Meilė

Parengė tikybos mokytoja

metodininkė Irena Danupienė
11-12 klasėms
 Pamokos uždaviniai:

 Pagal pateiktą medžiagą mokiniai

aptars meilės esmės suvokimo
formavimąsi ir įvardins antikos
mąstytojų ir krikščioniškąjį požiūrį į
meilę.
“ pirmiausia susiduriame su kalbiniu
sunkumu. Žodis „meilė“ mūsų laikais
yra vienas iš dažniausiai vartojamų ir
labiausiai nuvalkiotų žodžių - žodis,
kuriam priskiriame visiškai skirtingas
reikšmes.(...)
 Pirmiausia prisiminkime plačiausią semantinį
žodžio „meilė“ lauką: kalbama apie tėvynės meilę,
meilę savo profesijai, draugų meilę, meilę darbui,
tėvų ir vaikų, brolių ir artimųjų meilę , meilę artimui
ir meilę Dievui. Tačiau iš šios reikšmių įvairovės
išsiskiria vyro ir moters meilė, kai neatskiriamai
sąveikauja kūnas ir siela ir žmonėms atsiveria,
regis, nenugalimas laimės pažadas. Tobulos meilės
tobulas paveikslas, greta kurio iš pirmo žvilgsnio
blanksta visos kitos meilės rūšys.
Kodėl meilė yra

gerai? blogai?
1. 1.
2. 2.
3. 3.
Įsimylėjus gyvenimas įgauna prasmę.
Net pikčiausias žmogus įsimylėjęs pražysta ir ima skleisti
gėrį, o tai yra gerai, net jei tas gėris skirtas tik vienam
asmeniui.
Įsimylėjęs žmogus bando nustebinti mylimąjį savo
išprusimu, todėl jo smegenys greičiau pradeda įsiminti
informaciją ir intelekto skalė šokteli į viršų.
Įsimylėjėlis per daug galvoja apie vieną žmogų, todėl
pamiršta kitus.
Kai jautrų įsimylėjėlį atstumia, yra pavojus, kad jis gali
nusižudyti.
Per daug įsimylėjusio save gyvenimas pasidaro nykus, o
aplinkiniams toks žmogus atrodo atstumiančiai.
Žmogus pradeda prižiūrėti save.
Jam išauga sparnai.
Pagaliau supranta , kam skirtas veidrodis
Žmogus tampa abejingas draugams.
Nemiega naktimis ir praranda sveikatą.
Negali realiai vertinti įsimylėjimo objekto.
Kai būna gera meilė, būna ir geras seksas.
Be meilės niekas negalėtų daryti vaikų ir visi išmirtų.
Todėl, kad kartais iš meilės galima gerai pasipelnyti.
Tai viena baisiausių ligų pasaulyje.
Blogai dėl to, kad...e-e-e...negaliu prisiminti...
Na, kodėl meilė yra blogai?
Tuo, kas iš tikrųjų yra Meilė neįmanoma nusivilti.
Ji iš niekur neateina ir niekur nedingsta. Ji visada šalia.
Meilė – Aukščiausias Dievo Asmuo.
Meilė nėra blogai.
Meilė nėra blogai.
Meilė nėra blogai.
Ji visada laukia.
Meilė augina žmogų.
Iš meilės gimsta vaikai.
Meilė – kančia.
Kai meilė įgauna trikampio formą.
Kai kasdien kartoja – „aš tave myliu“
Pabaikite sakinį

Meilė, tai...
 „Kai ji atsirado mano gyvenime,
Žaisti krepšinį pasidarė paprasčiau.“

Žydrūnas Ilgauskas su žmona Jennifer

„Dažnai gali išgirsti arba pamatyti
filmuose, kaip žmonės suranda
antrąją pusę, su kuria nori praleisti
likusį gyvenimą.“
Ž.Ilgauskas
 Senovės graikų meilės samprata
 Eros – pirminė jėga, prisidėjus prie kitų dievų ir
žmonių atsiradimo. Romėnai vadina Amūru,
Kupidonu (lietuviškai Trokštantis)
 Philos – meilė bičiuliui, kraštui, mokslui.
 Agape – dieviškoji meilė.
 Storge – meilė, jungianti artimas sielas, šeimos.
 Caritas –dvasinė meilė, kupina užuojautos,
labdaringos pagalbos, pagarbos žmogui.
 Klausimai grupėms

Ką Platonas vadina meile?

Kodėl žmonės ir dievai atleidžia įsimylėjėliams
daugiau negu kitiems? Ko mus moko meilė?
Kokios pakopos kelyje į meilę (pagal Platoną)?
Kodėl meilė pranašesnė už giminystę, turtus,
garbę? Kodėl mylėtojas pranašesnis už mylimąjį?
Platonas gyveno 80 metų, 427 iki 347 m. pr.Kr
 Klimtas
„Bučinys“
 Klimtas
„Apkabinimas“
 Skaitome apaštalo Pauliaus
Himną meilei

 Kokias pagrindines meilės savybes

nusako Paulius?
 Ar rūpinimasis kitu žmogumi tapatus
meilei?
 Jei žmogus nemyli savęs ar jis gali
mylėti kitus?
Himnas meilei

 (31 b) Aš trokštu jums nurodyti

 dar prakilnesnį kelią:
 1
 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
 bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
 žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
 2
 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
 ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
 jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net
kalnus kilnoti,
 tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
[i1]

 3
 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
 jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
 bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.
   Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
4 [i2]

 meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.

 5
 Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
 nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
 6
 nesidžiaugia neteisybe,
 su džiaugsmu pritaria tiesai. 7 Ji visa pakelia, visa tiki,
 viskuo viliasi ir visa ištveria.
 8
 Meilė niekada nesibaigia.
 Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.
9
 Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.
10
 Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula.
11
 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip
vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas
vaikiška. 12 Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu
pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš
dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. 13 Taigi
dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet
didžiausia jame yra meilė.
 Kantri  Nepasiduoda piktumui
 Maloninga  Pamiršta kas buvo bloga
 Nepavydi  Nesidžiaugia neteisybe
 Nesididžiuoja  Su džiaugsmu pritaria tiesai
 Neišpuiksta  Visa pakelia
 Nesielgia netinkamai  Visa ištveria
 Neieško sau naudos  Niekada nesibaigia
Popiežiaus Benedikto XVI enciklika:
Deus caritas est
Taigi Popiežius šioje enciklikoje
aiškina „eroso“ ir „agapės“ –
skirtingumus ir vienybę.

Vyro ir moters meilė,  Naujajame testamente

kylanti ne iš buvo atsisakyta tokio
mąstymo ir valios, žodžio erosas ir
bet žmogų tarsi naujas požiūris į meilę
užklumpanti, išreiškiamas žodžiu
senovės Graikijoje agapė, neabejotinai
buvo pavadinta žymi krikščionybei
būdingą iš esmės naują
erosu. meilės supratimą.
 Ši
naujybė vertinta visiškai
neigiamai. Friedricho Nietzsche
nuomone, krikščionybė davusi
erosui išgerti nuodų ; jis, tiesa,
nemiręs, tačiau išsigimęs ir tapęs
yda.
 Taip vokiečių filosofas paliudija plačiai
paplitusią jauseną: ar Bažnyčia
nestatydina draudimų kaip tik ten, kur
Kūrėjo mums parengtas džiaugsmas
siūlo laimę, kuri iš anksto leistų pajusti
dieviškosios prigimties dalykų skonį?
Bet ar ištikrųjų krikščionybė
sunaikino erosą?

 Pažvelkime į pasaulį iki krikščionybės. Panašiai

kaip ir kitos kultūros , graikai erosą laikė
savotišku apgirtimu, kai protas nugalimas
„dieviškosios beprotystės“, išplėšiančios
žmogų iš gyvenimo ribotybės ir leidžiančios
jam , taip sukrėstam dieviškos galios, patirti
didžiausią palaimą.Visos kitos galios tarp
dangaus ir žemės atrodo mažiau reikšmingos.
 Religijose tokia laikysena reiškėsi vaisingumo
kultais, kuriems priklausė ši „Šventoji“
prostitucija, klestėjusi daugelyje šventyklų.
 Erosas, kaip toks nebuvo atmestas, karas buvo
paskelbtas jo sudarkytam griaunamam
pavidalui, nes klaidingas eroso sudievinimas,
kuris čia vyksta atima iš jo kilnumą, jį
nužmogina.
 Juk šventyklų prostitutės , turėjusios dovanoti
dieviškąjį apgirtimą, būdavo traktuojamos ne
kaip žmonės bei asmenys, bet kaip priemonės
„dieviškajai beprotystei“ sužadinti. Todėl
apgirtęs ir netramdomas erosas yra ne kilimas,
„ekstazė“ dieviškosios prigimties link, bet
nuopuolis ir žmogaus kilnumo sumenkinimas.
 .Taigi, kad erosas teiktų žmogui ne kokį nors
akimirką trunkantį pasimėgavimą, jis turi būti
sutramdytas ir apvalytas.
.Apžvelgus eroso paveikslą
istorijoje ir dabartyje aikštėn iškyla
du dalykai:

 I. meilė ir  II. Kelias į ten nėra

dieviškumas kažkaip pasidavimas instinktui.
susiję: juk meilė žada Reikia apvalymo ir
begalybę ir amžinybę brandos , o tai susiję su
– didesnį ir kitokį atsižadėjimu. Ir tai
dalyką negu mūsų priklauso pirmiausia nuo
gyvenimo pačios žmogaus
sandaros, kurią sudaro
kasdienybė.
kūnas ir siela.
 Žmogus yra visiškai jis pats tada, kai
kūnas ir siela artimai susivienija. Kai
žmogus nori būti tik dvasia ir trokšta
atsisakyti savo kūno kaip vien gyvuliško
paveldo, savo kilnumo netenka ir dvasia
ir kūnas.Paprasčiau pasakius , negalima
ignoruoti ir kūniškos meilės (sekso),
 Paskalis yra pasakęs „ Žmogus elgdamasis kaip
angelas, elgiasi kaip gyvulys.” Ir kai žmogus
neigia dvasią ir vienintele tikrove laiko materiją,
būtent kūną, savo didybę irgi praranda. Nereikia
atskirti dvasinės meilės nuo kūniškos. Myli ne vien
dvasia ar kūnas – myli žmogus , asmuo, kaip
viena būtybė, sudaryta iš kūno ir sielos.Tik kai
abu dėmenys susivienija, žmogus tampa visiškai
pats savimi.
 Šiandiena praeities krikščionybei neretai prikišamas
priešiškumas kūnui, tokių tendencijų iš tikrųjų visada
buvo,tačiau toks kūno aukštinimas, kokį matome
šiandien, yra apgaulingas.

 Iki „sekso“ nužemintas erosas virsta preke, pliku

„daiktu“, kurį galima pirkti ir parduoti, preke virsta
pats žmogus.Kūnas ir lytiškumas laikomas
materialybe, kurią galima naudoti ir išnaudoti, kaip
nori.Iš tiesų žmogaus kūnas pažeminamas,
išstumiamas į gryno biologiškumo sritį.. Taip,
erosas trokšta kelti mus „per ekstazę“ dieviškumo
link, išvesti iš mūsų pačių, būtent todėl jis reikalauja
kilimo, atsižadėjimų, apvalymų ir išgydymų kelio.
Kaip turėtume įsivaizduoti šį kilimo
ir apvalymo kelią?

 Pirmą svarbią nuoroda galime

rasti Giesmių giesmėje Vienoje
Senojo Testamento knygoje Čia
meilė perteikiama žodžiu „agapė‘,
kuris tapo biblinio meilės supratimo
išraiška.
Biblinio meilės supratimo išraiška
„agapė“. Čia meilė

 Virsta rūpinimusi kitu bei nerimastavimu dėl

kito;
 Ji nebeieško savęs, panirimo į laimės
apgirtimą;
 Ji ieško gėrio mylimajam;
 Virsta atsižadėjimu;
 Tampa pasirengusi aukai ir net to trokšta.
 Meilė, kylanti aukštesnių
lygmenų link, trokšta
galutinumo dvejopu būdu

 Išskirtinumo prasme – „tiktai šis

vienas asmuo“
 Ir „visam laikui“ prasme
Taigi popiežius Benediktas XVI
savo enciklikoje „Dievas yra meilė“
sako,

 „Taip , meilė yra „ekstazė“, tačiau ne

akimirksnio apgirtimo prasme, bet kaip
kelias, kaip nuolatinis ėjimas iš savęs į savo
išlaisvinimą dovanojant save patį, ir būtent
per tai – ėjimas į save paties atradimą, maža
to, Dievo atradimą.“
 Iš tikro Meilė be ryšio su Dievu negalima parodyti.
Dievas mane myli, jis atidavė net savo sūnų už mane ir
jis pamilo mane pirma, tai ir aš turiu mylėti.
 Perskaitytinamuose Himną meilei.
 Pagalvoti ko iš jo galėtumėte
pasimokyti
Mylėkite ir būkite mylimi.
 Naudojama literatūra atsaknt į
klausimus

 Platonas Puota. J. Baranovos vadovėlis

Filosofinė etika : aš ir tu, psl. 83-86
 Filosofinė etika : prasmė ir laisvė, vadovėlis
12 kl. psl. 199-202 ir psl. 198