Įvardinkite funkcinį stilių ir žanrą.

Publicistika – interviu, nes rašytoja ir vertėja Lina Laura kalbina tekstų redaktorę, klausimas – atsakymas, aktualia visuomenei lyčių
lygybės tema / moterų nelygybės problema.

Įvardinkite tematiką. (Apie ką šis tekstas?) 3

Pokalbyje, interviu, kalbama apie lyčių lygybę iškeliant moterų nelygybės ar diskriminacijos problemas, stereotipus tiek darbe (šiuo
atveju – redaktoriaus profesijos), tiek kitais gyvenimo atvejais, pvz., studijuojant.

Įvardinkite svarbiausią tekste keliamą problemą klausimo forma. 1

Kodėl moteris, kaip lytis, vis dar patiria kai kuriose gyvenimo srityse / kontekstuose diskriminaciją?

Įvardinkite kelis lyčių nelygybės probleminius atvejus, paminėtus šiame tekste. 3

1. Tam tikrų profesijų atstovų / leidybos sferos atstovų, pvz., redaktorių, projektų vadovių, moterų atlyginimai mažesni nei vyrų.

2. Tikra kova už moterų teises / lygybę vyksta tik asmeniniu lygmeniu. (Aira pateikia asmeninį pavyzdį iš studijų laikų, kai ji su
bendrakursėmis davė moralinį atkirtį žinomam Lietuvoje filosofijos dėstytojui Šliogeriui, kuris atvirai jas pažemino proto ir
teisės į mokslą atžvilgiu, nors seniai daugelio demokratinių šalių Konstitucijoje pabrėžiama lygybė ir mokslui, ir lyčiai.)

3. Trūksta visuomenės / moterų aktyvumo, vienybės ir susitelkimo, - šios vertybės padėtų ne pavieniui, o visuotiniai kovoti už
lygybės teises. Visuomenės tinkamas spaudimas valdantiesiems lyčių lygiateisiškumo problemas perkeltų į valstybinį / politinį
lygmenį.

4. Kovoti už moters lygiateisiškumą nepopuliaru arba nepatrauklu, nes visuomenėje vis dar gyvas stereotipas, kad feministinės
idėjos yra nenormalu, o moterys, kurios kovoja už savo teises yra ne moteriškos, o vyriškos ir pan.

5. Net ir šiandien demokratinės ir liberalėjančios visuomenės laikais vis dar gyvi stereotipai: „vaikinams dera skaityti Plutarchą, o
merginoms – mezgimo vadovėlį“, net mokslo srityse, kaip literatūros kritikoje ir teorijoje, egzistuoja literatūrinis terminas
„moterų literatūra“, nors vyrų literatūros neegzistuoja. Tai įrodo atskirtį kaip Kitą.

6. Vis dar net ir šiandieninėje visuomenėje moteris įvairiose gyvenimo srityse, tiek buityje, tiek darbe, tiek švietime, apibrėžta savo
lyties ir socialinių sąlygų.

Koks stereotipas apie moters paskirtį paminimas šiame tekste? 2

Net ir šiandien demokratinės ir liberalėjančios visuomenės laikais vis dar gyvi stereotipai: „vaikinams dera skaityti Plutarchą, o
merginoms – mezgimo vadovėlį“; kitaip sakant – vyrai sutverti didingiems, keičiantiems pasaulį darbams, todėl jie iš tikrųjų protingi, o
moters paskirtis – šeima ir buitis.

Kaip suprantate mintį, kad „vyrų literatūros nėra, vyrų rašymo nėra“, todėl nereikėtų (nederėtų) išskirti moterų literatūros ir
moterų rašymo? 3

Mokslo srityse, kaip literatūros kritikoje ir teorijoje, egzistuoja literatūrinis terminas „moterų literatūra“ arba „moters rašymas“, nors
„vyrų literatūros nėra“. Nuo pat literatūros istorijos pradžios patriarchaliniame pasaulyje vyrų rašymo tradicija tapo norma, net ir kai
kurios moterys rašytojos sekė tradicija ir žvelgė į pasaulį savo kūriniuose vyrų akimis. O nuokrypis nuo tradicijos, kitoks pasaulio
matymas ar traktavimas, stereotipiškai laikomas prastumo ženklu. Todėl nenorėdama sumenkinti moters, kaip rašytojos, vertės, autorė
siūlo atsisakyti šių terminų. Tai įrodo moters, kaip KITO, išskyrimą iš visuomenės. Kita vertus, jei net ir yra susiformavusi literatūros
istorijoje tokia terminų tradicija, galima šiuos terminus traktuoti / laikyti kaip pabrėžiančius moters, kaip rašytojos, stiliaus unikalumą,
kuris jau savaime yra vertybė.

Pateikite kultūrinių ar literatūrinių pavyzdžių, susijusių su lyčių diskriminacijos problema.

Žemaitės apsakyme „Marti“ atsiskleidžia XIX a. – XX a. pradžios tradicinio kaimo stereotipų gausa moters atžvilgiu: Katrė – jauna
moteris – tėvų ištekinama be meilės per prievartą iš materialių paskatų (ištekėti buvo būtina, o paklusti tėvams – norma), uošvių šeimoje
ji žeminama ir nuvertinama nepelnytai (moters nuomonės ar žodžio tradiciniame kaime mažai paisoma). Antikos laikais Graikijoje, nors
šiuo laikotarpiu ir gimė demokratijos terminas, moterims nebuvo leidžiama nei balsuoti, nei dalyvauti olimpiadose. Balsuoti kaip ir kiti
piliečiai moterys pirmą kartą įgijo teisę Prancūzijoje tik 19 a. Teisę studijuoti universitetuose taip pat moterys įgijo teisę visai neseniai -
Pirmoji Europos aukštoji mokykla, 1865 m. atvėrusi duris moterims, buvo Ciuricho universitetas Šveicarijoje.

Dar visai neseniai, pvz., XIX a. Anglijoje, moterys rašytojos labai vengė stereotipiškų nuostatų moterų atžvilgiu, nes visuomenė buvo
ypač konservatyvi ir negailestinga tiems, kurie nusprendžia sulaužyti taisykles. Todėl 1846 m. gegužę Šarlotė, Emilė ir Anė Brontė
išleido bendrai parašytą poezijos knygą, prisidengusios vyrų Kurerio (Currer), Elio (Ellis) ir Ektono (Acton) Belų (Bell) slapyvardžiais.
Nors buvo parduotos vos dvi knygelės, seserys toliau kūrė vyriškais slapyvardžiais. Šarlotė savo pirmuosius du romanus pasirašė Kurerio
Belo slapyvardžiu. Apie tokį savo pasirinkimą ji rašė: „Nenorėdamos viešintis, nusprendėme pasinaudoti Kurerio, Elio ir Ektono Belų
slapyvardžiais. Taip padarėme […], nes nenorėjome, kad būtų žinoma, jog mes moterys, kadangi mūsų rašymo stilius ir išsakytos mintys
neatitiko tų laikų „moteriškumo“. Buvome įsitikinusios, kad į moteris rašytojas bus žiūrima su išankstiniu nusistatymu. "
1. Įvardinkite funkcinį stilių ir žanrą. 2
2. Įvardinkite tematiką. (Apie ką šis tekstas?) 3
3. Įvardinkite svarbiausią tekste keliamą problemą klausimo forma. 1
4. Įvardinkite kelis lyčių nelygybės probleminius atvejus, paminėtus šiame tekste. 3
5. Koks stereotipas apie moters paskirtį paminimas šiame tekste? 2
6. Kaip suprantate mintį, kad „vyrų literatūros nėra, vyrų rašymo nėra“, todėl nereikėtų (nederėtų)
išskirti moterų literatūros ir moterų rašymo? 3
7. Pateikite kultūrinių ar literatūrinių pavyzdžių, susijusių su diskriminacijos / nelygybės
problema. 3

1. Įvardinkite funkcinį stilių ir žanrą. 2

2. Įvardinkite tematiką. (Apie ką šis tekstas?) 3
3. Įvardinkite svarbiausią tekste keliamą problemą klausimo forma. 1
4. Įvardinkite kelis lyčių nelygybės probleminius atvejus, paminėtus šiame tekste. 3
5. Koks stereotipas apie moters paskirtį paminimas šiame tekste? 2
6. Kaip suprantate mintį, kad „vyrų literatūros nėra, vyrų rašymo nėra“, todėl nereikėtų (nederėtų)
išskirti moterų literatūros ir moterų rašymo? 3
7. Pateikite kultūrinių ar literatūrinių pavyzdžių, susijusių su diskriminacijos / nelygybės
problema. 3

1. Įvardinkite funkcinį stilių ir žanrą. 2

2. Įvardinkite tematiką. (Apie ką šis tekstas?) 3
3. Įvardinkite svarbiausią tekste keliamą problemą klausimo forma. 1
4. Įvardinkite kelis lyčių nelygybės probleminius atvejus, paminėtus šiame tekste. 3
5. Koks stereotipas apie moters paskirtį paminimas šiame tekste? 2
6. Kaip suprantate mintį, kad „vyrų literatūros nėra, vyrų rašymo nėra“, todėl nereikėtų (nederėtų)
išskirti moterų literatūros ir moterų rašymo? 3
7. Pateikite kultūrinių ar literatūrinių pavyzdžių, susijusių su diskriminacijos / nelygybės
problema. 3