Medicina (Kaunas) 2007; 43(1) 79

TÆSTINËS MEDICINOS STUDIJOS

Naujos suaugusiøjø gaivinimo rekomendacijos
Dinas Vaitkaitis, Vidas Pilvinis1, Andrius Pranskûnas1, Nedas Jasinskas1, Paulius Doboþinskas
Kauno medicinos universiteto Ekstremaliosios medicinos katedra, 1Intensyviosios terapijos klinika

Raktaþodþiai: pradinis gaivinimas, specialusis gaivinimas.

Santrauka. Praëjus penkeriems metams nuo paskutiniø tarptautiniø gaivinimo rekomendacijø

iðleidimo, 2005 metø pabaigoje Amerikos ðirdies asociacija bei Europos gaivinimo taryba iðleido
rekomendacijas gydytojams praktikams. Ðiame straipsnyje pateikiamos klinikinës mirties
nustatymo, pradinio gaivinimo sekos, uþspringimo pagalbos naujovës pagal naujausias
rekomendacijas, kurios aktualios kiekvienam medikui.

2000 metais tarptautinë medikø bendruomenë pir-
mà kartà priëmë susitarimà gaivinimo klausimais.
Tarptautinis gaivinimo komitetas (angl. International
Liaison Committee on Resuscitation – ILCOR), kurá
sudaro Amerikos ðirdies asociacija (angl. American
Heart Association – AHA), Europos gaivinimo taryba
(angl. European Resuscitation Council –ERC) ir kitø
ðaliø organizacijos patvirtino 2000 metø tarptautinio
gaivinimo standartà.
281 ekspertas ið ávairiø ðaliø, apþvelgæs pastarøjø
penkeriø metø tyrimø duomenis, 2005 metø sausio
mënesá Dalase (JAV) pasiûlë atnaujinti gaivinimo re-
komendacijas, taigi buvo priimtas gaivinimo ir skubio-
sios kardiologinës pagalbos susitarimas ir gydymo
rekomendacijos (angl. Consensus on Cardiopulmo-
nary Resuscitation and Emergency Cardiovascular
Care Science with Treatment Recommendations –
CoSTR).
Lietuvoje gaivinimas reglamentuotas 2003 m. bir-
þelio 17 d. LR SAM ásakymu „Suaugusiojo ir vaiko
gaivinimo standartas“ (Nr. V-357). Ðis standartas nu-
sako pradinio ir specialiojo gaivinimo veiksmø eiliðku-
mà, pagalbos etapus.
Straipsnio tikslas – apþvelgti 2005 metais tarptauti-
nio gaivinimo standartu patvirtintas naujoves, suaugu-
siøjø pradinio ir specializuoto gaivinimo etapus bei
veiksmø sekà.
„Gyvybës grandinë“ ir universalus gaivinimo
algoritmas
Rengiant naujas rekomendacijas, remtasi principu
„arèiau esmës per paprastumà“, todël jas turëtø leng-
viau ásisavinti ne tik medikai, bet ir kiti visuomenës
Adresas susiraðinëti: D. Vaitkaitis, KMU Ekstremaliosios medicinos katedra, Eiveniø 2, 50009 Kaunas, Lithuania
El. paðtas: dimed@kmu.lt
nariai. 2000 metø gaivinimo principø bendroji siste-
ma nepakito. Jos pagrindà sudaro keturiø þiedø „Gy-
vybës grandinë“: kuo skubesnis pavojingos pacientui
bûklës nustatymas ir medicinos pagalbos iðkvietimas,
pradinis gaivinimas, kuo greièiau atliekama defibrilia-
cija, neatidëliotinai suteikta specializuota pagalba ir
gydymas po atgaivinimo. Kûdikiø ir vaikø „Gyvybës
grandinæ“ sudaro bûkliø, kurios gali sukelti staigià
mirtá, prevencija, pradinis gaivinimas, kuo skubesnis
medicinos pagalbos iðkvietimas ir specializuota pagal-
ba. Kuo greièiau nustatoma klinikinë mirtis ir iðkvie-
èiama pagalba, tuo anksèiau galima pradëti gydyti pa-
cientà ir taip iðvengti blogos baigties. Ávykus staigiai
mirèiai, rekomenduojami oro ápûtimai ir krûtinës pa-
spaudimai. Ðie du veiksmai palaiko oksigenuoto krau-
jo tëkmæ per ðirdá ir smegenis iki neritmiðka ðirdies
veikla bus nutraukta atliekant defibriliacijà. Atkûrus
ðirdies veiklà, toliau siekiama normalizuoti kitø orga-
nø funkcijà (1, 2).
Pakitimai gaivinimo metodologijoje atsispindi uni-
versaliame gaivinimo algoritme (pav.). Siekiant ið-
vengti painiavos, ðio algoritmo siûloma laikytis gaivi-
nant suaugusiuosius, vaikus ir kûdikius (iðskyrus nau-
jagimius). Gaivinti pradedama tada, kai nustatoma,
jog nukentëjusysis yra nesàmoningas, nejuda ir nekvë-
puoja (savaiminiai reti ákvëpimai vertinami kaip kvë-
pavimo iðnykimas). Atliekami ápûtimai ir paspaudimai
santykiu 2:30. Kai prijungiamas defibriliatorius, nu-
statomas ðirdies ritmas. Jis skirstomas á defibriliuo-
jamàjá (skilveliø virpëjimas ar skilveliø tachikardija)
ir nedefibriliuojamàjá (asistolija, elektromechaninë di-
sociacija). Jei nustatomas skilveliø virpëjimas ar skil-
veliø tachikardija be jauèiamos pulso bangos, atlieka-
80 Dinas Vaitkaitis, Vidas Pilvinis, Andrius Pranskûnas ir kt.

Nesàmoningas
Kvieskite medicinos pagalbà

Atverkite kvëpavimo takus

A
Ávertinkite kvëpavimà
Skambinkite GMP

B Jei nekvëpuoja (savaiminiai reti ákvëpimai vertinami

kaip kvëpavimo iðnykimas), ápûskite du kartus

Atlikite 2 ápûtimus. Po to atlikite 30 krûtinës paspaudimø

C (vidutiniðkai du paspaudimai per sekundæ). Kartokite ápûtimus ir
paspaudimus, kol bus prijungtas defibriliatorius / monitorius

D
Tikrinkite ðirdies
ritmà

Defibriliuojamas Nedefibriliuojamas
ritmas ritmas
(SV / ST be pulso) (EMD / asistolija)

Specialusis gaivinimas
I defibriliacijos • Uþtikrinkite atvirus kvëpavi-
impulsas mo takus
• Ventiliacija ir oksigenacija
• Punktuokite ir kateterizuokite
Nedelsiant tæsiamas venà Nedelsiant tæsiamas
gaivinimas: • Patikrinkite elektrodø padëtá ir gaivinimas:
(2 ápûtimai : 30 paspaudimø) kontaktus (2 ápûtimai : 30 paspaudimø)
× 5 ciklai • Ðalinkite prieþastis × 5 ciklai
Apsvarstykite:
• Invaziniø ir neinvaziniø kvë-
pavimo takø uþtikrinimo prie-
moniø naudojimà
• Vazopresiniø ar (ir) antiarit-
miniø vaistø skyrimà

Stebëkite ir koreguokite:
Glikemijà / temperatûrà / CO2 /
elektrolitus

Pav. Universalus gaivinimo algoritmas (1)

GMP – greitoji medicinos pagalba; SV – skilveliø virpëjimas; ST – skilveliø tachikardija;
EMD – elektromechaninë disociacija.

Medicina (Kaunas) 2007; 43(1)

 Naujos suaugusiøjø gaivinimo rekomendacijos
ma defibriliacija vienu impulsu (150–200 J (dþauliø)
bifaziu impulsu arba 360 J monofaziu impulsu) (1, 3,
4). Defibriliacija bifaziu impulsu yra efektyvesnë negu
monofaziu (1). Jei ritmas neatsikuria, skirtingai nuo
2000 metø standarto, netaikoma defibriliacija antru
ir treèiu impulsu, o tæsiami krûtinës ápûtimai bei pa-
spaudimai. Ápûtimø–paspaudimø ciklai (2:30) kartoja-
mi penkis kartus, ið viso apie 2 min., po to vël tikrina-
mas ðirdies ritmas ir, esant skilveliø virpëjimui, taiko-
ma defibriliacija vienu impulsu. Atliekant specialøjá
gaivinimà ir esant pakankamai kvalifikuoto personalo,
kvëpavimo takø praeinamumas uþtikrinamas ákiðus
endotrachëjiná vamzdelá, laringinæ kaukæ ar kombinuo-
tà intubaciná vamzdelá. Uþtikrinus kvëpavimo takø
praeinamumà, vienas gaivintojas ventiliuoja plauèius
8–10 kartø per minutæ daþniu, o kitas gaivintojas tæsia
nepertraukiamus krûtinës paspaudimus 100 k/min.
daþniu. Gaivinimo metu siekiama, kad krûtinës pa-
spaudimai bûtø nutraukiami kuo trumpiau, nes, juos
nutraukus, blogëja vainikiniø arterijø kraujotaka. Jei
krûtinës paspaudimai nutraukiami, tai, juos atnaujinus,
reikia laiko, kad vainikiniø arterijø kraujotaka pasiektø
prieð nutraukimà buvusá lygá (1, 3, 4).
Suaugusiøjø pradinis gaivinimas
Naujuosiuose standartuose kaip ir anksèiau reko-
menduojama laikytis „ABCD“ (angl. Airway–Breath-
ing–Circulation–Defibrillation, kvëpavimo takai–
kvëpavimas–kraujotaka–defibriliacija) prioriteto. Gel-
bëtojas pradeda gaivinimà, jei nukentëjusysis yra nesà-
moningas, nejuda ir nekvëpuoja (savaiminiai reti ákvë-
pimai vertinami kaip kvëpavimo iðnykimas). Taèiau,
lyginant su 2000 metø rekomendacijomis, naujajame
standarte neakcentuojamas pradinis pulso èiuopimas,
o ápûtimø burna á burnà ar ventiliacijos maiðu per kau-
kæ trukmë sutrumpinta iki 1 sek. vietoje buvusiø 2 sek.,
rekomenduojama atlikti daugiau krûtinës paspaudimø
(du ápûtimai ir 30 krûtinës paspaudimø vietoje dviejø
ápûtimø ir 15 krûtinës paspaudimø). Santykis 2:30
taikomas suaugusiesiems ir vaikams (iðskyrus nauja-
gimius). Ðis universalus santykis (2:30) maþina krû-
tinës paspaudimø nutraukimo laikà, palengvina gaivi-
nimo mokymo procesà, lengviau ásimenamas bei il-
giau iðlieka atmintyje.
Pasikeitë siûloma rankø padëtis atliekant krûtinës
paspaudimus. Rekomenduojama vienos rankos delno
pakylà dëti krûtinkaulio viduryje (iki tol buvo dviejø
pirðtø aukðtyje nuo krûtinkaulio apaèios), o ant virðaus
uþdëti kitos rankos delno pakylà. Iðlieka 100 k/min.
krûtinës paspaudimø daþnis ir 4–5 cm krûtinkaulio
poslinkio gylis paspaudimø metu. Didelis dëmesys
Medicina (Kaunas) 2007; 43(1)
81
kreipiamas á tai, kad po kiekvieno paspaudimo krûtin-
kaulis visiðkai gráþtø á pradinæ padëtá.
Defibriliatoriø technologijos paþanga ir neatidëlio-
tinos defibriliacijos programos plëtojimas sudaro sàly-
gas medikams ir asmenims be medicininio iðsilavi-
nimo anksèiau, greièiau ir efektyviau atlikti defibrilia-
cijà. Vietoje trijø pradiniø defibriliacijos impulsø nuo
2005 m. siûloma naudoti vienà pradiná defibriliacijos
impulsà, o toliau pagal algoritmà kartoti po vienà de-
fibriliacijos impulsà (1, 2). Ðios ir kitos pradinio gaivi-
nimo rekomendacijos apibendrintos lentelëje.
Pateikiamos papildomos rekomendacijos sveikatos
prieþiûros specialistams (medikams). Medikas po ápû-
timø turëtø patikrinti pulsà, tam skirti ne ilgiau nei
10 sek., ir, nesant pulso ar pulsà èiuopiant ilgiau nei
10 sek., pradëti krûtinës paspaudimus. Nustaèius pulsà
ir nesant kvëpavimo, medikas turi daryti ápûtimus (10–
12 k/min. suaugusiesiems ir 12–20 k/min. vaikams
bei kûdikiams) be krûtinës paspaudimø. Ne medikams
rekomenduojama, nesant kvëpavimo, pulso neieðkoti,
o daryti dirbtinius ápûtimus ir krûtinës paspaudimus
(1, 3, 4).
Gaivinant nesàmoningà uþspringusá nukentëjusájá,
vietoje pilvo paspaudimø rekomenduojama daryti krû-
tinës paspaudimus, kurie identiðki krûtinës paspaudi-
mams gaivinant staigios kardialinës mirties iðtiktà pa-
cientà. Darant krûtinës paspaudimus, iðgaunamas pa-
kankamai didelis teigiamas slëgis kvëpavimo takuose,
kad bûtø iðstumtas svetimkûnis (1, 3, 4). Kitos uþ-
springusiojo gaivinimo rekomendacijos nesiskiria nuo
ankstesniø.
Suaugusiøjø specialusis gaivinimas
Pasikeitë specialiojo gaivinimo rekomendacijos.
Pagrindinë naujovë – atkreipiamas dëmesys á tai, jog
reikia trumpinti krûtinës paspaudimø nutraukimo lai-
kà, per kurá vertinamas ritmas, èiuopiamas pulsas ir
taikomas specialusis gydymas. Trumpinant krûtinës
paspaudimø nutraukimo laikà, gaivinimo vadovas tu-
rëtø planuoti veiksmus (laikà ritmui analizuoti, intu-
bacijai, vaistø suleidimui). Kokia atvirus kvëpavimo
takus uþtikrinanti priemonë bus panaudota, priklauso
nuo pagalbà teikianèiojo patyrimo. Nepatyrusiems
gaivintojams trachëjos intubacijai atlikti rekomen-
duojama naudoti laringinæ kaukæ ar kombinuotà
vamzdelá. Norint iðvengti neteisingo endotrachëjinio
vamzdelio ákiðimo ar jo paslankumo, rekomenduoja-
ma vamzdelio padëtá ávertinti ne tik kliniðkai, bet nau-
dojant anglies dioksido arba stempliná detektoriø. Ápû-
timai ir krûtinës paspaudimai po vieno defibriliacijos
impulso tæsiami nedelsiant. Pulsas ir ritmas po defibri-
liacijos impulso tikrinami ne ið karto, o po penkiø ápû-
82 Dinas Vaitkaitis, Vidas Pilvinis, Andrius Pranskûnas ir kt.

Lentelë. Pradinio gaivinimo rekomendacijos (1, 2)

Kûdikiai
Veiksmas Vyresni nei 8 metø vaikai 1–8 metø vaikai
(iki 1 metø)
Greitosios medicinos Kai nukentëjusysis Po 5 ápûtimø ir krûtinës paspaudimø ciklø. Jei
pagalbos iðkvietimas randamas be sàmonës sàmonæ praranda Jûsø akyse, medicinos pagalba
(tel. 112) kvieèiama nedelsiant
A (kvëpavimo takai) Galvos atloðimas – smakro pakëlimas
SPS*: átarus stuburo kaklinës dalies traumà, apatinio þandikaulio iðstûmimas be
galvos atloðimo
B (kvëpavimas) 2 ápûtimai po 1 sek.
SPS*: jei pulsas yra, 10–12 k/min. 12–20 k/min.
ápûtimai be paspau-
dimø
Ápûtimø tûris – maþo Kol iðgaunamas krûtinës pakilimas arba 6–7 ml/kg
minutinio tûrio
ápûtimai
Uþspringimas Smûgiai á tarpumentæ, pilvo spûstelëjimai (Heimlicho Pliaukðtelëjimai
veiksmas), krûtinkaulio spûstelëjimai á tarpumentæ ir
krûtinkaulio stûmis
C (kraujotaka)
Pulso èiuopimas, tik Miego arterijos Þastinës arterijos
SPS* (<10 sek.) arba ðlauninës
arterijos
Krûtinës paspau- Krûtinkaulio vidurys Kiek þemiau spene-
dimø vieta lius jungianèios
linijos
Paspaudimø metodi- Abi rankos: vienos rankos Abi rankos: vienos rankos Naudojant du
ka. Greitas paspau- plaðtakos pakyla dedama plaðtakos pakyla dedama pirðtus
dimas ir krûtinkaulio ant krûtinkaulio, o ant vir- ant krûtinkaulio, ant virðaus
gráþimas á pradinæ ðaus uþdedama kitos ran- uþdedama kitos rankos
padëtá kos plaðtakos pakyla plaðtakos pakyla, arba viena
ranka: dedama vienos ran-
kos plaðtakos pakyla
Paspaudimø gylis 4–5 cm Nuo treèdalio iki pusës krûtinës làstos gylio
Paspaudimø daþnis 100 k/min.
Ápûtimø ir paspau- 2:30 (vienas ar du 2:30 (vienas gaivintojas)
dimø santykis gaivintojai) SPS*: 2:15 (du gaivintojai)
Defibriliacija
Automatinis iðorinis Naudojami suaugusiøjø Atliekama po penkis dirbtiniø Nerekomenduojama
defibriliatorius (AID) elektrodai ápûtimø ir krûtinës paspaudi- naudoti kûdikiams
mø ciklus. Naudojami 1–8
metø vaikams skirti elektro-
dai ir AID. Jei tokie elekt-
rodai neprieinami, naudoja-
mi suaugusiøjø elektrodai ir
AID. SPS*: ávykus staigiai
mirèiai, AID taikoma
nedelsiant

* SPS – sveikatos prieþiûros specialistas.

Medicina (Kaunas) 2007; 43(1)

 Naujos suaugusiøjø gaivinimo rekomendacijos
timø ir krûtinës paspaudimø (2:30) ciklø (apytiksliai
po 2 min.).
Daugelis gaivinimui skiriamø vaistø (epinefrinas,
lidokainas, atropinas, vazopresinas, naloksonas) gali
bûti vartojami per trachëjà, taèiau rekomenduojami
du pagrindiniai vaistø vartojimo bûdai: á venà ir á kaulo
èiulpus. Jei nepavyksta vaisto suleisti á venà, tada vais-
tas gali bûti suleidþiamas per trachëjà 2–2,5 karto
didesne doze negu á venà. Minëta dozë skiedþiama
fiziologiniu natrio chlorido tirpalu iki 5–10 ml ir ðvirkð-
èiama tiesiai á endotrachëjiná vamzdelá. Vaistai gaivi-
nimo metu skiriami nedelsiant, nustaèius ritmà arba
ásikraunant defibriliatoriui. Vaisto skyrimà bûtina pla-
nuoti ið anksto ir netrukdyti krûtinës paspaudimø. Punk-
tavus venà ar kaulø èiulpus, nedelsiant ðvirkðèiami
vaistai (daþniausiai po pirmojo ar antrojo defibrilia-
cijos karto). Epinefrinas ðvirkðèiamas kas 3–5 min.
Jei, darant ápûtimus ir krûtinës paspaudimus bei ðvirkð-
èiant epinefrinà, po trijø defibriliacijos impulsø iðlieka
skilveliø virpëjimas arba skilveliø tachikardija be pul-
so, skiriamas antiaritminis vaistas (amiodaronas, o jei
jo nëra, skiriamas lidokainas).
Simptominës bradikardijos atveju, ruoðiantis trans-
kutaninei elektrinei stimuliacijai, skiriama 0,5 mg atro-
pino á venà. Jei atropinas neveiksmingas, pradedama
transkutaninë elektrinë stimuliacija. Jei ir ji neefekty-
vi, skiriama epinefrino ar dopamino infuzija bei ruo-
ðiamasi intraveninei stimuliacijai. Asistolijos algoritme
neliko elektrinës stimuliacijos.
Tachikardijø gydymas nepakito. Esant nestabilios
hemodinamikos tachikardijai, rekomenduojama sin-
chronizuota kardioversija. Stabilios hemodinamikos
tachikardijos skirstomos á siaurø ir plaèiø kompleksø,
kurios savo ruoþtu skirstomos á ritmiðkas ir neritmiðkas.
Nesàmoningiems pacientams, kuriems atkurta
spontaninë ðirdies veikla, gali bûti taikoma 12–24
valandø trukmës gydomoji hipotermija iki 32–34°C
temperatûros, jei pradinis staigios mirties mechani-
zmas buvo skilveliø virpëjimas. Vidutinë gydomoji
hipotermija gali bûti naudinga asistolijos ir elektrome-
chaninës disociacijos atvejais (1, 3, 4).
Pateikiamos naujovës yra rekomendacinio pobû-
dþio. Naujosiose rekomendacijose liko nemaþai klau-
simø, kuriems pagrásti dar reikalingi papildomi tyri-
nëjimai, pavyzdþiui, nuo ko pradëti, ar nuo defibri-
liacijos ar krûtinës paspaudimø, koks turi bûti ápûtimø
ir paspaudimø santykis, pradinis defibriliacijos im-
pulsø skaièius (vienas ar trys), pradinio impulso stip-
rumas ir kt. (1). Tyrimai rodo, kad, darant ápûtimus ir
krûtinës paspaudimus 3 min. iki defibriliacijos, tais
atvejais, kai nuo staigios mirties iki pagalbos teikimo
pradþios praëjo 4–5 min., iðgyvena daugiau pacientø
Medicina (Kaunas) 2007; 43(1)
83
(1, 3–6). Taèiau ðie tyrimai atlikti tais atvejais, kai
greitoji medicinos pagalba atvykdavo vëliau nei po
4–5 min., todël negali bûti pagrindas naujai rekomen-
dacijai visais atvejais. Todël rekomenduojama 1,5–3
min. trukmës ápûtimus ir paspaudimus iki defibri-
liacijos skilveliø virpëjimo ir (ar) tachikardijos be pul-
so atveju daryti gaivinant ne ligoninëje ir tik tuomet,
kai nuo staigios mirties iki gaivinimo praëjo 4–5 min.,
arba greitoji medicinos pagalba atvyksta vëliau kaip
po 4–5 min. (1, 3, 4). Atlikta tyrimø, rodanèiø, kad
ávykus staigiai mirèiai, sukeltai pirminio skilveliø vir-
pëjimo, pirmàsias keletà minuèiø nebûtina daryti ápû-
timø (1, 7–9). Taèiau ápûtimai bûtini uþspringimo ir
kitais staigios mirties atvejais, ávykusios dël kvëpavi-
mo sutrikimo (tai pagrindinë vaikø staigios mirties
prieþastis, taip pat skendimas, apsinuodijimas vais-
tais). Siekiant supaprastinti gaivinimo mokymà, ILCOR
susitarimu, ne medikams rekomenduojama pradëti
ápûtimus visais gaivinimo atvejais (1). Taigi lieka ne-
aiðkumø dël gaivinimo veiksmø pirmumo gaivinant
ligoninëje, taip pat nustatyti, kokia turëtø bûti optimali
ápûtimø ir paspaudimø trukmë iki defibriliacijos, kiek
laiko praëjus nuo skilveliø virpëjimo pradþios reikëtø
pradþioje daryti ápûtimus ir paspaudimus, o paskui
defibriliacijà.
Diskutuotinas ir ápûtimø–paspaudimø santykis, nes
optimalaus nëra. Tyrimais nustatyta tendencija, kad,
trumpinant paspaudimø nutraukimo laikà, iðgyveni-
mas didëja (1, 10). Ávertinus tyrimus su gyvûnais ir
þmonëmis, matematinius gaivinimo modelius, siekiant
maþinti paspaudimø nutraukimo laikà ir siekiant su-
paprastinti gaivinimo mokymà, buvo pasiûlytas ápû-
timø ir krûtinës paspaudimø santykis 2:30 suaugusie-
siems, vaikams ir kûdikiams (iðskyrus naujagimius)
(1, 3, 4).
Studijø dël pradinio defibriliacijos impulsø skai-
èiaus, vadovaujantis 2005 m. ILCOR susitarimu, trûks-
ta, taèiau rekomenduojamas vienas defibriliacijos im-
pulsas vietoje senajame standarte siûlytø trijø impulsø.
Tai grindþiama defibriliatoriø technologijø progresu,
kurios sudaro prielaidà, jog efektyviau skirti pirmàjá
impulsà ir pradëti gaivinti, kad sutrumpëtø laikas be
ápûtimø bei paspaudimø. Todël, ávykus skilveliø vir-
pëjimui ar skilveliø tachikardijai be pulso, rekomen-
duojama pirmiausia vienà kartà defibriliuoti ir, netik-
rinus pulso ir ðirdies ritmo, tæsti ápûtimus ir krûtinës
paspaudimus (1, 3, 4). Minëta, kad bifazio impulso
defibriliacija yra efektyvesnë uþ monofazio (1).
Atliktø studijø nenustatyta, kad gaivinimo metu
vazopresinas bûtø veiksmingesnis uþ epinefrinà. Taip
pat neárodytas gydomosios hipotermijos efektyvumas
atgaivinus pacientà (1).
84 Dinas Vaitkaitis, Vidas Pilvinis, Andrius Pranskûnas ir kt.

Apibendrinant reikëtø paþymëti, kad naujose
ILCOR rekomendacijose pirmenybë teikiama papras-
tam ir kokybiðkam gaivinimo modeliui, kurio pagrin-
dinis tikslas – sutrumpinti krûtinës làstos paspaudimø
nutraukimo laikà. Ypatingas dëmesys atkreipiamas á
praktiniø mokymø reikðmæ bei visuomenës ðvietimà
pirmosios medicinos pagalbos klausimais. Atsiradus
bet kokioms naujovëms, norminiai dokumentai pa-
prastai iðleidþiami vëliau, todël, vadovaujantis gera
medicinos praktika, rekomenduotume laikytis patvir-
tintø standartizuojanèiø dokumentø prioritetø, t. y.
vietiniø veiksmø protokolø.

New guidelines for resuscitation in adults

Dinas Vaitkaitis, Vidas Pilvinis1, Andrius Pranskûnas1, Nedas Jasinskas1, Paulius Doboþinskas
Department of Emergency and Disaster Medicine,
1
Clinic of Intensive Care, Kaunas University of Medicine, Lithuania

Key words: basic and advanced life support; resuscitation.

Summary. Five years after the last issue of the guidelines for cardiopulmonary resuscitation and emergency
cardiovascular care, in 2005 American Heart Association and European Resuscitation Council published new
guidelines. In this review, basic life support (BLS) technique, indications for use of an automated external
defibrillator (AED), recognition of sudden cardiac arrest, and management of choking (foreign-body airway
obstruction) are presented according to the “Resuscitation Guidelines 2005.”

Correspondence to D.Vaitkaitis, Department of Emergency and Disaster Medicine, Kaunas University of Medicine,
Eiveniø 2, 50009 Kaunas, Lithuania. E-mail: dimed@kmu.lt

Literatûra
1. International Liaison Committee on Resuscitation. 2005 In-
ternational Consensus on Cardiopulmonary Resuscitation and
Emergency Cardiovascular Care Science With Treatment
Recommendations. Circulation 2005;112 Suppl 3:1-247.
2. International Liaison Committee on Resuscitation. 2000 In-
ternational Consensus on Cardiopulmonary Resuscitation and
Emergency Cardiovascular Care Science with Treatment Re-
commendations. Circulation 2000;102 Suppl 1:1-384.
3. European Resuscitation Council Guidelines for Resuscitation
2005. Resuscitation 2005;67 Suppl 1:3-6.
4. 2005 American Heart Association Guidelines for Cardiopul-
monary Resuscitation and Emergency Cardiovascular Care.
Circulation 2005;112 Suppl:12-77.
5. Wik L, Hansen TB, Fylling F, Steen T, Vaagenes P, Auestad
BH, et al. Delaying defibrillation to give basic cardiopul-
monary resuscitation to patients with out-of-hospital ventri-
cular fibrillation: a randomized trial. JAMA 2003;289:1389-
95.
6. Cobb LA, Fahrenbruch CE, Walsh TR, Copass MK, Olsufka
M, Breskin M, et al. Influence of cardiopulmonary resusci-
tation prior to defibrillation in patients with out-of-hospital
ventricular fibrillation. JAMA 1999;281:1182-8.
7. Berg RA, Hilwig RW, Kern KB, Ewy GA. Precountershock
cardiopulmonary resuscitation improves ventricular fibrilla-
tion median frequency and myocardial readiness for successful
defibrillation from prolonged ventricular fibrillation: a ran-
domized, controlled swine study. Ann Emerg Med 2002;40:
563-70.
8. Berg RA, Hilwig RW, Ewy GA, Kern KB. Precountershock
cardiopulmonary resuscitation improves initial response to
defibrillation from prolonged ventricular fibrillation: a rando-
mized, controlled swine study. Crit Care Med 2004;32:1352-
7.
9. Kolarova J, Ayoub IM, Yi Z, Gazmuri RJ. Optimal timing for
electrical defibrillation after prolonged untreated ventricular
fibrillation. Crit Care Med 2003;31:2022-8.
10. Sanders AB, Kern KB, Berg RA, Hilwig RW, Heidenrich J,
Ewy GA. Survival and neurologic outcome after cardiopulmo-
nary resuscitation with four different chest compression-
ventilation ratios. Ann Emerg Med 2002;40:553-62.

Straipsnis gautas 2006 02 27, priimtas 2006 12 16

Received 27 February 2006, accepted 16 December 2006

Medicina (Kaunas) 2007; 43(1)