Aira Niauronytė: „Vyrų literatūros nėra“ (Lina Laura Švedaitė kalbina Airą Niauronytę)

1. Įrašykite praleistas raides ir sudėkite skyrybos ženklus.

2. Išrašyk tris skirtingus įterpinius:_______________________________________________________________
3. Išrašyk išplėstinį pažyminį po pažymimojo žodžio_________________________________________________
4. Išrašyk priedėlį po pažymimojo žodžio__________________________________________________________
5. Išrašyk šalutinį prijungiamąjį dėmenį___________________________________________________________
D_rbi leidykloje Kitos knygos ar leidž__nt knygas jums svarbus l_ties aspektas?
Lei_dami knygas paprastai (ne)(galvojame)________________ apie autoriaus ar autorės lyt_ neskaičiuojame kiek
turime autorių vyr_ ir kiek moter_ galvojame apie tekstą. (Tur)(būt)_________ reikėt_ labiau palaikyti moter_s
kūrėj_s bet neleisti geros knygos tik todėl kad autorius vyras b_tų a_surdas.
Ar leidybos sferoj_ pastebi lyčių nelygyb__?
[...] Manau daugum_ leidybos darb____tojų sudaro moter__s redaktorės projekt_ vadovės. Ar tai jau reiškia (ne)
(lygybę)_____________? (Gal)(būt)_________ did_snė moterų proporcija susijusi su tuo kad tarkim redaktoriaus
profesija vis dar ne__vertinta dažnai visuomenė net nesuvokia ką daro redaktorius ir kam jo apskritai reikia. (Gal)
(būt)_____________ j__igu daugiau vyrų dirbt_ redaktor_____is ši profesija tapt__ presti___iškesnė geriau
apmokam_ ir vertinam_. Baisu bet (tur)(būt)__________ taip. Nors nesinori to pripažinti. [...]
Faktas kad vyrai geriau nei moter_s vertina savo darb_ ir moka i___ikovoti aukšt_snį atlyginimą __vairiose srityse todėl
už t_ pat_ darbą vis dar gauna daugiau nei moterys. Išvada moterims reikia labiau vertinti savo darbą laik_ ir s_vokti
kad kova (iš)(esmės)____________ vyksta ka_dien – ir kai deramės dėl _kainio atlygio... Ir n____latos vyksta kova su
savimi su „geros mergaitės“ kompleksu ir nevis_vertiškumo š_š_liais ateinančiais iš ka_kur giliai. Manau apskritai
praverst_ atviriau tarpusav_je kalbėtis apie gaunam_ atlygį apie laisvai samdom_jų darbo _kainius. Ir ne tik leidyboje.
Kita vertus viskas labai individualu redaktorių irgi yra skirtingo lygio kaip ir dizaineri_ kit_ profesionalų... Sud_tinga.
Lietuvoje apie l_čių lygyb_ dažniausiai kalba žmogaus teisi_ profesionalai o kovos vyksta jeigu vyksta, asmeniniu
lygmeniu. St_dijų laikais, apie 2010 m., su draugėmis buvome įk_rusios aktyvizmo grup_ Feministinis1 frontas .
Nešėme filosofijos d_stytojui (a)(A)__rvydui Šliogeriu_ į (p)(P)__lutarcho2 viršelį įdėt_ me_gimo vadovėlį jis tada
buvo pasak_s kad vaikinams der_ skait_ti (p)(P)lutarchą o merginoms mezgimo vadovėl_. Gal ir pajuokavo bet mes
sur___gavome. Tokie juokai j_igu dažnai juos girdi s_kuria tam tikr_ mergaitės ir moters _sivaizdavimą ir jis pasku_
trukdo... [...] Feministinės _dėjos dar nebuvo savaim_ suprantamos kaip dabar nebuvo tiek institucij_ ir žmogaus teisių
profesional_. Apskritai Lietuvoje nepopul___ru b_rtis ir kovoti už savo teis_s išskyrus pavienius atv_jus [...] Kita vertus
kova bent jau asmenini_ lygiu ar profesinėmis grupėmis turi vykti kitaip ank_čiau kitų i_kovotos teisės prapuls. Bet
pirmiausia reikia būti geru profesional_ tada bus ir pasitik_jimas savimi o paskui jau galima kovoti dėl did_snio atlygio
nepaisant lyties.
Literatūros pasaul_je egzistuoja terminas moteriška literatūra . Ką šis terminas apibrėžia? Ką manai apie
„moterišką literatūrą“?
Reikia atskirti du terminus „moterų literatūrą“ [...] ir „moterų rašymą“ [...]. Pirmasis dažniaus___i reiškia komercin_
paprastai moterų parašyt_ literatūrą skirt_ moterims tai leidybos terminas. Antrasis literat_ros studijų terminas kalba
apie tai kad moterys apibrė_tos savo lyties ir socialinių s_lygų todėl jų parašyta literatūra verta atskir_ studijų.
Prancūzės Ani Erno (Annie Ernaux) autofikcinės3 knygos suteikė bals_ moterų patirčiai, ir prašau ji įvertinta (n)
(N)___obelio literatūros premija. Apdovanojimas tarsi iš naujo legitimavo4 literatūrą apie moterų problemas iškėlė
moterų rašymą kaip vert_ dėmesio. Šis _vykis tinka mūs_ laiko dvasiai. Bet (kaž)(kodėl)__________ „moterų
problemos“ (vis)(tiek) skamba pra_čiau nei „žmogaus problemos“ ar ne? [...] Kada ateis laikas kai moteris bus
visuotinai pripaž_nta kaip žmogus?.. Atskyrimas ir literatūroje li_dija moterį kaip Kitą. Juk vyrų literat_ros nėra vyrų
rašymo nėra. Atsk_rimas vis dar liud_ja subordinaciją 5. Gal tai per____namasis laikotarpis.
1 Feminizmas – moterų judėjimas už lygias teises su vyrais.
2 Plutarchas – antikos rašytojas, istorikas, filosofas.
3 Literatūra, kurioje supinamos autoriaus ir pasakotojo biografijos.
4 Teisėtas, įteisintas (lot. legitimus).
5 Pavaldumas (tarnybinis), priklausymas
Aira Niauronytė: „Vyrų literatūros nėra“ (Lina Laura Švedaitė kalbina Airą Niauronytę)
Dirbi leidykloje „Kitos knygos“, ar leidžiant knygas jums svarbus lyties aspektas?
Leisdami knygas paprastai negalvojame apie autoriaus ar autorės lytį, neskaičiuojame, kiek turime autorių vyrų ir kiek
moterų, galvojame apie tekstą. Turbūt reikėtų labiau palaikyti moteris kūrėjas, bet neleisti geros knygos tik todėl, kad
autorius vyras, būtų absurdas.
Ar leidybos sferoje pastebi lyčių nelygybę?
[...] Manau, daugumą leidybos darbuotojų sudaro moterys: redaktorės, projektų vadovės. Ar tai jau reiškia nelygybę?
Galbūt didesnė moterų proporcija susijusi su tuo, kad, tarkim, redaktoriaus profesija vis dar neįvertinta, dažnai visuomenė
net nesuvokia, ką daro redaktorius ir kam jo apskritai reikia. Galbūt jeigu daugiau vyrų dirbtų redaktoriais, ši profesija
taptų prestižiškesnė, geriau apmokama ir vertinama. Baisu, bet turbūt taip. Nors nesinori to pripažinti. [...]
Faktas, kad vyrai geriau nei moterys vertina savo darbą ir moka išsikovoti aukštesnį atlyginimą įvairiose srityse, todėl už
tą patį darbą vis dar gauna daugiau nei moterys. Išvada: moterims reikia labiau vertinti savo darbą, laiką ir suvokti, kad
kova iš esmės vyksta kasdien – ir kai deramės dėl įkainio, atlygio... Ir nuolatos vyksta kova su savimi, su „geros
mergaitės“ kompleksu ir nevisavertiškumo šešėliais, ateinančiais iš kažkur giliai. Manau, apskritai praverstų atviriau
tarpusavyje kalbėtis apie gaunamą atlygį, apie laisvai samdomųjų darbo įkainius. Ir ne tik leidyboje. Kita vertus, viskas
labai individualu: redaktorių irgi yra skirtingo lygio, kaip ir dizainerių, kitų profesionalų... Sudėtinga.
Lietuvoje apie lyčių lygybę dažniausiai kalba žmogaus teisių profesionalai, o kovos vyksta, jeigu vyksta, asmeniniu
lygmeniu. Studijų laikais, apie 2010 m., su draugėmis buvome įkūrusios aktyvizmo grupę „Feministinis1 frontas“.
Nešėme filosofijos dėstytojui Arvydui Šliogeriui į Plutarcho2 viršelį įdėtą mezgimo vadovėlį – jis tada buvo pasakęs, kad
vaikinams dera skaityti Plutarchą, o merginoms – mezgimo vadovėlį. Gal ir pajuokavo, bet mes sureagavome. Tokie
juokai, jeigu dažnai juos girdi, sukuria tam tikrą mergaitės ir moters įsivaizdavimą, ir jis paskui trukdo... [...] Feministinės
idėjos dar nebuvo savaime suprantamos kaip dabar, nebuvo tiek institucijų ir žmogaus teisių profesionalų. Apskritai
Lietuvoje nepopuliaru burtis ir kovoti už savo teises, išskyrus pavienius atvejus [...] Kita vertus, kova, bent jau asmeniniu
lygiu ar profesinėmis grupėmis, turi vykti, kitaip anksčiau kitų iškovotos teisės prapuls. Bet pirmiausia reikia būti geru
profesionalu, tada bus ir pasitikėjimas savimi, o paskui jau galima kovoti dėl didesnio atlygio, nepaisant lyties.
Literatūros pasaulyje egzistuoja terminas „moteriška literatūra“. Ką šis terminas apibrėžia? Ką manai apie
„moterišką literatūrą“?
Reikia atskirti du terminus – „moterų literatūrą“ [...] ir „moterų rašymą“ [...]. Pirmasis dažniausiai reiškia komercinę,
paprastai moterų parašytą literatūrą, skirtą moterims, tai leidybos terminas. Antrasis – literatūros studijų terminas – kalba
apie tai, kad moterys apibrėžtos savo lyties ir socialinių sąlygų, todėl jų parašyta literatūra verta atskirų studijų.
Prancūzės Ani Erno (Annie Ernaux) autofikcinės3 knygos suteikė balsą moterų patirčiai, ir prašau – ji įvertinta Nobelio
literatūros premija. Apdovanojimas tarsi iš naujo legitimavo4 literatūrą apie moterų problemas, iškėlė moterų rašymą kaip
vertą dėmesio. Šis įvykis tinka mūsų laiko dvasiai. Bet kažkodėl „moterų problemos“ vis tiek skamba prasčiau nei
„žmogaus problemos“, ar ne? [...] Kada ateis laikas, kai moteris bus visuotinai pripažinta kaip žmogus?.. Atskyrimas ir
literatūroje liudija moterį kaip Kitą. Juk vyrų literatūros nėra, vyrų rašymo nėra. Atskyrimas vis dar liudija subordinaciją
5. Gal tai pereinamasis laikotarpis.
1 Feminizmas – moterų judėjimas už lygias teises su vyrais.
2 Plutarchas – antikos rašytojas, istorikas, filosofas.3 Literatūra, kurioje supinamos autoriaus ir pasakotojo biografijos.
4 Teisėtas, įteisintas (lot. legitimus).
5 Pavaldumas (tarnybinis), priklausymas