1. Baudiamosios teiss samprata, objektas ir sistema.

Nuo seniausi laik mogaus elgesys, darantis al visuotinai pripaintoms svarbiausioms vertybms
vadinamas nusikalstamu elgesiu, susilaukianiu atitinkamo vertinimo bausms. Kitaip tariant, tiek senesniais
laikais, tiek dabartiniu metu kiekvienam nusikalstam veik padariusiam asmeniui siekiama atkeryti u
padaryt skriaud. !tent dl ios prieasties, kiek mes nepolemi"uotume, kerto siekis ilieka ir dabartins
baudiamosios teiss esme.
#ertinant pateikt in$orma%i&, galima daryti ivad, kad baudiamosios teiss pagrindas yra dvi teisins
kategori&os nusikalstama veika ir bausm. !tent ios dvi kategori&os lietuvi kalbo&e apibendrinamos vienu
terminu ' baudiamo&i teis. Kitaip tariant konstruo&ant anali"uo&amos teiss akos pavadinim ak%entas
daromas ties bausms terminu. (uo tarpu angl, pran%!" bei vokiei kalbose, baudiamo&i teis gali b!ti
vadinama ir nusikaltimo teise ir bausms teise. #iskas priklauso nuo to kas yra id&os pagrindas. Kai id&os
pagrindas yra nusikalstama veika )nusikaltimas*, varto&amos ios svokos+ ,-riminal .a/0, ,1roit %riminel0,
,-riminalre%2t0. (uo metu, kai id&os pagrindas yra bausm, varto&amos ios svokos+ ,3enal .a/0, ,1roit
penal0, ,4tra$tre%2t0. e&e, lotyn kalbo&e terminas ,poena0 reikia bausm, o ,%rimen0 nusikalstama veika
)nusikaltimas*.
5anali"avus baudiamosios teiss kilms ir pavadinimo sandaros aspektus, galima pateikti bei ianali"uoti ios
materialios teiss akos svok. Baudiamoji teis - tai valstybs nustatyt teiss norm visuma, kurios
udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato poveikio priemones, taikomas u i draudim
nepaisym.
#ertinant baudiamosios teiss apibrim, matyti, kad ir iuo atve&u ak%entuo&ami du momentai
draudiama veika bei poveikio priemon, kas dar kart patvirtina isakyt mint apie baudiamosios teiss
pagrindines teisines kategori&as.(aiau eg"istuo&a nuomon, kad baudiamo&i teis &au senai nesitenka
klasikinius nusikalstamos veikos ir bausms ' rmus.
6nali"uo&ant galio&anio 7888 m. rugs&o 79 d. .ietuvos :espublikos 4eimo patvirtinto baudiamo&o kodekso
)toliau K* normas, pastebsime, kad &os reglamentuo&ama ne tik tai, kas yra nusikalstama veika bei kokios
bausms u & padarym skiriamos, bet ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms pagrindai,
baudiam& atsakomyb; alinanios aplinkybs ir kiti baudiamosios teiss institutai. #ertinant tai, i ties kyla
logikas klausimas, ar vis dar yra pagrindas baudiam& teis; vadintis nusikalstamos veikos ir bausms teise<
=anoma, kad atsakymas klausim turi b!ti teigiamas. >uk nepaisant to, kad alia nusikalstamos veikos ir
bausms svok K mes rasime ir daugiau reglamentuot institut, vis dl to, &ie taipogi susi&; ar tai su
nusikalstamos veikos, ar tai su bausms kategori&omis. 6nali"uo&ant baudiam& atsakomyb; alinanias
aplinkybes mes isiaikiname, esant kokioms slygoms visus nusikalstamos veikos sudties poymius tutinti
veika negali b!ti pripastama nusikalstama. ? nagrin&ant atleidimo nuo bausms institut, vis vien b!sime
priversti kalbti apie pradin bausms kategori&.
6ikinantis baudiamosios teiss sampratos klausim, svarbu ak%entuoti tai, &og baudiamo&i teis yra ultima
ratio teis. (ai reikia, kad baudiamo&i teis yra paskutin priemon so%ialiniams santykiams reguliuoti.
audiamo&i teis kaip so%ialini santyki reguliatorius pasitelkiama pagalbon tada, kada kit teiss ak )pv".,
administra%ins, %ivilins, konstitu%ins, darbo, mokesi bei kt.* normomis to padaryti nra galimybs arba
konkrei veik paplitimas kelia pavo& atitinkam so%ialini santyki vystymui. =atyt akivai"diu dalyku yra
tai, kad tik baudiamo&i teis gali tinkamai reaguoti gyvybs atmim, turto pagrobim, sveikatos sutrikdym
ir pan.
#ertinant isakytas mintis galima daryti ivad, kad baudiamo&i teis kaip priemon so%ialiniams santykiams
reguliuoti turi b!ti pasitelkiama tik tada, kada kitos teiss akos yra be&gs.
audiamo&i teis, b!dama viena i teiss ak, turi visus poymius b!dingus teisei. (aiau kaip ir kiekviena
teiss aka &i turi ir savitum.
#ienas i spe%i$ini baudiamosios teiss poymiu, tai &os ob&ektas )dalykas*. endro&o&e baudiamosios teiss
teori&o&e &au pradedant @A a. ginama mintis, kad baudiamo&i teis neturi savo tyrimo ob&ekto, nes ypatingomis
priemonmis saugo visuomeninius santykius, kuriuos reguliuo&a tokios teiss akos kaip konstitu%in, %ivilin,
darbo ar kt.. 6not i autori )K. inding*, baudiamo&i teis, savo griet sank%i& pagalba &au esamoms
normoms suteikia ypating gali.
(uo tarpu ymus klasikins mokyklos atstovas -arins :usi&os pro$esorius N. 4. (agan%ev teig, kad
nuodugniau panagrin&us K, pastebsime, kad &ame apstu norm, kuri kituose statym svaduose nerasime,
todl eg"istuo&a akivai"dus poreikis kalbti apie savit baudiamosios teiss ob&ekt.
3aio&e pradio&e buvo kalbta apie tai, kad baudiamosios teiss pagrindas yra nusikalstama veika ir bausm.
!tent tai yra ir baudiamosios teiss dalykas. 6tsivelgiant tai, kad iuo klausimu in$orma%i&a &au buvo
pateikta, dmes nortsi atkreipti kitoki iuo klausimu esani po"i%i&.
Bg"istuo&a nuomon, kad atsivelgiant tai, &og teis reguliuo&a so%ialinius santykius, b!tent &ie ir yra
baudiamosios teiss ob&ektas. (eigiama, &og galima iskirti net ir i santyki grupes, kuri visuma ir sudarys
baudiamosios teiss ob&ekt.
@. 6psauginiai baudiamie&i teisiniai santykiai. Cie santykiai atsiranda padarius
nusikalstam veik ir kyla tarp & padariusio asmens bei valstybs. 6psaugini santyki dalykas yra
baudiamosios atsakomybs ir bausms reali"avimas. (ai susi&; su nusikalstamos veikos kaip vykio nustatymu
ir bausms paskyrimu arba atleidimu nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms, taip pat aukl&amo&o
poveikio bei priveriam& medi%ininio poveikio priemoni taikymu.
7. 4antykiai susi&; su asmens sulaikymu nuo nusikalstamos veikos padarymo. audiamosios
teisins normos draudianios atitinkamas veikas ir grasinanios bausmmis savotikai udeda asmeniui
pareig susilaikyti nuo nusikalstamos veikos padarymo. 1raudimo nustatymas yra valstybs prievartos iraika.
!tent draudimu &i reguliuo&a asmen elges.
D. (reio&i grup yra regulia%iniai. > pagalba asmenims suteikiama teis daryti al
baudiamo&o statymo ginamoms vertybms. 3avy"diui, b!tinosios ginties, b!tino&o reikalingumo ir kitais
atve&ais suteikiama teis daryti al baudiamo&o statymo ginamoms vertybms. Ctai asmuo gyvendinantis
savo teis; gynyb tampa konkrei so%ialini santyki dalyviu. Ciuo atve&u galima kalbti apie trial
besiginanio&o asmens, upuoliko ir valstybs teisin santyk.
Kitas svarbus klausimas yra baudiamosios teiss sistema. >au ilg laikotarp baudiam& teis; sudaro bendro&i
ir spe%ialio&i dalys dalys. Cio skirstymo pagrindu sudarytas ir .ietuvos :espublikos bei daugelio kontinentins
Buropos bei kit valstybi baudiamie&i kodeksai.
K bendro&o&e daly&e reglamentuotos bendrosios nuostatos, baudiamo&o statymo galio&imo taisykls,
nusikalstamos veikos r!ys, &os stadi&os ir $ormos, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs bei bausms
klausimai, baudiamosios atsakomybs senaties institutas, priveriam& medi%inos priemoni bei kiti bendri
baudiamosios teiss klausimai.
4kirtingai nei bendro&i dalis, spe%ialio&i baudiamo&o kodekso dalis, tai nusikalstam veik sraas. Kita vertus,
spe%ialiosios dalies normos neapsiribo&a vien tik nusikalstam veik apraymu. Eia galima rasti ir normas,
reglamentuo&anias atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimus )pv"., @@F straipsnio D dalis* ir
normas, kurios reglamentuo&a kalts klausimus )pv"., @GF straipsnio F dalis*. e to, viena i 7888 m. K
nau&ovi ta, kad &ame yra ir toki norm, kurios reglamentuo&a baudiamo&o pro%eso pradios klausimus )pv".,
K @HG straipsnio I dalis*.
Nepaisant to, kad baudiamasis kodeksas skirstomas dvi dalis, vis dl to, &o skyri numera%i&a yra vieninga.
(ai taip pat viena i 7888 m. K nau&ovi, nes iki 788D m. galio&;s @A9@ m. K netur&o vieningos skyri
numera%i&os.
#iening numera%i& turi tik K straipsniai. (ai iskirtin kodi$ikuoto teiss akto ypatyb. >os esm yra ta, kad
.ietuvos :espublikos 4eimui primus nau& K straipsn, &am suteikiamas numeris to straipsnio, kuris pagal
prasm; &am artimiausias, bet papildomai pridedamas enkliukas@, 7, D, F ir taip toliau )pv"., DA'@, @FH'@
straipsniai*.
3abaigai, atkreiptinas dmesys tai, kad K bendro&i ir spe%ialio&i dalys tarpusavy&e glaudiai susi&usios ir
viena be kitos negali $unk%ionuoti. (ik & s&unga sudaro baudiam& teis; kaip baudiam& teisini norm
sistem. (uo galima sitikinti, kad ir skaitant K IF straipsnio @ dal.
2. Baudiamosios teiss metodas ir udaviniai
=etodas yra teisini priemoni visuma, kuriais veikiami so%ialiniai santykiai, siekiant tinkamai &uos reguliuoti.
(eigiama, kad metodas, kaip so%ialini santyki reguliavimo b!das yra svarbus siekiant atriboti vien teiss
ak nuo kitos. Neva kiekviena teiss aka turi savitus &os reguliavimo s$er patenkani so%ialini santyki
reguliavimo metodus.
audiamosios teiss tema raantys mokslininkai gan danai teigia, kad baudiamosios teiss metodas yra
imperatyvinis arba kitaip sakant nurodymas. =anu, kad su ia po"i%i&a galima nesutikti.
6rgumentuo&ant toki po"i%i&, nortsi atkreipti dmes tai, kad teiss teori&a, b!dama teiss pagrindu,
iskiria iuos tris metodus so%ialini santyki reguliavimo metodus+ leidimas, nurodymas ir draudimas.
Nagrindami baudiamosios teiss normas, padarysime akivai"di ivad K dominuo&a normos, kurios
draudia atitinkamas veikas )pv"., draudiama udyti )K @7A straipsnis*, draudiama grobti svetim turt )K
@HG straipsnis* ir pan. (aiau draudianios normos nra vienintels. K yra ir toki norm, kurios leidia
padaryti al baudiamo&o statymo ginamoms vertybms )pv"., gyvendindama prigimtin; asmens teis;
savigyn, baudiamo&i teis savo norm pagalba suteikia asmeniui teis; daryti al baudiamo&o statymo
saugomoms vertybms )griams* ginant save, kit asmen, nuosavyb;, visuomen; ar valstyb; )K 7A
straipsnis*, sulaikant asmen, tariam padarius nusikalstam veik )K D8 straipsnis* ir kitais atve&ais.* arba
nurodo atitinkamo elgesio b!tinyb; )pv"., K D9 straipsny&e nustatyta, kad &eigu nusikalstama veika dl
aplinkybi pasikeitimo prarado pavo&ingum, teismas turi & padarius asmen atleisti nuo baudiamosios
atsakomybs*.
6pibendrinant galima teigti, kad baudiamo&i teis reguliuodama so%ialinius santykius vien draudimo metodu
neapsiribo&a. Nei!rint tai, kad leidimas lab&au b!dingas %ivilinei teisei, o nurodymas administra%inei,
baudiamo&i teis taip pat iuos metodus naudo&a reguliuodama so%ialinius santykius.
audiamosios teiss udaviniai yra tradi%iniai. (ikriausiai nebus suklysta pasakius, kad svarbiausias
baudiamosios teiss udavinys yra apsaugoti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs
interesus nuo nusikalstam veik. Cis baudiamosios teiss udavinys atsispindi .: K @ straipsnio @ daly&e.
(uo tikslu kodekso normos apibria, kokios veikos yra nusikalstamos ir &as udraudiaJ nustato bausmes bei
kitokias baudiamo&o poveikio priemones, nustato baudiamosios atsakomybs, asmen atleidimo nuo &os ar
bausms pagrindus ir slygas.
6nali"uo&ant K @ straipsnio@ daly&e tvirtint nuostat, galima pastebti, kad pirmiausiai siekiama saugoti
mogaus interesus, o tik vliau visuomen; ar valstyb;. 4itua%i&a, kai asmens interesai ir & apsauga ikeliami
aukiau nei visuomens ar valstybs interesai, tapo galima tik po nepriklausomybs atk!rimo. (aiau
baudiamo&o kodekso spe%ialiosios dalies skyri idstymas sudaro kiek kitok vai"d. Nusikaltimai mogaus
gyvybei ar sveikatai seka tik po nusikaltim .ietuvos valstybs nepriklausomybei, teritori&os vientisumui ir
konstitu%inei santvarkaiK
Nagrin&ant klausim toliau, turime kalbti apie tai, kad baudiamo&i teis atlieka individuali ir bendr&
preven%i&. 3astarosios esm ' ukirsti keli nusikalstam veik padarymui t.y. siekti kad asmenys nedaryt
nusikaltim. 4iekiant io tikslo nra ak%entuo&amas vien tik tam tikr veik draudimas. >uk statym leid&ai
suteikia teis; patiems asmenims apsiginti nuo nusikalstam ksinimsi, tikintis, kad tai pads ukirsti keli
nusikaltim padarymui. (uo tarpu per individuali preven%i& siekiama ukirsti keli nau& nusikalstam veik
padarymui, todl &i orientuota tuos asmenis, kurie &au kart nusikalto. 4iekiant, kad asmenys pakartotinai
nenusikalst, numatytos vairios priemons+ bausms, priveriam& medi%ininio ir aukl&amo&o pob!dio
priemoni skyrimas, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, nuosprendio vykdymo atid&imas ir t.t.
Laliausiai, mintas udavinys nra ir negali b!ti vieninteliu baudiamosios teiss udaviniu. Lalima kalbti ir
apie tai, kad tikslu yra ir nusikalstamumo augimo temp mainimas, &o kontrol, asmen aukl&imas ir pan.
(aiau ak%entuotina ir tai, kad nusikalstamumo temp augimo mainimas priklauso ir nuo kit $aktori '
so%ialini ekonomini, politini, moralini ir kt..
3. Baudiamosios teiss santykis su kitomis teiss akomis
audiamosios teiss doktrino&e daniausiai anali"uo&amas baudiamosios teiss santykis su tokiomis teiss
akomis kaip baudiamo&o pro%eso teise, administra%ine teise, bausmi vykdymo teise, %iviline teise ir darbo
teise.
Kalbant apie baudiamosios teiss santyk su baudiamo&o pro%eso teise, b!tina pabrti, kad baudiamo&o
pro%eso kodekso )toliau 3K* normos reglamentuo&a asmens patraukimo baudiamo&on atsakomybn tvark
)pro%es*. Kitaip tariant, 3K normos reglamentuo&a esant kokioms slygoms pradedamas baudiamasis
pro%esas, kokios yra pro%ese dalyvau&ani asmen teiss ir pareigos, ikiteisminio tyrimo ir teisminio
nagrin&imo taisykles ir kt.
Kita glaudiai su baudiam&a teise susi&usi teis yra bausmi vykdymo teis. 6tmintina, kad K normos
reglamentuo&a tik bausmi ar baudiamo&o poveikio priemoni r!is, & dyd, skyrimo bei atleidimo nuo &
tvark. (uo tarpu bausmi vykdymo kodekso )toliau #K* normos reglamentuo&a bausms ar baudiamo&o
poveikio priemoni atlikimo tvark. (iesa #K yra ir toki norm, kurios reglamentuo&a ir atleidimo nuo
bausms klausimus )pv"., @IH straipsnis*. #ertinant tai, galima pasakyti, &og bausmi vykdymo teis pereng
savo ribas ir i dalies m reglamentuoti iskirtinai baudiamosios teiss s$eron patenkanius klausimus.
Kalbant apie baudiamosios teiss santyk su kitomis teiss akomis b!tina atkreipti dmes ir &os santyk su
administra%ine teise, o tiksliau tariant su ta &os dalimi, kuri reglamentuota administra%ini teiss paeidim
kodekse )toliau 6(3K*. 3aanali"avus tam tikras K ir 6(3K normas aptiksime, kad tam tikrais atve&ais &os
apibria savo prigimtimi identikas veikas ir u & padarym nustato tam tikras poveikio priemones. (oki
norm atribo&imo kriteri&umi daniausiai tampa minimalus gyvenimo lygis )toliau =L.*. Ctai tiek K, tiek ir
6(3K nustato atsakomyb u vagyst; )K @HG straipsnis, o 6(3K I8 straipsnis*, administra%ins atsakomybs
atribo&imo nuo baudiamosios atsakomybs u svetimo turto pagrobim tampa @ =L.. =L. yra atribo&antis
kriteri&us ir kontrabandos atve&u. audiamo&i atsakomyb u kontraband kyla tuomet, &ei gabenam preki
vert viri&a 7I8 =L.. (aiau tai ne vienintelis administra%in; atsakomyb; u kontraband nuo baudiamosios
atsakomybs atribo&antis kriteri&us. >uo yra ir gabenam daikt r!iniai poymiai ginklai, narkotins
mediagos, meno k!riniai ir kt..
Nepaisant to, kad baudiamo&i teis labiausiai susi&usi su aukiau mintomis teiss akomis, negalima palikti
nuoaly ir kitas teiss akas. (aiau b!tina paymti, kad santykis su kitomis teiss akomis yra kiek kitokio
pob!dio.
Ctai darbo saugos taisykli paeidimo atve&ai i esms yra darbo teiss reguliavimo ob&ektas, taiau &ei i
taisykli paeidimo pasko&e gal&o vykti nelaimingas atsitikimas monms, avari&a ar atsirasti kitoki sunki
padarini, tai pradeda galioti K atitinkamos normos )K @H9 straipsnis*. 3agal %ivilinio kodekso )toliau -K*
normas )@.A@ straipsnis* dl apgauls sudarytas sandoris gali b!ti teismo tvarka pripaintas negalio&aniu.
(aiau ne visais atve&ais tai bus galutinis probleminis situa%i&os iriimas. Lalimas dalykas, kad &ei bus
nustatyta, kad apgauls b!d buvo siekiama uvaldyti svetim turt arba &is buvo uvaldytas, tai padariusiam
asmeniui kils ir baudiamo&i atsakomyb u sukiavim )K @G7 straipsnis*. -ivilins atsakomybs atribo&imo
nuo baudiamosios atsakomybs atribo&imo klausimas gali ikilti ir turto sualo&imo ar sunaikinimo atve&u.
4prendiant i problem, svarbu atkreipti dmes slygas, kurioms esant buvo padaryta ala kit asmen
turtui. 3avy"diui, &eigu svetim turt sualo&a dl neatsargumo asmuo, kuris dirbo &am mons vadovo ar kito
galioto asmens nurodytus darbus, tai apie baudiam& atsakomyb; kalbti nevalia. Ci ivad galima padaryti
todl, kad ala buvo padaryta darbo santykiuose esanio asmens veiksmais ir nukent&;s asmuo turi kreiptis su
preten"i&a dl alos atlyginimo to asmens darbdav.
. Baudiamosios teiss prin!ipai
audiamosios teiss prin%ipus galima skirstyti bendrus ir spe%ialius.
4varbiausi bendrie&i baudiamosios teiss prin%ipai yra ie+
@. (eisingumoJ
7. (eistumoJ
4varbiausiais spe%ialie&i baudiamosios teiss prin%ipais yra ie+
@. Nullum crimen sine lege nra nusikalstamos veikos be statymoJ
7. Nullum poena sine lege nra bausms be statymoJ
D. Nullum crimen sine culpa nra nusikalstamos veikos be kaltsJ
F. Non bis in idem ne du kartus u t patJ
I. Ultima ratio paskutin priemon so%ialiniams santykiams reguliuotiJ
". Baudiamosios teiss mokslas. Baudiamosios teiss mokyklos
audiamo&i teis kaip mokslas susi$ormavo tik nau&aisiais laikais. Net senosios :omos teisininkai nebuvo
suk!r; nei vieno veikalo, kuriame b!t sistemo&e nagrin&ami baudiamosios teiss klausimai. audiam&a
teise nepaskatino domtis net ir toks reikmingas vykis teiss vystimosi istori&o&e kaip teiss $akultet
steigimas 5tali&os universitetuose. Mdomu tai, kad tuo metu apie baudiam& teis; studentai suinodavo romn
teiss dstomo kurso metu. (okia situa%i&a iliko iki @9'o&o amiaus.
Ceioliktas amius minimas neatsitiktinai, nes b!tent tuo metu baudiamo&i teis, kaip savarankika teis,
praddama dstyti auktosiose mokyklose bei paraomi didel; reikm; net m!s laikams turintys veiklai. Ciuo
periodu ileidiami iki iol ital ir pran%!" &urist %ituo&ami >. Klaro ir 3. Narina%i&aus veikalai. 4pe%i$inmis
baudiamosios teiss temomis ra ir tokie didie&i mstyto&ai kaip O. Lra%i&us bei 1. .okas. >ie nagrin&o
bausms tiksl klausim, tik&imo laisv; ir &os santyk su baudiam& statym leidyba.
(uo tarpu iandien didel; tak kontinentins baudiamosios teiss vystymui turintys #okieti&os mokslininkai,
baudiamosios teiss moksle svarbi viet um tik @G'o&o amiaus pradio&e. @G'as amius buvo lemtingas ir
kita prasme. (uo metu buvo engti pirmie&i ingsniai 2umanitarins sistemos link. Nau&a&ai krypiai pritariantys
mokslininkai puosel&o lygybs prie statym prin%ip bei pasisak u tai, kad baudiamo&i atsakomyb kilt
tik esant kaltei. Kitaip tariant, buvo propaguo&ami pamatiniai baudiamosios teiss prin%ipai ' nulum crimen
sine lege, nulum poena sine lege.
audiamosios teiss mokslo pradia lm seniausios baudiamosios teiss teori&os )mokyklos* klasikins
)teisins* susi$ormavim.
Klasikins mokyklos pagrindins nuostatos+
baudiamosios teiss mokslas turi tirti nusikaltim ir bausm; kaip teisines kategori&asJ
baudiamo&i teis turi b!ti tik teisinis mokslas, kurio paskirtis yra paruoti instruk%i&as apie tai, kaip
teisingai suprasti, taikyti, kritikuoti ir kurti baudiamuosius statymusJ
baudiamosios teiss mokslo tikslas ' padti kurti ir taikyti baudiamuosius statymus. 4iekiant io
tikslo b!tina visas teisines kategori&as, susi&usias su nusikaltimu ir bausme iskirti, susisteminti ir
nagrinti.
Klasikins mokyklos atstovai neneig, kad tirti nusikaltim b!tina ir kaip so%ialin reikin, taiau, & manymu,
b!t teisingiau, &ei tai daryt ne baudiamo&i teis, o baudiamo&i so%iologi&a, kuri turi b!ti pripainta
savarankika mokslo aka. 3anaios po"i%i&os klasikai laiksi ir tuomet, kai buvo kalbama apie nusikalstam
veik padariusi asmen ypatybi anali";. .aikydamiesi grietos lini&os, &ie buvo sitikin;, kad tai irgi ne
baudiamosios teiss mokslo, o baudiamosios antropologi&os kaip savarankiko mokslo tyrimo ob&ektas.
@G a. pabaigo&e susi$ormavo dvi savarankikos klasikins mokyklos srovs+
meta$i"inJ
utilitarin.
=eta$i"ins klasikins teori&os atstovai )5. Kantas* siek sukurti taip vadinam& ,amin& nat!rali&
baudiam& teis;0. Cie tyrimai buvo paremti iimtinai meta$i"iniais prin%ipais bei pagalbine priemone
istori&a. Kaip ir reik&o tiktis, meta$i"in srov labiausiai paplito tarp #okieti&os mokslinink.
Ptilitarins klasikins mokyklos id&iniu lyderiais buvo E. ekari&a. Ptilitarin srov geriausiai atsispindi E.
ekari&os veikale ,6pie nusikaltimus ir bausmes0 )ileistas @H9F m.*. Kadangi klasikins mokyklos tikslas yra
grynai praktinis, tai ir E. ekari&os mintas veikalas buvo paraytas tikslu idstyti vairius samprotavimus
atskirais baudiamosios teiss klausimais bei pateikti pasi!lymus ar duoti patarimus baudiam& statym
leid&ams ir & vykdyto&ams. Cis mstyto&as buvo tvirtai sitikin;s, kad bausm u nusikaltimo padarym gali
b!ti nustatyta tik statymu, o &uos gali leisti tik statym leid&as, kuris visuomenins sutarties dka atstovau&a
visuomen;. E. ekari&a man, kad nepaisant to, kad valdovas gali leisti bendrus statymus, &is neturi teiss &
taikyti. Kitaip tariant, &is negali b!ti teis&u, skelbianiu, kad konkretus mogus paeid visuomens sutart ir
dl to nusipelno bausms. :aydamas apie bausmes E. ekari&a teig, kad bausms iaurumas yra prieingas
moni&os gerovei. e to, bausms iaurumas yra prieingas ir paiam &os tikslui ukirsti keli nusikaltimams.
6pibrdamas nusikaltim E. ekari&a naudo&o tik $ormal &o poym prieingum teisei. (aiau tuo paiu &is
buvo tvirtai sitikin;s, kad baudiamos gali b!ti tik tos veikas, kurios padaro aiki al so%iumui bei
baudiamumas gali suteikti naudos. Kalbdamas apie bausmes, E. ekari&a man, kad skiriant bausmes b!tina
atsivelgti nusikaltimo sunkum. 3asisakydamas mirties bausms tema, is klasikins mokyklos atstovas teig,
kad mirties bausm yra nee$ektyvi, o galiausiai ir nereikalinga.
@A amiaus pabaigo&e susi$ormavo dar viena klasikins mokyklos srov po"ityvi"mas. Cios srovs atstovai
man, kad mokslas turi pamirti bet kokius meta$i"inius pradmenis bei nutraukti ,nat!ralios baudiamosios
teissQ paiekas. 6not ios klasikins mokyklos srovs alinink )N. 4. (agan%ev*, mokslo paskirtis,
panaudo&ant lyginam& istorin ir dogmatin metodus, kurti po"ityviuosius baudiamuosius statymus.
=aa to, tuo paiu metu buvo su$ormuota ir taip vadinama ,treio&i mokykla0, kuri pavieniai mokslininkai
vadino net savarankika baudiamosios teiss mokslo teori&a. (aiau vliau buvo prieita ivados, kad ,treio&i
mokykla0 yra nei klasikins mokyklos srov, nei savarankika teori&a, o vliau sustipr&usios so%iologins
mokyklos savotika atmaina. ,(reiosios mokyklos0 puoselto&ai sitikin;, kad bausm turi b!ti atribota nuo
kitoki baudiamo&o poveikio priemoni kaip priveriamos medi%ininio poveikio priemons. 5tin kategorikai
buvo pasisakyta ir dl to, kad kovo&ant su nusikalstamumu pagrindinis dmesys turi b!ti skiriamas so%ialinms
re$ormoms.
:e"iumuo&ant galima ak%entuoti, kad klasikins teori&os atstovai aikiai pasisak u tai, kad nusikaltimas tai
veika, kuri suprantama kaip valingas mogaus k!no &udesys, sukeliantis tam tikrus pokyius ioriniame
pasauly&e. e to, b!tent klasikai apib!dindami nusikaltimo sudt teig;, kad &i yra ne kas kita, o ob&ektyvi
poymi visuma. Kalt, pasak klasik, tai sub&ektyvus asmens santykis su &o daroma veika bei dl tos veikos
kilusiomis pasekmmis. (aiau skirtingai nei dabar, i teisin kategori&a buvo nagrin&ama atskirai nuo
nusikaltimo sudties.
R5R a. pabaigo&e atsiradusi antropologinbaudiamosios teiss teori&os kryptis smarkiai paveik baudiamosios
teiss moksl, nes klasikin mokykla &au nebuvo vienvaldis lyderis baudiamosios teiss moksle. (iesa,
antropologins teori&os uuoma"g galima rasti net @HI8 @GI8 m. raytuose veikaluose. Ciuo laikmeiu
$renologai )tyr kaukols $ormas* ir $i"ionomistai )veido tyrinto&ai* mgino atrasti ry tarp nusikalstamumo ir
biologini $aktori.
6ntropologin teori&a rmsi nau&ausiais to meto atradimais, o &os pagrindinis teiginys buvo tai, kad nusikaltlis
yra tam tikros moni r!ies, turinios tik &ai b!dingas biologines savybes, atstovas.
6ntropologins mokyklos pradininku yra laikomas italas E. .ombro"o. 3agrindinis E. .ombro"o veikalas buvo
,.Suomo delinTuenteQ ),Nusikalstamas mogusQ*, ileistas @GGA m.. E. .ombro"o teig, kad nusikaltli tarpe
$i"iniai, nerviniai ir protiniai nukrypimai pastebimi kur kas daniau nei normali moni tarpe. >o nuomone, ie
nukrypimai kyla i dalies dl atavi"mo, i dalies dl degeneravimo. Cio mokslininko manymu, atavistiniai
moni $i"iniai ir psi%2iniai bruoai yra vienintel kli!tis nusikaltliams prisitaikyti prie visuomens nustatyt
norm. 1l ios prieasties &ie norom nenorom turi tas normas paeisti, padarydami nusikaltim. :emdamasis
vien anatominiais poymiais E. .ombro"o band iskirti skirtingus nusikaltli tipus. Klasi$ikuodamas
kaukols $ormas, rank ir pirt ilg, plaukuotum, aus $orm ir panaias savybes, &is teig, kad galima nuspti,
kok nusikaltim mogus padarys ateity&e. E. .ombro"o teig, kad apie F8 pro%ent vis kalini yra b!tent
,nusikaltliai i prigimtiesQ. Uymiausiais antropologins teori&os skleid&ais taip pat pripastami B. Nerri ir :.
Laro$alo. E. .ombro"o knyga ,.Suomo delinguenteQ, :. Laro$alo ,-riminologiaQ ir B. Nerri ,4o%iologia
kriminaleQ su$ormavo antropologins teori&os pagrindines po"i%i&as ir pad&o &ai sitvirtinti baudiamosios teiss
moksle.
:e"iumuo&ant galima teigti, kad nei!rint ios teori&os pasiekim, vis gi tenka pripainti, kad i kryptis negali
b!ti be ilyg pavadinta baudiamosios teiss teori&a, nes sistemikai baudiamosios teiss problem
nenagrin&o.
(uo tarpu pasireikus antropologins ir klasikins mokyklos prieprieai, ugim nau&a baudiamosios teiss
mokslo teori&a so%iologin. 4o%iologins teori&os alinink )Nr. $on .istas* manymu, apie baudiam& teis;,
kaip apie moksl galima kalbti tik tada, kada nagrin&amos tarp sav;s glaudiai susi&usios trys &os dalys+
baudiamo&i dogmatika, kriminologi&a arba nusikaltimo etiologi&a )tirianti nusikaltim prieastis* ir
baudiamo&i politika.
Ci so%iologins mokyklos mintis nra visuotinai paplitusi vis & palaikani& tarpe. Ctai Nr. $on .istas mano,
kad baudiamosios teiss dalys yra ios+
@* baudiamo&i teis tikr&a io odio prasme.
7* kriminologi&a ir penologi&a.
D* baudiamo&i politika.
4avit poi!r baudiamosios teiss sistem turi ir kiti so%iologins mokyklos atstovai. > tarpe buvo toki,
kurie termin ,baudiamo&i teis0 nor&o pakeisti terminu ,kriminologi&a0 ir pastar& suskirstyti ias dalis+
@* baudiamo&i antropologi&a.
7* baudiamo&i teis.
D* baudiamo&i politika.
:e"iumuo&ant tenka pasakyti, kad silpniausia so%iologins mokyklos vieta ta, kad baudiam& teis; buvo
bandoma vadinti kriminologi&a. ? stiprio&i, kad kategorikai buvo pasisakyta u b!tinum tirti nusikalstamumo
ry su iorine aplinka.
6pibendrinus prie tai mint teori& atstov mintis ir stengiantis upildyti buvusias spragas mokslinei
visuomenei buvo pristatyta kokybikai nau&a baudiamosios teiss mokslo teori&a etin ' so%iologin teori&a.
Cios teori&os atstovai ) 3o"nyevas* man, kad baudiamo&i teis susideda i dvie& dali+ bendrosios ir
spe%ialiosios. 3irmo&i tiria nusikaltim, kaip bendresn; kategori&, nusikaltlius, bausm; ir visus kitus bendrus
dalykus, betarpikai susi&usius su mintomis teisinmis kategori&omis, o spe%ialiosios dalies paskirtis ' atskir
nusikaltim ir u &uos nustatom bausmi tyrimas. Kitaip tariant, baudiamosios teiss mokslo tyrimo ob&ektas
turi b!ti nusikaltimas, nusikaltlis ir bausm.
audiamosios teiss mokslas turi parodyti koki tiksl turi siekti statym leid&as, kokias veikas &is turi
vadinti nusikalstamomis, kokios bausms turi b!ti u & padarym skiriamos. Ne k maesnis dmesys turi b!ti
skiriamas nusikaltimo ir bausms santykiui bei bausms organi"avimui. Ciems tikslams pasiekti baudiamosios
teiss mokslo atstovai turi naudoti deduk%in, induk%in, statistin, sistemin ir istorin metodus.
78 a. pradio&e prad&usi $ormuotis neoklasikin teori&a, kurios pagrindiniai atstovai yra )O. >eekas, :.
Nrankas, >. Loldmitas*. Cios teori&os atstovai, kuriant savarankik teori&, rmsi neokantist darbais.
3agrindins ios mokyklos nuostatos yra ios+
' neoklasikai mano, kad esminis nusikalstamo elgesio elementas yra mogaus laisva valia.
' neoklasikai pirmie&i mokslikai pagrind neveikim, kaip veikos r!J
' veika apibriama, kaip tikslinga mogaus veiklos iraikaJ
' kalbdami apie nusikaltimo sudties $enomen, ios mokyklos atstovai &ai priskyr ob&ektyviuosius )ob&ektas
ir ob&ektyvio&i pus* ir sub&ektyviuosius )sub&ektas ir sub&ektyvio&i pus* nusikaltimo sudties poymiusJ
' neoklasikai teig, kad prieingumas teisei turi b!ti sie&amas su nusikaltimo alingumuJ
' neoklasikai grietai pasisak u tai, kad b!t atstatyta ob&ektyvi baudiamosios atsakomybs pagrind
reikm, sugraintas prieastinis ryys, kaip nusikaltimo sudties poymis, bei prisiminta savita ' neatsargi '
kalt.
Nau&ausia ir &auniausia baudiamosios teiss mokslo teori&a yra ' $inalin )tikslin*. >i $ormavosi 78 a. vidury&e
#okieti&o&e. Cios teori&os pagrindinis atstovas ' O. #el%elis. >o ideologi&a tur&o nema tak Lraiki&os,
>aponi&os, 5spani&os, 5tali&os, 6ustri&os ir kit ali baudiama&ai teisei. =etodologin $inalins teori&os ba" yra
N. Oartmano idealistin $iloso$i&a. Ninalistai i Oartmano $iloso$i&os perm ir iplto&o mokym apie
Qvertybes0 ir veiksmo kon%ep%i&. 3astarosios esm ta, kad veiksmu gali b!ti laikomas tik mogaus elgesys,
kuris skiriasi nuo instinktyvios gyv!n reak%i&os ir ob&ektyvi prieastini ryi stebim gamto&e. Ninalistai
teigia, kad veika tai tikslinga mogaus veikla. #eikos $inalikumas )tikslingumas* pagrstas tuo, kad mogus,
painodamas prieastingum, gali numatyti savo veiksm pasekmes. Ninalin veika tai tikslinga veika. Cios
teori&os atstov manymu, tikslas yra pagrindinis nusikalstamo elgesio elementas. Ninalins teori&os alininkai,
apie mogaus veiksm esm; si!lo spr;sti ne pagal realius veiksm re"ultatus, o pagal & $inalikum. Ninalin
teori&a skiria du kiekvieno veiksmo gyvendinimo etapus. 3irmasis tai tiksl klimas, priemoni &iems
gyvendinti atranka ir alutini pasekmi, kurios gali atsirasti siekiant tikslo, numatymas. 6ntrasis tai
konkrei tiksl siekimas. 3astaro&i mokykla si!lo atsisakyti nuo kalts, kaip nusikaltimo sudties poymio, o
teismui si!lo apie veikos prieingum teisei ir asmens kalt; spr;sti atskirai, nesie&ant tai su nusikaltimo sudties
rodin&imu.
3ateikdami nusikaltimo apibrim $inalistai pirmenyb; teikia ne $ormaliam, o materialiam nusikaltimo
apibrimui. (aigi, &ie teigia, kad nusikaltimas tai mogaus elgesys, kurio tikslas paeisti pripaintas
visuomens vertybes. 6pib!dindami i baudiamosios teiss mokslo teori&, &os kritikai isireikia labai
vai"dingai i teori&a nra nau&a ten, kur &i teisinga, bet ten, kur &i nau&a &i klaidinga.
5anali"avus baudiamosios teiss mokyklas, atkreiptinas dmesys ir baudiamosios teiss tyrimo metodo
klausim. Neabe&otina, kad vis baudiamosios teiss mokslo metod ivardinti bei inagrinti nepavyks, bet to
ir neb!tina siekti. 1mesys turi b!ti atkreiptas paius svarbiausius, daniausiai naudo&amus tyrimo metodus.
(okiais yra ie metodai+ dogmatinis, so%iologinis, lyginamasis ' teisinis, istorinis ' teisinis, dialektinis
)$iloso$inis*.
1 o g m a t i n i s metodas )kitaip vardi&amas &uridiniu*, naudo&amas galio&ani baudiam& ' teisini norm
sisteminimui ir komentavimui )aikinimui*. e baudiam& norm aikinimo, be svok aikinimo
nesivai"duo&ama nei iuolaikin baudiamosios teiss teori&a, nei praktika. Ciam tikslui naudo&amos $ormalios
logikos ir gramatikos taisykls.
4 o % i o l o g i n i s metodas naudo&amas anali"uoti nusikalstam veik ir bausm; kaip so%ialines kategori&as.
(aikant metod, atrenkama ir anali"uo&ama in$orma%i&a apie baudiamo&o statymo b!kl; ir &o poveik
nusikalstam veik padariusiam asmeniui bei ir nusikalstamai veikai kaip so%ialinei kategori&ai. (am
pasitelkiami vair!s so%iologiniai metodai+ apklausa, anketavimas, interviu, ekspertin anali" ir pan. Ci
metod pagalba tiriami vair!s asmenys+ tarnauto&ai, nepilnameiai, teisininkai, nuteistie&i, vyrai, moterys ir
pan..
. y g i n a m a s i s ' t e i s i n i s metodas naudo&amas tikslu anali"uoti konkreius baudiamosios teiss
institutus, kategori&as ar pan. lyginant &as su usienio valstybi analogais. .yginant vairi valstybi
analogikus institutus, svokas galima pasisemti daug po"ityvi ir nau& id&. (aiau, la"da turi du galus. >uk
nau&ovi ar kit valstybi pavy"di vedimas K gali turti ir neigiam re"ultat.
5 s t o r i n i o ' t e i s i n i o metodo pagalba galime itirti kaip vystsi tam tikri baudiamosios teiss
institutai, normos bei visa baudiamo&i teis ar net pats baudiamosios teiss mokslas.
1 i a l e k t i n i o )$iloso$inio* metodo esm yra ta, kad baudiama&ame teisiniame tyrime naudo&amos
pagrindins dialektikos taisykls ir kategori&os. 1ialektikos taisykls yra ios+ vienybs ir prieingybi kovos,
kiekybini pokyi trans$ormavimasis kokybinius, neigimo neigimas. ? kalbant apie kategori&as reikia
paminti atsitiktinumo ir b!tinybs, prieasties ir pasekms, $ormos ir turinio bei kitas kategori&as. 3aymtina,
kad dialektikos taisykls ir kategori&os suteikia galimyb; nau&iems painimams naudo&ant visiems inom
$ormul; ,nuo inomo prie neinomo0 ir taip suteikiant tokiam tyrimui metodologin; prasm;. 1ialektinio
metodo praktin reikm yra labai didel. !tent io metodo pagalba nustatomas prieastinis ryys tarp veikos
ir padarini tiriant nusikaltimus mogaus gyvybei, sveikatai, eismo saugumui ir pan.. !tent is metodas
pasitelkiamas siekiant surasti asmens patraukimo baudiamo&on atsakomybn ir &o baudimo $iloso$inius
pagrindus.
6tkreiptinas dmesys, kad nurodyti ir dar nepaminti baudiamosios teiss mokslo metodai klausimo
nagrin&imui negali b!ti naudo&ami pavieniui. (irti konkret baudiamosios teiss klausim ir gauti ger
re"ultat galima tik tada, kada naudo&ama tam tikra metod sistema
2 tema. Baudiamasis statymas
# $%&#'
(lausimai)
@. audiamo&o statymo samprata, poymiai ir atribo&imas nuo kit bendr& teiss norm akt.
7. audiamo&o kodekso strukt!ra. audiamosios teisins normos strukt!ra.
D. audiamo&o kodekso spe%ialiosios dalies straipsnio normos dispo"i%i&a. 1ispo"i%i& r!ys.
audiamo&o kodekso spe%ialiosios dalies straipsnio normos sank%i&a. 4ank%i& r!ys
1. Baudiamojo *statymo samprata, poymiai ir atribojimas nuo kit bendrj teiss norm akt
#isiems inoma, kad visuomen labai sudtinga organi"a%i&a. >os nariai nuolat tarp sav;s palaiko vienokius ar
kitokius so%ialinius santykius. Ciems santykiams reguliuoti kuriami tam tikri standartai, nes tik & dka galima
utikrinti stabil ir saug konkretaus so%iumo gyvenim bei visos moni&os progres. #isi mes inome, kad
tuos standartus vadiname elgesio normomis, o kadangi kalbame apie moni tarpusavio santyki norminim,
tai esame priversti prabilti apie so%ialines normas. Kas yra so%ialins normos, &ums &au turi b!ti inoma, bet
norint ilaikyti login; problemos dstymo eig vis gi b!tina %2arakteri"uoti.
4o%ialins normos tai elgesio taisykls, kurios skirtos reguliuoti moni tarpusavio santykius ir kuri
vykdymas garantuo&amas santykio dalyvi abipuse nauda bei valstybs arba visuomens poveikio priemonmis.
4o%ialins normos yra vairiausio pob!dio. (ai ir morals normos, tai ir paproiai, tai ir visuomenini
organi"a%i& normos. (aiau labiausiai mus domina viena so%ialini norm r!is tai teiss normos. (eiss
norm r!i vairov, kuri yra dl skirting &os klasi$ikavimo pagrind, taip pat &ums ne paslaptis. (aiau teiss
normos be & iraikos $ormos yra kakas amor$inio, todl ties ia problema trumpam ir stabtelsime.
5keldami teiss $ormos klausim pagrindin dmes turtume kon%entruoti ties o$i%ialiomis teiss norm
iraikos $ormomis, tokiomis kaip teisinis pre%edentas, rati$ikuotos tarptautins sutartys bei teiss norm aktas.
#isikai teisingai danai mokslin&e literat!ro&e paymima, kad pagrindin roman ' german tradi%i&os ali
teiss norm raikos $orma yra teiss norm aktas. (aiau i pripaint teiss akt r!i tik bendr& teiss
norm aktas mus domina nagrin&ant baudiamo&o statymo samprat. (aip yra dl to, kad pagal bendr& teiss
norm &uridin; gali baudiamasis statymas priklauso pirma&ai statym grupei.
6pibendrinant galima teigti, kad baudiamasis statymas, kaip paprastas statymas ' tai tam tikra tvarka tautos
)re$erendumo b!du* arba 4eimo priimtas raytinis dokumentas, kuriame su$ormuluotos baudiamosios teisins
normos, nustatanios, keiianios ar naikinanios mogaus daromos veikos nusikalstamum ar baudiamum,
reglamentuo&anios bendrsias baudiamosios atsakomybs slygas, nustatanios atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs ar bausms pagrindus bei sprendianios kitus su nusikalstamos veikos kaltininko baudiam&a
atsakomybe susi&usius klausimus.
.ietuva priklauso kontinentinei teiss sistemai, todl, kaip ir visose kontinentins teiss sistemos alyse, ba"inis
baudiamosios teiss altinis yra baudiamasis statymas. Naudo&ant od ,ba"inis0 omeny&e turima tai, kad
skirtingai nei teigiama tam tikruose literat!ros altiniuose, baudiamasis statymas nra vienintelis
baudiamosios teiss altinis. =aa to, manytina, neteisinga b!t sakyti, kad baudiamasis statymas yra
svarbiausias baudiamosios teiss altinis. =ginkim i nuomon; apginti.
Neabe&otina, kad tik baudiamasis statymas apibria kokia veika yra nusikalstama ir tik &is numato
atsakomybs laipsn ir pob!d. Kiti statymai ar &uo labiau kiti norminiai teiss aktai i klausim spr;sti negali.
(aiau alia paprasto baudiamo&o statymo dar yra ir pagrindinis statymas Konstitu%i&a bei rati$ikuotos
tarptautins sutartys, kurios atsivelgiant .ietuvos :espublikos Konstitu%inio (eismo @AAI m. nutarim ,1l
.ietuvos :espublikos statymo ,1l .ietuvos :espublikos tarptautini sutariQ H straipsnio ketvirtosios dalies
ir @7 straipsnio atitikimo .ietuvos :espublikos Konstitu%i&aiQ, turi paprasto statymo gali.
3avieniai autoriai neiskiria Konstitu%i&os ir rati$ikuot tarptautini sutari, kaip baudiamosios teiss altini.
Kalbdami apie Konstitu%i&os ir baudiam& statym santyk &ie visikai pagrstai teigia, kad baudiamie&i
statymai negali prietarauti Konstitu%i&ai. (aiau, ar tikrai vien iuo aspektu Konstitu%i&a reikminga tada, kada
kalbame apie baudiam& teis;. >uk Konstitu%i&a yra aukiausi gali turintis ir tiesiogiai taikomas m!s
valstybs pagrindinis statymas, kurio visa eil norm turi betarpik ry su baudiam&a teise )pv".,
Konstitu%i&os D@ straipsnio F dalis bausm gali b!ti skiriama tik remiantis statymu, Konstitu%i&os D@
straipsnio I dalis niekas negali b!ti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart*.
Kiekvienas teiss sub&ektas gindamas savo teises gali vadovautis konstitu%inmis normomis. !tent dl to
reikt manyti, kad ne baudiamasis statymas, o Konstitu%i&a yra pagrindinis baudiamosios teiss altinis.
(;siant toliau, dmes nortsi skirti ir .ietuvos :espublikos 4eimo rati$ikuotoms tarptautinms sutartims.
Konstitu%i&os @DG str. tvirtinta, kad ,(arptautins sutartys, kurias rati$ikavo .ietuvos :espublikos 4eimas, yra
sudedamo&i .: teisins sistemos dalis0. 3agarsintos normos pagrindinis tr!kumas yra tas, kad &i nesprendia
tarptautini sutari ir na%ionalini statym santykio problem. !tent dl to aptinkamos vairios nuomons
dl tarptautini sutari statuso ir & galio&imo, ypa kai kalbama apie baudiam& teis;.
=intu nutarimu .ietuvos Konstitu%inis (eismas aikindamas i konstitu%in; norm pri&o ivados, kad
rati$ikuotos tarptautins sutartys turi statymo gali, bet skirtingai nei %ivilin&e teiseno&e, baudiamo&o&e
teiseno&e &os gali b!ti taikomos tik spe%ialiai statym numatytais atve&ais. Kitaip tariant, baudiamo&i teis yra
ypatingiausia teiss aka ir &ai .ietuvos :espublikos statymo ,1l .ietuvos :espublikos tarptautini sutari0
nuostata )pastaba+ is statymas netek;s galios, bet iandien galio&a .ietuvos :espublikos tarptautini sutari
statymas, nustatantis )@@ straipsnis* analogik prin%ip*, kad ,>ei sigalio&usi rati$ikuota tarptautin sutartis
nustato kitokias normas, negu .ietuvos :espublikos statymai, kiti teiss aktai, galio&antys ios sutarties
sudarymo metu arba sigalio&; po ios sutarties sigalio&imo, taikomos .ietuvos :espublikos tarptautins
sutarties nuostatos0 netaikoma.
Uinoma, kalbdami apie tarptautini sutari taikym, turime pripainti, kad tarptautini sutari normos nra
vienodo tipo. 1alis & yra savaime galio&anios ir nereikalau&a kokios nors detali"a%i&os, o kitos galioti savaime
negali, nes yra labai abstrakios.
#ertinant i aplinkyb;, galima daryti tvirt ivad, kad tarptautini sutari taikymas baudiamo&o&e teiseno&e
yra ne toks pats kaip %ivilin&e tik tuo atve&u, kada kalbame apie savaime negalio&anias tarptautines normas.
(ik tokiu atve&u galima sakyti, kad konkreti tarptautin sutartis arba &os norma )normos* yra lyg orientyras
na%ionalinio statymo k!r&ui. #isai kitoks taikymo me%2ani"mas turi b!ti sie&amas su savaime galio&aniomis
tarptautinmis sutartimis ar sutari normomis )3astaba ' savaime galio&anios tarptautins normos yra ir
visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos*. >os turi galioti tiesiogiai.
>ei b!t kitaip, tai ko vertas .ietuvos :espublikos ir .enki&os :espublikos konsulins konven%i&os FD
straipsnis, kuriame su$ormuluotos kitokios nei K F straipsny&e nustatytos baudiamosios &urisdik%i&os taikymo
taisykls, padarius nusikalstam veik siunianios valstybs laive, esaniame priimanios valstybs
teritori&o&e.
(aigi ivada yra viena .ietuvos :espublikos rati$ikuotos tarptautins sutartys lygiai kaip ir .ietuvos
Konstitu%i&a bei baudiamie&i statymai yra .ietuvos baudiamosios teiss altinis )i nuostata turi b!ti
pateikiama su ak%entu savaime galio&anias tarptautines sutartis ar & normas*.
6tkreiptinas dmesys tai, kad baudiamosios teiss teori&o&e diskutuo&ama, ar tokie teiss aktai kaip
postatyminiai aktai, teismo sprendimai laikytini baudiamosios teiss altiniais<
6tsakant klausim, pirmiausiai reikia atkreipti dmes tai, &og postatyminiai aktai )pv"., #yriausybs
nutarimai* yra tokie, kad vien tik & pagrindu nesprendiami baudiamosios atsakomybs klausimai. (odl (
altiniais &ie b!ti negali. Kita vertus b!tina atkreipti dmes tai, &og ie teisiniai aktai gali b!ti vieninteliai
nustatant konkreios nusikalstamos veikos sudties poymius )pv". K 7G@ straipsnis*. (aiau tai nepaneigia
&au idstytos po"i%i&os.
(;siant toliau, b!tina aptarti ir teism sprendim reikm; nagrin&amo klausimo kontekste. 6nglo saks
teisinei sistemai nuo seno b!dinga tai, kad baudiamosios teiss altiniu gali b!ti ir teisminis pre%edentas, ir
bendruomenin teis, ir statutin teis. (aiau pastaruo&u laikotarpiu apie i problem vis daniau kalbama ir
kontinentin&e Buropo&e. (eigiama, kad vis daniau tiek kontinentin, tiek anglo'saks teisins sistemos bando
iekoti bendr slyio tak ir art&a viena prie kitos. 6nglo'saks teisin&e sistemo&e be teisminio pre%edento,
be statutins teiss, baudiamasis statymas taip pat tampa svarbiu baudiamosios teiss altiniu, o
kontinentin&e Buropo&e prabilama apie teisminio pre%edento reikm;.
:utulio&ant klausim, b!tina kalbti apie tai, kad pagal (eism statymo 7D straipsnio 7 dalies @ punkte
nustatyta, kad .ietuvos 6ukiausio&o (eismo biuleteny&e paskelbtose nutartyse esanius statym ir kit
teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybs ir kitos institu%i&os, taip pat ir kiti asmenys,
taikydami tuos paius statymus bei kitus teiss aktus. #ertinant i norm, matyti, &og .ietuvos 6ukiausio&o
(eismo atitinkamo skyriaus daugumos teis& aprobuotos nutartys daugiau yra privalomo teisminio aikinimo
pavy"dys. (aiau nepaisant to, visgi galima b!t teigti, &og ios .ietuvos 6ukiausio&o (eismo nutartys gauna
pre%edentin; reikm; ir gali vadintis antriniu baudiamosios teiss altiniu. =aa to, apie tok pat status
galima kalbti tuomet, kai omeny&e turimos ir .ietuvos 6ukiausio&o (eismo biuleteny&e nepaskelbtos
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo teis& kolegi& priimtos nutartys.
Laliausiai, b!tina turti omeny&e, kad 788F m. gegus @ d. .ietuvai tapus pilnateise Buropos 4&ungos nare,
aktualus tampa ir Buropos 4&ungos teiss akt kaip baudiamosios teiss altini klausimas. :utulio&ant i
problem, reikia turti omeny&e, kad baudiamosios teiss uni$ikavimo prasme svarbus yra tik vienos r!ies
teiss aktas pamatinis sprendimas, kur priima Buropos 4&ungos (aryba.
4utinkamai su Buropos 4&ungos steigimo sutarties DF straipsnio 7 dalies b punktu Buropos 4&ungos (arybos
pamatiniai sprendimai tiesiogiai neveikia, todl galima b!t teigti, kad sprendiant baudiamsias bylas reikia
vadovautis tik konkret sprendim inkorporuo&aniu baudiamuo&u statymu. (aiau iuo atve&u reikia atkreipti
dmes tai, kad Buropos endri& (eisingumo (eismas 788I'89'@9 bylo&e Nr. -'@8IV8D prim sprendim,
&og na%ionalinis teismas privalo atsivelgti visas na%ionalins teiss normas ir &as aikinti kiek manoma labiau
remdamasis pamatinio sprendimo nuostatomis bei tikslais.
#ertinant i ivad, galima teigti, kad konkreios bylos prasme Buropos 4&ungos (arybos priimtas pamatinis
sprendimas yra & inkorporuo&anios na%ionalins baudiamosios teisins normos aikinimui pasitelkiamas
altinis.
4ugrtant prie baudiamo&o statymo, kaip ba"inio baudiamosios teiss altinio, b!tina iskirti ir panagrinti
&o poymius. audiamo&o statymo poymiai yra bendrie&i )tai visiems bendr& teiss norm aktams b!dingi
poymiai* ir spe%ialie&i. endr& poymi, kurie iskiriami teiss teori&o&e, nenagrinsime, o vis dmes
skirsime savitiems )spe%ialiems* baudiamo&o statymo poymiams.
3irmasis poymis. audiamasis statymas nustato, pakeiia ar naikina veikos nusikalstamum ar
baudiamum. Uodis ,nustato0 reikia, kad statym leid&ai, priimdami baudiam& statym apibria tam
tikr veik kaip nusikalstam ir nustato kokios bausms gali b!ti taikomos u i nusikalstam veik padarym.
(eisikai tariant, tam tikras mogaus elgesys yra kriminali"uo&amas. Nuo statymo sigalio&imo momento,
galio&antis nusikalstam veik sraas papildomas nau&a veika. Uodis ,pakeiia0 reikia, kad statym leid&as
keiia &au kriminali"uotos veikos poymius ar daro pakeitimus sank%i&o&e. Keiiant sank%i&a gali b!ti
sumainamas arba padidinamas laisvs atmimo trukms minimumas ar maksimumas ir pan. Uodis ,naikina0
reikia tai, kad nuo statymo sigalio&imo momento asmens elgesys, kuris buvo pripastamas nusikalstamu,
tokiu daugiau nelaikomas. Ciam pro%esui vardinti teisin&e terminologi&o&e varto&amas terminas ,veik
dekriminali"a%i&a0. e abe&ons, dekriminali"uo&ant veik, naikinama ir sank%i&a.
6ntras poymis. audiamasis statymas reglamentuo&a bendrsias baudiamosios atsakomybs slygas. Ci
slyg yra visa gausa, bet tarp & galima suminti paias svarbiausias+ asmuo baudiamas tik tuo atve&u &ei &o
veikos baudiamumas buvo nustatytas sigalio&usiu statymuJ asmuo baudiamo&on atsakomybn traukiamas tik
tuo atve&u, &ei &is yra kaltas nusikalstamos veikos padarymuJ niekas negali b!ti baudiamas u t pai
nusikalstam veik antr kart ir t.t.. Kitaip tariant nustatomos slygos, kurios b!dingos visoms baudiama&ame
kodekse apraytoms nusikalstamoms veikoms arba & grupms.
(reias poymis. audiamasis statymas nustato atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms
pagrindus. (ik baudiamasis statymas reglamentuo&a atve&us kada asmuo gali b!ti arba turi b!ti atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs ar bausms.
Ketvirtas poymis. audiamasis statymas sprendia kitus su nusikalstamos veikos kaltininko baudiam&a
atsakomybe susi&usius klausimus. Cis plaiausias poymis talpina visa tai, kas iki iol nebuvo suminta. (ai ir
priveriam& medi%inos priemoni sraas bei & taikymo nuostatos, tai ir nepilnameiams nustatyt
aukl&am& poveikio priemoni skyrimo pagrindai, tai ir bausms vykdymo atid&imo taikymo pagrindai ir kt.
2. Baudiamojo kodekso strukt+ra. Baudiamosios teisins normos strukt+ra.
.ietuvos baudiamo&i teis yra kodi$ikuota. K ' tai kodi$ikuotas galio&ani baudiam& statym rinkinys
arba kitaip tariant vientisas baudiamasis statymas. >is turi vidin vieningum ir tarpusavy&e susiet norm
visum. Ciuo metu .ietuvos :espubliko&e galio&a 7888 m. rugs&o 79 d. .ietuvos :espublikos 4eimo
patvirtintas baudiamasis kodeksas su su pakeitimais ir papildymais.
K susideda i bendrosios ir spe%ialiosios dali. endrosios dalies straipsniai tai normos, kurios nustato
baudiamosios teiss prin%ipus ir kitas bendrsias nuostatas. Kitaip tariant, K bendro&o&e daly&e apibriamos
bendrosios svokos, idstomi patraukimo baudiamo&on atsakomybn ir atleidimo nuo &os pagrindai,
nustatoma bausmi sistema ir pateikiami bendrie&i bausmi skyrimo pradmenys, reglamentuo&ami atleidimo
nuo bausms atve&ai ir kiti klausimai. (uo tarpu spe%ialio&i dalis tai konkrei nusikalstam veik sraas, u
kuri padarym nustatomos ir atitinkamos sank%i&os. 3atogumo ir greito naudo&imosi dlei kiekviena K dalis
turi skirstym. endro&i dalis susideda i @F skyri, o 4pe%ialio&i i D7 skyri. (aiau esminis momentas tas,
kad pateikiama vieninga K skyri numera%i&a.
Kaip minta, K turi ir viening straipsni numera%i&. >eigu panaikinamas koks nors K straipsnis ar skyrius,
tai &o vieta lieka tuia, o paymima tik tai, kad straipsnis neteko galios ir nurodomas statymas, kuriuo is
straipsnis buvo panaikintas. 6nalogikai daroma tuomet, kai naikinami itisi skyriai. (aiau gali b!ti ir taip, kad
konkreiam straipsniui netekus galios, &o vieto&e vliau talpinamas nau&as straipsnis, kuriam priskiriama
buvusio straipsnio numera%i&a. (aip buvo padaryta, pavy"diui, @AAG m. pavasar, kai vieto&e netekusio galios
@A9@ m. K )kuris nuo 788D m. gegus @ d. negalio&a* H@ straipsnio, buvo patalpintas straipsnis, numatantis
atsakomyb; u geno%id.
K bendrosios ir spe%ialiosios dali straipsni strukt!ra yra skirtinga. endrosios dalies viena straipsnio dalis
yra viena pastraipa )pv"., K 7 straipsnio @ dalis*. (uo tarpu spe%ialiosios dalies vien straipsnio dal )norm*
kaip taisykl sudaro dispo"i%i&a ir sank%i&a )pv". K @G7 straipsnio 7 dalis*. 5imt sudaro tos K spe%ialiosios
dalies normos, kurios reglamentuo&a kitus nei nusikalstamos veikos sudties ir sank%i&os klausimus )pv"., @HA
straipsnio F dalis, @A8 straipsnis*.
6nali"uo&ant klausim, svarbu atkreipti dmes tai, kad K spe%ialiosios dalies normos strukt!ros klausimu
vieningos nuomons nra.
#ieni mokslininkai teigia, kad spe%ialiosios dalies norma susideda i 2ipote"s ir sank%i&os. (okiu atve&u,
manoma, kad veikos apraymas pateikiamas sank%i&o&e. Kiti laikosi klasikini po"i%i&, t.y, kad spe%ialiosios
dalies norma susideda i dispo"i%i&os ir sank%i&os. ? 2ipote" susilie&a su dispo"i%i&a. #ertinant ias po"i%i&as,
manytina, kad labiau priimtina yra klasikin po"i%i&a, todl & vliau panagrinsime detaliau.
(;siant toliau, atkreiptinas dmesys tai, kad baudiamo&o kodekso straipsnis ir baudiamo&i teisin norma ne
visuomet sutampa. >eigu straipsnis susideda i daugiau nei vienos dalies, tai straipsnis turs kelias normas.
Laliausiai, nortsi atkreipti dmes tai, kad K pabaigo&e gali b!ti talpinama taip vadinama pastraipsnin
mediaga. (ai blanketini dispo"i%i& iaikinimai, valstybs aukiausios teismins instan%i&os ).ietuvos
:espubliko&e tai .ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato nutarimai* ir kt. Lalio&antis K pastraipsnins
mediagos neturi.
3. Baudiamojo kodekso spe!ialiosios dalies straipsnio normos dispo,i!ija. $ispo,i!ij r+ys
K straipsnio normos dispo"i%i&a tai normos dalis, kurio&e apraomi konkreios nusikalstamos veikos
poymiai. Mstatym leid&ai, konstruodamas dispo"i%i&os tekst, naudo&a vairias logines $ormas, todl
dispo"i%i&os, pagal veik apraymo b!d, yra keturios+ paprastos, apraomosios, blanketins ir nukreipianios.
3 a p r a s t o & i dispo"i%i&a tik vardi& veik kaip nusikalstam, taiau neaikina koki nors &os poymi.
audiamosios teiss teori&o&e isakoma mintis, kad paprasta dispo"i%i&a yra tuomet, kai lakonikas veikos
apraymas yra pakankamai aikus ir nereikia papildom statymo nurodym norint & teisingai suprasti. Ci
po"i%i&a yra diskutuotina, nes klaidos, atsirandanios kvali$ikuo&ant veikas ir vairios diskusi&os interpretuo&ant
tam tikrus dispo"i%i&os odius, rodo, kad ios paprastos dispo"i%i&os nra tokios &au aikios. 1l ios prieasties
isakoma net ir tokia mintis, kad paprastos dispo"i%i&os yra statym leidybos de$ektas ir & reikt vengti.
6tsivelgiant aukiau pateiktas mintis galima daryti ivad, kad paprastos dispo"i%i&os b!na tik pagal savo
$orm, bet ne pagal turin. Laliausiai, noriau atkreipti dmes tai, kad kartais normos dispo"i%i&o&e
nurodomos kelios galimos veikos )pv"., K 7ID straipsnis, nustatantis atsakomyb; u audmen, sprogstam&
mediag, sprogmen ar aunam& ginkl neteist gi&im, laikym, neio&im, gabenim ar reali"avim*,
taiau tai nereikia, kad tokia dispo"i%i&a gauna kokios nors kitos r!ies poymius. Kiti paprastos dispo"i%i&os
pavy"diai b!t ie+ K @7A straipsnio @ dalis, @ID straipsnis, @9@ straipsnio @ dalis.
6 p r a o m o & i dispo"i%i&a yra tuomet, kai statym leid&as ne tik vardi& konkrei veik kaip
nusikalstam, bet ir nurodo koki poymi visuma & sudaro. 6praom& dispo"i%i& K ' didio&i dalis.
#ertinant prie tai isakytas mintis, galima teigti, kad kuo daugiau bus apraom& dispo"i%i&, tuo teisingiau
bus taikomas statymas. 6praomosios dispo"i%i&os pavy"diu gali b!ti ios K normos @FA straipsnio @
dalis, @HA straipsnio @ dalis, @G8 straipsnio @ dalis.
l a n k e t i n dispo"i%i&a yra tada, kada statym leid&ai nepateikia veikos poymi, o & nustatymui
duodama nuoroda kitus teiss aktus )pv"., statymus, taisykles, nuostatus, statutus ir pan.* Norint isiaikinti ar
tam tikras asmens elgesys atitinka normos dispo"i%i&o&e nurodytos nusikalstamos veikos poymius, b!tina
studi&uoti konkreius teiss aktus.
6k%entuotina, kad toks dispo"i%i& konstravimo b!das neleidia teigti, kad baudiamosios teisins normos taiko
tik sank%i&as u kitos teiss akos norm nepaisym.
lanketini dispo"i%i& atsiradim slygo&o, pirmiausiai, tai, kad vairi taisykli ar pan. apraymas K
padaryt & nepaprastai grem"diku bei todl, kad taisykls, nuostatai, kiti teiss aktai gali b!ti danai
kaitalio&ami. >ei ios normos b!t trauktos K, tai tikrai netarnaut baudiamo&o statymo stabilumui.
lanketins dispo"i%i&os pavy"diu gali b!ti ios K normos+ 7G7 straipsnio @ dalis, D7I straipsnis, D79
straipsnis.
N u k r e i p i a n i o s dispo"i%i&os yra tada, kai veikos poymiai paio&e dispo"i%i&o&e neapraomi, o &
nustatymui daroma nuoroda to paties straipsnio pirm& dal arba kit baudiamo&o kodekso straipsn.
Nukreipianiosios dispo"i%i&os gali b!ti konstruo&amos taip+
' naudo&ant odi &unginius ,ta pati veika0, ,tie patys veiksmai0, ,io straipsnio @ daly&e numatyti veiksmai0,
,&ei nra poymi numatyt tam tikro straipsnio konkreio&e daly&e0.
' naudo&ant apibendrinant od )pv"., ,iaginimasQ, ,turto prievartavimasQ.
Nukreipianiosios dispo"i%i&os pavy"diu gali b!ti ios K normos+ 7GD straipsnio @ dalis, D87 straipsnio 7
dalis, D@A straipsnio 7 dalis.
Laliausiai, reikia pastebti, kad tam tikrais atve&ais dispo"i%i&os nra vien tik paprastos, apraomosios,
blanketins ar nukreipianios. (aip yra todl, kad sudarant dispo"i%i&as naudo&ami keli veikos apraymo b!dai.
(okios dispo"i%i&os vadinamos kompleksinmis, sudtinmis ar miriomis )pv"., @DG straipsnio @ dalis*.
. Baudiamojo kodekso spe!ialiosios dalies straipsnio normos sank!ija. 'ank!ij r+ys.
4ank%i&a tai ta straipsnio dalis, kuri nustato kokios bausms taikomos u dispo"i%i&o&e apraytos veikos
padarym. 4ank%i&os b!na tre&opo pob!dio+ absoliuiai apibrtos, santykinai apibrtos ir alternatyvios.
6 b s o l i u i a i a p i b r t a sank%i&a yra tada, kada &o&e numatyta viena konkreti bausm, apibriant &os
r! ir rib. (okios sank%i&os nesuteikia teismui galimybs vertinti kiekvieno nusikaltimo ypatybes, nusikaltlio
asmenyb;, todl baudiamo&o&e teis&e naudo&amos retai. Ciuo metu galio&aniame K tokios sank%i&os nra.
4 a n t y k i n a i a p i b r t a sank%i&a yra tada, kada &o&e numatytas konkreios bausms minimumas ir
maksimumas )pv"., @7A straipsnio @ dalis*. (am tikrais atve&ais statym leid&as numato tik maksimum, o
norint nustatyti minimum, reikia pasitelkti K bendrosios dalies atitinkama norma )pv"., @D8 straipsnis*
6 l t e r n a t y v i o & i sank%i&a yra tokia, kurio&e nurodytos kelios bausms r!ys. (okios sank%i&os
naudo&amos daniausiai, nes teismui suteikia galimyb; rinktis i keli bausmi r!i )pv"., @DD straipsnis*.
## $%&#'
(lausimai)
@. audiam& statym galio&imas laike. 3agrindinis baudiam& statym galio&imo laike prin%ipas.
Nusikalstamos veikos padarymo laikas ir &o nustatymo taisykls. audiam& statym galio&imas atgal.
7. audiam& statym aikinimas. 6ikinimo samprata ir b!dai.
1. Baudiamj *statym -aliojimas laike. .a-rindinis baudiamj *statym -aliojimo laike prin!ipas.
/usikalstamos veikos padarymo laikas ir jo nustatymo taisykls. Baudiamj *statym
-aliojimas at-al.
4tabil!s teisiniai aktai ' stabilios valstybs poymis. 6pie tai danai kalba tiek teisininkai, tiek statym leid&ai,
tiek ir kiti politiniai veik&ai. (aiau reali&os kitokios. Mstatym leidyba dar tolima nuo to, kad slygot stabili
statym galio&im .ietuvos valstyb&e. M statym kait tak daro besikeiiantis visuomens poi!ris vertybi
skal;, baudiamo&o poveikio priemones taikomas u nusikalstamos veikos padarym bei kitus su
baudiam&a teise susi&usius klausimus. (aiau dana statym, tame tarpe ir baudiam&, kaitos prieastis,
ypa turint omeny&e veik kriminali"avim, nusikalstamos veikos poymi keitim bei bausmi nustatym, yra
statymo leid& nesiaikinimas, o kartais ir nenoras aikintis baudiamosios teiss paskirties bei &os pamatini
nuostat.
K D straipsnio @ daly&e numatyta, kad ,veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum nustato tos veikos
padarymo metu galio&;s baudiamasis statymas0. (ai pagrindinis baudiam& statym galio&imo laike
prin%ipas. Komentuo&ant baudiam& statym galio&imo laike prin%ip, pirmiausiai reikia isiaikinti, kada
statymai sigalio&a ir kada nusto&a galios.
.ietuvos :espublikos Konstitu%i&os H8 straipsny&e nustatyta, kad ,statymai sigalio&a po to, kai &uos pasirao ir
o$i%ialiai paskelbia .ietuvos :espublikos 3re"identas, &ei paiais statymais nenustatoma vlesn sigalio&imo
data0. @AAD m. statymo ,1l .ietuvos :espublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigalio&imo
tvarkos0 I straipsnio @ dalis i esms nustato t pat. Cio&e normo&e tiesiog papildomai nurodoma, kad statymai
skelbiami ,#alstybs iniose0.
audiamo&o statymo galio&imas pasibaigia panaikinus & spe%ialiu aktu, kai &is pakeiiamas kitu statymu arba
pasibaigus statymo galio&imo terminui )&ei statymas buvo priimtas nustatytam terminui* ar pasikeitus
aplinkybm ir slygom, kurias atsivelgiant is statymas buvo priimtas.
6ntras ingsnis, kur b!tina engti aikinantis pagrindin baudiam& statym galio&imo laike prin%ip, tai
nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas. !tina turti omeny&e, kad nusikalstamos veikos padarymo
laiko problema esti tuomet, kai tarp pavo&ingos veikos ir &os padarini yra tam tikras laiko tarpas, kai vienos
nusikalstamos veikos bendrininkai veikia skirtingu laiku bei kai nusikalstama veika trunkama arba t;stin.
(;siant toliau, nortsi ak%entuoti, &og aikinantis nusikalstamos veikos laiko nustatymo klausimus, reikia skirti
du dalykus ,nusikalstamos veikos padarymo laiko0 svok ir ,nusikalstamos veikos padarymo momento0
svok. Bsm ia tame, kad nusikalstamos veikos, priklausomai nuo & pob!dio, gali b!ti baigtos ir nebaigtos
)rengimasis padaryti nusikalstam veik ir pasiksinimas padaryti nusikalstam veik*, taiau nusikalstamos
veikos padarymo laiko problema vis vien turi b!ti ispr;sta.
K D straipsnio @ daly&e nustatyta, kad ,nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo )neveikimo* laikas
arba baudiamo&o statymo numatyt padarini atsiradimo laikas, &eigu asmuo nor&o kad padariniai atsirast
kitu laikuQ.
6ikinantis i norm, b!tina atkreipti dmes tai, kad baudiamosios teiss teori&o&e iskiriamos tokios
nusikalstam veik sudtys, kaip $ormalios ir materialios. >ei nusikalstamos veikos sudtis $ormali, tai
nusikalstamos veikos padarymo laikas sutampa su pavo&ingos veikos atlikimo momentu. (aip yra todl, kad
galimi pavo&ingos veikos padariniai nesvarb!s tokios nusikalstamos veikos sudties buvimo ar nebuvimo
prasme. Kils &ie ar ne, o &ei kils, tai kada, $ormalios nusikalstamos veikos prasme nra svarbus aspektas.
Kiek sudtingesn situa%i&a yra su nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymu materialiose nusikalstam
veik sudtyse. 3roblema ta, kad &ei nusikalstamos veikos sudtis materiali, tai pavo&ingi padariniai tampa
privalomu nusikalstamos veikos sudties poymiu ir gali kilti tiek tuo& po pavo&ingos veikos atlikimo ar
neatlikimo, tiek ir kitu laiku. (ad akimirksniu kyla klausimas, kaip nustatyti toki nusikalstam veik
padarymo laik<
4prendiant i problem svarbu sisavinti tai, &og &eigu nusikalstamos veikos kaltininkas negal&o kontroliuoti
konkrei pavo&ing padarini atsiradimo, tai nepriklausimai nuo to, ar &ie kilo tuo& po pavo&ingos veikos
atlikimo )neatlikimo* ar kitu laiku, nusikalstamos veikos padarymo laikas bus pavo&ingo veikimo ar neveikimo
laikas. 5r tik tuo atve&u, kada nusikalstamos veikos kaltininkas gal&o kontroliuoti padarini atsiradim bei
nor&o, &og &ie atsirastu kitu nei pavo&ingos veikos atlikimo )neatlikimo* metu, tada nusikalstamos veikos
padarymo laikas bus pavo&ing padarini atsiradimo laikas. (eism praktiko&e taip pat laikomasi i po"i%i&.
(ai liudi&a .ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato nutarimas Nr.DG ,1l teism praktikos taikant baudiamo&o
kodekso normas, reglamentuo&anias baudiam& statym galio&im laiko atvilgiuQ @8 punktas.
4prendiant nusikalstamos veikos padarymo laiko klausim, svarbu turti omeny&e, kad &eigu nusikalstama
veika yra trunkama )pv"., aukimo privalom& karo tarnyb vengimas )K D@F straipsnis*, tai &os padarymo
laiku bus pripastamas tokios nusikalstamos veikos nutraukimo momentas. >ei nusikalstama veika yra t;stin,
tai &os padarymo laikas bus paskutinio numatyto veiksmo atlikimo metu arba veikos nutraukimo momentas..
3raktiko&e danas atve&is, kai nusikalstam veik padaro ne vienas, o keli asmenys )bendrininkavimas padarant
nusikalstam veik K 7F straipsnis*. 4prendiant nusikalstamos veikos padarymo laiko klausim esant
bendrininkavimui, &oki nesklandum dl baudiamo&o statymo taikymo nra, &ei visi bendrininkai veik vienu
metu. (aiau gali b!ti taip, kad nuo nusikalstamos veikos suplanavimo iki &os reali"avimo statymas keitsi.
(okiais atve&ais nusikalstamos veikos padarymo laikas nustatomas pagal tai, kada kiekvienas bendrininkas
atliko &am numatytus veiksmus. Lalio&ant iai taisyklei gali b!ti taip, kad pad&&as, kurstyto&as ar
organi"atorius atsakys pagal vien statym, o vykdyto&as pagal kit. 5imtis yra tik tas atve&is, kada kitu nei
vykdyto&as veikiantys bendrininkai laiku nor&o, kad padariniai kilt kitu nei &ie veik metu ).ietuvos
6ukiausio&o (eismo senato nutarimo Nr. DG @8 punkto I dalis*.
(;siant toliau reikt pakalbti apie grtam& statymo gali. Lrtamo&i baudiamo&o statymo galia nustatyta
K D straipsnio 7 ir D dalyse.
K D straipsnio 7 daly&e nustatyta, &og ,veikos nusikalstamum panaikinantis, bausm; velninantis arba kitokiu
b!du nusikalstam veik padariusio asmens teisin; padt palengvinantis baudiamasis statymas turi
grtam& gali, t.y. taikomas iki tokio statymo sigalio&imo nusikalstam veik padariusiems asmenims, taip
pat atliekantiems bausm; bei turintiems teistum asmenimsQ.
4utinkamai su K D straipsnio 7 dalimi statymas turi grtam& gali, &ei &is+
@* naikina veikos nusikalstamumJ
7* velnina bausm;J
D* kitokiu b!du palengvina veik padariusio asmens teisin; padt.
@* primus statym, kuris naikina veikos nusikalstamum, asmens padaryta veika, nuo to momento, kai
sigalio& toks statymas, tampa nenusikalstama. (odl ikiteisminis tyrimas tokio&e bylo&e turi b!ti
nutraukiamas. >eigu esant tokiai situa%i&ai byl nagrin&ame teisme, tai inagrin&us &, teismas turi priimti
iteisinam& nuosprend, o &eigu &au priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai &is turi b!ti panaikintas. (okio
statymo taikymo pavy"diu gali b!ti kasa%in byla Nr. 7K'G8A'78D, kuri pasikeitus statymui buvo nutraukta.
7* ausms velninimas nau&u statymu gali b!ti atliekamas vairiai. Mstatym leid&as gali sumainti konkreios
bausms minimum arba maksimum, numatyti velnesn; alternatyvi bausm;, paalinti grieiausi sank%i&o&e
numatyt alternatyvi bausm; ir kt.
6tkreiptinas dmesys tai, kad tam tikrais atve&ais statymu gali b!ti sumainamas minimumas ir pakeliamas
maksimumas, taiau tokiu atve&u ne visada galima daryti vienareikmik ivad, &og nau&as statymas yra
velnesnis. ( patvirtina tiek minto .ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato nutarimo @I punktas, tiek .ietuvos
6ukiausio&o (eismo audiam& byl skyriaus tri& teis& kolegi&os nutartis kasa%in&e bylo&e Nr. 7K'
FHIV788D W@X .
6k%entuotina ir tai, kad tam tikrais atve&ais statymas gali ir nekeisti K atitinkamo straipsnio normos
sank%i&os, bet gali paalinti nusikalstam veik kvali$ikuo&anius poymius arba kitaip su$ormuluoti
konstitu%ins )pagrindins* nusikalstamos veikos sudties poymius )pv"., iaginimas, kuris nusto&us galioti
@A9@ m. K @@G straipsniui, buvo iskaidytas du 7888 m. .: K straipsnius @FA straipsn )iaginimas* ir
@I8 straipsn )seksualinis prievartavimas*. (okiu atve&u reikia lyginti ne tik sen ir nau& statym, & sank%i&as,
bet ir norm dispo"i%i&as.
Laliausiai, reikia turti omeny&e, &og veikos baudiamumo velninim gali nulemti pakeitimai ne tik K
spe%ialiosios dalies sank%i&o&e, bet ir K bendro&o&e daly&e )pv"., 7888 m. K 788@'@8'8A statymu minimalus
baudos dydis )K D7 straipsnis* buvo sumaintas nuo @88 =L. iki @ =L.. 1l to suveln&o ios bausms
minimali riba.
!tina pabrti, kad viena i K nau&ovi yra tai, kad bendrai pamus velninama baudiamo&i represi&a. Ci
ivad galima padaryti nepaisant to, kad K F7 straipsnis, palyginus & su @A9@ K, numato ymiai daugiau
bausmi r!i. >uk galio&aniame K atsisakoma papildom bausmi, kai tuo tarpu didel dalis @A9@ m K
sank%i& greta pagrindini bausmi numat ir papildomas bausmes. 1abar u vien nusikalstam veik galima
tik viena bausm. 3apildom bausmi atsisakoma ir tais atve&ais, kai @A9@ m. K &i buvo numatyta kaip
alternatyvi. (ai taip pat statym daro velnesniu.
Nemaa dalis nau&o K norm sank%i& yra konstruo&amos kaip alternatyvios. Lreta terminuotos laisvs
atmimo bausms numatomas aretas ar su laisvs atmimu nesusi&usios bausms. Mstatymas numatantis
alternatyvias bausmes visada bus laikomas velnesniu u statym, kurio sank%i&a numat; tik vien terminuoto
laisvs atmimo bausm;. 6tkreiptinas dmesys ir tai, kad beveik visose K spe%ialios dalies straipsnio norm
sank%i&ose ar tose bendrosios dalies straipsniuose, kurie reglamentuo&a konkrei bausm;, ma&a minimal!s
bausms dydiai. Ypa tai taikytina tokioms bausmms kaip terminuotas laisvs atmimas )K I8 straipsnis* ir
bauda )K F8 straipsnis*. Laliausiai, K spe%ialio&o&e daly&e i esms suma&o kvali$ikuot sudi. (ai vyko
dl to, kad buvo atsisakyta toki kvali$ikuo&ani poymi, kurie yra bendri daugumai nusikalstam )pv".,
nusikaltim pakartotinumas, grup i anksto susitarusi asmen*. Cie poymiai tapo atsakomyb;
sunkinaniomis aplinkybmis. (odl galima teigti, kad mintos ar panaaus pob!dio aplinkybs neturi
reikms veikos kvali$ikavimui, bet reikmingos skiriant bausm;. 1l ios prieasties, vertinant veikas, kurios
buvo kvali$ikuotos pagal mintus poymius, nau&o K nuostatos bus velnesns.
D* Kitokiu b!du palengvinantis veik padariusio asmens teisin; padt statymas yra toks, kuris nustato
palankesnes atleidimo nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs slygas, panaikina kokias nors atsakomyb;
sunkinanias aplinkybes, nustato grietesniu asmen patraukimo baudiamo&on atsakomybn prin%ipus ir kt.
6ikinantis statym galio&imo laike problemas, o konkreiai veik perkvali$ikavimo pagal velnesn statym
problem, kyla dar vienas aktualus klausimas ' koki asmen atvilgiu nau&as velnesnis statymas turi
grtam& gali< >uk praktikai veikos perkvali$ikavim ar padties pagerinim gali pretenduoti ir asmuo,
kuriuo byla yra ikiteisminio tyrimo, ar teisminio nagrin&imo stadi&o&e, bei tas asmuo, kuris &au nuteistas ir
atlieka bausm;. K D straipsnio 7 dalis iuo atve&u yra kategorika ' velnesnis statymas taikymas visiems
asmenims, nepriklausimai nuo & pro%esinio statuso.
K D straipsnio D daly&e nustatyta, &og ,baudiamasis statymas, nustatantis veikos nusikalstamum,
grietinantis bausm; arba kitaip sunkinantis nusikalstam veik padariusio asmens teisin; padt, neturi
grtamosios galios.Q 5imtis taikoma i K straipsni normose apraytoms nusikalstamoms veikoms+ AA, @88,
@8@,@87,@8D, @8I ir @@@.
1etali"uo&ant ias nuostatas reikia pasakyti, kad veikos nusikalstamum nustatantis statymas yra toks
statymas, kuris numato arba pakeiia nusikalstamos veikos sudt. #eikos baudiamum nustatantis statymas
yra toks statymas, kuris numato bausm; u nusikalstam veik, nustato arba pakeiia &os r! bei dyd. #eik
padariusio asmens teisinei padiai takos turi toks statymas, kuris nustato kalinimo staigos r! ir reim,
atleidim nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, bausms vykdymo atid&im, senat, teistum ir kt.
3raktiko&e manomi atve&ai, kada nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendio primimo momento
statymas keitsi kelis kartus. Ciuo aspektu vieumon ikyla tarpinio statymo taikymo problema. Ciuo klausimu
vieningos po"i%i&os nerasime. #ieni autoriai teigia, kad tarpinio statymo problema neeg"istuo&a, nes nusto&;s
galios statymas, net &ei &is buvo ir velnesnis, negali b!ti taikomas. (ai mir;s statymas, kuris kaip ir mir;s
mogus negali b!ti reanimuo&amas. Negalio&antys statymai neturi &okios galios. >is negalio&o nei veikos
padarymo, nei &os teisinio vertinimo metu.
4u ia po"i%i&a kategorikai nenori sutikti kita autori grup. >ie teigia, kad &ei tarpinis statymas yra velnesnis
nei dabar galio&antis &is turi b!ti taikomas nepriklausomai nuo to ar esamuo&u laiku turi galios ar ne. =anytina,
kad b!tent i po"i%i&a yra teisinga, kitaip nusikalstamos veikos kvali$ikavimas ir bausms taikymas priklausyt
nuo teissaugos institu%i& darbo, o tai ma maiausiai yra neteisinga.
(arpinio statymo taikymo problemos aktualum galime pamatyti anali"uodami situa%i&, kuri susidar dl @AAG
m. kovo mn. 79 d. priimto statymo ,1l atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, nustatyt
baudiamo&o kodekso D@8 straipsny&e u spirito ir &o skiedini )miini* laikym bei gabenim0. Cis statymas
priskirtinas prie statym, palengvinani tam tikros kategori&os asmen teisin; padt, todl tur&o b!ti
taikytinas atgal. (aiau problemos dl statymo taikymo atgal kilo tada, kada .ietuvos 4eimas @AAG m.
balandio H d. priimtu statymu & panaikino. 3o tokio .ietuvos :espublikos 4eimo sprendimo, vieumon ir
ikilo m!s nagrin&ama problema, nes tapo neaiku, ar galima @AAG m. kovo 79 d. statym taikyti tiems
asmenims, kuriems is statymas gal&o b!ti pritaikytas &am galio&ant, bet dl neinom prieasi taip nebuvo
padaryta<
=anytina, kad atsivelgiant .ietuvos Konstitu%i&os 7A straipsnio @ dal galima daryti ivad, kad tarpinis
statymas, vis gi, tur&o b!ti taikomas tiems asmenims, kuriems &is gal&o b!ti pritaikytas, su ta slyga, kad &ie
atitiko statyme &iems keliamas slygas.
(aiau @AAA m. sausio @A d. .ietuvos 6ukiausio&o (eismo baudiam& byl skyriaus teis& kolegi&os buvo
nuspr;sta kitaip. Kolegi&os nariai pri&o ivados, kad @AAG m. kovo 79 d. statymas ,1l atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs ir bausms, nustatyt baudiamo&o kodekso D@8 straipsny&e u spirito ir &o
skiedini )miini* laikym bei gabenim0 netaikytinas, nes &is negalio&o nei nusikaltimo padarymo, nei teismo
sprendimo primimo dien.
#lesn .ietuvos 6ukiausio&o (eismo praktika dl velnesnio tarpinio baudiamo&o statymo taikymo
pasikeit. Ciai dienai &au neabe&o&ama, kad velnesnis tarpinis baudiamasis statymas turi b!ti taikomas, nors
negalio&o nei nusikalstamos veikos padarymo nei nuosprendio primimo momentu.
W@X .ietuvos 6ukiausio&o (eismo nutari iekokite iuo internetiniu adresu+ ///.lat.lt
2. Baudiamj *statym aikinimas. %ikinimo samprata ir b+dai.
Mstatymo aikinimo paskirtis ' rasti atitikim tarp &o $ormos ir dvasios. (aiau b!na toki atve&, kai aikinantis
statym padaroma ivada, kad tam tikras klausimas nesureguliuotas. (ad kyla klausimas, ar teismas gali i
sprag upildyti< !tent dl to nagrin&ant baudiamo&o statymo aikinimo klausim, pirmiausiai, susiduriame
su analogi&os problema.
Ciuolaikiniuose vadovliuose danai teigiama, kad baudiamo&o&e teis&e analogi&a negalima.
#ertindamas toki mint galima drsiai sakyti, kad &i tam tikra prasme klaidinanti. Klaidinanti vien &au dl to,
kad baudiamo&i teis vairiuose pasaulio kampeliuose nevienoda. 3avy"diui ten, kur teisminis pre%edentas yra
baudiamosios teiss altinis, analogi&os klausimas baudiamo&o&e teis&e neaptarin&amas, nes savaime
suprantama, kad teisminio pre%edento dka yra upildoma esanti so%ialini santyki reguliavimo spraga.
3anaiai yra ir tuomet, kada anali"uo&ame paproiu paremt baudiam& teis; )pv"., ariato statymai*.
Ueng; pirm& ingsn analogi&os problemos painimo ir aikinimosi link, sugrkime prie uduoto klausimo, o
b!tent, ar gali teismas upildyti esam statymo sprag< Norint atsakyti uduot klausim, b!tina atminti, kad
galimi du atve&ai, kada susiduriame su baudiamo&o statymo spragos problema. 3irma, tai baudiamo&o
statymo netobulumas, o antra, tai baudiamo&o statymo nebuvimas.
audiamo&o statymo netobulumas tai situa%i&a, kai primus baudiam& statym veika yra
kriminali"uo&ama, bet esti sprag apraant &os poymius. su ia problema vairi valstybi teismai susiduria
pastoviai. #isiems suprantama, kad statym leid&as ne aikiaregys ir vis galim statyme apraytos veikos
poymi inoti negali.
Lyvenimas vieto&e nestovi. Nusikalstamumas gauna nau&as $ormas, todl neigti, kad teismas turi teis; spr;sti
i problem, kad ir pleiamai taikydamas baudiam& statym, b!t tas pats, kas neigti gyvenimo vairov;.
(aiau m!suose i teismo teis; i!rima labai skeptikai. =anoma, kad nullum crimen sine lege prin%ipas
neleidia nusiengti grietai statymo raidei. #isi atsimename .ietuvo&e buvusi bank kri";, kuomet .ietuvos
gyvento&ai dl nesiningos atskir bankinink veiklos prarado mili&onus.
Mvykus bank kri"ei galio&antis @A9@ m. K buvo papildytas nau&ais straipsniais, kurie neva kriminali"avo ne
vien su bankine veikla susi&usi veik. (aiau grietesnis statymas atgal negalio&a, todl dauguma nesining
bankinink iveng baudiamosios atsakomybs, nors .: Konstitu%i&os 7D str. aikiai parayta, kad ,nuosavyb
nelieiama0. Ci nuostata absoliuti. >i nesuteikia galimybs baudiama&ame statyme aprayti tik kai kurias
ksinimosi nuosavyb; $ormas ir u tai nustatyti bausm;. (aiau m!suose vl gi yra kitaip. Nuosavyb
nelieiama tik tam tikra prasme, nes baudiamasis statymas )turint omeny&e griet statymo raids laikymsi*
nenustato bausmi u visas iandien ir ateity&e manomas ksinimosi nuosavyb; $ormas.
Ctai @A9@ m.K 7HI straipsny&e buvo nustatyta atsakomyb u kaltininkui patikto ar esanio &o inio&e svetimo
turto pasisavinim ar ivaistym. (aiau praktiko&e danai pasitaik atve&u, kada kaltininkas ivaist ne turt,
kuris suprantamas, kaip res corporales (kilno&amas materialus daiktas), o teis; turt )keisto daikto
ivaistymas, atsisakymas nuo servituto )asmuo paveld&o teis; turt, o &o glob&as nuo tos teiss atsisako*,
pinig, esani sskaito&e ivaistymas. >eigu anuomet vadovautumms @A9@ m. K 7HI straipsniu, .ietuvos
6ukiausio&o (eismo senato nutarimu Nr. G ,1l teism praktikos sukiavimo arba ivaistymo bylose0 bei
galio&ania teori&a, kad baudiamasis statymas taikomas labai tiksliai, tai k tik mintas veikas padar; asmenys
negal&o b!ti nuteisti u ksinimsi svetim turt. (ikriausiai aiku, kad taip ir vyko. (uo tarpu nau&ame K
teiss turt ivaistymas yra nusikalstama veika )K @GF straipsnis*.
6kivai"du, kad situa%i&a absurdika, nes tik sigalio&a nau&as K ir teis; turt ivaistantys asmenys gali b!ti
traukiami atsakomybn, nors galio&ant @A9@ m. K &ie tarsi buvo nekalti kaip nau&agimiai.
Kita vertus, .ietuvos teism praktiko&e b!na atve&u, kai taikant pleiam& aikinim pasinaudo&ama analogi&a,
kaip problemos sprendimo b!du. Ctai K @G7 straipsny&e nustatyta atsakomyb u sukiavim, kurio kertinis
dalykas yra apgaul. 1oktrino&e &au ilgus metus kalbama apie tai, kad apgaul ir piktnaudiavimas yra skirtingi
ksinimosi svetim turt b!dai. (uo tarpu &au mintame nutarime .ietuvos 6ukiausio&o (eismo senatas
nurod, kad piktnaudiavimas pasitik&imu yra viso labo apgauls $orma.
6tsivelgiant tai, kad m!suose stengiamasi pre%i"ikai laikytis statymo raids ir skeptikai vertinama teismo
galimyb, pasiremiant bendra statymo dvasia, pripainti asmenis kaltais dl &au kriminali"uot, bet ne iki galo
apib!dint veik padarymo, problemos sprendimo kelias vienas kurti taip vadinamas atviras normas. Bsant
tokiai normai teismui atriamos rankos, o statymo leid&ui neb!tina & keisti vos tik iaik&a nau&a turto
prievartavimo $orma. (okios normos pavy"dys K @G@ straipsnis, nustatantis baudiam& atsakomyb; u turto
prievartavim.
Kitas analogi&os problemos kontekste aktualus klausimas baudiamo&o statymo nebuvimas. (ai situa%i&a, kai
teisiniam veikos vertinimui mes negalime pasirinkti koki nors baudiamo&o kodekso norm, nes &okia
panaaus pob!dio veika nekriminali"uota. (okio&e situa%i&o&e kalbti apie problemos sprendim analogi&os
keliu gal ir nereikt, taiau tarptautin praktika ino ir kitoki atve&.
Ctai @AH9 m. 6ngolo&e buvo nuteisti keli >6# ir 1idiosios ritani&os pilieiai, kaltinant &uos tuo, &ok &ie kaip
samdiniai dalyvavo svetimame kare. Nepaisant to, kad kaltinam& advokatai teig, &og i asmen nuteisimas
prietarau&a prin%ipui nullum crimen sine lege )6ngolo&e, tuo metu kai buvo daroma veika, nebuvo statymo
numatanio baudiamosios atsakomybs* asmenys buvo nuteisti ir nubausti. (oks sprendimas buvo priimtas
vadovau&antis nuostata, kad baudiama veika buvo udrausta pagal paprotin; teis; ir %ivili"uot valstybi teis;.
.ygiai ta paia mintimi vadovautasi teisiant 55 pasaulinio karo nusikaltlius Niurnbergo ir (oki&o tribunoluose.
(;siant toliau galima pereiti prie baudiamo&o statymo aikinimo b!d.
(eiss moksle statym aikinimo b!dai klasi$ikuo&ami vairiai. (aiau labiausiai paplit;s klasi$ikavimas yra+
pagal sub&ekt, pagal apimt ir pagal b!d.
6ikinimas pagal sub&ektus gali b!ti autentikas, teisminis ir doktrininis.
6utentikas aikinimas yra toks, kai pats statym leid&as pateikia iaikinim )pavy"diui, K @A8 straipsnis*.
(eisminis aikinimas b!na dvie& r!i norminis ir ka"uistinis. Ka"uistinis baudiam& statym aikinimas
pateikiamas nagrin&ant konkrei baudiam& byl. >is yra privalomas tik emesniam teismui, &ei &is nagrins
t byl i nau&o. Kitiems teismams, nagrin&antiems panaaus pob!dio baudiamsias bylas is aikinimas
neprivalomas. (uo tarpu norminis statym aikinimas privalomas visiems teismams. >uo vadovautis turi ir kit
teissaugos institu%i& darbuoto&ai. 3abrtina, kad is aikinimas privalomas tik tokio pob!dio bylose.
Norminio statymo aikinimo pavy"diai yra .ietuvos 6ukiausio&o (eismo biuleteny&e ,(eism praktikaQ
paskelbtos kasa%ins nutartys.
1oktrininis aikinimas niekam neprivalomas. >is pateikiamas, moksliniuose straipsniuose, monogra$i&ose,
paskait mediago&e ir panaiai. Nors is aikinimo b!das neprivalomas, bet dl pateikiam svari argument,
&uo vadovau&amasi danai.
3agal apimt statym aikinimas gali b!ti siaurinamasis, pleiamasis ir tapatus. (apatus aikinimas yra toks,
kai statymas aikinamas tiksliai pagal tekst. 4iaurinamasis baudiam& statym aikinimas yra tuomet, kai
pateiktas normos iaikinimas susiaurina statymo taikymo ribas. (arkime, K @9@ straipsny&e nustatyta
atsakomyb u vaiko traukim girtauti. 6tsivelgiant K @D straipsn, io nusikaltimo sub&ektu gali b!ti
asmuo, sulauk;s @9 met. (aiau logikos neb!t, &ei atsakomybn u vaiko traukim girtauti atsakyt vaikas.
(odl taikant pleiam& aikinim, galima teigti, kad K @9@ straipsnio sub&ektas yra asmuo, kuris nusikaltimo
darymo metu buvo sulauk;s @G met.
Kalbant apie pleiam& ar siaurinam& baudiamo&o statymo aikinimo b!dus, b!tina turti omeny&e, kad
reikia b!ti dmesingiems, nes tokio iaikinimo pasko&e galima ikraipyti statym leid&o vali.
Mstatymo turinio iaikinimo b!dai yra ie+ gramatinis, sisteminis, istorinis, loginis.
Lramatinis b!das. (ai teksto aikinimas gramatikos ir sintakss taisykli pagrindu. Cio b!do pagalba galima
isiaikinti atskir odi, termin, svok reikm; ar panaiai.
4isteminis b!das. (ai normos turinio isiaikinimas, lyginant vien norm kit norm sistemo&e. Cio statym
aikinimo b!do pagalba galima isiaikinti vairias svokas, poymius ir panaiai.
5storinis aikinimo b!das. Cis b!das padeda isiaikinti vairi statym primimo prieastis, tikslus, &
primimo slygas.
.oginis b!das. Cio b!do pagalba normos turinys iaikinamas naudo&ant logikos taisykles. :eikt paymti, kad
io b!do iskyrimas nra pagrstas, nes ar bus naudo&amas gramatinis, ar istorinis, ar sisteminis b!das, vis vien
bus naudo&amasi logikos taisyklmis.
### $%&#'
(lausimai)
@. #alstybs baudiamosios &urisdik%i&os prin%ipai.
7. Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas.
Bkstradi%i&a
1. 0alstybs baudiamosios jurisdik!ijos prin!ipai.
Kalbant apie valstybs baudiamosios &urisdik%i&os prin%ipus, pirmiausiai, reikia atkreipti dmes tai, kad
valstybs baudiamo&i &urisdik%i&a neabe&otinai susi&usi su galio&imais leidiant baudiamuosius statymus
)statym leidybos &urisdik%i&a*, nagrin&ant baudiamsias bylas )teismin &urisdik%i&a* ir sudarant slygas
)prielaidas* baudiam& byl nagrin&imui dl valstybs teritori&o&e ir u &os rib padaryt nusikalstam veik.
#alstybs baudiamo&i &urisdik%i&a gyvendinama pagalba tam tikr prin%ip, kuri tvirtinimas konkreios
alies baudiama&ame kodekse apibria ios alies baudiam& statym galio&imo erdv&e teisines ribas. (ai,
kad valstybs baudiamo&i &urisdik%i&a turi b!ti paremta teritoriniu prin%ipu, negini&a nei tarptautins, nei
baudiamosios teiss spe%ialistai. Ci nuostata yra $undamentali, nes & paneig; negaltume kalbti ir apie
valstybs suverenitet. (aiau alies baudiamosios &urisdik%i&os gyvendinimas negali b!ti paremtas vien tik
teritoriniu prin%ipu, nes &o pagalba nustatoma baudiamo&i atsakomyb tik u alies teritori&o&e padarytas
nusikalstamas veikas. 1l ios prieasties kalbama ir apie valstybs ekstrateritorin; &urisdik%i&, kuri
gyvendinama tam tikr, valstybs paremt prin%ip sistema. (arptautin&e teis&e pripastami ie
ekstrateritorins &urisdik%i&os prin%ipai+
' vliavosJ
' personalinisJ
' valstybs interes apsaugosJ
' individuali interes apsaugosJ
' universalusJ
' atstovavimo.
(aiau atkreiptinas dmesys tai, kad K tvirtinti tik ie ekstrateritorins &urisdik%i&os prin%ipai+ vliavos )K
F straipsnis*, personalinis )K I straipsnis*J valstybs interes apsaugos )K 9 straipsnis* ir universalus )K H
straipsnis*.
#is valstybs baudiamosios &urisdik%i&os prin%ip anali"; reikt pradti nuo teritorinio valstybs
baudiamosios jurisdik!ijos prin!ipo.
(eritori&a yra valstybs eg"istavimo materialin ba" )pagrindas*. >o&e valstyb gyvendina savo suverenitet,
pasireikiant valstybins valdios virenybe. 1l ios prieasties kiekviena valstyb savo teritori&os ribose
sukuria savit teisin; tvark ir &os apsaug organi"uo&a teisinmis priemonmis. (odl bet kuri valstyb
pareigo&a kiekvien &os teritori&o&e esant asmen paisyti statym, o paeidusiems reikalavim taiko
na%ionaliniais statymais nustatytas sank%i&as.
K F straipsnio @ daly&e, nustatyta, kad ,asmenys, padar; nusikalstamas veikas .ietuvos valstybs
teritori&o&e ... atsako pagal kodeks0.
(aikant teritorin prin%ip paprastai nesvarbi nusikalstam veik padariusio asmens pilietyb, nesvarbi
nukent&usio&o pilietyb, nesvarbu net ir tai, kur yra nukent&usysis usieny&e ar valstybs, kuri taiko teritorin
prin%ip, teritori&o&e. (aiau norint teisingai taikyti teritorin baudiam& statym galio&imo erdv&e prin%ip,
reikia iskirti valstybs teritori&os sudtines dalis bei panagrinti klausim, ar tikrai visais atve&ai, kada
padaroma nusikalstama veika .ietuvos teritori&o&e, & padar;s asmuo traukiamas baudiamo&on atsakomybn
pagal .ietuvos baudiamuosius statymus<
.ietuvos teritori& sudaro ios dalys+ sausumos teritori&a ' tai visa sausumos dalis alies valstybins sienos
riboseJ vandens teritori&a ' tai vidaus )na%ionaliniai* vandenys ir teritorin &!raJ oro teritori&a tai oro stulpas,
esantis vir alies sausumos ir vandens teritori&J ems gelms, esanios po sausumos ir vandens teritori&omis.
4ausumos teritori&a ' tai ta valstybs teritori&os dalis, kurios plotai apibrti tiek nat!raliomis, tiek dirbtinmis
valstybs sienos ribomis. .ietuva sausumos sien turi su .atvi&os :espublika, altarusi&os :espublika, .enki&os
:espublika ir :usi&os Nedera%i&a. Kalbant apie valstybs baudiamosios &urisdik%i&os gyvendinimo dl
nusikalstam veik padaryt .ietuvos :espublikos sausumos teritori&o&e iimi, galima pasakyti, kad &os
susi&usios su .ietuvos ir usienio valstybi piliei imunitetu nuo nusikalstamos veikos padarymo vietos
valstybs &urisdik%i&os.
#alstybs vandens teritori& sudaro dvi dalys vidaus vandenys ir teritorin &!ra.
#idaus vandenys yra kiekvienos valstybs suverenio&e valdio&e ir & reimas paprastai nustatomas
na%ionaliniais statymais. Kadangi tai negini&ama, tai lyg ir nedera abe&oti tuo, kad usienio valstybi laivai ir
&uose esantys asmenys turi beslygikai paklusti pakrants valstybs statymams ir vis baudiam& byl
tyrimas, padarius nusikalstam veik laive, esaniame pakrants valstybs vidaus vandenyse, turi priklausyti
pakrants valstybs teissaugos institu%i&oms. (aiau tarptautini norm )tarp & ir paprotini* ir tarptautins
praktikos anali" leidia daryti ivad, kad tam tikrais atve&ais pakrants valstyb susilaiko nuo savo
baudiamosios &urisdik%i&os. Ypa tai taikytina atve&ams, kai nusikalstama veika padaroma pakrants valstybs
uosto akvatori&o&e.
3akrants valstybs baudiamosios &urisdik%i&os gyvendinimas &os vidaus vandenyse vis pirma priklauso nuo
to, kokiai kategori&ai priskirtinas laivas. 3aprastai pakrants valstybs baudiamo&i &urisdik%i&a negyvendinama
usienio valstybi karo laiv atvilgiu, nes &ie naudo&asi imuniteto teise. ? kalbant apie %ivilius laivus, reikt
pasakyti, kad .ietuvos pasirayt tarptautini sutari anali" leidia teigti, kad pakrants valstyb gali
gyvendinti savo baudiam& &urisdik%i& tik tuomet, kai+
' nusikalstama veika padaroma pakrants valstybs pilieio ar prie & arba, kai nusikalstama veika
padaroma asmens, kuris nra laivo ekipao narys, ar prie &J
' nusikalstama veika paeidiami pakrants valstybs vidaus vanden arba &os uosto tvarka ar saugumasJ
' nusikalstama veika paeidiami pakrants valstybs statymai ir kiti teiss aktai dl sveikatos apsaugos,
saugumo &!ro&e utikrinimo, migra%i&os ir muit reimo, &!ros apsaugos nuo terimo na$ta ar kontrabandos
).ietuvos pasirayto&e konsulin&e konven%i&o&e su .enki&os :espublika vieto&e kontrabandos vardintas
nelegalus narkotik perveimo atve&is*J
' u padaryt nusikalstam veik pakrants valstybs statymai numato atsakomyb; ne maiau kaip tre&us
metus laisvs atmimo ).ietuvos pasirayto&e konsulin&e konven%i&o&e su .enki&os :espublika nustatytas I
met laisvs atmimo terminas*.
(eritorin &!ra )teritorin &!ra yra @7 &!rmyli ploio*, b!dama kranto valstybs vandens teritori&os dalis, yra
kranto valstybs suverenio&e valdio&e. #ertinant tai, kad teritorin &!ra yra valstybs teritori&os sudedamo&i
dalis ir yra pakrants valstybs suverenin&e valdio&e, galima b!t daryti ivad, kad io&e vandens teritori&os
daly&e gali b!ti nustatomas toks teisinis reimas, kuris tenkins alies na%ionalinius interesus. (aiau i tikr&
ios teritori&os reimas yra spe%i$inis, nes &is nustatomas ne tik na%ionalins, bet ir tarptautins teiss normomis.
Nusikalstamos veikos, padarytos pakrants valstybs teritorin&e &!ro&e, pripastamos padarytomis alies
teritori&o&e. (aiau tokiu atve&u gyvendinti valstybs baudiam& &urisdik%i& teritorinio prin%ipo pagrindu be
ilyg negalima, nes tai prietaraut pripaintoms tarptautinms normoms ir tarptautinei praktikai. e to,
teritorinio prin%ipo gyvendinimas gali b!ti nemanomas, nes nepavyks nustatyti net paties nusikalstamos
veikos padarymo $akto. 1l i prieasi teritorin&e &!ro&e .ietuvos &urisdik%i&os gyvendinim reikia
reglamentuoti lygiai taip pat, kaip ir &os gyvendinim alies vidaus vandenyse.
#isa valstybs sien ribose esanti oro erdv yra ios valstybs suverenio&e valdio&e. (arptautins teiss
doktrino&e iuo metu pripainta, kad oro erdv, esanti vir valstybs sausumos ir vandens teritori&os, yra &os
teritori&os sudtin dalis. 6tsivelgiant tai, kad .ietuva rati$ikavo kelet tarptautini sutari )@A9D m. (oki&o
konven%i&a, @AH8 m. Oagos konven%i&a, @AH@ m. =onrealio konven%i&a, Konsulin sutartis tarp .ietuvos
:espublikos ir .enki&os :espublikos, .ietuvos :espublikos ir (urki&os :espublikos konsulin sutartis,
.ietuvos :espublikos ir Pkrainos konsulin konven%i&a, .ietuvos :espublikos ir :usi&os Nedera%i&os konsulin
konven%i&a ir konsulin konven%i&a tarp .ietuvos :espublikos ir Kini&os .iaudies :espublikos*, kuri norm
anali" leidia daryti ivad, kad galima susidurti su atve&u, kai .ietuva privals susilaikyti nuo teritorins
&urisdik%i&os gyvendinimo. 1l ios prieasties galima teigti, kad .ietuvos &urisdik%i&a teritorinio prin%ipo
pagrindu dl usienio valstyb&e registruotame orlaivy&e padarytos nusikalstamos veikos turt b!ti
gyvendinama atsivelgiant .ietuvos :espublikos tarptautines sutartis. (ai atve&ai, kada nusikalstamos veikos
pasekms susi&usios su alimi, kurios teritori&o&e yra orlaivisJ nusikalstama veika padaryta valstybs pilieio ar
asmens nuolat ten gyvenanio arba prie &uosJ nusikalstama veika ksintasi alies saugumJ paeistos skrydio
taisyklsJ alies &urisdik%i&os taikymas reikalingas tarptautini susitarim vykdymui. 3agal .ietuvos statymus
kaltininkas turi atsakyti ir tada, kada paeidiamos tarptautinio skrydio taisykls.
#alstybs ems gelms taip pat yra svarbi alies teritori&os dalis. Cio&e teritori&os daly&e baudiamosios
&urisdik%i&os gyvendinimo prasme problem nekyla. Nei tarptautin&e, nei baudiamo&o&e teis&e negini&ama,
kad kiekviena valstyb gyvendina iimtines suverenias teises sausumo&e ir vandens gelmse. Lin nra ir dl
gelmi, kurios eksploatuo&amos, gylio. #alstybs gelms siaur&a ems %entr propor%ingai &os sausumai ir
vandenims. (uo tarpu kur kas realiau kalbti apie praktikai pasiekiamas gelmes. !tent ia valstyb
gyvendina savo baudiam& &urisdik%i& praktikai dl vis padaryt veik, iskyrus atve&us, kai tarptautins
teiss normos ar na%ionaliniai statymai nustato kitaip.
0liavos prin!ipas, kaip ir teritorinis, tvirtintas K F straipsny&e. K F straipsnio @ daly&e nustatyta, kad
,asmenys, padar; nusikalstamas veikas ... laivuose ar orlaiviuose su .ietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais
enklais, atsako pagal kodeks0.
Lan danai teigiama, kad laivai ir orlaiviai esantys su .ietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais yra
.ietuvos valstybs teritori&a. #ertinant i mint, b!tina ak%entuoti, kad keista kalbti apie laivus ar orlaivius
kaip apie teritori&, nes kitaip turime sutikti su tuo, &og valstybs teritori&a gali &udti i tako 6 tak , kas
nra logika. =anytina, kad nedera iuo atve&u kalbti ir apie tai, kad orlaiviai ar laivai yra tarsi valstybs
teritori&a. (arptautin&e doktrino&e &au senai pripainta, kad laivo ar orlaivio teritori&alumo doktrina turi nueiti
umartin, o asmen, padariusi nusikalstamas veikas iuose ob&ektuose atsakomybs klausimas turi b!ti
sprendiamas vliavos prin%ipo pagrindu. Cios minties ir reikt laikytis.
4u .ietuvos vliava ar skiriamaisiais enklais &!ros, ups ir oro laivai gali plaukioti tiek atviro&e &!ro&e, tiek ir
kitos valstybs vandens teritori&o&e. Ci erdvi teisinis reimas yra nevienodas, todl ir .ietuvos baudiamo&i
&urisdik%i&a dl nusikalstam veik, padaryt laivui esant kiekvieno&e i &, turi b!ti gyvendinama
vadovau&antis skirtingomis taisyklmis.
4prendiant klausim dl valstybs baudiamosios &urisdik%i&os gyvendinimo dl nusikalstamos veikos, kuri
padaryta laivui ar orlaiviui esant atviro&e &!ro&e, b!tina vadovautis iais tarptautiniais aktais+
Z @AIG m. Uenevos Konven%i& dl atviros &!rosJ
Z @AG7 m. >!r teiss konven%i&aJ
Z @A9A m. Konven%i&a dl interven%i&os atviro&e &!ro&e.
>!ros, ups ir oro laivai su .ietuvos vliava ar .ietuvos skiriamaisiais enklais b!na ne tik niekam pagal
tarptautin; teis; nepriklausaniose vandens ar oro teritori&ose, bet ir tose teritori&ose, kuriose savo suverenitet
gyvendina kuri nors usienio valstyb. Kitaip tariant, kalbama apie kit valstybi vidaus vandenis ir teritorin;
&!r bei apie oro erdv; vir & ir sausumos teritori&os.
>eigu mes vadovausims K F straipsnio @ daly&e tvirtinta nuostata, tai tursime padaryti ivad, kad padarius
nusikalstam veik .ietuvos &!ros, ups ar oro laive, esaniame mintose teritori&ose, gyvendinama beslygin
.ietuvos baudiamo&i &urisdik%i&a. 6kivai"du, kad tai nesiderina su .ietuvos pasiraytomis tarptautinmis
sutartimis.
Nagrin&ant problemas, susi&usias su valstybs baudiamosios &urisdik%i&os gyvendinimu valstybs vandens ir
oro teritori&ose, buvo atkreiptas dmesys tai, kad i esms kurios nors valstybs teritori&o&e padarytos
nusikalstamos veikos patenka tos valstybs teritorin; &urisdik%i&, taiau tarptautins sutartys gali nustatyti ir
kitokias taisykles. >au buvo ak%entuota, kad .ietuva iuo metu turi vadovautis visa eile galio&aniomis
dvialmis konsulinmis konven%i&omis.
#ien dl ivardint prieasi galima daryti ivad, kad &eigu nusikalstama veika padaroma .ietuvos &!ros,
ups ar oro laivuose, kurie tuo metu buvo kitos valstybs teritori&o&e, tai .ietuvos baudiamo&i &urisdik%i&a
vliavos prin%ipo pagrindu gali b!ti gyvendinama tik tuomet, kai tokia teis &ai suteikta tarptautins sutarties
pagrindu arba tuomet, kai valstyb, turinti teis; gyvendinti savo &urisdik%i& teritorinio prin%ipo pagrindu,
atsisako tai daryti. eslygika laivo vliavos valstybs baudiamo&i &urisdik%i&a gali b!ti gyvendinama tik
tuomet, kai kalbame apie karinius arba valstybinius &!ros, ups ar oro laivus.
.ersonalinis prin!ipas istorikai yra pirmas teritorinio prin%ipo papildinys. Cio prin%ipo pagrindu valstyb gali
gyvendinti savo baudiam& &urisdik%i& dl usieny&e padaryt &os piliei bei nuolatos aly&e gyvenani
asmen nusikalstam veik. ? baudimo pagrindas ' nuolatinis i asmen teisinis ryis su nuolatins
gyvenamosios vietos valstybe.
3adar; nusikalstam veik usieny&e, ie asmenys gali atvykti pilietybs arba nuolatins gyvenamosios vietos
valstyb;. (uomet gali ikilti & atsakomybs u padaryt veik problema. Na%ionaliniuose statymuose
netvirtinus personalinio prin%ipo, kaltininko pilietybs ar nuolatins gyvenamosios vietos valstyb negalt io
asmens nubausti, nes prie tai nagrinti teritorinis ir vliavos prin%ipai tarnau&a visai kitiems tikslams. Nesant
personalinio prin%ipo, galtume susidurti su atve&u, kai u .ietuvos rib nusikalt; diplomatai ar kiti imuniteto
teis; besinaudo&antys asmenys tiesiog ivengt baudiamosios atsakomybs. > negalima iduoti nusikalstamos
veikos padarymo vietos valstybei, o netvirtinus personalinio prin%ipo, negalima pritaikyti ir na%ionalini
statym. ( pat galime pasakyti ir apie paprastus asmenis. (am tikrais atve&ais pilietybs teisinio santykio
pagrindu pripastamas ekstradi%i&os negalimumas taip pat tiesiogiai pareigo&a pripainti ir na%ionaliniuose
statymuose tvirtinti personalin prin%ip, nes tik & taikant galima tokius asmenis nubausti u daugel
nusikalstam veik, padaryt u .ietuvos teritori&os rib.
6smens baudimas pagal .ietuvos baudiamuosius statymus gali b!ti organi"uotas daniausiai personalinio
prin%ipo pagrindu ir tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo vietos valstyb perduoda baudiam&
persekio&im kaltininko valstybs )pilietybs arba nuolatins gyvenamosios vietos* teissaugos institu%i&oms.
( pati galima pasakyti ir apie atve&us, kai ikiteisminio tyrimo metu dl .ietuvo&e padarytos nusikalstamos
veikos iaik&a, kad buvo nusikalsta ir usieny&e.
K I straipsny&e nustatyta, kad ,.ietuvos :espublikos pilieiai ir kiti nuolat .ietuvo&e gyvenantys asmenys u
usieny&e padarytus nusikaltimus atsako pagal kodeks0.
6nali"uo&ant i norm galima aikiai iskirti dvi asmen kategori&as, kurie patenka po io prin%ipo galio&imu '
tai .ietuvos respublikos pilieiai ir .ietuvo&e nuolat gyvenantys asmenys.
Kas yra .ietuvos :espublikos pilieiai apsprendia 7887 m. rugs&o @H d. .ietuvos :espublikos pilietybs
statymas. ? nuolat .ietuvo&e gyvenantys asmenys, tai ir asmenys be pilietybs ir usienio valstybi pilieiai.
3astarie&i asmenys turi turti leidim nuolat gyventi .ietuvos :espubliko&e.
5siaikinus personalinio prin%ipo galio&im patenkani asmen kategori&as b!tina atkreipti dmes
svarbiausi io prin%ipo taikymo slyg nusikalstamos veikos abipusio baudiamumo reikalavim, kuris
tvirtintas K Gstraipsnio @ daly&e. 6nali"uo&ant reikalavim reikia atkreipti dmes tai, kad tiek
tarptautins, tiek baudiamosios teiss doktrino&e seniai pripastama, kad teritorinis prin%ipas yra
dominuo&antis, todl kiekvienas asmuo, padar;s nusikalstam veik, pirmiausia privalo atsakyti pagal
nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs statymus. e to, nelogika ir neteisinga reikalauti, kad asmuo
paklust dvie&, o turint dvi ar daugiau pilietybi, vis t valstybi baudiamiesiems statymams. 3roblem
neb!t, &ei i valstybi statymai b!t vienodi, taiau kol kas taip nra ir vargu, ar bus. e to, asmen
priimaniai valstybei visikai ner!pi, ar konkretus asmuo paiso kitos valstybs statym, ar ne. (oks elgesys
b!t tik pagarbos savo alies statymams enklas ir asmens geros valios iraika. #isa tai rodo, kad abipusio
baudiamumo reikalavimas tikrai yra neatsie&ama personalinio prin%ipo galio&imo dalis, &ei nusikalstama veika
padaroma kit valstybi teritori&o&e.
0alstybs interes apsau-os prin!ipas tvirtintas K 9 straipsny&e, kur parayta, kad ,usienieiai, neturintys
nuolatins gyvenamosios vietos .ietuvos :espubliko&e, atsako pagal baudiam& statym, &eigu &ie usieny&e
padar io kodekso @@F'@7G straipsniuose numatytus nusikaltimus .ietuvos valstybeiQ.
1arant nusikalstam veik usieny&e, gali b!ti ksinamasi ne tik nusikalstamos veikos padarymo vieto&e, bet ir
usienio valstyb&e ginamas ideologines vertybes. Ksinantis &as, ala gali b!ti padaroma konkreios valstybs
na%ionaliniams interesams. 4iekiant apginti iuos interesus ir susi$ormavo taip vadinamas valstybs interes
apsaugos prin%ipas.
#alstybs interes apsaugos prin%ipas taikomas tik tiems usienieiams, kurie neturi nuolatins gyvenamosios
vietos .ietuvos valstyb&e. e to, is prin%ipas taikomas tik tada, kada usieny&e padaroma kuri nors K @@F
@7G straipsniuose aprayta nusikalstama veika. Laliausiai, b!tina normos taikymo slyga yra nusikalstamos
veikos abipusio baudiamumo slyga, kas nra visai logika io prin%ipo taikymui. >uk vargu, ar kurios nors
valstybs K gins .ietuvos valstybs nepriklausomyb;, teritori&os vientisum ar konstitu%in; santvark.
1niversalusis baudiamj *statym -aliojimo erdvje prin!ipas yra kosmopolitins teori&os k!rinys,
kurios itak galime aptikti O. Lro%i&aus darbuose.
Yra inoma, kad kiekvienos %ivili"uotos valstybs po"ityvio&i teis stengiasi nustatyti baudiam& atsakomyb;
ne tik u tas nusikalstamas veikas, kuriomis ksinamasi to&e valstyb&e labiausiai saugomas vertybes, bet ir u
tas, kuri padarymas kelia grsm; tarptautinei teistvarkai. 6ktyvus i valstybi dalyvavimas tarptautin&e
teissaugos veiklo&e yra b!tinas %ivili"a%i&os progresui ir moni&os ilikimui. >eigu %ivili"uotos valstybs nustos
saugoti vertybes, esanias moni&os gerovs ir ger tarptautini santyki pagrindu, o apsiribos tik savais,
Qegoistiniais0, interesais, tai bet kokios pastangos gerbti ir puoselti tarptautinius teiss prin%ipusW@X, kurie
stiprina tarptautin; taik ir saugum, nueis perniek.
Norint pasiekti tiksl prie tai aptart valstybs baudiamosios &urisdik%i&os prin%ip nepakanka. >ie nesudaro
galimybs valstybei aktyvia veikla, o ne vien tik deklara%i&omis, rodyti, kad &i visomis teisinmis priemonmis
siekia kovoti su tais teiss paeidimais, kuriais ksinamasi visai moni&ai svarbias vertybes, ir nesvarbu, kas ir
kur paeidia teis;. (ik universalusis prin%ipas gali padti spr;sti mintas problemas.
.ietuvos baudiama&ame kodekse universalusis baudiam& statym galio&imo erdv&e prin%ipas tvirtintas H
straipsny&e, kur nustatyta, &og ,asmenys atsako pagal kodeks, nesvarbu, kokia & pilietyb ir gyvenamo&i
vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar u padaryt veik baudiama pagal nusikaltimo padarymo
vietos statymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomyb u kuriuos numatyta tarptautini sutari pagrindu [0
Pniversalus prin%ipas taikomas atsivelgiant ias nuostatas+
@. universalusis prin%ipas taikomas nusikaltimams, padarytiems u prin%ip taikanios valstybs
teritori&os ribJ
7. i nusikaltim baudimui galio&a atitinkamos tarptautins konven%i&osJ
D. u nusikaltimo padarym baudiama nepriklausomai nuo &o padarymo vietos statymJ
F. asmuo baudiamas &o $aktinio buvimo valstyb&e tik tuo atve&u, kai &is negali b!ti iduotas arba
perduotas nusikaltimo padarymo vietos valstybei arba tarptautiniam teismuiJ
I. universalus prin%ipas taikomas bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo pilietybs ir gyvenamosios
vietos.
W@X 4uvienyt& Na%i& ?rgani"a%i&os statai. (arptautinio teismo statutas. ' #ilnius, @AG@.
2. /usikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas.
Nusikalstamos veikos padarymo vietos problema danai anali"uo&ama iuolaikins baudiamosios teiss bei
tarptautins teiss teori&o&e, taiau, kaip matysime vliau, ne k maiau &i domino ir pra&usi imtmei vairi
valstybi baudiamosios teiss spe%ialistus. > dka buvo sukurtos kelios teori&os, kurios bus nagrin&amos
toliau.
Norint nuodugniau nagrinti problem b!tina iskirti kelias nusikalstamos veikos padarymo galimybes+ @* veika
sumanoma ir padaroma .ietuvos teritori&o&eJ 7* veika sumanoma ir padaroma u .ietuvos teritori&os ribJ D*
dalis veikos padaroma .ietuvos teritori&o&e, o dalis u &os ribJ F* veika padaroma bendrininkams veikiant ne
vienos valstybs teritori&o&eJ I* veika padaroma naudo&ant telekomunika%i& tinklus.
3irmuo&u ir antruo&u atve&u nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo problema nekyla, nes asmens
padaryta veika apsiribo&a vienos valstybs teritori&a, taiau visais kitais atve&ais sprendiant nusikalstamos
veikos padarymo vietos problem ginytin ir teisikai domi klausim kyla daug. Norint &uos visus
inagrinti reikia itirti teisin; vairi nusikalstam veik prigimt, atkreipti dmes svarbiausias teisines veik
savybes ir padarymo slygas.
Nusikalstama veika kur laik gali t;stis ir susidaryti i vairiausi k!no &udesi. e to, statymas baudia ne tik
u baigtos nusikalstamos veikos padarym, bet ir u pasiksinim, o tam tikrais atve&ais ir u rengimsi padaryti
nusikalstam veik, todl galime susidurti su situa%i&a, kai asmuo rengsi padaryti nusikalstam veik arba
pasiksino & padaryti u .ietuvos teritori&os rib, o baigta &i buvo .ietuvo&e. Lalimas ir atvirktinis variantas.
K F straipsnio D daly&e tvirtinta nuostata, kad ,Kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir .ietuvos valstybs
teritori&o&e, ir usieny&e, laikoma, kad ta veika padaryta .ietuvos valstybs teritori&o&e, &eigu io&e teritori&o&e &i
buvo pradta, baigta arba nutr!koQ.
Uinant tai, kad usienio valstybi baudiamuosiuose statymuose tvirtinama tokia pati arba labai panai
nuostata, galima b!t teigti, kad anali"uo&ama K nuostata tvirtina konkuruo&anios &urisdik%i&os problem.
3avy"diui, 3ran%!"i&os :espublikos K @@D'7 straipsnio 7 daly&e nustatyta, kad nusikalstama veika laikoma
padaryta 3ran%!"i&o&e, &ei bent dalis nusikalstamos veikos buvo padaryta &os teritori&o&e. (ad kyla klausimas,
kam teikti pirmenyb;, ar valstybei, kurios teritori&o&e buvo veika pradta, ar valstybei, kurios teritori&o&e &i buvo
baigta<
5ekant atsakymo reikia turti galvo&e, kad tarptautiniu lygiu inomi du pagrindiniai nusikalstamos veikos
padarymo vietos nustatymo prin%ipai. 3irmasis sub&ektyvus teritorinis prin%ipas. >uo gali vadovautis ta
valstyb, kurios teritori&o&e buvo pradta arba baigta daryti. 6ntrasis ob&ektyvus teritorinis prin%ipas. C
prin%ip taiko ta valstyb, kurios teritori&o&e kilo nusikalstamos veikos padariniai.
audiamosios teiss spe%ialist po"i%i& anali" leidia daryti ivad, kad ne kas kita, o veika ir padariniai,
kaip nusikalstamos veikos sudties ob&ektyv!s poymiai, yra dvie& tarp sav;s konkuruo&ani nusikalstamos
veikos padarymo vietos nustatymo teori& pagrindai. 3irmosios teori&os alininkai mano, kad nusikalstamos
veikos esm yra pavo&inga veika. 6ntrosios teori&os alininkai teigia, kad veikos teori&a nra visapusikai ir
pakankamai pagrsta, nes gyvendinant & valstybs, kurios teritori&o&e kyla padariniai, interesai praktikai
neapsaugomi. (oliau dstydami savo argumentus padarini teori&ai pagrsti kai kurie mokslininkai teigia, kad
sprendiant i problem padariniai yra pagrindinis nusikalstamos veikos sudties poymis, nes tik &iems
padedant galima matyti, kokios vertybs nukent&o.
:eikia pasakyti, kad pastarosios teori&os alininkai visikai be pagrindo pavo&ing veik pripasta tik
papildomu, o ne pagrindiniu nusikalstamos veikos poymiu. e to, abe&otina, ar teisinga padarini doktrina
iplsti teritorinio prin%ipo taikym, apeliuo&ant vien padarini kilimo $akt. =anytina, kad nusikalstamos
veikos padarymo vietos nustatymui vien tik padarini kilimo $aktas gali b!ti svarbus tuomet, kai negalima
nustatyti tikslios pavo&ingos veikos padarymo vietos ir pagrstai manoma, kad veikos padariniai tur&o kilti
kito&e valstyb&e.
6kivai"du, kad bet kokios drastikos priemons sprendiant nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatym,
nieko gera neduoda, nes problem spr;sti dl to b!na tik sudtingiau. =atyt, todl RR a. pradio&e susi$ormavo
taip vadinama tarpins )ubikvita%ins* teori&a.
!tent i teori&a tvirtinta K. (arpins teori&os alininkai sitikin;, kad tiek pavo&inga veika, tiek pavo&ingi
padariniai yra svarb!s ir neleistina teikti pirmenyb; kuriam nors vienam i &, &ei statym leid&as nenusprend
kitaip. #ertinant ubikvita%in; teori& matyti, kad &os alininkai, &ungdami veikos ir padarini teori&as, siek
utikrinti visokeriop kiekvienos valstybs interes apsaug. Ciai teori&ai reikt pritarti, bet &os taikymas turi
b!ti di$eren%i&uotas.
audiamo&o&e teis&e nusikalstam veik sudtys skirstomos $ormalias ir materialias, nors galb!t nra tokios
nusikalstamos veikos, kuri nesukelt vienoki ar kitoki padarini.
Bsant $ormaliai sudiai pavo&ingi padariniai nra b!tinas nusikalstamos veikos sudties poymis. #eika
laikoma baigta nepaisant kylani padarini. :emiantis ia nuostata galima b!t teigti, kad pavo&ingi padariniai
neturi vyrauti nustatant ir nusikalstamos veikos padarymo viet. (aikydami pavo&ingos veikos teori&
padarysime ivad, kad konkreti nusikalstama veika padaryta teritori&o&e tos valstybs, kurio&e pasireik
asmens valia.
1aug diskusi& ia tema kyla tuomet, kai kalbama apie nusikaltimus, padaromus panaudo&us vadinam& nekalt
tarpinink. Nekaltu tarpininku gali b!ti pripastamas laikas, urnalas, laikratis ir kita.
Bsama autori, kurie, remdamiesi anglik&a doktrina, palaiko mint, kad tokiu atve&u nusikalstamos veikos
padarymo vieta yra ta, kurio&e ,tarpininkas0 pasiekia adresat. (arptautin&e teisin&e literat!ro&e ios doktrinos
taikymo pavy"diu laikoma , Cuttingo byla . (uo tarpu net 1idiosios ritani&os teismai, spr;sdami
nusikalstamos veikos padarymo vietos klausim, vadovau&asi visikai kitokia logika. (okiais atve&ais &ie taiko
sub&ektyv teritorin prin%ip. 3avy"diu galt b!ti i turto prievartavimo byla. Cis pavy"dys akivai"diai
iliustruo&a, kad esant atsakomybei vien tik u pavo&ingos veikos padarym bet kurie bandymai paremti kit, o
ne veikos teori& yra nevaisingi. Nelogika taikyti nekalto tarpininko teori&, nes tuomet nusikalstamos veikos
padarymo vietos nustatymo klausimas priklauso nuo to, kur tam tikru momentu yra nukent&usysis.
4i!lau sivai"duoti situa%i&, kai per .enki&os teritori& traukiniu vaiuo&aniam asmeniui peiliu kr!tin;
suduodamas mirtinas sm!gis, taiau asmuo mirta tik .ietuvos teritori&o&e. Uodikai taikant K F straipsn
reikt konstatuoti, kad nusikalstama veika )nuudymas* padaryta .ietuvos teritori&o&e. Nuudymo sudtis yra
materiali ir padarini kilimas turi lemiam reikm; sprendiant io nusikaltimo baigtumo momento klausim.
#adovaudamiesi b!tent iuo argumentu tam tikri baudiamosios teiss spe%ialistai teigia, kad &ei padariniai
pasireik konkreios valstybs teritori&o&e, nusikalstama veika pripastama padaryta &o&e nepaisant to, kad visa
veika buvo padaryta u ios teritori&os rib. =anytina, kad tik $akto, &og padariniai pasireik konkreios
valstybs teritori&o&e, konstatavimas neleidia sukurti savo teori&os.
4prendiant nusikalstamos veikos padarymo vietos klausim b!tina gilintis problemos esm;, o ne apsiriboti
$ormaliu poi!riu. 6tsiribo&ant nuo nusikalstamos veikos sudties r!ies, kuri turi reikm; sprendiant
nusikaltimo baigtumo moment, svarbu nustatyti, kas, t. y. ar pavo&inga veika, ar pavo&ingi padariniai, yra
pagrindinis konkretaus nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo ak%entas. 1ar galima atsivelgti tai, ar
kaltininkas nor&o, kad pavo&ingi padariniai kilt kitos valstybs teritori&o&e, ar ne.
Cios minties pagrstum, manytume, rodo tai, kad anglosaks teisins sistemos valstybse taikoma taip
vadinamo&i e$ekto teori&a .>os esm ta, kad ob&ektyvus teritorinis prin%ipas gali b!ti taikomas pripastant
konkreios valstybs teritori& nusikalstamos veikos padarymo vieta tik tuomet, kai padariniai &o&e buvo
e$ektingiausi. :emdamasis b!tent ia doktrina Ckoti&os teismas ,Lockerbie bylo&e nusprend, kad
nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Ckoti&os teritori&a, nes orlaivis, kuriame buvo padti sprogmenys,
susprogo vir .o%kerbio miestelio. (okiais paiais argumentais vadovavosi ir (urki&os teismas darydamas
ivad, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta (urki&os teritori&o&e.
6tlikta klausimo anali" rodo, kad bet koks pasekmi doktrinos ideali"avimas ir beatodairikas taikymas
praktiko&e turi b!ti vertinamas neigiamai, nes esmini klausim negalima spr;sti vien tik $ormaliais
argumentais.
Pbikvita%in teori&a skelbia ne tik tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurio&e &i buvo pradta
arba baigta, bet ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurio&e &i nutr!ko.
3ripainti, kad nusikalstama veika nutr!ko .ietuvo&e, galima tik tuomet, kai veika buvo pradta usieny&e, o
.ietuvo&e t;ssi arba truko. Konkretus to pavy"dys galt b!ti kontrabandos gabenimas, neteistas aunamo&o
ginklo neio&imas, keli asmen, esani skirtingose valstybse, udymas ir kiti trunkamie&i arba t;stiniai
nusikaltimai arba baudiamie&i nusiengimai. (okiais atve&ais nusikalstamos veikos nutr!kimas .ietuvos
teritori&o&e sie&amas su aktyviais kaltininko, teissaugos institu%i& arba %ivili asmen veiksmais, kurie padeda
nutraukti tolesn nusikalstamos veikos darym.
(uo tarpu .ietuvos teritori&a negali b!ti pripainta nusikalstamos veikos padarymo vieta, &ei susiduriama su
prieingu variantu, t.y. kai t;stin ar trunkamo&i nusikalstama veika pradedama .ietuvo&e, o usienio valstybs
teritori&o&e nutr!ksta. Ci ivada perasi dl to, kad nusikalstama veika yra tam tikr element visuma.
3agrindiniai ios visumos elementai buvo reali"uoti u .ietuvos teritori&os rib, todl ta erdv yra
nusikalstamos veikos padarymo vieta. #adovau&antis tokia paia logika galima daryti ivad, kad .ietuvos
teritori&a neturi b!ti pripastama nusikalstamos veikos padarymo vieta, &ei .ietuvo&e &os darymui buvo
rengtasi, o daroma &i buvo u .ietuvos teritori&os rib. #ertinant .ietuvos teism praktik galima daryti ivad,
kad sprendiant klausim dl nusikalstamos veikos padarymo vietos vadovau&amasi tokiomis paiomis
taisyklmis. 3ripainus i taisykl; teisinga b!tina engti )vertinus pareiktas mintis dl veikos ir padarini
doktrinos taikymo autoriaus pastaba* ir kit logik ingsn, t.y. pripaint, kad veika, pradta u .ietuvos rib,
o baigta .ietuvo&e, pripastama padaryta .ietuvos teritori&o&e.
Bsant nusikalstamam neveikimui nusikalstamos veikos padarymo vieta turi b!ti pripastama ta, kurio&e asmuo
turi ir gali atlikti pareig. >ei auktinis, b!damas usieny&e, vengia b!ti paauktas privalom& karo tarnyb
)K D@F str.*, nusikalstamos veikos padarymo vieta yra .ietuva, o ne auktinio $aktin buvimo vieta. (aiau &ei
pareig reikia atlikti ten, kur yra asmuo )pavy"diui, darant veik, numatyt K @@F str.*, &o buvimo vieta bus
nusikalstamos veikos padarymo vieta.
1aug problem kyla tuomet, kai reikia nustatyti bendrininkau&ant padarytos nusikalstamos veikos viet. K F
straipsnio 7 daly&e tvirtinta nuostata, kad ,bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta vieta,
kurio&e i veika buvo padaryta, o &eigu vienas bendrinink veik kito&e vieto&e, &o veikimo vietaQ.
endrininkau&ant nusikalstama veika gali b!ti padaroma keliais b!dais+ @* kiekvienas bendrininkas padaro
veik .ietuvo&eJ 7* nusikalstamos veikos vykdyto&as veik padaro .ietuvo&e, o kiti bendrininkai u &os ribJ
D* vykdyto&as veik padaro u .ietuvos rib, o kiti bendrininkai .ietuvo&e.
3irmuo&u atve&u nustatant nusikalstamos veikos padarymo viet &oki problem nekyla, nes vis bendrinink
veikos buvo padarytos .ietuvo&e. (uo tarpu kitais atve&ais, &ei remsims anali"uo&ama .ietuvos baudiamo&o
kodekso norma, nustatyti, kur padaryta nusikalstama veika, nra lengva. Ci ivada daroma todl, kad minta
norma &os taikyto&o aikiai nein$ormuo&a, kaip suprasti $ormuluot; ,[ o &eigu bendrininkas veik kito&e vieto&e
&o veikimo vietaQ.
(aikant gramatinlogin aikinimo metod galima teigti, kad bendrininkams veikiant skirtingose vietose
nusikalstamos veikos padarymo vieta yra kiekvieno bendrininko veikimo vieta. Kitaip tariant, &ei keli
bendrininkai veikia keliose valstybse, tai kiekvieno & veikimo vieta bus nusikalstamos veikos padarymo vieta.
4utikime, situa%i&a paradoksali, nes daug&ant bendrinink veikimo viet, daug&a ir nusikalstamos veikos
padarymo viet.
Norint, kad normos, kuria reglamentuo&ama bendrinink daromos nusikalstamos veikos padarymo vietos
nustatymo taisykl, aikinimas netapt slyga pateiktoms ivadoms daryti, si!lytina vadovautis nuostata, kad
padaryta nusikalstama veika yra vis bendrinink bendr veiksm re"ultatas. (ai reikt, kad vis bendrinink
veiksm teisinis vertinimas tiesiogiai turi priklausyti nuo vykdyto&o padarytos veikos teisinio vertinimo. 5 viso
to iplaukia, kad &ei vykdyto&as padar nusikalstam veik .ietuvo&e, o &i buvo suorgani"uota usieny&e, tai visa
nusikalstama veika pripastama padaryta ne kur nors kitur, o tik .ietuvo&e. Naktin organi"atoriaus ar kito
bendrininko veika nusikalstamos veikos vietai nustatyti neturi &okios reikms. Cie asmenys veikdami usieny&e
bendrininkavo .ietuvo&e padaryto&e nusikalstamo&e veiko&e. Cios minties teisingum patvirtina pavy"diai i
.ietuvos teism praktikos.
6tkreiptinas dmesys tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vietos klausimas aktualus ir tuomet, kai
kalbama apie nusikalstamos veikos padarym virtualio&e erdv&e. (arkime, .ietuvo&e esantis mogus internetu
iplatina pornogra$ines nuotraukas, padarydamas daugelio valstybi audiamuosiuose kodeksuose numatyt
nusikalstam veik pornogra$i&os platinim ).: K D8A str.*.
Uinome, kad internetas ' virtuali erdv, kurio&e susitinka du sub&ektai, t.y. in$orma%i&os gav&as ir in$orma%i&os
skleid&as. 5n$orma%i&os skleid&as interneto puslap deda in$orma%i&, kuria naudo&asi in$orma%i&os gav&as.
>ei pagrindu laikytume i s%2em, galtume teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurio&e
veik udraustos in$orma%i&os skleid&as. (aiau problema ta, kad platinto&as deda in$orma%i& svetain;,
neturini &okios teritorins priklausomybs ir kuria gali bet kas naudotis.
Naktas, kad in$orma%i&a prieinama visiems poten%ialiems vartoto&ams, leido susi$ormuoti teori&ai, kad
nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurio&e vartoto&as in$orma%i& aptiko arba pasinaudo&o. Ci teori&a
m skintis keli po to, kai =inesotos #alsti&os )>6#* vyriausiasis prokuroras pareik, kad kiekvienas asmuo,
paskleidiantis internete in$orma%i&, ino, &og &i bus prieinama =inesoto&e, todl &is nusikalsta ia. 6kivai"du,
kad #alsti&os vyriausiasis prokuroras, spr;sdamas klausim dl nusikalstamos veikos padarymo vietos, rmsi
&au anali"uotu ob&ektyviuo&u teritoriniu prin%ipu. (aiau nagrin&amu atve&u io prin%ipo negalima taikyti, nes
tuomet kiekvienas asmuo, internete paskleidiantis neleistin in$orma%i&, nusikalsta ne tik =inesoto&e, bet ir
bet kurio&e kito&e valstyb&e, kurio&e i in$orma%i&a prieinama.
5n$orma%i&os skleid&ai ino, kad internete dta in$orma%i&a naudo&antis tam tikra kompiuterine te%2nika gali
b!ti prieinama bet kuriame ems kampely&e. >ei kiekviena valstyb, nordama taikyti teritorin prin%ip,
mgins remtis ob&ektiniu prin%ipu, susidursime su absurdika situa%i&a. (okiu atve&u kiekviena alis, kurios
teritori&o&e bus naudo&amasi in$orma%i&a, taps nusikaltimo arba baudiamo&o nusiengimo padarymo vieta.
=anau, kad ios ivados nepriimtinos.
(okiu atve&u sprendiant klausim dl nusikalstamos veikos padarymo vietos si!lytina vadovautis bendra
taisykle, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta vieta, kurio&e kaltininkas veik. (aiau taikydami i
taisykl; turime daryti ivad, kad kaltininkas veik ne kokio&e nors konkreio&e teritori&o&e, o niekam
nepriklausanio&e virtualio&e erdv&e.
3. 2kstradi!ija 3asmen idavimas4.
Bkstradi%i&a tai tarptautiniais, tarpvalstybiniais ir na%ionaliniais statymais reglamentuo&amas pro%esas, kai
viena valstyb kitai perduoda praom asmen, turint tiksl & teisti ar vykdyti &am paskirt bausm;.
Bkstradi%i&os pagrindai ir esmins slygos reglamentuotos K A straipsny&e. (aiau b!tina atkreipti dmes tai,
kad K A straipsnis i esms reglamentuo&a ne tik ekstradi%i&, bet ir asmen perdavim (arptautiniam
baudiama&am teismui kas nra ekstradi%i&a tikr&a io odio prasme.
6nali"uodami K A straipsnio @ ir 7 dalis, galima teigti, kad i .ietuvos :espublikos gali b!ti iduodami tiek
usienio valstybi pilieiai, tiek ir .ietuvos :espublikos pilieiai )&eigu toki galimyb; numato konkreti
tarptautin sutartis*. 3agrindas i asmen ekstradi%i&ai yra tarptautin sutartis.
Ciai dienai ekstradi%i&os pro%ese .ietuva turi vadovautis ne viena tarptautine sutartimi. 3aminti
galima tik kelias+ @AIH m. Buropos konven%i&a dl ekstradi%i&os ir @AHI m. pirmasis papildomas bei @AHG m.
antrasis papildomas protokolai, @AH8 m. Oagos konven%i&os dl kovos su neteistu orlaivi ugrobimu, @AH@ m.
=onrealio konven%i&os dl kovos su neteistais aktais, nukreiptais prie %ivilins avia%i&os saugum, visa eil
dviali ar daugiaali tarpvalstybini sutari dl teisins pagalbos %ivilinse, eimos ir baudiamosiose
bylose )pv"., sutartys su altarusi&a, =oldova, Pkraina, :usi&os Nedera%i&a, Ka"a%2stanu bei P"bekistanu*,
Konven%i&a dl supaprastintos ekstradi%i&os tvarkos tarp Buropos 4&ungos valstybi nari, parengta
vadovau&antis Buropos 4&ungos sutarties K.D straipsniu ir kt.
Kalbant toliau, b!tina atkreipti dmes ekstradi%i&os slygas ir pro%ed!r. 6tmintina, &og ekstradi%i&os slygos
nustatytos tiek K, tiek 3K, tiek ir visos eils .ietuvos :espublikos rati$ikuot ir sigalio&usi tarptautini
sutari. (ai svarbus momentas, pareigo&antis ekstradi%i&os pro%ese vadovautis ne vien tik na%ionaliniais teiss
aktais.
.ietuvo&e asmens ekstradi%i&os teismo pro%esas vyksta #ilniaus apygardos teisme. Cio teismo sprendimas gali
b!ti skundiamas .ietuvos apelia%iniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis.
Bkstradi%i& reikia skirti nuo asmen perdavimo klausimo, kuris gali b!ti ir turi b!ti nagrin&amas dviem
aspektais+
' asmen perdavimas (arptautiniam baudiama&am teismui )tai gali b!ti nuolat veikiantis (arptautinis
baudiamasis teismas bei ad hoc kurti ir veikiantys tarptautiniai baudiamie&i tribunolai )buvusiai >ugoslavi&ai
ir :uandai*J
' asmen pardavimas pagal Buropos areto order )K A'@ straipsnis*.
II skyrius. Baudiamosios atsakomybs pagrindai
3 TEMA. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SAMPRATA
(lausimai)
@. Nusikalstamos veikos samprata ir r!ys.
7. Nusikaltimo samprata ir poymiai. Nusikaltim klasi$ikavimas ir &o reikm.
D. audiamo&o nusiengimo samprata ir poymiai. Nusikaltimo ir baudiamo&o nusiengimo atribo&imas.
1. /usikalstamos veikos samprata ir r+ys.
#iena i iuo metu galio&anio K nau&ovi yra ta, kad atsirado visikai nau&as terminas nusikalstama veika
)K @8 straipsnis*. Cio termino @A9@ m. K nebuvo, todl gali kilti logikas klausimas, kokios yra ios
nau&ovs prieastys<
6tsakant klausim, vis pirma, reikia atkreipti dmes tai, kad nau&ame K alia nusikaltim atsirado ir
baudiamie&i nusiengimai kaip maiau pavo&ingos veikos, kurios taip pat daro al baudiamo&o statymo
ginamoms vertybms. !tent todl ikilo b!tinyb sukurti nau& termin, kur varto&ant b!t vardintas tiek
nusikaltimas, tiek ir baudiamasis nusiengimas.
#ertinant i nau&ov;, galime drsiai sakyti, kad tai dsninga baudiamosios teiss vystymosi
pasekm. 1augelio pasaulio valstybi baudiamuosiuose kodeksuose, skirtingai nei tai buvo @A9@ m. K,
apraomas ne vienas, o keli teiss paeidimai, kuriuos padarius skiriamos bausms ar kitos baudiamo&o
poveikio priemons. Ctai #okieti&o&e nusikaltimai skirstomi nusikaltimus, u kuri padarym skiriama ne
maesn kaip vieneri met atmimo bausm, ir baudiamuosius nusiengimus, u kuri padarym skiriama
bausm negali viryti vieneri met laisvs atmimo. 6ustri&os K taip pat iskiriami nusikaltimai )u &
padarym skiriama kalinimu iki gyvos galvos arba laisvs atmimu daugiau nei D metams* bei baudiamie&i
nusiengimai )visi kiti nusikaltimai*.
1ve&opas baudiamosios teiss reguliavimo s$eron patenkani teiss paeidim skirstymas siakni&;s ir
kituose emynuose. (o pavy"diu gali b!ti kad ir 3iet 6merikos valstybs. (iesa, yra ir toki valstybi, pv".,
6ngli&a, >6#, kur nusikaltimai skirstomi tris r!is. 3avy"diui, >ungtinse 6merikos #alstybse baudiamo&i
atsakomyb kyla u sunkius nusikaltimu )$elony*, baudiamuosius nusiengimus )misdemeanour* ir teiss
paeidimai )in$ra%tion*
Kita vertus, atkreiptinas dmesys tai, kad nau&o&o .ietuvos :espublikos K skiriamasis bruoas,
lyginant & su prie tai mint valstybi baudiamaisiais statymais, yra tas, kad pas mus u baudiamuosius
nusiengimus negali b!ti skiriama net maiausiai laiko trunkanti laisvs atmimo bausm. 1augiausiai kas
baudiam& nusiengim padariusiam asmeniui gali b!ti paskirta tai FI paros areto )K FA straipsnis*. Nors
aretas ir susi&;s su laisvs atmimu, bet tai nra taip vadinamo&i terminuoto laisvs atmimo bausm, kuri
skiriama nuo D mn. iki 78 met )K I8 straipsnis*.
2. /usikaltimo samprata ir poymiai. /usikaltim klasi5ikavimas ir jo reikm.
Uodis nusikaltimas tiek &ums, tiek kitiems asmenims girdtas ne kart. 6tskir asmen kategori&os
io odio prasm; suvokia skirtingai. #ieni iuo odiu apib!dina vis tai, kas, & manymu, prietarau&a
daugeliui priimtinoms visuomeninio gyvenimo taisyklms. Kiti iuo odiu apib!dina tik tam tikr, &iems
nepriimtin mogaus elges. (uo tarpu teisininkai tardami od ,nusikaltimasQ suvokia & ymiai siauriau ir su
tam tikru turiniu. (ad kyla logikas klausimas, kodl taip yra< 6tsakymas klausim yra gan paprastas.
1idio&i visuomens dalis nra teisininkai, todl &ie od ,nusikaltimasQ varto&a visur, kur &iems &is yra
tinkamas. Nra abe&oni, kad mes niekada ios situa%i&os nepataisysime, nes tinkamam ios problemos
suvokimui reikalingos tikrai ne menkos teisins inios. (odl asmenims neturintiems teisinio isilavinimo
atleistinas netinkamas odio ,nusikaltimasQ ar kokio kito teisinio termino varto&imas. (uo tarpu teisininkams
netinkamas nagrin&amo termino varto&imas neatleistinas. (eisininkas turi aikiai inoti, kodl vienoks mogaus
ar &uridinio asmens elgesys yra nusikalstamas, o kitoks ne< >is turi inoti ir nuo ko priklauso, ar tam tikras
elgesys bus pavadintas nusikalstamu ir kas turi teis; tai nuspr;stiK
4iekiant atsakyti iuos ir daugel kit su nusikaltimo samprata sietin klausim, b!tina
nusikaltim nagrinti teisine prasme. !tent teisine prasme, nes nema dmes nusikaltimui, kaip so%ialinio
gyvenimo reikiniui, skiria artimas baudiama&ai teisei mokslas kriminologi&a, kuri nagrin&a nusikalstamumo
prieastis, &o dinamik ir kt..
(erminas ,nusikaltimas0 teisine prasme vairi mokslinink ir vairiose valstybse apibriamas
skirtingai. 3irm kart nusikaltimo svoka buvo pateikta @HA@ m. 3ran%!"i&os K. 6nuometiniame ios
valstybs baudiama&ame statyme nusikaltimu buvo pripastama ,veika, kuri baudiama pagal galio&ant
baudiam& statym0. Lan panai nusikaltimo svoka pateikiama >aponi&os K, kur parayta, &og
,nusikaltimas tai kalta, prieinga teisei veika, kuri numatyta baudiama&ame kodekse0.
(uo tarpu >6# pavy"diniame K raoma, kad ,nusikaltimas tai elgesys, kuris be pateisinamos prieasties ir
neatleistinai daro didel; al asmens ar visuomens interesams arba sudaro grsm; tokiai alai atsirasti0. M
nusikaltimo apib!dinim savo esme pana!s ir vairi mokslinink pateikiami nusikaltimo apibrimai.
3avy"diui, yra toki mokslinink, kurie teigia, kad ,nusikaltimas tai bet kokio pob!dio teiss paeidimas,
kuris nukreiptas prie vis visuomen;0.
=atome, &og nors kalbama apie vien ir ta pat dalyk, &am apibrti naudo&amos skirtingos logins
konstruk%i&os. #ienur ak%entas yra $ormalus nusikaltimo poymis prieingumas teisei, kitur ' materialus
nusikalimo poymis, t.y. pavo&ingumas visuomenei.
#ertinant tai, galima teigti, kad ie du poi!riai nusikaltimo apibrim ir yra tarp sav;s konkuruo&anios
nuomons. Kita vertus, ten kur dvie& skirting teori& atstovai mgina pagrsti savo po"i%i&os teisingum,
visada atsiranda ir tam tikra prasme &as vieni&ani nuomoni. Cios teori&os atstovai, mano, kad apibriant
nusikaltim b!tina ak%entuoti tiek ir prieingum teisei, tiek ir veikos pavo&ingum. !tent ios teori&os
k!ni&imo pavy"dys yra nau&as .ietuvos :espublikos K.
.ietuvos :espublikos K nusikaltimo svoka pateikta @@ straipsnio @ daly&e, kur parayta, kad ,nusikaltimas
yra pavo&inga ir iame kodekse udrausta veika )veikimas ar neveikimas*, u kuri numatyta laisvs atmimo
bausmQ. #ertinant i nusikalimo svok, galima b!t teigti, &og &i yra gantinai lakonika. >uk perskait;
nusikaltimo apibrim, mes nesuprasime kam konkreti veika yra pavo&inga, &og &i udraudiama baudiamuo&u
statymu )baudiamuo&u kodeksu*< e to, i nusikaltimo svoka kai kuri mokslinink susilaukia kritikos dl
to, kad & $ormuluo&ant visikai be reikalo ak%entuo&amas materialus nusikaltimo poymis veikos
pavo&ingumas.
Nordami isiaikinti iuos ir dar kelet kit su nusikaltimo svoka susi&usi klausim, pradsime nuo
nusikaltimo svokos konstruk%ini klausim. (enka pripainti, kad tam tikra prasme teis!s tie, kurie teigia, &og
daugelio Buropos valstybi K nerasime tokio ar panaaus pob!dio nusikaltimo apibrimo. (o prieastys
kelios. Kai kuriose valstybse nusikaltimo svoka baudiama&ame kodekse i vis nepateikiama, nes is
klausimas paliktas baudiamosios teiss doktrinai )teori&ai*. ? kitose apibriant nusikaltim naudo&amas tik
$ormalus &os poymis prieingumas baudiama&am statymui. Kita vertus, reikia atkreipti dmes, &og net ir
tokiu atve&u nuo materialaus nusikaltimo poymio neatsiribo&ama. >uk nepriklausomai nuo to, ar is poymis
bus naudo&amas konstruo&ant nusikaltimo apibrim ar ne, vis vien &is tampa svarbiu tada, kada svarstomas
konkreios veikos kriminali"avimo klausimas. Neturt b!ti taip, &og statym leid&as kriminali"uo&a
atitinkamo pavo&ingumo nepasiekusias arba i vis nepavo&ingas veikas. 6tsivelgdami moment, kyla
b!tinumas panagrinti veikos pavo&ingumo moment, kuris, kaip &au buvo minta yra materialus nusikaltimo
poymis. >uk tik anali"s keliu bus galima isiaikinti, ar taip turi b!ti ireiktas is nusikaltimo poymis.
6pib!dinant pavo&ingumo poym danai teigiama, kad veika pavo&inga visuomenei. #ertinant i po"i%i&
tenka pastebti tai, kad &i neatlaiko kritikos. #is pirma, i prielaid galima daryti todl, kad visikai
nepagrstai naudo&amas absoliutus vienetas visuomen. Niekam ne paslaptis, kad visuomen nra vienalyt,
todl kyla klausimas, ar teisinga teigti, &og konkreti veika kriminali"uo&ama todl, kad tampa pavo&inga visiems
visuomens )so%iumo* nariams<
>uk niekam ne paslaptis, kad so%iumo atstov poi!riai konkreius klausimus skiriasi. #ieni puosel&a ir
stengiasi apsaugoti vienokias vertybes, kiti kitokias, o treti mano, &og nei vien nei kit puosel&amos vertybs
nra svarbios ir nemato problemos dl &oms daromos alos. (odl &au vien dl ios prieasties galima teigti,
kad ,veikos pavo&ingumas visuomenei0 yra netinkama materialaus nusikaltimo poymio $ormuluot. !t
ymiai tiksliau ir teisingiau, &ei pritartume &au daugiau nei prie imt met paplitusiai teori&ai, kuri teigia, kad
darant nusikaltim ksinamasi baudiamo&o statymo ginamas svarbiausias vertybes, ir sutartumme, kad
,veikos pavo&ingumas viepatau&aniai vertybi sistemai0, o ne ,veikos pavo&ingumas visuomenei0 turi b!ti
pripastamas materialiu nusikaltimo poymiu.
Kai kurie autoriai teigia, kad kaip savarankikas nusikaltimo poymis turi b!ti iskiriamas veikos poymis. Ci
po"i%i& ginantys mokslininkai teigia, kad neiskyrus veikos, kaip nusikaltimo poymio bus neaiku kokio
pob!dio ksinimasis turi b!ti baudiamas. e &okios abe&ons, tiesa yra tai, kad negalima pripainti
nusikaltimu mogaus sitikinimus, mintis, ,pavo&ing asmens b!sen0 ar panaaus pob!dio dalykus. Negalima
nusikaltimo padarymu kaltinti gyvulius ar gamtos &gas. (aip yra todl, kad veika turi turti visus b!tinus
poymius tiek $i"iologine, tiek psi%2ologine prasme.
(aiau, ar tai yra pagrindas kalbti apie veik kaip apie nusikaltimo poym< >uk visiems inoma ir tai, kad
kiekvieno mogaus veika turi b!ti motyvuota ir tikslinga. 3oelgio motyva%i&a ir tikslingumas yra valinio elgesio
b!tini poymiai, nes asmuo turi turti pasirinkimo laisv; tarp proso%ialaus ir aso%ialaus elgesio. (odl &ei nra
valios, motyva%i&os ir tikslingumo veik negalima pripainti nusikalstama. #ertinant ias mintis, galima b!t
teigti, kad motyvas ir tikslas taip pat turt b!ti nusikalstamos veikos poymiais. (aiau taip nra. (iesa,
gyvuo&a tokia teori&a, kad nusikaltimo poymiu turt b!ti kaltumas. >eigu kalbti apie kaltum kaip apie
nusikaltimo poym, tai galima sakyti, &og vargu ar pagrsta ir & pripainti savarankiku nusikaltimo poymiu.
>eigu mes kalbame baudiam& atsakomyb; u pavo&ingos veikos padarym, tai turime nustatyti ir kalt;, nes
kitaip paeisime vien i pagrindini baudiamosios teiss prin%ip nullum crimen sine culpa. )K 7
straipsnio D dalis*. !tent dl ios prieasties nemaa dalis mokslinink kaltum neskiria kaip savarankik
nusikaltimo poym. (aiau iuo klausimu negali b!ti kategorikos po"i%i&os. (odl remiantis i teorin; mint
vystani mokslinink darbais bei savo apgalvotais argumentais, galima b!t laikytis ir tokios po"i%i&os, &og
kaltumas yra savarankikas nusikaltimo poymis. Bsant pakankamai argumenta%i&ai, i po"i%i&a negalt b!ti
atmesta.
#ertinant pateikt in$orma%i&, galima daryti ivad, kad negini&amais nusikaltimo poymiais yra+
@. veikos pavo&ingumas viepatau&aniai vertybi sistemaiJ
7. veikos prieingumas teisei.
Nusistaius nusikaltim apib!dinani poymi rat, reikt &uos detaliai panagrinti.
3irmasis poymis veikos pavo&ingumas viepatau&aniai vertybi sistemai. 6ikinantis vardint poym,
pirmiausiai, dera isiaikinti k reikia terminas ,pavo&ingumas0.
1augeliui gali kilti klausimas, ar veika pripastama pavo&inga tik tuomet kai padaroma ala baudiamo&o
statymo saugomom vertybm< >ei tai b!t tiesa, tai nepasisekus gyvendinti nusikalstam sumanym, asmuo
neb!t traukiamas baudiamo&on atsakomybs. et, ar ta aplinkyb, kad sumanymas nepavyko gali daryti
mogaus )kalbsime b!tent apie mogaus darom veik, nes tik &is yra nusikalstamos veikos sub&ektas, o
&uridinio asmens baudiamosios atsakomybs slygos ' atskiras klausimas* poelg nepavo&ingu< e abe&o,
nepavykus nusikalstam sumanym negalima prilyginti vykusiam, taiau tokio elgesio pavo&ingumas
akivai"dus. !tent todl abie& K bendrosios dalies atitinkami straipsniai )K 7@ ir 77 straipsniai* numato
galimyb; patraukti asmen baudiamo&on atsakomybs u rengimsi padaryti nusikaltim ir pasiksinim
padaryti nusikaltim ar baudiam& nusiengim. 1l ios prieasties galima teigti, &og pavo&inga veika yra ne
tik ta, kuri daro al baudiamo&o statymo saugomoms vertybms, bet ir ta, kuri darant sudaro grsm; tokiai
alai atsirasti.
3aymtina, kad is nusikaltimo poymis yra ob&ektyvus. (ai reikia, kad, ar veika konkreiu laikmeiu
pavo&inga ar ne, nepriklauso nei nuo statymo leid&o, nei nuo institu%i&os taikanios statym valios. >uk veika
tampa pavo&inga ne todl, kad to kakas to nor&o, o todl, kad &i prietarau&a didia&ai so%iumo daliai
priimtinoms gyvenimo taisyklms. !tent todl galime teigti, &og statymas turi b!ti lyg ir visuomens interes
atspindys.
>ei statym leid&as kriminali"uo&a veik, kuri didiosios visuomens dalies nepripastama pavo&inga, tai tokio
veiksmo pasekms visiems inomos. Norma tampa neveikianti arba &os gyvendinimas tampa lyg kova su v&o
mal!nais. (okios praktikos pavy"diu gali b!ti taryiniais laikais nustatyta atsakomyb u spekulia%i&, u teis;
laisvai reikti savo mintis, u vartoto& apgaul; ir pan.*
Kalbant apie vertybes, kaip apie nagrin&amo poymio sudedam& dal, b!tina paminti kelis svarbius dalykus.
#is pirma, b!tina pasakyti, kad baudiamo&i teis gina labiausiai vertintinas vertybes, tokias kaip mogaus
gyvyb, &o sveikata, laisv, orumas ir. t.t. )vertybi skal; galima sudaryti velgiant K spe%ialiosios dalies
skyri pavadinimus*. >eigu veika daroma ala kuriai nors visuotinai pripaintai, didiausiai vertybei arba
sudaroma grsm tokiai alai atsirasti, tai tokia veika beslygikai tampa pavo&inga viepatau&aniai vertybi
sistemai ir gali b!ti kriminali"uo&ama.
6pib!dinant vertybes b!tina iskirti dvi vertybi kategori&as+ bendramogikos vertybs ir ideologins vertybs.
endramogikos vertybs pripastamos ir ginamos bene visose valstybse, nepriklausomai nuo valstybins
santvarkos, paproi, ipastamos religi&os ir pan. Kiek kitoks vertinimas yra ideologini vertybi. > ginimas
priklauso nuo to, kokia politin &ga , valdio&e, nuo to, kokia valstybin santvarka, kokia kult!ra, istori&a,
visuotin religi&a.
6ntras svarbus momentas tas, kad vertybi sistema nra statin. Ypa tai pasakytina apie ideologines vertybes.
#isiems tikriausiai yra aiku, kad aukiau minti $aktoriai turi didel; reikm; sprendiant klausim dl
atitinkamos vertybs apsaugos. (aiau svarbu, kad tai netapt vieninteliu kriteri&umi sprendiant klausim dl
vienos ar kitos vertybs apsaugos. !t klaidinga manyti, kad valdio&e esanti politin &ga neatsivelgdama
niek, o vadovaudamasi vien tik savo sitikinimais gali nuspr;sti, koki veik rayti nusikaltim sra, o
koki ibraukti. (aiau &ei kam nors toks noras kyla, tai &iems b!tina priminti &au isakyt mint, kad veika
tampa pavo&inga ne dl kieno nors valios, o dl to, kad taip lemia ob&ektyv!s $aktoriai )pv". bank kri"*.
(oliau apib!dinant veikos pavo&ingum, paymtina, kad &is %2arakteri"uo&amas dviem rodikliais+ pavo&ingumo
pob!diu ir pavo&ingumo laipsniu. 3avo&ingumo pob!d apsprendia tokie $aktoriai kaip+ nusikaltimo ob&ekto
vertingumas, nusikaltimo dalykas, veikos padarymo b!das, veikos pasekms, nusikaltimo sub&ektas, tikslas,
motyvas, kalts $orma. !tent dl savo pavo&ingumo pob!dio nuudymas yra daug pavo&ingesnis nusikaltimas
nei vagyst, vagyst daug pavo&ingesnis nusikaltimas nei melagingas praneimas apie nusikaltim ir t.t..
(uo tarpu pavo&ingumo laipsniu skiriasi tapat!s arba vienar!iai nusikaltimai. 3avy"diui, vagyst sibraunant
patalp )K @HG straipsnio @ dalis* labiau pavo&inga nei paprasta vagyst )K @HG straipsnio @ dalis*.
(aiau net ir tuo atve&u, kai veika yra pavo&inga viepatau&aniai vertybi sistemai, &i automatikai netampa
nusikaltimu. Ciandien m!suose prin%ipas nullum crimen sine lege nepa&udinamas, todl b!tinai reikia, kad &i
b!t aprayta baudiama&ame statyme. Kad ir kaip veika b!t pavo&inga, &i nebus nusikalstama tol, kol nebus
atitinkamo statymo. >uk nusikaltimas tai prieinga teisei veika.
Kita vertus, istori&a ino atve&us, kai prieingumas teisei nebuvo laikomas nusikaltimo poymiu. Nuo @AF8 m.
iki @AID m. teismas gal&o pripainti veik nusikalstama net ir tuo atve&u, &ei nebuvo atitinkamo statymo. (aip
buvo dl to, kad svarbiausiu ir vieninteliu nusikaltimo poymiu buvo veikos pavo&ingumas so%ialistinei
santvarkai.
Laliausiai, reikia atkreipti dmes tai, &og kai kurie autoriai teigia, kad ,baudiamumasQ taip pat yra vienas i
nusikaltimo b!tin poymi. 6tsivelgiant tai, kad galio&aniame K vienas i dvie& nusikaltim nuo
baudiamo&o nusiengim ribo&ani poymi yra veikos baudiamumas laisvs atmimo bausme, galima b!t,
kad i po"i%i&a verta dmesio. (aiau atsivelgiant tai, kad K negali b!ti tokio nusikaltimo, u kurio
padarym neb!t numatyta kokia nors bausm )nullum crimen sine lege, nullum poena sine lege*, galima teigti,
&og &is yra perteklinis.
6pibrus kas yra nusikaltimas ir isiaikinus nusikaltimo poymius svarbu aptarti nusikaltimo r!i problem.
Nusikaltimo klasi$ikavimo problema gali b!ti sprendiama vairiai. #iskas priklauso nuo to, pagal k &uos
klasi$ikuosime.
Nusikaltimus galima klasi$ikuoti pagal & sunkum, pagal ob&ekt, pagal nusikaltimo padarymo b!d, pagal
kalts $orm, pagal tikslus ir motyvus. e to, galimas statyminis ir doktrininis nusikaltim klasi$ikavimas.
Kalbant apie statymin nusikaltim klasi$ikavim, pradti reikt nuo to, kad nusikaltimai skirstomi tyinius
ir neatsargius )K @@ straipsnis*. 4avo ruotu tyiniai nusikaltimai papildomai skirstomi nesunkius,
apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Cio skirstymo pagrindas kaltininkui gr;sianios bausms dydis. Mstatym
leid&ai grietai nustat, kad &eigu sank%i&o&e numatyta grieiausia numatyta bausm neviri&a tre& met
laisvs atmimo bausm;, tai nusikaltimas yra nesunkus. (uo tarpu, &eigu statyme numatyta didiausia bausm
viris deimt met laisvs atmimo, tai nusikaltimas bus labai sunkus. Ceerius metus viri&anios laisvs
atmimo bausms dydis nustatytas sunkiam nusikaltimui, o viri&antis tre&us, bet neviri&antis eerius
apysunkiam nusikaltimui. #ertinant i K nau&ov;, galima &ai tik pritarti. Ci ivad galima paremti kad ir tuo,
&og skirtingai nei @A9@ m. K, papildius galio&ant nau&u nusikaltimu, nereikia daryti pakeitim bendro&o&e
daly&e. (iesiog pakanka to, kad statym leid&as nustato atitinkam sank%i& ir tokiu b!du automatikai
isprendia nusikaltimo sunkumo klausim.
Neatsarg!s nusikaltimai statymo lygiu neklasi$ikuo&ami. (aiau atsivelgiant tai, kad neatsargiu nusikaltim
yra vairiuose baudiamo&o kodekso skyriuose, &uos galima klasi$ikuoti pagal ob&ekt. (ai b!t doktrininis
nusikaltim klasi$ikavimas.
1oktrinos pagrindu galima klasi$ikuoti ir tyinius nusikaltimus. 3avy"diui, atsivelgiant tai, ar darant
tyinius nusikaltimus buvo naudo&amas smurtas ar ne, &uos galima klasi$ikuoti smurtinius ir nesmurtinius.
#isus nusikaltimus galima klasi$ikuoti padarytus nepilnamei ir pilnamei, padarytus spe%ialaus sub&ekto ir
visus kitus. Kitaip tariant, moksliniame )doktrininiame* lygy&e nusikaltim klasi$ikavimo pagrind gali b!ti
vairi
3. Baudiamojo nusien-imo samprata ir poymiai. /usikaltimo ir baudiamojo nusien-imo
atribojimas.
audiamasis nusiengimas yra nau&a nusikalstamos veikos r!is, apibrta galio&anio K @7 straipsny&e.
Ciame straipsny&e parayta, kad baudiamasis nusiengimas yra ,pavo&inga ir iame kodekse udrausta veika
)veikimas ar neveikimas*, u kuri numatyta bausm, nesusi&usi su laisvs atmimu, iskyrus aret0.
#ertinant baudiamo&o nusiengimo apibrim, taip pat galima iskirti du &o poymius.
audiamasis nusiengimas tai+
@. pavo&inga viepatau&aniai vertybi sistemai veikaJ
7. prieinga teisei veikaJ
5 pirmo vilgsnio baudiamo&o nusiengimo poymiai yra identiki nusikaltimo poymiams. (aiau tai tik
pirmas ir neteisingas sp!dis. 3amginkime isiaikinti kodl<
audiamasis nusiengimas ir nusikaltimas pana!s tuo, kad tai prieingos teisei veikos. 6tsakomyb tiek u
nusikaltim, tiek ir u baudiam& nusiengim yra galima tik tada, kada veika )veikimas ar neveikimas*
aprayta baudiama&ame statyme ir u &os padarym grasinama atitinkama bausme. Ciuo atve&u vl gi galio&a
visiems &au girdtas nullum crimen sine lege nullum poena sine lege prin%ipas. (uo tarpu poymis
pavo&ingumas viepatau&aniai vertybi sistemai baudiama&ame nusiengime ir nusikaltime identikas tik
savo iorine )odine* $orma. (urinio prasme &is yra kitoks.
(aip yra dl to, kad nevienodas atsakomybs u baudiamo&o nusiengimo ir nusikaltimo padarym dydis. >ei
baudiamasis nusiengimas negali b!ti baudiamas laisvs atmimo bausme, tai ir &o pavo&ingumas maesnis
nei nusikaltimo. audiamaisiais nusiengimais pripastamos veikos, kurios daro nedidel; al baudiamo&o
statymo ginamoms vertybms arba sudaro nedidels alos grsm; )pv". seksualinis priekabiavimas )K @I7
straipsnis*, vaiko nugirdymas )K @9@ straipsnio 7 dalis*, nedidels verts svetimo turto pagrobimas )K @HG
straipsnio F dalis* ir pan.*.
4 TEMA. NUSIKALTIMO IR BAU!IAMO"O NUSI!EN#IMO $NUSIKALSTAMOS VEIKOS%
SU&TIS
(lausimai)
@. Nusikalstamos veikos sudties samprata. Nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos sudties santykis.
7. Nusikalstamos veikos sudties poymiai.
D. Nusikalstamos veikos sudtis ir K spe%ialiosios dalies straipsnio normos dispo"i%i&a. > tarpusavio santykis.
F. Nusikalstamos veikos sudi r!ys.
Nusikalstamos veikos kvali$ikavimo samprata. Kvali$ikavimo etapai bei sub&ektai
1. /usikalstamos veikos sudties samprata. /usikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos sudties
santykis.
Nusikalstamos veikos sudtis tai ne i dien ar amiaus iradimas. Nusikalstamos veikos sudtis )lot. ' corpus
delicti* buvo inoma ir 4enosios :omos valstybs gyvavimo laikotarpiu. (aiau tuometin io teisinio termino
prasm buvo visai kita nei dabar. #ystantis mokslui vystsi ir nusikalstamos veikos sudties nagrin&imas. Cio
nepaprastai svarbaus teisinio termino anali"ei daug dmesio skyr vairi laik ir valstybi mokslininkai.
K 7 straipsnio F daly&e nustatyta viena pagrindini baudiamosios atsakomybs nuostat pagal baudiam&
statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamo&o statymo numatyt nusikaltimo ar
baudiamo&o nusiengimo sudt. (ai reikia, &og asmens baudiamosios atsakomybs pagrindas yra konkreios
nusikalstamos veikos sudties buvimas &o veiko&e. #ertinant aspekt, galima teigti, &og nusikalstamos veikos
sudties klausimas yra vienas svarbiausi baudiamosios teiss klausim.
Nusikalstamos veikos sudtis ' tai visuma ob&ektyvi ir sub&ektyvi poymi, kurie baudiamo&o statymo
ginamoms vertybms pavo&ing veik %2arakteri"uo&a kaip atskir nusikalstamos veikos r!. Nusikalstamos
veikos sudtis yra tam tikras modelis, kuris sugalvotas tikslu teisikai vertinti asmens padaryt pavo&ing
veik. >uk vien tik stebint tam tikrus ob&ektyvio&e tikrov&e pasireikianius asmens veiksmus, negalima daryti
ivad, kad padaryta nusikalstama veika. >uo labiau negalima daryti ivad, kokios r!ies i nusikalstama veika.
#isus iuo klausimu kylanius neaikumus galima paalinti tik nusikalstamos veikos sudties modelio pagalba.
Nepaisant to, kad nusikalstamos veikos sudtis yra tik mokslin abstrak%i&a, &os pagalba statym leid&as
kriminali"uo&a pavo&ingas veikas bei daroma ivada dl nusikalstamos veikos padarymo. Norint asmens veik
vardinti nusikalstama veika, b!tina nustatyti, &og &i atitinka visus rodintinus konkreios nusikalstamos sudties
poymius.
6pibrdami nusikalstamos veikos sudt, min&ome, &og nusikalstamos veikos sudtis tai tam tikr poymi
visuma. (ai reikia, kad &ei nerodomas nors vienas b!tinas konkreios nusikalstamos veikos sudties poymis,
mes negalime asmens traukti baudiamo&on atsakomybn. 1l ios prieasties negalima ir asmens vadinti
nusikaltliu. (ai galima daryti tik tada, kada siteis&a teismo kaltinamasis nuosprendis, kuris ir patvirtina, kad
asmens veiko&e buvo konkreios nusikalstamos veikos sudtis. Nusikalstamos veikos sudties modelis gelbsti
ne tik darant aukiau mintas ivadas, bet ir priskiriant veik tam tikrai nusikalstam veik grupei.
Nagrin&ant nusikalstamos veikos sudt svarbu isiaikinti ,nusikalstamos veikos0 ir ,nusikalstamos veikos
sudties0 termin santykio klausim.
6nali"uo&ant i problem, vis pirma, reikia ak%entuoti, &og ie terminai nra tapat!s, todl svarbu tiksliai &uos
vartoti. Nusikalstama veika yra ob&ektyvios tikrovs reikinys. Nusikalstamos veikos padarym galime stebti
kiekvienas, todl kiekvienas galime preliminariai teigti, kad konkretus asmens elgesys yra nusikalstamas.
(aiau galutin ivada, ar asmuo padar nusikalstam veik daroma tik tuomet, kai rodomi visi konkreios
nusikalstamos veikos sudties poymiai.
1l ios prieasties galima teigti, &og nusikalstamos veikos sudtis, prieingai nei nusikalstama veika, nra
ob&ektyvios tikrovs reikinys. Nusikalstamos veikos sudtis akiai nematoma. (ai teisinink iradimas, skirtas
teisinei ivadai daryti.
Nusikalstamos veikos sudtis skirta tik pro$esionalams, o paprastiems asmenims &i neinoma. (odl tik
teisininkai, pasitelkus nusikalstamos veikos sudties model, vertindami ob&ektyvio&e tikrov&e pasireikiani
veik, gali tiksliai atsakyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne.
6tribo&ant ,nusikalstamos veikosQ ir ,nusikalstamos veikos sudtiesQ terminus galime pasitelkti nusikalstamos
veikos ir nusikalstamos veikos sudties poymius. >ie nra vienodi, todl ir ie teisiniai terminai nra tapat!s.
2. /usikalstamos veikos sudties poymiai.
4iekiant detaliau nagrinti nusikalstam veik, baudiamosios teiss teori&a teigia, &og & sudaro tam tikr
poymi ob&ektyvi ir sub&ektyvi ' visuma. ?b&ektyv!s poymiai b!t ie+ baudiamo&o statymo ginamos
vertybs )ob&ektas*, pavo&inga veika, pavo&ingi padariniai, prieastinis ryys tarp pavo&ingos veikos ir pavo&ing
padarini, nusikalstamos veikos dalykas, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, rankiai, priemons,
b!das ir aplinkybs, nusikalstamos veikos sub&ektas bei & apib!dinantys spe%ial!s poymiai.
(uo tarpu sub&ektyvi& poymi skaiius yra ymiai maesnis. Ciai poymi grupei priskirtini+
pakaltinamumas, kalt, nusikalstamos veikos padarymo motyvas bei tikslas.
?b&ektyviuosius ir sub&ektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius galima b!t skirstyti
pagrindinius ir $akultatyviuosius. Cio skirstymo pagrindas nusikalstamos veikos sudties poymi reikm
konkreios nusikalstamos veikos apraymui bei rodin&imui. 3agrindiniais ob&ektyviaisiais nusikalstamos
veikos sudties poymiais b!t+ baudiamo&o statymo ginamos vertybs )ob&ektas*, pavo&inga veika, pavo&ingi
padariniai, prieastinis ryys tarp pavo&ingos veikos ir pavo&ing padarini bei nusikalstamos veikos sub&ektas.
? pagrindiniais sub&ektyviaisiais poymiais b!t+ pakaltinamumas ir kalt. #isi kiti nusikalstamos veikos
sudties poymiai yra arba $akultatyv!s ob&ektyvie&i sudties poymiai arba $akultatyv!s sub&ektyvie&i sudties
poymiai. 4%2emikai tai atrodyt taip+
Nusikalstamos veikos sudties
pagrindiniai poymiai
Nusikalstamos veikos sudties
$akultatyv!s poymiai
?b&ektyv!s nusikalstamos veikos
sudties poymiai
baudiamo&o statymo ginamos vertybs
)ob&ektas*J
pavo&inga veikaJ
pavo&ingi padariniaiJ
prieastinis ryys tarp pavo&ingos veikos
ir pavo&ing padariniJ
nusikalstamos veikos sub&ektas
nusikalstamos veikos dalykasJ
nusikalstamos veikos padarymo
laikasJ
nusikalstamos veikos padarymo
vietaJ
nusikalstamos veikos padarymo
rankiaiJ
nusikalstamos veikos padarymo
priemonsJ
nusikalstamos veikos padarymo
b!dasJ
nusikalstamos veikos padarymo
aplinkybsJ
spe%ial!s nusikalstamos veikos
sub&ekto poymiai
4ub&ektyv!s nusikalstamos veikos
sudties poymiai
pakaltinamumasJ
kalt
nusikalstamos veikos padarymo
motyvasJ
nusikalstamos veikos padarymo
tikslas
Mvairio&e teisin&e literat!ro&e teigiama, &og $akultatyv!s nusikalstamos veikos sudties poymiai
rodin&ami tik tada, kada &ie aprayti konkreios normos dispo"i%i&o&e, o pagrindiniai visuomet. (aiau tai nra
visika tiesa. >uk anali"uodami konkreias K norm dispo"i%i&as pamatysime, &og tokie poymiai kaip
prieastinis ryys ar pakaltinamumas niekada neapraomi, o toks poymis kaip pavo&ingi padariniai apraomas
tik tada, kada sukonstruo&ama materiali nusikalstamos veikos sudtis. (odl galima teigti, kad nepaisant to, &og
tam tikri ob&ektyv!s ar sub&ektyv!s nusikalstamos veikos sudties poymiai priskirtini prie pagrindini, vis dl
to, & apraymas konkreio&e nusikalstamos veikos sudty&e, o tuo paiu ir rodin&imas, turi tam tikr ypatybi.
Kitaip tariant, tam tikri nusikalstamos veikos sudties poymiai nors ir yra pagrindiniai, bet sudties aprayme
naudo&ami ne visuomet. 1l ios prieasties galima b!t teigti, kad nusikalstamos veikos sudties poymi
skirstymas pagrindinius ir $akultatyvius galimas tik teoriniame lygmeny&e. >ei kalbame apie konkrei
nusikalstam veik, tai visi rodintini poymiai tampa pagrindiniais. >uk nerodius nors vieno sudties
reikalau&amo poymio, asmuo negali b!ti pripaintas padariusiu konkrei nusikalstam veik.
3. /usikalstamos veikos sudtis ir B( spe!ialiosios dalies straipsnio normos dispo,i!ija. 6 tarpusavio
santykis.
Norint tiksliai nustatyti kiekvienos nusikalstamos veikos sudties poymius, reikia nagrinti K spe%ialiosios
dalies konkret straipsn, nes nusikalstamos veikos sudties poymiai apraomi ne kur kitus, o spe%ialiosios
dalies straipsnio normos dispo"i%i&o&e. !tent iuo aspektu ir ikyla nusikalstamos veikos sudties santykio su
spe%ialiosios dalies straipsnio norma problema.
Nagrin&ant konkretaus straipsnio normos dispo"i%i& gali kilti klausimas, ar rodintini tik tie nusikalstamos
veikos sudties poymiai, kuriuos statym leid&as apra konkreio&e dispo"i%i&o&e< >ei laikysims tos
po"i%i&os, kad nusikalstamos veikos sudties poymiai yra tik tie, kuriems statym leid&as suteik
baudiam& teisin; reikm;, t.y. panaudo&o konstruodamas normos dispo"i%i&*, tai tam tikrais, o tiksliau
tariant, daugeliu atve&u rodinti reiks tik kelis nusikalstamos veikos sudties poymius. 3avy"diui, K @HG
straipsnio @ dalies dispo"i%i&o&e aprayti tik ie nusikalstamos veikos sudties poymiai+ pavo&inga veika,
pavo&ingi padariniai ir nusikalstamos veikos dalykas. 6r tai reikia, kad toki poymi kaip kalt, sub&ektas,
baudiamo&o statymo ginamos vertybs ar prieastinis ryys nereikia rodinti<
4prendiant i dilem b!tina atminti, &og konkreios nusikalstamos veikos sudtis platesn nei normos
dispo"i%i&a. K nra nei vienos normos dispo"i%i&os, kurio&e b!t aprayti visi rodintini tos nusikalstamos
veikos sudties poymiai. >uk tokie poymiai kaip sub&ektas, pakaltinamumas ar prieastinis ryys straipsnio
normos dispo"i%i&o&e niekada neapraomi. (aiau tai nereikia, &og & tam tikrais atve&ais nereikia rodinti.
#ertinant tai kas pasakyta, galima daryti ivad, &og danai problemika nuspr;sti, kokie nusikalstamos veikos
sudties poymiai turi b!ti rodin&ami konkreiu atve&u. K ios problemos galima sakyti nesprendia. (ai
paliekama baudiamosios teiss teori&ai.
audiamo&o statymo saugomos vertybs normos dispo"i%i&o&e beveik niekada neapraomos, taiau ob&ekto
rodin&imas yra sie&amas su kiekviena nusikalstama veika. (aiau norint rodyti konkret ob&ekt, b!tina
nustatyti, kokios baudiamo&o statymo ginamos vertybs saugomos konkreia norma. (ai gan didel problema.
Nustatant nusikalstamos veikos ob&ekt galima pasiremti K spe%ialiosios dalies skyriaus pavadinimu. >ei
nusikalstama veika priklauso skirsniui ,nusikaltimai ir baudiamie&i nusiengimai nuosavybei, turtinms
teisms ir turtiniams interesamsQ tai tokios nusikalstamos veikos ob&ektas bus nuosavyb arba turtins teiss ar
turtiniai interesai. #iskas priklausys nuo konkreios nusikalstamos veikos pob!dio. (aiau tam tikrais atve&ais
skyriaus pavadinimas b!na labai lakonikas. (uomet reikia pasitelkti gramatik ir logik. (okiu pavy"diu gali
b!ti skyrius ,nusikaltimai ir baudiamie&i nusiengimai valstybs tarnybai0. >uk valstybs tarnyba gantinai
plati svoka, be to, ar tai yra vertyb< 3asitelk; logik galime teigti, kad, pavy"diui, kyininkavimo ob&ektas
yra valstybs institu%i& arba vieas paslaugas teikiani moni, staig ar organi"a%i& prestias.
Mrodin&ant tok poym kaip pavo&inga veika problem nekyla, nes is nusikalstamos veikos sudties
ob&ektyvus poymis visada apraomas normos dispo"i%i&o&e. 3roblem poym konkreti"uo&ant gali kilti tik
tada, kada normos dispo"i%i&a b!na blanketin. (okiu atve&u konkreti"uo&ant veik, reikia pasitelkti normos
dispo"i%i&o&e nurodytas taisykles, statym ar kit teiss akt.
3avo&ingi padariniai rodin&ami tik tada, kada nusikalstamos veikos sudtis b!na materiali. (okiu atve&u
rodin&amas ir prieastinis ryys tarp pavo&ingos veikos ir pavo&ing padarini.
Nusikalstamos veikos sub&ekto poymiai normos dispo"i%i&o&e nenurodomi. > %2arakteri"uo&antis
)apib!dinantis* poymis amius atskleistas K @D straipsnio @ ir 7 dalyse. Nusikalstamos veikos sub&ektas
rodin&amas tik tada, kada kyla abe&oni, ar konkretus mogus nusikalstamos veikos darymo metu buvo
sulauk;s statymo reikalau&amo amiaus. Kiti )$akultatyv!s* ob&ektyvie&i poymiai rodin&ami tik tuomet, kai
b!na aprayti straipsnio normos dispo"i%i&o&e. (odl iuo atve&u svarbu isiaikinti, kuris normos dispo"i%i&o&e
esantis odis kur nusikalstamos veikos sudties ob&ektyv $akultatyv poym paymi.
3akaltinamumo svoka K nepateikta. K @H ir @G straipsniuose su$ormuluotos tik nepakaltinamumo ir riboto
pakaltinamumo svokos. Nepaisant to, kad pakaltinamumas yra pagrindinis nusikalstamos veikos sudties
sub&ektyvus poymis, &is rodin&amas tik tada, kada tiriant ar nagrin&ant byl kyla abe&oni, ar nusikalstamos
veikos darymo metu mogus gal&o suprasti savo veiksm esm ir &uos valdyti.
Kalt yra taip pat pagrindinis nusikalstamos veikos sudties $akultatyvus poymis. Nepaisant to, kad kalt ne
visada apraoma normos dispo"i%i&o&e, &i turi b!ti rodin&ama kiekvienu atve&u. Ci ivad galima paremti tuo,
kad K 7 straipsnio D daly&e tvirtintas kalto asmens baudiamosios atsakomybs prin%ipas. 4kirtingai nei buvo
@A9@ m. K, galio&aniame baudiama&ame statyme nustatyti rodintina kalts $orma nra sunku. 7888 m. K
visi nusikaltimai ir baudiamie&i nusiengimai yra tyiniai, iskyrus atve&us, kada konkreiame straipsny&e
nurodyta, &og &ie gali b!ti padaryti ir neatsargiai arba tik neatsargiai.
(ikslas ir motyvas rodin&ami tik tuomet, kai aprayti straipsnio normos dispo"i%i&o&e. (aiau atkreiptinas
dmesys tai, kad sutinkamai su 3K normomis, motyvas ir tikslas turi b!ti nustatomi visose baudiamosiose
bylose. (odl reikia skirti svokas ,motyvo ar tikslo nustatymas0 ir ,motyvo ar
. /usikalstamos veikos sud7i r+ys.
#isos nusikalstam veik sudtys baudiamosios teiss teori&o&e klasi$ikuo&amos tam tikras r!is. 3irmiausiai,
nusikalstamos veikos sudtys skirstomos + bendr, r!in; ir konkrei. (ai taip vadinamo&i vertikalio&i
nusikalstam veik sudi klasi$ika%i&a.
endra nusikalstamos veikos sudtis tai ta vadinamo&i ob&ektyvi ir sub&ektyvi poymi visuma. (ai tas
bendras modelis, kurio pagrindu konstruo&ama konkreios nusikalstamos veikos sudtis. :!in nusikalstamos
veikos sudtis tai tam tikr poymi visuma, kuri apib!dina vienar!i nusikalstam veik grup;. 3avy"diui,
nusikalstamos veikos sudtis b!dinga nusikaltimams mogaus gyvybei ar sveikatai. (iek bendra, tiek r!in
nusikalstamos veikos sudtis yra teoriniai modeliai ir praktiniu poi!riu toks skirstymas nra naudingas.
Konkreti nusikalstamos veikos sudtis tai poymi visuma, apib!dinanti konkret nusikaltim ar baudiam&
nusiengim, aprayt K spe%ialiosios dalies straipsnio normos dispo"i%i&o&e, pv". nuudymo nusikaltimo
sudtis, turto prievartavimo nusikaltimo sudtis ir pan.
3agal pavo&ingumo laipsn nusikalstam veik sudtys skirstomos pagrindines )konstitu%ines*, privilegi&uotas
ir kvali$ikuotas. 3agrindin nusikalstamos veikos sudtis yra tuomet, kai nustatydamas veikos nusikalstamum
statym leid&as naudo&a minimal kiek poymi )pv"., K @7A straipsnio @ dalis*. (uo tarpu kvali$ikuota
nusikaltimo sudtis yra tuomet, kai statym leid&as apraydamas konkrei nusikalstam veik, naudo&a
papildomus poymius kurie, lyginant su pagrindin&e sudty&e esaniais, sunkina kaltininko atsakomyb; )pv".,
K @7A straipsnio 7 dalis*. 3rivilegi&uota sudtis yra tuomet, kai statym leid&as apraydamas konkrei
nusikalstam veik, naudo&a papildomus poymius kurie, lyginant su pagrindin&e sudty&e esaniais, lengvina
atsakomyb; )pv"., K @D8 straipsnis, K @D@ straipsnis*.
6tmintina, &og siekiant nustatyti ar nusikalstamos veikos sudtis yra kvali$ikuota ar privilegi&uota, reikia lyginti
sank%i&as. Kaip taisykl kvali$ikuotos ir privilegi&uotos sudtys talpinamos K straipsnio antro&e, treio&e ir
kitose dalyse. (aiau yra atve&, kai tokios sudtys iskiriamos atskir straipsn )pv"., K @D8 straipsnis, K
@D@ straipsnis ar K @D9 straipsnis*.
6tsivelgiant nusikalstamos veikos sudties poymi apraymo b!d &os sudtys skirstomos paprastas ir
sudtines. 3aprastos sudtys, tai sudtys su viena pavo&inga veika, viena kalts $orma, vienu ob&ektu. (uo tarpu
&ei nusikalstamos veikos sudtis yra su dviem ar didesniu kiekiu pavo&ing veik, dviem kalts $ormom ar
dviem ob&ektais &i bus sudtin )pv"., K 7ID straipsnis*. Cis skirstymas taip papt neturi &okios praktins
reikms, bet teorikai yra pagrstas.
1idiausi praktin; ir teorin; reikm; turi nusikalstam veik sudi skirstymas $ormalias ir materialias. Cio
skirstymo pagrindas nusikalstamos veikos sudties konstruk%i&os ypatybs. >eigu pavo&ingi padariniai )kartu
su pavo&inga veika* aprayti normos dispo"i%i&o&e, tai &ie tampa b!tinu konkreios nusikalstamos veikos
sudties poymiu. (okia nusikalstamos veikos sudtis yra materiali )pv"., K @7A straipsnis, K @HG straipsnis,
K @G8 straipsnis ir pan.*. >ei nusikalstamos veikos sudtis materiali, privalomu rodinti poymiu tampa ir
prieastinis ryys. >is rodin&amas tik materialiose nusikalstam veik sudtyse.
>eigu straipsnio normos dispo"i%i&o&e aprayta tik veika, tai tokios nusikalstam veik sudtys vadinamos
$ormaliomis. Ciais atve&ais atsakomyb atsiranda tik u veik )pv"., K 7I7 straipsnis, K 7AA straipsnis, K
D8@ straipsnis ir kt.*.
". /usikalstamos veikos kvali5ikavimo samprata. (vali5ikavimo etapai bei subjektai.
Nusikalstamos veikos kvali$ikavimas tai gyvenimikos situa%i&os teisinis vertinimas, pasireikiantis
$ormali"uota skaii kalba. Kvali$ikavimo esm ta, kad gyvenimikas atve&is lyginamas su tam tikra K
spe%ialiosios dalies norma ir tokio palyginimo re"ultate daroma ivada, kad konkretus mogaus elgesys atitinka
arba neatitinka konkretaus nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo poymius. Kitaip tariant, daroma teisin
ivada, kad asmens veika atitinka arba neatitinka konkretaus nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo sudties
poymius.
1anai girdime, kad kompetentingi asmenys teigia+ asmens elgesys atitinka .: K 77I straipsny&e numatytos
nusikalstamos veikos sudties poymius arba asmens veiko&e nra nusikaltimo, numatyto .: K @7A straipsnio
@ daly&e, sudties. 5 pirmo vilgsnio toki ivad padaryti nesunku. Kvali$ikuoti, turintys ger lyg teorini
ini asmenys gan greitai sugeba padaryti tokias ivadas. 5 pirmo vilgsnio tai yra tiesa, bet i tikr&
nusikalstamos veikos kvali$ikavimas labai sudtingas pro%esas.
Nusikalstamos veikos kvali$ikavimas susideda i tam tikr stadi&. 3irmo&i stadi&a ' baudiamosios teisins
normos parinkimas ir aikinimas. >eigu mogus neimano arba blogai imano statymus &is negals teisingai
kvali$ikuoti veikos. (odl labai svarbu studi& metais sisavinti baudiamosios teiss teori&. (ik tuomet galima
bus teigti, kad yra padti pagrindai baudiam& statym imanymui. 6ntro&i stadi&a tai konkretaus tiriamo&o
atve&o poymi nustatymas. Cio&e stadi&o&e labai svarbu tiriamo&e veiko&e atpainti normos, kuri buvo nagrinta,
poymius. (reia stadi&a tai konkretaus atve&o sulyginimas su baudiam&a norma ir tokio sulyginimo
re"ultate daroma teisin ivada. Ci ivada $ormali"uo&ama skaii kalba )asmens padaryta veika atitinka
)neatitinka* K @D@ straipsny&e apraytos veikos poymius.
Nusikalstamos veikos kvali$ikavimas turi b!ti atliekamas kompetentingo asmens ir tik teisin; reikm;
turiniame teisiniame dokumente. #isas baudiamosios bylos tyrimas prasideda ir baigiasi kvali$ikavimu.
3irmo&i pro%esin kvali$ikavimo stadi&a yra ikiteisminio tyrimo prad&imas, o galutin teismo nuosprendis.
Kvali$ikavimo sub&ektu gali b!ti ikiteisminio tyrimo pareig!nas, prokuroras ir teismas. >uo gali b!ti ir
advokatas ar nukent&;s asmuo. (aiau vien tik & atliktas veikos kvali$ikavimas negali b!ti galutiniu. #is vien
lemiamas vaidmuo yra ikiteisminio tyrimo pareig!no, prokuroro ar teismo. (ik ie kompetentingi pareig!nai,
atsivelgdami advokato ar nukent&usio&o argumentus, gali pakeisti &au atlikt veikos kvali$ikavim.
' tema. Nusi(a)stam*s +ei(*s *,-e(ty+ie-i .*ymiai
# $%&#'
(lausimai)
@. audiamo&o statymo ginam vertybi )ob&ekto* samprata ir r!ys. (eisingo nusikalstamos veikos ob&ekto
nustatymo reikm nusikalstam veik kvali$ikavimui.
7. 3avo&inga veika ir &os $ormos. 3avo&ingas veikimas ir pavo&ingas neveikimas.
D. 3avo&ingi padariniai.
F. Nakultatyv!s ob&ektyvie&i poymiai.
1. Baudiamojo *statymo -inam vertybi 3objekto4 samprata ir r+ys. 8eisin-o nusikalstamos veikos
objekto nustatymo reikm nusikalstam veik kvali5ikavimui.
#ienas i baudiamosios teiss teori&ai ir praktikai svarbi klausim yra baudiamo&o statymo ginam vertybi
)ob&ekto* problema. Cios problemos tyrimui nemaai dmesio skyr ymiausi vis laik mokslininkai. #isais
laikais buvo siekiama inagrinti nusikalstamos veikos ob&ekto teisin; prigimt, ry su kitais teisiniais
reikiniais bei viet nusikalstamos veikos sudty&e.
Nusikalstamos veikos ob&ekto problema nra vien teorin. 3raktikos anali" &au senai parod, kad
nusikalstamos veikos ob&ekto suvokimo problema eg"istuo&a ir ten. Ypatingai &i iryk&a veikos
kriminali"avimo bei veikos kvali$ikavimo metu.
Niekam nekyl abe&oni, kad nusikalstamos veikos ob&ektas yra tai k ksinamasi darant nusikalstam veik.
Ciuo klausimu sutaria visi mokslininkai. Linai kyla tada, kada reikia atsakyti klausim, kas yra nusikalstamo
ksinimosi ob&ektas. Ciuo klausimu eg"istavo vairiausi teori&. #ienu metu buvo teigiama, kad darant
nusikalstam veik ksinamasi teiss norm. Kiti laikosi nuomons, kad nusikalstamos veikos ob&ektas yra
visuomeniniai santykiai, kurie saugomi baudiam& norm pagalba. #ertinant ias po"i%i&as, galima teigti, &og
&os yra silpnai mokslikai pagrstos ir dl to nepritaikomos visiems atve&ams.
(uo tarpu eg"istuo&a ir universali teori&a, kuri teigia, &og nusikalstama veika ksinamasi teiss normos
saugom vertyb;. Cios teori&os autorius ymus -arins :usi&os teisininkas pro$esorius N. (agen%evas.
Cios minties prisilaiko ir dabartiniai .ietuvos baudiamosios teiss mokslininkai. 3asirmus b!tent pastar&a
teori&a, nekyla &oki problem sprendiant dilem, kas yra nuudymo, sveikatos sutrikdymo ar kokio nors kito
nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo ob&ektas.
Kalbant apie baudiamo&o statymo ginamas vertybes, b!tina paymti, kad kiekviena visuomen yra
nusistaiusi tam tikr vertybi skal;, kur aukiausio&e vieto&e yra labiausiai puosel&amos vertybs )pv".,
mogaus gyvyb, sveikata, laisv, orumas ir kt.*, o emiausio&e maiau svarbios, bet taip pat saugotinos
vertybs.
endrai pamus, galima iskirti dvi vertybi kategori&as+ bendramogikosios ir ideologins. endramogikos
vertybs pripastamos ir ginamos bene visose valstybse, nepriklausomai nuo valstybins santvarkos. (uo
tarpu poi!ris ideologines vertybes vairiose valstybse skiriasi. > 2ierar%2i&a bei apsauga priklauso nuo to,
kokia politin &ga valdio&e, nuo to, kokia valstybin santvarka, kokia kult!ra, istori&a, visuotin religi&a ir
pan.. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, apie kokios kategori&os vertybes kalbame, labiausiai puosel&amas
stengiamasi apsaugoti baudiam& norm pagalba.
6nali"uo&ant baudiamo&o statymo ginam vertybi klausim, aktualus tampa ir vertybi skirstymo klausimas.
3roblema tame, kad konkreti norma gali saugoti neb!tinai vien bendramogik ar ideologin; vertyb;, o dvi ar
net daugiau. (okiu atve&u ikyla nusikalstam veik sudi, saugani kelias vertybes problema. 6tmintina,
kad &eigu konkreti baudiamo&i norma ima apsaugon kelias vertybes, tai viena i & b!na pagrindin, o kita
papildoma )$akultatyvin*. !tent pagrindin vertyb apsprendia normos viet K norm sistemo&e.
3avy"diui, plimo darymo metu ala gali b!ti padaroma ne tik nuosavybei, bet ir mogaus sveikatai, &ud&imo
laisvei, &o garbei ar orumui. (aiau pagrindin iuos normos )K @G8 straipsnis* saugoma vertyb yra
nuosavyb, todl plimo straipsnis yra ne kokiame nors kitame, o RR#555 skyriu&e.
(aigi, pagrindin vertyb tai ta vertyb, kuri statym leid&as nori apsaugoti pirmiausiai, kai daromi panaaus
pob!dio nusikaltimai ar baudiamie&i nusiengimai. ? papildoma vertyb ta, kuri taip pat saugoma statymo
leid&o, taiau ne &i apsprendia nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo viet K spe%ialiosios dalies norm
sistemo&e.
audiamo&o&e teisin&e literat!ro&e labai danai usiminama apie nusikalstamos veikos ob&ekto $unk%i&
kvali$ikuo&ant nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. (eori&o&e netgi naudo&amas isireikimas
nusikalstam veik kvali$ikavimas pagal ob&ekto poymius.
6tmintina, &og priklausomai nuo to, ar teisingai nustatysime baudiamo&o statymo ginam vertyb;, priklausys
ir atitinkam baudiam& teisini padarini taikymas atitinkam veik padariusiam asmeniui. ? klaid, kurios
daromos kvali$ikuo&ant nusikalstamas veikas atsivelgiant baudiamo&o statymo ginamas vertybes, pasitaiko
labai daug.
.abai danai dl netikslaus ar netinkamo kvali$ikavimo usit;sia bylos nagrin&imas, alo&amas moni
gyvenimas ir pan.. (odl ikyla baudiamo&o statymo ginam vertybi reikms problema kvali$ikuo&ant
nusikalstamas veikas.
3aymtina, &og baudiamo&o statymo ginam vertybi nustatymas yra iskirtinai protin veikla. Norint
kvali$ikuoti veik pagal kriteri&, b!tina nustatyti+ @* kokia baudiamo&o statymo saugoma vertyb buvo
paeista darant nusikalstam veik, 7* kokio pob!dio ir dydio buvo padaryta ala, arba kitaip tariant, $aktinius
duomenis sugretinti su baudiam&a teisine norma. (aiau tai nra taip paprasta padaryti kaip pasakyti. (am
b!tina painti baudiamsias teisines normas. ? tai galima padaryti tik aikinant baudiam& statym.
(eori&o&e iskiriami tam tikri etapai, kurie padeda kvali$ikuoti nusikalstam veik pagal baudiamo&o statymo
ginamas vertybes )ob&ekt*. 3irmas etapas ' $aktini duomen, kurie %2arakteri"uo&a baudiamo&o statymo
ginamas vertybes nustatymas ir anali". Cio etapo metu nustatomi visi $aktiniai duomenys, kurie gali turti
reikms nustatant, kokiai baudiamo&o statymo ginamai vertybei padaryta ala. 1idiausios klaidos daromos
dl to, kad iame etape neteisingai nustatomos $aktins vykio aplinkybs arba ne visos $iksuo&amos. ? tam
tikrais atve&ais ios aplinkybs neteisingai teisikai vertinamos. (ikslu ivengti klaiding vertinim reikia+
isiaikinti, ar nustatytos ir vertintos visos $aktins aplinkybs, ar konkreios vertybs tikrai saugomos
baudiamosios normos, bei kokio pob!dio padaryta ala. Kitaip tariant, io etapo metu nustatomi ir iskiriami
patys bendriausi poymiai %2arakteri"uo&antys tam tikr baudiamo&o statymo ginam vertyb;.
6ntras etapas ' baudiam& teisini norm atranka )reikia paymti, kad iuo metu reikia nepamirti ir apie
kit teiss ak normas*. Cio etapo metu, pirmiausiai, pasirenkamas baudiamo&o kodekso skyrius. (ik tuomet
&ei bus teisingai iskirtas kuris nors K skyrius, galima bus priartti prie detali"avimo konkreios
baudiamo&o statymo ginamos vertybs vardi&imo.
6tkreiptinas dmesys, kad iuo atve&u labai svarbu isiaikinti, kuri i keli galim vertybi yra pagrindin.
3avy"diui, palyginkime du nusikaltimus K @IF straipsnis )meiimas* ir K D@D straipsnis )mirusio&o
atminimo paniekinimas*. =atysime, kad @IF straipsnis saugo toki vertyb; kaip gyvo mogaus garb ir orimas,
o K D@D straipsnis mirusio&o mogaus atminim. (ad tokiu atve&u reikia turti omeny&e, &og galima
paskleisti toki in$orma%i&, kuri bus melaginga, bet teisinis tokios veikos vertinimas priklausys nuo to, ar
in$orma%i&a yra apie gyv mog, ar &au apie mirus&. 4uklydus iame etape, teisiniai padariniai gali b!ti net ir
tokie, kad $aktikai nusikalstam veik padar;s asmuo liks nenubaustas )pv"., #. 3etkeviiaus baudiamo&o&e
bylo&e ikiteisminis tyrimas buvo pradtas pagal K @IF straipsnio 7 dal, bet teismas kaltinam& iteisino.
(okio sprendimo prieastis, netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas vieto& K D@D straipsnio 7 dalies
inkriminuota K @IF straipsnio 7 dalis*.
(reias etapas ' $aktini aplinkybi sugretinimas su atrinktomis baudiamosiomis normomis. Cio etapo metu
turi b!ti pasirinktos viena ar kelios normos tikslu &as nuodugniai inagrinti, atsivelgiant veikos poymius,
kurie %2arakteri"uo&a baudiamo&o statymo ginam vertyb;. (okios anali"s pasko&e atrenkama labiausiai
tinkanti baudiamo&i norma.
Ketvirtas etapas ' sprendimo primimas, kuris atsispindi tam tikrame pro%esiniame dokumente. Ciame etape
labai svarbu atkreipti dmes argumenta%i&. Kiekvienas sprendimas turi b!ti argumentuotas.
3aymtina, kad did&ant in$orma%i&os kiekiui ie etapai gali kartotis vairiose baudiamo&o pro%eso stadi&ose,
todl nenuostabu, &og galutinis pavo&ingos veikos kvali$ikavimas gali skirtis nuo pirminio kaip diena ir naktis.
(ame nra nieko blogo, &ei tik tokia veikla nesusi&usi su menka pavo&ing veik kvali$ikuo&anios asmens
kvali$ika%i&a.
2. .avojin-a veika ir jos 5ormos. .avojin-as veikimas ir pavojin-as neveikimas.
3avo&inga veika yra vienintelis, visais atve&ais apraant nusikalstam veik naudo&amas nusikalstamos veikos
ob&ektyvusis poymis. 3avo&inga veika apraoma kiekvieno&e nusikalstamos veikos sudty&e, o apib!dinama &i
gali b!ti, kaip neteistas, smoningas ir valingas mogaus elgesys, kuriuo daroma ala baudiamo&o statymo
saugomoms vertybms arba sudaroma grsm tokiai alai atsirasti. 5 pateikto apibrimo matyti, kad ne bet
koks mogaus elgesys gali b!ti pripastamas pavo&ingu. Norint veik pripainti pavo&inga, reikia inoti &os
turin.
3irma, niekada negali b!ti kalbos apie veik baudiam&a teisine prasme, &ei ob&ektyvio&e tikrov&e kil;
pokyiai buvo slygoti nenugalimos &gos, $i"ins ar psi%2ins prievartos. 6ntra, labai svarbu, &og veika
pasireikt iorikai ir galt realiai sukelti pokyius mus supaniame pasauly&e. (ik tuomet, kai veika
pasireikia iorikai ir realiai gali ob&ektyvio&e tikrov&e sukelti pokyius, &i gali b!ti pripastama pavo&inga.
5siaikinus pavo&ingos veikos turinio problem galime priartti prie &os pasireikimo $orm. (ikriausiai &au
nevienas pasteb&o tai, kad pavo&inga veika turi dvi atmainas+ pavo&ing veikim )delictum commissionis* ir
pavo&ing neveikim )delictum ommissionis*.
Neabe&otina, kad daniausiai nusikalstamos veikos padaromos veikimu. #artant bet kurios valstybs
baudiamuosius statymus matysime, kad b!tent i veikos atmaina daniausiai apraoma straipsni normos
dispo"i%i&ose. 6pibriant pavo&ing veikim galima pasakyti, kad tai aktyvus, smoningas ir valingas
mogaus elgesys, kuriuo daroma ala baudiamo&o statymo saugomiems griams arba sudaroma grsm alai
atsirasti. audiam&a teisine prasme veikimo pagrindas yra k!no &udesys. K!no &udesio ypatyb ta, kad &is
ob&ektyviai gali padaryti pokyius ioriniame pasauly&e. (ie pokyiai gali b!ti pro%esuose arba daiktuose. K!no
&udesiai gali pasireikti kaip skirting mogaus k!no dali &ud&imu, taip ir odiais )kalba*, gestais, mimika,
pieiniais bei raytine $orma.
3avo&ingas veikimas ir k!no &udesys yra labai artimos bet ne tapaios kategori&os. Ci mint &ums pateikiu dl
tos prieasties, kad re$lektoriniai ir impulsyv!s k!no &udesiai niekuomet nelaikomi pavo&ingais baudiam&a
teisine prasme. (uo paiu reikia nepamirti, kad veikimas daniausiai neb!na susi&;s su vienu k!no &udesiu.
(;siant toliau reikia pasakyti, kad kiekvienu atve&u svarbu nustatyti pavo&ingo veikimo ribas, t.y. &o pradi ir
pabaig. (aip yra dl to, kad teisingas i rib suvokimas turi svarbi reikm; vertinant nusikalstamos veikos
stadi&as, nustatant nusikalstamos veikos baigtumo moment, traukiant asmenis atsakomybn u
bendrininkavim, sprendiant savanoriko atsisakymo nuo nusikalstamos veikos padarymo, amnesti&os taikymo
bei patraukimo baudiamo&on atsakomybs senaties klausimus. #eikimo pradi priimta pripainti pirmuosius
smoningus ir valingus k!no &udesius, kurie kelia al baudiamo&o statymo ginamoms vertybms arba sudaro
grsm; tokiai alai atsirasti ir baudiami baudiamo&o statymo sank%i&o&e nustatyta bausme. #eikimo pabaiga
pradt reali"uoti veiksm nutraukimo momentas ar vis veiksm atlikimas.
6ntro&i, reiau pasitaikanti veikos $orma, yra pavo&ingas neveikimas. Nagrin&ant pavo&ing neveikim, kaip
pavo&ingos veikos $orm, reikia isiaikinti kelis svarbius dalykus. 3irmiausiai, svarbu isiaikinti kodl
eg"istuo&a i pavo&ingos veikos $orma. Laliausiai, b!tina isiaikinti atsakomybs u neveikim pagrindus.
>au buvo ak%entuota, kad pirmie&i mokslikai neveikim, kaip veikos r!, pagrind neoklasikai. (aiau
neabe&otina tai, kad tokie bandymai buvo daromi ir anksiau. 4iekiant pagrsti baudiamosios atsakomybs
kilim u pavo&ing neveikim, buvo anali"uo&ami pareigos veikti pagrindai. !tent dl ios prieasties apie
vairias teori&as kalbsime po to, kai pateiksime ir inagrinsime pavo&ingo neveikimo svok.
6pibriant pavo&ing neveikim galima pasakyti, kad tai pasyvus smoningas ir valingas mogaus elgesys,
kuomet neatliekami veiksmai, kuriuos asmuo privalo ir gali atlikti. e &okios abe&ons, baudiamo&i
atsakomyb asmeniui u pasyv &o elges kyla ne dl to, kad &is nieko nedaro, o dl to, kad toks &o elgesys daro
al baudiamo&o statymo saugomoms vertybms arba sudaroma grsm tokiai alai atsirasti.
Neveikimo pradia yra momentas, kai asmuo privalantis ir turintis reali galimyb; veikti to nedaro, o pabaiga
kelio neveikimui ukirtimas arba &o pabaiga.
Kalbant apie neveikim, inotina, kad asmuo baudiamo&on atsakomybn u pavo&ing neveikim traukiamas
tik tada, kada &is turi pareig veikti.
=oksliniai tyrimai iuo klausimu buvo vystomi &au R#5 a. pabaigo&e. !tent iuo laiku keli gyvenim
prad&o skintis pirmo&i ' bendramogikos pareigos teori&a. 6kivai"du, kad noras bausti bet kok nesikiim
plataus palaikymo nesulauk. Neturdama solidaus palaikymo bendramogikos pareigos teori&a nu&o
umartin, o &os vieton sto&o nau&a, bet panaios krypties teori&a spe%ialios pareigos teori&a.
Cios teori&os esm yra ta, kad baudiamo&i atsakomyb galima paeidus nuostat ,nekenk artimui0, bet yra ir
toki atve&u, kada &i galima dl to, &og asmuo nepadar veiksm, kuriuos &is prival&o atlikti. Ciuos nuostatos
pagrindu buvo iskirti atsakomybs u pavo&ing neveikim pagrindai+ @* spe%ialios pareigos veikti buvimasJ 7*
ios pareigos nesilaikymasJ D* pavo&ing padarini kilimas. 6not ios teori&os autori, spe%iali pareig veikti
suponuo&a+ @* statyme su$ormuluotas imperatyvasJ 7* teisiniai santykiai )pv"., santykiai tv ir vaikJ
sutuoktini santykiai ir pan.*J D* tiksli sutartis.
3astaro&i teori&a beveik niekuo nesiskiria nuo & kritikuo&ani mokslinink propaguo&amos teori&os, kuri
atsakomyb; u neveikim grindia prieastiniu ryiu. 3rieastinio ryio teori&os atstovai teig, kad i niekur
niekas neatsiranda, todl negalima patraukti baudiamo&on atsakomybn asmens, kuris matydamas, &og sk;sta
mogus nesuteikia &am pagalbos. Ciuo atve&u &is neatsakingas ne tik u kilusius padarinius, bet ir u pat
neveikim. Ne dl &o kalts asmuo prad&o sk;sti, todl ir kalbos apie atsakomyb; u pagalbos nesuteikim
negali b!ti. (ik tuomet, kai asmens pavo&ingos b!senos prieastis buvo kaltininko veikimas arba neveikimas,
galima baudiamo&i atsakomyb. (aiau net ir tokiu atve&u b!tina nustatyti, kad kelio ukirtimas pavo&ingoms
pasekmms buvo galimas. 3avy"diui, negalima kaltinti gydyto& dl neveikimo, kurio pasko&e asmuo mir,
&eigu nustatoma, kad neveikimas buvo slygotas tikru ino&imo, &og nieko negalima pakeisti. (uo tarpu aukl
yra atsakinga u vaiko mirt, &ei dl &os neapdairaus elgesio vaikas krito pr!d, o &i, turdama galimyb;
igelbti vaik, to nepadar.
6pibendrinus isakytas mintis galima teigti, &og abiem atve&ais mes turime ir pareig veikti ir prieastingum ir
galimyb; veikti. 3areig veikti lemia+ @* asmens pro$esi&a arba tarnybin padtis, 7* ankstesnis asmens elgesys,
D* teismo ar konstitu%i&os pareigo&ima
3. .avojin-i padariniai.
Kiekviena nusikalstama veika ioriniame pasauly&e sukelia tam tikrus pokyius. Ciems pokyiams vardinti mes
naudo&ame termin pavo&ingi padariniai. Nepaisant to, kad nra tokios pavo&ingos veikos, kuri nesukelt
koki nors pavo&ing padarini, & rodin&imas apspr;stas nusikalstamos veikos sudties konstruk%i&os
ypatybmis. Kaip inia, pavo&ingi padariniai rodin&ami tik materialiose nusikalstam veik sudtyse. (ik
tuomet &ie tampa b!tinu nusikalstamos veikos sudties poymiu. Bsant $ormaliai sudiai pavo&ingi padariniai
straipsnio normos dispo"i%i&o&e neapraomos ir yra u nusikalstamos veikos sudties rib. (aip daroma dl to,
kad tam tikrais atve&ais alos imatuoti nra galimybs arba &os dydis neturi prasms vertinant veikos
pavo&ingum. (am tikrais atve&ais pavo&inga veika &au savaime yra pakankamas veikos pripainimo
nusikalstama $aktorius. e to, b!na toki pavo&ing veik, kuri padarini tekt laukti labai ilgai )pv".,
geno%idas )K AA straipsnis*.
4kirtingai nei $ormaliose, materialios sudtyse vien pavo&ingos veikos atlikimas neleidia teigti, kad buvo
padaryta baigta nusikalstama veika. 4kirtingai nei pirmuo&u, iuo atve&u, lemiam reikm; turi pavo&ing
padarini atsiradimas.
6pibendrinant reikt ak%entuoti, kad pavo&ingi padariniai tai tam tikro pob!dio ala. Uala gali b!ti turtin,
$i"in, moralin, so%ialin, politin ir pan. (aiau ne visos &os turi vienod baudiam& teisin; reikm;.
3aprastai pavo&ingi padariniai apraomi nusikalstamos veikos sudty&e, kai &ie susi&; su $i"ins, moralins arba
turtins alos padarymu.
. 9akultatyv+s objektyvieji poymiai.
Kaip inia $akultatyv!s nusikalstamos veikos sudties ob&ektyvie&i poymiai yra+ nusikalstamos veikos dalykas,
nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, b!das, rankiai, priemons, aplinkybs bei spe%ial!s
nusikalstamos veikos poymiai. Cie sudties poymiai rodin&ami tik tuomet, kai aprayti konkreios normos
dispo"i%i&o&e. >ei normos dispo"i%i&o&e apraytas poymis nerodomas, tai nerodoma ir visa konkreios
nusikalstamos veikos sudtis.
Kita vertus, visi puikiai suvokiame, kad kiekviena nusikalstama veika padaromas tam tikro&e vieto&e, tam tikru
laiku, tam tikru b!du. 1anai darant nusikalstam veik naudo&ami tam tikri rankiai ar priemones. !tent dl
to, .ietuvos :espublikos audiamo&o pro%eso kodekso D8I straipsny&e nustatyta, kad apraomo&o&e
apkaltinamo&o nuosprendio daly&e be kita ko turi b!ti idstoma rodyta pripaintos nusikalstamos veikos
aplinkybs+ vieta, laikas, b!das kitos svarbios aplinkybs. (aiau iuo atve&u turime omeny&e ne i poymi
rodin&im sudties, o grynai $akto prasme.
5siaikinus bendrus klausimus, susi&usius su nusikalstamos veikos sudties ob&ektyvi $akultatyvi poymi
rodin&imu, b!tina apie &uos pakalbti detaliau.
Nusikalstamos veikos dalykas yra labiausiai probleminis nusikalstamos veikos sudties ob&ektyvus $akultatyvus
poymis. audiamosios teiss teori&o&e isakoma vairi nuomoni dl dalyko svokos, teisins prigimties ir
t.t. 3avy"diui, dstoma, kad nusikalstamos veikos dalykas ' tai daiktai, kurie naudo&ami darant nusikalstam
veik. #ertinant i po"i%i&, galima b!t teigti, &og &i neteisinga. >uk tam tikrais atve&ais darant nusikalstam
veik nukenia ir dalykas )pv"., turto sunaikinimas ar turto sualo&imas )K @GH ar @GG straipsniai*, o
nusikalstamos veikos darymui naudo&ami daiktai yra rankiais arba priemonmis, t.y. visai kitais
ob&ektyviaisiais poymiais.
#isikai nepriimtina ir ta nuomon, kuri siaurina nusikalstamos veikos dalyk iki materialaus daikto sampratos,
teigiant, kad dalykas yra materialaus pasaulio daiktas, kurio gamyb ar igavim dtas mogaus darbas, ir
kuris turi savo kain.
#isikai pagrstai baudiamosios teiss teori&o&e isakoma mintis, kad nusikalstamos veikos dalyku gali b!ti ir
nematerialaus pasaulio daiktai )pv"., teis turt sukiavimo atve&u )K @G7 straipsnis* ar turtinio pob!dio
veiksmai )K @G@ straipsnis* ir pan..
6tkreiptinas dmesys tai, kad isakoma po"i%i&a, &og nusikalstamos veikos dalykas yra bet kokios
nusikalstamos veikos padarymo atve&u. Ciai po"i%i&ai reikt nepritarti. 6tsivelgiant tai, kad nusikalstamos
veikos dalykas yra $akultatyvus poymis, galime teigti, kad &is nra b!dingas kiekvienai nusikalstamos veikos
sudiai.
1ar viena su nusikalstamos veikos dalyku susi&usi problema yra ta, ar mogus gali b!ti nusikalstamos veikos
dalyku. =anytume, kad maiausiai nepadoru, o galiausiai ir neteisinga apie mog kalbti, kaip apie
nusikalstamos veikos dalyk. Umogus yra tik teisini santyki dalyvis ir kai &am padaroma ala, 3K norm
pagrindu &is tampa ne dalyku, o nukent&usiuo&u.
Nusikalstamos veikos padarymo vieta tai ta vieta kur &i pasireik ob&ektyvio&e tikrov&e. Cis $akultatyvus
poymis baudiamo&o kodekso straipsnio normos dispo"i%i&o&e vardi&amas ne taip &au danai, nepaisant to, kad
kiekviena nusikalstama veika padaroma tam tikro&e vieto&e. (ik tuomet, kai vieta tampa ypa reikminga
sprendiant klausim, ar asmens elgesys bus nusikalstamas, statym leid&ai & nurodo straipsnio normos
dispo"i%i&o&e, taip reikalaudami &os rodin&imo )pv"., K @AA straipsnis*.
6pib!dinant nusikalstamos veikos padarymo laik, galima pasakyti t pat. 3ridurti reikt tik tiek, kad teismas
visuomet atsivelgia nusikalstamos veikos padarymo laik. (am tikrais atve&ais nusikalstamos veikos
padarymo laikas daro labai didel; tak bausms skyrimui. (arkim, &ei nusikalstama veika padarytas
epidemi&os, epi"ooti&os ar kitu visuomenei sunkiu laiku, kaltininkui skiriama bausm bus didesn nei paprastai.
K straipsnio normos dispo"i%i&o&e nusikalstamos veikos padarymo b!das vardi&amas tuomet, kai &is turi
esmin; tak atribo&ant tam tikrus veiksmus. 3avy"diui, turto pagrobimo tikslu varto&amas $i"inis smurtas ar
grasinama & panaudoti. (okiu atve&u kaltininko veiksmai bus vertinami kaip plimas )K @G8 straipsnis*, kai
tuo tarpu &eigu kaltininkas grobia turt be smurto, tai &o veiksmus galima b!t vertinti kaip vagyst; )K @HG
straipsnis*. 1anas atve&is, kai nusikalstamos veikos padarymo b!das yra nusikalstam veik kvali$ikuo&antis
poymis )pv"., K @HG straipsnio 7 daly&e nurodytas sibrovimo poymis*. (ai darydamas statym leid&as
ak%entuo&a tam tikr nusikalstamos veikos padarymo b!d kaip pavo&ingesn ir todl numato daug grietesnes
sank%i&as.
Nusikalstamos veikos padarymo rankiai tai daiktai ir priemons, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudo&a
darydamas nusikalstam veik. 1aniausiai rankiais betarpikai veikiamas nusikalstamos veikos dalykas arba
nukent&;s asmuo. Nusikalstamos veikos rankiai naudo&ami ir patekim gyvenamas patalpas, saugyklas ar
kitus ob&ektus tikslu. 1aniausiai is poymis apraomas straipsnio normos dispo"i%i&o&e tada, kada statym
leid&as nori sugrietinti atsakomyb; )pv"., @G8 straipsnio 7 dalis*.
Nusikalstamos veikos padarymo priemons tai daiktai betarpikai nenaudo&ami nusikalstamai veikai padaryti,
bet palengvina atlikti nusikalstamus veiksmus arba sudaro nusikalstamos veikos materialias prielaidas )pv".,
transporto priemon, kuri pasitelkiama iveti pavogtus daiktus*. Nusikalstamos veikos padarymo priemons
straipsnio dispo"i%i&o&e apraomos itin retai.
4pe%ial!s nusikalstamos veikos sub&ekto poymiai tai kriteri&ai, kuriais remiantis kaltininkas iskiriamas i
bendros nusikalstamos veikos sub&ekt rato. Mstatym leid&ai, nustatydami baudiam& atsakomyb; u tam
tikr nusikalstam veik padarym, siaurina i veik galini padaryti sub&ekt rat naudodami spe%ialiuosius
sub&ekto poymius. (aip daroma todl, kad ne kiekvienas sulauk;s nustatyto amiaus $i"inis asmuo gali
padaryti tam tikro pob!dio nusikalstamas veikas. Cias nusikalstamas veikas gali padaryti tik tie asmenys, kurie
dirba tam tikr darb, uima atitinkamas pareigas ar pasiymi kitomis spe%i$inmis savybmis. Nusikalstamos
veikos sudtys, kuriose nurodyti ie asmenys, gali b!ti vadinamos sudtimis su spe%ialiais sub&ekto poymiais.
4pe%ialus sub&ektas ypatingas tuo, kad kitokia &o visuomenin ar tarnybin padtis )pv"., valstybs tarnauto&as*,
pro$esi&a )pv"., gydyto&as*, demogra$iniai duomenys )pv"., .: pilietis*.
(ikriausiai niekam nekyla abe&oni dl to, kad paprast asmen kaltinti kyininkavimu )K 77I straipsnis* b!t
absurdika, nes &is neturi tam tikr galio&im, kuri pagalba gali kak nuspr;sti. (aiau niekas nedraudia tok
asmen bausti u bendrininkavim kyininkau&ant. (as pats pasakytina ir kitas veikas.
4iaurindamas asmen, atsaking u tam tikras nusikalstamas veikas, rat statymu leid&as apie tai nurodo
straipsnio normos dispo"i%i&o&e.
audiamosios teiss teori&o&e spe%ialaus sub&ekto poymiai klasi$ikuo&ami vairiai. 1aniausiai pateikiama
tokia klasi$ika%i&a+
@* poymiai %2arakteri"uo&antys so%ialin;, demogra$in; arba teisin; sub&ekto padt )pv"., pilietis,
tarnauto&as, gydyto&as, auktinis, liudyto&as, nuteistasis*J
7* $i"iniai kaltininko bruoai )pv"., amius, lytis, sveikatos b!kl, darbingumas*J
D* sub&ekto ir nukent&usio&o tarpusavio santykiai )pv"., giminiki santykiai, tarnybiniai santykiai*.
6tkreiptinas dmesys tai, kad spe%ialaus sub&ekto svokos ir poymi suvokimas turi svarbi reikm;
kvali$ikuo&ant nusikalstamas veikas. >ei normos dispo"i%i&o&e nurodytas spe%ialus sub&ektas, tai &oks kitas
asmuo negali b!ti konkreios nusikalstamos veikos vykdyto&u. (aiau klaidinga manyti, kad asmuo neturintis
spe%ialaus sub&ekto poymi negali b!ti konkreios nusikalstamos veikos bendrininku )organi"atoriumi,
pad&&u ar kurstyto&u*.
## $%&#'
(lausimai)
@. 3rieastinis ryys tarp pavo&ingos veikos ir pavo&ing padarini. >o nustatymas.
7. 3rieastinio ryio teori&os.
1. .rieastinis ryys tarp pavojin-os veikos ir pavojin- padarini. 6o nustatymas.
3rieastinio ryio problema pradta nagrinti 4enovs :omo&e. 3irmiausia, prieastinio ryio nustatymo
problemos kilo kvali$ikuo&ant veikas, kuriomis buvo siekiama padaryti al tokioms vertybms kaip gyvyb ar
sveikata. ? daug nuodugniau i problema pradta nagrinti #iduramiais.
Ciuo laikotarpiu buvo parengta nemaai prieastinio ryio nustatymo taisykli. .engviausia prieastin ry
galima buvo nustatyti tuomet, kai padaryti paeidimai kitoki pasekmi, nei mirtis ar sveikatos sutrikdymas ir
negaldavo sukelti. (aiau esant net ir tokiems paeidimams buvo nustatomas F8 dien terminas, kuriam su&us
kil; padariniai nebuvo sie&ami su padaryta pavo&inga veika. >ei per laikotarp neatsirasdavo siekiami
padariniai, buvo manoma, kad vlesn & atsiradimo prieastis yra kita. Mdomu tai, kad vliau is terminas
vairiose valstybse buvo kitoks. Ctai .ietuvo&e iki @AAD m. galio&o D8 dien laikotarpis. (uo tarpu 6ngli&o&e is
terminas net ir iandien yra vieneri metai.
1abartin&e baudiamosios teiss teori&o&e prieastinis ryys suprantamas kaip ob&ektyvus
nusikalstamos veikos sudties poymis, rodintinas materialiose nusikalstam veik sudtyse. Nepaisant to,
kad kiekvienas veikimas ar neveikimas neivengiamai sukelia tam tikrus pokyius mus supanio&e ob&ektyvio&e
tikrov&e, $ormaliose nusikalstam veik sudtyse padariniai yra u sudties rib, todl atkrenta poreikis
rodinti ir prieastin ry tarp konkreios veikos ir konkrei padarini.
6pib!dinant prieastin ry, reikt pasakyti ir tai, kad teisininkai prieastin ry turi i!rti kaip ob&ektyviai
eg"istuo&ant ry tarp mogaus elgesio ir tam tikr padarini, u kurias iam mogui tenka atsakyti.
audiamosios teiss aspektu, mus domina ryys tarp visuomenei pavo&ingos ir baudiama&ame statyme
apraytos nusikalstamos veikos ir pavo&ing padarini.
Kalbant apie prieastin ry naudo&amos dvi svokos ' prieastis ir padarinys. 3rieastis yra tai, kas sukelia
padarin, o padarinys tai prieasties idava. :emdamiesi visuotiniu reikini sryio prin%ipu, inoma, kad
kiekvienas reikinys yra veikiamas daugelio &g. (odl bet kuris padarinys yra keli prieasi veikimo
re"ultatas. .ietuvos baudiamo&o&e teis&e nereikalau&ama nustatyti visas kilusi padarini prieastis ar visus
galimus padarinius, kuriuos sukelia tiriamo&i prieastis. (iriant ir nagrin&ant baudiam& byl reikia nustatyti
prieastin ry tarp statyme vardintos pavo&ingos veikos ir pavo&ing padarini.
6tmintina ir tai, kad prieastinio ryio $akto tarp pavo&ingos veikos ir pavo&ing padarini
konstatavimas dar nereikia, kad asmuo turi b!ti patrauktas baudiamo&on atsakomybn. Lalutin ivada
daroma tuomet, &ei veika buvo padaryta kaltai tyia ar dl neatsargumo.
5vad apie prieastinio ryio buvim ar nebuvim daro byl tiriantis ar nagrin&antis kompetentingas valstybs
pareig!nas, pasiremdamas vykio vietos api!ros, liudyto&, tariamo&o, kaltinamo&o apklausos protokolais,
spe%ialisto ar eksperto ivadomis bei kt. pro%esiniais dokumentais. ? esminis io aspekto klausimas, tai
prieastinio ryio teori& iskyrimo ir taikymo ivadai, ar yra prieastinis ryys tarp baudiama&ame statyme
apraytos veikos ir aprayt padarini daryti.
2. .rieastinio ryio teorijos.
1augiausia prieastinio ryio teori& atsirado R5R a. uvo inomos tokios teori&os, kaip+ b!tinos pasekms
teori&a, pakankamos prieasties teori&a, tiesiogins pasekms teori&a, betarpikos pasekms teori&a, artimiausios
prieasties teori&a ir pan.. (aiau pagrindins buvo dvi+ conditio sine gua non ir adekvataus prieastingumo
teori&os.
#isuotinai priimtina, kad prieastinis ryys, kaip nusikalstamos veikos sudties ob&ektyvus poymis,
rodin&amas tik materialiose nusikalstamos veikos sudtyse. (ik rodius prieastin ry tarp pavo&ingos
veikos ir pavo&ing padarini, galima spr;sti klausim dl asmens patraukimo baudiamo&on atsakomybn. (uo
tarpu &ei nusikalstamos veikos sudtis $ormali, prieastinis ryys nerodin&amas.
#isiems turb!t suprantama, kad kiekvieno reikinio eg"istavimui reikia keli ante%edent. Kitaip tariant, &ei
neb!t i ante%edent, tai neb!t ir reikinio apie kur kalbame. Norint ivysti nam, reikia, kad b!t atlikta
visa eil darb. (as pats pasakytina ir apie aso%ial reikin. Norint, kad mogus !t nuo kulkos reikia, kad
kakas pagamint ginkl, ovinius, parduot &uos poten%ialiam nusikaltliui, o is &uos panaudot numatytam
tikslui pasiekti ir pan.
Cios mintis leidia mums teigti, kad tam tikro reikinio prieasi turime iekoti tarp b!tin &o ante%edent.
(aiau galima klausti, ar konkretaus reikinio prieastimi tursime pripainti i ante%edent visum, ar tik kai
kuriuos i &<
M klausim vair!s mokslininkai atsako skirtingai. #ieni teigia, kad reikinio prieastimi b!tina pripainti
visus & slygo&usius ante%edentus. (arp ios po"i%i&os atstov buvo ymus pasaulio logikas 1. 4. =ilis.
1. 4. =ilis man, kad konkretaus reikinio prieastimi reikia pripainti visum $aktori, kurie slygo&o
atitinkamo reikinio atsiradim. >o manymu visos reikinio prieastys turi vienod reikm;, kitaip neb!t ir
paio reikinio.
Kalbant apie baudiamosios teiss moksle susi$ormavusias prieastinio ryio teori&as, tai galima sakyti, kad
artimiausia 1. 4. =ilio yra ta, kurios pagrindu galima teigti, kad prieastinis ryys tarp pavo&ingos veikos ir
pavo&ing padarini yra tada, kada konkreti veika buvo viena i b!tin konkrei padarini prieastis. Kitaip
tariant, neb!t ios veikos, neb!t ir konkrei padarini. Ci teori&a pasauly&e inoma kaip teori&a conditio sine
qua non )prieastis be kurios neb!t[*.
Ci prieastinio ryio teori&a iuo metu yra paplitusi bendrosios teiss valstybse. Ctai 6ngli&o&e buvo nuteistas
u neatsarg gyvybs atmim mogus, kuris mutyni metu metaliniu strypu sudav kelis sm!gius kitam
mogui per pirtus ir &uos sualo&o. 3o mutyni nukent&;s kreipsi gydyto&us ir &ie pri&o ivados, kad pirtus
b!tina amputuoti. (aiau nukent&;s su tuo nesutiko ir nuo opera%i&os atsisak. Kaip ir reik&o tiktis
prasid&o krau&o ukrtimas ir po kurio laiko nukent&;s mir nuo krau&o ukrtimo. Kaltininkas buvo nuteistas
u neatsarg gyvybs atmim.
#ertindami atve&, turb!t pagalvo&ote, kad neteisinga b!t tokiais atve&ais kalbti apie neatsarg gyvybs
atmim. 6smuo turi atsakyti tik u atitinkam sveikatos sutrikdym. Na ir i ties, &ei turti omeny&e pas mus
bei kitose kontinentins teiss valstybse prigi&usi prieastinio ryio teori&, tai apkaltinti mintus asmenis
neatsargiu gyvybs atmimu bus nemanoma. (okiu atve&u b!t teigiama, kad vyki grandin; sikio treio&i
&ga ar prieastis, kuri t grandin; suard ir pati lm pasekms atsiradim. (odl kaltinti galima tik t trei&
&g.
endrosios teiss valstybse treiosios &gos sikiimas vykio grandin; taip pat yra svarbi aplinkyb,
sprendiant prieastinio ryio nustatymo $akt. Ciose valstybse irgi galio&a taisykl, kad sikius vyki
grandin; treia&ai &gai )novus actus interveniens* asmuo atsako tik u savo veik, treios &gos sukelti
padariniai negali b!ti &am inkriminuoti. (aiau bendrosios teiss valstybse galio&a labai domi taisykl, o
b!tent, &ei situa%i&a yra labai sudtinga, tai klausim, ar yra prieastinis ryys tarp pavo&ingos veikos ir
pavo&ing padarini, sprendia didysis i!ri..
Kai kurie mokslininkai, pasiremdami 1. 4. =ilio sukurta prieastinio ryio teori&a, band kurti savsias arba
bent &au savitai stengsi & paaikinti. Ctai eil #okieti&os mokslinink teig, kad pritaikius 1. 4. =ilio teori&
baudiamo&o&e teis&e, tai prieastimi turime pripainti bet koki veik, kuri yra b!tinas atitinkamo padarinio
ante%edentas. (uo tarpu -arins :usi&os pro$. Kolokolov, aikindamas 1. 4. =ilio teori&, pri&o ivados, kad
&ei prieastis yra vis slyg re"ultatas, tai mogus niekada negali b!ti pavo&ing padarini prieastimi. >uk
paalinus mogaus veik i ante%edent sumos, pavo&ingi padariniai taip pat gal&o kilti. (uomet mogaus veika
nra prieastiniame ryy&e su padariniais.
(uo tarpu buvo ir toki autori, kurie teig, kad tiek 1. 4. =ilio, tiek ir kit mokslinink po"i%i&a iuo
klausimu yra klaidinanti. 6not &, &ei mes nenukrypstamai interpretuosime 1. 4. =ilio teori&, tai tursime
teigti, kad prieastis yra reikiniui b!tin slyg visuma. ? tai reikia ne k kit, o tai, kad gyvenime yra labai
daug vairi ante%edent be kuri tam tikro reikinio neb!t. >uk mogus nenuaut kito mogaus, &ei kakas
&am neparduot ginkloK 6r tai reikia, kad ginklo pardav&as yra atsakingas u nuudym< :emiantis ia teori&a
ieit, kad taip. (aiau tokia ivada m!suose negalima.
Ci 1. 4. =ilio teori&os anali" akivai"diai rodo, kad tam tikro reikinio ante%edent visuma ar kiekvienas i
& paskirai negali b!ti pripastami reikinio prieastimi. (am tikri mokslininkai man, kad reikinio prieastimi
galima pripainti tik kok nors vien ar kelis svarbiausius ante%edentus, kurie ir dar didiausi tak re"ultatui.
>ie man, kad &ei mes velgsime i problem i $iloso$ins puss, tai tikrai prieisime ivados, kad tam tikro
re"ultato prieastis yra b!tin slyg visuma. (aiau & manymu, baudiamo&o&e teis&e tiesioginis ios
taisykls taikymas yra negalimas, todl b!tina sukurti kiek siauresn; ir labiau tinkani teori&.
6peliuodami tai, kad nusikalstamos veikos sub&ektas yra tik mogus, pasisak u tai, kad kalbdami apie
prieast omeny&e turime turti tik mogaus elges. (;siant toliau, &ie teig, kad reikinio prieastimi gali b!ti
tik toks mogaus elgesys, kuris labiausiai prisid&o prie pavo&ing padarini atsiradimo. #ertinant ias mintis i
karto kyla klausimas, kokie turi b!ti naudo&ami vertinamie&i kriteri&ai, norint tai nustatyti< Laila bet &ie nebuvo
nurodyti.
#ertindami i ir kit mokslinink darbus, kuriuose buvo bandoma, remiantis minta 1. 4. =ilio teori&a,
idstyti kriteri&us, padsianius atriboti prieast nuo paalins slygos, galime teigti, kad visi bandymai buvo
neskmingi. Mdomu tai, kad buvo bandoma pateikti net sub&ektyvius prieasties ir slygos atribo&imo kriteri&us,
pamirtant, kad prieastinis ryys yra ob&ektyvus, nuo m!s valios nepriklausantis, kriteri&us. 3rieastinis ryys
eg"istuo&a nepriklausomai nuo to k apie & galvo&a mogus, nepriklausomai nuo to pritariama &am ar ne.
3astaro&i anali" rodo, kad kontinentins teiss sistemos valstybse visuotinai conditio sine qua non
prieastinio ryio teori&a neprigi&o. (aiau tai nereikia, kad &i yra klaidinga ir praktikai nepritaikoma. >i
skmingai gali b!ti ir yra taikoma )pv"., #okieti&os teism praktiko&e* kontinentins Buropos teism praktiko&e.
Kita inoma ir praktiko&e taikoma prieastinio ryio teori&a yra ' adekvataus prieastingumo teori&a. >i buvo
sukurta R5R a. pabaigo&e ir ikarto sukl daug audring diskusi&. Cios teori&os autoriai man, kad tarp
konkretaus reikinio prieasi negalima nubrti grietos ribos, siekiant nuspr;sti kur i & buvo lemiama.
3asiremiant ia mintimi, buvo teigiama, kad tai galima padaryti tik tuomet, kai vertiname vis eil; toki
reikini. #ertindami vis eil; toki reikini mes galsime iskirti adekvaias ir neadekvaias reikinio
prieastis. 3avy"diui, &ei suduodamas nestiprus sm!gis kumiu irdies srit ir tai sukelia mogaus mirt dl
to, kad &is sirgo irdies nepakankamumo liga, tai kaltininkas negali b!ti kaltinamas nuudymu, nes &o elgesys
nra adekvati mirties prieastis. 3akarto&us tok veiksm keliolika kart, toki padarini mes nesulauktumme,
iskyrus atve&, kai mums pasitaikyt dar vienas mogus, pasiymintis ia nenumatyta savybe. (ai beveik
nemanoma, todl tai nekreipiamas dmesys.
(uo paiu ios teori&os autoriai man, kad sprendiant klausim, ar prieastis yra adekvati ar ne, reikia turti
omeny&e visas aplinkybes, apie kurias kaltininkas ino&o arba kurios buvo ob&ektyviai atpastamos. (ai reikia
ne k kit, o tai, kad iaik&us, &og kaltininkas ino&o apie b!simos aukos irdies nepakankamumo lig ir ia
aplinkybe pasinaudo&o, siekdamas konkrei tiksl, tai &is ir privalo atsakyti u konkrei padarini kilim, nes
tokiu atve&u &o konkretus elgesys buvo adekvati reikinio prieastis.
Ci teori&a aikiai parod, kad reikia skirti du dalykus reikinio prieast )adekvati prieastis* ir reikinio slygas
)neadekvati prieastis*. (arkime,kon$likto metu 3. suduoda 6. sm!g peiliu pilvo srit. 3o toki veiksm 6.
paliekamas vienas. >am nesuteikiama b!tina medi%inin pagalba ir &is mirta. 4krodimo metu nustatoma, kad
laiku suteikus 6. medi%inin; pagalb &is gal&o igyventi.
Cis pavy"dys aikiai iliustruo&a, kad 6. mirties prieastimi )adekvati prieastis* buvo d!ris peiliu gyvybikai
svarbius organus, o mirties slyga )neadekvati prieastis* buvo tai, kad gydyto&ai laiku nesuteik 6.
medi%inins pagalbos.
(;siant toliau, reikt atkreipti &!s dmes prieastinio ryio nustatymo problemas, kai nusikaltimas
padaromas neveikimu. Neveikimas, kaip nusikalstamo elgesio atmaina, kontinentin&e Buropo&e inomas seniai.
? bendrosios teiss valstybse u neveikimu sukelt al asmenys buvo teisiami tik pradedant R5R a. viduriu.
(o prieastis ' %ivili"a%i&os vystymas ir komunikabilumo augimas. !tent dl i prieasi buvo nuspr;sta,
kad mogus privalo atsakyti ne tik tada, kada &o veika pasireikia veikimo $orma, bet ir tada, kada &i pasireikia
neveikimo $orma )kitaip tariant, susilaikoma nuo veikimo*. 5r i ties, visiems suprantama, kad mogus,
nordamas ilikti pats turi r!pintis kitais visuomens nariais ne tik laikydamasis tam tikr draudim )pv".,
neudyti, nevogti*, bet ir ireikdamas save aktyviai. Ciandien niekam nekelia abe&oni $aktas, kad tam tikrais
atve&ais )mogus turi pareig ir galimyb; veikti* mogus privalo sikiti vyki grandin; ir ukirsti keli
galim pavo&ing padarini atsiradimui.
Kaip inia, prieastingumas, kaip ir laikas bei erdv, yra slygin kategori&a. 1l ios prieasties mes turime
inoti, kad tokia kategori&a kaip prieastingumas netaikytina vien tik veikimui. 3rieastinio ryio nustatymas,
esant neveikimui, taip pat galimas. 3avy"diui, aukl, kurios pareiga yra prii!rti vaik, atsako u neatsarg
gyvybs atmim, nes turdama pareig r!pintis vaiku &i to nepadar ir be priei!ros buv;s vaikas, nu&o iki
baseino ir krit;s & nuskendo.
Uvelgiant .ietuvo&e prigi&usi teori& ir esani praktik, galima teigti, kad ia prieastinio ryio
klausimas sprendiamas atsivelgiant b!tinas ir atsitiktines reikinio pasekmes. Kitaip tariant, kalba eina apie
b!tin ir atsitiktin prieastin ry. >eigu nustatoma, kad konkretus padarinys yra atsitiktinis t.y. dsningai
neiplaukiantis, tai kalbos apie atsakomyb; u tokio padarinio atsiradim negali b!ti. (okiu atve&u asmuo
atsako tik u pai veik, su slyga, kad u &os padarym nustatyta baudiamo&i atsakomyb. (uo tarpu
nustaius, kad konkretus padarinys yra b!tinas t.y. dsningai iplaukiantis, tai konstatuo&amas $aktas, kad
baudiam&a teisine prasme yra teisikai reikmingas b!tinasis prieastinis ryys.
(aiau gali b!ti taip, kad padarini atsiradimui tak gal&o turti kelios prieastis. (uomet, norint
nustatyti, kuri i & sukl konkret padarin, reikia taikyti b!tinosios slygos taisykl;. =ums b!tina nustatyti,
ar konkreti veika buvo b!tina konkrei padarini atsiradimo slyga. (uo tikslu taikomas eliminavimo metodas
kas b!t, &ei b!t kitaip. 3aaliname kuri nors vien slyga ir i!rime kaip klostytsi vykiai. >eigu nieko
nesikeiia, tai reikia, kad konkreti slyga nra b!tina konkrei padarini atsiradimo slyga. 5 to galime
spr;sti, kad b!tinosios slygos nustatymas tai $akto nustatymas, ar mus dominanti ir statyme aprayta veika
buvo b!tina padarini kilimo slyga.
### $%&#'
(lausimai)
@. Nusikaltimo ir baudiamo&o nusiengimo sub&ekto samprata ir r!ys.
7. Ni"inis asmuo kaip nusikalstamos veikos sub&ektas. 6mius kaip $i"inio asmens pagrindinis poymis.
6miaus nustatymo b!dai. 6smens, nesulaukusio baudiamosios atsakomybs amiaus, atsakomyb.
D. Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai.
F. 6smens, padariusio nusikalstam veik, asmenybs poymiai ir & baudiamo&i teisin reikm. 6smens,
padariusio nusikalstam veik, asmenyb ir nusikalstamos veikos sub&ektas.
1. /usikaltimo ir baudiamojo nusien-imo subjekto samprata ir r+ys.
#ienas i nusikalstamos veikos ob&ektyvi poymi yra nusikalstamos veikos sub&ektas. 5lg laik .ietuvos
baudiamo&o&e teis&e nusikalstamos veikos sub&ektu buvo pripastamas tik $i"inis asmuo. Ciandien kai kurie
mokslininkai teigia, kad situa%i&a keiiasi alia $i"inio asmens kaip nusikalstamos veikos sub&ektas yra ir
&uridinis asmuo. (okio pob!dio mini pagrindas K bendrosios dalies )K 78 straipsnis* ir spe%ialiosios
dalies )pv"., K 77I straipsnio I dalis* nuostatos.
Nepaisant to, kad K viena i nau&ovi yra tai, kad nustatyta &uridinio asmens baudiamo&i atsakomyb u
atitinkam nusikalstam veik padarym, vis dl to, &uridinis asmuo negali b!ti laikomas nusikalstamos veikos
sub&ektas. 6nali"uodami K 78 straipsnio nuostatas, matome, &og &uridinis asmuo atsako u $i"inio asmens
padarytas nusikalstamas veikas. 3ats &uridinis asmuo padaryti nusikalstamos veikos negali, todl &is yra tik
baudiamosios atsakomybs sub&ektas. >o atsakomyb yra papildoma atsakomyb ir priklausi nuo $i"inio
asmens padarytos veikos.
2. 9i,inis asmuo kaip nusikalstamos veikos subjektas
6psisprendus dl nusikalstamos veikos ir baudiamosios atsakomybs sub&ekt, galima pereiti prie smulkesni
nusikalstamos veikos sub&ekto klausim.
Norint konkret $i"in asmen patraukti baudiamo&on atsakomybn u vienos ar keli nusikalstam veik
padarym b!tina isiaikinti, ar &is pasiymi &am b!tinais poymiai.
5lg laik nebuvo gino dl to, kad $i"inis asmuo kaip nusikalstamos veikos sub&ektas ' tai pavo&ingos veikos
darymo momentui esantis pakaltinamas ir sulauk;s statymo reikalau&amo amiaus mogus. (iesa, buvo toki
autori, kurie pasisak apie tai, kad prie nusikalstamos veikos sub&ekt apib!dinani poymi turi b!ti
priskiriami+ sub&ekto visuotinis pavo&ingumas bei asmens so%ialin ir politin %2arakteristika. uvo net toki,
kurie teig, kad laikas atsisakyti tradi%inio poi!rio nusikalstamos veikos sub&ekto poymius ir pai!rti i
problem kiek kitaip. uvo si!loma apib!dinant nusikalstamos veikos sub&ekt vertinti tik asmens norus,
&ausmus, tarnybin; ir visuomenin; veikl, &o praeit, moral; ir panaius dalykus.
6kivai"du, kad visi ie si!lymai gali b!ti vertinami tik kaip teorinio pob!dio samprotavimai. >ie negali turti
&okios praktins reikms, nes pritarus &iems mes iplsime nusikalstamos veikos sub&ekt apib!dinani
poymi rat ir sulugdysime vis rodin&imo pro%es. (okiu atve&u baudiamosios atsakomybs ribos tapt
pernelyg plaios ir nusikalstamos sudties rodin&imas b!t %2aotikas ir ilgai trunkantis pro%esas. >uk
akivai"du, kad dauguma vardint poymi turi teisin; reikm; tik tuomet, kai kalbame apie kaltininko
asmenyb; kaip apie aplinkyb; turini tak bausms skyrimui ir todl negali b!ti vertinami nusikalstamos
veikos sudties poi!riu.
(uo tarpu apie @AAI metus pavieniai .ietuvos baudiamosios teiss autoritetai labai pagrstai prad&o abe&oti
tuo, ar pakaltinamumas tikrai yra $i"in asmen kaip nusikalstamos veikos sub&ekt apib!dinantis poymis. >uk
pakaltinamumas ' tai mogaus sugeb&imas suprasti savo veiksmus ir &uos valdyti. #ertindami i svok
matome, kad sudtiniai &os elementai yra intelektualinis )sugeb&imas suprasti savo veiksmus* ir valinis
)sugeb&imas &uos valdyti* kriteri&ai.
(;sdamas io klausimo anali"; noriu atkreipti dmes tai, kad kalbdami apie kalt;, o tiksliau tariant apie
kalts $orm apibrimus, mes matysime, kad &ie taip pat konstruo&ami intelektualinio ir valinio kriteri&
pagrindu. !tent dl to, pakaltinamum turime anali"uoti ne kaip nusikalstamos veikos sub&ekto poym, o kaip
savarankik sub&ektyv poym. #ertindami i in$orma%i& galime daryti ivad, kad nusikalstamos veikos
sub&ekt apib!dina tik vienas pagrindinis poymis ' amius.
K @D straipsnio @ daly&e nustatyta, kad baudiamo&on atsakomybn gali b!ti traukiamas tik toks $i"inis asmuo,
kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo buvo su&; @9 met amiaus. Ceiolika met tai pagrindin amiaus
riba, leidianti mog traukti baudiamo&on atsakomybn u nusikalstamos veikos padarymo, su slyga, kad
padaryta veika atitinka kitus nusikalstamos veikos poymius. (aiau yra atve&, kada baudiamo&on
atsakomybn gali b!ti traukiami ir &aunesni nei eiolika met amiaus sulauk; &aunuoliai. K @D straipsnio 7
daly&e sumintos visos nusikalstamos veikos u kuri padarym baudiamo&i atsakomyb galima sulaukus ir @F
met amiaus.
(uo tarpu vairiose pasaulio valstybse emutin amiaus riba, nuo kurios galima baudiamo&i atsakomyb, yra
vairi. Lraiki&o&e ir Cvei%ari&o&e baudiamo&i atsakomyb galima nuo H met, Ckoti&o&e nuo G met, 6ngli&o&e
nuo @8 met, 6ustri&o&e nuo @A met. #isgi daugumo&e valstybi emesnio&i riba svyruo&a nuo @7 iki @9 met.
Yra ir toki valstybi, kur grietos ribos neeg"istuo&a. 3avy"diu gali b!ti :umuni&a. Cio&e valstyb&e
baudiamo&i atsakomyb galima nuo @I met, taiau papildomai nurodyta, kad ,&ei yra rodym, kad
nusikaltimo padarymo metu asmuo veik smoningai, galima asmen patraukti baudiamo&on atsakomybn ir
tuo atve&u &ei &is nesulauk @I met0.
Kyla klausimas, kas apsprendia, kad skirtingose valstybse amius ribos nustatomos nevienodos. #isais
atve&ais pagrindas yra asmens smons lygis, geb&imas suprasti darom veiksm pavo&ing pob!d ir &o
so%ialin; reikm;, taip pat gal&imas &uos valdyti. Cis apib!dinimas tam tikra apimtimi labai pana&a
pakaltinamumo apibrim. (ai ne atsitiktinis panaumas. >uk antrosios .ietuvos :espublikos metais
maameiai ir nepilnameiai buvo vardi&ami kaip nepakaltinami asmenys. Nesulauk; @8 met vaikai buvo
pripastami visikai nepakaltinamais ir &iems negalima buvo kelti baudiam& byl, o nuo @8 iki @H met
vaikai buvo pripastami slyginai nepakaltinami. >uos bausdavo velniau nei suaugusius. (aiau iandien
pakaltinamumas ir amius yra atskiri nusikalstamos veikos sudties klausimai ir tapatinti & nevalia.
(;sdamas noriau atkreipti dmes tai, kad vaiko smons vystymasis labai ilgas ir sudtingas pro%esas. >is
prasideda nuo paprast $akt painimo ir baigiasi sudting reikini suvokimu. 4ugeb&imas suvokti savo
veiksm pob!d atsiranda ne i karto. Umogus gali tai padaryti tik tada, kada &is gauna tam tikr ini, g!di
bei so%ialinio patyrimo. (ikriausiai niekam nekyla abe&oni, kad H met vaikas negali b!ti baudiamas, tarkime,
u vagyst;. Lal &is ino, kad vogti negerai, bet sulauk;s tokio amiaus dar nesuvokia kodl tai draudiama
daryti. >is nesuvokia ir tai, kokia ala daroma.
e abe&ons, atsiras ir toki septynmei kurie tai suvokiaK (ad kyla klausimas, kaip gi konkreio&e valstyb&e
nustatyti t minimali amiaus rib, &ei tarp vieno amiaus sulaukusi vaik nra vienodumo. 6tsakymas
paprastas ' turi b!ti itirta, ar daugelis tam tikro amiaus sulauk; vaik gali suprasti savo veiksm so%ialin;
reikm;. (aiau tai nra vienintelis minimalaus amiaus nustatymo kriteri&us. (urb!t niekam nekils noras
pasakyti, kad .ietuvo&e vaikai subr;sta greiiau nei 6ustri&o&e, todl ir baudiamo&on atsakomybn &ie
traukiami daug anksiau. (aip nra ir negali b!ti, todl visais atve&ais papildomu kriteri&umi yra kriminogeninis
$aktorius ' tam tikr nusikalstam veik paplitimo lygis i asmen tarpe.
>ei 6ustri&o&e asmenys iki @A met nusikalsta tik kartais, tai dl & neverta nuleisti amiaus kartel; emyn. >uk
yra ir kitoki baudiamo&o poveikio priemoni nei bausm, kuri pagalba galima asmen nukreipti proso%ialaus
gyvenimo link. (okiomis poveikio priemonmis gali b!ti kad ir aukl&amo&o ar visuomeninio poveikio
priemons.
Nei!rint tai, kad .ietuvo&e baudiamo&i atsakomyb galima nuo @9 met yra atve&, kai tik sulauk;s @G met
asmuo gali atsakyti u padaryt pavo&ing veik. (arp toki veik yra geno%idas )K AA straipsnis*,
tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis )K @88 straipsnis*, vaiko traukimas nusikalstam veik
)K @IA straipsnis*, vaiko traukimas girtauti )K @9@ straipsnis* ir kt. K straipsniai, kuriuos aikinantis
padaroma ivada, kad sub&ektu gali b!ti tik pilnametis mogus.
Nusikalstamos veikos sub&ektas, o tuo paiu ir & apib!dinantis kriteri&us amius rodin&amas tik tada, kada
kyla abe&oni, ar nusikalstamos veikos darymo metu konkretus mogus buvo sulauk;s statymo reikalau&amo
amiaus. #isais kitais atve&ais kreipiamas dmesys tik kaltininko asmenybs nustatym.
Nusikalstamos veikos sub&ektas rodin&amas remiantis asmens tapatyb; payminiais dokument originalais, o
&ei & nra nuoraais arba atitinkamais iraais ar paymomis. (aiau b!na toki situa%i&, kai ivardint
dokument nra. (uomet lieka vienintel ieitis ' teismo medi%inins eksperti"s paskyrimas. >os metu padaryta
ivada ir bus pagrindas ivadai, ar konkretus asmuo gali b!ti pripaintas nusikalstamos veikos sub&ektas daryti.
Kita vertus, teismo medi%inins eksperti"s metu labai retai galima nustatyti tikslius asmens gimimo metus.
1aniausiai eksperti"s ivado&e nurodomas laiko tarpas kuriuo asmuo gal&o gimti. 3avy"diui, nurodoma, kad
tiriamasis mogus gim laike nuo @AGA iki @AA@ m. (okiu atve&u manoma, kad asmuo gim @AA@ m. gruodio
D@ dien, o @F'os met amiaus &is sulauks tik 7889 m. sausio @d. 88 val. 6tmintina tai, kad asmuo yra sulauk;s
tam tikro amiaus ne &o gimimo dien, o tik nuo kitos dienos 88 val. Ci mini teisingum patvirtina ir
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo praktika )Kasa%in byla Nr. 7K'FADV788I*. (aip yra dl to, kad taikomi du
prin%ipai visi asmenys statymui lyg!s ir visos abe&ons yra kaltinamo&o naudai.
Umogaus amiaus rodin&imo pro%ese b!na atve&, kai dokument pagalba galima nustatyti tik asmens gimimo
metus arba metus ir mnes. 3irmuo&u atve&u manoma, kad mogus gim inom met paskutinio mnesio
paskutin; dien, o antruo&u ' inomo mnesio paskutin; dien.
Neretai pasitaiko atve&, kai dokumentai yra padirbti. (okiu atve&u, pirmiausiai, reikia spr;sti klausim ar tai tas
pats asmuo, kuris nurodytas dokumente, o tik vliau nustatinti &o ami. Neesant pas asmen ar &o artimuosius
dokument, kurie patvirtint &o ami, nereikia skubti skirti teismo medi%inin; eksperti";. 3irmiau, reikt
kreiptis %ivilins metrika%i&os ar%2yv ar migra%i&os tarnyb.
3. /epilname7i baudiamosios atsakomybs ypatumai.
K nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumus reglamentuo&anios normos aptinkamos pagrinde R5
skyriu&e. (aiau is skyrius yra ne visuma tokio pob!dio norm. 1ar kelios tokios normos yra K bendrosios
dalies 555 skyriu&e )K @D straipsnio D dalis reglamentuo&a nesulaukusi @F met asmen atsakomyb;*, 5#
skyriu&e )K 7H straipsnio F dalis reglamentuo&a pripainimo pavo&ingu re%idyvistu taisykles* ir R555 skyriu&e
)K AH straipsnio F daly&e reglamentuotas teistumo termin skaiiavimas po bausms atlikimo ar atleidimo nuo
bausms*.
#is i norm tikslai yra+
@* utikrinti, kad nepilnamei atsakomyb atitikt & so%ialin; brandaJ
7* riboti laisvs atmimo bausms taikym ir didinti aukl&amo&o poveikio priemoni taikymo
nepilnameiams galimyb;J
D* padti nepilnameiui keisti gyvenimo b!d ir elges derinti baudim u nusikalstam veik su asmenybs
ugdymu, aukl&imu, neteisto elgesio prieasi alinimuJ
F* sulaikyti nepilnamet nuo nau& nusikalstam veik padarymo.
4iekiant i tiksl statym leid&as numat, kad nepilnameiui, padariusiam baudiam& nusiengim,
skiriamos, o nusikaltim padariusiam ir nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms atleistam nepilnameiui
gali b!ti skiriamos aukl&amo&o poveikio priemons, kurios kartu su bausmmis gali b!ti vadinamos vienu
apibendrinaniu terminu baudiamo&o poveikio priemons.
Kita vertus, baudiamasis statymas numato ne tik ypatumus, susi&usius su aukl&amo&o poveikio priemoni
skyrimu ir & vykdymu ar nevykdymu, bet ir ypatumus, susi&usius su atleidimu nuo baudiamosios
atsakomybs, bausms skyrimu ir atleidimu nuo &os. Kitaip tariant, baudiama&ame kodekse numatytas ymiai
siauresnis nepilnameiams skiriam bausmi sraas, skiriasi galim &iems skirti bausmi dydiai, nustatomos
spe%i$ins bausmi skyrimo taisykls, reglamentuo&amos kitokios nei suaugusiems asmenims bausms
vykdymo atid&imo, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms slygos, tvarka ir teisins pasekms.
#ertinant nepilnamei baudiam& atsakomyb; reglamentuo&ani norm visum, galima daryti ivad, kad
K sudaro ymiai palankesnes slygas nusikaltusiems nepilnameiams nekartoti nusikalstam veik ir dorai
gyventi visuomen&e.
Laliausiai, noriau atkreipti dmes tai, kad traukiant nepilnamet baudiamo&on atsakomybn, reikia
nepamirti, kad tai ypatingas nusikalstamos veikos sub&ektas ir &o baudiamosios atsakomybs klausimas turi
b!ti sprendiamas ypa dmesingai. Nepamirkite, kad &ei nusikalstam veik padar nepilnametis, tai kaltas ne
vien tik &is. Kalti &o tvai, artimie&i, kalta ir visuomen, kad neskyr iam asmeniui deramo dmesio.
. %smens, padariusio nusikalstam veik, asmenybs poymiai ir j baudiamoji teisin reikm.
%smens, padariusio nusikalstam veik, asmenyb ir nusikalstamos veikos subjektas.
#isai neatsitiktinai nagrin&ant vien nusikalstamos veikos sudties poym nusikalstamos veikos sub&ekt
turi b!ti nagrin&ama ir kaltininko asmenyb.
3roblema tame, kad kai kam gali atrodyti, &og svokos ,nusikalstamos veikos sub&ektasQ ir ,kaltininko
asmenybQ tapaios. (okios nuomons laikosi ir kai kurie kriminologai. >ie teigia, kad svokos ,kaltininko
asmenyb0 ir ,nusikalstamos veikos sub&ektas0 yra beveik identikos. #iena nuo kitos &os skiriasi tik tuo, kad
svoka ,kaltininko asmenyb0 daug detaliau apib!dina nusikalstam veik padarius asmen, t.y. apima
daugelio statymo nenumatyt poymi, toki kaip+ asmenybs so%ialinis vaidmuo, so%ialiniai ryiai, vertybin
orienta%i&a, psi%2ologins ypatybs ir pan. Cis poi!ris grindiamas postulatu, kad pats nusikalstamos veikos
padarymo $aktas yra b!tinas ir pakankamas rodymas, kad i veik padariusio asmens asmenyb kokybikai
skiriasi nuo statym nepaeidianio asmens.
(uo tarpu baudiam&a teisine prasme, tai tikrai skirtingos svokos. #iena nuo kitos &os skiriasi tiek turiniu, tiek
baudiam&a teisine reikme.
(uriniu svokos ,nusikalstamos veikos sub&ektas0 ir ,kaltininko asmenyb0 skiriasi tuo, kad nusikalstamos
veikos sub&ekt )$i"in asmen* apib!dina tik amiaus kriteri&us. (uo tarpu kaltininko asmenyb; apib!dina trys
poymi grups.
3irma grup, tai poymiai %2arakteri"uo&antys kaltininko asmenyb; iki nusikalstamos veikos padarymo. (okiais
poymiais yra konkret!s $aktai, kaip antai+ ar nusikalstam veik padar pirm kart, ar nusikalto pakartotinaiJ
ar turi teistumJ ar baustas administra%ine tvarkaJ ar dirba, mokosiJ amiusJ eimynin padtis ir t.t.
6ntra poymi grup, tai poymiai %2arakteri"uo&antys $i"in asmen nusikalstamos veikos darymo metu.
(okiais poymiais esti+ nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, b!das, kalts $orma ir t.t.
(reia poymi grup, tai poymiai %2arakteri"uo&antys asmen po nusikalstamos veikos padarymo. (okiais
poymiais yra+ savanorikas atvykimas, prisipainimas, gail&imasis, alos atlyginimas, pad&imas tardymui ar
teismui ir t.t.
Kaip &au buvo minta, nevienoda i dvie& ir labai svarbi teisini svok baudiamo&i teisin reikm. #is
pirma, nusikalstamos veikos sub&ektas yra nusikalstamos veikos sudties ob&ektyvus poymis, kuris
rodin&amas kiekvien kart kai kyla abe&ons, &og konkretus asmuo yra sulauk;s statymo reikalau&amo
amiaus. (okiu atve&u nerodius, kad asmuo yra sulauk;s atitinkamo amiaus, negalima bus padaryti ivad,
kad &is yra konkreios nusikalstamos veikos sub&ektas. (uo tarpu kaltininko asmenyb; %2arakteri"uo&antys
poymiai tik tam tikrais atve&ais turi reikm; kvali$ikuo&ant nusikalstamas veikas )pv"., nusikalstamos veikos
padarymo b!das, vieta, kalts $orma*.
4avo ruotu kaltininko asmenyb didiausi tak daro bausms skyrimui. K IF straipsny&e nustatyta, kad
skiriant bausm;, be vis kit $aktori, turi b!ti atsivelgiama ir kaltininko asmenyb;.
Kaltininko asmenyb; %2arakteri"uo&ani poymi visuma turi b!ti nustatoma tam, kad nuspr;sti, kokio
pob!dio bus baudiamo&i atsakomyb ir kokia bus paskirta bausm. 3anagrinkime kaip tai reali"uo&ama
praktiko&e.
K IA straipsny&e ivardintos atsakomyb; lengvinanios aplinkybs. (arp visos gausos atsakomyb;
lengvinani aplinkybi, pamintos ir tokios, kurios betarpikai susi&usios su kaltininko asmenybe, kaip antai+
gail&imasis, atvykimas ir prisipainimas padarius nusikalstam veik, pad&imas iaikinti nusikalstam veik
ar susekti &o&e dalyvavusius asmenis. e to, teismas gali savo nuoi!ra koki nors aplinkyb; pripainti
lengvinania, todl gali b!ti taip, kad tokia aplinkyb kaip tik ir apib!dins kaltininko asmenyb;.
#isiems turi b!ti aiku, kad skiriant bausm; turi b!ti atsivelgiama ias kaltininko asmenyb;
%2arakteri"uo&anias aplinkybes ir skiriama bausm ariau sank%i&os minimumo )K 9@ ir 97 straipsniai*.
(eismins praktikos anali" parodo, kad skirdamas bausm; teismas visuomet atsivelgia mintas ir kitas
kaltininko asmenyb; %2arakteri"uo&anias aplinkybes )r. .ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato nutarimas
,1l teism praktikos taikant bendruosius bausmi skyrimo pradmenis0*.
K 98 straipsny&e ivardintos atsakomyb; sunkinanios aplinkybs, tarp kuri taip pat yra kaltininko asmenyb;
%2arakteri"uo&ani poymi )pv"., veika padaryta dl savanaudik ar %2uliganik paskat, veika padaryta
kankinant ar tyio&antis i nukent&usio&o, veika padaryta visuotinai pavo&ingu b!du arba naudo&ant sprogmenis,
sprogstamsias mediagas ar aunamuosius ginklus ir t.t.* (eismas, atsivelgdamas tai, kad poymiai
neigiamai %2arakteri"uo&a asmen ir rodo &o didesn so%ialin pavo&ingum, skiria bausm; ariau sank%i&os
maksimumo )9@ straipsnis*.
Mstatym leid&as, vertindamas kai kuriuos vardintus ir kitus kaltininko asmenyb; apib!dinanius poymius
numato galimyb; atidti bausms vykdym )K HI straipsnis*, paskirti velnesn; negu statymo numatyt
bausm; )K 97 straipsnis*, atleisti nuo baudiamosios atsakomybs )K DA straipsnis* ir pan.
(;siant toliau reikt atkreipti dmes tai, kad kaltininko asmenyb turi didel; tak ne tik kvali$ikuo&ant
veikas ar skiriant bausmes. >i turi tak ir tuomet, kai parenkamas terminuoto laisvs atmimo atlikimo reimas
)K I8 straipsnio D dalis*, kai sprendiamas klausimas dl asmens atleidimo nuo bausms )K HH straipsnis*.
#0 $%&#'
(lausimas)
@. >uridinis asmuo kaip baudiamosios atsakomybs sub&ektas. >uridinio asmens kaip baudiamosios
atsakomybs sub&ekto poymiai ir atsakomybs slygos.
@ . >uridinis asmuo kaip baudiamosios atsakomybs sub&ektas. >uridinio asmens kaip baudiamosios
atsakomybs sub&ekto poymiai ir atsakomybs slygos.
3radedant detaliai nagrinti &uridinio asmens patraukimo baudiamo&on atsakomybn u $i"inio
asmens padaryt nusikalstam veik slygas, pirmiausiai reikt ispr;sti klausim, ar i esms logika kalbti
apie &uridinio asmens baudiam& atsakomyb;<
3ats paprasiausias atsakymas klausimus b!t toks, kad &uridini asmen baudiamosios atsakomybs
klausimo eskalavimas yra niekinis, nes asmen galima veikti administra%inmis ir %ivilinmis priemonmis.
6rgumentuo&ant i po"i%i& galima b!t remtis tuo, kad .ietuvos :espublikos 6dministra%ins teiss
paeidim kodeksas )toliau ' 6(3K * numato galimyb; &uridiniam asmeniui paskirti didiules pinigines
bausmes, o %ivilins teiss norm pagalba &uridin asmen galima net likviduoti. e to, galima teigti ir tai, kad
u alos padarym baudiamo&on atsakomybn pakanka patraukti konkret $i"in asmen. >uk taip buvo iki iol,
tad, ar b!tina kak keisti ir u vienos ir tos paios nusikalstamos veikos padarym bausti ne tik $i"in, bet ir
&uridin asmen. Kitaip tariant, tuo atve&u, &ei baudiamo&on atsakomybn traukiamas ir $i"inis ir &uridinis
asmenys, tai galima kelti prin%ipo non bis in idem paeidimo klausim.
Norint prietarauti tokiai po"i%i&ai ir kak pasakyti tikinamo pagrindiant &uridini asmen baudiamosios
atsakomybs b!tinum, reikia pradti nuo pat pradi, t.y. nuo &uridinio asmens baudiamosios atsakomybs
itak.
Niekas nesigini&a, kad personalins atsakomybs prin%ipas baudiamo&o&e teis&e yra dominuo&antis. Yra
nuomoni, kad &o itakos aptinkamos 4enovs :omos teis&e, bet didio&i spe%ialist dalis, vis gi, teigia, kad
personalins atsakomybs prin%ipas susi$ormavo 1idiosios 3ran%!" burua"ins revoliu%i&os metu. Kitaip
tariant, &am tikrai yra du imtai su trupuiu met.
5girdus i mint, tikriausiai, galima klausti, ar tai reikia, kad iki tol dominuo&aniu buvo kolektyvins
atsakomybs prin%ipas< Mdomu tai, kad konkret!s $aktai gal ir galt leisti daryti toki ivad, bet tiesa yra kita.
Kolektyvin atsakomyb buvo savotika iimtis, kuri patvirtindavo prin%ip, kad u nusikalstamos veikos
padarym, pirmiausiai, atsako konkretus $i"inis asmuo.
Ctai R5'R55 a., remiantis tuomet galio&aniomis :us tiesos nuostatomis, kaltininkas buvo baudiamas ne tik
asmenikai. P padaryt nusikalstam veik atsakydavo ne tik &is pats, bet ir &o mona bei vaikai. e abe&ons,
atsakomyb buvo kitokia nei kaltininko. 4iekiant nubausti k tik mintus asmenis, tiesiog buvo leidiama
igrobstyti eimai priklausius turt.
.eidimas igrobstyti eimos turt nra vienintelis istorinis pavy"dys to, kad u $i"inio asmens padaryt
nusikalstam veik gal&o nukentti ir kiti asmenys. Ctai R#55 a., dvarininkas, nuud;s svetim valstiet, gal&o
susitaikyti su ,nukent&usiuo&u0 )kitu dvarininku* tik tada, &ei pastara&am atiduodavo savo geriausi valstiet ir
&o mon su vaikais. Na o tai, kad gyvavo ir iandien dar tam tikrose valstybse gyvuo&a krau&o kerto
prin%ipas, t.y. kai u padaryt skriaud gali atsakyti vienas i kaltininko eimos nari ar artim& giminaii
arba net ir visa &o eima ar bendruomen, akivai"diai rodo, kad baudiamo&o&e teis&e ,kolektyvin
atsakomyb0 buvo pripastama nuo seno.
e &okios abe&ons, ie pavy"diai nra visikai susi&; su &uridinio asmens baudiamosios atsakomybs teori&,
bet niekas negali paneigti to, kad tai pavy"diai rodantys kolektyvins baudiamosios atsakomybs galimum.
(uo tarpu tikr&a io odio prasme ,&uridinio asmens\ baudiamo&i atsakomyb buvo teisinta tik R5R a. (ai
buvo padaryta tiek kontinentin&e Buropo&e, tiek bendrosios teiss valstybse. Neabe&otina, kad visuotinai is
reikinys paplit;s nebuvo, nes &uridinio asmens baudiamosios atsakomybs klausimas, kaip ir iandien,
susilaukdavo kritikos.
Ctai >6# &uridini asmen baudiamo&i atsakomyb buvo teisinta @GGH m., primus Nederalin statym ,1l
prekybos tarp valsti&\. 1idio&o&e ritani&o&e tai buvo padaryta ymiai vliau. 1anai teigiama, kad io&e
valstyb&e &uridini asmen baudiamo&i atsakomyb buvo teisinta apie @AI8 metus. (aiau yra duomen, kad
1idio&o&e ritani&o&e &uridini asmen baudiamosios atsakomybs institutas buvo inomas net apie @GI8'
uosius metus. !tent tuo metu buvo parengtas audiamo&o kodekso pro&ektas, kuriame buvo numatyta
galimyb kartu su $i"iniu asmeniu baudiamo&on atsakomybn traukti ir $i"inius asmenis. (aiau is pro&ektas
nebuvo ak%eptuotas.
Kontinentin&e Buropo&e &uridini asmen baudiamo&i atsakomyb pirm kart buvo teisinta @9H8 m.
3ran%!"i&o&e. 3ran%!"i&os ordonanse buvo spe%ialus skyrius, kuris teisino korpora%i& baudiamosios
atsakomybs galimyb;. (aiau vlesniuose statymuose nieko nebuvo kalbama apie tai, kad &uridini asmen
baudiamo&i atsakomyb galima. (odl tai leidia teigti, kad palaipsniui sigali taip vadinamas &uridini asmen
nebaudiamumo pagal baudiam& statym prin%ipas.
Mdomu tai, kad is prin%ipas visa savo galia prad&o aknytis ir vairi Buropos valstybi po"ityvio&o&e
baudiamo&o&e teis&e. Ypa tai buvo pastebima po to, kai N. 4avigny paskelb savo darbus &uridini asmen
baudiamosios atsakomybs klausimu. !tent is #okieti&os mokslininkas yra vienas i t, kurie suk!r taip
vadinam $ik%i&os teori&. Cios teori&os esm ' vienintelis tikrasis teiss sub&ektas yra $i"inis asmuo, o &uridinis
asmuo yra tik dirbtinai sudarytas teiss sub&ektas, t.y. teisin $ik%i&a. >uridiniai asmenys yra neveiksn!s,
veiksn!s yra tik i $i"ini asmen sudaryti &uridinio asmens valdymo organai.
(aiau ir po ios teori&os paplitimo, visgi, liko toki baudiam& statym, kuriuose &uridini asmen
baudiamo&i atsakomyb nebuvo visikai panaikinta. >uridiniai asmenys gal&o b!ti baudiami pagal @G@D m.
avari&os, Oanoverio bei @GFI m. :usi&os 4tatuto atitinkamas nuostatas.
>uridini asmen baudiamosios atsakomybs id&a atgimsta vl tik R5R a. pabaigo&e. > m propaguoti tiek
#okieti&os baudiamosios teiss, tiek ir %ivilins teiss )pv"., ?. Lierke* spe%ialistai. Ypa ?. Lierke sukurtos
teori&os dka, &uridini asmen baudiamosios atsakomybs galimybs pagrindimas tapo labai svarus. uvo
sukurta taip vadinam realybs teori&. >os esm ta, kad &uridinis asmuo yra realiai eg"istuo&antis teiss
sub&ektas. >is savo veiklo&e vadovau&asi bendra valia, kuri gali nesutapti su susivieni&im susi&ungusi $i"ini
asmen valia bei turi galimyb; veikti tik savo vardu. >uridinis asmuo yra veiksnus. >o veiksnum gyvendina &o
valdymo organai.
Mdomu tai, kad tiek %ivilins teiss, tiek baudiamosios teiss spe%ialist pastangos teorikai pagrsti &uridini
asmen baudiamosios atsakomybs galimyb; nenu&o perniek. (ai galima tvirtinti todl, kad &uridini asmen
baudiamosios atsakomybs galimyb, kaip visiems suprantamas dalykas, buvo numatyta daugelio to meto
Buropos valstybi nau&ausiuose baudiamuosiuose statymuose. 3asklaid; kad ir @GGI m. :usi&os 4tatut,
matysime, kad yd bendruomen gal&o atsakyti baudiam&a tvarka u karo bgli ' yd slpim, o
konkreti bendruomen gal&o atsakyti u pakartotin paleidim asmen, kurie buvo sulaikyti u imaldos
praym ir kt.
(;siant problemos anali";, reikia pasakyti, kad RR a. pirmo&e pus&e, ypa kalbant apie period po 5 pasaulinio
karo iki RR a. vidurio, &uridini asmen baudiamosios atsakomybs klausimas buvo nublank;s. Nedidelis
viesos spindullis, leidiantis teigti, kad &uridini asmen baudiamo&i atsakomyb iame periode nebuvo
umirta tai $aktai apie (arybin; :usi&. Cio&e valstyb&e iki @AD8 met )NB3? gyvavimo laikotarpio
pabaiga* &uridiniai asmenys buvo pripastami kaip baudiamosios atsakomybs sub&ektai. Na o vliau tarybin
baudiamosios teiss doktrina per&o tik prie $i"inio asmens baudiamosios atsakomybs.
RR a. antrosios puss Buropos valstybse &uridini asmen baudiamosios atsakomybs klausimas sprendsi
nevienodai. (arkime Nyderland Karalyst&e korpora%i& baudiamo&i atsakomyb buvo teisinta @AI8 m.
priimant statym ,1l ekonomini nusikaltim\. (ik @AH9 m. i norma buvo perkelta Nyderland Karalysts
K bendrosios dalies I@ paragra$. 3ran%!"i&os :espubliko&e &uridini asmen baudiamo&i atsakomyb buvo
atgaivinta tik @AA7 m., priimant nau&a K, nors domu tai, kad &o reng&ai apie i b!tinyb; pasisak &au @AGI
m. Mtvirtinti &uridini asmen baudiam& atsakomyb; numatoma Norvegi&os Karalyst&e, 4uomi&os
:espubliko&e. Mteisinta &i yra #okieti&os Nedera%in&e :espubliko&e bei Cvedi&os Karalyst&e. 6pie tai kalbama ir
:usi&os Nedera%i&o&e, nors @AAH m. sigalio&usio K reng&ai &au tuomet nor&o tai padaryti, bet :usi&os
Nedera%i&os 3arlamentas i K nau&ov; sukritikavo ir &ai nepritar.
>uridini asmen baudiamosios atsakomybs pripainimo link .ietuva eng 7887'8@'7I priimdama statym,
kuriuo @A9@ m. .: K buvo papildytas @@'@ ir 77'@ straipsniais.
(;siant toliau b!tina atkreipti dmes tokios teori&os pagrstum. >uk b!t neteisinga manyti, kad &uridini
asmen baudiamosios atsakomybs instituto propagavimas yra didels grups asmen, palaikani i id&,
pamiimo re"ultatas. >au madaug apie @I8 met tokiu b!du siekiama padidinti valstybs kontrol; t
korpora%i& atvilgi, kuri veikla gali slygoti vartoto& ir visuomens teisi paeidin&im. e to, reikia
atkreipti dmes tai, kad danai veikiant &uridini asmen naudai ar interesais padaroma ala baudiamo&o
statymo saugomiems griams yra ymiai didesn nei ta, kuri gali padaryti pavieniui veikiantis konkretus
$i"inis asmuo. Ypa tai pasakytina apie al, kuri gali b!ti padaroma gamtai, valstybs $inans sistemai ir pan.
>uridini asmen baudiamosios atsakomybs teisinim galima pagrsti ir tuo, kad kasmet vis daniau
prabylama apie siningos konkuren%i&os puosel&im, transporto ir darbo saugumo didinim ir pan.
>uridini asmen baudiamosios atsakomybs prieininkai galt teigti, kad tuo atve&u, &ei buvo padaryta ala
arba &os grsm buvo didel gali atsakyti kaltas $i"inis asmuo, o papildoma &uridini asmen baudiamo&i
atsakomyb yra tik nepateisinamas baudiamosios teiss galio&imo rm prapltimas bei prin%ipo non bis in
idem nesilaikymas. (aiau ar teisinga, teisti tuos $i"inius asmenis, kurie nors ir ino&o apie &uridinio asmens
darom neteist veik, bet nieko negal&o pakeisti. 6r gali atsakyti ininierius, kuris leido padidintu apkrovimu
eksploatuoti renginius, utikrinanius nepertraukiam gamybos pro%es, &ei mons vadovyb, dl sunkios
materialins padties, negal&o skirti papildom l t rengini eksploata%ini slyg pagerinimui. 6tidiau
panagrin&; tokius ir panaius pavy"dius prieisime ivados, kad vien tik $i"inio asmens baudimas neb!t
logikas ir visapusikas kilusios problemos sprendimas. >uk taip elgiamasi buvo mons interesais. Kritikos
neatlaiko ir tie &uridini asmen baudiamosios atsakomybs prieininkai, kurie ak%entuo&a prin%ipo non bis in
idem nesilaikymo klausim. >uk $i"inis ir &uridinis asmenys yra ne vienas ir tas pats. Kiekvienas i & tsako u
savo veik, nors niekas negini&a, kad pagrindas &uos traukti atsakomybn yra vienos ir tos paios
nusikalstamos veikos padarymas. Kita vertus, galio&a savitos &uridinio asmens baudiamosios atsakomybs
slygos, todl nra &okio pagrindo kalbti apie prin%ipo non bis in idem paeidim nra.
3asisakant u &uridini asmen baudiam& atsakomyb;, galima pateikti ir tok argument. 6dministra%in&e
teis&e )turint omeny&e 6(3K* &uridini asmen atsakomyb pripainta &au senai. (aiau mes inome, kad tarp
baudiamosios ir administra%ins atsakomybs esanti riba danai yra labai menka. =anytina, &og nereikia
abe&oti tuo, kad atskirais atve&ais monms nustatyta administra%in atsakomyb gali b!ti pakeista baudiam&a,
siekiant taip e$ektyviau kovoti su vairiais teiss paeidimais.
Kita vertus, siekiant io tikslo galima b!t ir nedaryti toki interven%i& baudiam& kodeks kaip tai padaryta
dabar, o tiesiog 6(3K arba atskirame teisiniame akte numatyti normas, kurios reglamentuot &uridinio asmens
baudiamosios atsakomybs pagrindus, slygas ir pob!d. 3akakt nustatyti, kad u atitinkamus teiss
paeidimus gali b!ti taikomos baudiamo&o poveikio priemons. (uomet tokio pob!dio atsakomyb taip pat
vadintsi baudiam&a.
!tent taip pasielgta, pavy"diui, #okieti&o&e ir Cvedi&o&e. (aiau m!suose toki tradi%i& nra, todl norint
atverti keli &uridini asmen baudiamosios atsakomybs galimybei, b!tina keisti poi!ri sisen&usius
baudiamosios atsakomybs prin%ipus ir sutikti su &uridini asmen baudiamosios atsakomybs
reglamentavimu baudiama&ame statyme.
Laliausiai, atkreiptinas dmesys tai, kad tarptautins organi"a%i&os taip pat prabilo apie b!tinyb; teisinti
&uridini asmen baudiamosios atsakomybs galimyb;. Mrodant io teiginio teisingum, pirmiausiai, reikt
paminti @AGG m. Buropos (arybos rekomenda%i& Nr. :)GG*@G. :emiantis ia rekomenda%i&a, prie moni
nusikalstamos veiklos priskiriami visi nusikaltimai, padaryti reali"uo&ant mons !kin; veikl. 3amintinas ir
@AA7 m. >ungtini (aut rekomenda%i&os pro&ektas, kuris buvo paruotas #okieti&o&e vykusio tarptautinio
seminaro, skirto aptarti baudiamosios politikos tenden%i&as saugant aplink ir gamt, metu. Ciame pro&ekte
ak%entuo&amas susir!pinimas auganiu aplinkos ir gamtos terimu, o kaip viena i priemoni, galini toki
situa%i& veikti, yra si!lymas teisinti &uridini asmen baudiam& atsakomyb;. e to, ir visa eil Buropos
4&ungos (arybos pagrind sprendim pareigo&a valstybes u atitinkamas veikas nustatyti ir &uridini asmen
baudiam& atsakomyb; )pv"., 788D m. liepos 77 d. (arybos pagrind sprendimas 788DVI9GV(#: dl kovos su
korup%i&a privaiame sektoriu&e*
=anau, kad isakytos mintys tur&o tikinti, kad &uridini asmen baudiamosios atsakomybs pripainimas yra
istori&os slygota b!tinyb, o ne kakoks atskir nau&os kartos mokslinink nemotyvuotas darbo vaisius. 6ntra
vertus, niekas neneigia to, kad diskusi&os iuo klausimu, o ypa tada, kada kalbama apie &uridinio asmens
baudiamosios atsakomybs slygas, yra b!tinos.
!tent apie &uridini asmen baudiamosios atsakomybs slygas iandien toliau ir panagrinkime. Kita vertus,
pirmiausiai reikia isiaikinti, k mes suprantame po terminu ,&uridinis asmuo0 ir, ar visi &uridiniai asmenys gali
b!ti traukiami baudiamo&on atsakomybn.
>uridinis asmuo, vis pirma, ' tai $i"ini asmen susivieni&imas, kuris turi turti teisnum ir veiksnum. (arp
vardint dvie& poymi svarbiausias ir problemikiausias ' teisnumo poymis. -ivilins teiss teori&o&e yra
inomos dvi teisnumo r!ys+ bendras ir spe%ialus. >ei mes tursime omeny&e tik spe%ial& &uridini asmen
teisnum, tai nuteisti &uridin asmen tiesiog bus nemanoma. (oks teisnumas yra gantinai siauro pob!dio, nes
veikiant &uridinio asmens naudai, bet ne taip kaip numatyta statuose sudarytas sandoris pripastamas
negalio&aniu, nes &is prietarau&a &uridinio asmens tikslams. (uomet atsako tik $i"inis asmuo.
Nau&ame -iviliniame kodekse alia spe%ialaus teisnumo, teisintas ir bendras teisnumas. endras teisnumas
sietinas tik su privaiais &uridiniais asmenimis, o spe%ialus paliktas tik vieiems ir pelno nesiekiantiems
&uridiniams asmenims. (ai reikia, kad privat!s &uridiniai asmenys gali turti visas teises ir pareigas, iskyrus
tas, kurioms atsirasti reikia tam tikr $i"inio asmens savybi.
Mteisinus bendr& teisnum &uridini asmen baudiamosios atsakomybs galimybs tampa platesns, nes
ipleiama tam tikros r!ies &uridinio asmens eg"istavimo s$era. Kita vertus, tokios kon%ep%i&os tvirtinimas
reikia ir tai, kad vieiems ir pelno nesiekiantiems &uridiniams asmenims baudiamo&i atsakomyb galt b!ti
taikoma tik tuo atve&u, &ei nusikalstama veika bus padaroma io asmens eg"istavimo teisin&e s$ero&e.
Kai kurie mokslininkai kalbdami apie &uridini asmen baudiam& atsakomyb; omeny&e turi tik mones.
!tent taip buvo nustatyta ir viename i dvie& baudiamo&o kodekso pro&ekt )(eisingumo ministeri&os*.
(aiau, ar tai yra teisinga< >uk tokios nuostatos tvirtinimas neleist baudiamo&on atsakomybn patraukti
politines parti&as, pro$s&ungos susivieni&imus, vieas staigas, aso%ia%i&as ir kt.
#isi mes inome, kad Konstitu%i&os 7A straipsny&e tvirtintas vis asmen lygybs prie statym prin%ipas. (ad,
&ei mes kalbdami apie &uridini asmen baudiam& atsakomyb; ir apsiribosime tik monmis, tai gali kilti
klausimas dl io konstitu%inio prin%ipo paeidimo. =atyt, b!tent ie argumentai padar tak statym
leid&ams, nes galio&aniame K kalbama &au ne apie mones, o apie &uridinius asmenis. (aiau ir iuo atve&u be
privilegi& neapsieita. #alstybs ir savivaldybs institu%i&os ir staigos bei tarptautins vieosios organi"a%i&os
gavo imunitet ir baudiamo&on atsakomybn nebus traukiamos.
#ertinant tokias statymines nuostatas negalima sakyti, kad &os yra blogos. (oki atve&, kada valstybs ir
savivaldybs institu%i&os bei staigos baudiam&a tvarka neatsako yra. (aiau tai tikrai diskutuotinas klausimas.
Negini&ama yra tik tai, kad baudiamosios atsakomybs sub&ektu negali b!ti valstyb.
6pie i ilyg buvo pareikta &au R5R a. pabaigo&e. 3ran%!"as 6. =estre, @GAA m. rayto&e knygo&e apie
&uridini asmen baudiam& atsakomyb;, nurod, kad pripainus &uridini asmen baudiam& atsakomyb;
kaip galimyb;, reikia inoti, kad tai netaikoma valstybei. (uo tarpu valstybs ar savivaldybs institu%i&oms ir
staigoms &okie apribo&imai neturt b!ti taikomi. Ctai Norvegi&os Karalyst&e numatoma teisinti
baudiamosios atsakomybs galimyb;, &ei nusikalstama veika padaroma &uridinio asmens valstybins ar
savivaldybs staigos interesais. (as pats numatyta ir 3ran%!"i&os :espublikos K.
1iskutuoti galima ir kitu klausimu, t.y. u koki nusikalstam veik padarym galima &uridinius asmenis traukti
baudiamo&on atsakomybn. Ciuo klausimu galimi keli sprendimo variantai.
3irmasis buvo pasirinktas 3ran%!"i&os K k!r&. (okia pati po"i%i&a vyrau&a >6# ir 1idio&o&e ritani&o&e. Ci
valstybi teis&e nustatyta, kad &uridinis asmuo gali atsakyti $aktikai u bet koki nusikalstam veik, kuria gali
padaryti $i"inis asmuo. (uo tarpu Nyderland karalyst&e &uridinis asmuo gali b!ti patrauktas baudiamo&on
atsakomybn tik u nusikalstamas veikas $inansams ir ekonomikai. (ai antras galimas problemos sprendimo
variantas. (iesa, atskirose valstybse, &uridinis asmuo gali atsakyti ir u atskirus turtinius nusikaltimus.
#ertinant K galima teigti, kad pas mus pasirinktas antrasis modelis. K 78 straipsnio @ daly&e nustatyta, kad
&uridinis asmuo atsako tik u nusikalstamas veikas, u kuri padarym kodekso spe%ialio&o&e daly&e nustatyta
&uridinio asmens baudiamo&i atsakomyb. (ai tokios veikos, pavy"diui, kaip neteistas naudo&imasis energi&a
ir ryi paslaugomis )K @HA straipsnis*, sukiavimas )K @G7 straipsnis*, turto pasisavinimas )K @GD
straipsnis*, kontrabanda )K @AA straipsnis* ir kt. #is straipsni tikrai neivardinsime, bet tai ir nra b!tina.
>uk kiekvienas turite galimyb; susipainti su K ir nusistatyti vis spektr veik, kurias padarius galima ir
&uridinio asmens baudiamo&i atsakomyb.
Ciuo atve&u gali b!ti keliamas klausimas dl to, ar anali"uo&amos K nuostatos yra tinkamos< #ertinant kad ir
tam tikr usienio valstybi teisin; ba";, galima b!t teigti, kad siaurinti &uridini asmen baudiam&
atsakomyb; nereik&o. >uk gyvenimas yra tiek margas, kad neinia, ar ateity&e neprireiks keisti iandien
pasirinktos po"i%i&os, siekiant paalinti gal b!t atsirasianias spragas. =anytina, kad 3ran%!"i&os, 1idiosios
ritani&os ir >6# pasirinkta po"i%i&a yra kur kas lankstesn, nes leidia ymiai plaiau pritaikyti &uridinio
asmens baudiam& atsakomyb;. >uk niekas spe%ialiai nebandys teisti &uridinio asmens u neatsarg gyvybs
atmim, &ei tam nebus rimto pagrindo.
Neginytina, kad daniausiai &uridiniai asmenys bus traukiami baudiamo&on atsakomybs u nusikalstamas
veikas ekonomikai, $inans sistemai, nuosavybei ir kt.. (aiau, vlgi, kas ino ko galima laukti i rytdienos< >
progno"uoti sunku.
(;siant &uridinio asmens baudiamosios atsakomybs slyg anali";, reikia ak%entuoti, kad &uridinio asmens
baudiamo&i atsakomyb nealina $i"inio asmens baudiamosios atsakomybs. Ci nuostata taikoma
nepriklausomai nuo to, ar $i"inis asmuo buvo nusikalstamos veikos organi"atorius, vykdyto&as, kurstyto&as ar
pad&&as. !tent taip nustatyta K 78 straipsnio F daly&e.
Kita vertus K pro&ekte buvo si!loma visai kitokia kon%ep%i&a. uvo si!loma nustatyti, kad &uridinio asmens
baudiamo&i atsakomyb alina $i"inio asmens baudiam& atsakomyb;. 6kivai"du, kad pritarus iam
pasi!lymui situa%i&a b!t komika. 4uprask, kad tuomet mons vardu galima daryti bet kokius ekonominius,
$inansinius ar kitus nusikaltimus ar baudiamuosius nusiengimus ir likti nenubaustas, nes u tave atsakys
&uridinis asmuo.
Kalbant toliau, reikia pasakyti, kad Buropos baudiamosios teiss mokslui ir praktikai yra inomi trys
pagrindiniai baudiamosios atsakomybs taikymo &uridiniam asmeniui modeliai+
@* ?rgano veika, kaip nuosava &uridinio asmens veika. (aikant model organi"a%i&a privalo b!ti
identi$ikuo&ama su kiekvienu savo nariu. (uo tarpu asmen, pripastam korpora%i&os nariais ratas vairiose
alyse yra skirtingas. #ienur tai tik vadovau&antis personalas )elgi&a*, kitur tai ir paprasti tarnauto&ai )1idio&i
ritani&a*.
7* Netinkama &uridinio asmens organi"a%i&a. (aikant model nereikalau&ama asmens identi$ikuoti su
korpora%i&a. audiamo&i atsakomyb taikoma nustaius teiss paeidim ir neteist mons praturt&im, &ei
tai vyko dl netinkamo &uridinio asmens organi"avimo. audiamosios atsakomybs taikymo &uridiniam
asmeniui pagrindas yra organi"a%i&os viepatavimas individo atvilgiu ir kolektyvin daugelio individ
susivieni&imo kalt. Kalts pagrindas yra netinkama &uridinio asmens organi"a%in strukt!ra, suteikusi galimyb;
individui veikti nusikalstamai &uridinio asmens vardu ir naudai.
D* 3askatos prin%ipas. Cis modelis taikomas siekiant apsaugoti itin svarbias vertybes, pavy"diui, gamt ar
vartoto&o interesus. Kai kuriose valstybse tam tikrose teisinio reguliavimo srityse reikalau&ama visikai ir
tiksliai laikytis teiss norm. (uomet nustatoma absoliuti teisin atsakomyb, o kalt pre"iumuo&ama. (ai taip
vadinamo&i ir &au minta kva"i'baudiamo&i atsakomyb )taip yra pv"., #okieti&o&e ir Cvedi&o&e*.
>6# taip pat inomi trys &uridini asmen baudiamosios atsakomybs modeliai+
@* >uridinis asmuo gali b!ti baudiamas u tradi%inius nusikaltimus. >uridini asmen baudiamo&i atsakomyb
galima tada, kai nusikaltimo kaltininkai yra direktori valdybos nariai arba aukti valdybos pareig!nai, kurie
vykd savo pareigas ar veik &uridinio asmens interesais arba leido ar nurod savo pavaldiniams daryti iuos
nusikaltimus. (uomet reikia nustatyti i nusikaltim sub&ektyvius poymius.
7* >uridini asmen baudiamo&i atsakomyb galima ir u kitus deliktus, kaip, pavy"diui, u udraust
susitarim dl kain. Ciuos deliktus gali padaryti korpora%i& nariai, nepriklausomai nuo uimam pareig.
4varbiausia, kad ie nusikaltimai b!t padaryti korpora%i&os nario, veikianio neviri&ant savo kompeten%i&os ir
siekiant suteikti korpora%i&ai naudos.
D* Na ir paskutinis modelis ' tai grietos atsakomybs modelis, taikomas spe%i$inei delikt kategori&ai. (okiais
atve&ais nereikalau&ama nustatyti padariusio nusikaltim $i"inio asmens kalts, bet b!tina nustatyti, kad
nusikaltimas buvo padarytas korpora%i&os naudai.
Kalbant apie &uridinio asmens baudiamosios atsakomybs slygas, manytina, kad viena i svarbiausi slyg
yra tai, kad traukti &uridin asmen baudiamo&on atsakomybn galima tik tada, kada nustatoma, kad $i"inis
asmuo padar nusikalstam veik &uridinio asmens naudai ar interesais. Ci &uridinio asmens baudiamosios
atsakomybs slyga tvirtinta ir nau&o K 78 straipsnio 7 daly&e. Ciuo atve&u yra tik viena problema dl
neinomos prieasties naudo&amas odis ,veik;sQ. (ad gali kilti klausimas, ar atsakys &uridinis asmuo, &eigu
$i"inio asmens elgesys pasireik neveikimu. =anytina, kad iuo atve&u odis ,veik;sQ turi b!ti aikinamas
plaiau.
K nustaius tai, kad $i"inis asmuo veik )neveik* individualiai ar &uridinio asmens vardu ir taip padar
nusikalstam veik, &uridinio asmens baudiamo&on atsakomybn patraukti dar nepavyks. !tina, papildomai,
nustatyti, kad veik )neveik* asmuo, einantis vadovau&anias pareigas ir tur&;s teis;+
@* atstovauti &uridin asmen arba
7* priimti sprendimus &uridinio asmens vardu, arba
D* kontroliuoti &uridinio asmens veikl.
5tin domi yra treio&i papildoma slyga ' tur&;s teis; kontroliuoti &uridinio asmens veikl. 4uprask, &uridinis
asmuo atsako tik tada, kada vadovas veik )neveik* individualiai ar &uridinio asmens vardu ir tur&o teis;
kontroliuoti &uridinio asmens veikl. 4usiduriame su tam tikra logine klaida ' &uridinio asmens vadovas turi
teis; kontroliuoti &uridinio asmens veikl ir &ei &is to nedaro, &uridinis asmuo traukiamas baudiamo&on
atsakomybn. et, ar gali b!ti taip, kad &uridinio asmens vadovas turi teis;, o ne pareig kontroliuoti &uridin
asmen. (ai turb!t nemanomas dalykas.
>eigu nevykdoma kontrol, tai &uridinis asmuo gali atsakyti tik tada, kada nekontroliuo&ami darbuoto&ai ar
atstovai padaro nusikalstam veik &uridinio asmens naudai. (okia nuostata tvirtinta K 78 straipsnio D daly&e.
(ad kyla klausimas, kam reikalinga K 78 straipsnio 7 dalies D punkte tvirtinta slyga ' tur&;s teis;
kontroliuoti &uridinio asmens veikl<
e to, problem praktikai gyvendinant &uridinio asmens baudiam& atsakomyb; gali kilti ir tada, kada
bandysime aikintis kas slypi po terminu ,galiotas atstovas\. Lalima b!t suprasti, kad tarsi reikia iekoti
kokio nors teisinio dokumento, kuriame b!t nustatytos galio&imo kaip sandorio ribos. (aiau, ar taip gali b!ti<
Lal ir gali, taiau, ar tokiame dokumente bus kas nors kalbama apie galio&im atstovauti &uridin asmen
veikiant neteistomis priemonmis< (ikriausiai ne. (odl, kalbant apie atstovavim, mes turime suprasti tik
$aktin atstovavim, kuriam nereikalingas koks nors dokumentas.
Kita svarbi ir problemin &uridinio asmens baudiamosios atsakomybs slyga &uridinio asmens kalt. Kalbant
apie i &uridinio asmens baudiamosios atsakomybs slyga, reikia pasakyti, kad taikant tam tikr &uridinio
asmens baudiamosios atsakomybs model kalt nra rodin&ame. (aip yra tada, kada kalbame apie kva"i '
baudiam& atsakomyb;. (okiu atve&u kalt pre"iumuo&ama.
(uo tarpu, &ei mes kalbame apie tok &uridinio asmens baudiamosios atsakomybs model, koks tvirtintas
.ietuvos respublikos K, tai tokiu atve&u kalt;s rodin&imas yra b!tinas. (aiau neaiku apie koki kalts
samprata tokiu atve&u mes turime kalbti<
Kontinentins baudiamosios teiss atstovai iuo klausimu vieningos nuomons neturi. #ieni mano, kad
&uridinio asmens kalt yra t $i"ini asmen, kurie ir daro konkreius nusikaltimus ar baudiamuosius
nusiengimus kalt. ? kiti sitikin;, kad &uridinio asmens baudiamosios atsakomybs klausimas negali b!ti
ispr;stas vadovau&antis psi%2ologins kalts samprata. 3asak &, &uridinio asmens kalt gali b!ti tik
normatyvin. Kitaip tariant, kalt; reikia suvokti kaip priekait, kad &uridinis asmuo elgsi neteistai arba
paeisdamas teiss normas buvo ydingai nusistat;s teiss norm ginam vertybi atvilgiu. (aiau gaila, kad
normatyvin kalts samprata .ietuvos baudiamo&o&e teis&e neipltota, tad praktiniu poi!riu &uridinio asmens
kalts klausimas tampa opi teorin bei praktin problema.
Kaip ten beb!t, vis dl to, psi%2ologin kalts teori&a kalbant apie &uridinio asmens kalt; tikrai neturt b!ti
taikoma, nes absurdika b!t kalbti apie tai, kad, pavy"diui, &uridinis asmuo suprato tam tikros nusikalstamos
veikos pavo&ing pob!d, numat, kad tokia veika gali sukelti atitinkamus padarinius ir & nor&o. Kita vertus,
.ietuvos teismin praktika kol kas taiko psi%2ologin; kalt;s samprat )pv"., baudiamo&i byla Nr. @'H8H'@9'
788F*. 5eitis i ios keblios situa%i&os b!t viena reikia vadovautis normatyvine &uridinio asmens kalts
samprata. (ai reikt, kad &uridinio asmens kalt; reikt vertinti per K 78 straipsny&e nustatytas &uridinio
asmens baudiamosios atsakomybs slygas, kurios ir tampa normatyvins kalts sampratai b!tinu elementu '
priekaitu.
" 82:;' #0 $%&#2' .<#2$%'
Baudiamoji byla /r . 1-=>=-1?-2>>
,5nagrin&;s baudiam& byl, teismas, nustat, kad 6 ,4Q i anksto susitarusi daryti, t;sti ir
ubaigti nusikalstam veik suklasto&o tikr dokument ir suklastot dokument panaudo&o, ...Q
/ TEMA. SUB"EKT0VIE"I NUSIKALSTAMOS VEIKOS SU&TIES PO!0MIAI
(lausimai)
@. Nusikalstamos veikos sudties sub&ektyvi& poymi samprata ir baudiamo&i teisin reikm.
Nusikalstamos veikos sudties sub&ektyvi& ir ob&ektyvi& poymi santykis.
7.3akaltinamumas kaip baudiamosios atsakomybs slyga.
D. Nepakaltinamumo samprata, kriteri&ai ir taka baudiama&ai atsakomybei.
F. :iboto pakaltinamumo samprata ir poymiai.
1. /usikalstamos veikos sudties subjektyvij poymi samprata ir baudiamoji teisin reikm.
/usikalstamos veikos sudties subjektyvij ir objektyvij poymi santykis.
Kalbant apie nusikalstamos veikos sudties sub&ektyviuosius poymius, vis pirma, reikia atkreipti dmes tai,
kad nusikalstamos veikos sudties sub&ektyvie&i poymiai atskleidia mogaus elgesio vidinius momentus.
Kalbdami apie kalt;, pakaltinamum, motyv bei tiksl kaip nusikalstamos veikos sub&ektyviuosius poymius,
mes turime turti omeny&e tik $i"in asmen. (aip yra todl, kad bet kuris nusikalstamos veikos sudties
sub&ektyvus poymis susi&;s su smons ir valios momentas, o &uridinis asmuo pastar& dalyk neturi.
Nusikalstamos veikos sub&ektyvie&i poymiai gali b!ti skirstomi pagrindinius ir $akultatyviuosius.
3agrindiniais nusikalstamos veikos sudties sub&ektyviaisiais poymiais yra pakaltinamumas ir kalt. Kita
vertus, nepaisant to, kad pakaltinamumas yra pagrindinis nusikalstamos veikos sudties poymis, &is
rodin&amas tik tada, kada kyla abe&oni dl to ar $i"inis asmuo nusikalstamos veikos darymo metu gal&o
suprasti savo veiksmus ir &uos valdyti. (uo tarpu kalt rodin&ama kiekvienu atve&u. Nepriklausomai nuo to, ar
straipsnio normos dispo"i%i&o&e nurodoma kalt, & vis vien reikia rodyti. =otyvas ir tikslas privalomai
rodin&ami tik tada, kada apraomi K spe%ialiosios dalies normos dispo"i%i&o&e.
-2arakteri"uo&ant nusikalstamos veikos sudties sub&ektyviuosius poymius atkreiptinas dmesys tai, kad ie
poymiai, lyginant su ob&ektyviais, rodin&ami gantinai sunkiai. (aip yra todl, kad nei kalts, nei tikslo, nei
kit sub&ektyvi& poymi negalime matyti. !tent dl ios prieasties kiekvienas tyr&as, kuris imasi teisikai
vertinti kito mogaus padaryt nusikalstam veik, turi sisavinti ir perprasti vis in$orma%i&, kuri &is surenka
nordamas rodyti konkreios nusikalstamos veikos sudties sub&ektyviuosius poymius. >uk toki moni,
kurie, tariant ar kaltinant &uos nusikalstamos veikos padarymu, atskleidia savo tikruosius ketinimus yra maai.
(odl ir kyla problemos, norint suinoti, koks buvo, pavy"diui, tikras mogaus psi%2inis santykis su veika,
prieastiniu ryiu bei padariniais<
Mrodin&ant nusikalstamos veikos sudties sub&ektyviuosius poymius, daniausiai didel; reikm; turi tariamo&o
ar kaltinamo&o parodym, kurie $iksuo&ami, priklausomai nuo $i"inio asmens pro%esins padties, tariamo&o
apklausos ar teismo posdio protokoluose. !tent i asmens parodym mes sprendiame apie, pavy"diui,
veikos supratim, apie padarini numatym ar nenumatym, apie & nor&im ar nenor&im. Kita vertus, $i"inio
asmens parodymai negali b!ti visais atve&ais vienintelis altinis, kur vertinant sprendiamas klausimas apie &o
kalt; ar tikslus. .abai danai papildomai b!tina atsivelgti ir nusikalstamos veikos sudties ob&ektyviuosius
poymius.
Nusikalstamos veikos sudties tam tikr )pv"., pavo&ingos veikos padarymo b!das, rankiai ir kt.* ob&ektyvi&
poymi vertinimas ypa svarbus tada, kada &ie mums aikiai liudi&a apie sub&ektyvi& ir ob&ektyvi& poymi
nesutapim. !tent dl ios prieasties rodin&ant sub&ektyviuosius poymius danai pasitelkiami liudyto&,
nukent&usi& parodymai, eksperti"s aktai, kratos, pomio ir kit pro%esini veiksm atlikimo protokolai.
.ietuvos 6ukiausiasis (eismas savo nutarimu ,1l teism praktikos nusikaltimuose mogaus gyvyb&
bylose0 yra paym&;s, kad apie kaltininko tyios turin teismas sprendia atsivelgdamas visas padaryto nusi'
kaltimo aplinkybes+ nusikaltimo padarymo rankius, b!d, sualo&im kiek, & pob!d, viet )pv"., kai sualoti
gyvybei svarb!s organai*, nusikalstam veiksm intensyvum ir & nutraukimo prieastis, kaltininko ir nukent'
&usio&o tarpusavio santykius, elges vykio metu, taip pat prie nusikaltim ir po &o padarymo ir kt. Kitaip
tariant, ob&ektyviai pasireikiantis mogaus elgesys tam tikrais atve&ais gali nulemti &o veiksm teisin
vertinim. Kitaip tariant, tam tikrais atve&ais, sprendiant apie tikruosius $i"inio asmens ketinimus, remiamasi
labiau in$ormatyviais ob&ektyviais nusikalstamos veikos sudties poymiais. (ai liudi&a ir teism praktikos
pavy"diai )Kasa%in byla Nr. 7K'D9I'788D ir Kasa%in byla Nr. 7K'@AF'788D*.
#isikai kitaip yra tada, kada ob&ektyvie&i nusikalstamos veikos sudties poymiai nra tiek in$ormatyv!s. Ne
taip &au seniai visiems inomas Qtulpini0 gau&os narys ,3inia0 buvo kaltinamas neteistu narkotini mediag
laikymu. Kaltinimai buvo paremti vien tuo, kad &o kelni kien&e buvo rastas maielis su narkotinmis
mediagomis. Nei!rint to, is asmuo buvo nuteistas laisvs atmimu tik pirmos, tiek ir apelia%ins instan%i&os
teismuose. Netgi .ietuvos 6ukiausio&o (eismo tri& teis& kolegi&a, nagrin&usi byl kasa%ine tvarka,
neisprend io ka"uso ir perdav byl nagrinti septyni teis& kolegi&ai. (ik tokios sudties 6( audiam&
byl skyriaus teis&ai prim vienintel teising sprendim nutraukti baudiam& byl, nesant nusikaltimo
sudties )Kasa%in byla Nr. 7K' FA8'788@*. 3rimus kit sprendim b!t pripastama, kad .ietuvo&e galimas
ob&ektyvus pakaltinamumas.
#ien tik tokia in$orma%i&a leidia suprasti nusikalstamos veikos sudties sub&ektyvi& poymi reikm;
nusikalstamos veikos sudties rodin&imui. e to, atsivelgiant nusikalstamos veikos sudties
sub&ektyviuosius poymius galima atriboti nusikalstam elges nuo nenusikalstamo, nes nra nusikalstamos
veikos be kalts. audiamo&i atsakomyb negalima ir tuo atve&u, &ei veika padaryta dl neatsargumo, o
atitinkama norma reikalau&a tik tyios rodin&imo. Negali &os b!ti ir tuomet, kai veika padaroma esant visai
kitam nusikalstamam motyvui ar tikslui nei nustatyta konkretaus straipsnio normo&e. Laliausiai, nusikalstamos
veikos sudties $akultatyviniai sub&ektyvie&i poymiai, net ir tuo atve&u, &ei &ie neturi reikms nusikalstamos
veikos sudiai, vis vien daro didel; tak sprendiant klausim dl nusikalstamos veikos pavo&ingumo
pob!dio, kuris yra vienas i kriteri&, turini tak bausms skyrimui )K IF straipsnis*.
2. .akaltinamumas kaip baudiamosios atsakomybs sly-a.
K @H straipsnio 7 daly&e parayta, kad asmuo, teismo pripaintas nepakaltinamu, neatsako pagal K u
padaryt pavo&ing veik. (uo tarpu nepakaltinamas asmuo yra toks, kuris darydamas K udraust veik dl
psi%2ikos sutrikimo negal&o suvokti &os pavo&ingumo arba valdyti savo veiksm )K @H straipsnio @ dalis*.
Nepakaltinamas asmuo negali b!ti traukiamas baudiamo&on atsakomybn, nes baudiamo&o&e
teis&e priimta, kad atsakingu u savo aso%ial elges gali b!ti tik toks asmuo, kuris veikos darymo metu
suprato savo veiksm esm; ir gal&o &uos valdyti. 6tkreiptinas dmesys tai, kad pakaltinamumas, nors ir
b!damas pagrindiniu nusikalstamos veikos sudties sub&ektyviuo&u poymiu, rodin&amas tik tada, kada byla
tirianiam ikiteisminio tyrimo pareig!nui ar prokurorui arba & teisme nagrin&aniam teis&ui kyla tarimas dl
to, ar nusikalstamos veikos darymo metu asmuo gal&o suvokti savo veiksm esm; ir &uos valdyti. (ai reikia,
kad baudiamo&o&e teis&e gyvuo&a pakaltinamumo pre"ump%i&a. (ai reikia, kad visi asmenys yra pakaltinami,
&ei nerodyta kitaip. 3akaltinamumo pre"ump%i&a yra artima nuo @GFD m. 6ngli&o&e galio&aniai =%]Nateno
taisyklei, pagal kuri asmuo laikomas pakaltinamu, kol nerodoma prieingai.
6tskiri mokslininkai mano, kad pakaltinamumo pre"ump%i&a prietarau&a Konstitu%i&os D@ straipsnio @ daliai,
nes ia pasakyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol &o kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir
pripaintas siteis&usiu teismo nuosprendiu. #ertinant tokius samprotavimus, reikia pasakyti, kad
mokslinink, palaikani toki nuomon;, po"i%i&a yra tikrai kritikuotina. 3akaltinamumo pre"ump%i&os
pripainimas tikrai nereikia, kad paeidiamas mintas .: Konstitu%i&os prin%ipas. >uk rodin&ant asmens
kaltum kreipiamas dmesys ir asmens pakaltinamum. Kiekvienas i m!s, pai!r&;s .: K @I ir @9
straipsnius matysime, kad rodin&ant kalt;, rodin&amas ir asmens geb&imas suprasti savo veiksmus bei &uos
valdyti. e to, visiems suprantama, kad kilus tik maiausiam pagrstam tarimui, kad asmuo, nusikaltimo
darymo metu, gal&o b!ti nepakaltinamas, t.y. negal&o suprasti savo veiksm esms arba & valdyti, tuo&au pat
skiriama teismo psi%2iatrin eksperti" tikslu paalinti bet kokias abe&ones dl asmens sugeb&imo suprasti savo
veiksmus ir &uos valdyti. Nesant tokiam tarimui eksperti" nereikalinga, nes rodant kalts turin rodome ir
asmens sugeb&im suprasti savo veiksmus ir gal&im &uos valdyti.
3. /epakaltinamumo samprata, kriterijai ir *taka baudiamajai atsakomybei.
6tidiau pai!r&; .: K @H straipsnio @ dal, matysime, kad nepakaltinamumas yra sie&amas tik su
psi%2iniais sutrikimais, kurie slygo&a asmens negal&im suprasti savo veiksm esm; arba negal&im &uos
valdyti. (uo tarpu inotina, kad antrosios respublikos metais nepakaltinamais buvo pripastami ir asmenys,
nesulauk; statymo reikalau&amo amiaus, leidianio &uos patraukti baudiamo&on atsakomybs u nusikaltimo
padarym. (uomet beveik niekas neabe&o&o, kad nesulauk;s statymo reikalau&amo amiaus asmuo nesupra6nta
savo veiksm so%ialins reikms ir todl yra nepakaltinamas. 6tsivelgiant to meto situa%i&, toks sprendimas
buvo b!tinas.
4ugrtant prie nepakaltinamumo svokos reikia pasakyti, kad &i yra @A'78 a.a. tess mokslo
k!dikis. !tent @A a. mokymas apie nepakaltinamum prad&o spariai vystytis ir apie 78 a. vidur gavo toki
$orm, kokio& mes & iandien matome. (aiau tai nereikia, kad i problema nebuvo ikilusi ir kur kas
ankstesniais periodais.
>au :omn teis ino&o proto ligas, kurias &i vadino vienu apibendrinaniu odiu ' furor. !tent iais laikais
buvo su$ormuluotas posakis furiosi nulla voluntas est. uvo manoma, kad nusikaltimas padarytas psi%2ikai
nesveiko mogaus yra atsitiktinumas, nes proto liga veikia asmens vali. :omn teiss re%ep%i&os laikais taip
pat buvo prisilaikoma nuomons, kad ,beproiai0 )b!tent taip anais laikais buvo vadinami nepakaltinami
asmenys* nra atsakingi baudiam&a teisine tvarka. P i asmen padaryt al tur&o atsakyti & glob&ai.
(uo tarpu inkvi"i%iniu periodu visi ie teiss pasiekimai buvo sulugdyti. 5nkvi"i%iniu periodu proto liga buvo
laikoma velni valdios apraika. 1l ios prieasties ie asmenys buvo iauriausiai baudiami.
Mvairi valstybi statymuose ir vairiais laikmeiais nepakaltinamumo svoka $ormuluo&ama skirtingai. #ienais
atve&ais statyme vardi&ami tik tam tikri nepakaltinamumo atve&ai, o bendrosios svokos sutvarkymas ir
nustatymas paliekamas teori&ai ir praktikai. Kitais atve&ais baudiama&ame statyme stengiamasi pateikti isam
sra atve&, kuomet asmuo gali b!ti pripastamas nepakaltinamu. (okiu b!du nepakaltinamumo svoka buvo
tvarkoma -arins :usi&os ir R5R a. #okiei teis&e. #adovau&antis panaiais prin%ipas &i buvo konstruo&ama ir
@A9@ m. .: K @7 straipsny&e.
(uo tarpu galio&aniame .: K tvirtinama visai kitokia kon%ep%i&a. K @H straipsnio @ daly&e aikiai
pasakyta, &og asmuo yra nepakaltinamas, &eigu darydamas io kodekso udraust veik &is dl psi%2ikos
sutrikimo negal&o suvokti &os pavo&ingumo arba valdyti savo veiksm. =atome, kad nuo konkretaus
apibrimo pereinama prie gantinai abstraktaus. Cios id&os esm yra tame, kad bet koks psi%2ikos sutrikimas
gali iaukti pas asmen negal&im suprasti savo veiksm pavo&ingumo arba negal&im &uos valdyti.
(aiau nepriklausomai nuo to, kokia kon%ep%i&a pasiremta konstruo&ant nepakaltinamumo svok K, b!tina
turti omeny&e, kad vis vien eg"istuo&a atitinkama teori&a, kuri privalu inoti.
Nepakaltinamumo svok susideda i dvie& kriteri&+ &uridinio ir medi%ininio. Kiekvienu atve&u
turi b!ti nustatomi abu ie kriteri&ai. (aip yra todl, kad vien tik susirgimas psi%2ine liga nesuteikia galimybs
asmen pripainti nepakaltinamu. >uk pasitaiko nemaai atve&, kai psi%2ine liga sergantys asmenys gali
suprasti savo veiksm esm; ir &uos valdyti. (odl nepakanka nustatyti vien tik tai, kad asmuo serga kokia nors
psi%2ine liga. #isais atve&ais b!tina nustatyti ir tai, ar dl konkretaus psi%2ikos sutrikimo asmuo negal&o
suprasti savo veiksm arba & valdyti.
audiama&ame statyme medi%ininis nepakaltinamumo kriteri&us ireiktas taip ' dl psi%2ikos sutrikimo.
3amginkime kriteri& panagrinti nuodugniau. Norint tai padaryti, b!tina iskirti galimus psi%2ikos
sutrikimo atve&us. >ais yra+ %2ronins psi%2ins ligos, laikini psi%2ikos sutrikimai, silpnaprotyst ir kitokios
patologins b!senos.
Chronin psichin liga tai sunkiai igydomas ar visikai neigydomas ilgalaikis ir progresuo&antis psi%2inis
susirgimas. 3rie i psi%2ini susirgim priskiriama+ i"o$reni&a, epilepsi&a, progresyvinis paralyius, smegen
si$ilis, vairios psi%2o"s )aterosklero"ins, senatvins, en%e$alitins, in$ek%ins* ir t.t. >ei asmuo serga iomis
ligomis, kartais galime stebti sveikatos pager&im, bet tai nereikia, kad asmuo pasveiko. (odl %2ronins
psi%2ins ligos gali b!ti nepertraukiamo ir priepuolinio pob!dio.
Laikinas psichikos sutrikimas tai tam tikr laik trunkantis psi%2inis susirgimas, kuris laikui bgant pasibaigia
ligonio visiku pasveikimu. 3rie i sutrikim priskiriama+ patologinis girtumas, patologinis a$ektas,
patologin mieguista b!sena )pastaba ' b!tina inoti, kad i b!sena gali b!ti ne tik tada, kai mogus visikai
nepabudo, bet ir tada, kai mogus kankinamas nemigos labai stipriai nori miego*, balto&i kartlig, maniakalin'
depresin psi%2o", !min alko2olin psi%2o", alko2olin melan%2oli&a ir t.t. 1idiausia dmes reikt
atkreipti patologin girtum. 3atologinis girtumas ' tai labai retai sutinkamas laikinas psi%2ins veiklos
sutrikimas. (eismo psi%2iatri&os praktiko&e tokia mogaus b!sena nustatoma @ kart i imto tiriam atve&.
3atologinis girtumas diagno"uo&amas pagrinde vyrams. 3atologinis girtumas gali pasireikti+ @* asmenims,
kurie paprastai nepastebi koki nors psi%2ikos nukrypimJ 7* asmenims, kurie po in$ek%inio ar somatinio
susirgimo &auia astenin silpnumJ D* asmenims, kurie yra patyr; galvos traum arba sirgo kokiomis nors
smegen ligomis.
Bsant ioms prieastims dar nereikia, kad asmuo gali b!ti patologinio girtumo b!seno&e. 1idel; tak tokiai
b!senai atsirasti daro nuovargis, $i"inis ir psi%2inis isekimas, &audulys, baim, nerimas, nepasitik&imas. Bsant
tokiai b!senai net nedidelis alko2olio kiekis gali slygoti patologin girtum. Kadangi aukiau vardintos
slygos vienu metu pasireikia itin retai, tai priimta manyti, kad vienas ir tas pats asmuo tokio&e b!seno&e gali
b!ti tik vien kart gyvenime.
3agrindiniai patologinio girtumo simptomai yra ie+ @* netiktas ir rykus b!senos pasikeitimasJ 7* mogus
ikreiptai pradeda suvokti aplinkJ &is b!na atitr!k;s nuo realybs, &auia nepagrst baim;, &am atrodo, kad &am
gresia labai rimtas pavo&usJ D* mogaus elgesys tuomet pana&a elges toki ligoni, kurie yra migloto&e
b!kl&eJ ie asmenys b!na arba labai susikaup;, o & &udesiai yra automatinio pob!dio, arba &ie labai staigiai ir
be prieasties susi&audina ir & elgesys yra agresyvaus, smurtinio ir prievartinio pob!dio, arba &ie tiesiog
pradeda labai ariai gintis nuo tik &iems suvokiamo pavo&ausJ F* 3o atitinkam veiksm atlikimo mogus giliai
umiega, o atsibud;s nieko neprisimena )patiria amne"i&*.
!ilpnaprot"st tai, pirmiausia, gimtas protinio isivystymo nepakankamumas, kuris trukdo teisingai suvokti
vairius reikinius ir vertinti savo poelgius. 6ntra, silpnaprotyst atsiranda kaip progresuo&anio psi%2inio
susirgimo, traum, in$ek%i&os pasekm )pv"., involiu%inis pro%esas*. 5skiriamos trys silpnaprotysts $ormos+
idioti&a )i $orma yra pati sunkiausia*, imbe%ilumas )vidutinio sunkumo $orma* ir debilumas )lengviausia
silpnaprotysts $orma*.
#itokia patologin b$kl tai toks asmens susirgimas, kuris nra %2roninis arba laikino pob!dio, bet dl savo
psi%2opatologini paeidim drsiai gali b!ti su &ais sutapatinamas. (ai sunkios psi%2opati&os ar psi%2asteni&os
$ormos, vairios neuro"s, abstinen%in b!kl dl narkotinio bado, vair!s susirgimai, sukeliantys psi%2ikos
sutrikimus )viduri ar dmto&i iltin*, vair!s psi%2ikos pasikeitimai dl staigaus apkurtimo, apakimo ir t.t.
>au buvo ak%entuota, kad vien medi%ininio kriteri&aus b!vimas nesuteikia galimybs asmen pripainti
nepakaltinamu. #isais atve&ais privalomas ir &uridinis kriteri&us.
.igotos psi%2ikos padariniai b!na dve&opo pob!dio. Umogus arba praranda galimyb; realiai suvokti tikrov;,
arba praranda galimyb; kontroliuoti savo elges. 3si%2ikai nesveik asmen elgesys yra ligotos b!senos ir
klaidingo reikini suvokimo re"ultatas. Cie asmenys negali atlikti smoningus arba valingus veiksmus.
6tsivelgiant i aplinkyb;, nepakaltinamumo svoko&e ak%entuo&amas ir &uridinis kriteri&us, kuris susideda i
dvie& dali+ intelektualinio ir valinio kriteri&.
5ntelektualinis kriteri&us svoko&e ireiktas iais odiais+ ,nebegal&o suvokti &os pavo&ingumo0. Kadangi
nepakaltinamumas yra labai konkreti kategori&a, &is nustatin&amas tik konkreios veikos atvilgiu. 6smuo gali
sirgti kokia nors psi%2ine liga, bet tam tikro&e situa%i&o&e tai netrukdo &am suprasti savo veiksm esms. (eigti,
kad asmuo nesupranta savo veiksm esms galima tik tuomet, kai &is nesupranta savo elgesio $aktins puss ir
prieastinio ryio tarp veikos ir padarini.
Nesugeb&imas suprasti savo veiksm esms reikia ir tai, kad asmuo nesupranta elgesio pavo&ingumo.
Nesugeb&imas suprasti prieastinio ryio vystymosi tarp veikos ir pasekmi pasireikia tuo, kad psi%2inis
ligonis nesupranta kokios atsiras pasekms dl &o veikos.
#alinis kriteri&us nepakaltinamumo svoko&e ireiktas odiais+ ,negal&o valdyti savo veiksm 0.
3aymtina, kad intelektas, valia ir emo%i&os, b!damos psi%2inmis mogaus $unk%i&omis, glaudiai tarp sav;s
susi&usios. Kaip taisykl, &ei dl psi%2ini susirgim paeistas asmens intelektas, tai is asmuo nesugebs savo
veiksm valdyti. (aiau b!na ir taip, kad pasireikiant psi%2inei ligai asmuo puikiai supranta savo veiksm
esm;, bet praranda galimyb; &uos valdyti. Ctai asmuo sergantis epideminiu en%e$alitu yra link;s seksualin
eks%es, valkatavim ir pan. Cie asmenys puikiai supranta savo elgesio iorin; pus;, bet niekaip negali atsispirti
&am. Kitaip tariant, ie asmenys negali savo veiksm valdyti. > valia, dl psi%2ikos nukrypim, paralyuota.
6tkreiptinas vis dmesys tai, kad statyme intelektualinis ir valinis kriteri&ai atskirti odeliu ,arba0. (ai
reikia, kad pripastant asmen nepakaltinam, prie tai nustaius medi%inin kriteri&, pakanka konstatuoti, kad
nra vieno i &. Kitaip tariant, &ei dl kokio nors psi%2ikos sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksm
esms, &is turi b!ti pripaintas nepakaltinamu. 6nalogika ivada daroma ir tuo atve&u, &ei dl psi%2ikos
surrikimo asmuo suprato savo veiksm esm;, bet negal&o & valdyti.
. <iboto pakaltinamumo samprata ir poymiai.
Lyvenime nereti atve&ai, kada nusikalstam veik padar;s asmuo pripastamas pakaltinamu, bet atliekam
medi%inini tyrim metu, visgi, suabe&o&ama &o geb&imu visikai suprasti savo veiksmus ir &uos valdyti.
(okiais atve&ais, medikai ir teissaugos institu%i& darbuoto&ai, teigia, kad nusikalstam veik padar nors ir
pakaltinamas, bet pasiymintis tam tikromis psi%2inmis anomali&omis mogus.
Kriminologai &au senai atkreip dmes tai, kad danai nusikalstamas veikas daro asmenys, turintys tam tikr
psi%2ikos anomali&. 6tlikt tyrim re"ultatai parod, kad asmen su psi%2inmis anomali&omis padaryt
nusikalstam veik skaiius lieka stabiliai auktas. Ctai treia&ame, ketvirta&ame deimtmety&e toki asmen
padaryti nusikaltimai sudar+ 99 )elgi&a*, HF )#okieti&a*, H8 ):usi&a* pro%ent vis nuteist&. 6nalogiki
duomenys gaunami ir dabartiniu metu.
Ciandien galima drsiai sakyti, kad madaug I8 pro%ent vis nusikalstam veik padaromi asmen su
psi%2inmis anomali&omis. ? &ei kalbti tik apie smurtinius nusikaltimus, tai toki asmen skaiius enkliai
did&a ir gali sudaryti net apie H8 pro%ent vis nuteist&. Cie skaiiai yra gantinai sp!dingi ir veria tiek
medikus, tiek teisininkus susimastyti i asmen baudiamosios atsakomybs problema.
5lg laik asmenys, padar; nusikalstamas veikas ir pasiym&; tam tikromis psi%2inmis anomali&omis, buvo
teisiami lygiai tokiais paiais pagrindais ir tvarka, kaip ir psi%2ikai sveiki asmenys. ausm; &ie taip pat
atlikdavo tose paiose kalinimo staigose. Ciandien situa%i&a kita. .: K yra riboto pakaltinamumo svoka,
kuri taikant mintos problemos sprendiamos.
Kita vertus, @AAF m. nepaprastai diskusin baudiamosios teiss institut buvo bandyta teisinti pirm kart.
(aiau vos tik buvo priimti atitinkami K pakeitimai, kilo aiotaas. Nemaa dalis teisinink m kalbti apie
tai, kad prisidengus riboto pakaltinamumo institutu udikai ir kiti smurtinius nusikaltimus darantys asmenys
sugebs ivengti atsakomybs. (eismo medikai taip pat buvo prie io straipsnio sigalio&im, nes nebuvo
pasiruo; diagno"uoti riboto pakaltinamumo b!kl;. 6tskiri teisininkai buvo sitikin;, kad anuomet .ietuvo&e
teisinta riboto pakaltinamumo $orma buvo ydinga, nes paneig teorin baudiamosios atsakomybs pagrindim.
>ie teig, kad teisinis baudiamosios atsakomybs pagrindas yra nusikaltimo sudtis, taiau ribotas
pakaltinamumas, kaip nusikaltimo sudties poymis, iame modely&e nenumatytas. (ai, anot i autori,
reikia, kad &ei mogus nra pakaltinamas, tai &is negali b!ti traukiamas baudiamo&on atsakomybn.
Norint oponuoti iai po"i%i&ai, reikia turti omeny&e, kad tais atve&ais, kada konkretus $i"inis asmuo
pripastamas ribotai pakaltinamu, konstatuo&ama, kad &is visgi yra pakaltinamas, bet tam tikri psi%2ikos
sutrikimai &am neleido iki galo suvokti savo veiksm esm; arba &uos valdyti. !tent tai ir yra riboto
pakaltinamumo esm. (odl kalbti apie tai, kad nusikalstamos veikos sudty&e reikia numatyti nau& poym
yra netikslinga.
5vad, kad toks asmuo yra pakaltinamas galima daryti dl to, kad nusikalstamos veikos darymo metu mogus
suprato savo veiksm pavo&ingum ir gal&o &uos valdyti. 4avo veiksm supratimas ir gal&imas &uos valdyti
leido iam asmeniui susilaikyti nuo nusikalstamo elgesio. >uo labiau, net ir esant tam tikriems psi%2ikos
sutrikimams, mogaus elgesio pagrind sudaro tai, kad &o psi%2in&e veiklo&e ilieka so%ialiniai'psi%2ologiniai
determinantai, kurie b!dingi normaliems monms. (odl abe&oti tuo, kad ribotai pakaltinamas mogus yra
nusikalstamos veikos sub&ektas tikrai neverta. >uk tokiais atve&ais mes kalbame apie ribot pakaltinamum, o ne
apie ribot nepakaltinamum.
#adovau&antis iais argumentais galima b!t paneigti ir t mokslinink po"i%i&, kurie teigia, kad riboto
pakaltinamumo institutas abe&otinas ir pro%esine prasme, nes galio&a prin%ipas, &og visos abe&ons yra
kaltinamo&o naudai. 4prendiant klausim dl asmens roboto pakaltinamumo niekas neabe&o&a, kad is asmuo
yra pakaltinamas. ? &ei kakuo ir abe&o&ama, tai abe&o&ama tik tuo, ar is asmuo, turintis tam tikr psi%2ikos
anomali&, gali atsakyti lygiai taip kaip ir psi%2ikai sveikas mogus. !tent tokiu atve&u mums gali b!ti
vertingas prin%ipas, kad visos abe&ons yra kaltinamo&o naudai. (odl is pro%esinis prin%ipas nepaneigia, o
atvirkiai, remia riboto pakaltinamumo instituto pripainim.
Kalbant apie bendr teismo medik nuomon;, galima pasakyti, kad iuo klausimu & po"i%i&os isiskiria. #ieni
yra u riboto pakaltinamumo institut, nes tai pareigo&a teismo ekspertus kur kas atidiau ianali"uoti asmens
psi%2ik ir duoti kuo tikslesn; ivad dl &os b!kls. (uo tarpu psi%2iatrai, kurie pasisako prie riboto
pakaltinamumo institut, teigia, kad du argumentai lemia b!tent toki & po"i%i&. 3irma, statyme
nepateikiamos riboto pakaltinamumo ribos. 6ntra, teigiama, kad is institutas $ormuos aling baudiam&
politik, nes tam tikroms grupms asmen bus atleidiamos nuodms.
?ponuo&ant iai po"i%i&ai galima b!t pasakyti, kad &okios nuodms tokiems asmenims neatleidiamos. >is
lieka atsakingu dl padarytos nusikalstamos veikos. (aiau atsivelgiant tai, kad tam tikri psi%2iniai
nukrypimai dar tak &o elgesiui, gali b!ti velninama &o baudiamo&i atsakomyb.
6rgumentas, kad nra tiksli riboto pakaltinamumo rib yra irgi ne absoliutus. 4pe%ialios inios, kuriomis
operuo&a patirt turintis teismo medikas, leidia be didesni problem isiaikinti, ar konkretus asmuo
psi%2ikai sveikas, ar ne. ios inios leidia nuspr;sti ir tai, ar tam tikra psi%2ikos anomali&a alina asmens
pakaltinamum, ar ne. >ei bus nuspr;sta, kad alina asmens pakaltinamum, tai galutin ivada, kuri padarys
teismas bus ta, kad asmuo yra nepakaltinamas, o &ei bus nuspr;sta, kad nealina, tai ivada irgi numanoma
asmuo pripastamas ribotai pakaltinamu.
(uo tarpu usienio valstybse riboto pakaltinamumo institutas inomas nuo R5R a. :iboto pakaltinamumo id&
teorikai pagrind so%iologins mokyklos atstovai )6. 3rinsas ir N. .istas*. >ie teig, kad riba tarp normalios ir
nenormalios reak%i&os kon$liktines gyvenimo situa%i&as yra menka, todl privalu painti riboto pakaltinamumo
institut. Nra &oki abe&oni, kad so%iologins mokyklos atstovai, grsdami riboto pakaltinamumo b!tinum,
pasirm antropologins mokyklos atstov atliktais tyrimais. E. .ombro"o, B. Neri ir :. Laro$alo atlikt tyrim
dka buvo suabe&ota tuo, ar gali asmuo su psi%2iniais nukrypimais vadintis visikai pakaltinamu asmeniu<
Psienio valstybi baudiamuosiuose statymuose riboto pakaltinamumo institutas pirm kart buvo tvirtintas
Cvedi&o&e @G9F. #liau i id&a paplito ir kitose valstybse. Cvedi&os pasek&omis tapo 1ani&a )@GG9 m.*,
4uomi&a )@GGA m.*. :iboto pakaltinamumo institutas buvo tvirtintas ir @A79 m. :(N4: baudiama&ame
kodekse.
(;siant toliau, reikia atkreipti dmes tai, kad mogaus pripainimas ribotai pakaltinam neleidia kalbti apie
tai, kad &am automatikai turi b!ti velninama bausm ar atsakomyb. (okia ivada daroma dl to, kad pas
asmenis, pripaintus ribotai pakaltinamais, savo veiksm supratimas ir gal&imas &uos suprasti yra nevienodo
pob!dio ir intensyvumo. Cie dalykai gali priklausyti nuo vairi aplinkybi, tame tarpe nuo intelekto
nepakankamumo lygio arba emo%inio'valinio sutrikimo laipsnio. (ai reikia, kad toki asmen kalts ir
atsakomybs laipsnis turi priklausyti nuo kalts turinio, psi%2inio stovio, vertybins orienta%i&os bei kit
iorini ir vidini $aktori bei slyg.
K @G straipsny&e aikiai pasakyta, kad $akto, &og asmuo yra ribotai pakaltinamas konstatavimas, dar nereikia,
kad is mogus bus baudiamas velniau. Mstatym leid&as ia ak%entuo&a, kad teismas gali suvelninti
atsakomyb;. =intame K straipsny&e teismo pasirinkimo laisv ribo&ama tik vienu atve&u. >ei padarytas
baudiamasis nusiengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyinis nusikaltimas, tai teismas gali
atsakomyb; suvelninti arba atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, taikant medi%inines poveikio priemones.
(uo tarpu, &ei padaromas sunkus nusikaltimas, tai atsakomyb; galima tik velninti, o atlesti nuo &os nevalia.
#ertinant ias nuostatas negalima pasakyti blogos &os ar geros. 3asauly&e eg"istuo&a vair!s ribotai pakaltinam
asmen baudiamosios atsakomybs modeliai, todl kurio nors vieno ar keli derinio teisinimas .: K yra
grynai statymo leid&o valia.
## $%&#'
(lausimai)
@. Kalts samprata ir kriteri&ai. Kalts turinio ir $ormos nustatymas.
7. (iesiogin tyia.
D. Netiesiogin tyia.
1. (alts samprata ir kriterijai. (alts turinio ir 5ormos nustatymas.
.ietuvos :espublikos Konstitu%i&os D@ straipsny&e ir .: K 7 straipsnio 7 daly&e tvirtintas vienas pagrindini
baudiamosios teiss prin%ip pagal baudiamuosius statymus atsako ir baudiamas tik toks asmuo, kuris
kaltas nusikalstamos veikos padarymu )lot. nullum crimen sine culpa*.
Kalt yra pagrindinis nusikalstamos veikos sudties sub&ektyvus poymis, kuris, nepriklausomai nuo to ar
apraomas konkreios normos dispo"i%i&o&e, rodin&amas visose baudiamosiose bylose. (uo paiu,
atkreiptinas dmesys tai, kad kalt yra sunkiausiai rodin&amas nusikalstamos veikos sudties poymis.
(aiau praeity&e kalts rodin&imas nebuvo didel problema. Ctai 4enovs :omos laikais rodin&ant kalt; buvo
remiamasi ob&ektyvaus pakaltinamumo prin%ipu. 6smuo buvo baudiamas atsivelgiant tik vykus $akt.
e to, inkvi"i%i&os siaut&imo periodu buvo organi"uo&ami taip vadinamie&i dievo teismai. !tent iais laikais
buvo sugalvota vairiausi b!d kaip rodyti asmens kaltum arba nekaltum. 6smens kalt buvo rodin&ama
vieai.
e abe&ons m!s laikais, tokie veiksmai, rodin&ant asmens kalt;, negalimi. (aiau dar kai kuri asmen
smon&e ir iandien ilik;s ne toki &au sen laik pagrindinis posakis prisipainimas rodym karalien.
(enka pastebti, kad nusikalstamos veikos, o tuo paiu ir kalts rodin&imas negali b!ti paremtas vien tik
mogaus prisipainimu. #isais atve&ais turi b!ti surinkta visa eil kit rodym, nes tik pastar& visuma gali
kaltinti arba teisinti asmen.
(;siant toliau, b!tina paymti, kad kalt ' tai so%ialin kategori&a. e to, b!tina ak%entuoti ir tai, kad
baudiam&a teisine prasme bendros kalts nra. Mstatym leid&as nepateikia bendro kalts apibrimo.
audiama&ame kodekse apibrtos tik kalts r!ys ' tyia ir neatsargumas. !tent dl ios prieasties
nepakanka teismo kaltinama&ame nuosprendy&e konstatuoti, kad mogus kaltas nusikalstamos veikos padarymu.
#isais atve&ais b!tina atsakyti klausim ' tyia ar dl neatsargumo &i buvo padaryta. !tina parodyti, koks
nusikalstamos veikos darymo laiku buvo mogaus psi%2inis santykis su pavo&inga veika, su prieastinio ryio
vystymusi ir pavo&ingais padariniais )su slyga, kad sudtis materiali*.
(ai, kad kalts svoka nepateikiama baudiama&ame statyme, dar nereikia, kad &i nekonstruo&ama
baudiamosios teiss doktrino&e. Kita vertus, ir iuo klausimu neivengiama nuomoni prieprieos.
#ieni mokslininkai teigia, kad kalt tai nusikalstamo&e veiko&e pasireikiantys tyia arba neatsargumas. Kiti
mano, kad kalt tai $i"inio asmens psi%2inis santykis su pavo&inga veika ir pavo&ingais padariniais. (reti
sitikin; tuo, kad kalt tai $i"inio asmens psi%2inis santykis su daromos nusikalstamos veikos ob&ektyviais
poymiais.
#ertinant iuos kalts apibrimus reikt pasakyti, kad universaliausiu galt b!ti tas, kuris kalt; apibria
kaip $i"inio asmens psi%2in santyk su pavo&inga veika ir pavo&ingais padariniais.
Kalts, kaip psi%2inio santykio su pavo&inga veika ir pavo&ingais padariniais, elementai yra smon ir valia. 1l
ios prieasties kalt apib!dinama per intelektualin ir valin kriteri&us )elementus*. 6tsivelgiant i kriteri&
skirting sveik konstruo&ami vair!s kalts r!i apibrimai.
Umogaus psi%2inis santykis su veika ir su prieastinio ryio raida yra intelektualinis kalts kriteri&us. (uo tarpu
mogaus psi%2inis santykis su pavo&ingais padariniais, o tais atve&ais kai nusikalstamos veikos sudtis yra
$ormali su pavo&ingos veikos nor&imu, yra valinis kalts kriteri&us. (iesa, kai kuri autori nuomone, prie i
kalts kriteri& turt b!ti priskiriamas ir emo%inis kriteri&us. (aiau tokia mokslin mintis nra prigi&usi.
5siaikinus kalts apibrimo problem, b!tina kon%entruoti dmes ties dar sudtingesniu klausimu kalts
detali"a%i&os klausimu. audiamosios teiss teori&o&e iskiriami du kalts detali"a%i&os lygiai, kurie visais
atve&ais yra neivengiami norint rodyti kalt;. Ciais lygiais yra kalts $ormos ir r!ies bei kalts turinio
nustatymas.
Kiekvienu nusikalstamos veikos padarymo atve&u mes turime nustatyti kokia kalts $orma ir r!is ukoduota
konkreio&e baudiamo&o&e normo&e bei kokia kalts r!is yra tiriamo&o&e veiko&e.
audiamasis statymas aikiai nurodo tai, kad nusikalstama veika gali b!ti padaryta tiek tyia, tiek dl
neatsargumo. (aikant galio&ant K didesni sunkumu nustatyti kalts $orm konkreio&e baudiamo&o&e
teisin&e normo&e nra. audiamasis statymas aikiai nustato, kad visos K apraytos nusikalstamos veikos
yra tyins, iskyrus atve&us, kada K straipsny&e nustatyta, &og nusikalstama veika gali b!ti padaryta ir dl
neatsargumo )pv"., K @GF straipsnio @ ir 7 dalys* arba tik dl neatsargumo )pv"., K @D7 straipsnis*.
Kalbant apie kalts turinio nustatymo problemas, pirmiausiai reikia atkreipti dmes tai, kad rodin&ant kalt;
nepakanka nustatyti rodintin kalts $orm ir r!. !tina engti ir kit ingsn isiaikinti rodintin kalts
turin, nes b!tent kalts turinys padeda tiksliai atriboti vien nusikalstam veik nuo kitos.
3ateikiant kalts turinio svok galima teigti, kad tai tyia ir neatsargumas konkreio&e nusikalstamos veikos
sudty&e. Kalts turinys tai lyg unikali $ormul, kuri nerodius, nerodoma ir mogaus kalt dl konkreios
nusikalstamos veikos padarymo.
Msitikinti ios minties teisumu galima labai lengvai. 3avy"diui, norint rodyti, kad konkretus asmuo padar
nusikaltim, numatyt K 7DG straipsny&e, b!tina rodyti, kad &is suprato, &og be svarbiuos prieasties
nepranedamas teissaugos staigai ar teismui apie &am inom darom arba padaryt sunk nusikaltim &is
atima galimyb; teissaugos institu%i&oms tinkamai reaguoti iuos nusikalstamus veiksmus ir nori taip elgtis.
Nerodius io kalts turinio, negalima bus kalbti ir apie konkreios nusikalstamos veikos padarym.
Laliausiai b!tina ak%entuoti, kad kiekvienos K spe%ialiosios dalies normos kalts turinys yra unikalus. Kitaip
mes neturtumme tokios gausos nusikalstam veik.
2. 8iesio-in ty7ia.
(iesiogin tyia )lot. dolus directus* yra viena i tyins kalts r!i. 4utinkamai su K @I straipsnio 7 dalimi
,nusikaltimas ar baud%iamasis nusi%engimas "ra padar"tas tiesiogine t"&ia, 'eigu '( dar"damas asmuo suvok
pavo'ing) nusikalstamos veikos pob$d( ir nor'o taip veikti* arba '( dar"damas asmuo suvok pavo'ing)
nusikalstamos veikos pob$d(, numat, kad dl 'o veikimo ar neveikimo gali atsirasti +iame kodekse numat"ti
padariniai, ir ', nor'o-
=atome, kad skirtingai nei @A9@ m. K, galio&aniame K pateikiami du tiesiogins tyios apibrimai. #ienas
& taikytinas $ormalioms nusikalstam veik sudtims, o kitas materialioms. (ad panagrinkime &as nurodyta
eils tvarka.
Normalioms sudtims skirtas tiesiogins tyios apibrimas susideda i dvie& dali+
@. suvok pavo&ing nusikalstamos veikos pob!d intelektualinis kriteri&usJ
7. nor&o taip veikti valinis kriteri&us-
3avo&ingo nusikalstamos veikos pob!dio suvokimas ' tai $i"inio asmens suvokimas, kad &o daroma veika yra
alinga baudiamo&o statymo saugomoms vertybms. 3avo&ingo nusikalstamos veikos pob!dio suvokimas
apsprendiamas iimtinai mogaus sub&ektyviais bruoais, o b!tent+ gyvenimo patirtimi, isilavinimu, erudi%i&a,
kult!ra, morale ir t.t.
3asitaiko toki atve&, kai nusikalstamos veikos kaltininkas teigia neino&;s, kad &o padaryta veika yra
nusikalstama ir dl to negali b!ti baudiamas u &os padarym. M mogaus pasiteisinim galima atsakyti labai
paprastai. Umogui reikt paaikinti, kad baudiamasis statymas i &o ir nereikalau&a suvokti tai, kad &o
padaryta veika yra traukta nusikalstam veik sra ir u &os padarym nustatyta bausm. Nusikalstamos
veikos neteistumo suvokti nereikia. 3akanka to, kad mogus suvokt padarytos veikos pavo&ing pob!d, nes
b!tent taip nustatyta galio&aniame baudiama&ame statyme. Kitaip tariant, mogus turi suvokti tik tiek, &og &o
veika yra pavo&inga viepatau&aniai vertybi sistemai ir didiosios visuomens dalies yra vertinama neigiamai.
(raukdami asmen baudiamo&on atsakomybn mes nenusiengsime pagrindiniams baudiamosios teiss ir
konstitu%iniams prin%ipams. (aiau &eigu yra kitaip, tuomet kyla klausimas, ar nebuvo nusiengta veik
kriminali"avimo taisyklms.
Nor&imas taip veikti tai nor&imas veikti pavo&ingai. #ertinant i statymo leid&o patvirtint nuostat galima
abe&oti tik vienu, o b!tent tuo, ar nesuklysta naudo&ant od ,veikti0. >uk lingvistine prasme odis ,veikti0
reikia usiimti kuo, dirbti, daryti, rodyti veiklum. Cis odis turi savo antonim ,neveikti0 ir todl negali b!ti
pripastamas ,veikos0 sinonimu. 3ripainkim tai spraga.
=aterialioms nusikalstam veik sudtims skirtas tiesiogins tyios apibrimas, skirtingai nei pirmuo&u atve&u,
susideda i tri& dal+
@. suvok pavo&ing nusikalstamos veikos pob!d intelektualinio kriteri&aus dalis, ireikianti mogaus
psi%2in santyk su veikaJ
7. numat, kad dl &o veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai intelektualinio
kriteri&aus dalis, ireikianti mogaus psi%2in santyk su pasekmi numatymuJ
D. ir & nor&o valinis kriteri&us.
3avo&ingo nusikalstamos veikos pob!dio suvokimas komentuo&amas lygiai taip pat kaip ir pirmuo&u atve&u.
Kodekse numatyt padarini numatymas tai, kaip &au buvo minta, antra intelektualinio kriteri&aus
sudedamo&i dalis. .ingvistine prasme ,numatymas0 reikia i anksto nuspti. Kitaip tariant, numatymas tai
smon&e susidarantys vai"diniai, kurie vyks, gali ar turi vykti ateity&e, &ei asmuo pasirinks vienok ar kitok
elgesio variant.
Bsant tiesioginei tyiai, asmuo numato pasekmes kaip neivengiamas arba kaip daugiau ar maiau galimas.
3avo&ing padarini nor&imas tai valinis tiesiogins tyios kriteri&us, kuris parodo mogaus psi%2in santyk
su padariniais. Norimi yra ne tik tie padariniai, kurie suteikia mogui pasitenkinim, bet ir tie, kuri atvilgiu &is
yra neigiamai nusiteik;s ir kurie &am yra kaip tarpiniai ar kaip priemon tikra&am tikslui pasiekti.
6pib!dinant kriteri& b!tina paymti, kad asmens smon ir valia yra glaudiai tarp sav;s susi&; dalykai.
Negalima teigti, kad smon ir valia eg"istuo&a skyrium. 6smens valia nepasireikia i niekur. Lalima sakyti,
kad &i evoliu%ionuo&a. 3radio&e mogus su$ormuo&a tiksl, o vliau &o siekia. (odl siekiant konstatuoti $akt,
kad mogus nusikalstam veik padar esant tiesioginei tyiai, prieastys, dl kuri atsirado noras padaryti
atitinkam veik, lemiamos reikms neturi.
3. /etiesio-in ty7ia.
Netiesiogins tyios )lot. dolus eventualis*, t.y. antros tyins kalts r!ies apibrimas pateiktas nau&o&o .:
K @I str. D d., kur parayta, kad .nusikaltimas ar baud%iamasis nusi%engimas "ra padar"tas netiesiogine
t"&ia, 'eigu '( dar"damas asmuo suvok pavo'ing) nusikalstamos veikos pob$d(, numat, kad dl 'o veikimo ar
neveikimo gali atsirasti +iame kodekse numat"ti padariniai, ir nors ', nenor'o, bet s)moningai leido 'iems
atsirasti-
Ci tyios r!is yra pati problematikiausia. >os atsiradimas sie&amas su R5R a. pradia, tuomet, kai vokiei
mokslininkai visapusikai paneig iki tol buvusios netiesiogins tyios )lot. dolus indirectus* teori&. Nepaisant
to, kad iais laikais kai kurie autoriai sutapatina ias dvi tyios r!is, skirti &as vis dl to b!tina.
/olus indirectus ' tai tokia tyios r!is, kurios pagrindu asmuo gal&o b!ti traukiamas baudiamo&on
atsakomybn ne tik u tai k &is nor&o padaryti, bet dar ir u tai ko ne tik nenumat, bet netur&o ir negal&o
numatyti. !tent dl ios prieasties galima drsiai teigti, kad dolus indirectus ' tai ob&ektyvaus pakaltinamumo
teisinimas, kas velgiant ne tik i ios dienos, bet ir i an laik yra visikai nepriimtina.
Ciandien netiesiogin tyia ' tai eventuali tyia, kuomet baudiamo&on atsakomybn mogus traukiamas todl,
kad pavo&ingi padariniai kyla dl &o abe&ingumo.
Netiesiogin tyia susideda i tri& dali+
@. suvok pavo&ing nusikalstamos veikos pob!dJ
7. numat, kad dl &o veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniaiJ
D. ir nors & nenor&o, bet smoningai leido &iems atsirasti.
3irmo&i ir antro&i dalys ' tai netiesiogins tyios intelektualinis kriteri&us, o treio&i valinis kriteri&us.
1aniausiai teigiama, kad netiesiogin tyia nuo tiesiogins tyios skiriasi tik valiniu kriteri&umi, o
intelektualinis kriteri&us yra toks pats. (uo tarpu priimtinesn turt b!ti kiek kitokia po"i%i&a, o b!tent ta, kad
netiesiogin; tyi galima atriboti nuo tiesiogins tiek valinio, tiek ir intelektualinio kriteri&aus pagalba.
Neabe&otina, kad esant netiesioginei tyiai pavo&ingo veikos pob!dio supratimas yra toks pat kaip ir
tiesiogin&e tyio&e, taiau pasekmi numatymas iuo atve&u yra kiek kitoks. >ei esant tiesioginei tyiai mogus
numato padarinius kaip neivengiamus arba kaip daugiau ar maiau galimus, tai esant netiesioginei tyiai
mogus numato tik didesn; ar maesn; konkrei padarini galimyb;. 3opuliariai isireikus, netiesiogins
tyios atve&u mogus numato tik konkrei padarini galimum, &ei bus elgiamasi pagal pasirinkt model.
=aa to, palankiai susiklosius situa%i&ai numatomi padariniai net ir nekyla. (uo tarpu tiesiogins tyios atve&u
numatom padarini kilimo galimyb yra daugiau nei I8 nuoimi.
Neabe&otinai, kad rykiausias tiesiogins tyios ir netiesiogins tyios atribo&imo kriteri&us yra valinis
kriteri&us. Bsant netiesioginei tyiai mogus nenori &o numatom padarini, bet smoningai leidia &iems kilti.
Lalima paklausti, ar gali b!ti taip, kad mogus numato padarinius, bet & nenori ir tuo paiu smoningai leidia
&iems kilti< Lal tokiu atve&u mes turtume kalbti apie neatsargi kalt;<
6tsakymas klausim turi b!ti kategorikas. Bsant neatsargumui, o tiksliau tariant nusikalstamam
pasitik&imui, mogus lengvab!dikai tikisi ivengti padarini, o netiesiogins tyios atve&u mogus nesiima
koki nors veiksm, kad &o numatomi padariniai neatsirast arba yra visikai abe&ingas t padarini atsiradimui.
Kitaip tariant, asmuo mano, kad tam tikros palankios aplinkybs gali &am padti ivengti numatom padarini.
(aiau bda ta, kad toks &o manymas niekuo nepagrstas )Kasa%in byla Nr. 7K'78F'788@*. Ci situa%i&a
iliustruo&a ne kokios nors kitos kalts r!ies, o b!tent netiesiogins tyios b!vim.
Laliausiai reikia pastebti, kad pavieniai autoriai skeptikai i!ri tyios skirstym tiesiogin; ir netiesiogin;.
#ieni mano, kad toks skirstymas neturi &okios praktins reikms, o kiti pasisako u tai, kad ap&ungus
netiesiogin; tyi ir nusikalstam pasitik&im reikt sukurti nau& kalts $orm.
Neabe&otina, kad visi ie samprotavimai neturi tvirto pagrindo. Netiesiogins tyios b!vimas yra pagrstas tiek
psi%2ologikai, tiek teisikai. (eisine prasme i dvie& tyios r!i buvimas yra svarbus kalbant apie tam tikr
baudiamosios teiss institut )pv"., pasiksinimo, rengimosi, bendrininkavimo* tak nusikalstam veik
kvali$ikavim bei baudiamosios atsakomybs ir bausms individuali"avim.
### $%&#'
(lausimai)
@. 6pibrtos tyios ir neapibrtos tyios samprata, nustatymas ir taka nusikalstam veik kvali$ikavimui.
7. Neatsargios kalts bendra %2arakteristika.
D. Nusikalstamas pasitik&imas.
F. Nusikalstamas ner!pestingumas
1. %pibrtos ty7ios ir neapibrtos ty7ios samprata, nustatymas ir *taka nusikalstam veik
kvali5ikavimui.
3agrindins tyins kalts r!ys yra tiesiogin tyia ir netiesiogin tyia. !tent skirstym
ak%entuo&a ir statym leid&as, nes tik & apibrimai pateikiami K. (uo tarpu baudiamosios teiss teori&o&e
ir praktiko&e tyia skirstoma ir kitas r!is, kurios turi svarbi reikm; kvali$ikuo&ant nusikalstamas veikas.
#is pirma tyia skirstoma apibrt ir neapibrt. 6pibrta tyia )lot. dolus determinatus* yra tuomet, kai
nusikalstam veik darantis asmuo tiksliai numato kok nusikalstam re"ultat &is pasieks atlikdamas ar
neatlikdamas konkrei pavo&ing veik. Bsant apibrtai tyiai alos numatymas yra tikslus, grietas tiek
kokybine, tiek kiekybine prasmmis. 6tsivelgiant tai, kad darant tam tikr veik siekiama konkretaus
re"ultato, mogaus veika ir kvali$ikuo&ama pagal tyios kryptingum net ir tuo atve&u, kai siekiamas re"ultatas
pasiektas nebuvo )Kasa%in byla Nr. 7K'78F'788@ ir Kasa%in byla Nr. 7K'HF7'7888*
Kalbant apie apibrt tyia reikia atkreipti dmes tai, kad tam tikri autoriai isako nuomon;,
&og apibrta tyia gali b!ti skirstoma paprast ir alternatyvi. 6not & paprasto&i apibrta tyia yra tuomet,
kai numatoma sukelti vien konkret padarin arba atlikti vien konkrei veik. (uo tarpu alternatyvio&i
apibrta tyia )lot. dolus alternativus* yra tuomet, kai mogus numato, kad dl &o veikos gali kilti kuris nors i
&o dvie& numatom pavo&ing padarini ir kiekvienas & &am priimtinas. (arkime, asmuo kitam asmeniui
suduoda nedideliu peiliu pilvo srit. 6tlikdamas tokius veiksmus asmuo numato, kad po toki veiksm
atlikimo galimi du padariniai ' asmens mirtis arba sveikatos sutrikdymas. 3aaik&a ir tai, kad abu ie numatomi
padariniai kaltininkui buvo priimtini.
Uinant $akt, automatikai susiduriame su kaltininko veikos kvali$ikavimo problema. :eikalas tame, kad
neaiku, ar kaltininko veiksmus kvali$ikuosime kaip pasiksinimas nuudyti, ar kaip sunk sveikatos
sutrikdym )su slyga, kad b!tent tokie padariniai kyla*. Ci teori& propaguo&antys mokslininkai teigia, kad
esant tokiai situa%i&ai kaltininko veiksmus b!tina kvali$ikuoti pagal sunkiausius nortus padarinius. 6ptartu
atve&u kaip pasiksinimas nuudyti. (aiau tokiu atve&u visikai nesuprantama, kam iskirti t alternatyvi&
apibrt tyi, &ei &os poveikis mogaus veikos kvali$ikavimui yra niekinis.
!tent dl i tr!kum b!tina turti omeny&e, kad apibrta tyia yra tuomet, kai mogus siekia konkrei
padarini arba konkreios veikos, o nepavykus pasiekti tokio tikslo &o veika turi b!ti kvali$ikuo&ama kaip
pasiksinimas.
Neapibrta tyia )lot. dolus indeterminatus* yra tuomet, kai darydamas pavo&ing veik asmuo numato, kad,
skirtingai nei apibrtos tyios atve&u, tiesiog kils kakokie negatyv!s padariniai. 6tmintina, kad tokiu atve&u
mogus nekon%entruo&a dmesio ties konkreiais galimais pavo&ingais padariniais. Umogus tiesiog nori padaryti
al baudiamo&o statymo saugomoms vertybms. Kokie kils padariniai &am nesvarbu. 3agrindinis &o
nusikalstamo elgesio tikslas alos baudiamo&o statymo saugomoms vertybms padarymas. Bsant
neapibrtai tyiai mogaus veika turi b!ti kvali$ikuo&ama pagal $aktikai kilusius padarinius, su slyga, kad
tikrai nebuvo tyios sukelti ymiai pavo&ingesnius padarinius )kaip &au buvo minta apie asmens tikr& tyi
gali liudyti nusikalstamos veikos sudties ob&ektyv!s poymiai* )Kasa%in byla Nr. 7K'HI'@AAG*
3riklausomai nuo tyios susi$ormavimo laiko, &i skirstoma iankstin; ir staigiai kilusi.
5ankstin tyia )lot. dolus praemeditatus* yra tuomet, kai tarp nusikalstamo sumanymo ir &o reali"avimo
praeina tam tikras laiko tarpas. Ciuo laikotarpiu asmuo apgalvo&a visas nusikalstamos veikos padarymo detales,
pradedant nuo ranki, priemoni pasirinkimo ir b!simo & panaudo&imo ir baigiant nusikalstamos veikos
slpimu.
4taigiai kilusi tyia yra tuomet, kai tarp nusikalstamo sumanymo ir &o reali"avimo praeina tik kelios akimirkos.
4avo ruotu staigiai susi$ormavusi tyia skirstoma paprast arba kitaip tariant altakrau&ik )lot. dolus
repentinus* ir a$ektin; )lot. impetus*.
3aprasta staigiai kilusi tyia yra tada, kada kaltininkui kyla noras padaryti nusikalstam veik ir ia pat is noras
reali"uo&amas. (uo tarpu a$ektin tyia yra tuomet, kai nusikalstama veika padaromas dl didelio
susi&audinimo, kur sukelia nukent&usio&o pavartotas $i"inis smurtas arba sunkus eidimas. Ci tyios r!is,
skirtingai nei i ankstin ar staigiai kilusi paprasto&i, kurios turi reikm; tik skiriant bausmes, vienintel turi
tak veikos kvali$ikavim )Kasa%in byla Nr. 7K'DA@'788D, Kasa%in byla Nr. 7K'799'7887,Kasa%in byla
Nr. 7K'@HF'7887, Kasa%in byla Nr. 7K'@GH'788D*.
2. /eatsar-i nusikalstam veik bendra !@arakteristika.
Neatsargi nusikalstam veik skaiius, palyginus su tyinmis, yra ymiai maesnis. Neatsargi nusikalstam
veik lyginamo&i dalis yra apie @7 @I nuoimi vis registruot nusikalstam veik. (aiau kalbant apie
neatsargias veikas b!tina vertinti tai, kad labai didelis & latentikumas.
Lamybo&e, buity&e ar kito&e s$ero&e pasitaiko nemaai atve&, kuriuos galima vertinti taikant nusikalstamo
pasitik&imo ar nusikalstamo ner!pestingumo svokas. (aiau vieumon &ie ikyla retai. (ai apsprendia
daugelis $aktori. (arp i $aktori visumos galima vertinti giminikum, alos atlyginim, baim; netekti
darbo ir pan.
#isiems inoma, kad 7@ amius, kaip ir k tik pra&;s 78asis, tai spartaus te%2ninio progreso
amius. (aiau te%2nika ne tik gelbsti, bet gali b!ti ir grsminga. et kuri netinkamai valdoma te%2nin
priemon gali atneti daug bdos. !tent dl to, vertindami neatsargi nusikalstam veik statistik, matome,
kad didesnio&i i nusikalstam veik dalis )apie A8 nuoimi* nusikalstami keli eismo saugumo taisykli
paeidimai. 5r tik vos keli nuoimiai tenka neatsargiam gyvybs atmimui.
(iktina, kad atsivelgiant tai, &og te%2nikos valdymas reikalau&a daug didesni proto gali, statym leid&as
nustat, kad atsakomyb u neatsargias nusikalstamas veikas galima tik nuo @9 met.
audiamosios teiss teori&a daugiau kaip @88 met ino dvi neatsargios kalts r!is
nusikalstam pasitik&im ir nusikalstam ner!pestingum. Uvelgiant i kalts r!i apibrimus kyla
klausimas dl atsakomybs pagrind. audiamosios teiss teori&o&e senokai diskutuo&ama dl to, koks yra
baudiamosios atsakomybs u neatsargias veikas pagrindas. #ieni teigia, kad atsakomybs pagrindas yra
veikos ir pavo&ing padarini prieastingumas. 3astar& po"i%i& palaikani mokslinink nuomone, negalima
atsakomyb; u neatsargias veikas grsti kaltininko sub&ektyvikumu, nes to, vertinant neatsargios kalts
konstruk%i&, velgti nemanoma. e &okios abe&ons toks baudiamosios atsakomybs esant neatsargiai kalts
$ormai vertinimas neatitinka iuolaikins baudiamosios teiss pasiekim ir yra rykus ob&ektyvaus
pakaltinamumo pavy"dys. >uk matant atsakomybs pagrind veikos ir pavo&ing padarini prieastingume, mes
galtume kaltinti daugel asmen vairiausi pavo&ing padarini suklimu. >uk ob&ektyvio&e tikrov&e niekas i
niekus neatsiranda.
6kivai"du, kad taip b!ti negali, todl i teori&a iki i dien ir neigyveno. Neigyveno ir kitos teori&os, nes
buvo pernelyg sudtingos ir neatitinkanios sub&ektyvios kalts sampratos.
#isikai teis!s tie mokslininkai, kurie teigia, kad neatsargios kalts esm yra tame, kad statymas ne tik
draudia smoningai ir valingai ksintis saugomas vertybes, bet nustato ir pareig b!ti atsargiems ir
dmesingiems. (odl ir baudiamosios atsakomybs pagrindas u neatsargias veikas yra tas, kad mogus
baudiamas u savo nedmesingum, u savo neatsargum, kurie ir sukelia baudiama&ame statyme apraytus
padarinius.
3. /usikalstamas pasitikjimas.
Nusikalstamo pasitik&imo )lot. lu0uria* apibrimas pateikiamas K @9 straipsnio 7 daly&e, kur parayta, kad
,nusikaltimas ar baud%iamasis nusi%engimas "ra padar"tas dl nusikalstamo pasitik'imo, 'eigu '( padar1s
asmuo numat, kad dl 'o veikimo ar neveikimo gali atsirasti +iame kodekse numat"ti padariniai, ta&iau
lengvab$di+kai tik'osi ', i+vengti0.
6ikinant nusikalstamo pasitik&imo svok b!tina atkreipti dmes tai, kad &o&e intelektualinis
nusikalstamo pasitik&imo kriteri&us ireiktas odiais ' ,asmuo numat, kad dl 'o veikimo ar neveikimo gali
atsirasti +iame kodekse numat"ti padariniai0, o valinis odiais ,lengvab$di+kai tik'osi ', i+vengti0.
Mdmiai panagrin&us i svok, matysime, kad statym leid&as nenurodo, koks asmens
psi%2inis santykis su veika< (iek tiesiogins tyios, tiek ir netiesiogins tyios atve&ais ,asmuo suvokia
nusikalstamos veikos pob$d(0. (ad kyla klausimas, ar tai reikia, kad nusikalstamo pasitik&imo atve&u nra
asmens psi%2inio santykio su veika<
Mdomu tai, kad tokios pasenusios po"i%i&os prisilaiko ne maa dvideimto amiaus antros puss mokslinink.
(aiau kyla klausimas, ar taip gali b!ti< 6kivai"du, kad to b!ti negali, nes prieingu atve&u mes negalsime
asmens apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. (ikriausiai nenugini&ama yra tai, kad &ei asmuo numato, &og
&o veika gali sukelti tam tikrus pavo&ingus padarinius, tai &is supranta ir savo atitinkamos veikos pavo&ingum.
Kita vertus, ar galime dti lygybs enkl tarp veikos pavo&ingumo supratimo tyio&e ir nusikalstamame
pasitik&ime. e abe&o, kad ne. >uk esant tyiai asmuo suvokia nusikalstam veikos pob!d, o esant
nusikalstamam pasitik&imui to b!ti negali dl to, kad asmens baudiamo&i atsakomyb kyla tik kilus
baudiama&ame statyme numatytiems padariniams. 1l ios prieasties reikt teigti, kad asmuo supranta ne
pavo&ing savo veikos pob!d, o ri"iking pob!d. Kitaip tariant, asmuo supranta ne tai, kad &is daro
nusikalstam veik, o tai, kad &is elgiasi ri"ikingai )kartais ri"ikingas asmens elgesys gali sudaryti ir teiss
paeidimo sudt )pv"., saugaus greiio viri&imas*, kas galiausiai ir sukelia baudiama&ame statyme numatytus
padarinius.
Kita nusikalstamo pasitik&imo valinio kriteri&aus dalis K ireikta odiais ,numat, kad dl
'o veikimo ar neveikimo gali atsirasti +iame kodekse numat"ti padariniai0. Bsant nusikalstamam pasitik&imui
asmuo numato pavo&ingus padarinius tik kaip galimus. Kitaip tariant, pavo&ingi padariniai numatomi tik
abstrakio&e $ormo&e. #irydamas saug greit asmuo numato, kad gali kilti tam tikri pavo&ingi padariniai.
(aiau kokie konkreiai asmuo nesivai"duo&a. 4augaus greiio viri&imo padariniai gali b!ti vair!s
vairaus laipsnio sveikatos sutrikdymas, gyvybs atmimas, turto sualo&imas ar sunaikinimas ir kt. )Kasa%in
byla Nr. 7K'799'788D*
#alinis nusikalstamo pasitik&imo kriteri&us K ireiktas odiais ,lengvab$di+kai tik'osi ',
i+vengti. #ertinant i $ormul; galima pasakyti, kad esant nusikalstamam pasitik&imui, asmuo nenori
numatom pavo&ing padarini. Ci ivad galima padaryti dl to, kad tikintis ivengti pavo&ing padarini
negalima & norti. (aiau skirtingai nei netiesiogin&e tyio&e, kuomet asmuo nenordamas numatom
pavo&ing padarini visgi lieka &iems abe&ingas )smoningai leidia pavo&ingiems padariniams kilti*,
nusikalstamame pasitik&ime asmuo tikisi & ivengti pasiremdamas realiomis aplinkybmis )pv"., gamtos
&gos, pro$esionalumas, gyvenimo patirtis ir pan. )r.,.ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato 788F'89'@G
nutarimo Nr. F9 ,1l teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei bylose0 79 ir 7H punktai*. #ertinant i
aplinkyb;, kyla klausimas, kodl tik&imasis ivengti pavo&ing padarini remiantis realiomis aplinkybmis yra
baudiamo&o persekio&imo ob&ektas. Bsm ta, kad is tik&imasis b!na lengvab!dikas.
Kalbant apie pasitik&im pasakytina tai, kad &is gali b!ti pagrstas ir lengvab!dikas. >ei tik&imasis realiomis
aplinkybmis yra pagrstas, tai asmuo baudiamo&on atsakomybs negali b!ti traukiamas. (okiu atve&u mes
turime ka"uso atve&. (uo tarpu lengvab!dikas pasitik&imas yra tuomet, kai konkretus asmuo pasitiki
realiomis aplinkybmis, bet &is yra perdtas. Kiti asmenys panaio&e situa%i&o&e tomis aplinkybmis, kuriomis
pasitik&o kaltininkas, nepasikliaut.
. /usikalstamas ner+pestin-umas.
Nusikalstamo ner!pestingumo )lot. negligentia* svoka pateikta K @9 straipsnio D daly&e
,nusikaltimas ar baud%iamasis nusi%engimas "ra padar"tas dl nusikalstamo pasitik'imo, 'eigu '( padar1s
asmuo nenumat, kad dl 'o veikimo ar neveikimo gali atsirasti +iame kodekse numat"ti padariniai, nors pagal
veikos aplink"bes ir savo asmenines sav"bes gal'o ir tur'o tai numat"ti0.
6nali"uo&ant i nusikalstamo ner!pestingumo svoka, daugeliui gali susidaryti sp!dis, kad ia
tvirtinta atsakomyb be kalts. (aiau tiesa yra kita. 5nagrin&us i neatsargumo r!, matysime, kad
baudiamosios atsakomybs pagrindas u tokias veikas yra tvirtas tiek teisine, tiek psi%2ologine prasmmis.
Nusikalstamas ner!pestingumas susideda i dvie& dali+
@. asmuo nenumat, kad dl 'o veikimo ar neveikimo gali atsirasti +iame kodekse numat"ti padariniai
intelektualinis kriteri&us.
7. nors pagal veikos aplink"bes ir savo asmenines sav"bes gal'o ir tur'o tai numat"ti valinis kriteri&us.
#ertinant nusikalstamo ner!pestingumo svok galima klausti, kodl psi%2inis santykis su pasekmi numatymu
ireiktas neigiama $orma ir ar taip gali b!ti<
6tsakant iuos klausimus b!tina inoti, kad, skirtingai nei mano pavieniai autoriai, esant nusikalstamam
ner!pestingumui, mogus tikrai nesupranta daromos veikos pavo&ingumo. (ai logika ivada, nes negaldamas
numatyti savo veikos pavo&ing padarini, &is negali suprasti ir &os pavo&ingumo. Kitaip tariant, nusikalstamo
ner!pestingumo intelektualinis kriteri&us galt b!ti ireiktas taip asmuo nesuvok pavo'ingo savo veikos
pob$d%io, nenumat, kad dl 'o veikimo ar neveikimo gali atsirasti +iame kodekse numat"ti padariniai.
Kita vertus, pavo&ingo veikos pob!dio nesupratimas visikai nereikia, kad asmuo nesupranta savo elgesio
$aktins puss. >is supranta, kad atlieka tam tikr poelg, bet konkrei situa%i& suvokia ne iki galo. (iesiog &is
klaidingai vertina savo poelgio so%ialin; reikm;. 3risiminkime, &og kalbdami apie asmens elges teigme, &og
&is turi b!ti motyvuotas ir tikslingas. (ai reikia ne tik tai, kad asmuo atsakingas u tuos padarinius, kuriuos
numat ir kuri nor&o, bet, sutinkamai su dialektikos dsniais, ir u tuos, kurie kilo kaip tam tikro elgesio
nenumatytas padarinys. Kitaip tariant, prie kakaip pasielgiant kiekvienas mogus turi apgalvoti visus galimus
savo elgesio padarinius. (uo paiu reikia ak%entuoti, &og mogus gali atsakyti tik u tuos padarinius, kuriuos &is
ob&ektyviai turi ir sub&ektyviai gali numatyti.
!tent tur&imas ir gal&imas yra ios kalts r!ies valinis kriteri&us. Mpareigo&ant asmen numatyti savo
pavo&ingos veikos pavo&ingus padarinius, tuo paiu mogus pareigo&amas suprasti ir savo veikos pavo&ingum.
Kas gi apsprendia tai, kad asmuo ,tur&o0 numatyti, kad atlikus konkrei veik atsiras pavo&ingi padariniai<
(ur&imas numatyti pavo&ingus padarinius kyla+ i tam tikr teiss aktJ dl asmens teisins padtiesJ esant
bendro gyvenimo patiriai.
(aiau vien ob&ektyvaus pagrindo buvimas nra pakankamas pagrindas traukti asmen baudiamo&on
atsakomybn u dl nusikalstamo ner!pestingumo $orma padaryt nusikalstam veik. #isais atve&ais turi b!ti
nustatyta, kad asmuo gal&o numatyti, &og &o veika sukels pavo&ingus padarinius. Lal&imas numatyti
pavo&ingus padarinius priklauso nuo mogaus individuali savybi bei situa%i&os, kurio&e daroma atitinkama
veika.
6pib!dinant ias dvi kategori&as, galima pasakyti tik tai, kad norint, &og mogus i esms galt numatyti
atitinkamus pavo&ingus padarinius, b!tina, &og situa%i&a neb!t labai sudtinga. ? kalbant apie mogaus
individualias savybes )pv"., $i"iniai asmens duomenys, &o isivystymo lygis, isilavinimas, pro$esi&a, gyvenimo
patirtis ir pan.*, tai &os turi suteikti galimyb; teisingai suvokti esam situa%i&, & vertinti ir padaryti pagrstas
ivadas. #isuomet b!tina prisiminti, kad kiekvienas mogus yra individas ir nevertinus vis & apib!dinani
savybi, negalima spr;sti klausim apie &o baudiam& atsakomyb; u pavo&ing padarini suklim.
Mstatyme aikiai pasakyta, kad tik ,tur&imas ir gal&imas numatyti padarinius0 yra teisinis pagrindas atsirasti
baudiama&ai atsakomybei. Neesant bent vieno i b!tin dvie& element, nra ir atsakomybs.
Laliausiai, atkreiptinas dmesys tai, kad dabartiniu metu, nusikalstamas pasitik&imas ir nusikalstamas
ner!pestingumas galimi tik materialiose nusikalstam veik sudtyse. (aiau teoriniame lygmeny&e &au seniai
nuspr;sta, kad nusikalstamas ner!pestingumas galimas ir $ormaliose nusikalstam veik sudtyse. 5 esms i
teorin; galimyb; tam tikra prasme patvirtina ir kai kurios K normos. 3avy"diui, K @7F straipsny&e nustatyta
baudiamo&i atsakomyb u valstybs paslapties atskleidim. Nors io nusikaltimo sudtis $ormali, bet @7I
straipsnio 7 daly&e nustatyta, kad @7I straipsnio @ daly&e numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atve&ais, kai &i
padaryta dl neatsargumo, vis dl to padarius i veik, neatsargios kalt;s rodyti nepavykt. (o prieastis K
@9 straipsnio D dalis, kuri nusikalstamo ner!pestingumo svok $ormuluo&a tik materialioms sudtims. Cios
problemos pavy"diu i teism praktikos gali b!ti 3re"idento :. 3akso byla )Kasa%in byla Nr. 7K'H'IFF'
788I*.
#0 $%&#'
(lausimai)
@. 1viguba kalts $orma teori&o&e ir statymuose.
7. Ka"usas ir &o baudiamo&i teisin reikm.
D. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas.
F. >uridins ir $aktins klaidos.
1. $vi-uba kalts 5orma teorijoje ir *statymuose.
3agal K 7 straipsnio D dal ,asmuo atsako pagal baudiam& statym tik tuo atve&u, &eigu &is yra kaltas
padar;s nusikalstam veik [ Q. Ci pamatin baudiamo&o kodekso ir visos baudiamosios teiss nuostata
aikiai ir nedviprasmikai parodo, kad konkreti nusikalstama veika gali b!ti baudiama tik esant kaltei, kuri,
sutinkamai su K @F straipsniu yra tyin arba neatsargi.
(aiau baudiamosios teiss doktrino&e &au senokai isakoma mintis, kad alia tyins ir neatsargios kalts
$orm papildomai eg"istuo&a dviguba ir miri kalts $ormos. Cios minties dka baudiamosios teiss teori&o&e
buvo su$ormuluotos net kelios kon%ep%i&os.
6not labiausiai paplitusios ' dviguba )kitaip &i ios kon%ep%i&os propaguoto& vadinama miri arba
sudtin* kalts $orma b!dinga didesnei daliai nusikalstam veik sudi. Cie autoriai teigia, kad nagrin&amos
kalts $ormos pavadinimas neturi &okios reikms ir mano, kad dviguba kalts $orma yra tuomet, kai vieno&e
teiss normo&e susi&ungia bet kokios kalts r!ys+ tiesiogin tyia su netiesiogineJ tiesiogin tyia su
nusikalstamu pasitik&imu arba nusikalstamu ner!pestingumuJ netiesiogin tyia su nusikalstamu pasitik&imu
ar ner!pestingumu arba tiesiog nusikalstamas pasitik&imas su ner!pestingumu.
Kiti mokslininkai prieinasi tai miniai, kad dviguba kalts $orma yra tuomet, kai vieno&e normo&e susi&ungia
nusikalstamas pasitik&imas su nusikalstamu ner!pestingumus. ? dar kiti ' dvigub kalts $orm pripasta tik
tuomet, kai normo&e sveikau&a tyia ir neatsargumas.
(uo tarpu yra ir toki teoretik kurie mano, kad dviguba kalt b!na tik tuomet, kai vieno&e nusikalstamo&e
veiko&e tuo paiu metu galima aptikti tiek tyios )tiesiogins ir netiesiogins* tiek neatsargumo )pasitik&imo ir
ner!pestingumo* poymi. (aiau & nuomone, mintos kalts $ormos yra savarankikos. >os viena su kita
nesusilie&a ir nesudaro tam tikros nau&os kalts kuri vadintsi dviguba, miria ar sudtine. 6not i autori
dviguba, sudtin ar miri kalts $orma i vis neeg"istuo&a.
#ertinant ias po"i%i&as galima drsiai pasakyti, kad teisingomis gali b!ti pripastamos visos.
(aiau mes laikysims tos nuostatos, kad dviguba kalts $orma vis dl to galima. 3avy"diui, apie dviguba
kalts $orm galima b!t kalbti anali"uo&ant K @FA straipsnio D ir F dalis. Ciuo atve&u asmens kalt
pavo&ingos veikos atvilgiu pasireikia tiesiogine tyia, o kvali$ikuo&anio poymio )nepilnametis ar
maametis* atvilgiu gali pasireikti ir nusikalstamu pasitik&imu ar nusikalstamu ner!pestingumu. Kita vertus,
b!tent iuo klausimu gyvuo&a ir tokia po"i%i&a, kad &okios dvigubos kalts ia nra, o galima asmens psi%2inio
santykio problema kvali$ikuo&anio poymio atvilgiu sprendiama taikant $aktins klaidos teori&.
Nepriklausomai nuo to, ar apie dvigubos kalts $ormos galimyb; mes kalbsime anali"uodami vien ar kit K
norm, atmintina, kad teori&o&e inomi kelis svarb!s norm su dvigubos kalts $orm konstruk%i&os momentai+
@* Nusikalstamos veikos su dviguba kalts $orma yra tyins. (odl galima drsiai teigti, kad nenusiengta
K @F straipsnio nuostatai, kur tvirtinta, &og ,asmuo pripastamas kaltu padar;s nusikaltim ar baudiam&
nusiengim, &eigu &is i veik padar tyia ar dl neatsargumo0J
7* dviguba kalts $orma tai tyia ir neatsargumas vieno&e nusikalstamo&e veiko&eJ
D* nusikalstamos veikos su dviguba kalts $orma gali b!ti tik kvali$ikuotose sudtyseJ
F* dviguba kalts $orma yra galima, bet ne b!tina.
(;sdamas toliau, noriu atkreipti &!s dmes tai, kad nemaa mokslinink dalis pasisako u tai,
kad alia dvigubos kalts eg"istuo&a ir taip vadinama miri )sudtin* kalts $orma. 6not & galima iskirti tris
grupes nusikalstam veik, kurios yra su miria kalts $orma. 3irmo&i grup, tai tokios normos, kai vieno&e
nusikalstamos veikos sudty&e galime aptrikti kai kuriuos tyins kalts poymius ir visus poymius b!dingus
neatsargiai kalts $ormai. 6ntra grup ' tai tokios normos, kai veika padaroma tyia, o pavo&ing padarini
atvilgiu asmens psi%2inis santykis gali pasireikti tiek tyia, tiek neatsargumu. (reia grup ' tai tokios
normos, kai veika gali b!ti padaroma tiek tyia, tiek neatsargiai, o pavo&ingi padariniai kyla tik dl
neatsargumo. Mvertinus ir nuodugniai ianali"avus ias teori&as, galima drsiai teigti, kad miri kalts $orma
neturi realaus pagrindo eg"istuoti. Kiek mes nepostringautumme, vis vien nusikalstamos veikos priskirtinos
pirma&ai ir treia&ai grupms yra neatsargios, o antros grups nusikalstamos veikos yra tyins.
2. (a,usas ir jo baudiamoji teisin reikm.
Lyvenime pasitaiko nemaai atve&, kai niekas neatsakingas u sukeltus padarinius. (okiems atve&ams vardinti
teis&e eg"istuo&a atitinkamas terminas ka"usas. Ka"usas tai padarini suklimas be kalts arba kitaip tariant
atsitikimas.
Lyvenime b!na taip, kad paaikinimai dl padarytos veikos ir )ar* sukelt pavo&ing padarini neatitinka nei
tyios, nei atsargumo poymi. !tent dl ios prieasties galima teigti, kad ka"usas yra tuomet, kai asmens
psi%2inis santykis su pavo&inga veika ir pavo&ingais padariniais turi ne visus tyins arba neatsargios kalts
$orm poymius.
5kiteisminio tyrimo ir teism praktiko&e kyla ne maai problem, kai reikia atriboti ka"us nuo nusikalstamo
pasitik&imo arba nuo nusikalstamo ner!pestingumo. (odl iam klausimui reikia skirti didesn dmes.
Nagrin&ant nusikalstam pasitik&im buvo ak%entuota, kad tik&imasis ivengti pavo&ing padarini gali b!ti
pagrstas ir lengvab!dikas. (uo paiu buvo pabrta, kad esant pagrstam tik&imuisi ivengti pavo&ing
padarini, asmuo negali b!ti traukiamas baudiamo&on atsakomybs. !tent tokiu atve&u ir sakoma, kad
situa%i& galima vertinti kaip ka"us. (aiau tuo problema neisemiama.
3raktiko&e pasitaiko atve&, kai asmens tik&imasis ivengti pavo&ing padarini b!na paremtas ri"ika. Kitaip
tariant, asmuo ino, kad &ei &is atitinkamai pasielgs gali kilti pavo&ingi padariniai, bet &is vis gi pasirenka
veikos b!d tikdamasis, kad viskas bus gerai. Cis tik&imasis nra lautas i pirto. >is b!na paremtas ilgalaike
praktika ir mokslu.
Ka"usas bus ir tuomet, kai asmuo nesuprato daromos veikos pavo&ingo pob!dio, nenumat pavo&ing
padarini kilimo ir netur&o arba nors ir tur&o, bet negal&o suprasti veikos pavo&ingo pob!dio ir numatyti
pavo&ing padarini )Kasa%in byla Nr. 7K'G8A'788@ *.
>eigu nustatoma, kad ala buvo padaryta be kalts, tai baudiamasis persekio&imas tampa negalimu, o &ei &is &au
buvo pradtas, tai turi b!ti nutrauktas. (aiau reikia nepamirti, kad ka"uso buvimas nra kli!tis asmen
patraukti %ivilinn atsakomybn, &ei rodome, kad yra kalt %iviline prasme.
3. /usikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas.
Nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas yra $akultatyviniai nusikalstamos veikos sudties
sub&ektyv!s poymiai. Cie poymiai rodin&ami tik tuomet, kai apraomi straipsnio normos dispo"i%i&o&e.
(aiau net tuo atve&u, kai straipsnio normos dispo"i%i&o&e motyvas ir tikslas neaprayti, &ie yra labai svarb!s.
et kokios tyins nusikalstamos veikos teisingas teisinis vertinimas nesivai"duo&amas nenustaius
nusikalstamos veikos padarymo motyvo ir tikslo.
=otyvas tai asmens interes ir poreiki slygota vidin paskata, kuri sukelia mogui nor padaryti
nusikalstam veik arba kitaip tariant, motyvas ' tai veikos varomo&i &ga. =otyvas yra visose tyinse veikose.
Kita vertus, yra mokslinink, kurie iai nuomonei prietarau&a. >ie teigia, kad esant netiesioginei tyia motyvas
neeg"istuo&a, nes kil; pavo&ingi padariniai nra slygoti motyvuotos veikos. #ertinant i po"i%i&, galime
drsiai teigti, kad &i nepagrsta. Bsant netiesioginei tyiai asmuo ne tik numato pavo&ingus padarinius, bet ir
smoningai leidia &iems kilti. (ad is asmens elgesys taip pat yra motyvuotas.
3aymtina, kad ne visi galimi nusikalstamos veikos padarymo motyvai apraomi straipsnio normos
dispo"i%i&o&e. Bsm ta, kad apraomi tik tie, kuri buvimas sudaro konkreios pavo&ingos veikos pagrind
)esm;* arba turi didel; reikm; lengvinant ar sunkinant kaltininko atsakomyb;. Kiti motyvai, tokie kaip
pavydas, kertas, egoi"mas, neviltis ir pan., kvali$ikavimui reikms neturi, todl straipsnio normos
dispo"i%i&o&e neapraomi. (aiau &uos atsivelgiama skiriant bausm; )K IF straipsnis*.
(ikslas tai mintyse sukonstruotas b!simo re"ultato modelis, kur asmuo nori gyvendinti darydamas
nusikalstam veik.
Kiekvienas mogus vienaip ar kitaip elgdamasis turi tam tikrus tikslus. #ien moni tikslai yra nusikalstami,
kit ne. #ieni asmenys turi tiksl praturtti darant nusikalstamas veikas, o kiti gerina savo turtin; padt
dirbdami.
4kirtingai nei motyvas, nusikalstamos veikos padarymo tikslas yra tik tokiose nusikalstamose veikose, kurios
padaromos tik tiesiogine tyia. Cios ivados prieiname vertin; tai, kad padarius nusikalstam veik netiesiogine
tyiai, asmuo nenori pavo&ing padarini. ? &ei pavo&ing padarini nenorima, tai kalbos apie kok nors tiksl
b!ti negali.
(ikslas, lygiai kaip ir motyvas, %2arakteri"uo&a psi%2inius pro%esus vykstanius asmens smon&e, todl tikslas
parodo nusikalstamos veikos pavo&ingumo pob!d, kuris turi negini&am reikm; skiriant asmeniui bausm;.
(uo paiu galime drsiai sakyti, kad motyvas ir tikslas yra tarp sav;s glaudiai susi&;. >uk nusikaltimo tikslas
atsiranda nusikaltimo motyvo pagrindu ir kartu sudaro t pamat ant kurio $ormuo&asi kalt.
(eisin&e literat!ro&e tikslai ir motyvai neretai klasi$ikuo&ami. Klasi$ika%i& yra vairi, bet labiausiai teisikai
pagrsta gali b!ti pripastama i. (ai klasi$ika%i&a pagal motyv ir tiksl teisin ir moralin vertinim. Ciuo
pagrindu motyvus ir tikslus galime klasi$ikuoti emus ir neemus. Uemi motyvai ir tikslai yra tuomet, kai &ie
sunkina mogaus atsakomybs laipsn, parodo &o ypatingai prieik nusistatym visuomens atvilgiu. Cie
motyvai ir tikslai yra arba kvali$ikuo&antys poymiai, arba atsakomyb; sunkinanios aplinkybs.
#isi kiti motyvai ir tikslai pripastami ne emais. Kitaip tariant, &ie yra neutral!s arba gali slygoti
atsakomybs lengvinim.
. 6uridins ir 5aktins klaidos.
Lyvenime pasitaiko toki atve&, kai asmuo klaidingai suvokia tam tikrus $aktus, o tai reikia, kad ir kalts
turin gali eiti ne tik tikrie&i, bet ir klaidingi asmens samprotavimai apie darom veik ir &os so%ialin; reikm;.
Klaida tai asmens klaidingas savo veikos, &os padarini ir $aktini aplinkybi suvokimas. audiamosios
teiss moksle klaidos skirstomos dvi r!is+ &uridines )lot. error 'uris* ir $aktines )lot. error fakti*.
>uridin klaida tai asmens klaidingas savo veikos teisinio vertinimo suvokimas. Klaidos dl veikos teisinio
vertinimo gali b!ti tre&opo pob!dio.
3irma, atlikdamas tam tikrus veiksmus arba nuo & susilaikydamas asmuo galvo&a, kad nusikalstamos veikos
nedaro, bet i ties &o veiksmai yra nusikalstami. Komentuo&ant i klaid danai buvo ir yra teigiama, kad
statymo neino&imas nuo atsakomybs neatleidia. 3aremiant i mint remiamasi ir Konstitu%i&os H straipsnio
D dalimi. (aiau iuo atve&u reikia skirti du atve&us. 3irma kada statymo nuostat neino dl to, kad &am &os
ner!pi. 6ntra atve&ai, kada asmuo dl ob&ektyvi prieasi neino statyme nustatyt draudim, kuriuos
paeidus kyla baudiamo&i atsakomyb. !tent iuo atve&u negalima kalbti apie asmens baudiam&
atsakomyb;.
6ntra, asmuo darydamas tam tikr veik mano, kad daro nusikalstam veik, bet i ties taip nra. Ciuo atve&u
net negali b!ti diskusi& apie asmens baudiam& atsakomyb; .
(reia, darydamas nusikalstam veik asmuo gali klaidingai sivai"duoti dl to galinius kilti teisinius
padarinius. Kitaip tariant, &is gali klysti dl veikos kvali$ikavimo, dl bausms r!ies ar dydio. #ertinant tai,
kad statymas nereikalau&a i aplinkybi suvokimo, asmens veiksmai kvali$ikuo&ami ir baudiami
nepriklausomai nuo &o sivai"davimo.
Naktin klaida tai asmens klaidingas tam tikr $aktini aplinkybi suvokimas.
(eisin&e literat!ro&e isakomos vairios nuomons dl $aktini klaid r!i, todl galima rinktis sau
priimtiniausi po"i%i&. (aiau bet kuriuo atve&u reikia inoti, koki tak veikos kvali$ikavimui turi kiekviena
vardinta $aktin klaida.
(uo tarpu, si!lytina vadovautis ia $aktini klaid klasi$ika%i&a+ klaida dl dalyko, klaida dl asmenybs, klaida
dl veikos pob!dio, klaida dl padarini, klaida dl prieastinio ryio ir klaida dl aplinkybi.
Bsant klaidai dl dalyko asmuo ksinasi ne numatyt, o visikai kit nusikalstamos veikos dalyk. Ctai vagis
iplia i moters rankin;, manydamas, kad ten daug pinig, bet i ties &o&e pinig nebuvo. (ai aptik;s, vagis
numeta visus daiktus ir pasislepia. (okie kaltininko veiksmai vertinami kaip pasiksinimas pagrobti svetim
turt.
Klaida dl asmenybs yra tuomet, kai kaltininkas klysta dl asmens kuriam norima padaryti al. (arkime,
kaltininkas, nordamas nuudyti pil. N., pasislepia laiptin&e ir kai ueina auk panaus mogus ' auna.
(aiau vliau iaik&a, kad tai buvo ne pil. N., o labai & panaus kaimynas. #ertinant i klaid, ivada viena '
tokia klaida nedaro takos veikos kvali$ikavim.
Klaida dl veikos pob!dio yra tuomet, kai kaltininkas darydamas veik mano, kad daro nusikalstam veik,
bet ie veiksmai tokiais nepripastami. (arkime, asmuo parduoda miltelius manydamas, kad tai narkotin
mediaga, taiau ie milteliai yra tik miltai. Bsant tokiai klaidai kaltininko veiksmai kvali$ikuo&ami kaip
pasiksinimas neteistai parduoti narkotines mediagas )Kasa%in byla Nr. 7K'788'@AAA*.
>ei asmuo klysta dl nusikalstamos veikos padarymo b!do, priemoni, ranki, vietos ir laiko ' tai tokios
klaidos vadinamos klaidomis dl veikos pob!dio. #eikos vertinimas tuomet priklauso nuo tyios turinio ir
kryptingumo.
Klaida dl padarini gali b!ti tuomet, kai asmuo numat pavo&ingus padarinius, bet &ie neatsirado arba t
padarini nenumat, bet $aktikai &ie kilo. (arkime, padegdamas nam kaltininkas numato, kad &ame buv;
asmenys gali sudegti, bet gaisrinink gero darbo dka numatomi padariniai nekyla. ? gali b!ti ir taip, kad
asmuo nenumato, kad padegdamas nam gali sualoti mog, bet tur&o ir gal&o tai numatyti. 3irmuo&u atve&u
asmuo bus traukiamas atsakomybn tik u tyin padegim, o antruo&u atve&u u tyin padegim ir u neatsarg
sunk sveikatos sutrikdym, su slyga, kad nekilo sunkesni nenumatyti padariniai. (aiau &ei asmuo nor&o
sukelti sunkesnius padarinius, bet &ie nekilo, tuomet kaltininko veiksmai kvali$ikuo&ami pagal tyios
kryptingum.
Klaida dl prieastinio ryio yra tuomet, kai asmuo klaidingai sivai"duo&a prieastinio ryio vystimsi.
(arkime, asmuo staigiai stabdo automobil kely&e ir mano, kad po toki veiksm nieko blogo nei &am, nei
keleiviams neatsitiks. (aiau &is suklysta. 6utomobilis nuslysta nuo kelio, atsitrenkia med ir keleiviai sunkiai
sualo&ami. Bsant tokiai klaidai, asmuo atsako tik u konkrei pavo&ing padarini atsiradim dl
neatsargumo.
Klaida dl aplinkybi. #ertinant tokio pob!dio klaidas reikia inoti, kad &ei asmuo neino&o apie ios
aplinkybs buvim, tai &o veika turi b!ti kvali$ikuo&ama be &os. (arkime, kaltininkas auna moter. Bksperti"s
metu nustatoma, kad moteris buvo nia. 6pklausos metu kaltininkas teigia neino&;s, kad moteris nia.
>eigu yra ob&ektyvus pagrindas manyti, kad kaltininkas tikrai neino&o, kad moteris nia &is turi atsakyti tik u
paprast nuudym, t.y. &o veiksmai vertinami pagal K @7A straipsnio @ dal )su slyga, &og nra kit
nuudym kvali$ikuo&ani poymi*. (uo tarpu &ei kaltininkas man, kad ksinasi nia moter, o &i tokia
nra, tai &is b!tinai turi atsakyti u pasiksinim nuudyti ni moter. (okiu atve&u lemiam reikm; turi
tyios kryptingumas.
Negalima klaid tapatinti su veikos nukrypimu. #eikos nukrypimas yra tada, kada atlikus visus planuotus
veiksmus, vykiai pakrypsta netikta vaga. (arkime, norint nuudyti asmen kaltininkas auna i pistoleto, bet
dl to, &ok numatyta auka paslysta, kulka pataiko praeiv ir & sunkai sualo&a. Ci situa%i&a iliustruo&a ne
$aktins klaidos buvim, o veikos nukrypim. Bsant tokiai situa%i&ai, kaltininko veiksmai turi b!ti
kvali$ikuo&ami kaip pasiksinimas nuudyti ir kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo.
(am tikri mokslininkai klaidas skirsto pateisinamas ir nepateisinamas bei teisikai reikmingas ir teisikai
nereikmingas.
1 TEMA. BAU!IAM2"2 ATSAKOM0B3 4ALINAN5IOS APLINK0B&S
(lausimai)
@. audiam& atsakomyb; alinani aplinkybi samprata, r!ys ir trumpa & %2arakteristika.
7.!tino&i gintis ir &os teistumo slygos.
D. (ariamo&i gintis.
1. Baudiamj atsakomybA alinan7i aplinkybi samprata, r+ys ir trumpa j !@arakteristika.
#isi inome, kad b!tini nusikalstamos veikos poymiais yra veikos pavo&ingumas viepatau&aniai vertybi
sistemai )baudiamo&o statymo ginamoms vertybms* ir veikos prieingumas baudiama&ai teisei
)baudiama&am statymui*. (aiau gyvenime danai b!na taip, kad nusikalstam veik iorikai priminantis
mogaus elgesys nebaudiamas. (ad kyla klausimas, kodl taip yra< >uk vertindami tok mogaus poelg
galime teigti, kad &is atitinka visus b!tinus konkreios nusikalstamos veikos sudties poymius.
Kita vertus, &ei mes pasistengsime dmiau panagrinti tok mogaus elges, tai pastebsime, kad
&is, skirtingai nei nusikalstamas elgesys, yra so%ialiai naudingas. ? &ei taip yra, tai &is nieku gyvu negali b!ti
pripaintas nusikalstamu. 3rie ios ivados prieina bene kiekvienas autorius, kuris nagrin&a i problem.
(aiau nesutarimai tarp mokslinink vis vien eg"istuo&a. Nesutarim prieastis nuomoni vairov dl
baudiam& atsakomyb; alinani aplinkybi r!i.
#ieni autoriai teigia, kad prie baudiam& atsakomyb; alinani aplinkybi reikia priskirti+ teist sakymo
vykdym, tarnybini ar pro$esini pareig vykdym, savo teiss gyvendinim, privertim paklusti, savanorik
atsisakym pabaigti nusikalstam veik, nukent&usio&o sutikim, maareikm; veik, statymo pasikeitim,
so%ialins ar politins padties pasikeitim, nuosprendio vykdymo ir patraukimo baudiamo&on atsakomybn
senaties terminus, $i"in; prievart, nenugalimos &gos poveik, b!tin& gint ir b!tin& reikalingum. Kiti
mokslininkai nelink; taip plaiai velgti i problem, todl prie nagrin&am aplinkybi priskiria tik b!tin&
gint ir b!tin& reikalingum.
6kivai"du, kad tiek viena, tiek kita po"i%i&os gali b!ti kritikuo&amos. #ertinant pirm&, galima teigti, kad
pagrindin baudiam& atsakomyb; alinani aplinkybi r!i gausos prieastis tai, kad nesilaikoma
baudiamo&o&e teis&e nustatytos termini&os. Cie autoriai nemano esant reikalingu skirti baudiam&
atsakomyb; alinanias aplinkybes ir aplinkybes, neleidianias asmen patraukti baudiamo&on atsakomybn
ar vykdyti &am bausm; ir t.t. >ie tvirtai sitikin;, kad visos ios aplinkybs ' tai baudiam& atsakomyb;
alinanios aplinkybs.
#ertinant i po"i%i&, b!tina paymti, kad kiekvienas baudiamosios teiss institutas pasiymi spe%i$iniais
poymiais, o vienas i toki savarankik institut yra baudiam& atsakomyb; alinanios aplinkybs. 4avitu
baudiamosios teiss institutu yra ir baudiamosios atsakomybs senatis. (aip buvo yra ir bus, nes ie skirtingi
baudiamosios teiss institutai pasiymi ne tik &iems b!dingais poymiais, bet turi ir savo unikali teisin;
prigimt.
Kritikuotina po"i%i&a ir t mokslinink, kurie siaurina baudiam& atsakomyb; alinani aplinkybi r!i
sra. 6psiribodami vien tik b!tin&a gintimi ir b!tinuo&u reikalingumu tikrai neivengsime keblum
vertindami kitok mogaus elges, kuris taip pat lyg ir daro al baudiamo&o statymo ginamoms vertybms,
bet nei!rint to vis vien yra so%ialiai naudingas.
6tsivelgiant isakyt kritik galima teigti, kad baudiam& atsakomyb; alinani aplinkybi r!i skaiius
neabe&otinai turi b!ti didesnis. 3rie toki aplinkybi priskirsime+
' b!tin& gint,
' b!tin& reikalingum,
' asmens, tariamo padarius nusikalstam veik, sulaikym,
' nukent&usio&o sutikim,
' pateisinam pro$esin; ar !kin; ri"ik,
' sakymo vykdym,
' pro$esini pareig vykdym,
' mokslin eksperiment,
' teissaugos institu%i&os uduoties vykdym.
Kita vertus, ne visos ivardintos baudiam& atsakomyb; alinanios aplinkybs yra tvirtintos galio&aniame
K. (okia aplinkybe yra nukent&usio&o sutikimas. Kita vertus, galima klausti, ar nukent&usio&o sutikimas visa
apimtimi gali b!ti priskirtinas prie baudiam& atsakomyb; alinani aplinkybi< 6tsakymas klausim
neabe&otinai turt b!ti neigiamas, bet tai nepaneigia paties prin%ipo, kad nukent&;s gali duoti sutikim alos
darymui.
3anagrinkime tai detaliau.
/ukentjusiojo sutikimas.6pib!dinant i baudiam& atsakomyb; alinani aplinkyb; galima
teigti, kad asmuo neatsako pagal baudiamuosius statymus, &ei &is padar al baudiamo&o statymo
saugomoms vertybms dl nukent&usio&o sutikimo. Kita vertus, i taisykl taikoma ne vis saugom vertybi
atvilgiu, o tik t dl kuri asmuo gali laisvai apsispr;sti. Niekam nekyla abe&oni, kad esant turto eimininko
valiai &is paimamas, sugadinamas ar sunaikinamas tai baudiamo&i atsakomyb tai padariusiam asmeniui
negalima. (uo tarpu visai kita situa%i&a yra dl gyvybs atmimo esant nukent&usio&o sutikimui. Nepaisant to,
kad su savo gyvybe mogus gali daryti tai k &is nori, kitiems ios teiss &is perleisti negali. (iek .ietuvos, tiek
kit valstybi baudiamie&i statymai grietai draudia atimti kitam mogui gyvyb; net ir esant nukent&usio&o
sutikimui )maa to, kai kur baudiamas net ir pasiksinimas atimti sau gyvyb;*. 5imtis ' beviltikai serganio
mogaus gyvybs atmimas &o arba & artim& sutikimu )gr. eut2anasi&a )lengva mirtis*. (aiau ir iuo atve&u
valstybi praktika nevienoda. Butana"i& legali"avo tik kelios valstybs )pv"., ?landi&a, 6ustrali&a ir i dalies
6ngli&a*. (aiau tiktina, kad laikui bgant kitos valstybs taip pat paseks iuo pavy"diu, nes &os prieinink
argumentai nra stipr!s. >ie daugiau moralinio pob!dio, todl pragmatikai mstant, eutana"i&os platesnio
teisinimo galimyb ne u kaln.
Nukent&usio&o valios apribo&imai taikomi ir sveikatos sutrikdimui, nepaisant to $akto, &og tam tikri autoriai
teigia, kad mogaus k!nas, sveikata yra &o nuosavyb ir &is laisvas dl & apsispr;sti. Kiti mano prieingai
mogaus k!nas, sveikata yra ne tik &o, bet ir so%ialin vertyb, todl net ir esant mogaus sutikimui daryti al
mogaus sveikatai nevalia. (reia grup mokslinink mano, kad sprendiant i problem b!tina atsivelgti
sveikatos sutrikdymo laipsn ir slygas kurioms esant tai buvo padaryta. (arkime, &ei draugui sualo&ate
sveikat tikslu ivengti &o privalomosios karins tarnybos, tai elgiats ne tik neteistai, bet ir nusikalstamai.
Kita vertus, &ei omeny&e turti nukent&usio&o sutikim dl $i"inio skausmo suklimo ar neymaus
sveikatos sutrikdymo, tai iuo atve&u baudiamo&i atsakomyb neturt kilti. >uk daugyb moni veriasi ausis,
kitas k!no vietas, padaro gyvats lieuv ir pan. (aiau apie ias paslaugas darani asmen atsakomyb;
negirdti. 5r tai savaime suprantama.
6ptarus pastar& problem, dmes reikt skirti kitoms kiek reiau praktiko&e taikomoms
baudiam& atsakomyb; alinanioms aplinkybms.
.ateisinama pro5esin ar +kin ri,ika. Lamybin&e, pro$esin&e ar !kin&e veiklo&e tikriausiai
nemanoma ivengti situa%i&, kai diegiant nau&as te%2nologi&as, taikant nau&us darbo metodus ar pan., ala
padaroma baudiamo&o statymo saugomoms vertybms. (ad kyla klausimas, ar tai darantis asmuo visais
atve&ais turi atsakyti< 6tsakant klausim b!tina skirti atve&us, kai ri"ikuo&ama pateisinamai ir
nepateisinamai. >eigu asmuo ri"ikuo&a nepateisinamai, tai &o atsakomybs klausimas sprendiamas bendrais
pagrindais. (uo tarpu kai ri"ika pateisinama, tai apie atsakomyb; negali b!ti kalbos. Ciuo atve&u klausimas kyla
tik dl pateisinamai ri"ikai keliam reikalavim.
Norint, kad ri"ika b!t pateisinama, b!tina laikytis tam tikr slyg. #is pirma, ri"ika turi atitikti siekiamus
tikslus. Kuo reikmingesnis tikslas, tuo leidiama didesn ri"ika. Kitaip tariant, &ei kalbame apie pateisinam
ri"ik, tai ios ri"ikos so%ialin reikm yra kur kas didesn nei galimi padariniai. 6ntra, tikslo negalima
pasiekti kitaip nei ri"ikuo&ant. (reia, ri"ika negali peraugti tyin alos darym. Ketvirta, padaryta veika turi
atitikti iuolaikin moksl ir te%2nik. Laliausiai, ri"ikos ob&ektas, kaip taisykl, turi b!ti materialiniai $aktoriai.
(ik esant i aplinkybi visumai, galima kalbti apie tai, kad asmuo negali b!ti traukiamas baudiamo&on
atsakomybn u al padaryt baudiamo&o statymo saugomoms vertybms.
:okslinis eksperimentas. .ogika, kad moni&os progresas negalimas be tam tikr mokslini
eksperiment. (ikriausiai, dabartiniu metu mes nesidiaugtumme daugelio mokslo ak laim&imais, &ei
neb!t daromi moksliniai eksperimentai. (aiau norint, kad eksperimento metu padaryta ala netapt
baudiamosios teiss vertinimo ob&ektu, reikia laikytis tam tikr mokslinio eksperimento darymo slyg. 3irma,
galimyb daryti mokslin eksperiment turi b!ti mokslikai pagrsta ir aptarta. 6ntra, &ei eksperimento dalyviu
gali b!ti gyv!nas, tai i galimyb inaudo&ama pirmiausiai. Kitaip tariant ' mogaus dalyvavimas eksperimente
turi b!ti kratutin priemon. (reia, &ei eksperimento dalyvis yra mogus, tai eksperimento atlikimo tikslu turi
b!ti gautas &o sutikimas. Ketvirta, eksperimentas negali b!ti atliekamas su maameiais, su sutrikusios
psi%2ikos asmenimis, su mogaus vaisiumi ar nia moterimi bei su mogum, kuriam atimta laisv. 5imtys i
ios taisykls gali b!ti numatytos spe%ialiuose statymuose. e to, mokslinis eksperimentas draudiamas, &ei
neturima eksperimento dalyvio ar dalyvi patvirtinimo, kad &ie in$ormuoti apie galimus eksperimento
padarinius.
(ik tuomet, kai nustatomos visos ios slygos, galima kalbti apie eksperimento teistum bei apie tai, kad dl
kilusi pavo&ing padarini negali b!ti atsakingas & atlik;s asmuo.
Bsakymo vykdymas.(am tikri autoriai mano, kad teisto sakymo vykdymas nra baudiam& atsakomyb;
alinanti aplinkyb, nes ir taip aiku, kad teisto sakymo vykdymas negali b!ti baudiamas. (okiu atve&u
neb!na kalts, o be &os baudiamo&i atsakomyb negalima. (uo tarpu, &ei asmuo vykdo aikiai neteist
sakym tai u padaryt al atsako &is pats bei sakym dav;s asmuo )asmenys*. Ci autori manymu,
sakymo vykdymo teistumo bei dl to kylantys baudiamosios atsakomybs klausimai turt b!ti nagrin&ami
tokiuose skyriuose kaip sub&ektyvie&i nusikalstamos veikos poymiai, ob&ektyvie&i nusikalstamos veikos
poymiai, bendrininkavimas ir tik i dalies iandien dstomos paskaitos rmuose.
Niekam nekyla abe&oni, kad aikiai neteisto sakymo nevykdymas negali b!ti baudiamosios teiss vertinimo
ob&ektas. et praktika rodo, kad danai b!na atve&, kai neinoma, kok sakym reikia pripainti aikiai
neteistu.
4prendiant klausim, ar sakymas yra aikiai neteistas ar ne labai svarbu turti omeny&e dvi savarankikas
sritis. Msakymai gali b!ti duodami karin&e s$ero&e ir %ivilin&e s$ero&e. Nuo to, kokio&e s$ero&e atiduodamas
abe&otinas sakymas, priklauso ir & gavusi asmen veiksmai.
>ei kalbsime apie %ivilin; s$er, tai asmuo gav;s sakym ir abe&o&antis &o teistumu neturi &o vykdyti kol
nesitikino, kad sakymas teistas. >ei asmuo vykdo abe&otino teistumo sakym ir padaro al baudiamo&o
statymo saugomoms vertybms, tai &is traukiamas baudiamo&on atsakomybn bendrais pagrindais )Kasa%in
byla Nr. 7K'I8'788D 4 .
#isikai kitaip is klausimas sprendiamas, kai asmuo neino&o, kad sakymas neteistas. (okiu atve&u b!tina
nustatyti ar &is tur&o ir gal&o sitikinti sakymo teistumu ir numatyti galimus &o vykdymo padarinius.
Karin&e arba kito&e statutin&e s$ero&e situa%i&a kitokia. >ei asmuo abe&o&a sakymo teistumu, bet nra poymi
leidiani manyti, kad &is aikiai neteistas, tai toks sakymas privalo b!ti vykdytas. (ai nepadar;s asmuo,
statymo numatytais atve&ais, traukiamas atsakomybn. (aiau tais atve&ai, kai tik po kurio laiko paaik&a, kad,
asmens manymu, abe&otinas sakymas buvo tikrai neteistas, o &is &au vykdytas, tai u tokio sakymo sukeltus
pavo&ingus padarinius baudiamo&on atsakomybn traukiamas sakym atidav;s asmuo.
8eissau-os institu!ijos uduoties vykdymas. Ci aplinkyb turi b!ti istudi&uota savarankikai. 4kaityti+ ..
3aktaitis. Nusikalstam veik imituo&anio elgesio modelio taikymas tiriant kyininkavimo nusikaltimus VV
>urispruden%i&a. Nr. 7D)@I*. 788@.
.ro5esini parei- vykdymas - >ei asmuo padaro al baudiamo&o statymo saugomoms vertybms dl savo
pro$esins pareigos vykdymo, tai &is baudiamo&on atsakomybn netraukiamas, su slyga, kad &is neviri&o
statymo ar kit teiss akt &am suteikt galio&im.
Kuomet kalbama apie i aplinkyb;, daniausiai omeny&e turima gydyto& veikla. =es inome, kad labai danai
gydyto&ams tenka atlikti tokius veiksmus, kuriuos iorikai galtumme pavadinti nusikalstamais. .abai danai
gydyto&ams tenka paalinti mogaus gal!nes, organus, sualoti k!n ir pan. (aiau tai daroma tikslu igelbti
&iems gyvyb; ar sustiprinti sveikat. !tent dl ios prieasties tokie gydyto& veiksmai yra teisti. (aiau
paeidus &iems suteiktas teises baudiamo&i atsakomyb tampa galima. .ygiai tas pats pasakytina ir apie kit
pro$esi& moni veikl, kuomet vykdant statymais ar kitais teiss aktais suteiktas teises tenka daryti al
baudiamo&o statymo saugomoms vertybms )pv"., poli%i&os pareig!nai, vadovybs apsaugos departamento
pareig!nai, valstybs saugumo departamento pareig!nai ir kt.*.
2. B+tinoji -intis ir jos teistumo sly-os.
.: Konstitu%i&o&e nustatyta, kad mogaus teis; gyvyb; saugo statymas )Konstitu%i&os @A straipsnis*, mogaus
laisv nelieiama )Konstitu%i&os 78 straipsnio @ dalis*, mogaus asmuo nelieiamas Konstitu%i&os 7@ straipsnio
@ dalis*, nuosavyb nelieiama )Konstitu%i&os 7D straipsnio @ dalis*, mogaus b!stas nelieiamas )Konstitu%i&os
7F straipsnio @ dalis*. e abe&ons ias ir daugel kit vertybi saugo ne tik pagrindinis statymas ' Konstitu%i&a,
bet ir baudiamasis statymas. Kitaip tariant, valstyb, baudiam& priemoni pagalba gina svarbiausias
vertybes. #alstyb nustato, kad ksinimasis ias vertybes baudiama&ame statyme apibrtomis $ormomis bus
pripastamas nusikalstama veika ir baudiamas.
(aiau niekam ne paslaptis, kad valstyb negali bet kuriuo momentu utikrinti vis vertybi saugum, todl &i
statymu suteikia teis; tai daryti paiam mogui. (odl &au daugeli ami viena i baudiamo&o statymo
ginam vertybi apsaugos utikrinimo $orm yra b!tino&i gintis, naudo&imasis kuria ilieka viena pagrindini
mogaus teisi net ir tuo atve&u, kai ksinimosi galima ivengti )Kasa%in byla Nr. 7K'G8A'788@ ir .ietuvos
6ukiausio&o (eismo senato nutarimo ,1l teism praktikos taikant statymus dl b!tinosios ginties ir &os rib
perengimo 7 punktas*.
K 7G straipsnio 7 daly&e parayta, kad ,asmuo neatsako pagal +( kodeks), 'ei 'is, neper%engdamas b$tinosios
ginties rib,, padar baud%iama'ame (stat"me numat"to nusikaltimo ar baud%iamo'o nusi%engimo po%"mius
formaliai atitinkan&i) veik) gindamasis ar gindamas kit) asmen(, nuosav"b1, b$sto nelie&iam"b1, kitas teises,
visuomens ar valst"bs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresian&io pavo'ingo ksinimosiQ. 5 pirmo
vilgsnio i svoka yra labai konkreti ir aiki. (aiau tai tik pirmas sp!dis. 3roblem dl &os suvokimo yra ne
maai.
6nali"uo&ant b!tinosios ginties svok, galima iskirti dvi b!tinosios ginties teistumo slyg grupes+ slygos,
susi&usios su ksinimusi bei slygos, susi&usios su gintimi .
Ksinimasis turi b!ti pavo&ingas, akivai"dus ir realus )Kasa%in byla Nr. 7K'7D@'788@*. 3rie pradedant
anali"uoti ksinimsi apib!dinanius kriteri&us, b!tina isiaikinti odio ,ksinimasis0 reikm;.
.ietuvi kalbos odyne parayta, kad odis ,ksintis0 turi b!ti suprantamas kaip ,noras padaryti k pikta0.
.ogika, kad pikti ketinimai gali b!ti gyvendinami arba aktyviais veiksmais )pavo&ingas veikimas* arba
susilaikymu nuo aktyvi veiksm )pavo&ingas neveikimas*. (ad ikyla klausimas, ar b!tino&i gintis galima esant
tik pavo&ingam veikimui, ar galima ir pavo&ingo neveikimo atve&u<
Nagrin&ant i problem, reikia pasakyti, kad baudiamosios teiss teori&o&e vieningos nuomons dl to, ar
b!tino&i gintis galima tik dl ksinimosi, kuris reali"uo&amas pavo&ingo veikimo $orma nra. #ieni autoriai
teigia, kad b!tino&i gintis galima tik esant pavo&ingam veikimui, o kiti neranda &oki kli!i pripainti
b!tinosios ginties naudo&im teistu, &ei baudiamo&o statymo saugomas vertybes buvo ksintasi pasyvia
pavo&ingos veikos $orma.
=anau, b!tinosios ginties panaudo&imas prie pavo&ing neveikim gali b!ti pateisinamas. Msivai"duokime, kad
atvetam ligonin; vaikinui gresia pavo&us. >o gyvyb kabo ant plauko. (aiau &aunuolio api!rti at&;s
%2irurgas teigia, kad opera%i&os nedarys, nes ant stalo gulintis mogus ' &o s!n invalidu padar;s mogus.
Lydyto&o manymu, dl to &is nusipelno tokio paio likimo. 5gird;s tai &aunuolio tvas, labai nirta ir suduoda
kelis sm!gius gydyto&ui veid teigdamas, kad tokiais veiksmais &is vis vien privers atlikti savo pareig.
Msivai"duokime, kad savo tiksl &is pasiekia. ?pera%i&a atliekama skmingai.
5anali"avus klausim, galima panarinti aukiau nurodytus ksinimosi kriteri&us.
(sinimosi pavojin-umas. >au inome, kad ksinimasis yra pavo&ingas tuomet, kai baudiamo&o statymo
saugomoms vertybms daroma ala arba sudaroma grsm tokiai alai atsirasti. (aiau kyla klausimas, ar
ksinimasis bet kokias baudiamo&o statymo saugomas vertybes suteikia teis; naudoti b!tin& gint<
Nagrin&ant i problem autoriai taip pat pasiskirst kelias stovyklas. #ieni teigia, kad b!tino&i gintis galima
tik tuomet, kai ksinamasi tokias vertybes kaip gyvyb, sveikata, mogaus laisv, garb, nuosavyb, vieo&i
tvark ar visuomens saugumas. Kiti mano, kad b!tin& gint galima naudoti tuomet, kai ksinamasi bet kuri
baudiamo&o statymo saugom vertyb;, kuri sraas nustatomas inagrin&us kodekse esanias normas.
3anagrin&us i nuomon; detaliau, galima sau uduoti vis eil; klausim. Kyla klausimas, ar galima naudoti
b!tin& gint, &ei ksinamasi valstybs $inans sistem, valdymo tvark, sining !kininkavim ir panaaus
pob!dio vertybes< 6tsakymas, matyt, turt b!ti neigiamas. (odl apibendrinant galima sakyti, &og konkreios
veikos pob!dis apsprendia, ar galima naudoti b!tin& ginti ar ne.
Nagrin&ant ksinimosi pavo&ingumo problem, svarbu inoti, ar b!tino&i gintis galima prie ksinimsi kuris
yra pavo&ingas, bet nusikalstamu nepripastamas< (arkime, baudiamo&o statymo ginamas vertybes ksinasi
baudiama&ai atsakomybei kilti b!tino amiaus neturintis asmuo, ar asmuo, kuris dl psi%2ini sutrikim
nesupranta savo veiksm esms arba negali & valdyti.
>au inoma, kad i asmen padaryti veiksmai nors ir yra pavo&ingi, bet nusikalstamais pripastami b!ti negali.
(aiau nepaisant to, b!tino&i gintis prie tokius asmenis, siekiant nutraukti &au pradt arba tiesiogiai gr;siant
pavo&ing ksinimsi, yra galima.
3raktiko&e galima susidurti ir su tokia situa%i&a, kai veika atitinka tam tikros nusikalstamos veikos poymius,
bet, skirtingai nei prie tai aptartu atve&u, nra pavo&inga. (ai b!tino&o reikalingumo, pro$esins pareigos
vykdymo, tariamo&o asmens sulaikymo, b!tinosios ginties ir pan. atve&ai. 6tmintina, kad b!tino&i gintis prie
iuos veiksmus negalima. 6pie iimt galima kalbti tik tada, kada susiduriama su pateisinama klaida.
6tmintina ir tai, kad negalima b!tinosios ginties provoka%i&a. Negalima iprovokuoti kito asmens upuolim, o
vliau, panaudo&us &g, teigti, kad veikta b!tinosios ginties slygomis. Linties provoka%i&a ' tai tokie veiksmai,
kai asmuo tyia provokuo&a kito asmens pavo&ingo ksinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos pretekstu
padaryti al ).ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato nutarimo ,1l teism praktikos taikant statymus dl
b!tinosios ginties ir &os rib perengimo @@ punktas*. 3avo&ingo ksinimosi nra ir mutyni atve&u, bet yra
tada, kada nutraukus puolim, kita toliau puola )Kasa%in byla Nr. 7K'@AH'788D*.
(sinimosi akivai,dumas. !tino&i gintisgalima tik prie pradt pavo&ing ksinimsi arba tuomet, kai
besiksinantis asmuo yra ireik;s aik nor daryti al baudiamo&o statymo saugomoms vertybms
)tiesiogin ksinimosi grsm*. 6pie ksinimosi grsm; galima kalbti ir tada, kada eg"istuo&a realus pagrindas
manyti, kad prie kur laik ireikti grasinimai gali b!ti tuo&au pat gyvendinti. Ci situa%i& reikia skirti nuo
atve&u, kada ksinimosi grsm argumentuo&ama asmens pavo&ingumu )Kasa%in byla Nr. 7K'DDG'788F*.
Nagrin&ant i ksinimosi slyg reikia atminti, kad b!tinosios ginties b!kl arba kitaip tariant teis naudoti
b!tin& gint ilieka tol kol ksinimasis nra baigtas. >ei ksinimasis baigtas, tai teis b!tin& ginti
nebeeg"istuo&a )Kasa%in byla Nr. 7K'@HI'788F 4. (okiu atve&u alos padarymas baudiamo&o statymo
ginamoms vertybms bus pripaintas neteistu, o al padar;s mogus bus traukiamas baudiamo&on
atsakomybn bendrais pagrindais. 6tmintina, kad ksinimasis yra baigtas, &ei+
@. besiksinantis asmuo savanorikai atsisak t;sti savo veikJ
7. ksinimasis besiginanio asmens yra atremtasJ
D. besiksinantis asmuo pasiek savo tiksl.
(aiau atmintina tai, kad &ei, atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes, besiginania&am
asmeniui nebuvo aiku, kad ksinimasis yra baigtas, tai &o veiksmai vertinami atsivelgiant b!tinosios ginties
taisykles. Bsant tokiai situa%i&ai, manoma, kad ksinimasis dar t;ssi ir besiginantis asmuo tur&o teis; gintis.
Nagrin&ant ksinimosi akivai"dumo slyg, ikyla rengimosi b!tina&ai giniai teistumo
klausimas. #ieni mokslininkai teigia, kad bet kokie veiksmai, kurie atliekami tikslu pasiruoti galimam
pavo&ingam ksinimuisi yra negalimi. Kiti mano, kad rengimasis gynybai yra normalus dalykas. Kaip pavy"dys
pateikiamas ginklo sigi&imas savigynai. =anytina, kad rengimasis b!tina&ai giniai yra galimas. (iesiog
svarbu, kad &is b!t kontroliuo&amas.
(sinimosi realumas. Ksinimasis turi b!ti realus. Kitaip tariant, &is turi realiai eg"istuoti
erdv&e, o ne asmens vai"duot&e. Ksinimosi buvimas tik to asmens vai"duot&e slygo&a tai, kad toks asmuo,
&ei &is padaro al baudiamo&o statymo saugomoms vertybms, turi b!ti traukiamas atsakomybn bendrais
pagrindais.
5siaikinus slygas dl ksinimosi, b!tina painti ir antr& slyg grup;, t.y. slygas dl ginties.
3irma, gynyba galima tikslu apsaugoti baudiamo&o statymo ginamas vertybes. >au buvo minta, kad norint
naudoti b!tin& gint, ksinimasis turi b!ti nukreiptas tam tikras baudiamo&o statymo saugomas vertybes.
(ai reikia, kad gynybos ob&ektai yra tokie patys kaip ir ksinimosi. (uo paiu atkreiptinas dmesys tai, kad
gintis galima tik nuo ksinimosi vertybes, kurios turi didesn vertingum. (ai reikia, kad negalima gintis &ei
ksinamasi menkavert dalyk. Ci slyga taip pat reikia tai, kad negalima daryti didel; al, &ei ksinamasi
tokias vertybes kaip garb ar orumas. 6ikinantis i slyg, savaime aiku, kad ginti galima ne tik save bet ir
kit asmen, visuomen; ar valstyb;.
6ntra, ala turi b!ti daroma besiksinania&am ar besiksinantiesiems, bet &okiu b!du ne treia&am ar
tretiesiems asmenims. >ei ala daroma ne besiksinania&am, o treia&am asmeniui, tai besiginantysis asmuo
atsako bendrais pagrindais.
(reia, b!tino&i gintis turi b!ti panaudota laiku. 6pie tai, ar gynyba buvo savalaik, sprendiama atsivelgiant
ksinimosi akivai"dum. Lynyba negali b!ti nei ankstyva nei vlyva. Kitaip tariant, negalima naudoti b!tin&
gint tikslu su asmeniu susidoroti ar &am atkeryti. >ei io reikalavimo nepaisoma, tai asmuo atsakomybn
traukiamas bendrais pagrindais.
Ketvirta, b!tino&i gintis yra teista tik tuomet, kai neperengtos &os ribos. 6tkreiptinas dmesys tai, kad
perengti b!tinosios ginties ribas galima tik tuomet, kai buvo b!tinosios ginties situa%i&a. >ei iaik&a, kad
b!tinosios ginties situa%i&os nebuvo, tai asmuo traukiamas atsakomybn bendrais pagrindais. 6ukiau minta
slyga yra pati svarbiausia. 1l ios prieasties, statym leid&as numat atskir norm, kuri skirta
reglamentuoti kas yra b!tinosios ginties rib perengimas, o kas tokiu nelaikoma )K 7G straipsnio D dalis*.
!tinosios ginties rib perengimas yra tuomet, kai besiginantysis asmuo pats tampa teiss
paeid&u, t.y. &o veiksmai i so%ialiai nauding virsta nusikalstamais. audiamasis statymas nustato, kad
b!tinosios ginties rib perengimas yra tuomet, kai gynyba aikiai neatitiko ksinimosi pob!dio ir
pavo&ingumo.
6titikimo laipsnis statyme nurodytas odiu ,aikus0. Mstatymas nereikalau&a visiko gynybos ir ksinimosi
atitikimo )Kasa%in byla Nr. 7k'FDD'@AAA*. >ei taip b!t, tai gynyba b!t nee$ektyvi. !tent siekiant, kad taip
neatsitikt, statymas leidia besiginania&am asmeniui naudoti iek tiek pranaesnius ginklus ar priemones bei
padaryti iek tiek didesn; al.
Bsant aikiam neatitikimui asmens veiksmai turi b!ti vertinami pagal atitinkam .: K straipsn su nuoroda
.: K 7G straipsnio D dal.
.ietuvi kalbo&e odis ,aikus0 suprantamas, kaip kakas gerai matoma, rykaus, lengvai suvokiama.
Nagrin&amos problemos ribose ,aikus neatitikimas0 yra tuomet, kai b!tinosios ginties metu naudo&ami tokie
b!dai, priemons ar rankiai kurie konkreio&e situa%i&o&e buvo bereikalingi norint atremti ksinimsi.
Laliausiai, atkreiptinas dmesys ias aplinkybes+
@. &ei asmuo viri&o b!tinosios ginties ribas, tai atsakomybn &is traukiamas tik u $aktins alos padarym ir
tik esant tiesioginei tyiai daryti i alJ
7. vien tik pavo&ing padarini pob!dis negali b!ti pagrindas spr;sti klausim, ar buvo perengtos b!tinosios
ginties ribos. #isais atve&ais reikia vertinti ksinimosi pob!d ir pavo&ingumo laipsnJ
D. &ei upuolime dalyvau&a grup asmen, tai gynyba gali b!ti naudo&ama kiekvieno grups dalyvio
atvilgiuJ
F. ginklo naudo&imas prie neginkluotus asmenys negali b!ti vienintelis kriteri&us sprendiant klausim dl
b!tinosios ginties rib perengimJ
I. apie ksinimosi pob!d ir pavo&ingum turi b!ti sprendiama atsivelgiant ne tik $aktins alos pob!d,
bet ir padariniu, kurios atsirast &ei gintis neb!t panaudotaJ
9. kiekvieno&e bylo&e svarbu vertinti vis eil; dalyk, o b!tent+ vykio aplinkybes, psi%2ologines ypatybes,
besiginanio&o ir besiksinanio&o $i"inius duomenis, & skaii bei vis eil; kit $aktori )Kasa%in byla Nr.
7K'GDA'7887*J
.: K 7G straipsnio D daly&e nustatyta, kad 2b$tinosios ginties rib, per%engimu nelaikoma dl didelio
sumi+imo ar i+g)s&io, kur( sukl pavo'ingas ksinimasis, arba ginantis nuo (sibrovimo ( b$st) padar"ta
veika.
=anytina, &og ,sumiimoQ ir ,igsioQ terminai turi b!ti aikinami naudo&ant lingvistin statymo aikinimo
metod. ,4umiimas ' tai suglumimas, pasimetimas, kuris manomas dl tam tikros prieasties. (uo tarpu odis
,suglumti0 reikia+ aptemti protui, apduiti, sutrikti, o odis ,pasimesti0 reikia ' susimaiyti. 4avo ruotu, odis
,igstis0 suprantamas kaip staigi baim, isigandimas. 6tsivelgiant lingvistin; i odi prasm;, galime
teigti, kad &ei ksinimosi idavo&e asmuo isigando, susimai, pasimet ir dl to viri&o b!tinosios ginties ribas,
&is atsakomybn netraukiamas.
6ikinantis ,sibrovimo b!stQ samprat, pirmiausiai atkreiptinas dmesys tai, kad baudiamo&o&e teis&e
,sibrovimas0 ' tai bet koks neteistas patekimas tam tikras patalpas. (aiau b!tinosios ginties atve&u
,sibrovimu0 negalima laikyti bet kokio pob!dio neteist patekim b!st. Ciame kontekste ,sibrovimas0
turi b!ti suprantamas tik kaip smurtinis, staigus, netiktas patekimas b!st )kasa%in byla Nr. 7K'9AH'7887*.
!tinosios ginties rib perengimu gali b!ti pripastami tik tyiniai veiksmai. (ai reikia, kad &ei ala padaryta
dl neatsargumo, tai asmuo baudiamo&on atsakomybn netraukiamas.
3. 8ariamoji -intis.
(ariamo&i gintis ' tai gynyba nuo neesamo ksinimosi )Kasa%in byla Nr. 7K'FG9'788@ 4. Bsant tariamai giniai
asmuo dl vienoki ar kitoki prieasi klysta arba dl ksinimosi pavo&ingumo, arba dl ksinimosi
akivai"dumo, arba dl ksinimosi realumo. #eiksm, kurie daromi esant tariamai giniai, teisinis vertinimas yra
nevienodas ir priklauso nuo tam tikr aplinkybi.
Norint vertinti tariamosios ginties teisinius padarinius, reikia vadovautis $aktins klaidos taisyklmis. >ei, esant
$aktinei klaidai, eliminuo&ama asmens tyia ir neatsargumas, tuomet baudiamo&i atsakomyb negalima. (oks
teisinis vertinimas eg"istuo&a todl, kad asmuo ne tik nesupranta, bet, atsivelgiant bylos aplinkybes, neturi ir
negali suprasti, kad visuomenei pavo&ingo ksinimosi nra. #ertinant konkrei situa%i& prieinama ivados,
kad lygiai taip pat io&e situa%i&o&e pasielgt didesn moni dalis. (aiau &ei vertinant tam tikr situa%i&
nusprendiama, kad pagal bylos aplinkybes asmuo tur&o ir gal&o suprasti, kad ksinimosi nra, tai u kilusius
padarinius atsakoma pagal statym bendrais pagrindais. (aiau, akivai"du, kad esant $ormulei ,tur&o ir
gal&o0, asmens veiksmai bus vertinti kaip padaryti dl neatsargumo.
(uo tarpu, &ei asmuo al baudiamo&o statymo saugomom vertybms daro neesant realiam pagrindui, &is turi
b!ti apkaltintas tyins nusikalstamos veikos padarym. (oki ,gynyb0 slygo&a didel baim, kuri ir nulemia
bereikalingos alos padarym.
## $%&#'
(lausimai)
@. 6smens, tariamo padarius nusikalstam veik, sulaikymo samprata ir teistumo slygos.
7. !tinais reikalingumas ir &o teistumo slygos.
1. %smens, *tariamo padarius nusikalstam veik, sulaikymo samprata ir teistumo sly-os.
K 7A straipsny&e reglamentuotas asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas. Cio straipsnio @ daly&e
nustatyta, kad 23smuo neatsako pagal +( kodeks) u% veiksmus, kai v"damasis, stabd"damas, neleisdamas
i+tr$kti ar kitais veiksmais akt"viai bandan&iam i+vengti sulaik"mo nusikalstam) veik) padariusiam asmeniui
padaro turtins %alos, nesunk, sveikatos sutrikd"m) arba sunk, sveikatos sutrikd"m) dl neatsargumo, o
sulaik"damas nusikaltimo vieto'e asmen(, t"&ia nu%ud%ius( ar pasiksinus( nu%ud"ti, 4 sunk, sveikatos
sutrikd"m), 'eigu nusikalstam) veik) padarius( asmen( kitaip nebuvo galima sulaik"ti.
6nali"uo&ant io straipsnio pavadinim bei & norm turin, vis pirma, kyla klausimas, ar teisinga kalbti apie
asmen, kuris dar nra nuteistas kaip apie padarius nusikalstam veik. =anytina, kad toks ios aplinkybs
pavadinimas yra netinkamas. #isiems turt b!ti inoma, kad nusikaltliu asmuo tampa tuomet, kai &o veiko&e
yra visi tam tikros nusikalstamos veikos sudties poymiai ir teismas & pripasta kaltu dl &os padarymo. 1l
ios prieasties, apib!dinant nagrin&am aplinkyb;, teisingausia vartoti svok ,tariamas asmuoQ. (ik tokiu
atve&u mes galtumme teigti, kad si!lomas nagrin&amos aplinkybs pavadinimas atspindi vis &os esm; ir
neikraipo turinio.
audiamosios teiss teori&o&e dl ios baudiam& atsakomyb; alinanios aplinkybs
isakomos labai prietaringos nuomons. #is pirma, nemaa dalis mokslinink nesutaria, ar i K norma
taikytina tik %iviliams asmenims, ar ir pareig!nams. #ieni & mano, kad K 7Astraipsnis taikytinas tik %iviliams
asmenims nes, vertinant poli%i&os ar kit &gos strukt!r veiksmus taikytinos K D8 straipsnio nuostatos. Kiti
sitikin; tuo, kad K 7A straipsnis reglamentuo&a ir %ivili ir statutin&e s$ero&e dirbani asmen veiksmus,
sulaikant nusikalstamos veikos padarymu tariamus asmenis. =anytina, kad pastaro&i po"i%i&a nra teisinga.
(okio manymo pagrindas K D8 straipsnio nuostatos, kurias anali"uodami, matome, kad io straipsnio normos
aikiai ir nedviprasmikai nubria skiriam& lini&. >uk K D8 straipsny&e kalbama apie pro$esini pareig
vykdym ir galio&im ribas.
Nustaius nagrin&amo straipsnio galio&imo ribas, turime isiaikinti asmens, tariamo padariusio nusikalstam
veik, sulaikymo teistumo slygas, kurios baudiamosios teiss teori&o&e skirstomos dvi grupes+
@. slygos, susi&usios su nusikalstamos veikos padarymuJ
7. slygos, susi&usios su alos padarymu.
@.@. K 7A straipsny&e nustatyta, kad asmen sulaikyti galima tik tada, kada &is padar nusikalstam veik.
4iekiant painti i nuostata, b!tina atsakyti klausim, k reikia terminas ,nusikalstam veik padar;s
asmuoQ< Ciuo tikslu panagrinkime pavy"d. (arkime, nakties metu vagis ilauia parduotuvs duris, taiau
suveikia signali"a%i&a ir &is ima sprukti. 3ro al einantis praeivis tariam& persekio&a, o sulaikydamas
nesunkiai sutrikdo &am sveikat. (aip buvo pasielgta dl to, &og tariamasis asmuo aktyviai veng sulaikymo.
#ertindami i situa%i&, matome, kad nusikalstama veika )vagyst* nra baigta. 6smens veiksmai nutr!ko
pasiksinimo stadi&o&e, tad kyla klausimas, ar tai reikia, kad praeivio veiksmai bus pripainti neteistais< >uk
K 7A straipsnis leidia daryti al tik tada, kada nusikalstama veika padaryta. #ienintelis teisingas atsakymas
tok klausim b!t ne. 6tmintina, kad norint sulaikyti tariam& nereikia laukti momento kol &is baigs daryti
numatyt nusikalstam veik. 4ulaikymas yra teistas net ir tuomet, kai asmuo tik rengiasi ar ksinasi padaryti
nusikalstam veik.
=es inome, kad nusikalstamos veikos, atsivelgiant kalts $orm, gali b!ti tyins ir neatsargios.
Nagrin&amas institutas neteikia pirmenybs kuriam nors i aukiau vardint nusikalstam veik, o tai reikia,
kad galima asmen sulaikyti ir &am padaryti al nepriklausomai nuo to ar &is padar tyin; ar neatsargi
nusikalstam veik.
Kur kas sudtingesn yra kita problema. 4varbu isiaikinti, ar padarius bet koki nusikalstam veik galima
sulaikyti tariam& ir esant b!tinybei &am padaryti al< (am tikra autori grup mano, kad sulaikyti galima tik
tok $i"in asmen, kuris yra sulauk;s statymo reikalau&amo amiaus, pakaltinamas ir padar sunk nusikaltim.
Kiti autoriai sitikin;, kad sulaikyti galima tik tok asmen, kuriam u io nusikalstamos veikos padarym gresia
laisvs atmimo bausm. (reti mano, kad sulaikyti asmen panaudo&ant &g galima tik tuomet, kai yra
pakankamas pagrindas manyti, kad nusikalstama veika bus neiaikinta, o tariamasis liks nenubaustas.
Mvertinus ias gerbtinas nuomones, vis gi tenka konstatuoti, kad vadovavimasis kuria nors viena, mums
nesuteikia galimybs ispr;sti aukiau pateikt dilem. (odl manytina, &og sulaikyti galima esant tarimui dl
bet kurios nusikalstamos veikos padarymo. Bsm tik ta, kad priklausomai nuo nusikalstamos veikos r!ies ir
sunkumo, ribo&amas didiausios alos padarymas.
Laliausiai paymtina, &og sulaikyti nusikalstamos veikos padarymu tariam asmen ir padaryti &am al
galima tik norint & pristatyti teissaugos institu%i&as. 6tkreiptinas dmesys ir tai, kad tariamo&o asmens
sulaikymas pagal 3K normas skiriasi nuo taip vadinamo baudiamo&o teisinio sulaikymo.
@.7. Ual sulaikoma&am asmeniui galima padaryti tik tada, kada sulaikomas asmuo sulaikymo vengia aktyviais
veiksmais. 6ktyv!s veiksmai, kuriais asmuo vengia sulaikymo, gali b!ti vair!s+ sprukimas bgant,
nuvaiavimas automobiliu, bandymas itrukti ir pan. Ci statymo nuostata reikia, kad &ei sulaikomasis asmuo
aktyviai nesiprieina, tai bet koks alos padarymas pripastamas neteistu. (okiais atve&ais al padar;s asmuo
atsako bendrais pagrindais.
Nagrin&ant i slyg reikia paymti, kad &ei sulaikomasis asmuo, siekdamas ivengti sulaikymo, ksinasi
sulaikanio ar kito asmens sveikat, gyvyb; ar nuosavyb;, galio&a b!tinosios ginties taisykls )K 7A straipsnio
7 dalis*.
@.D. 6smens sulaikymas yra teistas tik tuomet, kai yra pakankamai duomen manyti, kad b!tent is, o ne
kitas mogus tariamas padarius nusikalstam veik.
3akankamas pagrindas manyti, kad asmuo gal&o padaryti nusikalstam veik gali b!ti+
Z asmens uklupimas bedarant nusikalstam veikJ
Z maiusi& ar nukent&usio&o nurodymas asmen kaip padarius nusikalstam veikJ
Z radimas aiki nusikalstamos veikos pdsak ant tariamo&o ar &o drabui arba prie &o ar &o buteJ
Z buvimas kit duomen leidiani pagrstai manyti, kad asmuo padar nusikalstam veik. (okiais
duomenimis gali b!ti tam tikra vykio situa%i&a, paties asmens elgesys ir pan.
3anagrinkime situa%i&. (arkime, nakties metu poli%i&os rm&as pastebi, kad i daugiabuio namo pirmo&o
aukto balkono ioka vyrikis ir bga susto&ime stovinio autobuso link. 4u savimi is vyrikis neasi didel;
rankin;. Mvertin; situa%i& poli%i&os rm&as vyrik ima persekioti. Nordamas sustabdyti tariam paeid&,
poli%i&os rm&as aukia ,stok0, bet vyrikis neatsigr;damas vis vien bga toliau. (uomet poli%i&os rm&as,
prisiartin;s prie bganio vyrikio, & pastumia. #yrikis nukrenta ir susialo&a. #liau iaik&a, kad tai minto
buto savininkas. >is tiesiog labai skub&o autobus, todl girddamas raginim ,stok0 man, kad &is skirtas ne
&am, nes nieko blogo nra padar;s.
#ertindami i situa%i&, galime drsiai teigti, kad poli%i&os rm&o veiksmai buvo teisti. >uk vardintos
aplinkybs leido pagrstai manyti, kad is asmuo gal&o b!ti padar;s nusikaltim. Nesvarbu, kad tuo &is nebuvo
sitikin;s imtu pro%entu. Mstatymas to nereikalau&a. 4varbu, kad poli%i&os rm&as tur&o pagrst manym, &og
asmuo gal&o padaryti nusikalstam veik.
@.F. audiamosios teiss teori&o&e isakoma mintis dl to, kad sulaikyti nusikalstamos veikos padarymu
tariam asmen galima iki tol kol nesu&o apkaltinamo&o nuosprendio primimo senaties terminai. >ei sueina
apkaltinamo&o nuosprendio primimo senaties terminai )K AI straipsnis*, asmuo negali b!ti traukiamas
baudiamo&on atsakomybn. ? &ei asmuo negali b!ti traukiamas baudiamo&on atsakomybn, tai &o sulaikymas
netikslingas. Kita vertus, dl to galima diskutuoti, nes spr;sti ar su&o patraukimo baudiamo&on atsakomybn
senaties terminai galima tik tuomet, kai isiaikinama ar asmuo, per statymo nustatyt termin, nra padar;s
nau&os nusikalstamos veikos. ? tai padaryti nesulaikius tariamo&o labai sudtinga.
7.@. 4ulaikymo metu ala gali b!ti padaroma tik sulaikoma&am ar &o turtui. et kokios alos, nesilaikant
statymo reikalavim, padarymas tretiesiems asmenims vertinamas bendrais pagrindais. Kitaip tariant, asmuo
gali b!ti apkaltintas tyins arba neatsargios nusikalstamos veikos padarymu.
7.7. 4ulaikantysis asmuo turi teis; daryti al tik tuomet, &ei kitaip sulaikyti asmen nebuvo galima. (ai
reikia, kad sulaikomasis asmuo, atsivelgdamas susidariusi situa%i&, turi inaudoti visus realiai manomus
b!dus, kurie leist ivengti &gos panaudo&imo. (ik tuomet, kai visos &gos nenaudo&imo ir alos nedarymo
galimybs inaudotos, galima naudoti &g ir daryti al.
7.D. 4ulaikant asmen reikia stengtis padaryti kuo maesn; ir statymo apibrt al.
audiamosios teiss teori&o&e prieita ivados, kad alos padarymo teistumas priklauso nuo tam tikr
ob&ektyvi ir sub&ektyvi aplinkybi. ?b&ektyviomis aplinkybmis laikytina+ padarytos nusikalstamos veikos
pob!dis ir pavo&ingumo laipsnis bei sulaikymo metu susidariusi situa%i&a. 4ub&ektyviomis aplinkybmis yra+
sulaikomo asmens asmenybJ sulaikomo asmens elgesysJ rankiai ir priemons, kurias naudo&a sulaikomasisJ
sulaikom asmen skaiius. 6tkreiptinas dmesys, kad sulaikantysis asmuo, pirmiausia, turi vertinti kiekvien
i i dvie& aplinkybi atskirai, o vliau abi kartu.
Lalio&anio&e K redak%i&o&e nra usiminta apie sulaikymo rib viri&im. 3raktiko&e manomi atve&ai, kai
sulaikantysis asmuo turi teis; daryti sulaikomam asmeniui al, taiau &os dydis b!na kur kas didesnis nei
statymo leidiamas. (okie atve&ai manomi+ @* kai asmeniui padariusiam palyginus nesunk nusikaltim
padaroma ala aikiai neatitinkanti io nusikaltimo pavo&ingumJ 7* kai sulaikymo metu gali b!ti padaroma
nedidel ala, bet $aktikai ala b!na padaryta ymiJ D* kai nei nusikalstamos veikos pob!dis, nei kitos
aplinkybs nereikalavo ymios alos padarymo, bet &i padaroma.
3astaruo&u metu didesn; nei leidia K al padar;s asmuo traukiamas baudiamo&on atsakomybn bendrais
pagrindais, o is $aktas vertinamas kaip atsakomyb; lengvinanti aplinkyb )K IA straipsnio @ dalies G punktas*
arba gali lemti sprendimo dl velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimo primim )K 97
straipsnio 7 dalis*.
2. B+tinais reikalin-umas ir jo teistumo sly-os
!tinasis reikalingumas reglamentuotas K D@ straipsny&e. Cio straipsnio @ daly&e nustatyta, kad 23smuo
neatsako pagal baud%iamuosius (stat"mus u% veik), kuri) 'is padar siekdamas pa+alinti 'am pa&iam, kitiems
asmenims ar ', teisms, visuomens ar valst"bs interesams gresiant( pavo',, 'eigu +is pavo'us negal'o b$ti
pa+alintas kitomis priemonmis ir padar"ta %ala "ra ma%esn u% t), kurios siekta i+vengti-.
!tinasis reikalingumas kaip ir b!tino&i gintis yra so%ialiai naudinga veika. (aiau skirtingai nei b!tinosios
ginties atve&u, esant b!tina&am reikalingumui, ala padaroma ne tam asmeniui, kuris sukl pavo&, o visikai
kit asmen interesams. Nepaisant to, alos padarymas baudiamo&o statymo ginamoms vertybms
pripastamas teistu, nes padaryta ala yra maesn nei ivengto&i.
Norint, kad b!tino&o reikalingumo b!kl&e padaryta veika b!t teista, reikia isiaikinti, ar &i atitiko visas
teistumo slygas. #isas b!tino&o reikalingumo slygas slyginai galima suskirstyti dvi grupes+ slygos,
susi&usios su pavo&aus grsmeJ slygos, susi&usios su io pavo&aus paalinimu.
@.@. 3avo&us turi grsti .ietuvos valstybs interesams, visuomens interesams, konkreiam asmeniui ar kitiems
asmenims arba & teisms. Nagrindami i slyg, pirmiausia, turime isiaikinti, ar bet kokio pavo&aus
alinimas darant al baudiamo&o statymo ginamoms vertybms bus pripaintas teistu< 3aiame statyme
tiesiogiai tai nenurodyta, bet & nuodugniau panagrin&us darome ivad, kad pavo&aus grsm turi b!ti didel.
(ik tuomet galima pateisinti maesns alos padarym.
3avo&aus altiniai gali b!ti vair!s. !tino&o reikalingumo b!kl gali atsirasti dl sti%2ini gamtos nelaimiJ dl
$i"iologini ir patologini pro%esJ dl gyvuli, kurie nra kito mogaus daromo nusikaltimo ar baudiamo&o
nusiengimo rankiu, elgesioJ dl mogaus visuomenei pavo&ingo elgesioJ dl me%2ani"m veiklos ir pan.
@.7. 3avo&us turi b!ti akivai"dus ir realus. 6kivai"dus pavo&us yra toks, kuris &au ikilo, bet dar nesibaig, ir
nors dar nepasireik, bet yra &o pasireikimo tiesiogin grsm. :ealiu pavo&umi pripainsime tik tok pavo&,
kuris i tikr& eg"istuo&a tikrov&e, o ne asmens vai"duot&e. >ei asmuo man, kad pavo&us yra, bet realiai &o
nebuvo, tai atsakomybn u padaryt al saugomiems griams &is nebus traukiamas tik tuomet, &ei
atsivelgiant susidariusi situa%i& buvo galima manyti, kad pavo&us eg"istuo&a. (uo tarpu, &ei nustatome, kad
asmuo tur&o ir gal&o suprasti, kad pavo&aus nra, tai baudiamo&on atsakomybn &is traukiamas kaip u
padaryt nusikaltim ar baudiam& nusiengim dl neatsargumo.
7.@. Bsant tam tikrai situa%i&ai, pavo&aus negalima paalinti kitais b!dais, kaip tik darant al. >ei bus nustatyta,
kad pavo&aus galima buvo ivengti alos nedarant, tai &os padarymas utraukia atsakomyb; bendrais pagrindais.
Bsant galimybei asmuo b!tinai turi pasirinkti tok elgesio variant, kuris nepadarys alos baudiamo&o statymo
saugomoms vertybms.
7.7. 3adaryta ala turi b!ti maesn nei ivengto&i. #ertinant i slyg, reikia b!ti labai atidiems, nes,
patikkite, labai sunku palyginti $aktikai padaryt al su galimos alos dydiu. e to, labai sunku nuspr;sti
kurie interesai buvo vertingesni+ ar tie kurie paeisti, ar tie kurie gal&o b!ti paeisti. Norint atsakyti iuos ir
panaius klausimus, reikia b!ti labai dmesingiems anali"uo&ant konkreios situa%i&os aplinkybes.
audiamosios teiss teori&o&e &au senokai diskutuo&ama apie tai ar lygiaverts alos padarymas gali b!ti
pripastamas teistu. Yra nuomon, kad lygiaverts alos padarymas neturi utraukti baudiamosios
atsakomybs. Kiti tvirtai sitikin; tuo, kad lygiaverts alos padarymas negali b!ti pripaintas teistu. Ci
po"i%i& patvirtina K D@ straipsnio anali". Kita vertus, b!tina ak%entuoti tai, kad i aplinkyb; atsivelgiama
skiriant bausm;.
6tmintina, kad &ei asmuo tur&o kelias galimybes ivengti pavo&aus padarant al, statymas nereikalau&a
pasirinkti maiausi al darani galimyb;. 3raktiko&e taip pat galimi atve&ai, kai asmuo smoningai paeidia
teiss nustatytus draudimus tikslu paalinti alos padarymo tam tikroms vertybes grsm;, bet tokiu elgesiu
padaroma ala kuri, konkreio&e situa%i&o&e, nebuvo reikalinga. (arkime, asmuo, nemokdamas vairuoti
uvaldo svetim automobil tikslu igelbti sueista&am gyvyb;. #aiuo&ant keliu padaroma avari&a, kurios metu
niekuo dtas mogus yra lengvai sualo&amas bei padaroma turtin ala. (aiau pavo& gyvybei pavyksta
paalinti.
(aip pat reikia inoti, kad &ei asmeniui nepavyko ivengti alos atsiradimo, dl nuo &o valios nepriklausani
aplinkybi, tai atsakomybn &is netraukiamas.
7.D. Uala turi b!ti padaroma treia&am asmeniui. (reiuo&u asmeniu pripastamas bet kuris $i"inis ar &uridinis
asmuo, kuris neturi nieko bendra su susidariusia situa%i&a.
Uala, padaryta b!tino&o reikalingumo b!kl&e, pripastama teista tik tuomet, kai yra visos aukiau vardintos
slygos.
aigiant nagrinti klausim, reikt iskirti ir panagrinti dar vien problem, susi&usi su b!tinuo&u
reikalingumu. audiamosios teiss teori&o&e ir praktiko&e nra vieningos nuomons dl to, ar galima asmens
veiksmus pripainti teistais, &ei al baudiamo&o statymo saugomoms vertybms padaroma tikslu suvelninti
prie tai paties padarytos pavo&ingos veikos padarinius.
#ieni autoriai mano, kad veikti pagal b!tino&o reikalingumo taisykles galima tik tada, kada pavo&aus grsm
kilo dl neatsargi paties asmens veiksm. Kiti mano, kad ir tuo atve&u, kai pavo&aus grsm kilo dl tyini
veiksm, galimyb veikti b!tino&o reikalingumo slygomis tiri ilikti. Lalio&aniame K pripainta pirmo&i
nuomon )K D@ straipsnio 7 dalis*.
6 TEMA. NUSIKALSTAMOS VEIKOS STAI"OS
(lausimai)
@. Nusikalstamos veikos padarymo stadi& samprata, r!ys ir baudiamo&i teisin reikm.
7. (yios iklimo aiktn samprata ir atribo&imas nuo baigtos nusikalstamos veikos.
D. :engimasis padaryti nusikaltim ir atsakomyb u &.
F. 3asiksinimo padaryti nusikalstam veik samprata, baudiamasis teisinis vertinimas ir atribo&imas nuo
rengimosi.
I. 3abaigtos nusikalstamos veikos samprata ir teisinis vertinimas.
9. 4avanorikas atsisakymas pabaigti daryti nusikalstam veik ir &o taka asmens baudiama&ai
atsakomybei.
1. /usikalstamos veikos stadij samprata, r+ys ir baudiamoji teisin reikm.
#artodami termin nusikalstama veika i esms omeny&e turime pabaigt nusikalstam veik arba kitaip tariant
galvo&ame apie padarym tokios pavo&ingos veikos, kuri atitinka visus baudiama&ame kodekse apraytos
konkreios nusikalstamos veikos sudties poymius. 5r tai nat!ralu, nes gyvenime asmenys baudiamo&on
atsakomybn daniausiai traukiami u tai, kad kitam asmeniui atm gyvyb;, i kito asmens pavog turt ir kt.
e to, didio&i dalis visuomens atitinkamos veikos pavo&ingum sie&a su tokia situa%i&a, kada darant konkrei
veik &i pabaigiama iki galo arba kyla atitinkami padariniai.
(aiau toks baudiamosios atsakomybs u tam tikr pavo&ing veik padarym suvokimas
b!dingas ne teisininkams. >uk tas, kas nors ir pavirutinikai susipaino su baudiamuo&u kodeksu,
nedve&odamas pasisakys apie tai, kad baudiamo&i atsakomyb galima ir tada, kada nusikalstama veika
nutr!ksta ksinimosi arba rengimosi stadi&o&e. 5r tai nat!ralu, nes &eigu veikos pavo&ingumas b!t sie&amas tik
su &os baigtumu, tai mes galtume stebti tokias situa%i&as, kai asmuo neb!t traukiamas baudiamo&on
atsakomybn tik dl to, kad darydamas pavo&ing veik dl nuo &o valios nepriklausani aplinkybi
nesugeb&o pasiekti usibrto tikslo. (uo tarpu pavo&ingomis viepatau&aniai vertybi sistemai yra ir tokios
veikos, kurios nevisikai atitinka baudiama&ame statyme apraytos konkreios nusikalstamos veikos poymi.
? & pavo&ingumas tame, kad asmens nusikalstami ketinimai nepabaigiami dl nuo kaltininko valios
nepriklausani aplinkybi. e to, atkreiptinas dmesys tai, kad tyin asmens veika i esms visuomet
susideda i tam tikr etap, kuri pasireikimas ob&ektyvio&e tikrov&e visa apimtimi priklauso nuo daugelio
$aktori. 3avy"diui, atitinkamos nusikalstamos veikos sudties konstruk%i&a bei pats &os pob!dis suponuos
ksinimosi negalimum )K @77 straipsnis*, arba sumanymui padaryti nusikalstam veik kilus ia ir dabar
mes negalsime $iksuoti &oki parengiam& veiksm.
#ertinant tai, kas pasakyta, tikriausiai pasteb&ote, kad ob&ektyvio&e tikrov&e valingas mogaus
elgesys susideda i tam tikr etap, kurie baudiamosios teiss teori&o&e vadinami nusikalstamos veikos
padarymo stadi&os. Kita vertus, baudiamo&i teis neigiamai vertina ne visas nusikalstamo sumanymo
reali"avimo galimas stadi&as. 3avy"diui, tyios iklimas aiktn tik itin retais atve&ais pripastamas kaip
baigta nusikalstama veika u kurios padarym nustatyta baudiamo&i atsakomyb )detaliau is klausimas bus
nagrin&amas vliau*. (aigi, baudiama&a teisine prasme mus domina tik ie nusikalstamo sumanymo etapai,
kurie sukelia vienokius arba kitokius teisinius padarinius+ rengimasis padaryti nusikaltim, pasiksinimas
padaryti nusikalstam veik, baigta nusikalstama veika.
Kalbant nusikalstamos veikos stadi& sampratos tema, svarbu ak%entuoti, kad &omis galime
pripainti tik tuos ob&ektyvio&e tikrov&e pasireikianius konkretaus mogaus elgesio etapus, kurie pasiymi
tiek ob&ektyviais, tiek ir sub&ektyviais momentais. (ai reikia, kad nusikalstamos veikos stadi&omis mes
negalime pripainti nusikalstamos veikos motyvo atsiradim, tyios susi$ormavim bei tyios iklim aiktn.
e to, apie nusikalstamos veikos stadi&as galime kalbti tik tada, kada vertiname tyines nusikalstamas veikas
)nusikaltim ar baudiam& nusiengim*, nes konkrei plan reali"avimas esant neatsargiai nusikalstamai
veikai negalimas. >uk konkret!s planai, tai mogaus smon&e susi$ormav; ateities vai"diniai, o neatsargiuose
nusikaltimuose to b!ti negali. >uk esant neatsargiai kaltei asmuo arba padarini nenumato, arba &ei ir numato tai
lengvab!dikai tikisi & ivengti. Laliausiai, rengimasis padaryti nusikaltim ar pasiksinimas padaryti
nusikalstam veik galimas tik tiesiogine tyia, nes netiesiogins tyios atve&u asmuo nors ir numato pavo&ingus
padarinius bet & nenori. ? &ei asmuo padarini nenori tai akivai"du, &og &is tikisi & ivengti. (uo tarpu
rengimosi ir pasiksinimo atve&u yra kitaip.
6pibendrinant pasakytina, kad nusikalstamos veikos padarymo stadi&os ' tai tyins
nusikalstamos veikos padarymo etapai, kurie vienas nuo kito skiriasi atliekamos pavo&ingos veikos pob!diu ir
tyios reali"avimo laipsniu.
Laliausiai, anali"uo&ant nusikalstamos veikos stadi& problem, reikia atkreipti dmes tai, kad stadi&
irykinimas ir & atribo&imas yra labai opi problema ne tik baudiamosios teiss teori&o&e, bet ir praktiko&e.
3aymtina, kad konkreios stadi&os inkriminavimas priklauso ne nuo tam tikr vykio aplinkybi, bet nuo
nusikalstamos veikos ob&ekto kur ksinasi kaltininkas ir nuo kaltininko daromos veikos pob!dio. (arkime,
asmuo sulaikomas lauant gyvenamo&o namo garao duris. #ertindami $akt kvali$ikavimo tikslu, mes
galime anali"uoti kelias versi&as. 6smens veiksmai gali b!ti vertinami kaip pasiksinimas pagrobti svetim turt
sibraunant patalp, o gali b!ti vertinami kaip rengimasis padaryti nuudym, sunk sveikatos sutrikdym,
iaginim ar pan. (aiau gali b!ti ir taip, kad mes b!sime priversti asmens veiksmus kvali$ikuoti kaip baigt
nusikaltim, t.y. svetimo turto sualo&im arba sunaikinim. (ad akivai"du, kad atitinkamose situa%i&ose, norint
pateikti elgesio teisin vertinim, mums gali nepakakti ob&ektyvi duomen ir esminis dmesys bus skiriamas
asmens siekiams )apie &uos suinoma apklausiant kaltinink*.
5skirdamas nusikalstamos veiklos stadi&as statym leid&as nustat, kad u rengimsi padaryti
nusikaltim ir u pasiksinim padaryti nusikalstam veik asmuo atsako pagal io baudiamo&o kodekso
straipsn, kuris numato atitinkam baigt nusikaltim ar baudiam& nusiengim )K 7@ straipsnio 7 dalis ir
77 straipsnio @ dalis*. (uo paiu palikta teis teismui skirti ir velnesn;, negu statymo numatyta, bausm; )K
97 straipsnio 7 dalis*.
2. 8y7ios iklimo aiktn samprata ir atribojimas nuo bai-tos nusikalstamos veikos.
6tsivelgiant tai, kad nusikalstamos veikos darymas yra aso%ialus mogaus elgesys, kuris baudiamas
paiomis grieiausiomis poveikio priemonmis )bausmmis*, nedanas tokiam poelgiui nusiteik;s asmuo
nelink;s vieai apie tai kalbti. >uk bet koks in$orma%i&os nutek&imas gali slygoti greit nusikalstamos veikos
atskleidim ir atitinkamos bausms neim. (aiau pasitaiko toki atve&, kada apie ketinim padaryti
nusikalstam veik prabilama vieai. Kitaip tariant, nusikalstamos veikos padarym suman;s asmuo apie savo
atitinkam ketinim pasidalina su kitais monmis.
Nepaisant to, kad .ietuvos :espublikos Konstitu%i&os 7I straipsnis garantuo&a mogaus teis; turti savo
sitikinimus ir teis; &uos laisvai reikti, &is tuo paiu nustato ir i teisi apribo&imo kriteri&us. Konstitu%i&os 7I
straipsnio F daly&e aikiai parayta, kad laisv reikti sitikinimus ir skleisti in$orma%i& nesuderinama su
nusikalstamais veiksmais tautins, rasins, religins ar so%ialins neapykantos, prievartos bei diskrimina%i&os
kurstymu, meitu ir de"in$orma%i&a. !tent dl ios konstitu%ins nuostatos buvimo galima pateisinti tam tikr
odine $orma reali"uo&am mogaus veik kriminali"avim ir baudim. (aiau pastaro&i situa%i&a ivieina
teoriniu ir praktiniu aspektais aktuali problem ' tyios iklimo aiktn atribo&im nuo baigtos nusikalstamos
veikos.
audiamosios teiss teori&o&e, vis pirma, ak%eptuota, kad nusikalstama veika yra pavo&inga viepatau&aniai
vertybi sistemai veika )veikimas arba neveikimas*, kuri udrausta baudiamuo&u statymu, o, vis antra, kad
baudiamo&i atsakomyb negalima u mintis ar tam tikr smons b!kl;. (aiau kyla klausimas, ar asmens
vieai ireiktas noras padaryti nusikalstam veik yra tik Konstitu%i&os garantuot teisi reali"avimo $orma<
(am tikrais atve&ais pastar& klausim galima atsakyti teigiamai. 3avy"diui, &ei asmuo nepatenkintas esama
valstybs santvarka, tam tikros rass, tautybs, religi&os asmen nekontroliuo&ama imigra%i&a ar kokia nors kita
&am aktuali problema, tai Konstitu%i&a tokiam asmeniui garantuo&a teis; apie tai kalbti ir statymo numatytomis
priemonmis keisti esani padt. (aiau tuo atve&u, &ei realiai esani ar asmens sivai"duo&am problem
sprendimui parenkamos pavo& kelianios priemons )pv"., rasins neapykantos kurstymas, raginimas smurtu
nuversti teist valdi*, tai valstyb turi pareig )reali"uo&ant atitinkamas Konstitu%i&os nuostatas* u tai
nustatyti baudiam& atsakomyb;. (aiau visais atve&ais privalu turti galvo&e tai, kad atitinkam veik
baudimas galimas tik tuomet, kai nustatomas atitinkam ketinim reali"avimo realumas. 3avy"diui, vienaip
reikt vertinti draug ar pastam kon$likto metu itart $ra"; ,a tave nuudysiuQ, kai nra &oki ob&ektyvi
aplinkybi, leidiani tikti atitinkam grasinim gyvendinimo realumu, bei tokios paios $ra"s itarim
tuomet, kai &os autorius prie sav;s turi aunam& ginkl, yra teistas u nuudym ar pan. 3irmu atve&u
akivai"du, kad pagarsint ketinim gyvendinimas yra nerealus, kai tuo tarpu kitoks vertinimas perasi antruo&u
atve&u.
6tkreiptinas dmesys tai, kad grasinim realumas kaip b!tinas nusikaltimo poymis nustatytas ir tam tikrose
baudiamo&o kodekso normose. 3avy"diui, K @FI straipsnio @ daly&e nustatyta atsakomyb u grasinim
nuudyti mog arba sunkiai sutrikdyti &o sveikat, &eigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas
bus vykdytas )Kasa%in byla Nr. 7K'HGD V 788D*.
3. <en-imasis padaryti nusikaltim ir atsakomyb u j*.
K 7@ straipsnio @ daly&e nustatyta, kad ,:engimasis padaryti nusikaltim yra priemoni ir ranki
suieko&imas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrinink telkimas arba kitoks tyinis nusikaltimo
padarym lengvinani slyg sudarymas. 6smuo atsako tik u rengimsi padaryti sunk ar labai sunk
nusikaltim.Q
6ikinantis rengimosi padaryti nusikaltim svok, vis pirma, reikt atkreipti dmes tai, kad baudiamo&i
atsakomyb u rengimsi sie&ama tik su viena nusikalstamos veikos r!imi nusikaltimu. Nepaisant to, kad
nusikaltimai skirstomi neatsargius ir tyinius, o pastarie&i labai sunkius, sunkius, apysunkius ir nesunkius,
baudiamo&i atsakomyb kils tik tuo atve&u, &ei bus rengiamasi padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim.
#ertinant tai, gali kilti klausimas, ar tokia statym leid& valia yra pagrsta< >uk bendr&a prasme vertinant
tyines nusikalstamas veikas ir anali"uo&amo&e normo&e apraytus veiksmus, galima b!t daryti ivad, kad
baudiamo&i atsakomyb u rengimsi turi kilti nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos r!ies )nusikaltimas ir
baudiamasis nusiengimas* ar &os kategori&os )labai sunkus, sunkus, apysunkis ir nesunkus nusikaltimas*. Ci
po"i%i& patvirtina ir @A9@ m. .: K )negalio&a nuo 788D m. gegus @ d.* @9 straipsnio @ dalies anali".
6nali"uo&ant pastar& problem, reikia ak%entuoti tai, kad baudiamosios atsakomybs u rengimsi padaryti
nusikalstam veik ribos priklauso nuo valstybs pasirinktos baudiamosios politikos krypties. (iek rengiant
dabar galio&ant K, tiek pastaruo&u metu vyrau&a nuomon, kad baudiamosios atsakomybs u rengimsi
prapltimas nra tikslingas dl tos prieasties, &og nemanoma $iksuoti vis rengimosi atve&, o be to,
netikslinga telkti baudiamosios &usti%i&os pa&gumus maesnio pavo&ingumo veikas darani asmen
persekio&imui ir baudimui. e &okios abe&ons galima ir kitokia nuomon. (aiau kol kas vyrau&anti mintis yra
ta, kuri tvirtinta K 7@ straipsnio @ daly&e.
6tsivelgiant K 7@ straipsnio @ dalies redak%i&, galima teigti, kad rengimsi padaryti sunk ar labai sunk
nusikaltim )toliau bus varto&amas tik terminas ,nusikaltimasQ* apib!dina tiek ob&ektyv!s, tiek sub&ektyv!s
poymiai. ?b&ektyviais poymiais reikia pripainti konkret aktyv pavo&ing veikim ir pavo&ing neveikim,
kaip antai+
' priemons suieko&imJ
' priemons pritaikymJ
' ranki suieko&imJ
' ranki pritaikymJ
' veikimo plano sudarymJ
' bendrinink telkimJ
' kitok nusikaltimo padarym lengvinani slyg sudarym.
1etaliau anali"uo&ant ias pavo&ingos veikos pasireikimo $ormas, pirmiausiai, b!tina atkreipti
dmes, kad pavo&ingo veikimo $orma gali pasireikti kiekviena i &, kai tuo tarpu pavo&ingas neveikimas gali
pasireikti tik tuomet, kai kitaip sudaromos nusikaltimo padarym palengvinanios slygos. (;siant toliau,
noriau atkreipti dmes tai, kad svokos ,priemonQ ir ,rankisQ &au buvo nagrintos, todl ios paskaitos
metu detaliau aikinamos bus kitos, iki iol nenagrintos rengimosi svokos sudtins dalys. 3radti reikt nuo
termin ,suieko&imasQ ir ,pritaikymasQ.
.ietuvi kalbos odyne odis ,suiekotiQ reikia iekant rasti. (odl galima daryti ivad, kad
baudiamasis statymas apima bet kokius ranki ar priemoni radimo )plai&a prasme* b!dus+ pirkim,
dovanos primim, pagaminim, radim ir kt. (uo tarpu lietuvi kalbos odyne odiui ,pritaikymasQ suteikta
reikm padaryti tinkamu, priderinti. (odl iuo atve&u galima sakyti, kad baudiamo&i atsakomyb u
rengimsi padaryti nusikaltim galima tada, kada kaltininkas keiia atitinkamo daikto, kuris nusikaltimui daryti
bus naudo&amas kaip rankis ar priemon, savybes )pv"., atriai ugalanda metalin stryp, atsuktuv,
automobily&e ar kito&e transporto priemon&e rengia slptuv;*.
#eikimo plano sudarymas tai aktyvus kaltinink elgesys, kuomet aptariamas numatyt nusikalstam veiksm
pradios momentas, veiksm atlikimo eilikumas ir sparta, nusikaltimo slpimo galimybs, numatomi galimi
bendrininkai ir kt. )Kasa%in byla Nr. 7K'@@@V7887*. (uo tarpu bendrinink telkimas tai kiek kitokio
pob!dio konkret!s kaltininko veiksmai, kuomet bendrininkai vairi b!d )pv"., papirkimas, tikinimas,
prievarta* pagalba skatinami tam tikra $orma )pv"., b!ti vykdyto&u, bendravykdyto&u, pad&&u* prisidti prie
atitinkamos nusikalstamos veikos darymo.
(;siant toliau reikia pastebti, kad statyme b!t sunku aprayti visus manomus rengimosi veiksmus, todl
statym leid&ai K 7@ straipsnio @ daly&e panaudo&o universali, visas kitas inomas ir ateity&e galsianias
pasireikti pavo&ingos veikos $ormas apimani $ormuluot; kitoks tyinis nusikaltimo padarym lengvinani
slyg sudarymas. (odl akivai"du, kad taikant i $ormuluot;, rengimusi padaryti nusikaltim galima
pripainti ir atitinkamas veikas, kurios pasireikia pavo&ingo neveikimo $orma )pv"., ne&ungimas patalpas
sauganios elektronins apsaugos sistemos tikslu, kad kiti bendrininkai ar tai padar;s asmuo galt netrukdomai
patekti patalpas ir pagrobti turt, neurakinimas sei$o ir kt.*.
Laliausiai, atkreiptinas dmesys tai, kad tam tikri rengimosi padaryti nusikaltim veiksmai gali atitikti ir tam
tikros kitos nusikalstamos veikos sudties poymius )pv"., rengiantis padaryti nuudym pagrobiamas
aunamasis ginklas )K 7IF straipsnis*.
. .asiksinimo padaryti nusikalstam veik samprata, baudiamasis teisinis vertinimas ir atribojimas
nuo ren-imosi.
K 77 straipsnio @ daly&e nustatyta, kad ,3asiksinimas padaryti nusikalstam veik yra tyinis veikimas ar
neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, &eigu veika
nebuvo baigta nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybiQ.
6nali"uo&ant pasiksinimo svok, vis pirma, reikia atkreipti dmes tai, kad K 77 straipsnio 7 daly&e
nustatyta tarsi papildoma pasiksinimo svoka, ak%entuo&ant tai, &og pasiksinimas padaryti nusikalstam veik
yra ir tada, kada to nesuvokiant ksinamasi netinkam ob&ekt arba naudo&amos netinkamos priemons ir
b!tent dl i prieasi nepavyksta gyvendinti nusikalstamo sumanymo. 3astar& papildym galima
anali"uoti atskirai, taiau siekiant vengti didesns polemikos galima pasakyti, kad plai&a prasme ksinimasis
netinkam ob&ekt ar ksinimasis netinkamomis priemonmis irgi yra prieastys, kurios ne dl kaltininko valios
neleidia pabaigti suplanuotos nusikalstamos veikos. Kita vertus, io&e svoko&e yra kitos, kiek didesns
problemos. 6nali"uo&ant K 77 straipsnio 7 dal reikia atkreipti dmes tai, kad ia pateikta taip vadinamo&i
papildoma pasiksinimo padaryti nusikalstam veik svoka nra tiksli ir isami. Cios minties vystym noriau
pradti nuo to, kad terminas ,netinkamos priemonsQ turt b!ti aikinamas ir suprantamas plaiau nei priimta
suprasti analogik nusikalstamos veikos sudties poym. Kitaip, mes susidurtumme su problema, kuomet
negalsime patraukti baudiamo&on atsakomybs tokio asmens, kuris nordamas nuudyti kaip rank naudo&a
mokom& aunam& ginkl. 3roblema yra ir su terminu ,ob&ektasQ. Ciuo atve&u mes turime turti taip pat kiek
kitok poi!r. (erminas ,ob&ektasQ pasiksinimo svokos prasme turi b!ti suprantamas ne kaip vertyb, o kaip
tam tikras mus supanio ob&ektyvaus pasaulio dalykas, reikinys. 3avy"diui, kaip pasiksinimas padaryti
nusikalstam veik turi b!ti kvali$ikuo&ami tokie kaltininko veiksmai, kuomet &is nuudymo tikslu kirviu
sukapo&a mog, neinodamas to $akto, kad &is &au mir;s.
6ptarus ias pasiksinimo padaryti nusikalstam veik svokos subtilybes, b!tina ianali"uoti, kas
gi i esms yra tas pasiksinimas. Kaip ir rengimosi svoka, taip ir pasiksinimo svoka gali b!ti ir turi b!ti
apib!dinama )anali"uo&ama* per ob&ektyviuosius ir sub&ektyviuosius poymius. 3astarasis poymis yra
analogikas rengimuisi. 3asiksinti padaryti nusikaltim ar baudiam& nusiengim galima tik tiesiogine tyia.
5 ia iplaukia ir tai, kad pasiksinimas galimas tik tyiniuose nusikaltimuose. 6tkreiptinas dmesys tai, kad
apie tyios sukelti atitinkamus padarinius arba pabaigti pradt pavo&ing veik sprendiama ne vien tik i
kaltininko parodym. 4varbi reikm; turi ir ob&ektyvios vykio aplinkybs )Kasa%in byla Nr. 7K'HIV@AAG*.
?b&ektyvios bylos )vykio* aplinkybs turi svarbi reikm; ir tuomet, kai sprendiamas klausimas dl
pasiksinimo padaryti nusikalstam veik atribo&imo nuo panaiais poymiais pasiyminios baigtos
nusikalstamos veikos )Kasa%in byla Nr. 7K'GHV7889*.
Kalbant apie ob&ektyviuosius poymius, paymtina, kad pasiksinti padaryti nusikalstam veik galima tiek
pavo&ingo veikimo, tiek ir pavo&ingo neveikimo $orma. 3roblem, siekiant suprasti, koks elgesys galt b!ti
vertinamas kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam veik veikimo $orma, i esms neb!na. Kur kas
sudtingiau sivai"duoti neveikimo $orma pasireikiant pasiksinim padaryti nusikaltim ar baudiam&
nusiengim. 4iekiant tai perprasti reikia prisiminti baudiamosios atsakomybs u pavo&ing neveikim
slygas ir vis tai papildyti atitinkamu tikslu. 3avy"diui, slaugyto&a turi suleisti gyvybikai svarbius vaistus,
bet to nepadaro ne dl to, kad negali tai atlikti dl nuo &os valios nepriklausani aplinkybi, o dl to, &og nori
konkretaus ligonio mirties. 5aik&us tokiai situa%i&ai, slaugs veika turt b!ti kvali$ikuo&ama kaip
pasiksinimas nuudyti )K @7A straipsnio @ dalis ir 77 straipsnio 7 dalis*.
audiama&ai atsakomybei u pasiksinim padaryti nusikalstam veik kilti b!tina dar viena ob&ektyvi slyga
pradtas daryti nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas nebaigiamas dl prieasi, nepriklausani nuo
kaltininko valios. Kitaip tariant, kaltininkas, prad&;s daryti nusikalstam veik, susiduria su tokiomis
aplinkybmis, kurios pradtos veikos pabaigim daro nemanomu )nukreipus auk aunam& ginkl, &ai
susto&a irdis ir auka mirta* arba &os pabaigimas apsunkinamas tiek, kad priimamas sprendimas &os net;sti
)pv"., kaltininkas uklumpamas benes daiktus i gyvenamosios patalpos, auka atpasta kaltinink, kuris savo
veid slp po kauke, gydyto&ai laiku suteikia pagalba ir nukent&usysis lieka gyvas*.
audiamosios teiss teori&o&e iskiriamos atitinkamos pasiksinimo r!ys+
' baigtas pasiksinimasJ
' nebaigtas pasiksinimas.
aigtas pasiksinimas padaryti nusikalstam veik yra tada, kada kaltininkas atlieka visus &o
manymu nusikalstamam tikslui pasiekti b!tinus veiksmus, taiau pavo&inga veika nebaigiama dl nuo &o valios
nepriklausani padarini )pv"., siekdamas nuudyti mog, kaltininkas auna galv, bet pavo&ingi padariniai
)mogaus mirtis* nekyla todl, kad gydyto&ai tam sugeb&o ukirsti keli*. Nebaigtas pasiksinimas padaryti
nusikaltim ar baudiam& nusiengim yra tada, kada kaltininkas nesugeba iki galo atlikti vis suplanuot
veiksm, nes tai &am padaryti sutrukdo nuo &o valios nepriklausanios prieastys )pv"., nordamas iaginti
auk, kaltininkas pavarto&a $i"in smurt siekdamas palauti &os pasiprieinim, bet prievartinio lytinio akto
neatlieka dl to, kad sutriko erek%i&a*.
Kalbant apie pasiksinim padaryti nusikalstam veik, aktualus klausimas tiek teorine, tiek
praktine prasmmis yra pasiksinimo ir rengimosi atribo&imas. audiamosios teiss teori&o&e pastaruo&u
klausimu yra kelios nuomons. (am tikri autoriai teigia, kad rengimosi ir pasiksinimo atribo&imo pagrindas yra
sub&ektyvus kriteri&us. Nordami pagrsti savo nuomon; &ie teigia, kad aptariamu atve&u skiriasi tikslas, bei
sub&ekto sivai"davimas apie nebaigtos nusikalstamos veikos pob!d. (aiau mes &au kalb&ome apie tai, kad
sub&ektyvie&i rengimosi padaryti nusikaltim ir pasiksinimo padaryti nusikalstam veik poymiai yra
identiki. (iek vienu, tiek kitu atve&ais veikiama tiesiogine tyia. ? kas dl tikslo, tai tiek vienu, tiek kitu atve&u
kaltininkas tiksl turi vien padaryti numatyt )suplanuot* nusikaltim ar baudiam& nusiengim. (ad
akivai"du, &og sub&ektyviuo&u pagrindu rengimosi padaryti nusikaltim nuo pasiksinimo neatribosi. elieka
vilgsn nukreipti kit pus; ob&ektyviuosius poymius.
Leriausiai sisavinamas rengimosi padaryti nusikaltim ir pasiksinimo padaryti nusikalstam veik atribo&imo
kriteri&us atitinkamame baudiama&ame statyme apraytos veikos poymi reali"avimas. >eigu asmuo prad&o
reali"uoti atitinkamame baudiama&ame statyme apraytos veikos poymius, tai mes turime kalbti apie
pasiksinim padaryti nusikalstam veik. >eigu to nra, tai turime konstatuoti rengimsi padaryti nusikaltim
)Kasa%in byla Nr. 7K'7GIV7887J Kasa%in byla Nr. 7K'I99V7887*.
". .abai-tos nusikalstamos veikos samprata ir teisinis vertinimas.
6pie baigt nusikalstam veik galime kalbti tada, kada kaltininkas reali"uo&a visus nusikalstamos veikos
poymius. 6tkreiptinas dmesys tai, kad nemaa dalis nusikalstamos veikos sudi sukonstruotos su
alternatyviais pavo&ingos veikos, &os b!do ir kt. poymiais. (odl tokiu atve&u pakanka, kad kaltininkas
reali"uot bent vien alternatyv poym. 3avy"diui, iaginimas )K @FA straipsnio @ dalis* gali b!ti
pripastamas baigtu nusikaltimu tada, kada kaltininkas lytikai santykiavo su mogumi prie &o vali
panaudodamas arba $i"in smurt, arba grasinimus tuo& pat panaudoti $i"in smurt, arba kitaip atimdamas
galimyb; prieintis, arba pasinaudodamas be&gika nukent&usio&o asmens b!kle.
audiamosios teiss teori&o&e ir praktiko&e kyla problemos atribo&ant pasiksinim padaryti nusikalstam veik
nuo baigtos nusikalstamos veikos. 1aniausiai tokia problema aktuali"uo&asi tada, kada susiduriama su atve&ais,
kai siekiant pagrobti tam tikr turt, realiai uvaldoma tik dalis &o, o kita dalis lieka nepagrobta todl, kad
kaltininkas sulaikomas nusikalstamos veikos darymo vieto&e. 6tkreiptinas dmesys tai, kad teism praktika
iuo klausimu kur laik buvo skirtinga. #ieni teismai tokius kaltininko veiksmus kvali$ikuodavo kaip baigt
nusikaltim )pagrobto turto atvilgiu* ir kaip pasiksinim padaryti vagyst; )paruoto pagrobti turto atvilgiu*.
(aiau &au eil met praktika nusistov&o. =anoma, kad &eigu uvaldyto turto vert yra pakankama tam, kad
galima b!t konstatuoti vagysts sudt, tai papildomo kvali$ikavimo )pasiksinimas padaryti vagyst;*
neuvaldyto turto atvilgiu nereikia. (aiau tuo atve&u, kai asmuo pagrob tik dal tokio turto, kurio grobimas
sudaro kvali$ikuot sudt, tai tokiu atve&u kaltininko veiksmai kvali$ikuo&ami tik kaip pasiksinimas padaryti
kvali$ikuot vagyst; )pv"., K @HG straipsnio D dalis* )Kasa%in byla Nr. 7K'7DHV7887*.
?. 'avanorikas atsisakymas pabai-ti daryti nusikalstam veik ir jo *taka asmens baudiamajai
atsakomybei.
4avanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik reglamentuotas K 7D straipsny&e.
4avanoriko atsisakymo esm yra ta, kad gyvenime pasitaiko toki atve&u, kada kaltininkas nors ir atlieka tam
tikr veik nusikalstamo tikslo pasiekimo link, taiau atlik;s dal veikos savo noru nusprendia veikos
nebet;sti. (okiu atve&u kyla klausimas, ar verta asmen traukti baudiamo&on atsakomybn< 6tsakymas gali
b!ti dve&opas. #ieni gali teigti, kad kaltininkas &au pereng rib, todl turi atsakyti u tai k padar, o kiti gali
b!ti tvirtai sitikin;, kad tokiam asmeniui reikia dovanoti. #ertinant ias nuomones, vis dl to pirmenyb; reikt
teikti pastara&ai. 6rgumentai b!t paprasti. >eigu b!t tokia situa%i&a, kad prad&us daryti nusikalstam veik
negalima sustoti ir taip ivengti atsakomybs, tai tuomet susidurtumme su atve&ai, kai kaltininkas nori nenori
turt pabaigti tai, k suman, nes nutraukus pradt nusikalstam veik &is vis vien b!t traukiamas
baudiamo&on atsakomybn. !tent dl ios prieasties K 7D straipsnio 7 daly&e nustatyta, kad ,6smuo, savo
noru atsisak;s pabaigti nusikaltim ar baudiam& nusiengim, pagal kodeks atsako tik tuo atve&u, &eigu
padaryto&e veiko&e yra kito nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo sudtisQ.
Norint konstatuoti asmens veiko&e savanoriko atsisakymo buvim, b!tina identi$ikuoti tai, kad+
' savanorikas atsisakymas pasireik rengimosi padaryti nusikaltim ir pasiksinimo padaryti
nusikalstam veik stadi&oseJ
' savanorikas atsisakymas pasiksinimo padaryti nusikalstam veik stadi&o&e pasireik tuo metu, kai dar
nebuvo baigta daryti pavo&inga veika )$ormali nusikalstamos veikos sudtis* arba kol nekilo atitinkamos
nusikalstamos veikos pavo&ingi padariniai )materiali nusikalstamos veikos sudtis*J
' atsisakymas pabaigti nusikalstam veik turi b!ti savanorikas ir negrtamas.
6ikinantis iuos savanoriko atsisakymo poymius, didesn dmes reikia atkreipti du
paskutiniuosius. Nepaisant to, kad $ormalios nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nepriklausomai nuo
pavo&ing padarini kilimo, vis dl to, savanorikas atsisakymas galimas ir tokias atve&ai. (okia galimyb yra
tuomet, kai pavo&inga veika susideda i keli dali )pv"., @FA straipsnis*, nes prieingu atve&u pavo&ingos veikos
darymo pradios momentas sutampa su nusikalstamos veikos baigtumu )K 7FA straipsnis*. Kita vertus, ir
esant materialiai nusikalstamos veikos sudiai savanorikas atsisakymas ne visuomet yra galimas. 3avy"diui,
siekdamas mogaus mirties, kaltininkas, naudodamas aunam& ginkl, pataiko aukai galv ir irdies srit.
6kivai"du, kad tokio&e situa%i&o&e kaltininkas &au niekuo negali nukent&usiam padti dl &o gyvybs
isaugo&imo, nebent &is b!t gydyto&as ir pats imtsi veiksm, kurie sustabdyt negrtam padarini kilim.
>au minta, kad atsisakymas pabaigti nusikalstam veik turi b!ti savanorikas. (ai reikia, kad
kaltininko apsisprendimui net;sti pradtos nusikalstamos veikos poveikio nedaro tam tikri ioriniai $aktoriai. >is
sprendim net;sti pradtos nusikalstamos veikos priima savo valia, b!damas sitikins tuo, kad gali & pabaigti
be pavo&aus savo gyvybei, sveikatai ar laisvei )Kasa%in byla Nr. 7K'998V788@*. Kita vertus, b!tina atkreipti
dmes tai, kad tam tikrais atve&ais gali kilti klausimas, ar iorinis poveikis kaltinink ir vlesnis &o
apsisprendimas net;sti nusikalstamos veikos gali b!ti vadinamas savanoriku atsisakymu pabaigti nusikalstam
veik. 3avy"diui, kaltininkas nori seksualiai prievartauti )K @I8 straipsnis*, taiau auka ima &o maldauti
nedaryti i veiksm, nes &i to neitvers ir atims sau gyvyb;. Kaltininkui pagaila aukos ir &is atsisako t;sti
suplanuotus veiksmus. Kyla klausimas, ar tokius kaltininko veiksmus gali pripainti savanoriku atsisakymu
pabaigti nusikalstam veik< 5ekant atsakymo uduot klausim, reikia atkreipti dmes tai, kad tokio&e
situa%i&o&e kaltininkas gal&o netrukdomai pabaigti suplanuot nusikalstam veik be &okio pavo&aus sau. 1l to,
kaltininko veiksmus galima vertinti kaip savanorik atsisakym pabaigti nusikalstam veik, o baudiamo&on
atsakomybn &is gali b!ti traukiamas tik tuomet, &ei &o atliktuose veiksmuose yra kito nusikaltimo ar
baudiamo&o nusiengimo sudtis.
(;siant toliau, b!tina ak%entuoti, kad savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik
galimas tik tad, kada t;sti pradt daryti nusikaltim ar baudiam& nusiengim atsisakoma negrtamai.
Negali b!ti kalbos apie savanorik atsisakym pabaigti nusikalstam veik, &ei kaltininkas susid!r;s su
atitinkamomis kli!timis nusprendia nusikalstamo sumanymo gyvendinim atidti kitam, ymiai palankesniam
laikui.
#eikos prasme savanorikas atsisakymas gali b!ti gyvendintas tiek aktyviais veiksmais, tiek ir
susilaikant nuo tolimesni aktyvi veiksm. Kita vertus, konkreti savanoriko atsisakymo $orma priklauso nuo
sumanytos nusikalstamos veikos pob!dio. 3avy"diui, &eigu kaltininkas prad&o gyvendinti savo sumanym
padaryti vagyst;, tai nordamas savanorikai atsisakyti & pabaigti &is turi susilaikyti nuo tolimesni veiksm.
(uo tarpu, &ei kaltininkas nusikalstam sumanym gyvendinti siekia pavo&ingo neveikimo $orma, tai akivai"du,
kad savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik &is gali tik tada, kada imsis aktyvi veiksm, kuri
pagalba bus sutrukdyta pavo&ing padarini kilimui. Laliausiai, atkreiptinas dmesys tai, kad aktyvi veiksm
reikalaus ir tokia situa%i&a, kada nusikalstamo tikslo pasiekimui kaltininkas atlieka tam tikrus veiksmus )pv".,
padeda automobil sprogmenis*, bet numatyti padariniai kyla ne i karto, o po kurio laiko. (okiu atve&u
kaltininkas, nordamas savanorikai atsisakyti pabaigti nusikaltim )baudiam& nusiengim*, taip pat privalo
veikti aktyviai )pv"., neutrali"uoti sprogmenis* ir taip ivengti pavo&ing padarini atsiradimo.
>eigu asmuo mgino savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik, taiau &am nepavyko ivengti
nusikalstamos veikos arba pavo&ing padarini, tai baudiamosios atsakomybs &is neivengia, nors bausme &am
gali b!ti velninama )K 7D straipsnio F dalis*.
4pe%i$inis savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik klausimas yra savanorikas atsisakymas pabaigti
nusikaltim ar baudiam& nusiengim esant bendrininkavimui, todl &is bus aptartas A temos nagrin&imo
metu.
Laliausiai, b!tina ak%entuoti, kad savanorik atsisakym reikia skirti nuo aktyviosios atgailos, kuri
suprantama, kaip aktyvus kaltininko veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo. Bsminis atribo&imo kriteri&us
yra tas, kad savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik galimas tol, kol pavo&inga veika
nepabaigiama arba iki pavo&ing padarini kilimo momento, kai tuo tarpu aktyvio&i atgaila pasireikia vliau.
>os esm ta, kad kaltininkas imasi aktyvi veiksm nordamas sumainti pavo&ingus padarinius )nugabena
nukent&us& ligonin;, teikia &am pirm& medi%inin; pagalb ir kt.*. Nepaisant to, kad aktyvi atgaila yra tam
tikri po"ityv!s veiksmai post factum, vis vien kaltininkas gali tiktis tam tikro bausms palengvinimo. >uk byl
nagrin&antis teismas atitinkamus kaltininko veiksmus )esant teisiniam pagrindui* gali pripainti baudiam&
atsakomybe lengvinania aplinkybe )K IA straispnis* .
7 TEMA. BENRININKAVIMAS PAARANT NUSIKALSTAM2 VEIK2
# $%&#'
(lausimai)
@. endrininkavimo samprata ir teisin reikm.
7. endrininkavimo poymiai.
D. endrinink r!ys+ vykdyto&as ir pad&&as.
F. endrinink r!ys+ organi"atorius ir kurstyto&as.
1. Bendrininkavimo samprata ir teisin reikm.
4klaidant K lapus, kuriuose apraytos nusikalstamos veikos, nesunkiai pastebsime, kad bene visos &
sukonstruotos taip, tarsi &as daryt vienas asmuo. Cios minties pagrindas yra statym leid& naudo&ama
$ormul ,(as, kas...Q, kuri i esms orientuot sub&ekt, kuris padaro toliau normo&e aprayt nusikalstam
veik. (aiau gyvenime neretai pasitaiko atve&, kada tam tikri mons sumano nusikalstam veik daryti kartu.
(eisikai vertinant toki asmen aktyvius pavo&ingus veiksmus arb pavo&ing neveikim problem
nekils, &eigu kiekvienas & bent i dalis padarys tai, kas aprayta konkreios normos dispo"i%i&o&e. Kitaip tariant,
&eigu kaltininkas savo veiksmais betarpikai uvaldo svetim turt )K @HG straipsnio @ dalis* arba & pagrobia
panaudodamas $i"in smurt )K @G8 straipsnio @ dalis*, tai &o veiksm kvali$ikavimui pagal atitinkamus K
straipsnius bei tolesnei baudiama&ai atsakomybei u tai kli!i nra. (aiau sivai"duokime, kad vienas i
kartu veikiani asmen betarpikai turto negrobia, bet be &o atliekam veiksm arba pasyvaus elgesio
atitinkama nusikalstama veika neb!t padaryta )pv"., toks asmuo gali suteikti nusikalstamos veikos padarym
palengvinanius rankius ar priemones, i anksto paadti paslpti nusikaltl, pagaliau, is asmuo gali b!ti
nusikalstamos veikos organi"atorius ar kurstyto&as*. >eigu K neapibrt bendrininkavimo bei bendrinink
r!i svok, nenustatyt kit nusikalstamos veikos bendrinink baudiamosios atsakomybs slyg, tai tokio
asmens baudiamosios atsakomybs klausimas negalt b!ti sprendiamas teigiamai. Kitaip tariant, nors
bendr pastang pasiekto nusikalstamo tikslo autoriai b!t atitinkama moni grup, baudiamo&on
atsakomybn b!t traukiamas tik tas, kuris reali"uot bent dal konkreios nusikalstamos veikos sudties
poymi )b!t vykdyto&as arba bendravykdyto&as*. Kad taip neatsitikt, K pateikiama bendrininkavimo
svoka, nustatomos ir apibriamos bendrinink r!ys bei bendrininkavimo $ormos, reglamentuo&ami kiti
bendrinink baudiamosios atsakomybs klausimai.
(;siant toliau, reikt atkreipti dmes tai, kad tam tikri autoriai, nagrindami bendrininkavimo institut,
ak%entuo&a grups darom nusikalstam veik pavo&ingum bei ia aplinkybe pagrst grietesn grups nari
baudim. 6pie bendrinink darom veik didesn pavo&ingum sp!d sudaro ir masins in$orma%i&os
priemons. (aiau kyla klausimas, ar toks bendrininkavimo suvokimas gali b!ti pripastamas kaip maksima<
Neabe&otina, kad grups asmen padaryti nusikaltimai ar baudiamie&i nusiengimai yra spe%i$in
nusikalstamos veiklos r!is. Neabe&otina ir tai, kad tam tikros nusikalstamos veikos negali b!ti padaromos
nebendrininkau&ant. Neabe&otina, kad tokia veikla tam tikrais atve&ais palengvina nusikalstamos veikos
padarym bei pasunkina &os iaikinim. (aiau tai tik tam tikri atve&ai, bet &okiu b!du ne visuotin taisykl.
3agrsti samprotavim galima iais argumentais. #is pirma, toki nusikalstam veik, kurios gali b!ti
padaromos tik tada, kada veikia grup asmen yra tikrai nedaug. (oki nusikalstam veik pavy"diais gali
b!ti nusikalstamas susivieni&imas )K 7FA straipsnis*, plimas padarytas organi"uoto&e grup&e )K @G8
straipsnio D dalis*, prekyba monmis organi"uoto&e grup&e )K @FH straipsnio 7 dalis*, iaginimas
bendrinink grup&e )K @FA straipsnio 7 dalis*. #isumo&e sunku b!t ginytis su tuo, kad bendrininkau&ant
tam tikros nusikalstamos veikos padaromos lengviau, o iaikinamos sunkiau. (aiau, gyvenime pasitaiko
nemaai ir toki atve&, kada grups asmen padaryta vagyst &os palengvinimo prasme niekuo nesiskiria nuo
vieno asmens padarytos, o ir iaikinti & yra kur kas lengviau. >uk kuo daugiau asmen dalyvau&a
nusikalstamos veikos daryme, tuo didesn in$orma%i&os nutek&imo galimyb. #ienoki pastang reikia
iaikinti ir itirti vieno asmens padaryt nusikalstam veik ir kitoki ' grups asmen. Ciuo aspektu
pagrindinis tokios minties argumentas yra asmens psi%2ologinis tipas. Kitaip tariant, kuo daugiau vairi
psi%2ologini tip, tuo lengviau ,rasti raktQ konkret asmen.
2. Bendrininkavimo poymiai.
6ptarus bendrininkavimo instituto pagrstum bei bendrinink padarom nusikalstam veik pavo&ingum,
gilesniam bendrininkavimo instituto suvokimui turime panagrinti ir bendrininkavimo poymius.
endrininkavimas, kaip spe%i$in nusikalstamos veikos padarymo $orma, turi tiek ob&ektyvius, tiek
sub&ektyvius poymius )Kasa%in byla Nr. 7K'7F@V788D*. ?b&ektyvi& grupei galime priskirti iuos+ dvie& ar
daugiau asmen dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme bei bendrinink pastang vienumas )Kasa%in
byla Nr. 7K'7F@V788D*.
Norint kalbti apie bendrininkavim, b!tina, kad vertinimo ob&ektu tapt dvie& asmen padaryta veika. Kitaip
tariant, bendrininkavimo instituto kritin riba yra dvie& moni dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme,
kas paneigiamas to, kad norint konstatuoti tam tikros bendrininkavimo $ormos buvim )nusikalstamas
susivieni&imas*, b!tinas ne dvie&, o tri& asmen minimalus dalyvavimas.
Kiekvienas nusikalstamos veikos padaryme dalyvau&antis asmuo turi atitikti sub&ekto poymius, t.y. turi b!ti
sulauk; atitinkamo amiaus, o kai to reikalau&a atitinkama nusikalstamos veikos sudtis pasiymti ir
atitinkamais spe%ialiaisiais sub&ekto poymiais. >eigu asmuo nra sukak;s amiaus nuo kurio galima
baudiamo&i atsakomyb u atitinkamos veikos padarym, tai &is negali b!ti pripaintas bendrininku, o
atitinkam asmen bendri veiksmai bendrininkavimu. (aiau tai nereikia, kad tas, kas sukurst, suorgani"avo
ar pad&o daryti nusikalstam veik asmeniui, kuris netur&o baudiama&ai atsakomybei kilti b!tino amiaus liks
nenubaustas. >o atsakomybs klausimas bus sprendiamas vadovau&antis nusikalstamos veikos padarymo per
tarpinink teori&a )teori&a bus nagrin&ama vliau*.
#eiksm bendrumas, kaip ob&ektyvus bendrininkavimo poymis, reikia, kad kiekvieno i bendrinink
veiksmai yra nukreipti bendram nusikalstamam tikslui pasiekti. endrininkai darydami nusikalstam veik
atlieka skirtingus veiksmus, taiau kiekvieno & veiksmai yra labai reikmingi bendro&e nusikalstamo&e veiklo&e.
? reikmingi tuo, kad sudaro prielaidas bei slygas kit bendrinink veiksmams. Cie veiksniai nulemia tai, kad
vykdyto&as rytasi atlikti atitinkamo&e K normo&e aprayt nusikalstam veik. >eigu bendrininkai nesutelkt
bendr pastang bei kiekvienas & neatlikt &iems priskirt vaidmen, tai ir nusikalstamos veikos vykdyto&ui
b!t ymiai sunkiau, o tam tikrais atve&ais net nemanoma padaryti nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo
)Kasa%in byla Nr. 7K'@8IGV788@, Kasa%in byla Nr. 7K'HD8V788@*.
6tkreiptinas dmesys tai, kad nors bendrinink veiksmai yra skirtingi taiau u padaryt nusikalstam veik
&ie atsako bendrai. Kitaip tariant, teisiniai nusikalstamos veikos padariniai yra nedalomiJ kiekvienas atsako
nepriklausomai nuo savo indlio )Kasa%in byla Nr. 7K'7AFV7887*. Kita vertus, bendrinink veiksm pob!dis
vertinamas sprendiant klausim dl atitinkamos bausms skyrimo )Kasa%in byla Nr. 7K'@7IV788D*. Eia verta
prisiminti ymaus -arins :usi&os baudiamosios teiss mokslininko N. 4. (agan%evo odius, kad
,bendrininkavimas tai lyg gro&imas orkestro sudty&e, kur kiekvienas instrumentas yra skirtingas, kiekvienas
mu"ikantas atlieka savo parti&a, bet visas mu"ikinis k!rinys yra vis vien & bendr pastang re"ultatasQ.
endrininkavimas yra labai sudtingas reikinys, nes atitinkamas nusikalstamas re"ultatas yra bendr pastang
re"ultatas, o tai reikia, kad kiekvieno bendrininko pavo&inga veika yra prieastiniame ryy&e su padarytu
nusikaltimu ar baudiamuo&u nusiengimu. (aiau apie prieastingum kalbant bendrininkavimo temos
kontekste, b!tina turti omeny&e, kad ia &is pasiymi tam tikra spe%i$ika.
Kaip inia vykdyto&as )bendravykdyto&ai* ir tik &is )&ie* padaro veik, kuri aprayta atitinkamos normos
dispo"i%i&o&e, todl apie nusikalstamo re"ultato tiesiogines ssa&as su daroma pavo&inga veika galima kalbti tik
io bendrininko atvilgiu. (ad kyla klausimas, ar galima kalbti apie kit bendrinink )organi"atoriaus,
kurstyto&o, pad&&o* padarytos veikos buvim prieastiniame ryy&e su nusikalstamos veikos re"ultatu<
6tsakymas paprastas. >eigu atitinkamo bendrininko )organi"atoriaus, kurstyto&o, pad&&o* pavo&ingas veikimas
arba pavo&ingas neveikimas buvo b!tina slyga vykdyto&o )bendravykdyto&* daromai veikai, tai mes privalome
kalbti apie adekvataus prieastinio ryio buvim.
Norint konstatuoti bendrininkavim, b!tina turti omeny&e, kad dl atitinkamo pavo&ingo veikimo arba
pavo&ingo neveikimo turi b!ti susitarta i anksto )iki veikos pradios* arba veikos darymo metu. et kokie
veiksmai po nusikalstamos veikos pabaigimo arba pavo&ing padarini kilimo )su slyga, kad dl & nebuvo
tartasi prie tai nurodytu laiku* negali b!ti vertinami kaip bendrininkavimas.
endrininkavim galima ir reikia konstatuoti )esant visiems kitiems poymiams* tuomet, kai prisidedama prie
kito asmens &au pradtos nusikalstamos veikos (aiau bendrininkavimo nebus tada, kada keli asmenys,
nepriklausomai vienas nuo kito, siekia to paties nusikalstamo re"ultato. 3astaro&i ivada daroma todl, kad
kiekvienas i i asmen konkretaus nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo sudt reali"uo&a savarankikai.
6nali"uo&ant sub&ektyviuosius bendrininkavimo poymius )Kasa%in byla Nr. 7K'7F@V788D*, pradti reikia nuo
to, kad bendrininkavimas galimas tik tyiniuose nusikaltimuose ir baudiamuosiuose nusiengimuose. #is
pirma, tai reikia, kad bendrininkavimas negalimas neatsargiuose nusikaltimuose ir baudiamuosiuose
nusiengimuose. #ieinant teigin b!tina atkreipti dmes tai, kad dl tokio vertinimo pagrstumo &au
senokai isakomos abe&ons. (oks atitinkam autori mastymas grindiamas tuo, kad ob&ektyviai vertinant
tyinius ir neatsargius veiksmus, &okio skirtumo nematysime. ? kas dl sub&ektyvi moment, tai esant
neatsargumui vis vien tam tikrais atve&ais eg"istuo&a susitarimas atlikti arba neatlikti tam tikrus veiksmus.
3avy"diui, &ei du vaikinai sumano papoktauti mesdami vanden gerai nemokani plaukti mergin, tai dl
i veiksm atlikimo susitarimo nepaneigsi. (aiau pavo&ing padarini atvilgiu vaikinai tikrai nesitaria, tad ir
baudiamo&on atsakomybn dl & kilimo turt b!ti traukiami pavieniui.
Bsant bendrininkavimui ne tik pats nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas turi b!ti tyiniai, bet ir
bendrininkai turi veikti tyi. 1l ios prieasties bendrininkavimu negalsime pripainti tokius veiksmus,
kuomet kuris nors mogus pasitelkia kit mog savo nusikalstamiems tikslams pasiekti pastara&am to
nesuvokiant. Cio&e situa%i&o&e asmuo padar;s nusikaltim bus pripaintas vykdyto&u, o kitas asmuo arba iviso
nebus traukiamas baudiamo&on atsakomybn )&eigu veik nekaltai*, arba )&ei tai numatyta spe%ialiai statyme*
atsakys kaip u neatsarg nusikaltim ar baudiam& nusiengim. (oks vertinimas yra todl, kad pirmasis
nepersp&a antro&o apie tikruosius savo ketinimus, todl antrasis veikia neturdamas tyios daryti nusikalstam
veik. ? baudiamo&on atsakomybn &is traukiamas u neatsargaus nusikaltimo arba baudiamo&o nusiengimo
padarym todl, kad lengvab!dikai tik&o ivengti padarini arba tur&o ir gal&o numatyti pavo&ing padarini
kilim.
endrininkavimo instituto rmuose t;siant tyios klausimo anali";, b!tina ak%entuoti tai, kad skirtingai nei
esant parengtinei nusikalstamai veiklai, bendrininkavimas galimas ir tada, kada bendrininkai arba vienas i &
veikia esant netiesioginei tyiai. e to, atkreiptinas dmesys ir tai, kad bendrininkavimo buvimo nepaneigia
)esant visiems bendrininkavimo poymiams* galimai skirtingi kiekvieno bendrininko darom veiksm motyvai
ir tikslai )Kasa%in byla Nr. 7K'9@8V7887*. Kita vertus, vienodi vis bendrinink tikslai ir motyvai reikalingi
tada, kada motyvas ir tikslas yra b!tini atitinkamo nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo sudties poymiai.
endrininkavimui b!tinas ir kitas sub&ektyvus poymis susitarimas daryti nusikalstam veik bendrai, kuris
turi b!ti reali"uo&amas iki nusikalstam veiksm atlikimo pabaigos. (aiau nereikalau&ama, kad esant
apsisprendimui imtis nusikalstamos veiklos, susitariama b!t prie kiekvien nusikaltim ar baudiam&
nusiengim. 3akanka susitarimo apie bendr nusikalstama veikl ir bendro tikslo daryti nusikaltimus arba
baudiamuosius nusiengimus.
4usitarimas daryti nusikaltimus ar baudiamuosius nusiengimus gali b!ti reali"uo&amas vairiomis $ormomis
)pv"., odiu, ratu, pieiniais, konkliudentiniais veiksmais )Kasa%in byla Nr. 7K'@8IGV788@*. (aiau
bendrininkavimo nepaneigia ir tokie atve&ai, kada eg"istuo&a tylus pritarimas norui daryti nusikalstam veik
bendrai arba ino&imas, &og veikiama kartu su kitais monmis.
Kitaip tariant, bendrininkavimui b!tina, kad vykdyto&as ir kiti bendrininkai bent &au inot apie tai, kad &ie
veikia kartu. #ykdyto&as turi inoti, kad &am padaryti nusikaltim ar baudiam& nusiengim padeda kitas
asmuo arba tai, kad kitas asmuo yra &o atliekam veiksm organi"atorius arba kurstyto&as. 3astarie&i savo ruotu
taip pat turi inoti, kad & plan vykdyto&u )vykdyto&ais* yra atitinkamas asmuo. (aiau nereikalau&ama, kad
bendrininkai vienas kit painot asmenikai arba bent b!t mat;. 6tsivelgiant tai, kas idstyta, galima
teigti, kad nra bendrininkavimo &ei atitinkami bendrininkai nesupranta, kad savo veiksmais padeda vykdyto&ui
padaryti nusikaltim ar baudiam& nusiengim bei tada, kada vykdyto&as neino, kad &am padaryti
nusikalstam veik padeda kiti asmenys.
3. Bendrinink r+ys) vykdytojas ir padjjas.
.: K 7F straipsnio D daly&e nustatyta, kad ,#ykdyto&as yra asmuo, nusikalstam veik padar;s pats arba
pasitelk;s nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius kodekso @D straipsny&e nustatyto amiaus asmenis, arba
kitus asmenis, kurie dl tos veikos nra kalti. >eigu nusikalstam veik padar keli asmenys kartu, tai
kiekvienas i & laikomas vykdyto&u )bendravykdyto&u*Q.
6nali"uo&ant pastar& svok, vis pirma reikt ak%entuoti, kad odis ,asmuoQ suprantama kaip $i"inis
asmuo, sukak;s statymo reikalau&amo amiaus )sprendiama atsivelgiant K @D straipsnio nuostatas* ir kuris
nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo darymo metu buvo pakaltinamas. (ai reikia, kad &uridinis asmuo
bendrininku b!ti negali.
Uodis ,betarpikaiQ, vis pirma, turi b!ti suprantamas taip, kad konkret nusikaltim ar baudiam&
nusiengim kaltininkas padaro pats. Ciuo atve&u nesvarbu ar vis veik, ar tik &os dal padarys atitinkamas
asmuo. 4varbu tai, kad atliekant atitinkamus veiksmus, b!t veikiama be tarpinink. 6tkreiptinas dmesys, kad
tam tikrais atve&ais vykdyto&u gali b!ti pripastami ir tie asmenys, kurie veik per tarpininkus. (arpininko
vaidmuo gali tekti nepakaltinamam asmeniui, asmeniui, kuris nesukako statymo reikalau&amo amiaus )K @D
straipsnis* arba asmuo, kuris atitinkamos veikos prasme veik nekaltai )paymtina, kad b!tent pastarasis
svokos momentas yra vienas i komplikuoiausi, o suprantamas &is turt b!ti pagal teism praktiko&e
su$ormuot model ).ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato nutarimas Nr. F9 G punktas*.
endrai vertinant iuos vykdyto&o svokos aspektus, galima drsiai teigti, kad statym leid&ai visikai be
pagrindo su$ormavo toki vykdyto&o svok, kuri apima ir nusikalstamos veikos padarymo per tarpinink
atve&us. >uk anali"uo&ant detaliau atitinkamus gyvenimikus atve&us, kada veikiama per nepakaltinam asmen
ar panaudo&ant kitus K 7F straipsnio D daly&e nurodytus asmenis, tai &uos nusikalstamos veikos link nukreip;
asmenys tikrai nereali"uo&a veikos poymi, tad ir tikraisiais vykdyto&ais neturt b!ti vadinami. (okiais
atve&ais &ie, paprasiausiai, turi atsakyti kaip vykdyto&ai.
>eigu keli asmenys betarpikai reali"uo&a konkreios nusikalstamos veikos poymius, tai &ie vadinami
bendravykdyto&ais. endravykdyto&ais yra ir tie asmenys, kurie veikdami tyia betarpikai reali"uo&a tik dal
atitinkamos veikos poymi )Kasa%in byla Nr. 7K'@IV7888, Kasa%in byla Nr. 7K'7FV7888, Kasa%in byla Nr.
7K'7DIV788@*.
endravykdyto&ais yra ir tie asmenys, kurie siekdami nusikalstamo tikslo, vaidmenimis pasiskirsto $ormaliai.
3avy"diui, kaip bendravykdyto&ai, o ne kaip atskirus vaidmenis atliekantys bendrininkai turt b!ti
pripastami tie asmenys, kurie veikdami tyia ir susitarus betarpikai dalyvau&a atimant gyvyb; kitam
asmeniui, nors aunamo&o ginklo nuleistuk nuspaudia tik vienas &.
K 7F straipsnio 9 daly&e nustatyta, kad ,3ad&&as yra asmuo, pad&;s daryti nusikalstam veik duodamas
patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba alindamas kli!tis, saugodamas arba pridengdamas kitus
bendrininkus, i anksto paad&;s paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos padarymo rankius ar priemones,
ios veikos pdsakus ar nusikalstamu b!du gytus daiktus, taip pat asmuo i anksto paad&;s reali"uoti i
nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus daiktusQ.
3radedant nagrinti pad&&o svok, atkreiptinas dmesys tai, kad K 7F straipsnio 9 daly&e tvirtinta norma
ivardi&a visus galimus pad&imo padaryti nusikaltim ar baudiam& nusiengim b!dus )Kasa%in byla Nr.
7K'A9FV7887*. Kitaip tariant, nagrin&amas veiksm sraas yra isamus, todl kitokie veiksmai negali b!ti
pripainti pad&imu padaryti nusikaltim ar baudiam& nusiengim. 3adti padaryti nusikalstam veik
galima ne tik vykdyto&ui bet ir kitiems bendrininkams.
endrai tariant, pad&imas tai slyg nusikalstamai veikai padaryti sudarymas arba skmingo nusikaltimo ar
baudiamo&o nusiengimo pabaigimo arba paslpimo garantavimas. 1aniausiai padti padaryti nusikaltim ar
baudiam& nusiengim galima iki &o darymo pradios, reiau ' & prad&us daryti. 6tmintina, kad &ei
konkreios nusikalstamos veikos sudtis nustato, kad vykdyto&u gali b!ti tik tas $i"inis asmuo, kuris pasiymi
spe%ialiais nusikalstamos veikos sub&ekto poymiais, tai toki poymi neturintis, taiau nusikalstamos veikos
padaryme betarpikai dalyvav;s asmuo pripastamas ne vykdyto&u, o pad&&u. 4varbu inoti ir tai, kad
pad&imas padaryti nusikaltim arba baudiam& nusiengim tokiu pripastamas tik tada, kada atitinkami
veiksmai i esms palengvina &o padarym arba paslpim.
3ad&imas gali b!ti tiek $i"inis, tiek ir intelektualinis. 1aniausiai nusikaltim ar baudiam& nusiengim
padedama daryti $i"ikai. (okiais veiksmais pripastami+ priemoni ar ranki teikimas, kli!i alinimas, kit
bendrinink saugo&imas ir pridengimas. 5ntelektualinis pad&imas tai patarim, nurodym davimas, iankstinis
paad&imas paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos darymo rankius ar priemones, nusikaltimo ar
baudiamo&o nusiengimo pdsakus ar nusikalstamu b!du gytus daiktus bei i ankstinis paad&imas reali"uoti
i nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus daiktus. 3aadas yra iankstinis tuomet, &ei &is duotas iki
nusikalstamos veikos darymo arba iki &os darymo pabaigos. et kokie pana!s veiksmai po nusikaltimo ar
baudiamo&o nusiengimo padarymo negali b!ti pripastami pad&imu.
(uo atve&u, kai asmuo $aktikai atlieka paadtus veiksmus, tai tursime konstatuoti $i"in pad&im.
(iek baudiamosios teiss teori&o&e, tiek ir praktiko&e kyla klausimas, kaip reikt vertinanti asmens veiksmus,
kada nusikalstamu b!du gytas turtas i pagrob&o superkamas nuolat, bet odinis susitarimas dl toki veiksm
buvo tik kelis pirmuosius kartus< Yra nuomon, kad visus vlesnius nusikalstamu b!du gyto turto supirkimo
atve&us reikia vertinti kaip pad&im padaryti nusikalstam veik, nes svetimo turto grobikas nuolatin supirk&o
sutikim pirkti daiktus vertina kaip paad tai daryti ir ateity&e. Kiti mano, kad apie bendrininkavim ia kalbti
negalima, nes tai tik atitinkamos nusikalstamos veikos vykdyto&o ar kito bendrininko vienaalikas manymas,
kai tuo tarpu esant bendrininkavimui susitarimas turi b!ti abipusis. 1l ios prieasties atitinkami veiksmai
sudaro atskir nusikalstamos veikos sudt )K @GA straipsnis* ir pagal tai turi b!ti vertinami. Ciam poi!riui
pritartina.
3ad&imas padaryti nusikaltim ar baudiam& nusiengim )&ei $i"inis pad&imas* galimas ir neveikimu.
Neveikimu padti padaryti nusikalstam veik galima tuomet, kai asmuo turintis spe%iali pareig ukirsti keli
nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo padarymui, ios pareigos neatlieka.
.Bendrinink r+ys) or-ani,atorius ir kurstytojas.
K 7F straipsnio F d. tvirtinta, kad ,?rgani"atorius yra asmuo, sub!r;s organi"uot grup; ar nusikalstam
susivieni&im, &iems vadovav;s ar koordinav;s & nari veikl arba pareng;s nusikalstam veik ar &ai
vadovav;sQ.
?rgani"atoriaus veikla yra labai vairi. >is verbuo&a, lenkia, suvieni&a asmenis nusikaltimo ar baudiamo&o
nusiengimo padarymui, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato &os darymo b!dus, paskirsto bendrininkus
vaidmenimis, nustato tarpusavio ryius, imasi aktyvi veiksm siekiant paslpti nusikaltim ar baudiam&
nusiengim ir kt. Bsminis organi"atoriaus poymis yra tai, kad &is su&ungia vien keli bendrinink pastangas
)Kasa%in byla Nr. 7K'I@HV788F*.
e abe&o, sudtingiausia organi"atoriaus veikla yra organi"uo&ant nusikalstam susivieni&im ar organi"uot
grup;. >am tenka ne tik surasti bendrininkus, ne tik &uos palenkti savo pusn bet ir sukurti pastovi grups
strukt!r, numatyti veiklos planus bei esant poreikiui koordinuoti atitinkamos organi"uotos grups ar
nusikalstamo susivieni&imo veikl. Bsant nusikalstamai organi"a%i&ai )tokiomis yra organi"uota grup bei
nusikalstamas susivieni&imas* gali b!ti ir keli organi"atoriai. ?rgani"atoriumi gali b!ti ir toks asmuo, kuris
atitinkamos grups nek!r. 6tmintina, kad organi"atorius gali atlikti ir vykdyto&o veiksmus. (uomet &o
veiksmai papildomai kvali$ikuo&ami ir pagal K 7F straipsnio D dal. ?rgani"atoriaus veiksmuose esant kit
bendrininko poymi, papildomas kvali$ikavimas neatliekamas.
Kurstyto&o svoka tvirtinta K 7F straipsnio I daly&e, kur nustatyta, kad , Kurstyto&as yra asmuo, palenk;s kit
asmen daryti nusikalstam veikQ.
Kurstyto&as tai asmuo, kuris visuomet betarpikai kontaktuo&a su nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo
vykdyto&u ar kitu bendrininku. Kurstyto&as savo veiksmais veikia kito asmens vali tikslu suadinti nor
padaryti nusikalstam veik. 3oveikio b!dai gali b!ti vair!s. (ai gali b!ti ir patarimas, ir kalbin&imas, ir
papirkimas, ir suadinimas neapykantos, kerto, pavydo, ir grasinimas, ir sakymas, ir $i"in prievarta bei kt.
)Kasa%in byla Nr. 7K'7H9V@AAA, Kasa%in byla Nr. 7K'7FV7888, Kasa%in byla Nr. 7K'I9V7887*.
audiamo&i atsakomyb kurstyto&ui kyla tik tada, kada konstatuo&ama, kad lenkiama buvo padaryti konkret
nusikaltim ar baudiam& nusiengim. Kitaip tariant, nusikalstamos veikos link veikiamas asmuo turi tiksliai
suprasti kokio nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo padarymo i &o norima. (aiau tai nereikia, kad &am
turi b!ti kuo tiksliausiai papasako&ama apie nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo pob!d, nurodomi tiksl!s
aukos duomenys, veiksm vykdymo vieta, laikas, ar kitokios nusikalstamos veikos aplinkybs. 3akanka, kad
kurstomam asmeniui lakio&e, bet tuo paiu aikio&e $ormo&e b!t ireikiama, ko i &o tikimasi )norima*. (aiau
tuo atve&u, kada atitinkamas poymis yra svarbus veikos kvali$ikavimui, tai &o aptarimas yra b!tinas.
6tmintina, kad tam tikrais atve&ais kurstymas imtis neteist veiksm gali sudaryti ir baigt atitinkamo
nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo sudt )pv"., K @77 straipsnis*. 6tmintina ir tai, kad metodai kuriuos
naudo&a kurstyto&as neturi ugoti kurstomo asmens valios. (odl prie kurstom asmen naudo&amas $i"inis
arba psi%2inis smurtas neturi sudaryti b!tino reikalingumo ar panaios situa%i&os )Kasa%in byla Nr. 7K'
I7V788@*.
Kurstyto&as visuomet turi suprasti visas konkreios nusikalstamos veikos sudties $aktines ir &uridines
aplinkybes, bei prieastinio ryio buvim tarp savo veiksm ir kito bendrininko nusikalstam veiksm.
Laliausiai, kalbant apie kurstym padaryti nusikaltim ar baudiam& nusiengim, reikt usiminti ir apie
nusikalstamos veikos provoka%i&. 6smuo, kuris provokavo padaryti nusikalstam veik, turi atsakyti kaip
kurstyto&as. (okiu atve&u nesvarbu ar provokatorius yra %ivilis asmuo, ar pareig!nas. Nesvarbu ir tai, kad tokie
asmenys gali veikti pagal nusikalstam veik imituo&ant elgesio model.
Kurstyto&as nuo organi"atoriaus skiriasi tuo, kad &is tik traukia vykdyto& ar kit bendrinink nusikaltimo ar
baudiamo&o nusiengimo padarym, bet &iems nevadovau&a.
## $%&#'
(lausimai)
@. endrininko eks%esas. endrininko eks%eso reikm kit bendrinink baudiama&ai atsakomybei.
7. Nusikalstamos veikos padarymas per tarpinink.
D. endrininkavimo $ormos
1. Bendrininko eks!esas. Bendrininko eks!eso reikm kit bendrinink baudiamajai atsakomybei.
endrininko eks%eso tema nevienareikmikai vertinama baudiamosios teiss teori&o&e ir praktiko&e.
1aniausiai nesutariama dl paties instituto pavadinimo. 6nali"uo&ant senesn; baudiam& teisin; literat!r
daniausiai pastebsime, kad autoriai varto&a svok ,vykdyto&o eks%esasQ, nors atskleisdami io instituto
poymius ak%entuo&a ir tai, kad ieiti u susitarimo rib gali ir kiti bendrininkai. Kiti autoriai, atkreipdami
dmes pastar& moment, apib!dindami i&imo u susitarimo rib atve&us naudo&a svok Qbendrininko
eks%esasQ. =anytina, kad pastaro&i nuomon turi b!ti priimtina, nes nelogika naudoti vienok pavadinim, o
atskleidiant atitinkamo instituto turin aptarti dar ir kitus galimus atve&us. 6titinkamo instituto pavadinimas
turi atspindti esminius &o turinio momentus.
Uodis ,eks%esasQ kil;s i lotyniko odio e0cessus i&imas, pasitraukimas. 6tsivelgiant nagrin&amo
odio prasm;, galima teigti, kad bendrininkavimo instituto prasme ieiti galima u to dl ko buvo susitarta.
(odl bendrininko eks%esas turi b!ti suprantamas kaip i&imas u susitarimo rib. Kitaip tariant, bendrininko
eks%eso atve&u mes susiduriame su situa%i&a, kada bendrininkas )bendravykdyto&as, pad&&as, kurstyto&as ar
organi"atorius* padaro tai, ko neapm susitarimas.
Norint konstatuoti bendrininko eks%eso buvim, svarbu isiaikinti susitarimo ribas. >eigu susitarimas buvo
konkretus, o kuris nors bendrininkas savo ini%iatyva msi papildomos veiklos, tai dl &os &is turi atsakyti
individualiai. (okiu atve&u reikms neturi tai, kad tie papildomi, bet neaptarti veiksmai gal&o b!ti daromi
aptarto nusikalstamo sumanymo gyvendinimui palengvinti. (aiau praktiko&e neretai pasitaiko atve&ai, kada
konstatuo&ama, &og susitarimas nebuvo konkretus, todl apie bendrininko eks%es negali b!ti ir kalbos
)Kasa%in byla Nr. 7K'I9DV7888, Kasa%in byla Nr. 7K'H97V788@*. Kitaip tariant, vertinami gyvenimiki
atve&ai gali b!ti tokie, kad susitarimas yra dl nusikalstamos veikos darymo, taiau kokiais b!dais, koki
padarini laukiama ir pan. gali b!ti nesitariama. (uomet ir turime taip vadinam& bendro pob!dio susitarim.
6tmintina, kad bendrininko eks%eso nebus ir tada, kada dl atitinkam veiksm nesitariama )pv"., dl
aunamo&o ginklo naudo&imo*, bet nusikalstamos veikos darymo metu & bandant naudoti tam nesiprieinama.
(okiu atve&u manoma, kad susitarimas gyvendinamas pritariant )nesiprieinant* tokiems bendrininko
veiksmams.
Kalbant bendrinink atsakomybs dl kurio nors & eks%eso tema, reikia pasakyti, kad u nusikaltim ar
baudiam& nusiengim dl kurio padarymo nebuvo tartasi atsako & padar;s bendrininkas. P susitarimo rib
i&;s bendrininkas atsako ir u t nusikalstam veik dl kurios padarymo tarsi su kitais asmenimis.
2. /usikalstamos veikos padarymas per tarpinink.
3irmo&e bendrininkavimo paskaito&e buvo minta, kad nusikalstamos veikos padarymo per tarpinink atve&ai i
esms atspindti K 7F straipsnio D daly&e, t.y. normo&e, kurio&e tvirtinta vykdyto&o svoka. =inta ir tai, kad
be pagrindo statym leid&as iuos atve&us apra atitinkamo&e normo&e, nes per tarpininkus veik; asmenys
nra vykdyto&ais tikr& to odio prasme. Kur kas teisingiau teigti, kad tokie asmenys atsako kaip vykdyto&ai,
nes kitus asmenis naudo&a nusikalstamais tikslais tarsi rankius.
Nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo padarymo per tarpinink atve&ai yra ie+
' kai nusikalstamais tikslais naudo&amas baudiama&ai atsakomybei kilti b!tino amiaus nesukak;s asmuoJ
' kai nusikalstamais tikslais naudo&amas nepakaltinamas asmuoJ
' kai nusikalstamais tikslais naudo&amas asmuo, kuris veikia nekaltai.
(iek pirmas, tiek antras nusikalstamos veikos padarymo per tarpinink atve&is didesni suvokimo problem
nekelia. 1augiausiai dmesio reikalau&a treias atve&is, t.y. atve&is, kada veikiama per nekalt asmen.
6nali"uo&ant pastar& situa%i&, svarbu turti omeny&e, kad nekaltai asmuo veikia tik to sumanymo, kur &is
savo veika gyvendina prasme )io&e vieto&e dert prisiminti pirmo&e paskaito&e pateikt .ietuvos
6ukiausio&o (eismo senato iaikinim*. (aiau tai nereikia, kad negali b!ti sprendiamas tokio tarpininko
baudiamosios atsakomybs klausimas. Uinoma, bus toki atve& )ir, matyt, daugiausiai*, kada tarpininkas
neatsakys, nes &o psi%2inis santykis su daroma pavo&inga veika ir pavo&ingais padariniais )psi%2inio santykio su
pavo&ingais padariniais buvimo reikalavimas taikomas materialiom nusikalstam veik sudtims* neatitiks nei
tyins, nei neatsargios kalts apibrim. (aiau tuo atve&u, &ei tarpininko vaidmeny&e veik;s asmuo suprato
daromos veikos ri"iking pob!d, numat pavo&ingus padarinius ir lengvab!dikai tik&osi & ivengti
)nusikalstamas pasitik&imas* arba nenumat pavo&ing padarini, bet tur&o ir gal&o &uos numatyti bei suprasti
daromos veikos pavo&ing pob!d )nusikalstamas ner!pestingumas*, tai &o atsakomyb priklausys nuo to, ar
atitinkama K norma numato ias kalts r!is kaip atsakomybs pagrind.
3. Bendrininkavimo 5ormos.
audiamosios teiss teori&o&e bendrininkavimo $orm klausimas vienas i labiausiai diskutuotin. #ertinant
isakom nuomoni skaii, galima b!t taikyti tam tikr $ormul; kiek mokslinink, tiek ir po"i%i&.
Nepaisant to, kad bendrininkavimo $orm klausimas yra vienas t, kuris, skirtingai nei buvo @A9@ m. K,
reglamentuotas galio&anio kodekso bendro&o&e daly&e, vis vien pritartina tai nuomonei, kad toks klausimas
neturt b!ti keliamas. Cios minties pagrindas tas, kad bendrininkavimo $orma yra viena bendrinink grup.
Kitaip tariant, bendrinink grup )t.y. bent &au dvie& asmen bendra veikla* yra bendrininkavimo esm ir apie
&okias kitas $ormas negali b!ti nei kalbos, ko nepasakysi apie galimas grups $ormas. !tent iuo atve&u galima
kalbti apie paprast bendrinink grup;, apie organi"uot grup;, apie nusikalstam susivieni&im ir kitas
galimas grups $ormas. (aiau kol kas is poi!ris nra plaiai paplit;s. (o prieastis, matyt, nenoras daryti
interven%i& &au nusistov&usi termini&. (ad lieka viena ieitis kalbti apie bendrininkavimo $ormas, bet
omeny&e turti galimas grups $ormas.
endrininkavimo $orma tai bendrininko poymius atitinkani keli asmen bendrai dalyvau&ani
nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo padaryme veiklos tipas, kuris priklauso nuo bendrinink sveikos
b!d ir susitarimo lygio.
endrininkavimo $ormos gali b!ti iskiriamos dviem pagrindais+ pagal baudiamo&o statymo normas ir pagal
doktrin. 6nali"uo&ant bendrininkavimo $ormas doktrininiu poi!riu, galima b!t kalbti apie didiausi &
vairov;, nes, kaip &au minta, iuo klausimu kiekvienas mokslininkas idsto savit poi!ri. #ieni teigia, kad
bendrininkavimo $ormomis yra paprastas bendrininkavimas, organi"uota grup, nusikalstama organi"a%i&a ir
gau&a. Kiti mano, kad bendrininkavimo $ormomis yra paprastas bendrininkavimas, bendrininkavimas esant
vienpusiam sub&ektyviam ryiui bei bendrininkavimas esant abipusiam sub&ektyviam ryiui. (reti skiria tokias
bendrininkavimo $ormas kaip bendrakaltyb, paprastas bendrininkavimas ir nusikalstama organi"a%i&a.
6kivai"du, kad bendrininkavimo $ormas skiriant iuo pagrindu, painti & tikrai negalsime. =aa to, bus
komplikuota ir praktin veikla. 1l i prieasi tinkamiausias bendrininkavimo $orm iskyrimo pagrindas
yra baudiamasis statymas.
=inta, kad galio&aniame baudiama&ame kodekse bendrininkavimo $orm klausimas yra sulauk;s kur kas
didesnio dmesio nei buvo iki ios. (aip galima teikti todl, kad norint iskirti bendrininkavimo $ormas pagal
iki 788D m. gegus @ d. galio&us @A9@ m. K, tekdavo anali"uoti tiek bendrosios, tiek ir spe%ialiosios
)anuomet ' Ypatingosios* dali normas. (uo tarpu pastaruo&u metu i uduotis palengv&o i esms.
endrininkavimo $orm klausimas reglamentuotas keliomis K 7I straipsnio normomis, kuris taip ir vadinasi
,endrininkavimo $ormosQ.
(aiau reikia turti omeny&e tai, kad K 7I straipsnio normos nra vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis
galima iskirti visas baudiamo&o statymo taikymo poi!riu svarbias bendrininkavimo $ormas. 3astar& mint
pagrsiau tuo, kad K 7I straipsny&e nieko nepasakyta apie tokius atve&us, kada nusikalstam veik padaro
vienas vykdyto&as, o &o bendrininkais yra pad&&as, organi"atorius ar kurstyto&as. 6tsivelgiant tai, kad tokio&e
situa%i&o&e mes neturime dvie& vykdyto&, tai tokios grups nepavadinsime bendrinink grupe )K 7I
straipsnio @ dalis*, nors kalbdami apie &uos baudiamosios atsakomybs prasme vis vien taikysime grups
svok.
5dstytu mini pagrindu galima daryti ivad, kad baudiamo&o statymo taikymo aspektu bendrininkavimo
$ormos turi b!ti ir gali b!ti iskiriamos tam tikru pagrindu+ @* pagal kaltinink santyk su baudiama&ame
statyme apraytos veikos poymi gyvendinimuJ 7* pagal organi"uotumo laipsn ir susitarimo pob!d.
@* pagal kaltinink santyk su baudiama&ame statyme apraytos veikos poymi gyvendinimu
bendrininkavim galima skirstyti +
a* paprast bendrininkavimJ
b* sudtin bendrininkavim.
5aprastas bendrininkavimas kitaip gali b!ti vadinamas nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo
bendravykdymu. Kitaip tariant, tai situa%i&a, kada pavo&ingos veikos poymius visikai ar i dalies gyvendina
kiekvienas nusikalstamos veikos padaryme dalyvau&antis asmuo )Kasa%in byla Nr. 7K'GIFV788D*.
endrininkavimas pasireikiantis bendravykdymu K 7I straipsny&e vadinamas bendrinink grupe. K 7I
straipsnio 7 daly&e nustatyta, kad ,endrinink grup yra tada, kai bet kurio&e nusikalstamos veikos stadi&o&e du
ar daugiau asmen susitaria nusikalstam veik daryti, t;sti ar ubaigti, &ei bent du i & yra vykdyto&aiQ.
!udtinis bendrininkavimas yra tada, kada nusikalstam veik daro vienas ar keli vykdyto&ai, o kartu su &ai
veikia ir tokie bendrininkai kaip pad&&as, organi"atorius ar kurstyto&as. #ertinant i bendrininkavimo $orm
problema ta, kad &ei vykdyto&as yra vienas, tai K 7I straipsnio prasme bendrininkavimo $ormos nebus. (aiau
tai nereikia, kad &os nra visai, nes tokia bendrinink grup vertinama K 7F straipsnio 7 dalies prasme.
(iesiog, tokiu atve&u negalima bus inkriminuoti baudiam& atsakomyb; sunkinanios aplinkybs )K 98
straipsnio @ dalies @ punktas*. (uo tarpu tokia galimyb yra tada, kada nustatomas pad&&as, organi"atorius,
kurstyto&as ir bent du vykdyto&ai )K 7I straipsnio 7 dalis*.
6pie baudiam& atsakomyb; sunkinanios aplinkybs pripainimo galimyb; tokiu atve&u kalbu neatsitiktinai,
nes K 98 straipsnio @ dalies @ punkto inkriminavimas yra teismo diskre%i&os teis. 6tsivelgdamas kiekvieno
bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik pob!d ir laipsn, teismas gali nepripainti bendrinink
grups atsakomyb; sunkinania aplinkybe. (aiau tuo atve&u, kada bendrinink grups poymis yra atitinkamos
nusikalstamos veikos kvali$ikuo&antis poymis, tai klausim dl to, ar kaltininkams inkriminuoti bendrinink
grup; kaip atsakomyb; sunkinani aplinkyb; negalima net svarstyti. (aip yra todl, kad per atitinkamos
normos sank%i& statym leid&as &au vertino tokio darinio didesn pavo&ingum.
7* 3agal organi"uotumo laipsn ir susitarimo pob!d bendrininkavimo $ormos iskiriamos ios+
a* bendrinink grupJ
b* organi"uota grupJ
%* nusikalstamas susivieni&imas.
6endrinink, grups identi$ikavimo ir teisinio vertinimo klausimai i esms &au aptarti. 3apildomai galima
pasakyti tik tai, kad bendrinink grup yra pati paprasiausia K 7I straipsny&e reglamentuota bendrininkavimo
$orma, kuriai neb!dingas iankstinis vaidmen pasiskirstymas, veiksm planavimas ir kt. auktesnio
organi"uotumo poymiai. >i galima bet kurio&e nusikalstamos veikos stadi&o&e ir gali pasireikti tiek paprasto
bendrininkavimo $orma, tiek ir sudtinio bendrininkavimo $orma )Kasa%in byla Nr. 7K'FAGV788F*.
7rgani8uota grup K 7I straipsnio D dalies prasme yra ,...tada, kai bet kurio&e nuskalstamos veikos stadi&o&e
du ar daugiau asmen susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vien sunk ar labai sunk nusikaltim ir
kiekvienas grups narys, darydamas nusikaltim, atlieka tam tikr uduot ar turi skirting vaidmenQ.
6nali"uo&ant organi"uotos grups svok, pirmiausiai, reikia pasakyti, kad organi"uota grup yra ne tik
bendrininkavimo $orma, bet ir organi"uoto nusikalstamumo r!is. ?rgani"uotos grups gali b!ti vairios+
automobili vagi, reketo, prekybos monmis ir kt.
Kritin organi"uotos grups riba yra 7 asmenys, kurie darydami nusikaltim atlieka tam tikr uduot ar turi
skirting vaidmen. 6tsivelgiant pastar& $ormuluot; reikia ak%entuoti, kad neb!tinai visi organi"uotos
grups nariai b!na vykdyto&ai. (okio&e grup&e bendrinink gali b!ti vairi. (aiau esmingiausia yra tai, kad
organi"uoto&e grup&e turi b!ti organi"atorius arba organi"atoriai. Ci ivad pareigo&a daryti nagrin&amos
bendrininkavimo $ormos pavadinimas.
Kvali$ikuoti tam tikr bendrinink darin kaip organi"uot grup; galima tik tada, kada nustatoma, kad
bendrininkai tarsi daryti kelis nusikaltimus )nesunk!s, apysunkiai, sunk!s ir labai sunk!s* arba vien sunk
arba labai sunk nusikaltim. 1l ios prieasties perasi ivada, kad nustaius, &og tam tikra gerai organi"uota
bendrinink grup susitaria daryti baudiam& nusiengim )nusiengimus* arba vien nesunk ar apysunk
nusikaltim, tai tokios grups mes negalsime kvali$ikuoti kaip organi"uotos. (okiu atve&u beliks isiaikinti, ar
tokios grups veiksmuose nra bendrinink grups poymi )K 7I straipsnio 7 dalis*. > nenustaius,
atitinkam asmen baudiamosios atsakomybs klausimas bus sprendiamas tik K 7F straipsnio rmuose.
Nepaisant to, kad inagrin&ome visus statyme nustatytus organi"uotos grups poymius )susitarimo poymio
aikinimas bendras*, vis dl to galima drsiai teigti, kad vien & pagalba identi$ikuoti organi"uot grup; tikrai
nepavyks. ( galima padaryti tik inant taip vadinamuosius organi"uotos grups turininguosius poymius, kurie
$ormuluo&ami teism praktiko&e. Neabe&otina, kad iam tikslui tarnau&a ir doktrina. ?rgani"uotos grups
turining& poymi painimas svarbus ne tik tam, kad identi$ikuoti i bendrininkavimo $orm, bet ir tam, kad
& atriboti nuo bendrinink grups ar nusikalstamo susivieni&imo.
Bsant organi"uotai grupei bendrinink ryiai b!na gana pastov!s )Kasa%in byla Nr. 7K'I9IV7887*. (ai
b!dinga ir toms organi"uotoms grupms, kurios suburiamos vienam sunkiam arba labai sunkiam nusikaltimui
daryti, ir toms, kurios suburiamos keliems nusikaltimams daryti. Neabe&otina, kad ryi pastovumas bus
vienoks, esant susitarimui daryti vien sunk ar labai sunk nusikaltim ir kitoks, esant susitarimui daryti
nusikaltimus. (aiau svarbu turti omeny&e, kad norint konstatuoti ryi pastovum, neb!tina nustatyti $akt,
&og bendrininkai vienas kit paino&o )Kasa%in byla Nr. 7K'DFGV7888J Kasa%in byla Nr. 7K'I9IV7887*.
endrinink ryi pastovumas yra vienas i poymi, leidiani spr;sti klausim dl atitinkamos grups
organi"uotumo, kuris b!na didesnis nei bendrinink grup&e ir maesnis nei nusikalstamame susivieni&ime. Kiti
organi"uotum apib!dinantys poymiai yra nusikalstamos veiklos trukm ir intensyvumas, pasiskirstymas
konkreiais vaidmenimis ar uduotimis, susitarimas su kitomis grupmis dl pasidalinimo teritori& ar
nusikalstamos veiklos srii ir kt. ).ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato nutarimo Nr. FD @8 punktasJ
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato nutarimo Nr. I7 78 punktasJ Kasa%in byla Nr. 7K'GGFV7887*.
?rgani"uota grup yra daugiau maiau pastovi bei susikuria i anksto. Kitaip tariant, tokiai grupei b!tinas
veiksm planavimas. ?rgani"uotai grupei nra b!tinas ginkluotumo bei ryio priemoni poymiai, taiau tam
tikrose grupse &ie pasireikia.
Mstatym leid&ai numat, kad organi"uota grup yra baudiam& atsakomyb; sunkinanti aplinkyb visiems
grups nariams )K 98 straipsnio @ dalies 7 punktas*. (aiau is poymis neinkriminuo&amas tada, kada
organi"uota grup numatyta kaip atitinkamo nusikaltimo )pv"., K @FH straipsnio 7 dalis, K @G8 straipsnio D
dalis* kvali$ikuo&antis poymis, nes du kartus sunkinti asmens baudiam& atsakomyb; negalima. Laliausiai
reikia turti omeny&e tai, kad teism praktika susiklost tokia, kad organi"uotos grups nari veiksmai
kvali$ikuo&ami tik pagal atitinkam K spe%ialiosios dalies straipsn be nuorodos K 7F straipsnio atitinkam
dal ).ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato nutarimo Nr. F9 A punktasJ (eism praktikos, nagrin&ant
baudiamsias bylas dl kontrabandos, apvalga* . Nuoroda nedaroma ir K 7I straipsn.
Nusikalstamo susivieni'imo statyminis apibrimas pateiktas K 7I straipsnio F daly&e, kur parayta, kad
,Nusikalstamas susivieni&imas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai vienam ar keliems sunkiems ar
labai sunkiems nusikaltimas daryti susivieni&a trys ar daugiau asmen, kuriuos sie&a pastov!s tarpusavio ryiai
bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymas. Nusikalstamam susivieni&imui prilyginama antikonstitu%in grup ar
organi"a%i&a bei teroristin grupQ.
Nusikalstamas susivieni&imas pati pavo&ingiausia ir sunkiausiai identi$ikuo&ama bendrininkavimo $orma. e to,
tai vienintel bendrininkavimo $orma, kuri K spe%ialio&o&e daly&e numatyta kaip savarankika nusikaltimo
r!is )K 7FA straipsnis*.
#ertinant K 7I straipsnio F dal ir 7FA straipsnio normas galima teigti, kad baudiamasis statymas numato
iuos b!tinus nusikalstamo susivieni&imo poymius, kurie & atribo&a nuo bendrinink grups ir organi"uotos
grups+
' tri& ar daugiau asmen buvimasJ
' nusikalstamo susivieni&imo dalyvi pastov!s tarpusavio ryiai bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymasJ
' tikslas daryti sunkius arba labai sunkius nusikaltimus.
9ri', ar daugiau asmen, buvimas. Nusikalstam susivieni&im sudaro maiausiai trys asmenys, galintys b!ti
nusikalstam veik sub&ektu, esantys pakaltinami, susitelk; ar sutelkti tam, kad bendrai daryt vien ar kelis
sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. K nereikalau&a, kad tokie nusikaltimai realiai b!t padaryti ir kad &uose
kiekvienu atve&u b!t dalyvav; maiausiai trys susivieni&imo nariai )Kasa%in byla Nr. 7K'7IV7889*. >eigu vis
dlto tokie nusikaltimai padaryti, tai &ie kvali$ikuo&ami kiekvienas atskirai, kaip realio&i sutaptis )i
nusikalstam veik daugto $orma bus nagrin&ama io kurso @8 temos rmuose* su kitais nusikaltimais, taip
pat ir su nusikalstamu susivieni&imu. e to, nra b!tina, kad kiekviena i padaryt nusikalstam veik b!t tik
sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.
Nusikalstamo susivieni'imo dal"vi, pastov$s tarpusavio r"+iai bei vaidmen, ar u%duo&i,
pasiskirst"mas-Nusikalstamas susivieni&imas yra tokia bendrininkavimo $orma, kuriai b!dingas auktas
organi"uotumo lygis. (ai reikia, kad susivieni&imo nariai palaiko ilgalaikius tarpusavio ryius, atlieka arba yra
sutar; dl atlikimo tam tikro vaidmens ar uduoties bendram nusikalstamam re"ultatui.
audiamosiose bylose pasitaiko, kad ie poymiai gini&ami. Kaltinamie&i savo tarpusavio ryius apib!dina
kaip epi"odinius, spontanikus, o glaudesnio bendravimo atve&ais kaip nulemtus kaimynysts, giminysts,
draugysts, mokyklini laik painties santyki, to paties sporto klubo lankymo, kit laisvalaikio pomgi ir
pan., o ne siekio bendrai daryti kokius nors nusikaltimus. 3aymtina, kad ryi palaikymo pagrindas neturi
&okios reikms sprendiant atitinkamo poymio konstatavimo klausim. 4varbu, kad teismas kruopiai ir
detaliai aprayt atitinkam asmen ryius, parodant & pastovum )Kasa%in byla Nr. 7K'99GV788D*. Llaudi
ir pastovi ryi palaikymui nusikalstamo susivieni&imo nariai, paprastai, apsir!pin; ryio ir kitomis
te%2ninmis priemonmis, palengvinaniomis & nusikalstam veikl.
9ikslas dar"ti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus- 4unki ar labai sunki nusikaltim apib!dinim galima
aptikti K @@ straipsnio I ir 9 dalys, i kuri matyti, &og nusikalstamas susivieni&imas turi paskirt ' daryti
tyinius nusikaltimus, u kuriuos baudiama&ame statyme numatyta didiausia bausm viri&a eerius metus
laisvs atmimo. >au minta, kad baudiama&ai atsakomybei u nusikalstam susivieni&im nra b!tina, kad
tokie nusikaltimai b!t padaryti, nors teism praktiko&e linkstama pabrti, kiek ir koki veik nusikalstamas
susivieni&imas yra padar;s. 1l ios prieasties teism sprendimuose tikslas daryti sunkius ar labai sunkius
nusikaltimus nra aptariamas pats savaime, kaip atskiras kvali$ikavimui reikmingas poymis. >o buvimas bent
&au iki iol buvo ir tebra konstatuo&amas per nuorodas nusikalstamo susivieni&imo realiai padarytus
atitinkamo sunkumo nusikaltimus )Kasa%in byla Nr. 7K'@AGV788I*.
Nusikalstamas susivieni&imas paprastai kuriamas keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams padaryti.
(aiau atskirais atve&ais &is gali b!ti kuriamas ir vieno sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, reikalau&anio
atlikti daugel ir sudting veiksm, padarymui.
Laliausiai, reikia ak%entuoti, kad baudiamo&i atsakomyb kyla tiek u nusikalstamo susivieni&imo k!rim ar
vadovavim, tiek ir u dalyvavim &o veiklo&e )pastarie&i klausimai aptariami paskaitose, kurios skirtos
atitinkam nusikalstam veik sudi nagrin&imui*.
### $%&#'
(lausimai)
@. 4avanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik esant bendrininkavimui ypatumai.
7. 3risid&imo prie nusikalstamos veikos padarymo samprata, $ormos ir atribo&imas nuo bendrininkavimo.
1. 'avanoriko atsisakymo pabai-ti nusikalstam veik esant bendrininkavimui ypatumai.
>au minta, kad baudiama&ame statyme savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik klausimai
reglamentuoti 7D straipsny&e. #ienas i esmini io straipsnio skirtum, lyginant &i su @A9@ m. K @H straipsniu,
yra tas, kad &ame yra dvie& tip normos. #ienos reglamentuo&a bendras savanoriko atsisakymo taisykles, o
kitos ' skirtos sunorminti nagrin&amo instituto ypatumus esant bendrininkavimui.
K 7D straipsnio D daly&e nustatyta, kad ,Kai nusikalstam veik daro keli asmenys, tai savanorikai atsisak;s
& pabaigti organi"atorius ar kurstyto&as pagal kodeks neatsako, &eigu &is msi vis nuo &o priklausani
priemoni, kad bendrininkai nepadaryt nusikalstamos veikos, kuri &is organi"avo ar sukurst, ir ta veika
nebuvo padaryta ar neatsirado &os padarini. e to, pagal kodeks neatsako pad&&as, &eigu &is savo noru
atsisak dalyvauti nusikalstamo&e veiko&e, apie tai prane kitiems bendrininkams ar teissaugos institu%i&oms ir
ta veika nebuvo padaryta arba &i padaryta be &o pagalbosQ.
3radedant anali"uoti pastar& norm, svarbu atkreipti dmes tai, kad, kaip &au buvo minta, savanorikas
atsisakymas pabaigti nusikalstam veik, priklausomai nuo nusikalstamos veikos pob!dio, gali b!ti dvie&
r!i+ aktyvus ir pasyvus. (ad kyla klausimas, ar abi savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik r!ys
galio&a ir esant bendrininkavimui< Norint atsakyti pastar& klausim, svarbu prisiminti bendrinink r!ys )K
7F straipsnis* bei galimas bendrininkavimo $ormas )K 7I straipsnis*. (ai svarbu padaryti todl, kad
atsivelgiant pastaruosius kriteri&us sprendiami ir savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik esant
bendrininkavimui klausimai.
4ugrtant prie K 7D straipsnio D dalies nagrin&imo, pirmiausiai b!tina atkreipti dmes tai, kad i norma
reglamentuo&a tik toki bendrinink kaip organi"atoriaus, kurstyto&as bei pad&&as savanoriko atsisakymo
pabaigti nusikalstam veik klausimus. Nepaisant to, kad bendr&a prasme savanorikas atsisakymas pabaigti
nusikalstam veik gali b!ti reali"uotas pasyvia ir aktyvia $ormomis, kurstyto&ui, organi"atoriui bei pad&&ui i
esms privaloma tik pastaro&i. C statym leid& apsisprendim, lm tai, kad minti bendrininkai betarpikai
atitinkam nusikalstam veik nedaro, todl vien tik & apsisprendimas atsiriboti nuo bendrai sutartos
nusikalstamos veikos darymo neturs &oki teigiam padarini. Ci mint galima pagrsti tuo, kad nusikalstama
veika vis vien gali b!ti padaryta vykdyto&o ar bandravykdyto&. (ad nat!ralu, kad i esms tik aktyviais
veiksmais )kalbin&imu, praymu, praneimu teissaugos institu%i&oms ir pan.* galima ukirsti keli bendrai
suplanuotos nusikalstamos veikos padarymui. Kita vertus, galima b!t modeliuoti ir taip, kad organi"atorius
gali atsisakyti pabaigti nusikalstam veik ir nepriimdamas sprendimo dl atitinkamos nusikalstamos veikos
sudties poymi gyvendinimo )pv"., neduoti sakymo kitiems bendrininkams padti sprogmenis po numatytos
aukos automobiliu*. Neabe&otina, kad tokiu atve&u turi b!ti utikrinta, &og kiti bendrininkai sutartos
nusikalstamos veikos patys nepadarys.
6pibendrinant galima teigti, kad organi"atorius, kurstyto&as ar pad&&as turi elgtis taip, kad paalint savo
indl atitinkam nusikalstam veik ir taip ukirst keli &os padarymui.
(;siant toliau, svarbu atkreipti dmes, kad statym leid&as mintiems bendrininkams di$eren%i&uo&a
baudiam& atsakomyb; dl nepasisekusio bandymo nutraukti nusikalstamos veikos darym. K 7D straipsnio
D daly&e aikiai ir nedviprasmikai nustatyta, kad &eigu kurstyto&as ar organi"atorius msi vis nuo &o
priklausani priemoni, kad bendrininkai nepadaryt tos nusikalstamos veikos, kuri &ie sukurst ar
suorgani"avo, bet &i vis vien buvo padaryta, tai & atitinkamos pastangos baudiamosios atsakomybs nealina.
Kitaip tariant, kad ir kaip organi"atorius ar kurstyto&as ,verstsi per galvQ siekdamas, kad nusikalstama veika
neb!t padaryta, bet &iems tai padaryti nepavyko, tai baudiamo&on atsakomybn &ie bus traukiami bendra
tvarka. #ienintelis iems bendrininkams taikytinas palengvinimas, tai K 7D straipsnio F daly&e reglamentuota
galimyb suvelninti bausm; K IA straipsnio pagrindu.
6nali"uo&ant pastaruosius atve&us, galima klausti, ar teisinga tokia statym leid& po"i%i&a< >uk gali b!ti taip,
kad organi"atorius ar kurstyto&as padaro visk, &og nusikalstama veika neb!t baigta )pv"., atkakliai kalbin&a
nusikalstamos veikos vykdyto& nukenksminti sprogmenis, o nepavykus tai padaryti prie kelias dienas
in$ormuo&a atitinkamas teissaugos institu%i&as*, bet sprogmenys nenukenksminami dl to, kad spe%ialios
poli%i&os ar krato apsaugos pa&gos vykio viet neatvyksta dl neapdairumo ar aplaidaus poi!rio savo
pareig vykdym< =anytina, kad tokia aplinkyb i esms turt alinti organi"atoriaus ar kurstyto&o
baudiam& atsakomyb; arba bent &au suteikti pagrind kalbti apie labiau velnesns bausms nei esant vien
tik lengvinaniai aplinkybei skyrim. 3irmas variantas kol kas net nesvarstomas, kai tuo tarpu velnesns
baudiamosios atsakomybs pagrindas K yra. =anytina, kad tokiu pagrindu gali b!ti K IF straipsnio D dalis.
(aiau kol nra atitinkamos teism praktikos, tol negalima pasakyti kiek tokie sp&imai pagrsti taikomuo&u
aspektu.
(uo tarpu aukiau nagrinti dalykai netaikytini pad&&ui. >am statym leid&ai nustat iuos reikalavimus+
' apie savo apsisprendim atsisakyti dalyvauti nusikalstamo&e veiko&e praneti kitiems
bendrininkams arba teissaugos institu%i&omsJ
' &eigu nusikalstama veika vis vien buvo padaryta, tai &i turi b!ti padaryta be &o pagalbos.
3astarie&i statym leid& reikalavimai turi b!ti suprantami taip, kad pad&&as turi priimti tinkam sprendim
dl to, kaip &is atsiribos nuo suplanuotos nusikalstamos veikos. #eiksm pasirinkimas priklauso nuo pad&imo
pob!dio. >eigu pad&imas pasireik tuo, kad duoti patarimai ar nurodymai, tai tokiu atve&u pakakt
bendrininkams arba teissaugos institu%i&oms praneti apie savo sprendim toliau sav;s bendrinink nelaikyti,
nes atitinkamo patarimo ar nurodymo atgal nesugrinsi. (uo tarpu &eigu kalba eina apie atitinkamo paado
davim arba apie ranki ar priemoni suteikim, tai vien pasakymo, kad atsisakau kartu toliau dalyvauti darant
nusikalstam veik nepakaks. !tina atsiimti duot paad arba suteiktus rankius ar priemones. Neabe&otina,
kad &ei tokio veiksmo padaryti nepavyksta dl nenugalim prieasi )pv"., bendrininkai teigia, kad atitinkamus
rankius pardav ar pamet*, tai pakaks vien toki pastang deklara%i&os, t.y. veiksmo, kuris reik, &og pad&&as
sav;s daugiau nepriskiria atitinkamos nusikalstamos veikos bendrinink tarpui.
6nali"uo&ant pad&&o savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik klausim, svarbu isiaikinti, ar
galimi tokie atve&ai, kad apie apsisprendim atsisakyti padaryti nusikalstam veik kitiems bendrininkams &is
nepranea, bet ino, kad be &o pagalbos atitinkamo nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo padaryti nepavyks
arba &o padarymas bus labai apsunkintas< (arkime, pad&&as vienintelis turi sudting ir brangiai kainuo&ani
rang, skirt sei$ atidarymui ir nusikalstamos veikos darymo ivakarse nusprendia nedalyvaus sutarto&e
vagyst&e. 4utartu laiku ir sutarto&e vieto&e susirink; bendrininkai pasigend pad&&o su atitinkama rang ir,
suvokdami, kad be &o nusikalstamos veikos nepadarys, taip pat nors ir nesavanorikai )dl nuo & valios
nepriklausani aplinkybi poveikio*, bet atsisako daryti nusikalstam veik. #ertinant atve&, matome, kad
&is i esms tenkina tok statym leid& nustatyt reikalavim, kad nusikalstama veika turi b!ti nepadaryta
arba padaryta be &o pagalbos. (aiau tr!ksta praneimo bendrininkams ar teissaugos institu%i&oms, nors
pleiamai aikinant termin ,praneimasQ, galima b!t pripainti, kad neatvykimas sutart viet yra
praneimas apie tai, kad is bendrininkas nusikalstamos veikos daryme su kitais nedalyvau&a. (aiau pastaruo&u
metu tokio pob!dio ar apimties baudiamo&o statymo teisminio aikinimo nra.
Kita vertus, eg"istuo&a tokia nuomon )& patvirtina ir tarybini laik teism praktika*, kad esant
bendrininkavimui kiekvienas norintis atsisakyti pabaigti nusikalstam veik bendrininkas turi imtis aktyvi
veiksm, siekdamas, kad nusikalstama veika neb!t padaryta. ? &eigu to padaryti nepavyko, tai &is turt
atsakyti u rengimsi ar pasiksinim padaryti nusikalstam veik. Neabe&otina, kad tokia savanoriko
atsisakymo nuo nusikalstamos veikos padarymo esant bendrininkavimui teori&a turi teis gyvuoti, taiau esant
dabartinei teisinei ba"ei dl baudiamumo u parengtin; nusikalstam veikl )nustatytas baudimas u rengimsi
padaryti tik tam tikrus nusikaltimus* &os gyvendinimas vis vien b!t sie&amas su tam tikru nebaudiamumu.
4prendiant vykdyto&o ir bendravykdyto& savanoriko atsisakymo klausim, reikia vadovautis K 7D
straipsnio @, 7 ir F dalimis. #ertinant ias normas, reikia atminti, kad kaip ir vieno asmens nusikalstamos veikos
darymo atve&u, taip ir esant bendrininkavimui vykdyto&o savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik
elgesys priklauso nuo nusikalstamos veikos pob!dio. >eigu nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais,
tai savanorikai atsisakyti & pabaigti galima tik neveikimu. (uo tarpu, &ei nusikalstamos veikos padarymas
pasireikia pavo&ingo neveikimo $orma, tai norint atsisakyti pabaigti nusikalstama veik, b!tina imtis aktyvi
veiksm t.y. nutraukti neveikim. Neabe&otina, kad vykdyto&o elgesys bei pati galimyb savanorikai atsisakyti
pabaigti nusikalstam veik, priklauso ir nuo nusikalstamos veikos sudties r!ies )$ormali ar materiali*. Bsant
$ormaliai sudiau, savanoriko atsisakymo $orma priklausys nuo aukiau aptart veiksni. ( pat galima
pasakyti ir apie materialias sudtis, taiau yra viena ypatyb. >os esm yra ta, kad, kaip &au buvo minta
anali"uo&ant nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymo klausim, tam tikrais atve&ais po pavo&ingos
veikos padarymo kaltininkas gali kontroliuoti pavo&ing padarini kilim. (odl tokiu atve&u vykdyto&as,
nordamas savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik, turi imtis aktyvi veiksm ukirsti keli
pavo&ing padarini kilimui. >eigu pavo&ing padarini kilimo ivengti &am nepavyksta, tai &o baudiamosios
atsakomybs klausimas sprendiamas K 7D straipsnio F dalies pagrindu.
Bsant nusikalstamos veikos bendravykdymui savanoriko atsisakymo taisykls turt b!ti tokios paios kaip ir
prie tai aptartos. Cios minties pagrindas K 7D straipsnio normos, kurias anali"uodami spe%iali taisykli dl
bendravykdyto& veiksm esant & savanorikam apsisprendimui atsisakyti pabaigti nusikalstam veik
nerasime. Kitaip tariant, &ei kuris nors bendravykdyto&as nusprend savanorikai atsisakyti pabaigti
nusikalstam veik, &is turi sprendim priimti iki pavo&ingos veikos darymo pabaigos, o esant galimybei ukirsti
keli pavo&ing padarini atsiradimui iki pavo&ing padarini kilimo. 3rim;s atitinkam sprendim, &is turi
in$ormuoti kitus bendrininkus, kad nusikalstamos veikos daryme daugiau nedalyvau&a )Kasa%in byla Nr. 7K'
GIFV788D*. (aiau problema ta, kad eg"istuo&a nuomon, &og esant sutarimui nusikalstam veik daryti bendrai,
savanoriko atsisakymo taisykls turt b!ti sudtingesns ir panati tas, kurios iai dienai nustatytos
nusikalstamos veikos organi"atoriams ir kurstyto&ams. (okiu atve&u bendravykdyto&as i esms visuomet turt
imtis aktyvi veiksm, kuri pagalba b!t siekiama nutraukti suplanuotos nusikalstamos veikos darym. (aiau
iai dienai pavieinta nuomon praktinio pritaikymo neturi.
2. .risidjimo prie nusikalstamos veikos padarymo samprata, 5ormos ir atribojimas nuo
bendrininkavimo.
Nusikalstama veika yra vienas i so%ialini reikini, kurio vystimesi tam tikra prasme gali dalyvauti ne vien tik
kaltininkas ir nukent&;s asmuo, bet ir kiti $i"iniai asmenys. > dalyvavimas gali pasireikti tuo, kad mat
nusikalstamos veikos darym, gird&o apie planuo&amus nusikalstamus veiksmus, slp nusikalstam veik
padarius giminait ar vaik, pirko nusikalstamos veikos metu gytus daiktus arba &ais naudo&osi ir pan. (okiais
atve&ais neabe&otinai gali b!ti kalbama apie toki asmen padaryt veiksm teisin vertinim, nes &ie turi tam
tikr ry su atitinkama nusikalstama veika. Cis ryys pasireikia tuo, kad plai&a prasme &ie dalyvau&a
nusikalstamos veikos padaryme.
1alyvavimas nusikalstamos veikos apdaryme gali b!ti vertinamas &au aptarto bendrininkavimo instituto
pagalba. (aiau iuo klausimu turima in$orma%i&a galina padaryti neigiamas ivadas. (elieka vilgsn nukreipti
kito, su bendrininkavimo institutu besiribo&anio, instituto link. ?meny&e turimas spe%i$inis prisid&imo prie
nusikalstamos veikos institutas. Kalbant nagrin&amu klausimu, svarbu ak%entuoti, kad vardinto instituto
spe%i$ikumas yra tame, &og &is skirtas nustatyti baudiamosios atsakomybs ribas u veikas, kurios yra sryy&e
su atitinkamais nusikaltimais ar baudiamaisiais nusiengimais, bet tiesioginio poveikio & padarymui neturi.
6nali"uo&ant prisid&imo prie nusikalstamos veikos institut, svarbu isiaikinti+
prisd&imo prie nusikalstamos veikos samprat bei r!isJ
prisid&imo padaryti nusikalstam veik atribo&im nuo bendrininkavimo.
Lalio&anio baudiamo&o statymo, skirtingai nei galios netekusiame @A9@ m. .: K, bendro&o&e daly&e
prisid&imo prie nusikalstamos veikos institutui dmesys neskiriamas. ?meny&e turiu tai, kad skirtingai nei
dabar, @A9@ m. K bendro&o&e daly&e buvo du straipsniai, kurie apibr nusikaltimo slpim )@A9@ m. K @A
straipsnis* ir tvirtino atsakomybs u nepraneim apie nusikaltim prin%ip )@A9@ m. K 78 straipsnis*.
#ertinant i in$orma%i&, galima daryti ivad, kad esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, prisid&imo prie
nusikalstamos veikos instituto r!i, o tuo paiu ir sampratos klausimams painti b!tina pasitelkti K
spe%ialiosios dalies normas. (aiau kyla klausimas kokias<
3astarasis klausimas keliamas neatsitiktinai, nes net ir tuomet, kai galio&o @A9@ m. K, vis vien kildavo
diskusi&a dl prisid&imo prie nusikalstamos veikos $orm )r!i*. Kalbant konkreiau, galima pasakyti, kad
buvo diskutuo&ama dl to, ar nesudraudimas )@A9@ m. K @HA straipsnis )aplaidumas*, o nuo @AAI m. sausio @
d. 7GG straipsnis )tarnybos pareig neatlikimas* ir nusikalstamu b!du gauto turto gi&imas bei reali"avimas
)@A9@ m. K 7G@ straipsnis* yra tik savarankikos nusikalstamos veikos ar prisid&imo prie nusikalstamos
veikos $ormos<
6tsakymo ikelt klausim pateikimas priklauso nuo to, kaip mes suprantame prisid&imo prie nusikalstamos
veikos esm;. =anytina, kad prisid&imas prie nusikalstamos veikos, tai tam tikr veiksm atlikimas arba
neatlikimas, ko pasko&e sudaromos slygos padaryti nusikalstam veik, apsunkinamas &au padarytos ar
rengiamos nusikalstamos veikos iaikinimas arba kalt asmen patraukimas baudiamo&on atsakomybn ir
nubaudimas. >eigu prisid&im prie nusikalstamos veikos i!rti b!tent per i pri"m;, tai tuomet kalbdami
apie atitinkamo instituto r!is tikrai negalsime apsiriboti vien tik nusikalstamos veikos slpimu ar nepraneimu
apie &.
Kita vertus, baudiamosios teiss teori&o&e ireikiami ir tam tikri abe&o&imai dl tokio
baudiamosios teis instituto kaip prisid&imas prie nusikalstamos veikos reikalingumo. Ci abe&on grindiama
tuo, kad toks statymas veria bendradarbiauti su teissaugos institu%i&omis, kas prisideda prie skundikikos
visuomens k!rimo. e to, teigiama, kad atitinkamos statymo nuostatos visikai nepadeda e$ektyviai kovoti su
nusikalstamumu.
#ertinant atitinkamas mintis, galima nedve&o&ant su &omis nesutikti. (oki po"i%i&a galima grsti &au vien tuo,
kad prisid&imo prie nusikalstamos veikos institutas nubria aiki bendrininkavimo instituto rib. ?
svarbiausia yra tai, kad nustatant baudiam& atsakomyb; u prisid&imu prie nusikalstamos veikos vadinamus
veiksmus, sudaromos prielaidos spartinti nusikaltim ar baudiam& nusiengim iaikinamum. (o
pavy"dys gali b!ti kad ir baudiamo&i atsakomyb u melaging skundim )K 7D9 straipsnis* ar melagingus
parodymus, ivadas ir vertimus )K 7DI straipsnis*.
Kadangi anali"uodami prisid&imo prie nusikalstamos veikos institut priart&ome prie konkrei &o
pasireikimo $orm, tai ir patyrinkime klausim nuodugniau. 6tsivelgiant pateikt prisid&imo prie
nusikalstamos veikos instituto esm;, galime iskirti ias anali"uo&amo instituto r!is+
' nusikaltimo ar nusikaltim padariusio asmens slpimas )K 7DH straipsnis*J
' nepraneimas apie nusikaltim )K 7DG straipsnis*J
' melagingas skundimas ar praneimas apie neb!t nusikaltim )K 7D9 straipsnis*J
' nusikalstamu b!du gauto turto gi&imas arba reali"avimas )K @AG straipsnis*J
' poveikis liudyto&ui, nukent&usia&am asmeniui, ekspertui, spe%ialistui ar vert&ui )K 7DD straipsnis*J
' poveikis nukent&usia&am asmeniui, kad is susitaikyt su kaltininku )K 7DF straipsnis*J
' melagingi parodymai, ivados ir vertimai )K 7DI straipsnis*J
' kalinio ilaisvinimas )K 7F8 straipsnis*.
5skyrus prisid&imo prie nusikalstamos veikos r!is, kyla poreikis &as painti detaliau. (aiau detalesn; anali";
atliksime tik t prisid&imo prie nusikalstamos veikos r!i, kurios turi didesn paplitim ir reikmingum.
3radkime nuo nusikaltimo ar nusikaltim padariusio asmens slpimo.
(iek K 7DH straipsnio @ dalies dispo"i%i&os, tiek ir pavadinimo anali" leidia kalbti apie tai, kad baudiamo&i
atsakomyb sie&ama su dve&opo pob!dio veikomis+ a* nusikaltimo slpimuJ b* nusikaltim padariusio asmens
slpimu.
3avo&ingos veikos prasme nusikaltimo slpimas yra reali"uo&amas atliekant aktyvius veiksmus. (ai svarbus
momentas, nes yra manani, kad paslpti nusikaltim galima ir neveikimu. ?ponuo&ant tokiai po"i%i&ai, galima
remtis veiksm srau, kuris pateikiamas anali"uo&amos normos dispo"i%i&o&e. Normos dispo"i%i&o&e raoma,
kad baudiamo&i atsakomyb kyla u sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pdsak, ranki, priemoni,
nusikalstam b!d gyt daikt ar kit su atitinkamu nusikaltimu susi&usi dalyk, turini rodomosios
reikms paslpim, sunaikinim ar sugadinim. #ertinant tai kas parayta, perasi nedviprasmika ivada, kad
paslpti nusikaltim galima tik pavo&ingo veikimo $orma. M tok atsakym orientuo&a ir logika. Negalima kako
paslpti nieko nedarant. #ystant klausim toliau b!tina ak%entuoti, kad nusikaltimo slpimo prasme svarbus
momentas yra nusikalstamos veikos kategori&os dl kuri gali kilti atitinkama problema. Mstatym leid&as,
skirtingai ne buvo @A9@ m. K susiaurino nusikalstam veik spektr, dl kuri padarymo kyla atitinkami
apribo&imai kitiems asmenims. 1abartiniu metu baudiamo&i atsakomyb sie&ama tik su sunkaus ar labai
sunkaus nusikaltimo slpimu. Kitais atve&ais kalbos apie baudiam& atsakomyb; pagal K 7DH straipsn b!ti
negali. (uo tarpu &ei mes diskutuo&ame nusikaltim padariusio asmens slpimo tema, tai ia &okios
di$eren%ia%i&os nusikaltim kategori& lygmeny&e nra. Eia di$eren%ia%i&a vyksta kitame nusikalstam veik
r!i ' lygmeny&e. Mstatymas aikiai nustato, kad atsakomybn pagal K 7DH straipsn nebus traukiamas asmuo,
&ei &is slps baudiam& nusiengim padarius asmen. :utulio&ant atsakomybs pagal K 7DH straipsn
negalimumo klausim, svarbu atkreipti dmes ir tai, kad nusikaltim padariusio asmens artimie&i giminaiiai
ir eimos nariai negali b!ti kaltinami atitinkamo nusikaltimo padarymu net ir tuo atve&u, &ei &ie atliks kur nors
vien dispo"i%i&o&e aprayt veiksm.
Laliausiai, b!tina ak%entuoti tai, kad u nusikaltimo ar nusikaltim padariusio asmens slpim neatsako tie
asmenys, kurie atitinkamus )dispo"i%i&o&e apraytus* veiksmus dar nordami baudiamosios atsakomybs
ivengti patys arba kad &os ivengt atitinkamos nusikalstamos veikos bendrininkai.
>eigu kalbant apie nusikaltimo ar nusikaltim padariusio asmens slpim pavo&ingos veikos aspektu buvo
ak%entuoti pavo&ingi aktyv!s veiksmai, tai kitos prisid&imo prie nusikalstamos veikos ' nepraneimo apie
nusikaltim )K 7DG straipsnis* esminis momentas yra tas, kad iuo atve&u baudiamo&i atsakomyb
nustatoma u pavo&ing neveikim. Nesigilindami diskusi& dl to, ar i esms gali b!ti nustatytas
pareigo&imas praneti apie inomai rengiam ar darom nusikalstam veik, mes turime aptarti esminius
nepraneimo poymius, kuri vienas pirm& yra tas, kad nepraneimas yra maiau pavo&inga veika nei
nusikalstamos veikos slpimas. M tok vertinim orientuo&a atitinkam norm sank%i& palyginimas. 6ntras
esminis atsakomybs u nepraneim momentas yra tas, kad kaltu dl atitinkamos veikos padarymo gali b!ti
pripastamas tik tas mogus, kuris nepranea apie &am inom darom ar padaryt labai sunk nusikaltim.
Laliausiai, svarbu ir tai, kad kaip ir pirmiau aptartu atve&u, taip ir pastaruo&u, baudiamo&on atsakomybn u
nepraneim netraukiami atitinkam nusikaltim padariusio asmens artimie&i giminaiiai ir eimos nariai.
Nepraneimas apie nusikaltim reglamentuotas K 7DG straipsny&e, kur nustatyta baudiamo&i atsakomyb u
nepraneima teissaugos institu%i&ai arba teismui apie &am inom darom ar padaryt labai sunk nusikaltim.
Kaip matyti, baudiamosios atsakomybs u nepraneim pagrindai yra ie+ @* ino&imas apie darom ar
padaryt ar darom labai sunk nusikaltimJ 7* nepraneimas teissaugos institu%i&oms arba teismui.
Uinoti, ar yra daroma ar &au padaryta nusikalstama veika galima tada, kada pats esi tai mat;s arba
atitinkama in$orma%i&a yra pasiekusi mogaus ausis ar akis kitais b!dais )pv"., internetu paskleidiamas vai"do
raas, vykio liudyto&ai apie tai papasako&a*. 6ikinantis ino&imo klausim, svarbu atkreipti dmes tai, kad
atsakomyb u nepraneim apie nusikaltim kyla tik tada, kada nepraneama apie inom darom ar &au
padaryt labai sunk nusikaltim. (ai reikia, kad &eigu asmuo ino, kad yra rengiamasi daryti sunk ar kitok
lengvesn nusikaltim, tai baudiamo&i atsakomyb pagal K 7DG straipsn &am nekyla.
Nepraneimas tai pasyvus smoningas ir valingas mogaus elgesys, kuomet pareig imtis aktyvi veiksm
turintis asmuo )pareig veikti $ormuo&ama baudiamo&o statymo* to nedaro. Nat!ralu, kad norint asmen
patraukti baudiamo&on atsakomybn, svarbu nustatyti, kad &is tur&o galimyb; veikti. 4varbu ir tai, kad praneti
apie labai sunk nusikaltim )apie &o darym ar padarym* reikia iki to momento, kol tai netapo inoma
teissaugos institu%i&oms arba teismui. Neabe&otina, kad galima ir tokia situa%i&a, kad asmuo apie &am inom
darom ar &au padaryt labai sunk nusikaltim pranea po to, kai apie atitinkam nusikaltim teissaugos
institu%i&os ar teismas &au yra in$ormuoti. (uomet reikia isiaikinti, ar po atitinkamo delsimo in$ormuodamas
teissaugos institu%i&as ar teism, asmuo ino&o, &og in$orma%i&a apie labai sunkaus nusikaltimo darym ar
padarym &au buvo inoma. >ei tai nenustatoma, tai asmens kaltinti nusikalstamos veikos )K 7DG straipsnis*
padarymu negalima. Laliausiai, atkreiptinas dmesys tai, kad terminas ,teissaugos institu%i&osQ paaikintas
K 7FG straipsnio D daly&e, o detali"uo&ant teisminio tyrimo staigas, b!tina panagrinti .ietuvos :espublikos
baudiamo&o pro%eso kodekso @9I straipsn.
4vokos ,artimie&i giminaiiaiQ ir ,eimos nariaiQ iek tiek atskleistos K 7FG straipsnio @ ir 7 dalyse.
6ikinantis ias normas vienas pagrindini klausim b!t termino ,bendrai gyvenantys neregistravus
santuokos )partneryst*Q detalesnis aikinimas ir taikymas bei tv atsakomybs problema u & vaiko partnerio
padaryto nusikaltimo slpim, vaiko partnerio slpim &am padarius nusikaltim bei nepraneim apie vaiko
partnerio rengiam ar padaryt nusikaltim.
3artnerysts klausimas yra viena i .ietuvos :espublikos %ivilinio kodekso )toliau -K*
reguliuo&am srii, kuriai nustatomas privalomas registravimas )-K 7.@G straipsnis*. Kitaip tariant, &eigu vyras
ir moteris ketina ateity&e sukurti eiminius santykius ir kartu gyvena ne maiau kaip vienerius metus, &ie gali
bendru pareikimu registruoti partneryst; )-K D.77A straipsnis*. (ad kyla klausimas, ar K 7FG straipsnio 7
daly&e nurodytas asmuo partneris yra tas asmuo, kur su nusikalstam veik padariusiu asmeniu sie&a tik
registruota partneryst< =anau, atsakymas klausim turi b!ti neigiamas. Ci po"i%i& galima b!t
argumentuoti tuo, kad -K normos partnerysts klausim yra sureguliavusios turtiniu aspektu, k paymi ir -K
D.77A straipsnio nuostatos. (uo tarpu baudiama&ame statyme buvo koduo&ama visai kita logika. K rengusios
darbo grups nariai atitinkam 7FG straipsnio 7 dalies redak%i& ak%eptavo todl, kad .ietuvo&e nemaai toki
atve&, kada vyras ir moteris gyvena kartu, bet santuokos neregistruo&a. Lyvendami kartu &ie veda bendr !k,
augina bendrus vaikus ir kt., tad nat!ralu, kad tokio&e situa%i&o&e versti duoti parodymus prie sugyventin ar
pareigoti praneti apie &o padaryt nusikaltim arba drausti & slpti po nusikalstamos veikos padarymo b!t
neteisinga. >uolab, kad -K patvirtinimo, sigalio&imo ir gyvendinimo statymo )7888 m. liepos @G d., Nr. #555'
@G9F* 7G straipsny&e nustatyta, kad -K treiosios knygos R# skyriaus normos dl bendro gyvenimo
neregistravus santuokos sigalios prad&us galioti statymui, reglamentuo&aniam partnerysts registravimo
tvark, taiau toks statymas dar nra priimtas. !tent dl aukiau nurodytos motyva%i&os ir .ietuvos
6ukiausiasis (eismas 788F m. lapkriio @9 d. nutartimi paliko galioti atitinkam problem pirma instan%i&a
nagrin&usio teismo sprendim )Kasa%in byla Nr. 7K'9@IV788F*.
Kas dl kit ikelt problemini klausim, tai platesnio aikinimo teism praktiko&e kol kas nra,
tad atitinkam problem galima anali"uoti tik teoriniame ir tik asmenini nuomoni lygmeny&e. ? nuomon
b!t ta, kad partnerio )sugyventinio* tvai turt b!ti prilyginti sutuoktinio tvams. 3astarosios nuomons
argumentai b!t tokie patys kaip ir partnerio )sugyventinio* prilyginimui sutuoktiniui.
audiamosios teiss teori&o&e yra iskiriama tokia prisid&imo prie nusikalstamos veikos r!is
kaip nesudraudimas. Nesudraudimas, kaip teigia prie tai mint teori& puosel&antys mokslininkai, tai i
anksto nepaadtas neukirtimas kelio inomai rengiamam ar daromam nusikaltimui, kuomet yra spe%iali
pareig tai padaryti. #ystant pareigos klausim, atskiri mokslininkai kalba apie tai, kad & turi ne tik pareig!nai
)pv"., poli%i&os, valstybs saugumo departamento*, bet ir paprasti mons. =anytina, kad pastaro&i po"i%i&a, to&e
apimty&e kiek &i susi&usi su piliei pareiga imtis aktyvi veiksm ukertant keli nusikalstamos veikos
padarymui, yra kritikuotina. Lalimyb; reikti kritinius samprotavimus suteikia mokymas apie baudiamosios
atsakomybs slygas esant neveikimui. 6tgaivindami iuo klausimu &au sisavintas inias, inome, kad nei
vienas i ak%eptuot pareigos veikti kriteri& ia netinka. audiamasis statymas taip pat skeptikai i!ri
tokius mokslinius pamstymus, nes atitinkama apimtimi tokia veika nra kriminali"uota. audiama&ame
statyme atsakomyb nustatyta tik u piktnaudiavim )K 77G straipsnis* ir tarnybos pareig neatlikim )K
77A straipsnis*, tad i straipsnio rmuose ir turi b!ti sprendiamas klausimas dl valstybs pareig!n ar &iems
prilygint asmen baudiamosios atsakomybs u pareigos ukirsti keli nusikalstam veik darymui
nevykdym.
Kalbant prisid&imo prie nusikalstamos veikos atribo&imo nuo bendrininkavimo tema, b!tina
pabrti, kad kaip ir bet kuriuo kitu atve&u, taip ir iuo, pagrindinis baudiamosios teiss institut atribo&imo
kriteri&us yra & poymiai. Nagrin&ant bendrininkavimo tem, visi io instituto poymiai buvo aptarti, tad
belieka &uos prisiminti ir sulyginus su prisid&imo prie nusikalstamos veikos instituto poymiais padaryti
atitinkamas ivadas. Kita vertus, atskirai reikia ak%entuoti, kad pagrindinis bendrininkavimo ir prisid&imo prie
nusikalstamos veikos atribo&imo kriteri&us ' tai bendrumo tarp nusikalstam veik daranio ar & padariusio
asmens ir prie &os prisidedanio asmens veiksm nebuvimas. .abiau detali"uo&ant nagrin&am institut
skirtumus, galima b!t pasakyti, kad bendrininkavimo atve&u tarp bendrinink turi b!ti susitarimas veikti
bendrai, kai tuo tarpu esant prisid&imui prie nusikalstamos veikos, &okio susitarimo bendrai daryti nusikalstam
veik nra. e to, esant bendrininkavimui padaryti nusikalstam veik, konstatuo&amas bendrai veikiani
asmen atliekam veiksm prieastingumas. Bsant prisid&imui to neb!na.
89 TEMA. NUSIKALSTAM: VEIK: AU#ETAS
(lausimai)
@. 3aviens nusikalstamos veikos svoka, r!ys ir konkrei r!i poymiai.
7. Nusikalstam veik daugeto svoka, poymiai ir r!ys. Nusikalstam veik daugeto atribo&imas nuo
paviens nusikalstamos veikos.
D. Nusikalstam veik sutapties )idealio&i sutaptis* svoka, poymiai ir baudiamo&i teisin reikm.
F. Nusikalstam veik pakartotinumo )realio&i sutaptis* svoka, poymiai ir baudiamo&i teisin reikm.
Nusikalstam veik pakartotinumo )realio&i sutaptis* atribo&imas nuo nusikalstam veik sutapties )idealio&i
sutaptis*.
1. .aviens nusikalstamos veikos svoka, r+ys ir konkre7i r+i poymiai.
Norint painti nusikalstamos veikos daugeto klausim, b!tina isiaikinti paviens nusikalstamos veikos
samprat. 6pie pavien; nusikalstam veik galima kalbti tada, kada konkretaus asmens elgesys atitinka kurios
nors vienos baudiama&ame statyme apraytos nusikalstamos veikos sudt. Kitaip tariant, statym leid&as yra
suk!r;s $ormul;+ viena veika viena sudtis. (aiau iuo klausimu b!tina pastebti, kad viena vertus, viena
veika neturi b!ti tapatinama su vienu k!no &udesiu, o antra vertus, gyvenime gali b!ti ir taip, kad norint pateikti
vieno poelgio teisin vertinim, vienos baudiamo&o kodekso normos nepakanka. 3astaruo&u atve&u kaip tik ir
susiduriama su nusikalstam veik daugeto problema )vienos i $orm prasme*, kas dar kart patvirtina, &og
nusikalstam veik daugeto temos painimui paviens nusikalstamos veikos klausimas yra itin svarbus.
(eisin&e literat!ro&e iskiriamos ios pagrindins paviens nusikalstamos veikos r!ys+
' paprastas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimasJ
' t;stinis nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimasJ
' trunkamas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimasJ
' sudtinis nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas.
6pie paprast pavienA nusikalstam veik galima kalbti tada, kada konkreti nusikalstama
veika padaroma ia ir dabar vienu k!no &udesiu )pv"., auka nuudoma d!riu peiliu ird )K @7A straipsnis* ar
esant & sistemai )pv"., grasinant peiliu i praeivio tamsiame skersgatvy&e pagrobiami pinigai )K @G8
straipsnio 7 dalis*.
6pie tAstins nusikalstamos veikos buvim tradi%ikai kalbama tada, kada &i susideda i tapai
nusikalstam veiksm, esant vieningai tyinei kaltei ir siekiant vieno nusikalstamo tikslo. (aiau toks poi!ris
kritikuotinas. Kritiko vertinimo pateikta svoka turt susilaukti ir susilaukia todl, kad t;stin; nusikalstam
veik galima padaryti neb!tinai tapaiais veiksmais )pv"., vienas vagysts epi"odas gali b!ti esant sibrovimo
poymiui, o kiti neJ vienas i keli numatyt nuudym )esant vienam sumanymui* gali b!ti padarytas
panaudo&ant aunam& ginkl, o kiti ' peil ar kitus mogui aloti pritaikytus rankius. e to, galima ir reikia
abe&oti tuo, ar t;stinio nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo svoko&e b!tina $ormuoti tikslo poym. >uk
tikslas yra tik vienas i $akultatyvi sudties sub&ektyvi& poymi. =aa to, t;stinmis nusikalstamomis
veikomis gali b!ti ir neatsarg!s nusikaltimai ar baudiamie&i nusiengimai.
Kalbant apie t;stin; nusikalstam veik, gali b!ti keliamas klausimas dl to, ar i esms manoma pateikti &os
svok. >uk nusikalstam veik vairumas orientuo&a tai, kad tikslaus apibrimo negali b!ti, o &eigu ir gali, tai
&is turi b!ti labai abstraktus. Kitaip, bus daromos klaidos kvali$ikuo&ant veikas kaip t;stines. Laliausiai, reikia
turti omeny&e, kad praktiko&e, sprendiant klausim dl atitinkam veik kvali$ikavimo kaip t;stins, b!tina
vadovautis ob&ektyvi ir sub&ektyvi poymi visumos prin%ipu. 6tiduodant prioritet kuriam nors vienam, bus
padaroma klaid.
(;stin nusikalstama veika baigta tada, kada atliekami visi konkreios nusikalstamos veikos sudt einantys
veiksmai arba &os darymui ukertamas kelias.
8runkama pavien nusikalstama veika padaroma tada, kada asmuo vien kart atlieka nusikalstamus
veiksmus, o po to yra taip vadinamo&e nusikalstamo&e b!kl&e, kuri trunka tam tikr laik )pv"., asmuo prie 78
met neteistai sigy&a ir iki iol laiko bei )arba* neio&a aunam& ginkl*.
(runkamos nusikalstamos veikos ir t;stins nusikalstamos veikos panaumas yra tame, kad tiek viena, tiek kita
t;siasi tam tikr laik, o skirtumas ' kad esant trunkama&am nusikaltimui ar baudiama&am nusiengimui asmuo
neatlieka &oki papildom veiksm nusikalstamam tikslui siekti, kai tuo tarpu esant t;stiniam nusikaltimui ar
baudiama&am nusiengimui nusikalstama veika atliekama karto&ant atitinkamus veiksmus.
(runkamos nusikalstamos veikos baigiamos tada, kada &oms ukertamas kelias, &os nutrunka dl kaltininko
veiksm, o esant pavo&ingam neveikimui inyksta pareig veikti.
'udtiniai pavieniai nusikaltimai ar baudiamieji nusien-imai taip pat turi paviens nusikalstamos veikos
status. 3asitaiko atve&, kada vieno&e nusikalstamo&e veiko&e yra keli savarankik nusikalstam veik
poymiai. (aip daroma tada, kada tam tikras kaltininko elgesys savy&e akumuliuo&a savarankikas
nusikalstamas veikas )pv"., K @7A straipsnio 7 dalies G punkte nustatyta atsakomyb u nuudym dl
%2uliganik paskat, kai tuo tarpu tiek nuudymas )K @7A straipsnio @ dalis*, tiek vieosios tvarkos
paeidimas )K 7GF straipsnis* yra savarankikos nusikalstamos veikos*.
2. /usikalstam veik dau-eto svoka, poymiai ir r+ys. /usikalstam veik dau-eto atribojimas nuo
paviens nusikalstamos veikos.
Nusikaltim veik daugeto tema glaudiai sie&asi su mokymu apie nusikalstam veik, &os sudt bei bausms
skyrim. .ietuvo&e baudiamosios atsakomybs pagrindu pripastama nusikalstamos veikos sudtis, kurios
poymius teismas turi nustatyti kiekvienu atve&u prie skirdamas asmeniui bausm;. =aa to, kiekvienu atve&u
vertindamas asmens elges, teismas turi aikiai nustatyti viena ar kelios nusikalstamos veikos buvo padarytos.
1l ios prieasties svarbu isiaikinti ne tik daugeto samprat, bet ir iskirti nusikalstam veik daugeto
atribo&imo nuo paviens nusikalstamos veikos kriteri&us. (aiau apie tai iek tiek vliau. 1abar panagrinkime
nusikalstam veik daugeto svokos ir r!i klausimus.
Nusikalstam veik daugeto institutas yra viena i sudtingiausi baudiamosios teiss problem.
(aip galima teigti dl to, kad mokslininkai ir praktikai &au senokai gini&asi dl nusikalstam veik daugeto
$orm, & r!i ir bausms skyrimo taisykli. 4utariama tik dl to, kad nusikalstam veik daugetas yra tada,
kai padaromos kelios nusikalstamos veikos ir nra teisini kli!i kaltinink patraukti baudiamo&on
atsakomybn bent u dvi i &.
6tsivelgiant tai, kad nusikalstam veik daugeto apibrimo problema i esms neeg"istuo&a, klausim
labiau anali"uosime daugeto $orm aspektu.
6nali"uo&ant baudiam& statym galima pastebti, kad &ame tvirtintas kiek paangesnis
poi!ris nusikalstam veik daugeto $orm sistem nei buvo iki iolei. (aiau problema ta, kad skaityto&ui ar
tyr&ui tenka paiam iskirti baudiama&ame statyme tvirtintas nusikalstam veik daugeto $ormas, o &
svok iekoti mokslin&e literat!ro&e. (okia padtis buvo galio&ant ir @A9@ m. baudiama&am statymui. (uo
tarpu kai kuriose pasaulio valstybse nusikalstam veik daugeto $orm, o kartais ir & r!i apibrimai
pateikiami baudiam& statym rinkiniuose )pv"., 3ran%!"i&os K*.
=okslin&e literat!ro&e daniausiai pripastama visiems puikiai inoma trinar nusikalstam veik daugeto
sistema iskiriant ias &o $ormas+ nusikalstam veik sutapt, nusikalstam veik pakartotinum ir nusikalstam
veik re%idyv )4%2ema Nr. @*.
(aiau kiekvienas mokslininkas, nagrindamas i daugeto $orm r!is bei mgindamas anali"uoti &
tarpusavio santyk, atkreipdavo dmes ak badanius trinars daugeto sistemos prietaravimus. 1l ios
prieasties daugelis mokslinink prieidavo ivados, kad tikrosios nusikalstam veik daugeto $ormos yra dvi+
idealio&i sutaptis ir realio&i sutaptis. (aiau buvo ir toki, kurie, pritardami, kad trinars nusikalstam veik
daugeto $orm sistema nelogika, teigdavo, kad daugeto $ormos yra idealio&i nusikalstam veik sutaptis bei
pakartotinumas.
#ertinant pastarsias po"i%i&as, b!tina ak%entuoti, kad &os abi teisingos. (ai patvirtina ir galio&antis .ietuvos
baudiamasis statymas )K 9D straipsnis*. (aiau problema ta, kad tiek vienos, tiek kitos teori&os pradininkai ir
alininkai i esms yra :usi&os mokslininkai. (ai daugeliui .ietuvos mokslinink ir praktik neymus, bet
lietuvi kalbos poi!riu svarbus momentas. Bsm ta, kad rus kalbo&e terminai ,ideali sutaptisQ ir ,reali
sutaptisQ yra teisingi, logiki ir turi tinkam paaikinim. (o nepasakysi apie lietuvi kalbo&e esania i
termin prasm;.
>eigu pasitelkdami lietuvi kalbos odyn bandysime aikintis ,realiosios sutaptiesQ termino prasm;, gausime
paradoksal re"ultat. .ietuvi kalbo&e odis ,realusQ reikia ,atitinkantis tikrov;, tikrasQ, o odis ,sutaptisQ
pasidarym tokiu paiu, sutapim. (aigi ryk&a labai domus termino ,realio'i sutaptisQ paaikinimas prasms
poi!riu tikras sutapimas. e to, net ir tuo atve&u, &ei reali& sutapt mginsime pavelgti kitu aspektu,
pastebsime, kad logikos maa ir ia.
!dami pre%i"iki, tiesiog turime atkreipti dmes tai, kad tais atve&ais, kai asmuo skirtingomis veikomis
padaro dvi ar daugiau tapai, vienar!i ar vairiar!i nusikalstam veik, kokio nors sutapimo velgti
nemanoma. 3roblema iuo atve&u, matyt, yra ta, kad veriant rusik od ,:;<;=>?@;:ABQ buvo klaidingai
pasirinkta &o lietuviko&i reikm sutaptis. (uo tarpu rus kalbo&e &is reikia bendr kieno nors re"ultat )rus.
;CDEF EA;G HIG; @EC>JB*.
Kita vertus, kur kas logikesnis #okieti&os baudiamo&o&e teis&e varto&amas terminas ,real #onkurren8Q.
(aiau net ir iuo atve&u, mano manymu, odio ,realQ )liet- realus* varto&imas yra abe&otinas. >uk
aptariamuo&u atve&u mes tiesiog turime konstatuoti tik nusikalstamo elgesio pasikarto&imo $akt, ir tiek. 5 ios
trumpos anali"s galima padaryti vien ivad terminas ,realio'i sutaptisQ, o savo ruotu ir nagrin&amos
daugeto $ormos r!is turi inykti i teisins apyvartos.
Uengus ingsn, b!tina engti ir kit atsisakyti termino ,idealio'i sutaptisQ, nes &is toks pat alogikas kaip ir
pirmasis. 3asidom&us, k reikia odis ,idealusQ, bei turint omeny&e &au aptart odio ,sutapimasQ reikm;,
paaiks idealiosios sutapties turinys tobulas sutapimas. e to, atsivelgiant pasi!lym, &og realio&i sutaptis
neturt b!ti nagrin&amos daugeto $ormos r!is, pakakt vien tik $ormos pavadinimo, kad b!t galima vardyti
atve&, kai viena veika padaromos kelios nusikalstamos veikos.
#ertinant pateikt in$orma%i&, b!t galima klausti, ar verta abe&oti ne vien deimtmet .ietuvo&e pripastama
ir net 7888 m. audiama&ame kodekse tvirtinta termini&a )K 9D str. I d. @ p.*< 6tsakymas klausim,
manau, turt b!ti vienareikmikas ir teigiamas. 3ripainkime, kad baudiamosios teiss terminai turi b!ti
lietuviki, logiki ir visiems suprantami be papildom komentar. (aigi nusikalstam veik daugeto sistema
turi b!ti dvinar, o &os $ormomis pripaintina+ nusikalstam veik sutaptis ir nusikalstam veik pakartotinumas
)4%2ema Nr. 7*.
4prendiant nusikalstam veik daugeto atribo&imo nuo paviens nusikalstamos veikos klausim, pirmiausiai
ak%entuotina tai, kad apie nusikalstam veik dauget galime kalbti tada, kada asmens elges turime vertinti
pagal dvi baudiamo&o statymo normas. (uo tarpu esant pavienei nusikalstamai veikai taikoma viena
baudiamo&o kodekso norma. Laliausiai, skiriasi daugeto bei paviens nusikalstamos veikos r!ys.
3. /usikalstam veik sutapties 3idealioji sutaptis4 svoka, poymiai ir baudiamoji teisin reikm.
1oktrino&e ir praktiko&e pripainta, kad nusikalstam veik sutaptis yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro
dvi ar daugiau nusikalstam veik, kvali$ikuo&am pagal skirtingus K straipsnius.
3agrindinis nusikalstam veik sutapties poymis tai vienos pavo&ingos veikos padarymas. Kitas svarbus
momentas yra tas, kad asmens padaryta pavo&inga veika kvali$ikuo&ama bent pagal du baudiamo&o statymo
straipsnius. (reias, nra teisini kli!i asmen patraukti baudiamo&on atsakomybn bent pagal du
baudiamo&o statymo straipsnius )asmens pavo&inga veika gali b!ti kvali$ikuo&ama kaip nusikaltimas ir
baudiamasis nusiengimas, kaip nusikaltimas ir nusikaltimas, kaip baudiamasis nusiengimas ir baudiamasis
nusiengimas*.
(eisinmis kli!timis, kurios neleidia asmens patraukti baudiamo&on atsakomybn bent u dvie&
nusikalstam veik padarym gali b!ti statymo reikalau&amo amiaus nesukakimas, asmens pripainimas
nepakaltinamu, imuniteto nuo baudiamosios &urisdik%i&os buvimas, apkaltinamo&o nuosprendio primimo
senaties termin su&imas, amnesti&os pritaikymas ir kt. >eigu, esant ivardintoms arba kitoms prieastims,
baudiamo&o persekio&imo dalyku negali b!ti asmens padaryta pavo&inga veika, kuri kvali$ikuo&ama bent pagal
du baudiamo&o statymo straipsnius, tai nra ir sutapties.
Bsant nusikalstam veik sutapiai asmuo traukiamas baudiamo&on atsakomybn bent u dvi nusikalstamas
veikas, &am skiriamos bausms u kiekvien i &, bet galutin subendrinta bausm b!na viena, t.y. ta, kuri yra
grieiausia i paskirt&. Kitaip tariant, taikomas bausmi sud&imo prin%ipas )K 9D straipsnio 7 ir I dalys*.
:utulio&ant sutapties tem, primintina, kad &i yra tuomet, kada asmuo viena veika padaro dvi ar daugiau
nusikalstam veik )turint omeny&e ir kitus sutapties konstatavimui b!tinus poymius*. (aiau kyla klausimas,
ar tradi%ins nusikalstam veik sutapties svoka neveda m!s aklaviet;, ypa tada, kada sprendiamas
klausimas dl galutini bausmi skyrimo u keli nusikalstam veik padarym< 6tsakymas klausim
turt b!ti vienareikmikas ir teigiamasK
#iena i esmini nau&o&o baudiamo&o kodekso nau&ovi yra ta, kad dabar bausmi subendrinimo taisykls tapo
ymiai grietesns. 4kirtingai nei buvo numatyta @A9@ m. K, galio&aniame baudiama&ame statyme
pateikiamas isamus sraas atve&, kada galima taikyti bausmi apmim, kas savo ruotu reikia, kad visais
kitais keli nusikalstam veik padarymo atve&ais turi b!ti taikomas visikas arba dalinis bausmi sud&imas.
(odl .ietuvos teismai pastaruo&u metu ir lauo galvas dl to kas yra sutaptis )idealio&i sutaptis*, o kas
pakartotinumas )realio&i sutaptis*.
(okios bylos pavy"diu, kuomet ikilo padaryt nusikalstam veik vertinimo kaip pakartotinumo ar kaip
sutapties klausimas, neseniai buvo nagrinta .ietuvos 6ukiausia&ame (eisme )Kasa%in byla Nr. 7K'
A7V788I*.
#ertindamas bylos $aktus, pirmosios instan%i&os teismas, kaltininkui paskyr bausm; u kiekvien nusikalstam
veik atskirai, o skirdamas &am galutin; subendrint bausm;, taik bausmi apmimo b!d. (okio teismo
sprendimo motyvas ' kaltininko padaryti nusikaltimai sudaro sutapt )teismas naudo&a kodekso svok ' ideali
nusikalstam veik sutaptis*.
Mdomu tai, kad nors pirmos instan%i&os teismas platesni tokio sprendimo motyv nenurod, .ietuvos
6ukiausio&o (eismo septyni teis& kolegi&a tok sprendim patvirtino. (aiau skirtingai nei pirmos
instan%i&os teismas kasa%inis teismas vardi&o konkreius motyvus ir taip paneig prieing prokuroro nuomon;.
.ietuvos kasa%inio teismo argumentai dl to, kad nagrin&amo&e situa%i&o&e yra ideali sutaptis yra ie+
visi kaltininko veiksmai sek vienas paskui kitJ
&ie buvo padaryti per labai trump laiko tarp, esant bendram sumanymui pagrobti svetim turtJ
automobilio dureli sugadinimas nebuvo savitiksliu dalykuJ tai buvo tik tam tikras etapas siekiant
konkretaus tikslo pagrobti svetim turtJ
K @GH straipsnio @ daly&e apraytos veikos padarymas buvo sudtin dalis veiksm, kuriais buvo
pagrobtas svetimas turtas+ ilauiant automobilio dureles buvo veikta kli!tis, trukdanti gyvendinti
iankstin sumanym pagrobti svetim turt.
6nali"uo&ant iuos teismo motyvus, abe&oti galima tik dl vieno ar teismo pateikta argumenta%i&a visikai
atitinka pripaint sutapties svok ir ypa to&e daly&e, kur kalbama apie viena veika padaromas kelias
nusikalstamas veikas. (radi%ikai apie sutapt galima buvo kalbti tada, kada darydamas vien nusikalstam
veik kaltininkas automatikai reali"uo&a ir kitos nusikalstamos veikos poymius. Cios minties patvirtinimu
galt b!ti kad ir nagrin&amos bylos situa%i&a dl P6 ,(Q antspaudo pagrobimo. Nepaisant to, kad antspaudo
ir turto pagrobimas kvali$ikuoti pagal skirtingus K 4pe%ialiosios dalies straipsnius, taiau ios nusikalstamos
veikos, atsivelgiant tai, kad ob&ektyvusis poymis veika yra analogikas, t.y. pagrobimas, ' nevertintinos
kaip pakartotinumas )reali nusikalstam veik sutaptis*. Nusikalstam veik sutaptis neabe&otinai yra tada, kada
pagrobiamas svetimas turtas sibraunant patalp )K @HG straipsnio 7 dalis* ir tuo paiu padaromos
nusikalstamos veikos, numatytos K @GH ir @9I straipsniuose.
(aiau visai kita situa%i&a yra anali"uo&amo&e baudiamo&o&e bylo&e. >uk iuo atve&u K @HG straipsnio @ daly&e
ir K @GH straipsnio @ daly&e aprayt nusikalstam veik poymiai galima sakyti neturi nieko bendro. >uos
vieni&a tik prie tai pateikti teismo motyvai.
3anaaus vertinimo gali susilaukti ir situa%i&a, kada kaltininkas su nukent&usiu lytikai santykiavo )K @FA
straipsnis* ir i karto po to tenkino lytin; aistr )K @I8 straipsnis* arba atvirkiai. 3raktiko&e yra ir toki byl,
kuomet asmuo pradeda tenkinti lytin; aistr oraliniu b!du arba reikalau&a masturbuoti &o lytinius organus ir
nebaig;s tenkinti lytins aistros lytikai santykiau&a. 6rba asmuo baigia lytin akt ir tuo& pat imasi lytins
aistros tenkinimo oraliniu ar kitu panaiu b!du ).ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato nutarimas Nr. FA ,1l
teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose byloseQ *.
#ertinant tokias situa%i&as vargu, ar galima teigti, &og iaginimas ir seksualinis prievartavimas padaryti viena
veika. Nepriklausomai nuo to, kad veiksmai atliekami vienas po kito, bet naudo&ant ,vienos veikosQ termin
&uos susieti sunku.
4prendiant ikilusi problem, ra%ionaliausia b!t atsisakyti sutapties svoko&e vartoti termin ,viena veikaQ,
o vieto& &o vesti ,vieno poelgioQ termin. Lalvoiau, kad ,poelgioQ terminas yra ymiai imlesnis nei terminas
,viena veikaQ, todl geriau tenkint ios dienos poreik. (uomet, kalbdami apie sutapt inotumme, kad tai
situa%i&a, kuomet asmuo vienu poelgiu padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, numatyt skirtinguose
baudiamo&o kodekso straipsniuose )4%2ema Nr. D*.
. /usikalstam veik pakartotinumo 3realioji sutaptis4 svoka, poymiai ir baudiamoji teisin reikm.
/usikalstam veik pakartotinumo 3realioji sutaptis4 atribojimas nuo nusikalstam veik
sutapties 3idealioji sutaptis4.
(radi%ikai nusikalstam veik pakartotinumas )realio&i sutaptis* suprantamas kaip situa%i&a, kada asmuo
savarankikomis skirtingomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, kurios kvali$ikuo&amos
pagal t pai ar skirtingas baudiamo&o kodekso normas. (aiau prie tai atlikta sutapties anali" aikiai rod,
kad terminas ,viena veikaQ nra tinkamas ir turi b!ti keiiamas termin ,vienas poelgisQ. (ad padarius
atitinkamas ivadas galima teigti, kad nusikalstam veik pakartotinumas yra tada, kada asmuo savarankikais
skirtingais poelgiais padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, kurios kvali$ikuo&amos pagal t pai ar
skirtingas baudiamo&o kodekso normas )4%2ema Nr. F*.
Bsant nusikalstam veik pakartotinumui, asmens padarytos nusikalstamos veikos gali b!ti tapaios )tai tokios
nusikalstamos veikos, kurias darant ksinamasi ne tik tapat ob&ekt, bet ir kvali$ikuo&amos &os pagal vien ir
t pat baudiamo&o statymo straipsn )pv"., K @HG straipsnis ir @HG straipsnis*, vienar!s )tai tokios
nusikalstamos veikos, kurias darant ksinamasi t pat ob&ekt, bet kvali$ikuo&amos &os pagal skirtingus
baudiamo&o kodekso atitinkamo skyriaus straipsnius )pv"., @HG straipsnis ir @G8 straipsnis* arba vairiar!s
)tai nusikaltimai ir baudiamie&i nusiengimai, kuriuos darant ksinamasi skirtingus ob&ektus )pv"., @7A
straipsnio @ dalis ir 7G@ straipsnio @ dalis*. (okiu atve&u mes kalbame apie bendr pakartotinum. (aiau &eigu
padarytos nusikalstamos veikos yra tapaios arba vienar!s, tai tuomet pakartotinumas yra spe%ialus. (iesa,
reikia atkreipti dmes tai, kad praktin prasme ios nusikalstam veik pakartotinumo r!is iandien neturi
&okios reikms. > galima buvo pateisinti tik tuomet, kai galio&o @A9@ m. baudiamasis statymas. 6nuomet
nusikalstam veik pakartotinumas buvo ir kaip baudiam& atsakomyb; sunkinanti aplinkyb )@A9@ m. K
F@ str. @ p.*, ir kaip nusikalstam veik kvali$ikuo&antis poymis )pv"., @A9@ m. K 7H@ str. @ d.*.
6pibendrinus galima teigti, kad nusikalstam veik pakartotinumas turi iuos poymius+
@* padaryti ir vertinami du ar daugiau nusikaltim ar baudiam& nusiengimJ
7* padaryti nusikaltimai ar baudiamie&i nusiengimai gali b!ti tiek vairiar!iai, tiek vienar!iai, tiek
tapat!sJ
D* neturi b!ti teisini kli!i asmen nuteisti bent u dvi nusikalstamas veikas.
Lalima iskirti ir ias nusikalstam veik pakartotinumo r!is+
@. endras nusikalstam veik pakartotinumas )nusikalstam veik pakartotinumas plai&a prasme*J
7. 4pe%ialus nusikalstam veik pakartotinumas )nusikalstam veik pakartotinumas siaur&a prasme*.
Norint konstatuoti nusikalstam veik pakartotinum )realio&i sutaptis* b!tina nustatyti, kad visos
nusikalstamos veikos padarytos iki kaltinamo&o nuosprendio primimo ir sigalio&imo. >eigu viena ar kelios
nusikalstamos veikos padaromos iki kaltinamo&o nuosprendio primimo ir sigalio&imo, o kita &au po to, tai
&okio nusikalstam veik pakartotinumo mes netursime. (okiu atve&u nusikalstam veik pakartotinumo
klausimas bus sprendiamas tik t nusikalstam veik atvilgiu, kurios bus padarytos iki nuosprendio
primimo ir sigalio&imo. Neabe&otina tai, kad tokiu atve&u turi b!ti galimyb asmen patraukti baudiamo&on
atsakomybn bent u dvi nusikalstamas veikas. Kitaip tariant, neturi b!ti teisini kli!i asmens poelgius
kvali$ikuoti bent pagal dvi baudiamo&o kodekso normas. 3o nuosprendio sigalio&imo padarytas nusikaltimas
ar baudiamasis nusiengimas bus vertinamas kaip pavien nusikalstama veika ir teisin; reikm; &i gali turti
tik tada, kada bus sprendiamas nusikaltim re%idyvo klausimas. Cis klausimas bus nagrin&amas kito&e
paskaito&e.
Bsant nusikalstam veik pakartotinumui bausms skiriamos u kiekvien nusikalstam veik atskirai, o vliau
bendrinamos. (aiau skirtingai nei sutapties atve&u pagrindinis bausmi bendrinimo b!das esant nusikalstam
veik pakartotinumui yra sud&imas )visikas arba dalinis )K 9D straipsnio D ir F dalys*. 6pmimas kaip
bausmi subendrinimo b!das esant nusikalstam veik pakartotinu gali b!ti taikomas tik tada, kada padarytos
nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavo&ingum ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik r!ims
arba kategori&oms pagal baudiamo&o statymo @8 ar @@ straipsnius arba tada, kada u vien i padaryt
nusikalstam veik paskirta dvideimt met laisvs atmimo arba laisvs atmimas iki gyvos galvos )K 9D
straipsnio I dalis*.
Kalbant nusikalstam veik pakartotinumo )realio&i sutaptis* ir nusikalstam veik sutapties
)idealio&i sutaptis* atribo&imo tema, pirmiausia reikia pasakyti, kad esant sutapiai mes vertiname vien asmens
poelg, o esant pakartotinumui kelis savarankikus poelgius. (am tikri autoriai teigia, kad atribo&ant sutapt
nuo pakartotinumo svarbus atribo&imo kriteri&us yra laiko tarpas tarp nusikalstam veik. (aiau ak%eptavus
iuolaikin poi!r nusikalstam veik sutapt, laiko tarpas kaip atribo&imo kriteri&us negali b!ti naudo&amas.
Cios po"i%i&os argumentu gali b!ti atve&is, kuris io&e paskaito&e &au buvo nagrintas. ?meny&e turima situa%i&a
su iaginimu ir seksualiniu prievartavimu. >uk tokiu atve&u, kaip ir nusikalstam veik pakartotinume, tarp
veik taip pat yra laiko tarpas, bet vedant ,poelgioQ kategori&, bes vis mogaus elges i!rime per sutapties
pri"m;.
88 TEMA. NUSIKALTIM: RE;I0VAS
(lausimai)
@. Nusikaltim re%idyvo svoka ir r!ys. Nusikaltim re%idyvo ir nusikalstam veik daugeto santykis.
7. 3aprasto nusikaltim re%idyvo svoka, poymiai ir taka baudiama&ai atsakomybei.
D. 3avo&ingo nusikaltim re%idyvo svoka, poymiai ir taka baudiama&ai atsakomybei. 6smens
pripainimo pavo&ingu re%idyvistu teisiniai pagrindai ir tvarka. 6smens pripainimo pavo&ingu re%idyvu galios
netekimas.
1. /usikaltim re!idyvo svoka ir r+ys. /usikaltim re!idyvo ir nusikalstam veik dau-eto santykis.
#iena i keli nau&o&o .ietuvos baudiamo&o statymo nau&ovi yra ta, &og &ame pateikta kitokia nei anksiau
nusikaltim re%idyvo samprata. Ciandien nusikaltim re%idyv i!rima ne kaip nusikalstam veik daugeto
$orm, o kaip savarankik baudiamosios teiss institut, kurio paskirtis nustatyti kriteri&us, kuriais remiantis
konstatuo&amas paprastas arba pavo&ingas nusikaltim re%idyvas. (iek paprasto nusikaltim re%idyvo, tiek
pavo&ingo re%idyvo paskirtis panai nustatyti atitinkam status turinio asmens baudiamosios atsakomybs
pasunkinimus. Ci statym leid& politika visikai suprantama. >eigu asmuo nepasimok i savo klaid ir
karto&a ne bet kokius nusikaltimus, o tyinius, tai nat!ralu, kad &o teisin padtis, lyginant su kitais asmenimis
turt pasunkti. Kita vertus, tam tikrais atve&ais statym leid&ai teismui palieka pasirinkimo laisv;. Kitaip
tariant, teismui paliekama motyvuoto apsisprendimo teis netaikyti sunkesn; baudiam& atsakomyb;
nustatani norm )pv"., re%idyvistui u tyinio nusikaltimo padarym turt b!ti skiriama laisvs atmimo
bausm, taiau esant atitinkamoms aplinkybms teismas gali to ir nedaryti )K I9 straipsnis*.
6nali"uo&ant K 7H straipsn matyti, kad statym leid&as iskyr dvi nusikaltim re%idyvo r!is+
' paprast re%idyvJ
' pavo&ing re%idyv.
(uo tarpu iki nau&o&o .ietuvos baudiamo&o statymo primimo ir sigalio&imo nusikaltim re%idyvas buvo
viena i nusikalstam veik daugeto $orm, kurios element galima buvo aptikti ir nusikalstam veik
pakartotinume. (eori&o&e buvo iskiriamas re%idyvinis pakartotinumas, kuris nieko nesiskyr nuo legalaus
re%idyvo.
.egalaus re%idyvo ak%entas buvo ir yra svarbus ta prasme, kad nusikaltim re%idyvo teori&o&e inomas ir
$aktinis re%idyvas, kuomet asmuo pakarto&a nusikaltim &au po to, kai teistumas u pirm& nusikaltim
panaikinamas arba inyksta. Cis momentas svarbus kriminologi&ai. (yrin&ant i $enomen, stengiamasi atsakyti
klausim, kas gi asmen paskatino vl nusikalsti po to, kai su&o arba inyko nemai teistumo terminai )K AH
straipsnis*.
(aigi, bendrai tariant galima sakyti, kad tiek iandien, tiek ir anksiau nusikaltim re%idyvas turi
dvi pirmines savo r!is+
' $aktin re%idyvJ
' teisin )legal&* re%idyv.
Kita vertus, baudiamosios teiss ir kriminologuos teori&o&e buvo ir yra iskiriamas ir peniten%iarinis re%idyvas.
>o esm ta, kad po nuteisimo u tyin nusikaltim laisvs atmimo bausme, asmuo vl padaro tyin
nusikaltim, kuris baudiamas taip pat laisvs atmimo bausme. #ertinant i nusikaltim re%idyvo r! reikia
pasakyti, kad &i svarbi kriminologams, bet ne baudiamosios teiss spe%ialistams. Ci ivad galima daryti todl,
kad peniten%iarinio nusikaltim re%idyvo prasme &oki baudiamosios atsakomybs pasunkinim baudiamasis
statymas nenumato.
6k%entavus legalaus re%idyvo svarb, turime sugrti prie galio&anio baudiamo&o statymo ir pakalbti apie
legalaus re%idyvo r!is. Neabe&otina, kad iame kontekste svarbiausias nusikaltim re%idyvo skirstymas yra
skirstymas &au mintus paprast re%idyv )K 7H straipsnio @ dalis* ir pavo&ing re%idyv )K 7H straipsnio 7
dalis*. Kita vertus, manomas ir kiek kitoks poi!ris klausim. .egal )teisin* re%idyv galima skirstyti ir
pagal tarp sav;s sie&am nusikaltim santykio vertybi )ob&ekto* aspektu. Ciuo pagrindu galiam iskirti ias
legalaus re%idyvo r!is+
' bendr re%idyvJ
' spe%ial re%idyv.
endras re%idyvas yra tuomet, kai po nuteisimo u tyin nusikaltim asmuo padaro kit tyin nusikaltim,
kuris santyky&e su pirmuo&u )pirmaisiais* priskirtinas prie vairiar!i. (uo tarpu spe%ialus re%idyvas yra tada,
kada po nuteisimo u tyin nusikaltim asmuo padaro kit tyin nusikaltim, kuris santyky&e su pirmuo&u
)pirmaisiais* priskirtinas prie tapai arba vienar!i. (iek bendras, tie spe%ialus nusikaltim re%idyvas gali
reiktis ir paprasto re%idyvo, ir pavo&ingo re%idyvo atve&u. Kita vertus, pastaruo&u metu, t.y. galio&ant nau&am
baudiama&am statymui, re%idyvo skirstymas i esms turi tik teorin; reikm;. 3raktiniu aspektu tai &au
nebeaktualu.
Kritikai mstant, galima b!t atsiriboti ne tik nuo k tik aptart nusikaltimo re%idyvo r!i, bet ir i esms nuo
visos dabartiniu metu statymikai tvirtintos re%idyvo sampratos.
Uinoma, baudiamosios teiss spe%ialistams b!t sunku susitaikyti su mintimi, kad i & leksikos dings toks iki
iol prastas terminas, bet, mano nuomone, anksiau ar vliau tai turs vykti. C si!lym galima paremti tuo,
kad terminas ,re%idyvasQ reikia pasikarto&im, grim )lot. recidivus*, todl gali ir turi b!ti sie&amas ir su &au
inagrinta nusikalstam veik daugeto $orma nusikalstam veik pakartotinumu. Kita vertus, nusikalstam
veik pakartotinumo kontekste mes vertiname tik iki nuteisimo pasikarto&anias nusikalstamas veikas ir
neapsiribo&ame tyiniais nusikaltimais. Na, o visa tai, k baudiamosios teiss ir kriminologi&os spe%ialistai
vadino nusikalstam veik, o tiksliau tariant, nusikaltim re%idyvu, turi b!ti tik kaip kaltininko asmenyb;
apib!dinantis kriteri&us )K IF str. 7 dalies I punktas* ir per &os vertinim darantis tak skiriant bausm; u
kiekvienos nusikalstamos veikos padarym )K I9 straipsnis* bei taikant baudiama&ame statyme )K DG
straipsnio 7 dalis, DA straipsnis, F8 straipsnis, HH straipsnio I dalis ir AH straipsnis* numatytus apribo&imus
)atsakomybs pasunkinimus*.
(aiau iandien situa%i&a kita, tad sugrkime prie baudiama&ame statyme iskirt nusikaltimo
re%idyvo r!i ir &as detaliau panagrinkime.
2. .aprasto nusikaltim re!idyvo svoka, poymiai ir *taka baudiamajai atsakomybei.
3aprasto re%idyvo arba kitaip tariant nusikaltim re%idyvo svoka pateikta K 7H straipsnio @ daly&e. Cio&e
normo&e nustatyta, kad nusikaltim re%idyvas yra tada, kada asmuo, &au teistas u tyinio nusikaltimo
padarym, &eigu teistumas u & neinyk;s arba nepanaikintas statym nustatyta tvarka, vl padaro vien ar
daugiau tyini nusikaltim. >eigu mes nustatome visus iuos kriteri&us, tai asmen galime vadinti re%idyvistu
)Kasa%in byla Nr. 7K' FI9V788F*.
#ertinant vardintas slygas, pirmiausiai reikia ak%entuoti tai, kad nusikaltim re%idyvas gali b!ti vertinamas tik
tyini nusikaltimu prasme. Ci statym leid&o po"i%i&a re%idyvinio nusikalstamumo preven%i&os prasme
vertinama teigiamai, nes tik tyini nusikaltim padarymas gali liudyti, kad asmuo nepaiso ankstesnio
nuosprendio ir akivai"diai nenori laikytis visuomen&e nustatytos tvarkos, gali liudyti apie tam tikr mogaus
Qteisins psi%2ologi&os de$orma%i&os laipsn0, apie kalto asmens antivisuomeninio elgesio atsparum ir pan.
(uo tarpu kita aplinkyb nagrin&amu aspektu vertintina nepalankiai. Mstatymas surdytas taip, kad re%idyvistu
asmuo gali b!ti vardintas net ir tuo atve&u, &ei &is yra nepilnametis. e to, pilnametis asmuo tampa re%idyvistu
neatsivelgiant tai, kad pirmasis tyinis nusikaltimas, u kur asmuo buvo nuteistas, buvo padarytas &am esant
nepilnameiu.
6tsivelgiant tai, kad re%idyvistui paprastai skiriama terminuota laisvs atmimo bausm bei atsivelgiant
tai, kad nepilnametis yra besi$ormuo&anti asmenyb, statym leid&o pasirinkimas tokiais atve&ais nepilnamet
vardinti re%idyvistu ir grietinti &am atsakomyb; yra neginytinas nusikalstam veik re%idyv skatinantis
veiksnys.
Laliausiai, atkreiptinas dmesys ir tai, kad konstatuo&ant $akt, &og asmuo yra re%idyvistas neturi reikms u
pirm& tyin nusikaltim paskirta, o u antr& ar didesn & kiek gresianti bausm.
6nali"uo&ant nusikaltim re%idyvo svok, b!tina atkreipti dmes tai, kad norint asmen laikyti re%idyvistu,
&okio teismo sprendimo nereikia. (okiu konkretus asmuo tampa viso labo pritaikius statymo nuostat. (ap;s
re%idyvistu, asmuo neabe&otinai gali patirti atitinkamus baudiamosios atsakomybs pasunkinimus. P antr
nusikaltim &am gali b!ti skiriama laisvs atmimo bausm )Kasa%in byla Nr. 7K'IF8V788F*, &am negali b!ti
taikomos tam tikros atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!ys )pv"., K DG straipsnis* ir kt.
#ertinant K 7H straipsnio @ daly&e tvirtint norm, b!tina atkreipti dmes tai, kad baudiam&a teisine
prasme asmuo gali b!ti vardi&amas re%idyvistu tik padar;s vien i dvie& baustin pavo&ing veik
nusikaltim. Neabe&otina, kad baudiamo&o nusiengimo pavo&ingumas maesnis nei nusikaltimo, taiau reikia
turti omeny&e tai, kad kai kurie baudiamie&i nusiengimai )ypa tyiniai* padaromi labai danai, todl tyinio
baudiamo&o nusiengimo padarymo $akto nenumatymas nustatant re%idyv baudiam&a teisine prasme, o tuo
paiu ir skiriant bausm;, galima sakyti prisideda prie re%idyvinio nusikalstamumo mainimo.
(aikant baudiamo&o statymo 7H straipsnio @ dal gali b!ti svarbu, ar norint asmen vadinti re%idyvistu, reikia
atsivelgti neinykusius teistumus iki nau&o&o K sigalio&imo< 6tsakant tok klausim, b!tina ak%entuoti,
kad sprendiant asmens pripainimo re%idyvistu klausim, reikia atsivelgti visus nepanaikintus ir
neinykusius teistumus u nusikaltimus, padarytus iki 7888 m. K sigalio&imo. Ciuo aspektu, svarbu tik tai,
kad reikia vertinti, ar iki nau&o&o baudiamo&o statymo sigalio&imo nusikaltimu buvusi veika tokia iliko ir
dabar.
audiamo&o statymo 7H straipsnio @ dalies taikymui svarbus klausimas yra ir usieny&e padaryt nusikaltim
taka. Ciuo klausimu utikrintos teism praktikos nra, taiau galima b!t pasakyti, kad iuo aspektu nustatyti
atitinkam nusikaltim sudi dispo"i%i& esmin atitikim )abipusio baudiamumo prin%ipo taikymas in
abstrakto*.
3. .avojin-o nusikaltim re!idyvo svoka, poymiai ir *taka baudiamajai atsakomybei. %smens
pripainimo pavojin-u re!idyvistu teisiniai pa-rindai ir tvarka. %smens pripainimo pavojin-u
re!idyvu -alios netekimas.
3avo&ingo nusikaltim re%idyvo svoka pateikta baudiamo&o statymo 7H straipsnio 7 daly&e. Eia i esms
nustatyta, kad nusikaltim re%idyvas yra pavo&ingas, o nusikaltimus padar;s asmuo teismo gali b!ti pripaintas
pavo&ingu re%idyvistu, &eigu is asmuo+
' turdamas neinykus teistum u labai sunk nusikaltim, padaro nau& labai sunk nusikaltim )K @@
straipsnio 9 daly&e nustatyta, kad nusikaltimas pripastamas labai sunkiu, &ei &is yra tyinis ir statyme
numatyta didiausia bausm viri&a deimt met laisvs atmimo. (okiais nusikaltimais yra, pavy"diui,
Leno%idas )K AA str.*, (arptautins teiss draudiamas elgesys su monmis )K @88 str.*, #alstybs
perversmas )K @@F str.*, Ksinimasis .ietuvos :espublikos 3re"idento gyvyb; )K @@I str.*, Nuudymas
)K @7A str.*, 4unkus sveikatos sutrikdymas )K @DI str. Dd.*, =aameio asmens iaginimas )K @FA str.
Fd.*J
' b!damas re%idyvistas )K 7H straipsnio @ dalis*, padaro nau& labai sunk nusikaltimJ
' b!damas re%idyvistas, &eigu bent vienas i sudarani re%idyv nusikaltim yra labai sunkus, padaro
nau& sunk nusikaltim )K @@ straipsnio I daly&e nustatyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas,
u kur baudiama&ame statyme numatyta didiausia bausm viri&a eerius metus laisvs atmimo, bet
neviri&a deimties met laisvs atmimo. (okiais nusikaltimais yra, pavy"diui, 3rekyba monmis )K @FH
straipsnio @ dalis*, 5aginimas )K @FA straipsnio @ dalis*, 4eksualinis prievartavimas )K @I8 straipsnio @
dalis*J
' turdamas tris teistumus u sunkius nusikaltimus, padaro nau& sunk nusikaltim )Kasa%in byla Nr.
7K'IGFV788@ ir Kasa%in byla Nr. 7K'HH8V7887*.
#ertinant i statym leid&o po"i%i& ir lyginant & su anksiau buvusia )omeny&e turimos galio&usios asmens
pripainimo itin pavo&ingu re%idyvistu slygos )@A9@m. .: K 79 str.*, galima daryti ivad, kad galio&ant
nau&am K asmen, pripaint pavo&ingais re%idyvistais bus maiau. >uk anksiau asmen pripainti itin
pavo&ingu re%idyvistu )kas iai dienai prilyginama pavo&ingam re%idyvui* galima buvo ymiai daniau ir
paprasiau nei dabar. 3avy"diui, galio&ant @A9@ m. K asmuo padar;s bet kok plim )@A9@m. .: K 7H7
str.* ir u tai bet kuria eile du kartus nuteistas gal&o b!ti pripastamas pavo&ingu re%idyvistu. (uo tarpu
galio&ant nau&am baudiama&am statymui asmuo gali b!ti pripaintas pavo&ingu re%idyv tik tada, kada padaro
kvali$ikuot plim )K @G8 straipsnio 7 ir D dalys*.
(;siant toliau pavo&ingo re%idyvo anali";, b!tina atkreipti dmes tai, kad statym leid&o teismams suteikta
diskre%i&os teis dl sprendimo pripainti asmen pavo&ingu re%idyvistu. 4pr;sdamas klausim dl asmens
pripainimo pavo&ingu re%idyvistu, teismas, priimdamas apkaltinam& nuosprend u paskutin nusikaltim,
atsivelgia kaltininko asmenyb;, nusikalstam ketinim vykdymo laipsn, dalyvavimo darant nusikaltimus
pob!d ir kitas bylos aplinkybes. 3astarosiomis gali b!ti nusikaltimo padarymo motyvas, atsakomyb;
lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs ir kt.
Neabe&otina, kad asmens pripainimas pavo&ingu re%idyvu paliktas teismo diskre%i&ai dl to, kad ymiai
grietesni tokio sprendimo teisiniai padariniai. (eismo diskre%ini gali padidinimas individuali"uo&ant bausm;
teigiamai vertintinas nusikalstamumo preven%i&os poi!riu, nes atsivelgimas asmenybs psi%2ologines,
moralines savybes, nusikaltim padariusio asmens %2arakteristik, sudaro palankesnes prielaidas
nepageidau&amo, nusikalstamo elgesio progno"ei ir individualiai preven%i&ai.
3ripaintas pavo&ingu re%idyvistu asmuo negali b!ti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir
nukent&usia&am susitaikius )K DG straipsnio 7 dalis*, &am neabe&otinai gresia sunkesns laisvs atmimo
bausms atlikimo slygos, &ei &is tokia bausme bus vl nuteistas )K I8 straipsnio D dalis*, skiriant bausm; u
nau&ai padaryt tyin nusikaltim, pavo&ingam re%idyvistui skiriama grietesn nei straipsnio sank%i&o&e u
padaryt nusikaltim nustatytos laisvs atmimo bausms vidurkis bausm )K I9 straipsnis*. 3astarosios
taisykls iimtis, tai K 97 straipsnis. (iktina, kad pavo&ingam re%idyvistui nebus pritaikytas bausms
vykdymo atid&imas )K HI straipsnis*. e to, kaip &au buvo minta, pavo&ingas re%idyvistas negali b!ti
lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeiiant
velnesne )K HH straipsnis*. 3aprastai pavo&ingiems re%idyvistams netaikoma amnesti&a. Laliausiai,
pavo&ingiems re%idyvistams bet kurio nuteisimo u padaryt nusikaltim atve&u ilgesnis nei kitiems asmenims
teistumo terminas.
Neabe&otina, kad kai kurie i ivardint baudiam& teisini padarini sietini ir su re%idyvistais, taiau vis vien
pavo&ingiems re%idyvistams &ie yra sunkesni.
Kalbant apie slygas, kurios turi tak asmens pripainimui pavo&ingu re%idyvistu, b!tina atkreipti dmes tai,
kad, skirtingai nei re%idyvo atve&u, negali b!ti atsivelgiama teistumus u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar
b!damas &aunesniu nei atuoniolika met, taip pat usieny&e padarytus nusikaltimus, u kuriuos .ietuvos
:espublikos baudiamie&i statymai atsakomybs nenumato )K 7H straipsnio F dalis*. Ciuo aspektu svarbu
atkreipti dmes tai, kad .ietuvos ir atitinkamos usienio valstybs normos, nustatanios atitinkam veik
nusikalstamum, bus lyginamos taikant veik abipusio baudiamumo slyg in abstrakto. 4avaime suprantama,
kad neatsivelgiama ir neatsargius nusikaltimus bei nusikaltimus, u kuriuos teistumas yra inyk;s ar
panaikintas.
6smens pripainimas pavo&ingu re%idyvistu netenka galios, kai K AH straipsnio nustatyta tvarka inyksta arba
panaikinamas teistumas. (eistumo inykimas sie&amas su K AH straipsny&e nustatyt teistumo termin
su&imu, o panaikinti pavo&ingam re%idyvistui )kaip ir kitiems teistum turintiems asmenims* teistum gali
teismas. Nepaisant to, kad K AH straipsnio H daly&e kiti nei teismas sub&ektai galintys panaikinti teistum
nenumatyti, bet klausim i!rint i teorinio tako, galima pasakyti, kad tai gali padaryti ir .ietuvos
:espublikos 4eimas priimdamas amnesti&os akt. 6pie teorin; tokio dalyko galimyb; kalbu todl, kad iki iolei
tokios praktikos nebuvo )Kasa%in byla Nr. 7K'9IGV788D*.
82 TEMA. BAU!IAM:": TEIS&S NORM: KONKUREN;I"A
(lausimai)
@. Norm konkuren%i&os samprata ir atsiradimo prieastys. audiamosios teiss norm konkuren%i&a ir
norm koli"i&a.
7. audiamosios teiss norm konkuren%i&os r!ys.
D. endrosios ir spe%ialiosios norm konkuren%i&a ir &os veikimas.
F. 4pe%iali& norm konkuren%i&a ir &os veikimas.
I. #isumos ir dalies norm konkuren%i&a bei &os veikimas.
1. /orm konkuren!ijos samprata ir atsiradimo prieastys. Baudiamosios teiss norm konkuren!ija ir
norm koli,ija.
4voka konkuren%i&a )lot. concurrere ' prieikai susidurti* baudiamosios teiss teori&o&e varto&ama tada, kada
konkreti ob&ektyvio&e tikrov&e pasireikusi pavo&inga veika gali b!ti kvali$ikuo&ama bent &au pagal dvi
baudiamo&o statymo normas. (aiau i vis tam atve&ui tinkani norm turi b!ti parenkama viena. (ai
lengva pasakyti, bet sunku padaryti.
6ikinantis norm konkuren%i&os klausim, svarbu atkreipti dmes tokios situa%i&os prieastis. #is pirma,
atkreiptinas dmesys tai, kad vystantis baudiamiesiems statymams priimamos nau&os normos, kurios gali
b!ti susi&usios ir su &au galio&aniomis. Kitaip tariant, sigalio&us atitinkamai baudiama&ai teisinei normai,
vienas ir tas pats visuomeninis santykis tam tikra apimtimi b!na reguliuo&amas keliomis baudiamosiomis
teisinmis normomis.
Kartais statym leid&as smoningai sukuria norm konkuren%i&, tuo pabrdamas vienok ar kitok veikos
pavo&ingumo laipsn, kartu atitinkamai ispr;sdamas ir bausms klausim )pv"., K @DI straipsnio @ daly&e
nustatyta baudiamo&i atsakomyb u paprast sunk sveikatos sutrikdym, kai tuo tarpu K @D8 straipsnio 7
dalimi &i taip pat nustatyta. (aiau skirtingai nei pirmuo&u atve&u, K @D8 straipsnio 7 daly&e numatyti
atsakomyb sunkinantys poymiai. >eigu atitinkamo&e pavo&ingo&e veiko&e K @D8 straipsnio 7 daly&e esantys
poymiai )bent vienas* nenustatomi, tai reikia taikyti @D8 straipsnio @ dal*.
Cis pavy"dys tik vienas i daugelio, tad svarbu painti ne tik tokias paprastas, bet ir kiek sudtingesnes norm
konkuren%i&os taisykles.
(aiau engiant ingsn svarbu atkreipti dmes norm konkuren%i&os ir norm koli"i&os santyk.
3aymtina, kad tam tikri autoriai norm konkuren%i&os klausim anali"uo&a norm koli"i&os problemos
kontekste. (okiu atve&u apie norm konkuren%i& kalbama kaip apie spe%iali norm koli"i&os r!.
#ertinant pastar& po"i%i& reikia pasakyti, kad norm konkuren%i&os ir norm koli"i&os klausimai yra tarp
sav;s glaudiai susi&;, bet tapatinti & nereikt. 6ntra vertus, negalima i svok ir prieinti, nes apie norm
koli"i& galima kalbti tuomet, kai &au ispr;stas norm konkuren%i&os klausimas.
Norm koli"i&os ir norm konkuren%i&os savitumai b!t tokie+
@* koli"ins normos yra tokios, kurios prietarau&a viena kitai. 3rietaravimas gali atsirasti, pavy"diui,
tuomet, kai tam paiam klausimui sureguliuoti dar galio&a ir senas statymas, ir &au priimtas nau&as. Bsant
norm konkuren%i&ai tokio prietaravimo nra. 6bi normos galio&a savarankikai ir savarankikai gali b!ti
)omeny&e turima tai, kad taikoma sprendiant kvali$ikavimo klausim* taikomos.
7* norm koli"i&os ir norm konkuren%i&os skirtumas yra tas, kad norm koli"i&a sukuriama statym
leid&ams nekokybikai dirbant. Bsant norm konkuren%i&ai tarp galio&ani statym &okio prietaravimo nra.
Klausimas, koki norm reikia prilaikyti, ikyla tik tada, kada padaroma konkreti nusikalstama veika. Norm
konkuren%i&os atve&u, skirtingai nei norm koli"i&os atve&u, negalima kelti abstraki norm taikymo klausim,
o reikia aikintis, kuri norma taikytina iam atve&ui. 6tsivelgiant nusikalstamos veikos ypatumus, norm
konkuren%i&os atve&u turi b!ti pritaikyta arba viena, arba kita baudiamo&i teisin norma.
Kitaip tariant, vis pirma, galima teigti, kad norm koli"i&os klausim privalo ispr;sti statym leid&ai, o
norm konkuren%i&os klausim sprendia )pagal kompeten%i&a* ikiteisminio tyrimo pareig!nas, prokuroras ar
teis&as. Laliausiai, norm konkuren%i&os problema yra sudtingesn u norm koli"i&os problem.
Kalbant apie norm konkuren%i&, svarbu atkreipti dmes tai, kad siekiant iriti atitinkam problem, reikia
sugebti inarplioti persipynusius bylos $akto ir teiss klausimus. (ai padaryti tinkamai padeda baudiam&
statym imanymas bei teism praktikos ino&imas.
2. Baudiamosios teiss norm konkuren!ijos r+ys.
Norm konkuren%i&os klausimo sprendimas tiesiogiai priklauso nuo norm konkuren%i&os r!ies, kurios
atsiradim apsprendia skirtingas nusikalstamos veikos sudties konstravimas. Bsm ta, kad statym leid&ai
baudiama&ame statyme vienas nusikalstamos veikos sudtis konstruo&a panaudodamas bendresnius poymius,
kitas ' spe%i$inius, siauresnius. ? b!na ir toki atve&, kada K straipsniuose nusikalstam veik sudtys
konstruo&amos taip, kad &os apima dvi kituose K normose apraytas sudtis, kas duoda visikai nau&
nusikalstamos veikos sudt.
6tsivelgiant tai, kas pasakyta, galima iskirti ias baudiam& teisini norm konkuren%i&os r!ys+
@* bendrosios ir spe%ialiosios norm konkuren%i&aJ
7* spe%iali& norm konkuren%i&aJ
D* visumos ir dalies norm konkuren%i&a.
Kiekvienai i i norm konkuren%i&os r!i veikti yra su$ormuluotos spe%i$ins taisykls, kuri ino&imas
palengvina nusikalstam veik kvali$ikavimo klausim sprendim.
3. Bendrosios ir spe!ialiosios norm konkuren!ija ir jos *veikimas.
endrosios ir spe%ialiosios norm konkuren%i&a yra tuomet, kai vienai pavo&ingai veikai gali b!ti pritaikytos dvi
normos, kuri viena yra bendra, o kita spe%iali. 4prendiant bendrosios ir spe%ialiosios norm konkuren%i&os
veikimo klausim, vis pirma, b!tina nustatyti kiekvienos konkuruo&anios normos pob!di. Kitaip tariant,
b!tina sau atsakyti klausim, kuri i vertinam norm yra bendra, kuri ' spe%iali.
Nustatant normos pob!d, reikia turti omeny&e, kad toks norm santykis yra reliatyvus. Bsm ta, kad norma yra
spe%iali arba bendra ne apskritai, o tik kitos konkreios normos atvilgiu. (ai reikia, kad kiekvieno&e
spe%ialio&e normo&e turi b!ti visi bendrosios normos poymiai. (uo tarpu spe%ialio&i norma turi turti ypating,
tik iai normai b!ding poymi. 6ntai aunamo&o ginklo grobime )K 7IF straipsnis* yra visi vagysts )K
@HG straipsnis* arba plimo )K @G8 straipsnis* poymiai. (aiau aunamo&i ginklo grobimas yra spe%iali
vagysts arba plimo sudtis dl darant atitinkam veik pavo&un pastatytos vertybs )visuomens saugumas*
didesnio vertingumo.
Nustaius, kad dvi ar daugiau norm tarpusavy&e konkuruo&a, reikia isiaikinti, kuri i & taikytina. (eism
praktika ir baudiamosios teiss teori&a laikosi tokios taisykls, kad esant bendrosios ir spe%ialiosios norm
konkuren%i&ai taikoma spe%ialio&i norma. (uomet bendro&i norma yra lyg ir re"ervin tiems atve&ams, kurie
neapimti spe%ialiosios normos.
(okios ivados pagrindas yra tai, kad i bendrosios normos iskiriant spe%iali& norm, statym leid&ai
ireikia savo poi!ri iuo klausimu atitinkamo&e nusikalstamo&e veiko&e &is iskyr spe%ial atve&i ir norm,
kuri &am turi b!ti pritaikyta. 4pe%ialiosios normos pritaikymas duoda ymiai tikslesn teisin padarytos
pavo&ingos veikos vertinim )kvali$ikavim*.
Kalbant bendrosios ir spe%ialiosios norm konkuren%i&os tema, b!tina atkreipti dmes tai, kad kartu ios
normos gali b!ti pritaikytos tik tuo atve&u, kada padaromi kelios nusikalstamos veikos )nusikalstam veik
pakartotinumas*. 6ntai asmuo u piktnaudiavim )K 77G straipsnis )bendra norma* ir atskirai u
kyininkavim )K 77I straipsnis )spe%iali norma* gali b!ti teisiamas tuomet, kai vien kart &is kyininkavo, o
po kurio laiko piktnaudiavo tarnyba.
endrosios ir spe%ialiosios norm konkuren%i&a gali b!ti ne tik tarp dvie& skirtinguose straipsniuose idstyt
norm, bet ir tarp vieno straipsnio skirting dali. (uomet viena dalis turs bendr&, antra ' spe%ial& pob!d.
(ai taip vadinama konkuren%i&a tarp pagrindins )konstitu%ins* ir kvali$ikuotos sudties. Ciuo atve&u kaip
pavy"dys gali b!ti paprasto )K @7A straipsnio @ dalis* ir kvali$ikuoto )K @7A straipsnio 7 dalis* nuudymo
sudtys.
(aigi, bendrosios ir spe%ialiosios norm konkuren%i&a veikiama taip+ kiekviena spe%iali norma turi prioritet
prie bendr& norm.
. 'pe!ialij norm konkuren!ija ir jos *veikimas.
(am tikrais atve&ai baudiam& statym anali" leidia pastebti, kad tam tikrais atve&ais su bendr&a norma
konkuruo&a ne viena, o kelios spe%ialios normos, kurios skirtingai nei pirmu atve&u tarpusavy&e yra lygiaverts.
(okiu atve&u taip pat ikyla norm taikymo klausimas kuri pasirinkti< (oki situa%i& ir yra spe%iali&
norm konkuren%i&a.
Lalima iskirti kelis spe%iali& norm konkuren%i&os atve&us.
#is pirma bendrosios normos atvilgiu tarpusavy&e gali konkuruoti normos su sunkinaniomis )kvali$ikuota
sudtis* ir lengvinaniomis )privilegi&uota sudtis* aplinkybmis. (uomet reikia ispr;sti klausim, kuri sudt
taikyti kvali$ikuot ar privilegi&uot<
4prendiant i problem, reikia vadovautis taisykle, kad kai konkuruo&a normos su lengvinaniomis ir
sunkinaniomis aplinkybmis, prioritetas atiduodamas normai su lengvinaniomis aplinkybmis.
Cios taisykls veikimo pavy"diu gali b!ti nuudym kriminali"uo&ani norm anali". K numatytos kelios
nuudym r!ys+ paprastas nuudymas )K @7A straipsnio @ dalis*, kvali$ikuotas nuudymas )K @7A
straipsnio 7 dalis* ir privilegi&uoti nuudymai )K @D8 ir @D@ straipsniai*. Msivai"duokime, kad motina nuudo
savo k tik gimus k!dik dl gimdymo nulemtos b!senos. 4prendiant klausim dl kvali$ikavimo, svarbu
turti omeny&e kelis momentus. #iena vertus, nau&agimio nuudymas )K @D@ straipsnis* yra privilegi&uota
nuudymo sudtis, kita vertus nau&agimis yra maametis, o maameio nuudymas turt b!ti
kvali$ikuo&amas kaip kvali$ikuotas nuudymas. (ad susiduriama su spe%iali& norm konkuren%i&a, kuri
sprendiant pirmumas turi b!ti teikiamas privilegi&uotai nuudymo sudiai )K @D@ straipsnis*. Kitaip tariant,
pirmenyb teikiama lengvinantiems, o ne kvali$ikuo&antiems nusikalstamos veikos sudties poymiams.
4pe%iali& norm konkuren%i&a taip pat bus, kai viename baudiamo&o kodekso straipsny&e yra numatytos
kelios skirtingo sunkumo kvali$ikuotos sudtys. (ai tokie atve&ai, kai greta pagrindins sudties yra dalys,
numatanios kvali$ikuotas sudtis. 3avy"diui, plimo straipsnis )K @G8 straipsnis* susideda i tri& dali.
3irmo&i K @G8 straipsnio dalis yra pagrindin )kvali$ikuota* sudtis, o K @G8 straipsnio @ ir 7 dalys
kvali$ikuotos sudtys. e to, K @G8 straipsnio 7 dalis yra sunkesn nei K @G8 straipsnio @ dalis. 1l to, kad
kiekviena paskesn K @G8 straipsnio dalis, numatanti kvali$ikuot plim, nurodo vis nau&us poymius, gali
susidaryti kai kuri sunkum kvali$ikuo&ant veikas. 3avy"diui, organi"uota grup plimo b!du pagrobia turt
panaudo&ant aunam& ginkl. (ad kyla klausimas, kaip kvali$ikuoti toki veik<
4prendiant atitinkam dilem gali kilti noras inkriminuoti abi K @G8 straipsnio dalis )omeny&e turima antro&i
ir treio&i dalis*.
Lali b!ti, kad tokiu atve&u atsiras norini aukiau aprayt veik kvali$ikuoti i sutapties, taiau toks noras
tikrai b!t neteisingas. =a maiausiai &is nesiderint su logika, o galiausiai kirstsi su prin%ipu non bis in
idem.
!tent dl i prieasi nusistov&usi taisykl, kad kiekvienas labiau atsakomyb; sunkinantis poymis apima
visus kitus ' maiau pavo&ingus. (ai reikia, kad &eigu tarpusavy&e konkuruo&a kelios to paties straipsnio dalys,
numatanios skirtingas kvali$ikuo&anias sudtis, tai turi b!ti taikomos tos, kurios numato labiausiai pavo&ing
sudt.
(aigi apibendrinant idstytas mintis, galima padaryti bendr ivad, kad veiko&e esant keliems skirtingiems
atsakomyb; sunkinantiems poymiams, nurodytiems vairiose baudiamo&o statymo straipsnio dalyse, veika
turi b!ti kvali$ikuota pagal t dal, kuri numato pavo&ingiausi veikos apib!dinim. (aiau nusikalstam veik
pakartotinumo )realio&i sutaptis* atve&u b!tina inkriminuoti visas asmens padarytas nusikalstamas veikas ir
&okios kalbos apie norm konkuren%i& iuo aspektu b!ti negali.
". 0isumos ir dalies norm konkuren!ija bei jos *veikimas.
#isumos ir dalies norm konkuren%i&os ypatumas tas, kad kelios veik atitinkanios normos sutampa
nevienodai. #iena norma i veik atitinka visapusikai, o kitos ' tik i dalies. >eigu panagrintume tok
nusikaltim kaip iaginimas )K @G8 straipsnis*, taipastebtume, kad &is gali b!ti apib!dintas kaip keli
nusikaltim sutaptis+ lytinis santykiavimas )K @HG straipsnis*, smurto panaudo&imas arba grasinimas &
panaudoti, ko pasko&e gali b!ti padaromas atitinkamas sveikatos sutrikdymas )pv"., K @DG straipsnis* bei
neteistas laisvs atmimas )K @F9 straipsnis*. (aiau i straipsni suma neparodo visos plimo esms. >
daug isamiau apib!dina b!tent K @G8 straipsnis)plimas*.
Kad geriau suprastume i norm konkuren%i&os r!. galime & palyginti su bendrosios ir spe%ialiosios norm
konkuren%i&a.
endrosios ir spe%ialiosios norm konkuren%i&ai b!dinga tai, kad+
@. dvi ar daugiau norm numato baudiam& atsakomyb; u padaryt veikJ
7. viena norma atitinka veik bendrais bruoais, kitos )spe%ialiosios* pabria ios veikos spe%i$inius
bruousJ
D. spe%ialio&i norma atitinka veik tiksliausiai, nes atspindi ne tik ios veikos bendrus bruous, bet ir
ypatumusJ
F. normos dl savo apimties yra tarpusavy&e pavaldiosJ
#isumos ir dalies norm konkuren%i&ai b!dinga tai, kad+
@. dvi ar daugiau norm numato atsakomyb; u padaryt veikJ
7. bendra norma apima vis veikJ kitos normos atitinka kvali$ikuo&amos veikos dalisJ
D. bendro&i norma atitinka veik tiksliausiai, nes atskiras ios veikos dalis apib!dinanios normos
neirykina ios veikos spe%i$ikosJ
F. normos dl savo turinio yra tarpusavy&e pavaldios.
Cis palyginimas duoda pagrind su$ormuluoti bendr& visumos ir dalies konkuren%i&os veikimo taisykl;
esant problemai, turi b!ti taikoma bendra norma, nes &i atitinka visus padarytos veikos poymius.
(oks konkuren%i&os veikimo b!das gali b!ti paaikintas taip+ kaltininkas privalo atsakyti u vis neteist
veik, tiksliai atitinkani baudiamo&o statymo norm. Ciuo atve&u toks tikslumas pasiekiamas pritaikant
norm, kurio&e isamiai aprayti padarytos veikos poymiai.
#ystant tem, gali kilti problema dl to, ar atitinkam veik reikia kvali$ikuoti kaip visum, ar kaip sutapt<
Norint atsakyti klausim, b!tina isiaikinti, ar einantys i visum nusikaltimai yra maiau pavo&ingi.
>eigu bet kuri visumos dal sudarys sudtis, kuri gali b!ti vertinama kaip pavo&ingesn u i visum, &i negali
b!ti aprpta tokios visumos ir turi b!ti kvali$ikuota atskirai, t. y. pagal dvie& ar daugiau nusikalstam veik
sutapt.
6pibendrinant galima teigti, kad visuma paprastai yra pavo&ingesn u kiekvien atskirai paimt dal. >eigu bet
kuri einanti visum dalis gali b!ti laikoma pavo&ingesne ' tuomet &i kvali$ikuo&ama savarankikai.
Norint teisingai vertinti visumos ir dalies tarpusavio sveik reikia isiaikinti, kaip &os santykiau&a esant
ob&ektyviems nusikalstamos veikos sudties poymiams<
#ertybi atvilgiu visumos ir dalies konkuren%i&a gali pasitaikyti danai. Eia antrosios nusikalstamos veikos
vertyb yra tik sunkesn&e nusikalstamo&e veiko&e numatytos vertybs dalis. 3avy"diui, neatsargus gyvybs
atmimas )K @D7 straipsnis* yra tik dalis keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni
eksploatavimo taisykli paeidimas )K 7G@ straipsnis*. 6smuo, paeid;s eismo saugumo taisykles, ne tik daro
al eismo saugumui, bet ir moni gyvybei ar sveikatai, taip pat nuosavybei. (odl veika, kai paeidiami ie
ob&ektai ir atsiranda i norm konkuren%i&a, turi b!ti kvali$ikuo&ama pagal K 7G@ straipsn, nes &is isamiau
apib!dina padaryt nusikalstam veik. (okia pat tvarka isprendiama ir kai kuriuose kituose normose
numatyta vertybi konkuren%i&a.
#isumos ir dalies konkuren%i&a vertybs atvilgiu, pasireikia tuo, kad dalies vertyb yra pavaldi visumos
vertybei ir is isamiau atspindi nusikalstamos veikos esm;. 6tmintina, kad norm konkuren%i& vertybi
atvilgiu paprastai lydi konkuren%i&a ir kit nusikalstamos veikos sudties poymi atvilgiu.
Lana %2arakteringa konkuren%i&a yra tuomet, kai susiduriame su sudtinmis nusikalstamomis veikomis. (okiu
atve&u atitinkama nusikalstama veika gali sudaryti dal visumos. 3avy"diui, nesunkus sveikatos sutrikdymas
gali b!ti sudedamo&i plimo dalis.
4prendiant norm konkuren%i&os klausim reikia turti omeny&e, kad &i veikos poi!riu gali pasireikti
sekaniai+
@* veika, numatyta vieno&e normo&e, yra tik sudedamo&i dalis veikos, numatytos kito&e normo&eJ
7* nusikalstami padariniai, numatyti vieno&e normo&e, yra tik dalis padarini, numatyt kito&e normo&e )pv".,
sveikatos sutrikdymas esant kvali$ikuotam iaginimui*.
Bsant tokiai norm konkuren%i&ai b!tina taikyti t norm, kuri isamiau apib!dina pavo&ingos veikos turin ar
kilusius padarinius. 6nalogikais prin%ipais reikia vadovautis, kai sprendiame apie kit nusikalstamos veikos
sudties ob&ektyvi poymi )padarini, nusikalstamos veikos padarymo b!do* konkuren%i&os klausimus.
III skyrius. Nusikalstam veik padarymo teisins pasekms
83 TEMA. BAU!IAMO"I ATSAKOM0B& IR BAU!IAMO"I POLITIKA
(lausimai)
@. audiama&ame statyme numatyt veik padarymo teisini pasekmi bendra %2arakteristika.
7. (eismin )praktin* baudiamo&i politika .ietuvo&e po @AA8 met ir &os tenden%i&os.
D. audiamo&i atsakomyb.
F. 1vigubos atsakomybs problema .ietuvos teis&e
1. Baudiamajame *statyme numatyt veik padarymo teisini pasekmi bendra !@arakteristika.
7888 m. audiamasis Kodeksas numato dvi nusikalstamos veikos padarymo teisini padarini r!is+ @*
baudiam& atsakomyb; ir 7* atleidim nuo baudiamosios atsakomybs. 4avo ruotu baudiamo&i
atsakomyb galima dvie& atmain+ @* baudiamo&i atsakomyb su bausms paskyrimu ir vykdymu 7*
baudiamo&i atsakomyb su bausms paskyrimu, bet atleidimu nuo bausms.
6tleidus asmen nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs vieto&e bausms taikomos baudiamo&o ar
aukl&amo&o poveikio priemons, kurios nra bausm. Kai kuriais atve&ais baudiamo&o poveikio priemons
taikomos kartu su bausme.
6tskiras pavo&ingos veikos padarymo padarinys yra priveriamosios medi%ininio pob!dio priemons. >os
numatytos asmenims, kurie pavo&ing ir K numatyt veik padar b!dami nepakaltinamumo b!seno&e. Cios
priemons taikomos vieto&e baudiamosios atsakomybs ir nra nei bausms, nei baudiamo&o poveikio
priemons. (ai savarankikos teisins prigimties priemons. (aiau kadangi &os taikomos ryium su pavo&ingos
veikos, turinios visus nusikalstamos veikos ob&ektyviuosius poymius, padarymu, &as galima laikyti vienu i
pavo&ingos veikos padarymo padariniu , numatyt K.
3. Baudiamoji atsakomyb.
(erminas \baudiamo&i atsakomyb\ .ietuvos teiss teori&o&e bei baudiamo&o&e praktiko&e labai paplit;s ir
danai varto&amas terminas. =inimas &is ir galio&anio audiamo&o kodekso normose. Kartu greta
\baudiamosios atsakomybs\ termino .ietuvos baudiamo&o&e teis&e varto&amas \bausms\ terminas, kuris
taip pat danai varto&amas K baudiama&ai atsakomybei paymti.
3laiau iuo klausimu r.+
#.3iesliakas audiamosios atsakomyb samprata V.ietuvos aukt& mokykl mokslo darbai. (eis. (. @9'@.
@AG8. 3.@7'77.
#.3iesliakas Pgolovna&a otvetstvennost i osvobodeni&e ot nee.)rus kalba* =inskas, @AGG. p.I'@I
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7k'7G8'@AAA (eism praktika @AAA Nr. @7
(am kad isiaikinti kas slepiasi po terminu baudiamo&i atsakomyb mums b!tina i eils atsakyti iuos
klausimus. @. Kada baudiamo&i atsakomyb prasideda ir kada baigiasi 7. Koks baudiamosios atsakomybs
turinys. D. Koks &os santykis su kriminaline bausme. #isais iais klausimais tarybin&e baudiamosios teiss
teori&o&e buvo pareiktas labai platus nuomoni diapa"onas.
5eities momentas problemos sprendimui yra teiginys, kad baudiamo&i atsakomyb yra tiesiogiai sietina
su baudiamuo&u teisiniu santykiu ir nagrin&ama io teisinio santykio rmuose kaip baudiamo&o teisinio
santykio turinio sudtin dalis. 1arant nusikalstam veik atsiranda baudiamasis teisinis santykis. >au pati
nusikalstama veika yra teisinis santykis. 6ntai, ksindamasis kito asmens sveikat nusikaltlis savo veiksmais
reali"uo&a baudiamosios teiss normos dispo"i%i&, taigi sukelia teisin santyk. 1arydamas nusikalstam
veik asmuo kaip nusikaltimo sub&ektas sueina teisin santyk su nukent&usiuo&u, kuris yra antras io teisinio
santykio dalyvis. (ai taip vadinamas pirminis baudiamasis teisinis santykis, kurio sub&ektai yra kaltininkas ir
nukent&usysis. (aiau paeidus baudiamosios teiss norm t.y. padarius kaltininkui baudiama&ame statyme
numatyt veik, atsiranda dar ir antrinis baudiamasis teisinis santykis. 3astaro&o teisinio santykio dalykas
yra asmens, padariusio nusikalstam veik nustatymas, nusikaltimo poymi nustatymas &o veiko&e ir
isprendimas klausimo dl &o baudiamosios atsakomybs. Cis teisinis santykis atsiranda tarp asmens,
paeidusio baudiam& statym ir valstybs, kuriai atstovau&a kriminalins &usti%i&os institu%i&os. Kadangi
teisinis santykis turi savo turin, o turinys dalyvi teiss ir pareigos bei veiksmai, reali"uo&ant teises ir
pareigas, tai ir baudiamo&o teisinio santykio dalyviai turi tam tikras teises ir pareigas. audiamo&i
atsakomyb iame teisiniame santyky&e yra viena i asmens, padariusio nusikalstam veik pareig.
audiamo&i atsakomyb lieka kaltininko pareiga tol, kol o$i%ialiai nerodoma, &og asmuo i tikr& padar
nusikalstam veik ir toki pareig turi. Kadangi baudiamo&i atsakomyb susi&usi su esminiais mogaus teisi
apribo&imais, nustatyta spe%iali tvarka baudiamosios atsakomybs kaip pareigos buvimui nustatyti. Ci tvarka
sureguliuota baudiamo&o pro%eso statymais, kurie kodi$ikuoti audiamo&o pro%eso kodekse. 5kiteisminio
bylos tyrimo bei teisminio &os nagrin&imo esm ir paskirtis yra nustatyti $akt ar asmuo tikrai padar
nusikalstam veik, ar &is yra baudiama&ame teisniame santyky&e su valstybe ir turi pareig atsakyti pagal
baudiamuosius statymus. 5kiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrin&imo metu turi b!ti rodoma, kad is
asmuo padar nusikalstam veik ir i tikr& turi pareig atsakyti pagal baudiamuosius statymus.
audiamo&i atsakomyb prasideda nuo to momento, kai asmuo paeidia baudiamosios teiss norm.
Kalbant apie baudiam& atsakomyb; reikia paymti, kad baudiamo&o teisinio santykio rmuose
baudiamo&i atsakomyb praeina dvi stadi&as. 3irmo&o&e teisinio santykio stadi&o&e baudiamo&i atsakomyb yra
asmens padariusio nusikalstam veik, pareiga b!ti patrauktam baudiamo&on atsakomybn sutinkamai su
statymu. audiamo&i atsakomyb pasireikia kaip pareiga tol, kol nra o$i%ialiai rodyta, &og asmuo toki
pareig turi.
(eiss taikymo aktas, nustatantis pareigos buvim yra teismo apkaltinamasis nuosprendis. !tent nuo
apkaltinamo&o nuosprendio primimo momento prasideda antra baudiamosios atsakomybs stadi&a'
baudiamosios atsakomybs reali"avimo stadi&a, &i pradedama reali"uoti, asmuo laikomas patrauktu
baudiamo&on atsakomybn. e abe&o praktiko&e galimi atve&ai, kai baudiamo&i atsakomyb nra reali"uo&ama
ir lieka tik kaip asmens pareiga. audiamie&i statymai ino senaties institut. 4utinkamai su senaties
normomis, asmuo netraukiamas baudiamo&on atsakomybn, &ei su&o baudiama&ame statyme numatytos
apkaltinamo&o nuosprendio primimo senaties slygos. 3agaliau baudiamo&i atsakomyb gali b!ti
nereali"uo&ama teissaugos institu%i& nuoi!ra. 6ntai, K numato atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
institut. Kaltininkas esant tam tikroms slygoms gali b!ti atleidiamas nuo pareigos atsakyti u padaryt veik
priimant o$i%ialu teiss taikymo akt. 6ntai, asmuo, padar;s nusikaltim gali b!ti atleidiamas nuo
baudiamosios atsakomybs dl kaltininko ir nukent&usio&o susitaikymo )K DGstr.*, arba perduodant & pagal
laidavim )KF8 str.*. 6ntai, nepilnametis, padar;s nesunk nusikaltim sutinkamai su K AD straipsniu gali
b!ti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs pakeiiant & priveriamosiomis aukl&amo&o pob!dio
priemonmis, &ei &is nusikaltim padar pirm kart, pripaino kalt;, atlygino padaryt al ar susitar dl &os
atlyginimo ir yra pagrindo manyti, kad &is ateity&e laikysis statym, nepadarys nau&o nusikaltimo.
audiamo&i atsakomyb realiai pradedama reali"uoti, kaltininkas pradeda Qneti0 baudiam& atsakomyb
nuo apkaltinamo&o nuosprendio primimo momento. (aiau atkreiptina dmesys, kad tokia ivada yra ilgo
teori&os ir praktikos vystymosi re"ultatas. Net iki RR amiaus pabaigos .ietuvos baudiamo&o&e teis&e
baudiamo&i atsakomyb )t.y. &os reali"avimas* buvo sie&ama ne su teismo nuosprendio primimu, bet su
baudiamuo&u pro%esiniu asmens, tariamo padarius nusikaltim, patraukimo kaltinamuo&u momentu iki
apkaltinamo&o nuosprendio primimo ir kardom& pro%esinio pob!dio poveikio priemoni taikymu tiriant
byl iki teismo. (erminas Qpatraukimas kaltinamuo&u0 buvo tapatinamas su terminu Qpatraukimas
baudiamo&on atsakomybn0. (oks poi!ris buvo itin paplit;s tarybin&e baudiamo&o&e ir baudiamo&o pro%eso
teis&e. (ok poi!r baudiam& atsakomyb; dst ir kai kurie .ietuvos teisininkai. 1e&a, toks baudiamosios
atsakomybs supratimas prietaraut vienai i prin%ipini baudiam& statym nuostat, kad nusikaltimo
sudtis yra vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrindas.
(oks baudiamosios atsakomybs supratimas prietaravo vienai i prin%ipini nuostat, tvirtint .:
Konstitu%i&os D@ straipsny&e ir u$iksuot K 7 str. F d., kad tik pripaintas kaltu nusikalstamos veikos
padarymu asmuo gali atsakyti pagal baudiam& statym. Kaltu asmen pripasta tik teismas. (uo tarpu pagal
anksiau galio&us 3K kaltinamuo&u asmen pripaindavo ir kardomsias priemones skirdavo ikiteisminio
tyrimo pareig!nai. 3ripainus patraukim kaltinamuo&u baudiamosios atsakomybs reali"avimo pradia mes
susidursime su problemomis, &ei vliau byla bus nutraukta dl rodym tr!kumo ar asmuo vliau teismo bus
iteisintas. (okiu atve&u reiks pripainti, kad asmuo neteistai buvo patrauktas baudiamo&on atsakomybn.
(aigi teiss taikymo aktas, konstatuo&antis nusikaltimo sudties buvim ir pakankam pagrind traukti asmen
baudiamo&on atsakomybn, yra teismo apkaltinamasis nuosprendis. (aip klausym isprend ir .ietuvos
6ukiausio&o (eismo plenarin sesi&a, savo ivad pagrsdama iais argumentais. W@X
(aiau koks baudiamosios atsakomybs turinys. (erminas baudiamo&i atsakomyb &ungia savy&e tris
elementus. 3irmas b!tinas baudiamosios atsakomybs elementas ir &os neivengiamas palydovas yra asmens
pasmerkimas valstybs vardu ireikiamas apkaltinama&ame nuosprendy&e, pripastant asmen kaltu padarius
nusikalstam veik numatyt K. 6pkaltinamasis teismo nuosprendis yra vienintel pro%esin baudiamosios
atsakomybs reali"avimo $orma. e apkaltinamo&o nuosprendio nra baudiamosios atsakomybs.
audiamo&i atsakomyb pradedama gyvendinti ar, kitais odiais tariant, asmuo laikomas patrauktu
baudiamo&on atsakomybn tik nuo apkaltinamo&o nuosprendio paskelbimo momento. 6pkaltinamasis
nuosprendis yra pirmas ir pagrindinis baudiamosios atsakomybs elementas. e nuosprendio nra ir negali
b!ti baudiamosios atsakomybs.
6ntras ir stipriausiai veikiantis baudiamosios atsakomybs elementas yra bausm. (aigi terminas
\baudiamo&i atsakomyb\ yra daug platesnis u \bausms\ termin. ausm yra tik vienas i baudiamosios
atsakomybs element, sudtini dali. audiamo&i atsakomyb, be bausms paskyrimo ir vykdymo, dar
numato ir asmens pasmerkim valstybs vardu u baudiama&ame statyme numatytos veikos padarym,
priimant apkaltinam& nuosprend, bei teistum.
ausm yra tik vienas i baudiamosios atsakomybs element. (aiau i kitos puss, reikia atkreipti dmes,
kad bausm nra b!tinas baudiamosios atsakomybs palydovas. 5r @A9@ met baudiamie&i statymai, ir nau&as
K numato kelias baudiamosios atsakomybs reali"avimo $ormas+ a* baudiam& atsakomyb; su bausms
paskyrimu ir atlikimu )pilna baudiamo&i atsakomyb* ir b* baudiam& atsakomyb; su atleidimu nuo
bausms atlikimo )atleidimas nuo bausms*.
(reias baudiamosios atsakomybs elementas, &os sudtin dalis yra asmens teistumas. (eistumo termino
laikotarpiu asmuo dar vis yra baudiamuosiuose teisniuose santykiuose su valstybe ir &am padarius nau&
nusikalstam veik asmeniui suteikiamas re%idyvisto ar pavo&ingo re%idyvisto statusas ir teismai turi atsivelgti
tai skirdami bausm; .
(aigi baudiamo&i atsakomyb tai asmens padariusio nusikalstam veik pareiga, kilusi dl nusikalstamos
veikos padarymo, b!ti patrauktam baudiamo&on atsakomybn+ t.y. b!ti teismo pasmerktam valstybs vardu,
priimant apkaltinam& nuosprend, atlikti bausm; ir turti teistum.
W@X (eism praktika @AAA Nr.@7 p. D7@
. $vi-ubos atsakomybs problema &ietuvos teisje
Nors paodiui Qnon bis in idem0 reikia' ne du kartus u t patW@X, tarptautiniuose ir vidaus teiss aktuose is
prin%ipas veriamas kiek siauriau. Buropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konven%i&os H 3rotokolo F
straipsny&e, kuris pavadintas Qteis neb!ti persekio&amam ar baudiamam du kartus0 teigiama, kad Qniekas
negali b!ti persekio&amas ar baudiamas baudiam&a tvarka pagal vienos ir tos paios valstybs statymus u
nusiengim, u kur &is &au buvo galutinai iteisintas ar nuteistas sutinkamai su tos valstybs teise ir
baudiamuo&u pro%esu.0W7X
.ietuvos :espublikos Konstitu%i&os D@ str. I d. teigiama, kad niekas negali b!ti baudiamas u vien
nusikaltim antr kart.WDX K 7 str. 9 d. teigiama, kad niekas negali b!ti baudiamas u t pai nusikalstam
veik antr kart.WFX
(aigi atkreiptinas dmesys, &og kaip Konven%i&a taip ir .ietuvos Konstitu%i&a bei statymai nedraudia
dvigubos teisins atsakomybs aplamai. >ie draudia tik dvigub baudim. (odl non bis in idem prin%ipo
teisingas vertimas lietuvi kalb turt skambti Qnegalima du kartus bausti u t pat0. Nubaudimas kaip
teisinio reguliavimo metodas b!tingas baudiama&ai , administra%inei, drausminei atsakomybei. (uo tarpu
%ivilins teiss reguliavimo metodas %ivilinei atsakomybei nepripasta baudimo. -ivilins atsakomybs tikslas
ne nubausti, o atstatyti paeist teis;.
$vi-uba baudiamoji atsakomyb u t pa7i nusikalstam veik.
.ietuvos statymai labai aikiai pasisako dl dvigubos baudiamosios atsakomybs u t pai nusikalstam
veik. K 7 str.9 d. aikiai sako, kad niekas negali b!ti baudiamas u t pai nusikalstam veik antr kart.
(ai reikia, kad &ei asmuo u padaryt nusikalstam veik buvo pripaintas kaltu .ietuvos :espublikos
teismo nuosprendiu, pakartotinai u t pai veik &is negali b!ti pripaintas kaltu ir nubaustas. (iesa, tai
neapima atve&u, kai auktesnis teismas keiia nuosprend 3K numatytais pagrindais ar panaikinus nuosprend
apelia%ine ar kasa%ine tvarka, byla perduodama nagrinti 5 instan%i&os teismui i nau&o. Ciuo atve&u 5 instan%i&os
teismas nau& nuosprend gali priimti tik auktesniam teismui panaikinus emesns instan%i&os teismo
nuosprend. (odl dvigubos baudiamosios atsakomybs u tapai veik panaiais atve&ais nebus. (aiau
praktiko&e pasitaiko, kad asmenys .ietuvos teism kelis kartus nuteisiami u t pat nusikaltim. (okie atve&ai
gali pasitaikyti tada, kai byl tiria ir nagrin&a panaiu laiku keli skirtingi teismai.
Ui!rkite .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7k'I9'@AAA
Ur. .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7K'IA8'788@
Baudiamoji ir administra!in atsakomyb u t pa7i veik.
3raktiko&e ne taip &au retai pasitaiko atve&, kai asmuo padar;s statymo numatyt veik i pradi
patraukiamas administra%inn atsakomybn, o vliau dl to paties $akto keliama baudiamo&i byla. !na ir
atvirkiai, kai asmen pripainus kaltu padarius nusikaltim &is vliau dl to paties $akto nubaudiamas
administra%ine nuobauda. 6r non bis in idem prin%ipas galio&a tik baudiamo&o&e teis&e ir tik baudiama&ai
atsakomybei, ar non bis in idem prin%ipas galio&a ir u baudiamosios teiss rib.
1vigubos baudiamosios ir administra%ins atsakomybs problemos u t pai veik sprendimui .ietuvo&e
reikming impuls dav 7888 8I 7D .ietuvos 6ukiausio&o (eismo septyni teis& kolegi&os nagrinta >.4.
kasa%in bylaWIX. Ci byla buvo vienas i esmini post!mi teisminei praktikai plaiau taktuoti prin%ip non
bis in idem. .ietuvos 6ukiausiasis (eismas teisingai nustat, kad asmens nubaudimas administra%ine
nuobauda ir kriminaline bausme u t pat teiss paeidim paeidia Qnon bis in idem0 prin%ip. 6nalogikai i
problema sprendiama kit Buropos valstybi teisin&e praktiko&e. Kartu reikia priminti, kad Buropo&e
baudiamo&i teis suprantama plaiau negu .ietuvo&e. Buropos teis baudiamosios teiss s$erai priskiria ir
m!s vadinam& administra%ini teiss paeidim teis;. audiamo&i teis apima visas veikas, u kurias
baudiamaW9X.
Kartu reikia paymti, kad praktiko&e ne bet koks dvigubas baudimas pripastamas non bis in idem prin%ipo
paeidimu.WHX
4varbi reikm; sprendiant klausim dl dvigubos baudiamosios ir administra%ins atsakomybs suvaidino 4.
N. byla, kuri kasa%ine tvarka nagrin&o .ietuvos 6ukiausias teismas dl Ciauli miesto apylinks teismo
788@ m. gruodio I d. nuosprendio ir Ciauli apygardos teismo audiam& byl skyriaus teis& kolegi&os
7887 m. gruodio @A d. nutarties. Ciauli miesto apylinks teismo 788@ m. gruodio I d. nuosprendiu 4. N.
nuteistas pagal @A9@ m. K @F@ str. 7 d. laisvs atmimu vieneriems metams ir eiems mnesiams. 3ritaikius
.ietuvos :espublikos 7888 m. balandio @@ d. statymo Q1l amnesti&os akto0 @ str. @ d. @ p., 4. N. nuo
paskirtos bausms atleistas. Ciauli apygardos teismo audiam& byl skyriaus teis& kolegi&os 7887 m.
gruodio @A d. nutartimi, nuteisto&o apelia%inis skundas atmestas.
Kasa%iniu skundu nuteistasis pra panaikinti Ciauli miesto apylinks teismo 788@ m. gruodio I d.
nuosprend ir Ciauli apygardos teismo 7887 m. gruodio @A d. nutart ir baudiam& byl nutraukti. #ienas i
kasatoriaus argument liet dvigubos atsakomybs negalimumo prin%ipo paeidim. Kasa%inis skundas buvo
tenkintas ir byl nutraukta. .ietuvos 6ukiausiasis (eismas patenkino skund ir teismo nuosprendis ir
paskesns nutartys naikintinos ir baudiamo&i byla nutrauktina dl Buropos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi konven%i&os H protokolo F str. paeidimo.WGX
W@X la%k]s .a/ 1i%tionary. 4i^t2 ed. 4t.3aul.=inn. _est 3ublis2ing. @AA8 3. @8I@
W7X Buropean -onvention on Ouman :ig2ts as amended by 3roto%ol No.@@Buropean (reaty series No.I
WDX .: Konstitu%i&a . #ilnius @AA7.
WFX #alstybs inios, 7888 Nr. GA ' 7HF@
WIX .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7K'77G'7888
W9X Ur. 3laiau #.3iesliakas Bkonominiai nusikaltimai #akar Buropos valstybi ir >6# teis&e. VV.ietuvos
poli%i&os akademi&os mokslo darbai. (.@. @AAD. 3.F8'F@
WHX .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7K'D8F'7888, .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla
7K DHD '7888
WGX .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7k'D77'788D
84 TEMA. At)eidimas <u* ,audiam*si*s atsa(*my,=s.
(lausimai)
@. 6tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs samprata ir skiriamie&i poymiai.
7. 6tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos ir pagrindai.
D. 6tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!ys.
F. 6tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!i klasi$ika%i&a.
I. 6tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs teisiniai padariniai.
9. 6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs kai veika prarado pavo&ingum
H. 6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl maareikmikumo.
G. 6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl susitaikymo.
A. 6tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs esant atsakomyb; lengvinani aplinkybi
@8. 6tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs dl laidavimo.
@@. Nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs.
@7. 6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo aktyviai pad&o atskleisti organi"uotos grups
ar nusikalstamo susivieni&imo nari padarytas nusikalstamas veikas
1. %tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs samprata ir skiriamieji poymiai.
6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra savarankikas nusikalstamos veikos padarymo padarinys, kurio
esm tame, kad asmuo padar;s nusikalstam veik atleidiamas nuo t teisini padarini, kurie sudaro
baudiamosios atsakomybs turin. 6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs ' tai asmens, padariusio
nusikalstam veik atleidimas nuo &o pasmerkimo valstybs vardu o$i%ialiai pripastant & kaltu nusikalstamos
veikos padarymu ir priimant apkaltinam& nuosprend, atleidimas nuo bausms paskyrimo ir nuo teistumo.W@X
6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs tai atleidimas nuo vis padarini, kurie sudaro baudiamosios
atsakomybs turin kartu pamus.
6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs kaip savarankikas baudiamosios teiss institutas
%2arakteri"uo&amas tam tikais poymiais, kurie skiria & nuo kit panai institut, kaip antai atleidimo nuo
bausms ir aplinkybi, alinani baudiam& atsakomyb; institut. Cie skiriamie&i poymiai yra ie+
6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs neatsie&amai susi&;s su nusikalstamos veikos padarymu.
Nusikalstamos veikos padarymas yra preliminari atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs taikymo slyga.
6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs kaip ir visa baudiamo&i teis tampriai susi&;s su nusikalstama
veika. Kadangi atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra vienas i nusikalstamos veikos padarymo
padarini, apie asmens atleidim nuo baudiamosios atsakomybs galima kalbti tik tuo atve&u, &ei yra padaryta
nusikalstama veika. e abe&o nusikalstama veika turi b!ti ne tik kakieno manymu padaryta, bet ir ikiteisminio
tyrimo metu ar teisme turi b!ti nustatytas vis nusikalstamos veikos sudties poymi buvimas kaltininko
padaryto&e veiko&e. 6tleisti nuo atsakomybs galima tik tok asmen, kuris turi pareig b!ti patrauktas
baudiamo&on atsakomybn. (a pareiga atsiranda dl nusikalstamos veikos. >ei asmuo nepadar nusikalstamos
veikos, &am neatsirado pareiga b!ti patrauktam baudiamo&on atsakomybn, taigi nra nuo ko &o atleisti. (aigi
vis nusikalstamos veikos poymi konstatavimas yra b!tina preliminari slyga spr;sti tokio asmens
baudiamosios atsakomybs ar atleidimo nuo &os klausim. >ei asmuo padar pavo&ing veik, taiau &o&e nra
vis b!tin asmens baudiama&ai atsakomybei nusikalstamos veikos poymi )pv". asmuo padar veik be
kalts ar pripastamas nepakaltinamu* nra kalbos apie atleidim nuo baudiamosios atsakomybsW7X.
Nekeliamas klausimas dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir tais atve&ais, kai asmuo padar
$ormaliai statymo draudiam veik, bet &o&e yra aplinkybi, alinani baudiam& atsakomyb; ) b!tino&i
gintis, b!tinasis reikalingumas ar kitos baudiam& atsakomyb; alinanios aplinkybs.
(eisme nusprendus asmen atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, asmuo nra neiteisinamas, taigi
iteisinamasis nuosprendis nepriimamas, kaip tai daroma nenustaius nusikalstamos veikos sudties.
W@X 3laiau r. #.3iesliakas Pgolovna&a otbetstv%ennost i osvobodeni&e ot ne&e. =insk @AGA
W7X Ur. .ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato 788@ 89 @I nutarimas Q1l teism praktikos atleidiant
nepilnameius nuo baudiamosios atsakomybs ir skiriant &iems priveriamsias aukl&amo&o pob!dio
priemones ir apibendrinimo apvalga ' (eism praktika 788@ Nr. @I
2. %tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs sly-os ir pa-rindai.
#eikos, turinios nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo poymi padarymas nra nei b!tina slyga, nei
pagrindas taikyti atleidim nuo baudiamosios atsakomybs. Nusikalstamos veikos poymi buvimas yra
pagrindas traukti asmen baudiamo&on atsakomybn, o ne atleisti nuo &os. 6tleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs susi&;s su statyme nustatyt slyg ir pagrind buvimu. 6tleidimui nepakanka vien tik prokuroro
ar teismo nuoi!ros, t.y. sub&ektyvios ivados, kad netikslinga asmen traukti baudiamo&on atsakomybn.
4prendimas dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs galimas tik esant statyme numatyt slyg ir
pagrind visumai.
:eikia skirti atleidimo slygas ir atleidimo pagrindus. %tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos tai
$ormal!s statyme numatyti reikalavimai, kuri buvimu sitikin; prokuroras ar kaltinamasis turi teis; teikti
praym dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs. 6tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos
paprastai lieia padarytos veikos pavo&ingum ir kaltininko asmenyb;. (aiau 6tleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs slyg buvimas dar nra pakankamas pagrindas teismui priimti sprendim dl asmens atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs. (eismas atsisako atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs esant
statyme numatytoms slygoms, bet nesant statyme numatyto pagrindo. 3agrindas paprastai sie&amas su
bausms tiksl pasiekimu be baudiamosios atsakomybs, su teismo sitikinimu, kad asmuo nedarys nau&
nusikalstam veik C1D .
6tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos ir pagrindai statym leid&o $ormuluo&ami spe%ialiose K
straipsniuose, skirtuose atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs. K numatyta visa eil atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs r!i. Kiekvienai atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!iai statym
leid&as $ormuluo&a atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygas ir pagrindus. >ie $ormuluo&ami K
straipsni, numatani atleidim nuo baudiamosios atsakomybs dispo"i%i&ose. 4lygos paprastai lieia
padarytos nusikalstamos veikos %2arakteristik ir asmens padariusio nusikalstam veik %2arakteristik. 6ntai,
K AD straipsnis numato, kad ias nepilnameio atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygas ir pagrindus
@* nepilnametis padar neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, 7* nusikaltim padar pirm
kart D* nukent&usio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paalino
padaryt turtin; al arba pripaintas ribotai pakaltinamu, arba pripaino savo kalt; ir gailisi padar;s
nusikalstam veik arba yra kit pagrind manyti, kad nepilnametis laikysis statym ir nedarys nau&
nusikalstam veik.
(aiau eil&e straipsni atleidimas nuo baudiamosios atsakomyb sie&amas tik su slygomis,
lieianiomis padarytos nusikalstamos veikos %2arakteristik, o pagrindai nenurodomi. 6ntai K D9 straipsnis
leidia taikyti atleidim, &ei veik prarado pavo&ingum. K DH straipsnis suteikia teismui teis; atleisti nuo
baudiamosios atsakomybs asmen dl nusikalstamos veikos maareikmikumo, &ei @* padaryta
nusikalstam veika $ormaliai ir turi kurios nors baudiamo&o statymo numatytos veikos poymi, bet dl
maareikmikumo nra pavo&inga.
(ai dar vienas esminis io instituto bruoas. 6smenys atleisti nuo baudiamosios atsakomybs nra
teismo nuteisiami. Nors & atvilgiu gali b!ti priimamas nuosprendis, bet nuosprendiu byla nutraukiama. (aigi
ie asmenys &ie neturi teistumo b!tino&o baudiamosios atsakomybs bruoo.
5 kitos puss reikia paymti, kad atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs nra ir asmens, padariusio
nusikalstam veik, iteisinimas. 6smuo iteisinamas, kai nra nusikalstamos veikos sudties ar yra kit
aplinkybi alinani baudiam& atsakomyb;. (okiais atve&ais teismas priima iteisinam& nuosprend ir tai
nra atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs.
Kartu paymtina, kad atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra asmens kompetetingo taikyti
atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, t.y. teismo teis. Net ir esant visiems statyme numatytiems
pagrindams teismas gali netaikyti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, &ei &is prieina ivados, kad nra
pagrindo manyti &og kaltininkas ateity laikysis statym ir nedarys nau& nusikalstam veik, t.y. atleidimu nuo
baudiamosios atsakomybs bus pasiekti bausms tikslai.
W@X .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7k'DH7'788F
3. %tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r+ys.
K bendro&o&e daly&e numatytos ios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!ys+ @.6tleidimas nuo
baudiamosios atsakomybs, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavo&ingum ) K D9 straipsnis*. 7.
6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo )K DH straipsnis*. D.
6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukent&;s asmuo susitaiko )K DG straipsnis*.
F. 6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi )K DA straipsnis* I.
6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo aktyviai pad&o atskleisti organi"uotos grups ar
nusikalstamo susivieni&imo nari padarytas nusikalstamas veikas )K DA'@ straipsnis.* 9. 6tleidimas nuo
baudiamosios atsakomybs pagal laidavim )K F8 straipsnis*. H. Nepilnameio atleidimas nuo
baudiamosios atsakomybs )K AD straipsnis*.
7. e to K spe%ialio&o&e daly&e yra numatytos dar keturios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!ys. @.
K @@F straipsnio D dalis numato atleidim nuo baudiamosios atsakomybs asmens, kuris dalyvavo
smoksle siekiant padaryti valstybs perversm, &eigu &is savo noru valstybs institu%i&ai suteik svarbi
in$orma%i& apie rengiam valstybs perversm. 7. K 77H straipsnio F dalis numato atleidim nuo
baudiamosios atsakomybs asmens u papirkim, &eigu kyio i &o buvo reikalau&ama, provokuo&ama &
duoti ir &is, pasi!l;s, paad&;s ar dav;s ky, nedelsdamas apie tai prane teissaugos institu%i&ai arba ky
&is pasi!l, paad&o ar dav su teissaugos institu%i&os inia. D. K 7IA straipsnio D dalis numato atleidim
nuo baudiamosios atsakomybs asmens, kuris savo noru kreipsi sveikatos priei!ros staig dl
medi%inos pagalbos ar kreipsi valstybs institu%i& nordamas atiduoti neteistai pasigamintas, gytas,
laikytas be tikslo platinti narkotines ar psi%2otropines mediagas. (oks asmuo atleidiamas nuo
baudiamosios atsakomybs u vartot ar atiduot narkotini ar psi%2otropini mediag gaminim,
gi&im ir laikym. F. K 7A@ straipsnio 7 dalis numato atleidim nuo baudiamosios atsakomybs
usienieio, neteistai atvykusio .ietuvos :espublik turint tiksl pasinaudoti prieglobsio teise. =into
straipsnio D dalis numato usienieio atleidim nuo baudiamosios atsakomybs , &eigu &is neteistai per&o
.: valstybs sien, turdamas tiksl i .ietuvos :espublikos teritori&os neteistai pereiti trei&
valstyb;, &ei &is nustatyta tvarka isiuniamas valstyb;, i kurios teritori&os neteistai per&o .ietuvos
:espublikos valstybs sien, arba valstyb;, kurios pilietis &is yra.
. %tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r+i klasi5ika!ija.
#isas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!is galime suskirstyti beslygines ir slygines atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs r!is. Bsant beslyginms atleidimo r!ims, atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs negali b!ti panaikintas ir asmuo negali b!ti u ankiau padaryt veik traukiamas baudiamo&on
atsakomybn, net &ei &is padaro nau& nusikalstam veik. K numato ias atleidimo beslygines atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs r!is+ kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavo&ingum )K D9 str* ,
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikalstamos veikos maareikmikumo )K DH str.*,
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi )K DA str*, nepilnameio
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs. )K AD str.*
Kelios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!ys yra numatytos K spe%ialio&o&e daly&e.
6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukent&;s asmuo susitaiko )K DG str.* ir
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim )K F8 str.* priklauso slygini atleidimo r!i
grupei. (ai reikia, kad asmeniui atleistam nuo baudiamosios atsakomybs teismas ar statymas kelia tam
tikrus reikalavimus, kuri nevykdymas gali slygoti atleidimo pan.
". %tleidimo nuo baudiamosios atsakomybs teisiniai padariniai.
Nors atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs gali b!ti taikomas teismo nuosprendio pagrindu, &is
neutraukia asmeniui teistumo. &ei asmuo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs padaro nau& tyin
nusikaltim, &is nelaikomas re%idyvistu K 7H straipsnio prasme. >ei asmuo atleidiamas nuo baudiamosios
atsakomybs taikant beslygines atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!is, padarius &am vliau nau&
nusikalstam veik, &is bus laikoma pirm kart teisiamu asmeniu. (aiau kai kuriais atve&ais &ei asmuo
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs esant slyginiam atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs ir &is
nevykdo teismo ar statymu nustatyt slyg, baudiamo&i byla gali b!ti atnau&inta ir asmuo gali b!ti patrauktas
baudiamo&on atsakomybn u veik, dl kurios &is buvo nuo baudiamosios atsakomybs atleistas. (oki
galimyb; numato K DG ir F8 straipsniai.
Kitais atve&ais )K D9, DH, AD str.* sprendimas atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs negali b!ti
panaikintas.
6smeniui atleistam nuo baudiamosios atsakomybs vieto& baudiamosios gali b!ti taikomos baudiamo&o
poveikio ar aukl&amo&o priemons. (oki galimyb; numato K 9Hstr. ar G7 str. 4utinkamai su K 9H
str.nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms atleistam pilnameiui asmeniui gali b!ti skiriamos
ios baudiamo&o poveikio priemons+ @* udraudimas naudotis spe%ialia teiseJ 7* turtins alos
atlyginimas ar paalinimasJ D* nemokami darbaiJ F* moka nukent&usi nuo nusikaltim asmen $ondJ
Nepilnameiui atleistam nuo baudiamosios atsakomybs pagal K AD str. teismas taiko vien ar kelias
K G7 str. numatytas aukl&amo&o poveikio priemones+ @* sp&imJ 7* turtins alos atlyginim arba &os
paalinimJ D* nemokamus aukl&amo&o pob!dio darbusJ F* atidavim tvams ar kitiems $i"iniams ar
&uridiniams asmenims, kurie r!pinasi vaikais, ugdyti ir prii!rtiJ I* elgesio apribo&imJ Cias priemones
teismas taiko priimdamas sprendim dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs. 6ukl&amo&o priemoni
skyrimas teismui yra privalomas.
audiamo&o pro%eso kodeksas nenumato, kad asmeniui atleistam nuo baudiamosios atsakomybs tuo
paiu nuosprendiu ar nutartimi taikomos kitos )%ivilinio ar administra%inio poveikio* priemons.
?. %tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojin-um.
K D9 straipsnis nustato, kad padar;s nusikalstam veik asmuo atleidiamas nuo baudiamosios
atsakomybs, &eigu teismas pripasta, kad iki bylos nagrin&imo teisme is asmuo ar &o padaryta veika dl
aplinkybi pasikeitimo tapo nepavo&ingi. Cis straipsnis numato dvi slygas, kuri buvimas tako&a teismo
sprendim+ @* a*padaryta veika prarado pavo&ingum arba b* asmuo padar;s nusikalstam veik prarado
pavo&ingum , 7* tai vyko dl aplinkybi pasikeitimo .
3avo&ingum gali prarasti tam tikra nusikalstamos veikos r!is arba konkreiomis aplinkybmis kaltininko
padaryta veika. #isais atve&ais svarbu , kad tai vykt dl aplinkybi pasikeitimo. (am tikros nusikalstamos
veikos r!is pavo&ingum gali prarasti tik dl aplinkybi, susi&usi su valstybs politiniu, ekonominiu ar kitokiu
vystymusi. (okiais atve&ais statym leid&as atsivelgdamas pasikeitusias aplinkybes turt panaikinti
nusikalstamos veikos nusikalstamum. (aiau po aplinkybi pasikeitimo, statymo leid&as turi vertinti
pasikeitim pob!d ir & tak nusikalstamos veikos pavo&ingumui. ? tam reikia laiko. (odl galimi atve&ai, kai
veika prarado pavo&ingos veikos pob!d, taiau statym leid&as dl &os dar nepasisak ir neprim statymo,
kuriuo panaikint veikos nusikalstamum. (okiu atve&u klausimo sprendimas atiduodamas teismo rankas.
(okie atve&ai, kai veika praranda pavo&ingum pasitaiko ne danai. (ai b!na susi&; su esmingais pasikeitimais
valstyb&e.
Kaip &au minta pavo&ingum prarasti gali ir konkreti asmens padaryta veika. 6ntai asmuo neteistai
ikirto medius tam tikro&e teritori&o&e. (aiau ikiteisminio tyrimo metu paaik&o , kad yra patvirtintas detalusis
ios teritori&os planas, pagal kur &o&e vyks statybos ir mediai bus ikirsti. (okiu atve&u teismas konstatuos, kad
padaryta veika prarado pavo&inguma, nors veikos r!is neteistas medi kirtimas lieka pavo&inga.
=. %tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo
K DH straipsnis numato ,kad padar;s nusikaltim asmuo gali b!ti teismo atleistas nuo baudiamosios
atsakomybs, &eigu dl padarytos alos dydio, nusikaltimo dalyko ar kit nusikaltimo poymi ypatum
veika pripastama maareikme.
Klausimas dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs gali b!ti keliamas tik padarius nusikaltim. 1l
baudiamo&o nusiengimo negali kilti klausimo dl &o maareikmikumo, kadangi baudiam& nusiengim
pavo&ingumas ir taip maas.W@X.
Klausimas dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal K DH straipsn gali b!ti keliamas ir toli
grau ne dl vis nusikaltim padarymo. >ei K straipsnis greta nusikaltimo numato ir baudiamo&o
nusiengimo sudt, veika negali b!ti pripainta maareikm ir asmuo atleistas nuo baudiamosios
atsakomybs. (aiau &ei greta nusikaltimo sudties u padaryt veik numatyta administra%in atsakomyb,
padarytas nusikaltimas gali b!ti pripaintas maareikmiu.
>ei K straipsnis dispo"i%i&o&e numato tik nusikaltimo sudties poymius, vis pirma reikia atsivelgti koki
vertyb; pasiksino kaltininkas. Negali b!ti pripastami maareikmiais nusikaltimai asmens gyvybei ir
sveikatai.
>ei nusikaltimo sudtis yra materiali ir padarini poymis su$ormuluotas panaudo&ant vertinam& kriteri& )pv".
ymi ala, sunk!s padariniai* tokia veika taip pat negali b!ti pripainta maareikm. >ei teismas laiko, kad
padaryta ala nra ymi, daroma ivada, kad nra nusikaltimo sudties ir asmuo iteisinamas, o ne atleidiamas
nuo baudiamosios atsakomybs.
>ei nusikaltimo sudtis $ormali, sprendiant nusikaltimo maareikmikumo klausim daniausiai praktiko&e
atsivelgiama nusikaltimo dalyko ypatumus. (aiau nusikaltimo dalyko negalima vertinti atitrauktai nuo
baudiamo&o statymo saugom vertybi, kuria nor&o paeisti kaltininkas.
Ciuo klausimu papildomai i!rkite+
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7K'78IV788HJ
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7K'HA@V788F
W@X .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7K'7GDV788I
E. %tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjAs asmuo susitaiko
K DG straipsnis numato asmens padariusio nusikalstam veik atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
galimyb;, kai kaltininkas ir nukent&;s asmuo susitaiko. 6smuo, padar;s nusikalstam veik gali b!ti
teismo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, &eigu &is @* padar baudiam& nusiengim, neatsarg arba
nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, 7* prisipaino padar;s nusikalstam veik ir D* savu noru
atlygino ar paalino $i"iniam ar &uridiniam asmeniui padaryt al arba susitar dl ios alos atlyginimo ar
paalinimo, ir F* susitaik su nukent&usiuo&u asmeniu arba &uridinio asmens arba valstybs institu%i&os
atstovu. (aigi yra keturios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos. Mstatymas reikalau&a vis keturi
slyg buvimo. (aiau sprendimo primimui slyg nepakanka be slyg turi b!ti teisinis pagrindas, kuris
pateisina teismo sprendim dl asmens atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs. >is su$ormuluotas taip+
teismui yra pagrindo manyti, kad &is nedarys nau& nusikalstam veik.
3irma slyga reikalau&a, kad b!t padarytas baudiamasis nusiengimas, neatsargus arba nesunkus ar
apysunkis tyinis nusikaltimas. 3adarius sunk ar labai sunk nusikaltim atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs dl susitaikymo negalimas. (odl sprendiant atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
klausim svarbu tinkamai kvali$ikuoti padaryt veik.
6ntra slyga reikalau&a prisipainimo padarius nusikalstam veik. 3risipainimas padarius nusikalstam veik
yra atsakomyb; lengvinant aplinkyb pagal K 98 straipsnio.
(reia slyga lieia savu noru atlyginim ar paalinim $i"iniam ar &uridiniam asmeniui
padarytos alos arba susitarim dl ios alos atlyginimo ar paalinimo. Mstatymas nereikalau&a, kad ala b!t
pilnai atlyginta iki sprendimo dl atleidimo nuo atsakomybs primimo. (aiau &ei &i neatlyginta, turi b!ti
raytinis susitarimas dl &os atlyginimo ar apie tai paymta teismo posdio protokole. 3ageidautina, kad b!t
nustatytas alos atlyginimo terminas.
Ketvirta slyga reikalau&a kaltininko susitaikymo su nukent&usiuo&u asmeniu arba &uridinio asmens atstovu.
4usitaikymas gali vykti ir kaltininko ir nukent&usio&o ini%iatyv.
Ciuo klausimu papildomai i!rkite
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7k'DH7'788F
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7K'@@HV788I

Kaip pasakyta K DG straipsny&e sprendimo primimui be pamint slyg b!tinas pagrindas' yra pagrindas
manyti, kad &is nedarys nau& nusikalstam veik. Ur. .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7K'
@7DV7889
K DG straipsnio 7 daly&e pasakyta, kad io straipsnio @ daly&e numatytais pagrindais negali b!ti atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs re%idyvistas, pavo&ingas re%idyvistas, taip pat asmuo, kuris anksiau &au buvo
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaip susitaik;s su nukent&usiu asmeniu, &eigu nuo susitaikymo
dienos iki nau&os veikos padarymo pra&o maiau nei ketveri metai. (aigi tam tikros asmen kategori&os negali
b!ti atleistos nuo baudiamosios atsakomybs net ir esant visoms slygoms ir pagrindams. (odl prokurorams
ir teismams svarbu nustatyti mintas aplinkybes.
Kaip &au anksiau minta i atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!is yra slygin vieneri met
laikotarpy&e skaiiuo&ant nuo teismo sprendimo primimo asmeniui keliamos tam tikro slygos. >os yra dvi @*
per laikotarp nedaryti nau& nusikalstam veik 7* vykdyti teismo patvirtint susitarim dl alos
atlyginimo slyg ir tvarkos.
>eigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal io straipsnio @ dal, @* per
vienerius metus padar baudiam& nusiengim ar neatsarg nusikaltim arba teismas gali panaikinti
sprendim dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir spr;sti dl tokio asmens baudiamosios
atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas. >eigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs
pagal io straipsnio @ dal, per vienerius metus padar nau& tyin nusikaltim, ankstesnis sprendimas
atleisti nuo baudiamosios atsakomybs nusto&a galioti ir sprendiama dl tokio asmens baudiamosios
atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas.
F. %tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra len-vinan7i aplinkybi
4utinkamai su K DA straipsniu asmuo, teismo motyvuotu sprendimu gali b!ti atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs, &eigu+ @* &is padar baudiam& nusiengim arba neatsarg nusikaltim 7*
mint nusikalstam veik &is padar &is pirm kart D* yra ne maiau kaip dvi io kodekso IA straipsnio @
daly&e numatytos atsakomyb; lengvinanios aplinkybs, F* nra atsakomyb; sunkinani aplinkybi.
Cios atleidimo nuo baudiamosios atsakomyb r!ies ypatumas yra tame, kad &i gali b!ti taikoma tik
padarius baudiam& nusiengim ar neatsarg nusikaltim. >i netaikoma u tyinius nusikaltimus.
Mstatymas reikalau&a, kad nusikalstama veika turi b!ti padaryta pirm kart. Nusikalstamos veikos
padarym pirm reikia skirti nuo kitos panaios svokos , asmuo teisiamas pirm kartQ. Nusikaltimo
padarymas pirm kart reikia, kad asmuo pirm kart teisiamas, pirm kart sto&a prie teism kaip
kaltinamasis. e to papildomai reikalau&ama, kad asmuo padar tik vien nusikalstam veik. >ei asmuo padar
kelias nusikalstamas veikas, tik dl pirmos veikos &is gali b!ti laikomas asmeniu, pirm kart padariusiu
nusikalstam veik. 1l pakartotini veik &is &au neatitinka io statymo reikalavimo.
(reia ir ketvirta atleidimo slyga reikalau&a nustatyti ne maiau kaip dvi io kodekso IA straipsnio @ daly&e
numatytas atsakomyb; lengvinanias aplinkybes ir neturi b!ti nustatyta atsakomyb; sunkinani aplinkybi.
6tkreiptinas dmesys, kad teismas spr;sdamas dl asmens atleidimo nuo baudiamosios atsakomyb pagal
K straipsn negali remtis aplinkybmis, nenumatytomis K IA straipsnio @ daly&e. >ei teismas
vadovaudamasis K IA straipsnio 7 dalimi pripains atsakomyb; lengvinani aplinkyb; $aktori, kuris
nenumatytas K IA straipsnio @ daly&e, &is negals ia aplinkybe motyvuoti atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs.
Ciuo klausimu papildomai i!rkite baudiamo&i byla Nr. 7K'FDHV788H
1>. %tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pa-al laidavim
Ci atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r! numato KF8 straipsnis.6tleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs pagal laidavim galimas tik esant tam tikroms slygoms ir pagrindams. Mstatymas reikalau&a
penki slyg b!vimo KF8 straipsnio nuostat taikymui.
>os yra ios+ @* asmuo padar nusikalstam veik pirm kart, 7* padaryta veika yra baudiamasis
nusiengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyinis nusikaltim, D* yra asmens, kuris vertas
teismo pasitik&imo, praymas perduoti kaltinink &o atsakomybei pagal laidavim. F* visikai pripaino
savo kalt; ir gailisi padar;s nusikalstam veik, ir I* bent i dalies atlygino ar paalino padaryt al
arba sipareigo&o & atlyginti, &eigu &i buvo padaryta. e ivardyt slyg teismas turi nustatyti pagrind
atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs. >is $ormuluo&amas taip+ teismas turi pagrindo manyti, kad asmuo
visikai atlygins ar paalins padaryt al, laikysis statym ir nedarys nau& nusikalstam veik ir &o
atleidimas atitiks bausms tikslams. Net &ei yra nustatytos visos slygos kaltinink atleisti nuo baudiamosios
atsakomybs, bet teismas daro ivad, kad tokiu b!du nebus pasiekti bausms tikslai, priimamas
apkaltinamasis nuosprendis ir asmeniui skiriama bausm. 6tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra
teismo teis. (ai reikia, kad 5 instan%i&os teismui atsisakius atleisti asmen nuo baudiamosios atskarybs ir
tinkamai motyvavus savo sprendim, auktesns instan%i&os teismas neturt pakeisti tokio sprendimo.
Cios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!ies ypatumas, kad turi b!ti ratikas asmens, kuris sutinka
laiduoti u kaltinink, kad &is vykdys visas &am keliamas slygas praymas. (oks asmuo vadinamas
laiduoto&u. .aiduoto&as gali b!ti kaltininko tvai, artimie&i giminaiiai ar kiti teismo pasitik&imo verti
asmenys. (eismas, priimdamas sprendim, atsivelgia laiduoto&o asmenines savybes ar veiklos pob!d ir
galimyb; daryti teigiam tak kaltininkui.
.aidavimas gali b!ti paskirtas su ustatu arba be &o. C klausim sprendia teismas atsivelg;s padarytos
veikos pob!d, kaltininko asmenyb; bei laiduoto&o asmenyb;. Pstatas tai tam tikra pinig sum , kuri
laiduoto&as turi mokti teismo depo"itin; sskaita. >os dyd nustato teismas. 3raydamas perduoti asmen
pagal laidavim su ustatu, laiduoto&as sipareigo&a mokti teismo nustatyto dydio ustat. 6tsivelgdamas
laiduoto&o asmenines savybes ir &o turtin; padt, teismas nustato ustato dyd arba sprendia dl atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim be ustato. Pstatas grinamas pasibaigus laidavimo
terminui, &eigu asmuo, u kur buvo laiduota, per teismo nustatyt laidavimo termin nepadar nau&os
nusikalstamos veikos.
.aidavimo terminas nustatomas nuo vieneri iki tre& met. Konkret laidavimo termin nustato teismas 3er
laikotarp laiduoto&as turi teis; atsisakyti laidavimo. 6tsisakymo prieastys gali b!ti vairios. Ciuo atve&u
teismas, atsivelgdamas laidavimo atsisakymo prieastis, sprendia dl ustato grinimo, taip pat
dl asmens baudiamosios atsakomybs u padaryt nusikalstam veik, kito laiduoto&o paskyrimo ar
asmens atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs. >ei laiduoto&as atsisako savo $unk%i& dl to, kad asmuo
u kur &is laidavo nepateisino &o pasitik&imo, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs gali b!ti
panaikintas. >eigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, laidavimo metu padar
nau& baudiam& nusiengim ar neatsarg nusikaltim, teismas gali panaikinti sprendim atleisti nuo
baudiamosios atsakomybs ir spr;sti dl io asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas
veikas. >eigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, laidavimo metu padar
nau& tyin nusikaltim, ankstesnis sprendimas atleisti & nuo baudiamosios atsakomybs nusto&a galioti
ir sprendiama dl io asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas.
11. /epilname7io atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs
K AD straipsnis numato, kad nepilnametis, pirm kart padar;s neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin
nusikaltim, teismo gali b!ti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, &eigu &is+ @* nukent&usio asmens
atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paalino padaryt turtin; al arba 7*
pripaintas ribotai pakaltinamu, arba D* pripaino savo kalt; ir gailisi padar;s nusikalstam veik arba yra
kit pagrind manyti, kad nepilnametis laikysis statym ir nedarys nau& nusikalstam veik.
(aigi teismas turi nustatyti tris slygas, kuri buvimas suteikia teis; atleisti nepilnamet padarius nusikalstam
veik nuo baudiamosios atsakomybs. >os yra tokios.
@* asmuo padar baudiam& nusiengim ar neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim
7* nusikalstam veik &is padar pirm kart
D* be to &is a* @* nukent&usio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba
paalino padaryt turtin; al arba 7* pripaintas ribotai pakaltinamu, arba
D* pripaino savo kalt; ir gailisi padar;s nusikalstam veik arba F* yra kit pagrind atleisti & nuo
baudiamosios atsakomybs
Yra pagrindo manyti, kad nepilnametis laikysis statym ir nedarys nau& nusikalstam veik.
(eismas, atleid;s nepilnamet nuo baudiamosios atsakomybs io straipsnio @ daly&e numatytais pagrindais,
skiria &am io kodekso G7 straipsny&e numatytas aukl&amo&o poveikio priemones.
12. %tleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo aktyviai padjo atskleisti or-ani,uotos -rups
ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas

K DA
@
straipsnis numato, kad asmuo, tariamas dalyvav;s organi"uotai grupei ar nusikalstamam
susivieni&imui darant nusikalstamas veikas arba priklaus;s nusikalstamam susivieni&imui, gali b!ti atleistas
nuo baudiamosios atsakomybs, &eigu &is prisipaino dalyvav;s darant toki nusikalstam veik ar
priklaus;s nusikalstamam susivieni&imui ir aktyviai pad&o atskleisti organi"uotos grups ar nusikalstamo
susivieni&imo nari padarytas nusikalstamas veikas.
Cio statymo nuostatos tikslas stimuliuoti kov su organi"uotu nusikalstamumu, skatinti toki nusikaltim
atskleidim, net ir suteikiant nusikaltliams tam tikras lengvatas dl & baudiamosios atsakomybs.
Mstatymas $ormuluo&a tokias tris atleidimo slygas+ @. asmuo, tariamas dalyvav;s organi"uotai grupei ar
nusikalstamam susivieni&imui darant nusikalstamas veikas arba priklaus;s nusikalstamam susivieni&imui, 7*.
&is prisipaino dalyvav;s darant toki nusikalstam veik ar priklaus;s nusikalstamam susivieni&imui ir D*
aktyviai pad&o atskleisti organi"uotos grups ar nusikalstamo susivieni&imo nari padarytas nusikalstamas
veikas. (eismas gali atleisti nuo baudiamosios atsakomybs tik esant visoms trims slygoms. 6r laikyti
asmens parodymus prisipainimu dalyvavus organi"uotai grupei ar nusikalstamam susivieni&imui darant
nusikalstam veik ar priklausius nusikalstamam susivieni&imui sprendia teismas, atsivelgdamas
kaltinamo&o parodym reikm; rodant &o dalyvavim daromuose nusikaltimuose. (aiau ypatinga reikm
teikiama ar kaltinamo&o parodymai pad&o patraukti baudiamo&on atsakomybn kitus organi"uotos grups ar
nusikalstamo susivieni&imo narius ir ukirsti keli tolesnei grups veiklai.
(aiau atleidimas taikomas ne visiems organi"uotos grups ar nusikalstamo susivieni&imo nariams. 6tleidimas
netaikomas asmeniui, kuris dalyvavo tyia nuudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudiamosios
atsakomybs &au buvo atleistas, taip pat organi"uotos grups ar nusikalstamo susivieni&imo organi"atoriui ar
vadovui.
8' TEMA. BAUSM&S S2VOKA IR PASKIRTIS
(lausimai)
@. ausmi ir baudiamo&o poveikio priemoni bendra %2arakteristika.
7. ausms samprata.
D.ausms tikslai )paskirtis*.
1.Bausmi ir baudiamojo poveikio priemoni bendra !@arakteristika.
7888 m. audiamasis Kodeksas u veikos, turinios nusikalstamos veikos poymius, padarym numato
sekanias poveikio priemones+ bausmes, baudiamo&o poveikio priemones, aukl&amo&o poveikio priemones,
priveriamsias medi%inos priemones. #isas ias priemones gali skirti teismas asmeniui, padariusiam
baudiamo&o statymo numatyt pavo&ing veik. (aiau statymas numato skirtingas & skyrimo slygas ir
padarinius. ausms skiriamos asmenims, patrauktiems baudiamo&on atsakomybn, t.y. teismo nuteistiems
asmenims u nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo padarym. audiamo&o poveikio priemons paprastai
skiriamos asmenims, teismo atleistiems nuo bausms ar atleistiems nuo baudiamosios atsakomybs, taiau kai
kurios baudiamo&o poveikio priemons gali b!ti skiriamos ir kartu su bausme. 6ukl&amo&o poveikio
priemons paprastai skiriamos atleidus asmen nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs. 3riveriamosios
medi%inos priemons skiriamos asmenims, padariusiems baudiamo&o statymo numatyt pavo&ing veik ir
teismo pripaintiems nepakaltinamais.
2. Bausms samprata.
ausms terminas varto&amas tik baudiamo&o&e teis&e. >okia kita teiss aka nenaudo&a bausms
termino. P administra%inius teiss paeidimus skiriamos administra%ins nuobaudos, u drausminius'
drausmins nuobaudos, u %ivilins teiss paeidimus %ivilinio poveikio priemons.
K F@ straipsnio @ dalis pateikia bausms apibrim. ausm yra valstybs prievartos priemon,
skiriama teismo nuosprendiu nusikaltim ar baudiam& nusiengim padariusiam asmeniui. (aigi bausm '
tai valstybs taikoma prievartos priemon. (ai pirmas bausms poymis. ausm taikoma nepriklausomai nuo
kaltininko ar kit baudiamo&o pro%eso dalyvi nor. (eismas nesitaria nei su kaltininku, nei su nukent&usiuo&u
dl bausms skyrimo, neprao & sutikimo ar patarimo, o vadovau&asi baudiamo&o kodekso nuostatomis.
ausm tai asmens nubaudimas. Nubaudime yra bausms esm. Nubaudimas yra antras bausms skiriamasis
poymis, atribo&antis & nuo kit teisino poveikio priemoni. ausm skiriama tik teismo. (ai treias svarbus
bausms poymis. >okia kita institu%i&a neturi teiss nubausti mogaus, padariusio nusikalstam veik. (ai tik
valstybs $unk%i&a, kuri reali"uo&a teismas. ausm skiriama valstybs ' .ietuvos :espublikos vardu. (ai
ketvirtas bausms poymis, kuris nurodo vie bausms pob!d ir valstybs pasmerkim kaltininko poelgio.
ausm skiriama tik teismo apkaltinamuo&u nuosprendiu. (ai penktas bausms poymis. 6pkaltinamasis
nuosprendis vienintel bausms skyrimo pro%esin $orma. Cetas bausms skiriamasis poymis susi&;s su
bausm skyrimo pagrindais. ausm skiriama tik dl nusikalstamos veikos padarymo. Negalima skirti bausms
dl administra%inio teiss paeidimo, drausminio nusiengimo ar %ivilinio delikto padarymo. (aiau galima
prieinga situa%i&a, kai dl nusikalstamos veikos padarymo baudiam& ir baudiamo&o pro%eso statym
numatyt tvarka vieto&e bausms kaltininkui skiriamos kitos statym numatytos teisinio poveikio priemons.
Kai kurios poveikio priemons gali b!ti skiriamos kartu su bausme, taiau negali b!ti dvigubo nubaudimo.
3agaliau bausms paskyrimas utraukia kaltininkui tam tikrus neigiamus padarinius atlikus bausm;, o b!tent
teistum. (ai septintas bausms poymis.
3. Bausms tikslai 3paskirtis4
K F@ straipsnis nustato, kad bausme siekiama @* sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymoJ 7*
nubausti nusikalstam veik padarius asmenJ D* atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb; daryti nau&as
nusikalstamas veikasJ F* paveikti bausm; atlikusius asmenis, kad laikytsi statym ir vl nenusikalstJ I*
utikrinti teisingumo prin%ipo gyvendinim.
ausms tikslus slyginai galima suskirstyti tris grupes+ @. ausms tikslai keliami visiems be iimties
visuomens nariams 7. ausms tikslai, keliami nusikaltusiems asmenims. D. ausms tikslai, keliami teismui.
K pirmiausia irykina bausms nustatymo baudiamuosiuose statymuose tikslus. 5 tikr& kodl statym
leid&as udraud;s daryti tam tikras veikas, numato bausm; u statymo paeidim< Koki tiksl siekia
statym leid&as, kriminali"uodamas vien ar kit veik. 6tsakymas+ sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik
padarymo. Cis tikslas skirtas visiems visuomens nariams ir vadinamas bendr&a preven%i&a. >uo siekiama
atkreipti asmen, kurie dar nepadar nusikalstamos veikos, bet pagal savo so%ialines nuostatas link; paeidinti
baudiamuosius statymus, dmes baudiamo&o statymo buvim ir galimus nusikalstamos veikos padarymo
padarinius. audiamie&i statymai, & sank%i&os grasina tokiems asmenims tam tikrais nemalonumais, t.y.
bausmmis. (aiau statym sank%i&os de&a ne visus asmenis sulaiko nuo nusikalstam veik padarymo.
(odl K $ormuluo&a antr grup; bausms tiksl, kurie skirti asmenims, &au paeidusiems statymus. Mstatymas
teigia, kad bausme siekiama a*nubausti nusikalstam veik padarius asmen , b* atimti ar apriboti nuteista&am
galimyb; daryti nau&us nusikaltimus %* siekti, kad asmenys, atlik; bausm; laikytsi galio&ani statym ir
nedaryt nau& nusikaltim. Ci grup bausms tiksl vadinama spe%ialio&i preven%i&a, kadangi &ie nukreipti
asmenis, &au paeidusius baudiam& statym.
(aigi nubaudimas yra vienas i bausms tiksl. ausm pirmiausia yra nubaudimas. Nubaudime yra bausms
esm. Nepaisant ilg laik besit;siani gin dl nubaudimo vietos bausms paskirty&e, statym leid&as
aikiai nubr bausm&e nubaudimo tiksl. Nubaudimas tai tam tikras Qskausmas0, nuostoliai, pergyvenimai,
praradimai, nepatogumai asmeniui, padariusiam nusikalstam veik. Kiekvienai bausmei b!dingi nubaudimo
elementai. (aiau skirting r!i bausms numato skirtingus nubaudimo elementus. ausm negalima be
nubaudimo element. (uo bausm skiriasi nuo %ivilinio poveikio priemoni taikom %ivilin&e teis&e. -ivilinio
poveikio priemons nebaudia. > tikslas yra ne nubausti teiss norm paeidus asmen, o priversti atlyginti
padaryt al.
Nubaudimo negalima tapatinti su kertu. (aiau nubaudimas tam tikra prasme yra atpildas kaltininkui u
padaryt pavo&ing veik. 6tpildo reikalau&a teisingumas. (eisingumo &ausmas yra kiekviename mogu&e.
#isuomenin smon iuo metu yra tokia, kad bausm laikoma normaliu atpildu u padaryt nusikalstam
veik. Kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo grietesns bausms reikalau&ama nusikaltusiam asmeniui. #isuomen
pilnai pritaria tokiai nuostatai. (eismas likt nesuprastas, &eigu u nuudym kaltininkui paskirt baud ar
vieuosius darbus. (aiau negalima nepastebti tenden%i&os, kad vis daniau nukent&usie&i vieto&e bausms
reikalau&a piniginio atlygio dl patirt igyvenim ar padarytos alos. M i tenden%i& negali neatsivelgti
statym leid&as, todl nau&a&ame K atsirado toki norm, kaip atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs
kaltininkui ir nukent&usia&am susitaikius, velnesns bausms skyrimas, atlyginus al.
Nubaudimu ar atpildu siekiama ne vien teisingumo, bet ir atimti kaltininkui galimyb; daryti nau&as
nusikalstamas veikas. Cis tikslas b!dingas tik laisvs atmimo ir atmimo teiss dirbti tam tikr darb ar
usiimti tam tikra veikla bausmms, i dalies laisvs apribo&imo bausmms.
3agaliau vienas i bausms tiksl yra siekti, kad atlik; bausm; asmenys nedaryt nau& nusikalstam veik. Cis
tikslas pakeit pataisym bei peraukl&im kaip ankstesniuose statymuose $ormuluo&amus bausms tikslus.
Kaltininkui skiriama bausm ne tik tam, kad & nubausti, bet ir tam, kad &is atlikdamas bausm; susimastyt dl
savo poelgio alingumo ir nepriimtinumo ir atlik;s bausm; ateity nedaryt nau& nusikalstam veik, gerbt
visuomen&e galio&anias teiss normas.
(reia grupe bausms tiksl siekiama gyvendinti teisingumo prin%ip bausms skyrimo pro%ese. ausms
teisingumas yra vienas i baudiamosios teiss prin%ip, todl &is &au buvo plaiau nagrintas 5 knygos F
skyriu&e, todl iame skyriu&e &is nebus plaiai nagrin&imas.
Kitas klausimas, ar i viso reikia K $ormuluoti bausms tikslus. Neabe&otina kad praddamas kurti K,
statym leid&as turi tiksliai isiaikinti, ko &is siekia, nustatydamas asmen baudiamum ir traukdamas
asmenis baudiamo&on atsakomybn. (aiau ar reikia bausms tikslams suteikti statymo $ormuluot;<
1augely&e valstybi bausms tikslai yra teori&os problema. Ciai temai skiriamas labai didelis dmesys
mokslinink veikaluose, vadovliuose.
Kokia baudiamo&o ir aukl&amo&o poveikio priemoni taikymo paskirtis. Nors statymas atskirai
ne$ormuluo&a baudiamo&o ir aukl&amo&o poveikio priemoni tiksl, galima teigti, kad ir &oms keliami kai
kurie bausmei $ormuluo&ami tikslai. K 9H straipsnis nustato, kad baudiamo&o poveikio priemons turi
padti gyvendinti bausms paskirt.
8/ TEMA. BAUSMI: SISTEMA IR BAUSMI: R>40S
(lausimai)
@. ausmi sistema.
7. 6tskiros bausmi r!ys ir & %2arakteristika.
1. Bausmi sistema
K numato septynias bausmi r!is. @* vie& teisi atmimasJ 7* teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti
tam tikra veikla atmimasJ D* vieie&i darbaiJ F* baudaJ I* laisvs apribo&imasJ 9* aretasJ H* laisvs
atmimas. #isos &os ivardytos K F7 straipsny&e. ausms iame straipsny&e vardinamos tam tikra tvarka.
ausms vardinamos tam tikra tvarka sudaro bausmi sistem. 6tkreiptinas dmesys, kad bausms
vardi&amos pradedant nuo velniausios ir baigiant grieiausia bausme. ausmi sistema turi didel; praktin
reikm;. >os ino&imas labai praveria, kai ikila reikalas keisti paskirtas bausmes kitas bausmes. K yra
nemaai straipsni, kurie numato bausmi pakeitim, taiau vienais atve&ais numatomas velnesni bausmi
pakeitimas grietesnmis, kitais atve&ais grietesni bausmi pakeitimas velnesnm bausmm. (uo tarpu vien
tik susipainus su bausmi poymiais statyme ne visada b!na pakankamai aiku, kokia bausm yra
grietesn, kokia velnesn.
K $ormuluo&a atskiras bausmi sistemas dl nusikaltim, dl baudiam& nusiengim, taip pat
asmenims, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnameiai. (aigi galima teigti, kad yra trys
bausmi sistemos. 4utinkamai su K F7 str. @ d. nusikaltim padariusiam pilnameiui asmeniui gali b!ti
skiriamos ios bausms+ @* vie& teisi atmimasJ 7* teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra
veikla atmimasJ D* vieie&i darbaiJ F* baudaJ I* laisvs apribo&imasJ 9* aretasJ H* terminuotas laisvs
atmimasJ G* laisvs atmimas iki gyvos galvos. 4utinkamai su K F7 str. 7 d. u baudiamo&o nusiengimo
padarym pilnameiams asmenims gali b!ti skiriamos ios bausms+ @* vie& teisi atmimasJ 7* teiss
dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimasJ D* vieie&i darbaiJ F* baudaJ I* laisvs
apribo&imasJ 9* aretas.
K A8 straipsnis numato, kad asmenims, nusikaltimo padarymo metu nesulaukusiems @G met gali b!ti
skiriamos tik ios bausms+ @* vieie&i darbaiJ 7* baudaJ D* laisvs apribo&imasJ F*aretasJ I*
terminuotas laisvs atmimas. (aigi asmenims, nusikaltimo padarymo metu netur&usiems @G met, negali b!ti
skiriama vie& teisi atmimo, teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo ir laisvs
atmimo iki gyvos galvos bausm.
K F7 str. tvirtinta nuostata, kad asmeniui, padariusiam vien nusikaltim ar baudiam& nusiengim,
gali b!ti skiriama tik viena bausm. Kelios bausms gali b!ti skiriamos tik asmeniui padarius kelis
nusikaltimus, taiau bet kuriuo atve&u teismas negali skirti daugiau kaip dvi bausmes.
2.%tskiros bausmi r+ys ir j !@arakteristika.
0iej teisi atmimas
#ie& teisi atmimas yra visikai nau&a bausms r!is .ietuvos baudiamo&o&e teis&e. (ai teiss b!ti
irinktam ar paskirtam valstybs ar savivaldybs institu%i& ir staig, moni ar nevalstybini
organi"a%i& renkamas ar skiriamas pareigas atmimas. #ie& teisi atmimo bausms poymiai
$ormuluo&ami K FF straipsny&e. #ie& teisi atmimas yra teiss b!ti irinktam ar paskirtam
valstybs ar savivaldybs institu%i& ir staig, moni ar nevalstybini organi"a%i& renkamas ar skiriamas
pareigas atmimas.
Cios bausm silpno&i pus yra ta, kad vie& teisi atmimas straipsnio sank%i&o&e nenustatomas. Ci bausm;
teismas skiria tais atve&ais, kai straipsnio sank%i&o&e numatyta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam
tikra veikla atmimo bausm ir be to teismas nusprendia, kad nusikalstama veika padaryta
piktnaudiau&ant vieosiomis teismis.
(eismas, skirdamas vie& teisi atmimo bausm;, turi nurodyti, kokia teis atimama. #ieosios teiss gali
b!ti atimtos nuo vieneri iki penkeri met. Cios bausms terminas skaiiuo&amas metais ir mnesiais.
8eiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla
(eiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm poymiai apraomi K FI
straipsny&e.
Cios bausms esm yra tame, kad asmeniui teismo nuosprendiu udraudiama dirbti tam tikr darb arba
usiimti tam tikra veikla. 6smens nubaudimas yra tame, kad &is negali tam tikr laik dirbti tam tikr darb ar
usiimti tam tikra pro$esine ar mg&ika veikla. (ai apribo&a &o galimybes dirbti pagal spe%ialyb;, kurios &is
moksi ir dl to neretai skaudiai kerta per kaltininko materiali padt. 1raudimo pob!dis turi b!ti vardytas
teismo nuosprendy&e. (eiss dirbti tam tikr darb atmimas arba teiss usiimti tam tikra veikla atmimas yra
panaios svokos ir ne visada teismai &as skiria. 6tmimas teiss dirbti tam tikr darb susi&;s su asmens
teis darbin&e veiklo&e, t.y. pasirenkant pro$esi& ar darbo srit ribo&imu. (ai atmimas teiss dirbti valstybs
tarnybo&e, atmimas teiss dirbti materialiai atsaking darb, dirbti darb susi&us su bu2alterine apskaita, dirbti
darb susi&us su materialini vertybi apsauga, dirbti $inansininko darb, dirbti darb susi&usi su transporto
priemoni vairavimu aplamai ar su keleivi veimu. (uo tarpu atmimas teiss usiimti tam tikra veikla
neb!tinai susi&;s su asmens pro$esine veikla. 6ntai asmuo vairuodamas automobil paeidia eismo saugumo
taisykles ir padaro avari&. Kaltininkas turi vairuoto&o paym&im, bet automobilio vairavimas nra &o darbin
veikla. >is dirba kit darb. 6r galima automobilio vairavim laikyti usimimu tam tikra veikla. 6r galima
automobilio vairavim kelionei darb ar prie &!ros laikyti usimimu tam tikra veikla. 6trodo, kad tokia
ivada neiplaukia i baudiamo&o statymo nuostat aikinimo.
6tmimas teiss usiimti tam tikra veikla gali b!ti atmimas teiss usiimti advokato praktika, teisininko ar
gydyto&o, $arma%ininko praktika.
Ci bausm kaip ir kitos bausms skiriama tik tuo atve&u, kai io kodekso spe%ialiosios dalies sank%i&a numato
toki bausm;. Kitais atve&ais teismas toki bausm; gali skirti tik vadovaudamasis K IF straipsnio D dalimi ar
97 straipsny&e numatytais pagrindais. Ciai bausmei skirti statymas $ormuluo&a papildom reikalavim ' veika
padaryta kaltininko darbins ar pro$esins veiklos srity&e arba teismas, atsivelgdamas padarytos
nusikalstamos veikos pob!d, padaro ivad, kad nuteista&am negalima palikti teiss dirbti tam tikr darb
arba usiimti tam tikra veikla.
(eis dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla gali b!ti atimama nuo vieneri iki penkeri met.
Cios bausms laikas straipsnio sank%i&o&e nenustatomas. > nustato teismas,
skirdamas bausm;. ausms terminas skaiiuo&amas metais ir mnesiais. >eigu teiss dirbti tam tikr darb
arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm paskirta kartu su laisvs atmimu arba aretu, &i taikoma vis
laisvs atmimo ar areto atlikimo laik ir teismo paskirt laik po laisvs atmimo ar areto atlikimo.
0ieieji darbai
#ie& darb bausm; reguliuo&a K F9 straipsnio nuostatos. (ai visikai nau&a bausms r!is, atsiradusi
sigalio&us nau&am K. #ie& darb kaip bausms esm yra toks asmens nubaudimas, kai &is priveriamas tam
tikr laik dirbti paprastai $i"in nereikalau&anti didels kvali$ika%i&os darb. e to darbas, atliekant bausm;, yra
neatlygintinis. Nuteistasis negauna &okio piniginio umokesio u atlikt darb.
#ieie&i darbai kaip kitos bausms gali b!ti skiriami tik u t nusikalstam veik padarym, dl kuri statymo
sank%i&a numato tokios r!ies bausm;, t.y. tik io kodekso spe%ialio&o&e
daly&e numatytais atve&ais. (aiau statymo sank%i&o&e vardi&ama tik bausms r!is, bet nevardi&ami kiti
b!tini ios bausms atributai, kaip antai vie& darb atlikimo laikas bei darbo valand skaiius. >ie
vardi&ami K F9 straipsny&e.
4kirdamas vieuosius darbus teismas nuosprendy&e turi nurodyti bausms laik ir darbo valand skaii.
#ieie&i darbai gali b!ti skiriami nuo vieno mnesio iki vieneri met, o bausms terminas skaiiuo&amas
mnesiais. 6smuo, nuteistas atlikti vieuosius darbus, pareigo&amas per teismo paskirt laik
neatlygintinai dirbti nuo @8 iki F8 valand per mnes visuomens labui. (aiau bendras darbo valand
laikas per vis paskirtos bausms atlikimo laik negali b!ti ilgesnis nei FG8 valand, kai bausm skiriama u
nusikaltim, ir 7F8 valand, kai bausm skiriama u baudiam& nusiengim. #ieie&i darbai gali b!ti
skiriami ir nepilnameiams, taiau &iems negali b!ti paskirta daugiau nei 7F8 valand vie& darb per vis
bausms laik.
(eismas skirdamas vie& darb bausm; nenurodo, kokio pob!dio ir kokiose staigose vieuosius darbus
atlikins nuteistasis. 1arb nuteista&am parenka bausm; vykdanti institu%i&a kartu su savivaldybi
vykdomosiomis institu%i&omis ir )ar* apskrities virininko administra%i&a gavusi vykdymui teismo nuosprend.
Ci bausm; vykdo pataisos inspek%i&os.
#ienas i esmini vie& darb bausms ypatum lyginant su kitomis bausmmis yra tas, kad &ie vykdomi tik
tuo atve&u, &eigu nuteistasis sutinka. (ai be abe&o nereikia, kad teismas prie skirdamas bausm turi atsiklausti
kaltinamo&o ar &is sutiks atlikti toki bausm;. (oks atsiklausymas paeist bausms skyrimo nuostatas. (eismas
skiria vie& darb bausm;, &ei laiko toki bausm; teisinga ir tikslinga bylo&e. (aiau prie pradedant vykdyti
i bausm;, bausms vykdymo institu%i&a turs atsiklausti nuteisto&o asmens ir gauti ratik &o sutikim dl
bausms atlikimo. 3rieingu atve&u &i kreipsis teism dl bausms pakeitimo kita bausme. (eismas tokiu atve&u
nutartimi pakeiia vieuosius darbus bauda arba aretu pagal io kodekso FH, FA ir 9I straipsniuose nustatytas
taisykles.
3asitaiko atve&u, kai siteis&us teismo nuosprendiui paaik&a, kad asmuo dl ob&ektyvi prieasi )pv".
sveikatos stovio* negali atlikti pagal straipsn &am paskirt vie& darb. (okiu atve&u teismas
vadovaudamasis K F9 straipsnio I dalimi gali atleisti & nuo ios bausms ir vieto& ios bausms paskirti io
kodekso 5R skyriu&e numatyt baudiamo&o poveikio priemon;.
(ais atve&ais, kai asmuo dl pateisinam prieasi per teismo paskirt laik neidirbo paskirt vie& darb
valand, teismas gali prat;sti vie& darb laik, kol is asmuo idirbs paskirtas valandas.
5 kitos puss, &eigu asmuo vengia atlikti vieuosius darbus, bausm; vykdanti institu%i&a sp&a
nuteist& dl galim teisini pasekmi. >eigu asmuo ir po sp&imo vengia atlikti vie& darb bausm;,
teismas bausm; vykdanios institu%i&os teikimu gali pakeisti vieuosius darbus bauda arba aretu. #ieie&i
darbai keiiami bauda arba aretu pagal io kodekso FH, FA ir 9I
straipsniuose nustatytas taisykles, prisilaikant io kodekso 9I straipsny&e nustatyt taisykli, taip pat prisilaikant
minimali bei maksimali dydi bei termin, statymo numatyt baudai bei aretui.
#ieie&i darbai negali b!ti skiriami nedarbingiems asmenims bei nioms moterims.
Bauda
auda yra pinigin bausm, teismo skiriama io kodekso spe%ialio&o&e daly&e numatytais atve&ais.
3agrindinis ios bausms nubaudimo elementas yra nukreiptas asmens turtin status. auda siekiama priversti
sumokti u padaryt veik. 6iku bauda mokama valstyb biudet, o ne nukent&usia&am.
auda skiriama minimaliais gyvenimo lygio )=L.* dydiais. audos dydis u padaryt nusikalstam veik
straipsnio sank%i&o&e nenurodomas. >is nustatomas K FH straipsny&e. =inimali bauda yra vieno =L. dydio.
=aksimal!s baudos dydiai statyme di$eren%i&uo&ami priklausomai nuo nusikalstamos veikos pob!dio.
auda gali b!ti skiriama toki dydi+
@* u baudiam& nusiengim, taip pat nepilnameiui gali b!ti skiriama iki I8 =L. dydioJ
7* u neatsarg nusikaltim ' iki HI =L. dydio.
D* u nesunk nusikaltim ' iki @88 =L. dydioJ
F* u apysunk nusikaltim ' iki 788 =L. dydioJ
I* u sunk nusikaltim ' iki D88 =L. dydioJ
9* >uridiniam asmeniui iki @8888 =L. dydio bauda.
Konkret skirtin baudos dyd vadovaudamasis K FH straipsnio bei K #555 skyriaus nuostatomis nustato
teismas, skirdamas bausm;. 6tkreiptinas dmesys, kad bauda gali b!ti skiriama ir nepilnameiu, taiau tik tuo
atve&u, &ei &is dirba ar turi savo turto.
3aymtina, kad teismo nuosprendy&e bauda turi b!ti nurodoma ir =L., ir absoliuia pinig suma. Kaip antai
@88 =L. )@D888.t*. (ai daryti b!tina dl to, kad =L. dydi pinigin iraika nustatoma vyriausybs
nutarimais ir &i laikui bgant keiiasi.
audos bausm vykdoma savanorikai arba priverstinai. auda turi b!ti savanorikai sumokta per 7 mnesius
nuo nuosprendio siteis&imo dienos. 6tsivelgdamas materialin; nuteisto&o padt, teismas gali nustatyti
ilgesn baudos mok&imo termin. Nuosprend paskelb;s teismas iaikina nuteista&am, kad &is privalo
sumokti baud teritorins mokesi inspek%i&os sskait per du mnesius nuo nuosprendio siteis&imo
dienos ar per kit teismo nustatyt laikotarp. (eismas privalo pasiraytinai spti nuteist& arba &uridinio
asmens valdymo organ ar galiot asmen, kad nustatytu laiku nesumokta arba nepervesta bauda bus
iiekota priverstinai. >ei asmuo per 7 mnesius ar kit teismo nustatyt laikotarp nevykdo
bausms, bauda iiekoma priverstinai per antstoli pagal nuosprend primusio teismo iduot vykdom&
rat. audos bausm; priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritori&o&e yra nuteisto&o gyvenamo&i, darbo
ar turto buvimo arba kitos bausms atlikimo vieta. 6ntstolis, praddamas priverstin baudos iieko&im,
i karto, neteik;s raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. 3riverstinio baudos iieko&imo tvark
nustato -ivilinio pro%eso kodeksas bei #K numatytos taisykls. >ei asmuo vengia savanorikai sumokti
baud ir nra galimybi iiekoti & priverstinai, teismas per io Kodekso HG straipsny&e nustatyt laik gali
pakeisti baud grietesne bausme ' aretu. Keisdamas baud aretu, teismas vadovau&asi io Kodekso 9I
straipsny&e nustatytomis taisyklmis.
!na atve&u, kai paskyrus bausm; paaik&a, kad asmuo neturi l sumokti teismo paskirt baud, nors ir
nevengia &os mokti. (okiais atve&ais nuteisto&o praymu , teismas, vadovaudamasis io kodekso 9I
straipsny&e nustatytomis taisyklmis, i bausm; gali pakeisti velnesne bausme ' vieaisiais darbais.
&aisvs apribojimas
.aisvs apribo&imas yra nau&a bausms r!is, pirm kar atsiradusi .ietuvo&e tik 7888 m. K. >os poymiai
aprayti K FG straipsny&e. .aisvs apribo&imo bausm; teismas gali skirti tik io kodekso spe%ialio&o&e
daly&e numatytais atve&ais.
Ci bausm iorikai labai primena vien i atleidimo nuo bausm r!i' bausms vykdymo atid&im. .aisvs
apribo&imo bausms esm yra tame, kad asmuo gyvena laisv&e, taiau &am tam tikram laikotarpiui nustatomi
tam tikri apribo&imai ir draudimai. !tent apribo&im ir draudim sistemo&e yra ios bausms esm ir
pagrindiniai nubaudimo elementai. Ci bausm skiriama tam tikram laikui, o b!tent+ nuo tri& mnesi iki dve&
met. ausms terminas skaiiuo&amas metais ir mnesiais. Konkret bausms laik nustato teismas skirdamas
bausm;.
6smeniui, kuriam paskirta laisvs apribo&imo bausm, teismas nustato vien ar kelis draudimus bei
pareigo&imus. (eismas gali udrausti+ @* lankytis tam tikrose vietoseJ 7* bendrauti su tam tikrais asmenimis
ar asmen grupmisJ D* turti, naudoti, gyti, saugoti paiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus
daiktus.
Mpareigo&imai yra dvie& r!i+
@* privalomi, t.y. iplaukiantys i statymo )K FG straipsnio* ir teismo nuosprendy&e neminimi, ir
7* kiti pareigo&imai, kuriuos turi teis; paskirti teismas.
3rivalomi pareigo&imai yra ie+
@* be teismo ar bausm; vykdanios institu%i&os inios nekeisti gyvenamosios vietosJ
7* vykdyti teismo nustatytus pareigo&imus ir laikytis teismo nustatyt draudimJ
D* nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir pareigo&imus.
3apildomi teismo nuoi!ra skiriami pareigo&imai yra ie+
@* tam tikru laiku b!ti namuoseJ
7* atlyginti nusikalstama veika padaryt turtin; al ar &os dal arba toki al paalinti savo darbuJ
D* pradti dirbti arba usiregistruoti darbo biro&e, mokytisJ
F* gydytis nuo alko2oli"mo, narkomani&os, toksikomani&os ar venerins ligos, kai nuteistasis sutinkaJ
I* neatlygintinai idirbti iki 788 valand per teismo nustatyt, bet ne ilgesn kaip laisvs apribo&imo
laik sveikatos priei!ros, globos ir r!pybos staigose ar nevalstybinse organi"a%i&ose, kurios r!pinasi
negaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais monmis.
Mpareigo&im ir draudim sraas yra pavy"dinis. (eismas vieto& mint K FG straipsnio I ir 9 dalyse
nurodyt draudim ar pareigo&im asmeniui &o ar kit baudiamo&o pro%eso dalyvi praymu gali paskirti ir
kitus iame K straipsny&e nenumatytus draudimus ar pareigo&imus, &eigu, teismo nuomone, tai daryt
teigiam tak &o elgesiui. (eismo nustatyt nuteista&am draudim ir apribo&im skaiius nenustatomas,
taiau &ie turi b!ti suderinami.
>eigu asmuo vengia atlikti laisvs apribo&imo bausm;, i bausm &am keiiama aretu pagal io kodekso FA ir
9I straipsniuose nustatytas taisykles. #engimas paprastai sie&amas su pareigo&im ir draudim nevykdymu.
>eigu nuteistasis dl ob&ektyvi prieasi negali vykdyti nustatyt pareigo&im, teismas bausm;
vykdanios institu%i&os teikimu gali atleisti & nuo bausms vieto& &os paskirdamas io
kodekso 5R skyriu&e numatyt baudiamo&o poveikio priemon;.
%retas
6retas yra trumpalaikis laisvs atmimas, atliekamas aretin&e. 6reto nuostatos $ormuluo&amos K
FA straipsny&e. 6reto bausms esm ' trumpalaikis laisvs atmimas, bet grieto i"oliavimo slygomis. (aip
vadinamo&i oko terapi&a kaltininkui. 3agrindinis nubaudimo elementas areto bausm&e yra atmimas
kaltininkui laisvs su grietais apribo&imais bausms atlikimo metu, kas vardi&ama kaip bausms atlikimo
reimas. :eimas ' tai di$eren%i&uot areto bausms vykdymo slyg ir atliekani aret nuteist&
elgesio taisykli visuma. 3agrindiniai reimo aretinse reikalavimai yra ie+ b!tinas nuteist&
i"oliavimas ir nuolatin & priei!raJ reikalavimas, kad nuteistie&i tiksliai ir nenukrypdami vykdyt savo
pareigas. 3agal poym aretas suart&a su laisvs atmimo bausme. 4kirtumai atsiranda, kai lyginami
bausms terminai ir atlikimo slygos.
Nuteistie&i, kuriems paskirtas aretas, i bausm; atlieka aretinse.
6reto terminas skaiiuo&amas paromis. >is gali b!ti skiriamas u nusikaltim nuo penkiolikos iki
devyniasdeimties par areto, u baudiam& nusiengim ' nuo deimties iki keturiasdeimt penki par
areto. Nepilnameiui aretas gali b!ti skiriamas nuo penki iki keturiasdeimt penki par.
3aymtina, kad areto laikas u nusikalstam veik straipsnio sank%i&o&e nenurodomas. (eismas, skirdamas
bausm; ir nustatydamas areto dyd vadovau&asi K FA straipsny&e tvirtintomis nuostatomis.
Mstatymas numato, kad &eigu paskirta iki keturiasdeimt penki par areto, teismas gali nustatyti atlikti &
poilsio dienomis. (aiau &eigu asmuo paeidia i areto atlikimo tvark, & teismas savo sprendimu gali
pakeisti prastine areto atlikimo tvarka. 6reto bausms skyrimas pateisinamas asmenims, pirm kart
teisiamiems u nesunkius ir apysunkius nusikaltimus.
6retas negali b!ti skiriamas nioms moterims. =oterims auginanioms vaik iki tre& met,
atsivelgiant vaiko interesus aretas gali b!ti neskiriamas.
&aisvs atmimas.
.aisvs atmimas yra dvie& r!i+ terminuotas laisvs atmimas ir neterminuotas laisvs atmimas, t.y. iki
gyvos galvos. .aisvs atmimo bausms nuostatos apraytos K I8 ir I@ straipsniuose. .aisvs atmimo
bausm gali b!ti skiriama tik u nusikaltimo padarym. .aisvs atmimas kaip ir kitos bausms gali b!ti
teismo skiriamas tik io kodekso spe%ialio&o&e daly&e numatytais atve&ais. (uo tarpu sutinkamai su K @7
straipsniu baudiamasis nusiengimas yra pavo&inga ir iame kodekse udrausta veika )veikimas ar
neveikimas*, u kuri numatyta bausm, nesusi&usi su laisvs atmimu, iskyrus aret. (aigi ir K
spe%ialiosios dalies straipsni sank%i&os u baudiam& nusiengim laisvs atmimo bausms nenumato.
(erminuoto laisvs atmimo bausm u vien nusikaltim gali b!ti skiriama nuo tri& mnesi iki
dvideimties met. (aiau &eigu skiriama bausm pagal io kodekso 9F straipsn, kai neatlikus bausms
padaromas nau&as nusikaltimas, gali b!ti paskirta iki dvideimt penkeri met laisvs atmimo bausm.
.aisvs atmimas yra vienintel bausms r!is, kurios dydis nustatomas K spe%ialiosios dalies straipsni
sank%i&ose, todl skirdamas i bausm; teismas pirmo&o&e eil&e vadovau&asi K straipsnio, dl kurio asmuo
pripastamas kaltu sank%i&a, o ne K I8 straipsnio nuostatomis.
(aiau negalima ignoruoti ir bendrosios dalies nuostat reikms skiriant laisvs atmimo bausm;.
6ntai, &ei statymo sank%i&a u padaryt nusikaltim nenustato minimalaus laisvs bausms dydio, teismas
skirdamas bausm; vadovau&asi K I8 straipsnio nuostatomis. 6tkreiptinas dmesys, kad K bendro&o&e daly&e
yra ir kit straipsni, kurie koreguo&a laisvs atmimo bausms skyrim. 6ntai, K A8 straipsnio I dalis
nustato, kad laisvs atmimo bausm nepilnameiui negali viryti deimties met. K A@ straipsnio D dalis
nustato, kad kai skiriama laisvs atmimo bausm nepilnameiui, &os minimum sudaro pus minimalios
bausms, numatytos io kodekso straipsnio, pagal kur teisiamas nepilnametis, sank%i&o&e.
(erminuoto laisvs atmimo bausms terminas skaiiuo&amas metais, mnesiais ir dienomis.
(aigi teismas gali paskirti tre&us metus, penkis mnesius ir dvideimt dien laisvs atmimo.
.aisvs atmimo bausm; pilnameiai nuteistie&i atlieka atvirose koloni&ose, pataisos namuose ir
kal&imuose, o nepilnameiai nepilnamei pataisos namuose. 4kirtingai nuo @A9@ m. K, 7888 m. K
nereglamentuo&a kokios nuteist& kategori&os kokiose pataisos darb staigose atlieka bausm;. Cio klausimo
sprendimas yra teismo nuoi!ros reikalas. (eismas skirdamas laisvs atmimo bausm; nustatydamas laisvs
atmimo bausms atlikimo staigos r!, atsivelgia kaltininko asmenyb;, padaryto nusikaltimo pob!d
ir pavo&ingum. Ci nuostata utvirtinta ir #K 9D straipsny&e, kuris nustato, kad pataisos staigos r!,
kurio&e nuteistasis atliks laisvs atmimo bausm;, nustato teismas remdamasis audiamo&o kodekso I8
straipsniu. (eismas nuosprendio re"oliu%in&e daly&e privalo nurodyti pataisos darb staigos r!.
(uo tarpu konkrei pataisos staig, kurio&e nuteistasis atliks bausm; parenka Kal&im departamentas,
atsivelgdamas nuteisto&o asmenybs pavo&ingum, visuomens saugum, padarytos nusikalstamos veikos
pavo&ingum ir pob!d, nuteisto&o sveikat, psi%2ologines savybes, ami, darbingum, turim spe%ialyb; ir
poi!r darb.
Kalbant apie laisvs atmimo bausms nubaudimo elementus, pabrtina, kad primus nau& audiam& ir
ausmi vykdymo kodeks i esms pasikeit laisvs atmimo kaip bausms $iloso$i&a. Nubaudimas laisvs
atmimo bausm&e suvedamas pagrinde tik atmim laisvs. Kit nepagrst suvarym stengiamasi
atsisakyti.
81 TEMA. BAU!IAMO"O POVEIKO IR AUKL&"AMO"O POVEIKIO PRIEMON&S IR ":
SK0RIMAS
(lausimai)
@. audiamo&o poveikio priemons.
7. 6ukl&amo&o poveikio priemons.
1. Baudiamojo poveikio priemons.
audiamo&o poveikio priemons nra bausms, taiau kadangi &os skiriamos u nusikalstamos veikos
padarym, sutinkamai su K 9H straipsniu &osturi padti gyvendinti bausms paskirt. audiamo&o poveikio
priemons paprastai gali b!ti skiriamos pilnameiui asmeniui, taiau kai kurios priemons gali b!ti skiriamos
ir nepilnameiui asmeniui. audiamo&o poveikio priemons skirstomos dvi grupes+ @* skiriamos kartu su
bausme 7* skiriamos atleistam nuo baudiamosios atsakomybs arba atleistam nuo bausms asmeniui.
3irmai grupei priskiriamos ios priemons @* udraudimas naudotis spe%ialia teise. 7* turto kon$iskavimas.
6ntrai grupei priskirtume turtins alos atlyginim ar paalinim, nemokamus darbus , moka nukent&usi
nuo nusikaltim asmen $ond. >os skiriamos atleidus nuo baudiamosios atsakomybs ar atleidus nuo
bausms. (aiau udraudimas naudotis spe%ialia teise ir turto kon$iskavimas taip pat gali b!ti skiriami
atleidus nuo bausms ar nuo baudiamosios atsakomybs.
(eismas turi teis; kartu su bausme skirti dvi baudiamo&o poveikio priemones. 6tleidus nuo baudiamosios
atsakomybs taip pat gali b!ti skiriamos kelios poveikio priemons.
1draudimas naudotis spe!ialia teise 3B( ?E straipsnis4.
(eismas gali udrausti asmeniui naudotis spe%ialiomis teismis )teise vairuoti keli, oro ar vandens transporto
priemones, teise laikyti ir neioti ginkl, teise medioti, teise ve&oti ir pan.* tais atve&ais, kai naudodamasis
iomis teismis asmuo padar nusikalstam veik. (eismas udraudia naudotis spe%ialiomis teismis nuo
vieneri iki tre& met. Cis terminas skaiiuo&amas metais, mnesiais ir dienomis.
(eismas, udrausdamas asmeniui naudotis spe%ialiomis teismis, konkreiai nurodo, kokia teise ar
teismis naudotis udrausta, ir io draudimo termin. Pdraudim naudotis spe%ialiomis teismis reikia
skirti nuo bausms atmimo teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla. Pdraudiant naudotis
tam tikra teis;, & patvirtinantis dokumentas nra paimamas i kaltininko.
8urtins alos atly-inimas ar paalinimas 3B( ?F straipsnis4.
(eismas skiria turtins alos atlyginim ar paalinim, kai dl nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo buvo
padaryta alos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. M atlyginamos alos dyd neskaiiuo&amos sumos,
nukent&usio asmens gautos i draudimo ar kit institu%i& patirtai alai padengti. Uala turi b!ti atlyginta
ar paalinta per teismo nustatyt termin.

/emokami darbai 3 B( => straipsnis.4
(eismas skiria nuo 78 iki @88 valand nemokam darb sveikatos priei!ros, globos ir r!pybos ar kitose
valstybinse ar nevalstybinse staigose bei organi"a%i&ose. Nemokami darbai vykdomi tik tuo atve&u, &eigu
asmuo sutinka. audiamo&o poveikio priemon, kurios asmuo negali vykdyti dl pateisinam prieasi, &o
praymu gali b!ti pakeista kita baudiamo&o poveikio priemone. >eigu asmuo po teismo sprendimo siteis&imo
nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudiam& poveikio priemon; vykdanios institu%i&os
teikimu pakeiia nemokamus darbus kita baudiamo&o poveikio priemone.
Bmoka * nukentjusi nuo nusikaltim asmen 5ond 3 =1 straipsnis4.
(eismas gali paskirti nuo I iki 7I =L. dydio mok nukent&usi nuo nusikaltim asmen $ond.
Mmoka turi b!ti sumokta per teismo nustatyt termin.
8urto kon5iskavimas
K H7 straipsnis ) (urto kon$iskavimas* nustato, kad turto kon$iskavimas yra priverstinis neatlygintinas
kon$iskuotino bet kokio pavidalo turto, esanio pas kaltinink, &o bendrinink ar kitus asmenis, pamimas
valstybs nuosavybn. 5 kitos puss tvirtinama nuostata, kad kon$iskuo&amas tik tas turtas, kuris buvo
nusikaltimo rankis, priemon ar nusikalstamos veikos re"ultatas. K H7 straipsnio 7 dalis nustato tris
atve&us, kai teismas privalo kon$iskuoti turt. >ie yra ie+ @* perduoti kaltininkui ar &o bendrininkui
nusikalstamai veikai padaryti pinigai ar kiti materiali vert; turintys daiktai )nusikaltimo priemons*J 7*
darant nusikalstam veik panaudoti pinigai ir kiti materiali vert; turintys daiktai )nusikaltimo rankiai*J D*
i nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materiali vert; turintys daiktai )nusikalstamos veikos re"ultatas*.
3erduoti nusikalstamai veikai daryti daiktai tai pinigai ar daiktai, kuriuos tretie&i asmenys perduoda
kaltininkui tam kad &is &uos panaudot ar &ais pasinaudot rengdamasis ar darydamas nusikalstam veik. (ai
gali b!ti automobilis preki ar ginkl gabenimui, ginklas nuudymui, pinigai papirkimui ir pan.
1arant nusikalstam veik panaudoti pinigai ar kiti materiali vert; turintys daiktai, kuriuos teismas
turi kon$iskuoti gali b!ti ginklai, panaudoti kito asmens nuudymui ar sveikatos sutrikdymui, narkotins ar
psi%2otropins mediagos, kurios reali"uo&amos tretiems asmenims, kontrabandos bylose gabenami per
valstybs sien daiktai ir pan.
(aiau daugiausia problem praktiko&e kyla apibriant i nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus
materiali vert; turinius daiktus. 5 nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materiali vert; turintys daiktai,
tai nusikaltusio asmens materiali nauda, nedarbins pa&amos, gautos dl nusikaltimo padarymo. (aiau turtin;
naud ne visada lengva nustatyti.
Ui!rkite .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'FIAV788F
4varbi turto kon$iskavimo nuostata+ nusikaltim sraas, u kuri padarym galimas turto kon$iskavimas.W@X.
.: K nevardi&a nusikaltim, dl kuri gali b!ti taikomas turto kon$iskavimas. (ai leidia daryti ivad, kad
turto kon$iskavimas taikomas dl vis K spe%ialio&o&e daly&e numatyt nusikalstam veik, &ei yra K H7
straipsny&e numatytos slygos.
Kita svarbi turto kon$iskavimo nuostata ' teismo nuoi!ra, taikant turto kon$iskavim. .ietuvos K H7
straipsnis nepalieka vietos teismo nuoi!rai taikant turto kon$iskavim. (eismas privalo kon$iskuoti turt, kuris
atitinka K H7 straipsnio 7 dalies reikalavimus., t.y. kai teismas nustato asmens neteist praturt&im ar tam
tikr daikt panaudo&im darant nusikalstam veik.
Kitiems asmenims perduoto turto kon$iskavimas labai aktuali problema, ir ne tik .ietuvo&e. @A9@ met K
numat tik turto, priklausanio nuteista&am asmenins nuosavybs teise, kon$iskavim. Kit asmen valdomas
turtas negal&o b!ti kon$iskuo&amas net ir nustaius, &og &is gytas suvokiant nusikalstam &o kilm;.
K H7 straipsnio D dalis nustato, kad kitiems $i"iniams ar &uridiniams asmenims perduotas turtas
kon$iskuo&amas. Kartu kalbant apie turto kon$iskavim i trei& asmen, ikila & kalts dl tokio turto
perdavimo ar sigi&imo klausimas. (retiesiems asmenims priklausantis turtas gali b!ti kon$iskuo&amas tik esant
i asmen suvokimui )kaltei* dl nusikalstamos turto prigimties. >ei asmuo gi&o nusikalstamu b!du gaut
turt, taiau gi&o siningai, neinodamas, neturdamas ar negaldamas inoti nusikalstamo turto atsiradimo
altinio, toks turtas neturi b!ti kon$iskuo&amas. (odl K H7 straipsnio D dalis nustato, kad kitiems $i"iniams ar
&uridiniams asmenims perduotas turtas kon$iskuo&amas, esant bent vienai i dvie& slyg+ @* turtas &iems buvo
suteiktas nusikalstamai veikai daryti. 6smuo perduodantis kitam tam tikr daikt ar pinigus turi suvokti savo
veiksm pavo&ing pob!d, t.y. kad perduoda turt nusikalstamai veikai daryti. >ei &is to nesuvokia savo veikos
pavo&ingumo, turtas gali b!ti kon$iskuotas, &ei &is perduodamas turt tur&o ir gal&o suvokti, kad turtas bus
panaudotas nusikalstamai veikai. (aiau &ei nusikaltim padar;s asmuo suklaidino, turto savinink dl &o
panaudo&imo tiksl ) pv". 3apra automobilio perveti krovin, o i tikr& automobiliu gabeno namin;
degtin;* ir is negal&o numanyti apie tikrus tikslus, toks turtas negali b!ti i turto savininko kon$iskuotas.
7* gydami turt, &ie ino&o arba tur&o ir gal&o inoti, &og is turtas, pinigai ar u &uos nau&ai gytos vertybs yra
gautos i nusikalstamos veikos. 6ntai kaltininkas u i kontrabandos gautus pinigus nuperka ar padovano&a
nam savo monai ar tvams, ar automobil savo meiluei. Nustaius kad is turtas gautas i nusikalstamos
veikos ir perduotas tretiems asmenims, &is gali b!ti kon$iskuotas, &ei turto gi&&as suvok, kad &am padovanotas
ar labai pigiai parduotas turtas gytas i nusikalstamos veikos , o &ei nesuvok, tai tur&o ir gal&o i aplinkyb;
suvokti. >ei tokio psi%2inio santykio nebuvo, turtas negali b!ti i treio asmens kon$iskuotas.
4varbus klausimas ' neteisto pasipelnymo dydio rodin&imo problema. 3agal K H7 straipsn turi b!ti
rodytas asmens pasipelnimo dydis. (ai nra lengvas dalykas, ypa tais atve&ais kai bylo&e yra nukent&usio&o
%ivilinis iekinys. Ctai kaip is klausimas sprendiamas .ietuvos 6ukiausio&o (eismo praktiko&e.
3apildomai iuo klausimu i!rkite
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7k'IHD'788D
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr 7k' 7H8V 788FJ (eism. 3raktika Nr. 7@
(aigi nusikaltim nuosavybei bylose &ei bylo&e yra nukent&usi& %iviliniai iekiniai, patenkinus
nukent&usi& %ivilinius iekinius dl pagrobto turto, K H7 str. nuostatos paprastai netaikomos. (aiau &ei
asmuo pagrobt turt ar &o dal pardav ar kitaip panaudo&;s gavo u & materialios naudos, ie pinigai
kon$iskuo&ami valstybs naudai remiantis K H7 str. I d. taigi turto kon$iskavimas vagysts, plimo ar kit
nusikaltim nuosavybei bylose gali b!ti taikomas tik tada, kai kaltininkas pardav;s turt gavo materialins
naudos. =aterialin nauda ' tai skirtumas tarp pagrobto turto pardavimo kainos ir %ivilinio iekinio dydio, &ei
%ivilinis iekinys yra pareiktas. =ateriali naud kaltininkas turi tik tuo atve&u, &ei pagrobt turt pardav
didesne kaina, negu pagrobto turto vert. (aiau &ei bylo&e nereikiamas %ivilinis iekinys, pagrobto turto
pardavimas ir maesne kaina, negu &o tikro&i vert, duoda pagrind turto kon$iskavimui.
3askutin skiriamo&i turto kon$iskavimo nuostata, koks turtas, gautas nusikalstamu b!du gali b!ti
kon$iskuotas< 3agal K H7 straipsn kon$iskuo&amas bet kokiame pavidale esantis turtas+ pinigai,
nekilno&amas turtas, daiktai ir pan. 5r tik tuo atve&u, kai kon$iskuotinas turtas yra paslptas, suvartotas,
priklauso tretiesiems asmenims ar &o negalima paimti dl kit prieasi, teismas i kaltininko, &o bendrinink
ar kit io straipsnio 7, D ir F dalyse nurodyt asmen iieko kon$iskuotino turto vert; atitinkani pinig
sum. et kokiu atve&u teismas, skirdamas turto kon$iskavim, turi nurodyti kon$iskuo&amus daiktus arba
kon$iskuo&amo turto vert; pinigais.
6tkreiptinas dmesys ir tai, kad turto kon$iskavimas yra baudiamo&o poveikio priemon, taikoma ir
nepilnameiams. (aiau nepilnameiams taikomas tik io straipsnio 7 ir D dalyse numatytas privalomas
turto kon$iskavimas. Nepilnameiui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs io kodekso #5 ar R5
skyriu&e numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausms io kodekso R skyriu&e numatytais pagrindais, taip
pat gali b!ti skiriamas turto kon$iskavimas. (urto kon$iskavimas gali b!ti skiriamas ir &uridiniam asmeniui.
2. %ukljamojo poveikio priemons
6ukl&amo&o poveikio priemons tai tam tikr priemoni sistema, taikom asmenims, nusikalstamas veikas
padariusiems nesulaukus @G met. (aiau kai kurios i & gali b!ti taikomos ir asmenims, kuriems
nusikalstamos veikos padarymo metu &au buvo su&; atuoniolika met. (oki nuostat numato K G@
straipsnis, kuris nustato, kad io kodekso R5 skyriaus A8'AF straipsni nuostatos, taip pat G7 straipsnio @
dalies @, 7, D ir I punktuose numatytos aukl&amo&o poveikio priemons gali b!ti taikomos asmeniui,
kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo su&; atuoniolika met, taiau nebuvo su&; dvideimt
vieneri metai, &eigu teismas, atsivelg;s padarytos nusikalstamos veikos pob!d, motyvus bei kitas bylos
aplinkybes, o prireikus ' spe%ialisto paaikinimus ar ivad, nusprendia, kad toks asmuo pagal so%ialin;
brand prilygsta nepilnameiui ir baudiamosios atsakomybs ypatum taikymas &am atitikt io kodekso
G8 straipsny&e numatyt paskirt.
K R5 skyriu&e numatytos aukl&amo&o poveikio priemons nepilnameiams taikomos vieto&e bausms
atleidus &uos nuo baudiamosios atsakomybs pagal K AD straipsnio nuostatas ir atleidus nuo bausms pagal
K A7 straipsnio nuostatas. >os negali b!ti skiriamos kartu su bausme. Nepilnameiui gali b!ti skiriamos
ios aukl&amo&o poveikio priemons+ @* sp&imasJ 7* turtins alos atlyginimas arba &os paalinimasJ D*
nemokami aukl&amo&o pob!dio darbaiJ F* atidavimas tvams ar kitiems $i"iniams ar &uridiniams
asmenims, kurie r!pinasi vaikais, ugdyti ir prii!rtiJ I* elgesio apribo&imasJ 9* atidavimas spe%iali
aukl&imo staig. (eismas nepilnameiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavy&e suderintas
aukl&amo&o poveikio priemones.
Msp&imas gali b!ti skiriamas nepilnameiui kaip savarankika aukl&amo&o poveikio priemon arba
kartu su kitomis tokiomis priemonmis. (eismas, skirdamas nepilnameiui i aukl&amo&o poveikio
priemon;, ratu iaikina galimas teisines pasekmes, &eigu &is padaryt nau& nusikalstam veik. 3raktikai
tai beprasm poveikio priemon, retai duodanti naudos.
(urtins alos atlyginimas arba &os paalinimas skiriamas tik tuo atve&u, kai nepilnametis turi l,
kuriomis savarankikai disponuo&a, arba padaryt al gali paalinti savo darbu.
(urtin ala turi b!ti atlyginta arba paalinta savo darbu per teismo nustatyt termin.
Nemokami aukl&amo&o pob!dio darbai skiriami nuo 78 iki @88 valand sveikatos priei!ros, globos ir
r!pybos ar kitose valstybinse ar nevalstybinse staigose bei organi"a%i&ose, kuriose darbas gali turti
aukl&am& pob!d. Nemokami aukl&amo&o pob!dio darbai vykdomi, &eigu nepilnametis sutinka.
Nemokam darb nepilnameiui negalima skirti, &eigu &is atiduodamas spe%iali aukl&imo staig.
6tidavimas tvams ar kitiems $i"iniams ar &uridiniams asmenims, kurie r!pinasi vaikais, ugdyti ir
prii!rti nustatomas nuo ei mnesi iki tre& met, bet ne ilgiau kaip iki nepilnameiui sueis
atuoniolika met. Ci priemon gali b!ti skiriama tais atve&ais, kai+ @* tvai ar kiti asmenys sutinka
ugdyti bei prii!rti nepilnamet, patys nedaro neigiamos takos nepilnameiui, turi galimybi sudaryti &o
asmenybei ugdyti tinkamas slygas, sutinka teikti b!tin in$orma%i& ios priemons vykdym
kontroliuo&anioms institu%i&omsJ 7* nepilnametis sutinka, kad & ugdyt bei prii!rt nurodyti asmenys, ir
pasiada & klausyti bei tinkamai elgtis.
6tidavimas tvams ar kitiems asmenims ugdyti ir prii!rti gali b!ti skiriamas nepilnameiui kaip
savarankika poveikio priemon ar su kitomis aukl&amo&o poveikio priemonmis.
Blgesio apribo&imas skiriamas nuo trisdeimties dien iki dvylikos mnesi. Cios poveikio priemons
terminas skaiiuo&amas dienomis ir mnesiais. . (eismas nepilnamet gali pareigoti+
@* b!ti namuose nustatytu laikuJ 7* mokytis, t;sti moksl arba dirbtiJ D* gyti tam tikr ini ar imokti
draudimus )saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.*J F* atlikti vis gydymosi nuo alko2oli"mo,
narkomani&os, toksikomani&os ar venerins ligos kurs. Cis pareigo&imas skiriamas tv ar glob&
praymu, &eigu nepilnametis sutinkaJ I* dalyvauti valstybini ar nevalstybini staig bei organi"a%i&
rengiamose so%ialinio ugdymo ar reabilita%i&os priemonse.
4kirdamas elgesio apribo&im teismas nepilnameiui gali udrausti+ @* aisti a"artinius aidimusJ 7*
usiimti tam tikra veiklaJ D* vairuoti motorin; transporto priemon; )moto%ikl, savaeig; main ir pan.*J F*
lankytis vietose, kuriose daroma neigiama taka nepilnameio elgesiui, arba bendrauti su monmis, daraniais
&am neigiamos takosJ I* be ios priemons vykdym kontroliuo&ani institu%i& inios keisti
gyvenam& viet.
Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie pareigo&im ir draudim vykdym.
6tidavimas spe%iali aukl&imo staig nustatomas nuo ei mnesi iki tre& met, bet ne
ilgiau kaip iki nepilnameiui sueis atuoniolika met. Konkret buvimo spe%ialio&e aukl&imo staigo&e
laik nustato teismas, atsivelgdamas nepilnameio asmenyb;, tai, ar &o nusikalstamas elgesys karto&asi,
kokios poveikio priemons &au taikytos, ir kitas bylos aplinkybes.
Ci poveikio priemon praktikai negali b!ti paskirta atleidimus nuo baudiamosios atsakomybs ar nuo
bausms, nes asmeniui paskyrus atidavim spe%iali aukl&imo staig b!t atimta &o laisv, kas prietaraut
mint institut paskiriai.
>eigu nepilnametis, kuriam paskirta viena aukl&amo&o poveikio priemon, &os nevykdo ar netinkamai
& vykdo ir dl to buvo ne maiau kaip du kartus sptas, teismas, remdamasis ios priemons vykdym
kontroliuo&ani institu%i& teikimu, gali pakeisti t poveikio priemon; bet kokia kita aukl&amo&o poveikio
priemone, iskyrus atidavim spe%iali aukl&imo staig.
>eigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys aukl&amo&o poveikio priemons, & nevykdo ar
netinkamai &as vykdo ir dl to buvo ne maiau kaip du kartus sptas, teismas,
remdamasis i priemoni vykdym kontroliuo&ani institu%i& teikimu, gali pakeisti &as kitomis
aukl&amo&o poveikio priemonmis, skaitant atidavim spe%iali aukl&imo staig.
W@XUr. -oun%il o$ Burope %onvention on laundering, sear%2, sei"ure and %on$is%ation o$ t2e pro%eeds $rom %rime
and e^planatpry report. 4trasbourg, @AA@.

'%0#(;/8<;&G' (&%1'#:%#
@. Kuo baudiamo&o poveikio priemons skiriasi nuo aukl&amo&o poveikio priemoni.
7. Kada ir kas skiria baudiamo&o poveikio priemones.
D. Kada ir kas skiria aukl&amo&o poveikio priemones
F. Kuo bauda skiriasi nuo turto kon$iskavimo.
86 TEMA. BAUSM&S SK0RIMAS
# $%&#'
(lausimai)
1. ausms skyrimo pagrindai .
2. K spe%ialiosios dalies sank%i&a ir &os reikm bausms parinkimui ir skyrimui.
3. audiamo&o kodekso endrosios dalies nuostat reikm skiriant bausm;.
. ausms r!ies parinkimas
". K IF straipsnio 7 daly&e tvirtint nuostat reikm bausms dydio parinkimui.
?. 6tsakomyb; lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs ir & reikm bausms dydiui

1. Bausms skyrimo pa-rindai .
ausms skyrimas yra sudtingas pro%esas, kuris reikalau&a tiek K bendrosios, tiek spe%ialiosios dalies
nuostat ino&imo. .abai klystama, &ei galvo&ama, &og bausmei paskirti pakanka susipainti su K
spe%ialiosios dalies straipsnio, pagal kur kaltinamas asmuo, sank%i&. ausms skyrimas yra baudiamo&o
kodekso bendrosios ir spe%ialiosios dali nuostat taikymo re"ultatas.
endrie&i bausms skyrimo pagrindai nustatyti K IF straipsnio, kuris taip ir vadinamas ,endrie&i
bausms skyrimo pagrindaiQ @ ir 7 dalyse. K IF straipsnio @ dalis nustato, kad teismas skiria bausm; pagal
io kodekso spe%ialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb; u padaryt nusikalstam veik, sank%i&,
laikydamasis io kodekso bendrosios dalies nuostat. K IF straipsnio 7 dalis nustato, kad skirdamas bausm;,
teismas atsivelgia + @* padarytos nusikalstamos veikos pavo&ingumo laipsnJ 7* kalts $orm ir r!J D*
padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslusJ F* nusikalstamos veikos stadi&J I* kaltininko asmenyb;J
9* asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik $orm ir r!J H* atsakomyb; lengvinanias
bei sunkinanias aplinkybes.
(aigi pagal K IF straipsnio nuostatas teismas skirdamas bausm; turi prisilaikyti tri& taisykli, kurios
visumo&e ir sudaro bausms skyrimo pagrindus+ @* bausm skiriama pagal baudiamo&o kodekso spe%ialiosios
dalies straipsnio, numatanio atsakomyb; u padaryt nusikalstam veik, sank%i& 7* teismas vadovau&asi
baudiamo&o kodekso bendrosios dalies nuostatomis. D* teismas skirdamas bausm; vertina padarytos
nusikalstamos veikos pavo&ingumo laipsnio, kalts $ormos ir r!ies, padarytos nusikalstamos veikos motyvo ir
tiksloJ nusikalstamos veikos stadi&os, kaltininko asmenybs, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant
nusikalstam veik $ormos ir r!ies, atsakomyb; lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes
2. B( spe!ialiosios dalies sank!ija ir jos reikm bausms parinkimui ir skyrimui.
4kirtinos u padaryt nusikaltim bausms yra ivardytos K spe%ialiosios dalies straipsni sank%i&ose. ausm;
kaltininkui skiria tik teismas. 3riklausomai nuo padaryto nusikaltimo pob!dio baudiamsias bylas nagrin&a ir
bausmes skiria teis&as vienasmenikai ar tri& teis& kolegi&a. (aigi teism gali sudaryti vienas teis&as ar trys
teis&ai. (aiau visais atve&ais bausms skiriamos .ietuvos :espublikos vardu.
4utinkamai su K IF straipsnio @ dalimi teismas bausm; skiria vadovaudamasis baudiamo&o kodekso
spe%ialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb; u padaryt nusikalstam veik, sank%i&a. 3irmas
bausmi skyrimo pagrindas )taisykl* pareigo&a teism skirti tik tos r!ies ir tokio dydio bausm;, kuri
nustatyta K kodekso spe%ialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb; u padaryt nusikalstam veik,
sank%i&o&e. (odl prie skiriant bausm; labai svarbu gerai istudi&uoti ir iaikinti statymo sank%i&.
3laiau i!rkite
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla .7K'FA9V788F
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7K'@@HV788I
(eismo paskirta bausm kaltininkui didi&a dalimi priklauso nuo to, kaip statymo leid&o yra
$ormuluo&amos statymo sank%i&os, kiek bausmi r!i &os numatys.
K u nesunkius ir apysunkius nusikaltimus paprastai numato dvie&, tri& ar net keturi r!i bausmes.
(ik u sunkius ir labai sunkius nusikaltimus statymo sank%i&o&e paprastai numatoma tik viena laisvs atmimo
bausm. (aiau atkreiptinas dmesys, kad K F7 straipsnio D dalis numato, kad u vien nusikalstam veik
skiriama tik viena bausm. (aigi teismas i keli sank%i&o&e numatyt bausmi turi irinkti vien bausm;, kuri
skirs kaltininkui. Keli statymo sank%i&o&e numatyt bausmi paskyrimas u vieno nusikaltimo ar baudiamo&o
nusiengimo padarym prietaraut baudiamo&o kodekso nuostatoms ir b!t vertinamas kaip netinkamas
baudiamo&o statymo taikymas.
3. Baudiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostat reikm skiriant bausmA.
N kiek ne maiau reikmingas bausms skyrimui yra antras bausms skyrimo pagrindas, vardytas K IF
straipsnio @ daly&e. >is $ormuluo&a taisykl;, kad skirdamas bausm; teismas atsivelgia K bendrosios dalies
nuostatas. endrosios dalies nuostatos bausms skyrimo pro%ese yra ne maiau reikmingos, negu spe%ialiosios
dalies sank%i&a. 4kiriant bausm; teismas vadovau&asi nuostatomis, numatytomis audiamo&o kodekso
bendrosios dalies skyriuose Qausm0, Qausms skyrimas0, Qaudiamo&o poveikio priemons0,
QNepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai0.
3aymtina, kad K spe%ialiosios dalies sank%i&os, $ormuluodamos skirtinas u nusikalstam veik
bausmes, neretai vardi&a tik bausms r!, bet nevardi&a esmini bausms nubaudimo element, kaip antai
bausms dydio, suvarym pob!dio. (ik laisvs atmimo bausm sank%i&o&e $ormuluo&ama nustatant &os
dydius. Kitos bausms sank%i&o&e tik vardi&amos, nenustatant nei & dydi, nei kit reikming nubaudimo
element. (aigi &ei teismas nuspr;s kaltininkui skirti laisvs apribo&imo bausm;, numatyt K spe%ialiosios
dalies straipsnio sank%i&o&e, ikils klausimas ar pakaks nuosprendio re"oliu%in&e daly&e urayti odius
paskirti laisvs apribo&im. 6r aiki bus tokia bausm. Nesusipain; su K skyriaus Qausm0 nuostatomis
neivengsime statymo paeidimo.
Nemaiau svarbu inoti kiek i sank%i&o&e numatyt bausmi teismas gali paskirti kaltininkui+ tik vien
bausm; ar kelias sank%i&o&e numatytas bausmes, ar gali teismas greta bausms ar vieto&e &os skirti baudiamo&o
ar aukl&amo&o poveikio priemon;. 6tsakymus iuos klausimus galima rasti tik K bendrosios dalies
nuostatose.
endrosios dalies nuostat studi&os leidia pasitikslinti ar kiekviena i sank%i&o&e numatyt bausmi r!i
gali b!ti skiriama kaltinama&am. endra K nuostata yra tokia, kad nra bausmi skiriam tik atitinkam
kategori& asmenims. Kiekvienas kaltinamasis nepriklausomai nuo to, ar &is vyras ar moteris, nepilnametis ar
pilnametis i prin%ipo gali b!ti nubaustas bet kuria sank%i&o&e numatyta bausme. (ai bendras prin%ipas. (aiau
yra tam tikr apribo&im, numatyt b!tent bendro&o&e daly&e, kuriuos reikia inoti. > nepamatysi
susipaindamas vien tik su sank%i&a. 6ntai palygin; K F7 ir A8 straipsnius, padarysime ivad, kad
nepilnameiams padariusiems nusikaltim ar baudiam& nusiengim negali b!ti skiriama bausm atmimas
teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla, kadangi K A8 straipsnio @ daly&e vardi&ant
nepilnameiams skirtinas bausms r!is, i bausm nevardyta. e to yra apribo&im ir skiriant i bausm;
pilnameiams. 6ntai K FI straipsnis ) (eiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas*
nustato, kad teismas skiria teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmim tik tais
atve&ais, kai kaltininkas nusikalstam veik padaro darbins ar pro$esins veiklos srity&e arba kai teismas,
atsivelgdamas padarytos nusikalstamos veikos pob!d, padaro ivad, kad nuteista&am negalima palikti
teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla.
K FA straipsnis $ormuluodamas areto bausms poymius, nubaudimo elementus ir skyrimo slygas,
eto&e straipsnio daly&e nustato areto bausms skyrimo apribo&imus, nustatydamas, kad aretas neskiriamas
nioms moterims ir gali b!ti neskiriamas asmenims, auginantiems vaik iki tre& met,
atsivelgiant vaiko interesus. K A8 straipsnio 9 dalis ribo&a baudos skyrim nepilnameiams, nustatydama,
kad bauda gali b!ti skiriama tik dirbaniam ar savo turto turiniam nepilnameiui.
1ar didesn bendrosios dalies nuostat reikm nustatant skiriamos bausms minimalias ir maksimalias
ribas. Kaip minta K spe%ialiosios dalies sank%i&ose bausms vardi&amos, bet nenurodomi skirtin bausmi
dydiai, laikas ar kiti reikmingi nubaudimo elementai. 6ntai &ei teismas nuspr;s skirti baud, ikils klausimas,
kokio dydio bauda numatyta u padaryt nusikaltim ir kokiose ribose teismas gali paskirti baud. 6tsakym
galima rasti tik susipainus su bendro&o&e daly&e $ormuluo&amomis nuostatomis dl baudos ) K DI straipsnis*.
4u ta paia problema susidursime skirdami bet kuri bausm;.
.aisvs atmimas yra vienintel bausms r!is, dl kurios spe%ialiosios dalies sank%i&a vardi&a skirtinus
laisvs atmimo bausms dydius. (aiau labai apsigausime, &ei galvosime, kad laisvs atmimui paskirti
pakaks susipainti vien tik su statymo sank%i&a. 6ntai, u kai kuriuos nusikaltimus statym leid&as sank%i&o&e
nustato tik maksimal laisvs atmimo bausms dyd ir nemini minimalaus skirtino bausms dydio. (okiais
atve&ais neisiversime be bendrosios dalies straipsni, kuriuose $ormuluo&amos laisvs atmimo bausms
nuostatos, studi&.
K A8 straipsnio I d. numato, kad laisvs atmimo bausm nepilnameiui negali viryti deimties
met, nepriklausomai nuo K IF straipsnio 7 daly&e numatyt aplinkybi buvimo.
5 kitos puss paskyr; nepilnameiui minimali sank%i&o&e numatyt bausm; taip pat galime paeisti
statym. :eikalas tame, kad K A@ straipsnio D d. nustato, kad kai skiriama laisvs atmimo bausm
nepilnameiui, &os minimum sudaro pus minimalios bausms, numatytos io kodekso straipsnio, pagal kur
teisiamas nepilnametis, sank%i&o&e.
3aymtina, kad teismas greta bausms turi teis;, o kartais ir pareig paskirti baudiamo&o poveikio
priemon;. >os K spe%ialiosios dalies sank%i&ose i viso nenurodomos. 6tsakym ar privalome ir ar galime
kaltininkui greta bausms paskirti gausime tik iaikin; bendrosios dalies nuostatas, numatytas skyriuose
Qausm0 ir Qaudiamo&o poveikio priemons0.
(aigi bendrosios dalies nuostatos ne maiau reikmingos skiriant bausm; negu spe%ialiosios dalies
sank%i&a.
. Bausms r+ies parinkimas
audiamo&o kodekso bendrosios dalies nuostat reikm skiriant bausm; neapsiribo&a aukiau pamintomis
nuostatomis. Nau&o K spe%ialiosios dalies sank%i&os $ormuluo&amos taip, kad u didi& dal nusikalstam
veik statymas numato alternatyviai keli r!i bausmes. Kadangi pagal K @@ straipsn nusikaltimas tai tokia
veika, u kuri numatyta laisvs atmimo bausm, savaime aiku tampa, kad u visus nusikaltimus K
spe%ialiosios dalies straipsni sank%i&os numato laisvs atmimo bausm;. (aiau tik dl sunki ir labai sunki
nusikaltim laisvs atmimas paprastai yra vienintel statymo sank%i&o&e numatyta bausm. P kit kategori&
nusikaltimus greta laisvs atmimo bausms statymo sank%i&a numato alternatyviai kit r!i bausmes
)paprastai dvie& ar tri& r!i*.
(aiau tokiu atve&u ikyla klausimas ar teismas skirdamas bausm; yra laisvas skirti bet koki i statymo
sank%i&o&e numatyt bausmi kaltinama&am< Cis klausimas sprendiamas K II, I9 straipsniuose. K II
straipsnis )ausms skyrimas asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim*
nustato prin%ip, kad asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas
paprastai skiria su laisvs atmimu nesusi&usias bausmes. Cio&e nuostato&e tvirtintas anksiau &au mintas
anso prin%ipas, pagal kur asmeniui, pirm kart sto&aniam prie teism turt b!ti skiriama ne laisvs
atmimo, bausm. 5 kitos puss K I9 straipsnis ) ausms skyrimas re%idyvistui u tyinio nusikaltimo
padarym* nustato, kad re%idyvistui u tyinio nusikaltimo padarym teismas paprastai skiria laisvs
atmimo bausm;. =inti du straipsniai tvirtina tam tikr takoskyr , kuria statym leid&as daro tarp asmen
teisiam pirm kart ir re%idyvist. Mstatymas pareigo&a suteikti ans asmenims teisiamiems pirm kart ir
nei"oliuoti & nuo visuomenes , &ei bausms tikslai gali b!ti pasiekti velnesnmis bausmmis.
Mstatymas numato , kad teismas skiria alternatyvi laisvs atmimui bausm; iais atve&ais+ @. asmuo
teisiamas pirm kart 7. padarytas nusikaltimas yra nesunkus ar apysunkis.
K II straipsnio nuostata nepareigo&a teismo skirti su laisvs atmimu nesusi&usi bausm;, asmenims,
teisiamiems dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. 3adarius iuos nusikaltimus net ir tais atve&ais , kai
statymo sank%i&a numato keli r!i bausmes, teismas savo nuoi!ra parenka skirtinos bausms r!,
nesivadovaudamas K II straipsnio nuostatoms.
K I9 straipsnio @ dalis nustato, kad teismas re%idyvistui u tyinio nusikaltimo padarym paprastai skiria
laisvs atmimo bausm;. (aiau iame straipsny&e nepateikta re%idyvisto samprata. :e%idyvisto samprata
pateikta K 7H straipsny&e.
Nusikaltim re%idyvas 7888 m. K yra aplinkyb, tako&anti ir apsprendianti skirtinos bausms r!.
C1D .
". B( " straipsnio 2 dalyje *tvirtint nuostat reikm bausms dydio parinkimui.
(eismas isiaikin;s statymo nuostatas, ir pasirink;s ar skirs laisvs atmimo bausm;, ar kitas alternatyvias
laisvs atmimo bausmei bausmes bei isiaikin;s sank%i&o&e numatytos skirtinos bausms minimal ir
maksimal dydius bei kitas bausms skyrimo slygas, pereina prie bausms u padaryt nusikalstam veik
skyrimo. >is turi nustatyti laisvs atmimo bausms dyd, o skiriant kit alternatyvi bausm;, ne tik bausms
dyd, bet bausms r! )i sank%i&o&e numatyt bausmi r!i*. Ciame bausms skyrimo etape teismas
vadovau&asi K IF straipsnio 7 daly&e numatyta bausms skyrimo taisykle. >i nustato, kad teismas skirdamas
bausm; turi vertinti nagrin&amos bylos aplinkybes ir & tak skirtinos bausms dydiui, o skirdamas
nelaisvs atmimo bausm; ir skirtinos bausms r!iai. K IF straipsnio 7 dalis pareigo&a teism nustatant
galutin skirtinos bausms dyd atsivelgti + @* padarytos nusikalstamos veikos pavo&ingumo laipsnJ 7*
kalts $orm ir r!J D* padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslusJ F* nusikalstamos veikos stadi&J
I* kaltininko asmenyb;J 9* asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik $orm ir r!J H*
atsakomyb; lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes.
?. %tsakomybA len-vinan7ios ir sunkinan7ios aplinkybs ir j reikm bausms dydiui
4varbus momentas parenkant skirtinos bausms dyd tenka aplinkybms lengvinanioms ar sunkinanioms
kaltinimo atsakomyb;. (ai statyme spe%ialiai vardyt aplinkybi sraas, kuri buvimas tako&a bausms
skyrim bausms r!ies ir dydio prasme. Cios aplinkybs lieia arba nusikalstamos veikos pavo&ingum, arba
kaltininko asmenybs pavo&ingum.
K galima sutikti atve&, kai kurios aplinkybs lengvinanios ar sunkinanios kaltinimo atsakomyb;
sutampa su nusikalstamos veikos sudties pagrindiniais, bet daniau su straipsnio dispo"i%i&o&e numatytais
kvali$ikuo&aniais poymiais. (okiais atve&ais &os negali b!ti pakartotinai vertinamos kaip atsakomyb;
lengvinanios ar sunkinanios aplinkybs . (ai sakmiai nurodo K IA straipsnio D dalis ir 98 straipsnio 7
dalis, kurios nustato, kad skirdamas bausm;, teismas neatsivelgia toki atsakomyb; lengvinani aplinkyb;,
kuri statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis. 4kirdamas bausm;, teismas neatsivelgia toki
atsakomyb; sunkinani aplinkyb;, kuri statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis.
Kalbant apie atsakomyb; lengvinani ir atsakomyb; sunkinani aplinkybi sraus pastebtina, kad
sunkinani aplinkybi sraas yra isamus, o lengvinani pavy"dinis. (ai reikia, kad teismas gali
atsakomyb; lengvinania aplinkybe pripainti ir toki aplinkyb;, kurios nra K IA straipsny&e numatytame
srae. K I8 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismas gali pripainti atsakomyb; lengvinaniomis
aplinkybmis ir kitas io straipsnio @ daly&e nenurodytas aplinkybes. (uo tarpu atsakomybe sunkinani
aplinkybi sraas yra isamus ir teismas negali atsakomyb; sunkinania aplinkybe pripainti $akt, kuris
nenumatytas K 98 straipsny&e numatytame srae.
6tsakomyb; lengvinanios aplinkybs vardi&amos K IA straipsny&e yra ios+ @* kaltininkas suteik
nukent&usiam asmeniui pagalb arba kitais aktyviais veiksmais iveng ar band ivengti sunkesni
padariniJ 7* kaltininkas prisipaino padar;s baudiamo&o statymo numatyt veik ir nuoirdiai gailisi
arba pad&o iaikinti i veik ar &o&e dalyvavusius asmenisJ D* kaltininkas savo noru atlygino ar paalino
padaryt alJ F* nusikalstama veika padaryta dl labai sunkios turtins arba beviltikos kaltininko padtiesJ
I* veika padaryta dl psi%2ins ar $i"ins prievartos, &eigu tokia prievarta nepaalina baudiamosios
atsakomybsJ 9* veikos padarymui takos tur&o provokuo&antis ar ri"ikingas nukent&usio asmens elgesysJ
H* veika padaryta nukent&usio asmens, kurio b!kl beviltika, praymuJ G* veika padaryta paeidiant
nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, b!tino&o reikalingumo, pro$esins pareigos arba
teissaugos institu%i& uduoties vykdymo, gamybins ar !kins ri"ikos, mokslinio eksperimento teistumo
slygasJ A* veika padaryta perengiant b!tinosios ginties ribas, kai baudiamasis statymas numato
atsakomyb; u b!tinosios ginties rib perengimJ @8* veika padaryta dl didelio susi&audinimo, kur
nulm neteisti nukent&usio asmens veiksmaiJ @@* veik padar ribotai pakaltinamas asmuoJ @7* veik
padar prie &o vali nugirdytas ar apsvaigintas asmuoJ @D* nepavyk;s savanorikas atsisakymas padaryti
nusikalstam veik.
(eism praktiko&e ivardytos aplinkybs sutinkamos nevienodai danai. 1l vien aplinkybi klausimas
sprendiamas vos ne kiekvieno&e bylo&e, kitos aplinkybs bylose sutinkamos reiau.
1aniausiai sutinkama aplinkyb, dl kurios vyksta ginai baudiamosiose bylose yra dl kaltininko
prisipaino padarius baudiamo&o statymo numatyt veik ir nuoirdaus gail&imosi arba pad&imo
iaikinti i veik ar &o&e dalyvavusius asmenisJ Ciai atsakomyb; lengvinaniai aplinkybei konstatuoti
privalu nustatyti vien i tri& alternatyv+ @* kaltininko prisipainim padarius nusikalstam veik ir
kaltininko nuoird gail&imsi arba 7* kaltininko prisipainim padarius nusikalstam veik ir pad&im
iaikinti nusikalstam veik D* kaltininko prisipainim padarius nusikalstam veik ir pad&im iaikinti
&o&e dalyvavusius asmenis. Kaip matome vien tik asmens prisipainimas yra nepakankamas iai atsakomyb;
lengvinaniai aplinkybei nustatyti. Kaltininko prisipainimas padarius nusikaltim yra esmini bylos
aplinkybi pripainimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institu%i&oms teisingus parodymus savo
noru, o ne dlsurinkt rodym. Kaltininko prisipainimas padarius nusikaltim gali b!ti teismo
pripastamas atsakomyb; lengvinania aplinkybe, &ei kaltininkas pripaino padar;s nusikaltim
parengtinio bylos tyrimo ar teisminio bylos nagrin&imo metu. Negali b!tipripastamas atsakomyb;
lengvinania aplinkybe asmens prisipainimas padarius nusikaltim parengtinio bylos tyrimo metu, &ei
teisme &is keiia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarym. 4prendiant klausim dl ios atsakomyb;
lengvinanios aplinkybs pripainimo svarbiausias dmesys skiriamas tariamo&o ir kaltinamo&o parodymams
dl padarytos veikos ob&ektyvi aplinkybi )veikos, b!do, laiko, vietos ir pan*. (uo tarpu inkriminuotos kalts
$ormos nepripainimas neturt b!ti kli!tis pripainti i atsakomyb; lengvinani aplinkyb;, kadangi asmuo i
tikro gali klysti ar kitaip suvokti daromos veikos pavo&ingum ir dl to numatyti visai kitus padarinius negu
&am inkriminuoti padariniai. Kaltininko nuoirdus gail&imasis dl padaryto nusikaltimo yra tada, kai
kaltininkas laisva valia pripasta padar;s baudiam& veik, kritikai vertina savo elges ir
stengiasisuvelninti nusikaltimo pasekmes )teikia nukent&usia&am neatidliotin pagalb, &o atsiprao,
grina pagrobt daikt ir pan.*. Kaltininko nuoirdus gail&imasis dl padaryto nusikaltimo gali b!ti
pripastamas atsakomyb; lengvinania aplinkybe, &ei toks gail&imasis vyko iki apkaltinamo&o nuosprendio
primimo. 6ktyvus pad&imas iaikinti nusikaltim yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda
iaikinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. 3ad&imas iaikinti kitus nusikaltlius yra
tada, kai kaltininkas nurodo nusikaltim padariusi asmen pavardes, gyvenam& ar slapstymosi viet,
kitus esminius nusikaltusi asmen poymius ar kitas inias apie &uos, &ei tai padeda teissaugos
institu%i&oms iaikinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybn kitus nusikaltlius.
? dabar pateiksime nuorodas teism praktik, bylas kuriose pateikiamas ios aplinkybs aikinimas+
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'79FV788I
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%ins nutartys 7k'79FV788I, 7k'3'F9FV788I, 7k' F78'7889
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in nutartis 7K'78@V788H
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'F78V7889
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7K'IAFV7889
6tsakomyb; sunkinanios aplinkybs vardi&amos K 98 straipsny&e. >os yra ios+ @* veik padar
bendrinink grup. 7* veik padar organi"uota grupJ D* veika padaryta dl %2uliganik ar savanaudik
paskatJ F* veika padaryta kankinant nukent&us asmen ar tyio&antis i &oJ I* veika padaryta maameiuiJ
9* veika padaryta asmeniui, kuris dl ligos, invalidumo, senatvs ar kit prieasi buvo be&gikos
b!kls, be &o praymoJ H* veika padaryta niai moteriai, kai akivai"du kad &i niaJ G* veika
padaryta pasinaudo&ant visuomenine ar kito asmens nelaimeJ A* veik padar asmuo, apsvaig;s nuo
alko2olio, narkotini, psi%2otropini ar kit psi%2ik veikiani mediag, &eigu ios aplinkybs tur&o takos
nusikalstamos veikos padarymuiJ @8* veika padaryta visuotinai pavo&ingu b!du arba naudo&ant sprogmenis,
sprogstamsias mediagas arba aunamuosius ginklusJ @@* dl padarytos veikos atsirado sunki padarini.
K 98 straipsnis numato isam & sra. (eismas negali pripainti atsakomyb; sunkinani aplinkyb; toki
$aktin; aplinkyb;, kuri nra numatyta pamintame srae.
3laiau apie atsakomyb; lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes ir & reikm; r. (eism praktikos skiriant
bausmes apvalgaVV(eism praktika 788H Nr. 7H
W@X .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K' DGAV788I
## $%&#'
(lausimai)
1. 4kirtinos bausms dydio nustatymas.
2. Cvelnesns, negu statyme numatyta bausms skyrimas ir &o pagrindai
3. Cvelnesns negu statyme numatyta bausms skyrimas, &ei paskirta bausm aikiai prietaraut teisingumo
prin%ipui )K IF str. D d.*
1. 'kirtinos bausms dydio nustatymas.
Mvertin;s K IF straipsnio 7 daly&e numatytus poymius ir aplinkybes, teismas nustato skirtinos bausms
dyd, o skirdamas alternatyvi laisvs atmimui bausm; dar ir bausms r!, ir paskiria bausm;. 4kirtinos
bausms dydio nustatymo pro%esas sureguliuotas K 9@ straipsny&e )ausms skyrimas, kai yra
atsakomyb; lengvinani ir )ar* sunkinani aplinkybi*. K 9@ straipsnis nustato, kad teismas,
skirdamas bausm;, atsivelgia tai, ar yra nustatyta tik atsakomyb; lengvinani ar tik atsakomyb;
sunkinani aplinkybi, ar yra ir atsakomyb; lengvinani, ir atsakomyb; sunkinani aplinkybi, ir
vertina kiekvienos aplinkybs reikm;. e to teismas, vertin;s atsakomyb; lengvinanias ir )ar*
atsakomyb; sunkinanias aplinkybes, & kiek, pob!d ir tarpusavio santyk, taip pat kitas IF
straipsnio 7 daly&e nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka velnesn; ar grietesn; bausms r!, taip pat
skiriamos bausms dyd, skaiiuodamas nuo &os vidurkio. (aigi statymas nustato, kad skiriant bausm;
vienod reikm; turi visos IF straipsnio 7 daly&e nurodytas aplinkybes, o ne tik atsakomyb; lengvinanios
ar atsakomyb; sunkinanios aplinkybs. Kiekvienos aplinkybs reikm teismo turi b!ti vertinta ir
motyvuotai parinkta velnesns ar grietesns bausms r!is ir bausms dydis.
4kirtinos bausms dydio nustatymo pro%esas prasideda nuo statymo sank%i&o&e numatytos bausms
vidurkio nustatymo. Nustatant statyme numatytos bausms vidurk, sudedamas minimalus ir maksimalus
straipsnio sank%i&o&e numatytas bausms dydis ir gautas re"ultatas padali&amas pusiau. >eigu straipsnio
sank%i&o&e minimalus bausms dydis u padaryt nusikalstam veik nenurodytas, nustatant bausms vidurk,
vadovau&amasi tos r!ies bausms minimaliu dydiu ) pv". D mnesiai laisvs atmimui, @ =L. baudai ir
pan.*. 3askirtos bausms r!is ir dydis nurodomi nuosprendio re"oliu%in&e daly&e, be to paskirtos bausms
r!is ir &os dydis turi b!ti motyvuotos nuosprendio apraomo&o&e daly&e. (o reikalau&a 3K D8I
straipsnisW@X.
6tkreiptinas dmesys, kad K 9@ straipsny&e tvirtinta viena nuostata, kuria gyvendinamas gero
kaltininko elgesio ir pagalbos teissaugos institu%i&oms prin%ipas. K 9@ straipsnio F daly&e nustatyta, kad
&eigu kaltininkas @* savo noru prisipaino padar;s nusikaltim, 7* nuoirdiai gailisi, D* aktyviai pad&o
iaikinti nusikaltim ir F* nra atsakomyb; sunkinani aplinkybi, teismas skiria &am ne didesn; kaip
straipsnio sank%i&o&e u padaryt nusikaltim numatytos bausms vidurkis laisvs atmimo bausm; arba su
laisvs atmimu nesusi&usi bausm;. Ci nuostata yra imperatyvi ir teismas esant io&e daly&e ivardytiems
pagrindams privalo skirdamas bausm; vadovautis ia nuostata. Nesivadovavimas &a skiriant bausm; yra
pagrindas keisti nuosprend , velninant bausm;, &ei pro%eso dalyviai paduoda apelia%in ar kasa%in skund.
2. Hvelnesns, ne-u *statyme numatyta bausms skyrimas ir jo pa-rindai
Mstatym leid&as sank%i&as stengiasi $ormuluoti taip, kad teismas visais atve&ais galt tinkamai individuali"uoti
bausm;, paskirti teising bausm; statymo sank%i&os ribose. (aiau atskirais atve&ais teismas susiduria su
sunkumais. >ie daniausiai kyla padarius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, dl kuri sank%i&ose paprastai
b!na numatyta tik viena laisvs atmimo bausm, be to danai b!na numatomas ne tik maksimalus, bet ir
minimalus laisvs atmimo bausms laikas. (okiose bylose gali atsitikti taip, kad ir velniausia bausm
atsivelgiant bylos aplinkybes teismui pasirodys per grieta ir neteisinga. K tada daryti teismui< 6r yra
galimyb paskirti nenumatyt statymo sank%i&o&e bausm;< . (aip. audiamasis kodeksas numato galimybes
skirti velnesn;, negu numatyta statyme bausm;. >os numatytos K IF straipsnio D daly&e ir K 97
straipsny&e. Ciose K straipsniuose aprayti velnesns bausms skyrimo pagrindai.
Cvelnesns negu statyme numatyt bausms skyrimas, tai teismo galimyb+ @* paskirti maesn;
bausm;, negu straipsnio sank%i&o&e u padaryt nusikalstam veik numatyta maiausia bausm, arba 7*
paskirti velnesn; bausms r!, negu numatyta straipsnio sank%i&o&e u padaryt nusikalstam veik. D*
paskirti pavo&ingam re%idyvistui maesn; bausm;, negu nustatyta io kodekso I9 straipsnio 7 daly&e,
(eismas remdamasis K 97 straipsnio nuostatomis gali paskirti maesn bausms dyd , negu straipsnio
sank%i&o&e u padaryt nusikalstam veik numatytas minimalus bausms dydis. Cis bausms skyrimo b!das
gali b!ti taikomas tik laisvs atmimo bausmei tuo atve&u, &ei sank%i&o&e numatyta laisvs atmimo bausms ir
maksimalus, ir minimalus dydis. 3v". numatytas laisvs atmimas nuo D iki H met. (okiu atve&u teismas skiria
laisvs atmimo bausm; trumpesniam negu D metai laikui. Cis bausms skyrimo b!das negali b!ti pritaikytas,
&ei sank%i&o&e nenumatyta minimali bausms riba. (ada &i sutampa su minimaliu dydiu, K bendro&o&e daly&e
numatytu laisvs atmimo bausmei, t.y. D mnesiai. (eismas negali paskirti laisvs atmimo trumpesniam negu
D mnesiai laikotarpiui.
(eismas gali paskirti velnesn; bausms r!, negu numatyta straipsnio sank%i&o&e u padaryt
nusikalstam veik. (okiu atve&u teismas paskiria kit velnesn; bausms r!.
Kas dl pavo&ingo re%idyvisto, tai statymas ) K I9 straipsnio 7 dalis* numato, kad bausm &am turi b!ti
skiriama grietesn, negu sank%i&o&e numatytas laisvs atmimo bausms vidurkis. (odl teismas esant K 97
straipsny&e numatytom slygom pavo&ingam re%idyvistui gali paskirti maesn; bausm;, negu sank%i&o&e
numatytas laisvs atmimo bausms vidurkis, taiau bet kuriuo atve&u tai bus statymo sank%i&o&e numatyta
bausm.
K 97 straipsnis numato tris grupes slyg, kuri buvimas gali paskatinti teism skirti velnesn;, negu
statymo numatyta, bausm;.
K 97 straipsnio @ daly&e numatyta pirma grup toki slyg. (eismas, atsivelg;s visas bylos aplinkybes,
u kiekvien nusikalstam veik gali paskirti velnesn;, negu statymo numatyta, bausm;, &eigu @*
nusikalstam veik padar;s asmuo pats savo noru atvyko ar prane apie i veik, 7* prisipaino &
padar;s ir nuoirdiai gailisi, ir )ar* pad&o ikiteisminiam tyrimui bei teismui iaikinti nusikalstam veik, ir
D* visikai ar i dalies atlygino arba paalino padaryt turtin; al.
Ci grup; slyg sudaro trys atsakomyb; lengvinanios aplinkybs, numatytos K IA straipsnio @ dalies 7,
D, F punktuose. !tina nustatyti visas ivardytas aplinkybes. ent vienos nebuvimas alina galimyb; taikyti
K 97 straipsnio @ dalies nuostatas.
Cio straipsnio 7 dalis numato, kad teismas, atsivelg;s visas bylos aplinkybes, gali u kiekvien
nusikalstam veik paskirti velnesn;, negu statymo numatyta, bausm; tuo atve&u, kai @*yra atsakomyb;
lengvinani aplinkybi,
7* bent i dalies atlyginta ar paalinta turtin ala, &eigu &i buvo padaryta, ir+
D* bylo&e nustatyta bent viena i emiau pamint aplinkybi , o b!tent
a*kaltininkas ilaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra negal!s ir nra kam &uos prii!rti, arba
b* kaltininkas ilaiko maameius vaikus, kuri dl paskirtos statyme numatytos bausms neb!t kam
prii!rti, arba
%* kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstam veik buvo antraeilis, arba
d* veika nutr!ko rengiantis padaryti nusikaltim ar pasiksinant daryti nusikalstam veik, arba
e* veika padaryta perengiant b!tinosios ginties ribas, arba
$* veika padaryta paeidus nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, b!tino&o reikalingumo,
pro$esins pareigos arba teissaugos institu%i& uduoties vykdymo, gamybins ar !kins ri"ikos, mokslinio
eksperimento teistumo slygas.
Cvelnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas K 97 straipsnio 7 daly&e numatytais pagrindais
reikalau&a, kad bent i dalies b!t atlyginta ar paalinta turtin ala, &eigu &i buvo padaryta, ir kad b!t
atsakomyb; lengvinani aplinkybi. Ualos atlyginimas ar paalinimas savaime yra atsakomyb; lengvinanti
aplinkyb, taiau be &os teismas turi nustatyti dar bent vien kit K IA straipsny&e numatyt aplinkyb;. e
mint dvie& aplinkybi dar b!tina papildomai nustatyti bent vien i K 97 7 dalies @'9 punktuose numatyt
ir k tik ivardyt aplinkybi.
K 97 straipsnio D dalis numato, kad teismas taip pat gali pagal io straipsnio D dal paskirti
velnesn;, negu statymo numatyta, bausm;, &ei @* asmuo, dalyvavo tyia nuudant, 7* a*prisipaino dl vis
savo padaryt nusikalstam veik ir b* aktyviai pad&o atskleisti organi"uotos grups ar nusikalstamo
susivieni&imo nari padaryt tyin nuudym, D* 5r bylo&e yra bent viena i i slyg+ a* nuudymas
padarytas dl grasinimo ar prievartos arba b* kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nuudant buvo
antraeilis, arba %* veika nutr!ko rengiantis nuudyti ar ksinantis nuudyti.
6tkreiptinas dmesys, kad velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas yra teismo teis , bet
ne pareiga.
3. Hvelnesns ne-u *statyme numatyta bausms skyrimas, jei paskirta bausm aikiai prietaraut
teisin-umo prin!ipui 3B( " str. 3 d.4
K IF straipsnio D daly&e nustatyta, kad &eigu straipsnio sank%i&o&e numatytos bausms paskyrimas
aikiai prietaraut teisingumo prin%ipui, teismas, vadovaudamasis bausms paskirtimi, gali
motyvuotai paskirti velnesn; bausm;. (ai visikai nau&as pagrindas skirti velnesn;, negu numatyta statyme,
bausm;. >o esm ' sank%i&o&e numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo prin%ipui.
.ietuvos 6ukiausias (eismas yra iaikin;s, kad teismas esant atitinkamai situa%i&ai pirmiausia turi svarstyti
velnesns bausms skyrim pagal K 97 straipsn. (ai yra dl to, kad mintame K straipsny&e su$ormuluoti
gan grieti ir dl to aik!s pagrindai. (uo tarpu K IF straipsnio D daly&e numatytas pagrindas yra gan
aptakus.
K IF straipsnio D dalies taikymo slygas paanali"uosime pasiremdami .ietuvos teism praktika.
:advilikio ra&ono apylinks teismo nuosprendiu 6. K. nuteistas pagal K @I8 straipsnio D dal
laisvs atmimu tre&iems metams. Ciauli apygardos teismo audiam& byl skyriaus teis& kolegi&os
nuosprendiu :advilikio ra&ono apylinks teismo nuosprendis pakeistas. 3ripainta 6. K. atsakomybe
lengvinania aplinkybe &o prisipainimas padarius nusikalstam veik ir nuoirdus gail&imasis )K IA
straipsnio @ dalies 7 punktas*. 6. K. pripaintam kaltu pagal K @I8 straipsnio D dal, vadovau&antis K IF
straipsnio D dalimi, paskirta bausm laisvs apribo&imas vieneriems metams, pareigo&ant nuo 7@ val. iki 9 val.
b!ti savo namuose.
6. K. nuteistas u tai, kad 788F m. gruodio @F d., apie @F val. D8 min., kely&e :advilikis'3akruo&is, pam;s
paveti automobiliu 6udi'@88, nepilnamet; >. U., gimusi @AGA m. , prie &os vali nusive & toliau nuo
kelio ir susto&;s vietins reikms keliuke ir urakin;s automobilio duris, prievarta band numauti nepilnametei
kelnes ir kelnaites, liep nusirengti drabuius, pats atsisagst;s kelnes &ga savo k!nu prispaud >. U. prievarta
buiavo &ai l!pas, liet &os lytinius organus ir kio lytinius organus pirtus, t. y. panaudo&;s $i"in smurt
$i"inio slyio b!du tenkino lytin; aistr su nepilnamete >. U. prie &os vali ir tuo padar K @I8 straipsnio D
daly&e numatyt nusikalstam veik.
Kasa%iniu skundu .ietuvos :espublikos generalinis prokuroras pra teism panaikinti Ciauli apygardos
teismo audiam& byl skyriaus teis& kolegi&os nuosprendio dal dl K IF straipsnio D dalies taikymo.
Kasatorius skunde nurodo, kad Ciauli apygardos teismas nepagrstai 6. K., vadovau&antis K IF straipsnio D
dalimi, paskyr bausm; laisvs apribo&im vieneriems metams. .ietuvos 6ukiausio&o (eismo senato 788D m.
birelio 78 d. nutarimo ,1l teism praktikos taikant audiamo&o pro%eso kodekso normas,
reglamentuo&anias nuosprendio suraymQ Nr. F8 D.@.@D punkte nurodyta, kad taikydamas velnesns, negu
straipsnio sank%i&o&e numatyta, bausms paskyrim )K IF straipsnio D dalis*, teismas turi nurodyti, kokios yra
iimtins aplinkybs, kad straipsnio sank%i&o&e numatytos bausms paskyrimas iam asmeniui u ios
nusikalstamos veikos padarym aikiai prietaraut teisingumo prin%ipui. 6pelia%ins instan%i&os teismas
pirmosios instan%i&os teismo nuosprend pakeit motyvuodamas tuo, kad 6. K. pagal K @I8 straipsnio D dal
paskirta tre& met laisvs atmimo bausm savo r!imi yra per grieta, nes pirmosios instan%i&os teismas
neatsivelg nusikalstamos veikos pavo&ingumo laipsn, nuteisto&o elges nusikalstamos veikos darymo metu
ir po &os, nukent&usiosios po"i%i& dl 6. K. skirtinos bausms, &o eimynin; padt. (uo tarpu kasatorius
teigia, kad apelia%ins instan%i&os teismas nenustat &oki iimtini aplinkybi, slygo&usi K IF straipsnio D
dalies taikym.. (uo tarpu aplinkybs, kad nukent&usio&i 6. K. atleido ir pra neskirti laisvs atmimo
bausms bei tai, kad 6. K. yra 7A met amiaus, yra ved;s, turi maamet vaik ir ilaiko eim, nra iimtins
K IF straipsnio D dalies prasme.
.ietuvos :espublikos generalinio prokuroro kasa%inis skundas nebuvo patenkintas. )3ateikiamos itraukos i
nutarties*.
/l 6# KL straipsnio M dalies taik"mo
Leneralinis prokuroras kasa%iniame skunde teigia, kad teismas prival&o nustatyti iimtines aplinkybes, kurios
liudyt apie b!tinum taikyti K IF straipsnio D dalies nuostatas. Kasatoriaus manymu, apelia%ins instan%i&os
teismas nenustat &oki iimtini aplinkybi, slygo&usi K IF straipsnio D dalies taikym nuteista&am.
#ienas $undamentali bausms skyrimo prin%ip, tvirtint .ietuvos :espublikos audiama&ame kodekse yra
bausms teisingumo prin%ipas. ausm yra teisinga tada, kai &i atitinka padarytos veikos pavo&ingum ir
kaltininko asmenybs pavo&ingum. Kaip nurodyta K IF straipsnio @ daly&e, teismas bausm; skiria pagal io
kodekso spe%ialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb; u padaryt nusikalstam veik, sank%i&
laikydamasis io kodekso bendrosios dalies nuostat. (aiau tais atve&ais, kai straipsnio sank%i&o&e numatytos
bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo prin%ipui teismas turi teis; paskirti velnesn;, negu
statymo sank%i&o&e numatyt bausm;. (okia galimyb tvirtinta K IF straipsnio D daly&e.
Kadangi seksualinis prievartavimas priskiriamas prie sunki ar labai sunki nusikaltim K @@ straipsnio
prasme, K @I8 straipsnio D dalies sank%i&a numato vienintel; bausms r! ' laisvs atmim nuo dve& iki
deimties met. 3irmosios instan%i&os teismas 6. K. nuteis pagal K @I8 straipsnio D dal laisvs atmimu
tre&iems metams, t. y. paskyr statymo sank%i&o&e numatyt bausm;, artim K @I8 straipsnio D dalies
sank%i&os minimumui. (uo tarpu apelia%ins instan%i&os teismas konstatavo, kad 6. K. paskirta reali laisvs
atmimo bausm neatitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltininko asmenybs, prietarau&a
teisingumo prin%ipui, todl pakeit apylinks teismo sprendim ir, 6. K., vadovau&antis K IF straipsnio D
dalimi, paskyr kit sank%i&o&e u nusikaltim nenumatyt bausm; ' laisvs apribo&im vieneriems metams.
ausms skyrimas vadovau&antis K IF straipsnio D dalimi reikalau&a teismo ivados, kad statymo sank%i&o&e
numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo prin%ipui. .ietuvos 6ukiausio&o (eismo
senato 788D m. birelio 78 d. nutarimo Nr. F8 ,1l teism praktikos taikant audiamo&o pro%eso kodekso
normas, reglamentuo&anias nuosprendio suraymQ D.@.@D punkte nurodyta, kad taikydamas velnesns, negu
straipsnio sank%i&o&e numatyta, bausms paskyrim, teismas turi nurodyti, kokios yra iimtins aplinkybs, &og
straipsnio sank%i&o&e numatytos bausms paskyrimas iam asmeniui u &o nusikalstamos veikos padarym
aikiai prietaraut teisingumo prin%ipui. (aiau to nereikia suprasti, kad statymas reikalau&a nustatyti
kakokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. K IF straipsnio D dalies taikymas susi&;s su aplinkybi,
apib!dinani nusikalstamos veikos pavo&ingum ir i veik padarius asmen, visumos vertinimu. 6iku,
teismas turi ivardyti, kuo remiantis &is padar savo ivad. (okia ivada turi sekti vertinus padaryto
nusikaltimo pavo&ingum ir kaltininko asmenybs pavo&ingum.
K IF straipsnio D dalies nuostat taikymui b!tina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo )iuo atve&u '
seksualinio prievartavimo* pavo&ingumas, atsivelgiant padaryto nusikaltimo viet, laik ir b!d, lytins
aistros tenkinimo $i"inio slyio b!du intensyvum ir $ormas, kilusius padarinius, yra ymiai maesnis negu
r!inis nusikalstamos veikos pavo&ingumas, vertintas statymo leid&o baudiamo&o statymo u padaryt
nusikaltim sank%i&o&e. ylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta vidurdien, kaltinamasis
automobily&e buvo vienas, $i"inio smurto naudo&imas pasireik tik tuo, kad &is sddamas automobily&e i ono
ugul nukent&usi&, kur laik laik &os rankas. (uo tarpu &oki sm!gi ar kitoki panai $i"ins prievartos
veiksm, kurie patvirtint ryk $i"in smurt, nebuvo suduota. 1l $i"ins prievartos nukent&usia&ai nebuvo
padaryta &oki k!no sualo&im. ylo&e nenustatyta &oki 6. K. veiksm, kuriuos galima b!t vertinti kaip
grasinimus K @I8 straipsnio prasme. (ai apklausose patvirtino ir pati nukent&usio&i. 4eksualinis
prievartavimas suprantamas kaip veiksmai, kurie pasireikia lytins aistros tenkinimu kitais b!dais, negu lytinis
santykiavimas, kaip antai+ oraliniu, analiniu ar kitokio $i"inio slyio b!dais )dirginant vyro ar moters lytinius
organus, lieiant lytiniu organu kito mogaus k!n ir pan.* 6. K. veiksmai, vertinti kaip seksualinis
prievartavimas, pasireik tuo, kad kaltinamasis buiavo nukent&usi& l!pas, liet &os kr!tin;, glamon&o
launis. 3irt kiimo lytinius organus ir lytini organ dirginimo 6. K. nepripaino. Nukent&usiosios
parodymai dl io nuteisto&o veiksmo prietaringi. (eismo medi%inos spe%ialisto ivado&e nustatyta, kad nei >.
U. k!ne, nei lytiniuose organuose sualo&im nra, nekaltybs plv nepaeista. 3ati nukent&usio&i intensyviai
nesiprieino. >i pati i dalies nusireng ir tik odiais ireik savo nesutikim. (aigi lytins aistros tenkinimas
pasireik buiavimu ir k!no glamon&imu. 6. K. veiksmai, vertinant &o suvokim, buvo ant nusikalstamos
veikos ir nenusikalstamos veikos ribos. Mvertin;s mintus duomenis, apelia%ins instan%i&os teismas padar
pagrst ivad, kad veiksmai, kuriais 6. K. tenkino savo lytin; aistr $i"inio slyio b!du, nebuvo intensyv!s.
Nusikalstamos veikos padarymo b!das ir nuteisto&o veiksm, kuriais &is tenkino savo lytin; aistr $i"inio
slyio b!du, iraika lm maesn nusikaltimo pavo&ingum, palyginus su r!iniu ios nusikalstamos veikos
pavo&ingumu.
K IF straipsnio D dalies taikymui nemaiau svarbu, kad kaltininko asmenybs vertinimas past!mt prie
ivados, kad laisvs atmimo bausms paskyrimas u nusikaltim, padaryt bylo&e nustatytomis aplinkybmis,
neb!t teisingas. #ertinant kaltininko asmenybs pavo&ingum, svarbu vaidmen vaidina kaltininko elgesys
prie nusikalstamos veikos padarym, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.
6pelia%ins instan%i&os teismas nuosprendy&e paym&o, kad taikydamas nuteista&am K IF straipsnio D dal,
atsivelgia nuteisto&o elges prie nusikalstamo veikos padarym, nusikalstamos veikos darymo metu ir po &os.
5mta domn, kad 6. K. teisiamas pirm kart, veikos padarymo metu naudo&o lengv $i"in; prievart ir
negrasino, nukent&usia&ai papraius, & parve namo, nors gal&o toliau t;sti savo nusikalstamus veiksmus, t
pai dien paskyr pasimatym, &o elgesys po nusikalstamos veikos padarymo )atsipra ir visikai atlygino
patirt moralin; al*, taip pat kiti &o asmenyb; %2arakteri"uo&antys poymiai )ved;s, turi maamet; dukr,
vienas ilaiko eim*. (ai rodo, kad nuteisto&o asmenybs pavo&ingumas nra didelis. 6pelia%ins instan%i&os
teismas pagrstai nuosprendy&e paym&o, kad bylo&e nustatytomis aplinkybmis nuteisto&o atskyrimas nuo
eimos gali neigiamai paveikti &o so%ialinius ryius, todl bausms tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvs
atmimo bausm; ir i"oliavus & nuo visuomens.
e to, skiriant bausm;, b!tina vertinti nukent&usiosios elgesio tak nusikalstamos veikos padarymui.
6pklausta apelia%ins instan%i&os teismo posdio metu, nukent&usio&i parod, kad nepastamam vyrui
)nuteista&am 6. K.* pasi!lius automobiliu & paveti, &i sutiko, taip pat dav savo tele$ono numer, o nuteista&am
& prad&us buiuoti, pradio&e nesiprieino. (ai leido 6. K. manyti, kad veiksmus, kuriais &is tenkino savo
lytin; aistr, &is atliko ne prie nukent&usiosios vali. 1l to darytina ivada, kad nuteist& padaryti
nusikalstam veik paskatino atsitiktinio pob!dio situa%i&a, o ne &au susi$ormavusios antivisuomenins
nuostatos.
(aip pat apelia%ins instan%i&os teismas, taikydamas nuteista&am 6. K. K IF straipsnio D dal, pagrstai
atsivelg nukent&usiosios ir &os statymins atstovs po"i%i& dl skirtinos bausms. 3aymtina, kad
nukent&usio&i ir &os statymin atstov pra nutraukti pradt ikiteismin tyrim, o bylos teisminio nagrin&imo
metu pra teismo skirti 6. K. kuo velnesn; bausm;. Ci aplinkyb neabe&otinai ireikia nukent&usiosios
poi!r padaryt nusikalstam veik ir kaltinink. 6pelia%ins instan%i&os teismas pagrstai pripaino, kad i
aplinkyb taip pat lm K IF straipsnio D dalies taikym.
Mvertinusi mintas aplinkybes, kolegi&a laiko, kad apelia%ins instan%i&os teismas 6. K., pripaintam kaltu pagal
K @I8 straipsnio D dal, vadovau&antis K IF straipsnio D dalimi, paskyr;s su laisvs atmimu nesusi&usi
bausm; ' laisvs apribo&im vieneriems metams, baudiam& statym pritaik tinkamaiW7X.
e to r. .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr.. 7K'H'FIV788H
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'HHV788H
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7k'AGV788I
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr.. 7K'79FV788I
W@X .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7k'78@'788H
W7X .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr.. 7K'F78V7889
### $%&#'
(lausimai)
1. ausms skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas
2. ausms skyrimas kai neatlikus bausms padaroma nau&a nusikalstama veika.
1. Bausms skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas
>ei teismas nagrin&a byl dl vienos nusikalstamos veikos &is skirdamas bausm; vadovau&asi K IF' 9@
straipsniuose nustatytomis taisyklmis. (aiau nemaai byl teismuose nagrin&ama dl keli nusikalstam
veik, padaryt vieno asmens. >ei padarytos veikos sudaro nusikalstam veik sutapt, bausms skyrimo
pro%esas turi tam tikr ypatum. Ypatumai vis pirma iplaukia i reikalavimo, kad baudiamo&o&e bylo&e
kiekviena padaryta ir rodyta nusikalstama veika b!t kvali$ikuo&ama. 5 to seka, kad teismas inagrin&;s
byl, u kiekvien nusikalstam veik turi skirti K spe%ialiosios dalies sank%i&o&e numatyt bausm;. 1l to
tokiose bylose be K IF'9@ straipsniuose numatyt taisykli teismas skirdamas bausm; turi papildomai
atsivelgti tai, kad paskirtos kelios bausms. ausmi skyrimo padarius kelias nusikalstamas veikas
me%2ani"m numato K 9D straipsny&e tvirtintos nuostatos.
K 9D straipsnio @ dalis numato, kad esant nusikalstam veik sutapiai bausms skyrimas susideda i dvie&
etap+ @. bausms skyrimas u kiekvien padaryt nusikalstam veik 7.bausmi bendrinimas.
Kaip nustato K 9D straipsnis @ dalis, &eigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas pirmiausia
paskiria bausm; u kiekvien nusikalstam veik atskirai. (ai yra pirmas bausms skyrimo etapas. e abe&o
skirdamas bausm; u kiekvien padaryt nusikalstam veik teismas turi pilnai atsivelgti K IF'9@
straipsniuose nustatytas bausms skyrimo taisykles. Kartu reikia paymti, kad galimi atve&ai, kai bausmes
u kai kuriuos i padaryt nusikaltim, sudarani nusikalstam veik sutapt, &au anksiau yra paskyr;s kitas
teismas, nagrindamas byl dl vieno i padaryt nusikaltim. (okios situa%i&os aptartos K 9D straipsnio A
daly&e. Ciuo atve&u teismas pirmame etape skiria bausm; ar bausmes tik u t ar tas nusikalstamas veikas, dl
kuri &is nagrin&a baudiam& byl, o vliau antrame bausms skyrimo etape visas bausmes paskirtas io&e ir
kitose bylose dl nusikalstam veik, sudarani nusikalstam veik sutapt, subendrina.
4kiriant bausm; u kiekvien padaryt nusikalstam veik teismas pilnai vadovau&asi K IF'9@
straipsniuose numatytomis taisyklmis. Mvertinamas kiekvienos padarytos veikos pavo&ingumas, kaltininko
asmenyb, atsakomyb; lengvinanios ir sunkianios aplinkybs. e to visos mintose straipsniuose numatytos
aplinkybs vertinamos kiekvienam nusikaltimui atskirai, o ne suplakamos bendrai u visas nusikalstamas
veikasW@X. e abe&o skiriamos tik sank%i&o&e u padaryt nusikalstam veik numatytos bausms.
(ik paskyr;s bausmes u atskiras nusikalstamas veikas teismas prieina prie antro bausms skyrimo etapo'
galutins bausms skyrimo, vadinamo bausmi bendrinimu. ausmi bendrinimas, tai galutins bausms
skyrimas, kai kelios ar net keliolika vienar!i ar skirting paskirt bausmi r!i ir dydi suvedamos
subendrint bausm;. :eikia atsiminti, kad K F7 straipsnio D dalis nustato, kad u vien nusikalstam veik
teismas gali paskirti tik vien bausm;, tuo tarpu dl keli nusikalstam veik gali b!ti skiriamos viena arba dvi
galutins bausms) K F7 straipsnio F dalis*.
ausmi bendrinimas vyksta panaudo&ant tam tikrus bausmi bendrinimo b!dus ar metodus. >ie nustatyti K
9D straipsnio @ daly&e, kuri nustato, kad skirdamas galutin; subendrint bausm;, teismas gali bausmes apimti
arba visikai ar i dalies &as sudti, taigi statymu teisinti du bausmi bendrinimo b!dai.
Kitas klausimas ikylantis teism praktiko&e ' kiek teismas laisvas pasirinkdamas bausmi bendrinimo
b!dus+ apmim ar sud&im. K nustatytos gan grietos bausmi bendrinimo b!d taikymo taisykls.
ausmi apmimo b!do esm yra ta, kad naudodamas b!d, teismas grietesne bausme apima paskirtsias
u atskirus nusikaltimus velnesnes bausmes. Nustatoma grieiausia i paskirt bausmi ir &i apima kitas
velnesnes bausmes. Kitais odiais grieiausio&i i paskirt bausmi Qprary&a0 paskirtas velnesnes bausmes
ir galutin bausm tampa lygi bausmei paskirtai u vien i nusikalstam veik. Cio bausmi bendrinimo b!do
neigiama pus yra ta, kad galutin&e bausm&e neatsispindi visa eil bausmi, paskirt u atskiras
nusikalstamas veikas ir gali susidaryti sp!dis, kad asmuo nuteisiamas tik u vien nusikalstam veik. ausmi
paskyrimas u kitas padarytas veikas tam tikra dalimi tampa beprasmisW7X.
K 9D straipsnio I dalis nustato, kad bausmi apmim teismas taiko, kai+
@* yra ideali nusikalstam veik sutaptisJ
7* padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavo&ingum ir priskiriamos skirtingoms
nusikalstam veik r!ims ar kategori&oms pagal io kodekso @8 ar @@ straipsniusJ
D* u vien nusikalstam veik paskirta dvideimt met laisvs atmimo arba laisvs atmimas iki gyvos
galvos.
3aymtina, kad K 9D straipsnio I dalis vardi&a isam sra atve&, kai teismas bausmes privalo
bendrinti tik apmimo b!du ir negali naudoti sud&imo b!do.
3irmas atve&is kai teism paskirtas bausmes bendrina apmimo b!du yra ideali nusikalstam veik sutaptis,
t.y situa%i&a, kai viena veika asmuo paeidia kelis skirtingus K straipsnius.
6ntra situa%i&a, kai teismas taiko bausmi apmimo b!d ' padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi
savo pavo&ingumu. K 9D straipsnio I dalies 7 punkte aikinama, kad veikos labai skiriasi savo pavo&ingumu
dviem atve&ais+ @*&os priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik r!ims ar 7* &os priskiriamos skirtingoms
nusikalstam veik kategori&oms.
Nusikalstam veik r!ys vardytos K @8 straipsny&e' tai nusikaltimai ir baudiamie&i nusiengimai.
Nusikaltim kategori&os ivardytos K @@ straipsny&e. Lalio&antys baudiamie&i statymai iskiria keturias
nusikaltim kategori&as+ nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. (aiau atkreiptinas
dmesys, kad $ormalus nusikalstam veik priskyrimas skirtingoms nusikalstam veik r!ims ar kategori&oms
dar neduoda pagrindo taikyti bausmi apmim. Mstatymas reikalau&a, kad dl to nusikaltimai labai skirtsi
savo pavo&ingumu. (eism praktiko&e nusistov&o aikinimas, kad &ei nusikaltimai priskiriami kategori&oms
bent per vien, galima daryti ivad, kad &ie labai skiriasi pavo&ingumu ir tai pateisina bausmi apmimo b!do
taikym. )nesunkus ir sunkus nusikaltimai, apysunkis ir labai sunkus*.
3aprastai daroma ivada, kad veikos labai skiriasi savo pavo&ingumu ir tuo atve&u, &ei viena i padaryt
veik yra apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, o kita baudiamasis nusiengimas. Kaip matome, dl
padaryt dvie& veik, i kuri viena yra nesunkus nusikaltimas, o kita baudiamasis nusiengimas negalima
teigti, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pavo&ingumu ir bausmes bendrinti automatikai taikant bausmi
apmimo b!d.
(ais atve&ais, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategori&oms )pavy"diui, nesunkus ir
apysunkis nusikaltimas* arba viena nusikalstam veik yra baudiamasis nusiengimas, kita ' nesunkus
nusikaltimas, i veik pavo&ingum kiekvienu konkreiu atve&u vertina teismas )t. y. palyginami veik
ksinimosi ob&ektai, dalykai, padarymo b!dai, sukelti padariniai ir pan.* C3D . 6nalogikai is klausimas
aikinamas ir .ietuvos 6ukiausio&o (eismo nagrinto&e kasa%in&e bylo&e pagal >.3. kasa%in skund , kurio&e
&is nuteistas u kelis nusikaltimus, ir pra teism sprendimus pakeisti, &am paskirtas bausmes subendrinti
taikant K 9D straipsnio I dalies 7 punkt ir galutin; bausm; skirti grietesne bausme apimant velnesnes
bausmes.WFX
#isais kitais nusikalstam veik daugto atve&ais, nenumatytais K 9D straipsnio I daly&e teismas turi
bausmes bendrinti visiko ar dalinio sud&imo b!du.
ausmi sud&imo kaip bausmi bendrinimo b!das paprastai pasirenkamas bausmms bendrinti, &ei
padarytos nusikalstamos veikos sudaro reali& sutapt ir be to priskiriamos tai paiai nusikaltim kategori&ai
ar greta esanioms kategori&oms.
ausmi sud&imo b!do esm yra ta, kad paskirtos u atskiras nusikalstamas veikas bausms sudedamos.
Mstatymas numato dvi bausmi sud&imo r!is+ visik ir dalin bausmi sud&im.
Naudodamas visiko bausmi sud&imo prin%ip, teismas prie grieiausios i paskirt& bausmi prideda visas
paskirtas u atskirus nusikaltimus velnesnes bausmes. 3avy"diui, asmeniui pagal K @HG str. @ dal& u atvir
pilieio N. mobilaus tele$ono vagyst; teismas paskyr @ metus laisvs atmimo, u slapt pilieio K. pinigins
vagyst; pagal K @HG str. @ dal ' 7 metus laisvs atmimo, o u turto sunaikinim pagal K @GH str. 7 dal ' F
metus laisvs atmimo. 3asirinkdamas visiko sud&imo bausmi bendrinimo b!d teismas prie grieiausios i
paskirt& bausmi 'F met laisvs atmimo ' prids visas velnesnes bausmes, paskirtas u kitus
nusikaltimus, t. y. @ ir 7 metus laisvs atmimo. Lalutin bausm bus H metai laisvs atmimo. 6tkreiptinas
dmesys, kad taikant bausmi sud&imo b!d b!tinai turi b!ti nustatoma grieiausio&i i paskirt bausmi, nes
b!tent prie &os pridedamos kitos velnesns bausms.
(ais atve&ais, kai teismas u atskiras nusikalstamas veikas paskiria skirting r!i bausmes, grieiausio&i
bausm nustatoma vadovau&antis bausmi srau, nustatytu K F7 straipsny&e, o velnesns bausms
keiiamos tam tikru statyme nustatytu santykiu. ausms keiiamos i velnesni grieiausi i paskirt
bausmi, o ne atvirkiai. (ai numato K 9I straipsnio 7 dalis, kurio&e nustatyta, kad teismas,
subendrindamas bausmes io kodekso 9D ir 9F straipsniuose numatytais atve&ais, velnesn; bausm;
keiia grietesne bausme. (aigi &ei u vien nusikaltim teism paskyr laisv atmimo bausm;, u kit
laisvs apribo&im, o u treia vieuosius darbus, galutin bausm bus laisvs atmimo bausm. M & bus
keiiamos kitos bausms. ausmi keitimo taisykles numato K 9I straipsnis ) ausmi sud&imo ir keitimo
taisykls*. >ame numatytos tokios taisykls ir santykiai +
@* viena laisvs atmimo diena prilyginama+
a* vienai areto parai )@+@*J b* dviem laisvs apribo&imo dienoms )@+7*J
7* viena areto para prilyginama+
a* dvie& =L. dydio baudai )@+7*J b* eioms vie& darb valandoms )@+9*J
%* dviem laisvs apribo&imo dienoms )@+7*J
D* viena laisvs apribo&imo diena prilyginama+
a* trims vie& darb valandoms )@+D*J b* vieno =L. dydio baudai )@+@*J
valandoms.F* vieno =L. dydio bauda prilyginama eioms vie& darb valandoms.
Kartu atkreiptinas dmesys, kad statymas draudia dvigub bausmi keitim. (aigi &ei K 9I straipsnis
nenumato tiesioginio vienos bausms keitimo kita bausme santykio, tai i bausm negali b!ti keiiama t kit
bausm;. Negali b!ti keiiama kita bausm; teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla
atmimas, kadangi statyme nenumatyti ios bausms pakeitimo kita santykiai.
Kas dl baudos, tai &i pagal K 9I straipsnio reikalavimus negali b!ti keiiama grietesn; bausm;. =intas
straipsnis nustato, kad bauda nekeiiama ir skiriama kartu su kita bausme. >ei &i nra grieiausio&i i paskirt
bausmi, &i skiriama kaip antra galutin bausm greta grieiausios bausms.
Keiiant bausmes vien kit negalima & pakeisti toki bausm; , kuri nebuvo paskirta nei u vien i
padaryt nusikalstam veik.
1alinio sud&imo prin%ipo esm yra ta, kad prie grieiausios i paskirt u atskiras nusikalstamas veikas
bausmi teismas i dalies prideda paskirtas velnesnes bausmes. (aigi kaip ir taikydamas visik bausmi
sud&im, teismas ir iuo atve&u pirmiausia turi nustatyti grieiausi& i paskirt bausmi ir prie &os pridti
kitas paskirtas bausmes.
(aiau praktiko&e ikilo taikant dalin bausmi sud&im ikilo visa eil klausim. 3irmas klausimas ar
bendrinant bausmes prie grieiausios paskirtos bausms turi b!ti bent i dalies pridedamos visos paskirtos
bausms ar tik paskirt velnesni bausmi sumos dalis. Cis klausimas buvo gino dalyku .ietuvos
6ukiausio&o (eismo kasa%in&e bylo&e Nr.. 7K'@D@V788IWIX. uvo iaikinta, kad
teismas bendrindamas bausmes privalo nuo kiekvienos paskirtos bausms pridti bent dal bausms. Kitas
klausimas ' koki paskirtos bausms u atskir nusikaltim dal turi pridti teismas bendrindamas bausmes. Nei
statymas , nei teisminis statymo aikinimas nereglamentuo&a io dalyko. 4varbu tik nepaeisti taisykls,
numatytos K 9D straipsnio H daly&e, kad galutin subendrinta bausm negali viryti dvideimties met
laisvs atmimo, o &eigu skiriama kitos r!ies bausm, ' K bendro&o&e daly&e nustatyto tos r!ies bausms
maksimalaus dydio.
3aymtina, kad statymas nenustato, kokiais atve&ais teismas paskirtaisiais bausmes bendrina visiko , o
kada dalinio sud&imo b!du, tai paliekama teismo nuoi!rai. (aiau atkreiptinas dmesys, kad labai svarbu, &og
b!t nustatoma grieiausio&i bausm ir velnesns bausms b!t pridedamos b!tent prie grieiausios i
paskirt bausmi. (ai lieia ir bausmi bendrinimo situa%i&, numatyt K 9D straipsnio A daly&eW9X.
(ais atve&ais kai padaroma trys ir daugiau nusikalstam veik gali atsitikti, kad bendrinat bausmes vienas
bausmes reiks apimti, o kitas sudti. (okiais atve&ais vadovau&amasi K 9D straipsnio 9 daly&e nustatytomis
taisyklmis. >ei skiriant galutin; bausm; dalis paskirt bausmi gali b!ti apimamos, o kitos tik visikai ar i
dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmi apmimo ir sud&imo b!du, o bausmi bendrinimo tvark
teismas pasirenka vertin;s padaryt nusikalstam veik pob!d ir pavo&ingum. (aigi teismas gali i pradi
paskirtsias bausmes sudti, o po to sudtas bausmes apimti su velnesnmis bausmmis, arba i pradi
bausmes vadovaudamasis K 9D straipsnio I dalies nuostatomis apimti, o po to sudti.
Nereti atve&ai teism praktiko&e, kai asmuo kelias nusikalstamas veikas padaro skirtingu laiku,kartais
vairiuose miestuose, todl ikiteisminiai tyrimai vykdomi skirting teism teritori&ose, be to vieni & baigiami
greiiau, kiti vyksta ilgiau. (okiais atve&ais bylos dl atskir padaryt nusikalstam veik, sudarani
nusikalstam veik sutapt perduodamos nagrinti skirtingiems teismams arba nors ir tam paiam teismui, bet
inagrin&amos skirtingu laiku. (aigi pasitaiko atve&, kai teismas nagrindamas byl dl vieno ar keli
nusikalstam veik &au turi kito teismo sprendim dl vienos ar keli veik, sudarani nusikaltim sutapt.
(okiais atve&ais byl nagrin&antis teismas pirmiausia turi sitikinti ar kiti nusikaltimai, dl kuri yra priimti
nuosprendiai sudaro nusikalstam veik sutapt ar teismas turi reikal su nusikaltim re%idyvu. >ei yra
nusikalstam veik sutaptis, teismas nagrindamas byl ir skirdamas bausm; vadovau&asi K 9D straipsnio A
daly&e numatyta taisykle. >i nustato, kad pagal io straipsnio taisykles skiriama bausm ir tais atve&ais, kai
po nuosprendio primimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendio pirmo&o&e bylo&e primimo dar
padar kit nusikaltim ar baudiam& nusiengim. (aigi bausmi skyrimo taisykls yra tos paios kaip ir
nagrin&ant byl dl padaryt nusikalstam veik viename teismo posdy&e.
Bsant mintai situa%i&ai teismas kaip paprastai paskiria bausmes dl nusikalstam veik, kurios yra teisminio
nagrin&imo dalykas ir po paskirtsias bausmes subendrina su bausmmis paskirtomis kitais teism sprendimais
u atskiras veikas sudaranias nusikalstam veik sutapt.
(aiau teism praktiko&e neretai klaidingai suprantama bausmi bendrinimo taisykl situa%i&o&e,
atitinkanio&e K 9D straipsnio A daly&e numatytas slygas.WHX
1l bausmi bendrinimo r. +.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K' 7G7V788I
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'3'@ADV788.
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'3'@ADV788H
2. Bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaroma nauja nusikalstam veika 3B( ? straipsnis
5orikai panaios K 9D straipsny&e numatytas bausmi skyrimo taisykles numatytos bausms skyrimo
taisykls K 9F straipsny&e. (aiau reikia paymti, kad &os iek tiek skiriasi, be to taikomos i esms
skirtingose situa%i&ose. K 9D straipsnio nuostatos taikomos esant nusikalstam veik sutapiai, o K 9F
straipsnio nuostatos taikomos, esant nusikalstam veik re%idyvui. 3agal K 7H straipsnio @ dal nusikaltim
re%idyvas yra tada, kai asmuo, &au teistas u tyinio nusikaltimo padarym, &eigu teistumas u & neinyk;s ar
nepanaikintas statym nustatyta tvarka, vl padaro vien ar daugiau tyini nusikaltim. (aiau K 9F
straipsny&e numatytos taisykls taikomos ne visiems nusikaltum re%idyvo atve&ams, o tik tada kai nau&as
nusikaltimas padaromas neatlikus bausms u ankstesn nusikaltim. 5 kitos puss, io straipsnio taisykls
taikomos ir tokiems re%idyvo atve&ams, kuri neapima K 7H straipsny&e pateiktas nusikaltim re%idyvo
apibrimas. 6ntai &os taikomos ir tada, kai asmuo teistas u baudiam& nusiengim arba u neatsarg
nusikaltim, padaro nau& neatsargi ar tyin; nusikalstam veik arba nusikalstamos veikos padaromos
atvirkia tvarka. K 9F straipsnio @ dalis ) ausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaryta nau&a
nusikalstama veika* detaliai vardina situa%i&as, kai skiriant bausm; naudo&amos iame straipsny&e nustatytos
taisykls. >os vardi&a iuos atve&us+ @. >eigu nuteistasis, neatlik;s paskirtos bausms, padaro nau& nusikalstam
veik 7. Nau& nusikalstam veik padaro asmuo, kuriam bausms vykdymas atidtas, bausms vykdymo
atid&imo laikotarpiuJ D. Nau& nusikalstam veik neatliktos bausms laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai
atleistas nuo bausms prie termin. Bsant situa%i&ai, pamintai K 9F straipsnio @ daly&e, bausms
skyrimas susideda i dvie& etap. 3irmame etape teismas inagrin&;s byl, skiria bausm; u nau&
)re%idyvin; * nusikalstam veik . 6ntrame etape &is bendrina bausmes, t.y. skiria galutin; bausm;. 6bu
bausms skyrimo etapai turi atsispindti nuosprendio re"oliu%in&e daly&e. Ctai kaip tai atrodo
praktikai. 6ntai vieno&e bylo&e #ilniaus 5 apylinks teismas inagrin&;s >ono K. byl, kaltinant & pagal K
@HG straipsnio 7 dal, nuosprendio re"oliu%in&e daly&e pripaino >on K. kaltu pagal K @HG straipsnio 7 dal
ir paskyr dve&us metus laisvs atmimo. Kadangi teismas nustat, kad nau&as nusikaltimas buvo padarytas u
ankstesn nusikaltim Kauno apylinks teismo paskirtos vieneri met laisvs atmimo bausms vykdymo
atid&imo laikotarpiu, teismas vadovaudamasis K 9F straipsniu prie #ilniaus 5 apylinks teismo paskirtos
bausms pilnai prid&o neatlikt bausm;, paskirt Kauno apylinks teismo nuosprendiu ir paskyr galutin;
bausm; tre&us metus laisvs atmimo. 4kirdamas subendrint bausm;, teismas gali bausmes visikai ar i
dalies sudti. (eismas yra laisvas kokiu bausmi sud&imo b!du bendrinti bausmes. (aiau paymtina, kad
skirtingai nuo situa%i&, numatyt K 9D straipsny&e, statymas nenumato bausmi bendrinimo bausmi
apmimo b!du.
Kai bausms visikai sudedamos, prie nau&u nuosprendiu paskirtos bausms teismas prideda vis
neatliktos bausms dal. Kai bausms i dalies sudedamos, prie nau&u nuosprendiu paskirtos bausms i
dalies pridedama neatliktos bausms dalis. (aigi bendra taisykl, kad bendrinant bausmes u pagrind imama
nau&ai paskirta bausm ir b!tent prie &os pridedama neatlikta bausm. (aiau tuo atve&u, kai neatliktos
bausms dalis yra didesn, negu nau&ai paskirto&i bausm, bendrinimas vyksta atvirkia tvarka ne prie
nuosprendiu paskirtos bausms, o prie neatliktos bausms pridedama nau&u nuosprendiu paskirta bausm ar
&os dalis. (odl tokio pob!dio bylose svarbu isiaikinti kokia bausm yra grietesn ' teismo paskirta u
nau& nusikalstam veik ar u ankstesn; nusikalstam veik paskirta ir neatlikta bausm. (ai itin svarbu, &ei
bendrinant bausmes taikomas dalinio sud&imo b!das. Nesilaikant mintos taisykls gali kilti situa%i&, kai
galutin bausm bus velnesn, negu neatlikta u ankstesn nusikaltim bausm.
3aymtina, kad kai bausms bendrinamos vadovau&antis K 9F straipsniu, subendrinta bausm negali viryti
dvideimt penkeri met laisvs atmimo, o &eigu skiriama kitos r!ies bausm, ' io kodekso nustatyto tos
r!ies bausms maksimalaus dydio. (ai didiausias terminuotas laisvs atmimo bausms dydis, numatytas
.: K , kuris gali b!ti skiriamas asmeniui u padarytus nusikaltimus.
>ei tenka bendrinti skirting r!i bausmes, vadovau&antis K 9I straipsnio nuostatomis bausms keiiamos.
Cvelnesns bausms keiiamos grietesnmis.
(aiau atsivelgiant paskirtosios ir neatliktosios bausms r!, bausms gali b!ti nekeiiamos ir paskiriamos
dvi galutins subendrintos bausms.
W@X 6pie teism daromas klaidas r..ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr.7K'78@V788H
W7X .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K' @GDV7889
WDX Konsulta%i&a (eism praktika Nr. 7D
WFX .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'IGHV788F
WIX .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'@D@V788I. (eism praktika 788D Nr, 7D
W9X 3laiau r. .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K' 7G7V788I
WHX .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla 7k'A7V8I
87 TEMA. ATLEIIMAS NUO BAUSM&S
# $%&#'
(lausimai)
@. 6tleidimo nuo bausms samprata, teisin prigimtis ir pateisinimas
7. 6tleidimo nuo bausms r!ys ir & klasi$ika%i&a.
D. ausms vykdymo atid&imas.
1. %tleidimo nuo bausms samprata, teisin pri-imtis ir pateisinimas
6tleidimas nuo bausms tai asmens padariusio nusikalstam veik ir teismo dl to pripainto kaltu, & padarius,
atleidimas nuo visos ar dalies teismo paskirtos bausms atlikimo. (aigi atleidimo nuo bausms preliminari
slyga yra apkaltinamo&o nuosprendio primimas, asmens pripainimas &ame kaltu padarius nusikalstam
veik ir daugumo&e atve& bausms paskyrimas. (uo tarpu atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs
apkaltinamasis nuosprendis nepriimamas, asmuo kaltu dl padarytos nusikalstamos veikos nuosprendy&e
nepripastamas, o bausm i viso neskiriama. (ame yra esminiai i institut skirtumai. Kol asmuo nra teismo
nuteistas, tol nra pagrindo & atleisti nuo bausms.
6tleidimo nuo bausms institutas K skirtas padti gyvendinti baudiamosios atsakomybs ir bausms
paskirt. >ei padarytas nusikaltimas nra sunkus, asmuo supranta savo poelgio pragaitingum, pats teismo
pro%esas ir nuosprendis, kuriame vertinamas &o poelgis ir paskiriama bausm, gali b!ti pakankamai grietas
sp&imas visam likusiam gyvenimui. >ei nra pagrindo manyti, kad asmuo darys nau&us nusikaltimus, kyla
klausimas ar visada prasminga vykdyti vis paskirt bausm;. (am tikroms asmen kategori&oms pateisinama
baudiamo&i atsakomyb be paskirtosios bausms vykdymo. 5 kitos puss, kai kuri nuteist& asmen
atvilgiu nra b!tinybs vykdyti vis nuosprendiu paskirt bausm;, &ei bausms tikslai yra pasiekti atlikus dal
bausms.
K numato dvi atleidimo nuo bausms atmainas+ @. 6tleidim nuo visos teismo paskirtos bausms atlikimo 7.
6tleidim nuo dalies teismo paskirtos bausms atlikimo.
2. %tleidimo nuo bausms r+ys ir j klasi5ika!ija.
.: audiama&ame kodekse atleidimo nuo bausms r!ys patalpintos K R skyriu&e, kuris pavadintas
Qausms vykdymo atid&imas ir atleidimas nuo bausms0 ir R5 skyriu&e 0Nepilnamei baudiamosios
atsakomybs ypatumai0. K bendro&o&e daly&e numatytos ios atleidimo nuo bausms galimybs arba r!ys+
@. ausms vykdymo atid&imas )HI straipsnis* 7. ausms vykdymo atid&imas nepilnameiui )A7 straipsnis*,
D. 6tleidimas nuo bausms dl ligos )H9 straipsnis*, F. .ygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie
termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme )HH straipsnis*, I. 6smens,
kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo su&; atuoniolika met, lygtinis atleidimas nuo laisvs
atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms &am pakeitimas velnesne bausme )AF
straipsnis*, 9. 6mnesti&a ) HG straipsnis*, H. =alon ) HA straipsnis*.#iena atleidimo nuo bausms r!is yra
patalpinta ausmi vykdymo kodekse #K @IH straipsnis numato lygtin paleidim i pataisos darb
staigos.
#isos atleidimo nuo bausms r!ys remiantis tam tikrais kriteri&ais gali b!ti klasi$ikuo&amos. 6ntai,
priklausomai nuo to ar statymas numato atleidimo nuo visos bausms atlikimo ar tik nuo dalies bausms
galimyb;, atleidimo nuo bausms r!ys skirstomos + @* atleidim nuo visos teismo paskirtos bausms ir 7*
atleidim nuo dalies neatliktos bausms. 3irmai grupei priskiriama ausms vykdymo atid&imas )HI ir A7
straipsniai*, atleidimas nuo bausms dl ligos ) H9 straipsnio @ dalis*. 6ntrai grupei priskiriami atleidimas nuo
bausms dl ligos ) H9 straipsnio 7 ir D dalys*, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir
neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme )HH ir AF straipsniai* ir lygtinis
paleidimas i pataisos darb staigos )#K @IH straipsnis*.
4utinkamai su K HG straipsniu ir HA straipsniu atleidimas nuo bausms dl malons ir amnesti&os
galimas ir nuo visos ir nuo dalies neatliktos bausms .
6tleidimas nuo bausms gali b!ti skirstomas beslygin ir slygin atleidim nuo bausms. Bsant
beslyginiam atleidimui nuo bausms, statymas asmeniui, atleistam nuo bausms, nekelia &oki reikalavim ir
atleidimas negali b!ti panaikintas, o asmuo nukreiptas atlikinti neatlikt bausm;. Bsant slyginiam
atleidimui teismo sprendimas dl atleidimo esant tam tikrom slygom gali b!ti panaikinamas ir asmuo,
ankiau atleistas nuo bausms, gali b!ti pasiustas bausmei vykdyti. eslygins atleidimo r!ys yra tik
atleidimas nuo bausms dl ligos )K H9 straipsnio @ ir 7 dalys*, dl amnesti&os ir dl .: 3re"idento malons.
#isos kitos atleidimo nuo bausms r!ys yra slygins, t.y. atleidimas nuo bausms, esant statyme numatytoms
slygoms gali b!ti panaikintas ir asmuo pasiuniamas bausm; atlikti.
3. Bausms vykdymo atidjimas.
K yra du straipsniai, kurie $ormuluo&a bausms vykdymo atid&imo nuostatas. (ai K HI ir A7 straipsniai.
ausms vykdymo atid&imas yra praktiko&e daniausiai taikoma atleidimo nuo bausms r!is. (iesa, dl ios
normos teisins prigimties literat!ro&e vairiu laiku pareikta skirting nuomoni, pradedant tuo, kad tai
bausms r!is ir baigiant tuo, kad tai ypatingas paskirtos bausms vykdymo b!das. 3aymtina, kad net ir
iandien dl to nra vieningos nuomons. 3agrind ginams duoda ir K R skyriaus, kuriame $ormuluo&amos
bausms vykdymo atid&imo nuostatos pavadinimas. >ame greta atleidimo nuo bausms atskirai pamintas
bausms vykdymo atid&imas. ? tai sudaro prielaidas teigti, kad bausms vykdymo atid&imas lyg ir nra
atleidimas nuo bausms. 6tsivelgiant ios normos viet K bendro&o&e daly&e ir bausms vykdymo
atid&imo poymius neturt kilti abe&oni, kad i norma numato ne k kit kaip slygin atleidim nuo visos
bausms atlikimo.
Ci norma .ietuvos baudiamo&o&e teis&e atsirado dar @AHH metais ir vadinosi QNuosprendio vykdymo
atid&imas nepilnameiui0. K bausms vykdymo atid&imo nuostatas $ormuluo&a net dvie&ose straipsniuose
HI ir A7. >ie pirmiausia skiriasi pagal asmen kategori&as, kuriems gali b!ti taikomas bausms vykdymo
atid&imas ir i to iplaukianius taikymo pagrind ir poveikio priemoni taikymo ypatumus.
ausms vykdymo atid&imo klausim teismas svarsto inagrin&;s baudiam& byl ir i&;s pasitarimo
kambar priimti nuosprendio. >ei teismas prieina ivados, kad asmuo padar nusikalstam veik ir yra
pagrindas traukti & baudiamo&on atsakomybn, teismas paskiria &am bausm;. (ik paskyr;s bausm;, teismas
ima spr;sti klausim ar tikslinga nuteista&am paskirt bausm; atlikti ar &is atleistinas nuo bausms. 3ri&;s
ivados dl paskirtos bausms atlikimo netikslingumo, teismas nusprendia atidti paskirtosios bausms
vykdym. 5&;s teismo posdi sal; teismas skelbia nuosprend pripasta asmen kaltu padarius
nusikalstam veik, paskelbia paskirtos bausms r! ir dyd bei sprendim remiantis K HI ar A7 straipsniu
atidti paskirtos bausms vykdym, bei nustato bausms vykdymo atid&imo laik bei baudiamo&o ar
aukl&amo&o poveikio priemones bei pareigo&imus, skirtinus nuteista&am.
4utinkamai su K HI straipsnio @ dalimi asmeniui, nuteistam laisvs atmimu u vien ar kelis
nesunkius ar apysunkius tyinius nusikaltimus ne daugiau kaip tre&iems metams arba ne daugiau kaip
eeriems metams u dl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidti paskirtos bausms
vykdym nuo vieneri iki tre& met. K A7 straipsnio @ dalis nustato, kad nepilnameiui, nuteistam u
vien ar kelis neatsargius nusikaltimus arba nuteistam laisvs atmimu ne daugiau kaip ketveriems
metams u vien ar kelis tyinius nusikaltimus, teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym nuo
vieneri iki tre& met. Ciose nuostatose tvirtintos bausms vykdymo atid&imo slygos. 3irma slyga lieia
padaryto nusikaltimo kategori&. 1l asmen, padariusi nusikalstamas veikas sulaukus @G met amiaus, toks
klausimas gali b!ti svarstomas tik tuo atve&u, &ei padarytas nusikaltimas, kuris yra nesunkus ar apysunkis
arba neatsargus nusikaltimas. 3adarius baudiam& nusiengim, paskirta u & bausm negali b!ti atidedama.
>ei nusikaltim padar nepilnametis statymas apribo&im, lieiani padaryto nusikaltimo kategori& )sunkum*
nenustato. (aigi $ormaliai nra kli!i nepilnameiui atidti paskirtos bausms vykdym ir dl padaryto
sunkaus bei labai sunkaus nusikaltimo.
6ntra svarbi bausms vykdymo atid&imo slyga paskirtos bausms r!is. ausms vykdymas gali b!ti
atidtas tik teismui paskyrus vien bausms r!' laisvs atmimo bausm;. !tent dl to negali b!ti atidedamos
bausms, paskirtos u baudiam& nusiengim.
(reia slyga lieia paskirtos bausms dyd. >is neturi viryti tre& met dl tyins nusikalstamos
veikos ir eeri met dl neatsargumo padaryto nusikaltimo, o nusikaltim padarius nepilnameiui bet
kokio dydio laisvs atmimo bausme u neatsarg nusikaltim ir ne daugiau kaip ketveri met paskirt
bausm; u tyin nusikaltim,
Bsant visoms trims slygoms teismas turi teis; svarstyti klausim dl paskirtosios bausms vykdymo
atid&imo. (aiau tam, kad teismas realiai taikyt bausms vykdymo atid&im be mint slyg turi b!ti
statyme numatyti pagrindai. 5r K HI ir A7 straipsniai nustato, kad bausms vykdymas gali b!ti atidtas,
&eigu teismas nusprendia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, &og bausms tikslai bus pasiekti be
realaus bausms atlikimo.
6pie teism praktik taikant bausms vykdymo atid&im i!rkite+
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'@D@V788I.
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K' @HDV7889
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7k'DHDV7889
3aymtina ir tai, kad bausms vykdymo atid&imas yra teismo teis, o ne pareiga. (aigi net esant visoms
$ormalioms slygoms laisvs atmimo bausms vykdym atidti, teismas turi teis; paskirti real bausms
atlikim, &ei &is laiko, kad bausms tikslai nebus pasiekti atid&us &os vykdym.
3lungs ra&ono apylinks teismo nuosprendiu :. K. nuteistas dl atuoni svetimo turto vagysi, visos
kvali$ikuotos pagal K @HG str. 7 d. laisvs atmimo bausme. #adovau&antis K 9D str. @ d. ir F d., paskirtos
bausms subendrintos i dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausm laisvs atmimas dve&iems metams ir
devyniems mnesiams, bausm; atliekant pataisos namuose. Kasa%iniu skundu nuteisto&o gyn&as pra
pakeisti teism sprendimus , nes &o manymu teismai netinkamai pritaik baudiamo&o statymo bendrosios
dalies normas dl bausms skyrimo ir bausms vykdymo atid&imo )K II str., K HI str. @ d.* ir nepagrstai
netaik bausms vykdymo atid&imo. (eismas tur&o atsivelgti nuteisto&o :. K. asmenyb;, b!tent tai, kad
nusikalto pirm kart, :. K. antraeil vaidmen dalyvau&ant automobili vagystse, tai, kad &is prisipaino,
padar;s nusikaltimus, nuoirdiai gailisi ir utikrina, kad ib!tas laikas nelaisv&e &am yra pakankama gyvenimo
pamoka, i kurios padar ivadas ir yra rytingai nusiteik;s ateity&e daugiau nenusikalsti. Kasatoriaus manymu,
teismai nenustat io&e bylo&e pagrind ir aplinkybi, pareigo&ani netaikyti K HI str. @ d.
.ietuvos 6ukiausio&o (eismo baudiam& byl skyriaus teis& kolegi&a nuteisto&o gyn&o kasa%inio
skundo netenkino.) Uemiau pateikiami teismo nutarties motyvai dl K HI straipsnio taikymo.*
Kolegi&a laiko, kad nra pagrindo keisti teism sprendimus, nes &ie priimti nepaeidiant K #555
skyriaus ,ausms skyrimasQ nuostat. Nors K II straipsnis nustato taisykl;, kad asmeniui, pirm kart
teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas paprastai skiria su laisvs atmimu
nesusi&usias bausmes, kartu is straipsnis numato tam tikrais atve&ais galimyb; teismo nuoi!ra skirti
kaltinama&am laisvs atmimo bausm;, &ei teismas laiko, kad remiantis bausms paskirtimi yra tam pagrindo.
(aiau skirdamas laisvs atmimo bausm;, teismas privalo motyvuoti savo sprendim. 6pylinks teismas savo
sprendim skirti laisvs atmimo bausm; :.Kelpai motyvavo tuo, kad padarytas ne vienas, o atuoni
nusikaltimai, nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kaltinamasis niekur nedirba, nesimoko, alos neatlygino.
Kolegi&a laiko tai tikinamais motyvais skirti laisvs atmimo bausm;.
3agrstai, kolegi&os manymu, apylinks teismas netaik bausms vykdymo atid&imo. ausms vykdymo
atid&imas yra teismo teis. ausms vykdymo atid&imui b!tina nustatyti pagrindus, pamintus K HI
straipsny&e. #iena i b!tin slyg bausms vykdymui atidti yra teismo ivada, kad yra pakankamas pagrindas
manyti, kad bausms tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausms atlikimo. 6pelia%ins instan%i&os teismas
atmet nuteisto&o apelia%in skund, nes neman, kad ie tikslai gali b!ti pasiekti atid&us paskirtos bausms
vykdym. 3apildomai teismas nurod, kad dl :.K. yra pradti dar keli ikiteisminiai tyrimai dl padaryt
nusikaltim ' automobili vagysi.W@X
6tiddamas bausms vykdym, teismas privalo nurodyti bausms vykdymo atid&imo laik. >is gali b!ti
skiriamas nuo vieneri iki tre&, o nepilnameiams iki keturi met. #is t laik vir nuteisto&o galvos kabo
Qdamoklo karas0. (ai reikia, kad kaltininkui keliami tam tikri reikalavimai, kuriuos &is turi vykdyti vis
bausms atid&imo laikotarp. endras reikalavimas yra nepadaryti nau&os nusikalstamos veikos, taip pat
nepadaryti kit teiss paeidim.
e to teismas privalo paskirti nuteista&am baudiamo&o poveikio priemon; ir )ar* statyme numatytus
spe%ialius pareigo&imus. audiamo&o poveikio priemons vardi&amos K 5R skyriu&e. >os yra @*
udraudimas naudotis spe%ialia teiseJ 7* turtins alos atlyginimas ar paalinimasJ D* nemokami darbaiJ F*
moka nukent&usi nuo nusikaltim asmen $ondJ
4utinkamai su K 9H straipsnio 9 dalimi teismas gali paskirti ir dvi baudiamo&o poveikio priemones. e
to teismas gali papildomai paskirti pareigo&imus. >ie yra tokie @* atlyginti arba paalinti nusikaltimu padaryt
turtin; alJ 7* atsiprayti nukent&usio asmensJ D* teikti nukent&usiam asmeniui pagalb, kol is gydosiJ F*
pradti dirbti ar usiregistruoti darbo biro&e, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietosJ I* pradti mokytis,
t;sti moksl ar gyti spe%ialyb;J 9* gydytis nuo alko2oli"mo, narkomani&os, toksikomani&os ar venerins
ligos, kai nuteistasis sutinkaJ H* be institu%i&os, prii!rinios bausms vykdymo atid&im, sutikimo neivykti
i gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. 4kiriam pareigo&im skaiius neribo&amas. (eismas
negali neskirti baudiamo&o poveikio priemons, o dl pareigo&im sprendia atsivelg;s bylos aplinkybes.
6tiddamas bausms vykdym nepilnameiui, teismas &am paskiria &am vien ar kelias aukl&amo&o
poveikio priemones, numatytas K R5 skyriaus G7 straipsny&e. 5imtis atidavimas spe%iali aukl&imo
staig. Ci priemon negali b!ti skiriama atid&us paskirtos bausms vykdym, kadangi &i susi&usi su laisvs
atmimu, o tai prietaraut bausms vykdymo atid&imo esmei.
4kirdamas pareigo&imus, baudiamo&o ar aukl&amo&o poveikio priemones, teismas nuosprendy&e
privalo nustatyti laik, per kur nuteistasis privalo &uos vykdyti. Mpareigo&imai ir poveikio priemons gali
apimti vis bausms vykdymo atid&imo laik, bet gali b!ti )ir paprastai b!na* skiriami vykdyti ir per
trumpesn laik, kad iki bausms vykdymo atid&imo pasibaigimo galima b!t vertinti kaltininko elges. >
nevykdymas per teismo nustatyt laik sukelia tam tikrus teisinius padarinius nuteista&am.
ausms vykdymo atid&imo teisiniai padariniai yra bendri ir suaugusiems asmenims, ir nepilnameiams. >eigu
nuteistasis bausms vykdymo atid&imo laikotarpiu vykd teismo paskirtas baudiamo&o ar aukl&amo&o
poveikio priemones bei paskirtus pareigo&imus, nepadar K HI straipsnio F dalies D punkte numatyt
paeidim ir yra pagrindas manyti, kad &is laikysis statym, nedarys nau& nusikalstam veik, teismas
galutinai atleidia nuteist& nuo bausms, kai sueina bausms vykdymo atid&imo terminas. 3asibaigus
bausms vykdymo atid&imo laikui, nuteisto&o gyvenamosios vietos apylinks teismas, 3K nustatyta tvarka
rengia teismo posd, kuriame nagrin&a nuteisto&o elges kontroliuo&anios institu%i&os teikim ir sprendia dl
nuteisto&o galutinio atleidimo nuo paskirtos bausms. Nustat;s kad nuteistasis vykd visas K HI ir A7 str.
numatytas slygas, teismas galutinai atleidia nuteist& nuo bausms, kurios vykdymas buvo atidtas. (uo
klausimu priimama teismo nutartis.
6smenys, nuteisti bausme, kurios vykdymas buvo atidtas, teistum turi tik bausms vykdymo atid&imo
laikotarpiu. >eigu per t laik, kuriam atidtas bausmi vykdymas, &ie nepadaro nau&o nusikaltimo ir &
atvilgiu bausms nustatyta tvarka nebuvo vykdytos, yra laikomi neturiniais teistumo. Nors galutinis
atleidimas nuo bausms paprastai teisikai $orminamas )priimama teismo nutartis* &au pasibaigus bausms
vykdymo atid&imo laikui, teistumas inykta pasibaigus bausms vykdymo atid&imo laikui, skaiiuo&ant &o
pradi nuo nuosprendio siteis&imo dienos.
>ei nuteistasis vykdo teismo paskirtas poveikio priemones, pareigo&imus, taiau bausms vykdymo
atid&imo laikotarpiu padaro kit teiss paeidim, u kuriuos &am taikytos administra%ins nuobaudos
ar drausminio poveikio priemons, teismas gali vieneriems metams prat;sti bausms vykdymo atid&imo
termin. Cis klausimas gali b!ti sprendiamas ir nepasibaigus bausms vykdymo atid&imo laikui, taiau
vieneri met papildomas laikas skaiiuo&amas su&us bausms vykdymo atid&imo laikui. (uo klausimu
priimama teismo nutartis.
>ei nuteistasis be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt poveikio priemoni,
pareigo&im arba paeidin&a vie& tvark, girtau&a ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos &am ne
maiau kaip du kartus taikytos administra%ins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas
nuteisto&o elges kontroliuo&anios institu%i&os teikimu sp&a nuteist&, kad bausms vykdymo
atid&imas gali b!ti panaikintas. >eigu nuteistasis toliau nevykdo poveikio priemoni ir teismo
pareigo&im ar daro teiss paeidimus, teismas nuteisto&o elges kontroliuo&anios institu%i&os teikimu priima
sprendim panaikinti bausms vykdymo atid&im ir vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm;.
4varstydamas nuteisto&o elges kontroliuo&anios institu%i&os teikim dl bausms vykdymo atid&imo
panaikinimo, teismas patikrina, ar nuteistasis tur&o galimyb; vykdyti paskirtus pareigo&imus, ar pagrstai &am
paskirtos administra%ins nuobaudos arba drausminio poveikio priemons. Nustat;s, kad teismo pareigo&imai
nevykdyti be pateisinamos prieasties, o nuobaudos paskirtos pagrstai ir nepasibaig;s & galio&imo laikas,
teismas priima nutart panaikinti bausms vykdymo atid&im ir vykdyti nuosprendiu paskirt bausm;.
4varstydamas klausim dl bausms vykdymo atid&imo panaikinimo, teismas turi atsivelgti padaryt
paeidim pob!d. 3aymtina , kad ne bet koks teiss paeidimas yra pagrindas naikinti bausms vykdymo
atid&im. 6ntai eismo taisykli paeidimas iskyrus nebent vairavim esant neblaiviam ar kit spe%i$ini
taisykli )pv". 1arb saugos* paeidimai gali neliudyti, kad asmuo nepateisina &am pareikto teismo
pasitik&imo.Nuteisto&o padaryt paeidim pob!dis turi parodyti &o nenor taisytis ir sudaryti pagrind teismui
spr;sti, kad asmuo ir ateity&e nesilaikys statym, darys nau&us nusikaltimus.
W@X .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'DDGV788I
## $%&#'
(lausimai)
@. 6tleidimas nuo bausms dl ligos
7. .ygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatliktos laisvs atmimo bausms dalies
pakeitimas velnesne bausme.
D. 6tleidimas nuo bausms dl amnesti&os
F. 6tleidimas nuo bausms dl .: 3re"idento malons.
1. %tleidimas nuo bausms dl li-os
K H9 straipsnis numato atleidimo bausms galimyb; dl kaltininko ligos. Cis K straipsnis numato tris
iek tiek skirtingus atleidimo nuo bausms dl ligos atve&us.
K H9 straipsnio @ dalis numato, kad nusikalstam veik padar;s asmuo gali b!ti atleistas nuo bausms,
&eigu iki teismo nuosprendio primimo &is suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios bausm; atlikti b!t
per sunku. Ci norma pagrsta 2umani"mo prin%ipu baudiamo&o&e teis&e. Ciuo atve&u teismui, nagrin&aniam
byl, priimant apkaltinam& nuosprend &au inoma kaltinamo&o liga ir &os pob!dis. (eismui tenka vertinti ar
esama diagno" yra pagrindas atleisti & nuo bausms. :eikalas tame, kad atleidimo pagrindas su$ormuluotas
taip, kad apima ne bet koki lig, o tik sunki nepagydom lig, dl kurios bausm; atlikti b!t per sunku.
(aigi teismas spr;sdamas klausim turi nustatyti, kad a* liga sunki b* liga nepagydoma b* dl &os per sunku
b!t atlikinti bausm;.
(eismas pripain;s, kad asmuo padar nusikalstam veik, bet serga sunkia nepagydoma liga, dl kurios
bausm; atlikti b!t per sunku, priima apkaltinam& nuosprend, kurio re"oliu%in&e daly&e pripasta asmen
kaltu padarius nusikalstam veik, paskiria tokiam asmeniui bausm; )bausms r! ir dyd* ir tuo paiu
nuosprendiu atleidia & nuo visos bausms atlikimo.
Ciauli apygardos teismo audiam& byl skyriaus teis& kolegi&os nuosprendiu .. `. nuteistas pagal
K @G7 straipsnio 7 dal laisvs atmimu vieneriems metams ir eiems mnesiams u tai, kad savo ir kit
naudai apgaule gi&o ak%inei bendrovei ,=aeiki na$taQ priklausant didels verts turt' 9 II9 GD@, D7 .t.
Kasa%iniu skundu nuteistasis pra teism panaikinti .ietuvos apelia%inio teismo audiam& byl skyriaus
teis& kolegi&os 7889 m. sausio D8 d. nutarties dal, kuria atmestas &o praymas taikyti K H9 straipsnio @
dalies nuostatas.
Nuteisto&o kasa%inis skundas nebuvo patenkintas. 6tsakydama kasa%in skund teis& kolegi&a paym&o,
kad pagal K H9 straipsnio @ dal, nusikalstam veik padar;s asmuo gali b!ti atleistas nuo bausms, &eigu iki
teismo nuosprendio primimo &is suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios bausm; atlikti b!t per sunku.
6r liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriteri&us yra medi%inos, o ne teiss klausimas. ,Nepagydom lig
ir sveikatos b!kli, dl kuri nuteistie&i gali b!ti atleisti nuo tolesnio laisvs atmimo atlikimo, sraasQ, yra
patvirtintas @AAI m. lapkriio 7 d. .ietuvos :espublikos vidaus reikal ministeri&os ir .ietuvos :espublikos
sveikatos apsaugos ministeri&os sakymu Nr. A9AVIHG. Kiekvienu konkreiu atve&u teismo medi%inos ekspertai
nustato, ar liga, kuria serga nuteistais, atitinka lig, raytai mint sra. (eismo medi%inos ekspert ivado&e
Nr. BKL @DGV8F )8@* nurodyta, kad .. `. nustatytos somatins ligos ir traumos neeina ,Nepagydom lig ir
sveikatos b!kli, dl kuri nuteistie&i gali b!ti atleisti nuo tolesnio laisvs atmimo atlikimo, sraQ. (eismui
pateiktose medi%inos ivadose nebuvo si!loma atleisti nuteist& nuo bausms dl &am nustatyt lig, todl
teismas ir netaik K H9 straipsnio nuostat.
Ne maiau svarbi yra ir antra slyga ' kad dl ios ligos bausm; nusikalstam veik padariusiam asmeniui
atlikti b!t per sunku. 3agal ligos pob!d laisvs atmimo bausms atlikimas .. `. nors ir b!t apsunkintas,
taiau teismai laik, kad &is neb!t per sunkus. 3ro$esoriaus 6. Larmaus teismo medi%inini tyrim biuro
ivado&e konstatuo&ama, kad nesant galimybs kalinimo staigo&e tinkamai gydyti .. `. diagno"uotas ligas, &o
sveikatos b!kl smarkiai ir negrtamai pablogt. et dabar dar anksti teigti, kad laisvs atmimo vietose
nebus galimybs & tinkamai gydyti. >ei tokios galimybs bausms atlikimo metu nebus, gali b!ti keliamas
klausimas dl atleidimo nuo tolesnio bausms atlikimo sutinkamai su K H9 straipsnio 7 dalies nuostatomis.
6tleisti nusikalstam veik padarius asmen nuo bausms dl ligos yra teismo teis, o ne pareiga. 4pr;sdamas
atleidimo nuo bausms klausim, teismas, kaip nurodyta K H9 straipsnio @ daly&e, turi atsivelgti padarytos
nusikalstamos veikos sunkum, nuteisto&o asmenyb; ir ligos pob!d. 4prendiant atleidimo nuo bausms dl
ligos klausim, reikia paymti, kad nuteistasis padar sunk nusikaltim, o apgaule uvaldyto turto vert )9
II9 GD@,D7 .t* gerokai viri&a emutin; didels verts turto rib, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyia,
nuteista&am suvokiant, kad &is apgaule gy&a svetim didels verts turt, numatant, kad dl to 6 ,=aeiki
na$taQ patirs didel; turtin; al ir norint taip veikti. e to, kai kuriomis teismo medi%inos ivadose nustatytomis
ligomis nuteistasis &au sirgo darydamas nusikaltim, taiau tai nesutrukd &am padaryti i nusikalstam veik.
(odl vertin;s padarytos nusikalstamos veikos pavo&ingum, nuteisto&o asmenyb; ir &am diagno"uot lig
pob!d, bei tai, kad dl i lig laisvs atmimo bausms atlikimas yra manomas, o nuteisto&o b!kl iuo metu
netrukdo atlikti laisvs atmimo bausms ir nekelia grsms kitiems nuteistiesiems, apelia%ins instan%i&os
teismas pagrstai paliko galioti pirmosios instan%i&os teismo nuosprendiu paskirt reali laisvs atmimo
bausm;.W@X
K H9 straipsnio 7 dalis numato, kad asmuo, kuris po nuosprendio primimo suserga sunkia
nepagydoma liga, gali b!ti atleistas nuo tolesnio bausms atlikimo. Ci statymo nuostata pagrsta
2umani"mo prin%ipu baudiamo&o&e teis&e ir numato galimyb; atleisti nuo tolesnio bausms atlikimo asmen,
kuris bausms atlikimo laikotarpiu suserga sunkia nepagydoma liga. 4pr;sdamas klausim, teismas
atsivelgia ne tik ligos pob!d, bet ir padarytos nusikalstamos veikos sunkum, nuteisto&o asmenyb;, &o
elges bausms atlikimo metu ir atliktos bausms laik. #ertindamas ar liga yra sunki ir nepagydoma teismas
remiasi ,Nepagydom lig ir sveikatos b!kli, dl kuri nuteistie&i gali b!ti atleisti nuo tolesnio laisvs
atmimo atlikimo, srauQ. Ciuo atve&u statymas nekelia slygos, kad dl ligos bausm; atlikti b!t per sunku.
Ci atleidimo nuo bausms r!is yra beslygin, taigi negali b!ti panaikinta. (aiau i kitos puss asmuo,
atleistas nuo dalies bausms atlikimo io straipsnio 7 daly&e numatytais pagrindais, po atleidimo nuo bausms
kur laik turi teistum. >o laikas priklauso nuo padaryto nusikaltimo kategori&os, o ne nuo paskirtos ar atliktos
bausms laiko.
K H9 straipsnio D daly&e numatytas dar vienas atve&is kai asmuo gali b!ti atleidiamas nuo bausms.
6smuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms paskyrimo sutrinka psi%2ika ir dl to &is
negali suvokti savo veiksm esms ar & valdyti, atleidiamas nuo tolesnio bausms atlikimo. Ci atleidimo
nuo bausms r!is gali b!ti taikoma asmeniui, kuris nusikaltim padar b!damas pakaltinamas, bet vliau &o
psi%2ika sutriko. 6tleisdamas tok asmen nuo bausms, teismas nusprendia dl priveriam&
medi%inos priemoni skyrimo. 6tkreiptinas dmesys, kad tokiam asmeniui pasveikus, &is gali b!ti siuniamas
toliau atlikti bausm;. (okiu atve&u laikas, kur buvo taikomos priveriamosios medi%inos priemons,
skaitomas laisvs atmimo laik diena u dien. 3rie spr;sdamas klausim teismas skiria teismo
psi%2iatrin; eksperti";, kurios ivada padeda teismui priimti teising sprendim.
2. &y-tinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatliktos laisvs atmimo bausms
dalies pakeitimas velnesne bausme.
.ygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatliktos laisvs atmimo bausms dalies
pakeitimas velnesne bausme numatytas K HH ir AF straipsniuose.
Mstatymas numato lygtinio atleidimo nuo bausms slygas ir pagrindus. Yra kelios slygos lygtinai atleisti
asmen nuo bausms prie termin. 3irma slyga yra ta, kad lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms
prie termin ir lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet taikomas tik tiems asmenims, kurie buvo nuteisti
laisvs atmimo bausme. Nuteistie&i kit r!i bausmmis negali tiktis lygtinio atleidimo nuo bausms prie
termin.
6ntra slyga, nustatyta K HH, AF straipsniuose reikalau&a, kad asmuo atliekantis laisvs atmimo
bausm;, &au atlikt tam tikr teismo paskirtos laisvs atmimo bausms dal. K HH straipsnis reikalau&a, kad
asmuo atlikt+ a* ne maiau kaip vien tredal paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk
tyin nusikaltim, kur padar nia moteris, taip pat vienias tvas )motina*, turintis vaik iki H met arba
du ar daugiau nepilnamei vaik, kai &am )&ai* tv valdia nra teismo apribota i vaik atvilgiuJ b* ne
maiau kaip pus; paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim arba %* ne
maiau kaip du tredalius paskirtos bausms u sunk nusikaltim, d* ne maiau kaip tris ketvirtadalius
paskirtos bausms u labai sunk nusikaltim, arba &eigu asmuo yra re%idyvistas.
K AF straipsnis numato tokius paskirtos bausms atlikimo minimalius terminus asmeniui, kuriam
nusikaltimo padarymo metu &am nebuvo su&; atuoniolika met, arba asmeniui, kuriam remiantis io kodekso
G@ straipsnio 7 dalimi buvo taikyti nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai+ a* ne maiau kaip
pus; paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim arba b* ne maiau kaip du
tredalius paskirtos bausms u sunk ar labai sunk nusikaltimJ
(reia lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin slyga yra visikas nusikaltimu padarytos turtins
alos atlyginimas arba i dalies &os atlyginimas ar paalinimas ir sipareigo&imas per neatliktos bausms laik
visikai & atlyginti ar paalinti. (oks reikalavimas keliamas K HH ir AF straipsny&e.
Bsant ioms trims $ormalioms slygoms bausms vykdymo institu%i&a turi teis; rayti teikim teismui dl
lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ar &os pakeitimo velnesne. (aiau tam kad teismas priimt
sprendim dl lygtinio atleidimo turi b!ti teisinis pagrindas asmuo savo elgesiu, mokymusi ir)ar* darbu
laisvs atmimo bausms atlikimo metu rod, kad & galima lygtinai atleisti nuo bausms prie termin arba
laisvs atmimo bausm; pakeisti velnesne.
Kartu paymtina, kad lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo
bausms dalies pakeitimas velnesne bausme gali b!ti taikomas toli grau ne visoms nuteist&
kategori&oms. >is negali b!ti taikomas, net ir esant slygoms bei pagrindams a* pavo&ingam re%idyvistuiJ b*
laisvs atmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniuiJ %* asmeniui, kuris &au buvo kart lygtinai atleistas
nuo bausms prie termin ir per neatliktos bausms dalies laik padar nau& tyin nusikaltim.
(eismas, lygtinai atleisdamas asmen nuo bausms prie termin, gali paskirti vien arba kelis io kodekso
HI straipsnio 7 daly&e numatytus pareigo&imus. (ai tie patys pareigo&imai, kurie skiriami atidedant bausms
vykdym. (okiu atve&u teismas nustato laik, per kur nuteistasis privalo vykdyti paskirtus pareigo&imus.
e abe&o is laikas negali b!ti ilgesnis u neatliktos bausms laik. (eismas, lygtinai atleisdamas asmen K
AF straipsny&e numatytais pagrindais asmen nuo laisvs atmimo bausms prie termin, gali paskirti vien
arba kelis io kodekso GH straipsny&e numatytus pareigo&imus ar draudimus.>ie yra tokie+ @* b!ti namuose
nustatytu laikuJ 7* mokytis, t;sti moksl arba dirbtiJ D* gyti tam tikr ini ar imokti draudimus )saugaus
eismo, mokinio taisykles ir pan.*J F* atlikti vis gydymosi nuo alko2oli"mo,
narkomani&os,toksikomani&os ar venerins ligos kurs. Cis pareigo&imas skiriamas tv ar glob&
praymu, &eigu nepilnametis sutinkaJ I* dalyvauti valstybini ar nevalstybini staig bei organi"a%i&
rengiamose so%ialinio ugdymo ar reabilita%i&os priemonse. (eismas nepilnameiui gali udrausti+ @*
aisti a"artinius aidimusJ 7* usiimti tam tikra veiklaJ D* vairuoti motorin; transporto priemon; )moto%ikl,
savaeig; main ir pan.*J F* lankytis vietose, kuriose daroma neigiama taka nepilnameio elgesiui, arba
bendrauti su monmis, daraniais &am neigiamos takosJ I* be ios priemons vykdym kontroliuo&ani
institu%i& inios keisti gyvenam& viet. Kartu teismas nustato termin, per kur asmuo privalo vykdyti
nurodytus pareigo&imus ir laikytis nurodyt draudim. Cis terminas negali b!ti ilgesnis u neatliktos
bausms laik.
>eigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, ar paleistas i laisvs atmimo
viet vykd teismo paskirtus pareigo&imus ir nepadar K HI straipsnio I daly&e numatyt paeidim, kai
sueina laisvs atmimo bausms terminas, &is laikomas atlik;s bausm;. 4kirtingai nuo asmen, kuriems
bausms vykdymas buvo atidtas, &okios papildomos nutarties dl galutinio atleidimo nuo bausms teismas
nepriima.
(aiau &eigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, be pateisinam
prieasi nevykdo teismo paskirt pareigo&im, draudim arba paeidin&a vie& tvark, girtau&a ar padaro
kit teiss paeidim, u kuriuos &am ne maiau kaip du kartus buvo taikytos administra%ins nuobaudos ar
drausminio poveikio priemons, teismas nuteisto&o elges kontroliuo&anios institu%i&os teikimu sp&a
nuteist&, kad gali b!ti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin. >eigu
sptas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirt pareigo&im ar daro teiss paeidimus, teismas nuteisto&o
elges kontroliuo&anios institu%i&os teikimu priima sprendim panaikinti lygtin atleidim nuo laisvs
atmimo bausms prie termin ir vykdyti neatlikt bausms dal.
>eigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, arba asmuo, paleistas i laisvs
atmimo viet, per neatliktos bausms laik padaro nau& nusikalstam veik, teismas skiria &am bausm; pagal
io kodekso 9F straipsny&e numatytas taisykles, t.y. paskyr;s bausm; u nau& nusikalstam veik pilnai ar i
dalies prideda neatliktos bausms laik.
3. %tleidimas nuo bausms dl amnestijos.
3agal savo pasekmes prie atleidimo nuo bausms instituto priskiriama amnesti&a. K HG straipsnis
) 6mnesti&a* nustato, kad nusikalstam veik padar;s asmuo gali b!ti atleistas nuo visos ar dalies bausms
atlikimo 4eimo priimtu amnesti&os aktu. (aigi amnesti&os teis; turi tik .: 4eimas. (uo tikslu priimamas
spe%ialus statymas. (aiau 4eimas priimdamas amnesti&os statym ir $ormuluodamas &o nuostatas turi
prisilaikyti K HG str. nuostat, kurios nustato kokie teisiniai padariniai gali b!ti taikomi amnesti&os aktu.
Nusikalstam veik padar;s asmuo amnesti&os aktu gali b!ti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo.
(aigi K draudia amnesti&os aktu atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs.
3aymtina, kad atleidimo nuo bausms dl amnesti&os pagrindus, slygas ir tvark K nereguliuo&a. (ai
nustato .: 4eimas $ormuluodamas konkretaus amnesti&os statymo nuostatas. 6tleidimo nuo bausms slygos
skirtinguose amnesti&os statymuose gali b!ti $ormuluo&amos skirtingai. 3aymtina, kad .: 4eimas iki nau&o
K sigalio&imo labai aktyviai naudo&asi teise leisti amnesti&os statymus. Ypa dani amnesti&os statymai buvo
laikotarpiu nuo @AA8 iki 7887 met. (uo laikotarpiu .ietuvo&e buvo priimti net H amnesti&os statymai. 3irmas
amnesti&os statymas buvo priimtas @AA8 gegus G d. >is vadinosi .ietuvos :espublikos statymas dl
amnesti&os akto 1l amnesti&os atstaius nepriklausom .ietuvos valstyb; W7X. 3o to sek @AAD m. birelio @I
d.1l amnesti&os paymint .ietuvos :espublikos Konstitu%i&os primim WDX. (reias amnesti&os statymas
buvo priimtas @AAI m. gruodio 7@ d. ir vadinosi Q1l amnesti&os0WFX 3o to sek @AA9 m. liepos @8 d.
.ietuvos :espublikos amnesti&os u kai kuri opera%i& usienio valiuta normini akt paeidim statymas WIX.
@AAG m. gruodio 77 d. .ietuvos :espublikos statymas dl dalins amnesti&os akto W9X. 7888m. balandio @@
d. buvo priimtas .ietuvos :espublikos statymas dl amnesti&os akto WHX. 3askutinis amnesti&os statymas buvo
7887 m. lapkriio Hd. statymas 1l amnesti&os paymint .ietuvos :espublikos Konstitu%i&os deimties met
sukakt WGX
6mnesti&os statymo turinys yra .: 4eimo nuoi!ros klausimas, t.y &is turi teis; kiekviename amnesti&os
statyme nustatyti skirting &o strukt!r, taikymo pagrindus. (aiau praktikai kiekvienas statymas turi
bendrybi.
. %tleidimas nuo bausms dl &< .re,idento malons
6smuo nuo bausms gali b!ti atleistas malons aktu. 4utinkamai su .: Konstitu%i&a bei K HA str.
malons teis; turi .: 3re"identas. K HA straipsnis numato, kad malons aktu nuteistasis gali b!ti atleistas nuo
visos ar dalies bausms atlikimo. (aiau =alons nuostatai numato, kad :espublikos 3re"idento malone
nuteistasis gali b!ti ne tik atleidiamas nuo neatliktos bausms dalies, bet nuteista&am sumainamas bausms
dydis ar neatlikto&i bausms dalis pakeiiama velnesne bausme.
>oks statymas nereguliuo&a malons suteikimo pagrind. 3re"identas yra visikai laisvas suteikti malon;
ir atleisti nuo visos ar dalies paskirtos bausms vykdymo bet kur asmen, nuteist bet kurio .: teismo.
4uprantama, b!tina slyga 3re"idento malonei yra nuteisto&o asmens praymas. =alons klausimai svarstomi ir
malon gali b!ti teikiama tik pagal pai nuteist& raytinius praymus. Kit asmen praymai ) gyn&,
giminaii, 4eimo nari ir pan.* negali b!ti pagrindu svarstyti praym dl malons. 3raym turi teis; paduoti
asmuo, nuteistas bet koki bausms r!imi t.y. ne vien nuteistas laisvs atmimo bausme ir bet kokio dydio
bausme. Nuteistasis terminuotu laisvs atmimu ir laisvs atmimu iki gyvos galvos malons praym
paduoda tik per pataisos staigos administra%i&. Nuteistie&i kitomis bausmmis malons praymus paduoda
patys, priddami & atvilgiu priimtus teism nuosprendi ir nutari nuoraus, reikalingas paymas, pv".
kokia teismo nuosprendiu paskirta baudos dalis sumokta, paymas apie eim ir apie turim turt, dl turto
kon$iskavimo ' turto areto akt bei kitus dokumentus, kurie turi reikms malons praymo svarstymui.
3re"identui reali"uoti teis; malon; padeda =alons komisi&a esanti prie .: 3re"idento. M &os
sudt eina+ .ietuvos 6ukiausio&o (eismo pirmininkas, .ietuvos apelia%inio teismo pirmininkas, .ietuvos
:espublikos teisingumo ministras, .ietuvos :espublikos generalinis prokuroras, :espublikos 3re"idento
patar&as teiss klausimais ' (eiss departamento vadovas, :espublikos 3re"idento patar&as teiss
klausimais, .ietuvos teisinink draugi&os atstovas, .ietuvos kalini globos draugi&os atstovas, .ietuvos
nusikaltim auk rmimo aso%ia%i&os atstovas, :espublikos 3re"idento kan%eliari&os (eiss departamento
vyriausiasis spe%ialistas malons klausimais )Komisi&os sekretorius*. =alons komisi&a sudaroma .:
3re"idento dekretuWAX. =alons komisi&a yra kolegiali, patariamo&i, visuomeniniais pagrindais veikianti
institu%i&a. Komisi&os posdiams vadovau&a :espublikos 3re"identas.
=alons praym svarstymo tvark ir sprendim primimo tvark nustato malons praym
nagrin&imo nuostataiW@8X.
(eikiant malon; atsivelgiama nuteisto&o padaryto nusikaltimo pob!d ir pavo&ingum, &o asmenyb;,
elges, poi!r darb, atliktos bausms laik, nusikaltimu padarytos turtins
alos atlyginim, pataisos staigos administra%i&os, visuomenini organi"a%i& bei buvusi darboviei
nuomon; ir kitas aplinkybes.
Komisi&os nuomon dl malons teikimo :espublikos 3re"idento nesaisto.
=alons klausimai sprendiami .: 3re"idento dekretu. Nepatenkinus malons praym, pakartotinai
pateikti malons praymai svarstomi pra&us ne maiau kaip eiems mnesiams nuo ankstesnio svarstymo.
5ki nurodyto termino pabaigos gauti pakartotiniai praymai grinami pareik&ams.

W@X .ietuvos 6ukiausio&o (eismo kasa%in byla Nr. 7K'DHIV7889
W7X.ietuvos 6idas, @AA8.8I.@G, Nr.+ FJ #alstybs Uinios, @AA8.8I.78, Nr.+ @F' DAD
.ietuvos :espublikos 3re"idento 788H m. vasario @I d. 1ekretas Nr. @K'GG8 ,1l =alons komisi&os
sudarymo ir &os nuostatQ #alstybs inios. 788H, Nr. 77'G7D
'avikontrols klausimai.
@. Kokie yra atleidimo nuo bausms instituto esminiai poymiai.
7. Kokios atleidimo nuo bausms r!ys numatytos K.
D. Kuo skiriasi slygins atleidimo nuo bausms r!ys nuo beslygini. Kokios kokioms r!ims
priskiriamos.
F. Kokie yra atleidimo nuo bausms teisiniai padariniai.
I. Kokios bausms vykdymo atid&imo slygos numatytos statyme.
9. Kokios numatytos atleidimo nuo bausms r!ys.
H. Kokius padarinius gali sukelti amnesti&os pritaikymas asmeniui.
G. Kokius padarinius gali sukelti amnesti&os pritaikymas asmeniui.
A. Kokius padarinius gali sukelti malons pritaikymas asmeniui.
@8. Kokius padarinius sukelia nau&o nusikaltimo padarymas, asmeniui, atleistam nuo bausms.
29 TEMA.BAU!IAMO"O ?STAT0MO TAIK0MO SENATIS
(lausimai)
@. audiamo&o statymo taikymo senaties samprata, pateisinimas, &uridin prigimtis ir r!ys.
7. 6pkaltinamo&o nuosprendio primimo senatis.
D. 6pkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senatis.
1. Baudiamojo *statymo taikymo senaties samprata, pateisinimas, juridin pri-imtis ir r+ys.
4enaties institutas yra tradi%inis baudiamosios teiss institutas, sudtin kiekvienos valstybs baudiam&
statym dalis. 4enaties svoka baudiamo&o&e teis&e sie&ama su baudiamo&o teisinio poveikio priemoni
netaikymu dl padarytos nusikalstamos veikos. .: K numato dvi senaties baudiamo&o&e teis&e r!is+
@.apkaltinamo&o nuosprendio primimo senatis )K AI str.*J 7. apkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senatis
) K A9 str.*.
6pkaltinamo&o nuosprendio primimo senatis reikia, kad asmuo padar;s nusikalstam veik netraukiamas
baudiamo&on atsakomybn dl padarytos veikos, o apkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senatis reikia, kad
nevykdoma teismo paskirta nuteista&am bausm.
6ptariant senaties institut pirmiausia ikila klausimas kuo galima pateisinti tokio instituto
eg"istavim baudiamo&o&e teis&e. Kodl asmenys padar; nusikalstamas veikas, ir net labai sunkius
nusikaltimus, gali ivengti baudiamosios atsakomybs u padaryt veik<
4enaties institutas tiesiogiai iplaukia i bausms paskirties. K F@ straipsnis kalba apie nubaudim, kaip
vien i bausms tiksl, taiau greta $ormuluo&amas tikslas pasiekti kad asmuo nedaryt nau& nusikalstam
veik. (aigi &ei asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ar po teismo nuosprendio, kuris nebuvo vykdytas,
primimo per tam tikr laikotarp nenusikalsta i nau&o, galima kelti klausim ar tikslinga & traukti
baudiamo&on atsakomybn, skirti ir versti atlikinti paskirt bausm;. 1l to galima ir ginytis. #iskas
priklauso nuo visos eils slyg, kaip antai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo, asmens elgesio po nusikaltimo
padarymo, pagaliau nuo laiko tarpo pra&usio nuo nusikaltimo padarymo iki klausimo dl asmens
baudiamosios atsakomybs ar bausms vykdymo sprendimo.
Mvairi valstybi statym leid&ai pripasta, kad esant tam tikroms slygoms, baudiamo&o poveikio
priemoni taikymas asmeniui, padariusiam nusikaltim, gali b!ti nepateisinamas ieinant i bausmei ir
baudiama&ai atsakomybei keliam tiksl. ( pripasta ir tarptautin baudiamo&i teis viso&e eil&e tarptautini
susitarim nuostat, teisinusi senat kaip vien i slyg netaikyti konven%i& nuostatasW@X. =!s alies
statym leid&as laikosi prin%ipo, kad tam tikrais atve&ais baudiamo&i atsakomyb neturi kilti arba neturi b!ti
reali"uo&ama. 4enaties taikymo slygos, tvirtintos statyme, t.y. baudiama&ame kodekse. >os lieia+ @.
padaryto nusikaltimo sunkum, 7. asmens elges po nusikalstamos veikos padarymo D. laiko tarp, pra&us nuo
nusikalstamos veikos padarymo iki ikiteisminio tyrimo, bylos teisminio nagrin&imo, nuosprendio primimo
arba &o vykdymo pradios.
audiamosios teiss teori&o&e senaties instituto pateisinimo ir taikymo pagrindo klausimu yra kelios
nuomons. Yra nuomon, kad senaties instituto pateisinimas yra tame, &og pavluotas bausms taikymas
nepasiekia nusikaltim preven%i&os tiksl, kadangi nutr!ksta ryys tarp nusikalstamos veikos ir bausms. 1alis
baudiamosios teiss ir baudiamo&o pro%eso teoretik vienu i senaties instituto pagrind laiko tai, kad pra&us
po nusikalstamos veikos padarymo ymiam laiko tarpui, vyk pamirta aplinkiniai ir ryium su tuo,
pavluotas bausms taikymas negali turti teigiamo preven%inio pob!dio. .iterat!ro&e sutinkamas ir toks
teiginys, kad senaties taikymo pagrindas, yra ikiteisminio tyrimo ir nagrin&imo teisme sunkumai bylose dl
nusikalstam veik, padaryt prie daugel met. 6kivai"du, kad statym leid&as ,sugalvo&oQ senaties
institut ne tam, kad nutraukti baudiamsias bylas, kuriose sunku nustatyti ob&ektyvi ties. Yra nuomon,
kad padarytos veikos pavo&ingumo praradimas yra senaties pateisinimas. (aiau ariausiai tiesos yra tie
autoriai, kurie laiko, kad senaties instituto pateisinimas baudiamo&o&e teis&e yra tame, kad asmuo, padar;s
nusikalstam veik, su&us statyme nurodytiems terminams praranda pavo&ingum. Kartu galima teigti, kad
asmens pavo&ingumo praradimas yra ir senaties taikymo pagrindas. ausms taikymas asmeniui, kuris nebra
pavo&ingas ir kuriam nebereikalingos baudiamo&o poveikio priemons, reikt kert, savotik atpild, ir tai
prietaraut bausms tikslams. 6smuo, padar;s nusikalstam veik, yra pavo&ingas. (aiau laikui bgant tokio
asmens pavo&ingumas gali mati ar net i viso inykti. et tam, kad sitikinti tuo ir t $akt konstatuoti reikia
laiko. 6smens pavo&ingumas negali inykti ikart, pra&us kelioms dienoms po nusikaltimo padarymo. (ai
pro%esas, kuriam konstatuoti reikia laiko. audiamasis statymas nustatyto senaties taikymo slygas, kuri
visum ir leidia teismui daryti ivad dl asmens pavo&ingumo inykimo. (arp vis slyg statym leid&as
ikelia terminus, kurie apsprendia asmens pavo&ingumo buvim ar inykim. (ik su&us atitinkamiems
terminams gali b!ti keliamas klausimas dl asmens pavo&ingumo praradimo. et vien to nepakanka ivadai
padaryti.
Kitas klausimas ar senaties institutas tai savarankikas baudiamosios teiss institutas ar atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs ar atleidimo nuo bausms institut sudtin dalis, atskira r!is< (eori&o&e tai
ginytinas klausimas. Yra dvi nuomons iuo klausimu. #ieni autoriai laiko, kad senaties institutas yra
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir atleidimo nuo bausms instituto sudtins dalys+ apkaltinamo&o
nuosprendio primimo senatis )K AI str.* yra atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs viena i r!i, o
apkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senatis yra atleidimo nuo bausms r!is.
Kita nuomon, kad senatis yra savarankikas baudiamosios teiss institutas. 4enaties r!ys tik iorikai
panaios atleidim nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, taiau neatitinka atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs ir atleidimo nuo bausms institutui keliam reikalavim. e abe&o ie institutai
turi panaumo. 6ntai K D9 straipsnis numato vien i atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r!i dl
veikos ar asmens pavo&ingumo praradimo. Kaip &au min&ome ir senatis taikoma dl asmens pavo&ingumo
praradimo. (aiau pro%esin tvarka ir pagrindai skirtingi. e to statymo dl senaties taikymas ir baudiamo&o
pro%eso nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo institu%i& ir teismo pareiga, kai tuo tarpu atleidimas nuo
baudiamosios atsakomybs visikos teismo nuoi!ros klausimas.
Kartu pabrtina, kad senaties taikymas asmeniui nereikia &o iteisinimo. #iena i senaties taikymo
slyg yra nusikalstamos veikos padarymas, ir teismo sitikinimas dl nusikalstamos veikos sudties buvimo.
4enaties taikymas negali b!ti laikomas atleidimo nusikaltliui aktu.
2. %pkaltinamojo nuosprendio primimo senatis.
6pkaltinamo&o nuosprendio primimo senaties taikymo pagrindas yra asmens pavo&ingumo praradimas, t.y.
asmuo, padar;s nusikalstam veik, tapo nepavo&ingu ir baudiamosios atsakomybs priemoni taikymas &o
atvilgiu prietaraut bausms tikslams. K AI straipsnis numato tris slygas, kuri visuma duoda teis; teigti,
kad asmuo tapo nepavo&ingas. .ietuvos :espublikos audiamo&o kodekso AI str. l d. nustato, kad asmeniui,
padariusiam nusikalstam veik, negali b!ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, &eigu+ @. nuo &os padarymo
dienos yra pra&; iame straipsny&e nurodyti terminai. 7. nusikalstam veik padar;s asmuo statymo nustatyt
termin ribose nesislp nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. D. nusikalstam veik padar;s asmuo statymo
nustatyt termin ribose nepadar nau&os nusikalstamos veikos. Ci tri& slyg buvimas suteikia teis ir
pareig taikyti senat.
4utinkamai su .ietuvos :espublikos audiamo&o kodekso AI str.@ d. @p. asmeniui, padariusiam
nusikalstam veik, negali b!ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, &eigu pra&;+
' dve&i metai, kai padarytas baudiamasis nusiengimasJ
' penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyinis nusikaltimasJ
' atuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyinis nusikaltimasJ
' deimt met, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimasJ
' penkiolika met, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimasJ
' dvideimt met, kai buvo padarytas nusikaltimas, susi&;s su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu.
(aigi statym leid&as numato atitinkamus terminus, kuriems su&us asmuo negali b!ti traukiams
baudiamo&on atsakomybn, dl &o padarytos veikos negali b!ti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip
matome terminai di$eren%i&uo&ami, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo )kategori&os* pradedant
dve&ais metais ir baigiant dvideimties met terminu.
Mstatymo dl senaties nuostat teisingam taikymui ypatingai svarbi reikm; turi teisingas pradinio ir galutinio
senaties termino eigos nustatymas. 4enaties terminai, nurodyti audiamo&o kodekso AI straipsny&e
skaiiuo&ami nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos. 1l to kiekvienu konkreiu atve&u b!tina tiksliai
nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laik. Nors audiamo&o kodekso D straipsnio @ dalis nustato, kad
,nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo )neveikimo* laikas arba baudiamo&o statymo numatyt
padarini atsiradimo laikas, &eigu asmuo nor&o, kad padariniai atsirast kitu laikuQ, skaiiuo&ant senaties
terminus iomis nuostatomis vadovau&amasi tik i dalies. 4enaties terminai K AI straipsnio prasme
pradedami skaiiuoti nuo nusikalstamos veikos pabaigimo laiko, t.y. kai veiko&e yra baigtinio nusikaltimo ar
parengtins nusikalstamos veikos sudtis.
6pkaltinamo&o nuosprendio primimo senaties terminai skaiiuo&ami iki apkaltinamo&o nuosprendio
paskelbimo dienos. 3abrtina tai, kad nau&a&ame audiama&ame kodekse numatyti baudiamosios
atsakomybs senaties terminai sie&ami ne su pro%eso pradia, ar atskiromis &o stadi&omis, o su apkaltinamo&o
nuosprendio primimu. (ai reikia, kad ikiteisminio tyrimo prad&imas, tarimo pareikimas ar bylos teisminio
nagrin&imo prad&imas nesustabdo ir nenutraukia senaties termin eigos. .ietuvos 6ukiausio&o (eismo
plenarin&e sesi&o&e inagrintose kasa%in&e bylo&e Nr.7K'7G8V@AAA nurodoma, kad terminas 'patraukimas
baudiamo&on atsakomybn ' negali b!ti nei tapatinamas, nei sie&amas su tarpinmis baudiamo&o pro%eso
statymuose nustatytomis baudiamosios bylos tyrimo stadi&omis.W7X. Ci nutartis tur&o didiul; reikm;
doktrinai ir teism praktikai, nes iki tol buvo praktiko&e buvo laikoma, kad senaties terminai skaiiuo&ami tik iki
asmens patraukimo kaltinamuo&u momento. 3o to po &ie lyg ir susto&a ir ikiteisminio tyrimo institu%i&os
neskubdamos gal&o tirti byl.
Kartu paymtina, kad apkaltinamo&o nuosprendio primimo senatis taikoma ne dl vis nusikaltim
padarymo. audiamo&o Kodekso AI straipsnio I daly&e imperatyviai nurodyta, kad nra senaties iems
nusikaltimams+ @ .geno%idui )AA straipsnis*J 7. tarptautins teiss draudiamam elgesiui su monmis )@88
straipsnis*J D. tarptautins 2umanitarins teiss saugom asmen udymui )@8@ straipsnis*J F.
okupuotos valstybs %ivili trmimui ar okupavusios valstybs %ivili gyvento& perklimui )@87 straipsnis*. I.
(arptautins 2umanitarins teiss saugom asmen alo&imui, kankinimui ar kitokiam nemonikam elgesiui
su &ais )@8D straipsnis*J 9. tarptautins 2umanitarins teiss norm dl %ivili ir & turto apsaugos karo metu
paeidimui )@8F straipsnis*J H. %ivili ar karo belaisvi prievartiniam panaudo&imui prieo ginkluotose pa&gose
)@8I straipsnis*J G. saugom ob&ekt naikinimui ar na%ionalini vertybi grobstymui )@89 straipsnis*J A.
agresi&ai )@@8 straipsnis*J @8. draudiamai karo atakai )@@@ straipsnis*J @@. udraust karo priemoni
naudo&imui )@@7 straipsnis*J
#is pasaulio moni& iki iol &audina asmen, padariusi karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui,
baudiamosios atsakomybs klausimas. 6ntro&o pasaulinio karo metu ir ikart po &o pabaigos tarptautin&e
teis&e susi$ormavo pagrindiniai teiginiai ir normos, numatanios karo nusikaltli ir & bendrinink
baudiam& atsakomyb;. > esm, kad asmenys, padar; karo nusikaltimus, nusikaltimus taikai ir monikumui,
b!t baudiami nepriklausomai nuo laiko, pra&usio po nusikaltimo padarymo. (arptautins teiss normos
nustatydamos atsakomyb; u tarptautinio pob!dio nusikaltimus, neleidia taikyti senat. Cis tarptautins teiss
prin%ipas buvo gyvendinamas vairiuose tarptautins teiss dokumentuose. 3v"., @A9F m. birelio H d.
#aruvos 1eklara%i&o&e buvo pabrta, kad tarptautin&e teis&e nra baudiamo&o persekio&imo senaties
termin. eslygikas karo nusikaltli atsakomybs prin%ipas, kaip vienas pagrindini tarptautins teiss
prin%ip, tvirtintas ir daugely&e >(? sprendim. Cis prin%ipas gyvendintas tarptautin&e teis&e >ungtini
(aut ?rgani"a%i&os @A9G m. Konven%i&o&e Q1l senaties termino netaikymo u karo nusikaltimus ir
nusikaltimus monikumui0 ir Buropos @AHF m. konven%i&as Q1l senaties netaikymo u karo nusikaltimus ir
nusikaltimus monikumui0.
.ietuvos :espublika be &oki ilyg, pripaino tarptautins teiss aktus dl senaties netaikymo u nusikaltimus
monikumui ir karo nusikaltimus ir gyvendino &uos 7888 m. audiama&ame kodekse.
4enaties taikym apsprendia ne vien laiko tarpas po nusikalstamos veikos padarymo. Ne maiau svarbu kaip
asmuo elgiasi po nusikalstamos veikos padarymo. Mstatymas reikalau&a, kad asmuo neturi slptis nuo
ikiteisminio tyrimo ir teismo. 6smens padariusio nusikalstam veik pasislpimas nra nusikaltimas. (okie
veiksmai neutraukia baudiamosios atsakomybs. (aiau asmens pasislpimas nuo ikiteisminio tyrimo, ar
teismo sustabdo senaties eig tam laikotarpiui, kurio bgy&e asmuo slapstosi. audiamo&o kodekso AI
straipsnio D daly&e nustatyta, kad &eigu nusikalstam veik padar;s asmuo pasislp nuo ikiteisminio tyrimo ar
teismo, senaties eiga susto&a. 4enaties eiga atsinau&ina nuo tos dienos, kuri asmuo sulaikomas arba kuri &is
pats atvyksta ir prisipasta padar;s nusikaltim. (okiu b!du, senaties eigos sustabdymo atve&u senaties
termin skaitomas ir laikas, pra&;s nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos iki pasislpimo nuo
ikiteisminio tyrimo ar teismo dienos, ir laikas, pra&;s nuo asmens sulaikymo arba atvykimo ir prisipainimo
padarius nusikaltim dienos. >eigu visas tas laikas sud&us, neviri&a senaties termin, nurodyt .ietuvos
:espublikos audiamo&o kodekso AI straipsnio @ dalies l punkte, asmuo traukiamas baudiamo&on
atsakomybn, t.y. &am priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
audiamo&o kodekso AI straipsnio D dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis negali b!ti priimtas, &eigu
nuo to laiko, kai asmuo padar nusikaltim, pra&o penkiolika met, o nuo to laiko, kai padar nusikaltim,
susi&us su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu dvideimt met ir senaties eiga nenutr!ko dl nau&o
nusikaltimo padarymo. K AI straipsnio D dalis numato senaties terminus tiems asmenims, kurie po
nusikaltimo padarymo pasislp nuo teissaugos ir vis laik buvo paiekomi. 3enkiolikos met terminas lieia
visus asmenis, padariusius bet kokio sunkumo nusikaltimus ir pasislpusius nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo.
5imt sudaro tik nusikaltimai, susi&; su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu, kuriems nustatytas
dvideimties met senaties terminas. 6ntai asmeniui, kuris pabgo i pataisos nam ir penkiolika met slpsi
nuo teissaugos, negali b!ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, &ei per t laik &is nepadar nau&o
nusikaltimo.
audiamo&o kodekso AI straipsnio F daly&e nustatyta, kad &eigu asmuo iki iame straipsny&e nurodyt termin
pabaigos padaro nau& nusikalstam veik, senaties eiga nutr!ksta. (aigi statymas senaties taikymui kelia ir
trei slyg nepadaryti nau&os nusikalstamos veikos, nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo. 3adarius
nau& nusikalstam veik senaties eiga u anksiau padaryt nusikalstam veik nutr!ksta ir senaties eiga u
pirm nusikalstam veik pradedama skaiiuoti nuo tos dienos, kuri buvo padarytas nau&as nusikaltimas ar
baudiamasis nusiengimas. 4enaties eigos nutr!kimas reikia, kad terminas, su&;s iki nau&os nusikalstamos
veikos padarymo, anuliuo&amas, ir senaties terminai pradedami i nau&o skaiiuoti nuo nau&os nusikalstamos
veikos padarymo dienos. Kaip buvo pabrta ankiau, teisin senaties instituto prigimtis yra ta, kad pra&us
nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos atitinkamam laiko tarpui, asmuo, & padar;s, praranda savo
pavo&ingum. Nau&os nusikalstamos veikos padarymas rodo, kad asmuo lieka pavo&ingas ir yra pagrindas
taikyti baudiam& atsakomyb;.
(aiau atkreiptinas dmesys, kad esant keli nusikalstam veik sutapiai senaties eiga skaiiuo&ama atskirai
kiekvienam nusikaltimui. (odl gali susidaryti situa%i&a, kai u kai kuriuos padarytus nusikaltimus asmuo bus
traukiamas baudiamo&on atsakomybn, o dl kai kuri baudiamasis pro%esas bus nutrauktas dl senaties pagal
K AI straipsnio nuostatas.
3aymtina kad visos trys senaties taikymo slygos kriminalin&e &usti%i&o&e turi vienod reikm;. Mstatyme
nustatyto termino pasibaigimas automatikai nereikia, kad baudiamasis pro%esas pabaigiamas. Kiekvienu
atve&u reikia isiaikinti, asmuo per t laik nebuvo pasislp;s ar nepadar nau& nusikalstam veik, dl kuri
vyksta ikiteisminis tyrimas.
5aik&us apkaltinamo&o nuosprendio senaties slygoms baudiamasis pro%esas nedelsiant nutraukiamas.
Bsant senaiai pro%eso nutraukimas yra privalomas. (eismo nuoi!rai ia nra vietos. Kartu atkreiptinas
dmesys, kad senaties pritaikymas nra asmens iteisinimas dl padarytos nusikalstamos veikos. audiamo&o
pro%eso nutraukimas K AI straipsny&e numatytais pagrindais, yra pro%eso nutraukimas nereabilituo&aniais
pagrindais. 5 esms tokiu teismo ar prokuroro aktu konstatuo&ama kad asmuo padar nusikalstam veik, nors
byla dar iki galo neitirta ir neinagrinta. 5 kitos puss tokia apkaltinamo&o nuosprendio senaties taikymo
pro%esin tvarka sukelia eil; problem. (okiu teisiniu reguliavimu kaltinama&am ukertama teis gintis nuo
tokio sprendimo bylo&e primimo. (am tikra prasme audiamo&o pro%eso kodeksas io&e daly&e tiesiogiai
prietarau&a nekaltumo pre"ump%i&os prin%ipui. =!s manymu, senatis gali b!ti taikoma tik asmeniui, kurio
kalt, padarius nusikalstam veik, yra rodyta.
3. %pkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis.
6pkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senatis tai situa%i&a, kai asmuo, padar;s nusikalstam veik, ir teismo
nuteistas realia bausme, atleidiamas nuo paskirtos bausms atlikimo ir nuosprendis nevykdomas, &ei po
nuosprendio siteis&imo pra&o tam tikras statyme nustatytas laiko tarpas ir yra kitos statyme nustatytos
slygos. 6pkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senaties taikymo pagrindas yra asmens pavo&ingumo
praradimas, t.y. asmuo, teismo nuteistas dl nusikalstamos veikos padarymo, tapo nepavo&ingu ir
baudiamosios atsakomybs priemoni taikymas &o atvilgiu prietaraut bausms tikslams. K A9 straipsnis
numato tris slygas, kuri visuma duoda pagrind teigti, kad asmuo tapo nepavo&ingas.
audiamo&o kodekso A9 str. l d. nustato, kad teismo nuteistam asmeniui, negali b!ti vykdomas priimtas
apkaltinamasis nuosprendis, &eigu+ @* apkaltinamasis nuosprendis nepradtas vykdyti per tam tikr laiko tarp ,
7* teismo nuteistas asmuo per statymo nustatyt laik nevengia atlikti paskirtos bausms, D* teismo nuteistas
asmuo per statymo nustatyt laik nepadar nau&os nusikalstamos veikos. Ci tri& slyg buvimas pareigo&a
teism taikyti senat.
4utinkamai su K A9 straipsnio @ dalimi apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, &eigu &is nebuvo vykdytas+
a* per dve&us metus, kai paskirta bausm u baudiam& nusiengim,
b* per tre&us metus, kai paskirta ne laisvs atmimo bausm, arba kai paskirta laisvs atmimo bausm
neviri&a dve& met,
%* per penkerius metus, kai paskirta laisvs atmimo bausm neviri&a penkeri met,
d* per deimt met, kai paskirta laisvs atmimo bausm neviri&a deimt met,
e* per penkiolika met, kai paskirta laisvs atmimo bausm viri&a deimt met ar paskirtas laisvs
atmimas iki gyvos galvos.
Kaip matome tam tikr termin su&imas yra viena i b!tin slyg sprendiant klausim dl
apkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senaties taikymo. Mstatymas senaties terminus di$eren%i&uo&a pradedant
nuo dve& met iki penkiolikos met. 6pkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senaties terminai skirtingai negu
anksiau nagrinti apkaltinamo&o nuosprendio primimo senaties terminai priklauso ne tiek nuo padaryto
nusikaltimo sunkumo, kiek nuo teismo paskirtos bausms r!ies ir dydio. (ik dl baudiamo&o nusiengimo
padarymo statym leid&as senaties termin sie&a su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu )r!imi*.
6pkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas skaiiuoti ne nuo nuosprendio
primimo dienos, o nuo nuosprendio siteis&imo dienos. (aigi &ei pro%eso dalyviai dl nuosprendio
padav apelia%inius skundus, apkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senaties terminai neina. (okiu atve&u
&ie pradedami skaiiuoti nuo apelia%ins instan%i&os teismo sprendimo primimo dienos. >ei apelia%inis skundas
dl nuosprendio nebuvo paduotas, apkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas
skaiiuoti pra&us 78 dien nuo nuosprendio primimo.
6pkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senaties terminas skaiiuo&amas iki nuosprendio vykdymo
pradios. Msiteis&us nuosprend, pateikia vykdyti & prim;s teismas ne vliau kaip per tris dienas nuo
nuosprendio siteis&imo arba nuo bylos grinimo i apelia%ins instan%i&os teismo dienos. (eis&as surao
patvarkym vykdyti nuosprend ir kartu su nuosprendio nuorau isiunia bausms vykdymo institu%i&ai+@* dl
vie& teisi atmimo bausms pataisos inspek%i&omsJ 7* dl teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam
tikra veikla atmimo bausms pataisos inspek%i&oms ir nuteisto&o darbovietei, ir, &eigu nuteista&am atimta teis
usiimti tam tikra veikla, institu%i&ai, iduodaniai leidimus tokiai veiklaiJ D* dl vie& darb bausms
pataisos inspek%i&omsJ F* dl baudos priverstinio iieko&imo antstoliamsJ I* dl laisvs apribo&imo bausms
pataisos inspek%i&omsJ 9* dl areto bausms aretinmsJ H* dl terminuoto laisvs atmimo ir laisvs
atmimo iki gyvos galvos bausmi tardymo i"oliatoriui pagal Kal&im departamento prie .ietuvos
:espublikos teisingumo ministeri&os patvirtint tvark. (aigi nuosprendio vykdymo pradia sutampa su
atitinkam institu%i& teismo patvarkymo dl bausms vykdymo gavimu. 3rasid&us nuosprendio vykdymo
pro%esui senaties terminai neskaiiuo&ami.
6ntai, paskyrus laisvs atmimo bausm; ir nesumus nuteisto&o teismo sal&e, &is vykdant teismo patvarkym
turi b!ti suimamas po nuosprendio siteis&imo ir ne vliau kaip per deimt dien nusiuniamas pataisos
staig. 4umim vykdo poli%i&a. 3askyrus baudos bausm; nuosprend paskelb;s teismas iaikina nuteista&am,
kad &is privalo sumokti baud teritorins mokesi inspek%i&os sskait per du mnesius nuo
nuosprendio siteis&imo dienos ar per kit teismo nustatyt laikotarp. Nuo tos dienos prasideda
apkaltinamo&o nuosprendio senaties termino eiga. >eigu nuteistasis savanorikai nesumok&o visos baudos,
teismas prim;s nuosprend iduoda antstoliui vykdom& rat ir bauda vykdoma priverstinai. 6ntstoliui gavus
vykdom& rat pradedamas priverstinis baudos iieko&imas ir nuo to momento senaties terminai
neskaiiuo&ami. (aigi &ei asmuo savo noru per teismo nustatyt laik nesumok&o baudos ir &os toliau nemoka,
tai nereikia, kad tre&us metus nemokant baudos, sueis senaties terminai ir bausms nereiks vykdyti. (okiu
atve&u svarbi tampa antra senaties taikymo slyga. Nagrin&amos baudos nemok&imo prieastys.
4enaties taikym apsprendia ne vien laiko tarpas pra&;s po nuosprendio siteis&imo. Ne maiau svarbu dl
koki prieasi nuosprendis nebuvo vykdomas. :eikalau&ama, kad nuteistasis nevengt atlikti bausms.
>eigu nuteistasis po nuosprendio siteis&imo vengia atlikti bausm;, senaties eiga susto&a. (aigi &ei
nuteistasis po nuosprendio siteis&imo pasislepia nuo teissaugos, senaties terminai neina. >ie atsinau&ina nuo
tos dienos, kai nuteistasis pats atvyko atlikti bausms ar buvo sulaikytas.
Kartu statyme nustatyta, kad nuosprendis negali b!ti vykdomas, &eigu po &o siteis&imo dienos pra&o
penkiolika met, o kai paskirtas laisvs atmimas daugiau kaip deimiai met arba laisvs atmimas iki
gyvos galvos, ' dvideimt met ir senaties eiga nenutr!ko dl nau&os nusikalstamos veikos padarymo. (aigi
&ei asmuo iklaus;s nuosprend ir nesuimtas teismo sal&e vliau stengdamasis ivengti bausms vykdymo
ivyksta usien, &is turi maiausiai penkiolika met slptis nuo teissaugos, kad galt teistai ivengti
paskirtos bausms vykdymo dl senaties.
3aymtina, kad terminas Qvengimas vykdyti bausm;0 tik dalinai sutampa su K AI straipsny&e varto&amu
Qslpimosi0 terminu. #engimas vykdyti bausm; gali b!ti susi&;s su slpimusi, taiau paskyrus alternatyvias
laisvs atmimui bausmes vengimas gali ir neb!ti susi&;s su slpimusi.
>ei vengimas pasireikia pasislpimo $ormo&e, asmens sulaikymas arba &o atvykimas ir pareikimas dl
paskirtos bausms vykdymo akivai"diai rodo, kad nuo iol asmuo nevengia atlikti bausms.
4enaties taikymui statymas kelia ir trei slyg' nepadaryti nau&os nusikalstamos veikos. >eigu nuteistasis iki
apkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senaties termino pabaigos padaro nau& nusikalstam veik,
senaties eiga nutr!ksta. Ciuo atve&u apkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas
skaiiuoti nuo nau&o nusikaltimo ar baudiamo&o nusiengimo padarymo.
5aik&us apkaltinamo&o nuosprendio vykdymo senaties slygoms teismas pagal bausm; vykdanios
institu%i&os teikim ar nuteisto&o praym nagrin&a klausim dl bausms vykdymo pro%eso nutraukimo ir
atleidimo nuo bausms. Bsant senaiai pro%eso nutraukimas yra privalomas. (eismo nuoi!rai ia nra vietos.
3aymtina, kad primus teismo sprendim atleisti kaltinink nuo bausms remiantis K A9 straipsniu inyksta
ir asmens teistumas, kadangi &o inykimo laikas susietas su realiai atliktos bausms laiku.
3raktiko&e gan reti atve&ai, kai priimtas nuosprendis nevykdomas kelerius metus, nesant nuteisto&o asmens
kalts. (odl K A9 straipsnio nuostatos taikomos palyginti retai.
W@X 3v". Buropos (arybos konven%i&a dl ekstradi%i&os, Buropos (arybos konven%i&a dl baudiamo&o pro%eso
perdavimo, Buropos (arybos konven%i&a dl tarptautinio baudiam& nuosprendi pripainimo.
W7X %r- ,(eism praktika\, @AAA, Nr.@7
'%0#(;/8<;&G' (&%1'#:%#
@. K reikia terminas Qsenatis0 baudiamo&o&e teis&e
7. 5ki kada skaiiuo&ami apkaltinamo&o nuosprendio primimo senaties terminai
D. Kokios yra apkaltinamo&o nuosprendio primimo senaties taikymo slygos
F. Kokie yra apkaltinamo&o nuosprendio primimo senaties pritaikymo padariniai.
I. 6r dl vis nusikaltim yra taikoma apkaltinamo&o nuosprendio primimo senatis
28 TEMA. TEISTUMAS BAU!IAMO"O"E TEIS&"E
(eistumas yra tik baudiamo&o&e teis&e varto&ama svoka. >i paymi asmens teisin stov, o b!tent nuteisimo
u nusikalstamos veikos padarym, apkaltinamuo&u nuosprendiu, $akt. (eistumas &ungia du elementus. 3irma
kaip pasakyta K AH straipsny&e teistumas yra asmens nuteisimo $aktas. 6ntras teistumo elementas sie&amas su
tam tikru laiko tarpu, kurio metu asmuo laikomas turintis teistum ir tuo laikotarpiu asmeniui K normos kelia
tam tikrus elgesio reikalavimus.
(eistais laikomi visi asmenys, kuri atvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taiau K nurodo, kad
teistum, kaip baudiam& teisin; kategori&, kuri sukelia tam tikrus teisinius padarinius, turi tik asmenys,
nuteisti u nusikaltimo padarym ) K AH straipsnio @ dalis*. (aigi asmenims, nuteistiems u baudiam&
nusiengim teistumo svoka ir teisiniai padariniai netaikomi.
(aiau nors teistumas yra grynai baudiamo&i teisin kategori&a ir turt dominti tik teissaugos institu%i&as,
realiame gyvenime teistumas pagimdo ne tik baudiamuosius teisinius padarinius. 3raktikai teistumas sukelia
dvie& r!i padarinius+ baudiamuosius teisinius ir kitokius nesusi&usius su baudiam&a teise ir
nereguliuo&amus baudiamosios teiss norm padarinius. !tent i kit teiss akt iplaukiantys padariniai
neretai stipriausiai veikia asmens status ir numato &o teisi apribo&im.
4utinkamai su K AH straipsnio @ dalimi teistum teismas atsivelgia+ @. skirdamas bausm; u
nau&os nusikalstamos veikos padarym, 7. spr;sdamas dl kaltininko atleidimo nuo bausms D. spr;sdamas
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs F. spr;sdamas lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ar
bausms pakeitimo velnesne bausme I. spr;sdamas pripainimo asmens pavo&ingu re%idyvistu klausim.
3agrindinis teistumo baudiamasis teisinis padarinys pasireikia &o tako&e bausms skyrimui. K I9
straipsnis nustato, kad re%idyvistui, t.y. asmeniui turiniam teistum u tyinio nusikaltimo padarym
padarius nau& tyin nusikaltim teismas paprastai skiria laisvs atmimo bausm;. 3avo&ingam re%idyvistui
u tyin nusikaltim skiriama grietesn negu straipsnio sank%i&o&e u padaryt nusikaltim nustatytos
laisvs atmimo bausms vidurkis bausm. Kitokia bausm pavo&ingam re%idyvistui gali b!ti skiriama tik
io kodekso 97 straipsny&e numatytais pagrindais. (okiu b!du reali"uo&ama K AH str. numatyta nuostata, kad
teistum teismas atsivelgia skirdamas bausm; u nau&os nusikalstamos veikos padarym. >ei &au buvo paeid;s
baudiamo&o kodekso normas, tai leidia teismui daryti prielaid, kad nau&ai padarytas nusikaltimas nra tik
nepalankiai susiklosiusi aplinkybi poveikio re"ultatas, o yra dsninga viso ankstesnio &o elgesio pasekm.
3agal @A9@ m. K teistumas buvo kaltininko atsakomyb; sunkinanti aplinkyb, audiama&ame statyme
minto&i sunkinanti aplinkyb buvo $ormuluo&ama kaip ,nusikaltimo padarymas asmens, kuris pirmiau buvo
padar;s kok nors nusikaltim\ . (ai buvo pagrindas teismui skirti grietesn; bausm;.
(aigi asmuo, padar;s tyin nusikaltim po to, kai &au buvo nuteistas u pana nusikaltim, be abe&o,
pavo&ingesnis, nei asmuo, vykd;s nusikaltim dl neatsargumo. 3apildom baudiamo&o poveikio priemoni
taikymas u tyinius nusikaltimus ne kart teistiems asmenims yra pagrstas, nes tik iais atve&ais galima kalbti
apie ankstesnio nuosprendio metu padaryto sp&imo piktybik nepaisym ir aikius antivisuomeninius
mogaus poi!rius.
(aip pat teistumas yra b!tina slyga, asmen pripastant pavo&ingu re%idyvistu su visom iplaukianiom
pasekmm. (aigi, viena pagrindini slyg asmen pripastant re%idyvistu arba pavo&ingu re%idyvistu '
neinyk;s ir nepanaikintas teistumas u ankstesnes tyines nusikalstamas veikas, leidiantis spr;sti apie tai, &og
mogus smoningai ignoruo&a valstybs vardu teismo paskelbt &o veikos neigiam vertinim ir apie padid&us
tokio asmens pavo&ingum aplinkiniams. Kartu teismas, spr;sdamas dl asmens pripainimo pavo&ingu
re%idyvistu, neatsivelgia teistum, u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar b!damas &aunesnis negu
atuoniolika met, neatsargius nusikaltimus, u kuriuos teistumas yra inyk;s ar panaikintas.
.: K AH straipsnio l daly&e numatyta, kad teistum teismas atsivelgia ir spr;sdamas dl kaltininko
atleidimo nuo bausms, lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin arba bausms pakeitimo velnesne
bausme klausim.
6tleidimas nuo bausms baudiamosios teiss instituto eg"istavimas grindiamas tuo, &og kriminaline bausme
siekiama ne tik nubausti nusikalstam veik padarius asmen, bet ir pataisyti &. #iena i minto tikslo
pasiekimo $orm yra asmens, pripainto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, atleidimas nuo paskirtosios
bausms atikimo.
(eistumas gali tapti kli!timi taikyti tam tikras atleidimo nuo bausms r!is. e abe&o visi asmenys atliekantys
bausm; turi teistum ir ta prasme teistumas negali takoti atleidimo nuo bausms. Mtakoti atleidim nuo bausms
gali teistum skaiius. 6ntai K HH straipsnis nesie&a lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin lyg ir
nesie&a su teistumu. (aiau .: K HH straipsnio D daly&e numatyta, kad lygtinis atleidimas nuo bausms prie
termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme netaikomas pavo&ingam
re%idyvistui bei asmeniui, kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausms prie termin ir per neatliktos bausms
dalies laik padar nau& tyin nusikaltim.
6smenims turintiems kelis teistumus, t.y. esantiems re%idyvistais ir pavo&ingais re%idyvistais amnesti&os
statymai arba netaikomi, arba kelia papildomas slygas amnesti&os taikymui.
K AH str.lp. taip pat numatyta, kad teistum teismas atsivelgia spr;sdamas ir dl kaltininko atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs. (eistumas ribo&a mint nuostat taikym asmenims, nuteistiems u padaryt
nusikalstam veik, kuriems teistumas u tai nra inyk;s ar panaikintas statym nustatyta tvarka. .: K DG
straipsny&e, numataniame atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukent&usysis
susitaiko, nustatyta, kad net ir esant statymo numatytoms aplinkybms minto straipsnio nuostatos netaikomos
re%idyvistams, pavo&ingiems re%idyvistams.
K DA straipsny&e, reglamentuo&aniame atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani
aplinkybi, numatoma, kad asmuo padar;s baudiam& nusiengim arba neatsarg nusikaltim, teismo
motyvuotu sprendimu gali b!ti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, &eigu asmuo pirm kart padar;s
nusikalstam veik. 6nalogika slyga tvirtinama ir K F8 str. 7 d., numatant, kad asmuo teismo gali b!ti
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, &eigu &is pirm kart padar nusikalstam veik,t.y.
neturi teistumo. 6nalogika nuostata numatyta K AD str., reglamentuo&aniame nepilnamei atleidim nuo
baudiamosios atsakomybs.
(eistumas tai ne tik asmens nuteisim patvirtinantis $aktas, bet ir tam tikras laiko tarpas, kurio metu is $aktas
turi teisin; reikm;. (aiau teistumas negali persekioti asmens vis laik. (odl baudiama&ame statyme yra
nustatyti teistumo buvimo terminai. (eistumo terminai yra dvie& r!i+ @. teistumas bausms atlikimo metu 7.
teistumas bausms atlikimo metu ir po bausms atlikimo. 4u&us statyme nustatytam terminui, teistumas
inyksta ir asmuo laikomas anksiau neteistu. (eistumas inyksta savaime. (am nereikalau&ama teismo
sprendimo. >ei vliau &is padarys nusikaltim, &is bus traktuo&amas kaip asmuo pirm kart padar;s
nusikalstam veik.
(am tikros asmen kategori&os teistum turi tik bausms atlikimo )vykdymo metu* .ietuvos :espublikos K
AH straipsnio D daly&e numatyta, kad turiniais teistum tik bausms vykdymo metu laikomi asmenys, nuteisti
u neatsargius nusikaltimus. Ciuo atve&u, atlikus bausm; u padaryt neatsarg nusikaltim, teistumas inyksta
ir asmenys laikomi neteistais.
3anaiai klausimas sprendiamas dl asmen, kuriems bausms vykdymas buvo atidtas. >ie teistum turi tik
laikotarpiu, kuriam buvo atidtas bausms vykdymas. (ai reikia, kad iuo atve&u asmuo teistum turi tol, kol
pasibaigia bausms vykdymo atid&imo terminas.
(aiau daugumai asmen teistumas atlikus bausm neinyksta &ie laikomi teisti dar kur laik po bausms
atlikimo.
K AH straipsnio D dalis nustato, kad asmenys, nuteisti u tyinius nusikaltimus ir realiai atlik;
paskirt bausm;, turi teistum bausms atlikimo laikotarpiu ir po bausms atlikimo arba atleidimo nuo
bausms atlikimo+
a* tre&us metus, &eigu &ie nuteisti u nesunk ar apysunk nusikaltimJ
b* penkerius metus, &eigu &ie nuteisti u sunk nusikaltimJ
%* atuonerius metus, &eigu &ie nuteisti u labai sunk nusikaltimJ
d* deimt met, &eigu &ie yra pavo&ingi re%idyvistai.
Nepilnameiams, nuteistiems u io straipsnio D dalies D punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po
bausms atlikimo ar atleidimo nuo bausms atlikimo mainami per pus;.
6tkreiptinas dmesys, kad teistumo inykimo terminai priklauso ne nuo paskirtos ir atliktos bausms
laiko, kaip tai buvo nustatyta @A9@ m. K, o nuo padaryto nusikaltimo kategori&os. Kuo sunkesnis padarytas
nusikaltimas, tuo ilgesnis teistumo inykimo terminai po bausms atlikimo. >ei asmuo yra nuteistas u kelis
skirting kategori& nusikaltimus, &is laikomas turintis teistum u kelis nusikaltimus. (aiau teistumo terminai
nra sudedami. (aip pat &ie neina atskirai u kiekvien nusikaltim. Bina vienas teistumo terminas u kelis
nusikaltimus. (eistumo inykimas slygo&amas terminu, statymo numatytu u sunkiausi nusikaltim. 6ntai &ei
asmuo nuteistas u apysunk ir labai sunk nusikaltim, &is turs teistum u du nusikaltimus atuonerius metus
po bausms atlikimo, nes u labai sunk nusikaltim teistumo inykimo terminas yra atuoneri metai. #isus
tuos metus, kol neinyks teistumas u sunkiausi nusikaltim, &is bus laikomas teistu u abu nusikaltimus.
K AH straipsnio D dalies D punkte ir F daly&e nustatyti terminai skaiiuo&ami nuo paskirtos bausms
atlikimo arba atleidimo nuo bausms atlikimo. 6ntai &ei asmuo u sunk nusikaltim buvo nuteistas @8 met
laisvs atmimo ir atlik;s du tredalius bausms buvo atleistas nuo bausms prie termin, teistumo inykimo
terminas pradedamas skaiiuoti nuo teismo nutarties dl lygtinio atleidimo nuo bausms primimo momento.
>ei asmuo atleidiamas amnesti&os statymu, teistumo inykimo terminas, skaiiuo&amas ne nuo statymo, dl
amnesti&os primimo, o nuo amnesti&os komisi&os sprendimo primimo dienos ar teismo nutarties primimo
dienos. 6smeniui, kuris pre"idento dekretu dl malons atleidiamas nuo bausms, teistumo inykimo
terminas skaiiuo&amas nuo 3re"idento dekreto, sigalio&imo momento.
(eistumo inykimo slygos paskirus nelaisvs atmimo bausmes skaiiuo&amos taip pat.
K AH straipsnio H dalis numato, kad kai sueina ne maiau kaip pus teistumo termino, teismas
nuteisto&o praymu gali sutrumpinti teistumo laik arba panaikinti teistum.
Ypatinga situa%i&a yra tada, kai teismas atleidia asmen nuo visos paskirtos bausms )dl ligos ar taikant
amnesti&os statym*.
K AH straipsnio G dalis nustato taisykl;, kad &eigu turintis teistum asmuo padaro nau& nusikaltim ar
baudiam& nusiengim, teistumo inykimo eiga nutr!ksta. Ciuo atve&u teistumo u ankstesn; nusikalstam
veik inykimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo bausms u nau& nusikaltim ar baudiam&
nusiengim atlikimo. 6smuo laikomas teistu u kiekvien iki to ir nau& padaryt nusikalstam veik tol,
kol inyksta teistumas u sunkiausi i &. (ai reikia, kad skirtingai nuo senaties termin, skaiiuo&amas
vienas teistumo inykimo terminas, kur apsprendia teistumo terminas u sunkiausi nusikaltim. ?
sunkiausias nusikaltimas gali b!ti neb!tinai nusikaltimas, u kur asmuo nuteistas paskutiniu nuosprendiu.
'%0#(;/8<;&G' (&%1'#:%#
@. K reikia terminas teistumas.
7. Kokius padarinius numato K dl teist asmen
D. 6r teistumas persekio&a asmen vis gyvenim ar &is po kiek laiko inyksta
F. Kokios teistumo inykimo slygos.
I. Kokius padarinius K numato asmeniui, kuris neinykus teistumui padaro nau& nusikaltim.
22 TEMA. PRIVER5IAMOSIOS MEI;INOS PRIEMON&S
3rie poveikio priemoni taikom dl nusikalstamos veikos padarymo priskiriamos ir priveriamosios
medi%inos priemons. (aiau nuo kit K numatyt poveikio priemoni &os skiriasi asmen kategori&omis,
kurioms &os taikomos ir taikymo tikslais. 3riveriamosios medi%inos priemons kaip ir bausms taikomos
asmenims, padariusiems veikas, turinias nusikalstamos veikos poymi. (aiau ios r!ies poveikio priemons
taikomos asmenims, kurie teismo pripainti nepakaltinamais dl veikos padarymo. >ie nesuvok daromos
veikos pavo&ingumo ar negal&o savo veiksm valdyti, dl tam tikros psi%2ins b!senos, kuri vardi&ama kaip
nepakaltinamumas, 1l to nepakaltinamiems asmenims negali b!ti skiriama bausm, kurios tikslai, nustatyti
K F@ straipsny&e ir nukreipti asmenis, kurie smoningai ir valingai paeidia statym. 3riveriam&
medi%inos priemoni tikslas nra nubausti asmen dl padarytos veikos, o gydyti &, o &ei &is pagal ligos pob!d
yra pavo&ingas aplinkiniams, i"oliuoti & nuo aplinkos, kad nekelt pavo&aus kitiems visuomens nariams.
3riveriamosios medi%inos priemons reguliuo&amos K R5# skyriu&e, kuris taip ir pavadintas
Q3riveriamosios medi%inos priemons0.
4utinkamai su K AG straipsniu priveriamosios medi%inos priemons gali b!ti taikomos netik asmenims,
teismo pripaintiems nepakaltinamais, bet ir pripaintiems ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems
sutriko psi%2ika &au po nusikalstamos veikos padarymo ar net bausms paskyrimo, dl to &ie negali suvokti
savo veiksm esms ar & valdyti.
K AG straipsnio nuostatos tokiems asmenims numato skirtingo lygio priveriam& priemoni taikym+
@* ambulatorin steb&im pirmins psi%2ikos sveikatos priei!ros slygomisJ
7* sta%ionarin steb&im bendro steb&imo slygomis psi%2ikos sveikatos priei!ros staigoseJ
D* sta%ionarin steb&im sustiprinto steb&imo slygomis spe%iali"uotose psi%2ikos sveikatos priei!ros
staigoseJ F* sta%ionarin steb&im grieto steb&imo slygomis spe%iali"uotose psi%2ikos sveikatos
priei!ros staigose.
6mbulatorin steb&im teismas taiko asmeniui, kurio dl padarytos veikos pavo&ingumo ir &o psi%2ikos
sutrikimo nereikia stebti ir gydyti sta%ionare arba kuris gali toliau ambulatorikai gydytis, kai po
sta%ionarinio gydymo &o psi%2ikos b!kl pager&a.
4ta%ionarin steb&im bendro steb&imo slygomis teismas taiko asmeniui, kur dl &o psi%2ikos sutrikimo
reikia stebti ir gydyti sta%ionare.
4ta%ionarin steb&im sustiprinto steb&imo slygomis teismas taiko asmeniui, kur dl padarytos veikos
pavo&ingumo ir &o psi%2ikos sutrikimo reikia stebti ir gydyti spe%iali"uotame sta%ionare.
4ta%ionarin steb&im grieto steb&imo slygomis teismas taiko asmeniui, kuris ksinosi mogaus gyvyb;
ar sveikat, dl psi%2ikos sutrikimo yra ypa pavo&ingas aplinkiniams ir turi b!ti stebimas bei gydomas
spe%iali"uotame sta%ionare.
(eismas nenustato priveriam& medi%inos priemoni taikymo laiko. >os taikomos, kol asmuo pasveiksta
arba pager&a &o psi%2ikos b!kl bei inyksta &o pavo&ingumas. (eismas ne reiau kaip kart per eis
mnesius pagal sveikatos priei!ros staigos ivad privalo spr;sti klausim dl priveriam& medi%inos
priemoni taikymo prat;simo, r!ies pakeitimo ar & taikymo panaikinimo.W@X
>eigu priveriamsias medi%inos priemones taikyti asmeniui neb!tina, taip pat &eigu teismas panaikina i
priemoni taikym, asmuo gali b!ti teismo perduodamas giminaii ar kit asmen globai ar r!pybai ir
kartu &am gali b!ti nustatomas medi%ininis steb&imas. (eismas ias priemones skiria nutartimi, o ne
nuosprendiu.
W@X 3laiau r. ..B.:adaviius (eiss psi%2iatri&a+istori&a ir dabartis.#ilnius, 788F.3. @@7'@@G.