs zust informacias rogorc
wertilis uwyveti anTeba-Caqroba erT moZrav siRrmeze (manZili Cvengan obieqtamde), ise _
wertilad aRiqmeba. aSkara/TvalsaCino moZraobis mimarTulebaze. smena gvexmareba mimarTulebis
umartivesi formaa Φ fenomeni. gansazRvraSi, magram _ ara siRrmis gansa-
Φ fenomeni (Phi phenomenon) _ aSkara/TvalsaCino zRvraSi.
moZraobis umartivesi forma, moZraobis ilu- siRrmis aRqmis ganxilvisas unda gaviTva-
zia, rodesac erTi an meti uZravi sinaTle,
liswinoT, rom vizualuri sistema iyenebs
romelic uwyvetad qreba da inTeba, erT moZrav
retinalur gamosaxulebas, romelsac mxolod
167
sinaTled aRiqmeba.
rebiaT). siRrmis interpretacia manZilis Sesaxeb
informaciis mraval wyaros eyrdnoba (maT
xSirad siRrmis maniSneblebsac uwodeben), ro-
melTa Sorisaa binokularuli maniSneblebi,
moZraobis maniSneblebi da piqtoruli (gamosa-
xulebis) maniSneblebi.
binokularuli da moZraobis
maniSneblebi
suraTi
5.19
odesme dainteresebulxarT, ratom gaqvT ori
siRrmis orazrovneba
Tvali da ara erTi? meore Tvals saTadarigoze
A wrfis nebismieri wertili baduraze erTi da igive meti funqcia aqvs _ is siRrmis Sesaxeb saukeTeso,
a wertilze proeqcirdeba. B wrfis nebismieri wer-
tili baduraze b wertils qmnis. aseve, A da B wrfeebis
fasdaudebel informacias gvawvdis. binokula-
SemaerTebeli nebismieri monakveTi identur gamo- ruli siRrmis Sesaxeb informacia ori wyarodan
saxulebas Seqmnis baduraze. am suraTidan SeiZleba miiReba: retinaluri disparati (disparaty) da
davinaxoT, ratom iqmneba siRrmis orazrovneba: _
konvergencia.
sxvadasxva manZiliT daSorebuli sagnebi erTnair
retinalur gamosaxulebebs qmnian. vinaidan Tvalebi daaxloebiT 5-6 santimetriT
aris erTmaneTisagan horizontalurad daSore-
ori ganzomileba aqvs _ vertikaluri da buli, isini samyaros odnav gansxvavebul suraTs
horizontaluri. imis saCveneblad, Tu ra iReben. amaSi dasarwmuneblad, scadeT Semdegi
problemas qmnis organzomilebiani badura eqsperimenti. jer daxuWeT marcxena Tvali da
samganzomilebiani aRqmisas, ganvixiloT 5.19 gaaxileT marjvena, raTa ori saCvenebeli TiTi
suraTi. rodesac sinaTle aRizianebs baduras patara daSorebul sagans gausworoT. erTi TiTi
a wertilSi, Cven ar viciT, is a1 poziciidan ecema, daikaveT mklavis sigrZeze, meore _ saxesTan
Tu a2-dan. faqtobrivad, is SeiZleba dacemuliyo daaxloebiT 30 sm–is daSorebiT; axla daxuWeT
A wrfeze arsebuli nebismieri wertilidan, marjvena Tvali da gaaxileT marcxena, Tan
radgan sinaTle am wrfis yvela wertilidan ganagrZeT daSorebul saganze fiqsacia. ra
erTsa da imave retinalur ujredze aisaxeba. mouvida TiTebis pozicias? meore TvaliT ver
aseve, B wrfis yvela wertili erTsa da imave xedavT TiTebs daSorebul obieqtze gaswo-
retinalur wertilze _ b wertilze _ proeq- rebulad, radgan is odnav gansxvavebul suraTs
cirdeba. metic, monakveTi, romelic A wrfis iRebs.
nebismier wertils B wrfis nebismier wertil- Tvalebis baduraze miRebuli gamosaxu-
Tan aerTebs (magaliTad, monakveTi a1b2 an a2b1), lebebis horizontalur poziciebs Soris
baduraze erTi da igive gamosaxulebas Seqmnis. Seusabamobas retinaluri disparati ewodeba.
Sedegad, baduraze miRebuli gamosaxuleba is siRrmis Sesaxeb gvawvdis informacias, radgan
siRrmis TvalsazrisiT orazrovania: is SeiZleba Seusabamobis, anu gansxvavebis odenoba Cvensa
warmoqmniliyo sxvadasxva manZiliT daSorebuli da obieqts Soris manZilzea damokidebuli (ix.
nebismieri obieqtisgan. sur. 5.20). magaliTad, rodesac Tvali daxuWeT,
5.5 suraTze gamosaxuli nekeris kubis ori ufro axlos myofi TiTi daSorda mklavis
SesaZlo xedi, aseve, siRrmis TvalsazrisiT, sigrZeze gaCerebul TiTs.
orazrovnebis Sedegia. is faqti, rom garkveulma rodesac orive TvaliT iyurebiT, Tqven mier
Tavi 5 / aRqma
pirobebma SeiZleba aRqmis orazrovneba gamo- danaxul saganTa umravlesoba Tvalebis baduras
iwvion, gviCvenebs, rom siRrmis aRsaqmelad saWi- sxvadasxva adgils aRizianebs. Tu erTi da igive
roa Semomavali sensoruli masalis inter- obieqtis orive baduraze miRebul gamosaxu-
pretacia da rom es interpretacia zogjer lebebs Soris Seusabamoba sakmaod mcirea,
SeiZleba mcdari iyos (TqvenTvis es gasagebi vizualuri sistema maT erTi obieqtis siRrmiT
iqneba, Tu erTxel mainc mogiqneviaT Cogani aRqmaSi aerTianebs (Tumca, Tu Tvalebis gadak-
168 burTisTvis da mxolod haerisTvis mogixved- veTisas ori gamosaxuleba Zalian gansxvavdeba
suraTi
5.20
retinaluri disparati
retinaluri disparati
or sagans Soris siRrmeSi
daSorebasTan erTad iz-
rdeba.
suraTi
5.22
piqtoruli (gamosaxulebis)
siRrmis maniSnebeli
maniSneblebi
ra vizualuri maniSneblebiT askvniT, rom
davuSvaT, xedavT mxolod erTi TvaliT. es qali gisosebs miRmaa?
SeZlebdiT siRrmis aRqmas? faqtobrivad,
siRrmeze informacia erTi TvaliTac miiReba.
baduras zedapirze proecirdeba. esenia: fardo-
am wyaroebs piqtoruli (gamosaxulebis) maniS-
biTi sidide, wrfivi perspeqtiva, teqsturis
neblebi ewodebaT, radgan isini naxatebSi aRmo- gradientebi. fardobiTi sidide eyrdnoba sinaT-
Cenili siRrmis Sesaxeb informaciis matareblebi
lis proeqciis ZiriTad princips _ erTi da
arian. mxatvrebi, romlebic samganzomilebian
igive zomis, magram sxvadasxva manZiliT daSo-
gamosaxulebebs qmnian (organzomilebian rebuli sagnebi gansxvavebul gamosaxulebebs
qaRaldze an tiloze), daxelovnebulni arian
qmnian baduraze. uaxloesi sagani qmnis yvelaze
piqtoruli maniSneblebis gamoyenebaSi.
did gamosaxulebas, yvelaze daSorebuli ki _
gadafarva (interposition) an okluzia (occlusion) yvelaze mcires. am wess sididisa da manZilis
Tavs iCens maSin, rodesac gaumWvirvale obieqti
urTierTmimarTebis wesi ewodeba. rogorc 5.23
faravs meore obieqtis nawils (sur. 5.22). gada-
suraTidan Cans, Tu erTnairi obieqtebis mwkrivs
farviT viRebT informacias, rom gadafaruli uyurebT, yvelaze patara obieqtebs yvelaze
sagani ufro Sorsaa, vidre _ gadamfaravi.
daSorebulad aRiqvamT.
Tavi 5 / aRqma
odesme gqoniaT aseTi gamoc- moZravi burTi warmoqmnis (ix. vizualuri aRqmis ra aspeq-
dileba: Tqven dgaxarT Sors zemoT: invariantobis ganxilva tebis konsatantobis Senar-
marcxena mindorze, gesmiT Cog- gibsonis midgomaSi). mkvlevarTa Cunebas cdilobdnen isini
nis dartymis xma da xedavT erTi jgufi irwmuneba, rom mo- (Tqven, albaT axla gixariaT,
beisbolis burTs, romelic TamaSeebi sirbilis dros im rom realur cxovrebaSi am
Tqvenken mofrinavs? saidan gzas irCeven, romelzec verti- amocanis gadasaWrelad ar
iciT, Tu saiT unda gaiqceT kalur ganzomilebaSi burTis gWirdebaT aRqmis perceptuli
burTis dasaWerad? Tu Tavad moZraobis vizualuri aRqma problemis maTematikis gageba).
arasodes giTamaSiaT autfil- konsistenturi rCeba (Dannemiller mkvlevrebma aRmoaCines, rom
dze, jer kidev gaqvT saSualeba, et al., 1996). mkvlevarTa meore moTamaSeebis umetesoba burTis
gaocdeT romelime moTamaSis jgufis mixedviT ki, moTamaSeebi daWeras or fazad yofs (Jacobs
S Ta m b e W d a v i Ta m a S i T. irCeven gzas, romelic sirbilis et al, 1996; McBeath, 1996); I faza
sainteresoa, rogor xvdeba igi dros im kuTxis SenarCunebis axlaxan ganvixileT _ swrafad
saWiro adgilas saWiro dros? gaqceva saWiro adgilas mosax-
agdebuli burTis daWeris vedrad; II fazaze moTamaSeebi
situacias aRqmis mkvlevrebi, aneleben moZraobas da
sruliad samarTlianad, rTul SeiZleba saerTod gaCerdnen
percepciaTa rigs miakuTvneben: k i d e c . Ta m a S i s II f a z a S i
`burTis moaxloebis paterni adgilmdebareobisa da siRrmis
moicavs yvela ZiriTad sivr- maniSneblebi erTveba, radgan
ciTi mdebareobas da siRrmis burTi swrafad uaxlovdeba
maniSnebels, romlis gaTvalis- xelTaTmans. rodesac mo-
wineba ar xdeba traeqtoriis TamaSes burTi ukve xel-
bolo monakveTamde~ (McBeath et TaTmanSi aqvs, moqmedeba xSi-
al., 1995, gv.569). amis miuxedavad, rad jer kidev ar aris dam-
adamianebi sakmaod kargad Tavrebuli: man rac SeiZleba
iWeren burTebs. mkvlevrebis swrafad unda Seagdos burTi
amocana iyo iseTi Teoriis ukan infildze, rom mowi-
Seqmna, romelic erTmaneTTan naaRmdegem qula ar miiRos da
daakavSirebda gamoTvlebiT saSualebas aZlevs, romliTac ar dawinaurdes. amrigad,
miRebul sirTulesa da praq- b u r Ti f o n Ta n m i m a r Te b S i moTamaSeebi xSirad asruleben
tikul siadviles (gavixsenoT, konsistenturad moZraobs burTis daWeris kompleqsur
rom Tavis dasawyisSi miznad (McBeath et al., 1995, 1996). rogor moqmedebas da, amave dros,
davsaxeT, agvexsna, Tu rogor xdeba am Teoriebis Semowmeba? yuradRebas aqceven garemos
qmnis perceptuli procesebi rogorc wesi, mkvlevrebi video- mniSvnelovan aspeqtebs.
siadvilis iluzias). kameriT iweren, rogor iWeren SegiZliaT, cota xniT mowy-
ra tipis vizualuri maniS- moTamaSeebi maT mier gaSvebuli deT swavlas da burTiT iTa-
neblebis safuZvelze ikvlevT burTebs. kvlevis Semdegi etapia maSoT? es aRqmis am speci-
gzas burTisaken? mkvlevrebma moTamaSeebis moqmedebisTvis fikuri problemis Sesaxeb
gamoyves invariantuli maniS- maTematikuri funqciebis morgeba, sakuTari Sexedulebebis Camo-
neblebis 2 tipi, romelsac raTa vnaxoT, burTis frenis yalibebaSi dagexmarebaT
Tavi 5 / aRqma
Seecada, misTvis ucxo aRqma cnobili konteq- dilebis saTanado perceptuli interpretaciis
stisTvis moergo da ivarauda, rom pawawina SesaZleblobas miscemda.
daSorebuli wertilebi mwerebi iyo. vinaidan formis konstantoba mWidrod ukavSirdeba
mas ar hqonda Sori manZilidan bizonebis aRqmis sididis konstantobas. Tqven sworad aRiqvamT
warsuli gamocdileba, ar hqonda sididis obieqtis realur formas maSinac ki, rodesac
konstantobis safuZvelic da radgan swrafad sagani Sebrunebulia da Tavad obieqtisagan
moZravi manqana cxovelebs uaxlovdeboda da arsebiTad gansxvavebuli saxis retinalur gamo-
retinaluri gamosaxulebebi TandaTan did- saxulebas qmnis. magaliTad, daxrili oTx-
deboda, kengi ganicdida SemaSfoTebel iluzias, kuTxedi baduraze trapeciis formis gamosa-
rom cxovelebi zomaSi icvlebodnen. Cven xulebas qmnis, daxrili wre _ elifsis formis
SegviZlia vivaraudoT, rom droTa ganmavlobaSi gamosaxulebas (ix. sur. 5.27). miuxedavad amisa,
kengi, tarbulis msgavsad, SeZlebda bizonebis Tqven zustad aRiqvamT maT formebs _ sivrceSi
danaxvas. miRebuli codna mas sensoruli gamoc- daxril wres an oTxkuTxeds. rodesac siRrmeze
swori informaciaa xelmisawvdomi, vizualur
formis konstantoba (Shape constancy) _ sagnebis sistemas obieqtis realuri formis gansazRvra
realuri formis aRqmis unari retinaluri
Tqvengan obieqtis sxvadasxva nawilebis daSo-
gamosaxulebis zomebis cvlilebis miuxedavad.
rebis gaTvaliswinebiTac SeuZlia.
aRqmis organizaciis procesebi
suraTi
5.27
formis konstantoba
monetis brunvisas misi xati icvleba _ gadaiqceva elifsad, Semdeg TandaTan
viwrovdeba da Txel marTkuTxeds emsgavseba, Semdeg kvlav elifsad
gadaiqceva da dasasrul _ wred. am cvlilebebisda miuxedavad, igi
yovelTvis mrgval monetad aRiqmeba. 175
am suraTebidan romeli gamoxatavs
madonas gancdas mas Semdeg, rac
MTV-m uari Tqva misi ukanaskneli
klipis gaSvebaze?
mimarTulebis aRqmis unari, retinaluri gamo- yvela aguri erTnairi ferisaa da zogierTi
saxulebis mimarTulebis cvlilebis miuxedavad. maTgani CrdilSia moqceuli (Goldstein, 1959). esaa
feris konstantoba (Lightness constancy) _ ganaTebis feris konstantobis magaliTi: feris kon-
xarisxis cvalebad pirobebSi obieqtebis si- stantoba aris ganaTebis xarisxis cvalebad
TeTris, siruxis an siSavis ucvlelad aRqmis pirobebSi obieqtebis siTeTris, siruxis an
tendencia. siSavis ucvlelad aRqmis tendencia.
176
suraTi
5.28 suraTi
5.29
90 gradusiT Semobrunebuli afrika feris konstantoba
cnobiT Semobrunebul afrikis kontinents? feris konstantoba gexmarebaT imis gagebaSi,
xSirad, sakmaod Znelia naklebad nacnobi ratom aRiqvamT kedels erTnairi agurebiT
figurebi uCveulo orientaciaSi icnoT. agebuls.
adre ganxiluli yvela sxva konstantobis gufebis ramdenime principi Camoayalibes, maT
msgavsad, feris konstantobasac sakmaod xSirad Soris, siaxlovis, msgavsebis da msgavsi bedis
ganvicdiT yoveldRiur cxovrebaSi. magaliTad, principebi.
davuSvaT, gacviaT TeTri maisuri da bneli perceptuli procesebi samyarodan axal
oTaxidan naTel, mzis SuqiT ganaTebul quCaSi informacias yoveli calkeuli fiqsaciiT iRe-
gadixarT. mzis sinaTleze maisuridan gacilebiT ben. baduras stimulaciis paterni moZraobis
meti sinaTle airekleba Tqvens Tvalebze, vidre maniSneblebs iZleva. siRrmis aRqma informaciis
_ bnel oTaxSi, Tumca, orive SemTxvevaSi is mravali konvergenciuli wyarodan yalibdeba.
TiTqmis erTnairad naTlad geCvenebaT. aq,
binokularuli disparati da konvergencia
faqtobrivad, feris konstantoba moqmedebs,
siRrmis binokularuli maniSneblebia, romel-
radgan sagnidan areklili sinaTlis procen-
Tac Tvalebis horizontaluri mdgomareoba
tuli raodenoba daaxloebiT igive rCeba, sinaT-
iwvevs. fardobiTi moZraobis paralaqsi sagnebis
lis absoluturi odenoba ki icvleba. naTeli
TeTri maisuri ireklavs arsebuli sinaTlis fardobiT daSorebulobaze iZleva informacias.
80-90%-s, Savi jinsi – daaxloebiT 5%-s, amitom, mxatvrebi iyeneben iseT piqtorul maniSneblebs,
rodesac maT erTi da igive situaciaSi vxedavT, rogoricaa: gadafarva, wrfivi perspeqtiva da
maisuri yovelTvis ufro naTeli Cans, vidre teqsturis gradientebi, raTa organzomilebian
jinsi. naxatebze samganzomilebiani gamosaxuleba
aRqmis organizaciis procesebi
degebi aRmavali gziT SedarebiT abstraqtul rep- aRmavali da daRmavali procesebis ukeT gar-
rezentaciebisken miemarTeba. Cevis mizniT, metyvelebis aRqmas mivubrundeT.
daRmavali gadamuSaveba (Top-down processing) _ per- Tqven uTuod geqnebodaT SemTxveva, rodesac
ceptuli procesebi, rodesac adamianis warsuli gicdiaT saubris gagrZeleba Zalian xmaurian
gamocdileba, codna, molodinebi, motivacia da wveulebaze. aseT situaciaSi Tqven mier war-
konteqsti gavlenas axdens aRqmuli obieqtis moTqmuli yvela sityva erTmniSvnelovnad ver
178
interpretaciasa da klasifikaciaze. aRwevs mosaubris yuramde. Tqveni naTqvamis
nawils uTuod dafaravs Caxveleba, xmauriani laferi sakmaod swrafad xdeba _ savaraudo
musika da sicili. miuxedavad amisa, adamianebi sityvebis aRmavali identifikacia da yvelaze
iSviaTad acnobiereben, rom isini fizikur sig- albaTuri swori variantis daRmavali SerCeva
nalebs xarvezebiT iReben. am fenomens fonemuri – Tqven veRar igebT, rom bgera `Z~ gamoto-
rekonstruqcia ewodeba (Warren, 1970). rogorc vebulia. perceptuli sistema garwmunebT, rom
me-11 TavSi vnaxavT, fonema aris bgeris mini- sityva dasrulebuli iyo (Samuel, 1997). Semdgom,
maluri, Sinaarsiani erTeuli enaSi. fonemuri xmaurian garemoSi moxvedrisas, kmayofili iqne-
rekonstruqcia xdeba maSin, rodesac adamianebi biT, rom perceptuli procesebi ase efeqturad
daRmaval gadamuSavebas gamotovili fonemebis avseben bgerebs!
Sesavsebad iyeneben. msmenelebs xSirad uWirT informaciis gadamuSavebis daRmavali proce-
gansazRvra, maT xmauriT nawilobrivad dafa-
sebis bolo magaliTad 5.31 suraTze gamosaxuli
ruli sityvebi esmiT, Tu sityvebi esmiT xmaur-
adamianebi ganvixiloT. Tu maTi popularoba
Tan erTad, romelic zed edeba mTel signals,
xanmokle ar iyo, Tqven SeZlebT maT cnobas,
Tumca, ar faravs mas.
magram aseTebi arian isini realurad? albaT,
davuSvaT, xmaurian wveulebaze Tqveni megob-
ara, yovel SemTxvevaSi, saukeTeso wlebSi mainc.
ris naTqvami ise wydeba, rom Tqven yuramde
am karikaturebis identifikaciis unari mowmobs,
mxolod aRwevs _ `saxlSi unda wavide (xmauri)
aRli myavs gasaseirnebeli~. Tu xmauri faravs rom samyaros aRqma mxolod sensoruli recep-
bgera `Z~-s, mosalodnelia, ifiqroT, rom mar- torebidan Semosul aRmaval informaciaze ar
Tlac srulad gaigoneT sityva `ZaRli~. sain- aris damokidebuli. Tqveni codnis _ daRmavali
teresoa, ratom? Cven gvaqvs calkeuli bgerebi, informaciisa da danaxulis _ aRmavali infor-
romlebic sityvebs qmnian da Tavad sityvebi. maciis gaerTianebis unari am karikaturebSi
roca bgerebi /a/, /R/, /l/ da /i/ Sedian am edi merfisa da hilari klintonis cnobis saSua-
sistemaSi, isini aRmavali gziT, sityvis doneze, lebas gaZlevT. faqtobrivad, kvleva gviCvenebs,
gvawvdian informacias. amis safuZvelze gviya- rom karikaturebis amocnoba ufro advilia,
libdeba versiebi, Tu ra SeiZleboda eTqva mego- vidre cnobili adamianebis ufro `zusti~ gamo-
bars. Semdeg ukve daRmavali procesebi erTveba. xatulebebisa, radgan karikaturebSi is maxa-
konteqsti gexmarebaT, arsebuli versiebidan siaTeblebia gamokveTili, romlebic adamians
`ZaRli~ SearCioT, rogorc am frazisTvis gamorCeuls xdis (Mauro & Kubovy, 1992; Rhodes
yvelaze Sesaferisi sityva. vinaidan es yve- et al., 1997).
suraTi
5.31 aRqmis organizaciis procesebi
179
identifikaciis procesi gulisxmobs perceptSi
sagnebis cnoba mocemuli informaciis Sedarebas katis mexsie-
rebiT xatTan, magram rogor xorcieldeba es
metyvelebis aRqmis magaliTidan SeiZleba
Sedareba? erT-erTi variantia, rom sxvadasxva
gadavideT zogad midgomaze, romelic mkvlev-
sagnebis mexsierebiTi xatebi moicaven sagnis
rebma sagnis cnobis aRmaval procesebSi Semoi-
Semadgenel komponentebs da informacias am
tanes. maT gamoyves safexurebi, romelTac per-
komponentebis urTierTkavSirze (Marr & Mishihara,
ceptuli sistemebi mTliani perceptuli xatis
1978). irvin bidermanis mixedviT (Irvin Biederman,
cnobisaTvis iyeneben. enis SemTxvevaSi, metyve-
1987; Hummel & Biederman, 1992), yvela obieqti
lebisas aRqmis procesebi, calkeuli sityvebis
SeiZleba Sedgebodes geometriuli ionebis anu
amosacnobad, aerTianebs bgeraTa Tanmimdev-
geonebisagan. geonebi ar aris formebis didi an
robebis Sesaxeb garemodan miRebul informacias.
SemTxveviTi erToblioba. bidermani irwmuneboda,
ra erTeulebiT agebT samyaroSi arsebuli
rom yoveli 36 geonis erTianoba Semdegi wesiT
obieqtebis reprezentaciebs? magaliTad, rogor
SeiZleba ganisazRvros: TiToeuli samganzomi-
wyvetT, rom nacrisferi ucnauri formis, saSua-
lebiani geoni qmnis organzomilebiani baduras
lo zomis bewviani arseba namdvilad kataa?
stimulaciis unikalur paterns. es unikalurobis
savaraudod, Tqven gaqvT katis mexsierebiTi xati.
wesi saSualebas unda gvaZlevdes, sensoruli
stimulaciis paternidan mivxvdeT, ra sagania
garemoSi mocemuli. 5.32 suraTze naCvenebia, Tu
rogor aris SesaZlebeli standartuli nawile-
bisgan obieqtebis ageba.
mkvlevrebma aCvenes, rom aseT nawilebs
realuri mniSvneloba aqvT sagnis cnobisaTvis.
amisaTvis isini cdis pirebs uCvenebdnen
danawevrebuli sagnebis suraTebs, sadac srulad
iyo, an ar iyo mocemuli Semadgeneli nawilebi
(Biederman, 1987; Biederman & Cooper, 1991). 5.33 suraTis
pirvel svetSi mocemulia Cveulebrivi sagnebis
konturebi. Sua svetSi igive obieqtebi
xarvezebiTaa mocemuli, rac jer kidev iZleva
nawilebis cnobis da maTi urTierTkavSiris
gagebis saSualebas. marjvena svetSi xarvezebi
xels gviSlis komponentebisa da maT Soris
kavSiris aRmoCenaSi. gveTanxmebiT, rom mesame
svetSi mxolod monaxazis saxiT mocemuli
obieqtebis cnoba yvelaze Znelia? kontrasti
gvarwmunebs, rom obieqtis cnoba SezRuduli
informaciiTac SesaZlebelia (fonemebis aRdgenis
msgavsad), magram mxolod im SemTxvevaSi, Tu
informacia aucilebel komponentebs Seicavs.
miuxedavad amisa, mxolod komponentebis
suraTi
5.32 amocnoba yovelTvis ver iqneba sakmarisi
Tavi 5 / aRqma
182 qali
xSirad asrulebs or gansxvavebul rols,
romelic SeiZleba SevadaroT azartul TamaSsa
da interieris dizains. rogorc azartuli
moTamaSe, aRmqmeli mowadinebulia, niZlavi
dados, rom mocemul Semaval sensorul masalas
warsuli gamocdilebisa da personaluri
Teoriebis terminebiT gaigebs. rogorc mgznebare,
sakuTar saqmeze Seyvarebuli interieris
dizaineri, aRmqmeli mudmivad cdilobs
stimulebis ise organizebas, rom isini ukeT
moergon situacias da metad urTierTdakavSi-
rebulad gamoiyurebodnen. araTavsebadi da
suraTi
5.36C mouwesrigebeli xatebi ukuigdeba da naTeli,
sufTa da Tanmimdevruli xazebiT Canacvldeba.
axla ras xedavT? aRqmis procesi rom mTlianad aRmavali
yofiliyo, Tqven erT, aq da amJamad mocemul
konkretul realobas iqnebodiT mijaWvu-
imisaTvis, rom konteqstma aRqmaze moaxdinos
li.…SegeZlebodaT Tqveni gancdebis fiqsireba,
gavlena, saWiroa: mexsiereba ise iyos organi-
magram ver gadaitandiT maT momavalSi, verc
zebuli, rom konkretul situaciebTan dakav-
samyaros dainaxavdiT gansxvavebulad sxvadasxva
Sirebuli informacia saWiro dros xdebodes
situaciaSi. perceptuli gadamuSaveba mxolod
xelmisawvdomi. sxva sityvebiT, saTanado (an
daRmavali procesi rom yofiliyo, Tqven
arasaTanado) molodinebis Camosayalibeblad
daikargebodiT sakuTari molodinebisa da
Tqven unda SegeZloT mexsierebaSi Senaxuli
imedebis, fantaziis samyaroSi. am or ukidu-
codnis gamoyeneba. zogjer `mexsierebiTac~ iseve
resobas Soris saTanado balansiT miiRweva
xedavT, rogorc TvalebiT. me-8 TavSi ganvixi-
aRqmis ZiriTadi mizani: samyaros iseTi gancda,
lavT mexsierebis Tvisebebs, romlebic SesaZle-
romelic optimalurad emsaxureba adamianis,
bels xdis aRqmaze konteqstis gavlenas.
rogorc biologiuri da socialuri arsebis
(romelic moZraobs da egueba socialur da
fizikur garemos), moTxovnilebebs.
bolo gakveTili
am TavSi naswavlis Sesajameblad, yuradRebiT
SexedeT 5.3 suraTs. Tqven ukve gaqvT mTeli sqemis
gasagebad saWiro codna. 5.3 suraTis ganxilva,
Sejameba
aseve, dagarwmunebT, rom mniSvnelovani daskvna, identifikacia da cnoba moicavs aRmaval da
romelic aRqmis Seswavlidan unda miiRoT, isaa, daRmaval procesebs, romlebic erToblivi
aRqmis organizaciis procesebi
183
sakvanZo
sakiTxebi