http://dokumentika.weebly.

com/filmai/pasaulis-be-
zmoniu-aftermath-population-zero
Aprašymas
Filme mokslininkai bando sukurti viziją kaip viskas atrodytų jei mūsų vieną dieną neliktų. Kas
nutiktų mūsų sukurtiems pastatams, augalijai, gyvūnams. Kaip ilgai būtų matomi mūsų palikti
padariniai. Visų pirma, dingtų elektra {Kanadoje, nes joje elektrinės varomos anglimi, o mums
išnykus anglies daugiau niekas nepristatytų}. Po 55min {Pensilvanijoje} elektra vis dar yra, šioje
vietoje ją gamina vėjo jagainės, jų turbinos veikia ir be mūsų. 96min nuo mūsų išnykimo, elektros
išsijungimas paveikia ir atomines jegaines. Automatizuotoms sistemoms užfiksavus elektros
grandinės trukinėjimus, jos išjungia reaktorius. Po 6h europoje, išsijungia paskutinės elektrinės. Į
žemę grįžta tamsos amžius. Dingus elektrai visame pasaulyje iš zoologijos sodų ištrūksta plėšrūnai,
stambesni ir stipresni gyvūnai. Silpnieji, dėja, bet dvesia narvuose. Po 3d nuo mūsų išnykimo,
visoje planetoje tūkstančiai tonų nuodingų chemikalų išsiveržė iš natūralių dujų gamyklų į
atmosferą ir užteršė naują pasaulį. Po 7d nuo mūsų išnykimo, atominėse elektrinėse, dyzeliniai
generatoriai degina paskutinius likučius kuro, dėl elektros dingimo šaltas vanduo nustoja tekėti į
baseinus, temperatūra smarkiai pradeda kilti. Netrukus į atmosferą išsiverš didžiulis kiekis
radiaktyvių dujų. Po 10d nuo mūsų išnykimo, įvyksta atominė katastrofa. Mirtinas radiaktyvus
užtaisas išplito visur, tačiau dabar, pasaulyje be žmonių tai pasikartos dar daug kartų. Po 3mėn nuo
žmonių išnykimo, visa radiacija jau nusėdo ant žemės, oras darosi švaresnis. Kadaise naminiais
gyvūnėliais buve gyvūnai beveik per 4mėn tapo plešrūnais, dėl maisto stokos. Po 10mėn nuo mūsų
išnykimo, pavasarį gyvūnams užėmus tuščius plotus, prasideda staigus populiacijos didėjimas.
Praėjus 5 metams nuo mūsų išnykimo, samanos sudaro sąlygas augti naujiems augalams, plotuose
kur kadaise buvo asfaltas. Nauji augalai padės sugerti šiltnamio efektą sukeliančias dujas – anglies
dioksidą. Vos per 30 metų gamta atsiėmė didžiają dalį žmonijos veiklos vaisių. Beveik visi žmogaus
egzistavimo pedsakai nyksta. Beveik po 100 metų, iškritus stiklams iš pastatų, anglies rūgštis esanti
lietuje ardo betoną, todėl griūna pastatai. Palikome ir tai kas neįra. Plastikas. Jį sunaikinti gali tik
ugnis. Keičiasi klimatas, globalinis atšilimas, vandenynų dėka artėja prie pabaigos. Po 230 metų,
daugumą mietų prarijo gamta. Griūna ir žymūs pastatai – Eifelio bokštas, jį saugoję dažai buvo
nuplauti lietaus, įsimetus rūdžiui statinys nebeatlaikė ir nugriuvo. Tada ir Laisvės statula – ji iš vario
lakštų, tačiau jiems nukritus, ji taip pat surudyjo ir nuvirto. Praėjus 25 tūkstančiams metų, planetą
sukaustė ledynmetis, žemės orbita tolo nuo saulės. Taigi be mūsų žemė išgyventų, atsigautų,
tačiau joje liktų įrodymų, kad kažkada čia buvo žmogus, juk ne viskas suįra.

Sudominę faktai
1. Vieno žmogaus kūnas vidutiniškai išskiria tiek šilumos kiek 100 vatų lemputė, todėl išnykus
žmonėms oro temperatūra atvės keliais laipsniais.
2. Mums išnykus, paaukščiai emigracijos metu susidurtų su mažiau klučių t.y. dangoraižiais.
Dieną stikliniai dangoraižiai tampa veidrodžiais, todėl paukščiai atsitrenkę į juos miršta .
Naktį, dėl šviesų esančių namuose paukščiai sukdavo ratus aplink namus, skraidydavo tol,
kol nudvėsdavo, taip yra dėl to, nes emigruodami naktį jie oreantuojasi pagal žvaigždes.
3. Londone didysis Big Benas turi būti prisukamas rankiniu būdu kas 3 dienas, kitaip laikrodis
laiką muš paskutinį kartą.
4. Šiaurės Amerikoje veikia tūkstančiai automobilių. Kiekvienas jų sudegintas degalų litras į
orą išmeta pustrečio kilogramo anglies dioksido.

Kodėl rekomenduočiau
Asmeniškai mane tai privertė gerokai pamąstyti kokią didelę žalą darome patys sau ir kaip
stipriai kenkiame gamtai. Manau, kad tai pamatę mano bendraamžiai lygiai taip pat
susimąstytų apie šiltnamio efektą, tai dabar labiausiai aktualu, apie plastmasės naudojimą,
net ir apie paukščių migraciją verta pamąstyti, kokių sunkumų jiems sukeliame.

Emilija Samuilytė 2a