SPAUDOS, jgr*.
R A D I I O I R ШШЩ
TELEVIZIJOS WL~
RĖMIMO
F O N D A S H ШЦ
Biblioteka ir prasmingas skaitymas
REGINA KLEMENTAVIČIENĖ
Kauno apskrities viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė
Dar dabar atsimenu tų knygų kvapą, ir iš visų pasaulio kvapų tas kvapas buvo
M okyklų paskirtis - vaikę iš­
mokyti skaityti, mūsų, biblio­
tekų, — vaikui duoti ką skaityti, bet
kokiomis priemonėmis paskatinti
ir pakviesti jį skaityti. „Pagrindinis
bibliotekų tikslas — artinti visuo­
menę prie knygos, teikti jai žinių,
vykdyti dar S. R . Ranganatano
suformuluotą dėsnį - kiekvienam
skaitytojui - jo knygą" ( 1 ) .
M a l o n u s aptarnavimas, jauki
aplinka, vaiko poreikius atitinkan­
čios, reikalingos ir daug žadančios
naujos knygos: knygyne regėtos,
internete aptiktos ar draugų, moky­
tojų, tėvų parekomenduotos - vi­
sa, ko reikia skaitytojui, kad jis čia
norėtų sugrįžti ir atsivesti draugus.
Anot rašytojos Vytautės Žilinskai­
tės, „Vaikas gali gyventi be knygos,
tačiau knyga be vaiko gyventi ne­
gali". Todėl į biblioteką vaikas pir­
miausia ateina ieškoti knygų. Tačiau
yra ir kitų būdų pakviesti skaitytoją:
teminės parodos (bibliotekos lei­
dinių ir vaikų dailės darbų), ren­
giniai (rytmečiai, knygos ir teatro
popietės, susitikimai su rašytojais),
konkursai, Metų knygų rinkimai,
įvairios akcijos ir 1.1.
Mažieji skaitytojai
bibliotekoje
Ikimokyklinio ir pradinio ug­
dymo vaikų grupes pirmą kartą į
biblioteką dažniausiai atveda pe­
dagogai. Per ekskursijas Vaikų
literatūros skyriuje vaikai ne tik
Žodis
Jis buvo prisodrintas išankstinio džiaugsmo ir laukimo. A s t r i d a
sužino apie bibliotekos teikiamas
paslaugas, bet ir apsižvalgo, apsi­
pranta ir apsisprendžia, ar norės
tapti skaitytojais. Apie tai jie, ži­
noma, praneša savo tėveliams ir
ateina užsiregistruoti į biblioteką.
T i k gaila, kad Vaikų literatūros
skyriuje dabar šio amžiaus vaikai
tesudaro 1 6 , 5 % visų skaitytojų:
3,9 % ikimokyklinio ugdymo ir
12,6 % - pradinio ugdymo, nors
kaip tik jie yra laukiamiausi, ak­
tyviausi mūsų skaitytojai ir mūsų
organizuojamų renginių dalyviai.
Ikimokyklinukams pakanka namų
bibliotekų knygelių, vaikų darže­
lius lankantiems - grupių biblio­
tekėlių, o pradinukams - mokyklų
bibliotekų knygų. Y r a dar viena
svarbi priežastis: vaikai pas mus
neateina todėl, kad jų neatveda
skaitymu suinteresuoti tėvai.
Skaitytojų tipai
Neatsižvelgdama į vaikų amžių
(pradinukai, jaunesni ir vyresni pa­
augliai), išskirčiau keturis pagrindi­
nius mūsų skaitytojų tipus.
1. Savarankiški, arba „tikslieji"
skaitytojai. Jie žino, ko atėjo į biblio­
teką, gerai orientuojasi aplinkoje,
renkasi knygas patys, klausia biblio­
tekininko rūpimų dalykų, domisi
naujienomis, yra drąsūs ir pasitikin­
tys. Puikiai leidžia laiką biblioteko­
je: ne tik renkasi knygas į namus,
bet ir jas pavarto, paskaito vietoje
(apie 40 % ) .
moko, pavyzdys patraukia
,
puikiausias.
Lindgren
2. Neapsisprendę, arba abejingieji
skaitytojai (apie 30 %). Jie dažniau­
siai į biblioteką ateina aplinkybių
verčiami (liepė tėvai, uždavė skai­
tyti mokytojai). Renkasi knygas be
didelio ūpo, dažniausiai be suau­
gusiųjų pagalbos neapsieina, skuba
išeiti. Retai domisi knygų naujie­
nomis, neturi mėgstamo rašytojo ir
mėgstamos knygos. Tiesiog nesiža­
vi skaitymu.
3. Užsiėmę, arba namisėdos skai­
tytojai (apie 20 %). Jie dažniausiai
net nesilanko bibliotekose. Juos
užregistruoja tėvai ar kiti šeimos
nariai ir, teisindamiesi, kad vai­
kai labai užimti, nuolat ima jiems
knygas. Kyla įtarimas, ar tos par­
neštos knygos, tarsi produktas iš
parduotuvės, jų vaikams tinka ir
yra perskaitomos. Kita vertus, tai
suprantama ir pateisinama: tėvai
(seneliai) geriau žino, ko reikia jų
vaikams.
4. Laikini, arba nenuolatiniai skai­
tytojai (apie 10%). Jie užsiregistruo­
ja bibliotekoje, tačiau nėra lojalūs
skaitytojai. Ateina pasirinkti knygų
tik tam tikru laiku, dažniausiai per
vasaros atostogas.
K o k i ų p o r e i k i ų vedini vaikai
a t e i n a į biblioteką? K o k i ų
knygų ieško?
Pastebėjau, kad vaikai biblioteko­
je ieško:
• mokytojų rekomenduotų (pri­
valomų perskaityti) knygų;

Žodis moko, pavyzdys
•knygų, kurias rekomenduoja
perskaityti draugai;
•knygų, kurias vaikystėje skaitė
jų tėvai;
• naujų knygų;
• knygų, pagal kurių siužetus su­
kurti filmai;
• populiarių knygų (bestselerių);
• teminių, pažintinių knygų (pri­
klauso nuo to, kokiais dalykais
domimasi).
Vaikų l i t e r a t ū r o s fondas
mažiesiems skaitytojams
Stengiamės, kad mažieji skaity­
tojai kuo greičiau rastų sau tinka­
mų knygų ir fondas atitiktų jų in­
teresus. Užrašai, lentynų skirtukai,
emblemos ir kitos nuorodos parodo
vaikui ir jo tėveliams kelią knygos
link. Pavyzdžiui, pradedantys skai­
tyti vaikai knygelių ras lentynose su
užrašais „Abėcėlė", „Mokausi skai­
tyti!", „Knygelės didžiosiomis rai­
dėmis". Išskirtos pasakos, smulkioji
tautosaka, knygų serijos „Pradinuko
biblioteka", „Miško istorijos", „Riki-
ki nuotykiai", „V Disnėjaus klasika",
„Komiksai" ir kt. Rinkdamiesi auto­
rių (lietuvių ir užsienio šalių) knygas,
vaikai turi mokėti abėcėlę: knygos
sudėtos pagal ją išskiriant skirtukais
žymesnius rašytojus. Sugrupuotos
naujos knygelės, komiksai, netradi­
cinio formato knygelės.
Su kūrybine išmone suskirstyta
teminė literatūra: „Enciklopedijos",
„Šventės ir papročiai", „Mandagu­
mo abėcėlė", „Kad būtum sveikas",
„Apie gamtą ir jos saugojimą",
„Dangaus paslaptys", „Gyvūnų
pasaulyje", „Spręsk ir sužinosi",
„Laisvalaikio darbeliai", „Pažink sa­
vo kraštą", „Mokausi kitų kalbų" ir
kt. (ifr. 1 nuotr. „Teminė literatūra
mažiesiems"). Nuolat atnaujinama
skaitomiausių knygų parodėlė „At­
rask savo knygą!". Kas mėnesį ren-
patraukia
— i
1 nuotr. Teminė literatūra mažiesiems
giamos teminės leidinių parodos
(ir. 2 nuotr. „Teminė paroda").
K a i p skaitytojai r e n k a s i
knygas. Vaiko ir
bibliotekininko santykis
Kadangi ikimokyklinio amžiaus
vaikai ateina lydimi tėvelių arba
kitų šeimos narių, išsirinkti jiems
knygeles padeda suaugusieji. Daž­
nai neapsieinama be mūsų, biblio­
tekininkų, konsultacijų, pasiūly­
mų, patarimų. Mes žinome, kokios
knygos teigiamai įvertintos vaikų
literatūros specialistų, kokios iš jų
yra originalios ir kokios perpasa­
kotos (adaptuotos). Pagaliau mes
išmanome knygų komerciją (skai­
tytojų „papirkimą"). Pagelbėdami
skaitytojui pasirinkti įdomią knygą,
atsižvelgiame į jo amžių, poreikius,
patirtį, skaitymo tempą. Vieninte­
lė iškylanti kliūtis - jei tėveliai turi
tenkinti savo vaiko užgaidas: nori
paimti savo nuožiūra arba mūsų
pasiūlytą knygą (juk gera vaikiška
knyga įdomi ir suaugusiam), tačiau
vaikas prieštarauja, užsispiria: pra­
šo knygelės paviršutiniškos, bana­
lios, bet įmantresnės poligrafijos,
dažnai iliustruotos kompiuterine
grafika. Vaikai neretai būna ka­
prizingi, laikinai susižavi puošnia
SPAUDOS.
R A D I IO I R
TELEVIZIIOS
RĖMIMO
F O N D A S f*
if Г/ • r
ШЯ1
1
7 . • / f ••
2 nuotr. Teminė paroda
knyga, ir suaugusiems nelengva
juos atkalbėti.
Literatūrologo K. Urbos teigimu,
„Išties neretai vaikas pirma čiumpa
spalvingą, lengviau suvokiamą, bet
kartais lėkštą knygelę negu sudėtin­
gesnės poetikos, gilesnio turinio,
subtiliau iliustruotą <...> Dauguma
garsių, klasikinių knygų mažiesiems
kaip tik ir yra pabrėžtinai paprastos,
nesudėtingos" ( 2 ) .
Dažniausiai pavyksta suderinti
nuomones, susitarti tokiu būdu:
viena knygelė paimama atsižvel­
giant į vaiko norą (ta rožinė, „sal­
di", blizgančiais viršeliais, ryškiais
paveikslėliais) ir mūsų pasiūlyto­
ji - meniškai vertinga, ugdanti,
prasminga (pripažintų autorių, gerų
vertėjų — eilėraščių, pasakų, įdomių
istorijų, išsiskirianti gera etika). Jei­
gu vaikui patiko parekomenduota
knyga - įgyjame pasitikėjimą: bū­
tinai prašys bibliotekininkės pata­
rimo ir kitą kartą. Neretai tėveliai
patys žino, ko reikia jų vaikui, ir
tiksliai suformuluoja užklausą (pa­
vyzdžiui, reikia knygelių raidėms
mokytis, mokytis skaityti, be to,
knygelių su užduotimis, trumpų
eilėraštukų, saugaus eismo, etikos
taisyklių, naminių gyvūnų priežiū­
ros, gamtos pažinimo enciklopedi­
jų ir t. t.). Tokiu atveju belieka tik
 SPAUDOS. Jfjb
P. A D 1 I O IR ШЩ
TELEVIZIJOS ЩШ—
R £ M I M O I M
F O N D A S m Žodis
padėti rasti pageidaujamų knygų.
Džiugina tai, kad kai kurie tėvai
kryptingai lavina savo vaikus pras­
mingo skaitymo linkme. Kuo tur­
tingesnė tėvelių, kaip skaitytojų,
patirtis, tuo labiau jie suvokia vai­
kiškos knygos kultūrinę ir meninę
vertę ir savo vaikui nebruka men­
kaverčių leidinių.
Pradinukai, ypač ketvirtų kla­
sių, ateina į biblioteką vieni arba su
draugais. Dažniausiai renkasi knygas
pagal mokytojų parengtą rekomen­
duojamų knygų sąrašą. Belieka tik
stebėti, ar nereikia jiems pagalbos,
ir paskatinti jų savarankiškumą. Pa­
sitaiko, kad ištiesęs tokį knygų sąrašą
vaikas prašo padėti atrinkti įdomes­
nių knygų — taip užkraunama atsa­
komybė mums, bibliotekininkams,
kad vaiko knygos nenuviltų...
Manyčiau, didžiausia mokytojų
klaida - spaudimas ir reikalavimas,
kad vaikai perskaitytų atitinkamą
kiekį knygų per vasarą pagal griež­
tai sudarytą sąrašą. Stropesni vaikai,
ypač pradinukai, taip stengiasi, kad
nebelieka laiko kitoms, laisva valia
pasirinktoms knygoms. Rekomen­
duotinos literatūros išdavimas va­
sarą būna kur kas gausesnis negu
mokslo metais. Skaitytinų knygų
sąrašai nukreipia vaiką kokybiško
skaitymo link, tačiau mažiesiems
skaitytojams ir jų tėveliams atrodo,
kad tai yra prievarta, ypač jei dalis
rekomenduotinų skaityti knygų yra
seno leidimo.
Renkantis knygas, didžiausias au­
toritetas yra mokytojai, tėvai ir kiti
šeimos nariai. Tačiau ir biblioteki­
ninkas, jeigu jis yra profesionalus,
dėmesingas, geranoriškas, atidus
vaikui, geba bendrauti, atspindėti
vaiko poreikius, yra tolerantiškas,
kantrus ir... atsargus, gali valdyti
vaiko poreikius. Kitaip tariant, jis
savo skaitytoją turi „prisijaukinti".
moko,
Svarbiau patikti, o ne įtikti. Jei už­
registruodami vaiką pasitinkame
malonia šypsena, o ne santūriu
ar abejingu žvilgsniu, padedame
jam orientuotis tarp fondo knygų
ir neskubiname - tikėtina, kad ne
tik knygos, bet ir bibliotekininkas
paliks vaikui gerą įspūdį, ir jis norės
čia lankytis. Jei pasiūlytos knygos
nepatiko, kitą sykį vargu ar vaikas
kreipsis į tą patį bibliotekininką.
Išsiaiškinau ir didžiausią vaikų tė­
vų norą: bibliotekininkas visada
turi būti geros nuotaikos ir svarbu,
kad juo visada būtų galima pasi­
kliauti. Tiek vaikai, tiek jų tėveliai
bibliotekininką laiko autoritetu, jei
šis nusimano apie vaikų knygas ir
rekomenduotos knygos skaitytojo
nenuvilia.
„Knygos padeda neskubėti" - yra
pasakęs pastaraisiais metais popu­
liarumą įgijęs rašytojas ir dailinin­
kas Kęstutis Kasparavičius. Knygą
skaitydamas turi būti atidus, o ją
rinkdamasis - apdairus. Juk šiuolai­
kinis (komercinis) platus knygų pa­
saulis siūlo skaitytojams įvairiausių
knygų - gerų ir menkaverčių. Tyko
pavojus apsirikti. Ypač tai tinka ma­
žiausiems skaitytojams — ikimokyk­
linukams, pradinukams, juk kaip
tik šiame amžiuje formuojamas
skaitymo „skonis".
Bibliotekininko pareiga - padėti
atskirti „grūdus" nuo „pelų", nu­
kreipti skaityti geras knygas. Vaikas
dairosi knygų, vaikas laiko rankose
knygą, vaikas varto knygas - labai
mieli akiai vaizdai kasdieniniame
mūsų darbe. Pažindami savo skai­
tytoją, stebėdami, kaip jis renkasi
knygas (susidomėjęs, suabejojęs,
susižavėjęs), pasitelkę savo gerano­
riškumą ir profesionalumą, mes ga­
lime padėti jam pasirinkti teisingai.
Tuo mes pranašesni už mokytojus,
kurie dėl darbų gausos n e b e s u ­
pavyzdys patraukia
spėja atsakinėti į vaikų klausimus
(o kartais ir nežino, kaip atsakyti),
kuriems dažnai nebelieka laiko do­
mėtis vaikų literatūros naujieno­
mis, ir už tėvus, kartais abejingus
poreikiui skaityti ir tik tenkinančius
savo vaikų norus... Sunku sutikti
su vienos mokytojos teiginiu, kad
„tik mokytojams rūpi, kaip išugdy­
ti skaitytoją". Solidarizuokimės ir
dirbkime išvien. Gal tada sulauksi­
me pokyčių?
Leidyklos, keliančios
pasitikėjimą
Knygų komplektavimas - v i e ­
nas svarbiausių Vaikų literatūros
skyriaus darbų. Tačiau nepriklau­
somai nuo mūsų ne visos meniškai
vertingos knygos patenka į lenty­
nas. Yra knygų, kurias gali su pasi­
mėgavimu vartyti, skaityti. Būna ir
atvirkščiai - žvilgt į knygos viršelį,
leidyklą, perverti knygą, paskaiti-
nėji keletą pastraipų, ir jau žinai,
kad skaitytojui jos nepasiūlysi...
Daugmaž visada galima „pasiti­
kėti" leidyklomis, leidžiančiomis
knygas vaikams:
- „Šviesa" — metodiškai ir pa­
traukliai parengiančia mokomųjų,
lavinamųjų, pažintinių ir grožinių
knygelių serijas ikimokyklinukui ir
pradinukui („Pradinuko bibliote­
ka", „Mažasis šeimininkas", „Maža­
sis virėjas", „Apie..." „Kaip elgtis"
ir kt.);
- „Alma littera" - lietuviškų kny­
gelių populiariausia leidėja, pasižy­
minčia puikiais grožinių knygelių
vertimais; universalių enciklopedi­
jų, pažintinių knygų patrauklumu
(serijos „Pradinuko enciklopedija",
„Lietuvos gamta");
- lietuviškąja nonsenso ir roman­
tikos kerėtoja „Nieko rimto" (įdo­
mūs, prasmingi tekstai, puikios
iliustracijos);

Žodis moko, pavyzdys
- „Garneliu" ir „ A N B O " - vai­
kų klasikų (A. Milno, A. Lindgren,
T. fanson, N. Raspė, A. Nosovo, A.
Tolstojaus, ir kt.) kūrinių „gaivin­
tojais";
- „Gimtuoju žodžiu" ir „Lietuvos
rašytojų sąjungos leidykla", „Mūsų
knyga", „Vaga" - skoningai p a ­
rengiančiomis vertingų lietuvių ir
užsienio šalių rašytojų literatūrinių
pasakų bei kitų žanrų literatūros.
Ir leidyklomis, įdomiai, patrau­
kliai pateikiančiomis pažintinių
knygų:
„Naująja R o s m a " - jos serija
„Nepaprastos enciklopedijos";
„Terra Publica" - moderniomis
lietuviškomis pažintinėmis kny­
gomis („Abėcėlė", „Lietuvos isto­
rija" - knygomis su užduotimis,
klausimais, žaidimais, iliustruoto­
mis piešiniais ir nuotraukomis, su
iškiliais paveikslėliais, atveriamais
langeliais);
„Presvika" - puikiomis kūrybi­
nio laisvalaikio knygomis, pata­
riančiomis, kaip naudoti gamtines
medžiagas ir atliekas („Spalviname
akmenėlius", serija „Kurkime kar­
tu!"), ugdomojo pobūdžio pažin­
tinėmis knygelėmis su užduotimis
(serija „Gamtininko knyga");
Gerų ir visai neblogų vaikų knygų
leidyba pastaruoju metu išsiskiria
„Kronta", „Žaltvykslė", „Egmont
Lietuva", „Dominicus Lituanus"
„Kalendorius", „Obuolys" ir kt.
Mažajam skaitytojui trukdo pai­
nus vertimas, ir jo skonio nefor­
muoja tekstai, perkrauti iliustracijų,
ypač neskoningos iliustracijos. Tad
leidėjai turėtų būti ypač atidūs.
Į ką smalsūs vaikai a t k r e i p i a
d ė m e s į , a r b a leidėjų „triukai"
Vaiką sudominti knyga nėra sun­
ku. Ypač, jei knyga yra kaip nors
pažymėta. Tai gali būti:
patraukia
• ž e n k l a i - e m b l e m o s ant knygų
viršelių, pvz., „2009-ųjų metų
geriausia vaikų knyga", „ 2 0 0 8
metų vaikų knyga Didžiojoje
Britanijoje";
• a u t o r i a u s įvertinimas, pvz.,
„Mylimiausias pasaulyje vaikų
rašytojas";
• originalus autoriaus prisistaty­
mas (pseudonimas), pvz., „Vi­
kingas Siaubūnas Zagsulys III";
• intriguojančios, juokingos an­
traštės, pvz.,: „Kaip prisijaukinti
slibiną", „Apie knygų graužikus,
palėpėse gyvenančius vaiduo­
klius ir kitus padarus";
• s k a t i n a n č i o s skaityti ir kurti
paantraštės, pvz.: „Būk knygos
dailininku! Skaityk, klijuok,
spalvink, karpyk"; „Žiauriai
juokinga"; „Skirta vaikams ir
velniams. Vieniems paskaityti,
kitiems pasibadyti";
• ant knygų viršelių pritvirtintos
detalės: kompasas, laikrodis,
akiniai, didinamasis stiklas;
• knygos, kuriose daug humoris­
tinio pobūdžio piešinių, įdomių
laiškų, žemėlapių, atveriamų
langų ir kitų susidomėjimą ke­
liančių netradicinių dalykų;
• k n y g o s , p r i m e n a n č i o s vaiko
sąsiuvinį, iliustruotos h u m o ­
ristiniais piešiniais, atitinkantis
vaiko rašyseną šriftas.
K ą m ė g s t a skaityti mažiausieji
skaitytojai ikimokyklinukai
Ikimokyklinukų mėgstamas žan­
ras — jaukūs pasakojimai apie paukš­
čius, gyvūnus, miško žvėrelius,
jiems įdomu skaityti istorijas, ku­
riose vaiko ir suaugusiojo santykis
išreikštas gyvūnų personifikacijo­
mis, pavyzdžiui, Mamulė Mū - gi­
na vaiko poziciją, o Varna - suaugu­
siojo (J. ir T. Wieslander „Mamulė
M ū " ) . Gyvūnų poelgiai tikriausiai
SPAUDOS,
R A D I I O IR
TELEVIZIIOS
RĖMIMO
F O N D A S
vaikus skatina susimąstyti apie savo
elgesį. Skolinamos pavienių pasakų
knygelės, pasakų rinkiniai, litera­
tūrinės pasakos. Populiariausios V.
Disnėjaus serijos knygos. Vaikams
labai svarbios iliustracijos: jos turi
būti suprantamos, kad vaikas ga­
lėtų perprasti siužetą padedamas
paveikslėlių. Jiems gražiausios yra
iliustruotos knygelės. Daug švie­
sių svajonių vaikams iškyla vartant
paveikslų knygas (Sigutės Ach, L.
Salčiūtės, K. Kasparavičiaus ir kt.).
Tačiau labiausiai smalsūs mažieji
„limpa" prie modernių ( k o m e r ­
c i n i ų ) žaislinių k n y g e l i ų : e l e k ­
troninių, muzikinių, erdvinių, su
staigmenomis: ištraukiamais pa­
veikslėliais, atveriamais langeliais,
magnetinėmis detalėmis, lipdukais
ir pan. Nemokantiems skaityti — tai
žaidimas su knyga (ix. toliau „Pa­
žintinė literatūra").
Ikimokyklinukų
s k a i t o m i a u s i ų knygų
dešimtukas 2010 m. 1-ame
pusmetyje
1. W. Disney, „Galvojimo kampe­
lis" [knygelių serija apie Mikę
Pūkuotuką]. - Vilnius: Egmont
Lietuva, 2 0 0 6 - 2 0 0 8 .
2. S. Pairman, „Keliauk!" [žaislinė
knygelė su magnetukais]. - Vil­
nius: Alma littera, 2007, 2 0 0 9 .
3. T. Wolf, „Kiemas: spustelk ir iš­
girsk" [žaislinė knyga]. - Vilnius:
Alma littera, 2 0 0 9 .
4. „Atsargiai, mažyli!: saugumo
taisyklės ir staigmenėlės" [žais­
linė knyga]. - Vilnius: Alma lit­
tera, 2006.
5. J. ir T. Wieslander, „ M a m u l ė
M ū " [serija]. - Vilnius: Nieko
rimto, 2007, 2009.
6. „Rikiki nuotykiai" [serija]. - Kau­
nas: Spindulys, 1992; - Vilnius:
Alma littera, 2006.
 S P A U D O S ,
R A D 1Į O I R ШЩ
TELEVIZIĮOS • • —
R Ė M I M O
F O N D A S 1 Ш
\Wm
7. F. Kamov, A. Kurliandskij, A.
Chait, „Na, palauk!" [serija]. —
Kaunas: Vaiga, 2005, 2006.
8. A. Casalis, „Peliukas Lukas"
[serija]. - Vilnius, Alma littera:
2005, 2007.
9. fanosch, „Šmurliuko istorijos".-
Vilnius: Alma littera: 2009.
10. R. Scarry, „Mašinos ir visa, kas
važiuoja". — Vilnius: Alma litte­
ra, 1996.
K ą m ė g s t a skaityti p r a d i n u k a i
Pradinukų labiausiai mėgstamos
linksmo siužeto knygos apie vaikų
bendraamžių nuotykius, išdaigas
ir pokštus. Didžiajai daugumai pa­
tinka linksmas, šmaikštus pasakoji­
mas, mįslinga tikrovė (rašytojas turi
būti įdomus pasakotojas). Vaikams
patinka ir juos drąsina savimi pasi­
tikintys, savarankiškus sprendimus
priimantys veikėjai, vaikus linksmi­
na juokingas pavardes ir pravardes
(atspindinčias išvaizdą, charakterį)
turintys veikėjai suaugusieji. Vaikai
mėgsta pramanytus dalykus, juokiasi
iš painiavos, nesąmonių, kvailysčių.
Knygose vaikai ieško įdomių pasa­
kojimų, patarimų ir geros nuotaikos.
Taip pat jiems patinka aptikti kny­
gose smagių naujadarų, juokingų
posakių ir - svarbiausia - idėjų savo
veiklai (žaidimams ir nuotykiams).
„įdomios knygos stiprina vaikų
pasitikėjimą savimi ir įtikina, kad
skaitymas visuomet turi kelti po­
zityvių įspūdžių, patraukti vaikus,
kad jie vėl norėtų paimti į rankas
knygą... Suvokę knygos prasmę,
vaikai atranda knygos galią nura­
minti, paguosti, mesti iššūkį, pa­
tenkinti ir bauginti" ( 3 ) .
Laisvo pasirinkimo atvejais laimi
kitų šalių autorių verstinės knygos.
Lietuvių rašytojų knygų paklausą
gerokai gelbsti Melų knygų rinki­
mai, Geriausių vaikų knygų prista­
Žodis
tymai, įvairios akcijos, mokytojų
rekomendacijos, susitikimai su ra­
šytojais, teminiai renginiai.
Skiriasi mergaičių ir berniukų
skaitymo polinkiai, tačiau kur kas
mažiau nei paauglių. Pavyzdžiui,
pradinukės „suks nosį" nuo knygų
apie piratus, plėšikus ir ugniagesius
vaiduoklius, o berniukai niekada
neskaitys apie seses dvynes. Tačiau
yra ir „universalių" knygų. Knygas
su fantastiniais motyvais apie mer­
gaites raganaites (žr. toliau „Magiš­
kasis realizmas. Knygos fantastiniais
motyvais") įnirtingai skaito ne vien
mergaitės, bet ir berniukai. Dau­
gmaž vienodai mielai skaitomos
istorijos su išgalvotais, personifi­
kuotais veikėjais (žr. toliau „Nauji,
išgalvoti ir mistiniai literatūrinių
pasakų (apysakų) veikėjai").
Dažnai pradinukus, kaip ir v y ­
resnius skaitytojus, ieškoti knygų
paskatina literatūros kūrinių ekra­
nizacijos. Vaikai ieško knygų, kurių
motyvais matė kino arba animaci­
nius filmus: „Piteris Penas Nieka­
dos šalyje" (f. M . Barrie, „Piteris
Penas" motyvais), „Peliukas Stiu­
artas Litlis" ir „Šarlotės voratinklis"
(E. B. White*), „Haris Poteris ir..."
(f. K. Rowling*), „Narnijos kroni­
kos" (C. S. Lewis*), „Alisa stebuklų
šalyje" (L. Carroll*), „Šunų vieš­
butis" (L. Dunkan*), „Matilda" (R.
Dahl* ), „Artūras ir minimukai" (L.
Besson*), „Karibų piratai" (W. Dis­
ney*) ir kt.
P r a d i n u k ų skaitomiausių
knygų d e š i m t u k a s 2 0 1 0 m .
I - a m e pusmetyje
1. K n i s t e r , „Ragana L i l ė " [ s e ­
rija]. - V i l n i u s : Alma littera,
2004-2009.
2. A. Torajama, „Drakonų kovos"
[serija], - Vilnius: Alma littera,
2008-2010.
moko, pavyzdys patraukia
3. F. S i m o n , „Blogiukas Henris"
[serija]. - Vilnius: Alma littera,
2008.
4. f. Murphy, „Netikusi ragana"
[serija]. - Vilnius: Alma littera,
2009.
5. J. Kinney, „Nevykėlio dienoraš­
tis" [serija]. - Vilnius: Presvika,
2008.
6. A. Lindgren, „Kalio Bliumkvisto
nuotykiai". - Vilnius: 1961; Gar-
nelis, 2 0 0 6 , 2007.
7. P. Travers, „Merė Popins" [seri­
ja]. - Vilnius: Pasviręs pasaulis,
2000-2002.
8. A. Lindgren, „Emilis iš Lione-
bergos". - Vilnius: Lietus, 1993,
1997; Garnelis, 2004, 2009.
9. O. Preussler, „Plėšikas Hocen-
plocas" [serija]. - Vilnius: Alma
littera, 1992, 2002, 2 0 0 5 .
10. G. Morkūnas, „Velniškai karš­
tos atostogos". - Vilnius: Nieko
rimto. 2009.
Detaliau apžvelgsiu skaitytojams
išduodamą literatūrą pagal žanrus.
Pasakos (liaudies, literatūrinės)
Lietuvių ir užsienio tautų šalių
originalias pasakas dažniausiai savo
vaikams ima tėveliai. Ikimokykli­
nukai ir pirmųjų klasių vaikai labiau
mėgsta iliustruotas pavienes pasakas
(lietuvių pasakų serija „Pradinukų
bibliotekėlė"), kiti pradinukai - pa­
sakų rinkinius („Gražiausios lietu­
vių pasakos", „Gražiausios pasaulio
pasakos", „Gražiausios mano vai­
kystės pasakos", „Meškučių pasa­
kos", „Miško pasakėlės", „Labanakt,
vaikučiai!", „Močiute, pasek mums
pasaką!" ir kt.). Nors ir kaip b ū ­
tų gaila, mažiesiems skaitytojams
patinka pasakų adaptacijos (seri­
jos „W. Disney klasika", „Jaunimo
klasika", „Stebuklinga vaivorykštė"
ir kt.). Paklausios ir literatūrinės
pasakos (pasakos-apysakos), di-
desnė jų įvairovė. Iš lietuvių auto­
rių populiariausios Sigutės Ach,
J. Mačiukevičiaus, P. Juodišiaus,
J. Liniausko, K. Kasparavičiaus, Vy­
tauto V. Landsbergio, S. Poškaus,
R . Černiausko, V. Petkevičiaus,
G. Morkūno, V. Žilinskaitės kny­
gos. Iš įžymių pasaulio pasakininkų
labiau skaitomos H. K. Anderseno,
brolių Grimų knygos.
Nauji, išgalvoti ir mistiniai
literatūrinių pasakų
( a p y s a k ų ) veikėjai
Vaikų rašytojams netrūksta iš­
monės kurti linksmas, mįslingas
istorijas ir jiems puikiai pavyksta
pasakojimus praturtinti įdomiais ir
keistais veikėjais. Pradinukams pa­
tinka istorijos, kuriose dalyvauja iš­
galvoti, personifikuoti arba mistinai
veikėjai, tokie kaip angelas Mauliu-
kas ( M . Vainilaitis, „Mauliukas"),
skraidantis „padaras" Buntė, mau­
mas, tešlius ( R . Serelytė, trilogija
„Krakatukų pievelė"), maumukai
(R. Černiauskas, „Maumukas, kau­
kas, Gamsachurdija, arba Vilniaus
mergelės i š g e l b ė j i m a s " ) , keistas
padaras Vardenis ( M . Morkūnas,
„Velniškai karštos atostogos"), kau-
kučiai (G. Beresnevičius, „Kaukų
šeimynėlė", 2 d.), puškučiai (P. Juo-
dišius, „Puškutis ir žaliojo rutuliu­
ko paslaptis"), puokiai ( E . Valter,
„Puokiai"), vavušeliai (I. Korshu-
now, „Vavušeliai su žaliais plau­
kais", 2 d.), šmurliukai (Janosh,
„Šmurliuko istorijos"), minimukai
(L. Besson, „Artūras ir minimu­
kai", 4 d.), pabaldukai ( E . Raud,
„Pabaldukai") ir baubai (H. U l l ­
rich, „Baubų vieta palovy"), vam-
pyriukai, (A. Welsh, „Vampyriukas
neturi likti vienas"), vaiduokliai
ir vaiduokliukai ( R . Černiauskas,
„Vaikai ir vaiduokliai"; C. Funke,
„Šiurpiomis vaiduoklių pėdomis", 4
d.; O. Preussler, „Vaiduokliukas"),
raganos ir raganaitės (A. Zurba,
„Raganaitė Džilda"; O. Preussler,
„Raganiuke"; E . A. Ekker, „Skra­
jojanti vyšnių pardavėja"; A. Dale,
„Raganų knygos paslaptis"), velniai
ir velniukai (A. Horowitz, „Velnias
ir jo berniukas"; H. ir W. Hohlbein,
„Velniūkštis") ir kiti.
Vaikams įdomūs suaugę „keis­
tuoliai" juokingais vardais ir pravar­
dėmis, kaip antai senis Birbindonas
(R. Šerelytė, „Krakatukų pievelė"),
Kampažmogis ( K . Kasparavičius,
„Baltasis dramblys", Bezilas kaula-
trypis (L Ogilvy, „Nevykėlis ir R a ­
ganius"), Pūstapilvis, Akiniuotis (S.
Nopola, T. Nopola, „Šiaudinuke ir
veltinukė").
B u i t i n i s r e a l i z m a s , vaikų i r
g y v ū n ų nuotykiai, detektyvai
Mažiesiems skaitytojams buiti­
nio realizmo reikia mažiau nei pa­
augliams. Vaikai gyvena svajonių,
žaidimų pasaulyje, todėl knygos
turi atspindėti jų lūkesčius. Tačiau
šio žanro pėdsakų galima aptik­
ti kiekvienoje knygoje (taip pat ir
literatūrinėse pasakose). Tekstas
nesunkiai suvokiamas, supranta­
mas vaikui, veiksmas vyksta pa­
žįstamoje a p l i n k o j e . „Vaikai ir
paaugliai labiausiai skaito knygas,
kurios nereikalauja dvasinių ir in­
telektinių pastangų < . . . > , kurios
sukuria artimos aplinkos iliuziją,
leidžia skaitytojui atpažinti save"
(4). Dažniausiai nagrinėjami vaikų
tarpusavio arba vaikų ir suaugusių­
jų santykiai, veiksmas vyksta namų
aplinkoje (V. Račickas, „Šlepetė";
A. Lindgren, „Lota iš Pramuštgal­
vių gatvės", „Padaužų kaimo vai­
kai"; M . Gripe, „Hugas ir Józefina";
A. Nanetti, „Mano senelis buvo
Vyšnia") arba mokykloje (V. Račic­
kas, „Geriausias draugas"; R. Čer­
niauskas, „Slieko pasaka"; J. Blume,
„Nulis iš ketvirtos klasės"; F. Simon,
„Blogiukas Henris" [serija]; J. Frey,
„Patrakėlė klasė" ir kt.)
Nuotykių knygose skaitytojai
kartu su knygos veikėjais leidžiasi į
nepamirštamą kelionę, dažniausiai
vasarą (R. Rimšas, „Ne Karibų kru­
izas"), įveikia sudėtingiausias kliū­
tis ( M . Haas, „Piratų gaudytojai";
J. Sperou, „Karibų piratai" [seri­
ja]), aiškinasi paslaptis, ieško lobių,
susidoroja su baime (J. Bruckner,
„Atostogos Donerfelso pilyje"; A.
Michaelis, „Pas mus, Amerlyje";
J. E . Blyton, „Šauniojo penketuko
nuotykiai" [serija]; J. Frey „Patra­
kėlė klasė" [serija]) ir 1.1.
Vaikus suintriguoja detektyvinės,
įsukančios į žaidimą ir nuotykį is­
torijos, kuriose dalyvauja veikėjai
vaikai, atliekantys svarbias misijas,
tiriantys „painias" bylas: įžymu­
sis bebaimis Kalis Bliumkvistas
(A. Lindgren, „Kalio Bliumkvisto
nuotykiai"), slaptoji agentė Lola
(I. Abedi, „Štai ir Lola", 3 kn.), su­
manioji detektyve Bilė Pinkernel
(G. S c h u l z , „Fernandas dingo",
„Pavogtas sodas"), privatus seklys
Kviatkovskis (J. Banscherus, serija
„Seklys Kviatkovskis") ir kt.
Vaikai, namie turintys augintinių
(šunį, katę ir kt.), mėgsta skaityti
istorijas apie gyvūnų ir vaikų drau­
gystę, gyvūnų ištikimybę ir gyvūnų
nuotykius (K. Di Camillo, „Jei ne
Vinis Diksis"; K. Nostlinger, „At­
eina šuo!"; J. Strong, „Mano patra-
kėlisšuo"; E. Knight, „Lesė grįžta";
S. Green, „Geraširdis aviganis";
H. M . Denneborg, „Katinas Kas-
peras"; M . Nicolaysen, „Sveinas ir
žiurkiukas" ir kt.). Mėgstamos se­
rijos apie šunis ir kates: J. Dale, „Iš­
tikimas draugas"; L. Daniels, „Gy­
vūnų pastogė"; E . Hunter, „Klanų
kariai".
SPAUDOS. _f_.
R A D I J O I R ШШЩ
TELEVIZIIOS
RĖMIMO
FONDAS1Ш
M Žodis
K n y g o s fantastiniais motyvais
(stebuklai, b u r t a i )
Pradinukus ypač d o m i n a pa­
slaptys, eksperimentai, burtai, o
kur daugiau jų rasi, jei ne knygose
fantastiniais motyvais! Jose daug
komizmo, smagių nuotykių, pokš­
tų, magiškų dalykų, stebuklų ir
kitų smalsiukams rūpimų dalykų.
Mėgstamos ir pastaraisiais metais
ypač populiarios knygos apie mer-
gaites-burtininkes, besimokančias
mokyklose raganavimo, turinčias
išskirtinų (magiškų) galių. Pavyz­
džiui, raganaitė Lilė (Knister, „Ra­
gana Lilė", gausiausia 22 kn. serija)
jau šešerius metus nepaleidžia, lai­
ko užbūrusi savo skaitytojus. Arba
nauja, greitai populiarumą pelniusi
raganaitė Mildredė Habl - Tarš­
kės raganų akademijos m o k i n ė
( J . M u r p h y , „Netikusi ragana",
3 kn.). Šiose ir panašiose knygose
vaikams įdomu rasti „tikrų" burtų,
receptų, patarimų.
Manyčiau, kad tokių knygų po­
mėgis irgi susijęs su vaiko smalsumu
ir troškimu susitapatinti su pagrin­
diniu veikėju (juk vaikai imituoja
patikusio veikėjo elgesį), polinkiu
būti stipresniam, pranašesniam.
Skaitydami šio žanro knygas, vaikai
ne tik išmoksta įvairių gudrybių,
triukų, bet turi mąstyti, „veikti", o
atradę įdomių naujų žodžių, frazių,
juokingų posakių - gali pavartoti
savo kalboje ir jaustis pranašesni už
bendraamžius. Knygos vaikus turi
suintriguoti, neleisti jiems nuobo­
džiauti. Ir aš puikiai juos suprantu.
Kaip gali nepatraukti, toks, pavyz­
džiui, perspėjimas „Jeigu neteisin­
gai perskaitysi vieną žodį, dantų
šepetėlis virs raganos šluota, m o ­
kytoja - pikta niekadėja, ledai ant
pagaliuko - raugintu agurku..."
(J. Murphy, „Netikusi ragana").
Vaikai man yra prisipažinę, kad
moko, pavyzdys
kai tik veiksmas sustoja vietoje, jie
meta knygą šalin. „Nerealūs", kaip
mėgsta sakyti vaikai, veikėjai, pa­
trauklus siužetas - svarbiausia, ko
reikia, kad būtų įdomu skaityti.
Paprastai tokiose burtų ir s t e ­
buklų knygose dalyvauja ir žavūs
mokytojai burtininkai, tokie kaip
mokytoja Protutė (T. Blacker, „ B e ­
protiškas panelės Pro pasaulis"),
mokytojas Klingzoras (O. Preussler,
„Ponas Klingzoras truputį mokėjo
burti") ir kiti. Teko dirbti mokyklo­
je, ir gerai žinau, kad vaikai linksta
prie kūrybingų, išradingų, sumanių
mokytojų, kurie ne tik moka m o ­
kyti ir reikalauti, bet ir geba įdomiai
bendrauti, prigalvoja patraukliausių
būdų ir žaviausių priemonių m o ­
kymo procese „užburdami" vaikus
taip, kad šie su entuziazmu atlieka
užduotis. Knyga, panašiai kaip dės­
tomasis dalykas, vaikus turi žavėti,
o ne įkyrėti.
Magiškasis r e a l i z m a s
Mažesnė dalis pradinukų mėgsta
intensyvaus veiksmo, kvapą gniau­
žiančias knygas, kuriose sukurtas
kitoks, stebuklų prisodrintas, daž­
nai viduramžių senovę menantis
pasaulis. Vaikus, ypač berniukus,
domina kelionės į tokius pasaulius,
kuriuose tyko pavojai, reikia ryž­
to, ypatingos drąsos ir fizinių jėgų
įveikti kliūtis, nugalėti priešus (pri­
siminkime - vaikai siekia susitapa­
tinimo su veikėjais). Magiškojo re­
alizmo literatūra primena stebuklų
pasakas (juk tai knygos su svetimais,
grėsmingais ir pavojingais pasau­
liais, magiškų vietų gamtovaizdžiais
ir fantastinėmis būtybėmis). Neste­
bina, kad šio žanro stiprių pojūčių
mėgėjų literatūra, „užkariavusi"
didžiąją daugumą paauglių, neap­
lenkė ir mažųjų. Mes visi puikiai
žinome, kaip „aršiai" knygas apie
patraukia
Harį Poterį (J. K. Rowling, „Haris
Poteris", 7 k n . ) skaitė net mažai
skaitantys vaikai. Pradinukai taip
pat kantriai skaitė storas, jų amžiui
per sudėtingas, painias knygas ir
kaip visi nekantriai laukė, teiravosi
knygos tęsinio. Beje, susidomėjimas
J. K. Rowling knygomis neatvėso ir
dabar, nes jau užaugo kiti skaityto­
jai, kurie tik dabar pradeda skaityti
garsiuosius bestselerius. Skaitymo
įgūdžiais jau pasižymintys trečiokai
ir ketvirtokai nenusileidžia paau­
gliams „rydami" analogiškas kny­
gas: E . Paolini, „Eragonas" [trilogi­
ja]; J. R. Tolkien, „Žiedų valdovas"
[trilogija]; J. Stroud, „Samarkando
amuletas" [trilogija]; R. Gordon ir
B . Williams požemio bestseleriai
„Tuneliai" ir „Gilybės" ir kt. T a ­
čiau mažiesiems magiškojo pasaulio
mėgėjams yra puikių knygų, ku­
rios tinka jų amžiui, pvz.: R. Rupp,
„Kelionė į Mėlynąjį mėnulį, kurio­
je vėl atrandamas prarastas laikas";
G. Byng, „Stebuklingoji Molės M ė -
nulės knyga" [trilogija] ir kt.
Siaubo istorijos
Galiu pasidžiaugti, kad siaubo is­
torijų mažiesiems skaitytojams su­
kurta mažiau nei paaugliams (tai tik
terapinės istorijos, padedančios vai­
kui įveikti baimę), ir tikras siaubas
pradinukus vilioja mažiau nei paau­
glius. Siaubo istorijose dalyvaujan­
tys veikėjai, tiesą pasakius, nekelia
siaubo, nešiurpina, dažniausiai
linksmina ( G . M o r k ū n a s , „Vel­
niškai karštos atostogos"; R. Č e r ­
niauskas, „Vaikai ir vaiduokliai";
C. Funke, „Apie knygų graužikus,
palėpėse gyvenančius vaiduoklius ir
kitus padarus").
Labai nedaug pradinukų teirauja­
si serijų „Siaubų autobusas", „Pavo­
jingi žaidimų pasauliai", „Kapinių
mokykla", „Padarai", „Košmarų aka-

Žodis moko, pavyzdys
demija" knygų. Kita vertus, tenka
konstatuoti, kad bandymas surinkti
siaubo pasakojimus į „Siaubo pasa­
kas" ( 2 0 0 6 ) buvo sėkmingas - šis
rinkinys vaikams patinka.
Komiksai, anekdotai
Pradinukai visada mėgo links­
mus komiksus apie ančiuką Donal­
dą „Donaldas ir kiti". Šie komik­
sai leidžiami ne tik žurnalų, bet ir
knygų pavidalu. Tačiau dabar juos
nurungė (žinau, kad tai animacinių
kovinių-strateginių filmukų įtaka)
naujos japonų kovinių komiksų se­
rijos „Drakonų kovos", „Narutas"
„StarCraft", „WarCraft" (berniu­
kams), „Persike", „Princesė", „Ar­
kos angelai" (mergaitėms). Vaikams
net nesvarbūs nespalvoti komiksų
piešiniai ir prasta poligrafija. Mano
nuomone, šios knygelės (galėčiau
jas vadinti ir storais žurnalais) skir­
tos tik paviršutiniškai skaityti.
Vaikai dažnai teiraujasi anekdo­
tų knygų. Gaila, kad jų išleidžiama
nedaug (rinkiniai „Juoko makaro­
nai", „Vaikų anekdotai", „Mažieji
Laimiuko juokai"). Anekdotų vai­
kai randa žurnaluose „Penki", „Lai-
miukas" „Bitutė" ir kitur.
Eiliuoti k ū r i n i a i (eilėraščiai,
poemėlės, pasakos)
Eiliuotus kūrinėlius vaikai daž­
niausiai „pamiršta", nes tėvų nėra
pratinami. Jų dažniausiai teirauja­
si tėveliai ir pedagogai, ypač prieš
k a l e n d o r i n e s , progines šventes
ir skaitymo konkursus. Prašoma
teminių eilėraščių (vienos popu­
liariausių temų - „Kalba", „ M o ­
kykla", „Gyvūnai", „Daržovės") ir
jau sudarytų scenarijų su eilėmis
(dažniausiai kalendorinių švenčių,
išleistuvių, abėcėlės, eismo ir kitų
teminių renginių). Jei vaikai ruošia-
atraukia
mi skaitymo konkursams, prašoma
retų, naujesnių autorių (juos mes
turime žinoti ir pasiūlyti). Jei vaikai
mokosi tekstų atmintinai, pagei­
dauja prie „aukso fondo" priskirtų
eilėraščių ( J . Degutytės, Z . G a i ­
žauskaitės A. Karosaitės, A. M a ­
tučio, R. Skučaitės, ir kt.). Vasarą
vaikai daugiausiai skaito poetų-kla-
sikų eiliuotas poemėles ir pasakaites
(Vytės Nemunėlio, K. Kubilinsko,
E . Mieželaičio, M . Vainilaičio, Just.
Marcinkevičius ir kt.).
Legendos, padavimai, sakmės
Populiarūs „Gražiausios lietuvių
legendos ir padavimai" (1—3 d.)
rinkiniai ir atskiromis knygelėmis
išleistos legendos, padavimai (jų
yra ir serijoje „Pradinuko bibliote­
ka"). Domina legendos ir pasakos
apie paslaptingus miško gyven­
tojus, pvz., milžinus (J. Mačiuke­
vičius, „Legenda apie legendą"),
kaukus ir gnomus (F. Martinez se­
rija „Stebuklingas miškas"), įvairių
vietovardžių kilmę ( S . Zobarskas,
„Ilgaragis"). Berniukams labiausiai
patinka legendos apie nenugalimas
istorines asmenybes, pavyzdžiui,
Lietuvos kunigaikštį G e d i m i n ą
(„Vilniaus legenda"), didvyrį R o ­
biną Hudą („Legenda apie Robiną
Hudą"), karalių Artūrą („Apvaliojo
stalo riteriai").
Klasika
„Yra eilinės knygos, ir yra „amži­
nos", kurias įvertina didysis kritikas
Laikas <...> Gera knyga nemiršta
kartus su vaikyste. Ji suartina kartas,
užmezga ir sutvirtina tėvų ryšį su
vaikais" (5). Dažniausiai vaikai kla­
siką renkasi tik įpareigoti mokytojų
arba paraginti tėvų. Mes užaugo­
me su Mikės Pūkuotuko, Čipolino,
Buratino, Dželsomino, geležinio
SPAUDOS. A
R A D 11 О I R ШШ
TELEVIZIJOS J H ^
R Ė M I M O | M
F O N D A S \Ш
medkirčio, smarkuolio Gilės nuo­
tykiais, tačiau dabartinės kartos
vaikams, atrodo, tokie nuotykiai
didelio įspūdžio nepalieka. Nebent
klasikų knygelės būtų pakeitusios
savo „veidą" (išleistos naujai). M a ­
nau, kad čia kalta pernelyg gausi ir
įvairi skaitytoją „paperkanti šiuolai­
kiškumu" knygų leidyba, formuo­
janti „madingos" knygos stereoti­
pą. Iš X X a. lietuvių klasikų vaikai
labiausiai skaito J. Avyžiaus, V M i ­
sevičiaus, V. Petkevičiaus, K. Sajos,
V. Žilinskaitės literatūrines pasakas
(gaila, bet A. Vaičiulaičio pasakos
nepatenka tarp jų). Iš užsienio ša­
lių klasikų pradinukai dažniausiai
ima A. Lindgren, Dž. Rodario, O.
Preusslerio, P. Trevers, M . Gripės,
E . Kestnerio, H. Loftingo knygas.
Vaikų literatūros tyrinėtoja p e ­
dagogė G. Raguotienė, suabejo­
jusi dėl bestselerių išliekamosios
vertės, kartų klasiką vadina nauju
terminu „stedseleriais" - knygo­
mis „kurių skaitomumas tęsiasi
šimtmečius" ( 6 ) .
Pažintinė literatūra
Nepalyginamai pasikeitus spau­
dos kokybei (poligrafijai, dizainui)
ir leidykloms perėmus užsienio
leidyklų patirtį, pažintinės knygos
vaikams (enciklopedijos, žinynai,
aiškinamosios, patarimų knygelės ir
kt.) žavi raiškiomis iliustracijomis,
išradingais žinių pateikimo būdais.
Tokią knygą smalsiam ikimokykli­
nukui ir pradinukui knieti pavartyti:
atveriami langeliai, ištraukiamos ar­
ba pritvirtintos detalės (kompasas,
didinamasis stiklas, laikrodis, spe­
cialūs akiniai ir kt.), daug įdomių
klausimų, užduočių, žemėlapių ir
puikiausių paveikslėlių! Labiausiai
mėgstamos bendrosios ir gamta­
mokslinės mažųjų enciklopedijos,
labiausiai rūpimos temos - gamta,
 D
l'm| o°R
TELEVIZIJOS • •
R Ė M I M O | M
F O N D A S НШ
zoologija, gyvulininkystė (naminių
gyvūnų priežiūra), istorija, saugus
eismas, etiketas, laisvalaikio darbe­
liai, technika, fiziologija, kulinarija.
Vaikai visada noriai ima linksmąsias
„Jaunųjų švilpikų enciklopedijas"
(su ančiukų eksperimentais, bandy­
mais, testais, receptais).
Komercinės leidyklos labai sten­
giasi, vilioja vaikus kupinomis is­
torijos, mitologijos, gamtos ir kitų
mokslų žinių ir faktų, išradingai
parengtomis e n c i k l o p e d i j o m i s .
Pastaruoju metu vaikams, ypač
berniukams, patinka naujos, įspū­
dingos leidyklos „Kronta" knygos
mitologijos, piratologijos, drako-
nologijos, burtininkystės mokslų
t e m o m i s , „Naujosios R o s m o s "
serija nepaprastos „Larousse" en­
ciklopedijos", „Presvikos" serija
„Gamtininko knyga". Ikimokykli­
nukai žavisi „Didžiosiomis kny­
gomis" („Laivai", „Piratai") su iš­
kiliais, ištraukiamais paveikslėliais,
„iššokančiais" siurprizais, knygos
su magnetiniais paveikslėliais.
Teminė literatūra darosi paklau­
siausia vaikams rašant ar rengiant
teminius darbelius pagal mokyto­
jų užduotis (pavyzdžiui, apie liną,
atskirus medžius, planetas, metų
laikus), prieš kalendorines šventes
ir per vaikų atostogas.
Žaislinės knygelės
Komercinės leidyklos skatina vai­
kus domėtis knygomis leisdamos
knygeles patiems mažiausiems. Žais­
linės knygelės minkštais paviršiais,
garsinės, muzikinės, elektroninės,
figūrinės, erdvinės, knygos-mozai-
kos, knygos-kubelių dėlionės ir kt.
pratina vaikus prie knygos. Tačiau
yra viena didelė blogybė: jų teks­
tai (dažniausiai versti iš kitų kalbų,
adaptuoti, „buitiški") nieko gero ne­
duoda vaikui. Tėveliai, imdami savo
Žodis
vaikams lietuvių tautosakos rinki­
nius (pvz., „Su saule lijo", „Saulės
kelias", „Pas motulę augau" ir pan.
arba „Vyturiuko" serijos knyge­
les), ugdydami prasmingą savo vai­
kų skaitymą, laimi ir suteikia jiems
daugiau negu gražiausia žaislinė
knygelė.
E l e k t r o n i n i a i ištekliai
M a n atrodo, kad elektroniniai
ištekliai - kompaktinės plokštelės
( C D ) , skaitmeninės vaizdo plokš­
telės ( D V D ) ir kt., kuriuos vaikai
noriai skolinasi, niekada negalės
pakeisti knygos. Tačiau aktorių
įgarsinti tekstai, ypač su muziki­
niais intarpais, nukelia vaikus į ra­
dijo teatrą ir padeda jiems geriau
suvokti tekstą, skatina ieškoti dau­
giau to paties pavadinimo knygų:
juk tekstus įgarsina aktoriai arba
patys autoriai. Pasitaiko, kad vaikai,
vakare jiems skirtoje laidelėje iš­
klausę įrašą arba pamatę animacinį
filmuką televizijos ekrane, pradeda
ieškoti to paties pavadinimo knygos
arba, atvirkščiai, - skaitymą įtvir­
tina klausydamiesi arba stebėdami
kūrinio įrašo. Dvigubai įtaigesnis
kūrinio poveikis skaitytojui, jei
prie knygos pridedama kompakti­
nė plokštelė (pvz., V. Palčinskaitės
„Stebuklingoji fleita", Sigutės Ach
„Šuo Ambrozijus pradeda pirma­
sis", Dž. Griuelo „Skudurinės Onu­
tės pasakėlės" ir kt.).
K o k i ų knygų vaikai n e m ė g s t a
Pastebėjau, kad mažiausi skaity­
tojai nemėgsta „pernelyg meniš­
kai" iliustruotų knygų, nors mums,
suaugusiesiems, jos atrodo itin
vertingos, originalios. Kita ver­
tus, ikimokyklinukai neatkreipia
dėmesio į knygas nespalvotomis
iliustracijomis. Pradinukams (an­
moko, pavyzdys patraukia
trokams—ketvirtokams) iliustra­
cijos nėra labai svarbios (knygose
iliustracijų gali būti tik viena kita),
o gerai skaitantiems - ir visai nė
vienos, svarbiau — tekstas. Vaikai
vis reiklesni ir išrankesni knygų di­
zainui, kurį tapatina su šiuolaikiš­
kumu. Knyga turi būti patraukliais
viršeliais, gražiai apipavidalinta,
gerai įrišta. Vaikai taip pat atkreipia
dėmesį ir į knygos poligrafiją: šrif­
tas negali būti per smulkus, raidės
turi būti pakankamai didelės. Jeigu
yra to paties kūrinio keli leidimai,
n e a b e j o t i n a , kad vaikas rinksis
naujesnį, nes gražus daiktas tikrai
akį traukia. Mažiau skaitančiam
vaikui labiausiai patinka knygos,
kuriose yra daugiau paveikslėlių,
o puslapiuose - daugiau erdvės,
paliktos paraštės, o laukeliai - tuš­
tesni. Vaikų dėmesys neužkliūva
už pernelyg smulkių, kuklių, pras­
tos išvaizdos knygų, pavyzdžiui,
P. Zlatkaus „Vilkės m e i l ė " ( 8 p.
knygelė). Dažną skaitytoją gąsdi­
na pernelyg storos knygos, pavyz­
džiui, S. Lagerlof „Stebuklingosios
Nilso kelionės" (837 p.), rekomen­
duota perskaityti trečiokams. Vai­
kų dėmesio nesulaukia knygelės
tamsiais, niūriais viršeliais (nebent
tai būtų kai kas panašaus į „Raga­
ną V i n ę " ) . Ne paslaptis, kad vaikai
nemėgsta nešvarių (tenka skaity­
tojams priminti skaitymo kultūrą)
ir senų, susidėvėjusių knygų nuo
laiko pageltusiais lapais, kukliais
viršeliais - knygų, išleistų prieš 20
ir daugiau metų, vienos mamos
žodžiais tariant, „knygų senienų".
Tačiau juk yra puikių, mielų nuo­
tykių knygų, ypač verstų iš rusų,
lenkų kalbų, kurios yra geros, bet
ne itin „gražios", pavyzdžiui, W.
Vesper „ M u r z i u k o dienoraštis"
( 1 9 9 2 ) , S. Vangelio „Gugucė - lai­
vo kapitonas ( 1 9 8 2 ) ir „Čiubatuko

Žodis moko, pavyzdys
žvaigždė" ( 1 9 8 8 ) , M . G e i s l e r i o
„Žaliasis miestas" (1970), J. Korča-
ko „Karalius Motiejukas Pirmasis"
( 1 9 8 2 ) , Č. Jančarskio „Meškiukas
Nulėpausis darželyje" ( 1 9 6 9 ) ,
N. V o l k o v o „ S e p t y n i p o ž e m i o
karaliai"(1986) ir kt. Pakartotinai
išleistos tokios knygelės suspindė­
tų ir sužavėtų vaiką. Džiaugiuosi,
kad mūsų bibliotekos dėka (teko
konsultuoti leidėją, kokias knygas
galima būtų atnaujinti) A N B O lei­
dykla naujai išleido A. Tolstojaus
„Auksinį raktelį, arba B u r a t i n o
nuotykius", N. Nosovo „Nežiniu­
ko ir jo draugų nuotykius" (3 kn.),
E . R. Raspės „Miunhauzeno nuo­
tykius". Šias knygas pristatėme vai­
kams bibliotekos renginyje „Senos
knygelės gimsta vėl naujai!". Y r a
išimčių: skaitytojai, paraginti tėvų
(vaikystėje skaičiusių tokias kny­
gas ir jas pamėgusių), mielai ren­
kasi seno leidimo, kukliai išleistas
paprastas, bet neprastas knygas.
Juk geros knygos yra skaitomos
dešimtmečius ir perduodamos iš
kartos į kartą!
Patyriau, kad pradinukai vengia
liūdnų pasakojimų. Labiau mėgs­
ta prozą negu poeziją. Jei knyga
pažintinė, ji turi sudominti išra­
dingu informacijos pateikimu (su
staigmenomis ir „efektais").
Skaitytojai apie s k a i t y m ą
Pasibaigus kalendoriniams m e ­
tams, savo skaitytojų (amžius n e ­
ribojamas) prašome išvardyti pen­
kias perskaitytas knygas („Penkios
mėgstamiausios knygos, perskaity­
tos ... metais"). Šiuo tyrimu kasmet
domisi Nacionalinė M . Mažvydo
biblioteka. O ir mes iš skaitytojų
atsakymų sužinome, kas patinka
mūsų vaikams ir kokių klausimų,
pageidavimų, pasiūlymų jie t u ­
ri leidėjams, bibliotekininkams ir
atraukia
mokytojams, kodėl jiems patinka
skaityti, kas skatina skaityti ir kas
jiems yra skaitymas. Štai keletas
vaikų ir paauglių gražiausių minčių
apie skaitymą iš 2009 m. anketų:
„Patinka skaityti, nes sužinau
daug naujo." ( M . K., 10 m.)
„Skaityti skatina smalsumas."
(D. В., 11 m.)
„Skaityti įdomu ir naudinga."
(L. M., 15 m.)
„Skaitydama pasineriu į kitą pa­
saulį ir pamirštu kasdienybę..."
(P. K., 13 m.)
„Knygų toks paslaptingas pasau­
lis!.." (R. S., 11 m.)
„Kiekviena knyga savaip įdomi."
(L. R, 13 m.)
„Knygos pasakoja apie mus pa­
čius." ( E . D., 15 m.)
„Knygos moko reikšti jausmus
ir padeda pamiršti bėdas." ( R . L.,
14 m.)
„Knygos — puiki medžiaga raši­
niams." (R. K., 16 m.)
„Juokingos frazės, įdomūs nuoty­
kiai — niekada nenusibosta skaityti!"
(M. V , 10 m.)
„Patinka knygos su paslapti­
mi, svarbu jas išsiaiškinti." ( E . N.,
12 m.)
„Skaitydama susikuriu vaizdinius,
kurių neįmanoma pamatyti jokiame
filme ar spektaklyje." (S. R., 15 m.)
„Knygose randu daug pamoky­
mų... o nuotykiai įtraukia į įdomy­
bių sūkurį." (A. Š., 11 m.)
„Kiekvienoje knygoje yra kažkas,
kas tave užvaldo." (Т. P., 14 m.)
„ B e knygų mes nebūtume t o ­
kie protingi ir kultūringi." ( A. Ž.,
9 m.)
Keistas ir svarstytinas vienos skai­
tytojos teiginys: „Kai skaitai, grei­
čiau bėga laikas." Ar mes skaitome,
kad greičiau eitų laikas, ar, priešin­
gai, - skaitydami knygą, laiką lėti­
name ir tuo gardžiuojamės?
SPAUDOS. JT*.
R A D I J O I R ШШШ
TELEVIZIĮOS • •
R Ė M I M O ШЦ
FONDAS1Ш
Į mūsų skaitytojų pradinukų
mėgstamiausių, dažniausiai pami­
nėtų knygų sąrašą pernai pateko
K. Kasparavičiaus „Kiškis Morkus
Didysis", R . Šerelytės „Krakatu­
kų pievelės" trilogija, O. Jautakės
„Gimtadienis su žvirbliu", K n i s ­
ter „Ragana Lilė" (serija), F. S i ­
mon „Blogiukas Henris" (serija),
A. Lindgren „Lota iš Pramuštgalvių
gatvės" ir „Emilis iš Lionebergos"
R. Dahl „Matilda".
K o d ė l vaikai n e s k a i t o a r b a
nustoja skaityti
Mums labai svarbu pratinti vaiką
prie knygos iš mažumės. Jei skaity­
tojas užregistruojamas biblioteko­
je nuo mažumės, jam čia patinka,
jis visada randa knygų pagal savo
poreikius, dažniausiai biblioteka
jo gyvenime yra lygiagrečiai su
mokykla. Cia jis periodiškai lanko­
si, kol baigia mokyklą. Vėliau at­
veda ir savo vaikus. Didžiuojamės
skaitytojų kartomis, daugiavaikė­
mis šeimomis. Kelia rūpestį mažai
skaitantys, beveik neskaitantys vai­
kai. Testas (tyrimas skyriuje atliktas
2010 m. balandžio-gegužės mėn.,
jame dalyvavo 8 - 1 5 metų vaikai)
padėjo išaiškinti mūsų skaitytojų
požiūrį į neskaitančius.
Suprantu tėvelių ir pedagogų
susirūpinimą, kad t e c h n o l o g i j ų
pasaulyje skaitančių vaikų vis ma­
žėja. M a n o įsitikinimu, kalti ne
kompiuteriai ar kt. elektroninės
priemonės (bent jau mažieji skai­
tytojai turi jų kur kas mažiau nei
paaugliai) - kaltas suaugusiųjų ne­
gebėjimas „uždegti" vaiką skaity­
ti. Pirmą žingsnį turi žengti tėvai.
Kaip tik jie turi daugiausiai gali­
mybių (juk vaikai glaudžiasi prie
tėvų, jiems paklūsta). Mažamečiai
vaikai dar „visko nori". Artinti juos
knygos link reikia labai atsargiai,
SPAUDOS.
K A DI f O IR
TELEVIZIIOS
R Ė M I M O
F O N D A S
N e s k a i t y m o priežastys
Neskaitymo priežastis
Žiūri televizorių, leidžia laiką prie kompiuterių.
Rūpi kiti dalykai arba turi kitų pomėgių.
Tingi arba nenori.
Neranda sau patinkančių knygų.
Neskatina skaityti tėvai.
Nuobodu, neįdomu.
Nemoka susikaupti.
Nepatiria skaitymo džiaugsmo.
Kitos priežastys arba į šį klausimą neatsakė.
sumaniai, kūrybiškai ( g a r s i n i u
skaitymu, pašnekesiais, žaidimais
pasitelkiant knygą, „mažuoju teat­
ru"). Jeigu tėvai nors vieną valan­
dą per parą vakarais ir savaitgaliais
(kaip Vokietijoje) skirtų knygoms
skaityti, jeigu vaikas prieš miegą
ne televizijos programas žiūrėtų, o
užmigtų klausydamas tėvų skaito­
mos pasakos (arba pusvalandį pats
paskaitytų mėgstamą knygą), jeigu
tai taptų šeimos kasdienybės dali­
mi, įpročiu, — mums nebūtų dėl
ko rūpintis. Ir jeigu tėveliai išėję
pasivaikščioti su savo atžalomis pa­
keliui į pramogų centrą, parką už­
suktų į knygyną, biblioteką (tegul
tik apžiūrėti, pavartyti knygelių,
susipažinti su naujienomis), n e ­
skaitymo priežastys, manau, gero­
kai sunyktų. Iš patirties žinau, kad
neskaitančių tėvų vaikai nemėgsta
knygų. Teisinimasis, kad vaikai „be
galo" užimti kita veikla (menine ar
sportine) - tik įrodymas, kad šeima
negeba organizuoti laiko ir negali
būti vaikui pavyzdys.
Žinoma, orientuoti skaityti dar
gali vaikų ugdymo įstaigų pedago­
gai, jeigu jie įdomiai organizuoja
veiklą ir vaikams yra autoritetai
(kaip kad minėtose knygose peda-
gogai-burtininkai). Het yra vienas
Žodis moko,
Lentelė
Priežasties dažnumas
27,3 %
16,8 %
12,6 %
11,2 %
8,4 %
7,7 %
6,3 %
5,6 %
4, 2%
BET... Tereikia truputį pavėluoti, ir
„sėkla jau būna sudygusi"...
Priversti vaiką skaityti neįmano­
ma, galima tik su juo susitarti. Yra
labai daug būdų ir priemonių, kaip
prisivilioti vaiką knyga. Paskatinti
ir įpratinti skaityti galima t e m i ­
niais pokalbiais, atskirų knygų ir
knygų serijų pristatymais, įvairio­
mis akcijomis (iki šiol prisimenu,
kaip mūsų skaitytojai nepaliauja­
mai lenktyniaudami ėmė skaityti
lietuvių rašytojų knygas paskelbus
konkursą „Draugauk su lietuviška
knyga. Atrask lietuvišką knygą!"),
susitikimais su rašytojais, vertėjais,
leidėjais, išvykomis į knygų leidyk­
las, spaustuves, knygų m u g e s ,
knygų parodas. S u d o m i n t i vai­
kus knyga galima per dailės darbų
konkursus-parodas, iliustruojant
pasirinktą knygą. Pakviesti vaikus
skaityti gali viktorinos, žaidimai,
teatras.
Siekti šio tikslo padeda ir knygų
reklama televizijoje. Ar nevertėtų
televizijos laidose vaikams („Tele
bim bam", „Gustavo enciklopedi­
ja") susitikti su rašytojais, pristatyti
knygas ar kitaip sudominti, nuteikti
vaikus skaityti? O gal kas nors su­
kurtų įdomią laidą „Keliauju knygų
puslapiais"?
pavyzdys patra ūkia |Y
P r a s m i n g o s k a i t y m o link...
Su gera knyga vaikas lavėja. Ta­
čiau kokia knyga yra gera? Literatū­
rologų ir rašytojų nuomone:
- gerą knygą parašo talentingas
rašytojas (Kęstutis Urba);
- gera ta knyga, kuri patraukia
mažąjį skaitytoją, taigi yra nenuo­
bodi (Džiuljeta Maskuliūnienė);
- gera vaikų knyga yra ta, kuri
patinka ir suaugusiems (Jonas Lin­
kevičius);
- gera vaikiška knyga turi būti
gražiai iliustruota (Sigitas Poškus);
- gera knyga tartum sako: „Nenu­
simink ir nenuleisk rankų" (Kazys
Saja).
Mano nuomone, gera knyga yra
ta, kuri suteikia vaikui gerosios vil­
ties ir padeda svajoti.
K a i p m e s , bibliotekininkai,
g a l i m e p a d ė t i vaikui išsirinkti
gerą, vertingą knygą?
P i r m i a u s i a , vaikui r e n k a n t i s
knygą, patariame neskubėti. P a ­
žintis su knyga prasideda n u o
viršelio. Anot J. V. Gėtės, knygai
apdaras reikalingas taip, kaip pa­
veikslui rėmai. B e to, svarbu, ar
jis patrauklus, kaip iliustracija
susisieja su antrašte. O toliau -
trumpa anotacija knygoje (pas­
kutiniame priešlapyje, dabar jau
ir ant knygos viršelio kitos pusės)
padės sužinoti, apie ką knyga. B ū ­
tinai siūlau perskaityti pasakojimo
įžangą, paskaitinėti atskiras vietas.
Jei skaitytojas neskuba, jis gali su­
sipažinti su literatūros specialisto
straipsniu (baigiamuoju žodžiu)
apie knygą paskutiniuose pusla­
piuose, susirasti leidėjų, rašyto­
jų arba skaitytojų nuomonę apie
knygą interneto tinklalapiuose.
Pradinukams knygas pažinti pa­
deda puikus literatūrinis žurnalas

Žodis moko. pavyzdys
„Laimiukas" (gaila, kad paaugliai
tokio neturi).
Vaikams dažnai atrodo, kad mes,
bibliotekininkai, esame perskaitę
knygą, jeigu ją siūlome. Taip, geras,
vertingas vaikų ir paauglių knygas
mes stengiamės perskaityti ir apie jas
savo nuomonę išdėstome bibliotekos
svetainėje http://www.kvb.lt. Nere­
tai nuomonės apie knygą klausiame
pačių skaitytojų jiems sugrąžinant
paimtas knygas. Įvertinti knygą
net jos neperskaičius ir pasiūlyti ją
skaitytojui mums padeda vaikų li­
teratūros specialistų straipsniai bei
recenzijos „Rubinaityje", specialio­
sios literatūros skaitymas, seminarai
(„Pasaka renginiuose", „Efektyvus
pristatymas" ir kt.), knygų naujie­
nos internete. Tačiau labiausiai su
vaikų knygomis mes, biblioteki­
ninkai, susipažįstame peržiūrėdami
gautas knygas, skirstydami į fondą
grąžintas knygas ir atsakydami į
tikslinamąsias, adresines, temines
mūsų skaitytojų užklausas. Mes ži­
nome ne tik, kokias knygas turime
ir kur jos padėtos, bet ir apie ką tos
knygos.
Tačiau mums, bibliotekininkams,
svarbu ne tik žinoti, apie ką kny­
gos, bet ir populiarinti vaikų kny­
gą. Tiek lietuvių, tiek užsienio ra­
šytojų knygas populiarinti padeda
įsitraukimas į projektus („Lire en
fete" ir kt.), dalyvavimas akcijose
(„Draugauk su knyga. Atrask lie­
tuvišką knygą" ir kt.), literatūrinių
rytmečių, popiečių organizavimas
(„Keliaujant po Šiaurės Europos ša­
lis..." „Kodėl Markas Tvenas šyp­
sosi?", „Į autorių šalį!", „Nemuno
krašto dainius", „Senos knygelės
gimsta vėl naujai!" ir kt.), susitiki­
mai su rašytojais (G. Adomaityte,
Z. Gaižauskaite L. Iniu, Vytautu
V. Landsbergiu, P. Palilioniu, S.
Poškumi ir kt.), skaitymo skatini­
patraukia
mo valandėlės pristatant populia­
rias, renkamas Metų knygas m o ­
kyklose (lapkričio-sausio m ė n . ) ,
teminės leidinių parodos skyriuje
(„Vaikai iliustruoja rašytojų kny­
gas", „Pamirštos knygelės", „Apie
tikrą draugą", „Sparnuotieji" Sigu­
tės Ach veikėjai", „Burtų šluota" ir
kt.), piešinių konkursai perskaitytų
knygų motyvais („H. K. A n d e r ­
seno pasakų veikėjai", „Laimono
Inio kūrybos pasaulyje", „Vytauto
V. Landsbergio literatūrinių pa­
sakų personažai") ir kt. Išrinktas
Geriausias vaikų knygas pristatome
kasmet Tarptautinėje vaikų knygos
dienos šventėje.
Bibliotekos ir vaikų u g d y m o
įstaigos
Būsimąjį savo skaitytoją dažnai
atrandame svečiuodamiesi vaikų
darželiuose, vaikų globos namuose:
organizuodami knygų naujienų ir
temines parodas iš bibliotekos fon­
dų, pvz., „Lietuva, šalele mano my­
lima", „Prie motulės prisiglausiu...",
„Kad miegelis būt saldus, kol vaike­
lis nenubus", viktorinas, pvz., „Mes
iš pasakų", „Ką žinai apie knygą?",
sekdami pasakas garsiausių pasaulio
pasakininkų, populiarių rašytojų,
kalendorinių švenčių pasakas, da­
lyvaudami bendrose vaikų ir tėvelių
popietėse, pvz., „Kas užmigdys ta­
ve, vaikeli?", „Seku seku pasaką...",
„Dainuoju pasaką", darželių projek­
tuose, pvz., „H. K. A n d e r s e n a s -
pasakų karalius", „Svečiuose pas
močiutę" ir kituose su knyga su­
sijusiuose teminiuose renginiuose
ir šventėse. Mūsų bendravimui su
vaikų ugdymo įstaigomis būdingas
grįžtamasis ryšys: partneriai orga­
nizuoja temines vaikų dailės darbų
parodas, skirtas knygai „Mes gry­
bai! (fust. Marcinkevičiaus „Grybų
karas" motyvais), „Iliustruoju „ S e -
SPAUDOS. _ f T _
R A D I J O IR Ш®
TELEVIZIIOS ЩЛ^-
R £ M 1 M О Щ
F O N D A S НШ
neles pasaką" ( S . Nėries poemos
motyvais), „Seku seku pasaką..."
(lietuviškų pasakų motyvais) ir kt.
Gera proga aplankyti pradinukus
mokyklose pasitaiko per Metų kny­
gų rinkimus. Pristatome renkamas
knygas, paaiškiname apie balsavi­
mą, akcentuodami, kokios knygos
yra vertingos, pasikalbame apie lie­
tuviškų knygų leidybą, atsakome į
vaikų klausimus. Visa tai laikau
skaitymo skatinimo valandėlėmis.
Dar nė karto neteko nusivilti. Leisti
laiką bibliotekoje vaikams įdomu, o
pamatyti bibliotekininkę su knygų
krepšiu — tiesiog smalsu.
Susitikinėjant su vaikų grupėmis,
tenka įrodinėti, ko verta yra knyga:
•lavina fantaziją, nes mąstome
vaizdais;
• lavina mūsų gebėjimą užjausti;
• suteikia jėgų ir įkvepia, guodžia
ir parodo išeitį iš sunkios padė­
ties;
• lavina mūsų kalbą, nes išmoks­
tame daugiau žodžių, laisviau
reikšti mintis;
•užduoda svarbių klausimų, į
kuriuos reikia ieškoti atsakymų,
verčia susimąstyti apie gėrį ir
blogį;
• padeda suprasti save ir kitus;
• padeda mums suprasti, kad į vi­
sus klausimus negali būti vieno
atsakymo, kad į problemas gali­
ma žiūrėti įvairiai;
• sako, kad visus konfliktus galima
spręsti ne tik prievartos būdu;
• mėgstantys skaityti knygas yra
rimtesni, įdomūs pašnekovai,
geba sukoncentruoti dėmesį;
• knygą gali skaityti vienas;
• knyga - tai kultūrinis palikimas,
ji turtina šalies kultūrą;
• gerą vaikišką knygą galima skai­
tyti garsiai (vaikų ir suaugusiųjų
džiaugsmui) (7).
Bibliotekininko p a t a r i m a i
tėveliams
Kuo daugiau skaitykite dar n e ­
mokantiems skaityti vaikams - bū­
kite pirmieji savo vaikų mokytojai.
Padėkite vaikams išsirinkti gerą
knygą. D o m ė k i t ė s vaikų knygų
naujienomis.
Vaikų literatūros ekspertas litera­
tūrologas Kęstutis Urba įspėja: „Pa­
sikeitus poligrafijos galimybėms bei
ryšiams su užsienio leidyklomis,
Lietuvos knygynuose pagausėjo la­
bai puošnių, prabangių (ir brangių)
knygų vaikams. Tarp jų gana daug
ir „knygų-saldainių", „knygų-tor-
tų". Turime būti atidūs, išrankūs,
atsargūs" ( 8 ) .
Jei suspėjate, būtinai perskaityki­
te vaiko skaitomą knygą. Galite tą
pačią knygą balsiai skaityti pakai­
tomis kartu su vaiku. Taip jūs dar
labiau priartėsite prie vaiko pasau­
lėjautos. Bent jau pasidomėkite, ką
skaito jūsų vaikas ir kokį įspūdį jam
paliko knyga. Išklausykite vaiką,
jei jis nori pasikalbėti apie knygą.
Kasmet balandžio 2-ąją Tarptauti­
nės vaikų knygos dienos proga savo
vaikui padovanokite vertingą kny­
gą. Kiekviena knyga vaikui turėtų
padėti augti, kiekviena knyga turė­
tų jam suteikti išminties. Kiekvie­
na knyga - vaiką padrąsinti ir padėti
pamiršti nuoskaudas.
Bibliotekininko p a t a r i m a i
p r a d i n i ų klasių m o k y t o j a m s
Raiškiai skaitykite klasėje savo
mokiniams.
Skaitantis mokiniams mokytojas
yra tarsi rašytojas ir pateikia jiems
skaitomą tekstą taip entuziastingai
tarsi savo. Klausydami mokytojo
skaitomo teksto vaikai gali reaguoti
į pagrindines mintis nesiaiškinda-
ini užrašytų simbolių, t. y. raidžių,
prasmės. Mokytojui tai dar viena
proga plėtoti vaikų akiratį knygų
pasaulyje ir paskatinti jų norą ir
poreikį savarankiškai mokytis skai­
tyti ( 9 ) .
Domėkitės, kokiose bibliotekose
lankosi ir ką skaito jūsų mokiniai.
Raskite būdų, kaip patikrinti jų
skaitymą. „Mokytojai, mokantys
pagarbiai ir kantriai išklausyti savo
mokinius, atras, kad vaikai patys
atveria jiems duris į savo mąstymą,
jeigu pasitiki savo mokytoja arba
mokytoju ir tiki, kad jai (jam) tai
išties įdomu [...] Sudarykite savo
klasės vaikų, kurių skaitymas kelia
nerimą, sąrašą" ( 1 0 ) .
Orientuokite savo mokinius, kad
skaitytų prasmingai. Palaikykite
vaikų entuziazmą skaityti ir rinkti
lietuvių autorių Metų knygas. D o ­
mėkitės vaikų knygų naujienomis.
Teisingai sudarykite vasaros kny­
gų skaitymo sąrašus. Atkreipkite
dėmesį, kad knygos pavadinimas
nebūtinai atitinka vadovėlio i š ­
traukos pavadinimą, pasidomėkite
ir nurodykite, kur ieškoti kūrinio
(pvz., vaikas prašo knygos „Tankas
su elektroniniu valdymu". Apsaky­
mą „Elektroninio valdymo tankas"
aptikome V. Račicko knygoje „Ge­
riausias draugas", o pasaką „ B a i ­
dyklė po krėslu" - V. Žilinskaitės
rinkinyje „Ledinė fėja").
B a i g i a m a s i s žodis
Bėga metai, užauga mūsų skaity­
tojai, keičiasi kartos, tačiau jų min­
tys apie skaitymą ir knygą beveik
lieka tos pačios. Ir šiais metais mū­
sų skaitytojai pripažino, kad skai­
tymas - išties maloni ir naudinga
laisvalaikio leidinio forma:
„Skaitymas - gyvenimo dalis.
Knyga gali daug: patarti tam tikro­
mis gyvenimo situacijomis, pra­
linksminti, kai būna liūdna, pamo­
kyti gyventi ar net susikurti galbūt
laimingesnį, vertingesnį pasaulį"
(Agnė).
„Skaitydamas žmogus keičia savo
gyvenimą geryn. O kadangi knyga
gali pakeisti žmogų, žmogus gali
pakeisti pasaulį" (Simonas).
Mums svarbu ugdyti savimi pa­
sitikintį, savarankišką skaitytoją.
„Tikslas - išugdyti savarankiškus
skaitytojus, o tai įmanoma tik ta­
da, kai vaikas savarankiškai mėgina
žengti pirmyn ir nebijo rizikuoti"
(11).
Norėtųsi, kad knygos musų skai­
tytojams padėtų rasti atsakymus į
rūpimus klausimus, mokytų pažinti
ir saugoti gamtą, gyventi santarvėje
su gyvūnais, mylėti ir gerbti savo
šeimos narius ir kitus vyresniuo­
sius, jausti pareigą ir atsakomybę;
be to, būti įdomiems pašnekovams,
išmokytų fantazuoti, pajuokauti. Ir
svarbiausia - būti optimistais.
LITERATŪRA
1. Raguotieni G. ...Atversta knyga. -
Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno
Mažvydo biblioteka, 2 0 0 8 , p. 1 2 5 .
2. Urba K. Gera knyga, nes... patinka
vaikams / / Rubinaitis: žurnalas apie
vaikų knygas, 1996, Nr. 2, p. 4 .
3. Alleklev В., Lindvall L. Gudrioji lapė:
Skaitymo mokymas pasitelkus grožinę
literatūrą. - Vilnius: Garnetis, 2 0 0 0 ,
p. 1 3 - 1 4 .
4. Urba K. Ir visai artima, ir gana tolima
tikrovė / / Rubinaitis, 2 0 1 0 , Nr. 1, p. 2.
5. 6. Raguolienė G. Ten pat, p. 2 4 , 5 7 .
7. Versta iš: Восемьнадцать зачем нуж­
ны детские книжки. - Шведская
Академия Детской Литературы",
2004.
8. Urba К. Gera knyga, nes... patinka
vaikams. Ten pat, p. 4 .
9. Alleklev В., Lindvall L. Ten pat, p. 15.
10. Smith V. Kaip skaitymą padaryti
prasmingą. - Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka. - 2 0 0 9 ,
p. 2 2 - 2 3 .
11. Alleklev В., Lindvall L. Ten pat, p. 14.

According to authoresses of the article
"Influence of Estimation and Study
Environment on Pupils'Training" LAIMA
BULIUOLIENĖ and LAISVŪNĖ DAUKŠAITĖ,
primary form teachers, having started to
apply in their work the updated "General
Programmes" firstly had to realize that
this progamme is oriented towards the
development of essential competences
which will be necessary for people
living in the informative and constantly
changing society. The competences that
are developed in primary forms could be
divided into two groups: 1) competences,
related to the linguistic and mathematical
literacy; 2) competences, covering
creativity, initiative approach, and critical
thinking.The authoresses try to survey
two criteria that strongly determine
development of competences of primary-
formers - estimation (fixation) of pupils'
achievements and progress and formation
of the adequate environment.
LAIMUTĖ BOBROVA in her article
"Topicalities of Development of Physical
Culture of Primary- Formers"emphasizes
that not only contents of physical
culture lessons, but also a teacher of
physical culture himself or herself should
change. He or she should take a role
of strategist of the policy of physical
culture, sports and good physical state
at school, and this would his (her)
response to challenges of these times.
To achieve this kind of aim, a teacher
should constantly improve his (her)
knowledge, the subject competence, to
make attempts in acquiring high-skilled
pedagogical mastership, to be aware of
his (her) future actions in the process of
pupils'physical training in each specific
period. It is not enough any more to do
what you can. It is important how you
will do this, what activity principles and
didactic requirements you will follow,
what kind of structure of your lesson you
will choose, how you will get prepared
for the school year, for a particular cycle
of lessons, a specific lesson.
ARKADIJUS KISELIOVAS and DANUTĖ
KISELIOVA end the article "The New Text-
Book of Mathematics for the 2nd Form.
The Second Book".
VAIVA SCHOROSKIENĖ in her article „The
Major Guides of a Text-Book", following
different resources, first of all covers the
§ (Ш Ml |Д| /Д !=, .?
main features of a textbook, what kind
of text-book and why a teacher chooses,
discusses what kind of a text-book parents
would choose and what kind of text-book
pupils themselves would prefer. Then she
reminds things that should be taught,
things that primary-formers already know,
shares her thoughts, how text-books as
the informative sources are taught to be
used: how do we teach to get a handle of
the text-book, to appeal to the text-book
in different educational situations, how do
we encourage pupils to use a text-book in
different daily situations.
According to ELENA BRAZAUSKIENĖ,
authoress of the article„Training of
Primary Reading Skills",„to develop
a conscious, independent reader, for
whom the reading would be enjoyable
occupation, a particular focus should
paid on primary reading skills from the
first days of child's relation to a book.
A significant factor of stimulation of
learning to read is a family. In family a
child should get the first impulse and
power that would give energy and direct
a child's behaviour in one or another
direction. In family a child's needs and
aspirations, giving energy and directing
to achieve the aim, should start and
develop. A child is influenced by family
atmosphere and is motivated for
studying. If parents encourage children
to study well, enjoy their achievements,
accomplishments are related to positive
emotions and encourage them to
achieve good results. In today's family
a reading prestige should increase,
one should realize that reading is vey
important for complete revelation of
child's personality, for development of
any language, formation of language,
studying of construction of syntax, text
(narration, explanation, reasoning, etc.).
EGIDIJUS SKARBALIUS in his article.A
Role of Ethnic Language (Dialect) in the
Educational Process" states that to make
the educational process more effective, it
should be exercised, especially in primary
forms, by means of the linguistic code,
most closely related to thinking, i.e. by
ethnic language (dialect). Furthermore,
during lessons it should be explained
that the ethnic language (dialects) and
the standard language are very closely
interrelated; and also differences and use
of both languages should be pointed
out, thus making a positive effect on
both the children's psychics and the
whole educational process.
According to REGINA KLEMENTAVIČIENĖ,
a mission of schools is to teach a child
to read; a mission of libraries is to give
children books to read, to encourage
and invite them to read by any possible
means. Authoress of the article„Library
and Meaningful Reading" describes
young readers at library, defines types
of readers, points out what pupils need,
what books they choose, defines the
children's literature fund for young
readers, shows how they choose books,
what relation between a child and
a librarian could be formed, which
Lithuanian publishing-houses could be
fully trusted, which books preschool
children prefer, what kind of books are
the most popular, which books are not
popular among children, why they stop
reading. The authoress of the article
seeks that books would enable readers to
find answers to the questions concerned,
would teach pupils to preserve nature,
to live in union with animals, to love and
respect family members and other older
people, to develop a feeling of duty and
responsibility.
JŪRATĖ KLIMIENĖ and ASTA ŠIRIAKOVIENĖ
in their article„Evolution of Cognitive and
Artistic Competences Through Works
From Natural Materials" state that use of
natural materials during lessons evokes
a need of self-expression, enables them
to acquire experience of cognitive and
artistic activities which they successfully
apply when implementing creative
projects. At the same time pupils are
encouraged to take more interest in
various things, to concentrate, to be more
attentive during lessons. Natural materials
allow pupils to participate in the common
creative activity, give possibilities to be
more independent and to be open for
free choice. A teacher should not create
instead of children; he should seek to work
together with children by encouraging
them, inviting them to develop
imagination, etc.The more skills children
acquire and the more different natural
materials they use, the more free and
active they will be in the creative process,
the more open they will be for aesthetical
impressions, beauty of the surrounding
environment and works of art.