ROBERTAS DE GRANDIS Sf

ATLEIDIMO MALDA

katalikas, paklaustas, ar turi kam ka atleisti, atsakys, kad ne. Ir tikrai jam atrodo, kad yra atleides visas nuoskaudas, ant nieko nepyksta. Bet daug suzeidimu gali buti paslepta musu pasarnoneje ir ten tunoti. Pasamone yra kaip nematomoji ledkalnio dalis, kurios keturi penktadaliai slypi vandenyje ir tik vienas penktadalis iskil~s pavirsiuje. Joje paslepta mus suzeidusi patirtis kartais gali issiverzti pykciu, apmaudu, irzlumu, karteliu, sirdgela, daznu nuovargiu, fizinernis ligomis. Turime prasyti Dieva, kad Jis paimtu is musu tuos skausrningus prisiminimus, kad maldoje galetume atleisti visiems, kas mus yra kada suzeides, kad atsigautume, pasveiktume.

Tevas De Grandis savo kalboje isskyre svarbia mint]: daznai neivertinarne atleidimo sau svarbos, t.y. negalime sau atleisti visu tusciai praleistu galirnybiu, nuoderniu, tarnsiu savo gyvenimo istorijos lapu, nesekrniu. Daugeli is musu tikria usiai sokiruos tai, kad butina atleisti ir Dievui, nes pykti Dievui krikscionys labai giliai nuslepia. Sunku patiketi, kad tokj

4

jausrna "turime teise" jausti Dievui, kad galime jausti Jam nuoskauda, nes jausmai nepriklauso nuo rnusu valios. Mes linke verciau pulti i depresija prarade artima zrnogu, negu pripazinti, kad nepajegiarne atleisti Dievui, kad Jis is musu ji arerne (kaip ir mirusiam uz tai, kad mus paliko ir isejo).

Betgi Jonos knygoje yra pavyzdys, kad Dievas neisizeidzia del rniisu nepalankiu jausmu. Maza to, net kai mes tuos jausmus slopiname ir dedarnes, jog viskas gerai, Jis stengiasi, kad mes juos isreikstume. Prisiminkime Dievo dialoga su Jona, kai Dievas pasiunte kirrnina ir tas taip pakando moliiiga, kuris saugojo pranaSq nuo saules, kad tas nudziuvo. Jona nuo karscio nusilpo ir saukesi mirties. Dievas atsake klausimu, nukreipianciu Jonos mintis, kad ne nenoras gyventi slegia pranasa, bet pasleptas pyktis Dievui. Dievas tare Jonai: "Argi dera tau sirsti del rnoliugo?" Jis atsake: "Taip! Mirsiu nuo sirdgelos" (Jon 4,9).

Taigi, pranasas nebijojo pripazinti Dievui ant Jo pykstas, isizeides, Tada ir Viespats jam

5

galejo parodyti svarbesne jo susierzinimo priezasti - pykti ir neklusnurna del misijos Nineveje. (jona, kaip isrinktosios tautos atstovas, negalejo suprasti, kodel Dievas nori isgelbeti netikinciuosius.)

Panasiai buvo ir pranasarns Jeremijui ir Jobui - savo pykti jie reiske priekaistais Dievui, o paskui su Juo susitaike, Taip ir mus Dievas troksta per Atleidimo maldq vesti i tuos skausmingus praeities ivykius, kuriu nepajegiarne Jam atleisti, kaip ir prisiminti viso savo ribotumo, silpnybiu, trukumu, kurie kliudo Dievui atleisti.

6

lZAIP MELSTIS

Maldos metu iskyla is pasarnones, kad per gyvenimo eiga prisirinko daug "kaltinimll" kitiems. Pirmiausiai tai mums artimiausi zmones - tevai, broliai, seserys, nes net nedideli kivircai su jais skaudina mus labiau negu svetimu zrnoniu suzeidimai. Tarp tu, kuriems turime atleisti, bus tolimesni gimines, mokytojai, kaimynai, darbdaviai ir bendradarbiai, musu maldos grupes nariai ir t.t.

Tevas Robertas paaiskina, kad Atleidimo maldq reikia kalbeti kasdien 30 dienu, Galima padalyti ja i 2 dalis: viena kalbeti ryta, kita - vakare. Dziugu, kad jau po 20 dienu patirsime aisku Dievo atsakyrna - palengves kancia, pasitaisys santykiai su kitais.

Kalbedarni rnalda, parastese arba tarp eiluciu galime uzsirasyti vardus tu asrnenu, kurie yra mus suzeide ir kuriuos Dievas dabar mums primine. Tevas De Grandis pasake, kad kai kurie zmones uzsirase net 250 vardu,

7

Jeigu kuriu nors problemu pavyzdziai, pateikti sioje maldoje, mums nebudingi (pavyzdziui, netvarkingumas ar atleidimas broliams ar seserims, kai esame vienturciai), - galime aukoti Dievui ta rnalda uz kuri kita musu seimos, girnines nari ar pazistarna, kuriam budinga tokia yda.

Pabreztina, kad ir mirusiems reikia musu atleidimo, todd paminime Dievui nuoskaudas, patirtas is jau nebegyvenanciu zrnoniu, Daznai tas nuoskaudas nutylime, atsimine, kad apie mirusius galima halbeti tik gerai.

Musu dangiskasis Tevas zino tiesa apie netobulus zmoniu santykius, todd troksta mums padeti ir primena, kokie skausmingi atsiminimai yra sujunge mus su mirusiaisiais. Atleidimo maldoje galima apie tai kalbeti Dievui ir panardinti juos Jo gailestingume.

Esminis tevo Roberto priminimas yra tai, kad atleidimas - ne jausmas, bet valios sprendimas, tad ii ne visada lydi rnalonus jutimai. Pasiekta atleidima atpazinsime is vaisiu, nes rnusu santykiai pasikeis ir su tuo zmogumi, ir su paciu savimi. Gali isnykti ir fiziniai negalavimai.

SIELOS GYDYMAS IR ATLEIDIMAS

Vienos sielos gydymo forumo konferencijos metu tevas R. De Grandis pasake, kad net nesarnoningas neatleidimas atsiskleidzia fizineje srityje ligomis, negalavimais, bejegiskurnu ir pan. Paklaustas, ar tai reiskia, kad visu ligu priezastis yra musu zaizdos ir neatlaidumas, jis taip atsake:

- Ne, ne visos. Yra daug ligu, kurias sukelia uztersta aplinka, darbas kenksrningomis salygornis ir kitos sveikatai nepalankios aplinkybes, Pasaline tas isorines priezastis, pamatysime, kad yra ir vidiniu priezasciu, 0 ju saknys - rnusu emocijos. Kai zrnogu istinka fizinis negalavimas, pirmiausiai pazvelkirne i jo emocijas. jungtinese Valstijose ligoniams, sergantiems nepagydoma liga, atliekamas psichologinis testas. IS Jo psichologai sprendzia apie paciento asmenybes bukle. Kadangi kiekvienas asmuo turi silpnybiu, testai gali parodyti, kuris pacientas (net jo nepazistant) mirs, sakysim,

8

9

nuo vezio. 11' beveik simtu procentu diagnoze pasitvirtina.

Kiekvienas tun ir silpnybiu, ir teigiamu savybiu. Vienas garsus psichologas yra pasakes, kad veziu serga vadinamieji "ge1'i zrnones", kurie sau priskiria tokj stipru kaltes jausrna ir apmauda, kad tai sukelia vez], 0 pyktis sau ir neatlaidumas kitiems sukelia sirdies ligas. Tai sutampa su mana patirtimi, igyta daugelj metu meldziantis uz zmones, - sake tevas Robertas.

Suzinojes, kad serga veziu arba kad gresia priesinfarktine busena, zmogus turi atkreipti demesi j atlaidumo savybe.

Pasimeldes uz zmones, daugeliui j4 pavedu kasdien kalbeti Atleidimo maldq. Patariu joje atiduoti Dievui visus "kaltininkus", kuriuos Dievas mums prirnins. Jeigu zmogus nuosekliai kalbes siq maida, netrukus jo gyvenime pasirodys nuostabus atleidimo vaisiai. Raginu ja kalbeti bent 30 dienu, bet paprastai jau po 20 dienu pradeda rysketi Dievo malones veikimo rezultatas: pradeda sveikti, atsiranda vidinis dziaugsrnas.

Taigi sios maldos autorius tevas Robertas De Grandis, 5J, pataria kalbeti jq kiekvienam, kuris troksta buti Dievo isgydytas, Taip pat prase paskatinti ja kalbeti ligonius ligoninese, globos namuose, vadovaujantis Dievo jsakymu, kaip primename sau kasdien maldoje Teue mu- 511: ,,11' atleisk mums rnusu kaltes, kaip ir mes atleidziarne savo kaltininkams". Atleidziarne ir atsiveriame Dievo palaiminimui ir malonei, kuria Viespats troksta mums suteikti.

Visiems skaitytojams linkime istverrningos maldos ir palaimintu jos vaisiu!

Atsinaujinimo ,~]J. Dvasioje centro redahcija

10

11

DVASIA, VIESPATIE, ATEIK Dvasia, Viespatie, ateik, Spinduliu dangaus mums teik, Zemes klystkelius nusviesk!

Teve vargstanciu, nuzenk, Savo dovanas dalink, MUSll dvasia atgaivink!

Sielu Tu ramintojas, Svecias atlankytojas, Mielas atgaivintojas!

Darbuose Tu - poilsis, Kaitroje Tu - atvesis, Tu - paguoda liudesy!

o sviesybe arnzina, Skaidrink sielos giiuma, Stiprinki tikejima,

Be Tavuju dovanu Viskas zrnoguje skurdu, Viskas - atvira zaizda.

Nuvalyk, kas sutepta, Laistyk, kas isdeginta, Gydyk tai, kas suzeista.

Atitrauk mus nuo klaidu, Dvasios salty duok jegu, Tiesink vingius rnus taku!

Duok mums, mylintiems Tave, Tikintiems Tava galia, Dovanas septynerias!

Duok dorybiu atpilda, Siusk laiminga pabaiga, Kviesk i dziaugsrna arnzina!

Amen. Aleliuja.

12

13

S IELOS ISGYDYMO MALDA Uisimerk. [sivaizduok: priesais tave stovi

[ezus, laiko ranleas ant tavo galvos ir sako: - Atejau taues isgydyti.

- Atejau taues isuaduoti.

- Ateiau pripildyti tave suentosios Dvasios.

Viespatie [ezau Kristau, atsiduodu tau siandien uisishai. As nusidejau, bet Tu man atleidai mana nuodemes. Prasau Tave malones atleisti padam sau, kad galeaau save priimti, kad galedau save pamilti. Viespatie, isgydyk mana gyvenimo iaizdas, kad nekliudytu man, nestabdytu Tavo malones ir meiles tehmes, kuri dabar srouena per mane. lssiiadu setono ir vislj jo veikimo budlj mana gyvenime. Pripildyk mane uisiihai saues ir suentosios Dvasios. Suteik man visas douanas, hurias nori, kad tureciau, ypac isgijimo douanq, padel: man, kad budau atvira(s) vis oms toms douanoms, kad sekCiau Tauimi, patepk mane Sventqja Duasia, kai atsiduodu Tau.

Marija, mana Motina, nuolat uitark mane. Amen.

ATLEIDIMO MALDA

VIESPATIE JEZAU KRISTAU, siandien Tave prasau - padaryh, kad atleisciau visiems zmonems, kuriuos esu sutikes savo gyvenime. Zinau, jog suteiksi man jeglj, kad galeciau tai iuyledyti, deh oiu Tau, kad myli mane labiau nei as pats(pati) save ir labiau trolesti mana laimes, negu as jos trolestu.

TEVE, atleidiiu Tau tuos visus atuejus, kai mirtis aplanhe mana seimq: kritinius atuejus, finansinius sunkumus ir tuos iiryleius, kuriuos laikiau Tavo bausme, kai kiti sakydavo:

"Matyt, Dievas taip norejo ", 0 as nusivildavau Tavimi ir isiieisdauau ant Taves. Siandien prasau - apvalyk mana sirdi ir protq.

Mano Viespatie, atleidiiu sau savo nuodemes, kaltes bei silpnybes ir utsq tq blogj, kuris manyje susikaupes, tai, kq as laikau ydomis, blogiu. lssizadu vislj prietaru ir tihejimo jais, spiritistiniu seansu, horoshopu skaitymo, ateities spejimu, talismanu, uileeileimu, burimu.

14

15

Renkuosi Tave kaip savo vienintelj Viespat] ir lsganytojq. Pripildyk mane savo suentosios Dvasios. Atleidiiu sau Dievo vardo tarimq be reikalo, taip pat, kad nereishiau Tau garbes liouesist-usi) eiti j baznyciq, atleidiiu sau ui savo tetru ieidimq, ui girtauimq, svetimavimq, homoseksualizmq. Tatai Tu man jau atleidai per Atgailos sahramentq, siandien as tai atleidiiu pats sau. Taip pat ui abortus, vagystes, melq, apgaule, leitu imoniu niekinimq.

IS visos sirdies atleidiiu savo mamai. Atleidiiu visus atvejus, kai ji mane iodiiu zeide, sirdo ir baude mane, kai daugiau demesio sleyre mana broliams ir seserims. Atleidiiu, kai pludo mane, kad esu leuaisa, besmegenisi-e}, blogiausia(-s) is viSI1 jos uaileu ir daug kainuoju seimai. Atleidiiu ui tai, kad sakydavo, jog gimiau netrokStama(-s), kad esu netyciuhast-e}, klaida, kad gimiau ne toks(-ia), kaip ji nore]o,

Atleidiiu savo teoui. Atleidiiu ui tas dienas ir metus, kai man truleo jo meiles, jautrumo, demesio, paramos. Atleidiiu ui tai, kad jam stigo laiko man, ir ui tai, kad nelydejo manes

16

. 1

svarbiuose mano gyvenimo jvykiuose. Atleidiiu jo girtauimq, kivirCus su mama, mano broliais ir seserimis; jo iiaurias bausmes, musu apleidimq, iseiimq is narnu, skyrybas su mama, ui jo isdauystes.

Viespatie, siuo atleidimu noriu apgaubti taip pat savo brolius ir seseris. Atleidiiu, kad mane atstume, melavo apie mane, shunde tevams, kovojo del jl1 meiles, nehente manes, isiieisdaoo del nieku, skriaude duasisleai ir [iziskai. Atleidiiu, kad jie buvo man siurkStus, prieleabus.

Viespatie, atleidiiu savo vyrui (imonai) ui meiles, jautrumo, supratimo, paramos ir demesio, bendravimo stokq, atleidiiu visas kaltes, ydas, silpnybes ir tuos darbus bei iodiius, kurie mane zeisdauo ir sukeldavo nerimq.

] ezau, atleidiiu savo vaikams ui jl1 pagarbos man stokq, neklusnumq, meiles, demesio, paramos, silumos, supratimo stygiu. Atleidiiu jiems jl1 blogus iprocius, atsalimq nuo Bainycios, jvairius blogus darbus, hurie suleele man nerimq.

17

Mano Dieve, atleidiiu savo sutuoktinio seimai ir vaikams: uosuei, uosuiui, anytai, marciai, zentui ir kitiems, kurie per vedybas iejo j mano seimq, bet kurie iiurejo j jq be meiles. Atleidiiu ui jl1 zodzius, mintis, darbus ir aplaidumus, kurie mane zeide ir suteilce skausmo. Atleidiiu tetoms ir dedems, kitiems giminaiciams, kurie gal but valdingai hisos! j rnusu seimos reikalus.

VieSpatie, prasau Tave, padei: man atleisti savo giminems: seneliui ir sene lei, kurie suhele sqmys] nederamai elgdamiesi su mano teuais, nuteikdami uienq pries kitq.

] ezau, padel: man atleisti sauo bendradarbiams, kurie yra man nemieli arba apsunhina gyvenimq. Tiems, kurie primeta man savo uiduotis, kurie nenori bendradarbiauti, stengiasi uiimti mano postq. Atleidiiu jiems.

Kaimynams, kuriems reikia mana atleidimo, - atleidiiu jl1 triulesmauimq, siukSlinimq, jsikaltas nuostatas, manes apkalbinejimq ir leitu leaimynu juodinimq - visa tai atleidziu jiems, Viespatie.

Atleidiiu visiems kunigams, vienuoliams, mano parapijai, parapijl1 organizacijoms ir maldos grupems, savo dvasios vadovui, vyskupui, Popieiiui, visai Bainyciai ui paramos stokq, mano sauiuertes nepripazinimq, nesidomejimq, neshatinimq, ko musu seimai taip reiheio. Taip pat visus suieidimus, kuriuos patyriau as arba mana seima, net seniai, praeityje, - siandien jiems atleidiiu.

Viespatie, atleidiiu kitl1 isitikinim11: asmenims - tiems, kurie priklauso prie kitl1 politiniu partiju ir srouiu zmoniu, kurie mane kritikavo, diskriminavo, is manes saipesi, del lcuriu patyriau materialiniu nuostoliu.

Atleidiiu kit11: tikejim11: asmenims, kurie megino prievarta mane atversti, kurie mane puldinejo, uaidijosi su manimi, stengesi primesti man sauo poiiuri.

Atleidiiu tiems, kurie mane ieide etniniu poiiuriu: diskriminauo mane, tyiioiosi is manes, jzeidiiai kalbejo apie mana tautybe ar rase, [izisleai, materialiai ar emocishai shriaude mana seimq - atleidziu jiems siandien.

18

19

Viespatie, taip pat atleidiiu visiems specialis tams, hurie kokiu nors budu mane nuskriaude: gydytojams, slaugytojams, teisininkams, teisejams, politikams ir valdininkams. AtleidZiu visiems, dirbantiems aptarnavimo ir saugos tarnybose: transportininleams, policininkams, gelbetojams, gaisrininkams, sanitarams, 0 ypac specialistams, hurie per daug uisiprase uz savo darbq.

] ezau, atleidziu savo darbdaviui, kad nepakankamai man mok ejo, kad nevertino mano darbo, negyre uz laimejimus.

Viespatie ] ezau, atleidiiu savo mokytojams ir destytojams, buvusiems ir dabartiniams

,

tiems, kurie mane baude, iemino, jZeidinejo, nesqiiningai uertino, pajuokdavo, vadindavo bukagalviu(-e), uersdauo likti mokykloje po pamoleu. VieSpatie, nuosirdziai jiems atleidziu.

] ezau, atleidiiu savo draugams, hurie mane yra apgaue, kurie nutrauhe draugyst{? su manimi, kurie buvo man nepalankiis, kurie buvo neprieinami, kai jl1 man reihejo, kurie pasiskolino pinigu ir negrqiino, kurie mane aplealbinejo.

Viespatie [ezau, ypac meldziu malones atleisti tam vieninteliam asmeniui, huris mane suieide labiausiai. Prasau padeti man atleisti tam, kurj laikau didiiausiu savo priesu; kam sunkiausia man atleisti; apie kurj as esu pasakfS(-iusi) - niekada neatleisiu.

Viespatie, pats (pati) taip pat prasau atleidimo tu zmonil1 - uz jiems suteihtq skausrnq, ypac motinos ir teuo, taip pat savo uyro (zmonos). Nuosirdiiai atsiprasau ypac uz didiiausias savo padarytas skriaudas jiems. Dehoiu Tau, Viespatie [ezau, kad dabar esu isuaduoiamas nuo blogio - nuo neatleidimo. Tepripildo Tavo sventoji Dvasia mane suiesos ir nusuiecia mana aptemusi protq.

20

21

Palaimint as hrolis Sarlis de Fuleas

ATMINK, MALONINGOJI MERGELE

MARIJA,

jog amiiais mira girdeta, kad apleistum bent uienq,

kas bega prie Taues,

sauhiasi Tavo pagalbos

ir prasosi uitariamas. Sitokio pasitiheiirno kupini, ir mes skubame

prie Taves,

Mergelili Mergele ir Motina! Mes einame pas Tave ir, budami nusidejliliai,

su gailesCiu puolame prie Tavo kojli· Tu, jsikunijusio Zodiio Motina, nepaniekink musu iodiili'

bet maloningai

isgirsk ir isklausyk.

Amen.

MANO TEVE!

Atiduodu save j Tavo Rankas. Daryk su manimi, kas Tau patinka

Ka tik su manimi darytum, as dehoju Tau. As viskam pasirengest-usi),

as viskq priimu,

kad tik Tavo Valia per mane jvyktli visuose Tavo sumanymuose.

Neturiu kito nora, 0 mano Dieve, atiduodu savo sielq j Tavo rankas, as Tau jq atiduodu, o mana Viespatie, su visa savo sirdies meile, nes as myliu Tave.

As negaliu gyventi be meiles Tau, neatsi-

duodama(s} uisiska: j Tavo Rank.as, ga/utinai,

su begaliniu pasitiheiimu Tavimi, nes Tu - mana TEVAS. Amen.

22

23

LIUDIJIMAI

S.M. Damaris: Po trisdefimt diem!

Garbe Dievui uz VI charizmatinio forumo dovanq, kad galejau pats jarne dalyvauti. Juk ten suzinojnn, koks svarbus yra atleidimas ir atleidimo prasymas visame mano gyvenime.

Pagal t. Roberto De Grandis nurodymus _ 30 dienq kalbejau Atleidimo maldq. I tai ziiirejau labai atsakingai. Tai buvo Viespaties malones vaisius, kuri patyriau forume. Gal nebuciau to dariusi, jeigu forume, kai su visais kartu turejau kartoti maldos fonnul~, - nebuciau uzrnigus], Vos istarusi pirmuosius zodznis: " Viespa tie J eza u Krista us, siandien Ta ve prasau ... " - uzmigau ir pabudau tariant "Amen".

SusimqsCiau: kodel, kas cia man ivyko?

Jau namie - 30 dienu kalbant malda, Viespats leido man pazinti, karn dar ir dar turiu atleisti

,

kai atrode, kad tai su rnanimi tiesiogiai nera

susije. Sirdyje jauciau, uz kq turiu melstis. Pavyzdziui, maCiau savo tevus, kurie privalo pra-

syti sau atleidimo; moteris, atliekancias aborta; alkoholikus, klystancius zrnones.

Kai priejau zodzius: "Jezau, atleidziu savo vaikams ... ", Viespats parode man tuos vaikus, kuriuos buvau suzeidusi per ilgarneti katechetini savo darba, Daznai atstumdavau ir smerkdavau vaikus is patologiniu seimu, nemylimus savo tevu. Uzuot padejusi, netekdavau kantrybes del ju neklusnumo - nenorejau ju, buvau jiems nepalanki. Ir tai turejo itakos, kad susiformavo ju sirdyse neteisingas Dievo paveikslas. Isskirdavau tuos, kurie atrode graziau, buvo mandagus, kuriu tevai isijunge i sielovados darba. Nesarnoningai leidau suprasti, kad anie yra blogesni. Cia augo mano, 0 ne Dievo slove.

Mazdaug po 20 dienu jezus man suteike malone atleisti kunigui, kuris buvo skaudziai mane suzeides, Siq problema daugeli metu stengiausi uzkisti pasamoneje. Dazniausiai tai man pavykdavo. 0 dabar - dekoju jezui - esu isgydyta, Jis leido man atleisti.

Vidinio pasveikimo vaisius - fizinis pasveikimas. Ilgai kentejau keliu liga. Imdavo

24

25

skaudeti, kada rnaziausiai tikedavausi, Forumo metu skausmas sustiprejo. Rentgeno nuotrauka parode kelio iskrypima. Dabar liga dingo. Slove uz tai Viespaciuil

Siuo metu, nors praejo 30 dienu, vis kalbu Atleidimo maldq. Kalbu jau su visai kitokia nuostata negu pradzioje. Mano atlaidumas t~siasi. Tai ypac pasakytina apie viena bendruornenes seseri. Prasau jezu, kad man atleistu visi tie zrnones, kuriuosesu kaip nors nuskriaudusi. Kur tik Viespats mane siuncia, visur kalbu apie atleidimo reikalinguma ir raginu kalbeti t. Roberto De Crandis Atleidimo maida.

mamos. Kiti seimos nariai buvo geriau vertinami _ bent man taip anode. Patyriau daug skriaudll is savo artimuju, taigi man kilo maistas prieS juos. Tariau sau, kad jiems neatleisiu, ypac tevui, nes jis buvo man siurkstus.

ISvydusi viename zurnalo "Szum z nieba" numeryje Atleidimo maldq, is pradziu i ja paziurejau atsainiai. Paskui pagalvojau: 0 gal ir man pradeti ja kalbeti? Taip ir padariau. Bet sirdyje kazkas kuzdejo: "Kam tau si maida? Kuo ji tau pades? Tik apsijuoksi: visi sakys - ta kvaile." Nepaisydama vidinio priestaravimo, istveriau iki galo. Rezultatai kaipmat pasirode. Visada sillsdavau sventinius sveikinimus savo artimiesiems, nors jie man neatsakydavo, nes buvo ant manes [sizeide. Bet stai Velyku proga gavau is ju linkejimus ir tuoj pamaniau, kad tai Atleidimo maldos vaisius. Taigi verta ja kalbetil Nuo tos valandeles rna no aplinkoje erne detis geri dalykai.

Dabar galiu kalbetis su zmonemis ir nejauciu nuoskaudos. Kai kuriu dalykll neimu per daug i sirdi, 0 pirmiausiai - moku atleisti. Anksciau mana pasql110neje visiems kirbejo

Malgorzata: Nuo atleidimo ilei pagijimo

Visada jauciau, kad kelias i Viespati Dieva yra labai paprastas, tik as pati ii kazkaip iskreipiu. Turiu labai placia gimine, issisklaidziusia visoje Lenkijoje. Niekad nepalaikiau artimu rysill su jais ir buvau laikoma blogesne uz kitus seimos narius. Calbut buvau jautresne. Apie mane sakydavo, kad esu "kvaile". jauciausi atstumta, nelaukiama, nemylima nei tevo, nei

27

26

nuoskauda. Atleidau savo mirusiam tevui, Atleidau visiems, Imrie mane gyvenime buvo kaip nors nuskriaude ir tai gludejo mana atmintyje. Maida padeda man kitaip vertinti kita zrnogu: neteisiu jo, nemanau, kad jis gali mane izeisti. Pasitaise santykiai su giminernis - pradejo mane lankyti. 11' mana mama paprase, kad dazniau jq lankyciau, kad jai pararciau, ko anksciau niekad nedare.

Kitas pasikeitimas, ivykes po Atleidima maldos kalbejimo, buvo mana fizinis isgijimas. Turejau labai skausmingus kelius. Tai man taip ikyredavo, kad gydytoja pasake, jog gali tekti protezuoti. Pasibaisejau, kad galiu nustoti vaikscioti. Vienose sielos gydymo Misiose isgirdau, kaip tevas Jozefas pasake, kad Viespats Dievas ateina pas tuos, kuriu ligoti keliai. Tuomet sau to netaikiau. Meldziausi, kad buciau istyrinta dvasiskai, kad galeciau pasrebeti gera kituose zmonese ir pajegciau iki galo atleisti. Net neatkreipiau dernesio, kad keliai nustojo skaudeti. Bet nenorejau garsiai apie tai kalbeti, nes norejau isitikinti. Tai [vyko Censtakavoje,

28

kur ilgai klupojau ir jau nejutau skausmo. Censtakavoje sutikau savo sesereCiq, kuri buvo mane labai nuskriaudusi. Ji puole man ant kaklo ir

pabuCiavo.

Manau, kad visa tai ivyko VieSpaties de-

ka. Slove Jam uz tail

ATMINK. ..

_ Atleidimas yra valios aktas, 0 ne jausmas. Jei uz ka nors meldziames, tai tikrai tam asmeniui esame atleidt;.

_ Noredarnas padeti sau kuriam nors

asmeniui pritarti ir jam labiau atsiverti, isivaizduok ji esant salia jezaus ir sakyk ViespaCiui:

"Myliu ji, kadangi Tu ii myli."

_ ATLEIDIMAS YRA ISIPAREIGOJIMAS,

TRUNKANTIS VISA GYVENIMA!

_ Kasdien esame kvieCiami atleisti tiems,

kurie mus skriaudzia ar zeidzia.

JJ Tai mana jsalqmas, kad vienas hitq

mylitumite, kaip as jus mylejau" Un 15,12).

29

MEILES 'KELIO ABC

1. GERBK KIEKVIEN1\ ZMOGV, nes Jame gyvena Kristus. Bilk jautrus kitam zrnogui, savo broliui ...

2. GALVOK APIE VISUS TIK GERAI, negalvok blogai. Stenkis pastebeti net blogiausio zrnogaus ka nors gera.

3. VISADA APIE KITUS KALBEK TIK GERAI, nekalbek blogai apie artimus. Atitaisyk skriauda, padaryta zodziu. Neskaldyk zmoniu, vienyk juos sirdimi ir zodziu,

4. SU KIEKVIENU KALBEK MEILES KALBA.

Nekelk balso. Nekeik. Nedaryk nernalonumu kitiems. Nepravirkdyk. Rarnink ir bilk geras.

5. ATLEISK VISK1\ VISIEMS. Nelaikyk sirdy nuoskaudos. Visada pinnas istiesk ranka susitaikyti.

6. VISADA VEIK ARTIMO NAUDAI. Daryk gera kiekvienam, kaip noreturn, kad ir tau darytu, Negalvok, kas ka tau skolingas, 0 galvok, ka tu esi skolingas kitiems zrnonems.

30

(I'~-

7. KENCIANCIAM SAVO GAILESTI ISREISK VEIKLA. Noromis skubek padeti, nuosirdzia!

patark, paguosk. ,

8. DIRBK S1\ZININGAI, nes tavo darbo val-

siais naudojasi kiti, kaip ir tu kitu.

9. ISITRAUK I VISUOMENINI;, PAGALB1\ ARTIMUI. Atverk rankas vargsarns ir ligoniams. Duok is saves ka gali. Stenkis pastebeti aplink save zrnones, reikalingus pagalbos.

10. MELSKIS UZ VISUS, NET IR UZ PRIESUS.

Kardinolas S, WyszYrlslei

31