EDVINAS

KALDA

E D V I N A S

Nemylimi

MAGIL PANEVYS 2008

U D K 888.2-3 Ka-i82

Edvinas Kalda, 1997 Leidykla Magil" 2 0 0 8

ISBN 978-9986-956-65-5

Skiriu Motinoms, kuri sns negro

i zonos

Roman parayti paskatino artimo mogaus nusikaltimo ir bausms istorija, todl stengiausi krinyje ilaikyti autentikum, o kai kuri veikj vardai netgi liko nepakeisti - tuo siekiu giles nio tikrovikumo spdio. Kaljimas, kolonija, nuteistieji - jie ms pasmonje gldi Blogio pavidalu, ir apie mones i TEN daniausiai nekalbama ir negalvojama kaip apie mones. J - tkstaniai, ir kas antras i js i kalinimo staigos vl grta j. Mane jaudina is pragaro ratas, ir manau, kad viena parayta istorija apie kelion susto jusiame laike suartins teisianiuosius ir nuteistuosius, paneigs kvailus gandus, neretai virstanius visuomenei priimtinomis dogmomis. NEMYLIMI. is jausmas vienija romano veikjus, ir teigiamo herojaus paiekos pareikalaus Js laiko. Viliuosi, kad ne veltui... Esu dkingas savo geriausiam draugui - monai, nemaa dali mi prisidjusiai prie romano atsiradimo.
AUTORIUS

Chimera, kuri vejuosi, turi mogik pavidal, ir a gerai i nau, kad jos keliai veda skm, gerov ir meil. Taiau dienos bga, jaunyst baigiasi, o mano svaja neranda tikrojo kelio; tarp paprast moter nematau paprastumo, tarp mylini - meils, tarp tikini - tikjimo. Mano irdis - nelyginant uola, aplu si samanomis; joje niekados neidista aaros. iandien mane matte verkiant ne i silpnumo - esu per daug piktas ant gyve nimo - a apraudojau lugusias viltis, prarastas godas, tai, kuo niekados nebuvau, tai, kuo niekados nebsiu!
CHOS EUSTASIJAS RIVERA

Akivaras

uduo, tik por savaitli palepins mirtinguosius diu giais rudenikais atvaitais, apsipyls lietumi, tapo ni rus it koks imtametis senis. O dar uostamiestyje, kur ruden ant paiaut bang skiauteri atnea jra. Nejuiomis kiekvienas vjo gsis ia yra drgnas, net srokas, ir jei sugebtum irti jo vijas, tai, be abejo, jos bt mlynos kaip tavo prajusios vasaros akimirksniai. T vakar varbus vjas ko imirusi alj, blaksi, lyg no rdamas kledaruojanius ibintus psti gyvyb. viet vos keli, nuolankiai nuleid galvas atslenkanioms sutemoms. Ir jei ne viesa, i daugiaauki nam akiduobi vaikanti negyv tams, ibintai bt atrod kaip jonvabaliai. N gyvos dvasios. Vengia mons tok vlyv met kiti be reikalo nos laukan, ir jei tamsa aljos gale ispjaudavo koki mogyst, tai btinai susi gusi, greitu ingsniu slystani takel tarp brolikai susiglau dusi nam. Vieni praeivi i aki neileido prie prekybos centro kampo prisiliejs vaikinas. Jis kako lauk. Jau vis valand stypiojo su sisups odin striuk, giliai sugrds rankas kienes ir slpda mas smakr apykaklje nuo uniko oro. Dl kiekvieno po ibintu atsidrusio praeivio jis prisimerkdavo, bet siiebusi vilt tuoj pa keisdavo nesmagus atodsis. - Negi ji neateis? - jau kain kelint kart sau po nosim sunib djo jaunuolis ir, lpomis isitrauks i pakelio cigaret, usirk. Jis nebuvo auktas, bet kresnu sudjimu nenusileido suaugu siam vyrui. Kietai suiauptos lpos ir duobuts skruostuose at spindjo kankinam laukim, o melsvos primerktos akys lyg dvi ugnels ruseno i po viesi plauk kupetos.
10
E D V I N A S K A L D A

Prabgo antra tuio laukimo valanda, o jis vis mindikavo ito je vj nugairintoje pakampje, vien po kitos traukdamas cigare tes ir tikdamas, kad tuoj jinai pasirodys, nors abejoni kirminas grau mylini ird. Matyt, sikio tvai. Tik jie, tai jau antri metai nenuilstamai kovoj prie jdviej draugyst, galt rasti bd, kaip sutrukdyti savo numyltinei isprukti i nam. Kad tik, neduokdie, nesusitikt su tuo prasioku, valkata ir chuliganu savo drauguiu. Kodl merginos tvai jo taip nemgo, vaikinas galjo tik splioti, bet viena raktis buvo aiki - jis j dukrai per prastas: prasta eima, prastai klojasi piniginiai reikalai, prastai su moks lais - viskas prasta, ir jiems tai atrod taip netinkama. Sutrauks cigaret iki filtro, nusprieg j tams. Minutl gau d i mikrorajono kiem, laiptini ir but sklindant triukm. Kakas garsiai klaussi vakaro ini, lojo uo, barsi pusgiriai balsai, suspiegdavo main padangos. Gyvenimas vir, tik alja, tuia ir nejauki, atrod lyg nepavykusi nuotrauka. Gerai dar, kad nelijo. Vaikinas sukluso. Moterik kulniuk kaukjimas... Nerimo banga imu i pusiausvyros, ir vaikinas suskato sukti ratus vietoje, o akys i tolio ipl taip laukiam regin: plazdan tys lietpalio skvernai, vjyje besiplaikstantys plaukai ir bganios j akys. Nudiugo, taiau pasijuto lyg nuskriaustas dl kankina mai ltai slinkusi laukimo valand. - Asta! Kodl taip ilgai? Jis iupo mergin glb ir, apsuks ore, sikniaub vakaro al tumu persismelkusius plaukus. Laukimo nerimas pagaliau nusl go, ir vl pakartojo: - Kodl taip ilgai? - ne tiek lauk atsakymo, kiek troko igirsti jos bals, kuris galutinai pripildyt ird diaugsmo. - Nepyk, Viktorli! - velniai pakteljo sualus skruost nuo skubjimo udususi mergina ir atsargiai islydo i vaikino gl bio. - Man atrodo, mama kak nujauia ir vis irsta. Dabar ji tyia vakarais prigalvoja visokiausi darb, reikal, seka ir stebi
N E M Y L I M I

11

mane... Bet vakar jau inojau, kad neitversiu be tavs, ir teko imtis gudrybs... Vos tik atjo kaimyn, mama pamiro itraukti rakt i dur... - Pabgai? Tai tau klius! - Nieko. Ne pirmas kartas... Juk inai, kaip man sunku be tavs ir tris dienas itverti, o dabar - sivaizduoji? - visos deimt! - O gal... - dvejon klaidiojo jo balse. - Gal tau geriau grti? - N u k! - patemp lp. - Kaip nors isisuksiu! - nusijuok pamaiusi nesaldi ypsen vaikino veide, apsivijo jo kakl ran komis, stipriai prisispaud. Veng prisiminti k tik paliktus namus, jie atrod jai lyg kalji mas. Norjo gyventi tik iomis akimirkomis. Jos alsavimas virpi no sugrubus vaikino sprand, o standaus liemens ilum Vikto ras jaut net per apsiaust. - Tai kur prakiim vakar? - sunibdjo Asta, nosies galiuku liesdama jo ausies spenel. - Gal diskotek? - Ne, nenoriu. - Tai gal pas Mari? Jo gimtadienis. Kviet. - K mes ten veiksim? A noriu bti tik su tavim. Dviese. Su pranti? Vis nakt... - Betgi tau klius! - atsidsjo Viktoras glostydamas jos peius. Klius... A bijau!.. - Neklius. Utrinsiu, kad pas draug buvau, inok, net galiu da bar paskambinti, a nebijau... - Man atrodo, kad taip bt geriau, Astuk. Jos maasis pirtelis niko aisti su striuks kilpele - galvoje su kosi mintys. - ia kakur yra telefonas, - atlijo mergina ir nukaukjo ry tingai, greitai ir gal kiek piktai keist, lyg atversto ssiuvinio lapai reklamini stend link. U j ir buvo kelios taksofono bdels. Tyldama ji rinko telefono numer. Net kiek vargino toks, jos manymu, nepagrstas draugo bgtavimas ir rpesio raukls,
12
E D V I N A S K A L D A

tirpdanios diaugsmo iburlius akyse. Susijaudinusi irjo sau po kojomis, kol telefonas suklaksjo prarydamas monet. - Alio!.. Mama, ia Asta... A einu pas Raimond... O kodl tu riau atsiklausti?.. Tai juk pas draug... Ne, ne su Viktoru, gali tikrinti, jei nori... Taip, inau... Aiku... Griu po poros valand, na, gal kiek vliau. Viskas, atia! - pakabino ragel ir pasistriksdama nuokavo iki atokiau stovinio Viktoro. - Viskas gerai! - lyg kareivis, mudama koja, atraportavo. - Kal bjo lyg pavyzdinga mama. Ir kaimyn ten tebesdi. Tu juk inai aplinkini nuomon mamai daug k reikia. Na, tai kur dabar? ovusi vaikino galvon mintis privert puls pagauti palus takt. - Tai gal vil? Ji suklapsjo akimis, o tai reik, kad jos noras atsptas. - Bet dabar ne vasara, bus alta... - nerimo Viktoras. - Su tavim?! Vaikinas pasimuist - be abejo, Astos negsdina nepatogumai, kaip ir jo paties, kad tik bt kartu. Jie minutl stovjo tyldami, taiau abejojo ir svarst tik Viktoras. - Tiesiog neinau, - sksteljo rankomis vaikinas. - Jau toks v lus metas. - Nejuokink, dar tik vakaras, k tik Labanakt, vaikuiai" baigsi. Tiesa, d sargas ar nepasikeit? Vis tas hipi tvas Artras ten? - Aha, tas pats, - jo akys prisimerk ir smagiai sublyksjo. - Ge rai, tik reikt vyno nusipirkti. Pameni, kaip vasar j kart gerda vome? Kaip tu j ten vadindavai - gongu? - Grogu! - pilnas juoko balsas. - Ir vaki neumirk, kain, ar ten ivis kada nors ves elektr...
***

Vila, stksanti Giruli puyno pakratyje ten, kur reti krmok niai kvieia bristi berat jr, neturjo eimininko, ir tai buvo vienas maloniausi ir romantikiausi k tik prabgusios vasaros
N E M Y L I M I

13

atradim. Aiku, tai nebuvo po stebuklingo lietaus idygs m rinis grybas. Jis anksiau priklaus vienai statybos organizacijai; bet iai, matyt, m ne taip sklandiai sektis, ir nerengtas pastatukas, tik su langais ir iokia tokia apdaila pirmo aukto viename kambaryje, liko rymoti pasisuks paliktas plytas, pastolius, ar matros ir vamzdi krvas. Mistinis io namo eimininkas, kol ateis geresni laikai, tesugebjo statybinink vagonlyje kurdinti sarg - ilgaplauk, liesom kojom ir i drabui tik dinsus pripa stant vaikin Artr. Tai visk ir nulm. Viktoras painojo ilgaplauk hipi eros gerbj. Be saiko domdamasis viskuo, kas hipika, jis ir gyve no kone po atviru dangumi, tik iema j grsdavo kok iltesn kamp. Mieste jis buvo nelyginant paskutinis mohikanas i tos maitingosios ilgaplauki kartos, todl nieko nuostabaus, kad trisdeimtmet vyr visi vadino hipi tvu. Kart, vos prasidjus vasarai, Viktoras, bgiodamas kros po puyn, pando i ariau umesti ak t nam vaiduokl, vie iant pro ilakius pu liemenis. Ir kaip jis nustebo pamats po statybviet eimininko ingsniu vaiktinjant ir al i butelio gurknojant Artr. Jiedu isikalbjo. Pasirodo, iaip juodo darbo vengiantis Artras ia dirbo sargu, bet dar tiksliau bt pasakyti - gyveno", mat sigudrino dirbti trim etatais, nekeldamas kojos dulkin miest, ir itokia btis buvo viena ret iimi, kai malonumas ir darbas teikia vienod diaugsm. Vis vasar jis slampindavo apie vil, po puyn ar jros pa krant, lydimas ne maiau tokia laisve patenkinto vilkunio Ario. ia retsykiais usukdavo Artro draugai, ir panas, ir nepanas j, kart ia gyveno valkata, taiau po savaits ivyko miest ten jo darbas", o ne ia. O koki niresn popiet ia degdavo lauelis, bdavo daug alaus ir sen laik muzikos. Nakt viskas nurimdavo. Ir apie tai Viktoras pagalvojo, kai ap graibomis itinkuotame vilos kambaryje ivydo sumryt nedi14
E D V I N A S K A L D A

duk, bet utat tikr idin! Ir pirmosios naktys ia jam su Asta atrod netgi perdm romantikos, netikros, net juokingos - va ks, deganios malkos idinyje, eliai, aidinti erdv.Gal mes per greitai senstame?" - klausinjo jie vienas kito, bet jros niokti mas nuramindavo ir priadindavo aistr. Kiekviena rasta proga ar galimyb atlkti Dievo ir staty binink umirt kampel jiems teik ne maiau diaugsmo nei pirmasis buinys. Jie ia jautsi laisvi ir nevaromi, laimingi. I dykavimas mnesienos ulietoje jroje... idinio ugnies jga... Laanios vaks... Visa tai itirpindavo bet kok laiko suvokim. Jausmai siliepsnodavo iki apkvaitimo, ir kiekviena naktis atmin tin sirdavo it sapnas. Senas ddul taksistas aikiai nustebo, kai toli palikusi miesto iburius jaunoji porel papra sustoti tamsiame plente, kur abi pus kelio it siena stksojo puynas. Vos tramdydamas smalsum jis pam pinigus, atkio gr ir tuoj pat apsisuks nuvaiavo. - domu, k jis pagalvojo? - linksmai paklaus Viktoras, usi mesdamas sunkaus krepio dir ant peties. - Ilipam kone vidur nakt vidury miko... - Tikriausiai, kad mums varteli trksta... - Asta usisagst lietpalt, usivert apykakl ir, tvirtai sitvrusi vaikino rankos, pa suko tik jiems vieniems inomu trumpiausiu takeliu jros link. - Nebijai? - paklaus Viktoras, kai tamsa juos aklinai apsupo. -Bijau... - Bet juk a alia. - Vis tiek bijau. Atrodo, kad einame vietoje. - Tamsos bijai? - Aiku. Bet dar labiau bijau, kad tu nepaliktum mans. - ia dabar! Kaip tai - palikti? ia? Mike? - Apskritai palikti, kvailiuk! - atsiduso mergina ir dar tviriau prisiglaud. Kur laik girdjosi tik artjanios jros oimas ir dusls ingsniai.
N E M Y L I M I

15

- A tavs niekada nepaliksiu, - tvirtai itar vaikinas ir spuste ljo mylimosios delniuk. - Tu juk inai, kaip a tave myliu. Vil jie atpaino i plataus kamino, kyanio vir neaiki kon tr eli. Sargo namelyje deg viesa. Vadinasi, Artras dar ne miega, ir Viktorui palengvjo - adinti j bt nei is, nei tas. Statybviet apviet didiulis proektorius, eiti pasidar len gviau ir smagiau. Sulojo uo. Vagonlio durys prasivr, ir Aris, skalydamas, kiek kabindamas, kr pai juodumos tirtum. Artras stovjo ant laipteli tik su dinsiniu varku ir lauk. Igirds Viktoro bals, Aris liovsi iepti nasrus ir, jei bt mokjs, tai gal bt nusiyp sojs, o dabar tik suvizgino uodega ir linksmai apuosti. - Tai ia js! - nusispjov Artras, pamats, k parveda nenu stygstantis keturkojis. - O a maniau, kad jau nieko gero nelauk, ilgaplaukio balse skambjo palengvjimas. - Gaila, kad telefono neturi, - padav pasisveikindamas rank Viktoras. - Tai tai, nusprendm prasiblakyti, vil prisiminm. Ar priimsi? - Dl Dievo meils! Tok keli sukort... - Alaus nori? - atseg krep Viktoras. - Dar klausi! Kyis tokiais atvejais btinas! - mirkteljo Art ras. - Tai eime mano chat, raktus surasiu. Vagonlio viduje buruika", ir po pasivaikiojimo vjuo t vakar iluma isklaid paskutines blogos nuotaikos nuosdas. Viktoras nenustygo, kada vl kaip vasar jis kurs idin, ildys vyn jausdamas veln Astos vilgsn. Kiek pasinekuiavo apie muzik, Viktoro brol Donat, kur Artras neblogai painojo, rei kalus, ir sargas, sisprauds imtasil ir krypuodamas ant plon, dinsais aptempt koj it vabalas, palydjo iki vilos dur. - Ir jums nuotykis, ir man smagiau, - sukdamas rakt spynoje kalbjo hipi tvas. - idiniui malk prisirinksi tai i it iardy t pastoli. Galiu net VEF- atneti. A, igrs al, vis vien mie gosiu. Uch, gerai alus toki tamsi lyg statinje nakt...
16
E D V I N A S K A L D A

Viktoras urakino duris, ir sulig paskutiniu spragteljimu pa saulis skilo dvi dalis - altok kambariuk ir an u didiu lio, daais nutakyto lango. ia dar tvyrojo lengvas vasaros nakt aromatas, prisodrintas bemiegi nakt, tyli buini ir glamoni virpulio. - Tu prisimeni, kai tkart... - paklaus Asta su meile degdama kiekvien vakel. Taip prasiddavo visi klausimai-atsakymai, kuriais suko laiko rat atgal, blak prisiminim laiv, papuolus maloni audr. Pa galiau vakiniai lieuvliai sudrask tams skutelius, palikdami tik du elius, isidraikiusius ant sien, lub ir grind. Asta, nu simetusi lietpalt, eng atatupsta kambario vidur, apvelgdama okinjani liepsneli girliand. Patenkinta tokiu viduramiku apvietimu, ji lyg kat susirang ant senos sofos - vienintelio ia me kambaryje, o gal ir name, baldo. Mgino pasitaisyti nepaklus n medvilnin sijonuk, bet, pasijutusi nepatogiai, paliko j likimo valiai ir laisvai atsilo, n kiek nesigdydama savo slidi laun. Paalinio vilgsnis visada uklidavo u jos figros. Ji nebuvo nei ilaki, nei tobula kaip skulptrl, greiiau venerikai plai klub, bet liemens apimtimi Asta netgi didiavosi - plonytis nely ginant vapsvos. O i veido daug kam buvo panai mulat: storos lpos, ryks skruostikauliai, igons akys, verianios kiaurai, ir pagaliau tamsus gymis - tokia retenyb - iskirdavo j i draugi brio. Dabar ji jau nebeinojo, diaugtis dl to ar lidti, nes b tent tas nerykus egzotikos pdsakas ir prikaust Viktoro dmes. Simpatija tarp j ugim i pirmo vilgsnio. Prie dvejus metus vyko tas tylus sprogimas, nieko nesugriovs, tik isklaids i pai kos tutybs sudliot paauglysts mozaik. Tai atsitiko per draugo gimtadien. Asta sdjo vienia. Vaikinai, kurie paokdin mergin atkakliai siekdavo po pa sibaigsiani linksmybi j nusitempti kok plot", aiku, ne okiams, inojo, kad Asta pernelyg rimta. Todl jie mieliau ved
N E M Y L I M I

17

 kambario vidur imgintas paneles. O Viktoras atjo pob v tik pasveikinti vaikysts draugo, pasiklausyti muzikos ir itaip umuti nuobod etadienio vakar. Bet kad ir kur suko akis, jo vilgsnis vis uklidavo u nematytos merginos. Jos juodi it smala plaukai tik dar labiau pabr ikilius skruostikaulius, o akys net kambario prieblandoje i tolo kibirkiavo berniokiku nerpestingumu. Jos lpos buvo lyg storuls - lygios, plaios ir putlios it karameliniai saldainiukai. Ji buvo visikai kitokia negu iaip graios merginos, ir dl to Viktorui pasirod nuostabi ir nepakartojama. Nedrsiai pakviet okti. Sutiko. Ir oko savo malonumui, padkusio laisvumo ir drauge orumo pilna. Viktoras pirmsyk pradjo nebesuvokti savo jaus m - jie tvino, kunkuliavo, o akys niekaip, tiesiog begdikai ne norjo atsiplti nuo merginos veido. Palydjs ilgai kalbino prie laiptins, kol pagaliau dangus pra djo brkti. Dar po keli toki auros sutikim priiuklintos laiptins prieangyje n nepajuto, kaip Astos ypsena uvald jo pasaul, o ilgesys, vos j painus, tapo toks nepakeniamas... Gal tai ir yra meil? idinyje pastoli ir lent nuolauomis vangiai liau pirmieji ugnies lieuviai. - Dabar jau sidegs, - atsities Viktoras. Jo plats peiai, rods, dvigubai iplatjo. - Ugnis... Kokia ji panai t, kuri dega manyje, Viktorai. A tokia laiminga su tavim! Viktoras atsisuks nusiypsojo ir persibrauk ranka per neklus nius plaukus. Jiems kiekviena minut, praleista ia, buvo aukso smiltels ver ts. Viktorui vien nuo minties, kad inakt lies jos stebuklingas nuogumo linijas, regs virpanius aki vokus, girds taip arti ir dies plakim, kojos prisipildydavo vino. Ir taip kiekviensyk... Lyg paskutin naktis su Kleopatra...
18
E D V I N A S K A L D A

Ji atsirado alia jo lyg furija i romn mitologijos, gavusi e mik pavidal, ir leido jam dabar pasinerti begalin moters pa inim. Ji sugriov jo susikurt moters ideal ir pati atsistojo laisv viet. Na tai kas, kad ji kai kam nepatikdavo ir kad j vadin davo mulate? Argi originalumas kenkia moteriai? Taiau jos t vai - mons, mgstantys skaiiuoti, sverti, apmstyti lyg kokiame achmat aidime kelis jimus priek. Jiems gyvenimas atrod lyg pradta aisti partija: reikjo gudriai ir saliamonikai stumdyti figras, kad paskelbt mat visiems likusiems - draugams, kaimy nams ar iaip irovams. Asta auniai baig mokykl, lyg ventoji sukdamasi trimis as menimis; tai skaitov konkurse, tai baseino takelyje ar fizik olimpiadoje laimdavo apdovanojimus, ir tai jos tvams teik di deli vili. Bet, kai vasar j vienturtei nepavyko stoti Vilniaus universitet, jie griebsi griet priemoni: joki pasimatym, nes visos neskms tik per t draugu, jo brolis Donatas, irk, niekur nedirba, tik spekuliuoja ir raumenis pumpuoja, matyt, kad lengviau bt mones plti. Jie vis kaldavo Astai galv, kad tik auktasis mokslas, tik auktasis, suteikia visas garantijas ateiiai. Asta, pavargusi su jais ginytis, toliau laiksi sav sitikinim, vis rasdavo bd, kaip itrkti i pragaru virtusi nam. Tvams Astos jausmai, meil atrod tik tuti sentimentai... Viktoras ruo grog. Pripyl aliuminin kavos indel raudono it kraujas grimo, pa stat ant negrabiai i armatros strypeli sumeistruot groteli tiesiai vft ugnies ir, palauks kol uvirs, ipilst dvi stiklines. Vien padav Astai. Karto vyno stiklai ir degino, ir ild suvarbusias rankas. - U mus! - klesteljo alia Viktoras. - U ms meil, - ariau prisislinko Asta. Ji pakl akis. Gilias lyg bedugn, bet tokias mielas, iki skausmo pastamas, kad atmintis atseka kiekvien vyzdio virpteljim... Tai lyg sielos akys, radusios palaim aminybs keliuose.
N E M Y L I M I

19

- Tu myli mane? Tkstant kart girdti ir tiek pat kart laukiami odiai, taiau kart jie buvo itarti su sunkiai slepiamu grauduliu. Merginos akys sublizgo nuo aar. - Labai, Astute, labai... Kodl tavo akys drgnos? - Tai tik i meils, kvailiuk, - garuojantis vynas lyg ydas slp jos veid. Tranzistorius, damas dl visoki trukdym, vis tiek gan ai kiai grojo garsj Steveb Wonder'io I just call to say I love you", o idinys mainsi nuo liepsn, kviesdamas elius jam vienam suprantam ok. Svaigus ir rgtokas vyno aromatas seniai jau buyo ivijs i kambario aitrius dmus, ir dabar gomurys kentjo nuo kario, netrukdydamas ilumai plsti krtin. Nurijusi gurkn, mergi na uvert galv ir godiai, kaip begali jos plaios lpos, patrauk nuo Viktoro ilt lp garuojanio vyno dvelksm. Virpdama ir i malonumo usimerkusiai gaud kiekvien vaikino krusteljim, nepaleisdama jo lp, delnais remdamasi jo peius, ir glaudsi lyg trokdama pavirsti sniegu ir itirpti ant jo plaios krtins. - Mylimasis... mano... Jos lp drgnuma - tikra begalyb - lyg stovtum po pasau lio kriokliais - bgo veidu, slydo plaukais, smaigstydama may tes virpulio adatles. Ji, prisisunkusi stipraus velnumo, buiavo j lyg po amino isiskyrimo, ir, kai ilgesio altinis buvo igertas iki dugno, Viktoras dar ilgai jaut jos piln krt ilinkimus ant savo krtins. - Dar vyno? - Gal... - ji sunibdjo, ltai atitokdama nuo visagalio svaigu lio, maais gurkneliais itutino stiklinje likus vyn ir msliai smeig akis jai vienai matom tak. - Viktorai! A bijau tavs... Seniai noriu tau pasakyti vien naujien, bet... tiesiog bijau. Tai buvo netikta, ir negera nuojauta it slogutis perbgo vaikino irdimi.
20
E D V I N A S K A L D A

Asta tai pasak nesavu balsu, sitempusi lyg ll - ko daugiau reikia blogai nuojautai? - Kas atsitiko, Astute? Sakyk... Jis velniai pabuiavo j skruost, ir i, prisiglaudusi prie ausies, sunibdjo: -A... A... Viktorai, suprask, kaip man sunku... A ne... ne viena... tu supranti? Ne viena... nebe... - Kaip? - vaikinas nurijo kylant nesuvokiam jaudul ir irjo it stabo itiktas. Blogos nuojautos neliko, vien deginantis nerimas, slystantis i slapiausi kno kerteli. - A esu nia. - Tu rimtai? Esi sitikinusi? - paoko Viktoras. Asta nemat vytini aki, kokios esti, kai siel aplanko gera i nia, ji verk, verk paslpusi veid delnuose, tik peiai krpiojo. - Neverk, kvailiuke, - puol guosti Viktoras, - neverk, viskas bus gerai... - Tu nepaliksi mans? - Aiku, ne! - velniai glost plaukus, buiavo pirtus. - A myliu tave! Dabar mes esame jau trys, argi ne puiku? Jos mintys vijosi nuskambjusius odius, ir tik stojus tylai, ku rioje plak jau nebe dvi irdys, ji idrso pakelti nuverkt veid. - A bijau... aborto... - N negalvok! - nukirto vaikinas tmasties pilnu balsu. - Jo ki abort! Astute! Naivus tu kdiki! Paklausyk mans, mieloji. Ar a tau reikalingas? - Rei-rei-reikalingas... - atsiduso ji. - Tai bk mano mona! - K? - lyg ir sutriko, lyg ir pralinksmjo, lyg ir netikjo tuo, k igirdo. - Bk mano mona! Ji nosies galiuku paliet vaikino kakt, nusiypsojo, pakte ljo laiminga lpas, prisiglaud ir, lyg pasinerdama sapn, sunibdjo:
N E M Y L I M I

21

- A sutinku. Viktoro rankos surado jos liemen ir lengvai it kok aisliuk prisitrauk prie savs. Ji nesiprieino, tik dar grmsi su pasku tiniais aar ir nuoskaudos eliais, bet begalin ramyb jau te kjo i Viktoro rank, pirt galiuk. Asta n nemgino tramdyti virpani gal i susijaudinimo, o gal i bundanios laims lp ir nuolankiai pasidav geidulio bangai. Jos knas, isivaduodamas nuo prigludusi, aptempt drabui, diaugsi kiekvienu myli mojo prisilietimu, ir subolavs nuogumas lyg maa aistros salel visikai apsvaigino vaikin. Galingas jaudulio verpetas suko j knus lyg menkus laivikius, blak, vart ir ieb toki kar t ugn, kad prie j idinio liepsna rods tik kibirktle nakties danguje. Tikros laukins laisvs vjas vijo alin bet kokias mintis, palikdamas viet tik meilei. Jie pajuto, kaip pasikeit pasaulis. Pasikeit neatpastamai. Bet jie nebijojo to poskio - diaugsi juo. Galbt tik iandien tikjo, kad niekas j neiskirs, - j meil pakilo vir kasdienybs ir tapo tokia galybe, kuri ima valdyti likim. Nusileid i svaiginamo aukio, jie rado vos besmilkstant i din. vaks irgi baig savo amel. - O viepatie, kaip buvo gera, - persibrauk nuo prakaito suli pusius ant kaktos kirpiukus mergina ir pasilenkusi surinko ant grind ir sofos imtytus drabuius. Vaikinas guljo it nukryiuotas, ipts krtin vsumai. - Ukurk, Viktorai, idin, ir gal dar... vyno? Jis oko dinsus, susirado batus ir pusnuogis parne i lauko lentgali. Tuoj pat liepsna pakilo auktyn, okiojo lyg stiebdamasi pairti, kaip rengiasi i nuoga mergina. - Tau buvo gera su manim? - paklaus ji pavargusiu, bet laimin gu balsu. - Taip. Labai. Jis tupjo prieais idin itiess rankas ir lauk, kol uvirs vynas. Plaius jo peius lai ugnies atvaitai, ir kol aprks kavos indelis
22
E D V I N A S K A L D A

neimet karto garo gsio, sustings nuo laukimo jis panjo vakin figr. Asta mgino apsirengti, bet liemenl niekaip nenorjo pasi duoti usegama ant dviej rausv kalveli. - Usek. Viktoras mikliai atsities, paliko garuojant vyn ant plytos prie idinio ir pasinr paslaptingo urakto tyrinjimus. Jos rusvos nugaros tarpumentm slydo raumen gbriukai... Kiekvienas j atrod toks putlus, velnus ir gundantis. O dar tas spindulys, ski riantis peius ir smingantis plaius klubus! Vaikinas paleido liemenl ir paband lpomis sugerti io a vesio kait. - Liaukis, - lyg skrydiui tiessi mergina, - nereikia... Koks tu nenuorama. Vliau... Vaikinas paleido spurdani it paukt mergin, paglost jos plaukus, peius ir useg nepaklusni liemenl. Padav vyno stiklin. - O gal man jau nebegalima? - rimtai suabejojo, sukiodama prie vak stikl. - Mes, kaip sakei, jau trys... - Trupuiuk. Nieko neatsitiks. Nors lpas suildyk u ms meils kdik. - Taip, jis pradtas i tikros meils. ia, prie idinio, prie tris mnesius, - jos pirtai pasinr vaikino plaukus, pabuiavo. Kokia a laiminga! Ji gurkteljo truput vyno, paskubomis apsireng markinlius, usiseg sijonuk, tik pdkelnes ypsodamasi reikmingu gestu pakl ir numet atgal t pai viet. Jos ryks antakiai svajingai gob akis. - domus tas pasaulis, ar ne? Kiek iandien nepastam mo ni. .. irk, jie vaikto, bet rytoj jau bus pastami, svetimas sve tim simyls, kalbsis, vaikios kartu, miegos ir tuoksis, gyvens ir numirs, o jiems i paskos eis kiti, nepastami... Koks begalinis gyvybs judjimas! Tu tiki meile?
N E M Y L I M I

23

- Aiku! A j jauiu. - Jauti? - Na... Neioju savy. - O gal taip tik vadina prisiriim? - Tik ne tai. Tas jausmas tauresnis. Jie kalbjo susirang, viens kit apsikabin, ir odiai kvepjo aitriu vynu. Kai stodavo tyla, tranzistoriaus burbenim nustelbda vo jros nioktimas. Jis vis artdavo, tapdavo toks garsus ir ry kus, kad po kiekvieno naresio u lango patikdavai, jog tai jros banga per krmokni kilim tamsoje rado jdviej slptuv. Ir tada is kambarys, pilnas statybini rakand, virsdavo paslaptin go laivo, plaukianio neinomyb, kajute. Gal audroj pasitikt, o gal ir ramybs, rojaus sal rasti... - Tu mylsi mane visada? - ji irjo, kaip trkioja duobuts vaikino skruostuose nuryjant jau atvsus vyn. - Visada. - Ir po deimties met? - Taip. Juk tu - pirmoji meil, ir tu inai - ji ilieka... Ne, ji lieka visiems laikams. - inai k? - ji kak galvojo, skaiiavo, lankst pirtus, ir jis tik pastebjo, kaip valikikai sublizgo jos akys. - inai k? Prisieki me vienas kitam, kad nesvarbu, kaip susiklostys ms ateitis, kad ir kas atsitikt, nors dangus grit, lygiai po septyneri met susi tiksime vl ia, jei ne prie io idinio, tai nors prie itos vilos. - Kodl po septyneri? - Laimingas skaiius. Jis nusijuok. - Ko juokiesi? - ypsojosi ir Asta. - Ne, nieko, - patryn kakt pirtais vaikinas. - Tai mano vaiz duot kalta. sivaizdavau, kaip lygiai po septyneri met mes s dsime namuose ir lauksim, kol ms... - ia jis usikirto, vl susijuok, - ms pyplys gr i mokyklos, paliksim j kaimynams, o patys - pasimatym...
24
E D V I N A S K A L D A

- Eisim visi trys, - nesutriko Asta. - Argi nenuostabu? Juk itam namely, pasak namely, gim ms eima. Bet... bet jei tu gyvensi su kita moterim... - O tu su kitu vyru... - Tegu! Jei tu gyvensi su kita moterim, na, ar iaip vienas, ne svarbu, ar prisieki, kad ateisi ia? Vien dl to, k dabar mes jau iam vienas kitam? Prisieki? - Na, tada - btinai! Kad paklyds vl tave surasiau ir eiiau paskui tave. - A visai rimtai! Prisiek... - Na, gerai... A, Viktoras Dragnas, prisiekiu, kad lygiai po sep tyneri met, tai yra tkstantis devyni imtai devyniasdeimt an trj met spalio ketvirt dien, bsiu ia... - Kad ir kas atsitikt? - kone usimerk ji. - Nors em grit, nieks mans nesulaikys! - A irgi - prisiekiu! Ji buvo patenkinta, lyg k tik pats gyvenimas jai bt teiks garantin rat, kad ir po septyneri met jis neleis jiems umirti itos vsios rudens nakties tyloje sakyt odi, patirt ir laukia m glamoni. Tai buvo abiem pirmoji duota priesaika, ir jos svoriu neabejojo ita naktis verta tokio aminimo. Asta, vaikikos laims pastmta, sikibo Viktoro pei lankus lyg gyvenimo iaugintas akas. - Apie k dabar galvoji? Apie mus? Ms rytoj? - Taip, bet a bijau tik vieno - tavo tv. Jie tikrai neapsidiaugs, igird tai, k a vakar ia igirdau. Tu manai, kad jie rankom plos i diaugsmo? Jis pakilo, nulingavo iki idinio, isitrauk cigaret ir prisideg nuo arijos. - O kas? - patrauk peiais Asta. - Ne su jais mums gyventi. K nori, t tegul ir daro, o a esu tik tavo. Mama daug kart sak, kad jeigu kas - ms vestuves n kojos nekels. Taip kad a seniai su
N E M Y L I M I

25

tuo susitaikiau. inau tik viena - jei ateityje mes kaip nors prasikursim, tursim bent tiek pinig, kiek tavo brolis Donatas, jie ant pirt gal vaikios, ir tada tu jiems tiksi. Mes patys visk galime pasiekti, tiesa? Viktoras linkteljo, ipt dm debes, dar vien, dar... - Viktorli, nesinervink, tu pats nuostabiausias pasauly, ir a i nau, kad tu k nors sugalvosi, - ji pasislinko ant sofos kratelio, ities rankas, atkio vingrias lpas: - Eik, pabuiuok mane. velnus buinys utvirtino duot priesaik, ir tai tebuvo velni preliudija audringam ryto sutikimui.

T nakt a praleidau su tavimi atuonias valandas. Kiekviena t valand dabar jau virto metais...
VIKTORAS HUGO - IULJETAI DRU

1841 met vasario 18-osios nakt

ntrankiai kiek var devyniolikmeio vaikino eisen, smelk aliu ir siurb gyvast, augdami rank sna rius. Jis jo tvirtais ingsniais beveik nesidairydamas, lyg inoda mas, kur yra vedamas. Nekreip dmesio ir smalsius pro al plaiu koridoriumi sku bani milicinink vilgsnius. Kai kurie j paklausdavo lydinij: Ar ne tas?" ie tik linkiojo galvomis ir, laikydami u rie, irgliojo i paskos. Pro varstomas duris isprsdavo bals nuotrupos, kaleno rao mosios mainls. Sustojo prie dur koridoriaus gale. Kriminalinio skyriaus ins pektorius" - spjo perskaityti jaunuolis ant dirbtine oda apkalt dur. -Ai, vyrai! Luktelkite ten, u dur... - iuos odius tar nuo stalo pakils plikteljs vyrikis neivaizdiu, iblukusiu kostiumu. Pro kabineto lango grotas ltantys sauls spinduliai gaud nuo stalo pakilusias dulkes. - Ssk! - piktai mosteljo ranka taburet, stovini vidury ka bineto. - Tai k? Pradsim? Skambiai pliaukteljs kakokiu aplanku, lyg smogdamas ne matomam prieui, vysteljo j stali. Susirads kienje cigare t usirk ir minutl apirinjo prieais sdint vaikin, tarsi mgindamas kak prisiminti. Paskui pasiek toliau guljusi knyg, atsivert kakur puslap ir, smeigs akis, tar: - Supaindinsiu tave su straipsniu, dl kurio ia kiurksom vie nas prieais kit kaip gyvat prie triu. inai, kas ia yra? - pa kl knyg. - Ne? Tu dabar turbt visus odius umirai, isky rus . Tai Baudiamasis kodeksas, laikinoji tavo Biblija. A tau
28
E D V I N A S K A L D A

paskaitysiu. 95 straipsnis. Valstybs turto grobimas itin stambiu mastu. Baudiamas laisvs atmimu nuo 10 iki 15 met arba i imtine mirties bausme." Ei, bachras! Ar jauti, kad tave vamz dis iri? - inspektorius isiviep, godiai patraukdamas dm. Pasitikjim savim rod kietai suiauptos lpos. - Rytas! Jauni mas! Ko norti?! - linksmai pliaukteljo Baudiamuoju kodeksu inspektorius. - K js ia dabar skiediat? - Ak, skiediu! - sugriaudjo plikis. - Tai tu, rupe, tiek laiko prot mums knisai! Malalietka! Mes jau pus Klaipdos delavar imum, kol iki tavs prisikapstm! Visas miestas ino ir kalba, o jis - k ia skiediat"?! Tpfu! Mat tvoju! Neapsimesk turku! Tu manai, kad man prisisapnavo kaip Mahometui, kieno ia darbas? Tai tu ia sapnuoji atsisds. Kriminalistas ne kalbjo, o tiesiog aud lyg parako prikimta patranka. Mosavo rankomis, sukeldamas dulki verpetus, jo kak ta irasojo, lyg tik k i saunos bt ijs. Uguls stalius susira do svarle susegt popieriaus lap pluotel, met ant stalo. - tai tavo dosj. Nemanyk, kad nieko neinau apie tave... - Kuo ia dta dosj? Kabinjats, nes darbas js toks!.. - ry tingai isities ant taburets vaikinas. - O tu gudruolis! Retas kuris man taip akis nori umuilinti. O kas a toks, ar bent nujauti, jei anksiau su manimi nebuvai susid rs? Gioji peiais... Gaila, sen zek negalsi pasiklausti. Net specus, ir tuos krimsdavau! Tad taip ir inok - Remigijus Dolskis, kriminalinio skyriaus inspektorius. A pakeisiu tavo likim. ia me gyvenime a tau bsiu pondievas! Kaip kad ne vienam buvau. Dar daugiau pasakysiu, mano pravard - Buldogas. Negirdjai? Ne i meils, matyt, o i baims toki pravard prilipd. Tinka? Plaiai nusvirusios, seiltos lpos lyg pasirengusios ksti... Tinka! - Neinau, - pasimuist vaikinas, o taburet lyg nusikvatodama sugirgdjo.
N E M Y L I M I

29

- O dabar apie tave, - sunarjo veriami popieriaus lapai. - Vik toras Dragnas, pravard Dragas. Baigei septint vidurin. Tvai... Motina mirusi. Tvas dirba dails kombinate, cecho meistru. Esi veds. mona Asta, buvusi Sauleviit. Vienas vaikas - dukra Dovil. Turi dar brol Donat. Jis ger ketvirt valandos skait, pasakojo, kraptydamasis po pieriuose. Par toki smulkmen, kad Viktoras nenustojo ste btis - tai gerai dirba stukaiai. Net visas mokyklines pravardes suminjo, mutynes, n nekalbant apie draugus. Bet vien vard nutyljo. Negi neino, o gal tyia? - Na, kol kas pakaks... Dar inau, kad tu visai neblogai krep in aidi. aidei ir Raudonojo spalio" kolkio komandoje, ten turjai net sporto instruktoriaus etat. O atlyginim pasiimdavai kolkio kontoroje. Toje kontoroje stovjo seifas. O tas seifas buvo ipltas... Matai, kaip domiai a iekau silo galo? Kiek gauda vai u vienas rungtynes?.. Jei nenori kalbti, tai gal ant popieriaus paraysi? - Deimt penkiolika rubli... - Aha, tai buvo menkniekis, palyginti su tais pinigais, kurie gu ljo seife? - supratingai palingavo galva inspektorius Dolskis, ir jo fizionomija persimain. - Va, tavo ryys su ilautu kolkio seifu! Kur ten erzinsi savo kien su deimia rubli - susilavei visus eiasdeimt tkstani! - Nesuprantu... - Nevaidink! Puota baigta! O a jau nesitikjau, kad ia saviki darbas. Kiek virininkai ms kraujo igr, net pats ministras byl kuravo. rodym mums pakanka. Kur djai pinigus? - A nieko neinau apie jokius pinigus! - drsiai ilaik smege nis griant Dolskio-Buldogo vilgsn. Tik u nugaros nervingai spaudiantys taburets briaun pir tai rod audr, kuri igyveno vaikinas. - Lauki, kol a kortas klosiu ant stalo? Film prisiirjai, kaip gudrus tardytojas narsto byl? Kortas klosiu prokurorui, kad tau
30
E D V I N A S K A L D A

sankcij pasirayt, o tave pirma inarstysiu po kaulel, kol pats nepapasakosi, kaip ten buvo. Arba tu pats tai, pams popieriaus lap, visk idstysi, arba a i tavs visus dus ikratysiu! - Nieko a neraysiu! - pasiiau visa savo esybe Viktoras. - Jo kio seifo a nepliau ir akyse jo nemaiau! Buldogas iraudo ir tk tmingai: - Gerai, mat tvoju! Vaiuosim tyru oru pakvpuoti. Atagaria ranka nusiris sienos spalvos kaklarait, pakl tele fono ragel ir surinko numer. - Tadai?.. Taip, tai a. Taip, reiks... Ueik pas mane. Atsistojs demonstratyviai i seifo itrauk pistolet ir murkd dkl. Niriai irdamas vien tak, usimet striuk. I sty ranios apykakls kys inspektoriaus Dolskio siuts veidas nu dribusiais andais ir buka nosimi Viktorui tikrai atrod panaus t kilming pranczik un. Tik atlpusios ausys ir rasota plik nederjo prie io baim kelianio portreto. Bet lyg gyvats kertan tis tiesiai smegenis vilgsnis primin, kad jis ia eimininkas, ir taip lengvai i jo rank neisisuksi. Buldogas... Aikiai girdta pravard, - kirbjo mintis vaikino galvoje. - Ar tai tik ne tas pats milicininkas, kuris ir buvo susid rs su buldogu viename bute? Tai bent istorija!" Tsyk inspektoriaus Dolskio ekipaas nuvyko pagal vien ikvie tim but, kur vyras u kakokias nuodmes taip lupo monel, kad net lauke girdjosi. Ilauus duris, ant inspektoriaus metsi siuts buldogas. Isigands Dolskis nesumojo, kaip geriau apsigin ti, - grieb dantimis kaukint padar u koj, suleido savo dantis jam nugar. uo kaukdamas nr virtuvn ir, kaip juokauja mies to maiktuoliai, usibarikadavs suuko: Dolski, ar pasiutai?" Usimirs Viktoras ypteljo. duris kakas pasibeld. Dusliai, pora smgi kumiu. - Einam! Praeidamas kriminalistas Dolskis taip spyr taburet, kad Vik toras nugriuvo ant kiliminio tako tiesiog po stalu.
N E M Y L I M I

31

- Nebk toks itis... - atrod patenkintas, kad jo senas triukas ir vl pavyko. Atidars duris stvr u antranki ir, ulaus ran kas, pakl nuo ems. - Gaudyk, Tadai. Kresnas vyras, usimauklins ant aki nert kepurait, tvirtom rankom sugrieb Viktor ir pastat ant koj. - Galit eiti, serante, - tar Dolskis prie dur stovjusiam ir lau kusiam atvesto tariamojo milicininkui. - Sunki dienel ipuol, teks ir po darbo padirbti... Tadu pavadintas nirus tipas skaudiai sikabino surakintas rankas ir, kone vilkdamas paskui save klumpant vaikin, nulin gavo juodj" dur link. Dolskis, kak niniuodamas panosje ir skimbiodamas raktais, sek jiems i paskos. Vaiavo ilgokai. Per vis miest, kakur iluts link. Rodos, visi - tiek stoviniuojantys, tiek skubantys aligatviais mons - inojo, kur lekia ita Niva", tik vienas Viktoras vis ne galjo suvokti. Stambusis Tadas, sitaiss alia vaikino, nopuo damas apirinjo j lyg daktaras prie parinkdamas pacientui procedras. Nuo jo dvok svognais ir priplkusiu rsiu. Inspek torius Dolskis susikprins prie vairo maig svirtis, nuolat kru tjo ir spurdjo gindamas main dideliu greiiu, lyg nordamas kakta bakstelti automobilio lango stikl. mavo lenkiamos mainos, vitrinos, viesofor akys ir lyg pasiklydusi ioje ka ruselje moni siluetai. Jie atrod tokie nereals, kakur suvis ieinantys. - Galjom ir skyriuje perlauti tok piemen, - prabilo Tadas, o jo plonas balselis visai netiko tokio stoto vyrui. - Kam ta reklama, Tadai? - sukrutjo riebal rings ant Buldogo sprando. - Ar jau umirai, kai t tukl brakonieri raudonajame kampelyje daum? Bliov ant visos gatvs, lyg peiliais badomas. mons i lauko m dirsioti budtoj dal, net sesut i blaivy klos atrisnojo. O gal tu, draugas mielas, dabar pasakysi, kur pinigai i seifo? Miestas baigsi.
32
E D V I N A S K A L D A

Vaikinas tyljo, slpdamas savo neramias akis taip sunkiai slen kaniuose darganos sumaitotuose laukuose, vir j arkomis ky baniuose sunkiuose debesyse. Rytingas Buldogo elgesys saky te sak, kad tai tuoj jis sitikins mieste sklindaniomis kalbomis apie efektyvius" tardymo bdus, kuriais ir garsjo is kriminalis tas vieiania plike. Tolokai palikusi miest Niva" sumaino greit, pasuko alikeln ir vaiavo umirt keliuk, vedant tolyn per paliugus lauk. Juoduojanios rudoje raienoje provos perbgo nedide l mikel ir nr erdvi skalda ipilt aikt. Tolliau riogsojo suversti statybiniai blokai, vamzdiai, styrojo armatros strypai, juodavo suverstos emi krvos. - tai ir atvaiavome, - prapuol variklio riaumojime inspek toriaus Dolskio balsas. - Na, rupe, koks a nervingas. Dabar ir pirmajam sekretoriui rodyiau, kad vitas vog. O tu, Vikto rli, aukis Dievo pagalbos! O gal ir leisiu tau akis ak su juo pasikalbti. Niva" staigiai apsisuko puslankiu, paerdama smulki akme nuk liet, ir sustojo prie stambios, ilakios puies. Slepiantis po megzta kepuraite, matyt, maai apie prot pasakani kakt, Ta das trinkteljo vaikinui on taip, kad net kvap um. Buldo gas, neugesins variklio, strykteljo i mainos ir atlenk priekin sdyn. - Na, Tadai, duok man t pienburn, o tu atnek virv. kvps alto, puimis alsuojanio oro ir igirds, kaip lyg neti kros monetos po kojomis suskambjo skaldos akmenliai, Vikto ras pajuto smg sprand. Dar! - ia tik iaip. ia kaip narkoz... - keldamas vaikin iko inspektorius. Staigiu mostu isitrauk pistolet ir rm nuo smgio apkvaitusiajam vamzd pasmakr. - Nuausiu kaip un, ir d tu man rodysi. - Idiotas, - met tusiam veidui Viktoras.
N E M Y L I M I

33

Idygs Tadas, neinas virvs ringe, prijo prie puies. Treni ruotu mostu permet vien virvs gal per nutsusi keli metr auktyje ak, o kit gal perkio per antranki pasaitl ir surio mazg. Dolskis net svirduliavo i pykio ir rk: - Kur pinigai? A inau, kad seifas - tavo darbelis. Klausiu, kur pinigai? - suleids pirtus vaikino plaukus m sukti galv, lyg nordamas atplti nuo nepaklusnaus kno. - Nieko neinau... - Tadai, kelk! Virv suvilp, ir skausmas lyg banga, lauanti kaul utvaras, perliejo kn. Akys mat tik trypiojani lyg ant lyno krimina listo pusbai nosis. - Kalbk, svolaiau, - voktimas ausyse. - Kur pinigai? A tau rankas nutrauksiu! Aukiau... em pabgo al su lipaniu per gerkl skausmu. - Nebliauk kaip avinas! - ivydo perkreipt veid. - Kur pinigai? Smgis nutvilk on. - Sakau, kur pinigliai? ... Verdantis vinas pilve. - Pinigliai! Smgio aidas galvoje... Skausmingai okinjanius akmenlius paskandino alia viesa. Kakas ilto, leiktaus ir sroko skalavo dantenas, o lieuvis stiro lyg vinies prigriebtas. - Kalbk, jei... gyvas... Kriokimas, peraugs iant silpnum smegenyse, kapojo su lig kiekvienu smgiu tolstant bals. Tadas, i tolo stebjs egzekucij, paleido virv. Viktoras krito tiesiai po Dolskio kojom. - Ot, rup, susileido! - pasilenk jis grsdamas dkl pis tolet. - Nemaniau, kad tiek reiks malk pakrauti. Kantrus... Na, nieko, pairsim, kaip jis sus" atlaikys.
34 E D V I N A S K A L D A

- Gal kokiu vandeniu perlieti? - ploname Tado balselyje sukosi nerimo gijos. - Perlieti? Apmyti! Ir krapais pabarstyti, kad nesmirdt! Madaug po pusvalandio miko oimas grino visus pojius, iskyrus vien - erdvs suvokim. Geluonis lyg lyktus liuas smaug geleiniais nasrais krtin, dusino, skl galv pusiau, o kojos bergdiai band atsispirti em. -Atsigavo... Prapls akis ivydo patenkint pasilenkus Dolsk. - Na, ar dar tsim? Pasakyk, kur nukiai tuos pinigus, ir graiuo ju susitarsime. Jei nori, galime pasidalyti, ir tu mans nepasti, a tavs... Kaip? Taikus, gal net lipnus kriminalisto tonas skambjo apgaulingai. Tarsi k tik bokso ringe patiess sau lyg varov, jis stovjo pla iai isiergs, nutaiss nugaltojo min. - A nieko neinau... - Ak, itaip! - Dolskis iraudo lyg pomidoras. - Sakyk, kur pini gai? Sakyk, jei nenori pajusti, k jauia elektros lemput, jungiama tinkl! Tyli? Tadai, kelk! Virv sibgjo, ir riksmas, ugos bejausm motoro burzges, nusklend aidu per plynaikt. Inspektorius Dolskis, vienoje ran koje laikydamas kakok pailg pult su dviem styraniais sais", kita padjo atsistoti. - Na, dabar tai jau ne taip paklykausi, berneli, - lyg girnomis sumal odius, o kakoks vris cvakteljo atriais dantimis ir, atrod, ipl pus sprando. Smgis elektra! Viktorui pasidar silpna. Dolskis vl ubliov ipts andus, vis kartodamas t pat krauj sigrus klausim: Kur pinigai?" Po kiekvieno Viktoro neinau" sai brkteldavo per pai netikiausi kno viet, ir srov visais nerv sileliais lyg laidininkais taip smogdavo kakur pasmakr, kad net andi kaulis atvipdavo. Kur? Kur pinigai?
N E M Y L I M I

35

Neinau! Buldogas jau ukims kriok, springo keiksmais, nirtingai dar buodamasis elektriniu piemeniu", kiekvien garsiau irkt fraz palyddamas koj spyriais. Tadui jau, matyt, atrod, kad kitame virvs gale jis laiko pakabint purvin mazgot. Vaikinas spjo palaimingai atsidusti, upldus svaigulio bangai, ir susmuko ant gumbuot puies akn. Akimirk jam pasivaideno, kad jis lyg vanduo susilieja su ems vsa ir garma juod tutum.
v

***

Tyla. Tokia paklusni, skaiiuojanti kiekvien tavo atods, rpes tingai stebinti tave. Nesvari, sekinama, bet isigelbjimo vilties prisodrinta bsena, kai suduus laivui pagaliau pirtai apiuopia tvirt krant. O kur dingo tie diegliai, lyg pikti velnikiai okinjantys kau lais? Viktoras pasijudino, - a, tai jie jau grta. Minutl dar nieko nesuvokdamas stebeilijo mayiais cemento vamzdeliais vir jo nukarusi sibuojani pilkum. Lubos... Krusteljo rank ir nustebo aptiks j ia pat panosj, ant kr tins. Rie nebever to geleinio krabo nypls, tik randai ant rank bylojo apie jo urakt patikimum. Na, sveika, kamera. Tiek apie tave girdjau, bet lankytis dar ne teko", - pajudino spengiani galv. Atsargiai, lyg bijodamas suby rti it koks molinukas, peiais sirm iurki, negrabiai kako kia sustingusia koe nutakyt sien ir apsidair. Tvirtos sienos. Murzinai pilkos, imargintos eli. Vos u ke li metr nuo jo medinio gulto geleim alsavo storom kniedm apaudytos masyvios durys su didele skyle raktui, aklinai geros knygos dydio uautu langeliu ir negyva akimi. U nugaros ita juoda nia sienoje, matyt, langas, nors per jo grotas, maytes sky lutes skardoje, ir u j ppsant metalin skyd negaljai n vel nio irti. Kameros kampe juodavo auktas katilas. Vis nir
36
E D V I N A S K A L D A

vaizdel nuviet vir kameros dur, u ventiliacijos angos grote li spingsinti silpna lemput. Vien pagalvojs apie elektr vaikinas nusipurt ir temp klaus. Pro sunkias duris, u kuri jis spjo esant koridori, pleveno tyls, vos girdimi muzikos garsai - tikriausiai i radijo imtuvo. Kakur lyg krisdamas ulin tekeno vanduo, o metalu ulydytas langas iko vienintel garsel i laisvs - gatve lekianti maina klingteljo atsilaisvinus kanalizacijos dangt. Velnias! - sukando dantis. - Niekuomet netikjau, kad milicija gali taip sudauyti." Viktoras atsargiai perbrauk pirtais per sutinusias lpas - ne prisimin, kada jam Buldogas smog veid. Matyt, kai jau guljo be smons po kojomis. Ltai iupinjo sutinusius onus, ioku sius keistus gumbus, ugriebdamas vis naujus skausmo idinlius. Krusteljo rank, ir mus dieglys pervr kairj pet. N nepajuto, kaip sukands dantis suvaitojo i skausmo. Netiktai aikiai igirdo kds girgdes. Kakas jo jo kameros link. Lti, bet tvirti, nesaugojantys tylos ingsniai sustojo prie ka meros dur. Sublyksjo dur akis. - Na, kaip?.. - atsklido tylus nematomas balsas. - Gerai tau kliu vo. .. Nieko, pakentk dar truput... Tik dvi paras, ir paleis. Tuoj ir valgyti atne - sustiprsi. - Kiek valand? - nepaino savo balso Viktoras. - Ketvirta ryto. Visos kameros miega. O a esu KPZ budtojas. Atunt ateis mans pakeisti. Nieko, kentk. Toki kaip tu beveik kiekvien savait pasitaiko. Reikia kentti, ir viskas. Nors ir nejaut prieikumo itam balsui, kalbti nenorjo. Aku t usivr. ingsniai nutolo. Tik dabar, akims apsipratus su blau sia viesa, Viktoras suprato, i kur sklinda nemalonus dvokas. Tai kameros unitazas, vadinamas para, pasislps tamsiausiame kampe, paprasiausias auktas katilas, uvotas metaliniu dang iu. Paklibins maisto perdavimo langel duryse, vir jo perskai t: Artras ir Gena. 1980 m. 4 m. + 6 m. Gerai jiems, turbt jau
N E M Y L I M I

37

nebegalvoja apie iuos metus, o vaikto kur po Klaipd. O gal ir vl sdi?" Ant rudai dayt gulto lent kakas kruopiai buvo i skaptavs achmat lentel, o apaioje uras: Vogsi - pralobsi arba ssi." Neprastas skausmas trukd kvpuoti. Kiek padvejojs atsikrenkt ir spjov kamp alia katilo. Kraujo nesimat. Itisas valandas ant kiet lent veltui iekojo k nui patogesns vietos - is neklaus ir nenumaldomai tvinkiojo skaudiais driais. Kaip ia viskas atsitiko?" - mgino susikaupti Viktoras, bet kartligik narpliojim nutrauk rakt vangesys, spragsinios spynos ir aius aliuminini dubenli tarkesys. - Padjom! Pusryiai! - tas, kuris auk, turjo ger kakarin. Ir atgijo sienos ir durys, lyg burt lazdele mosteljus. Nuaidjo juokas, sugirgdjo lentos, suvangjo unitaz dangiai. Kakas dusliai keiksi, kosjo, krenkt, ir Viktoras pasijuto lyg pakliuvs kok i vaikysts atklydus vaiduoklik sapn. - Ei, atuntoje, Gumini! Pavaryk cigarei! - Sergejau, gal por lap popieriaus turi? - Budtojau, paimkit i etos truput tauk! - O kam paduoti? - Koliai trei... - Simai! Kaip inakt nudruinai? - Tylk, gaidy tu. - K? K ten giedi? - a! Uteks! - paino budinio milicininko bals Viktoras. Dar paspygausit - nieko negausit! Balsai geranorikai aprimo. Su trenksmu atsidar maisto per davimo langelis - kormuk, ir Viktoras prisimerk nuo rykios viesos. Sumavusios uniformos susiliejo su mlyna siena, bet tuoj jas ugo skurdus natiurmortas - garuojanio viralo dubuo ir stora duonos riek. - Ei, tu ten! - kakas pabeld duris. - Pasiimk pusryius...
38
E D V I N A S K A L D A

Viktoras maiausiai galvojo apie valg ir net neprisiliet prie jo. - Penkta nieko nevalgo, - lyg sau, lyg kitam mesteljo stabtel jusios uniformos sagos. - Tai nors duon pasiimk... - langelyje idygs veidas met ti riam vilgsn. - Oho, koks apdirbtas!.. Kada j ia taip, Arnai? - Vakar nakt. - Budtojau, k ten vakar nakt met? - atsklido i kakurios kameros. - Patys pasiklauskit... - Ei, penktoj kameroj, kas sdi? - vienu atokvpiu irk smalsuolis. - Jis dabar ir nekalbs. Serga truput. Kam dar sriubos? - Gaidiams atiduok! Iki iauli kaljimo turi sustiprti... Pusryiai baigsi. Viktorui skirtas davinys dingo anapus dur, sutrinksjo uaunami langeliai. Viskas nutilo, tik ventiliatorius damas trauk suplkus kameros or. -Arnai, - vis neatstojo tas pats balsas. - U k ten kio t penkt kamer? - Jis ir pats nenutuokia, - ramiai burbteljo budtojas, lyg i nodamas, kad Viktoras nelinks k nors kalbti apie vakaryki dien. - Tai kas jis per vienas? - pykteljo tas pats balsas. - Gal gaidys ar oys, kad tyli! Viktor is balsas erzino. Labiau nei visi kiti, sklindantys lyg i katakomb. Tikriausiai panaiai kapinse vidurnakt susirkauja numirliai, kuri sielos priverstos kalti karstuose. Bet is balsas tikrai ne numirlio, toks spigus, lus ir keliantis dar neapiuo piamus prisiminimus. Jis temp visas sveikas jgas ir irk: - Viktoras Dragnas! - Dragas? - po trumpos pauzs isiver nuostabos kupinas ksnis. - ia a, Gedas Mailius, ar pameni?
N E M Y L I M I

39

Lyg kas smilga braukyt per ird! Viktoras net nukaito. Gedas! Tas pats Mailius, kur visada sutik davo diskotekose, su kuriuo pasikeisdavo magnetofono raais. vien mokykl jo, o dabar jau pusmetis, kai pagal 118- straipsn udarytas ikiteisminiame tardymo izoliatoriuje. Tiek laiko, ir dar nenuteis! - Sveikas, Gedai! - O k tu ia, Dragai, darai, po velni? Negi visus i eils pradjo sodinti?! Kaip ten Boria? Staselis? Ar inai, kad ir Vital pario? Vitalis - neatskiriamas Gedo draugas. Viktoras buvo uverstas klausimais ir ger valand neskubdamas riliai juos atsakinjo. Be Gedo, buvo dar ne vienas pastamas bent i matymo: tokia me mieste kaip Klaipda, nuo ryto iki vakaro lifuojant aliga tvius, nesudtinga visus smarkesnius vyrukus painti. Kaimyni nje kameroje sdjo Dramblys, geras Donato pastamas. Kartu kilnodavo svarsius ir tangas, odiu, sportavo, kol prie Bilduko" sumu por kyri chuliganli, paskui kliuvo ir i kakur idy gusiam milicininkui. Devintoje sdjo Andrius, pravarde Aborigenas, greiiausiai dl to, kad jo garbanota evelira tikrai buvo panai nesulaikom laukin lsm. Sdjo jau metus, ir vis niekaip tardytojai negaljo baigti bylos - tiek daug vagysi reikjo inarplioti. I jo Viktoras pirko magnetofon, is vliau pasirod bess vogtas. Pabgs Vik toro brolio, greit j atsipirko atgal. Kartu su juo sdjo ir Vaidas Skumbr. Jo straipsnis irgi len gvas - automobilio vagyst. Jo bendrininkai, dar nepilnameiai Randas ir Bumaga,po parau" vaikiojo po Klaipd. I Riporto vienuoliktoje kameroje dar sdjo Piotras - neumu amas Klaipdos rokeris, vis autoinspektori siaubas. Viktoras jam ant odins striuks nugaros buvo ipurks pabais ir Iron Maden", ir Piotras, aiku, j prisimin. Kita publika buvo kuo vairiausia: nuo tylaus taksi parko buhal terio Misos iki eis sykius sdjusio Toporo - spdingo keik40
E D V I N A S K A L D A

no, tarp trij keiksmaodi vos spraudianio vien od. tai ir dabar prapliupo keiksm tirada, nesuskaiiavs, kiek dien liko sdti - trisdeimt administracinio areto par buvo panaios viena kit, - Toporas tik tada nusiramino, kai budtojas Arnas j utikrino, kad dar liko penkios dienos. - O u k tave, Dragai? - jau neatlyo Gedas. - Aiku, jei ne paslaptis. Paslaptis, ne paslaptis? O gal tyljimas ne visada reikia... - U seif. - Kok seif? Ar u t, kur kolkyje ibombino? Viktoras jaut, kad io pokalbio klausosi visa KPZ, ir visi jie pui kiai inojo, u kok seif sdima penktoje kameroje. - A, das visa tai! Ne tau vienam u t seif malk krov. Daug jau delavar u j atkentjo, va, net Piotrui onkaulius Buldogas atspard. Lopas! Ardosi, neino, kam bepriklijuot t reikal... - ia visi galai vanden, - dar kakas siterp pokalb. - va riai prasukta, ne durni buvo ir dabar kur nors su fanera vartosi. eiasdeimt gabal nusine! - K? Vis imt! - tai visainis Aborigenas neitvr. - Juodu kai armiakos patvark, ir autas! - sdi ant savo Ararato. - Uteks jums ia turg kelti! - nepiktai pertrauk Arno bal sas. - Jau ir viruje js gagenimas girdti. Triukmas nutilo, nes visi suprato, kad tuoj turi keistis pamaina, ir Arnas nenori savo virininkui pasirodyti kaip nesugebantis vesti elementarios tvarkos. Kameros j mgo, nes neatsisakydavo padaryti vien kit ma paslaug: kam degtuk, o kam cigarei per dur apai paduoti. Ryto metas jo pabaig, ir budtojas pagarsino radijo tak. Viktoras, kiek pavargs nuo klausim, niekaip nesteng atsigin ti nuo kyri mini, iupinjani, rodos, kiekvien smegen lstel. Kaip ten Asta? K jinai dabar galvoja, juk ji visk ino.
N E M Y L I M I

4i

O tvas? fo sveikata ir taip ne kain kokia, o ia dar toks akibroktas: Jo sn, udjusi antrankius, isiveda milicija viso darbo kolektyvo akivaizdoje. O vakar? Dabar viskas atrodo taip lemtinga. Kiekvienas odis, judesys fatalikai lm ateit? Prisimin, kai Asta, delnu nubraukusi nepaklusnias garbanas, prigludo prie jo ir sukudjo: - Piet gri, tiesa? Ji taip glaudsi, lyg nujausdama, koks isiskyrimas j laukia. - Ne tik piet... Ir velniai ranka paglost jos nuogus klubus. Dovil dar mie gojo. Pabuiavs j iskubjo darb. O tenai prie pat pietus, jam einant drabuin, idygo inspektorius Dolskis ir dar pora mili cinink vos prasikalusiais sais. Mikliai udjo antrankius, ir pa mainos meistras, vienas i t iopli minios, tik pralemeno: - O... o... rytoj darb jis ateis? - Jei geras bus... - nusiviep Buldogas. Jaunieji milicininkai nopuodami ausis ir nairuodami sek i paskos, o priekyje maais ingsneliais lyg ruodamasis per k nors okti lk Dolskis, jis pasirod maas ir nerangus lyg kaimo tingi nys. Viktorui galvoje sukirbjo mintis bgti. Jo net su antrankiais nepavyt. Ilgos distancijos jie neitempt - per menki plauiai ir trumpos kojos. Suprato tik viena - viskas labai rimta. Milicijoje ikrat, surinko visus daiktus, sura. Paskui kelias valandas teko praleisti anktoje kamerlje alia balandins", kol kriminalinio skyriaus inspektorius Dolskis rado laiko, o gal pasi reng pokalbiui su juo. Mintys vl gro prie Astos ir Dovils. Ar jos dar miega? Kaip jis nort dabar bti tarp dviej mylim moter! kyrios mintys prisodrino smegen vingius grsms nuojautos. Atrod, kad kakas negrtamai nutrko, apsivert, ir jis niekuo42
E D V I N A S K A L D A

met nebebus toks, koks buvo... Niekada nebeivys monos, tvo, brolio, dukrels toki, kokius juos paliko. - Ei! - sumirksjo kameros akis. Viktoras jau paino tyl nopavim. Arnas. - Tuoj keisis pamaina, a ieisiu. Mane pakeis kitas. Toks Pau lius. K jis ino - visi virininkai ino. Tu, irk, atsargiai... - jis kalbjo tyliai, kiti jei girdjo, tai tik nabdes. - O po devyni, kai ateina darb kriminalistai, gali tau kamer mesti stukai. Irgi bk atsargus. Kameroj ir sienos ausis turi. - O kodl js man visk pasakojate? - neslp irzlaus tarimo vaikinas. Durys sunopavo. - Nebijok... A gerai Donc pastu. Per mane jis kartais Dram bl paildo", o ir su mano seserim jis anksiau fiti-miti... Jei reikia, duosiu tau popieriaus, tuinuk, ir gali greitai brktelti Doncei por odi. Viktoras minutl svarst. - Ne, geriau paskambink. Pasakyk, k inai. Akis usimerk. Netrukus KPZ virininkas atlydjo kit budtoj ir, ijus Ar nui, urakino j kartu su visais sdiniais kamerose. Kalinys vienai parai? Bendravimas tarp kamer liovsi, nes keturiasdeimtmetis Paulius netingdavo grietai kteljs nutraukti pokalbius, o kai pagarsino radijo imtuv, kiekviena kamera usispiet savo ma pasaull. Viktoras mgino sivaizduoti, kaip Arnas ieina i milicijos pastato, susiranda taksofon, renka Donato telefono numer. domu, kaip Donatas reaguos? Jis apsidiaugt dabar gavs prog jam gerai nutampyti ausis. Gal net numos j ranka, nes niekuomet per daug nesidomjo jo problemomis. Retkariais duodavo pinig, bet kad traukt savo versl - gink Dieve! Per silpnas. Asta tikriausiai jam visk
N E M Y L I M I

43

papasakojo, ir dabar jis jau kelint kart varo moral apie gyve nimo bd ir ties, lyg koks senas pamokslininkas. Suinojs tei syb, jis tikrai gali nusispjauti. A jam visados buvau jaunesnis, kvailesnis brolis. Be to, ir sav rpesi pakanka. Nelengva spe kulianto duona, dar treniruojasi... Ardosi, lyg nort, kad galas i tarpukojo kuo greiiau nukrist. Save myli labiau u visk. Rask dar tok dvideimt atuoneri met normal vyr, nesukrus eimos... Atjo piets: rgtim alsuojanti kopst sriuba ir maiukas, simpatikas kotletas su dviem bulvmis. Viktoras apie valg n negalvojo - ne todl, kad sutinusios lpos bijojo kaitusio aukto, jam rods - tiesiog toks kvailas sitikinimas, prietaras apsigyveno jame, kad uteks nuryti nors aukt to viralo, ir penktoji kamera pripains j kaip nuolatin gyventoj. Netrukus po piet kameros durys atsidar, ir ilsteljs vyrikis su majoro antpeiais tar: - Viktoras Dragnas! I kameros! Be daikt. ia pat tarpduryje udjo antrankius, j altis pasiek vaikino peius, sukeldamas lengv drebul. - Eik! - stumteljo majoras barkindamas raktais. Koks ilgas koridorius! Lyg mokykloje. Kamer durys bgo iki pat galo, kur vir sukrypusio staliuko veidrodio duenoje Vikto ras pamat savo veid, visikai nepastam, sutinusiu skruostu ir mlyne po akimi. - Eik! Kad tik Asta nestovt ten kur nors milicijos koridoriuje. Tada tikrai pult panik. Siaurais laiptais pasikl vir ir, kol milici ninkas rakino KPZ duris, majoras atlapojo kitas, vedanias kakur laiptais vir. Kuriame aukte sustojo, Viktoras nesuvok, tik ant dur mkteljo lentel su pavarde Sauka". Milicijos virininkas. Negi dl to, kad Dolskis prilupo, kvieia si?" - okteljo nerami vilties kibirktis. Kabineto viduje majoras
44
E D V I N A S K A L D A

paliko vaikin akis ak su apkniu, raudono veido, prie pensi jos artjaniu vyru. Jo kietai suiauptos lpos ir lyg krabo atsiki andikauliai nieko gero neadjo. - Ssk, - parod kdes prie ilgo stalo. Vaikino ivaizda jam jokio spdio nepadar, ir jis kaip niekur nieko sistebeilijs uvies akimis ts: - Viktoras. Toks tavo vardas? A k tik kalbjau su kriminalinio skyriaus inspektoriumi Dolskiu ir supratau, kad kakaip neiei na jums susidraugauti. Pagalvojau ir nutariau, kad reikia mums pasikalbti. Kad nebebt t eksces, nerv tampymo. Tiek tau nemalonum pakanka, tiek eimynykiai nenori. Jis kalbjo labai ramiai, lyg per partin susirinkim, ir padaryta ilga pauz brandino sprogim. - O juk mes turime rodym, kad seif ilauei btent tu... -A... - Pala, pala. Kalbsiu a! Inspektorius Dolskis turi ger galv, tik gal per kiet rank. Bet tai naud tiems, kurie vis niekaip nenori suvokti, kad liepto galas jau prieitas. Kamuolys isivyniojo, taip sakant. Tu gali, Viktorai, neigti savo kalt, tylti dantis sukands, bet prokuroro sankcij mes gausime. Tu neinai, kad mes turime vien tardymo protokol ir prokuroro sankcij vienam mogui, susijusiam su ia byla. tai tavo draugo Mariaus ranka pasiraytas pasiaikinimas... Balsas kakur nuplauk vir galvos, ir Viktoras pajuto, kaip su svyravo em po kojom. Marius! Dabar jam paliko viskas aiku! Marius! Griuvo apsu kruolio ir gudruolio autoritetas. Sunku net patikti, kad jis lo, juk tiek kart vtytas ir mtytas. I jo jie kak itrauk. Bet k? Mintys galvoje mirgjo lyg puslapiai, o ranka jau pati tiessi Mariaus pasiaikinimo link. - Skaityk, skaityk, - beveik draugikai tar virininkas Sauka. ia tik pasiaikinimas, o parodymuose viskas aiku. Viktoras skait:
N E M Y L I M I

45

Pinigus gavau i Viktoro Dragno... Jis sak, kad pinigai ne vars, negalimj apviesti... A neinojau, kad pinigai ding i Raudonojo spalio" kolkio seifo,.. Visk girdjo Asta, jo mona...
Viskas aiku. Marius sudeg", ko gero, Rygoje ir dabar traukia uodeg. - Radai t viet, kur jis kalba apie tavo mon? Gal mums j pamginti itardyti? Ji juk visk inojo, tau padjo, taigi kuo ne bendrinink. Grau - eimyninis teismas. Atrodo, dukr auginat? Pagalvok apie tai. Tu nori, kad tave tavo paties mona iduot, o kartu ir save? - Ji ia niekuo dta, - vos ne skiemenimis iko Viktoras. - Gali bti! Labai gali bti, bet viskas tavo rankose. Tu net ne tari, kad jinai pati, be tavo inios, pasikeit septynis tkstanius rubli dolerius. Mes suinojom jau anksiau, bet praleidom kaip gand, nemanm, kad tai svarbu. Bet tai uvakar Rygoje su laikytas Marius patvirtino ir , ir dar kit fakt. Daugiau mums j nereikia. Mums reikia tik tavs vieno, - patyljs, lyg laukt i Viktoro prisipainimo, ts toliau: - O pinigus profesionaliai plovt. Kaliningradas, Liepoja, Sovietskas - tik tiek mums pavy ko suinoti. Pirkdavot valiut i pirm pasitaikiusi moni, pre kes, jas ia pat paversdavot variais pinigais. N karto toje paioje vietoje, n karto Lietuvoje - imanot konspiracij. Turbt daug apvainjot? Viktoras nusuko akis - nesuvaldomas siautulys viduje vert vi sus u" ir prie" auktyn kojom. - Ko gero, smulkmenas dar nesileisim, - aid mayt ypse nl lp kamputyje. - Aiku, ant seifo pirt atspaud nepali kai. Dirbai su pirtinmis. Visk apgalvojai, tik kai reikjo pinigus griebti, galva susisuko, ir nepastebjai, kaip pupt! - ir ikrito poli etileninis maielis. Tai tai, ten ir yra tavo pirt atspaudukai. Yra ir pd muliaai, yra ir ekspertizs ivados dl aprangos, kuri
46
E D V I N A S K A L D A

dvjo silaulis... Oi, kaip tu mums brangiai kainavai, balandli! Pus Lietuvos ant koj buvom sukl. Kiek po archyvus kapstms! Visus buvusius ir bsimus mekalauius tampm ir visaip galvas sukom. Sunku ir patikt, kad vietin vaigd mus u no sies vediojo. Dabar tavs tai jau nebepaleisim! Tik neaiku, kokia tai kaina vyks. Rkai? Viktoras palingavo galv ir pats nustebo, kad vidinis siautulys vis rimo ir rimo. - O juk atvirai pasakius, truput pastu tavo monos Astos t vus. Padors mons. Bet k a ia tau aikinu! - Sauka lyg bokso arbitras mosteljo ranka. - Turi savo galv - galvok! Kur jis nepainos Astos tvo. Juk miesto deputatas, kartu ten atsisd ploja." Tik viena aiku, kad Asta jau neivengs tv pa smerkimo. Nors k - nusispjaut! Ir taip po vestuvi jie aki nero d, itikimai laiksi savo ilgamets politikos - entas nevertas j dukters, todl atvirai j ignoravo. Prie vestuves Astai sil but ir main, bet jos usispyrimo niekas negaljo palauti. - Galvok, galvok, - pakeit poz milicijos virininkas Sauka. Rytoj treia para, ir kai a tau paklosiu sankcij ant stalo, irsim, kaip toliau ia bus. O dabar tave nuves pas ekspert. Pagrosi ant pianino". Man atrodo, rytoj tursim dar vien rimt kalt.

***
Ekspertas sukosi kaip vijurkas. Atvert aplankal, atidar da d ut ir, suspauds delnuose Viktoro pirtus, vikriai antspaudavo tuius langelius. Lapai pajuodo nuo pirt pdsak. Visk pakar tojs ant permatomos plvels, upild duomen blank. Viktorui visikam bejgiui neleido pasijusti ta mintis, kad pati Apvaizda atsiunt jam Arn, KPZ budtoj, lyg suteikdama ga limyb visu skoniu patirti savo bsenos beviltikum. Bet, antra vertus, k jis gali padaryti? Visk pasakys Donatui? O Donatas? Ar jis bent suvokia, kur dabar krypsta jo brolio likimas? O gal jau met: ia jo reikalas! Kvailys buvo, tegul pasimoko!
N E M Y L I M I

47

irdis dausi skelbdama pavoj, ir jos dius Viktoras girdjo visoje kameroje. Kiekvienas tvinksnis lenk abejoni lkt t pai pus. Taip. Jis sudeg. Ratas usidaro, ir jokio tarpelio nema tyti. gerkl lyg kas smlio pripyl, deg krtin, ir taip norjosi imti ir pradti verkti! Taip, tai jis t audring pavasario nakt atidar t prakeikt sei f. Ir ta naktis dar ilgai nusileisdavo jo sapnus, vis grindama j prie pinig, gulini seife. Ir vl jis pldavo, vl kraudavo krep ir bgdavo, bgdavo... Niekaip negaljo pamirti maus poktel jimo, kai domkratu tiek temp trosus, apvyniotus apie seif, kad durys atsidar lyg konserv duts dangtelis. Netiktinai sunkus pinig prigrstas krepys... Ta tamsa ir tyla, grasinanti nenuspjamu vyki poskiu kiekvie n sekund, gsdinanti lyg poemini altini stumiamais kreb desiais ir lamesiais, verianiais ausis. Oras, virpantis it mikrofono membrana, pilnas rkstanios Bikfordo virvels tampos. Gyvenimas pasidalijo iki tos nakties ir po jos. Visi ilgai stebjosi pliko valgumu. Kontoroje remontavo krosn, ir Viktoras sugebjo prasisprausti anktu kaminu iki jos, nebaigtos mryti. Pinig buvo neprastai daug, kur kas daugiau nei ta suma, dingusi prie kelerius metus i klinikins ligonins, ar vert t aukso dirbini, kuriuos ne maiau iradingas tipas ila v i Kretingos universalins parduotuvs. Gal todl vienu metu tyrimas vyko ir tyliai, ir labai triukmingai. Niekas nesisteng pa garsinti vis apiplimo smulkmen, o tik tyliai, atvykus krimi nalistams i Vilniaus, suiminjo visus tariamuosius, tardydavo ir nieko nepe paleisdavo. Sulig kiekviena tuiai sugaita diena jie irzo, bet atkakliai ir toliau tikrino visas manomas versijas. Pats Viktoras Br ueigoje" girdjo, kaip Travkinas, recidy vistas, isdjs apie dvideimt met, keiksi, kad mentai u Spa lio" kolkio seif por onkauli atmu, ir jei inot, kas per vie nas prasuko it reikal, pats ikn ispardyt.
48
E D V I N A S K A L D A

Paliks domkrat ir trosus kaip nereikaling neul, batus api pyl sieros rgtimi ir jau bgdamas r i kieni vairiausi prieskoni miin: pipirus, lauro lapus, cinamon, gvazdiklius. To pakako, kad jau kit ryt atboginti unys tik sukiotsi lyg vil keliai apie kontor, nenoriai uostydami atrius kvapus. Pribgs iki pelks, pakeit batus i anksto paliktais sportinukais ir tiksliai pagal plan, jau neskubdamas, po ger poros valand, umets ant pravaiuojanio traukinio suodin kombinezon, ltai pasuko marrutinio autobuso stotels link. Jau auo, ir niekas nekreip dmesio vaikin, ilipant prie Vai vos" kino teatro: sportinis kostiumas, rudas krepys, Nike" spor tiniai bateliai - toki Klaipdoje tkstaniai rytais kakur skuba. O Asta visk inojo ir lauk...
***

T dien Viktoras papietavs sispraud savo mgstam kamp virtuvje prie aldytuvo ir skubomis vart Komjaunimo ties". Iki autobuso dar buvo likusios keliasdeimt minui, kai virtuvn slinko Asta ir nukl uvirus arbatinuk. Tyldama, bet vis kak svarstydama, upyl kav, pamai aukteliu ir padav Viktorui. - Paskutin kava, - tarsteljo ir susisupusi ryk ilkin chala tl, primenant jos nerpesting gyvenim po mamyts sparneliu, atsisdo prie stalo. - Mesk tu t laikrat. Girdi, k sakau? Jos balse prasimu dar negirdtas irzlumas. Paprastas, be pyk io, tiesiog su moteriko nuovargio gaidelmis. - inoma, girdiu, - pastm laikrat al Viktoras. - Grda mas ubgsiu pas kok spekuliant ir nupirksiu. - domu, u k? Rytoj Dovil poliklinik reikia veti, vos taksi ir saldaini dutei uteksiu pinig. - I Donato pasiskolinsiu, - mgino ramiai apeiti nemaloni pi nig tem Viktoras, nors viduje kakas timpteljo nerimo silel. - I Donato?! - prunkteljo Asta. - Tu ir taip jam skolingas iki aus.
N E M Y L I M I

49

Ji niekuomet, jei kalba sukdavosi apie pinigus, nesakydavo mes" Viktoras susig - rami popiet vinis jau buvo kalta. - Tada tvo papraysiu. Padirbsiu po darbo, usakym dabar daug - kaip nors isiversim. - Kaip nors isiversim! - pykteljo jaunoji mama, ir skruostus nutviesk raudonis. - Greit Dovilei sportinio veimlio reiks, vaiktyns, bateli, drabuiuk, o tu vis - kaip nors, kaip nors. Su tavim vis gyveni m - kaip nors! A nenoriu, kad visos draugs piktai kudtsi: Ar matai? Matai, kaip nusigyveno su tuo blatnuoju?!" O tvai tai tik ir kalbs: Pildosi ms pranaysts!" - Pinigai, pinigai! - atsiduso Viktoras, lankstydamas laikrat. Bus t pinig. Dar i kolkio u trejas rungtynes po savaits gau siu. O kur dar alga... - Ir taip vis gyvenim? - Asta kaip niekad spinduliavo rytu ir toliau skaudiai gl: - Kas i t tavo alg? 120 rubli ir 80? Tiek prostituts per dvi valandas udirba... - Na, tu ir sulygini, - atsiduso vaikinas, nors irdyje tvino bej gikumas, gal ir nuoskauda - eim vis dlto jis privalo ilaikyti. Asta, paraginusi gerti kav, vl nervingai gr rankas: - Aminai skolose paskend, lyg baudiauninkai kokie! Tu turi kak daryti... - Negi pinigus imsiu pieti? Viskam savas laikas... Viktoras nusiypsojo, mgindamas suvelninti slogi nuotai k, besidriekiani per vis virtuvin stal, spinduliuojani nuo monos nevaling judesi. Ir, atrodo, jam pavyko. - Viktorai... Tu nepyk, a pavargau. Myliu tave, bet tie rpesiai imua i pusiausvyros. Tu tik darb, o a jau pradedu galvoti, kas bus rytoj pietums. Matai, net draugs mans taip kaip anks iau jau nebelanko... Pavargau nuo visko... Nejau tik uuojautos ir gailesio esu verta? Jos velnus balsas skambjo gal kiek ir teatralikai, tik lidnos akys vr Viktoro ird. 50
E D V I N A S K A L D A

- Tau reikt tik vien kart pasiryti, apsisprsti, ir t problem mes veiktume. - Kaip? - A daug galvojau, yra vienas bdas, - kimteljo Asta ir susitvardiusi gurkteljo kavos. Ji sukiojo auktel, o is lyg priritas nelindo i puoduko. Kiti odiai nuskambjo perdm mslingai: Tau turt pavykti. - Kas? Asta kur laik buvo bedusi bereikm vilgsn puoduk tarp deln, bet pasiryo kresteljusi plaukus: - Seifas... Na, tas seifas kolkyje. Prajusi savait, kai mes ten bu vome, a pati maiau, kad jis netuias. Ypa atlyginim dien... - Ilauti seif? Apiplti? - netikjo savo ausimis Viktoras, o kavos lakelis ilgai slydo gomuriu. - O k? Atsipeikk ir apsidairyk aplinkui - ventj nra! Visi vagia, kombinuoja, apgaudinja valstyb, ir niekas j nesmerkia. Tai tapo gyvenimo norma... - Patylk, o jei ne - visai nusineksi! - K - nusineksi! Ten guli tkstaniai - tiek per vis savo gy venim neudirbsi. - Tu visai pamiai. A nieko nenoriu girdti! Man laikas. Viktoras pykteljo, nes pasijusdavo sumautai neberasdamas ar gument prie moters puolim. Taiau velnio skla jau buvo pa sta. Sudygo ji po keli dien, kai Asta labai subtiliai gro prie tos temos vis kartodama: Ai, pasikalbam iaip, ir viskas." Ji tokia akyla! Visk mat ir apskaiiavo! Ji gaud jo abejojant vilgsn ir pasakojo, kur signalizacija, kur sargas gali bti, bet la biausiai priblok mintis, kad labai paprasta prasmukti kontor pro igriaut krosnies kamin. Vis nakt vartsi, negaldamas at sikratyti pagundos, virpinanios i vidaus. Viktorai! Pagalvok - viena naktis, ir mes turtingi!.." Jis mgino imatuoti drs - kiek ia jos reikt, ar jis gali rytis nustebinti Ast. O gal tik drsiems gyvenime ypsosi laim?
N E M Y L I M I

5i

Jis troko bti ne toks, kaip visi vyrai, - nepakartojamas ir vi sagalis! Netgi ipildyti pai slapiausi savo moters svajon. Ar jam pasiseks? Sprogs kakoks slaptas utaisas pasiutiku greiiu suko mintis apie t nelemt seif, stovint kakur toli, tok nir ir grsming, laukiant jo...

***
Daugiau tdien Viktoro niekas nekviet. Nei Dolskis, nei tardyto jas. Ne prie gera tokia tyla, mst Viktoras. Negi taip, nepratars n vieno odio, jis pralaims? O pinigai? Kodl apie juos tyli? Tai juk daiktinis rodymas. O gal rado? Ne, nemanoma. Tos vietos niekas neino, nei Asta, nei juo labiau Marius. O gal jie Mari tardo, lauia iki galo? . Mariau, Mariau... lugo tavo karalyst! Neitverei. O k tau reik ugn nukreipti nuo mans? Galjai meluoti bet k, kaip jie tada bt iki mans prisikas? Viktoras nemiegojo. Galvojo apie Ast, Dovil ir tik retkariais paokdavo lyg geltas, pavaikiodavo po kamer ir vl stodavo kov su savimi paiu. Naktis neatrod ilga. Kad surikiuot nemonikos tampos su draskytus nervus, nuramint nusivylimo kartlio piln siel ir sustabdyt panikas ateities vizijas, Viktorui, atrod, reikjo am inybs. Kakur laanio vandens garsas laas po lao perpild svaiginamo sumanymo taur, ir rakt vangesys uklupo vaikin teberymant ant gulto krato. Kameros paeiliui, lydimos budtojo kandi replik, skubjo iki tualeto ir atgal. Unitazuose kliok vanduo. Prabgdamas Ge das por syki barkteljo duris. Viktoras tualete pirmiausia po alta it ledas i aprdijusio iau po bgania srove kyteljo galv, apsilakst iki puss apnuogint kn. Mlyns ir sumuimai ukaito, bet tvinkiojimas buvo nie kis palyginti su nepakeliamu andikaulio glimu.
52
E D V I N A S K A L D A

- Greiiau, ia ne pirtis! - ragino milicininkas, skambindamas raktais. Kitas stovjo prie kameros dur. Koridorius prisipild kutenanio nerves kopst sriubos garo. Su lki skambesiu atsivrus langeliui duryse, parininkas kyte ljo duonos gabal ir aukt. Kopst sriuba buvo kaip niekada karta. Kakoks rgtus, seiles keliantis kvapas. Pats dubuo trenk chlorkalkmis. auktas ne sausas, o glitus, lyg kokiu kleisteriu iteptas. Viktoras tebebijojo aukto, lyg palikti atspaudai pririt prie to aliumininio rankio visam laikui, tik igr arbatos puslitr usiksdamas duona. Sriub ir arbat pilst apeps, lyg luotraiu perbrauktas, surgusio veido tipas. Taiau akys gyvai okiojo, lyg nordamos ivysti k tik ikrst idaig. I aptrinto vatinuko ir melsvo nosies atspalvio galjai suprasti, kad tai paprasiausias girtuokllis, usidirbs penkiolika par. Jis vis kaiiojo nos per langel ir gergdianiu balsu draugikai klausdavo: - Vyruiai, gal dar norite? pilsiu. Sakykit, man negaila. Ipra iau valgykloje por porcij daugiau. A inau, gyvenimlis ia nelengvas. Ir, irk, tuoj su ta maldele jau prie kitos kameros skuba. Vie nu metu jis netiktai idygo dur angoje ir nieko nesaks met laikraio ryuliuk tiesiai Viktorui rankas. Jame Viktoras rado bryzel rkytos kiaulienos onins, daktarikos deros gaball ir kelis popieriaus lapus su mantriu tuinuku - irdut, apausta margais silais, ne kitaip - zek darbo! Tarp popieriaus lap rado ratel:

Draugeli! Nors tu ir laikinas, manau, svetys, bet pasidalysiu tuo, k tu riu. inau, tau nemaai kliuvo. Nenusimink, dar paim laisvj kaip turi bti. Spaudiu dein. M.
N E M Y L I M I

53

Viskas aiku. Gedas Mailius neumiro jo, bet nesivaizduoja, kad apetitas ia sdint negreitai kyla. Taiau Viktoras jaut begali n dkingum, lyg jam bt teiktas raktas laisv. Rytmetin procesija ibildjo vir, ir tik budtojas Paulius barkjo koridoriaus gale sukindamas plerpianio radijo imtuvo rankenles. Apsistojo prie kakokios moldavikos melodijos. - Budtojau! - Viktoras jau atkreip dmes, kad jo niekas vardu ir nevadino. - Paiekok Liuksemburgo", k ia tirli-pirli klausai si? Visai nupuai? Tai Dramblio bosijimas prajuokino kameras. - K ia, rupe, sakinsi man! - vos neuspringo izoliato riaus eimininkas. - Savo akume pasukink, gal pagausi kok liuksaburg! Vl pro sienas prasiskverb juokas. - Drambly! Vienas-vienas! - kakas kteljo. < - Eina jis ikt, senas pirdius! - mesteljo Dramblys ir daugiau smojumi nebesivar. - Tai gal Amerikos bals" atsuk, - dar kakas kio trigra. - Nepoloeno, - nukirto milicininkas ir pagarsino savo tirlipirli". Izoliatoriaus gyvenimas tekjo prasta vaga, kol, sutarkjus spynoms, kakas nubildjo koridoriumi ir sustojo prie penkto sios kameros dur. Taip anksti? Dar n budtojai nepasikeit!" - dingteljo mintis Viktorui, o nuojauta pakudjo, kad tai ne prie gera. Lyg utaisomas autuvas klingteljo dur spyna, ir ant slenks io idygo tas pats nekalbus i vakar pastamas grietas majoras. - Viktoras Dragnas! Be daikt! - idainavo rankose lyg dvira io vair sukiodamas antrankius. Be daikt!" Ir laikrodis, ir vestuvinis iedas, ir pinigin su rak tais guljo kakur viruje, vien izoliatoriaus virininkui inomoje vietoje. Bgti!
54
E D V I N A S K A L D A

Nra kitos ieities, vien bgti! Tik taip jis gali ivengti sunkios lemties letenos, o jei ne... - Rankas itiesk. ekteljo antrankiai, bumbteljo durys. auti neturi teiss! tariamasis dar ne nusikaltlis. Pinigai sau gioje vietoje. Jei itrks, maus kur nors Kaukaz ar Sibir... Kad tik vest pagrindiniais laiptais. Izoliatoriaus durys su pranaaujaniu laisv dvelkteljimu usi trenk u susikprinusio vaikino. tai ir pirmoji aiktel. Jei suks kair, ten udaras kiemas, jei tiesiai - emyn drieksis laiptai gatv. Viktoras slikino neskubdamas, apsimesdamas, kad skauda koj, ir keik ilpinani rytmeio vies. Tik atunta, o taip viesu! Ved tiesiai! irdis suspurdjo krtinj lyg naujai sodinta. Ma joras, nopuodamas sprand, kaukjo i paskos, laikydamas u alkns. Nuo jo sklido toks stiprus odekolono kvapas, kad Vikto ras net usikosjo. Pareignas pastm ranka duris iganingj laipt aiktel. Apaion bgo laipt kaskada, kakoks valdinink lis lipo jais ir tai dingo u dur gatv. Laikas! Viktoras loteljo, lyg slysteljs ant k tik nuplaut laipt. Ma joras iupo abiem rankom u pei, nordamas padti atgauti pu siausvyr, ir gavo stipr smg alkne pilv. Jau okdamas laiptais igirdo, kaip majoras agteljo daugiau i netiktumo nei i skausmo ir sutrepsjo tarsi lygios vietos iekodamas. Keli tyls, bet galingi uoliai, ir jis jau laipt aiktelje apaioje. Atlapojs duris vos nesitrenk vien i dykinjani milicinin k. okteljo ir prasmuko palei sien, o ie tik isiioj stebjo, kaip bganio vaikinuko vos neparblok pravaiuojantis moskviius. Bk! Bk! - dilgiojo galvoje, o kojos paios lyg ant spyruokli ne tolyn. - Laikykit! Laiiiky-kit! - isiver riksmas i milicijos pasta to. Praeiviai tik sultindavo ingsn, trauksi alin nedrsdami
N E M Y L I M I

55

utverti kelio plaiais uoliais lekianiam vaikinui su antrankiais. Bet j veiduose galjai skaityti neslepiam baim, jie lauk kako tokio netikto, gal vi, gal net kraujo. Ir bijojo net rank itiesti, juk nusikaltlis - jau ne mogus, paleis arnas n nemirkteljs... Viktoras nr pirm pasitaikius kiem. Kuo daugiau klii! Tie aptuk ir nerangs soiais veidais suoiai tik vaikystje kabarojosi tvoromis, okinjo nuo sandliuk stogeli. Usiropt ant kakokios lent krvos, persirito per tvor. Grei iau! Perbgs gatv smuko tarp dviej nam - kakoks sodelis, o u nugaros sukaukjo pusbai ukulniai. Vejasi! Sodelis ived didiul kiem, pro jo ark matsi muojanios mainos ir sku bantys mons. Manto gatv. - Laiii-ky-kit! - pagavo ausis. Jei ne tie suikti antrankiai! Veria nuo kiekvieno krusteljimo, rodos, rankas nutrauks. Gatv perbgo skmingai - tik viena ma ina suvieg stabdiais, ir vairuotojas iraikingai pasukiojo pir t prie smilkinio, matyt, nepastebjo ppsani antranki, kitaip bt suprats tokio skubjimo prieast. Kai penki ar ei milici ninkai puol per gatv, praeiviai sustojo, apstulbinti netikto gau dyni vaizdo, o kai kurie tik ypsojosi, kol vienas i nirtingai lyg buliai lekiani milicinink vl ubliov: - Lai-ky-kit! Vaikinas kiek kabindamas nurko iki artimiausio namo kie mo. Dar truput! Kojos lyg vino pripiltos, diegliai one... Slptis! Gal pra visa ta banda nepamaiusi? Prasmuko pro metalinius vartus ir atsidr kieme, uverstame dmis, vjo neiojamais popieriais ir gilumoje stksaniais konteineriais. Parduotuvs kiemas", - sumet uduss ir spjs apsidairyti lindo tui kon teiner. iaip taip uvrs linguojanias duris sukluso. Kiemas suskambo nuo trepsjimo ir ksni: - Jis kakur ia! - Vytai, pairk ant rampos! - Vyrai, irkit duris, a bgu namo vid...
56
E D V I N A S K A L D A

- Romai, greitai gatv - gal ten ils... Balsai aidjo nerimastingai, piktai, ir vaikinas pajuto, k jauia vris, uspeistas mediotoj... Suderg, sulegjo lyg perkni ja varstom konteineri durys. Bgti? Skausmas rai juosmen, o ir kojos lyg svetimos. Spau diantis kamuolys susisuko krtinje ir tvinkiojo tarsi ruoda masis pratrkti lyg koks plinys. Viktoras prisitrauk didiul popieriaus gniuul ir, kitodamas konteinerio kampe, usisiaut lyg paklode. ia pat grumjo trankomi konteineriai, ir jis sulaik kvpavim. Terkt! - kakas blok duris. Subildjo konteinerio grindys: kakas stovjo vir susigusio vaikino ir garsiai nopavo. - Ot, rupe! - lyg statinj nuaidjo balsas. - Vyrai, ionai! Pa gavau! - suklyk milicininkas ir visu svoriu, lyg gaudyt kamuol, ugriuvo ant Viktoro. Tvirtai sugriebs u kaklo, itemp dienos vies. Subgo tirtai nuraud, bet patenkinti milicininkai. Tarp j buvo ir pastamas veidas - majoro, su kuriuo taip negerai atsi sveikino ant laipt vir budtoj dalies. - Tai, gyvate, strioko pridarei! - spyr majoras i visos sveikatos papilv. Jo pavyzdiu pasek ir kiti prakaitu liaugiantys milicininkai: kas kumiais apdau, kas koja apspard, briu j apsup perga lingu ingsniu pasuko atgal milicijos skyri.
***

Kad ir kaip keista, milicijos virininkas Sauka neatrod traks. Kol Viktoras lyg apipeiotas virblis sdjo prieais, jis ramiai kal bjosi telefonu ia apie vakarykt budjim, ia apie mediokl, nenuleisdamas aki nuo nevyklio bglio. Pagaliau padjo ragel, ir pirmsyk Viktoras pamat j pikt: - N a k, pasilakstei, pienburni? Namuio usinorjai? Maai tave inspektorius Dolskis apveljo, jei dar turi sveikatos ir su ant rankiais lakstyti. Ir kur btum bgs? Pas mamyt?
N E M Y L I M I

57

- Mano mama mirusi. Sauka patyljo ir i lto prakalbo: - Tai kaip toliau gyvensim, Dragnai? Suk galv nesuks, bet ieities nebra - tavo pirt atspaudai ant to celofaninio maielio. Tavo! Ir niekur tu jau nedingsi. Tavo monel vakar ia ardsi, no rjo su tavim pasimatyti. Grai lyg i urnalo. - Gerai, virininke, - Viktoras pajuto, kad aaros paios tvenkia si. - Tik monos nekikite, verskite ant mans vieno. - Atsigerk vandens, - pripyl stiklin i grafino. - Ir bk vyras, mokk pralaimti! Viktoras susitvard, dideliais gurkniais, abiem rankomis laiky damas stiklin, igr vanden. U lango miestas. Dangaus mlis taip trauk gyventi. Ar ti kjosi jis, kad ateis tokia diena ir gyvenimas bus perskirtas brk niu laisv-nelaisv. Prie akis i atminties sutem ikilo motinos veidas, vienias klevas kieme, spuokls - lidnas vaikysts vaiz delis. Pats Viktoras nesuvok, kok ry su ia diena turi ikylan tys vaizdiniai. Mamos, mirusios prie kelet met, paveikslas j lyddavo sunkiomis akimirkomis. Mokk pralaimti!" Gerai pa sak, - ta mintis vienu mostu imu silpnum, kurio uvaldytas buvo Viktoras. - A suraysiu visk, kaip buvo... - O pinigai kur? - met klausim milicijos efas. -Visus iki vieno turi Marius, - ramiai sumelavo. - Jis juos vald. - Tokias pasakas galsi tardytojui sekti: tai jo darbas tikti-netikti, - sumurmjo Sauka, pirtais braukydamas per dm ant atlapo.

aikos prospektu skuto etojo modelio iguliai, pri stabd suko Debreceno gatv ir, vos privaiav ga tvel mokyklos link, lingavo nuoali, nuo gatvs kerojaniais krmokniais ir mediais atitvert aiktel. Purpteljo pabaidyti balandiai, o u konteinerio pauki tykojs katinas nusivyls nucimpino u mokyklos kampo. Prie vairo sdintis trumpai kirptais plaukais vaikinas ijung varikl ir pasikuit sdynje, iekodamas patogesns atramos savo galingam stotui. I pirmo vilgsnio niekas negaljo jam duoti dvi deimt atuoneri met. Apgaudavo jo tvirta laikysena ir ipuo seltas, be jokios rauklels, sveikos spalvos, apvalus veidas. Jis at rod romus ir gerairdikas. Gal dl to, kad plaios lpos visada sitempusios lyg pasirengusios ypsenai, ir nosis netgi nevyrika nedidel, kiek riesta - maloni dresuoto mekno ivaizda. Jis pagyvjo ivyds takeliu nuo bendrabui atspdinant at lapa pavasariniam vjui striuke vyrik. is i tolo pamat etu k, dar vilgteljo laikrod, tarp pirt laikydamas rkstani cigaret. - Seniai lauki, Donce? - paklaus atskubjs vyrikis. - Ne. Mes kaip laikrodiai - lygiai deimta, - sveikindamasis tar Donatas. - Tai kokias naujienas iandien, Arnli, atneei? - Bijau, kad nekokios... Donatas sunerimo ir iplt akis: - Negi nieko nepara? - Prirayt tai prira - du lapus smulkiom raidm privar, bet man, inai, k pasak? Jis prisipaino... - K? Prisipaino? Visai nuo proto nuoko, kvailys! Duok lai k greiiau, - piktu veidu Donatas klesteljo automobil, atsilo sdynje ir iskleid daug syki perlenkt popieriaus lap.
N E M Y L I M I 59

- Tai a jau eisiu, - sujudo Arnas. - Vakare vis vien garae su sitiksim. A taisysiu savo maskarad, galsi uveti savo laikus Viktorui. - Hm... Gerai, ten, Arnai, su tavim ir atsiskaitysiu... Iki! Donato akys jau bgiojo smulki raidi eilutmis.

Broli, man sunku k nors tau isamiau aikinti A prisipainau, nes kito kelio neturjau. Tu gali ginytis, bet a padariau taip, kaip liep irdis...
- Liep irdis, - pamgdiodamas suniurnjo Donatas. - Ind n vadas - tpfu!

... liep irdis. Asta visk inojo, beveik ir organizavo. A taip bijau, kad jinai nepult kalts dalytis su manimi. Tu inai, kokia ji kartais bna usispyrusi ir nenuspjamai O ir tu pats paraei, kad, depresijos apimta, kaltina save. A nenoriu jos kiti vis reikal. Supranti? Nenoriu kiti savo dukters motinos! Nes ir be to mano kalt bt rodyta. Liko pirt atspaudai ant maiiuko, kuris tamsoj man ikrito prie atidaryto seifo. Ir Ma rius sudeg. Tai jis lo, o ant mans tik paskui umet tinkl. Tardytojas sak, kad jis sdi udarytas Rygoje. Latvi milicija jam ikels baudiamj byl u neteistas machinacijas su va liuta, bet tai tik jo problema. Jis irgi, ko gero, eis kaip liudininkas, nes a paraiau, kad jis neinojo, i kur a turiu tuos pinigus, tik iaip supirkinjo man valiut. Matai, Donatai, iplti seif buvo lengviau, nei atsikratyti pinig, juos iplauti. Tik stebuklas igelbs mane. Tiesa, iandien mginau bg ti, bet tik iki bald parduotuvs nuskuodiau, toliau skausmas neleido. inai, atrodau kaip po avarijos - malk gerai pakrov. Donatai, nuvaiuok pas Ast ir atiduok jai antr laikel. O apie tv tai bijau ir prisiminti - prakeiks jis mane...
60
E D V I N A S K A L D A

Nesmerk! Kas vyko, tas vyko!.. Viktoras

Donatas visk perskait vienu sykiu. Tik kartais prapliupdavo keiktis, bet akys vl slysdavo emyn. Dabar oko lyg nutvilkytas i mainos, trenk durelmis ir ia pat suspauds kumius, nirs suko ratus aplinkui. Keiksmai ir suksti dantys bt igsdin bet kur praeiv... Nurimo tik tada, kai, rodos, isak visus grsmin gus epitetus ir palyginimus. Buvo jau sidienoj, gatvs vl sublizgo nuo atsileidusio paalo, kai mlynas etukas edamas padangomis riedjo Miko kvar talo link. iaip pavasario gaiva pldavo alin nir iemos tingul, bet iandien Donato galva lyg elektros stulpas. tai tau brolis tylenis, - mst jis. - Kaip toje pasakoje: gyveno du broliai, vienas protingas, kitas... Ir usiman vienas i j karaliumi tapti... Tvas, tvas, - bgo mintys. - Jis dievino Viktor, man, vis savo patirt ir amat jam perduos, tiesiog klieddavo - Viktorai, Viktorli. O ia snelis kito amato stveriasi ir paeidia kodeks. Ir bausm didel laukia. Deimt met maiausiai. Na, kur tau - valstybinio turto grobimas stambiu mastu - net mirties bausm mini." Jis nenoriai mgino sivaizduoti bsim slegiam pokalb su tvu, suko galv, kaip ia visk subtiliau pateikti, k vynioti skaudi teisyb, kojas pakertanius odius, kad, neduok Dieve, vl koks infarktas neitikt. Kai mama mir, tai taip ir pradjo streikuoti irdis. O dabar? Argi ilgi metai kaljime neprimena ltos mirties? Ka ljimas ir kapai panas, nes turi bendr savyb - atskirti mones nuo artimj. Geras oras vijo gatves pavasarikai apsirengusius mones, ir is margaspalvis srautas vos usidegus aliam viesoforo signalui utvindydavo psij perj, badydamas akis neprastu ryku mu. tai ir dabar praleidiant psiuosius viena rykiai isidaiusi mergul, atsainiai statydama kojas, eina ypsodamasi Donatui
N E M Y L I M I

6l

lyg senam pastamam, o gundantys aki iburiukai smeigte pri smeigia per automobilio priekin stikl. - Eik eik, - murma vaikinas, - dar namo sien atsitrenksi... Usidegus raudonai viesoforo akiai, automobilis rovsi pirmyn. iaip Donatas mgdavo pasivalgyti graiai apsirengusias mergi nas, pasitaikius progai, ir elmikai mirktelti, o dabar surgusiu veidu lk Astos nam link, ir tiek. Asta kaip visada su ydru chalatliu tris virtuvje - vir ko maajai Dovilei. i sdjo ia pat, virtuvje, dideliame krsle, ap kamyta pagalvmis, mojavo maomis rankutmis ir kak gugjo. Putls andukai, iltos ydros akys ir reti viess plaukeliai avjo Viktor. Moteris dar turbt niekuomet neatrod taip prastai, kaip ryt. Nuo bemiegs nakties papilkj paakiai, sutrkinjusios lpos su sen da likuiais, uverktos ir paraudusios akys veid dar neatpastam ir skausming. Juodi plaukai chaotikai krito ant pei lyg vjo sutaryti, o iskyds tuas, plaiomis juostomis rmins vokus, veidui teik dar ir tragizmo. Maoji Dovil krat barkut ir gyveno prast nerpesting savo kdikysts rytmet. Ji turbt dar n nepasigedo tvelio, nors visuomet Viktor pasitikdavo graiausia ypsena pasaulyje. Jaunos eimos bute dar mtsi po kratos nesurinkti smulks daiktai, iojjo praardyti bald apmualai, tik atpltas kelias grin d lentas, Astos papraytas, prikal kaimynas, jis ir buvo kviesti nis atliekant krat. Asta bijojo, kad sugadint grind nepamatyt buto eimininkai, nes tada priekait dien nakt neatsigintum. - Donatai, kur Viktoras? Tu j matei? Kalbjai? - beveik nab djo Asta, sustojusi prie virtuvs dur. Ji n kiek nesidrovjo uverkt aki. Pavargusi atsirm sien ir sunr ant krtins nutirpusias rankas. Donatas atsisuko j. - Tai... kurva, negaliu, - tyliai, bet grsmingai pravokt. - Jis prisipaino! aks dabar! - smauglio vilgsniu pervr Ast. To kio Donato jinai dar nebuvo maiusi.
62
E D V I N A S K A L D A

- Kas? Kas dabar bus? - sukkiojo Asta. - Nebliauk! Dovilyt jau lp tampo. Galvosim kak. Jei nesu galvosim, bus blogai. Labai. Zinai, kiek jam gresia? Nuo deimties iki penkiolikos... Deimt, jei visk taip ir paliksim, jau turi. - Deimt met?! - su atodsiu isiver siaubas Astai. - O k tu manai? Ne obuolius i sodo vog! - Donatas jau au k. - Tu norjai bti pirmoji primadona Klaipdoje. Vis ardeisi pinig, pinig! - ir paskandinai vyr... - Donat igsdino ne ramiai sukrutjusi Dovil, jis prikando lp, susitvard ir nurijo nuoskaud. Mergyt suiuro j pusn. Donatas kiek galdamas ramiau pasak: - Tai tavo idja buvo iplti seif? Asta linkteljo. - Tik boboms gali auti tokios mintys! O Viktoras i karto ir pasira? Na taip, inoma, kur tau geras vyrelis neklausys monos. Tu pat velni kalbtum! Moteris tyliai pratisai verk nusisukusi lang, paslpusi veid nuo Dovils akyi, tik galvos linkiojimu atsakinjo klausimus. - Ar tas Marius ino, kad tu ia tiek klimpusi? Ne? Tai dar nors tiek gerai. Bet kad tu inojai apie pinigus, jis susivok? Tai blogai, bet niekis, sakyk, kad neinojai, kuo jis veriasi, gal skolinosi, gal brolio pinigai, o gal kakam norjo valiutos nupirkti... Kiek pini g jis i viso gavo i Viktoro? - Dvyyylikaa... - Tik neverklenk. Apie rimtus dalykus kalbam. O kur valiuta ir kiti pinigai, tu inai? - Ne, - susikaup Asta. - Po to straipsnio, kad Kaliningrade su laikyti tariamieji su iekomais banknotais, Viktoras kakur juos ive i slptuvs. Ir a... a pati, kai liep sukrauti juos krep, septynis tkstanius pasimiau... Viktoras nieko neino... - Na, ir eimynl! Leisk tik bobai pinigus paiupinti. Kur jie dabar? - Man Arvydas, Helenos, inai juk, vyras, juos pakeit du tks tanius doleri, kai vaiavo Rusij mainos pirkti.
N E M Y L I M I

63

- it gal mentai ir neras... O kur lik pinigai, tikrai neinai? -Ne... - Uteks verkti! Anksiau reikjo galvoti. O Mariaus parveta valiuta kur? - Ten pat, kur ir visi pinigai, pati djau krep... - Ot, graiai nugyvenot gyveniml! Apie Dovilyt pagalvojai, kaip ji be tvo? Surasi kok sin jai, ar ne? Ikart pasakau - pats savo rankomis pasmaugsiu! Netiktai Donatas sugniau kumius ir pagrmojo Astai. i prapliupo balsu raudoti, o i paskos pravirko ir Dovil. - Atleisk, nervai ima. Galva isiptusi kaip tas seifas, - kiek su glumo Donatas. - O k man daryti? Tvai n i tolo mane neiri, Dovil net nerpi. Kaip tu nesupranti, kad visk darm dl eimos! O dabar ir Viktoro nebra, ir tu man grasini. Kaip man gyventi?! Donato delnai apglb Astos peius ir priglaud prie savs. - Nebijok nieko... A jumis pasirpinsiu. Uauginsi Dovil, su lauksi Viktoro, ir viskas vl bus gerai. Asta, sikniaubusi Donato krtin, giliai pasikkiodama ver k ir drebjo lyg drugio kreiama. - Gerai jau, gerai, - glaud Ast prie savs. - K nors galvosim, dar ne viskas. Neverk, neverk daugiau. Nuramink Dovil... Pasi gailk vaiko... ir mans. Asta atlijo, chalatlio skvern patryn akis, niurkteljo no sim ir nurijo atods. Paiupusi ant rank dukrel, priglaud prie savs ir m raminti. - Tiesa, tau Viktoras laikel para, - itrauk rank i striuks. Gali parayti jam atsakym, vakare atvaiuosiu paimti. O dabar nebeverk jau, suprantu, sunku ir tau. Tai a ir kilsiu, reikia ramiai pamstyti, kaip ia Viktor galtume itraukti. Jei pavyks, tada a jam sprand nusuksiu. Gerai, lekiu. Iki vakaro! Asta, umirusi ir ko, drebaniomis rankomis ivyniojo po pieriaus lapel.
64
E D V I N A S K A L D A

Sveika, mylimoji! Sveika, dukrele! Astute, tu tik neverk, neverk, labai praau. Tu dabar tursi bti kaip niekada stipri. Labai sunkus ibandymas ms laukia. inau, Donc barsi ir sklaidsi, bet juk ne jam mus suprasti. Prabgo tik trys dienos, o a tavs taip pasiilgau! Labai noriau apkabinti tave ir Dovil, man taip ia js trksta ir sunku vie nam. Nuo ryto iki vakaro mintyse glamonju tave, bnu kartu su tavim, aidiu su Dovile...
Per aaras Asta vos mat tekst.

... A visk prisipainau, nes kitos ieities nebuvo. Tu nesivelk ta tema su tardytoju jokias kalbas. Taip ne tik man, bet ir tau bus geriau. Toks mano pirmasis praymas. Antrasis praymas. Nuvaiuokit pas tv su Dovile ir pa aikinkit jam kaip nors atsargiau, nes kai Donc pasakys, jis visai kitaip reaguos. Paguosk j ir bent jam paadk, kad lauksi mans. Astute! A nieko daugiau gyvenime nemylsiu taip kaip js! Kad ir kokie ilgi metai mans laukia ten, jie, nebijok, mans nepakeis, ir tas jausmas tik stiprs. Kad tik js neapleist ir globot Dievo apvaizda. inai, kiekvienas ms turime angel sarg, ir a vislaik melsiu savj, kad saugot man brangiau sius pasauly mones - tave ir Dovilyt. A myliu jus! Buiuoju. Viktoras
Asta padjo laikel ant palangs, sukkiojo ir stipriai priglau d Dovil prie skruosto.

amerose pavakar jautsi nedidelis sujudimas. ian dien treiadienis, ir po vidurnakio traukinio Maskva-Kaliningradas specialiuoju vagonu atvetus mones sukratys ito rsio nasrus, o jau kit dien juos prads vejoti ir traukti dienos vies arba aminai nieko nespjantis tardytojas, arba nu iuvusi, nuo brstanio spdio susiaurjusiomis akimis minia teismo salje. iandien budjo Chocholas - taip visi vadindavo nediduk valstietikos eisenos ir tikrais kazokikais sais buvus armijos lei tenant. Bdamas lto, ramaus bdo, jis neatsisakydavo net ratel nuneti iki kitos kameros, bet, aiku, tik tiems, dl kuri buvo ti kras, kad neapsks vyresnybei. Tik Viktor jau baig uknisti lyg i po antklods grojantis magnetofonas, kur jis vislaik pavyzdin gai atsinedavo. Tada per vis kamer duris lyg zombiai nerdavo kyrs negirdt ukrainietik dainuk garsai, o pats Chocholas niniuodamas slankiodavo koridorium. Dramblys j paiepdavo sakydamas - turi magnetofon, main reikt pirkti, o Chocho las ataudavo, kad mainoje nebt kada klausytis, nes jo mona be paliovos lyg minosvaidis tarka, o ir vaik krva - reikt ba gain kiti. Ir tikrai, Chocholas, vos persirits per keturiasdeimt, turjo eis vaikus ir vis garsiai svarst, kokias bausmes parinks savo vaikigaliams, jei bent vienas atsidurs u i kamer dur. odiu, su Chocholu vaikinai sutardavo. Nakt izoliatoriuje sivyravo tyla. Chocholas garsiai narpt prie stalelio, tik girdjosi gurgiantis vanduo vamzdyje ir pavieniai vaiduokliki garsai, atkakliai besiskverbiantys pro storas mro sienas i ten, kur buvo laisv. Viktoras usimerk ir, atrodo, girdjo, kaip sunks lietaus laai aio gatvs asfalt.
66
E D V I N A S K A L D A

Po treios valandos ryto tyla sprogo. Subildjo, sutrinksjo izo liatoriaus prieangis nuo ingsni, aidjo balsai, kieme burzg ma ina ir lojo unys. Trinkteljo durys, ir gaivaus oro banga prapleveno koridoriumi. - Ruok pirm! pirm du! ingsniai - pirmyn atgal. legjo rakinamos durys. - Antra - trys! Viktoras jaut, kaip u dur prabga mons, ir tas trepsenimas, kamer dur trankymas, bals choras vaikin perkl tarsi sks tant laiv. Tokio triukmo ia dar nebuvo. - Rakink trei greiiau! sakmus, matyt, vyriausiojo, balsas skambjo tai en, tai ten. - Treia - vien! - Nuskriaustuosius paskutines kameras! Kakas vikriai atrakino Viktoro kameros duris. - penkt, - idygo lyg grybas su ppsania ant galvos kepure sudribusios figros pareignas. - Du! Greiiau! Viktoras spjo pamatyti, kad kak pasiymjo ssiuvinyje, kai vis koridoriaus vies ustojo dvi lekianios figros. kamer griuvo du mons, ir ikart paskui juos usitrenk durys. Abu vilkjo vatinukus, o labiausiai Viktor nustebino krepiai. Ne krepiai, o tikros kuprins, didels, bet nuo tutumos subliukusios, rankomis pasitos i prastos pilkos mediagos. Naujokai ne patikliai nuvelg mieguist Viktor. - Mane vadina Ryu, - eng ma ingsnel ariau stovintis vaikinas ir padav rank. Viktoras paspaud. Rudi ugniniai plaukai, lakuotas veidas, ries ta nosis ir gudrios akys - viskas tuoj pat sir atmintin. Antrasis, vyras per trisdeimt, tylenis ir paniurlis, tylomis nusiav batus ir, tempdamas paskui save drobin krep, isities ant gulto. - Ko tu, Lioa, nesisveikini? - suvilgo Ryo akys. - Zapadlo? Lioa pakrutino andenas, pavart nepatenkintas akis ir pakl galv:
N E M Y L I M I

67

- Zdorov! Nekalbus" - paman Viktoras. - Nekreipk j dmesio, nepritampa prie jaunimo - jau trei chodk varo... Trei, Liocha? - Atsiknisk, miego noriu. - Va, taip ir miega. Isitreniravs miegoti juodai. Mus abu per miegot... - Ryas nusimet vatinuk ir nusisuks sien atliko katil gamtin reikal. - Smirda jau. Na nieko, kai eisim ipilti, daugiau vandens pripilsim. Iki puss reikia. Ryas kalbjo greitai berdamas odius, itemps kakl, o jo akyse vis laik aid velnikos ugnels. - O tave neseniai pario? - atsigr jis. - Prie trejet dien... - Tai ryt arba ieini, arba autas! Kaip ten laisvje? Kaip mergi nos? - klausinjo ir nelauk atsakymo. - A tai su Kurmiu u lkiau u chatas, gal girdjot, Alksnyns gatvje, kur net baldus ive? Kurmis sudurniavo. Sako, jei varom, tai varom. Ir va - kar tina Repkina, oni priplyli - a po tiuriagas trankaus, jis laisvj po parau vyn geria, mergas barkina ir teismo laukia. Bet nieko ia mums neklius, kok trejet meteli atseiks. Jei slyginai nebiau turjs, tai gal ir laisvas statybas ilsiau. efyro gersi? - Kas tas efyras? - paklaus Viktoras. - Ir to dar neinai! Arbata paprasiausia... Ryas i savo vatinuko slapt labirint itrauk popieriaus pa ketl, telpant delne. Ivyniojo - tai buvo arbatols. Pakedeno, patryn, pauost ir patenkintas pliaukteljo lieuviu. - O vandens ar yra? - beveik isigando Ryas, kad visas suma nymas gali nueiti uniui ant uodegos. - Be vandens nors sausas arbatoles atrajok. -Yra, - Viktoras parod puoduk, stovint ant paties gulto krato. - Okey! - spygteljo Ryas ir m raustis savo maie. - Tuoj, tik susirasim prakuro ir paefyrinsim.
68
E D V I N A S K A L D A

Mikls pirtai pasiek krepio dugn ir itrauk kakokias skiautes, tokias pat, kaip jo, vargetos, neulys. - Kaljime nuo iuini apvalkal atsipliam, - paaikino jis ir ia pat m vynioti skiautes mayius ritinlius. - Va, fakelas ir padarytas. Degtuk! Ryas padjo puoduk ant vamzdio krato taip, kad dugnas bt pakibs ore, mikliai udeg mediagin degl, ir liepsna m kaitinti puoduko apai. Prakuro tta skleid degsi tvaik, koks ilgai sklando vir gais raviets; deg, rko, o Ryas, vaipydamasis nuo aitri dm, pir tais, lyg kidamas juos uniui nasrus, vikriai naib peleningus nudegusius fakelo kratus, kol liepsna vl gyvai okdavo vir. Puodukas pajuodo, o aitrs dmai klijavo prie dur - ten dar ga ljo kvpti neunuodyto oro. - Kas ten t smarv leidia? Kas ia sugalvojo efyrinti? - ka kieno balsas perrk urmul. - Ryas tikriausiai, - lyg vargonai sugaud Dramblio balsas. Aminai arbatos neprigrs! Dar keli balsai sukilo prie kuriai trisiant Ry, bet kai Cho cholas jung ventiliatori, triukmas nutilo. - Berk, berk! - okinjo Ryas, iepdamas dantis, lyg velnias apie verdant katil. - Berk, sakau, uvir. Viktoras iupo popieri su arbatolmis. Kameroje, paskendu sioje dmuose, pakvipo arbata. - Lioa! - kumteljo Ryas narpiant vyr. - Kelkis, paefyrinsim... Bet is atsak tik dar garsesniu narptimu. - Tai jam gerai, traukinyje miegojo, dabar ia - taip vis srok pramiegos. Viktoras prikio nos prie puoduko. - Neliesk! Negalima judinti, turi traukti kokias penkias minu tes, - Ryas luostsi paiinus pirtus skiaut. - Parkom, ir pra bgs penkios minuts.
N E M Y L I M I

69

Per tas kelias minutes Viktoras spjo Ryui papasakoti, u k j udar, i kokio rajono k pasta. Ryas buvo i Riporto. - Taip, - nuts. - Devyniasdeimt penktas - rimtas straipsnis, bet nebijok, danai, k tardytojas urao, dar ne viskas, teisme tuos straipsnius neretai perkvalifikuoja. Na, geriam efyriuk! Ryas pastvr puoduk ir suteliuskavo kelis kartus. - Jau pritrauk... Geriam! - Be cukraus? Ryas isiviep, parodydamas dvi eiles parudavusi dant. - dtum cukraus - myalas palikt. Na! Ryas siurbteljo por kart ir perdav puoduk Viktorui. is gurkteljo. Kartis ir kartumas nutvilk gerkl. - Ne taip geri, - geranorikai aikino Ryas. - Reikia por kart su oru patraukti maus gurknelius. tai taip, - pagriebs puodu k du sykius garsiai siurbteljo. - A, gera arbatl, - suepsjo, trisdeimt eto numerio, gruzinika. Antrkart Viktorui seksi kiek geriau, bet skonis nesuavjo, tik paklaus: - Tai mes nuo jos girti bsim? - Dar ko! - prunkteljo Ryas. - ia tik iaip tonus ir nuo taik pakelia. O jei dar bt teofedrino! Lyg kas naujus plauius taisyt. Bet geriausias kaljimo kaifas - ratukai... Irgi neinai, kas tai? Atominalo natris, tokios tabletyts nervams raminti. Laisvje pakelis kainuoja dvideimt keturias kapeikas, o viena tablet kal jime - rublis. Arkliai daro juod navar. - Kas per arkliai? - nesuprato Viktoras. - Tie, kurie k nors tau atnea i laisvs. O tu gerk, nelaikyk efyriuko. Liocha lyg lokys, pasikis rankas po galva, pt ak ir nemat didvyrik Viktoro pastang neapsijuokti prie iauli kaljimo senbuv. - Tiesa, o koks tavo tikras vardas? - raukydamasis nuo efyro skonio paklaus Viktoras.
70
E D V I N A S K A L D A

- Julius, laisvj dar Janka vadindavo, o kaljime ikart, - vilp teljo, - Ryas! Viktoras markstsi nuo gaiaus kartumo, kai vos gurkteljus, ro dos, vis gimin sutraukia, krenkt, kol kakaip tyliai paklaus: - O kaip ten... Na, ten... kaljime? Tas odis, ilgai valdytas ir su baime stumtas alin, pagaliau i sprdo. Ryas pasikas pakau, matyt, suvokdamas, kad vieno sa kinio ia nepakaks. - Na kaip... - msliai nuts. - Geriau negu ia. Vietos daugiau, radijo takas groja, veda pasivaikioti, siuntinius gali gauti, kios ke apsiprekinti, laikraiai, knygos, pirtis. Ne, ten geriau... - Bet, - pasitryn gulto lentas, - kokie ten statymai, taisykls? - Geros taisykls. Kaip pasiklosi, taip ir imiegosi! Man patiko tokia viena patarl, - Julius surauk kakt. - Va, kvail ir banyioj mua... - Tai papasakok, - nenustygo Viktoras, nes neaiki ir paslap tinga rytdiena j ne maiau gsdino. - Juk ant sien tos taisykls neikabintos? Ryas ypteljo. - Ne, aiku! Bet a nesivaizduoju, nuo ko pradti. Svarbiausia, bk bachras ir niekam neleisk lipti ant sprando, - Julius nutais toki min, lyg bt atskleids vis kaljimo imint. - Ne, - nesutiko Viktoras, - a inau, kad ten yra visoki niuan s. Pavyzdiui, visos tos kalini kastos - gaidiai ir duchai, oiai... I kur jie randasi? - I kur! - suprunkt raukdamas strazdan nutakyt nos Ju lius. - Tik patys kalti - nusileidia, drebina kinkas, o tavo silpnu mu kitas kaipmat pasinaudos. Jei kas ant mans rautsi - auktu papjauiau. - O gaidys? Gal tai piderai i laisvs? Gal jie visi savo noru?.. vis neatstojo Viktoras. - Baik t pu gaudyti! Visus padaro, - Ryas garsiai paliurp efyro ir padav puoduk Viktorui. - Tiek tereikia - varpos galu
N E M Y L I M I

71

brkt per lpas, ir tu gaidys. Net mieganiam gali padaryti, jei yra u k, jei nebijos tas ustriakas, kad tu j gali prie lovos nakt prisiti. Bet tokio bespredelo dar nesutikau. Daniausiai prasiloia ar visai i kvailumo ir igsio ikn pastato. Pamatysi, bus to ki iauli kaljime, galsi tratinti ikn, cha cha cha. - Bet tas, kuris taip daro, irgi gaidys? - Ne, tai normalu ten, bet to daryti tavs niekas nevers. O duchai - tai kaip tarnai, neturi jokio odio ir u menkiausi pasi prieinim gali palikti gaidiu. Kaljime jie plauna grindis, tvar ko kamer, paima ir nunea indus. T, kuris indus neioja, dar oficiantu vadina, o kuris luoja - vabra. Mane vienas iaulietis norjo ant vabros pasodinti. Man, kad jau ryas, tai ir durnas. Bet nieko - susimum, paskui draugai tapom. Duok cigaret! Julius usirk, ir jo aviosios akys prisimerk, o sulig ipstu dm kamuoliu mintimis vl atsidr kaljime: - Labiausiai mane nervina oiai. Jie dirba mentams ir skundia visus i eils. Tokie dar nieko, bet kai kameroje sdi lyg ir visi putiovi bachrai, o kakas skundia, ir neinom kas - tokie usislaptin oiai baisiausi. Geriau lieuvio niekada nelaidyti, - Ryas vl utrauk dm. - O kiek ten kamer, po kiek sdi moni? - paklaus Viktoras. - vairiai. Vokzaluose po keturiasdeimt penkiasdeimt, kituose po deimt dvylika ir maiau. - Kas tas vokzalas? - O, vyruti, tai didel kamera, ten daugiausia ir bespredel bna. Ten tokius reginius padaro - mirk i juoko. Tiesa, niekuomet sa vikio kaljime nesisk na..., nes tai mirtinas eidimas. O jei kas nors tave pasis, tai pakrauk tam tipui gerai malk. - Tai tolygu palinkjimui tapti gaidiu? - sumojo Viktoras. - Ot, teisingai spjai. Ir dar, kai darai savo reikalus ant paraos... - Kokios paraos? - Va, va, - dr pirtu kamp, kur stovjo katilas su dangiu, ia ir yra para. Aiku? Tada reikia garsiai paklausti visos kame72
E D V I N A S K A L D A

ros: Nieks nevalgo?" Jei visi tyls, o kas nors pasakys, kad nieks, gali stoti ir daryti k tinkamas. Kai pasako valgau", turi palaukti ir vl i naujo klausti. Kol pasigirs: Niekas." Aiku? Vaikinas linkteljo. Lioa sukriuksjo kaip ernas ir prapl akis. - Leiskit miegoti. Jau rytas greit, o js ia vis pliurpiat! - sumau rojo jis, riebiai nusikeik ir apsivert ant kito ono. Dar tik po geros valandos, kai Julius pavargo nuo klausim, abu surk po cigaret ir krito miegoti. Rytas Viktorui adjo bti malonus, nes darb turjo ateiti Arnas, o tai reik naujas inias i Donato ir ypa i Astos. Gal vodamas apie j skaudama irdimi ir umigo.
***

Visi atsibudo tik tada, kai trinkteljo langelis duryse. Ryas, pa iups duonos davin, graiai padjo ant laikraio. Karta lkt degino pirtus, lpas, bet Viktoras susipyl t viral skrand. Ry as ir Lioa neskubdami epsjo, rodos, visk pasaulyje pamir. O kai Gedas vl i stebukling savo atsarg pradiugino Viktoro kamer sriu ir laini bryzu, Ryo ir Lioos veidai nuvito. - Geras bachras tas Gedas, - murmjo Julius, plonai pjaustyda mas bryz igalstu aukto, kur atsive, kratu. Lioa pritariamai krenkteljo. Tik dabar, nebijodamas rstaus Lioos vilgsnio, Viktoras nu velg j atidiau. I pairos jam buvo per trisdeimt, ilsteljs, stambaus sudjimo ir kiek piktoko veido vyras. Bet viduje piktu mo jis neneiojo ir draug atvilgiu buvo nusiteiks geranorikai. Nekeldamas balso pabar lyg tvas Ry, kad nakt efyro dmai vos neprispaud jo prie lub, bet problema buvo umirta, kai is pasisil greit uvirinti naujo, juo labiau kad kartos rytmetins arbatos dar buvo lik. Vl fakelai, dmai, arbatoli kvapas, su mis su svilsiais. Suinojs, u k laikomas Viktoras, Lioa tik atsiduso ujausdamas.
N E M Y L I M I

73

- Blogai, blogai tokioj jaunystj taip smarkiai usirauti. Tau, Vik torai, visas ervoncas rieda. Devyniasdeimt penktas straipsnis valstybinio turto grobimas itin stambiu mastu, o dar silauus patalp ir i anksto suplanavus. Nuo deimt iki penkiolikos met ir dar suaudymas numatomas, - kalbjo Lioa, perpildamas kiek pastovjus efyr varesn puodel. Kiek pateliskavo, siurbte ljo ir bruko Ryui rankas. Jis buvo nusimins, lyg inodamas, kas laukia Viktoro. - A tai pirm kart gavau trejet met. Boc man u borto imeiau. Nieko, prabgo, n nepajutau. Antr syk, kai suneiojau monos kakal, dav penket. Aiku, liko gyvas, o man tie penkeri metai jau daugiau nervus patamp. Paskutiniai bgo lyg visas srokas. Dabar tai vienas juokas - alimentai. Gausiu, na, trejus metus, jau pusmet atsdjau, - lenk jis pirtus, o jo neskubri mantri neka migd Viktor. - Liks tik kojoms apilti dvi vasaros, ir namie, - patyljs pridr: - Man gerti negalima. Pirmosios dvi chodks per girt galv, o treioji tik per apsileidi m - nedirbau. - O kaip ten Marijampolje, grietoje zonoje? - Kaip... - prisimerk Lioa lyg vis dar nenordamas atsibusti. Gerai. Ger darb tursi, bus gerai. Ten kiekvienas savo gyvenim gyvena, nekvailioja taip kaip js, mavaikiai. - O k tu geresnio i grietos zonos prisimeni? - Viktoras mgi no ipeti bent k nors viesesnio i tos tamsios gyvenimo puss. - Geresnio? - nusiiovavo. - Prisimenu, patikdavo vasara, kai gauni lariok, nusiperki tris kilogramus iris Auksinis raktelis", isidrebi atokaitoje ir iaumoji iaumoji, kol suvalgai. Ech, gerai! - O paskui usimerki ir knarki knarki, - aipsi Ryas i usisva jojusio vyro ir tuoj pat gavo neskaudu niuks. Viktoras nenoriai patrauk rudo efyro ir pamgino sivaiz duoti save po deimties met zonos. irdis suspurdjo, lyg nor dama istumti i vaizduots regin, lyg nordama pasakyti, kad tokio isiskyrimo su eima ji nepakels. Visas tas dienas ia, tvan kioje, silpnos elektros lemputs apviestoje kameroje, vis perse74
E D V I N A S K A L D A

kiojo netgi kvailoka nuojauta, kad gimtj miest jis niekada nebegr. irdies kamputyje ruseno viltis, kad gal ir neprasids visas tas komaras: kaljimas, teismas, zona. Bet kodl - nega ljo rasti paaikinimo. Sumuto, sudraskyto kno skausmas lyg naujas pojtis apvijo savo gijom vaikin, ir, atrod, niekada jo nebepaliks. Ryas ir Lioa nesistebjo budeliku Buldogo elgesiu, tik nuoir diai apgailestavo, kad nepavyko isisukti ir likti ten, kur gyventi auk pinigai. Apie visa tai ir buvo kalbama, kol nesibaig efyras. - O piniglius tai turbt gerai paslpei? Liks juodai dienai? - pa klaus Lioa. Viktoras kak numyk. - Na, nezirsk. Man nedomu. Tikrai. Bet ateityje geriau nieko nekalbk, nesigirk, nes ypa lageryje - oi, kiek daug gudruoli! Aiku, nuslpt nenuslpsi, nes atvaiuosi su dideliu iekiniu, vienu didiausi zonoje. Sugalvok pats k nors, kad niekas tavo fanera nesidomt, - dst Lioa, vl ruodamasis prigulti. Viktoro ausis pasieks rakinam dur garsas buvo maloniau sias garsas pasaulyje. Taip jis laukdavo tik mamos vaikystje, kai ji pavargusi grdavo i darbo vlai vakare, o dabar - inuts, nors poros odi i Astos. Taip, tai Arnas sveikinasi su Chocholu. Kai ingsnius sugr drgnos laiptins sienos, Viktoras n pats nepa juto, kaip atsidr prie dur. Netrukus dur akis sumirksjo. - K ia tau vakar met? - atsklido Arno balsas i anapus dur. - Juli, o ten miega Lioa. - Kas per Lioa? ia Ryas paoko ir sikio: - Arnikai, tai savas. Durys usimerk. Sukrebdjo popierius. Viktoras paiupo u kampuio ir isitrauk. - Na, tu ia gerai sukiesi. Tik kelios dienos, o jau savo arkl turi, kraip galv Ryas, bet neatrod labai nustebs, matyt, inojo, kad
N E M Y L I M I

75

budtojas Arnas neatsisako bti kurjeriu tarp ia udaryt ir gi mini, draug ten, viruje - laisvje. Aiku, ne u ai. Laikelis 5-10 rubli. Taip ir prisiduria prie skurdaus savo atlyginimo kone trigubai tiek, kiek gauna u valdik darb. Be galo jaudindamasis Viktoras pirma atpl Astos laik.

Sveikas, mano mylimasis! A tave labai labai myliu! Mes abi su Dovile tave kartai my lim! A inau, kaip tau sunku be ms ir kaip tu norjai igirsti iuos odius. Tau juos galiu kartoti iki begalybs. O jei btumei alia (o viepatie, kaip sunku apie tai galvoti!), negyvai ubu iuoiau. Bijau galvoti apie tai, kas vyko ir kas gali dar ateityje vykti, tik inau viena, kad to, kas laukia mans, nebijau. A nebijau to sunkaus ibandymo ms meilei. Jokie metai jos ne ugesins mano irdyje. Viktorli, mylimasis, tu tik nebijok dl to, ar a sulauksiu tavs, ar ne. Mes su Dovile labai lauksim savo gerojo tio. Mes neumirim tavs ir mintimis bsim ten, kur tau bus sunkiau sia. Negi tu manai, kad isiskyrimo metai gali suteikti vien tik lides ir sielvarte? Jie rodys, kad tu tikrai turi ger, nuostabi ir itikim mon, eim. Donatas kaip niekad buvo lidnas, ir mes ramiai pasineku iavom. Zinai, mes abu netikime, kad dabar jau viskas, isisky rimas neivengiamas. Donatas taip dl tavs jaudinasi, a tikiu, jis k nors sugalvos, nenusimink. Tik reikia tau dabar truput pakentti. Maajai ms vl aisliuk atve. Sak, kad pads mums tavs sulaukti. Vakare ikvietm taksi ir su Dovile nuvaiavom pas tavo tt. Jis visk jau inojo, irjo mus ir verk. Man irgi buvo labai labai sunku. A pamginau j kiek nuraminti, atrodo, pavyko. Grm paskui arbat ir vis vakar kalbjom apie tave. Viktorli! Nelidk, tu ne vienas toje bdoje, mes visi tave suprantam ir t sunki nat pasidalysim kartu. Ir, dl Dievo
76
E D V I N A S K A L D A

meiles, nekankink savs mintimis, mylim mes tave ar ne. Mes su Dovile iliksim labiausiai tave mylinios, tu mums brangiausias. velniai buiuoju. Tavo Astute' RS. A kiekvien vakar ir ryt u tave pabuiuoju ms duk ryt. Dar kart buiuoju tave!
Viktoras susitvard ir sunkiai atsiduso. - Ko nos nukabinai? - isiiep Ryas. - Prokuroras negali tiek duoti, kiek mes galim atsdti. Viktoras nieko neatsak. Jis skait brolio laik.

Sveikas, broli. Viskas gerai. Bet esi geras vancas. klimpai kaip turi bti: ty lenis, bet kai apsisukai, visas miestas apie tavo seif tik ir tene ka. Dabar jau viskas, tiek to, pirmsyk atleistu ir padsiu kiek galsiu. Pabandysim visk sutvarkyti, nors keli specialistai aiki no, kad pernelyg tavo reikalas apviestas, o dar pats prisipainai. Tvas visk suinojo apie tave - tokia naujiena greit skraido. Visi: ir Asta, ir tvas tik ir prao tau padti. Faneros tai storai reiks, bet ne apie tai reikia dabar galvoti. Rasim t pinig, o tu apie savus tylk, jei niekas neino. Ateis ir jiems laikas. Klube visiems varei ok - jie irgi nesitikjo tokio pokto i tavs. Isiaikinau, kada tave gali iveti iaulius ir k galiu tau i maisto perduoti. Siuntin gausi penktadien po piet. odiu, negalvok, kad snaudiu ir tangas kilnoju. Viso. Donatas
Viktoras, vis nenuleisdamas aki nuo k tik perskaityt laik, atsiduso. Kaip nuotaika? - pats savs mintyse paklaus ir atsa k: - Nekaip..."
N E M Y L I M I

77

Ar padvelk laisve? Ne. Ji lyg igsdintas pauktis vis tolo...

***

Nakt vis mieg nutrauk riksmas: - Pasikor! Skubiai i viraus kakas atbildjo, rakino paskutins kameros duris ir garsiai kaudami kak temp lauk. Pasirod, kad tai dvideimt atuoneri met vyras, sdjs nuskriaustj, tai yra gaidi, kameroje. Kai visi sumigo, u lemp slepiani groteli pririo savo susukt i suplyt kelni virv ir pasikor. Kamero je buv dar trys mons kietai miegojo, kol vienas j prapl akis ir ivydo tikr pakaruokl. Sdjo u vagyst ir ne pirm syk, jau anksiau zonoje buvo gaidiu padarytas. -Ai, gaidys galus atmet, - numojo Ryas ranka ir suepsjo merkdamas miegu limpanias akis. Gaidys jam buvo ne mogus. Tik Lioa tar: - Maiau, kaip etapinje i jo tyiojosi. Neilaik nervai... Likusi nakties dal Viktoras sapnavo kvailus sapnus: tunelis, grotos... Jis jo, o priekyje mat, kaip kakoks mognas kia plik gal v virvagalio kilp. ypsosi ir bruka. Tokia slegiama tyla! Pabu do ipiltas alto prakaito. Ryto sulauk atsisds ant gulto krato, traukdamas vien cigaret po kitos ir galvodamas apie netikt mirt, j taip sukrtusi. Jis nesiryo smerkti saviudio, nes to pa saulio, privertusio usinerti kilp, jis nepainojo. Viktoras vienas stovjo prie baims ir neinomybs sien, u kurios jo lauk visai kitokie mons, jau pasikeit, prisiderin, prisitaik kitokiame pa saulyje. Ir veltui mgino sau teigti, kad viskas bus gerai, - jau visu knu jaut kaljimo alt. iandien vakare etapas. Etapas iauli kaljim. Ir ta mintis lyg siurbl lindo jo smegenis. Rytmetinis urmulys kiek prablak, taiau nei arbata, nei Gedo sris neitry n nakties vaizd.
78
E D V I N A S K A L D A

- Kas ino, gal patys gaidiai toje kameroje pakor... Prasilo pakor. Mentams maiausiai rpi - nura lyg nudvt kerzin bat. Kas ino... - kaip visada nekalbusis Lioa garsiai samprota vo baigs gerti arbat. Rytas slinko prasta vaga, ir, rodos, niekas daugiau nekvarino sau galvos nei dl gaidio-pakaruoklio, nei dl etapo iaulius, tik Viktoras niekaip nepajg atsikratyti slogios nuotaikos. Pasikeit budtojas. Buvo vl Chocholo eil, arba, kaip sak Ryas, Ukrai nos dain vent. I ties - vos nutilus dur uraktams, ubliov magnetofonas. Retkariais pritildavo, kai milicijos budtojai nu sileisdavo izoliatori, kad nuvest vien ar kit it kamer gy ventoj pas tardytoj sunkiai ir alinamai procedrai - kalbti apie tai, k ne vienas seniai nori pamirti. I atsargi Viktoro klausim Ryas pajuto nerim. - Ko tu taip bijai to kaljimo? Kiek ia Buldogas malk pakrov, ten daugiau nenurausi. Matau, turi galv, neprasi. O ten nors linksmiau - galsi arklius pagainioti, jei dein korpus papulsi, ir su merginom pasirainti... Pamatysi... Ryo odiai iek tiek nuramino, nors netiktina visa tai atrod, bet jis daugiau neklausinjo, o po valandos nerimo kaip neb ta - vaikinai aid i duonos nulipdytomis akmis. Pirm par tij Viktoras lengvai ilo, kiek sunkiau buvo, kai pagalb Ryui atskubjo pabuds Lioa. - Gerai loi... - pakraip susivlusi galv Lioa. - Tik nepradk kaljime kortom varyti - ten toki uleri pasitaiko, paskui gal nerasi, kai gaidiu padarys... Po piet visos kameros sujudo. Siuntiniai, arba, kaip Ryas keis tai pastebjo, kearai, turintys minut po minuts pasirodyti ka merose, buvo to urmulio prieastis. Viktoras kameros draugams papasakojo apie Donat ir buvo tikras, kad maisto siuntin jis at ne, todl visuotiniu laukimu usikrt ir Ryas su Lioa. Ryas turjo tvus, bet, kaip pats pastebjo, nors deimt procent Klai pdos alkoholio patvarko tvo ir motinos kompanija, jam tiktis
N E M Y L I M I

79

j paramos nebuvo prasms. O Lioa ivis nevietinis, kakur nuo Lipecko. Tarnavo Klaipdoje, ved, o pas tvus vaiuodavo vien kart per metus, kai grdavo i jros. Girdjo, kaip pro praviras izoliatoriaus duris parininkas p kuodamas temp maius ir maiiukus, rikiavo juos prie sienos. Kai sune ir pats izoliatoriaus virininkas urakino duris, sutrinksjo galins kameros durys. - Jau dalija, - patryn delnais Ryas. Jis atrod kaip gurmanas, pateks egzotik restoran. Virininkas nurodinjo, koki kamer atidaryti, ir skait pavardes. Netrukus sutrakjo ir penktosios kameros spyna. - Taip, - suniurkiojo virininkas. - Viktoras Dragnas! - A, - Viktoras pakilo. I po kepurs tamsios akys draugikai blyksteljo. - tai, eik pasiimt... Tie pirmi trys krepiai prie sienos. Viktoras nieko nesaks surado tris mediaginius maius ir si temp kamer. - Tai bent! - suuko Lioa. - Na, prasuko tavo brolis! Ryas prioko padti. - Kaip ia dabar? - murmjo. - Tik penkis kilogramus leidia, o ia vos ne dvideimt! Storai turjo pabaliuoti Tarakon. Viktoras ikrat pirm pasitaikius maiel. Ant gulto krito r kyta dera, lydytas sris, sviesto gabaliukas, muilas, dant pasta, kojins, visas duonos kepalas, kokie trys kilogramai tauk... - Kas kitame? - met vilgsn ropodamas prie gulto krato Lioa. Kitame - saldainiai, keturi pakeliai sausaini Spalis", didiulis laini bryzas ir rieut maielis. Treiame siuntinyje, kaip Ryas sak, buvo labai praktiki daly kai: lydyt tauk su spirgais keli kilogram pakas, ne maesnis cukraus maiiukas, arbatoli praplta dut, deimt Primos" pakeli, kelios tuinuko erdels, kojins, ilti markiniai, storas
80
E D V I N A S K A L D A

ssiuvinis, keli nauji urnalai ir... nuotrauka. I krepio dugno Viktor velg mielos akys. - Tavo mona? - pairjo vaikin Ryas. - Grai. Ant Astos keli sdjo baltais nriniais ipuota Dovil. - Parodyk, - tar Lioa. - Ir vaikelis graus. U toki porel a ir sdiu... - K tu sdi! Tu miegi vis laik ir or gadini. Kaip mona tokio vyro tiuriag neki?! - aipsi Ryas. Lioa irgi ypteljo - jo nuotaika buvo puiki. - mona tikrai gera, Viktorai. Jaunut... Kai uvalg, iki etapo buvo likusios dvi valandos. Viktoras ne skubdamas kraust produktus dvi krveles: k paliks kamero je, o k pasiims. Ryas sak neimti daug saldaini ar sausaini, o ypa deros - konvojus, etap lydintys kareiviai, danai tokius dalykus atima, kai daro krat traukinyje. O cigarets, k darysi, teks paaukoti por pakeli tiems iurkoms. - Be to, - pasir Ryas, - pirm kart tau bus sunku persiveti. inai, naujok visi puola kaip maitos. Bet tu atsikirsk, jei kas prays, liai, o jei matysi, kad geras bachras, ypa karantine, tai pavaiink, bet saikingai, nedk visko ant stalo - ris kol nuvirs. - Karantine kameros gale pamatysi prie stalo sdinius vaiki nus - tame gale visi patikimi, - aikino ir Lioa. - Geriau pats pa silyk efyro igerti. Numesk ant stalo doz arbatos, dar k nors skanaus. Pamatysi, kitaip irs tave, vertins... Gedas Mailius, pasirodo, irgi etapuojamas iauli kaljim; srae taip pat turjo bti rokeris Piotras, dar keletas Viktoro pastam. - Na, tai jau Gedas tave globos. O ir Piotras, girdjau, gerai lai kosi, - kalbjo Ryas. Viktorui ramiau paliko, kai suinojo, kad Gedas vaiuoja. Kad ir kaip bt keista, juo maiau liko laiko iki etapo, tuo labiau tirpo nerimas. Ramiai apmsts, k igirdo apie kaljim, nebe man, kad likimas ikrst pikt pokt. Viskas jo rankose. Tik
N E M Y L I M I

81

ta saviudyb sukrt. Ne tiek pati tragedija, kiek alta reakcija, abejingumas, lyg visi bt avi banda, ir mirtis jiems natrali ir suprantama. monos ir dukrels nuotrauka labai guod, ir jis, kai tik rasda vo laisvesn minutl, slapiomis skaitydavo ir skaitydavo ura antroje pusje:

Brangiausiam ir mylimiausiam vyrui nuo dviej mylini moter.

Tai Astos stilius. O ir Donatas aunuolis - sugebjo susi tarti su Tarakonu ir prakiti tris siuntinius. Tikriausiai pinig nepagailjo. Viktoras neinojo, kad Arnas t vakar garae patar Donatui, ko labiausiai reikt Viktorui ten, kaljime. Viktoras dar ketino parayti laikut monai ir palikti Ryui, kad perduot Arnui, kai is buds, bet persigalvojo. I Ryo aki matsi, kad laik jis per skaitys. O dalytis jausmais vaikinas nenorjo. - tai, - po kurio laiko pakl pirt vir Ryas. - Varanokas jau burzg kiem. Netrukus ir surinks visus. Budtojas Chocholas nuolankiai vis atsakydavo, kuri valanda, ir toliau leido savo muzik. Kiek blogiau, kad Dramblys nevaiuoja syk. Jis Donato geras draugas. Antra vertus, gal ne visada ge riausias kelias slptis u kieno nors nugaros. Viktoras dabar kaip niekada norjo igyventi. Igyventi dl saldaus grimo jausmo, dl didiojo VYKIO, kai jis vl bus laisvas. Likusios minuts prabgo nejuia. Viruje sulojo unys. - Tik nesumanyk vl bgti! - nusiypsojo Lioa. - unys kiau inius nuks. Viktoras irgi pamgino nusiypsoti, bet n nepajuto, kaip isi ver atodsis. - Nesijaudink, - patapnojo per pet Ryas. - Man kinkos ne taip virpjo, o, pasirod, das - nieko ten baisaus nra.
82
E D V I N A S K A L D A

- Nieko, nieko, - utikrino ir Lioa. Laukujs durys atsidar, ir trepsjimo lavina upldo vis koridori. - Kuri pavardes perskaitysiu, tiems ieiti i kameros. Bsit ve ami iauli ikiteismin tardymo izoliatori. Tai Tarakonas, izoliatoriaus virininkas, grumjo lyg griaustinis. m rakinti kameras, skait pavardes, ir ia pat, u dur, vis pra kaukdavo batai. - Na, duok penkis, - Viktoras paspaud Ryo, paskui ir Lioos rank. Raktas duryse jau sukosi. -Viktoras Dragnas! Su daiktais! - idainavo izoliatoriaus vir ininkas. - Bgte! Dar atsisuks mosteljo atsisveikindamas kameros draugams, kuriuos, k gali inoti, gal mat paskutin kart. Kaljimas didelis, zon Lietuvoj daug... Jie tik padrsinamai kak suurzg. Pastvrs maiel, niro pro duris. Sumavo milicinink veidai, laiptai, ir gaivus oras tvosk veid. Prabgs isirikiavusi mili cinink koridoriumi, oko varanoko vid. Atrodo, tik sekund pabuvo gryname ore, bet visu knu pajuto gulant irdin altok pavasario vakar. unys lauke sodriu ambrijimu palydjo kiekvien prabgant. Tamsoje tarp jau sdini vaikin Viktoras rado laisv vietel. - Tai tu t seif patvarkei? - kakas tamsoje paklaus. Viktoras nieko neatsak, o vid pldo vis nauji mons. - Viktorai! Dragai! - tai Gedas auk. Prasibrovs pro aklin eli sien, neinas firminiu krepiu, Gedas iaip taip sispraud alia Viktoro. - Na ir susitikom! Niekada nemaniau... -A irgi... - Nieko, Viktorai, igyvensim. Dar papuotausim ir laisvje. Viktoras stengsi tamsoje irti pastam veid. - Neirk taip. Ragai neiaugo! Ki ki ki, - susijuok Gedas kaip visada.
N E M Y L I M I

83

Ukreiamas juokas. Jis nebuvo n kiek pasikeits. Vis tas pats juokas, ta pati kreivai slenkanti ypsena ir kandus vilgsnis. iaip jau, bdamas vidutinio gio, Gedas puikiai aid futbol. Jo smul ki figra grakiai nardydavo tarp aukt gynj, o kamuolys lyg klusnus uniukas rasdavo jo koj. Jo veidas turi piratiko maik tumo - viena akis kiek primerkta, lyg aminai k nors taikytsi. - Tu nusikirpai plaukus? Gedo galva atrod lyg kiauinis. - Taip, Dragai, prakeiktos utls ud. Karantine usikriau, tai ikart kameroj visas peiliuku papjoviau. Na, kaip nuotaika? Viktoras gteljo peiais. Aplink stumdsi tamss siluetai - at sissti nebebuvo kur. - Jau paskutinis. Udarom! - kakas auk lauke. Varanokas cypdamas, gergddamas pajudjo. - Nelidk, viskas bus gerai. sivaizduok, kad ekskursij va iuoji. Kaip ten Tania, ta liur, begyvena? - Kaip? Smaginasi su visais, ir tiek! - Ot, gerai jai. Sieras buvo tripak nuo jos pasigavs. Dabar irgi sdi. iauliuose susitikom, pasakojo apie j. Virtom i klumpi. O kaip mano Rasa, ar matei? Neijo aibom? - Ne, Gedai, nemaiau. Draugo balsas dingo tamsoje, pilnoje moni-vaiduokli ur mulio. Gazikas krypavo alis lyg antis. Vaiavo gimtojo miesto gatvmis, ir joms buvo n motais, jog tai i grupel moni su meile klausosi kiekvienos duobuts bilsteljimo, mgina atsekti, sivaizduoti kiekvien ving, kad jau vakar galt j susapnuoti. Kelias didingai drieksi geleinkelio stoties link. - tai dabar jau skulptr park pravaiuojam, - atgijo Gedas. Prisimeni, kai ia rinkdavoms. Geri laikai buvo. O dabar - para, misk, valiokas, oiai ir gaidiai - visos problemos ir pramogos. Varanoko variklis rungtyniavo su mirtimi - kriok taip, kad, at rod, tuoj nusibaigs. Depo garsai vis artjo. Netiktai maina su stojo, neprivaiavusi geleinkelio.
84
E D V I N A S K A L D A

- Dar truput liko iki traukinio, ia sustojo palaukti, - aikino Gedas. - Tai saugumo sumetimais, kad i anksto niekas neinot, kurioje perono vietoje sustos specialusis vagonas. - O kaip vea tuos, kuri miestai ne prie geleinkelio? - Kaip? Tiesiai varanokais bildina iki iauli. Mes tai pasistu me. sivaizduok, greitis, na, kokie penkiasdeimt kilometr per valand pakalnje, o iki iauli apie imt eiasdeimt. Kokias keturias valandas kratytums. Vaikin nabdesys siliejo bendr murmjim: skirtingose kamerose sdj mons turjo apie k pasikalbti. Ypa kartai aikinosi padelnikai - bendrininkai, kuriems pokalbis ia kar tais bdavo paskutin galimyb prie teism suderinti strategi j, nesusipainioti parodymuose ir neversti kalts vienas kitam. mai duslus garsas ugul ausis. Kakas beld kbulo skard aukdamas: - Zenka, Zenka! ia Volodia! Nekeisk parodym! Tie liudinin kai nieko neino, o nukentjusysis dovanos! Vos spjo irkti, ir t Volodi nuvijo milicininkai. Suk traukinys. Maina pajudjo. - Kai lipsi lauk, apsivalgyk, - kumteljo Gedas. - Gal tavikiai stovs. Mano motinai jau atsibodo vaikioti, o Ras reiks u koj kart... Tavikiai?! Nejaugi pamatysiu Ast?" - suspurdjo irdis vai kino krtinje. - Lipsim kartu. Vienoje kup vaiuosim, - linkteljo Gedas. Viktorui prie akis jau stovjo Asta - jo diena ir naktis, jo atod siai ir nemiga. Idealas, dievyb, svajon, virtusi realybe. velnumo, groio ir meils siknijimas. Jis taip j myljo! inojo kiekvien jos apgaml, rauklel, juk tiek daug kart iglamontas, ibu iuotas buvo tas knas! Tiek daug svaiginam nakt, kai meils alpulys blokdavo jos glb! O dabar nieko daugiau nenorjo, tik pamatyti j.
N E M Y L I M I 8*>

Maina sustojo. Lauke rikiavosi vyrai, rkavo, tild rkianius. - Nemaai liaudies atjo ilydti, - tar Gedas. Duris atidar Tarakonas. Nuo gelkelio puss atbgo siauraakis kareivis, ginkluotas automatu. - Po odnomu! - aidjo. Viktoras jau mat vagono krat ir isirikiavusius kareivius. Pl si unys, skardjo minios balsai. - Na, dabar tu, a paskui, - stm Gedas. Viktoras iupo maiiuk ir ioko. Skubiai met vilgsn mini ir tarp veid pamat vytuojani Donato rank. - Greiiau! Devintas, varyk! Viktoras bgo vagono link, kai pastebjo, kaip i minios atsisky r baltas plazdantis siluetas ir spariai bgo j... Asta! Ilgas lietpaltis jai netrukd spariai artti. Vaikinas sustingo. - Viktorai! Ji jau ia pat! Metsi pro isiiojusi kareivi tarp - taip jiems buvo netikta - ir pagavo Ast glbin. Vienas kit apibr buiniais. - Myliu tave, myliu, - aaros drkino jos lpas, skruostus, sma kr. - A lauksiu tavs, kvailiuk, nebijok. A myliu tave! Priok du iurkos nustm Ast ir tempte temp Viktor va gon. Vagono tambre stovintis kareivis automato buoe trenk per peius. Kliuvo ir beiopsaniam Gedui. - Na, pienburni, - kriok idygs leitenantas, konvojaus viri ninkas, grsdamas j kup su grot siena. - Mes dar pasikalbsim, gyvate! I paskos apypiln nuiuvusi kup lk Gedas, paventintas bato spyriu. - Na, vaikine, tu ir duodi vaizd! - trynsi sumut viet Ge das. - Kaip ind filme. Juk galjo tie iurkos ir auti. Viktoras tyljo ir palaimingai ypsojosi. Jis dar jaut buini i lum ant veido. Nevaldomas pergals diaugsmas. Ji atjo! Atrod grai kaip niekada.
86
E D V I N A S K A L D A

- Dl tokios panels ir nuauti gali, - atitar kakas nuo viru tinio gulto. Kareiviai dabar darbavosi kur kas nirtingiau: kojomis ir au tuv buomis. Greit dvi kup, vien alia kitos, buvo suvarytas visas varanoko turinys - dvideimt du mons. - Dabar prasids monas. K ras, unys, visk atims, - bambjo piktai Gedas. - Kur tu, Viktorai, arbat pasislpei? - tai ia, striukje... - Duok t striuk. Vore, tu su vienu megztiniu... Apsivilk... Ei, bachrai, iupkit visi po truput i Drago - vis tiek mono neper eis. iurkos atims i jo. Viktoro krepys itutjo per minut, ir kaip tik atskubjo auk tasis leitenantas piktomis mlynomis akimis. - Tu! - dr pro grotas pirtu Viktor. Matyt, ilgam strigo tas apvalainas, mlyni imargintas veidas. - Ieik, donuane, pasi kalbsim. Su daiktais! Mar! Viktoras ijo tuiomis rankomis. - A pasakiau - su daiktais! - Pameiau krep, kai temp traukin, - sumelavo Viktoras. Skaudiai suspauds sprand nutemp kup, skirt palydovui. I paskos smulkiu ingsniu bgo maiukas kareiviukas. ia be jo ki ceremonij trenk skruost. Viktoras susverdjo, bet nenu griuvo. Smgis pasmakr! Pastvrs u atlap suvokt: - Dar taip paokinsi, ir a tave gaidiu padarysiu! Supratai? Stiprios leitenanto rankos iupo galv ir trenk kup sien. Galva pokteljo lyg skildama pusiau, o sienos su skausmu m bgti tol. - Ivesk j! - pastm Viktor siauraakiui. is, pasiauks pagalb por draug, iaip taip besiremiant ko jomis Viktor nuved kup-kamer, vert pro atstumtas grotas. - O gyvats, kaip greit sudau! - paguld Viktoro galv sau ant keli Gedas. - Ei, greiiau duokit kas nors cukraus. Reikia uberti ant aizdos - nematot, kaip kraujas teka.
N E M Y L I M I

87

Atsirado ne tik laikraio lapas su saujele cukraus, bet kakas ir pleistro dav. Gedas gausiai ubr cukraus ant prakirstos kaktos ir, palauks, kol balti kristalliai pasidar raudoni, ulipd pleistr. - Kas bus po pusmeio, jei dabar dl tos monos tiek ardosi? tai Piotras, Gedo kameros draugas, ujaut. - Nieko. Per pusmet apsitrins. Patirties gaus, nebesiblakys, kalbjo Gedas. Kiti sdintys ar gulintys ant gult dvejojo - gal jau po vaikino. Gsdino Ged, kad smegenys galjo itikti nuo tokio smgio. Bet visas abejones isklaid pats Viktoras, prapls akis ir suvaitojs. - Na, matot, viskas gerai! - triumfavo Gedas. - Eilin kart pa krov malk. Mes gajs kaip tarakonai, ia usiknis mus naikinti, o laisvje tai, irk, mnes ligoninje vartytumeisi, poliklinik lktumei. - Nieko... A pats kaltas, - murmjo Viktoras ssdamasis kup gult kampel. Galvoje speng ir akyse sukosi ratilai, bet skausmas lgo, o min tys pratisai lakst lyg pykdamos paios ant savs. U grot atsira do tas pats leitenantas su popieriaus lapais rankose. - Po vien ieiti. A perskaitysiu tik pavard, o js man visk aikiai: vardas, tvavardis, gimimo metai, straipsnis, kelis kartus teisti... ToleikisL - sak rusikai. - Prasideda monas, - sunibdjo Gedas Viktorui. - Tave be eils paventino. Vl visi po vien bgo su daiktais koridoriaus gal, ten pora iurk nard po maius, kienes, kitus net nuogai irenginjo. Jei rasdavo k nors draudiamo, pasipildavo smgiai. Ir viso to nir io prieastis buvo Viktoras Dragnas, puols prie monos ir tuo suardydamas konvojaus darb. Viktor netikrin nuved kit grotuot kup, kur j o lauk krat perj vaikinai.
88
E D V I N A S K A L D A

- Tavo arbatos nerado, - grindamas striuk kalbjo Voras. Kai jau, j neiausi rankose. Prie dur numeiau, o tie nieko ne pastebjo. Po kratos pastvriau ir parkriau ia, kamer. Traukinys lenktyniavo su vju: lyg pal tranksi bgiai, ka kur toli sukdavo lokomotyvas. Kup langas buvo nepermatomas, dengtas grotomis. Sustodamas Kretingoje, Plungje bei Teliuose ir pasikrauda mas nauj moni, greitasis traukinys Maskva-Kaliningradas artjo prie iauli. Sargybiniai neleido kalbtis su kitomis kup ir kone prilip prie grot siauromis akimis lyg pro tanko ply stebjo kalinius. Jie Viktorui atrod lyg kokios ries gyvnai tokie visi panas, bukais vilgsniais ir kvaila iraika. Konvoj sudar dvylika moni, ir tik vienas leitenantas nebuvo azijietis. iaip, kaip sak Gedas, tai nebuvo laikoma blogiausia pamaina. Daugiausia kabindavosi Basmaiaus konvojus. Taip j vadino to dl, kad vadovavo jau pagyvens, pragertu veidu, apknus azer baidanietis leitenantas. Bdavo, ne taip pairsi, jau ir tempia i kup - muti jis mgo ir, rodos, niekada nepavargdavo. Traukinys ltino greit. - iauliai, - tar Gedas. Jis vilkjo juodais, matyt, patogumo sumetimais, treningais, u simets naujutl imtasil ir avjo paiais paprasiausiais sport baiais. Tipikas kaljimo gyventojas. I tolo viet skusta plik, veido iraikai suteikdama grsmingumo. Ir veidas dabar atrod bejausmis, ibals... Tik vilgsnis tas pats - vitrus ir gyvas, kar tais net perdtai dmus. - Gedai? -K? - Kaljimas keiia mones? - Taip. Gerai smegenis praplauna, Dragai. Ten mogus kaip ant delno: visos jo ydos ilenda ir atsisuka prie j. Purvas, kurio iaip gyvenime gal ir nerastum, ten per kratus liejasi. - Tau sunku buvo?
N E M Y L I M I

89

Gedas surauk antakius. - Sunku bna, kai galvoji apie praeit ar ateit, bet laikui bgant tie dalykai taip nutolsta, kad, atrodo, gyvenime nieko kito ir ne buvo, iskyrus kaljim... - Rasa tau nerao? Gedas numojo ranka, bet piktas ypsnys usideg veide. - Jos visos tokios.
***

- Po vien! Bgte! - aidjo balsas i tambro. - Penkta kamera - vienuolika! Pirmas! Bgte! Antras! Bgte! Greiiau! Sutrinksjo vagono grindys, subildjo gultai. - Tai i kaimynins kup leidia, - aikino Gedas. - Tuoj ir mus, Viktorai, suskaiiuos. Prioks kareivis atrakino grotas: - eta - keturiolika! Po vien... Pirmas! Antras! Viktoras pasibruko vl piln maiiuk ir nubgo pro duris. Susi pyn kojos, vos nenugriuvo. Lauke j apakino ryks proektoriai, kabantys auktumoje lyg stadione. ia pat, u vagono, alia bgi, klpojo etapuojami kaliniai. Vaizdas akimirkai sustabd vaikin. Keista, bet didiulis klpani vyr brys atrod spdingai - lyg pirmieji mons, toje altoje didybje stoj Paskutin teism io je emje. Bet, laimei, greit susiorientavo ir krito gret ant keli. Visi konvojininkai, lodydami unis, stovjo apsup klpanij galv mik. J vienodi tarnybiniai veidai, beveik u skruost pa sislpusios akys kiek gsdino. alia klesteljo Gedas, toliau Piotras, o u nugaros kak burbjo Voras. - Tylt! - rikteljo ariau stovintis kareivis kreivomis kojomis. Privaiavo GAZ furgonai atlapomis durimis. Visa j palyda sto vjo alia su atkitais automatais. Dabar visi po vien, raginami kareivi ksni, lk furgono vid. Viktoras ir taip vos sibrov piln kbul, o kaliniai vis lk ir atkakliai grdosi vidun. Vaiki90
E D V I N A S K A L D A

nas n sikibti ar atsiremti kur negaljo, paprasiausiai jis beveik kybojo ore. Kiek ia dar gali tilpti? Rkavimai: Pasispauskit!" siutino visus, ir varanokas lyg laukini bii spieius, o mo gystos su maieliais vis spraudsi besoius varanoko nasrus. - Penkiasdeimt du. Uteks! - mosteljo segtuvu karininkas ir uov duris. Tarp grot ir dur atsisdo dar vienas milicininkas, o baisiai prikimtas varanokas atsikrenkt ir klaipydamasis pajudjo. Su grsti lyg silks statinje mons dejavo ir kratomi keiksi, kai galva bumbteldavo mainos stog. Anksiau vos vietusios pa lubje kelios lemputs visai ugeso, ir balsai bei sunks atodsiai paskendo tamsoje. Viktoro veido oda jaut alsavim, burnos kva pus, sumiusius su prakaito tvaiku. Oras lyg prie audr, tvankus ir sunkus, spaud krtin, dusino ir virpjo nuo riebi keiksm. Jis neinojo nei kur Gedas, nei kur tamsoje pasimet Piotras, visi vir to vientisu imtarankiu ir imtakoju nervingu organizmu. Kakas garsiai pasak, kad ia - niekis, jis es vaiavs, kai furgon buvo sugrsti atuoniasdeimt du mons, bet Viktoro galva ir taip ne tikjo, kad ia j per penkiasdeimt. Kai mainos vaiavo pro kaljimo vartus, visi jautsi lyg suo mikoje pirtyje.
***

Viktoras ioko i bdos geliama galva ir permirks prakaitu. Nu tirpusios kojos mt alis, o altas vjas skverbsi u markini apykakls ir pagaugais ritosi visu knu. vir ov grsmingas raudon plyt pastatas, atrod, savo didingumu jis pritrk vaikin it blus. Langus lyg juodos aki duobs deng sunks metaliniai skydai, o ten, kur pastatas smuko iki vieno aukto, atstats on proektori viesai, dang niro didiulis kaminas, lyg atgims i paios Osvencimo koncentra cijos stovyklos. Tolumoje viesos nutvieksta bgo aukta mrin tvora, apraizgyta spygliuotos vielos tinklu ir ant kiekvieno kampo
N E M Y L I M I

91

tupiniu sargybos bokteliu. Jau ne taip nirtingai raginami seni ir nauji kaliniai vorele pro maas onines duris pateko skliautuot apviest koridori. ia jiems susirikiavus dvi eiles, karininkas raudonu papurtusiu veidu, vis Goria vadinamas, vokdamas gergdianiu, bet stipriu balsu m skaityti pavardes. Paaukta sis engdavo priek, iberdavo pavard, gimimo metus, straipsn ir eidavo pro atlapotas vienos i kamer duris. Tai vadinamoji eta pin kamera. Siaura, bet tokia pat ilga, kaip ir du suolai, bgantys palei sien. Gale iojjo langelis, i vidaus paslptas grot, o i lau ko dar dengiamas aklino metalinio lakto. Visur mtsi iukls, nuorkos, matyt, nespta sutvarkyti. - Na, kaip tavo, Dragai, galva? - Gedas vl buvo alia. - Gerai, dar spengia. - Karantine gal vaist gausim, bet tik i ryto... Etapinje kameroje buvo gal kokie trisdeimt moni. Daug klaipdiei, i Plungs ir Kretingos. Tarp j Gedas rado ne vien pastam, labinosi ir persimesdavo nereikmingu odiu. Bre lis vaikin, gal keturi, gal penki, lyg skubdami kur, vaikiojo i vieno kameros galo kit. Kiti, sudrib ant suol, ilsjosi po var ginamos kelions. - Madaug po poros valand ves boksus, - usirk Gedas. - O kas tie boksai? - nesuprato Viktoras. - Tai tokios vienuts, kur vienas gali atsissti, bet jie sugrda po tris, net keturis. Paskui, kai paaukia tave, eini prie tokio stalelio, ikrauni daiktus, ir kareivis juos tikrina. - Vl tikrina? - Taip. Krato kas netingi, - Gedas trauk cigaret ir pt dmus vir.
***

Bokse sdjo trise. Be Viktoro, buvo solidus spekuliantas, nuolat taukiantis visokius niekus ir aimanuojantis, kad tik teismas ne konfiskuot jo 2i-os Volgos", kad tik mona spt visk sutvar92
E D V I N A S K A L D A

kyti, ir tylus ddul per penkiasdeimt met i Kelms, bet nusi kaltim padars Klaipdoje. I ten ir gro. Anktoje kvadratinje patalpoje u aklin dur pratupjo dau giau nei valand. Viktoras su palengvjimu atsiduso, kai pagaliau durys atsilapojo, ir kareiviukas, kaukdamas kerziniais batais, nuved prie stalo, kur stovjo paniurs apsaugos budtojas. Krat pradjo normaliai, arbatos striukje nerado, tik paklaus, ar ne etapinje itaip sumu. - Ne, - atsak Viktoras. - Tai konvojus traukinyje sudau. Paniurlis tik patrauk peiais. Ir suprask, k norjo pasakyti! Karantino patalpa gerokai didesn. Priplkusi sen skudur, prakaito, tabako ir fakel dvoko. Viktoras stovjo prie dur ir valgsi. moni tirta. Gal visas imtas. Kas susd ant gult pa lei sien, kas maius pasiki guljo ant virutini, o kiti net treia me gult aukte miegojo. Prie kampe taisytos paraos rymojo du vyrai, vienas jaunesnis, o kitam, jau ilam, antra gyvenimo pus bgo. Tai gaidi vieta. Karantine jiems nevalia net prisiliesti prie gulto, matyt, itiems varganiems apskurliams ir apepliams seniai tai kalta. Pro sunki tabako ir fakel dm migl patalpoje sunku buvo irti veidus, bet Gedo nebuvo. Jo plik viest i tolo. Viktoras pasijuto nejaukiai ir eng priek. Nebyls nepastami veidai varst nepatikliais vilgsniais, nuirinjo vietos iekant Viktor. Vienas i sdini prie stalo, nedidukas, jreivikais markin liais vilkintis vyrukas, pastebjs Viktor, pakilo: - I kur bsi? Naujokas? Jo balsas skambjo nemaloniai. - I Klaipdos, pirm kart, - atsak Viktoras. - U k? - kilsteljo juodus antakius vaikinas. - Devyniasdeimt penktas... - Ot Klaipda duoda! - atsisuko savj kompanij.
N E M Y L I M I

93

- Roma, nereikia, nesikabink. Toks ilgas srokas laukia! - atskli do nuo stalo. - O man nusispjaut! - suirzo jreivis. - Pinig turi? Duok ia. Cigarei turi? Romos akys isiplt ir grsmingai sujudjo rankos. - Neturiu, atsikabink! Viktoras jaut, kaip jo balsas sutrkiojo, nors taip stengsi nu malinti tamp ramiu tonu. - K? - ivert akis. - Tu tuoj grindis plausi! Viktoras jam aikiai kakuo nepatiko, gal ivaizda klaidino: jis buvo pakankamai gerai apsirengs, o Roma, matyt, velg tipi k mamos snel ir vikriai puol suspauds kumius. Viktoras iveng pirmojo smgio, numet mai ir spjo atlyti nuo kitos ore brianios kilp rankos. Ausyse tuti smgiai skambjo lyg temptas valas. Mutyns turbt niekuomet negali bti graios, ypa tbti ns, kai kone imtas aki, spiginani nuo gult lyg i urv, rodos, tik ir laukia, kol tu suklupsi, kad vliau tik atsidust - kaip gerai, kad jo vietoje buvau ne a... Viktoras gynsi, ir emesnis prieininkas kirto kur pakliuvo. - Udenkit ak, - suuko vienas i sdini prie stalo, ir kakas guviai udeng dur ak savo nugara. Roma griebsi gudrybs - susilenks, neirdamas puo l, ir Viktoras, kol taiksi pastverti jo galv, gavo smg kair skruost. Kakas jau lyg ir oko Viktorui pagalb, bet nuaidjo: - Nelst! Tegu vienas prie vien! Po smgio Viktoras skausmo jau nebebijojo. Ir jaudulys, lyg go mur draskantis geluonis, kakur nuslinko, uleisdamas viet pyk iui. O pyktis neprastas! Irauds Roma mal kumiais it smetonika kuliamoji maina, kol Viktoras staiga uoliu ugriuvo, siekdamas jo kaklo. Sugriebs m smaugti. I pradi dar gavo kelis smgius, bet tvirtos rankos
94
E D V I N A S K A L D A

lyg repls spaud gerkl, ir prieininko akys ilipo ant kaktos, o i praviros burnos sklido gargaliavimas. - Uteks! - atsistojo stambus, rstaus veido vaikinas. Bet Viktoras nepaleido. - Pasmaugsi, beproti, - vyrukas tvirtomis rankomis, vos ne dvi gubai storesnmis, plaiai iskt Viktoro rankas ir blok j ko ridoriaus gal. Pamls Roma raiiojosi ant gulto lyg altys ir gaud or. Prio k draugai pasodino j prie stalo, o grsmingo sudjimo vyrukas eng Viktoro link. alia Viktoro idygo keli vaikinai. Vien Viktoras painojo Aborigenas, tas pats, kuris izoliatoriuje kartu sdjo. Kaip vliau paaikjo, jis buvo usnds ir pabudo, kai jau Roma puol. - Ei ei, Klaipda! - iskt rankas stambuolis. - Kipio niekas nenori, bet ir smaugti nereikia, ar ne? - Blyne! Roma pats usirov. Ir neduok Dieve, kad kada nors klaipdiki ia bus daugiau, - velgdamas i padilb nekjo Aborigenas. Viktoras pro garbiniuot evelir mat, kaip Blynas ramiai nusiypsojo. - Gerai jau, gerai. Mums kvailiojim nereikia, jums taip pat. U oko Roma, gavo ar negavo, tiek to. Tegu jie susitaiko... - K ten tie uvdos mus gsdina! Tai Roma atsigavo ir kio savo trigra. - Kam jau kam, o tau patylt! - plyksteljo msingas Blyno vei das. - Dl tavs joki razbor nebus! Paskutiniai Blyno odiai atvsino paemje susirangiusi it efyro tvaikas tamp. Visa marga karantino publika, rimtesni ir eiliniai delavarai lengviau atsiduso - didiojo kalibro pjautyns neuvir. Apsisuks jis nujo prie stalo. Be jo, ten dar sdjo du ilgiai, vienas kit panas, matyt, broliai - viesus, kiek susi mets kupr, nepatraukli, surgusi veido bruo vyrikis ir dar jaunas, nesubrends vaikis. Tai ir buvo iaulieiai, kurie, gal
N E M Y L I M I

95

kaip ir dera eimininkams, diktuodavo slygas kaljime. Sunku sivaizduoti, jei klaipdietis bt upuols iauliet, - taikos ilgai reikt laukti. Viktoras i po striuks pamualo isitrauk vien arbatos pake tl ir prijs prie stalo numet vidur. Blynas atidiai j stebjo, o Roma, atgaudamas kaliniui bding blykum, nudelbs akis sdjo ir barkino pirtais stalo apai. - Na, taika, - ities rank Viktoras. - Nepyk, jei per daug... - Nieko sau - nepyk! Vos nepasmaug, - atgijo Roma, bet ypte ljs paspaud rank. - Gerai jau, joki problem... Nesusitaikyti jis negaljo. Jo bejgikum mat visas karantinas, ir rankos paspaudimas reik ne k kita, kaip apskritai mutyni beprasmyb, o ir paiam nesusipratimui suteik tok atspalv - lyg juokais, lyg rimtai - nieks dabar jau nesupaisys. Suliepsnojo fakelas, skleisdamas salsv degsi kvap, ir po minuts efyras jo per rankas. Gr ne tik Viktoras, bet ir tie klaipdieiai, kurie ryosi ustoti j. Kalba sukosi daugiausia apie linksmus dalykus, bet Viktoras juto, kad is ritualas turi tik diplo matin reikm. Tai nieko nelm - juk ia buvo ne visi iaulieiai ir klaipdieiai. Kamerose gyvenimas teks sena vaga, o ir ar ma noma sutaikyti kat su pele? Susirads vietel tarp brelio tyli it em, tik mirksniais ro dani savo gyvybines jgas vaikin, Viktoras, nuvargintas sun kios dienos, susisuko kamuoliuk ir umigo. I budraus miego paadino ausis griantis ksnis: - Patikrinimas! Nieko gerai nesuvokdamas, nuo miego limpaniomis akimis, Viktoras isikrapt i gulto ir nuoko ant cementini grind. Visa kameros publika vertsi auktyn kojom: vyrai okinjo nuo gul t ryuliams ir krepiams krentant i paskos, adino vienas kit, kumiojo kieiau migusius - i u grot velg suirzusios vyro akys. - Ar js sustosit kada nors? - rk jis.
96
E D V I N A S K A L D A

Visi iaip taip isirikiavo gret palei gultus, budtojas kone pri lips prie grot suskaiiavo, ir durys usitrenk. - Tai rytmetinis patikrinimas, - paaikino Aborigenas. - Vakare irgi suskaiiuoja... Po pusvalandio koridoriuje sklandani tyl sudrebino meta linio veimlio ir lki tarkesys. - Pusryiai! - adino nopuodamas veid vl migus Viktor Aborigenas. - Atve baland. Valgysi?.. Tada kelkis. Atlapotos durys kvieste kviet karantino tvankum kaljimo koridoriais klaidiojanius skersvjus. J nuo kameros teskyr me talo grotos su paliktu mau langeliu maistui paduoti. Kaip tik prie jo samiu i didiulio katilo ant veimlio viral sm ir lktes pilst atlpausis berniokas. Jis vilkjo balt chalat, o ant galvos ppsojo tokios pat spalvos beret. Viktor nustebino is garsiai lktes skaiiuojantis naivus veidas, nes sivaizdavo, kad tik uni forma vilkintys mons gali aptarnauti kalinius. Blynas su kompanija prie stalo neskubdami lamt baland, usiksdami smulkiai supjaustytais deros ir laini gabaliukais. Prie grot stumdsi kaliniai, paiepdami maisto dalytoj ar prie kaitaudami, kad is per maai pila viralo. Jaunuolio akys neramiai lakst, ir jis perdtai guviai atsikirtinjo paaipiems lieuviams. - Ai, tai muchamoras, - pastebjs susidomjus ir klausiam Viktoro vilgsn tar Aborigenas. - Taip vadinami visi tie, kurie po teismo nuosprendio nutaria zon nevaiuoti, o bausm at likti ia, iauli kaljime, bet jiems tenka purvinas darbas. Ir kai u nuobaudas kur nors atvea zon, tai tas, be kalb, tampa oiu. Jie bailiai. Bijodami gauti nuobaud ir bti etapuojami zon, jie vienas kit skundia, reikt, ir ikn pastatyt... O is, tarp kitko, msikis - i Klaipdos, pideras... - Aborigenas kalbjo su nesle piamu niriu ir prijs prie grot kteljo: - Ei, balandininke! Saviems, klaipdikiams, gal giliau samt panardinsi? Atlpausis suspurdjo, neatlaiks Aborigeno vilgsnio, jo veid imu raudonis.
N E M Y L I M I

97

- Pilk, ko ia sukioji nos, - nerimo Aborigenas. - K tu ia man aikini, norsiu ir visai neduosiu!.. - plonu bal seliu utrauk baltachalatis. Aborigenas jau buvo beims sklidin lkt, bet staiga sugriebs met balandinink. is vikriai atlijo, ir lkt, takydama visas puses sriub, terkteljo grindis. Tuoj pat prisistat aukto budtojas. - Kas ia mtosi lktmis?! - piktai uriaumojo. - Kuris? itas ar anas? - jo smilius grsmingai lakst po vis karantin. - Ne, - kiek galdamas ramesniu balsu tar balandininkas. - A pats neilaikiau lkts rankoje, - jo ausys degte deg lyg alnos paksti lapai. - Tada greiiau baik terliotis. Kitos kameros laukia. Budtojas apsisuko ant vienos kojos ir dingo koridoriuje. Kitas lktes, gerai pasukiodamas samt, balandininkas pripyl tirtos balandos ir virpaniomis rankomis ties Aborigenui. - Na tai, matai. Kiek daug bulvi! Kitaip su tavim nemanoma, jau taikiau nekjo Aborigenas, imdamas lktes. - Ei, Klaipda! - sujudjo kvadratin Blyno figra. - Sskit prie stalo, mes jau pavalgm. Balanda, vadinamoji rytmetin iauli kaljimo sriuba, pilna i gsdinto balandininko dosniai prigraibyt bulvi, bet ne maiau tirta nuo aak, nors pagardinta i laisvs atkeliavusiais spirgais, Viktorui visikai nelindo. Glitus, kartokas skonis strigo gomuryje. - Nieko, nieko, - merk ak Aborigenas. - Priprasi ir veisi... - Kas ia per uvis? - Viktoras tyrinjo netiktai auktan papuolus didlesn uvies gabaliuk nesirydamas ragauti. - Vietin, - liurp Aborigenas. - Mes j vadiname paraos un guriu - ar ivirta, ar iikta, vis tokia pati... Ankta kamera lyg senovs galera, prigrsta gult, niri veid, apepusi mogyst, gniud Viktor. Vien tos kalbos apie valg, cigaretes ir kitokius kaljimo malonumus" jam adino kakok laukin instinkt, ir vidinis balsas nabdjo, kad jis irgi toks pat
98
E D V I N A S K A L D A

kaip visi. Atrod, kad ten, u sienos, pasaul paskandino tvanas, o jis sdi kakokio laivo, palikto likimo valiai ir neamo neini, priplkusiame triume. - O kur Gedas? - jau gerdamas arbat pasidomjo Viktoras. - ia pat u sienos. ei ei kameroje. Ko nors nori? Galiu paaukti... - Ne, nereikia... A tik taip, - Viktoras n nesivaizdavo, kad Ge das taip arti, nesumojo, apie k kalbtis, jei kameroje tiek aki ir itempt aus. Pietums balandininkas atve gelton kruop kos. Visi vadi no j Y-ha-ha". Lyg juokais, lyg rimtai porino, kad jos privalgius vengti norisi. O neprastai rgios kopst sriubos, tiesiog tvos kianios rgtimi, beveik niekas nevalg, tik du gaidiai, stovin tys prie paraos, nuo nemigos vakiniais veidais srb bijodami usnsti. i dviej vyr veiduose, nuolankiuose, beadiuose, Viktoras pajuto galingj kaljimo alsavim. mogaus likimas lyg atsibo ds aisliukas rankose - vis atsuka silpn vietel, ties kuria galt traktelti smagiai prajuokindamas kameras. Gaidiai - visiki beteisiai, ne savo valia tap menkystomis. ia me urmulyje u viso pasaulio rib jiems nevalia nei atsissti, nei atsigulti, nei pajudti i vietos. Jie lyg kasti tno prie paraos, bi jodami net atsisukti karantino gilum. Jie ir miega stovdami, ir pabunda tik tada, kai lipantis ant pa raos spiria sdmenis ar iaip kas trinkteli manktindamas nu tirpusius kaulus. Viktorui i kasta kl ir pasibjaurjim, ir gailest. Susivl, nuskurusiais drabuiais, ikankintais veidais jie panjo mones, netekusius proto. Rodos, nesuprasdami, kas aplink de dasi, jie gyveno usidar lyg kiaute savo pasaullyje, kupiname baims ir paeminimo. Gailest Viktorui ypa kl ilas mogelis nukarusiomis i be jgikumo rankomis ir lidna veido iraika. Tokia pat, koki gali ivysti artimj veiduose prie kapo duobs. O juk jis mano tvo
N E M Y L I M I

99

met... Jis pats kakam yra tvas, gal turi sn, kuriam tiek pat met kaip ir man." Mintys lk lyg palusios, jaukdamos poj ius, ir vaikinas, iekodamas atsakymo, kodl likimas tyiojasi i ilo plauko, pats pasijuto toks silpnas ir bejgis kaip jie. Andrius - Aborigenas ivis nebuvo links gilintis t problem. Tik pasak: - Ko tau tas senas gaidys parpo? Kas j padar gaidiu? Nie kas... sivaizduoji?! Niekas. Pats kaltas. Kitas gaidys rk cigaret kameroje, o senis j numest pakl ir patrauk... Gal labai rkyti norjo, o gal ir neinojo, kad taip daryti nedera... Bet to uteko, kad ramus jo gyvenimas virst pragaru. Oi, Viktorai, jei tave kie kvieno gaidio likimas domins, tai galv pamesi... Taip, - paman Viktoras, - kiekvieno likimas - tragedija. Ir visi tarp it sien, kas demonstratyviai, kas tyliai, o kas mintyse, kei kia likim, o ne save. Toks silpnas atrodyti niekas nenori. Lyg i po emi idygs muchamoras kio pro langel glb bal t rankluosi ir kartonin dut su kinio muilo gabaliukais. - Tuoj ves pirt, paskui mtys kameras. Ai Dievui, nereiks daugiau ia smirdti! - apsidiaug Aborigenas. - O kiek ia yra kamer? - paklaus Viktoras. - Oi, daug. Trys auktai... Daug! - O koki kamer, Andriau, mane mes? - Kas ino - gal vokzal, gal atuonviet... Kur vietos bus.
***

Karikis ved Viktor ir dar vien vaikinuk i karantino klaidiais kaljimo laiptais, koridoriais, kol pagaliau sustojo prie kameros dur. Viktoras vilgteljo numer - 24. Laikydamas vienoje ran koje maiiuk su daiktais, o kita smunkant i po paasties iuin su antklode ir pagalve, Viktoras pirmas eng pro atlapotas duris. I paskos irgliojo ilgaplaukis guvi judesi vaikinas. Kameros, apviestos dienins lempos viesa, pasieniuose rikia vosi dviej aukt metaliniai gultai, o ant apatini susd vai100
E D V I N A S K A L D A

raus amiaus vyrai su neslepiamu smalsumu spoksojo naujus kameros gyventojus. vilgsniai nebuvo nei prieiki, nei draugiki, greiiau tiriami, stebintys kiekvien ingsn. pasveikinim be veik niekas neatsak, tik keli galva linkteljo. Visi kakokie vangs, apsnd ir n trupuio nesidiaugiantys mayte permaina nirio je kameroje. - Ar yra kas nors i Klaipdos? - engdamas prie laisvo prie paskutinio gulto kameroje, paklaus Viktoras. - A! - sujudjo vienas drimba ant virutinio gulto, alia grotuo to lango. - Vacys... -Viktoras... Jo dramblotas veidas vaikinui buvo nematytas. O ir tokio tris deimtmeio sveiko, drto vyro laisvje nesidmsi. Vilkjo nu karusiu megztiniu, sportinmis mlynomis kelnmis, o susivl plaukai styrojo visas puses - aikiai Vacys neseniai pakirdo i miego. Viktoras itrauk pirtus i jo letenos, lyg suprasdamas, kad utarjo jo asmenyje neras. Pernelyg ltas ir nerangus jis atrod. Viktoras pasities iuin ant apatinio gulto, o vir jo galvos savo mant dliojo, vart ilgaplaukis vaikinas. Kameros gale po langu kpsojo tvirtas i kampuoi suvirintas metalinis stalas, tikras griozdas, lyg atbogintas i kokios kalvs. Po juo dar buvo lentyna, kur stovjo surikiuoti puodukai, duo na, druska ir dut su cukrumi. Kampe prie dur, ant geleins lentynos, ppsojo pilv iverts didiulis arbatinukas. Skliautuo tos lubos tarsi karsto antvoas kybojo vir geleies prigrstos kameros. Niekas nekalbjo, niekas nieko neklausinjo, ir ta tyla Vikto rui pasirod nieko gera neadanti. Pagaliau juodbruviam vaikinui, pusnuogiam, gerai mitusiam drimbai, visa savo esybe besiyp saniam, atsibodo ta tyla. - Naujokliai... Kaip gerai! - kalbjo jis rusikai, gesindamas stalo koj cigaret. - Taip nuobodu jau buvo... Po patikrinimo priregistruosim juos savo kameroje.
N E M Y L I M I

101

Jis daug kalbjo. Balsas lyg ir draugikas, bet banguojantis nuo neslepiamos neapykantos drstantiems bent trupuiuk suabejoti jo beriama tiesa. Po valandls drimba pristat Viktorui vis 24-osios kameros margj publik. Jis pats buvo ukrainietis Saa, Tarzanas. Tarnau damas iauliuose is kareiviukas savo malonumui nuvarindavo automobilius ir, k nors vertinga ilups, palikdavo kur nors u miesto. Vaciui, rodos, ant kaktos buvo parayta, kad dieneles ia stm u aliment nemokjim - jau toks ltas ir isiiojs jis buvo. Dvideimt penkeri met Vytas i Radvilikio ia pakliuvo, kai buvo pagautas su paru, tempiamu i fermos. Senasis Povilas i Akmens, ramus, gudraus veido dd, var kair i gamyk los cement, o Sigitas i Kvdarnos, oki metu nujojs kakieno motocikl, nerpestingai slankiojo po kamer, nes teisingai sp jo, kad u toki unyb jam nieko rimta negresia. Buvo kame roje ir dar vienas plaiosios tvyns atstovas, vos per dvideimt perkops moldavas Gregoas. Jis Lietuvoje su tvo statybinink brigada stat namus pagal sutartis, kol sugalvojo vienoje kolkio parduotuvje paiekoti pinig... Dabar sdjo ant galinio gulto prie pat dur, sutrauks smulkius peius, neramiai audydamas akimis. -Va, duchas! - dr pirtu Tarzanas susigus moldav. Bandera, rup. Neilaikysit registracijos, jums irgi tas pats bus. Ei, bandera! Kodl kameroje taip purvina? A tau jau sakiau, kad reikia iplauti?! Ukrainietis ne kalbjo, o riaumojo energingai blakydamasis po kamer. Netiktai stipriu kojos spyriu ivert Grego i gulto. Dar spyr por kart on ir prijs prie paraos atsuko viruje kabant iaup. Plipteljo vanduo. Itrauks i po gulto skardin vonel, pakio po tryktania srove. Pripyls sklidin, vis tebesi ypsodamas ivert vis vanden ant moldavo. - Sakiau, plauk kamer, bandera! O jei ne, kals vaike, umu iu! - aidjo rusiki odiai, palydimi kojos smgiais.
102
E D V I N A S K A L D A

Vanduo tyvuliavo visoje kameroje. Vieni apsimet nieko ne mat, kiti abejingai irjo, o Viktoras buvo pribloktas. I kur tiek neapykantos vos ne tautieiui, sutiktam u tkstanio kilometr? Gregoas, bijodamas smgi, susirado kakok skudur ir nir tingai gramd, luost papldusias lyg jra grindis... O Tarzanas jautsi savame kailyje: sakmiai kiojo, spard, o vien syk net dubeniu vo per suklupusio moldavo galv... Viktoro kaimynas - Liutauras i Pasvalio, tas pats vaikinas, kurio ilgus, garbanomis krintanius plaukus jis sidmjo dar karantine. Jo smaili nosis ir didels akys veidui teik ryki bruo, kurie atmintyje usifiksuoja lyg fotojuostoje. Jis, nekreipdamas dmesio Tarzano egzekucijas, sitaiss ant gulto raussi savo maie. Tarza nas papra cigarets. Paprastai, netgi draugikai, su tikro geruo lio ypsena. Liutauras surado Primos" pakel, jau norjo traukti vien cigaret, bet plati kareivio letena ipl vis pakel. Kak niniuodamas jis atsisdo prie stalo ir, dantimis isitrauks ciga ret, usirk. - Tai kas ia dedasi ioje kameroje? Tas ukrainietis ia valdi laiko? - vepluodamas paklaus Liutauras. - Gal kas nors daugiau norit bti to suikto ruso pastumdliai? Visi baugiai tyljo. Jie mat, kaip lengvai Tarzanas parklupd moldav. Ko gero, tokio drsaus ir laus kalinio n vienas i j nebuvo sutiks ir bijojo kelti rank, kad paskui galva nebt sumurkdyta para. O tada pastumdlio dalia persekios vis baus ms laik. - Ko ten tas hipis burba? - klaus nieko lietuvikai nesupran tantis Tarzanas. Tarzanui armijoje jau slinko paskutiniai metai, kai atsidr iame kaljime, ir ko ten imoko vaikydamas naujokus, dabar demonstravo tyiodamasis i Gregoo. Galbt tai buvo psicho loginis triukas, kad usikariaut autoritet kameroje, baugint gana skyst 24-osios publik ir, patrauks savo pusn jaunesnius
N E M Y L I M I

103

kalinius, laikyt visus savo valdioje. Tik tie naujokai i naujo j vert sukti egzekucij rat - tegu mato, kieno pusje valdia. Mol davas darbavosi i peties, ir greitai kamera blizgjo drgnom grin dim. Bet ukrainietis vis niniuodamas po nosimi likteljo dar vien vonel, antr, trei, kol kameroje vanduo pakilo per ger sprind nuo cementini grind. Supluks, sukaits liesas vaikinukas neatities nugaros sausin damas tyvuliuojant eer kameroje. Ne juokas tik griant sunk skudur surinkti begales litr vandens. - Ei, Klaipda... Kaip ten tave? - Viktor nuo virutinio gulto velg Liutauras. - Viktoras. - Mane gali vadinti Litu. Taip laisvj visi aukdavo... Jeigu kas, gesiname t ukrainiet, kiek ia jis vaidins! A pradsiu, o tu man padk. Matai, kokie visi sdi ausis suglaud... O vienas a jo galiu ir nesuneioti! - Gerai, Litai, sutarm. Tarzanas tikrai buvo tvirtai nuaugs: ppsojo rank ir krtins raumen kalnai - ne kitaip, su tanga tai jau tikrai buvo susidrs. Stiprs ir taikls smgiai, kuri moldavui negailjo, matyt, sukl Litui nepasitikjim savo jgomis. Viktorui irgi vir kraujas, kai mat tok iaur ukrainieio elges, bet ramino save, kad, ko gero, taip jau ia prasta - silpnesn visada mua. Kas gi galjo ustoti Grego, kam galjo rpti is tylus moldavas? - Na, bandera, uteks. Jau visur varu, dabar man valysi batus! paoko Tarzanas ir, nusiavs savo kerzinius, met jam. Gregoas nutirpusiomis rankomis sugavo juos vien po kito ir rankogaliu paspjaudydamas suskato veisti. Bet Tarzanui, rodos, to ir tereikjo. - Ach, tu, bandera, spjaudai ant mano bat?.. Padla tu! Prioks trenk, bet Gregoas spjo usidengti auliniu batu. Dar labiau siuts spyr, bet moldavas asteljo al ir smgis teko geleiniam gultui.
104
E D V I N A S K A L D A

- Mat tvoju! - pritp Tarzanas i skausmo. - Dabar tu man gai diu ugiedosi, bandera! Tarzanas paiupo antklod ir umet ant Gregoo galvos. - Ei, tu! - subliuvo jis. - Pridenk ak. Tuoj jis man paims berniu k kaip saldain... Kikendamas paoko vos atuoniolika peroks vaikigalis ilgis, mgs pataikauti Tarzanui, laikaniam j deinija ranka kamero je. Tarzanas sudav kelis smgius spurdant po antklode Gregoo pakau ir m sagstytis klyn, o ilgis pataiknas stypsojo isivie ps prie dur, saugodamas pykus Tarzan nuo aukto budtojo. - Nereikia, nereikia, - mirtinoje tyloje aidjo moldavo balselis. Bet ukrainietis keikdamasis pagaliau isitrauk savo berniuk ir paslp j po antklode, kur vis tebesimuist moldavas. - Na, na... Paimk! ia juk paprasiau nei saldain... Paimk! Juk nieks nemato, - susijaudins kalbjo. Ir staiga: - Oiii! Kale tu! Oii! Aa! Viktoras atsisuko bildes ir pamat tysant ant ems susirietu s Tarzan. Rankas buvo susigrds tarp koj. - Tas bandera kiauinius man smog! - rk ukrainie tis. - Umuiu! Litas garsiai susijuok ir tuoj pat buvo pervertas buliaus vilgsniu. - Tau juokas, salaga, ima! - paoko Tarzanas ir atsargiai paslp savo organus kareivikose kelnse. - Tuoj verksi! - iupo Litui u plauk, ir is kaip maias nudribo emyn nuo gulto. - Stokis! - rk kareivis atkis kumius ir smog Litui krtin. Jis susvyravo ir sudejavs atsirm lovos krat. Viktoras m ltai stotis, bet Tarzanas nusisuks nugara jo nemat. mai Litas kresteljo savo ilgus plaukus ir smagiai vo ukrainieiui smakr. is atatupstas nubildjo prie dur, ten j pagavo ilgis. Prioks Viktoras savo smg sukrov vis pykt ir pataik nos, bet tuoj
N E M Y L I M I

105

pat gavo skaud smg skruost ir vos isilaik ant koj. Tarzanas sukriok, mlungikai sugniau apypiln sunk arbatin ir mo suodamas juo metsi ant Viktoro. Aliumininis indas praniokt pro kakt, laistydamas vanden, trenksi rankas, paskui gulto krat, bet suvytavo Lito kumiai, ir pakako keli taikli sm gi, kad arusis ukrainietis persimainyt i baims. Jis griuvo prie dur, imesdamas sulankstyt arbatin, narpiodamas sukru vinta nosimi ir, usidengs galv nuo smgi, rangydamasis lyg ant keptuvs ir kojom dauydamas skambiai aidinias duris, m kriokti: - Budtojau, umu!.. Budtojau!.. Kilo baisus triukmas! O Viktoras ir Litas bijodami, kad is drimba pasikels, spard susigus Tarzan, lyg tai bt mirties ar gyvybs klausimas... - Kas ten? Kokia kamera? - nuaidjo skardus budtojo balsas. - Dvideimt ketvirta! - lyg sirena sustaug ukrainietis be palio vos spardydamas duris. Abu vaikinai atoko ir sukrito ant pirmo pasitaikiusio laisvlesnio gulto garsiai nopuodami - tiek i susijaudinimo, tiek i nuovargio.
***

Atsimerk dur akis. - Ko rki lyg skerdiamas? - atsklido balsas i u dur. - Mua, mane mua!.. Umu! - vaitojo Tarzanas, ir jis tikrai at rod mirtamai persigands. Sulegjo rakinamos durys. U kamer nuo dur skiriani grot idygo susinervins aukto budtojas. - Kas tave mua? Tai nebenori toje kameroje bti?.. Kelkis, kai budtojas kalba! Ukrainietis, braukdamas i nosies varvant krauj, atsistojo. Visas jo lumas ir puikyb buvo igarav. Stovjo panarins galv lyg primutas uo.
106
E D V I N A S K A L D A

- Su daiktais i kameros! - met budtojas, pats visk suprats. Tarzanas vos ne paknopstom stvr savo batus, iuin, rank luost, maiiuk ir niro pro duris. Kai durys usitrenk, Litas pliaukteljo delnais ir tar: - Na, dabar banan bus! - Dvideimt ketvirta! - nuaidjo ksnis koridoriuje. - Kas ten i js isilau? Tai auk kakas i kitos kameros koridoriuje. - Ai, ukrainietis! Tarzanas toks! - Lito balse jautsi diugesys. - Taip jam ir reikia! - atitar koridorius. Ilgis, mutyni metu prastypsojs ant paraos krato, kvailai lyg siteikdamas ypsojosi, bet nei Litas, nei Viktoras j nekreip dmesio. Viktorui i prakirsto ties ausim skruosto sunksi kraujas, o Litas tryn kruvinus batus. - Kameroje niekas nieko nemat! - tar Litas. - Pats krito, arba geriau aikinkite, kad miegojote... Nieko nematte. Aiku? Visiems buvo aiku. Kas papasakos apie mutynes, tas kamer gr kaip oys. Grsm pakibo ore, kai vl suklingsjo kameros dur spyna. - Na, - lyg tvas vaikus pairjo karikis, - po vien eisim kalbtis. U jo nugaros stovjo du kareiviai su bananais rankose. Pirmas islikino Litas, nutaiss gan alt iraik. Po minuts i kame ros islinko radvilikietis Vytas. Tuoj po jo gro sukands dantis Litas. - Ot nugarl turiu - dvylika banan atlaik! - pro dantis iko jis ir pakl megztin vir - nugara buvo visa raudona nuo banan dryi. - Ko klaus? - padjo atsissti Viktoras. - Ko, ko? Kas Tarzan prilupo... Liep rayti pasiaikinim... At sisakiau, ir pakrov malk. Chocholas visk ant mans sukabino. Skausmas trukd Litui ramiai kalbti. Po Vyto ijo Vacys ir paniurs ilgis. Po moldavo Gregoo budtojas mosteljo pirtu
N E M Y L I M I

107

Viktorui. Nusived koridoriumi, pasuko kair, kur netoli karan tino ir buvo operatyvin dalis. Trumpai kirptais plaukais karinin kas, ramaus ir aristokratiko veido, sukomandavo rusikai: - Veidu sien! Kojas praskst! Rankas ant sienos! Sudzg bananas, ir strnas nutvilk kartis. Antrasis smgis jau neatrod toks nepakeliamai skaudus. - Kas mu Sa Trebunov? - ramiai stovdamas prie sienos klaus karininkas. - Neinau!.. teljo dar du banano smgiai, jie, rods, jau nedidino skaus mo - nugara ir taip deg lyg ant arij. - Teisyb, kad Trebunovas norjo Grego Kotliar padaryti gaidiu, o tu ir tas ilgaplaukis j ustojote? - Ne!.. - Viktoras springo skausmu ir k nors daugiau pasakyti bt nestengs. iurka kareivis dar plojo por syki per nugar, o karininkas galvos mostu parod Viktorui, kad sekt i paskos. Tvilkomas skausmo vaikinas eng alia esani siaur patalp, kur ir buvo operatyvins dalies budtojo kabinetas. Kampe susigs sdjo ir niurkiojo nosimi Gregoas. Viktorui jus, jis pakl raudo nas akis ir tar: - Tai jis... Karininkas klesteljo prie stalo. - Koks straipsnis? - Devyniasdeimt penktas... - Retas atvejis, - pakraip galv. - Nusprendei, jei vogt, tai mili jon, jei dulkint, tai Anglijos karalien? Viktoras tyljo. - Turiau tau pasilyti geromis slygomis dirbti mums,bet, - jis padar pauz, - tau prie akis ilgi metai, pats turi sprsti, kaip... - Ne! - Viktoro balsas nuaidjo lyg botago kirtis. - Gerai, gerai! - nusijuok karininkas. - A tau tik noriu pad koti u Grego - jis mano kratietis...
108
E D V I N A S K A L D A

- O a dkoju u bananus!.. - Cha cha cha! Negi tu norjai grti kamer varia nugara, kad visi paskui sukt galvas, kodl tau nekliuvo? Ar a neteisus? Taip, - sumet Viktoras, - jis imt kart teisus." - Mano vardas Pavelas. Gal dar kur nors susitiksim, tursiu tave galvoje, Viktorai... kamer gro jau dviese su moldavu. T vakar dar banan teko paragauti kitiems, tik senojo Povilo niekas jau nebejudino. - Na, akaliukai, gerai tam rusui krtt! - sukdamas tabak popieriuk kalbjo senasis Povilas. - Taip tam smarkuoliui ir rei kjo. Kakoks isigimlis - kia vyrui savo gal, nors tu k! - Gerai... Tik js kaip vitos ant laktos tupjote ir irjote, piktinosi Litas. - O k a toks senas galiu? - Tau, Povilai, nieko ir nesakau... Bet pairk aplink, kiek atsirusi snuki! Niekas nenori eiti po plaktuku. Mano, ia kaip nors, gal mans nejudins, o kitoje kameroje bus kitaip. - Teisingai, vaikeli... Kiti kaltai tyljo, tik vienas Kstas, sportikai atrodantis vaiki nas, mgino prietarauti: - Kad viskas taip staigiai vyko - pakeliu akis, o ten js jau j vlj ate!.. Paskutinis odis, itartas sodria emaitika tarme, visus prajuo kino, ir Litas, rodos, atlgo. Nusiypsojo, susirado cigaret. - Tiek to... Bet dabar netvarkos nebebus. Ar ne taip, Viktorai? - inoma, Litai. Kone visi didiavosi banan ringmis ant nugar. U jas jie nusipirko ramyb kameroje, ir visiems lengviau atsirio lieu viai, lyg po ilgesnio nesimatymo vl krv bt susimetusi sena kompanija. Koridoriaus skliautais nusirito dardanio veimlio garsai. Va karien. Pro praviras kameros duris sklido balsai: kakas kak
N E M Y L I M I

109

auk, pra cigarei, kitiems raomasis popierius baigsi. Balsai laljo, ir veltui juos mgino nutildyti karikio baritonas. Viktoras nieko neslpdamas sukrov visas savo maisto atsargas ant stalo. Jis n nesivaizdavo, kaip galima lemti visk vienam, kai kiti springsta skysta pliurze, vadinama koe. Litas pridjo dar savo laini palt, diovintos deros ir kaimiko srio. Kiekvienam buvo atseiktas auktas tauk su spirgais, laini gaballis, o prie arbatos po du sausainius. Kameroje vyravo ventins vakariens nuotaika. Net tirpstantis i dkingumo Gregoas sidrsino ir pra kalbo apie savo Karpatus, kaip vyn daro, kaip Rumunij kalnais galima nukeliauti... O jau moldavi mergin grois! Ypa t, ku rios vienkiemiuose Karpat papdje gyvena... Aiku, moldavas, o ir ne tik jis, suprato, kad kritusios kaljime savo verts pakelti nemanoma. Bet jis neslp vilties, kad, etapuojant po teismo koki nors Moldavijos kolonij, jam pavyks nuslpti savo praei t. Gaidiui to padaryti nemanoma - prie vis duomen pride damas raas skriaudiamasis", kad konvojus, gelbdamas nuo smurto, j pasodint atskir kamer. Gregoas neslp nesutramdomo diugesio ir dkingumo savo gynjams, vargelis iekojo kaip siteikti, bet Litas greit nusodi no, liepdamas bti savo vietoje ir nesilankstyti. Kiek pasvarsts, pasil amnestuoti Grego i ducho kastos. Juk niekas, iskyrus juos paius, iauli kaljime neino, kas vyko 24-oje kameroje. Be abejo, smokslininkais tapo visi, ir moldavas nuiuvs klaus si pritariam kalb. - Ei, du keturi! - atsklido balsas kakur i lauko. - Trauk arkl. Viktoras sukluso - tai juk j kamer aukia. Ilgis strykteljo ant radiatoriaus, ikio rankas pro metalinius lango virbus, o Grego as jau stovjo udengs ak. Mikls ilgio pirtai trauk vilnon sil kameros vid, kol tarp plienini juost kakas subolavo. Tai buvo ratelis! Arkliu vadinamas vilnonis silas, iardytas i ko kio megztinio ir jungiantis j kamer su apatine, kur sdi jau ne kart teisti vyrai - strogaiai. Kaip vliau suinojo Viktoras, jie
110
E D V I N A S K A L D A

turjo ry su visomis kaimyninmis kameromis, o per jas silais galjo susisiekti su daugybe kit. Ilgis ivyniojo ratel ir garsiai perskait: Tarzane, pavaryk deimt cigarei. Mes duosim doz arbatos. Kisa." - K darom? Gal pavarom? Jie jau vakar pra Tarzano, bet tik dvi ten nusiunt... - K darysi, jei rkyti nori, - pakilo Viktoras. - Atskaiiuok i maio deimt cigarei ir parayk, kad ukrainietis pabgo i kameros... Ilgis susirado celofano. Suguld cigaretes eil. Ten met ir brktelt ratel. Susuko ilg tt ir priris kteljo: - Ei, Kisa, trauk! Silas lyg gyvas okteljo nuo grind ant stalo ir rangydamasis tarsi gyvat smuko pro grotas, i paskos traukdamas ir pririt ratel. - Tikriausiai nustebs suinoj, kad Tarzanas isirov i kameros, pabgs malk... - ypteljo ilgis. - Kain, vaikeli, - suneko senasis Povilas. - Kain ar juos dar manoma nustebinti - ne pirma diena ia ir visko yra mat... Viktoras irgi man, kad teisus senasis Povilas. Strogaiai - seni kaljimo vilkai, gudrs ir ikalbingi. J nejaudina svetimos pro blemos, tik jei netingi, vien kit juridin ar teismin kazus pa deda inarplioti. Taiau iaip, atkakliai mindami ant kit sins ir tauraus draugikumo, ieko sau naudos. Arklys netrukus pasi okindamas parne" arbatos gniutul, ir Gregoas oko sukti fakel, o udegs j m kaitinti puoduko su vandeniu dugn. Ko gero, pirm syk Viktoras kiek atsikvp: nebeslg jokia tampa ir mons aplink nebuvo tokie agresyvs ar svetimi kaip karantine. U kameros dur stovintis rytojus nebebaugino kan kinama neinomybe, ir jis lyg pajuto, kaip kaljimo gniautai at leidia krtin. m skaityti vyturio" urnal, bet mintys klydo, versi pro mro sienas ir viesos greiiu skrido ten, kur buvo jo
#

N E M Y L I M I

111

namai, kur lauk mona, kur kryktavo maoji Dovil. Kuo dau giau Viktoras galvojo, tuo skausmingesns mintys kilo. Kaip nie kada anksiau dabar suprato, kaip kartai myli savo mon ir du krel. Tiesiog beprotikai... Jis dar neinojo, ar tai palengvins jo dali, ar visikai ukrs temdaniu akis ilgesiu. - Litai. - K, Viktorai? - nepakeldamas galvos sumurmjo is, nes labai sijauts aid 21" su degtuk dute: padedi ant stalo krato ir i apaios sprigteli j vir, jei nukrinta etikete vir - vienas takas, jei atsistoja onu - penki, o jei statmenai - deimt. - K, Viktorai? - pakartojo jis. - Tu veds? - Kol kas... - Kaip tai? Litas susijuok ir atsitrauk nuo aidimo. Jo akys velnikai i bjo, bet tos ugnels nebuvo piktos, greiiau ironikos. - Kol kas... Vis tiek, aiku kaip dien, ta bakterija paduos skyry boms, ir ai Dievui. - Tai js nesutardavot? - Cha! Nesutardavom? Jinai kaip tame ydikame anekdote. Kai vieno ydelio per skyrybas teisjas paklaus, kodl skiriasi, tas at sak, kad lovoje su ja blogai. Ir ia pat balsas i sals pasipiktino: Visiems su ja gerai, tik tau blogai!" Jaunesnieji nusikvatojo, Povilas ypteljo s. - Tai jinai buvo tau neitikima? - Viktoras suprato, kad klausi mas naivus. - Taip, - usikor Litas virutin gult. - A danai ivaiuoda vau Ryg biznio reikalais. Ir kai tik dingdavau, kiem sukdavo pirmininko snelio Volga". inai, nuslpti sunku, Pasvalys - ma as miestelis... Bet tame name gyveno tokia Regina, dirbo polikli nikoje. Jai priklaus antras namo auktas, ir manoji bakterija ten danai vakarais su ja plepdavo. A inojau, kad ji mgsta vyrus,
112
E D V I N A S K A L D A

ir todl tikjau, kad bernelis j lanko. Bet, mano ponai, - Litas nuoko ir reikmingai apsivalg. - Man kilo klausimas, kuris ki tam gal ir nebt ovs galv. Kodl pirmininko snelis atva iuodavo tada, kai a savaitgaliais vykdavau Rygos turg? Tada vien turg paaukojau ir, nuvaiavs iki iauli, vidurnakt grau atgal. Savo igulius palikau prie parduotuvs ir psias parvariau namus. Tyliai atsirakinau duris. viesa deg Reginos kambary je - tokia neryki, naktins lemputs... Grojo muzika. Patikrinau monos kambar - tuia. Vaikai savo guoliuose ramiai miega. Durnas buvau! Reikjo spjauti ir pjauti toliau nuo t nam! Bet... Ulipu antr aukt... Durys urakintos, bet jau girdiu garsus. siklausau - dievai, smaginasi mano monel. Spyriau duris, tos virst i staktos! Ir ulauiau poza mamyt plauna grindis". Regina seniai salone antr sapn suko. mona nesutriko, tik sulojo kaip kal: Dink lauk." Ak, dink lauk! Man das uvir! okau ant jos, bet ia nuogas suvediotojas taip trenk man, kad atjung kaip Pakistano bried, - Litas nutilo. - Ir viskas? - nutrauk tyl Viktoras. - Ne... ia viskas tik prasidjo. Atsipeikjau, iriu, pirmininko snelis irks, tik matyti, kur mainos ratai prasikas. O mona sdi apaioje, virtuvje, rko su Regina, vyn geria. Tikisi, kai kai myn alia, apsiraminsiu ir nelsiu. O nervai lyg bits avily... Bet a ramiai jai pasakiau: Tu man padarei didiul moralin skriaud, ir a tau tuo paiu atsilyginsiu. O muti savo vaik motinos - nemu iu", - Litas ranka pasitais nepaklusniai akis lendanius plau kus ir usirk. - Atspkit, k a jai padariau? - ipt jis dmus. - K? - nesumojo ilgis. - Matyt, plik imetei gatv? - Davei berins kos? - sukikeno senasis Povilas. - Ne, - Litas papurt savo karius. - O tu, Viktorai, k padary tum mano vietoje? - A, Litai, biau trenks durimis ir ijs... - A t pat padariau, bet tik po to, kai nuskutau jos galvyt pli kai. .. Ulauiau vonioje ir irklutmis nukirpau kaip av... Paskui
N E M Y L I M I

113

ryt susiradau ponait kolkio dirbtuvse beplaunant Volg" ir su montiruote perjau per mainos stiklus ir jo onkaulius... - Kodl su montiruote? - Todl, kad be jos nebiau to kuilio veiks - stambus kaip lokys, o kumtis kaip mano galva. - Na, ir pario mentai, - padjo ubaigti istorij Viktoras. - Taip. Po piet jau visas miestelis inojo, kad mane gaudo. Ir a pats nebgau... - Tai kok straipsn tau pritaik? - paklaus iaip jau tylintis Vy tas i Radvilikio. - Du imtai dvideimt penkt - chuliganizmas. O mona, aiku, pareikimo nera, idm su vaikais kaim garban atsieldinti. - Taip, sneli... Pasikariavai... - tviku balsu tar Povilas. Nesuturjai nerv dl sijono. Bet k ia bepadarysi. Litas numojo ranka: - A neimu galv. Savigarbos vyras turi turti, ar ne? Daugiau sia man gali kokius ketverius metus duoti, o gal ir trejus. Vienas pats, ne grupinis... Ieisiu ir vl tai bakterijai plaukus nukirpsiu... Vis gyvenim kirpsiu kaip av...
***

Lyg katil dangiai sutarkjo atidarom kamer durys - vakari nis patikrinimas. Karikis suskaiiavo isirikiavusius Viktoro ka meroje ir, palinkjs labos nakties, uov duris. Dar valand netilo kameroje kalbos, bet pavarg po pervers mo" kaliniai greitai vienas po kito sumigo, tik Viktoras n nesi reng. Susirado monos nuotrauk, atrm prie pagalvs krato ir, atsiverts stor ssiuvin, pradjo laik:

Miela monele...
Upldusi kamer tyla isklaid tabako dmus ir sibrov Vik toro siel. Joje gim odiai, traps ir velns, ir vaikino ranka skubiai juos liejo var popieriaus lap, lyg bijodama, kad gali su114
E D V I N A S K A L D A

stingti it neugrdinta geleis.Tu turi mane suprasti..." - nab djo tyliai brangiausiam mogui, likusiam kakur toli u stor kaljimo sien. Laikas, usimets vaiduoklik, skraist, tik pro jam vienam i nomus plyius ispruko paklaidioti j laisv, palikdamas galbt vienintel nemiegant kalin. Iekant dar niekada neitart odi. Guodiam, kankinam, kupin tikjimo ir meils. Tik myli mas mogus ir kaljime gali bti laimingas. Viktoras ra apie tai. - Tu nemiegi? Ivis nemiegojai? Viktoras paino Lito veplavim. Atsargiai ukio nuotrauk u iuinio ir uvert ssiuvin. - Kuri valanda? - paklaus Viktoras tyliai, nes visuotinis knar kimas dar drebino or. - Na, ir klausimai tavo! Umirai, kad ia laik dienomis skai iuoja... Laik monai raei?.. Taip, a suprantu tave, net ne noriu klausinti... Toks srokas vieia. Kiek tau met? Kokie dvideimt? - Devyniolika... - Va va, plius deimtin, ir bsi dvideimt devyneri... Pats tas, ar ne? - Litas rsi, krapt, tryn umiegotas akis ir pusbalsiu kalbjo apie mogaus likim kaip apie or. - Kodl tu taip kalbi? A pats inau, kas man gresia. - Bet nesuvoki dar... Greiiau suvoksi ir susitaikysi su ta minti mi - lengviau prasilenksi su mirtimi... - Mirtimi? - Viktoras pajuto keist skon gerklje. - A nesiren giu galo darytis!.. Litas atsiduso. -A ne t mirt turiu galvoje. Ne t... Painojau vien moter mieste. Tokia vienia, usidariusi nuo viso pasaulio. Netoli nuo mano tv gyveno. Devynerius metus lauk grtanio i kalji mo vyro. Sulauk. Bet gro jau ne tas... Tik kauk likusi, o viduje
N E M Y L I M I

115

viskas sujaukta, pakrikusi psichika, be to, dar narkotl, ivis negaljo sigyventi laisvje. Tai kas ne taip pairjo, tai ne tok od pasak, tuoj traukia peil ir - ateik ia. odiu, k blogiausia zona galjo duoti, t jis kaip kempin sugr... Supranti? Dvasin erozija... - Aiku, tas gresia, - susimst Viktoras. - Bet a rasiu bd to ivengti. - Gerai, uteks it filosofini tem. Jeigu jau ia patekai, ge riau laukti blogiausio... - Litas prisipyl i juokingai sulanksty to arbatinuko altos arbatos, gurkteljo. - O mona bent dabar rpinasi? - Taip. - Gal ir sulauks. Juk ne visos padlos yra... Viktoras nieko neatsak. irdis bijojo to isiskyrimo lyg artjan ios tamsos, kai voiamas karsto dangtis gyvam mogui, bet meil, gaivaliku niriu blokianti negeras mintis alin, neleido uges ti tikjimo ugnelei. Sulauks, sulauks! - lyg laikrodio svambalas vytavo mintys. - Ji ne tokia, ji sulauks..."

mogus gali paeisti emikus statymus, bet negali paeisti dievikj. Jeigu gyvenimas jus veria paeisti emikus statymus, dar nereikia, jog reikia save niekinti u tai, kad vagiate, ar niekinti kit, atsidrus tokioje situacijoje. U emik statym paeidim atsakai prie valstyb, o u dievikj prie Diev.
SERGEJUS LAZAREVAS

Karmos diagnostika

- Alio! - Donatai... - Taip, tve. - Kada Viktor ive? Vakar? - Taip. - Sakau, kodl vis nakt komarai kamavo. Sapnavau, kad jis stovi u grot toks itroks, toks itroks... A kiu puodel van dens, kiu, bet grotos tokios storos! Jis niekaip negali paimti, o a vis ipilu... - Nieko, tve. Tai dl to, kad sielojiesi... Viskas bus gerai, nepra us Viktoras. Kaip nors itrauksim... - Kaip itrauksi... Juk toks nusikaltimas, toks nusikaltimas... - Nieko baisaus. Ne mog umu. Igerk por tablei, kur va kar atveiau, o rytoj i ryto a atvaiuosiu, vakar dar turiu reikal, inai, dl Viktoro... - Taip, taip, inoma... - Ir darb neik. Nedarbingumo lapel rytoj anksti ryt nupirk siu, gerai? Sutarm, tve? - Taip, taip. Labanakt! - Labanakt. Donatas numet ragel ir pasir fotelyje. Kitapus staliuko prieais j sdjo Zyl, dl savo pavards - Zyliauskas - vis taip pravardiuojamas. Tai buvo vienas t vaikin, kuriuos ikart gali priskirti prie sportinink - atletikas, netgi kiek ipsto sudjimo, juodais trumpais plaukais ir visada, kad ir nemadingai, bet itin tvarkingai apsirengs. Jis sdjo prieais Donat, savo vienmet, ir geldiniais pirtais gniau spyruoklin espander.
118
E D V I N A S K A L D A

uirk telefonas. Donatas paknopstomis oko prie aparato, tikdamasis igirsti pastam bals.

- Tvas skambino? Donatas atsiduso ir tyliai susikeik. - Taip, tvas... Gaila senio. Tokia silpna sveikata, o ia dar Vik toras, mylimiausias snus!.. - Nieko, gal apsipras... - Sveikatos nuo to nepadaugs. A gi j pastu - grauis, kol gy vas bus. Jautrus mogus. Ir tada, kai Viktoras ved, naktim nemie godavo. Vis dl jo krimtosi, kad uoviams toks nemielas. - Prisimenu, - suniurnjo Zyl vis nepaleisdamas espanderio. O k tas prokuroro snelis kalba? - Jis geras bachras. O ir jo tvas sunekamas. Jis man pasak, kad tos bylos negalima gniauyti kaip molio - per daug aki stebi. Ko gero, dar Aukiausiasis teismas tame paiame Spalio" kol kyje, o tada, galimas daiktas, kaset atsuks iki galo... - Penkiolika met?! - kteljo Zyl, o jo smulki bruo veidas atrod lyg rgt obuol prarijus. Donatas tik vl susikeik. Prijs prie sekcijos atidar dureles ir itrauk butel Porto" vyno. Zyl vos nepaoko: - I r gerti pradjai?! - O tu nustebai? Velniop t kultrizm!.. Kas i to? Ryji tuos hormonus, tampaisi, plaisi, o paskui, kai eim sukuri, i rk, ir impotentas bess... Negi iki gyvenimo galo sdsi gele apergs? Zyl muistsi. Tai taip netikta! Donatas, uolus blaivybs ali ninkas, tai dabar jo akyse kema vyno butel, pilasi piln stiklin ir lyg koks latras vienu mauku igeria! - Nepasakok, Zyle, gerai? Vaikinas linkteljo galva. Donatas jung magnetofon, suna rjo besisukanti juosta. Prisipyl dar vien stiklin. - Ei, Donce, tu taip neryk. Kokios ukandos ar k einu virtuvn tau paiekoti... - Tu, Zyle, tu mokai mane gerti? Nepatikiau...
N E M Y L I M I

119

Donato nuotaika tas kelias dienas okinjo kaip teniso kamuo liukas - tik pralinksmja, irk, ir vl rstis lenkia antakius. Zyl tikjo, kad tai laikina, ir man, kad jo pareiga padti draugui, pa drsinti j, patarti, bet Donatas lyg bulius po injekcijos buvo vis maiau Zylei pastamas, keitsi tiesiog akyse. - Gal ir tu, Ovidijau, ilenksi stiklinait - tauk nepriaugs, pasil draugikai Donatas. Kai Zyl vadindavo vardu, visada, bent anksiau, reikdavo ger Donato nuotaik. - N e , ai... A eisiu. O tu irk, Donatai, neitik. Nebk boba. - Eik, eik! - suirzo Donatas. - Tampyk tangas, kol galas nusi lenks kaip gyvenimas!.. Zyl dar kak sumurmjo, usimet odin striuk ir, nepada vs rankos, ijo. Donatas pavelg laikrod - atuonios. Kaip adjo, lygiai a tunt paskambino. Laikas vaiuoti - iki Palangos yra kelio galas, bet per pusvaland neskubdamas bus vietoje. Pasimatyti su tardytoju Rolandu Vitkumi nebuvo pernelyg su dtinga - sutiko pagelbti draugas, dirbantis milicijoje ekspertu, visai neblogai pastantis tardytoj, nes kartu ir mediodavo, ir gyveno tame paiame penkiaauktyje. Tik pats Vitkus mgo atsar gum: jokio konkretaus pokalbio, ir pasimatymo viet pats skyr. Donatas dar labiau nustebo, kai restorano vestibiulyje j pamat ne vien, o su moterimi. Rbininkui bruko sauj deimt rubli, paliko striuk ir kartu visi trys pakilo sal. Balandio mnuo restoranas buvo apytutis ir dar tebesapnavo audringus vasaros vakarus. Tardytojas Vitkus, nedidukas, gerokai plikteljs, bet ne senas, gal keleriais metais vyresnis u Donat, nekreipdamas d mesio j, paiupo valgiarat ir padav savo damai, nelabai ivaiz diai, bet simpatikai brunetei. Meilu?" - pagalvojo Donatas, ssdamasis prie stalo. Pilkos moters akys ramiai, nesigdydamos j tyrinjo.
120
E D V I N A S K A L D A

- Pagal vis situacij, - atsargiai pradjo Donatas, - valgius de rt man silyti... - K js, mielas drauge, situacija vakar visai kitokia... - beveik nepraverdamas lp, prakalbo tardytojas. - Js gi neinote mano monos skonio... Moteris tyliai susijuok, o Donatas dar labiau prisimerk: - Tai ia js mona? A maniau... - Geriau nesakyk, k manei. Gali kalbti prie jos, arba eime prie gretimo staliuko? - tardytojas kalbjo ramiai, nepakeldamas aki nuo valgiaraio, o jo mona niko tyrinti stalo servetl. - Na ir konspiracija. Turbt irjot film Septyniolika pava sario akimirk". Tardytojas nusikvatojo ir padav meniu Donatui, bet is padjo j ant stalo krato. - Man t pat, k ir jums. Ne tas galvoj... - A suprantu. Bet ir a ne draugas Grikeviius... O dl monos nesijaudinkit. Ji liaudies tarja, neblogai sutaria su vienu i teisj, bet dar neaiku, koks teismas teis... Vitkus usak tris atrijos" kepsnius, kakoki salot, po 200 gram Napoleono" ir kavos. - inote, jei ne js ir mano draugas, a niekada apie toki byl nekalbiau kitur nei savo kabinete. O ten... Jau turbt aiku, ko kia kalba gali bti. Be to, ta byla domisi etasis skyrius, respu blikin prokuratra, odiu, visi velniai su angelais... - kalbjo Rolandas, tamsiomis akimis grdamas Donat. - Man tas pats. Atsipraau, kad pertraukiau, - susizgribo Dona tas. - Juk jis man brolis. - Ir man ne prieas. - A suprantu. Mama mir nuo vio, kai mes dar buvom vaikai. Tvas lyg vak - nuo infarktu tai prigsta, tai vl atsitiesia. Nesu lauks pensijos. K man daryti? Leisti broliui supti kaljime? - inoma, - pakl deln tardytojas. - Penkiolika met - tai tas pats kaip lta mirtis. Kalbjau su Viktoru, kai jis dav parodymus.
N E M Y L I M I

121

Klausiau - ar inai, kiek tau vieia? A dar n neinojau, kad js jo brolis. Jis tik pavelg mane, ir a jo akyse perskaiiau visk, daugiau nei man pasakte. Aiku, man ne tas pats, kiek gaus u dikas, o kiek vagis. Taiau iuo atveju jie gauna po lygiai... Toks statymas - stambus mastas! K galsiu padaryti, jei nenualins nuo bylos, tai padarysiu. O gal js, Donatai, negeriate? - kai pa stat konjako grafin, paklaus tardytojas Vitkus. - Nuo iandien geriu, - ypteljo vaikinas. - Nebijot inspekcijos? -A ia, Palangoje, pernakvosiu. Namuose nra kam adinti, Donatas pripyl iki puss taureles, ir visi m gurknoti. - Dabar truput konkreiau pakalbsim, - pastat stikliuk tar dytojas. - ia kain ko ir neaptarsime. Paprasiausiai iandien monos vardadienis... - Sveikinu. - Kaip tok vakar paliksi antrj pus vien ir mogui nepa dsi? Aiku, sisiu byl baltais silais, bet kad iki teismo nekris t niekam akis. Pastatysiu kopias Viktoro advokatui, tai tarp ms, tardytoj, kalbant. Liudinink parodymus irgi traktuosiu taip, kaip palankiau Viktorui, j turt bti kuo maiau! Jei js juos pastate, tai btinai irkite, kad neilst! - O kaip tas Marius, kur pagavo Rygoje? Jis pagrindinis liudininkas? - Kol kas taip! - Kodl kol kas? - tariu, kad mona irgi galjo inoti. Daugiau nei Marius... - Jinai nieko neino! - Manau, kad ir a btent taip galvosiu po io pokalbio su jumis, Donatai. Bet Marius jau dav parodymus. Jie byloje. - O jei pakeis? - O kas pasikeis? Tokioje byloje kartais utenka prisipainimo, kad tik nustumt akmen... A negaliu kardinaliai keisti paios bylos eigos, ia ne koks iaginimas, kai gali abi puss susitarti.
122
E D V I N A S K A L D A

ia valstyb pateikia iekin 62 tkstaniams 311 rubli. Be to, su tapo Viktoro atspaudai su paliktais ant maiiuko kontoroje. Apie Viktoro iteisinim negali bti n kalbos, bet ir kaltas jis negali prisipainti, tik i dalies... Jis gerai daro, kad nesako, kur pinigai paslpti... - T ir a inau, - nusiypsojo Donatas. Tardytojas jam patiko, nors ir ne tok kalb sivaizdavo. Kad ir kalbjo daug, bet atvirai. Ir tai, kad atjo ia su mona, Donato ne bestebino, o kl pasitikjim. mona jam atrod lyg ito sandrio garantija, neleisianti sulauyti duoto odio. O gal jis klydo? iaip ar taip, Donatas dkojo likimui, kad bent jau vilt jam mesteljo, ir jis ivydo ma viesos takel juodo tunelio gale. Konjakas pripild kn lengvumo, lyg pakyljo per sprind nuo ems. Galva veik aikiai, tik lpos ir smakras lyg po narkozs nutirpo. - Ne, ai, negersiu daugiau, - pastm taurel alin Donatas, ir tardytojas sipyl sau ir monai. - Taigi, - ts toliau, atsisegdamas virutin markini sag, pinigai nerasti, ir ai Dievui. A gerai prisimenu Mariaus paro dymus. Jisai niekur nemini, kiek Viktoras turjo pinig. Jis prisi pasta, kad iplov apie septynis tkstanius rubli. Donatas jau m kai k suprasti. - Bet,tardytojau... - Nevadinkit mans... - Rolandai. Jis gi prisipaino, kad seif ipl. - Na tai kas? Bet pasim tik septynis tkstanius! Supratot? - O velnias! - Donatas paoko lyg bt neilaiks tangos, o ji krist ant jo. - Taip! Taip! Yra! Kabl jau turime! - Sskit, sskit, - ramino tardytojas. - Tai jums konjakas taip kirto galv. Aiku, tada galt nuimti t baisj 95- ir perkva lifikuoti teismo metu 94-0 straipsnio 3-i dal. Bet ir ten dar ne laisv - nuo trej iki atuoneri met. Taiau ne nuo deimties. Donatas atrod lyg kuokteljs - plati ypsena viet i tolo.
N E M Y L I M I

123

- Nereikia dar digauti. Mes juk nieko nepadarm! Ir nesidiaukit anksiau laiko, nes viskas apsivers auktyn kojom. Susitvards vaikinas prikio taurel prie grafino, o kita ranka prisikliukino konjako. - U tamstos mon... Visi igr ir gro prie pokalbio. - Viktoro parodymai yra kitokie... T klaid ir turime itaisyti. - Atgaline data perraysite parodymus? - spjo Donatas. - Ne, nemanoma. it parodym neturi likti byloje. - Kaip? - Neinau... Tardytojas dar ger pusvaland aikino Donatui visus plano niu ansus ir subtilybes, o vaikinas netiktai m blaivytis - emocinis okas degino alkohol. Donatas dar paklaus dl atlyginimo, taiau Rolandas nusijuok - tik tada, kai neliks pirmini parodym...

iktoras, nespjs atsistebti nors ir paprasta, bet efek tyvia sil-arkli veikimo sistema, iandien susipaino su dar vienu kaljimo stebuklu - tai para. Tokio universalaus vamzdio pasaulyje dar nebuvo, ir tam ininieriui, kuris projek tavo i kaljimo komunikacij, reikt skirti Nobelio premij u konstruktyvi mint. Pasirodo, tai buvo ne tik gamtos reikal at likimo vieta, prausykla, bet ir pasikalbjimo renginys, net patas. Arklius i lauko puss muchamorai nukarpydavo, o is arklys buvo toks pat tvirtas ir aminas, kaip ir pats kaljimas. Tereikdavo klo zeto vamzdiu nuleisti virv, kad kitoje kameroje, j pagav, galt ir tokius daiktus, kurie sunkiai lindo pro grotas, priri sisti per tris auktus. Taip pat pasilenkus vir paraos galima lyg telefonu kalbtis su apaioje esanios kameros gyventojais. I pradi pa ra Viktor erzindavo aminuoju privalomu klausimu: Niekas nevalgo?" Kvailokas, bet kai skamba nuo ryto iki vakaro, ausys pripranta, ir pats vis maiau siklausydamas fonetinius niuansus iberi ir ulipi ant universalaus vamzdio. ryt kameroje neliko radvilikieio Vyto ir Sigito i Kvdar nos - ivaiavo etapu kiekvienas savo izoliatori eilin syk atsa kinti tardytojo klausimus. Atsirado dvi laisvos vietos, ir kame roje skland nedidels permainos nuotaikos: jei ne iandien, tai rytoj 24-oji sulauks naujok. Povilas pademonstravo savo imint - perlau skutimosi pei liuk perpus ir vien dal silu pririo prie uk galo. Ijo visai neblogas skustuvas, ir Viktoras pakeniamai apsiskuto. Jau antra savait slinko ioje kameroje. aizdos kiek apgijo, bet vietomis m kauptis pliai. iandien pra, kad ateit sesut, taiau nesiti kjo, jog medicinos aptarnavimas bt ia normalus. Atsine tik tablei. Jei vienam skauda dantys, o kitam inkstai, lauia t pai
N E M Y L I M I

125

tablet per pus ir duoda tas puseles. Sako: ia tau nuo danties, o tau nuo inkst!" Litas, oks arklius tampyti, nuo pat ankstaus ryto pradjo tur g. Iekojo vaist, juos keit cigaretes ir lainius. Vir galvos esan ios kameros nepilnameiai sugebjo rasti net Vinevskio tepalo, streptocido ir tvarsi. Kiek pavyko, Litas ival aizdas, patep jas ir kruopiai sutvarst negyjanias. - Kad antibiotik btume sesuts papra, kitaip organizmas stumt tuos plius, - inovo tonu dst Litas, vis braukdamas neklusnias ilgas garbanas nuo kaktos, ir Viktorui atrod panaus msling yn i kakokio mistinio pasaulio. - O k, jeigu iandien imam ir iaip padurniuodami priregistruojam Lit ir Viktor? - kakas pasil. - Tikrai, - sujudo ir ilgis. - Kad ir kaip ten bt, o t dalyk, rimtai ar nerimtai, reikia atlikti. Paskui, jei paklisite vokzal, ten priraymas eis visu tempu. - Gal ir teisyb! - Litas lyg ir pagyvjo. - Gal prasiblakom, Viktorai? - Nieko prie. Bet ar netrukdys man aizdos?.. - Ne, ne! - utikrino ilgis. - Tau daugiau galvoski varysim. - Et, bala nemat! Darykit pagal visas taisykles, domu paiam pairti, kas i to ieis... Visi, kas buvo kameroje, pagyvjo, subruzdo, slinkosi ariau sta lo, nenordami vis iokios tokios pramogos praleisti. Pirmasis su garsiuoju kaljimo priraymu panoro susipainti Litas. - Nebijai gaidiu bti? - ypsojosi Kstas. - O jei neilaikysi? Litas rytingai numojo ranka ir nusimet megztin. - Na, po vien, kuris norit gauti gaubl? - okinjo boksininko poza jis po kamer. - Durnas tu! - met ilgis. - Manai, kad ia mutis reiks? Kal jime galva dar svarbesn u kumius. Ssk prie stalo! Va, ia ssk. Gerai. A tau aikinsiu, kiti man irgi pads. Klausyk atidiai, ir vie n kart a tau parodysiu. aidimas vadinasi Geria ms"...
126
E D V I N A S K A L D A

- K geria? - sukluso Liutauras. - Sakau, vadinasi Geria ms", ir viskas. Durnas bsi - daug igersi. emaiti, atnek puoduk su vandeniu. Kstas prileido puslitrin puoduk vandens. - Dabar irk. Tu laimsi aidim, jei visk atliksi be klaid ir darydamas nepratarsi n vieno nereikalingo odio, tik tuos, ku riuos reiks. Supratai? Gerai, vaiuojam... Vis pirma reikia pa klausti: Galima gerti?" Tau turi atsakyti tik vien od - galima", o jei sako, pavyzdiui, jau galima" arba aiku", tai negerk. Galioja tik odis galima". Toliau imi puodel, va, tik itaip, dviem pirtais, kaip nors kitaip imti negalima, ir jei nors laas nuvarvs - amen! Vanden igeri iki dugno. Aiku? Toliau, kai paimi dviem pirtais, pasakai geria ms" ir atsargiai keli prie lp, igeri, - ilgis m usiverts gerti vanden i puoduko. - tai, igriau. Ir dabar tu riu puoduk pastatyti dugnu vir, kad bt tik vienas duslus garsas, o ne koks tarkteljimas, lyg koks kibiras bt nukrits. Toliau. Puoduk turi sausai igerti. Jei ant stalo liks nors laelis, kai apverts suduosi - vl viskas i pradios. Bet jau tada puoduk imi trimis pirtais. Toliau atidiai irk. Kai puodukas apvers tas, vienu pirtu persibrauki per lpas, vien kart suduodi stalo krat, paskui suduodi kumiu ir trepteli koja. Ir viskas. Gali dar paskutin syk paklausti, po to pradsim. Litas irjo stal ir mintyse jau kilnojo puoduk. Aplink sta l buvo susd visi, iskyrus Viktor. - I pradi dviem pirtais, o paskui, jei kas, trimis, keturiais? - Taip. - Baigus gerti reikia treptelti? - Ne. Apverti puoduk, pirtu per lpas, stal kumiu ir koja suduodi. - Aiku. Na, rodos, viskas. emaiti, pripilk puoduk. emaitis, Lito nuostabai, pripyl ne vien, o ikart visus penkis. - Kad nereikt lakstyti, - paaikino isiiepdamas iki aus.
N E M Y L I M I

127

Litas susikprino, usimerk ir garsiai paklaus: - Galima gerti? - Ai, k ia gersi, juk pajuokavom! - tar Kstas. Bet jis atkakliai vl klaus: - Galima gerti? - Galima! - tar ilgis. Litas dviem pirtais pakl puoduk, igr ir apverts stukte ljo stal, bet indas subarkjo por kart. - Blogai, blogai! I naujo! - m visi aukti. Litas kartojo antr kart. Pradjo gerai. O ia vl suriko Kstas: - Blogai, suklydai - vanduo nuo lp negali nulati! - Kuo ia lpos dtos! Js man nieko nesakt, - pasipiktino Liutauras. -Va, dabar suklydai! Negaljai kalbti! Viskas buvo gerai, - ne sitvr visi juokais. Upyks Litas prisitrauk trei puoduk. Bet umiro koja treptelti. Ketvirto puoduko jau nebeigr taip, kad ant stalo ne itiksiu laas vandens. - Du litrai! - skaiiavo ilgis. - Geri lyg al. O gal jau nori ant vabros ssti? Litas irdo dl savo ioplumo, o senasis Povilas tik kartojo: -Durniai js, durniai... O tu, Liutaurai, neskubk, ramiai, pagalvok... Penktas kartas nemelavo. Nors ir kiek stengsi j imuti i vi, aidim vaikinas baig be klaid. - Ei, emaiti! et pats gerk! - met patenkintas Litas ir nul k prie paraos, susigrdo pirtus gerkl. - Na, Klaipda, tavo eil, - kreipsi Viktor ilgis. - O gal nori su puoduku paaisti? Viktoro negsdino sklidinas vandens puss litro indas. Svar biausia, kad visas aidimo principas kaip ant delno - susikaupk ir nepasiduok provokacijai. Visk atliko be klaid. Niekas nenu128
E D V I N A S K A L D A

sivyl, anaiptol, buvo net patenkinti. Juk tai toli grau ne visiems pavyksta i pirmo karto. - Gerai, Viktorai, tai galjai ir sidmti, - nenustygo ilgis. - Pa irsim, koks tu gudrus, kai reiks klausimus atsakyti. U netei sing atsakym - puodelis vandens, gerai? - Sutarta. - Taigi, - ilgis sitemp, o Kstas pastat sklidin vandens puo duk ant stalo. - Pirmasis galvoskis. Tavo tvo snus, bet tau ne brolis - kas? -A? - Taip, po velni! Turbt inojai? Na, gerai, antras. Vienas pimpalas - imtas virvi. Kas? - Palauk, leisk pagalvoti. Viktoras mst. Gal teatro ll, kuri tampo u sil, o gal kali nys tampo arklius? - Neinai? Tada gerk vanden. Deimt sekundi prabgo. - Paraiutininkas, - pasak ilgis. - Gerk! Taip, iki dugno. Ska nu? Gerai, kitas klausimlis - imtas pimpal, viena virv. Kas? Viktoras tik pakraip galv ir prisitrauk puoduk. Vanduo ne noriai slydo gomuriu. - Burliokai ant Volgos kranto. Na, dabar kita uduotis. A pasa kysiu tris sakinius, tu turi juos tiksliai pakartoti. Jei suklysi, pralai msi. Pradedu. Kaljime niekada neiausta rytas. - Kaljime niekada neiausta rytas... - Rytas niekada neiausta kaljime! - Rytas niekada neiausta kaljime... - Pagaliau, ai Dievui, suklydai. - Pagaliau, ai Dievui, suklydai... Tokio itsusio ilgio veido niekas dar nemat. - Uteks! I tavs blogas aktorius, - nusikvatojo Viktoras. - Atsi gerk vandens! it aidim a dar mokykloje inojau. Litas riaugiojo iek tiek ivms vandens, bet anaiptol ne buvo blogos nuotaikos. Tik moldavas Gregoas kadais niekaip
N E M Y L I M I

129

nesugebjo ilaikyti io egzamino. Igr gal apie penkiolika puo duk ir nusikamavs susitaik su lidna savo lemtimi - ssti ant vabros. Dabar, kai neliko kameroje laus ukrainieio, jis ramiai sau leido savo varganas dieneles, pamirs baim keliani vabr, o kamer visi plov draugikai pagal grafik. Dienos bgdavo vairiai vaikant nuobodul. Tai kakieno bylos niuansus, irk, visa kamera ninka svarstyti, tai Litas koki is torij surieia, arba gali senojo Povilo iminties klausytis, jei nori suinoti, k dirbti sode, kai u lango, kaip dabar kad u grot, to kios graios dienos... O naktimis, kai visa kamera sumigdavo, Viktorui net vaidenda vosi, kad visas itas kaljimas surstas tik dl jo nusikaltimo - taip sunku bdavo imatuoti jo gyl ir atslinanias pasekmes. Kai vis dlto usnsdavo, regdavo tokius svaiginamus sapnus, kad ryt prabudus pilkos kameros lubos krisdavo didel skam bi tutum, skandindamos begalins meils vaizdus. Vl krti nje nauju skausmu sutvinkiodavo nykuma, ilgesys ir tkstan iai mini. Jei kamera dar miegodavo, vaikinas tyliai susirasdavo ssiuvin, atsissdavo ir, nakties vizij ilumai dar gaubiant kn, raydavo, raydavo... Kartais ir pats stebdavosi, i kokio irdies kampelio liejasi tie meils odiai. Ar jie pasieks mylimj, atrod ne taip svarbu, kur kas svarbiau t odi gimimas, tylus tarimas ir raymas, nuo ko tarsi ir prasi deda tiesos sakymas sau paiam. Taip, atrodo, prasideda tikrasis gyvenimo suvokimas, kai nelaisv tau ima byloti apie... laisv. . Prie pietus Viktoro kamera sulauk naujo gyventojo. Kaunietis Artras Liukeviius neslp, kad visi ji vadina Liuku. Jis, guvus ir, rodos, niekada nenusimenantis vos devyniolika per kops vaikinas, auktas, raumening rank, laisvo ir drsaus bdo, greit peln visos kameros palankum. Liukas kaljim pakliuvo po to, kai milicininkai mainoje rado televizori ploktes, vogtas i iauli Tauro". Sulaikyti ir jas i ne vagiiai, ikelta byla, ir kaunietis netikjo skminga pabaiga.
130
E D V I N A S K A L D A

Jo straipsnis kaip ir Viktoro - vis tas nelemtas Valstybinio turto grobimas stambiu mastu", trko tik vieno trumpo, bet labai svar baus odelio itin", kuris 95-j dar net mirtin. Gal tai juos nuo pirmj susitikimo dien ir suartino? Bgo tik antra savait kaljime, o Viktorui rodsi, kad ia jis ne maiau kaip mnes trnija. Vienas dalykas, kur spjo pamgti, tai - pasivaikiojimai. Prie pus vienuoliktos aukto budtojas atrakindavo kamer, ir visi, sudj rankas u nugaros, keldavosi trei aukt, ant stogo, kur nedideli mrini sien kambariai, u dengti vieliniu tinklu, pilni gaivaus oro, jau aiddavo nuo ksni ir trepsjim. ia vir galvos plytdavo auktas, toks pastamas ir mielas dangus, vjas tarydavo plaukus, o sauls spinduliai nusil pusiam knui vl iebdavo tikjim. Vieni rkydavo, kiti susirkaudavo su kaimynine pasivaikiojim aiktele, pasipasakodavo naujienas, k nors isikeisdavo, vis saugodamiesi vir galv tilteliu vaikiojanio sargybinio. Gedas, kiek pavyko Viktorui suinoti, sdjo vokzale. O su Aborigenu vaikinui net pavyko ir pasivaik iojim metu susitikti, ir per arkl susisiekti. Jam irgi neblogai klo josi, nors kameroje ir buvo daug iauliei, bet savo vard jis jau turjo. Viktoras niekaip nerasdavo atsakymo t kirbani mint, kodl panas likimai nesuvienija, nesustumia j vis krv, viening kumt, juk taip patiems lengviau bt. Bet ne riejasi, vaidijasi, muasi, paskui patys save skirsto kas tas, ieko prie, ieko silpniausi... Jei visi vieningai stot, tai ir kaljimo administracija suglaust ausis, gerbt ir duot bent tai, kas dar jiems priklauso, irt kaip mones. O dabar ia pateks pilietis, dar neaiku, kaltas jis ar ne, praran da visas teises, mogikj vert, stumdomas ir muamas operaty vinink ir iurk lyg usiliks prieas i Antrojo pasaulinio karo. Skaldyk ir valdyk - ita sena taisykl sulig pirma mre sustingusia plyta sikerojo, ir nenuostabu, kad zonose iauli kaljimas buvo pakriktytas gaidi fabriku", nes dauguma nuskriaustj lage riuose - tai io kaljimo aukos.
?

N E M Y L I M I

131

Kartais pasivaikiojimus lyddavo kaljimo priirtoja kontrolier moteris, ne vienintel ia, taiau labiausiai isiskirian ti savo neprasta ukuosena. Nedidukei trisdeimtmetei moteriai ant galvos i on ppsojo du susukti kuodai. Sklido kalbos, kad tuose kuoduose jinai slepianti atominalo tabletes - pagrindin narkotin kaljimo prek. Kiek tas tankisto ausines galjo tilpti rubli? O dar Liukas visai rimtai tvirtino, kad plaukai yra sukami aplink tui konserv dut, todl kvaila manyti, kad tokia pui ki slptuv lieka nepanaudota... Btent dl tos ukuosenos visas kaljimas j vadindavo Ausine, taiau nebuvo n vieno maiusio ar net pirkusio i jos tablei - tokia grieta ir nesukalbama buvo i moteris, ir jos pamainos visi iek tiek prisibijodavo. Remigijus, kitas 24-os kameros naujokas, pasirod bess neblo gas piejas ir puikiai imanantis pieimo ant nosini men. Kiau ras dienas jis margino kameros draug nosines ird gniauian iais, graudinamais vaizdeliais: erelis, tupintis u grot, ar kruvina irdis, perverta strls... Tokie nosinukai Viktorui keldavo ypse n, taiau norini btent tokius lidnus vaizdelius i kaljimo gyvenimo dovanoti laisvje likusiems draugams, draugums, namikiams ar monoms atsirado ne vienas. Ir Remigijus, piktai prikands lp, darbavosi ratinuku. Liukas pristojo, kad nupie t jam kortas. iaip taip surinks 24 raudonas Primos" pakeli puseles, kaunietis tol neatstojo, kol Remigijus pagaliau sutiko. Per por valand kortos buvo nupietos - su didingais karaliais ir seksualiomis damomis. Valetai turjo visus pastamus priir toj bruous. Pik dama - tai nulieta Ausin su galingu buferiu ir dviem lizdais, pilnais atominalo ratuk... linds paskutinio gulto kamp, Liukas netrukus kortomis suviliojo Lit, ir abu, jau visk umir, pliek rams. Kartais atnedavo kamer knyg, retkariais gaudavo keli dien senumo Ties" ir Pravd". Viktoras mgino skaityti vie n knygikt, kurioje buvo raoma apie nalait vaikin, baigus kakoki proftechnin mokykl ir stojus dirbti tekintoju. Ir vi132
E D V I N A S K A L D A

soje knygoje vien apie stakles, sipareigojim vykdym ir tikras tragedijos scenas, kai vaikinukas nelaimdavo socialistini lenk tyni. Knyga tik nuvargino, lyg pats bt prie stakli plujs dvi pamainas. Litas ir Liukas lo rams i atsispaudim ir pakaitomis, ia pat, ant iurki kameros grind, pukjo, darydami vis t pat pratim. Kai atsibodo, sugalvojo loti i pritpim, po to atjo ir vandens grimo eil. Litas vis praloinjo, gr, o Liukas kikeno ir aipsi, kad kaljime nieko geriamo nra, viskas tik valgoma. Kaunietis vienintelis kameroje, be atsiveto kuprinje maisto, dar turjo ir pinig, visus 65 rublius, ir suko galv, kaip juos ileisti. Priirtojai nelabai buvo link prekiauti su kameromis, kuriose sdi pirm kart teisiami vyrai. Kas kita kameros, kuri gyven tojai jau buvo sdj. Tarp j buvo maiau oi, o ir bd, kaip paslpti sandr, kaliniai inojo begales. Buvo nusprsta nusipirkti k nors, pavyzdiui, teofedrino tablei, per apaioje esani Ki os kamer. Kisa, kiek suprato Viktoras, ne kart sdjs, sumits vyras, ir jam visos i rm" intrigos buvo inomos. Ilgis pririo prie arklio Liuko ratel: Kisa, ia liaudis turi truput faneros ir neino, ar manoma ratuk koki nors sigyti. Gal turite parduoti? Ms kameroje oi nra." Kios ratelis buvo itin isamaus turinio: Mieli vaikuiai! A neinau, kiek js turite faneros. Jei pakankamai, tai ir gyv arkl priirtojas gali atvesti, ir galsit jodinti, kol irdis apsals. Ms aukto budtojas - savas dd. Sakykit, ko reikia, - padarysim. Bet ir ms, seni, gal nenuskriausit? 10 tablei - 7-ios js, 3 ms, gerai? O gal pas merg norit?" - Pas merg! - kteljo Liukas, ir jo akys sublizgo. - Neti kiu, kaip pas merg"?.. Rupe, jau pus met, kai tas gyvates sapnuoju. - A girdjau, kad pasitaiko, kai suporuoja, - tvirtino ilgis. - Bu dtojas paima i moter kameros mergin, veda trium, paskui atveda ir vyr, neva baudiam kelioms paroms triumu.
N E M Y L I M I

133

Liukas nesitvr savo kailyje: - Reikia paklausti Kios! Kisa patvirtino, kad tikrai gals suorganizuoti. 25 rubliai u va land ir, aiku, kokius 5 rublius jam primesti... Pinigus mokti, kai budtojas nuves iki triumo... Liukas, lyg pats bijodamas persigalvoti, mikliai para ratel Kiai, kad sutinks, tik greiiau tegu organizuoja. - Gal dar kas nors norit? - kilniairdikai sil Liukas, lakstyda mas nuo stalo iki dur. - Viktorai, gal tu nortum savo autograf kokiai gyvatei palikti? - Ne, - Viktoras ypsojosi. - A dar ne toks ibadjs... - Litai, o tu? Litas, rods triuk su kortomis, abejodamas pakraip galv: - Gal neforsuokim vyki. Rytoj. Pairsim, kaip tau ten bus... Greiiau nei po valandos Kisa timpteljo arkl, duodamas en kl traukti. Liukas skubiai nurio popieriaus skiautel ir pusbalsiu perskait: Tavo duomenis atidaviau, ir manikis jau susitar su moter aukto budtoja. Po patikrinimo ateis tavs paimti. Kai dukart pabels duris, atsistok prie ak ir atsargiai parodyk budtojui pinigus. Supratai? - Ot, velnias! Negaliu patikti! - suspigo kaunietis ir skait toliau. irk, nepavesk, vaikeli, tvelio. O man penkrubl atiduosi, kai gri kamer. Kisa. - Cho cho cho! - nusikvatojo Litas, net nuvirto ant lovos. - Kas tau yra? Ko vengi? - surauk antakius Liukas. - A sivaizduoju, kad pasirays kokia nors moiut, u saman udaryta. Cho cho!
134
E D V I N A S K A L D A

- Ko ko! - pykteljo Liukas. - Kad ir tokia, vis ne gaidys. Lito juokas ukrt vis kamer, ir vaikinas nuo paaip vos neverk. - Ko ia klykiat? - skeryiojosi jis. - Pavydit, ar ne? O a, jei man nepatiks, nelsiu, ir tiek! das tie pinigai... Tik Viktoras buvo kiek santresnis: - Nieko, Liukai, nesikrimsk. Juk para, kiek tau met. Sens neki, kitaip tas biznis lugt... - Taip! - atsitokjo kaunietis. - Juk nesityios i potencialaus kliento! - Tu irk, kliente, kad tau kokio gaidio impotento nepakist, - nerimo Liutauras. Tik senasis Povilas pirmkart gyvenime jautsi lyg beprotna myje ir tvikai linguodamas galv vis kartojo: - Durniai js, durniai...
***

Po vakarinio patikrinimo, sitempusio lyg prie egzamin Liuko kalbti, visi krito gultus, nusisuko sien ir apsimet miegantys. Tik jis pats nervingai siuvo po kamer garsiai svarstydamas, ar tik nesugalvojo seni kaljimo lapinai jo idurti, retkariais stabtelda vo pasiklausyti prie dur ir vis ramino per dant traukiant Lit. Beldimas pasigirdo tik po geros valandos. Liukas sustingo ir, su krebdjus atsimerkianiai akiai, parod dvideimt penki rubli banknot. To pakako, kad durys atsirakint. Kamera pavyzdinga, tarsi neleidia papirkto priirtojo galvo je kilti abejonei. Kas nors akies krateliu mat atjus kontrolieri, vienu balsu tvirtino, kad jis nematytas, matyt, dirbantis tik poe myje. Trinkteljo atrakinamos grotos, ir Liukas neatsigrdamas isprdo koridori. Vos nutilus spyn klingsjimams, visa kame ra sukilo, suneko, lyg Liukas bt ines kudai laisv, o ne pa tyliukais pas mergas ijs. Netgi juokinga - kaljimas ir mergos, bet pragaras nebt pragaras.
N E M Y L I M I

135

- O gal ir nieko ten jam dabar, - suneko Kstas. - Gal koki jaunikl atved? - Nespliok. Jauniklms nelabai tas rpi, be to, j labai maai ir sdi. Yra kitoki. Su stau... - postringavo Litas, bet akivaizdu, kad jis pats netvr smalsumu. Ir tai ne nuostabu. Moterys, merginos, sekso nuotykiai - viena i nesibaigiani kaljimo tem. - Manoji, - suneko Litas, - dabar tikriausiai kur nors gastro liuoja. .. Nieko, a dar ieisiu! - Ko tu, Liutaurai, vis apie kert galvoji? - pakl galv Vikto ras. - Tegu sau negyvai usidulkina... - Tai per j, bakterij, ia atsidriau! - Ne... Visi per savo durn galv. - Tau kitaip, - mgino prietarauti Litas. - Vis dlto seifas... - Kas i to? - Na jau, nesikuklink, - netikdamas sumirkiojo ant gulto u siropts ilgis... - Vis tiek pasilikai juodai dienai. O kai ijs i trauksi pinigus i slptuvs, panos paios ls kaip kobros, tik spk dusinti! Pamatysi. Viktoras suprato, kad ginytis beprasmika. Tik pridr: - Jei mona nelauks, neteisiu jos. Jai dabar gyventi, varg vargti. Dukr auklti. Sulauks - gerai, o jei ne, tai ne. Atrodo, tik senasis Povilas pajuto nerimo gaidel vaikino balse: - Sulauks! Jei myli - sulauks. O kaip senovje laukdavo? Vyrai po 25 metus tarnaudavo... - ia, tvuk, tik Rusijoj prie caro taip bdavo, - sikio Li tas. - Aminai russ moterys laukimu gyvendavo: tai vyrai kare, tai tremtyje, tai kaljime. O dabar, irk, kas per tauta - gryn rus beveik nebelik. Buvau Maskvoje kelis sykius - pilna iurk, kaukaziei, ir Rygoje latvikai kalbant retai igirsi. Kaip maras plinta, maiosi su visais, ir jokio prisiriimo prie savo ems. Ru sij visada kas nors siaubdavo: tai vedai, tai pranczai, tai vokie iai, tai mongol-totori ordos, ir visi jie ne tik vyrus nuddavo,
136
E D V I N A S K A L D A

bet ir j moteris pamyldavo. Taip ir priviso t aziat, neturini tvyns... - Ot pavart, - apsivert ant kito ono Kstas, - nuo bob iki tvyns! - Bet kad taip yra. Litas jau buvo prisieks nenusileisti ir ginti savo nuomon, bet ilgis pakeit tem: - Pamenu vien nepakartojam atsitikim iauliuose gal prie por, gal prie trejus metus, - pradjo jis pasakoti. - Vienas vai kinas draugavo su panele. Draugavo ilgai, o kai jo armij, ji kruvinom aarom prisiek jo laukti. Tarnauja jis - pirmus me tus dar gauna laikus, o antrus - ne. Gerai. Grta, sutinka drau g, o is: Ar inai, kad rytoj tavoji iteka?" Tam akys ant kaktos! Matyt, myljo j iauriai ir nusprend atkeryti. O jinai gyveno penkiaaukio namo pirmame aukte. Ateina ten ryt, iri, ti krai pasiruoimas kaip reikiant vyksta. Ir tada sugalvojo, kaip jai u t irdies skausm atsilyginti. Nudro komunalins staigos kombinat ir tyliai ivar dve, na, t toki main su cister na, kur lauko tualetus aptarnauja. Armijoje dirbo vairuotoju, tai jam joki problem nesusidar. Nulk vien lauko tualet, pri sitrauk tos smirdanios bjaurybs ir atbirb mylimosios kiem. O ten jau ir muzikantai liurlina, svei knibda. Pristm main atbul prie aligatvio krato tiesiai po langais ir stebi, kada ten jaunieji ss prie stalo paskutin syk uksti prie vaiuodami metrikacijos biur. Kai sulauk, mikliai jung kompresori, io ks grdo arn pro orlaid ir nuspaud sklst. arna net lango rm ijudino, toks spaudimas, vaikinai, buvo. Kelios atmosferos! Ir visas iviei turinys lyg krioklys spjov ant jaunosios ir aplink sutpusi svei. Visk utvind tom srutom, o pats ne muil, kiek sveikatos turjo. - Nepagavo? - nepatikliai tarsteljo Litas. - Pagavo. Ir teis u piktybin chuliganizm. Lygiai trejus metus gavo ir dar nuostolius atlyginti.
N E M Y L I M I

137

- ia tai bent pavar! - isprdo Kstui. - Vestuvi dien visi su kostiumais, kvepia, gls, suknios, ir t! d banga! Cha cha cha, - pasileido kvatoti Litas. - sivaizduo ju, kaip ten jie plaukiojo! Cho cho cho! Juoksi visi. Ir niekas nesusimst, buvo ar nebuvo taip i tikro. Linksma, ir tiek. Net Gregoas prunkt, nors vargu ar suprato, k pasakojo ilgis. Raktas kameros duryse uklupo visus dar besijuokianius. Visi apmir. Kameron eng Liukas, ir kai usidar sunkios metalins durys, vis akys susmigo j. - Na kaip? Jis stovjo ypsodamasis Cezario nugaltojo poza. - Na kaip, gera boba? - paoko ilgis. - Pasakok, ko tyli kaip asilas! Kaunietis neskubdamas, vis negesindamas savo gangsterikos ypsenos, isitrauk cigaret, usirk. - Vyruiai, ne boba - ugnis! - Pasakok, tik nekabink makaron, - nenustygo ir Litas. Net Povilas, ne vienam galjs bti tvu, kl sustingusias ko jas nuo gulto, slinko ariau, bijodamas praleisti koki nuotykio nuotrup. - K o ia js ausis pastatt, lyg klausydamiesi savo nuospren dio, - nepiktai gl Liukas, o jo akys valikikai ibjo. - Leiskit ko nors uvalgyti - nematot, vos kojas paveiku. - Uch, itvirklis! - sustugo Litas. Jis tikrai atrod pavargs, bet, ko gero, daugiau nuo spdi nei nuo veiklos. Vargu ar tas atletikas knas kada skundsi nuovargiu. - Na, isived mane tas mentas, - pagaliau pradjo. - A ir vyniojuosi i paskos tuo paiu keliu, kaip pirt einame. Prijome trium, atidaviau pinigus ir leido mane. O ten ant iuinio tokia kaip i katalogo sdi. Plaukai ilgi, net pasidaiusi kiek. Trumpas 138
E D V I N A S K A L D A

sijonukas, kojins juodos, baltas megztinis - kaip laisvj, garbs odis. Joki mlyni ar nusigrimo ymi... - O met... Met kiek? - slinko ariau Kstas. - Neklausiau, chebra, bet spju, kad apie trisdeimt. -Oho! - K oho"! Bet moteris su visais atributais. Violeta vardu. Ka kokios staigos buhalter, kakoki machinacij pridariusi. A prisdau ant gulto krato, mirkteljau, o ji: Nesimarkstyk, laikas brangus, katinli." Ir m nusirenginti. Net neirdama mane, lyg papldim atjusi. A irgi rengiuosi i savo skudur. O figra jos pilna, moterika tokia, tai ne ms mavaiks, liesos kaip ko pios. Pati mane nuvert, lyg gyvat susirang ant viraus ir toki karusel usuko, lyg paskutin kart gyvenime tai daryt. Ir taip vis valand. Po jos bt galj ir nuog Anglijos princes kame r mesti, man bt vienodai... - O kokie jos plaukai? - paklaus Kstas. - Kokie? Rudi ar juodi - koks skirtumas? - O krtys, kokios krtys? - ilgis ne kalbjo, o cypiojo. - O! Vo - kaip viedrai! Seks jinai myli labiau u visk. Susita rm kada nors dar susitikti. Toki ir laisvje gerai bt nukabinti... Vien patirtis k reikia - ino, kaip pasisukti, kur paspausti... - Cha cha cha! - sugriaudjo Lito juokas. - Tu kaip debilas, monikai n nepaklausysi, - pykteljo Liu kas. - Btum mano vietoj, tai k - sdtum ant gulto krato ir kvatotum? Turbt dar kokius keturis kartus, vis labiau gilindamasis smulkmenas, pasakojo savo nuotyk, sukeldamas kameroje fan tazijos siautul. Ir tik paryiui sumojo nusisti Kiai jo isvajot penkrubl. Auo devintoji Viktoro diena kaljime.

onat i miego prikl aius lyg sirena skambutis. Dar akimirk mgavosi guolio iluma, bet atkaklus garsas gr ausis. - Kas ten taip anksti atsibeld? - sumurmjo jis, okdamas i lovos. Laikrodis rod septint ryto. Pavelg pro dur akut. Laiptinje stovjo Asta, bejgikai atsi rmusi elektros skydel. Jos susirpins veidas aukte auk, kad kakas atsitiko. - Asta! - atlapojo duris Donatas. - Kas atsitiko? - Tvas ligoninje... Infarktas. Asta atrod isigandusi ir sumiusi. - Tavo, Donatai, telefonas neveikia... Kai tvas man paskambi no ir pasak, kad blogai jauiasi, a ikart ikvieiau greitj... br Asta, susmukusi ia pat, priekambaryje, ant bat ds. - Tuoj... tuoj a susiruoiu... Donatas tempsi dinsus, o rankos virpjo lyg po sunkios tre niruots. Ant pliko kno apsireng megztin, oko batus, ir abu su Asta nuskubjo laiptais.

***
Ligonins koridoriuje tvyrojo vaist ir vari skalbini kvapas. Budintis gydytojas, gana jaunas, bet jau plikteljs vyrukas, malo niai pakviet Donat ir Ast savo kabinet. Jo veidas po naktinio budjimo atrod ivargs, taiau akys, gyvos ir nebijanios vilgs nio, spinduliavo vidin energij. - Ai Dievui, kad mes laiku atvaiavom, - atsiduso atsisds prie stalo. - mus miokardo infarktas... Rimtas dalykas. Dabar kardiologas atlieka irdies diagnostik, bet didiausias pavojus 140
E D V I N A S K A L D A

prajs - jau suleidom trombolizini vaist. Jei bt prabgusios kelios valandos, btumt galj ruoti kapes... Donatas rymojo rankom susims galv ir klaussi tylaus gy dytojo balso. - inot, ligoniai beveik niekada patys nepajunta artjanio in farkto - jo poymiai apgaulingi: kartais pykina, kartais dusina ar iaip suskausta kokia nors kno vietel. Gerai, kad artimieji kar tais kitaip tai reaguoja... Donatas pavelg Ast. - Jis man paskambino ir pasak, - tar ji, - kad kakoks silpnu mas apm. Klaus, koki vaist gerti i t, kuriuos prie kelias dienas mano pastamas parve i jros. - Na tai, matot, - palingavo galv gydytojas. - O kokie ten vais tai buvo? - Rodos... Sunku prisiminti, kakoks atenololis ir vera... - Verapamilis, supratau, tai antiaritminiai vaistai. Geri, bet var gu ar be leidiamj, streptokinazs, bt padj. - Kas galjo sukelti, daktare, it infarkt? - Donatui buvo gda, kad tai marti vis vaist, reikaling jo tvui, pavadinimus atmin tinai moka, o jis tik mirkioja prieais sddamas. - Kas? A irjau Stanislovo Dragno ligos istorij... - jis pie tuku pabarbeno stal. - Rodos, alkoholio jis nevartojo ir nedirbo sunkaus fizinio darbo. Manau, kad emocinis okas. Matyt, kakas pastaruoju metu jam kl nerim. - Taip, - tar Donatas, irdamas tol pro gydytojo pet. - Na, bet dabar galite nusiraminti - pavojus jau prajs, - gydy toj a$ atsistojo, ir pirmkart jo veide suvito blyki ypsena. - Rytoj galsit ateiti aplankyti, pamatysit, kaip vaikios... Donatas jau suko dur link, bet stabteljo: - Ar galiau, daktare, iandien pamatyti tv? - Ko gero, ir ieit, bet tik po vedjo vizitacijos, - pakils nuo stalo atidar duris, galantikai linkteljo atsisveikindamas su Asta ir paspaud galing Donato deln.
N E M Y L I M I

141

Koridoriumi kakur skubjo mons baltais chalatais, mavo nesuprantam silpnum kelianios piamos. Gal todl, kad jas vil kintys mons niekada neatrodo tryktantys gyvenimo diaugsmu, bna prislgti ligos ir rpesi. Tik balta spalva dvelk ramybe. - Ai tau, Asta, - kai jau leidosi laiptais, dkingai tar vaikinas. Jei ne tu... Pakeliui Donatas nejuiom m tyrinti Astos veid. dub pa akiai, pajuodusios lyg vino pripildytos akys. Vir antaki bgo raukls vingis, kurio anksiau lyg ir nebuvo. Lp kampuiai, lyg nuo nematomo svorio nulink, nebesiypsojo kaip anksiau. vilgsnis, tuias ir paklyds mintyse, suteik veidui dar daugiau lidesio. - Tu myli Viktor? - netiktai paklaus ir, matyt, pataik skaus mo idin. Astos peiai krpteljo, akis usideng delnais ir prapliupo raudoti. - Na... na... k tu! Asta, Astuk... - sumis murmjo Donatas, nepaleisdamas vairo. - Neverk! Kiek tu gali verkti?! Viskas bus ge rai... Sulauksi Viktoro, pamatysi. Ilgai jis ten nebus. A visk darau, kad itraukiau j i to pragaro. Maina lk rytmetinmis Klaipdos gatvmis, ir n vienas pra eivis nenuman, kokia sielvarto mkla tno jos viduje. - Kada parve Viktor? - proverksmiais paklaus Asta. - Antradien... Taip tardytojas sak. - Jei tu j pasti, tai pakalbk dl pasimatymo, - balsas dar dre bjo nuo verksmo. - Dl pasimatymo? Ar tu iprotjai? - net atlijo nuo vairo vaikinas. - Neiprotjau! Kai sdjo Auros bachras, tai jos mama dav tardytojui penkis imtus rubli, ir tas suved juos savo kabinete... - Na, neinau... Automobilis suko namo kiem, kur dar taip neseniai parve davo juos. Visus tris... 142
E D V I N A S K A L D A

- Gal ueisi? Palauksi, kol baigsis vizitacija klinikose? - Asta sto vjo viena koja ant aligatvio. - Ne, Astuk, ai. K ten a tau trukdysiu. Lksiu, dar vien kit reikaliuk sutvarkysiu. - Na,kaip nori... Asta apsisuko ir nukaukjo laiptins link. Vis tiek tu grai, sunku bus laukti vyro, jei gaus deimt mete li", - sukdamas i kiemo galvojo Donatas. Plieniniai jo pirtai stipriai suspaud vair. Nors ir buvo nepusryiavs, bet valgyti nenorjo. Lengvas mau dulys spaud po krtine, ir tik irdies diai lyg ramindami mu mintims takt. Senamiestyje i vieno savo seno preki tiekjo nupirko didel partij dins ir skubdamas nuvilp Taikos pros pektu iki Alksnyns, kur gyveno apsukrus, begales draug, ryi ir pastam turintis vyrukas. Jis kai kurias Donato prekes imtyda vo po savo takus, atiduodavo kitus miestus tokiems pat biznie riams kaip ir jis. odiu, prekiavo ne blogiau nei visas Saturnas". ia sugaio ger pusvaland. Per kit valand imt prekes ir tai dar be jokio po, nes gal voje tik viena mintis - ligonin, kaip ten tvas? Nelaim viena nevaikto. Jau iki smegen sigr is posakis, kad ir k dar, jo paties bal sas lyg usuktas kartojo t prakeikt fraz. Kad tik neprisiaukus tikros nelaims, kaip jinai begalt atrodyti, Donatas bijojo ir si vaizduoti. Rpesi ir iandien per akis. Iki paskutinio tako nuvaiavo be nuotyki. Inspekcija tokiu metu, kai dar tik ankstyvoji ryto pus, retai kada stovi ant kelio, daniausiai sdi gamybiniuose pasitarimuose ir tariasi, kaip gau dyti tokius kaip jis. Ten, ikrovs paskutinius dinsus, pasuko kli nik link. Vizitacija jau buvo pasibaigusi, bet Donatas niekaip negaljo rasti budjusio gydytojo. Pairjo vienoje palatoje, dirsteljo pro praviras duris, paklebeno urakinto jo kabineto dur ranken.
N E M Y L I M I

143

- Ko js iekote? Prie j stovjo aukta, putlaus veido ir kiek apknoka mergina baltu chalatu. - Donatas? - isprdo jai. - O, ivil! - Donatas irgi nustebo. - Kaip tu ia? Juk mokaisi medicinos mokykloje... - O, jau seniai baigiau. Kaip matai, dabar dirbu ia, paprasta se sel, - ji patrauk peius lyg bt kalta, kad nekop didesnes mokslo auktumas. - Ko tu iekai? - Mano tv iandien ia atve. Infarktas... - A, dabar aiku, kur man ta pavard girdta. Dragnas, taip? - Taip, taip... - Donatas stipriau susisiaut striuk, kad kartais kokia kien neiduot turinio. - Eime, a palydsiu tave. Ji grakiai apsisuko ant kulniuko ir nukaukjo koridoriumi. - Kaip tau sekasi? Kaip ten ms klasiokai? - iaukjo ji. - Gir djai, koks virininkas ms Paulius? - N e . . . - Donatas inojo, kad jos plepjimo niekas negalt sustabdyti. - O, dabar jis kakur Teisingumo ministerijoje svarbus asmuo. - Tikrai? - sukluso. - Taip, taip. Tik pareig neprisimenu. O Ramun - sivaizduoji? itekjo u kakokio italo. Met mokslus Maskvoje ir idm... ivil Gajauskait, arka, Donato bendraklas, visada, kad ir kur ji bt, inojo visas klass naujienas ir dabar buvo laiminga, galdama jomis apiberti Donat. - tai, eta palata, - sustojo ivil. - Neisigsk tos aparatros, tai daugiausia tyrimams skirta. -O kaip... kaip jo... Tu juk man nemeluosi? Kaip tvo sveikata? ivil nusijuok skambiu, nevaromu balsu. - inai, po toki infarktu ligoni psichin bkl bna sunki isigsta. Vis atrodo, kad tuoj mirs. Visi infarktininkai galvoja apie 144
E D V I N A S K A L D A

mirt. Tu pasistenk j nuraminti, nes jauiasi silpnas, kreia dre buliai. Jam negalima jaudintis, nervintis, gyventi ta kvaila mintim, kad tuoj... Na, tu supranti mane? - Suprantu. Donatas jo viesi, nors ir nedidel patalp. Jos vidury sto vjo lova, o aplinkui nesuprantami prietaisai, aparatai, laid vora tinkliu apvij gulint ilaplauk vyrik. Jo suvyts veidas, ipiltas prakaito, ivagotas raukli ir iblyks lyg popierius, prikaust jusio vaikino vilgsn... - Tve! mogus sujudjo nuo pastamo balso, prapl akis. Mgino nusiypsoti, bet veido raumenys neklaus. Ltai kilsteljo galv nuo pagalvs. - Donatai, kaip gerai, kad atjai. Matai, visai baigiu nusikapanoti, - ltai, bet aikiai kalbjo tvas. Jis guljo kakaip nenatraliai temps rankas, o krtin kilojosi lyg trkt oro. - Dabar jau viskas gerai, tve, - Donatas pam jo suglebusi rank. - ia tik infarktas. Atjo - prajo, ir gyvenimas vl bga. - Ne, snau, - jo kietai suiauptos lpos veik nekrutjo. - A jauiu. irdis jauia, kad giltin jau ia pat u nugaros... Nepaleis jinai mans... Ir taip per ilgai... - Tve! Nesmon. Visi taip mano. A guliau, irgi manyiau, kad jau galas artja. Gydytojas sak, kad rytoj jau vaikiosi... - Ne, snau. Pairk, kaip itie aparatai mano ird varinja. Kai jau nebestengs, tada ir... mirsiu! - baim jo bals dar vis tylesn ir slopino, nelyginant gumului strigus gerklje. - Tve! A tau prisiekiu, - Donatas stengsi kalbti kiek gal damas ramiau. - itie prietaisai tik rodo tavo irdies darb. Jie tik gydytojams reikalingi. O tu pats kuo greiiau mesi tai i gal vos, tuo greiiau atsistosi ant koj. Argi nepameni, kai ilsdavaisi kokioje sanatorijoje, dar ne tokiais prietaisais tave tirdavo. Pats pasakodavai... Pro palatos duris eng gydytojas.
N E M Y L I M I

145

- O, svei, tvuk, sulaukt, - prisdo ant lovos krato ir umet ak prietais skales ir ekranus. - Kaip savijauta? Normali? Ne? Na, nieko, turi praeiti. Kraujo kreulys jau isivaikto. sivaizduo jat, - kreipsi lyg tyia Donat, - i pirmo vilgsnio toks menk niekis - kraujo kreullis, o tokius vyrus guldo! Ukrea kokia irdies arterija, ir praau, kiek problem, nereikaling rpesi. Kitsyk, tveli, kai pasidarys kas ne taip, tai geriau ne raminam j iekokite, o paprasiausio aspirino igerkite, ir apsieisite be tos ligonins... Gydytojas kalbjo nuoirdiai ir netgi linksmai, o senojo tvo akys, kritusios tarp isiovusi skruost, praviesjo. - Jis, gydytojau, sako, kad jo ird varinja tik js prietaisai, tar Donatas. - Tai tiesa? - Cha cha cha! Jei, vyrai, mes turtume tokius prietaisus, kurie po infarkto neatsigavusi ird valdyt, tai ia visi pers achai ir sultonai lkt gydytis... irkit - a galiu ir ijungti, ar kas pa sikeis? - jis gteljo peiais ir itrauk laid i lizdo. - Taip blo giau? Tas pats... Na, matote... U pai ird nra geresnio aparato, kuris galt krauj pumpuoti. Bet k ia padarysi, jei retkariais vaistukais reikia kok kanal pavalyti... - gydytojas vl jung ant staliuko sustatytus prietaisus ir atsisveikins ijo. - Geras gydytojas, - sumurmjo pavymui senasis Dragnas. Moka su monmis nekti. Tai ne tie pasiptliai, kurie lotyni kom frazm lyg kunigai mgaujasi. Donatas mat, kad tvui palengvjo, patikjo paprastu gydyto jo pasakojimu, ir grsm ltai lyg elis nyko i suraukt veli antaki. - Kaip ten Viktoro reikalai klostosi, kas naujo? - nupurt Dona t klausimas, kurio jis taip bijojo. - O, ia viskas gerai. Kalbjausi ir su prokuroru, kuris palaikys kaltinim, - melavo Donatas n neraudonuodamas. - Tai spyrio jasi, nesako, kiek nori, kad Viktor laisvas statybas ileist... - Laisvas statybas? 146
E D V I N A S K A L D A

- Taip. O k? Jeigu jau prijau, tai monikai ir kalbasi. Tik, va, nesako kiek, - Donatas patryn du pirtus. - Kiek u tok nuo sprend duoti. Murma, kad daug, labai daug... Sako, su teisju rei kia pasitarti... - Taip, taip, - guviau suneko senasis Dragnas. - Suprantama, kad be teisjo odio ia n i vietos. Bet, ai Dievui, gal ir nepra puls Viktorlis. Tokia nelaim, tokia... - Tve, - nutrauk Donatas. - A jau visk padariau, k galjau. Su visais monmis, per kuriuos eis Viktoro byla, kalbjausi. Ir visi vienodai - moksi, padarysim, k norsi... - Va va! U pinigus ir velnias kazok oka. Jie paims, tokios pro gos nepraleis. Pairk, kokius namus isistat, o panai ir vai kams, ir ankams reiks... Tu susitarsi, Donatai. Be tavs daugiau nra kam... - tvo akys vytjo, pasuks galv pirmsyk kilsteljo rank ir itiess patapnojo per Donato platakas. Dar ilgai kalbjo apie Viktor, jo mon ir dukrel, dar daug kart klausinjo smulkmen apie pokalb su prokuroru, o Dona tas stengsi kuo graesnmis, bet nesutirtintomis spalvomis pie ti ateit. Ir senojo Stanislovo nuotaika gerjo, giedrjo, net por syki pajuokavo, o prie ieinant snui net pats mgino anekdot suregzti. - Tuoj piets, tve. A ir eisiu. K tau atneti? liures reikia, nes jau ryt vaikiosi. Piam i nam paimsiu, muil, rankluost... K dar? I maisto k nors? - Mineralinio atnek. Ir dar televizori... - Na jau ne, - net sukrypo Donatas. - Vl krepin nori irti? Tau negalima jaudintis. Gydytojas su visu televizorium mane ir tave igrs. - Tiek to... tiek to... - mojo ranka tvas. - Pakentsiu ir be jo. O tu eik, rytoj ubgsi. Tik neumirk to gydytojo... duok jam kok mlyn, gerai? Snus supratingai pamerk ak, patapnojo per pet ir dingo u dur. Koridoriuje jau i tolo pamat ivil, plepani su kita
N E M Y L I M I

147

sesute. Ji sdjo prie staliuko atsisukusi palat skyri, ir Donatas neabejojo, kad stebjo tvo palat, laukdama, kol pasirodys jis. - ivile, - linkteljo vaikinas, rodydamas, kad nort tarstelti od. Mergina pakilo, rankomis pasitais chalat ir, lydima draugs vilgsnio, prijo prie Donato. - Kur galiau rasti t gydytoj? - Ar kas atsitiko? - lyg ir nustebo mergina. - Ne, matai, noriau truput atsilyginti... - Oi, ne ne... - sumosavo rankomis. - Tik ne pinigais. Nemgsta jis pinig ir toki moni... Geriau jau gero konjako butel. - Napoleonas" tiks? - I kur tokie grimai?! Aiku, tiks. Jis kolekcionuoja cigarus... - Oho! A kaip tik inau, i kur j gauti. - Na, matai, kaip gerai, - nusiypsojo ivil, pademonstruoda ma grai dantuk eil. - O skyriaus vedjui tai tik pinigai ird malonina... - I kur tu taip visk inai? - neikent Donatas. - Argi tu mans nepasti? Mintis skaityti moku. Beje, gydytojo vgdos jau nerasi - baigsi jo darbo laikas. O ir man jau namo metas. - Paveti tav? - Donatas spjo, kad btent dl to ivil ia lkuriavo, - O galtum, tikrai? Juk tiek seniai nesimatm!.. Seniai? - vaikinas mintimis mgino aprpti nematom laiko tarpsn. - Kada tai buvo? Prie kelet met, paskutinis klass su sitikimas, penkeri met po baigimo proga. Tikrai senokai, nieko nepasakysi." Visi j vadino arka. Ne i piktos valios, tiesiog ji inojo visas naujausias mokyklos inias. iaukut, ir tiek. Donato atmintyje ji tebebuvo draugika bendraklas, pasirengusi padti, jei tik veikiami sunkumai. Dro vumas danai imdavo vir, bet visai ne dl to klass vaikinai neI48 E D V I N A S K A L D A

liaupsino jos dmesiu: tokios paprasiausiai buvo nemadingos, o ji, atrodo, n nem galv. Su ivile buvo lengva bendrauti. Jos paprastumas ir nuoirdu mas atstodavo t moterik gro, kuriuo gamta nebuvo jos apdo vanojusi. Ir ji pati, ko gero, geriau jautsi tarp vyr nei tarp grai moter. Nemgo ji nei rykios kosmetikos, nesivaik mading skudur, nei dusdavo i meils ar pavydo kaip kitos. Taiau laikas eina, mons keiiasi. I pirmo vilgsnio ivil tebebuvo tokia pat lyg klasikin literatroje aprayta samdin: skaistaus, apva laus veido, vitri aki ir gerairdikos ypsenos. Plaukai, susuk ti kuodel kaip mokyklos laikais, tik dar labiau rykino pstus andukus. - Tu neveds dar? - patogiai sitaisiusi mainos priekinje sdy nje paklaus ivil. Donatas irdyje nusiypsojo - niekas taip gerai mogaus neinarstys po kaulel kaip ivil. - Tu gi mintis skaitai... Dar gal i delno gali paburti? - ities rank Donatas, lyg su uuomina vestuvin ied, kurio nebuvo. - Kad iedo neneioji, dar nieko nereikia, - atrm mergina. - Neveds a... Neveds. Nebijok, nekibs mona plaukus. Kur vaiuojam? - Namo, aiku. Pavargau kaip vris. Dvylika valand atpyliau. - Kur begyveni? Vis ten pat, Baltijos prospekte? Prie parduotu vs, taip? Tada visos kavins pakeliui. Usuksim? Trumpai... - Neinau, neinau... - abejojo ivil. - O kodl tu nevedi? Visi klass bernai eimas sukr, tik tu ir Smilgeviius viengungikus vargus vargstate. - Kaip tau atsakyti? - Donatas uved main. - Rimtai ar ne? - Kaip nori. - Jei nerimtai, tai graias seniai visi igraibst, o jei rimtai, tai tik rytingumo trksta - iekoiau, iekoiau, gal ir rasiau. - Man atrodo, kad yra atvirkiai. A juk inau, koks tu usispy rs! Mokykloje koks nupieps buvai, lyg morka. Pamenu, kaip visi
N E M Y L I M I

149

leipo juokais, kai tu atletizm usiraei, net mutis puolei. O da bar tie, kurie i tavs juoksi, kaip ligoniai prie tave atrodyt... ivil teisi, bet argi su moterimi gali rimtai kalbti apie kult rizm - jos lyg uvels mato tik graij blizgs pus, tik avisi masalu. - Man patinka ta valia ir rytas, be kuri nemanoma tuiai kilnoti svorio, - lyg i tikro skait Donato mintis ivil. - Gerai pasakei - tuiai. Viskas tuiai... etukas riedjo taip vangiai, lyg bt ne maiau nuvargs kaip ir Donatas. Jau saul krov spindulius vasaros kart, ventikai nuauksindama gatves. - Kas kita, jeigu biau rads tiek ryto ir valios kok Lomono sovo universitet baigti!.. - Kaip Ramun? - Ne, rimtai... Ar tu esi maiusi kok mokslinink ar muzikant kultrist? Ne? Vyrai turi rinktis tarp proto ir jgos, - samprotavo Donatas. - Proto jga, raumen jga... Protingas vyras niekada nepumpuos kno. Nes jis supranta, kad tai tik laiko vaistymas ir iorinis blizgesys. Akims apdumti... O viduje tie mons tokie pat silpni ir paeidiami kaip visi kiti. - Bet sveikata... - K ten sveikata... Fizinis krvis, hormonai jaunysts negrai na. Senatvje stuburas subyrs kelnes, apaugsim taukais ir dusim nuo infarktu... - Tuo labiau, niekaip nesuprantu, - surauk kakt ivil, - dl ko tu nevedi? Donatas nusijuok. Pasirodo, dar tas klausimas teberpjo i vilei. Tikra arka! Na ir smalsi... - Kodl... - neatitraukdamas aki nuo siauros senamiesio ga tvels, kur zujo automobiliai, kalbjo jis. - Pirma gyvenim su sitvarkysiu, o paskui... Aiku, mona reikal gal ir nejaukt, bet argi ia gyvenimas bt - nuo ryto iki vakaro po miest lakstai lyg pamis... 150
E D V I N A S K A L D A

- K tu dar nori susitvarkyti? - stebjosi ji. - Main turi, but irgi. Met atgal negrinsi... - Negrinsi... Bet reikia bti tikram, kad eim galsi be r pesi ilaikyti. Ateities nebijosi. tai ir atvaiavom. Usukim va landlei, gerai? Ir Donatas, sumains greit, atsargiai uvaiavo viena rat puse ant aligatvio nekreipdamas dmesio piktokus aligatvio savinink - psij - vilgsnius, ioks padjo merginai ilipti. Kavinje dar nebuvo tiek daug lankytoj, kaip esti per piet pertrauk. Pastamas padavjas pasodino klass draugus vien geresni viet paiame sals gale, toli nuo smalsi ar nuoboduliu usikrtusi aki, prie lango. Donato skon padavjas jau inojo jis ia danai pietaudavo. - iandien ypa pavyks sterkas su svogn padau, - n nesi vargino vardydamas meniu. - Gerai.Ir dar kokiobalto vyno prie uvies.Po du imtus,-bet tuoj susizgribo, - tiek to, nek vis butel! Ir damai kavos neumirk... - Keista, - numyk ivil, kai nutolo padavjas. - Juk tu ivis negerdavai n lao, o dabar k - pradjai? - Kartais atrodo, kad taip. - Turi rpesi? - Daugiau problem. Tik moterims rpesiai, o mums, vyrams, problemos. Kaip inai, tvas ligoninje, bet su broliu tai visai pras ti popieriai. Tu j turtum prisiminti. Kai mes mokms, jis tarp pradinuk trynsi. - Na, taip, prisimenu. Baltapkis, vis tau lkdavo skstis. O kas nutiko? - Sdi udarytas iauli kaljime. Prisiveik iki aus. Mergina ne lengviau nei Donatas atsiduso, priblokta tyljo ir stumd apie druskin akut, lyg nordama jas supjudyti. ivils nekalbumas Donatui iek tiek sukl nerimo. Apie k ji galvoja? Kad jo brolis umu k nors? Subad? Pasmaug?
N E M Y L I M I

151

- Kaljimas visada blogai. Labai blogai, - pratar. - Kas galjo pagalvoti, kad ten atsidurs tavo brolis. U k? - Jis, durnelis, ipl seif. Daug pinig dingo. - Kas jam dabar bus? - Gal deimt, gal penkiolika met, - patrauk peiais Donatas. Matai, tvas ligoninje, brolis kaljime. Atrodo, kad likimas nori padaryti i mans liudinink. Kartais galvoju, ar tik ms eima neturi kokio prakeikimo i protvi paveldjusi. ivil nejuiomis prisimin Donato mamos laidotuves, rodos, virtusias tragedija visai vienuoliktok klasei. Karstas, gls, leipstanios nuo kario ir lidesio. - Deimt met... Kaip baisu! - itar ivil lyg pabudusi ir nu sipurt. - Tvas inojo? - Utat! Dl blogo oro jis nesijaudina. Atkeliavo vynas ir kava. Padavjas gudusiu judesiu, panaiai kaip senas vejys kad lupa laimik, itrauk kamt, pripyl taures. ivil gurknojo kav ir prie vyno n neprisiliet. Su uside gimu ji pasakojo senas, primirtas mokyklos istorijas, visas tik linksmas lyg i vieno ilgo spektaklio, tarsi nordama praskaidrinti Donato nuotaik, taiau Donatas nesireng gerti vienas, reikalavo paragauti, pyl dar, ragino, vl pyl... - Jzau! - iupinjo skruostus mergina. - Tu mane prigirdei! Kas patikt? Vidury dienos Klaipdos centre tu, a ir vynas... Cha cha... Kaip tu automobil vairuosi? Jis ir pats neinojo. Nuryti vyno gurkniai virsdavo ilumos tvinksniais, itiesino nutirpusius peius ir vienam jam inomais kanalliais vijo nuo varg i apsndusi raumen. ivilei vynas idavikikai parausvi no skruostus ir ieb maus kipiuko lauiukus primerktose aky se. .. Ji daug kalbjo, bet nebuvo kyri, nes puikiai mokjo ilaikyti moteriko plepumo pusiausvyr. Donatui kartais atrodydavo, kad ji galt prisiminti net savo ankstesnius gyvenimus.
152
E D V I N A S K A L D A

- Klausyk, ivile, - kai baig valgyti, jau visai rimtai tar vaiki nas. - Man vis i galvos neieina tas Paulius. Tu neinai, - minu tl patyljo, - kaip j?.. - O kodl klausi? - ji dar labiau prisimerk. - Dl brolio?.. - Taip, svarstau visas galimybes. - Lietuva maa, gali bti, kad jis galt padti. Jei nori, a visk suinosiu. Ko iri toks nustebs? A inau jo pussesers Egls telefon, paskambinsiu. - Tu auksas, ivile... A net nei... - jis usikirto, prikando lp ir visas persimains, velgdamas sauls viesos utvindyt sals gal, paoko ir tuoj pat vl klesteljo kd. Tik sekund dvejojs nuliuo su visa kde u ia pat ivejusios palms vduoklik lap ir i ten piktai dirsiojo kak stebdamas. ivil ir nustebo, ir sumio, net isigando. Jauna porel strigo kavins tarpduryje. Negi itie jaunikliai paokdino Donat? Ma tyti visas laisvas vietas trukd pro plaius langus spindusi saul, bet vaikinukas trumpa, italika ukuosena, baltu megztiniu, lai kantis mlyna velvetine suknele vilkinios merginos rank, pasi rinko toliausiai nuo lango stovint staliuk. Jokie lapai, jokia pasaulio aluma negaljo paslpti kreidos bal tumo Donato veido. Jis tyliai persikraust su kde prie stalo, atsiduso, delnu pasir m kakt, o laisvja ranka prisipyl taur sausvynio. Veng i rti t staliuk, kur sdjo jaunoji porel. - Tu juos pasti? Kas jie tokie? - sunerimusi paklaus ivil. - ivile, - atsisuko jis, - a labai atsipraau, bet bt geriau, jei tu tuoj pat ieitum. tai mainos rakteliai, palauk ten. - A niekur neisiu! Tu monikai paaikink, kas atsitiko. Kas jie tokie? Liaukis maukti t vyn. Atsakyk, jei klausiu, - mergina u pyko, pabgusi grietai suraukt antaki, ir, atrod, tuoj plykstels lyg degtukas. - Nesikik... - grasinamai nuts Donatas ir nusuko piktas akis al. - Tai mano brolio mona... Kaip matai, ji ne viena...
N E M Y L I M I

153

- O tu nesikariuok. Pasdk kelias minutles, - m raminti mergina. - Juk visk galima isiaikinti. - Tuoj a isiaikinsiu! Plaiais ingsniais, nepaisydamas grivani kdi, brovsi sals gale stovinio staliuko link. Jo aibuojanios akys mat tik vis labiau i nuostabos ir baims besipleianias Astos akis. Jgos banga plsteljo krtin, sugrie dantimis ir, pagriebs ne ma iau nustrus Astos vaikin u rankos ir kojos, ikl it mai ir negrabiai blok nugara duris. ios su trenksmu atsilapojo, prarydamos klumpant vaikinuk. - Donatai! - kibosi rankas Asta. - Liaukis, girdi, liaukis... - ji tamp Donato rankov virpdama i susijaudinimo, bet nirusio vaikino niekas negaljo sustabdyti. iups Astos plauk sruog apsivijo it virv apie deln ir trkteljo tarsi tramdydamas pasiu tus un. - Tai taip, merguls, ir gyvenam... Kaip dain vent gyveni mlis bga. Bet mai tarp siverusi ivil, ne juokais persigandusi, nieko geriau nesumojo, kaip stipriai krimstelti t plaukus sugniauus kumt, ir vaikinas it nutvilkytas paleido mergin. ivil rytingai ulindo Donatui u aki, juokingai maais kumtukais sirm griozdik vaikino krtin: - Uteks! Baigta! Netikta klitis atvsino Donato nir, bet jis nieko aplink ne mat, tik sumiusi Ast, pirtais braukiani per suvelt viru galv. Ji n nesireng atsiprainti, atgailauti, atvirkiai - buvo panai mergin, nusiteikusi spjauti savo skriaudjui snuk, ir jei ne ivils sikiimas, ko gero, niekas nebt apmalins t ming vilgsni. - Tu, Donatai, esi tikras asilas! - drb Asta. - Ar inai, k tu padarei? Tai - mano pusbrolis. - Koks pusbrolis? K ia trini? - Pusbrolis! Vilis. Gro i armijos, - tik dabar Asta i nuoskau154
E D V I N A S K A L D A

dos sukkiojo. - ryt gro. Gal tau jo laikus ir nuotraukas i armijos parodyti? Gal ir u jas tampysi it kek? Asta vis tramdydama verksm kalbjo, ir kiekvienas mestas o dis trupino em po Donato kojomis sukeldamas toki kvail, idi otik bsen, kad norjosi skradiai kavins parketo prasmegti. Ar begali bti apmaudesnis nesusipratimas? - Eime i ia, - skubiai susirado numest rankinuk Asta. - Visi iri mus kaip juokdarius. Kavinje sdj mons nuiuv stebjo audringus vykius ir lengviau atsiduso sulauk laimingos atomazgos. Padavjai it po kai susigrd u baro nibdjosi, neramiomis akimis stebda mi kariai susiraukus Donat. Prikands lp atsiskait u pie tus ir, kaltai susikprins, islinko paskui ivil ir Ast kavins vestibiul. ia nieko daugiau nebuvo, tik Astos pusbrolis, atsirms pa lang, muistsi neturdamas kur dti aki. - Jis vis nakt vaiavo traukiniu i Vilniaus. O a neturiu kuo pavaiinti, - kalbjo Asta. - Tad, sakau, eime kavin, pavalgydin siu. Net Viktoro drabuiais perrengiau... - Man labai gaila, - sumurmjo Donatas ir padav rank vaiki nui. - Atleisk, jei gali... Asta, na, nepyk, praau, - lemeno sutriks Donatas. - Na, asilas a, ioplys ir idiotas. Atleisk man... Jis atsidusdamas rankiojo odius, kurie, jo manymu, galjo i vyti pykt i merginos irdies. Ir tik tada, kai norjo klauptis ant keli, Asta suminktjo, atsisuko, nubrauk virpani ant blaks tien aar. Jai buvo skaudu ir atleisti negaljo. - Tiek to, - tar ji. - Bet nereikjo taip kariuotis, galjom ra miai isiaikinti. - Taip kvailai ijo, - net Astai su Vilium ijus vis murmjo Do natas. - Tu, ivile, toki dalyk nebuvai dar maiusi? Po keli minui Donatas, tebegalvodamas apie kvailai susi klosiusias aplinkybes, tebekamuojamas savigrauos, ivairavo
N E M Y L I M I

155

automobil i ankto senamiesio plai gatv, o ivil neky riai stengsi uglaistyti k tik kunkuliavusi aistr dramatikum. Ties pirmuoju prospekto viesoforu i psij brelio atsiskyr vaikinas ir kumiu kelet kart bilsteljo kapot. Donatas siek atauti galines dureles. - Tai Zyl, mano draugelis... - tarsteljo. Vaikinas jau oko vaiuojanius igulius. - Susipaink, - linkteljo Donatas. - Mano klasiok ivil. - O a Ovidijus, bet, - atsiseg virutin markini sag, - gali mane vadinti Zyle. Juokinga, ar ne? -Visai ne, - u ivil atsak Donatas. - J mokykloje vadinda vome arka. Taigi js kaip ir gimins... - Na, tada labas, arka! - prielankiai sumirksjo Zyl. - Labas, Zyle. - O kur js vaiuojate? Gal koki kavin-lesykl paokame? ivil nusijuok, taiau Zyl jos juoke nevelg ironijos, ypte ljo, ir tiek. Jis pasakojo draugui, kas j atvijo miesto centr, kai ivil pastebjo, kaip Donatas praskriejo Baltijos prospekt. - Ei, ei! Tu pravaiavai. - inau. A tik minutei. Viens, ir viskas. Viskas paaikjo po keli minui. I turgaus paviljono Donatas gro neinas nuostabia roi puokte. - ia tau. Jie abu pagarbiai ugniau kvap spoksojo pilnaiedes gles, kone abu vienodai nusteb j atsiradimu automobilyje. Zyl visai nesiaipydamas i pasigrjimo cvakteljo lieuviu, o ivil nesu turjo nuostabos: - Viepatie, raudonos, mano paios mgstamiausios... U k? - U sugadint dien. Ji skambiai nusijuok.

onotonikai, lyg nordami it silus pasiglemti au gusius tamsoje bgius, kaleno traukinio Maskva-Kaliningradas ratai. Tonas sverianti barkalyn vangjo per kartu su tamsa nukritusius laukus, mikus, retkariais vriku kteljimu pagsdindama vieselmis mirksinius vienkiemius. Dundjo vakarus jros link ir, jei kur stabteldavo prie auktastogio stoties pastato, tai taip trumpai, lyg uva prie stulpo. Ir visas itas geleies judjimas Viktorui baigsis ten, kur drieksi toks artimas jo irdiai miestas Klaipda. Jis, pasibruks po galva subliukus krep, drybsojo virutiniame gulte, o apaioje nebuvo kur obuoliui nukristi - kaliniai pe dm, brazdjo, erzjo, igir d juokel ar anekdot krizeno it imtameiai seniai. Garsiau bi jojo - kareiviai daug galvos nesuka, anaos prisirk jie karingi it kaln oiai. Duos malk nusitemp vagono ukabor, suspardys, krumpliais pakau nuvagos, tik laim, kad jie greit pridusta. ia vaikinai kitokie nei kaljime - daug laisvesni, linksmesni, net draugikesni. Gal todl, kad kelion etapu taip priartina prie laisvs. Vjo siravimas, perono triukmas ir apskritai vien mintis apie judjim nutirpdo led nuo smegen. Gretimame vagone gyvenimas tekjo prasta vaga: sausakim ai prigrstas vagonas nuo girt bals, plyojo magnetofo nas, verk vaikai, barsi moterys, dar kiti keleiviai lo kortomis ar, trumpindami kelions laik, miegojo. Kakuris i j gal jau rytoj pereis paskutin traukinio, o gal gyvenimo vagon, piln grot, keiks likim u tok akibrokt ir pavyds sausakimiems pirmie siems vagonams. Taip gali bti. Kaljimo grotos it banginio sai koia mogiukus nelyginant plankton, tupdo juos ant gult, o tie, vos apsidair, suki nosis,
N E M Y L I M I

157

aikina vienas kitam: A dabar inau, kas yra gyvenimas..." Pa mato praskrendani varn - pavydi, ivysta iuklyne tupinjant unk - pavydi, net kameros draugo susapnuoto sapno pavydi... Tu nieko nebeturi, viskas, k turjai, seniai nebe tavo... Tavo prarasta laisv idryko priekiniuose vagonuose, o ten jos niekas nepavydi. Paskutin nakt kaljime Viktoras sapnavo namus. Asta... Dovil... Jie kalbjosi, juoksi, lyg kaljimo n nebt buv. Jie nieko neinojo apie j. Tik jis vienas jaut atliauiani grs ming ano skliautuoto pasaulio tams, bet burna kaip usita nie ko negaljo paaikinti... Tik prie akis tirpo mieliausi moni veidai, kol virto beadiais ir nebeatpastaniais pavargusio jo vilgsnio. Pabudo, siklaus pakibusi mrin tyl ir aikiai igirdo, kaip griva laisvs pasaulis. Atmintis - tai kas baisiausia. Jo niekas nebeprisimins tokio, koks jis buvo, visiems laikams atskaitos ta kas prasids nuo it nepaslanki paspringusi uraktais gelei ni dur... Jis jau susitaik, rodos, su neivengiamu likimo sistu ibandymu, tik irdis maitingai plak, nerimo ir versi laisv. Ji norjo gyventi per kelias nelaisvs savaites supratusi visas neray tas gyvenimo taisykles, atradusi laims krimo formul. iandien ji nori, ieko kelio i ito kamer tunelio, o ryt? Ar iliks plats siekiai, ar jie nusks lydimi konvojaus, rytme tini patikrinim ir nesotaus aukto? Laikas keiia mones, tik kaljimo laiko jra nebaugina. Jis aklas, kurias, paklaidina laik tarp nevari dubenli, para, dur aki, arkli voratinkli ir eimynikai tingiai varto savo nelaisvs kalendori. Taiau vienas jausmas tave lydi ir nepalieka iki pat mirties - vil tis. Kad ir kaip tu juoktumeisi, aipytumeisi, ji vis vien klusniai klaidios tavo smegen vingiais, ir kas ino, gal tik ji nuveja valpurgik nevilties siautjim. Kiekvienas kalinys puoseljo, gu driais odiais dangst sumanytus trokimus, tikdamas, kad jau 158
E D V I N A S K A L D A

ryt jie gali virsti isipildymo stebuklu. Taip lengviau. Apgauni pats save, ir diena, atrodo, sutrumpja, ir kitos nekantriai lauki. Viktoro viltys laikuose, rpestingai nukituose apytuio mai o dugn. Visos, nors j tiek nedaug... Ar jos ras keli laisv, ar taip ir liks prikeverzotuose popiergaliuose? Iteptuose cigarei pelenais, nuo nemigos isikraipiusiomis raidmis primargintuose ir prisigrusiuose kaljimo alio. Ar supras mylimoji, kad meil jam kur kas svarbiau nei visi Baudiamojo kodekso straipsniai. Traukinys sustojo Teliuose, Plungje, kreiamas strimgalviais ilipani kalini trepsjimo, ir lkuriavo tik dl to, kad konvojus, atidiai it viiukus suskaiiavs, perduot laukiamiems miest izoliatori apsaugos milicininkams. Vienoje stotelje garsiai virkavo nematoma moteris, net kon vojaus komandos nesteng ugoti skaudaus verksmo, lyg ji bt ivydusi savo vaiko lavon. Dar viena maa drama, niekam ner pinti tragedija, papuolusi tarp klingsini vagono geleini girn. Traukinys dm lyg gelbdamasis nuo lktuv antskrydio, o artjant Klaipdai ratai linksmiau pagavo tuksenti. Atrod, kad net vagono sien glamonja pastamas vjas, gal tas pats, prie valandl suklebins jo gimtj nam laiptins duris... - Klaipda! - suriko trumpaplaukis, Vidurins Azijos okl pa naus kareiviukas, mayte nosimi prisiplojs prie Viktoro kame ros kup grot. Traukinys stojo. Konvojus rikiavosi, ruodamasis ilaipinti dar vien partij teisiamj. Viktoro irdis, lyg po audros imesta krant, dausi - jis gro namus! Kain, gal Asta vl jo laukia? Ar ji ino? - Po vien! - perrkdamas besidauanius vagonus, met pra lkdamas konvojaus virininkas. Kareiviukas su, rodos, tuoj tuoj nukrisiania pilote prityrusiu judesiu atlapojo kup grotas ir kiekvien lendant kalin, lyg siti kindamas, kad jis tikras, ne vaiduoklis, paplodamas per pet m garsiai skaiiuoti: Pirmas... Antras..."
N E M Y L I M I

159

Viktoras kiek stabteljo ant laipteli - jros kvapas! kvp pa bgi degutu mirkusio perono kvapo, okant nuo vagono laipte lio striuk suplazdjo it bur, ir apvietimo stulpas lyg engteljo jo pus, apnuogindamas ikelt vir bruzdanios minios rank. Akys tiesiog prilipo - mojo Asta, atkakliai okiojanti u isikto jusi konvojinink nugar. Taip norjosi lkti prie jos! Atsikratyti to kvailo nuolankumo, baims ir vertis pro gyv kareivi grandi n, nutsusi milicijos furgono link... -Viktorai! - atne vjas taip gerai pastam ir miel bals. Nesijaudink, viskas bus gerai... Kelios tvirtos rankos suiupo j u paast ir blok juod fur gono ertm, kur, iekodami sau vietos tamsoje, svirduliavo eta puojamieji klaipdieiai. - Ssk ia! - kakas trukteljo j u rankovs. - Vaiktai lyg ato minalo prisirijs. I iurktaus balso Viktoras paino Bocman - inom miesto kienvag, vyr, turint didel kaljimo sta. - Donc - tavo giminaitis? - Brolis... - Aha! A taip ir maniau. Apie tave girdjau. Seifas - tai ne uns bda, rimtas reikalas. Nenukabink nosies - kiekviena bausm turi ne tik pradi, bet ir pabaig... - Bocmano balsas gergd lyg ne patepti vyriai, padrsindamas jis kelis kartus kumteljo on. - Ei, Bocmane! - kakas rikteljo nuo dur, kai ltai it katafalkas maina trukteljo i vietos. - Tavs dar nenuteis? Bocmanas veltui tamsoje gr tabaku pradvisus smakr: mo ns buvo susigrd it alaviniai kareivliai aislinje dutje, nie ko nesisek irti. - Dar nenuteis, - gergd per vis galvas. - Atidjo. Sak, gal psichuk ve, tai pagyvensiu! - Ko taip? - Dur ustmiau. Teisjas klausia, ar neturiu pretenzij dl teismo sudties. Turiu, sakau, k ia eigulys veikia, ir rodau pro160
E D V I N A S K A L D A

kuror. ia - prokuroras, sako teisjas, bet mane jau izas apm, stumiu tankus toliau. Koks jis prokuroras, sakau, va, atlapuose uolo lapai nupieti, taigi tikras eigulys, duokit tikr prokuror! Juoksi net anapus grot susd milicininkai. Bocmanas visiems autoritetas. Jis aidia su likimu, vaistydamas savo metus lyg jros akmenlius. Kain ar beturi ko gailtis mognas, kelint kart lager keliaujantis lyg komandiruot? Varanokas, tarsi pavyddamas tui, ykiai pasirodani mauiame dur langelyje naktins Klaipdos gatvi, piktai birb savo uuovj - milicijos kiem, it bulves kratydamas kalinius. Viktoras, atsimudamas suglaustus peius, atkitas alknes, spaud maio dugne ssiuvin guldytus kaljimo laikus, saugo damas nuo prakait sunkianios grsties. Asta. mona, mylimoji, jo likimo valdov atjo prie paskuti nio vagono, mogyst kirblynje surado j, pamojo, padrsino. Ir ko daugiau trksta tegu ir iki vienadiens laims itame grstu ve klimpusiam vaikinui? Nebent inojimo, kad popieriaus lapai iugddami suskaiiavo mylim lp nebylius krusteljimus. Trumpos kelions pabaig paskelb pakilus un choras. Jie pasikaudami lojo, lyg ivyd pro vartus riedani pilnat. Ka liniai, atsilapojus durims, lengviau atsiduso ir nr proektori nutviekst udar milicijos kiem, nudygus teistvarkos grybais, tik Bocmanas krenkdamas, stendamas, eimininkikai staty damas kojas kblino paskui, kol sustojo, ukragino galv tams kaip maias dang, iovaudamas pasikas bamb. Skystasis milicininklis, usivos kepur, dukart didesn u jo galv, Bocmano timpinjime velg baisiausi netvark ir pavoj, tad nuomiai sukls sus puol vytuodamas bananu... - alin, smarve! - uriko Bocmanas vos nesupjudydamas netu rini kam ksti un. - Tik pamgink ukalti, a tau t banan ikn sugrsiu! - ir neatsisukdamas grino toliau, paliks mir tamai iraudus trypiojant pareign, tik prijs duris pagarbiai sudjo rankas u nugaros.
N E M Y L I M I l6l

Izoliatoriaus apsauga tik krizeno i savo kolegos, stovinio sun kiomis rankomis, lyg k tik kikis tarp koj bt prasmuks - tai bent lus tas senis. - Ko grai, Bocmane? - prasiiep klaus milicininkai. - Gal kaljime eigul sutikai? Seno zeko poktas teisme palengva virto legenda. - Neeee... - purto galv. - Graaus jaunimlio jums parveiau, seifus lyg senas bat des tvarko. A jau nusilpau kaip Brisius, lengvai pagaunamas, bet jaunimas dar sukels jums dulki, oi su kels! - jis kalbjo taikiai, netgi linksmai, it sena valtis girgdt. Visi etapininkai lyg viena sporto komanda sugarmjo izoliato riaus nasrus, o Bocmanas nelyginant kapitonas paskutinis nuirgliojo laipteliais emyn, palydimas ypatingo un skalijimo, ir lyg koks sukriolis usikosdamas suvokt: - Pagaliau a namie. Vos po mnesio, grtant i pasivaikiojimo ant kaljimo stogo, pro Viktor pralinguos sunks netuvai su itiesusiu kojas nuo galingos atominalo dozs negyvliu, veidas lyg ir nusiypsos jam: Seifas - tai ne uns bda, rimtas reikalas. Nenukabink nosies kas prasideda, tas ir baigiasi..." Bocmanui tikrai baigsi. Jis yp sosis, ir atrodys, kad jam vl pasisek - apgavo surgus likim, susigrino laisv ir keliauja namus... Izoliatorius pasitiko jau primirta iluma ir tokiu nam artumu, kad Viktorui rodsi, jog u vienos kameros dur jis rast virtuvje sdini Ast... etoje kameroje, kur pakliuvo Viktoras, iaip jau buvo nebloga publika - vien i j gyv veid galjai matyti, kad laikas jiems nebuvo prieas. Viktoras ia buvo ketvirtas mogus. - Dragai! - paoko nuo gulto auktas vaikinas suaugusiais grie tais antakiais, kurie jo veid dar netgi atgras. Juodos sportins kelns, tamsus megztinis ir storas vatinukas - apsirengs pagal kaljimo reglament - jis eng priek tramdydamas jaudul. - Linas! - trauk rank i kiens ne maiau nustebs Viktoras, nors igirds, kad Linas, jo vaikysts draugas, nuo keturiolikos 162
E D V I N A S K A L D A

met ragaujantis valdik duon, kelint kart sdi udarytas, ti kjo, kad j keliai susikryiuos. Gyveno vienoje gatvje, krsdavo unybes kaip ir visi vaikai, tik Linas, augs girtuokli eimoje, anksti junko tampyti svetimus daiktus, kol neapsikentusi nepilnamei reikal komisija u be galybs pobd gaunanias vagystes ibogino Veliuioni spe cialij mokykl, iki jam sukaks atuoniolika. Bet ir lemtinga su kaktis laims neatne. Viena ausimi Viktoras buvo girdjs, kad Linas apsireik mieste, bet trumpai... - U k tave? - Viktoras nejuiomis pagalvojo apie pralkusius metus - Linas tai stovjo prie j toks suaugs, suvyrikjs, tai ne tas vijurkas, skraids jo atmintyje. Jo itsusiame veide, net idi vusiose lpose slpsi nelaisvs elis, adinantis Viktorui nera mi mint: Negi ir man nebus kelio atgal?" - U k? - sdosi jie ant gulto. - U mandrum. Ijau, ugriau ir po mnesio, kai galiotinis m rkauti, pavadino gaidiu, sulanksiau jo varpin... - jis ypsojosi, bet sunku buvo velgti t ypsen sustingusiame veide. - O tu? K tokie kaip tu, Viktorai, turi padaryti, kad ia klimpt? Viepatie, pamaiau tave, maniau, pasaulis griva! Jei jau Viktor pario, tai ten, laisvj, ivis be gali mybs man gyventi... U k tave? - U seif. - Dar graiau! - net atsilo Linas. - Negi u t, kur kolkyje nubombino?.. Tu duodi! - neslp nuostabos vaikinas. - Man tok reikal - nebt gaila ir praleist meteli... Dar ilgai Linas, vis vadindamas Viktor vaikysts draugu, ka mavo klausimais, versdamas pasakoti apie bendrus pastamus, brol, mon, kol pagaliau Viktoras susipaino su visais kameros gyventojais. Kitos kameros taip pat gaud, nekreipdamos dmesio, kad u stor sien tvyro gili naktis: susipuol varg pasauliai, vl usi krt teiss kazus narstymu, lyg advokatai, atliekantys praktines uduotis. Viktorui buvo kiek lidna, kad kartu su juo nevaiavo
N E M Y L I M I

163

nei Gedas, nei Aborigenas, nei Piotras, o vakar izoliatori pa liko ir Dramblys su Ryu. Tik susitikimas su Linu, rodos, vilko gili nakt senus markinius, o ir besiartinantis rytas adjo at neti ankt poem odi i laisvs, nes rytoj Arno eil budti izoliatoriuje. Pramigs ir pusryius, dauantis irdiai, klaussi, kaip neskubriu balsu pasilabino su naktiniu budtoju k tik js mogus. Taip, tai buvo Arnas, ir vaikinui visi miegai ilakst, o i nekan trumo, rods, vietoj nenustygo - para? Atne? O gal nepam, nespjo? Laikas i nam virto vieninteliu tikslu, dl kurio jis kir mija milicijos poemiuose. Arnas, vilgteljs pro akut, tyliai pakio vok po durimis. Jau pats popieriaus lapas, itrauktas i voko, paskleid toki ilum kameroje, kad Viktoro krtinje susigniau irdis. Akys praviesjo nuo Astos dailaus rato. Atrod, kad jis jauia Turbulence" kvepalus, kuriuos pats padovanojo gimtadienio proga...

Mielasis mano... Mylimasis ms tveli... Mes tave taip mylime! Mums taip tavs trksta, net apsakyti sunku! Jei Dovil mokt kalbti, jinai btinai paklaust, kur ttis. Bet nuo to man n kiek ne lengviau. Tu nesivaizduoji, kaip ji kryktauja ir mgina kak pasakyti savo nesupranta mu gugavimu, kai mato tavo nuotrauk. Ji jau dabar turi tiek daug tau pasakyti, kaip ir a, vis niekaip dar nesuvokianti, kas vyko, ir vis su viltim atsibundanti - gal tai tik sapnas. Pa budusi niekaip kitaip nesugebu nuraminti skausmo, kaip tik isiverkdama... Viktorai! Man baisu. Nejaugi likimas nori atpratinti mane nuo tavo buini ir glamoni? A taip myliu tave! Tavo lpas, rankas... Tave vis! Net galva svaigsta, kai prisimenu bemieges naktis, kuri neutekdavo ms meilei! Rodos, j jau mes buvo me apgyn, kai tas nelemtas gyvenimo poskis visk nubrauk... A itversiu, Viktorai, itversiu. Tu tik nesielvartauk dl ms.
164
E D V I N A S K A L D A

Mes tave abi taip mylime! Ir tu mums labai labai reikalingas. Kaip geriausias tvas, geriausias draugas... A pasiryusi visk iksti, visk padaryti, kad tik mes btume kartu. Visi trys... A nebegaliu liesti jokio daikto, kuris man primena tave, tuoj upuola prisiminimai, ir kaip visada a pravirksta. Viktorai, saugok save. Man taip sunku buvo irti, kai tie kareiviai prie traukinio tave upuol kaip maitvanagiai. Privalai bti stiprus, laikytis ne tik dl savs, bet ir dl ms... Tavo buinys ir rank jga suteik kako dangiko, ir tavo veidas, paskends skausme, stovi mano sapnuose, o a pati nesuvaldau meils ilgesio. Ai tau u t saldiausi buin prie traukinio. Mans taip niekas nemyljo ir nemyls. Mes, tavo vargs moterys, ruoiams ilgai iemai, net rytai dabar kitokie, lyg vis tapati naktis... Mums uteks stiprybs uaugti be tavs, bet a visada melsiu Diev, kad tu i ten kuo greiiau ieitumt. Donatas lyg litas ieko keli i itos sunkios padties ir kai k jam pavyko nuveikti. Galvodama apie tave ir baigsiu, mylimasis, laikut. Lauk siu tavo... Tave labai mylinios Astut ir Dovilyt
Viktoras paslp laik maio klostse ir, godiai sugulds visus odius alkan atmint, ilankst kit popieriaus lap. Taip, tai ra Donatas:

Sveikas, Viktorai! Nenukabink nosies, dar ne viskas prarasta, tik atidiai per skaityk, k paraiau, ir padaryk, kaip sakau! Tu turi pakeisti parodymus. Pakeisti, kad galt nuimti t kiet 95 straipsn. Kitaip tau padti man bus sunku. Tu tikriau siai inai, kad itin stambus mastas" laikomas tada, kai alos dydis yra daugiau nei 10000 rubli. Jie kol kas tau terodo tik yooo rubli, ir todl, sakau, niekada nemgink prisiminti vis pinig! Prisipaink dl t yooo, o dl kit - meluok, k nori, bet
N E M Y L I M I

165

neprisipaink. Aiku? Jokiu bdu neprisikask iki deimties tks tani ribos! Tu esi jau kak tam tardytojui paras, o teisme beveik visada vadovaujasi pirminiais parodymais. Tau svarbu prisikasti iki savo tardytojo ir btinai sunaikinti t popiergal! Nors upakal sikik, bet jo neturi bti. Neinau, ar yra kam nors pavyk taip padaryti, bet tu privalai pabandyti. Pakelk teatr: padauyk duris, pakauk, gali nors venas pjautis, bet su tardytoju turi pasimatyti iandien. Supranti? O kai tave nuves pas j, paprayk, kad duot tau perskaityti tavo paties duotus parodymus. Jisai duos! O prie traukinio daugiau taip neokink - man atsibodo, kad tave vis ant kumio mauna. Donatas Tik dabar vaikinas pajuto, kaip i susijaudinimo virpa rankos, o altas prakaitas mua vis kn. Tai bent Donato jimas!" kartligikai mst Viktoras, plydamas laik smulkias skiau teles. Nejaugi taip gali bti? Negi manoma dar kak pakeisti?" blaksi mintys, o viltis jau budo, plsteljo gyslomis, udegdama buvusi drs ir ryt... - Ei, Viktorai! - vos ne veidu prisiliet Linas. - Tu k - numirei? Ko toks akis isprogins? - Lino balse skambjo susirpinimas k jau k, o nuotaikas jis nesunkiai skyr. - Nieko, Linai, nevyko, tik man pas tardytoj reikia. Mir tamai! Linas nieko daugiau neklausinjo, tik apvelg kamer ieko damas tinkamos ieities. Neabejojo, kad reikalas rimtas, krapt pakau pasidalijs pritemusia nuotaika su vaikysts draugu. Jam atrod, jog dar tik vakar jis kabarojosi pro lang Viktoro kambar, kad apmalint alk, savo kailiu pajust, kaip gyvena normalios eimos, ir vis bgdavo pairti, ar negro motina, ar neatrakin tos jo alt nam durys... Ar galjo jis kada pagalvoti, kad eis vienu keliu su ituo draugiku vaikinu i pavyd keliani nam? 166
E D V I N A S K A L D A

Linas norjo padti, bet pats niro nuo tutumos galvoje. Bt lengviau, jei tereikt kam nors per sprand uvaiuoti. - Man reikia pas tardytoj. iandien, nes paskui gal bus per vlu, - garsiai mst Viktoras. - Tik taip a dar galsiu k nors pakeisti... - Tada laukis i kameros! - patrauk peiais draugas. - Bta ia ko. Kaip sako: belskis ir tau bus atidaryta. Viktoras, vis likusi nuostabai, smagiai r pusbaiu duris. - Budtojau! Ikvieskit izoliatoriaus virinink! Dar kiek paplyojus, pasigirdo ramus budtojo Arno balsas: - Kas atsitiko? - Pasakykit, kad btinai reikalauju susitikti su tardytoju... Kiek daugiau dl aki pasiginijs (aiku, saugodamasis oi aus), budtojas surinko izoliatoriaus virininko telefono numer: -Alio! ia budtojas Arnas Gudaviius. etoje kameroje lai komas Viktoras Dragnas dauo duris ir reikalauja nuvedamas pas tardytoj... Neinau ko nori - nesako. Taip... - Uteks triukmauti! - garsiai artdamas prie Viktoro kame ros kalbjo Arnas. - Tuoj nusileis KPZ virininkas, su juo ir aikinkits... Ir i ties netrukus subarkjo dur spyna, ir jos dergdamos atsivr. U j lyg dvaro prievaizdas stovjo paniurs izoliatoriaus virininkas, pats Tarakonas: - Kas ia pirsioja? Ko nerimstat?.. Ar kas pjauna? Visi guljo ant gult, tik Viktoras tvirtai stovjo per ingsn nuo dur ir drsiai met: - Nuveskit mane pas tardytoj! A noriu prisipainti! Jei nelei sit pasimatyti dabar, a vis vien dauysiu duris ir pasieksiu pat prokuror... - K tu ia mane gsdini! - ubliuvo virininkas. - Ateis laikas, bus ir vaikas. Jei visi ia taip ugiedos, tardytojus reiks i gatvs samdyti!
N E M Y L I M I

167

Kas toliau?" - klaus savs, dilbakiuodamas uautas duris. - Linai, turi peiliuk? is ts vatinuko sag, kol numyk: - Negi taip btina? Laukis dar... - Tuia to! Jie kurti it kurmiai. Kitaip su jais nesusineksi. Neinia, k galvojo ir ko gailjosi Linas, bet bat nusiav labai nenoriai, praiod pad ir i ten ikrapt mlyn Neva" skuti mosi peiliuk. - O tu moki? - Koki ia moksl reikia! - pykteljo Viktoras. - Aiku, - tpiojo aplink Linas, - jei tu ities persipjausi ven, tai bsi paskutinis sinas. Brk ms por syki, kad kraujas pasirodyt, o paskui tegu jie aikinasi, kliuvo ven ar ne... O jei kirsi per ven - inok, iandien vis dien ligoninje ir praleisi... Linas buvo teisus. Viktoras atsargiai dviem pirtais pam pei liuk ir dviem staigiais mostais kirto per rank. Ploni amenys be garso atvr dvi plaias kruvinas linijas rankoje. - Uteks! - sustabd Linas. - Dar i tikrj ukliudysi venas. Duok duris, inai, kaip jie kraujo bijo!.. Viktoras ir pats nustebo, kaip lengvai jis kirto per kraujagysli ivagot dilb. Skausmo nejaut, nors kraujas nuda vis rank iki platakos. Vaikinas tik por syki sudrebins duris ivydo su mirguliavusi dur ak. - Kas vl? Viktoras atkio kraujuojani rank. - O Jzau! - kteljo budtojas. - Beproti tu, k darai? Dabar jau rs nusileido visa delegacija: izoliatoriaus virinin kas, jau ne tiek piktas, kiek persigands, u jo stovjo du milici ninkai, o pro visus juos grdosi sesut baltu chalatu. i pagyvenusi moteryt susirpinusiu veidu, neina baltu lagaminliu, pasio kindama lk kamer ir mikliai aukiau rieo uver gumi n juostel. Greit kakokiu i lagaminlio itrauktu tirpalu patep aizd, apsuko tvarsiu. 168
E D V I N A S K A L D A

- Gerai, sdiau, - ko pro dantis izoliatoriaus virininkas, paklisi pas t savo tardytoj, jei nenukeliausi pas Abraom... Sesut su palengvjimu atsidususi prane, kad paeisti tik rau men audiniai, o KPZ virininkas tada be joki ceremonij su rikiavo visus keturis, kartu ir Viktor su apibintuota ranka, prie sienos. Du i viraus nusileid milicininkai kruopiai patikrino, itar, iiupinjo visus kameroje likusius daiktus, iekodami peiliuk ar iaip atri daikt, bet pasitenkino Viktoro ant gulto numestu kruvinu peiliuku. - Na, matai, cirkas pavyko... - ypsojosi Linas rinkdamas inar ytus daiktus, kai nugsdinta delegacija igarmjo vir. - Tuoj tave pakvies pas tardytoj. Neinau, k sugalvojai, bet pus darbo jau padaryta. Iki tardytojo Vitkaus kabineto lydjo du milicininkai, o pats izoliatoriaus virininkas, atvirai rodydamas nepasitenkinim, kad teko nusileisti vaikinui, slikino paskui plasnodamas savo galif kelnmis. Tardytojas visus pasitiko atsistojs, atrod ne maiau surgs u pat Tarakon ir, sodindamas Viktor, perliejo lediniu vilgsniu. Kambaryje liko vienas i atlydjusi milicinink ir pats izoliatoriaus virininkas. Laimei, kai norjo rankas surakinti u nugaros, milicininkas patikjo, kad taip skauds, ir antrankius u djo i priekio. Tai gerokai palengvino uduot... - Kas ten, pilieti Dragnai, taip jums kelia nerim kameroje? pradjo tardytojas, traukdamas byl i seifo. - Sin ugrau? - A noriu pats visk prisipainti, - tar Viktoras, apsimesdamas, kad jaudinasi. - Be to, an kart js neteisingai surate mano parodymus. Tardytojas pakl akis nuo popieri. - Kokius parodymus? Su jumis, pilieti Dragnai, beveik viskas aiku, uodegos neisuksite... - A to niekada ir nedariau! Noriau susipainti su ankstes niais parodymais ir juos papildyti. - Kuriuos perskaityti... ituos?
N E M Y L I M I

I69

Ir tardytojas atsainiai drb ant stalo du popieriaus lapus. Vik toras puikiai inojo, jog tik antrajame lape minjo, kad visus pini gus krovsi krep, kad suskaiiavo tik namie... Tardytojas stumd popieriaus lapus, todl Viktorui beliko tik giliau kvpti oro. vitriai, netiktai atgijs liuokteljo, ipl i tardytojo rank popiergalius ir susigrdo sau burn. - Ei! - tik kteljo tardytojas. - Rup, da! - kriokdamas ugriuvo izoliatoriaus virininkas. Parverts ant nugaros, band atplti delnus, udengusius bur n, o prioks milicininkas kirto kumiu Viktorui per rankas. Uvir nirtingos grumtyns ir kilo toks triukmas, kad tikriau siai skambjo per visus tris auktus. Vaikinui pavyko nuslysti po stalu ir veidu sikniaubti stalo kamp. Veik nesisaugodamas sm gi, dengdamas tik veid, skubiai mal dantimis tok nepaprastai kiet popieri. Milicininkai keiksi, pkavo raud it krosnies dangiai, erzjo, spard ir vis stengsi atplt vaikino rankas ir sukit pirtus burn, bet praiodinti gromuliuojanio vaikino nesteng. Tardytojo pastangos irgi jo veltui, tik spjo ikviesti pastiprinim, bet kai atgarmjo dar keli milicininkai, kova rimo. Popieriaus lapo su svarbiais parodymais nebebuvo nei ant stalo, nei Viktoro burnoje. - Sud, ot rup! - tryp visas irauds virininkas. Milicininkai ioplais veidais susivalg, virpdami i nerv ir kumiuodami kardomj itrepsjo i kabineto. Tarakono gvar dijai iandien buvo bjauri diena, ir tiek milicijos efas, tiek pro kuroras ilgai primins jiems ito piemens cirkus. KPZ gyvento jams tai buvo didel naujiena, net Bocmanas i juoko krank lyg juodvarnis. - Taip laikyt! - auk jis. - A Tarakon dar vakar perspjau, kad sulauks dulki. Reikjo ir jam aus nuksti! Tik niekas nemat, kaip ypsena blyksteljo tardytojo veide.

rietaringi jausmai it sunks vininiai rutuliai grmsi Donato viduje. iandien daug pamat, igirdo ir nei nojo, kaip atsikratyti upuolusi slogi mini. Jis sdjo Teat ro aiktje ant suoliuko visai nepanaus vakaro laukianius ir vangiai vaiktinjanius miestieius ar pasimatymo virpuliu u sikrtus jaunuol. Vargu ar tokie paniurliai dalija kam nors savo laik. Vos per ingsn pasikprindami lakst brelis balandi, bet visus pralenkdavo auktagurkliai garsiai burkuojantys patinai. Jie sukosi neinodami, ar kibti plunksnas vis ant kelio pasimaian iam prieininkui, ar toliau rti sparn apie lesinjanias balandes. Saul ridinjosi ant nusausjusio grindinio ir sunk i sustin gusio oro usilikusi ryto vs. Popiets ramyb. Donatas ikrapt i kiens kelias saulgras, vysteljo pauki tirtum, ten tuoj idygo pavasarinio po pagauti virbliokai. Jie striksjo lyg plunksnuotos blusos, ir kad ir kiek Do natas stebeilijo, neeng n vieno kareiviko ingsnio, vis strykt pastrykt it spragtukai. K tik baigsi treniruot. Dar vienas pliusas beprasmybei. Vaikinus pasiek kalbos, kad Donatas junko gerti, ir vis treni ruot j lydjo nepatenkinti, net smerkiami vilgsniai. Gal gale Vladas, vyriausias ir gal dl to manantis turs teis kalbti vis vardu, pamgino Donc atvesti prot, bet perdtai draugikas tonas ir tokio menkniekio sureikminimas Donatui kl tik nir. Atsirado misionieriai! Kai vaikinui pabodo klausytis ir spoksoti ultimatyviai surauktas kaktas, spjov visk ir ijo. Juokinga! K jie supranta? Suvenyr prekeiviai tarp mirgani smulkmen, prie teatro laipt biliet laukiantys mons garsiai gyr or, ypsojosi tiesiog puikiai dienai, bet Doncs nuotaika prilygo rudens darganai.
N E M Y L I M I

171

Mes tavo draugai, mes norim tau padti." K jie gali padti? Tvui sveikat sugrinti, o brol i kaljimo itraukti? Jie visi augo it inkubatoriuje ir teimano problemas, susijusias su doleri, main, but, vy ir urnaliuk pirkimu ar pardavi mu. Infine ia j interes ratas ir usidaro. Jie sterils, apsimeta, kad kalba apie kaljim kaip apie visikai suprantam dalyk, o i tikrj lyktisi, lyg matyt vien utles ir i bado suvrjusius zekus. Jie trokta numirti to nepatyr, ir niekada jiems nerps mo gus, nusirits nuo gyvenimo bangos. Jie patys stengiasi isilaikyti viruje, nori bti pirmi, ir raumenys jiems lyg atpainimo enklas nesusipratliui. Net laidojant irs pro karsto antvoo ply, ar pirm nea, ar nea ten, kur reikia, ir kas ten - smlis ar molis? Paties liausio burkuotojo vos nepalieia ranka, bet is n ne purpteli, itirpsta raibuliuojaniame balandyne, ir Donatas toliau groisi j mariravimu, kol bala ino i kur atsibasts plonas it aiginys katinas nepatupdo pavasario groybs ant senamiesio stog. Juodas padaras, atliks savo darb, nucimpino iki artimiau sios iukliads lyg rodydamas, kad visi turi teis kitis Donat supant pasaul. Viktoras - bene labiausiai skaudama vieta, bet nerimavo ir dl tvo sveikatos. Jis taisosi, bet infarktas - ne gripas, jis lyg mina ir dyje, neinai, kada vl gali driokstelt. Tvas iandien tikrai atrod geriau - jokio ankstesnio blykumo, valus, net kalbantis garsiau nei prasta, tik dkojo u apelsinus, bulgarikas sultis, kulinarijos parduotuvje nupirkt rkyt vit. Donatas pastebjo spintuts apatinje lentynoje stovint kompoto stiklain, popieriaus pake tus - Asta j aplenk, ilgai neutruko, ne, atlk su Dovile ant ran k. Senajam Dragnui ji velni ir rpestinga, lyg tikra dukt. Tvo akys, pasakojant apie j, taip spindjo... Donatas sdjo lyg ant aki - tas nesusipratimas kavinje persekiojo visu gaiumu. Gal jam paiam reikia gydytis? Kas per nervai, jei be joki ceremonij stveria moter u plauk? Teisi 172
E D V I N A S K A L D A

buvo ivil, nereikjo kariuotis, kas jam trukd vienui vieninte l klausim uduoti, ir nieko nebt vyk. O jis... Pratrko it koks psichas, ir Astai ididumas neleis pamirti nuoskaudos - irdyje bus pikta kaip ieula. Visada... O gydytojas, siveds kabinet, sak, kad dar toloka tvui iki normalios psichins bsenos, btinas reabilitacijos mnuo kokio je nors sanatorijoje, kad visikai pamirt rpesius. Ech! Kad j pamirt rpesiai!.. Namo gro pavargs it uva. Kojom apstumd priekambaryje imtytus batus (ryt ariai iekojo poros), nusvied prie pakabos dinsin vark ir, slinks virtuvn, atlapojo lang. Gydytojai, milicininkai, konvojaus kareiviai... Ko gero, visos bdos neioja uniformas, kad galt grasinti i tolo. Nenoriai suplov lktes. Negeros mintys lyg kavos tiriai nu sdo galvoje, ir triukmas, kylantis nuo gatvs, panjo vis pusdien persekiojani tyl. Usivirins vandens usiplik alios arbatos, nulepsjo kambar, jung magnetofon. Gal muzika isklaidys tui grauat? Sugrs kyteljo nos aldytuv, bet is tik nusiypsojo tuiomis lentynomis. Kai prisdo gerti viengungikos arbatos ir pavartyti parsinet i pato duts laikrai, suskambo telefonas. ird taip ir nudie g - i ligonins? Pakl ragel prikands lp ir atitoko igirds ivils bals. - I kur tu skambini? - ikart paklaus. - I ligonins? - Ne. I nam, - ji migdaniai alsavo ragel, ir kai oro gurknis pakyldavo bals, jis skambdavo minktai it aksomas, ir bet koks vyras galjo sivaizduoti panekov esant nepaprastai grai. - A iandien nedirbu. - Kodl skambini? - Oi, koks tu tiesmukikas! Su moterimis visada taip ikart prie reikalo? - sugdino Donat.
N E M Y L I M I

173

- Atleisk, - sumurmjo, - durna nuotaika vis dien persekioja. - Vl kas nors blogai? - Ne, nieko. Niekas nesikeiia, viskas po senovei. Palauk, a pritildysiu muzik. - Matai, - ts sugrus Donatui, - tas Paulius tikrai daug pa sieks. A prisiskambinau jo pusseserei, o ji visk ino. Jis vienas toks giminje - gim su markinliais. Jau keli mnesiai dirba prokuratroje Vilniuje... - ivile, tu auksas! - Palauk, nesuprantu... Tai juk nieko dar nereikia. - Reikia, ir dar kaip! Jie visi viename medyje tupi, bet telefonu nenoriu kalbti. Tu laisva vakar? - Na... gal ir taip. - Gal nueitume kur nors? inai, pasiirjau - aldytuvas lyg iluotas. Gal kavin, o gal restoran? - Kad mane vl paiurpintum? - net susijuok. - Tai jau ne. Po ano sykio sau prisiekiau - su tavim jokias kavines! Ir iaip man ne prie irdies restoranai ir visi tie barai. A viso labo tik sesut, o ne kokia restoranin mergel. - Tai k darom? - Donatas trynsi palei sien. - Gal Palang? O gal Nid? Ramiai pasdtume, visk pasvertume, aptartume, nes tau iki Pauliaus lengviau prisikapstyti, juk mokykloje komjau nimo komitete kartu sdjote. - Taip. O ar pameni, kaip tave svarstme? - Pamenu ir seniai atleidau. Varom, ivile, nieko nebijok, a... - Palauk, nieko nebesakyk! - ji trumpam nutilo. - O kodl tau pas mane neatvaiavus? Tik neapsimesk droviu ir nelauk, kad maldauiau. Mama baigia kepti obuoli pyrag, naminio vyno turime, o Nida ir Palanga palauks vasaros. Sutariam? - Neinau, - dabar jau muistsi Donatas - lyg ir nepatogu si prayti sveius. Bet ivil joki sentiment nepripaino, kirto trumpai ir aikiai: 174
E D V I N A S K A L D A

- Tai mano paskutinis odis. Atvaiuosi? - Atvaiuosiu.

***

Asta lengviau atsikvp, kai po piet maoji Dovil kiek pasiraiviusi, paniurzgusi umigo saldiu kdikio miegu. Atsargiai, r pestingai apklost, pakio po lovyts puslankiu skaityt knyg, ant pirt galiuk itipeno i miegamojo ir udar duris. Prie akis kokios dvi ramybs valandos, susps iskalbti dukre ls drabuli krv. Taiau po rytmeio ruoos rankos styrojo it pagaikiai, prayte prasi nors minuts atokvpio. Virtuvje nuluost Dovils koele nutakyt stal, sumurkd nevarius pie no buteliukus katil su drungnu vandeniu, pasiild vakaryki sriub. Valg be jokio apetito, bet nenorjo, kad vakare kamuotsi nuo galvos maudimo. Vakaro nemgo ir bijojo, kaip mai vaikai kad bijo umigti vie ni, tv palikti, lyg sapn pasaulis ir bt tas tikrasis, neigalvotas gyvenimas. Galjo visi laiptins gyventojai suguti but, bet vis vien Astai jis bt atrods tuias ir lidnas be Viktoro. Pasitai siusi kavos neivengiamai prisimin, kaip is ritualas amindavo dienos virsm vakarop. Prie kavos puodelio jie niekuomet nesi jausdavo kaip vyras ir mona. Greiiau tai panjo simyljli pokalb kur nors kavinje. Dabar jinai suprato, kokia bdavo lai minga tomis akimirkomis! Ir tas laukimo jausmas toks jaudina mas, kai inai, jog tikrai pragarmjus pilnai moterik rpestli dienai jis sugr, apglbs tvirtomis rankomis, o ji, prisispaudusi prie jo ilusios krtins, i malonumo net usimerks! Tirps nuo meili odi ir dar meilesnio vilgsnio. Jie tiek ilgai kovojo u nuostab pasaull! Kas i jo beliko? Argi ji nepanai t sen i rus pasakos, sdini prie suskilu sios geldos? Bet kas galjo tiktis...
N E M Y L I M I

175

Pritrko mini ir odi, leido itrykusiai aarai nuvinguriuoti per skruost. Ne, uteks, - persibrauk seniai ukuosen menanius plaukus. - Reikia susiimti. Kas vyko, tas vyko. Kakas pabeld duris. sikirtusioje spindinius puodelius ty loje girdjo labai aikiai. Tokiu metu i draugi taip stipriai n vie na nesibelsdavo. inojo, kad Dovil eina pogulio. Pravrusi duris Asta neteko ado. - Mama, tu? - pralemeno. Tiesus penkiasdeimtmets moters vilgsnis tyrinjo dukros veid. Ji neirjo nei piktai, nei su ypsena, tiesiog kiek pabalusi nuo jaudulio ilaik vis savo rimt. - Tai gal pakviesi vid? - pakreip susukt kuod ant galvos. Plika akim buvo matyti, kad solidaus amiaus moteris dar tu rjo supratim apie makia ir inojo, kur Klaipdoje rasti ger palt siuvj. - Taip taip, praom ueiti, - nutirpusi mergina pasitrauk nuo dur, o irdis susigniau nuo neivengiamos nuoskaudos. Motina pirmkart teiksi kelti ia koj, pirmkart po vestuvi rado laiko aplankyti dukr, nustumti ambicijas, o gal nauj uval dyta stovjo priekambaryje ir sagstsi palt. - Tai kaip js ia sikrte? - sidrsinusi pasisukiojo virtuvje, dairsi svetainje, uvert galv viestuv. - Graus... ia pirko te ar kas parve? - raukls motinos veide bgo grietomis lini jomis, o ploni, kruopiai ipeioti antakiai raikiai rmino akis. Kietai suiauptos daytos lpos niekada neiduos nuotaikos, tik pabr jos amiui bding orum. - Sakiau tvui, vaiuojam kartu, bet jis isisuko. Tu j inai, vis reikalai. Meluoji! Jis nedrso ateiti, nors labai norjo. Tvas niekada ne bt prietaravs ms vestuvms, jei ne tu! Tu visada tareisi val danti pasaul - mane, tt, pinigus, ms draugus." O motina, jau pradariusi miegamojo duris, tykiai slino sudju si apknias rankas u nugaros pairti ankls. 176
E D V I N A S K A L D A

Asta net njo. Sdjo svetainje sukryiavusi kojas ir jautsi ne k geriau kaip tada, kai milicija dar krat. Kokios mintys uvald mam, pirmkart ivydus ank, nors ji augo vislaik tame paiame mieste? Ar ji gailjosi? Moteris islinko taip pat tykiai, kaip ir jo. Akimirk jaunysts groio pdsakus isaugojusiame veide aid susijaudinimo virpu lys, bet didel kukli vestuvi nuotrauka, stovinti ant televizoriaus, grino ankstesn santrum. Ji atsisdo prieais dukter, apmaldiusi moterik smalsum, ir tar: -Graus vaikelis, lyg i pieno plauks... Taip saldiai miega, grau ir irt! Mums, dukrele, reikia pasikalbti. Kur tu buvai anksiau?" - Asta n nepajuto, kaip m kilti prie ikumo banga. - Gal a kavos ivirsiu, - klsi mergina. Motina liko sdti, o Asta dingo virtuvje. Be jokio diaugsmo nukrov padkl puodeliais, supyl uvirus vanden kavinuk ir sunkiu ingsniu nune svetain. Mama kaip visada pakabino kavos vos pus auktelio, por kart pasuko ir gurkteljo. - inai, man atrodo, reikia baigti visus tuos pykius. Taip ilgiau tstis nebegali. Kiek mes kankinsims dl to, kad suprantame gy venim skirtingai? Paaliniai, kaimynai ir bendradarbiai tik plaka lieuviais, praeiti neduoda... - Tai tik dl to ir atjai? Kur tu buvai anksiau? - Asta, a ne bartis atjau. - A ir nesibaru, o tik klausiu, - atrm dukra, slpdama suki lusius jausmus. - Dukrele! Tu gi inai, mes iki paskutins akimirkos manme, kad persigalvosi. Jokie tvai savo vaikams nelinki blogo! Kas gal jo inoti, kad taip toli nueisi. Jau tada tau reikjo imti ir paaikinti apie savo pasiryim, o ne lkti i nam lyg galv pametus. - Pametus!.. - kandiai ypteljo Asta. - Mama, kiek laiko mes nesimatme?
N E M Y L I M I

177

- Kodl klausi? Gal jau pusmetis, gal daugiau... - Tu n kiek nepasikeitei! Argi tu tada neinojai, kad a nia? - Na, inojau, bet tai netrukd mums, na, susitarti. - Mama! Apie kok susitarim tu man kalbi! - usipliesk Asta. Vaik be tvo palikti? Tu juk ito norjai. - Astute! - velniu tonu suskambo motinos balsas. - Jaunyst akla. Sunku gyvenime daryti teisingus sprendimus, kai tau tik a tuoniolika. Juk mes tau tik gero norjome, tik gero... - Tik kakodl a to nesulaukiau! - pertrauk dukt. - A i nau js gyvenimo model - iki skausmo kalte galv: vyras su auktuoju, jei dar partinis, tai idealu, btinas automobilis. Dukrel turjo baigti por auktj, gal net universitet, sulaukti nuno kusios senmergs amiaus ir tik tada iekotis vyro. O kai sulauks penkiasdeimties, i knyg suinos, kad dar yra toks dalykas kaip meil... - Meil! Meil... O k tu turi dabar i tos meils? - Dovil. Jei a biau i meils gimusi, gal taip su manimi ne btum pasielgusi? Mama nieko neatsak. Nutilo. Atsidususi pakl garuojant ka vos puoduk prie lp. Dukt vis tokia pati! odius taip suvels, kad teisyb virs neteisybe. - Mama, kodl tu atjai? - A tavo motina, o mama, kaip inai, viena. Negaliu susitaikyti su mintimi, kad dabar mano dukra vargs vis gyvenim. Negi tu manai, kad tavo, - ji usikirto, - tavo Viktoras i ten greit ieis? - Tai nieko nekeiia, - papurt galv Asta spdama, kurlink suka motina. - A jo lauksiu... - Na, ir lauk, negi manai, kad mes norime udrausti? Bet apie Dovil, apie save pagalvok... - A jau pagalvojau. - Palauk! Leisk man pasakyti iki galo. Tau ne tik lengviau bus gyventi, bet ir laukti jo, jei gri gyventi pas mus. Ne tokiems jau niems peiams tokia nata. Tau dar reikt ir mokytis, ir Dovi178
E D V I N A S K A L D A

l sveik ir soi uauginti. Negali vien neaikia ateitimi gyventi. Kalbjom su tvu, sakom, teises isilaikytum, kokiai ten mainytei pinig atsirast. Galtum vaikut daniau prie jros nuveti, vasa r Palang... Prisimeni, kaip maa kryktaudavai prie vairo, kai ttis leisdavo pavairuoti? - A gyvenime nepamiriu, kaip jau gatve nia, o tvas pra vaiavo, apsimets, kad nemato!.. - rijo nuoskaud Asta. - Tave biau sutikusi, irgi btumei nesikalbjusi? - Ir vl tu savo! - pliaukteljo rankom motina. - Umirkim, kas buvo, galvok, kaip toliau gyvenim tvarkysi... - Tai tu nortum visk pamirti! Pigiai atsijo dukrel - nei ves tuvi kelti reikjo, nei dovan pirkti, nei ankl nerpjo, nesi teikei nei pasveikinti, nei pairti ateiti! - nuoskaudos odiai lyg geluonis smigo motinai ird. - Tu savs n trupuio nelaikai kalta dl ms tragedijos, tu visada neklystanti! - O argi a klydau, kai sakydavau, kad tu su juo nepagyvensi il gai? - svrsi per stal motina, iekodama dukters aki. - Argi ne mano odiai isipild? - Taip, taip! - suuko Asta. - Tavo prakeikimas pildosi! Tu to ir norjai! - Ne, a ento kalinio nenorjau! - kilo balso tonas. - A sau gojau tave lyg angelas nuo velnio, bet pati buvai lyg apavta! Jei nebiau prakeikusi, btumei taip vis gyvenim ir sdjusi j apergusi! - Tu ragana, o ne motina! - Ai, dukrele, matau, kad dar protas tebesivelka tau i paskos. Tai ia kaip pel ir lindsi toje landynje, ir disi i meils? - Geriau jau ia, - nubrauk aar, - nei js rmuose... - Rmuose... Eik tu, neimanle! - paniuro motina. - Visada po ko nors saldaus tau norisi saujom ryti drusk! Ir vis per t bandit Viktor. Lyg nujausdama... - Lauk! - K?!
N E M Y L I M I

179

Asta drebdama atsistojo ir rytingai pakartojo: - Lauk! - Oka tu! - met motina, skubiai pasiiupo palt ir trinkteljo durimis. Asta pam lpdaiais nurausvintu krateliu puoduk ir ipyl nebaigt gerti kav iukli kibir. Dabar ji galjo nebetramdyti savo jausm. Smuko lyg nemo niko svorio gniudoma ia pat, prie sienos, ir verksmas su palen gvjimu istm koktu skausm i gomurio. Nedrsiu verksmu atsiliep pabudusi Dovil...
***

Prie eidamas pas ivil Donatas susimst - neti gli ar ne? Atrod, kad gls iduoda jausmus - tai lyg nematoma kilpa, uneriama ant garsiai tariam odi, bet be gli dar blogiau kaip be veido... Nupirko kelias ilgakotes, velias, vl raudonas roes, bet jos dr sos nepridjo - stovjo prie duris, kol supyks pats ant savs pa spaud skambut. Duris, pritilus muzikos garsams, po trumpo bildesio atidar jau gerokai perokusi balzakik ami moteris, gerairdiko, apva laus veido, ir Donatas tuoj pat paino - ivils mama. - Praom! Praom vid! - ji neslp, kad galingas vaikino sto tas padar jai spd, ir nusigrusi kambari gilum paauk: iville! Kur tu ten? Ateik priimti svei! Ros trukd ir ingsn engti, todl tris gles kiek sumis vai kinas teik simpatikai, svetingai ivils mamai, i, atrod, net tpteljo i laims. O ivil, kai atskubjo subarkinusi virtuvje lktes, visai su triko, nuraudo, umiro net pasisveikinti, tik dkojo lyg pakerta, kakodl vengdama Donato aki. - Praom toliau, - tarsteljo ir palydjo svetain, kur i tolo baltumu viet staliukas su tuiomis lktmis ir spindiniomis 180
E D V I N A S K A L D A

taurmis. - A tuoj, - lyg atsipraydama linkteljo ir nuskubjo atgal virtuv. Pasklido kepam obuoli kvapas. - Mama, gal tu eik, uimk Donat, album parodyk ar k... Man pyragas gali pridegti, - ivil taip piktai dbteljo, kad moteris paoko lyg ant spyruokli. Donatas, ivils mamos diaugsmui, nenuobodiavo: vart ploktel, retkariais umesdamas ak televizori. Viepatie, koks vyras! O mokykloje niekuo nesiskyr nuo kit berniuk. Netrukus idygo ivil, neina nuplaut vaisi krepeliu, ir pa sil alios arbatos. alios? - vaikinas nustebo. - I kur iuose namuose jo mgsta ma arbata?" Taiau ivils mama idav paslapt: - inok, vaikeli, kiek atkakliai ivill iekojo tos keistos arba tos, ne tas odis! Tik turguje terado. Abidvi ragavome, bet man tas skonis ne prie irdies. Vaistais atsiduoda.

Donatas nusijuok - linksma moterik.

- Man patinka alia arbata. Galiu papasakoti vis istorij apie ali arbat, - ir kilsteljo antakius dl tokio savo plepumo. Juk tai visai nelinksma istorija, greiiau baisi. - Tai atsitiko armijoje. Tik metai, kaip Afganistane vyko karas, bet man nusiypsojo lai m ten nepapulti. Tarnauti teko Tadikijoje, Fartuze, maame aule prie Piando ups. odiu, pats pasienis. Pusmetis - kaip rojuje. Tik pavienius sienos paeidjus gaudme ir skorpion saugojo ms. Po met tarnybos pavyko isiprayti atostog. Visas brys ilydjo, priadjau parveti lauktuvi, ir kai grau po poros sa vaii, i viso brio tik vien ukrainiet Jakob beradau; kitus nak t persikls per up duman brys ipjov, ginklus susirinko ir atgal Afganistan. Jakob igelbjo alioji arbata. Jis kaip tik tada klampojo draug pasistas per smlynus iki kaimynini barak parneti arbatoli, nes be j negaljome n pusdienio itverti. O vliau, jau kitame bryje, gerdavau j toki stipri, kad nakt
N E M Y L I M I

l8l

atsimerks miegodavau, ir joks dumanas nebt prislins... Tai gyvybs grimas. - Vaje vaje, - lingavo galv ivils motina, - kaip baisu! O vliau tie... na, anie, puldavo? - Gal vliau, baigiantis tarnybai, upuolim padaugjo. - Ar audydavote? - Ne, akmenukais pasimtydavome. Jie nusijuok, tik ivil susig - juk jie juoksi i mirties! Donatas gr ir gyr arbat, ragavo dar ilt pur obuoli pyra g. Jauks namai. Net senoki baldai, alsuojantys polirolio gaivumu, spinduliavo rpesio ilum. Megztos linins servetls, ipuose ltos kambarins gls, kiekviename ingsnyje vytinti tvarka ir vara sakyte sak, kad itiems namams meils netrksta. Vaikinas nejuiomis pagalvojo apie vyr, kuris paliko tokius na mus. ivils tvas ijo pas kit moter, jaunesn, ir dabar gyvena kakur Auktaitijoje. Negi jos nemokjo jo mylti? Greiiau, kad jis. Donato atneto ampano n nepaliet, ragavo obuoli vyn. Malonus rgtokas skonis ild krtin, o ivils mama darsi vis nekesn: pasakojo apie vyno gaminim, gyr dukters pyrag ir puikias roes, kol pagaliau slapiomis mirkteljo vienturtei ir su sizgribo turinti eiti pas kaimyn ilgai laukt sil parsineti. - Telefonu sakei, kad mama kepa pyrag, - kai liko vieni, tar Donatas. - Norjai talent nuslpti? - Kvaila moteriai girtis tokiais gabumais. Ji privalo tai mok ti, kaip kad vyras sutaisyti iaup... - ji nereikmingai patrauk peiais. - O a nemoku. - A galiu ir ito imokyti, - nusijuok mergina. - Kai tvo neli ko, visko imokau. Neliko... - pyl maloniai tirt vyn taures vaikinas. - Kain, ar tokie poskiai ugrdina, ar palauia mones?" - Kada jis paliko?
1

l82

E D V I N A S

K A L D A

W W W .

INC K C A L H 5 . l t

- Juk inai, seniai. Gal penktoje klasje buvau. Ijo, bet paliko tiek klausim, kuriuos ir iandien nerandu atsakym. Geriau jau bt mirs. Mirusius mylti lengviau - jie nedaro klaid... Tik atleisk, - ji prikando lp, - a neturiu galvoje tavo mamos. - Nieko, - atsiduso sunkiai ir vyrikai. - Ji buvo puiki moteris ir mokjo kepti pyragus. - Obuoli irgi? - atsigavo jos akys. - Obuoli? - prisimerk. - Ne, tokio nemokjo, bet visi buvo skans kaip ir tavasis. ivil dkingai ypteljo. - inai, - ji kak mst. - A vis noriu paklausti, ar tu nesi diaugi, kad t skerdyni nakt Tadikijoje tavs nebuvo? Nesijau ti lyg antrkart gims? - A danai sapnuoju t lemting nakt. Matau i toli per sm lynus nuo ups atslenkanius dumanus, adinu draugus, bet jie miega kaip umuti. Matau krauj, daug kraujo, iki absurdo pigi gyvybs kain, ir nieko negaliu padaryti - a visas lyg i rko vir tos ups... A sitikins, - vaikinas pritilo, - jei tnakt biau bu vs kartu su briu, to nebt vyk. - Kodl? - ivil neslp abejons. - Dl labai paprastos ir emikos prieasties. Jie visi buvo girti ir miegojo nepastat sargybos. Daugiau kaip por mnesi buvo ramu kaip banyioje, bet kai briui komandavau a, tvarka buvo nei a pats griau, nei kitiems leisdavau, ir sargyba iki ryto kaip vaks stovdavo. - Gal ir yra teisybs tavo odiuose. O tas Jakobas? - J tikrai igelbjo arbata. Gaila vaikin. Paprasti i miest, kai m, net neapmokyti jokiuose specnazuose, buvome ali ir visai nepanas kietus vyrukus. Mirtis pasirinko juos... - Lidna, - tar ivil. - Btent, - jis gurkteljo alios arbatos. - Gal geriau pakalbki me apie k nors geresnio. - Apie Pauli? A nesuprantu, kodl tu diaugiesi, juk jis gyvena
N E M Y L I M I

183

Vilniuje, o ne Klaipdoje... - Tardytojas minjo, kad teismas, ko gero, bus parodomasis, i vaiuojamasis Aukiausiojo teismo posdis. - Betgi Paulius ne teisjas, o prokuroras. - Tas tai taip, - sutiko Donatas. - Bet jie visi suriti viena virvele. Pairk, kaip Paulius greit ikilo. Be paini nemanoma. Gali bti, kad jis painos bsim teisj, gal prokuror, ir per j priei sim prie reikaling moni. Tokie mano samprotavimai. Tu Pau li geriau pasti. A biau labai dkingas, jei padtum kalbt j ikabinti t ko. Pinig kiek reiks, tiek ir bus. Tau atsilyginsiu irgi... - Apie atlyg nieko nenoriu girdti! - nukirto ji. - A pasisteng siu. Man nesunku. Laikas umigo aliose didialapse kambarinse glse, ir, be sikalbant vis apie t pat Pauli lyg apie koki dievyb, obuoli pyragas nesuvaldomai trauk Donat. Net pagalvojo, gal neman dagu kaskart tiesti pirtus ton pusn, bet smaliiaus nepavyko nugalti. Vaza su romis stovjo ant nedidelio svetains stalo, ir ivil, vilgteljusi jas, i dkingumo paraudo. - Gal a jau eisiu? - dvejojo vaikinas. - Palauk, pavalgysi ir eisi. Pas mus, kaip matai, viskas atvirk iai - pirma pyragai, paskui noragai. Jauti kvap? Tai karbonadas teloje lyg geriausiame tavo Palangos restorane! Donatas nebesusigaud - ar nuo imaukto vyno itirpo nuo pat ryto upuols stresas, ar i nam iluma veja i irdies lides. Jis nesijaut vienas - tai kas nutiko. ivil nuritino akmen nuo pei, radusi paint Vilniuje. Kas begali sutrukdyti itiesti broliui pagalbos rank? Jis neabejojo, kad Viktorui pavyko pakeisti paro dymus, engti svarb ingsn pabgant nuo deimtmeio grsms. Kiek ia trksta? Vienas uolis, ir visiems palengvs... - Pavyks... Pavyks! - n nepajuto, kaip garsiai pakartojo. - Apie k tu? - sukluso mergina. - Apie brol, - nesmagiai nurijo ksn. 184
E D V I N A S K A L D A

- Pavyks. Btinai. Gali neabejoti. Donatas usisdjo iki pat vidurnakio, ir tik televizijos progra mos pabaiga perspjo apie vl met. Reikjo eiti nakt ir vl vienatv ir neini. Ilgai stoviniavo prie dur, persimets per pet striuk. - Ai u fantastikas gles. Labanakt! - atsisveikindama ypte ljo ivil. Durys usivr godiai rydamos ingsni aid laiptinje. Ra kindama duris pajuto smeigtas motinos akis. Ji atslinko i virtu vs paslaptingo diaugsmo kupinu veidu, i mielo nuovargio nu svirusiomis rankomis, pailsusi nuo pokalbi pati su savim. - Eime, mama, nukraustysime stal. -Apie k judu kalbjots? - smalsavo mama, stalas jai - Apie k ir bites, - ivil pranr pro j tiesiai svetain. Mama kuriai papurt galv, itemp smakr lyg nordama pa siekti neklusnios dukters aus ir pasak: - Jis tave spoksojo taip, lyg keturmetis spoksot pirmj led porcij, - ji taip norjo pamokyti dukr, kaip apsukti galv tokiam puikiam vaikinui. Taiau ivil tik iupo prikraut padkl, barkdama nubo gino virtuv, paskui smuko voni, i ten su chalatu nuplaz djo savo vienatvs tvirtov - mayt kambarl, ustm duris, ugesino vies, atsigul ir usimerkusi ivydo plat besiypsant Donato veid.

laipdos -ojo milicijos poskyrio raudonojo kampe lio langai deg iki pat paryi. Nedaugelis pro al apgraibom iekani kelio praeivi, tamsos vejam jauki pastog, inojo, kad tai ne koks uuomara paliko deganius langus. Ten vyko darbas, naktinis, kai milicininkai tampa pribuvjomis, kol gimsta kalto ir nekalto prisipainimas. Dolskis, kriminalinio skyriaus inspektorius, inantis visus nu skausminimo bdus, taissi nuo prakaito permirkusi apykakl, nenuleisdamas aki nuo antrankiais surakinto vaikino. Visa naktis uniui ant uodegos! Vos ivyds ito, kaip jis vadino - mekalauio", akis nieko gero nesitikjo. iaip beveik neklysdamas galjo pasakyti, kada - po de imties minui, po valandos, rytoj - l tardomasis, bet iandien jo nuotaika subjuro nuo viskam abejingo vilgsnio. Net skausmui. Ir plumpino bananu daugiau galvodamas apie artjant ryt, nei apie alkana baltuma aukianius ant stalo numestus lapus. Jis nieko nera, nieko ninieko nekalbjo, tik tyliai pt atod sius, kai nugriuvs po smagesnio smgio vl ropdavosi ant kds, tramdomas antranki gelei. Rup! Nors itart od mama", gal nuo to pradt vyniotis silas. Kaljimas keiia mones, ugrdina iki atbukimo, imoko uv kalbos, ir jie griva kurti kaip nupjauti mediai, gali romyti be jo kios narkozs. Tuti lapai, ko gero, tokie ir liks, joks spaudimas ne privers atkurti pirmini parodym, kakada taip sunkiai ivargt, bet, mst Dolskis, milicijos mrai dl to nesugrius. Teisme tas unytis vis vien neisisuks. Yra faktai, yra atspaudai, liudininkas. Tik apmaudu, kad tokie piemenys mgina ia savo tvark vesti.
r

l86

E D V I N A S

K A L D A

- K darom? - atsisuko inspektorius savo el, susiraukus nuo nemigos paniurl Tad. - K darom, klausiu? - K a inau... - iovavo. - Gerai, - klsi Buldogas. - Nuleidiame j rs, o rytoj pratsim, - jis sodriai nusikeik. - Rytoj a tam delavarui ikn li tuokl kiiu, rays kaip spausdinimo mainl, kad tik popieriaus nepritrktume... Viktoro nugara kaito, deg, lyg kas su didiule bulvi tarka vis nakt j bt tryns. Neapykant plumpsintiems greta prigesu siais milicijos koridoriais kriminalistams nustelb tylus digavi mas: man pavyko! O kiek kart jis vijo abejon - gal ssti ir rayti bet k, kad tik laimt atokvpio valandl. Atsispyr. Viltis, kad galima prasklaidyti lyg debesis pakibusi ilg met virtin, slopino skausm, o mintys apie namuose laukianias dvi moteris suteik nemonik jg. Ilgas izoliatoriaus koridorius lyg paskutin laisvs atkarpa. Dolskis atrakino antrankius, liep stovti veidu sien, kol budtojas Arnas vargo su kameros spy na. Visa kamera narpt, tik Linas miegojo jautriai lyg ant me dio akos, ikart paoko ir neslpdamas uuojautos sistebeilijo sugrus po naktinio masao" draug. - Kliuvo? Parodyk. Viktoras nusisuko ir pakl megztin. - Vienos deros. Gerai, kad per galv nemu. Mane, kai tam mentui nos daviau, taip auino, kad visi markiniai susprogin jo. .. Na, ir kaip? Ipe k nors? - Nieko. Viktoras guljo ant pilvo, stengdamasis negalvoti apie lauiant nugara skausm. Neatrod, kad daug kliuvo, ir savs n kiek nebu vo gaila. Tokios taisykls, ir nra ko gailtis savo kaul. Tegu ino laisvs kain! - Ir kas toliau? - nutrauk nelinksmas mintis Linas. - Negi ma nai iki laisvs prisikapstyti? Ar tu supranti, kad visk grinai
N E M Y L I M I

187

pirmykt bkl? Sankcija ir buvo duota remiantis tuo popieriu mi, kurio dar neiikai. - Ne, a taip nemanau. A neneigiu nieko, iskyrus tai, k nori man prisiti, - atsargiai rikiavo odius Viktoras, lyg u dur kl pot ausis itemp kriminalistai. - Byloje yra ir liudininkas, ir mano pirt atspaudai, kratos atliktos ir... - Visa tai - beletristika! Tegu, kurvos, i naujo rodo! Ar taip, ar taip - vis vien malkas krauna. - Ne taip viskas paprasta, kaip tau atrodo, - prisimins pokalb su Sauka, pagalvojo apie Ast. - Jie mans nebepaleis. - Gal tu ir teisus. Nekalti prisipasta, o ia - stambi byla. Vaikino nuostabai, kitdien niekas jo nebejudino. Negi umiro ar lauk nakties? Kankinamai praslinkusi diena neadjo nieko gera. Jis ir negaljo inoti, kad ten, viruje, kabinetuose klaidio jantis likimas surado alinink. Svar od tar tardytojas Vitkus, gana diplomatikai milicijos virininkui paaikins, kad nema ts jokios tragedijos, es, bylai ir taip mediagos pakanka, ir nra prasms perkvalifikuoti straipsnio - tegu tai teismas sprendia. Sauka iaip ir taip dvejojs nusileido, jis irgi norjo kuo greiiau sudlioti visus takus, nes naujos problemos beldsi duris. Naktis slinko siklausant kiekvien krebdes - bene Buldogo ingsniai ant laukuj laipt?.. Bet jis nepasirod, matyt, sapnavo, kaip darbuojasi su lituokliu.
***

Tardytojas, sisprauds savo kabinete u stalo, uversto popieri segtuvais, bylomis ir teisinio proceso knygomis, lauk kardomojo i etosios kameros. jo pakau i paveikslo velg rstusis Dzerinskis, o pro grotuot lang sruvo vaiski ryto viesa. Pavasaris kieme vaiktinjo plaiu ingsniu, ir, atrod, ilgiau paspoksojs medi akas, pamatysi, kaip sprogsta pumpurai. Milicininkas, tas pats skystasis, kuriam nepavyko varyti Boc manui baims, kiek lengviau atsipt, pristats Viktor tardytojui. 188
E D V I N A S K A L D A

K gali inoti? Gal bgti sugalvos? Nusegs vien antranki pus ia pat ekteljo u radiatoriaus vamzdio, patamp, padrask, ar tvirtai usispaud, ir ismuko pro duris. - Ir kaip skrandis? - visai be humoro paklaus. - Gerai perdirba makulatr? Viktoras tyljo. Kaip sak Bocmanas, jei nori nervinti mentus ar jiems tikti, tylk, bet inok, kada tai daryti. Tardytojas trauk naujus apklausos protokol blankus, kio spausdinimo mainls rykl, po ranka pasidjo Raudonojo spa lio" kolkio apiplimo byl. Viktoras neinojo, kad vakar pava kar tardytojas buvo susitiks Dituvos soduose su Donatu, kalb josi, ir jiems isiskyrus Vitkaus kienje liko du tkstaniai rubli. Dar tiek pat jo lauk skmingos bylos baigties atveju. Todl ypa kruopiai tardytojas ir nesigilino turimus faktus, kaukjo it ge nys mainle, neprietaraudamas imtus kart Viktoro apgalvotai versijai. - Nemanyk, kad jau laisv artja, - numyk nepakeldamas retais lyg samanomis plaukais dengtos pliks. - Dar ilgai srbsi baland. Tai sakai, kit pinigli n nematei? Gerai, taip ir paraysim... O koki sumel nusineei? - Septynis tkstanius tris imtus dvideimt penkis rublius, lengviau gyvenime nebuvo sidmjs jokio kito skaiiaus. Tardytojo pirtai kaip voro kojels rpliojo mainls klaviais, o i tarkjo rydama popieri. io bei to paklausindamas spaus dino ketvirt valandos, paskui atities smilkusi nugar, usirk ir permet per stal atspausdintus naujus parodymus. - Viskas. Perskaityk. Vaikino akys iekojo tik skaii. Rado. Tie patys. Sudie, stambusis, mirt vedantis maste? - Perskaitei? Viskas teisingai surayta? Gerai, dabar be joki pokt man pasiraysi. Tpfu, kad tave velnias! Tavo dein prie radiatoriaus prirakinta, - jis klsi, sutryn peleninn cigaret ir,
N E M Y L I M I

189

sprausdamasis dur link, sumurmjo: - Kas ino, gal tai ir geras enklas...
***

Kas savait izoliatoriuje didysis sujudimas - kas ikeis anktas, nevari drapan ir prikliokusios paraos pridvisusias kameras erdvius it elgetos maias iauli kaljimo apartamentus". Viktoro pavard buvo srauose. kart varanokas sustojo labai arti vagono, bet tempdamas vl isiptus mai spjo pastebti graudiai mojani mon, Dona to pergalingai ikelt kumt. Ir konvojus pasitaik baltasis" - taip zekai vadino it traukinio Maskva-Kaliningradas paskutinio va gono sargybos pamain, nes joje nebuvo n vieno siauraakio. Jie kur kas maiau priekabs, kartais net grindavo rast arbat ir mon kaldavo tingdami. Bananai - gan humanikas ginklas. J lyg slidmis imutos lis jau po keli dien nieuliu pasklido po nugar, sklaidsi kraujosruvos, tik juosmuo lyg skausmo ratlankiu suvertas - gal inkstai, o gal kepenys dar neatsigavo? Bet tai niekis, lyg skuban iam tiksl mogui sloga. Jis jautsi nugaljs bjaur bejgiku m, kai atrod, kad, viskam aplink grivant, nieko negals pakeisti, o tik sdti ir sdti. Ir paskutiniai Astos laikai nebedvelk isi skyrimo baime, ji tikjo, kad nuosprendis bus gailestingas jiems visiems, o ir Donatas tikino, kad aidimas tik prasideda, ir pini gai - geriausias jo advokatas. Pinigai. Degantys jo atmintyje ir n kiek neildantys. Jie patikimai paslpti, seniai prakeikti, ir Viktoras suko galv, k su jais daryti. Temat vien ieit - Donatas... Bet ar nekris prakeiksmas ir ant jo galvos? Su kiekvienu traukinio rato stuk teljimu tirpsta sekunds, minuts, skirianios nuo juodiausios dienos - teismo dienos. Teks paslaptimi pasidalyti su broliu, niekur nedingsi. Gal jie atliks niekuomet jiems nenumatyt vaidmen? Viktoras yp190
E D V I N A S K A L D A

teljo: Likimo ironija. Pinigai, u kuriuos j ir teis, nukeliaus teisjo kien. Uburtas ratas, jis tra vartelis gerai pateptame mechanizme..." Sujuoduojantys u kup grot antpeiai tik trumpai nuramina urmul. Krato tik pavirutinikai, ir visi diaugiasi gera kelions pradia. Dar kaljimo boksuose patikrins, bet paryiais kaljimo kontrolieriai, iovulio ikankintais andikauliais, danai pro pir tus iri ikritus arbatos pakel ar nepraplt Primos" dut, gali koki okolado plytel pastumti al, ir keliauk sau sveikas. Lin kone visi painojo, ir jis jautsi lyg didelje eimoje. Sdjo alia Viktoro po savim lyg turkas pariets kojas ir tauk visokias nesmones apie nepilnamei kolonij. Jei, pasakojo jis, motina atvaiuoja pasimatym vilkdama raudonos spalvos drabuiu, tu neturi teiss pagal neraytas kolonijos taisykles susitikti su ja, nes raudona spalva - gaidio spalva. Niekas nevalgo rkyt vit, nes neino, vita prie j ar gaidys. Ir vafli pavadinimo niekas gar siai netaria, jie turi kit, kolonijos, atitikmen - presuoti sausainiai, slepiantys nemaloni asociacij su gaidi paderme. Jis dst vi sas kvailiausias taisykles, o garbinga" kup publika leipo juokais. iauliai artjo, ir Viktoras prisimin kaljime likusius draugus. Kaip jiems sekasi? Liukas, Litas... Gal ir j irdyse gim vilties kibirktl? Etapuojamiems vyrams susikimus tams varanok, atsitiko netiktinas dalykas - paskutin lipo... moteris. Dar jauna, paia me ydjime, kiek itsusio, bet simpatiko veidelio, taip pat kalin, tik sitais anapus grot, alia lydini ir saugojani milicinink. Ji pirtais pakedeno, pasitvark ilgus plaukus nekreipdama dme sio iopsanius kalinius. Bet kur tau! Vos uuodus moters kvap pasipyl ksniai: -Koj... Grauolle, pasigailk ms! Imesk kojyt! Pakelk, mayte, sijonuk! Nors truput... Milicininkai n neman malinti kylanio triukmo, patys lau k, k ipe zekai. O mergina atmet plaukus, nusijuok ir papra
N E M Y L I M I

191

cigarets, paskui degtuk, o tada vos krepteljo sijonuko pridur kus sukeldama bals urmul. - Dar... Aukiau! Aukiau, mayte. Kelet minui ji usispyrusiai rymojo traukdama cigaret, bet ne veltui sakoma, kad zekas ir akmen sugraudinti gali. Jos pirtai surado sijonuko apai ir ltai temp auktyn... - Uuuuch, gera! Ot,biksa! Dar, grauole!.. Ji udeng kojas ir sdjo jas suglaudusi it mokinuk. Bet balsai i tamsaus kbulo nerimo: - Na, dar dar! Aukiau, abi kojas! Uuch! Ji palenk galv, leisdama laisvai suvilnyti plaukams, pro ku riuos tebuvo manoma velgti lengvut ypsen, o sijonukas vis lipo auktyn, kol visuotiniam diaugsmui subolavo kelnaii trikampis. - Na, gera!.. Leisk man... Ooooho! Atrod, kad i susiavjimo pakils or varanoko stogas, o kai merginos ranka dingo gilioje palaidinuks ikirptje ir tarp jos pirt itryko nuoguma, drioksteljo tikra audra: - O-oi-ooi! Paleisk, mayte, parodyk!.. Bet pirtai neatgniau balto kalniuko, paslp vl palaidins ulinyje, ir laputs lpos pasiunt oro buin. Gazikas dardjo pro kaljimo vartus. Ji ir ilipo pirmiausia. Gyvai svarstydami mayt pramog pora tuzin zek sugarm jo kaljimo filtr - pirmj etapin, po to boksai (matyt, anksiau sios pasaulyje triviets kameros) ir pagaliau po keturi valand stumdymosi pasiektas karantinas, iantis lyg vidurami smukl nuo erezijos apimt paklydusi krikioni. Tik ia nesilieja vynas, vietoj jo garuoja kartas efyras, niekas negrauia msingo kaulo, j atstoja auktelis tauk. Nei muzikos, nei moter, vien spingso, viepiasi jauni veidai ir lpos, visai ne maldai sudtos. Klaipdos etap imt po 66- ir 67- kameras. Viktoras jau tsi nepalyginamai drsiau, kai alia atsirado lokas, lyg oran gutangas palinks Linas, kiti klaipdieiai. Jie nesunkiai susirado
192
E D V I N A S K A L D A

vietos dviejuose gultuose prie lango, po jais susigrdo maius ir palengva sitais. Karantine nepamiegosi. Fakel ir tabako dmai lyg chlorkalks grauia akis, visi neka lyg i visos Lietuvos etadienin turg sulk. iandien karantine aiki Klaipdos persvara. iauliei vos keli, daugiausia i rajon - Raseini, Akmens, Radvilikio, Kelms. Pasikeitus jg pusiausvyrai, prityla keli vaikinai i Ra seini, taiau niekas i Klaipdos etapo n nemano kirinti - ar tinasi rytas, akys kaip vino pripiltos, ir gera inoti, kad ramyb tau pavaldi. - Karantinas kart kaimikas, - vilkosi per galv juod nertin Linas - buvo karta. - irk! - kumteljo nuvydamas snaudu l. - Koks senis! Viktoras dairsi. Prie pat gulto prispaustas, neinia, ar nuo met natos, ar nuo sunki mini susikprins, stovjo ilut ilutlis lyg erkne imaudytas ddul. Rauklmis ivagotame veide slankiojo prigesusios, nuo viso pasaulio mginanios pasislpti akys. Jis vienintelis toks karantine, o gal ir visame kaljime, vilkjo senu (kaip ir jis?) varkeliu, o storos milins galif kelns primin smetonikose nuotraukose matytus kininkus. Kojos, apmautos rank darbo baltomis vilnonmis kojinmis, spirtos kalious, kreip mintis kaimik trobesi link. Nuo senuko taip ir dvelk seno sodo miegas. Viktoras neikent - kam tokie seneliukai tapo pavojingi, kad btinai reikia kiti u grot? - atsistojo ir prijo. - I kur bsi? - paklaus. Senukas baugiai kl eriuot smakrel dairydamasis, i kur sklinda jaunas balsas. - I Papelkio kaimo, Raseini rajono... Su paiute susibariau, jo krtin kilnojosi it netiktai uklupto laukinio paukio. - A ne koks razbaininkas ar vagis... - A vagis, tvuk. Bet jaunas, reikia tokius kaip a pamokyti, o tave kodl pasodino, niekaip nesuprantu.
N E M Y L I M I

193

- Sunkus ir nesmagus barnis, vaikei, buvo, - lingavo il. - Oi, sunkus. Gal turi cigariuk? Viktoras padav apypiln pakel, ir ilagalvis m baisiausiai purtytis, kad atims, nes jau ir taip visk atm - ir pypkut, ir taba kin, ir visk, k marti krep buvo sudjusi, krep, ir t atm. - Kas? Mentai? Konvojus? - Neee... - pasimuist ir pritilo. - ia visk atm. - Kas atm? Parodyk. - Ne ne! - kone isigando. - Paskum dar priveiks mane! A ne noriu ia pasimirti, - ir nutilo atkakliai, lyg burn vandens prisisms, tik kaltai atsiduso. Viktoras eng atatupstas pat karantino vidur apmesdamas akimis iki palubs prisigrdusius gultus. Kas snaud, kas kalb josi, kas dm pe. Kuris? Gal tas rubuilis padrusiomis buliaus akimis, o gal tas kreivanosis metriniame savo maie priglaud se nuko krepel? Gro pas savuosius. Linas, pasiskleids ant stalo, seikjo arbat. - Suman senatvje gangsteriu pabti? - nusijuok. - Niekur nedink, tuoj efyro bus. - I to senuko visk atm. K atsive i KPZ, visk atm. -Anokia ia naujiena, - sumurmjo Linas delnu luodamas doz ant laikraio skiauts. - Ei, Pinoki! - rk jis per vis karan tin ilganosiui baugiam vaikigaliui, kaip suprato Viktoras, kal jimo duchui. - Eik ia! Uvirsi arbatos. Jis prioko, paiupo arbat, degtukus, puodel... - Linai, girdi? - neatlyo Viktoras. - I jo visk atm. - Na, ir kas? Silai suelpti? - Ne. Grinti. - Tai k, kaip mentai gal mon kalsim? - nusiaip. - Ssk, tuoj efyras parvaiuos. Ir nesuk galvos dl to senio, - bet apniuks draugo veidas j suerzino. - Gerai jau, gerai, eik paprayk, gal tas ustriakas ir grins, o mes, jei kas, maz palaikysim. 194
E D V I N A S K A L D A

- Ir eisiu... - Eik, eik. Linas suokalbikai mirkteli kitiems klaipdieiams, prisidega cigaret ir ipuia dm tumul nulinguojani Viktoro nugar. Senukas stebi j po ilais antakiais slpdamas vytuojanias akutes. Viktoras mato tik jo pirtus, lengvai virpanius, kai kelia cigaret prie lp. - Gerai! - garsiai jis taria ir suploja delnais, kad atkreipt nemie ganij dmes. - Klausykit ia! Ar a teisus, ar ne, - triukmas mta - ko nori tas viesiaplaukis i Klaipdos? - Nieko ypatinga nevyko. Kakas i ito senuko, - parod ilagalv, - atm visk, k atsive i laisvs. Na, ir kas, sako mano draugas. Aiku, ia ka ljimas. Jis myli ir dievina stipresnius, ir dl tokios meils mes ga lime vienas kitam gerkles perksti. Tie, kurie bijo stipresni, purto tokius senukus kaip is. Pam net pypk ir tabakin. Nerastum n vieno mento, kuris taip padaryt. Tai kuo mes u juos bloges ni? Kas gali pasakyti, kad rytoj jis nepavogs i mieganio kameros draugo juodai dienai atidto duonos abrako? Jei jis susilav vis senuko turt, k jam reikia duonos riek? Tik vienas ingsnis. Pagalvokite apie jo ami - ar js tvai senesni nei jis? Jei tavo, tavo ir tavo, - sukosi aplink rodydamas pirtu, - tv, neant tau paiam KPZ maisto siuntin, kas nors upult ir atimt krep, k tu pagalvotum apie tokius delavarus? Pasakytum, toks yra gy venimas? Ne. Laisvje vagis dar turi ioki toki garb ir inoda mas, kas yra krepyje, niekada to nedaryt. Kas pam ito senuko krepel, gali atgauti savo garb. Tegu grina. - Taip, - atitar Linas. - ia yra bespredelas. Tai k, a ir savo pypks negaliu turti? Kai kas juoksi, kiti pritariamai linkiojo galvomis, kol susivlu si evelira, sveikai mits vaikiktis i po gulto neiritino dermatininio dviej rankenli krepio. - I kur a inau, kad ia pypk yra? - nepatenkintas burbteljo. - ia viskas yra, - atsak Viktoras ir pastm senukui. - Tavo?
N E M Y L I M I

195

is nedrsiai iupinjo mai, lyg bijodamas, kad is vl nepurp telt po tamsiu gultu. Atrodo, jis nesidiaug, tik dar labiau su sijaudino, kai nevikrs, grublti pirtai sugraib pypk, tabakin, linin isiuvint rankluost. - Imk, paimk, - atkio taukuoto popieriaus ritin. - ia tamstai u ger ird... - Kas ia? Lainiai? - Viktoras nusijuok ir bruko atgal. - Ne reikia. Tau paiam, tvuk, pravers... inai, kaip ia maitina? Prie tavs turbt ir kiauls geriau d... - Ei! - auk Linas. - efyras atau! Eik ia ir t sen tempk, - ir kandiai pridr: - Advokate! Senukas nenoriai - kam jam tie piemen aidimai? - klsi ir pkavo paskui namus primenanio turto grintoj lepsdamas kalioais. efyro puodukas keliavo per atuoni vyr rankas. - O jei tas lobas nebt ilinds? - paklaus kakuris i buchintoj" - efyro grj. - K tada btum dars? - Nieko, a biau sikis, - tar Linas. - Bet Dragas gerai uli po ant jausm, nebeliko kur jam dingt, - jis liurpteljo por kart efyro, perdav toliau ir kreipsi senuk: - Tai u k tave supaka vo? Saman varei ar ydus per kar aplink kaim mediojai? - Ne, ne, - rimtai gynsi, - nemediojau ir neaudiau. A jau sakiau, su paiute blogai ijo... Labai blogai. - Pasakok, pasakok, - ragino Linas. - Nors tu ir daugiau gyveni mo mats, bet mes dantis grotas atkand, gal k naudingo patarsim. Paskui u tai advokatui pinigus moksi, bet bus vlu. - Kad ia nra ko pasakoti, - kimus balsas trkiojo, o akys bgo nuo stalo ten, kur ir mintys, aklin karantino lang. - Tvakar grau a nuo kaimyn Griguoli truput ruginuks trukteljs. Su paiute kaip du angelliu gyvenom, bet dl stikliuko vaidus per ami kl. Pasiriedavome, bet i ryto ir vl geruoju. Tai va, a parkblinu, o ji i tolo liarm kelia. Girtas a naravus esu, mgstu od prie pasakyti, tai oko troboj onus su menturiu karti. A perpykau, iupau arstekl ir pataikiau tiesiai galvon. Krito varg 196
E D V I N A S K A L D A

ant ems, ir ant vietos! A ir iaip, ir taip irti, mslijau, kad ap simeta, bet jau buvo negyva, amin jai atils... Visa nap igara vo, okau kinkyti arklioko, ratuos iki Nemaki nulakdinau, bet ir ten daktarai tik rankom suplasnojo. Umuei, sako. Prisistat galiotinis, visk suram, kaip buvo, ir Raseini milicij nuve. Ten ir paliko. Va, tokios tokels... - Ot das, imtas penktas! Tyin mogudyst, - pasikrapt pakau Linas. - Tai tu ia ir mirsi! Kiek tau met? - eiasdeimt devyneri. - Autas! Srokas tave aplenks. Viktoras tyljo. K ia bepridursi? Galbt jie gaus vienodai, bet, pavelgs senuko iupl kn, raukli ratus ir ilutlius lyg ne gesintos arijos plaukus, negaljai matyti jokios provaists atpilti ilgus metus. - Koks tavo vardas? - klaus Viktoras. - Petras. - Igerk, Petrai, arbatos. Jis nedrsiai itiesia drebani rank, pakelia ilt puoduk ir vos vos siurbteli, kariai suepsi ir, atrodo, dar labiau susigia. Viktoras mato, kaip Linas kak kartligikai svarsto. - Klausyk, - tapnoja per pet lyg adindamas. - Kai papulsi kamer, ikart pasakyk, kad Linas vinakis i Klaipdos yra tavo ankas. Tai a. Pamatysi, visi atoks, ir ger viet gausi, ir ramyb bus. Nepamiri? sidmk - Linas vinakis... Senukas linkioja galvel, pakrutina antakius, bet visikai ne aiku, k jisai dabar girdi - gal priemirtin monos atods, gal mogudio vard. - Linas vinakis, atsimink, - dar kart pakartoja vaikinas. - O be to, a ir pats t kamer, kuri tave mes, perspsiu. Seneliukas Petras kpso prie stalo, svetim bals ir degsio draiskan apsuptas, gniauo sunertus pirtus ir nenuleidia aki nuo lango, ustojusio vis praeities pasaul. - Bits, - gaiiai taria. - Mano bits. Kas jas priirs?
N E M Y L I M I

197

otinos apsilankymas,nors ir nedilo i atminties,nie ko nepakeit Astos pasaulyje. Tiesiog maas triuk melis jausm kapinse, be vilties pasukti gyvenimo sraut kit pus. Pernelyg gerai painojo motinos ambicijas, pernelyg daug jos ugningi moralai isunk aar, kad dabar gailtsi irkt o di. Nors, kai po tiekos mnesi ignoravimo motina pereng jos nam slenkst, irdyje pabudo abejon - gal laikas suminkti no jos visagals teisjos bd. Klydo. Jos irdis - akmuo. Akmuo verlioje gyvenimo ups vagoje, ne pajudinamas ir suskilinjs nuo amino alio. O gal ji laukia, kol visikai isipildys jos prakeiksmai? Vis kartodavo, kad su Viktoru nepagyvensi, ne tokio vargo esi verta, nebus laims ant motinos aar. Gal ji teisi? Pasaulis susispaud tarp keturi sien, suplak dien su naktimi koktu kokteil ir gird kliedesiais. Ltaeigs die nos ir tamsos voratinkliuose nusileidusi naktis vis keldavo t pat klausim: Kodl a viena?" Dovil, pasiilgusi vyrik tvo paspavim, daniau graudul keldavo nei ankstesn palaim ir tik dar atkakliau kviesdavo atei ties mkl ir bergdiai savo verksmu mgindavo padti mamai j nuvyti. Rmai, buv tokie viess nuo meils prabangos, stm savo pamat akmenis bedugn, palikdami vien ilges, nemig ir liguist laukim, kai inai, kad nra ko laukti. Gal tai taip pat meil?
* * X

iandien diena nuvijo iki miesto centro. Dovil miega, ir mergi na mintyse dkojo gerairdei kaimynei, neatsisakiusiai pagloboti dukrel.
198
E D V I N A S K A L D A

Kai udar Viktor, pilki mediai styrojo atki plikas akas prierkio atskiestam dangui, o dabar gatvs, ugultos brstanios alumos, adjo klaipdieiams smagi vasarl. simaiiusi cha otik judjim Asta man, kad niekur nenueis. Parduotuvs tik baugino grstimis, eili gyvatmis ir nenu trkstamais pokalbiais apie kasdienyb. Astai atrod, tarsi kalba sukasi apie vienos didels eimos diaugsmus ir vargus, o ji, sve tima, nemiela, slenka ilga gatve laukdama, kol pavargs nuo auk takulni kaukesio, nuo urmulio ir klegesio ir apsisukusi vl gr itutjusius namus. Usuko knygyn. ia nors moni nedaug, beje, kaip ir kny g. Nusipirko laik popieriaus, einanio btin daikt sra, jeigu nori igyventi ilgesio apsiaustyje, ir jau eng gatv, kai i paskos atsivijo: - Gal panelei reikia gero romano? - akiniuotas vyrikis, rankoje laikydamas apiurus diplomat", koja kojon pdino greta. - Ge ros knygos. Ir lietuvi, ir rus kalbomis, - br jis. - Detektyvai, istoriniai romanai, i Siluet" serijos ar apie meil. - Ai, ne. - Ypa merginos graibsto Suduusias irdis" apie nelaimingos moters meil... - Ne, ai, nereikia, - purt galv. - Nieko nereikia. Tik u Dans senamiesio gatvels nesirgo knibdsiu, neduso nuo automobili dm, ir lengvi skersvjai neiojo isiliejusios ups ir drgn skalbini kvap. Prisdo ant ilusio, atsilaupiusiais daais suoliuko, sispraudusio alios gyvatvors viln. Grin dinys greit uiuop silpnas koj vietas, lyd duriant smelksm, ir mergina pusiau isispyr i ankt bateli. Miestas jos nediugino. Skubantys, stovintys ar autobus lipantys mons nieko nei nojo apie isiskyrimo prarajas ir bemieges bedugnes, nei apie kal ts drusk ir pat kaljim - nauj ln jos praydusiai svajonei. Lidesys augo.
N E M Y L I M I

199

Atkut, nusimet iltus apsiaustus mons inojo tkstanius takeli kunkuliuojanias gatvi sankirtas, ir siaura, veimo ploio gatvele pramirgdavo jaunos porels, mokinukai, solids dds ir abejingos moterys, tarsi pagauti galingos miesto centro traukos. Prajs dabitikai isipusts jaunuolis igalstu vilgsniu ityr saulje nedegusias jos kojas, ir Asta ikart susigdo, kad nesispraud dinsus. Nusisukusi vijokliais apaugusi sien, susirado rankinje kos metikos duts ir lpdai ugult Kosmoso" pakel, iebtuvl ir usirk. Ir kai tik lengvas idavikikas debeslis pakibo vir suoliuko, per gyvatvor liuokteljo ilgaplaukis, nedidukas, bet tvirta krtine uo. Patikliai pavizgins uodegyte, pribindzeno ir uostinjo juoda it saga nosimi. Aikteljusi susikl kojas palikusi rudio panosje batelius. Nudriks pavadlis kaip ir ausys vilkosi aligatvio plytelmis, ir Asta veltui dairsi eimininko. Kain ar guod j mintis, kad tai viso labo tik ioks toks unkas, o ne Baskervili keturkojis, neuiaupiantis danting nasr. Nukarusios ir garbanlmis pasipuousios ausys dar j net juoking, nors i sitemps ant vis keturi koj lidnai kypomis akimis stebeilijo sutrikusi mergin. - Niuksai! - kakas perrk irkaujanius virblius. Plaiaausis atsitrauk mataruodamas trumpa it pygik uodega. Gatvele, beviltikai ir atsipraomai sksiodamas rankomis, suo liuko link skubjo auktas tamsus vyrikis. Niuksas sukosi bgti, bet eimininkas koja primyn pavad, subar. - Neigsdino js itas? - velniai trukteljo pavad, o primerk tose akyse nevalingai budo smalsumas. - Js ia nesu mats... Gal js nevietin? - A gyvenu kitame miesto gale. - it kaip... - jis paglost lekuojant keturkoj ir toliau kalbjo pritps. - Niuksas labai mgsta pasivaikiojimus, bet tik pirm syk taip nedraugikai pasielg, pabgdamas nuo eimininko. Fuu! Koks begdis... 200
E D V I N A S K A L D A

Jis pasakojo apie un, kuriam neabejotinai buvo lemta eiti jo gimins istorij. Nekyrus balsas ir vilgsnis, neslepiama pagarba moterims nekl Astai jokio nesmagumo, gal net malonu kitame miesto gale sutikti tok paprast panekov. Jai pakako keli mi nui, kad velgt glotniai nuskustame veide nepaslepiam met skirtum. Prie j tpiojo trisdeimtmetis, teikiantis pirmenyb tvarkin gai, o ne madingai ivaizdai. Daniausiai neinai, kaip vadinti to kio amiaus vyrus, - jaunuoliais ar vyrais. Toki vien nesutik si restorane ar nuobodiaujani nakties iluoto miesto gatvse, nebent alia mona, galutinai rminanti kur ir dera - eimyni n portret. Tai ir liudijo vestuvinis iedas ant deinio bevardio pirto. Bevardis, bet v a r d i j a . . - ypteljo mintyse Asta. - Mano vardas Simonas, o ia, kaip supratot, Niuksas, kilmingas angl kokerspanielis. O kuo js vardu? Asta sumio. Ji n neman, kad iandien ia, u kampo, ant suo liuko po vijokli siena, lauks nauja paintis. - Asta. - Malonu. Galiu kirsti layb, kad js itekjusi. Graios mergi nos niekada nebna vienos. Sena gyvenimo taisykl. O js, Asta, kur dirbate? Smalsumas nesirinko klausim, leidosi it voras tamsius mer ginos vyzdius, tik Niuksas nuobodiai iovavo. Vyrikis atsistojo nepaleisdamas pavadlio. - Niekur nedirbu. - Vyras ilaiko? - Nesvarbu. - Tikrai nesvarbu. Nesieiskite, bet js man pasirodte tokia lidna. Graios moterys retai esti laimingos. Asta nenorjo kalbti apie laim ir sulaukti paguodos. To jai nereikjo. Apsiav batelius, paslp rankinje cigarei pakel, i drso pakraptyti Niuksui paaus ir atsistojo.
N E M Y L I M I

201

- Atsipraau, man metas, - tar. - Buvo malonu. Gal dar pasimatysim. Pasaulis pilnas atsitikti num, ar ne tiesa? Asta patrauk peiais, prisivert nusiypsoti, nors lidesio po tvynis neseko akyse. Keista. iam vyrikiui ji nepajuto jokio prie ikumo, tvyrojo nuojauta, kad jie kakada jau buvo susitik. - Gal dl viso pikto telefon paliktumt? - Tai jau ne... - nuoirdiai ypteljo mergina, o Simonas, lyg pabgs perengtos ribos, atsitrauk per kelis ingsnius. - Viso. - Js labai skubate? O gal rytoj vl ia ateisite? Man laukti? Jis pasikeit. Balsas i nuolankumo tapo emesnis, o kiekvienas veido raumenlis susitrauk maldaujam iraik. Bet tai nebuvo silpnavalio ar donuano grimasa, Asta negaljo paaikinti kodl, bet juto tai slaptja moterikos prigimties gyslele. Ji paliko vyrik stovint prie tuio suoliuko su tupiniu painties kaltininku, ro miu kokerspanieliu Niuksu, lydima dmaus vilgsnio pasuko u kampo, kur visi takeliai ved iani gatv. Tik ia, sustojusi prie juvelyrini dirbini parduotuvs vitrinos, patenkino kvap gniauiant smalsum ir atsisuko. Vyrikio ir uns niekur nesimat. Ji teisingai spjo - Simonas ne i atkakli j, ir visikai susipainiojo savo teorijose, neinodama, gerai tai ar blogai. Astai itirpus pasteliniuose senamiesio vingiuose, Simonas lyg atsisveikindamas atsisuko suoliuk, o po juo, vjuko pagautas, vartsi baltas popieriaus lapelis. Jis pakl popiergal. Kvitas. Senas laikraio prenumeratos kvitas. - Asta Dragnien, Kretingos gatv... Na, Niuksai, tu tiki, kad pasaul valdo atsitiktinumai? Ne? Nieko tu nesupranti. Moterys, tai kas valdo mus. Eime! Tuo tarpu Asta kantriai atstovjo nemenk eil kulinarijos par duotuvje, usukusi turgel nusipirko darovi, pasisukinjo po prekybos pasa - desperatiko vangumo lyg nebta. Kartais mo teriai tiek nedaug trksta - nepastamo vyrikio komplimento, ir 202
E D V I N A S K A L D A

irdis isiskleidia it platak. Tik tada tiki, kad tu ne kokia kupr, minios elis ar pilka pelyt, pritvinkusi vienuols drovumo. Grdama namo prie knygyno vl ivydo blizganius akinius ir apiurus diplomat". - Atsipraau. Mes kalbjoms apie knygas. - Taip, pamenu. Kas jus domint? -Kaip ten... Pamirau. Na, romanas apie meil, nelaimingos moters meil...
***

I Kaliningrado Donatas ivaiavo vlai vakare. Skmingai ikio prekes, ypa gerai, kaip sako - su dmais, ijo bananuks", kuri mada Lietuvoje senokai ugeso, taiau gili Rusijos provincij tik dabar skinasi keli. Pinigai kienje, automobilis ant kelio, gai la, kad Zyl negaljo vaiuoti - teisi egzaminas sutrukd, bt linksmiau. Gerai bent, kad inspektoriaus lazdels, kai automobilis lyg iluotas, nuvertjo iki usimirimo ir nebereikia skrupulingai stebti kelio enkl. vaiavs Lietuv, u Paggi stipriau paspaud akceleratori, su pasitenkinimu skait mkiojanius lietuvikus gyvenviei pavadinimus, kvailai rimuodamas su populiari dain odiais. Ilgas vaiavimas ir murksojimas prie vairo visikai atbukina d mes ir galvosen, o ant upakalins sdyns sitaiss velniukas junginja tavo biologin laikrod lyg smag aisliuk - usimerk! atsimerk! - kol galutinai sugadins stumteli lipn snaudulio glb. Suurzgus skrandiui, prisimin ivil ir jos pyrag. Po to vakaro liko kakokia nedrsi iluma, lyg bt pakls ir m, slepiani praeit, ir tuoj pat umirs, k ivydo. Pamirtas jaukumas, pamirtas ramybs uutekis. Kas dar? Ar tik ne pamirtas pojtis, kad kakam reikalingas? U iluts kelias vietomis primin girto velnio zigzagus: kartais taip pasisukdavo - tik spk maigyti stabdius, o mieguistumas
N E M Y L I M I

203

pro temptus vyzdius igaravo it kamparas. Po gero pusvalan dio lkimo nuvito Rimk iburiai, tuoj u j i tamsos galin g proektori igriebtos - mikrorajono statybos, iluts plento pradia. Kaskart sugrus naktin Klaipd, rodos, dar vakar kyrjusi iki gyvo kaulo, irdis pasineria tyli palaim. Po vidurnakio nuo netiktos tutumos isipltusios ir sutrumpjusios gatvs iplia Donat i jo mini, o nuovargis igarma pro atvir automobilio lang. Tolumoje, gatvje, ybioja avarins viesos. Atpasta a tuntuko kontrus. Baltas atuntukas, o prie atviro kapoto nedr siai kelia rank mergina. Donatas^sustojo. Ji buvo viena. Neatrod nekantri ar isigandu si, greiiau sudirgusi nuo bukos neinios. Sugrs isitakiusias iburi vieseles automobilis ppsojo it technikos pergals prie moters bejgikum paminklas. prasta, kad moterys, net ir u kluptos bdos, kai stovi prie vyr, prisimena koketik prigimt ir neatsispiria pagundai ileisti nors mayt apav geluon, bet mergina, glostydama neklusnius viesius plaukus, prakalbo netgi be ypsenos, pavargusiu balsu: - Gal galtumt pairti, kas nutiko? Vaiavau ir sustojau. - Neusiveda? - Ne-a, - ypsenos jai ir nereikia. Vargu ar ir pykio akimirk ji gali prarasti nuostab smulki bruo ir dideli aki viliojam derin, dl kurio veide siiebia aminoji moters paslaptis, o vyrai gatvje atsigria ir, ko gero, pavirst druskos stulpu apdovanoti dar ir ypsena. Susisupusi grakt liemen plonyt lietpalt, dvelkianti svaigiu neinom gli aromatu ir gaiviu nakties altuku, ji per vaikino pet dirsiojo nuslopus varikl. - Sskit, panele, prie vairo. junkit degim. O dabar, - kuitsi po kapotu, kol numov kakok laid, - dabar pabandykite uvesti... Stop! - nugrieb kit. - Dar kart. Gerai... O dabar?.. Stop! Viskas aiku. 204
E D V I N A S K A L D A

- Kas aiku? - Komutatorius... - valsi pirtus dinsus Donatas. - Greiiau siai komutatorius. - O be jo - negaliu? - Ne. Tai - automobilio smegenys. I ten neateina kibirktis. - Tai k man daryti? - akys spindjo, ji nenoriai pakilo, liet palio lieuviams apnuoginus ilakias kojas, bilsteljo kumtuku naujutlaiio automobilio stog. - K daryti? O gal galite kaip nors pataisyti? - ji pakreip grakt kakl - taip kartais moterys iri savo atvaizd vandenyje. -Ne, niekaip... Nebent galiu iki ryto su jumis mainoje pasdti. - Vienintelis js privalumas, - kandiai atrm, bet suspaustos lpos sujung skruostus kaip du obuoliukus - tokia Donatui ji buvo dar graesn, ir visos mintys susirikiavo kovin parengt. - A turiu tros ir galiu js atuntuk nutempti iki nam, bet galvoju apie kit galimyb. ia netoli yra autodirbtuvs. Sarg pa stu, leist teritorij, o i pat ryto atj darb meistrai pakeist komutatori, js automobilis juk turi garantij, ar ne? Ji dvejojo. - Toli gyvenat? - paklaus vaikinas. - Prie Albatroso". - Kitame miesto gale. Galiu ir iki ten nutempti, bet dien vis vien be autoserviso neisiversit. Geriau i karto. Ji sutiko. Iki autoserviso vienaauki cech viso labo penkios minuts kelio, bet mergina lengviau atsiduso, kai usimiegojs sargas, vos ivyds mirksinias avarines vieseles, atstm automatinius var tus - vairuoti tempiam automobil nebuvo labai malonu. Reikia j kabinti" , - kassi pakau Donatas^apkvaits nuo tos minties, nors niekaip nesumojo, kaip tai padaryti. Ji rymojo prie sargo bdels langel ilenkusi nugar ir lauk, kol skrupulingas ddul nusirays techninio paso duomenis.
N E M Y L I M I

205

Donatas neskaiiavo ir juolab nesigyr, kiek iei yra sulaus panaias groio tvirtoves, visos jos atrod tik nameliai ant vitos kojels prie i graki pil. Jis jaudinosi, it pirmkart susivoks ess senbernis. Ji stovi lyg pasirmusi ant turkl, nerpestingai laikydama kn ant ilg koj, pasislpusi lietpalio skvernuose. Atsitiesia. Ji aukta. engia etuko ibint nutviekstais laipteliais. Ji pasi tikinti. Pirtai pasineria plaukus, dailus lyg porcelianinis kaklas, ji ypsosi, ir atrodo, kad visas veidas usidega auksiniu plauk atspindiu. Taip, ji labai grai. Taiau neabejojo, kad ji kieta" mergina, nes naujas atuntukas iaip ne per daniausiai atitenka moterims. Donatas jaut, kad ia ir yra didioji paslaptis, galbt vienintel, kelianti jam nepasitik jim. Ji lyg vjo dvelkteljimas nusileido ant sdyns, priversdama, sakydama palusiai plakti irdiai. - Ar a galiu usirkyti? - paklaus, kai pajudjo maina. - inoma, - Donatas pasigailjo, kad nerko, bt bent pride gs. - Js man nematyta, - kosteljs i tolo pradjo vaikinas. Matyt, neseniai automobiliu vainj at? - Taip, - grakiai sumet kojas, o skystas dmelis, kaip ir vai ruotojo mintys, blaksi po pritemdyt automobilio salon. Ivaiavo gatv. - Mano vardas Donatas, o js? - Inga. Vogiomis dirsteljs mat, kaip nervingai lakuoti plonyiai pirtai vynioja ramb rankins direl. - Nesiseka? Nauja maina, ir e tau! - Siaubas. Dabar nakt, ir dar viena, n i vietos! Ai Dievui, kad js dar sustojote. K a biau dariusi? - Na, radot problem! Dl tokios moters kiekvienas sustot. - Tiesa, - susizgribo ji. - Ai jums u pagalb. Matot, net pad koti umirau - taip itamp nervus tas automobilis. 206
E D V I N A S K A L D A

- inot k? A ia pat gyvenu, gal usuktumt minutlei kavos igerti ir prie konjako taurels atgauti jg? Man bt malonu. - Neinau... - Js skubate? - Skubjau, - ji kankinosi gesindama cigaret pelenin. Automobilis kaip tik isuko i plaios gatvs tams skersgatv, tolo nuo centro, ir Donatas lengviau atsiduso, nesulauks jokios dvejons ar purktavim. Ji sdjo atsilousi, atsidavusi velniam spavimui, rami ir tuiomis akimis ir n nekrusteljo, kai Dona to vilgsnis perjungiant pavar svirt kibo boluojanias kojas. Kiemas pasitiko aklina tamsa lyg pati nakties gerkl. - ia ir gyvenu. Jis nesuprato, kodl taip jaudulys kraipo jo bals, juk lkesiai su kaupu pildosi - tai ji ilipa, atsargiai kauki bateli kulniukais, sucypia laiptins durys. Viepatie, dar niekuomet nebuvo taip nutirps lieuvis. Inga kyla laiptais pirma jo, bet atrodo, kad jai vieni niekai inykti ar itirpti grubltoje laiptins sienoje - stebuklas artja neivengiamai. Donatas melavo. Nei kavos, nei tuo labiau konjako namuose ne buvo. Bet, ai Dievui, aldytuve guljo butelis ampano, pirktas vien todl, kad kada panorjs parduotuvje jo nerasi, o dl arba tos puodelio mergina neprietaravo. Kai Donatas paknopstomis atlk i virtuvs, nedamas arbatinuk ir ampan, ji stovjo prie sekcijos smalsiai irindama lentynoje iskleistas nuotraukas. - Atsipraau, - atlijo ji, - bet man domu. Kiek pastebjau, js irgi sportuojate. - Kodl irgi? - Mano draugas sportuoja. - Kultrizm? - Ne-a, boks. ora Novikas i Riporto, gal girdjai?.. - Truput... Donatas iov ampan, pilst taures, o oros vardas sukasi galvoje. Tai tai kodl ji spinduliuoja pasitikjimu. Ji turi angel
N E M Y L I M I

207

sarg, tereikia jai vien aarl parodyti, ir jis bgt skriaudjo ie koti. Prie jo akis aikiai stovjo auktas, paniurs it mulas, siauro mis akimis putliame veide vaikinas. Smarkus vyrukas, nevengian tis pasivaistyti kumiais it ringe kokiame restorane ar gatvje, taiau Donatui nebuvo tek su juo turti reikal. - Galiu ia rkyti? - spragteljo iebtuvlis, sismilko cigaret. - Tu rimtai su juo ar tik iaip? - Neinau, - nuts Inga, liesdama nypiani taur, lyg ie kodama krislelio ramybs. - Nieko nebeliko, vien aklas laukinis jo pavydas. Laiko lyg nuosav augintin - rengia, puoia, kartais iveda pasivaikioti, pykdamas dl svetim vilgsni. Neinau, viskas atsibodo... - Tai palik j. ji piktokai nusijuok. - Kurgi ne. Tu jo nepasti. Turbt pritrkt kaip varl. -Viskas susitvarkys, - pakl taur Donatas, padrsindamas mirkteljo: - U ms paint! Pokalbis nieku gyvu nenorjo atsistoti romantikas ves, ir Inga pralinksmjo tik po poros ampano tauri. - domiai baigsi kelion - kas galjo pagalvoti, kad atsidursiu svetimame bute? - Jis ne svetimas, jei nori, laikyk savu... Atriai sunarjo pasibaigusi magnetofono juosta, priversdama vaikin atsiplti nuo fotelio. Jis j o Ingos aki lliukse matydamas savo vaikikai sumius veid, atsistojo u jos nugaros. Sustingu siais pirtais pakeit juost, spragteljo jungikl, ir negarsi muzika stm vis ariau. Bijojo atsidurti prie pratingus aki akivarus, bijojo sudeginti paskutinius drsos likuius. velniai paliet tra pius peius, vsino kaitusius pirtus glostydamas plaukus. - Tu labai grai. Ji tingiai sukosi, plataka sugavo Donato lpas ir virpdama i lenk kakl lyg balto metalo kard, nukirtus visas su ioriniu pa sauliu jungianias mintis. 208
E D V I N A S K A L D A

- Ugesink vies, - balsas kaip atodsis, lipdantis akies vokus kariu. - Ugesink ir ateik... Tamsa ir moteris joje... Ar begali bti didesn nakties paslaptis? Donatui pasirod, kad jis pakeliui sapn, kai pamat praystant} nuogum... Neinia, kiek truko saldi tamsos nelaisv, besimainanti nuo ma stebukl, bet kai Donatas atsitokjo, kambary pleveno ilto guolio ir kvepal aromatas, o Inga, pakteljusi paepus sma kr, dingo vonioje, i kur sklindantis vandens tekenimas skubino ryt. Ji gro lyg sariu apsivyniojusi dideliu rankluosiu, vos gurk teljo nuvsusio ampano, vikriai apsireng. - Tu esi fantastika moteris, - atsiduso vaikinas. - inau... - ji pavargusi ypsojosi. - Tik nesididiuok ita per gale - yra taip, kaip a noriu. Tu neblogas vaikinas. - Apie koki pergal tu kalbi? Argi mes daugiau nepasimatysi me? Nekvailiok, Ingute! Palik nors telefon... - Umirk, a pati sau nepriklausau. Ir apskritai, dkok - kaip ten? - tam komutatoriui, kad mes susitikome. - Komutatorius ia niekuo dtas. - A ir sakau... - Klausyk! Tas daikiukas veikia ir skelia ne maesn kibirkt nei tu prie pusvaland. - Melagis. - Tikrai veikia. Tik buvo atsijungs... Inga met ukas, liuokteljo it kat prie gulinio Donato ir pa leido silpnus kumtelius darb. - Na, ir kas? - dangstsi jis nesulaikydamas juoko. - Jau vlu, a tave simyljau.

asara kaljimai! atslina nelauktai,lyg nebesurandantis laisvje grobio vagis, ir inea kaitros idegint dien paskutin ramyb, versdama dar syk kitomis akimis pavelgti laisv, palikdama tik lidn kvaitul. Tada sdt sunkiausia. Pro grotas plsteljus kariui ir sausai isiurbus iemos pels, norisi ulieti kamer altu vandeniu ir plduriuot it pldei, kol imui i perkaitusios galvos kvail vasaros malonum trokim. Su atuonviets kameros gan nuobodia publika Viktoras at sisveikino be joki sentiment. Primirtas kaljimo rsys dvelk vsa ir negyva viesa. domu, kas ia viet caro laikais, kai buvo pastatytas itas kaljimas? Fakelai? vaks? Ar lajaus spingsuls? Rodos, nieko malonesnio ir nebuvo, kaip vl keliauti namus, t priplkusi miesto KPZ, kur mintys ir visa esyb spieiasi apie tok miel jam vard - Asta... Keliaudamas kameroje-kup jis kaskart svarstydavo, kokiais odiais apsakyti ilges ir begalin meil savo moterims. Kartais atrodydavo, kad jis nevertas jokios meils, kaip ir paios laisvs. O kartais, umirs, kas ess ir kur ess, irdyje virsdavo tuo paiu, ant vaikysts slenksio rymaniu vaikigaliu aarotu veidu. Isisky rimo skausmas, lidesys jam adino seniai patirt netekties jaus m, kai mir mama, ir namai, be jos balso, aidini ingsni, per vien nakt pasikeit, virto lidesio ir tokio pat... ilgesio namais. Etapinje jau gyvesni balsai. Viktoras ieko ir randa pastamus veidus, sveikinasi, sivelia tui kalb urmul. Straipsniai, nuo sprendiai, epizodai, liudytojai, nukentjusieji, tardytojai, parody mai - pagrindins temos prie sitrombuojant varanok. - Kaip sekasi? - purto rank nematytas tipas. - A i Lino vinakio kameros. Liep perduoti linkjimus ir pasakyti, kad jo senelis gerai laikosi. 210
E D V I N A S K A L D A

- Senelis? - pabunda vaikinas, bet sumoja - Petras i karantino. irdyje sustiprja laisvs dvelksmas. Nors mainas kareiviai vl grda po pusimt, laisvs gaivumo neugoia pikti keiksmai ir lyg pagal komand iprakaitav knai. - Pirmas, antras, treias... Pagaliau trys automobiliai, brakdami sitempusiomis ling mis, atiduodami paskutin sveikat, lyg technikos klipatos iliau ia pro vartus gatv sulaikydami keli praeivi vilgsnius. Lokomotyvo ksmas visada nea sumaities apmstymus lyg takoskyra tarp to, kas vyko ir kas tavs laukia. Ir iaip ita kelion visada atnea k nors nauja, kad ir ne svarbi permain, tai nors menkut - KPZ t pai kamer nebepapulsi. Izoliatoriuje lauk nedidel staigmena. - Sveikas parvyks namo! - alia dviej besikuiiani mogys t stypsojo iblyks vaikinas plikai skusta galva. - Gedas! - kteljo Viktoras. - Po velni! Gal jau po teismo? - Ne, tik rytoj, - krat draugo rank. - Rytoj viskas! Pagaliau baigsis tas igonikas gyvenimas. Nagi, vyrai, pasislinkit, ia Dra gas, draugelis i laisvs, kur, pamenat, pasakojau, seif ibombino. Gedas atrod sulyss, baltai idivs, lyg koks asketas, nusilei ds nuo uol, o klaidiojantys eliai tik dar labiau rykino isi ovusius mentikaulius. Jis pastebjo nustebus Viktoro vilgsn ir mgino paversti visk juokais: - O tu k manei, kad kaljime taukais apdribsiu? Ir jau vliau, kai kiti kaliniai umigo, lyg didel paslapt sunibdjo: - A sergu. Jau du mnesiai kaip valg nusispjaut, kyla votys, o temperatra tik nakt pakyla. - O k sako kaljimo daktarai? - K jie sakys, - usirk Gedas. - Sako, apsimeti, nori, kad teis m atidliot. Tik po teismo, zonoje, gal ir ras lig. - O gal tai diova? - Neee, - kinkavo galv. - Diova kai serga, kraujais spjaudo, o
N E M Y L I M I

211

a, ai Dievui, dar ne. Nieko, ryt teismas, iki jo numirt bt ap maudu, juk tiek mnesi apie tai ir tegalvota. - Kiek manai gauti? Jis su nesulaikomu tiu upl dm, pakraip peius. - Neinau. Jei biau kaltas, inoiau. A t zaraz naktimis sa pnuoju. Ji pati jo, pati nusireng... Tu turi j prisiminti - Ingrida i Borios namo. Traukdavo j visi, kas netingdavo, bet usiraut man buvo lemta. Penki tkstani papra. Nenormali. Jei kok tkstant, gal mama ir bt sukrapiusi, o i kur dabar, valytoja dirbdama, tiek paims? - jis nutyla, sprangiai nuryja dm, puia kartu su atodsiu pro nerves ir nieko prie save nemato. - Zinai, k a jai padarysiu, kai ieisiu laisv? Pagausiu, be jokios nar kozs apipj austysiu akumo skyls kratelius, susiusiu, patepsiu mostele ir palaikysiu kelet dien, kad viskas sugyt. Kaip? - spdingai, - pralinksmjo Viktoras, - bet kad ir vl nereikt etapais trankytis. - K gi, reiks pagalvoti, rytoj duos daug graaus laiko, - numet prie paraos nuork, atsistojs umyn koja ir ant pei usimet nutrint vatinuk. - Vl temperatra kyla. Gerai, baigiam kalbas, einam miegoti, o tai dar atrodysiu teisme kaip i gaidi kameros. Viktoras iaip taip susirado vietel tarp narpianij, pasi bruko po galva subliukus mai ir siklaus tolimus lyg i kap atvilnijanius garselius: tai lengvosios ratai sulamjo, tai atsidu so Ikarus" ar kakas milicijos kieme trinkteljo mainos dureles. Ten - laisv. Jie, lyg dresrai nepasidav vrys, kiurkso po budria priirtojo akimi, ia pat ir da, ir tutinasi, ir miega krvomis lyg urvuose, atsidav beprasmybs rutinai. Usimerk. Ribuliuojantys ratilai, skauds, margi ir niekaip nepaslepiantys aidios seifo gilumos, i kurios islenka pinig pakeliai, stands ir stori it maldaknygs, lapsintys i deln lyg rups vs maielio dugn. Kupiros po deimt, dvideimt penkis rublius lyg dovanai perritos banko juosteli. Lapt! Lapt! Sunks it kraujo laai.
212
E D V I N A S K A L D A

Kiek j? Kiek?" - dliojo numirlio lpos dundant irdies b gnui. Sunkiai apsivert ant kito ono, bet pamklms kupiroms tas pats - smygsojo akyse lyg nordamos jas idurti ir tik atsimer kus nusklend it lapai isekus kantrybs ulin. Paskutin savait kaljime vaikinas suko galv, k daryti su lais vje paslptais pinigais. Nuojauta kudjo, kad dabar paskutin proga juos pakelt naudingam darbui. Svarst, kankinosi, narst visus manomus jimus, bet toli nenujo - Donatas, tik jis gali sutramdyti j neabot jg ir tais paiais pinigais sutramdyti tei sj griet p. Para laik. Aiku, ne viesiai tiesiai, neinosi, kok pokt gali ikrsti likimas, bet brolis supras. Rytoj Arno eil budti, ir lai kas, kaip ir kitas, kupinas meils, pajuds i gilaus maio ukabo rio iekoti svajoni tsinio. Rytoj. Su ta mintimi ir usndo.
***

- Iagino, iprievartavo... Tyia suduodamas... K jie ia prira , - adino Viktor piktas Gedo niurnesys. - Lengvinani aplin kybi nra, - narino lapus. - Betrksta tik rao - ir nusuko jai galv". Pati juk lindo. Kal, kal! Jai malonumas, man srokas. U kaustyt dur prasideda naujas aretins rytas: pagars ja muzika i perknij pranaaujanio radijo tako, jam pritaria aukt ir aliuminini dubenli klingaliavimas, samio diai katilo sieneles, dur langeli kyrus pokjimas - pusryiai. Sriu ba ir arbata su juodos duonos abraku. Gedas, dusulingai pasikosdamas, prisikis skait kaltinamo sios ivados lapus, lyg mgindamas ikapstyti tarp eilui paslpt nuosprend, kol, garsiai susikeiks - teisminiai terminai pribaig j, - blok u nugaros, gulto kert. - Teisingai, - tarsteljo Saulius, iaip tylenis dvideimt penkeri met vaikinas. - Ko ia sukti galv - tai advokato darbas, - jis sto vjo irikiavs puodukus arbatai, niekuomet nesuks sau galvos
N E M Y L I M I

213

dl nuosprendio - u jo nugaros tik pora sumaut vagysi i sodo namuk, daug neduos, ko gero, ir laisvas statybas ieis. - das, - tar Gedas. - das tas advokatas. Teisjas, pamats pirm bylos eilut, inos, kiek duoti. Po pusryi, pasikeitus budtojams, igirds Arno bals, pra linksmjo Viktoras, o Gedui kamer kio ant pakabo sukabintus drabuius. Jais persirengs Gedas vaiuos teism. KPZ virinin kas kilniairdikai leido ilgai turktis prausykloje, elektrine skuti mosi mainle nusigramdyt barzdaplaukius, net keliais odeliais persimesti su kitomis izoliatoriaus kameromis. Gro kameron kvepdamas geru muilu, lapia galva. - Jauiuosi kaip nabaninkas, apiplautas prie laidotuves. Rengsi neskubdamas, patapnodamas, pabrkuodamas slystanius nuo viiuko pei markinius, pasiaipydamas i pridivusio prie stuburo pilvo. Naujas kvapas, i koj veriantis pa mirtas nam aromatas skland kameroje. sispyrs nublizgintus pusbaius, Gedas atsistojo cementins aslels viduryje. - Kaip? Gerai bus? Dragai, ko tyli? is atsiduso: - Jei, Geduk, nuosprendis priklausyt nuo drabui... - Tu manai, kad pliku upakaliu stojus tas pats bt? Visk gadino jo baltas it vatmano lapas snukelis. Dar pus b dos, kad drabuis laisvai siaut jo sumenkus kn, bet negyva oda aptemptas veidas, skustas pakauis ir ant dubusi and lyg pasivilpavimui atkitos lpos kal itam vyrukui kaljimo ants paud. O jei atkreipsime dom pagieos, aminos paaipos ir lidesio kratin akyse, tursim kone tipik zeko portret. Teismo pradia deimt, ir kai subarkjo rakinamos aretins durys, Ge das skubjo visiems paspausti rankas. - Na, chebra, kol kas. Per pietus pasimatysime. - Laikykis, viskas bus gerai, - Viktoras inojo, kad taip nebus. Ieidamas Gedas panosj sumurmjo: - Motinai iandien aar pakaln... 214
E D V I N A S K A L D A

Iki piet Viktoras prasdjo tardytojo Vitkaus kabinete. Ne, tai nebuvo tardymas, greiiau ramus pokalbis. Kelet kart vaikinui nepataikius tem, tardytojas raukydamasis tais j, stengdama sis neisiduoti, kad yra suinteresuotas velnesniu bylos turiniu. Viktoras nieko nepasakojo, nesigyr, nesidalijo seifo apiplimo smulkmenomis, todl Mariaus, ir toliau sukanio savo uodeg, parodymai, norint ivengti sunkiojo 95-ojo straipsnio, didesns takos negaljo turti. Kelias laisvas? Toliau tik teisjas ir pinigai; jei itiems dalykams bus lemta susijungti, kakas neivengiamai keisis gerj pus. Viktoras bijojo splioti. Grs kamer vl ir vl net kelis kartus perskait Arno perduot Astos laik. Jis ir ramino, ir guod, ir meiliais odiais diugino, gyd i draskyt siel tik jiedviem inomais burtaodiais. Paguodos jam dabar labai reikjo. Gedas gro prie pietus. Parbildjo paniurs ir nekalbus. - Na, kaip? - paklaus Saulius. - Gal jau nuteis? - Ne, tik popiet. Ten ne teismas, o cirkas, - atsidsjo. - Ingrida verkia lyg pana Marija. O teisjas vis pertraukia mane, vienus vartus varo. Kalba nesimezg - Gedui nereikjo utarj. Tyla iki krat pri sipild artjanios bausms grsms, ir Viktoras intuityviai krp teljo - kaip jis bijo tos dienos! Negi viskas?.. Nei kitmet, nei po poros met, gal ir po penkeri jis niekur kitur nebebus, tik ten, zonoje? O gal vis deimt met? Vis jaunyst? Prie piet Gedas n neprisiliet. Sdjo ant gulto krato, lupo vien po kitos cigaretes, o kosulys, lyg kas lieuv nort iplti, vis kibo gerkl. Viktoras neabejojo, kad draugas serga, tik liga blanko prie mintis apie teism. - Ko js lidit lyg davatkos? - atsigavo paaipa Gedo balse. Tiek neduos, kiek galiu atsdti, - pakartojo sparnuotj fraz. Prie antr valand Gedas klusniai atkio rankas antranki
N E M Y L I M I

215

nybtuvams ir ijo pasitikti lemiamo poskio. Laikas slinko l tai, o nesuprantamas nerimas kilo lyg ant mieli. Viktoras, gir ddamas monotonikus budtojo ingsnius, prakio laikus pro dur apai tiesiai po Arno kojomis. inios perduotos. Svar biausia apie pinigus - vis bd kaltinink, nors pats kaliausias tas, kuris sudeg dl pagundos, pasiovs per vien nakt nugalti nepritekli. Taip nebna. Niekada. Gyvenimas tam ir duotas, kad vienos nakties niekam neutenka, pagunda gyva tik dl nuodms atji mo, o nuodm - tik dl gyvenimo painimo. Viktoras bgtavo ir dl brolio - ar neslypi koks prakeiksmas pinig paketuose, gal jie sugalvoti ne tam, kad paguost ir suteikt vilt? Prajo dar pora ltni valand, sutrepsjo kojos, sudzinguliavo raktai. KPZ pagyvjimas, sujudimas. Virsteljo durys. Bals nuotrupos neleido apsirikti - Gedas eina. - Ei! Kiek? Gedai! Kiek nurovei? Kameros slenkst pereng prikands lp, neskaitomu, akme niniu veidu, kuriai trauks galv. - tai ir viskas. ei, eeri metai, - ir nusisuks duris gar siau: - eeri! - Kodl? - kvailai paklaus Saulius. Gedas nesmagiai atsikosjo, numojo ranka lyg sakydamas, kad viskas baigta, ir pasikuits itrauk ildymo psl. Ji kliuksjo. - Aplaistysim. Kas turit cigaret? - gavo. - Toj pslj spiritas. Boria tualet pakio, dav majak ir radau, - ipt tirt dm. Vliau, po sriubos, padarysim paskutin vakarien. Ir atkuto Gedas tik nakties pus, kai ant laikraio iatrintu auktu papj aust duonos ir lapios deros. - Kita, geresn vakarien su ikrais, patetais ir cepelinais po e eri met, tinka? - ir pats nusijuok. Trukteljo i puodelio por didesni nei efyro gurkni spirito, pasirauk uostydamas duonos iauber, pagaud degania burna or ir nupiltas raudonio paskaiiavo, kada atsivers vartai laisv. 216
E D V I N A S K A L D A

- O kaip jums atrodo - gerai nuroviau? - Kaip nuo krmo, - nopavo Saulius, nenuleisdamas aki nuo iganingojo puodelio. Matei i karto - mgo laisvje degtinl, oi kaip mgo. Pam abiem rankomis, makteljo, smagiai ipt or. - eeri metai - tai ne uns pimpalas, tikras srokas. eeri. Tas skaiius, sibrovs Viktorui smegenis, pasjo tikr baim, ir spirit nurijo lyg nordamas paskandinti pieiam dar niresn vaizd. - Velnias! - pasikrapt pakau Gedas. - U vien kal daugiau nei penkmet. Visai pakvaio. Ko js akis sproginat, lyg ne lager, o kapines ileistumt... Kas ne das! Kiek dav, tiek atsdsiu! eerius metus? Viepatie, aminyb ilgiau nesitsia! Spiritas atne girtum, bet jis buvo netikras, kaip ir butelis - guminis, tempiantis mintis, bet nenutraukiantis j, per skystas, kad nuvyt paprasiausi nam ilges. Tik privert susigti ir dairytis, niekaip neatsikratant min ties, kad kakas ne taip. Grsm, tai kas aboja spirito jg. Tikra, netolima ir apiuo piama, kaip kiauras dantis burnoje. Ji visur. Gedo balse, emaliuo tame puoduke, spirito gurknyje. Nelaisv. Kaljimas. Lageris. Jie nebuvo vieni. Su jais tnojo dvasia - o gal tai mirusio laiko lavonas - tnojo laukdama savo dienos, kad ir vl suduot lemia m smg... Viktoras pabudo gil vidurnakt. Saulius, prisiliuobs iki paas t, garsiai knark, bet dar garsiau keiksi Gedas. - Tu tik pairk, Dragai, - tamp jis u kojos. - Kelkis ir pairk... - Kas nutiko? - vadavosi i mieg vaikinas, klsi, slinko prie gulto krato draugo link. - Tu ten, ten pairk, - bad pirtu paraos kamp. - Matai? Nieko nemat. - irk! - Gedas atsikrenkt ir spjov sau po kojomis. Karka las buvo kruvinas. - Supranti? Tai - diova.
N E M Y L I M I

217

sveikas, Donce! Gyvenu gerai, be nuotyki. Sdiu, tikra to odio prasme,prie stalo, duobas saugo ak, o a raau tau laik... Donato akys bgo lygiu ratu. Tik mogus, turintis daug laiko ir maai popieriaus, gali taip smulkiai ir skaitomai keverzoti. I viso paskubomis perskaityto laiko dmes patrauk mslingos eiluts paiame viduryje, jas perskait kelis kartus. Dabar apie bd. Tu prisimeni viet, kur buvo sukrauti seni rusiki urnalai? O netoli auga medis, i kurio, pameni, a maas taip ikritau, kad tavo kelns kone pilnos buvo? Ten ir yra visa bda. Po deine, paskutin eil, ketvirtas daiktas. Donatui abejoni nebeliko. urnalai buvo saugomi sodo namelio sandliuke, ir Viktoras gaudavo pylos, kam juos bogina makulatros punkt mokykloje, o ir medis, alia sandliuko auganti kriau, mena laikus, kai Vik toras dar maas mgdavo jame karstytis, o kart juokais stipriau papurius, neilaiks dribo emn ir persiskl kakt. Viskas aiku, kitk reikia aikintis vietoje. Automobilis pajudjo i nuoalaus mokyklos kiemo, nesikei ianios susitikim vietos su KPZ budtoju Arnu, ir suks judri, nuo kario raibuliuojani gatv nuvilp kolektyvini sod link. Nejauku. Prakeikti pinigai. Tvas po infarkto sanatorijoje, it vak vjyje plaikstosi jo svei kata, dar vienas priepuolis, ir vargu beatsikels. Brolis kaljime. Taip laikas juos ir nuluos lyg neinia i kur atiurentas iukles. O gal 218
E D V I N A S K A L D A

kas seka? Galinio vaizdo veidrodlyje dryko tuia asfalto juosta. Dituvos soduose automobilis suko Bijn gatvel, apsipurkusi sodria aluma, ltai privaiavo nediduk vieno kambarlio gelto n namel, paties tvo rankomis statyt. tai antanin obelis, ku rios vaisiais taip diaugdavosi mama, kaukazietika vynia, kuria didiuodavosi tvas... Donatas nejuiomis atsidr prie kriaus, menanios septyn meio brolio garmjim emyn galva. Paband tvirtais delnais ap imti ipampus kamien ir krestelti. Tvirtas ilakus vaismedis tik ididiai viksteljo virne ir stovjo lyg kaltas. Taip, metai bga... Sodo gilumoje, u sulusi vaismedi, alia tirtai isikero jusi slyv dunksojo senasis ulinys sukrypusiu rentiniu, rdi nuplmuota rankena. Kiek vasar jis gird sod, kiek kart prie sklidino gardaus vandens kibiro suaukdavo Dragn eim, juokui ir nepiktam barniui pritardamas padkliku grandins cinkiojimu. Po mamos sodas diaugsmo nebemat. Kiekviena idygusi gl primindavo mamos rankas, kaip jos mokdavo pirtais iiupinti, ikedenti lyg patal emes savo glyne. Nuo tada ir Viktoras, ir jis tik didij darb prispirti keldavo koj, ir tvas lyg suprasdamas neiekodavo sn talkai, vienas, rads laisvesn pusdien, irk, jau ir kapstosi lysvje. Ar galjo kada pagalvoti, kad sodas saugos toki baisi paslapt?

Po deine, ketvirtas daiktas...

Donatas paklaidino vilgsn veliose medio akose, o pirtai, lyg nordami prakalbinti, nuvinguriavo kamienu. Jis girdjo dus lius kastuvo varpymus, mat, bet kain ar atpaino Viktor. O gal ino, kokia liga kamuoja eimos med? Mama. Viktoras. Tvas. Kas laukia jo? Giliai i vidaus atsiduso. Kaip jis nort, kad po deine nieko nebt, o grs miest telefono ragelyje igirst ram brolio bals. Negi to niekada nebus?
N E M Y L I M I

219

Paliks priekaitingai akas nulenkusi kriau, vaikinas pla iais ingsniais nuirgliavo prie namelio prisiglaudusio mayio sandliuko link. Nuo neatmenam laik mokjo it spyn atkraptyti sulenkta vinimi, kuri tebestirksojo ukita u staktos, ir, atlups duris, minutl stovjo tirdamas sodo rakand prigriozdint erdv. Po deine, ketvirtas daiktas... Jis, inoma, turjo galvoje dunk sanias po kojomis aligatvio plyteles? Surado palei sien ketvirtj plytel, nustm al karut, per kabino laistymo arnas ir ilupo j. Nesusiguljusi em lengvai kas rankomis, kol apiuop plvels skiaut. Po akimirkos pirtai dunksteljo stiklainio dangtel. Ikl du emtus altus indus. tai jie, ppso gudriai susigrd, pasivo po skardiniais dangte liais, lyg skydu atsiriboj nuo viso ems vyksmo. - Na, va... Vaidinimas baigtas, - sumurmjo Donatas. - Nebe suksite smegen ia guldami. A jumis pasirpinsiu, kad daugiau jokiame seife nebesusitiktumt.
***

Skalbiamoji maina skleisdama gai armo kvap. Asta sui lusi skalavo skalbinius, viena akimi stebdama vonios tarpduryje su lle aidiani dukrel. Karta. U lango pats vidurdienio smagumas, saul eme ritin jasi, o ji okinja prie skalbini nuo prakaito sulipusiais plaukais, plazda balkon, tai kia nos virtuv, kur verdantys grikiai kelia tok gar, kad diena virsta pragaru. Gerai siklaus - lyg ir skamba telefonas? Per mainos kaukim, telikavim nieko negirdti. Pykteljo ir bgo prie telefono. Ka kas skambina. Gal Donatas k nors naujo skuba praneti? Vakar une laik, kalbjo trumpai, vis pro lang dairsi, ilk net ar batos neigrs. Ji jaut - kakas vyksta, ir nesmalsavo. -Alio! Vyrikas balsas papra pakviesti Ast. 220
E D V I N A S K A L D A

- A klausau. - Sveika. Ar js galite kalbti? ia Simonas. - I kur js gavote mano telefon? - isprdo, nustebusi graibsi fotelio, kol atsisdo. - Na, tai nebuvo sunku, - pajuto nuvintant ypsn, - kai imi domtis viena graiausi Klaipdos moter. Js nustebusi? Atleis kite, bet labai noriau jus dar kart pamatyti. Js man pasirodte tokia domi, grai moteris, kad nors valand pabti js draugu tai tokia nenugalima svajon, kad ryausi paskambinti. Gal mums ieit pasimatyti? - Kas jums dav mano telefono numer? - Kai pasakysiu, dings romantika. - Ir gerai, - neslp popikio balso. - Pats likimas. Tai js laisva vakar? Asta atsiduso. - Na, bkit gailestinga, tik valandl! Nedrsiau ilgiau js trukdyti, - ne kviet, o pra. - Js sakote - taip? Ji tyljo. - Galite galvoti, turite itisas tris valandas. A atvaiuosiu js, Asta, namo kiem, gerai? - Ne! - net prikimo Asta. - Jokiu bdu! Balsas ragelyje nusivyls numyk. - Nevaiuokit kiem. A nenoriu, suprantat? Geriau kitur... - Kur kitur? - atgijo Simonas. - Prie parduotuvs, o gal prie poliklinikos? - Prie poliklinikos, prie vart. - Supratau, a bsiu. Tai js ateisit? - Neinau. Jei pasakysiu, neliks jokios romantikos, - padjo ragel. Dieve, kaip netikta! Bgo pairti Dovils - i aid lyg nie kur nieko, virtuvje nukl puod, sisprendusi nudiegtas strnas nulepsjo voni pabaigti tampytis su skalbiniais. Po valandos vonioje gurgjo tik vamzdiai, balkone lanojo
N E M Y L I M I

221

dienos trisas, o pamaitinta, pamylta dukrel kiurnjo lovyt je, kol usndo vsiame miegamajame. Asta uklost putlias, ap valutes kojytes, patais iulptuk ir galvgalyje spraud arbatos buteliuk. Pokalbio su Simonu nuotrupos skambjo ausyse, ir ji nesiliov stebtis lengvabdiku sprendimu. Betgi tai dar nieko nereikia. Ji nei nal, nei nuodmi apssta mona. Ji laisva, normali mote ris, inanti, kur riba, yminti idavyst, ir ji neprivalo teptis kakt pelenais bijodama svetimo vyriko balso. Maas nuotykis, gurk nis dmesio, dar vienas kitas komplimentas - net Viktoras, ir tas suprast, kad tai viso labo tik aidimas, kurio taisykles moterys imano puikiai. Dar dvi valandos. Kain ar kaimyn sutiks pabti u aukl? Pa lindo po duu, ir po iltu lietuiu itirpo nuovargis, paskutins abejons. Kuri moteris nesvajoja imginti savo avesio ker? si tais prie veidrodio. Tkart senamiestyje, ant suoliuko, sdjo tik jos elis, Simonas iandien sitikins. Atsargiai, bet vikriai it kat naguio galiuku ikrap antakiuose strigusi tuo skeveldrl, patamp vokus, pirto pagalvle palygino kaktos rauklel. Ar suspsiu? Rankos lyg savaime kilnojo kosmetin amunicij, o akys veidro dyje stebjo paios save. Argi jos nebe tokios iraikingos ir, kaip kartodavo Viktoras, kalbanios ir skaitanios mintis? Glotniais mostais tep, lygiais judesiukais tryn skyst pudr, lpos, lyg praydamos sodresnio gyvavimo atspindiui veidrody je, isinr i piktdiugiko elio, isitemp, pasitikdamos ry kiausi lpda - raudon it sueisto vries kraujas. Dabar yp sen ilgam prisimins, apsisapnavs ir monai papasakos. domu, Simonas aikiai vyresnis u Viktor, o jo mona? Bet prie pa skambindamas Simonas turjo marias laiko sulyginti jas, ir ios dienos skambutis tik pakartojo Astai girdt ties - visi jie tokie. Tuiagarbiai, savimylos, banalybi kalbtojai. Tik Viktoras, kad ir neipamps atletas kaip jo brolis, turjo kak ypa vyriko, ir 222
E D V I N A S K A L D A

vien pastaba mano vyras blondinas mlynomis akimis" pasteb jo Asta, nepraslysdavo tuiai n pro vienos moters ausis. Dovil per miegus tyliai susijuok. Keli trichai kosmetiniu pietuku, lengvi - neryks, ploni stori, lpos - akys, ir besvors mintys sigr , rodos, atgimusius bruous. Gera, ir tiek! Patyliukais, lyg pel ant pirt galiuk atsidar spint. Rinkosi viesias spalvas, juk u lango vakaru mirks dangaus mlis. Lie menl nusvied velniop. Teneioja tos, kuri krtys lyg subliuk balionai. Balti markinliai, smlio spalvos dinsinis varkelis, si jonukas vos vir keli su gundomu skeltuku, o kojos neirankios kojinms - nuo plaukimo treniruoi nugludintos lyg manekens. Plaukai tekrinta laisvai, jokio lako, tik kol neisausjo po duo, su tepti ele - gaivumo spdis utikrintas. Virpania irdimi nuspdino pas kaimyn - juk taip nepatogu ko nors prayti, ypa stojus vakarui, bet gerairdikas vienios kai myns veidas padjo veikti nerytingum. - Turiu praym, teta, - bruko brazilikos kavos dut pri juosts kien. - Gal mano Dovil paglobotumt vakar? - Vaikeli, kam ta kava? A gi sakiau ir sakysiu: Dovill man kaip ankl, - nuoirdiai porino ji. - Man pairt j - vienas ma lonumas. Tuoj, a tik savo vaistukus igersiu ir ateisiu. Galsi lkt, angelli. Ne, tokia tetulyt - tikras turtas, nors prie aizdos dk." Pasku tiniai priekabs vilgsniai, ir kai priebutyje suejo paslaugio sios kaimyns lepets, Asta pakteljo dukrytei anduk, apsiav auktakulnius batelius ir niro pro duris. Mikrorajon, kur ji gyveno, kirto, dalijo nykios duobtos ir dul kinos gatvs. Iki poliklinikos ilgas kelio galas, bet taip ramiau, kuo toliau nuo smalsi davatkik namo moteryi aki spiginimo. Asta jo saugodamasi sutrupjusi, suskilusi aligatvio plyte li, visikai neskubdama, lyg ir mgaudamasi ramiu iltu vakaru, lyg ivis dvejodama, ar verta engti kit ingsn. Jau i tolo po tamN E M Y L I M I

223

iomis tuopomis pamat stovint vienintel automobil. Simonas, matyt, k tik nekantriai mindikavs, stovjo atsirms mainos bagain ir visas sitemp, pamats artjani mergin viesiais drabuiais. J Asta paino nesunkiai. Glotnus, apvalainas veidas, perskirtas romnikos nosies, ir tvarkingai suukuoti trumpi plaukai. Ji mat, kaip j pastebjs net prisimerk, stiebsi, ir akimirk jai pasirod, kad nesiseka jam atplti aki. Nustebo. Tai jau is tas. Sutramds susiavjimo vilgsn, Simonas artjo pasitikti, bet jaudul idav nepaklstantis, netvirtas balsas: - Kaip malonu jus vl matyti, - susiavjs liet rank ir padjo atsissti priekin septintuko sdyn. - Nuo iol vadinkime vie nas kit tu", gerai? Jis uved varikl ir ltai ivaiavo gatv. - Turite valandl laiko? Gal neatsisakysite pavakarieniauti? - Sakte, kad pereinam prie tu". - A, taip taip, - sumio. - kok restoran keliaujam? - restoran? Nieku gyvu! Man nepatinka restoranai. - Kodl? - sukruto jis. - A neturiu galvoje n vieno Klaipdos restorano. Yra j ir Palangoje, ir ilutje, netgi galime iki Liepojos paokti, inau jauki vietel. - Ne, Simonai, a nealkana. Vaiuojam prie jros. Toks graus vakaras. Keista. Lauktas jaudulys nuslgo negims. Ji klaussi nusdusio Simono balso, nors stebjo tik keli, pajuto, kaip jo vilgsnis usikabaroja ant ikilios krtins, slysta emyn, lydydamas skeltuko apnuogint koj, kol nematomi svertai ikelia akis prast orbit. Tikras apaudymas. Kol skambant smagiai muzikai automobilis sklend nuoali vietel prie jros, netoli Karkls kaimelio, Asta jau nemaai sui nojo apie romnikai or savo gerbj. Jis - komjaunimo veikjas, fabriko komjaunimo komiteto pir masis sekretorius, priverstas rodinti itikimyb tiek partijai, tiek
224
E D V I N A S K A L D A

monai. Gal btent tai tapo proiu ir teikia jo balsui diplomatik gaideli, todl jis odi nevaisto, taria juos apgalvojs, bet ian dien nepajg nuslpti, kad yra imutas i vi, pasak jo, tokio dieviko Astos apsireikimo. Vakaras jau trauk jron slopstanios dienos ibarstytus gra umus, stm sauls link smlio lakumo pilnus debesiukus, o nuo jros atplazdantis vjelis ne palaiming vs. Papldimys tuias, dar tik birelis, vanduo, geliantis it dilgls, atbaido mau dyni mgj antpld. Tik ariau miesto minia ribuliuoja nuo okoladini ar srio baltumo kn, o ia uklysta teikiantieji pir menyb ramybei, iekantieji draugijos gamtos vienatvje. Automobil palik ksmingame ile, jie sitais prie gubojomis nuvilnijusio skardio, ilusioje nelyginant jros kriaukl dubo je. Simonas, kaip prasta tokioms ikyloms prie jros, i sportinio krepio itrauk ampano butel, lengvuius kelioninius puodu kus ir iov. Pokteljimas vijo ssting i jo lp, dingo iek tiek pastebimas rafinuotumas, subliko pernelyg tempta poza. Jis pa sakojo apie komjaunuolikus kelialapius, gaunamus i Maskvos, ir per juos pamatyt Viduremio jr, Neapol, Venecij . Jo vilgsnis jau ramus kaip ir dangus vir galvos, nesiblako kaip anksiau, u kliuvs u biusto, o rimsta su diugesio kibirktlm, nelyginant vejo, itraukusio netui tinkl. Po antro ampano puoduko As tai pasirod, kad visa dienos kaitra sutekjo dub lyg taur, ir galva visikai apsvaigo. - Eime ariau jros. Man ia karta, - tar ji. Bang ma, kryktaujanios uvdros ir svajinga horizonto li nija bgo j, viliojo, skrod kiaurai, itiesusi rankas kaip sparnus sukosi tekenant bangoms basas kojas. Vyrikis stypsojo kiek su triks dl tokio, kaip jis mintijo, poetinio priepuolio, delnu prisi dengs nuo sauls akis, stebjo piruetu tolstani mergin ir yp teljo, save sivaizduodamas liojant kartu. Ech, jaunyst! Ji neseniai pakilo i mokyklos suolo, ir gyvenimo spalvas jie mato skirtingai.
N E M Y L I M I

225

Asta gro raudusi ir kiek pavargusi. - Nepamanei, kad i proto isikrausiau? - Ne, k tu! - isigyn Simonas. - Jros fone tu atrodai tikra ital, Venecijos grauol! - Nemeluok. A atrodiau kaip kvail, - juoksi mergina, isitiesdama ant smlio. - Laikas pagalvoti apie namus. - Tik ne tai! - klesteljo jis alia. - Mes dar turime ampano, o ir saullydio nesulauk niekur i ia nepajudsim. Tokios taisykls. - Kas jas sugalvojo? Gal ta grauol i Italijos? Venecijos kom jaunimo pirmoji sekretor? Abu nusikvatojo, o Simonas lyg netyia ukl deln ant klub. - Ne, Simonai, ne, - pabiro smlio dulks, gaudydamos auksi nius sauls zuikuius. - Nereikia. - Betgi mes draugai, ar ne? - Galbt. Bet ia ne Italija, - Asta vl susijuok pasiremdama ant alkni. - Ir vl tu... - sujudjo linksmai prisimerks. Veidu nuslinko saullydio atspindys, sukraudamas miniatiri n ypsenl, o Asta suvirpjo, pajutusi plat, minkt, ilt deln, slenkant kelio kalvele...
***

vyki frontas atgijo, sugrumjo, ir pirmoji naujiena buvo nema loni - Viktor teis Aukiausiasis. Ivaiuojamasis Aukiausiojo teismo posdis. J vadino pa prasiau - parodomasis, ir tai nieko gero neadjo. Skland gan dai, kad parodomasis duoda tiek, kiek kodeksas nea, teisia visu statymo grietumu. Net pasamdytas u nemaus pinigus ino mas advokatas i Vilniaus tik numyk igirds toki naujien ir, be jokio optimizmo, greiiau Donato prispirtas, adjo kovoti, kad Viktoras gaut ne daugiau kaip ketverius metus. Bet teisj reikia pamginti nupirkti, kitaip... jis tik sksteljo rankomis ir reik mingai nutilo. 226
E D V I N A S K A L D A

Tvas gro i Druskinink irgi nepasisms optimizmo, jo darb, kapstsi sode, atrod, sensteljo deimia met, o patsusios raukls suakmenjo papilkusiame veide. Jis lauk tik ger naujien, bet kain ar tikjo j sulauksis. Sode ikasti pinigai, sapnuojantys saugias seifo sienas, kelet dieneli pasislapst aldytuvo aldymo kameroje susigrdo au tomobilio dureli ertm ir ikeliavo Kaliningrad. Senas ir ap sukrus kaili prekiautojas i Omsko neisigando paslapties, o ir pasilyta kaina u doler virijo visus lkesius. Visa bda nusdo Sibire, ir amiams. Gaudyk vj laukuose. Inga neskambino. O gal naivu tiktis, kad mergina, ypa tokia dailiakoj kaip Inga, pult skambinti vienos nakties herojui. Bet vaikinas buvo sitikins, kad liko ir jai kakas daugiau nei lktas nuotykio smagumas. Ji paliko telefono numer, bet juo skambinti tai tas pats, kas i duo ragelio keptuv virtuvje. Kelias dienas nard po miest, ivainjo atokiausias gatveles, vakarop lkuriuodavo prie Klaipdos" restorano prieig (Zyl tvirtino ne kart ten mats besitrinant or Novik), bet baltas atuntukas lyg skradiai emn prasmego. Kad kietairdiui Donatui krito ak mergina, Zyl iklaus ty ldamas. Krapt apskurus sportbai raitel, drybsojo surauks nos, o linksniuojamas Ingos vardas kl jam iovul. Jau antra savait, kaip jis klausosi jo vogravim, pavargo nuo j, ir Donato tpiojimas apie pai pirm nakt nudulkint panel panjo paprasiausi, kaip jo senel sakydavo, tryd. Vaist nuo jos Zyl neinojo, todl linkiojo pernelyg nesukdamas galvos. Purktavimas j erzino, bet neinojo, kaip nuvyti atsispindinias draugo veide nirias mintis. Tikjo, kad viskas savaime isisprs, ir buvo links galvoti apie malonij susiklosiusi aplinkybi pus. Tei singiau pasakius, puss buvo dvi: u Donato buto lango kieme stovintis automobilis ir Zyls kienje ppsantis naujutlaitis vai ruotojo paymjimas.
N E M Y L I M I

22/

- Klausyk, bra, - sakydavo jis, - duok geldos raktelius, pasisuki nsiu po miest, gal k suinosiu. O tu pabudk prie telefono, gal kaip tik dabar paskambins. Juk vaigdi keliai neinomi. I kiemo ivaiuodavo it pensininkas, palengvle, neskubriai, o gatvje, kai mainos eimininko vilgsnis nebepasiekdavo, ugul davo akceleratoriaus pedal lyg pakilt nordamas. etukas bemat atsidurdavo prie atsilaupiusi konservatorijos ar Trinyio" fabri ko mergin bendrabuio, pakakdavo vilptelti, kad pastamas kadras idygt lange. Jos niekuomet nesukdavo galvos Zylei, viena po kitos sirangydavo mainon, ir tik naivuolis ar vienuolis bt galjs pagalvoti, kad, trumpasijon kvatokl nuskraidins klai d puynl, klausinja apie Ing. Vakarop, kai miest parliauia vsa, lakioti po knibdant centr vienas malonumas. Zyl praburzg pagrindine gatve dai rydamasis isipusiusias paneles, peroko tilt ir sustojo - gatv utvind i Smiltyns keltu pargujusi raudonodi poilsiauto j minia. Probgmais praplaukianiuose veiduose vien ivydo matyt. Paino. - ivil! - stukteljo signal, pamojo. Mergina glta, lengvute berankove suknute atsuko degus vei d. Sekund atrod apdujusi - Donato maina, bet prie vairo ne jis, sumiusi nusiypsojo painusi Ovidij. - Ssk, paveiu, - atidar priekines dureles. - O kur Donatas? - Namuose, - jung pavar ir smagiai trukteljo i vietos. - O tu graiai degei. - Raudonai, - vypteljo ji. - Vienkartinis. Tokios strazdans, kaip a, niekada nedega rudai. - Na, ir kas? Tamsi spalva sendina moteris. Man jos panaios vargdienes, kaip nurkyti filtrai. - O kur tu vaiavai? - A? - svarst Zyl, k sakyti, ir sumojo: - Maudytis. Bet dabar yra du keliai: ar mes kartu paoksim iki papldimio, ar a vienas? 228
E D V I N A S K A L D A

- Vienas, - aipokiku tonu atkirto ivil. - Vis dien prie j ros - pasilepinau iki soties. Prie Baltijos iedo, prie parduotuvs, mane ileisi, gerai? Zyl linkteljo. Automobilis ltai riedjo dervuotu asfaltu nauj rajon link. ivil mokjo apie nuobodi dien pasakoti nenuo bodiai. Bendrabui fjos ar prie baro kdi prilipusios mer guls - visos jos uvesdavo Zyl kvailioti, skaldyti poktus, ble vyzgoti, bet, klausantis lygia intonacija skambanio ivils balso, paikysts garuote igaravo ir paioje sielos gilumoje telksi ramu ma. Gal jis kaip uo jauia ger mog? Na, tai kas, kad ji kiek apknoka, galvojo jis, bet apvalios formos jai tinka, svarbu, kad ivil ne kokia paniurl ar pagieos pilna jaunikl. O jis pats: nu drbtas it i lauko rieduli, plai pei, suspausta lyg slyva galva, ir eisena lyg veiko - tarpukoju rat praritintum. Nuo iedo jau matsi Lelija", maisto preki parduotuv. - Ten ir sustok, - raussi krepyje, kol rado pinigin. Betrau kiant j ikrito nediduk knyga tiesiai alia pavar svirties. Zyl suskersakiavo - Fransua Moriakas, Gyvai kamuolys". Jis viena ranka pakl j, pasukiojo, pakilnojo, lyg turinys priklausyt nuo svorio. - Jauiu, gera knygel. Apie meil? - Apie neapykant. Bet nuo meils iki jos - vienas ingsnis. - Perskaitei? - vaikinas stabd automobil. - Galiu pasiskolinti? ivil kiek nustebo: - Tu skaitai knygas? - inoma, kai tik turiu laiko. - Imk. Perskaits Donatui paduosi, gerai? A su juo dar susitik siu, - atsisveikino ir ilipo. Gltos suknels atspindys skrido iblizginta vitrina, kol j pra rijo aklos durys. Zyl sumelavo. Jis knyg neskait. Paskutin skaityta knyga buvo dar vaikystje, rodos, Maasis Mukas". Dabar atsivert pir m pasitaikius puslap: ... kakoks balsas tave perspja: Kad ir
N E M Y L I M I

229

gilios senatvs sulauksi, bet nebetursi ioj emj kito diaugsmo, kaip vien tas kelias valandas. Mgaukis jomis kiek gali, nes po j tau nieko nebeliks..."
- Kakokia nesmon, - suburbjo ir numet knyg ant galins sdyns, apsisuko anktoje aiktelje ir, pasvilins padangas, sipie plat prospekt, grdo magnetofon kaset, pagarsino. Toks poilsis jam atrod be galo erdvus, platus - sdi prie vairo, v jas taro plaukus, o muzika skelia pasaul pusiau. Praoko ir mer gin bendrabuius, nutars likus vakar skirti dykinjimui. Maojo kaimelio bakaljos parduotuvje imauk prargusios sulos, spjo mirktelti pardavjai ir ijs skl gri drimbai vai kiku kaklu, kam is sukinjasi apie automobil. Pasuko Palangos link - patikdavo pasivalgyti plstanias kurortan automobili virtines, panardyti tarp apsndusi vairuotoj ir, padarius lank, grti miest. vilp plentu svajodamas apie savo automobil, kai j aplenk baltas atuntukas. Akys kibo numerius. Abejons ne liko - tas pats atuntukas, ir spjo irti, kad automobilyje viso labo tik vienas mogus. Intuityviai oko vytis. Prisigretins mat auktakakt vyrik dubusiomis peldikomis akimis ir storomis lyg i andikauli iaugusiomis lpomis - ora. Tokie veidai pri skiriami kiklop riai, kart pamats, amiams atsiminsi. Vytis ir vaiuoti paskui Zyl nemat prasms - jokios mergos mainoje n kvapo, ir nipinti beviltika. Taiau vakaras nenujo veltui, bent ioki toki ini parve netiktai puolusiam meil draugui. J tai ir stebino, kartais net siutino: ko ia slankioti lyg su paritu po kaklu akmeniu - juk yra t merg, tik spk suktis, o dar Donatui, pinigingam ir sveikos gyvensenos alininkui. Rinkis kuri tik nori, bet lyg tyia jis taiko oros, to kiklopo, draugu. Matyt, tnakt Amras aud nejuokaudamas... Zyl iek tiek painojo or Novik dar i sen laik - Klaip dos vasaros estrados ir Palangos naktinio bruzdjimo. J visi ino, nes ora nepraleisdavo progos sivelti mutynes ir, reikia pasa kyti, kapojosi gerai, daugelis vengdavo jo kumi, kaip ir Zyl. 230
E D V I N A S K A L D A

Gro jau vakarop tirtjant sutemoms. Donatas atov duris pastebimai pagyvjs ir susijaudins. - Ueik, - burbteljo jis, ir Zyl vos usitrenkus durims pajuto, kad draugas ne vienas. - Ateik ia. Zyl klusniai it mokinukas sek paskui kambar ir ivydo nu gara j ant sofos sdini viesiaplauk mergin. - Tai - Inga. ora j sumu, ir ji pabgo, - pasak Donatas pri kimusiu balsu ir taip gdiai, lyg ta inia tiesiogiai liest ir j. Zyl itar savo vard, ir mergina nedrsiai atsisuko, delnu dengdama patinus, melsvom kraujosruvom imut veid. Dide ls akys dmiai stebjo vaikin. Zyl net umiro pasverti, grai ji ar ne; j prikaust kas kita - piktos, neapykanta deganios akys. }i moka pykti, bet kuo ia dtas jis? Ir Donato nesuprasi, patenkin tas ar ne, stovi gauta krtine, kaltai suiauptom lpom, kak temptai mstydamas. - A prie por valand maiau or, - nutrauk tyl Zyl. - Ap lenk mane ir Palang nuvar. - Mans ieko, - sukryiavo kojas mergina. - Jis pamio. - Tai k dabar darysite? - tik lepteljs Zyl pajuto klausimo kvailum - dl ko gi daugiau kaupiasi vir galvos tyla, pilna blog mini, jei ne dl neinomybs? - Tu pasiliksi ia, - matyt ne pirm kart sak Donatas, nes mer gina, nors ir vangiai, bet vis tiek nesutikdama kresteljo smakr. Ji sumurmjo kak panaaus negaliu", bet Zyl, eidamas virtuv, dorai neigirdo. Tai j reikalas, tegu suka galv, aikinasi. Jis neturi jokio po spoksoti piktas akis sumaitotame veidelyje ir klausytis pagrabini dsavim. I iaupo prisileido stiklin alto vandens, gr jausdamas vamzdyn puvs, o irdyje nerado jo kios uuojautos prikultai merginai. irdis sak k kita, paskleid neger nuojaut vos jam ivydus Ingos akis. Ji i blatnj, visada labai geros nuomons apie save, joms skudurai, kosmetika, vyrai ir pinigai susiplaka vien religij. O gal jis klysta? Paprasiausiai per maai pasta moteris?
N E M Y L I M I

231

Donatas j rado usikvempus ant puodo. Arbatiniu aukteliu kabino i dugno nuo piet usilikus plov, o tarp neplaut lk i apytamsje virtuvje atrod dar labiau ibadjs. - Na, kaip? Laimingas? - be joki uuolank gl Zyl. - Tas ora, pideras!.. - sustojo prie lango ir susigrdo rankas kienes Donatas. - Net moteriai krauna malk lyg bachrui. Zyl brazdjo aldytuve, kol rado kefyro butel. - inai k, bra, jei atvirai, nepatinka man visa tai. Netikr kvap jauiu. Kam tau reikia problem? - usivert kefyr. - ora, inai, durnas ir dar - boksininkas, tu jo nepastumsi. - ora ora... - murmjo nusisuks. - Tu jo irgi bijai? - Bijoti nereikia, reikia saugotis. Tegu pati Inga nutraukia visus ryius, negi abu j dulkinsit? - Ji nutrauk. iandien. - O kodl jos ieko? - Priplauks yra, ir tiek. Debilas! Zyl nusimin. Donc jau pereng rib, iki kurios dar buvo ga lima sustoti, - nesunkiai galjai suprasti, k jam reik ta kitame kambaryje lindinti pretenzinga varnel, ir nieko kito neliko, kaip susitaikyti su vykusia permaina. - A jau eisiu, - valsi iterliot smakr, numet ant stalo ma inos dokumentus, raktelius. - Nenusimink. Jei okins, duosim atsiraut. - Sakai?.. - Donatas lyg ir lauk it odi. - O tu nori lakstyt? Vienas jo neatjungsi, bet dviese - kaip obuol. Visada taip - kad ir kiek raukytsi ar kalbomis iautsi, bet, bdai atgrumjus, apie save negalvoja, kartu front laiko, net dl moters... Tai turbt ir reik stiprus rankos paspaudimas. Ilydt pasikl ir Inga. Stovjo nugara atsirmusi sien, nu delbusi akis ilakias kojas, aunanias i po trumpo sijonuko, pa skendusi megztuko raukiniuose, paleidusi lyg bedugnn vilnijan ius plaukus. 232
E D V I N A S K A L D A

- Iki pasimatymo, Inga. - Iki, - atsities, bet auksaspalviai lieuvliai ustojo akis. - Tiesa, - stabteljo prisimins. - Mainoje rasi knyg. ivil man dav paskaityti. Nenukik kur nors, gerai? - ivil? Kur tu j sutikai? - Prie perklos. Pametjau iki nam... Kol rakino duris, girdjo, kaip nardama tolsta Inga. J rado kambaryje palinkusi vir mayio veidroduko, neramiai stebin i savo atvaizd. - Kas ta ivil? - neslp virpiojanio balso, bet vaikinas to nepastebjo. Tikrai, kas?" - mkteljo, bet odiai nuskambjo savaime: - iaip. Klasiok, brolio reikalais padeda, ir tiek.

i, Dragai! Eik ia, draugeli! Viktoras nekreip dmesio ksn. Jis stovjo prie utrenkt dur negaldamas atplti aki nuo didiuls it sal kameros. Tabako ir fakel dm udang bad nuzulintos gult al kns, bganios ir atsimuanios atsilaupiusi sien u penkias deimties metr: geleiniai griauiai, perskirti plataus tako, kuriuo mariravo rkanios ir pusbalsiu besikalbanios mogystos. Vokzalas. Kipi, bespredel lopys, gaidi fabriko pagrindinis cechas. - Ei, Dragai! Eik ia! Ko ten stovi? Pasisuko balso pus, nors ia viena kryptis - pirmyn. Vir gul t lenkt atkali lyg pld sulingavo matytas lakuotas snukelis, bet plaukai pasak visk - Ryas, Julius, pastamas i sen KPZ laik. Jis spriai prioka, smagiai pakrato rank, ir jo ypsena iplatja, atkidama visai nurudusius dantis. - Ech, bga dienos lyg unys, nuo grandins nutrk, - sako uuot pasisveikins, o skruostai net kalbant tokie dub, lyg prie lieuvio prisiti. - Varom prie saviki. Vokzalo gale paskutiniai eiolika gult vien klaipdiei nu tpti. ia ir Piotras, ir Aborigenas - vieni i senj etapinink, kiti tik matyti, o dar apie kitus vien girdjs, bet spdis, lyg visa Klai pdos aretin pernakt kokio girto dino atskraidinta ir sukratyta vokzalo kampe. Atsiranda ir laisvas gultas. - Duok, Piotrai, doz, suorganizuosiu efyriuko, - trina rankas Ryas. - Reikia kratieio prisivartavim atvsti. Piotras vyriausias, jis ia klaipdiei, kitaip vadinam klaipedsk, verchas, suprask - vadas, traukia ikart dvi dozes, Ryas pasiiumpa ir lekia duch kvartal organizuoti darbo.
234
E D V I N A S K A L D A

Valgomas terbos turinys ia pat ikratomas ant nuiurusios antklods ir suriuotas keliauja po stalu, bendr katil, i kur triskart per dien - visko kiekvienam, bet po luistel - keliaus slidias nuo glitsi kaljimo lktes valgio skalsinti. Bet tokia vent trunka daniausiai vos kelias dieneles, kol ne sulaukianios papildymo i laisvs atsargos itirpsta kaip per nyktis sniegas. Vokzalas gaud nuo slopi bals be paliovos, rodos, aidjo: Nieks nevalgo?" - ir kam nors atovus: Valgo" susikirtusysis po keli minui vl mgindavo ukopti ant paraos, kartodamas ukeikim. Kiek j ia? Suskaiiuoja abipus tako stksanias lovas - eias deimt keturios vietos - kuo ne geleinkelio stotis? Jei ia ms geras pusimtis, tai kiek visame kaljime? Lietu voje? Pasaulyje?" - grimzdo Viktoras, bet jau po visko. Driskius, vokzalo duchas, laviruodamas lyg ant lyno, atlakino juod it an glis aprkus puoduk, persmirdus aitriais fakelo degsiais. De inioji vokzalo pus subruzdo: klsi beusnstantys, gro myn ant rato", sdosi prie stalo. Visi klaipdieiai, tik keletas i aplinki ni miesteli, miesiki. Prieika pus, iauliai-Panevys, ikrit, nuobodiaudami laukia vakariens, snaudia, burba nosis suki. - Direktoriau! - tai Piotras sako j verchui, stambiam trisde imtmeiui vyrui, dar laisvje neginijamam iauliei autoritetui. Prissk, pabuchinsim. Jis priima kvietim. Atsisakyti, kai kameroje taika, paprasiau siai nediplomatika - jei gerbi, tai prissk, ne oiai, o bachrai kvieia. Direktorius vikriai ulenda u geleinio stalo, pasiremia rankomis eriukais nulus smakr, o raumenys suoka argu ment kupinus gumulus. Viktoro paklausia, pagal kok straipsn vinasi, daugiau doms enklan, nei i smalsumo, ir klausosi ne rimt nek, paprastai varinjam geriant arbat. Stiprus arbatoli plikinio aromatas greitai isisklaido; tiek
N E M Y L I M I

235

burn - tenka vos po kelet gurkneli tik gomuriui pakutenti, bet atvyklis jau sutiktas, pamalonintas, kai kurie plekteli per pet ar kepteli, kad sdt be rpesio. Iki pat inakt, sukrit Piotro gulte, Viktoras, Ryas, Aborigenas ir kiti klaipdieiai gainiojo nekas apie laisv, ir tik tada Viktorui galutinai i vidaus isirang nerimo kirminas - vokzalo baims sindromo kaip nebta. Ir ia galima gyventi.
***

Pasibaigusi naktis imu i vi 82-os kameros ryto ritm. Po patikrinimo Driskius tik kad sumataruos rankomis, lyg altu van deniu apipiltas! iupt sau u klens, raiuodamas nulepsi iki gulto, mitriai ioka i kelni, iveria jas, ir pirtai oka bgti per siles kako iekodami. Varto, prisikis spitrija, kol garsiai visai kamerai pranea: - Radau drabuin utl! Va, kokia nusirusi, motinin! Dauguma vokzalist paoka, stiebiasi, kai kas ariau prisli na, o kiti i tolo spokso Driskiaus pusn, kakas susikeikia, atseit kam bt Driskius - tik utlms perinti, o is jau kelia ant nago sutrkt gyv, didesn u paprastas galvos utles, kad akylesni j iri net nuo kameros piet stalo. Kyla nesmagus subruzdimas. Netiktai visi pajunta nieul, at rodo, net galvoje kakas kirba, nors puikiai inoma, kad plaukuo se itie padarai nesiveisia. J, it slapuki, balkv lyg i panagi ikraptyt bespalvio muilo droli, reikia iekoti tik audini susiuvimo vietose, ypa pk, povilnio prisitumuliavusiose silse. Vienintelis kovos su jomis bdas - kartis. Kaljimo pirtyje riogso elektros spinta, kaip tik skirta drabu iams, iuiniams ir antklodms kaitinti, bet iki penktadienio, pirties dienos, toloka, ir jeigu jos isilakst po vis kamer, per kelias dienas pads imtus, o gal ir tkstanius kiauinli, ir nie kuomet nebsi tikras, net po pirties, ar tikrai, tai kaip tik dabar, neatropoja koks gajus jauniklis, juolab kad prieingai negu kiti j 236
E D V I N A S K A L D A

giminaiiai jos gali nesimaitinusios kur nors itnoti daugiau nei mnes. Vien nuo tos minties visa didioji kamera suserga nieais, virsta puspliki minia, atidiai narstania, nagais kraptania dra bui siles. Su galvos utlmis paprasiau. Tereikia i vakaro imuilinus galv paprastu kiniu muilu standiai apsivynioti rankluosiu ir su tokiu turbanu eiti miegoti, o ryte, atsargiai nuvyniojus rank luost, galima tiksliai suskaiiuoti igaiusias galvoje karaliavusias utles. Drabuines j giminaites gimdo nevara, todl Driskius kelia vj gaidiams, niekada nekvepiantiems muilu, ir pakanka jam mestelti ak disnos Onuts, kurio kitaip niekas ir nevadino, pusn, kai paaikja drabuini gyvi svarbiausia gyvybe pulsuo janti kolonija. J iduoda gaidio knas, giliai nukasytas, nustas unvotmis, gerai siirjs, pamatai ir kandim ymes. Dris kius spiria apskretliui isiovusi krtin, is ne tiek nuo smgio, kiek i baims plasteli ant grind ir greitai nusiiria iki artimiausio kampo, kaultomis rankomis usidengia galv ir apmirta. - Eiii! - rikteli Driskius. - Viskas aiku! irkit, kokia ito gai dio valkatos oda! Kas nemat, tik girdj apie utli sukandiot kn, veriasi pairti. Viktoras kartu su jais. Jam pakanka dirstelti pro su glaustus susigrdusi tarpgultyje zek peius susirietusio kam pe gaidio rausv pukli, kasymo drskim ir pigmentini d mi imargint od, kad sudrebt nuo bjauraus jausmo, tarytum utls uspaust kvap. Garsiausiai kalba Ryulia. - Kur?! Kur puodas?! - rkia jis. - Pripilkite vandens ir duokit j! Imaudysim gaid, kad kitkart inot! - Joki maudyni! - taria paskutinis prijs Piotras. Tarp jo pirt dvi lyg tablets suspaustos degtuk duts, jas vysteli per vis galvas kampan. - Tegu siles geriau svilina, kol ms jo drau geliai neupuol.
N E M Y L I M I

237

Direktorius, vienas i nedaugelio nepasidavs visuotiniam kle gesiui, sdi ant suolo susikls basas kojas, neileisdamas i rank seno laikraio ir, sugrus Piotrui, pakelia akis: - Kaip vaizdas? - Kaip visada, - patraukia peiais kitapus stalo ssdamas vaiki nas. - Truput nemalonus. - O a ivis negaliu irti! - veria alin laikrat iaulietis. Protu nesuvokiama! Juk ia pat, u kaljimo tvoros, niekas n ne sivaizduoja toki ikrypli, o ia - kandiojasi kaip pasiutusios. - Ten ampn pilnos vonios, kartas vanduo, - atitaria kame ros gal nieko nemataniomis akimis stebeilijantis Piotras. - U k jis sdi? Prie tavs Onut met? - Atrodo, u vaiko iaginim, - Direktorius vl isiskleidia lai krat. - Mergait. Dvylikos ar deimties met. Po to nustvrs u koj trenk galva med, psichas. - Umu? - Taip, umu. Viktoras nieko neskaito Piotro paniurusiame veide. Galjo pa ausyje nuaidti vis - bluosto nepajudint. Viens po kito spjaudydamiesi parkblina vyrai, sulenda savo gultus, dar ariau puola tikrinti sili, dar kiti deganiu degtuku kaitina posilius. Ryulia vis dar tarp gaidi gult muoja, kak aikindamas spigiu bal su, sugebdamas net krizenti, kai vis galvose iraudusi valkatos oda iurpso. Netiktai aidiai ir pratisai jis nusikeikia, parkuria, kad net lepets apie kojas sukasi. Vienu uoliu usikaria ant vir utinio gulto, isiviepia, lyg gerkle gyvat parliaut. - Veee! Oi, mama, negaliu! - raukosi jis, ir, atrodo, tuoj tuoj apspjaus visus suiurusius nuo stalo. - Fu! Kaip lyktu! Sakau gaidiams, prapjaukit t skaudul ant peties, kol visas jo snukis ir vokzalas jais nenusirpo. Ir prapjov! Tik kad pabirs utls! - Kas kas kas? - pasipyl i vis pusi. - Utls! Tikros, ne drabuins! Fu, kaip bloga. Vemt veria! Kas strsta, kas stebisi, bet keiksmaodius visi lupa i irdies, ir 238
E D V I N A S K A L D A

niekas nelekia smalsauti - sots iki kaklo parazitologijos, o Direk torius suglemia laikrat saujon, tarytum raids grasint pabirti i puslapi, ir numeta po stalu. Didiai sugis taria: - Viskas dl nerv, ne kitaip... Juk viakas tam gaidiui gresia. Ir nuaus! Pateps kakt aliai, ir segs devynis gramus, ne kitaip! Onutei dviej dui degtuk nepakako, nes ir kiti nuskriaus tieji ne juokais susirpino drabuine gyvnija, ir kol kone itu tino degtuk atsargas, liepsnelmis glost visas manomas gyvi manevr vieteles. Sieros kvapas, atrodo, sigr net duon, ap nuodijo galvas kyriomis mintimis apie pragar, pasislpus nuo miesteln u aukt kaljimo tvor. Net umigs Viktoras sa pnavo, kaip tykiai tvenkiasi ant pei gumbeliai, ratu sukdami krebdanius padarlius ir skleisdami kankinam nieul. Bet jis temp rankas, stipriai sugniau kumius, atsispirdamas pagun dai drykstelti nagais per paniusius peius, ir nuiuvs klaussi paaipi tvinksni. Taip ir sulauk kito ryto. O kitas rytas didiul kamer atne nepasitenkinimo mur mes: atidros operas pareik, kad draudiama nuo ryto septin tos iki vakaro devintos gulinti, leidiama tik sdti, nepaklus niuosius grs trium. Vokzalistai kariomis minomis iklaus griausming tirad ir, usitrenkus durims, sukrito kas sau ant menkai nuo antklodi tesiskiriani iuini. Aukto budtojas ukimo berkaudamas: Kas guli... Ko guli..." - pats Direktorius vis juokui tai atsak vykusiu pirsteljimu. Atbalsio ilgai neteko laukti. Atgrumjo specialus kaljimo ap saugos brys - siauraakiai, virsnojantys nuo nelengv apsaugini alm, bet bananais vaistsi tartum digitika vytine. Pribubijo tuos, kas pakliuvo ant tako, ir suguld visus ant pilv. Operas, pragertu veidu ruselis, tik svaid komandas ir keiks mus, liepdamas neti iuinius, pagalves ir antklodes lauk i ka meros ir krauti koridoriuje stirt. Po deimties minui gultai pavirto negrabius plieninius stelaus, o kareiviai pergalingai i dundjo aid koridori, bet neilgam. iaulietis Spuogas, inktir
N E M Y L I M I

239

debesim nupukuotas ilgis, isikeiks prigul, ir tuoj subrakjo rakinamos durys. - Ateik ia! - kiaukteljo operas, daugiau, prikims i pykio, o di nerado. Spuogas gro persikreips i skausmo. Parod ringm nuniot nugar. Visus nustebino Direktorius, pasiovs aikintis su tvark dariu operatyvininku. Keista, jie kalbjosi, bet Direktorius ne koks primityvas i kaimo - solidiai krov argumentus, es jis ino ka ljimo vidaus tvarkos taisykles, parodykite kaljimo virininko sakym, draudiant dienos metu gulti, ramiai it geras advoka tas var nevilt operatyvinio skyriaus darbuotoj. Pabaig buvo nesunku nuspti: j pirmas ir paskutinis argu mentas - bananai. Direktoriui kliuvo storai". Nors grintas kameron keikdamasis ypsojosi, bet virpantys skruostai idav skausm. Valanda, ir kojos, rankos, n nekalbant apie nugar, i pampo nuo sodri dryi. - Taip, - be nuotaikos met Piotras, - jie su mumis elgiasi kaip su duchais. Visiems buvo pikta, bet labiausiai Direktoriui, pavyzdingai nuplaktam. Jo didioji ambicija prie vis iauli kaljim buvo mirtamai eista. Todl, atjus piet metui, jis pirmasis prijo prie langelio ir pasak muchamorui: - iandien viena porcija maiau. A atsisakau imti maist. Gali pasakyti aukto kontrolieriui, kad atsirado vienas badaujantis, toks buvo spontanikas jo pasiprieinimas. Jauia mogus gumini lazd skon ir apmaud, na ir pasiiau . Taiau akimirksniu ir visi iaulieiai, ir besiliejantys prie j tylomis sukosi, trauksi nuo langelio suteikdami savo autoriteto odiams visai kitok atspalv. Pakvipo rimtesniu reikalu. iandien neporin diena, ir pirmumo teis pietauti prie stal priklauso Klaipdai. Driskius neriasi i kailio, tempdamas kar tus dubenis, tie klingioja tpdami, taiau duonos niekas neskuba pjaustyti ir aukt nestveria. 240
E D V I N A S K A L D A

- Kitas! - aukia balandininkas, makaluodamas po katil di diuliu it li samiu. - Pasijudinkit, dar liko daugiau nei dvide imt porcij. - Susikik tu t baland subin! - sviedia kakas i kameros galo. Balandininkas muistosi, spitrija keistai tyli kamer, lyg jis bt kaltas, kad zekai atsisako srbti, ir neudars langelio nu tarka prie kitos kameros. Piotras nemato garuojanios balandos duben, susiranda ciga ret, udmija ir aukia per vis vokzal: - Driskiau! Kur tu? - keiksmas. - Tinginy! Ateik, nunek miskes, mes jau pavalgm. Duchas atlepsi neatsigavusiu nuo valgymo malonumo veidu, lieuvio galiuku lamia it verelis nudrykus per lp kopstap ir sustoja vietoje. - Bet lkts pilnos! - Daryk, kas tau sakoma. Visi lengviau atsipuia - sprendimas priimtas, o Driskius, susistms klaustuk, tekinas neioja lktes, rikiuoja prie dur, lyg ruodamasis kokioms apeigoms. - Streikas! - pranea kitame kameros gale. - Niekas nevalgo... Niekas nevalgo. Du mesti odiai uburia auktus duch rankose, tik gaidiai kapoja baland, net lkts tarka - j ano vokzalo" gyvenimas nelieia, j akys ir ausys nutaikytos tuias arnas. Ryas neikenia, keliasi, ieko liurmis paverst sandal ir iurena epsini gaidi link. Tik po plipsnio keiksmaodi, kurie tikram zekui reikalingi kaip beldimasis duris, jis sako: - Ar baigsit diaugtis tuo jovalu? Norit sti, lominkits i kame ros. ia meniu pasikeit! Gaidiai - koks penketas nusmurgusi, baiki ir elementa riai higienos nepripastani mogn - traukiasi nuo miski". Ry jie pasta. Ankart vienas j tik garsiai susijuok, tuoj Ryas
N E M Y L I M I

241

paaikino apie gaidio teis gard juok, ir vis nakt linksmuolis prastypsojo ant paraos laikydamas piln puoduk vandens. Bt nors la itks, Ryas bt dar prasmingesn bausm sugalvo js. Lomintis - vadinasi, papulti kamer, kur patyi, visai ne pelnyt, gali sulaukti ir daugiau, nes ten, ko gero, bsi vienintelis nuskriaustasis, o ia, bryje, smagiau, drsiau, ir nelaimingesni u tave pat atsiranda kur kas greiiau nei kur kitur. Atbildjs balandininkas, pamats ant aslos irikiuotas pilnas lktes, bejgikai nugramzdino samt milin Y-ha-ha" kos katil. - A piln lki neimsiu! Kur jas dsiu? Pilkit para, - ir neima i Driskiaus rank lkts, o balselis virpa i baims. Kurgi ne - jis pirmasis mato kone embriono bsenos streik, bijo, kad tik nebt apkaltintas, o tada jau zon, kur karaliauja nekeniantys muchamor zekai. - Pilkit para! Pilkit para! Bet sklidinos lkts mirksi iprakaitavusiam baltachalaiui. At sirads operatyvininkas kaista iki mlynumo, pagurklis lipa ger kl, o odiai veriasi su garu: - Ir ko ia vaidinat? - audo akys langelyje. - Upakaliai pa skaudo ant plik gult! Dl mans vaidinkit, neskit, diovinkit dantis, o ryt keliausit kitas kameras, viet visiems pakaks! - ir toldamas: - Imtysiu, ir pasibaigs. Balanda sugarmjo koridoriuje po durimis pastatyt katil, bet galvoskis uduotas. Kontrapriemon paprasta ir veiksminga: skaldyk ir valdyk, bet po trumpo pasitarimo su savikiais Direk torius pakvieia klaipdiei pus iklausyti. - Mes eisim iki galo, - kaip prasta, u visus kalba jis vienas. ia principo reikalas. Jie bijo badavim, nes laisvje sdintys pro kurorai nesupranta to ir tuoj duoda per kepur... - Viskas aiku, - nutraukia Piotras. - K silai? - Ksyvos. Mes varysim ksyvas kitoms kameroms, kad mus palaikyt.

242

E D V I N A S

K A L D A

- Mes irgi taip manom, - linkteli Piotras, ir Viktoras galjo pri siekti, kad tai teisyb. Tai nebuvo vien aklas pasiovimas kovoti u teis drybsoti die n dienas ant vatos gniutulais susiplakusi iuini - skriaud ir be to pakako, bet tik iandien iauo diena, kai prarasti nebra ko. Skubomis oko varyti ksyv. Viktoras klaussi formuluoi, o rankos drebjo lyg per egzamin. Mes metm atkaz balandai. Beveik visos taip prasidjo, o pasirainjo jas visi, kas man, jog ksyvos teksto pabaigoje raytas j vardas ar pavard pads len gviau apsisprsti kit kamer bachrams. Rateliai, rpestingai vynioti polietileno atplaias, kas palengvina juos traukti pro i pirmo vilgsnio beviltikai siaur ply, ivinguriavo pririti prie arkli. Nra jokios abejons, kad inia apie pradt 82-oje kame roje bado streik iki vakariens pasklis po vis kaljim. Geros inios, blogos inios ar tokios kaip ioji eina kiaurai per sienas ir grotas. Ir arkli patas, ir pasivaikiojim aptvarai, ir kelias pirt, net patys muchamorai - tai tie laidininkai, kuriais senas inias suryja naujesns ir taip plinta po vis sen drabui tvaiko persisotinus kaljim. Vokzalas lauk vakariens. Viktoras iandien daug rk. irdis tuksjo ir tuksjo, nors, ro dos, n nebuvo didesni prieasi jauduliui atsirasti. Pirmosios, ir gana greit, dl visa pikta patikrinusios gando ti krum, prisijung trys malalietk kameros. Nuo pagerinto maisto visai savaitei priek atsipenj, jie badavo vien dl atri poji. - Badas! Bado streikas! - kavo prilip prie savo kamer groto mis nukryiuot lang. Jie tauk nesmones, patys juoksi, skar djo koridorius, ir j kyrus brazdesys puikiausiai ireklamavo" rengin. Kaip vliau paaikjo, be iuini sdjo ir antro aukto kame ros, viena kitos paakintos, jos jungsi prie badaujanij, ir vaka riens metu katilai taip ir liko pilni balandos.
N E M Y L I M I

243

T vakar visi 82-os kameros gyventojai jautsi reikmingi, tikra subruzdusio kaljimo irdis. Ksyvos jo" i antro aukto kamer, adresuotos 82-ai kamerai, patvirtindamos lojalum, ir, Viktoras mat, tiek Direktorius, tiek Piotras ir kiti atrod kiek sutrik - ki birktis virto gaisru? Dienomis prasta rutina - patikrinimai, po j - iuini tempi mas koridori, pasivaikiojimai, kakas kildavo etap, mesda vo naujok, tik koridoriais nebebarkjo muchamor veimliai. Tiesa, i pradi, kad ir keikiami kamer gyventoj, jie sukiojosi apie langelius, pastabesnieji tvirtino mat koje net msgalius, bet kaskart su atalusiais katilais darddavo kaljimo virtuvn. Kai prisidjo strogaiai, streikas gavo visuotin pobd, bet ka ljimo administracija lindjo savo barikadose, bandydama zek kantryb. Jai reikalavimas grinti kameroms iuinius atrod pernelyg ipstas reikalas, ir Direktorius, lobas, Piotras ir An iukas, kameros lyderiai, vienas po kito grino operatyvin dal. Tai nebuvo panau derybas. Operatyvininkai kl reikalavimus leisdami pagalvoti iki ryto. Kitos kameros enkl lauk tik i vokzalo, bado kokono, ir nesigund imti aukt rankas. Niekas apie tai garsiai nekalbjo, bet palusi kamera visiems laikams usitraukt muchamorik ne lov, ir kelias dienas visi iaip taip vertsi su skurdiomis maisto atsargomis. Specialaus dalinio kareiviai budjo visuose auktuose, ir tai neadjo nieko gera. Vokzalo maisto atsargos buvo surinktos bendr katil ir pa dalytos eiasdeimt dvi dalis, neumirtant n gaidi. Jos tir po akimirksniu, taigi po keli dien liko tik duonos divsiai ir pora puoduk cukraus. Rkalai, arkliais keliav ir kitas kameras, pateko taip pat juodj sra, nes niekas netaup krvon sumes t cigarei ir pe daugiau nei prat, vydami kylant alk. Septintos dienos rytas nustebino visai netiktu vykiu. I po nakties duonos stirtel ppsojo gerokai suplonjusi, ir pastalje ibarstytas cukrus akivaizdiai bylojo: vokzale atsirado iurk".
244
E D V I N A S K A L D A

Kas ities ilgus pirtus kameros draugui ventai priklausant duonos ksn? Atrod, kad niekas taip iauriai nebadavo, jog ry tsi iurkinti. Na, drask alkis, plemp vanden, bet nemir. - Tarp ms yra iurk, - pasak Direktorius. - Gaila, kad ji neipampo, ikart primintume uodeg, - jis prisdo prie Piotro ir kak nipteljs kalbjo toliau: - Neaiku, i kokio miesto iurk, todl, kad nebt spaudimo n i vienos puss, ikart nusprskim, kur j varysim - pas duchus ar gaidius. Jis kalbjo atsistojs kameros galustalje, sitikins, kad vagis bus iaikintas. Piotras pasak saviesiems: - Jauiu, kad iurk ne i msiki. - Per drsiai spji, - pastebjo Aborigenas. - mons keiiasi. - K mano Klaipda? - atsigr Direktorius. - Kur dsim t iurk? - Pas duchus... - Kodl? Ar per maas nusikaltimas vogti duon? - Didelis, - sutiko Piotras, - bet jis ne i piktos valios, o i bado. Badas pjov visus, atrod, grdus dantenom sutelentum, kad tik umutum savyje besot, o Piotras dar ia postringauja vis irdusi klaipdiei vardu. Pas gaidius tok! Bet jis visada i rjo kiek toliau ir teisingai spjo, kad nuosprend sugrietinti nie kada ne vlu. - Klausot visi! - surstjo Direktorius. - iurk rast nelengvas darbas, bet btinas, kitaip kreivai galvosim vienas apie kit, nesutursim lieuvi, ir irk, razborai ir prasideda. Darysim itaip: kiekvienas prieis prie stalo, ir a su Piotru pairsim iiodint burn. Duona - ne balanda, o dantys - ne i lent. Supratot? Vokzalistai plaksi vorele prie stalo, narino iaunas, rodydami prie langus mai iplikusias valgykles. O kas, jei klaida? - Ne... ne... - murmjo Direktorius aptirpusiom lpom. - Ki tas... ne... Toliau! Viktoras buvo tarp pirmj. - Ne... kitas... ne,greiiau... ne...
N E M Y L I M I

245

Rods, paspsti pelkautai nesuveiks, kai: - Stop! Matau, trupini ko krminiuose dantyse... Prie j ir Piotr linguojantis Spuogas nustebs purktavo: - Tai i vakar! Ko ia durniuojate? Spuogas? Iki kaul smegen iaulietis, vakarojantis Direkto riaus utvje, buchinantis ir kortuojantis kartu. Ir e tau! - Gali bti, ar a k sakau, - ramiai valdsi iauliei verchas. Atnek savo varkel. - K? A sakau - tai klaida, - bet nueina, atvelka darbininkik drabu, numeta ant stalo ir lieka stypsoti pyks. Klaida gaudant iurkes manoma, jei nra tinkamesns nei pa sivalgymo dantis ieities. Ji buvo - kiens. Vogdamas cukr neiupsniavo jo u ando, turjo greitai ir ne pastebimai nugvelbti ir dingti nuo stalo. Tam ir yra kiens. Direk torius pasirinko dein. Ivert, patryn, ipurt. Ant varaus stalo pabiro tabako apeliai, dulki, pk gumuliukai, vyrkruops ir... balti cukraus kristalliai. J buvo daug, ir abejoni neliko. -iurk!!! Spuogas sukando dantis, susuko pirtus kumius - cukraus kruopelyts lyg lauko akmenys bad jo akis, ugul peius ir mes tas eidiamas odis panikai plt akis. - Tu - iurk! - ltai pakartojo Direktorius, atrod, tuoj siplieks trumpos ir iaurios mutyns, bet Spuogas nuleido kylanias ran kas, nudr vilgsn ir vos vilkdamas kojas nukblino iki gulto. - Buvo neblogas vyras, - lyg ir atsiduso Direktorius. - Jis galvojo apie save, tik apie savo arnas. Aniukas, Spuogo kentas, nusikeiks lyg i patrankos prioka prie stalo. Akyse noras sustabdyti, pakeisti neitart nuosprend. - Gal dovanokim? Jo straipsnis - razbojus, skins penkmet ma iausiai. K, vis laik duchu ars? Direktorius neirdamas j palinguoja galva. - Juk niekada Spuogas toks nebuvo, - neatlyta ir nusikeikia Aniukas. - Teisingai Piotras sak - ne i piktos valios, o i bado. 246
E D V I N A S K A L D A

- Visos iurks kamerose atsiranda i bado. Didesnis ar maes nis - koks skirtumas? - kalbjo Direktorius. - Jis ivadintas vi siems girdint iurke, jis be garbs, jis duchas, ir viskas! Tiesiai prie Aniuk sdintis Viktoras mato, kaip is sugis nubrazda savo gult, gniaudamas Primos" pakel, o Spuogas, visk girdjs, lyg suakmenjs susirenka savo mant, pastveria mai ir lepsi vokzalo gal, kur Driskius balina akis. Kas atsitiko? Nieko. Tik maas pasikeitimas kastoje. Visi jie - tik emyn, tik blogyn, nes i viraus tra vienas kelias. Bet blogumas neatlgsta. Susirango gerklje, ir net vandeniu suvilgyta cukrinta duona nenuveja godulio aki, sprangiu trau kuliu pradeda keli niekingai tui skrand, nekvepia, lyg bt gdiai svetima, vogta. Piotras guli ant gulto atmets rankas u galvos, apsuptas knibdani klaipdiei, dar niekuomet jis ne atrod toks svarbus kaip dabar. Ryas kaip uo makteli savj dal, kala pus puoduko vandens ir sako nejudaniam verchui: - Gerai baigsi... Tu atspjai, iurk ne i ms mastiuchos. Piotras nutaiko aki plyelius Ryulia, bet, kaip visada, neita ria pirm galvon ovusi odi. Tepasako: - Visada stebk mones, juk pasimokyti gali tik i nevykli. Ryulia tik pasikraipo - kalba nesiria, o Viktorui odiai giliai stringa ird, lyg netiktai atskleista paslaptis. Po vidurdienio kyla dar vienas sujudimas. Atsilapojus durims u grot pertvaros idygsta paburkusi opero fizionomija. Pikta ir neiduodanti prieasties, verianios rakinti grot pertvar. Jam u nugaros mkioja almuoti kareiviai. Imtys vokzal, kaip adjo? - Pasiimkit susmirdusius iuinius! Greitai! Duchai spriegia i gult, tik Spuogas apsimeta nieko negirdintis, sau jis iurk, bet ne duchas. Vokzalo asloje idygsta suversta iuini krva, taiau niekas neskuba pulti kapstytis iki savojo, spokso, tartum mgindami minti msl - kaip? Negi viskas baigta? Direktoriaus veide susiN E M Y L I M I

247

meta gudri ypsenl, jis usikepurnja ant dryuoto kalno - jo pakauis kone siekia lubas - ir ipokina: - Pagalius jiems ikn! Mes laimjome! Atitoks vokzalas sugaudia, lyg pagaliau visi bt atvyk u mirt stot. Septynios bado dienos, ir mentai pasidav. Vokzalistai sveikinasi lyg paskutin syk bt matsi prie mnes, Direk torius darda nuo iuini rietuvs, diaugsmingai nopuodamas ieko Piotro. - Ei, kur tu, uvde! - linksmai aukia. - Eik ia! Patvarkm mes tuos mentus, patvarkm! Duok dein... Piotras ilenda i urmulio, maesnis, iuplesnis, ne toks gre mzdas kaip Direktorius, bet rankos tvirtos it geleins - spsteli tarsi replm. - Ei, draugeli, ko nesidiaugi? - jo kultuvs apglbia vaikino pe ius, patapnoja, Viktorui pasirodo, netgi brolikai. - Ar nematai, kokia mes jga! Atsilaikm! Piotras diaugiasi tyliai - tik akys iduoda, o veidas ltai veriasi ypsenai, lyg bt valdomas i alies, bet taip ir lieka santrus. - Ar yra ioje suiktoje kameroje nors saujel arbatos? - laksto supluks Ryulia. - Eeech, pabuchintume! Viktoras keiiasi rank paspaudimais su tais, kurie maiosi ar iausiai, nesvarbu, kokios mastiuchos, juk jie laimjo! Tik akys vis slysta vokzalo pradi. Keista, bet Piotras mikliai pastebi vilgsn. Jie galvoja apie t pat - Spuog. - Tiek tereikjo pakentt, - kietu balsu sako jis. - Per Maryts plauk, ir viskas bt buv gerai... Arbatos atsirado. lobas turjo pus pakelio usispauds - net dvi su kaupu dozs! Geradario snukeliu krapto nuo nikotino pagruzdusiais pirtais i nebereikalingos slptuvs po gulto dugnu. Ksyv varyt n nereikia. Pakanka tik prie lango priokus rik telti, kad atuoni du baig streik, iuiniai grinti, ir naujiena apskrieja vis tartum iemins muss igulus kaljim, o nepil nameiai subrazda it velniai kiaulinyioje - tik trinksi gultai, aidi 248
E D V I N A S K A L D A

kiai, savo skambumu toli pralenkiantys paradinius laisvs lo zungus, kakas garsiai utraukia rusik Nalaiio dain". Buchinim teko atidti. U dur pasigirdo slops ingsniai, joms atsivrus prie vokzalistus stovjo keturi vyrai, i kuri paino tik kaljimo virinink. alia jo sukinjosi du civiliai lediniais veidais, bet dmi vilgsni, o netiktos kompanijos priekyje - uniformuotas vyras, jaunas, il kiniais siukais panosje ir neiraikingu tartum keptuv veidu. - A iauli miesto prokuroro pavaduotojas Vitalijus Norbutas. Ar turite dar koki nusiskundim? - paklaus jis. - Ne ne, viskas gerai, - suo kone pus kameros. Prokuroras dar io to paklausinjo, ir delegacija, sitikinusi, kad bado streikas pagaliau baigsi, it laidotuvi procesija nuslinko iki kitos maitinink kameros. - Derybininkai, - vypteljo Direktorius. - Jie isigando. Pagaliau Driskius baig ok su fakelais ir kunkuliuojant van den subr arbatoles. Nors alkis vinu lipd vidurius, o piets dar neatgrumjo, pakvipusi doz sutrauk visus, iskyrus gaidius ir duchus. - Na k, chebra, - pliaukteljo delnais kelius Direktorius. - Va iuojam! - ir pats patrauk ma gurknel dinamitins arbatos. Piotras sdjo alia lobo, Aborigenas - alia Aniuko, o ir kiti neskyr sau vietos, krito, kur papuol, dalijosi cigarets dmu, kakas ataks nuo godumo mesteljo ant stalo ledinuk saujel. Visiems. - Ei, Driskiau! - mai ybteljo stambiais dantimis iauliei, gal vokzalo, o gal niekieno verchas. - Ateik arbatos pagert. Ir Dziuba, ir Latvelis, visi ateikit, juk ne gaidiai esat, - patyljo. - Spuoge! Ir tu ateik! Spuogas njo. Liko kiurksoti ant gulto nusisuks para. Jis pirmasis pakl mait, bet tai jam atne tik iurks vard, vi siems laikams. Viktoras susig - kaip baisiai skamba: visiems laikams. Ateities nebra, yra tik laikas, kuris tavs laukia.
N E M Y L I M I

249

efyras patais nuotaik. Turbt visi bt atleid savo prieams, jei tik ia jie sdt. - Man patinka, - kalbjo Direktorius, - patinka ms vienyb. Be jos mes kaip gyvuliukai, dantys, miegantys, atrajojantys ir perdiantys, kai niekas nevalgo. Kodl mes skirstoms miestus, dai roms, kurie kietesni? Prie mentus reikia vieningai eiti, stoti u savo teises, juk nenuteistas - ne kalinys. Ar ne tiesa, Piotrai? is ikart neatsako, siurbteli efyro, bet akivaizdu, kad nieko naujo neigirdo. - Viskas tiesa. Pamirom pykt, ir vyko stebuklas - susivienijo me ir laimjome. Bet laimjome tik todl, kad pyktis buvo dides nis u anksiau inom. O rytoj vl tas pats, vl kvaili kaljimo statymai, ir golodovk bus tik kietas nuotykis. - Na, nesakyk, - pasimuisto Direktorius, - a it streik ilgai prisiminsiu. Net zonoje kur nors sutiks pirmas itiesiu rank js man savi, nors ir ne i iauli. Taiau Direktoriui zonoje taip ir neteko niekam i legendins 82-os kameros itiesti rankos. Likus laik iki teismo jis sdjo iauli KPZ, nes kaljimo administracija priveng iaugusio jo autoriteto, norjo gyventi ramiai. Nuosprendis buvo velnus - tre ji metai slyginai, ir jis i teismo sals ivyko namo. Pat vokzal panaikino - suskald kelias maesnes kameras, jas valdyti pa prasiau nei mai susiplakusius vieningon krvon pusimt kalti namj. Tokia jga, irk, dar ims senus statymus keist naujais... O Piotr nuteis ketveriems metams darbuotis kolonijos tipo gy venvietje Rusijoje, kakur Sibire, kur vilkas prokuroras, o meka teisja. Jau pirmaisiais metais griuvusi egl sutryn amin al jo kojas, todl vadino j ne kitaip, o koleka, ir niekas neinojo, kad tolimam iauli kaljime j ir dabar prisimena ir tebevadina Pio tru Teisinguoju. Juk taip ramu pasidarydavo, kai sukrutdavo jo lpos, tardamos lemiam od. K gali inoti, gal Piotras sapnuoja kaljim kaip laimingiausias gyvenimo akimirkas...
250
E D V I N A S K A L D A

ro praviras balkono duris svetingai pldo ankstyvo ry tmeio vsa, o tolimas automobili eismas ugul ausis dzgavimu. Pabuds Donatas nenoromis sustingo, bijodamas pa adinti prie krtins prisiglaudusi Ing. Atsargiai, klausydamas lygaus mieganios alsavimo, nukl umest rank ir islydo i po ilto skruosto. Keliantis sofa, lyg prisiminusi meils nakt, sudeja vo pavargusia spyruokle, bet mergina tik giliau siraus pagalv. Keldamas kojas per imtytus ant kilimo drabuius, iupo savo chalat ir lyg vagis islikino virtuv. Septinta valanda ryto. Pro virtuvs lang mat kieme stovint savo etuk, tiesiai per nakties aluma papurusi vej autobus stotel skubanius pavienius mones. Jei vakare taip atsitiko, kad teko ilenkti por tauri ampano, atsibuds ryte pajunti skrand, isipltus per vis pilv. Apie tai galvodamas vaikinas kilnoja tuius suli butelius, o aldytuve tik pienas, j igrs pajunta, kaip ryto vsa nusileidia ir pilv. Jis sdi virtuvje, varto Ingos atsinet urnal ir, atrodo, diaugiasi atkakliu laikrodio tiksjimu. Netiktai tyla nuudoma vietoje garsus telefono blerbimas! okteli, ir jam pavyksta prigriebti t nenaudl po pirmojo viegimo, bet sofa, lyg bardamasi, jau kia savo trigra: sutreka, ir pasigirsta Ingos atodsis, atrodo, pasku tinis i sapn pasaulio. - Alio, - nuskamba netiktai garsiai. - Nepaadinau? Turiu naujien, - tai ivil. Balsas pavargs, bet diugus. - Dl Viktoro. Vakar itisai skambinau, bet tavs nebuvo. - Dl Viktoro, - pakartojo vaikinas, prisimins praleist Nidoje dien. - Labai gerai. Gal Vilniuje viskas paaikjo? - Taip. Ir datos, ir mogus, reikalingas mums, bet, sako, geriau telefonu nekalbti, nes gali nuvyti skm.
N E M Y L I M I

251

- Taip taip, inoma. Dvelkteljo kvepalais ir ilusiu knu - Inga jau u nugaros, pri glunda, apglbia krtin, nelyginant uolo drtliemen, ir kaklo oda iurpteli nuo putli lp velnaus buinio. - A greitai vaiuosiu namo, galime susitikti. Reikia pasitarti ir paskambinti Pauliui, kol jis dar neijo darb. Supranti? - balsas ragelyje nutyla laukdamas atsakymo. Atrodo, ir Inga pasikreipusi stebi jo smakr it kat tuoj tuoj sujudsiant daikt. - Ar atvaiuo si? - siveria j tarp ivils balsas. - Taip. Bsiu po pusvalandio, - padjo ragel ir pamgino su griebti Ingos klubus, bet jos rankos nusprdo nuo krtins lyg nuo kaitusio katilo dangio. - Kur tu ivaiuoji? - atsisuks susidr su klausimu. Ji stovjo vienmarkin, sutarytais plaukais, dosniai apnuogintomis kojo mis ir krtine, sitempusi lyg amazon, ivydusi vyr. - Juk girdjai - brolio reikalais. - Kas ia skambino? Koks jos vardas? - ivil, mano klasiok, - tardytojiki klausimai erzino Donat. - Ak, ir vl ji! - sisprend kumtukais onus. - Klasiok. Bet ino tavo telefono numer! Donatas galjo prisiekti, jog moteris vien su naktiniais marki niais anksti rytais pasiekia pragaro trauka, ir pakanka nekaliau sios minties, kad jos nirt ir imt neksti vyr. - Inga, - mgino suiupti mergin, taiau toji suspurdjusi at lijo. - Palauk, klausyk! Juk a tau pasakojau apie j. Ji ir tv po infarkto ligoninje slaug, ir dabar per jos paintis prie teisjo prisikapsiau. ia tik reikalai, supranti? Ji nesiklaus. Kinkiodama galv, ypsojosi vonios durims, bet sukryiuotos ant krtins rankos ir gauti peiai neadjo lengvo pokalbio. Plsteljo nervingas drebulys. Kodl ir dl ko ji pyksta? - Ingute, na, nebk tokia... - Ne, tu tik paklausyk, kaip skamba: mano vaikinas atunt ryto ieina pas kit moter!
252
E D V I N A S K A L D A

- Taigi kad ryto, o ne vakaro! Ir ne pas kit moter, o pas tarpi nink reikal tvarkyti. - Cha! Sukalbjai! - sksiojo rankomis prie akis. - Pas tarpi nink! Meilues vadini tarpininkmis?! Tu originalus. - Inga! Tai kvaila! - Tai tavo planai kvaili!!! Donatas, gniaudamas nuoskaud, pamgino sprukt voni. - Palauk, - pastojo keli ji. - Jei nieko tarp js nra, tada a vaiuosiu kartu. Donatas bejgikai plasteljo rankomis - jo argument atsar gos mai iseko, ir aikintis pasirod taip beviltika, kaip dykum veti sml. - Gali vaiuoti, bet sivaizduok, kaip mes atrodysim. Atsirandu su nepastama moterimi ankst ryt, nieko neperspjs. Skirk, kur pramogos, o kur rimti dalykai. A neprats taip tvarkyti rei kal, ir praom nedaryti man gdos! - Tvarkyti reikal? Tuj tvarkysi? Pritvinko jau karv. J itiko pikto juoko priepuolis, o Inga tik dar labiau apniuko. - Oi, mieloji, - tar netiktai ramiai. - Jei tik tiek sviete tebt problem. Negi tau i tikrj auna tokios mintys? Tada tavo fan tazija berib, - sikabino dur kratel. - Leisk man eiti voni. Ji pasitrauk, bet veidrodyje iekojo vaikino aki. - Tai a negaliu kartu vaiuoti? - Aiku, ne, - paleido vanden, iekojo dant pastos.- A net ne benoriu ta tema kalbtis. - Ak, jau nebenori! - sitvr ranken, ir Donatas nemat, kaip skaudiai naguiai smigo delnus. - N mnuo neprajo, o jau pamirai, kaip ventai prisiekinjai nemeluoti, bti atviras... - Nepamirau. Tu paprasiausiai pavydi. Pavydi iki apakimo. -Ak, itaip! - trenk duris, iplazdjo raudusi, ir stojusi tyla sulauk tik Donato atodsio. Susirangiusi atalusiame guolyje Inga girdjo, kaip Donatas i eidamas rakina duris. Nepasikl ilydti, praguljo spoksodama
N E M Y L I M I

253

 sien ir tik suburzgus kieme automobiliui paoko, svied pagal v. Pro balkono plyel stebjo tolstant etuk, o akys pavymui blyksteljo piktokomis ieirbomis.
***

Kodl moterys taip greit puola pavydo agonijon ir paskui vis die n gaivaliojasi nuo pripaikiot kvailysi? Kol mnulis danguje, jos kaip fjos baltoje lovoje buria malonum, o ryte, irk, ima ir suraganja. Pavargsta nuo didels meils? - mst Donatas kil damas laiptais ivils but ir skimbiodamas automobilio rak teliais; niekaip negaljo atsikratyti prastos nuotaikos. Prie ivils buto dur pasiutikai nerves sukuteno malonus kepsnio kvapas. Kulinarija seniai i moter rankose virto ginklu, ir nemenku. Pa sijuto lyg einantis restoran, bet kienje neturintis n skatiko. Duris atidar ivils mama. - Praom praom, - suok ji kviesdama vidun. Moterik nuo irdiai spurdjo, brauk rankas prikyt, diaugsi ankstyvu sveiu. - iviliuk! Donatas jau ia. - Gal a ne laiku, teta, - trypiojo vaikinas, nenordamas tiesmukikai pulti laukiamojo vaidmen. - Paiu laiku, vaikeli, paiu laiku. Ziviliukas jau vakar taip lauk. Skambino ir skambino, - br ji greitakalbe. - Turi ger naujien. Jai paiai paskambino i Vilniaus. Sakau, jergau jergau, gal dabar jau seksis... - Mama! - atskubjo ksnis i kambario. - Nieko tu neinai, pasirodiusi ivil neleido n bat autis, sitemp didj kambar ir udar duris. Ji n kiek nepanai vis nakt ligonins koridoriais zujusi se sut - valiai atidaro balkono duris, pastveria nuo staliuko mamos pamirt nrin, tik balsas ne toks valus, nemigos paenklintas. itas kambarys Donatui lyg oranerija skendi vazonli alu moje ir kvepia medumi ir prinokusiais obuoliais. Mintyse ivysta
254
E D V I N A S K A L D A

save sdint prie kvapnaus pyrago, ir irdin nusileidia vakaro ra muma, nors u lango sauls ipraustas rytmeio dangus. - Viktoras iauliuose? - lyg tarp kitko paklausia ivil. - Taip. Sds jau iki teismo. Laiko lieka vis maiau. Danai pa galvoju, k biau dars, jei ne tu? Prie Aukiausiojo teismo tei sj ne kiekvienam lemta prieiti. - Tai nebuvo pernelyg sunku, - ivil, be jokios euforijos ar ypsenos, nemiegotu veidu, paduoda prirayt popieriaus lapel. Pavard, vardas, telefonas, net nupieta kakokia schema, joje ne sunkiai paino autostrad Kaunas-Vilnius. - Tai teisjo, kuriam pakliuvo tavo brolio byla, koordinats, - aikina ivil. - Vasar jis gyvena savo sodyboje prie Vilniaus. ia paymtas kelias iki jos. Pats Paulius padiktavo. Jis ir tave prisimin. Sak, kad byla jam ukliuvo, bet n minties tokios neturjo, kad tai tavo brolio darbas. - O su ituo... kaip jis, - Donatas neramiai sukruto ir umet ak ratel. - Su ituo teisju Kikiu kalbjosi? - Taip. Sak, kad jis padarys visk, kas manoma. Visk, kas manoma! Jau matyti viesa tunelio gale? - Laikas Pauliui skambinti, - susizgribo ivil, vilgteljusi laikrod. - K man pasakyti? Kada mes galim susitikti su teisju? - Bet kada! - jg antpldis ijudino vaikino bals. - Nors ir rytoj! - Rytoj dirbu. Galim poryt? Ketvirtadien? Gerai, belieka sui noti tiksl laik, o sodyb kaip nors rasim. Donatas norjo paokti ir pagriebti glbin taip ramiai apie to kius svarbius dalykus kalbani ivil, bet i, lyg pajutusi diaugs ming vilgsnio tvinksn, suskubo skambinti, o kai tik suzirz su kamas telefono diskas, kurnjo ivils mama, lktje nedama kept paukt, paaut orkaitn, ko gero, jo apsilankymo proga. Nesmagumo pagautas mgino priegyniauti, bet eiminink tik ypsojosi, lyg nesuprast lietuvikai, ir dar smarkiau tarkino in daujoje akutes ir puodukus, slapta isiduodama, kad nenustygsta
N E M Y L I M I

255

vietoje i diaugsmo, jog antis taip laiku nutp ant staliuko. Pa sigirdus ivils pasilabinimui, maytis konfliktlis jau virto ilto ku pokalbiu - Donato dkingumas isiskleid ir prie it kukli, nusipluusi moteryt. ivil sutar. Ankst ketvirtadienio ryt jie susitiks teisjo, kurio balsas vis dlto eis pat dang, sodyboje, pakeliui Trakus. Tai pasakiusi mergina be didelio pasigrjimo suiuro garuojani paskru dusi ant. Gal jai papasakoti apie Ing? Juk ginas buvo ir apie j, bet vargu ar teisingai suprast situacijos absurdikum, jei jis pats dorai nesusigaudo moter mini povandeninse srovse. ivil sdjo kitapus staliuko kiek lidna, tarsi antis bt spjusi ikvarkti jos slaptas mintis, bet matei, jog ji niekuo dta, kad ie kot dabar tinkam odi nevyrikai vartaniam akut senam klass draugui. - Pauktiena valgoma rankomis. tai peilis, supjaustyk, - paga liau nebeitvr. Jis siekia ilgo ir atraus peilio, ir mergina lengviau atsidsta. Po pirmojo ksnio ir Donatas pasijunta lyg kls vien koj na mus, kuri, rodos, n nebuvo, o ivils mama atlakina rankluos t taukuotiems pirtams nusivalyti ir smagiu gareliu alsuojant arbatinuk. - Valgykit, vaikai, atals. Nemanoma nepaklusti. Donatas ir nesivaro, tik taip knieti pertraukti ram pokalb, ir kai ivils mama vl ikurna virtuvn, vaikinas nesitveria savame kailyje. - A tau skolingas, ivile. Siaubingai skolingas u visk. Ji nieko nenori girdti apie skolas, nirtulingai sumosuoja ran komis, bet Donatas tsia: - Ar skaitydavai vaikystje pasakas, kaip stebuklingai isipildy davo norai? Tai tai, tu nusipelnei mao stebuklo. a! Nieko ne sakyk, leisk man pabaigti. ia ne poktas, a kalbu visai rimtai. Usimerk, sivaizduok, kad prieais tave sdi tikr tikriausias bur256
E D V I N A S K A L D A

tininkas, ir sugalvok nor. Usimerk, - jis lukteljo, kol mergina aipokikai ir nepatikliai delnais usideng akis. - Sugalvojai? - Taip, tai kas? - Tai pasakyk! Ji susijuok primirtu skambiu juoku. - Neee, - atsimerkusi visai pralinksmjo. - Tu burtininkas, tu ir atspk. Jis ne toks pasakikas, kad neipildytumei. Atjusi mintis pasjo jaudul, ir ivil nebuvo tikra, kad skruos tai nepasipuo raudoniu. Noras nebuvo pasakikas (tokie pa prastai ir nesipildo), bet pakankamai drsus ir netgi perdtai moterikas. - Gerai, - ypsojosi Donatas. - A ia neturiu burt knygos, bet iki Viktoro teismo vilgtelsiu, k ten rao. Netiktai nekalt odi aismas, atsirads i nauja viltimi usi degusio ryto, virto aidimu, kurio taisykli Donatas neinojo. Bet gal burtininkams tai vieni niekai?
***

Ing rado sujauktame kambaryje kpsani prie urnalinio staliu ko, ugriozdinto kosmetiniais niekuiais, lyg i gausybs rago ibirintais. Sugrus Donatui ji dar uoliau stebeilijosi apval veidro duk, ir tik judrs pirtai, tuo teptukliu rykinantys siauruius, dailiai ilenktus antakius, primin ankstesn jos kvaitul. - Vis dar pyksti? Inga tebesdjo nusigrusi, ilenkusi peius, o liemenls rai teliai lyg lanko styga r akis. Ji tebevilkjo vien maudymosi kos tiuml, ir kaskart Donat stulbindavo jo tyk bstel nusileidusi nuoguma, lyg koks vaizdinis plakatas, rodantis graiausias prie ingos lyties kno vietas. Aksioma aiki - tokios moterys kaip Inga turi teis kraustyti vyrus i proto, ir jis pasijuto kaltas. Ji pavydi. Taiau argi tai yda? Meils be pavydo nebna, o jis vienintelis vyras, kurio ji pavydi. Argi to maa?
N E M Y L I M I

257

- Vaiuojam prie jros. Danguje n debeslio, mediai leipja i kario, - brovsi u stalelio, mgindamas prisismailinti prie jos vilgsnio. - Na, nebeirsk, juk matai - valand teutrukau. - Ar manai, kad turiau tau ant kaklo pulti? Laimei, ji kalbjo vograudama, didels akys narst skaistal dut, ir tik ilgos daytos blakstienos retkariais jas paslpdavo. Donatas jai tik kakoks paalietis, keliantis dulkes ir judinantis atokaitoje ilus or. - Gerai, a tau kitaip visk paaikinsiu, - vienu ingsniu atsid r prie sekcijos, atlapojo virutines dureles ir itrauk apspurus album. - tai, - atvert lap, - mokyklos laik nuotrauka. Va, ia ivil. Pavelk ir suprasi, kad ji tau ne konkurent. - Patrauk t pavinkusi nuotrauk ir nebemink man jos var do, - paskiemeniui itar nepasukdama galvos. - Man pakanka igirsti moters bals, ir a galiu pasakyti, k ji jauia tau. - Tu nori pasakyti, kad ji mane simyljusi? - Iki aus... Donatas agteljo. Absurdo taur pilnja? Bet pati Inga pajuto odi svor, atsities, nuvelg, lyg epeiu perbrauk, ir tar: - Utenka. Jei jus sieja tik reikalai, ji gali ateiti ia. A nesikandioju ir kav moku virti ne prasiau nei ji. Tokia mano slyga. Argi a neteisi? - inoma, - geranorikai linkteljo Donatas ir, prisimins bsi m kelion Vilni, prikando lieuv. - Tai varom prie jros? - Aiku! Bet koki nuoalesn vietel. inai, nenoriu oros n akyse matyti. Tdien vakaro sulauk atkampiame Kunigiki papldimyje, ir raminamas jros oimas subrandino paprast, bet pakankamai patikim plan: reikia paprayti, kad kas nors i kaliningradiei mest jam telegram: yra preki, btinai pasirodyk. Inga tikrai nenors trankytis dulkinais keliais tokiame kartyje po Kalinin grado srit. Jam pavyko duoti ini kaliningradieiams, ir vakarop atneta telegrama Ingos n kiek nenustebino: spjo jau priprasti 258
E D V I N A S K A L D A

prie neret kelioni tuos velnio kratus, tik suerzino, spaud skruostuose rpesio duobutes - teks vis dien vienai lindti tarp keturi sien ir diti i nuobodulio. Donatas pakirdo su tamsa. Paskubom apsireng, surinko Ka liningrado telefono numer, burbteljs, kad jau ivaiuoja ir po trij valand bus vietoje, ibuiavo miegu tebesivaduojani Ing ir iskubjo tyki nakt. Taiau mergina tik djosi snduriuojanti, i tikrj neramiai vartsi pasikamydama pagalvmis, spoksojo lubas, kol nakties eliai suskato skysti, o lubos virto nevykusia nespalvota nuotrauka. Daugiau laukti ji nebegaljo: tipeno tui, rodos, iki pasaulio krato besitsiant priekambar, iupo telefono aparat, lyg ketin t sviesti per balkon, taiau, okusi sujaukt lov, sibruko tarp keli ir puol rinkti numer. - Na, k, ivile, laikas mums susipainti, - sunibdjo, nors te lefono numerio neinojo, bet susiras ligoninje, ne problema. Deja, atsilieps budintis gydytojas pasak, kad ivil iandien nedirba. - O, labai atsipraau! - maldaujamai suulbjo Inga. - A klass draug, atvaiavau i kito miesto, gal galite pasakyti jos nam te lefon? - po minutls ji turjo iganingus eis skaiius. vilgteljo laikrod - septinta valanda ryto, lyg ir ankstoka skambinti, ir iki atuntos valandos sdjo virtuvje ant taburets lyg ant roi stagar; net du puodeliai stiprios kavos neprivert blaiviau pavelgti urayt numer. - Labas rytas. Bkit gera, pakvieskit ivil, - kvp oro Inga, bet malonus moterikas balsas paaikino, kad iuo metu dukros nes namuose. - Atleiskite. A jos klass draug i kito miesto. Esu Klaipdoje, kaip galiau j pamatyti? Ar ilgai jos nebus? - Aaa! ia klass draug! - atitoko ragelyje paslaugus balsas. A maniau, kad i darbo. ivil Vilniuje kartu su Donatu. Irgi i js klass, ar prisimenat? Oho, vyras koks! Jie vakar gr. O kas skambina? K perduoti? Alio? Alio?
N E M Y L I M I

259

Inga grikteljo dantimis ir tk ragel, blok nuo antklods aparat lyg is akimirksniu bt pavirts lykiausi kada ma tyt liu.
* * x

Vakarop, lyg ant sparn parlks i Vilniaus, Ingos Donatas ne berado. Prirkytame ir suverstame kambaryje mtsi jo dovano ti spalvingi skudurliai, palubje, ant viestuvo, karojo sukarpyta puonioji, taip vaikinui patikusi vakarin suknel, o peleninje, tarp begalybs nuork, raudonavo sutrktas kraujo lael pa naus lpdais. Ji ijo. Kas nutiko? Negi isikraust i proto? Apiekojo staiga kapinynu virtus butel - jokio ratelio ar kito enklo. Kartus nusivylimas Donat tiesiog prislg. O juk vis dien taip digavo po pokalbio su pusamiu teisju jo senoje sodyboje Trak paonje. Apie ijim i teismo sals kalba n nesisuko, taiau teisjas, apsuptas seno sodo lapijos, apie penke rius metus laisvs atmimo kalbjo kaip apie didiausi bausm. Sum, kuri verta jo gailestingumo, paadjo vardyti kit savait, prie pat teism, kai pakankamai gerai istudijuos byl. Taigi, jeigu ne Ingos dingimas... Kankinamai slenkantis laikas jokios provaists neatvr, kl beviltikas spliones, nelengvus atodsius, mgino net pyktelti ant savs, bet nieko doro i to neijo. Mintis, kaip jis myli Ing, tarsi srov pasklido po vis kn. Girdjo, kaip po vidurnakio burzg kiem automobilis, trinkteljo durels, bet kai prijo prie lango, jis stovjo tuias, jungtais ibintais, ir Donatas neabejojo, kad tai tas pats atuntukas, kur vairavo Inga t romantik nakt. Netrukus laiptinje pasigirdo tyls, bet skubrs ingsniai. Ne jaugi tai ji? Taip, ji sugro! Bet kodl automobilis? duris kakas negarsiai pasibeld. Jis nekantraudamas prioko, atidar. - Tu Donatas? -A... 260
E D V I N A S K A L D A

- O tu inai, kas a? - prie j stovjo augalotas, kone dur stakt siekiantis vyras atsikiusia kakta ir lyg luotai lenktais andikauliais. Akys, nors greiiau vien tamsios akiduobs, nedraugikai dbtel jo, ir jis nustm sutrikus Donat, jo vidun. - A - ora, - ran kos nepadav, tik sugniau pirtus kumt ir netiktai trenk smilkin. Donatas susvyravo, mgino gintis, bet dar stipresnis smgis parblok ant grind. Ugriuvs keliais sirm krtin, stvr plytani i skausmo galv u plauk. - Tu daugiau nelsi prie Ingos! Aiku? - kietas lyg akmuo kum tis smog smakr, galva tuiai suspeng lyg po patrankos vio. Atsipeikjs Donatas suprato guls prie pravir dur, susiriets lyg instinktyviai saugotsi smgi. Galva pripildyta sunkaus gli mo, sutinusi, svetima, o lpos, nosis, skruostai - lyg bt nulipinti i plastilino ir tuoj pat sugurinti. Atsipls nuo ikruvint grind nuklibikiavo voni, isisuko nuo veidrodio spindesio ir suklu po prie kliokianio iaupo.
***

Asta nustro, kai atidariusi duris ivydo mlynmis nust Dona to veid. Ji vos nesuklupo traukdamasi atatupsta. Sumutas Vikto ro brolis - sunkiai vaizduots aprpiamas dalykas - baugino, gs dino j, ir klesteljusi ant bat ds vos pralemeno: - Kas atsitiko? - Nieko, - jis paiupinjo sutinus skruost, paburkusiu mink timu ikilusi nosies gbrel. - Jau dabar nieko. Gyja. - Kas sumu? U k? - Piemenys. Jie kalt neieko, tik pasimaiyk nakt girtiems ant tako, kaip vanagai sulekia, - dst pusiau pravertomis lpomis ei damas paskui Ast virtuv. - O kur Doviliuk? - valgsi. - Pas kaimyn. Ruoiausi trumpam iki parduotuvs bgti, o kai ji namie, nemanoma n pasidayti, tuoj u da iumpa, - ji pasitais skubomis usitempt sijon. - Ko nors gersi? Kavos ar arbatos?
N E M Y L I M I

26l

- Arbatos, - virtuvje dar viesiau, saul tiesiai pro lang spindi ir vaikino mlynes nudao rykiu atspalviu. - Betgi, viepatie, tu ir atrodai. Kada ia tave taip? - Prajusi savait. Bet blogiausia, kad ikilo iokia tokia proble ma, - suka kalb alin. - Negaliu tokia fizionomija lsti teisjui akis. Su juo viskas sutarta, rytoj turim paduoti pinigus u Viktor. Jis padarys visk, k gals. - A turiu nuveti jam ky? - Na, taip. Galsi? - Viepatie, dar klausi! Nors tuoj pat, jei tik sugebsiu. - A tave galiu rytoj pamtti. Asta kritikai nuvelg ibrinkusius it katonai Donato aki vokus, plyiukuose judanius vyzdius ir nepatikliai persibrauk tamsi plauk kirpiukus. - Kur jau tu toks! Paliksi adres, paimsiu taks ir pati visk su tvarkysiu, gali nesikrimsti. O k msto teisjas? Viktor paleis? Donatas atsiduso. Argi ne naivios tos moterys? Tyliai papurt galv, sksteljo rankas. - Kodl? Juk jam u tai bus sumokta. - A sau seniai it klausim atsakiau, - skausmingai pajudino suskirdusias, nepaslankias lpas. - Juk ne vitas vog, vis dlto stambus mastas - seifas, pinigai, valdikas turtas - viskas, kaip matai, labai rimta, ir reikia diaugtis, kad nenusinet koki de imties meteli. - Tu taip pat kalbjai prie kelis mnesius. Netoli pasistmm, Asta nusimin, nusisuko ir, atrod, tuoj pravirks. - Liaukis tik!.. Kai paims pinigus, straipsniai keisis, advokatas paleis darb savo irgi nepig lieuv, ir Viktorui liks tik kelet meteli pakirmyti kolonijoje. sivaizduok, kad j armij ilydi, Donatas ltai dst tkstant kart apmstytas tiesas, nekyriai ra mino brolio mon, paskui, gavs popieriaus lap, m aikinti, kaip rasti teisjo sodyb, ura pavard, telefon, padjo ant stalo doleri pluot. - ia beveik septyni tkstaniai. Paulius, pameni, 262
E D V I N A S K A L D A

pasakojau, irgi ten pat dirba, minjo - u metus tkstantis, bet sunkiam straipsniui ne visada galioja i taisykl. Donatas baig maais gurkneliais it karius vaistus gerti arbat, o Asta n neprisiliet prie pinig pakelio. Guljo jie pasiiau ir nebyls, kaip ir stojusi tyla, negalinti paaikinti, kodl j balsus priiumpa slogum. Jiedu tolsta vienas nuo kito, kaip tolsta susi pyk gimins, ir tik Viktoro vardas palaiko girgdanius lieptus. - Tiesa, - jis prisitrauk atsinet sportin krep. - ia is tas Dovilei nuo dds. Gaila, kad pats neteikiau, - itrauk dut permatomu dangiu, beveik krepio dydio, joje guljo puo ni ll. - Panai mam, - mgino nusiypsoti, bet vargu ar tai suteik jo neatpastamai pasikeitusiam veidui ilumos. - Nenu simink, - siek per stal Astos rankos, - viskas bus gerai, sugr Viktoras, ir vl viskas bus gerai. Tu inai mano telefon, ir dien, ir nakt gali skambinti, nedvejodama pasikliauti manimi. Asta nesmagiai nudelb akis, rods, dar akimirka, ir i nesma gumo neinos kur dtis. - Eisiu, - stojosi Donatas. - Ryt vakare ubgsiu ar paskambin siu. Laimingai tau nuvaiuoti. Ijus Donatui, Asta su palengvjimu ipuia or, nuskuba atgal virtuvn, suluoja pinigus stali, i aldytuvo paiumpa apypiln vyno butel, prisikliukina puoduk ir, kalendama dantimis kra t, igeria. iaip ne taip suturtas jaudulys atlgsta, dar pastovi prie lango, kol Donato automobilis ipurpioja i kiemo, ir nuplazda miegamj. - Kas ten buvo? Kaimynas? - plaioje lovoje rosi Simonas vie nomis glaudmis. - Blogiau n negali sivaizduoti, - susuko lpas pablykusi mer gina sunkiai ssdamasi ant lovos. - Viepatie, a taip isigandau! Kaip jis nepamat priekambaryje tavo bat? Ir svetainje stalas nenukraustytas... - Tai kas jis toks? - vyrikis nugara prisislinko ariau be krislelio rpesio akyse. - Gal tavo vyro mkla?
N E M Y L I M I

263

- Jo brolis. Jeigu bt tave ia rads... - ji daugiareikmikai palingavo galva. - Uteks tau ia ikylauti, eik namo. - Ne ne ne, - suposi antklod, merk akis murmdamas. - A dar komandiruotje. Kit syk a tau ivis neleisiu strikinti i lo vos ir stresuoti. - A pamaniau, kad Dovils aukl atjo. Juk jau treia diena, kai jos neatsiimu, ir vis per tave! - Tik be pykio, mano princese, - jo rankos apglb liemen, kiek prisitrauk prie savs, kilo auktyn, tarydamos palaidinuk, i melsvame miegamajame suejo kaip bur. - Eik pas mane, a tave nuraminsiu, paguosiu, priglausiu. - Vilni nuvei? - mgino pasiekti tvirt em tokiose stiprio se rankose atsidrusi Asta. - Rytoj nuvei? - Nors tuoj pat, katyte tu mano! Tik paskambinsiu kur reikia, ir lekiam, - jo lipns delnai slysteljo per krtis ir rado kur jautulingai sikabinti. - Dabar jau viskas, eik eik, nesispyriok! Asta islysta i nerami deln, atsistojusi vikriai isiraivo i klos i, isineria i baltutls palaidins ir sustingusi lyg ant trampli no tiltelio plasta besiypsanio Simono glb.
***

- iandien jau atrodai visai neblogai, - vos engs met Zyl Donatui. - A tau sakiau, bra, miegas padeda, ir dar kaip! Nepaly ginsi, kok katastrofik snukel neiojai t ryt. Tas pats, kas su glamyta pagalv. Inykus Ingai, Ovidijus atgavo ankstesn nepiktybin akipl ikum, risnojo kiaur dien laiptais pirmyn atgal dumdamas miest kiekvienu draugo reikalu, zujo lyg kurjeris ir, atrodo, n kiek dl to nesiskund. Jau nebeskyr, kur reikalai, retkariais pa pildantys ir jo kien, o kur paprasti kasdieniai rpesiai - viskas ant jo pei, nes Donatas kol kas nesiryo rodytis mieste - kalb neatsigint. kart Zyl gro po sunkaus ygio parduotuv. Burnodamas
264
E D V I N A S K A L D A

dl ilg kaip gyvenimas eili, klpojo prie atviro aldytuvo ir kraust produktus lyg per tvan itutjusias lentynas. - K iandien Dievas atsiunt? - eimininkiku tonu bosijo jis. Kept karveli nra, bet va, koks nesusmirds msos vyniotinis, pienas, mainantis impotencij, bet tau to, ai, nebereikia, vark, grietin - pagrindinis bedani diaugsmas, o va ita deryt, apuost rink, - ir man tiks. Konservus vardyti? - Tik eik, eik!.. - draugo pamaiktavimai erzino Donat ir, i brazdins i po stalo taburet, atsisdo viduryje virtuvs. Zyl, ir vl trumpai nusibasins pakau, tpiojo apie aldytu v tartum peraugs tarakonas, atsainiai vysteljo Donato pusn nulaut derigal tiesiai atkitas rankas. - Piets, - prane nuskustgalvis Zyl. - O gal vl plov virsim? - Man tas pats. Lauke lijo. Kliok juodas lietus, leifais slankiodamas darganoje paskendusi penkiaauki nam labirintais, ir Donatui pasirod, kad jra ateina miest. - Kaip brolio reikalai? Kada teismas? - Greitai. iandien Asta pinigus Vilni teisjui ive. Zyl plemp i butelio pien ir vos neuspringo: - O kodl ji, o ne a? Mes abu, pagaliau! Ar taip, ar taip lindim kaip kurmiai, - jis atrod mauml sieids. Pamaigyti svirtis, pagainioti main, nors ir prakiurus dangaus latakams, svajoja kiekvienas, kieno kienje blakosi naujutlaitis vairuotojo pay mjimas, o automobilio n per varst nematyti. - Asta labiau tinka, - kalbjo nusigrs lang Donatas. - Gal tu teisjui nesukeltum tokio pasitikjimo kaip teisiamojo mona. Visi iais laikais bijo degti. Neinodamas, kur dti deros gal, nejuiomis atsikando, mal dantimis be didesnio po, kak galvojo. - oros adres suinojai? - Suinojau, - tar Zyl, - bet kas i to, atuntuk mat kie me kone prie mnes. Sako, vos atyla, jis lyg drieas liauia
N E M Y L I M I

265

atokaiton. Palanga, Nida - visur draug turi, kak tyliai suka, ir pinig, atrodo, netrksta. - Apie Ing nieko?.. - Nieko nieko, - sumataravo lieuviu Zyl. - Pamirk t paping bob, ji man ikart nepatiko. Klastinga. Tu vis dar manai, kad i vaigdi ora apie tave suinojo? - pritilo, bet Donato nugara nesujudjo. - tai kas. Pameni, vakar pasakojai, kad kartais Inga sddavo su juo Klaipdos" restorane? - Na, ir kas? - O tas, kad iandien unikas oras, gal pasirodys, be to, iandien restorane gros estradinis. Pairk, kaip pila. - Tai paskambink durininkui ar administratoriui, tu juos visus pasti, kad pranet, kai tik pasirodys. - Taip taip, kaipgis! Jie oros bijo kaip ugnies. Geriau patys po devyni paokim iki restorano, ir jei stovs jo prosas, tada klas... - Kas klas? - atsisuko Donatas. - Eisim restoran aikintis? Foj pilna ment ir jo draugeli. - inau ir pats, - atsiraugjo, megztinio rankove persibrauk palapus nuo pieno smakr. - Reikia ivilioti. Ivilioti restorano kiem, kur, pamenu, ramiausiai iki vidurnakio kortomis pliekda vome. Ten tuia, tik stirtos di ir sulaukj katinai, igsdinti iurki. J ten yra, oho, pamenu... - Palauk, - susirauk Donatas, kumiu paremdamas kakt. Kaip j iviliosi? Reikia gi vienkart j viet padti, - sugrdo aldytuvan rankose tebesiveliant deros gal. Jis nemoka kaip Zyl valgydamas galvoti. Nusival dinsus del nus ir sitais ant taburets mogaus, mginanio pastumti akme n, poza. Pilkos sutemos it didiulis drugys ustojo kybant lange dang, o lietaus adatos kal palang varydamos nuobodul. - Gal pasistume koki panel pakviesti oros, - suabejojo Do natas. - Tu juk pasti jas kaip uo savo blusas. - Kalbi apie divizines? A jas visas inau, beveik i vis dolcus supirkinju. Bet k jam utrint? 266
E D V I N A S K A L D A

- Sugalvosim. Inga prasitar, - kaskart tardamas vard Do natas nusukdavo akis, - kad jo kompanija klastoja benzino do kumentus ir benzinveiais varo i naftos bazs. Va ia ir turtume usikabinti. Pagauni mint? Zyl trukteljo peiais - paistalai, ir tiek.
***

Vandens iurlenimas, susiliejs su variklio gausmu, Ast veik migdomai. Negilus miegas, lyg kas laikyt rank vir galvos, kan kino trumpais, kalbani mini kupinais sapnais. iltame Simo no automobilyje romantikai degs prietais skydelis pablyko, ir pagaliau keliautojai pasivijo aur. Su brkma pasibaig ir lie taus muzika. Simonas, k tik isuks i plaios it pieva autostrados, iovaudamas pasileido siauruiu plentu Trak link. O Trakuose Asta nebuvo buvusi n karto, todl senoji Lietuvos sostin dvelkia tokia tolima praeitimi ir mistika, kad sumuojantis pakels ro dyklse miesto pavadinimas atrodo netikras, istorijos vadovlio igalvotas. - Kai viskas baigsis, nuvaiuosim iki Trak pilies, Simonai? is linkteli - prieais atlekianios mainos nupurkia lang pur vin laeli debesimis, ir jis nuiva, kol valytuvai vl brkteli proper asfalto gyvat. Asta irkteli striuks utrauktuk iki galo, kreia neinia, i kur atsirads drebulys. Doleri pluotas, uiuoptas rankinje, virsta lengvu lyg tas rkas, pasilypjs vir piev, virpesiu. Ji jaudinasi. Lyg k tik bt gavusi svarbiausi gyvenime laik, kurio nesten gia perskaityti, ir skuba pas yn, kad pasakyt jai, kas bus rytoj. Kas bus rytoj? Be Viktoro. Be jo balso. Be jo glamoni. Be jo duobui skruos tuose, kurios spindte spindi, kai Dovil ant jo rank. Ta pati diena, urzgianti tutumos ipstu pilvu, dvinti t pat laidotuvi drabu, ir jei ne Simonas, kartais tarsi Viktoro lpomis paguodiantis, vienintelis j taip lengvai suprantantis, kad dien
N E M Y L I M I

267

dienas gali neitarti n odio, jei ne jis, vienatvs pauktis sulest j iki kaul pilkvumos. O gal ikst, iverkt, idejuot iki pat vienatvs pabaigos? Taiau ji bijo laiko, ateinanio, praeinanio, dingstanio neinia kur, ir gal ateitis ras j nebemokani mylti mogaus, atgimusio i sen prisiminim. Simono balsas nutrauk kyrias mintis: - Koks to kaimelio pavadinimas? - Poros, - panariusi striuks kiense, Asta surado Donato prirayt lapel ir pakl ariau aki. - Va, jau pravaiavom. Dabar kitas keliukas dein, - automo bilio burzgimas slopo, tirpo ilytame danguje, o nedrsus sibavi mas peraugo vientis bang. - Asta, Astule! Vl usndai! - velniai kepteljo vyrikis. - i rk, atrodo, atvaiavome. Geltonas namas, gandralizdis - viskas, kaip parayta. U aptakyto stiklo buvo matyti ant kalvos pasilypjusi sodyba, palaite nubgus sod suturjo aigini tvora. Nebuvo joki pa darg, vien tvarkinga veja, po nedideliais langais raibuliavo dare lio gls. Smlio takelis ved prie senus laikus menanio ulinio. Atvaiavo laiku. iapus tvoros, netoli kdros, ppsojo k tik nuplautas automobilis, rjo visa spalvos tirtuma, ir mergi na n negaljo pamanyti, kad taip graiai gali atrodyti paprastas moskviius. - Eik, Astule, a ia luktelsiu, - Simonas paiupo jos deln. - S kms tau! Laikykis. Ji dar spjo nerykiu lpdaiu persibraukti lpas ir ilipo. Nuo sodybos atsklido piktas unko skalijimas. Ant slenksio idygs vyras siirjo besiartinani mergin ir, ramindamas grandin draskant keturkoj, leidosi takeliu emyn pasitikti Astos. Jis atrod solidiai, kaip ir dera jo profesijos auktas pareigas einaniam mogui, - tiesus, pasitemps, prakaulaus ir grieto vei do. Atkl vartelius ir pasisveikinim atsak tik altu linkteljimu. Tikras Temids tarnas, bet gal kaip tik todl blyksteljo ant dei268
E D V I N A S K A L D A

ns rankos geltonas Rolex" laikrodis - tikro aukso. Jis ino tikrj gyvenimo, mirties, likimo vert. - Nebijokit uniuko. Neks. uniuko - tikro verio mitulio - duslus urzgimas lydjo iki pat sodo pakriaus, kur bolavo nuobliuot lent stalas ir pratayti kamiengaliai, atstojantys suoliukus. mogus nei prisistat, nei kaip kitaip nekino Ast, atrodo, ir visa puonumu tryktanti jaunyst jam nepadar jokio spdio, sausomis rankomis pam pas ir umet ak - tikrai Dragnien, jo teisiamojo mona? Taip, ta pati. - A atidiai istudijavau byl, - be joki uuolank pradjo. - Ne visos aplinkybs yra palankios js vyrui, bet, manau, nenulidin siu. Yra galimyb traktuoti nusikaltim ir kiek kitaip, manomas ir laipsni perkvalifikavimas, tik neinia, kokia bus visuomeninio kaltintojo pozicija. Bet gal pavyks susitarti su juo laikytis vienos taktikos, nors prokuratra baiminasi panai susitarim. Bendru poiriu, tai sunki byla, sunkus straipsnis, ir jei ne ms bendras pastamas Paulius Naruis, vargu ar biau sutiks aikius da lykus pavelgti kitaip, - nutilo, ir kai vl praneko, Astai pasirod, kad skaito jos mintis. - Devyniasdeimt penktas straipsnis numa to net mirties bausm, bet, aiku, tai nerealu. Objektyviai irint, deimt met kaip ant delno. - Tai kiek? - neikent ji, o rankin deginte degino pirtus. Sodo paeme dobilienoje dzg bits, ausyse, lyg jaudulys bt gavs apiuopiam mat. - eeri. Tai mano galioje neuklivant prokuratrai... Viepatie! eeri! K jis kalba! Donatas galvojo apie trejus, na, ketverius... - Taip negalima! Ji nebegirdjo teisjo balso, kak sak, bet visi garsai - vien tuias dzgimas, be gyvybs, lyg kas bt umauklins ant gal vos juod mai. ei, eeri, ei, eeri, - aidjo sunks tvinksniai visame kne.
N E M Y L I M I

269

- Ar js gerai jauiats? - vyras sum mergin u rieo ir timp teljo, lyg adindamas keleiv, pravaiavus stotel. - Js iblykote. Gal vandens? - Ne ne, - pralemeno priglaudusi pirtus prie smilkinio duobu ts. - Tos mintys... O treji metai? Kodl ne treji? eeri, a uvusi. - Niekaip, - itemp lpas siaurut linij. - Patikk, tokioje by loje eeri metai kolonijos - labai maai. - Kiek? Kiek a jums... - Supratau, - linkteljo ir pasilenks ant suplkto apie stal sm lio nulauta medio pleiena ivediojo skaiius tiesiai prieais Astos vyzdius. Penki tkstaniai. - Turint galvoje ir antr asmen i prokuratros, - pridr mo notoniku balsu. - Gerai. A tuoj, pinigai mainoje, a tuoj, - ji atsistojo. Auktai apie vienintel proper, pribarstyt sauls trupinli, grumdsi isilengvin debesys, taiau Astos akyse maisi gum buotos, lyg uges aibai, senos obels akos. Sodybos ir Viktoro bylos eimininkas liko laukti ramioje gyvenimo idilje. Ji skubjo takeliu mainos link isigandusi alsaus kvpavimo, regdama tik bateli noseles, kabinanias smili grdelius ant takelio. - Viskas gerai? - klsi nuo atlotos sdyns Simonas. - Sutvar kei? - jis nesijaudino. Ji inojo kodl. - Padavei? - Simono guvios akys ijudino irdies saujoje gniauiamus odius, jie kilo, bet to kie sunks, kad strigo aminatvei gerklje. - Taip. Padaviau. Vaiuojam. - Trak pil? - Kur nori. Jie nuvaiavo Trak link. jo ilgu tiltu nykiai kaukint ings niams, muant bangoms gliius polius, ir Astai pasirod, kad kiekviena tamsi pilies akiduob kiaurai permato j, giasi, lyg kauptsi spjviui. Tilto viduryje sustojo, sistvr turklus, pam gino velgti vanden gelm, bet vilnys vysteljo pikta aluma. - Kaip vadinasi is eeras? 270
E D V I N A S K A L D A

-Galv. - Noriau ia pasilikti. -Kur? - ia, - akimis parod pasiiauusias bangeles. - Astule! - apkabino ir atsiduso. - Viskas bus gerai, pamatysi. Jos pirtai lakst rankinuko dugnu, iekodami cigarei, ir atsi mu pinig pakel nukaito, apmir, sustingo. - Tu mans, Simonai, nepaliksi? - Ne, aiku, ne. - Niekada niekada? - ji grsi trokdama pagauti jo vilgsn. - Nusiramink, - minktai pabuiavo smilkin. - Niekada. Ji numan, kodl pilies langai tokie atiaurs ir nuomiai tuti. Po usitsusio teismo nuosprendis vis dlto jau paskelbtas.
***

oros atuntukas stovjo ukls priekinius ratus ant bordiro greta Klaipdos" viebuio. Donatas ir Zyl sitemp sdjo au tomobilyje po veliais mediais ir i tolo stebjo restorano prieigas. Priiuodavo lengvosios mainos, taksi, tik trumpai stabteldavo paberdamos ventikai apsirdiusias, pasidaiusias merginas, ios, lydimos smakrus iklusi vaikin, dingdavo u stiklini dur. Prislopinti trankios muzikos garsai kilo vir gatvs lyg iuo laikin lopin gstaniam vakarui. - Na, ir kas toliau? - pasimuist Donatas. J krt drebulys. Lauksim, kol prads sektis? - Dar ankstoka, - dairsi Zyl, uversdamas akis vir, i kur, jo manymu, turjo nusileisti sutemos ir atsakymai visus klausi mus. - Bet tavo planas neblogas. Turt or sudominti. vakar mes j priiupsim, visa irdimi jauiu. Pro nuleistus automobilio langus vidun siveria garsus juokas,. klegesys - anapus gatve kauki dvi merginos papurusiais plaukais, isidaiusios it seserys dvyns, kvepal aromato sklidini biustai tvirtai pamauti ant apnuogint laun.
N E M Y L I M I

271

- Geros! - nulydi akimis vysiojanius upakaliukus Zyl. Bet gaila, a usims. Kaip tau jos, a, Donce? - Tavo skonio, - burbteli. Iki tamsos jie mtsi nereikmingomis frazmis, lyg visa ko prasm slypt po retkariais praplazdaniais sijonais, taiau ty lintis magnetofonas liudijo apie rimt susikaupim. - Na k, bra, eisiu, - pagaliau tar Zyl ir sprieg pkuotam ais liukui, mataruojaniam po veidrodliu. Plaiame veide n krislelio ankstesnio kandumo, jis net kiek pa blyks, bet degantis nuo atkaklios minties - kertas. Zyl ioko i mainos ir, susigrds rankas plai treningini kelni kienes kone iki alkni, nuvytavo prie restorano. Vakaras pusjs, todl durininkas nepatikliai nuvelg treninguoi. Jis paino Zyl, bet tarsi apgailestaudamas tar: - Negaliu, Ovidijau, tavs leisti. inai, muzikos vakaras... - Man ir nereikia. Jelen matei? - O kaipgi. Keista, jei jos kur vakar nebt, nebent viso pasau lio laivai suplaukt. - Pakviesk, - bruko deimtrublin, - porai odi. - Zyl ap sidair. Geras laikas. Kas jo, tas jau atjo, linksmybs restorane tik lipa kaln, niekas neada plavinti po vestibiul, iekodamas laukuj dur. Po valandos urmulys ims vertis naktin miest, bet tai jau bus po to, kai ora atsiims savo dal. Jelena, aukta, pasitempusi ir kaip bemanydama slepianti savo ami, pasirod kiek suirzusi, matyt, klientai ir vl valgosi jau nesnes, nors elegantiki drabuliai teik jai patrauklumo, todl lengvai galjai palaikyti j kokia nors konservatorijos dstytoja, o ne uosto prostitute. - Kvietei? Ko nori? - paklaus be joki ceremonij usirkyda ma, o lus vilgsnis lyg dagys kabino akis. - Yra reikalas, Jelia. Chebrai blogai. or matei restorane? - Maiau. - Pakviesk. Sakyk, kad eit restorano kiem. Nori vienas veik272 E D V I N A S K A L D A

jas i ekonomini nusikaltim skyriaus pasikalbti, tegu bga. La bai rimta, dl benzino, supratai? O ia, - trauk i striuks kiens kupir, - stolnikas. Jei nebsi vakar usimusi, a privaiuosiu, o jei ne, rytoj paskambinsiu, itaikysi vienam seansui. - Na, Zyle, koks tu reikaluose paskends! - krypteljo kojomis kvepianti parfumais beveik tobulos figros moteris, paslp bank not ruojanioje rankinje. - Manau, dar vakar pasimatysim. A po dvyliktos bare. - Pasimatysim, o dabar bk. Bet nemink mano vardo, sakyk, kad nepasti. Zyl nenustygo. Moterys, turinios patirties, - jo silpnyb, bet danai u tai tenka mokti, o pinigai - retas sveias jo kiense. Jelena, kieta boba, kakada - divizijos puomena, j jaudino ne maiau nei bsimas susitikimas su ora, Donato egzekutoriumi. Vaikinas sugro prie mainos. - Varom, varom, - panibdomis tar, o pats vienu uoliu prio ks atidar bagain. - Velnias, kaip tamsu, - brazdjo. - Kur ta montiruote? - Kam tau ji? - lipo lauk Donatas. - Dl visa pikta. Kai trauksiu, net apsilaiys. Galvos, kad arklys spyr. A, tai kur ji, - slp rankov. - Varom. I auktai pro restorano virtuvinius langus krintanti viesa vos skied tams, lyteldama medini di onkaulius, iukli konteineri nugaras, ir baigsi ten, kur riogsojo iferis. Dvok la pimu ir skerdiena. Erdvje pasiklyd muzikos garsai nenusileido girtiems balsams, gul po kojomis, ant iuklino asfalto. - Tu lauk ia, o a pasitrauksiu on, - tarsteljo Zyl ir inyko giliame elyje. Donatas stovjo prieais trij metr aukio tui di stirt. U nugaros tvora. Jg antpldis ivijo nerving tvinkul i snari, bet nesukl jaudulio. Galvojo apie nelemt nakt, kai ora dau j, bet pyktis neaugo, tnojo, prismeigtas baims segtuk. Vis dl to tas vaikinas - boksininkas sunkiasvoris ir neprats pralaimti,
N E M Y L I M I

2/3

taiau Donatas negaljo trauktis. Bt smuks ne tik savo, bet ir Zyls, kit draug akyse, geriau dar kart pralaimti, bet rodyti, kad garb - ne tuias dalykas. ora tarpuvartje idygo tyliai, be jokio elio, lyg i po emi. Stovjo prie tams ir bt liks kurias ir aklas, jei Donatas ne bt sujudjs. - Kas tu? Ko tau reikia? - jo artyn. - Kas atsitiko? - Tai a. Pameni? Ir Donatas ugriuvo, beatodairikai vaistydamasis kumiais. Pirmas smgis kliud skruost, bet kiti, orai atsitokjus,brozdino tai pakau, tai nugar, tai peius - oros reakcija buvo it lies. - Tu, gaidy, - vokt ora, pagaliau atokdamas nuo smgi kruos. - Maai gavai? - duslaus alsavimo, rods, nesulaikys kie mo tvora, pasklis gatves, aidu nuaids per miest. Jie stovjo viens prie kit, surakinti savo pai vilgsni, tuoj tuoj pasklisianio kraujo kvapo. Grumtyns uvir i naujo, be joki taisykli ar garbs suvokimo, vien nirtulingas koj trypsmas - kst, brt, apspjaut, idurt akis, sulauyt rankas, suskaidyt kaulus - kraujo, kraujo, ir kuo daugiau. Donato lpa prakirsta, jis ginasi nuo nesiliaujani smgi, traukiasi tamsos gilum, netyia pastebi mkteljus el Zyl. Galva gaudia nuo gilaus skausmo - ora pataik, tirpsta veidas, vos nesuklumpa, kai staiga po netikto pokteljimo ora stabteli, mai jo galva virsta vininiu rutuliu, sunkiai nulaikomu ant pei. Balsiai atsikvepia, lyg nordamas tarti od, ir susmun ka purvin tams. Zyl lieka stypsoti abiem rankomis laikyda mas montiruote ir neslpdamas diaugsmo klausia: - Graiai ijungiau? Sunku, bra, tau vienam bt mosuoti. Turi is vaikinas aparatros, kain, ar dviese btume j pakirte. Donatas kimiai vokt, persibrauk sutinusi lp, nubrauk kruvinus pirtus kelni klen. Isivr i dins kilp dir, ap vert ant pilvo masyv skriaudiko kn, stipriai surio rankas u nugaros.
E D V I N A S K A L D A

- Kai atsipeiks, a su juo pasikalbsiu, - paaikino. Zyl supratingai linkiojo, nugaltojo ingsniu nulingavo iki apviestos u vart bganios gatvs, pasivalg ir parkblino, pa nosje niniuodamas restorano lager. - Tebeguli? - sustojo. - Gal vandens upilti? - Palauk, - Donatas pasilenk, stebeilijo nejudant pakau, su kritusius nuo kraujo plaukus, apvert ant nugaros, klaussi, bet restorano muzikavimas trukd siklausyti irdies dius. Nudr akis Zyl ir itar: - Man atrodo, kad jis... negyvas. - Ot das! Nesmon! - irk pats, - keliaklupsiavo aplink nejudant or Donatas. Zyl plasteljo ant keli, iupo rank iekodamas pulso, priplo jo aus prie praviros burnos. Mgino daryti dirbtin kvpavim ir vis klaussi, nusisuks tams, lyg i ten turt atsklisti pirmasis atodsis. Rankos paios suglebo ir nebeklaus mini komand. - Kurva kurva... - istenjo sunkiai keldamasis Zyl, niriai su sig, rijo ir rijo kart gniutul, grsdamas atgal netiktai suki lusi vym. - K darom? - vos ne vos igirdo Zyl. - Gal ligonin?.. Donatas tebeklpojo dar labiau ibals, o kai Zyl pasilenk no rdamas atpainioti dir, j pavelg klaikteljusios akys. - main j, - sunabdjo Ovidijus. - main ir ivet velniop u miesto, mik, ir ukst taip, kad niekas nerast, kitaip galas! Duok raktelius, a atvarysiu main. Liks vienas Donatas atatupstas pasitrauk juod ukabor, v rsi dir, bet aki niekaip nesteng atplti nuo tysanio kno. Neinia k bt atidavs, kad tik knas pakilt, nueit, dingt, i garuot i aki, bet jis siurb jo vilgsn, kaitino baims aizdr, ir tik pastamo motoro burzgimas ivaik stingul. Zyl lk ugesintais ibintais, tyliai isikepurnjo i uves to automobilio, atlapojo galines dureles. Pripuolus Donatui abu temp be gyvybs ymi or ant galins sdyns. Tikriausiai iki tos akimirkos, kol gatv liko visikai tuia, prabgo aminyb.
N E M Y L I M I
/

275

- Montiruote! - kteljo Donatas stabdydamas etuk. - Pa likom montiruote. - Ne, Donce, ne. Vaiuok! Ji guli po mano kojomis, nepulk tik panik. Sankryoje prie viebuio suybsi deganiomis akimis automo biliai, prieais trys keliai. Kuriuo? - Tiesiai! Ramiai, nepanikuok, - ramina Zyl, nors pats nerimas tingai griojasi visas puses lyg kepamas. - Tiesiai iki galo, pas kui kair ir pro Elektros tinklus" Palangos plent, supratai? - Pats inau! - atauna Donatas ir spaudia akceleratoriaus pedal. I nakties ibgantis miestas slegia lidnais vaizdais, kiekviena i priekio atlekianti maina - lyg viena didel akis, atmerkta iki beprotybs, kiekviena gatvi sankirta - lyg didiul pkiniu as faltu uklota praraja. - Patikrink puls. Gal atsigavo? Zyl persisveria, baugiai sugriebia rie. - Na? " 'Jis muistosi, bet veidas toks pats surgs. - Neee, - paleidia, purto galv. - Jam aks! Inykus atgrasiems miesto iburiams, abu lengviau atsipuia, taiau tampa neatlgsta jiedviem spoksant abipus apviesto ke lio stksanias tamsybs sienas, tik paralyiuojanti baim pereina pakinklius. Donatas vairuoja kaip niekada susikaups, atsargiai, manyt, Zyl irgi mielu noru sikibt vair, o dabar tik ariai dbso nesvetingas pakeles, nejuiomis ugriebdamas ir susmu kus galinje sdynje lavon. - Kol kas viskas gerai, - murma po nosim lyg save ramindamas Donatas. - Greitai pasieksim Palangos keli, o kur tada? - Tu irk priek! - sunypia Zyl. - Ar nematai? Mentai!!! Amen!.. Tikrai. Lempos i tolumos iplia deganius automobilio gaba rito ibintus, vieiant inspektoriaus dir ir zebro lazdel. 276
E D V I N A S K A L D A

- Greiiau, Zyle! Greiiau uspausk orai akis! Greiiau! Kitaip chan mums! - Kaip? - oko it nutvilkytas, ritosi gal. - Kaip uspausti? inkt bejgikumo suriestas, pirtais grabinjo veid iekodamas akiduobi, tryn, spaud nuo antaki emyn, kol vokai iaip ne taip nusileido, palikdami tik ma plyel, lyg ora nort pama tyti, kas ia atsitiks. - Stabdo? - parpuols savo viet nuiuvo jis. - Kaip matai. Ore skausmingai pakibo lazdel. - Tu tylk! A pats, - Donatas, atsainiai sultins greit, suko alikel alia juodai ir baltai imarginto viliuko". Inspektorius, sveikai mits vyras kruopiai ipuoseltais sais, pasisveikins prisistat ir papra dokument. Gavs ilgai juos ty rinjo pasiviesdamas lazdele. - Atidarykit bagain. Donatas ilipo nesavom kojom, nutipeno u mainos, atidar bagain. sorius dirsteljo, pakaiiojo rain lazdel, kartu ir pro ektori, sugro atgal prie etuko priekio. - tartinai atrodote. Bene grte? - Ne, k js, virininke! - pavyko nusiypsoti Donatui. - Prie vairo n i tolo. - Papsk. Pt ilgai ir i vis plaui. - Keista, lyg ir nieko. Bet kvapas automobilyje yra.. - Kaip nebus! Anava draugelis ant galins sdyns drybso smigs. Nuo jo ir sklinda kvapas, virininke. - Darbe virininkai, o a - inspektorius. Laimingo kelio, - atkio dokumentus. Zyl rado spurdant prie vairo ir pasirengus rauti i vietos. - FuuuL - ipt or su palengvjimu, o ipampusios it virvs kaklo sausgysls atrakino sukstus dantis. - Jei kas, biau rovs kur akys mato. Maniau, kad nuomar gausiu.
N E M Y L I M I

277

Kai prieais pagaliau oko Palangos plentas, vaikinai net gunk telj prie stiklo veltui iekojo kokio mikapalaikio - vien neauk ti krmokniai ar naktyje tamsiu sparnu lindintys pliki laukai. - O kaip mes j uksim, jei nei kastuvo, nei lopetls neturim? Donatas nairomis dbteljo - jis pats apie tai mst. - Paskui sugalvosim. Dabar reikia kuo greiiau maut nuo ito pagrindinio kelio, kol vl neusirovm. Zyl nenustygsta. Jam vaidenasi, kad praoko keliuk, kad ka kas tyko prieais, baksnoja skaudiais peiais, spitrija prikands lp - pagaliau! judani vies ioka kelio enklas, rodantis alutin keliuk. - ia, ia! Suk! - pratrksta. - Greiiau dingstam i trasos! vyrkelis. Siauras ir duobtas, imutas gbri bangelmis, bet smagesnis u bet koki iugdani asfalto dang. ia net naktis tirtesn, lyg pats velnias i pagriovi pilt smal. Pakels pri lusios gyvuli ilauyt karkl, suklypusios ganykl tvoros ir lyg sargybiniai pabg laukus mediai, jokio laukto miko, tik i vi durnakio gilumos atbgantys pamkliki vienkiemi iburliai virpa it gyvos vaigds... Piktdiugos pilna naktis! - das, das, - barbena pirtais skydel Zyl. Donatas visai sultina greit - sumirksi artjanios gyvenviets iburiai, nusivyls smeigia akis, tartum klausdamas: Kas toliau?" - Sustok! Zyl ioka i automobilio ir siklauso. Dusliai it i po emi ambrija unkas, tai ir viskas, k atpt vjas. Apeina etuk. ora stirkso galva prisiplojs prie stiklo, tarsi keleivis, nerandantis dur rankenls. - Donce! - tyliai kteli. - Ateik ia. irk, - rodo aklin tam s. - Matai? Jis net prisimerkia, ir kai akys atlimba nuo juodumos, teiri u griovio nykstani kalvel, apaugusi negyvais mediais. laito pradi ymi isikilnojusi tvorel, juosianti nelyginant ubago ser mgos virvagalis tirtus krmienojus.
278
E D V I N A S K A L D A

- Tvora! To dar betrko! - Tunieko nesupratai! -zirsteli.-O kas ujos, matai? iajukkapins, senos yd kapins! ia tik laps mirinja. Ukst, ir d kas ia jo iekos! Pabk ia, a greitai, - jis vienu uoliu perskrenda per griov, ir kur laik Donatas dar mato judani platok draugo nugar, vysiojanius idavikikai baltus kedus. Paskui viskas i tirpsta, nutyla ir lieka tik jis ir mainoje susmuks lavonas. Atsisukti atgal bijojo. Atrod, kad kaip tik tada vyks kakas ne numatyto ir klaikaus. Dabar jau aikiai mat ne tik isiklaipiusi tvorel, bet ir juodus takus - antkapius, pasvirusius, lyg ketinan ius tuoj tuoj prasmegti skradiai, sugarmti tamsybs tirtyn. Debes uliny iniro didelis, raudonas, kruvinas mnulis, plikte ljs lyg senas vagis tpiojo pasiviesdamas sau keli, nukrito ant viriais apaugusio griovio ir nutekjo kapinaii pakraiu. Kapins. Nuo pat maums Donatas nemgo mirties simboli miko. Lyg mayt komaro uuomazga mini siose tnojo bedvase aluma dvokiantys mirusij miestai, bet inakt irdyje kreb djo nepalyginamai atresn baim, o komaras kilo gerkls skai dulomis. Nors lauk, kada pasirodys Zyl, vis vien isigando. Jis parkr taip greitai ir tyliai, lyg kas vytsi. - Ssk main, - tar dsuodamas. - Ten yra ioks toks un kelis. A parodysiu. O vietel ia kaip tik, n gyvos dvasios, vien abaktynai ir apleisti kapeliai. Vargu ar kas nors nuo gyvenviets, iki kurios pirmos sodybos dar buvo geras kelio galas, galjo irti, kaip atsargiai umirt kapinaii pakraiu ropoja automobilis, pasislepia tankioje kr m raizgalynje. - Dabar kas? - panibdomis paklaus Donatas. - Neam? - Kur? kapines? Pirma reikia duob ikasti. Paliekam j ia ir lekiam kastuv iekoti. Ivilko suglebus kn, pastm trakani krmienoj glb ir sulind automobil iburzg plyn viekel.
N E M Y L I M I

279

Kelion iki Dituvos sod ir atgal utruko maiau nei valand. Pakeliui up imet montiruote ir gro pritil, mintyse vaduodamiesi nuo laukianio darbo. Nieko tartino, tik vienas vjas ne miega, iurendamas krm stagarus. - Patikrink, ar ora tebra? - nipteli Zyl. - Pats tikrink! - mesteli Donatas, ikeldamas i bagains kastuvus. Mnulis dingo tamsos tunelyje. Zyls akys nieko doro nemato, grabalioti rankom nesiryta, kabindamasis karklus praliau ia pakrm baksnodamas deine koja, kol i uklina u kako minktesnio nei em. Donatas laukia ant unkelio sikibs kas tuvus, ir atrodo, tuoj juos paleis i tvirt kumi. - Yra! - nuramina ir save, ir draug Zyl, pasilenkia prie stambi skruost veido, ikreipto konvulsijos, ir pats pasibaisja negyvlio ivaizda. - Dvokia... - prataria. - Reikia kasti duob. Neini kastuvais perlipo vos juosmen siekiani tvor, apgraibom slikino tarp suzmekusi kap, iekodami tinkamos vietos duobei. Aukti mediai tarytum banyios kupolas kabojo vir ka pini ir kartais taip imdavo oti, kad rods, jog pakils dausas. Artinosi lietus, varbum alsavo nugaras, o Zyl, atskaiiavs kelis ingsnius, bed kastuvu: - ia!.. Atsargiai atkirt velnos lop, kruopiai krov kelias krveles. Kabino skvarbiais kastuvais rupi em ir pyl ant ia pat patiest striuki ir Donato markini, kad nepribirt ant sveikos velnos. Kas lyg sapne, nirtulingai, payktdami krtinei gilesnio oro gurknio ir siklausydami kiekvien garsesn nares. Kai duob prasiiojo it bedant burna ir dviese nebetilpo, raus em pasi keisdami, nors ilstis nenorjo n vienas. Giljanti duob dvelk aliu ir keistu salsvoku kvapu, lyg suodiai nusdaniu krtinje. Lyg pati Mirtis bt kvpteljusi veid. - Viskas, - atsities Zyl ir sunkiomis kojomis ilipo i duobs. Gana! Eime, atneim. 280
E D V I N A S K A L D A

Sugrumjo perknija. Vjas suskato atsiaukti: gdiais gsiais sisuko juod lapij, lamesys virto voktimu, lyg paiups ne matom luot pagavo neikti or. - Greiiau, - Donatas stvr lavon u paast. - Jau krapnoja. iupk u koj, ir neam, kol lietus neupyl duobs. Zyl pkia, piktai remiasi, mua koj em, pastveria negy vlio kojas lyg nemonikai sunki netuv dramblikus rankt rius, klypioja vos spdamas paskui Donat. Duob juoda akimi tiria udususius, prakaitu apsipylusius vyrus, po kojom numest lavon. Zyl, veiks baiktum, pasilenkia, pats neinodamas, k nort ivysti. - Lyg akys plaiau pramerktos, - nutsia, bet prispaustas delnas ant krtins jauia vien atalusi od. Donatas nenori pairti, kaip atrodo mirtis, jis j jauia visa me pavargusiame kne. Pakl kn nuleidia duob, susiranda kastuv, bet Zyls kimus balsas sustabdo j: - Palauk. Neskubk. - Kas yra? - Tu moki melstis? Tve ms" pameni? - Dar ko, - nepiktai nabda Donatas. - Juk jis staiatikis. Ka sam greiiau ir neam muil i ia. Bet Zyl vienas meta kastuvu em duob murmdamas sau po nosimi: Tve ms, kurs esi danguje, teesie ventas tavo var das..." Kartoja ir kartoja, kol ems kauburlis ilipa i duobs. Lygina, pamindo, vl kasa. - Tve ms, kurs esi danguje... - Baik! - neikenia Donatas. - Jokios maldos jam nebepads. Suklups kilnoja, taiko, dlioja iluptus velnos gabalus, pa spausdamas, pamudamas kumiu, o Zyl tartinai krutindamas lpas tempia striukn delnais susemiam ems pertekli emyn, kur telko papelkjusi pieva. Jokio grumstelio, jokios naujo kapo yms. Susikprins draugas Donatui panjo prakeiksmo trenkt kip, murmant, vebelduojant patsusiomis lpomis
N E M Y L I M I

28l

baiming maldel, ir kaskart, kai jis persisverdavo neinas kapo emmis per tvorel, atrodydavo, kad nebegr, liks tnoti i bai ms papelkio vytynje. Velna sugul lyg ant stalo. Dangus rsi trankydamas aibus, lietus stiprjo, tarsi skubdamas nuplauti jam paliktus pdsakus. - Viskas baigta, Ovidijau. Vaiuojam. Vardu pavadintas elis sustoja prie kapo, mgina kak sakyti, bet odis stringa kreivose lpose, purvina ranka perbraukia raso t kakt, ir jis ltai nukblina vilkdamas striuk susukt kastuv. Tik automobilyje, laimingai isikrapius ant Palangos plento, Zyl pakirsta i niraus siaubo: - Tai prisiveikm. Visam gyvenimui. - Taip... - atsidsta ir Donatas. - Dabar ms kelias tais paiais akmenimis grstas. Nubaus Dievas u toki nuodm, oi nubaus! - Mane, - patyli, - o ne tave. A udikas.
***

Donatas pabudo jau sidienojus. Galva plyo pusiau, o gerkl pa nikai prieinosi nematomam, iki pat skrandio prasibrukusiam zondui. Kojos ukliuvo u kryium alia sofos isitiesusio Zyls. Jis taip dvok alkoholiu, lyg bt vis nakt mirks degtins stati nje ir tik dabar itrauktas dit. Kiek jie vakar igr? Vaikinas nusipurt pajuts leiktu, vimdant traukul ir nusivil ko voni. Palinds po altu duu ilgai stovjo, kreiamas rgtaus iaugiojimo, bet vakarykts klaikumos nepavyko nugurgint kanalizacij. Ledinis vanduo net neatvsino kno, krt drugys, varydamas silpnum ir taip maudiamus raumenis. Pamats save veidrodyje dar labiau m neksti primuto uns aki, kuri vyzdiuose igstingai suposi kruvini mnuliukai. At rod, tuoj atsivers vonios durys, ir engs tiesiai paslenkstyje at sivrusi gdumos duob. Mostels rankomis, smigs nukapot akn prisagstyt juodym, ir tiek j kas bematys, beigirs. Guls 282
E D V I N A S K A L D A

irdamas, kaip stamantriai elia velnos plaueliai, kol kas nors uspaus akis. Tve ms, kurs... Velniop! Jie nekalti. Jie nenorjo. Jie kitaip negaljo. Jie gynsi. Mintys lyg muss beveik ropinjo kno paviriumi, apsistoda mos tik ties aizdomis. Kambario viesa, atrod, dar labiau kl grt. Ant staliuko kpsojo pusiau nugertas degtins butelis, o po juo, u Zyls pakauio, iojjo dar du, bet tutut tututliai. Donatas kone kaukti m nuo vienumos - ji pasirod tokia bauginama! - Kelkis, - koja pajudino narpiant ant grind draug. Zyl garsiai atsikvp. Atpls nugar, pasirm ant alkni, markstsi, kol sugavo Donato vilgsn, bet mat j lyg pro migl. - Kuri valanda? - sugergd it senis. - Koks skirtumas? - Donatas susiraukia. Nuo Zyls tvoksteli degtins kvapas, jis svirindamas puola tualet ir brazda, lyg su kuo eit imtyni. Dsavim ir krenktim nustelbia garsus gerklojimas. Vemia. Nuleidia vanden ir parkitina apsiniaukusiu veideliu. - Mineralinio yra? Ar ko... Pamato degtins pusbutel. sipila, makteli ir, rodos, tik dabar pamato suglebus lyg kabl prarijus Donat. - Kas degtin laka, t ir vargas plaka, - sako is, bet neinia kam, nes ir pats nedrsiai siekia tuios stiklins. ilusi degtin bur noje susisuka gniuul, nusirita stemple emyn pakeliui visk kaitindama. Vl girti. Lyg du buliai, apkvait po audros. Lauke gruma perk nija, parsivijusi nevyklius i pagrabins nakties, pakibs debesis, tarsi niekuomet nesiiebiantis sietynas, gniauiasi tirtai mly nus tumulus. Ir vl lis. Zyl neitveria kankinamo laikrodio tik sjimo, jungia magnetofon, bet tuoj pritildo - skamba telefonas. Susivalgo. Donatas kosteli prie pakeldamas ragel. - Klausau, - ir tuoj pat parodo enkl, kad ia nieko ypatingo. Taip. Labai malonu girdti. Nelidk, eeri metai dar ne tragedi ja. .. Po dvej met gal paklius laisvas statybas, o tai tas pats kas
N E M Y L I M I

283

 namus, patikk. manoma, manoma, pamatysi! Kad tik ne 95-as straipsnis... Tiesa, likusius pinigus sau pasilik... Na, tegu tai bna dds dovana Doviliukei, nors dabar ne pats tinkamiausias laikas. Gerai, pasimatysim teisme. Iki. - Brolio mona, - sako Zylei, bet jis ir taip susivokia. Zyl atsidsta, klibikiuoja pagarsinti muzikos ir kariai pastebi: - Ir vis tiek - geriau mes btume vaiav pas teisj, gal neb tume tokio nuotykio apturj, - paskutinius odius jis sukrau na vis koktum, tnant gerklje, ir dar sipila degtins. Donatas abejingai stebi, kaip Zyl pamaliais vl konservuoja smegenis. Ir gerai. Jau utektinai ginijosi, dsavo ir grsi, kol alkoholis sud jo visus takus takelius. Galvos nebegl, bet bt geriausia, jeigu ji bt skaidri. Zyl, nors ir girtas kaip dmas, nesiliauja galvojs. Nuo pat ryto toks susirauks, lyg sprst painiausi galvosk. - Apie k taip atkakliai galvoji? - Donatas skiria, kada mintys sukasi apie aminatils or, o kada apie dar kak, kas nesukelia baims, vien tik nirtul. - Tai velnias! - ikoia pro sukstus dantis, net andai pablikta. - Jelena! Ji ne kvaila ir plepi boba. Kas bus, jei ji susigaudys? - K ji gali susigaudyti, jei nieko nemat ir neino? - ino, kad a jo iekojau. Ir po to, sivaizduok, jis dingo. Man reikia su ja draugikai pasikalbti. - Nekvailiok. Nieko ji nesusigaudys. Vl uverda ginas, j tik degtins stikliukai pertraukia. Nykiai dienai persivertus vakarop, Donatas usnsta prinerk toje virtuvje, kai pabunda, Zyls neberanda. Nei vonioje, nei su jauktoje lovoje ar po stalu. Automobilio kieme taip pat nra. Kur jis?
***

- Tu, Ovidijau, mane pribaigei! Kur mane atsitempei? Kur tas tavo automobilis? 284
E D V I N A S K A L D A

Jelena sikibo krantins tvorel, pasistieb ant pirt galiuk ir tartum laukin kat uostinjo nuo naktins ups kylani vs. - Bjauriai dvokia! Zyl vilkosi i paskos. Padrusios akys, purvini sportbaiai, atla pota krtin, isipeioj markinliai, o i po striuks atvarto kyo degtins butelio kakliukas. Tokio atgrasaus Ovidijaus ji dar nebu vo maiusi. Praj pro tui perkloje prisivartavus kelt, pasu ko u raudonj sandli, kol atsirm Dans iotis. Ji tyvuliavo tingiai mesdama atvaitus, plaudama dumblinas krantins sienas, nedama puvsi dvok. Jelenai, pripratusiai prie restorano kvap, up atrod lyg vienas didelis kanalizacijos nuotek griovys. - Tai kur tavo maina? - pakartojo. - Bus t main, - kiek kimteljs pratar. - Sakiau, kad tuoj mano draugelis turi grti. Juk inai, savo mainos neturiu, todl truput pakentk. - Pakentk! Kodl mes negaljom kokioje iltoje vietoje palauk ti? Ar bent gatvje? - jos daytos akys svied pikt kibirkt tir tjaniai tamsai. - Jis turi ia atvaiuoti, ir viskas! - nukirto ir isitrauk i vidins kiens skaidr butel. - Geriau padarom, kad iliau bt. Ateik, Jelia, nebk oka! Kraipydama sijono aptemptus klubus, su neslepiama paaipa ir pasidygjimu, ji veik keli ingsni atstum. - Tu visai pamiai, Ovidijau! Sportininkas, sportininkas, ir pra au - atrodai kaip tikras chronius. Nepamenu, kad tu kada nors btum tiek grs. Vakarykiai reikalai nesusitvark? Padeg ora? - O tu smalsi, - drsk butelio kamt. - Kaip kat. -Visos mes tokios. Vakar jo raganl iki pat treios valandos stypsojo prie atuntuko, vis svajojo laukdama. Su taksu prava iuodama maiau ir dar apie tave pagalvojau. - Kodl? - O todl, kad tarms vakar susitikti, bet taip ir nepasirodei.
N E M Y L I M I

285

- A nepriadjau. Utrukau ilgiau, nei maniau. Kas per raganl oros lauk? - Ai, vis vien nepasti. Inga tokia. - Kodl manai, kad nepastu? - nuoirdiai nusistebjo Zyl. Dar geriau nei tu pati. Ji gera panel, doleri nesugadinta ir kietai atrodo, - taik tiesiai jautriausi Jelenos viet - savimeil. Jeigu tik usimeni, kad ana ar kita panel tikra grauol, Jelena i piktumo net nagelius ilenkia. Apie besaik kaimietik makia, apie neskoningus drabuius ir kvailum ji galdavo pasakoti iti sas valandas ir sumalti konkurent miltus, bet syk jos lpos tik atsainiai isitemp ir ji paklaus: - O i kur tu j pasti? Zyl trukteljo i butelio, ir kol rauksi ir spjaudsi, Jelenos vei delis jau gavo pasitikjimo iraik: - Nori, atspsiu? Tu kartu su ora esi tame reikale. Ar ne taip? - domu, k turi galvoje? - paklaus stengdamasis neisiduoti. - Tuos grauollius, kuriuos js mediojate savo kietai panelei! Sakysi, ne? Surandate kok piniguoi, pakiate jam Ing, o ji po viskam rao pareikim. Tada gsdinate mentais ir nuraunate tok ksn, kad a turiau kok pusmet graik laive dirbti, kad tiek faneros pasidaryiau. Paprasta kaip dukart du. Kieta panel! Tu teisus. - I kur tu inai? - Zylei nereikjo apsimesti nustebusiam ir pribloktam. - A t pauktyt kiaurai permatau, - Jelena triumfavo. - Turiu ioki toki paini mentroje, taip pat mieste draug netrks ta. Po apel, po trupinl visk suinau. Bet nebijok, lieuviu a nemalu, man nerpi! Kart vienas kaunietis nusive restoran, ir inai, k a ivydau? ora sdjo prie vieno stalelio, Inga prie kito, laukdama, kol kas priskres. Inga kieta js korta, baltas tzas, kertantis patiklius valetus, - ji kalbjo rieais pasirmusi metali ns tvorels ranktrius, irietusi sdmenis, nelyginant sdt ant balno, o vaikinas vis t laik mat piktas Ingos akis. 286
E D V I N A S K A L D A

Tai tai kokia ta ventoji Donato meil! Kodl ji nepareikalavo pinig i Donato? Atsibodo ora, ar lauk tinkamos progos? Gal jie dirba laikydamiesi taisykli, atsargiai rinkdamiesi auk? - Gerai, Jelia, igerkim u paslaptis! Tu - gera boba. - A ne boba! - Na na, nesinervink. Atleisk. tavo, uogele, sveikat! - Brrr! Negaliu n irti, - nusipurt Jelena. - Plempi kaip ti kras muikas - vienas, nakt, tokioje susmirdusioje dykvietje. Vi sika degradacija! Ir tu manai, kad a gersiu tavo lyktyn? - ji atlijo nuo atkito butelio. - Atsiknisk! Kur tas prakeiktas automo bilis? Laukiu dar deimt minui ir einu savo keliais, - jos glotniai suukuoti plaukai, suriti antikin big, neslp veido. Dabar ji buvo pikta. - Gerai. Deimt minui, tai deimt, - sutiko Zyl. - Eisim kartu, pagausiu taks ir parveiu namus. Tiesa, ar vakar oros neieko jo mentai? - Niekas neiekojo. Ieidamas pasak draugams es tuoj gris, bet taip ir nepasirod. - O tavs ko nors klaus? - Klaus? Ko klaus? - sudunksjo klubus rankinukas - ji at sisuko. - Kodl? - Kas kodl? - Zyl ypsodamasis pasisuko onu. - Todl, kad a i baro virtuvs maiau, kaip tu skuodei nusi gands main. Dar pagalvojau - tavo ji ar ne. Tu apie mentus skiedei, taip? - Taip, inoma. Tavs neapgausi, - jis prisikio dar ariau. - Tu, Jelia, ir iknoje turi akis. Bet a melavau ir dl mainos. Ji niekada neturjo ia atvaiuoti. Jelena nori kak sakyti, ji turi daug k pasakyti, bet nustemba ir pastrsta nuo keisto vilgsnio - lidno ir atiauraus, i pai gelmi kylanio, kylanio ir besipleianio. Netiktinai tvirtos, kibios rankos griebia j u liemens ir parblokia ant ems. - GelL
N E M Y L I M I

287

Ji tiek daug jg sudeda auksm, bet iurktus delnas u spaudia burn it skudurinei llei, o kai tik atleidia, su pirmu kvpteljimu pajunta stiklo vsum ir deginant degtins skon. Dieve! Koks sunkumas to kno. Nors suspurdt! Nors aimana prasivert! Vien sprangus degtins rijimas! Lyg igrynintus girdi nakties garsus: tiltu pralekia maina, kakas girtas rikteli, bepro tikoje tolumoje usitrenkia durys. I kur tokia gars skaidruma? Jelena dauo menkais kumtukais kietus kaip akmuo Zyls onus, rieia nepaklusnias kojas, bet degtin tebeplsta kaitusiu gomuriu paiurpus kn. Ji springs ta, gargaliuoja, vokia, stumia lieuviu prikit butelio kakliuk, bet taip nori kvpuoti! - Dar dar, uogele, gurkn, gurkniuk... Dar... lykti iluma. Kam visa tai? Paskutiniam kliusteljimui nebe turi jg prieintis. Nuolankiai pasiduoda mlungikam trau kuliui, atrodo, gomurys ioks, ivirs akys lyg gyvuliui, ugultam msininko. - Pagulk, uogele, pagulk... Oras plsteli pro nos. Kiek jo daug! Net galva svaigsta! Tirps ta rankos, kojos, auktas dangus krinta akis, o ausis pasiekia tik sunkus esys ir... - Pakentk, Jelia, tu gera boba... Dink, dink i aki! Stiprios rankos atplia j nuo ems, viena tuoj griebia u bur nos, kita dar skaudiau prispaudia apglbt liemen prie tokio nekeniamo kno! Jelena ipuia akis, bet mato tik riedanius grumstelius ir niri klampi em. Nort aukti, atrodo, kiek vienas paiurpusio kno plaukelis padt klykti, tik lpas sums delnas... Jis atsiplia, nubrs lank pranyksta. Oro, kuo dau giau oro! Jelena tempia visas likusias jgas, kai pajunta skrydio svaigum. Riksmas veriasi, bet krantins tvorel tik sumirga, ir ji atsitrenkia kak lyg ir minkt, jis sprogsta tkstant gar s, virsta altu vandeniu ir pasiglemia j aklin duob. Mer288
E D V I N A S K A L D A

gina ikyla, mato besikilnojani aukt krantins sien, jauia gerklje dumbli skon, tiesia rankas gyvybs grybniui, bet jos neklauso... Zyl pasitrauk nuo ups atatupstas ir siklaus. Bereikmiai, negyvi garsai. Tai ne tas, pasigirds upje. Grieb gulint ranki nuk, tui butel, per stebukl irjo Jelenos auskar ir visk sumet up. jo neatsigrdamas, jausdamas alt nugaroje. Jis tikjo, kad, jei tik atsisuks, vanduo upils kiet em po kojomis. Jelios nebra.
***

Taksistas jau imoko atmintinai marrut iki Maojo kaimelio ir atgal per vis Klaipd, iluts link, kur statybinink proekto ri nuviestas kpsojo statomas mikrorajonas. Nepaslanki Vol ga" inar visas senamiesio gatveles, paklaidiojo kiemais, ltai birb iluotomis gatvmis, ir galo tokiam beprasmikam blaky muisi nebuvo. Gunkteljusiam, met ydjim jau pamirusiam vairuotojui buvo nejauku. Jam teko matyti jaun karing vyruk, kurie, be savo raumen ir pinig, nieko daugiau pasaulyje never tina. alia sdintis nekalbus jaunas vyras sumuta lpa pasitikji mo nekl. Ko jis trankosi vis nakt po miest? Ko ieko? Piktas ir susimsts keleivio veidas baugino. - Ir kas toliau? - paklaus vairuotojas, kai vl pravaiavo Mao jo kaimelio iburius. - Atgal miest? Plaiapetis tik linkteljo, tartum tai bt savaime suprantama. - Jau dvideimt septyni rubliai, - pastebjo taksistas, umets ak taksometro skaiiukus. - Matau, - burbteljo ir atkio pluotel kupir. - Pasuk pro centr. Automobiliui sukus plat Kretingos plent, keleivis atsilo sdynje, smeigs paniurus vilgsn artjant miest. Plaiai i tiess gatves, snaudiantis, pasirms ant balzgan elektros stulp ir keliantis iovul miestas n kiek neramino. Vaikinas bergdiai
N E M Y L I M I

289

dairsi - n gyvos dvasios. Papra sustoti prie Saturno" parduo tuvs ir nujo viej tualet. Mieguistas dispeers balsas irkianiame radijo imtuve vardi jo retus usakymus, iekodamas taksi automobili lyg paklydusi aveli. Taksistas usirk. Taip ir magjo jungti pavar ir dingti nuo ito atgrasaus tipo! Jis parkblino visikai be nuotaikos, krito sdyn ir itar taip lauktus odius: - Viskas. Vek mane namo. Taksistas atsipt, pasitryn pastingus sprand, kilsteljo smunkani ant aki kepurl ir atkutusiu balsu sumurmjo: - Ot velnias! Jau maniau, nebepaleisi... Lipdamas laiptais Donatas igirdo nenutrkstamai skambant telefon. - A klausau! - nopuodamas puol prie ragelio. - Donatai! ia ivil! Skambinu tau ir skambinu! ia tavo drau gas, tas, kaip jis... - Zyl? - Taip taip! Jis girtas, beprotikai girtas! sivaizduoji, tokiu metu atne knyg, sibrov nakt mano skyri, tauk nesmones, vos gydytojo neprimu. Norjo kviesti milicij, bet a susitariau, viliojau valytojos sandliuk ir urakinau. K daryti? Jis girtas, supranti? Net ausis nukaito Donatui nuo igstingo balso. Tai Zyl! Tai artistas! - Klausyk, iville! Tu j priirk, pasakyk gydytojui - visk atlyginsiu. A tuoj bsiu! Donatas met ragel ir paknopstom nukr laiptais. Tekinas pa sileido iki taksi stotels ir, ipuols gatv, ivydo stovint t pat taksi, kuriuo vis nakt nard po miest iekodamas draugo, ta iau taksistas netiktai nuburzg sau. Donatas pagrmojo tolstan ioms viesoms ir garsiai nusikeik. Sukands dantis nukr iki Debreceno" prekybos centro, ten rado net kelis rymanius taksi automobilius. 290
E D V I N A S K A L D A

- centr! - ipokino. - Tik greitai! Lekianioje mainoje mgino visk altai apgalvoti, taiau min tys neklaus, kl vien bejgik tmast, o prie ligonins i tos skubos vos nepamiro susimokti, nes dar nesustojus automobi liui pamat savo etuk vieianiomis lempomis, atlapotomis durelmis, o kai prioko, igirdo ir grojant magnetofon. Zylei, ko gero, vakar pasimai! Prie dur nervingai trypiojo ivil. Ji atrod ibalusi, isigandusi. - Jis pasikviet mane prie dur, mosavo knyga, reikalavo leisti. A maiau, koks jis girtas, ikart puoliau tau skambinti, - susijau dinusi br. - Norjau j atkalbti, sakiau, eik namo, bk geras, rytoj atnek t knyg, bet jis kad spustels duris - kabliukas nei laik! Tik nesusimukit, Donatai! - visai nusigando mergina, vos spdama laiptais lkti paskui. - Nebijok. domu, ko jis norjo? Negi jis visai psichas, kad nak timis knygas neiot? - Neinau, neinau, - atsiduso ivil, grsdama rankas gilias chalato kienes. - Kviet, maldavo, ateik, sak, a noriu su tavim pasikalbti, daugiau neturiu su kuo. Betgi vos lieuv apveria! Donatas nuskubjo slidiu linoleumu, pralk pro smalsuolius, velgianius i tarpduri, ir sustojo prie siaur dur alia tualeto. - Zyle! - pabeld. ivil su raktu stovjo alia. Viduje subarkjo kibirai, trinktel jo epeio kotas, ir Donatas galjo prisiekti, kad igirdo nuostabos kupin atods. - ia a - Donc, - rakino duris. - irk man, be cirk! - jis niekaip negaljo suprasti tokio Zyls akibrokto. Net nepanau paprast girtuoklio kvailiojim, ir tai jam kl nerim. Dur ranken nuspaud drebania ranka. Zyl sdjo ant grin d, nugara atsirms sien, atmets kojas it nebereikalingus pa gaikius, iterliotomis kelnmis, o apsiblaususias, sunkiai besikil nojaniais vokais akis bed draug.
N E M Y L I M I

291

- Ir tau ne gda? - met Donatas. - Kelkis ir einam. - Eik ikt! - suvapjo. - Ko ia atvaiavai? - Tik varom i ia, - irzo Donatas. - Kol mentai neatvaiavo! - das tie tavo mentai! A djau ant j skers! Donatas bejgikai sksteljo rankomis. Paovs delnus leisgy vio Zyls paastis pastat j prie sienos. is gr, sukiojo rankas mgindamas isivaduoti, piktai iaukiojo, bet galva knebo it aklo kaiuko. - Dar tokio gatavo jo nesu mats! - rauksi Donatas kone ne damas suglebus draugel i valytojos sandliuko. - Girdi, Zyle! purt. - Remkis kojomis! Be reikalo usimin apie kojas - mai jos Zylei tapo labai rei kalingos: sispyr slenkst, paskui stakt ir tapo panaus vabal, nukritus i dangaus. - A niekur neisiu, - maurojo jis. - DinkitL Tyliai besigalynjantys vyrai ivilei kl siaub. Rodos, minut kita, ir nuskambs stiklo diai, kims ksniai, bildesys. - Ovidijau, eik, nekvailiok, bk geras, - nibdjo ivil. - ia ligonin... Nori, a eisiu kartu? Palydsiu, o pakeliui pasikalb sim? Sakyk, nori? Jis igirdo. Kl blausias akis lyg tikrindamas, ar ausys jo ne apgavo, pasidav ikeliamas i gynybinio forposto, o koridoriuje kojomis siek ems aikindamas: - Leisk! Leisk, Donce, pats eisiu. Pasitrauk, sakau! Paleistas pasitais nusmukusias kelnes, virsteljo vien pus, knabteljo kit, bet pusiausvyr ilaik plaiai jreivikai iskts kojas. - Eime, ivile! Donatas mgino sustabdyti mergin, bet i tik sumurmjo, kad reikia daryti taip, kaip Zyl nori, kitaip jo vaidenimuisi nebus galo. Zyl didvyrikai irgliavo priekyje, Donatas ir ivil slinko i pa skos, o praviros palat ir procedrini kabinet durys pokjo it tvoros per speigus. Chuliganlis isinedina, ir su Dievu! Teeinie!
292
E D V I N A S K A L D A

Kai Donatas ivydo i kabineto nos ikius gydytoj, neinojo, kur dingti i gdos, o ia dar Zyl: - Nepyk, bra, visi jauni buvom, - spaud sumiusiam gydytojui rank. - Nemink bloguoju... ik!.. A jau einu. Donatas tik nipteljo, kad ubgs kit dien, atsiprainjo, ne ileisdamas i aki svirduliuojanio draugo, o is jau klibino duris laiptin. automobil net nepavelg, kol n nenusimetusi balto chalato j nelipo ivil. Keista, Donatas nesijaut ts. Pavelgs galinje sdynje kak marmaliuojant nusitaius Zyl, paman, kad, jeigu dabar pasigirst startinio pistoleto vis, jis, ko gero, pasiduot pagun dai bgti, bgti ir bgti. Nejaugi Zyl neatlaikys? Dl to jis labiau siai jaudinosi. U nugaros jaut neram ivils vilgsn, tarsi ji nort kako klausti ir numanyt, kad jis nepajgs atsakyti. - A parveiu tave, - pasisuks pratar. - O kaip tu? - isprdo ivilei. Ji jautsi tartum sdinti lekian ioje greitosios pagalbos mainoje ir gabenanti sunk ligon. - Man nieko neatsitiks, - atsak vaiuodamas Baltijos ied. Tu ir iaip i nakt prisiirjai vaizd kaip beprotnamyje. Protestuodamas Zyl puol aikintis, bet tai, k jis sak, net ne kvepjo lietuvi kalba, lieuvis buvo kaip reikiant imirks degti nje ir mal kkto-varnos dialektu. - Palauk! - be jokio pykio tar jam Donatas. - Palydsiu ivi l ir tu dar savo atsiimsi! - ijung varikl ir dl ventos ramybs itrauk raktelius. Lauke, sodrioje liep lapijoje, ulbjo pakird dar nedrss gies mininkai, kakuriame balkone mieguistai amteljo uo, o silpnas vjas neiojo luotos bravim - nematomas lavjas privert pa galvoti apie nauj dien. Tik laiptinje tamsos valias, ir jautresn klausa galjo suskaiiuoti narpianius, knarkianius ir kitaip sapno pabaig artinanius ivils kaimynus. - Gaila, kad negaliu usukti, - sustojs laiptinje tyliai ir apgai lestaudamas tar Donatas.
N E M Y L I M I

293

- Tikrai? - ivil ypteljo. - Tada kit kart, gerai? - jau bt galjusi ir eiti, taiau tebestovjo praradusi nuovok, nenuleisda ma aki nuo Donato. Ir kai sujudo, m artti jo eliuotas veido ovalas, ivilei pasirod, kad em slysta i po koj. Lpas nusmel k alsus kvpteljimas, ir jos tyliai suvirpo pajutusios skruostu maloniai tykinant buin. Ijs kiem nejuiomis susikeik - automobilyje nebuvo n gyvos dvasios. Kiek tolliau, u atlapot dureli, pievelje po me diais, keturpsias ropinjo Zyl. Protarpiais i pairos nekalto avinlio ganiav pertraukdavo gomurinis gargaliavimas ir gailus krenktimas. Po netiktai jaudinamo buinio vemiantis draugas ne pats mieliausias reginys, ir Donatas ispjov burnon simetus leiktul. - Kad tu, velnio vaike, smegenis ivemtum! - net pamls i pyk io isunk, atpldamas nuo vejos idiotikai kiksant nukaru siais andais Zyl. To dar trko, kad ivil pamatyt, kaip naktinis padaua at sisveikindamas paliko olyne neskaitom autograf! Prilaikyda mas ir neleisdamas engti n vieno ingsnio al, Donatas tempte nutemp Zyl iki automobilio, paov vid, uspauds spynels kait utrenk dureles ir krits prie vairo uved varikl. -A girdi!.. Girdi tu!.. - marmaliavo vartydamasis galinje s dynje. - Neokink! Ir kas tau... ik! nepatinka? - nuo jo tvosk bjauria rgtimi. - Vaiuojam ydkapius ir isiaikinsimi Kastu vai dar bagainje. - K ten neki, durneli tu! - kandiai pravokt Donatas, spaus damas akceleratoriaus pedal ir energingai vairuodamas per asfaltduobes trinksini main. - Kai grim, visk isiaikinsim. A tau turiu daug klausim, nespsi atsakinti! Iki nam, mai pasmonje virtusi niria vilk irtva, vos kelios minuts kelio, taiau atsipsti jiems dar nebuvo leista. Kai iaip taip usikepurnjo laiptais, duris rado atrakintas. Donatas puikiai prisimin, kaip utrenks duris pamaig, patamp ranke294
E D V I N A S K A L D A

n, ir dermatinu mutos durys tik subildjo tvirtu uraktu. Vel nias! Kas jas atrakino? Pakibusi paslaptis nudieg paslpsnius, bed sunerimusias akis Zyl, nagais sikibus turklus, pasilen ks nipteljo: - Viduje kakas yra! odi prasm Zyl sugavo akimis. Vokai kilsteljo, atvodami vyzdius, paliejo baltum, bet jis neatrod isigands, greiiau pykteljs. Slinkdamas prie dur, lyg lyn kibosi laipt tvorels atbrail. - Leisk, - stm Donato pakit rank. - Leisk, sakau! A pats noriu su juo pasikalbti! Donatas krpteljo - jis pagalvojo t pat, k ir Zyl! Jiedviem tyliai grumiantis, cypteljo dur vyriai, ir nugara nujo pagaugais, o nematomas vilgsnis privert stipriai sugniauti neramias Zy ls rankas. Vaikinas neileido i aki draugo veido, spoksanio kak stovint u jo, tarpduryje, trokdamas lyg veidrodyje ivysti pirmuosius baims uolius. Zyl vypteljo, niurkteljo nosimi ir Donatas nebeikents atsigr. - Inga?! I kur tu? Ir joks perknas netrenk - ji i aukto velg juos, atsirmusi stakt, vilkinti Donato chalatu, palaidais plaukais, nuo nemigos paraudusiomis akimis, kiek pablykusi, taiau vis vien grai. Nieko neatsak, baugiai kumtukais sugniauusi chalato klostes dangst plonyt liemen, kol, suvytavusi skvernais, atatupsta dingo u pu siau pravir dur. Donatui netiktos vienios veido iraika pasi rod piktoka. Zyl nopavo, tarytum tik dabar prisimins, kad jam teko usikabaroti penkt aukt, ir vangiai nusek paskui Do nat vidun. Jie abu, vienodai nusteb netiktu Ingos pasirodymu mlynoje ryto tyloje, suvirto tui priekambar, o Zyl, aikiai suirzs, usidar vonioje, prie tai iraikingu mostu parods, ties kuria vieta jam ta grauol rpi. Inga svetainje stovjo nusisukusi lang. Grakiai pakeltos rankos pirtais rangsi pilkvas cigarets dmelis, j godiai rijo
N E M Y L I M I

295

atvertame balkone tnanti neprabudusi vsa. jus Donatui, ji n nesujudjo, ididiai leisdama vertinti jos tris - sujauktas, pri nerktas kambarys vl tviskjo jaukia vara. alia jos koj ppso jo didelis ipamps kelioninis krepys. - Tu grai? - tyliau nei tikjosi paklaus Donatas. Ji garsiai srovele ipt dmus, nukrat lktut pelenus ir m gino kak sakyti, bet sumikiojo, lyg pajutusi, kad nepavyks nu slpti trkiojani pei. Nesuprantamas garsas buvo ne kas kita, kaip jos verksmas. Ty lus ir silpnas, bejgikas ir gailus. - Kodl tu ijai? - A visk inau, - susitvardo ji, - apie tave ir t mergin. Tsyk js buvote kartu, vaiavote Vilni... A negaljau ia pasilikti. Pyktis neleido. Ak! Kaip a noriau, kad tai bt netiesa! - ji nu tyla, ir kur laik girdisi tiktai niokiantis vanduo vonioje. - Tai tiesa, - atsidsta Donatas vis tebestovdamas viduryje kam bario. - Bet ji nieko daugiau ir neslepia. Kartoju, tai tik reikalai. - A norjau tave pamirti, bet nieko gero i to neijo, - su krebda lktutn gesinama cigaret. - Man jau viskas! Negaliu be tavs. Ir kaskart, kai tai suprantu, darosi be galo lidna ir baisiai sunku! Man nieko nereikia, - vl sukkioja, - tik tavs, tik bti kartu su tavimi, girdti tavo bals, liesti tave... Nieko! Tik tavs, delnuose panardinusi veid, beria odius, ie tyla, dusliai susi maio su atodsiais, virsta raudojimu. Nusisukusi vies lang, atrodo dar trapesn negu paprastai. - Tu man atleidi? - sukuda pajutusi Donato rankas ant klub. - Tu atleisi man, kvailei? Sakyk, tik netylk... Nori, a ieisiu? Jei tik nori... - Nusiramink, - iltas kvpteljimas sigeria jos plauk aknis, ir jis jau mato Ingos akis paslpusi pirt virpanias pagalvles. Nusiramink, a laukiau tavs. Tvirtame glbyje ji nurimsta, nosinaite nusibraukia aaras, ir vis dar krpiojantys peiai atsiremia plai Donato krtin. Su girgdjusios trinkteli vonios durys - Zyl eina virtuv.
296
E D V I N A S K A L D A

- Palauk, - paglosto Ingos sunertas rankas. - Tuoj griu, tik pora odi su Ovidijum persimesiu. Zyl sdi virtuvje iktojs suglebusias kojas, usimets ant ka klo drgn rankluost, gal kiek valesnis, bet rgia mina, tary tum vis nakt bt lamts laukinius obuolius. - Ko ji ia atsivilko? - nieko gera neadaniu tonu paklaus jis. Sisk j kuo toliau! - Ji pasiliks ia! - nukirto Donatas ir pasiiau, pajuts, kaip ima neksti ito plaiagerklio stuobrio pajuodusiu snukiu, liai dbsanio teisuolio poza. - Na taip, inoma! Meil gro, kaipgi! Bet kai oros mentai pa siges, tu jiems nemonikai parupsi! - niro Zyl. - Jei ne jis, dl mans tu usikruk su ja negyvai! - Nebijok, i mans jokie galai neils, - sugrie dantimis Do natas. - Geriau savo ikn pasaugok, kai prasiios Jelena. - Neprasiios, bk ramus. A apie tai seniai pagalvojau, bet bda, kad tau protas i paskos velkasi, - prikando lieuv, lyg per daug pasaks, nublok peiais tarpduryje strigus draug. - Tai tu, - vijosi Donatas tyliai, bet grsmingai nypdamas, - tu nori pasakyti, kad inakt nebuvai pamets proto?! - Taip, nesigrauk, - ramumo Zylei galjo pavydti bet kas. - T knyg ligoninn nuveiau ne iaip sau, o dl alibi. - Kokio dar alibi? - Kokio man reikjo, - pasak ir, iups epet, energingai niko bruoti purvinas kelni klenes, nekreipdamas dmesio nut sus i nuostabos Donato veid. - Atmink, jei kas grius, kaltas bsi tik tu! Ir vis per t restoranin plekn. Jei ji ventoji, tai a kosmo nautas, o tu indnas! Pavaryiau toki fakt, kad i koj ivirstum, bet, Dievas mato, iandien nesusineksim. Kit kart, bra, kit kart apie visk pakalbsim. Jis jau norjo sprsti lauk, bet Donatas ustojo keli. Nepaten kintas sunopt, dr kibirkiuojaniomis akimis. - K tu inai apie Ing?
/

N E M Y L I M I

297

- A pasakiau - kitkart. Pasitrauk nuo dur! - Ne, klok dabar! Bet Zyl dar kieiau suiaup msingas lpas, rytingai kakto mua sisprend Donat, suskersakiavo, ir is padvejojs engte ljo atgal. Kai neatsisveikins Zyl nubildjo laiptais emyn, Do natas nejuia susikeik, utrenk duris ir susmuko ant bat ds. Alibi. K, po velni, tas unsnukis turjo galvoje? Inga tuo tarpu sutrikusi griebsi veidroduko.
***

Zyl kelias valandas slampinjo po miest. imtai bals, kuri nuojauta jau nebepavadinsi, jam kal gal v, kad taip turi daryti: bastytis, nektelti tai su vienu, tai su kitu draugeliu, pastamu, bent jau su visais pasisveikinti. Tegu mano, kad jis kaip ir anksiau tiesiog dvesia i nuobodumo ir ieko kur nusitrenkti. Apie Jelen, o juo labiau or neigirdo joki kalb, nors, pasitryns po inomesnes chebros susibrim vietas iklau s keli savaii senumo naujienas. Iplauks Jelenos lavonas (gal j dabar, i sekund, jau pastebjo?) sukels nekas, bet Zyls gal voje nekantys balsai rodinjo, jog niekas nepagalvos, kad jai ka kas padjo nusksti. Na, jo girta prostitut, gal ji pati oko up, gal i meils ar nusivylimo? Gal netyia pkteljo? Ne, dl jos ramu. Tik Donatas, vl susiplaks su oros mergule, gali tapti taikiniu. Kai kuri vaikin paklausdavo, ar nemat Donato, bet visi purt galvas - nemat, neregj. Kai gatv ugul juoda tamsa, vaikinas oko autobus ir nuvaiavo iki Reikjaviko gatvs, kur gyveno Donatas. Jau lipdamas laiptais apmst paskutines adanio bti ne i lengvj pokalbio detales ir paskambino duris. Jas atidar Inga. Lyg ir nesistebjo ivydusi atsigavus Zyls veid, ikart pa kviet vid, nors ne taip nuoirdiai, kaip galbt norjo. - O kur Donc? - valgsi kiek nustebs, juk mat prie laiptins dur stovint jo automobil. 298
E D V I N A S K A L D A

- Jis turi grti. Ueik, ueik, a noriu su tavimi pasikalbti, - sa kmus Ingos tonas Zylei nepatiko. Ji apsisukdama tvyksteljo nuogomis kojomis, ir jei bt stab teljs, akys bt ugriebusios chalatuko nepridengt bernioki ko upakaliuko skruosto link. Dl trumpo, o gal net per ankto drabuio n kiek nesivar ir nesijaudino. Ji temp ilkinio cha lato direl kareivikai standiai, grakiai minktais ingsneliais it kat perjo svetain ir susirang fotelyje. Prisideg cigaret, ne pastebimai traukusi dmelio, tik pakreip rie, mgindama pri pildyti judes moterikos elegancijos. - Apie k tu nori kalbti? - atsisds prieais paklaus Zyl. Ingos elgesyje nevelg nieko, kas rodyt bent krislel atgai los dl to, kad ora prilupo jo draug lyg kok niekel, nuplus nekaltyb suadtinei. Tai j ir piktino. Matydamas lpose susi sukus gil ypsn, n nesitikjo, kad i ambicij pilna mergina gali bti draugika, todl tik nurijo burnoje susikaupusias seiles, nors kitoje vietoje mielai bt nusispjovs. Inga nesileido miglo tas angas, pasirm ant alkns, ir vaikinas ivydo li gyslel, tvinkiojani smilkinyje. - A inau, kad tu mans nemgsti, o gal tiesiog nekenti, - jos pablykusiame veide akys spindte spindjo, ir Zyl intuityviai u uod pavoj. - Kodl? Tai rpi ne tik man, bet ir Donatui. Jau suspjo Donc savo ideologijos pripumpuoti!" - mktel jo mintis, todl tviriau sikibo baldo ranktrius. - Bet tai dar pus bdos. Tu savo nuomon suabsoliutini ir adi Donatui net kakoki fakt paerti, - gantinai ramiai ir lygiu balsu aikino vaikinui. - Kalbdamas u nugaros tu panaus pa prasiausi fabrikin bob, gudusi pilti paskalas. Beje, jos irgi toki kaip a nevirkina. Taip toliau tstis negali, - ji vl suai d rieo ir laib pirt judesiu. - Ovidijau, mes turime suprasti vienas kit, nes Donatas ne tik mano, bet ir tavo draugas. Tu gali paaikinti, kur aknys? - Taip. Tu esi kek, ir viskas. Tik tiek.
N E M Y L I M I

299

Ji atsilodama nusijuok, sumosavo rankomis, lyg k tik Zyl bt apmaudiai praovs atsakydamas labai lengv klausim. - Klausyk! - rikteljo Ovidijus. - Savo teatrus palik karosams, kuriuos ora varydavo tavo eket! A tave kiaurai permatau. A esu paprastas, gal ir kvailas, bet sugebu skirti du dalykus - drau gus ir tuos, kurie tik dedasi tokie es. - Tu klysti, Ovidijau, - nuostabu, bet ji atrod linksma. - Mes mylime vienas kit. K tu nutuoki apie meil? Gal gali jos tem peratr imatuoti? - nervingai kresteljo idrikusius geltondryius plaukus. - Nedrsk, girdi? Nedrsk jos trypti savo purvinomis kojomis!.. Zyl ltai atsistojo. Inga galop kimteljusi ubaig savo gul bs giesm odiais apie nosies kaiiojim ne savo reikalus, bet blakstienos neramiai suvirpo, kai pastebjo prakalbai prasiverian ias lyg vakas sustingusias Zyls lpas. - Varai kaip kine, - nusiiep. - O esm tik Doncs faneroje nori ant jos patupdyti savo idulkint ikn, tai ir visas spektaklio turinys. oros mokykla, ne kitaip... Ji ikentjo. Neparod jokio pykio, atvirkiai, balsas suskam bo it nugaltojos: - Vyruk! Bet a inau daugiau, nei tu gali sivaizduoti! Ne js, vyrai, valdote pasaul, o moterys, mieganios su jumis! Tu inojai, kad Donatas kalba per miegus, o ypa kai kamuoja komarai? A kalbu apie or. Tu mane supratai? Gali droti, bet, manau, tikrai nesi kvailas ir visk supratai. Fakt a taip pat turiu. Zyl pro sukstus dantis kvp oro, bet imtai bals galvoje o kosi raminti, nypti, reikalaudami atsispirti pagundai ikloti vis k, k jis i akimirk labai norjo pasakyti. Todl tik tarsteljo: - Pasirodo, a klydau. Spektaklis tik prasideda. - Ne, Ovidijau, kaip tik baigiasi! - Ingos lpose aid jau pas tamas ypsnys. Atariai iptusi aitrius cigarets dmelius, ilgais pirtais pasiek magnetofono jungikl, spusteljo, ir kaitus kam bario or persmelk lyrikas sintezatori gausmas. 300
E D V I N A S K A L D A

Zyl ijo i svetains nevikriu ingsniu, tempta veido iraika, lyg bijodamas ibarstyti, sutraukyti reikalingas mintis. - Ji aistringa lyg gyvat, visk ino, visk mat, - paniniavo lip damas laiptais emyn ir pravr duris aklin rugpjio nakties tams. Po pokalbio su Inga Zyl iki paryi kitojo viebuio naktinia me bare inodamas, kad dabar neivengiamai turi kak pakeis ti. Prirkytoje erdvje nard girtos nekos, skimbiojo stikliukai, danokai pasigirsdavo tylus juokas. Tnakt Zyl nepritapo prie naktinio urmulio ir labai aikiai girdjo tyl - lyg prie nugrivant nematomam boktui. Jis gr kokakol su pigiu konjaku, niriai dbsodamas ydr manier barmeno nugar. Retkariais apvelgdavo prietemoje skendini sal, iekodamas pastam, kuri vienas galjo pajudinti lyk ias mintis i mirties tako. Jis pasirod kaip visada, kai dvisluoksn baro klientra - vyrai, atj kauti ir pasiiupti nepigi moter, ir jos paios, apgaulingai tingios ir atsainiai ididios, - jau skirstsi. Nors Monk Zyl pa stebjo i karto, kaip ir kvieiant most, bet prijo tik po pusvalan dio. Zyl nesivaizdavo, apie k jis galjo kalbtis su aikiai neps i, pagyvenusiu, pietietik bruo vyru, bet inojo, kad tuiai burnos neauina. Plats Monks ryiai ir nepriekaitinga reputa cija Zylei kl pagarb, kaip ir jo kukls drabuiai: laisvos geros mediagos kelns, paprasti markiniai, Lelijos" sitas varkas. Jis pasisveikino, taiau lakelio konjako atsisak. - Klausyk, Monke, - stvr jaut u rag Zyl. - Turiu vien rei kal, gali neblogai udirbti. Apie bar sukinjosi ir daugiau moni, todl jis pasilenk ir ilgai klaussi Zyls nabdesio. Kai Zyl vl ivydo jo veid, jis ypsojosi, tarytum pagaliau sutiks naivuol. - Tu manai, kad a galiu tai padaryti?.. - Betgi tu inai, kiek a umoksiu! - nipteljo Ovidijus ir pa sistiebs lyg nuodmklausiui pasak aus sum.
N E M Y L I M I

301

Monk vl atsities, jau kur kas rimtesnis, ilgai spoksojo Zyl, alknmis besitrinant bar, pagaut nekantraus laukimo. - Padarysiu, - tyliai, bet tvirtai tar. - Tik sidmk! Jei kas... - Supratau! - nukirto Zyl. - Dl to gali bti ramus.
***

Jelios lavonas ikilo kit dien. J rado pasieniei kateris srovs nunet u Juodkrants. Moters, kuri prie deimtmet buvo viena dailiausi miesto ilgakoj mergin, gyvenimas prajo be pdsa k - laikratyje Zyl aptiko tik dvi eilutes: ... rastas moterikos lyties skenduolis. Asmenyb nenustatyta." Matai! - patarjo nabdesys prasiskverb mintis. - Kaip vis kas gerai klostosi, tik reikjo truput pasukti makaul! Skenduolis, ir jokio kriminalo! Vienas ar du... Niekas neskaiiuoja, jra beso t!" Bet jaudulys buvo nepalenkiamas - akys stebjo rankas, lyg pasirengusias nebyliais enklais visam pasauliui parodyti slepia m teisyb. Ir kai didiajame kambaryje suskambo telefonas, jis spjo nutirpti, tarytum ylos durtas. O ia dar motina, paklibinusi urakintas kambariuko duris, garsiai kteljo: - Ovidijau! Greit prie telefono! Tau skambina... Laimei, skambino Monk - t akimirk Zyls tvirtumas tega ljo prilygti kiauinio luktui, sauls pervieiamam. Monk kaip visada konkreiai ieb: pasiimk pinigus ir po valandos lauk bal d kombinato sporto salje. jo psias. Striuks kienje pirtai sklaid doleri pluot. Be veik dvejus metus skrupulingai taupyti pinigai pastarosiomis die nomis lengvai atsispyr didiausiai svajonei - ateitis uoko visai ant kit bgi, vedani bala ino kur. Sekmadienins gatvs pritvinko ikalbingos tylos ir elektrin tos tampos, kai, atrod, kiekvienas slapukas, atvrs savo trobos lang, gali imti ir paklausti: Tai kaip ten i tikrj buvo su ora ir Jelena?" 302
E D V I N A S K A L D A

Netrukus viskas baigsis! Salje pagyven suoiai nesveiko arnyno ipstais pilvais ir netiktinai anktomis trumpikmis aid krepin, ir, irdamas juos, Zyl pajuto pykinant ird. Ispdino gatv, nutars ten palaukti Monks. Jis atvaiavo laiku, jo iguliai sustojo ilgos aiktels gale, tary tum jis visai nepastebjo ant laipt trypiojanio kliento. murk teljusiam automobilio vidun Zylei vaikinas altakraujikai pada v celofanin maiel, prigrst oranini apelsin. - Jis tarp j... Zyl linkteljo, tuo parodydamas, kad tiki. Atskaiiavo kiek dau giau nei tkstant doleri, pasdjo, kol sulauk Monks moralo: - irk, atsargiai! Parit - kaljimas garantuotas... Vaikinai isiskyr n neatsisveikin, ir Zyl, apglbs apelsin maiel, ugniau keist ypsn. Taip i pradi igsdinusios, o vliau ir siutinusios permainos nusida kasdienybs pilkuma. Ir mintys lyg senoje palpje iurenamos laikrai skiauts isilaks t, liko tik Balsas, bet jis tyljo. Kirts pramonin rajon nubgant asfaltkel, pasuko siau r, laku nupilt, kalniuk kylani gatvel ir po minuts iniro dykvietje. U nugaros paliko apgriuv, valtis panas trobesiai, apsupti apkerpjusio sodo, o priekyje drieksi abaktynas, u ku rio iojjo nebaigto statyti sandlio griauiai. linds paiame brzgyne kpsant likimo valiai palikt ce mentin ulinio ied, patogiai isiskt ir prisitrauk artyn apel sin maiiuk. Grdo rank, sukdamas it grt, vis gilyn, varty damas aitriai kvepianius vaisius, kol uiuop kak nuostabiai vsaus. velniai paglost grublt paviri ir nekantriai pastvrs it uv u iaun ikl slapuk dienos vies. Tai buvo pistoletas. Tikras sunkumu ir idealiai apvalia, bemiegi nakt tams pri menania kiauryme. Patogiai apgniaus ranken, pakl plieno altumu blizgant ginkl. Aptakios ir glotnios pistoleto formos
N E M Y L I M I

303

ieb krtinje smagi iluml: po ilgo laukimo patyrs avi akimirk pasijuto laisvas. inojo, ko nori, ir pagaliau inojo, k gali! Tik Balsas buvo ia pat: Matau, turi ger naujien?.." Zyl prisimerk ir garsiai rikteljo: - Buum! Balsas vl dingo. Taksistas, ves namo, Zyls paklaus: - Kur pirkai apelsinus, sneli? - Centre, tvuk, prie patrankos. - Ir didel eil? - Labai! Visus nervus itamp. Zyl nusijuokia nelabai tokiam raumeningam vyrui pritinkan iu spigiu balseliu ir ilipdamas kilniairdikai numeta ant sdy ns kupir, aikiai perokani taksisto lkesius. Sugirgdjus slenksiui, motina ipuola i virtuvs, iri snaus pusn ir pakraipo galv, ivydusi apelsinus. - Kam, Ovidijau, pinigus laidai? Bereikia ia mums apelsi n, - bet paima, vos suturdama oklius vaisius, nulepsi virtu vn ir tuoj pat vl kyteli nos. - Donatas buvo atvaiavs. Pra paskambinti. - Vienas? - suklsta Zyl, audamasis sportbaius. - Aha, vienas. Subarka akuts, peiliai, dzingteli puodo dangtis - mama ruo ia vakarien. Tvas dar negrs. Po piet ijo parduotuv savo mgstamos agurkins sriubos pirkti, ir Zyl neabejoja, kad dabar jau sutiko savo, kaip jis vadina, vaikysts draugus ir kur nors prie Trinyi tvenkinio pavandenijo nuo vyno. Parsiras nakt, kaimy n unis lodydamas, ir, jei apvers lieuv, velsis ginus su motina iki paryi. Atsisds prie telefono, neskubdamas surinko numer. Atsilie p Donatas ir, nesileids kalbas, papra atvaiuoti. - Tu inai, bra, nenoriu a pas tave vaiuoti, - tiesiai drb is. Kol ta seksbomba ten, nenoriu, ir tiek!
304
E D V I N A S K A L D A

- Bet kodl? - spyrsi Donatas, ir tokio irzlaus balso Ovidijus dar nebuvo girdjs. - Kas yra? - Tas, kad prie bob rimtai nepasikalbsi! Donato bosas nutilo, ir ragelyje kur laik girdjosi alsus kvpa vimas, lyg kakas atkakliai mgint umigti. - A pats atvaiuoiau, - prabilo Donatas, - bet Ing reikia nu veti aerobikos treniruot... Tiek to! Ji viena nuvaiuos iki savo vejuk, o tu atvaryk devint, gerai?.. - Gerai. Gal truput pavluosiu. Ir Zyl padjo ragel. Pasitais sunkios kiens tempiam striuk, nujo virtuvn at sigerti vandens ir ieidamas paiupo vien i pintinje sukraut apelsin. Usidar savo kambarlyje, vilgteljo laikrod. Jis rod septint vakaro. - Dar dvi valandos, - pavelg tamsjant vakaro skliau t. - Gerai... okiojs delne apelsinas sustingo, pasislp pirt gniau tuose ir nemonikos jgos suspaustas supliurk, apsipildamas sultimis. Prie ieidamas Zyl pavart sienin kalendori - saul leidia si 19.20. Kartais labai pravartu tai inoti, ypa kai lauki ir negali sulaukti troktamos laidos. Netrukus sutemos galutinai sutirts, utverdamos paskutinius plotus smalsioms akims. Jau eidamas palei judri gatv, kiaurai kertani dirbtine viesa plsteljus miest, i tolo aplenkdamas vieni raudon plyt pa stat, Zyl patenkintas dairsi nesibaigianias statybas ir iraus tas emes, tartum patalais uklojanias pirmo aukto vieianius langus. Dar kitas nebaigtas statyti korpusas stksojo juoduli i badytomis akimis ir it kokios ligos istais viduriais. Prisimerk, imatuodamas trumpiausi atstum iki tikslo, nuklampojo, tra kindamas padivusius stagarus, per apleist plyn, n kiek nesi baimindamas, kad kas nors patamsyje gali pamatyti, kaip jis eina. Jis nepasidav pagundai visikai atsiduoti medioklio instinktui
N E M Y L I M I

305

slinkti ir slinti - tiesiog ramiai brido, klaipydamasis ant imut kauburi, matydamas tik pastato skelet. Jo elyje Zyl ir sustojo. Prieais bgo skalda ipiltas keliukas, ir Zyl inojo, kad jis baigiasi aligatviu prie paradini sveikojo raudononio pastato dur. Pri vaiavusysis automobil turjo palikti ia, vos u keli metr nuo tirto elio pabaigos. Automobilio burzgim, kur vakar bt atskyrs i tkstanio, igirdo prie pat devynias. Na, visk inanti, visk matanti gyvate, keliauk pas savo or!" Jis isitrauk i uanio pistolet, nuleido saugikl ir, ukis u nugaros, nuiuvo. etukas ltai iiureno atriais akmenukais ipilt aiktel, i bint pluotais palai juodoje nirumoje strigusi plyn ir su stojo. Kai tik ugeso variklis, Zyl pakl pistolet. Klimbteljo atidaromos automobilio durels. viess Ingos plaukai liepsnojo tamsoje keistu oraniniu atspalviu. Ji ilipo, i traukdama paskui save sportin krep, stovjo, tilindiuodama raktais, iekodama reikalingo durelms urakinti. Kulkai toks atstumas - vienas malonumas. Pirtas suvirpo u keltas ant gaiduko, prialo ir sitemp, laukdamas knu atvilnijan ios jgos, bet... jos nebuvo. Atsiduss nuleido ginkl. Inga len gvais ingsniukais nubgo sal. Zyl tyliai susikeik, paslp ginkl gilioje kienje ir idlins gatv susistabd taksi.
***

Donatas klaussi muzikos, net visa laiptin okinjo. Kaip senais gerais laikais", - niriai paman, bet visai nenujaut, kad dabar tai neblogos nuotaikos enklas. Kad ir kaip santriai Donatas pritildavo nejuiomis usimins apie Ing, Zyl neaklas, mat, kaip tartum nuo degtins usidegda vo jo akys, lyg jos vardas hipnotizuot. Labiausiai nerimavo, kad tai per daug neusitst, nevirst stabmeldiku keliaklupsiavimu, 306
E D V I N A S K A L D A

kai klpaniajam atrodo, jog meils akimirka j daro av, nors tai ne kas kita, kaip kliedesys, pagimdytas vergo komplekso. Zyl eng tiesiai svetain ir, uuods salsv pernokusi vai si, medaus kvepal aromat, vl igirdo Bals: Antras raundas!" irdis troko kompromiso. Donatas, vilkintis melsvais treningais iki pat smakro usegtu utrauktuku, lyg nordamas prisidengti papilkjusius paakius, li gonio eisena slinko kambar, pritild spjus gristi Zylei magne tofon ir, kibdamas kelius, tartum gelt nugar, sitais ant sofos. Vis t laik nenuleido aki nuo draugo ir pirmasis prabilo: - Ko pyksti? Atrodai kakuo nepatenkintas, - taikus tonas nelei do odiams skambti kaltinamai. - Neskambini, matai, pats turiu tavs iekoti, - Zyl dbteljo, bet Donatas ubgo u aki. - Pa lauk! Pasikalbkime ramiai. Negi tu nesupranti, kad pyktis mums ne patarjas? Esame vienodai prisiveik, ir jei nesusineksime, bus amen! - Amen, amen, - sutiko Zyl, krusteljo, kvp oro. - Todl da bar klausyk mans... Ir papasakojo apie pokalb su Inga nieko neslpdamas. - Keista! - nusistebjo Donatas. - Ji man nieko nepasakojo! Sunku ir patikti, kad Inga... - Tau tik ji galvoje! - pykteljo. - O k ji ino - nesvarbu! - K ji ino?! - ipt akis Donatas. - Kad a per miegus kalb iau - gryniausia nesmon! Tas dvi naktis n bluosto nesudjau, variausi, o ji ramiausiai djo ak! Vis galvojau, sukau galv, k daryti. Juk nemanai, kad a toks jau nupus, jog neinoiau, kad, kol Inga ia, anksiau ar vliau dl oros dm kris ir ant mans! - Tu nemink jo vardo. Viskas per tai!.. - nutilo, pirtais susim smilkinius, lyg bijodamas, kad nepamest mini gijos. - Viskas aiku: ji nusiklaus ms pokalbio virtuvje. Tai gudri gyvat! K ji ia dabar sumst? - Manau, nieko rimto, - nedrsiai mgino sklaidyti abejones Do natas. - Antraip tau ji nieko nesakyt. Gal man su ja pasikalbti?
N E M Y L I M I

307

- Negi man? - kandiai ikreip lpas Zyl. Jis stebjo, kaip ltai isilygina antaki klaustukai draugo veide, ir akimirk pasidar gaila apgirtusio nuo rpesi vaikino, giliai viduje aptikusio toki jausm sanklod, kad n nebesusivokia, bet vien nuo minties apie Ingos manieras, bals dingsta uuojauta bet kokiai kaniai. - Su Inga kaip su Inga, bet kaip Jelena? - pasirodo, Donatas buvo giliau nugrimzds, nei Zyl man. - Ji tai tikrai per vis miest skalambys! - A sakiau - nemink vard! - irzliai sukryiavo rankas ant krtins, ir sunkus vidins kiens turinys privert jas dar labiau sitempti. - Jos nebra! Pamirk. - Kaip nebra?.. - Kaip tik gali sivaizduoti. Ji nieko nebepasakys. - Palauk, palauk, - balo Donatas, remdamas vilgsniu palyginti ramiai sdint Zyl. - Tu j... tu k nors jai padarei? - K a?.. - patrauk peiais. - Ji pati nuskendo, prisiekiu! Ne laimingas atsitikimas. Negi tu manai, kad a gims tokiems dalykams? Donatas veltui prisispyrs klausinjo, Zyl tik myk, kol susi juok, tarsi parodydamas, kad i paslaptis visiems laikams liks su juo. Tik dl ligonins, kai girtas pakankamai visus priiurpino, priekaitus iklaus kaltai panarins galv, o Donatas, visu knu pajuts valpurgikos nakties paslapt, suvok, kad jo balse sipina baimingos pagarbos gaidels. Visur ji! Lyg ulinyje tupinti pam kl dairosi, kaip isliuogti paviri ir idraskyti paskutin itver ms lizd. Velnias, ir kur ritasi tas gyvenimas? Pokyiai, lyg vinys smingantys ateit, vis plaiau vr akivar, kuris, supulsavs be protybe, atrod, siurbs pat dugn. - O k su Inga daryti, neinau, - Zyl pakl delnus auktyn. A nesikiu. Jei priduos, ment nebijau: tegu galv su pjklu dyrina, nieko nepasakysiu! Tas vris - tavo guolyje, ir k jis medioja, pats aikinkis. Tai tavo, Donce, problema. 308
E D V I N A S K A L D A

Donatas susimst. Ilgam. Net Zylei pabodo stebti sustingu sias rauklytes kaktoje. Pagaliau dar labiau iblyks nei pirma, l tai tar: - Duodu od, Zyle, a t problem isprsiu! Atsidrs lauke, Ovidijus tiesiai per penkiaauki kiemus pa trauk Minijos gatvs link. Kol parkulniuos namus, turs marias laiko palauyti atvsusi galv, k slepia blondins gudrybs. Jis neabejojo, kad Inga turi tiksl. Kok? Kain ar kada suinos. ino jo tik, kad kit syk ras jg nuspausti kietj gaiduk.
***

Paryiais, grdama i naktins pamainos, ivil neapsakomai nustebo, jau i tolo lipdama laiptais pamaiusi aliuojant kupst prie savo dur. Net prisimerk nuo vaiskaus raudonio, mai pra skaidrinusio or. itokia roi puokt! Kakas iprotjo! Kieno irdis sak jas ia palikti? Ji apglb rasotas gles, kl, o spygliai kibo pirtus, dr, drsk, tarsi skubdami praneti, kad tai ne sapnas, ir salsvas dygulys ijudino krtinje angelik diuges. Kas tas nepastamasis, ankst ryt itaip mielai sibrovs jos vienatvs pasaul?.. Naivu, bet miela klausti savs, kai atsakym gali kartoti, linksniuoti begales kart: taip, tai jis - Donatas... Stambiaieds graktuols tyliai narjo ir skleid gaiv kvap: marmuras, ilta jra, ydras dangus, saultas ydintis sodas, mar gaplunksniai paukiai - viskuo alsavo i puokt lyg viena didel svajon. Kai ji rakindama duris prastiniu judesiu pasilenk, alti iedlapiai apglob jos veid, tarytum sodindami lposna atnet buin. Butas akimirksniu kvipo jaudinamu aromatu... - Na, tu tik pairk! - aikteljo, suplojo delnais prieais idy gusi mama ir nuvitusi tpiojo aplink. - Kokios ros! Kokios!.. Dievai, toki dar nemaiau! Nuo ko? Ligonis ar... ar kavalierius? rankomis suko pilkvame rytmetyje laims ratus, nenustygo ir pati paklydusi apavuose - negi dukrel sutiko tok rimt, dmesing ir romantikos sielos vaikin? - Tai juk Donatas, tiesa?
N E M Y L I M I

309

- O kas dar daugiau! - nesulaik palaimingo atodsio ivil ir kantriai pozavo su roi puokte tiek veidrodiui, tiek alpj aniai mamai, kol i atsikvojusi ikl i dukters glbio gles ir nieko kito nesugalvojo, kaip suguldyti ilgakotes plai voni. Sutekeno bgantis vanduo. - Kur tu j sutikai? - atsklido balsas. - K? Donat? - kratsi neklusnaus palto mergina. - Nesutikau. Gles radau prie dur. - e tau! Kaip domu! - ikio i vonios padrikusias garbanas mama, luostydamasi lapias rankas. - Tu jas radai! Kaip toje dai noje - kieio langul kvietkom padabinsiu. O gal ne Donatas? - Na jau, mama!.. - po priekaito gili ypsena galutinai ikedeno ivils skruostus. - Tai jis. Jis atspjo mano slapiausi nor. Bur tininkas... Tikrai... - Visi tikri vyrai - burtininkai, - paantrino mama. Ros puoktmis keliavo ant stalo virtuvje, stiebsi prieais lang, tarsi nordamos rodyti aritmetins progresijos teorem. Mama tik kartojo: - I jo galt visi vyrai pasimokyti, kaip pasiekti moters ird... ivil tyljo, bet neman, kad mama klysta. Nenuleido aki nuo ventins rikiuots niekaip neatsistebdama roi gausa. Kiek j ia? Mgino suskaiiuoti, bet vos bridusi ied piev laiminga pasiklydo. Didiulio stebuklo nuojauta pasklido visame bute. Cukrus kavoje, kuri paskubomis ivir mama, ir tas, atro do, tirpo vien i laims. Dvi moterys gr kav, suvilgydamos l pas gintariniu likeriu, ir kalbjo apie gles kaip apie gyv btyb. Paskui ivil ilgai rymojo prie atviro lango pavargusi, bet laimin ga, dalydamasi svaiginamu iedlapi aromatu su visu pabudusiu pasauliu.

A! jei kur nors pasauly dar yra velnumo tikro, Tu rasi j vien ant tyli, ger kap. Tenai silpnieji jau nesako - taip, neprietarauja ididiej Ten lkesiai nevargina pailsusi moni.
OSKARAS MILAIUS

Sena diena
(Vert A.Vaiiulaitis)

bipus pilko, skalda ibarstyto kelio guotais bgo me diai, ir Viktoras pro tamsaus varanoko langel nieko daugiau nemat, tik dulsvai spindinius debesis. Saul glost kam puot maurojanio gaziko" pakau, kol is, atsargiai mirkydamas ratus kelio murklse, lingavo milinik el, krintant nuo Raudonojo spalio" kolkio apynaujo kultros nam statinio. Kad ir kaip bt keista, nesijaudino. N neman, kad teismo dien nevirps pakinkliai, neplazds baim krtinje. Neinomy b, kaip neprijaukintas kaljimo vris, susirangs gilioje sielos kertelje, neramiai kvpavo, pastrusi nuo besiartinani varov. Dar daugiau, Viktoras net jaut nuolank dkingum, kad netru kus atsikratys kankinamo drugio ir ateit pavelgs kitaip, gal be tokios ilgos kelions baims. Ugesus mainos varikliui stojo tyla, bet ji nebuvo besvor - pa prasiausiai iki tol lalj mons uiaup pranaikas burnas ir lauk pasirodant didiausio kaimelio istorijoje pliko. Viktoras pasirm ant alkni, kakta sirdamas vs antranki metal, bet nykios mintys neprapuol. Jis tuoj stos prie darbus metusius, piktus ir smalsius, baimingai susispietusius, lyg jis bt atves kaljimo pels, dant j sensacij itrokusias sielas, mones, ie j akimirksniu nuteis ir sugus sal paspoksoti, kaip teisjas klausosi seniai aiki dalyk, koss, kai krebds veriami bylos tomo lapai. Taiau niekas negali nuteisti taip, kaip pats save. Jei to nenorsi ar nesugebsi padaryti, golgotos kelias vl nusidrieks prie tave. O teisjas, kas jis? Viso labo tik vaistininkas, seikjantis nelaisvs metus kani taur ir niekuomet neinantis tikslios dozs tavo sielai. Ir gerai! Ir tegu! Taip man ir reikia!
312
E D V I N A S K A L D A

Pagaliau varanoko ertm plsteljo gryno oro ir rudenika alta viesa, o u milicinink kepuri mkiojanios skarotos moteryts sukio vitrias akis j pilko kbulo prieang. J baudjiki vilgsniai uklojo nugar iurpuliuk raiena. Minia suo, lyg vir jos galv parudavusius lapus metanios obelys vl bt apsikrovusios iedais. Milicininkas tylomis, tik akimis, parod Viktorui, kad reikia lip ti lauk. is dar kart apvelg savo drabuius, kuriuos ryte Dona tas perdav KPZ. Ilygintos kelns, dar skalbimo gaivum kvepiantis megztinis, vars markiniai - matyt, Asta pasisteng. Ir jei ne tie antrankiai, paaipiai barkantys ir bukais andikauliais veriantys rankas, jis niekuo neisiskirt i ios minios, besibriuojanios prie kultros nam dur. Kur Asta? Donato masyvios figros nemanoma nepastebti - jis lyg tvas tarp vaik toje minioje. O Asta? tai, ji atbga su Dovile ant rank... Milicininkai, - ka in, gal dl nelyjanio dangaus, - gerai nusiteik, leido prisiartinti monai, o gal vaikuio ypsena juos nuginklavo? Viktoras sul tino ingsn ir lyg uhipnotizuotas sistebeilijo dukrels veidel. Kaip ji uaugo! Ar pains mane? irdis tranksi it palusi, gomu riu kilo kartas kamuolys. - Dovile... - sunibdjo Viktoras ir atsargiai paliet jos galvyt, baugiai paglost putl skruost. i lyg pauktukas suulbjo, sugugavo ir maom rankytm su grieb alt antranki gele. - Ji paino tave, - nudiugo Asta ir atsargiai, lyg nenordama, kad kas matyt, pakteljo Viktorui lpas. Jie stovjo visi trys susiglaud, svaigdami nuo artumos, dusli buini, ir kai Asta apsipyl aaromis, Viktoras, pamirs surakin tas rankas, mgino apglbti j, bet tik sunkiai atsiduss abiem ran kom stipriai suspaud Dovil laikani platak. Tai truko kelet
N E M Y L I M I

313

sekundi, bet ikalbingesni ir laimingesni Viktoro gyvenime nebuvo. - Eime! - pabaksnojo raktais on saugantis milicininkas, ne kaip pasijuts po tokio pasisveikinimo. Matei i jo aki - galt, visas keturias puses paleist ibalus viesiaplauk. Jie isiskyr nepratar n odio, bet taip tik atrod tiems, kurie netiki, kad akys gali garsiau aukti nei krutanios lpos. Viktoras slinko vis atsigrdamas, kol mielus bruous pasiglem sibuo janti minios pilkuma. Kultros nam duris ukim iopliai prasiskyr, pasitikdami atkitinani teisingumo itrokusi procesij. Viktoras, gavs ne stipr padrsinant Donato niuks, nepastamos minios pilku moje pastebjo ir draug veidus - ujauiantys, pagarbi baim antrankiams atspindintys vilgsniai. Ko irite tas dvi geleis ant rank? Bijote j? Lyg kokio gyvo krabo, galinio, likimo bumerangui suvytavus, sikibti js ran kas? Js ne tokie. Js laimingesni nei a...
***

Teismas vyko sausakimoje salje. Matyt, odis parodomasis" masino mones, nes pus salje besigrdanij - moterls, pa prastos, pavargusiomis nuo bulviakasio rankomis, bet, ginkdie, nepraleisianios n odio. Pakampiais stoviniav ar sals gale s dj vyrai akis ipt taip pat gan prie ilgo i foj atbrazdinto sta lo sutpusius tarjus ir teisj, valgsi po sal, spdami, kurie yra ano teisiamj suole nejudanio vaikino draugai, lyg nordami palyginti plauk. Aiku, ia ne mogudyst ir net ne kaimynikas pasivaistymas kirviais, bet apie toki vagyst, dievai, n kaimo senoliai nebuvo girdj. Tiek tkstani! Seif domkratu lyg rie ut krimstelti! Tai pasiuts! O atrodo toks ramus. Po to juk dvi savaites vlavo atlyginimai. Ir kiek ilgai gaud t velnikt! Dabar gaus, oi gaus, o gal ir suaudys? Taip, sako, kad gali ir mirties baus m u valdik turt...
314
E D V I N A S K A L D A

Kol perskait kaltinamj ivad, atjo ir piet metas. Kada tai baigsis? Po piet kalbjo ir Viktoras, bet trumpiau nei tikjosi. Kaip, kas, kodl... Sal gaud kiekvien od. Tik tvas, usisklends savyje, matyt, vis tebeiekojo vieno vienintelio atsakymo, lyg btent i akimirk ovusi mintis dar galt kak pakeisti. Kodl jis ia atjo? Tiek aki ieko jo lidno veido - kur ito bandito tvas, kur? Jis sdjo alia Donato ir Astos, rankose mai gydamas kepur, tik retkariais pakeldamas akis, bet vengdamas nukreipti jas snaus pusn, lyg jaustsi kaltesnis u j pat. Vikto ras bijojo sutikti tvo vilgsn. Bijojo perskaityti tai, k pats seniai suprato. Palikite ramybje... Greiiau sakykite, greiiau kalbkite ir duo kite tai, ko taip trokta ita minia. Kit dien akiniuotas, emu balsu kalbantis prokuroras pasil penkiolika met... Geriau jau suaudyt! Ivedamas palaukti, kol teisjas ir tarjai pasitars, Viktoras pa stebjo, kaip Donato pirtai maigo suolo atkalt, Astos akys pilnos aar, o tvo veido nematyti - jis sdi nuleids galv. Geriau jau suaudyt! Ar ne per daug nori?
***

Kiek gavai? itas klausimas sekiojo Viktor nuo vien kaljimo dur iki kit, kol vis Klaipdos etap ved karantin. Kai kam knietjo vien to vaikino veid pavelgti tik todl, kad pastebt, kaip jauiasi tiek met nuteistas mogus. Kiek? Viktoras tar t skaii, pats netikdamas isprstani odiu, lygiai kaip netikdamos isiplsdavo klausianij akys. Kai ku rie, galvodami, kas j pai laukia, atrod labiau nusimin nei Viktoras.
N E M Y L I M I

3i5

Tu engei kit pasaul, o gal ir gimei jame? Juk ia viskas tau taip pastama. Ir tas aliumininis dubenlis, ir vatin vis pro iuos pragaro vartus jusi nugulta pagalv, ir tas rgtokas for mins duonos kvapas, atstojantis motinos pien. Jie tave rengia, maitina, adina ir baudia. Dabar tu Jiems rei kalingas. Ir niekas nieko tau neleis ia keisti. ia taip buvo, yra ir bus... Kiti kaljimo keliai, bet ir poteisminiame karantine matyt mogyst netrksta. Jie rangosi nuo gult, mta triukmas, ir kakuris vl klausia: - Ei, Dragai! Kiek gavai? Gal jie tikisi igirsti netiktai ger naujien, pasidiaugti nuo sprendio palankumu, stiprindami savo viltis, kad j atsiveti me tai i teismo sali - dar ne pasaulio pabaiga. - Deimt! Deimt sustiprinto reimo! Kakas kteli, jam pavymui pratisai suskamba keiksmaodis, galingas, nubraukiantis pokvailes ypsenas i karantino panora mos. Tai Liukas susikeik. nardamas isikapsto i po sudris kusios antklods, isliuogia i gulto, bet pasisveikinimui rankos netiesia. - Ne, - tapnoja per pet, - su nuosprendiu tavs, seni, nesvei kinsiu, - jis atrodo ne maiau nusimins. - Gerai, kad nors su stiprint. Ten lengviau sdti, patikk. A irgi ten pat, bet mano srokas kaip barsukui miegas - eeri metai. Pusmeio nebra, penkeri metai ir keli mnesiai. Eime, pabuchinsim u naujus na mus, u zon. Jis neitveria tampos Viktoro veide, ypsosi n kiek neprisivers damas, jis pamiro laisv ir iri tik pirmyn, lyg tie penkeri metai tai kaip penkios dienos, viso labo tik juoduliai begalinje laiko natoje, ir Viktoro nebedegina ugnimi karantin priblok odiai. Riba nubrta, ir jokie paguodos ukeikimai neleis jos perengti anksiau, nei sugrius itas pai zek kuriamas pasaulis. Po deimties met.
3i6
E D V I N A S K A L D A

Viktoras nusimet sunki turistin kuprin, kuri Donatas ne gailestingai prigrdo pavirio, lyg ilydt brol iaurs aigal. Pirm ilgos bausms nakt miegojo nekaip - prabudo nesuskai iuojam daugyb kart ir vis dl tos nelemtos haliucinacijos: vis atrod, kad antrankiai veria, spaudia rieus, pasalnikai klingsi, derga vis auktyn, tai netiktinai diddami, tai susitraukdami iki nykio dydio, vis siekdami gerkls, net dusdami i noro i bandyti geleini iaun tvirtum apioj jo kakl.
***

Ioks i traukinio vagono ir netvirtomis kojomis pajuts em, Viktoras kiekviena kno lstele sitemp nuo slogios neinomy bs natos. Tai kita vieta... kita", - tvinkiojo, o akys veltui ieko jo atramos - spygliuota viela apraizgytas aptvaras, nirtingai ambrijantys vilkuniai ir vos juos nulaikantys emagiai, siauraakiai kareiviukai su u galv didesniais kerziniais batais. Praskydusiose nakties sutemose visa tai atrod lyg vizija, paliegusio alkoholiko regjimas. Kita vieta... Vieta, kurioje klpoti, sudjus rankas u pakauio, lemta tik pralaimjusiems dvikov su likimu ir nugrimzdusiems pat pasaulio dugn. Kai iri atkitus automat vamzdius, jie atrodo tokie tikri, ir visas ankstesnis pasaulio suvokimas inyksta kaip dmas. Pagaliau atsibundi ten, kur umigai, - spygliuotos vielos pasaulyje, taip aitriai atsiduodaniame chromini aul ir uns smarve. unys drasksi, piktai skalijo, nuomaus raginimo stumiami, versi priek, ir atrod, kad tuoj ploni it fikusai kareiviukai ne ilaikys ant upakalini koj pasistiebusi vilkuni, ivirs i kerzini bat tartum i vazon, ir keturkojai sargybiniai siks klpanij gerkles lyg kremzlt ms. em, nupilta stambia skalda, alsavo besibaigianios nakties vsa, vir iauli etapo, kur sudar viso labo tik eiolika moni, dabar jau ilgam virtusi zekais, pakibs dangus rkavo it eeras,
N E M Y L I M I

317

pagavs trauktis iu. Geleinkelio pylimo palaite artjo peiuiti varanokai. J motor riaumojimas, un ambrijimas ir tolimas traukinio rat trinksjimas buvo patys vieniiausi, nykiausi, g diausi garsai, girdti nuo pat gimimo. ia pat stovinio eelono paskutinis vagonas, veantis strogaius Lukikes ir specus Sibiro recidyvist kolonijas, sudrebjo nuo atsiritusios vangesio bangos ir, vangiai sucyps atsisveikini mui, pajudjo. Paskutinis vagonas, paskutin ssaja su laisve, su kitokiu gyvenimu, lidnai bildjo, klusniai okdamas vytis bei tirpstani nuvaiuojanio traukinio rat simfonij. Pra-vie-ni-ks! Pra-vie-ni-ks! Kakuris i parkritusi ant keli nuteistj garsiau nekteljo, ir tuoj prioks kareivis, pakls panosn kalanikov, smagiai niojo koja kupr. Nerazgovarivat!" - ubaub, lakst tarp klpanij gret, liepdamas laikyti rankas u galvos, kol aptvar burzg gazikas". Konvojaus virininkas, auktas, po karininko kepurs snapeliu paslptomis akimis, altakraujikai paknebusiomis lpomis, atsistojo prie isiiojusio varanoko bdos dur, atsivert traukinio konvojaus perduot aplank su etapo doku mentais ir perrkdamas un ambrijim i vis plaui kteljo: - Po vien! Pavard, vardas, gimimo metai, straipsnis ir bausms terminas! Supratot? Seniai pastama komanda ijudino klpaniuosius. Pirmas, antras, treias... taip atgabenti i iauli tardymo izoliatoriaus nuteistieji, palydti kareivik bat spyri, smuko tams vara noko vid. Pajudjus mainai, rodos, visi atitoko nuo klpojimo vsiame ore, bet niekas n neman dalytis spdiais. Juos veik niaurios mintys: sulig kiekviena sekunde artjo ilgos kelions pabaiga zona, apie kuri tiek daug girdjo, bet gero - nieko. Visi guodsi, kad ten bus laisviau: televizorius, pasimatymai, darbas - tai vis ne kaljimo kameroje pti. Grynas oras jiems iandien atrod kaip btina slyga igyventi ir neprarasti proto.
318
E D V I N A S K A L D A

prastas varanokui krvis - 40-50 moni, o kart saujel eta puojamj jautsi neprastai laisvai, be to, lauk nuostabus atra dimas - u sargybinio nugaros esantis langas duryse perregimas, ir tolstanti asfalto juosta, apsupta jaukiu miku, netiktai keli atsirmusiomis sodybomis, um kvap ir jauniems, ir seniems zekams. Varanoko vairuotojas supypeno. Nematomi vartai vangdami vrsi. Maina sibuodama ir lydima vyri mechanizm triuk mo dar kiek paburzg pirmyn ir sustojo. Zona. Kaljime sdinio mogaus klausa ilgainiui tampa lyg ikno sparnio. Viktoras neabejojo - jis girdi medi oim! Konvojaus mainos viduje tyla. Sunki ir nerimastinga, klumpanti praeities prisiminimuose, lidna, lyg pagerbianti prarastos laisvs atmini m. Prie atvert dur jokios grsties. Kas stojosi, bijojo pralenk ti savo el, trypiojo, sunkiai vilko kojas juosvo, po mainos slenksiu tysanio asfalto lopo link, pritil, lyg k tik bt leptelj juod nesmon, galini jau kit sekund nulemti j likim. Stovintis plaiai iskstomis kojomis karininkas netrukd ili pantiems iki valiai paganyti akis tingiai austaniame ryte. Akys kaip susitarusios kibo auktus, milinikus medius, tankiomis akomis remianius erdv dang. Jie lamjo lyg pasakodami, k mato u didiausi gyvenimo tvor, retkariais atariai numes dami alnos paauksintus lapus, kurie krito palengva, tartum de bes pagalvms praplyus, ir nusklend be pdsako siliedavo liepsnojant rudens kilimo rat. Mediai puslankiu supo didok paniurusi vej, aikts ird, bgo palei lap prikritusius takus, rmintus kalkmis daytais bordirais. Karininkas nusine do kumentus, ir naujieji zonos gyventojai, nustebinti rudenikos la gerio nuotaikos, pabiro nedrsiai dairydamiesi, tirdami tiek bau ginusi aplink. Tylus varikli, ventiliatori gausmas, slinantis i u aukt gele ini vart darbo zon, grasino minios antpldiu. Pai aiktel,
N E M Y L I M I

319

lyg nevykusio miestelio uuomazg, spaud nesvetingos, mirta mai ibalusios mrins tvoros ilenktais spygliuot viel utvar nagais. U j kyojo panarinti iferio stogai, o plytini nam vir utiniai langai, prisimerk nuo utvar iurktumos, spoksojo naujoklius be jokio smalsumo. Tai gyvenamoji zona. Kiekvienas namas, atskirtas ir apsuptas nejaukios keli metr aukio tvoros, sudar lokalin zon - lokalk. j galjai patekti tik per kontrols punkt. Jis aikts gale, alia pagrindins zonos krepinio aiktels. U nedtanio stiklo pertvaros kitantis daniausiai neiraikingo snukelio pietietis kareivis spaudydavo mygtuk, ataunant geleies stimbur juo dose it karsto antvoas duryse. I ia keliai isiakoja keturias pu ses, keturias gyvenamsias zonas, jas i kontrols punkto veda siauri, aukt tvor suspausti takeliai. Virum lokalini keli san kirtos antrame aukte buvo rengtas kabinetas, kur savo tinklus mezg pats zonos virininkas. Per jo langus, tiesiai prie leidim punkt, stksojo krmais apsidangsts kitas dviej aukt pasta tas, tik platesniais langais, durimis - kolonijos valgykla, jungianti gyvenamj ir darbo zonas. Antrame aukte buvo sikrusi zonos administracija, klubo sal, kur vykdavo susirinkimai ir rodydavo filmus, biblioteka ir visa tai aptarnaujani nuteistj gyvenamo sios patalpos. Tuoj pat u valgyklos, erdviame asfalto iplatjime, ir sukinjosi naktiniu etapu i iauli kaljimo atgrsti vaikinai ir vyrai, dvintys dar margus laisvs drabuius. U j nugar me dius keit stamantrus, atrodo, vir jros lygio ikylantis kaminas, ltai virsnojaniais dmais viliojantis gamyklos dzgim, bet tai ir buvo vienintelis irimas darbo zonos fragmentas. alia var t prisiliejusiuose pastatukuose sikr operatyvins dalies dar buotojai. U operatyvins dalies viena koja laisvje stovjo auktas, bet siauras pasimatym korpusas, dl ventos ramybs apaugs spygliuot viel ir vielyi vijokliais, ir tik visikai prarads nuo vok mogus galjo rytis veikti toki garbanot sien. Tuoj pat atsirads karininkas, tas pats, perms i traukinio
320
E D V I N A S K A L D A

konvojaus etap, gan kantriai lauk, kol susiburs Baudiamj ko deks bandiusios perokti avels, bet valdingai usipuol rkan iuosius. Idro pamoksl, kad kitsyk sutrins ikn cigaretes, jei pamatys vieoje vietoje peanius dm, ir palydjo u keli ingsni stovint nediduk bestog pastatuk - lagerio karantin. Kiek suprato Viktoras, ia jiems dar teks praleisti kelias dienas, kol papuls kolonijos nuteistj brius. ia jie ir ivydo pat pirmj sustiprintojo reimo O12/2 S ko lonijos nuteistj. Maytje patalpoje, prigrstoje dviauki lov, prie stalins lempos nuviesto stalelio sdjo koki trisdeimties met vyrikis. Liesas, ilgomis rankomis, dvintis juodus drabu ius su lentele, prisita ant krtins. naujoklius jis nekreip ypa tingo dmesio: jo toks darbas - priimti ir kiekvien savaitl su guldyti juos ia, karantine, vedioti valgykl, medicinos punkt, naujok paskirstymo komisij. Kiek apsiprat atvykliai prad jo j klausinti apie zon, taiau karantino zekas kalbjo nenoriai, trumpais sakiniais, visus stebindamas nenykstania ypsenle. Tai nebuvo laisvai gimstanti ypsena, greiiau stumiama ka kokio instinkto, ir Viktorui susidar spdis, kad zeko akys iri visus i po neperprantamos kauks. T spd gilino ir trumpai skusta galva, parykinanti atsikiusius skruostikaulius. Niekuo met nieko panaaus Viktoras nebuvo mats. Vienas naujokas pa klaus jo: - Tai kok srok tempi? - Deimt met. - O kiek jau atsdjai? - beste bed akis juoduojant ir nesku bant kolonist, sulaik kvap, lyg jis tuoj tuoj istent didij laiko paslapt. - Septynerius. Kakas tyliai vilpteljo. - O u k? - neatlyo smalsuolis. - Jei taip vis klausinsi, blogai pradsi srok, - lyg ir pykteljo karantino priirtojas.
N E M Y L I M I

321

Jo abejingas vilgsnis pasislp po veliais antakiais. Jis irjo didiul rakt ryul, paskui pavart kontoros knyg, kak rati nuku pasiymjo. Viktoras krpteljo - panaiai atrodo tik viskuo patenkintas mogus, ir ta plevenanti ypsena - tik mirusi mini atspindys, beprasmio laiko spaustas, reikiantis dar vien niekam nereikaling, iki kaul smegen tikr zek. Jis nieko nebelaukia. Netgi ilg met pabaigos. ios dienos spdi Viktorui buvo per daug, kad galt apie juos ramiai mstyti. Todl, susirads tarp ssiuvini krvels As tos laikus, neinia kelint kart niko juos godiai skaityti. irdis suspurdjo i laims ugriebusi lemting od lauksiu". Turbt nebt n vieno mogaus, kuris, perskaits iuos laikus, bt su abejojs Astos pasiryimu visk iksti, paaukoti, kad jie vl visi trys galt bti kartu. Viktorui drko akys, stumdamos vilties ir meils aaras, ir jis pajuto, kaip tirpsta laukinis, vilkikas vieniu mo skausmas. Asta j myli! Tok, koks jis dabar yra, ir nepaliks jo. Ir zona pranoko jo lkesius. Vietoj sivaizduoto betono, grot, spygliuotos tvoros derinio jis rado erdvje lamanius medius, pelks drgms prisisunkus, taiau gaiv or. Mintimis su mona ir dukrele, apimtas ilt jausm, graudulio, vartydamas laikus, jis rymojo, kol aii sirena nesukl tylaus urmulio karantine. - Naktin pamaina baig darb, - lyg sau pasak zekas. Netrukus u sienos sukaukjo batai, nuaidjo balsai. Viktoras prijo prie stiklo blokeli sienoje ir pavelg pro langel, matyt, palikt ventiliacijai. Ivydo, kaip pro al padrikai slinko juodi si luetai. Viskas juoda lyg nespalvotame kine. Veidai nei iaurs, nei nelaimingi, greiiau pilki nuo laiko natos, pavarg ir bejausmiai. - Ei! - staiga idygo kakieno veidas prie Viktoro nos. - Ar yra kas i Kauno? - iauli etapas! - kteljo karantino zekas. To uteko, kad klaususysis dingt taip staiga, kaip atsirads, o norinij paspoksoti skubani mogyst brius atsirado ir daugiau. 322
E D V I N A S K A L D A

Jau iauus ir viesai iplus vis vaizdo nirum, ia pat, po karantino langais, po du m rikiuotis briai nuteistj ir, per skaiiuoti ilgio opero, skubjo darbo zon. - Kiek j ia? - kakas paklaus snduriuojanio karantino zeko. - Daugiau nei tkstantis. O gal ir visi du tkstaniai. A ne mentas, kad skaiiuoiau. - Daugiau nei tkstantis. Dvideimt keturi briai. - Ar yra kas i Klaipdos? - sububijo balsas u langelio. I Klaipdos, be Viktoro, buvo dar keturi mons. Trys i j ke turiasdeimtmeiai vyrukai, teisti pagal vien byl u grobstym i msos kombinato, ir pats jauniausias, vos atuoniolika perko ps - Evaldas Sakalauskas, vis vadinamas Sakalu. Nors spjo su juo susipainti tik etapinje kameroje, pajuto jam draugikum drsus, atviros irdies vaikinukas, nuteistas u chuliganizm. Ta iau Viktoras buvo ariausiai langelio. - A i Klaipdos. Stora, msinga nosis ir isipt andai netilpo orlaids ketur kamp. Maos, vitrios akuts tyrinjo Viktor. - A Mutis i Klaipdos. Viepatie, tas pats Mutis, kur savo patv girt peiliu nudr!" mkteljo vaikino galvoje penkeri met senumo istorija. - ia tau, - kio paket pro langel, - nuo kratiei. - Kam? - suglumo Viktoras. - Nereikia. Anava dar maias i laisvs su cigaretmis ir maistu... - Jei duoda, imk. ia keli kliai... - Kokie kliai"? - Na, arbatos dozs, taip sakant. Pabuchinsi su visais karantino klaipdikiais, - kas antr Muio od lydjo riebus keiksmaodis, bet toks, kad ausys linko. - Nebijok, mes tavim pasirpinsim. Pakontroliuosim, kad ger brigad patektum, kur savi mons. - O kokie ia, pas jus, statymai? - idrso paliesti rpim dalyk Viktoras.
N E M Y L I M I

323

- Normals. Kai perves lokalin, kentai paaikins. Gerai, a bgsiu, kol koks oys nepastebjo. Viktoras jau i iauli kaljimo zonos inojo kast sistem: bachrai - oiai - aukos - gaidiai, bet nesivaizdavo, kad oiai ia gali turti neribot valdi. Kaip tik tai Viktoras ir suinojo eidamas valgykl. Tai buvo maiukas, bet laus veido mognas. Jis energingai sukinjosi apie valgykl, ryjo raudon rait ant rankos. Tai Krita. Vienas garsiausi zonos oi ir turbt pats grsmingiausias. Kas galjo sivaizduoti, kad jie taip laisvai ir atvirai dirba Judo darb? Kraus to kienes, rao raportus, seka, skundia, trumpindami sau keli laisv, kitiems ilgindami. Netiktina - tarp to paties likimo mo ni vienybs n kvapo! Valgykloje lauk didelis katilas arbatos, duonos abial, cukrus ir kruopos vandenyje, vadinamos sriuba. Tvyrojs kvapas kl leiktul, o kai dar sriubos katile Viktoras pamat tarakon, ga lutinai nusprend nevalgyti. Kiti irgi be jokio po srb drumzli n viral daugiau ragaudami nei i alkio. Karantino priirtojas, skambindamas didiuliu rakt ryuliu, ragino greiiau kirsti pus ryius, nes prie akis dar lauk pirtis ir medicinos punktas. Prie pirt visiems idalijo mlynus darbo drabuius, kerzinius batus, o senus drabuius sumet vien krv ir kakur ibogino. Nukirpo plaukus. Taiau pirtis tikrai teik malonumo: kartas, o ne drungnas vanduo, stipri duo srov - ne lain kaip kaljimo pirtyje. Visk umir jie tryn, gramd, muilino kelions ivargin tus knus, nuplaudami paskutinius laisvs kvapus. Po pirties, kai etapininkai prigargjusioje drgnoje patalpoje okinjo ant vienos kojos taikydami mlyn kelni klenes, Sakalas neskubjo reng tis. Sdjo apergs suol, susikprins, isiovusiu stuburu it pele ku ir kak mst, sdamas pirtus deginant cigarets galiuk. - das! - garsiai tar jis, ir aidiame klegesyje ir vandens klio kime jo odiai kone inyko. - Zona yra das! Ir kam man jos prireik? Dar trejus metus arti! - sodriai nusikeik. - Laisvje 324
E D V I N A S K A L D A

draugeliai dabar iltose lovose nuo pan nenulipa, o a ia su taziku kaip skaistykloje siel gelbsiu, - nusvied lpas apsvilinusi nuork, delnu padyrino per nuskust virugalv, atsuko apyputl atlapairdik veid Viktor. - O kiek tau, Dragai, liko? Viktoras mintyse ypteljo, sagstsi mlynus, kiek anktus mar kinius ir be joki skaiiavim ar pastang labai paprastai tar: - imtas trylika mnesi. - das, ar ne? - su visu suolu ariau pasislinko Sakalas ir u sigob ant pei rankluost. - Namo norisi? Ne? O man norisi! Man jau dabar per gerkl lenda visi gaidiai, oiai ir verchai su visais efyrais. Jie mans nesustabdys. Vliau Viktoras suprato, apie k pusnuogis Sakalas kalbjo pirtyje.
***

Naujok skirstymas kolonijos brius vyko paprasiau, nei si vaizdavo etapininkai. Tuoj po pusryi dar iltais nuo skystos balandos pilvais iauli etapas usikor laiptais antr aukt prie kolonijos virininko pavaduotojo aukljimo klausimais Palubinsko kabineto, rengto vir valgyklos virtuvs, ir pabirai sustojo anktame prieangyje a lia stor it duknos odini dur. Vidun kviet po vien, ir jusysis turdavo ipilti savo zekik biografij: vardas, pavard, gimimo metai, straipsnis, bausms terminas. Griausmingo zampolito bal so nesulaikydavo net sienos, ir kiekvienam slinkusiam, nesvarbu, ar jis buvo nuteistas u iaginim, ar u chuliganizm, rdavo vienodai griausmingas prakalbas tarytum rstybs angelas, paga liau sugauds paklydusias aveles. Trko tik keiksmaodi, o tuo met tik spk drebti, nuodminga siela! Pirmiausia, kaip pasakojo ikurnjusieji i valdingo virinin ko kabineto, zampolitas pasitikslindavo, ar naujasis kolonistas ne nuskriaustasis, kad netaisyt br, kuriame gaidi sekcija ir taip perpildyta, ir po griausmingos tirados apie al visuomenei
N E M Y L I M I

325

ir parazitinio gyvenimo bdo ypatumus jungdavo propagandi n rupor - stok kolonijos aktyv, gausi lengvat; perteisimai laisvas statybas ir ijimas anksiau laiko - tavo rankose. Bet jis nemokjo gundyti - balsas likdavo toks pat iurktus, nors, ties sakant, negi reikia saldi odi, kai vien odis laisv" saldesnis u viso pasaulio med. Tik tie, kurie dar kaljime, neitvr kontrolieri banan, i duodavo kameros draug ar, isilau i kamer, vardydavo savo skriaudjus, noriai sutikdavo usiriti raudon rait ir, kaip vliau Viktoras pamat, landiodavo po zon skersai iilgai niuktin dami, dl ko ia raport paraius, ir tik zekas, kurio nervai nebe ilaikydavo, pakeldavo rank tokiam pakrauti malk. Bet tada jau inok: triumas - tai tik preliudija, vis bausms laik oiai tavo ingsnius seks, jei, aiku, u rimtus sualojimus dar baudiamo sios bylos neikeis. Viktorui pirmiausia krito akis galingas zampolito stotas, spraustas kiek anktok karininko uniform, parauds griet bruo veidas su i tolo aibuojaniomis po veliais seno mo gaus antakiais nusiritusiomis akimis. Kai tik Viktoras m berti savo duomenis, zampolitas numojo ranka: - Uteks tauzyti! A tave inau. Ssk, rimtai pasikalbsim. Viktor nustebino ramiai itarti odiai, taiau kai sdosi auk t krsl prie plataus ir masyvaus stalo, krtin nudieg lyg prie eilin tardym. Palubinskas iugdino jo bylos lapus, o vaikinas spoksojo pro lang. Plaiu taku, kuriuo lengvai galjo prasilenkti krovinins mainos, pilk blausum susiliejani bestogi pastat link sku bjo paskutins pirmosios pamainos brigados. Niriame ryte nu teistieji juodomis uniformomis primin i po didiulio akmens pabirusius vabalus, ropojanius pasislpti nuo besiartinanios viesos, ir kai jo akys vl atsirm milinik kamin, toli pralen kiant iauli kaljimo brol tiek aukiu, tiek dmo tirtum, ne rimas sustiprjo, o gdi panorama tarytum sak: irk, vaikine! 326
E D V I N A S K A L D A

ia niekada neiausta rytas. - Tai kuo tau seifas ukliuvo? - be joki uuolank sugrumo Palubinskas, nepakeldamas nosies nuo bylos. - Aaa, viskas aiku civilinis iekinys eiasdeimt du tkstaniai... Turbt vienas tur tingesni mano aukltini bsi, - driblus veidas surado vaikino akis. - Tai kaip gyvensim, Viktorai Dragnai? Deimt met tarp visuomenei pavojing moni, vjais paleisti graiausi gyvenimo metai, kai, tai mano snus, studentas, mokslus semia, o ia vien tikra, kaip laisvje vadina, svolai akademija. Ne pyragai tavs laukia, ne pyragai... Ir eima dar liko - bda niekuomet viena ne vaikto. Matai, kaip kartais susiklosto likimas, - jis kalbjo garsiai, bet visikai nepiktai. - tai kas! Bausm - laikas ilgas, nemoni kai ilgas, ir tiek atbti kolonijoje - bus reikal... Dl aktyvist brelio gal ir vliau apsisprsi, kai kolonijoje apsiprasi ir pamatysi, kad siningas ir ia gali bti, taip sakant, pasukti kalts ipirkimo keliu, bet zon geriau tau ir neiti. Gali likti ir ia, klube ar valgy kloje dirbti. O gal bibliotek nori? Knygos, laikraiai, urnalai ramus darbas, kitas pasaulis. - Ne, ai, pilieti virininke, - sumurmjo Viktoras. - Nereikia. - Kaip tai? - nustebo is. - Tu atsisakai? ia juk pats pavyzdin giausias brys kolonijoje, joki rieten, kaip ten, - linkteljo du ris, - lokalinse zonose! - Taip, a noriu zon. - K tu ten palikai? - usipliesk zampolitas. - Atvaiavai nau jos bandit tikybos priimti? Viktoras palauk, kol nuslops griausminga virininko tirada, ir lygiai tokiu paiu atkakliu balsu pakartojo: - A noriu zon. - Na, toki durni dar nemaiau! - visikai neteks kantrybs iko Palubinskas. - Nori ustriakas bti? Tokie pat tave ir prau dys. Draug, inok, ia nra, tik kentai, meilijantys tavo pinig ir dar nepavargusi nuo kelioni Pravienikes tv siuntini... Viktoras nesuprato, kodl taip nirtingai j uguls zampolitas
N E M Y L I M I

327

kalbinja pasilikti kolonij aptarnaujaniame bryje, zonoje va dinamame oi briu. Jis inojo, kad darbas tiek klube, tiek valgy kloje emina zeko orum. mai pavaduotojas tarsteljo, kad brol Viktoras turs protingesn... - Tegu, - patrauk peiais vaikinas. - Kas lemta, tas! A noriu kartu su visais. Kaip ieis, taip atsdsiu, - ir ijo tebejausdamas peiais slystant nir sustiprintojo reimo pataisos darb kolo nijos virininko pavaduotojo vilgsn.
***

Per por dien Viktoras pakankamai suinojo apie sustiprintojo reimo pataisos zon, vien i trij Pravieniki zon. Klaipdie i ia kone pora imt, ir tai stebino. Tai vienas, tai kitas vis u bgdavo karantin, iaip pasikalbti, pasmalsauti arba apie liku sius laisvje pastamus pasiteirauti. Didelis Viktoro bausms terminas stebino kratieius, todl dar prie susirenkant pirkliams", zonos gamybai vadovaujantiems meistrams, kurie turjo pasidalyti naujas darbo rankas, klaipdie iai suko galvas, kur geriau, koki lokalin, kok darb ir br taisyti Viktor. Komisijos susirinkimo ivakarse, kai i darbo zonos plstel jusi dienin pamaina utvind aikts takelius, karantin atpdino nedidukas, liesas, bet ramiu, pasitikiniu veidu dvideimtmetis vaikinas Raalas. Tepasaks, kad rengtsi eiti kartu su juo, pajs al susitar su karantino priirtoju, kak grdo jam deln ir dav enkl Viktorui sekti paskui. Jie simai brel i val gyklos skubani juodai apsirengusi nuteistj, prasmuko pro kontrols post ir, kai u nugaros usitrenk juodos durys, Vik toras lengviau atsiduso. Siauras, auktomis sienomis koridorius su vakarjanio dangaus juosta vir galvos ived plat vyruo t kiem su pasvirusiais krepinio lentas laikaniais stulpais, prie pilko dviaukio dviej laiptini namo, kuriame ir gyveno treio sios lokalins nuteistieji. 328
E D V I N A S K A L D A

Jie jo ankt, dviauki lov prigrst patalp, kampe alia televizoriaus sdjo brelis zek. Juos vienijo ta vienintel aplin kyb - visi jie buvo i Klaipdos ir susibgo ia dl Viktoro, nau joko su tokiu rimtu sroku. Viktoras pasisveikino su kiekvienu rankos paspaudimu ir padrsjo j nekalbiuose veiduose iskaits draugikum ir prielan kum. Beveik visi painojo Donat i nuogird, i matymo arba kok ma turgin reikal su juo buvo turjs. ios sekcijos eimi ninkas Gangas, surgs zekas, atpyls daugiau nei deimt met ir isikovojs nepaklibinam autoritet, met main - du skuti mosi peiliukus, perskirtus degtukais, - vandens stiklain ir no puodamas sugrubusiais pirtais ivyniojo popieriaus paketl su arbatolmis. Linksmai sukunkuliavus vandeniui, subr arbat ir tar: - Na, kol pritrauks klis, galim ir panekti. Rytoj Viktor meta zon, ir, jei ne tas didelis srokas, galt eiti kur tik paskirs - m siki visur yra, nepraus. Bet srokas didelis. A deimt jau ats djau ir inau, kaip tai spaudia smegenis, - jis usikirto, ir sausas kosulys isiver i jo krtins. - Galiau j pas save pasiimti, - siterp prieais Viktor sdintis prapliks, bet dar jaunas vyrikis. - Darbas i pradi nekoks... - Visur i pradi jis toks, - atgavo kvap Gangas. - Bet, Deme tra, dar pora nuobaud, ir tave mentai perteis udar reim, o antroje lokalinje neliks kam machalintis... - Na, tai kas? - pakl vos matomus antakius vyras. - Susibgsit, ne u jr mari... - Tai gal pas mane, - gteljo peiais auktas, juodais it smala, vos prasikalusiais plaukais vaikinas. - Mano lokalinje daugiausia klaipdiki. - Taip, Virbe, tavo pasilymas geresnis, - pamsts tar Gan gas. - Bet a irgi pagalvojau. Viktoras gali ir mano bryje pasilik ti. Raalui juk kiek iki paskutinio skambuio beliko - vos metai, ant vienos kojos gali pastovti, o Vytelis aminai i darbo zonos
N E M Y L I M I

329

neieina. Bachrlis atsive didel srok, ir, kol atsistos ant bgi, visko gali atsitikti. Nors - susikentuosim, nors - vienas gali gy venti ar kitame bryje kent susirasti. Kaip jums atrodo? Demetra ir Virbas, tvirtai sudti vaikinai, kiek linkteljo, o alia sdintys tyls j kentai ir toliau iliko rams, kol galutinai buvo nutarta, jog rytoj i pat ryto Gangas pasigaus darbo zonoje savo brigados meistr ir sutars, kad Viktor Dragn paimt miko bir. Isprendusi dienos klausim, kompanija pastebimai atkuto. Nepiktai paiepdami, pasijuokaudami i vienas kito ar senesnio linksmo atsitikimo, junko gurknoti kart efyr, ir Viktoras ry osi paklausti: - O kokios ia taisykls? - Taisykls? - pagyvjo Virbas, iekodamas kur atremti nutirpu si nugar. Jo eko snukelis met vilgsn vis pusn. - Zapadlo ikn krutis ir mentams dirbti. - Na, tu, Virbe, ir lenki, - pertar j Demetra, paburkusiu veidu vaikinas. Kai jis kalbdavo, ppsantys andai judjo it dvi spur gos. - Tai ino ir papuasas! Viktoras dar salaga, ir trejus metus toks plauks. A savo kentams kaldavau galv: jei ko neinai, ge riau klausk. tai ir visa politika. - Politika! - paniekinamai atkis smakr pakartojo Gangas. I pustyti metai, kaip niekam kitam i ia sdinij, suteik teis pasiaipyti. - Neisiok ir nenusileisk - tai kokia politika. Tai ly nas, kuriuo turi imokti neti savo kiauinius, o mes tik peiais prilaikysim, kad kas nenustumt, - Gangas susiriet nuo upuolusio kosulio, krenkt, kretjo, kol, krumpliais sutraiks ilipu sias aaras, kvp oro ir atsities. - Toks ia gyvenimas. Mumis turi tikti. Nei a, nei Virbas ar Demetra, niekas i klaipdiei neduos blogo patarimo. Toki zonoje ir nebna. Bet koks patari mas yra geras, tik reikia j mokti igirsti. - Viktoras ilgai sdjo iauliuose ir nesusipratim turt neb ti, - siterp raudonveidis Demetra. - Turt! - keista ypsenl Virbo palpyje niekuomet neiduo330
E D V I N A S K A L D A

davo jo mini. - Tokio odio nra! Jis pats turi saugoti savo ikn. Tegu ino - jei prisiveiks, pirmieji duosim per stog, kad kitiems belikt pribaigti. - Ir tas tiesa, - linkteljo Gangas lukteljs, kol per rankas atke liaus efyro stiklin. Sulauks siurbteljo du viiukikus gurkne lius, siunt toliau ir ts: - Bet juk ne gsdinti ia susirinkome. Jei bachras ant seifo jo, tai turi daugiau smegen nei tas, kuris u vitas sdi. Prasimu, be reikalo mes tuias kalbas varinjame. Pabaig arbat Virbas ir Demetra su visais atlydjusiais kentais pakilo ir iskubjo savo lokalines, o Viktoras liko sdti ant lovos krato kaip sdjs, nes Gangas, arba Saulius Gangrauskas, pan do naujokl pavaiinti savo atsargomis. Jas sudar batonas, svies to gabaliukas ir raudonj pipir milteliais nustas laini bryzas. Arbata, kart ne tokia stipri, o pasaldinta cukrumi, nuplov gli ias efyro sukeltas seiles. Gangas ir jo kentas Raalas valg nesku bdami, ilgai kramtydami, lyg ir nenoriai, bet Viktoras juto, kaip j vilgsniai stebi jo rankas - ar tik nepaeis lygybs principo? Gangas neslp, kad jis ne i Klaipdos, bet tai neturjo dides ns reikms. Tik ukietj klaipdieiai prisimindavo, jog jis i Vaii, bet pats Gango nusikaltimas kalbjo u save: pagavs mon su meiluiu, sisuko tarp j su kirviu... Penkiolika met... Kiekvieni metai spausdavo po raukl jo kaktoje, ir dabar ji atrod lyg skalbimo lenta. Pilkvos akys tartum blizges prarad vynai niauriai dangstsi patinusiais vok maieliais ir, stengda mosi k nors velgti, vis keldavo vien linij suaugusi antaki luoteles. Tik kaulinga kumpa nosis lyg vinis, auta patsus ova l, kad ivis nepaskst nirybje, ididiai styrojo vir paknebusi lp. - Vienuolika met jau atybalinau, - lyg sau, lyg Viktorui kram tydamas kalbjo Gangas. - Ketveri liko. Sunku. Matyt, nuoksiu nuo proto, kol atsdsiu. mon turi? Susitaikyk, kad nebr. Kuri tiek lauks? Juk gyvas daiktas! Reiks vyr - kur dings?
N E M Y L I M I

331

Viktoras tyljo. Gal ir tiesa. Taiau Asta visai kitokia, nei Gangas gali sivaizduoti. Ar jis i viso k nors ino apie meil? Taiau ird vis vien skaudjo, lyg igirdus kari teisyb.
***

Viena diena laisvje vertesn negu itisos savaits ia. mogaus prigimties esm - judjimas, visika ramyb reikia mirt. Zonoje laikas kitoks. Jis yra kalintas kartu su tavimi. Kitoks nei u aukt, tarsi kito pasaulio rib ymini tvor. Jis ioje nuopuoli kloakoje labiau gerbiamas nei ten, i kur tu atjai. Ten laikas daro pinigus, suveda ir iskiria mones, ir n nepajunti, kaip jis itirpsta laisvs erdvje. O ia tai - tiesiog nepaslankus laikrodio rodykls elis. Tu pirmsyk gali imatuoti vis laiko gyl ir apsvaigti nuo jo pilkos bedugns. Jis lyg kortos, tnanios prityrusio lojo rankose, netiktu kiriu kartais priveriantis pa sijusti bejgiam jo tkmje. Zona - lyg parodai sustingusio laiko atspindys. Laikas tampa didiausiu nematomu tavo prieu, ir tu stveriesi vienintelio inomo kovos bdo - skaiiuoji j, irdyje sumenkin damas laiko visagalikum: dienos, valandos, vasaros, iemos... Tik taip galima imatuoti kani ir neapykant sau paiam. Noras igyventi ir pergyventi skirtus nelaisvs metus gimdo neraytas taisykles. Tu turi laik dalytis su visais, kurie juodai ia aprengti, ir sieki, kad kuo maiau skaudi dalis tau klit. I pradi lagerio statymai net juok kelia, taiau kai supranti, kokia mas kalini juos rimtai iri, n nepastebi, kaip pats imi elgtis, galvoti pagal t juodj" konstitucij. ia gerbiami stiprs mons. Ne tiek raumenim, kiek savo dr siais poelgiais. Sapnai - vienintelis laisvs auklys, pakeliantis tave svaigina m bties lengvum. Kone kiekvien nakt Viktoras sapnuoda vo namus, Ast, Dovil. Jis vaikiodavo, kalbdavo, neiodavo kaip seniau po virtuv dukrel ar negaldavo atsidiaugti mo332
E D V I N A S K A L D A

nos meilumu, o slogios nelaisvs natos kaip nebta! Taiau tik pramerks akis, ivyds didelio kambario palubje ppsanius baltus viestuv gaubtus, tysanias plikai skustas mogystas, pa jusdavo, kaip i krtins blsta sapn sukeltas diugesys, uleis damas viet niriam egzistavimui. Keldavosi inodamas, jog nie ko naujo nevyks, niekas nesikeis, ir sitikins, kad taip bus per ami amius. Viktoras kaip ir visi bijojo bti umirtas soios laisvs, todl pirmasis laikas, trumpas, gal kiek ir padrikas, be galo lidnas, vis viena praskaidrino nuotaik. Snau... Man ir iandien sunku patikti, kad tu ten. Stengiuosi negal voti apie tavo sunki dali, bet atrodo, lyg maras sisuko ms eim. Ir Donatas lyg ant amen vaikto. Tie jo bizniai neada ramios senatvs. Atrodo, ne to su mama jus mokme, bet gyvenimas visk savaip sutvarko. Tik velnikai skaudu, kad gali nebeutekti lai ko k nors pakeisti, nors a tikiu, kad tu, Viktorai, ne toks. Tai skaudi tavo jaunysts klaida, ir a dalijuosi su tavimi kalt. Tu parayk tvui, gal naktimis geriau miegosiu inodamas, kaip tau ten sekasi. Toks ir yra tvas, - pagalvojo Viktoras, kidamas laik tarp s siuvinio lap. - Tylus, santrus, keniantis, bet nesiskundiantis." Vis dien Viktoras vaikiojo it apdujs, vis apie tv galvoda mas. Kokia jis jam paguoda senatvje? Gyvas rpestis tvo irdyje, o ir sveikatos jam nebedaugja. Gangas supratingai, net pagarbiai pragergd: - Tvas! ventas dalykas. Mes jiems lyg spstai po kojomis vis gyvenim veliams, - ir klesteljo ant geleins lovos, surauk kakt. - O manieji nerao. Kartais atrodo, kad jie jau ir mir, o, irk, ima ir pasveikina su gimtadieniu. Kad ir kiek nurautum
N E M Y L I M I

333

met, jie ms niekada neumir, - pasikabino vatinuk prie lovos, surads kienje cigaretes, usirk. Gro Raalas, neinas i valgyklos duona, o Gangas vis sdjo, paskends dmuose lyg niekaip i vietos nepajudantis garveys. - Juk tau, Viktorai, pri klauso ilgalaikis pasimatymas, umirai? - rauk kakt Gangas, gesindamas cigaret. - Reikia eiti pas kved Mi panekti. Jis gerai su brio virininku sutaria, suras tris paras. Nori? Aiku, Viktoras inojo apie priklausant ilgalaik pasimatym, tik per drsu naujokui svajoti apie tris paras pasimatymo, kai zo noje nesuspjo n koj apilti. O Gangas kimiai atsikosjs per skaito jo veide visas mintis, susiranda palovyje liures, keliasi ir ilepsi pamuto uns ingsniu i zek prigujusios sekcijos. Raalas, imets pro lang kento neugesint nuork, delnu iblako susisluoksniavusius ore dmus ir utikrina: - Gali plekinti laik namus. Jei Gangas ko paprao, Mia visa da padaro. O prao jis tada, kai tikrai reikia, o tu dar jo kentas. Gil vidurnakt, kai sekcijos vaikinai, pastat laipt apaioje duch stebti, kad koks raudonraitis nepamatyt j, beirini televizori, dl ko gali tekti mnesiui atsisveikinti su naktinmis programomis, Viktoras, pasikis pagalv po krtine, jaudinda masis pradjo rayti laik namus, ten, kur dabar, ko gero, jau miegojo jo mylimiausios moterys.
***

Vakarop, sunkiai vilkdamas kerzini bat nutrintas kojas, Vikto ras gro gyvenamj zon ir jau tarpdury pro besigrdani zek peius pamat ant savo lovos boluojant balt staiakamp. Laikas! Visk umirs pripuol ir atlijo. itos raysenos jis su jokia kita nesumaiyt - Asta! Ji para! Po mnesio tylos, neinomy bs ir draskani abejoni! Kaip a galjau ja netikti! Deganio mis rankomis atpl vok, ir prie jo akis suvirpjo toks mielas braias:
334
E D V I N A S K A L D A

Sveikas, Viktoriuk! Kaip a tavs pasiilgau! A matau tavo lidnas akis ir skubu tave raminti. A myliu tave! Taip, taip, tkstant kart taip! Ir nekankink savs abejonmis, neklausk savs, kodl taip atsitiko. Nusiramink, mes nugalsim it laiko sist ibandym. Ir kad ir kas atsitikt, inok, mano meil neuges. A negalvoju apie tuos ilgus isiskyrimo metus. Guodiuosi, kad sulig kiekviena sekunde maja mus skirianti praraja, o dar pasimatymas, kaip raai, nuplaus ilgesio skausm. Kaip a troktu tave apkabinti! Naktimis sapnuoju, kad mes mylims taip tikinamai, kad ryte lovoje iekau tavo rank. Ir taip skaudu lieka j neradus. Pasiilgai mans? O Dovils? inok, kokia pamaiva ji auga! Taip juokingai vaikto! Vos krypavusi ms miegamj tuoj prie da. Pastveria kok lpda, atkia ir sako: Mama, tep-tep..." - daytis nori. Viepatie, kaip mums trksta tavs, Viktorai! An ryt Dovil mane pravirkd. A prausiausi vonioje, o ji virtuvje prie lango sdjo. Ir staiga girdiu: ta-ta, ta-ta", visai, kaip tet , ir kakoks bilsmas stikl virpina. bgu, iriu - ba landis atskrids lang puola, sparnais dauosi... Visa nutir pau! Ir apie tave pagalvojau, ar tik kokia nelaim neatsitiko. O Dovil vis ta-ta". O man ir dabar atrodo, kad tai tu buvai... Grs. lei bt langas praviras, tai bt balandis nutps tavo mgstam krsl virtuvje ir, kaip toje pasakoje, tavimi atvirts. O gal meil gali paversti mog paukiu? sivaizduok - a pas tave atskrisiau, nakt, kai tiek daug aplink vienumos ir kar tu meils. Viepatie, kaip a svajoju, kad taip bt! Kad ir vl tu btum mano glbyje, o a galiau garsiai verkti i laims! Ar tu myli mane? Rayk man laikus, nes kitaip neitversiu ilgesio. Ir nebk tik lidnas, a inau, tu stiprus ir visk itversi.
((

N E M Y L I M I

335

Prisimeni t priesaik, duot prie idinio viloje, ms meils namelyje? Mes btinai ten nueisim. A jai papasakosiu apie ms meil ir pasimelsiu u tave, mylimasis. A nieko neumir au ir visk tau isaugosiu - save, ms meil, Dovilyt. Taip nekantrauju su tavim pasimatyti! Neumirk, kad tave pasaulyje labiau u visk myli dvi mote rys - tai a, tavo mona, ir Dovilyt, ms zuikutis. Kartai buiuoju! Tavo mylinti ir itikima mona Asta Sulanksts laik i susijaudinimo virpaniomis kojomis ulipo antr lovos aukt. Giliai atsiduso. Tik akimirkos, tokios kaip i, lageryje primena laims skon. Po sekcij tarp lov zujo kiti zekai, iekodami laik, tik skusti pakauiai lyg kamuoliai okiojo tarp lovos virb. Asta... Ai tau", - usimerk Viktoras, slpdamas idavikikai drgnas akis. Laikas dvelk pastamu kvepal aromatu, ir jam vaidenosi, kad is baltas lapelis - tai mylimosios apnuoginto kaklo lopinlis, kur taip danai ilsdavosi jo lpos. Tu aunuol, Asta...
***

Paskirta pasimatymo diena atrod taip toli, lyg u viesmei. Viktoras nerado sau vietos. Dvigubai atkakliau atriu kapliu krapt, vert, blok rstus ant gaterio veimlio, plksi nesuprantamo nirtulio apimtas, nebo damas nei kyriai grumanios pjovimo mainos, nei piktai byran i ant prakaituot pei pjuven. Pjkl dzgesyje jis mat save stovint griausming teismo ryt, surakint antrankiais ir nevykusiai mginant apglbti, pri sitraukti prie savs Ast. iandien sunku suvokti, kad jie vl bus kartu, kalbsis, matys ir lies vienas kit, atkels vartus senai palai mingai praeiiai.
336
E D V I N A S K A L D A

Ech js, mano moterys! Koks a be js apgailtinai silpnas! Lyg koks benamis, suskrets savo purve, lyg koks valkata, itrenk tas u almanios vents dur. Kiekvien ryt, pabuds rytmetiniam patikrinimui ir okdamas rengtis, jis mintyse ubraukdavo dar vien dien, dar vien may t pergal - ingsnel iki isvajotos pasimatymo dienos. Tramdy damas rankas sugrusias jgas, liurp pusryi baland, mikliai auktu igriebdamas prigrus tarakon. Jam rodsi, kad visi pa stebi t nesuvaldom jaudul jo papilkjusiame veide, bet nekreip dmesio - turbt taip atrodo visi naujokai... Likus iki iganingos pasimatymo dienos vienai parai, laikrodi rodykls ididiai sustojo vietoje, ir po vakarinio patikrinimo isi tiess sibuojanioje, dubusioje lovoje kaito i jaudulio - kiek jis daug turi pasakyti Astai! Btinai! Ar tik nepritrks laiko? Kas tos trys paros prie ilg met tunel?! Ryte po patikrinimo, kai visi iskubjo darbo zon, Viktoras isilygino iplautas kelnes, nusival batus, nusiskuto nuo veido e rius, ilgai praussi. Paskui, apsivilks varius markinius, sdjo ant lovos krato, laukdamas, kol per lokalinio sektoriaus kiem atkulniuos kas nors i budtoj zonos aktyvist, tikrj gryna krauj oi, ir prane diugi ini. adintuvas rod pus vienuoliktos dienos, kai nematytas snu kelis lindo pro praviras duris: - Dragnas! - tarpduryje stovjo strazdanotas raudonraitis, vi sai vaikigalis. - pasimatym! Nutirpusia irdim jis paskutin syk vilgteljo veidrodio u kel ir apsivilko naujutl zonos siuvjo sukurpt vark i prastos darbinio audeklo mediagos. Usidjo kruopiai drgnu epeiu nubrint kepurait. Su ja jis sau buvo panaus kvail poilsiau toj, besirpinant, kad saul nespigint akis. Ar pains mane tok juod lyg anglins katilins krik plikai nuskusta galva ir iki spindesio nuveistais bukanosiais batais? Paspjauds ugesino gelsteljusi nuork.
N E M Y L I M I

337

- Sekcijoje negalima rkyti, - myk strazdanius. - Bet iandien atleidiu. Pro sustiprintojo reimo pataisos darb kolonijos pasimatym kambarius kolonijos brigados kiekvien ryt skubdavo darb. ia pat ir galingi vartai , rodos, nebeegzistuojani laisv. Vir um j ant tiltelio mavo kareiviai, tikrindami vaiuojanias ir ivaiuojanias mainas: jie bado ilgu ir atriu virbu visus kro vinius - pjuvenas, iukles, maisto atliekas. Tik tuias lako, skie dikli statines, supakuotus baldus ar iaip des su zonos pro dukcija apuosto didiulis vilkunis, i tkstani kvap geriausiai sugebantis atskirti mogaus kvap. Septintas kambarys", - skambjo Viktoro ausyse pasimatym korpuse dirbanios moters nerpestingai itarti odiai, ir jis stai ga uoko laiptais antr aukt. Prie dur sustojo, nurijo jaudu l igirds, kaip kakas brazda, kimiai neka girgdant kambario grindims, ir pravr duris. Prie chaotikai maistu nukrauto stalo du vyrai band dlioti, ri kiuoti sapnuojamas valgomas grybes, bet u j vaikino akys n minutlei neukliuvo. - Tve! - uuot pasisveikins itar Viktoras ir engs apkabino mai ne juokais susijaudinus ir sutrikus lyg pelenais pabarstytais plaukais pagyvenus vyr. - Viktorai! - atsirms tvirtus peius sunibdjo senasis Dra gnas. Stengsi linksmai ypsotis, bet nesisek, tik aara slysteljo raukltu skruostu. - Na, leisk tave pairti, kaip beatrodai? - jis eng du ingsnius atatupstas, ranka laikydamasis stalo krato. Vaje, koks sublogs! Vieni kaulai ir oda... - Jis visada, tve, toks buvo, o dabar dar nuskustas, - atitar Do natas ir, prasibrovs siauruiu tarpeliu tarp kuets ir stalo, ities rank. - Na, sveikas, brolau paklydli, - spaud i visos sveikatos, lyg mgindamas kantryb, o gal kitaip ir nemokjo. - O kur Asta? Dovil? - tik atitoks paklaus Viktoras. Donatas paniuro.
338
E D V I N A S K A L D A

- Neinau. Dar vakar skambinau. Sak vaiuos. Nesuprantu. ryt namie buvau, niekas dur neatidar. Gal atsitiko kas? - Tikriausiai, paskambink, kai gri... Brolis linkteljo. Tvas dvjo savo mgstam juod, dar mamos nert megztin ir atrod mslus ir lidnas, kariai suraukta kakta jis panjo ligon, niekaip neprisiveriant nuryti aitrios piliuls. - Pralinksmk, tve, - lyg atsipraydamas sak Viktoras. - Vis kas bus gerai. Jie sitais aplink stal, pakvipus altu kadagio dmu ir skru dinta kava, subarkjo stiklins, iltai sumurk pilnas vandens elektrinis kavinukas. Senasis Dragnas nenuleido aki nuo jau nylio. Prisispyrs stebjo kiekvien rank most, veido raumens krusteljim, baugiai tyr boluma vieiani galv ir, kai Vik toras persirenginjo Donato atvetais drabuiais, sunkiai sunr rankas, ivyds dubusi krtin, isikiusius onkaulius, nesma giai atsidsjo. Tik prie kelet valand, vaiavs Pravienikes ir tuoj u pu yno ivyds keli tvor eil, sargybos boktelius kampuose, ap juostus spygliuotos vielos raizgynmis, kylaniomis devyni deimties metr aukt, patikjo, kad snaus gyvenimas padar rimt ving. Tik tu jo, Donatai, nebark", - vis keli kartojo tvas, o vyresnysis supratingai linkiojo: inau, tve, inau. Viktoras pasakojo apie zon tik gerus dalykus - kam be reikalo jaudinti namikius, - bet jie neslp abejoni. inojo, kaip jie sak, visas kastas, ir jiems zona atrod lyg padugni susibrimas vienu tikslu - pasityioti vienam i kito. Sunku buvo ginytis, bet ne dl to, kad bt nemanoma paaikinti, o todl, kad ten, toli, likusios Asta ir Dovil atne irdin aidi tutum. Donatas nustebs i vert akis, kai suinojo, kad Viktoras ia bdamas tegavo vien Astos laik. - Jai ir taip sunku, - murmteljo Viktoras. - Sunku vienai su Dovile.
N E M Y L I M I

339

- Jai sunku? - kone pabalino akis Donatas. - d! Sdi ir vargo nemato. Tik apie save galvoja. Na, a su ja dar pasikalb siu! - grikteljs dantimis ispjov apkramtyt degtuk. - Griu Klaipd... - Tik jau tu nesikik! - skaudiai nutrauk brol. - Tebnie taip, kaip yra. - Taip taip! - kone kteljo Donatas. - Ji mus kvailins, o mes tik irsim! Jei ne ji, tu ia nesdtum! Tu jos pirtuose kaip plasti linas varteisi - k norjo, t ir lipd. - Donce! - K, Donce? - piktai nirpteljo. - Kiek inau, anksiau n apo nesi nukniss, kol itos laps ol nenulindai. - Vaikai, nesibarkit! - tv gsdino rsts balsai. Kas ia dabar? Broliai nebesusikalba, gro vienas kit nervingais vilgsniais. - A pats kaltas, - tar Viktoras, stengdamasis atsikratyti plste ljusio virpulio. - Niekas suris nenuved ir lautuvo nenulipd. A jau, a inojau, k darau. Svajojau, kaip senatvje u vis gy venim taupytus pinigus pasistatysiu nam ir krits pkinius patalus graiai pasimirsiu. - O dabar padvsi kaip uo! - gl Donatas. - O kas tau darbo! - Nesibarkit, sakiau! - rikteljo tvas. - Ausys smilko js be siklausant. Tik tra-ta-ta! Lyg du ydai ant turgaus. Ar kit reikal nebra, kaip viens ant kito zaunyti? Tik va, kad Astul nerao, tai ia jau blogai. Sudivusiomis grubltomis rankomis senasis Dragnas parai k duonos, ijung kliuksint kavinuk, atidar tirpios kavos du t. Paragino Viktor pasistiprinti, pats atsilaup duonos gaball ir po pirmo ksnio pasidiaug grusia ramybe. Dar kart sitikins, kad brolio nepalenks, Donatas jau taikiau praneko apie diugesn naujien, apie t, kuri jam idst guvus ddul i Dzkijos prie zonos prisiliejusiame mediniame pasi matym registracijos paviljone. 340
E D V I N A S K A L D A

- Perteisimas. tai artimiausias tikslas. Atsdjus vien treij bausms termino manoma imelsti likimo bausms pakeitimo lengvesn, ivaiuoti laisvas statybas, Garliav ar Lentvar. Vis ne u tvoros, gyveni ir dirbi kaip ir visi, o savaitgaliais ir namus ileidia. Viena treioji jau po dvej met, tai kiek ia beliko to vargo? Bet jis neinojo, kad dsto pernelyg gerai Viktorui inomus da lykus. Vos tik rads prog pertraukti jo kart kalb, Viktoras nu rijo nebaigt kramtyti okolado gaball ir tar: - inai, Donce, ieik koridori ir po deine ant sienos pamatysi lentel. A j ir usimerks matau. Ten yra nurodytos lengvatos visiems straipsniams, po koki treij" gali bti perteisiami nu teistieji. Mano, kaip ir imtas penktas - tyin mogudyst arba eiasdeimt septintas - tvyns idavimas, ar ten kitas, u ban ditizm, niekur neina. Girdi? Nie-kur! Tik po dviej treij, tai yra po atuoniasdeimties mnesi arba po eeri met, ei mnesi ir septyni dien a galiu i ia itrkti, ir tai tik Rusij, kolonijos tipo gyvenviet. Daugiau Donatas nebesiklaus - apsisuks ikurnjo pasiir ti lentel. Gro nei ioks, nei toks. - Tai, - nusikeik, - durni statymai. Stovjo sutriks, o viltis, tiek puoselta, iiuota ir glostyta, sprogo it muilo burbulas. Tvas tik pritilusiu balsu paklaus, ar tai tiesa, o kai sulauk atsakymo, paniukusios jo akys dar labiau apsiblaus. - Ko js lyg per laidotuves? - neikent Viktoras. - Ieisiu dvi deimt devyneri, visas gyvenimas prie akis, - bet tuo patikti paiam buvo sunku. Lyg ne apie j kalbama... Tvas tik dsavo, sukiojo apie rie laikrodio apyrank ir grimzdo savo juodas mintis. Aukiausiojo valia tikjo nuo tada, kai gavo pirmj enkl - mylimos monos ir sn mamos mirt. Gyvyb nuiuvusius namus gro sulaukus ankls. Jos sekmadieninis kryktavimas ne toki ramyb, kad nordavo
N E M Y L I M I

341

diaugtis gyvenimu. Bet tai, jaunlis sdi prie j, nerealus, lyg u stiklo, lyg nulipdytas i atminties rko, visk prarads, kaip ir jis pats. Kodl ms eima byra lyg akmenukai kiekvienas savo pus? Negi ta valia i auktybi visk valdo? Ar mes patys galime paimti likim u rag? I lto, palengva jie nuritino tylos akmen. veik nebylum, stvrsi vyrikos nekos, nepasiduodami kyriems kalts apms tymams. Kalbjosi iki gilaus vakaro, nemindami skaudi vard, nieko nesmerkdami ir neteisdami, nesiguosdami ir neaimanuo dami, drsiai klampodami po nelaisvs met akmenyn. Atrod, kad tik dabar, susitik anktame sustiprintojo reimo pataisos darb kolonijos pasimatymo kambarlyje, jie suskaiiavo visas surinktas, priglobtas ir padarytas klaidas, troko jas taisy ti, keisti, bent mintyse kalnus versti, kad tik ateitis nesiviept be daniais ir kokiais nasrais. Trys vyrai pirmkart turjo tiek daug bendr dalyk. Ir senasis Dragnas atkuto: pabaig gerti vos rusv, atalusi kav, judesiai prisipild pastamo snums jaukumo, tvikai lin gavo galv, klausydamasis sn, siterpdavo pamokydamas, pri tardamas ar kok sunkesn od kidamas. iandien jie suprato, kad nra jau tokie vienii kaip pirtai. N vienas. Nei Viktoras, nei Donatas. Vestibiulyje, ant minkto kampo, sdjo nuteistieji, j namikiai, ispruk i ankt kambariuk iaip paplepti, susipainti, bdo mis pasidalyti. Grojo kakieno atvetas magnetofonas, ir tie garsai nune visus zonos vargus toli toli... Broliai Dragnai toje linksmoje ir netgi nerpestingoje kirblynje itvr tik ger pusvaland. Kad ir kur suktsi kalba, irk, rpestingos mamyts vis ujauiamai iri Viktoro pusn. Kur neirsi, toks jaunas, o visus deimt met gavo. Kaip gaila! Kain, kuri ia jo mama? Tai erzino Viktor. Bet tvas dsaudamas si vl skrupuling pokalb su moterikmis motinikos irdglos paenklintais veidais. Jie vienas kit supranta i pirmo garso prie 342
E D V I N A S K A L D A

isprstant odiui - juk j sn likimai tokie panas, skiriasi tik paaukoti jaunysts metai. Broliai susivalg. Gerai, kad tvas rado bendr kalb su nuteis tj artimaisiais, ir jie nepastebti gro pasimatym kambar. - Mums reikia akis ak pasikalbti, - udars duris tar Do natas. Buvo matyti, kad jis nesirengia skrupulingai rinkti odi. Lindo u stalo piktokai blokdamas, stumdydamas, kilnodamas lamanius maisto paketus, lyg kakieno paliktas idas. - Ssk, koja stumteljo taburet. - Reikia visk gal gale isiaikinti, mane uknisa dvigubos mintys! Tok urgzl, it apmaudiai apsiovus pardavj, Viktoras pai nojo brol dar i vaikysts, kai imdavo auklti j, jaunesnj. Vikto ras atsisdo prieais ant kds, susikrov kojas ant viduryje aslos riogsanios taburets ir usirks susisuko i vyniojamojo popie riaus ioki toki tt - pelenin. Jis lauk rstaus, stipriomis ban gomis plstelinio balso, bet Donatas nustebino paprastai tars: - Mes esame broliai. Gal anksiau ir ne visada pavykdavo susi kalbti, bet nuo iandien a tetroktu vieno - paprast, be joki povandenini akmen santyki. A pasakysiu visk, k inau, k galvoju, k jauiu, o tu turi laiko valias, padaryk ivadas. Ar inai, apie k a rengiuosi kalbti? Negeras spjimas it plonyt adatl bed nutirpusias Viktoro rankas. Nenorjo atsakyti, bet brolis, lyg tikrindamas jo valgum ir nuojaut, lauk. -Apie Ast? Gal inai, kodl ji neatvaiavo? - ipt dmus stengdamasis ilikti kuo ramesnis. - A neinau, kas jos galvoje, - ltai tardamas Donatas prisipyl stiklin mineralinio, atsigr. - Bet labai rimtai tariu, kad deimt meteli nurovei su jos inia. Patylk! - uiaup beprasiiojant Viktor. - Leisk pasakyti iki galo! A pats kalbjausi su teisju, ir nebuvo n kalbos, kad tau paliks t suknist 95- straipsn. Dau giausia eerius metus. Suvoki, apie k kalbu? Va... Nusineei de imt. A nuvaiavau pas teisj, kas jis man? Ulauiau kaip zuik.
N E M Y L I M I

343

Tai k, sakau, pinigai vakare, kds ryte? Bet jis dievagojosi jo ki pinig negavs. Asta, sak, nujusi automobil j atneti ir negro. - Asta? Kuo ji ia dta? - nukl kojas nuo taburets, o slopus pasimatym kambarlio oras uspaud gerkl negeru skoniu. Pirmuosius odius Donatas vokt vokt, ir, be keiksmao dio, Viktoras nieko nesuprato. - A inau, ia yra ir mano kalts - k darai vienas, padarai iki galo. Bet a negaljau vaiuoti to teisjo gt ir pasiklioviau tavo mona. Maniau, juk bus ir jai malonu, kai inos, kad ir pati prisidjo prie tavo lengvesns dalios, bet, - sksteljo masyviais delnais ir nieko daugiau nesumojs tik pakartojo: - Bet, bet. - Man sunku patikti! Ne, tai nemanoma! - rikteljo Viktoras. Tu k nors painioji! Kodl u t teisj tu guldai galv? Gal jis nieko negaljo padaryti ir tik temp gum, pasidar babki ir pa siunt visus velniop! - A taip ir maniau, kad taip tarksi, - nutais rgi min Donatas ir lidnai bilsteljo krumpliais stal. - Sakiau tau, daryk ivadas. O gal a visk sugalvojau? Kad tu linksmiau sdtum? Nebefantazuok, atsipeikk. Manimi gali pasitikti kaip tvu. Kek ir padla yra tavo Asta, ir daugiau nieko! - Donatas pateliskavo stiklin ir susipyl mineralin lyg degtin. - Kal! A j dar pri griebsiu, n nenutuokia, ant ko usirov. Viktoras tyljo. Usikvemp ant stalo, rankomis pasirm plytani galv, sustings ir paslps nuo brolio akis, sunkiai sunopavo. - A padariau klaid, - nesmagiai tar Donatas. - Man reik jo eiti iki galo. Ta klaida kainavo ketvert met, - pritilo, atsidu so. - Ketvert. Va taip, broli, tave ir ilydjom... Pasiikom visam gyvenimui. - Tvas ino? - pavelg ir tuoj nusisuko siekdamas dar vienos cigarets. - K tu! N nemgink usiminti! inai, sveikatos ne pdais, 344
E D V I N A S K A L D A

Donatas prisimin infarkt, susijaudinusi Ast, kurios dka di desnei nelaimei galbt buvo ukirstas kelias, bet nutyljo. - Esi imaudytas, tik kas patikt, kad taip padar tavo mona? Viktoras virpaniomis lpomis sikabino cigaret, kelis kartus patrauk tirto dmo, garsiai ipt palub stipria plona srovele ir lygiu balsu tar: - Kas vyko, tas!.. Susitarkim kaip broliai - tu prie Astos nekii nag! To niekam nereikia, ypa man. Jei ji girdt mano odius, bt dkinga. Be to, praau ne dl jos ar savs, dl Dovils. Ji ne kalta, ja rpinsis tiktai Asta, todl neliesk jos. Tegu gyvena kaip imano. Sutarm? Ko tyli? Donatas pasibavo, lyg gaudydamas mkiojanias mintis ir siklausydamas, k nibda nuojauta. - Sutarm, - purpteljo pro suspaustas lpas. - Ir apie j nieko daugiau neklausink. A pamirau, kad tokia iukl dar gyvena ant io svieto. Viktoras atsistojo ir rkydamas prijo prie lango, u kurio nieko negaljo irti, tik skurd ir lykt matini stiklo blokeli rat kaip kari mini raizgalyn galvoje. Ar jis tiki tuo, k igirdo? Prie akis stovjo Asta. Tokia miela, buiniui atkitomis lpo mis, tamsiomis atviromis akimis, gerumo nuviestu veidu. Pas kui prakalbo laik eiluts. Kvepianios, patrykusios nuo aar. Donatas nieko neino apie jas. Dabar jos jam kelt tiktai pykt ir paaip. Ir ar gali visas pasaulis susimokyti prie tave? Asta? Nesmon. Visi aplink apkvaito! Kodl Asta turt j iduoti? Dl ko? Ir u k? Jis juk nieko nepereng, kas paemint j meil! O ji buvo. Ji yra! Jis jauia. Ji vaikto tais paiais keliais, girdi tuos paius ings nius, net atlaupytoje lagerio duonriekje, net lokalins skambutyje, net spygliuot viel zurzavime jis girdi, jauia j. Taip, ji yra! - A tave supratau, Donatai, - atsisuko Viktoras. - Palikim j ramybje.
N E M Y L I M I

345

Akimirk jis siirjo nudegus Donato veid. Vir skvarbi aki lanku ppsantys antakiai nedrsiai kibo kupli riest nos, lyg stengdamiesi ilaikyti pusiausvyr tarp ikili skruost pa galvli, po kuriomis supuol gluds eliai paslaugiai sunykdavo vos sujudjus tiesioms vyrikoms lpoms. Ir jei ne potamsiai eiuku kirpti plaukai ir tvirti andikauliai, jis bt kaip i akies trauktas tvas. Brolis pajudino plaius lyg lenta uklotus peius, stojosi, sikibs stal, lyg trkt jg vitriau pajudinti nutirpu sias kojas. - Ukaisiu kavos, - tar. - Paskui papasakosiu kitas, geresnes naujienas. Apie geras naujienas Viktoras nutuok be vargo. Donatas pasakojo, kaip per Kauno turginius jam pavyko su sitikti su zonos zampolitu Palubinsku, kiek jis sumokjo u il t vietel klube, kurios Viktoras atsisak. Donatui teko kantriai iklausyti, kaip atrodo zona ne pro Palubinsko kabineto langus, kad bet koks tiesioginis bendradarbiavimas su kolonijos adminis tracija paprast zek yra laikomas nevariu, net darbas klube ar valgykloje, darbas dl nuteistj yra oikas, ir tas, kuris pasirays tokiam ingsniui, automatikai tampa oiu. Donatas net nebumbjo, tik prikando lieuv: broliui blogo nelinks, ir pats prakalbo apie sode rastus pinigus. Buvo nusprsta - tegu jie sukasi Donato versle, ir niekas kitas, kaip tik laikas parodys, k su jais daryti. Apie juos Viktoras maiausiai norjo kalbti - tik sigilink, prisimink, ir nervingas drugys lyg nuo karto smlio nuslysta nugara. ia kaip tik gro tvas, lyg ir linksmesnis, atrads nauj vilt. Visos ten, vestibiulyje, nekantis su tokiais pat eimynykiais kaip ir jis, nugirstos istorijos turjo neivengiamai artjani pabaig, ir jis usidegs kartojo, kad is vakaras - tai ne kas kita, kaip pa baigos pradia, ir jokios abejons, kad itas pragaro ratas prieis savo gal. - Na, gal jau eisime miegoti? - visai gerai nusiteiks kalbjo jis. Rytoj ir vl bsime kartu.
346
E D V I N A S K A L D A

Vl bsime kartu! - strigo tvo balsas, ir Viktoras kariai yp teljo. - Kada gi mes paskutin kart buvome tai taip, nebodami laiko ir gilios nakties, susd prie stalo? Atrodo, kad niekada."
* x *

Trys paros pralk kaip trys valandos. Artjant isiskyrimo akimirkai Viktoras pajuto, kaip giliai sid lidesys, ir vis daugiau tvo ir Donato bruo gul jo atmint, lyg i minut jis juos nort siminti visam likusiam gyvenimui. Donatui viskas liko aiku. Nuo lagerio paslapi jie nulupo de vynis kailius, mintyse ivaikiojo zon nuo pirmos lokalins prau sykl iki pat darbo zonos gale dunksanio treiojo bald cecho, kur paskutiniame aukte Gangas dulkindavo gaidius. Donatas ino visus bdus, kaip, atvaiavus prie zonos, perduoti drabuius ir maist. ino meistro, dirbanio miko biroje, pavard ir adre s. ino nekonvojuojam zek, ruoiani paiose Pravienikse medien gabenimui zon, darbo ir patikrinim grafikus, pra laike parayti apie brio virinink - ir su juo nors susitikti. Jis rgia mina mintyse aud apie Viktor apsaugin tinkl ir nesitvr rytu patampyti toli besidriekianias jo gijas. Judti, keisti, veikti - toks jis Viktorui kl begalin pavyd. Ko norti, jis laisvas mogus, nort, jau po keli valand pamatyt Ast ir Dovil. Viepatie! Net baugu ir ventvagika galvoti, laiku matuo ti t trump minui virsm, skiriant j nuo didiausios svajo ns - pamatyti... Lidna. Velnionikai lidna. Gal jie visi tai jaut, nes atsisveikinimas toks ir buvo.
* **

Maisto zon daug ir nesinei. Operai nesukalbamais veidais tiesiog nepakenia lainiais ir vitaminais kvepiani mai, ir tik oiai, pasiymj aktyvist itikimybe, gali tiktis savo die v palankumo. Bet Viktoras nesuka galvos. Gangas prie einant
N E M Y L I M I

347

 pasimatym sak, kad kearo probleml jis isprs, tik tegu na mikiai kiek lukteli, Viktorui ijus atgal zon, jis atsis mo g, kuris paims vien pat didiausi krep, ir jis atsidurs zonoje. Kaip - jis n nesireng pasakoti. Tik pinigus, parsinetus i pasi matymo, prisak visus jam pakloti, nes seni lagerio vilkai, uuod turting naujokl, panaudos imtus tik jam inom bd juos imuti. Viktoras kiek suglumo, kai Gangas paaikino, kur slpti pinigus. Seni zekai juos moka susigrsti nos. Suvynioja smai li ttel, suauna nerves iki pat kaktos ir pardroia lyg niekur nieko. Aiku, galima ir skrand pasodinti, bet atpilti reikia mokti. Nespsi - skrandio rgtis geleines vinis suryja, tai iblukusiais pinigais galsi tik kakt pasitrinti. Todl, jei operai sugalvot kalti mon ireng nuogai, belieka seniausia ir patikimiausia slptuv sdimoji. Drabui siles, gumeli landeles jie mikliai iiupinja, ir trakantys pinigai jiems panages kanda. Donatas ino, kad kolonijoje ir cigarets, ir arbata, ir cukrus viskas penkiskart brangiau nei laisvje, ir deda ant stalo kelis im tus rubli, bet Viktoras paima tik imt. Uteks. Jis nenori pasirodyti turtingas naujoklis net savo kentams - kas jau kas, o jis ino magik pinig trauk. Todl jis ir ia. Labai nenoriai atlieka tualete Gango nupasakot procedr. Kyla ir pyktis, ir siutas. Jie visi pakv! Visa zona! Anatominiai ikrypliai, iukls ir padugns, kaip ir jis! Visas organizmas tvinksi kaip laikrodis nuo prisuktos spyruo kls, akys mato bganias minutes. Paskutines. Lygiai vienuolikt zon. naujus, visada svetimus namus. vilgioja laikrodius. Kvailas laukimas, lyg dar vieno nuospren dio, kol tvas pamindikavs atsidsta ir netiktai stipriai apgl bia Viktor. - Laikykis, snau. Tavo, matyt, tokia dalia, - Viktoras jauia iurkt tvo skruost, nestipr pastam odekolono aromat ir diaugiasi, kad jis kalba, kitaip igirst bejgikai dunksini jo
348
E D V I N A S K A L D A

krtin. - Laikykis! Bijau, kad mano sveikata jau ne kaip darbinio arklio. K gali inoti, gal liksite vieni kaip pirtai iame pasau lyje, - jis paleidia i glbio, ataria ranka nubraukia itrykusi vien vienintel aar, pai nepaklusniausi. - Noriau... labai noriau, kad tu sugrtum namus, pamatyti tave ant slenksio, mai jis atlyja, lyg kak prisimins sugriebia juodj megztin u krat, netiktinai guviai nusitempia. - Paimk, - duoda megzti nio gniutul, ir tvas sutarytais ilais plaukais Viktorui atrodo iki skausmo mielas. - A inau, juodus megztinius ia galima neioti. Paimk! J dar mama numezg, ar pameni? Jei ji bt dabar su mu mis, ji btinai numegzt tau tok pat. - Paimk, - tyliai pritar ir Donatas mediniu veidu. - Tvas ma inoje nesuals. Viktoras ia pat usivilko stor vilnon megztin, pasispaud po paastim maiel su atvetu rankluosiu, muilu, dant pasta. Do natas akimirk sustabd j, apirjo. - Pats tvas, - pasak. Viktoras nusiypsojo. Atsisveikino, atsibuiavo ir neatsigrdamas ijo. -Viskas bus gerai, - garsiai itar Donatas nuaidintiems ingsniams. Paslaptingojo kurjerio, turinio nugabenti zon kietai prigrs t krep, sveriant gerokai daugiau nei deimt kilogram, ilgai laukti neteko. Donatas nustebo pamats kambar sprstant t pat karinink, prie pasimatym tikrinus pasus. - Js nuo Dragno? - paklaus. Atsmauks kepur pakilnojo krep, pakraip galv ir pasa k, kad itoks siuntinys trauks visus trisdeimt rubli. Donatas atskaiiavo pinigus ir atsikrenkts paklaus: -Atleisk, o u netyines mogudystes js kolonijoje irgi sdi? -Netyines? - lyg ir nustebs kilsteljo juodus it smala anta kius Donato met karininkas. - Kaip netyia nuudysi mog?
N E M Y L I M I

349

Nuudymas per neatsargum? Yra, inoma! ia visoki yra, kaip per Paskutinio teismo dien. Jau lekiant i Pravieniki, kai tik inyko laibi spygliuot lagerio utvar kuorai, pilka zona lyg koks laiko jros laivas-vaiduoklis prapuol atbgusiame puynlyje, tvas paklaus mintyse pasken dusio Donato: - Kodl tu paklausei ano karininko apie netyin nuudym? - Todl, - patyljs ir neileisdamas i aki judraus kelio atita r, - kad Viktoras pasakojo apie senuk nuo Raseini, kuris nety ia, nenordamas umu mon ir gavo visus vienuolika met. - Tuo labiau nesuprantu, kodl klausei... - Ir nesuprasi. Kiekvienas ms gali ten atsidurti. Gyvenime tiek mlo, kad norint j nelipti reikia sparn. msteljs pakelje kryius Donat ir igsdino, ir sujaudino, kaitulys sisuko pairdius. Kaip visada.

onatas jau keik save, kam vis dlto sveius susikviet naujj trij kambari but, o ne kur nors resto ran. Dar vylsi, kad Inga kiek pads ruoiant vaies, bet i tik keistai pasiirjo - kaip jinai be kirpyklos, manikiro, masao... mogui sudting operacij greiiau atlieka, nei kirpjos mote rims ukuosenas ipao. O ir is butas. Nemielas, ir tiek. Gal todl, kad n karto nereg tas nei svajonse, nei sapnuose, atiteks u skol lyg daiktas, liks po gaisro. Nepasisek vienam smarkiam biznieriui, dingo kakur Ukrainoje jo benzinas, ir verk Donato pinigliai, laim, kad nors is butas buvo ustatytas. I pradi norjo parduoti, bet uteko tik koj pastatyti ant kie to it akmuo suomiko parketo, ir persigalvojo. Kakada pinig i tam butui remontuoti buvo nepayktta, ir visa aplinka dvelk skoninga prabanga. Suviliojo kone dvimetrin masain vonia, kuri marmaliavo pro begales filtr ikotas tyras lyg i altinio vanduo, mantrs iaupai, niekur nematyti viestuvai, kuriuos vos jungus butel nusileisdavo arabika naktis. Patiko ir virtuv, nuo kito kambario atskirta tik halogeniniuose spinduliuose skendin iu bariuku. Vis blizges saugojo kietos laukujs durys: uraktai staktas ir slenkst nerdavo septyniose vietose - lyg seife. Zyl aipsi, kad tik Viktorui utekt sumanumo jas atidaryti... itos masyvios it povandeninio laivo liukas durys vis ukli davo vaikinui - ar prisiliets prie j, ar iaip praeidamas vis pa galvodavo apie nelemtas seifo duris, utrenkusias brol deimiai met zonoje. Metus, na, gal dar kitus mons prisimena, vienas kitam pa sakoja, kaip, va, toks ir toks, dar visai jaunas, gavo visus deimt met kaljimo, betgi tuoj jiems ant lp kiti, gal dar baisesni
N E M Y L I M I

351

nusikaltimai, naujas penas pilieiams nuo adrenalino pertekliaus iplstomis akimis. Ne, ios durys neleis pamirti brolio. Nakt net nejauku: jos slopina bet kok gars, o dar plastikiniai langai n nabdesio nepraleidia, guli apdujs lyg po vandeniu. Durys u sidaro nepakartojamai - suspaustas oras tvoskia veid, ir jei tarp staktos ilieka koks vaballis ar mikrobas, jis pakimba lyg nesva rus, kaip kosmose. Durys... Jos dalija pasaul milijardus kit pasaulli ir saugo savo ne bylia ploktuma seife - pinigus, bute - mog, kaljime - kalin. Jos, kurios, nepaperkamos, aminai ibadjusios urakt, stovi Donato akyse kaip brolio lemties simbolis, lyg antkapis seniems geriems laikams. ia jis maiausiai mgo bti. Nujo virtuv, bejgikai pakilnojo keptuv, dirsteljo aldy tuv. Net tada, tolimoje trumpakelnje vaikystje, kai i saujels i nam nugvelbt makaron purvo duobutje virdavo sriub, ne svajojo apie virjo profesij. Ko ia nertis i kailio? Ne vestuvs ar ermenys kokios, kad visi paaliuot nuo persivalgymo ir dbsot viens kit lyg prikim tos sys. Uteks vaisi, viei ir aldyt, keli omar, kalmar ied, kept pyragliuose, neiluktent krevei ir to, k Inga priiups parduotuvje grdama i savo groio salono. Dl visko kaltas tik jos spontanikas noras visk vsti ir vsti, kad tik bt proga pasipuikuoti nauju drabuiu, ukuosena, ir vis vakar, nu vietus veid avinga ypsena, vangioti auksiniais papuoalais. Donatas nepyko, tik kiek pavargo nuo tui nam. Tokios jau tos moterys! Paios graiausios, paios brangiausios. Tegu. Tegu prasiblako, juk k ji mato? Jis laksto it padks nuo ryto iki vakaro, tvarkydamas nesibaigianius reikalus, o ji it pelyt vis tarp i ke turi sien, nebent koki draug dur arvai retkariais sileidia. Suskambjs telefonas lyg pranaavo andikaulius plianio nuobodulio gal. Jis paino Zyls bals. 352
E D V I N A S K A L D A

- Na, kas dar atsitiko? Gal nori pasakyti, kad negalsi ateiti? - Nevisikai ne, bra. Ateisiu, ir ne vienas. Atspk, kas alia mans bdelje stovi? Neatspsi... Gerai, iduosiu viet, i kur skambinu. Tai pastatas, kur vaikto mons baltais chalatais. Na, kas tai? Kartais Zyls galvoskiai tokie vaikiki - aiku, kad ivil. - Duok man j... Labas, ivile! - mai Donatas pajuto nepaai kinam jaudul, kai pritrksti paprast odi. - Tu tikrai atva iuosi? Na, aunuol! - bet ia Zyl paiupo ragel. - Tai va, bra, senas frontas juda pas tave. Ruok glms vaz... Pirmieji sveiai, pirmieji netiktumai. ivil. Ji turi keist ypa tyb - inykusi ir vl sugrti tada, kai maiausiai lauki arba visi kai nebelauki. Ir vis dlto, kaip pavyko Zylei j prikalbinti? Ji tik atrodo drsi, o i tikrj visk nusveria drovumas. Prisipyl kavos aparat vandens, sukrat kav. Pamgino pjaustyti ananas, bet grieinliai nuo peilio gul nedails ir stori. K a dar moku? Kiauin ivirti, saulgr pakepinti", - nublo k peil nevyklis kulinaras. Gal ivis niekam tikusi tradicija vsti dar vienus prie mirties priartinusius metus? Mintis, kad tuoj ia engs ivil, jam iek tiek kl nerimo. Kai tik padaugja bd, irk, ji ir atsiranda alia lyg viso gyvenimo metratininke. Turbt pirmkart atvaiuoja pairti, kaip atrodo vent. Ar a diaugiuosi? Donatas atsistojo prie veidrod ir kvailai pats sau nusiypsojo. Toks ten ir diaugsmas, kai negali savs i tardyti, k tau reikia ita guvi ir nuo gerumo net aptaki mergi na. Patamp varko skvernus, brkteljo per kelni briaun, pa krapt aminai veriant kaklarait ir, nusivyls ituo nerangiu kostiumuotu vyruku, prisimin paprasiausias sportinio kostiu mo kelnes. Tik ita drapana tok ilg, nyk vakar galt grinti laisvesn savijaut. Nuojauta pakudjo prieiti prie virtuvs lango. Ji neapgavo. Kaip tik tuo metu kiem suks taksi sustojo prie laiptins. I jo
N E M Y L I M I

353

isikrapt Zyl, linkdamas nuo nepatogaus ryulio, po kiek laiko iniro gli puokt, o paskui jas ir ivil. Ji n kiek nepasikeitusi. Net pajaunjusi. Gal tai viesiai day ti plaukai, trumpai pakirpti, nubrauk kelet met, o gal i tolo vieianti ypsena tirpdo laiko nuosdas veide. arka... - siieb ger nuotaik pranaaujantys iburiukai jo akyse. - Zyl ir arka, tai bent porel susitiko! Be j mano narve bt lidna." vid jie griuvo linksmi, lyg kok naujamet vakar. Zyl ir do van atbogino maiki - tikr tikriausi jrin laikrod, sverian t beveik kaip silki statin. - Negi nuo kokio lainerio nukabinai? - diaugsi jubiliatas. ivil teik gli, ir po nekalt pasisveikinimo buini ji stov jo holo kamputyje iraudusi, dairsi priblokta brangaus ir iuolai kinio interjero. Kostiumuotas Donatas, pasitemps, skleidiantis malon odekolono aromat, n kiek nebeprimin pramutgalvio bendraklasio. - Na, renkits, renkits, - ragino Donatas, - usiknisau ia vie nas slampinti po t muziej. - O kur Inga? - paddamas merginai nusirengti paklaus draugas. - Inga, juk inai, vis kirpykloje. - Taip, inoma! Svarbiausia, kad yra dar k kirpti... Kas dar turi ateiti? Donatas vardijo, bet ivil, atitokusi nuo pirmo spdio, nesi klaus ir jau didiajame kambaryje apirinjo milinik kaktu s kolekcij. Meksikietiki, plokti lyg jros nugludinti akmenys, baim kelianiais spygliais. - Neinojau, kad tu pasidarei toks gamtininkas! - kteljo ji. - Tai ne a, tai Ingos silpnyb. Moteris, mylinti kaktusus. domu. Metro striains televizorius ar puons baldai ivils neav jo, kas kita anava pro baro ark kyantis virtuvs kampelis. Tiek daug stiklo, blizgesio, negi tikrai tie puodai paauksuoti? Usirop354
E D V I N A S K A L D A

tusi ant grakios baro kds usispoksojo italik virykl, ve dik mikrobang krosnel. - Na, kaip tau? Patinka? Gras kaktusai? - sdosi kitoje baro pusje Donatas, o Zyl kaip visada tikrino aldytuv, lyg bt u bgs tik minutlei pradiuginti viengungiko skrandio. - Kaktusai - tai nuo kario isilydiusios ros... Vieni kotai! pasak savo nuomon Zyl. - Tie kotai irgi ydi! - prietaravo Donatas. - Dilgls irgi ydi, - kirtosi Zyl. - Liaukits! Nieko nra kvailiau, kai vyrai ima ginytis apie gles. ivil tuoj prikando lp - ar ne per stipriai ji malina gin? Tikri draugai gali pyktis ir niekuomet nesusipykti. - Ties sako ivil, - noriai sutiko Donatas. - Pairsim, k ji apie it liker pasakys. Vaikino ranka siek i lentynos butelio, o Zyl vis negaljo atsi kratyti kandumo: - Kaktusinis... Taiau Donatas nuleido negirdom. Jis pripyl kakavinio kliuk sinio grimo pstaones taures ir vien j stumteljo merginai. - Skanu, - paragavo, - bet noriau pagirti tavo virtuv. Fantas tika! Vien toje orkaitje, - sublizgo akys, - koki pyrag galima prikepti! Tokioje virtuvje turbt ir miegoiau. Po gero pusvalandio butas jau knibdjo svei, o Inga parka ko kone paskutin, lyg i groio eliksyro vonios ilipusi - akinama ukuosena ir grimu, lyg koks tobulas dailininkas teptuku bt i rykins dar neregt veido paslapt. Grois j ne lyg ant sparn. Nepaisydama susirinkusi drau g, apsivijo Donato kakl, velniai pabuiavo lpas. Juoda su knel j plonino iki apsvaigimo, o ieduoti pirtai kiekvienam ju desiui teik ram magik spd. Tik aklas galjo nematyti, kad gro i nam deiv, valdov, ir Donato akys, pilnos nuolankaus avesio, stebi tik j.
N E M Y L I M I

355

Ji pasakojo apie kaktusus, kaip pasakojama gimins istorija: kas, kada, i ko uaugs, kokios tros ar akmenys rado keli ituos nemonikai sunkius vazonus, kol pats Donatas susizgribo: - Gal sdam visi prie stalo? Stalas, paruotas tuzinui moni, su sidabro vakidmis, am pano kibirliais, tuoj sukl gyvesn urmul, bet ir ia Ingos bal sas buvo svarbiausias. Donatas temp i virtuvs sumutinius su ikrais, sdyta laia, papuota sviesto gabaliukais, alt al... Sveiai ne i t, kurie kit dien girtsi, kiek degtins buteli pergalj; visi vyrai - Dona to treniruoi draugai, o ir j monos bei draugs skaiiuodavo kiekvien kalorij, kad sunks gramai nenusst trapias figras. Sausas vynas ir krevets, dar taur ampano - pagrindinis kie kvienos j vents, sujimo ar vakarlio akcentas. - Ingute, - nedrsiai kalbino Donatas. - Duonos nra, gal gal tum papjaustyti. Ji tik kreivai sudjo lpytes: - A bijau to atraus peilio. Ir ivis nemoterikas darbas vais tytis peiliu. - Einu, - stodamas itar Zyl, - padsiu. iaip ar taip, armijoje virtuvje dirbau. - Palauk, a irgi kartu, - pasisil ivil. Vaikinai tik dairsi, k paduoti ivilei, - taip mikliai ji suko si. Ir duon supjaust, ir imoningai citrin romis omarus pa puo, net ploni, ilgi srio iaudeliai sulipo didok tuiavidur bokt... - Va taip, bra, - sksteljo rankomis Zyl. - Klas. - Ai, ivile, - dkingas ypteljo Donatas, dliodamas lktes, salotines ant baro, kad vliau i kitos puss galt paduoti stal. - Kaip tau ms kompanija? - paklaus Zyl. Tiriami vilgsniai prie stalo erzino ivil, jaut - ji svetima tarp it liekn, puoni dam, kaktus ir altos prabangos. - Neinau, - gteljo peiais. - Juk beveik nieko nepastu.
356
E D V I N A S K A L D A

Zyl nuvelg jos kuklut trikotain suknut, apglb per liemen ir nepaisydamas pasiprieinimo lengvai it plunksnel prisitrauk. - Tu... Tu pati nuostabiausia, patikk!.. - Liaukis, Ovidijau, paleisk! Dar kas pamatys. J igsdino plienini rank gniautai ir tie odiai, sudu ka kur vir galvos. Zyl atlijo, bet spindte spindjo nuo gerumo. - Tu tikrai nuostabiausia, - paprastai pakartojo jis. - Toki kaip tu daugiau nra. ivil nuraudo. Nesumojo n k atsakyti, kai tai stovi Zyl vir tuvs tarpduryje sisprends, pasirengs kalbti ir kalbti... Kom plimentai niekuomet ivils neimudavo i pusiausvyros, bet jie buvo tokie netikti i Zyls lp, be to, tariami be galo nuoirdiai. Jo pirtai netgi mgino paliesti plaukus, bet sustingo ore, pabg savo drsos. Jis droviai nuleido rank ir atsiduso. - Eime! - susijuok ivil. Vaikino nerytingumas jai patiko, netgi nuramino. - Eime, - pakartojo. - Negi vis vakar virtuvje ir lindsim? - Tu sakei, kad virtuvje ir miegoti galtum. - Tai buvo labai seniai. Pro bals gaudes nuo stalo atbangavo Ingos sopranas: - Ovidijau! Kur js ten strigote? Tikrai strigom!.." - ironikai vertino situacij ivil, taiau Zyl pasitrauk i akimirkai kaljimu virtusios virtuvs. - Saldi nelaisv? Igirds Ingos bals, jis persimain, netgi rstokai prikando lp, o gal merginai tik pasivaideno? - Eime prie vis, - pratar. - Fatalika moteris aukia. Nujauiu, pakeis ji Doncs likim. Oi, pakeis... Donatas iov ampan, dkojo u dmes, dovanas, skambjo taurs po atsibodusi tost. Tarp j Inga vis suspdavo papasakoti tai apie nauj soliarium, tai apie i Graikijos parsivetus voveri kailinius. Kiek suprato ivil, Graikija Ingai padar tok pat spd
N E M Y L I M I

357

kaip ir Garinai. Donatas tik linkiojo pritardamas, ir tai truput stebino ivil. Ar tai tik apskaiiuotas nuolankumas, neprasilen kiantis su tolerancija, ar aklas susiavjimas? Kai sekundei jos ir Donato akys susitiko, jis kiek sumis nusuko vilgsn galustal, o ivil perliejo alti Ingos vyzdiai. Zyl, vis vakar pavyzdingai pilsts ivils taur tai ampan, tai vyn, kurps vairias istorijas, kad tik alia sdiniai merginai praskaidrint nuotaik, pagavo Ingos kyp blyksn. - Ko ji spigina tave? - nepatenkintas sumurmjo visikai ne slpdamas kylanio susierzinimo. - Liaukis, Ovidijau, tau pasirod. Ir nebepilk man vyno, gana. ivil mat, kad net vyn jie geria atariomis lpomis, ir, ai ku, eidama ia ji nesitikjo, jog Donato gimtadienis gali baigtis okiais iki ryto. Jie kitokio sukirpimo mons nei tie, kuriuos ji pasta. Jie neturi laiko negalvoti apie pinigus, daranius juos lai mingus, galvoja apie tai ir dabar, nutraukdami krevetei trikamp galvyt. Jie turtingi, jauni, gras. Anas visai negeriantis auktakaktis Vladis itaip kalbjo: -Argi mes reikalautume laisvs, jei iandien btume kokia Amerikos valstija, o ne sovietin respublika? Jei gyventume kaip tatuose? Kam tada jos reikt? Tiems, kurie neturi n graio ir tingi dirbti? Mergina vijo visus tuos kvailus klausimus alin, ir tik vienas jai nedav ramybs: Kodl a ia atjau?" Ovidijus iaip taip prikal bino, ir dabar ivil suvok: tai buvo drsu i jo puss parodyti savo skon tokiam irinktj teismui. ivil troko pamatyti Donat, rankas, kurios guld roes prie jos dur, ir i ariau pasiklausyti tos tylos, spengianios neino mais paadais. Dabar, kai kelet valand sunkiai svaigo tekant vy nui, ivil mst apie kat, kuri praud smalsumas. Gal tos ne suskaiiuojamos ros tik kasdiens silpnumo akimirkos, gal tai tik kiekis, nusvrs paprast padkos od, o gal ir maytis visa ko perteklius? Ji aipsi i savs, pametusi visus atsakymus, kuriuos
358
E D V I N A S K A L D A

inojo prie ia ateidama. Ji lyg ind plovja, laukianti progos pri skretusias lktes pakeisti naujomis, variomis ir vl dumti gyven ti legendoje apie gles... O Donatas vis vakar net kvpavo takt Ingos krtins ban gavimui, lyg vienus plauius turt, bet sdjo tarsi akmen pavir ts, vos nuvaldantis Adomo obuol po kiekvieno vyno gurknio. Ar gali taip atrodyti simyljs mogus? Kai tuioje taurje atsimu vaki liepsnels, atslino pamir tas vieniumo elis. Jis tartum didiuli kaktus spygliai smigo irdis, iekodamas vietos siaknyti. Inga klsi, pasiek viduryje stalo idygus ampano butel, bruko j Donatui ir garsiai daug adaniu balsu tar: - Brangieji! Prayiau tylos! Donatas nori kai k pasakyti. Jis pakilo, drksdamas ampano kamio folij, dar syk, lyg skaiiuodamas apmet akimis nuiuvusius sveius ir kimtelju siu balsu pasak: - Reikalas tas... Na, tas, kad a ir Ingut nutarme susituokti... - Ir visus ia esanius i anksto kvieiame vestuves, - skubiai pridr nuvitusi it saul suadtin. Tikta - netikta? Tas pats. ivil niekuomet nebus tokia kaip jos - grakios, kruopiai ipuoseltais veidais, kalbanios papuoal ir rafinuot manie r kalba. Ji stengsi neirti Donato ir Ingos pusn, bet noriai prisidjo prie plojim, netgi ypsojosi, tik Zyl, geriausias sukak tuvininko draugas, neatsigyn iovulio ir santriai kelis kartus pliaukteljo delnais, lyg baidydamas kok paukt. - Mans nuojauta neapgavo, - paiame sveikinim kartyje su murmjo Zyl merginai. - Dabar ji suvystys Donc it ver. Tokio skysto dar nesu jo mats. - A noriu eiti namo... - Na, tik ne dabar! - paprietaravo vaikinas. - Matai, kaip jie visi okinja i diaugsmo? Pasidiaukime ir mes, - Zyl sarkastikai ypsojosi.
N E M Y L I M I

359

Jo nenustebino igirsta naujiena, ko gero, jis vis vakar tik ir lauk jos. Mergina net spjo, kad tai ir buvo pagrindin prieastis, dl kurios jis ia j atsitemp. Nuvelgusi Ing ji jau dabar suvok, kur ji jai matyta, ir Zyls nerimas jai tapo suprantamas. Kai sveiai baig aikintis galim sutuoktuvi dat, Inga praei dama krepteljo ivil: - Eime, parkysim... - A nerkau. - Eime, sakau... Jos nujo, ir liks vienas Zyl tik palingavo galv. Virtuvje Inga isitrauk plon cigaret, prisideg ir, susirangiu si ant baro kds prieais lang, susidomjusi apirinjo ivil. - Gal pasidarom kavos? - ipt dm, bet nesujudjo. ivil patrauk peiais. Inga velg j, kaip kad spoksom nepageidaujamas konkurentes mai pasikeitus jg santykiui. K tik ikepta suadtin lakuotu nageliu spragteljo kavavirs mygtuk. - Kodl tu tokia be nuotaikos? - paklaus pilstydama kav. Gal igeriam ko nors? Pavyzdiui, ito likerio, - jos ranka siek pastamo, kiek nugerto kakavinio butelio. - Ar j gali gerti tik su Donatu, mano bsimu vyru? - Ko tu nori? - ivil irdo ant savs, kad apskritai ia kl koj. Kad patenkint itos viename i Klaipdos penkiaauki bute besistaipanios grauols fantazijas? - Ar tiesa, - pradjo ji i tolo, - kad tu esi Donato meilu? Dabar ivil susijuok. - Tu nesijuok, tokias kaip tu a kiaurai matau! - Ne, jokios meils nebuvo - mes draugai nuo pat mokyklos. Buvome... - A tikriausiai kvailai paklausiau, - ji gr kav be cukraus. Bet man Donatas visk papasakojo. - I r teisingai, mes neturime ko slpti. Jam reikjo mano pagalbos. 360
E D V I N A S K A L D A

- Tu nori pasakyti, kad alia jo buvai lyg Motina Tereza? Ir net nesidulkinote? - Nesprsk pagal save, - atov ivil. - Mes buvome tik draugai, gal ne geriausi, bet draugai. Ir kodl a tau turiu duoti ataskait? Ing nupliesk raudonis, o veido ovalas persikreip lyg kreiva me veidrodyje. - A tau, inai, k pasakysiu! Lsi prie Donato, akis ikabinsiu! Gerkl perkasiu! - Sveikinu, kokia meil! O a vis maniau, kad tu tik u pinigus tegali mylti, - ivil negaljo sutramdyti paokusio nirio. Kam tau i kokio apsivmusio usienieio meilyti imtin marki, jei gali ia imti pinigus nesitraukdama nuo kasos? - Ne tavo reikalas! K tu, iurkute, dievo karve, supranti apie gy venim? - Inga kalbjo pro sukstus dantis. - Donatas mano, tik pabandyk kur kiti dviak lieuv, tik pabandyk... ivil nei balo, nei raudo, tik pajuto nenumaldom nor iga ruoti i itos purvinos prabangos, nematyti ikreipto Ingos veido, pasirengusio lemiamam glimui. - Su prostitutmis galiu kalbtis tik ligonins procedriniame, ramiai, nors tai ir reikalavo nemonik pastang, pratar ivil. Bet buvo malonu ir iaip pasikeisti nuomonmis apie gyvenim. - Dink man i aki! - kandin nypt raudusi Inga, bet hole apsisukusi nr vonios kambar atgauti kvapo. ivil skubiai sispraud ne pirmos jaunysts paltuk, apsiav bateliais ir bejgikai atsimu arvuotas duris. Uraktai siena pavert duris i ito griuvusi iliuzij pasaulio. Igirds brazde s atskubjo Zyl. Jis nustebo ivyds apsirengusi ir sunk rakt spynoje klibinani mergin. - ivile! Kas atsitiko? - Atrakink duris! - grietame balse neskambjo jokia abejon. - Tai ta kobra tave eid? - Atrakink, sakau... - Gerai, bet a kartu. Jau naktis, a palydsiu.
N E M Y L I M I

361

Jis atov sunkius sklsius, oko iekoti striuks, bet ir Donat rakinamos spynos garsas iviliojo hol. - Kas ia dabar? - sumis mgino ypsotis. - Kur js lekiat? Nekvailiokit lyg mai vaikai. ivile! - vijosi jis mergin laipti n. -Palauk, kas atsitiko? - Viskas gerai, Donatai... - sumurmjo ji, itraukdama rank i jo delno. - Ir ai tau u visas roes. - Kokias roes? Palauk! - auk pavymui, bet j nustm Zyl. - Ros, bra. A jas prie jos dur palikdavau, o jinai ventai ti kjo, kad tu taip darai... Ech, Donce, nors ir didelis esi, bet aklas. Gerai, iki, - jis oko per kelias pakopas laiptais emyn, kai apaioje jau trinkteljo laiptins durys. - O tu gri? - visikai sumis rikteljo Donatas. - Neinau!.. - atsklido i apatinio aukto. Grs susirado Ing. Ji tupjo vonioje, veid paslpusi delnuose, ir kkiojo. - Kas ia vyksta? - suklupo jis. - Ta ivil!.. Kad tu btum mats, kaip jinai virtuvje mane u sipuol! Su emmis mai... - Na, nieko, viskas... Ji ijo, nusiramink. - Bet juk tarp js nieko nebuvo? Ko ji kelia pavydo scenas? -Aiku, kad nieko, kvailiuke tu mano... - velniai glaud prie savs. - Mes tik buvome geri draugai. Buvome... - A taip jos bijau, bijau, kad nepaskleist koki paskal. - Nusiramink. Turbt jau ir sveiai ms pasigedo. - Palauk, - pakl nuverktas akis. - Tu mane myli? - Taip. Be galo, be krato...
***

ivil Zyl pasivijo tik prie namo kampo. Ji, susisupusi neusagstyt palt, kaukjo susigusi nuo vjo ir n neketino sustoti. - Palauk! ia nieko nra, tik a. - Palik mane ramybje. Keli a rasiu. 362
E D V I N A S K A L D A

Daugiau ji nepratar n odio - tyloje brovsi iki apviestos gatvs, rytingai kl rank stabdydama taksi. - Na palauk, pasikalbam. Nestabdyk to takso, girdi? Bet automobilis jau stojo. Vakaro ibintuose blyksteljusios akys nevykusiai atsisveikino. - Koks a sinas! - apmaudiai trenk kumiu deln vaikinas, kai nuvaiavo taksi, paliks j vien stypsoti tuioje vidurnakio gatvje. - Kodl a jai nieko nepaaikinau? Bailys! ivil atgavo ankstesn ramyb tik tuioje tarpuvartje tarp etadienins nuotaikos liliuojam nam. Velniop Ing! Vel niop juos visus! Tegu paspringsta visais jr gyviais ir viesia ateitimi! Prie akis stojo keleri met senumo diena, kai ligonins odos ir veneros lig skyri buvo atvetos dvi liai besivaipanios merguls, nutvertos teistvarkos reido metu usieniei vie buio numeriuose, ir, nors joms buvo nustatyta nemaloni liga, il galieuviui svadautojui pavyko isukti jas nuo stacionaraus gy dymo. Viena j ir buvo Inga, nepakartojama Donato draugu ir bsimoji mona. mona?! O ko ji tikjosi? Likimas pasirinko j, lyg parodyda mas, koks anktas ir neteisingas is ems lopinlis prie jros. Ji pernelyg naivi ir patikjo sekamos pasakos pradia. N viena j neturi laimingos pabaigos, jos visos yra sugalvojamos toki sena madik ir irzli ragan kaip ji... Mama miegojo. ivil usidar savo kambarlyje, tyliai sijung patefon ir udjo sen Frensio Gojos ploktel, bene geriausi vaist nuo apnikusio lidesio. Gyvenimas nebeadjo nieko naujo, vis tas pats baltas chalatas, ilgi ligonins koridoriai, skendintys nirioje vienumoje. Ji bijoda vo savs klausti apie meil. Ar tai tada, kai labai daug apie kak galvoji ir jauti, kaip yla krtin, o pasaulis vis viesja, mainosi nuo malonios skaidrumos? Gal taip niekada ir nebuvo, tik iliuzija viliokikai prabgo pro al, sukeldama meils ilges?
N E M Y L I M I

363

Atsilapojo durys, viesos pluotas i koridoriaus krito ant susi msiusios merginos, tarpduryje stovjo usimiegojusi mama. - Per muzik n negirdi, kaip duris beldia, - nepiktai subar ji. - Bk greiiau, jis atjo... Paskutiniai odiai, itarti vos ne panibdomis, lyg vandeniu perliejo. Norjo dar klausti, bet mama net enklais rod, kad nesi rengia atsakinti, ir tik skubino. Nutirpusi atrakino duris, o u j... - Ovidijau!.. Per raudonas roi keteras iaip taip pavyko irti sunkiai ypsenai sudtas Zyls lpas. - Tai a... ir mano gls. Atleisk, bet visada buvau tik a... - Nereikia man joki gli! Sakau, palikite mane ramybje! Taiau ros nedrsiai rado ply tarpduryje. - Paimk ir... nepyk daugiau. ivil nenoriai, skaudama irdimi, sum spygliuotus kotelius, kak dar sumurmjo ir uvr duris. - Kokia tu nemandagi! - pasipiktino mama. - Na ir kas! Tai buvo ne Donatas. - O kas? - Tai jo draugas. - Bet nuo Donato? - nesuprato mama. - Ne. Donato niekada ir nebuvo. Tik jis. Jie visi mane apgaudi nja. Paimk gles. - kuri vaz pamerkti? - Gali visai nemerkti... O Zyl vis dar stovjo u dur - gal atidarys, juk jis nepasak paties svarbiausio! Durys neatsidar.

aujuosius metus Viktoras sutiko lidnai. Gangas lakst po lokalin, prisigrs fliuso, naudojamo radijo ceche, kol j plaukiojant pamat oiai. Prie pat ventin protrk tingiai slins rauds operas nusived girt it ver kent operdal. Tai reik penkiolika par triumo ir nuobaud. Nuims brio virininkas pasimatym, kur Gangui nusispjauti - vis vien nie kas nevaiuoja, o ratukams", fliusui ir gaidiams jam utekdavo i to, k pats savo galva usidirbdavo ar Viktoras gaudavo i laisvs. Lygiai dvylikt u tvoros, matyt, i apsaugos bataliono kareivi ni kiemo, naujamet tams perskrod visuotiniam diaugsmui iautos kelios raketos. - Ko nesidiaugi? - kumiavo Vytelis i Plungs, sekcijos kai mynas, ir keikteljs auk: - Metai persivert, maiau liko sdti. - Koks skirtumas, - puse lp tar Viktoras, - devyneri ar atuoneri? - O a! - springo emaitis. - A... Cha cha! iemet jau bsiu namuose! Mergas vl trauksiu! - ir iskts rankas nulingavo kit draug sveikinti. Viktoras nusisuko nuo purvinai vytinio dangaus, sveikinda masis su taip kyriai besibraunaniais prie jo bendrabriais, itr ko i ianios lyg avilys minios. Jie glbesiavosi, lyg k tik bt paskelbta amnestija, o zonos virininkas jau iekot vart rakt. Iliuzija... Tik sivaizduojate, kad laikas blikta it balionas. Jis stiprja lyg potvynis pakilus pilnaiai ir ulieja smegenis drakulikomis mintimis. Ar gali diaugsmas bti tikras, jei jis trunka tik sekund, ir vl viskas prasideda i naujo?" Viktoras jo varganai papuot sekcij. N gyvos dvasios, tik mirgantis televizoriaus ekranas, apaks nuo begalini saliut,
N E M Y L I M I

365

putojanio ampano, blizgani eglui ir linksniuojamo odio laim". Nusimets sunk vatinuk, atsisdo ant savo lovos ir i po pagalvs isitrauk didiausi savo naujamet dovan. - Su Naujaisiais metais, - atsiduso. Tai buvo Astos laikas. Tas pats, vienintelis, prie metus lyg tyro oro gurknis atgaivins jo nieking sielikt.
***

Kit met dienos - tokios pat kaip ir visos - bgo juodai mo notonikai, nepasksti j tkmje padjo darbas. Na tai kas, kad lauke, altyje ar lietuje, vis prie zvimbiani pjkl? Utat malo nu sulaukti dienos pabaigos, kai visas perlaps purtaisi pjuvenas, ir nuovargis iveda tave tiesiai pro valgykloje garuojanios sriu bos katil, pro kontrols punkt lokalin, sekcij, kur krenti lov, miego lin, ir kyrs, iki pykinimo suvienodj apmsty mai nebespja sikibti tavo el, nebesuskanta sukelti dar vieno teismo. Patikrinimai, rikiuot, darbas, valgykla, tuti, bet privalomi po kalbiai - ir pradedi suvokti, k jauia buliai, auginami tik vienai amiaus sukakiai. Tvas ir Donatas ra tiesiog pavyzdingai. Tik brolio reikalus maai suprato - sunku suvokti apie versl, kai kalbama kone uuominomis, bet svarbiausia, kad jam seksi. Kaip visada. Bene kiekvienas laikas (apie Ast n odelio) buvo raomas vienu tiks lu - ko tau trksta? Degantys seifo pinigai, kiek suprato Viktoras, skmingai junko, piktolikai atkakliai puto Donato reikaluose, bet tai n kiek neguod. Tiesa, bdavo akimirk, kai mktel davo mintis, kad laisvje pasitiksiantys pinigai nra absoliuti blo gyb. Bet mintis pataikn tuoj pat ugesdavo it kibirktis, nepagavusi sausuolio. Tarp pasimatym Donatas rasdavo laiko usukti Kaun, tie siai miko biros meistro but, ir palikti jam nedidel siuntin l, j meistras kantriai sunedavo per savaitl: cigarets, pinigai,
366
E D V I N A S K A L D A

skutimosi peiliukai, kartais tranzistorius, kuris slapstomas pagro davo iki pirmos netiktos kolonijos aktyvist ir kareivi kratos. Radijo imtuvas, gaudantis trumpojo diapazono bangas, - zonoje draudiamas. Vyravo daugiausiai primityvios, kolonijos meistr sukonstruotos medins radijuks, priimanios vidutines bangas. Kartais i laisvs zonon patekus radijo imtuv sprausdavo senus, ne kart aktyvist iupinto radijo rmus, bet besiklausant Lais vosios Europos", Amerikos balso" ar BBC program specifinius trukdi esius igirsdavo ir po koridori slampinjantys oiai, ie inodavo, kam tas j atradimas gali bti ir domus, ir svarbus. Nemanoma sivaizduoti, kas geriau gali susekti zeko orbitos tra jektorij, ypa kai raudonraiiai ir slapiomis dirbantys t pat darb neretai sudaro lokalins sistemos nuteistj daugum... Kiekvien nelegali brolio siunt lyddavo ratelis, Donato bai giamas lakonikai: Ar turi dar koki nor?" Bet daniausiai miko biros meistras neiodavo po paketl kvapnios gruzinikos 33-io numerio arbatos. Dvi tuios degtu k duts - toks matas paversdavo popieriaus paketl pinigu. Vienas klis - duonos kepalas, margarino gabaliukas, pieno litras, cigarei pakelis. Du kliai - kiet saldaini kilogramas. U tris klius galima nusipirkti organinio stiklo rmelius nuotraukai, pa puotus igriotomis giluminmis smailialapmis romis: to kius rmelius privalu dovanoti artimiesiems. Tiek pat kainuoja ir lepets, niekais paverianios vis pasaulio lepetinink reputa cij. Zonoje jos gaminamos i vietini aliav: gobeleno, naudoja mo treiajame ceche bald apmualams, veltinio atraios ir storos it automobilio padanga gumos. Pad formos ipj austomos pagal vairi dydi ablonus, nesigailint klij suklijuojamos, ivakuo jamos ir, umauklinus ant medinio (irgi zek darbo) kurpalio, tvirtais kaproniniais bald silais susiuvamos. Geras meistras puia tokioms lepetms gyvyb visam deimtmeiui - jei nors vienas fabrikas laisvje panaudot panai technologij, bankro tas ukit konkurent kaminus.
N E M Y L I M I

367

Dzkelis Tilindis u v. Marijos su kdikliu Jzum arba u an gelo, sudivusio skelet, tatuiruot, kuri menikai saujon tel panios mechanins adatins mainls ibadyta i spygliatvors rmeli velgs pasaul iki pat kelions ioje emje pabaigos, pa ims tik keturis klius - atuonias degtuk dutes. Na, o u penkis galdavai parsineti kok sekmadienio ryt bul vi kos katil, i kurio, igarins vanden, mets margarino, gali valgyti nesisksdamas. Na, o jei esi msos isiilgs, panaiai kaip ir laisvs, tai, kaip kad daro narkotls i antrosios lokalins, gali pasigauti kok slampinjant} katin, nudirti kailiuk ir kartu su bulvi koele trokinti tris valandas. Sako, kaip triuis... I pradi vidiniai svertai versdavo Viktor lykttis, bodtis, stebtis, pykti, neksti, smerkti, ujausti, teisti, net juoktis, bet il gainiui laikas nulifavo svertus iki kasdiens pusiausvyros, tokios, kad gal niekam niekada nepavyks jos ijudinti. Vieno cecho tua lete gaidys pasikor, o vien maskviet rado tarp supakuot bald negyv - matyt, neteks kantrybs ar nordamas pakilti zonos akyse, nuteistasis aktyvist profilaktikai prismeig - tai net ne vykiai, o vien zonos naujienos, nes tik linksmi judjimai, kaip storulio opero nuotykiai, kai gaud ant cecho stogo didj kaifo mgj kreivakoj Natr i pirmosios lokalins, ilgai adindavo vaizduot ir, keliaudami i lp lpas, keldavo juoko priepuolius it geri anekdotai. Pasimatymuose Viktoras nieko panaaus nepasakodavo, ginkdie, dar kas nors prisisapnuos tvui, bet jaut savo svetim bals, visikai kitok veid. Negi tie iandien prasti dalykai keiia mane? Negi itas juodas ir baltas lopinlis spalvotoje laisvs mozaikoje sugeria mane it kempin ir skiedra po skiedros tao i mans ti kr zek? Tiek met prie akis, o a jau nugaltas? Kiekvien ryt jis velg savo bendralikimi veidus ir n viena me nemat kovos ymi. Lpos niriai ypsodavosi ir taisyklingai tardavo keiksmaodius. lios akys iekojo panai save, o su368
E D V I N A S K A L D A

tikusios kitokias net prisimerkdavo. Jie sek vienas kit lyg vrys, paleid grob, ir net i kvapo mgindavo suvokti, apie k tu galvoji. Tas, kuris laimi itoje dvikovoje, tampa visa galva pranaesnis. Apie k tu galvoji? Apie cukraus puslitrin stiklain, kur tau turi rytoj paduoti prasilos zekas, ar laik, kurio tu galbt ir nesulauk si? Galvok. Kitaip laikas tave umu. Ir tu galvosi tik apie cukr. Visada. Ir laisvje vis pertekli vaistysi, versi degtine ir vynu, trum pais sijonais ir trumpais pasimatymais su namais, kol vl pamats pro kaljimo kormuk" beriam ant duonos abials cukraus kauel susimstysi: o kas per daiktas tas gyvenimas? Kur jis? ia ar ten? Ir viduryje bausms tau atsibos matuoti gyvenim atsdtais metais, nes suprasi, kad jis matuojamas darbais. Raalas po zon jau vaikto paaugusiu eiuku - plaukus leidia augintis likus trims mnesiams iki ijimo laisv. Jis atrodo toks vytintis, kad nepalieka mintis, jog jau nekasi su anuo, paslaptin gai tnaniu u tvoros pasauliu. Jo mlyna nosis apsitrauk sveiku raudoniu, lyg puodamasi prie greit susidrim su svaiginan iomis laisvs pagundomis. Paskutin sekmadien zonoje Raalas uvir kibir vandens ir supyl trisdeimt kli - ileistuvi efyras visai lokalinei paruo tas. Visa lokalin, aiku, iskyrus gaidius ir oius, sekmadienio tingulio apimti rinkosi didel pusimio moni br. Raalas atsargiai ko rusv garuojant efyr per sietel stiklines, ios pakilusios nuo ems sibuodamos keliavo per rankas. Viktoras jaut dkingum savo kentui Raalui. Ne todl, kad bt mirtamai susibiiuliav, bet todl, kad jis pirmkart pramu mayt mini altinl - ne toks tas lageris visagalis, ne tokie tie vartai laisv ir nepajudinami - laikas visk ijudina. Ir kai vien ryt Vytelis tyliai, sulauks perteisimo, skmingai itrko laisvas statybas, vis dien Viktoras jautsi netiktai pradiugin tas - Vytelis ikeliavo, ir ai Dievui!
N E M Y L I M I

369

Laimingieji. Ir a kada nors toks bsiu - kaip vytintis jubiliejinis rublis! Tai atrod svarbiausia.
***

Liukas zon atvaiavo po savaits, kai Viktoras miko biroje jau darbavosi prie gaterio. Karantinininkus ivesdavo darbo zon, brukdavo rankas kastuvus, ir jie kapstydavo, tvarkydavo aplink apie naujj bald cecho priestat. Viktoras vedavo pjklus gals ti altkalvi dirbtuves ir, turdamas iek tiek laiko, susirasdavo mlynai vilkinius vaikinus, kad nektelt apie kaljimo dienas, suinot teism naujienas. Litas, Aborigenas, Ryulia ir dar daug kit, kuri straipsniai lengvi, buvo nuteisti dvejiems trejiems metams ir etapuoti ben drojo reimo pataisos darb kolonij, ji, kaip pasakojo Raalas, yra tose paiose Pravienikse, tik kitame gale, kaip ir LTP zona, matoma nuo auktesnio pastato. Gailjosi, kad jie ne ia, bet jau pirmomis dienomis suprato, jog kaljimo dvasios zonoje nra n kvapo, lageris turi savo veid, kur painti, vos koj klus, nra taip paprasta. Slapta vylsi, kad Liukas pateks jo treij lokalin zon, juk kaunietis vienodai vertino jas visas, bet jo kratieiai, draugikai ir iltai sutik, nipteljo kam reikia, ir administracija j perkl antrj lokalin, kur kauniei buvo bene daugiausia. Greit ir ant jo krtins pakibo kortel su pavarde, brio, briga dos numeriu, ir po keli mnesi, rodos, jau nutrkusi draugyst vl atsinaujino. Liukas negaljo ramiai nusdti ir zonoje tyliai, atsargiai msi savo verslo. Dirbo jis lakavimo ceche, bet, prasimans pinig, da niausiai mokdavo duchams, kad ie nulakuot jo ruoini norm, o pats vis bgdavo miko bir pasitikti i laisvs garveiuko stu miam platform, pakraut rstais. Viename i septyni atuoni vagonli guldavo stebuklingas rstas, paymtas Liukui supran tamu enklu, jo iskaptuotuose viduriuose glddavo arbatos pa370
E D V I N A S K A L D A

kai, cigarets, reiau kokios tablets ar ildomoji psl, pripildyta spirito. Veimlis, kuriame linddavo paymtas rstgalis, btinai bdavo ikraunamas ant Viktoro gaterio rampos, ir nutaikius mo ment, kai alia nesitrindavo nei raudonraiiai, nei operai, pake tliai nukeliaudavo gil Liuko uant, i ten nuguldavo ceche parengt slptuv. Rst kolonijoje einam preki prikimdavo nekonvojuojamieji tokioje pat miko biroje, kur i sunkveimi ikraudavo zonos gamybos reikmms gabenam medien ir i kur du kartus per dien garveiukas, kurio mainistas irgi savas vaiki nas, pasikaudamas tempdavo iani gamybos zon. iltesniais vakarais Liukas mgdavo ia atslikinti pagulti, pa sivartyti ant per dien ilusi rst, nieko neveikti, tik rkyti ir svaiioti apie bet k, lyg mgaudamasis, kad parampyje trisian tys vaikinai, taip pat kaip ir jis, - naujokai lageryje. - inot, - sakydavo jis. - Kai padedu savo upakal ant it rst ir usimerkiu, atrodo, lyg sdiau ant eero kranto. Ar js nejauiat, kaip itie i Pakauns mik atveti mediai vandeniu kvepia? Gal jie augo prie mari? Nemuno ir Neries? - Tu visai, Liukai, baigi priplaukti! - juokdavosi visa gaterio ko manda. - O kaukiantis gateris krioklio neprimena? - Neeee, - visa burna ypsojosi kaunietis. - Jis man kaip motori n valtis, kuri vairuoja grai panel ir skuba pas mane. Ir taip valand valandas jis galdavo pieti niekam daugiau, tik jam matomus miraus, kol zonos sirena pranedavo apie dar vie nos lagerio dienos pabaig. Liukas taikaus bdo. Tik juokai, kad Viktoro brigada iki soties prisiaipo, o rads gaterio bdelje pjuvenomis apdrabstyt var k, nerimtai grasindavo: - Norit, tuoj vilptelsiu, suauksiu kaunieius, ir js patys kaip ernai sulsit pjklus! Gerai Liukas sutardavo ir su Rimu, miko biros meistru. Abu i to paties miesto, todl Liukas gerokai privargindavo klausin damas apie restoranus, merginas ir laisvje likusius draugus, bet
N E M Y L I M I

371

Rimas - eimos mogus, ir nek tegaldavo papasakoti apie jam menkai pastam miesto gyvenimo pus. Kai Liukas sukiodavosi miko biroje, Gangas vengdavo usuk ti. Kaunieiai jam nuo seno buvo tik kitos grupuots nariai, jei rasdavo bendr kalb, tai tik reikal spiriamas. Gal ir nepatikdavo Liuko kandumas ir laisvumas, nebdingas zonos pirmameiams, be to, amiaus skirtumas - oho! - penkiolika met. Jis saugojo savo autoritet ir nuo ryto iki vakaro lakst po darbo zon, tvarky damas nematomus reikalus, efyrindamas, ar kur nulinds cecho palp ukabindavo suvarbusi sielikt ant atominalo bangos. Dl darbo galvos nesuko - duchai be jokio didesnio atlygio dirb davo u j. Taigi Liukas jautsi gerai. Jis buvo raumening rank ir lanks taus proto, o ir jo kentai buvo patenkinti, kaip Liukas vadindavo, lent bizneliu, atneaniu nema paspirt susitraukusiam nuo balandos skrandiui. Kart, jau bgant antriesiems metams, Liukas atne Viktorui laik. Tai cecho meistras, darbo reikalais smunkantis ir ben drojo reimo pataisos darb kolonij, sutiko atneti laik su stiprintj zon. Nulinds u gaterio, nekantraudamas Viktoras atpl vok. Sveikas, Viktorai! Tai a, Litas. Ar prisimeni mane i kaljimo laik? Manau, kad nepamirai. Matau, nustebai, gavs mano ksyv. Arkl ia umesti sunkiau nei kamerose, nors langai ir be antsnuki. inai, sitaisiau neblogai. Esu bugoras ir juodo darbo nema tau. Raau nordamas praneti, kad pagaliau sulaukiau perteisimo laisvas statybas ir likusius devynis mnesius atsdsiu keldamas liaudies k. Greiiausiai paklisiu Lentvar arba Garliav. Bendroji zona - tai kaip vaik darelis: kvailesni statym n tyia nesugalvotum. Prie ger mnes ms zon met
372
E D V I N A S K A L D A

jsikiuSy atrodo, kaunieius, per teisjo neapsiirjim nuteis

tus tavo zon. Jie - visi bendrabyliai, po ketverius penkerius metus atsive, kieti bachrai, - paband dti skers ant durn statym ir gyventi kaip sustiprintoje zonoje, bet greit zakoninink buvo suneioti, ir vienas net Lukiki ligonin andikau li sitis ivaiavo. inai, ia vis juokingi bausmi terminai. Tokio kaip tavo n vieno, kai kas sigudrina lager net mnes atsiveti, kitas, irk, tik kok pusmet, o daugiausiai - kiek daugiau nei metus. Todl niekas ia nebijo nei triumo, nei bro - vis tiek dienos iki laisvs belikusios, o statybose prasiengsi - grins zon, tai ten praleisto laiko neskaitys: sdk i naujo, kiek turjai ikiperteisimo. Va taip ir durniuoja ramybs iekodami. Tad tu diaukis, kad gavai sustiprinto reimo, nes per tiek met ia stogas tikrai nuvaiuot. Gal i ten kada laisvas sta tybas ivaiuosi, kaip a. I sen pastam gerai stovi Ryulia ir Linas, jis tave danai prisimena. Linas net Klaipdos brigad suorganizavo, i kit lokalini bachrai atsikl Lino ketvirt br ir gyvena visi vienoje sekcijoje, sienas Klaipdos nuotraukomis isiklijav. Bet ir jis gailisi, kad negavo sustiprinto reimo. Tave prisimena ir Povilas, ir emaitis, ir Saulius, tik va Gedas, labai norjs nors kolonas ieiti, turi TBC, neileido, tai spjov visk ir aktyvis tus stojo, kad bent ieit anksiau laisv. odiu, oys, ir nuo to sykio su juo nebesikalbu. O su Aborigenu visai blogai. Prie Naujuosius metus prasilo, ir kaunieiai pas gaidius nuvar. Jokie razborai nepadjo, Aborigenas net po visko pasikarti nor jo, bet jau patys gaidiai i kilpos itrauk. Tokios naujienos. Kaljime buvo geriau. Tu man nerayk, ivaiavs laisvas statybas a tau paraysiu. Baigiu, nes jau vilpukas pasigirdo, laikas lokalin varyti. Spaudiu, draugeli, dein. Litas
N E M Y L I M I

373

Paskutines laiko eilutes Viktoras perskait kelis kartus, prisi deg cigaret ir nenorom ilindo kaitri dien. Stovjo ir ir jo, kaip gateris, apiojs karpuotais velenais imtamet egls rst, rydamas blizgino pjklais, drebjo lyg i koktumo springdamas, atrod, tuoj oktels, ipldamas geleinius pentinus i medini grind, ir nubilds per miko bir garveiui i paskos. - K rao? - paklaus prijs Liukas be didelio smalsumo, tie siog reikjo paklausti, ir tiek, bet pamats, kad Viktoras drasko skutelius laik, pritariamai vypteljo: - Turbt nieko naujo, ar ne? Zona yra zona, kaip danguje, taip ir emje...
***

Paskutin syk klaipdiet Sakal Viktoras mat per pat vidurvasa r altkalvi dirbtuvse nirtingai dildant kain kok varstote su spaust gelgal. Prakaitas liaug tepaluot pirt iterliotu veidu, taip ir neatsikraiusi piktai lidnos kauks, gytos karantine. Po purvinais markinliais judantis knas atrod dar labiau padi vs nei tada pirtyje, tik andai per stebukl isaugojo putlum. Tylomis sdjo viena ranka apglbs tekinimo stakles ir stebjo, kaip virpaniomis rankomis jo bendraamis duchas koia efyr, kur vir i Viktoro atnet arbatoli. Be j, pabuchinti prisdo dar trys altkalvio amat imanantys vyrai, zonos senbuviai, tokie pat murzini kaip ir Sakalas. Po trumpo ritualo abu kratieiai i jo lauk parkyti. Spiginanti liepos saul kabojo giedroje ydrynje, ir visa, kas judjo, kl dulkes. Tvanku. iaip, nors su Sakalu danai susitikdavo, nes beveik kas antr dien ia atvedavo gaterio pjkl galsti, ilg kalb nebdavo. Parkydavo, pastovdavo, vos ne apie or paplepdavo ir - kas sau. Sakalas turjo savo pasaul, saugojam nuo vis kit, todl darsi panaus atsiskyrl, pasirengus savo kn marinti badu. Bet da bar, matydamas, kaip jo pirtai maigo paiupt cigaret, Viktoras suprato, kad kart tyla nesivels jo lpose.
374
E D V I N A S K A L D A

- inai, - keliskart patrauks dmo, prakalbo Sakalas, - kartais pagalvoju, kaip ten tau, Dragai, pavyko t seif sukiuinti? Gird jau, trosu ir domkratu? - Kam tau? - nors ir priprats panaius klausimus igirsti, gavo dar vien prog nustebti. - Man nedomu ir pasakoti. - A sivaizduoju, kaip ten buvo... - atsitps Sakalas susirado rdi sust sulenkt vin ir kak brkteljo kietoje emje. irk, koki sistem sugalvojau. Viktoras palinko prie brinio - staiakampis ir ilga gili linija. - ia treiasis cechas, o ita linija - zonos tvora, - paaikino. Vienas nuo kito nutol penkiolika metr. O ia, - dryksteljo vi nies galu, - u tvoros auga puis. Sena ir tvirta. Ar supranti? - N velnio. Kam visa tai? - ia planas, - tylesniu balsu tar Sakalas. - Nuo cecho stogo iki puies trisdeimt, na, gal keturiasdeimt metr. Pririi virv prie triakio kablio, meti storas puies akas ir domkratu tempi vir v. Po minuts tu jau laisvje! Nept joks vjelis, ir smilkstani tarpupiriuose cigarei dmeliai tso vir tarytum balti silai. - ia kaip tik vidurys tarp bokteli, o nakt tvoros apviestos tik tiek, kiek jos yra auktos. Dar aukiau - tamsa. Jie saugo em, bet ne or. Supranti? - pakl akis Sakalas. - Pabgti i ia pigiau gryb... - atsistojo, numet vin ir koja nutryn plan. Viktoras delnu nusibrauk nuo kaktos prakait, nusprieg cigaret - Saka lo valgumas j nustebino. Jis teisus - zonoje oro nesaugo. - Triak kabl a kaip tik baigiu padaryti. Kit savait suvirinsiu. Pagalvok! Viktoro krtin sutvinksjo, jis dmiai pasiirjo primerktas kratieio akis. - Na, tu, Sakaliuk, ir duodi! Negi tikrai manai?.. - O tu?! - nipteljo mesdamas vilgsn iblukusias dirbtuvi duris, u kuri aidjo kjo diai. - Manai dar devynerius metus zonoje krutis?!
N E M Y L I M I

375

- Atuonerius ir deimt mnesi... - Durnas! Po tiek met tu niekur eiti nebenorsi! Pairk tuos, kurie tiek atsdjo! Tu matei j akis? izofrenik, paranojik ir debil akys! Jie visi psichai. Ir tave ukrs silpnaprotyste! - Saka las kalbjo kartai, su begaline panieka viskam, k prim zona, ir kiek patyljs akmeniniu balsu paklaus: - Tu su manim? - Ne. Ir tu pats pagalvok - k tu laimsi? - atsargiai rinko o dius Viktoras. - Trumpalaik diaugsm, bet jis praeis, Sakale, pa tikk, praeis. O tada ir pagaus. - Jie mans niekada nepagaus! - sugrie dantimis vaikinas, ir Viktorui tada pasirod, kad taip ir bus. Daugiau Sakalo Viktoras nebemat. Jis ir pora toki pat jaun ir beprotikai drsi vaikin, vieni di diausi kolonijos tyleni, pabgo ilt pirmadienio nakt. Kai tik zonoje pasklido gandai apie pabgim, kas iaip buvo retas vy kis, Viktoras diaugsi kartu su laisvje atsidrusiu Sakalu, taiau isiiojo suinojs, kad jie pabgo ne oru, ne nuo stogo, o tiesiog persiropt per tvoras. Sargybos boktelyje stovjs kareiviukas nedrso auti lipanius zekus, tik sukl aliarm, ir bgliams besikariant per paskutin tvor, skiriani nuo laisvs, atbgo naktin patikrinim aplink zon atliekantis kareivis, bet po nelygi grum tyni buvo nuginkluotas, ir trijul dingo nakties tamsoje, nusavi nusi jo pistolet. Dvi dienas zonoje buvo tylu. Visi garsiai spliojo, ginijosi, kuriame pasaulio krate klajoja laimingieji, bet niekas n nedrso manyti, kad bgliai klaidioja po Pravieniki mikus, niekaip nerasdami n plyelio garnizono kareivi sutrauktame iede, u kurio kunkuliavo tikroji laisv ir iki judraus Vilniaus-Kauno greitkelio tik keletas kilometr. Kai Sakalas ir jo bendraminiai, nusivar nuo koj klampodami po durpingas kolonijos apylinks pelkes - sausesnje emje p das suuost jusls vilkuniai, - sukrito lomoje pailsti, kad sulau k tamsos vl mgint veikti kareivi ublokuotus kelius laisv,
376
E D V I N A S K A L D A

kietai migo. Pabudo prieauriu nuo araus un lojimo, taiau bgti nebebuvo kur - pelks skardjo nuo ksni ir komand, o ankstyvoji brkma ipl i nakties juodumos chaki spalvos uniformas... Pikt vilkuni ambrijim perrk gomurinis ru poro balsas; sugulusi kareiviuk prieakyje stovintis karininkas paliep dvi paras mediojamiems bgliams ieiti sudjus rankas u galvos. Ko gero, taip ir bt atsitik, taiau vienam kareiviui i rank ilups pavad besidraskantis uva, gdiai skalydamas, uoliais puol papeikiu mik. Sakalas paoko i lomos ir tvirtai suspau ds pistolet nukreip artjant vilkun. Netiktai vir reto mi ko per vis pelk suklekeno kalanikovo automatai. Sakalas keis tai sitemp, sukosi, lyg nordamas kak pasakyti sukritusiems draugams, bet akyse jau stingo giedras abejingumas. Sukniubs ant keli isities kimin gbriuose. Atlapnoj kareiviukai atkitais ginklais ugriuvo vilkduobje nejudanius bglius, surakino antrankiais. Prie Sakalo niekas ne skubjo. Tik didelis tarnybinis uo, tas pats, itrauks pavad i neatidaus persekiotojo nag, pribidzeno prie pasliko, kulk ivar pyto, ikernoto kno ir, iplts nerves, uostinjo jaudinamai ilt kraujo kvap...

yls pistoletas iov, ir vaikinas neklydo, tardamasis, kad is velnionikai juodas daikiukas turi nepaprastai kilming griaunamj jg. Tik vamzdio koser mat visai kit veid, ne t, kuris vis mkteldavo smegeninje, bet jau btuoju laiku, audrindamas vaizduot tragikomis scenomis. Laikas ne permainas, jos sdo kiekvien daikt, rodsi visa me kame, bylodamos apie nauj gyvenim, atne bajorik jaus m, kai inai, kad po tavo kojomis epicentras, o toliau - tik nevy kusi praeities butaforija, neivengiamai sulauksianti i taisykls dsniu virtusios traukos. Pinig trauka. Kakas pamiro uauti orlaid laisvjanioje gimtinje, ir kils skersvjis buvo palankus jauniems, mieste autoritet turintiems vaikinams. Pinig kalimo svok pakeit demokratikesn - pinig dary mas, ir, velniai griebt, jie darsi! Itryk nauji pajam altinliai br aplink save stipriausius, ir sugrs gimtojon emn ujrio dausose teskambjs himnas vienijo ne tik taut, bet ir jai pri jauiani, skubani savo vienybe pasirpinti, nevertint kart kumio kult ipastanius kartagalvius. Praeityje uostamiest vakarais gsdinusios smarkaus jaunim lio gaujels, kiekvienas mutynes u savo rajono garb pldusios lyg tbtin m, viena po kitos umiro paik garb - pasiro d, kad jga naujaisiais laikais yra atlyginama, ir dar kaip! i inia susodino visus nokautus, o j lyderius naujas mainas. Gyvenimas prasidjo! Zyl tai pajuto dar anksiau. Lyg vienias vilkas metsi medio kln. Idja paprasta, o metodai savaime pasiteisino, ir statymai virto stulpais, kuri apeiti n nereikjo.
378
E D V I N A S K A L D A

Vieni juokai buvo iniuktinti apylinkse, netgi visoje emai tijoje, didiausius namins varymo takus. I pradi dar Donato etuku, po poros mnesi savuoju iklerusiu pirmuku jis vienui vienas inar sodybas, vienkiemius, kaimus, nuoalias gyvenvie tes iki pat Kelms mik apsstas profsjung idjos: Nori virti? Mokk!" Vieniems pakakdavo nupasakoti lidnas netolimos ateities vi zijas, ir kas penktas laas virsdavo apsauginiu", o kiti, paniromis iklaus laus ponaiio i didmiesio, toliau virdavo ir palda vo tik tada, kai sulaukdavo paraisi atirgliojani keli vyru k, sukirpt pagal senovs barzdoi standartus. Jie puikiausiai vertsi dvideimties odi odynliu ir atrod baisiau nei pilna troba milicinink su paiu prokuroru prieaky. Gal gale kyboti po egle auktyn kojomis ir irti, kaip alikai junka niokoti, siaubti degtins deficito laikais iganing fabrikl, - gaila, pikta, apmaudu ir nedviprasmikai skaudu! Aiku, mikai plats, bet ilgam juose nepasislpsi. Pavyds kon kurentai, mokantys nekalbiems banditams, sugebs lyg netyia prasitarti, kad va, ano galulaukio mikuose prastesn rugin nei j varo, ale to kooperatyvo didumas - dyvai, jog kaminai nekyo!.. O tada rad gali ir sveikat atimti, juk kaip mog muti ir svei k palikti - dar niekas nemokina. O ir apylinks galiotinis, kas mnes skaidriu skystimliu vaistams atlyg gaunantis, - ko jam eiti ristis su tais naujais tvarkos pranaais?! Net nesilys udaryti bravoro, tik kaip tas klebonas vis kartos - geriau geruoju. Zyl nemgo spausti abejojani, todl juod darb patik davo sportikiems vaikinams. Jeigu j nebt, alieji verslininkai" po keli mnesi j pygomis ubadyt. Apjs neapmokestint savo karalijos k, stengdavosi kalbti mandagiai ir ne i aukto, tikindamas, kad silo ne atiduoti tai, kas ciesoriui priklauso, o bendradarbiauti. Jis pridengs nuo visko, kas gali drumsti j ramy b, parpins taip sunkiai iais laikais gaunamo cukraus, atve pil n gazik" kada tik panorsi, tik verskits per galv ir klestkite!
N E M Y L I M I

379

O jei nepavyks susitarti, sakydavo, ramybs nebus. Ateis kiti, kuri nekos bus kur kas trumpesns. O durni! O kvaili! O jei dar girti!.. Geriau auk emn i dvivamzdio vos pamats... Tai veik. Sklidini namins bidonai lengvai virsdavo pinigais, ir perspek tyva vagoti savo arus, eiti aplink baubianius galvijus ir erti am inai nepridanias kiaules kaimo mogaus, samovaro, kaip va dino Zyl, neviliojo. Tikjosi, kad itie, miesionys, visko nesus. Ir Zyl taip man. Ta pati pinig trauka, tas pats pinig darymas, neapsieinantis be brutalios jgos, ir buvo kertinis akmuo, ikls samovar profsjungos idj. O girt ustalse klaidiojo gandas, kad netrukus po to manda gaus plaiapeio vyruko apsilankymo nesukalbamus samovarus aplanko lyg i po emi idygusi trijul stambi vyruk - tikrai sulaukjusi plaktasnuki, ir kart susidrus, antrkart pamaius gal net dingt noras gyventi. Ir pinig, plsteljusi i miko, pakako visiems. Beveik pus imtis tak glaudsi po Zyls sparneliu, odiu, snap suvilgyti buvo kur. Donatas sdjo auktesnje lygoje, gilesnje pinig vagoje, ta iau tai visikai nereik, kad ugrdintai draugystei grs skili mas. Donatas laiksi prekybos stiliaus - nuo aliejaus ar majonezo sunkveimio i Ukrainos iki vairiausi drapan i Lenkijos. Be to, skolindavo pinigus u procentus. Nespjusius palkan uodeg pasivyti ar dar blogiau - pa didinusius paskol ugridavo mike isiilsjusi Zyls trijul ir dangindavo verslinink intymiam pokalbiui pas savo darbdav atoki miesto vietel, kur klausimus uduodavo pats Ovidijus. Kalbdavo ramiai, tarytum apie pernykius lapus, o ne apie aiz dotas skolas, bet i padilb spoksantys dvideimtmeiai skusta galviai, imanantys kaul lauymo anatomij, keldavo vis neri m, ir jei j patronas itardavo k nors panaaus gaila, kad mes nesusikalbam", inodavo, jog po keli dien nepadariusio teising 380
E D V I N A S K A L D A

ivad skolininko peius uguls ne tik skolos skaitikli tiksjimas, bet ir kiet kumi antskrydis. Tik Inga Zylei liko tuia vieta, taiau ir ji nesikamavo dl jo abejingo vilgsnio ir akivaizdiai nemgo geriausio vyro draugo. Ovidijus visikai j ignoravo, tarsi praeit pro plastikin maneke n. Ingai pakako Donato dmesio. Ji vykdavo naujai atidarom restoran ar firm prezentacijas, kaktuso spyglius apkarst auksi nmis grandinlmis, keliasdeimtgramiais to paties metalo aus karais, pakampmis mt dar brangesnius drabuius. Zylei nebe atrod, kad niri praeities baim turjo lemiamos takos Donato sprendimui pasirinkti i moter savo gyvenimo palydove. Do natas tirpo nuo jos, nepaliaujamai avjosi, ir alia jo Inga atro d tikrai patraukli - glena, precizikai tiksliai sugrusi kakur matytos skulptrls linijas ir gracingai jas sauganti. rinioje prabangoje ji neprarado mslingos moters prigimties ir puikiai atitiko fotostudij brukam blondins vaizd. Miko fabrikliai imok Zyl vaikioti ant pinig, taiau juo toliau, juo daugiau jo globotiniai sulaukdavo nauj, nuo minties apie pinigus surambjusi ir surobotjusi konkurent. Gana greit diplomatiniais jimais pavyko apmalinti aplinkini miest skustagalvi susidomjim j panosje rkstaniais takais - Zy ls asmenyje visi mat Klaipd, ir savo vyruk apsuptas jis juoko n vienam nekl. Rimtas. Konkretus. Kietas. Be to, jis pirmasis suuod, i kurios puss sklinda dmai... Niekas nedrso stoti skersai kelio. Taiau prakuts Zyl nenu stygo vietoje. Visai pridususius igulius, netgi Donatui netiktai, pakeit apynauj BMW. Greitai jam pabodo imuinti skolas ir visaip kitaip nelaimingus investuotojus utinti. Skolinink, da nai ir beviltik, ilgos ir verksmingos kalbos iugd jautri nuo jaut, kuriai verslo gyslelei spindi skms vaigd, girdjo, i ko aibikai lobsta naujieji verslininkai, mat, kokiems projektams keliaudavo ir laimingai palkanomis apkaiyti sugrdavo Dona to pinigai.
N E M Y L I M I

38i

Kvapas tas pats, pastamas, tik masteliai - oho! - dides ni - spiritas. Pats likimas suved su Gora, kukliu, apvalaino tartum mnulis veido, kiek ilsteljusiu ir ne pagal metus guviu ydeliu, kuriam pilnas litrini buteli degtins ar spirito furgonas jau buvo ma tytas vaizdas. Patirties sukaup, kai dar dirbo vienoje Rygos fir moje, kuri technikai imet partner per bort, nebematydama prasms dalytis pinigus. Jis ilgai dvejojo sulauks pasilymo vl plaukti didiuosius vandenis, bet skrupulingai isiderjs savo procentus ir patikintas, kad ia dl ksni nesipeam, stojo versti kalnus: sutartys su gamyklomis Vokietijoje, senos paintys muiti nse, patikimos transporto firmos, sandliai Maskvoje - visa tai savo rankas jis sum be jokio vargo. Po poros mnesi partneriai i Rusijos netgi atvedavo iankstin apmokjim: Goros vardas jiems kl pasitikjim, nes Maskvos bazi virinink sluoksniuo se jis buvo inomas. Zyls nuojauta neapvyl - plsteljusios bal tosios ups kilsteljo ankstesn pragyvenimo minimum" kelis kartus. Bet ne visada alutiniai keliukai bga keli - artjo pirmoji krykel, ir neinia, kuris poskis vl ives teisinga kryptimi.

***
Tdien Donatas kiek pavlavo Vtrungs" viebutyje nuomoja m kamp, taip mading vadinti ofisu, kur kiurksojo faksas, kelios kds, platus stalas ir spinta, daugiau skirta iuklms, nei verslo apskaitai kauptis. js Donatas rado Zyl spoksant pro lang apaioje plytini judri gatv, kur gruodio pliurzoje kitojo su sigs miestas. - A r kas skambino? - nuo slenksio paklaus Donatas, nusi traukdamas striuk kailine apykakle. Draugas gteljo peiais - kontrolinis klausimas, kaip visada. Kartais Zyl ataudavo, kad skambin i dangaus, klaus, kada su siruoia - lovos jau laukia, bet kart pilka iema aikiai j slg. 382
E D V I N A S K A L D A

- Turiu blog naujien, - Donatas atsisdo ant paties stalo, usi kl ant radiatoriaus kojas, bet ir tai neprivert Ovidijaus atsikra tyti iovulio. - inai, su kuo k tik kalbjausi? - Na? - pakl smakr Zyl. - Su Makaru. Itarta pavard pravaik sustingim, bet nesujaudino. Makaras!.." - dingteljo Zylei girdtas vardas, nekeliantis joki maloni prisiminim. Augalotas, sportikas, pasitikinios, lokos laikysenos vyrukas, o veidas - tarsi kokio skulptoriaus nu lipdytas pagal seniausius blogio ablonus: nutakuotas giliausi por, tarsi nuolat kaitintas, bet taip ir neruds saulje. Atgrasus tipas! Zyl j painojo dar nuo t laik, kai miestas sirgo gatvs mu tyni kartlige, ir miesto rajon jaunimlis gyveno tarytum bok so turnyro nuotaikomis. Gorkio, Turgaus, Riporto, CBK, Centro chebros be odi siveldavo tbtines grumtynes dl sivaiz duojamos vietos po saule. Makaras, rodos, tuo ir tegyveno: ir restoranuose, ir gatvje, ir vasaros oki aiktelje jis ir jo utv nepraleisdavo progos susikauti su kitais rajonais ir garsjo kaip patys atkakliausi petukai. Dabar kiti laikai, jaunuoliai virto vyrais, o buvusi lov - vien ne gyva statistika apdulkjusiose teistvarkos saugotoj suvestinse. Makaras buvo dings i miesto, sklido kalbos, kad sukinjasi Kaune, bet po ilg met vl parsibeld uostamiestin, ir ne todl, kad kam nors lenkt sprand. Kampuoti vaikinai, itaigingi auto mobiliai, prabangos apavtos mergikts, siautjanios po var ganas kavinukes ir plaiai usimojanios restoranuose, - visa tai Makaro aplinka, ir Zyl neabejojo, kad pagal Kaune nusiirt model Makaras lipdo, mrija, skaptuoja reali jg, galsiani mieste vesti savj tvark. Taiau kad Makaras pakels galv taip greitai, o Donatas ir jis paklius pirminius Makaro vataraius, buvo nelaukta, netikta. Donatas pasakojo:
N E M Y L I M I

383

- Jis kalbjo apsimestinai draugikai, ir kai usimin apie spiri t, norjau sisti velniop! Bet Makaras tik kreivai ypteljo, sako, visk inau, man tai kas, bet jaunimas nepatenkintas, kad tokia fanera jiems pro nos vaiuoja... Na, mes turime jam mokti, nervingai trukteljs dein pet, ubaig Donatas. Zyl atrod keistai ramus. Paprastai nekokios naujienos j siu tindavo, imudavo i pusiausvyros, ir, kol apsisprsdavo, blaky davosi tarp silpnumo ir nirio. kart bloga inia turjo ir grs ms atspalv, ir keista, kad neijudino tingiai drybsanio kno. Zyl mst, ir jis buvo kaltas, kad tyla sustingo materialiai ap iuopiam bv. Bet tai truko neilgai. Pamuists peius ir itiess deln, tary tum taikytsi pagauti prasidedanio lietaus la, kone retorikai paklaus: - Kodl mes, o ne jie? Donatas tik spoksojo. - Kodl? - pakartojo nekantriai vaikinas ir pakl abi rankas. Pro iskstus tarpupirius Donatas mat kampe styrani tu i pakab, apaugusi nykiais nikeliuotais vagiais tarsi agonijos atkragentais pirtais. - Jis kietas, Ovidijau, visi tai ino. Dingstantys automobiliai, per gsdinti turgininkai, mokantys duokl, - tai buvo pradia. Tu su savais archangelais visiems kaip ant delno, o Makaro unugaris kone pus miesto, - pusbalsiu kalbjo Donatas, veng irti bi iuliui akis. - Jei nors, jis ras, kaip mums Mukran utrumpinti ir mus paius udusinti. Ir k? Vis tiek nemoksi? - Tu bijai! - paaipiai tar Zyl. - Jam pirma reikjo su manimi pasikalbti. Gudrus, bet klaid daro. - A nebijau! - kiek pakl bals Donatas. - Mes irykinti, ir jis neatstos. Kok atsakym dabar duosim, nuo to priklausys ne tik biznis. K tu manai? - A manau, kad man reikt su tuo veikju susitikti, - ms liai atsiliep vaikinas. - Gal jis ras laiko i naujo visk permstyti,
384
E D V I N A S K A L D A

gal kalbsiu, ant keli atsiklaupsiu ir galv grindis padauysiu, strykteljo lyg geltas Ovidijus. Donatas sil surinkti vaikinus, galbt pasikviesti k nors i Timochos chebros, nuvaiuoti Makaro lizd ir pateikti tikrus klau simus - u k? kodl? ir i viso, kas tu toks? - Ne ne ne! - net usimerks papurt galv Zyl. - Patikk, a inau atsakymus. Tai tuias pokeris! A su juo pasikalbsiu, ir vis kas bus gerai. Sdk ia ir lauk mans. A paskambinsiu. Donatas tik atsiduso. inojo, kai Zyl tai toks - vytintis nuo nirio, perkalbti nemanoma. Tik kojomis istumd kdes, susi grdo rankas kienes ir, n nepavelgs paniurusio draugo pu sn, ismuko pro duris viebuio koridori. - Tai kietakaktis! - Donatas siek pravir dur rankenos ir u trenk jas. Prijo prie lango, u jo neram vakar skubjo alio genamas miestas. Daniausiai Makaro mersedes Zyl matydavo prie Klaipdos" viebuio, ten, matyt, nuomojo kambar, bet kart prie viebuio itaigaus automobilio nebuvo. Zyl gin savo ne pirmos jaunys ts dvidur BMW nelengvai ivaiuojamomis, praskydusiu sniegu uklotomis gatvelmis, dairydamasis netiktai pasirodysianios juodos mainos, bet automobilio ibintai vis giliau krito, klampo jo po tams ir baig apakti nuo klaidi gatvi labirinto. Visada taip! - nirto sudjs ant vairo rankas Zyl. - Kai ko nors iekai, dingsta kaip vanden, o rytoj, irk, vl jo snukelis vies prie kiekvieno kampo." Jis nebuvo tikras, kad dar sulauks dienos, kai Makaras kaip ir anksiau nuo ryto iki vakaro zylios po miest savo Mersedesu", tvarkydamas dabar jau matomus reikalus. Antr bergdio nary mo po prisimerkus uostamiest valand Zyl ijung iki tol gar siai grojus magnetofon, lyg tikdamasis, kad tyloje greiiau u kibs prabangusis automobilis. Ialko, ir mintis apie pamgtos kavins meniu veik seklio in teresus. Privaiavs prie kuklaus jreivi klubo, kurio pusrsyje
N E M Y L I M I

385

buvo sikrusi neprasta ueiga, iropojo i gatvs ir siaurame akligatvyje u storaliemens senos liepos kone atsirm automobil su iekotais numerio skaiiais. Tirpstantys, drgn li ant ga linio stiklo paliekantys sniego ksniai bylojo, kad i gelda k tik atriedjo. Tuo geriau. Zyl jau tikjo, kad aplinkybs jam palankios, ir, nusileids kavin, tarpduryje susidr su Makaro akimis. Jis sdjo saliks gale ant pakylos, tiesiai prieais duris, tarytum koks valdininkas, apsuptas dviej eli - apgaulingai praplikusi, vaikikai mitu siais andais, tvirtai sudt berniuk. Jie net palubje kabant te levizori velg nepatikliai, tartum vien didel nepastam ak. Makaras buvo ne maiau akylas ir, atsainiai atsilos, mosteljo. Nesuprasi - pasisveikindamas ar kviesdamas Zyl prieiti. Ovidi jus prisiartino, pasisveikino su Makaru, nekreipdamas dmesio stiklinius pakauius. ie n nekrusteljo, tik dbteljo nauj objekt". - Reikia pasikalbti, - tarsteljo Zyl ir, nelauks atsakymo, en g kelis ingsnius, sitais prie baro. Makaras neskubjo. Tarsi svarst to rytingo vaikino odius, tarsi kl savo vert negausi kavins lankytoj akyse. Varst vilgsniu ilenkt Zyls nugar, tarytum laukdamas, kol kd su byrs po juo. Ovidijus, pajuts silpn, kyr rank virpul, usisak brangaus, beveik negeriamo ia konjako taur. -Nauja karta renkasi Hennesy"... - aipokiki odiai nu skambjo ia pat, ir Ovidijus ivydo bizono odos striuks sils kratel. - Gal tu irgi kalsi? - pasisuko alia sdint Makar. - Ne, tokio birzgalo negeriu. Tai soi buruj prasimanymas. Ko nori? Zyl praskalavo burn gurkniu konjako, nurijo, mintyse pagirdamas skon, suiuro greta sitaisius tip. - Mane siunt Donc. Reikia pasikalbti.
386
E D V I N A S K A L D A

- Tai kalbk! - apsimet nieko nesuprantaniu ir suirzusiu. - A neinau vis tavo plan, bet galiu pasakyti, jog esu sitiki ns, kad vienas j pasmerktas lugti. - Kur link tu suki? - subaltakiavo Makaras, pasiremdamas alk nmis, aikiai padrsjs. - A kalbjau su Donatu, ir viskas, k a darau, tai dl ventos ramybs... - Mums jos nereikia, - stebtinai ramiai pakl taur Zyl. - Mes turime susitarti, gal net dabar ir ia. A nenoriu problem. Mies tas maas, vasar liepos ydi ir jra yla, ir merginos dega - a noriu galvoti tik apie tai. TIK! - Neik kelnes, poete! - persikreip Makaro lpos. - Nenori mokti? Tada kolektyvas antr kart sprs, k su jumis daryti. A inau, kad tu laikai priiups samagono bravorus, tau moka, o tu moksi mums, kitaip iekokis namudinio darbelio. Makaro, visikai sigyvenusio gangsterio vaidmen, balse Zyl pajuto netikt grsm. Jis inojo, kokius odius dabar reikt i tarti, kad sulaukt reali kaip is deginantis ir visikai neildantis grimas grasinim, bet susilaik. - Mums reikia susitarti, - atkakliai pakartojo. - Klausyk, pavary siu tavo kolektyvui vienkartin injekcij, ir atokit js nuo ms. - Koki dar injekcij? K ia tamsini? - niurgzteljo buvs chu liganlis, studijuodamas negili barmens palaidinuks ikirpt. - Geras aibas. Kad tokias paiupintum, daug ubag reikt prispausti. Makaras susikeik ir oko postringauti apie sukamas uodegas, gudrum, godum, aukt pilota, nauj tvark, bet Zyl tiksl pasiek, ir, kai vl usimin apie didelius pinigus, Makaras susi rang klaustuko poza. - Tai doleriai, daug doleri, - aikino tyliai Zyl, - bet n vieno tikro. Atskirti sunku. irk! - Zyls ranka murkteljo dins kienn ir itrauk suglamyt imto doleri banknot. Makaras, prikands lp, niko iupinti, paklojs ant stalo, glos tyti smiliumi. Jis nustebs aptiko aikius ikilimus ir, perlenks
N E M Y L I M I

387

pusiau, nagu patryns linkio viet, vl iskleid banknot - po pieriaus kokyb be priekait! - Tok tik su aparatra gali atskirti, - patenkintas numyk. - Gali pasilikti, - pastm atgal banknot Zyl ir, suteliukavs taur, makteljo naujos kartos" grimo. - Tai tokie tiks kasai? - Kiek? - jis pasijuto kaip niekada svarbus ir nenustygo ant k ds - jo mediokls plotuose tokio ksnio dar nebuvo! - Deimt... - Ne, k tu! Maai! Derybos baigsi ties dvideimia tkstani falsifikuot doleri ir su visomis ramaus miego ir nepriklausomybs garantijomis. - A taip ir maniau, kad mes sutarsim, - atsiduso Ovidijus. Eime, atskaiiuosiu tavj dal, doleriai mano automobilyje, ten, krypteljo, - lauke. Makaras susirado mainos raktelius ir ikrypavo paskui Zyl. Keikdamas atiaur vj, susitrauks lyg ilt krat vris kolek tyvo" lyderis tryp kojomis snieg apie Zyls rakinam automobi lio bagain. Pakilus dangiui, jis igirdo: - Pairk, ten krepyje lygiai dvideimt gabal. Jie tavo... Makaras kio galv bagainn, tapnojo rankomis juod kiau rym, kliuvo u kain koki brakani daikt. - Nieko nerandu. Kur?.. itas... neee... irk pats! Jis atsities, o u nugaros stovintis elis plaiai usimojo ir trenk besisukaniai galvai kain kokiu gelgaliu. Sniego patalai priglaud smunkant kn, o smgio garsas teprimin obuolio dunksteljim ant altos palangs. Zyl apsidair - tuia - ir, kibs paslik kn, sukands dantis, vargais negalais vert j bagain. Be didesnio jaudulio uved varikl, ant galins sdyns numet montiruote ir, ioks gatv, pasuko dar Vtrungs" ofise numatytu marrutu. Vaiavo u miesto. Kai artja naktis, gatvs taip itutja, kad, atrodo, jos niekada nebevirps nuo main gaudesio ir liks tokios kaip dabar, vedan388
E D V I N A S K A L D A

ios juodiausi mini srautais. Automobiliui us magistral, kai niaukioje naktyje vos matomos prapustytos provos atrod kaip paskutinis civilizacijos pdsakas, Zyl igirdo nestipr bils teljim. Jis sklido i bagains. Sukluso, sultino greit nenuleisdamas aki nuo galinio vaizdo veidrodlio. mus brazdesys siver automobilio salon, taiau Zylei tai nesukl jokios baims. Tarsi to ir lauks, jis ltai artjo prie automobili stovjimo aiktels autostradoje, jungs pos kio signal suko tamsi atak. -Atsipeikjo! - tarytum sakyt: Atvaiavome!", burbteljo Zyl. Kai lipo i automobilio, bagao skyriuje bildesys sustiprjo: galutinai atsikvojs Makaras i visos sveikatos trank, drask, kumiavo nuo viso pasaulio atskyrus dangt. Zyl apsidair. vilp vjas, tarytum braukyt tkstanius su alusi smilg. Pralk automobilis. Aplinkui - mikas ir pusnys, tarsi koki aizd gaubianios tui autostrad. Atrod, net vir galvos tvyro ta pati monotonija, prisisunkusi altos miglos. Bumbt! Buuumbt! Bagains dangtis su trenksmu atsilapojo. - Tu... pideras! - roptsi elis, grsmingai svaidydamas pra keiksmus. - Ateik ia!.. Zyls ranka niurkteljo u nugaros ir itrauk u juosmens u kit pistolet. Trenk vis. - Uuuuch tu!!! - sukriok repekojanti mogysta, stverdamasi abiem rankomis u perautos kojos. - Liaukis! Uteks! Uteks, girdi! Nuleisk vamzd, nedurniuok! - Tik pajudk, - jo ratu Zyl. - ovini visoms tavo galnms pakaks! Blykios automobilio lemp gabaritins viesels apviet Ma karo veide vien baim, begalin baim. Jis pratisai inkt, ste bdamas atkit ginkl, nesmoningai dangstydamasis galv platakomis. - Viskas, viskas! Taika!!! - auk jis. - Sakyk, ko nori!
N E M Y L I M I

389

Pistoleto judesys mirtamai j igsdino, asteljo al, pkda mas okteljo tempdamas sumedjusi koj, norjo kriste kristi iganing pomikio tams, bet... Stabteljo lyg atsitrenks aklin sien, uvert galv, tarytum igirds daugyb bals, aukiani jam, mgino atsigauti i be galins nuostabos, skubjo kak pasakyti, bet silpstanios kojos klupteljo, nebelaikydamos nepaslankaus kno. Visa tai vyko po to, kai Zyl iov. Tiesiai pakau. Stovjo ir irjo nepatogiai isitiesus Makar, veidu sikniaubus paslan ki ker dm, girdjo ne Makaro, tik savo alsavim, priverstinai gil, tarytum vaduotsi nuo koki ir nesuprantam vizij. Lavono toli neve. Ten, kur autostrada krenta plat sln, su stojo ant tilto per Minij, ir sunkus knas puol plaiai iurlenan i praraj. Menka sniego gnite apsival, itryn krauju itept striuks rankov, isivrs bat raitel iaip taip pritvirtino kledaruojant bagains dangt, ir automobilis sukauks metsi priek, palikdamas grtaniai tylai kruvinas galini ibint ugneles. - Tu dar ten?! - Donatui paskambino i geleinkelio stoties ir tikrai nustebo igirds draugo bals - buvo antra valanda nak ties. - inai, bra, niekur nepagavau to ikniaus... Taip, gal tu ir teisus, nereikia kariuotis... taip taip. Reikia kaip nors technikai susukti, taip... Rytoj pasikalbsim. Iki! Ijs i aidios laukiamosios sals nuskubjo prie mainos. Aplenks kantriai vietoje birbianius taksi automobilius, pasuko vieianio treilerio link, lyg alkis tebt vienintel likusi prob lema. Naktinio miesto garsai atrod lyg transliuojami per radij, taiau raas buvo pernelyg varus, kad sukelt nors maiausi nerim. Apsndusi dar visai jauna mergina tingiai padav pro langel vienkartin lkt sudtas mikrobang krosnelje paildytas de reles ir alaus skardin. Parkblins ilt automobil ir pradjs doroti turbt tradicin viso pasaulio stoi patiekal - popieriu mi trenkianius derigalius, - krpteljo nuo duslaus beldimo
390
E D V I N A S K A L D A

dureli stikl. U jo juodavo begalvis siluetas, ir tik sujudus nuleidiamam stiklui Ovidijus ivydo eriuot smakr, dant griuvenas ir pas kiausiai nepastamas akis, baugiai mirksinias. Valkata. Stoties valkata, koki ia slankioja deimtys. -Velnias! - sumurmjo panosje, nykiu atstatydamas kien je tnanio pistoleto saugikl. -Ponaiti!.. Nors kapeikl!.. - sumikiojo vatinuk susisu ps ir atrodydamas it berankis vtytas ir mtytas pragerto vei do mogelis. - Antra diena kaip ant rago sukuosi, n trupinio, n trupinlio... - Kas ia, reketas? - burbteljo pilna burna vaikinas, bet atlgusi tampa jau virto... dkingumu. -Brolyti, - valkata mauml isigando, nesitikjo ioje mai noje rasti tok alik. - Tu gi inai, kas yra vargas, suelpk, nors kapeikl, aaa?.. Pasiraivs Zyl itrauk iugdant banknot. Valkatlei idygu sios drebanios rankos kaipmat iupo popierl. Prikis j prie aki stoties gyventojas susikeik, keistai dirsteljo tebekramsnojant jaun vyr mainoje. - ia imtas doleri! - atgavo kvap imaldos praytojas. Tai buvo ta pati kupira, kilniairdikai pastmta Makarui j reivi klubo kavinje prie baro. Zyl jos nepaliko savo prieo ki enje - itrauk. - Maai? - vypteljo. - Galiu dar ger patarim duoti - norti pinig neutenka, reikia mokti juos painti. Taiau valkata jau tapo kurias ir nebylus - vis banknot kraip, vart, iupinjo, nelyginant apsisapnavs. - Tikras, nesijaudink! - susijuok Zyl ir, kai valkatl net nepa dkojs pasipust padus, pridr: - Buvo netikras...
***

Zyl sum po dviej mnesi. Makaro lavonas ikilo paioje leN E M Y L I M I

391

doneio pradioje, bet mieste jau seniai skland gandai, kad vos gimusios gaujos lyder nudaigojo spiritistas" Zyl. Skland ir pri tariamos kalbels: usirov, taip ir reikia. Vietos kriminalistai su juo nesiterliojo. Sum j etojo skyriaus vyrukai ankstyv pavasario ryt, be joki ceremonij sugriuv tv namus. Krata joki kali tardy tojams nedav, praslinko lyg koks biurokratinis formalumas, ir tik perdayta BMW bagain utikrintai saugojo kalius. Donatu po keli apklaus patikjo kaip ir Ovidijaus apsaugi niais, kurie skaudius tardymo metodus atvira irdimi prim kaip kovos krikt. Jie i ties nieko neinojo ir, kaip ir patys pa reignai, galjo tik splioti, kokia yra teisyb. Vis nuostabai, Zyl gro vasarai prasidjus, kai ydjo liepos, palengva ilo jra, o gatvmis seniai jau vaikiojo graiai de gusios panels. Vl miest supurt istorijos apie t mnesl, Zy ls praleist saugumo poemi kazematuose. Tard, dau, mu, neleido miegoti itisas paras, laik guminje" kameroje, sukiojo rankas ir var panages adatas - niekas neinojo, kiek tose kalbo se buvo teisybs, pakako tik vieno fakto: jis neprisipaino, ir patys bailiausi, tiek verslininkai, tiek pradedantys reketininkai, lipd i jo stabuk, gyv paminkl lumui, savo pai ateiiai. Taigi jis gro. Ibals, kritusiais andais, paenklintas nesuvokiama yme, kuri ilgai likdavo vis mintyse po jo pasirodymo. Zyl nepaprastai atsargiai ir i karto kibo kasdienius darbus, ir maai atsirasdavo moni, kurie idrsdavo pasakyti jam: Ne." Zyl tebesilaik se nojo vaizdio: paslaugus, mandagus ir nepiktai kandus, - btent toks jis kl savikio spd, tik dabar jo poelgiuose kirbjo alio virusas, parsinetas i saugumo poemi. Apie juos niekam nepasakojo, kaip ir apie ten praleistas paras. Makaro burtas kolektyvas" skilo net kelias smulkias, kaip Zyl vadindavo, namudines grupeles, jos didij laiko dal itvir kaudavo, negalvodamos apie tak mieste, be to, Makaro deinioji 392
E D V I N A S K A L D A

ranka pasitrauk Kaun. Btent i ten Ovidijus ir sulauk klau sim apie pat Makar: keliomis sportinmis mainomis uostamiestin atlk ir vis dien Zyls iekoj kaunieiai tepe tiek, kad vakarop, korteui nuslinkus pailsti pirtel prie jros, Zyl atsirado pats, bet su ne maesniu kolektyvu", ir k jis kalbjo su prakaulaus veido, auktu, ugniniais plaukais vyru, anj autori tetu, niekas neino. Tik visi mat, kad atsisveikino jie draugikai paspausdami rankas, o Makaro elio Kovalio pastangas autori tetas numojo ranka, tarytum pabrdamas, jog viskas baigta, pre tenzij nra. Apie visa tai mieste buvo kalbama su pagarbia baime. mai iaugusio Zyls autoriteto prieastis buvo aiki, taiau vardijama tik panibdomis, kaip paslaptis: - Jis - udikas.

tsdjs trejet met kolonijoje Viktoras nepajuto jo ki rykesni pasikeitim zonos gyvenime, nors pa galiau atsikrat salagos etikets. Nebent tai, kad nauji veidai, kas savait pasirodantys po Vilniaus ar iauli etap, primin j pat, pirmomis dienomis taip baugiai besilieiant prie sekcijos dur ranken ar atkakliai besibraunant prie piet stalo valgykloje. Da bar, kai Gangas tvirtai ssdavo ant ratuk ir apsiseiliojs blakyda vosi po lokalin, kol koks oys pastebjs lkdavo iduoti operams, kad kit penkiolikai par trium, klaipdieiai, kilus menkiau siam nesusipratimui, kviesdavosi Viktor paspirt. Vis dlto jis ne tik Gango kentas, bet ir mokinys, ne blogiau nei jis susigaudantis neraytuose zonos statymuose. O problem pakako. irk, vien juoda dm i laisvs atsivi jo, neva j mat vaiktinjant po Klaipd draugovininko raiiu pasipuous. Jei rodys - oys. Kitas vl pernelyg lengvai sukasi ir KPZ buvs tartinas, tuoj karta galva ir tvirtina - stukaius i laisvs! Dar kiti kaip manydami mgindavo nuslpti kaljimo praeit - vaikto po zon su bachrais, o po mnesio paaikja, kad kaljime duchas buvs: kojines plov, lktes neiojo. Ir paio je zonoje - kas susimu, k gudresnis prigavo, kas prasilo, kas prasiskolino ar neinodamas i gaidio cigaret pam. Ir visi, tiek kalti, tiek nekalti, vienu balsu auk: rodyk! rodyk! rodyk! rodyk! ia ir auksinio Maskvos penketuko advokatams darbo bt pa kak - tokie pains lageryje teisybs keliai, o Viktor diugino, kad ta teisyb ia buvo reikalinga. Gal todl, kad teisybs iekan ij buvo ir daugiau, nes, jungs ali vies klastai, anksiau ar vliau jos vaisius skinsi pats. odiu, pradj slinkti ketvirti nelaisvs metai dar giliau trau394
E D V I N A S K A L D A

k Viktor zonos gyvenimo skurius skurlius, papsinius it smalos burbulai tai vienoje, tai kitoje lokalinje. Tik jei velnia va uvirdavo tarp mastiuch, tarp negimining miest, plokte li vartyti slikindavo seniausi ir didiausi autoritet tarp imt nuteistj isikovoj zekai i Klaipdos ar Vilniaus, ar aplinkini miesteli. Tiesa, kart Viktorui pavyko ugesinti brstant nema lonum tarp Kauno ir Klaipdos, kai pakliuvs zon klaipdietis per vien vakar domino pralo kaunieiui nei daug, nei ma ai - tris tkstanius septynis imtus okoladini saldaini. Sun ku ir sivaizduoti toki krv, bet, kai naujoklio likimas pakibo ant silo, Viktoras papasakojo apie nelaiming loj Liukui, ir is, gerai painojs savo kratiet, kalbjo dovanoti. Bet kaip tik tada Viktoras pajuto tai, k Gangas ir kiti, daugiau u j atpyl zonoje zekai, vadindavo smegen spaudimu. Galda vai itisas valandas drybsoti lovoje, ir jokia maloni mintis nepa siekdavo n vienos smegen kertels. Vien nykuma buvo tikras jausmas, spuojantis bespalvius apmstymus, o knas sivarydavo iurpul, prisiliets prie beprasmio laiko gelms, kol virsdavo be formiu gniutulu, i kurio turjo isiristi gyvulys. Tai ir bdavo viena i prieasi, nukeldavusi zekus baltus atominalo sapnus. Tai kaip ir kaljime - pigiausias kaifas, ikuo piantis smegenin tartum arklid nuo kankinamos natos, negyva viesa uliejantis akis, beprotikai egzistencijai suteikiantis saldu mo. Viktoras bijojo kaifo, galvodamas, kad niekas taip neuvaldo, kaip dirbtinai patirtas malonumas, ir atkakliai nuo pirmj dien spyrsi pagundai pasiduoti tabletse slypiniam palengvjimui. Utat Gangas tukyi neveng, neretai nokautuodamas padivus kn iki ryto, ir kai igirdo, kad antrojoje lokalinje ze kas ities kojas, usimets devynias tukytes, nuoirdiai steb josi, nes jam tokia doz - prastas dalykas. Tiesa, Gangas laiksi senj pair ir nesibadydavo ven, tiesiog rydavo nervus ra minanias tabletes ir aipydavosi i t, kurie sddavo ant adat ir, iekodami neudegintos kraujagysls, net kelnes nusileisdavo, o
N E M Y L I M I

395

paskui vaikiodavo sanitarijos skyri gydytis dl ukrsto krau jo, praydusi raalini egzem. Viktoras ne visada suprasdavo, kada kentas sdi ant ratuk, ypa jei dar bdavo toli iki normos. Tik atslgstant atominalo kvaituliui Gangas drebdavo it imau dytas uo ir snukio nikumu galdavo varytis su paiu velniu. Kit nakt, kai Viktoras beveik neabejojo, jog Gang jau suiupo kakurioje lokalinje belaipiojant per tvoras ir iekant kaifo, jis parsibrazdino klidamas patamsyje u lov gal, lyg dvi lazdas itrauk i varko rankas, numet ant palangs kepurik ir, paste bjs, kad Viktoras nemiega, pasilenk. - irk! - patenkintas isiiep ir, kvps oro, papt - nuo jo trenk svognais ir alkoholiu. - Tai ne spiritas ar fliusas, o tikra degtin. Suomika! Galjai n neklaust, kas, kaip, i kur, - Gangas nesimgaudavo aplinkybmis, nesigirdavo, laikydavo lieuv u dant, anot jo, lo pet, kasani duob dinai rytdienai, bet syk jis leidosi ne kas, nenordamas girto smagumo ikeisti nusibodusius sapnus. Apie laisv jis nek tesugebdavo papasakoti - pernelyg nusid vjo prisiminimai. Jo laikai - tai klioins kelns", pigus vynas, tranzistoriai ir ilgi plaukai, taiau lagerio istorijos j pasivydavo dar i t laik, kai gaidiams nebdavo vietos po lokalins sto gu, ir jie miegodavo tai po laiptais, tai ant vik ar koridoriuose. Gangas kone visiems naujokliams mgdavo pasakoti, kaip prie ger deimtmet, kai jis pats dar buvo salaga, gaidiai u tai, kad apspjov vien ustriak, vis vasar miegojo lokalins mediuo se. Bdavo, visas nuvits pasakojo jis, pakeldavo nakt duchus ir ivydavo obuoli krsti", o visa lokalin prie lang prilipdavo ir juokdavosi, kai, deimiai duch papurius liaunesn med ar pa galiais apmius, usimiegoj gaidiai it pup pdai ant upakali lumpsdavo emn. Ir kariai pridurdavo, kad zonos publika nebe ta, be vaizduots ir aiktinga kaip senmergs laisvje, tik ir iri, kaip vienas kit iduoti, apmauti, idurti. Anksiau, tsdavo jau lidnesniu balsu, net tvor tarp lokalini nebuvo: vaikiok kur
396
E D V I N A S K A L D A

nori ir kada nori - ar darbo zon, ar gyvenam - joki kontro ls punkt! Bald itisus komplektus varydavo slapta su meistrais sutar, sunkveimiais laisv grdo, pinig net duchai turdavo visi susimet nauj zon bt pasistatydin. Vynas pigus, o dar tarp lokalini ir darbo zonos tanks krmai drieksi: ir grau, ir jauku, gali pasdti, laisvs gododamas vyno prisisiurbti. U dvi deimt rubli net merg nakt krmuose galdavai rasti! Kai tik atsirado raudonraiiai - krmus ikirto, lokalines su mrijo, zon tvoromis supjaust kaip peiliu velykin pyrag. Visa tai Viktoras buvo girdjs ne kart, ir Gangas dabar, drybsodamas auktielninkas, pasikis rankas po pakauiu, panib domis dst nemantri laisvs biografij: mokykla, technikumas, okiai, mutyns, vyn ir degtins kainos ir pagaliau eima. - Sauliau, - atsargiai pertrauk Viktoras, pajuts, kad seniai ne iotas klausimas krito lpas. - Ar prisimeni t dien, na t, lem tingj, kai viskas atsitiko? - Koki dien? Kai nukirtau t saig? - perklaus Gangas, ir jo balsas net nesuvirpjo. - Pamenu, o kas? Nori k nors suprasti? iaip jau btinai bt pridrs kak panaaus: Ech tu, salaga!" - bet dabar nutilo, tik lovos tinklas sugirgdjo, sucypavo suardydamas kietai sumigusi nuteistj narptimo sutartin. - A save tai suprantu, bet kiti... - reikmingai patyljo, pasuko galv Viktor, ir pro lang krintanioje proektoriaus viesoje pasprogusios akys ybteljo lyg neugesusios anglys. - Girdi, kaip knarkia visi? Kaip migusios kiauls. Sapnuoja deras, forenskas cigaretes, plikas manekenes, babkes, ir neino, kada pabus slapta spyruokl. Su ja mes jau gimstam, tik ji mayt kaip ratinuko spyruoklyt, ir kai vaikystje ji iokdavo, mes nutraukdavome kokiam vabalui, sliekui galv ar pro iaudgal pripsdavome var lei vidurius oro ir, vystelj auktyn, laukdavome, kol ji itik akmenis, o vliau - jau sudtingiau, - kalbjo tyliai, tartum maty damas, kaip itarti odiai it pels neria palovius. - Tu jau nieko nebeinai apie j, nieko, ir tai vyksta netikiau, kur kas rimiau.
N E M Y L I M I

397

Tu irgi j turi, visi, net prokuroras, ir tas turi... Ji tik laukia, kol visos aplinkybs, supranti, visos - pyktis, neapykanta, nuovargis, protas, - susirikiuos tik jai reikalinga tvarka prie tave pat. Ir tada ji pabus. iupsi kirv ir ek ekt! Spyruokl vl pasislps, o tu, kvaileli, lauk ini i pragaro. mog nukalt dar lengviau nei gy vul. Jis neka, kitaip juda, kitaip iri, kitaip moka sukelti neapy kant, ir man paliko gera, kai supratau, kad turiu jg nutraukti t paeminim ir patyias. K ten jg! J ne tiek daug ir reikia, utenka gero, atraus, patogia kirvapente kirvio. ek ekt! A tam saigai i pirmo karto ir nepataikiau. Spjo pabgti i mano mie gamojo. Sakau, gal maiau biau gavs, jei i pirmo karto biau pakirts, ar ne, Dragai? - Neinau, - ne i karto atsiliep Viktoras. - Tas bias bjaur prot turjo - po visko mano ukomis ukuo tis, ir tik i kelinto karto supratau, kad tie raudoni plaukai ukose ne mano. Vien nakt, pardros i pamainos, j ir aptikau... Jo balsas nutrko. Pasisuks onu, visai paskendo tamsoje, ir Viktoras atskyr tik nos tartum ak, iaugusi i nejudanio kel mo. Kai atrod, kad tyla sigals iki pat rytmetins sirenos, Gango balsas vl vos girdimai sugergd it i purvyno iklampoj veimo ratai: - Pamats kirv mano rankose, jis niekur nebgo. Juokas! Moks lininkas stovjo plikas kaip motina pagimd ant mano nam slenksio, k tik nukls savo ipampus pilv nuo mano iltos monos. Net kiemsargis uva nelojo, veizjo, kuris i ms apsiiks. A nebeturjau kur eiti, supranti, Dragai? U nugaros - ne itikima mona, kek, o priekyje - ikryps ir nuduss pasaulis, besikergiantis ir besiporuojantis su mano mona. Vliau supratau, kodl tas saiga nesirov namo. Jis bijojo, kad kas nepamatyt jo nuogo - taip jis saugojo savo eimos presti! O a? Gal pasakysi, kad turjau eiti miegoti apsiergs kirv? Spyruokl atsipalaida vo, ir tada a kirtau. Kirvis nuostabiai pakartojo t gars - ekt! Jis strigo tvirtame pakauyje, ir mane aptk lipnus dvokiantis
398
E D V I N A S K A L D A

kraujas, o kelios kaukols skeveldrls pateko burn. Tu nesi vaizduoji, su kokiu pasidygjimu ir purtuliu mano lieuvis ist m jas lauk! F! Brudas! Gang vl suriet kosulys, tas pats, ne kart prikeldavs i mieg Viktor, bet igalsti odiai ausyse skambjo garsiau, todl nieko tinkamesnio nesugalvojo, kaip tik pralementi: - Tai buvo afekto bsena. - do, o ne afekto bsena! - atrm Gangas ir pasieks nuo spintels vandens butel godiai atsigr. - Man pasileido ta slapta spyruokl. ekt! - ir viskas. Kas ia dar neaiku? - piktai surypavo lova. - Kaip matai, pamenu t dien ne blogiau nei paskutinius sekmadienius. - Tu labai myljai savo mon? - neikent Viktoras ir tuoj pat prikando lieuv - ar ne per giliai kabina jo smalsumas? - O tu? - mitriai apvert klausim Gangas ir sulauks kap tylos pralemeno: - Tyli, matai... Niekada geriau nekalbk apie meil. Tai silpnumo enklas. Kas kalba apie meil, tas gali ir iduoti. Man visaip atrod: kas zonoje pasikardavo, paliks ratel, kad i meils, i to juokdavausi; kam monos raydavo, met metais vaindavo zon - pavyddavau. Bet tai buvo seniai, labai seniai. Tik vienas tikras pojtis iliko, vienas... - Koks? Komarai? - Ne, - numyk. - Sapnuoju kaip normalus mogus - ir plikas bobas, ir jr, tik pabuds visus tuos metus jauiu anas kaukols skeveldrles burnoje, ir nutirps lieuvis negali j istumti, - Gan gas, staiga nukands odius, nutilo, ir kur laik tik pasiutusiai garsiai tiksjo laikrodis, kol, mieguistai atsiduss, seniausias loka lins zekas paklaus: - Tikriausiai a psichas, Dragai, ar ne? - Taip, Sauliau. Mes visi ia - psichai...
***

Vien vakar, tai buvo pats viduriemis, kai visa brigada sugujo sekcij, Sergejus, lakstydamas su drgnu skuduru, tarsteljo:
N E M Y L I M I

399

- Tavs iekojo brininkas. Eik tuoj pat, sak, svarbu. Viktoras neskubdamas kabina ariau radiatori alusius batus, apsiauna lepetes ir svarstydamas, ko prireik brio virininkui, nulepsena iki jo kabineto paiame koridoriaus gale. Brininkas, nutviekstas stalins lempos viesos, sdi prie sta lo ir varto k tik gautus raportus i operatyvins dalies. kvedys, krypteljs Viktoro pus, paoka ir ninka trankyti i lentyn nu teistj bylas, lyg nenordamas klausytis pokalbio. Bet brio virininkas, keturiasdeimtmetis griet manier vy ras, n nelauks, kol nuteistasis ipokins vis prisistatym", i kart griebia jaut u rag: - inai, kodl, nuteistasis Dragnai, tave pasikvieiau? A ne mgstu js glostyti, tu jaunas ir, manau, atlaikysi vyrikai blog naujien. Mir tavo tvas. Viktoras pamiro alsuoti, o paskutiniai brio virininko odiai trankyte tranksi galvoje. - Tu supratai, k a pasakiau? Viktoras girdjo tik savo bals: - Ar galiu vaiuoti laidotuves? - Kur? - lyg ir stebjosi virininkas, sukdamas lempos gaubt taip, kad apviest panekov. - J vakar palaidojo. - O kodl anksiau... - Nebuvo reikalo. Tavo sunkus straipsnis, kolonijos virininkas nebt sutiks. Jau palaidojo, supranti? - O nuo ko mir? - Neinau. Parays gimins, supranti? - Suprantu. A galiu eiti? - Taip. Grk br. Durys usivr. Viskas. Trko gija, laikiusi itis pasaul, ir is nugarmjo nebtin. Nebra tvo. Nieko nebra, vien beprasmikai slenkanio laiko gelein grandin. Ir Donatas tyli. Kodl nieko nepadar, kad j ileist laidotuves? Negi tai jam neatrod svarbiausia? Ir Slavi400
E D V I N A S K A L D A

kas, ir Karpaviius - visi vaiavo laidotuves, kai mir j tvai, tik jis lyg koks raupsuotasis trnijo ia, nevertas n tos ems saujos, kuri bt galjs uberti ant karsto antvoo... Nutirpusiomis, kadaruojaniomis rankomis susirado cigaret ir tik tada susivok, kad jau sdi sekcijoje, ant savo lovos. Liukas, mgins perprasti tampos surakint veid, kako klau s, bet tuo metu idygo Raius. - Palauk, - ties rank Viktoras. - Maldaknyg turi? - Taip. O kam? - akiniuotis trauksi atatupstas. - Rytoj, gerai? - Duok! Girdi? Tuoj pat duok! -Kam? - Tvas mir.
***

Nakt sisiautusi pga nenurimo ir ryt. Lokalins aiktje ne noriai rikiavosi nuteistieji. Pagiusiais veidais, rkani ir pikti slikino gretomis po deimt kiemo vidur, operas vis skaiiavo, nervingai kresteldamas apskaitos lentel suvarbusiose ranko se. Balti pgos dygsniai, netiktai susisukantys \ kolonas, griuvo po kojomis, kl verpetus dang, ir karininkas beviltikai sks iojo rankomis - kur tu, mogau, tokioje maialynje neapsiriksi skaiiuodamas! Pavyko tik i treio karto. Nepravitusio ryto pgoje tarp dangaus ir ems karoj juo di siluetai pasklido lyg ant balto emalio nutkti arbatos tiriai. Vieni nr iltas migdanias sekcijas, kiti aklinai usimauklin zuikines iki pei kantriai lkuriavo, kol nuomar varantis skam butis prane, kad kelias i lokalins valgykl, paskui darbo zon laisvas. Viktoras, susisiauts, usidangsts vatinuko skvernais, usi verts apykakl, stovjo prie dur, ganydamas akis balt sniego plunksn okyje, ir trauk iugdani, padiovint ant radiato riaus cigaret.
N E M Y L I M I

401

Stora maldaknyg liko sekcijoje numesta ant paklotos Raiaus lovos. Boluojantys puslapiai buvo gyvi galvoje, bet i j okiojo tik padriki odiai, dusliai nardami: ... tavo malon... melski me... praykime... bk gailestingas... pasigailk mans... pasi gailk mans..." Maldos jo neramino, stiprybs neteik, nors prisiliets prie ap iurusio virelio paman, kad mai uvalds silpnumas klusniai prasmegs subjaurotoje naktyje. Iki pat kolonijos sirenos, neklys tamai pranaaujanios aur, vart, sklaid maldyn, taiau jaut vien mirties el, nutsus per vis pasaul, u jo gldint baimin g nuolankum, akl atgail, diaugsm, nematom ikilmingu m. Visikoje tyloje, tuiavidurje ramybje Viktoras skait nuo pasaulio sukrimo atsivijusias tiesas, galiosianias iki Paskutinio teismo dienos. Kad apatalas ar kunigas inot, kuriam nusid jliui galima atleisti, ie turi prisipainti, kuo yra nusikalt ir ar tikrai rytasi taisytis. Prisipainti klydus nra malonu, taiau rei

kalinga, kad tiesa bt atstatyta. O pat dovanojim tegalime gauti i Dievo per Banyi.
Kiti nedovanos. Niekada. Argi pati jaunyst, zonoje kalinti siekiai, trokimai, mintys, sie la, knas, grivantys jausmai, paskutiniai gerumo likuiai, besi kaunantys su nelaisvs sloguiu, irstantys, nykstantys, tirpstantys saitai su laisve, tave painusi kiek kitok nei dabar, niekada neatperka buvusios kalts? Niekada, tai tiesa. Nuosprendis - tik menkas praeities atspindys, tarpstantis, neantis ir niekuomet nesibaigiantis... Pur or persmelk vigus skambutis - judkite darb! aius garsas ilgai veria ausis, ir Viktoras pamano, kad jei iemospirgio pgos viliot kokius paukius, j trels skambt btent taip. Sukus gateriui, lidesys apmalo. Viktoro pagalbininkai kibo darb lyg seni nerkliai - tik dunksjo krintantys nuo rampos apledij rstai, klingsjo vei mlio nypls, virkavo pjklai. Jie nieko neklausinjo apie tai, k 402
E D V I N A S K A L D A

ne vienas kolonistas yra pagalvojs. inojo, kad yra blogai, ir uolu mo protrkiai pakeit laisvs tvarin - uuojaut. Mgino kalbti Viktor mesti darb ir eiti kur pasdti iltesn kamp, bet vienas po kito usiiaup, kuriai atsimuus odiams lyg sien. Supra to, kad kalbinti bergdias darbas, kad Viktoras nesitrauks nuo gaterio, nors ir atrodo tarytum vis nakt kilojs rstus: nirus, prisimerks lyg pikt kalb iplaktas, o skruost linkiuose kruta tvirtai sukst andikauli gumburai. Aprimus pgai, tai vienas, tai kitas klaipdietis ar iaip kolo nistas netiktai idygdavo prieais Viktor pripustytoje, ievi atplai nustoje aiktelje ir, spausdami rank, sumurmdavo, kad girdjo lidn naujien, mesteldavo k nors paguodiamo ar bent nusikeikdavo i visos irdies ir dingdavo. Netgi Krita, ats tovavs kolonijos aktyvist neabotai valdiai, valgyklos priean gyje kumteljo Viktor lyg sen draugel, tarytum prisakydamas laikytis, nepalti. Vaikinui oio dmesys nesukl nei nuostabos, nei nirio - supantis pasaulis atrod tik nevyks fonas netiktam igyvenimui atspindti. iandien pietums - makaron ko. Makaron vamzdeliai, apsivl lipnia koele, kaip visada skleid keist kvap. Pastam, bet nesuvokiam. Vaikinas nenoriai pa suka aukt koje, pakabina bene mgstamiausio kolonist pa tiekalo, ltai pakelia prie lp, ir ilto garo gyvatl atnea netikt aikum - vako kvapas. Riebus, su stipriu degsiuko prieskoniu ir darytas tylos aliu. Jis pakelia galv. Ar visi jauia t pat? auktai dergia it nutrkusios grandins, lyg maldai palenkti virum stal juda pakauiai. Taip, vien liturginio maldyno puslap jis atsimena labai gerai, tai jis pervr, persunk, priplojo prie kolonist sdyni nutrinto suolo. Tai buvo ne poteriai, ne malda. Ne giesm ir ne himnas, juo la biau ne litanija. Tai buvo teisyb, nors ir skaudi, bet mielairdingai uleidusi viet Didiojo utarjo - tvo - veidui.
N E M Y L I M I

403

Mirusiajam uspaudiamos akys, per galv pariamas smakras; palakstomas vstu vandeniu ir paarvojamas kurio nors er dvesnio kambario gilumoje per vidur ar prie sienos. Numirlis guldomas ant audiniais apdengto ir glmis papuoto paauk tinimo. Galvgalyje tarp vaki statomas kryius ar religinis paveikslas. rankas mirusiajam dedamas roanius ar ventas paveiksllis... ... Mir suaug aprengiami kukliais,geriausiai tamsiais drabuiais... Jaunuols rengiamos baltomis suknelmis ir puoiamos velionais. Jaunuolms gali bti segamas prie galvos rt vainiklis, o jaunuoliams rt puokt su baltu iedeliu - prie krtins, kaip jungtuvms... Jungtuvmsjungtuvmsjungtu...
Suolas susibavo tarsi valtis, nuleista vanden. - Dragai! - timpteljo u rankovs Gangas. - Tu k, umigai?! Ko kos ne... - Nenoriu, - stumteljo lkt stalo vidur, o duchas Matvejus, lubas ir tartino protelio ruselis i venioni, vikriai suvejojo vos irimus msos gaballius, skubiai prarijo ir nune lkt. Ismuks vieline tvora aptvert valgyklos aiktel, kurioje pa pietav kolonistai lkuriuodavo, kol paskutin i darbo zonos opero skaiiuot-patikrinim perjusi brigada sugarms valgy klos vid, Viktoras usirk. Visi rk, nes be cigarets - kaip ir be piet, taip pat, kaip ir darbas be popietinio efyro uvirinimo tarsi ir nedarbas. altame ore dmai smego, plaikstsi, o atlapotos valgyklos du rys it koks besotis skrandis siurb vidun ne maiau ialkusias va tinukais pasipuousias minias. - Atsipraau! Viktoras neatsisuko. J ia daug prie tvoros, neinia, kur kvieia. 404
E D V I N A S K A L D A

- Atsipraau, tamstele, - vl tas pats tylus, pusbai tapnojime vos girdimas balsas, ir kakieno pirtai atsargiai ir nedrsiai kelis kart bilsteli nugaron lyg ilgai iekotas duris. Atsigrus vaikin pasitiko lidnas vilgsnis. smuks aptrint keliais dydiais pranokstant peius vatinuk, usimauklins landiam vjui atvir mlyn karantino kepur, suplktame sniege veltiniuotas kojas stumd seneliokas Petras, pasirengs raukli ivagot veid slpti u ramiai dm pliani nuteistj pei. Kaskart, sutiks j zonoje, Viktoras nejuia nusistebdavo, kad ilgi gyvenimo metai testeng mogut kilstelti vos jam iki pe i, lyg tik pradjus augti medel laikas i karto bt pasmerks senatvei. - Atsipraau, - toliau krusiojo Petras Matulis. - Gal, sakau, po naitis cigariuk gali?.. Tik vien. -Vl kas nors atm? - nepiktai prikio narydamas kienes vaikinas. - Ne ne! Neatm, - sutabalavo kepurs ausys, o pagyvenusiose akutse spindo viesuliukai. - Baigsi. - O pypk dar turi? - Turiu! Turiu, kaipgi... - Imk visas, - kio apypiln pakel virutin vatinuko kien ir t pai akimirk per imtus kolonist galv pajuto atkakl Gan go vilgsn. Jis visk mato ir jau juda Viktoro, savo kento, link. - Kas jis tau? - prisiyrs iki jdviej iplt akis. - Tu jam sko lingas, kad daliji cigaretes? Senio smakras sukiojasi abi puses, baugiai dairydamasis mielai nert alin, bet kojos neklauso. - Taip, skolingas, - ltai itaria pabrdamas odius Viktoras. Ir daugiau, nei tu gali sivaizduoti... - HuL - Gangas nustebs, ir jo kaulta nosis, atrodo, dar labiau itsta. - Tu skolingas! Skolingas duchui! Mano kentas, pasirodo, tyliai prigautas ducho! - jis inojo, kad yra ne taip, bet prisikabinti
N E M Y L I M I

405

prie odi niekada netingjo. - Ir kada ia dabar kritai? - jis stebjo juos abu, bet kalbjo tik su Viktoru, nes mat, kad senukas nutirps lauk paties blogiausio. - Nuo vakar, - atsak vaikinas, ir rkstanti pirtuose cigaret virpteljo. - Geriau tu, Sauliau, eik, nesuk sau galvos ir inok, kad nieko ia nepakeisi. -Tpfvil.. - ir nusispjov, ir nusikeik, ir pikiurnikai surauk antakius Gangas. - A inau, kaip i akcija vadinama, - humaniz mas! Liksi plika ikna, kol kas nors sodins! - Eik, eik, - ypsojosi Viktoras suprats, kad senojo zeko t mastis visai nepanai tikr, ir Gangas, parods nepador gest pusiau sulenkta alkne, simai mini. - Tu irgi eik, - atsisuko suakmenjus Matul. - Eik, parkyk. Dabar a pats tave susirasiu. Visikai nesuprats, kuo pasibaig nemalonus dviej zek po kalbis, neinodamas, ar neuplauk koks neaikus debeslis vir jo vargs galvos, Petras Matulis ltais maais ingsneliais nutapsjo juodarbi tirtum. O grtant i valgyklos Viktor tuoj pat u radijo cecho, kur karantininiai vytavo kastuvais valydami privaiavimus prie gata vos produkcijos sandlio, pasivijo tekintojas i dirbtuvi, kuriose vaikinas palikdavo galsti gaterio pjklus. - Klausyk, - prisigretino jau pusamis vyras, siauraakis, nenu spjamos genetins praeities. - Varom pas mus. ryt elektrikai keit dirbtuvse instaliacij, jung naujas stakles ir u seno elek tros skydelio rado Sakalo, tavo kratieio, dienorat... Paimk, gal laisv perduosi, ar k. Mes neinom, k su juo daryti. Viktoras sutiko. Jis danai prisimindavo t tyl vaikin neper prantamu veidu, mai metus ik visai zonai ir nuskubjus pa sitikti tragiko likimo. Jis gi bt iais metais ijs laisv..." paman ir n nepajuto, kaip kartas apmaudas perliejo vis kn, o js dirbtuves i tolo pamat ant palangs numest ssiuvin. Gal jame tno ta vienintel nesuprantama pabgimo paslaptis? 406
E D V I N A S K A L D A

Dirbtuvse buv keli vyresnio amiaus altkalviai tylomis ste bjo, kaip ssiuvinis keliauja j Viktoro rankas. - Js skaitte? - apvelg visus Viktoras, slpdamas i praeities atsist laik uantyje... - Skaitm, - sujudo vienas j. - Bet k suprasi, - atsiduso. - Pa matysi, nors negalima kalbti blogai, bet akaliukui, aminatils, buvo viskas susimai... - Nesmon! - nukirto Viktoras, usisagst vatinuk ir n neat sisveikins uvr paskui save duris. Lauke leidosi snaigs, sunkios, goianios vis miko bir. Siauruku nujo iki paties galo, kur tvor eil dark em, o u j mlynas durpyn tolis buvo vadinamas Laisve. ia Kita Vieta. Jai niekas nesugalvojo pavadinimo, taip ir liko kakas neapibrto tarp durpyno ir gaudiani gamybini pa stat, ir tik tvoros, spygliuotos vielos, sargybini bokteliai nevy kusiai slp apgaul nuo emlapiuose, gyvoje atmintyje ilikusi vietovardi, klusniai saugojo automat akimis, un gerklmis irinktuosius Aptvarui. Kaljimas... Zona... Kolonija... Lageris... Ne. Tai Kita Vieta. Prie gaterio negro. inojo, kad jo ir neiekos, gal net nu diugs, galdami bent itaip parodyti savo draugikum. Pasuko treiojo cecho link, kur lakuodavo mokyklini suol ruoinius, ir kai tik smuko vidun, lako kvapas kimte ukimo kvpavimo ta kus. Tuiais laiptais pakilo iki pat viraus, prasikrapt usnig t dangt ir atsidr ant stora sniego pluta ukloto stogo. Vjas lindo po apykakle, iurpindamas od, tarsi sakydamas, kad vir zonos jis kitoks, laukinis ir piktas, tarytum saugantis savo olos prieangius. Ir dangus ia kitoks. Sustings lyg ledinis sklend nematomus tolius, pabgs nuo raizgaus metalo abaktyno, vieni medi ir susigusi nyki pastat. Jis niekuomet netiko tvoromis ap sitverusioms juodoms skruzdlms. Ar sist liet, ar kaitr, ar
N E M Y L I M I

407

sunkiu sniegu uverst, ar iltais vakarais pamalonint, vilgsniai tie patys, vis iekantys kratelio, kur sikabinti. Pavelg emyn. U tvor ukard styrojo pusnyse smeigta, nuo jaunuolyno pasitraukusi storakamien puis. Storoji jos aka, tarytum vir ikeltas pirtas, grmojo iriniam nuo stogo. Virv, domkratas, tamsa... Neliko jokios abejons - kelias i zonos yra, bet ar tai ieitis? Viktorui rods, kad ten, u apsnigto baltaakio puyno, kita zona, tik kraupiai didel, kurioje gali nie kuomet neprieiti teritorijos pabaig yminios tvoros, o ir prijs nebeturtum jg perlipti. Kaip Sakalas... Sugraibs uantyje prie tvo dovanoto megztinio prisiglaudus apilus ssiuvin, atsisdo ant aptirpusio prie ventiliacijos achtos stogo lopinlio ir atsivert pirmj puslap. Joki dat, joki nuo rod zon, tik stulbinamai, netiktinai dailus ratas prikaust dmes.

Nenoriu sulaukti nakties. ia ji atslenka kaip dar viena ilgaam bausm, ir miegas, gi lus it praraja, gramzdina mane nir urv, kurio gale kaskart randu pasaul, neinant, kas yra dangus. Jei biau mirs, umiriau ir gyvenim emje, o dabar a ia viso labo nusikaltlis, bgantis nuo atpildo elio. Jis neino, kas yra gailestingumas, ir persekioja mano prot, kankindamas sins priekaitais. A ten ne vienas. Vir blyki lauk plevena mirusij sielos. Girdiu j lidnas dejones, aimanas. Nelemta joms priadin ti ems atminties, jos amiams liks skardenti ia, iekodamos savo kaul. Bet baisiausi iurp kelia poemio pabaisos ir vai duokliai. J daug, j kraujo troktantys atvaizdai stumia tikr siaub. Kaskart prabundu alto prakaito ipiltas ir guldamas ilgai ilgai mstau: o siaubei kaip a nekeniu, kaip a nekeniu, kaip a nekeniu ano pasaulio!
408
E D V I N A S K A L D A

Bet tai ir viskas... Maiau rankas, iekanias udiko. Ne tam, kad baigt jo kanias, o tam, kad nuplaut kruvi n nuodm. Nuo j va tik tie, kurie didiuojasi savo jga ir niekam nepanorsta nusilenkti. Jos gydo ir ligas, apie kurias tu nieko nenutuoki. A jas matau sapne, ir jos, pakibusios aiaruojanioje miglo je, ustoja tikrj vies, kurios tyliai sruvenani plot ia nie kas ir nemat. Ir pabuds randu tik jos el. el, liepsnojant prisiminim ugnimi, ir iauusi diena tik paslepia giliausius nakties juodulius. Taip yra tik Zonoje. Buvau ijs sln, kuriame lo didiuli un gauja. Jie apsupo mane. Diaugsi mano mogiku pavidalu, lai rankas. Tada pajutau Laisv vj. Jis pt i tarpeklio, kuriame i tolo matsi nuo pursl prail upokniai. Jau inau: ten baigiasi is belaikis pasaulis, sugrinantis Nirj urv. Laikas ieiti. oku priek, kur tebetvyro paskutiniai tamsos eliai, ir un gauja suklsta - jie jau mato manyje gyvul, iepia baisin gus nasrus ir uuodia primirt kvap. A bgu juos klupdyda mas, bet jgos senka, senka ir senka... Nenoriau, kad itas sapnas pasikartot. A negaliu pasakyti, kad nekeniu savo sapn. J tikrumas nelinki man blogo ir palaiko jausm bei mini vienyb. Ir netgi tas prakeiktas Senis, i gailesio rodantis poe mio pabaisas ir baidykles, nesukelia man prieikumo. inakt jis parod moter, stovini ant pilkapio. Jos blykaus veido negaljo paslpti net tamsa. A stebjausi jos stora oda aptemptais kaulais, giliomis akiduobmis ir suveltais plaukais. Tu j pasti, sak Senis. Ji dien ilipa js pasaul vien tam, kad kelt alk. Ar inai, kaip tai svarbu?.. A negaljau
N E M Y L I M I

409

kalbti - tokia baisi jinai buvo. Ji surenka mintis, kurios yra pa keliui js protus, - nusijuok Senis. Tada a pabudau. inojau - ji yra ia. Senis ir vl sak ties. Visada maniau, kad pabaisos gali ieiti i mano sapno. Nesakau komaro", nes ia jis yra gyvas vienalstis organizmas, prijun ks su tokiu meilumu, kad beprasmikj stebti. T nakt viet taikingas mnulis. Mano lokalins nuteistieji giliai miegojo. Gal net kuris j leidosi ten, kur mans inakt nebuvo. A stovjau prie tuio koridoriaus lango. U mans ir jo vien tamsa. Joje nieko keisto nejutau, bet kai atlapojau lang, igirdau ingsnius. Lengvas, vos zvimbianias temptas spygliuotas vielas. tempiau akis juodagrd tol ir pamaiau pabais. Ji bildeno ant tvoros kuor, u kuri banguojanios pelks liovsi arstyti vaigdi spieius. Tai ji sja nesantaik, ne apykant ir kert tarp dviej pasauli. Ji, neberandanti auk poemio karalystje, stypsojo mano akyse it seno kraujo kreulys. Jos purpurinis apsiaustas blikta. sivaizduoju, kaip jis suplaz dt, jei ji paleist kraup, emes keliant riksm, skelbiant dar vienos nesantaikos pradi. Bet ji tyli. Paklusi kupr nuslysta niekada nesibaigiania tvora ir pasislepia viel rose. A inau, ji dar parodys savo galingj bals, bet geriau, kad mans ia nebebt. Kit nakt, kai visi sumigo, a ijau tui lokalins kiem, kur tvoros lyg uolos ymi rgiomis durpmis atsiduodani pelki pradi. Mnulis neviet. J ustojusios debes skiauts emai plauk
vir mano galvos, psdamos tamsumai viesos kibirktis.

I pelki \ mane atsirm vilgsnis.

410
E D V I N A S K A L D A

Ties pasakius, pirma pamaiau tik kibirkt, ji ikaito ir vir to arija, o i pavirto Ak, kuri ir tyr Zon. Senis sak, kad ji saugoja ramyb, kurios ia niekas neturi, laukdama juodesnio upai nakt elio. Aj turiu aplenkti. Tada a tariau Seniui: - A turiu alme. Kodl tu man apie j nieko nepasakodavai? - Jis tau nepads, - atsak Senis. Jispirmkart sumelavo. A usidjau alme. Mans niekas nebemat. Net Senis. Ir kai nusivoiauj nuo galvos, tada ir supratau, kokie neties sak Senis, - a nebejauiau altos ugnies krtinje. A nieko nebebijojau. Netgi matomas vis baidykli. Ir dar daugiau - a susigrinau vien i prarast dorybi nar, - ir Senis baimingai nuvelg mane. Nusprendiau: net neskms atveju a pasielgsiu teisingai Dabar jau galiu ieiti Laisv.
Staiga achta dunksteljo, supurt vaikino nugar ir i pai gel mi istm beprotik kauksm. Plats ventiliatoriaus sparnai ugo didiul skyl metaliniu vytavimu, kriokiantys varikliai ispjov vimdant lak kvap, ir galinga oro srov ipl Sakalo dienorat i Viktoro rank, vartydama tartum audros uklupt paukt. Isivadavs i gsio, ssiuvinis plazdjo emyn, atsisky rusios puies link, niro, bet ukliuvs u vielos spygliuko nuslydo, dingo tarptvori nasruose. Ten ir liko gulti neatskleista Kitos Vietos paslaptis. Sujudo stogo dangtis. J kl kakieno galva, o plataka nustm alin sunki svyruojani klit. T pai akimirk Viktoras pai no Liuk. Kaunietis energingai isliuog virun, nusival kelnes rankas, tiriamai, su atsargiu dmesiu nuvelg nesitraukiant nuo ianios ventiliacijos achtos vaikin. - ... - vietoj pasisveikinimo rikteljo. - Tu geras! Ko ia usiN E M Y L I M I

411

korei? Taigi oiai tave apaioje jau pastebjo! Gerai, kad man pra sitar, suderinau, kad nelkt vacht, sakau, pats tave nukelsiu. - Eina jie visi! Tu irgi! - neatsisuko Viktoras maigydamas tarpu piriuose snieg. - Negirdjai? Palik mane ramybje... Liukas nesitrauk. Prisdo ant pasvirusio dangio, giliai atsi duso, niriai, bet jau be kartligiko ryto nuvelg usispyrl ir tikinamu tonu tar: - Nepsichuok! Lipam emyn. Juk inai, jei oiai atvarys operus, pripaiys tau mginim pabgti, - jo balsas skambjo net prao mai. - Triumas, nuobauda, atims pasimatym, o gal net recidyvin raudon juostel byloje pie - tu ito nori? - A sakau, slysk i ia! - Neaikink, - ramiai atrm. - Be tavs a niekur neisiu. Tu manai, a neinau naujien i laisvs? - pakreip apepus veid. inau. Bet maniau tave rasti stipresn ir ne ia, vir zonos, prie puolio paguldyt... Lipam emyn, atsipeikk. A inau, kad niekas negali igalvoti toki varg, kuri mes nepereitume. Nereikia to rodinti kiekvienam mentui. - inai, Liukai, - mai Viktoras pajuto malon ir umirt jaus m, kai suvoki, kad prieais tave sdintis mogus yra vertas atviru mo, ir net nesvarbu, ar gali jis suprasti juodiausias tavo mintis. inai, kas yra baisiausia? inai? Baisiausia ne tai, kad mes ia ir kapojame akas, ant kuri patys sdime, - Viktoras velg niriai primerks akis, pakl sauj sniego, pridjo prie lp, sudrkin damas padivus gomur. - Mes nieko negalime pakeisti! Nieko! Ir inai kodl? Todl, kad kiekvien ryt mes prabundame rams. Ir ta ramyb - tai mirties bsena. Kai vien dien patikime, jog is pasaulis nepajudinamas, ateina ramyb ir normals mogiki jausmai visiems laikams dingsta. Tai ir yra baisiausia. akaliukas to neitvr. - Sakalas! - atsismauk kepur Liukas. - Jis saviudis, ir jo drsa ne ta vaga nutekjo. - Ne, - sugavo akimis pu vaikinas. - Jis neapkent zonos. I 412
E D V I N A S K A L D A

jo zona nenulipd tikro zeko. Ji buvo bejg prie j. O mes ki tokie... A pats pamenu, kaip seniai, dar mokyklos laikais, igir ds odius kalinys", zekas", sudrebdavau - prie akis ikildavo peilis ir beproio akys, o iandien - a pats toks, tu irgi, visi - visa kolonija tokia. Ir laisvje ms praeitis drebins visus... - Ir tegu! Eina jie visi!.. - prapliupo iki tol ramiai klaussis Liu kas. - A djau ant j vis! - paoks brkteljo ranka per kelni klyn. - Djau skers! - Kvailys! - lyg ir susijuok Viktoras. - Tai jie seniai djo ant ms... Lipam emyn!

...a leidiuosi po eme, kur niekada neprasiskverbia skaisios sauls spinduliai...

X X X

Atgimimo metai atne zon kvailok pojt - kakas ten, laisv je, kovojo u laisv. Mitingai u vart zonoje peraugdavo imtus ma gin. Laisvjanti spauda, drsiais straipsniais kabinanti is torinei tiesai akis, lengvai sutrupino kolonijos politviesos etatus, o straipsnis apie tai, kaip po Birelio sukilimo bolevikai suaud penkis imtus kalini ir priirtoj toje paioje zonoje kaip ir iandien, pasjo neramias nekas - ar negali istorija pasikartoti? Visi dienos vies itraukti faktai apie bolevikin marazm dar labiau pagilino prieikumo vag tarp Vilniaus ir Kauno lagerio grupuoi, o spariai besirutuliojantys vykiai laisvje skiepijo dar didesn nor atsidurti ten, kur, irint i zonos, persikl ti kroji ir lemiamoji kova tarp lietuvi ir rus mastiuch. Vaikinai, atsisak tarnauti sovietinje armijoje, zek buvo sutikti kaip ti krieji politikai. Nieko nuostabaus, kad i vis permain nuteistieji labiausiai troko vienos - amnestijos. Ji lyg kokia mkla kiekvienais metais pasivaidendavo kolonijoje, tnodavo kiekvieno zeko mintyse, ir pakakdavo nors menkiausios uuominos laikraiuose, kad viltis
N E M Y L I M I

413

galingomis aknimis sikibt visas lokalines, zon ir isikerot iki pat nuteistj nam. Nepriklausomyb pagimd vargan amnestij moterims, vai kams ir senukams, o zonos cech kaminai padangse kvpavo tyru oru. Sumajo usakym, ir gamyba nugrimzdo letargo mieg. Blogai tiems, kuriems udirbta kapeika pridurdavo ger ksn prie nesotaus zonos maisto. Brigados itisomis savaitmis linddavo gyvenamojoje zonoje, o atsiradus nors menkiausiam darbeliui, is virte virdavo j ran kose. Todl ijimas i lokalins buvo laikomas vente, nes nuo vargis nutirpusiame kne psdavo nor gyventi. Viktoras pakeit darb. Dabar dirbo budinio meistro padjju miko biroje, turjo iok tok savo kamp alia meistr kabineto ir iveng alinanios trinties tarp i nuobodulio susukt veid gyvenamojoje zonoje. Liuko verslas gerokai strigo - nra zonoje darbo, nra ir pinig, o ir kontrolieriai mai iblaivjo ir dabar valiai lakst po zonas it grynaveisliai pdsekiai. Drambliai dar ariau kl aikt aminj klausim: Lietuvis tu ar rusas?" Jis gimstanios laisvs fone skambjo panaiai kaip hamletikas Bti ar nebti?" Pasak j, nesvarbu, i kur tu, svarbu, kas tu. Jei lietuvis, tai gyvenk su lietuviais! Kvepjo rimtu susiskaldymu Vilniaus-Klaipdos grupuotje, ir tik ilg met ugrdinti kent santykiai niekais paversdavo kilu sias tautines nacionalistines ambicijas prieikoje stovykloje. Gangas bijojo permain. Jis uoliai laiksi, kitus mokino vis lagerio nerayt statym, kuriuos rado prie daugel met atsidrs zonoje, ir netgi ian dien siuvjui, siuvaniam jam kelnes, primindavo, kad iplatji mas siekt bent atuoniolika centimetr, nors ta mada buvo tik paskutinmis jo laisvs dienomis. Gango bausms laikas jo pabaig. Kai kalti jam liko tik m nesiai, laisv, toli pabgusi nuo nostalgik prisiminim, usidjo
414
E D V I N A S K A L D A

ne tiek viliojam, kiek bauginam suadtuvi nuomet, ir Gan gas danai kartodavo naujai imokt od - deportacija, kas, jo nuomone, atitiko zeko, atpylusio daugiau nei deimt met, iji mo laisv nuotaikas. Vienintelis protis, iliks i an, ankstesni, laisvs laik - kortos, taiau tokia skm kaip i vasar jo dar nie kada nelydjo. Lyg pats likimas, nordamas atlyginti u atsdtus metus, viepsi jam tz ypsenomis, sukraudamas kone pirmj solidesn kapital io vyruko gyvenime. Gangas ir tyliai digavo, ir pats save simyljo, tik Viktorui ky lanti kento loimo aistra nepatiko, ir jis nujaut nelaim. Ji atjo rudeniop - netiktai ir visu graumu. T atmintin nakt Gangas parlk uduss ir taip sunkiai no pavo, kad Viktoras ikart pakirdo i miego. - Paliava! - tarsteljo Gangas ir, apvelgs mieganij pakau ius, paskubomis lovos koj m grsti pinigus. Viktor imu kartis. Tamsoje, nakt, iugdantys ir paslap iomis slepiami pinigai kl pastamus jausmus. Prikims lovos koj kupir, umov gumin kojel ir pakartojo: - Paliava! Viktoras atsisdo lovoje ir tada pastebjo kruvinus jo kumius. - Susikaliau, - jis usikosjo, bet i trkiojanio balso Viktoras suprato, kad vir Gango galvos pakibo grsm. - Lom su Vaide liu kortomis. inai t klasting kaip ebenkt Meduolio kent i pirmosios lokalins? Abu jie kaunieiai. Viktorui to uteko, kad pradt rengtis. Kaipgi - Vaidelis! Gu druio snukutis, bet dar gudresnis lieuvis, kelia dabar vis mastiuch aikintis. sekcijos duris kakas tyliai pasibeld. Gangas nuiuvo, akimir k klaussi, ir neinia i kur jo rankose atsirado geleinis virbas. - Gangai, tu ia? - kakas tyliai sukrebdjo u dur. - Tai Demetra, - atitoko Gangas. - leisk. Viktoras nulepsjo iki dur ir atrakino jas. Demetra irasojusia
N E M Y L I M I

415

nuo prakaito plike nustm Viktor nuo dur, paklauss, kur Gan gas, nuskubjo sekcijos gal - du jo kentai vos spjo i paskos. - Kas ia vyksta, Sauliau, gal paaikinsi? - susijaudins klaus Demetra. Jo veidas buvo net kiek ibals, lyg mogaus, kuriam nei i io, nei i to m ir pakilo temperatra. - Mano lokalinje visi kaunieiai ginkluojasi, o Vaidelis ir Bruas, tas - Meduolis, kru vini vaikto! Kol jie ten organizuojasi, mes ir perlipome lokalins tvor. Tu tikrai jiems djai nos? Gangas linkteljo. Jis nopavo alsiai ir sunkiai, lyg statinje, bet irdamas Demetr neatrod isigands, tik labai susijaudins. - O, dabar turim kos! - susim rankomis galv Demetra ir at sisuko elyje stovinius kentus. - Varykit greitai pas Virb, Kla s, Tomuk, pas visus. Reikia mginti iekoti ieities, tegu susibga ia, kol kaunieiai neatjo, - ir pasisuko vl Gang, nervingai sukinjant} stryp. - Bet ir tu durnas! Kam jiems kalei nosis? - Nervai neilaik! Vaidelis sukiavo - maiau, kaip Meduolis jam tz pakio. viliojo jie mane! - Jiems to ir tereikjo - skelti kibirkt tavo nagais. A seniai girdjau kalbas, kad laikas rusus viet padti, - Demetra garsiai ipt pro nerves or - jis gi rusas, ir pasisuko Viktor. - Eik apai, paadink visus. Pasakyk, kad labai rimta. Vienas po kito jau kirdo i mieg Viktoro brio nuteistieji, sku biai rengsi ir, tempdami dirus, sagstydamiesi, rinkosi prie Gan go ir Demetros. Koridoriuje dar buvo tylu. Minktais ingsniais pratykins pro oi sekcijos duris, Viktoras nusileido laiptais, pir mas auktas pasitiko dar didesne olimpine ramybe. Vilniei sek cijos duris atkabino suputs nuo miego Kuprius, lakuoto veido sekcijos duchas, gavs toki pravard dl gimtos paslaugumo po zos. Viktoras, netars n odio, nustm j nuo kelio ir palei lov tvor nusigavo iki Malyo, aukto, stambaus vaikino. - Kelkis! - papurt u peties ir prioks prie parpianio Singaro timpteljo u rankos. - Kelkits! Malyai! Gangas ir Demetra kvieia... Kipias!
416
E D V I N A S K A L D A

Paskutinis odis ivaik miegus. Strykteljs Singaras mikliai kareivikai murkteljo kelnes, vatinuk, o Malyas nard tarp lov, graibstydamas viruje mieganij antklodes, kai apatiniai prapldavo akis po smarkaus spyrio lovos rm. Kils urmulys tuoj pat buvo nuslopintas grsmingojo odio: Kipias!" - ir visi sekcijos zekai oko rengtis. - Nedekit viesos! Langus atlapoti iki galo! - kimiai vokt Sin garas vidurnakio tamsoje dar labiau patsusiu veidu. Jau tarpduryje Viktor pasivijo ksnis: - Traukit tyrius i matrac!.. Koridoriuje tvyrojo nakties rimtis, bet pakakt usimerkti, kad ivystum pabudusi, lyg i blogiausi sapn ikilusi iurpi kipio grimas. Slopiai brazdjo ir kitos sekcijos, matyt, Gango ir Demetros persptos. Aiku, kad koks vilnietis jau persiropt ir ketvirtj lokalin pas savikius, bet kauniei, ijudinusi iau lius, Panev, Alyt, Marijampol ir kitus maesnius miestelius, aikiai buvo daugiau ir jie buvo pranaesni nei vadinamieji arkliai. Tai jiems suteik drsos. Laiptinje vos nesusidr su Demetros kentu Mikiniu, skuban iu pirmj lokalin pagalbos. Ipurvinta uniforma, nubrozdin tas skruostas ir i suputusios lpos bgantis kraujas aukte auk, kad udanga Baltramiejaus nakt pakelta. - Jie ateina! - keistai moduliuodamas pro sukstus dantis bals istenjo jis. - Remiui autas! Pasiliko ten gulti juodai sumutas. Sekcijos vaikinai Mikinio pasakojim iklaus tyldami. An trojoje lokalinje gim slibinas, tik neaiku, kiek galv per tvor persiris. Uduss tamsi sekcij griuvo Fligeris - vilnietis i ketvirto sios lokalins. Paskui j brazdjo dar keli jo kratieiai, ir Demetra rusikai keliais odiais paaikino kipio prieast. - Jiems tik kabliuko tereikjo, - tarsteljo Fligeris, maiukas, ta iau neproporcingai stambus vaikinas. - Bijo ryto, nes ino, kad razborai nieko gero neduos.
N E M Y L I M I

417

Atlks Singaras prane, jog k tik lokalins kieme pagavo ketvirtj lokalin Vaidelio sist zek ijudinti ramiai miegani Kauno mastiuchos nari. J udar tualet, ir duchai, apsiginkla v pagaliais, saugo. Mikinis pasiov sugrsti jo marmz klo zet, bet pritarimo nesulauk. Visi jau klaussi garsiai svarstanio Malyo - kiek lietuvi gali nusileisti lokalin. - Sakai, imtas?! - sublizgo lokalins proektoriaus nuplikyta Demetros kakta. - Ar atsilaikysim? - O koks skirtumas? - Viktoras n nepajuto, kaip siterp. - im tas ar du imtai? Kipiuose nugaltoj nebna. - Uteks galvojimo, - nuvijs kosul, sunkiai stojosi Gangas. Eime kiem! O dar pamanys, kad isigand sekcijoje barikadas statome. - Eime! - garsiai tar Demetra. - Tepasilieka tik duchai. Pirmame aukte lau lovos virbus, brazdino langus, aidiai skambjo geleis. - Jau lipa per tvoras! - garsiai kteljo kakas, kis galv. - Neleist! - ukriok Gangas ir, pirmasis usikis gelein stry p imtasils uant, nudm laiptais emyn. Pro praviras antro aukto duris laiptin pldo k sunkesnio nusiiup kolonistai, tyliai leidosi laiptais ir apaioje jungsi su pirmo aukto zekais. Viktoras suspjo grumtyni pradi: per aukt lokalins tvor lipo, vertsi juoda mas, tarytum nusileidu si i auktybi po Dievo prakeiksmo. Viens po kito jie oko emn, nebodami, kad apaioje lauk briai Vilniaus-Klaipdos grupuo ts nari, apsiginklavusi strypais, kdi kojomis, lov virbais, pagaliais, ir negaildami kl per onus, bet mons pldo ir tvino per vis tvoros ilgum, lyg lipt Nojaus laiv. - Muk rusus! - nuaidjo vir Viktoro galvos, ir kakas uoko tiesiai ant jo. Kai jam pavyko nuspirti upuolik, ivydo vienas po kito o kanius emyn atgrasius elius, tuoj pat ariai sivelianius iaurias grumtynes. J buvo daugiau, ir palyginti nedideli pavie418
E D V I N A S K A L D A

niai breliai m trauktis prie lokalks namo sien, kad susijung galt skmingai prieintis. - Atsitraukiami Viktoras atsuko nugar gyvajai tvorai, barkaniai geleimi ir skambaniai nuo keiksm, ir mikliai simai savj brel. Kaunieiai minutl stabteljo, ir po akimirkos pasirod, kad j padvigubjo - taip spariai ginkluoti vyrai ritosi per tvor. Vikto ras apvelg it grsming mini: buvo daugiau nei imtas tu si ir ibalusi veid. Priekyje juos drsino sukruvintu veidu Vaidelis, mavo ir Dantistas, ir kiti ne maiau garss ir inomi zonos autoritetai. T akimirk, kai virtusi kauniei armija puol juos, Viktoras dar spjo pamanyti, kad plikai skusta galva skyla itin lengvai. Grumtyns uvir visu iaurumu. Smgiai vilp aplink, dusliai atsimudavo vatinukus ar sudergdavo atsitrenk atkit gel gal. Viktoras mat pralekiant kruvin stryp, siutusias akis, vir galvos dtant lang. Jis trauksi atatupstas, kirsdamas, tvodamas, taikydamas trumpuiu gelgaliu visiems, kas tik jo j, - jei atsta tydavo nugar, inodavo, kad savikis. Atsimuusi lokalins namo sien keliasdeimties zek grupel dar nirtingiau grmsi, be joki silpnumo riksm, vaitojim vrik jg protrkius lydjo keiksmaodi lavina. Aids geleies smgiai, nirtulingas koj trypimas, besiginan ij gilus alsavimas skambjo lyg pirmieji pasitinkanios mir ties garsai. Riaui smaigalys krypo ariai strykiojant, i peties mosuojant strypu Gang. jo pus versi trys lyg nematomom grandinm suriti zekai. Vienas j, Vaidelis prakirstu kruvinu an du, suko vir galvos trosiuk su vilganiu ratu gale. Jo kento Me duolio rankose lyg nepaklusnus pauktis vartsi ilgas strypas, o paniurlis Dantistas, pats stambiausias, mosavo iluptu geleiniu lovos rmu. Atrodo, juos mat tik Viktoras. Nesumojo, kaip sustabdyti t atkakl verimsi Gango su b reliu zek link, tik iups besimtani ilg grindjuost ir aptiks
N E M Y L I M I

419

tarpel besigrumianij maialynje, dr lyg ietimi apsiputoju siam Dantistui emiau pilvo. Tas imet sulenkt lovos rm ir sustgs griebsi u skaudamos vietos. Budrumas dingo, ir Dan tistas, gavs skaud smg koja, nosiai apsitraukus kruvinais bur bulais, atlijo. Viktoras oko trauktis, igirdo aus bgnelius ugulusiame triukme skard saugokis",bet nespjo - ilgasis strypas skaudiai tvojo jam per kojas, peius. Dar kl savo iet", bet i nuo sma gaus strypo kirio lo pusiau, ir pakls galv jis pamat atlekiant blizgant plieno obuoliuk... Galvoje garsiai suspeng, lyg kas bt nutrauks tkstant styg. Griuvo lyg pakirstas, rankomis susims sutvaskjusius smilki nius: pragarik griausm ugo bejausm, klampi tamsa... Mama... Ko tu iri tokia lidna? Mama. Netylk. Juk viskas gerai. Kodl tu visada tyli? Asta? Ge rai, viskas gerai, ji laukia... sulauks, o Dovil - tu nesivaizduoji, bet ji labai panai tave. Tvas? Jis ten... namuose... Klausau jo, mama, klausau... Donatas irgi... Mama... Gangas gynsi it pamis, bet mat, kaip Viktoras pargriuvo nuo smgio. - Dragai! - subliuvo jis. - Kelkis! Ir tuoj pat, gavs deginant virbo smg paon, kone suvrjo: - Kurvos! Pjauna it kiaules! Kriokdamas oko nuo mirties nag, ir pasigailjs didiulio guolio ratas praskriejo per pirt nuo galvos. Sukosi antram ratui, bet Gangas jau laik mirtino ginklo savinink Vaidel u gerkls, o laisva ranka dr jam pirtais akis. is sukliko ir bejgikai su glebo nuo skausmo kaip tik tada, kai Gango peius pasiek triuk minga smgi krua. 420
E D V I N A S K A L D A

Minia musi susimaiiusi, vos atskirdama, kur savieji, trypda ma krentanius po kojomis. Vienas kauniei stabteljo, parkrits ant keli, nuo smgi rankomis dengdamasis galv, siirjo pargriuvusiojo veid ir atsargiai paliet kruvin emt pakau. Tai buvo Liukas. Nieko nematydamas jis sirs trauk gyvybs enkl nero dant kn i po koj, nerandani atspirties iplktame vyre, i gstingai argstani j, piktai spiriani ir klivani, kauniei unugar, kur arios kovos tik pdsakai belik. Tai ivyds skausmo perkreiptu veidu Vaidelis i pykio net ko jomis sutryp: - K tu, Liukai! Sanitaru ia dirbi? Prie savo mastiuch eini? Liukas lyg negirddamas kartligikai keturpsias temp Vik tor u koj kuo toliau nuo to beprotiko riksm ir keiksm chaoso. siuts Vaidelis prioks dar mgino spardyti Viktoro onus. -Dink... - susikeiks paoko Liukas pakeltomis rankomis ir vo smag blyn Vaideliui pasmakr. is i netiktumo net iopteljo, bet to uteko, kad keikdamasis ir grmodamas, piktai isivieps dlint alin. - Zeks! Mentai! Pro iuklms i lokalins iveti skirtus vartus lyg skruzds pa biro almuoti kareiviai su bananais ir permatomais nedtamais skydais. Ristele jie bgo palei tvor, rikiuodamiesi aklin skyd udang, ir po komandos lyg vidurami kariuomen pajudjo nuiuvusi ir sprunkani kas kur nuteistj link. Kakas paleido j pusn kelet stryp, akmen, bet tai ir buvo vienintelis pasiprieinimo enklas. Aklas niris virto panika ir sumiimu. Vieni pasiutusiu greiiu lipo per tvor antrj lokalin, kiti kit, ketvirtj, o vietiniai susigrdo tarpduriuose, kvpuodami akis draskaniais, grauian iais eriomuchos" dmais. - Palik j, - Liuk velg pikti veidai. - Palik ir dink i ia!
N E M Y L I M I

421

- Varyk i ia! Ko iri?!! - rk kiti. - Nori, kad ir tavo mlyn krauj nuleistume?! Nebematydamas kitos ieities Liukas, pasinaudojs dm u danga, nudm tvoros link. Rankos pakl Viktor kaukiant zonos sirenai, skelbianiai ypa ting padt kolonijoje, ir ne laiptin. Gangas, keikdamasis, lubiodamas ir suspauds pirtais skyl pilve, slikino i paskos. - Kaip jis? - nioktavo. - Negi aks? Na, galva kaip kriau... Gerai kliuvo... - Mam... - suvaitojo Viktoras. - Jei mamos aukiasi, isikapanos, - kakas apsimestinai ner pestingai tarsteljo. - Kas ne das? Mama! - vokt Gangas. - Visi mes, kai galus atiduosim, auksims jos pagalbos. Kareiviai greitai ublokavo visus lokalinius sektorius, po vien var visus i sekcij kiem, kur nuteistieji jau klpojo sudj ran kas vir galv, ir dau bananais per peius, strnas. Toliau burzg tanket, maukiodama nakties akligatvius pro ektori rimbais. Naktis adjo bti ilga. I tamsos auktybi, nuo drgnomis durpmis atsiduodani pelki, atgrumo perknija, tartum j bt paadin gdias aukojimo apeigas primenantys tirti aari ni dm leifai...

sta sdjo virtuvje ir paskubomis aukteliu mai kart kav. Atsargiai pakl prie dayt lp garuo jant puoduk. Tokia pasipuousi, pasitempusi ji visai nederjo prie virtuvs rakand. Aminai tas veidrodis lyg vampyras ryja laik! Gerai, kad tvai atsileido, nereikia kalbinti kaimyns, jog pa bt su Dovile. Motina yra motina, pati it ledas itirpo. Priside g cigaret ir palengva ipt dmus. vilgteljo laikrod. eta valanda vakaro. Virtuvs lange patenkinta pastebjo, kad baig isilyginti popieio miego nugultas veidas, o ir makiaas, atro do, pavyko. U lango, ramindamas sisiautus paskutinio sniegelio tirpim, stojosi skaidrus pavasario vakaras. Pasimatymas po valandos. Ji, per nam kiemus ijusi Manto gatv, kauks iki Klaip dos" viebuio, patogiausios susitikim su Simonu vietos. kiem jis vengia atvaiuoti - bijo smalsi kaimyn, bet nakt neatsisako priveti nors iki namo kampo. Ji eis gatve, jausdama palydinius vilgsnius, begdikai klivanius u jos krtins, viliojamai pri dengt koj. Vargai! Ko jie taip spokso, lyg po nirios, drgnos iemos ali gatviai bt virt pakylomis, kur eina avios miesto moterys, savo groiu kvepianios pavasariui gyvyb? O gal jie iri tik mane? Vyr mintys, prikeltos saulkaitos, kuria fantazijas. Gatvs, pilnos vytuojani iemos baltumo koj, trump sijon, adina vyrams pirmykio mogaus mediotojo instinktus. Pavasario dvelksmas juos ivilioja i iemos urv, todl nori ito sstingio pabaig at vsti ne vieni. Kvailiai! Jie plsta gatves, lipa i automobili patenkinti savo odini striuki iugdesiu ir idiotikais eriais panosje. K jie
N E M Y L I M I

423

man gali duoti? Tik krv paad, manydami auniai sisuk tarp to, k kalba vakare ir ryte. Jie sivaizduoja, kad subtiliai ir lengvai priveria moteris jais domtis, ir turbt niekada nesupras, jog yra atvirkiai. Jie vis dien lyg dk arkliai, o kai ateina vakaras, patys stebisi, kaip lengvai juos sutramdo moteris. domu, ar Simonas jau itrko i nam? Tikriausiai jau sdi ten, kur pilsto konjak, ir apmsto meilius odius. Atvaiuos rauds, apsvaigusiomis akimis ir, aiku, nuirs, paglostys jos kojas. Ir tegu iri. J kain ino. Jos vertos daugiau nei tie kyrs niekuiai: sags, auskarai, kvepaliukai. O mona jo kokia vaikto! Auksu apsikarsiusi. Ir kaip nebijo? Jai, matyt, visus paadus vyk do ir norus pildo kaip sakymus. Simono akys geros. Ir graios. Negi jos gali meluoti, kai jis kal ba apie meil? Aiku, kiekvienas vyras, turdamas toki moter varnels veidu, iekos bent daikto, kur nesiboddamas nort pa buiuoti. Ko jam reikia i mans? Kvailas klausimas, nusiypsojo Asta gesindama cigaret. Svarbiau, kai inai, ko tau reikia. Lauke tebesisklaid dienos iluma. maiktus vjukas kvpino iemos suniokotus olynus, luotrai nubruotus takus, tarpu vartes svaigiu, tarytum senos pypks dmeliu. Smagus brazde sys, pakiemiais lakstantys grblius aperg vaikai, draugikai ai dinios kaimyn nekos, i tanki, nevelgiam ak skambanti aiki vienatinio giesmininko trel kl primirt jaudul, ir knas dilgiojo nuo susitikimo laukimo virpulio - su Simonu seniai ne simat. Pilkas aligatvis lyg laikrodio tiksjimas skaiiavo bateli kaukes. Manto gatv po usitsusios varbos irgi pakeit inerti k bv: vari, isikuopusi pernyktes iukles, mainsi nuo burz giani main ir nuo vali psij sprsi. moni veiduose jokios rkanos, vieia giedra tarytum sakyt: Na, dabar tai jau tikrai bus viskas gerai!" Asta kiekvienoje vitrinoje apirinjo savo viesiu lankeliu pakeltus, dailiai suukuotus plaukus, trumput kremin paltuk. Rankinukas, bateliai - viskas dera ir neatrodau lyg panel i kokio
424
E D V I N A S K A L D A

miestelikio. O tas Simonas! A jam tik aisliukas, kur retkar iais apiri lentynoje, nerpestingai pakilnoja, nuluosto dulkes, numeta ir neatsigrs nueina." Pypteljo pro al vaiuojantis automobilis. Akies krateliu ji pamat ltai ltai tolstanius galinius ibintus. Praeiviai apsivalg. Aiku, kad man!" - neltino ingsnio Asta ir pajuto, kaip irdin veriasi elmika vakaro nuotaika, o atmintis lyg prisigerindama kartoja languose likusius jos atspindius. Prie kavin briavosi keletas vaikin, matyt, k tik susibgu si. Vienas j, sulaiytais plaukais, ramaus vaikiko veido, kuria me deg vyrikai smalsios ir nuolankios akys, itrauk i odins utrauktukais ibanios striuks rankas, ustojo jai keli. Norjo stumti alin, gal net pereiti kit gatvs pus, taiau stabteljo pa sigrti smalsiu vilgsniu ir neigirdo tiesmukik ir storievi k tokiems vaikinams bding odi, tad jos ididum veik susidomjimas. - Labai noriau jus pakviesti puodelio kavos, - kiek pablyks veidas sitemp nuo nuoirdios, bet nedrsios ypsenos. - O jei js skubate, - skubriai ts jis, liesdamas Astos rie, - galiu palydti. - Kodl? - met ji klausim, kurio klampum buvo jau ne vie nas vyras ibands. - Kodl js to norite? Asta ketino nusijuokti, apsisukti ir eiti, bet metalistins" pa kraipos jaunuolis netiktai paprastai tar: - Nepykite! A jus senokai inau, bet tai, - tarsi apgailestauda mas skstelj o rankomis, - tik tokia proga pasitaik susipainti. A Laimis. O koks js vardas? - Auksinis kardas, - pagaliau ypteljo Asta. - Atleiskit! Visa bda, kad a negaliu jums bti abejingas, - vai kinas visikai suglumo - paleido sugriebt rie, bejgikai eng atatupstas. - Atleidiu, - kilniairdikai nusijuok Asta, tarytum pamir dama sen skriaud. - Ta liga pagydoma, - jai atrod, kad ilgai
N E M Y L I M I

425

strigo kavins prieigose, leidia save tyrinti atrialieuvi vaiki n breliui, todl rytingai pasisuko ant kulniuko ir isijudino i sustingimo. - Gal nors telefon kok?.. - neatsiliko jis eidamas i deins, maldaujamai sunrs rankas. - Nepykit... - Kit kart. - Kit kart? - sukluso. - Neumirite savo odi? - Asta tyljo, bet, pasirodo, Laimis buvo dar ir dmus - jos vilgsnyje velg prielankum. - A tave susirasiu! Tikrai... Asta nebemat, kaip Laimis, naujasis jos gerbjas, nors ir nepa saks n vieno komplimento, bet mandagiu netikto prisipaini mo tonu pamalonins, guviai nukulniavo pas biiulius. I stovini prie viebuio automobili be vargo atskyr Simono main. Jis pats sdjo prie vairo apsikrovs laikraiais, vart juos ir neatrod panaus vyr, k tik apgavus mon ir atskubjus pasimatym su meilue. Vilkjo plat, laisvai krintant languot vark, o balti markiniai ir kaklaraitis Ast nustebino. Ji pabeld dureli stikl. Simonas nusiypsojo, negrabiai sumet laikraius ant galins sdyns ir atidar dureles. iltame automobilio salone tvyrojo odekolono aromatas. - Labas, - sveikinosi. - Tu puikiai atrodai, Astute! U milijon! - Dabar tokios kainos? - nusijuok ji, iekodama patogesns vietos rankinei. Netrukus Simonas, apibres Ast naujienomis, gin automobil Palangos link. Kaip visada. - O t vil, kur sakei, ar nevaiuosime? Ji to paklaus ramiu balsu, nors kyriai, tai jau beveik metai, mst apie Simono firmai priklausani t pai jos ir Viktoro vil - jei jaukus kampelis prie jros atiduotas umarties laivui, kodl ji negali paaukoti jo naujam audringam romanui? Bet Si mono aki kampuiai taip ir liko giliai rti, nepajudinti nervin gos negudriam tikslui patiktos minties. - Ne. Kakoks mafijozas nusipirko. I pradi nuomojo, nors ten
426
E D V I N A S K A L D A

pels tegyveno, paskui remontavo ir, kai jo ilaidos neva peroko pastato vert, nusipirko, - staigiai iklojo vyras, kiek sodrus bari tonas gavo apmaudo gaideli, bet usikvemps ant vairo, lyg tu iame Palangos plente iojt netikta duob, susitvards ts: Labai paprasta operacija iais infliacijos laikais. Viskas graiai ir, svarbiausia, greitai buvo padaryta, n uo nesulojo. Pamenu... Simonas danai nukrypdavo prisiminimus, aikiai jausdamas nostalgij prajusiems laikams, kai jokie mafijozai nedrsdavo u kabinti j interes, niksodavo, snopsodavo ir nardydavo tary tum akli kurmiai po turgaus prekystaliais, rods, niekada i ten n negalj ateiti painius biurokrat koridorius, bet, vos paju t anarchijos skersvjus laisvjanioje sistemoje, elementariausi valdios bejgikum, greiiau nei kiti pasijuto laisvi, ir ne tik kad atjo, bet ir jo kur norjo. Ir ne vieni, o skustagalvi varov ly dimi, kurie iimties tvarka" kaip ir an vil apspisdavo grob, per Aukiausiojo malon padrbt po nosimi. Nors iandiena Simo nas skstis negaljo - jo firmel, prisiliejusi prie didels gamyk los, klestte klestjo. - O k reikia tas kaklaraitis? - vartydama vien i numest urnal, paklaus Asta. - restoran eisim? O gal vaizd kuri? - Ne, rytoj svarbus susitikimas. Jai pasakiau, kad iandien ir kad utruksiu. /ai... Asta kitko ir negirddavo, Simonas vengdavo kaip nors kitaip vardyti savo mon, lyg bijodamas, kad ji gali igirsti. Asta nenuleido aki nuo vairuojanio Simono. Tvams jis pa tikt. Auktas, ikalbus, ir manieros, laikysena lyg ant scenos, kad visi suprast, jog isilavinimas ir apsukrumu sukurta gerov nie kuomet nesutaikys jo su darbininkikais virvalandiais. Niekas neprivers pamirti buvusios padties, garbs ir privilegij. Jis vis vien tuo naudosis. Tokie tvams patinka. Astai kelions pabaiga visada siedavosi su vir plento pakibu siu baltaoniu, grakiu tiltu. Nors inojo, kad tai tipiniai, auto stradose kas keliasdeimt kilometr ilink it milino onkauliai
N E M Y L I M I

427

tiltai, bet is bemieges audringos meils naktis engs liudinin kas visada udegdavo svajingai erotines mintis, kurios maloniai pasklisdavo kne. Pasisukinjs po tui Palang, Simonas sustabd automobi l prie dviaukio pastato puyne. Kitoje gatvs pusje jau prasi deda parkas, o ijungus varikl ilipanius pasitiko jros oimas. Kaskart, kai ia atvaiuoja ir panyra niokiani erdv, Astai nudiegia ird mintis, kad praeitin nugulusios svaigios naktys palieka tik vienkartin pilnatvs jausm, ir Simono tariami mei ls odiai taip ir lieka odiais, lydiniais vien naktines klajones. Jausmai be ateities. ingsniuodama poilsio nam link ji juto, kad atjo metas mesti seniai sureisuot meilus vaidmen ir prabilti apie tikrus, neigalvotus dalykus, mai jai tapusius svarbiausiais padykusi dien kaitoje. Kambarys usakytas - Simonas visur mgsta tvark. Padjs aldytuv ampan jis stovjo prie lango ir lauk, kol Asta su sipains su io kambario veidrodiu. Tik po to i varko kiens itrauk mlynu aksomu aptraukt dut. * - ia tau, - padav ir net truput sumio, nuraudo. - Man? Ji stovjo taip arti, kad jos alsavimas sklido Simono krtine auktyn, virpino smakr, lpas svaigiu artumu. Jis stengsi sud ti gero vaikino ypsen, taip maloniai nuteikiani moteris, bet dailus daikiukas Astos pirtuose kerjo ir jis nutirpo, nekantrios aistros uvaldytas. Asta atidar dut. Ten guljo iedas su iban ia akele. - Jis netikras, - pasak ir grino dut nuiuvusiam Simonui. - Kaip - netikras? - visai sutriko jis. - Netikras briliantas?! - Ne, iedas netikras, - purt galv. - Ne tokio a noriu. Ne tokio! Ne tokio!!!" - palusiai tvinkiojo smilkiniuose. Nu suko akis ir dabar tik sunkiai besikilnojanti krtin dar gebjo iduoti aiktingas mintis. 428
E D V I N A S K A L D A

- Asta, k tu kalbi! A juk i visos irdies, - nepajudjo Simonas. Jis tkstanius kainuoja! Beveik du karatai... - A noriu tokio, - apsivijo rankomis jo kakl Asta. - Tokio, kaip... tai, ant ito pirtelio. Vyrikis iskt pirtus - siauras aukso lankelis... vestuvi iedas. -Astute... - Simonai, - pirt galiukais uspaud jo lpas. - Kiek mes taip gyvensim? Aminas bgimas, trynimasis po viebuius, sodo na melius, o juk mes mylim vienas kit? Jau ketveri metai kaip drau gaujame, bet i tikro tai susitinka tik ms knai! - ji nepaleido kak murmanio vyro kaklo, kiek loteljusi atgal, jaut, kaip su ilo, nutirpo aki vokai - inojo, tuoj tuoj pasirodys ir aaros, bet susikaup velniam vilgsniui. - Ir tu nepavargai nuo tokio gyve nimo, mielasis? - Taip, - jis atsiduso i pai gelmi, lieuvio galiuku suvilg ne tiktai idivusias lpas, baugiai krusteljo Adomo obuolys, ir pratar: - Taip, labai pavargau! Ir jei nebiau veds... - Tai visai nesvarbu, - jos pirtai paniro jo plaukuose. - Jei tik norsi, mes bsime kartu. Visada! Ji pabuiavo lpas ir glusteljo prie peties, rankomis apglb stamantr liemen, tvirtai atsirm jo klubus, tarytum eidama pasitikti atskambani paties likimo tariam odi, bet Simonas, minut be didesns aistros paglosts mergin, labai atsargiai at stm j, pasodino fotel ir pasitais nusukt kaklarait. - Gerai. Pakalbkim apie visk labai rimtai. Nemaniau, kad ian dien teks apie tai prabilti. Jis atsine ampan, iov ir pripyl taures sklidinai. Visk dar neskubdamas, kaupdamas jgas bsimam pokalbiui. Simo no kaktoje lyg prie audr kaupsi raukli debesliai. - Astuk, - padavs taur ampano prabilo jis. - Mes juk abu ei mos mons. Ji nurijo gurkn ir uprotestavo:
N E M Y L I M I

429

- A isiskyrusi! - Tai nieko nereikia. Gr vyras, neaiku, kaip ten susiklostys. - Nesijaudink. Tarp ms viskas baigta. - Gerai. Tada a esu veds. Turiu mon, du vaikus. A myliu tave, bet supranti, didioji dalis mans yra ten, - usikirto Simo nas. - Ten, kur mans irgi kiekvien valand laukia. - Bet meil, Simonai?! - Na, tai kas? Ji ateina ir ieina, o eima lieka... Toks Simono tonas Astai nieko gero neadjo. Jis kalbjo sukda mas akis alin, lyg mokinukas, ikrts koki eib. Viepatie, koks jis menkysta! - A nusprendiau, - ts jis. - Taip ilgai tstis negali - viskas baigta, a grtu savo eim. Ko tu ypsaisi? Tu netiki manimi? Ji net mat, kaip gliiai isirang jos lpos, kartlio nutvilkytos, o akys apsunko nuo idavikikos drgms. - Tikiu, nes tu pirmsyk rimtai su manimi kalbi. pilk dar am pano, - padav taur, stebdamasi, kad virpa ranka, o i vidaus lyg potvynis kyla niris, net dusina. - Tai a kaip perskaityta knyga esu tavo rank amiams uveriama! Simonas slinko ariau, triukmingai vilkdamas per grindis su medjusias kojas, siek jos rankos. - Neliesk! - vos valdsi ji. - Ir tu manai, kad a taip lengvai tave paliksiu? . - O viepatie, - susim rankomis galv Simonas. - Na, nesipykime. Juk tai tik nuotykis... - Nuotykis? Nieko sau! Ketveri metai - tau nuotykis? - Asta pa oko, o aaros lyg karoliukai biro i aki. - Ketverius metus a bu vau tau reikalinga tik nakiai... Tik dsavimus man palikdavai... Gyvenau vien mintimi, kad kada nors bsim kartu... Ji nutilo tik tada, kai aaros uspaud gerkl, o Simonas, sd damas lyg elektros kdje, klaussi smeigs akis beviltikai plaz dant Astos atvaizd lakuotame stalviryje. - Tai nieko nepakeis, - paskiemeniui tar jis.
430
E D V I N A S K A L D A

- A eisiu pas tavo mon pasikalbti! - rytingai sir piktos gyslels temptame kakle. - Tai nieko nepakeis, - pakartojo jis, bet kur kas tviriau, lyg skelbdamas pabaig gaivalikam pokalbiui. - Bk gera, paimk ied kaip prisiminim ar kompensacij u neisipildiusias viltis ir svajones, - aksomin dut jis kio meilus, dabar jau bu vusios, rankin. Asta norjo klykti, aukti, trypti kojomis, kandiotis, draskytis, bet ugniau nir, nurijo aaras ir, neirdama Simono pu sn, oko rinktis savo daikt. Ieidama tyia trenk duris, net pati krpteljo. - Astuk! Ji neatsigr, nesustojo, neatsisuko. Poilsio nam administrator n kiek nenustebo, pamaiusi holu nubgani mergul nuverktais skruostais, su bateliais rankose. - Ot, gyvenimas, - atsiduso ji ir atsivert kit meils romano puslap. Simonas nesivijo.
***

- Dar ampano, - pastm tui taur Asta muojaniam barmenui, is, pamats stiklines akis, palingavo galva: - Oi, mergule, skauds inkstai... Klaipd grusi taksi, blaksi gatvmis, kol io baro muzika pritrauk j lyg naktin petelik prie ibinto. ia buvo tamsu ir aplink slankiojo nepastami veidai. Ji galvojo apie kert. Taiau po kiekvienos taurs moterikos gudrybs tirpo ir sproginjo it ampano burbuliukai. Jokio kabliuko, jokios kilpels ar silo galo, u kurio patraukus Simonas vl kaip tada nukrist lyg i dangaus. Ir dar muzika iame bare - lta, graudi lyg per laidotuves. - Kaip gerai, kad mes jau pastami... Ji pasuko apsunkusi galv, iekodama balso. - Nesitikjau tavs ia ivysti, - dar aikiau suskambo.
N E M Y L I M I

431

alia, sukdamas automobilio raktelius apie pirt, sdjo vaiki nas. Dabitiki plaukai, paeps smakras, tsteljs veidas ir ta pati tartiufika ypsenl, rykiai sispaudusi atmintin. - Laimis? - Taip, tas pats. A parveiu tave namo. - Ne, a dar noriu igerti. - Tu girta. Uteks. Vaiuojam. ia nesaugu tau likti, girdi? Jis pasikl ir kiek atsitrauk nuo baro. Pastmusi ujauiamai linguojaniam galv barmenui kelias kupiras, Asta sunkiai klsi, bet Laimis, apglbs per liemen, pastat ant koj ir prilaikydamas ived i girt bals pilno baro. - Tu mylsi mane? - pynsi jai lieuvis. - A parveiu tave... - Ne, tu sakyk, ar mylsi mane? - Sakau: a tave parveiu. Laimio automobilis stovjo po liepomis. Dunksteljo perkni ja. Garsus griausmas neijudino oro, tik nubumbsjo nematomais nakties bgiais, tarytum pagreit gavs tuias vagonas.

plinkos suvokimas gro palengva. Regjimo lauke tik baltos lubos, tarsi yminios kitoki spalv pabai g. Kakt spaud glotns tvarsiai, ir mginim pajudti tuoj pat ugesino nepakeniamas maudulys. -Ne,ne! Gult!.. sakmus, bet nepiktas moters balsas. Kakur ia pat, tamsoje, nematomoje pusje, tarytum stebintis pulsuojani vir lovos balzganais ratilais vibruojani vies. Tyl ijudino neskubri ne ka, lovos spyruokli sibavimas, atsainus radijo tako plerpimas. Tai galutinai grino mintims kno priklausomyb. - Gerti! Vandens... Akiratin simai rankos, baltos, grakios, laikanios palaimin gos skaidrumos piln stiklin. - irdies nepykina? O kaip galva?.. - Viktoras jau mat putlius, tarytum neperkstos bandels skruostus, antaki apgobtas dme singas akis. - Ar kas skauda? Jos mokjo kalbti, ir netgi tokioje dulsvoje viesoje suspindo pastama velni gelm. -Asta!.. - K? K pasakei? - balsas susirang kakur virugalvyje. - Negi, vargeli, ir vl imi kliedti. Ar inai savo pavard, br?.. Kit alto vandens gurkn pajuto visu knu. kvptas oras buvo aitrus nuo spirito tampon tvaiko ir nuo ligos prakaito. - A inau, kas a esu... - Viktoras jau suvok guls kolonijos ligoninje, vadinamoje sanitarine dalimi. - Tai gerai, - atsikvp tas pats balsas. - Pagulk ramiai, tuoj suleisiu analgino. Adatos dris, kad ir kaip keista, tik sukl saugumo pojt, o buka erdv netiktai virto brazdesiu, kuris nelyginant vytuokl
N E M Y L I M I

433

nusklsdamas ir priglusdamas gsdino klaus. Pavyko ijudinti peius, pakreipti vilgsn: tarp geleini lov vytavo sniego vais kumo chalatas, mat rankas, renkanias termometrus, nerangiai tysanius knus ir j irini veid ploktumas. Ijus seselei, i lovos isivert mogysta, kurios simetrij ard sugipsuota ranka. - Kaip tu? - vakaro prieblandoje odiai nuskambjo kaip nie kada aikiai. - Gerai jautiesi? Jis... Kumpa nosis... Ryk dry kaktoje imu antakiai, gru bus smakras. - Singaras! - Tas pats, - eli kaita turbt reik ypsen. Jis ltai sdosi ant lovos krato. - Jei savus skiri, gali grti zon. Dar pagyvensim! Radosi ir daugiau veid, ir kone visi i treiosios lokalins. - Kaunieiai kitoje palatoje, - tarsi jaut btinyb paaikinti iki puss nuogas Singaras. - Koridori ir oiai, ir mentai saugo. Keletas vaikin luoumo suvarytais judesiais nekyriai apspito Viktoro guol, tarytum netiktai aptik dar vien prietel, pana save. Viktorui jie atrod kur kas tvirtesni ir nebejauiantys riaui nakties klaikumos, prisimenantys j kaip didel nelemt nuotyk. - Kaip Gangas? - paklaus. - Viskas gerai! Ive Lukiki ligonin, - pastebjo nuostabos patemptus Viktoro antakius. - Tu neinojai, kad Sauli padr? Taigi gavo iem onkaulius, bet nieko - gyvens. N vienas ne atidav gal, kultringai, chirurgikai isiaikino... - Kiek laiko a jau ia? - Tu... - skaiiavo vaikinas. - Tu, Dragai, jau treia para. Truput nusiskiedei, kai priepuolis ueidavo, bet nieko - viskas gerai. Viktoras nepatikjo, bet neprisivert aikintis smulkmen. Pa kako, kad niekas i palatoje esani kolonist nesiaip. Pakelta sti klin pasirod besanti sausa, ir kakas pasiov atneti vandens. - Jokio vandens! Atsirado daktarai! Palatos gale, tarpduryje, stovjo pilnaveid sesut, laikydama
434
E D V I N A S K A L D A

rankose vinu vytini medicinos dut. Ji garsiai terkteljo ant spintuts - ne prasiau dunksteljo nei valdingo vyro kumtis. ia vir m ji. Jos rpestis, uuojauta, kartais taip primenanti nam ilum, pagaliau moterikumas, nesavanaudikai atsispin dintis akyse, pabudindavo nor paklusti tokiam autoritetui. Niekas kitas zonoje nebt sulauks tiek palankaus dmesio kaip moteris. Ar kontrols posto budtoja, ar kolonijos vakarins mokyklos mokytoja, ar sanitarins dalies darbuotoja, ar zonos administracijos tarnautoja - visos nusinedavo vilgsni leif paskui save. Ir tik pats nelaimingiausias nepajusdavo bent krisle lio nepakartojamo groio, jaukios moterikumo traukos. Zonoje jos - tarsi gyvas ano pasaulio, kuriame jie visi, visi be iimties, buvo visai kitokie, pamaloninti ir uvaldyti moters meils, egzis tavimo liudijimas. Sesuts, vis kolonist vadinamos Birutle, gamta neapdova nojo nei tobula figra, nei kokiais kitais ypatingais bruoais, bet nepayktjo kuklumo ir nuovokumo. Nerykiu eliu pagilintos akys, kiek praviros lpos, - ji ne tik simpatika, bet ir imt laisv je palikt moter simbolis. Ji judjo tarsi ateities, tikro gyvenimo vizija, kupina paprasto ir kartu stebuklingo atlaidumo. Kolonijos moterys... Jos tarsi kats inea blog nelaisvs ener gij u dvigub kolonijos vart, ipurto pavargusi mini spie ius, atitiesina prieik grupuoi suspaustus peius.
***

Vienas kit panas sumuimai, nubrozdinimai, bjaurios mly ns sugiminiavo palatos gyventojus. I Klaipdos ar Vilniaus, Kre tingos ar venioni - visi, pakriktyti spontanik nakties riaui, kentjo dl bendro reikalo, sugebjo pakelti tai, k laisvje sunku sivaizduoti, ir kiekvienas, nepabgs i riaui verpeto, prajus giliam okui, neaptiko savo sieliktje senos ligos - vaiduokli kos baims. Kokio ploio, gylio, aukio ji iandien turt atsirasti, kad buv riauininkai isigst, niekas negaljo sivaizduoti.
N E M Y L I M I

435

Stebdamas, kaip miklios ir gudusios sesuts rankos darbuoja si su virktais, Viktoras n nepajuto, kaip prajo trokulys, o akys apgirto nuo atslinusio miego. Ryte nutiko keistas dalykas - palata sulauk lankytojo, o tai buvo visikai netiktina, nes prieik stovykl nukentjusiuo sius, sukitus ankt kolonijos sanitarijos dal, saugojo akylesnis nei kitur kareivi postas. Tuoj po barzdoto gydytojo, universalaus mediko, imananio ir traumatologij, ir chirurgij, ir aki, ir vi daus ligas, taiau ne visuomet nustatanio tiksli diagnoz, vizito kakas drsiai atlapojo palatos duris. Langai visk slp, todl blausum tebetrenk lipniu miegu. - Sveiki, prieai invalidai! Viktoras jau mokjo sutarti su galvos gla ir nesunkiai irjo iek tiek drumzlin Liuko siluet. Liukas pasisveikindamas mos teljo ranka it kareivis. I tolo ypsojosi patins nuo sumuim jo veidas, apatin paburkusi lpa juokingai vipo ant eriuoto pal pio, odiu, tai buvo paprastas ir nedomus riauininko portretas. Labiau Viktor stebino tai, kad Liukas vilkjo piama, ji, matyt, ir atidar jam duris kolonijos sanitarins dalies koridoriuose. Nuo to jis ir pradjo: - Apsikeiiau su kratieiu, - tar jis. - Jis poliklinikoje. Susiti kome pervystymo kabinete. Mentai n velnio neatskiria, svarbu, kad su piama ir snukis sumaltas. Gudrus jimas?.. Liukas aplepseno rat aplink palat, traukdamas pabiras ciga retes ir paskubomis mtydamas ant spinteli, lov, siaur palan gi. ia draudiama rkyti, todl aitrus dmas ypa vertinamas. - Na, ir kvapas! Lyg msinje! - pastebjo ir prasmuko Viktoro link, atkio deln. - Sveikas!.. Tu kaip?.. - Kaip matai, - Viktor kiek stebino lengvabdikas kaunieio pasirodymas, tarytum jis nardyt tarp sav ir nebebt lik joki klausim i anos pjautyni nakties. - Matau, kad tvarkel!.. Trei dien klei i numirusij - tai geras enklas, seni! - jis apaud akimis pabudusius vaikinus ir
436
E D V I N A S K A L D A

pamat, kad pastaba teisinga. - O iaip, tai turbt ir ano pasaulio tunelius matei su aminybs vyturliais? Liukas sitais ant lovos kojgalio, tarsi saugodamas savo veid nuo vis aplamdyt kolonist, taiau Viktor nesmagiai ugavo mintis, kad iandien zonoje kaip niekada gili praraja tarp dviej prieik poli - arkli ir drambli, rus ir lietuvi - ir is susiti kimas trenkia pataikniku atspalviu, o tokia draugyst, kaip inia, esti panai vilko ir uns biiulyst. Ko nori Liukas? Jis buvo bepradeds pasakoti nerami dien lageryje naujienas, tik Viktoras tiesiai paklaus: - Kodl atjai? Liukas pritilo, taiau nieko maiktaus neukirto, ir klaipdietis suvok, kad klausimas buvo netiktas. - Nereikia mans lankyti, - tiesiai prie save Viktoras mat tik idrkst sienos da lopinl tarsi apgijusi aizd. - Tu gi inai, kad sdime skirtinguose ratuose, ir tavo kentai dar neseniai lindo mirtamus prieus. Neapsimeskim, kad viskas gerai. - Tu tikras? - taip tiesiai drbti mokjo tik jis. - Visikai! - neatsiliko ir Viktoras. - Jei nra lavon, tai dar ne reikia, kad abi puss teisios ir viskas teka po senovei... Kipias atjo i tavo lokalins. Tu turi od. Galjai ulenkti visk, kelti de ryb klausim, sustabdyti parad, ir a neabejoju, kad sutaupytas laikas bt apmalins... - Nenusinekk, gerai?! - Liukas, neslpdamas irzlumo, sunkiai atsikl ir lukteljo, kol apmal netiktai plsteljs paikas niris, bet neikent: - Lyg neinotum, kad vis jonkel Gangas sukl! - inau! Bet kas bus, jei taip visada dl dviej suki apsiginkla v geleimi kabarosims naktimis per lokalini tvoras vieni pas kitus? Sveikas protas visada madingas... - To paties neumirk pakartoti savo kentui, - Liukas jau tolo apmaudiai burbdamas. - Kai jis gr i ligonins! A apals! Dar gal iekai! - paskutiniai odiai atsklido i palatos galo, o po j tiktai subolavo usiverianios durys.
N E M Y L I M I

437

Viktoras n nepastebjo, kaip idygo Singaro stovyla. Jis kaip ir visi ia girdjo gin nuo pirmo iki paskutinio odio, ir neatrod, kad pritart kuriai nors pusei, greiiau panjo didelio nesu sipratimo liudinink. Palatoje gldjo nejauki tyla, kai vaikinas, kariai nurijs seiles, sksteljo sveika ranka: - Be reikalo tu itaip, Dragai... Tylk, a paaikinsiu! Kai tave ijung, nukritai be smons sukneinta makaule. Liukas tave i temp i tos makalyns, ia pat susikirto su Vaideliu, uvaiavo jam nos, - atsiduso Singaras, tarytum jaust kalt, kad anksiau viso to neiklojo. - O kai gro lokalin, pats sivaizduoji, razborai buvo trumpi. Kal kaip reikiant. Pats matei, kaip atrodo. Tai jie Vaidelis, Dantistas, Liuko kentai, - susikeik. - K ia ir pridursi. Viktoras visa tai atsak garsia, laisvs mogui nesuvokiamo nevankumo keiksm paplipa. Liukas daugiau nebepasirod.
X- * *

Ankt sustiprintojo reimo pataisos darb kolonijos traumatolo gijos palat Viktoras paliko po savaits, vis dar jausdamas maudu l galvoje. Kolonijos operatyvin dalis darbavosi isijuosusi, vien po kito tampydama nuteistuosius popieriumi apverstus kabine tus, ir kurp abstrakius kaltinimus. Viktoras irgi para paaiki nim, bet jis skambjo kaip imtai kit - nieko nemaiau, susiei diau pats. Pakyrjusios tardym bangos iki nuobodybs atipino riaui tem, ir niekas apie jas nebekalbjo. Ir Viktorui rpjo kas kita. Neijo i galvos nelemtas konfliktas su Liuku. Nervintis buvo ko: pakls rank prie neabejotin kau niei lyder Vaidel, Liukas atsidr u ribos, kur dar egzistuoja dvi tiesos - jis buvo neteisus, neteisus iki kaul smegen, ir baus m gavo netgi parodomj atspalv. Mu j kone pus lokalins, visi kaunieiai, taip pareikdami savo nuomon apie vienyb. Ir kain ar Liukas nesigailjo savo poelgio, kai pro sutinusius pa akius vos matydamas laiptus gro savo tamsi sekcij.
438
E D V I N A S K A L D A

Viktoras galvojo, kad geriau jau bt paliks jo bejausm kn toje Baltramiejaus naktyje - dar pora atsitiktini nirio smgi, ir udanga bt nusileidusi. Gal dl to toks piktas iandien ijo darb naujoklis Skruzd i Pasvalio, susigs nuo griausmingo Viktoro balso, rankomis ir kojomis rito rstus nuo rampos, stat ant oio, suko ratuk, kol du geleiniai kabliai suiupdavo rsto storgal. - Stipriau... Ne t gal! Gateris, springdamas pjuvenomis, pasikaudamas, lyg stebda masis rst storiu, vaistsi pjkl dantimis. - Greiiau! - vaikiojo su liniuote Viktoras, matuodamas i pjaut lent stor - bene atsirado paklaida. - Greiiau... - vis ra gino. - Iki trij kub tiek teliko. Skruzd nrsi i kailio, nors jam, smulkuiam, ir dar dulkiant kyriam lietui, vis nesisekdavo laiku pakiti gateriui nauj rst ant rampos jie styrojo it iaudai visas puses, ir ne jo nosiai juos ipeioti. Romukas ir Vidas, abu i iluts ir dar bendrabyliai, riavo, kraudami pjuvenom kvepianias lentas pagal stor, kai Vikto ras ivydo nuo treiojo bald cecho greitu ingsniu spdinani figr. Liukas. tai jis vikriai peroka pelk, kerta siauruk ir pasuka miko bir Viktoro gaterio link, paties pirmojo ioje dykynje. Viktoras jauia, kaip dista gerkl, o galva tuiai spengia - jokie atsipra ymo odiai neateina galv, nors umuk. Liukas i tolo ypsosi ir per atstum, kai jau gali perrkti gaterio kaukim, aukia: - Viskas gerai... - ir merkia ak. Paduoda rank, paspaudia, ir Viktoras ypsosi - apmaudas tirpsta it pernyktis sniegas. - Viskas gerai, - valiai pakartoja Liukas. - Tas suiktas lage ris nra vertas net pykio, - ir, nepaisydamas kiaurai merkian ios darganos, atsisda ant storiausio rsto, kurio vienas Skruzd
N E M Y L I M I

439

nestengia n pajudinti, itiesia kojas ir i uanio isitraukia po pierin paketl. - Kas uvirs kl? Skruzd paslaugiai prioka, tiesia rankas. - Mesk tas aukos manieras, - nustumia j Viktoras. - A pats... I plastmasinio butelio stiklain pripila vandens, i elektros skydelio itraukia laidus, prijungia main" ir meta vanden. Tai reikia, kad Liukas nubrauk visas nuoskaudas, kartl ir pykt. efyras - lyg indnams kalumetas. - A nusprendiau, - pasak Liukas. - Keiiu mastiuch, ieinu i kauniei... Net jei bt visos zonos tvoros staiga nugriuvusios, Viktoras nebt labiau nustebs. - Tu juk kaunietis! - itar, nelabai tikdamas tuo, k igirdo. - Bet ia ne Kaunas, - atov Liukas. - Turiu savo galv. Kas man gali nurodinti, kaip gyventi? Vaidelis ar Dantistas? O gal tu? Taiau atsakymo neigirdo. -A suprantu, bet... - Viktoras patrauk peiais. - Jie tau to neatleis. - inau. Bsiu persivertlis, bet niekas nenusodins mans. Tai labai skirtingi dalykai. Liukas net ir po Vaidelio narkozi" buvo tikras lokalins auto ritetas, ir is jo ingsnis ijudins nemaai lieuvi zonoje. - O laisvje? Kaip ten? - nenustygo Viktoras. - Kaip tu visa tai paaikinsi? Liukas kandiai nusiypsojo. - Kaune mane geriau pasta nei ia, todl nieko nereiks ai kinti. Ir taisykls ten kitos. Bus klausim, bus ir atsakym, - jis paoko, pasir ir kumteljo Viktorui pet. - Penktadien orga nizuoju pervedim, paruoi savo lokalinje viet? - Tu? treij lokalin? - Taip, - Liuko akys sumajo iki siaur plyeli - jis tyliai, be garso juoksi, matydamas, kaip itso Viktoro veidas. - Taip, Dra gai, gausi pasislinkti. Man patinka prie lango bti. 440
E D V I N A S K A L D A

- Tu ir pavarai! Ei, Skruzde! Stabdyk gater! Girdjai? Liukas pereina ms lokalin! Tarsi tik dabar pastebj liaugiant liet visi trys murktel jo lentin gaterio pastog, nutilo nykus rst pjovimo mainos dzgesys. Braukdami nuo kelni kleni pjuvenas, prikblino ir Romukas su Vidu. - Liukas pereina ms lokalin, - paaikino Viktoras. - ir kit vaik, kuris nebijo permain. N vienas j netar n odio - naujienos svoris buvo per dide lis, tik irjo ipt akis kone dvimetrin milin. - Taip, - sumurmjo Liukas. - Tik permainos parodo, kad pro tas nesivelka i paskos. Nagi, duokite arbat, a pats pilstysiu!
***

Paskutinius vasaros blyksnius Viktoras skubjo imesti i galvos, kaip dar vien netiktai pabudus prisiminim. Niekas taip ne adina mini apie Laisv, kaip kartos vasaros dienos, tvanks vidurdieniai, ilgi ilko vsos vakarai ir net naktys, tokios trumpos, tarytum kas u horizonto kantriai kurstyt ygio lauus. Rudeniop zon papild naujokai... vieias kraujas ukalk jusioms lagerio venoms, permainos i nuobodulio andikaulius trakinantiems zekams, naujos inios i laisvs, gal net i nam. - Laisvje visi mafijozai, - juokdavosi Liukas. - O panels visos manekens. Padaugjo teist u anksiau retok straipsn - reket. Iskyrus kelias retas iimtis, tai buvo smulkios uvels, gavusios dvejus tre jus metus, bet laisvje lik draugai skrupulingai laiksi vis a la Sicilia mafijos taisykli - rm pinigais, maistu, danai, automobi liais pririedj per ali vej, muodavo u zonos tvoros, kol j draugas usiropdavo ant kurio nors cecho stogo, sigudrindavo net per septynias tvoras permesti gumin spirito psl. Jie - nauja karta. Reketas - naujas gyvenimo bdas, ir pas dti zonoje tarsi eidavo privalom program, kylant karjeros"
N E M Y L I M I

441

laiptais. Jie tylomis jungsi didesnius kent brius - eimas. Ir net imdavo ignoruoti kai kurias sensias lagerio taisykles. Su vienu tokiu, dvideimties met boksininku ir dar velniai ino kuo, Liukas darbo zonoje susimu. Grtant i valgyklos, bok sininkas Varavas, Meduolio kentas, pavadino Liuk duchu. Liu kas usipliesk it degtukas. I pradi prie boksinink ir jo ken tus nelengvai josi, bet dar niekas zonoje neatsilaik prie Liuko kumi velenus. Jie susiplak taip iauriai, kad gyvastis virto ne reikmingu, niekam nereikalingu pykio priedu. Knai, neilaik pusiausvyros, drebsi itrypt em, pakilusios dulks blankino kraujo blizges, ir nebeaiku, ar i nuovargio pajuodo tmingai nypianios marmzs, ar todl, kad baig paspringti juode miu. Varavas sunkesnis, jis viruje, smaug, kumiu taik Liukui veid, bet smgiai nuslydo per pakau, plak em. Liukas liejo netikt smg i apaios, prakirto Varavo aus, ir kraujas tiko lyg i sugedusio iaupo... Viktoras mutyni nemat. Vaik sekmadienio nuobodul gy venamojoje zonoje ir apie tbtines petynes igirdo, kai Liukas sdjo udarytas laikiname baudos izoliatoriuje, o Varavas vartsi sanitarijos dalyje. Po vis nerami vyki Liukas neskuba augintis plauk, nors rugsj ieina Laisv. Vos gtelj ilglesni eriai nepaprastai dar ko jo veid - nosis tampa dar platesn, skruostikauliai, lyg ga lstuvo perbraukti, dar labiau krinta akis - suvyrikjo vaikinas, atsikrat berniokiko putlumo, akys tapo skvarbios, lyg imtsyk apgauto mogaus. Vl Laisv... Nesibaigiantis ratas, lyg tas atuoniuks enklas, paaikinantis begalybs judjim - va, itas takas yra ir Pradia, ir Pabaiga, pa judjus knui, jo viet uima kitas. imtai, tkstaniai...

aimis tik atrod toks ramus ir tylus. Ne, jis neturjo jo ki keist proi ar yd, nesivaik tuios garbs. Vi sada, net siekdamas cukrins, jis inoj o, ko nors, ir galbt tai labai padjo jo lovelasikai prigimiai. Asta jo nemyljo, bet negaljo atsispirti stiprioms glamonms: nakt Laimio vyrikumas liedavosi per kratus lyg kokio antgam tinio vries. Ji niekuomet neman, kad pasakikas malonumas ir meil gali bti du skirtingi dalykai, vienas su kitu nesusij. O gal kai gera kartu, tai ir yra meil? I to vakaro, kai Laimis palusiu greiiu parskraidino j girtut girtutl namo, visk prisimena lyg pro rk. Kol ji tualete suklu pusi virpjo nuo kylanios ampano rgties gaiumo, spjaudsi, kol skrandis istm it dvokiant utais, jis sdjo virtuvje ir rk. Asta jautsi kvailai: dar niekas nemat jos tokios silpnos, ne graios ir apgailtinos. - Gal arbatos? - paklaus jis i virtuvs, kai Asta isvirduliavo i vonios. - Ne. Nieko nenoriu. Laimis palydjo iki miegamojo. Lova Astai t vakar atrod lyg iganingas krantas: nusimet drabuius ir niro po antklode, jaus dama, kad apsinuoginimo akimirka tamsiame miegamajame neislydo i vaikino aki. - A eisiu, - sujudjo jis, atsipldamas nuo staktos. - Kur? Jei nori, gali pasilikti. - Ai, bet tu girta vakar... Jo ingsniai sustojo prie virtuvs, spragteljo jungiklis, ir visi koje tamsoje tyliai usitrenk durys. Guldama girdjo, kaip u ved main, iburzg, ir cypiani padang garsas itirpo geidu lingose mintyse.
N E M Y L I M I

443

Laimis nevengdavo nusiveti Ast restoran ar kavin, bet tai buvo tik tarpin stotel iki jo mayio butelio, kuriame garbin giausioje vietoje stovjo plati lova. Kartais jai atrodydavo, kad jo rankos ir numirls kne pst aistr - moteris jo guolyje virs davo malonumo instrumentu, kuriuo jis puikiai mokjo naudotis. Jis nemgo alkoholio, bet t vakar Karkls" restoranlyje papra barmeno iburti" ko nors stipresnio. - Pakalbsim apie tave, - kai auktos stiklins ppsojo ant stalo, tar Laimis. - Ir labai rimtai ne apie rimtus dalykus. - Apie k? - Apie seks, - tik su jam bdingu paprastumu tar Laimis. - Kuo tu nepatenkintas? - susijuok Asta. Tarp stalo ind susirado nebaigt gerti kavos puodel, gurkte ljo ir toliau spigino akimis. -Yra dalykai, - pradjo jis, - kurie valdo pasaul: seksas, meil, pinigai, bet ne visi randa aukso vidur tarp it narkotik. Tau seksas, ko gero, svarbiausias? - Visikai ne, bet jei myliu mog, tai btinas. - Tu ne i meils atsiguli su vyrais lov. T nirtuling savo dulkinimsi tik maskuoji meile, - rm akis vaikinas, bet tuoj susi grieb: - Atleisk, gal per iurkiai, bet utat aikiai. Tau to papras iausiai reikia, ir tiek, ar ne tiesa? Ji nei raudo, nei balo, tik plak kokteil iaudeliu ir tyljo. Tai bent! Negi Laimis ims moralizuoti ir tuoj prads postrin gauti apie gyvenimo tiesas, prasm? Tai jam lyg ir nebdinga. O gal a jam nusibodau? mons, kurie nekalba apie meil, tampa nuobods ir pikti. Vl i tolo atsklido ramus balsas: - Mes juk net ne draugai, nes niekuomet nesusitinkame dien ar ryt, vis prie nakt lyg vampyrai. Tas geismas, trauka ir pats vyksmas - tokie natrals dalykai, kad tai per tris mnesius ne kilo jokios pavydo scenos, n odio apie itikimyb, nes viskas yra kitaip. Gal tu man nebeturi k duoti, bet atsiras vyras, kuriam
444
E D V I N A S K A L D A

tai bus labai svarbu, - jis lpomis sugavo kokteilio iaudel, ilgai siurb, kol pajuto, jog krtin yla. Restoranlyje tik prie didiojo stalo sdjo dvi simpatikos senuk porels, kalbjosi vokikai - be abejons, nostalgijos at blokti mmelandieiai. - Tu esi nuostabi, Asta. Be galo seksuali, ir a bijau, kad tai tau neatnet bdos. - Kaip suprasti? - pakl ji akis. - Na, inai, kaip sako vyrai, ijo, atsipraau, kurvomis. Juk, jei a neteikiau seksui tokios didels reikms arba jei palikiau tave, tu iekotumei kito? O tai gali tiek ilgai utrukti, kad, irk, imsi ir nusileisi pat emiausi lyg. Viskas atrodys taip beprasmika... - Nesuprantu, kur tu lenki, - dingo ypsena nuo jos veido. Nori palikti mane? - Atvirkiai, - jo pirtai siek cigarets. - A noriu, kad taip ne bt, noriu tau padti. - Man nereikia pagalbos... - Palauk! - pakl jis rank su rkstania cigarete. - Nieko ne sakyk. Tavo ateitis - sekso rankose ir gerja, ir blogja prasme. Susitvarkyk it tamsij gyvenimo pus ir eik mones. Kitaip ji kaip narkotikas trauks tave, nebesuvaldysi vadi... - Nesuprantu. Tu kalbi lyg su kokia nesveika moterimi, lyg gydytojas. - A noriu tau padti. - Man, kartoju, nereikia pagalbos. - Bet tu n neinai, k a silau, - ramumo jam galjo pavydti bet kas. - Bkim atviri: a apie tave daug inau ir galiu visa tai i kloti, kad suprastum, jog a rimtai iriu tavo praeit ir nemgstu tuiai auinti burnos. - Na, klok! Asta bed akis vaikin, patrauk kokteilio, pasirm rankomis smakr ir lauk odi, n nenutuokdama, kur link krypsta is pabiras, neapiuopiamos prasms pokalbis.
N E M Y L I M I

445

-Simonas... Tai graiausias ir nekaliausias epizodas tavo kelyje. Asta tik patrauk peiais: - Na, tai kas? A j myljau. - Nieko nesakau! Bet alia to, - lenk jis pirt, - maudyns su plaukimo treneriu due. K turjai bendro su tuo pingvinu? - To nebuvo, - ji kiek paraudo. - Buvo, - kinkteljo galv Laimis ir lenk kit pirt. - Tas snarglys su mlynu Pontiaku", pameni? Jis tave automobilyje tvarkydavo? - Laimi!.. - Bkim atviri iki galo, - lenk kit pirt. - ilis, tas futbolinin kas i Melnrags... - Jis mane tiesiog nuo gatvs sitemp automobil! - Taip, tai ir viskas. Vliau pati tris dienas lipai ant viraus, kol at sibodo. Atsigerk kokteiliuko, nekaip atrodai, - jis pabaig peti ci garet, sumaig peleninje ir ts: - Aiku, ne visus tavo nuotykius inau, bet, manau, topo virnje bt... Gal pati papasakosi? - K? - ji negirdjo savo balso. - Apie t nakt, kai Danius, na, tas taksistas, tave parve namo ir ulau laiptinje, o viruje, bute, lauk Benas, pasiptlis ma vaikis, su juo dulkinaisi iki ryto. - I kur tu visk inai? - staiga ipokino Asta ir lyg isigelbji mo griebsi cigarets, o virpantys pirtai suerzino Laim. - Nepanikuok. Niekas to neino Klaipdoje, tik a. A renku pa nai informacij, ir ie mons vienaip ar kitaip susij su manimi, mano darbu. Visa tai grau, bet pernelyg pigu. Patikk, a inau toki kaip tu moter kainas taip, kaip juvelyras kad moka nusta tyti aukso prab. - Tai tu... Tu - suteneris? - O tu manei, kad kunigas? Asta pakibo vir bedugns. Ji geriau nuoga bt perlipusi per bar ir per virtuv dingusi lauk, nei igirdusi tokius odius i
446
E D V I N A S K A L D A

Laimio lp. Jis lyg okjus, prajodinjs kumelait, dabar nusta tinjo jos kain. Tai tai k reikdavo tie dani jo dingimai nakt pusvalandiui, valandai. Kaip ji nesuprato?! Niekas! Jis manimi naudojosi tik vien tiksl turda mas - parduoti. - Tu turi sustoti, Astuk, - siek per stal jos rankos vaikinas. inau, yra net tokia liga - nimfomanija, kai moterys bna bejgs prie vyrikus hormonus. Turi sustoti, nes tokios negarbs, jei pla iai pasklis, niekada nenusiplausi. Kas tai? Grasinimas ar nuoirdus Laimio noras? Sustoti... Ko dl sustoti? Kam a bloga darau - argi tai ne normalus gyvenimas moteriai, turiniai pasisekim tarp vyr? Usidaryti, gal plaukus nusikirpti ir diti it vienuolei? Ir ivis, koki teis jis turi kitis mano gyvenim tiek visk iniuktinjs? iurk! Tikra iurk. ino! Visk ino, aferistas! - A tau galiu padti vl pajusti tikrj savo vert. Tu klausai mans? Ji tik linkteljo, nes i lp nekrito cigaret. - A, jei taip galima pasakyti, draugauju dar su keliomis mergi nomis, na, panaiomis tave. - Prostituts? - met Asta. - Ne. Jos yra emiausios prabos iame biznyje - jos tik trakto rininkams tepaluotais pilvais tinka. Manosios sugeba seks per teikti kaip kultros form. Tai yra menas, ir j nra ko lyginti su prostitutmis, kurios tik ligas platina. - Tai gal tu i buvusios eioliktos divizijos? - Pamirk tas legendas, - alkoholis tik suminktino jo bals, ir pagyvjusios akys neslp diugesio, kad pokalbis mezgsi. - Da bar kiti laikai, ir visk tenka pertvarkyti. A dirbu vienas. Ir tik turtingiems, o j sulig kiekviena diena vis daugiau. Man uteko keli mergin, kurios atitinka mano reikalavimus, ir klientai at seg savo didel faner. Jos brangiausios Lietuvoje. Todl mano
N E M Y L I M I

447

pagalbos liepto projektas" labai paprastas,kaip ir is pasaulis: kam tau blakytis, iekoti nuotyki, jei a visa tai galiu suorganizuoti? Mano klientai turtingi, doms ir, patikk, tikri vyrai. - Kaip nori, - abejingu tonu itar Asta, nes galva jau skambte skambjo nuo tutumos. Jos likimo silo galelis buvo Laimio ran kose, ir ji neturjo jg prieintis. - Ne, taip nerimta, - atsiduso jis. - Tu pati turi nusprsti, ar nori ir toliau bti pigi kek i idjos, ar tapti svajoni moterimi. Gal vok. Nejauti, kad tai viesa tunelio gale? Vien per mnes gausi tkstant ali. Buto nuom a pats sumoksiu, plius kelions, restoranai ir visi niekuiai naktiniam garderobui. Nemanyk, kad manosios dirba pamainomis lyg fabrike. Penki ei klientai per mnes - normalus ritmas. Jie dievina tokias moteris kaip tu. - Uteks! - Asta stengsi susikaupti, k nors pasakyti, bet nieko i to neijo. - Kas pasikeis? - palinks paklaus Laimis. Tikrai... - sijung Astos galvoje maa viesel. - Laisv? Vel niop! Kartais nuo jos kaukti norisi! Bet lsti it kilp? Negi Lai mis tikrai mano, kad taip man geriau? Jis gudrus. Bet neyktus, neveidmainis ir su moterimis elgiasi visai kitaip nei tie visi. - Niekas nepasikeis, - tvirtai atsak savo paties klausim vai kinas, - tik gera. Be to, niekas tau nebruka kokio kontrakto su bilietais Jeruzals vienam. ia elitas. Gali tik pamginti ir po keli kart tarsi savo od. Jei norsi ieiti, nebus jokios prievar tos, - jis vl siek cigarets. - Tikrai? - Aiku. Iekosiu kitos, kaip dabar kad darau. - Kakas ijo? - Taip. Itekjo. - U ko? - U to, kuris patiko. Ji usidirbo pinig, ir tai galjo padaryti bet kada. Daugiau a ja nesidomiu, taip buvo sutarta. Nors saugiai, be reklamos prasiblakyti - paskambins. Telefono numer ino, - pa448
E D V I N A S K A L D A

kabino ger aukt savo mgstam kalmar salot, ugr kava ir netiktai paklaus: - O kokie santykiai su vyru? Asta neslp nuostabos: - Isiskyriau, seniai. Kodl klausi? - iaip, - itar puse lp. - Matau, kad seniai...

angas i Lukiki kaljimo ligonins gro baltas it po pierius, bet veidas nebeviet i tolo kaulais - ligoni ns maistas ir dykinjimas priaugino jam kelet kilogram. Ivy ds Viktor, nuoirdiai sveikinosi sakydamas: - Igyvenom, seni! A maniau, kad ir tau, ir man - galas! Viktoras sutiko j kaip ir dera kentui: zonos batsiuvio persiti batai, nauji markiniai, trumpiks - viskas nauja, o ir maisto lo kalins sandliuke, j spintelje, buvo soiai, daugiausia chalvos ir arbatos - tai gyvybikai svarbs Gango esybei produktai. - Kodl, Sauliau, taip ilgai - trys mnesiai? - kai valg sekcijoje sutiktuvi pietus, paklaus Viktoras. Gangas pakraip galv ir nenustodamas darbuotis peiliu vir laini bryzelio tar: - Galjau dar ilgiau. Bet daktarai ipirko. Gudrs jie ten, ino visus jimus. inai, pilvas idavikikai greitai m gyti. Na, ma nau, dar savaitl, silus alin, ir zon, - jo odius nutrauk tas pats kosulys, sausas, tarytum kilt i idivusios statins. Jau norjau auktu per t sil brktelti, bet sugalvojau ge riau. I sesuts pavyko ivilioti amoniako ampuli. inai, upilu ant sils, utempiu koki plvel, kad oro negaut, palaikau iki ryto, ir randas vieut vieutlis, o pilvas kaip ivirs. Amonia ko garai degina od, supranti? O tie daktarai sinai vis galvas suka - egzema kokia, ar kas. Bet rado nuskelt apypiln ampul, ir aks, - dabar jis lamt chalv, pirtais kabindamas i de imties litr skardins. - Tau irgi vertt ten pabti - atrodai kaip dviratis, - pilna burna kalbjo Gangas, valydamas pirtus rankluost. Viktoras buvo girdjs, kaip kiti tyia rydavo auktus, dideles vinis, net spyruokles - jas suridavo sileliu, ir skrandio rgiai 450
E D V I N A S K A L D A

sudorojus silgal spyruokl isitiesdavo visu graumu. Keliauk medicinos punkt, vieskis ir ruokis Lukiki sanatorij. Kit dien Gangas lakst po darbo zon, iekodamas tai Deme tros ir Grios i ketvirtosios lokalins, tai Virbo ir klaipdiei, tai vilniei. Jis lyg senas lapinas prie lsdamas urv uost vjo atneamus kvapus. J domino, kaip ia po riaui buvo gimdoma taika, to dl nenustygo. Taiau vis tiek liko nepatenkintas: surauks anta kius ir nudelbs akis. K jis galvojo ir ko iekojo, teino tik pats Aukiausiasis. Pat vidurvasar, kai prie vakarin patikrinim Viktoras sp riai myn ratus po lokalins kiem klausydamasis nepabostani palangikio vaikino pasakojim apie naktinius nuotykius gimto jo miesto baruose, kavinse, restoranuose, papldimiuose ir dis kotekose, pristimpino Gangas. Jis myn kartu su jais, rodos, n neklausydamas istorij i laisvs, lapnojo dulkse usigalvojs, ir, kai palangikis plevsa dingo, Viktoras vien i Gango poetiko vilgsnio paraudus vakaro dang suprato, kad surambjusioje seno zeko sieloje kain kas suskaudo. Jo gandrikas irgliojimas atrod vis ikalbingesnis, kol kimteljs, lyg tikrindamas nor kosti, tar: - inai, Dragai, atsitiko toks dalykas... Tnakt, na, kipio nakt, a jutau ilum smegeninje, m ir vriki nervai, uuodiau t pat kvap, kaip an nakt, kai tau pasakojau... - jis vis ltino ingsn, tarytum pabgs, jog gali prasilenkti su taip reikalingais odiais. Supranti, a laukiau, inojau ir laukiau, kada ji neilaikys, atsipalaiduos ir ioks!.. - Kas? - nesuprato Viktoras. - Kas, kas! Pimpis per akas! - suirzs krankteljo Gangas. - A di veriu, o tu - kas! Spyruokl! Kas dar daugiau... Bet ji nesu judjo n i vietos. Dabar manau - gal jos ir nebra? Surdijo?.. - Itirpo, - sutiko Viktoras. - Kaip vinis skrandyje, taip ir ji itirpo.
N E M Y L I M I

451

Gangas susijuok. Jo krizenimas, tylus ir saikingas, lyg dvitakio varikliuko pirmieji gyvybs enklai, suvirpo ir nutilo. - Gerai sakai - itirpo!..
***

Tuoj po Liuko perjimo treij lokalin vien ryt prie gaterio atskubjs pasiuntinukas paliep Viktorui Dragnui prisistatyti pas virininko pavaduotoj Palubinsk. Svarstydamas, kodl ia jo dabar prireik, vaikinas persireng kolonijos drabuiais ir nu skubjo gyvenamj zon. js pro oda mutas duris kabinet, Viktoras ivydo Palubinsk stovint prie lango sudjus rankas u nugaros. Jo antpeiuoti peiai go vis vaizd darbo zon. Kai jis atsisuko, Viktoras net nustebo - tokio pikto dar nebuvo mats. - Ssk! - sugriaudjo ir minut vl sistebeilijo pro lang, lyg ten matyt kak svarbaus, paskui ltai, krypuodamas ulindo u sta lo, nukrauto aplank stirtomis, ir sitais plaioje kdje. - Galva ugijo? - Taip, pilieti virininke, bet tai tik nelaimingas atsitikimas... - Tu man neaikink nesmoni! - piktai sunopavo karikis, ir jo pirtai perbgo aplank krv, vien j itrauk ir atskleid prie savo grsming stot. - Kiek jau laiko zonoje? Kiek atbuvai? - Ketveri metai, o atsdjau ketverius su pus. - Ir vis ustriaku" nori bti? - A taip, kaip visi... - K - kaip visi"? - nutrauk ir niko tyrinti popierius ant sta lo. - ia viskas aiku kaip ant delno - kiek nuobaud turi? - Yra keletas. - tai ia viskas ant mano stalo, - lakst akys. - Visos. Rk ne leistinoje vietoje." Vaikiojo po darbo zon neusisegs viruti ns sagos." Ginijosi su zonos aktyvo budtoju", - ir taip toliau... - N vienos rimtos, - Viktoras stengsi kalbti kuo ramiau. Nei u mutynes, nei u atominal, nei u grim - nepatinku kakam, ir tiek... 452
E D V I N A S K A L D A

- Matau, - zampolitas surinko raportus vien krvel ir visus, Viktoro nuostabai, perpl pusiau. - Tai ir viskas, k galiu tau pa daryti. Greitai paliksiu it zon, o tada kapstysiesi vienas. - Dl kipio? - atsargiai paklaus Viktoras. - Kas ia per odiai! - suniurzg Palubinskas, bet nieko neatsa k, lyg pritardamas Viktoro miniai. - Tai nesvarbu, - sukio popieriaus skutus iukli d. Tau duodu paskutin galimyb. Yra laisva vieta klube. Tursi savo kambar alia bibliotekos, filmus rodysi, salje pasikraptysi, k des pastumdysi. Ramus gyvenimas, toli nuo lokalini, lengvat daugiau, n nepajusi, kaip lik penkeri su puse met prabgs, o gal po met kolonijas usimanysi - ten dar laisviau. Kaip? -Ne. - Pagalvok. U tave bausms niekas neatsds, tik tu pats. - Ne, - Viktoras sdjo nukabins galv ir troko vieno - kad kuo greiiau itas pokalbis baigtsi. - Ne, tai ne, - atsistojo Palubinskas. - A tavs neversiu. Gal brolis tave prot atves, - n nepavelgs, kok spd padar pa skutiniai jo odiai, surinko telefono numer ir po ilgos pauzs tar: - Pasimatym kambarys?.. ia kolonijos virininkas aukl jimo reikalams Vytautas Palubinskas. Pasiirkite srauose, ar yra Dragno pavard?.. Donatas, taip. Gerai, ai! - padjo ragel ir atsistojs tar nustebusiam Viktorui: - Gali eiti. Pasikalbsi su broliu, gal veiks tavo usispyrim. Eik!
***

U organinio stiklo pertvaros Donatas atrod labai jau surgs. Atsiduss jis pakl telefono ragel, Viktoras - savj. - Labas, Viktorai! Donatas vilkjo pilk vark, juodus markinius, kiek prasagstytus, ir buvo nesunku pastebti, kad jo skonis nebe toks sporti kas ir vjavaikikas. - Sveikas, brolau.
N E M Y L I M I

453

- Tu su... - Donatas prikando lp. - Su juo kalbjaisi? - Taip. Prie valand. - A visk inau apie mutynes, inau, kad tau gerai kliuvo. Argi nenori ramesnio gyvenimo? Paklausyk, k tas mogus kalba, br Donatas jam prasta greitakalbe. - Juk jis nupirktas, ms mogus su visais bat raiteliais. Nepraleisk progos - krisk t viet ir ramiai lauk, kol tie metai prabgs, o paskui gal kolonas, tikrai? - Nieko tu nesupranti, Donce, - Viktorui buvo lidna. - Tks tant kart kalbjome: klubas - tai oiai, ir a pats toks liksiu... - Kvailys! K tu priduosi? Kam tau tie vaik darelio statymai? Kas u tave galvoja? Tu pats turi savo galv... - Negaliu... - Durnius! Lakstyk, ardykis, per galv verskis, tau viskas tas pats! Sakau, eik t viet, viskas sutarta, - ir Donatas patryn du pirtus. - Donce, patikk, tai nra taip svarbu, kaip tau atrodo. Na, tai kas, kad dien dienas gali slampinti aplink klub ar iaip gulti savo kambariuke ir nieko neveikti. Kur kas man svarbiau judjimo lais v, kokia tik gali bti zonoje. Nenoriu savs kalinti i naujo. - Ne, tu juk ne maas vaikas, nekalbsiu, - atsiduso vl Do natas. - Tik inok, jis ieina, ir kort kalad vl bus maioma i naujo. - A nebijau...
***

Prajo dar vienas ruduo. Kelintas? Viktorui is galvoskis buvo ne sunkus, bet slogiai nemalonus. Nesigriojo atgal skaiiuodamas zonos suryto laiko, nematavo jo gylio. Laikas lyg koks nususs kuinas vilkosi u vaikino nugaros. Aiktje tarp lokalini ir darbo zonos lyg sargybiniai sustin g mediai ramiai pasitiko laiko siuniam lemt taip pat, kaip ir kiekvienas zekas. Bet pavasariop, kai gyvybs syvai plstels j
454
E D V I N A S K A L D A

kamienais auktyn, virsdami glenais lapais, tave vl viskas ims er zinti - prisiminsi visus rytus, kaip, atsibuds po iltos nakties, rasdavai savo gimtojo miesto medius apsipylusius vaiskia aluma. Tai buvo ymus ruduo - seniausiam treiosios lokalins zekui jis buvo paskutinis, ir kakodl visi galvojo, kad Saulius Gangrauskas - Gangas - turi bti laimingiausias zonoje, bet jis anaiptol ne sijaut lyg Dievo pateptasis. Paskutin ilgj met mnes jis buvo ibrauktas i dirbanij srao, ir nuo ryto iki vakaro trynsi po gyvenamj zon. Po penkiolikos met pirmsyk ivyd dienos vies reti eriai ant virugalvio suteik suplotam veidui tragiko komizmo. Atjus paskutiniam vakarui i tkstani, kai laikrodis vynio jo apie savo rodykles paskutines valandas, Gangas vaikiojo lyg apdujs. i diena, gruodio 23-ioji, jam reik senojo pasaulio t. Pa saulio, kuriame, atrod, prabgo ir kdikyst, ir vaikyst, ko gero, net ir tvams kakada i ia buvo atverti vartai laisv. Jis, ir nieko ia keista, gailjosi zonos ir bgtavo rytojaus akistatos su laisvu ir spalvotu pasauliu. Nerimas, atmietas lidesiu... - Jofana, - kartojo mgstam keiksmaod apdujs Gangas, at slenkant lemtingiausiai jo sumaitoto gyvenimo nakiai. Jis sdjo lovoje ir kinkavo. - Liko tik deimt valand... I imto penki tkstani imto dvideimties - tik deimt... Jofana, kiek ilgai teko laukti Dievo malons! - jis slankiojo po sekcij, spdino lauk, nulsdavo kur tamsiausi lokalins kamp ir parkitindavo visas apsiaarojs lyg nalaitis. I pradi ir Viktoras, ir Liukas mgino apmalinti jo kunku liuojanius jausmus, bet Gangas tik panarindavo sprand, tuio mis akimis spoksojo per kent peius ir kvailai ypsojosi. Gal jis jautsi kaip kapitonas, turs visam laikui palikti laiv, savo pirati k gul ir isilaipinti neinomoje emje? viesiausias to vakaro pragiedrulys buvo ijimas darbo zon. Jam pavyko prasimuti kartu su naktine pamaina t lopinl, kur
N E M Y L I M I

455

visada vyko tikrasis zonos gyvenimas. Jis paskutin syk suks ratus apie cechus, katilin, miko bir, radijo detali gamybos medin lnel, kiekvien dur ranken, laiptel ar ply tvoroje irda mas jau kitomis akimis. Iki ryto virs klius, tai vienam, tai kitam draugeliui prisiekdamas kitais metais atvaiuoti prie zonos ar su kiekvienu susitikti laisvje ir taip pabuchinti", kad velniai ausis usikit! Taip visi kalba palikdami kolonij. - Spaudia jam smegenis, - lyg paaikindamas tok vilkik Gango blakymsi pasak lovoje drybsodamas Viktoras. - Taip, - atitar tamsoje Liukas. - Toks srokas duoda per stog. Tu nebijai? Viktoras nieko neatsak. Visas oras aplink virpjo nuo narptimo, atodsi ir murmjim; tik jo ir Liuko miegas niekaip ne galjo pakirsti. - A jau kitmet irgi laisv slysiu, - balsiai galvojo Liukas. Vienas liksi arti. Kai terminas persiveria per pus, laikas visai lyg aaka gerklj stringa. Bijau, vl ulksiu. - O tu spjauk visk, - apsivert ant kito ono Viktoras. - Gali ma gyventi ir be rizikos... - Neieina. Mano broliai - visi banditai - dabar laisvje, kiek girdjau, gerai stovi: lenda privatizacij, saugo spekuliantus... Visi internate uaugome lyg laukinukai, aminai prie srov, bet esam tikri broliai. Jei galt, bausms laik su manimi pasidalyt, visi atsdt u mane vien... - Liuko balsas mieguistai slopo.
***

Gango ijimo laisv diena zonoje laisva - Kios. Nors ir nemiegojs, bet gan valus paryiais jis parkblino i darbo zonos ir oko virti kibir efyro - ileistuvs, po poros va land jo ia neliks n paduj. Jis kvieia lokalins vaikinus eiti lauk pabuchinti", ir plika akimi matyti, kaip spurda jo irdis. I diaugsmo, susijaudinimo ar nerimastingos tampos - neatspsi.
456
E D V I N A S K A L D A

Apvelgia mini, sustojusi ilgiausi grandin aplink kibir, ir ypsosi - tiek moni ia jis dar nemat. Net i kit lokalini si gudrina atbgti ilydti senojo zeko. - Kios, - sako Gangas, - prie penkiolika met turjau pas tvus vsti, bet nebeijo nuvaiuoti, o iandien ieis! Vakare s dsiu prie stalo ir vsiu. Visi lingavo galvomis, siurbiojo per rankas keliaujant efyr, o kai baig vis kibir, kiekvienas spaud dabar jau laimingo Gango rank. Itutjus kiemui Gangas oko praustis, valytis dantis ir skusti barzdos erius. Tuoj ir pasiuntinukas idygo. - Gangrauskai! - auk jis, stovdamas kieme po langais. - laisv! - Hmm... Krita, tas oys! - pavelgs pro lang met Gangas ir atsisuko Viktor su Liuku. - Na, k - laikas atsisveikinti, - jis atkio suskirdus savo deln. - Laikykis, Dragai, - spausdamas Viktoro platak sak Gangas. - Turi ger kent, ne bda sdti. Ir ai tau, inai, u tnakt. Kipio nakt, jei ne tu, k gali inoti, gal biau lavonas. Na, Liukai, ir toliau laikyk front, - spusteljo jo rank ir, pasiiups mediagin maiel su sugrsta manta, neatsi grdamas ikurnjo lauk.
***

Per pietus i keli darbo zonoje budini zek vienas neatjo pasi ymti. Akimirksniu visi buvo suvaryti lokalines ir skrupulingai perskaiiuoti. Abejoni neliko - vieno trksta, Vaidelio i Kauno. Pabgo? Po vienuoliktos, kai dauguma zek jau spoksojo televizori, dalydamiesi kiukais, paaikjo, kad zona turi ne dar vien bgl, o lavon. Vaidel sukneinta galva rado nebaigto statyti sandlio kanalizacijos ulinyje. Dar po keli dien aibu apskrido priblo kianti naujiena: Gangas vl sdi udarytas Kaiiadori policijos nuovadoje, ir svarbiausia - prisipaino.
N E M Y L I M I

457

Tai nebuvo tuios kalbos. Gangas t ryt lauk prie nerengto angaro grtanio, persira iusio i naktins pamainos rytmetin Vaidelio. iam pasirodius, oko su gelgaliu ant tako ir tvojo kiek turjo sveikatos... verts lavon tui ulin, dar spjo uversti iuklmis, plytomis ir lyg niekur nieko gro lokalin kartu su visa naktine pamaina. Dievo malon buvo trumpa - vos viena diena.
***

Prie zonos virininko pavaduotojo Vytauto Palubinsko kabineto dur, ramstydami sienas, stoviniavo koks septynetas nuteistj. Vieni atjo atsiimti pylos u vakarins mokyklos nelankym ar padanjusias nuobaudas, kiti ilupti koki malon, lengvat ar net pasisksti. Jie nuiuv klaussi prasiskverbianio pro storas duris griausmingo balso. Tik Viktoras nepais ir, kai tik, atlaiks Palubinsko pykt, nukabins nos isprdo inomas zonos nar komanas, - smuko pro duris. Palubinskas atrod kaip besiilsin tis mogus: sudribs ant kds dramblotas knas, plaiai alis iskstos kojos, atlapota krtin, irauds kaip burokas. Viktoras prisistat. - Na, sveikas, nuteistasis Dragnai, - n kiek nesistebjo Vikto ro pasirodymu. - Tai k pasakysi? Kalbjaisi su broliu? - Taip. - Tai bibliotek ar bet kur kitur, kad ir klub? O gal koloni jos sportine veikla nori usiimti? Varyb tarp bri organizavi mu. .. - Palubinskas kalbjo pavargusiu balsu, kone draugikai. - Ne, - sdosi Viktoras nesulauks kvietimo. - Neinau, kaip pra dti, - rankos maig kepur, o akys neramiai lakst po patalp. - Sakyk. Kad jau atjai, klok visk tiesiai. - Bet koks darbas klube yra geras, - i lto pradjo vaikinas. - A neadu nieko rinktis, bet labai noriau, kad js padtumte. Palubinskas tik linkteljo, nosine braukdamas prakaito laus nuo kaktos.
458
E D V I N A S K A L D A

- Tas darbas labai reikalingas ne man, bet kitam nuteistajam. - Kam? - kilsteljo velius antakius virininkas. - Kokiam kitam? - Yra toks Petras Matulis antrojoje lokalinje zonoje. Dirba prie medienos diovinimo kamer. - Na, sakykim. - Jam tas darbas per sunkus, o a galiu ir rstus paritinti, dar jaunas. - Bet tavs vos neumu toje treiojoje lokalinje! - pirmsyk jo balse suskambo piktos gaidels, o raukls apie lpas nusviro emyn. - Kodl? Nesuprantu. - Jis nieko neturi laisvje. Visikai. Ir antrojoje lokalinje j stum do kas netingi. - Nalaitis? - Ne, jis senas, daugiau kai septyniasdeimties. - Oho! - pabarbeno pirtais stal Palubinskas. - Tavs, nuteis tasis Dragnai, visai nesuprantu. Kas jis tau? Giminaitis? Tvas? Viktoras, tebeglamydamas kepur, atsiduso: - Jis paprasiausiai nelaimingiausias mogus zonoje... - Kolonijoje, - patais virininkas. - Koks jo straipsnis? - imtas penktas... - mogudyst, - met k tik paimt ratinuk atgal tarp popie ri. - K jis umu? - Savo mon. Sak nenorjs... Pilieti virininke! Jei js jam padtumte, tai man nieko daugiau ir nereikt... Palubinskas kiaurai pervr Viktor i nuostabos isipltusio mis akimis, pakraip galv: - Keistas tu, Dragnai. Brol turi auksin, bet pats niekaip to mavaikiko duko neiiki. Vis blatn vaizduoji, vis prie srov. Neinau n k daryti... - Tai ir yra mano praymas, pilieti virininke. Pats tikriausias. Vytautas Palubinskas it bulius ipt or pro nerves, kak pa niniavo po nosimi. Jis atrod nepatenkintas.
N E M Y L I M I

459

- Kaip jo pavard? - siek tuinuko. - Petras Matulis, dvideimt pirmas brys, imtas penktas straips nis, vienuolika met. - Gerai. Bet broliui pats visk paaikinsi per kit pasimatym. - Btinai. Tai a galiu eiti? - Gali, - sujudjo jo stambus stotas, lyg nordamas atsigulti ant stalo. - Ir vis tiek nesuprantu, kas tave su juo ria? Kas ria? - jau lipdamas laiptais mintyse atsak Viktoras. - Jis panaus mano tv... Ir met tiek pat, ir toks pat vienias..."
***

Liukas ieina. Viktoras ir diaugsi, ir lidjo. Laikas tiesiog uo liavo iki tos, rods, lemtingos dienos, kai kentas paskutin syk nusiypsos, itars: Pasimatysim laisvje", - ir ieis pro lokalins duris. Ir viskas. Laikas gr savo pradi ir nebesiduos vejamas. Dar niekada taip arti Viktoras nejaut laisvs kaip dabar, Liukui ramiai skai iuojant etj met pabaig. Apie dvideimt moni sekcijoje kietai migo, ir tik Viktoras klaussi tylaus gaudesio lyg didiuliame traukinio vagone, susto jusiame neinomoje stotelje tarp plyn lauk. Jis jau senas zekas, jo skandaling nusikaltim seniai pralenk kiti, drastikesni, ir tik jis vienas dar vis sapnuodavo lemtingus savo ingsnius kolkio kontoroje seifo link. imtus kart jis skrupulingai atkartodavo senj komar, keldavosi lapias nuo prakaito, vis klausdamas savs Kodl?.." Sapnai buvo pavalds tik jo sinei, ir galbt to dl n sykio nesapnavo nieko apie lager. Gyvenimo nuotrupos slinkdavo sapnuose, ir maloniausius reginius atsimindavo itisus mnesius. Asta... Ji ne tokia. Vis vien kada nors j pamatys, ir uteks vos keli odi, kad jie vl bt kartu. Dovil neleis, neturi leisti i nykti j eimai. 460
E D V I N A S K A L D A

Kodl ji vis neateina, bent sapn... Ir tas paskutinis laikas - ji negali meluoti, ji laukia, bet laukia kiek kitaip, jai sunku, ir ji ko voja. .. Ii negali kitaip, ji silpna, kol jo nra alia. Viktoras lauk sapno. Tyliai tiksjo Sergejaus laikrodis, lajo vandens iaupas, ir skersvjis trank laukujs duris, vydamas aid laiptais emyn. Akys, lyg vino pripiltos, pagaliau merksi. Ir t nakt jis pirmkart susapnavo zon. Ivydo medio paunksnje judanius siluetus. Jie taip tyliai nibdjosi, kad odiai lyg lap naresys nyko vjyje. Jis atpas ta - tai j lokalins kiemas, bet jie valgosi ir klausosi nejuddami. Jie i kitur, jie svetimi. Vienas j praeina pro Viktor, Viktoras nie ko neiri - akys paklusniai sugeria tik tams. Jis jau stovi prie apviest lokalins dur, bet nugara Viktor, ir vikriai smunka pro jas. Medi oime ingsniai pranyksta. Kur jis? Viktoras krpteli ir atsimerkia. Tiksintis laikrodis ir... ingsniai. Tie patys! Tyls it lies. Net ore tvyro nepastamas, svetimas kvapas. Tamsoje mato ju dani didel dm, kuri tarp dviauki lov virsta eliu. Dar ingsnis, ir ji turi papulti viesos pluotel, krintant pro lang. Gal tai Raius i kur nors grta? Skysta viesa ugriebia krtin, slysta auktyn, veido link ir... jo nra. Be veido, vien juoda kauk! Viktoras norjo paokti, rkti, bet nemonika baim taip ne tiktai atm kojas ir bals, tik akys skubjo dar kart iplti i tamsos it velni mogaus pavidalu. O jis be jokio garselio, lyg skrist oru, jau stovjo nugara Viktor, prie Liuko lovos, rankose suibo plonut ilga geleis - virbas. Nuo to blizgesio oko lyg nutvilkytas ir rankomis suiupo mo gyst glb. - Liukai! udikas! Stambus knas nemonika jga blaksi it pasiuts vris Vik toro glbyje, o Liukas i netiktumo kraptsi akis. Taiau upuoN E M Y L I M I

likas buvo stipresnis, stambus it meka, jis be vargo nublok Vik tor. Usimojo, dr, vaistsi virbu, bet gelete tik drask tams, skambiai kliud lovos rm ir pabgo. Liukas pagaliau atsitokjo, puol ant palangs, guviai atlapojo lang ir oko lokalins kiem. - Tsss... Jis kakur ia, - sukiojosi Liukas. - Turi bti! I sekcijos jau triukmingai virto paadinti zekai. Nudm u lokalins pastato, paknopstomis zujo patvoriu, palei virpanius metalinius strypus, laikanius itempt spygliuot viel, per kuri kakas spruko, lipo per tvor kit lokalins pus. - tyrius! - nugalstas galas ikart krito Viktorui akis. Liukas trepsjo patvoriu. - Turiu! - rk jis. - Dragai! Jis ia, lipa! Ateik! - vijosi apie jo kojas, kando, roptsi auktyn, ranka siekdamas vieno - kauks, suprasdamas, kad tik tikrasis veidas gali isklaidyti pakibusi mir ties grsm. Viktoras mat, kad jie grumiasi pakib ant virvini kopi, paskubomis suraiiot i vairi virvagali. oko padti, bet Liu kas, gavs smag spyr, jau lk emyn. Stambi figra it voras persiropt per spygliuot viel ir dingo kitoje tvoros pusje. Atbgantys kiti zekai tai mat. - Pabgo! Pabgo! - nusivyl auk jie. - Varavai! - auk Liukas. - A painau tave, girdi? Singaras, sksiodamas rankomis, putojo keiksmais: - Einam ir tuoj pat isiaikinsim, kas ia varo bespredel! - Taip. Jie i antrosios lokalins, - vir aistros tarp zek. - Varom, chebra! - ikn! - atsistojo prie apsiputojusius zekus Liukas. - Norit dar vieno kipio? Rytoj visk isiaikinsim. Bet rytojaus nereikjo laukti. I u lokalks kampo sipliesk proektori pluotai. - Mentai! - suuko kakuris, o akinamas viesos spindulys atsi rm Viktor.
462
E D V I N A S K A L D A

- Dragnai, mesk virb! Viktoras numet. - Kas ia vyksta? - prijo ilgis operas ir pakl numest smaili gelet. - Eisim, Dragnai, kartu ir visk paaikinsi. Mar sekcij apsirengti. - A j radau, - mgino priegyniauti. - Nesek pasak, inau a jus, visk js randat, laims kdikiai, ir, kad nelikt abejoni, liejo bananu per peius. mai Liukas oko pro Viktor ikls kumius: - Leisk, man tas pats, deimt dien liko, nukirsiu t sin, muistsi Liukas, nes Viktoras suskubo pagriebti u rank. - Nedurniuok, - laik Viktoras, o ir Singaras, kiti, net Skruzd su Raium pakl Liuk ir nune tolliau nuo ilgio opero. - Lukauskas irgi nori trium? - aipsi operas, prie jo pribgo trys kareiviukai. - Nesisdi tau, ir gana. Bus padaryta. O dabar visi sekcij. Dragnai, eisi su mumis. Nugar skaudiai pertjo, bet nesuvokiamas palengvjimas maro ingsniu drebino Viktoro krtin, ir skausmas buvo toks giliai prasmingas, lyg atpildas u sapn, vienintel susapnuot apie zon. Kad tik nereikt j danai regti...

er pastaruosius dvejus metus Zyls autoritetas iaugo net kriminaliniuose miesto sluoksniuose, ir niekas ne slp noro paklusti itam daug paslapi ir, be abejo, ne tuias ki enes turiniam vyrui. Atrod, kad jis imoko atmintinai i per maining laik skms formul. Pavydjo keiiam automobili, plaiai atvert restoran dur ir nematomos valdios, kai, rodos, nesutvarkomi dalykai virsdavo nuobodiai paprastais. O Zyl ramiai vertino savo tak veikliems monms. Jis net nekovojo dl jos, kaip ir nesiek viso miesto valdios, o pavienes, dar silpnas, bet atkakliai besidaanias organizuotos strukt ros" spalva grupuotes jis irjo kaip lig, kuria pats buvo seniai persirgs. Namins degtins varytojus jis paliko ramybje taip pat netik tai, kaip kad ir buvo uklups. Atsirado rimtesni dalyk - priva tizacija. Tarsi i dangaus nukrits turtas prayte prasi jo kolek tyvo dmesio - reikjo nors truput kilstelti kainas, kad mons visai neiprott, todl danai tikrieji aukcionai vykdavo kuriame nors Klaipdos bute ar kokiam biure, kur ir bdavo nusprendia ma, kam atiteks vienas ar kitas objektas, o tarpininko procentai, daniausiai virijantys ir objekto kain, likdavo kolektyvo kasoje. U Ovidijaus nugaros stksojo poros deimi piratikos roman tikos apsst tvirt jaunuoli reali jga, galinti nepaklusnj par klupdyti, o gal net pakartoti savo lyderio juod darb. Donatas neliko draugo elyje. Visi inojo - jie draugai, ir ne vien dl pinig. Zyl niekada nesijausdavo viresnis u Donat, tarsi jie gyvent senoje aplinkoje, klaus jo nuomons, kuri ne retai it altas duas atvsindavo j. Zyl, kaip ir anksiau, gerb Donat, o Donatas tebesivert alkoholio bizniu. Pagrindins alkoholio siuntos buvo skirtos Rusijai, ir su viena
464
E D V I N A S K A L D A

firma Maskvoje Donatas palaik glaudius ir draugikus ryius. Ten susipaino su neeiliniu rusikosios mafijos veikju Timocha. Tai buvo gan prietaringa asmenyb - puikiai mokjo kelias u sienio kalbas, taiau jis mokjo kalbtis ir su gilias tradicijas tu riniais Maskvos banditais ir save laik naujos kartos gangsteriu. Vagi statymo taisykli jo brolija nepripaino, ir, atskilusi nuo vieno didiausi Pamaskvio nusikaltli susivienijimo - Liuberc gaujos, aknis suleido paioje Maskvoje. Rusijos sostin versi brangiausi pasaulio miest sra, todl vairiausi gauj gauje li ia buvo daugiau nei Lietuvoje krepinio komand. Be spirito kontrabandos krovini, atsirado ir daugiau bendr interes: automobiliai, retieji ir spalvotieji metalai. Timocha netgi nereikalavo iankstini mokjim - pasitikjo, manydamas, kad tik, velniai tariant, neprotingi mons gali mginti j pergudrauti. Klaipdiei tokiais jis nelaik. Tkart Maskv Donatas skrido su Ovidijumi. Tai buvo prasta kelion, kai tekdavo savo partneriui Maskvoje slapta gabenti padorias doleri sumas, gautas pardavus metalus. eremetjevo oro uoste kart juos pasitiko pats Timocha. Nors ir ne milinas, taiau tvirtai sudtas, tarytum monumentas nera miems laikams, mosteljo vir galvos ikelta alaus skardine lau kiamojoje salje pasirodiusiems draugams. Jei ne keli imt gram auksin grandin ant jo kaklo, turbt ia, urmulingoje minioje, niekam nekrist akis. nekuiuoda miesi visi trys ijo i stiklakorio pastato ir sdo naujutlait Volvo". Paniurs vairuotojas isuko automobil keli, apaugus didiuliais reklaminiais stendais. Donatas lengviau atsiduso, kai Timocha, perskaiiavs pinigus, paslp juos vidinje kienje. Suma virijo 50 000 doleri. - Ant kiekvieno Maskvos kampo po bandit, - pastebjs nuo slg Donato veide, kreivai ypteljo Timocha. - inot, i itos geldos padaryt sietel arbatai koti... Zyl susijuok. iaip, dl visa pikta, k gali inoti...
N E M Y L I M I

465

Paprastai maskvietis sveius apgyvendindavo viebutyje, re iau - kokiame bute, bet kart jis neskubjo svei atsikratyti, atrod pakiliai nusiteiks, gal dl to, kad pabaltijieiai, itie du i pairos nepsti vyrai, ir vl jo neapvyl. iurkiu savo bal su iandien ypa svetingai dudeno ir, tarsteljs, kad minutlei uoks kontor pairti, kaip tvarkomi reikalai, pakviet piet kazino. Jis pasak ms". Niekada jo brolijos jga besinaudo jani objekt jis kitaip ir nevadindavo. Neslpdavo, kad klien t ratas platus - nuo garaiuk, montuojani padangas, ir gli kiosk iki krovini gabenimo kompanijos ir netgi banko - visi jie krov jam juod kapital. Taiau neatrod, kad tuo didiuojasi, kartais jo bals persmelkdavo netgi nusivylimo gaidels, tarytum bt prarads geresnio gyvenimo vilt. Ramyb liko praeityje. Vaiuojant kazino, paskui Volvo" dm ir atuntukas, pris ds jaun vyr, tai keturgalvis Timochos elis, pasirengs iiep ti nasrus negailestingai kasdienybei. J gyvenimas, pilnas streik, razbor, nalog, metim-permetim, teisybs iekani kulk ir pasiutusi pinig, istumdavo tiek Donatui, tiek Zylei utikrin tumo jausm, ir po keli dien milijoninio miesto gaudesyje mintys jau klaidiodavo ramiame uutekyje, trij gatvi" mies te - Klaipdoje. Kazino buvo sikrs sename parke, buvusiame kino teatre, si spraudusiame tarp stalinini laik architektros daugiaauki. Vos ivyd erdviame hole Timochos figr, padavjai suskato suk tis it vilkeliai. Meniu net nepadav, atidiai stebdami kiekvien Timochos krusteljim, ant mlyna staltiese utiesto stalo bogino brangiausius patiekalus. Kalbjosi tik apie merginas, kakada kazino pralotas sumas, poils Kipre ir Tailande, automobilius, tarsi ia bt susirinks Maskvos verslinink elitas. Kliuksjo pilama degtin, barkjo lkts ir akuts, ir it vyruk kompanijoje klaipdieiai jau tsi iek tiek nejaukiai - visada alia didelius pinigus, imtatks466
E D V I N A S K A L D A

tantines doleri sumas valdani rus vaikioja nesuprantama slogi nuotaika, tartum pakliuvus pasaul, kurio niekada nelemta painti. Truput kaus Timocha papra padavjo atneti telefon ir ger pusvaland maig skaiius, trumpai persitardamas su nema tomais panekovais. Visus kviet atvaiuoti kazino. Po valandos prie plataus stalo neliko laisv viet, administrato rius sukaits temp kdes vis naujiems, pro stiklines duris sprstantiems ypatingiems lankytojams, kurie, iskyrus jg, ko gero, nieko vertingesnio n negalt pasilyti. Visi ie tvirtai sudti vyrai sveikinosi su Timocha, iekojo vie tos prie gausaus stalo, vijo alin paslaugius padavjus, nenorda mi parodyti, kad pavalgyti jiems yra svarbiau, negu susitikti su savo bosu. Ne per daug smalsiomis akimis varst Donat ir Zyl, suklusius sambrzd, tarsi mgindami suprasti, koki problem atve iedu neslavik bruo veidai. Taiau jokios problemos n bti negaljo. - pirt! - pilkos Timochos akuts aud visas puses. - Va iuojam pirt atsipsti. tai, - sudav per pet alia sdiniam Donatui, - turiu svei i Pabaltijo, reikia juk viensyk parodyti tikr slavik pirt. Santri pritarimo tyla. Timocha, nudrsks omaro nypl, kramsnodamas j pakilo i u stalo, o paskui j ikulniavo ir visa jo palyda. Main korteas pajudjo nuo kazino, ybsdamas avarinmis viesomis, sugarmjo judr prospekt ir dideliu greiiu nulk umiesio link. Niekas pernelyg nepais nei viesofor mirgji mo, nei enkl, negailjo aligatvi - korteas atkakliai brovsi i main ups, ir Donatas gerokai nustebo, kai jau vaiuojant Tlos kryptimi autoinspektorius, stovintis savo poste, draugikai kils teljo lazdele tarnybin kepur, ivyds pravilpiant Timochos Volvo" ir paskui virtin greit automobili. - Mano mokykla... - tarsteljo jis ir nusiypsojo.
N E M Y L I M I

467

Po pusvalandio, kai tolumoje vir beryn suvito kakokios cerkvs kupolai ir stog kraigai, pasuko vyrkel, ir mainos kry pavo duobtu keliu, kol atsirm auktus vartus, u kuri dunk sojo didelis, i rst surstas namas lyg atkeltas i paties Sibiro, i taigos gldumos. Droiniais papuoti langai, dailios langins. - Retro, - taip pakomentavo Timocha. Viduje aplinka ne maiau rusika: puonios sunkios uuolaidos, ikonos kampuose, nedaytos ir net nelakuotos grindys, o krosnis, tikra, senovin, uimanti vis trobos gal, kaip i pasakos apie Jemeli ir lydek. i umiesio vila tarsi kalbjo apie slavik mas kvieio prigimt. Net ir stalas nukrautas rusika degtine Moskovskaja", Jenisej", ikr lktmis, o viduryje - tikra puomena: darytas gero sieksnio erketas. Taiau Zyls tai nenustebino ir, kai Timocha akimirkai pasialino, nipteljo Donatui: - Nieko spdingo. Mes irgi taip galime... Bet jis apsiriko. Tai buvo tik anga trobos paslapt, lyg netyia numesta vizi tin kortel - priminimas, kad vis dlto ia Rusija. Pasirodo, ita troba turjo du auktus, jie ne kilo, o nuo smalsi aki slpsi po eme. O ten ir biliardo stalai, ir treniruokliai, prieblandoje netgi dulsvavo rulet, tik prie dur, vedani pirt, Timocha stabteljo ir, nutvisks mslinga iraika, sumurmjo, kad dar ne laikas. Visas is bastionas su slaptomis durimis ups skard, pasau l stebintis slaptomis kamer akimis, brolijai buvo reikalingas ne tiek poilsiui, kiek savisaugai, kai retkariais uverdanti konkuren cin kova veria smarkius vyrukus gultis ant dugno. Dabar troba atgijo nuo linksm bals, tarsi kiekvienas u dur paliko sopul kelianias problemas ir toli nuo nerami didmiesio gatvi, nevelgiam urbanizuot plot ia, kaimikio paonje, susirinko atokvpio valandlei. Ir gr Timochos vyrai paprastai: makt! gurkt! - ir nebra stiklins. Po ikr lktes auktais maiy ti ir gralo sikliukinti brolija puikiausiai mokjo pati - padavj jiems nereikjo. Donatas apgirto, o Zyl siusioje kompanijoje
468
E D V I N A S K A L D A

nesijaut nei svetimas, nei vienias - vlsi kalbas, krizeno, kle gjo kartu su visais, pritariamai linkiojo. Prie vidurnakt, kai Zyl su Donatu jau beveik snaud, pakirsti vaii gausumo, Timocha trinkteljo kumiu stal: - K gi! Sakau, gal pirt laikas? Ponai, turime svei... Tegu jie pirmieji eina imginti maskvietiko garo, - ir smagiai mirkteljo. Pokylio dalyvi akys smalsiai smigo nustebusius lietuvius, Ti mocha dar pripyl stiklus Moskovskaja" degtins, padrsinamai stumteljo, n neslpdamas, kad laukia netiktumas. - Gerai, Timofejau Sergejeviiau, - nenordamas pasirodyti ne rytingas atsistojo Donatas, o su juo ir Ovidijus. - Tai mes ir eisim js pirtimi pasidiaugti. - Tai jau ir eikit. Pasidiaugsit, pasidiaugsit, - pritar jis auk tais kabindamas juoduosius ikrus. - Kupriau! - kteljo per vis stal. - Parodyk keli... - Jauiu, kad poktas laukia, - burbjo Zyl Donatui, kai jie leidosi laiptais emyn paskui lt judesi stamb vyr. - Bet jie ms neidurs! Kuprius jung viesas ir, palinkjs gero garo, pasialino, pa likdamas draugus sodraus sak kvapo prikvipusioje patalpoje, pirties prieangyje. Pasieniu rikiavosi duo kabinos, persirengimo spintels - nieko ypatinga! Prie kitos sienos kone palubje karojo kvepianios berins vantos. Donatas pravr kitas duris. Tvoks teljo kartis, blausioje viesoje dryksojo mediniai plautai. Sumi susivalg. Liko paskutins, masyviausios durys, ir, vos jas ati dar, tiktanio vandens aidas siver slopi patalpl. Donatas, vilgteljs pro Ovidijaus pet, ivydo basein, atspindint blausias viesas, ir kelet plaukiojani mergin. Jos buvo visikai nuogos. - Geros! - kumteljo Zyl Donatas, bet is n nesujudjo, tik dar tviriau pirtais sitvr dur stakt, sustingo, tartum ipuo ls ledin alt.
N E M Y L I M I

469

- Ar tu matai, - pralemeno. - Donce! Tu matai j?! - rikteljo tiesdamas rank. - Tai Jelena! A j umuiu! - Kur? K ia paistai?.. Taiau Zyl jau tksi su visais drabuiais basein ir ikils, spiegiant aismingu gaudyni virpuliu usikrtusioms mergi noms, plaiais grybniais nusiyr prie tos, kuri, rodos, plaiausiai ypsojosi... - Durniau tu!.. Zyle! - bgo siauru baseino kratu Donatas. Stok! Neliesk jos! Neliesk, ne... Mergina, jau supratusi, kad kakas negerai, mgino sitvrusi baseino kratelio roptis i vandens, bet Zyl, vikriai paiups u kojos, trauk atgal, o jo rankos, suklusios vandens fontanus, lyg du grobuonys kibo pastrusios undins kakl. Donatas staiga atsidr alia pamiusio draugo, grieb j u galvos ir panardino po vandeniu, bet Zyl nepasidav, atkakliai spaud deln replmis mirtamai isigandusios merginos gerkl. Atrod, kad jis pasiry s nusitempti j paskui save dugn, bet kai burna godiai su grieb vanden, sumosavo rankomis, siekdamas isivaduoti. Merginos, vos uvirus grumtynms, kaipmat ikurnjo i basei no, ir j nerimastingi balsai jau skambjo viruje, i kur netrukus keikdamasis atbildjo pats Timocha su briu vaikin. Donatas, Timochos smarkuoli padedamas, iaip taip itemp pailsus, a gulio tampom Ovidij ant baseino krato. - Kas jam? - pasived al atitokus Donat sunerims Timo cha. - sieid ko?.. - Ne. Pasimai. - Pasimai? - nusistebjo. - Jis daug igr. Maiau. Tiek pabal tijieiai negeria, - patyljo nusuks sunk vilgsn vanden, tarsi ten plaukiot msls minimas. - Man atrodo, tas vaikinas turi juod mini i praeities. Bna, pasitaiko. Eime vir, paiekosi me ko nors sausesnio persirengti. Niekas ant Zyls nepyko, o po pusvalandio dar smarkiau girt rusai jau ir juoksi, tardami, kad tokio atraus potraukio kitai ly470
E D V I N A S K A L D A

iai n vienas i j neturs. Gerai, krizeno pats Timocha, kad Zyls vieno ten neleido - juk bt visas ismaugs! Nepralinksmjo tik rankluosius susisupusios vaikinams ant keli sutpusios ilgakojs merginos, vis dar baugiai dairydamo si Zyl, subjurus dl apmaudaus nuotykio. Ech, per daug van dens, per daug degtins... - Kaip tau, Donatai, ms merginos, aaa?.. - Timocha persisv rs per stal mosteljo ianiai ustalei. - Ei, Kristinuk! Ateik ia! Paaukta mergina pastm ampano taur, pasitais smun kant marg kilpin rankluost, pirt galiukais pasitais veliai banguojanius juodus plaukus ir klausiamai kilsteljo plonyius antakius. - Ateik! - ji kaipmat pakluso valdingam Timochos tonui, o is stm j Donatui ant keli. - Kaip?.. Grai? - inoma!.. - pasimuist vaikinas, delnais apkabindamas liaun tamsiaplauks liemen ir nusijuok. - Ne, taip netinka, - nepasidav trobos eimininkas. - Kristinuk! Parodyk jam kojytes!.. Taip, gerai! O dabar krtin... Puiku! Mergina koketuodama dangst nurodytas kno vietas, meiliai remdamasi Donato krtin, o Timocha ir toliau nenustygo: - Toki Lietuvoje yra? Sakyk, yra? - Neeee, - grsi Donatas, nutsdamas od. - Tikrai nra! - Utat! Kristina i Mis Maskva" deimtuko! Pasaka! Js tik konservai geri, o pas mus, kaip matai, natra... - glost jis juo daplauks pet. - Ir pirtys js tik vyrikos? Taip, vadinasi, dar nepersitvarkte! Viskas po senovei. - Mes pasitaisysime, Timofejau Sergejeviiau... - Cha cha cha! Girdi, k sako Donatas? Girdi, Kristinuk? Jie pa sitaisys! - iurktus balsas visai pragiedrjo. - Bet su pirtimi nege rai ijo, oi, negerai! Vekis Kristin Lietuv, Donatai! Ji tau toki pirt ten ukurs, kad mes ia girdsim. - A veds, Timocha.
N E M Y L I M I

471

- N velnio! Broliui parvei! Vaiuosi, uogele?.. - Brolis zonoje sdi, - pritilo Donatas. - tai, Zyl, senas... - Pala, sakai, zonoje sdi? - sukluso maskvietis. - Kiek gavo? - Deimt met. - Oho! - net atsilo. - Negi uvert k nors? - Ne, - nenorom ypteljo Donatas. - Seifas... - Mekalauys! Cho cho! - nustebo dar kart Timocha ir tvi kai nuvelg savo bendrus. - ia seif plti nereikia - po ms skambui ir apsilankymo juos nebra ko dti! Visa brolija nusikvatojo. Vieno rankose suvytavo pistoletas ir drioksteljo lubas. Zyl paoko it nutvilkytas, sukeldamas dar gyvesn juoko priepuol, o Timocha pripyl stiklines gaivaus gri mo, atlaidiai subar ovusj ir pasil igerti u tuos, kurie iuo metu voliojasi kaljime ant gult. Linksmybs tssi. Vieni gjo basein, kiti iekojo biliardo lazd, suskambo tranki rusika pop muzika, ir nepriekaiting biust merginos silingavo okti. Zyl snaud usikniaubs ant stalo. Timocha, giliai nugrimzds neaikias mintis, nesileido links mybes - klsi, skambino telefonu, vis io to paklausdamas apie Viktor. Zona, straipsnis, kiek atsdjo? Tai Donatui kl vien ne rim, o Timocha, tarsi perprats jo smalsum, apsuks kd, atsi sdo prieais Donat ir visai aikiai tar: - A pasinekjau su kuo reikia ir turiu tau ger naujien. Prara si krvel ali, bet padarysi ger darb. Mgsti gerus darbus?.. - Jei darbas tikrai geras, - nuts Donatas, taiau maskvietis vis tiek kalbjo mslingai. - Geras. Geresnis u visus iki iol tavo padarytus. Nesuk galvos! Girti esame, ryt pasikalbsim, - ipts or makteljo degtins, iu po pro al slinkusi Kristin u rankos, prisitrauk: - Na, Kristi nuk, dabar mes eisime panardyti. Nebijok, nesmaugsiu! - sukrize no. - Eime, o rytoj ir vl darysime gerus darbus, ar ne, Donatai?

ia tylu. Sakytum, papuolei spstus. Tnai po eme, anktoje, poros ingsni ilgio ir ploio kamarlje, lyg pasiklyds kokioje kanalizacijos alknje, kuri nakt virsta velniai ino kuo atsipenjusi iurki karalija. Taip, daniausiai katino dydio iurks, nepakeldamos snuku i, maomis kojytmis risnoja ilumvamzdiu i vieno karcerio kit. Zek nepuola. Irankios. Gulto, pritvirtinto tiesiog prie sie nos lyg traukinio kup, neturinio jokio slyio su eme, jos ne pasiekia, bet, nors niekas nemat j laipiojani sienomis, negali sakyti, kad iurkms trksta gabum tai daryti. Kai igirsti, kaip skambiai lyg porcelian j nageliai dyrina betonin grindin, j jga abejoti negali. Seni zekai, sdj triume dar tada, kai ia telkodavo alto vandens valkos, pasakoja, kad nesunkiai galdavo poeminius suoius prisijaukinti, jei tik atlikdavo koks duonos trupinys. Net vardus turdavusios. Tai ne dabar, kai drsesni nu teistieji vis taikosi per kukteras batu perlieti ar nakiai landas ukamyti, ir nepraytos vienios pus nakties turi pluti, plktis, kol imua, pradrasko kamt. Labiausiai Viktor erzindavo energingiausios iurks, kurios nakia puolusios kamer, neatsistebdamos ir nesitikdamos to kio jos maumo, nirtingai okdavo pirmyn, kad sibgt, ir tuoj pat, parietusios kojytes po pilvuku, turdavo stabdyti. Prakeiktas nagiuk dryksmas, ir maytis vriukas jau ant mieganiojo, iam prabudus pasivaidendavo tiesiai akis slystantis iurkiokas. Valgyti triume duoda kas antr dien. Vien dien tik vanduo, o kit - duonos norma ir per pietus lkt kos. Gultas po nakties priplojamas prie sienos ir urakinamas spyna. Triume draudia ma rkyti. Tai ir visos kolonijos administracijos aukljimo prie mons nusiengusiam kaliniui. iurki nepriskaiiavo.
N E M Y L I M I

473

Viktoras, glostydamas it samanomis aplus eriuot smakr, vaiktinjo po trium, mgindamas pramanktinti nutirpusias kojas. Keturiolika par atsdta, ir iandien kvpdamas oro jaut prie skruost priskretusi od. Visi, prisimin Viktoras, gr i triumo atrodydavo kaip skeletai. Alkis it koks gyvis, kruopiai i kuops, iluosts visus kanallius, vedanius skrand, niurksojo jame, tykodamas nors trupinio piktumui apmalinti. Apsieisi, kaip nors igyvensi!" - nemaloniam pilvo urzgimui ataudavo vaikinas. Sustojs prie lauko sienos, nukrapt paskuti nes pelsio akutes nuo mro. Didiulis darbas, pradtas prie por savaii, buvo baigtas, ir paeme kalsi nauja pelsio barzdik, pa sirengusi restauruoti ankstesn urvo dekor. Visi ia sdintys u vairius prasiengimus ant zonos ems kas u grim, kas u ratuk kaif - bdavo pikti, aiktingi ir prie kabs ne tiek nuo badmiriavimo, kiek i tabako dmo ilgesio. Ge rai, jei kentai sugebdavo kaip nors perduoti cigarei pakel ir degtuk, kitaip naktimis kvapnus cigarets dmelis vinguriuos nuo sapno pradios iki galo. Paskutinis Viktoro tabako iupsnis surko dar vakar, bet n kiek dl to nesuko galvos: rytoj zon, kur cigarei pilni staliai, spintelse sugul sausaini pakeliai, margarinas - tepk ir valgyk kiek nori, o lokalins prausykloje gali gramdyti purv, kada tik sugalvosi, ir varioje patalynje niekin gas knas netruks suilti. Viktoras apsisiaut peius vatinuku, atsisdo ant vsios aslos ir smeig akis besipleiant ant grind viesos lopinl. iandien ten, viruje, teka saul. Matyt, dangus isinr i debes kamuoli, ir vjas juos vaiko kur nors vir jros, vir Klaipdos. Sauls spin duliai pagaliau praurbino grotuot triumo langel ir atsispaud asloje. Liukas jau ten. Kaip ir daugelis kit, j persdjusi, pralen kusi keliais met ingsniais. Taip ir isiskyr - jis trium, kentas visai prieing pus - per vartus laisv. Pamgino bent sivaiz duoti, kaip Liukas inea lokalins kiem garuojant efyro kibi r, sukvieiant i sekcij pabirusius skustagalvius. Tik Viktoras
474
E D V I N A S K A L D A

negirdjo joki atsisveikinimo odi, lyg spygliuotos tvoros ir purvinas betonas bijot, kad jam negimt nedrsi viltis, jog gali bti kitaip nei iandien ia. Dar ketveri su puse met. Atsdsiu? Keturios vasaros, o penktoji mano. Metai, apsuk beprasm rat, vl atsirems umirt buit, kurioje laisvs svoka bus tokia pat svari ir tikra, kaip ir visi pojiai. Atsdsiu! Tai kas, kad laikas nieko nelaukia, juk jis juda tik pir myn, neuleisdamas n vienos sekunds ramybei, ir po penkeri met, praleist zonoje, jis nejuia tampa tavo sjungininku, nes visk prarads inai, kad ateis laikas, kuris tau padovanos laisv. Triumas - tai rimta nuobauda, bet kam laikytis kelio, kuris nie kur neveda? prasta kolonijos rutina - sirenos, patikrinimai, ba landos katilas, bumbsintys rstai - seniai nebebaugino Viktoro, ir nubrauktas pasimatymas ar banderol niekaip negaljo pakeisti kyriai pastovaus nelaisvs bvio. I mini ipl ilg trium koridoriumi ataidjs rakinamos spynos dergteljimas. Garsas, primenantis geleies mechaniz mus, slepianius zek nuo laisv moni. - Kurioje kameroje Viktoras Dragnas? Tai opero balsas, nemaloniu tembru atsimuantis aus bgnelius.
***

Viktoras tiksliai atspjo, kad raktas sprs jo kameros duris. Jis jau spynoje, sukasi piktai griaudamas kap tyl. Matyt, operas pa juto tardytojo talent ir nebetelpa savame kailyje nuo sugalvot klausim. ino, jei tik kas nepatiks, priklijuos prie penkiolikos par dar deimt ir eis nauj klausim galvoti. Durys atsivr. - Dragnai! - rikteljo pareignas, pamats sdint palei sien Viktor. - Neinai, kaip elgtis kolonijos darbuotojo akivaizdoje? Dar nori par? Rankas u nugaros ir mar i kameros. Ikops viesos jroje patvinus ryt Viktoras vos neapilpo ir
N E M Y L I M I

475

iki triumo vart jo kone nematydamas kelio. Kontrols punkte, prie pat lokalin, karikio ilgaauliai liovsi girgdj, ir jis tar: - Duodu penkiolika minui! Greitai susidk visus savo daiktus ir i gyvenamosios zonos prisistatyk operatyvin dal. Supratai, ar dar pakartoti? Penkiolika minui! irk man!.. Spdindamas siaura tarptvorio gerkle treij lokalin yp teljo: Penkiolika par, penkiolika minui - kitoki skaii jie neino." Lokalin tuia - visi darbe ir niekas jo nelaukia, penkiolika par baigiasi tik rytoj, ir Sergejus, trinantis sekcijos grindis dr gnu skuduru, ipt akis pamats Viktor. - Tu? - atsistojo kaip bestas. - Argi ne rytoj ijimo diena? - Rytoj, - sutiko Viktoras ir nesuprato, ar i silpnumo, ar i mai kilusio jaudulio taip sunkiai perjo sekcij. - Atjo operas ir isi ved. Liep susirinkti daiktus ir prisistatyti operdal. Gal tu k nors inai? Gal kas zonoje atsitiko, kol triume sdjau? - ia tai bent! - po ilgos tylos pratar Sergejus, klesteljo ant ta burets ir igstingai pavelg Viktor. - Tave ivea! Lukikes arba Kaiiadori KPZ! Gal triume k nors padarei? Sergejus garsiai spliojo, taiau su daiktais" tikrai reik ne suvokiam poslink, tykant sprogim. N nesuprasdamas kodl, Viktoras skubjo, lav i spintuts visk: muil, ssiuvinius, veid rodl, nuotrauk vok, duonos riek... Serioga sukaits paskubomis ruo iokius tokius pusryius, pridegs cigaret bruko klpaniam Viktorui dantis, surado barzdaskut, varius markinius. - Nusiskusk... Pavalgyk... Imk tepalo, pasivalyk batus... ~ bru ko visk vienu metu. Su vienomis glaudmis Viktoras smuko prausykl, atsuko iaup, negaildamas virpanio kno, saujomis pyl ant krtins, galvos, kaklo, nugaros alt vanden, muilinosi, vl liejo, sukands dantis ir luostydamasis pardlino sekcij, kur Serioga jau br kart arbat cukr, tep ant didiuls duonos rieks margarin.
476
E DV I N A S K A L D A

Rengdamasis Viktoras valg be po, klausydamasis Seriogos ive diojim, ko operams prireik i jo. Gal Gangas surait kasacin skund ir pakio kok vaidmen savo aar pakalnje. - Na, kaip a atrodau? - nusibrauks trupinius atsities Viktoras, laikydamas sunk mai su visu per penkerius metus ugyventu turtu. - Gerai, liuks atrodai, - linkiojo Sergejus. - Tik ibals kaip ka ls das, - jis dar susijuok, tarsi atsipraydamas u nevykus juo kel, ir staiga susizgribs puol prie plaiosios nyriaus spintos, ant kurios ppsojo televizorius. - Tai esu kvailys! Vos nepamirau! - kiojo jis priklaups prie spintos. - Liukas ieidamas tau laik paliko! Kaip ilydjom - b tum mats! Net kaunikiai sujo, o prie zonos, sako, brys kaunie i j pasitiko, lyg u juos visus bt sdjs! tai laikas, imk! Viktoras pam vok, sumu rankas su atsidususiu Sergeju mi ir persimet per pet mai. Lipdamas laiptais lokalins kie m atpl laik ir pirmkart ivydo nelengvai skaitom kento raysen: Sveikas, Viktorai, sugrs i triumo! Gaila, kad tu sdi ten. Varav palikau ramybje. Manau, pasielgiau, kaip naudinga daugumai zonos bachr - dovanojau. Kertas tik dar labiau bt sureikmins to vargo vard irpakursts nesantaik. Po savs nepalieku jokios neapykantos. Niekas, net zonos oiai nra jos verti. Niekada neumiriu, k tu dl mans padarei, ir ia diena a diaugiuosi tik tavo dka. inau, k tu man atsakytum, bet isineu u zonos didel nor padti tau, ir mintims laiko pakaks. Viliuosi, kad laisvje bsiu ilgiau nei lageryje. Nieko nra taip gaila, kaip tave palikti ioje suiktoje zonoje. Spaudiu dein! Pasimatysim laisvje. Liukas. 3 valandos iki ijimo laisv.
N E M Y L I M I

477

Viktoras paslp laik gilioje varko kienje ir, perjs kon trolin punkt, atsidr tuioje lagerio aiktelje. Aukti, tartum klimp pakeleiviai mediai, paauksinti rudens, tyliai lamjo, krintaniais lapais palyddami jo ingsnius. irdis plazdjo, jaus dama besiartinant pasikeitim, dar vien ibandym, sist i ano pasaulio. Operas raussi staliuose ir, kai slinko Viktoras, tik burbteljo: - Pasdk, dar dokument neatne. Ant stalo krato Viktoras pastebjo kortel su uklijuota nuo trauka. U lango sumuodavo kolonij skubantys tai bekonvojininkai, tai cech meistrai, girgdjo storos durys, paspringusios kaiiais. Nuo darbo zonos operdal uoruojantis vjelis atne davo slop varikli gausm ir gar nyptim. Patalpoje dar sdjo aminai pavargs iverstpilvis Mia, bene maiausiai zonoje pastebimas operatyvinio skyriaus darbuotojas. Jis garsiai alsavo, matyt, buvo k tik grs i pasivaikiojimo po cechus. Raudonas it nuplikytas veidas turjo skvarbias akutes, jos dabar ir spygsojo smeigtos vaikin. - Kiek laiko sdi kolonijoje? - paklaus jis, nosine luostydamas nuo kaktos prakait. - Penkeri metai. - Daug, - pakraip rieb veid. - Koks straipsnis? iaip Mia nebuvo kalbus, vaikiodavo lyg vandens burn pri sms ir daniausiai prasiiodavo tik nusikeikti, todl visi tie klau simai reik, kad jis ino visk, bet Viktoras aikintis nesiryo. Netrukus operdal bgo pasiuntinukas, nuteistasis vaikiko mis akimis, ne kart matytas kolonijos virininko kabinete. Jis at ne kain kok aplank, padjo ant stalo ir igarmjo pro duris. Operas, vilgteljs laikrod, sumurmjo, kad jau ir taip vluoja, skubiai atsivert aplank, rado reikalingus popierius, pavelg Viktor. - Parodyk, k turi maie! - subarbeno tuinuku stal. - Kolo nijos rankluosi, darbo ranki, rakt - nieko nra? Gerai, gali
478
E D V I N A S K A L D A

susidti atgal. Pasirayk ia, - pakio dokument. - Gausi pas ir pinig. - Koki pinig? - atlijo vaikinas tik prisiliets prie raiklio. Susivalg ir yptelj operai visai var Viktor kamp. Pini gai zonoje i oper rank - negirdtas dalykas, tai kvepjo klasta. Karikis, patvirtindamas, kad nejuokauja, numet ant stalo pluotel kupir ir vl, bet jau taikiau ir tebesiypsodamas stm popieri ir tuinuk. - Raykis, Tai pinigai bilietui namus. Aukiausiasis teismas perirjo tavo byl, tu laisvas. Supranti? Pasirayk ir mink i kur atjs. - Taip taip, - sukrizeno Mia. - Mink i kur atjs. - Raykis: tai ia, kad su nutartimi susipainai, - baksnojo pir tu karininkas. - ia, kad gavai pinigus, o ia, kad neisinei kolo nijos turto. Klausim turi? Viktoras giliai atsiduss trukteljo peiais. Krtinje taip tvink sjo, kad nepratar n odio. Rods, prasiios, ir jaudulys am iams prikals prie kds. Kakas ia ne taip, tikras cirkas! Bet ope ras pastm prie jo suglebusi pirt pas, kortel su nuotrauka, pinigus... - Eik ir irk, kad grietojo reimo kolonij nenukeliautum. Laimingai! Ir jis ijo. ia pat kairje, vos u keli ingsni, juodavo tvirtos durys su ilgu siauru langeliu, jame ivydo atsispindint sutrikus, isigan dus savo veid. Durys laisv. U j visas gyvenimas, galbt tikrasis. Pamgino pajudinti - n i vietos. J pastebjo kontrolierius u stiklins pertvaros, ir durys netiktai storu skambuiu nudegino jo pirtus - kibs magne tai ilupo urakt, gili juoduma sujudjo, pasidav rank traukai. Kontrolierius, ninieko neklauss, pam kitus pro langel do kumentus, vilgteljo nuotrauk ir Viktor, kak pasiymjs
N E M Y L I M I

479

savo popieriuose mosteljo ranka - eik! Besisukanti tvorel len gvai apsisuko aplink savo a, ir paskutins kolonijos durys klingteljo atsidarydamos. Kelias laisvas. Jis stovjo ant aligatvio, prie didiuli kolonijos vart, kur nu trko nuo plaios gatvs atbgusi asfalto juosta. Viktoras pam gino akimis aprpti atsivrus vaizd: gyvi penkiaauki nam langai, dviraiais zujantys paaugliai, pralekianios mainos, praei viai, palei gatv isirikiav mediai, vir j pakibs auktas dangus ir spalvos, spalvos, spalvos... Umirtos spalvos. Moteris geltona palaidine, aliu sijonu, vedanti vaik rykiaspalve striuke! Viepatie! Viktoras paleido i rank lyg plyt prikraut mai, petim pasi rm sauls nutviekst sien ir gaud akimis nuostabius spalv judesius, lyg bijodamas, kad vaizdas gali staiga iblukti, dingti, i tirpti. viesos, eli, gars garseli ir judjimo kaita sukl be galin spd. Jis visa tai mat ir buvo laisvas. Ieinantys ir einantys kolonijos administracijos pareignai, ka reiviai ar laisvai samdomi darbuotojai dirsteldavo iblykus, sulysusio veido juodai apsirengus jaunuol ir vl skubjo savo keliais. Tik vaiktinjs toli palei pagrindin gatv plaiapetis vaikinas nenuleisdamas aki artjo j. Vilkjo ydrais plaiais treningais, juodais sportbaiais, o tamss plaukai ne k ilgesni nei Viktoro. - Tu Viktoras? - paklaus nepastamasis. Sulauks linkteljimo, apsisuks greitu ingsniu dingo u rau donplyio priestato, kolonijos pasimatym patalp. Netrukus Viktoras igirdo garsiai trinksinias automobili dureles, balsus, kurie, atrod, persiris per auktas kolonijos tvoras ir prasmegs lo kalini aptvaruose. Tai buvo vyriki balsai ir, be to, pastami... Nors lauk, bet sudrebjo pamats, kaip i u kampo ivirto brys vaikin; pirmasis jo Donatas. Viktoras ir umiro, kaip atrodo brolio eisena, o is jo pergalingai ikls rankas, jam i paskos neramiai skubjo Zyl, dar keli nepastami vaikinai ir... Liukas! 480
E D V I N A S K A L D A

- Ei, ei! - kteljo Donatas, sugniaus kumius. - Argi ne grai dienel, vaikine? - Viktoras papuol pat urmulio vidur. Mikas rank graibs t j, tamp, pleknojo per peius. O Donatas kalbjo u visus; i diugesio jo balsas net virpjo. - Viskas baigta, Viktorai! Vaiuosim namo! Girdi? - namo! Kaip mes prasisukom, aaa? Graiai suveikm, imokom teisjus prakal binti, imokom! Ei, kur ampanas? Matai! Varyk, atnek! - Nors akivaizdu, bet netiktina. Tiesiai i triumo laisv! - kal bjo Liukas, ilgiau nei kiti kratydamas kento rank. Kietais pirtais iupo Viktoro varke vytini lentel su ide ginta pavarde, brio ir brigados numeriu, stipriai trukteljo ir nupl. - Viskas! - parod visiems ir vysteljo iukli d, stovini prie atlap siuntini primimo kambario dur. Ji krito. - Geras metimas! Tritakis! Geras enklas! - nenustygo balsai ir tuoj pat peraugo pritariam gaudim, kai ampano butelis atsirado Viktoro rankose. Praeinantis kareivis piktokai ybteljo akimis. - Tik eik, eik! - surauk nos Zyl. - Tavo valdia baigsi! - Lupk, nesivalgyk, - paragino Donatas. - Tu dabar toks pat kaip ir mes - laisvas mogus! Kamtis pokteljo, putos oko auktyn, pabaidydamos iaip jau nebailius vyrus. - Gerk, gerk, Viktorai, - juoksi Zyl. - efyro jau nebegausi. Viktoras be didelio noro gurkteljo ir vos nepaspringo, mai burnoje suputojus ampanui. Kaipmat pajuto svaigul, krtin ap glbiani ilum. - O dabar vaiuojam namo, - matyt, Donatui laisv asocijavosi su namais. - Girdi, Viktorai? Ei, chebra, - apvelg visus brolis. Ar kas bent girdjo j itariant od?! Jis paliko zonoje lieuv, ne kitaip! Viktoras be garso juoksi, kraip galv, kol garsiai pratar:
N E M Y L I M I

48l

- Vaiuojam namo! Gerai nusiteikusi vyruk brelis patrauk nuo sustiprintojo reimo pataisos darb kolonijos vart main aiktel. ia buvo daug automobili, bet Viktorui akis krito trys juodi, aptaki ir graki form, priglud prie ems, tartum pasireng uoliui. Sportiniai - tik tiek tesuprato, o Donatas patenkintas stebjo j. - Geri, ar ne? - suskato naryti po kienes ir itrauk raktelius. Sutariam - vienas j tavo. tai rakteliai. Viktoras nenorjo imti, bet pavelgs brol suprato, jog perkal bti nepavyks. Visi ia breliu stovintys vaikinai tik ir lauk, kada Viktoras ss automobil. Rakteliai vieni, kalbjo Donatas, mai nos trys, eik ir atitaikyk, pats atsirink! ia ir slypjo vis laukiama atomazga. Vos prijs prie vieno automobilio galinje sdynje ivydo sdini mergin. Ltai ar tinosi, paios drsiausios minties pakertas, girdjo, kaip pavymui til balsai virto nabdesiu. Pritemdyti stiklai neidav neino mosios veido bruo, bet plaukai buvo kaip Astos - juodi. Negi?.. Drebaniomis rankomis grdo raktel, pasuko, supokj dureli uraktai velniai sujudino plaukus, o dureli stikle siieb vilgs nis. Ne, tai ne Asta, o tik kvaila mintis, ovusi galv. - ita, ita! - sulaljo u nugaros nerpestinga kompanija. Atspjai! Undin irgi eina komplekt! Vyrai pabiro apie mainas, be garso vrsi durels, o Viktoras akimis susiiekojo Liuk, norjo klausti, bet is ubgo u aki: - A vaiuosiu kartu. Juk dar mano ijimo neatventme! Viktoras paskutin kart nukreip akis kolonij. Pilkos tvoros kl cech stogus. ie beviltikai stiebsi paskui laisv isikovoju sius medius, kuri n nemat tiesiai saulei akis dmus leidian tys miliniki kaminai. Ir jei ne spygliuot viel tvoros, goian ios pramonin avum, nepaintumei vietos, kur laikas gimsta ir mirta skambant titanikai zonos sirenai. - Vaiuojam! - nikteljo Liukas. - Nieko ia neirsi. Viktoras pasuko raktel, tyliai suvibravo variklis, ir, pamats, 482
E D V I N A S K A L D A

kad pirma vaiuojantys automobiliai mirksi avarinmis vieso mis, jung savsias. Sudie, zona, mistikasis Saturne, ryjantis savo vaikus.
***

Besistiebianios skaidr ml lagerio tvoros pasislp u puyno. Pirmj tojot vairavo Donatas, iandien jautsis kaip tikras vie pats: jo dka brolis laisvje, ar bereikia didesnio stebuklo? Jis pasuko automobil alikel, puyno link, kur plytjo apleis ta aiktel. Kitos dvi korteo mainos sustojo ia pat, kelkraty je. Viktoras lipo lauk, vir jo plauk viso pasaulio debesys ir niro tolyn u puyno. Zonoje neaugo n viena puis, tik ta u tvoros, laisvje. Jis atsirm pai storiausi, uvert galv spygliuot vainik. - Persirenk! - iblak mintis Donato kteljimas, ir jis numet ant ols sportin krep. - Dabar atrodai lyg koks valkata. Viktoras isireng iki puss. - Viepatie! - murmteljo Donatas. - Koks kaulinius! Matyt, rei ks specialiai kok ger virj tau namuose pasamdyti. Atpens. Jis mauml susirpins jo ratu apie persirenginjant brol. irdamas, ar tinka jam dinsai, tikrino, ar ne per plats, ar ne per trumpas sportinis megztinis, ar nepasks odinje su metalin mis sagtimis striukje. Nuvyl tik batai. Jie buvo aikiai per mai. - e tau! - tpiojo nusimins Donatas. - Negi tavo koja padi djo? Teks pirmuosius ingsnius laisvje engti be bat... Matyt, tyia Viktorui vietos atsirado tik anktoje galinje sdy nje alia ilgakojs undins. Jos vardas buvo Viktorija, ir ji klusniai demonstravo savo kojas, vakin ypsen itam pajuodusio veido vaikinui i paslaptingosios zonos. Koks jis? Zekas, kalinys, vris, padugn, gyvulys? Pakako sutikti jos akis, ir ios baimingai slydo al, o kalbantis su Liuku isprds argonas ar negirdtas keiksmas suvis igsdi no. Jis ne toks kaip visi, ir to Viktorui nereikjo rodyti. Juto. Kai
N E M Y L I M I

483

automobiliai ioko Vilniaus-Klaipdos autostrad, Viktorija nedrsiai trauksi ariau vaikino. - Gali j paiupinti, - aipsi galinio stiklo veidrodlyje Liuko akys. - Viskas sutarta. Jei kas toki fj lagery pakit, turbt sto gai nuvaiuot i laims, ar ne, Dragai? Viktoras, kiek apdujs nuo ampano, ypteljo ir nukl mergi nos rank nuo peties. Mediai pakelse, dangus, pievos ir galvijai, padmavs mikas - viskas turjo savit kvap, budino pojius, neatsiejamus nuo svokos Laisv. Po keli minui miliniku greiiu lkusios mainos sugujo stovjimo aiktel, kur ksmingo miko prieigose kaukazietikos ivaizdos vyras tupinjo apie rkstani metalin d, apdliot iemais. alykai. Jis paskubomis apmet akimis i sportini auto mobili lendanius vyrus, tarsi nort juos paversti porcijomis, ir smuko namuk, kurio lange styrojo vos keli apmsoj buteliai ir storomis riekmis paraikytas duonos kepalas. Broliai susdo vis nuoalyje, praretintame pomikyje ant stor kaladi. Niekas jiems nelindo akis. - inai, apie k a dabar, Donce, svajoju? - Apie k? - Pakartoti tavo poelg, nes padka - tik tuias dalykas... Sa kyk, kaip tau pavyko mane itraukti? Tiesiog netiktina, - klaus Viktoras. Donatas gudriai surauk antakius ir atsak visikai rimtai: - Netyia. inai, gyvenimas susideda i atsitiktinum ir, ms laimei, is buvo lemtingas. Maskvoje turiu kiet draugel - Timo cha. Kada nors tu j pamatysi - tikras rus banditas, su tokiais ry iais ir umojais, - Donatas reikmingai patyljo. - Pora vaikin i jo eimos imuinjo Vilniuje skol ir ulk. Juos net nuteis Lie tuvoje, bet Timochos rankos ilgos - per Vilniaus brigad, Seimo narius rado ger prijim prie Aukiausiojo teismo pirminink. Pasidalijo teismas mest faner, ir tie ijo i lagerio. Timocha pa sisil tarpininkauti dl tavo perteisimo. Tu buvai daug atsdjs,
484
E D V I N A S K A L D A

todl viskas buvo dar paprasiau: perkvalifikavo i vieno straips nio kit, ir viskas. rodym dl stambaus masto nra. - Tai a iteisintas? - nesuprato Viktoras. - Ne. Perteistas. I 95-0 straipsnio 94-0 straipsnio 4- dal, o ji numato laik nuo penkeri iki deimties met. Teisjai labai paprastai valdo mogaus likim. Auksas visas duris atrakina... inovo tonu ubaig Donatas ir nujo prie automobili, kur jau briavosi visa Viktoro palyda. - Vaiuosim pirma prie jros, - susizgribo Donatas. - Yra viena vietel, kur puikiai atvsime tavo sugrim. Gerai? - A noriu kit viet... Pas tv, supranti... - Suprantu, - sumurmjo Donatas. - Gaila, kad jis nesulauk ios dienos. Bt laimingas tau sugrus... Tai vaiuojam? - Taip. Tik t Viktorij pasiimk. Man ne tas galvoje. Ir vl prie akis didiuliu greiiu vyniojosi autostrados juodu ma, lyg pakibusi tarp gilaus dangaus ir tolumon nubgusi lauk. Judjimas ir erdv - ar tai ir yra laisv? Pojtis neapsakomas. At rod, kad ie riaumojantys vabaliukai perskries vis pasaul, pra lenks pat laik ir net susps paskui senas graias dienas, kurios, Viktoras neabejojo, laukia jo ten, kur taip veriasi irdis... Kelias sibgjo visu smagumu, toli paliko aplenktos mainos, kelkraio skyduose keitsi gyvenviei pavadinimai, o vaikinas godiai juos skait. Kaip maai skiriasi atjimas ir sugrimas pasaul!" - pagal vojo Viktoras. Pirmosios kelions laisvje tikslas artjo. Ten, kur autostrada itirpsta rudenik debes vytjime, ten, kur saul lei diasi jr, ten Klaipda. Koks tu, mano mieste, po tiek met? Ar tu pabudai i to gilaus sapno, kuriame vediojai mane savo gatv mis? Ar atsilaikei prie met tkm, ar pasenai kartu su manimi? Tojota, nemaindama greiio, veik paskutin kalnel, ir mies tas pasitiko pastamais namais. Nubrusios lank Baltijos iedu, mainos suko judri gatv iluts link. - turgaviet, - tarsteljo Viktoras. - Paskui kapines.
N E M Y L I M I

485

Vairuotojas linkteljo, padidins greit aplenk mainas dvy nes ir niko nardyti siauromis gatvelmis, leisdamas buvusio zeko akims pasiganyti po gimtj miest. Nepaprastas jausmas apm, kai ilipo prie Delfino" turgavie ts. Kioskai, treileriai... Skubantys mons, preki gausa, ikabos, zujantys vairiausi automobiliai... Gyvenimas virte vir, tik jis sto vjo itame skuryje toks svetimas ir vienias, lyg vis dvar kor tomis pralos plebjas. Miestas septynmyliais ingsniais versi ateit toli palikdamas vluojanius. Donatas bruko brolio deln tumul pinig ir kartu su Zyle visi trys sispraud nuo bals gaudiani turgaviet. Su zonos batais vaikinas jautsi it su kanopomis - taip nedrsu engti ingsn, ro dos, visi tik ir nibda, atpain apavo kilm. Ruduo kone pusjo, o gli lyg vidurvasar... Prie netoli dur nukabintos vainikais sienos skardiabals moteryt sil gra krepel su aibe gyv roi. Susimokj broliai pasigenda Ovidijaus. Dairosi per kirbanios minios pakauius ir margaspalvi gli tunelyje ivysta nuklydus draug. Jis mindikuoja prieais ilgastiebes purpurines roes, ir, jei ne is vaiskus krmynas, vargu ar bt pastebj Zyl turgaus mirgalynje. Gli pardavja neriasi i kailio, kaip manydama giria savo augintines: kuplius iedus, velius lapus, net spyglius, kurie tesugeba velniai durti, tarsi diaugsm amindami. Zyl kuriai atsidsta pamats Donat su Viktoru, traukiasi atatupstas, bijodamas atsukti nugar gli boktams. - Nebra, - sako jis glininkei, - nebra mergin, kurios bt vertos j! - sksteli rankomis, lyg atsipraydamas, lyg patikinda mas, kad tai tikra tiesa, ir mesteli Donatui: - N neabejok, bra, tos paios...
***

Vaiavo kapines, kur mediai lyg varydamiesi stiebiasi dang akomis apgaub rymanius kapus. Tokie pat kaip zonoje: laisvai
486
E D V I N A S K A L D A

isikeroj, krintaniuose lapuose migdantys vj, atrodo, tuoj i kels aknis ir nuengs tol... - Tu nerasi kapo, - suabejojo Donatas prie kapini vart. - Rasiu. Man nuotraukos seniai parod. Leisk man vienam... Donatas tik nulydjo abejons kupinu vilgsniu. Kryiai Viktorui atrod kaip pasibaigusios kelions simbolis. O gal ji ia - tik prasideda... Negi viskas nutrksta ir lieka vien dul ks, sklandanios juodoje tutumoje? Gal kryius - tik ijimas i io pasaulio, lyg laidininkas, rodantis sielai tris kelio puses? kair, dein ar tiesiai vir, pro debesis, vis auktyn... Turi pasirinkti, o apsirikti negalima. Aminybs ratas nelaukia. Prie vaikino, ltai kopianio takeliu kaln, akis ikilo laidotu vi nuotrauka. tai u tos pasvirusios tuopos, dein klev link... Juod granito antkap ivydo i tolo. Lyg atplaia viso didiulio skausmo, ugyvento per vargan tvo gyvenim. Viktoras pastat krepel prie granito luito, prisdo ant suoliuko, pasirm delnais smakr ir n neband luostyti patvinusi drgn aki. Jokios ai manos, gdos ar paniekos sau. Tiesiog lidesys ir kalts jausmas stm iltas aaras, ios ritosi iekodamos vagels emyn... - A grau, tve, - rijo nuoskaud vaikinas. - Grau, kad visk pakeisiau... visk kitaip. A inau, tu tikjai manimi. Man gaila... Dl visko gaila... Bet taip atsitiko, - vos girdjo savo nabdes, mai virtus malda, atmintinai imokta i Raiaus maldaknygs. Tik nebylus antkapis ir jis neskaiiavo laiko; Donatui pra ilgo laukti, neikent, atjo. Pastovti alia kapo jam netrko kantrybs, i- Eime, Donce, - pakilo Viktoras. Brolis dels, mindikavo, pagaliau tar: -Viktorai!.. Prisiek man, kad niekuomet daugiau nekrsi kvai lysi. .. Jei kas, sakyk man, pasitarsim - bus bdos, abudu virsim, bet nugalsim ir niekuomet nevarykim po vien... Prisiek!.. - Prisiekiu, - atlaik brolio balso gaudes ir pridr: - Vis tiek ai tau u nukirptus metus.
N E M Y L I M I

487

- Nebuvo tokios dienos, kad tvas tavs neprisimint. Man at rodo, kad i vis ms jis nelaimingiausias, - nutilo ir patrauk peiais. - O gal tik buvo... Gal mato mus dabar? - Donatas apka bino brol per peius. -Aiku, mato! Jie pasuko vart link i didiulio mirusij miesto, palik vie ni juod antkap. Prie kapini prieig automobiliuose lkuria vo vaikinai. Nutil magnetofonai tartum sak, kad ir jie usikrt rimtimi matydami u tvoros lipanius kaln kryius. Pagyvjo tik pamat grtanius brolius Dragnus. - Girulius, - tepasak Donatas. U miesto tojotos oko lenktyni. Zyl priekyje, o Donato ir Viktoro mainos lk paskui, nes aplenkti Zyls vairuojamos tojo tos nesisek - trukd pernelyg dani poskiai, prieais atvaiuo janios mainos. Liukas digavo po kiekvieno skmingai cypiant padangoms isukto poskio, bet Viktoro itas beprotikas greitis, stabdymai neavjo, jis lengviau atsikvp, kai suko siaur ke liuk, prapuolant puyne, ir visi trys automobiliai, ltai edami padangomis, priartjo prie auktos tvoros. igoniko gymio vaikinukas atlapojo smailiavirnius vartus. Baltaonis, lipantis i parudavusios alumos pastatas privert Vik tor prisimerkti. Minutl, tarsi laukdamas, kol praslinks abejon, jis nuiuvs stebjo, kaip sustoja Donato automobilis, kaip jis isirango i tojotos ir vienu uoliu atsiduria prie uolini dur. Tai ta pati vila! Viktoras lipa lauk, uverts galv debes pataluose sispaudus kamin. Rods, nukreips vilgsn puyno proper, kur vingu riuoja takelis nuo plento, ir ivys save, tok pat, kaip prie daugel met, jausming ir vjavaikik, nerpesting ir laiming, paga liau tvinstaniame sutem akivare aptikus niekieno pil. Net delnai sukaista nuo prisiminim lavinos, kurios skuriuose vl mato save, Ast, dukrel, tarytum nesibaigiantys filmo kadrai bga kaitindami jausmus iki svaiginamo vyno kario.
488
E D V I N A S K A L D A

- Patinka? - ltai prieina Donatas, susikis rankas kienes. - Tu j isinuomojai? - atitoksta Viktoras, tarsi tik dabar paste bjs, kad jis ia ne vienas. - Neee... - nutsia vl pastat atsigrs Donatas, ir kur laik girdti tik tolimas jros oimas. - Ji ms. Mano, Zyls, vaikin, o dabar ir tavo. Tai vienas i ms privatizuot objekt... - Js j nusipirkote? - rausta vaikinas, tarsi nutvrs brol kreiant pikt pokt. - Taip. O k? - nustemba ir jis. - U kelis tkstanius doleri, pigiau gryb! Netgi tavo iekin infliacija pavert vandeniu. inai, kiek sumokjau? - jis nesutramdo juoko uuomazg. - Kelis im tus ali! Ir po viso itin stambaus masto"! Sustoj ratu vaikinai valgosi, nelabai suvokia, kam visas is po kalbis, tik Liukas pertaria: - Tai ta pati? Ta pati, apie kuri pasakojai? Linkteli ir, paiups kolonijos mai, pirma vis nutykina prie pravert vilos dur. Viduje blizga vara, viesi dailyleni sienos, nukabintos pa veikslais, dvelkia eimos idilija, o kampuose stovi lubas parm Atlantai. Baras alia tokio mielo idinio, vitra langai ir raiyti odiniai baldai, irikiuoti pakampmis, kad netrukdyt viduryje kambario padengtam stalui, - tikra prieingyb paskutinkart prisiminimuose aplankiusiam interjerui". Ant vaimis nukrau to stalo Viktorui akis krito didiulis kalnas vi, apstatytas Ab soliuto" buteliais. - Kai buvau vedijoje, - m aikinti Donatas, pastebjs susi domjus brol, - man patiko viena j tradicija: vi valgymo vent, usigeriant Absoliutu". Ta rudens vent ir sutapo su tavo sugrimu. Ssk, Viktorai, nesivaryk - tu pagaliau namie. - Jam patinka ita vila, - Zyl sdosi ariau idinio. - Jei nori, Viktorai, gali ia ir gyventi, kol priprasi prie civilizacijos, o mes tau klaipdiei grauoli priveime, kad nebt lidna. Teisyb sakau, Viktorija?
N E M Y L I M I

489

Ji pasirm delniuku smakr, pasisuko ir iaip taip ispaud kak panaaus ypsen. Visi triukmingai iekojo sau vietos prie stalo ir, nelauk atskiro kvietimo ar raginimo, m malinti alk. Viktoro vieta alia brolio ir Liuko, o kitoje stalo pusje tik nuo ios dienos pastami nekal bs, santrs, bet niri bruo vyrai Viktorui primin naujos lagerio kastos, eimos moni, zekus. - Galite visi gerti, - eimininko tonu pasak Donatas. - ian dien galinga proga - gro tai, - patapnojo per skruost, - brolis, juodvarniu laksts... Jis - vienas i ms. Naujas ms eimos na rys. Tai dviguba vent... Audriau! Pilstyk degtin, ir tenemgina kas neigerti! - Donatas neslp puikios nuotaikos - netgi pakeit savo griet nusistatym prie alkohol. Vienas vyrukas, taip trumpai nusizulins pakau, kad is it kriau i tolo viet balta galvos oda, pakl butel, ir galingame kumtyje trekteljo kamtis. Pripyl sklidinas taureles. - Jie visi, - kiek linkteljo ito susibgimo kaltininkas, - dirba tau? - Na, taip... Tai daugiausia Ovidijaus mons, tarsi visos ms firmos apsauga. Zyl dabar - oho-ho! Kada nors pats visk sui nosi, - jis stumteljo Viktorui piln taurel, kumteljo Zyl, bet is kak kartai nibdjo Viktorijai aus. - Va, taip ir gyvenam, tvoromis krenam, kaip sakydavo tvas, - atsiduso. - Jei kas stoja skersai kelio, nuluojam ir toliau einam... - Kas stoja?.. - nustebo Viktoras. - Reketas? - Konkurentai, - patais brol Donatas, o Zyl, jau nugirds po kalbio nuotrupas, sukrizeno pasisukdamas Viktor. - K tu su juo, Donce, kalbi kaip su tardytoju! Sakyk tiesiai, taigi juk savas! Akivaizdu, kad Donatas jau nort pabgti nuo ios temos, bet kosteljs kiek surauk antakius, kaip visada prie pasakydamas k nors netikto. - Zyls brigada saugo firmas, mones, bet niekas neveriamas
490
E D V I N A S K A L D A

mokti duokli, - stebjo brolio reakcij, bet jo veidas buvo it le dinis. - Tiesiog jie ino - jei ne mes, tai kiti ms viet, - pasi muist iekodamas patogesns atramos nugarai. - O kitos eimos, tiek Aguoniniai, tiek Alksniniai, moka tik imti, ir mainais versli ninkas nieko negauna. Jie viso labo tik primityvs banditai. O mes ir krovinius saugome, ir skolas imuame, kartais ir pinig gali pa siskolinti, galime ir reikalus su ekonomine policija sprsti. odiu, tai ne prieglauda, o tvirtas unugaris rimtam biznieriui. - A visk puikiai suprantu, - Viktoras irjo statulas, rau meningomis rankomis laikanias lubas, ir jam pasirod, kad ios artja... - Duok Dieve Zylei sveikatos! Ar daug toki klient?.. - Smulkij niekas neskaiiavo, bet galing ir inom firm jau daugiau nei deimt... - Ir js, ita saujel, visk tvarkote? - Viktoras tikrai stebjosi. - Ne, - Donatas smagiai suprunkt. - ia tu matai tik ms eim, o eilini nei a, nei Zyl neinome. Nra reikalo. Pavyz diui, tas debilo snukiu turi apie deimt vyruk, tavo vairuoto jas - penkis, bet kokius! Audrius ir Matas - abu sdj Lukikse ir dirba su zekais. Kiek u j nugaros, net neinau. Uteks apie tai, Viktorai... Ne dl to susirinkome, - Donatas atsistojo. - Ei, vyrai! Igerkime! Jis pakl stikliuk, ir visi igr. Sujudjo rankos, siekdamos vi. Tik viena Viktorija trynsi apie Zyl ir mauk ampan. Viktoras iek tiek gurkteljo. - Gerk, Dragai, - baksteljo koja Liukas. - Negersi, chebra sieis. Sakys, koks ia bachras, jei su vyrais negeria... - A bijau lti... - Na, ir kas? - nypt toliau. - Kas bus, tas! Nors po stalu grik, bet gerk... Seniai umirtas kartis nutvilk gerkl. Po valandos veid i mu sodrus raudonis, ir Viktoras, kad ir kaip gudraudamas, vis tiek apgirto, o sunkumas lyg bausm laisvje brovsi kojas, ran kas, tik protas dirbo aikiai.
N E M Y L I M I

491

Kalbos netilo. Sukosi vis apie nereikmingus dalykus: tai apie mergas, tai apie mentus, tai apie Viktor, jam jos pasirod girdtos, tokios pat kaip zonoje, ir nejuiomis pirosi mintis, kad labai ne daug kuo skiriasi itie skustagalviai nuo Pravieniki zek, nebent sotesniais veidais. - Kaip tau brolio eima? - prisislinks prie Viktoro paklaus Liukas. - Kieti... U j pei vargo nematysi - tik spk suktis... - A nenoriu bti vienas i j, - kone iskiemenavo Viktoras. - Kodl? - buvs kentas neatpl nuo jo aki. - K tu geriau laisvje rasi? Eisi gamykl dirbti u penkiasdeimt doleri? Ne, numyk, - geriau su chebra varyti. - A nenoriu bti panaus juos... - Durnas tu! - pasiiau Liukas. - Gyvenk savo gyvenim, o jie tau tik pads. Lyg atsarginis ratas automobiliui... O Donatas? Jis k, irgi tau ne pavyzdys? Manai, kad visi j iri kaip kokio kios kelio savinink? Jga net jo elyje atsispindi, u tai j gerbia, jis autoritetas - tai kas i dien biroje turi kylani kain, - Liuko platakos okiojo palyddamos kiekvien od, taiau Viktoras atlaidia mina klaussi draugo beriam argument. - Tu atsipei kk. Visur tas pats modelis. Ar tu btum politikas, ar gydytojas, ar verslininkas - be autoriteto sutryps. Pijoklis, ir tas tarp savo vaik autoritetas. Per stal nuvilnijo dar viena taureli tutinimo banga. Karalia vo degtins ir vi kvapas. Vienas grj nuvingiavo iki juodo kubo - muzikinio centro - ir grdo kain kok kompakt, o Zyl dst Viktorijai paskait apie gydomsias striptizo savybes depre sijos apimtiems vyrikiams. - Tu nesupranti, Liukai. Pairk j snukius. Kai tik pasilieka su savo mintimis, tai tuoj galvoja apie darb, savo darb... - Ir teisingai! - Kur jau ne, - susirauk Viktoras. - J darbas - nusikaltimai. A pastu tas marmzes dar i zonos. - Na, ir!.. Jei jis dabar sdi ir svajoja, kaip pasmaugti koki senu492
E D V I N A S K A L D A

t, niekas jo nesustabdys, bet panaudoti instinktus savo naudai tai jau menas. Menas valdyti. Juk mafija - ne vien pukos ir nuogi kumiai, bet ir diplomatija, ir ne bet kokia, o aukiausio lygio. Viena klaida, ir atlekia kulka. O jie, - mesteljo vilgsn ketveriu ks link, - torpedos, nieko negalvoja. - Gal tu ir teisus. Ir blogis gali tarnauti griui... - Jei tursi kuo jam sumokti, - n nemirkteljs atr Liukas. Nra velnias toks juodas, kaip j kad pieia. Jie lyg visuomens sa nitarai - silpnesn pribaigia, stipresn pakelia. Didel uvis valgo ma - aminasis gamtos dsnis. - Tai tik demagogija, - nenusileido vaikinas. - Tie tavo sanitarai visuomenei duoda tik... d. Tai ir visas j pdsakas emje. - Ir tu taip kalbi apie savo brol, - nusiaip kentas, - kuris tave itrauk i tikro do! - Brolis kas kita... - Ne. Jis vienas j, - papurt galv Liukas. - Jis kitoks... - Joks kitoks! Tik tu j pasti, o kam ne brolis - tam banditas. Ir tu toks pat, dar, be to, i lagerio. Piek tulpes ant tvor, vis vien visi iauis prie tave, tavo praeitis gsdins visus! - Tas tiesa. Bet ieitis yra - atsimesti nuo vis su galais... - dabar Liukas pamat ryting rankos kirt. - Nuo brolio irgi? - neslp priekaito. - irk, manieji broliu kai vienas u kit galvas guldo, o tu - atsimesti. Tu broliui reika lingas, a matau. Vienas Zyl kaip uo atsidavs, o kiti u pinigus varo - samdiniai, - Liukas neslp paniekos kitoje stalo pusje i didiai sdintiems vaikinams ir ts dar ariau prie Viktoro palin ks: - Lageris tave imok gudrumo, atsargumo, nemalti lieuviu kaip lopeta. Brolis tikisi tavo pagalbos. - A nesakau, kad ryt atsimetu, - mgino apmalinti besikertan t draug. - tai! - patapnojo per pet, lyg nordamas padti tak gin ams kaunietis. - Svarbiausia, kad supratai. O atsimesti, jei labai
N E M Y L I M I

493

Kalbos netilo. Sukosi vis apie nereikmingus dalykus: tai apie mergas, tai apie mentus, tai apie Viktor, j am jos pasirod girdtos, tokios pat kaip zonoje, ir nejuiomis pirosi mintis, kad labai ne daug kuo skiriasi itie skustagalviai nuo Pravieniki zek, nebent sotesniais veidais. - Kaip tau brolio eima? - prisislinks prie Viktoro paklaus Liukas. - Kieti... U j pei vargo nematysi - tik spk suktis... - A nenoriu bti vienas i j, - kone iskiemenavo Viktoras. - Kodl? - buvs kentas neatpl nuo jo aki. - K tu geriau laisvje rasi? Eisi gamykl dirbti u penkiasdeimt doleri? Ne, numyk, - geriau su chebra varyti. - A nenoriu bti panaus j juos... - Durnas tu! - pasiiau Liukas. - Gyvenk savo gyvenim, o jie tau tik pads. Lyg atsarginis ratas automobiliui... O Donatas? Jis k, irgi tau ne pavyzdys? Manai, kad visi j iri kaip kokio kios kelio savinink? Jga net jo elyje atsispindi, u tai j gerbia, jis autoritetas - tai kas i dien biroje turi kylani kain, - Liuko platakos okiojo palyddamos kiekvien od, taiau Viktoras atlaidia mina klaussi draugo beriam argument. - Tu atsipei kk. Visur tas pats modelis. Ar tu btum politikas, ar gydytojas, ar verslininkas - be autoriteto sutryps. Pijoklis, ir tas tarp savo vaik autoritetas. Per stal nuvilnijo dar viena taureli tutinimo banga. Karalia vo degtins ir vi kvapas. Vienas grj nuvingiavo iki juodo kubo - muzikinio centro - ir grdo kain kok kompakt, o Zyl dst Viktorijai paskait apie gydomsias striptizo savybes depre sijos apimtiems vyrikiams. - Tu nesupranti, Liukai. Pairk j snukius. Kai tik pasilieka su savo mintimis, tai tuoj galvoja apie darb, savo darb... - Ir teisingai! - Kur jau ne, - susirauk Viktoras. - J darbas - nusikaltimai. A pastu tas marmzes dar i zonos. - Na, ir!.. Jei jis dabar sdi ir svajoja, kaip pasmaugti koki senu492
E D V I N A S K A L D A

t, niekas jo nesustabdys, bet panaudoti instinktus savo naudai tai jau menas. Menas valdyti. Juk mafija - ne vien pukos ir nuogi kumiai, bet ir diplomatija, ir ne bet kokia, o aukiausio lygio. Viena klaida, ir atlekia kulka. O jie, - mesteljo vilgsn ketveriu ks link, - torpedos, nieko negalvoja. - Gal tu ir teisus. Ir blogis gali tarnauti griui... - Jei tursi kuo jam sumokti, - n nemirkteljs atr Liukas. Nra velnias toks juodas, kaip j kad pieia. Jie lyg visuomens sa nitarai - silpnesn pribaigia, stipresn pakelia. Didel uvis valgo ma - aminasis gamtos dsnis. - Tai tik demagogija, - nenusileido vaikinas. - Tie tavo sanitarai visuomenei duoda tik... d. Tai ir visas j pdsakas emje. - Ir tu taip kalbi apie savo brol, - nusiaip kentas, - kuris tave itrauk i tikro do! - Brolis kas kita... - Ne. Jis vienas j, - papurt galv Liukas. - Jis kitoks... - Joks kitoks! Tik tu j pasti, o kam ne brolis - tam banditas. Ir tu toks pat, dar, be to, i lagerio. Piek tulpes ant tvor, vis vien visi iauis prie tave, tavo praeitis gsdins visus! - Tas tiesa. Bet ieitis yra - atsimesti nuo vis su galais... - dabar Liukas pamat ryting rankos kirt. - Nuo brolio irgi? - neslp priekaito. - irk, manieji broliu kai vienas u kit galvas guldo, o tu - atsimesti. Tu broliui reika lingas, a matau. Vienas Zyl kaip uo atsidavs, o kiti u pinigus varo - samdiniai, - Liukas neslp paniekos kitoje stalo pusje i didiai sdintiems vaikinams ir ts dar ariau prie Viktoro palin ks: - Lageris tave imok gudrumo, atsargumo, nemalti lieuviu kaip lopeta. Brolis tikisi tavo pagalbos. - A nesakau, kad ryt atsimetu, - mgino apmalinti besikertan t draug. - tai! - patapnojo per pet, lyg nordamas padti tak gin ams kaunietis. - Svarbiausia, kad supratai. O atsimesti, jei labai
N E M Y L I M I

493

norsi, galsi. Brolis broliui ne vilkas, supras... Slysk vienkiem, usiminuok laukus ir ramiai lauk senatvs. - Apie k ia js? - subrazdino kd Donatas ir persisvr j pus. - Kakokios minos, senatv. Tai nesuderinami dalykai. Apie mergas, vyrai, reikia kalbti. Surimtkit pagaliau! - Mes mginame sivaizduoti ateit, - tarsteljo Viktoras. Mslus Donato vilgsnis pakibo ore. - Ateitis - dinas dalykas. Mes visi ant vieno silo suverti, ir jo nenutrauksi. Ne sivaizduoti reikia, o galvoti, k tu pats gali dl savo ateities padaryti. Savo! - atkuto Donatas. - Utenka kitus lai mingus daryti. Tokie laikai - kas nerodys dant, i to bus viskas at imta. Mes - tai kas? Pogrindin kuopel... O tie, kas sdi valdioje, tokias babkes suka sau statymus leisdami, kad mes atrodome lyg pasiklyd grybautojai mike. Todl nesuk, Viktorai, galvos, mafija mes ar ne. Dirbsim ir usidirbsim pinig, ir j niekas i ms ne imu. Teisingai sakau, broleli? - Teisingai, - linkteljo Viktoras, o Donatas atsikl nuo stalo ir atsistojo u Zyls nugaros. is nukl sunki rank nuo Viktorijos petuk - per daug gerai painojo draug, kad dabar nematyt, jog verta suklusti. - Ei, Zyle! kalkim kaip Maskvoje pas Timocha - po stiklin! Jiedu suki girtas galvas kak vebleno, krizeno, nabdjo lyg du didieji smokslininkai. - Visi! Po stiklin! - pagavo smagus siutas Zyl. - Ei, nam dar kytojau! Kur tu lindai? - niurnjo Zyl bgus garbaniui. - Pirt kriau... - Pirtis palauks... I kur nori gauk dviej imt gram stikl. Netrukus ant stalo puikavosi iplauta ir iblizginta stiklin. - A pirmas, - Donatas sum sklidin stiklin, kvp oro ir vienu mauku igr. - tai itaip! Zyl igr n nemirkteljs. Abu kvatojo, graibst i dubens v ius, triaukino, iulp nuo degtins drgnomis lpomis. Jie spir gjo it vaikai, ikrt kok pokt. Donatas prisimin kitus:
494
E D V I N A S K A L D A

- Na, kas dar? Ko kinkuojat? eimos prieauglis susivalg. Vienas kvailai sukikeno, tarytum kas duot per kupr, tvirtais pirtais sum stiklin taip, kad vir delno kyojo tik briaun virus. Kak murmjo po nosimi, ir vienuolikas ritualas greitai visiems pakyrjo. Igr lyg pakaruo klis tempdamas kakl. Triukmingai ipt or, ir... viskas. Kitas mikliau itutino stiklin, ir jei ne kokakolos skardin, kain ar bt nurijs paskutin gurkn. O visi sujudo, suklego, kai Viktoro vairuotojas, kad ir auktas, bet smulkus, pastat ant stalo tui atuoniabriaun ir, keistai ipts andus, niro nuo ustals, ap graibomis iekodamas dur. - Vienas neilaik! - arklikai nusiveng Zyl. - Na, tu gersi? - Nenoriu, bet gersiu. - Teisingai, - pripyl degtins Donatas. - Jeigu a noriau, tai geriau kiekvien dien. - Va kaip! - trenk stal girtutlis Zyl. - Kaip kompot. Gal jau ir apgertume Timocha! Gro ibals vairuotojas. - Tu, - dr pirtu Donatas, - bsi Maskvoje atsarginis. U mus vemsi. Girtumas bemat sukl linksmybes: muzika vis garsjo, ir visi, nerangs lyg cirko mekos, nelabai pais, kaip valgyti - akute ar pirtais. Kimo ungurio gabaliukus, kabino salotas tiesiog i dubens. - Donce! Prie telefono! - berniukas, luostydamasis rankas rankluost, auk i tarpdurio. - Reikjo pasakyti, kad nra, - pykteljo is. - Tai Barzda. Sako, labai rimta. - Barzda visas nelaimes nea, - vebeldavo Zyl. - Reikia jam spirti ikn! Donatas nepatenkintas nusvirduliavo prie telefono. Gro po keli minui suraukta kakta ir piktas kaip pasiuts uo. Ki miu kteljimu pakviet Ovidij. Nulind u baro jiedu ilgokai
N E M Y L I M I

495

nabdjosi, ir ausis pasiekdavo tik isprd keiksmai. Neikents Viktoras prijo, ir brolis, trindamas apsunkusi galv, paaikino: - dinas reikalas! Jaunimas ulk ant policijos posto! - jo ap maudui nebuvo rib. - Automobilyje rado kalanikov, o Barzda spjo patepti slides. Viskas, - nukirto. - Nebra ko ia pliurpti, a vaiuoju riti io reikalo. Duok man, Zyle, ali, visus kiek turi! - A kartu, - pasiov, traukdamas iugdanius banknotus. - Ne! A vienas. Jei tai Klaipdos Aras", problema menka, visk sutvarkysiu. O jei vilnieiai, pas prokuror kaip visada tu vaiuosi, o a kriminalistus perspsiu, kad nespaust bachr, - Donatas blaivjo akyse ir Zylei irzliai prikio: - Nebegerk daugiau, atrodai kaip subin. Visi girti, - valgsi Donatas. - Nebent Liukas dar ge rai atrodo. Viskas! A pasiimu Liuk ir varau, sutvarkysiu ir griu po valandos. Niekas i likusij neklaus, kur Donatas su Liuku iskriejo. Pri prat prie neinom Doncs keli... Tik visi suprato, kad kakas rimta, nes vidurnakt geri darbai nedaromi. Netrukus berniukas pakviet prie telefono Zyl. - Kas? Donatas? - Ne. Vl Barzda. Torpedos nuiuvo, kad tik nereikt jiems pajudti, bet Zyl gro netiktai linksmas. - Viskas gerai. Galim toliau gerti! Tik vienam Viktorui nipteljo: - Susitvark... Klaipdos Aras", o Donatas ten savas. Uteko pasakyti, kad Doncs mogus, ir paleido. Sumoks faner, truk tels imt gram ir gr. Na, igerkim, Viktorai, bet ne u tave, o u tavo brol. Degtin Viktoras rijo iurpdamas. Buvo keista ir velnionikai neprasta kilnoti taurel - juk dar vakar buvo ten, kur plempti svaigalus - didiul rizika: nusikaltimas, nuobauda, karceris, to dl igrs galvojo apie kvap, kuris, rods, sunksi i drabui klosi, odos, net panagi. Ovidijaus msinga nosis isiliejo
496
E D V I N A S K A L D A

pilkv dm, galva prasi laikoma, o kambarys su visu idiniu pajudjo ratu. - Tau bloga? - spitrijo Zyl. - Nieko. Tam ir pirt turim. Eik, o a visiems pan ikviesiu. Sdi pikti kaip kirviai, dar susimu... Sukaups paskutines jgas, vos nepargriovs kds, ant kurios jau ne sdjo, o knapsojo lyg veikas, pravingiavo pro iant stal. Berniukas palydjo pirt. - tai ia sauna, ia duas. Baseino nra, vasar jra vietoj jo... kapojo odius vil priirintis jaunuolis, kyriai ltai vedioda mas kakokiais ukaboriais. - ia, u sienos, poilsio kambarys alaus atsigerti, kekes pavolioti. Minktasuoliai, televizorius... bet paskutini odi Viktoras negirdjo. Greiiau! Greiiau pakit t niekingai apsunkus kn po al tu duu, kol paskutins smegen lstels dar nepavargo priein tis alkoholiui. Rengsi, kabino, svaid drabuius ir duo patalp svirduliavo kone miegodamas. Atsuko alt vanden ir sukands dantis trypiojo, sukiojosi, tryn veid, o nugara jo pagaugais. Saunoje akys praviesjo. Prakaitas liaug, nusinedamas ty tant lagerio purv. Kai nebeitverdavo dusinamo kario, bild damas okdavo nuo plaut vl du. Taip blaksi gal pusvaland, o gal ir vis valand, vaduodamasis i sukausiusio kn sunku mo ir tingulio. Pagaliau jgos valikikai grta rankas, kojas, tik galva bijo pa mstyti apie degtin, o u sienos, poilsio kambaryje, kakas trinksi, bilda lyg stumdyt baldus. Girdti moters juokas, prunktimas... Prasidjo. Dar syk Viktoras lenda po duu, susikrato paskutin ampno lakel, trinasi it padks, o garsai u sienos nesiliauja - gomuriniai atodsiai, aikiojimai plsta it potvynio banga... Vaikinas bruoja sausu rankluosiu taip stipriai, kad oda net pasiiauia, oka dinsus, usitempia markinukus, megzti n ir, batus laikydamas rankose, staigiai uoka vir. Taiau ir prie idinio ramumos nra. Zyl tuiai burnos neauina - dvi
N E M Y L I M I

497

nepastamos, spdingais biustais merginos lyg savos sukinjasi alia vyruk, tupini prie idinio ir vartani vir arij alyk iemus. Naktins atklydls mokjo nesijausti vienios, jos elgsi kaip vienios treij puotos nakt. Pasitikinios, kiek rafinuot ma nier, bet ne noringos, rykiai daytais veideliais, jos kilnojo am pano taures, dosniai ypsojosi, kai vyruk delnai uklidavo u stangrios krtins. Vargu ar jos skyr iurktum nuo velnumo, vargu ar apskritai tam teik koki reikm. - Geros, ar ne? - kumteljo Zyl. - Visiems uteks. tai Audrius jau nujo su viena. Vaikinai sak, kad ji ypa seksualiai atrodo... Darbavsis prie idinio, susirauks nuo kario it nagin, su grieb iem ir akute nukrapt ikepusi ms kelias lktes. Pasklido stipraus skrudsio aromatas, o mergin gyvybingi knai alsavo parfum gsiais. Kai itie du nerim keliantys kvapai susi lieja, plaui dumpls nebetraukia oro, tartum nematoma ugnis bt prarijusi vis tvyrojus deguon. Viktoras apsidairo. Niekas n neuuodia itos dusinamos sam plaikos, kai krtin sutvaksi nuo ilto maudulio ir lieka vien grs mingas nerimas, kolonisto nuojautos pagimdytas. Viktoras atsiplia nuo stalo - nebegali matyti ms draskan i burn, girdti to sumauto epnojimo, vis j, tnani juoda me elyje! Nerimas nepranyksta ir tada, kai meta idin kelias berines pliauskas. Pabudusi i arij ugnis ugriebia tolimus pri siminimus. idinys... Nebylus praeities liudininkas. Tik jis gali iklausyti, o paskui sudeginti visas nueito kelio karias nuosdas. Liepsna, lyg painusi ias sugrubusias, dirusias rankas, velniai lyteli krumplius. Zyl, draugikai apsikabins Viktorij, itimpino viruje reng tus miegamuosius. Vairuotojui ant keli mataravo viena naktini peteliki, primenanti pripst ll, o jo kaimynas, palinks it nuodmklausys, kain k kalbjo apskritaveidei peius apnuogi nusiai viliokei, i nuolat juoksi, braukdama nuo skruost nepa498
E D V I N A S K A L D A

klusnius plaukus, o gal ir juoko aaras. Dar viena grauol iovu lio ipstomis lpomis kantriai djosi nerpestinga panele. Nors ir laisvas, bet svetimas pasaullis. Tik idinio atvaitai tie patys... Laisvi, gaivaliki, kupini kaitros kaip ir plevenantys irdyje meils atodsiai. Jie liau svetimomis sienomis, nesiklausydami vangi postringavim, slydo praeit. Trinkteljo durys. Tai Audrius lapia po duo galva gro su vie na i naktini peteliki. - Na, kaip? - paklaus vairuotojas. - Jga!.. - Dabar a su ja eisiu. - Kur? - aipus moterikas balsas. - Man reikia atsikvpti... Prieblandoje nuskambjs purus aksominis balsas priveria vaikin pasitraukti nuo spragsinio idinio. Tie odiai pasigirsta i u Audriaus pei, bet tai, iups nuo baro vari taur, jis pa sitraukia, ir Viktoras mato tolliau stovinios btybs dailius pro filio kontrus. Roinje ugnies viesoje minktai suvilga anglies juodumo plaukai, ji sukasi, o girta garbanl ukrinta ant aki, primerkt tarytum vio nypls, taiau arstani kibirktles. J vilgsnis sklendia vir stalo, klina u prietemos gyventoj ir at simua dm kit aki vilgsn. - Tuuu?!! - paikai okteli blakstienos ir k tik perdaytas lpas perkreipia igstingas aikteljimas. - Labas, Asta... A grau... Didiojo vilos kambario erdv perskrod tylos farvateris, nuslopo brazdesys, tik kompaktinis grotuvas su pamaldiu atkaklumu pumpavo muzikos triukm. Ji eng ariau, iekodama artumo, taiau nematoma jga nublok tamsiausi pasien. Vis dar ne atitokus bejgikai atsirm indaujos krat, nevalingu judesiu mgino sugriebti prasisegusi palaidinuk, virpaniomis lpomis mgino nusiypsoti, mgino... - iandien spalio ketvirtoji, - krtinje tvyrojusi nuoskauda sprogo vaikino balse. - Septyneri metai! Pameni?..
N E M Y L I M I

499

- Viktorai! - sunkiai, bet kaip niekada garsiai itar ji. - A... a... tau visk paaikinsiu! - Nereikia. Dabar jau nebereikia. Jis suklupo, sugraib storaodi bat raiius, temp, kad net brakjo, ir sumezg tvirt mazg. Klausa nemonikai sitemp, ausyse m spengti. Jis nutilo, nutirpo, norjo dar kart igirsti miel bals, igirsti odius, stipresnius u laik tyl, u tkstan ius atsakym sen klausim, tragikai naiv, bet tyla nugaljo. Kaip visada. Trokimas buvo tikras, nors inojo, kad tokie odiai, kurie j aplenkt, negaljo gimti, kaip kad niekas i nieko niekada neatsiranda. - Palauk, Viktorai! A tau visk paaikinsiu! Nesiklaus. Paliks marg jauniml nieko nesuvokianiais, nuo splioni patsusiais veidais, trinkteljo duris. Atsidrs nak ties glbyje, stabteljo ir kaip kadaise pajuto jros mos siaus mo prisotint gaivi drgm - ji nustm gerklje strigus glit kamuol... Asta liko viena akistatoje su nuoirdiai nustebusiais vilgsniais. Igver, atars, pasileid, leps ir tings!.. - inertikai rikiavosi odiai mintyse... - Ko spoksot? Jis ijo! I--jo!" Ranka atsi rm kds atlo, is sviro, kakas dusliai ppteljo ant grind, pabiro, pairo... - Ei! Kas ia per teatras? Tu j pasti?.. Negi jie visi i TEN!!!" - K tu jam pasakei? Kur jis imov? Ji suglemba kdje, tramdydama drebul, nesavuose delnuose paslepia virpiojant smakr, net batelio kulniukas neranda vietos tarp pasklidusi i juodo maio nieknieki, tarp kuri rykiausiai vieia nedrsiai perlenktas, aptrintas vokas. - Ko tyli, durne? Negirdi, ko klausiam? Iplstos akys, tartum dar tebelekianios svaiginamo poskio vingiu, stebi j. Ji pakelia papilkjus, kiense nuspurus, nudyt ir kaip tik todl veln vok, be jokios nuostabos perskaito savo 500
E D V I N A S K A L D A

vard ir adres. Kakas susikeiks idlina lauk, kakas pajuda jos link, bet j sustabdo ksnis: - Tegu j unys!.. Eime, pairsim, kur Viktoras... irkteli voko kratelis, ilanksto susiguljus lap.

Astute! A vis dar ia. Vaiktau, dirbu, miegu, valgau, matau dang ir net juokiuosi, bet visa tai lydi prievarta. Ir taip jau ketveri metai. Laikas slenka, mieloji... Noriau tau apie j parayti k nors graaus: kaip jis grdina tikrus jausmus ir saugo prisiminimus, bet ia, zonoje, jis seniai virto mano prieu. A nepastu tavojo Laiko, bet netikiu, kad jis diugesnis ir gailestingesnis nei ma nasis. Ir tu, ir a, mes visi - tai tik gailus atspindys beribje jo tkmje. A matau tavo akis, visada jas matau labai aikiai. Dabar jos nustebusios. Patikk, tyla ne vien blogum atnea, ir tavo ne parayti laikai dar nieko nelemia. Tuos ilgus metus a tyljau nordamas tikti, kad galiu save pakeisti, bet... Mieloji mano, a tave vis dar tebemyliu. Iduosiu save - a bandiau nugalti t jausm, kuriame telpa imtai zon, toki kaip i, bet jis sti presnis u mane ir net neleidia keistis mano akims. Jos tokios pat, kaip tu matei jas paskutin kart t ryt prie teismo dur. Maniau, kad tai paskutinis teismas gyvenime, po kurio liks vien nekantraus laukimo metai, bet klydau - dabar mes abu tame paiame suole, ir nuosprend paskelbs ms dukrel Dovil. Atvaiuok, Astute! Nebijok, a n kiek nepykstu ant tavs. Kaip a galiu pykti - juk tai a, ne kas kitas atm i tavs gra iausi laik, u kur niekada negalsiu atsilyginti. Atvaiuok. A troktu tave pamatyti nors per stikl, tik nesa kau, kad akimirkai. A nieko neklausinsiu ir nepriekaitausiu. A tylsiu. Zonoje tyla imoksta kalbti ir sugeba pasakyti daug daugiau nei laikai, krintantys svetimas pato dutes.
N E M Y L I M I

501

Esu tikras, kad kakokiu paslaptingu bdu inai jogas tave sapnuoju. Tik tie kankinami reginiai griauna numirlik ramy b ir jie, susimok su laiku, gali tavo akims atiduoti mane tok kok liet tavo lpos. Todl atvaiuok, Astute. inau, praau be veik nemanomo. inau, jei jaustumei, k jautei, ir paraytumei, ir atvaiuotumei Bet vis dlto taip ir padaryk. Nors laikui rask jg, nors odeliui ne". Pamatysi, tai jau bus didelis ingsnis. Laikas bga, mylimoji. A vis dar ia. Atvaiuok. Laukiu. Tave mylintis Viktoras.
y

x x x

Pagaliau nurimo besidauanti irdis. Virum Viktoro vrsi vaigdtas dangus, paramstytas standi pu kepuri. Vila tolo, grimzdo gdioje dauboje, tingiai ambrijant unkui. Po kojomis slystantis smlis, rodsi, nusinea j ten, kur sauls spinduliai nie kada nebeprasiskverbs. Kienje uiuop skimbiojanius auto mobilio raktelius. Sums sauj veit juos aklin miko gilum ir pagreitino ingsn. Nereikia, nieko man nereikia... - vytavo galvoje takt lapnojantiems zonos batams. - Palikite mane ramybje!" Velnikai norjo inirti lagerio gyvenamojoje zonoje, ten, kur liko didiausias turtas - nuo alinanio laiko smgi isaugota meil. Isapnuota ir ilgesio nugludinta iki deimanto skaidrumos. Nieko neliko... Vien vilko staugesys viduje! Vien vos irimas, toks pat senas kaip ir meil takelis, klusniai vingiuojantis velnioje mnesienoje. Giruli plentas iojjo lyg i ano pasaulio nusileidusi tutu ma, negyva ir alta. Bet jausmai dar kart apgavo. J jau pasive ja silpnas bilsmas, dar akimirka, jau girdi kaukes, tamsa atgyja nuo girgdesio ir ramaus irpimo, netgi gali prisiekti, kad girdi mogaus atods. Inyra didiulis elis. Viktoras itiesia deln, ir j pasveikina iltas prunktimas. Jis glosto arklio kinkuojani galv. 502
E D V I N A S K A L D A

- Tpruuuu! - skrodia tams. Veime sdintis ilagalvis seneliukas nepatikliai dbso netik tai idygus vaikin. - Tpfu! - nusispjauna garsiai. - Maniau, kad pats biesas stovi ant kelio! - Gal paveit, tvuk? - kimba veim padrsindamas senj mogel ypsena. - I kur tu? - I toli, tvuk. I labai toli. Tai paveite? - O k man daryt? Jei razbaininkas esi, vis vien toks senas jau nebepabgsiu. Ssk, rasit ir ger darb padarysiu! Veime rasotais pilvais badosi sunks pieno bidonai, smagiai duria paon, tarsi kviesdami pasiklausyti j sotaus kliuksjimo. Kanopoms trempiant asfalt, jie linksmai suteliuskuoja, sukliuksi, nuvarvina dideles aaras, pasaldindami nesusapnuot sapn. Dar niekada, niekur, per vis trump gyvenim ir ilg bausms laik nepaino to saldaus kvapo. Tik dabar. Nuo jros per oiant mik atsirito valdingas padang vygsmas. - Va va, - palingavo galva senukas. - Mafijozai savo irgus jro je girdo. Priviso it ern, tik viena laim, kad itie bulb neknisa. Irankesni... Automobilis nukauk Melnrags link. - O kur tau, jaunikaiti, reikia? - priek... Tik priek! Tamsiame danguje, aidiai tuksint kanopoms, suposi vienias mnulis. Po nakties, net jei ji utrunka ilgus metus, visada ateina rytas. Jis kunkuliavo ia pat, u tamsoko kelio vingio, o rankose pirmkart sutvinkiojo pulsuojanti gyvyb, lyg kas bt pagaliau nums antrankius...

Kalda, Edvinas
-182

Nemylimi: [romanas] / Edvinas Kalda. - Panevys: Magil, 2 0 0 8 . - 504 p.

ISBN

978-9986-956-65-5

Nemylimi. is jausmas vienija romano veikjus. Autentika nusikaltimo ir bausms istorija. Uburtas ratas: i tkstani nuteistj kas antras ijs i kalinimo staigos vl ia sugrta. Autori jaudina ta pragaro rutina, jis tikisi, kad skaitytojams i istorija pads suvokti nuteistj psichologij, paneigti nusistovjusias dogmas apie kalinius.
U D K 888.2-3

Edvinas Kalda
NEMYLIMI

Romanas Redaktor Violeta Abromaviien Dailininkas Jokbas Jacovskis Tiraas 2 0 0 0 egz. Leidykla Magil" Eglyno g. 34. LT-37456 Panevys Spausdino AB Spauda", Laisvs pr. 6 o , L T - 0 5 1 2 0 Vilnius

Romanas, kuris vos pasirods tapo lietuviku bestseleriu. Jo pagrindinis herojus Viktoras Dragnas padaro nusikaltim ir jo gyvenimas apsiveria auktyn kojom. Viktoras tampa visuomens atstumtuoju. Romanas paraytas gana jautriai ir taigiai. Tai istorija apie didel meil, lydim iaurios idavysts. Apie krauju susitepusi mafij. Apie mylimus ir nemylimus mones, eliais virtusius pasmerktuosius. Tai talentingai ir intriguojaniai sukonstruoto detektyve ir meils istorijos derinys. Vienus is romanas sujaudins, kitus okiruos ar net papiktins, bet tikrai privers susims tyti ir nepaliks abejing...
NEMYLIMI.