Širdies skyriai Širdis yra tuščiaviduris raumeningas organas, kurio paskirtis – pumpuoti kraują organizme. Žmogaus, kaip ir visų žinduolių bei paukščių, širdis sudaryta iš keturių skyrių. Viršuje yra dešinysis ir kairysis prieširdžiai, žemiau – dešinysis ir kairysis skilveliai. Dešinę širdies pusę nuo kairiosios skiria raumeninga širdies pertvara. Ji atskiria ir neleidžia susimaišyti dešinėje pusėje esančiam veniniam kraujui su kairėje pusėje esančiu arteriniu krauju. Vožtuvai ir jų reikšmė Kraujotakos sistemoje (širdyje ir kraujagyslėse) esantys vožtuvai kraujui leidžia tekėti viena kryptimi ir trukdo grįžti atgal. Prieširdžius nuo skilvelių atskiria buriniai vožtuvai. Širdies dešinėje pusėje yra triburis, o kairėje – dviburis vožtuvai. Traukiantis prieširdžiams, buriniai vožtuvai atsidaro ir kraujui leidžia tekėti iš prieširdžių į skilvelius. Traukiantis skilveliams, buriniai vožtuvai užsidaro ir kraujas iš skilvelių teka pro pusmėnulinius vožtuvus į arterijas (aortą ir plaučių kamieną). Širdyje pusmėnuliniai vožtuvai išsidėstę skilveliuose arterijų, t. y. plaučių kamieno ir aortos, pradžioje. Kraujo tekėjimas širdyje
Pasinaudodami 77 psl. esančiu paveikslu nurodykite kas pažymėta
skaičiais Širdies sienelės storis ir susitraukimo jėga
Širdies sienelės sudarytos iš širdies skersaruožio raumens,
vadinamo miokardu. Abiejų prieširdžių sienelės yra plonos, o skilvelių palyginti storos. Susitraukdami prieširdžiai kraują išstumia tik į skilvelius. Tačiau kairiojo skilvelio raumeninė sienelė yra storesnė nei dešiniojo. Taip yra dėl to, kad skiriasi abiejų skilvelių darbo krūvis ir jie traukiasi nevienoda jėga. Didesne jėga susitraukdamas kairysis skilvelis kraują išstumia pro aortą į didįjį apytakos ratą. O mažesne jėga susitraukdamas dešinysis skilvelis kraują išstumia pro plaučių kamieną į mažąjį apytakos ratą, t. y. tik į plaučius. Širdies automatizmas Dėl širdies automatizmo širdies raumuo savo vidinių dirgiklių dėka geba susitraukinėti ritmingai. Sveiko suaugusio žmogaus širdis, esant ramybės būsenos, visiškai susitraukia ir atsipalaiduoja 70–75 kartus per minutę. Vieną širdies darbo ciklą sudaro 0,8 sek. laiko tarpas, per kurį: • susitraukia prieširdžiai (prieširdžių sistolė) per 0,1 sek.; • susitraukia skilveliai (skilvelių sistolė) per 0,3 sek.; • bendras širdies raumens (prieširdžių ir skilvelių) atsipalaidavimas trunka 0,4 sek. Širdies susitraukimų dažniui įtakos turi ne tik širdies automatizmas, bet ir kraujo pH, adrenalino, kalcio, kalio kiekis kraujyje. Užduotis • Kas yra diastolė ir sistolė? Išnagrinėk 5 pav. Ir paaiškink širdies darbo ciklą. Naudodamasis sąvokomis diastolė ir sistolė užpildyk lentelę.