LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS KINEZIOLOGIJOS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA

MILDA MATIUKAIT

SU MOKYTOJ DARBU SUSIJUSI BIOPSICHOSOCIALINI VEIKSNI VERTINIMAS

Bakalauro baigiamasis darbas

Darbo vadovas
Doc. Dr. Laimonas iupinskas

KAUNAS, 2011

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS KINEZIOLOGIJOS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA

TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekan prof. dr. Jrat Macijauskien Data

SU MOKYTOJ DARBU SUSIJUSI BIOPSICHOSOCIALINI VEIKSNI VERTINIMAS

Bakalauro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc. Dr. Laimonas iupinskas Data Darb atliko 1 gr. student Milda Matiukait 2011.05.30

Recenzentas Data

KAUNAS, 2011

TURINYS
SANTRUMPOS ................................................................................................................ 5 SANTRAUKA .................................................................................................................. 6 SUMMARY ..................................................................................................................... 7 VADAS ............................................................................................................................ 8 DARBO TIKSLAS IR UDAVINIAI.............................................................................. 9 1. LITERATROS APVALGA ................................................................................... 10
1.1. Biomedicininis modelis .......................................................................................................... 10 1.2. Holistinis ir psichosomatinis modeliai ................................................................................... 10 1.3. Su darbu susijusi jungiamojo audinio ir skeleto raumen sistemos pakenkimai ................. 11 1.4. Raumen skausmo sindromai................................................................................................. 13 1.5. Miofascijinis skausminis sindromas....................................................................................... 14 1.6. Miofascijini trigerini tak fiziologija................................................................................ 15 1.7. Miofascijinio skausmo sindromo gydymo metodai ............................................................... 17 1.8. Psichologiniai faktoriai .......................................................................................................... 17 1.9. Fizinis aktyvumas ir stresas.................................................................................................... 18

2. TYRIMO METODAI IR METODIKA ...................................................................... 21

2.1. Tiriamojo kontingento charakteristika ................................................................................... 21 2.2 Tyrimo metodai ...................................................................................................................... 21 2.2.1. Anketin apklausa ......................................................................................................... 22 2.2.2. Skausmo intensyvumo vertinimas ................................................................................ 22 2.2.3. Nerimo ir depresijos vertinimas .................................................................................... 22 2.2.4. Fizinio aktyvumo lygio vertinimas ............................................................................... 23 2.2.5. Darbo naumo ir produktyvumo vertinimas ................................................................. 24 2.2.6. Miofascijini trigerini tak skausmo slenksio vertinimas ....................................... 24 2.2.7. Tyrimo duomen analiz matematins statistikos metodais ......................................... 25

3. TYRIMO REZULTATAI ........................................................................................... 26

3.1. Tiriamj amius ir darbo staas ........................................................................................... 26 3.2. Tyrime dalyvavusi mokytoj darbas kompiuteriu bei sdimas darbas per savait .............. 27 3.3. Tiriamj paymtos skausmo zonos mogaus kno diagramoje ir skaii analogijos skausmo skals(SAS) rezultatai ....................................................................................................... 27

3.4. Nerimo ir depresijos skals(HAD) duomenys ........................................................................ 29 3.5. Mokytoj fizinio aktyvumo lygis ........................................................................................... 29 3.6. Tiriamj atskir raumen miofascijini trigerini tak spaudimo skausmo slenkstis ....... 30 3.7. Tiriamj darbo naumo vertinimas ...................................................................................... 32 3.8. Paymt skausmo ir (ar) diskomforto zon mogaus kno diagramoje koreliacija su darbo stau ir darbu kompiuteriu .............................................................................................................. 32 3.9. Skaii analogijos skausmo skals (SAS) koreliacija su Nerimo ir depresijos skals (HAD) balais ........................................................................................................................... 33 3.10. Nerimo balo koreliacija su miofascijini trigerini tak spaudimo sukelto skausmo slenksiu .......................................................................................................................................... 33 3.11. Skaii analogijos skausmo skals(SAS) balo pasiskirstymas pagal darbo naum ............. 34

4. REZULTAT APTARIMAS ................................................................................... 36 IVADOS ................................................................................................................. 39 REKOMENDACIJOS .............................................................................................. 40 LITERATROS SRAAS .................................................................................... 41 PRIEDAI.................................................................................................................. 45

SANTRUMPOS

HAD nerimo ir depresijos vertinimo klausimynas. HADd nerimo poymi vertinimo subskal HAD klausimyne. HADn depresijos poymi vertinimo subskal HAD klausimyne. IPAQ tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas. KT kineziterapija. MET vienas MET = 3,5 ml/kg/min, tai metodika, kuria remiantis yra nustatomas fizinio aktyvumo lygis. MTT miofascijinis trigerinis takas ( -ai). PI darbo naumo ir produktyvumo anketa. SAS skaii analogijos skausmo skal.

SANTRAUKA
M. Matiukait. Su mokytoj darbu susijusi biopsichosocialini veiksni vertinimas, bakalauro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc.dr. L. iupinskas; Lietuvos sveikatos moksl universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Kineziologijos ir sporto medicinos katedra. Kaunas, 2011, - 45 p. Tyrimo tikslas: vertinti moter mokytoj su darbu susijusius biopsichosocialinius veiksnius. Tyrimo udaviniai: 1. vertinti su mokytoj darbu susijusius biologinius veiksnius: skausmingas kno zonas ir skausmo intensyvum jose, miofascijini trigerini tak spaudimo skausmo slenkst bei mokytoj fizinio aktyvumo lyg. 2. vertinti mokytoj nerimo ir depresijos lyg. 3. vertinti mokytoj darbo naum bei darbo sta. 4. Nustatyti biologini, psichologini ir socialini veiksni ssajas. Tyrimo objektas: Tyrimo metu buvo itirta 30 moter mokytoj i trij Kauno miesto gimnazij. Tyrimo metodai: Anketin apklausa. mogaus kno diagrama ir skausmo intensyvumo skals. Nerimo ir depresijos vertinimo klausimynas (HAD). Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (IPAQ). Darbo naumo vertinimo anketa (PI). Spaudimo jgos matavimo prietaisas algometras ( Wagner Pain Test FPN 100). Tyrimo duomen analiz matematins statistikos metodais. Tyrimo ivados: 1. vertinus su mokytoj darbu susijusius biologinius veiksnius nustatyta, kad mokytojos daniausiai skausm ir (ar) diskomfort jauia juosmens ir pei zonose (p<0,05), didiausias skausmo intensyvumas buvo nustatytas sdmen srityse (p<0,05). Didiausias imatuotas miofascijini trigerini tak spaudimo sukelto skausmo slenkstis buvo deins kno puss ments keliamojo (lot., m. levator scapulae) ir kairs kno puss antdyglinio (lot., m. supraspinatus) raumen zonose. Vis tirt miofascijini trigerini tak skausmo slenkstis yra emiau normos. Didiosios dalies mokytoj fizinio aktyvumo lygis buvo vidutinis (p<0,05). 2. Tirtoms mokytojoms nerimo komponentas buvo labiau ireiktas nei depresijos (p<0,05).3. Didiosios dalies tyrime dalyvavusi mokytoj (60 proc.) darbo naumas yra nepasikeits arba beveik nepasikeits ir 40 proc. pasikeits (sumajs). 4. vertinus tirt biologini, psichologini ir socialini veiksni ssajas, nustatyta, jog esant didesniam darbo staui daugja skausming kno zon (p<0,05), didjant nerimo laipsniui didja jautrumas raumen skausmui (p<0,05), o esant didesniam skausmo intensyvumui darbo naumas maja (p<0,05). Rekomendacijos: Biopsichosocialinio modelio taikymas kineziterapeutui suteikia galimybes plaiau pavelgti ltini lig profilaktik ir gydym, pasirinkti platesnio spektro gydymo metodus ir efektyviau sprsti ikylanias problemas.

SUMMARY
Matiukait M. Evaluation of work related biopsychosocial factors of teachers, bachelor thesis / supervisor ph. d. L. iupinskas; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Madicine; Faculty of Nursing, Department of Kinesiology and Sports Medicine. Kaunas, 2011, - 45 s. The objective of the study: The evaluation of female teachers' job related biopsychosocial factors. Study goals: 1. The evaluation of biological factors related to teacher ' work such as painful body zones and pain intensity inside them; pain threshold of myofascial trigger points pressure and teacher's physical activity level. 2. The assessment of teacher's anxiety and depression. 3. The evaluation of teacher's productivity and work experience. 4. Finding the links among biological, psychological and social factors. The object of the study: 30 female teachers from three Kaunas City Gymnasiums were examined during the research. Study methods: Questionnaire survey. The human body diagram and pain intensity scales. Anxiety and depression assessment questionnaire (HAD). International physical activity questionnaire (IPAQ). Productivity investigation questionnaire (PI). Pressure intensity testing gauge Algometer (Wagner Pain Test FPN 100). The analysis of research data with the help of mathematical-statistics methods. Study Results: 1. After evaluating biological factors related to teachers work, it was found that teachers had either pain or discomfort in lower back and shoulder zones (p<0,05), the highest pain intensity was felt in the buttocks (p<0,05). The highest intensity of pain threshold caused by the pressure of myofascial trigger points was measured in the zones of the right body side ( m. levator scapulae) and the left body side ( m. supraspinatus). The pain threshold of all researched myofascial trigger points was below the standard. The physical activity level of the majority of teachers was average (p< 0,05). 2. The examined teachers anxiety component was more expressed than depression one (p<0,05). 3. The productivity of the majority of surveyed teachers (60 percent) was unaffected or near-unaffected and 40 percent of it was affected (decreased). 4. Assessing the researched links among biological, psychological and social factors, it was found that the number of painful body zones increased due to higher record of service (p<0,05), growing anxiety increased the sensitivity to muscle pain ( p< 0,05), and while having higher pain intensity, the productivity decreased (p< 0,05). Recommendations: Biopsychological model application enables the kinesiotherapist to know better the treatment and prophylaxis of chronic diseases, select a wider spectrum treatment methods and deal with problems more effectively.

VADAS
Pasaulin sveikatos organizacija sveikat apibdina kaip fizin, protin ir socialin gerov, o ne vien tik kaip ligos ar fizins negalios nebuvim. Visos ios trys dalys yra didiausios mogaus gyvenimo vertybs, o darni j sveika leidia individui bti visuomens dalimi, pilnavertikai dalyvauti gyvenime, dirbti ir realizuotis. Darbas vaidina bene pagrindin vaidmen daugelio moni gyvenime, todl vis didesnis dmesys kreipiamas darbins aplinkos tyrimus ir jos poveik mogui [32]. Kiekvienais metais milijonai Europos darbuotoj, dirbani vairius darbus vairiuose sektoriuose, kenia nuo susijusi su darbu jungiamojo audinio ir skeleto raumen sistemos lig. Europos sjungos alyse organizuojami tyrimai rodo, kad su darbu susijusios jungiamojo audinio ir skeleto raumen sistemos ligos, nugaros, kaklo ir virutini galni, juosmenins dalies pakenkimai yra reikminga sveikatos problema ir jos mastai auga tarp darbingo amiaus moni [35]. Kita didiul problema yra psichikos - emociniai sutrikimai, kuriems priskiriamas stresas, depresija ir nerimas. ie sutrikimai sudaro 18,9 proc. vis profesini lig Europos sjungoje ir uima antrj viet po raumen ir kaul lig tarp moter [33]. Lietuvoje ir kitose valstybse neretai galima igirsti visuomenje pasitaikanias nuomones, teigianias, kad mokytojo profesija yra privilegijuota - tai puss dienos darbas, utikrintas atlyginimas ir daugeliui nepasiekiamos prailgintos atostogos. Taiau vairiose alyse atlikti tyrimai akcentuoja pedagogus kankinant profesin sudegim, nuovarg, isekim, apibdinamus kaip mokyklos stres [1]. Pagrindins mokytoj ivardytos problemos yra ios: nugaros skausmai, raumen skausmai pei, kaklo, virutini ar apatini galni zonose. Mokytojai be griaui raumen sistemos sutrikim labiausiai kenia nuo streso sukelto nerimo ir depresijos poymi. Lenkijoje atlikt tyrim metu buvo nustatyta, kad mokytojai labiausiai kenia dl judamojo aparato ir nerv sistemos sutrikim [32]. Mokslinje literatroje minimas visuomens ir mokytoj bendruomens senjimas, todl visos ivardytos problemos ateityje gali tapti dar aktualesns. Mokslininkai sitikino, kad vairios sveikatingumo programos, padedanios susidoroti su stresu ar jo sukeltomis pasekmmis, fizinio aktyvumo skatinimas, ankstyva griaui raumen sistemos sutrikim diagnostika ir reabilitacija kainuoja maiau negu dauguma ali ileidia ltinms ligoms gydyti, todl ia labai svarbus kineziterapeuto vaidmuo [45]. Kineziterapeuto normoje yra minima, kad kineziterapeutas turi gebti vertinti asmens fizin aktyvum, imanyti fizini faktori poveik mogaus organizmui, propaguoti sveik gyvensen ir sveikatos tausojimo priemones. Visos ios dalys yra labai svarbios nagrinjant su mokytoj darbu susijusius biopsichosocialinius veiksnius.

DARBO TIKSLAS IR UDAVINIAI

Darbo tikslas vertinti mokytoj moter su darbu susijusius biopsichosocialinius veiksnius. Darbo udaviniai: 1. vertinti su mokytoj darbu susijusius biologinius veiksnius: skausmingas kno zonas ir skausmo intensyvum jose, miofascijini trigerini tak spaudimo skausmo slenkst bei mokytoj fizinio aktyvumo lyg. 2. vertinti mokytoj nerimo ir depresijos lyg. 3. vertinti mokytoj darbo naum bei darbo sta. 4. Nustatyti biologini, psichologini ir socialini veiksni ssajas.

10

1. LITERATROS APVALGA
1.1 Biomedicininis modelis
Biomedicininio modelio itakos - tradicinje graik medicinoje, glaudiai susijusioje su graik filosofija. Senovs Graikijoje filosofinis mstymas buvo abstraktus, sistemingas, valdomas racionalumo bei logikos. Filosof pltojama pasaulio koncepcija buvo dualistin, t.y. dvasia buvo atskiriama nuo materijos, siela nuo kno [16]. Hipokratas buvo vienas pirmj, kuris teig, kad lig prieastys greiiausiai yra biologins, o jas sukelia gamtiniai veiksniai. Mintis, kad liga turi biologines prieastis, toliau buvo pltojama Vakar medicinoje. 1637 m. Dekartas savo ymiajame traktate apie mokslin metod grieiau apibr senj graik filosofijos dualizm, atskiriant kn nuo sielos. Pagal Dekart, siela - tiesiogin dievikosios prigimties apraika moguje, todl nemanoma jos mokslikai tirti; knas, prieingai, gali bti suprantamas kaip mechanizmas ir tiriamas mokslikai stebint jo sudedamsias dalis ir j funkcijas. Pagal poir sveikas individas - kaip gerai veikiantis laikrodis, atitinkantis savo mechanin sandar, o negaluojantis asmuo gali bti prilygintas sugedusiam laikrodio mechanizmui [16]. Laikui bgant ligonio istorija virto ligos istorija, o mogus liko unugaryje patologijos, simptomo, kur reikia numalinti ir kno, kur reikia sutvarkyti. Biomedicininis modelis ribotas tuo, kad gerokai supaprastintai velgia mog, nepaiso psichologini, socialini ir ekologini veiksni. inoma, iuolaikin medicina padar milinik uol priek, o dauguma neigydom lig ms dienomis skmingai yra gydomos. Vis dlto, i dien mogus skundiasi ne vienu, o keliais sveikatos sutrikimais, kuriems paprastai takos turi visos trys sudedamosios gyvenimo ir sveikatos dalys: fizinis, psichinis ir socialinis elementas. Izoliuotas tik vienos medicinos srities epizodo sprendimas jau neturi pageidaujamo poveikio arba yra trumpalaikis. Taigi mogus egzistuoja ir veikia kaip visuma. Paeidus vien struktr, pamau ims byrti ir kit susijusi struktr grandinl.

1.2 Holistinis ir psichosomatinis modeliai

Holistinis poiris remiasi tuo, kad fizin, psichin ir dvasin bkls tarpusavyje susijusios, ir pacientas ne subjektas, kuriam sutriko vienas i organ, bet mogus, turintis problem, kurias reikia sprsti, atsivelgiant fizinius, psichinius bei socialinius aspektus. 1930 m. Helen Flanders Dunbar paskelb darbus, davusius pradi psichosomatiniams tyrinjimams. Pagal psichosomatin model kiekvienos psichosomatins ligos pirmtakai - emociniai ir (arba) socialiniai veiksniai. Kad ir kokios bt prieastys ir pasireikimai, kiekviena liga apima kn ir

11 psichik, ir ie du aspektai negali bti atskirti vienas nuo kito [16]. Psichosomatiniam modeliui bdingas apibendrintas poiris mog, todl jis yra artimas holistiniam arba biopsichosocialiniam modeliui. Neivengiamai medicin besiskverbiantis biopsichosocialinis poiris- tai sistem teorija: egzistuoja grup skirting sistem, atspindini visus organizmo lygmenis. Visos ios sistemos yra tarpusavyje glaudiai susijusios - nuo mikro lygio (chemija) iki makro lygio (kultra, kurioje gyvename). Mes gyvename visuomeninje sistemoje - savo alyje, savo kultroje ir eimoje, turime psichologinius potyrius - paintinius, emocinius, ir mus veikia biologins - organ, audini ir lsteli sistemos[16]. itaip velgiant darosi akivaizdu, kad nra vienintels prieasties sirgti ar bti sveikam, bet yra daugyb ssaj, sukeliani mumyse virtin pokyi. A. Kriinas [7] teigia, kad holistins medicinos raid skatina: Ltini lig, ypa sukelt streso, daugjimas. Susirpinimas dl nereikaling medicinini procedr didjimo. Aplinkos svarbos supratimas ( eima, namai, darbas, socialin aplinka). Suvokimas, kad ini apie lig suteikimas keiia paciento poir lig ir sveikat. ini apie sveikat i skirting kultr susiliejimas.

Biopsichosocialinis modelis yra svarbus medicinoje ir turi bti trauktas nagrinjant mogaus ligos kilm ne tik dl to, kad tai jautrus ir efektyvus instrumentas galintis atsivelgti vairius problemos aspektus, bet ir apimantis tarpdisciplinin pagalb teikianius specialistus. i komand paprastai sudaro gydytojas, slaugytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas ir socialinis darbuotojas. Lyginant tarpdisciplininio gydymo efektyvum su vienos disciplinos gydymu nustatyta, kad grimo darb danis yra 68 proc., o vienos disciplinos gydymo atveju 32 proc. Skausmo sumajimas: 37 proc. ir 4 proc.; vartojam vaist kiekio sumajimas : 63 proc. ir 21 proc. ; fizinio aktyvumo padidjimas: 53 proc. ir 13 proc. Tarpdisciplininis gydymas yra veiksmingas kovojant su ltiniu griaui raumen skausmu [19]. Taigi tarpdisciplinin bendradarbiavim galima apibdinti kaip komand, sudaryt i skirting disciplin, t pai tiksl vedam specialist, kurie atsivelgia vairius problemos aspektus ir siekia kuo efektyviau padti pacientui ir isprsti jam kilusias problemas.

1.3 Su darbu susijusi jungiamojo audinio ir skeleto raumen sistemos pakenkimai

Kiekvienais metais milijonai Europos darbuotoj, dirbani vairius darbus vairiuose sektoriuose, kenia nuo su darbu susijusi jungiamojo audinio ir skeleto raumen sistemos lig. Europos alyse organizuoti tyrimai rodo, kad su darbu susijusios jungiamojo audinio ir skeleto

12 raumen sistemos ligos, nugaros, kaklo ir virutini galni, juosmenins dalies pakenkimai yra reikminga sveikatos problema ir jos mastai vis auga. Griaui raumen sistemos sutrikimai - tai grup skausming simptom, apimani raumenis, sausgysles, skelet, kremzles, kraujagysli sistem, raiius ir nervus. Jauiamas diskomfortas, neyms skausmai, kurie palaipsniui perauga ymiai sudtingesn medicinin bkl, kai nebegalima tsti darbo, reikalingas gydymas ligoninje, reabilitacija. Gydymas ir pasveikimas danai nra patenkinami, ypa esant ltiniams atvejams. Todl galutinis rezultatas gali bti nuolatinis nedarbingumas bei darbo netekimas. Tyrimai parod, kad fizins ir psichins sveikatos blogjimas ir glaudiai susijs su darbo praradimu ir gali bti ilgalaikis neigiamas veiksnys [32]. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, veiksniai, slygojantys griaui raumen sistemos pakenkimus, yra vairialypiai ir danai susij su konkreia profesija, taiau pagrindins grups yra ios: fizin, ergonomin ir psichosocialin. Didel tak sutrikim etiologijai turi genetika, aplinka ir elgesio veiksniai [32]. Pirmasis ry tarp profesijos ir griaui raumen sistemos pakenkim pastebjo Bernardino Ramazinni. Jis nustat, kad daniausios su darbo slygomis susijusios sveikatos problemos yra: nugaros skausmas (33 proc.); stresas (28 proc.); kaklo ir pei raumen skausmas (23 proc.) [4].

Remiantis Lietuvos Respublikos statymu, profesin liga - minis ar ltinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kur sukl vienas ar daugiau kenksming ir (ar) pavojing darbo aplinkos veiksni ir kuris nustatyta tvarka pripaintas profesine liga. mogaus kaul raumen sistema nra prisitaikiusi ilgam darbui sdimoje padtyje, situacij dar labiau pablogina netinkamai rengta darbo vieta, nepatogi kd, nepritaikytas darbo stalo auktis, statin ir netaisyklinga darbo poza [4].Pasikartojantys judesiai, varginanios ilgalaiks pozicijos, sunki daikt klimas ir neimas, kiti veiksniai, susij su konkreiomis darbo sritimis, t.y. triukmas, vibracija, iluma, altis, darbas kompiuteriu, ilgalaikis stovjimas, sdjimas ar vaikiojimas taip pat daro neigiam tak mogaus sveikatai [32]. Darbo organizavimo faktoriai, pavyzdiui, didelis darbo krvis ir su tuo susijusi psichoemocin tampa, skubjimas, darbo saugumo ir sprendim primimo laisvs stoka, darbo atmosfera lemia danesnius griaui raumen sistemos sutrikimus [24]. Svarbs ir individuals faktoriai amius, lytis, kno mass indeksas, isilavinimas ir kt. Tyrimai Europoje rodo, kad moterys tris kartus daniau nei vyrai daugiausia dl savo atliekamo darbo pobdio patiria virutini galni skausmus [42]. Moterys taip pat daniau patiria ltinio pobdio griaui raumen sistemos skausmus [35].Viena i prieasi, kodl taip nutinka, - moterys daugiausia dirba sveikatos ir socialini paslaug sektoriuose, kurie pagal Europos sjungos duomenis apima vien

13 didiausi kaul ir raumen sistemos lig skaii [6]. Moter skausmo pasireikimui yra bdinga apverstos U formos priklausomyb nuo amiaus. Rizika patirti su darbu susijusius griaui raumen sistemos skausmus yra didiausia tarp 25-43 ir 52-61 met moter. Manoma, kad jaunesns darbuotojos maiau rpinasi savo darbo slygomis ir j darbo slygos daniausiai yra nepritaikytos saugiam darbui, kuris sukelt kuo maiau sveikatos sutrikim [35]. Skausm atsiradimo rizika su amiumi didja, taiau jaunesniame amiuje esantys rizikos faktoriai nulemia skausm atsiradim vyresniame amiuje [42]. Lietuvoje tarp darbingo amiaus asmen kaul ir raumen ligos yra antros pagal dan tarp negali lemiani prieasi. Norint sumainti i lig nat Lietuvai ir jos visuomenei, labai svarbi ankstyva lig diagnostika, gydymas ir reabilitacija. Apie 38 proc. Lietuvos darbuotoj skundiasi dl darbo atsirandaniais nugaros skausmais, o 35 proc. darbuotoj patiria raumen skausmus kaklo, pei ir virutini galni srityse. velgiant ateit ir vertinat tai, jog darbing moni amius Lietuvoje nuolat ilginamas ( mons sensta), galima daryti prielaid, kad kaul ir raumen lig paplitimas dids, dl to blogs ir bendra alies situacija [48]. Europos gyvenimo ir darbo slyg gerinimo fondo tyrimo, kuris buvo atliekamas ir Lietuvoje, duomenimis, 69 proc. apklaust darbuotoj mano, kad darbas kenkia j sveikatai [8].

1.4 Raumen skausmo sindromai

Skausmas nemalonus jutiminis ir emocinis patyrimas, susijs su esamu ar galimu audinio paeidimu, ar apibdinamas kaip toks paeidimas [21]. Skausmas yra kompleksas individuali igyvenim su jutiminiais, emociniais ir socialiniais aspektais. Nra dviej moni, vienodai jauiani tos paios kilms skausm. Taip yra todl, kad signalai, kuriuos skausmas siunia ms smegenims, vieno mogaus yra interpretuojami vienaip, o kito kitaip, ms individualus gyvenimo patyrimas turi takos tam, kaip mes jauiame ir ireikiame skausm. Skausmas yra gyvybikai svarbus kovoje u bv, nes leidia gyvam organizmui pajusti ir reaguoti galimai aling problem. Taiau usitss skausmas perauga didiul klinikin ir ekonomin problem. Skirtingai nuo minio skausmo, kuris yra klinikinis ligos ar kitos kilms audinio paeidimo simptomas, ltinis skausmas yra pripaintas savarankika medicinos problema. Tai paskelbta 2001 m. Europos Parlamente Briuselyje priimtoje deklaracijoje, kurioje teigiama, kad skausmas yra didiausia sveikatos prieiros problema Europoje [23]. Per savo gyvenim nugaros skausm patiria apie 80 proc. moter , bet moterys lengviau ireikia skausm ir anksiau kreipiasi pagalbos [15,17]. Nugaros apatins dalies skausmu skundiasi apie 60-80 proc. ekonomikai isivysiusi ali darbuotoj [6]. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad

14 84 proc. pacient nepasitenkinimas darbu ir socialiniai veiksniai turjo tak minio apatins dalies skausmo progresavimui iki ltinio [20]. Kaklo ir pei raumen skausmas yra antras pagal paplitim griaui raumen sistemos sutrikimas po nugaros skausmo. Daugiau nei pus suaugusij per paskutinius 6 mnesius yra jut kaklo ir pei juostos skausmus ir ie skausmai daniau pasireikia moterims nei vyrams [24]. Kineziterapijos efektyvumas gydant ltin skausm yra rodytas daugybs tyrim ir yra gydymo pagrindas. Individuali kineziterapija veiksmingai malina skausm. Tyrimai rod, kad fiziniai pratimai kartu su ilumos procedromis veiksmingai gydo apatins nugaros dalies skausm ir pagerina funkcij. Kineziterapija efektyviai gydomas kaklo patologijos sukeltas galvos skausmas, pei ir nugaros skausmai [22]. Viena i griaui raumen sistemos skausm prieasi gali bti miofascijiniai trigeriniai takai ir j slygotas miofascijinis skausminis sindromas. Mokslini tyrim metu buvo nustatyta, kad asmenys su mechaniniu kaklo skausmu turi daug daugiau MTT virutinje trapecinio raumens dalyje, sukamajame galvos raumenyje, ments keliamajame raumenyje, nei kontrolin grup [31]. MTT yra nepaprastai dana problema, kurios negali ivengti net vaikai ar kdikiai. MTT gali susidaryti visose dviejuose imtuose raumens por mogaus kne, o j sukeliamas skausmas yra didiul problema, kuri palieia kiekvienos profesijos mog. Amerikoje 93 proc. skausmo atvej yra siejami su MTT poveikiu raumen sistemai, o nugaros skausmas visuomet turi miofascijinio skausmo sindromo komponent [29].

1.5 Miofascijinis skausminis sindromas

Per paskutinius deimtmeius MTT ir miofascijinio skausmo sindromas susilauk daug dmesio mokslinje ir klinikinje literatroje, o MTT taka griaui raumen sistemos skausmui yra priimta ir paliai nagrinjama problema mokslinje literatroje [25,31]. Vis dlto, pacientams, besiskundiantiems griaui raumen sistemos skausmu ar diskomfortu , MTT tyrimui danai yra skiriamas nepakankamas dmesys, o tai gali nulemti jau esam simptom sunkjim, ltinio skausmo vystymsi ir su tuo susijus raumen funkcijos blogjim, kas turi didel tak darbingumui ir socialinio gyvenimo pilnavertikumui. Nepakankamas dmesys MTT sukeliamai raumen disfunkcijai ir prieastims, kurios turi takos i tak atsiradimui lemia trumpalaik pagerjim ir senos problemos sugrim [52]. Travell ir Simons MTT apibdina kaip padidinto jautrumo raumens ar jo fascijos zon, kurioje jauiamas raumens skaidul tempimas ir iuopiamas raumens mazgelis. 1940 m. Amerikoje gyd. Janet Travell apra miofascijin skausmin sindrom. Miofascijinis skausminis sindromas - tai

15 lokalizuotas raumen skausmas, kurio prieastis MTT , esantys temptose raumen skaidulose [31]. Atsivelgiant klinikin charakteristik MTT yra skirstomi aktyvius ir latentinius MTT [37]. Aktyvs MTT yra skausmingi net ir ramybs metu, jie neleidia visikai isitempti raumens skaiduloms judesio metu, slygoja raumens silpim, parestezij, odos ir audini temperatros pokyius, stimuliuojant jauiamas vietinis ir plintantis skausmas. MTT takai gali ilikti aktyvs arba ilgainiui tapti latentiniai MTT [31]. Latentiniai MTT lemia raumens skaidul tamp, skausmo nesukelia, bet gali bti lengvai aktyvuojami dl streso ar tampos [25,38]. Manoma, kad ilgalaikis latentini MTT poveikis yra net alingesnis mogaus organizmui, nei aktyvi MTT , nes i sukelta ilgalaik raumen tampa daro neigiam tak snariams, jauiamas snario sustingimas, ribojama judesio amplitud [29]. Lokalus audini iuopimas pirtais yra vienas efektyviausi MTT diagnostikos metod, taiau tyrimo skm lemia iuopimo technikos teisingas pasirinkimas, spaudimo jga ir kineziterapeuto gdiai [38]. Lokalaus audini iuopimo metu pirt galais yra jauiamas temptas skaidul ruoas raumenyje, o galiausiai iuopiamas kietas raumeninis takas ar volelis, kuris gali bti nuo smeigtuko galvuts iki irnio dydio. Tyrimais buvo nustatyta, kad MTT vietoje tampa yra 50 proc. didesn nei aplinkiniuose audiniuose [37]. Jeigu tyrjas yra guds, o MTT yra arti paviriaus galima pajusti, kad jis yra kiek iltesnis nei aplinkiniai audiniai. Temperatr skirtumas atsiranda dl aktyvi metabolini proces MTT. Mechanikai stimuliuojant MTT skausmas yra pajuntamas tuoj pat ar 10-15s intervale. Skausmas gali bti jauiamas lokaliai arba plisti pagal tam takui bdingus skausmo paternus. Paprastai aptikus MTT jauiamas vietinis raumens skaidul trkiojimas ir (ar) pasireikia paciento paokimo simptomas [31]. Paprastai su MTT susidarymu raumenyje yra susij ie simptomai: raumens sustingimas, silpnumas, edema, pykinimas, svaigulys, laikysenos deformacijos [29]. Moksliniuose tyrimuose minimos elektromiografijos, elastografijos, termografijos ir ultragarso metodikos taip pat yra naudingos MTT tyrimui [28].

1.6 Miofascijini trigerini tak fiziologija

Kiekvienas raumuo yra sudarytas i raumenini skaidul, o pastarosios i raumenini lsteli miofibrili. Miofibrils kontraktinis vienetas yra sarkomeras. Sarkomeras turi aktino ir miozino baltymini sil tinkl. Susitraukiant miofibrilms , ie baltyminiai silai slysta vieni prie kit, todl miofibrils, taip pat ir visas raumuo sutrumpja. Norint atlikti bent menkiausi judes, milijonai raumens skaidul sarkomer turi susitraukti. [29]. Miofascijiniai trigeriniai takai danai yra tapatinami su raumen spazmu. Spazmo metu yra traukiamas susitraukim visas raumuo, o MTT atveju susitraukia tik nedidel dalis raumens

16 skaidul. MTT susiformuoja, kai per daug stimuliuojamos sarkomeros nebegali atsipalaiduoti ir grti prie susitraukim buvusi padt. Latentiniai MTT gali tapti aktyvs MTT dl t pai prieasi, kurios lemia j atsiradim griaui raumen sistemoje. Mechanin raumens perkrova, prasta darbo poza ir kno laikysena, raumen disbalansas, nervo suspaudimas, snari ir disk degeneraciniai procesai, tiesiogins traumos dl neprasto ekscentrinio, submaksimalaus ir maksimalaus koncentrinio raumens susitraukimo, esant nepakankamam fiziniam aktyvumui. Nuolatinis patiriamas stresas ir prasta paciento emocin bkl taip pat turi didel tak MTT atsiradimui [38].

1 pav. A Raumens skaidulos sarkomeros ramybs bsenoje. B MTT, susidars i susitraukusi raumens skaidulos sarkomer. C Sarkomer itempimas aplink tempt MTT raumens skaiduloje. Pertemptos raumens skaidulos sarkomeros slygoja MTT kietum ir tempim [29]. Esant normaliai raumens funkcijai, raumens skaidul sarkomeros veikia tarsi smulkios pompos, kurios susitraukdamos ir atsipalaiduodamos dalyvauja kraujo cirkuliacijoje ir utikrina raumens skaidul metabolinius poreikius. Susidarius MTT normali sarkomer veikla yra sutrikdoma, o toje vietoje sutrinka kraujo apytaka. Pasireikia deguonies stoka ir metabolini produkt kaupimasis, kas dirgina MTT, o mes jauiame skausm. Dl skausmo palaipsniui atsiranda baim ir vengimas atlikti tam tikrus nemalonius pojius sukelianius judesius [29].

17

1.7 Miofascijinio skausminio sindromo gydymo metodai

Mokslinje literatroje galima rasti daugyb miofascijini trigerini tak gydymo metod. Visus gydymo metodus galima skirstyti invazinius ir neinvazinius metodus. Taiau, nepaisant aprayt metod gausos manualins technikos, purkimas ir tempimas bei MTT akupunktra ir injekcijos minimos daniausiai, kaip didiausi efektyvum duodanios metodikos. Invaziniams metodams yra priskiriama akupunktra, botulio toksino injekcijos ir fiziologinio tirpalo bei kit medikament injekcijos[ 29,38]. Neinvaziniams metodams yra priskiriama osteopatija, manualin terapija, masaas, akupresra, ilumos ir alio aplikacijos, ultragarso terapija, diatermija, transkutanin elektrin neurostimuliacija, kineziterapija ir kt. [38]. Siekiant gauti kuo didesn efekt gydant MTT yra naudinga derinti kelis gydymo metodus. Vieno tyrimo metu, kuris buvo atliekamas pacientams, turintiems MTT antdygliniame (lot., m. supraspinatus) ir podygliniame (lot., m. infraspinatus) raumenyse ir besiskundiantiems plintaniu skausmu peties, rankos ir platakos srityje buvo taikoma manualin technika, t.y. gilus masaas, kurio metu temptos raumenins skaidulos buvo masauojamos vertikalia ir horizontalia kryptimis. Taip pat buvo naudojama izometrinio susitraukimo ir atsipalaidavimo technika, o skausmo malinimui naudotos ledo aplikacijos. Pacientai buvo apmokyti namuose atlikti velnius tempimo ir atsipalaidavimo pratimus, kelis kartus per dien, o raumen atsipalaidavimui ir skausmo malinimui naudoti ilumos paketus ar kart du. Kineziterapeutai atliko laikysenos vertinim ir korekcij, buvo aikinami ergonomikos principai ir idalinti ergonomiki prietaisai [25]. is tyrimas iliustruoja tai, kad norint pasiekti kuo didesn gydymo efektyvum yra labai svarbu pasirinkti tinkamiausius gydymo metodus, tinkanius individualiai paciento bklei, juos teisingai derinti tarpusavyje ir suprasti, kad paciento aktyvus dalyvavimas gydymo procese bei gyvenimo bdo korekcijos gali atneti teigiamus ir ilgalaikius rezultatus.

1.8 Psichologiniai faktoriai

Stresas - tai individo ir aplinkos sveika, kai individas aplinkos veiksnius suvokia kaip grsmingus jo asmeninei gerovei ir dl to praranda fiziologin ir (ar) psichologin pusiausvyr [2]. Psichikos emociniai sutrikimai, kuriems priskiriamas stresas, depresija ir nerimas, sudaro 18,9 proc. vis profesini lig Europos Sjungoje ir uima antrj viet po kaul raumen lig tarp moter [33]. Moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad depresija yra danesn tarp moter, nei tarp vyr [35].

18 Pasaulin sveikatos organizacija nurodo, kad 2020 m. pasaulyje depresija tarp negalumo prieasi bus antra po iemini irdies lig. Stresas mogaus organizm veikia biologikai (per lstel), psichologikai (per moni emocijas) bei socialiai (per elges). Stres galima atpainti i subjektyvi, fiziologini poymi, toki kaip stiprus susijaudinimas, kurio metu padanja kvpavimas, gausja prakaitavimas, dista burna, stipriai plaka irdis, dreba rankos, sitempia raumenys. Nuo raumen tampos ima skaudti galv, nugar, peius. Stresas yra rizikos veiksnys griaui raumen sistemos skausm atsiradimui, o kaklo ir sprando srities skausm ryys su nerimu, depresija ir bloga savijauta buvo pastebtas usienio mokslinink darbuose [46]. Nuolatin tampa, nerimas, nervingumas yra susij su tampa pei juostoje ir netaisyklinga laikysena, tokia kaip kprinimasis. Ilgainiui dl raumen tampos, kuri nepraeina net miego metu , formuojasi MTT ir atsiranda skausmas, kuris taps ltiniu, turi takos depresijos atsiradimui [29]. Moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad kuo ilgiau tempti raumenys, tuo intensyviau dirba nerv sistema, o tai lemia ne tik fizin, bet ir nervin nuovarg. Pastebta ryys tarp griaui raumen sistemos sutrikim ir didelio streso darbe ir nam aplinkoje [35]. Viena i labiausiai streso ir jo pasekmi veikiam profesij yra mokytojo. Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo lyginama vietimo darbuotoj ir sveikatos prieiros darbuotoj patiriamo streso lygis. Stres darbe nurod 71 proc. vietimo darbuotoj ir 77 proc. sveikatos prieiros darbuotoj, taiau buvo nustatyta, kad labai didel stres darbe patiria statistikai patikimai daugiau vietimo darbuotoj nei sveikatos prieiros darbuotoj (p < 0,05). Depresikumas pasireikia 72 proc. vietimo darbuotoj ir 65 proc. sveikatos prieiros darbuotoj. Nerimas taip pat statistikai patikimai daniau paplits tarp vietimo darbuotoj ( p < 0,05) [8]. Tyrimais rodyta, kad darbuotojai, kuri darbo esm ir turin sudaro dani ir intensyvs kontaktai su kitais monmis ( pedagogai, socialiniai darbuotojai, medikai, vadybininkai ir kt.), patiria stiprius psichinius krvius, kurie ilgainiui pasireikia emociniu isekimu, intereso darbui praradimu, bendravimo sutrikimais, prastjania fizine savijauta [14]. Kaupiantis neigiamiems psichiniams igyvenimams bei emocijoms ir nesirpinant j ikrova formuojasi bendras fizinis isekimas ir (ar) atskir organ ligos. Nordami ivengti fizini negalavim, turtume atkreipti dmes ilgesn laik besitsianias emocijas, nuotaikos svyravimus, psichologin tamp, taip pat raumen tamp vairiose kno vietose[9].

1.9 Fizinis aktyvumas ir stresas

mogaus sveikat lemia keturi pagrindiniai veiksniai: paveldimumas (20 proc.), aplinka (fizin ir socialin) (20 proc.), mogaus gyvenimo bdas (50 proc.), medicinos pagalbos lygis ir

19 prieinamumas (10 proc.) [15]. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad fizinis aktyvumas vienas i sveiko gyvenimo bdo komponent, kurio rezultatas yra didesnis nei ramybs metu energijos sunaudojimas. Mokslinje literatroje yra minima svoka sveikat gerinantis fizinis aktyvumas, kuris apibriamas, kaip sveikatai nerizikinga ir sveikat bei funkcin pajgum gerinanti fizinio aktyvumo forma. Rekomenduojama suaugusiems monms bti fizikai aktyviems bent 30 min. per dien didesn dal savaits arba kasdien. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, taikant tarptautin fizinio aktyvumo klausimyn, buvo nustatyta, kad kas penkta moteris yra nepakankamai fizikai aktyvi. Laisvalaikio metu, bent 30 min. per dien, keturis ar penkis kartus per savait, sportuojani moni skaiius Lietuvoje nuo 1994 m. auga, bet 2006 m. sudar tik 23 proc. populiacijos [5]. Fizin mankta yra svarbus elementas siekiant mogaus fizins ir psichins gerovs. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas ne tik kelia nuotaik, bet ir stiprina ird, gerina kraujo apytak bei kraujagysli pralaidum, maina kraujospd ir kraujospdio reakcij stres [34,44]. Mankta ir atsipalaidavimo pratimai turi teigiamos takos imuninei sistemai. Bdami fizikai sveiki, tampame stipresni ir geriau susidorojame su stresu. Daugeliu tyrim patvirtinta , kad fiziniai krviai padeda kovoti su depresija ir suteikia pasitenkinimo pojt bei padidina asmens savigarb [9]. Lietuvoje atlikt tyrim metu buvo nustatyta, kad pacientams, kurie serga depresija, fizin mankta kartu su prastu medikamentiniu gydymu statistikai patikimai sumaino nerimo poymi pasireikim, palyginus su pacientais, kurie buvo gydomi tik medikamentais. Fizin mankta pripastama kaip veiksminga fizins ir psichosocialins sveikatos gerinimo priemon sergantiems depresija, nes, naudojant fizinio treniravimo programas, bkl pagerja tiek fiziologiniu, tiek psichologiniu aspektais ir apsaugo nuo simptom pasikartojimo [18,49]. Daugelis tyrim rodo, kad aerobika ir joga gali sumainti stres, depresij ir nerim [30]. Pastebta, kad aerobiniai pratimai, tokie kaip vaikiojimas, bgiojimas, plaukiojimas, vainjimas dviraiu, turi teigiamos takos ne tik irdies ir kraujagysli sistemai, bet ir plaui veiklai bei teigiamai veikia nuotaik [45]. Lietuvos gyventoj fizinis aktyvumas skatinamas vangiai tiek socialinje aplinkoje, tiek sveikatos prieiros staigose. Suaugusi Lietuvos moni gyvensenos tyrimo duomenimis tik labai nedidel dalis tiriamj teig, kad gydytojas (6,9 proc.) ar sveikatos prieiros specialistas (1,6 proc.) patar didinti fizin aktyvum. Kad eimos nariai patar didinti fizin aktyvum, teig 24,1 proc. tiriamj [5]. Siekiant sumainti fiziologines ir psichologines reakcijas stres yra taikomi atsipalaidavimo pratimai [41]. Progresuojanti raumen relaksacija - nesudtingas atsipalaidavimo metodas, kurio metu didiausias dmesys sutelkiamas jausm, atsiradus tuoj po tempimo atleidus raumenis. Naudojant atsipalaidavimo metod, i eils 16 skirting viso kno raumen grups tempiamos ir atpalaiduojamos [47]. Pratim esm paalinti viso kno tamp, tiek fizin, tiek psichologin [43]. Nustatyta, kad

20 taikant progresuojani raumen relaksacij maja raumen psichin tampa, gerja nuotaika ir savijauta. Kitas mokslinje literatroje minimas metodas yra biogrtamojo ryio relaksacija. Jos metu mogus imoksta kontroliuoti savo kno fiziologinius rodiklius naudodamasis vairiais grtamojo ryio prietaisais [27]. Relaksacijos metu, klausantis ramios muzikos, irint raminamus vaizdus, mogus gali mokytis keisti fiksuojamus kno parametrus, o biogrtamojo ryio duomenimis galima pasitikrinti mokymosi veiksmingum. Mokantis, dmesys turi bti sutelktas kno pojius ir tas psichologines strategijas, kuriomis pasiekiami i poji pokyiai. Taip galima imokti kontroliuoti irdies ritm, raumen tamp, kraujo spaudim ir kt. Tai padeda ne tik sumainti streso tak, bet ir ivengti jo sukelt lig [50]. A. Khanna ir kt. atlikto tyrimo metu nustat, kad progresuojanti raumen relaksacija efektyviau sumaina fiziologinius rodiklius, pavyzdiui, pulso dan, o biogrtamojo ryio relaksacija efektyviau veikia psichinius parametrus, pavyzdiui, nerim [40]. Stresai, atsivelgiant j stiprumo laipsn bei vairias asmens charakteristikas(fizins ir psichins sveikatos bkl), gali bti ir naudingi, ir kenksmingi, o visikai ivengti stresini situacij nemanoma. Mokslininkai sitikino, kad vairios sveikatingumo programos, padedanios susidoroti su stresu ar jo sukeltomis pasekmmis, kainuoja maiau negu dauguma ali ileidia ligoms gydyti, todl ia labai svarbus kineziterapeuto vaidmuo [45].

21

2. TYRIMO METODAI IR METODIKA

2.1. Tiriamojo kontingento charakteristika
Tyrimas buvo atliktas trijose Kauno miesto gimnazijose, 2011. vasario kovo mnesiais. Tiriamj kontingent sudar 30 moter mokytoj, dstani vairius dalykus, iskyrus kno kultr. Tyrime dalyvavusi moter amiaus vidurkis 46,7 1,5 metai. Darbo staas mokykloje 22,4 1,7 metai.

2.2. Tyrimo metodai

Tyrimo objektu buvo pasirinktos mokytojos ir atlikus literatros ir mokslini publikacij analiz, nusprsta pasirinkti tokius tyrimo metodus ir klausimynus, kurie atspindt biopsichosocialin model.

2 pav. Tyrimo objektas ir vertinti komponentai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Anketin apklausa (r. PRIEDAS Nr.1); mogaus kno diagrama ir skausmo intensyvumo skals (r. PRIEDAS Nr.2); Nerimo ir depresijos vertinimo klausimynas (HAD) (r. PRIEDAS Nr. 3); Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (IPAQ) (r. PRIEDAS Nr.4); Darbo naumo vertinimo anketa (PI) (r. PRIEDAS Nr. 5); Spaudimo jgos matavimo prietaisas algometras ( Wagner Pain Test FPN 100). Tyrimo duomen analiz matematins statistikos metodais.

22

2.2. 1. Anketin apklausa

Anketoje tiriamosios turjo paymti savo ami, darbo sta, dstom dalyk, ar yra susipainusios su ergonomiko darbo principais, ar dirba kompiuteriu ir kiek laiko, kiek darbo laiko sdi per savait ir mnes(r. PRIEDAS Nr.1).

2.2.2. Skausmo intensyvumo vertinimas

Tyrimo metu tiriamosioms buvo pateikta mogaus kno diagrama, kurioje buvo praoma paymti skausmingas kno zonas ir naudojantis skaii analogijos skausmo skale (SAS), vertinti skausmo intensyvum kiekvienoje i i zon. Skaii analogijos skal yra taikoma kiekybiniam skausmo vertinimui, t.y. padeda nustatyti jo intensyvum ir stiprum. SAS skal yra padalinta 10 lygi dali, kai 0 skausmo nra, 5 vidutinio intensyvumo skausmas, 10 nepakeliamas skausmas. is metodas yra tinkamas vertinant skausm moksliniuose tyrimuose (r. PRIEDAS Nr.2).

2.2.3. Nerimo ir depresijos vertinimas

Emocin mokytoj bkl buvo vertinta klinikine nerimo ir depresijos skale (angl., HAD, Hospital Anxiety and Depression Scale). Naudojantis ia skale nereikia turti specialij psichologijos ar psichiatrijos ini. Skal sudaro 14 klausim, i kuri septyni padeda isiaikinti, ar asmen vargina depresin simptomatika, likusieji septyni klausimai skirti baimingumo, nerimastingumo, vidins tampos iaikinimui. Kiekvienam klausimui pateikiami keturi atsakymai, i kuri reikia pasirinkti tik vien atsakym, tiksliausiai atspindint savijaut per prajusi savait. Atsakymus praoma pasirinkti kuo greiiau ir ilgai nesvarstant. Manoma, kad pirma reakcija klausim tiksliausiai atspindi emocin bkl. Depresijos ir nerimo simptom pasireikimo stiprumas vertinamas pagal sumin bal skaii HAD skals subskalse (HADd ir HADn): surinkus 0-7 balus depresijos ar nerimo simptom nra, 810 bal vidutinio sunkumo simptomatika, 11 bal ir daugiau asmuo turi labai sunkius depresijos ar nerimo simptomus (r. PRIEDAS Nr.3).

23

2.2.4. Fizinio aktyvumo lygio vertinimas

Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (angl., IPAQ, International Physical Activity Questionnaire) turi ilgj ir trumpj versijas. iame tyrime buvo naudota trumpoji klausimyno versija. is klausimynas yra sveikatos, susijusios su fizine veikla, vertinimo priemon, tinkanti gyventoj sveikatos sekimui ir su ja susijusiems tyrimams. Klausimynas labiausiai tinka 18 - 69 met amiaus tiriamiesiems. Trumpoji klausimyno versija apima du klausimus apie jim ne maiau kaip 10 minui per paskutines 7 dienas ir po du klausimus apie vidutinio ir labai didelio intensyvumo fizin veikl per paskutines 7 dienas. I viso pateikiami 7 atviro tipo klausimai. Klausimyne reikia nurodyti, kiek dien ir kiek minui usiimama tam tikra fizine veikla. Vidutinikai intensyvi veikla - tai veikla, kuriai atlikti reikia vidutini fizini pastang ir dl kurios iek tiek padanja kvpavimas. Labai intensyvi fizin veikla - tai veikla, kuriai atlikti reikia dideli fizini pastang ir dl kurios ymiai padanja kvpavimas. Trumpoji klausimyno versija apima ir sdjim. Tiriamieji turi nurodyti, kiek laiko per vien i paskutini 7 darbo dien vidutinikai praleido sddami, bet io klausimo rezultatas nra traukiamas sumin fizinio aktyvumo vertinim. Analizuojant anketose pateiktus atsakymus buvo vadovaujamasi IPAQ mokslinio komiteto pateiktomis rekomendacijomis : fizinio aktyvumo lygmuo yra nustatomas remiantis MET skaiiavimo metodika, kai 1 MET = 3,5 ml/kg/min. Ramybs bsenoje mogus sunaudoja 3,5 ml deguonies 1 kg kno mass per 1 minut. IPAQ duomen analizei naudojamos tokios MET reikms : jimas = 3,3 MET, vidutinis fizinis aktyvumas = 4 MET, ir didelis fizinis aktyvumas = 8 MET. Naudojantis iomis nustatytomis reikmmis, nustatomi keturi tip kiekybiniai duomenys: jimo MET min/sav. = 3,3 * jimo minuts * jimo dienos; Vidutinio fizinio aktyvumo MET min/sav. = 4 * vidutinio fizinio aktyvumo minuts * vidutinio fizinio aktyvumo dienos; Labai intensyvios fizins veikos MET min/sav. = 8 * labai intensyvaus FA minuts * labai intensyvaus FA dienos; Suma MET min/sav. = suma jimo + suma vidutinio fizinio aktyvumo + suma labai intensyvaus fizinio aktyvumo (r. PRIEDAS NR.4) [39].

24 1 lentel. Fizinio aktyvumo lygio nustatymas naudojant MET metod Fizinio aktyvumo tipas jimas Vidutinis FA Labai intensyvus FA Suma 2420 MET min/sav. 3,3 4,0 8,0 40 40 30 MET Per 1d/min Dienos per savait 5 5 4 660 800 960 Suma

Fizinis aktyvumas nustatomas pagal 3 kategorijas: 1. emas fizinio aktyvumo lygis 2. vidutinis fizinio aktyvumo lygis 3. auktas fizinio aktyvumo lygis 600 MET min/sav. 600 -3000 MET min /sav. > 3000 MET min/sav.

2.2.5. Darbo naumo ir produktyvumo vertinimas

Darbo naumo ir produktyvumo anket (PI) sudaro deimt teigini apie gebjim dirbti, darbo atlikimo temp ir daromas pertraukas darbo metu. Tiriamosios turjo pasirinkti vien labiausiai j darbo naum(produktyvum) atitinkant teigin.(r. PRIEDAS Nr. 5).

2.2.6. Miofascijini trigerini tak skausmo slenksio vertinimas

Spaudimo jgos matavimo prietaisu algometru (Wagner Pain Test FPN -100) buvo spaudiami miofascijiniai trigeriniai takai ir stebimas spaudimo sukeltas raumen skausmo slenkstis. Jautrumas vertinamas kiekybikai, laikant algometr statmenoje ploktumoje ir spaudiant miofascijinius trigerinius takus, rastus apiuopos metu kairje ir deinje pei juostos pusje. Spaudiant prietaiso ekrane rodoma spaudimo jga niutonais ir kilogramais. iame tyrime buvo naudoti duomenys ireikti kilogramais. Agometras turi 1 cm skersmens gumin antgal su stmokliu. Spaudiama palaipsniui didinant jg, kol pacientas nebetoleruoja spaudimo ir vardija j kaip

25 jauiam skausm. Algometru galima pamatuoti skausmo lyg raumenyse, snariuose, raiiuose, sausgyslse ir kauluose.

3. pav. Algometras Wagner Pain Test FPN 100

2.2.7. Tyrimo duomen analiz matematins statistikos metodais

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 16.0 for Windows kompiuterine programa. Kiekybiniai kintamieji aprayti kaip aritmetinis vidurkis standartin paklaida (V SP). Tikrinat statistines hipotezes, reikmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Tolydaus kintamojo normalumo prielaida tikrinta naudojant Kolmogorovo - Smirnovo test. Jei kintamojo skirstinys tenkino skirstinio normalumo prielaid, dviej nepriklausom grupi kiekybiniams dydiams palyginti buvo taikomas Studento (t) kriterijus. Daugiau nei dviej grupi palyginimui taikyta dispersin analiz ANOVA. Atitinkamai, kai kintamieji netenkino pasiskirstymo normalumo slygos, buvo taikomi neparametriniai kriterijai Mano Vitnio ir Kruskalo - Voliso. Tiesin kintamj priklausomyb vertinta naudojant koreliacijos koeficient. Atsivelgiant kintamj skirstin taikme Pirsono ar Spirmano koreliacijos koeficient.

26

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1.

Tiriamj amius ir darbo staas

Remiantis duomenimis gautais mokytoj anketins apklausos metu, nustatme, kad mokytoj

dalyvavusi tyrime amiaus vidurkis buvo 46,71,5 metai. Jauniausia mokytoja buvo 30 met, o vyriausia 67 met amiaus. Mediana 48 metai. Darbo stao met vidurkis buvo 22,41,8. Maiausias darbo met skaiius buvo 5 metai, o didiausias 43 metai. Mediana 20 met. Tiriamj amius tiesiogiai ir reikmingai koreliavo su darbo stau, todl tolimesnje duomen analizje naudojome rodikli ssajas su mokytoj darbo stau (r - koreliacijos koeficientas = 0,8 ; p - reikmingumo lygmuo <0,05) (4pav.).

4 pav. Tirt mokytoj amiaus ir darbo stao koreliacija ( r = 0,8; p<0,05)

27

3.2.

Tyrime dalyvavusi mokytoj darbas kompiuteriu bei sdimas darbas per savait
Anketins apklausos metu buvo nustatyta, kad 90 proc. apklaustj dirba kompiuteriu darbo

metu, o 10 proc. nedirba. 2val. per dien kompiuteriu dirba 51,9 proc., 4val 29,6 proc. ir 6val.- 18,5 proc. mokytoj. Mokytojos vidutinikai per savait sdim darb dirba 23,32,1val. Trumpiausiai 4, o ilgiausiai 40 val. per savait praleidia sddamos. Mediana - 20 val. Kompiuteriu dirbani 2 val. per dien, sdimo darbo valand vidurkis yra reikmingai (p<0,05) maesnis (17,57 2,31 val.) nei t, kurios kompiuteriu dirba po 4 val.( 28,88 4,37 val.) ar 6 val.( 36 4,18val.) per dien (5 pav.).

5 pav. Tyrime dalyvavusi mokytoj sdimo darbo valand per savait vidurkio pasiskirstymas, atsivelgiant darb kompiuteriu(*,**p<0,05)

3.3.

Tiriamj paymtos skausmo zonos mogaus kno diagramoje ir skaii analogijos skausmo skals(SAS) rezultatai
Tiriamosioms pateiktoje mogaus kno diagramoje i devyni kno zon statistikai

reikmingai daniausiai buvo paymtos pei ir juosmens zonas kaip zonas, kuriose jauiamas skausmas ir (ar) diskomfortas (p<0,05). Maiausiai paymt kno zon skaiius buvo 1, o didiausias 5 (6 pav.).

28

70 63,3 % * 60 %* 60
50

40 Proc. 30 20 13,3 % 10 3,3 % 0 Kaklas Peiai Galva Nugara Juosmuo Kno zonos Keliai Alkn Rieai Sdmenys 13,3 % 6,7 % 26,7 % 16,7 % 30 %

6 pav. Tiriamj paymtos zonos, kuriose jauiamas skausmas ir (ar) diskomfortas(* p<0,05, didesnis danis kit kno zon atvilgiu) Tirtos imties SAS skalje skausmo intensyvumo balo vidurkis 5,10,3 balai. Maiausias skausmo intensyvumo balas buvo alkns, o didiausias sdmen srityse lyginant su kitomis kno zonomis (p<0,05) (2 lentel.). 2 lentel. Mokytoj paymt kno skausmo zon SAS bal vidurki pasiskirstymas Skausmo zona Kaklas (n=8) Peiai (n=18) Galva (n=5) Nugara (n=9) Juosmuo (n=18) Keliai (n=5) Alkn (n=4) Rieai (n=1) Sdmenys (n=2) Bendras (n=30) SAS (balai) VSP 5,10,6 4,80,4 6,61,0 5,40,6 5,50,4 4,20,4 3,80,9 5 7,01,0 5,10,3 Maiausia reikm 2 2 3 3 2 3 1 5 6 2 Mediana 5 5 7 5 5,5 4 4,5 5 7 5 Didiausia reikm 8 8 9 9 8 5 5 5 8 8

29

3.4.

Nerimo ir depresijos skals(HAD) duomenys

Nerimo bal sumos vidurkis 7,90,7 balai, o depresijos bal sumos vidurkis 4,10,4 balai.

Nerimo bal sumos vidurkis yra statistikai reikmingai didesnis(p<0,05) u depresijos ( 7pav.). Tyrimo metu 10 proc. mokytoj buvo nustatyti vidutinio sunkumo nerimo poymiai, 30 proc. sunks nerimo poymiai ir 60 proc. tiriamj nerimo poymi neturjo. Vidutinio sunkumo depresijos poymiai buvo nustatyti 10 proc., o 90 proc. tiriamj depresijos poymi neturjo.

7 pav. Tyrime dalyvavusi mokytoj nerimo ir depresijos bal vidurkiai (*p<0,05)

3.5.

Mokytoj fizinio aktyvumo lygis

Mokytoj fizinio aktyvumo lygio vidurkis buvo 2561,0400,774. Maiausia reikm 198,0,

o didiausia 8796 MET min/sav. Iskyrme tris fizinio aktyvumo lygio grupes: I gr. emas fizinio aktyvumo lygis (< 600 MET min/sav.) 13,3 proc., II gr. Vidutinis fizinio aktyvumo lygis (600-3000 MET min/sav.) -53,3 proc., III gr. Auktas fizinio aktyvumo lygis ( > 3000 MET min/sav.).- 33,3proc. emo fizinio aktyvumo lygio mokytoj buvo reikmingai (p<0,05) maiau, nei vidutinio fizinio aktyvumo lygio mokytoj (8 pav.).

30

8 pav. Tyrime dalyvavusi mokytoj fizinio aktyvumo lygio procentinis pasiskirstymas

3.6.

Tiriamj atskir raumen miofascijini trigerini tak spaudimo skausmo slenkstis

Lentelje pateikiame atskir raumen miofascijini trigerini tak spaudimo skausmo

slenksi vidurkius ir isibarstymo reikmes. Matome, kad didiausias imatuotas skausmo slenkstis deins kno puss ments keliamojo (lot., m. levator scapulae) ir antdyglinio raumens (lot., m. supraspinatus), o maiausias ios puss podyglinio (lot., m. infraspinatus) raumens ( 3 lentel).

31 3 lentel. Atskir raumen miofascijini trigerini tak spaudimo skausmo slenksi vidurki pasiskirstymas Raumuo Algometras (Kg) VSP 2,30,1 2,30,1 2,50,2 2,30,1 2,30,1 Dein pus Trapecinis raumuo Ments keliamasis raumuo Antdyglinis raumuo Podyglinis raumuo Bendras deins puss Bendras abiej pusi 2,40,1 2,50,1 2,30,1 2,20,1 2,30,1 2,20,1 1,5 1,3 1,1 1,2 1,5 1,5 3,5 3,8 2,8 3,5 3,0 3,3 Maiausia reikm Kair pus Trapecinis raumuo Ments keliamasis raumuo Antdyglinis raumuo Podyglinis raumuo Bendras kairs puss 1 1,5 1,4 1,1 1,5 3,4 3,4 4,3 4 3,6 Didiausia reikm

iame paveiksle pateikiame miofascijini trigerini tak spaudimo skausmo slenksi normas (paymta balta spalva) ir io tyrimo metu imatuotus skausmo slenksi vidurkius bei standartines paklaidas ( paymta pilka spalva) (9pav.).

9 pav. Tirt mokytoj atskir raumen spaudimo skausmo slenksi pasiskirstymas

32

3.7.

Tiriamj darbo naumo vertinimas

Iskirtos penkios darbo naumo grups. Atsivelgiant j procentin pasiskirstym 60 proc.

apklaustj nurod, kad darbo naumas yra nepasikeits arba beveik nepasikeits ir 40 proc. pasikeits (10 pav.).

10 pav. Tyrime dalyvavusi mokytoj darbo naumo procentinis pasiskirstymas.

3.8.

Paymt skausmo ir (ar) diskomforto zon mogaus kno diagramoje koreliacija su darbo stau ir darbu kompiuteriu
Nustatyta, kad reikmingai (p<0,05) ilgiau kompiuteriu per dien dirba mokytojos,

paymjusios kaklo zon, kurioje jauiamas skausmas ir (ar) diskomfortas. Reikmingai (p<0,05) ilgesnis darbo staas t mokytoj, kurios paymjo pei zon kaip skausming ir (ar) kur jauiamas diskomfortas. Skausmus galvos ir nugaros srityse reikmingai daniau (p<0,05) paymjo tos mokytojos, kurios ilgiau dirba sdim darb prie kompiuterio.

33 Paymt skausmo zon skaiiaus vidurkis reikmingai tiesiogiai koreliavo su darbo stao metais (r =0,5; p<0,05). Mokytojos, kuri darbo staas 15 ir daugiau met paymjo 1,50,5 zonos, t, kuri darbo staas 25 ir daugiau met 3,11,4 zonas (p<0,05) (11pav.).

11 pav. Mokytoj paymt kno skausmo ir (ar) diskomforto zon vidurki pasiskirstymas, atsivelgiant darbo stao grupes (* p< 0,05).

3.9.

Skaii analogijos skausmo skals (SAS) koreliacija su Nerimo ir depresijos skals (HAD) balais
Skaii analogijos skausmo skals balas reikmingai ir tiesiogiai koreliavo su nerimo skals

balu (r =0,5; p<0,05) ir depresijos skals balu (r = 0,6; p <0,05).

3.10. Nerimo balo koreliacija su miofascijini trigerini tak spaudimo sukelto skausmo slenksiu
Statistins analizs metu buvo nustatytas reikmingas atvirktinis koreliacijos koeficientas: tarp nerimo ir deins kno puss trapecinio (lot., m. trapezius) raumens miofascijini trigerini tak skausmo slenksiu (r= -0,4;p<0,05) (12 pav.).

34 Atvirktinis ir reikmingas ryys buvo nustatytas tarp nerimo ir kairs kno puss antdyglinio (lot., m. supraspinatus) (r=-0,4;p<0,05) bei podyglinio (lot., m. infraspinatus) raumen (r=-0,5; p<0,05).

12.pav. Tirt mokytoj nerimo bal ir deins puss trapecinio (m. trapezius) raumens MTT spaudimo skausmo slenksio jgos koreliacija

3.11. Skaii analogijos skausmo skals(SAS) balo pasiskirstymas pagal darbo naum
Mokytojoms, kurios paymjo, kad j darbo naumas nepasikeits arba beveik nepasikeits, SAS intensyvumo balas reikmingai maesnis u t, kurios paymjo, kad j darbo naumas yra sumajs (p<0,05) (13 pav.).

35

13pav. Mokytoj SAS vidurki pasiskirstymas, atsivelgiant darbo naumo vertinim ( * p<0,05).

36

4. REZULTAT APTARIMAS
Remiantis anketins apklausos metu gautais duomenimis galima teigti, kad tyrime dalyvavusi mokytoj amiaus vidurkis 46,71,5 metai, o senosiose Europos Sjungos alyse beveik pus dirbani mokytoj yra vyresni nei 50 met. Nagrinjant kit autori gautus duomenis apie Lietuvos mokytoj ami galima pastebti, kad beveik pus Lietuvos bendrojo lavinimo mokykl mokytoj yra vyresni nei 45 metai, kas patvirtina io tyrimo metu gautus rezultatus. Kitas tyrimo metu nagrintas aspektas - mokytoj darbo staas. Darbo stao vidurkis 22,41,8. iuo metu daugelio Vidurio ir iaurs Europos ali statymuose numatytas vidutinis pensinis amius yra 65 metai, taiau ankstyvo ijimo pensij kriterijus yra pedagoginis darbo staas, kuris turi bti 30-35 metai darbo mokykloje. Taigi, apibendrinus tyrimo metu gautus rezultatus ir kit ali patirt galima teigti, kad tyrime dalyvavusi mokytoj darbo staas yra pakankamai maas, palyginus su pavyzdyje pateiktais duomenimis. Atsivelgiant mokytoj bendruomens ir visuomens senjim manoma, kad btinas pedagoginis darbo staas bus didinamas, o to pasekms gali bti vairios su darbu susijusios griaui raumen sistemos ligos, nerimo ir depresijos poymi paplitimo didjimas, nuolatinis psichologinis ir fizinis nuovargis, profesinis isekimas ir sudegimas [1,8,12]. Statistins analizs metu buvo pastebta, kad paymt skausmo ir (ar) diskomforto zon mogaus kno diagramoje skaiiaus vidurkis reikmingai teigiamai koreliavo su darbo stao metais (r =0,5; p<0,05). Mokytojos, kuri darbo staas 15 ir daugiau met paymjo 1,50,5 zonos, t, kuri darbo staas 25 ir daugiau met 3,11,4 zonas (p<0,05), o tai rodo, kad ilgainiui su darbo metais mokytojos ima skstis didesniu skausming ir (ar) diskomfort sukeliani zon skaiiumi ir j griaui raumen sistemos bkl prastja [35]. Tyrimas parod, kad 90 proc. tyrime dalyvavusi mokytoj dirba kompiuteriu. 51,9 proc. mokytoj kompiuteriu dirba 2 val. per dien, 29,6 proc. 4 val. ir 18,5 proc.- 6 val. Buvo pastebta, kad kompiuteriu dirbani 2 val. per dien, sdimo darbo trukm yra reikmingai (p<0,05) maesn, nei t, kurios kompiuteriu dirba po 4 ar 6 val. per dien. V.Vaitkeviius teigia, kad didioji dalis mokytoj kompiuteriu naudojasi iki 2 val. per dien o 16 proc. mokytoj prie kompiuterio praleidia daugiau nei 3 val. per dien. Apibendrinus io tyrimo rezultatus ir atliktus mokslinius tyrimus galima teigti, kad mokytojai kompiuteriu naudojasi saikingai. Tiriamosioms pateiktoje mogaus kno diagramoje statistikai reikmingai daniausiai buvo paymtos juosmens (63,3proc.) ir pei zonos (60proc.) kaip zonos, kuriose jauiamas skausmas ir (ar) diskomfortas lyginant su kitomis kno zonomis (p<0,05). Nugar paymjo 30 proc. tiriamj, kakl 26,7 proc., kelius ir alkn 13,3 proc., sdmenis 6,7proc. ir rieus 3,3 proc. Gauti rezultatai i dalies patvirtina Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus. Lietuvos Sveikatos moksl universitete, Reabilitacijos klinikoje, atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 56 proc. apklaust tiriamj

37 skundiasi juosmens skausmu, 19 proc. kaklo skausmu, 16 proc. pei juostos skausmu ir 9 proc. nugaros skausmu [17]. Kita tyrimo metu pastebta tendencija, kad tos mokytojos, kurios statistikai reikmingai (p<0,05) ilgiau dirba per dien kompiuteriu, kakl paymjo kaip zon, kurioje jauiamas skausmas ir (ar) diskomfortas. Skausmus galvos ir nugaros srityse reikmingai daniau (p<0,05) paymjo mokytojos, kurios ilgiau dirba sdim darb prie kompiuterio. Valstybinis aplinkos sveikatos centro duomenimis 60 proc. darbuotoj dirbani kompiuteriu skundiasi nuolatiniu galvos skausmu, kuris yra danesnis moterims, ypa jei dirbama kompiuteriu ilgiau nei 2val. per dien. Nugaros skausmai siejami su ilgalaikiu netaisyklingu sdjimu. Antras pagal danum dirbanij kompiuteriu negalavimas yra kaklo skausmai, kurie atsiranda dl netinkamos ir statikos ilgalaiks kno padties[11]. Skausmo analogijos skal(SAS) tyrime buvo naudota, siekiant vertinti skausmo intensyvum paymtose kno zonose. SAS skausmo skalje 0 skausmo nra , 5 vidutinio intensyvumo skausmas, 10 nepakeliamas skausmas. Tirtos imties skausmo intensyvumo balo vidurkis 5,10,3 balai, o tai atitinka vidutinio intensyvumo skausm. Skausming kno zon skausmo balo vidurkis didiausias sdmen srityje 7,01,0, o maiausias alkns srityje 3,80,9. Toliau skausmo bal vidurkiai isidst tokia tvarka: galva 6,61,0, juosmuo 5,50,4, nugara 5,40,6, kaklas 5,10,6, rieai 5, peiai 4,80,4. Nors didiausias skausmo balo vidurkis sdmen ir galvos srityse, taiau juosmuo (n=18), peiai (n=18), nugara (n=9) ir kaklas (n=8) buvo paymti daniau, nei sdmenys ar galva, o tai patvirtina anksiau aptart skausming kno zon paplitim tarp mokytoj [35]. Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 71 proc. vietimo darbuotoj patiria stres darbe, 72 proc. vietimo darbuotoj buvo nustatytas depresikumas, o nerimas vargino 53,1 proc. vietimo darbuotoj [8]. io tyrimo metu buvo nustatyta, kad nerimo bal vidurkis yra statistikai reikmingai didesnis ( p< 0,05) u depresijos bal vidurk. Naudojant tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyn (IPAQ) iskirtos trys mokytoj fizinio aktyvumo lygio grups. emas fizinio aktyvumo lygis (< 600 MET min/sav.) 13,3 proc., vidutinis fizinio aktyvumo lygis (600-3000 MET min/sav.) - 53,3 proc., auktas fizinio aktyvumo lygis ( >3000 MET min/sav.). - 33,3 proc. I gaut rezultat matyti, kad emo fizinio aktyvumo lygio mokytoj reikmingai (p<0,05) maiau, nei vidutinio fizinio aktyvumo lygio mokytoj. Usienio moksliniuose straipsniuose yra minima, kad sveikiems asmenims nuo 18 iki 65 met btinas vidutinio intensyvumo aerobinis fizinis aktyvumas bent 30 min. penkias dienas per savait arba vidutinio intensyvumo aerobin fizin veikla 20 min. tris dienas per savait. Vidutinio intensyvumo fizin veikla turi bti derinama su didelio intensyvumo fizine veikla. Galime daryti ivad, kad tyrime dalyvavusios mokytojos atitinka usienio moksliniuose straipsniuose ivardytus minimalius fizinio aktyvumo lygio reikalavimus, taiau kit mokslinink tyrimas parod, kad 30 min. per dien nepertraukiamas vidutinio intensyvumo fizinis krvis yra veiksmingesnis siekiant palaikyti ger bendr organizmo bkl ir norint

38 pagerinti nuotaik, nei pertraukiama fizin veikla tris kartus po 10 min. su 2 val. pertraukomis. Nors dauguma mokytoj priskiriamos vidutiniam fizinio aktyvumo lygiui, taiau j fizin veikla vykdoma su didelmis laiko pertraukomis per vis dien, o tai yra maiau naudinga organizmui [39, 44, 49]. Tiriamosioms algometru buvo matuojamas miofascijini trigerini tak, spaudimo sukeltas skausmo slenkstis. Spaudiant pasireikianio skausmo slenksio sumajimas arba skausmo intensyvumo padidjimas daugelyje kno viet nurodo iplitusi hiperalgezij. Didiausias imatuotas skausmo slenkstis deins kno puss ments keliamojo (lot., m. levator scapulae) ir antdyglinio raumens (lot., m. supraspinatus), o maiausias ios puss podyglinio (lot., m. infraspinatus) raumens. Visuose keturiuose raumenyse tirt MTT skausmo slenksio vidurkis emiau normos, o tai parodo, kad mokytoj jautrumas skausmui yra padidjs. Statistins analizs metu nustatytas neigiamas (atvirkias), reikmingas koreliacijos ryys nerimo bal su deins kno puss trapecinio (lot., m. trapezius) raumens MTT skausmo slenksiu (r= -0,4;p<0,05). Neigiamas (atvirkias) ir reikmingas ryys taip pat nustatytas tarp kairs kno puss antdyglinio (lot., m. supraspinatus) (r=-0,4; p<0,05) bei podyglinio ( lot., m. infraspinatus) raumens ir nerimo bal (r=-0,5; p<0,05). Taigi, galime daryti ivad, kad didjant nerimo balui statistikai patikimai (p<0,05) maja MTT spaudimo skausmo slenkstis, tai yra didja jautrumas skausmui. Visa tai patvirtina anksiau gaut ivad, kad mokytoj jautrumas skausmui yra padidjs. Kaklo ir sprando skausm ryys su nerimu ir depresija bei bloga savijauta pastebtas ir kai kuriuose Vokietijos, Pranczijos ir Italijos mokslinink darbuose. Tiktina, kad nerimas ir depresija keiia centrin sensorins informacijos apdorojim ir padidina skausmini stimul sukelt stres [46, 50]. Ianalizavus tyrimo metu gautus duomenis, 60 proc. apklaustj nurod, kad darbo naumas yra nepasikeits arba beveik nepasikeits ir 40 proc. - pasikeits. Mokytojoms, kurios paymjo, kad j darbo naumas nepasikeits arba beveik nepasikeits, SAS intensyvumo balas reikmingai maesnis u t, kurios paymjo, kad j darbo naumas yra sumajs (p<0,05). Taigi, tai rodo, kad skausmas turi takos asmens darbinei veiklai ir apsunkina visapusik socialin realizacij [20, 32].

39

IVADOS
1.vertinus su mokytoj darbu susijusius biologinius veiksnius nustatyta, kad mokytojos daniausiai skausm ir (ar) diskomfort jauia juosmens ir pei zonose (p<0,05), didiausias skausmo intensyvumas buvo nustatytas sdmen srityse (p<0,05). Didiausias imatuotas miofascijini trigerini tak spaudimo sukelto skausmo slenkstis buvo deins kno puss ments keliamojo ir kairs kno puss antdyglinio raumens zonose. Vis tirt miofascijini trigerini tak skausmo slenkstis yra emiau normos. Didiosios dalies mokytoj fizinio aktyvumo lygis buvo vidutinis (p<0,05). 2. vertinus tirt mokytoj psichologin komponent, nustatyta, kad nerimo poymiai buvo labiau ireikti nei depresijos (p<0,05). 3. Didiosios dalies tyrime dalyvavusi mokytoj (60 proc.) darbo naumas yra nepasikeits arba beveik nepasikeits ir 40 proc. pasikeits (sumajs). 4. vertinus tirt biologini, psichologini ir socialini veiksni ssajas, nustatyta, jog esant didesniam darbo staui daugja skausming kno zon (p<0,05), didjant nerimo laipsniui didja jautrumas raumen skausmui (p<0,05), o esant didesniam skausmo intensyvumui darbo naumas maja (p<0,05).

40

REKOMENDACIJOS
Biopsichosocialinio modelio taikymas kineziterapeutui suteikia galimybes plaiau pavelgti ltini lig profilaktik ir gydym, pasirinkti platesnio spektro gydymo metodus ir efektyviau sprsti ikylanias problemas. Svarbu vertinti visus tris gyvenimo ir sveikatos komponentus ir sudaryti tok kineziterapijos plan, kuris apimt ne tik biologin, bet ir psichologin bei socialin komponentus. Tokiu bdu bt galima greiiau padti pacientui pasveikti ir grti pilnavert socialin gyvenim.

14 pav. Biopsichosocialinio modelio taikymas kineziterapeuto darbe.

41

LITERATROS SRAAS
1. Bagdonas A. Mokyklos stresas ir mokyklos baim: mokytoj nuomoni tyrimas. vietimo reforma ir mokytoj rengimas: aktualijos ir perspektyvos. 2004; p.26-31. 2. Bandzien, A. Kompleksinis streso darbe valdymas. Socialini moksl daktaro disertacija. Kaunas, 2009,p.160. 3. Doviltis R, snait E, iupokas A. Nerimo ir depresijos sutrikimai sergant juosmens ir kaklo radikulopatijomis. Skausmo medicina, 2010, Nr.1(27), p. 28-31. 4. Gamperien M. Darbas ir kaul raumen sistemos sutrikimai.Vilnius;1996. 5. Grabauskas V, Klumbien J, Petkeviien J. ir kt. Suaugusij Lietuvos moni gyvensenos tyrimas, 2004. Nacionalinis visuomens sveikatos institutas, Suomija,2005. 6. Janukeviius V. Slaugytoj darbo slygos ir sveikata. Kaunas,2008. 7. Kriinas A. Holistinis poiris reabilitacijoje. Medicinos teorija ir praktika.2005, Nr.1(41), p.10-12. 8. Kuodyt Kazielien R, Uait L, Palinauskien R. ir kt. Streso, depresikumo, nerimo paplitimas tarp sveikatos prieiros ir vietimo darbuotoj Panevio mieste. Medicinos teorija ir praktika. 2007, Nr 4 (13),p. 479-484. 9. Lekaviien R, Vasiliauskait Z, Antinin D. ir kt. Psichologija iandien. Kaunas, 2008, p. 420440. 10. Leonaviius V. Sociologija. Kaunas,2003, p. 273-277. 11. Liepinyt Medeik V. Dirbanij kompiuteriu darbo slygos ir j taka sveikatai, metodins rekomendacijos.Vilnius,2009. 12. Lietuvos respublikos vietimo ministerija. Mokytoj pensinis amius: ar palikti mokykl? 2008, Nr.3(23). 13. Marchertien A, Petrikonis K, Sargautyt R. ir kt. Skausmo ligos diagnostikos ir gydymo pagrindai. Skausmo medicina.2006, Nr2 (15). 14. Poceviius J. Profesinis perdegimas kaip organizacins elgsenos problema. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2006, Nr.2 (7) p.125-129. 15. Prokuvien R. Sveikatos ugdymo vadas. Vilnius,2004. 16. Sargautyt R. mogus ir jo liga. Mokslas ir gyvenimas.2002. Nr.2. 17. Semnien J, Morkeviius R, Medzeviius R. ir kt. Nugaros skausmo taka pacient funkcinei bklei ir gyvenimo kokybei bei jo vertinimas reabilitacijoje. Skausmo medicina. 2005, Nr2(11). 18. Saudargien S, Varoneckas G, Podlipskyt A. ir kt. Fizins manktos taka nerimo simptomams, nuotaikai, miegui ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, gydant sunk depresijos epizod. Biologin psichiatrija ir psichofarmakologija.2008, Nr.2, p.21-26.

42 19. iupokas A. Moksliniais rodymais pagrstas ltinio griaui raumen skausmo biopsichosocialinis gydymas. Skausmo medicina. 2010, Nr1.(27), p.15. 20. iupokas A. Tarpdisciplininis bendradarbiavimas gydant griaui raumen skausm. Skausmo medicina.2010, Nr.1(27).p.13. 21. iupokas A. Griaui raumen skausmo vertinimas: eksperimentinis ir klinikinis. Skausmo medicina.2010, Nr.1(27).p.14. 22. Veitien D. Reabilitacijos priemons skausmui malinti. Gydymo menas. 2006, Nr.6(129), p.106-108. 23. Zaveckas V. Skausmo matavimo ir vertinimo aspektai kineziterapijoje, Kaunas, 2008. 24. Andersen J, Kaergaard A, Frost P. et al., Physical, psychosocial, and individual risk factors for neck/ shoulder pain with pressure tenderness in the muscles among workers performing monotonous, repetitive work. Spine. 2002, 27(6), 660-667. 25. Bron C, Gast A, Dommerholt J. et al. Treatment of myofascial trigger points in patients with chronic shoulder pain: a randomized, controlled trial. BMC Medicine. 2011. 26. Brinkley I, Clayton N, Coats D.et al. Hard Labour : Jobs, unemployment and the recession. The work Foundation. 2008. 27. Calderon S, Thompson W. Biofeedback relaxation training: a rediscovered mind body tool in public heatlh. American journal of health studies. 2004, 19(2), 185-194. 28. Chen Q, Basford J. Ability of magnetic resonance elastography to assess taut bands. 2008, 23:623-629. 29. Davies C. The trigger point therapy workbook. 2001, 20-33. 30. Dimeo F, Bauer M, Varahram I. et al. Benefits from aerobic exercise in patients with major depression, a pilot study. Br J. Sports Med. 2001, 35: 114-117. 31. Dommerholt J, Bron C, Franssen J. et al. Myofascial trigger points: an evidence informed review. 2006, No. 4(14), 203-221. 32. European Agency for Safety and Health at Work. related musculoskeletal disorders in the EU facts and figures. Luxembourg, 2010. 33. European Agency for Safety and Health at Work. Stress at work facts and figures. Luxembourg., 2009. 34. Ford S. Does exercise reduce inflammation? Physical activity and C reactive protein among U.S. adults. Epidemiology. 2002, 13: 561-569. 35. Gjesdal S, Bratberg E, Maeland G. Gender differences in disability after sickness absence with musculoskeletal disorders: five year prospective study of 37,942 women and 26,307 men. BMC musculoskeletal disorders, 2011.

43 36. Goddard G, Karibe H, McNeill C. Reproducibility of visual analog scale(VAS) pain scores to mechanical pressure. The journal of craniomandibular practice. 2004, 22(3), 250-256. 37. Hong-You Ge, Fernandez de-las-Penas C, Shou Wei You. Myofascial trigger points: spontaneous electrical activity and its consequences for pain induction and propagation. Chinese medicine. 2011, 6:13. 38. Huguenin K. Myofascial trigger points: the current evidence. Physical therapy in sport. 2004, No.5, 2-12. 39. International Physical Activity Questionnaire. Gudelines for data processing and analysis of the international physical activity questionnaire(IPAQ). 2005. 40. Khanna A, Paul M, Sandhu J. et al. Efficacy of two relaxation techniques in reducing pulse rate among highly stressed females. Calicut medical journal.2007, 5(2), 23-25. 41. Kjellgren A, Bood S, Axelsson K. et al. Wellness though a comprehensive yogic breathing program a controlled pilot trial. BMC Complementary and alternative medicine.2007, 43(7), 34-41. 42. Korhonen T, Ketola R, Toivonen R. et al. Work related and individual predictors for incident neck. Occupational and environmental medicine, 2003, 60: 475-482. 43. Kwelkeboom K, Gretarsdottir E. Systematic review of relaxation interventions for pain. Journal of nursing scholarship.2006, 38(3), 269-277. 44. Manson J. Walking compared with vigorous exercise for the prevention of cardiovascular events in women. New England journal of medicine. 2002, 347: 716-725. 45. Myers G. Psichologija. Kaunas, 2008. 695-789 . 46. Nilsen B, Sand T, Stovner J. et al. BMC musculoskeletal disorders. 2007. 47. Pawlow L, Jones G. The impact of abbreviated progressive muscle relaxation on salivary cortisol and salivary immunoglobulin A. Applied psychophysiology and biofeedback. 2005, 30(4), 375-387. 48. Quadrello T, Bevan S, McGee R. Pasiruos darbui, kaul raumen sistemos ligos ir Lietuvos darbo rinka.2010. 49. Salmon P. Effects of physical exercise on anxiety, depression, and sensitivity to stress: a unifying theory. Clinical psychology review.2001, 21: 33-61. 50. Schwatz M, Andrasik F. Biofeedback: a practitioner's guide. Guilford Press.2003. 51. Sikdar S, Shah J, Gebreab T.et al. Novel applications of ultrasound technology to visualize and charakterize myofascial trigger points and surrounding soft tissue. Arch Phys Med Rehabil.2009, 90: 1829-1838. 52. Testa M, Barbero M, Gherlone E. Trigger points update of the clinical aspects. Europa medicophysica.2003, No.1(39), 37-43.

44 53. Work and health in EU, a statistical portrait, data 1994-2002. Luxembourg, Office of official publications of the European communities.2004. 54. Winkel J. Occupational and individual risk faktors for shoulder neck complaints. International journal of industrial ergonomics. 1992,10: 85-104.

45

PRIEDAI

46

PRIEDAS NR.1

ANKETA
20 m. mn. d.

Amius : ___________________________________________________________________ Kokio dalyko mokytoja esate? ______________________________________________ Js darbo staas ( nurodykite met skaii ): ______________________________________ Ar esate supaindinta su ergonomiko darbo principais? : a) Taip b) Ne Kiek darbo laiko praleidiate sddama per savait?: ________________________________ Kiek darbo laiko praleidiate sddama per mnes?: ________________________________ Ar Js dirbate kompiuteriu? a) Taip b) Ne Jei taip , tai kiek laiko dirbate prie kompiuterio?: a) vis darbo dien b) 6val c) 4val d) 2val

* Ergonomika tyrinja taisyklingo darbo atlikimo dsnius ir mogui tinkamos aplinkos sukrim ,
taisyklingus judesius ir laikysen darbo metu .

47

PRIEDAS NR. 2
1. Skausmo pieimas: mogaus kno diagramoje utuuokite skausmo viet (-as) ir plot, kuriame daniausiai jauiate skausm ar diskomfort.

0
Nra skausmo

10
Nepakeliamas skausmas

Vidutinis skausmas

2. Skausmo intensyvumas:

Naudodamiesi SAS skausmo skale paymkite, kokio stiprumo skausm ar diskomfort jauiate mogaus kno diagramoje utuuotose zonose.

Pain Drawing ( Melzack, R. (1975). The McGill Pain Questionnaire: Major properties and scoring methods. Pain, 1, 277- 299.

48

PRIEDAS NR. 3
HAD skal (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale) Nerimo ir depresijos vertinimo skal

Perskaitykite kiekvien teigin ir pabraukite atsakym, kuris artimiausias Js savijautai per prajusi savait. Ilgai nesvarstykite, nes pirma reakcija kiekvien klausim, tiksliau atspindi Js savijaut, nei ilgai apgalvotas atsakymas.

A jauiu tamp ir nerim. Beveik vis laik Pastoviai Didel laiko dal Danai Laikas nuo laiko Retkariais Niekada nejauiu Mane ir dabar diugina tai, kas teik diaugsm ankiau. Visikai tiek pat Maiau nei ankiau ymiai maiau Beveik visai nediugina A jauiu baim, lyg kakas siaubingo turt atsitikti. Labai aikiai ir stipriai Taip, bet ne stipriai Neymiai, bet tai mans nejaudina A galiu juoktis ir suprasti humor. Taip pat kaip ankiau Maiau ir sunkiau ymiai maiau ir sunkiau Visikai negaliu

Man linksma. Niekada Labai retai Kartais Didij laiko dal

Jauiu, kad nenurimstu vietoje. Labai stipriai Gana stipriai Truput Visikai ne

A galiu ramiai sdti ir atsipalaiduoti. Visada Danai Retai Niekada A jauiuosi uslopintas ir sultjs. Beveik vis laik Labai danai Kartais, neymiai Visikai ne Mane apima baim lydima vidinio virpulio ir spaudimo po krtine. Visikai ne Kartais Gana danai Labai danai Pastoviai A nustojau rpintis savo ivaizda. Pradjau visikai nesirpinti Nesirpinu tiek, kiek reikt Rpinuosi, bet maiau nei ankiau Rpinuosi tiek pat, kiek visuomet

I gyvenimo a laukiu kako malonaus. Tiek pat kiek visada Maiau nei ankiau ymiai maiau nei ankiau Visikai nelaukiu Mane staiga apima didelis nerimas ir baim. Tikrai labai danai Pakankamai danai Retai Visikai ne Man suteikia diaugsmo gera knyga, radijo ar TV laida. Danai Kartais Retai Labai retai

Mane vargina neramios mintys ir rpesiai. Didij laiko dal, pastoviai, daug laiko Danai Laikas nuo laiko, bet ne danai Tik retkariais

49

PRIEDAS NR. 4
4.1.1. TARPTAUTINIS FIZINIO AKTYVUMO KLAUSIMYNAS Nortume Jums uduoti kelet klausim ir nustatyti, kokia fizine veikla usiimate savo kasdieniniame gyvenime ir kiek laiko skyrte fizinei veiklai per pastarsias 7 dienas. Praome atsakyti kiekvien klausim, net jei ir nemanote, kad esate fizikai aktyvus mogus. Prisiminkite fizin veikl, kuria usiimate darbe, namie ar kieme, judjim i vienos vietos kit, taip pat fizin veikl laisvalaikiu, skirt rekreacijai, manktinimuisi ar sportui. Prisiminkite labai intensyvi fizin veikl, kuria usimte per pastarsias 7 dienas. Labai intensyvi fizin veikla tai veikla, kuriai atlikti reikia dideli fizini pastang ir dl kurios ymiai padanja Js kvpavimas. 1. Kelias i pastarj 7 dien Js usimte labai intensyvia fizine veikla, pavyzdiui, klte sunkius daiktus, kaste em, aidte krepin, lankte aerobik arba greitai vaiavote dviraiu? _____ dienas per savait

Neteko usiimti labai intensyvia Pereikite prie 3 klausimo fizine veikla 2. Kiek laiko per vien i t dien usimte labai intensyvia fizine veikla? _____ _____ valandas (-) per dien minutes (-i) per dien Neinau/Sunku pasakyti Prisiminkite visas vidutinikai intensyvios fizins veiklos formas, kuriomis usimte per pastarsias 7 dienas. Vidutinikai intensyvi fizin veikla tai veikla, kuriai atlikti reikia vidutini fizini pastang ir dl kurios iek tiek padanja Js kvpavimas. Prisiminkite tik t fizin veikl, kuri truko ne maiau kaip 10 minui be pertraukos. 3. Kelias i pastarj 7 dien usimte vidutinikai intensyvia fizine veikla, pavyzdiui, klte lengvus daiktus, vidutiniu greiiu vaiavote dviraiu arba aidte badminton? Praytume neskaiiuoti jimo. _____ dienas per savait

Neteko usiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla Pereikite prie 5 klausimo

50 4. Kiek laiko per vien i t dien praleidote usiimdami vidutinikai intensyvia fizine veikla? _____ _____ valandas (-) per dien minutes (-i) per dien Neinau/Sunku pasakyti

Prisiminkite laik, kur per pastarsias 7 dienas praleidote vaikiodami. Tai laikas, skirtas vaikiojimui darbe ir namie, jimui i vienos vietos kit ar pasivaikiojimui laisvalaikiu. 5. Kelias i pastarj 7 dien Js vaikiojote ne maiau kaip 10 minui be pertraukos? _____ dienas per savait

Neteko vaikioti Pereikite prie 7 klausimo 6. Kiek laiko per vien i t dien praleidote vaikiodami? _____ _____ valandas (-) per dien minutes (-i) per dien Neinau/Sunku pasakyti Prisiminkite laik, kur per pastarsias 7 dienas praleidote sddami. skaiiuokite laik, praleist darbe, namie, mokantis ar laik, skirt laisvalaikiui, t.y. sdint prie darbo stalo, su draugais, skaitant ar irint televizori. 7. Kiek laiko per vien i pastarj 7 darbo dien vidutinikai praleidote sddami? _____ _____ valandas (-) per dien minutes (-i) per dien Neinau/Sunku pasakyti

Short last 7 days Self administered version of the IPAQ. Revised August 2002.

51

PRIEDAS NR. 5
Darbo naumo vertinimo anketa (PI) I vis pateikt variant, paymkite kryeliu tik t vienintel atsakym (apskritim) , kuris labiausiai atspindi Js esam darbo naum (produktyvum).

Mano gebjimas dirbti nepasikeits. Mano gebjimas dirbti beveik nesumajs. Dirbant ltinu temp arba keiiu darbo atlikimo bd. Dirbant ltinu temp ir keiiu darbo atlikimo bd Darbe ne tik ltinu temp ir keiiu darbo atlikimo bd, bet taip pat turiu

daryti papildomas pertraukas. A darau planuotas pertraukas ir vien papildom pertrauk. A darau planuotas pertraukas ir dvi papildomas pertraukas. A darau planuotas pertraukas ir daugiau nei dvi papildomas pertraukas. Net su papildomomis pertraukomis a negaliu pabaigti uduoties. A visikai negaliu dirbti.