MITYBA

SĄVOKOS
• Detritas- negyvos organinės medžiagos.
• Saprotrofai/saprofitai/- skaido medžiagas išskirdami fermentus į mitybinę
terpę./bakterijos, grybai/
• Paprasti lapai-vienas lapalakštis;
• Sudėtiniai lapai- du ir daugiau lapalakščių;
Mityba svarbi gyviems organizmams, nes tik jos dėka
organizmai gauna energijos.

Visi Žemės organizmai:

1.gamintojai;
2.vartotojai:
a) gyvėdžiai;
b) skaidytojai;
FUNKCINĖS KARALIJOS:
1.gamintojai;
2.gyvėdžiai;
3.skaidytojai;
Gamintojai medžiagas gauna
iš skaidytojų.
Gyvėdžiai medžiagas gauna iš
gamintojų.
Skaidytojai medžiagas gauna GAMINTOJAI- augalai, dumbliai
iš gamintojų ir gyvėdžių.
LAPŲ RŪŠYS PAGAL LAPALAKŠČIŲ SKAIČIŲ:

1.paparasti lapai-vienas lapalakštis;

2.sudėtiniai lapai- du ir daugiau lapalakščių;
Lapų gyslotumo rūšys:

1.lygiagretus/varpučio/;
2.lankiškas/gysločio/;
3.tinkliškas/ąžuolo/;

Spygliai- pakitę lapai.

SKERSINIS LAPO PJŪVIS
ŽIOTELĖ
AUGALĖDŽIAI
PLĖŠRŪNAI
PARAZITAI/ektoparazitas, endoparazitas/
VABZDŽIAĖDŽIAI AUGALAI-ąsotenis,

• Tai gana įdomūs augalai, turintys savotišką žiedą, gaudantį vabzdžius ir mintantį jų organinėmis
medžiagomis. Specifinis vabzdžių gaudytuvas yra ąsotenio ąsotėlis, kuris įvairių rūšių skiriasi
dydžiu ir forma. Tai pakitę lapai. Daugelyje genties augalų šių lapų paviršių dengia vaškiniai
žvyneliai, todėl vabzdžių kojos slysta ir jie iš spąstų negali išlipti. Grobį augalas
privilioja nektaru, specifiniais kvapais, žiedų spalva; grobis dažniau ir greičiau įkliūva kai augalas
drėgnas. Virškinimo sultys daugelyje genties augalas pasižymi klampiuoju tamprumu, todėl kuo
labiau vabzdžiai stengiasi ištrūkti, tuo stipriau yra suvaržomi.
• Patį ąsotėlį dengia dangtelis, kuris apsaugo nuo lietaus vandens, neleidžiandžio jam patekti į
vidų, kad nepraskiestų esančių virškinimo sulčių.
• Augalai paplitę Pietryčių Azijoje (Sumatroje, Kalimantane, Filipinuose), Madagaskare,
Seišeliuose, Šri Lankoje, Indijos šiaurės rytinėje dalyje. Auga pelkėse, drėgnuose atogrąžų
miškuose.
• Šie augalai sparčiai nyksta, kadangi naikinamos natūralios jų buveinės, todėl nemažai rūšių
įrašyta į Tarptautinę raudonąją knygą.
• Auginamas gėlininkų kolekcijose. Išvesta įvairių veislių.
Ąsotenis,
MUSĖKAUTAS
• Šis augalas ant lapų turi šeriškus dantelius,
kurių pamate esančios liaukos išskiria nektarą.
Kai vabzdys užlipa ant lapo ir paliečia tuos
dantelius, lapas susiglaudžia. Susineriantys
danteliai neleidžia vabzdžiui ištrūkti. Tada
liaukos išskiria virškinamąsias sultis
su fermentais, suskaido auką ir augalas
pasisavina maisto medžiagas. Ši specifinė
gaudyklė vabzdžius privilioja spalva, taip pat
ultravioletinėje šviesoje matomais žymekliais ir
nektaru.
• Paplitęs JAV: Pietų ir Šiaurės Karolinoje,
Floridoje, Kalifornijoje. Auga pakrančių pievose.
•
SAULAŠARĖ
• Lapalakštis apskritas arba ovalinis, jo viršutinė
pusė padengta liaukiniais plaukeliais. Auga
durpynuose, užpelkėjusiose pievose, kimininėse
pelkėse. Augalas azotinių medžiagų gauna iš
įvairių vabzdžių, kuriuos suvirškina. Ant lapo
nutūpęs smulkus vabzdys sudirgina liaukingus
plaukelius, kurie užsilenkia ir apgaubia vabzdį.
Po to liaukutės išskiria į pepsiną panašų
fermentą, kuris per vieną ar kelias dienas
suvirškina vabzdį. Po to liaukiniai plaukeliai vėl
išsitiesia ir laukia naujos aukos.
• Paplitusi Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje,
Japonijoje, sutinkama ir Naujoje Gvinėjoje.
TUKLĖ

• Augalas turi lapų skrotelę

. Lapų viršutinė pusė šviesiai žalia,
su liaukomis. Lapai apie 5 cm ilgio.
Liaukų išskiriamame sekrete įklimpsta
nutūpę smulkūs vabzdžiai. Vabzdžio
judesiai sukelia reakciją lapo audinyje ir
lapo kraštas užsiriečia, visiškai
apgaubdamas pagautąjį vabzdį. Augalas
įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Auga samaninėse ir šaltiniuotose
pelkėse, šlapiose ir užpelkėjusiose
pievose, pagrioviuose.