Atn teiss altiniai Antikos (graik ir romn) civilizacija susiformavo Europos pietuose, viduriemio jros baseine ir savo apogj

pasiek tkst! "r! #r ir tkst! po #r pradioje! $iuo laikotarpiu graikai ir romnai pasiek %spding laimjim visose visuomeninio g&venimo sferose, tarp j ir politikos bei teiss srit&se! nedideli vienas nuo kito izoliuoti miestai'valst&bs graik vadinti poliai (%takingiausias buvo Atnai)! (aigi )raikijoje nebuvo vientisos valst&bs ir teisins sistemos! (! raida antikinje )raikijoje nepereng poli rib, pltojosi vietos papro*i ir tradicij pagrindu, pasi&mjo t! partikuliarizmu! +abiausiai i,pltota senovs )raikijos t! sistema buvo Atnuose! -eniausias t! ,altinis At! buvo papro*iai, ta*iau anks*iau nei kitur (jau nuo . a! pr! #r! pab!) pagrindiniu t! ,alt! tapo %st!/ kuriantis Atn valst&bei ( tkst pr kr) tauta buvo nustumta eupatrid (kilmingj), kurie pasisavino ir sutelk vis0 valdi0 savo rankose! (odl demosas (tauta) reikalavo ura,&ti papro*ius! 123 m pr kr pasirodo pirmasis ura,&tas paprotins teiss rinkin&s'4Drakono statymai5! $is %stat&mas pasi&mjo grietumu ir tapo iaurumo simboliu! 6rakono %stat&mai iki ms dien nei,liko! 7epaisant iaurumo drakono %stat&mai buvo vertinami teigiamai! (ai buvo laikoma tam tikra demoso pergale prie, eupatridus! 6rakono %stat&mai apribojo kraujo ker,t0! 6idelis dmes&s skiriamas skiriamas savinink interesams, udik0 siekiama apsaugoti nuo kankinim ker,ijant! 7umat&ta bauda (skai*iuojama jau*iais), teisi atmimas, mirties bausm! . a pr kr pradioje (89:) pasirod Solono statymas! -olonas buvo i,rinktas arc;notu kaip ir 6rakonas! -olonas atjo % valdi0 esant dideliems prie,taravimams tarp praturtjusi nekilmingj ir kilmingj! 7ekilmingieji tuo metu negaljo turti valdios! -olonas atliko seisac;tij0 (na,tos naikinimas), t!& skolins vergovs panaikinimas, skol numetimas, taip pat %teisino ems paveldjimo teis< ir kt! likvidavo monopolin< eupatrid galim&b< eiti valst&bines pareigas, reglamentavo naujus civilinius teisinius sant&kius! =st! paskatino prek&bos ir amat pltr0! -olonas panaikino 6rakono %stat&mus, i,sk&rus kelet0 nuostat dl nuud&m! -olono reformos iki ms dien taip pat nei,liko bet apie jas daug ra, senieji istorikai! . a pr kr pabaigoje antikiniame pasaul&je prasideda demokratijos klestjimas! .isi pilie*iai dal&vauja valst&bs vald&me! 6idel< reik,m< %gauna %stat&mai ir juos jau turi kurti tauta! =stat&m leid&ba sutelkiama tautos rankose! (autos susirinkime galjo dal&vauti visi pilnateisiai v&rai nuo 2> m! =stat&mus galjo sil&ti bet kas, o j projektus svarst 8>> tar&ba, burt keliu sudaroma 3 metam! (autos susirinkime priimti %stat&mai patekdavo % ;elij0 tvirtinimui! ?elija sudaroma burt keliu 3 metam! (eis asocijavosi su i,mintim! Atnuose demokratija buvo vergvaldin! @i liet tik tikruosius Atn pilie*ius, kuri buvo &miai maiau nei verg! Ae to Atnuose g&veno laisvieji svetim,aliai' metekai, kurie irgi nedal&vavo tautos susirinkime! (autos susirinkimas priimdavo daug %stat&m kurie deja bdavo labai prie,taringi! (a*iau galima dar&ti i,vad0, kad kai kurie teiss institutai (nuoma, prek&ba, jreiv&sts teis) pasiek gana auk,t0 l&g%! Antikos teis Nuosavybs ir valdymo teis (spec!term!nebuvo) .alst&b akt&viai dal&vavo kiniame g&venime .alst&bs turtas buvo atiduotas naudotis privatiem asmenims! Bem galjo ir valst&bin ir privati! Bems ir nekilnojamo turto negaljo turti metekai! Prievolin teis Auvo skiriama % prievoles, k&lan*ias i, sutar*i (laisv0sias) ir prievoles k&lan*ias i, delikt, paeidim (nelaisv0sias) -varbiausios sutart&s sudaromos ra,tu! -utarties %v&kd&mui utikrinti i, pradi buvo naudotas sav<s %keitimas, vliau tik turtas! ,skirtin reik,m ;ipotekai' ems %keitimui! "opuliariausia pirkimo pardavimo sutartis! 7uomos sutarties objektas, kilnojami ir nekilnojami objektai' vergai, galvijai, em, pastatai!

 "la*iai paplitusi paskolos sutartis! Ceglamentuojamos ir kit r,i sutart&s/ samdos, rangos,panaudos,bendrovs Santuokos teis -antuoka sudaroma sutartimi, kurios ,al&s' jaunikis ir nuotakos ,eimos galva! @aunikis u nuotak0 turdavo sumokti jos tvams, nuotaka gaudavo krait%! 6augpat&st nebuvo leidiama, morali,kai smerktinas ir nesantuokinis g&venimas! .&rui i,tuoka laisva, moteriai daug sunkiau %g&vendinama! Dirusiojo turt0 po l&giai pavelddavo jo sns, nesant' dukros, ir j nesant' ,oniniai giminai*iai! 7uo -olono laik buvo inomas paveldjimas pagal testament0! @o sudar&ti negaljo nepilname*iai ir moter&s, asmen&s, turint&s teist v&ri,kos l&ties vaik, nes visas turtas turdavo atitekti jiems! Nusikaltimai ir bausms 7usikaltimai ir bausms Atnuose reglamentuoti primit&viai, kartais leistas net kraujo ker,tas ir savaiteismis! -k&r nusikaltimus valst&bei ir asmeniniams interesams! -unkiausi nusikaltimai/ valst&bs i,davimas, ksinimasis % demokratin< vald&mo tvark0, neteisti sil&mai tautos susirinkimui, diev %eidimas, bediev&st, ,vent&klos turto vag&st! 7ukentjus valst&bs ar asmens interesams teisminis persekiojimas buvo pradedamas nukentjusiojo ar bet kurio kito pilie*io iniciat&va! E sunkius nusikaltimus grs mirties bausm #no bausms taik&tos tik vergams "la*iai taik&ta A( D @A (gda'polit!teisi atmimas) "opuliariausios bausms buvo baudos ir turto konfiskavimas =kalinimas tik kardomoji priemon! ROMN !"S Comn teis ' tai teis, suvaidinusi didel% vaidmen% Europos ir pasaulio teiss istorijoje! (ai tobuliausia, vientisa, universali, pritaikoma %vairiomis istorinmis s0l&gomis teisin sistema! (ai teis, kurios negalima pavadinti vergvaldine! Cornen teiss l&gis buvo labai auk,tas! = Comos imperijos teritorij0 buvo %jungta daug&b to meto kultros centr, kurie buvo panaudoti romn teiss raidai Comn teis nebuvo trumpalaikis rei,kin&s! @os v&st&masis skai*iuojamas nuo .a! pr! #r! iki .a! po! #r! Comn teiss raidai daug %takos turjo teiss mokslas! B&mus teisininkai ' )ajus, Dodestinas, "apinjanas! -kiriami : romn t! raidos laikotarpiai/ seniausias (. ' a!pr!#r!) F teis arc;ain, primit&vi, siaurai tautin polio, nei,pltota! -eniausia teis vadinta kvirit teise (pagal kvirit genties pavad!), vliau ji m galioti visiems Comos pilie*iams ir buvo pavadinta civiline! "rekiniai'piniginiai sant&kiai buvo menkai i,pltoti, todl romn teis &patingai nei,sisk&r i, kit senovs ,ali t!! ikiklasikinis ( ' a!pr!#r!)G (kartais neskiriamas) amiams bgant pltsi prekiniai'piniginiai sant&kiai, primit&vi teis m trukd&ti jiems engti % priek%! "retoriai civilin< teis< m taik&ti naujiems g&venimo poreikiams, taip Comoje pradjo kurtis naujovi,ka teis! Auvo pripainti teisinio sant&kio ,ali l&giateisi,kumo! teisingumo ir kt! principai F taip buvo padti pamatai klasikinei Comos teisei! klasikinis ( a!pr!#r!' a!) F teis tampa tobuliausia ir l! i,pltojama! (eis pritaikoma naujoms kintan*ioms g&venimo normoms, romn teis tampa r&,kiu Europos civilizacijos elementu! $i teis dav pradi0 t! kultui ir pagarbai visuomenje, laik&tis %stat&m tampa garbs reikalu! #&la teisins valst&bs idja! ,pltota romn teis tampa universalia t! sistema, kurios pagrindas &ra privatin nuosav&b ir rinkos sant&kiai! #oklasikinis ( .'.ia!)' tai t! sisteminimo pabaiga! Pa$rind% t% altiniai F seniausias romn t! ,altinis buvo papro*iai, kaip teisinio pobdio tais&kls, atsirandan*ios ir tobuljan*iospa*iame tautos g&venime! (a*iau spjama, kad jau karali,kuoju laikotarpiu (apie . '. a!pr!#r!) tam tikr0 vaidmen% ima vaidinti karali %stat&mai, apie kuriuos nedaug inoma! +aikui bgant %stat&mai, kaip t! ,altiniai, %g&ja vis didesn< reik,me! Hpa* svarbs .a! pr! #r! pasirod< 32 lenteli %stat&mai! lgainiui Coma tapo didiule valst&be teritorine prasme! Atsirado daug turting laisv vergvaldi,

ta*iau neturin*i piliet&bs ir negaljusi naudotis civiline teise! (odl Comoje ima formuotis jus gentium ' taut teis! (aut teis neteko prasms, kai 232m! imperatorius #alakala savo sprendimu visiems provincijos g&ventojams s u t e i k p i l i e t & b < ! PA&R% ROMN !"SS 'A( "N"A") Pa#rotin ' pirmasis ir seniausias ( ,alimis!"agal romn koncepcij0 paprotin ( &ra t&li tautos valios i,rai,ka!.&stantis civilizacijai paprotine ( bandoma kodifikuoti!Comoje tai buvo I +enteli =stat&mai, sudar&ti :8> m!pr!m!e!Jia buvo ura,&tos ne tik privatins, bet ir vie,osios ( normos!(a*iau papro*iai turjo toki0 pa*i0 teisin< gali0 kaip ir %stat&mai! *statymai respublikos laikotarpiu rei,k tautos susirinkimo priimt0 akt0! ki tol tai buvo ura,&ti papro*iai! =stat&m0 priimdavo tautos susirinkimas magistratui pasilius! Senato nutarimai! Cespublikos laikotarpiu senat0 sudar&davo princepsas! -enatas tvirtino tautos susirinkimo priimtus %stat&mus! "m#eratori konstitu+i,os! mperatoriaus %stat&mleid&sts teiss i,augo principato laikotarpiu, o imperatoriaus leidiami norminiai aktai buvo vadinami bendruoju konstitucij vardu, nors j teisin forma buvo %vairi/ 3) E6 #(A ' bendrojo pobdio imperat norminiai aktai, forma ir turiniu labai pana,s % %st!G 2) DA76A(A 'imperatoriaus instrukcijos provincij vietininkams ir kitiems valdininkamsG K)6E#CE(A ' imperatoriaus, kaip auk,*iausiojo teisjo, sprendimaiG :)CE-#C "(A ' imperatoriaus atsak&mai % teisj, valdinink ar eilini pilie*i teisinio pobdio klausimus! Pretori ediktai F(pret! ' teismo pareig!)pr!skelbiami tam tikri manifestai, kuriuose i,dst&ti valdiniams j bsimojo vald&mo programos! "retorius rinko tautos susirinkimas vieniems metams! bsimi pretoriai skelbdavo ediktus ' savo busimos veiklos tais&kles, kurios neturjo %stat&m galios ir nebuvo privalomos! "retoriai juos v&kd, taip m formuotis pretorin teis, kuri padjo pritaik&ti L6v&likos lenteli %stat&musL naujai padar juos lankstesnius! .liau, postklasikiniame romn teiss istorijos laikotarp&je, civilin ir pretorin teis visi,kai susiliejo! Dvylikos lenteli statymai ' sutvark&tos papro*i t! rinkin&s! @am pasirod&ti padjo nuolatin patricij kova su plebjais, nes patricijai laisvai interpretavo nera,&tas papro*i normas, neatsivelgdami % plebj interesus! Nuosavybs apsaugai daug dmsio neskirta, svarbiausia kilmingj turtiniai sant&kiai, o valstie*io turto apsauga ignoruojaa! .alst&b akt&viai dal&vauja kiniame g&venime, pati turjo daug dirbamos ems! (oks turtas buvo dalinamas privatiems asmenims u tarn&b0 ar kitokius nuopelnus! Bem buvo privati ir valst&bin, bet jos negaljo %sig&ti vergai ir svetim,aliai!.&ravo tik elementarios sutartys/ pardavimas, pirkimas, paskola! -k&r prievoles k&lan*iasi, sutar*i ir u t! paeidimus! -utart&s sudaromos pasiadjimu, retai ra,tu! #aip laidasvimas naudojamas turto %keitimas, bet daniausiai pasikliauta fizinmis bausmmis! Aptikus pirkto daikto defekt0, buvo galima sutart% nutraukti! "rievol uz t! paeidim0 reikalaudavo pinigins kompensacijos! 'eimos teis,e sutartis daroma tarp jaunikio ir nuotakos ,eimos galvos! Doteris joki teisi neturjo, buvo sutarties objektas, i,tekjusi papuldavo % visi,k0 v&ro priklausom&b<! .&ro nei,tikim&b nebaudiama, o moteris u tai bdavo vejama i, nam! +abai danai leidiamas saviteismis, jeigu %rodoma, kad nusikaltusiojo veiksmai buvo teisingi! -kiriami nusikaltimai valst&bei ir asmeniniams interesams! -unkiausias nusikaltimas buvo valst&bs i,davimas, diev %eidimas! Dirties bausm taikoma danai, kno bausms paplitusios tik verg nusikaltimuose! (aip pat populiari bausm ' turto konfiskavimas! Svarbiausias bruo-as/ bes0l&gi,kai klaus&ti respublikos %stat&m &ra ne tik pareiga, bet ir garbs reikalas! "irmieji romn t! rinkiniai &ra Comos teisinink )regoriano ir ?ermogeniano kodeksai! @ie sudar&ti a ' .a! (en surinkti Comos imperatori konstitucij aktai, i,leisti 391'K18m! :KMm! pasirod (eodosijaus pirmoji oficiali imperatori konstitucij kodifikacija! #odeksas suskirst&tas % 31 kn&g, kiekvienas j % titulus! #iekviename titule imperatori %stat&m tekstai i,dst&ti c;ronologine tvarka, prakti,kai nepakeistu pavidalu! Aet i,samiausia kodifikacija nuo I lenteli %stat&mo iki paskutini imperatori buvo i,leista 82M'8K:m! (ai uvo atlikta .ustiniano%#odeksas baigtas 829,bet buvo tobulinamas, Cmsi (eodosijaus, kit imperatori veikalais, bei teisinink darbais!

#odeks0 sudar 6igestai ir nstitucijos(pagrindai)! 6igestai dalijami % 8> kn&g, o jie'% titulus,,ie'% fragmentus! 6augiausia dmesio skiriama privatinei teisei! "agindai ' elementarus romn t! vadovlis pradedantiems teisininkams ir t! mok&kl mokiniams! nstitucijos skirst&tos % K dalis/ asmen teisin padtis, daiktai ir proceso formas! #aip ir digestai, institucijos pskelbtos 8KK metais! /0ul$ario,i/ romn teis .idurami teis daug perm i, antikos kultros, ta*iau lugus C! imperijai, nusilpo ir romn teis! Blugusios C! mp! teritorijoje greta papro*i t! galiojo ir romn teis, ta*iau ji buvo gerokai Nsubarbarinta4, sutrumpinta, supaprastinta, suvulgarinta! Romos vestgot statyma 506m.: (Ia! "avadintas Alaric;o in&nu)(ai inomiausias romn teis&nas, kuris buvo supaprastintas ir populiarinamas karali, kurie siek padti teismams! -kirtas vestgot karal&stje g&venantiems romnamsG#omentuojami &mi romn t! atstov ,altiniaiG)ana tobula lot&n kalbaG-truktros poiriu primena @ustiniano t! "aminkl0G"aplito u vestgot karal&sts rib, buvo pav&diu kitiemsGAnuliuotas 18:m! (a*iau juo ir toliau buvo remiamasi! Orank neukariautuose karal&sts rajonuose jis ir toliau liko autoritetingas t! ,altinis, nekart patais&tas i,leistas skirtingais pavadinimais ir teik&tas kelet0 ,imtme*iG i,verstas % ispan kalba!"ana,aus pobdio buvo: Romos burgund statymas, Karaliaus Teodoriko ediktas. .isuose mintuose teis&nuose buvusi t! paprastai vadinama vulgari0ja romn teise! @ai bdingas primit&vus t! s0vok ai,kinimas, joje neliko tiksliai nugludintos civilins t! institut sistemos, painiojami %vairs sutar*i tipai ir pan!@au po . a! , romn t! sistemos, tebeklestjusios Aizantijoje, .akar Europoje buvo i,lik< tik fragmentai/ net supaprastinta romn tais atrod esanti pernel&g sudtinga! 7emaai rom! t! liekan i,saugojo ir ban&*ia! Romn t% Renesansas I 'I a! )erokai pag&vjo .E ekon! g&venimas, &pa* prek&ba, bet tolesnei jo raidai labai didel klitis buvo senoji papro*i t!, pritaik&ta udarai visuomenei!"ukiausi galim&bi i,kilusiems udaviniams spr<sti galjo suteikti romn t!! "agrindiniai rom! t! ,altiniai buvo digestai (autenti,kas ,altinis)! Castas 6igest ranka,tisstaiga atkreip % save vis dmes%! -enieji romn t! tekstai pirmiausia buvo perra,&ti, o paskui jie imti studijuoti! tekstai buvo para,&ti sen0ja romn kalba, juose minima daug&b jau pamir,t t! institut ir problem, todl paprastam skait&tojui jie buvo sunkiai suprantami! (eisininkai buvo %sitikin<, kad j stuijuojamuose senuosiuose t! tekstuose ufiksuota t! nepraradusi reik,ms, esanti universali ir nekintanti! "irmieji universitetai F talijoje! (! mok&klos buvo paavdintos universitetais,ir tai turjo reik,ti, kad i,silavinim0 jose galjo gauti visi norintieji! Atsirad< $! talijoje, universitet t! fakultetai greitai m plisti vakar Europoje, atkreipdami % save, &pa* "! "ranczijoje, vis daugiau visuomens dmesio! "irmosiose ,io pobdio .! Europos t! mok&klosegana ilgai mok&tasi galiojan*ios Npraktins4 t!, nes jo, kaip sistemos, fakti,kai dar ir nebuvo! , pat pradi romn t! buvo vienintelis universitetuose studijuojamas dal&kas! -tudij pagrind0 sudar @ustiniano kodifikacija, kuri, mus kurtis uniersitetams, jau nuo I a! #oll kas neoficialiai imta vainti Pivilins t! s0vadu F Corpus uris !ivilis. , sudedamj kodifikacijos dali svarbiausia laik&ti 6igestai! Dok&tasi lot&n kalba! 6l sudtingumo ir sunkumotekstus ai,kinavo profesoriai (glosavo)! Dok&masis vadintas paskaitomis, j bdingas bruoasFdisputai! = universitet studij program0 %traukiama ir #anon t! @i buvo galiojanti, nuolat papildoma popiei r ban&*ios susirinkim nutarim! 6ar buvo papildoma nacionaline t!, naujomis pasaulietins t! problemomis! Eniv! krimosi reik,m/ m rastis teisinink profesional sluoksnis, pasirod pirmieji t! traktatai! &losatoriai ir konsiliatoriai% )losatoriai F tai dst&tojai,kurie buvo taip vadinami dl savo dst&mo stiliaus(glosavimo)!)los! nekreip dmesio % istorines savo nagrinjam t! ,altini atsiradimo aplink&bes, nesidomjo rom!t! istorija, todl jiems buvo sunku suvokti %vairi institut reik,m<! @ie net nemgino l&ginti 6igest su galiojan*ios t! normomis!)los! pasirei,k ne tik savo moksline veikla bet ir i,skirtiniais pedagoginiais gabumais! @ vadovaujami, studentai moksi vidutini,kai Q metus! )los!tiRlas buvo savo mokslo mediagos pagrindu i,auklti puikiai i,silavinusius teisininkus ir intelektualus! )los pastangomis v&ravo %sitikinimas, kad galima tapti mok&tu teisininku i,manant tik rom! teis< ir kad savo galiojan*i0 partikuliarin< teis< galima dr0siai ignoruoti! "irmj rom!t! profesori glosos netrukus %gijo ne maesn% autoritet0 nei pats j ai,kinamas

tekstas! )los!ra, t! vadovlius ir savaranki,kas studijas! Apie 328> m! i,leistas vieno &miausi glos!F Akursijaus ai,kinim rinkin&s Nsusiteminta glosa4 tapo visuotinai pripaintu autiritetingu veikalu!Akursijus savo veikalu, iki ,iol tebelaikomas t! mokslo klasika, i, esms baig milini,k0 glosatori darb0! "o jo atsirado nauja t! inov karta, komentuojanti ne tiek senuosius tekstus, kiek glosas! (ai dar postglosatoriai arba kitaip vadinami konsiliatoriai (patarjai, konsultantai)! @ie neretai nutoldavo nuo pirmini rom!t! konstrukcij, bet padar didel% dab0 suderindami j0 su kanon, miest ir papro*i t! normomis labai daug dmesio konsiliatoriai taip pat sk&r eksperimentinei veiklai/teisinia politini, administracini, privatins t! aktualij vartinimui!B&miausiu konsiliatoriumi laikomas ital vidurami teisininkas Aartolusas de -asoferatas, o jo darbas bubo @ustiniano kodifikacijos komentaras, pavadintas NSpera omnia4! &!N1" !"S !sminiai bruo-ai! "rimit&viG , pradi galiojo nera,&ta paprotin t!, negausus vietins valdios i,leisti aktai, ban&tins t! 7ormosG7edidelis skai*ius papras*iausi termin (paveldti i, romn)!G7ebuvo teisinink, prof! t!j, teism ;ierarc;ijos!GAsmeninis t! taik&mas F kiekviena gentis , %jusi % Orank valst&b<, turjo savo teis<, taigi kiekvienas nar&s g&veno pagal savo genties papro*ius!Gkariautiems romnams buvo leista naudotis savo teise (jos laiksi ir ban&*ia)!G-usidrus interesams, pirmen&b teikiama atsakovo ar kaltinamojo teisei, barbar t! vir,esn u romn!GEra,&m0 paspartino romn t! pav&zd&s, ura,&mas leido karaliams jiems palankiai koreguoti %stat&mus, kl karaliaus autoritet0, dav g&ventojams stimul0 laik&tis t!G(! ura,&ta lot&n kalba su german priemai,aG-varbus simboliniai ir ritualiniai veiksmai atliekant aktusG(aikinamoji t! OunkcijaGAsmens t! nebuvo skiriama nuo kolekt&vinsG(! reguliavo nepla*i0 visuomenini sant&ki sfer0! Sali, teisynas! ,leistas Orank valst&bje karaliaus P;lodvigo :91 m! 6idelis vaidmuo bsimoje Europos teisje F T-alij tais&klU F ems paveldjimo t! suteikiama tik v&rams! $i norma buvo net paskelbta pagrindiniu "ranczijos konstitucins t! principu! 7uosav&b(7ra vienareik,ms sampratos) -kiriamas kilnojamas turtas nuo ems (neminimas jos pirkimas ir pardavimas )! -kiriama ,eimos valdoma em (ji %stat&mu saugoma daugiau) nuo kolekt&vins! Bems savininkus laiko l&giais! 7uosav&bs objektas F ir vergai! -utart&s! -utartiniai sant&kiai menkai i,v&st&ti (nes maai paplit< prekiniai piniginiai sant&kiai)! (ik papras*iausios buitins sutart&s! -usitarimo objektas F viskas, i,sk&rus em<! -antuoka, ,eima! $eimos patriarc;alins! 6l santuokos tarsi jaunikio ir nuotakos tvai! ki Q'9 a! nebuvo kli*i santuokai nutraukti! Aan&*ia vliau %ved santuokos sudar&mo tvark0, santuoka nenutraukiama! "aveldjimas! 7ustat&tos bendros tais&kls F pirmiausiai paveldti kvie*iami sns, jei nra F mirusiojo motina, jei nra F brolis arba sesuo, motinos sesuo, kiti!7einomas testamentinis paveldjimas! Ceglamentuojama dovanojimo sutartis F afatomija 7usikaltimai ir bausms! (! paeidimas F skriauda asmeniui ar ala turtui! #ompozicijos sistema F pinigin kompensacija! 7enorta kraujo ker,to, utat norta taikos F %vesta atsakom&b! (aik&tas i,var&mas i, bendruomens! ,var&to turtas atitekdavo ie,kovui, numat&tos baudos padedantiems i,var&tam!

Binomos kalt< mainan*ios (prisipainimas) ir sunkinan*ios (garb< eminant&s veiksniai, gaujos nusikaltimas) aplink&bs! #alts laipsnis priklaus nuo tuo, ar nusikaltimas buvo baigtas, ar ne! Atskiros bausms u kurst&m0, ksinim0si, bendrininkavim0! #ai nusikaltimas baigdavosi mirtimi, reikdavo mokti uvusiojo giminai*iams vergeld0! @is priklaus nuo nuud&to amiaus, l&ties, soc! "adties! 6etaliai reglamentuotas %vairi r,i kno sualojimas (didiausia bausm u mogaus i,kastravim0)! (urtiniai nusikaltimai reglamentuojami, &pa* vag&sts F jos buvo paprastos (bausms d&dis priklaus nuo vag&sts objekto) ir klasifikuotos (su %silauimu ar raktu padirbimu)! (eismo procesas! e,kovo reikalas F ie,koti vogto daikto, kviesti % teism0 atsakov0 ir liud&tojus! 6etalus reglamentavimas, daug formali reikalavimu! =rod&mai F ordalijos,parod&mai liud&toj Saks statymas 2(e3 Sa3onum4 M>Km! -usidjo i, 11 straipsni, pagrind0 sudar kai kurie kiti barbar %stat&mai ir #arolio 6idiojo nutarmai F Kapituliari os! Codo paangi0 feodalini sant&ki pltr0, priva*ios neribojamos ems nuosav&bs ir socialins diferencijacijos didjim0! =stat&mas kelb teistos sutarties (dovanojimo ir pardavimo) nepaeidiamum0! Bmona &ra perkama i, savo tv u K>> solid! Bem< galjo paveldti tik snus! Auvo taik&ta mirties b!+abai konkr! reglamentavo nusik!sudtis ir baudas u juos! Aaudos d&dis sk&rsi priklausomai nuo nukentjusiojo soc! padties! 5avar statymai! ndividuali nuosav&b ne tik laukai, bet ir pievos ir mi,kai!Aendro pobdio sutartinius sant&kius reglamentuojan*ios nuostatos/ dl sutarties, sudar&tos ra,tu, s0l&g nepakei*iamumo, dl prievarta sudar&tos sut! negaliojimo! Aptarinjamos ir s0l&gos!Aaudos u vag&stes buvo l&gios daikto vertei, padidintai 9 kartus! AN&(SA6S 5!NDR"NS !"SS 7PA 75S) Angl teiss istorijos pradia F 8a! padjus vertis anglosaks'german kilms angl, jut ir fr&z gentims! Ca,&ta sen0ja angl kalba (ne kaip kontinente F lot&n), todl nra romn t! %takos!Ceglamentavo tik negausius visuomeninius sant&kius, svarbiausia F baudos, t! paeidimai!6mes&s ban&*ios teisinei pad*iai! !telberto statymas F anglosaks karaliaus Etelberto (81>'131) teis&nas &ra seniausias Anglijos teiss paminklas/ "agrindas F papro*i teis, ta*iau nustat&tos didesns baudos u nusikaltimus karaliui ir ban&*iaiG -usidjo i, 9> trump fraziG 6idiausias dmes&s ' nusikaltimams ir bausmmsG $iek tiek reguliuojami santuoka ir paveldjimasG +abai detaliai i,skai*iuoti pa*i %vairiausi mogaus sualojim tarifaiG Cpinosi aptverto kiemo saugumuG "ns statymas F valdant karaliui nei (1MM'198) ura,&ta vakar .esekso saks paprotin teis/ ,leistas, siekiant utikrinti 4teising0 teis< ir teising0 valdi05G (ai'pakoreguot papro*i rinkin&sG =pareigojo dvasininkus laik&tis kanon, o visus g&ventojus'tautos papro*i reikalavimG "la*iai reglamentavo turtinius nusikaltimus! Al8redo Did-io,o statymas 9 pirmojo suvien&tos Anglijos karaliaus Alfredo (MQ3'M99) sudar&tas teis&nas/ -urinkti ir sutvark&ti iki tol galioj< %stat&mai, atmetant tai, kas netinkaG =stat&mas F karaliaus taikai ir ban&*iai saugotiG "agal luomin< nukentjusio ar nusikaltlio padt%, nustatom bausmi %stat&mas nediferencijavoG #ovojo prie, kraujo ker,to atg&venasG 6aug dmesio nuud&mamsG =vertino moni, gavusi ems karaliaus aktu, nuosav&b< ir ribojo priklausom moni perjim0 i, vieno ,eimininko pas kit0! !teistano statymas F pasirod Ia! "rimoje pusje/

=pareigojo g&ventojus mokti g&vuli ir gauto derliaus de,imtin<G =pareigojo persekioti vagis ir j pagalbininkusG E vag&st< turjo atsak&ti asmen&s iki 32met, pavog< vert&bi ne maiau kaip u M pensusG 6etaliai reglamentuojama ordalij (6ievo teismo) tvarkaG Ceikalavo karal&stje naudoti tik tas pa*ias monetas ir niekam, be karaliaus, nekaldinti! 6nuto statymai F karaliaus #nuto %stat&mai, pasirod< I a!pirmoje pusje/ )rupuojami % ban&tinius ir pasaulietiniusG Oormuluoja kelet0 bendr tais&kli,kaip turt bti %g&vendinamas teisingumasG -kiriami nusikaltimai padar&ti t&*ia, net&*ia ar kam nors ver*iantG 7eleista atsipirkti u svetimo namo sugriovim0, padgim0, slapt0 nuud&m0, i,tikim&bs savo ponui sulau&m0G "atar tre*i0 kart0 nusikaltusiajam i,lupti akis, nupjauti nos%, ausis ir vir,utin< lp0 arba j% nuskalpuoti! eritorinio t% taikymo si$al,imas% ki tol v&ravo nusistat&mas, kad t! susijusi su priklaus&mu gen*iai!! 6l ilgalaikio g&venimo greta, primus krik,*ion&b< prasidjo german gen*i susiliejimas F asimiliacija, m susidar&ti viena tauta, bendra kalba ir papro*iai! .ietoj primit&vios gen*i t! m kurtis teritorin papro*i t!! Orank valst&bje I a! atsirado nebe gentiniai, bet sri*i, teritorij papro*iai, galiojant&s visiems ten g&venantiems monms! -uakt&vjusi karali %stat&m leid&ba, ban&*ios %taka . F I a! taip pat ved prie teritorinio t! taik&mo ir i,stm asmenin% t! taik&m0! 6ANON !"S =vairiais vidur raidos etapais .!E! karali ir Aa sant buvo nevienodi! #rik,*ion&b pradjo formuotis a! pradioje Comos imp! teritorijoje! , pr! krik,*ion&s buvo iauriai persekiojami! mp #onstantinas K3K m! ediktu leido vie,ai i,painti krik,!Blugus .! Comos imperijai ten buvusi ban&*iai i,laik romn tradicijas, moksl0 ir civilizacij0, kunigai virtopaangiausiu to meto visuomens sluoksniu! V Ankst&vaisiais viduramiais ban&*ia dar labiau sustiprjo/ padidjo jos privilegijos ir %taka visuomenei! @i po truput% virto stambiu ems savininku! V.aldant #arolingams ban&*ia m reikalauti de,imtins! V.&skupai ir auk,tieji dvasininkai um auk,tas vietas besiformuojan*ioje feodalinje ;ierarc;ijoje, posdiavo pasaulietinse institucijose! V ki I a! .alst&bi teritorijoje ban&*iai vadovavo karaliai, o tiesiogiai ' v&skupai (.a! Comos v&skupas F Comos popieius)! V I'Ia! i, v&skup rinkim karaliai dvasininkus greitai i,stm! V nvestitra ' v&skupo, abato pask&rimas eki Aan&tines pareigas, kartu duodant vald&ti pasaulietin% turt0 (len0)! V"opiei rinko Comos dvasininkai dal&vaujant pasaulie*iams! V3>8:m! ' 6idioji -c;izma (skirtinga politin ir ekonomin raida, Comos popiei ir #onstantinopolio patriarc; var&bos, ban&*i dogmatikos, organizacijos ir apeig skirt&bs)G VI a man&ta, kad 6ievas sk&r<s 2 valdias/ dvasin< (ban&*iai) ir pasaulietin< (valdovams)! V"lintant feodaliniam susiskald&mui, didjo popiei ambicijos! V3>Q8m popieius )rigalius . paskelb politine ir teisine popieiaus vir,en&b<, nepriklausomum0 nuo pasaulie*i! ()rigaliaus . reformos W "opiei revoliucija)/ "asikeitimai po "op!rev!/ Aan&*ios galva oficialiai paskelbtas popieiusG (ik pop!galjo ,aukti ba! susirinkimus ir sankcionuoti j nutarimusG "anaikinta pasaulietin ;ierarc; investitra! 6vasininkai gaudavo valdi0 tiesiogiai i, po!G Europos monarc;ai karnuojami pop! aktu Aan! pradta laik&ti visus tikin*iuosius jungian*ia monarc;ijaG 6vasininkija virto savaranki,ku auk,*iausiuoju feodalins visuomens luomu! #ova tarp popieiaus ir imperatoriaus baigsi 3322m! .ormso konkordatu! "agal j% asmenis dvasininko pareigoms skiriaXpopieius, o imperatorius priima dvasininko priesaik0 ir teikia jam pasaulietin< valdi0! 6idiausi0 gali0 Aan&*ia pasiek I a! valdant popieiui nocentui ! (okia padtimi Aan&*ia naudojosi iki I Ha!, kai pergal< prie, "opiei pasiek "ranczijos karalius, pripainti karaliaus

vir,en&%<,tvarkant pasaulietinius reikalus! prasidjus centralizacijai, karaliai m prie,tarauti popiei politikai ir absoliutins monarc;ijos laikais popieius neteko savo didels valdios! 6ar labiau ban&*ios pozicijas susilpnino I. a! prasidjusi reformacija! 6anon teiss atsiradimas: raida ir altiniai #( ' ban&*ios!nustatvtos ir %teisintos dogmos, tais&kls! -0l&gos kanon teisei kurtis susidar .a!, kai krik,*ion&b tapo valst&bine Comos imperijos religija! Aan&tins normos imtos %tvirtinti imperatori %stat&muose, ban&*ios susirinkim nutarimuose! #anon teis< pltojo popiei nutarimai F dekretalijos ir reskriptai! #anon t! visa, kas jai atrod reiklainga ir tinkama, perm i, romn t!! (odl &pa* civilins t! institutai sutapo su romn teisinink idjomis! Aan&*ios t! s0vokas veik ir l&gia greta g&vavusi german gen*i t!6vasininkija buvo ra,tinga, todl i, karto buvo sukurta ra,&tin t!! @i atsirado kaip bendra visai krik,*ioni ban&*iai, bet pastarajai suskilus atsirado dvi savaranki,kos kanon t! ,akos! C&t ban&*ios t!, surinkta % nomokanonus!#( tenka i,skirtin vieta kuriantis Europos teisinei kultrai! #anon t! i,sisk&r eksteritorialumu F ji buvo vienintel t! sitema, veiksn&s, jungaintis lokalias skirting Europos ,ali t! sistemas, jos normos galiojo visose katalik&b< primusiose ,al&se! #anon t! taip pat i,sisk&r universalumu, nes ji labai greitai pereng ban&*ios vidaus t! ribas ir m reguliuoti plat visuomenini sant&ki, k&lan*i ne tik dvasiniame, bet ir pasaulietiniame g&venime, kompleks0! #anon t! dar didiul< %tak0 dar ir dl to, kad buvo pla*iai inoma, jos mok universitetuose greta romn t!! #anon t! ,altiniai siekia $vent0j% Ca,t0, pradedant -enuoju (estamentu, taip pat kit0 ankst&v0j0 krik,*ioni,k0j0 literatr0! "opiei revoliucijos metu ir vliau pagrindiniu kanon t! ,altiniu tapo )rigaliaus . ir jo %pdini leidiami aktai F konstitucijos, apa,taliniai lai,kai, buls, enciklikos, brevs ir kt!, beje laikomi visai naujais nuostatais, sudaran*iais taip vadinam0 popiei teis< (ius pontificum), taip pat visuotini ban&*ios susirinkim nutarimai! $itaip atsirado ir kanon t! periodizacija, skirainti sen0j0 (ius antiYuum) ir nauj0j0 (ius novum) teises! "irma, nors ir neoficiali kanon t! kodifikacija atlikta Aolonijos vienuolio )ratiano apie 33:> m! Auvo surinkta apie :>>> katalik kanon tekst, jie perdirbti, pavadinta 47esuderinam kanon ;armonija5Glaikomas senosios kanon t! apibendrinimu ir jos sujungimu su nauj0ja kanon teise! Cinkin% prie pasaulietins t! priartino tai, kad jame t! nejungiama su teologija! 38M2 m! = vien0 rinkin% sujungti keli kanon rinkiniai ir pavadinti corpus juris canonici! #anon t! s0vadas tapo pripaintu oficialiu Comos katalik ban&*ios kanon t! ,altiniu! Ceik,mingiausias kanon t! vaidmuo F skeldiant .akar Europoje pa*i0 teisingumo idj0!"opiei revoliucijos metais baigsi kurtis kanon t! kaip savaranki,ka .akar Europos visuomens t! -istema! I a! popieiaus )rigaliaus I nurod&mu pradtas oficialus #( kodifikavimo darbas! 393Mm! ' i,leistas #( kodeksas, ir tokiu pavadinimu eina ir toliau! #( suvaidino vaidmen% skleidiant pa*i0 teisingumo idj0! (ridento susirinkimas (38:8'381Km!) nutar susiaurinti ban&tins jurisdikcijos sfer0, pakoregavo kai kurias #( normas! #( labiau i,saugojo savo pozicijas tik ,al&se, kur katalik&b i,silaik kaip valst&bs religija! 6anonu teises struktura% #( sistemos pagrindas ' konstituciniai ban&*ios politins organizacijos principai! I 'I a, kanonistai %tvirtino v&riausi0j0 popieiaus valdi0! @o visokeriop0 valdi0 ribojo ban&*ios vadovo renkamumo principas, kardinol irkt! auk,tj dvasinink %taka ir kt! "irmieji %st! leid&bos susirinkimai Europoje ' visuotiniai ban&*ios susirinkimai (,aukiami popieiaus)! "o "opiei revoliucijos v&skupai tapo pavalds popieiui, o kol jis nesiki,davo, savo v&skupijose turjo auk,*iausi0 valdi0 (%st! leidjai, vald&tojai, teisjai)! ki I. ' I.a! v&skupai renkami, bet pa*iu dvasinink! 7uo I a! dar turjo prisiekti i,tikim&b< popieiui! Nuosavybe ir sutartys V6isponuodama didiuliais turtais, ban&*ia savo teiss normomis reglamentavo ban&tins nuosav&bs !status0 ir ban&*ios emi vald&mo bei naudojimosi re%m0! 7ustat teises ir pareigas, susijusias su pasaulietine nuosav&be(k0 parapija moka ban&*iai ' #(, k0 ban&*ia senjorui ' pasaulietins teiss jurisdikcija)G VAan&*ios nuosav&b buvo korporacin, t!&! priklaus ne asmeniui, o ban&tinei bendruomenei! V6auguma

ban&*ios emi i' pastat nuo I 'I.a! ja griklaus vald&mo teise (fundatorius dovanojo 6ievui ar ban&tinei korporacijaiG fundatorius galjo i,saugoti teis< gauti rent0 ir kt! feodalines prievoles)G VAan&tin nuosav&b nuo pasaulietins k&rsi tuo, kad ji danai buvo atleidiama nuo feodalini prievoli! VAan&*ia g&n turto vald&me teises, prisidjo prie taikos tarp emvaldi saugojimoG Santuoka: seima ir #avelde,imas V"irmiausia kanon teis msi reglamentuoti dal&kus, susijusius su tik&b0 sakramentais, todl reglamento dal&ku apo ,eimos dal&kaiG VAan&*ia!!pritar monogaminei! abipusiu sutuoktini sutikimu pagr%stai santuokai, bet jai pradioj buvo sunku ,guiti %sisenjusius papro*ius (vaik Li,ankstinisL sutuokimas! i,tuoka)G V , pradi man&ta, kad santuokai nereikia formalum, bet nuo I.a! (ridento visuotinis ban&*ios susirinkimas leido tuoktis tik dal&vaujant kunigui ir 2'K liudininkams (kitu atveju ' santuoka niekin)G V7uo I 'I a! svetimautojas, sudar<s su partnere santuok0, laik&tas i,pirkusiu savo kalt<, kaip ir pargobj<s! "rie, tai i,laisvin<s pagrobt0j0G V33K9 m! %vestas celibatasGVteista santuoka nenutraukiama iki vieno i, sutuoktini mirtiesG Vnesantuokini vaik teiss suvar&tos'kol tvai nesusituok<, %vaikinti ' gauna teises kaip tikriejiG ,eimos pagrindas 'santuokaGVI a! #( sukr nauj0 testamento teis<G teistas testamentas 'mir,tan*iojo Lpaskutiniai odiaiLL, paprasti mir,tan*iojo parei,kimai girdint dvasininkui ir 2 liud&tojams! VAan&*ia sk&r privaloma, dali sudarant testament;/ sutuoktiniui, vaikams ir #ristui (l&gi vaikams tenkan*iai daliai)G V#( %ved testamento v&kd&tojo institut0,! VDirtis be testamento ' nuodmG tokio mogaus turto likim0 turjo spr<sti ban&*ios teismasG privalomoji dalis sutuoktiniui ir vaikams atitekdavo ir be testamentoG kiti giminai*iai iki I. a! nepavelddavo nieko, vliau 'gaudavo vald&ti teismui priirintG VBems paveldjimo, klausimu Aan&*ia pasidav pasaulietinei teisei! 5aud<iamo,i teise VI 'I a! kanonistai sukr nauj0 baudiamosios teiss sistem0G ki to laiko nusikaltimas Z nuodm, galioje eptimiju (ban&tini bausmi!, skiriam u kai kuriuos nusikaltimus, s0ra,as/ #( numat ne tik bausmes u nusikaltimus, bet ir vie,0 atgail0 u nuodmes "nkvi<i+i,a ir inkvi<i+inis #ro+esas Aan&*ios inioje buvo gauss nusikaltimai tikjimui F erezija, ,ventvag&st, raganavimas! Aan&*ios teismai tenkinosi kalts nustat&mu, skriti bausm ir v&kd&ti nuosprend% paliko pasaulietiniams teismams! (oks jurisdikcijos pasidalijimas pla*iai taik&tas kovojan su eretikais! $iam tikslui I a! Aan! -ukr ban&tini tribunol sistem0'inkvizicija, bet mirties nuosprendius v&kd pasaulietin valdia! .liau ban!;ierarc;ija perm persekiojim0 u nuodmes, o valst&bei teko rpintis bausti u pasaulietini %stat&m paeidimus! nocento iniciat&va 3238m! . +aterano susirinkimas %dieg inkvizicij0 kovoti su kitatikiais! , pradi tai buvo skirta ne procesui skirtam nusikaltimams, religiniam eretiko ar nusidjelio sielos i,gelbjimui! nkvizijos tikslas'ne %rod&ti kalt< o ie,koti bd i,gelbti siel0! -ukurta speciali institucija' inkvizijos tribunolas! @0 v&kd spec!popeiaus deleguoti teisjai(pranci,konai,domininkonai)! (ard&mas buvo slaptasG kaltino spec kaltintojasG kaltinumo pagrindui uteko paskalos padarius nusikaltim0Glemiamas vaidmuo priklaus teisemojo parei,kimams ir prisipainimui! nkvizija paskelb kaltumo prezumcij0 iaurisu teisiamojo kankinimus bet atmet ordalijas ir formali %rod&m sistem0!7usikaltliui prisipainus ir gailintis' jo siela i,gelbta, kitu atvju mirtis ant lauo! I.a! #altinamj proces0 baig i,stuti inkvizicinis/baudiamoji b&la keliama prane,im ir skund pagrindu, valst&bs iniciat&vaG tesimo tard&tojas renka ra,ti,kus %rod&musG formali %rod&m teorijaG parengtinis tard&mas ir teisminis nagrinjimas i,lik<s iki ,i dienG %teisinti kankinimai

(en ir dvar t% 0asaliteto=siu<ereniteto sistemos 7eformals, papro*i teisei pavalds senjoro ir vasalo sant&kiai .akar Europoje susiformavo ir pla*iai

paplito I'Ia!, bet tada dar neturjo tesins i,rai,kos! , t! sistemos m skirtis tik I 'I a! (eisi ir pareig, atsirandan*i esant senjoro (siuzereno) ir vasalo sant&kiams, teisinio reguliavimo sistem0 apie I a! mta vadinti len, arba feodaline, teise!Orank gentims . '. a! ugrobiant )alij0, % frank rankas pateko daug gal ir romn dvar! (okie frankai tapo stambiais dvarininkais! @au . a! $iaurs )alijoje m rastis dvar su bdingu ems skirst&mu % dvarinink ir valstie*i emes! (urtiniu atvilgiu laisvieji diferenciavosi % smulkius dvarininkus ir pusiau laisvus litus!Anglosaks ,is procesas buvo ltesnis! .&kstant turtinei diferenciacijai, . a! [m skirtis giminin gentin diduomen (erlai), laisvieji bendruomens nariai (kerlai), pusiau laisvieji (kerlai) ir nam tarnai'vergai!Hpa* audringai feodaliniai sant&kiai pltojosi . ' Ia! "er ,% laik0 visur %sitvirtino stambioji feodalin emvalda, o daug buvusi bendruomens nari neteko ne tik laisvs, bet ir ems!. a! vidur&je vis daugiau nuskurdusi valstie*i m atsiduoti didiaemi globai!Dint0 proces0 reglamentavo jau vlesni barbar %stat&mai'Aavar %stat&mas, Aleman %stat&mas! "o frank valst&bs vald&tojo #arolio Dertelio beneficij reformos, tarp beneficijos, o vliau feodo, teikjo ir gavjo atsirasdavo siuzereniteto ir vas! sant&kiai!.ienas pagrindini vasalo %sipareigojim senjorui buvo jo dal&vavimas senjoro karo &giuose! (ipi,komis senjoro teismis I'Ia! (apo senjoro t! %engti % vasalo valdomo leno teritorij0, gauti vasalo pinigin< pagalb0, reikalauti dal&vauti savo tar&boje ir teisme! -enjoras %sipareigodavo vasalui nevir,&ti savo teisi ir ginti j% nuo visokiausios grsms! (en 28eodaline4 ( imta vadinti ( ir pareig, atsirandan*i esant senjoro ir vasalo sant&kiams, teisinio reguliavimo sistem0 Dvar 2manor4 ( buvo glaudiai susijusi su len, reglamentavo dvarininko ir valstie*io sant&kius bei apskritai feodalinio dvaro g&venim0! >eodalin -emvalda% (okia feodalins nuosav&bs forma, kai em suteikiama laikinai s0l&gi,kai naudoti, buvo vadinama AE7EO P @A (A)/ - A sistemos pagrindu Orank valst&bje susidar kok&bi,kai nauja feodalin (lenin) kariuomenG - A daniausiai sudar tam tikra ems valda, kitas turtas arba pareig&b, privilegijaG - jausdami savo reik,m<, A turtojai pasiek, kad po j mirties A bt teikiamos j %pdiniams! Alodas 9 ems nuosav&b, nesusijusi su kokiais nors feodaliniais ribojimais! >eodas 9 ems nuosav&bs forma, kur vald&mas &ra s0l&ginis, bet neterminuotas! Oeodas tapo pagr! ir vienintele feodalins ems nuosav&bs forma! Alodas=tai ems nuosav&b, nesusijusi su kokiais nors feodaliniais ribojimais! 5ene8i+i,a'feodalins nuosav&bs forma, kai em suteikiama laikinai s0l&gi,kai daudoti! Aeneficijos buvo teikiamos monms, %sipareigojusiems tarnauti karaliui ir dar prireikus atsivesti br% kari! "radioje gautos beneficijos negalima buvo perleisti tre*iajam asmeniui, o po beneficijos turtojo mirties beneficij0 sudaran*ios vert&bs gr%davo jos davjui! (a*iau greitai buvo pasiekta, jog beneficijos tapt paveldimos! #artu laikinas s0l&ginis vald&mas virto tik s0l&giniu, bet ne terminuotu! (okia nauja feodalins ems nuosav&bs forma imta vadinti 8eodu% 7etrukus feodas tapo pagrindine ir net vienintele feodalins ems nuosav&bs forma! Oma-as 9 procedra, kai bsimasis vasalas turjo prisiekti senjorui i,tikim&b< i,kilmingu ritualu!"nvestit?ra = po omao senjoro atliekamas leno perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinmis apeigomis F kokio nors daikto, vliavos, kr&iaus, rakto, iedo %teikimas!"munitetiniai ratai = nuo . a! "riklausomiems monms karali dalijami ra,tai, kurie rei,k j turtojams politinio ir ekonominio savaranki,kumo j valdose suteikim0! @ais emvaldi naudai karaliai atsisak nemaai savo gali! @ie padjo magnatams karaliaus vardu sutvirtinti savo valdi0 priklausomiems monms!Sen,or teism veikla visoje .E buvo pana,i! "rofesionalaus teisingumo tradicijos nebuvo iki I a! pabaigos! -( turjo spr<sti tik vasalo ir pa,alinio mogaus arba vasal, priklausan*i skirtingiems senjorams, gin*us! ki I a! -( buvo kaip %rod&mai buvo pripa%stomos ordalijos ir teismo dvikova! -avo -( sprendim0 vasalas galjo sksti pateikdamas apeliacij0 auk,tesniojo senjoro teismui! -( buvo susirinkimai, tar&bos, patarian*ios senjorui ir sprendian*ios %vairius visiems rpimus klausimus! "ranczijoje dl vis -( sprendim I .a! leista pateikti apeliacij0 "ar&iaus parlamentui, sugriovusi princip0 dl senjor justicijos, suverenumo!Prekariumas = ra,tas, sura,omas atliekant procedr0, kai laisvasis valstietis, atidav<s savo ems skl&p0 ban&*iai, vliau u naudojim0si juo turjo mokti @in@;%6omenda+i,a 9 sutartis, kuria valstietis atsiduodavo asmeninei magnato

ban&tininko ar pasaulie*io globai! -utarties padarin&s F turtins ir asmenins priklausom&bs ems magnatui nustat&mas!"rekariumas ir komendacijos buvo sudaromos pagal parengtus pav&zdius F 8ormuliarus% Aen<as = fiksuota ems renta, pagalvs mokestis! al,a 9 %vairs reguliars ir vienkartiniai mokes*iai! -ervus saist ir gausios prievols, susijusios su banalitetu 9 feodo ( (pvz!, rinkliava u naudojim0si keliais, v&nuogi spaudim0!)! .is didesn< reik,m< %g&ja priklausom valstie*i ' "erv sluoksnis. @ie bes0l&gi,kai nepriklauso ,eimininkui! @ie neperkami, gali tuoktis, pat&s apsirpina maistu ir drabuiais, turi teis< % em< ir turt0, bet &ra prira,&ti prie ems/ turi eiti la0, mokti duokles!I F I a! suformuluota teisin servao (Anglijos servai ' vilonai) samprata (serva#as'teisi ir pareig dal&kas), patvirtintos, o kartu apribotos senjoro t!! -ervo pareigos (darbo prievols, natraliosios rentos, paprotins duokls) fiksuotos, imtos reguliuoti (laas apribotas arba pakeistas piniginmis %mokomis, vienintelis servo turto paveldtojas ' senjoras)! -varbiausia servo pareiga F materialin prievol/ moki pinigus F gali g&venti u senjoro jurisdikcijos rib (tik i, miesto gali parsi,aukti)! "ranczijoje i,liko negausus laisvj valstie*i F vilan sluoksnisG .okietijoje *in*ininkai ir nuomininkai (pirmieji buvo dvarininko ems laik&tojai, %pareigoti mokti *in*0, kai kurie galjo j0 perduoti paveldjimo bdu ar parduoti, antrieji naudojosi eme trumpalaiks nuomos s0l&gomis)! Anglijoje F sokmenai (galiojo tik senjor teism valdia)!.alstie*io padtis ir laisvs statusas paveldimas pagal motinos linij0!I a! jau visi valstie*iai krik,*ioni,koje Europoje turjo %stat&m saugomas teises (svarbiausia t! F tam tikromis s0l&gomis laik&ti senjoro em< ir naudotis jo globa ir apsauga)! "le*iantis miestams, plintant prekiniams piniginiams sant&kiams, servaas ima n&kti/ I . a! servai visur %gijo teis< i,sipirkti ir tapti laisvi! ki 3:8> met servaas anaikintas beveik visose .akar Europos srit&se/ servai tapo cenzininkais! (!N !"SS 'A( "N"A" #rsi papro*i teiss pagrindu, bet i,sisk&rimui % savaranki,kas teiss ,akas %takos turjo I F I a! prasidj<s papro*i teiss ura,&masG , pradi papro*iai ura,omi %traukiant % c;artijas ir privilegij ra,tusG I a! Embertas de Srtas 4Oeod papro*iai5, 4Oeod kn&ga5 F 3 kart0 susistemino len papro*i teis<, tai buvo len teis bendra .akaram ir tinkanti feodaliniams sant&kiams apskritaiG#iti privats papro*i teiss rinkiniai, kuriuose susisteminta dauguma fundamentali len teiss princip F 32>> m! 7ormandijos kutiumai, I a! "! de Aomanuaro 4Aovs kutiumai5GAnglijoje, o i, dalies ir "ranczijoje teisins normos, reguliavusios len sant&kius, buvo glaudiai susijusios su kt! feodalins teiss normomis! .okietijoje len teis tradici,kai buvo atskiriama nuo emi teiss (4-aks veidrodis5)!.liau feodalins emvaldos teis susiliejo su besiple*ian*ia karali teise! Aajorija F udaras luomas, paveldimas tik pagal tvo linij0G.isoje Europoje feodo paveldjimo teis ilgainiui perjo pirmagimiui (majorato principas), atsirado vasalo teis perleisti feod0 sumokjus senjorui reljef0, senjoro teis susigr0inti vasalu parduot0 feod0 (retrakto teis), apribotos senjoro teiss (negali nuvar&ti nuo ems, atimti kilnojamojo turto)G+en teiss reguliavimo objektas F ir len teiss paveldjimo tvarka, senjoro ir vasalo sutarties s0l&g nesilaik&mo padariniai ir kt! M"!S "R PR!675OS !"S Miest atsiradimas 0! ir , kova u- savarankikum;% dauguma romn miest!.akaruose greitai nusmuko ir iki Ia!prakti,kai i,n&ko!(odl tik labai nedaugelio vidurami .akar Europos miest pradia siekia Comos laikus! ki 3>8>m visoje Europoje tebuvo du miestai'.enecija,+ondonas, turint&s daugiau nei 3> tkst! g&ventoj! =sigaljus natraliajam kiui, pirmaisiaisvidurami ,imtme*iais gam&ba pirmiausia buvoskirta paties gamintojo ir jo ,eimininkoF feodalo poreikiams tenkinti, todl gam&bos produkcija nebuvo prek! 7egauss amatininkai profesionalaiie,kodami darbo, paprastai keliaudavo i, vienos vietos % kit0! "rajus kuriam laikui' Ia!pab!' I a!prad!' mus tol&dio atsiskirti amatams nuo emdirb&sts, amatams ir prek&bai plisti patogesnse vietose, t!&! prie natrali susisiekimo keli jr, upi, pili, ir pan,feodal emse m rastis nauj miest uuomazg!6l tuo laikotarpiu prasidjusio spartaus ems kio na,umo kilimo susidar< s0l&gos atsirasti kaimo g&ventoj pertekliui ir aprpinti miestus maisto produktais ir gam&bo aliava!$ios aplink&bs atvr galim&bes intens&viai pltotis gam&bai ir prek&bai, teigiamai veikiantiems miest augim0!+abiausiai

miestai suklestjo I a!pab'I a!"er du ,imtme*ius .akar Europoje atsirado tkstan*iaidideli gam&bos ir prek&bos centr, kai kuri i, jg&ventoj skai*ius vir,ijo 3>> tkst! Bmoni!Diestai juto feodalins tvarkos poveik%! Diest bendruomen ilgai g&vavo emse,buvusiosekarali, pasaulie*i senjor, vienuol&n ir kitokia nuosav&be, todl ir miestai laik&ti senjor nuosav&beG j g&ventojai i, pradi asmeni,kai buvo pavalds senjorams, privaljo jiems atlikti tokias pa*ias prievoles kaip valstie*iai 'la0, duokles natra ir pinigais!"olitiniame g&venime miestie*iai buvo link< labiau orientuotis % ilgus metus bvusi0 umir,t0 antikin< demokratin< tvark0,o ne % feodalinius vald&mo metodus! Europos miest istorija' tai miest g&ventoj kova tiek u asmens ir kitas laisves bei privilegijas, tiek u politin<savivald0, kartais' ir u visi,k0 nepriklausom&b<!$i kova &pa* akivaizdi I 'I a!, kai dar nebuvo %sibgjusi politin valst&bi centralizacija! "olitin miest autonomija feodaliniame pasaul&je buvo %g&jama %vairiomis priemonmis \ nuo paprasto savivaldos teisi pirkimo iki ginkluotos kovos! "olitinis ir teisinis %vairi ,ali miest statusas priklausomai nuo konkre*i storini aplink&bi, karaliaus valdios stiprumo ir kit veiksni buvo labai nevienodas! "ranczijoje didiausi0 politin< autonomij0 pasiek miest bendruomens, %gijusios komunos, t!&! visi,kos savivaldos, status0! #omunos gaudavo imunitet0, pana,u % t0,kokiu naudojosi feodalai! #ai kuriems $iaurs talijos miestams dl silpnos centrins valst&bins valdios pav&ko %g&ti savaranki,ko miesto valst&bs status0 ir pagal vald&mo form0 virsti miestais respublikomis! -iekdami gauti j param0, .okietijos imperatoriai I 'I a! talijos miestams m dovanoti c;artijas, suteikian*ias pla*i0 savivald0, o j g&ventojams'%vairias laisves! Ekonomine raida talijos miestai sugebjo aplenkti kit Europos ,ali miestus! Ceik,ming savaranki,kumo laimjim pasiek kai kurie .okietijos miestai, pirmiausia vadinamieji imperijos ir laisvieji! mperijos miestai (+iubekas,Aremenas, ?amburgas, 7iurnbergas ir kt!)' tiesioginiai imperatoriaus vasalai' turjo savo teismus, kariuomen<, pinigusG jie turjo bti i,tikimi imperatoriui ir atv&kus% tinkamai priimti! +aisvaisiais miestais laik&ti senieji v&skupij centrai (Daincas, #elnas, (riras ir kt)G naudodamiesi imperatori ir kunigaik,*i ban&tinink suteiktomis privilegijomis, jie nemokjo mokes*i ir buvo atleisti nuo karo tarn&bos! )indamiesi nuo feodal savivals ir siekdami plsti privilegijas, .okietijos miestai I a m jungtis % s0jungasAnglijos miestai, esant stipresnei centrinei karali valdiai, nepasiek tokio savaranki,kumo, ir buvo priversti nuolat pirkti karaliaus c;artijas, % kurias buvo %traukiamos tik kai kurios prek&bins miest privilegijos! $ios c;artijos nuolat buvo atnaujinamos! Diestams jos suteik teis< i,saugoti savo papro*ius! Miest savivaldos institu+i,os% Diestuose buvo sukurtos institucijos j visi,kai arba dalinei savivaldai %g&vendinti!6augum0 nauj mist vald vis pilie*i susirinkimas' jis prim %stat&mus ir rinko pareignus!(autos dal&vavimas valdant miest0 I ' I a! apm ir teisdmo valdi0/ daugel&je viet dal&vauti teismo darbe imti rinkti g&ventoj atstovai!(a*iau I ' I a! visoje Europoje i,r&,kjo tendencija visuotin% susirinkim0 keisti maesns sudties institucija' tar&ba!$itaip atsirado miest tar&bos, disponuojan*ios karinmis pajgomis, tvarkan*ios miesto finansus, prek&bos ir amat organizavim0!(ar&bai vadovavo taip pat renkamas pareignas(.okietijoje vadintas 6imnistru, "ranczijoje ' meru, talijoje \podesta)!Diest g&ventojai idealizavo Comos respublik0, todl danai miest galvos vadintos konsulais, miesto tar&ba 'senatu! (eismo funkcijas v&kd miesto tar&ba arba tam tikra renkam skubin (,efen) kolegija! miest teiss ,altiniai, pal&ginti su dvar teiss, buvo negauss, bet pa*ios teiss l&gis ' nepal&ginti auk,tesnis! Diest teis m kurtis I 'I a! dideliuose talijos miestuose, atsirandant tais&klms, teisi,kai reguliuojan*ioms amatins gam&bos ir prek&bos sant&kius! (os tais&kls daugiausia kurtos teismuose, o kadangi j funkcijas atliko auk,tajai miest administracijai priklausant&s asmen&s, j sprendimai danai %g&davo bendrosios teiss normos reik,m<! .liau % talij0 su profesiniais reikalais atv&k< "ranczijos ar .okietijos pirkliai ,ias normas atsive % savo kra,tus ir daugel% j stengsi %diegti pas save! Jia tos normos pirmiausia fiksuotos karali ir kit senjor miestams dovanotose c;artijose, i,rei,kian*iose tam tikr0 ,i feodal ir miest g&ventoj susitarim0/ jos ra,&tos senjor, bet beveik visada miestie*i reikalavimu, todl nei,vengiamai apm abiej socialini jg interesus! P;artijomis rmsi miest statutai! (iek c;artijose, tiek statutuose pla*iau ar siauriau reglamentuojama feodal ir miest sant&kiai, miest vald&mas,civilin ir baudiamoji teis, teismo procesas, kitos visuomens g&venimo srit&s! Diest teis reglamentavo vidurami teisje apskritai nefiksuojamas specifines miestie*i teises ir laisves (teis< % g&v&b< ir turt0, bsto nelie*iamum0 ir kt!)! -avaranki,kos miest teiss sistemos krsi ir i, sprendim,

kuriuos priimdavo miest tar&bos vienu ir kitu reikaluG tie sprendimai, %traukti % protokol0 (miesto kn&g0) ir vertinami kaip precedentas, tol&dio virto privalomomis elgesio tais&klmis!7emaai miest teis< veik romn teis! Diest teis vis0 laik0 daniausiai buvo ra,&tin teis! Miest teiss eimos! Diest teiss kok&b buvo labai nevienoda! 6ideliuose niestuose su i,pltota gam&ba, prek&ba ir jreiv&ste teis atsirado anksti, rmsi romn teise irba savo teiss aktais ir pasiek labai auk,t0 l&g%! .la miest teis buvo daug primit&vesn! @ie danai kreipdavosi % paangius prek&bos centrus su pra,&mu leisti naudotis j teise! $itaip keliolikos vokie*i miest (Dagdeburgo, +iubeko ir kt!) teis tapo pav&zdiu ir oficialiai buvo priimta ,imtuose kit %auj Pentrins ir C&t Europos miest, atsiradusi I \I . a! ir i,rei,kusi pageidavim0 naudotis au esama senesni miest teise! (ipi,ku atveju tai rei,k, kad naujo miesto feodalinis senjoras suteikia am, pav&zdiui, Dagdeburgo teis<, %tvirtinan*i0 /eis< turti savo valdi0 (magistrat0, patiems reguliuoti amatus ir prek&b0! "askui to miesto valdios atstovai v&ko % Dagdeburg0 ir ten gaudavo nauj0 galiojan*i jo %stat&m, kuri normas vliau dieg pas save, rinkin%, t %stat&m komentarus, ,itaip susidar didels, tos pa*ios teiss vienijamos miest teiss ,eimos! Prekybos teis +entrai ir altiniai 7uo Comos im!lugimo laik prek&bos sant! .E buvo labai riboti! "rek&bos teisei atsirasti padjoluominis to meto visuomens pobdis ir prasidjusi intens&vi prek&bos ir verslo pltra! Atsirandantis pirkli luomas savo profesinje veikloje vadovavosi papro*iais, besiklostan*iais pirmiausia pirkli korporacij viduje! $itaip pamau krsi prek&bos ap&vartos teis! , pradi ji skirta ne prek&bos sant&kiams reguliuoti, o pirkli luomo moni veiklos tais&klms nustat&ti ir todl vadinosi prek&binink teise! "le*iantis miestams, plintant mugms ir bankinink&stei, pltojantis jr ir sausumos prek&bai, atsirado poreikis turti teiss normas, reguliuojan*ias konkre*ius veisio sant&kius! (odl nuo miest teiss tol&dio atsisk&r ir I 'I a! susikr naujj laik .akar prek&bos teiss pagrindins s0vokos ir institutai! "le*iantis korporacij ir miest komerciniams r&,iams, juose galiojusios prek&bos tais&kls po truput% suartjo, prek&bos teis m i,eiti u vieno miesto rib! r pirmiausia tai pasak&tina apie jr prek&bos papro*ius, nes jr prek&ba tada prakti,kai buvo vienintel kiek pastovesni prek&bos r&,i tarp toliau vienas nuo kito nutolusi miest galim&b! "rek&bos teiss raid0 labai veik $iaurs talijos miestai! Dilane 3231 metais pasirod pirmasis prek&bos papro*i rinkin&s BPa#ro@iu kny$a/%reguliuoti prek&bos sant&kius %stat&mais mginta I. a! "ranczijoje! (okios kodifikacijos pagjindas buvo prekvbos]ir jreiv&sts papro*iai, tuo metu jau pakankamai nusistovj< ir apimant&s %vairias prek&bins veiklos sferas! (ai buvo didel< reik,m< kaip prek&bos teiss ,altinis turj<s 31QK metais i,leistas #ran+?< Prekybos ordonansas: parengtas to meto "ranczijos valst&bs veikjo ir mokslininko B! AW#olberoG gerokai suvienodinusiu gana marg0 prancz prek&bos teis<! #olbero ordonansas pinn0 kart0 visoje valst&bs teritorijoje %ved bendr0 prek&bos teis<, kartu sankcionavo prek&bos teiss, kaip savaranki,kos teiss ,akos, g&vavim0! 31QKm! "rek&bos ordonansas, buvo nuostat, reglamentuojan*i aktualiausius prek&bos reikalus 'prek&bos mok&m0si, agent ir makleri veikl0, pirkli ir bankinink prek&bos kn&g tvark&m0, bendroves, vekselius, palkanas, turto padalijim0, prievoli nev&kd&m0, turto perleidim0 kreditoriui, bankrotus, prek&bos teismus! "rek&bos ( sistema galiojo sk&rium nuo kanon, len, dvar, miest, karali t!, nors ir buvo su jomis glaudiai susijusi! (ai kapitalistin t!! "rek&bos ( smsi mediagos i, romn t!, nes ten buvo puiki sutar*i sudar&mo norm sistema! @i taip pat buvo ll valst&bi centralizavimosi tendencij0! "ereng net politines sienas! Ma$debur$o miesto teis (ietuvo,e +ietuvos didieji kunigaik,*iai, nordami sudar&t palankias s0l&gas amatams ir prek&bai pltotiGmiestuose, suteikdavo jiems savivald0 Dagdeburge %mesto teiss pagrindu! 3KMQm! @ogaila suteik toki teise .ilniui, o I.a! j0 gavo (rakai, Arestas!! I. a! ,i0 teis< gavo ir maesni miestai! Dagdeburgo miesto teis buvo suteikiama privilegija, pagal kuri0 miestie*iai gaudavo pajam ,altini, bdavo atleidiami nuo valstieti,k prievoli, nuo vaivados ar senino teismo ir teiss norm, prie,taravusi Dagdeburgo teisei! Pivilines ir baudiam0sias b&las mieste sprend vaitas su burmistrais ir tarjais, nam upuolimo, padegimo, sualojimo F vaivada! #ai kur miestas sk&rsi % tar&b0 ir miestie*i teism0'suol0!

(ar&ba (burmistras^tarjas) tvark civil! b&las ir kinius reikalus, o suolas (vaitas^ prisiekusieji suolininkai) F baudiam0sias! Dagdeburgo teise privaljo vadovautis visi miesto g&ventojai! (iktai &dai turjo prie sinagog savo bendruomenes, kurios rinko seninus, o ,ie vadovaujami rabino, sudar kolegij! Ma$debur$o teiss altiniai buvo -aks veidrodis ir Dagdeburgo miesto normos! = +ietuv0 ,i teis pateko i, +enkijos miest, kurie padar joje pakeitim, ir dar buvo papild&ta +ietuvos miest papro*iais, todl ne visos normos atitiko galiojusias Dagdeburge! (eiss subjektai buvo pat&s miestai ir pilname*iai j g&ventojai, cec;ai ir pirkli draugijos, ligonins ir vaik prieglaudos! Nuosavybs teis% Auvo ai,kiai skiriama nuosav&bs teis ir turto vald&mo teis! "irmasis nuosav&bs teiss %gijimo bdas buvo turto uvald&mas pasibaigus senaties terminui, kuris kilnojamajam turtui buvo vieni metai, o nekilnojamajam tiek, kiek siek mogaus atmintis! "asibaigus senaties terminui, nebuvo galima %sig&ti valst&bs ir Aan&*ios turto! Diestie*iai turjo alodine nuosav&bs teis< % ems skl&pus, bet nuosav&bs teis neapm ems gelmi! Auvo skiriama paveldta ir %g&ta nuosav&b, %g&tu turtu buvo galima disponuoti laisvai, o parduodant paveldt turt0, reikjo gauti %pdiniu sutikimu! Edrausta parduoti nekilnojam0j% turt0 dvasininkams ir bajorams! 7uosav&bs teis % kilnojam0j% turt buvo perleidiama!Auvo inomi ir servitutai, kurie atsirasdavo sutarties arba senaties pagrindu! "la*iai praktikuotas turto %keitimas! (urtas guljo bti %keistas su teise vald&ti arba be vald&mo teiss! Prievolin teis% $al&s laisvai sudar&davo sutartis ir nustat&davo j %v&kd&mo s0l&gas! #reditoriaus teiss buvo garantuojamos %kaitu ir laidavimu! $al&s susitardavo dl mokjimo sumos ir prievols %v&kd&mo vietos! "rievol pasibaigdavo ne tik tada, kai j %v&kd&davo, bet ir prievole pakeitus arba atleidus nuo jos, taip pat jei prievols nebuvo galima %v&kd&ti ne dl skolininko kalts! "la*iai buvo paplitusios pirkimo'pardavimo paskolos, nuomos ir rangos sutart&s! Auvo inomos ir darbo sutart&s! (eiss normos draud i,eiti i, darbo prie, termin0! -amd&tojas atsak u al0, padar&t0 tretiesiems asmenims pas j% dirban*i moni! Auvo inomos bendrovs, veimo ir pasaugos sutart&s, kurios atsirado ple*iantis prek&bai! 5aud-iamo,i teis% 7usikaltimai buvo skirstomi % vie,us ir privatinius, % gdingus ir negdingus! #iekvienas nusikalstamas veiksmas buvo laikomas t&*iniu! (ai, kad nusikalstamos valios nebuvo, turjo %rod&ti pats kaltinamasis! Auvo inomos t&*ios, neatsargumo ir atsitiktinumo s0vokos! -uman&mas padar&ti valst&bin% nusikaltim buvo laikomas nusikaltimu, o kit nusikaltim atvejais suman&mas nebuvo laikomas nusikaltimu! Oaktin klaida pa,alindavo atsakom&b< o juridin ' nepa,alindavo! .aikai iki 32 metG u savo nusikaltimus neatsak! E vaiko veiksmus materialiai atsak tvai arba globjai! Atsakom&b buvo asmenin! )irtumas nuo atsakom&bs neatleido! $eimos nari interesai nukentdavo tik valst&bini nusikaltimu atvejais, nes konfiskuojamas turtas! Aausms, kaip ir nusikaltimai, buvo skirstomos % vie,as ir privatines! $velnesn bausms buvo skiriama, kai nuo nusikaltimo prajo daug laiko, nusikaltliskilmingo luomo, jam atleido nukentj<s asmuo, bloga nusikaltlio sveikata, n,*ia moteris ir pan! -unkinan*ios aplink&bs buvo ,ios/ nusikaltimu suard&ta vie,oji tvarka, veika, nukreipta prie, giminait%, vir,inink, tarn&bi,kai auk,tesn% arba auk,tesnio luomo asmen%, padar&ti dideli nuostoliai, sugautas nusikaltimo vietoje, pakartotinis nusikaltimas 7usikaltlis, atsipirkus nuo mirties bausmes ar kne sualojimo bausms, netekdavo garbs! "irmiausia numat&ti nusikaltimai miestui! E i,davim0, mai,t0 buvo baudiama mirties bausme ir konfiskuojamas turtas! E religinius nusikaltimus buvo baudiama mirties bausme sudeginant! 7emaai vietos buvo skiriame nusikaltimams g&v&bei ir sveikatai! Aausmi paskirtis buvo garantuoti saugum0 nukentjusiam ir visuomenei! Aausms buvo v&kdomos vie,ai turjo luomin% pobd%! (urtingieji buvo baudiami daniausiai pinigine bauda, o neturtingi plakami, enklinami ir i,varomi i, miesto! 6arali teise Pran+?<i,a t! ,ioje ,al&je susidjo i, daug&bs t! sistem,kurios buvo skirtos ne tik tam tikriems sluoksniams,bet ir koki nors konkre*i,danai nedideli teritorijos dali g&ventojams!Orank valst&bei sub&rjus nebeliko bendr

visai valst&bs teritorijai t! ,altini!.isai teritorijai buvo bendra tik ban&tin t!,ta*iau ir ji tada dar netvark pasaulie*i g&venimo!"la*iausiu t% altiniu liko 3>'33a! "apro*iai!"ranczijoje barbar papro*i t! apie 3>a!jau i,n&ko!@0 i,stm daug&bje atskir rajon susiformav< skirtingi teritoriniai t! papro*iai!@ie vadinami #utiumais!"agal papro*i t! &patumus "ranczijos teritorija dalijama % ,iaurin<,arba papro*i t! srit% ir pietin<,arba ra,&tins t! srit%!$iaurinje dal&je kutiumai rei,ksi gr&nu pavidalu,papro*iai *ia formavosi odine forma!"apro*i t! atitiko daugumos interesus,dar nebuvo paveikta valst&bs valdios!(odl jos nustat&t norm daniausiai buvo laikomasi savanori,kai!"ietinje dal&je svarbiausiu t! ,altiniu tapo romn t!,kadangi )alij0 buvo ukariav<s @ulijus Pezaris! (odl pdsakus buvo palikusi supaprastinta romn t!!"radedant Qa!kutiumai "ranczijoje imti ura,inti!+abiausiai inomi 32M>m! ura,&ti NAovs kutiumai4!$ie kutiumai turjo galios Aovs graf&stje bei taik&ti visoje ,iaurs r&t "ranczijoje!-pjama ,kad ,is rinkin&s buvo pirmasis mginimas kurti "ranczijos teis<!(aigi "ranczijos teritorijos, pagal galiojusi t! ,altini pobd%, dalintos % kutium ir romn t! veikimo sritis!"apro*i t! nevienodumas kliud kurtis bendrai nacionalins t! sistemai!(ai buvo pagrindin feodalins "ranczijos teisei bdingo rei,kinio,paprastai vadinamo t! partikuliarizmu,rei,kusiu sritin% t! pobd%,prieastis! mus stiprti karali valdiai pradjo atsigauti karali t% akt,kuriems reikjo karaliaus kurijos(stambij feodal),pritarimo,leid&ba!#arali leidiami t! aktai buvo vadinami ordonansais! -udtingesniems t! klausimams spr<sti % kurij0 imti kviesti teisininkai profesionalai!7uo 3Ka! "ranczijos karali aktai jau akivaizdiai brovsi % anks*iau galiojusi0 teis< ir j0 keit!(obulinant karali t! akt leid&b0,i, karaliaus kurijos i,skirtos specializuotos centrins in&bos,tarp j'maoji karaliaus tar&ba,kaip nuolatin patariamoji institucija,su kuria,leisdamas t! aktus,paprastai tarsi karalius!.&riaus&bs institucij veikl0 koordinuojan*ia institucija tapo karaliaus kanceliarija,vadovaujama kanclerio,kuri,be to,redagavo karaliaus aktus,teik juos karaliui pasira,&ti ir tvirtino antspaudu!#arali aktai buvo svarbs mginant sukurti bendr0 nacionalin< teis<!32a!kelet0 kart per metus imtos ,aukti periodi,kos karaliaus kurijos teismo sesijos' parlamentas!#araliaus t! akt leid&bai ple*iantis,be ordonans,tarp t akt dar pasitaik&davo edikt,i,leist paties karaliaus ir lie*ian*i koki0 nors konkre*i0 institucij0,deklaracij'akt,ai,kinan*i anks*iau i,leist0 akt0 arba nustatan*i ,alutins reik,ms dal&kus! 7epaisant gausumo,karali t! aktai reglamentavo pal&ginti nepla*i0 visuomenini sant&ki sfer0,todl negaljo daruti didesnio poveikio "ranczijos t! sistemai ir %veikti jos partikuliarizmo!(a*iau,nepaisant t! partikuliarizmo,vis dlto joje bta ir nemaai bendrj bruo,leidian*i apibdinti svarbiausius feodalinje "ranczijoje galiojusios t! institutus! Parlamentas buvo sudar&tas kaip specialus teismo organas,m<s posdiauti kaip nuolatin institucija su karaliaus skiriamais teisjais profesionalais'kutium ir romn t! inovais ir pavadintas "ar&iaus parlamentu!@is susidjo i, keleto tard&mo rm ir vadinamj didij rm ir rezidavo "ar&iuje!#artais "ar&iaus parlamentas veik kaip pirmosios instancijos teismas,bet daniausiai tai buvo apeliacin instancija ;ercog,graf ir kit feodal teism sprendimams!"ar&iaus parlamento t! neapsiribojo tik teism veikla!-pr<sdamas gin*us dl dal&k,reglamentuojam valst&bins t!,jis neretai nustatinjo karaliaus valdios ribas ir plt savo paties teises!Auvo nustat&tas reikalavimas "ar&iaus parlamente registruoti karaliaus leidiamus t! aktus,nes teismai ir kit region parl!,priimdami sprendimus,turjo remtis tik %registruotais karali aktais! Nuosavybs t.: "ranczijos karali t! grietai sk&r em< ir kilnojam0j% turt0, taip pat nuosav&b< ir vald&m0!Oeodalinje visuomenje t! % em< paprastai rei,k vald&mo teis<, todl i,skirtinis dmes&s teismuose ir buvo skiriamas vald&mui ir jo paeidimams, &pa* susijusiems su prievarta, apgaule ar kitais neteistais, bet nevartojant jgos, veiksmais, pa,alini ki,imusi % vald&m0 ir t!t!Bems savininko nekilnojamas turtas laikomas ,eimos ar gimins nuosav&be ir iki 3K a! reikalauta grietos gimins kontrols ja disponuojant!.liau ,is reikalavimas su,velnintas, tepaliekant giminai*iams teis< parduot0 ,eimos turt0 per metus i,sipirkti (retrakto t!)! "irmen&b< teistai %sig&ti vasalo parduodam0 em< turjo senjoras! ki "ranczijos 6idiosios Cevoliucijos buvo inomos bendruomenins ems (pievos, mi,kai, pelks ir t!t!), 7audojamos valstie*i darbams, ta*iau %sitraukusi % prekinius piniginius sant&kius ir negaldama cenzinink nuvar&ti nuo emi, bajorija 31 a! m grobst&ti bendruomenines emes ir ,i praktika buvo legalizuota (bajorai gavo teis< apsitverti)! Prievolin t.: v&raujant udaram feodaliniam kiui, pirkimas ir pardavimas buvo retas rei,kin&s! 3>'33 a!

labiau buvo paplitusi turto dovanojimo sutartis, kuria bdavo maskuojami pirkimas ir pardavimas, o taip pat danai net ir paveldjimas!(odl dovanojimas tai buvo dvi,al ir atl&gintina sutartis![mus plisti pirkimo ir pardavimo sutartims, jos buvo %g&vendinamos vie,ai, siekiant garantuoti sutarties laik&mosi! 7uo 32'3K a! sutart&s imtos forminti ra,tu, o dar vliau jas reikjo tvirtinti notarine tvarka! , pradi sutartis %sigaliodavo tik perdavus perleidiam0 objekt0, bet ilgainiui sutartis m %g&ti gali0 nuo jos sudar&mo momento, o jos objektu galjo tapti dar net nepagaminti daiktai! 31'3M a! palito dvarinink pla*iai praktikuota ems nuomos sutartis, sudaroma %vairiam terminui! -varbi buvo paskolos sutartis! #anon teisei draudiant palkanas, buvo praktikuojama, kad skolininkas %sipareigot i, anksto i,mokti kreditoriui tam tikr0 sum0, kuri nebuvo laikoma palkanomis, arba skolininkas %keisdavo em<! 3:'38 a! jau atvirai m plisti lupikavimas! eimos t.: santuokos ir ,eimos sant&kius reglamentavo nuo 3> a! kanon t! normos! 7uo 9 a! atsisak i,tuokos, i,situok<s sutuoktinis neturjo t! sudar&ti nauj0 santuok0! 31'3Q a! santuokos sudar&mas kiek nutolo nuo ban! reglamentuojam norm/ nors vis dar buvo registruojama ba! kn&gose, ta*iau pradta vertinti jau ne tik kaip ba!sakram!, bet ir kaip civilinis aktas, be to santuokai sudar&ti buvo btinas tv sutikimas! ,tekjusi moteris visoje "ranczijoje buvo pavaldi svo v&rui! (urtinius sutuoktini sant&kius daugiausia reglamentavo vietos t!! , pradi ,iaurinje "ranczijoje turtas buvo laikomas bendru, nors juo disponavo v&ras, ta*iau vliau turto bendrumas nustojo bti privalomas! "ietuose buvo atvirk,*iai/ i, pradi sutuoktini turtas laik&tas atskiru ir tik monos kraitis buvo valdomas v&ro, ta*iau ilgainiui monos turtins t! m mati ir ji negaldavo net sudar&ti sandor% be v&ro sutikimo! Paveldjimas: pietuose vis to paties gimin&sts laipsnio giminai*i paveldjimo t! buvo vienodos, o ,iaurinje dal&je galiojo kutium nustat&ta %vairi paveldjimo t!, bet bendras jos bruoas buvo tas, kad ji buvo skirtinga trims turto kategorijoms/ gimininiai diduomens dvarai buvo paveldimi laikantis majorato tess (pavelddavo v&riausias snus)!nekilnojamas turtas, gautas i, tvo gimini atitekdavo artimiausiam giminai*iui pagal tvo linij0, i, motinos'pagal motinos linij0! kilnojamasis arba paties palikjo %sig&tas nekilnojamasis turtas daniausiai paveldimas artimiausi giminai*i, i,sk&rus nesantuokinius vaikus ir likus% g&v0 sutuoktin%!(estamento sudar&tojo laisv ,iaurinje dal&je buvo labiau ribota nei pietuose! Teismo procesas: karaliaus teismuose proceso tais&kls visoje "ranczijoje buvo pana,ios! Pivilinis ir baudiamasis procesas prasiddavo nukentjusios ,alies iniciat&va, pats procesas buvo vie,as, v&ko odiu, laikantis nustat&tos tvarkos! "roceso ,al&s turjo vienodas teises rungtis pateikdamos %rod&mus (rungimosi procesas)! Pivilinse b&lose procesas prasiddavo ie,kovo ar jo atstovo ,aukimu!alims nedal&vaujant, teismas spr<sti negaljo, ta*iau juos galjo atstovauti kiti mons! "er teismin% nagrinjim0 i, ie,kovo reikalauta smulkiai i,dst&ti savo skund0, o atsakovui suteikta t! i,dst&ti savo prie,taravimus! Cemtasi %vairiais %rod&mais (priesaika, prie,ingos ,alies pripainimai, teismo i,vados), pla*iai taik&ti liud&toj parod&mai! Oaktui %rod&ti reikjo bent dviej teist liud&toj parod&m! =rod&mu laik&ta prezumpcija F kurio nors fakto pripainimas pagr%stu, kol ne%rod&tas jo nepatikimumas! ,imtiniais atvejais, kaip %rod&mas, buvo leidiama ,ali dvikova teisme! A&las dl sunki baudiamj b&l nagrinjo feodal arba karali teismai! Aaudiamasis procesas kur% laik0 akivaizdiai buvo kaltinamasis (rungimosi)! #anon t! veikiamas, 3K a! karalius +iudvikas I udraud taik&ti ordalijas! 7etrukus dl romn, o &pa* kanon t! %takos m rastis inkvizicinio teismo elementai, kurie teisi,kai buvo %tvirtinti keletu konkre*i karali akt! (eismins b&los imtos kelti valst&bs iniciat&va! (ard&mas ir teismas tapo udari, v&kdomi ra,tu! A&los dokumentai danai sudaromi teisiamajam neinant! 6idjo parengtinio tard&mo reik,m ir j% atliekant stengtasi kankinimu i,gauti kaltinamojo prisipainim0! (eisminiame b&los nagrinjime pirmen&b< imta teikti mediagai, surinktai kvotos metu, liud&toj parod&mai buvo skaitomi! (eisiamajam beveik neliko senj galim&bi gintis, procesas neteko rungimosi pobdio! "rocese remtasi formali %rod&m teorija/ visaver*iais %rod&mais, be teisiamojo, laik&ti dviej 4vert pasitikjimo5 liud&toj parod&mai, priesaika ir kt! ki 3K a! teismo nuosprendiai laik&ti galutiniais! (ik vliau nusistovjo teisiamojo t! bet kur% senjor teismo sprendim0 sksti karali teismui!Auk,*! apeliaciniu teismu civilinse ir baudiamosiose b&lose tapo "ar&iaus parlamentas!

0okieti,a Apskritai vidurami .okietijos t! gali bti suprantama dvejopai, nes .okietijos imperijoje egzistavo daug&b savaranki,k valst&bi/ 3) visos imperijos t! (bendra t!) 2) kiekvienos atskiros ems F ;ercog&sts ar kunigaik,t&sts, %jusios % imperijos sudt%, t! -ugriuvus frank imperijai, ra,&tin< teis< pakeit nera,&ta teritorin vietos papro*i t!! #unigaik,*i valdios atsiradimas, o paskui visi,kas centrins valdios nusilpimas lm didel% imperijos t! partikuliarizm0! ki 32 F 3K a! bendrosios vokie*i (imperijos) t! formaliai nebuvo, ta*iau ilgainiui .okietijoje m galioti kai kurie bendrieji t! principai ir nuostatai! Hpa* reik,mingi buvo 32 F 38 a! i,leisti %vairs imperatori taikos statutai, kuriuose leisdamiesi % karo &gius imperatoriai paprastai skelb taik0 savo ,alies viduje! @uose taip pat bta nemaai naujos t! norm, v&ravo baudiamosios t! normos, numatan*ios atsakom&b< u nusikaltimus, kelian*ius didiausi0 grsm< valdini taikai!"irmasis imperijos taikos statutas (33>K m!) daugiausia dmesio sk&r nuosav&bs ir g&v&bs apsaugai! "amau taikos paeidim turin&s pltsi, o statut normos numat atsakom&b< u vis %vairesnius nusikaltimus nuosav&bei ar asmeniui!(aikos stat! buvo nustat&ta atsakom&b u nepaklusnum0 ban&*ios jurisdikcijai, pinig padirbinjim0, valst&bs i,davim0 ir kt!Aausms d&dis priklaus nuo nusikaltimo pobdio ir nusikaltlio asmen&bs! 3: F 31 a! imta akt&viai naudotis romn teise! #iek perdirbti @ustiniano 6igestai buvo pripainti pagrindiniu t! ,altiniu mperijos rm teismui! Comn teis< privaljo inoti visi teismai! 7etrukus romn t!, pritaik&ta vokie*i visuomeninio g&venimo reikmms, %gijo imperijos autoritet0 ir tapo vienu svarbiausi bendrosios t! ,altini! mperijos t! ,altiniais taip pat laik&ti Ceic;stago nutarimai, imperatori rinkim kapituliacijos, %vairios tik&bins ir taikos sutart&s, ta*iau j galios efekt&vumas priklaus nuo t norm pripainimo emse! 38K2 m! i,leistas vienintelis imperijos teis&nas F 46arolina5! @is priimtas Ceic;stago, valdant #aroliui . ir %ne, svarb indl% kuriant visos .okietijos baudiamosios t! ir baudiamojo proceso principus! 7ors i,leista kaip imperijos %stat&mas ir skelbusi imperijos t! vir,en&b< konkre*i emi teisei, 4#arolina5 kunigaik,*iams leido ir toliau naudotis j 4teisingais papro*iais5! (a*iau prakti,kai 4#arolina5 buvo pripainta visose emse ir galiojo iki 3MQ> m! t!&! iki .okietijos suvienijmo!4#arolinos5 preambulje kalbama apie vienod0 teisingum0 betur*iams ir turtingiesiems, ta*iau daugel&je teis&no straipsni, prie,taraujant ,iai nuostatai, baudiamoji atsakom&b nustatoma atsivelgiant % nusikaltlio ir nukentjusiojo socialin< padt%!Atsakom&b, pagal 4#arolin05, atsirasdavo tik esant kaltei F t&*iai ar neatsargumui! Atsakom&b< ,velninan*ia aplink&be laik&ta t&*ios nebuvimas (nevikrumas, lengvabdi,kumas, nenumat&mas), nusikaltimo padar&mas %sikar,*iavus ar sup&kus! .ag&sts atveju ,velninan*ia aplink&be buvo laikomas jaunas nusikaltlio amius (iki 3: m!) ir badas! #alt< sunkino vie,as, ,ventvagi,kas, grupinis nusikaltimo pobdis, kartotinumas, padar&ta didel ala, savo ,eimininko interes paeidimas, bloga reputacija ir pan!(eis&nas i,sk&r atskiras nusikaltimo padar&mo stadijas! E pasiksinim0 baudiama taip pat kaip u baigt0 nusikaltim0! (eis&nas sk&r bendrininkavim0 iki nusikaltimo padar&mo, nusikaltim0 darant ir nusikaltim0 padarius! 7usikaltimai nuosav&bei/ %vairios vag&s*i r,&s, nes0iningas disponavimas patiktu turtu! -pecialiai buvo aptariama vag&st ban&*ioje! Auvo baudiama u raganavim0 ir burtininkavim0! (aip pat u nusikaltimus, nesiderinan*ius su krik,*ioni morale! ,skiriami nusikaltimai valst&bei (i,dav&st, mai,tas), asmeniui (%vairi r,i nuud&mai, saviud&b), ir teisingumui (melagingas liudijimas)! Aausms siek %bauginti! 4#arolinoje buvo numat&ta mirties bausm, kn0 alojan*ios bausms, kno bausms, gdingos bausms, udar&mas % kaljim0, bauda, 0alos atl&ginimas! "apildomai galjo bti skiriamas turto konfiskavimas ir kankinimas!(eis&ne %tvirtintas .okietijai naujas inkvizicinis procesas, nors dar liko kai kuri kaltinamojo proceso element! Cemtasi formali %rod&m teorija! (eis&nas smulkiai reglamentavo, kiek koki %rod&m tam tikslui reikia! (ik turdamas kelet0 netiesiogini %kal*i teisjas galdavo imtis kankinimo!(eisiamojo prisipainimas neturjo lemiamos reik,ms! #ankinim tvarkos ir bd 4#arolina5 nereglamentavo!"rocesas baigdavosi nuosprendio, kuris galjo bti kaltinamasis, paliekantis %tariamuoju arba i,teisinantis, paskelbimu! (! sksti nuosprend% nebuvo numat&ta! 0O6"! ".OS C!M" !"S) #onkre*i emi t!'bendros visiems kunigaik,t&sts g&ventojams normos,pagal kurias veik tos ems teismai!Bemil teisje civilins,,eimos ir kit daugiausia ,,nevie,5 t! ,ak norm! , ems t! ,altini &pa* i,sisk&r keletas vietos papro*i t! rinkini,pla*iai inom tuo,kad padar didiul< %tak0 ne vien konkre*ios

ems,bet ir regiono,o karatis'net visos .okietijos t! raidai! , toki t! rinkini pa&mtinas ::Saks veidrodisD (ai susistemintas t! norm ir princip rinkin&s,kurio ,altiniai daugiausia buvo ura,&ta ir susisteminta -aksonijos ir i, dalies kai kuri ,!.okietijos sri*i papro*i t!,kai kurie vokie*i imperatori %stat&maiG*i0 mediag0 papild kanon t!,&pa* tie jos komponentai, kurie liet popieiaus jurisdikcij0,,eimos teis< ir kt!(aip pat akivaizdi romn t! =taka!! %2dalis!"irmojoje dal&je,pavadintoje ,,Bems teis5,daugiausia dmesio skiriama konstitucinei teisei,luominiam visuomens susiskirst&mui ir su tuo susijusiems al&kams,nusikaltimams ir bausmms,teism santvarkai ir procesui! "ripa%stama popieiaus vier,en&b!(arp svarbiausi konstitucins t! nuostat'imperijos koncepcija!,,-aks veid5 pripaino imperatoriaus teis< visur,kur jis bebt,v&kd&ti teisingum0! (iktai nepajgdamas visur bti jis graf teismo %galiojimus perdav kunigaik,*iams!,,-aks veid5 reglamentavo gausias sutar*i r,is! bet apskritai sutartiniai sant&kiai dar menkai tei,pltoti!7emaai dmesio emi t! sk&r santuokos ir ,eimos sant&kiams teisi,kai reguliuoti!@ai bdinga emesn moters padtis ,eimoje! Ae pinigins baudos ar vergeldo buvo nustat&ta ir toki mirteis bausms r,i kaip kaul lau&mas ratu,sudeginimas laue,pakorimas,galvos nukirtimasGnustat&tos luo,inamosios bausms!(eisjas tinkamai nenubaud<s nusikaltlio u padar&t0 nusikaltim0,pats turjo bti nubaustas tam nusikaltliui skirtina bausme!Antrojoje ,,-aks veid5 dal&je',,+en teis5'reglamentojami siuzereniteto ir vasaliteto sant&kiai! (aip pat pla*iai buvo inomas ir ,,'vab veidrodis$,pasirod<s apie 32Q8'32M2m!ir atspindj<s pietini .okietijos taut'bavar ir aleman'%stat&mus,taip pat imperatori kapituliarijas,romn ir kanon,,iek tiek papro*i teis<!$is taip pat privataus asmens sudar&tas rinkin&s greitai %gavo oficialaus t! ,altinio gali0 p!.okietijoje! #odifikuoti teis< "rsijoje ir kartu %v&kd&ti jos reform0 r&osi karalius Or&dric;as !@o pavedimu atlikto darbo dka 3Q9:m!pasirod,,Pr?s -ems teisynu.(eis&nas apm visas pagrindines t! ,akas/valst&bin<,administracin<,civilin<, baudiam0j0,proceso!7ors Or&dric;o reikalavimu %stat&mai turjo bti ,,trumpi ir neplats,suderinti tai su umoju smulkmeni,kai reglamentuoti vis0 visuomens g&venim0 buvo ne%manoma! #ad teis&nas bt visiems prieinamas,i, jo pa,alinti specials t! terminai ir jis neteko tikslumo ir apibrtumo!7epaisant rengeju dideli pastang giganti,kos apimties,,"rs ems teis&nas5 ne tik netapo %stat&m leid&bos meno pav&zdiu,bet ir buvo sunkiai taikomas prakti,kai! buvo luomins visuomens %stat&m s0vadas,apimantis skirtingas kiekvienam luomui tais&kles! (okio pobdio teis&nas patvirtino individo priklausom&b< nuo valst&bs valdios! Pivilinio teisinio sant&kio subjektais teis&nas pripaino ne tik fizinius asmenis,bet ir draugijas! 7uosav&b teis&ne vertinama kaip svarbiausia turtin asmens t! ir % j0 irima kaip % pagrind0,kuriuo remiasi visa civilin t!!7uosav&b galjo bti ne tik privatin,bet ir valst&bin!,,"rs ems teis&ne5daug dmesio skiriama bendriems prievolini sant&ki dal&kams ir beveik nieko nekalbama apie konkre*ias prievoli ar sutar*i r,is!(eis&ne atsispindjo visuomenje plintantis reikalavimas vertinti santuok0 ne kaip ban&tin% institut0,o kaip civilin< sutart%,kuri0 ,al&s gali nutraukti savo susitarimu!(am tikslui buvo nustat&tas valst&binis i,tuokos procesas! lgai baudiamoji t!,kaip ir civilin,"rsijoje pltojosi teism praktikos padedama,ir todl %stat&muose apstu kazuistini nuostat! , baudiamosios t!/ ksinimas!,bendrininkavimas ir pan!nebuvo i, vis nusikaltim sud*i i,skiriami ir reglamentuojami! $io teis&no nustatomos bausms iaurios'galvos nukirtimas kalaviju,kartuvs,sudeginimas ir kt! "obdio ir turinio atvilgiu % ,,#arolina5 pana,us 3Q1Mm! Austrijoje pasirod<s Darijos (eress teis&nas ,,Tereziana ,kaip ir ,,#arolina5,skirtas baudiamajai teisei ir procesui!7usikaltimai ,,(erezianoje5 grupuojami % vie,uosius,priva*ius ir ,mi,rius!"agal nusikaltimo objekt0 i,skiriami nusikaltimai ir religijai,valst&bei,nuosav&bei,vie,ai tvarkai,sveikatai ir g&v&bei bei kt!"agal skiriamas bausmes nusikaltimai grupuojami % labai sunkius(u juos skiriama kvalifikuota mirties bausm!) sunkius(skiriama mirties b!arba kaljimas iki g&vos galvos)ir lengvus!,,(erezianoje5jau r&,ki tendencija riboti kaltinamojo kankinim0! galiojo neilgai,!j0 pakeit naujas b! t! rinkin&s,imperatoriaus @uozapo gerbei pavadintas ,,@ozefiana5 "rie reik,ming I. a!pab!'I Ia!prad! Europos teis&n greta ,,"rs ems teis&no5 priklauso ir EFEGm%Austri,os +ivilinis kodeksas% Austrijos civilinis kodeksas,&ra &mus I. 'I Ia! -andros kodifikacijos paminklas!(ai kodeksas valst&bs,kurioje monarc;ija,nei,g&venusi revoliucini sukrtim,pati savo valia %tvirtino pilietin% l&giateisi,kum0 ir luomins santvarkos likvidavim0!Austrijos civ!kod!norm

turiniui didel< %tak0 padar romn t!,bet jame taip pat buvo %tvirtinta daugelis t vietos papro*i ir provincij t! nstitut! (! tec;nikos poiriu austr civ!kod!gerokai lenk prs teis&n0!7eabejotinas jo privalumas' teksto trumpinimas!-truktri,kai kod! -usidjo i, trumpos %angos,kurioje dstomi bendrieji %stat&mo galiojimo principai,ir Kdali,skirt atitinkamai asmenims,daiktinei teisei ir nuostatams,reglamentuojantiems teisi apsaug0,j teismins g&n&bos bdus,specifin% dvarinink ir valstie*i tarpusavio sant&ki reguliavim0!7uosav&b kodekse vertinama kaip vientisas institutas,apimantis vis kategorij turt0 ir visus j% turin*ius asmenis!"rievolins t! pagrindu kodeksas laik susitarimo laisvs princip0!-antuoka,kaip ir pranc!teisje,laikoma pirmiausia sutarties dal&ku! Austr!civil!kod!nustat skirtingas santuokos sudar&mo tais&kles katalikams,kit krik,*ioni,k religij i,painjams ir i,skirtines'&dams!.is religij krik,*ioni santuoka su nekrik,*ionimis buvo neleidiama!#odekse buvo tokie paveldjimo t! institutai kaip substitucija,numatanti antrinio %pdinio pask&rim0 tuo atveju,jei pirmasis dl kuri nors prieas*i nepriimt palikimo,arba fideikomisas,t!&!palikjo pavedimas %pdiniui i, palikimo i,duoti kuri nors turt0 K asm!#od!%sigaliojus,Austri!imperijoje neteko reik,ms romn t, jos dst&mas astr univ!buvo apribotas! AN&(".A .il;elmo Ekariautojo metu ,imtini ir graf&s*i reikalus,taip pat teismo b&las sprend atitinkamai ,imtins ir graf&sts susirinkimai,kuriuose galjo dal&vauti visi laisvieji mons!(eisingum0 ,ie susirinkimai v&kd remdamiesi vietos papro*iais,laik&damiesi grie*iausio formalizmo,taik&dami ordalijas ir teismo dvikov0!(a*iau netrukus po ukariavim ,imtini ir graf&s*i teismus savo inion pamau perm feodaliniai normand senjorai ir todl jie virto dvar ir baron teismais,kur% laik0 ir toliau veikusiais vietos papro*i pagrindu!(ik ban&tinse sferose vadovautasi kanon teise! #araliai tik retkar*iais leido %stat&mus,paprastai pritariant artimiausiams patarjams! vyriausiasis usti!iari us ,atsovavo karaliui visais klausimais, ir jam nesant veik kaip regentasGbuvo taip pat justiciarijui pavaldus kan!leris,vadovaujantis karaliuas sekretoriatuiGpadti tvark&ti karaliaus finans ir teismo reikalus skirti i#do baronai!(okia i, j susidedanti patariamoji institucija buvo vadinama Karaliaus kuri a! @i buvo kartu ir seniausias Anglijos teismas nors teisj profesional ,ioje institucijoje nebuvo! #araliaus valdios stiprjimui ir jo t! raidai didiausi0 %tak0 padar btent jo teismas!-0l&gas tam sudar karalius ?enrikas , atlik<s Angl! valst&bs vald&mo sistemos reform0! , #araliaus kurijos buvo i,skirtos ir susikr kelios savaranki,kos in&bos/3) kanceliarija 2) valst&bs idas K) auk,tasis teismas,v&kd<s teisingum0! Auk,tasis teismas susidjo i, %#do teismo,nagrinjan*io b&las,lie*ian*ias karaliaus finansus,Karaliaus suolo teismo,%steigto nagrinti tiesiogiai su karaliaus interesais susijusius gin*us, ir &endr !ivilini ie'kini teismo,% kurio kompetencij0,atvirk,*iai %jo b&los dl gin*,tiesiogiai nesusijusi su karaliaus interesais, daugiausia dl ems ir kito nekil!turto nuosav&bs,taip pat skol!"o kurio laiko tokio kompetencijos pasiskirt&mo atsisak&ta,kiekvienas i,Kkaraliaus teism galjo nagrinti visas b&las,priklausan*ias karaliaus jurisdikcijai!.isi ,ie karaliaus teismai pagal nuolatin< savo rezidavimo viet0 .estminster&je danai vadinami .estminsterio teismais!?enriko %steigti teismai buvo pirmieji nuolatiniai profesionals centriniai teismai Anglijoje!Ae to jis baig tvark&ti vainjan*i karaliaus teisj institut0!Auvo grietai apibrtos j f'jos, buvo nustat&ti reguliars j mar,rutais! "askui,I a!,buvo nustat&tas teisj vainjimo periodi,kumas,I .a! -usiklost daugiau specializuotos vainjan*ios komisijos,i, kuri i,sisk&r Asiz teismai,nagrinj< gin*us dl len vald&mo,speciali komisija mai,t b&loms ir kaljim tikrinimo komisija!-ukurdamas karali teim sistem0,?enrikas kartu sukr karali jurisdikcij0 ir karali teis< ir ji pradta taik&ti baudiamosiose ir civilinse b&lose!-tiprdama,karaliaus valdia nesireng; remtis luom atstovais,o plt savo admin! r valdinink valdi0!(ikra luomams atstovaujanti institucija'paralamentas' Anglijoje susikr I a!@is buvo sukurtas luom iniciat&va,karaliaus valdiai supratus politinio susitarimo su vis rang feodalais ir miest vir,ne btinum0,siekiant politinio valst&bs stabilumo! ki I .a!vid!visi luom atsovai parlamente posdiavo bendrai,o paskui i,sisk&r %2rmus/renkami riteriai,kartu su tokiais pat miestie*iais,m posdiauti Aendruomeni rmuose,atskirdami nuo asmeni,kai kvie*iam didij magnat,sudarisi +ord rmus!3KK>m!.estminsterio statutas nustat,kad paralamentas turi rinktis kart0 per metus,o prireikus'ir daniau!(aip nuo vir,aus iki apa*ios vieninteliais teisngumo organais po truput% tapo karali teismai! "rivats asmen&s pat&s tiesiogiai % karaliaus teism0 kreiptis negaljo,tai buvo laikoma privilegija,kurios

kaskart reikjo pra,&ti karaliaus!7uo ?enriko laik kiekvienu tokiu atveju jie turjo gauti karaliaus,o prakti,kai'lordo kanclerio special sa ym!,leidianti j gin*o nagrinjim_ "erkelti % karali,k0j% teism0!=sak&mai remiantis viena,aliu ie,kovo pra,&mu ir sumokjus teismo rinkliav0 buvo i,duodami karaliaus vardu ir su jo anspaudu!=sak&muose buvo trumpai i,dstoma b&los esm ir teismo valdininkui pavedama i,nagrinti ie,kin%! #iekvienam konkre*iam ie,kiniui ra,ant kaskart vis kit0 %sak&m0,greitai tapo akivaizdu,kad ie,kovai savo ie,kini reikalavimams pagr%sti naudoja tuos pa*ius nuolat besikartojan*ius argumentus!(odl ,i aplink&b paskatino parengti standartinius %sak&m tekstus pagal ie,kini r,is,%sak&mai virto i, anksto parengtais! 6augjant variant,%sak&mai pradti grupuoti! -usikaupus daugiau %sak&m,I a! pasirod pirmieji bendrosios t! in&nai,savoti,ki %sak&m registrai,kur jie buvo fiksuojami tikslia teisine forma! #araliaus %sak&mai I 'I a! -uvaidino didel% vaidmen% kuriantis angl bendrajai teisei!Aet pagrindinis jos ,altinis'karaliteism sprendimai!7uo I a! (okie teism sprendimai pradti reguliariai skelbti vadinamuose ,,A&l ritinliuose5,o netrukus ir ,,Detra,*iuose5!$i mediaga tolesnei teismo praktikai i, pradi buvo naudojama vienam ar kitam konkre*iam papro*iui patvirtinti!Aet ilgainiui *ia susiklost #re+edento taisy l/ kart0 priimtas tos pa*ios grandies arba auk,tesni teism sprendimas imtas laik&ti privalomu pvz visiems vlesniems b&l,kuriose &ra pana,i faktini aplink&bi,sprendimams! )reta bendrosios t! atsirado vadinamoji teisingumo t.! #aip ir bendroji, angl teisingumo t! &ra precedentin, tik precedentai *ia susikr kitu bdu ir apm kitus sant&kius nei bendroji t!! (aik&ti teisingumo teis< taip pat tegaljo teisingumo, t!&! tik +ordo kanclerio teismas!(eisingumo t! neturjo tikslo pakeisti bendr0j0 teis<, ji teturjo ginti nukentjusij teises ir interesus tose visuomeninio g&venimo sferose, kuri nereglamentavo bendrosios t! normos! +ordo kanclerio teismo veiklos sferai greitai ple*iantis, daugjo bendrosios ir teisingumo t! norm kolizij! (okios kolizijos karaliaus @okbo nurod&mu turjo bti sprendiamos teikiant vir,en&b< teisingumo t! normai! #ad ir v&raujant tarp Anglijos t! ,altini teismo precedentui, svarbs *ia buvo ir %stat&mai, sudarant&s dar vienos t! sistemos, vadinamosios statutin(s t. pagrind0! #arali leidiami aktai ,ioje ,al&je vadinami %vairiai' asizais, ;artijomis, ordonansais, statutais! , pradi akto pavadinimas vienos reik,ms neturjo!"arlamento priimti ir karaliaus pasira,&ti aktai imti vadinti statutais! (iksliai statuto s0voka buvo apibrta ?enriko . laikais, I. a! pabaigoje/ tai karaliaus aktas, i,leistas parlamento valdios abiej rm sutikimu! -kirtingai nuo kit akt, statuto teistumas negaljo bti svarstomas teismo tvarka, anks*iau i,leisto statuto turin% galjo keisti tik naujai i,leistas statutas! 6l to ilgainiui, %sigaliojus principui, kad t! neturi bti kei*iama be karaliaus ir parlamento sutikimo, teisj kaip t! krj, vaidmuo kiek sumenko!-tatutins t! %taka darsi vis reik,mingesn! (eisin% santuokos ir 'eimos sant&ki reglamentavim0 labai veik kanon t!! =stat&mai %tvirtino tokias kanon t! nustat&tas tais&kles, kaip privalom0 ban&tin santuokos sudar&mo forma, dvipat&sts draudimas! Anglijos ,eima buvo patriarc;alin! ,tekjusios moters padtis buvo suvar&ta, negaljo savaranki,kai sudar&ti sutar*i, dal&vauti teisme gindama savo teises! )erokai platesns t!, nustat&tos papro*i t!, buvo tik valstie*i, amatinink ir pirkli mon! @os galjo vald&ti savo turt0, sudar&ti sutartis, verstis prek&ba!Anglosaks papro*i t! i,tuok0 pripaino!7esantuokiniai vaikai nebuvo pripa%stami, nebuvo galima j ir %teisinti vlesne tv santuoka! Bems vald paveldjimas %sigaljo nei,karto, nes i, pradi po ems vald&tojo mirties em tekdavo +ordui, o mirusiojo %pdiniai turdavo j0 i,pra,&ti atgal! I a! pabaigoje %sigaljo pirmagim&sts t!, t,&! turto perjimas v&resniajam snui!+aisvai disponuoti, sura,ant testament0, nekilnojamuoju turtu pirm0 kart0 buvo leista tik 38:> metais! &aud#iamo i t.. 7usikaltimu i, pradi laik&ti nusikalstami veiksniai' nuud&mas, pl,imas, vaik pagrobimas, prievarta prie, moter%, vag&sts su %silauimu! Dan&ta, kad jie visi gali bti %v&kdomi tiktai t&*ia! 7eveikimas nebuvo laikomas nusikaltimu! Aet jau nuo I a!, veikiant romn ir kanon teisei, atsakom&bs pagrindu imta laik&ti kalt! 7uo I . a! nuo atsakom&bs imta atleisti silpnapro*ius ir bepro*ius, savig&nos atveju! nusikaltimai pradti klasifikuoti % K grupes / i,dav&st, felonija, misdeminorai, ,i klasifikacija %sitvirtino ir virto tradicine!-unkiausia i, j buvo i,dav&st! ,dav&st, pagal bendr0j0 teis<, galjo bti padar&ta arba valdiniui paeidiant i,tikim&bs pareig0 karaliui, ir tai vadinta didi0ja i,dav&ste, arba bet kuriam kitam mogui' i,tikim&bs pareig0 savo ponui! 38a % i,dav&sts s0vok0 %trauktas ir monetos

padirbimas! Teismo pro!esas. "risiekusieji talkino karaliaus skirtiems vainjantiems teisjams! "osdinink iuri susidjo i, 32 pilnateisi moni ir ,imtins ir : pilnateisi moni i, kiekvieno kaimo, kurie prisiek atv&kusiam teisjui turdavo prane,ti apie ,imtinje %v&kd&tus nusikaltimus, prie, tai pat&s apklaus< apie juos k0 nors inan*ius mones! )&ventoj dal&vavimas karaliaus teisme tapo bdingu angl vietos vald&mo sistemos bruou! ?enriko laikais atsirad< prisiekusieji posdininkai atliko liud&toj arba kaltintoj, bet ne teisj vaidmen%! Atent tuo ,is institutas sk&rsi nuo vlesni laik prisiekusij! Apie I . a! prisiekusieji tapo vadinam0ja Da0ja iuri, susidedan*ia i, 32 prisiekusij posdinink, o j kaltinamasis verdiktas, kurio pagrindu teisjas teisiamajam skirdavo bausm<, btinai turjo bti priimtas vienu balsu!.liau j sudtis pasipild naujais nariais, susiformavo 2K nari kaltinamoji, arba 6idioji iuri, virtusi institucija, vertinan*i0 kaltintojo argumentus, tikrinan*ia kaltinimo mediagos patikimum0 ir tuo pagrindu perduodan*ia b&l0 teismui!I 'I a! procesui buvo bdingas kaltinamasis pobdis, b&los eiga rpinosi nukentjus&sis, o teisjo vaidmuo rei,ksi patarimais kaltinamajam ir sekimui, kad nebt paeistos jo t!! Aendrosios t! teismuose %rod&mus rinko pa*ios ,al&s! +ordo kanclerio ir ban&tiniuose teismuose b&l0 t&r pats teisjas, o tai buvo inkvizicinio teismo elementai! "arengimo tard&mo stadija Anglijoje neatsirado, nors kai kurie proceso veiksmai iki teismo ir buvo atliekami! Rusi,os t% (iesiogiai rusai su Aizantijos teise susipaino per karo &gius, sudarindami taikos sutartis, prekiaudami! Aet didiausia Aizantijos %taka Cusijos teisei pasirei,k per krik,*ion&bs primim0! , pradi vienintelis t! ,altinis buvo papro*iai! "irmasis ra,&tinis t! ,altinis atsirado i,karo po krik,to tikintis kad tai pads sustiprinti ban&*ios %tak0! (ai buvo #ijevo ems papro*iai, papild&ti kunigaik,*i %stat&mais ir teism sprendimais! -urinkti 33 a ir pavadinti rus tiesa! Hra tr&s redakcijos/ (rumpoji, pati seniausiaG "la*ioji, kunigaik,*i t! norm susistemintu rinkin&s ir -utrumpintoji i, pla*iosios, t! pritaik&ta pakitusiems poreikiams! -varbus skirtumas nuo ra,&tini barbar ,altini buvo tas kad rus tiesoje ura,&ta teise buvo teritorin o ne gentin! (rumpojoje redakcijoje daugiausia straipsni buvo skiriama nusikaltimams ir bausmms, vlesnse redakcijose daugiau dmesio skiriama civilinei teisei! (uo laikotarpiu nebuvo bendro termino nuosav&bs teisei nustat&ti, ta*iau nuosav&bs t! buvo skiriama nuo turto vald&mo! 7uosav&bs t! objektais buvo pripa%stama tiek kilnojamas tiek nekilnojamas turtas! , pradi pagrindiniai ems %sigijimo bdai buvo laisv emi %dirbimas, vliau j0 imta tiesiog ugrobinti i, bendruomeni! "amau tokia em virto paveldima ir vadinosi tvonija! 6aug dmesio skiriama prievolms atsirandan*ioms i, sutar*i! -utart&s buvo sudaromos odiu, jei sutarties vert didesn nei K grivinos, vie,ai! "irkimo pardavimo sutartis buvo odinis susitarimas ir daikto perdavimas! Cus tiesoje minimas bankrotas, jis gali bti trij r,i/ atsitiktinis, pikt&binis ir neatsargus! "askolos nuo panaudos %stat&mai nesk&r! =stat&mi,kai buvo numat&tos palkanos, kurios priklausomai nuo objekto vadinosi skirtingai! "askolos objektai daniausiai bdavo ems kio produktai arba pinigai! "askola kreditoriui suteikdavo teis< % skolinink0! -amdos sutartis suteikdavo samd&tojui teis< % samdinio asmen%! -antuokos ir ,eimos teis< reguliavo bizantijos t! normos! Auvo s0l&gos galiojan*iai santuokai/ amius, laisva valia, tv sutikimas, kitos santuokos nebuvimas, tas pats asmuo galjo turti ne daugiau 2 santuok! Bmona patekdavo v&ro valdion, jos atsine,tas turtas po jos mirties tekdavo %pdiniams! ,tuoka buvo leidiama dl nei,tikim&bs arba sutuoktinio dingimo! $eimos turt0 pavelddavo tik sns! 7esant sn priklausom valstie*i turtas tekdavo kunigaik,*iui, o bajor turt0 galjo paveldti dukros! Auvo inomas testamentinis paveldjimas! Aaudiamoji t!! 6eliktins prievols nuo nusikaltim nebuvo skiriamos ir buvo vadinamos vienodai' skriauda! (ai buvo bet kuris visuomenins tvarkos paeidimas (prie, asmen% ir turt0)! -kriauda buvo suprantama tik kaip materialins alos padar&mas! (ai bdinga primit&viajai teisei! nebuvo baudiamosios atsakom&bs ribojimo dl amiaus arba nepakaltinamumo! Auvo skiriamas paprastas nuud&mas ir kvalifikuotas! =vairs kn sualojimai buvo laikomi %eidimais! , turtini nusikaltim didiausias dmes&s buvo skiriamas vag&stei, i,skiriant

kvalifikuotas vag&sts r,is' i, udar trobesi ir arkliavag&st! 7ukentjus&sis pats galdavo atker,&ti u save arba reikalauti pinigins kompensacijos ir g&dimo i,laid padengimo! Edraudus kraujo ker,t0 buvo nustat&tos tokios bausmi r,&s/ mirties bausm,, pinigin bauda ir atskirais atvejais savateismis! "inigins baudos susidjo i, dviej dali/ baudos (kunigaik,*iui) ir kompensacijos (nukentjusiajam)! Aauda u sunkius nusikaltimus buvo vadinama vira! #iek vir reikdavo mokti priklaus&davo nuo nuud&tojo soc padties! Aausm u kitus nusikaltimus buvo vadinama pardavimu! E ban&tinius nusikaltimus buvo skiriama ban&tin bausm' epitimija! (eismo procesas! Auk,*iausia teismo instancija buvo kunigaik,tis! (aip pat buvo vietiniai teisjai, miestuose' miesto seninai, kaimuose' vir,ai*iai! (eisminiam procesui bdingas rungimasis! =rod&mais buvo laikoma prisipainimas, liud&tojai, ordalijos, priesaika! NSoboro Statutas4 F tai pirmas spausdintas rus %stat&m rinkin&s! @o atsiradim0 %takojo noras bent kiek sutvark&ti %stat&mus, panaikinti prie,taravimus bei surinkti juos % vien0 rinkin%! 7emaa dalis staripsni &ra tiesiogiai perra,&ta i, +( 38MMm! -tatuto! susidjo i, 28 skirsni, suskirst&t % staripsnius, ta*iau jie nebuvo i,dst&ti laikantis kokios nors ai,kios sitemos, taip pat nei,vengta ir kazuistinio pobdio norm!(rus %stat&m leid&bos tec;nika buvo atsilikusi nuo to meto .akar europos!)-tatutas smulkiai reglamentavo feodalins emvaldos formas/ caro domen0, tvonijas, tarn&binius dvarus, ban&*ios emes! Sutar@i! -- minjo pirkimo ir pardavimo, main, dovanojimo, pasaugos , nuomos ir kt! -utar*i r,is! 6idel< reik,m< teik sutar*i %forminimui!+aidavimas ir %keitimas buvo priemons sutar*i v&kd&m0 utikrintiPaveld,imo! (estamentui (Ndvasiniam ra,tui4) sudar&ti buvo nustat&ta tam tikra ra,ti,ka forma, buvo galima sudar&ti odiu, bet tik ,ventiko akivaizdoje! (estatoriaus vali0 ribojo luominiai principai/ testamentu galima palikti tik pirktines tvonijas ir kilnojam0j% turt0! Nusikaltimo ir bausms! -tatutas nepateik bendros nusikaltimo sampratos, ta*iau i, straipsni turinio galima nuspr<sti, kad nusikaltimas F tai caro valios ir %stat&m paeidimas! -kiriami nusikaltimai ir civilins t! paeidimai (reikalauja atl&ginti al0)! (aip pat sk&r t&*inius nusikaltimus ir nusikaltimus i, neatsargumo (t&*inis nuud&mas F mirties bausm, net&*inis nuud&mas F nuplakdinimas ir kalejimas)!Esimenama ir paie btin0j0 gint% bei btin0j% reikalingum0!-tatute konkre*iai kalbama apie kurst&m0, slpim0 ir padjim0! 6aug dmesio skirta tik&biniams nusikaltimams!-kiriami ir valst&biniai nusikaltimai! 6etaliai reglamentuota atsakom&b u nusiengimus vald&mo tvarkai,u teisme duotus melagingus parod&mus! Atsakom&b nustat&ta u nusikaltimus asmeniui, turtui bei dorovei! Aausms, skirtos u kriminalinius nusikaltimus, labai iaurios, nes bausme siekta %bauginti! Dinima ne tik paprasta mirties bausm, bet ir kvalifikuotoji F kaul trupinimas ir pan! "la*iai taik&tos ir kno bausms, %kalinimas, i,trmimas % ,alies pakra,*ius! Aaudos taik&tos retai! Rusi,os t% moderni<avimas H"Ha! @udjimas u rus t! modernizavim0 prasidjo I Ia!pr!Dinistras D!-peranskis, caro pavedimu, pareng %stat&m tvark&mo plan0/ 3) surinkti visus esamus t! aktusG2) susisteminti galiojan*ius %stat&musGK) parengti nauj0 teis&n0, atsivelgiant % g&venimo poreikius (ta*iau caras atsisak K)! Cengiamo teis&no tikslas buvo tik sutvark&ti galiojan*ius %stat&mus, *ia ir buvo atsisakoma pa*ios modernizavimo idjos! 3MK> m! i,spauzdintas N"ilnas Cusijos imperijos %stat&m rinkin&s4, jis buvo D!-peranskio moni darbo rezultatas! = ,% rinkin% %jo rus t! aktai, i,leisti nuo 3Qa! ki 7ikolajaus atejimo % sost0, ta*iau nepateko dar laikomi slaptais aktai! Auvo paskelpos 2 rod&kls F c;ronologin ir dal&kin(kad lengviau bt naudotis)! , NCusijos %stat&m rinkinio4 buvo i,rinktos galiojan*ios normos, panaikinti prie,taravimai ir kt! , ,ios mediagos buvo paskelbtas NRusi,os im#eri,os statym s;vadas4(%sigaliojo 3MK8!>3!>3)! -0vadas suskirst&tas % tomus bei kn&gas, remiantis teioss dalijimu % vie,0j0 ir privatin<! -0vade skelbiami %stat&mai neapm vis g&venimo sri*i, taip pat kai kur i,liko kazuistinio pobdio %stat&m! #elet0 kart ,is s0vadas buvo papildomasi,leidiant atskirais tomais! "askutin pilna oficiali laida pasirod 3M9Km!, nors s0vadas galiojo net iki 393Qm! #artu su ,io s0vado rengimu buvo pradtas karini t! akt sisteminimas!$iuo darbu buvo grei*iau atlikta rus t! konsolidacija nei reformacija! AN&(".OS !"S #S7-( (EP 7[ (E -[ @au nuo I. a! pradios Anglijos "arlamente usimezg ir greitai m a,trti iki to laiko buv< labai nedideli prie,taravimai karaliaus valdiai! .isuomen< erzino karali,kj monopolij sistema, valst&binis gam&bos

reglamentavimas, mokes*i politika ir &pa* karaliaus politika religijos srit&je! 6l vis ,i prieas*i parlamente susidar ir spar*iai m stiprti opozicija! @ai akt&vinant savo veikl0, 312M m! parlamentas prim garsi0j0,, T. peti!i )*. Spozicijai parlamente stiprjant, #arolis Aendruomeni rmus 3129 m! paleido, bet dl kilusi finansini sunkum, taip pat sukilus prie, anglikon&b< ,kotams, 31:> m! lapkri*io K d! buvo privers tas juos vl su,aukti! "osdiav<s daugiau nei 32 met , ,is Anglijos parlamentas % istorij0 %jo lgojo parlamento pavadinimu! lgajame parlamente nuo pat pradios susiformavo dvi politins srovs/ karaliaus ir senosios tvarkos ,alininkai, susidedant&s daugiausia i, feodalins aristokratijos, anglikon dvasininkijosG ir opozicija, parlamento ,alininkai, stoj< u reformas, susidedant&s daugiausia i, buruazijos ir naujosios bajorijos daugumos atstov +puritonai,. -uos rm liaudis! prim kelet0 valst&bei labai reik,ming konstitucins reik,ms t! akt! "arlamentas prisim auk,*iausij valst&bs pareign apkaltos +impi.mento, teis<, kad karalius negalt dar kart0 paleisti Aendruomeni rm! 6l lgojo parlamento i,leist akt karaliaus valdia iki 31:2 m! vidurio tapo tiek priklausoma nuo parlamento, kad i, esms Anglija i, absoliutins monarc;ijos virto konstitucine monarc;ija! r tai buvo pasiekta legaliai, parlamentiniu, NkonstituciniuL keliu! Res#ublikos #askelbimas% .os tik buvo pasiektas karaliaus apribojimas, baigsi opozicijos vien&b! -avo politini prie,inink stov&klos skilimu r&osi pasinaudoti karalius! "asitrauk<s % ,iaurin< Anglij0, kur bajorijos dauguma liko jam i,tikima, jis 31:2 m! pradjo pilietin% kar0 su parlamento ,alininkais! "radin karo stadija parlamentui susiklost neskmingai! $ioje situacijoje vienas independent l&deri S! #romvelis msi plataus parlamento ginkluotj pajg reorganizavimo! #araliaus kariuomen pralaimjo! Auk,*iausieji teismo rmai, kaltindami karo parlamentui ir tautai suklimu, karaliui #aroliui -tiuartui nukirto galv0! specialiu aktu buvo panaikinti +ord rmai!(Ae karaliaus ir +ord rm)/ Cespublikos Anglijoje %vedimas buvo %v&kis, turj<s reik,ms visai Europai/ vidurami,koms idjoms apie dievi,k0 karali valdios prigimt% buvo prie,i,kos idjos apie taut0 kaip vienintel% valdios ,altin%! =stat&m leidiamoji valdia respublikoje ir toliau priklaus Ntautos atstovams parlamenteL, t! &! lgojo parlamento Aendruomeni rmams, o v&kdomoji valdia buvo pavesta .alst&bs tar&bai, parlamento skiriamai ir jai atsakingai! Cespublikos padt% sunkino ne tik kilusi finansin kriz ir badas, bet ir karas su Airija ir $kotija!Protektoratas% kariuomens karinink tar&ba, artima S! #romveliui, 318K m! paskelb N.aldymo ran *. (ai buvo pirmasis ir vienintelis ra,&tins Anglijos konstitucijos mginimas!+aik&damas ginkluot0sias pajgas pagrindiniu valdios rams*iu, N.ald&mo %rankisL nustat konkre*ias kasmetines sumas, reikalingas joms i,laik&ti, ir numat, kad be lordo protektoriaus sutikimo jos negali bti parlamento mainamos! N.ald&mo %rank&jeL buvo nurodoma, kad lordu protektoriumi iki g&vos galvos pripa%stamas S! #romvelis, o vliau % lordo protektoriaus pareig&b< turjusi rinkti (ar&ba!.ien rm parlamentas turjo bti sudaromas rinkim bdu! 6eputatai turjo bti renkami remiantis auk,tu, bet i, prigimties jau ne feodalinio pobdio turto cenzu! Monar+Ii,os restauravimas% NCestauracijosL pavadinim0 amininkai vartojo visam #arolio vald&mo laikotarpiui pa&mti! "retendento % sost0 %sipareigojimai nepersekioti buvusi monarc;ijos prie,inink nebuvo %g&vendinti! Aendruomeni rm deputat korpus0 suskald % dvi naujas politines grupuotes! .iena j atstovavo karaliaus ,alininkams ir vadinosi toriais, antroji, pavadinta vigais,/opozicijai karaliui! Ceik,ming0 opozicijos pergal< kovojant su karaliaus savivale rei,k B "abeas corpus act# (31Q9)! 01abeas !orpus a!t$ nustat, kad bet kuris are,tuotas mogus galiteismo pareikalauti j% paleisti arba nuteisti pagal %stat&m0! "areignas, gav<s %sak&m0 N;abeas corpusL, per grietai nustat&t0 termin0 privaljo sulaik&t0j% pristat&ti % teism0 ir jam nurod&ti are,to prieastis! =stat&mas teisj0 %pareigojo suimt0j% paleisti u pinigin% ustat0 ir laidavim0 atv&kti % teism0! (aip pat buvo udrausta be teismo suimtuosius laik&ti kaljimuose, esan*iuose Anglijos ujrio valdose!N?abeas corpus actL, reglamentuodamas teisines asmens nelie*iam&bs garantijas, tapo vienu pirmj (po 3238 m! 6idiosios laisvi c;artijos) pagrindini Anglijos konstitucini dokument! @ame &ratoki visuotinai pripaint demokratini baudiamojo proceso princip kaip nekaltumo prezumpcija, are,to teistumas, privalomas teismins procedros laik&masis! +abai svarbi Anglijos konstitucins monarc;ijos sav&b, kad ji niekada nebuvo teisi,kai %tvirtinta ra,&tinje konstitucijoje, daugumai pasaulio valst&bi %prastame vientisame konstituciniame akte! Anglijoje, kuri pirmoji pamgino sukurti ra,&tin< konstitucij0 ( 318K m! 4.ald&mo %rankisL), iki ,iol galioja vadinamoji

nerayto,i konstitu+i,a susidedanti i, konstituciniais laikom atskir parlamento akt ir konstitucini papro*i bei precedent! Anglija neturi vieningo konstitucinio dokumento, priimto laikantis &pating procedr! Anglijos konstituciniai %stat&mai ' tai parlamento i,leisti statutai &pa* svarbiais visuomeniniais ir politiniais klausimais, kuri forma, taip pat primimo ir keitimo tvarka i, esms niekuo nesiskiria nuo kit parlamento %stat&m! #onstituciniais jie laikomi tik dl turinio, nors j reguliavimo sritis jokiame t! akte nra nustat&ta! "aprastai jie reguliuoja vald&mo form0, karn0, parlament0, v&riaus&b<, teismus, rinkimus, administracin% teritorijos skirst&m0, tarptautinius sant&kius! "irmuoju Anglijos konstituciniu dokumentu pripa%stama 3238 m! 6idioji laisvi c;artija! "irmuoju po $lovingosios revoliucijos tokiu konstituciniu Anglijos dokumentu tapo EJFK m! parlamento aktas, pavadintas Teisi$ biliu.-varbiausias (eisi bilio nuostatas s0l&gi,kai galima sugrupuoti % tris blokus/ ' karaliaus valdios parlamentui ribojimas/ karaliui be parlamento sutikimo udrausta sustabd&ti %stat&m galiojim0, ' valdini t!/ valdiniai turi teis< kreiptis su pra,&mais % karali ir u tai negali bti persekiojami (8 str!)G parlamento rinkimai Nturi bti laisvi4G ' teism veiklos tobulinimas/ draudiama reikalauti besaiki baud, taik&ti iaurias ir ne%prastas bausmes! (ad (eisi bilis %stat&mi,kai %tvirtino parlamentins monarc;ijos santvark0' reguliavo ir ribojo karaliaus ir parlamento galias taip, kad karaliaus valdia ir galios nuo ,iol m remtis pastoviomis t! normomis! (eisi bil&je &ra netrukus pla*iai paplit< konstitucins t! principai ' parlamento vir,en&b %stat&m leid&boje, i,imtin parlamento teis nustat&ti mokes*ius ir karin% kontingent0!ELME m% bir-elio EG d% DSantvarkos aktasN%Akte buvo skelbiama, kad Anglijos sostas tur%s atitekti ,oninei -tiuart linijai ' ?anoverio dinastijai, o kitomis jo nuostatomis siekiama apsaugoti Anglijos interesus nuo galimos neigiamos bsim svetim,ali dinastij %takos! kontrasigna!i os tais&kl! "agal j0, visiems valst&bs vadovo (,iuo atveju ' karaliaus) aktams galioti, be paties vadovo para,o, buvo reikalaujama dar ir ministr kabineto (,iuo atveju ' -laptosios tar&bos) atstovo, atsakingo u to akto turin%, para,o! 6l ,ios tais&kls netrukus buvo pripaintas politinis ir teisinis karaliaus neatsakingumas (Nkaralius nekl&staL)! pagrindin ir svarbiausia N-antvarkos aktoL idja ' patvirtinant parlament0 esant centrine %stat&m leidiamosios valdios institucija kartu sumenkinamas karaliaus vaidmuo valst&bje! Angl parlamentarizmo model% kr taip pat konstituciniai papro*iai ir precedentai, neretai atsitiktiniai, i, anksto niekieno neplanuoti! (ord r?mai ir toliau liko nerenkama, aristokratinio pobdio institucija! 398M m! buvo nustat&ta, kad nar&st rmuose trunka tik iki g&vos galvos, todl paveldimi perai baigia n&kti!Aet II a! +ord rm galia ir %stat&m leid&bai pastebimai susilpnjo! (ai padar&ta dviem %stat&mais! +ord rm politika dl v&riaus&bs pateikto biudeto %stat&mo projekto atved prie to, kad EKEE m buvo priimtas "arlamento reformos aktas! (ai buvo pirmasis aktas angl konstitucini %stat&m istorijoje, skirtas sant&kiams tarp parlamento rm reglamentuoti! 6okumentas nustat nevienod0 finansinio ir nefinansinio pobdio biliams primimo parlamente tvark0!EKOK prat<s pradt0 +ord rm galios leidiant %stat&mus siaurinim0! "agal ,% akt0, finansiniai biliai +ord rmams apskritai nebeperduodami! +ord rmai i,saugojo auk,*iausiosios teismins instancijos reik,m<! (eisi ir laisvi s0ra,o +katalogo, / angl konstitucin tradicija neino, visos ,ios ir kitos kazuistins t! ir laisvs nra individualizuotos! Aet tai nerei,kia, kad pilie*i t! ir laisvs Anglijos valst&bje nepripa%stamos! (eisi ir laisvi katalogo nebuvimas nelaikomas ir konstitucins t! trkumu, net atvirk,*iai/ pripa%stama, kad galima visa, kas nedraudiama! Anglijos t! sistemos specifik0 sudaro dar viduramiais susiformav<s rei,kin&s, kad nemaai t! institut *ia suformuluota ne %stat&muose (statutuose), o teism sprendimuose (precedentuose)! 3MQ8m! teism reforma i, esms likvidavo formal bendrosios t! ir teisingumo teism skirtum0 ir kartu juos suliejo, bet to neatsitiko su bendr0j0 ir teisingumo teise! (eisingumo t! vir,en&b, pasitaikius bendrosios ir teisingumo t! norm kolizijai, nustat&ta jau I. a!, buvo i,saugota! (odl teisin literatra ir toliau abi t! sistemas nagrinja sk&rium! Aendrosios ir teisingumo t! pagrindu anglai sukr materialins t! normas, skirtas prakti,kai spr<sti konkre*ias b&las! (eis daugiausia v&stsi teisj dka, be didesns %stat&m leidjo ir t! mokslo paramos! =stat&m (statut) vaidmuo angl teisje tradici,kai ribojasi tik teism praktikos sukurtos t! fiksavimu ar papild&mu!-iekiant statutus padar&ti patogesnius naudoti, senieji statutai, i,leisti pradedant

I a! r baigiant 3Q33m!, I Ia! "radioje buvo surinkti % oficial c;ronologin% 9 tom rinkin% ,, #aral&sts statutai5 , o to paties amiaus antroje pusje i,leisti ,,"erirti statutai5! Ekonominiams sant&kiams darantis vis labiau sudtingesniems, pltojantis komerciniai ap&vartai, didjant konkurencijai, i,kilo reikalas teis< paprastinti, dar&ti j0 ai,kesn<, todl vis daugiau dmesio imta skirti %stat&mams! (uo tarpu precedentin teis su jai bdinga teism praktika besiremian*ia kazuistine forma i,g&vena rimt0 kriz<! =stat&mai ir reglamentai %gauna iki ,iol ,ioje ,al&je neregt0 reik,m<! Aet kuris precedentas dabar gali bti panaikintas parlamento aktu! $iuolaikins Anglijos t! ,altini ;ierarc;ijoje fakti,kai statutai tapo svarbesni u precedentus! #onsoliduojant&s aktai F tai parlamento i,leistame viename %stat&me surinkti ir susisteminti jau ank,*iau priimti galiojant&s aktai kokiu nors pal&ginti siauru reikaluG tai miniatirin kodifikacija, apimanti ne i,tisas t! ,akas, o tik pavienius t! institutus! bendroji teis jau I. a! Auvo akivaizdiai prisitaikiusi prie kapitalistins raidos poreiki! -varbiausia kas buvo pasiekta angl revoliucijos metais turtini sant&ki srit&je,' tai feodalins ems nuosav&bs sant&ki lau&mas ir prielaid emei virsti privatins nuosav&bs t! objekt sudar&mas!B&mi0 viet0 um t! normos, reglamentavusios prek&b0 ir pramon< (31:>m! %stat&mas, draud<s kokiam nors verslui teikti i,skirtines privilegijas, 3183m! navigacijos aktas, skatin<s angl ujrio prek&b0 ir kt)! $io pobdio aktai atvr keli0 vidaus ir usienio prek&bai, taip pat savo kra,to pramonei pltotis! I Ia! "abaigoje %stat&mais buvo gerokai teisi,kai sureguliuotos prek&bos ir ekonomikos sferos! 39>Mm! aktas, sujung ir susistemino gausius aktus, skirtus juridini asmen organizacijai ir veiklai reglamentuoti! Pivilini teisini sant&ki sferoje %stat&miniam reguliavimui dabar priklauso sudtingiausi civiliniai teisiniai sant&kiai! (sureguliuoti beveik visi prek&bos t! nstitutai)! Nuosavyb Anglijoje buvo skirstoma % reali0j0 ir asmenin<! Cealiajai priskiriamas turtas, dl kurio gali bti pateiktas realinis ie,kin&s F ie,kin&s dl vald&mo atkrimo! Cealiai nuosav&bei buvo priskiriama em, gimins nekilnojamasis turtas ir titulai! "irmen&b paveldint tok% turt0 priklaus pirmagimiui! Asmeniniu laikomas turtas, saugomas personaliniu ie,kiniu, skirtu t! paeidimo atveju piniginei kompensacijai gauti!I I a! t! raida ilgainiui i,dild rib0 tarp realiosios ir asmenins nuosav&bs!3928'j met 7uomos %stat&mas radikaliai supaprastino teisi % em< perdavimo formas, panaikino gausias vidurami,kas naudojimosi teises! 7aujausiais laikais Anglijos nuosav&bs teisje jau i,samiai atsispindi tendencijos, bdingos ir kitoms i,siv&s*iusioms ,alims, t!& nuosav&bs t! socializacija ir su ja susij< galimi ,ios t! .ar&mai! 3MK1m! greta ban&tins santuokos buvo %teisintos fakultat&vios civilins jungtuvs!, santuokinis amius F 31 met! "o 3919m! i,tuoka leidiama nepataisomai i,irus santuokai/ dl nei,tikim&bs, ar kitokio elgesio, dl kurio ne%manomas santuokinis g&venimas! Auvo kei*iama moter padtis ,eimoje! 3MM2m! suteiktos moterims t!, leidian*ios disponuoti savo turtu! Aet moteris i,liko i, dalies priklausoma nuo v&ro!@is buvo atsakingas u monos padar&tus t! paeidimus!39K8m! i,tekjusi moter t! buvo sul&gintos su netekjusi moter teismis, taip pat sul&gintos abiej sutuoktini t!! Anglijos #aveld,imo t! &patumas F pirmen&b paveldti nekilnojam0 turt0 atitekdavo 4artimiausiam pagal gimin&st<5, teikiant pirmen&b< v&ri,kos l&ties atstovui, v&riausiam pagal ami! .ienod0 vis r,i paveldjimo tvark0 nustat tik 3928m! 7uosav&bs %stat&mas Darbo teisini santyki re$uliavimas Anglijoje buvo bdingas jau viduramiais! (ai I. F I. a! parlamento aktai dl maksimalaus darbo umokes*io nustat&mo,!!! ! -u industrializacija gerokai pakilo pramons gam&bos efekt&vumas, padidjo nekvalifikuotos darbo jgos poreikis! "aplito vaik ir moter i,naudojimas! I I a! buvo i,leisti pavieniai %stat&mai, m< riboti vaik, o paskui ir moter i,naudojim0! Auvo apribojama darbo dienos trukm, vaik darbo amius! 3M19m! pasirod pirmos profs0jungos! Anglijoje buvo sudar&ta pirmoji kolekt&vinio darbo sutartis! 7etrukus ,ios sutart&s tapo vienu svarbiausiu darbinink ir darbdavi sant&ki reguliavimo metodu!II a! pradioje %stat&mai M val! apribojo darbo dienos ilgum0! =stat&mai m reglamentuoti %vairias darbo sant&ki sferas! Anglijos baud-iamo,i teis ilgai nesikeit, pagrindas liko bendroji teis! ,liko senoji nusikaltim klasifikacija/ valst&bs i,dav&st, sunks kriminaliniai nusikaltimai (felonija) ir kiti krim! nusikaltimai (misdeminorai)! I. a! nusikaltim klasifikacija buvo papild&ta naujomis nusikaltim sudtimis, &pa* padaugjo nusikaltim, laikom felonijomis ir baudiam mirties bausme! )! #aip bausm buvo taikomas

stat&mas prie gdos stulpo, kno bausms, turto konfiskavimas, bauda! "irmieji mginimai liberalizuoti baudiam0j0 politik0 paliet baudiam0j% proces0! (ai %v&ko i,leidiant tokius konstitucinius dokumentus/ 31Q9m! 21abeas !orpus a!t$, 31M9m! (eisi bil%, 3Q>3m! $"antvarkos akt)$. I I a! pradioje prasidjo Anglijos A( moderninimas! 3M39m! udraustos %vairios barbari,kos bausms,ribojamas mirties bausms taik&mas, 3M2>m! panaikintos kno bausms moterims, trmimas % kolonijas pakeistas katorgos darbais! 3M13m! mirties bausm numat&ta tik u keturis nusikaltimus! Anglai pirmieji %ved visuomens glob0 kaliniams, reformatoriumus (pataisos kaljimus), nepilname*i nusikaltli aukljim0! D"DC"O." PRANAPQ".OS R!0O("RA".A "rieast&s/absojiutizmo kriz(pradjo var&ti ,alies raid0Gfinansin kriz),luom santvarka(tre*iojo luomo laisvi ir teisi ribojimas, privilegij suteikimas dvasininkijai ir bajorijai)!#aralius +iudvikas I. , nurdamas i,eiti i, krizs, r&osi sukviesti )eneralinius luomus(3QM9!>8!>8)#aralius pasak kalb0, bet nieko neusimin apie konstitucij0 ir esminius valst&bs pertvark&mus! )+ posdiavo par&ie*i minios apsupt&je, kuri ragino deputatus stoti prie, karaliaus valdi0! @ausdami vis!param0, K luomo atstovai(beje, jiems buvo duota tiek deputat viet, kiek j turjo privilegijuotieji luomai) pasiskelb 7acionaliniu susirinkimu(auk,*!,alies valdia)!#aralius K luomo nutarimus paskelb negaliojan*iais! 6alis dvas! ir baj! deputat prisideda prie K luomo! 7ac! susirinkimas pasiskelbia -teig! susirinkimu, kurio pagr! tikslas' konstitucija!+iepos 3: did! varguomens minia'sankiulotai puola prie Aastilijos!(Cevoliucijos pradia ir absoliutizmo pabaiga)!Cevoliucijos plitimas/miestuose ,alinama karaliaus paskirta miest valdia, krsi 7ac! gvardijos briai,sankiulotai pra, duonos, betur*iai pl, sandlius, nusiaubdavo turtuoli namus!Ciau,s apm ir kaimus! .alstie*i mai,tai/deginami dok!,kuriuose buvo sura,&tos feod!prievols!Cugpj*io : -teig!susirinkimas panaikino privilegijas! (re*!luomui panaikinti apribojimai uimti pareigas valst! Administracijoje ir kariuomenje!(a*iau pagr! prievols senjorams i,liko!(aip pat panaikinta cec;in santvarka, likviduoti vid!muitai'tam, kad galt pltotis gam&ba ir prek&ba! ELFK CMO&ARS "R P"("!1"O !"S" D!6(ARAA".A "riem -teig! susirinkimas >M 21!(uriniui d!poveik% padar demokr!,vietj idjos ir @A. 7epriklausom&bs deklaracijos nuostatos!Cengiant dal&vavo vis luom atstovai!(a*iau idja priklaus privileg!luom atstovams!2 pagr!nuostat blokai/m!ir pilie*io teiss bei konst!santvarkos principai!"reambulje skelbiama, kad m!teiss esan*ios %gimtos, ,ventos ir neatimamos!Atmetamos luom!privilegijos!"rigimt!teiss utikrinamos!+aisv,nuosav&b,saugumas,prie,inimasis priespaudai! +eidiama viskas, ko %stat&mas nedraudia! +aisv reik,ti nuomon<Greligijos laisv! "rivatins nuosav&bs nelie*iamumas!Oormuluojami demokratiniai baud!tiess principai! =gimtos m!teiss atskiriamos nuo pilie*io teisi! 6id!dmes&s'tautos suverenitetui(valdios ,altinis'tauta'tai konst!santvarkos principas)!Atimta i, karaliaus teis pretenduoti % buvus% jo vienvaldi,kum0! "ateisinama kova su absoliutizmu! -kelbiama vis l&g&b prie, %stat&m0! .is dlto visi,kai feodalini sant&ki nepanaikino! 6eklaracija buvo priimta klestint -teig!susirinkimo daugumos revoliuciniam entuziazmui, idealizmui, net naivumui, dar menkai %sivaizduojant bs! #onstitucij0, todl'daug neatitikim, prie,taravim! ELKE 6ONS " RA".A -avo veikl0 -teig!susirinkimas vainikavo 3Q93 rugsjo K priimdamas #onstitucij0, teisi,kai ,al&je %tvirtinusi0 konst!monar;ij0! +ikviduota luomin santvarka ir feodalins privilegijos! "ilie*i teiss eiti pareigas, teisingas mokes*i paskirst&mas, l&g&b prie, baud!%stat&m0! Bodio, spaudos, susirinkim, peticij teiss!7uosav&bs nelie*iamumo garantija!Ceglamentavo administracin% valst&bs teritorijos suskirst&m0 % departamentus, pastarj'% distriktus, o ,i'% kantonus! $is suskirst&mas reik,mingas tuo, kad likvidavo feodalinio teritorijos suskirst&mo % senjorijas liekanas!-kelb tautos suverenitet0!7ac! %stat&m leid&bos susirinkimas'nuolatin i, vien rm susidedanti institucija!7ac!s!turjo bti renkamas 2 metams, negaljo bti karaliaus paleistas!6al&vauti rinkimuose turjo teis< tik 4akt&vieji 5 pilie*iai!#onst! skelb tautos atstov nelie*iamum0!=st!leid&ba'i,imtin 7ac!s!teis!7!s! nutarimams, i,sk&rus %stat&mus mokes*i reikalu, karalius turjo veto teis<!.&kdomoji valdia'paveldimam karaliui, %g&vendinan*iam per savo paties skiriamus

ministrus!(eism0 laik nei nuo 7!-!, nei nuo karaliaus nepriklausoma institucija!(eisjai renkami g&ventoj! #onstitucijos primimas revoliucijos dar neubaig!Auvo ir kitaip nusiteikusi atstov, silisi t<sti revoliucij0 ir siekti respublikos! (Aip man irondistai ir jakobinai! ELKS CM% "R P"(% !"S" D!6(ARAA".A "R 6ONS % (olesnius %v&kius pastmjo karaliaus mginimas pasitraukti i, "ar&iaus ir pasiprie,inti #! nustat&tai tvarkai, taip pat prie, "ranczij0 prasidjusi usienio intervencij0! =siliepsnojus sukilimui, 3Q92!>M!3>! buvo ,turmuoti karaliaus rmai ir jis pa,alintas i, sosto! #onstitucin monarc;ija lugo! 3Q92!32! 7!k! teismas karaliui +iudvikui I. prim mirties nuosprend%, pagal kur% 3Q9K!>3! 23! @is buvo giljotinuotas! 6l to gerokai padaugjo "ranczijos i,ors prie,, valst&bs viduje suakt&vjo politini jg kova! 3Q9K! .isuomens gelbjimo komiteto %stegimas, kuriam pavesta imtis privalom priemoni, btin i,ors ir vidaus g&n&bai! -udtinga politin, ekonomin valst!padtis ir irondist neveiklumas tai pad*iai gerinti paskatino jakobinus imtis akt&vi veiksm!-ukilimas atved juos valdi0!7ac!konventas 3Q9K >1 2: prim #onstitucij0, kurios %angine sudedam0ja dalimi tapo naujai suredaguota Bmogaus ir pilie*io teisi deklaracija!"astarasis dokumentas'radikalesnis ir didesnis!6eklaracija skelb, kad visuomens tikslas' visuot!laim!.&riaus&b steigiama naudojimuisi m!%gimtomis ir neatimamomis teismis utikrinti(l&g&b,laisv,saugumas,nuosav&b)!-k&r %gimt0 l&g&b< ir l&g&b< prie, %stat&m0!@akobin deklaracija pateik platesn% konkre*i i,vestini laisvi s0ra,0!Esama soc!teisi! -kelbiama, kad visuomen privalanti i,maitinti neturtlius!-kelbiamas liaudies suverenitetas!+iaudis visada turi teis< pakeisti #onstitucij0!6eklaracija baigiama nuostata, kad, v&riaus&bei paeidinjant liaudies teises, liaudis turi teis< sukilti! 6id! i,liekamosios galios neturjo!7!konstitucija reik,minga tuo, kad rmsi B!B!Cuso idja, jog %stat&me 4bendroji valia5 turi reik,tis tiesiogiai, o ne per reprezentantus!(ai buvo vienintel Europos konstitucija, %knijanti tiesiogin< demokratij0 %stat&m leid&boje!-kelb, kad suvereni liaudis'pilie*i visuma!(autai F 23m!sulaukusiems pranczams, prag&venusiems tame kantone ne maiau kaip 1 mn! ir nesantiems tarnais, suteikta teis tiesiog!rinkimais pirminiuose susirinkimuose pagal g&v!viet0 balsavimu rinkti savo atstovus % =st! +eid&bos korpus0!(a*iau i, tikrj tai buvo ne %st! leidianti,o tik juos projektuojanti institucija! -ankcionuoti korpuso pasil&tus %stat&mus privaljo pilie*iai, kuriems #onst!paved %st! svarst&ti ir priimti! =stat&mai reglamentavo civilin< ir baudiam0j0 teis<, respublikos pajam ir i,laid tvark&m0,mokes*ius, karo skelbim0 ir kt!(eiss aktai, nepriskirti prie %stat&m, buvo vadinami dekretais ir juos galjo leisti =st!leid&bos korpusas!#onstitucija, atmetusi valdi padalijimo princip0, nenumat sudar&ri v&riaus&bs!.adovauti bendrajam vald&mui'.&kdomajai tar&bai!7!konstitucijos klausimu buvo organizuotas balsavimas, ir daugumoje pirmini susirinkim kantonuose jai gautas pritarimas!"a*ios 3Q9K #onstitucijos %g&vendinimas dl karo aplink&bi 7ac! konvento nutarimu buvo nukeltas % bs!taikos met0 ir apskritai nebuvo pradtas!Ceali valdia buvo sutelkta 7ac!konvento rankose, "ranczijoje jakobin vald&mo metais %sigalj<s reimas pagr%stai vadinamas konvento reimu! D"R!6 OR"A AS .isuomenje ir 7acionaliniame konvente spar*iai plito nuomon, kad revoliucija nujusi per toli! 7!k! greit subrendo suokalbis prie, jakobinus, pasibaig<s 3Q9:!>Q!2Q (termidoro 9) perversmu, kuriuo ir baigsi 6idioji "ranczijos revoliucija! "o (ermidoro perversmo 7ac! #onvente sustiprjusi jg buvo parengta ir 3Q98 >M 22 "ranczijos Cespublikos #onstitucija! @i, reglamentuodama auk,*iausij valst&bs organ sistem0, atsisak tiesiogins demokratijos, %teisino reprezentacin% vald&m0, atsk&r %stat&m leidiam0j0 valdi0 nuo v&kdomosios, taigi ,iuo atvilgiu gr%o prie 3Q93 ! #onstitucijos pagrind!(ai buvo respublikos konstitucija! @oje %teisinama dvej rm %stat&m leid&bos institucijos sistema, besiremianti skirting funkcij leidiant %stat&mus kiekvieniems rmams pavedimu!=st! leid&bos korpusas susidjo i, "enki ,imt tar&bos ir -enin tar&bos!"irmajai suteikta i,imtin %stat&m leid&bos iniciat&vos teis, antrajai'i,imtin teis tvirtinti arba atmesti pirmosios nutarimus! =stat&m leid&bos korpusas (abeji rmai) turjo bti renkami dviej pakop rinkimais! .&kdomaj0 valdi0 #onstitucija paved direktorijai, susidedan*iai i, 8 nari!@uos kasmet po vien0 sil "enki ,imt tar&ba ir rinko -enin tar&ba!6irektorijai #onstitucija paved skirti ministrus!6irektorija nesugebjo stabilizuoti politins padties! Aijojo feodalizmo bei monarc;ijos restauracijos, revoliucijos sprogomo grsms, ji, stengdamasi visiems %tikti, v&kd nenuosekli0 LspuokliL politik0! "asmerktas!3Q99 33 >9 arba briumero 3M %v&kd&tas perversmas!

6ONSR(A AS "R "MP!R".A "askubomis parengta #onstitucija ir 3Q99 m! gruodio 3K tautos ratifikuota! r toliau "ranczija vadinama respublika, nors %gavo tam tikr0 konsulato pavidal0/v&riaus&bs valdia'K konsulams, renkamiems -enato 3> m!"irm! konsulu'7apoleonas Aonapartas! @is visagalisGnaudojosi i,imtine %stat&m iniciat&vos ir skelbimo teise, galjo skirti ir atleisti .alst! (ar&bos(tai patariamoji kolegija, rengianti, redaguojanti i, v&riaus&bs ateinan*ius %stat&m suman&mus,juos balsuojanti) narius, ministrus, karininkus, teisjus`#iti konsulai turjo patariam0j% bals0! +eisti %stat&mus, kaip buvo buvo nusta*iusi 3Q98 m! #onstitucija, turjo dveji rmai!, kiekvieni v&kd&dami skirt!funkcijas! #onstitucija %steig -enat0 sergtoj0, kuris galjo , naikinti kiekv!=st!leid&bos korpuso priimt0 %stat&m0! -enatas dal&vavo kuriant teis<! @o %stat&mo gali0 turint&s aktai' organiniai senatuskonsulatai!"aini pseudodemokratin tautos dal&vavimo sprendiant valst&bs reikalus sistema! senatuskonsultai! "irmasis skelb, kad konsulai -enato skiriami iki g&vos galvos, antrasis ir tre*!' pirmojo sil&mu, o pirmajam suteikiama teis nurod&ti savo %pdin%! "a*iam -enatui ,is senatuskonsultas suteik teis< leisti teiss aktus5#onstitucijos neaptartais5 reikalais, paleisti (ribunat0 ir =st! +eid&bos korpus0, riboti ind!teises! Antrasis organinis s! skelb, kad respublikos vald&mas patikimas imperatoriui, kuris priima prancz imperatoriaus titul0! -kelb 7!Aonapart0! -uteikta teis leisti dekretus! ! titulas paveldimas! "ranc! fakti,kai ir teisi,kai virto imerija, pagal vald!form0'monarc;ija, bet i, pradi neatsisak respublikos pavadinimo! 3M>Q panaikino (ribunat0, =+# imtas ,aukti vis re*iau! .aldia susikoncentravo imperatoriaus ir jam paklusnaus -enato rankose! 7apoleono vald!metai pasi&mko kodifikavimo darbais! "av&ko stabilizuoti politin< padt%! (ada per trump0 laik0 vienas po kito pasirod garsieji kodeksai/civilinis(3M>:), civilinio proceso(3M>1), prek&bos(3M>Q), baud!proceso(3M>M), baudiamasis(3M3>)! mperijos istorija buvo kupina kar ir baigsi 7apoleono kariuomens sutriu,kinimu Cusijoje! mperija lugo! -ustiprj< rojalistai sugebjo paimti % savo rankas "ranczijos valst&bs aparat0 ir kariuomen<! Auvo oficialiai restauruota le$itimin monar+Ii,a su Aurbon dinastijos monarc; prie,ak&je! (uo metu "ranczijos soste sdjo +iudvikas I. ! "agal vald&mo forma "ranczija oficialiai tapo paskelbta konstitucine monarc;ija! #araliaus asmuo F nelie*iamas ir ,ventas! @is valst&bs ,eimininkas, jam priklauso visa valdia jo tv&nje, jo t! objekte! #aralius skelbiamas v&riausiuoju valst&bs vadovu! =stat&m leidiamoji valdia pavedama karaliui, "er rmams ir departament deputat rmams visiems kartu! Dinistrai skelbiami atsakingais rmams'pirmas ingsnis % parlamentarizm0! (eisjus skiria karalius! -kelbiamos konstitucins pilie*i teisi garantijos! -u #arolio I atjimu 3M2: m! % karaliaus sost0 "ranczijoje m stiprti feodalin reakcija!3MK> karalius paleido 6eputat rmus, kartu i,leisdamas ir ordonansus, padidinan*ius turtinius reikalavimus ,i rm rinkjams pusiau sumainan*ius juose deputat skai*i, oficialiai naikinan*ius spaudos laisv<, udraudian*ius susirinkimus ir mitingus! "arlamentarai sukurst liaud% sukilti! #arolis I buvo priverstas bgti i, ,alies! +egitimin monarc;ija lugo! = karaliaus sost0 buvo pakviestas Srleano kunigaik,tis +iudvikas "il&pas, leid<s valst&bje ,eimininkauti parlamento partijoms!7aujoji monarc;ija, pa&mint j0 lmusius %v&kius, buvo pavadinta +iepos monarc;ija! 3MK> >M 3: ankstesns sudties 6eputat ir "er rmai paredagav< naujai i,leido konstitucin< c;artij0 Cmai su karaliumi pasidalijo %stat&m leid&bos iniciat&vos teis<, atsisak&ta nevie, "er rm posdi! Edrausta kada nors grainti cenzr0! "arlamentinis vald&mas stiprjo!"alaidoti mginimai restauruoti ikirevoliucin< tvark0!7!monar;ija %gavo buruazin% pobd%! -0l&gos kapitalizmui, visuomens progresui!Atsirandanti stambioji pramon ugd proletariat0,, m n&kti savaranki,ki amatininkai! AN RO." R!SPR5("6A 3M:M sudar&ta +aikinoji v&riaus&b prim n!konst!' Antrosios respublikos konstitucij0!=tvirtino 4socialin< respublik05, besiremian*i0 laisvs, l&g&bs, brol&bs principais, o jos pagr!sudar ,eima, darbas, nuosav&b, vis!tvarka!#onst!%anga'savoti,ka teisi ir pareig deklaracija!Hra soc!pobdio deklaracij!6eklaruojama teis % darb0, nemokam0 prad!mok&m0! -kelbiamas l&giateisi,kumas, s0jung, susirinkim, spaudos, tikjimo, darbo ir verslo laisvs, asmens ir

buto , nuosav&bs nelie*iam&b, mokes*i d&dio priklausom&b nuo turt!padties! Donarc;ijos atsisak&mas'negali valdia bti paveldima! .aldi padalijimo principas'kategori,kas! ,imt!%st!leid&bos teis'7ac!susirinkimui!Atmetama dviej rm sist!.alst! tar&ba atliko ne politinio, o tec;ninio pobdio funkcijas'reng %st!projektus, tikrino skundus! 7ac!s, renkamas K m! visuot! Cinkimais!3 kart0 Europoje'visuot slapti rinkimai!#iekv! tautos ats!' %st!leid!inic!teis<! "rezidentas'3 Europoje!7eleidiama bti perrinktam kitai kadencijai! 7ac! -! ir prezidentas nedaug galjo veikti vienas kit0/7- g!nu,alinti prez! 7uo pareig anks*iau laiko! " ir 7- rinkimuose'visi v&rai nuo23! 3M83 prezidentas +iudvikas Aonapartas paleido 7-, nes 7- nesutiko pakeisti konst!nuostat0, draudian*i0 t!p!asmeniui bti ,rinktam " dviem kadencijoms!(ai re,k n! valst! "erversm0! R!1"O." R!SPR5("6A @au 3MQ> m! rugsjo : d!, "ranczijoje buvo paskelbta respublika (tre*ioji) ! susirink<s 3MQ3 m! vasario mn!, 7acionalinis susirinkimas organizavo laikin0 parlamentin% vald&m0! .&kdomosios valdios prie,ak&je buvo 7acionalinio susirinkimo i,rinktas prezidentas! 7acionaliniame susirinkime buvo man&ta, kad "ranczijai labiausiai tiksianti konstitucin monarc;ija su parlamentiniu reimu! Auvo nutarta rinkti prezident0! 7uspr<sta j% rinkti parlamente Q met laikotarpiui su teise bti perrinktam! (aigi "ranczija, nors ir ne tiesiogiai, buvo pripainta respublika! =stat&m leid&ba buvo patikta 6eputat rmams ir -enatui! Aei buvo sudaromas 7acionalinis susirinkimas! Abiej rm nariai turjo %stat&m leid&bos iniciat&vos teis<! (aip pat j0 turjo ir prezidentas! @is pirmininkavo Dinistr tar&bai, bei turjo begales kit pareig ir teisi (kaip skirti civilinius ir karinius pareignus ir kt!)! ministrai &ra solidariai atsakingi rmams u bendr0 v&riaus&bs politik0! 6eputat rm rinkimuose galjo dal&vauti 23 met sulauk< v&rai! buvo i,leisti keletas %stat&m, laikomi konstituciniais, bet vientisos konstitucijos ,i respublika neturjo ! #ai kurie vis!sant&kiai liko nekonstitucionuoti! 3MM: padr&ta keletas #onst! "atais, draudian*i perirti respublik!vald!form0! @os labai sustiprino demokratines #onstitucijos nuostatas! +aikotarpiu tarp 2 pasaul!kar'parlamento vaidmens majimas ! "adidjo Dinistro "irm! .aidmuo!(re*ioji respublika lugo, "ranczijos v&riaus&bei 39:> kapituliavus ;itlerinei .okietijai! 6! 0"R O." R!SPR5("6A "o ;itlerins .okietijos sutriu,kinimo 39:8 %v&k<s referendumas daugiau nei 98 proc! Aals dauguma atmet (re*!respublikos konstitucini %stat&m atkrim06l n!konstitucijos primimo'daug nesutarim, bet galiausiai 39:1 priimta #etvirtosios respublikos konstitucija! @os pirmajame straipsn&je "ranczija skelbiama nedaloma, pasaulieti,ka, demokratine ir socialine respublika! Auk,*iausij valst&bs institucij sistema konstitucijoje buvo konstruojama pagal parlamentins respublikos sc;em0! -kelbiama, kad palamentas susideda i, 7acionalinio susirinkimo ir Cespublikos tar&bos! (a*iau abeji rmai nebuvo l&giateisiai! @ie buvo renkami visuotiniais, l&giais rinkimais, slaptai balsuojant! Cinkimuose galjo dal&vauti sulauk< pilnamet&sts abiej l&*i pilie*iai! "rezidento rinkim tvarka palikta be pakitim! @am pavesta pasira,&ti ir ratifikuoti tarptautines sutartis skelbti %stat&mus ir savo nuoira reikalauti i, naujo svarst&ti juos parlamente, sil&ti Dinistr tar&bos pirmininko kandidatr0! .&kdomoji valdia priklaus Dinistr tar&bai! .aldios centru tapo emieji parlamento rmai (7acionalinis susirinkimas)! +aikui bgant aki kurios konst! anuostatos buvo pakeistos! Dinistr tar&bos pirmininkas galjo ank*iau laiko paleisti 7-Gtapo sunkiau pareik,ti nepasitikjim0 v&riaus&be !Cespublikos tar&bos teiss leidiant %stat&mus i, esms sul&gintos su 7ac!sus! teismis! -ustiprintas prezidento vaidmuo! P!N6 O." R!SPR5("6A .iena did!polit!problem 1 de,!' kolonijini vald likimas! 6aug prarado! "adidjus polit! =tampai, "ranczijos parlamentasv r&osi % valdia pakvieti d! autoritet0 visuomenje pelnius% generol0 $!de )ol% ir suteik jam &patingus %galiojimus!-udar&tas "enktosios respublikos konst! "rojektas, kuris %sigaliojo 398M m!Pentr! .isos polit! -istemos dalimi'prezidentas! "oliti,kai neatsakingas ir nekontroliuojams!"asira,o ir skelbia %stat&mus!"avesta skirti v&riaus&bs vadov0 , pastarojo sil&mu' kabineto narius! )ali anks*iau laiko paleisti emuosius parlamento rmus'7-, prisiimti nepaprastuosius %galiojimus! Ceprezentuoja valst&b< tarpt! -ant&ki srit&je!3912 m! prezidentas renkamas jau visuotiniais tiesioginiais rinkimais!.&riaus&bei' nustat&ti ir %g&vendinti 4tautos politik05!.&riaus&b disponuoja

administracine valdia ir ginkluotomis pajgomis!"arlamentui',alut!vaidmuo!"arlamentas susideda i, 7- ir -enato!Abej rm teiss vienodos! #onstitucija %tvirtina parlamentin< respublik0, ta*iau daugelis kit jos nuostat rodo prezidentin% jos variant0! NAR.. (A"6 PA&R% !"SS PR"NA"PA" 'l&g&b prie, baud! =stat&musG 'teis % teisingus mokes*iusG 'nuosav&bs nelie*iamumasG 'pilie*i l&g&b pri, apskriati visus %stat&musG 'galima viskas, kas nedraudiama %stat&maisG 'negalima suimti ir teisti asmen kitaip negu pagal %stat&musG '%stat&mai negalioja atgaline tvarka! NAR.. (A"6 NROSA075S !"S @au 3QM9 deklaracijoje buvo ai,kiai suformuluotas naujas poiris % nuosav&bs teis<! -kelb nuosav&b< %gimta ir neatimama mogaus teise!7uosav&be nusavinti galima tik/a) jei to reikalauja %stat&mo nustat&tas visuomeninis btinumas ir b)tik u i,ankstin% ir teising0 atl&ginim0! Cevoliucija atmet feodalinius nuosav&bs teiss ribojimus, nuosav&bs skirst&m0 % %vairias r,is!(ai %tvirtinta 3Q93 dekretuose, paskelbusiuose savininko teis< laisvai disponuoti savo turtu! -teigiamasis susirinkimas m naikinti feodalines prievoles!3Q9K paskelbtas visi,kas ir neatl&ginamas feodalini teisi likvidavimas! Hpa* buvo i,skiriamas nekilnojamas turtas! -avininkas galjo naudotis ir viskuo, kas &ra po eme ir ant jos, t!& ems gelmes, esan*ias po skl&pu! (a*iau vliau savininkai neteko ,itos t!! 392: m! %stat&mais erdv, esanti vir, bet kokio ems skl&po, buvo paskelbta vie,a nuosav&be! S ;idroenergija buvo leista naudotis tik gavus tam tikr0 v&riaus&bs leidim0! '!"MOS "R SAN RO6OS !"S -varbiausiomis naujai sukurtos ,eimos teiss naujovmis tapo civilins santuokos sudar&mo formos %vedimas, jos kvalifikavimas kaip civilins sutartiesG abiej sutuoktini i,tuokos teiss pripainimasGmoters teisi ,eimoje i,pletimasGtv valdios pilname*iams panaikinimas! 7esantuokiniai vaikai, pripainti tv, %gijo l&gias teises su teistai gimusiais! EFMO A"0"("N"O 6OD!6SO PAR!N&"MAS .ienas svarbiausi programini revoliucijos reikalavim'susistemintos civilins teiss %vedimas! "arengti tok% civilin% kodeks0 7acionalinis konventas 3Q92 paved komisijai!3Q9K projektas pristat&tas #onventui!Aesvarstant'projektas sugadintas!3Q9: 7# vl msi svarst&ti projekt0!.l nutraukta! 6irektorijos laikais darbas t<siamas!Aet vl nutraukats 3Q99 Ariumero 3M perversmo!Atjus % valdi0 7apoleonui Aonapartui'pagr!udavin&s'sukurti civilin% kodeks0! 3M>> sudar&ta nauja komisija, kuri darb0 atliko per : mn! #omisijos parengt0 kodekso projekt0 l!svarst .alst&bs tar&ba, bet (ribunate kodekso primimo procedra ustrigo! Atnaujinus po M mn! "rojekto svarst&m0, darbas (ribunate jau v&ko sklandiai!3M>: m! P# %gijo %stat&mo gali0! A6 !"SS 'A( "N"A" #odekso sudar&tojai nesisteng sukurti visai naujo kodekso! )ana v&k<s %vairi "ranczijos teiss ,altini suderinimas!"anaudoti 6id!"ranczijos revoliucijos laikotarpio %stat&mai, karali ordonansai, papro*i teis, nuo +iudviko I . laik rengtos teiss reformos komisijos mediaga, romen teis(naudojosi j konstrukcijomis, s0vokomis, terminija! A6 S"S !MA ,samiausias kodifikacijos darbas!7ra kazuistinio pobdio detali! #odeks0 sudar 22M3 straipsniai! (ekstas suskirst&tas % =vadin% titul0 ir K kn&gas(dalis)! 7ebuvo bendrosios dalies! 3 kn&goje 4Apie asmenis5 pirm0 kart0 .akaruose %stat&me %tvirtintas vis l&g&bs %stat&mui principas! 2 kn&ga5Apie turtus ir %vairias nuosav&bs atmainas 5 skiriama nuosav&bs teisei reglamentuoti K kn&goje 4Apie %vairius nuosav&bs %gijimo bdus5 reglamentuojamos paveldjimo, dovanojimo teiss norrmos, sutart&s/pirkimo ir pardavomo, main, nuomos, rangos, samdos, prek&bos bendrovi, paskolos,

pasaugos! "ranczijos P# struktra i, esms atitinka )ajaus, taip pat @ustiniano nstitucij struktr0, todl vadinama institucine! -rtuktra pabria K pagr! +aisves'asmens, nuosav&bs, sutar*i! PR"0A "NS !"SS DRA("QMAS "R EFML PR!675OS 6OD!6SAS "ranczijoje nuo civilins teiss &ra atskirta prek&bos teis! 3M>Q %sigaliojo "rek&bos kodeksas, kuris rmsi feodalizmo laik daugiau nei 3>> met senumo #olbero 31QK m! prek&bos ir 31M3 jreiv&sts ordonansais! @ame daugiau arc;aizm, skurdesnis jo turin&s! 7auji nuostatai apie bankrot0! Auvo akivaizi sprag! -usidjo i, : kn&g!"irma'4Apie prek&b0 apskritai5, antroji' 4Apie jr prek&b05, tre*ioji' 4Apie nei,sigaljim0 ir bankrutavim05, ketvirtoji'4Apie prek&bin< jurisdikcij05(%trauktos proceso tais&kls)! "rek&bos teiss i,sk&rimas i, civilins vadinamas privatins teiss dualizmu! stori,kai susiklost feodalinje epoc;oje, o i,liko kaip teiss ,aka, reguliuojanti visuomeninius sant&kius, susiklos*iusius prek&bos sferoje! A6 NROSA075S !"S "R PR"!0O("N !"S 7uosav&bs teiss suvienodinimas ir principin nuosav&bs laisv nuo feodalini prievoli ir ribojim! 7uosav&b &ra teis naudotis ir disponuoti daiktais!Aet savininkas gali bti ribojamas tiek, kiek tas naudojimasis ir disponavimas nuosav&be &ra udraustas %stat&m ir reglament!7eribotos nuosav&bs teiss principas! 7uosav&bs nelie*iamumo, ,ventumo principas! 7uosav&b savininkui suteikia teis< % visa, k0 tas daiktas gamina ir su kuo natraliai jungiasi! , nuosav&bs teiss objekt i,skiria nekilnojm0j% turt0! #odeksas ems savininkui pripaino teis< % tai, kas &ra po eme ir vir, ems!Aet 3M3> %stat&mas emes gelmes pripaino valst&bs nuosav&be! S 392: erdv< paskelb esant vie,a nuosav&be! #odeksas nemaai dmesio sk&r servitut teisei! #odeksas nustat K nuosav&bs %gijimo ir perdavimo bdus/paveldjim0, dovanojim0 ir testament0, sutaris! #odeksas suformavo pagr! -utar*i teiss principus/ - susitarian*i ,ali l&g&bs princip0, rei,kiant%, kad vis susitarian*i ,ali teiss, sudarant sutart%, &ra l&giosG - sutar*i laisvs princip0, rei,kiant%, kad susitariant&s turi teis< laisvai, savo nuoira nustatinti bet kok% sutarties turin%G - bes0l&gi,ko sutarties privalomumo princip0 F sutartis turi bti laiku ir realiai %v&kd&ta! "rievolms, k&lan*ioms i, sutar*i, #odekse skiriama nedaug vietos!S reglamentuodamas prievoles, k&lan*ias i, delikt, kodeksas remiasi kalts, kaip civilins atsakom&bs pagrindo, principu! "agrindini princip raida! -utarties laisvs principui prie,tarauja dabar pla*iai taikomas teisinis darbo sant&ki reguliavimas, kuriuo valst&b reglamentuoja esmines samdos sutarties s0l&gasG susitarian*i ,ali l&g&bs principas nesuderina su transporte, komunalini patarnavim sferoje, bankuose ir kt, srit&se paplitusia sutar*i r,imi, kuri "ranczijoje vadinama prisijungimo sutartimi (viena ,alis parengia tipines, standartines s0l&gas, o kita F tegali jas priimti ar nepriimti, bet negali j paveikti)! "akito ir bes0l&gi,ko sutarties privalomumo principo turin&s/ "ranczijos valst&bs tar&ba ir teismai, remdamiesi sena 4nenumat&t aplink&bi doktrina5, vienos i, ,ali pra,&mu leidia ,iuo pagrindu perirti sutar*i, &pa* ilgalaiki, s0l&gas! NAR.. PR"NA"P *D"!&"MAS 5ARDC"AMO.O.! !"S.! K luomas iki revoliucijos reikalavo panaikinti senosios feodalins baud!teiss pagrindus!@au 3QM9 deklaracijoje svarbi0 viet0 um n!baudiamosios teiss demokratinio pobdio principai! 6eklaracija reikalavo, kad prie, baud!%stat&m0 visi bt l&gs!!7ra nusikaltimo, nenumat&to %stat&muose, nra bausms, nenumat&tos %stat&me! 6eklaracijoje skelbiami principai rei,k revoliucin% i,,k% feodalinei baud!teisei, atspindjo 6idiosios "ranczijos revoliucijos nusistat&m0 prie, buvusi0 nel&g&b< ir valdios savival<!7aujuosius baud!t!principuspamginta %diegti % -teigiamojo susirinkimo 3Q93 baudiam0j% kodeks0! @ame siekiama %tvirtinti princip0, kad tik %stat&me nustat&tos bausms gali bti skiriamos tik u veikas, %stat&mo pripaintas nusikalstamomis!2 dal&s! "irm0j0 4Apie bausmes5 galima laik&ti bendr0j0 baudiamosios teiss dalimi! Aausms galjo bti taikomos tik %stat&mo pagrindu@os liko gana grietos! Cevoliucija nepanaikino mirties bausms, bet l! apribojo jos taik&mo galim&bes!Atsisak ir luo,inamj bausmi, bet paliktos arc;aji,kos bausms kaip stat&mas prie gdos stulpo ir vie,as garbs atmimas!

=teisintos katorga ir kaljimo bausms!Antrojoje dal&je'4Apie nusikaltimus5 Fi,samiai i,skai*iuotos veikos, laikomos nusikalstamomis! @os buvo suskirst&tos % nusikaltimus vie,iesiems interesams ir nusikaltimus privatiems asmenims! EFEM M% 5ARDC"AMO.O 6OD!6SO S RR6 PRA:PR"NA"PA": 5ARSM" "R NRS"6A( "M S"S !MA% 3M3> buvo priimtas be diskusij =stat&m leid&bos korpuso!=sigaliojo 3M33 kartu su Aaudiamojo proceso kodeksu! -usidjo i, =vadini nuostat ir : kn&g! =vadiniuose A# nuostatuose pabriama, kad baudiami tik %stat&m udrausti nusikalstami veiksmai, o baudimasis %stat&mas atgal neveikia! 7usikalstamas veikas grupavo % nusikaltimus, nusiengimus ir paaidas! dal&je, kuri vadinosi 4Apie bausmes kriminalines ir taisom0sias5, u nusikaltimus turjo bti taikomos kriminalins bausms, kurioms kodeksas prisk&r mirties bausm< nukertant galv0, de,ins rankos pla,takos nukirtim0, katorg0 iki g&vos galvos arba terminuot0, kuri0 atliekant nuteistieji dirba sunkius darbus, deportavim0 iki g&vo sgalvos % nustat&t0 viet0, kaljim0! (okiomis bausmmis kaip %spaudavimas ar stat&ma sprie gdos stulpo gr%tama prie feodalins baudiamosios teiss nuostat! E nusiengimus' taisomosios bausms'%kalinima skaljime iki 8m!, pinigin bauda! E paaidas nustat policini bausmi'trumpalaikio are,to, pinig!baudos, daikt konfiskavimo taik&m0! A# rmsi l&g&bs prie, baud! =stat&m0 principu! Antroji kn&ga 4Apie baudiamus, atleidiamus nuo atsakom&bs arba atsakingus u nusikaltimus ir nusiengimus asmenis5 reglamentavo bendrinink atsakom&b<, pakaltinamum0, ami, kur% pasiekus atsiranda baud!atsakom&b, nenugalim0 jg0! (re*ioji kn&ga'4Apie nusikaltimus, nusiengimus ir j baudim0!5 #etvirtoji kn&ga' 4"olicins paaidos ir bausms5 !Apskritai ,ioje kn&goje esant&s draudimai ir sankcijos &ra ne baudiamojo, o administracinio pobdio! 3M3> "rancz baudiamasis kodeksas padar didel< %tak0 daugelio kit ,ali baudiamosios teiss raidai! EFMJ A"0"("N"O PROA!SO 5RROCA" "rimena 311Q ordonanso civilin% proces0! "asi&mjo pla*ios ,ali laisvs nustat&mu!(eisjas procesui padeda, bet jo neveda! EFMF 5ARDC"AMO.O PROA!SO 5RROCA" Atsisak inkvizicinio proceso ir %tvirtino rungimosi proceso principus!(eisminis baud! A&los nagrinjimas buvo paremtas vie,umo, odi,kumo, rungimosi principais! "agr! .aidmen% jame atliko teisjas! @is tard kaltinam0j% bei liud&tojus, o kaltintojo ir g&njo dal&vavimas buvo apribotas apibendrinamosiomis j kalbomis, kurios buvo sakomos tuoj pat po %rod&m pateikimo! #altinim0 teisme palaik ne teisjas tard&tojas, o prokuroras! A"# patvirtino prisiekusij institut0! @ie turjo atsak&ti % teisjo suformuluotus klausimus, lie*ian*ius %vairius %rodinjimo dal&ko elementus! 0O6"! ".OS !"S .okietijos emse nuo 3M3: m! prasidjo nuoseklus konstitucij primimo procesasAuvo pana,ios/pagal jas monarc;as paprastai turjo v&kdom0j0 valdi0 ir dalijosi su landtagu %stat&m leidiam0ja valdia! i,rinktas -teigiamasis susirinkimas 3M:9 prim mperijos konstitucij0, paskelbusi0 .okietijos imperijos, kaip monarc;ij federacijos sukrim0! mperijos valdi0 sudar/ - imperatorius(titulas paveldimas)G - Ceic;stagas/ 3).alst&bi rmai(dal% nari skiria valst&bs v&riaus&b, kit0 dal%'valst&bs atstovaujamoji institucija)G2)(autos rmai(g&ventojai , visuotini,l&gi,slapt rinkim pagrindu)! #onstitucijoje skelbiamos pilie*i teiss ir laisvs/ - asmens nelie*iamumoG

- nuomoni rei,kimo odiu, ra,tu, spaudoje, meneG - s0ins laisv - mokslo laisv - teis kreiptis % valdi0 su pra,&mais ir skundais - nuosav&bs nelie*iamumas! 7e%sigaliojo! (<siantis konstitucij primimui paviense emse, 3M8>"rsijos karalius okrojavo "rsijos konstitucin< c;artij0! =stat&m leidiamoji valdia/ +andtagas/ 3)"on rmai(karaliaus ir iki g&vos galvos skiriami asmen&s)G 2)6eputat rmai!( 2 pakop rinkimai,Krinkeju kategorijos) karalius! .&kdomoji valdia/ karalius!@is/ skelbia %stat&musG leidia potvarkius, reikalingus jiems %g&vendinti vadovauja kariuomeneiG skiria ir atleidia pareignusG pasira,o tarptautines sutartis gali paleisti +andtag0! #araliaus aktai turi bti kontrasignuoti ministro!(eisjai iki g&vos galvos skiriami karaliaus!@ie pavalds tik %stat&mams! "rs l&giateisi,kumas!+uom teisi panaikinimas!"ilie*i teiss ir laisvs/ emigracijos, religijos pasirinkimo, min*i rei,kimo, susirinkimo, draugij, asmens laisvs, bsto nelie*iamumas! -kelbiama visuotin prs karo prievol EFLE 0O6"! ".OS "MP!R".OS 6ONS " RA".A =teisinamas .okietijos imperijos %krimas! =stat&m leid&ba/ parlamentas/ 3)Aundesratas(nerenkamasGsusidjo i, s0jungini valst!atstov, kuriuos sk&r t valst&bi v&riaus&bs)G 6uoti administracijai nurod&mus %stat&m taik&mo reikalais,dal&vauti skiriant kai kuriuos imperijos pareignus,bti arbitru kilus konfliktui tarp s0jungini valst&bi!"ats vienas galjo leisti %sakus 2)Ceic;stagas(visuotiniais, tiesioginiais, slaptais rinkimais K metams! -il %stat&mus, juos priiminjo, tvirtino imperijos biudet, ratifikavo tarpt!sutartis! .&kdomoji valdia/ mperatorius! Atstovauja imperijai tvarkant tarptautinius reikalus,skelbia kar0 (kaizeris) #ancleris!Atsakingas tik karaliui, skiria sau pavaldi in&b atstovus! mperatoriaus nutarimai turi bti kontrasignuoti kanclerio! -0jungins valst&bs i,saugojo savo konstitucijas, savo landtagus ir v&riaus&bes! @os gali tvark&ti ban&*ios reikalus, rinkti mokes*ius, tvark&ti ,vietim0 ir administracij0! Datomas akivaizdus "rsijos prioritetas tarp s0jungini valst&bi! 7edeklaruojamos pilie*i teiss ir laisvs! mperijos teis turi prana,um0 tarp emi tiesi! mperijos %stat&mai tvark/ usienio reikalus, ginkluotas pajgas, imperijos finansin< ir kin< veikl0, vis visuomens g&venimo sri*i teisin% reguliavim0! 0!"MARO 6ONS " RA".A "R .OS D!MO6RA "N" PR"NA"P O(!SN RA"DA 3939m! .okietij0 paskelb respublika! (reic;as) santvarkos forma ' federacin valst&b, bet unitarines tendencijos joje i,ple*iamos ir pabriamos! =stat&m leidimas/=st!projektus silo v&riaus&b, suderinusi su reic;sratu arba Ceic;stago nariai!Abiem atvejais priiminjo Ceic;stagas!Ceic;stago priimtus %stat&mus Ceic;sratas galjo uprotestuoti! "rezidentas Ceic;stago priimtiems %stat&mams veto teiss neturjo!"rezidentas renkamas tiesioginiais rinkimais, Q metams, gali bti perrinktas, nu,alintas tik referendumu!Atstovauja imperijai tarptautiniuose sant&kiuose!"riima usienio valst&bi pasiuntinius!-u usienio valst! -udaro s0jungas ir kt!sutartis! -kiria, atleidia imperijos valdininkus!.adovauja kariuomenei! @o leidiamiems %sak&mams arba potvarkiams reikia

rei;;kanclerio arba atitinkamo ministro kontrasignacijos! .&riaus&b/ - Ceic;kancleris(v&riaus&bs vadovas! mperijos ministrai! #iekvienas ministras tvark savaranki,kai jam pavest0 srit%! Ceic;stagas renkamas tiesiog! Cinkimais, moter ir v&r : metams! "rezidentas j% galjo paleisti anks*iau laiko! Ceic;srat0 sudaro emi atstovai!#onstitucijoje nustatomi reikalavimai federacijos subjektams/turi turti respublikines konstitucijas, tautos atstov&bs jose turi bti renkamos tiesioginiais rinkimais, v&riaus&bms btinas tautos atstov&bi pasitikjimas! mperijos teis turi prana,um0 prie, emi teis<!! "lie*i teiss ir pareigos/ l&giateisi,kumas, asmen ir buto nelie*iam&b, susira,injimo slaptumas, min*i rei,kimo, susirinkim, s0jung laisv,teis kreiptis su pra,&mais ir skundais % valdios institucijas, prek&bos ir pramons sutar*i laisvs, skelbiama karin prievol!3939 .okietijoje ima kurtis karins ir pusiau karins organizacijos!@os susivienija % 7acionalistin< vokie*i darbo partij0 (vad! ?itleris)! Oormaliai ;itlerininkai .eimaro konstitucijos nepanaikino, bet ,ios konstitucijos buvo atsisak&ta!39KK pasira,omas dekretas, kuris draudia mitingus, susirinkimus, persekioja spaud0!"askelbiamas s0ra,as veik, u kurias leista taik&ti grie*iausio poveikio priemones!+ikviduojami demokratiniai institutai!.&riaus&bei suteikiama teis leisti %stat&mus! @os leidiami %stat&mai gali prie,tarauti konstitucijai!@uos skelbia reic;kancleris!7eleidiama kurti nauj partij!39K: "rezidento ir reic;kanclerio pareig&bs apjungiamos!Bemi v&riaus&bs sujungiamos su imperijos v&riaus&be!+ikviduojamas Ceic;sratas!"akito teism sistema/ sudar&tas (autos tribunolas, nagrinjantis valst!i,dav&sts b&las!=steigtos slaptosios tarn&bos, turjusios utikrinti vidaus saugum0!.alst&bs kontrolei pajungtos visos visuomeninio g&venimo srit&s!39:8 "otsdamo konferencijoje .okietija suskirst&ta % : okupacines zonas, kurio perduotos Anglijai, @A., "ranczijai, -oviet s0jungai laikinai administruoti! 39:9 .okietija suskilo % dvi dalis!.akar'.okietijos federacin respublika!39:9 paskelbiama konstitucija! =stat&m leid&ba/ - Aundesratas(emi atstovai)G - Aundestagas(: m! tiesiog! Cinkimais - .&riaus&b! (eismai/Oederacijos konstitucinis teismas, Bemi ir federacij teismai! C&t F .okietijos demokratin respublika391M konstitucija! =stat&m leid&ba/ +iaudies rmai 8 m!.&kdomoji valdia/ - .alst&bs tar&ba! .alst tar&bos pirmininkas renkamas 8 metams +iaudies rm! - Dinistr tar&ba!Atsakinga +iaudies rmams! A"0"("N %PAR "6R("AR"OS"OS "R 5!NDROS"OS RA"DA Aendros visai .okietijai civilins teiss nebuvo iki I Ia! Antr!puss!#iekv! imperijos valst!turjo partikuliarin< teis<!)aliojo apie K> teiss sistem! (erp j 3Q81 Aavarijos civilinis kodeksas,3M1K -aksonijos civilinis kodeksas, 3M>: "rancz civilinis kodeksas! (eiss normos, skirtos darbo sant&kiams reglamentuoti, taip pat pirmiausia pasirod paviense emse!Ae emi teiss, .okietijoje galiojo labai nedaug bendr imperijos %stat&m, taip pat kanon bei romn teis! (ai sudar vadinam0j0 bendr0 teis<, turjusi0 pagalibin< reik,m</ji buvo taikoma emi teiss nereglamentuojamais atvejais, pasitaikius emi teiss sprag!Aet vieningos .okietijos civilins teiss krim0 skatino ne tiek pastangos padar&ri teis< ,iuolaiki,kesn<, kiek reikalas %veikti teiss partikuliarizm0, labai neigiamai atsiliepiant% preki ap&vartai!Augant&s prekins pinigins ap&vartos poreikiai priverti,leisti 3M:M Aendr0 visai .okietijai .ekseli statut0 bei 3M13 Aendr0 prek&bos kodeks0, kurie gerokai palengvino prek&bines bei pinigines operacijas!Aendros komercins teiss su bendrais institutais I I a! antr! "usje Europos centre atsiradimas turjo didel< reik,m< pramons ir prek&bos pltrai! (a*iaui i,lik<s civilins teiss partikuliarizmas ir bendras jos atsilikimas buvo didel klitis tolesnei visuomenini sant&ki raidai!"oreikis unifikuoti teis< &pa* padidjo .okietijai susivienijus!Sficiali %stat&m kodifikacija turjo ne tik suteikti tvirt0 pagrind0 teisjams, bet ir pabrti valst&bs vien&b<! EKMM A"0"("N"O "R PR!675OS 6OD!6S PR"M"MAS .okietijos ir "ranczijos civilini kodeks ideologiniai pagrindai pana,s, jie abu rmsi I Ia!

+iberalizmu!7ors .okietijos civilinis kodeksas savo dmesiu nuosav&bei, sutarties laisvei ir tradicinei ,eimai primena "rancz civilin% kodeks0, jis kartu atspindi ir daug %v&kusi permain!Dinimos i, priva*i teisi i,plaukian*ios socialins pareigosGteigiama, kad teismis negali bti piktnaudiaujama!Atsispindjo ,alies ekonomins bei teiss raidos &pat&bs, o kai kuriais atvejais palikta galioti partikuliarin teis!(iksliai apibrtos teisins s0vokos! -0vokos abstrak*ios! (urin&s gerokai abstraktesnis nei "rancz civilinio kodekso,kalba sunkoka , straipsniai griozdi,ki!=stat&m leidjas savo krin% sk&r teisinink profesional korpusui!Apimtis didel 8 kn&gos!"irm0 kart0 civilins teiss kodifikavimo istorijoje jis turi bendr0j0 dal%(pirm!kn&ga)!@oje &ra bendrojo pobdio normos, lie*ian*ios fizinius asmenis, juridinius asmenis, senaties terminus!(okia teisini norm grupavimo sistema, kurioje i,skiriamos bendrojo pobdio normos, lie*ian*ios %vairius konkre*ius teisinius sant&kius, vadinamos pandektine sistema!(eisins tec;nikos progresas! Antroji kn&ga skirta prievoli, tre*ioji F daiktinei, ketvirtoji F ,eimos, penktoji F paveldjimo teisesi!Aebaigiant rengti Pivilin% kodeks0, atsirado reikalas su jo normomis suderinti galiojant% 3M13 "rek&bos kodeks0! @is buvo gerokai perredaguotas ir %sigaliojo kaip .okietijos imperijos "rek&bos kodeksas 39>>, kartu su Piviliniu kodeksu! NROSA075S !"S% - savininkas turi teis< naudotis nuosav&be tik tiek, kiek jam netrukdo %stat&mas ar tre*ij asmen teisG - reikalaujama atsivelgti % visuom!interesusG - nusavinimas galimas tik pagal %stat&m0, nustatant atl&ginimo d&d%G - ems skl&po savininkui priklaus ne tik pats skl&pas, bet ir erdv bei gelms, i,sk&rus nauding0sias i,kasenas! 7uosav&bs teiss ribojimai/ - savininkas negali drausti poveikio jo skl&pui, jei jam tai netrukdo naudotis savo skl&pu(pvz!kaim&no medio ,akn&s)! SR AR1" !"S -utartis suprantama kaip teisinis keli asmen r&,&s!-utar*i principai/ l&g&bs, laisvs, privalomumo!-tengiamasi %tvirtinti silpnesns susitarian*ios ,alies apsaug0/ sutartis skelbiama negaliojan*ia, jei naudodamasi vienos ,alies skurdu, lengvabdi,kumu ar nepat&rimu, kita gauna savo %sipareigojimo verts neatitinkan*i0, per didel< naud0! '!"MOS !"S ,tekjusi moteris tetenka savo pavards ir gauna v&ro! "ripa%stamas pirmaujantis v&ro vaidmuo tvarkant ,eimos reikalus!(a*iau mona gali jam nepaklusti, jei mano, kad v&ro sprendimai kenkia ,eimai! Bmona gali verstis profesine veikla!Bmonos turtas, %g&tas iki santuokos ar jos metu, nors valdomas v&ro, liko jos nuosav&be! 6arbu %g&t0 turt0 vald pati! (aip pat sutuoktiniai privaljo i,laik&ti vienas kit0! ,tuoka leidiama/ - svetimaujant - padarius kit, prie,ing moralei, nusiengim - pasiksinus % sutuoktinio g&v&b< - sutuoktiniui piktavali,kai palikus ,eim0 - grubiai nev&kdius sutuoktini pareig - susirgus sutuoktiniui psic;ine liga 39:9 v&r ir moter l&g&bs principas! @ turtas tapo atskiras, santuokinis turtas dalijamas l&giomis! PA0!(D."MO !"S =st!paveldjimas!"aveldint buvo vadovaujamasi tam tikra sistema, kraujo giminai*ius skirstant % tris grupes/ 3 gr!' palikjas ir jo emutins eils giminai*iai 2 gr!' palikjo tvai ir j emutins eils giminai*iai K gr!' senoliai ir j emut!eils giminai*iai! "aveldimas turtas turjo bti i,saugomas ,eimoje (estamentinis paveldjimas!"alikjo valia ribojama artimiausij jo palokuoni naudaiG tvai,

artimiausi em! Eils giminai*iai ir perg&ven< sutuoktiniai gauna pus< dalies, kuri jiems bt atitekusi paveldint pagas %stat&mus!"veldjimo teis atimta i, asmen, kuriems buvo atimta piliet&b, taip pat i, susituokusij su &d taut&bs asmenimis! EFLG 5ARDC"AMO.O 6OD!6SO S RR6 PRA .os tik .okietijai susivienijus, 3MQ3 visai imperijos teritorijai be pakeitim priimtas $!.okietijos s0jungai 3MQ> parengtas baudiamasis kodeksas, sudar&tas pagal 3M83 prs bauziamojo kodekso pvz!Aaudiamasis kodeksas %vestas labai greitai, o tam tikr diskusij buvo sukl<s tik mirties bausms klausimas, nes tuo metu mirties bausm jau buvo daug kur panaikinta!#odeksas %sigaliojo 3MQ2!-usidjo i, =vadini nuostat bei dviej kn&g!=vadiniuose nuostatuose reglamentuojami nusikaltim, nusiengim ir paaid atribojimo, baudiamojo %stat&mo atgalinio neveikimo, .okietijos pilie*i atsakom&bs u usien&je padar&tus nusikaltimus ir nusiengimus ir kiti dal&kai!"irm!dalis F 4Apskritai apie nusikaltimus, nusiengimus ir paaidas5' reglamentavo bendruosius baudiamosios teiss klausimus! Antr!kn&ga ' /Apie atskirus nusikaltimus, nusiengimus ir paaidas/!#odekse nustatoma pati nusikalstam veik klasifikacija kaip 3M3> "ranczijos baudiamajame kodekse F nusikaltimai, nusiengimai, paaidos! E nusikaltimus(valst!galvos nuud&m0, taip pat u s0j! valst! galvos nuud&m0 bei u i, anksto suplanuot0 nuud&m0) skiriama mirties bausmG kodeksas taip pat numat drausms kaljim0, ilgesn% nei 8 m! %kalinim0 tvirtovje! E nusiengimus galjo bti skiriama %kalinimas tvirtovje iki 8m!, kaljimas ir bauda! E paaidas F are,tas ir maesn bauda!6augiausia straipsni buvo skirta valst&biniams nusikaltimams, taip pat nusikaltimams nuosav&bei ir asmeniui! &A("O."MAS 6(A"PDOS 6RA' ! EKGS=EKSKM% "o "irmojo pasaulinio karo .ersalio taikos sutartimi ,iaurs r&tin Daosios +ietuvos dalis'#laipdoa kra,tas'nuo kar0 pralaimjusios .okietijos buvo atskirta, todl #laipdos kra,to ir .okietijos teiss raida i,sisk&r!7epaisant to, #laipdos kra,tui 392K'39K9 sugr%us % +ietuvos valst&bs sudt% autonominio teritorinio vieneto s0l&gomis, joje liko galioti dauguma senj .okietijos kodeks ir kt!%stat&m, sudariusi ,io kra,to teiss pagrind0!I I a! .okietijos t! ,altiniai buvo i,versti % lietuvi kalb0 ir i,leisti +ietuvoje/392Q pasirod .okietijos civilinis kodeksas, 39K8 F baudiamasis ir baudiamojo proceso!Aeje, Aaudiamojo kodekso nustat&tos nusikalstam veik klasifikacijos grups % lietuvi kalb0 *ia ver*iamos kaip nusidjimai, nusikaltimai ir nusiengimai! !"SMO PROA!SO !"&A Pivilinse b&lose daugumoje vokie*i valst&bi I I a! pr!buvo paplit<s vadinamasis bendrateisis procesas!+tas, v&ko ra,&tine forma, pasi&mjo saug&be dokument/ie,kovas pristat&davo visus 4puolamuosius5 dokumentus, paskui atsakovas privaljo pateikti visus 4ginamuosius!5 (a*iau ilgainiui .okietijos -0jungoje ir .ok!imperijoje paplito "ranczijos civilinio proceso kodekso reglamentuojama proceso forma, teikianti ,alims laisv<!3MQ8 buvo %vestas .okietijos civilinio proceso statutas, %teisin<s pas&v teisjo vaidmen%, o ,al&s pa*ios galjo laisvai nustat&ti proceso eig0!Aaudiamasis procesas I I a! pr! (urjo arc;aizm, pasirei,kian*i inkvizicinio proceso elementais! (eisjas ir kaltintojas viename asmen&je!(ik I Ia! .id! likvidavo inkvizicin% proces0 ir %dieg proceso vie,umo ir odinio proceso principus, %ved prisiekusij institut0! 3MQQ %sigaliojo .okietijos imp!baudiamojo proceso kodeksas, patvirtin<s proceso vie,um0 ir odin% proces0, laisv0 %rod&m vertinim0, teisj nepriklausomum0!$is kodeksas daug kart buvo keistas ir pild&tas! 3918 i,leista nauja ,io kodekso redakcija! "agal j%, bp .OC struktri,kai susideda i, toki stadij/ parengtinis t&rimasGklausimo dl b&los atidavimo teismui sprendimasGteisminis nagrinjimas ir nuos prendio primimasGnuosprendio ir kit teismo nutarim skundimasGproceso, ubaigto %siteisjusiu nuosprendiu, atnaujinimas!39:9 Aonos konstitucija reglamentuoja teisminio proceso organizavimo tvark0, remiantis pilie*i l&giateisi,kumu, teisj nepakei*iamumu ir nepriklausomumu, nepaprastj teism draudimu, utikrinimu kaltinamajam teiss %stat&m nustat&ta tvarka kreiptis % teism0, paeidus jo teisi baud!procese garantijas! .A0 I a!$!A!pradta kolonizuoti!

ki I. a!antr!pus! Anglija turi 3K kolonij! Europos g&ventojai keliasi % A! / ' e,kodami laims 'vengdami polit! "ersekiojimo ' e,kodami prag&venimo ,altinio #olonij t! padtis nevienoda/ 3!.aldo kar!,turi g&ventoj renkamus %stat&m leid&bos institutus 2!-avavaldios kolonijos! .aldomos prek&bos kompanij pagal kar! sEteikt0 c;artij0,visos institucijos renkamos pa*i g&ventoj! K!"riva*ios valdos! #ar! P;artija dovanota atskiriems asmenims! I. a! 6idja polit!ir ekonominis kolonij savaranki,kumas!Anglija siekdama j% apriboti leidia %vairius draudimus!6raudiama/ 3!gaminti daugel% pramons gamini 2!-tat&ti pramons %mones K!.eti i, Anglijos ma,inas,i,radimus, specialistus :!-ukurta nepalanki muit sis! 8!6raudiama uimti naujas emes vakaruose ir ten apsig&venti 3QQ: m! 3kontinentinis kongresas priima Ang! #ar! Adresuojam0 peticij0, kurioje reikalaujama panaikinti kolonijos interesus paeidian*ius %st! r paskelbia angl preki boikot0! 3QQ8m!prasideda ginkluota kova dl nepriklausom&bs!2kontinentinis kongresas tampa sukilusi kolonij vald! institucija! ELLJm%lie#os Od% Ne#riklausomybs deklara+i,a(sudar 6efersonas) 3!Jia i,dstoma prigimtins t! teorijos esm '.isi mons l&gs '@ie turi neatimamas t!9)&venimo, laisvs, laims siekimo) 2!.&riaus&b traktuojama kaip priemon m! (! %g&vendinti, utikrinti K!-iekiama polit! "agr%sti buvusi kolonij atsisk&rim0 nuo metropolijos/ '@ei v&riaus&b nev&kdo susitarimo ir ignoruoja %gimtas m!t!, tai tauta turi t! j paleisti, pakeisti,%steigti nauj0 v&riaus&b< :!"askelbiama kolonij nepriklausom&b! #ontinentinis kongresas silo sudar&ti savo v&riaus&bes kolonijoms ir i,leisti savo konst! ELLJ=FOm valsti,os #riima savo konst% =,os remiasi vald- #asidali,imo #rin+i#u =ikeliamas #arlamento vaidmuo ELFEm 6on8edera+iniai strai#sniai%(eisi,kai %formino konfederacinius valstij r&,ius,%tvirtino respublikos vald&mo form0! #onfederacijos subjektai i,saugojo savo vir,en&b< centrins vald!atvilgiu! $iuo metu vald sudar/ 6on$resas(delegatus nuo valstij rinko %st! +eid&bos susirinkimas) 'tvark bendrus @A. interesus 'palaik su kt! .alst! -antikius '-kelb taik0, kar0 '-k&r % usieni savo atstovus 'sudarinjo tarptautines sutartis 'nustat monet kaldinimo tais&kles 'mat ir saik normas 'reguliavo prek&b0, pa,to sk&rius 'sudar sausumos ir jr karines pajgas

'sprend gin*us tarp valstij = valstij vid! Ceikalus kongresas neturjo t! ki,tis 0alsti, komitetas(sudar po 3 delegat0 i, kiekvienos valstijos) 'gali priimti sprendimus kongresui pavestais klausimais #onfederacijos vald!apsiribojo tik %st! +eid&bos institucija, nebuvo numat&ta bendr v&kdomosios ir teismo vald!institucij! 7enumat bendros konfederacijos piliet&bs! 7utariama priimti konst!Dl konst% Primimo susi8ormavo G #a$r% Srovs) E%8ederalistai(pritariant&s stipriai centralizuotai vald!,vad! ?amiltonas) G%autonomistai(platesns valstij autonomijos alininkai, vad!6efersonas) ELFLm konst%(prezidentinis vald&mas) sudaro Q straipsniai =st!leid&ba/ Atstov r?mai2atsovai renkami kievieno,e valsti,o,e tiesio$% Rinkimais:Gm) Snatas(kiekvien0 valstij0 atstovauja 2 senatoriai, juos renka valstij %st! +eid&bos susirinkimas, 1m 'teisia auk,t! "areignus 6on$resas 'nustato ir renka mokes*! ''reguliuoja prek&b0 su usienio valst! 'steigia pa,to tarn&bas 'skatina mokslo ir taikomj men pltot< 'skiria teismo organus 'skelbia kar0 'surenka ir i,laiko kariuomen< =st! +eid&bos iniciat&vos t priklauso #ongresui, tik %st! ,lie*iant&s mokes*! ,silomi Atstov rm!.isi %st! =sigalioja priimti abej rm ir pasira,&ti prezidento! .&kdomoji vald! Pre<identas(tiesiog! Cinkimais, :m!) 'kariuomens vadas 'v&riaus&bs vadovas 'sudaro tarptautines sutartis Fskiria pasiuntinius, Auk,*iausiojo (eismo teisjus, kai kuriuos kt! "areignus 'informuoja #ongres0 apie federacijos padt% 'priima pasiuntinius 'garantuoja %st! +aik&m0si 'turi veto t! ministrai(skiria prezidentas) 3edera!i os organ kompeten!i a apima: 'usienio polit! 'ginkluot0sias pajgas 'imigracij0, natralizacij0,emigracij0 'usienio prek&b0, valiutos ir pa,to operacijas 'finans reikalus 4edera!i os valsti os turi: 'savo konst! '%st, leid&bos, v&kdomuosius ir teismo organus Teismai: 'Auk,! (eismas 'kt #ongreso %steigti teismai(teisjai nepriklausomi,priimdami sprendimus teikia pirmen&b< konst! #t! %stat&m atvilgiu)

"adar&tos 2Q pataisos "atvirtinta tik po 2 met ir tik su s0l&ga,kad ji bus papild&ta nuostata dl pilie*i t! 6onst% Pataisos 3QM9mTeisi bilis+5merikie.i t. deklara!i a, 'skelbia tikjimo, !,susirinkim peticij l! 'valst! (uri jas apsaugoti nuo galim #ongreso mginim jas var&ti 'atskiriama ba! 7uo valst! 3Q9Mm!tikslinamos teism vald! galim&bs 3M>:m!papildoma prezidento rinkim procedra,numatomas atskiras balsavimas renkant prezident0 ir viceprezident0! #onstituciniai $! r "! pilietinio karo padariniai! "o nepriklausom&bs paskelbimo @A. ple*iasi!Amerikos $!ple*iasi pramon,p!v&rauja plantacijos ir vergija! I Ia! Antr!pus!+inkolnas paskelbia apie vergijos panaikinim0!6l to i, @A. sudties pasitraukia 33 vergvaldini valstij,kurios sukuria savaranki,k0 valst!'#onfederacines Amerikos .alstijas!"riima savo konst!/ Jia pripa%stama negr vergija 3M13mprasideda karas tarp @A. ir #A. 3M18m!jis baigiasi #A. sutriu,kinimu! "u vergi os panaikinimu susi usios konst. 6ataisos: 7865mskelbiama apie vergijos panaikinim0 3M1Mm!udrausti diskriminacinio pobdio valstij %st!,sul&gintos negr ir baltj t! 3MQ>m!draud rasiniu pagrindu atimti arba apriboti rinkim t! HHa% 6onst raida! 32patais! "u rinkimais susi usios pataisos: /moterims suteikta rinkim t! 'panaikintas turto cenzas 'rinkj amius sumaintas iki 3Mm! 'senatas imtas rinkti tiesiog! Cinkimais "u pre9identu susi usios pataisos: /negali bti i,rinktas daugiau kaip 2 kadencijom '#olumbijos ap&gardai suteikiama savaranki,ka t! dal&vauti prezidento rikimuose,ji gali i,rinkti K savo rinkikus - sutrumpintas laikas nuo prezidento i,rinkimo iki tol, kol jis prads eiti savo pareigas! Kt. 6ataisosG '#ongresui suteikiama t! imti ir nustat&ti pajam mokest% 'udrausta keisti senato ir Atstov rm nari atl&ginim0! .A0 t% sis% 7#atumai! , pradi @A. galiojo Anglijos t!@i buvo taikoma tiek, kiek jos normos atitiko kolonijos s0l&gas! @av susiformavo dualistin t! sis!t,&!kiekvienos valstijos teritorijoje galiojo ir valstijos ir bendra federacijos t! Jia precedentin t! s0veikauja su %st! Aesiremen*ia t! #iekviena valstija gali kurti savo civilin<, baudiam0j0 ir proceso t! .ienos valstijos teismas neprivalo vadovautis kt! .alstijos teismo sprendimais :altiniai: Teism sprendimai ;st.+auk,! $alies t! &ra @A. konst! r jos pagrindu i,leisti %st!, visos sutart&sG,ia federacin< t!privalo v&kd&ti kiekvienos valstijos teisjas, nors atskir valstij konst! r %st! "asitaik&t pie,ing nuostat) Aivilin t% 6idelis t! margumas!(arp valstij g&vuojant labai glaudiems ekonominiams sant&kiams kilo didelis jos

vienodinimo poreikis!pirmiausia mginama unifikuoti t! t sri*i, kur labiausia rei,kiasi verslo sferos interesai!I Ia! pasirod pirmieji privats precedentins t! kodifikavimo mginimai! #odifikuojamos/ '-utart&s '"atiktoji nuosav&b '6eliktai IIa!sudaromi bendrieji kodeksai/ '3982m!Aendras prek&bos kodeksas!7eapima visos prek&bos t!, o reglamentuoja tik kai kuriuos institutus/pirkimo ir pardavimo sutartis,banbo sandorius! 7uosav&bs t! &alima laisvai si$yti -ems%7uosav&b< galima nusavinti tik visuomens naudai ir tik u i,ankstin% ir teising0 atl&ginim0!=tvirtinamas nuosav&bs nelie*iamumo principas! $eimos t! 7evienoda! @a reguliuoja tiek bendroji, tiek valstij t!Audinga/sutuoktini turto bendrumas,kt! .alstijose' atskirumas, skirtingi i,tuokos pagrindai! "aveldjimo t! (re*dal% kilnojamo ir nekilnojamo turto skiria perg&venusiam sutuoktiniui, kt! (urtas l&giomis dalimis tenka vaikamsG,i nesant, %stat&mine tvarka paveldi tolimesni giminai*iai!"aliekant turt0 testamentu, suteikiama visi,ka laisv, neribojama privalomoji dalis! 5aud-iamo,i t% 3QMQm konst draudiama i,leist %st!, galiojan*ius atgal,skirti priverstinius darbus, i,sk&rus atvejus, kai teismas numato kaip bausm< u nusikaltimus, atimti be teisto teisminio nagr! )&v&b<! ,leista @A. daug antimonopolini %st!/ '78<0:ermano st.kalbama apie prek&bos monopolizavim0, neigiant% laisv0j0 konkurencij0!=st!skelb neteist0 bet kok% susitarim0 ar susivienijim0, kuriuo ribojama prek&ba su usienio valst!, m! Ar m! )rups mginim0 monopolizuoti bet kuri0 prek&bos tarp keleto valstij ar su usienio valst! -rit%! 393:mKleitono st.,kirtas atskir r,i monopolistinei praktikai riboti!@is draud diskriminacij0 kain srit&je,sujungti konkuruojan*ias kompanijas! Oederaciniuose baud!%st!numatoma atsakom&b u produkt, preki, medikament falsifikavim0,)amtos turt naikinim0,valiutinius nusikaltimus, pinig padirbinjim0! EKLLm%baud-iamasis kodeksas .alstij baud!t! pagrindu tapo angl bendroji t!7usikalstamos veikos skirstomos/ 'i,dav&st 'kriminalinius nusikaltimus 'baud!nusikaltimai siekiant suvienodinti baud!t!parengti tipiniai baud!kodeksai! &aud#.t.b=dinga: '7ra nuosekli bendrosios ir &patingosios baud! (! dali 'egzistuoja didelis norm kazuisti,kumas 'pasen< reikalavimai 'draud reikalauti pernel&g dideli baud ir skirti iauria ne%prastas bausmes 'be teisminio nagr!draudiama atimti g&v&b<, laisv< ar turt0! kiIIa!kai kuriose g&ventoj sluoksniuose pla*iai paplit< paprot&s patiem v&kd&ti teisingum0 panaudojant5budrij5veikl0! eismo #ro+esas H"Ha%udrausta 2 kartus bausti u t0 pat% nusikaltim0,verti liud&ti prie, save, teisemojo kalts %rod&mas visada &ra kaltintojo reikalas,skelbiama nekaltumo prezumpcija,kaltinamajam negalint susimokti u advokat0 jam skiriamas valst advokatas,kaltinamasis turi bti apklausiamas tik dal&vaujant jo advokatui!#altumo klausimus baud! r svarbiose civilinse b&lose sprendia prisiekusij iri