IV a.

IV a. Galatijoje dar gyveno keltikai kalbantys mons. Atrodo dar ilgai laiksi tradicin samprata taip pat religijoje ir laidojimo paproiuose. Krikionyb Galatijos provincijoje paplito gana anksti. Provincijos sostin Ankyra tapo krikioni metropolito sostine, io miesto reikm vis augo. Tai dabartin Turkijos sostin Ankara. 375 m. hunai sutriukina got valstyb egzistavusi dab. Ukrainos teritorijoje. Prasideda Didysis antikos laik taut kraustymasis. Slavai iplinta nuo Danijos iki Austrijos, nuo Pripets iki Peloponeso, Maosios Azijos. Tacito laikais gotai gyveno abipus Vyslos ioi (uosta) ir tik sutriukinus markomanus jie galjo migruoti iilgai Romos imperijos pasienio ryt link. Karalyst, kuri jie tuomet kr iaurinje Juodosios jros pakrantje, taip igarsjo tolimojoje Skandinavijoje, kad 375 metais hun vykdytas got karaliaus Ermanariko nuvertimas nuo sosto yra pats ankstyviausias Skandinavijos sakmse minimas istorijos vykis. Kadangi gotai vieni pirmj pradjo vartoti run ramenis, tiktina, jog iuos ramenis kartu su meno formomis jie perteik iaurs tautoms. Taiau dabartiniai tyrintojai, kuri manymu ie ramenys, veikiami iaurs Italijoje vartoto raidyno, susiformavo II a. pr. Kr., spja, kad juos dar neufiksuotus iaurje paskleid i Jutlandijos traukdamiesi kimbr ir teuton likuiai. Svarb vaidmen vlesniam run iplitimui galjo suvaidinti heruliai, danai laikomi run inovais. i paslaptinga tauta, kurios dal nukariavo Ermanarikas, tikriausiai leidosi savo ilgas klajones i Danijos teritorijos. iaip ar taip, Danijoje bei pietinje Norvegijoje yra aptinkami vis seniausi, i II a. m. e. iifruojami run raai. Be to, Skandinavijoje itisus imtmeius run ratas buvo daug plaiau vartojamas negu bet kurioje kitoje alyje. Got istorikas Jordanas teigia, kad herulius, kurie jo laikais Centrinje Europoje kovojo su lombardais, i tvyns ivar ukariautojai danai, atsikraust ionai i vedijos. Tad perasi ivada, jog Danijos Karalyst sikr i pradi vienoje i sal, galimas daiktas, Zelandijoje ties Lejre miestu, kuris pagal padavim buvs senoji Danijos sostin. Tokia pradia paaikint skirting status kur ilgai ilaik Jutlandija: ji galjo bti daugiau ar maiau taikiai aneksuota saliei tuomet, kai i jos isikraust anglai ir jutai, leidsi u mari iekoti naujosios tvyns ir rad j kitoje iaurs jros pusje. Dera prisiminti, kad Beda Garbusis isaugojo padavim apie al, vadinam Anglija, kuri, sakoma, ligi iol tebra dykra. 395 m. Romos Imperijos padalijimas dvi dalis. IV a. pabaigoje genties kilmingj, kuriuos lyddavo mirusij pasaul drauge palaidoti irgai, kap skaiius kapinynuose maja. Tai tikriausiai liudyt, kad sumajo genties kilmingj vaidmuo prs visuomenje. (arba jie tiesiog inyko kar metu, arba klaidiojo po Europ kartu su kitais klajokliais plikautojais. Dar gali bti, kad tie kilmingieji, laidoti su irgais, buvo ne vietiniai, o Gintaro kelio pradi saugantys kitos genties garnizonas, pvz., got. D.G.). Iki V a. iseko gintaro telkiniai Jutlandijos pusiasalyje, dl ios prieasties Jutlandijos gyventojai keltai (kimbrai, ?chaukai) ir germanai (fryzai (gal dar ir anglai?), saksai, ?chaukai) pradjo keltis Semb, ypa V-VII amiuose. [keltus keltis Prs galjo paskatinti ir tai, kad ia jau gyveno keltai arba j palikuonys, arba buvo pakankamai geri ryiai draugiki arba nelabai su prsais. Be to Pabaltijy buvo ramiau nei grivanioje Vakar imperijoje, bei nuolat puldinjamoje Ryt imperijoje. Be to, isikrausius gotams, atlaisvjo nia nebuvo kari-valdov, kilmingj sluoksnio. Kita vertus, neramiais laikais nebeliko tarpinink tarp romn ir prs kelt, kuriuos galjo iblakyti hunai. Nutrkus prekybos grandiai reikjo kaip nors patenkinti savo turto trokim ir keltis ariau pajam altinio, pietus Vakar imperij arba kartu su gotais Juodosios jros pakrantes, alia ryt balt, ariau Ryt imperijos. Galbt gintaro pardavim kontroliavo kariai-klajokliai, kariai-prekeiviai, gentis gyvenusi rytuose Ost gal tam, kad juos atskirti nuo toki pat gentaini gyvenani vakaruose, juos imta vadinti ozijais, estijai, ezijais??? D.G.]

V a.
V a. gintaro prekyb savo rankas perm avarai, kuri ieiviai sudar lokalin mozr kultrin grup. Tuo metu gintaras pasirod Kinijoje ir prekyba juo vyko VI-VII a., kol VIII a. prekybos gintaru neperm skandinavai. V-VII a. vakar slavai (Ilmenio slovnai, kriviiai) per dab. Centrins Baltarusijos teritorij patrauk Ilmenio, Pskovo, Ladogos, Onegos eer link. 407 m. vandalai apsupo Toloz, bet gynjai kvpti vyskupo ventojo Exuperijaus atlaik apgult u savo stipri sien. Vandalai pasuko Ispanijos link, i kurios isikraust iaurs Afrik kur ir apsistojo. 410 m. vestgotai uima Rom. 413 m. vestgotai (vizigotai) vadovaujami karaliaus Ataulfo um Toloz. Spaudiant romn pajg, vizigotai pasitrauk pietus nuo Pirn kaln. Po Ataulfo nuudymo jo pdinis Wallia nusprend sudaryti taikos sutart su Roma. Mainais u taik, 418 m. imperatorius Honorijus vizigotams padovanojo Akvitanijos region kartu su Tolozos miestu. itaip pasibaig romn valdymas Tuluzoje. 418-508 m. Piet Pranczijoje egzistavo vestgot karalyst su sostine Tuluzoje. Vizigotai, vieni i Vakar Romos imperijos sjunginink federat, pradjo ksintis kaimynines Akvitanijai teritorijas. Bdami Romos sjungininkais, vestgotai paddavo veikti vairias german gentis, besiverusias Ispanij, pagrindinai svebus. itaip bekariaudami, vestgotai iplt savo valdas pietus nuo Pirn kaln ir stengsi uimti likusios Galia Narbonensis provincijos Viduremio jros pakrant, bet buvo istumti savo romn sjunginink. 439 m. romn generolas Litorius sumu vestgotus prie Narbonnos ir netgi nustm juos atgal Tuluz. Generolas apsupo miest, bet buvo sumutas ir paimtas nelaisv umiesio myje. Galijos pretorijus prefektas Avitus, kuris turjo didiul tak vestgot karaliui Teodorikui I, buvo isistas Tuluz ir pasiek taikos susitarim. Nuo V a. vidurio Britanijos provincij vis daugiau m keltis german angl ir saks, kurie sikurdavo istumt kelt emse. Dalis kelt netgi met tvyn ir patrauk Galij, kuri dauguma apsistojo emje vliau pavadintoje j vardu Bretanje. Germanai Britanijoje buvop pakviesti kovoti su piktais. Taiau anglai ir saksai liko vieninteliais nugaltojais. Keltai iliko Kornvalyje, Velse ir alia pikt kotijoje. 451 m. gresiant didiausiam hun siverimui Galij, Galijos pretorijus prefektas Avitus vl ved derybas tarp Romos ir vestgot ir kartu sumu hunus. 455 m. Avitus, tuo metu magister militium (Imperijos vyriausiasis karininkas), per diplomatin misij pas vestgot karali Teodorik II, savo draug vestgot buvo paskelbtas naujuoju Romos imperatoriumi Tuluzoje, kai tik buvo gauta inia, kad vandalai apipl Rom, ir kad imperatorius Petronius Maximus buvo nuudytas. Visgi, Avitaus valdymas buvo trumpas ir 456 m. jis buvo prie nugaltas. Tai suprieino vizigotus ir pastmjo karui su naujais Romos valdovais. Pagaliau vis silpnjanti Roma pasidav. Narbonnos (pajrio regionas esantis ariausiai Akvitanijos) regionas vizigot galutinai buvo ukariautas 456 m. 466 484 m. vestgot karalius Eurikas buvo labiausiai nepalauiamas Romos prieas ir jam seksi plsti savo valdas Galijoje ir Ispanijoje. 475 m. vestgot karalius Eurikas (Euric) nutrauk sutart su Romos imperija ir paskelb nepriklausomyb. Tuluza tapo spariai besipleianios Vestgot karalysts. 476 m. nuveriamas Vakar Romos imperijos imperatorius. 486 m. nirtingose kautynse prie Suasono miesto frankai vadovaujami karo vado Chlodvigo sumu Vakar Romos Imperijos kariuomen ir um dal Galijos. Vliau jie prisijung Galijos pietus ir taip pasiek Viduremio jra. V a. pabaigoje Tuluzos Vestgot karalyst isiplt nuo Luaros (Loire) slnio iaurje iki paties Gibraltaro pietuose, nuo Ronos ups rytuose iki Atlanto vandenyno vakaruose. Tai buvo didiausias isipltimas alies, kurios sostin buvo Tuluza. Kitaip nei kiti Vakar Europos miestai, Tuluza klestjo per vis migracij ir Didiosios invazijos period. Nors vestgotai ipaino antrinitorik krikionybs forma arijonizm ir gyveno atskirai (segreguotai) nuo savo galoroman pavaldini, juos pastarieji gerai prim, nes jiems buvo garantuotas saugumas ir klestjimas. Miestas u savo I amiaus statyt sien iliko tokio paties dydio, kai tuo tarpu daugelis Vakar Europos miest skubiai statsi naujas sienas, apimdami tik maj dal teritorijos, kokia buvo imperijos laikais.

Tuluzos Vestgot karalyst apie 500-uosius metus.

Turtai, kuriuos vestgotai pagrob Romoje 410 metais (skaitant ir Jeruzals ventyklos turtus), manoma tuo laiku buvo laikomi Tuluzoje. Vestgotai i lto pasiek romn ir got kultr susimaiym. Vestgot dka buvo isaugota Romn teis surinkta Alariko santraukoje (kodekse?) 506 metais, kuri buvo pritaikyta didiulje tiek vestgotams, tiek vietiniams romnams. Atsivelgus visa tai Tuluzos Vestgot karalyst buvo labiau romanizuota ir valstybs struktra buvo labiau ivystyta negu Frank karalyst Luaros slnyje. V a. pabaigoje, anot archeologini kasinjim, semb emes siver fryzai ir saksai. Jie buvo priversti bgti nuo frank ekspansijos.

VI a.
Apie 500 m. susikr frank valstyb. Frankams sikrus Galijoje nustota aukti liaudies susirinkim. Svarbius nutarimus karalius priimdavo pats, tardamasis tik su kilmingaisiais. Kiekvienai didels alies sriiai Chlodvigas skirdavo valdytojus grafus. Chlodvigui valdant, buvo urayti senieji frank paproiai ir naujieji karaliaus potvarkiai. I j buvo sudarytas pirmasis frank statym rinkinys. Vis dlto, pagonys frankai, valdomi karaliaus Chlodvigo (Clovis) perjo katalikyb ir tokiu bdu gavo svarbi krikioni vyskup tinklo param. Katalik Banyia greitai tapo vienintele efektyvia galios institucija, kuri ymia dalimi buvo daugiau nei vietins reikms ir kuri stirpiai prieinosi vestgot aristokrat arijonizmui. Gana greitai frankai plsdamiesi pietus pasiek Vestgot karalysts sienas. 507 m. Prasidjo karas, kurio pasekoje vestgot karalius Alarikas II buvo nugaltas frank karaliaus Chlodvigo Vouille myje. is mis itin svarbus iuolaikini prancz savimonje (in the psyche), nes frankai suvokiami kaip pranczai, o vestgotai laikomi svetimaliais. 508 m. po pergals Vouille myje, frankai toliau ygiavo pietus, nukariavo Akvitanij ir 508 m. um Tuluz. Vestgotai buvo istumti savo valdas Ispanijoje, kurioje vliau perkl ir savo sostin Toled. Tuluza tapo Akvitanijos dalimi atskirta nuo Narbonns ir Viduremio jros regiono, kur vestgot valdia iliko sumajusiu sostins miestu, vos vos integruotu Frank karalyst.

Frankams ukariavus Tuluz prasidjo nykimo ir anarchijos periodas. Vargas, maras, demografinis smukimas, mokykl, isilavinimo, kultros smukimas buvo bdingi bruoai frank teritorijose V-VI amiuose. 511 m. mir Chlodvigas. Akvitanija kaip ir visa Frank karalyst buvo padalinta Chlodvigo snums Merovingams. is periodas buvo labai temptas ir sudtingas, komplikuotas, nes kiekvienas Meroving karalius kariavo ir ud vienas kit tam, kad galt valdyti vis Frank karalyst, kuri buvo suvienyta, paskui suskilo, vl suvienyta ir t.t. akvitanija buvo silpnai valdoma tai vieno ar kito frank karaliaus, kuris paskirdavo kunigaikt kontroliuoti region j vardu. Apie 520 m. mir Danijos karalius Hygelacas, kur, anot padavimo likimas nubaud kai jis savo neabota drsa usitrauk nelaim, susivaidijs su frizais. Tuo metu vyko daug kar tarp svear ir geat. Jrinis i kar pobdis leidia manyti, jog geatais bent kai kuriais atvejais yra vadinami jutai. Taiau senesnis poiris, es ia atsispindi ilga kova, per kuri svearai galop paverg Vstergtlando taut, ko gero, patvirtinamas poemos pabaiga. Nes tuomet, kai mirties lauo liepsna apm Beovulfo, j valdovo, kn, geat moteris [...] vis giedojo ir giedojo ermen raud, ir siaubo sklidinu balsu auk, jog ateis gedulo dienos ir didiuls udyns ir smurtas itiks daugel, atnedamos paeminim ir nelaisv. Svear kratas, drieksis iaurine Baltijos lankos ndien Mlareno eero pakrante, tapo tuo metu turtingiausia iaurs vieta. To prieastis labai isipltusios galvij ganyklos, nuolat kylant Baltijos jros pakrantei, taip pat, be abejons, umegzti artimi prekybiniai ryiai su Gotlando sala. Tuo laikotarpiu vyko sparti svear ekspansija i Centrins vedijos Aland salas; be to suomiai, nors ir labai ltai, skverbsi i pajrio beveik negyvenamas Tavastijos tolumas pietvakariuose ir Karelijos dykras Ladogos eero apylinkse. Ir vien, ir kit buvo netvirta gentin santvarka, o jiems vadovavo genties vadai, kuri laiv kapai yra aptinkami palei vis pakrant. Vieninteliai nepaneigiami faktai, urayti frank metratinink, byloja apie dan antpuolius friz krate. Yra pagrindo manyti, kad iais antpuoliais buvo norima pasipelnyti i nauj prekybini santyki, kuriuos frankai umezg su arab pasauliu tuomet, kai ankstesn Jutlandijos prekyba su Baltijos jros kratais buvo sutrikdyta vakarus slenkani slav. VI a. Prsijoje gyveno legendiniai karvedys Vaidevutis ir Krivi Krivis Brutenis. Archeologijos ir paleotoponimikos duomenys leidia sprsti i tikrj buvus Bruten ir Videvut, taip pat j vakar germanik kilm. [Brutenis < Pruten- < Pritan- < Britan-; britas-keltas?; Prutenija, Brutenija???

v. Jonas I, popieius ir kankinys (mirs 526 m.). is Toskanos kunigas 523 rugpjio 13 d. Pakeit popiei Hormizd. Jo pavestas Dionizas maasis 526 m. nustat Velyk vents cikl, kurio laikomasi ir iandien. Kai Jonas I tapo popieiumi, prie 5 metus Hormizdas ir imperatorius Justinas, Justinijano dd buvo sustabd schizm tarp Romos ir Konstantinopolio, kuri vyko 484 m., po to kai imperatorius Zenonas neskmingai band sutaikyti katalikus ir monofizitus. Kadangi judjimas sukl vairi politini pasekmi 524 m. pabaigoje imperatorius Justinas paskelb sakym, pagal kur turjo bti udarytos Konstantinopolio arijon banyios ir i j atimtos bet kokios pilietins teiss. Gotai buvo arijonai, tad Teodorikas, ostgot ir Italijos karalius, 525 m. pareigojo popiei Jon I perkalbti imperatori ataukti sakym: su juo ivyko keli tkstaniai palydov, nein vakmis ir kryiais. Imperatorius Justinas sutiko atiduoti arijonams kai kurias i j atimtas banyias, taiau atsisak grinti teises arijonams, kurie perj katalikyb, vl grdavo pas arijonus. Teodorikas, nepatenkintas menkais delegacijos laimjimais, udar Jon kaljim, kur jis nuo nemoniko elgesio netrukus mir.
527 565 m. Bizantijos imperatoriumi buvo Justinianas, kuris band atkurti buvusias Romos imperijos sienas. 560 m. avarai Panonijoje kr Avar Kaganat. Kaganat nusilpnino iors spaudimas, o galutinai sunaikino Karolio Didiojo aneksija vakarus nuo Dunojaus, o rytus teritorij um bulgarai. N viena i dviej aneksuotoj nesugebjo kurti ilgalaik valstyb ir IX a. pabaigoje kratas buvo apgyvendintas didels slav populiacijos. IX ir X a. sandroje Bavarijos karalius Arnulfas I pasikviet vengrus, gyvenusius iaurinje Juodosios jros pakrantje Panonij, kad sutramdyt Moravijos karali Sviatopolk, siverus Panonij. Bavarijos karalius tikjosi i vengr pagalbos: jie turjo pulti Moravij ir Bulgarij. Arnulfas ilaik aljans su vengrais iki savo mirties 899 m. 562 m. avarai jau buvo ugrob emes prie Dunojaus vidurupio, anksiau apgyvendintas kit grobik hun, langobard, gepid. Susidar daugiagentis Avar kaganatas.

Apie 570 m. Mozr eeryno vakarinje dalyje susidar Mozr kultrin grup. Tai teritoriniu poiriu nedidelis junginys, uimantis nedaugiau kaip 60x60 km. ioje teritorijoje sikr avar pavaldiniai raiteliaikariai langobardai ir gepidai.

VII a.
V I I a . Armnijoje kilo, vidurami krikioni erezija p a u l i k i o n a i , kuri pradininku laikomas dvasininkas Konstantinas, vliau pasivadins Silvanu. 6 0 0 - 6 5 0 m . Mozr eeryno kultrinje grupje atsiranda ant miniatirins pirtuotos segs, avariki dir apkalai, puoti perl ornamentais, kovos peiliai su kabmis, pritaikyti neioti horizontaliai prikabinus prie diro. 6 2 2 m . baigsi pergalingi avar karai su Bizantija, nutrauktas duokls jiems mokjimas. Avar auktuomenei buvo btini pavaldiniai, kurie galt verstis emdirbyste ir ilaikyt kari luom, todl Mozr eeryno gyventojai, avar sjungininkai ima rengti antpuolius dabartin Lietuvos teritorij. 630 m. Arab valstybs susikrimas. VII a. chazarai kr savo kaganat, kuris apm teritotijas tarp Kaspijos jros iki Kaukazo bei dabartin ryt Ukrain ir Krym. Chazarai vliau prim karaim tikjim. VII a. Bizantij upuol arabai ir atm didij dal imperijos emi. Apie 675 m. sagose raoma, kad karalius Ivaras ukariavs ryt kratus, tarp j ir Kur. VII a. pabaigoje Meroving monarchija taip nusilpo, kad Akvitanijoje susikr vietins nepriklausomos kunigaiki dinastijos. Neinoma ar jie turjo kraujo ryi su frankais Merovingais, ar ne. Nors Merovingai j nepripaino, jie vald kaip Akvitanijos (skaitant baskikai kalbani teritorij Gaskonij, pietus nuo Garons ups) karaliai, o j sostin buvo Tuluza. VII a. pabaigoje sustiprjo bulgar karalyst ir Avar kaganato politin padtis pasidar kebli, o jo ryiai su Mozr eeryno kultrine grupe nutrko. Avar viepatavimo Pabaltijyje lugim pagreitino ir semb pergals prie atjnus.

VIII a.
VIII a. Kinijos sostinje buvo pradtas leisti dienratis Sostins inios. Jame buvo spausdinami imperatoriaus sakai ir praneimai apie svarbiausius vykius. Laikrat daugino i teksto, ipjaustyto ant lent. V I I I a . paulikionai iplito M.Azijoje, dalyviai daugiausia buvo miest varguomen ir valstieiai, j reikalavimai antifeodalinio pobdio. 711 m. arabai persikl per Gibraltaro ssiaur ir upldo Ispanij. 719 m. keliaudami per Ispanij palei Viduremio jros pakrant, arabai um Narbon paskutin vestgot bastion. 721 m. al Andaluso (musulmon Ispanijos) walis (gubernatorius) al-Samhas ibn Malik al-Khawlanis surinko stipri armij (i iaurs Afrikos, Sirijos ir Jemeno) ir isiruo nukariauti Akvitanijos. Puldamas vakarus nuo Narbons, jis apsupo Tuluz, Akvitanijos kunigaiktysts sostin, bet po 3 mnesi apsiausties, kai miestas jau buvo pasiruos pasiduoti, kunigaiktis Odo Akvitanietis (dar inomas kaip Eudes), kuris buvo itrks i miesto surasti pagalbos, suspjo sugrti su armija ir sumuti arab armij Tuluzos myje, 721 m. birelio 9 d. prie pat miesto sien. Paymtina, kad frankai atsisak padti, tikdamiesi pasinaudoti situacija ir atgauti Akvitanij. Tai roman kalba kalbantys akvitanieiai ir baskikai kalbantys gaskonai vieni patys kovojo su arabais. Tuluzos mis buvo triukinantis pralaimjimas arabams. Arab armija isisklaid ir daugelis kari buvo iudyta, al-Samhas mir nuo aizd, o arab kariuomen, vadovaujama antrojo pagal rang vado Abd alRahmano al-Ghafiqio spruko atgal Narbon, kur link kunigaiktis Odo nusprend nepersekioti j. m dar ir iandien prisimena arab istorikai, kaip pagrindin sutrukdym arab ekspansijai Vakarus. Apie 730 m. Akvitanijos kunigaiktis Odo nusprend sudaryti sjung su Katalonijos valdytoju musulmonu Uthmanu ibn Naissa (dar inomu kaip Munuza). Didiausia grsm kunigaikiui Odo buvo jo iauriniai kaimynai frankai. Odo ved Munuzos dukter ir arab reidai Akvitanij laikinai pasibaig, itaip suteikdami galimyb Odui susitelkti ties iauriniu agresoriumi.

Taiau 731 m. Munuza sukilo prie naujj al-Andaluso wali Abd al-Rahman al-Ghafiqi. Pastarasis netrukus nugaljo Munuz ir nordamas nubausti kunigaikt Odo u jo sjung su Munuza siver Akvitanij. Prisimindamas Tuluzos mu mkiojant grsmingai jo atmintyje, jis pasirinko pereiti Pirn kalnus vakariau Tuluzos, vietoj to, kad ygiuot i Narbons, ir neuilgo pasiek Bordeaux, kur sumu kunigaikio Odo kariuomen. Atrodo Odo buvo isklaids dal savo dalini po taikos sutarties sudarymo su Munuza, kas galjo ir takoti jo neskm siekiant sustabdyti Abd al-Rahman. Um Bordeaux, arabai patrauk iaur link vento frank vienuolyno Ture (Tours). Odui neliko kitos ieities, kaip paprayti frank pagalbos. arlis Martelis (Charles Martel), tuometis frank lyderis (Meroving karaliai tuo metu buvo aisliniai karaliukai), pagaliau sutelk dmes arab grsm, traukiani jo emes, surinko kariuomen ir susitiko arabus netoli Poitiers (Puatj). 732 m. spalio 25 d. myje prie Puatj arabai buvo sumuti, o Abd al-Rahmanas mir mio lauke. arlemanio (Charlemagne Karolis Didysis) mokslininkai daug nuveik, kad pagerbt Puatj m. Europoje jis prisimenamas kaip mis, kuris igelbjo Europ ir krikionyb nuo arab. Arabai buvo nustumti pietus nuo Pirn kaln. Po mio prie Puatj, kunigaiktis Odo buvo priverstas nusieminti arliui Marteliui ir pripainti jo siuzerenitet frank valstybei. Taiau frankai buvo labai usim Burgundijoje ir neusim reikalais pietuose, palikdami Od slyginai nepriklausom iki pat jo mirties 735 m. 735 m. mirus kunigaikiui Odo, jo paveldtoju tapo jo snus kunigaiktis Hunaldas Akvitanietis (taip pat iomas kaip Hunold arba Hunaud). Hunaldas atsisak pripainti arlio Martelio autoritet, kuris savo ruotu isiunt savo karius pietus ir 736 m. um Bodeaux. 736 m. frankai um Akvitanijos miest prie Biskajos lankos Bordeaux. Akvitanijos kunigaiktis Hunaldas buvo priverstas pripainti frank valdi, o arlis Martelis atauk savo karius i Akvitanijos tam, kad galt upulti arab valdomas teritorijas Narbonje. 741 m. mir frank karalius arlis Martelis. sost pateko jo snus Pipinas trumpasis (Pippin the Short, Pepin le Bref). 742 m. kunigaiktis Hunaldas vl sukilo prie frank valdi, bet 745 m. buvo galutinai sutriukintas ir pasitrauk vienuolyn. Po jo sost atjo jo snus kunigaiktis Waiferis Akvitanietis (dar inomas kaip Waifre arba Gaifier). Pipinas buvo usims vidaus reikalais, taip pat turjo dalintis valdia su savo broliu, todl Waifer paliko valdyti vis Akvitanij net neokupuodamas jos. 747 m. Pipinas tapo vieninteliu Frank karalysts valdovu. 751 m. Pipinas nuvert paskutin Meroving karali ir su popieiaus parama buvo irinktas Frank karaliumi itaip praddamas Karoling dinastij. 752 m. Pipinas atnaujino kar dl arab uimt emi prie Viduremio jros, ten, kur jo tvui nepasisek. Pipinas susidr su iauriu pasiprieinimu. Narbon taip pat vien kart siver ir kunigaiktis Waiferis tais paiais 752 metais. 759 m. Pipinas galutinai ugrob Narbon ir galutinai ubaig arab valdym iaur nuo Pirn kaln. Dabar Akvitanija didija dalimi buvo apsupta Frank karalysts. 760 m. Pipinas pradjo Akvitanijos ukariavim. Tai pasirod nelengva uduotis. Frankai utruko 8 metus kol paverg Akvitanij ir Tuluz. Gaskon taip pat pakluso frankams. 768 m. paskutiniai Akvitanijos pasiprieinimo takai krito, kai kunigaiktis Waiferis buvo iduotas ir nuudytas paslaptingomis aplinkybmis. Akvitanija buvo visikai sunaikinta per ilgus 8 metus trukusios idegintos ems taktikos kar, vykdyt tiek Pipino, tiek Waiferio. Tuluza ir Akvitanija (kaip ir Gaskonija) vl tapo Frank karalysts dalimi. Taiau regionas labai greitai atsigavo per ilg Karolio Didiojo valdym. 768 m. Frank karalysts valdovams tapus broliams arlemanui ir Carlomanui, kunigaikio Waiferio snus Hunaldas suorganizavo sukilim prie frank valdi Akvitanijoje. Karolis sivers krat nugaljo Hunald. 771 m. mir Carlomanas ir arlemanas liko vieninteliu Frank karalysts valdovu. 776 777 m. danai priglaud nuo Karolio Didiojo armijos sprunkant saks vad, taiau frankai nesiryo keryti danams inodami pastarj karin galyb. Saksai kaudavosi padrikai, be arv. Frankai, turdami stiprius raitininkus ir gerus ginklus, miuose saksus nugaldavo. Pasitraukus frank kariuomenei, saksai sukildavo, degindavo ir griaudavo j alyje pastatytas tvirtoves. Nordamas pavergti saksus, Karolis Didysis vert juos jga priimti krikionyb. Saks krate ved iaurius statymus: u menkiausi nepaklusnum karaliui, u krikioni tikjimo isiadjim grs mirties bausm. Daugiau kaip 30 met saksai gyn savo laisv.

VIII a. skandinavai perm prekyb gintaru. Su j pagalba buvo kurtas atramos punktas Trusas, kiek vliau IX a. pr. Kaupas. VIII a. daug prsik segi patenka Gotland, kurios iliko populiarios iaurs Europoje iki pat X a. 778 m. Karolis Didysis isiunt savo kariuomen Ispanij prie arabus. Grtant Karolio Didiojo ariergard (atsitraukiant jo snno Rolando br viliot pasal) Roncesvalles (pranc. Roncevaux) tarpeklyje, Pirn kalnuose upuol bask kariai. Tai Karoliui Didiajam leido suprasti, kad frank valdia Gaskonijoje ir Akvitanijoje vis dar tebebuvo silpna ir kad vietiniai gyventojai nebuvo visikai itikimi, lojals frankams. Dl tos prieasties tais paiais metais Karolis Didysis i pagrind reorganizavo regiono valdym: buvo vestas tiesioginis frank administravimas, o frank grafai /counts/ (Frank karaliaus atstovai) sikr pagrindiniuose miestuose, pvz., Tuluzoje. 781 m. Karolis Didysis kr Akvitanijos karalyst, apimani vis Akvitanij (formaliai prijungus ir Gaskonij) bei Viduremio jros pakrant nuo Narbons iki Nimes (teritorij tada inom kaip Gothia), o Akvitanijos karn suteik savo trimeiui snui Louis. Tokios pat karalysts buvo kurtos besipleianioje Karoling imperijoje Bavarijoje, Lombardijoje. Tai turjo utikrinti vietini gyventoj lojalum naujai ukariautose teritorijose su stipriu vietiniu identitetu (idiosyncrasies). Karnas gaudavo tik Karolio Didiojo sns. Akvitanijos mons visoje imperijoje buvo inomi dl savo tvirtos nepriklausomybs dvasios, taip pat ir turt. Itikro regionas buvo gana klestintis tuo laikotarpiu, kai atsigavo po nukariavimo. Karolio Didiojo karaliavimo metu Vakar Europa labai atsigavo po tamsij Vidurami. Tuluza nebuvo iimtis. Tuluza buvo pagrindin Karoling tvirtov prie musulmonikosios Ispanijos. Karins kampanijos prie musulmonus i Tuluzos buvo vykdomos beveik kasmet valdant Karoliui Didiajam. 793 m. sausio 8 d. siaubingas stabmeldi siverimas be gailesio sunaikino Dievo banyi ventojoje saloje, - ra anglosaks kronika, mindama vien pirmj viking upuolim.

IX amius
IX-XII a. vakar baltai gyvulininkyst kultyvavo labiau nei ryt baltai. rytus nuo kuri gyvenusios gentys buvo labiau panaesns emgalius, nei Nevio emaiius. IX a. bavar geografo iaurinio Dunojaus krato miest bei srii aprayme pirm kart pamintas vardas Bruzi. Paminjimas labai trumpas tepasakyta, kad Bruzi uima didel plot. Be to, minimas ir Prissani vardas, kur dalis kalbinink taip pat sieja su prs vardu. Pirmaisiais IX a. deimtmeiais viking ygiai daugiausia vyko i Vakar Norvegijos Hebridus ir kotij, taip pat Vakar Airij ir mane visas pakrantes, skalaujamas Airijos jros. Hebridai bematant tapo nuniokoti ir kartu su Meno sala, kurioje buvo miri norveg ir kelt civilizacija, prijungti prie Norvegijos Karalysts. 800 m. Karolis Didysis atvyko Rom ir pasiskelb imperatoriumi. Popieius j vainikavo. Priimdamas imperatoriaus titul, Karolis Didysis norjo sustiprinti savo valdi nukariautiems kratams. Kit Europos krat valdovai siek Karolio Didiojo globos ir sjungos su juo. Pats Karolis Didysis dalino emes su visais monmis kilmingiesiems. Valstieiai turdavo dirbti ems ir j savininkui, eiti la, mokti prievoles. Karolis Didysis sukviesdavo kilminguosius frankus pasitarim dukart per metus ir, gavs j sutikim, leisdavo potvarkius. Tuo metu valstieiai buvo taip nuskurdinti, kad nebesugebjo sigyti ginkluots. Todl Karolis Didysis beveik visai nualino valstieius nuo karins tarnybos. Kariuomen buvo sudaryta i kilmingj ir j bri. Didel kariuomens dal sudar raitininkai. 801 m. Karolis Didysis ukariavo Barselon ir didel dal Katalonijos. Kartu su iaurinmis Aragono ir Navaros teritorijomis prie Pirn kaln tapo Frank imperijos pietine riba marka (march; the Spanish March). IX a. Karolis Didysis prie Linco iud per 120 000 vietini vakar slav. I X a . paulikionai pradjo ginkluot kov. Tie i j, kurie Bizantijos valdios buvo perkelti Balkanus, turjo takos bogomilams. 808 m. vienas pirmj dan miest Hedeby yra minimas frank kronikoje, kur raoma, jog dan karalius privert vienos Baltijos pajrio slavikos gyvenviets pirklius persikelti jam pavaldi teritorij tokia praktika greiiausiai nusiirta nuo Karolio Didiojo. Arab pirklys i Kordobos nelabai graiai apra purvin ir triukming Hedeby miest, kurio gyventojai es dainuodami ileisdav gars, primenant uns lojim, taiau daug atgrasesn galbt tai pirma uuomina danams bding gerklin sprogstamj priebals? Apie 900 m. Hedeby turtai atkreip dmes ved konungo, kuris po skmingo antpuolio paverg miest, taiau po madaug 40 met hedebieiai

nusimet prieo jung ir miestas klestjo iki pat XI a. pabaigos. Tuo metu j utemd kaimyninis lzvigas, kurio prieplaukoje galjo vartuotis didesns gramzdos laivai. Prie 1050 m. Hedeby buvo paverstas pelenais, greiiausiai j ugrobiant norveg karaliui Haraldui Hardradai. Birkos, sikrusios prie Malareno eero vakarus nuo dabartinio Stokholmo, apylinkse aptikti radiniai rodo, kad imtmet ar dar daugiau prie tikruosius viking amius kininkas pirklys jau turjo dvi tokias keistai sugretinamas brangenybes kaip airika vyskupo lazda ir mayt Budos statull. 814 m. mir Frank imperijos valdovas Karolis Didysis ir vienintelis liks gyvas i jo sn buvo Louis, Akvitanijos karalius, kuris tapo Imperatoriumi Louis the Pious (Louis le Pieux). Akvitanijos karalyst buvo perleista Pipinui, antrajam Louis the Pious snui. Gothia buvo atskirta nuo Akvitanijos karalysts ir buvo tiesiogiai valdoma imperatoriaus, tokiu bdu sumainant buvusios Akvitanijos kunigaiktysts ribas. Taiau problemos neutruko pasireikti. Louis the Pious turjo tris snus ir 817 m. jis i anksto paskirst dalimis bsim imperijos palikim: Pipinas buvo patvirtintas Akvitanijos karaliumi (Pipinas I Akvitanietis), Louis the German tapo Bavarijos karaliumi, o vyriausias snus Lotaras tapo imperatoriaus bendravaldiu ir ateityje turjo tapti ir broli siuzerenu. 823 m. arlis Plikasis (Charles the Bald, Charles le Chauve) gim nuo antrosios Louis the Pious monos. Ji netrukus panoro sukurti snui karjer. Louis the Pious buvo gana silpnas ir petyns prasidjo tarp trij sn vienoje pusje ir j tvo su jo naujja mona kitoje pusje. Tai prived prie visiko Frank imperijos sugriuvimo. Louis the Pious buvo paalintas nuo valdios, vliau karnuotas, vl nuverstas ir vl karnuotas ir t.t. 825 m. Dicuilas pranea, kad vikingai ivar airi vienuolius i Islandijos. 836 m. norvegai kr Dublin, o palei vis pakrant kit prekybini centr. Danai neskmingai band istumti norvegus i Airijos, taiau tikrasis j ygi tikslas buvo Anglija ir Pranczija. Be to, j ygiai i pradi buvo vykdomi ir svarbiais politiniais sumetimais, nes dan valdovams reikjo sukurti gynybinius ir puolamuosius postus Frank imperijos pasienyje, kadangi Karoliui Didiajam apie 800 m. jau buvo pavyk nutiesti pelningus prekybinius marrutus, pietuose jusius palei Danijos teritorij. 838 m. mir Pipinas I Akvitanietis ir Louis the Pious su mona paskyr arl Plikj Akvitanijos karaliumi. 839 m. frank kronikininkas rao apie pasiuntinius, keliavusius Reino upe, kurie buvo priversti grti i Bizantijos aplinkiniu keliu Rus kaganat, negaldami keliauti Dniepro slniu, nes tarp slav geni vyk kivirai. ie pasiuntiniai saksi kil i vedijos. To paties meto arab altiniai taip pat mini rus chakan, kurio buvein madaug atitinka dabartinio Novgorodo viet, - ten, kur Volchovo up iteka i Ilmenio eero. Galop, Rus pirmin kronika, surayta prajus daugiau nei 200 met nuo vykio, pradedanio Rusijos istorij, kai rus kunigaikiai IX amiuje buvo pakviesti valdyti Novgorod ir dar du Rusios miestus. Nors odis rus kone tapatus dabartins suomi bei est kalbos odiui, reikianiam vedus, j poveikis Rusijai toli grau nebuvo toks, kok danai padar Ryt Anglijai. Skandinavai Rusij vadino Gardarike (miest kratas), vadinasi, jie rado stovinius miestus: ia prielaid patvirtina tai, kad nra aptikta akivaizdi archeologini ikasen, kurios paliudyt vedus gausiau gyvenus Rusios paupio miestuose. Vienintel iimtis tra Senoji Ladoga, stovjusi ten, kur Volchovo up iteka i Ilmenio eero, taiau jos lov greitai utemd Novgorodas, esantis madaug 160 km aukiau upe. Visgi mai ved briai, bdami geriau ginkluoti ir pasiymj didesne drausme negu finougrai ar vakarins Rusios slav gentys, galdavo ia imti labai pelning duokl vergais bei kailiais. Jeigu pelno i i tolim ygi nepakakdavo, vedai savo karin aunum parodydavo puldindami Bizantij, kurion tekdavo keltis per Juodj jr, arba iaurs ryt Iran, kur pasiekdavo plaukdami Kaspijos jra; iuos antpuolius mini graik bei musulmon kronikininkai. 839 m. Asambljoje Wormse Frank imperija buvo perdalinta: arlis Plikasis gavo vakarin imperijos dal, Lotaras centrin ir rytin dal, o Louis the German tegavo tik Bavarij. Pipinas II Akvitanietis, Pipino I snus, nesutiko su tokiom slygom. J karaliumi irinko akvitanieiai (bet ne gaskonieiai, kurie atsiskyr nuo Akvitanijos) ir pasiprieino savo seneliui. Louis the German Bavarijoje taip pat nesutiko su savo tvo slygomis. Galiausiai Louis the Pious mir 840 m. Vyriausias snus Lotaras pretendavo vis imperij. Kilo karas. Lotaras susivienijo su savo snnu Pipinu II, Louis the German netrukus susivienijo su savo pusbroliu arliu Plikuoju ir kartu nugaljo Lotar. 843 m. rugpjtyje Verdene trys Karolio Didiojo ankai pasira ko gero svarbiausi Europos istorijoje sutart dl Frank imperijos padalijimo Verdeno sutart (Treaty of Verdun). Imperija buvo padalinta tris dalis: arlis Plikasis gavo vakarin dal, Francia Occidentalis (Vakar Frankonij, vliau pavadint Pranczija), Louis The German gavo rytin dal Francia Orientalis (Ryt Frankonij, vliau tapusi

Vokietijos ventja Romos Imperija), o Lotarui atiteko centrin dalis, kuri nukariavo ir pasidalino du jo broliai. Taiau ir ios karalysts nebuvo vieningos kiekviena j suskilo stambias feodalines valdas. Prasidjo feodalinio susiskaldymo laikai. Pranczijos karalyst sudar 14 stambi feodalini darini. Daugelis feodal turjo daugiau ems negu pats karalius. Vokietijoje karaliaus valdia i pradi buvo stipresn negu Pranczijoje. eimynin nesantaika paliko imperij silpn ir neapsaugot. Keli sibrovliai tuoj pat ianalizavo situacij ir ja pasinaudojo vikingai. Po Verdeno sutarties, arlis Plikasis patrauk pietus sumuti Pipin II ir prisijungti Akvitanij prie savo vald. Pirmiausia jis ukariavo Gothia, nugaljs sukilus graf, kuris pasinaudojo Karoling nesantaika. Sukillis grafas buvo nuteistas mirties bausme. 843 m. kotijos kelt (kot, pikt) feodalins len valstybs susivienijo Albano karalyst, kuri XII a. m priklausyti anglams. 844 m. arlis Plikasis patrauk vakarus ir apsupo Tuluz, Akvitanijos karaliaus Pipino II sostin, taiau turjo atsitraukti taip ir nesugebjs uimti miesto. 844 m. vikingai atplauk Garonne ups iotis, um Bordo ir nuplauk iki pat Tuluzos, pldami ir udydami visk kas pasitaik Garonne ups slnyje. Jie pasuko atgal kai tik pasiek Tuluz neupuol jos. Iki iol neaiku, ar jie buvo Pipino II usiundyti prie arl Plikj (kaip vliau arlio propaganda skelb), kad nugalt j ir ivyko gav umokest i Pipino II ar jie tiesiog pasinaudojo esamu karu, siver, bet pasitrauk pamat stipri Tuluzos gul, kuri neseniai skmingai apsigyn nuo arlio Plikojo. 844 m. musulmon metraiai liudija, kad stabmeldiai pasiunt 80 laiv Guadalaquiviro upe prie Sevilij, i kuri 50-iai pavyko skmingai grti Akvitanijon. Taiau nors Viduremio jron plaukusios viking komandos upuldavo net Marok, kur kas lengviau buvo kurti gyvenvietes Ronos ups iotyse tarp frank negu stipriai ginamuose musulmon kratuose; ionai vedai skmingiau priartdavo i kitos puss ir veikdavo kitokiais bdais. 845 m. po vyki su vikingais ir nepavykusio tarpusavio karo, arlis Plikasis pasira sutart su Akvitanijos karaliumi Pipinu II, kur jis pripaino Akvitanijos karaliumi mainais iaurin Akvitanijos dal (Puatj grafyst). Kita vertus akvitaniei nepasitenkinimas savo karaliumi Pipinu II augo, galbt dl jo draugikumo vikingams, kurie pridar baisi nuostoli gyventojams, todl 848 m. jie papra arlio Plikojo nuversti Pipin II. 845 m. susiskaldius Frank imperijai danams atsirado puiki proga: tais paiais metais ugrob Hamburg, ir nors niekados nesteng siskverbti Vokietijos gilumon, taiau nusiaub dabartins Olandijos, Belgijos ir iaurs Pranczijos teritorijas, o Senos upe pasiek Paryi. Anapus Lamano sporadiki antpldiai apie 865 m. peraugo rimtesnius karo veiksmus, ir puikiai organizuoti j dalyviai sitvirtino Danelawe. Po 50 met danai, kuriems, anot sagos, vadovavo norveg konungas, usikariavo ir antrj ir daug patvaresn vald Normandij. 849 m. arlis Plikasis vl buvo pietuose ir uvald Akvitanijos sostin Tuluz padedamas Fredelono, Tuluzos grafo, neseniai paskirto Pipino II. arlis Plikasis oficialiai patvirtino Fredelon Tuluzos grafu. Greitai visa Akvitanija pakluso arliui Plikajam. IX a. viduryje vienuolis Kirilas graik alfabeto pagrindu sukr slav abcl. Kito vienuolio Metodijaus padedamas jis ivert graik banytines knygas slav kalb. Kirilas ir Metodijus buvo pasisti i Bizantijos skelbti krikioni tikjimo tarp vakarini slav. J mokiniai, persekiojami vokiei feodal, vliau sikr Bulgarijoje. Jie ivert slav kalb daug graikik knyg. Nuo IX a. vidurio skandinav prekybos dka Semboje pagausja sidabro. Visikai ugesus Trus pakeit prie Kuri nerijos sikrs naujas centras Kaupas. Prsai lankosi Didiajame Naugarde. [ko gero kartu su vikingais turjo savo kolonij, kartu vikingavo D.G.] 850 m. pirm kart paminta bruzzi gentis (gentys) prsai. 850-860 m. Upsalos karalius Erikas kariavo Kure. 852 m. Pipinas II tapo gaskon kaliniu, kurie j perdav jo ddei arliui Plikajam, kuris udar vienuolyn. 852 m. mir Tuluzos grafas Fredelonas ir arlis Plikasis nauju grafu paskyr Fredelono brol Raymond (Raimond). Tai buvo iskirtin malon, nes paprastai grafai buvo tik administratoriai renkami ne i tos paios eimos. Taiau tai tapo Tuluzos graf dinastijos pradia, kurie visi buvo grafo Raymondo I Tuluzieio (Raimond I) palikuonys. 853 m. ved ygis Apuol.

854 m. ved karalius Olafas su didel kariuomene atplauk kuri emes, um ir sudegino miest, Rimberto vadinam Seeburg (Gruobinia) ir po 5 dien ygio pasiek kit kuri miest Apulia. 854 m. Pipinas II Akvitanietis pabgo i vienuolyno ir suorganizavo sukilim Akvitanijoje, taiau nesulauk didelio palaikymo ir jo planai nepavyko. Vliau jis kreipsi pagalbos vikingus. 855 m. sekdamas savo senelio Karolio Didiojo pavyzdiu, arlis Plikasis atstat Akvitanijos karalyst (be Gotijos) ir suteik karn savo snui arliui Vaikui (Charles lEnfant). 862 m., anot Senj laik pasakojimo ryt slav emes buvo pakviestas variag kunigaiktis Riurikas su savo kariauna. Riurikui pavalds Bojarinai Askoldas ir Dyras ygyje Dnepru Konstantinopol apie 886 m. pakeliui um Kijev. Mirus Riurikui, valdi perm Olegas, nuuds Askold ir Dyr, 882 m. jis ugrob Kijev. 864 m. vadovaudamas viking armijai Pipinas II Akvitanietis apsupo Tuluz, kurioje nirtingai prieinosi Tuluzos grafas. Apsuptis nepavyko ir vikingai patrauk plti kit Akvitanijos emi. Pipinas II, paliktas vis, pamat savo ambicij grivsius. Jis buvo sugautas ir jo dd vl j udar vienuolyn, kur netrukus jis ir mir. 866 m. mir arlis Vaikas. Naujuoju Akvitanijos karaliumi arlis Plikasis paskyr kit savo sn Lui Miki (Louis the Stammerer; Louis le Begue). Kaip tik tuo metu centrin Pranczijos valdia pradjo prarasti autoritet ir valdi. arliui Plikajam nesisek sulaikyti viking, vietiniai gyventojai turjo pasikliauti savo vietiniais grafais, kad galt atsispirti prie vikingus ir netrukus grafai tapo pagrindiniu autoritetu metaniu ik pagrindiniam autoritetui Paryiuje arliui Plikajam. Kadangi graf jga stiprjo, jie pradjo kurti savas dinastijas. Prasidjo karai tarp centrins valdios ir graf, kaip ir tarp pai graf, kas dar labiau silpnino gynyb prie vikingus. Vakar Europa, kaip ir Pranczija, vl eng naujuosius tamsiuosius amius, kurie bus dar labiau pragaitingi ir iauresni nei tamsieji Viduramiai VI-VII a. 870 m. dan vikingai, kaip raoma dan kronikoje Annales Ryenses, be kit krat, prisijung ir iemgal. 874 m. pradedama apgyvendinti Islandija. 877 m. arlis Plikasis turjo nusileisti: jis pasira Capitulary of Quierzy, kuris leido grafams perleisti savo valdi savo snums po savo mirties. Naujasis Pranczijos karalius buvo arlio Plikojo snus Lui Mikius, formaliai ir Akvitanijos karalius. Lui Mikius nepasirinko n vieno i savo sn Akvitanijos sost, itaip nutraukdamas Akvitanijos karalysts, kuri niekada daugiau nebeegzistuos, gyvavim. 879 m. mir Lui Mikius. valdi atjo du jo sns: Lui III ir Carloman. Lui III paveldjo iaurs vakar Pranczij, o Carlomanas paveldjo Burgundij ir Akvitanij. Realybje 870-890 met laikotarpyje centrin valdia taip susilpnjo, kad piet Pranczijos grafai pasiek visik autonomij. J kurtos dinastijos vald nepriklausomai. Centrin valdia Paryiuje nesugebs utikrinti savo autoriteto Piet Pranczijoje dar ateinanius keturis amius. IX a. pabaigoje Tuluza tapo nepriklausomos valstybs sostine. 883 m. Olegas prijung prie Kijevo drevlian, severian ir radimii emes. Pradjo formuotis Kijevo Rusi. 886 m. dan viking armija siver angl valdom (VII a. pradioje iaurs Umbrijos karalius Edvinas nugaljo maas Jorkyro kelt karalystes) iaurs Umbrijos teritorij (tarp Airijos ir iaurs jr, tarp Edinburgo ir Halamyro, Piet Jorkyre), um Jork ir pervadino Jorviku, kuris tapo nauja dan Jorviko karalyste. 888 m. mir Brmeno-Hamburgo arkivyskupas Rimbertas. Savo pirmtako ir mokytojo Ansgaras gyvenimo aprae (jie abudu anuomet platino krikionyb Skandinavijos kratuose) pateik ilgok praneim apie viking karus su kuriais. 870-890 m. Truso apylinkse lanksi anglosaks keliautojas Vulfstanas. Prsus prsais pirmieji m vadinti vakar slavai ne vliau kaip VIII a. Bdingi prs antropologijos bruoai aikiai ireiktas gracilumas, subtils veido bruoai ir gana trapi kno sandara. Antikos laikais Sembos pusiasal keltai vadino Ozerikta Ryt karalyst. Ozerikta minima ir V-IV a. pr. Kr. altiniuose. Kelt kalbos odis est-, ost- pateko german kalbas, taip vadinama ir Baltijos jra Ostsee, kuri venecijiei jrlapiuose vadina Mare Prutienae. 895 m. suvienyti Arpado vengrai apsigyveno Karpat baseine. Anot mokslinink, vengr protvyn yra mikinga erdv tarp Volgos ir Uralo kaln. Kalbine prasme vengrai yra ugro-finai, taiau ne genetine.

X a.
X amius ko gero buvo blogiausias amius Vakar Europai per paskutinius du tkstanius met. Prajus keturiems amiams po Vakar Romos imperijos lugimo, civilizacija smuko, menai ir isimokslinimas buvo apgailtinoje padtyje. Buvo tik momentikas kultros ir tvarkos atgimimas valdant Karoliui Didiajam, bet greitai atsinaujinus invazijoms (ypa viking) Vakar Europa griuvo vl. Prie betvarks prisidjo pilietiniai karai, prastos klimato slygos, marai, gyventoj skaiiaus majimas. Itisi Vakar Europos plotai pavirto laukymmis. Miestai visikai itutjo. Banyios buvo apleistos ir apipltos, pati Banyia igyveno moralin nuosmuk. Rodos Romos imperijos civilizacijos palikimas visikai inyko. Antikos kultra iliko tiktai keliuose pavieniuose vienuolynuose. Tai buvo rykus kontrastas tuo metu klestiniam Kordobos emiratui Ispanijoje arba Bizantijos imperijai. Kitas t laik fenomenas buvo visikas centrinio autoriteto, valdios inykimas. Valdia nutrupjo grafams, vliau vicegrafams, o dar vliau tkstaniams vietini feodal. X a. pabaigoje Pranczija buvo valdoma tkstani vietini valdov, kurie kontroliavo tik po vien miest ar net vien pil su keletu aplinkini kaim. Tuluza ir jos grafyst tiksliai atspindjo i situacij. Tarp 900 ir 980 met Tuluzos grafai prarado visos grafysts kontrol iaugus vietini valdov dinastijoms kiekvienoje grafysts dalyje. X a. pabaigoje Tuluzos grafai vald kelis dvarus isimiusius po vis grafyst. Netgi Tuluzos miestas buvo valdomas vicegrafo, nepriklausomo nuo Tuluzos grafo! Atsinaujino invazijos. ymus Kordobos emyrato valdovas Abd al-Rahmanas III sugebjo vl suvienyti musulmonikj Ispanij ir ilaik Kordobos emirat iki pat jo lugimo paversdamas j prestiin Kordobos kalifat 929 m. 920 m. Abd al-Rahmanas III sureng kelet ofenzyv prie krikionikas karalystes Ispanijos iaurje. 920 m. (galbt dar ir 929 m.) viena jo armij perjo Pirnus ir nuygiavo tolyn iaur iki pat Tuluzos, bet miesto neum. 924 m. madjarai (vengr protviai) pradjo ekspedicij Vakarus ir pasiek Tuluz, bet buvo sumuti grafo Raymondo III Pons Tuluzieio. X a. pabaigoje nuo vienas po kito vykusi Karoling kar ir siverim Tuluzos grafyst paliko sumaityje, suirutje. Dideli ems plotai paliko neapdirbti, daugyb ferm buvo palikta likimo valiai. Tuluzai ko gero seksi iek tiek geriau nei iaurinei Pranczijai dl to, kad Tuluz pasiekdavo stipri musulmonikosios Ispanijos mokslo, kultros taka i mokykl ir Kordobos spaustuvi. Tuluza taip pat ilaik Romos teis, prieingai iaurinei Pranczijai. Buvo sukurtas pagrindas civilizacijos atsikrimui. X a. antro ketvirio arab geografas Idrisis, sudarinjs ini apie Europ svad Sicilijos valdovui karaliui Roderui, apie Kaup (Viskiautus) ra: Gintarijas (Gintaras) didelis klestintis miestas, esantis neveikiamo kalno virnje, kur gyventojai sitvirtino nuo jros plik antpuoli. is miestas stovi nuoaliai nuo karaliaus valdios. Pasak raytini altini, semb laivai X-XI a. sandroje lankosi Danijoje, Gotlande ir Naugarde. Vienas prs pirklys Vitgaudas netgi buvo dan konungo Knuto Lavardo pasiuntiniu, pripirdamas pastarajam Naugardo kunigaikio dukter. 900-992 m. Lenkijos vakar slav gentis uvald kunigaiktis Mieka. itaip lenkai apsisaugojo nuo galimos vokiei invazijos. 934 940 m. Islandijos Laki sistemos Eldgja ugnikalnio isiverimas buvo didiausias bazaltinio potvynio isiverimas istoriniais laikais. atmosfer buvo ileista 219 milijon ton sulphur dioxide duj. Kadangi isiverimas vyko kelet met, isiverimo poveikis aplinkai greiiausiai buvo ne didesnis nei kito isiverimo 1783 m. 941 m., Kijevo kunigaikio Olego ir Bizantijos sutartyje minimas ymaus semb draugovininko Voiteso Voikovo (Vaidas i Vikiavos? Voiciechas Voikovas vakar slav draugovininkas prsuose? Vaitis Vojikis, nuo Vojaus) vardas. Jis atvyks Kijev nuo Vojaus (rus. Medveja) ups, kaip tik senaisiais laikais tekjusios tarp Vargenavos ir Kaupo. 947 m. Danija priima krikionyb. X a. viduryje, kaip rao Saksas Gramatikas, Chakonas konungo Haraldo, praminto Mlyndaniu, snus upuol sembus. Kai jis ivydo, kad jo mons dl pavojingo mio pradjo trauktis, jis sak padegti itrauktus ant kranto laivus, kad iuo bdu atimt i svyruojanij vilt pabgti. Mis buvo pergalingas dan kalavijui. Danai uvald Samland, apsived su umut prs monomis ir sujung savo gyvenim su [buvusiais] prieais. Semb draugov suklestjo. Kaip liudija staigus brangi ginkl ir papuoal gausjimas kapuose prie Vargenavos, gyventojai, kuri sudt siliejo, kaip rodo Sakso Gramatiko tekstas, ir pasilik Semboje danai, galutinai atsisako dar Brutenio ir Videvuio nustatytos sakralins draugovs tvarkos.

962 m. Vokietijos karalius ukariavs dal Italijos ir Rom, pasiskelb Romos imperatoriumi. Vliau i valstyb imta vadinti ventja Romos Imperija. 966 m. Lenkija prim krikt. X a. 3-iajame deimtmetyje pablogjus santykiams su chazarais, siekdama ukirsti keli Krymo kolonij puldinjimams, Bizantija apkriktijo alanus ir steig Alanijos vyskupij. B.Dundulis Lietuva ir jos kaimynai: nuo norman iki Napoleono Kas gi skatino Kijevo kunigaikt Vladimir kriktytis? I.Frojanovas atkreip dmes t fakt, kad praneimas apie kunigaiki urd dalybas tarp Vladimiro sn dtas iart po pasakojimo apie Kijevo ems krikt ir tarsi bt krikto padarinys. Tai, pasak jo, nurodo neginijam ry tarp kunigaiktik urd pasiskirstymo, priemons savo esme politins, ir polian - kijeviei bendruomens krikto. Vidaus politinis krikto aspektas i principo pasaulietinje istoriografijoje niekados ir nebuvo neigiamas. I.Frojanovo nuopelnas tas, kad jis sukonkretino politin aspekt, krikt vertindamas kaip ideologin politinio Vladimiro sitvirtinimo visoje Rusioje priemon. Tiesa, Vladimiro traktavimas kaip polian bendruomens galiotinio ir jo politinio savarankikumo siaurinimas ios bendruomens naudai man nepriimtinas, kaip nepriimtinas ir neigiamas Vladimiro sitvirtinimo Rusioje vertinimas, bent jau tokiu aspektu, kokiu jis yra neigiamas I.Frojanovui. Apie Vladimiro suinteresuotum suteikti savo valdiai nauj ideologin pagrind, apimant vis valstyb, liudija ir vykiai, buv prie krikt. 980 m. Kijevo kunigaiktis Vladimiras band visoms savo valdomoms emms sukurti diev panteon, ikeldamas tarp j polian dievyb Perun. Bandymas primesti Peruno garbinim kitoms gentims tik sukl konfliktus. Apie 980 m. prasideda antroji viking ygi banga, pasiyminti drausmingesne armija, pasirenkanti puolimo objektus tai Pranczijoje, tai Anglijoje, sutelkianti sisteming duokls rinkim. Tokios permainos vyko, be abejons, pristigus arabiko sidabro, - mat isism sidabro kasyklos keliuose islamo pasaulio rajonuose, ir Volgos upe nutrko prekybos kelias, kur, galimas dalykas, sutrikd Kijevo kunigaikiai, nebenorj daugiau pripainti, kad juos su protvi kratu sieja artimi ryiai. Kadangi naujasis, labiau vakarinis prekybos marrutas, js Pabaltij i Mesopotamijos bei Sirijos per Lenkij, dauig maiau turt teatnedavo Skandinavijai, danegeldas (duokl danams) kaip kompensacijos forma pasidar labai populiarus paskutiniuose viking ygiuose. Ethelredo Nerytingojo Anglija labiausiai nukentjo nuo smurto ir represij, kurias vainikavo Sveino Skeltabarzdio ukariaujamasis ygis, atliktas prie jo mirt vlyv 1014 m. ruden Gainboroughe, ir per drastikas dvejus metus trukusias kovas, kurios baigsi Sveino Skeltabarzdio sn Knut pripainus pilnateisiu Anglijos karaliumi. Knutas buvo krikionis, vadinasi, galima teigti, kad vikingai nebebuvo pagonika galyb, viepataujanti anapus krikioniko pasaulio rib. 982 m. minimas Vladimiro konfliktas su viatiiais, 984 m. minimas Vladimiro konfliktas su radimiiais. Ne be pastang vyko i ir kit geni kriktijimas. Apie kruvinus konfliktus altiniai usimena, kalbdami apie Turovo, Muromo, Naugardo, Rostovo emi krikt. I ties pagonyb su daugybe atskir kiekvienos ems diev ideologikai parankesn struktroms, suinteresuotoms valstybs valdymo decentralizacija, iuo atveju atskiroms Kijevo Rusios emms. Tuo tarpu krikionyb su vienu dievu labiau tinka valstybei, valdomai i vieno centro, kuo ir buvo suinteresuotas Vladimiras. Tad savaime suprantamos pirmj pastangos atsispirti kriktui ir pastarojo siekimas apkriktyti savo valdinius. Galima drsiai teigti, jog krikionyb tapo ideologiniu Vladimiro ir jo palikuoni siviepatavimo Kijevo Rusioj pamatu. Tad prielaida, kad Vladimiras galjo rytis Rusios kriktui ir be Bizantijos paramos, tampa tikinama. 988 990 m. Kijevo Rusia priima krikt i Staiatiki Banyios. 988 m. dan konungas, padjs apkriktyti savo tautieius i sal, Bremeno arkivyskupijos buvo paventintas misijiniu ved vyskupu. Taiau joks vedijos karalius nebuvo atverstas krikioni tikjim iki 1008 m., kai valdant Olofui Sktkonungui prasidjo religiniai vaidai, vedijoje nesiliov vis imtmet, o Suomijoje dar ilgiau. vedij krikionyb skverbsi dar liau nei Norvegij ar Danij, mat vedijos interesai vis dar buvo nukreipti Rytus, kur, iskyrus tolimj Bizantij, ji daugiausiai bendraudavo su pagonikomis tautomis. 992 1025 m. Lenkij vald Mieko snus Boleslovas I Narsusis. 996 m. Kijevo Rusioj vedama deimtin. 997 m. Kijevo metropolijos steigimas.

Vyskupij steigimo laikas

Vyskupijos ir vyskupij steigimo laikas Naugardo ernigovo Perejeslavlio Belgorodo Jurjevo Rostovo Polocko Volins Vladimiro Smolensko Turovo Halio Riazans Vladimiro - Suzdals Peremilio Cholmo Lucko Siloma data Po 1019 m. Po 1054 m. Po 1054 m. Po 1054 m. Po 1054 m. 1073 1076 m. 1073 1105 m. 1078 1086 m. 1136 m. 1142 1144 m. 1141 1143 m. 1198 m. 1214 m. 1219 1220 m. 1219 1220 m. 1269 m. Pirmasis paminjimas 1030 m. 1072 m. 1072 m. 1072 m. 1073 m. 1073 1076 m. 1105 m. 1091 m. 1136 m. 1144 m. 1156 m. 1207 m. 1214 m. 1220 m. 1229 m. 1288 m. Istoriografijoje vyraujanti data X a. XI a. I ketvirtis X a. pirma pus XI a. pirma pus X a. XI a. I ketvirtis XI a. I pus 1072 1073 m. X a. XI a. I Ketvirtis X a. XI a. I pus 1136 m. X a. XI a. I Ketvirtis 1139 1145 m. 1198 m. 1214 m. 1117 1128 m. 1219 1220 m. Iki 1240 m.

Vyskupij steigimas, mano nuomone, nuo pat pradi buvo ems (Naugardas), vliau kunigaiki dalinio politinio savarankikumo pripainimas banytiniu aspektu. Dl ios prieasties steigtos netgi titulins Belgorodo bei Jurjevo, kaip, beje, ir ernigovo bei Perejeslavlio metropolijos. Dauguma vyskupij atitiko dalines kunigaiktystes, ir nors vyskupai buvo priklausomi nuo sav kunigaiki (pagrindinis pajam altinis-deimtin), iki XIV a. Kijevo metropolija iliko vieninga bent jau formaliai. 997 m. pirm kart pamintas Gdanskas (kaub. Gdunsk, vok. Danzig). Apie X a. pabaig Kinijoje buvo ileisti pirmieji popieriniai pinigai. Visgi, nors tokie skolinio sipareigojimo ratai buvo tap gana prastais, jie taip ir nepradjo atlikinti pilnaveri pinig funkcijos greiiau tai buvo patogs skolinimo rateliai. Tikraisiais popierini pinig leidybos pradinininkais galime laikyti Mongol imperij, kurios Didysis chanas ingizas (Tengis) tapo pirmuoju pasaulio valdovu, tvirtinusiu popierini pinig naudojim. Yra ilik nemaai dokument bei liudijim, kad senovs mongolai, hunai, tuaregai, uigrai turjo gana decentralizuot monet leidyb. Kiekviena mongol valstyb (valstybs valdovu save laikydavo kiekvienas karo vadas) ileisdavo savus pinigus, neretai pinigusi aukso ar sidabro pagamindavo bet kurio vaduko auksakaliai ar net iaip prekeiviai. Taigi, tuomet mongol pinig leidybos sistema usiiminjo ne tiek pinigais, kiek aukso ir sidabro prekyba. Kardinalus pokytis vyko tada, kai ingis Chano dka kelios klajokli gentys buvo apjungtos viening Mongol imperij auksiniai, sidabriniai ir net variniai pinigai buvo pradti masikai surinkinti ir perkaldinti standartinius, vadintus sukomis. Tokie standartiniai pinigai buvo kainojami neymiai didesne suma, nei to peties svorio senosios auksins, sidabrins ar varins monetos. Gana greitai, 1227 m., ingis Chanas ved popierinius pinigus, kurie galjo bti pakeisti auks ar kit turt specialiai kurtame banke. Jau 1236 m. Mongol imperija vykd valiut reform vairiars senj pavyzdi monetos buvo pradtos masikai surinkinti, o j naudojimas netgi udraustas. Dar daugiau buvo ileistas statymas, kuriuo udrausta prekiauti auksu, sidabru, brangakmeniais, perlais ir prieskoniais visomis prekmis, galiniomis tapti pinig ekvivalentu: iuos dalykus pirkti, o paskui parduoti galjo tik vienintelio ingis Chano valdios atstovai. Senieji pinigai buvo perkalinjami ir keiiami tas paias ingis Chano sukas. Vis didesniais kiekiais buvo spausdinami popieriniai pinigai, o 1253 m. buvo netgi kurtas tam tikras skyrius prie ingis Chano vyriausybs. is skyrius, i esms, atliko valstybin pinig apskait bei leidybos planavim kak panaaus tai, k iais laikais vykdo vairi ali centriniai bankai. Standartizuot monet bei banknot leidyba labai smarkiai pakeit tuomets Mongolijos imperijos ekonomik atsirado centrin finans kontrols sistema, priverianti gyventojus sumokti mokesius ir trukdanti nuslpti turt bei pajamas. Be to, suveik ir makroekonominis pinig leidybos efektas perimdamas pinig leidyb, ingis Chanas faktikai gavo netiktino dydio negrinam paskol, kuri galjo panaudoti karinei ekspansijai aplinkinius kratus. Savo ruotu ekspansija perimant ugrobt krat turt bei pinig leidyb, vlgi t paksol tiktai didino (beje, galima palyginti tai su dabartine JAV dolerio situacija daugma tas pats reikinys) pinig gamyba ingis Chanui leido beveik neribotai didinti savo karin gali. Pirmosios ingis Chano sukos nebuvo ymimos skaiiais, taiau jau 1241 m. buvo ileistos monetos su urau Didiosios Mongol Imperijos pinigai ir skaiiumi 1. Popieriniai pinigai, pradioje tap labai populiariais, susilauk lidno likimo juos m padirbinti visi, kas papuola. Nors u padirbinjim buvo baudiama grietai (mirties bausm nukertant galv), bausmi grietumas menkai gelbjo dauguma moni, prisimindami ankstesn auskini ar sidabrini monet leidyb, kai pinig gaminimas tebuvo tinkaos formos suteikimas brangaus metalo gabalui, galvojo, kad taip pat galima gaminti ir popierinius pinigus, todl, kiekvienam ingis Chano banknotui greitai tekdavo deimtys ar imtai falsifikat. Taigi, greitai banknotus itiko bankrotas. 1260 m. ingis Chano ankas Kublai Chanas kr indli bank Karakorume Mongol imperijos sostinje. Buvo ileisti ir pirmi tikrai masiniai banknotai, veik kaip 10, 20, 100 ir 1000 suk ekvivalentai ujs bank, mogus galdavo ikeisti auksines, sidabrines ar varines, monetas banknotus, kuriuos vliau vl galdavo ikeisti monetas. 1282 m. bankas m atidarinti skyrius ir kituose miestuose. Kadangi tokie popieriniai pinigai apyvart buvo ileidiami panaiau vekselius, j padirbinjimas buvo keblesnis buvo labiau pasirpinta pinig saugumu. Gal gale, ir gyventojai jau inojo, kad pinig padirbinti negalima. Visgi, nors ie pinigai isilaik ilgiau, senoji istorija pasikartojo popierinius pinigus ir vl m gaminti visi, kas tik netingi. Deja, tais laikais gamint banknot neiliko, o apie juos geriausiai inoma i Marko Polo liudijim. Truputis daugiau informacijos liko apie vlesnius Kinijos Ming dinastijos banknotus bdami ingis Chano palikuonimis, kin imperatoriai jau inojo popierini pinig privalumus. Smarkiai ivystyta valdios sistema leido pinigus apsaugoti nuo padirbinjimo ymiai geriau: tiesiog buvo udrausta gaminti popieri visiems,

iskyrus valstybines staigas. U- neteist popieriaus gamyb buvo baudiama netgi mirties bausme. Ming dinastijos pinig iliko ir iki i laik banknotai buvo daromi i antrinio popieriaus, gaunamo perdirbus vairius dokumentus. Apie kov su padirbintojais liudija ir pirmj banknot ivaizda ant Ming dinastijos banknot pavaizduota 100 varini monet bei uraai senja kin kalba: Vidaus ir finans ministerija. Atspausdintas su imperatoriaus leidimu. Didiojo Mingo ido enklais apmokamas variniais pinigais. Padirbini naudotojas bus nukirsdintas. Skundikas bus apdovanotas 250 teli sidabro ir nusikaltlio turtu. Hongu valdovas. Turint omeny, kad kin telis buvo madaug 40 dabartini gram, tai sudar 10 kg sidabro labai didel suma. i, dar mongol pradta pinig leidyba daugma be pertrauk Kinijoje iliko iki ms dien, o iki pat XX amiaus pirmosios puss Kinijos banknotai ilaik tradicin ivaizd, kai pinigas bdavo daromas, kaip vertikalus (ne horizontalus kaip dabar prasta; Rusijos imperijoje, Stalino SSRS buvo ir vertikali 3, 5, 10, 25 nominal rubli banknot) popieriaus lapas. 997 m. atvykusiam Semb (Rybaio saloje arba vakarinje Semboje Tenkyiuose arba Truso, Elbingo apylinkse) katalik misionieriui Vaitiekui Adalbertui draugovininkai taip kalbj: Bk patenkintas, kad nebaudiamas pasiekei i viet, ir kaip greitas sugrimas suteiks tau vilt likti gyvam, taip menkiausias judjimas priek pakenks ir atne mirt. Mus ir vis i al, jim kuri mes ir sudarome, tvarko bendras statymas ir vienodas gyvenimo bdas. Taiau Adalbertas, apsstas manijos kriktyti pagonis, vl mgino patekti pietus nuo jros pakrants. 997 m. balandio 17 d., kelet dien pabuvs vaiingoje visiems klajnams Vargenavoje, misionierius patrauk pietus, prie Vikiavos (vok. Wikiau, dab. Klincovkos), perjo ventj Kuntertraucho giri ir pietinje jos pamikje buvo ukluptas siutusi yni minios. 1981 m. Baltijos ekspedicija vakarus nuo Viskiaut (Wiskiauten, Mochovoje) gyvenviets ant Vojaus (Medveja) ups kranto atkas ventykl. Ten buvo aptiktas akmeninis mogaus kno formos grindinys,. Aukuras ir duob, likusi nuo stulpo. Kaip inoma i raytini altini, misionieriui buvo nukirsta galva ir umauta ant kuolo. Kitaip sakant, jis paaukotas prs dievams.

XI amius
1009 m. vasario 14 d. buvo pirm kart pamintas Lietuvos vardas. Seniausias j minintis altinis Kvedlinburgo analai. Juose praneama apie tragik v. Brunono Kverfurtieio misijos baigt: ,,ventasis Brunonas, kuris yra vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, 11-ais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje (in confinio Rusciae et Lituae) pagoni trenktas galv su 18 saviki kovo 9 d. [=vasario 14 d.] ikeliavo dang. v. Brunono misij suorganizavo Lenkijos karalius Boleslovas I Narsusis, siekdamas iplsti savo tak prs emse. Dar 997 m. jis isiunt Prsij v. Vaitiek Adalbert, bet is nieko nelaimjs uvo Pamedje. Kai v. Adalberto yg panoro pakartoti misij arkivyskupas Brunonas Kverfurtietis, Boleslovas j nusiunt kit Prsijos gal jotvingi emes. Dl i emi jis varsi su Rusios didiuoju kunigaikiu Vladimiru, kuris dar 983 m. privert jotvingius pripainti jo valdi. Kai tik Brunonas eng jotvingi emes, tuojau buvo nuvestas pas vietin ,,karali Netimer ir jo dvare m pamokslauti. Netimerui atsisakius kriktytis, Brunonas met ugn "karaliaus" stabus. Usirstins Netimeras sak sudeginti Brunon. Misionierius buvo pasodintas ant lauo, taiau ugnies udegti ilgai nesisek. Netimeras tai palaik stebuklu, paleido Brunon ir su 300 vyr (matyt, valsiaus sueigoje) apsikriktijo. Vliau netgi sak nuudyti nepanorus kriktytis savo brol. Taiau tolesn Brunono misija nebebuvo skminga. Nuvyks kit Netimerui pavald valsi, jis buvo suimtas to valsiaus kunigaikio, vlesni altini vadinamo Zebedenu. Jo nurodymu arkivyskupui buvo nukirsta galva, o palydovai pakarti. Vlesni altiniai nurodo, kad Brunono galva buvo mesta up, vadinam Alstra. Tai turbt dabartin Jatra (lietuvikai Aitra), Moliads intakas netoli Naugarduko, lietuvi, jotvingi ir rusin emi paribyje. Kai kurie istorikai Netimer laiko lietuviu. Jie remiasi tuo, kad Brunonas uvo Lietuvos pasienyje, ir mano, kad apie Prsij kalbaniuose altiniuose Prsijos vardu vadinama Lietuva. Toks aikinimas nra patikimas, nes Brunonas uvo jau ivyks i Netimero dvaro. Vieni altiniai nurodo j uvus Rusios ir Lietuvos, kiti Prsijos ir Rusios, treti Prsijos, Lietuvos ir Rusios pasienyje (visi jie rmsi neilikusia Brunono darb knyga). Paskutin versija, matyt, tiksliausia ji sutampa ir su minta Alstros-Aitros upelio lokalizacija. Taigi Brunonas uvo dar neengs Lietuv. Vliau Boleslovas I Narsusis ipirko nuudytj kankini palaikus ir jiems atminti pastat banyi. Brunono misija nesibaig be rezultat. Netimero valdomiems jotvingiams kur laik tak dar Lenkija (j ems ribojosi su Lenkijai priklausania Mazovija, kurios kunigaikiai turbt ir rpinosi ta taka). Taiau netrukus po Boleslovo I Narsiojo mirties Lenkijoje prasidjo vidaus kovos.

1016 m. Anglijos karaliumi tapo Knutas Didysis, po vyresniojo savo brolio Haraldo III paveldjo Danijos sost (1018) ir netrukus po to pradjo pergale pasibaigus konflikt su Norvegijos Olavu bei jo sjungininkais vedais. Anot Sakso Gramatiko: jis nusprend vl susigrinti atsiskyrusias savo paveldo dalis. Jis tuojau pat apginklavo stipr laivyn ir su galinga kariuomene vl ukariavo ne tik slavus ir kitas Pamario sritis, bet ir pirm kart paverg Samland bei kitas masias valdas. Pamaryje ir tikriausiai tuojau pat Samlande jis pasodino valdytoju savo sn Sven [...] Savo naujai valdai Samlandui Knutas teik toki reikm, kad danai vadino save karaliumi Samlandijoje, semb karaliumi. 1016 m. Dan antpldis paliko savo pdsakus Semboje. Veikiai po to Kaupas visikai sulugo, Vargenava (Wargenau, Malinovka) turbt irgi sugriaunama. Sprendiant i gausi kap Irtekapinyje (Cranzkrug Kranto kariama, rus. Zelionogradsk) XI a. Pradioje, nuo dan kalavijo uvo daug prs kari. 1019 1054 m. Jaroslavo Vladimiroviiaus Imintingojo valdymo laikotarpis Kijevo Rusios suklestjimo metas. Buvo statomos cerkvs, steigiamos mokyklos. Peenegai buvo sumuti, o naujos tiurk gentys polovcai dar tebeklajojo palei Volg ir Ural. Taiau Jaroslavo laikais irykjo kai kuri kunigaiki separatizmas. 1024 m. valstiei sukilimas Suzdalje. 1027 m. per Velykas Konradas IV buvo karnuotas imperatoriumi. Buvusieji viking konungai dalyvavo eisenoje greta Konrado IV. Didiausio isipltimo metu Knuto iaurs jros valdos apm Anglij, Danij ir Norvegij. Jis taip pat buvo krs iek tiek karins atramos punkt pietinje Baltijos jros pakrantje, kurion jis siunt savo Anglijos valdinius kovoti prie vendus, o jo laikai ir monetos rodo, kad jis skelbsi ess dalies vedijos karalius, arba svear karalius. Bdamas toks galingas monarchas, Knutas, be abejo, bt daug labiau paveiks Skandinavijos raid, o ne vien apkriktijs savo Danijos pavaldinius, jeigu nebt mirs vos sulauks 40 met. veds tvark Anglijoje, Knutas liovsi toleravs bet kokias pagonybs liekanas, ipastamas atsivet i Danijos valstiei. Be to, Anglijos banyia, kuri jis gausiai apdovanojo, siunt dvasininkus ubaigti misij darbo paioje Danijoje, nors politiniais sumetimais vyskupams ventinimus ir toliau teik Bremeno arkivyskupijos sostas. Po Knuto mirties pagonyb iliko tik civilizacijos nepaliestose vietose, o ypa Skns rajone, per kuri misij banga skverbsi vedij. 1038 m. Mazovijos kunigaiktis Meclavas pradjo kov su Lenkijos kunigaikiu Kazimieru I Atnaujintoju. i kov jis trauk ne tik jotvingius, bet ir lietuvius. Tuo pasinaudojs Kijevo didysis kunigaiktis Jaroslavas pasil pagalb Kazimierui I Atnaujintojui ir jau 1038-aisiais puol Jotv.

1040 m. Jaroslavas sureng yg ir Lietuv, 1041 m. Mazovij, o 1044 m., atrodo, vl puol Lietuv. Gal gale 1047 m. Jaroslavas sureng lemiam yg Mazovij, ir Meclavas uvo. Mazovija vl susijung su Lenkija, o Jotva ir Lietuva tapo priklausomos nuo Rusios. Beveik pusantro imtmeio Lietuva buvo priklausoma nuo Rusios. Lietuva jai mokjo duokl, kuri rinko Polocko kunigaikiai, nes Polocko em ribojosi su Lietuva. Taigi jau ir anksiau usimezg Lietuvos ir Rusios santykiai tapo dar intensyvesni. I Rusios Lietuva perm tam tikr ems kio ir amat technini naujovi. Reikming pokyi vyko ir socialinje bei politinje Lietuvos struktroje. Tuo metu atsirado pirmosios medins pilys, kurios tapo kunigaiki rezidencijomis (galbt dl poreikio apsiginti nuo Rusios ekspansijos). Tarp kunigaiki vis labiau rykjo hierarchija, jie pamau tapo profesionaliais valdovais, ilaikomais visuomens, t. y. Lietuvoje formavosi ankstyvoji valstybs struktra. Deja, iam reikiniui patvirtinti trksta duomen, ir tokios ivados daromos atsivelgiant ir vlesn Lietuvos ikilim. Lietuviai vieninteliai i vis balt sugebjo sukurti brandi valstybs struktr ir taip tvirtinti savo valstybingum. XI a. Lietuva apm rytin dabartins Lietuvos ir vakarin dabartins Baltarusijos dal. Apie kitas auktaii emes inome tik i XIII a. altini. T pat galima pasakyti ir apie vakarus nuo j plytjusias emaii emes bei valsius. Daugiau ini yra apie iaurs Lietuvoje ir Vidurio Latvijoje gyvenusius iemgalius. Jau anksiau skandinavai kartais ireikalaudavo i j duokl. Apie 10351040 m. duokls mokjim kuriam laikui atnaujino ved karygys Ingvaras. XI a. iemgaliai 4 kartus minimi vedijos run rauose. Asmen, vykusi prekiauti iemgal, atminimui pastatyti trys akmenys su run raais, be to, iliko XI a. varin svarstykli dut su urau, kad ji gauta i iemgalio. ie raai rodo buvus glaudius iemgali prekybinius ryius su vedais. XI a. dabartins Lietuvos vakarinje dalyje suklestjo kuri kultra. Jie buvo turtingi, taiau piratavo ir nemokjo vertinti savo turt didel j dal palaidodavo kartu su mirusiaisiais. Gyvendami Baltijos jros pakrantje, kuriai danai kariavo ir prekiavo su skandinavais ir ne kart buvo priversti jiems mokti duokl. Pirataujanti kuri diduomen buvo sunkiai suvaldoma, tad politins integracijos procesas buvo ltas. Lietuva skmingiau pltojo politin organizacij, todl ateitis priklaus jai. XI-XII a. senosios Rusios metraiai mini vien didel balt sal. Tai galindai, gyven tarp Volgos ir Okos upi apie Moaisk ir kitur.

XI a. kinai irado teksto spausdinim. 1043 m. pagonys vendai, gyven tarp Elbs ir Oderio, neilgai trukus atsigavo po pralaimjimo Lyrskogo dykrose. Jie vl band upulti piet Jutlandij, o j laivynas viepatavo Baltijos jros pietuose. XI a. viduryje ir antroje pusje danai turjo nuolat saugoti pakrantes nuo kuri antpuoli. Danijos banyiose buvo meldiamasi: ,,Dieve, apsaugok mus nuo kuri. Adomas Brmenietis 1075 m. kurius pavadino ,,iauriausia gentimi, taip pat nurod, kad jie garsja savo yniais, sugebaniais nuspti ateit. Es pas juos atvyksta net graikai ir ispanai. Paprastai aikinama, kad graikai tai graik tikjimo rusinai, o ispanai klaidingai parayta fraz i pagoni (his paganis). 1054 m. skilo Vakar ir Ryt krikioni banyios. Vilhelmas pasim sau 1/7 Anglijos emi ir tapo stambiausiu emvaldiu. Pradjo stiprti karaliaus valdia Anglijoje, prasidjo valstybs centralizavimas. 1054 m. po Kijevo valdovo Jaroslavo mirties kunigaikiai pradjo kov dl centrins valdios. sost buvo pakviestas Perejaslovo kunigaiktis Vladimiras Monomachas (1113 1125 m.), kuris sustabd alies skilim. 1058 m. Pamaskvs galindus nugaljo kunigaiktis Iziaslavas. Taiau tada pavergti j nepavyko. Madaug po 90 met (1147 m.) Suzdals kunigaikio Jurijaus Dolgorukio sakymu vl buvo surengtas ygis prie galindus ir kart jie buvo pavergti. Tai vyko tais paiais 1147 m., kai metraiuose pirm kart paminta netoliese esanti Maskva. 1058 m. buvo surengtas ygis, kuriam vadovavo vyresnysis Haraldo Hartrados snus, susilauks paramos i velsiei ir Dublino norveg, taiau kakokiu bdu buvo atremtas; pats karalius 1066 m. privert kapituliuoti Jork, bet netrukus jis mir Stamfordbridge. Po to du kartus laim mgino danai, vadovaujami Knuto. 1058-1080 m. Lenkij vald Boleslovas II Drsusis. 1066 m. Anglij ukariavo Normandijos hercogas Vilhelmas. 1071 m. valstiei sukilimas Belozerske, Kijevo Rusia (vesi geni gyventa teritorija tarp Onegos eero ir Baltojo eero. 1075 m. Knutas su 200 karo laiv perkirto iaurs jr, taiau tepajg surengti antpuol prie Jorko vienuolyn. Po 10 met jis sudar sutart su Norvegijos karaliumi ir Flandrijos grafu. Igirds i naujien, Vilhelmas Ukariautojas Pranczijoje prisiverbavo Anglijai samdini ir jros pakrantse sunaikino maisto atsargas. Taiau Knuto laivynas strigo Limfiorde. imtmeio pabaigoje Norvegijos karali dmesys pakrypo labiau iaur, mat kotija buvo lengviau veikiama nei Anglija, ir ten dar viking ekspansijos metu apsigyven j tautieiai buvo Norvegijai dingstimi siekti jei ne absoliuios valdios, tai bent tvirtinti ten veiksming savo takos sfer. 1076 m. sausio 24 d. vyko Vormso sinodas, kuriame vokiei vyskupai atsisak paklusti Romos popieiui Grigaliui, nuo banyios atskyrusiam Anglijos karali Henrik IV.

Istorinje literatroje jau seniai konstatuota, kad kunigaiki sluoksnis atsirado i karo vad, i pradi rankam genties susirinkime vadovauti konkreioms karinms operacijoms. Taip pat tinkamai vertintas ir pliamj ygi vaidmuo, tvirtinant kunigaiki valdi. Kartu kunigaiki sluoksnio nebuvimas nra laikomas konkreios visuomens atsilikimo poymiu. Tame paiame Baltijos regione yra pakankamai pavyzdi (kaip antai Novgorodo ar Pskovo kunigaiktysts ar XIV a. emaitija), liudijani, kad valstyb ar plai autonomij turinios teritorijos galjo puikiai verstis be kunigaiki. altini duomen apie lyvi ir latgali kilminguosius yra bene daugiausia. Tai nesunkiai paaikinama. Btent i geni atstovai buvo pirmieji pagonys su kuriais vienokio ar kitokio pobdio kontaktus turjo krikionys, atvyk i Vokietijos. Pakriktijus i teritorij gyventojus, daugelis kilmingj i lyvi ir latgali geni tapo itikimais Rygos vyskupo ar Kalavijuoi Ordino tarnais, neatsitiktinai ir vienintelis Livonijos ordino riteris, kils i vietins diduomens, buvo lyvi genties atstovas. Apie est kilminguosius priskiriant ir saremieius, raytiniuose altiniuose randama kur kas maiau ini nei apie lyvius ir latgalius. 1) Lyvi, latgali ir prs geni gyvenamos teritorijos. Jose visa valdia koncentravosi didin rankose. Didel tikimyb, kad ia kunigaiki sluoksnis XIII a. nebuvo susiformavs. 2) iemgala, auktaii ir emaii gyvenamos teritorijos. Jose neabejotinai egzistavo kunigaikiai, nors pats sluoksnis buvo nevienodai isivysts. iemgaloje matome tik akivaizdias io sluoksnio uuominas, o XIII a. emaitijoje ir Lietuvoje jo raida buvo paengusi daug toliau. Akivaizdu, kad jau XIII a. pradioje visa kunigaiktika valdia koncentruojasi vienos eimos rankose, i kurios XIV a. pradioje galutinai susiformuoja dinastija. 3) Daugiausia neaikum kelia treiasis iskirtas regionas, apimantis est ir sduvi teritorijas. Jose aptinkami aiks kunigaiktikos valdios simptomai, taiau atsakyti klausim, ar altiniuose minimi diduomens atstovai buvo kunigaikiai, ar tik geni seninai, nepakanka turim duomen. 1095 m. erdviame slnyje prie Pranczijos Klermono miesto didiulei tikinij miniai kalbjo popieius. Jis ragino imti kardus, traukti Ryt alis ir ivaduoti Kristaus karst i netikli rank. Tai buvo kvietimas pirmajam kryiaus ygiui. 1096 m. pavasar (iki 1099 m.) Reino auktupio, o paskui Dunojaus emupio link patrauk padrikos varguomens minios. Jos susijung 5-6 brius po 60 000 70 000 moni. Menkai ginkluoti, be maisto atsarg valstieiai ikeliavo Jeruzal, pakeliui elgetaudami ir plikaudami. Vengrijos ir Bulgarijos gyventojai prieinosi atklydliams. Bizantijos imperatorius paskubom perkl valstiei brius Maj Azij. ia jau pirmame susirmime su turkais seldiukais jie beveik visi buvo iudyti. Tik nedaugelis pabgo. 1096 m. ruden i Pranczijos, Vokietijos, Italijos vairiais keliais leidosi Rytus riteri briai. Riteriai pasim su savimi tarn, medioklini sakal ir un. 1097-1099 m. vyko pirmasis kryiaus ygis. Po to, kai jo dalyviams pavyko uimti didel dal ventosios ems, o galiausiai ir Jeruzal, jie i karto pradjo organizuoti uimt teritorij valdym, kr Jeruzals karalyst ir kitas kryiaus ygi valstybes bei europietiko pavyzdio banytin organizacij, nors uimtose teritorijose jau buvo banyi. Kryiaus ygi dalyviai kilo kov, pasiry iplti ventj

em i netikinij rank, taiau ten jie rado ne tik nekrikt, bet ir krikioni bei j banytini organizacij. Tai buv likuiai bizantikosios bei Ryt Banyi pasekj ir tikintieji, kurie, baigiantis Antikos laikams, liko u Romos imperijos rib ir tai jau kelet imtmei gyveno musulmon valstybse. I j mintini jakobitai ir nestorieiai. Islamikose valstybse krikioni pavaldini niekas neeng, kaip kad skelb kryiaus ygi propaganda. Persekiojimai, nuo 996-j iki 1021-j met vyk kalifo Hakimo valdymo laikotarpiu, buvo tikrai baiss, taiau jie nebuvo tipiki ir priklauso io valdovo religinio fanatiko kompleksui priemoni, kurios taip pat negailestingai paliet ir musulmonus. Ryt krikionys vl susibr bendruomenes ir dl to, be pagoni, kuriuos reikjo nukariauti, kryiaus ygi dalyviai ventojoje emje rado ir krikioni, priklausani tiek Graikijos, tiek ir Ryt Banyioms. ios rytietikos Banyios, kaip ir patys bizantikieji krikionys, jiems buvo nesuprantami ir tolimi. Po 1054 m. vykusio bizantikosios ir romnikosios Banyios skilimo ir konfesini skirtum kryiaus ygio dalyviams ventojoje emje reikjo kurti sav banytin organizacij. Kryininkams reikjo nakvyns bei maisto, kartu moni, kurie padt pasiekti piligrimiko gyvenimo tiksl: jiems reikjo toki moni, kuriuos iandien pavadintume dvasiniais vadovais. Jie turdavo pasakyti tuo laiku reikiam sukalbti mald skaii arba nurodyti, kur pastatyti altori, suvesdavo piligrimus su kitais, siekianiais to paties tikslo, saugodavo juos nuo pavoj. Dl to ventojoje emje, alia vyskupij bei vienuolyn, atsirado pitols (ligonins) ir religins brolijos, kaip buvo prasta Europoje, taiau piligrim buvo daugiau, ir banytinis gyvenimas labai skyrsi nuo riteriams prasto j gimtosiose alyse. Tokiomis aplinkybmis prancz riteris Hugonas Painsas (mirs 1136 m.), vliau krs Tamplieri, t.y. pirmj karin riteri ordin, 1119 m. su breliu savo luomo vienmini susivienijo dvasikai, vadinasi, laikydamiesi trij didij vienuolikj ad neturto, skaistybs ir klusnumo, kad pagelbt kitiems piligrimams ir apsaugot juos kelyje i Jafos Jeruzal. Taigi jo sjunga nesiskyr nuo kit grupuoi. Anksiau vienos dvasins bendruomens pagalba kitai, be karins pagalbos, paprastai apsiribodavo ligoni slauga ir mirusij laidojimu. Savanorikos dvasins brolijos karin pagalba tais laikais buvo naujov. imtmeiu anksiau tai bt buv visikai nesivaizduojama. Krikionikasis mokslas ir Banyia ankstyvaisiais viduramiais nepalankiai irjo kariuajaniuosius. Pagal Banyios moksl prieo nuudymas, net myje, net ir ginantis, buvo nuodm, kuri ipirkti galjo tik atgaila. Apie 1100 m. Banyios poiris kar pasiekit. Susiformavus nuomonei, kad karas gali bti ne tik antikrikionikas, prieingai, gals pasitarnauti religijai, taigi manomi ir ventieji karai buvo galima organizuoti kryiaus ygius, kurie tapo net pageidautini. Maa Hugono Painso draugija i pradi j tesudar 10 broli negaljo augti, ji buvo i vis pusi puolama. Draugijai buvo priekaitaujama, kad dvasinis gyvenimas nesiderina su kario amatu. Hugonas abejojo savo kurtos organizacijos populiarumu ir didjimu bei man, jog ji greitu laiku lugs, kaip buvo atsitik daugybei dvasini sjung, apie kurias iandien nieko arba beveik nieko neinoma dl j nepatvarumo. Hugono sunkum prieastis lengva nustatyti. Vis pirma, krikionikoje moni smonje ne taip lengvai sitvirtindavo naujas poiris karius, nors religingi kariai ir neturj protestuoti. Buvo praj nedaug deimtmei nuo to laiko, kai kariavimas buvo laikomas nuodme, o teologinje literatroje, i kurios moksi tuomeiai dvasininkai, dar buvo pateikiamas senas karo vertinimas. Riteri ordinas susidr su pasiprieinimu. Antra, prieintasi Ordinui dar ir dl to, kad tai buvo naujas tvarinys. Kiekviena naujai susikrusi bendrija neivengdavo anksiau susikrusij nepasitikjimo. Buvo aiku, kad, augant naujj bendrij populiarumui, senosios j praras. Bta ir daugiau to nepasitikjimo prieasi. Buvo asmen, kurie, patys, nepriklausantys nei dvasinei brolijai, nei vienuolynui ar kokiai kitai beneficijai, kartai troko bti pastarj dvasins veiklos dalininkais, todl jas dosniai apdovanodavo. Jie galdavo pereiti naujas bendrijas, tapti j fundatoriais ir nebeteikti savo dovan senosioms. Hugono Painso nauja sukurta bendrija galjo lugti. Tada jam pavyko pasinaudoti ypating pripainim turinio dvasininko autoritetu. Tai buvo Bernardas Klervietis, kur Hugonas Painsas patrauk savo draugijos pus. Bernardas buvo geriausias autoritetas, nes jam paiam buvo pavyk i maos bendruomens iugdyti milinik, vis tuomet krikionikj pasaul apimant vienuoli ordin. Bdamas 22 met su 30 kilmingj prancz, tarp j ir savo broliais, atvyko vien neseniai kurt vienuolyn. is vienuolynas norjo pakeisti vienuoli gyvenimmo bd ir demonstratyviai atsiriboti nuo to laiko vienuolyn, - todl susidr su visais tipikais sunkumais, itinkaniais nauj darin. Kai 1153 m. Bernardas Klervietis mir, jis buvo ne tik sitvirtins, bet ir taps centru vienuoli ordino, kuriam priklaus daugiau kaip 300 dideli vienuolyn visoje Europoje. Bernardo kurtame Klervo vienuolyne gyveno net iki 700 vienuoli.

Bernardas buvo garsus ir u savo ordino rib. 1146 m., kai buvo ruoiamasi Antrajam kryiaus ygiui, jo pamokslas pasaktino jame dalyvauti ir vokieius bei j karali Konrad III. Kaip tik Bernardas ikl idj iplsti kryiaus ygi geografij iaur nuo Vokietijos, kur gyveno pagonys (vadinamasis kryiaus ygis prie venedus). Pats Bernardas yg vykstantiems kryeiviams santyk su pagonimis apibdino tokiu devizu: sunaikinti arba pakriktyti. Kurdamas naujj vienuoli ordin, Bernardas Klervietis kovojo prie prabang bei turt, moralin nuosmuk traktuodamas kaip pertekliaus idav, ir dabar ilepusiems bei nutukusiems vienuoliams priepastat tikruosius riterius, derinanius asketizm ir karin aunum. Bernardas pasisak prie apdangalus, kuriais riteriai apsikarstydavo ir savo arklius, prie brangakmenius, kuriais jie puo ginklus ir pentinus. Tokie aksesuarai, pasak jo, ne tik nedidina karins galios, bet j net maina. Negana to, js, taip Bernardas kreipiasi nevykusius riterius, kaip moterys auginats ilgus plaukus, ilgais ir plaiais rbais varote savo judesius, o dailias velnias rankas slepiate pernelyg plaiose rankovse, kurios kabaruoja jums i on. Prieingai, jam patiko tamplieri disciplina ir paklusnumas, ir tai jis gyr kaip nova militia. Tad prabangai galutinai buvo ukirstas kelias. Tenkinamasi btiniausiais dalykais ir vengiama pertekliaus. Naujieji riteriai, pasak Bernardo, yra paklusns, gyvena be mon ir vaik, neturtingi ir lygs, iurkts ir, matyt, kiek apsileid kariai. Jie niekada nepasirodo pernelyg puoniai apsireng, prausiasi jie retai, yra purvini ir apl, t.y. nesiskut, barzdoti, o j oda rudusi nuo arvuot markini neiojimo bei sauls. Greitai iaugusi tamplieri nuosavyb Ordino egzistavimo pradioje i ties buvo naudojama tiems tikslams, dl kuri Ordinas ir buvo kurtas: kovai su pagonimis ventojoje emje. Antrasis kryoaus ygis (1147-1149 m.), kur taip rytingai perm Bernardas Klervietis, buvo karinis ibandymas jo globojamiems tamplieriams. Vis pirma jiems reikjo dkoti, kad is i esms neskmingas kryiaus ygis atne kryininkams kakoki pozityvi rezultat. Tamplieri autoritetas dabar iaugo visose Europos valstybse, o tai stiprino O(rdin ir didino jo savarankikum banytinje hierarchijoje. XII a. antrojoje pusje Tamplieri ordinas sitvirtino kaip dvasin bendruomen, kurios nariai vienuolio adus derino su kario profesija. J uduotis buvo kovoti su pagonimis. Savo pareigas jie vykd kaip universali banytin organizacija, turinti gaisius turtus visose Europos alyse ir stipr valdios centr ten, kur vyko kova su pagonimis ventojoje emje. Kiek vliau ventojoje emje i vienos piligrim pitols susiformavo antras didysis riteri ordinas joanitai. Jo nariai pirmin uduot serganij glob tamplieri pavyzdiu papild kita kova su pagonimis. Abu ordinai daugeliu atvilgiu buvo panas. Kai XII a. pabaigoje susikr treiasis riteri ordinas, Teuton ordinas, jau buvo isikristalizavusios organizacins ordin struktros, kurias pastarasis galjo perimti. Dl to Teuton ordinas greiiau nei Tamplieri ar Joanit ordinai i maos pasauliei bendruomens iaugo didel universal ordin. Kaip ir joanit atveju, Teuton ordino uuomazga buvo piligrim pitol ventojoje emje. Kai 1187 m. kryiuoiai prarado Jeruzal ir ji vl sugro musulmonams, krikionika kryiuoi globai skirta pitol tikrai negaljo toliau ten egzistuoti. Vis dlto jau 1143 m. dokumentuose menama, kad i pitol turjo vald ir Europoje, konkreiai Vokietijoje. Todl ivaryti i Jeruzals pitols broliai neliko be l. Antroji pitol, i kurios iaugo Teuton ordinas, buvo kurta 1189 arba 1190 m. 1198 m. kovo mnes Akone vyko auktj Palestinos dvasinink ir kilming vokiei kryinink susirinkimas. Suinoj apie imperatoriaus Henriko VI mirt, kryeiviai norjo kuo greiiau vykti namo. Rate popieiui jie pra, kad ligi tol tik pitoline prieira besirpinaniai brolijai bt pavesta dalyvauti ir kovose su pagonimis. Taigi popieius turjo 1189-1190 m. Akone kurt bendruomen tamplieri pavyzdiu paversti riteri ordinu. Dalyvauti kovose prie pagonis pareigotas naujasis ordinas turjo laikytis tamplieri regulos, t.y. pirmj riteri ordino taisykli, kurios buvo sukurtos dalyvaujant Bernardui Klervieiui. Ligoni slaug, - buvo raoma toliau, - broliai vykdys laikydamiesi joanit taisykli. Po met, 1199 m., popieius Inocentas III patenkino praym. Taip susikr Teuton (Vokiei) ordinas (kryiuoiai cruciferi). vertinant didiul isivadavimo i vyskup valdios proceso (egzemcijos) reikm, galima tvirtinti, kad naujoji bendruomen per kelet met nuo 1189-1190 m. iki 1196 m. nujo didij kelio nuo maos brolijos iki Ordino dal. Tai patvirtina prielaid, jog u io proceso slypjo svarbesni politiniai interesai. 1199 m. riteri ordin pakelta Akono bendruomen kelet met ramiai egzistavo, pamau kaupdama turtus ir gausindama savo nari gretas. ios raidos prieasi nereikia toli iekoti: tai kovos dl sosto po imperatoriaus Henriko VI mirties, taufen karalysts silpnumas, kuriai naujasis ordinas turjo bti dkingas u savo atsiradim. is karaliaus valdios silpnumo periodas baigsi 1212-1215, kuomet Fridrikui II pavyko veikti konkurentus. Palanku buvo tai, kad ordino vadovas palaik glaudius asmeninius santykius su imperatoriumi Fridriku II ir buvo vienas pagrindini jo patarj, o kartu turjo autoritet popieiaus dvare. is didysis magistras Hermanas Zalca (1210-1239) danai tarpininkaudavo tarp imeratoriaus ir popieiaus j atri konflikt metu. Ordinas i to turjo nemaai naudos.

Hermano Zalcos vadovavimo laikotarpiu baigsi Teuton ordino krimosi periodas. Naujasis riteri Ordinas tikjosi sitvirtinti joanit atvilgiu, ir tai jam pavyko. Pavyko jam sitvirtinti ir senesniojo konkurento tamplieri atvilgiu, i kuri buvo perms didel savo regulos dal. Ne dl ios prieasties, o turbt dl to, kad perm ir tamplieri drabuius, balt apsiaust su juodu kryiumi, Teuton ordinas susipyko su savo senuoju konkurentu. Suprantama, tamplieriai prieinosi tokiam elgesiui. Kai mio lauke sunku atskirti vienus riterius nuo kit, tai vliau vieni galjo prisiskirti sau kit garb ir skm, o kartu pretenduoti didesn, negu jiems priklauso, grobio dal. Taiau tamplieriams savo interes apginti nepavyko. Teuton ordino riteriai neatsisak balto apsiausto su juodu kryiumi, kur Teuton ordino dvasininkai neioja dar ir iandien. Ordino konsolidacij rodo ir jo vardo nusistovjimas. Nemanoma pasakyti tiksliai, kaip ankstyvuoju Teuton ordino laikotarpiu jie save vadino. Bet kuriuo atveju yra aiku, kad nei tada, nei vliau jis nebuvo vadinamas taip, kaip danai vadinamas iuolaikinje literatroje, o btent Vokiei riteri ordinu arba lotynikai: ordo equestris, ordo militaris Theutonicorum ar panaiai. Viduramiais Ordinas vartojo pavadinim, leidiant atpainti jo kilm i pitols. Pavadinimai keitsi, inomos vairios jo formuluots, taiau turinys tas pats. Broliai buvo vadinami, pavyzdiui, Fratres hospitalis sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum, t.y. Vokiei v. Marijos pitols Jeruzalje broliais. Greta ios pilnos titulatros, kurioje minima v. Marijos pitol Jeruzalje, maiau ikilmingomis progomis Ordinas vartojo ir trumpesnius pavadinimus, Ordo Theutonicorum ar panaiai. Galiausiai banytins-teisins konsolidacijos, nepriklausomybs nuo vyskupo problema. Teuton ordinas i nepriklausomyb i dalies isikovojo jau 1196 m. Antrj ios nepriklausomybs dal jis gijo 1221 m., t.y. jau Hermano Zalcos vadovavimo laikotarpiu. Didiojo magistro praymu, popieius Honorijus III suteik Vokiei ordinui visik teisin lygyb su abiem senesniais Tamplieri ir Joanit riteri ordinais. Teuton ordinas nuo iol galjo reikalauti bet kokios privilegijos, kuri turjo vienas i i ordin. Taip jis, beje, ir dar: vien popieius Honorijus III savo valdymo metais (1216-1227) Teuton ordinui paskyr 113 dokument. Tarp i privilegij buvo dvi, u aukas suteikusios Ordino rmjams nuodmi atleidim. Tokiu bdu Teuton ordinas pasinaudojo kryiaus ygio atlaidais. Jo pajamos iaugo dar labiau. Tikinij, kryeivi, dauguma i pradi galvojo, kad atlikdami ger darb iuo atveju dalyvaudami kryiaus ygyje jie gauna ne atgailos ekvivalent, bet jiems ikart nupuiamos visos nuodms, t.y. atlaid gavjas gali be nuodmi stoti prie Diev, nebijodamas skaistyklos. Taip pat didysis kryiaus ygio pamokslininkas ir Tamplieri ordino globjas Bernardas Klervietis ia dvasia skelb: Tu, narsusis riteri, dalyvauji kovoje be pavojaus kur pergal atne garb, o mirtis palaim. Jei tu esi protingas pirklys, naudos pasaulyje siekiantis mogus a tau paadu ger rink. irk, kad neprarastum jos. Imk kryiaus enkl (t.y. pasiadk dalyvauti kryiaus ygyje) ir u visas nuodmes, kurias tavo atgailaujanti irdis ipasta, i karto gausi atleidim. Prek pigi, jei j perka. Kai u j pamaldiai moka, ji, be abejo, verta Dievo karalysts. Vlesni laik poiriu, ypa atsivelgiant XVI a. pradios reformacijos prieistor, kai nuodmi atleidimo problema buvo dmesio centre, galt atrodyti, kad ia kilmingj grups naudai buvo prekiaujama daugelio tikinij sielos iganymu arba pragaro baime. Taiau tai nebuvo taip paprasta. Toks vertinimas ikreipt to laiko tikrov. Daug svarbiau yra bandyti painti to meto religijos samprat, su kuria ia susiduriame. Tai yra painti t moni pamaldum, nuoirdum, sijautim, kurie, be abejo, egzistavo, bet kartu t pai moni, kad ir Bernardo Klervieio, prekeivik santyk su religija ir religiniais, kuris i dien mogui yra beveik nesuvokiamas. Vidurami tikiniajam Dievas veikiausiai vienu metu yra visagalis Viepats, prie kur puolama ant ems, Kristus, su kuriuo kartu keniama, kol jo aizdos neperkeliamos ant savojo kno, bet kartu ir prekybos partneris, su kuriuo deramasi kaip turguje, kurio akivaizdoje geriausia pasirodyti gudriu pirkliu, kaip tai sil Bernardas Klervietis. Reikia pasistengti sidmti tariam prietaravim. Tik tada galbt kryiaus ygi Ordino fenomenas taps labiau suprantamu. Visos nevokikos kryeivi tak patyrusios teritorijos yra susijusios. Kiekvienoje j Hermanas zalca stengsi sukurti savo Ordinui dideles udaras valdios sritis, arba, kaip sakoma glaustai, valstyb, kuri Palestinoje gyvavo trumpai, o Prsoje buvo stipri ir ilgaam. Kalbant apie Ordino rmjus ir narius, kyla klausimas, ar daugelis j nepriklaus ypatingam sluoksniui. Taip i tikrj ir buvo. Kaip paaikinti fakt, kad Viduramiais viena po kitos didiausios valdos patekdavo dvasini bendrij rankas iuo atveju Teuton ordino rankas, kitais laikotarpiais dar ir kitiems vienuoli ordinams arba vyskupijoms bei parapinms banyioms? is reikinys aikinamas moni pamaldumu bei pragaro baime. Tai buvo galimyb taip rpintis savo sielos iganymu, kad jau emje i to bdavo gaunama praktins naudos, ir

dalies dl dideli aukojim, skiriam banyioms, iuo atveju Teuton ordinui. Banyi turtai augo metai i met. 1099 m. po nirtingo turmo riteriai siver Jeruzal. Mieste prasidjo musulmon skerdyns, turto grobstymas. Grobim pertraukdavo mald metas. Siaurame Sirijos ir Palestinos pajrio ruoe kryiuoiai kr savo valstybes. Svarbiausia i j buvo laikoma Jeruzals karalyst. Kitos valstybls buvo Jeruzals karalysts vasals. Naujosios valstybs neivengdavo sukilim. Jos taip pat vaidijosi tarpusavyje. Jas taip pat spaud kaimynins musulmon valstybs, prie kurias buvo surengtas visikai neskmingas antrasis kryiaus ygis. Susikrus stipriai musulmon valstybei Egipte vadovaujamai Saladino, kryiuoiai buvo ivaryti i Jeruzals. To pasekoje kryiuoiai suorganizavo treij kryiaus yg, kuriam vadovavo Anglijos, Pranczijos ir Vokietijos karaliai. Bet ir is kryiaus ygis pasibaig neskme. XI a. pabaigoje Brokisto ssiauris pradeda sekti jis uneamas smliu. Vargenavos ir kit karini gyvenviei draugovininkai mgina plsti savo takos sfer pietryiuose. XI a. pabaigoje jie siskverbia emes palei Deimos ir Alnos upes, tai liudija iose vietose randami to meto kalavijai, kuri gamybos centras - Sembos iaurs rytai. Karo ygi dl nauj, pirmiausia ariamj emi su pavaldiais gyventojais gaires paymi akmeniniai stabai.

XII amius
XII-XIII a. ankstyvj vidurami vlyvoji faz tai savarankikos prs kultros raidos pabaiga. Piliakalniuose su dviem aiktelmis, kurie atsiranda ir rytus bei pietryius nuo Sembos, statomi namai su atvirais ugniakurais. Panas pokyiai vyksta ir kit balt geni arealuose. Susidaro mikroregion struktros (prs valsiai) ir ems. Pagrindin i emi dalis u Sembos rib buvo uimta prs, iekani nauj ariamj emi ir duoklinink. is istorinis reikinys i pradi sukl prs konflikt su Lenkijos karalyste. Prsai pasiekdavo ne tik vakarines Vyslos pakrantes, bet ir Silezij. Kaip tik todl lenkai mgino prsams duoti atkirt, tiesa, nepavykus. Beje, todl vliau, XIII a., prie prsus lenkai nukreip ir Vokiei ordino agresij. Nuo XII a. pradios Prsijoje enkliai didja emdirbysts reikm. ima vyrauti griautiniai kapai. irgai ir ginklai, buv draugovinink iimtine teise, kapuose inyksta. Dabar juose randami indai, kuriuose laikyti ems kio produktai, darbo ir buities daiktai peiliai, ylos, verpstukai, papuoalai. Visi ie daiktai liudija prs kultros tendencij ir materialine, o sprendiant ir apeig, ir dvasine prasme vienytis su kaimyninmis vakar balt gentimis skalviais, kuriais, lamatais bei jotvingiais. XII a. viking vaidmen Baltijos jroje perm gerai ivystyt karin organizacij turj kuriai, kurie plikavo Danijos pakrantse, prisidjo prie svarbaus vedijos miesto Sigtunos sugriovimo. 1110 m. norveg karalius Sigurdas Kryiuotis pirmasis i usienio monarch apsilank naujojoje Jeruzals karalystje, o 60 jo laiv dalyvavo Sidono turme. Dar prie tai Danijos karalius, kaip piligrimas keliaudamas ventj em, mir Kipre, o nemaai pavieni skandinav atliko t pai kelion arba kaip Kryiaus kar dalyviai, arba kaip maldininkai. 1110-1111 m. iem, atsakydamas prs antpuolius, pasiekdavusius Vyslos kairj krant, lenk karalius Boleslovas III, sprendiant i Galo Anonimo praneimo, sureng yg Semb. Metratininkas pasakoja: ...nepavargstantis Boleslovas iemos metu kaip tingus mogus nedykinjo, o eng Prsij, iaurin dal, sukaustyt ledu [...] eidamas ten jis naudojosi eer ir pelki ledu kaip tiltais, kadangi nemanoma surasti jokios kito jimo i al kaip tik per eerus ir pelkes. Kai jis perjo eerus ir plekes ir pasiek apgyvent krat, nesustojo vienoje vietoje ir neapsupinjo nei pili, nei miest, kadangi j ten nebuvo, idant alis, isidsiusi salomis, gamtos sutvirtinta eerais ir pelkmis ir padalinta paveldimomis dalimis pagal burtus emvaldiams ir miest gyventojams. Karingasis Boleslovas, eidamas visur per it barbar al, pasim milinik grob, paverg gausyb vyr ir moter, vaikin ir mergin, verg ir tarnaii, sudegino daug nam ir kaim, po to jkis be mio sugro Lenkijon, nors mio jis troko labiau nei ko nors kito. 1125 m. mir Kijevo kunigaiktis Vladimiras Monomachas. Sostas atiteko jo snui Mstislavui. 1132 m. mir Kijevo kunigaiktis Mstislavas. Kijevo Rusia ima skilinti. 1134 m. ventoji Romos Imperija pareikalavo i pilietini kar draskomos Danijos priesaikos.

1147 m. balandio 4 d. Volyns metratyje pirm kart paminta Maskva (Moskova). Tuo metu Maskva buvo maai inomas provincijos miestukas, gyvenamas daugiausia pietini rusn (viatii palikuoni), Naugardo-Pskovo ems slav (vakar slav Ilmenio slovn, krivii), taip pat besiformuojanio didiarusi etnoso ir turbt kai kuri ugrofin (merjai, moromai, meerai, mordvai) bei balt (galind) geni atstov (slavakalbiai viatiiai ir kt. pietiniai rusnai Maskvos ir jos apylinki teritorijoje apsigyveno apie I ir II tkstantmeio po Kr. sandroje; archeologiniai kasinjimai parod, kad nedidels amatinink ir pirkli gyvenviets dabartinio Maskvos centro vietoje bta jau XI a. pab. Ar net viduryje). Apie 1157 m. vendai upuol Arhus, esant iaur nuo Belto ssiaurio, taiau tais metais baigsi pilietiniai karai Danijoje, tad Danijos karalius Valdemaras Didysis ir vyskupas Absalonas galjo sutelkti pajgas kontratakai. Bet ne vieni danai turjo ekspansionistini umoj ir jiems tekdavo varytis su kryiuoiais, mat saksai ir kiti Vokietijos gyventojai jau nuo seno ygiuodavo Ryt linkme vend emes. Valdemaro pirmoji operacija prie vendus buvo vykdoma sudarius sjung su Henriku Litu, Saksonijos kunigaikiu, ir baigsi kivirais dl grobio. 1169 m. vyko svarbiausias i 22 Valdemaro Didiojo ygi, kurio metu sugriauta didioji ventykla Arkonoje, Riugeno saloje, apkriktyti salos gyventojai paversti Danijos lenininkais. 1177 m. visi Maskvos gyventojai buvo iudyti, o pats miestas iki pamat sudegintas tuomet su Vladimiro kunigaiktyste kariavusio Riazans kunigaikio Glebo Rostislaviiaus atvestos kariaunos. 1184 m. Ikkilje, lyvi emje, vienuolis Meinhardas pastato pirmj katalik banyi. Kai Meinhard pakl vyskupus, Ikkil tapo vyskupysts centru. Pabaltij pavadino Marijos eme. 1184 m. Danijos karaliai liovsi dav priesaik Romos imperatoriui. Absalonas, veikdamas jaunojo karaliaus Knuto VI vardu, nugaljo Pomeranijos kunigaikt jr myje ties tralzundu ir aneksavo dvi slav valstybes Pomeranij ir Meklenburg. 1191 m. danai upuol Suomij. 1196 m. Meinhardas mir. 1198 m. naujai paskirtas vyskupas Bertoldas irgi bands smurtu pakriktyti lyvius, uvo myje prie Rygos. uvusiojo misij perima vyskupas Albertas (mirs 1229m.)

XIII a.
XIII a. kinai irado bambukini vamzdeli autuvus, o XIV a. metalines patrankas, utaisomas akmeniniais ir geleiniais sviediniais. Parak irado prie XIII a. XIII a. Indijoje susikr Delio sultonatas. Kaip ir Arab kalifate, visa em ia buvo laikoma valstybs valdovo nuosavybe. Feodalams jis duodavo valdyti dideles sritis. XV a. Delio sultonatas iiro. XIII a. Tuluz pasiek katarizmas, kuris greiiausiai kilo i Bulgarijos bogomil tikjimo. Dar XII a. katarai Piet Pranczijoje buvo rad daugyb pasekj. Ortodoskin Baltoji brolija persekiojo Juodj. Foulques abatas pasinaudojo galimybe, nes eretikai buvo jo kreditoriai ir tai ijudino inkvizicij. Vieni prisijung prie baltj kovotoj, kiti pasirinko padti apsiaustiems gyventojams. Konsulai nenorjo pasiremti Tuluzos divizija ir ignoravo popieiaus autoritet, atsisakydami iekoti eretik. Grafas Raimondas IV, vieai ipains katarizm, niekino Tuluzos erezij. 1200 m. vyskupo Alberto vadovaujami vokieiai netoli Dauguvos ioi esanioje prekyvietje Rygoje. 1201 m. tvirtinta Ryga tampa vokiei agresijos baze. 1201 m. Lietuvos pasiuntiniai atvyko k tik kurt Rygos miest ir su vokieiais sudar taikos sutart. Tai buvo pirmoji inoma Lietuvos tarptautin sutartis. Visos panaios XIII a. Lietuvos sutartys buvo trumpalaiks, daniausiai skirtos apsisaugoti i vienos puss, puolant kita kryptimi. XIII-XIV ami Lietuv galima pavadinti karine monarchija. Kasmet rengiami karo ygiai buvo jos kasdienyb. 1202 m. kuriamas Kalavijuoi Ordinas, vyskupo vasalas. I Rygos vokieiai puol iilgai Daugavos ir Gaujos upi, iki 1207 m. nukariavo ten buvusias lyvi emes ir krat pavadino Livonija. I balt pirmieji krito latgaliai. 1202 m. Rygos vyskupas kr Kristaus kariuomens broli ordin (Kalavijuoi ordin). Jo remiama vokiei kolonija Padauguvyje spariai stiprjo. 1202 m. danai upuola Suomij. Popieius leido Danijos arkivyskupui suteikti vyskupo ventinimus dan dvasininkui, skelbusiam evangelij suomi pagonims. Po keleto met vedai atsisak ygi iaurs Estij, kurioje, kad ir patyr stamb pralaimjim, sikr Oselio (Saaremaa) ir kitose salose. Taiau pagrindin dmes jie sutelk Suomij, nes jiems ji buvo lengviau pasiekiama nei j varovams i Danijos ar Vokietijos. 1204 m. lietuviai su lyviais upuola Ryg. 1204 m. ketvirtas kryiaus ygis Konstantinopol. Kryiuoiai turmu pam Bizantijos sostin, m j griauti, plti. Gaisr ugnyje uvo senovs rankrai saugyklos. Buvo sunaikinti vertingiausi meno kriniai, saugoti Konstantinopolyje imtus met. Sutriukinta Bizantija jau nebegaljo konkuruoti su Venecija ir Genuja prekyboje su Rytais. Sirijos ir Palestinos uostuose ital pirkliams priklaus itisi kvartalai. J prekybini gyvenviei atsirado ir Juodosios jros pakrantje Kryme ir Kaukaze. Kryiuoiai sikr Bizantijoje. Vakarinje Balkan dalyje ir Maojoje Azijoje susikr nepriklausomos bizantiei valstybs. Daugiau kaip 50 met bizantieiai kovojo su kryiuoiais kol galiausiai juos istm. Gyvendami Rytuose ir prekiaudami su Ryt alimis, europieiai paino naujus ems kio augalus. Europoje buvo pradta auginti ryius, grikius, citrinmedius, abrikosus, arbzus. Nuo to laiko Europa pradjo maistui vartoti cukranendri cukr. Ryt pavyzdiu buvo statomi vjo malnai. Europieiai imoko austi ilkinius audinius, daryti veidrodius, geriau apdoroti metalus. Vakaruose mons pradjo plautis rankas prie valg, naudotis akute ir peiliu, maudytis kartose pirtyse, keistis baltinius ir virutinius drabuius. 1206 m. lietuviai nusiaubia Turaidos banyi. 1206 m. vokieiai sudegino Kuokness pil. 1208 m. , pasinaudoj Talavos kunigaiktysts nesutarimu su kaimynais estais, kalavijuoiai su kunigaikiu Talivaldiu sudaro sjung ir pradeda kar su estais. 1208 m. didel vokiei kariuomen drauge su apkriktytais lyviais ir latgaliais apsupa Slpil (netoli Aivieksts intako Dauguv) ir priveria slius pasiduoti. Nuo to laiko nra joki ini apie atskir sli pasiprieinim vokieiams. 1208 1217 m. Ordinas ugrobia pietines ir centrines est emes.

1209 m. Ordinas uima Jersik. Jos kunigaikiui Visvaldiui buvo leista vasalo teismis valdyti dal kunigaiktysts iki mirties (kit dal pasim vyskupas). 1210 m. pasak Henriko Latvio kronikos, kuriai band uimti Ryg. Anot Henriko Latvio, kuri laiv buvo tiek daug, kad visa jra apsideng tarsi tirtu debesiu. 1210 m. lietuviai upuola Kuoknes. 1210-1239 m. su didiojo magistro Hermano Zalcos valdymo metais siejama Teuton ordino valstybs Prsoje pradia. Neabejotina, kad Hermanas Zalca savo autoritet, kur turjo imperatoriaus dvare ir popieiaus kurijoje, mokjo panaudoti Ordino naudai. Tai jis dar ne tik prastais bdais, kaip kit dvasini bendrij vadovai, besirpindami savo vald pltimu. Be vald ir nari skaiiaus didinimo, Ordinas ir jo magistras veikiausiai puoseljo ir special tiksl: gauti didel udar vald, t.y. siek, kalbant kiek anachronistikai, sukurti Ordino valstyb. I pradi tos pastangos buvo nukreiptos vien Pietryi Europos srit. Vengrijos karalius Andriejus II, ventosios Elzbietos tvas, padovanojo Ordinui vald prie Vengrijos sienos Burcos emje Transilvanijoje. Ordinas turjo tenai ginti krikionikosios Vengrijos sien nuo pagoni kuman. Dl to Ordinas sireng eias pilis, bet tos pilys ir ypa bandymas sitvirtinti jam suteiktoje srityje bei apsisaugoti nuo karaliaus pareign, vis pirma vietinio vyskupo riteri politikai bdingu keliu, sukl pasiprieinim. 1224 m. Ordino praymu popieius pam Burcos em ventojo Petro nuosavybn. Taip jis rm Ordino siekim atimti i srit i Vengrijos ir j padaryti nepriklausoma valda. Bet to nebuvo galima gyvendinti. Prieingai, 1225 m. Vengrijos karalius su karine jga itrm Teuton ordino brolius i Burcos ems. Jis pageidavo talkinink, bet talkininkai panoro tapti savarankikais. Vengrijos karalius buvo pakankamai stiprus parodyti, kad tai jam nepatinka. Po keleri met itoks aidimas turjo pasikartoti Prsoje, taiau jau su kitokia pabaiga, kadangi tuokart Ordinas susidr ne su Vengrijos karaliumi, o tik su Mozrijos kunigaikiu. Ordinas bt galjs savo riterius, itremtus i Burcos ems, pasisti tiesiai Prs, nes jau 1225-1226 m. iem lenk kunigaiktis Konradas pra tauton ordino jam padti prie pagonis prie sienos. Ordinas buvo pakviestas ginti mozr sienos nuo prs, taip kaip buvo pakviestas saugoti vengr sienos nuo kuman. Ordinas, vis pirma Hermanas Zalca, igirdo it nauj kvietim. Jau 1226 m. kovo mnes jis gavo imperatoriaus Fridriko II Riminyje duot ikilming auskiniu antspaudu patvirtint ir dl to visuotinai vadinam aukso bule, dokument. Bulje imperatorius garantavo Ordinui savarankik status tos srities, kuri jam sil lenk kunigaiktis, ir emi, kurias Ordinas nusikariaus i pagoni, atvilgiu. Tad Ordino padtis buvo prilyginta imperijos kunigaiki padiai. Bet i pradi Ordinas nesinaudojo ituo dokumentu. Toki prieast nesunku nustatyti. Ordinas veikiausiai nenorjo pakartoti Burcos ems nuotykio, bet siek reikal parengti geriau. Galbt jis nesiskubino ir dl kit prieasi, kadangi dar egzistavo planai patiems kurti nepriklausom vald Palestinoje. Dar 1220 m. Ordinas buvo nusipirks netoli Akono didel vald. Hermanas Zalca inaudojo Fridriko II 1228-1229 m. kryiaus yg tam, kad dar labiau j apsaugot. Kitais metais Teuton ordino palestinikoji valda buvo tvirtinta ypa Montforto (vok. Starkenberg) pilies vietoje. Jos griuvsiai dar ir iandien tikina, kad ia turjo bti kurtas Ordino centras. Palestina, Burcos em, Prsa: Ordinas tuo metu bando leisti aknis trijose vietose, arba vienoje vietoje po kitos, o greit prisideda ir Kipras. Kryiaus ygio metu imperatorius band Kipre tvirtinti savo valdi, ir veikiausiai dl to padovanojo Ordinui jame vald. Bet ilgesn laik Fridrikas II negaljo ilaikyti Kipro savo valdioje, ir taip Ordino valdos liko ibarstytos. I 4 region, kur jam XIII a. 3-ame deimtmetyje, rods, yra galimybi kurti savo valdas, liko tik Palestina ir Prsa. 1291 m. kartu su Akonu buvo prarasta paskutin europiei valda ventojoje emje, taip baigsi ir Teuton ordino laikai tenai. Kada klausiama, kodl Ordinas iekojo kaip tik kovos fronto, btina, kaip visuomet tokiu atveju, skirti tiesiogin dingst ir bendresn prieast. Tiesiogin dingst dav Mozrijos kunigaikio pagalbos praymas. Krikionikosios valstybs, esanios kaimynystje su prs emmis, regentas, dalinis lenk kunigaiktis Konradas tikjosi i Ordino karins pagalbos kovose su pagonikais kaimynais. Bendresn prieastis vis pirma buvo ta, kad X a. nutrks krikionybs platinimas iaurs Europ XII a. vl buvo atnaujintas ir kad kart jam pagalb atjo dinamika kolonizacija. Jau paioje XII a. pradioje i Vidurio Europos iaur ir rytus vyko tiksliniai ir dvigubi ekspansiniai procesai: viena vertus, tai buvo Ryt kolonizacijos metu tsiamas emi sisavinimas, antra vertus pastang krikionybei platinti atnaujinimas. Nuo Karoling eros pabaigos beveik nebuvo bandoma platinti krikionybs

pagonikuosius kratus. I tikrj misij pastang rezultatai neviliojo dar kart j pakartoti. 997 m. Prahos vyskupas Adalbertas, kuris band supaindinti prss su krikioni religija, buvo umutas Elbingo apylinkse arba Semboje. Vokiei vienuol Brunon Kverfurtiet vliau, 1009 m., toks pat likimas itiko pietinje Prsoje. Tuometu krikionyb konsolidavosi kaimynystje, Lenkijoje, kuri nuo X a. pabaigos buvo valdoma krikionik valdov, taip pat Vakaruose, Pamaryje. Pagaliau buvo apkriktytos ir kitos Baltijos regiono alys: Danija ir vedija. Bdavo dar ir taip, kad, besirpindami valdia, kilmingieji ir kunigaikiai nekovojo su pagoni usispyrimu, bet tenkindavosi pagoni duoklmis. reikin XII a. pabaigoje vaizdingai paraytoje Slav kronikoje drastikai kritikavo Holteino klebonas Helmoldas i Bosau. 1218 ir 1221-1223 m. kryiuoiai kariavo prie prsus. Jie atvyko i kaimynini ali: Vokietijos ir Lenkijos. Ypa reikmingas buvo Silezijos kunigaikio Henriko Barzdotojo dalyvavimas. Nema reikm iame ygyje turjo konkurencija tarp dalini lenkijos Piast dinastijos kunigaiki. Skm prie prsus, galybs iplitimas tirjo suteikti pranaum ir vidaus kovose. Kiek galima pastebti, vienas prie kit stojo vis pirma Mozrijos kunigaiktis Konradas ir Silezijos kunigaiktis Henrikas. Tarp sileziei kryiuoi buvo ir riteri ordin nari tamplieri, o galbt ir Teuton ordino riteri, kurie tuomet jau gyveno krate. Taigi, po kalavijuoi, po joanit, kurie Silezijoje vald turjo jau nuo XII a., pagaliau ikyla ir tamplieriai. Jie buvo apgyvendinami Didiojoje Lenkijoje, kad galt ginti vakarines sienas. Tuo tarpu Ryt Pamaryje atsirado kito ordino valda, kurio tenai maiausiai buvo galima tiktis, btent Kalatravos ordino, t.y. to, kuris susikr prie ispan-musulmon sienos ir kurio udavinys buvo Reconquista, Pirn pusiasal susigrinti krikionims. Kad po i riteri ordin iaurs ryt Europoje pradjo vaikti dar ir Teuton ordinas, buvo tiesiogin abiej mint kryiaus ygi neskms idava. Po to, kai kryiuoiai atsitrauk, prs pasiprieinimas dar labiau sustiprjo. Tai visikai suprantama, kadangi buvo akivaizdiai siekiama nukariauti prsus, o ne iaip juos pakriktyti. Tai rodo ne tik kryiuoi parama, bet ir to meto popieiaus buls. Popieius Inocentas III jau 1212 m. neleido apdti naujakrikt pasaulietiniais mokesiais, t.y. padaryti juos krikioni pon inininkais. 1218 m. popieius udraud kryiuoiams be vyskupo Kristijono leidimo engti Prs ir pajungti pagonis savo valdiai. Js privaljote, - taip kreipsi popieius kryiuoius, rpintis pagoni sugrinimu prie Kristaus, bet ne pajungimu savo valdiai. Pagaliau 1221 m. popieius ragino kryiuoius savo belaisvius pagonis perduoti vyskupui, kad is galt juos pakriktyti. ie reikalavimai urayti popieiaus bulse, kurios buvo ipraytos vykupo Kristijono. Taigi vis pirma bulse yra ireiktos jo pairos. Veikiausiai Kristijonas nenorjo leisti, kad jo veikla prisidt prie pasaulietini kunigaiki valdios ipltimo. Galbt jis norjo kurti nuosav vyskupo vald, k tuo pat metu skmingai dar Rygos vyskupas Livonijoje. Prsai pirmiausia griebsi ginklo. Po kryinink atsitraukimo jie ne tik atsim uimtas sritis, bet nuygiavo dar toliau pietus. Buvusi misij skm buvo umirta, ir Mozrija pati kentjo nuo prs antpuoli. Esant tokiai situacijai kunigaiktis Konradas kreipsi Teuton ordin. Teuton ordinas neignoravo io kvietimo, bet ir nepasiunt tuoj pat savo kontingento Prs. Teuton ordino didysis magistras Hermanas Zalca veikiausiai norjo gauti garantij, kad jo sitrukimas Prsos reikalus atne ilgalaik skm. Akivaizdu, kad Mozrijos kunigaiktis turjo kit nolr, btent iplsti savo valdi Prsoje, ir kad ten jam Teuton ordinas turjo talkinti. Ordino ir kunigaikio planai kirtosi tarpusavyje. Kilo klausimas, kuriam pasiseks. Po keleri met paaikjo, kad pasisek Teuton ordinui, o kunigaiktis Konradas negavo n gaballio prs emi. i Teuton ordino skm buvo kruoptaus diplomatinio ir juridinio pasirengimo vaisius. Bet vis pirma tai buvo spari karini pergali rezultatas ir greitai iplitusio vokiei kolonist skaiiaus, utikrinusi karini pergali ilgalaikikum. 1211 m. antrasis Livonijos ordino magistras tapo Volkvinas. Jis apkriktijo estus ir ezelieius (saaremieius), pastat Velyno (Felino) pil, nedidel Talino pil, jas sutvirtino grioviais, dar kitus tvirtinimus prie Tarbato (Tartu) ir Odemps. 1211 m. ingischano kariuomen siver iaurs Kinij ir j um. Paskui mongolai ukariavo Vidurin Azij, Iran, iaurs Indij, Ukaukaz ir Ryt Europ. Beveik 70 met prireik ukariautojams visikai pajungti Kinij.

1211 m. pirmoji Tuluzos apsiaustis, kuri vykd Simonas de Montfortas buvo neskminga, bet po poros met, jam pasisek nugalti Tuluzos armij. Grasindamas iudysis daugyb kait, jis eng miest 1216 m. ir pasiskelb save grafu. Simonas de Montfortas buvo nuudytas akmeniu per Tuluzos apsiaust 1218 m. Iki pat paskutins apsiausties baltieji kovojo prie Tuluzos mones. Louis VII pagaliau nusprend pasiduoti 1219 m. raimondas VI pripaino pagalb,kuri jis gavo i gyventoj, padjusi isaugoti jam jo interesus, perdav savo paskutines privilegijas Kapitulai miesto tarybai. Kapitul sudar 24, greiiausiai renkami, nariai, kurie sau suteik policijos, prekybos, mokesi reguliavimo teises. Kapitula, nepaisant karaliaus sikiim, savo gali ilaik dar 600 met iki pat Didiosios Pranczijos revoliucijos. 1212 m. Ordinas sudaro karin sjung su Polocku prie Lietuv ir prekybos sutart, leidiani vokieiams laisvai naudotis Daugava. Tokiu bdu Polockas atsisak pretenzij Latgal. 1213 m. Livonijoje prie Lielvards uvo Lietuvos valdovas. Naujasis Lietuvos valdovas Stekys jau 1214 m. pradioje vl puol Livonij, bet irgi uvo. Nuo to laiko lietuvi ygiai Livonij buvo rengiami gerokai reiau. 1214 m. kalavijuoiai u tai, kad jos kunigaiktis Visvaldis remia lietuvius, vl upuola Jersikos pil ir j apiplia. Tais paiais metais Talivaldio sns apsikriktija ir tampa vyskupo vasalais. Iki 1224m. Ordinas pavergia visus latgalius.

1215 m. Ipatijaus metratyje pirm kart paminta emaitija.

1215 m. Visvaldio paprayti lietuviai apgina jo pil Jersik. 1215 m. Romos imperatorius Fridrichas II smarkiai klimps Italijos reikaluose pripaino dan karaliaus Valdemaro II nukariavimus pakrantje tarp Elbs ir Oderio. Tada Valdemaras II atkreip dmes rytines Baltijos pakrantes, nes vokieiai, sikr Dauguvos iotyse, kreipsi j praydami padti kovose prie pagonis estus. 1219 m. birelio mnes Danijos karalius Valdemaras II be pasiprieinimo isikl Estijoje, nugaljo estus lemiamose kautynse ties Lydanisu. Pagal legend, iose kautynse danai pirm kart panaudoj balt kryi raudonoje vliavoje kaip nacionalin vliav. Greitai buvo kurtas Talinas (est. Taani linn - Dan mietas), taiau pelningo prekybos kelio i Novgorodo danai greiiausiai taip ir neperm savo inion. Skirtumas nuo vokiei buvo tas, kad pastarj ekspansij slav emes skatino gyventoj perteklius, gausus kapitalas (kur kaup Hanzos miestai) ir gamtos turtai kur kas didesnje negu dan teritorijoje. Atsitiktinumas pagreitino Baltijos imperijos lugim. Mediodami kakurioje i daugybs saleli, priklausiusi Danijai, Valdemaras II ir jo vyresnysis brolis buvo pagrobti vieno i jiems pavaldi Vokietijos kunigaiki, kurie po to susivienijo, kad nebt bandoma karali ilaisvinti jga. Po dvej nelaisvs met (1223-1225) Valdemaras II buvo paleistas, kai pagaliau sutiko atsiadti vis savo ukariaut emi, iskyrus Riugeno sal ir Estij. Popieius atleido nuo tokio priverstinio paado, taiau 1227 m. jo viltis atgauti bent dal to, k prarado, sudau Vokietijos kunigaikiai ties Bornhovedu Holteino grafystje. Kit deimtmet popieiaus tarpininkavimas padjo Danijai atsiimti Talino ir Narvos rajonus i vokiei, kurie buvo nusiaub didij Estijos dal. 1219 m. buvo sudaryta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Volyns. I Lietuvos puss j sudar 5 vyresnieji ir 16 eilini kunigaiki. Tarp vyresnij pirmasis raytas ivinbutas, o alia jo Daujotas su broliu Viligaila bei Dausprungas su broliu Mindaugu. I to galima sprsti, kad po Stekio mirties valdi Lietuvoje atjo ivinbutas turbt dviej ankstesni Lietuvos valdov brolis. Kiti 4 vyresnieji kunigaikiai tikriausiai buvo t dviej valdov sns. Eiliuotoje Livonijos kronikoje iliko inia, kad Mindaugo tvas - buvo didelis karalius, ir jo laikais nebuvo galima rasti jam lygaus. Taigi Mindaugo ir Dausprungo tvas greiiausiai buvo 1213-aisiais prie Lielvards uvs Lietuvos valdovas, o trumpai tevalds Stekys - Daujoto ir Viligailos tvas. 1228 1237 m. inomi tik du lietuvi karo ygiai (1230 ir 1234 m.). I to galima sprsti, kad po ivinbuto mirties Lietuvoje vyko ilgos kovos dl valdios. Jas ubaigti galjo paskatinti iorin grsm. Iki 1230 m. Ryt iemgala jo i rank rankas. 1230 m. Prsijoje sikr kryiuoi Ordinas. 1230 m. kuri karo vadas (Kuningas? Konungas?)) Lamikis, kontroliavs 5 i 9 kuri emi sudar sutart su popieiaus pasiuntiniu. i sutartis numat kuri krikt ir Lamikio emi perjim tiesioginn popieiaus protekcijon. Taiau Livonijos Ordinas i sutart ignoravo ir ts Kuro ukariavim, juolab kad pajungus emgalius, lyvius, latgalius tai padaryti jau buvo ymiai

paprasiau. 1238 m. buvo kurta Kuro vyskupyst. Visas Kuras galutinai ukariautas buvo 1267 m. 1229 m. pagal Paryiaus sutart buvo kurtas Tuluzos universitetas, kuriame siekta mokyti teologijos, taip pat ir Aristotelio filosofijos. Nukopijuotas nuo Paryiaus universiteto, mokymo modelis buvo tikslas inaikinti erezij. Prasidjo inkvizicijos periodas Tuluzoje. Represijos privert kilminguosius emigruoti arba pareiti katalikyb. Inkvizija truko 400 met, o Tuluza tapo jos epicentru. Grafas Raimondas VII buvo apkaltintas erezija ir mir nepaliks pdini. 1231 m. tik po permaining kov tik Ordinui pasiseka sigalti iaurs ir vidurio Kure. Taiau, pralaimj Sauls m, vokieiai net 16 met malino sukilusius kurius. Po Sauls mio emgaliai sukilo ir atsikrat vokiei jungo. 1232 m. Ordinas pastat Torns ir Kulmo tvirtoves; darb metu juos ne kart puol pavieniai prs briai. 1233 m. P.Dusburgieio ir L.Davido duomenimis per 21 000 kryinink siver Prsij. Prasidjus iemai, kryiuoi kariuomen siver Pamed ir Pagud. Po keleto nedideli susirmim, kuri skm buvo permaininga, vyko iek tiek didesns kautyns prie Zirgnos ups. Abi kariuomens, gerokai nusilpusios, turjo atsiraukti. 1234 m. riteriai pastat Marienburgo pil, o po trej met idygo ir Elbingo pilis. Tuo metu Kulmas, Pamed ir didesnioji dalis Paguds jau buvo Ordino rankose. I pradi Ordinas mgino brautis prs emes palei Aistmares, bet varmiai jo kariuomen sumu. Po to pralaimjimo sustiprjo priespauda tose srityse, kurias Ordinas buvo ums iki iol. Gal viena i prs jungo pasunkjimo ir ypa nepakantumo tikjimo dalykuose sustiprjimo prieasi buvo ta, kad nebebuvo jau Hermano fon Zalcos bei magistro Hermano fon Balko, nes, jiems gyviems esant, niekas per daug nekreip dmesio, kad prsai ir toliau garbino savo senuosius dievus. 1235 m. prie Kryiuoi Ordino prisijung Dobryns riteri likuiai. I pradi Ordino riteriai stengsi savo tak plsti palei Vysl ir ia sitvirtinti-naujas Meiseno markgrafo vadovaujamas kariuomens brys tam reikalui jiems buvo labai pageidaujamas; bet, kaip paymi P.Dusburgietis ir L.Davidas, riteriams pavyk pasiekti ioki toki laimjim ir per derybas su Pameds ir Paguds atstovais. Tarp 1235 1245 m. Mindaugas sutelkia Lietuvos valdi savo rankose, jis vadinamas Livonijos kronikoje aukiausiuoju karaliumi. Nuo 1245 m. jo valdi-glob, pripasta ir emaiiai. Vykintas tampa sritiniu kunigaikiu, Mindaugo vasalu. 1236 m. rugsj kalavijuoiai su kryininkais nusiaub dal Lietuvos ir prieais iaulius (Saul) pasuko atgal. Taiau Vykinto vadovaujama kariuomen pastojo jiems keli pelktoje vietoje prie upelio ir rugsjo 22 d. juos sumu. uvo magistras Folkevinas ir 48 Ordino riteriai. 1236-1237 m. Marburge vyko du svarbs Ordino pasitarimai. Juose priimti reikmingi nutarimai dl Ordino takos pltimo Livonijoje ir jo susujungimo su tenykiu Kalavijuoi ordinu. 1237 m. gegus 27 d. Kristaus kari brolijos - kalavijuoi - Ordinas (kurtas 1202 m., 1204 m. patvirtintas popieiaus ir suteikta tamplieri statai) susijungia su v. Marijos Mergels Ordinu (kurtas 1190 m., 1230 m. persikl Prsij) kryiuoiais. Lietuva atsidr tarp livonikosios ir prsikosios Vokiei ordino atak. Kalavijuoi Ordinui nepavyko ukariauti Novgorodo ir Pskovo valstybi. Peipaus eeras skyr katalik gyvenamas emes nuo pravoslav krat. Staiatiki Banyios taka iplito mikingoje Karelijoje kaip tik tuo metu, kai suomi gentys buvo kriktijamos per daugyb kryiaus ygi i vedijos. 1238 m. kryiuoiai izoliavo prsus sudarydami draugysts sutart su Pamario kunigaikiu Sventopelku. 1238 m. Mindaugas pirm kart pamintas kaip Lietuvos valdovas. 1238 m. saus Maskv kone visikai sunaikino chano Batijaus (Batu) vadovaujama totori armija. 1239 1244 m. (ir 1247 1248 m.) didysis magistras Heinrichas fon Veid. 1239 1248 m. Lietuva danai puldinjo Rusi, naudodamasi jos susilpnjimu po totori antpuoli. Turbt tada Lietuva uvald ir Juodj Rusi su Naugarduko pilimi. Vienas lietuvi kunigaiktis 1239 m. um net Smolensk, bet j netrukus sumu ir pam nelaisv Vladimiro didysis kunigaiktis Jaroslavas. 1240 m. rugsjo 16 d. Livonijos magistras Volkvinas ukariavo Izborsk, rus pil. Pskovo (Pleskovo) rusai pasidav jam, kai buvo sudegintas miestas. Pilies apsaugai ir tikinij dauginimui magistras paliko du ordino brolius su nedaugeliu moni. Bet naugardieiai, apie tai suinoj, netiktai puol (1242 m. kov) ir pam paliktus brolius kartu su j monmis. Toliau magistras tarp rus pastat vien pil, pavadint Koporje, ir tuojau (1241 m.) Vots (Korelijos) rusams udjo duokl.

1240 m. vedijos leidangas, j palaik Tavastijos gyventojai ir visi kiti, prisidj prie kryiaus ygio, buvo sutriukinti ties Neva rus kariuomens, vadovaujamos Novgorodo kunigaikio Aleksandro. Po dvej met Aleksandras Nevikis myje ties Peipuso eeru panaiai sutriukino vokieius, ir 1245 m. i arenos pasitraukus vyskupui Tomui, karelai pradjo apsiprasti su staiatikybe, einania i nugaltoj, kuri pusje jie kovsi, tad padtis Tavastijoje vis dar buvo netikra. Todl reikmingas yra vadinamasis antrasis kryiaus ygis 1249 m. 1240 m. Ordinas pasiek prs Honedos pil prie Aistmari; vliau kryiuoiai j perstat ir pavadino Balga. Apie 1240 m. pradta statyti Elbingo pilis. 1240 m. kryiuoiai sumu prie Balgos jungtin varmi, natang ir bart kariuomen (iki tol pirmas toks vykis, kada susijung 3 emi karins jgos), ir ios gentys pripaino Ordino valdi: jis um dal Varms, Natangos ir Bartos. Vokieiai prijo Alnos up Bartoje. Tiktai Ryt Pamario kunigaiktis Sventopelkas tuo metu pasirod ess itikimas prs draugas. jo 1239 m. Ordinui nusist protest dl brutalaus prs engimo tuometinis magistras Henrikas fon Veida neatsak. Asmenikame pokalbyje magistras Sventopelk piktai ibar ir pavadino verklentoju. Ne kas kitas, o Sventopelkas bus prsams patars kreiptis Rom su skundu. fakt mini ir S.Grnau, ir J.Foigtas. Kadangi popieius Grigalius IX 1241 m. mir ir ventasis Sostas kur laik buvo neuimtas, galimas dalykas, dl to prs pagalbos auksmas Romoje liko neigirstas.

Pirmasis prs sukilimas (1241(1242) 1249 m.) prie vokiei feodal

socialin ir tautin priespaud vyko svarbiausia dl to, kad su vietos gyventojais buvo elgiamasi kaip su vergais. O juk popieius Grigalius IX 1231 m. bule garantavo prsams naujakriktams asmens laisvs ir turto nelieiamyb. Kryiuoiai netgi trukd prsams kriktytis-pagonis lengviau valdyti ir inaudoti. Okupantai nepais sutari, sudaryt su prsais t emi, kurios pateko Ordino valdi (su pamednais, pagudnais ir varmiais). alutin prieastis (veikiau dingstis): prsus pakurst Ryt Pamario kunigaiktis Sventopelkas, paadjs param. Tai buvo prs sukilimo dingstis. 1241 m. Pamario valdovas Sventopelkas sudar sjung su prsais ne i gero gyvenimo. Tais metais labai pablogjo Sventopelko santykiai su kaimynais lenk Mazovijos, Kujavijos ir Didiosios Lenkijos kunigaikiais; iai koalicijai vadovavo Konradas I Mazovietis. 1241m. jis taps Krokuvos kunigaikiu (svarbiausias Lenkijos sostas), usiman prisijungti ir Pamario kunigaiktyst. iuos lenk kunigaiki planus rm kryiuoiai, tikdamiesi patys sigalti Pamaryje-Vyslos kairiajame krante; sigyti laisv, be muit, susisiekim Vysla su kitais vokiei kratais. Kai prasidjo prs sukilimas ir kai jis didiule, visk naikinania jga m kaip viesulas plisti per vis iki iol uimt Ordino teritorij, kunigaiktis Sventopelkas tuoj ublokavo laivininkyst ir tuo Ordin atkirto nuo paramos i Vakar; paskui Sventopelkas ir pats prisidjo prie kovos. 1241 m., nepaisydami popieiaus ir ventosios Romos imperijos imperatoriaus raginim, Kryiuoi Ordinas nedalyvavo prie Legnicos vykusiose kautynse su mongolais-totoriais, nes vidaus padtis savame krate Ordinui neleido sumainti karini pajg. Mongolai-totoriai kautynse nugaljo, taiau dl siliepsnojusi sukilim Kijevo Rusioj sulubavo j unugaris, ir savo yg vakarus jie turjo nutraukti. Tuo tarpu lietuviai i susidariusios situacijos rus feodalini valstybi kar su Danija, vedija ir Ordinu, Kijevo Rusios susiskaldymo ir jos nusilpimo dl mongol-totori siverimo ispaud sau naudos: jie prisijung prie savo kunigaiktysts didiules Rusios teritorijas. is lietuvi kunigaiki didiavalstybikumo siekimas, ko gero, buvo pagrindin prieastis, kodl lietuviai prsams j sunkioje kovoje su Ordinu maai tepadjo. Taiau sukr didel valstyb, lietuviai neinyko kaip prsai. 1243 m. Sventopelkas sudar paliaubas su kryiuoiais. Paadjo nutraukti sjung su prsais dl to, kad kryiuoiai paadjo grinti jam Sartovicus. Kaip paprastai garbs odio riteriai netesjo. Sventopelkas vl stojo prs pusn nutraukdamas paliaubas su kryiuoiais, nes prsai, jotvingi padedami skmingai kovsi Kulme. Jie 1243 m. birelio 15 d. Prie Vyslos intako Osos sumu vokieius (uvo pats Ordino maralas, apie 400 kari). Tai buvo didiausias vokiei iki tol patirtas pralaimjimas. Nuo 1245 m. Mindaugo valdi-glob, pripasta ir emaiiai. Vykintas tampa sritiniu kunigaikiu, Mindaugo vasalu. 1247 m. kryiuoiai pastat Senojo Kristburgo (Kirsburgo) pil, pamedn Kirsapilio (Kirso) pilies vietoje (dab. Stary Dzierzgon), prie pat Zirgnos auktupio. 1247 m. vasar Sventopelko remiami prsai Pamedje um Senj Kristburg. Tuomet 1248 m. kryiuoiai pastat Naujojo Krisburgo pil pamedt Zirgnos pilies vietoje (Dzerzgon), emiau senosios, Zirgnos kairiajame krante dl to, kad nepasiek dideli laimjim Natangoje ir Bartoje. Juk Elbingo pilis pradta statyti apie 1240 m. Ukariautojai stiprinosi paioje Pamedje. Kristburgo pilys, kaip ir anksiau

pastatytos kitos, buvo agresijos kitas prs emes baz, kartu atsparos punktai per 1242 1249 m. pirmj prs sukilim. 1248 m. lapkriio 24 d. katalikas Sventopelkas, popieiaus Inocento IV reikalaujamas nutraukti sjung su pagonimis prsais, sudar su kryiuoiais taik. Sventopelkas atsisak savo vald Pamedje prie Vyslos emupio, nuo muit mimo i kryiuoi u plaukiojim Vysla. Dl io sukilimo kryiuoiai toliau Alnos neprasiver, tiesioginis pavojus LDK buvo atitolintas. 1248 m. Mindaugas pasiunt prie Smolensk savo brolnus Tautvil, Gedivyd bei j motinos brol Vykint. Jie skmingai perjo Smolensko kunigaiktyst, siver Maskvos em ir prie Protvos sumu Maskvos kunigaikio Mykolo, kuris uvo myje, kariuomen. Taiau netrukus Suzdals kunigaikiai sumu lietuvius prie Zubcovo. Mindaugas nusprend ivyti pralaimjusius kunigaikius i Lietuvos ir pasiunt prie juos savo karius. 1249 m. erlas Birgeris galutinai paverg Tavastij ir joje kr Tavastehuso pil (Hmeenlinna). Jis taip pat steig ved nausdij. Galiai didjant pietinje pakrantje, jie pasislinko Ostrobotnijos pakrante ir iaur. Taiau Karelija liko ginytina teritorija, nes Novgorodas buvo taip susilpnintas totori jungo, kad vokieiai, besivarantys dl takos sfer su vedais, pareik savo teises, paskirdami vyskup karelams tuo metu, kai vedai pamale plt savo tak rytinje pakrantje. 1249 m. mirus Tuluzos grafui, grafyst atiteko Pranczijos karaliui, kuris tenai ved svo statymus. Kapitulos valdia buvo panaikinta. 1249 m. Vykintas, Tautvilas ir Gedivydas pabgo pas Volyns kunigaikt Danieli, pastarj dviej uov. is nutar paremti bglius - puol Juodj Rusi ir pam joje daug pili. Tuo tarpu Vykintui pavyko papirkti jotvingius, pus emaii ir susitarti su Ordinu. 1249 m. vasario 7 d. N. Kristburge (Dzegon), Pamedje sudaryta taikos sutartis. Jose dalyvavo popieiaus pasiuntinys Modenos vyskupas, Kulmo vyskupas Heinrichas Heidenreichas (jis vliau kriktijo Mindaug ir jo artimuosius dvarikius), magistro padjjas (buvs magistras ir paliaub met valds Ordin) Henrikas fon Veida, Ordino maralas Boteldenas. Prs sukilliams atstovavo Pameds, dalies Varms ir Natangos (ios dvi ems dar nebuvo visai ukariautos) diduomens pasiuntiniai. Tarpininkavo popieiaus Inocento IV legatas Ljeo Belgijoje arkiadiakonas Jokbas. Sutartyje naujakriktams prsams paadta (jei prsas mirs be pdinio, nekilnojamasis turtas atitenka Ordinui arba to naujakrikto vietiniam feodalui) paveldti ir parduoti turt, asmens laisv. Prs kilmingieji (vitingai) galjo tapti riteriais. I prs buvo reikalaujama atsisakyti pagonik apeig ir paproi, pastatyti 22 banyias ir aprpinti jas emmis, duoti dvasininkams deimtin, galvij, visus tautieius priversti per mnes apsikriktyti, eiti su kryininkais visus karo ygius. Sutartyje paymta, kad naujakrikt pamedn, varmi ir natang teiss ir laisvs galioja iki jie nenusids, tai yra kol vykdys visus vokiei feodal reikalavimus, bus paklusns Ordino valdiniai. Kryiuoiai padar prsams nuolaid ne i krikionikos meils, o atsivelg j reali jg, daugelio sutarties punkt vliau jie nesilaik, norjo paversti prsus ir ukariauti nauj balt emi. Prsai galjo paveldti em. Pavelddavo ir dukterys, jei neturdavo broli. 1249 m. baigsi Pirmasis prs sukilimas. 1249 1250 m. sjunga prie Lietuvos didj kunigaikt Mindaug. j jo Livonijos Ordinas, Volyns kunigaiktyst, emaiiai, jotvingiai. Kryiuoi Ordinas dar nebuvo atsigav po pirmojo prs sukilimo. 1249 1256 m. Prsijoje sukilo natangai. 1250 m. mginimas Natangos gyventojus pamokyti paklusnumo baigsi kryiuoi pralaimjimu, tada uv 54 riteriai ir apie 1500 ginklanei. 1250 1259 m. Ordinas laik emgalius savo valdioje. 1250 m. Livonijos kariuomen puol Mindaugo valdas. Prie jos prisijung ir Tautvilas su Danieliaus duota kariuomene. Po io antpuolio Rygoje Tautvilas pasikriktijo. Taiau Mindaugas papirko Livonijos ems magistr Andri tirland, ir vykiai pakrypo kita linkme. 1251 m. pavasar Mindaugas kriktijasi gelbsti savo situacij, kai Rygos arkivyskupas pasilo kriktyti Tautvil ir j pastatyti Mindaugo sost. Andrius tirlandas pakriktijo Mindaug ir ivijo Tautvil i Rygos. Tautvilas puol Mindaug, kuris, usidars Vorutos pilyje, su vokiei riteri pagalba atrm puolim. Mindaugo brolio suns Tautvilas su Erdvilu pabgo. Tada jau Mindaugas apgul Tautvil Vykinto pilyje Tvirimante, j dd emaii kunigaiktis Vykintas tais paiais 1251 m. uvo apsiaustoje jo pilyje Tviriment Vykinto mieste. ioje tvirtovje be emaii bdavo rus kunigaikio Danilo kariuomen bei polovcai (?totoriai?). Vykinto miestas sunaikinamas. emaiiai tampa Mindaugo valda, kol j neperleidia Ordinui. 1251 m. Netrukus Tautvilui vl teko bgti Volyn, kuri dar ts kar su Lietuva.

1251 m. liepos 17 d. popieius Inocentas IV paskelb Lietuv v. Petro sosto nuosavybe (Lietuva apkriktyta) bei paved Kulmo vyskupui karnuoti Mindaug Lietuvos karaliumi. Iki 1252 m. pavergtas visas kuri kratas. Ordinas pastato Memelio pil, kuri valdo drauge su Kuro vyskupu. 1252 m. viduryje didysis magistras susirgus Livonijos krato magistr pakeit savo vietininku Eberhardu von Seyne, kuris tik atvyks sureng yg piet Kur Piet Rage, tarp Kuri mari ir Dangs deltos, atplauk kalavijuoiai pastat medin pil. Apie tai mums liudija Livonijos Eiliuotoji kronika bei ilikusi sutartis tarp Vokiei Ordino ir Kuro vyskupo. 1252 m. rugpjio 1 d. vyskupas patvirtino pilies ir miesto statyb. Po 2 mnesius utrukusios statybos pilis buvo pavadinta Memelburgu. Vokieiai man, jog marios - tai Nemuno aka, o pat Nemun jie vadino Memeliu. I ia ir miesto pavadinimas. Pilis buvo statoma kaip komtrijos centras. Buvo numatyta pastatyti banyi, norta rengti ir monet kalykl - is sumanymas liko negyvendintas. 1252 m. spalio 19 d. pilis buvo jau pastatyta Memelburg, Memelborg. Pil pastat greitai, nes pirmoji buvo medin. Ji buvo pastatyta vienoje i Dangs ioi sal. Statant pil buvo numatyta vieta miestui. Nerija buvo trumpesn Dang tekjo tiesiai jr. Kuri marias kryiuoiai laik Nemuno iotimis dl to Klaipda pavadinta Memel, kaip manoma senuoju kuriku Nemuno vardu. Klaipda paminta tik XVa. Netrukus atsiranda miestas. 1252 m. kryiuoi Ordino magistru tapo Poponas fon Osterna (iki 1257 m.). 1252 1257 m. su kryiuoiais kovsi sembai. 1253 m. vasario 8 d. Kuro vyskupas Henrichas ir Ordinas pasidalino pil ir nustat miesto ribas. 1/3 vald turjo priklausyti Kuro vyskupui, 2/3 - Ordinui. Ordinui tekusios valdos sudar Klaipdos komtrij, kuri vald komtras, privaljs rpintis ir j ginti. Miesto ribos nustatytos tarp ards ir dabartinio Tauralaukio. 1252 m. ir Ordinas, ir vyskupas per 2 metus sipareigoja ia kurti miest. Klaipda turjo tapti Kuro vyskupysts centru ( Kuro arkivyskupysts centras Ryga). 1253 m pastatyta vyskupo dalis prie mari ir Dangs (senoji pilis). 1253 m pabaigoje kada pilis perstatoma, vyskupo dalis prie mari ir jros. Klaipdos mieste vyskupas turjo kurti katedr, savo rezidencij ir kapitulos kurij. Iki 1258 m buvo kurtos 2 banyios: v. Jono evangeliko kaip parapijin miesto banyia ir v. Mikalojaus, kaip parapijin krato banyia. Pagrindin banyia buvo katedra v. Marijos banyia. Buvo planai turti net 4 banyias, kaldinti pinigus odiu turjo bti didelis centras. Po Durbs mio taika tarp kuri ir Ordino nutrko, prasidjo karai su emaiiais. 1253 m. vyksta miesto, kurio dar nra dalybos tarp Kuro vyskupo ir Livonijos Ordino. Dalijosi ne tik Klaipdos miestu. 2/3 Ordinui, 1/3 vyskupui. toki tvark visoj Prsijoj ir Livonijoj patvirtino popieius. 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas ir jo mona Morta buvo karnuoti (greiiausiai Latavoje). Taiau kartu Mindaugas pateko Livonijos ordino priklausomyb, ir jau karnavimo metu turjo jam urayti dal emaitijos bei Jotvos. Vliau i donacija buvo iplsta. Mindaugas atsikrat emaii dovanodamas j emes Ordinui. Matyt, emaiiams Mindaugas nebuvo autoritetas, tuo labiau, kad tokiu jie laik jau uvus Vykint. Manoma, kad Mindaugas turjs mini sukurti vis balt valstyb, bet dl vokiei invazijos nepajgs.

1253 m. rugpjt Rygos arkivyskupas Albertas pirmuoju Lietuvos vyskupu ventino Livonijos ordino nar Kristijon ir prisaikdino j savo vardu. Livonijos ordinas nesutar su Rygos arkivyskupu, todl padjo Mindaugui pasiekti, kad Lietuvos vyskupyst bt priklausoma tiesiogiai nuo popieiaus. Kristijonas buvo visikai paveiktas Livonijos ordino takos. Tik emaiiams pasiprieinus nei vyskupui Kristijonui, nei Ordinui nepavyko sitvirtinti Lietuvoje. Taiau glaudiai bendraudamas su Ordinu Mindaugas modernizavo valstybs struktr. Banytins deimtins pavyzdiu jis ved nauj grd duokl - dkl, kurios didel dalis buvo skirta pili guloms ilaikyti. 1253 m. pabaigoje nauja, stipri, mrin pilis buvo ubaigta ir prie jos jau egzistavo miesto uuomazga. Todl Klaipda - Memel yra seniausia vokiei gyvenviet Ryt Prsijoje. (Karaliauius kurtas 1255 m.). 1254 m. Ordino magistras su vyskupu usako Dortmundo miesto tarybos, kad atsist savo miesto teises susipainti. Dortmundas buvo vienas svarbiausi miest, kuris prekiavo su ryt kratais (Pabaltiju, Novgorodu). Teiss buvo gautos ir nusistas laikas gauti miestui Neu Dortmund vard. Deja, 1254 m. emaiiai su sembais upuola Klaipd ir taip pristabd miesto teisi sigaliojim. 1254 m. buvo sudaryta taika tarp Lietuvos ir Volyns. Mindaugas susitaik ir su Tautvilu, kuris vliau um Polock ir vald j kaip Mindaugo vasalas. 1255 m. pastatomas Kionigsbergas. 1256 m. Sukilo natangai. 1256 m. saus kunigaikio Almino vadovaujami emaiiai pradjo aktyvi kov su Livonijos kryiuoiais ir nusiaub j valdom Kur. Po skming kov, 1257 m. pavasar, emaiiai sudar su kryiuoiais dvej met paliaubas. 1257 m. siieb pirmas sukilimas Semboje. 1257 m. naujasis Livonijos magistras Burchardas von Hornhausenas miestui suteik Liubeko teises. Tad Klaipda yra seniausias miesto teises turintis miestas dabartinje Lietuvoje. 1258 m. liepos 27 d. vyskupas Henrichas ir Ordino magistras Burchardas paauktino v.Mikalojaus banyi Klaipdoje ir katedr ir v.Jono banyi - parapijos banyi. Miestas augo i lto. Nebuvo natralaus kins veiklos unugario. Klaipd nuolat puldinjo emaiiai. Ji griauta ir deginta 1257; 12591260, 1326, 1379, 1258 m. totoriai kerydami Mindaugui u jo bendr yg su Volyne, sureng atsakomj siaubiam yg nusiaub vis ryt LDK. Staigiai pasirod, staigiai atsitrauk. 1259 m. Livonijos Ordinas prie Nemuno pastato Jurbarko pil. Prieais j emaiiai pastato Karuvos pil. Livonijos Ordinas sureng yg su tikslu sunaikinti Karuvos pil, pagalb atjo Kryiuoi Ordinas. Tuo tarpu emaiiai jos negyn, o sibrov Kur. Ordinas iskuba atgal. 1259 m. Skuodo mis. 1259 m. po Skuodo mio ir 1260 m. po Durbs mio sukyla kuriai bei emgaliai. 1259 m., pasibaigus paliauboms, emaii ir kryiuoi kovos vl atsinaujino. Mindaugas, kurio valdas iem buvo smarkiai nusiaub totoriai, siek ilaikyti gerus santykius su Ordinu, todl rugpjio 7 d. ura jam jau vis emaitij. Madaug tuo paiu laiku 3 tkst. emaii kariuomen nusiaub Kur ir myje prie Skuodo sutriukino Kuldygos komtro Bernhardo Hareno vadovaujam Livonijos kryiuoi kariuomen. uvo 33 Ordino riteriai. Tokia emaii skm paskatino emgalius pradti sukilim (12591272) prie Livonijos ordin, bet Mindaugas neskubjo keisti savo politikos. 1260 m. liepos 13 d. Kure, prie Durbs eero, emaiiai vadovaujami Algmino sutriukino jungtines Prsijos ir Livonijos kryiuoi pajgas. uvo Livonijos ems magistras Burchardas Hornhausenas, Prsijos ems maralas Botelis ir 150 riteri. po Durbs mio sukyla kuriai bei emgaliai. Tai buvo didiausias Ordino pralaimjimas per XIII-XIV a., sukls isivadavimo kovas visame Pabaltijyje, tarp j ir Didj prs sukilim, trukus 14 met (1260 1274 m.). 1260 m. rugsjo mnes prasidjo Didysis prs sukilimas. Dalyvavo 5 prsik emi gyventojai (Pamed nedalyvavo). Prieastis-inaudojimas, dingstis-emaii pergal Durbs myje. Sukyla Livonijos Ordino valdomos gentys. Kuriai 1261 1267 m. traukiasi LDK. Apie 1260 m. Maskva, padedant Aukso Ordai tapo nedidels, taiau nuo Vladimiro didij kunigaiki faktikai nepriklausomos kunigaiktysts sostine. 1261 m. sausio mnes Herkaus Manto vadovaujami natangai Aistmari pakrantje ties Pokarviais (gyvenviet dab. Uakovo mieste) sumu Ordino ir jam talkinusi kryiuoi kariuomen. 1261 m. Ordino foigtas Valrodas Mirabilis prs deryb (dl lao, duokli sumainimo) galiotinius, sujusius nam, kur turjo vykti susitikimas su Ordino atstovais, sak nebeileisti, o nam padegti, tada

eiose prs emse kilo visuotinis sukilimas. P.Dusburgieio ir S.Grnau duomenimis, ioms prs laisvs kovoms vadovavo jauni j gentainiai, kuriuos Ordinas buvo pasiunts mokytis Vokietijos mokyklas. Pagudnu vadas buvo Linkus, varmi-Glapas, bart-Divonis Lokys, natang-Herkus Mantas ir sembRichardas Glandas. Ir kart kryiuoiai pajg isilaikyti tik savo didiosiose pilyse, kol atvyko nauja didiul kryiaus ygio kariuomen, vadovaujama naujojo magistro Henriko fon Rechenbergo. I pradi toji kariuomen nesutiko jokio pasiprieinimo. Prsai vl buvo sulind savuosius mikus. Tiktai kai jinai pasiek Natang ir jau buvo prie Brandenburgo (dab. Uakovas, pietvakarius nuo Karaliauiaus), prsai vadovaujami Herkaus Manto, ties Pokarviais smog jai triukinam smg. 1261 m. ruden Mindaugas, savo karvedio Treniotos ir emaii tikintas, pam emaiius savo valdion, atsimet nuo krikionybs ir pradjo kar su Ordinu. Karas nesisek, ir Mindaugas dl neskmi kaltino Treniot. 1261 m. bizantieiai ivijo kryiuoius i Konstantinopolio. 1263 m. pavasar prs sukilliai sumu prie ties Liubavu ( iaurs rytus nuo Toruns). Prsai neum Balgos, Elbingo, Kulmo, Toruns, 1262 m. Karaliauiaus (per turm buvo sueistas Herkus Mantas) galing pili. Dl vidaus kov Lietuva maai tepadjo (rodos tik 1262 m.; daugiau juos rm kaimynai jotvingiai, vadovaujami Skomanto. Heilisbergo (dab. Lidzbark Varminski), Brandenburgo ir Brunsbergo (dab. Braniwo) pilis prsai um turmu, taiau Karaliauius, Kroicburgas (darb Slavskoje) ir Bartenteinas (Bartoszyce) laiksi. Tada kryiuoiams pagalb atskubjo (atrodo 1264 m.) Livonijos Ordino riteriai; j ir kai kuri prs diduomens idavik remiami, kryiuoiai 1264 m. Vl vargais ne galais susigrino Semb, bet Bartoje ir Natangoje bei didumoje Varms, Paguds prsai ir toliau buvo padties eimininkai. Herkaus Manto kariuomenei, skmingai panaudojus apgulties mechanizmus, pavyko veikti ir paskutinisias Ordino pilis Bartoje ir Natangoje. I pradi krito Kroicburgas, o paskui ir Bartenteinas. 1263 m. Glando vadovaujami sembai, neum Karaliauiaus m silpti. 1263 m. ruden i ygio Briansk sugr Mindaugo tenai sisti Treniota ir Nalios kunigaiktis Daumantas suplanuoja nuudyti Mindaug. Kartu nuud alia buvusius karaliaus snus Rukl ir Rupeik. 1263 m. Latgaloje, Agluonoje va Mindaugas.????? 1263 m. Treniotos sakymu nuudomas Polocko valdovas Tautvilas, Treniotos konkurentas LDK sost. Kitas konkurentas Daumantas 1265 m. pabga Pskov. Ten apsikriktijo, buvo irinktas Pskovo kunigaikiu ir skmingai vald iki mirties 1299 m. U nuopelnus Pskovui jis buvo paskelbtas ventuoju. LDK valdovu tampa Treniota. Treniota stengsi paremti prs ir Livonijoje sukilusias gentis. Bet persekiodamas LDK buvusius krikionis ir Mindaugo alininkus, sukl j smoksl, per kur buvo nuudytas. 1263 m. vasaros pabaigoje statyta mrin pilis. Kitoj saloj miestas iki XV sunyko ( priepilis XIV-XV altiniuose minimas kaip miestelis, kaimas). Senoji Dangs vaga dabartin Didiojo vandens gatv. Holm sala buvo 200-300 metr iaurs rytus nuo piliaviets. 1398 prasidjo didysis pilies perstatymas ir baigtas iki algirio ivakari, o visikai ubaigtas 1420 m. Atsirado grioviai, tiltas, padidjo pilies teritorija. Miestas lieka kur buvs. Kol kas senamiestyje nepavyko rasti XIV-XV a kultrinio sluoksnio. Po reformacijos prasideda dar viena pilies rekonstrukcija isipleia gynybins konstrukcijos isipleia grioviai. Ilikusiame bastione (rytiniame) rasta kurik papuoal ir paaliavusi moni kaul kasant griovius ir statant tvirtinimus buvo iardytos aliabuvusios nedidels kapinaits. Naujas miestas (tuo metu pusiasalis, po XVI a. perstatinjim sala). Atsikl moni i Liubeko ir kitur. Miestas buvo laisvas, nepriklaus Ordinui. Senasis miestas perkeltas. 1389 m., 1393 m., 1402 metais iki Melno taikos (1422 m.) kalbti apie Klaipd, kaip reikming kultros, amat, prekybos centr, vargu ar i viso galima. XIII a. pabaigoje Ordinas pradjo nesutarti su dvasininkija. 1264 m. pavasar Mindaugo dinastijos alininkai, nuud Treniot, kunigaikiu paskelb Mindaugo sun Vaivilk, kuris buvo prims staiatikyb ir taps vienuoliu. Jo neklaus emaiiai, nes jis buvo Volyns sjungininkas, taip pat, kaip ir jo tvas palaik ryius su Ordinu. Remiamas Volyns kunigaiki jis numalino pasiprieinim Lietuvoje. 1265 m. Mindaugo snus Vaivilkas surengia kerto u tv yg Estij, sugriauna Gress pil Kure. 1265 m. Ordinas pastato stipri Mintaujos pil, i kurios puldinja emgalius.

1265 m. kovos tarp valstiei ir feodal kartyje, Anglijoje pirm kart buvo suauktas susirinkimas, pavadintas parlamentu. XIV a. parlamentas pasidalijo Lord ir Bendruomeni rmus. Parlamentas ilgainiui pradjo dalyvauti ne tik mokesi nustatyme, bet ir statym leidime. 1266 m., sulauks 97 m. amiaus mir Pamario kunigaiktis Sventopelkas. Jis vis savo gyvenim liko itikimas prs draugas, bet dl to, kad buvo krikionis, danai negaljo veikti taip kaip norjo, o senatvje neretai stokojo ryto (gal paveik ir 1244 m. kryinink kariuomen, k tik rinkta Vokietijoj ir Austrijoj puolusi jo emes). Sventopelkui mirus, vienas jo snus, Mistvinas (Mstivojus), tapo Ryt Pamario, o kitas, Vartislavas jo dalies Dancigo Pamario kunigaikiu. Abu engdami tvo pdomis, palaik prsus, kurie tuo metu jau buvo vl susigrin savo emes iki Vyslos. Kaip ir tvas, jie 1267 m. padjo blokuoti laivininkyst Vyslos upe ir taip kliud Ordinui gauti param. Iki 1267 m. Kryiuoiai buvo um Galind. Bartai vadovaujami Divonio Lokio ir Linko puol Kristburg, o pagudnai apgul Marienverderio pil, tvirtai pasiry panaikinti paskutiniuosius priespaudos likuius. Karas vyko daugiausia vakarinse prs emse, nes t emi susigrinim prsai laik svarbiausiu udaviniu. I piet, vadovaujami Skomanto pagalb atjo sduviai. Jie um Liubavo miest ir pil, taip pat trasburg (traisberg), vliau Drevantos ups deiniajame krante apgul Kulmo ir Torns pilis, sugriov tarkenbergo(Osos deiniajame krante) ir Vartenbergo (Barcewko, Osos kairiajame krante) tvirtoves. Kokie sunks miai vyko, matyti i to, kad pvz., Rudino pilis du kartus jo i rank rankas ir abu sykius kryiuoiams pavyko istumti prsus tik mozr padedamiems. 1267 m. vokieiai galutinai paverg kurius. Dalis kuri pasitraukia Lietuv. Apie XVII a. kuriai inyksta. 1267 m. Vaielga (Vaivilkas) atsisak LDK sosto ir gro vienuolyn, o valdi perdav sesers (tvo Mindaugo dukters) vyrui, Volyns kunigaikio Danieliaus snui varnui. Tai buvo neskmingas ingsnis: Vaielg netrukus nuud varno brolis Levas u tai, kad ne jam atidav Lietuv, o varnas greitai mir. 1269 m. mir varnas. 1269 m. LDK valdi atjo Traidenis. Jis galjo bti Mindaugo konkurent palikuonis, nes valdymo pradioje palaik draugikus santykius su Vaielgos udiku Levu. Be to, 1279 m. u Mindaugo kari 1262 m. umuto Mazovijos kunigaikio Zemovito I snaus Boleslovo II ileido savo dukter Gaudimant. Jau po Traidenio mirties gimus sn Boleslovas II pavadino Traidenio vardu. Traidenis buvo geras karys, nesudarinjo joki sjung su krikionimis, kariavo pats vienas. Atliko daug ygi Livonij, Prsij. Aktyviai kovojo su Vokiei ordinu: pralaimjus Didiajam prs sukilimui, priglaud bglius i Prsijos, rm jotvingius ir emgalius ir atnaujino karo ygius Livonij. Taiau nepajg sugriauti galing Ordin pili. Atliko ygi ir Krokuvos link. Mozr kunigaiktis ramybs vardan ved Traidenio dukter. 1270 m. vasario 16 d. ledo myje ties Karuse (Estijoje) lietuviai smarkiai sumu Livonijos kryiuoius. uvo Livonijos ems magistras Otonas Lutenbergas ir 52 riteriai. 1271 m. Divonio Likio vadovaujami bartai su Auktumos pagudnais sumu kryiuoius prie Zirgnos ups. Tai buvo kone paskutin ymi sukilli pergal. 1271 m. Divonis Lokys su bart kariuomene buvo jau prijs ionzjs (eneuzs; dab. Kowale Pomorske, R nuo Toruns) pil, bet pilies turm sutrukd jo mirtis. 1272 m. netek svarbi Meuotns ir Tervets pili emgaliai priversti pripainti Ordino valdi ir mokti jam duokl. 1272 m. paskelbtas naujas kryiaus ygis prie Prsus. Sukilimas buvo sunaikintas. 1272 1273 m. Skomanto vadovaujami jotvingiai kovsi Kulme. LDK maai tepadjo prsams, nes plt valdas rytus. Jei Lietuva bt likusi maa ir silpna, lietuvius bt itiks prs likimas. Trukd kunigaiki vidaus kovos, ypa po Mindaugo uvimo 1263 m. Prsus ypa rm Traidenis. 1274 m. Didysis prs sukilimas baigsi. Buvo numalinti natangai ir bartai, o paskutinieji 1274 m.pagudnai, istoriografijoje pastarieji danai maiomi su pagudnais, kad buvo labai giminingi. 1274 1275 m. kryiuoiai nukariavo nadruvius. Gardino, Slonymo ir gretimose srityse apsigyveno bartai, skalviai (archeologo V.Urbanaviiaus kasinjimai). 1274 1278 m. stipriai prieinosi skalviai, bet buvo ukariauti, kai pasidav j vadai Surbantas ir Svirdotas. Dal skalvi Ordinas ikl pietus, itutjusias prs emes. Dalis pabgo LDK, pasigyveno tarp Rodunios ir Lydos. Kalbant apie vokiei praktikuot vietos ukariaut gyventoj iblakym, reikt priminti, kad dal bart jie ikl Pagud, dalis isigelbjo LDK (Medinink, Gardino, Lydos, Slonimo, Volkovysko apylinkse), kad apie 1600 sduvi (jotvingi) perkl net Sembos iaurs vakarin kamp (vadinamas Sduvos kampu), o dalis sduvi su vadu Skurda pasitrauk Lietuv).

1276 m. dalis prs vl sukilo. 1272 m. ir 1277 m. Skomanto jotvingiai buvo siver Kulm, 1280 m. buvo sumuti. 1276 m. Atvykus naujoms kryiuoi pajgoms, Ordinui pavyko nugalti nadruvius. Po met kryiuoiai eng Skalv, bet niekas jiems stipriau nesiprieino. Daug skalvi Ordinas ikl kitas savo valdas tuo vykdydamas savo politik suardyti gentinius saitus. 1278 m. Surengtas ygis Sduv, baigsi pralaimjimu. Sduvos teritorija buvo didiul, joje plytjo itisi gdi ir neengiam giri masyvai. Savo karvedio Skomanto vadovaujami, sduviai sureng kontrpuolim Pagud, kur tuo metu kaip tik buvo prasidjs naujas sukilimas, ir prijo net iki Vyslos. Po to sduviai vl gro savo gimtsias vietas. Atvykus naujiems pastiprinimams, kryiuoiams pavyko, tiesa, tik po sunk mi, iki 1283 m. Uimti didij Sduvos dal, o sduvi vad Skomant kalbti apsikriktyti. U tai Ordinas jam ir jo snums 1285 m. Padovanojo Stgnio dvar Nadruvoje, tas dvaras vliau vadintas Stgenu. Kai 1284 m. Ordinas mgino pavergti ir paskutiniuosius sduvius, ie, vadovaujami vado Skurdos, pasitrauk Lietuv ir niekada nebegro. 1278 m. Livonijos krato magistras Ernstas fon Rasburgas pastat Daugpilio tvirtov. 1279 m. kovo 5 d. ties Aizkraukle (Livonijoje) Traidenis sumu Livonijos kariuomen, grtani i ygio Lietuvoje. uvo Livonijos ems magistras Ernestas Rasburgas ir 71 riteris. Po ios pergals paskutin kart prie Ordino valdi vadovaujami Nameisio sukilo emgaliai, vis XIII a. atkakliai kovoj dl savo laisvs. Traidenis pam juos savo valdi. Livonijos Ordinas pagalbon pasikviet kryiuoi Ordin. Tik 1290 m. Ordinui pavyko galutinai uvaldyti iemgal. Daug emgali pasitrauk Lietuv. 1281 m. Traidenis mir ir valdi Lietuvoje atjo Daumantas, XVI a. genealoginje legendoje vadinamas Mindaugo snumi. Lietuvos Naugarduke tuo metu buvo paraytas seniausias Lietuvos metratis (iliks kaip Halio-Volyns metraio dalis). Jame iauktintas Mindaugo snus Vaielga ir ikeiktas Traidenis. Vienas i itikimiausi Traidenio alinink Jotvoje Skomantas perjo kryiuoi pus. 1283 m. kryiuoiai galutinai veik jotvingi (sduvi) pasiprieinim. Dalis jotvingi pasitrauk Lietuv, kit dal kryiuoiai itrm Semb. Jotva itutjo. Tais paiais metais Prsijos kryiuoiai pirm kart puol Lietuv. Prasidjo nuolatinis Lietuvos karas su kryiuoiais. 1285 m. kovo 24 d. Daumantas siver Tvers vyskupo valdas ir tenai uvo. Lietuvos valdovu tapo Butigeidis (turbt jo snus). Jis toliau persekiojo Mindaugo gimins prieus ir Traidenio alininkus. Kai 1286 m. lietuviai kartu su Volyns kunigaikiais puol Traidenio svainio Mazovijos kunigaikio Boleslovo valdas, Vaialgo udikas Levas spjo savo sn neygiuoti su lietuviais, nes jie gali keryti u Vaielgo mirt. 1285 m. Paverg prsus ir vakarinius lietuvius vokieiai versi link strategins piet Lietuvos tvirtovs Gardino. Jie um Gardino pil padedami jotvingi vado Skomanto, kuris perjo prieo pus. 1285 1314 m. vald Pranczijos vienytojas karalius Pilypas IV Grausis. Jam valdant buvo prijungta turtinga ampans sritis ir Navara alies pietuose. Valdinink algoms ir karams karaliui reikjo daug pinig. Pilypas IV Grausis udjo mokesius banytinms emms. Popieius pagrasino atskirsis karali nuo Banyios ir pareikalavo, kad is visikai paklust jo valdiai. Karalius pasiunt Rom pasiuntin, kuris sukl prie popiei feodalus. Su samdyt kareivi briu pasiuntinys siver pil ir eid popiei. Nepakls paeminimo, popieius netrukus mir. Stiprjant karali valdiai Europos alyse, popiei valdia silpnjo. Apie 1286 m. "antrojo asmens po Lietuvos karaliaus" eistas Peluis pabgo pas kryiuoius. Su j duotu kari briu jis slapta atvyko savo prieo vestuves ir nuud 70 Lietuvos kunigaiki drauge su nam eimininku. 1286 m., anot P.Dusburgo, bartai, pagudnai ir kiti prsai reng dar vien sukilim, buvo sutar kviestis Rigeno kunigaikt Viclav II, kad jis padt su stipria kariuomene. Kronikoje sakoma, kad Ordino magistras suinojo apie rengiam sukilim statydamas Ragains pil. Smokslininkus iud. 1288 1290 m. kryiuoiai pastat Ragains ir Tils pilis. Nuo 1288 m iki 1294 m. Kryiuoiai, vadovaujami Prsijos krato magistro Meinhardo Sakso fon Kvrfurto, sukr savo didiausi krin-palei Vysl ir Nogat pastat pylimus belaisvi ir verg rankomis. 1289 m. Prsijos kryiuoiai um Skalv ir prie Nemuno pasistat Ragains pil, kuri tapo pagrindiniu atramos punktu kovojant prie Lietuv. Butigeidis ir jo brolis Butvydas sudar taik su Lucko kunigaikiu Mstislavu, atiduodami jam u tai Volkovysk. 1290 m. idaviko padedami Livonijos kryiuoiai sudegina Sidabr (netoli Jonikio), paskutin emgali pil. Apie 10 000 emgali pasitraukia Lietuva. 1290 m. mir vedijos karalius Magnusas. Sost paveldjo jo snus Birgeris. Taiau jis buvo dar maas, valdia perjo Tarybos, valdomos maralo Torgilso Knutsono, rankas. Energingojo Knutsono valdymo metais buvo ukariauta didel Suomijos dalis, nustatyta siena su D.Novgorodu Nevos upe ir kurtas

Vyborgo miestas. Taiau jo antibanytinei politikai prietaravo jaunasis karalius bei du jo broliai, hercogai Erikas ir Valdemaras. Apie 1291 m. Lietuvos valdovu tapo Butigeidio brolis Butvydas. Trumpas jo valdymas pasiymjo nuolatinmis kovomis su Vokiei ordinu. Butvydo snus Vytenis sureng por ygi Lenkij, kuriuose pasirod kaip geras karvedys ir diplomatas. 1294 m. jis atkr gerus santykius su Mazovijos kunigaikiu Boleslovu. 1293 m. prasidjus 30 met kar dl Karelijos sukl karvedys Torgilsas Knutssonas, sirengs stipri savo atramin baz Vyborge. Kito amiaus pradioje ved pulkai pasiek Ladogos eer ir sireng fort vietovje, esanioje netoli dabartinio Sankt Peterburgo. Taiau novgorodieiai greitai sutelk jgas ir 1318 m. jau kovsi prie pat Turku miesto. Po 5 met, tarpininkaujant vokieiams, Noteborge (Suomija) buvo sudaryta taika, kurios svarbiausias tikslas buvo sutrukdyti vedams vieniems kontroliuoti prekybos keli i Rusios Vakarus. vedai viepatavo vakarinse Karelijos srityse, kurias jie lengvai vald i Vyborgo, taiau Ladogos Karelija su gausiais gamtos turtais liko Novgorodo rankose. 1294 m. birelio 10 d. Vytenis myje prie Trojanovo sumu Lenicos kunigaikio Kazimiero II kariuomen. uvo pats Kazimieras II ir daug riteri. Tai buvo didiausia lietuvi karin pergal Lenkijoje. Apie 1295 m. LDK (be emaitijos) valdovu tampa Vytenis. Dar nuo 1294 m. jo tvui gyvam esant sureng ygi tolimas Ordin ir Lenkijos emes, taiau stipri Ordin pili paimti nepajg. Rytuose atgavo Mindaugo laik sienas iskyrus Vitebsk, bet prijung Turovo ir Pinsko kunigaiktystes, dal Palenks, um kadaise Traidenio laikinai uimt Drohiin ir Brast. Netiesa, kad lietuviai per ygius Ordino valdas neliet prs kaim: feodaliniais vidurami laikais tokio tautinio susipratimo dar nebuvo, juolab, kad prs kaimai buvo maesni, o vokiki labiau tvirtinti. 1295 m. sukilimas Natangoje ir Bartoje. J nuslopino Karaliauiaus komtro kariuomen. 1296 m. rugsjo 30 d. kilo konfliktas tarp Rygos miestiei ir Livonijos ordino, o Vytenis t pai met iem siver Livonij. Rygieiai ir Rygos arkivyskupas nusprend umegzti glaudesnius ryius su Lietuva. 1297 m. rygieiai ir lietuviai sugriov Ordino pil, po met 1298 m. sudegina Karkso pil. 1297 1330 m. karas dl Rygos baigsi Ordino pergale, ir tik po algirio mio Ryga atsikrat jo valdios. 1298 m. Kuro vyskupas palieka Klaipd ir persikelia Pilten. 1298 m. kovo 30 d. Vytenis sudar sjung prie Livonijos ordin su Rygos miestu bei arkivyskupu ir pasiadjo, kad Lietuva priims krikt kaip Mindaugo laikais. Rygieiai ir lietuviai sudav kelet skaudi smgi Livonijos ordinui, o birelio 1 d. myje ties Turaida nukov Livonijos ems magistr Brunon ir 22 riterius. Tada Rygos prieigose rygieiai lietuviams pastat pil, kuri vis XIV a. buvo vadinama Lietuvi pilimi. Taiau jungtin Prsijos ir Livonijos kryiuoi kariuomen birelio 29 d. sumu rygieius ir lietuvius. Rygieiai buvo priversti sudaryti paliaubas su Ordinu, bet j sjunga su Lietuva nenutrko iki 1330 m. Svarbiausi Ordino pajam altiniai buvo: 1) deimtin 2) duokl 3) miestuose-kiemo arba namo mokestis 4) amato mokestis-tiek miesto, tiek kaimo gyventojams 5) ueigos nam ir maln mokestis 6) aukso, sidabro, geleies ir kit metal bei druskos naudojimo mokestis 7) pajamos i gintaro, vejybos 8) palkanos 9) mokesiai u naudojimsi vandens keliais (laivybos mokestis ir u prekes, veamas iem per ualusias upes 10) teismo mokesiai 11) pirkimo mokestis, imamas i dvar arba feod, taip pat senino pareig permimo mokestis 12) mediokls, vejybos ir bitininkysts mokestis. Peln dav ir vien tik sav laiv naudojimas laivininkystje ir prekyboje. Nemaai l buvo surenkama dar u laidojimo viet kapinse paskyrim ir u atidavim valdyti valstiei kius ir dvarus, nelikus teisto paveldtojo, kurie su vis j inventoriumi atitekdavo valstybei.

XIII a. Prsijos pavergt gyventoj deimtin ir duokl dar nebuvo paverstos piniginiu vienetu, juolab kad tada vokiei Ordino valstybje pinigai dar nebuvo kalami. Monetas Ordinas nuo XIV a. kaldino Kulme, Elbinge, Torne ir Kristburge. ia veik monet kalyklos, o monet kaldinimo teis priklaus tik Ordinui.

XIV amius
XIV a. emgali ir kuri paliktas teritorijas keliasi kiti Livonijos Ordino baltai, daugiausia latgaliai (latviai?). emgaliai inyko apie XIV a., kuriai apie XVI a. 1302 m. Pranczijos karalius Pilypas IV Grausis, nordamas usitikrinti luom param kovoje su popieiumi, pirm kart suauk Generalinius luomus. 1306 m. Torgilsas Knutsonas jau pilnameio vedijos karaliaus biurgerio buvo nualintas nuo alies valdymo, taiau uvir kova tarp Birgerio ir jo broli. Valdia jo i rank rankas, pagaliau 1317 m. Birgeris pakviet brolius puot Niuiopinge ir labai iauriai su jais susidorojo. 1303 m. Ordino didiuoju magistru tapo Zygfridas fon Foichtvangenas, kuris tam tikr laik savo pareigas jo Venecijoje. Mat kai 1291 m. Turkai um Ak, Ordino rezidencija buvo perkelt Venecij. 1309 m. Ordino didysis magistras Zygfridas fon Foichtvangenas teuton Ordino sostin perkl i Venecijos Marienburg prie Vyslos. Karui Pabaltijyje Ordinas sutelk visas savo jgas. Paskutiniai Vytenio valdymo metai prajo kovojant su kryiuoiais. Keli statymai i godaus ir iauraus didiojo magistro Zygfrido fon Foichtvangeno (1309 m. popieiaus viena bul atskyr j trejiems metams nuo banyios): 1) ydai, burtininkai ir vaidelotai turi bti itremti. 2) Prsus reikia priversti lankyti banyi, eiti ipainties ir imokti vokiei kalb 3) Draudiama kirsti mik norint malkas parduoti, kitas dalykas, kai skinami lydimai emdirbyts reikalu 4) Kiekvienas turi teis, kilus ginui, kreiptis teisj 5) Procesuose, kuriuose abi puss duoda priesaik, iekovas turi pirmenyb 6) Nali ir nalaii globjai, pasibaigus ar nutrkus globai, privalo pateikti tiksl jiems patikto turto apra 7) Tarn vedyboms draudiama kliudyti, iskyrus rugpjio mnes ir ienapjtes, vynuogi rinkimo ir apyni skynimo met. 8) Niekam nevalia dirbti nenaudojamos ems be savininko sutikimo, taip pat priglobti pabgusi valstiei ar tarn ir paimti ustatu savo skolininko darbinius gyvulius. 9) Prsai neturi bti renkami valdi 10) Prsams neleidiama verstis amatu, jie turi bti emdirbiai 11) Pabgusiam tarnui eimininkas gali yla perdurti aus ir u virvuts parsivesti namo 12) Be pagrindo atleistas tarnas i eimininko nieko daugiau negali reikalauti, kaip iki iol udirbto atlyginimo. 1310 m. Ordino didysis magistras Zygfridas fon Foichtvangenas ileido edikt, pareigojant visus Ordino valdose gyvenanius mones imokti vokiei kalb. sakas leido steigti tik vokikas mokyklas, tik i kalb vartoti teismuose, kunigams sakyta netuokti moni, n trupuio nemokani valstybins Ordino kalbos. Ediktas draud priimti tarnybon vokikai nekalbani moni. Taiau baltikoje Ordino valstybs dalyje mons ir toliau nekjosi savo gimtja kalba. 1315 m. spal Vytenis pamintas paskutin kart matyt, netrukus jis mir. Lietuvos sost um jo pusbrolis Gediminas, Skalmanto snus. 1316 m. LDK valdovu tampa Gediminas. 1317 m. Naugarduke buvo kurta Lietuvos staiatiki metropolija, gyvavusi iki 1330 m. Kova dl atskiros metropolijos vis XIV a. buvo svarbi Lietuvos Ryt politikos dalis (ji buvo atkurta 1354 1361 m. ir 1376 1389 m.). Metropolijos reikjo norint tvirtinti teritorinius laimjimus Rusioje. Tik sukrusi galing imperij Lietuva galjo atremti visos Vakar Europos remiamo Vokiei ordino spaudim. Gediminas jau savo

valdymo pradioje padjo tokios imperijos pagrindus: prisijung Turovo-Pinsko em, apvesdins sn Algird padar j Vitebsko kunigaiktysts paveldtoju, o netrukus ir valdovu (apie 1320 m.). 1320 m. Gediminas sudar sjung su Tvers kunigaiktyste (ji su pertraukomis isilaik iki 1375 m.). Savo protektorat primet Smolenskui (prie 1326 m.), Pskovui (1322 m.), Haliui-Volynei (apie 13201324 m.) ir Kijevui (apie 1325 m.). Lietuvos sostine valdant Gediminui tapo Vilnius. 1318 m. novgorodieiai greitai sutelk jgas prie vedus, nustm tolyn Suomij ir jau kovsi prie pat Turku miesto. Po 5 met, tarpininkaujant vokieiams, Noteborge (Suomija) buvo sudaryta taika, kurios svarbiausias tikslas buvo sutrukdyti vedams vieniems kontroliuoti prekybos keli i Rusios Vakarus. vedai viepatavo vakarinse Karelijos srityse, kurias jie lengvai vald i Vyborgo, taiau Ladogos Karelija su gausiais gamtos turtais liko Novgorodo rankose. 1319 m. vedijos sost paveldjo hercogo Eriko trej met snus Magnusas Eriksonas. Tuo metu buvo paskelbtas Privilegij ratas, kur vadino Didija vedijos laisvi chartija ir pirmja vedijos konstitucija. Joje pasaulietin ir banytin aristokratija prisiek itikimyb berniukui, kur jie k tik irinko savo karaliumi. O karalius sipareigojo: 1. be Tarybos sutikimo neskirti nauj mokesi; 2. svetimali neskirti Tarybos nariais ar dvar valdytojais; 3. valdyti al remiantis statymais ir nekalinti nei turtingj, nei varguoli be reikiamo bylos ityrimo ir sprendimo teismo metu. Magnusas Eriksonas tapo vedijos ir Norvegijos karaliumi. Norvegijos karn jis 1319 m. paveldjo i Hokono Magnusono, savo senelio i motinos puss. 1332 m. taps pilnameiu jis sigijo pietus labiausiai nutolusias Skons ir Blekings sritis. Halando provincij jau buvo paveldjs i savo motinos, hercogiens Ingeborgos. 1320 m. liepos 27 d. vyko labai didelis Medinink (Varni) mis. Netoli j emaiiai sunaikino Ordino kariuomen: uvo net 29 riteriai (i 40), pats maralas Henrikas Plock, daug prs semb viting, privaljusi kariauti kryiuoi pusje. Popieius, nordamas padti riteriams, organizavo kryiaus yg Lietuv. Jo dalyviai 1322 m. niokojo emaitij. Atsakydami plikikus reidus, emaiiai 1323 m. puol Klaipdos pil, sudegino miest. 1320 m. kai Kryiuoi Ordino maralas Henrikas fon Plock band pavergti emaiius, tai jie sutriukino. Per atsakomj yg emaiiai sugriov Klaipd ir puol Vluvos apylinkes. 1320 m. ir 1333 m. leno knygose yra apibriamos vadinamj Kuri bajor (Kuru onini) valdos. Kuri bajorai-kuri kunigaiktuk palikuonys, Ordino laikais tarnav Kuldygos komtro lengvojoje kavalerijoje ir turj ems len be baudiaunink. Tai buvo valstiei ir baudiaunink tarpsluoksnis. 1321 m. apie Velykas (balandio 19 d.) Livonijos magistras pastat iemgaloje Meotns (Mezoten) pil prie netiklius. (Hermanas Vartenberg Livonijos kronikos, p177) 1323 m. kovo 14 d. buvo visikai sunaikintas Klaipdos miestas. is miesto ir apylinki nusiaubimas ikl mint perleisti krat Prsijos kryiuoiams. Taip 1328 m., gegus 25 d. Klaipdos pilis ir Palanga, atiteko kryiuoiams. 1392 m. Kuro vyskupas atsisak savo teisi mieste ir komtrijoje. XIV a. pagrindinis klaipdiei usimimas buvo vejyba ir prekyba. Banytin valdia krate perjo Sembos vyskupui, o Ordinas tapo vieninteliu valdovu ir msi didels statybos pilyje ir apylinkse. 1323 m. magistro pavaduotojas brolis Ketelholdas vykd didel karo yg Pskov (Pleskov) ir um krat ir miest. 1323 m. tarp vedijos ir Novgorodo pasirayta Nteborgo sutartis buvo pirmasis mginimas nustatyti sien, taiau slygos buvo labai miglotos ir netikslios. 1323 m. Tuluzoje buvo kurta del Gay Saber konsistorija siekinat isaugoti lyrin trubadr men. Tuluza tapo oksitanikos literatros kultriniu centru vienam imtmeiui. Konsistorija veik iki 1484 m. Padarius Tuluz administraciniu centru, miestas turtjo, dalyvaudamas Bordo vyno, tekstils, jav prekyboje su Anglija.

Be inkvizicijos, miest paveik daugelis faktori. Maras, gaisrai ir potvyniai naikino apylinkes. imtametis karas taip pat siaub Tuluz. Nepaisant didiuls imigracijos, gyventoj skaiius sumajo 10 000 gyventoj per 70 met. 1405 m. Tuluzoje gyveno tik 22 000 gyventoj. 1323 m. kovbaland, tarpininkaujant rygieiams, Gediminas isiunt laik popieiui, o gegus 26 d. Hanzos miestams, prancikonams ir dominikonams. Juose pareik nor priimti katalik tikjim, kviet Lietuv vienuolius, amatininkus, pirklius, emdirbius, prane, kad Vilniuje ir Naugarduke jau pastatytos trys banyios. Taiau Vokiei ordinui pavyko suardyti Gedimino planus. Veriamas Ordino remiamos pagoni ir staiatiki opozicijos, Gediminas atsisak sumanymo kriktytis. 1324 m. lapkriio 3 d. atvykusiems popieiaus legat pasiuntiniams jis pasak, kad niekada neketins kriktytis tai esanti ratininko klaida. Bet jis nepersekioja krikioni, nes ,,visi turime vien Diev, tik garbiname j savaip. Vis dlto popieiaus patvirtintos 4 met paliaubos tarp Lietuvos ir Vokiei ordino liko galioti. 1324 m. Mazovijos kunigaikiai sudar su Ordinu sjung; nenorjo paklusti Vladislovui I Lokietkai (Uolektiniui), kuris 1320 m. Tapo Lenkijos karaliumi. Tokiu atveju 1325 m. Pastarasisi sudar sjung su Gediminu ir ved jo dukter Aldon. O Mazovijos kunigaikiai 1327 m. Prisiek itikimyb Jonui Liuksemburgui. I t vyki suprantama, kodl mazovieiai kreipsi popiei, kad bt nutraukta sjunga su LDK, kad riteriai vl pult Lietuv. 1324 m. sudaryti taikos sutarties, Gedimino kvieiami, Vilni atvyko Ordino, vyskup, Rygos ir kit Livonijos miest atstovai. Sutarties pripainimo atveju Gediminas sipareigojo kriktytis su visa lietuvi tauta; taiau sutart popieius patvirtinti dels, nes buvo gavs Varms, Sembos ir Pameds vyskup rat, matyt Ordino inspiruot, kuriame buvo raginama sutarties nepatvirtinti. Vliau popieius savo nuomon pakeit ir nusiunt Ryg du pasiuntinius-Arli vyskup Bartolomj ir v.Teofrydo Lepiujieio benediktin vienuolyno vienuol Bernhard, kurie atve patvirtint sutart su sakmiu prierau, kad ir Ordinas privalo jos nuostat laikytis. 1324 m. Popieiaus pasiuntiniai jau buvo Rygoje, taiau Gediminas krikto atsisak. Kryiuoiai jau kelet kart, gav pastiprinim i Pareinio ir ekijos, buvo puol LDK. Jei bt vyks Gedimino kriktas, tai bt reik Ordino, kaip krikionybs platintojo misijos pabaig. Rygos arkivyskupas ir toliau mgino tarpininkauti ir popieiaus pasiuntini padedamas gavo Gedimino sutikim priimti popieiaus patvirtint sutart ir kriktytis; taiau Ordinas usispyrusiai sutarties nepripaino, u tai Ordin aukti Romos dvasinikai atskyr nuo banyios. Ordino utarj vaidmens msi Mazovijos kunigaikiai-Konrado sns Zemovitas ir Trogdenas bei Plocko vyskupas, para popieiui laik. Visikai akivaizdu, kad kryiuoi Ordinas neliko jiems skolingas. 1325 m. baland Gediminas sudar karin sjung (pirmj!) su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka (pastarasis sutarties iniciatorius) prie Vokiei Ordin. Paskui ji buvo sutvirtinta Gedimino dukters Aldonos (Onos) ir karalaiio Kazimiero vedybomis (1333 1370 m. Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis). 1325 m. spalio 16 d. Gediminas ileido savo dukter Aldon u Lenkijos karaliaus snaus Kazimiero. 1326 m. pradioje LDK ir Lenkijos sjungos rezultatas bendras kariuomeni ygis Brandenburgo markgrafyst (buvo upultas Berlynas, Brandenburgas), valdom popieiaus prieo imperatoriaus Liudviko IV Bavaro snaus. Popieiaus reikalavimu buvo dar kart patvirtintos paliaubos tarp Ordino ir Lietuvos. 1328 m. pasibaig paliaubos, ir Ordinas vl pradjo kar su LDK. iuo atveju sjunga su Lenkija Gediminui labai pravert. 1328 m. Klaipda pereina Prsijos Ordino priklausomybn. 1328 m. buvo pakeista siena tarp Livonijos ir Prsijos Ordin nukelta iaur ventosios upe. 1328 1340 m. Maskv vald Ivanas Kalita. Maskvos carai chan padedami sum savo rankas visas nepriklausomas smulkias rus valstybls. XIV a. pirmoje pusje labai sustiprjus LDK, Aukso Ordos didieji chanai m remti Maskvos kunigaiktyst, jos valdovams suteikdami vadinamj jarlyk daniau, nei kitiems iaurs Ryt Rusios kunigaikiams, - taip Maskvos kunigaiktyst virto Maskvos didija kunigaiktyste, kuri XV-XVI a. savo ruotu transformavosi tuo metu vienintel ryt slav valstyb Maskvos car (chan arba cezari pagal Bizantijos>Romos tradicija; Vokietijoje - kaizeriai) valdom Rusij. XIV a. Maskv persiklus Rusios staiatiki banyios metropolitui, Maskva ilgainiui tapo ir svarbiausiu religiniu senosios Rusios centru. Ypa spariai Maskva augo po 1480 m., kuomet alis galutinai atsikrat pavaldumo Aukso Ordai.

1329 m. LDK siverusi didiul ekijos karaliaus Jono Liuksemburgo ir Vokiei ordino kariuomen pam svarbiausias emaitijos pilis. 1329 m. ygiu Ordinas pradjo gyvendinti savo strategin plan: pralauti Lietuvos pasienio gynyb, sunaikinti emaii pajgas, per emaitijos teritorij susijungti su Livonijos Ordinu ir tada stengtis ukariauti vis Lietuv. Medvgalis buvo vienas svarbiausi emaii atsparos punkt. 1329 m. iem Medvgalio pil turmavo net apie 200 riteri ir 1800 kari. Pilis buvo sudeginta, keli imtai gynj emaii buvo pakriktyti. Kovas nutrauk Lenkijos karaliui Vladislovui I pradjus pulti Ordino valdas. Karas su Lenkija kuriam laikui atitrauk Ordino dmes nuo Lietuvos. Gedimino sjunginio Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietkos kariuomenei siverus Kulm, Ordino ir ekijos karaliaus Jono Liuksemburgo kariuomen pasitrauk i emaitijos ir siver Kujavij. 1329 m. (1330 m. kovo pradioje) Rygos miestiei remiamas Gediminas su didele kariuomene surengia didel yg Livonij. Jis atvyko rygiei kviestas prie Piltins vyskupo pilies ir nuo jos su vairiomis apgulimo mainomis pradjo puolim. Per miesto u pilies gaisr umutas vienas ordino brolis ir du tarnai. Nuniokojs krat, jis (Gediminas) gro atgal. 1329 m. akte, kuriuo Kuro vyskupas perleido pietines Kuro emes ordinui, siena su LDK buvo nustatyta ventosios upe, toliau jo Luob, o nuo jos rytus Varduvos (Cerdono/ Kedrono) ir erkns upmis iki Ventos. ems tarp Ventos ir Nemuno bei Kuri mari ateityje turjo priklausyti ordinui. Livonijos ir Kryiuoi ordinai nuolat skverbsi emaitij, turdami tiksl susijungti lietuvi vakarinse emse. Livonijos ordinas net smoningai plt Kuro teritorij ir ne kuri vard emaii emes. Taiau sienos tarp LDK ir Livonijos net po kryiuoi sutriukinimo algirio myje ir toliau liko neaikios. Tikslesn LDK siena su Livonija buvo nubrta 1426 m., bet tik nuo ventosios iki Jonikio. Nuo Sidabrs piliakalnio, kuriame yra buvusi emgali pilis, siena jo palei Valeii kaim link Platons ups, kirsdama j toje vietoje, kurioje j teka Luokin. Nuo ia siena jo palei Bukedabki ir Narsui kaimus, toliau kirto Vitakupio ir Kivs upelius ir tssi iki Skaistgirio. Nuo Skaistgirio miestelio siena jo per Vilkijos upelio auktup suko link vts ir pieiau Raktuvs kalno. Pasiekusi Tervets auktup, Dabikins upeliu jo iki jo ioi. Nuo ia Venta jo iki Virvyts ioi, o nuo j per Pievn (Pervene), Balnn (Ballene), Puoks (Pocke) ir Pails (Paszell) piliakalnius iki Bartuvos intako Erlos ioi, kur buvo ventasis mikas. Nuo ia siena buvo ivesta pietvakarius ventosios link ir iki Baltijos jros. i siena jau neatitiko senosios. 1426 m. siena liko nepatenkinti LDK didikai, galvoj, kad Livonijai buvo padarytos nepagrstos nuolaidos, priskiriant jai dal LDK emi, su Livonija prasidjo ne tik diplomatiniai ginai, bet ir pasienio konfliktai. LDK, stumdama sien iaur, pagrasino Livonijai net karu. Tik 1473 m. LDKir Livonijos atstov derybose Kurcume buvo sutarta dl sienos nustatymo Sidabrs-Kraslavos ruoe, kuris nebuvo aptartas 1426 m. sutartimi. 1473 m. siena jo nuo Dauguvos iki Kurcum eero, o nuo jo Nemunliu palei Mos iotis iki jos tekjimo Lielup. Nuo Bausks pilies, kuri liko vokiei pusje, siena jo per Komardus (Comarda), Vaivilt iki Sidabrs. i siena tapo inoma Radvilos sien vardu. Deja, ir dl ios sienos vliau kilo daug gin. Nuo Sidabrs iki ventosios siena jo 1426 m. nustatyta linija. Sien paeidinjimai ir pasienio kivirai vyko ir toliau. Ir ne tik i Livonijos puss. Sienomis buvo nepatenkinta ir LDK, kuri siek pastmti jas iaur, turdama teritorini pretenzij savo iaurinei kaimynei. LDK kunigaikiai Aleksandras II (1460-1506) ir ygimantas Senasis (14671548) sien klausimais nuolat ved derybas su Livonija, kuri pasienio gyventojams dar daug skriaud. LDK sien politik vainikavo 1529 m. sutartis, kuria 1426 ir 1473 m. sienos buvo ymiai pastmtos iaur. Pagal i sutart siena prasidjo nuo Dauguvos-Kumelupio santakos. Nuo ia Kumelupiu siena jo iki Peresvito ir Pluso eer, toliau Solons upeliu, Dramblio eeru, o nuo jo iki Akmenos, Kreivojo, Ilgio eer. Nuo ia siena suko iaur palei Baltj eer. Nuo eero siena buvo nustatyta Belicos ir Sitnos upeliais iki Rii eero. Nuo Rii eero siena jo Kurcumos upelio link, o juo iki Kurcum eero, Luvidos. Pruds upeliu ji jo iki Susotos eero, o Susjos upeliu iki Nemunlio. Nuo ia siena jo ne iki Bausks, o iki Lopgals, nuo kurios suko vakarus Mos emupio link iki Komard, viena mylia pieiau Bausks. Nuo Komard siena krypo iaurs vakarus ir per Arniko (Ornikow) dvar tssi Rekomos kaim, kur Virytis (Virsitis) teka vitin (Svitene). Toliau siena kirto Vircavos, Sesavos, Audruvio, Platons, Vilcs upes ir jo iki ilans (Scylaney) kalno, o nuo jo iauriau agars. Nuo agars siena kirto vts, Rings ir Tervets

upes, suko link Karnups (Karnowpi) eero, nuo jo Alksnos upe iki Akrivos kalvos, toliau vingiavo Eerupe iki Vadaksties. Nuo Vadaksties siena, kirsdama Vent, jo mikais iki Skutulo upelio, toliau Loupiu (Loszy) ir Trumpio upeliu iki Kali (Koltia) eero, kurio didioji dalis priklaus LDK. Nuo io eero siena buvo vedama per Sorts eer, Sorts ir Aps upmis iki Bartuvos. Nuo Skuodo siena jo Tyrelio pelke, toliau ventja iki jros. 1529 m. sienos su nedideliais pakitimais iliko iki pat Livonijos egzistavimo pabaigos. 1297 1330 m. karas dl Rygos baigsi Ordino pergale, ir tik po algirio mio Ryga atsikrat jo valdios. 1330 m. prie Ordin kapituliavo ir sena Lietuvos sjunginink Ryga. 1330 m. 1331 m. buvo suorganizuotas bendras LDK, Lenkijos ir Vengrijos kariuomens ygis Ordino valdas Prsijoje, bet jis nepavyko: kautis atsisak vengrai, motyvuodami tuo, kad negali bti pagoni lietuvi sjungininkai, o i tikrj dl to, kad vengrai su lietuviais varsi dl Volins Pietvakari Rusioje, be to, vengrai nenorjo, kad Lenkija stiprt. Dl to sjungininkai i Prsijos pasitrauk. 1331 m. Plovc myje kryiuoiai sumu lenkus, bet patys turjo daug nuostoli. Nuo tol Lenkija kariavo su Ordinu iki 1343 m. Kalio taikos. Vladislovo I Lokietkos pdinis Kazimieras III pakeit ekspansijos krypt: m vertis Rusi. 1331 m. LDK ir Lenkijos sjunga nutrko. 1336 m. vasario 25 d. didel Vokiei ordino ir kryinink kariuomen apgul Piln pil emaitijoje. Jos gynjai, vadovaujami Margirio, atkakliai prieinosi, bet pamat, kad ilgiau nebeatsilaikys, sudegino vis turt ir patys isiud. 1337 m. prie Nemuno kryiuoiai pastat Bajerburg (Bavarijos pil), kuri turjo tapti nukariautos Lietuvos sostine. Lapkriio 15 d. imperatorius Liudvikas IV Bavaras padovanojo Ordinui Lietuv. Bet lietuviams pavyko sugriauti Bajerburg ir sulugdyti Ordino planus. 1337 m. prasidjo imtametis karas tarp Anglijos ir Pranczijos truks iki 1453 m. Karo prieastis Akvitanija Pranczijos pietuose, kuri vald Anglija. Prie ios senos nesantaikos prisidjo ir varytins dl Flandrijos, kuri garsjo turtingais miestais. imtameio karo metu Danijoje pasigirsdavo kalb apie Knuto palikuoni teises Anglijos sost. 1339 m. po monos Aldonos (Anos), Gedimino dukters mirties Kazimieras III Didysis m kenkti sjungininkei: 1343 m. su kryiuoiais sudars Kalio taik ir galutinai perleids jiems Ryt Pamar, Kulm bei atgavs Kujavij, um LDK valdomus Gali, dal Vakar Volins, versi kitas Rusios emes. Kartu Ordinas galjo sutelkti savo jgas vienu frontu- Lietuv. 1340 m. buvo sudarytas Prs teisynas (nuo XIII a. Galiojo maoji ir didioji prs teis), dar vadinamas Pameds teisynu. Tai senovins prs paprotins teiss ir vokiei feodal prsams primest nuostat rinkinys. 1443 m. is teisynas buvo iplstas. 1340 m. balandio 7 d. bajorai nunuodijo bevaik Halio-Volyns kunigaikt Boleslov Jurg II. Gedimino snus Liubartas, kaip ankstesnio kunigaikio entas, paveldjo i kunigaiktyst. 1341 m. gruod mir LDK didysis kunigaiktis Gediminas, valstyb paliks 7 snums. Sostin Vilnius atiteko Jaunuiui, bet galingesnis buvo Algirdas. Jis paveldjo Vitebsk ir Krv, o Pskove netrukus pasodino savo sn Andri. Kstutis, i tvo gavs Trak kunigaiktyst, turjo ginti Lietuv nuo Ordino ir buvo nepatenkintas silpnu Vilniaus kunigaikiu, negaliniu suteikti jam paramos. 1443 m. buvo iplstas Prs teisynas. Apie tai smulkiai rao P.Pakarklis knygoje Kryiuoi valstybs santvarkos bruoai. Kulmo teis daugiausia turjo vokiei kolonistai. Ordino statymai. Miestuose daugiausia apsigyvendavo vokieiai. Vliau miest statutus buvo rayti straipsniai, draudiantys juose gyventi prsams, lenkams, lietuviams ir ydams. Ordinui vadovavo Didysis magistras, kur rinkdavo iki gyvos galvos generalin kapitula - kilmingiausij Ordino riteri ir jo garbingiausij broli susirinkimas. Magistro pagalbininkai sudar dignitori aukto rango valstybini pareign kolegij. Pirmasis dignitori kolegijos mogus, magistro pavaduotojas, vadinasi didysis komtras, savotikas vidaus reikal ministras. Jo valdioje buvo broliai kunigai ir Ordino nariai, nepriklaus dvasininkams; didysis komtras rpinosi taip pat laivininkyste, prekyba ir maisto atsargomis. Antrasis vadovas buvo didysis maralas. Tai karo vadas. Jis vadovavo broliams riteriams. Treiasis vadovaujantis mogus buvo vyriausiasis pitolininkas, kuris tvark ligonines ir prieglaudas; jam buvo pavalds broliai patarnautojai. Ketvirtasis buvo idininkas, atsakingas u ginklus ir aprang. Pagaliau

penktasis tai drabuininkas. Vliau atsirado atskir ali, krat magistras. Pavyzdiui, Vokietijos magistras vald visas Vokietijos ir kai kuri kit ali Ordinui priklausanias emes; buvo dar Prsijos magistras ir atskiras Livonijos magistras. Kiekvienos alies magistras turjo Taryb. J sudar komtrai, didesni pili virininkai, kurie tvark teismo, mediokls, vejybos reikalus ir priirjo, kad miestuose bt tvarkingai renkami mokesiai. Komtr pavaduotojai buvo vadinamieji nam komtrai. Maesns pilys buvo valdytoj, arba fogt rankose-jie turjo irti, kad valstieiai mokt duokl ir mokesius. Atskirose emse viepatavo daugiausia Ordino skirti vietininkai. 1343 m. balandio 23 d. prasidjo ilgai ruotas est sukilimas, kuris greitai apm vis krat, taiau Talino miesto apgultis (apgul 10 000 est) pernelyg usits ir dan atsikviestieji Livonijos Ordino riteriai apgultuosius ilaisvino. Pasitelkus dar apie 700 riteri i Prsijos,sukilim pavyko per vienus metus (emyne t pai 1343m.pabaigoje) iauriai numalinti. Saremoje sukilimas numalintas tik 1345m. pavasar. Vien Saremoje riteriai iud, kaip manoma, apie 2 000 est. 1344 1345 m. iem nesulauks stipresni ali, Kryiuoi Ordino magistras Liudolfas-Veicau karalius su visa kariuomene pradjo yg Lietuv. Kstutis, suinojs, kad Ordinas su ekijos ir Vengrijos karaliais planuoja didel yg Lietuv, um Vilni ir atidav j Algirdui. Ikart po perversmo, kryiuoiams apgulus pirm pil, Kstutis su Algirdu paskleid gand, kad puls Semb. Vos lietuviai paskleid gand ir kai Ordino didysis magistras skubjo atgal Semb ir ten sutelk visas jgas, Algirdo vadovaujama kariuomen 1345 m. siver Livonij, nuygiavo iki Mintaujos, Rygos, Siguldos, Csio, sudegino Ryg ir grdami atgal, kaip rao kronikos parsive daug gyvuli ir 1200 belaisvi. Ordino planuotas ygis lugo. Draugyst ir santarv tarp Algirdo ir Kstuio iliko vis gyvenim. 1346 m. iaurs ryt Pranczijoje prie Kresi anglai sumu prancz kariuomen. 1346 1378 m. ventosios Romos imperatoriumi buvo irinktas ekijos karalius Karolis I. 1346 m. rugpjio 29 d. u 19 000 marki gryno sidabro Danijos karalius Valdemaras IV (1340-1375), turjs rpesi su feodaline diduomene savo krate bei miestais, kovojusiais dl savo teisi, pardav Ordinui turtj Estijos dal. 1347 m. vokieiai sustiprina Daugpilio, Gruobinios, Duobels ir kt. pasienio pilis. 1347 m. spal Sicilij i Tolimj Ryt buvo atvetas maras (plaui ir sepsins jo atmainos). Per mar Europoje mir 1/3 gyventoj. 1348 m. vasario 2 d. LDK kariuomen ties Strvos upeliu pastojo keli Lietuv nusiaubusiems Prsijos kryiuoiams, bet buvo visikai sumuta. uvo du Gediminaiiai Narimantas ir Manvydas. Tai buvo vienas i didiausi LDK karini pralaimjim XIV a. 1349 m. ruden Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis ugrob Liubarto valdyt Hali, tarp Lietuvos ir Lenkijos prasidjo ilgas karas dl Volyns. 1366 m. Lenkija um vakarin Volyns pakrat ir ilgainiui jame sitvirtino, bet didioji Volyns dalis liko Lietuvos valdioje. 1349 m. rugpjt angl laivu Norvegij buvo atvetas maras. I Bergeno jis plito po vis krat. Nelaim aplenk tik Islandij, bet ji labai stipriai nukentjo per vlesn ligos atkirt 1402-1404 m. 1349 1350 m. vedijoje siautjo maras. Jis dar labiau padidino vidin politin kriz. Mirtingumas padidjo katastrofikai, gyventoj labai sumajo, atsirado daug apleist ki, sultjo produkcijos gamyba ir pakilo kainos. Gyvenimas nepagerjo iki XV a. vidurio. Tik tada apleistose sodybose vl apsigyveno mons, pradti dirbti sunyk ems plotai. Kartu keitsi ir ems kio produkcijos pobdis: padidjo gyvulininkysts produkcija ir dl to iaugo msos ir sviesto eksportas. 1349 1350 m. Europoje siautjo maras. 1349 m., 1351 m. ir 1358 m. Kstutis sprend Lietuvos krikto klausim. 1349 m. Kstuio ir popieiaus diskusija vyko Lenkijos karaliaus Kazimiero iniciatyva. Kstutis gerai buvo suprats tvo Gedimino planus: priimti krikt, pasirmus ekijos karaliaus ir Vokietijos imperatoriaus Karolio IV galybe ir priversti Ordin nutraukti LDK puldinjimus. Toki talkinink pagalba Lietuvos kriktas bt reiks ekijos ar Vengrijos siuzereniteto pripainim, taiau kita vertus, tik tai galjo realiai garantuoti, kad Ordino puolimai bus sulaikyti.

1350 1351 m. maras persimet Kryiuoi Ordino teritorij. Ekspertai apskaiiavo, kad miestuose mir apie tredal gyventoj, kaimuose-ymiai maiau (dl sveikesni gyvenimo slyg, silpnesni kontakt tarp moni). 1351 m. atsistatydino Didysis magistras Henrikas fon Dusmeris paveik maro mastai. 1351 m. (iki 1382 m.) Ordino didiuoju magistru tapo Vinrichas fon Kniprod. Prie miest, iaugusi Kniprods laikais, priskiriami Tolminkiemis (nors niekada nebuvo miestu), Milhauzenas, Alenteinas (miesto teises gavo 1353m.), Ragain, Til (miesto teises gavo 1552m.), Vluva (miesto teises gavo 1336m.) ir Tepliava. 1352-1382 m. Teuton ordino didysis magistras Vinrichas von Kniprod. Jo Varms (Ermland) vyskupas Vitas papra pagalbos susidoroti su ventuoju uolu Nadruvoje, Romuvoje. Magistras liep vyriausiajam maralkai Heningui indkopfui j nukirsti. Bet kai uolas jau buvo nukirtsas, dar ilgai i tos vietos sunksi kraujas, kuris ia daugybs paaukot moni buvo pralietas, ir buvo girdimi balsai; danai ten kildavusios siaubingos audros su griausmais ir aibais bei girddavosi trakesys ir lamesys, tarsi uolo akos ir kamienas vis dar siruot. Be to tenai vaidenosi. Pagaliau krikionys kr ten ventosios Trejybs vienuolyn. Sakoma, kad uolas aliuodavs ne tik vasar, bet ir iem, akos buvo tokios tankios, kad nei lietus, nei sniegas pro jas neprasiskverbdavo. uolas buvo toks ventas, kad mogus, ar netgi galvijas, kuriam po kaklu pakabindavo nors vien jo lap, bdavo apsaugotas nuo vis nelaimi. uolas ilgus metus istovjo krat jau atvykus Ordinui, o prie jo vis dar meldsi prsai, netgi apkriktytieji. Tai ir nedav ramybsvarms vyskupui. 1352 m. Kniprod sureng yg emaitij nuraminti pykus Diev maras dar nebuvo prajs. Kryiuoiai emaitij siaub 8 dienas ir gro netuiomis: savo valdas isived belaisvi (ir moter su vaikais), gyvuli. Netrukus lietuviai sibrov Semb. Nusiaub kelet vietovi, tarp kuri buvo Pavandenis, akiai, Kaimas (Zare) ir Labguva, jie dingo lygiai taip pat greitai, kaip pasirod. Svarbiausias dalykas, lugds kryiuoi mginimus persikelti per Nemun, buvo gerai lietuvi rengta pili sistema. Todl jas pirmiausia ir nusitaik kryiuoiai. 1356 m. mis prie Puatj, pietus nuo Luaros. Angl kariuomen pradjo pulti nuo Akvitanijos. Anglams nelaisv pateko ymiausi feodalai kartu su karaliumi. Anglams priklaus Pranczijos iaur ir piets. 1358 m. gegus mnes iaurs ryt Pranczijoje prasidjo valstiei sukilimas vadinamas akerijos vardu. Sukilime dalyvavo apie 100 000 valstiei. Prancz bajorams padjo Anglijos kariuomen. Lemiam m didikai laimjo sivilioj sukilli vad ir sutriukin neimananius karybos valstieius. Sukilimas pagreitino valstiei asmenins priklausomybs panaikinim. XV a. Pranczijoje buvo lik labai nedaug baudiaunink. 1358 m. balandio 18 d. derybose su ekijos karaliumi ir Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV imperatorius Karolis IV pasil Algirdui ir Kstuiui kriktytis. Algirdas pareikalavo, kad kryiuoiai isikraustyt i Pabaltijo, jo valdomas emes atiduoti Lietuvai ir pripainti Lietuvos teises vis Rusi. Dal i reikalavim Karolis IV sipareigojo patenkinti, kitaip nebt buvs paskirtas naujas susitikimas su Lietuvos valdovais, kurio metu jie turjo kriktytis. Derybos lugo. iandien sunku pasakyti, kodl Algirdas ir Kstutis atsisak it gana palank krikto slyg. Viena prieasi paios LDK sustiprjimas. Tuo metu kiek stabilizavosi padtis pietvakari Rusioje-Lietuva prisijung Smolensko kunigaiktyt. Palanki karo su vokiei Ordinu padtis, matyt, sukr iliuzij, kad galima atsilaikyti ir be krikto. 1360 m. taikos sutartis tarp Pranczijos ir Anglijos. Atokvpio metu Pranczijos karalius padidino samdini kariuomen ir pradjo statyti karo laivyn. Buvo sukurta stipri artilerija. Sunkiosios patrankos, pirm kart pasirodiusios Vakar Europoje imtameio karo metu, buvo naudojamos tvirtovms griauti. Atnaujin kar, pranczai ivadavo beveik vis prie ugrobt teritorij. Prasidjus nirtingiems ginams ir karams tarp Pranczijos feodal, anglai vl pradjo pulti. 1415 m. vyko lemiamas mis prie Azenkro miesto. Pranczai buvo sutriukinti, anglai um vis alies iaur. Anglijos pus perjo Burgundijos hercogas. Jo padedama angl kariuomen eng Paryi. 1361 m. Gotland ukariavo Danijos karalius Valdemaras Atterdagas.

1362 m. kovo 13 d. balandio 16 d. kryiuoiai iygiavo turmuoti Kauno pilies. Tuo metu lietuviai laisvino Kijev ir Podol nuo mongol-totori. Kaunas buvo paimtas, kryiuoiai sugriov mrin Kauno pil, bet pavlavusi kariuomen kryiuoius i krato ivijo. Ordinas pradjo nuomiausi kov prie Lietuv etap, trukus beveik 20 met. Per t laik jie Lietuv puol apie 70 kart. 1362 m. ruden Algirdas, pasinaudojs Aukso ordos vidaus kovomis, sumu totorius prie Mlynj Vanden ir um Podol bei Kijev. iuo miu pasibaig Lietuvos valstybs pltimasis Rusioje. 1363 1477 m. Nyderlandai priklaus Burgundijai. Oland kalba (modernioji emutini frank) patyr stipri prancz kalbos tak, nyko. XVI a. Olandij patrauk flamandai, takoj oland kalb: pietieiai senuosius vienbalsius i ir tar dvibalsikai, panaiai kaip vokieiai ei ir eu. Nuo XVI a. olandai taria odius mijn (mano), vijf (5), huis (namas), muis (pel) dvibalsikai, nors tarmse senieji vienbalsiai dar ilik. 1368 1372 m. Algirdas, remdamas savo uov Tvers kunigaikt Mykol, sureng 3 karo ygius Maskv: 1368, 1370 ir 1372 m. Paimti Maskvos nepavyko. 1375 m. Tver turjo pripainti Maskvos virenyb ir atsisakyti sjungos su Lietuva. Maskvos tak laikinai pateko ir Smolenskas. 1369 m. dar vienas Algirdo ygis Livonij. 1370 m. antras Algirdo ygis Maskv. 1372 m. treias Algirdo ygis Maskv. 1373 m. vitrigaila puola Daugpil. 1375 m. strigolnik (Novgorodo ir Pskovo erezija) ideologai diakai Karpas ir Nikita buvo nubausti mirties bausme. 1375 m. Daugpil puola Andrius Algirdaitis. 1375 m., 1376 m., 1377 m. Kstuio ygiai Livonij. 1377 m. gegus 24 d. Algirdas mir, pdiniu paliks sn Jogail. Kstutis rm Jogail, bet sukilo vyriausiasis Algirdo snus Polocko kunigaiktis Andrius, kuris man turs daugiau teisi sost. Andri parm dar du jo broliai ir Maskvos didysis kunigaiktis Dmitrijus. Pastarasis sivl kar su Aukso ordos chanu Mamajumi, tad Jogaila nusprend paremti chan. 1380 m. gegus 31 d. Dovydikse Jogaila su Vokiei ordinu sudar slapt taikos sutart, kuria sipareigojo neremti Kstuio, jei Ordinas pult jo valdas. Tada iskubjo pagalb Mamajui, bet m, kuris vyko rugsjo 8 d. Kulikovo lauke, pavlavo. Maskvos kunigaiktis sutriukino Ordos pajgas. Tuo tarpu Kstutis suinojo apie Jogailos idavyst ir nusprend paalinti j i Vilniaus. 1381 m. gegus mnes Anglijoje prasidjo Voto Tailerio valstiei sukilimas. Valstieiai pralaimjo prie samdini kariuomen. Mirties bausme buvo nubaustas ir pamokslininkas Donas Bolas. Savo klausytojams jis mgdavo pateikti klausim: Kai Adomas ar, o Ieva verp, kas tada buvo bajoras? itaip Donas Bolas rodinjo, kad visi mons lygs, o em turi priklausyti tiems, kurie j dirba. J ne kart sodino kaljim. Bet Donas Bolas sugebdavo perduoti laisv laik, kuriuose ragino valstieius ir beturius sukilti. 1381 m. lapkrit Kstutis um Vilni, o Jogail isiunt jo tvonij Krv ir Vitebsk. 1382 m. birelio 12 d. Jogailos alininkai Vilniuje vykd perversm. Netrukus Jogaila um ir Trakus. Kstutis ir Vytautas su kariuomene atvyko prie Trak Jogailos pasilytas derybas, bet buvo suimti. Rugpjio 15 d. Jogailos tarnai Krvos pilyje kalint Kstut nuud. Vytautas netrukus pabgo ir rado prieglobst pas kryiuoius. 1382 m. birelio 23 d. mir Didysis Ordino magistras Vinrichas von Kniprod. Naujuoju tapo Konradas Ciolneris fon Rotenteinas. 1382 m. spalio 31 d. Dubysoje pasiraoma sutartis, kuria emaitija atiduodama Ordinui. vitrigaila pirm kart pasirao sutartis. Tai yra trys aktai, kur i vienos puss dalyvauja Jogaila, Skirgaila ir kiti broliai, o i antro vokiei Kryiuoi Ordino atstovai. 1383 m. liepos 30 d. Vokiei ordinas paskelb Jogailai kar. Rugpjio 12 d. Vytauto vadovaujama kryiuoi kariuomen um Trakus ir apgul Vilni. Skirgaila lapkriio 3 d. atsim Trakus, bet mrin pusiasalio pilis buvo sugriauta, ir Trakai 25 metams neteko reikms. 1384 m. Jogaila pasil Vytautui taik ir paadjo jam grinti tvonij. Liepos 9 d. Vytautas sudegino tris kryiuoi pilis ir gro Lietuv. ia i pradi gavo valdyti Gardin ir Palenk, o 1387 m. Volyn.

1384 m. vasar Ordinas nemaos kariuomens dengiamas pasistat Marienverderio pil Neries saloje, netoli Kauno ir igavo i Vytauto od, kad emaitija taps Ordino feodu. 1385 m. rugpjio 14 d. Krvos aktu Jogaila paskelb apie savo ketinim vesti Lenkijos karalien Jadvyg ir kartu su nekriktytais broliais bei pavaldiniais priimti krikt. Taps Lenkijos karaliumi, Jogaila paadjo visus savo turtus naudoti abiej karalysi, tiek Lenkijos, tiek Lietuvos, reikalams, paleisti lenk belaisvius ir ,,savo Lietuvos ir Rusios emes aminai prilieti prie Lenkijos Karalysts. 1386 m. vitrigaila drauge su kitais broliais Krokuvoje priima Romos Katalik Banyios krikt ir gauna Boleslovo vard. Tuomet perjo Katalik Banyi ir Jogaila. vitrigaila kartai usikreia naujuoju tikjimu ir pagal j tvarko savo gyvenim. Vieajame valstybs gyvenime vitrigaila pasirodo 1382 m. spalio 31 d. T dien jis i viso pirm kart pasirao sutartis. Tai yra trys aktai, kur i vienos puss dalyvauja Jogaila, Skirgaila ir kiti broliai, o i antros-vokiei Kryiuoi ordino atstovai. Kokio amiaus tuomet galjo bti jaunasis kunigaiktis? Reiks pritarti Stadnickiui, kad maiausiai 12 met. 1386 m. vasario 2 d. Lenkijos bajor seimas Liubline Jogail irinko Lenkijos karaliumi. Jogaila su savo broliais atvyko Krokuv, vasario 15 d. pasikriktijo ir gavo Vladislovo vard, vasario 18 d. ved Jadvyg, o kovo 4 d. buvo ikilmingai karnuotas Lenkijos karaliumi. Taip Krvos sutarties slygos tapo asmenins unijos nuostatais. Taiau pagal juos Lietuvos ir Lenkijos valstybiniai santykiai dar nebuvo aikiai apibrti. 1387 m. vasar Jogaila Lietuvoje pradjo vykdyti reformas, reikalingas unijai su Lenkija gyvendinti: vasario 17 d. steig Vilniaus vyskupyst, vasario 20 d. apsikriktijusiems Lietuvos bajorams paskelb pirmj privilegij, kuria suteik Lenkijos bajor turtas laisves, vasario 22 d. visiems lietuviams sak priimti katalik tikjim. Netrukus kr ir pirmsias 7 parapijas. Lietuvos kriktas buvo didelis kultrinis perversmas, nors ir pagonika Lietuva jau buvo permusi svarbiausius civilizacijos elementus: mro architektr ir rat. Pagonys kunigaikiai net karo ygius traukdavo su savo kanceliarija 1385 m. kryiuoi rankas patekusiame Skirgailos kelioniniame krepyje rastos rusikos privilegijos, antspauduotos vininmis bulmis. Kovo 22 d. Lietuvos sostinei Vilniui Jogaila suteik Magdeburgo teises, balandio 28 d. ura Skirgailai Trak bei Polocko kunigaiktystes ir paliko j savo vietininku Lietuvoje. 1389 m. Kosovo lauke didel Osman kariuomen upuol Serbij. Po mio daugelis serb feodal stojo tarnauti sultonui. Tik po 70 met sultonui pavyko visikai pavergti Serbij. 1389 m. Jogaila Lietuvoje ved deimtin. Panaikinta 1885 m. 1389 m. gruod neskmingai bandydamas uimti Vilni Vytautas pradjo sukilim prie Jogail ir lenk tak Lietuvoje. 1390 m. sausio 19 d. Vytautas atnaujino sjung su Vokiei ordinu ir pasiadjo laikytis ankstesni sipareigojim. Vytautui nepavyko uimti Vilniaus ir padedant Ordinui, taiau jis spariai plt savo tak ir valdi. Galiausiai Jogaila pasil Vytautui tapti jo vietininku Lietuvoje. Vytautas vl sudegino tris Ordino pilis ir gro Lietuv. 1390 m. mir Didysis Ordino magistras Konradas fon Ciolneris. 1391 m. kovo mnes Didiuoju magistru tapo Konradas fon Valenrodas. I t laik, kai didiuoju magistru buvo Konradas fon Valenrodas, yra ilikusi Ordino didiojo sandlininko apyskaitos knygos itrauka. Pasak jos, 1391 1393 m. bdav kasmet parduodama dideli ir ma gintaro gabal po 30 statini. Kaip inome, visose savo valdose Ordinas turjo gintaro monopol. Gintaro gavyba galjo usiiminti tik Ordino skirti mons, o iaip kiekvienam, kuris bt mgins j vejoti, rinkti arba i smlio rausti, grs mirties bausm. Didysis Ordino magistras Konradas fon Valenrodas (magistras nuo 1391 m.; mir 1393 m. liepos 25 d.) buvo ne kokios nuomons apie vienuolynus, netrukd Livonijos Ordino veiksmams prie Rygos arkivyskup. Teigiama, kad Konradas fon Valenrodas es Ordino krate priglauds ir apgyns kakok gydytoj ir matematik, vardu Leanderis, pravardiuot Albanosu, kuris Pranczijoje igelbjs Konrad nuo eretik persekiojim. Didysis magistras Leanderiui buvs toks palankus, kad net netrukds jam skleisti Ordino miestuose mokymo, kuriame buv bema tas pats, k daugiau kaip po imto met ikl M. Liuteris. Pvz.: 1) mogus turi dirbti kaip sakyta dievo, o ne maitinti, dalydamas imaldas, juodaskvernius ir vienuolius 2) Vienuolynai-tai nedorybi prieglobstis; kas juos stato ir globoja, usitraukia prakeikim 3) Juodaskverniai ir vienuoliai duoda adus, kuri jie nesugeba laikytis, todl j mokymas virsta melu. 4) Udrausti vienuoliams, vienuolms ir kunigams Dievo duot santuok yra velnio imon

5)
6) 7) 8)

9)

Prie Diev esame visi lygs: ir kilmingiausias dvasininkas neturi pirmenybs prie elget. Miios, pasninkai, ipaintys ir t.t. yra moni statymai Nra jokio kito pragaro negu kanios, kurias sukelia nepatenkintas geismas Popiei nurodymai, atskyrimai nuo banyios ir banytin teis-niekam neprivalomi dalykai Susilaikymas Dievui malonumo neteikia.

1392 m. rugpjio 4 d. Ostrove (Lenkijos ir Lietuvos pasienyje) Vytautas sudar sutart su Jogaila, pagal kuri gavo Trak kunigaiktyst ir tapo faktiku Lietuvos valdovu. Per trump laik Vytautas sustiprino centrin valdi ir likvidavo vidaus kov padarinius. Jogaila su lenk valdaniais asmenimis vos tapus didiuoju kunigaikiu Vytaut drauge su Skirgaila siunia Vitebsk. iedu pakeliui paima Druck, Or, pagaliau puola vitrigail. Tas narsiai ginasi, galbt gavs pagalbos i Livonijos. Vytautui prireik kviesti talk Smolensk ir net panaudoti patrankas. Kai miestas buvo paimtas, jaunas jo gynjas pasidav. Vytautas surakint vitrigail isiunia Krokuv. ia jis buvo garbingoje nelaisvje. Matyt, j ten bus laik tik budrioje prieiroje, kadangi jam leista dalyvauti net vieajame bei valstybs gyvenime. 1392 m. Didysis magistras Konradas von Valenrod tikina vyskup atiduoti savo 1/3 dal Klaipdos Ordinui. Miesto teises (kokias turjo ir Talinas). 1258 m. ias teises patvirtina ir vyskupas. 1393 m. pirmais nelaisvs metais vitrigaila skiriamas net lenk pasiuntinybs pirmininku, kuri turjo nustatyti Prs Kryiuoi ir Lietuvos sienas. Krokuvoje jis ibuvo iki 1396 m. 1393 m. sausio 29 d. magistras patar abiem pabgliams kreiptis Ordino pasiuntinius prie Vengrijos karaliaus. vitrigaila taip ir padar. Dar daugiau: jis susitar rpimais klausimais su magistro pasiuntiniu grafu Kyburgu (Reddino komtru). Bet magistras birelio 23 d. skuba priminti, jog tokiam susitarimui Kyburgas neturjs galiojimo. Tai buvo diplomatikas atsimetimas, kadangi netrukus Prs Ordinas su Vytautu sudar salyno sutart. vitrigaila, suprats reikal, tais paiais metais gro Lenkij. Susitaik ir su Vytautu. Jis gauna Naugarduko pil, dal Podols ir vien srit Moldavijoje, kuri buvo Lenkijos vasalu. 1393 m. liepos 25 d. mir Konradas fon Valenrodas. 1393 m. lapkriio mnes Didiuoju ordino magistru irinktas Konradas fon Jungingenas (1393-1407m.). Per kyius popieiui (siunt ir Vokietijos kurfiurstams, ir v.Romos imperatoriui etc.) pasiek, kad Rygos arkivyskupu vietoje pabgusiojo Liubek tapo Jonas fon Valenrodas, mirusiojo Didiojo magistro pusbrolis. Popieius ileido bul, kurioje nustat, kad nuo iol Rygos banyioje niekas nebegals uimti vietos ar iaip kokios nors tarnybos, jeigu jis nra Kryiuoi Ordino brolis. Rygos kapitula bus dabar nebe augustin, o Kryiuoi Ordino kapitula, ir jos nariai turs neioti Kryiuoi Ordino aprang. Be to, kapitulos narius dar tvirtins komtras. Konrado fon Jungingeno laikais Ordinas i savo valdomo krato kasmet isiurbdavs po 800 000 marki arba 1 600 000 dukat. Ordinui priklaus 55 miestai, 48 pilys, 19008 kaimai, tarp kuri 640 turj banyias, ir 2000 laisvj ki. Gyventoj buv apie 2mln., i kuri 200 000 buvo miestieiai. Toks didelis kaimo moni skaiius pera ivad, kad madaug trys ketvirtadaliai vis gyventoj buvo senbuviai prsai ir vakariniai lietuviai. Ordinas buvo viena turtingiausi Europos valstybi. Kalbant apie pasituriniuosius, j buvo ne tik miestuose, bet ir kaimuose, ypa tarp kolonist vokiei, kurie savo turt buvo usigarantav ratikai. Prabangiai gyveno Ordino broliai ir bajorai. Ordino fogtai buvo galingi plikai. Jei didiojo magistro aus ir pasiekdavo nusiskundimai, tai apie juos niekas kitas nesuinodavo. Itvirkavimas ir mergin grobimas priklaus prie pai daniausi Ordino broli nusikaltim. ie paprastai likdavo nenubausti, nes turdavo taking giminaii. Keliaujani maldinink namuose Dancige buvo galima sigyti nuodmi atleidim taip pigiai, jog prireik i apgavyst nutraukti-i baims, kad nebaudiam piktadari atsiras pernelyg daug. Prsai vis dar turjo savo vaidilas ir pilvyius, taiau jeigu iuos kulto tarnus suiupdavo, tuoj pat sudegindavo. domu, kad laas anais laikais ia buvo vadinamas prs darbais, tad ieina, kad vokiei valstiei i prievol dar neliet. 1396 m. Aukso ordos chanas Tochtamyas, sumutas didiojo chano Timro, pabgo Lietuv ir papra Vytauto pagalbos, u tai paadjs atiduoti jo valdion vis Rusi. Vytautas sudar paliaubas su kryiuoiais ir visas jgas sutelk Rytus. Padedant Tochtamyui, jis tikjosi greitai sukurti galing valstyb

ir tapti jos karaliumi. 13971398 m. jis sureng du ygius prie Juodosios jros ir Krym, i ten parsived daug totori bei karaim, kuriuos kurdino Trak kunigaiktystje. 1396 ar 1397 m. vitrigaila bga usien. Svarbiausia bgimo prieastis Vytautui pradjus valdyti Lietuv, jis pats buvo nuo valdios nustumtas, net ivytas i Vitebsko, su kuriuo buvo pradjs susigyventi. I Lenkijos pirmiausia bga pas Tieino kunigaikt Pemislav, o i ten Vengrij pas karali Zigmant. Su juo ivyksta Fedjuka Liubertaitis, irgi nepatenkintas likimu. Reikia pastebti, jog Lenkijai nedraugik Vengrij bgdavo apskritai visi nepatenkintieji i pietvakari emi (pvz., Podols Karijotaiiai). I Vengrijos vitrigaila su Fedjuka band umegsti santykius su kryiuoi vyriausiu magistru. Vyriausias magistras pasiteisino, jog negals, kaip vitrigaila ir Feduka pra, atsisti pasiuntinio Vengrij, kadangi nesaugus ess kelias per Lenkij. 1397 m. Kalmare formaliai susijung Danija, Norvegija ir vedija. sigaljo renkamoji monarchija, todl didikai su bsimuoju karaliumi galdavo i anksto susitarti. Valstybs taryba (danikai rigsrd, vedikai riksrd) turjo aukiausij administracin bei juridin valdi. Jos nariais galjo tapti tik siauram rateliui priklausantys didikai ir dvasininkai. Buvo nusistovjusi tvarka, jog karalius galjo valdyti tik tarybos patariamas ir su jos pritarimu. Tuo metu ji sudar antr Europoje pagal dyd vieno suvereno valdom teritorin susivienijim, bet io pasiekimo skandinav tautos nesugebjo ilaikyti ir nepanoro pakartoti, nors jo pranaumai, kad ir nepastovs, buvo svarbs. Kalmaro unij tam tikru mastu subrandino bendra tendencija kurti didesnius politinius darinius. Tai buvo Lenkijos LDK unijos sudarymo, Burgundijos vald augimo ir Maskvos Kunigaiktysts ekspansijos era. Trij Skandinavijos ali unija valdant karaliui, patvirtinta 1397 m. Kalmare, pakeit alies politin vaizd. Margaritos snnas Erikas Pomeranietis buvo pripaintas vis trij ali karaliumi, o karaliaus valdiai atstovavusi pati Margarita oficialiai sipareigojo nesikiti unijos ali statymus ir privilegijas. Visus svarbiausius postus turjo uimti t ali vietiniai didikai vedai, danai ir norvegai. 1398 m. Ordinas suorganizavo yg Gotlando sal prie jros piratus. Pradjo dertis su vedijos karaliumi Albrechtu (1363 - 1399m.) ir 1399 m.j nupirko u 20 000 nobeli. Taiau Albrechtas valdios saloje neturjo, nes nuo 1397 m. Skandinavijos alys priklaus Kalmaro unijai, kurioje visk tvark Danija. Tad ir Ordinas niekada nesijaut turs sal tvirtai savo rankose. 1398 m. spalio 12 d. Nemuno saloje Salyne Vytautas patvirtino taik su Vokiei ordinu ir atidav jam emaitij iki Nevio. Salyne susirink Lietuvos bajorai paskelb Vytaut Lietuvos karaliumi. Taip pirm kart buvo paminta Livonijos ir LDK siena. 1399 m. Vytautas sureng pirm Lietuvos kryiaus yg prie totorius. Vorsklos myje dalyvavo net vitrigaila. kryiaus yg paskelb ir Romos popieius, ir Konstantinopolio patriarchas. Su Lietuvos, Lenkijos ir Vokiei ordino kariuomene Vytautas atygiavo iki Vorsklos, kur susitiko su totori kariuomene. Rugpjio 12 d. vykusiame myje Vytautas buvo visikai sumutas ir pats su vitrigaila ir kt. vos pabgo. Tai sulugd Vytauto planus tapti Lietuvos karaliumi ir visos Rusios valdovu. 1399 m. Klaipd buvo siuniami lentpjoviai ir dailids, gabenamos statybins mediagos. Intensyviausias kapitalinio Klaipdos pilies perstatymo laikotarpis truko nuo 1399 iki 1409 met. Trksta ini, kaip pilis buvo suplanuota ir kaip ji atrod.

XIV a. susikr Maskvos Didioji kunigaiktyst, prasidjo rusik emi vienijimas. Kunigaiktyst sustiprjo, kai Kijevo ir visos Rusios metropolitas Kiprijonas persikl Maskv. Dar vienas Maskvos DK sustiprjimo veiksnys buvo 1380 m. rugsjo 8 d. vyks Kulikovo mis, kuriame jungtin rus ir lietuvi kariuomen, vadovaujama Maskvos DK Dmitrijaus Donieio, sumu Aukso Ordos pajgas. Dalyvavo ypa pasiymj LDK Polocko ir Briansko pulkai (vadai Andrius ir Dmitrijus Algirdaiiai). Lenkai nedalyvavo. Jogaila buvo mongol-totori sjungininkas, bet m pavlavo. Mongol-totori kariuomenei vadovavo Aukso Ordos karo vadas (temnikas) Mamajus. J jungas Rusijoje buvo nuverstas tiktai 1480 m. Tochtamias Aukso Ordos chanu buvo 1380-1398 m. Sosto neteko, kai jo kariuomen buvo sumuta Uvolgio Ordos chano Temyro Kutulajaus, ir papra Vytauto globos-pabgo LDK. Sosto neatgavo, nes Vytauto kariuomen, talkinama Tochtamyo mongol-totori 1399m.pralaimjo Vorsklos m. Tamerlano (1336-1405 m.) laikais Aukso Ordos valdos buvo paios didiausios. Pietuose jos siena jo nuo Arab jros iauriniu Kaspijos jros pakraiu iki Aralo jros, rytuose siek Gango auktup.

XV amius
1400 m. gavus nauj karin paspirt i Lotaringijos hercogo Karlo ir Geldern hercogo Vilhelmo, Ordinui pavyko uvaldyti emaitij. Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas su kariuomene padjo Vokiei ordinui uvaldyti emaiius, atiduotus Salyno sutartimi.

I pradi buvo adama gerbti turtinius santykius, o paskui ukraunamas laas ir reikalaujama mokesi; siekiant suardyti gentinius ryius, i gimtj nam buvo tremiami gyventojai. Vis daugiau emaii bgo LDK. emaitijos gyventoj bgimas Ordinui dar didel al, nes kratas be valstiei neturjo jokios verts. Tiktis kolonist atvykimo tuo metu buvo nerealu, kadangi visi feodalai laik pelningesniu dalyku parduoti samdinius kariuomen. Vokiei feodalai ir j metratininkai vis kalt vert Vytautui. is atsisak juos grinti ir Ordinas pareik nutrauksis kar. Taiau tai nedaug k reik, nes emaiiai patys sukilo ir 1401 m. jiems pavyko kryiuoius i krato ivyti. Ordinas kerydamas sureng kelet pliamj ygi tuo maai k laimdamas, atvirkiai sukl popieiaus pykt! 1400 m. vitrigaila gavo valdyti vakarin Podol. 1401 m. sausio 18 d. Vilniuje sudarytas naujas LDK ir Lenkijos unijos aktas. Tuomet Vytautas patvirtina anksiau duotus paadus ir paymi, kad LDK po jo mirties turi atitekti tiesioginiai Jogailos, jo pdini ir Lenkijos karalysts valdiai. Galimas dalykas, kad unijos sudarym paskatino ir vitrigailos galios augimas. 1401 m. Vilniuje ir Radome susitarimais tarp Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila ir Karalysts taryba pripaino Vytaut Lietuvos didiuoju kunigaikiu iki mirties. Jo skatinami ir remiami emaiiai sukilo prie Vokiei ordin. 1401 m. Vasario 27 d. vitrigaila umezga santykius su Mozrijos kunigaikiu Ziemovitu ir j patrauk savo pus. Gali bti, kad ne be vitrigailos inios ar takos kyla maitai LDK iaurinje dalyje. Rugpjio mnes Smolenkse kilo sukilimas: Jurgis, Sviatoslavo snus su Olegu, Riazans kunigaikiu, nuud Vytauto pasodint vietinink Briansko kunigaikt Roman. Smolenskieiams pritariant vietininku Smolenske tapo Jurgis. Vytautas atskubjs negaljo ikart grinti buvusios tvarkos. Dar kelet met LDK kariuomen turjo kovoti dl LDK valdios Smolenske atstatymo. Bet labiausiai vitrigailos akys krypo vakarus. Jau 1401 m. gruodio 11 d. jo pasiuntinys keliauja pas kryiuoi magistr Marienburg. Matyt, tartasi dl pabgimo. vitrigailos laukta kartu su Vytautu atvykstant Jogailos vestuves., jis, persirengs pirkliu, per Lenkij pabgo Ordin. 14011404 m. prie Prahos universiteto Lenkijos karaliens Jadvygos rpesiu buvo kuriama Lietuvi kolegija (Collegium Lithuanorum), skirta lietuvi kunigams rengti. Patys lietuviai ia niekada nesimok (kolegija nustojo veikti 1704 m.). Daugiausia lietuviai studijavo Krokuvos universitete, kur nuo 1409 m. veik jiems kurta bursa (bendrabutis). 1402 m. sausio 31 d. vitrigaila jau Marienburge. Krokuv tenusiunt savo atstovus. Pabglis pretendentas LDK sost jau kovo 2 d. Daro formali sutart su Ordinu. Ta sutartis tai pakartota prie kelet met sudarytoji su Ordinu Vytauto sutartis Salyn. Tai ir paymima jos turinyje. Vadinasi, vitrigaila eina Vytauto pdomis. Kryiuoiams u param atiduodama visa emaitija nuo Nevio bei Suvalk apylinks. Atskiru ratu paadama perleisti Polock, jei t srit kryiuoiai patys ukariaus. Vytautas atsidr apsuptyje. Vakaruose kryiuoiai, iaurje Livonijos Ordinas ir i Smolensko besipleis sukilimas, pietuose neramumai Podolje. Podolje veik vitrigailos alininkas Hricko Kierdiejaitis ir Teodoras su Vasilku Karijotaiiai. Jogailai maitininkus pavyko iaip ne taip nutildyti. Pasirodo, 1402 1403 m. Marienburge vitrigaila priiminjo ir siuntinjo praneimus bei nurodymus Podol ir Smolensk, pats buvo nuvyks Mozrij ir per Klaipd Livonij (1402 m. Kovo 7 d.). 1402 m. gegus mnes lietuviai puol Klaipd, Gottesverder ir dar kelias pasienio pilis, prisipl grobio gro namo. Ordinas susiruo atsakomajam smgiui. Liepos mnes apie 40 000 kariuomens, su kuria kartu buvo ir vitrigaila, patrauk Vilniaus link. J ved komtras Helfenteinas. iuo ygiu norta pasodinti vitrigaila sost. Taiau pretendentas Vilniuje neturjo alinink, bet pradtas organizuoti miesto idavimas, kur Vytautas ugniau ir liep nubausti mirties bausme 6 miestieius idavikus. Po 3 savaii jungtin abiej ordin kariuomen turjo nieko nepeus grti atgal. 1403 m. iem ir pavasar kryiuoi Ordinas pam Merkin ir pasiek Trakus, o Livonijos Ordinas perjs Dauguv puol Lietuv. Balandio liepos mnesiais LDK ir Lenkija pradjo paliaub derybas su Ordinais, kreipsi popiei Bonifac IX. Popieius rugsjo 9 d. Banytine ekskomunika udraud Ordinui pulti Lietuv. Popieius pagrasino atskirti Ordin nuo banyios, jei jis nenutrauks pliamj ygi LDK. Konradas Jugingenas band teisintis (gruodio 10 d.), bet iaip ne taip, abi kariaujanios puss nutar isprsti konflikt taikiai. Gruodio mnes Vilniuje sudaromos paliaubos, kurios du kartus prailgintos, truko iki 1404 m. Sekmini. Pagaliau gegus 22 d. Pasiraoma Raciono taikos sutartis. Kadangi Vytautas buvo keblioje padtyje, tai sutart buvo priverstas traukti salyno ir Marienburgo (vitrigailos) dokument

rinkin. Ordinui atiteko emaitija, jo takos sferai pripaintas Pskovas. Lietuvos takos sferoje liko D.Naugardas. vitrigaila Vilniuje buvo jau nuo 1404 m. sausio mnesio. Jogaila jam valdyti dav Podol (bet nebuvo tikras eimininkas; vald seninas lenkas Petras afrancas, kas rodo, kad Jogaila nevisikai pasitikjo vitrigaila), ydaovo em, Stryjo valsi, idlov, Stobnic, Drugnij ir Ujsc. Vytautas vitrigailai dav valdyti Briansk, ernigov, Trubevsk. 1404 m. dl Gotlando salos kilo karinis konfliktas tarp Ordino ir Danijos karaliens. 1404 m. Racione per sekmines vyko derybos tarp LDK, Lenkijos ir Ordino. Ordinas sipareigojo perduoti Lenkijai Dobryns teritorij ir Sloterijos pil, gavs u tai atitinkam kompensacij, o Vytautas paadjo, jeigu Ordinas nelies vis kit LDK srii, palikti jam laisvas rankas emaitijoje. Patvirtino emaitijos iki Nevio ups priklausym kryiuoiams; be to, buvo udrausta emaii prekyba su Lietuva. Kitas sutarties punktas buvo toks: joki pabgusi broli, gimini arba nepatenkint valstiei savo krate nepriimti ir neapgyvendinti, bet visus grinti atgal, be to, n viena i susitarianij pusi per artimiausius deimt met nesileidia savo krat n vieno mogaus, kad ir kokiam luomui jis priklausyt, jeigu antroji pus su tuo nesutinka. 1404 m. vitrigaila kartu su Kaributu ir Lengveniu dalyvauja Vytauto ygyje Smolensk, kur rm Maskva. Jis tarpininkauja tarp Ordino ir Lenkijos dl Dobryns ems. 14041405 m. Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas prie Lietuvos prijung Smolensko miest ir em svarb Ryt Europos prekybos centr bei strategikai reikming tvirtov. 1405 m. rugpjio mnes Vytautas vitrigail siunia su reikalais net Krokuv. Malinant iaurini srii rus kunigaikius, vitrigailai net buv pavesta vadovauti lenk ir valak pulkams. U itikim tarnyb vitrigailai dovanotas Brianskas, Sever Naugardas ir kitos sritys. vitrigaila planuoja su Ordino ir Maskvos didiausio LDK prieo, pagalba uimti LDK sost. Vytautas pradeda tarinti vitrigail ir ikvieia pasiaikinti. Taiau vitrigaila pabgo Maskv pas Vytauto ent. Su juo pabgo daug jam itikim lietuvi ir rusn kunigaiki, Briansko vyskupas Isakiejus ir kt. Jais pasek briai bajor, prisidjo net lenk bajorai. Pabgliai Maskva atvyko liepos 26 d. vitrigaila gavo valdyti Vladimir ties Kliazma, Perejeslavl, Rev, Jurjev, Volokamsk ir pus Kolomnos. Vytautas tokio didelio akibrokto nesitikjo. Prie vitrigail buriama kariuomen. Lenk maralas Zbignievas Bezietis atsived apie 5000 rinktini vyr, prisijung ir viena kryiuoi vliava, vadovaujama Markharto von Sulzbucho. Apie 1406 1407 m. Lenkijoje m plisti husitizmas. Bajorai suvaiavimuose stodavo prie banytini teism virenyb, atvirai kovojama su dvasininkais. 1410 ir 1414 ekai tarnauja Lenkijos kariuomenje. algirio myje dalyvavo ek pulkai vadovaujami Jano ikos. Janas Husas susirainjo su Jogaila. 1410 m. gruodio mnes Janas Husas ra Jogailai, diaugsi pergale algiryje, ra nors susitikti su paiu Jogaila. Krokuvos dvare nuolat bdavo ek. 1413 m. Jeronimas Prahikis universitete turjo vie disput apie Huso moksl. 1433 m. vienas husitas kunigas, atvyks Lenkij, ten dst ne tik naujj moksl, bet ir astronomij. Naujasis mokymas dar 1420 m. rado terp Golgenburge Prsijos kryiuoi Ordino emje. Naujasis sjdis buvo ne vien religinis, bet ir tautinis, nukreiptas prie vokieius ir j viepatavim. Valstybs valdia buvo tam palanki. Husitizm rm ypatingai bajorai ir emesnieji dvasininkai. Lenkai su ek husitais palaik ir gyvus prekybinius ryius. Apie 1420 m. Europoje plaiai sklido gandai apie Lenkijos karaliaus Jogailos palankum husitams. Tais metais popieius Martynas V ra Jogailai, kad neglobot eretik, kitaip susilauksis bausms. 1407 m. birelio 26 d. kryiuoi Ordino didiuoju magistru buvo irinktas Ulrichas fon Jungingenas, mirusiojo magistro brolis. Prie mirt Konradas fon Jungingenas aukiausiems pareignams patar nerinkti brolio didiuoju magistru, nors Ulrichui, kaip Ordino didiajam maralui, priklaus pagal rang ias pareigas perimti. Konradas savo brol laik esant perdm staigaus bdo, todl negaljo jam patikti diplomatinio posto, susijusio su viso Ordino reikal tvarkymu. Taps didiuoju magistru, Ulrichas fon Jungingenas vis pirma msi reguliuoti visus ginijamus klausimus su kitais feodalais, kad nebt suvarytas per derybas su Lenkijos karaliumi. 1408 m. u 9000 anglik nobeli jis perleido Gotlando sal Danijos karalienei, o su tolpo ir tetino kunigaikiais susitar dl slyg sigyti Noimark. Ne taip skmingai baigsi jo derybos su Lenkijos karaliumi Jogaila ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu Vytautu. Kaip pabria istorikai, abiej pusi nepasitikjimas trukd susitarti. Ginklavimasis ir sjung sudarinjimas rod, kad abi puss anksiau ar vliau susirems.

Ordino karinius pasirengimus J.Foigtas aprao taip: Be to, buvo stengiamasi garantuoti sien saugum, todl pasienio rajonuose buvo nuolat stiprinamos senosios pilys ir statomos naujos, ypa emaitijoje, kur naujos pilys turjo priversti liaud paklusti. Prie Nemuno iaugo Tils tvirtov, o emaitijoje-Frydeburgas. Pilis, kuri buvo k tik pastatyta prie Dubysos, gavo dar ginkl, patrank ir maisto atsarg. 1408 m. Vokiei ordino didysis magistras Konradas fon Jungingenas u 9000 anglik nobeli perleido Gotlando sal Danijos karalienei. 1408 m. rugsj Vytautas vos nepradjs karo su Maskvos Didija Kunigaiktyste, sudar su ja taikos sutart. Maskvos valdovu tuo metu buvo Vytauto entas Vasilijus. 1408 m. ruden jungtin LDK, Lenkijos ir kryiuoi armija patrauk Maskvos link. Jie naktimis puldinjo jo prieo kariuomen i slapt viet. Pagaliau vienoje Ugros ups pusje susitiko Vytauto kariuomen, kitoje Vosyliaus. Kautyns nevyko, nes Maskvai grs totori, kurie jau sudegin buvo Perejeslavl, Rostov, emaj Naugard, siautjo Maskvos apylinkse, antpuolis. Galimas daiktas, kad ir Vytautas veng mio, nes jo kariuomen buvo ivargin balos, mikai, liets ir maisto stoka. Sudaryta taikos sutartis, pagal kuri Ugros up tapo LDK ir Maskvos siena. Deryb metu vitrigaila pabgo pas totorius. Totori imperatorius pasil vitrigailai vesti jo dukter. Taiau Krymo chanate suskilus centrinei valdiai prasidjo grumtyns dl sosto. Tuo metu totori chanas Edigjus buvo apsiauts Maskv, tad jam teko grti ir ginti chanat nuo pretendent. Totoriai paramos vitrigailai jau nebegaljo suteikti. Dar 1409 m. birelio mnes vitrigaila buvo pas totorius, bet jau rugsjo 15 d. Jis jau yra Vytauto dvare. Spalio 2 d. vitrigaila pasirao sutart su Ordino magistru Ulrichu von Jugingendu. Slapti laikai pateko Vytautui, kuris sako kalinti vitrigail. 1408 m. Vytautas Kaunui suteik Magdeburgo miesto savivaldos teises. 1408 m. ruden Ordinas paved Balgos komtrui grafui Johanui fon Zaganui prie Luko pastatyti nauj gynybin pil, nes atrod, kad i ios puss reikia sien sustiprinti. T pai met pabaigoje magistras dar apkeliavo Lenkijos pasienyje buvusias pilis Osterod, Bratan, trasburg, Golub, ionz, Torun, Birgelav, Neav, Leip, Rudin ir kt., kad ir ia bt geriau pasiruota gynybai. 1408 m. pavasar siliepsnojo keletas sukilim emaitijoje. Narss io krato gyventojai suprato, kad spartjanti pili statyba - o emaiiai buvo varomi prie j dirbti - dar labiau apribos laisv. Ordinas ir dabar dl emaii nepasitenkinimo kaltino ne save, o kitus - jis kaltino Vytaut emaii kurstymu ir reikalavo, kad Vytautas padt sukilim numalinti. iuos kaltinimus Vytautas atmet pareikdamas, kad sukilimo prieastis yra kryiuoi blogas elgesys su emaiiais. Jis atsisak Ordinui padti primins, kad ne Ordinui, o Lenkijos karaliui jis turs sipareigojim. Kadangi ir Lenkijos karalius nebuvo links Vytaut versti malinti sukilusi emaii, tai didysis ordino magistras 1409 m. rugpjio 6 d. Pasiunt Lenkijos karaliui laik apie karo paskelbim ir deimt dien siver Lenkijos teritorij. Savo veiksmus Ordinas motyvavo vienu Aukso buls, kuri 1356 m. buvo ileids imperatorius Karlas IV, punktu. Pagal t punkt galima skelbti kar kunigaikiui, jeigu jis atsisako padti priversti valdinius bti paklusnius. Lenkija atvir m nestojo. Kryiuoiai nusiaub nemaai teritorij, isigabeno daug turto, galvij. Tuo tarpu emaiiai, Vytauto kariuomens padedami, 1409 m. ivijo kryiuoius i emaitijos ir m grasinti Ordino sienoms. Lenkijos karalius sutelk kariuomen ties Brombergu ir kryiuoius istm i savo teritorijos. 1409 m. perstatoma Klaipdos pilis, vyko didels statybos mieste. Johan Lankan lokatorius, planuotojas stat naujj miest. Alokacijos gyvenviets, bdingos XV a. t.p. kituose Ordino miestuose. Alokacijos metu tiek miestas, tiek pilis susjungiami vien gynybin sistem. 1409 m. Naujuosiuose Trakuose kartu su banyia buvo steigta parapin mokykla, miestui suteiktos Magdeburgo miesto savivaldos teiss. Pavasar Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto nurodymu emaiiai pradjo sukilim prie kryiuoius. 1409 m. spalio 8 d. tarpininkaujant ekijos karaliui ir v. Romos imperatoriui Vaclavui IV, Prahoje buvo pasiraytos paliaubos, kurios turjo galioti iki 1410 m. liepos pabaigos. T laik abi puss inaudojo ginklavimuisi, sjunginink iekojimui ir samdini verbavimui paspartinti. Nors ekijos ir Vengrijos karaliai bei kiti kunigaikiai ir mgino siterpti kaip taikytojai, taiau Ordino beatodairikas reikalavimas sen, popieiaus ir imperatoriaus jam suteikt teisi ir ypa pagalbos pavergiant emaiius ukirto keli galimybei susitarti. ventasis Sostas taip pat nieko negaljo padti, nes tuo metu trys popieiai rungsi dl valdios. ekijos karali Vaclav IV, kuris iki 1400m. Buvo ir v.Romos imperijos imperatoriumi, kurfiurstai dl jo bejgikumo, o i tikrj dl pernelyg didelio taurels pamgimo nuo valdios nualino. Pfalco grafas

Ruprechtas, nuo 1400 m. iki 1410 m. buvs v.Romos imperijos imperatoriumi, neturjo reikiamo autoriteto, kad sutaikyt alis. 1410 m. liepos 15 d. jungtin Lietuvos ir Lenkijos kariuomen sutriukino Vokiei ordino kariuomen algirio myje. Po algirio mio emaitija ir rytin Sduva gro LDK sudt, o 1426 m. Vytauto kariuomen um Okos auktupio kunigaiktystes. Vytautui mirtant, lietuvi gyvenamoji erdv kartu su nadruvi, skalvi ir pietvakarinmis kuri emmis turjo apie 590 000 lietuvi gyventoj. I i gyventoj apie 90 000 lietuvi gyveno Prsijoje, kurioje i viso buvo apie 480 000 gyventoj (1410 m.). Kai kurie tyrintojai to laiko Kryiuoi Ordino prsikjai daliai tepriskiria tik 367 000 gyventoj, kuri 46 proc. buvo lietuviai ir prsai, 40 proc. vokieiai, kiti lenkai. 1410 m. liepos 15 d. Netoli nuo Gilgeburgo (Dbrowna), prs Sasnavos emje pietus nuo algirio ir vakarus nuo Tanenbergo kaim, vyko lemiamos kautyns. A.Kocebiu: pasikeitimus linkusi liaudis sutiko nauj valdi digaudama. Prsai drb kampan ruduosius apsiaustus, skrybles ir kitus jiems primestus apdaro elementus. Visi skutosi barzdas ir djosi ant galv lenkikas kepures. Net ir vokiei ateiviams atrod, kad lenk priespauda nebus tokia sunki. Elbingieiai taip mikliai vijo savo komtr, kad tas net sidabrini ind nespjo pasiimti. Daugelis Ordino broli spruko slapiomis. Kai kuriuose miestuose vyresnyb liko itikima Ordinui, bet vyskupai ir vienuoliai pakluso nugaltojui, taip pasielg ir diduomen. Kryiuoiai buvo grdami lauk i pili, o miest vartai atidaromi prieams. Panaiai rao ir J.Foigtas: Kur tik pasirod karaliaus kariuomen, ir miestai, ir kaimai pasidav be jokio pasiprieinimo; Ordino pilys krito viena po kitos: vienur dl to, kad nepakako gynj, kitur - dl riteri ir vietini samdini idavysts, dar kitur - dl riteri nerytingumo ir igverimo. Visur buvo prisiekinjama itikimyb daug vili teikianiam karaliui, taigi tokios idavysts, tokio persivertimo jokiam krate dar niekas nebuvo regjs. Panaikinti buvo visi statymai, nebegaliojo jokie reikalavimai, net Ordino viduje niekas nieko nebeklaus - jau pirmomis siaubo dienomis daugelis Ordino broli, paskubomis i Ordino nam pasiglem pinigus ir turt, spruko Vokietij, kad tenykiams kunigaikiams apraudot j Ordin itikusi nelaim. Kai kuriose vietose bajorija ir miestai reikalavo, kad kryiuoiai savo pilis perduot prieui. J.Foigtas pabria, kad visi keturi Prsijos vyskupai prisiek itikimyb Lenkijos karaliui Jogailai. Be jau minto Elbingo miesto ir pilies, pasidav ir Dancigo miestas bei kone visi tos srities miestai ir ia buvusios pilys; itikimo Ordinui liko dar tik Dancigo, veco, Rudino, lochau, Balgos, Brandenburgo, Karaliauiaus ir toliau iaur ir rytus esanios pilys. ia reikt pridti dar Ordino rezidencij Marienburg, kuriame veco komtras, grafas Henrikas fon Plauenas telk ikrikusius Ordino riterius ir ruosi gynybai; saks i miesto suneti pil visas maisto atsargas ir sueiti j visiems gyventojams, pat miest liep padegti. Atuonias savaites trukusi Marienburgo apgult Lenkijos karalius buvo priverstas nutraukti; svarbiausios prieastystai lykios sanitarins slygos, badas ir epidemijos kariuomens stovykloje, o antras dalykas - Lenkij siver Vengrijos karalius. Kadangi ir lietuviai jau buvo pasitrauk, tad lenk karaliui nebeliko nieko kito, kaip grti atgal Lenkij. Pasitelks pagalbon Livonijos ordino riterius, Kryiuoi ordinas gan greit ivijo i miest, pili ir tvirtovi silpnas lenk gulas. Vytauto kariuomen buvo umusi dal Prsijos rytini emi su pilimis (jas Gediminaiiai vadino savo tvonija). Marienburgo pilies apgultis buvo nutraukta ne tik dl bado ir epidemijos. Sjunginink kariuomen nebuvo reikiamai pasirengusi turmuoti galing vokiei pili, po tokio sunkaus mio algirio ir Tanenbergo laukuose kariams reikjo poilsio. Kai kurie lietuvi istorikai mano, kad Vytautas anksiau nutrauk apgult nenordamas visai sunaikinti Ordino, nes tada bt labai sustiprjusi Lenkijos karalyst, kurios ponai siek prijungti LDK prie jos ir paversti provincija. Anot Bumblausko - LDK neturjo tinkam ir reikiamo kiekio moni administruoti Ordino pilims. 1410 m. lapkriio 9 d. grafas Henrikas fon Plaucenas buvo irinktas didiuoju magistru. Jau gruodio mnes buvo padarytos paliaubos, o 1411 m. vasario 1 d. pasirayta Torno taika. Ja LDK juridikai atgavo emaitij (Ordinui perleist 1398 m. Salyno ir 1404 m. Raciono sutartimis), beje iki Jogailos ir Vytauto gyvos galvos. Apskritai pergal algirio lauke nebuvo adekvaiai forminta dokumentuose. Atskira sutartimi didysis magistras sipareigojo sumokti Lenkijai 100 000 kap Prahos grai kontribucij. is isipareigojimas sukl Ordinui dideli finansini sunkum, kuriuos jis tikjosi veikti vesdamas visuotiniusmokesius. Kadangi dl karo i kaim ne k tebuvo galima ispausti, tai is mokestis turjo bti mokamas ne nuo turimos ems, o nuo turto ir pajam-atuoni pfenigai nuo vienos marks. Dancigo

taryba mokest mokti atsisak. U tai, kad prisiek itikimyb Lenkijos karaliui, didysis magistras apie Dancigo taryb ir iaip buvo ne kokios nuomons prie to dar prisidjo Tarybos atsisakymas atsivelgti Ordino pastabas dl Tarybos rinkimo,- taigi Ordino komtras Dancige sak maitinguosius Tarybos narius suimti ir, J.Foigto duomenimis, trims jos nariams nukirsti galvas. S.Grnau, K.iucas ir A.Kocebiu teigia, kad galvos buvusios nukirstos septyniems monms; bet kad nuudyti buvo abu Dancigo burmistrai, Konradas Leckau ir Arnoldas Hechas, patvirtina visi istorikai. Dancigo atstov delegacija, kuri nuvyko Karaliaui pas didj magistr, atsidr u grot. 1411 m. vasario 1 d. buvo pasirayta Torns taikos sutartis, pagal kuri Vokiei ordinas atsisak teisi emaitij iki Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto miri. 1411 m. Karaliauiuje per Velykas suaukto landtago, luom susirinkimo, dalyviai vyskupai, bajorijos ir miest galiotiniai pasisak u tai, kad bt paleisti suimtieji; magistras tam nesiprieino, bet Dancigas u tai privaljo sumokti 14 000 kap grai. Ordino vadovyb Dancigo taryb pasodino naujus mones ir paskyr burmistr; nuo to laiko Dancigo burmistr Ordino vadovyb visada parinkdavo pati. Gin bei nesutarim tarp kylanios, politini teisi reikalaujanios buruazijos ir savo neribot valdi, privilegijas ir monopolius ginanio Ordino per pastaruosius metus netrko. Tuo galima paaikinti ir tai, kodl taip lengvai buvo prisiekiama itikimyb Lenkijos karaliui ir priimama jo valdia; taiau Ordinui vis dlto dar pavyko atsigauti. Pagrindin prieastis, kad santykiai pablogjo kaip tik Dancige, buvo ta, kad is miestas buvo ne Ordino kurtas. Ordinas j ukariavo 1308 m., iki tol jis priklaus Ryt Pamario kunigaikiui. Be to, o galbt ir dl to, Dancigo miesto taryboje nebuvo auktuomens atstov. Tuo tarpu auktuomen, su kuria Ordino riterius siejo visokie ryiai ir giminysts santykiai, ir buvo toji atrama, kurios padedamas Ordinas-vis pirma Prsijos ir Livonijos miestuose-iki iol pajg ilaikyti valdi. Taiau tarp ir kilmingj m rykti nepasitenkinimas grietu, dogmatiku Ordino reimu. is socialinis sluoksnis reikalavo teiss dalyvauti sprendiant komunalinius ir politinius klausimus; kad jis drauge reikalavo ir laisvesni rank inaudoti liaudies mases, ypa valstieius, tai jau melodija i kitos operos, bet ji suskambo ypa rykiai vliau. Ordino vestasis turto bei pajam mokestis gadino krauj ir didikams. Todl jau 1411 m. Karaliauiuje vykusioje landtago sesijoje ir diduomens galiotiniai Ordinui pasiprieino ir, kaip minjome pasisak u Dancigo pasiuntini paleidim. Beveik visus sakymus ir potvarkius didysis magistras leido savo nuoira. Taiau kad bent formaliai bt atsivelgta vis garsiau keliam feodal ir miestiei reikalavim leisti jiems dalyvauti krato valdyme, per vien i pasitarim, kuris vyko 1412 m. spalio mnes Elbinge, didysis magistras dav nurodym steigti Krato taryb. i taryb turjo eiti 20 kilmingiausi feodal ir 27 miest atstovai -po du i pai didiausi miest, - bet ne irinkti, o Ordino paskirti, tie, kuriais Ordinas labiausiai pasitikjo. Ordino pinig vert smuko, mons skundsi dl krate vykusi daugelio plim ir udyni. 1412 m. didysis Ordino magistras ileido sakus, skelbianius, kad n vieno valstieio ar trobelninko joks meistras negali priimti, jeigu tas nerodo paliks em savo ponui leidus. Siekiant sustabdyti valstiei bgim nuo ems, vlesniais metais ileista dar ir kit, didiausi galim udarb reglamentuojani statym. Valstieiai gavo daugiau prievoli, todl jiems likdavo maiau laiko dirbti savo em. 1413 m. gegus 3 d. imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgieio atsistas arbitras Benediktas Makra emes iki Nemuno ioi ir Klaipd pripaino Lietuvai. 1413 m. spalio 2 d. Horodls aktais tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo patvirtintas savarankikos Lietuvos valstybs egzistavimas: abi alis tvirtai sujung viena Gediminaii dinastija; Lietuvos bajor gimins susibroliavo su lenk bajor giminmis, gaudamos j herbus; Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje, remiantis Lenkijos pavyzdiu, vestas teritorinis administracinis padalijimas. 1413 m. ymus husitas Jeronimas Prahikis viejo pas Vytaut ir ia agitavo naujojo tikjimo naudai. Didiajam kunigaikiui buvo pasilytas ekijos karalysts vainikas. Tiesa, Vytautas nesivainikavo, bet 1422 m. isiunt Algirdo gimins kunigaikt ygimant Karibut, kuris ekijoje ibuvo kelet met. Martynas V net Vytaut kviet, kad is neremt husit. Bet Vytautas atsak, kad Kaributo isiuntimas ekij ess vien kertas u imperatoriaus Zigmanto sprendim Breslave (1420 m. sausio 6 d.), kurio emaitija po Vytauto mirties paliekama Ordinui. Atauksis tik tuomet, kai bus atitaisyta skriauda. Paskui ygimantas Kaributas i tikrj buvo atauktas. 1414 m. sausio mnes didiuoju magistru buvo irinktas Ordino didysis maralas Mykolas Kiuchmeisteris fon ternbergas. Paalinus Henrik fon Plauen, nesutarimai Ordino viduje neinyko, nes buvusio didiojo magistro gimin Vokietijoje buvo plaiai isiakojusi ir nenorjo, kad i gdos dm tert jos vard.

1414 m. prasidjo karas tarp Lenkijos ir Ordino. v.Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto I galiotinis (arbitras) vengr didikas Benediktas Makra, 1413m. sprends po Toruns taikos kilus Kryiuoi Ordino gin su LDK (dl emaitijos) ir Lenkija (dl Mazovijos) paskelb, kad Nemuno emupio deinysis krantas su Veliuonos ir Klaipdos pilimis yra emaitijos dalis ir dl to turi priklausyti Lietuvai, o ne kryiuoiams. Taiau Makra tiksliau nenurod emaitijos sienos su Ordinu, kartu liko neisprstas Sduvos (Unemuns) klausimas. Galutinio sprendimo jis nepadar: baigsi jo kaip arbitro galiojimo laikas. 1414 m. balandio mnes Grabove (Kujavija) vykusiame suinteresuot ali suvaiavime Vytautas ir Jogaila reikalavo, kad Ordinas nepretenduot emaitij is kratas su Nemuno emupiu ir prijimu prie Baltijos turi priklausyti Lietuvai, kad Sduva Gediminaii tvonija; Lenkijos delegacija reikalavo grinti Pavysl su Ryt Pamariu. Deryboms lugus, LDK ir Lenkijos kariuomen, kaip ir 1410 m., 1414m. susitelk prie Vyslos. 1414 m. liepos 18 d. Jogaila, Vytautas, Mazovijos ir kai kurie Silezijos kunigaikiai paskelb kryiuoiams kar. ie nestojo jau atvir m, o gynsi galingose pilyse, miestuose. Didiausi j nepajgus uimti ir prasidjus badui, Ordino globj popieiaus (jis buvo Lenkijos siuzerenas) Jono XXIII ir imperatoriaus Zigmanto I reikalavimu buvo sudarytos paliaubos. Tokiomis aplinkybmis prasidjo diplomatin kova ginitin teritorij klausimas pateko Konstanco banytin susirinkim. Jame atskira emaii delegacija pateik isam, argumentuot skund prie kryiuoius, bet susirinkimas Ordino nepasmerk, nors jo agresija buvo rodyta. Po 1416 m., 1418 m. ir 1420 m. Veliuonos, 1419 m. Gnevkovo (Kujavija) pasitarim, po Konstanco banytinio susirinkimo, kuriuose sien klausimas nebuvo isprstas, politin situacija pasikeit LDK ir Lenkijos nenaudai. Kada kryiuoiai buvo besutink pasilikti tik pajrio srit su Klaipda, naujojo popieiaus Martyno V legatai pareik, kad visa emaitija turinti priklausyti Ordinui. Dl to 1419 m. vasar LDK ir Lenkijos kariuomen buvo sutelkta prie Ordino sien. Arbitras imperatorius Zigmantas I Vroclave paskelb, kad galioja Torns taikos sutartis-emaitija priklausanti LDK tik iki Jogailos ir Vytauto gyvos galvos, po to atiteksianti Ordinui, taip pat jam atiteks pus Sduvos (Unemuns). Lenkijai buvo atsakytos teiss Kulmo em ir Ryt Pamar. Vytautas 1420 m. kovo 11 d. laike Zigmantui I labiau argumentuotai pagrind Lietuvos teises savo vakarines emes emaitij ir Sduv. Nepadjus ir Jogailos skundui popieiui Martynui V, kad bt pakeistas Vroclavo sprendimas, Vytautas sudar sjung su husitine ekija, kovojania su vokiei feodalais ir imperatoriumi Zigmantu I. ekij savo vietininku Vytautas pasiunt kunigaikt ygimant Kaributait su apie 7000 savanori. Pasibaigus paliauboms, LDK ir Lenkija, remdamos husitus, 1422 m. liepos mnes paskelb Ordinui kar, jungtin kariuomen siver Kulm. Ir vl ji nepajg uimti galingiausi pili, o kryiuoius gelbti vl msi popieius ir imperatorius. Pastarasis dl husit karo negaljo kariuomene paremti Ordino ir is buvo priverstas taikytis. 1415 1416 m. Konstancos banytin susirinkim (prasidjo 1414 m.) atvyko didiojo kunigaikio Vytauto parinkti emaii pasiuntiniai; buvo iplatintas skundas dl Vokiei ordino jiems padaryt skriaud. Susirinkimas pareigojo Vilniaus vyskup ir Lvovo arkivyskup apkriktyti emaitijos krat. 1415 m. vyko lemiamas mis prie Azenkro miesto. Pranczai buvo sutriukinti, anglai um vis alies iaur. Anglijos pus perjo Burgundijos hercogas. Jo padedama angl kariuomen eng Paryi. 1415 m. ant lauo buvo sudegintas Janas Husas. 1417 m. spalio 24 d. buvo steigta emaii vyskupyst, kurios centru tapo Medininkai (dab. Varniai). 1418 m. didysis kunigaiktis Vytautas, kurdamas ir stiprindamas bajor luom emaitijoje, m jiems dalyti valstieius kaip veldamus. ie privaljo dirbti bajor kyje, kad palengvt pasiruoimas karui. Tuo nepatenkinta dalis emaii sukilo prie toki naujov, nuniokojo kuriamas banyias ir upuol Vokiei ordino emes. 1418 m. pavasar prasidjo sukilimas emaitijoje. Vytautas su sukilliais susidorojo: emaii seninas Ksgaila Valimuntaitis 60 j sak nukirsti galvas. itaip norta apsisaugoti nuo netiktum, nes tarp vitrigailos ir Ordino nuolat kursavo pasiuntiniai, o Lenkija planavo ir jau ruosi LDK padedama karui su Ordinu.

1418 m. pavasar, kovo 24 d. nakt vitrigaila pabgo i Kremeneco kaljimo. Pabgim suorganizavo kunigaikiai Dako (Danielius) Feodoroviius i Ostrogo su 500 raiteli, Aleksandras Nosas ir Andrius i Smolensko. Pakeliui i Kremeneco prie vitrigailos prisijung apie 150 Volyns bajor. Jis uima Luck. Balandio 22 d. Ragains komtras gavo ini, kad vitrigail ums Maaj Valakij, kiti Podol. Vytautas sustiprins pilis ir bijs, jei vien kuria paimt vitrigaila, tai visa alis prie jo prisidt. vitrigaila ilgai netruks kartu su Dako pereina Valakijos sien, patraukia Vengrij. Kur laik gyvena Austrijoj pas savo giminait kunigaikt Ernest ir kitus magnatus. Kadangi tuo metu karalius Zigmantas buvo Konstanco banytiniame susirinkime, tai nuvyksta tenai pats ir paskui drauge su juo gro Vengrij. Taiau i Zigmanto rimto palaikymo nesulauk. 1419 m. vasario 5 d. Ordino maralas prane magistrui, kad emaiiai laukia vitrigailos ir jam padt uimti vis Lietuv. Vytautui itikimi telik tijnai ir kamarininkai. Dl to ordinui pataria pulti. Vasario 9 d. Maralas plaiau apibudina sukilli bkl. mons nor, kad jiems padt Ordinas ar vitrigaila. 1419 m. Romos Imperatoriaus Zigmanto iniciatyva taikos deryboms suvaiavo Jogaila, vitrigaila ir pats Zigmantas. vitrigailai dovanota emi Lenkijoje, paadta j ir LDK. Dabar lenkams buvo laisvos rankos karui su Ordinu, juolab, kad liepos 13 d. baigsi paliaubos. Pagaliau sulaukiama sprendimo 1419 m. vyko sukilimas Prahoje. Varguomen ir amatininkai vijo i miest vokiei turtuolius, niokojo vienuolynus, vijo lauk ir ud Banyios tarnus. Prasidjo husit karai (1419-1434 m.) 1420 m. sausio 6 d. Breslave Kryiuoi Ordinui pripastamas Pamarys, Michalovo ir Kulmo ems, Lietuvai emaitija. 1420 m. imtatkstantin kryiuoi kariuomen siver ekij, plikavo, ud. Juos sutramd husitai. 1420 m. rugpjio 10 d. Pasiraoma sutartis (Varniuose arba Varnoje). Vytautui paadama, kad vitrigaila bus paklusnus jam ir itikimas, valdys emes tik kurias Vytautas duos, nelaikys kunigaikiui neitikim moni. Vytautas vitrigailai paved valdyti ernigov, Trubevsk, Briansk ir Severo Naugard. 1421 m. pavasar vitrigaila, kaip Vytauto vietininkas sumua totorius. Belaisvius nusiunt Vytautui. 1421 m. apie Velykas imperatorius Zigmantas siunia pasiuntin, kad isiaikint ar Lenkijoje neremiami husitai. Rugsjo 5 d. popieius grietai spja Viepatyje Jogail, kad su eretikais ekais nedaryt sutarties. Tai busi galima tik tada, kai ekai gri Katalik Banyi. 1421 1422 m. Vilniaus vyskupu paskirtas Motiejus Trakikis pareikalavo, kad vyskupijos klebonai mokt lietuvi kalb ir tik taip kreiptsi lietuvius. 1422 m. Valkoje susirinko pirmasis landtagas, Livonijos valstybli konfederacijos svarbiausias valdymo organas (vienijs Livonijos dvarinink, dvasinink ir miestiei luomus). 1422 m. rugsjo 27 d. LDK ir Lenkija su Ordinu sudar Melno (prie Melno eero, Vyslos de. Krante, prie Osos ups) taikos sutart: Ordinas galutinai atsisak Sduvos ir emaitijos Lietuvos naudai, taiau Nemuno iotys ir Klaipda liko Prsijos valdioje. Melno taikos sutartyje pasakyta, kad Livonijos siena eina ventosios upe, o toliau senosiomis sienomis, buvusiomis dar tada, kai Ordinas nevald emaii. Po sutartimi pasira ir vitrigaila. Nustatyta tiksli vakarin Lietuvos siena, kai kurios jos atkarpos iliko iki iol. Lenkija susigrino tik Neavos em ir pus Vyslos vagos nuo Drevantos ioi iki Ryt Pamario, Ordinas toliau vald Ryt Pamar, Kulmo ir Michalovo emes.

1422 m. Melno taika. Siena nustatyta tarp LDK (Rusijos imperijos) ir Ordino (Prsijos karalysts, vliau Vokietijos imperijos) nesikeit iki 1919 m.
1422 m. po Melno taikos buvo atnaujinti pilies rekonstrukcijos darbai. Imta pilti pylimus, renginti liuzus, atstatinti sugriaut maln. XV a. pilis pavaizduota vieninteliame altinyje - 1535 m. datuotoja graviroje. XV a. pradioje, pradjus perstatinti pil, LDK ir kryiuoi karo metu sunyks miestelis, buvo perplanuotas. Pil ir miest bandyta sujungti vientis gamybin sistem. Kalbant apie XV a. miesto plano struktr, galima spti, kad miesto pagrind, greiiausiai, sudar dvi staiu kampu susikertanios gatvs. aunamieji ginklai (parakiniai) Klaipdoje atsirado jau 1415 m. Klaipdos komtrijos karini pajg gula XIV a. pabaigoje nevirijo 40 moni. XV a. I-oje pusje apie 50-60 ginkluot vyr. XVI a. -ame ketvirtyje ginkluots skaiius taip iaugo, jog tiktina, jog gul sudar apie 150-180 kari.

1424 1426 m. vitrigaila vainja Ryg. Dalyvauja Vytauto ygyje D.Naugard. vitrigailai net buvo patikta kartu su ygimantu pasitikti prie sienos Ordino magistr, kuris vaiavo Vytauto vainikavim Vilniuje. Romos imperatorius Zigmantas Vytauto vainikavim siejo su didiul sjunga, kuri turjo eiti jis pats, jo ekijos ir Vengrijos karalysts, Kryiuoi Ordinas ir LDK. Lenkai m ruotis karui, Vytautas sak sustiprinti pilis, apginklavo mons ir apie tai 1429 m. Birelio pradioje prane Lenk valdantiems sluoksniams. Vytautas turjo bti vainikuotas rugsjo 8 d., paskui 29 d. Taiau lenk ginkluota sargyba sulaik imperatoriaus Zigmanto siuniam karn. Kilo sumanymas karnas pagaminti Vilniuje, o vainikavim imperatorius Zigmantas tik ratifikuot. 1426 m. Livonijos ir LDK siena nustatyta nuo Baltijos jros iki Sidabrs piliakalnio. Taiau ventoji, matyt nebuvo senoji siena, nes Flandrijos riteris ilbertas de Lanua, 1412-1414 m. savo kelions aprayme paymi, kad emaii em jusi pajriu iaur iki pat Liepojos. Anot jo, pietryiuose Daugpilis buvs paskutin Livonijos tvirtov prie Lietuvos sien. 1427 m. Jogaila apsilanks Palangoje, ta proga ra Vytautui: jeigu jau kunigaiktis nors ordinui urayti ems, tai geriau gals dovanoti plot rus emi, bet ne Palang. Jeigu atiduosi Palang kryiuoiams sakmiai ra Jogaila, - turs dl to verkti Lietuvos ir emaii mons ir patsai valdovas. 1429 m. saus Ryt ir Vidurio Europos valdov suvaiavime Lucke (dab. Ukrainoje) imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasil didj kunigaikt Vytaut vainikuoti Lietuvos karaliumi. 14291430 m. Smolenske buvo sukurtas Lietuvos didij kunigaiki metratis.

LDK etniniai plotai 1430 m.

Apgyvendinti plotai Lietuvi Baltarusi Rus Ukrainiei Totori I viso: Teritorija km2 105 000 250 000 150 000 210 000 215 000 930 000 Gyventoj skaiius 590 000 508 000 450 000 840 000 100 000 2 480 000 Gyventoj tankumas 1 km2 6,0 2,0 3,0 4,0 0,3 2,5

Vytauto Didiojo laikais LDK, bdama ymiai didesn u Lenkij, etniniu poiriu buvo daugiataut valstyb. Lenk istoriko H.Lovmianskio duomenimis, LDK teritorijos plotas buvo apie 1 000 000 km2, t.y. apie 15 kart didesnis u dabartin Lietuv. Tai LDK ekspansijos ir jos teritorijos ipltimo apogjus. LDK ekspansij slav emes netiesiogiai skatino ir Vakar valstybs, kurios bijojo galimo lietuvi verimosi vakarus. 1429 m. Orleano apsiausties nutraukimo metai. Dalyvaujant anai DArc, buvo ilaisvintos didels Pranczijos sritys. Buvo vainikuotas naujas Pranczijos karalius. Angl kariuomen buvo ivyta i alies. 1430 m. Lenkijos Karalysts taryba visokeriopai prieinosi Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto pastangoms karnuotis. Brendo karas tarp Lenkijos ir Lietuvos. Karalius Jogaila elgsi dviprasmikai: ir pritar Vytauto ketinimui, ir nepritar. 1430 m. rugsjo 8 d. sulugo Vytauto karnavimo ikilms Vilniuje: lenk pasienieiai nepraleido Lietuv veamo karalikojo vainiko ir karnavimui skirt teisini akt, kuriuos gabeno specials imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgieio pasiuntiniai. 1430 m. spalio 27 d. mir LDK valdovas Vytautas (Aleksandras). Jam buvo 80 met. Jis buvo palaidotas Vilniaus katedroje (v. Stanislovo banyia). Nedelsiant didiuoju kunigaikiu irenkamas vitrigaila. Gavs sost vitrigaila prane apie savo irinkim Romos imperatoriui bei Livonijos magistrui, kuris savo ruotu informavo kryiuoi didj magistr. Jam silomas karaliaus vainikas. v. Romos imperatorius rimtai domisi iuo reikalu. Toliau atrja LDK ir Lenkijos santykiai. 1430 m. lapkriio 8 d. vitrigaila pradeda oficialiai vykdyti Vytauto politik. Jis pasil imperatoriui Zigmantui sjung, kuri apimt ir Ordin, o jei nort prie jos galt prisidti ir Lenkijos karalius. vitrigaila pareik nor ir sutikim priimti karaliaus vainik, jei tik imperatorius Zigmantas j atsist.

1431 m. vasario mnes suauktas lenk seimas Sandomire, kuriame svarstyta, kad vitrigaila Lietuvos sost valdi ugrobs jga ir prieingai Karalysts ir Kunigaiktysts sjungai. Nors vitrigaila rinktas LDK valdanij sluoksni. Lenkai LDK ir Lenkijos siena laik Bugo up. Taip pareik ir Jogaila savo 1431 m. rugpjio 1 d. laike kryiuoi magistrui. 1431 m. lenkai band daryti sjung su husitais. Kai derybos iiro, husit vadai kreipsi Lenkijos prieinink vitrigail. Balandio pabaigoje husit pasiuntinys Meczkas atvyksta Lietuv ir vitrigailai silo sjung prie Lenkij. Bet vitrigaila neman dtis su didiausiais imperatoriaus Zigmanto prieais. 1431 m. Lenkijoje vyko vieas disputas tarp daugelio husit vad ir lenk dvasinink. Disputas vyko lenk kalba. Jame dalyvavo ir Jogaila, ygimantas Kaributas. Artjant Velykoms po nemalonaus incidento tarp katalik dvasininko ir husit, ekai ivaiavo i Lenkijos. 1431 m. gegus mnes Ruano mieste buvo sudeginta ana DArc. 1432 m. lenk suorganizuoto smokslo paskoje vitrigaila nualintas nuo sosto. Vietoj jo pasodinamas Vytauto brolis ygimantas Kstutaitis. 1432 m. gruodio 21 d. apie tai magistrui prane Lansee. Po 5 dien Lansee tai primena vitrigailai ir ragina j, kad Palanga bt kuo greiiau uimta, argumentuojant, kad Ordino pasiuntiniai tokiu atveju galt keliauti patogiau ir saugiau (bequemer unde ungehindert). Vis dl to vitrigaila jokio dokumento dl Palangos perleidimo neileido. ygimantas Kstutaitis pajr tikslingai inaudojo ir ten laik stipri sargyb. emaiiai atiminjo i Livonijos Prsij siuniamus laikus, suiminjo vejus, pl apylinkes. Taip skundiasi Livonijos magistrui Goldingos komtras (1432 m. spalio 14 d.). Apie emaii puldinjimus vokieiai skundiasi ir vliau, pvz., 1434 m. vasario 27 d. 1432 m. spalio 15 d. Gardino susitarimais ygimanto Kstutaiio atsisak Lietuvos suverenumo juridini garantij Lenkijos Karalysts naudai. 1432 m. gruodio 9 d. prie Amenos buvo sumuta nuverstojo kunigaikio vitrigailos kariuomen. Po Amenos kautyni vitrigaila nenurimo, ruosi naujam puolimui. Pas j sveiavosi didiojo magistro atstovas Lansee, kuris vadovaudamasis magistro instrukcijomis siek igauti Palang ordinui, kad galtu susijungti abi Ordino atakos. Pajr tuo metu vald ygimantas Kstutaitis. vitrigaila u param paadjo Ordinui Palang. 1434 m. gegus 6 d. buvo paskelbta didiojo kunigaikio ygimanto Kstutaiio privilegija bajorams. Ja buvo sulygintos katalik ir staiatiki teiss Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. 1434 m. birelio 1 d. mir Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila. 1434 m. Ryga net ruosi karui su Livonija, m barikaduoti savo gatves. 1434 m. prie Lipan, rytus nuo Prahos saikingieji husitai, kuri kariuomen ilaik popieius ir imperatorius upuol taboritus. Pastarieji pralaimjo. 1435 m. rugsjo 1 d. vyko Ukmergs (Pabaisko) kautyns - Livonijos algiris, kuriose susirm Lenkijos ir LDK kunigaikio Mykolo, ygimanto snaus lietuvi ir lenk jungtin kariuomen su vitrigailos, totori, rusn ir Livonijos jungtinmis pajgomis prie Zirnaj eero. vitrigailos kariuomenje buvo rusn (i Smolensko, Vitebsko, Polocko ir Kijevo). Livonijos kariuomenje alia riteri buvo ir vietini Livonijos gyventoj. vitrigailos pusn stojo ir ygimantas Kaributas. vitrigailai padjo ir totoriai. Kariuomenei vadovavo vitrigaila ir Livonijos magistras Franke Kerskorfas. Lemiam akimirk jiedu tarsi, pulti ar ne, taiau paskui abu nusprend trauktis. Lenk kariuomen sudar gerai ginkluota ir patyrusi Lenk raiteli kariuomen, kuri buvo visa ygimanto viltis. vitrigaila savo ruotu labiausiai pasitikjo Livonijos pajgomis. vitrigaila m pralaimjo, Livonijos magistras uvo. Livonijos Ordinas visada kovojo su Rygos miestu. Po pralaimjimo prie Ukmergs bendra nelaim Rygos miest su Livonijos Ordinu suartino. 1435 m. gruodio 4 d. Livonijos landtagas suvienija Livonij politikai. Suvaiav Ordino, vyskup, kapitul, riteri, knecht ir miest atstovai nutar: gintis privalo visi; puolamj kar pradeda tik bendrai susitar, be to n vienas nedaro diplomatini nemalonum vieni kitiems. Livonija m konsoliduotis. Sutvirtjusi Livonija pajuto, kad nebereikia paramos praytos i Kryiuoi Ordino. 1435 m. gruodio 31 d. Kujavijos Breste tarp Lenkijos su Lietuva ir Vokiei ordino pasirayta Aminosios taikos sutartis, kuria Ordino ems buvo paverstos teisikai nuo sjungininki priklausoma teritorija ir galutinai neteko Vokietijos imperatoriaus globos.

1437 m. Livonijos magistras ra, kad nemonikas kunigaiktis nukirsdins galvas Vitebsko ir Polocko atstovams. Dl to tie miestai bijoj daugiau pas ygimant bevaiuoti ir sustabd prekyb. Gali bti, kad jo charakter takojo ilgalaikis buvimas kaljime. Trakus ums artoryskis juos vald vitrigailos vardu, mat j gimin nuo seno buvo palanki vitrigailai. Taip pat vitrigailos vardu uimta Vilniaus pilis. Taiau vitrigaila nesiver Vilni. Jam labiau rpjo atsisst stipriai antrosios LDK sostins sost Luck. vitrigaila Lucke ibuvo iki 1438 m. pabaigos. 1440 m. kovo 20 d. kunigaikiai artoryskiai su bajoru Kabeika nuud Trakuose ygimant Kstutait. ia prasiver nepasitenkinimas ygimanto iaurumu. Pvz., vos gavs sost ygimantas nuud karved Jauni ir maral Rumbaud. Jo sakymu po Ukmergs mio nemonikai baigia gyvenim ygimantas Kaributas ir Romos karaliaus pasiuntinys Rothas. Net vien kart jis vitrigailos pasiuntinius prigird, kit liep valkioti gatvmis, o paskui paskandinti. Ir savo pasiuntinius, grusius i vitrigailos, pirma pakankins, nuud. 1440 m. birelio 29 d. nuudius ygimant Kstutait, natraliu kandidatu Lietuvos sost tapo jo snus Mykolas; Mykolo alininkai tuojau um emutin Vilniaus pil, Trakus ir Brast. emaiiai taip pat palaik jo pus. Taiau dauguma didik, bijodami kerto u tvo nuudym, buvo nusistat prie j. Tuo pat metu pretenzijas sost ikl ir vitrigaila, bet LDK didikai be Lenkijos Karalysts tarybos pritarimo didiuoju kunigaikiu paskelb trylikamet Kazimier Jogailait, nors Lietuv jis buvo atsistas kaip Lenkijos vietininkas. Vietoj nepilnameio Kazimiero LDK vald patarjai, kuriems vadovavo Jonas Gotautas. Mykolas pasiadjo bti paklusnus Kazimierui, taiau netrukus jis band suruoti prie Kazimier smoksl, kuriam nepavykus pabgo Maskv. Ten jis mir nunuodytas 1452 m. 1441 m. Naujj Trak karaim bendruomen gavo Magdeburgo miesto teises. 1441 m. buvo numalintas Smolensko miestiei sukilimas. 1442 m. buvo sudaryta didiojo kunigaikio Kazimiero sutartis su emaiiais, jiems suteikta privilegija. Ja kratas galutinai prisijung prie Lietuvos, isaugodamas autonomin padt (Nevis tapo krato rytine administracine riba). Administraciniu poiriu emaitija paversta seninija, o tituluojant valdov vadinta ir kunigaiktyste. i privilegija patvirtino visas Vytauto laikais turtas teises ir garantavo, kad krato senin emaiiai rinksis patys, o didysis kunigaiktis j tik tvirtins. Be to, Kazimieras pasiadjo, kad emaitijoje daugiau nebebus kuriama n vieno didiojo kunigaikio dvaro. Taip pat emaiiams buvo leista laisvai medioti ir klauti ten, kur ir anksiau mediodavo ir klaudavo. Nuo privilegijos suteikimo laik emaitija vadinta kunigaiktyste. 1443 m. lugus Aukso Ordai susikr Krymo chanatas 1444 m. lenkai, uvus j karaliui Vladislovui, pasikviet sost LDK didj kunigaikt Kazimier. Vytauto laikais sritini kunigaiki buvo lik nedaug. Nuo j laik vis krat vald pats didysis kunigaiktis per savo vietininkus. Bet Kazimiero valdia i pradi buvo silpna, ir jis buvo priverstas kai kurioms sritims duoti daugiau savarankikumo. Pirmiausia tokia privilegija buvo duota emaiiams, o vliau ir Smolenskui. Smolenske buvo sigaljs Lengvenio Algirdaiio snus Jurgis. Nors jis ir buvo jga paalintas, taiau Smolenskui teko duoti privilegij, garantuojani jam dal savarankikumo. Kazimieras stengsi vis krat pajungti savo valdion. Jis nealino kunigaiki jga, kaip tai dar Vytautas, bet, kuriam nors j mirus, nebeduodavo kunigaiktysts pdiniams. Taip antai, mirus Kijevo

kunigaikiui Simanui 1471 m. jis Kijevo nebeatidav jo broliui Mykolui, o paskyr ia savo vietinink. Kazimiero valdymo pabaigoje atskiros kunigaiktysts liko tik Kopyliuje, Slucke, Pinske, keletas ernigovo krate ir Maskvos pasienyje. Taiau jose esanias pilis vald didiojo kunigaikio vietininkai, todl jos nebegaljo bti pavojingos valstybs vientisumui. LDK centralizacija pradta Vytauto buvo baigta. 1445 m. siekia ankstyviausi duomenys apie Hanzos (Deutsche Hansa) pirkli sjungos kontoros veikl Kaune. 1445 m. Gutenbergas ileido pirmj spausdint knyg. Nuo tol knyg spausdinimas m greitai plisti Europoje. Prajus 50 met Europos miestuose jau veik 1100 spaustuvi. Knygos atpigo. 1446 m. sudarytas pirmasis Lietuvos metraio svadas. 1446 m. Vilniaus seime lietuviai udraud Kazimierui bti Lenkijos karaliumi. vitrigailai buvo suteikta iskirtin teis Lenkijoje valdyti ereco ir Grudko miestus. 1447 m. gegus 5 d. didysis kunigaiktis Kazimieras irinktas ir Lenkijos karaliumi. Kadangi tuo metu jo ginas tarp LDK ir Lenkijos dl Podols ir Volyns, tai lietuviai i privilegij ra punkt, kuriuo Kazimieras pasiadjo ilaikyti LDK tose paiose ribose, kokias ji turjo Vytauto laikais. Be to, nordami apsidrausti nuo lenk takos, lietuviai privilegij ra nuostat, kad didysis kunigaiktis negali duoti Lietuvoje nei urd (pareig), nei emi jokiam svetimaliui. i privilegija turjo didel socialin reikm. Visi valstieiai gyvenantys bajor dvaruose liko visikoje pon valdioje. Didysis kunigaiktis pasiadjo nesiuntinti j dvarus joki savo teisj ir atleido bajor valstieius nuo vis pareig valstybei. Jau Zigmantas 1434 m. bajor valstieius buvo atleids nuo mokesi javais; dabar jie dar buvo atleisti nuo pastoi, nuo pili statymo ir remontavimo, nuo pareigos pjauti didiojo kunigaikio dvar pievas ir nuo piniginio mokesio sidabrins. Vietoj pareig ir mokesi didiajam kunigaikiui, valstieiai buvo apkrauti didesnmis pareigomis savo dvar savininkams bajorams. Bajorija, trokdama pelno, kaskart vis labiau spaud savo valstieius. Todl laisvieji valstieiai i bajor dvar mieliau klsi didiojo kunigaikio emes. Nordama tam pastoti keli, bajorija isireikalavo, kad i privilegij bt rayta nuostata, draudianti didiajam kunigaikiui priimti pabgusius bajor valstieius. Taigi privilegija padjo visuotins baudiavos pagrindus: bajor valstieiai liko visikoje bajor valdioje; jie nebeturjo joki pareig didiajam kunigaikiui (valstybei), o vien tik savo ponams ir niekur nebegaljo isikelti i j emi. 1447 m. birelio 25 d. Kazimieras buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi ir vis maiau rpinosi Lietuvos reikalais. 1448 m. Rusijos Staiatiki metropolija atsiskyr nuo Konstantinopolio dl pastarojo unijos su Roma. Pradta vystyti Treiosios Romos ideologija. XVI XVIII a. Reformacijos procesai kliud ir Rusij, bet ia jie gavo labai savit pobd, kad it period galima laikyti Antireformacija. 1449 m. rugpjio 31 d. po Mykolo pabgimo Maskv, LDK sureng kelet skming ygi rytus, ukariavo kelet pasienio srii. Bet Kazimierui grus Lenkij, LDK didikams daugiau dmesio kreipiant konflikt su Lenkija dl Volyns ir Podols Maskvoje pralaimjo kunigaikio Vosyliaus prieininkai, prasi Kazimiero pagalbos. Jos nesulauk jie buvo sutriukinti. Kazimierui teko pasirayti Aminosios taikos sutart su Maskvos Didija Kunigaiktyste. Ja pasidalyta takos zonomis buvusios Rusios emse. Suteiktos didels didiojo kunigaikio Kazimiero nuolaidos stiprjaniai Maskvos valstybei. Tai buvo pirmasis LDK pralaimjimas stiprjaniam ryt kaimynui. LDK Kazimiero laikais galjo surinkti 40 000 kariuomens, Lenkija 60 000 . 1449 m. Liubeko teises Klaipdoje pakeistos Kulmo miesto teises. Klaipda netapo fanzos miestu, iki XVI a. netapo jriniu miestu (nebuvo pirkli gildij). Kulmo miesto teiss duoda daugiau laisvi emi valdyme. Klaipdos herbas: raudonas fonas, auksiniai boktai, mlynas vanduo ir juodas laivas. Miesto augim stabd konkurentai - dancigieiai, kurie 1458, 1460 ir 1462 metais savo laivais patruliavo Klaipd, trukdydami prekybiniams laivams i Liubeko, Amsterdamo ir kit miest plaukti uost. 1520 m. kai Ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis atsisak mokti lenkams duokl, ie um Rytprsius ir padeg Klaipd. Likusi miesto dal netrukus sunaikino dancigieiai, kurie Dangs iotyse paskandino akmen prikrautus laivus, padarydami uost neprieinamu laivams, turintiems didesn nei 2 metr grimzl. 1449 m. lapkriio 7 d. mir didysis Ordino magistras Konradas fon Erlichshauzenas. Apie j J.Foigtas rao: Jeigu statymus laikysime tautos dorovingumo ir kultros rodikliu, tai daugyb io magistro potvarki, direktyv ir statym nerodo tuos laikus buvus itin dorybingus: pelno ir pinig vaikymasis, lengvo gyvenimo

ir malonum trokimas, kilnumo ir ventumo nevertinimas, apgaul prekyboje ir kasdieniame gyvenime, noras vytti prabangiais drabuiais, itvirkavimas ir begdikumas, abortai, vaik udymas, lbavimai, garbing moter grobimas, skyrybos, kunig ir pamald negerbimas, sekmadieni ir vent dien nepaisymas-tai tos nuodms ir tie nusikaltimai, dl kuri didiajam magistrui Marienburge skundsi net vienas amatininkas. Taip pat ir A.Kocebiu pateikti Kulmo vyskupo priesakai kunigams rodo, jog dvasinink gyvenime irgi m psti nauji vjai: Kunigas neturi prabangiai rengtis, neioti ginkl, lankytis smuklse, loti, okti, suvedioti moteris, eiti su visais pirt, lupikauti, bylintis, savo pareigas parduoti, mesti banyi ir vainti po krat i vietos viet, skleisti prietarus, reikalauti dovan ir kyi, pasakoti, k girdjs per ipaint, atleisti bsimas nuodmes, teisti u kriminalinius nusikaltimus, iniekinti ventum nuudymu arba celibato paeidimu. Kol dar nebuvo irinktas naujas didysis magistras, susirinko Ordino komtrai ir pareng stat projekt, kur ketino duoti pasirayti bsimajam magistrui. ie statai numat apriboti didiojo magistro valdi ir sutelkti didesn veikimo laisv atskiriems konventams. 1450 m. kovo 21 d. didiuoju Ordino magistru buvo irinktas Liudvikas fon Erlichshauzenas, Konrado fon Erlichshauzeno snnas. Bet Ordinas valstybje valdia neketino su niekuo dalintis. 1452 m. Livonijos Ordinas susitaria su arkivyskupu valdyti Ryg dalimis, bet miestieiai, pasinaudoj abiej ali nesutarimais ir stoj arkivyskupo pusn, kelis kartus pradeda permaining kov su riteriais. Paskutin kart Ordinas vald Ryg 1491-1561 m. drauge su arkivyskupu 1452 m. vasario 10 d. Lucke mir LDK kunigaiktis vitrigaila, kuriam galjo bti apie 78 metus. Palaidotas Vilniuje. Didesn gyvenimo dal praleids kovose, vitrigaila neturjo kada rpintis vidaus reikalais. Bet ir ia jis padar svarbi permain. Jis pirmas i Lietuvos didij kunigaiki paauk visuomens atstovus dalyvauti valdioje. Tiesa, jau Vytauto laikais buvo kunigaikio taryba, bet jinai tuomet maai tereik. Didysis kunigaiktis ja naudodavosi gal tik tada, kai nordavo paremti savo reikalavimus. Tuo tarpu vitrigaila beveik visus svarbius ir smulkius reikalus atlikdavo, pasak jo paties, pasitars su itikima taryba. inoma, teisikai imant, taryba nedalyvavo valdios veiksmuose ir tik saugodavo senov (starinu), bet vis dlto faktika jos taka buvo didel. Haleckis spja, jog taryboje (Volyns valdymo metu) turjo teis dalyvauti visi kunigaikiai ir bajorai. Prie vitrigail toki privilegij Volynje nebuvo. inoma, savo teise dalyvauti taryboj jie naudodavosi tik atsitiktinai, ir kunigaiktis tardavosi daniausiai vien su auktaisiais valdininkais ir galingesniaisiais. vitrigaila taryb turjo ir prie tapdamas Lietuvos kunigaikiu, ir juo bdamas, pagaliau ir juo nustojs bti. Patsai jis, kaip mes ne kart minjome, visuomet rasi didiuoju kunigaikiu. Jo dvare randame itis valdinink hierarchij. Jau 1424 m. vitrigaila (kaip ernigovo kunigaiktis) turi idinink, kuris greiiausiai jo ir kanclerio pareigas. 1437-1438 m. aptinkame pakancler Moris Hlinsk. Nuo 1442 m. Lucko kunigaiktis turi kancler Mikaloj Zorer, vliau Teodor Kozlovsk. Tuo tarpu Lietuvos didiojo kunigaikio valdios aparate idininkas atsirado tik Kazimiero laikais. Taip pat ir kancleris, kuris nuolat figruoja tik nuo 1446 m. O pakanclerio pareigyb steigta vos prie Liublino unij. Be to, vitrigailos rmuose randame specialij valdinink, pvz., vyriausi mediotoj, vyriausi virj ir duonraik. Prekybos reikalui tas kunigaiktis dl nuolatini neramum, kar ir smyi ne k tegaljo padaryti. Vis dl to ir iuo dalyku jis rpinosi. Pabgs ordin ir 1402 m. kovo 2 d. sudarydamas sutart, traukia pirkliams nuostatus: globos kryiuoi pirklius, kaip savuosius, bet jie turs mokti muitus, nuo seniau vestus; taip pat svetimiesiems bus taikomi suvarymai, kurie lieia vietinius pirklius. Tarpukary nuo artoriskio paliaub iki Amenos maito (1431-1432) Algirdaitis daugiau gali atsidti prekybos reikalams. Jis rao vyriausiam magistrui, kad neatsakyt paramos pirkliams, vykstantiems Silezij ir Dancig. Kai kurie tu prekybinink yra kunigaikio rm tarnai. Ir iaip kultros reikalai Algirdaiiui nesvetimi. Pvz., jis rpinosi auktutin ir emutin Lucko pilis apsupti mru. To padaryti nespjo, ir dalis emutins pilies liko medin. Pagaliau vitrigailos valdoma Lucko em nebuvo kokia pusiau laukin. Jau 1432 m. Lucke ir Kremenece randame vokiei ir lenk, i kuri paprastai buvo renkami vaitai. Tais metais Luckas i Jogailos gavo Magdeburgo teis. Algirdaitis turjs nepaprast energij, judrum ir itverm, bet nepasiymjs gabumais ir nuoseklumu. Vienas vokiei altinis vitrigail apibudina garbingu kunigaikiu. Gustino (rus) metratis ino vitrigailos iaurum (svirep ir neistov).

vitrigaila buvo tiesaus ir nuoirdaus bdo mogus. Apie tai prasitar ir tokie nepalanks jam istorikai, kaip Stadnickis ir Lewickis. Kitoje vietoje jau minjome jo santykius su rusais ir lietuviais. Livonijoje j rm riteriai, knechtai ir apskritai visi gyventojai. Pagaliau nemaa ir lenk jam pritar. Posilg sako, jog daug lenk persimet pas j. 1452 m. Maskvoje nunuodytas buvs pretendentas LDK sost Mykolas, buvusio LDK didiojo kunigaikio ygimanto Kstutaiio snus. Mirdamas pra palaidoti j Vilniuje. Praymas buvo vykdytas. 1452 m. Florencijoje gim Leonardas da Vinis (1452-1519). 1453 m. Anglijos karalius papra Pranczijos taikos. Pagal susitarim anglams Pranczijoje liko tik vienas Kal uostas. 1453 m. sultonas Mechmedas II surinko apie 100 000 moni kariuomen ir apsiaut Konstantinopol. Bizantija neturjo l didelei samdomajai kariuomenei ilaikyti. Miestui ginti vyriausyb testeng surinkti ne daugiau kaip 10 000 moni. Turkai turjo galingiausi Europoje artilerij. 53-j apsiausties dien turkai um miest. Kruviname susirmime uvo paskutinis Bizantijos imperatorius. Sultonas leido kariuomenei 3 dienas plti Konstantinopol. Didel dalis gynj buvo iudyta, apie 60 000 gyventoj parduota vergij. Konstantinopolis tapo Osman imperijos sostine Stambulu. 1454 m. vasario mnes Prsijos sjunga (riteriai, miestieiai) pradjo sukilim prie Ordin ir su Prsijos emmis atsidav glob Lenkijos karaliui Kazimierui. Sukilliai um galingas Dancigo, Torno, Elbingo, Karaliauiaus, Ragains, Tils, Klaipdos pilis. Ordino valdomos teliko 3 svarbiausios pilys - Marienburgo, Choinic ir tumo. Jau 1454 m. kovo 6 d. Prsijos sjungos atstov praomas, Kazimieras paskelb kar Ordinui ir Prsijos inkorporavim autonominmis teismis karalyst. Prasidjo Trylikametis karas. Lenkijos ponai nederino savo veiksm su LDK pon taryba, vadovaujama Vilniaus vaivados Jono Gotauto, kaip darydavo anksiau, kilus konfliktui su Ordinu tikjosi, kad kryiuoiai bus nugalti savo jgomis ir Prsijos kratas bus prijungtas tik prie Lenkijos. Kadangi Lenkijos ponai (ypa Maosios Lenkijos) versi LDK Podols ir Voluins sritis, be to, po 1422 m. Melno taikos LDK santykiai su Ordinu buvo geri, tai LDK feodalai atsisak kariauti su kryiuoiais. Netgi tada, kai 1463 m. pabaigoje Lenkija nepajg ivaduoti Prsijos, LDK vyriausyb, lenk praoma, nepraleido per savo teritorij Livonijos kariuomens. Lietuviai prarado galimyb atkovoti bent iaurin Maosios Lietuvos dal Klaipdos krat. Tiesa, 1455 m. emaiiai buvo trumpam um Klaipd su pilimi.

1455 1485 m. Anglijoje vyko vidaus karas Raudonosios ir Baltosios ros karas. Karas baigsi tada, kai kilmingieji feodalai beveik galutinai iud vieni kitus. 1456 m. Moldavijos kunigaiktyst tapo Turkijos vasalu. 1456 m. Lietuvos didikai, vadovaujami Vilniaus vaivados Jono Gotauto, ketino paalinti i Lietuvos sosto didj kunigaikt Kazimier. 1457 m. Vaivados Jono Gotauto vadovaujama Pon taryba, nors ir gavusi paad ateityje prisijungti kryiuoi kadaise uimtas lietuvikas emes, atsisak suteikti su Prsija kariaujaniai Lenkijai (Trylikos met karas, 14541466 m.) ir finansin, ir karin param. emaitijos senino Jono Ksgailos vadovaujami emaiiai apgul, net um Klaipd ir blokuodami kelius trukd Livonijos ordinui teikti pagalb Prsijai. 14581484 m. gyveno v. Kazimieras, didiojo kunigaikio Kazimiero snus. ventuoju paskelbtas 1602 m. Jo kapas yra Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, v. Kazimiero koplyioje. 1460 m. Konstantinopolio patriarchas Maskvai paskyr atskir patriarch Feodosij (1460 1464 m.), kuris pasisavino Kijevo patriarcho teis vadintis visos Rusios patriarchu. Maskvos Staiatiki Banyia tapo autokefaline, i dalies nepriklausoma nuo Konstantinopolio. 1461 1483 m. Pranczij valdant Liudvikui XI, feodalai sudar slapt sjung. Smokslo organizatorius buvo Burgundijos hercogas Karolis Narsusis. Kovoje su savo prieais Liudvikas XI nesirinko priemoni. Jis ne kart apgaudavo juos, sulauydavo duot od, negailjo pinig papirkinjimams. Karalius mgdavo sakyti: Kas nemoka apsimesti, tas nemoka viepatauti. 12 met truko Liudviko XI ir Karolio Narsiojo kova. Atvirame kare karalius pralaimjo ir turjo pasirayti eminani taikos sutart. Tada Liudvikas XI sukl prie Karol Narsj jo kaimynus. Burgundijos hercogas

karuose uvo. Liudvikas XI susidorojo ir su likusiais. Didiuma Burgundijos vald atiteko Pranczijai: buvo prijungta ir piet sritis su Marseliu. Tik Bretans hercogyst ilgiau iliko nepriklausoma. 1462 1505 m. Maskv vald Jonas III. Jis 1478 m. aneksavo Didiojo Novgorodo respublik, o 1505 m. Pskovo respublik. Atskilus nuo Aukso Ordos Perekopo chanatui Kryme, Jonas III su pastaruoju sunaikino Aukso Ord. Jonas III buvo veds paskutiniojo Bizantijos imperatoriaus dukteri Zofij. Valstybs herbu tapo Bizantijos dvigalvis erelis. Pradjo kurtis nauja, imperialistin Maskvos Rusios ideologija: Maskva paskelbta Treija Roma, ikeltas tikslas pajungti visas rusikas staiatiki emes (LDK) Maskvos valdiai. Buvo susidorota su Maskvos ir D.Novgorodo staiatikiais reformatoriais. Staiatiki Banyia palaipsniui tampa valstybs aparato dalimi. Kol Lenkijos karalius buvo usims karu su kryiuoi Ordinu, o LDK didikai rungsi dl valdios, Ivanas III privert paklusti du LDK sjungininkus Tver ir Moaisk ( pietus nuo Tvers, vakarus nuo Maskvos). Pastarj ir aneksavo. Netrukus ir Tver buvo jungta Maskvos didiosios kunigaiktysts sudt. 1464 m. Klaipda gavo laisvos prekybos teis. Tie metai Klaipdos prekybinio laivyno pradia. XV a. miesto smukimo laikotarpis. Suteikiamos Liubeko teiss 1475m. buvo pakeista Kulmo teise-pasikeit kokybikos miesto teiss (daugiau emvalda, o nebe prekyba), ar net Klaipdos miesto teiss sumajo! Sumajo prekybos apimtys dl ekonomins krypties pakeitimo emvalda. 1465 m. ir 1466 m. Lenkijos kariuomen laimjo kelis didokus mius, ir kryiuoiai sunkiai pajg gintis. inoma, karas nualino abi puses. Lenkijai atiteko Elbingas ir Varms vyskupija. Ryt Pamario, Michalovo ems, prisijungtos Kulmo, Marienburgo, Elbingo ir Varms vyskupijos ems imtos vadinti Karalikja Prsija (priklaus Lenkijos karaliui), Dancigas etc. 1466 m. pasibaig Trylikametis karas Ordino pralaimjimu ir Kulmo, Pomeranijos bei Dancigo praradimu. Karas dar labiau nuniokojo tutjanias emes (po algirio mio sumajo emigracija i Europos). Prieingai Livonijos ordinui, Teuton Ordinas niekuomet nebuvo ventosios Romos imperijos dalimi. Dancigo praradimas labai susilpnino jungtin Prsijos miest front. Karaliauiui teko vienam atsilaikyti prie didikus. Maesnieji Pomeranijos miestai XV a. pabaigoje pateko kunigaikio Bogislovo X priespaud. Turjo nusileisti net ididusis tralzundo miestas. Didikams ir ia pasisek ipeti i kunigaiki svarbi privilegij. Kancleriais (Landrte) galjo tapti tik Pomeranijos aristokratai. Jie privaljo priirti vis svarbi valdinink skyrim. Palyginti su kaimyninmis pasaulietinmis valstybmis, Teuton Ordinas buvo centralizuotos ir veiksmingos valdios pavyzdys. Itobulinta rinkim procedra leido sklandiai kopti iki didiojo ar provincijos magistro posto. 1468 m. buvo paskelbtas Kazimiero teisynas pirmasis raytinis lietuvikosios teiss kodeksas. 1469 m. emaitijos vyskupystje, prie Varni katedros, steigta mokykla. 1471 m. didysis kunigaiktis Kazimieras neleido kunigaikiams Olelkaiiams, didiojo kunigaikio Algirdo palikuonims, valdyti Kijevo sosto. Vietoje panaikintos Kijevo kunigaiktysts buvo kurta vaivadija (pirmuoju vaivada paskirtas Martynas Gotautas). 1471 m. Kristijono I unionist pajgos Brunkeberge, prie Stokholmo sien, patyr kruvin pralaimjim. 1397 m. Kalmare sudaryt trij iaurs karn sjung ilaikyti buvo kur kas sunkiau nei Lenkijos ir LDK. Tris deimtmeius karalysts globjas Karlas Knutssonas Bonde prieinosi Kristupo Bavarieio (1439-1448) ir Kristijono I (1448-1481) pastangoms gauti vedijos karn. Kristijonas I, Danijos karali Oldenburg dinastijos pradininkas, turjo kovoti ir su kitais prieais Hanzos miestais bei Anglijos pirkliais, musiais plaiai prekiauti su Islandijos gyventojais. Prabgus keleriems kaperi karo deimtmeiams, 1490 m. Kristijono I pdinis buvo priverstas suteikti anglams dideles vejybos ir prekybos teises. Kad galt savo dukteriai Margaretai duoti kraiio, kai ji 1469 m. tekjo u kotijos princo Jokbo III, Kristijonas keit Orknio ir etlend salas vidurami Norvegijos Atlanto imperijos likuius. Po 1471 m. perversmo prie Brunkebergo valdi ikovojo Stenas Stur Vyresnysis, kuris su trumputmis pertraukomis vald vedij iki savo mirties 1503 m. Po to tarpusavio kovas sitrauk Danijos karalius Kristijonas II. 1471 m. pirmasis Maskvos ygis Didj Naugard. Pagalbos prie Maskv prayta i LDK. Deja, Kazimieras buvo usims vidiniais reikalais.

1473 m. tikslinama Lietuvos valstybs siena su Livonija, nuo Baltijos jros iki Polocko. Kaune pradjo veikti parapin mokykla. Prasidjo jav, daugiausiai rugi, eksportas i Lietuvos per Gdansk ir vien kit Prsijos uost. Tai liudijo spari Lietuvos kio pltr. 1473 - 1474 m. koreguojama Livonijos - LDK siena. 1473 m. gim Mikalojus Kopernikas (1473-1543). 1543 m. jis ispausdino knyg Apie dangaus sfer sukimsi. 1475 m. gim Mikelandelas (1475-1564). Skulptorius, tapytojas, architektas, karo ininierius ir poetas. 1475 m. Klaipdai Liubeko teiss pakeistos Kulmo teise. 1475 m. Krymo chanatas tapo Turkijos vasalu. I Krymo buvo atimtas Edisanas, buvusi LDK Juodosios jros pakrant. 1478 m. Maskvos didysis kunigaiktis Ivanas III pradjo reikalauti, kad Lietuva atiduot Polock, Vitebsk, Smolensk ir kitas rus emes. Nuo 1484 m. jis pradjo skelbtis visos Rusios viepaiu. Lietuvos valdovai io titulo nepripaino. 1479 m. antrojo ukariaujamojo ygio metu Jono III kariuomen um krivii ir slovn Didiojo Naugardo Respublik. Pskovas Maskvai buvo nuolankus iki 1505 m., kai ir j Maskva aneksavo. Maskva priartjo prie Baltijos jros, m valdyti prekyb su Baltijos alimis, Anglija, Olandija. Prie Narvos pradjo statyti nauj uost Ivangorod. 1480 m. Astrachans chanas Achmatas puol Maskv, bet LDK teritorijoje prie Ugros ups totoriai buvo sumuti. 1480 m. mir istorikas Jonas Dlugoas, savo milinikos verts veikale Lenkijos istorija pirm kart isamiai idsts romnikj lietuvi kilms teorij. Anot jos, nuo vidaus vaid bgantys romnai atklydo Lietuvos teritorij Cezario ir Pompjaus laikais (I a. pr. Kr.). I j kilo lietuvi valdovai ir didikai. Teorijoje remiamasi lietuvi ir lotyn kalb bei pagonikj paproi panaumu. 1481 m. Kijevo kunigaikiai Olelkaiiai sureng nepavykus perversm ir ketino nuudyti valdov. Nelietuvikas, staiatiki gyvenamas Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts sritis siek prijungti prie Maskvos valstybs. Valdovas udraud staiatikiams statyti naujas cerkves ir vienuolynus, jiems dovanoti emes ar kitok turt. Bet nuo 1507 m. is draudimas nustojo galioti. 1481 m. po neskmingos kampanijos rus emes, Livonijos Ordinas turjo sudaryti taikos sutart su Ivanu III, kuria aikiai buvo pripaintas pastarojo valdios pranaumas. 1482 m. Maskvos didiojo kunigaikio remiami ir turk sultono vasalais tap Krymo totoriai pradjo pietini Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir rytini Lenkijos teritorij puldinjim. Tais metais buvo iauriai nuniokotas Kijevas ir jo em. 1483 m. gim dailininkas Rafaelis (1483-1520). Nuo 1484 m. Ivanas III pradjo skelbtis visos Rusios viepaiu. LDK didikai ir didysis kunigaiktis io titulo nepripaino. 1485 m. Anglijoje pasibaig Roi karas. Nugaltoju tapo Henrikas VII Tiudoras (1485-1509). Nuo jo prasidjo Anglijos karali Tiudor dinastija. uvus daugumai stambi feodal, Henrikas VII Lord rmus trauk mones, gijusius jo pasitikjim. Bendruomeni rmuose posdiav riteriai ir miestieiai beslygikai tvirtindavo karaliaus pateiktus statymus ir leisdavo jam rinkti naujus mokesius. 1485 m. Maskvai (Ivanui III /1462-1505/) pasidav Tver. 1487 m. Maskvai (Ivanui III/1462-1505/) pasidav Kazans chanatas. Ivanas III buvo sivls ir tarptautin diplomatin intrig. XV a. paskutiniojo deimtmeio pradioje jo pasiuntinys Graikijoje Jurijus Trachaniota ved ilgai trukusias ir bevaises derybas su romn imperatoriumi Maksimilianu. Imperijos legatas Jrgas von Thurnas 1490 m. Maskvoje sudar sutart prie Jogailaiius, o po met sugrs mgino tikinti Ivan vl atnaujinti derybas su vedija. Taiau baigiantis 1491 m. Ivanui III nebereikjo abejotinos Maksimilijano pagalbos, nebetarpininkavo jis ir smarkiai spaudiamo vedijos Karalysts globjo Steno Sturs naudai. Suomijos siena su Karelija buvo nuolatinis nirting gin altinis, kurio naujasis energija tryktantis Novgorodo valdovas negaljo ignoruoti. 1475 m., siekdamas utverti keli karel antpuoliams, Vyborgo katelionas Erikas Axelssonas Tottas saloje, kontroliavusioje pagrindin Savo krato ryt ir vakar vandens keli, pradjo didels pilies (Olofsborgo) statyb. Po Eriko ir jo brolio Larso mirties ios dvi pasienio

tvirtovs pateko tiesioginn Steno Sturs valdion. Suvokdamas silpn savo padt Suomijoje, Stenas Sture 1482 m. ir antrkart 1487 m. skubjo pratsti taik su naujuoju Novgorodo eimininku. Danijos valdovai savo ruotu greitai vertino naujojo vedijos kaimyno regentui darom spaudim rytuose. 1474 m. Kristijonas I reng didel sjung prie Sten Stur. Jai turjo priklausyti Ivanas III, Lenkijos karalius bei kotijos princas Jokbas III. is didiulis planas lugo, taiau karaliui Jonui (Hansui) koalicija prie varov vedijoje bei Hanzos miestus buvp skmingesn nei jo tvui. 1487 m. rusai klaus Livonijos miest atstov, k ie daryt, jei bt upultas ordinas. Atsakym gavo tok: pirkliai likt neutrals. Ryga nuolat vaidijosi su ordino magistru bei arkivyskupu. Naujasis magistras Wolteris Plettenbergas (1494-1535) greitai suvok, jog itikus pavojui Livonija nesulauks pagalbos i iors. Bergdiai 1495 m. imperijos parlamente nuskambjo ir Maksimilijono praymai padti Livonijai. Didysis Prsijos magistras buvo panirs Lenkijos reikalus. Vend Hanzos miestai neskubjo pagalb savo varovams Livonijoje, maai gelbjo ir padriki popieiaus raginimai stoti kryiaus yg prie staiatiki tikjim bei indulgencij pardavinjimas iam ygiui finansuoti. 14871494 m. prasidjo pasienio karai tarp Lietuvos ir Maskvos Didiosios Kunigaiktysts. Prarastos Okos auktupio ems. 1488 m. Staiatiki Banyios Susirinkimas (vliau 1490m., 1504 m.) pasmerk Novgorodo-Maskvos erezij ir daugel atskaln nubaud mirtimi. Erezija atsirado dar XV a. viduryje. Apie 1490 m. m veikti didiojo kunigaikio Kazimiero steigta monet kalykla Vilniuje. Imti kalti lietuviki sidabriniai pusgraiai. Taip pradta didel pinig reforma, kurios tikslas buvo sukurti deimtain lietuvik pinig sistem, istumti i apyvartos Prahos graius. Reforma baigta 15351536 m. mus kalti lietuvikus graius (1 grais prilygo 10 pinigli). Nuo 1490 m. iki mirties 1492 m. Kazimieras savo vietininku LDK buvo paskyrs savo sn Aleksandr, kuris neturjo jokio juridinio titulo. 1492 m. birelio 7 d. Gardine mir Lietuvos didysis kunigaiktis ir Lenkijos karalius Kazimieras. Didiuoju kunigaikiu irinktas jo snus Aleksandras. Kazimiero laikais pon taryba (senatas) taip sustiprjo, jog, irinkusi Aleksandr, pareikalavo, kad jis nustatyt jos kompetencijos ribas. Aleksandras paskelb privilegij, kuria iplt Lietuvos bajor ir Pon tarybos teises ir apribojo didiojo kunigaikio valdi. Jis privilegijoje pasiadjo tartis su taryba sisdamas pasiuntinius usien. Tarybai buvo suteikta teis tvarkyti valstybs finansinius reikalus. Aleksandras pasiadjo, nepasitars su taryba nebedaryti joki ilaid. Be to, jis pasiadjo, nepasitars su taryba, niekam nebedalinti valstybini post. Taryboje buvo suteikta laisv kiekvienam visikai laisvai kalbti; didysis kunigaiktis pasiadjo nebausti net t, kuri patarimas bt nemalonus jam. Vis dl to taryba liko patariamuoju didiojo kunigaikio organu. Bet sutiks su tarybos nuomone, jis nebegaljo jau savo sutikimo ataukti. Tuo bdu 1492 m. Aleksandro privilegija padjo pamatus politinei bajor laisvei. Ankstesnmis privilegijomis (1387 m., 1413 m., 1434 m., 1447 m.) buvo apdrausta bajor asmens ir turto laisv, o dabar buvo patvirtinta j pai uimta vieta valstybs valdyme. sigaljus tarybai, atsirado ir seimai. Pradioje seimai bdavo reikalingi naujojo LDK valdovo rinkimams bei santyki su Lenkija klausimams sprsti. tokius seimus atvykdavo visa pon taryba, visi auktesnieji valstybs urdai ir kas tik nors i bajor. Bet kadangi danai seim suvaiuodavo tik artimj srii bajorija, o i tolimesni srii kartais niekas neatvaiuodavo, tai jo paprot, kad vis srii urdai atvykdami atsivet bent po kelet savo srities bajorijos atstov. Taigi joki seimo rinkim nebdavo. Centro valdia pati pasirinkdavo mones, su kuriais nordavo pasitarti; o jei kas nordavo ireikti savo nuomon, galdavo atvykti seim ir nekviestas. Bet ilgainiui provincijos atstov parinkimui vietos bajorija kaskart vis daugiau skirdavo reikms. Paprastai atstovais seim bdavo kvieiami takingesni bajorai; taiau bdavo atsitikim, kad susirinkusi bajorija ir rinkdavo atstovus. Pagaliau 1566 m. kai visas kratas buvo padalintas pavietus (apskritis), ir paviet seimeliai m rinkti savo atstovus. Nuo XVI a. vidurio joks svarbesnis reikalas nebebdavo sprendiamas be seimo. Taiau seimas negaljo nei ko nutarti, nei leisti statym; jis tik galjo pareikti savo nuomon ar ko nors prayti; o k tai atsakydavo didysis kunigaiktis, tai ir tapdavo statymu. Seimas galjo pritarti arba nepritarti mokesi surinkimui, karo ygiams.