1.

Bendrovės sąvoka ir bruožai pagal ABĮ

Akcinė bendrovė – bendrovė, kurios įstatinis kapitalas yra suskirstytas į dalis, vadinamas akcijomis
priklauso vienam ar keliems juridiniams ar fiziniams asmenims ir veikia kaip juridinis asmuo. Akcinė
bendrovė, kurios akcijomis vertybinių popierių biržoje prekiaujama, vadinama atvirąja.

Bruožai: ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo; įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25
tūkstančiai eurų.;

2. AB ir UAB reikalaujamo minimalaus įstatinio kapitalo dydis?

AB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai eurų.; Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas
turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų.

3. Kas gali būti bendrovės steigėjais

Bendrovės steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės
akcijų ir tapti jos akcininku.

4. Kada pasirašoma bendrovės steigimo sutartis, o kada aktas?

Bendrovės steigimo sutartis sudaroma, kai bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų. Kai bendrovę steigia vienas
steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas.

5. Steigiamos bendrovės akcijų pasirašymas ir jų apmokėjimas?

Steigėjai atskiros akcijų pasirašymo sutarties nesudaro, akcijų pasirašymo sutarties sąlygos nustatomos steigimo
sutartyje ar steigimo akte. Laikoma, kad bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas yra kartu ir akcijų pasirašymo
sutartis.

Steigiamos bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą,
kuris negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo jo sudarymo dienos.

6. JAR nurodomi privalomi duomenis apie bendrovę.

1) duomenys apie stebėtojų tarybos narius, nurodant stebėtojų tarybos pirmininką, jų išrinkimo ir įgaliojimų
pabaigos datos;

2) duomenys apie valdybos pirmininką, taip pat valdybos narių ir bendrovės vadovo išrinkimo bei įgaliojimų
pabaigos datos;

3) kiekybinio atstovavimo taisyklė, jeigu bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas, bei
duomenys apie asmenis, kurie pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę turi teisę kartu veikti bendrovės vardu, jų teisių
ribos, įgaliojimų terminas, jeigu jis yra nustatytas;

4) duomenys apie bendrovės akcininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 21 dalyje,
visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo datos (steigiant bendrovę visų akcijų įgijimo data laikoma
bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre data), kai bendrovės akcininkas yra vienas asmuo;

5) bendrovės veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;

6) duomenys apie likvidatorių, jo paskyrimo ir įgaliojimų pabaigos datos, likvidatoriaus įgaliojimai, išskyrus
numatytus įstatymuose ir bendrovės įstatuose;

7) bendrovės interneto svetainės adresas, jeigu bendrovė ją turi.

7. Privalomi ir galimi bendrovės organai

Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą.

Bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas –
valdyba. Akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas bent vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba arba valdyba.
Jeigu akcinėje bendrovėje, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, stebėtojų taryba nesudaroma, turi
būti sudaroma valdyba.
8. Bendrovės vadovo teisės ir pareigos

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo.
Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų.

Bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės
organui.

Bendrovės vadovas atsako už:

1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;

2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą;

3) atlygio politikos projekto parengimą;

9. Akcininkų teisės ir pareigos. Turinės ir neturtinės akcininkų teisės

ABĮ 14 str. 15 str. 16 str.

10. Akcininko balsavimo teisė

ABĮ 17 str.

Balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose iki pirmosios akcijų emisijos apmokėjimo
termino, nurodyto steigimo sutartyje, pabaigos, suteikia pasirašytos akcijos, už kurias įmokėti pradiniai įnašai.
Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.

Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad kai kurių klasių privilegijuotosios akcijos balsavimo teisės nesuteikia.
Privilegijuotųjų akcijų, kurios nesuteikia balsavimo teisės, savininkams teisė balsuoti suteikiama šio Įstatymo
nustatytais atvejais.

11.Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir balsavimo teisė, sušaukimo tvarka,

sprendimų priėmimas.
Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
1) keisti bendrovės įstatus, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
2) keisti bendrovės buveinę;
3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos
narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba, – bendrovės vadovą;
4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo
išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;
5) rinkti ir atšaukti auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų rinkinio
auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
Balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose iki pirmosios akcijų
emisijos apmokėjimo termino, nurodyto steigimo sutartyje, pabaigos, suteikia pasirašytos
akcijos, už kurias įmokėti pradiniai įnašai. Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba
(jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios
akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų
skaičiaus.
Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, kai:
 1) bendrovėje valdyba nesudaryta, arba
2) yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, arba
3) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia
visuotinio akcininkų susirinkimo.
Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame
dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų.
Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra,
visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis
visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio
susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.
Jeigu sprendimui priimti reikia kurios nors klasės akcijų savininkų sutikimo, dėl šio sutikimo
sprendimą priima atitinkamos klasės akcijų savininkų susirinkimas. Toks susirinkimas gali
priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems nuosavybės
teise priklauso daugiau kaip 1/2 visų tos klasės akcijų. Šiam susirinkimui (taip pat
pakartotiniam susirinkimui) taikomos šio Įstatymo visuotiniam akcininkų susirinkimui
nustatytos nuostatos dėl susirinkimo sušaukimo, atstovavimo, kvorumo nustatymo,
sprendimų priėmimo bei protokolo surašymo.

12. Valdybos kompetencija

34 str.

1) bendrovės metinį pranešimą;

2) bendrovės tarpinį pranešimą;

3) bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

4) pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

13. Stebėtojų tarybos funkcijos

ABĮ 32 str.
Stebėtojų taryba:
1) svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie
bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam
akcininkų susirinkimui;
2) renka valdybos narius (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovą) ir atšaukia
juos iš pareigų. Jeigu bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar
valdybos nariai (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas;
3) priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta šio Įstatymo
37 straipsnyje;
2

4) prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veiklą;

14. Bendrovės nuosavo kapitalo sudėtis
 ABĮ 38 str.
1. Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro:
1) apmokėto įstatinio kapitalo dydis;
2) akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis);
3) perkainojimo rezervas;
4) privalomasis rezervas;
5) rezervas savoms akcijoms įsigyti;
6) rezervas akcijoms suteikti;
15. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas/mažinimas
ABĮ 49 str.
Didinimas
Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
Bendrovėje, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, sprendimas padidinti įstatinį kapitalą
priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos tų klasių akcijų savininkai, su
kurių teisėmis yra susijęs įstatinio kapitalo padidinimas. Sprendimui dėl įstatinio kapitalo
padidinimo papildomais įnašais išleidžiant privilegijuotąsias akcijas priimti būtinas ir
nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcijų klasių savininkų pritarimas.
Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant
išleistų akcijų nominalią vertę.
3. Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis
kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina).
Mažinamas
52 str.
Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu
arba šio Įstatymo nustatytais atvejais – teismo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendime sumažinti įstatinį kapitalą turi būti nurodomas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas.
Bendrovės, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, visuotinis akcininkų susirinkimas gali
priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, jeigu šiam sprendimui balsuodami atskirai
pritaria tos klasės akcijų savininkai, su kurių teisėmis šis mažinimas yra susijęs.
Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiems tikslams:
1) vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai;
2) siekiant anuliuoti bendrovės įsigytas akcijas;
3) siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
4) kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.
Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiais būdais:
 1) sumažinant akcijų nominalias vertes;
2) anuliuojant akcijas.

16. Bendroves finansinių ataskaitų rinkinys ir pelno paskirstymas

58 st.
Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo
parengimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso
2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina
eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų
rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik
audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
Pelno paskirstymas
59 str.
Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų
rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius).
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius)
nurodoma:
1) ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių
finansinių metų pabaigoje;
2) grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);
3) pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas
(nuostoliai);
4) pervedimai iš rezervų;
5) akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti (jeigu visus ar dalį nuostolių
nusprendė padengti akcininkai);
6) paskirstytinais pelnas (nuostoliai) iš viso;
7) pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą;
8) pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti;
9) pelno dalis, paskirta į rezervą akcijoms suteikti;
17. Dividendai. Sąvoka, išmokėjimo tvarka
Dividendas – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise
priklausančių akcijų nominaliai vertei.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės
įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip
jos kreditorius. Akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas
žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai.
Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus ar trumpesnį negu finansiniai
metai laikotarpį.
Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo,
paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos
pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.

Forma AB UAB

Įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio

Organų struktūra
Prekyba akcijomis
eurų eurų
turi turėti visuotinį akcininkų
susirinkimą ir vienasmenį valdymo
organą – bendrovės vadovą
Bendrovėje gali būti sudaromas
kolegialus priežiūros organas –
stebėtojų taryba ir kolegialus
valdymo organas – valdyba.
Akcinėje bendrovėje turi būti
sudaromas bent vienas kolegialus
organas – stebėtojų taryba arba
valdyba. Jeigu akcinėje bendrovėje,
kurios akcijomis leista prekiauti
reguliuojamoje rinkoje, stebėtojų
taryba nesudaroma, turi būti
sudaroma valdyba.
Jos akcijos gali būti platinamos ir Uždarosios akcinės bendrovės
jomis prekiaujama viešai, akcijos negali būti platinamos ir
vadovaujantis vertybinių popierių jomis prekiaujama viešai, jeigu
rinką reglamentuojančiais teisės įstatymai nenustato kitaip.
aktais.