1. Kaip apibrėšite pagrindines bankroto ir restruktūrizavimo įstatymo sąvokas?

Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto
procedūras ne teismo tvarka.
Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.
Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.
Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir
dėl to likviduojama įmonė.
Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.)
ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Savininkas (savininkai) – įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos
suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės,
savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą,
sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas
priemones.
Finansinių sunkumų turinti įmonė – įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus
pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti.

2. Kokie yra pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai?
Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo gali būti pateiktas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;
2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių
įsipareigojimų;
3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;
4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu
paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos
institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui
vykdomuosius dokumentus

3. Kas turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kokiais atvejais?
1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:
1) kreditorius (kreditoriai);
2) savininkas (savininkai);
3) įmonės administracijos vadovas.
2. Esant 7 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti teismui
likviduojamos įmonės likvidatorius.
3. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka.
6 straipsnis. Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
1. Jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje
nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti
pridėti įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio
straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.
2. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu
laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi
išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime
nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį,
kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai)
nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.

7 straipsnis. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės
įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15
dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui
pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo
terminai bei finansinės ataskaitos (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki
pareiškimo padavimo dienos, ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti
reikalavimai.
2. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus likvidatorius privalo pateikti įmonės savininkui
(savininkams).

1
8 straipsnis. Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
1. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo
pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami
įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai,
praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys,
informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad
Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, jeigu pareiškimas pateiktas šio
įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu – yra pateikti įrodymai, kad įvykdyta šiame punkte nurodyta sąlyga. Teismui gali
būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.
3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas privalo pateikti savininkui. Kai pareiškimą
teismui teikia savininkas (savininkai), šioje dalyje nurodytus dokumentus jis (jie) privalo pateikti įmonei.

4. Kokias funkcijas atlieka teismas pasirengdamas bankroto bylos iškėlimui?

Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali:
1) įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį),
įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų
nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą;
2) kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), įmonei iki bankroto bylos
iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį
(buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės
sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo ar su jais nutrauktos civilinės sutartys per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos
iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims
atvykti į teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos;
3) kviesti į teismą įmonės kreditorius;
4) reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis;
5) teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka,
galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo;
6) nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

5. Esant kokioms sąlygoms yra atsisakoma iškelti bankroto bylą?

Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:
1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl
bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;
2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.
3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo
nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.

6. Kokias pareigas privalo atlikti teismas iškėlęs bankroto bylą?

Nustatyti įmonės nemokumą, paskirti bankroto administratorių, nustatyti terminą kreditoriams finansiniams reikalavimams
pateikti.

7. Kokia yra restruktūrizavimo proceso paskirtis?

2. Šio įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės
komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.
3. Šis įstatymas taikomas visiems restruktūrizuojamiems juridiniams asmenims, įsteigtiems Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka
4. Šis įstatymas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir
bendrijoms, kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, draudimo ir perdraudimo įmonėms, valdymo
įmonėms, investicinėms bendrovėms ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams.

8. Kokios yra restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos?

Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė:
1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius
3 mėnesius;
2) nėra nutraukusi veiklos;
3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;
4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos;
5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir
3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

9. Kaip yra priimamas sprendimas kelti restruktūrizavimo bylą?

2
6 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo
1. Įmonės, atitinkančios šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės
įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, patvirtinę metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiūlytai
restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos
iškėlimo. Įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija šioje dalyje nurodytą sprendimą priima atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio
įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – susirinkime dalyvaujančių įmonės
dalyvių 2/3 balsų dauguma.
2. Įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos:
1) raštu praneša kiekvienam kreditoriui, asmenims, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą
vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenims, kurie yra suteikę
garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai LR
Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams ir šio
įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai LR Vyriausybės įgaliotai institucijai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų
dokumentų kopijas;
2) pateikia pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pareiškimas teikiamas vietovės, kurioje yra įmonės
buveinė, apygardos teismui LR CPK nustatyta tvarka.
3. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių prašoma iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, pateikiama
restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūra, nurodoma: kai restruktūrizavimo administratorius fizinis asmuo, – vardas,
pavardė, restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo numeris ir išdavimo data, darbo vietos adresas ir ryšių duomenys; kai
administratorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, eilės numeris Sąraše, įrašymo į Sąrašą
data, buveinės adresas ir ryšių duomenys.

10. Kas pateikia pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kokius dokumentus privalo pridėti?
Įmonės vadovas.
Prie pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridedami:
1) dokumentai, patvirtinantys, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas;
2) metmenys ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos sprendimas dėl metmenų patvirtinimo;
3) praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinio kopija ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki įmonės dalyvių
susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos šio įstatymo
5 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopija;
4) restruktūrizavimo administratoriaus sutikimas atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras, kuriame turi būti nurodyta, kad jis
atitinka ĮRĮ reikalavimus ir nėra kitų teisės aktų nustatytų kliūčių jam atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras;
5) antstolių, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš įmonės ar dėl jos turto arešto, ir vykdomųjų bylų bei
teismų, nagrinėjančių bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, sąrašai;
6) areštuotų įmonės sąskaitų sąrašas, kuriame nurodomi sąskaitų numeriai ir kredito įstaigų, kuriose jos atidarytos, rekvizitai;
7) kiti dokumentai, kurie gali būti svarbūs įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti.

11. Kokius veiksmus turi atlikti teismas gavęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo?
Teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali:
 įpareigoti įmonės valdymo organus, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovą
arba įmonės, teikiančios apskaitos paslaugas, vadovą pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus
restruktūrizavimo bylai nagrinėti;
 kviesti į teismą įmonės dalyvius, savininką arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos atstovus, įmonės valdymo organų narius, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) arba struktūrinio
padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovą, arba įmonės, teikiančios apskaitos paslaugas, vadovą ir kitus atsakingus
darbuotojus, reikalauti rašytinių paaiškinimų, susijusių su restruktūrizavimo bylos iškėlimu;
 LR CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės
restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos.
Dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo teismas priima nutartį.

12. Esant kokioms sąlygoms yra atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą?

Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu:
1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų
sąlygų;
2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai;
3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų LR ĮBĮ nurodytų bankroto
bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo LR įmonių bankroto įstatymo
nustatyta tvarka.
Nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėja per 7 kalendorines dienas nuo jos priėmimo
dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta.

13. Kokiomis sąlygomis yra galimas supaprastintas bankroto procesas?

3
Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms
apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip
per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti
didesnė kaip 10 000 litų. Jeigu nurodytas asmuo teismo nustatytu laiku įmoka teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti
keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama
teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (10 str. 10d.)
Kai kreditorius pareiškimą teikia dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl
suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir teismas daro
pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti,
bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas nustato teismo ir administravimo išlaidų
sumą, kuri negali būti didesnė negu šio straipsnio 10 dalyje nustatyta suma. Dėl šios sumos išieškojimo iš šio straipsnio
nurodytų asmenų į teismą kreipiasi administratorius (10 str. 12d.)
Kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir
administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Šis procesas negali trukti
ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. Supaprastinto bankroto
proceso metu turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas. Šiuo įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus
turto pardavimo klausimus sprendžia teismas.

14. Kokiomis sąlygomis yra galima supaprastinta įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarka?
Įmonės restruktūrizavimo byla gali būti iškeliama supaprastinta tvarka, kai restruktūrizavimo planas pagal šio įstatymo nuostatas
parengiamas iki pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui.

Restruktūrizavimo įstatymas:
3 straipsnis. Įmonės kreditoriai
Įmonės kreditoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, taip pat
fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai dar nesuėję:
1) privalomųjų įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos jas surinkti;
2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);
3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga perėjimo valstybei LR žalos atlyginimo
dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – LR Vyriausybės įgaliota
institucija;
4) paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – LR finansų
ministerija arba paskolą administruojanti institucija;
5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;
6) iš ES lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – Europos Sąjungos lėšas administruojančios valstybės institucijos;
7) kiti kreditoriai.

5 straipsnis. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenys

1. Įmonės, atitinkančios šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar
kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Metmenyse nurodoma:
1) esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas (veiklos pobūdis, turimas turtas ir darbuotojų skaičius);
2) priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų;
3) kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma: kai kreditorius fizinis asmuo, – kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos
adresas; kai kreditorius juridinis asmuo, – kreditoriaus pavadinimas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; reikalavimų sumos, jų
įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės;
4) laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims
(nurodomi tretieji asmenys ir asmenys, suteikę kreditus tretiesiems asmenims: fizinio asmens – vardas, pavardė, gyvenamosios
vietos adresas, juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; kreditų, suteiktų tretiesiems
asmenims, sumos ir laidavimų, garantijų ir kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sumos);
5) informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai;
6) savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės
restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą (toliau –
restruktūrizavimo planas) įsiteisėjimo dienos;
7) preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės;
8) administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma, laikotarpiui nuo teismo
nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo
dienos.
2. Metmenyse taip pat gali būti nurodoma kita informacija, galinti būti svarbi keliant įmonės restruktūrizavimo bylą, susijusi su
esama įmonės būkle ir priežastimis, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų.
3. Metmenis patvirtina įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija. Įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti institucija šioje dalyje nurodytą sprendimą priima atitinkamo juridinio asmens teisinę formą
reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – susirinkime
dalyvaujančių įmonės dalyvių 2/3 balsų dauguma.