II tekstas B

Perskaitykite pateiktą tekstą ir jį aptarkite.

Apibūdinkite teksto tematiką, keliamų problemų aktualumą. Aptarkite teksto argumentavimo būdus, stilių.

Išsakykite savo požiūrį į keliamas problemas, pagrįsdami tekstu ir savo patirtimi.

Kalbėdami mintis dėstykite nuosekliai ir aiškiai, kalbėkite taisyklingai, laikykitės kalbėjimo etikos

reikalavimų. Jūsų kalbėjimui skirta iki 5 min. Likusiu laiku (bent 5 min.) apie šį tekstą ir jame keliamas problemas

diskutuokite su egzaminuotoju.

Roger Seruton
Tai, kas neparduodama
Sveiki visi, šiandien norėčiau su jumis pasidalinti įdomiu ir giluminės prasmės turinčiu publicistiniu tekstu,
kurio tematika kaip materializmo įtaka keičia žmonių požiūrį į dvasines vertybes bei jų įtaka aplinkosaugai ir
kultūriniam paveldui. Šio straipsnio pavadinimas yra „Tai, kas neparduodama“. Autorius yra žymus pasaulio
filosofas - Roger Seruton . Šiame straipsnyje iškeliama problema ar visuomenės požiūris į vertybes ir
kultūrinį paveldą kinta dėl materializmo įtakos?
Šis straipsnis yra pradedamas citata, kad leidome per daug dalykų būti įkainotiems ir tai turi žalingos ar net
pavojingos įtakos mūsų gyvenimui. Nuo senų laikų žmonės skyrė daiktus, kuriuos galima laisvai keistis
rinkoje, nuo tų, kurie yra per svarbūs ar brangūs tam, kad jais būtų prekiaujama. Dvasinės vertybės, tokios
kaip meilė, laimė ir šventieji dalykai, buvo laikomi neturinčiomis kainos. Jų vertė buvo matuojama auka ir
pasiaukojimu. Šios vertybės ilgą laiką buvo laikomos šventomis ir saugomos nuo rinkos dėsnių. Parduoti ar
pirkti jas būtų laikoma šventvagyste. Viduramžiais populiarėjusi prekyba indulgencijomis sukėlė
pasipiktinimą, žmonės sukilo prieš šį piktnaudžiavimą dvasinėmis vertybėmis, ir visuomenė pradėjo keistis.
Ekonomistai nemėgsta dvasinių dalykų, jie vertina daiktus tik kaip naudingus ar vertingus. Praradus dvasines
vertybes, žmogus gali prarasti save. Yra daug situacijų, kai žmonės, siekdami materialaus pelno, aukoja savo
vertybes, savo artimuosius bei atsisako savo tikėjimo. Mūsų šiuolaikinėje visuomenėje religijos tikėjimas bei
kultūrinės vertybės yra nestabilios, todėl žmonės dažnai linkę mąstyti ekonomiškai. Kai daiktams priskiriama
kaina, lengviau pasirinkti vieną iš jų. Tačiau svarbu suprasti, kad per daug materializmo gali reikšti ir
dvasinių vertybių išmainą į rinkos niekučius.
Prieš 150 metų, Jonas Muiras Amerikoje ir Jonas Ruskinas Anglijoje pradėjo judėjimą, siekdami apsaugoti
gamtą nuo plėšikavimo. Jie suprato, kad negalime tikėtis išgelbėti gamtos tik remdamiesi ekonominiais
argumentais. Jie pabrėžė, kad svarbu pripažinti gamtos vertę, kuri apsaugo nuo plėšikavimo. Tai reiškia
vertinti gamtos grožį, jos šventą kokybę ir poveikį mums bei mūsų aplinkai, ne tik jos praktinį naudingumą.
Ši nuostata apsaugo mus nuo to, kad netaptume savo pasaulio grobikais.
Problema yra tai, kad estetinės vertybės praranda savo svarbą viešajame gyvenime. Po Antrojo pasaulinio
karo, Varšuvoje buvo atstatyta iš griuvėsių, ir nors buvo numatyta, kad senamiestis bus atstatytas autentiškai,
nauji pastatai irgi ėmė kilti ir lenkai to galėjo išvengti, tačiau žmonės tapo mažiau aktyvūs ir sąmoningi, o
tuo tarpu tarptautinės kompanijos priverčia politikus veikti pagal jų interesus. Europiečių santykis su miesto
erdve ir dvasinėmis vertybėmis pasikeitė. Anksčiau miesto erdvė buvo laikoma garbinga, bet dabar ji
užpildyta prekių ženklais, kaip "McDonald's" „Pizza Hut“, kurie pakeitė tradicinius vakarienių restoranus.
Apibendrindama galiu teigti, kad šis straipsnis yra aktualus šiuolaikinei visuomenei, nes šio teksto tikslas
raginti skaitytoją kritiškai vertinti šiuolaikinės visuomenės tendencijas ir jų poveikį asmeniniams ir
kultūriniams vertybėms. Šio teksto pagrindinė mintis - kad ekonominis pelnas gali pavojingai paveikti mūsų
kultūrines ir asmenines vertybes. Todėl manau, kad turime išmokti rasti pusiausvyrą tarp ekonomikos plėtros
ir kultūrinių bei asmeninių vertybių, siekiant užtikrinti tvarų ir harmoningą visuomenės vystymąsi.