Alvydas Butkus - Latvių Kalba (2008)

UDK 808.83(075.
8)
Bu403
Recenzavo
prof. habil. dr. Pteris Vanagas (Pteris Vanags)

mag. philol. Antra Kliavinska (Antra Kavinska)
Alvydas Butkus, 2008

Daiva ulgait (titulinis), 2008
Leidykla Aesti, 2008
ISBN 978-9986-884-24-8
2
TURINYS
VA D A S
...................................................................
RAYBA
...................................................................
12
FONETIKA
...................................................................
14
GALNI VOKALIZMAS
...................................................................
23
MORFOLOGIJA
...................................................................
25
Daiktavardis
I linksniuot
II linksniuot
III linksniuot
IV linksniuot
V linksniuot
VI linksniuot
Sustabarj kilmininkai
Daiktavardi daryba
Deminutyvai
Kiti priesag vediniai
Priedli vediniai
Galni vediniai
Driniai
.........................................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
25
26
29
32
33
35
36
38
41
41
43
53
54
55
Bdvardis
vardiuotiniai bdvardiai
Bdvardi laipsniavimas
Bdvardi daryba
Priesag ir priedli vediniai
Driniai
.........................................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
60
61
63
65
65
71
Skaitvardis
Kiekiniai skaitvardiai
Kelintiniai skaitvardiai
.........................................................
...............................................
...............................................
73
74
77
vardis
.........................................................
80
Ve i k s m a o d i s
I asmenuot
II asmenuot
III asmenuot
Sangriniai veiksmaodiai
.........................................................
...............................................
...............................................
...............................................
...............................................
86
88
90
91
95
Liepiamoji nuosaka
Reikiamybs nuosaka
Dalyvis
Kaitomieji dalyviai
Veikiamieji dalyviai
Neveikiamieji dalyviai
Nekaitomieji dalyviai
-dams, -dama
-ot
-am / -m
...............................................
...............................................
..........................................................
..........................................................
...............................................
...............................................
..........................................................
...............................................
...............................................
...............................................
99
100
101
101
101
105
106
106
108
110
Prieveiksmis
........................................................................................
111
Prielinksnis
.........................................................................................
114
SENOJI LATVI RAYBA
....................................................................
116
L ATGALIETIKOJI RAYBA ....................................................................
128
VEIKSMAODI ODYNLIS ...............................................................
135
L I T E R AT R A
142
.........................................................................................
INTERNETO SVETAINS
......................................................................
143
VADAS
Latvi kalba balt kalb grupei priklausanti indoeuropiei eimos
kalba. I trij didij balt kalb lietuvi, latvi ir prs pati moderniausia, t.y. labiausiai nuo prokalbs nutolusi yra latvi kalba. Taip atsitiko dl
didels ir kelis tkstantmeius trukusios fin kalb takos iaurini balt (kuri,
iemgali, sli ir latgali; r. pav.) kalboms, kuri areale nuo XIV a. pradjo
formuotis latvi kalba. Spjama, kad ji formavosi latgali (let) kalbos pagrindu, iems iplitus po Piet Livonij, kai vokieiai ia galutinai numalino balt pasiprieinim, trukus beveik vis XIII a. Latgaliai tame regione buvo
didiausia balt gentis; anksti vokiei nukariauti jie laiksi lojaliai (kaip ir
sliai), todl maiausiai nukentjo.
nt
Ve
Drb
Ryg
Mintauj
Trvet
izkraukl Slpilis
Muotn
iek
st
Lbano e.
Jesika
Dau
Skudas
Koknes
iv
P
de
dz
VedenasGuja
guv
Sidbr
M
kuriai
sliai
lyviai
iemgaliai
latgaliai
estai
Balt ir fin gentys Latvijos teritorijoje XIII a.
Fonetika
Pagrindiniai latvi bendrins kalbos fonetikos skirtumai nuo lietuvi bendrins kalbos yra ie:
Naujovs
1. Fiksuotas kirtis odio pradioje.
2 . Dvigarsiai an, en, in, un iversti atitinkamai uo (rate o), ie, , , pvz.,
5
roka (tarti ruoka) ranka, liekt lenkti, pt pinti, skt siurbti (plg. lie. sunkti). odio gale ie dvibalsiai ir balsiai yra sutrumpj (r. 5).
3 . Senieji minktieji k, g iversti c, dz: celt kelti, dzert gerti, prece
prek, palodze palang.
4 . Senieji , iversti s, z: siens ienas, ziema iema.
5 . Trumposios galns inyko (iskyrus -us), o ilgosios sutrumpjo: vrs
vyras, nakts naktis, dod duoda, roku rank, egle egl, egli egl, brli
brol, lietu liet, vri vyrai, saku sakau, dari darai.
Bendros su lietuvi kalba naujovs
1 . Dvibalsis ie (i ei): diena, liepa.
2 . Dvibalsis uo (i ): oga (tarti uoga), dot (tarti duot).
3 . Inyk tj, dj junginiai prie upakalin vokalizm (a, u); vietoje j lietuviai turi , d, o latviai , : kenia cie, audiu auu, vokieiai vciei,
mediai mei mikai.
4 . Kiti priebalsiai, inykus j, lietuvi kalboje liko minkti, latvi kalboje
kai kurie pakito, plg. siti t, bsiu bu, vio va (vardininkas vzis),
lokio la (vardininkas lcis), dagio dada (vardininkas dadzis). Latvi
kalboje liko tik , jotinis minktumas, plg. cea kelio, roi ruoniai.
5 . Naujovmis laikytinas ir an, en, in, un suvienbalsjimas lietuvi kalboje
prie nesprogstamj priebals (sis, uolas) ir galnse (nam, kat) bei j
atitikmen sutrumpjimas latvi kalbos nevardiuotinse galnse, plg. baltu
zosi balt s, zau ozolu ali uol.
6 . Sutrumpintos senosios aktins (tvirtaprads) galns, pvz., lie. ir la.
vardininkas diena, dgs. galininkas dienas, lie. vietininkas mike (latviai vietininko galni ilgum vliau suvienodino; r. Morfologija Naujovs 2)
Archaizmai
1 . Latvi kalboje senovikesns priegaids. Jos yra prieingos lietuvikosioms: bendraakniuose odiuose (pvz., kulas kals, lakas luks) vietoj
ms tvirtaprads latvi kalboje yra tstin arba lautin, vietoj tvirtagals
krintanioji.
2 . Ilaikytas (nesusiaurintas) baltikasis : brlis brolis, da oda, zint
inoti.
3 . Daugeliu atvej nesusiaurintas baltikasis : tvs tvas, bda bda, vtra
audra (plg. lie. vtra).
4 . Neilginami kiriuoti trumpieji a, e: vasara, pasaka, egle, zeme (visi balsiai trumpi!).
5 . Prie prieakin vokalizm (e, i) neminktinami priebalsiai. Pavyzdiui,
latvikai tariant odius alksnis, Valdis, balti, kliegt, visi priebalsiai tariami
kietai. Jotinis ar skolini priebalsi minktumas ymimas atskirais ramenimis, plg. bra brolio, dzei geniai, imene eima (plg. lie. gimin), iee6
lis plyta (plg. vok. Ziegel). Minktj , tarimas primena rus kalbos minktuosius t, d, todl, pvz., rusikus odius , latviai transliteruoja
puovka, e.
6 . odio gale po lpini priebalsi prie upakalin vokalizm (a, u) ilaikytas j: kurmja kurmio, grvja griovio, gulbju gulbi, upju upi.
Morfologija
Naujovs
1 . Fonetikai sutapus kai kuri kamien vienaskaitos galininko ir nagininko galnms (pvz., vru vyr, ar vru su vyru), jos pagal analogij buvo suvienodintos ir ten, kur nesutapo (plg. brli brol, ar brli su broliu). Tas pat
padaryta ir daugiskaitos naudininkui su nagininku (plg. sienm sienom(s), ar
sienm su sienom(is) ir naktm naktims, ar naktm naktimis). Tad mintj
linksni poros latvi kalboje visada turi vienodas galnes.
2 . Pagal analogij pailgintos vietinink galns, t.y. pagal form den vandenyje, dien dienoje, zem emje, nakt naktyje pavyzd atsirado formos
lauk lauke, liet lietuje.
3 . Inyko ne tik iu kamieno (kaip lietuvi kalboje), bet ir u kamieno daugiskaita, tad vis vyrikosios gimins daiktavardi daugiskaitos galns dabar
yra a/ia kamieno, plg. vri vyrai, bri broliai ir lieti liets.
4 . Inyko bdvardiai su galnmis -us, -is. Dabar visi bdvardiai kaitomi
pagal vien model; j galns visikai sutampa su I ir IV linksniuots
daiktavardi galnmis (priklausomai nuo gimins), pvz., salds medus saldus
medus, skaista sieviete grai moteris.
5 . Inyko negiminins bdvardi formos, atitinkanios lietuvi grau, gera,
linksma; j reikme vartojama arba vyrikoji gimin, pvz., man ir skaidrs man
aiku, arba prieveiksmiai, pvz., bija grti buvo sunku.
6 . vardin naudininko galn sibrov ir daiktavardio kamienus (lietuvi kalboje ji nukeliavo tik iki bdvardio), plg. tam baltam brzam tam baltam
berui, tiem maziem brniem tiems maiems vaikams.
7 . Inyko veiksmaodi esamojo laiko i kamienas (perjo ia kamien),
plg. s sdi, guam gulim. Taip pat inyko veiksmaodi btojo laiko
kamienas (perjo kamien), plg. nesa ne, vedm vedme.
8 . Tariamosios nuosakos forma yra bendra visiems asmenims, plg. es btu
biau, tu btu btum, vi (vii) btu bt, ms btu btume, js btu
btumte. Toks modelis bdingas ir est kalbai.
9 . Atsirado nauja, reikiamybs nuosaka, pvz., man (ir) jsaka a turiu
pasakyti, viam bija jbrauc jam reikjo vaiuoti.
10. Dalyvis su formantu -ot, pvz., ejot (lietuvi kalbos padalyvio analogas),
nekaitomas laikais, t.y. lietuvik form jus, eisiant atitikmen latvi kalboje
nra.
7
Archaizmai
1 . Ilaikyti senovikesni skaitvardiai sei (su pradios s), septii, devii
(su trumpuoju i), vardis es a (su e).
2 . Nra veiksmaodio btojo daninio laiko form (j nebuvo ir prokalbje).
3 . Senovikesni (ilgesni) kai kuri veiksmaodi btojo laiko kamienai,
plg. sacju sakiau, darji darei, rakstja ra.
4 . Veiksmaodis esmu esu turi ilaiks atematins formos m.
5 . Veiksmaodio sangrin bendratis turi nesutrumpint formant -ties:
justies justis, jaustis, mazgties mazgotis.
Sintaks
Apibdinant lietuvi ir latvi kalb sintakss skirtumus, paprastai cituojamas jau chrestomatinis kalbininko J. Endzelyno (1873-1961) teiginys: latviai
imtmeius turjo klausyti, k sako vokieiai, tiesa, latvikais odiais, bet
vokiei dvasia, todl latvi sintaks daugiau primena Europos vakarus, lietuvi sintaks rytus. Be to, latvi sintaksei takos padar ir fin kalbos.
1 . Priklausomyb latviai reikia veikjo naudininku ir veiksmaodio bt
formomis, pvz.: tvam bija trs dli tvas turjo tris snus; man nav naudas a
neturiu pinig. itaip priklausomyb reikia ir estai, plg.: mul on vend man
yra brolis.
2 . Bdingas prieveiksmik odeli vartojimas. ie odeliai lydi veiksmaodius, labiau sukonkretindami veiksm, pvz.: aiziet projm nueiti (alin),
uzkpt aug ulipti (auktyn), nokrist zem nukristi (emn), nkt iek
eiti (vidun), aiztaist ciet udaryti (kietai) ir pan. Lietuviams ia paprastai
utenka priedlio. I ms tarmi tokias konstrukcijas vartoja iaurs emaiiai
ir iaurs panevikiai, t. y. kuri ir iemgali asimiliantai. Kaip ir veikjo
naudininkas, analitins konstrukcijos laikomos sintaksiniu finizmu.
3 . Dani nederinamieji payminiai. Jie vartojami ir ten, kur lietuvi kalboje prasta vartoti bdvardius su priesaga -inis, plg.: vakara nodaa vakarinis
skyrius, rokas zis rankinis pjklas, valsts iestde valstybin staiga ir t.t.
Toks atributyv vartojimas irgi aikinamas fin kalb poveikiu.
4 . Skirtingai nuo lietuvi, latviai nebeturi neiginio kilmininko. Jis dabar
vartojamas tik su veiksmaodio bt neiginiais; pvz.: viam ir mte, bet nav
vairs tva jis turi motin, bet nebeturi tvo. Taiau galininkiniai veiksmaodiai
vartojami ir su neiginiu, plg.: dot roku nedot roku. Lietuvoje neiginio galinink
turi tarms, kur bta rykesns vokiei kalbos takos, daugiausia kaunikiai
ir dalis emaii.
5 . Esama ir daugiau valdymo skirtum. Pavyzdiui, prielinksnis ldz ligi
valdo naudinink, kaip ir ms rytiei ligi; prielinksnis uz vartojamas ir su
8
kilmininku (vietos reikme), ir su galininku (krypties reikme), plg.: uz sienas

ant sienos, uz sienu sien. Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami su
naudininku ar nagininku (abu linksniai vienodi), plg.: uz sienm ant sien;
sienas. Skiriasi kai kuri veiksmaodi valdymas ir vartosena. Pavyzdiui,
veiksmaodis tict tikti valdo naudinink, gaidt laukti galinink, skatties
irti k dar ir vietinink, baidties, bties bijoti vartojamas su kilmininkiniu prielinksniu no nuo ir t.t.
6 . Prieprieinio sujungimo sakiniuose neiginys dedamas prie veiksmaodio
(tarinio), ne prie vardaodio (papildinio), kaip lietuvi kalboje, pvz.: ms tev
nepirksim mteli, bet kaoku mes tau pirksim ne palt, o kailinius; vi nebija igaunis, bet latvietis jis buvo ne estas, o latvis. alutiniai payminio sakiniai
prijungiami vardiu kas, jei pagrindinis dmuo eina vardininku ar galininku,
pvz.: akmens, kas rit, nesno akmuo, kuris rieda, nesamanoja.
7 . Daugiau reikmi turi vietininkas. Juo reikiama ne tik vieta, bet ir kryptis: turt roku kabat laikyti rank kienje ir bzt roku kabat kiti rank
kienn. Tokia reikme inesyv vartoja ir ms iaurs panevikiai. Latviai
itoki vartosen perm i lyvi. Vietininkas plaiau vartojamas laikui reikti. Lietuviai ia daniau veriasi galininku ar nagininku.
8 . Krinta akis kai kurios odi tvarkos ir kt. smulkmenos. Remarkose,
po tiesiogins kalbos, visada eina pirma veiksnys, paskui tarinys; lietuvi kalboje atvirkiai, plg.: Es neatnku, - via sacja A neateisiu, - tar ji. Be
to, dialoguose latviai daniau u mus vartoja asmeninius vardius. Lietuviams
ia paprastai pakanka veiksmaodio asmenuojamosios formos, i kurios nuspjamas veiksnys.
Leksika
Bendroji
baltikoji
leksika
Lietuvi ir latvi kalbose yra daugyb t pai odi akn, plg.: akis:
acs, anglis: ogle [uogle], a: es, balandis: balodis [baluodis], baltas: balts,
bgti : bgt, bti: bt, eiti : iet, eeras: ezers, diena: diena, Dievas: Dievs,
drsus: dros [druo], draugas : draugs, duoti: dot [duot], galva: galva, gimti:
dzimt, epu: apse, eiti: iet, sti: st, eeras: ezers, eys: ezis, gabalas: gabals, galva: galva, gegu gegut: dzeguze, gerti : dzert, gyvas : dzvs, gulb:
gulbis, jra: jra, js: js, kankls: kokle [kuokle], kelti : celt, kitas: cits,
koja: kja, langas : logs [luogs], lankas : loks [luoks], lapas: lapa, lap: lapsa,
laukas : lauks, ledas: ledus, liepa : liepa, lietus: lietus, lpa: lpa, mes: ms,
mesti : mest, mylti : mlt, obuolys: bols [buols], pasaka : pasaka, pavasaris: pavasaris, pel: pele, pienas: piens, rodyti : rdt, ranka: roka [ruoka],
ruduo: rudens, sakyti : sact, saul: saule, sliekas: slieka, stirna: stirna, stovti
: stvt, sveikas: sveiks, imtas : simts, uo: suns, tu: tu, uoga : oga [uoga],
9
up: upe, vaga : vaga, vanduo: dens, vasara: vasara, velnias: velns, vienas :
viens, vyras: vrs, vita: vista, sis : zoss [zuos], em: zeme, iema: ziema,
ol: zle, vaigd : zvaigzne ir kt.
i vienod odi gaus dar papildo odiai, kurie vienoje i kalb (ar
abiejose) turi tarmybs ar archaizmo status, plg.: blezdinga: bezdelga
kregd, cyrulis: crulis vyturys, jeknos: aknas kepenys, kanduolas: kodols branduolys, krupis: krupis rup, medias: mes mikas, notr: ntre
dilgl, pyl: ple antis, spkas: spks jga, vetuas: vecs senas.
odi reikms gali ir nesutapti, bti pasislinkusios kuri nors pus,
plg.: bernas: brns vaikas, briedis: briedis elnias, debesis: debess dangus,
elnias: alnis briedis, jautrus: jautrs linksmas, kuoka: koks [kuoks] medis,
lkti: lkt okti, medis : mes mikas, mlynas : melns juodas, mokslas:
mksla menas, moa vyro sesuo: msa sesuo, purvas : purvs pelk, smagus: smags sunkus, stabas: stabs stulpas, okti: skt pradti, uola: ola
[uola] kiauinis, vanta: ota [uota] teptukas, vdaras: vders pilvas, veidas:
veids forma; bdas, vol statins kaitis: vle vzdas, ambas kampas:
zobs [zuobs] dantis, andas: zods [zuods] smakras, ilas: zils mlynas, irgas
graus, puikus arklys: zirgs arklys ir kt. (Daugiau r. Butkus A. Lietuvilatvi kalb vadovas. Kaunas, 2002. P. 180-191)
Skirtingoji
baltikoji
leksika
Dalis senosios leksikos skiriasi, plg.: ankstus agrs, bamba naba, galia
vara, gda kauns, gyvat ska, jis, ji vi, via, karv govs [guovs],
kiaul cka, kraujas asins, puis priede, mona sieva ir kt. Kai kurie i
it latvik odi yra ide. prokalbs senumo.
Skoliniai
Leksikos skirtumus lm ir skolinimasis i kit kalb, su kuriomis ms
kalbos turjo tiesiogini kontakt. Abiej kalb santykis skolini atvilgiu gali
bti keleriopas:
1) skolin vartoja tik viena i kalb, pvz., lie. miestas (polonizmas) la.
pilsta (savas odis); lie. dukt (savas odis) la. meita (germanizmas);
2) abi kalbos vartoja skirtingus skolinius, pvz., lie. gandras (germanizmas)
la. stris (germanizmas); lie. burokas (slavizmas) la. biete (germanizmas);
3) abi kalbos vartoja t pat skolin, pvz., lie. banyia la. baznca (slavizmas); lie. kunigas la. kungs ponas (germanizmas)
4) vienoje i kalb skolinys turi barbarizmo ar tarmybs status, pvz., lie.
zvanas varpas la. zvans t. p.; lie. pagrabas ermenys la. pagrabs rsys.
Dl skirting istorini aplinkybi latvi kalboje yra daugiau finizm ir
germanizm, lietuvi kalboje slavizm.
10
I plaiau inom finizm mintini: bura bur, Jelgava toks miestas,

kzas vestuvs, lault tuokti, mja namas, pue gl, puisis bernas, rija
jauja, selga atvira jra, sne grybas, trauds plienas, vai ar, vajag reikia.
Didij dal germanizm latvi kalba prisirinko per Livonijos laikotarp ir car laikais (dvarininkai Baltijos gubernijose tebebuvo daugiausia vokieiai). Nuo germanizm latvi kalba buvo valoma taip, kaip lietuvi kalba
nuo polonizm. Taiau ir dabartinje latvi kalboje germanizm lik nemaai,
plg. kai kuriuos: bikses kelns, bvt statyti, dambis utvanka, dient tarnauti, dubults dvigubas, elle pragaras, krze sotis, kungs ponas, de
grandin, ieelis plyta, lukturis ibintas, meita mergait; dukt, mris
taikinys, smt rkyti, splt aisti; groti, stunda valanda; pamoka, zis
pjklas, zns vaikinas, zvrt prisiekti.
Slavizmai latvi kalboje paplito irgi ne vienu metu. I ankstyvj kontakt su kaimynais kriviiais latviai turi pasiskolin net j etnonim krievs rusas. Madaug i tos epochos yra gauti skoliniai baznca banyia, bldis
sukius, cilvks mogus, robea siena, grks nuodm, svts ventas, tirgus turgus, tulks vertjas ir kt. Rusams ugrobus Videm (1721), Latgal
(1772) ir prisijungus Kuro kunigaiktyst (1795), plsteljo naujas slavizm
srautas (cena kaina, kazarma kareivins, strdt dirbti, zvans varpas ir
kt.). Treiasis slavizm sluoksnis latvi kalboje nugul sovietmeiu.
Pasitaiko, kad abiejose kalbose skiriasi t pai skolini reikms, pvz.,
lie. kunigas dvasininkas: la. kungs ponas; Viepats, lie. tarm. pagrabas ermenys: la. pagrabs rsys, lie. tarm. gromata ratas, laikas: la. grmata
knyga.
Latvi odyne esama skolini ir i lietuvi kalbos: daile grois, menas,
gleznot tapyti, imene eima, ve kumel, mint mginti; repetuoti,
pee bala, veikals parduotuv, agata arka, taip pat i kuri kalbos:
dzintars gintaras, leitis lietuvis, menca menk, ple antis, zais zuikis.
Senieji ratai
Pirmoji iki ms dien ilikusi latvika knyga P. Kanizijaus Catechismus Catholicorum. Vilnius, 1585.
Pirmasis vokiei-latvi kalb odynas G. Mancelio Lettus, Das ist
Wortbuch.... Ryga, 1638.
Pirmoji latvi kalbos gramatika J.G. Rehehuzeno Manuductio ad linguam lettonicam... Ryga, 1644.
Pirmasis Biblijos vertimas Ta Swehta Grahmata jeb Deewa Swehtais
Wahrds (T Svta Grmata jeb Dieva Svtais Vrds). Vert E. Gliukas, ileista
Videmje, 1689 m. (Naujasis testamentas ijo 1685 m.)
Pirmasis laikratis Latweeschu Awises (Latvieu Avzes). Jelgava, 1822.
11
RAYBA
Abcl
Latvi rate vartojamos 33 raids:
Aa
Bb
Cc
Dd
Ee
Ff
Gg
Hh
Ii
Jj
Kk
Ll
Mm
Nn
Oo
Pp
Rr
Ss
Tt
Uu
Vv
Zz
Balsi ilgumas rate ymimas brkneliu vir ramens: , , , .

Raide o ymimas latvik odi dvibalsis uo: sols, pods (skaityk: suols,
puods) ir tarptautini odi o: filologs, kosmodroms. Tarptautiniuose
odiuose o gali bti tiek trumpas, tiek ilgas, bet brkneliu balsio ilgumas
neymimas.
1. Paraykite latvikai
uost .......
uoga ....
duot .....
lyt ....
dygt ....
ryt ....
pst ......
st ......
bgt ......
lkt .....
bt ....
uosis .....
Priebalsi minktumas ar kietumas nuo pozicijos nepriklauso: tiek prie

prieakins, tiek prie upakalins eils balsius priebalsiai latvi kalboje yra
puskieiai.
Minktieji priebalsiai enklinami kableliu. Toki priebalsi yra keturi:
, , ir , jie paprastai pasitaiko skoliniuose arba formose su inykusiu j.
2. Paraykite latvikai, o kur reikia lietuvikai (lietuvi kalbos
ilgas galnes atitinka latvi trumpos)
a) lie. liaudis la. audis
dalia
........
...... zia
b)
Bilinas .......
........... vova
.......... Depra
....... aut
guliu .....
....... bra
peli ......
....... zu
....... dzea
vilni ......
egli .....
..... buu
Algirdas Airds ........ Beija

Liudas ......
.......... Vjatka
Aliaska ........
........ Arjogala
.......... Rjazaa ......... Tjanans ......... na
12
Raid ch latviams atstoja raid h, kuri ymi abu iuos priebalsius.

3. raykite trkstamus odius
a) ......... harms
......... homonms
b) psichologas ...........
............. huligns
............. holera
........ halle
........ humors
........ haltra
chunta .......
......... hronisks
.......... hidra
......... huzrs
chalva ......
cha cha .....
chloras ......
sidmkite!
a) erbonis [uo] herbas, korlis choralas, koris [uo] choras, mija chemija, irurgs chirurgas
b) hallo alio, histrija isterija, hostija ostija, hronika kronika
13
FONETIKA
1. Taisyklingai perskaitykite
a) domt galvoti; manyti, galvot tvirtinti, karogs vliava, ko k,
koris choras, laukos laukuose, logs langas, mokas kania, nokrist
nukristi, ods uodas, oga uoga, ola kiauinis, osis uosis, osta uostas, otro antrj, antrj, antrj, pirmo pirmj, pirmj, pirmj, pods
puodas, roka ranka, roze ro, solis ingsnis, sols suolas, o , i,
i, to t, t, odien iandien, tornis boktas, valoda kalba, zobens
kardas, kalavijas, kokos mediuose, ozolos uoluose.
b) Godmanis, Kamoli, Osi, Ostnieks, Ozoli, Plotnieks, Podnieks,
Spolnieks, Sproga, Vairogs, Vtoli, Ziedonis.
c) Aglona, Dobele, Madona, Ogre, Preios Preiliuose, Skoda Skuodas, Sloka; Polija Lenkija, Somija.
d) agronoms, automana, autoosta, gramofons, filantrops, filologs, konference, noorganizt, remonts; Berholds, Ivanovs, Jankovskis, Martinsons,
Otosons, tolcs; Londona, ujorka, Vaingtona; Etiopija, Kolumbija, Mongolija, Slovakija.
Tarptautini odi bals iu () latviai transponuoja i, .
2. raykite atitikmenis (kairje latvikus, deinje lietuvikus)
Prs Gints ................ bietens ...............
............. kiuvet
Minhene ..............
............. Milenbachas Tringene .............
Nrnberga ..............
Brisele ..............
Pjrs Kir .............
bet: budets biudetas, mzikls miuziklas, faundlenda Niufaundlendas

Tarptautini odi dvibals eu latviai pakeit ei.
3. raykite atitikmenis
eiforija ..........
eiro / eira .......
........ eunuchas
....... Europa
terapeits .........
eignika .........
14
............ pseudo............ eukaliptas

eifmisms .........
Latvi kiriuoti a, e ilaikomi trumpi.

4. Taisyklingai itarkite trumpuosius kiriuotus balsius a, e:
ada ado da oda
seja veidas sja sja
ja jeigu j taip
radt kurti rdt rodyti
ka jog k kaip; kieno
par apie pr per
kazas okos kzas vestuvs
mele melag mle lieuvis
krava krovinys krva krov
masa mas msa sesuo
mant nutuokti mnt apgaudinti
5. Skirtingai itarkite kiriuotus trumpuosius lietuvikus ir latvikus
balsius a, e iuose bendraakniuose odiuose:
lie. adata la. adata
akys acis
eer asari
eeras ezers
kelias ce
ledas ledus
namas nams
nea nes
pasaka - pasaka
al - alu
deimt desmit
egl egle
senas sens
aknys saknes
takas taka
teka tek
vakaras vakars
vasara vasara
daro - dara
em - zeme
6. Taisyklingai itarkite ilguosius nekiriuotus balsius:

acs akyse acis akys
ak ulinyje aka ulinys
galv galvoje galva galva
debess danguje debesis dangus; dang
domjm manme domjam manome
egl eglje egle egl
istabs kambariuose istabas kambario; kambariai
liet lietuje lietu liet
pas pase pase pasas
roks rankose rokas rankos
saucs vadinosi saucas vadinasi
skap spintoje skapi spint
vj vjyje vja vjo
zem emje; emyn zeme em
15
Baltikose aknyse ir naujose galnse lietuvi bals o atitinka latvikasis

, senose galnse a. Iimtys: ala ola, lse laas.
7. raykite latvikus atitikmenis:
a) brolis br . lis
stovti st . vt
motina m . te
oda . da
dovana d . vana
kapoti kap . t
c) kelio daro vyro

rao
koto
ino
ce .
dar .
vr .
rakst .
kt .
zin .
b) raosi rakst . s
darom dar . m
augom aug . m
galvoje galv .
galvose galv . s
baltoji balt .
rankom - rok . m
d) sienos sien . s
rankos rok . s
dienos dien . s
liepos - liep . s
galvos - galv . s
baltos - balt . s
jaunos - jaun . s
8. Iverskite paodiui lietuvi kalb:

kpt, zint, zis, zle, stvja, bols, dziedtjs.
Atsargiai! Kita reikm!

mokslas zintne
mksla menas
lova gulta
lva plautas; gultas
nokti briest
nkt eiti artyn
Balsiai e, gali bti plats, panas lie. e (, ia), arba siauri, panas lie.
. Rate e, platumas ar siaurumas neymimas.
Linksniavimo paradigmoje e, platumas ilieka vienodas: visuose to odio
linksniuose is balsis bna arba tik platus, arba tik siauras. Pavyzdiui, vienaskaitos vardininko formoje brns vaikas yra platus, todl jis lieka platus ir
daugiskaitos vardininke brni, ir naudininke / nagininke brniem, nors
tolesniame skiemenyje yra i, ie.
Balsiai e, tariami plaiai:
a) jei tolesniame skiemenyje yra kuris nors i plaij balsi (a, , e, ),
taip pat balsiai u, bei dvibalsiai ai, au, uo: vecki tvai, vstule laikas;
16
b) i bdvardi su formantu -i padarytuose prieveiksmiuose: lni ltai,

reti retai;
c) pirmini veiksmaodi esamajame laike, iskyrus vienaskaitos antrj
asmen (bet siauras, jei bendratis baigiasi -rt: brt es beru).
Balsiai e, tariami siaurai:
a) jei tolesniame skiemenyje yra balsis i, , siaurasis e, arba dvibalsiai ie,
ei; pvz., brns ( platus), bet brni (skaityk brnin), tvs ( platus), bet ttis
( siauras);
b) prie j ir kitus minktuosius priebalsius, taip pat prie , , , d, pvz.:
sja sja, pee bala, zee kojin, mes mikas;
c) veiksmaodi priesagoje -t, pvz., zaudt netekti; btojo laiko aknyse, pvz., nesa ne, meta met.
d) atskiruose odiuose, pvz.: n ne, bez be, es a, ms mes, kai
kuriose bendratyse, pvz.: celt kelti; statyti, st valgyti; sti, nest neti,
priedlyje ne- ne- ir kt.
9. Tarkite platj e latvikuose odiuose:
bda bda
brolnas brlns
da d
krslas krsls kd
ltas lts pigus
skla skla
spkas spks
tvas tvs
vdaras vders pilvas
vlus vls
vtra vtra audra
vris zvrs
10. Tarkite siaurj e latvikuose odiuose:

be bez
berti brt
bet bet
kelias ce
mes ms
ne n
neti nest
ved veda
11. Kairje suraytuose latvikuose odiuose tarkite platj e,

deinje siaurj:
brns vaikas brni vaikelis
vstule laikas vstt pasakoti
d valgo; da da valg; d
mrs matas mrt matuoti
17
nes nea nesa ne

spks jga spcgs stiprus
tvs tvas ttis ttis
bda bda - bdgs varganas
12. Perskaitykite sakinius, taisyklingai tardami plaiuosius ir siauruosius e (platusis e paymtas taku):
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Pc peldans .ez.er t.vs un d.ls l.ni devs mjup.

Up atspdja z.eltainie b.rzi.
V.l ruden debesis ir p.el.kas.
B.rzi kr.sl m.et m.elnas .nas.
Me zem eglm neko nevar saredzt.
D.li s.eko t.va p.ds.
V.ect.vs lepni v.ro d.lad.lu.
Pcpusdien ekskursanti meklja patv.rumu egu .n.
13. raykite latvikus atitikmenis

Baltikuose odiuose vietoje lietuvik dvigarsi an, en, in, un bei aknies
balsi , , , latviai turi uo, ie, , ; plg.: ranka roka (skaityk: ruoka), penki
pieci, krinta krt, juntu jtu, taip pat uolas ozols (skaityk: uozuols),
ksti ciest, grt grste, sisti stt.
langas l . gs
ranka r . ka
lenkti l . kt
sunkti s . kt siurbti
trenkti tr . kt
angis . dze
lindo l . da
kanduolas k . dols
lankas l . ks
anglis . gle
linkis l . cis
pinti p . t
krinta kr . t
sa . sa
sis z . ss
sti z . st
ksti k . st
ksti c . st
lsti l . st
rank rok .
vyr vr .
brol brl .
egl egl .
pil pil .
brsti br . st
juntu j . tu
bet: vlodze volung

14. Iverskite lietuvi kalb:
otrs............, sloka.........., sakot..........., rodu.........., pusotra.............,
spriest............, piekta............, to...., mksti............, krtu............, protu............., jgt............, spdt............, laimgs................., lgot..........,
liekts .........
18

valoda kalba
valanda stunda
loct lankstyti; linksniuoti

lankyti apmeklt
15. Stenkits neminktinti priebalsi, tardami latvikus odius

lie. alksnis la. alksnis
balti balti
brolis brlis
diena diena
Dievas Dievs
liepa liepa
lieti liet
siena - siena
ttis ttis
Valdis Valdis
kai
plv plve
giedoti dziedt
kliegti kliegt
Talinas Tallina
Liepoja Liepja
saul saule
plikas pliks
Uldis Uldis
sniegas sniegs
up upe
16. Perskaitykite iuos odius i pradi lietuvikai, paskui latvi-
Baltija, Latvija, Lietuva, Bosnija, Dnija, zija, Anglija, Itlija, Auktaitija,

emaitija, Suvalkija, Lielupe, Kuldga, Valmiera, Rga.
17. Taisyklingai itarkite
ce kelias
gvs glebus, itis
kt tapti
kda klaida
kdties klysti
audis mons, liaudis
auns blogas
ipa uodegl
gotas gleivs
kava klevas
oti labai
urba liurbis
ppt plepti
paut pjauti (dalgiu)
pava pieva
te telias, veris
18. Taisyklingai itarkite l ir :

brlis bra
celis cea
rullis rua
klis ka
19
zle zu
lelle leu
bullis bui
mirklis mirka
auseklis auseka
vle vu
dzvoklis dzvoka
kamielis kamiea
oklis oka
karalis karaa
Minktasis neturi gomurinio varianto D, kur lietuviai taria prie minktuosius gomurinius k ir g, pvz., penki, vingis. Mat latvi minktj ir tarimas nra grynai gomurinis, jis primena rus kalbos minktuosius t ir d, pvz.,
odiuose , , plg. i odi transliteracij latvikai elo, ima.
Kietasis n prie k ir g latvi kalboje tariamas kaip ir lietuvi - D.
19. Taisyklingai itarkite n ir :
sne su (grybas)
zvaigzne zvaigu
Jni Ji
valni vai (pylimas)
vilni vii (banga)
suni sui
torni tori (boktas)

sapni sapi
lgavaini lgavaii (jaunikis)
siksprni sikspri
toni toi (tonas)
taureni taurei (drugelis)
20. Taisyklingai itarkite minktuosius , , :

aprbs drabuis
rbt rengti
imene eima
mis snukis
zis pjklas
zais zuikis
ieelis plyta
epa letena
emt imti
irga aipokas
irsis vynia
la ustatas
irzaka drieas
urrt murkti
ua verksnys
imnzija gimnazija
enerlis generolas
kuis kuoktas
kuis laivas
audt kniaukti
kuis skrandis
leis kampas
zeis vaikinas
pue gl
vis lkt
iest skiesti
iet rodos
ermenis knas
ilda barnis
zee kojin
iprs guvus
itra gitara
nijs genijus
ve kumel
20
Lietuvikuosius minktuosius k ir g balt kilms odiuose atitinka latvikieji c ir dz.

21. raykite reikiamas raides:
kitas cits, ketvirtas . eturtais, gerti .. ert, augi au .., kepur
. epure, gimtin .. imtene, kirpti . irpt, dagys da .. is, lokys l .
is, regti re .. t, igyventi iz .. vot, gimdyti .. emdt, kiaun
.auna, kelias .e, giesm .. iesma.
22. raykite reikiam priebalsio k ir g atitikmen:
draugs draudzene draudzba, lauks lau . i lau . inieks
lau- . inie . e, laiks lai . i, vanags vana .. i, rkoties elgtis r .
ba, zirgs zir .. i, rpnieks pramonininkas rpnie . e rpnie .
ba, Rga r .. inieks r .. inie . e, atslga raktas atsl .. nieks altkalvis atsl .. nie . e, palgs padjjas pal .. t pal .. ba, tirgus
tir .. nieks tir .. nie . e tir .. niecba prekyba, es saku sa . t, es
prku tu pr . .
23. Atstatykite formas lietuvi kalb:
dzirdt girdti, ciems ........, cits ........, dzenis ........,
dzimt ......., cept ......., dzsla ........, pircjs ........., mct .........., dzvs
........, ciets ........, dzirnas ........., ciest ksti, es teicu .........., redzu .......,
tu bdz ............, lec ......., ms kaucam ............., js saucat ...............,
ms dziedjm ..................
24. Iverskite latvi kalb, atsivelgdami tai, jog lietuvik akn
, atitinka latvi s, z:
ienas siens, imtas ......., iema ........., irgas ......., eys ........, oys
........, un ........, aukti ......., iedo ........, ol ........, irmas ......., ird
........, em ........, iltas ........, ilas ......, inojo ........, ilas ........ (mlynas), ymti ......., etas ........., gegu (toks pauktis) ....... ..., gelis (geleis)
........, sis ......, irmas ......, indyti ......., inia ....., irnis ......, emas
.......
21
25. Iverskite latvi kalb, atsivelgdami tai, jog lietuvi minktasis s prie upakalinius balsius atitinka latvi :
siti t, bsiu ......., sisiu ......., darysiu ......., uosio ........, giedosiu ........, raudosiu ............., duosiu ........., neinosiu ................
26. Iverskite latvi kalb, atsivelgdami tai, jog lietuvik kamiengali , d atitinka latvi , :
brolyio brla, vokieius .............., bii ........, briedi .........
(elni), audiu ........., sviedia .........., sdiu ........., irdi .........., keniu
............, medi ............... (mik), snaudia ........
27. Taisyklingai perskaitykite (a-g greitakalbs):
a) Streb stipri karstu pupu putru, lai tu btu stiprs!;
b) Briedis bedr brikinja;
c) Sasien siksnu siksniski!;
d) Dzvo dzv dzvu dzvi dzvam dzv dzva dzve!;
e) Zviegti zviedza zviedru zirgi zvirgzduptes mali;
f) irzaka imens id ilavas un koeti iina;
g) Viens vecs vrs vien vl vasaras vakar veda veselu vezumu vrtu
vu, visi vi vien virkn vrti, vec vedja vrds Vilis Vlodze;
h) Dzvte, dzvte, pojos tev
Vj k ubte liepzari.
Daudz tu man solji, maz tomr devi,
Vai nav vienalga ar rai dai dai da.
(Fricis Brda)
22
GALNI VOKALIZMAS*
Forma
nom. sg.
gen. sg.
acc. sg.
instr. sg.
loc. sg.
nom. pl.
gen. pl.
dat. pl.
instr. pl.
loc. pl.
adv.
lie.
-as
-ias
-ys
-is**
-o
-os
-aus
-
-
-
-
-a
-e
-oj(e)
-ai
-os
-s
-ys
-
-om(s)
-om(is)
-ose
-(i)ai
la.
-s
-
-is
-s**
-a
-as
-us
-u
-u
-i
-i
-u
-i
-
-i
-as
-es
-is
-u
-m
-m
-s
-i
Pavyzdiai
namas nams
kelias ce, vjas vj
vys vzis
naktis nakts
namo nama
galvos galvas
lietaus lietus
nam namu
liet lietu
egl egli
nakt nakti
su galva ar galvu
su egle ar egli
galvoje galv
namai nami
galvos galvas
egls egles
naktys naktis
(visi kamienai)
galvoms galvm
su galvomis ar galvm
galvose galvs
baltai balti
aliai zai
1 lentel. Vardaodi formant

ir nevardiuotini galni fonetiniai skirtumai
* Fonetiniai sutapimai ar morfologiniai skirtumai ia nepateikiami

** Tik i kamienui
praes. / praet. 1. sg.
lie.
-ti
-tis
-oti
-au
la.
-t
-ties
-t
-u
praes./ praet. 2. sg.
-ai / -ei
-i
-a
-o
-a
-os(i)
-s
praes. / praet. 1. pl.
-om(e)
-m
praes. / praet. 2. pl.
-ot(e)
-t
raot(e) rakstt
augot(e) augt
-ant
-ot
augant augot
-antis
-anti
-s
-damas
-os
-oa
-is
-dams
inf.
Forma
praes. / praet. 3. pers.
gerund.
part.
Pavyzdiai
eiti iet
rodytis rdties
mazgoti mazgt
sakau saku
sakiau sacju
sakai saki
sakei sacji
duoda dod
sako saka
mazgojo mazgja
raos(i) raksts
mazgojos(i) mazgjs
raom rakstm
augom augm
raantis rakstos
raanti rakstoa
bgs bdzis
augdamas augdams
23
2 lentel. Veiksmaodi form fonetiniai

skirtumai

vienas .....
alias .....
...... pirms
......... balts
sausas .......
daromas .....
vjas ....
...... slapj
....... sakms
kitas .....
pirktas .....
sakytas ......

a) radau ......
klei .......
daro .......
bga ......
b ) ..........
..........
..........
..........
inai .......
darau ......
darosi .......
bgo .......
augoa
augdama
augos
raudjm
........
........
........
........
....... dari
augau .....
auga ......
....... ved
vedei .......
inojau .........
augo .......
....... tecja
nezinot
darot
dardams
mlja
.......... nezint
......... audzis
......... dot
......... jutm
24
MORFOLOGIJA
DAIKTAVARDIS (Lietvrds / Substantvs)
3 lentel. Linksni pavadinimai, j trumpiniai, klausimai
Lietuvi
Vardininkas
Kilmininkas
Naudininkas
Galininkas
nagininkas
Vietininkas
auksmininkas
Latvi
V.
K.
N.
G.
n.
Vt.
.
kas?
ko?
kam?
k?
kuo?
kur?
- !
Nominatvs
enitvs
Datvs
Akuzatvs
Instrumentlis
Lokatvs
Vokatvs
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.
kas?
k?
kam?
ko? (sk. kuo)
ar ko? (sk. ar kuo)
kur?
!
4 lentel. Daiktavardi linksniuots ir linksni galns
Linksnis
Linksniuot
I
II
III
IV
VI
al-us
liep-a
egl-e
nakt-s
-us
-as
-es
-s
-ai
-u
ar -u
-
-a!
-ei
-i
ar -i
-
-e!
-ij
-i
ar -i
-
-s!
-es
-u*
-m
-es
ar -m
-s
-es!
-is
-u*
-m
-is
ar -m
-s
-is!
Vienaskaita
N. kas?
. k?
vr-s
vj-
-a
D. kam?
-am
A. ko?
-u
I. ar ko? ar -u
L. kur?
-
V. !
-! -s!
-!
brl-is
akmen-s
br-a
akmen-s
-im
-i
ar -i
-
-i!
-um
-u
ar -u
-
-u!
Daugiskaita
N. kas?
. k?
D. kam?
A. ko?
I. ar ko?
L. kur?
V. !
-i*
-u*
-iem*
-us*
ar -iem*
-os* (sk. uos)
-! -i*!
-as
-u
-m
-as
ar -m
-s
-as!
25
sidmkite!
Pirmj trij linksniuoi daiktavardiai yra tik vyrikosios gimins; j
daugiskaitos galns vienodos.
vaigdute paymtoms formoms bdinga kamiengalio priebalsi kaita (r.
5 lentel p. 22). ios kaitos neturi I ir III linksniuots daugiskaitos linksniai,
taip pat II linksniuots odis viesis sveias, pavards su priesagomis -skis,
-ckis bei vyr vardai su kamiengaliu t, d, pvz.: Atis, Uldis, Valdis (bet: Visvaldis - Visvala, Tlivaldis - Tlivala). Penktoji linksniuot iimi turi daugiau: mute burna, aste uodega, kaste d, kai kurie odiai su -de, -se,
-ze, pvz.: etrrinde ketureilis, epizode, kase kasa, pase pasas, bze baz ir
kt. etosios linksniuots iimtys yra odiai acs akis, auss ausis, balss balsas, debess dangus, valsts valstyb, zoss sis, Csis toks miestas.
nagininkas dabartinje latvi kalboje paprastai vartojamas su prielinksniu
ar su.
Vietininko galn visada ilga.
I linksniuot
1. Sulatvinkite iuos odius
vyras ......., namas ........., ratas ......., vardas .........., langas ........,
pamatas ............, krmas ........., laikas ........, vjas ........, kelias .......
2. Su iais prielinksniais pavartokite vns. kilmininko linksn
pie (ezers) ............., pie (Kalni) .............., aiz (mes) .........., aiz (logs)
..........., no (Pauls) .........., no (vj) .........., zem (sols) .........., zem
(celms) .........., virs (jumts) .........., virs (lauks) .........., uz (plaukts)
............, uz (krsls) .............
3. Iverskite odi junginius, vartodami vienaskaitos naudininko
linksn
a) baltam stalui (galds) ...................., senam (vecs) mogui (cilvks)
........................., viesiam (gais) langui ..................., geram (labs) draugui ............................, ilgam (gar) keliui ...................., lango stiklui
....................., odio (vrds) galui ....................., silpnam (vj) vjui
......................., miko (mes) mediui (koks) ......................., medio
kelmui ....................., tam dideliam (liels) gabalui .................................
26
b) iki (ldz) vakaro ......................., iki ryto ............., iki galo .............,
iki lango .................., iki to laiko ...................., iki to uollio ..........
................, iki to didelio (liels) poskio (pagrieziens) ................................
4. Iverskite odi junginius
a) vis laik ...................., tvo vard ................., kit keli ............,
plat lauk ................, stipr vj ................, em stog (jumts) .......
........., lango stikl ......................., ma stal (galds) .................., Dievo pirt (pirksts) ...................., velnio (velns) vaik (brns) ..................
b) (uz) lang ................, t keli ...................., t stiklo kaln
...................................., balt stal .............................
su tokiu (tds) vyru ........................., antr dien su draugu ........
............................, su dideliu diaugsmu (prieks) .............................
6. Iverskite odi junginius vns. vietininku

a) vis laik kelyje ................................, tamsiame (tums) mike
.................., giliame (dzi) eere ............................, auktame (augsts)
kalne ...................., stalo (galds) gale ....................., lango stikle
....................., medio kelme ..........................., aukso (zelts) iede
(gredzens) ..............................., guljo traukinyje (vilciens) .............
..................., linguoja vjyje .......................
b) Dievo vardu ......................, kokiu (kds) laiku ...................., iri
(skats) mog ............................

a) balti brzi ....................., stipri vri ..................., plai lauki
......................, skaisti vrdi ........................, augsti koki ...................,
gaii logi ........ ..........., gari cei ....................., labi studenti ...........
......................, cieti rieksti .....................................
27
b) geri darbai ....................., kiti laikai ...................., mai vaikeliai

........................., mlyni (zils) eerliai ......................., seni mediai
..................., visi langai ...................., aukti (augsts) kalnai ..........
................, balti stogai (jumts) ......................, nauji (jauns) kompiuteriai
(dators) ....................................
a) gerus (labs) draugus ......................., didelius mokinius (skolns)
........................., maus vaikus ....................., kai kuriuos (das) darbus ...................., visus ponus (kungs) ...................., margus (raibs) ir
baltus drabuius (aprbs) ....................................., ankstyvus (agrs)
paukius (putns) .......................
b) vakare su senais draugais .........................................., lauke su
arkliais (zirgs) ............................, prie ups su vaikais .......................
............................, ant stalo su valgiais (diens) ................................
......, u eerlio su kaimynais ...................................................., su
sparnais vir medi ..............................................., su gerais linkjimais (novljums) ............................................................
9. Vietos ir laiko aplinkybes iverskite dgs. vietininku
a) laukuos daug (daudz) sniego ..................................., mediuose
nra (nav) pauki .................................., jo (vi) odiuose daug ilumos (siltums) ..........................................
b) vakarais jis (vi) iri (skats) televizori ....................................
...................; jaunysts metais (jaunbas gadi) ji maai (maz) inojo apie
(par) tv (vecki) darb ....................................................................
..................
10. Iverskite
Gals labs, viss labs.
Pazt k savus piecus pirkstus.
Nav likuma bez izmuma.
Ne viss ir zelts, kas spd.
Me dzimis, uz meu skats.
Katram darbam savs laiks.
Nesauc vilku no mea.
28
II linksniuot
11. iuos odius itarkite lietuvikai ir latvikai
kurmis, briedis, latvis, alksnis, emaitis
5 lentel. Kamiengalio priebalsi kaita
I
b-bj
p-pj
m-mj
v-vj
gulbis-gulbja
skapis-skapja
kurmis-kurmja
cirvis-cirvja
II
l- brlis-bra
n - dzenis-dzea
III
s-
t-
z-
d-
c-
dz-d
osis-oa
vcietis-vciea
milzis-mila
briedis-briea
lcis-la
dadzis-dada
IV
sn-
zn-
sl-
zl-
ll-
ln-
slieksnis-slieka
lauznis-laua
pslis-pa
zizlis-zia
bullis-bua
vilnis-via
12. Paraykite i odi vns. ir dgs. kilminink. Kur reikia, atsivelkite kamiengalio priebalsi kait
a) divdabis (dalyvis gram.) ................................., dambis (utvanka)
...................., skapis (spinta) ..................., dumpis (maitas) ..........
..........., kurmis ...................., cirvis..................., kurvis (pintin)
....................., enerlis ................................, varonis (didvyris)
................................, pulkstenis (laikrodis) ..............................., tornis (boktas) ......................., cirtnis (kirtiklis) ......................, lietuvietis
................................., leitis (lietuvis) .........................., emaitis
.........................., kviesis (kvietys) ............................., nazis (peilis)
...................... vzis .................., lietvedis (kvedys) ................................,
bldis (sukius) ..................., duncis (didelis peilis) ......................., runcis
(katinas) ......................., sencis (senolis) ........................., vecis (senis)
....................., puisis (vaikinas) .........................., lsis .....................,
mnesis (mnuo) ................................, dadzis ......................., pusaudzis
(paauglys) ..............................
b) slieksnis (slenkstis) ........................., apvrsnis (akiratis) ..............
..............., pslis (psl) ........................, rslis (klitis) ............
.............., vilnis ........................, lauznis (lautuvas) .......................,
valnis ( pylimas) ......................., bullis (bulius) ......................
c) dens ( vanduo) ....................., rudens ............................, akmens............................, mness (mnulis).............................., zibens
(aibas) .........................
29
d) viesis (sveias) ........................., gaimatis (viesiaplaukis) ........

........................., Atis ................, Valdis ................, Uldis ................,
Guntis ....................
13. Iverskite lietuvi kalb. Stenkits tarti taisyklingai
a) gulbi gulbji, puii puisi, leiti leii, brli bri, dzei dzeni,
latviei latvieti.
b) deni den dei, akmei akmeni akmen, viln vii
vilni, skapi skapji skap.
14. Iverskite, vartodami kilminink
po (pc) rudens ......................, po mnesio ........................, po
(zem) akmeniu ......................, po vandeniu ......................., po slenksiu ........................, ant (uz) akmens ......................, ant vandens ......
................., ant utvankos ....................., u (aiz) utvankos .......
.................., pas (pie) brol lietuv ................................., nuo
rudens ......................., i (no) vandens .........................
15. Iverskite, vartodami prielinksn ldz ir naudinink
iki rudens ......................, iki vandens ...................., iki maito ......
..........., iki mnulio ................., iki kitos bangos ........................
16. Iverskite, vartodami prielinksn uz () arba ar (su) ir galinink/
naginink
dag .............., su broliu ............., su vaikinu ..............., mnul
......................, su akmeniu ...................., su unimi ............., su kokiu (kds) sukiumi ......................, tok (tds) vanden .........................
17. Iverskite
velnio (velns) pda akmenyje ...................................., pati Ryga vandeny .............................................
30
18. Iverskite, vartodami dgs. naudinink

dagius ..................., su broliais ........................, i (no) vanden
.................., su vaikinais ................, mnulius ..............., su akmenimis ........................, su unimis ............, iki ruden ................., iki
vanden ................, su kokiais sukiais ........................, tokius vandenis ........................., iki mait ...................., po (zem) akmenimis
........................, po vandenimis .........................., po slenksiais
........................., iki mnuli ........................., iki kit bang .......
........................., po (pc) ruden ..........................., po mnesi
........................, ant (uz) akmen ....................., ant vanden ........
................., ant utvank ...................., u (aiz) utvank ....................,
pas (pie) brolius lietuvius ............................, nuo ruden ....................
19. Iverskite, vartodami dgs. galinink

visus brolius ...................., kitus lietuvius ........................, naujus
(jauns) mnesius .........................., baltus aibus ............................, rudus (brns) lokius ........................, pastamus emaiius ..............
......................, svetimus (sves) vandenis ..........................., piktus
(nikns) unis ....................., senus (vecs) senius ......................., atrius (ass) kirvius ...........................
20. Latvikuosius savybinius vardius mans, -a, tavs, -a, savs, -a

derinkite su daiktavardiu linksniu, skaiiumi ir gimine
a) iverskite
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
Mano motinai jau penkiasdeimt met. Manai mtei jau ...

Kas nutiko tavo seseriai? Kas noticis ...
Jelgav vaiavau ( braukt) su savo broliu.
Savo draugams jis visada (vienmr) yra geras.
Raytojas (Rakstnieks) jiems padovanojo (uzdvint) savo knyg.
mano klausim (jautjums) jis neatsak (neatbildt).
Kur dingo (pazust) tavo drsa (drosme)?
Ar tavo tvai (vecki) yra lietuviai?
Savo krepyje (soma) negaliu (nevart) rast pinigins (maks).
Savo bute jis sireng (iekrtot) idin (pavards).
Ar (Vai) supratai mano mint (doma)?
31
12.
13.
14.
15.
Ne mano arklys, ne mano ratai.

Ar neinai, kur yra mano mobilusis (mobilais) telefonas?
Mano kompiuteryje (dators) yra daug program (programma).
Dailininkas (mkslinieks) demonstravo (demonstrt) savo darbus.
b) atskliauskite
1. (Savs nazis) .................... taupa, otra nazi deld. 2. Neviens neko

(sava roka) ..................... 3. Katra sieva (sava putra) ................... liela.
4. Katra lapsa slav (sava aste) ..................... 5. Katram (savs kumoss)
..................... gards. 6. Sesks (savas mjas) ...................... vistas neer.
7. (Sava mja) .................... dmi ir mki nek sveas malas saules stari.
8. Katrs labumu velk uz (sava puse) ...................... 9. Sveas mtes vrds
vairk
sp
nek
( sava
mte)
......................
kliens.
10. (Savs tvs) .................... priens labks nek svei vrdi. 11. Vilks
spalvu met, bet ne (savs tikums) ......................... 12. (Sava dzimtene)
............................ mam mlsim.
III linksniuot
alus, lietus, medus, vidus (vidurys)
22. Su iais prielinksniais pavartokite reikiam vns. linksn
pc (lietus) ............, pie (Mikus) ..........., ar (viltus) .........., aiz (tirgus) ............, uz (tirgus) .........., no (apvidus) .........., ldz (vidus) ............,
no (Saldus) ............, uz (Saldus) ..........., ldz (Saldus) ............, ar (alus)
............, ar (ledus) ............

stovjo lietuje .............................., gerti al ....................., mid
(medalus) .................., buvo viduryje ....................., pirks turguje
........................, gyvena Salduje ........................, altas kaip ledas, saldus kaip medus .....................................................
32
IV linksniuot
liepa, diena, galva, vasara, jra, alga, siena, sala, migla, lpa, daina
25. Su iais prielinksniais pavartokite vns. kilmininko ir dgs. naudininko linksn
pie (mja) ......., pie (sieva) ........, aiz (pava) ........, aiz (jra) ........,
no (Laima) ........, no (galva) .......... atmintinai, zem (gulta) ........, zem
(grmata) ........, virs (mala) ........, virs (mugura)........, uz (roka) ........, uz
(kja) ........, bez (alga) ........, bez (siena) .........
a) iki vasaros ldz vasarai, iki tos dienos ......................., be pinig
(nauda) ..............., po dienos .................., po galva zem galvas , prie
krato (mala) ............., miest (pilsta) .............., nuo sesers (msa)
................., iki pabaigos (beigas) ................., i meils (mlestba) .....
................., i skausmo (spes) ..................., i to siaubo (ausmas)
..........................
b) vis dien .................., sesers rank .................., kit vasar
................, didel (liela) liep ................, alt (auksta) iem .........
............, tikr (sts) men (mksla) ................., em nam (mja) .....
..........., namo sien ...................., ma seser (msa) ..................., dienos vies (gaisma) ........................, raganos galv .....................
c) vis laik namuose ............................., gilioje (dzia) jroje
................, stiprioje rankoje ....................., didelse (liels) kaniose (mokas) ......................, lempos (lampa) viesoje ......................., miko (mes)
uogose ..................., medio (koks) lapuose (lapa) ................., didelje
audroje (vtra) ....................., guljo lovose (gulta) ......................, rao
(rakstt) knygose (grmata) ...........................
d) melnas ogas ...................., brnas lapsas .................., zaas pavas
......................., skaistas meitas ........................, augstas liepas ...........
..........., aukstas rokas ...................., labas zias ...................., senas
dziesmas .....................
33
e) geras (labs) monas (sieva) ....................., juodas (melns) varnas

(vrna) ....................., greitas (trs) stirnas ....................., maas mergaites ......................, kai kurias (das) dienas ..............., visas sienas
.................., tas margas (raibs) ir baltas sukneles (kleita) ..............
....................., ankstyvas (agrs) kregdes (bezdelga) .............................
vis dien su knygomis ......................................., lauke (r) su Ausma ir Laima .................................., prie ups su skalbiniais (vea)
............................., pas (pie + en.) Ing su Janiu ir Ernestu ..............
.............................., u kalnelio su liepomis ....................................,
kaip be galvos ........................, iki pabaigos (beigas) ...................., apie
(par) visas pastamas (pazia) ..................................
28. Vietos ir laiko aplinkybes iverskite dgs. vietininku
a) pievose ganos stirnos ................................, namuose nra (nav)
kiauli (cka) ......................................, jos (via) lpose daug ironijos
..............................................
b) tokiomis (tds) dienomis geriau (labk) bti namie ..........................
......................................, vasaromis a (es) vaiuoju (braukt) prie jros
...........................................................................
Sangriniai daiktavardiai
IV linksniuots yra ir veiksm pavadinimai su priesaga -ana: braukana
vaiavimas, mlana myljimas. Taiau sangriniai daiktavardiai su priesaga -ans (runans kalbjimasis, sazinans susiinojimas) turi tik vienaskait, kurioje tevartojami keturi linksniai, plg.:
N. runans
. runans
D.
A. runanos
I. ar runanos
L.
34
V linksniuot
29. Iverskite lietuvi kalb
bite .........., zeme .........., egle ......, kurpe .........., piere ...........,
niere ............, pasaule .............., zintne ..........., atsauksme ..........
..........., dvsele ........., pudele ............, atvilktne ..........., piedurkne
..................
30. Apskliaustuosius daiktavardius pavartokite
a) vienaskaitos vietininku
1. Vtauta Di universitte atrodas (Kaua) ........... 2. Mani draugi dzvo
(Rga) .......... un (Rzekne) ................ 3. Nedas (nogale) ...............
vi bs pie saviem veckiem. 4. (Glze) ........... bija pues. 5. Mana msa
strd (tetris) ........... 6. Ko tu darji vakar (vakars) ..............? 7. odien (pcpusdiena) ......................... es tikos ar savu draugu. 8. Msu
(fakultte) .................... mcs ar studenti no Latvijas. 9. Vi uzmangi
skatjs (zvaigzne) .................... 10. Nestvi (lietus) ...........! 11. Mea
(vidus) ........ auga liela egle. 12. Lni lni Dievi brauca no kalnia (lejia) ................ 13. Kas bija rakstts taj (vstule) ...............? 14. Vi
palaik atrodas aktu (zle) ......... 15. (Vakars) ............. vi izpeldjs
(upe) .......
b) vienaskaitos kilmininku
1. Saemt vstuli no (meitene) ................. 2. Aploksn tau nebija
(vstule) ............... 3. Pc (konference) .................. bija ballte.
4. Vi staig bez (cepure) .....................
c) vienaskaitos galininku arba nagininku
1. Dod brnam (konfekte) .....................! 2. Uz (konference) ......
............. atbrauks viesi ar no veices un Holandes. 3. Visi saka, ka ar to
(sieviete) ................. nav vrts strdties. 4. Tie, kas (maize) .......... d.
d) daugiskaitos kilmininku
Daugiskaitos kilmininke kamiengalio priebalsis, vengiant dalins homonimijos, nesikeiia i odi: gze dujos, kase kasa, mute burna, pase pasas.
35
Taip pat dl lengvesnio tarimo priebalsis nesikeiia t odi, kurie baigiasi ste: aste uodega, kaste d, karaliste karalyst ir kt. odi su baigmeniu de galimos abi formos, pvz., dekde dekdu ir deku, taiau antroji danesn.
1. Ieiet (konfekte) .................. veikal. 2. Me atradm (zemene)
............... pavu. 3. (Latviete sieviete) ............................ tautastrpi
atspoguo msu senatni. 4. Lst (zvaigzne) ............... lietus. 5. Sagdt
daudz (spes) ..........., 6. Ziemassvtku (eglte) ............. rotjumi.
7. (Vlodze) .................. ligzdas.
VI linksniuot
31. Iverskite latvi kalb, o kur reikia lietuvi
naktis ......, pilis ......, sirds ........, balss .........., uguns ........., akis
......, auss ......, dzelzs .........., smilts ..........., sis ......, krosnis ............
32. Iverskite
a) kilmininku
po (pc) nakties ............., i (no) pilies ............., i Daugpilio ir Jekabpilio ......................................., po (zem) krosnimi ................, u
(aiz) ausies ................., i (no) irdies ................., be (bez) ugnies ....
.............., alies (valsts) prezidentas ...............................
b) galininku
degti ugn ...................., dainuoti vis nakt ........................., akis
u (pret) ak ........................, pakelti bals (balss) ..........................
c) vietininku
aara Dievo aky .........................., gyventi kaip Dievo ausy .....
............................., degti krosnyje ..................., ugnyje ............., vienu
balsu (balss) ....................., gyventi savoje valstybje (valsts) ..........
............................
d) daugiskaitos vardininku
auktas (augsts) dangus (debess) ..............................., raudonas kraujas (asins) ...................................., gras (skaists) balsai ..........
..................
36
e) daugiskaitos kilmininku
Daugiskaitos kilmininke kamiengalio priebalsis nesikeiia i odi: acs
akis, auss ausis, balss balsas, dzelzs geleis, debess dangus, valsts valstyb, vsts inia, brokastis pusryiai, Csis toks miestas.
aki viesoje (gaisma) .................., dangaus (debess) Tvas .......
............., nakt tyloje (klusums) ......................., vaigdi pasaulyje (pasaule) ...............................
f) daugiskaitos naudininku
simyljau (iemljos) iki aus ..........................., iki aus skolose
(pards) ............................, nukristi kaip (k) i dangaus (debess)
.......................................
g) daugiskaitos galininku
umesti ak ...................., atiduoti (nodot) balsus ......................,
mazgoti ausis ......................., nuleisti akis ......................
h) daugiskaitos vietininku
daug vaigdi danguje ............................., eiti ( ieiet) krauj
........................, gyventi svetimose (sves) valstybse .....................
..............., okti (lkt) akis ..............., psti migl akis ......................

debesis dangus
debesys mkoi
smilts smlis
smiltis smilts graudi
krtis krtin
krtys sievietes krtis
sidmkite!
odiai balss, asins ir debess yra moterikosios gimins, plg.: tev ir skaista
balss tu turi gra bals.
odiai asins ir debess paprastai vartojami daugiskaitos forma, pvz.: karstas
asinis kartas kraujas, zilas debesis mlynas dangus.
37
Nelinksniuojamieji daiktavardiai
Latvi kalboje dalis tarptautini odi nelinksniuojami. Kai kurie j sutampa
su lietuvi kalboje nelinksniuojamais internacionalizmais, pvz., atelj, dosj, foaj
foj, metro, sambo, bordo, saldo, solo, tango, kazino, rag ragu, tabu, asmenvardiai ir vietovardiai Bruno, Zola, Igo Hugo, Baku ir kt.
Taiau daugelis internacionalizm yra morfologizuoti vienoje i i kalb
arba abejose kalbose.
la. tornado lie. .........
.......
embargas
ovs
.....
kakao ........
kino
......
fileja
.....
.....
el
kanoe .......
popurijs.......
alibi
eiro
kupeja
klieja
......
Sorento
......
ekijs
bagijs
......
......
......
......
Torontas
.......
Kapris
.......
.......
Sustabarj kilmininkai
Latvi kalboje vartojami sustabarj kilmininkiniai daiktavardiniai payminiai, nors pai toki drini ar priedli vedini nra. Latvi kalbotyroje
jie vadinami terminu enitvei. Struktros poiriu daugelis j yra driniai ar
priedli vediniai, taiau pasitaiko ir vienas kitas pirminis, plg. kopu bendras, vis, milzu didiulis, vcu vokiei, vokikas.
34. Iverskite
daudzbrnu imene ..................... ....................... penki lit moneta
etristabu dzvoklis....................... ........................ dvikalbis odynas
aizjras viesi .............................. ...................... ms laik muzika
pckara gadi ............................... ........................... imto lat alga
starpvalstu sakari ...................................................... dviirkl valtis
bezmaksas uzturs ............................................. vienaauktis namas
vienrindas uzraksts ............................................ betikslis gyvenimas
sziemas laiks ...................................................... trikojis staliukas
trsfu strva .................................................... prieventin diena
cittautu dzeja ....................................................... pleito formos sala
38
odiai
vertimui
odiai
dzvoklis - butas
viesis - sveias
sakari - ryiai
maksa - mokestis
uzturs - ilaikymas
rinda - eil, eilut
laiks - oras
strva - srov
dzeja - poezija
vertimui
moneta - monta
muzika - mzika
irklas - airis
valtis - laiva
auktas - stvs
tikslas - mris
staliukas - galdi
prie - pirms
vent - svtki
pleitas - lis
forma - veids
Kartojimo pratimai
35. Apskliaustuosius daiktavardius pavartokite vienaskaitos ar
daugiskaitos kilmininku. Iverskite sakinius
a) 1. Es tevi gaidu pc (pusstunda) .................. 2. Aiz (mkonis)
................... pardjs saule. 3. Taksometrs apstjs tiei pie (stris) ........
4. No (viens srkoci) ....................... aizdegas milzu mes. 5. Cirvis necrt
bez (vrs) ........ 6. Aiz (ezers) .......... melni mei. 7. Uz (galds) ..........
glz stv krizantmas. 8. Pirms (gads) .......... te vl bija purvs.
9. Tvs atnesa (medus) ........... podu, mte (oga) ...... vcelti. 10. Kas
no liepas (kuplumi) .................., kad ziedii neziedja? 11. Slcjs pat
pie (salmi) .............. eras. 12. Nesauc vilku no (mes) ..........!
13. Nav (likums) ............. bez (izmums) .............. 14. Kas uz (sirds)
........, tas uz (mle) ........ 15. No (adata) .............. pie (zirgs) ...........
16. Jo dzik me, jo vairk (malka) ........... 17. bols no (bele) .............
tlu nekrt. 18. Pliks k (baznca) .............. urka. 19. (Dziesma) .............
d, labie audis, (ienaidi) ................ neturiet! 20. Pc (lietus) ..........
iestjs skaists laiks. 21. Pateicos no (visa sirds) ................... 22. Vecums
nesarg no (trakums) .................. 23. Kad (cirvis) ........... ktam lapas
plauks.
b) (Via) ........... universitte; (alus) ....... kauss; (svtki) .......... dvanas; (Karalaui) .................... katedrle; (mes) ....... koki; (dziesma)
.......... svtki; (medus) ......... muca; (vrs) ........ radi; (zeme) .........
bagtbas; (Rga) ......... centrs; (filoloija) .................. fakultte; (latviei,
valoda) ....................... katedra; (tenkas) .......... vcele; (zvaigzne)
.............. spoums; (darbs) ......... laiks; (nauda) ............ vienba, (maize)
.......... klaips; (mute) ......... harmonikas; (roka) ........ zis; (bailes) .........
pilns; (smiltis) ............ pulkstenis; (sirds) ........ slimba; (nakts) .........
maia; (dens, mes) ................. putns; (zais) ......... pdas; (kartupe39
lis) ....................... biezenis, (miezis) ........... alus, (alus) ....... pagrabs,

(zirnis) ........ zupa, (vakars) ............... blzma; (Vidzeme) ................ jrmala, (cka) .......... laime, (mode) ........... kliedziens, (laiks) ........ zias.
36. Apskliaustuosius daiktavardius pavartokite galininku ar nagininku. Iverskite sakinius
1. Dari, ko dardams, apdom (gals) ........... 2. Laizs k runcis, kas
(krjums) .............. dis. 3. Ar (apsolta malka) .......................... (pirts)
........ nevar izkurint. 4. Ola (vista) ........ m ca. 5. Nemci (vecs kuilis)
.......... (maiss) ............ plst! 6. Mjas (zaglis) ........... nenosargsi.
6. (Sava nelaime) .................. citam neatdosi. 7. Ar (vara) ........ rados
netiksi. 8. Roka (roka) ......... mazg, abas baltas. 9. Ar (laivia) ..............
ielaidos irbju aut jri. 10. Saule cirta (Mnesti) .................. ar aso
(zobenti) ................... 11. (Visa nakts) ................... sveces dega sudrabia lukturos. 12. Ar (galva) ............ (mris) .......... nesadauzsi. 13. Visi
cei ved uz ( Roma) ......... 14. Kal (dzelzs) ..........., kamr karsta!
15. em (zobens) ............... roci, sarg (sava) .......... tvu (zeme)
..........! 16. Lna cka (dzia sakne) .................... rok. 17. Nerun (nieki) ...........! 18. Vi (viss) .......... em pie sirds.
37. a) Iverskite
b) Transliteruokite latvi pavardes
vilks ...........,
zais ............,
lcis ...........,
cauna ..........,
ozols ............,
vtols ..........,
auns ...........,
purvs ........,
paeglis ............,
gailis ...........
Vilks ...........,
Zais ..........,
Lcis .........,
Cauna ........,
Ozols ............,
Vtols ............,
Auns ........,
Purvs ..........,
Paeglis ............,
Gailis .........
40
Daiktavardi daryba
Deminutyvai
6 lentel. Deminutyvins priesagos
Priesaga
-elis, -ele
-i, -ti
-uti
-ia, -tia
-tis, -te
-snia
-uks
Vediniai
drauelis, puielis, mjele
vri, denti
aluti
dienia, zivtia
puistis, pelte, eglte
sirsnia, naksnia
bruks, suuks
Leksin reikm
sbras, berniktis, trobel
vyrukas, vandenlis
alutis
dienel, uvyt
vaikinukas, pelyt, eglut
irdel, naktel
broliukas, unytis
38. sigilin 6 lentel, pastebsite, kad priesagos -i, -ia,

-ti, -tia, -uti, -tis, -te ir -snia vartojamos tik su tam tikr linksniuoi daiktavardiais. Nustatykite priesagos ir pamatinio odio
linksniuots ry bei upildykite i lentel
Priesaga
I
Linksniuots
II
III
IV
Pavyzdiai
VI
-i
-ia
-ti
-uti
-tia
-tis
-te
-snia
Bet: deguns nosis degunti, zobens kalavijas zobenti
odi tvs, mte deminutyvins formos tvi, mtte turi specializuotj
reikm patinas, patel. Tvams maloniai pavadinti latvi kalboje vartojami
odiai ttis, mamma, mmia, mmua, mmulia.
Tautosakoje priesagos -ti variantas yra -tiis: rudenti rudentiis,
Mnesti Mnestiis.
Deminutyvins reikms neturi: a) terminai, pvz., boli dobilas , rati
verpimo ratelis, zlte zyl, kumelte ramunl, potte gurnelis; b) kai kurie
vediniai, pvz., kaimi kaimynas, termi (laiko) terminas, ciemi sveias; c)
letizuoti germanizmai ni karalius, misi alvaris, ldi utaisas.
41
39. Padarykite i daiktavardi maybines formas (skaitmuo nurodo linksniuot); c variante atsivelkite kamiengalio k/c ir g/dz kait
odi daryboje
a ) galds ............., telefons ................, vis ............, dators
..............., gulta .............., nauda ..............., acs 6 .............., draudzene ..................., msa .............., leitis ..............., auss 6 .............,
lietus ............, rokturis ................, kja ..............., brzs ............,
ozols ................, priede ..............., kalns ............., upe ............,
ezers ..............., vj ..........., ce ............
b )pulksteu 2 ................., sienm ............., grmat ................,
pui 5 ............, vrda ............., zemei ................., vasaru .............
c) draugi ................., zbaki 1 ................, maks ............., logu
.................., lokam ................, nagi ................., kokiem ...............,
cilvka ..............., ragus ..............., ogai .....................
40. Kokie yra i deminutyv pamatiniai odiai?
sievia .......
saulte ........
stikli .......
katis ........
lapia ........
zvirbultis ..........
istabia ........
rocia .........
putni ........
vilcieni .........
koklte .........
crultis ........
pirksti ........
naudia .......
avoti .........
vardte .........
zobi ..........
podzia ........
akmenti ........
zupia ..........
stabi .........
41. Ibraukite nereguliarius ar nevartojamus deminutyvus

galva galvte, galvutte, galvia, galsnia
skapis (spinta) skaptis, skapi, skapenti
kungs (ponas) kundztis, kundzi, kundziis
kuis (laivas) kutis, kuiis, kui
pils (pilis) pilia, pilsnia, pilte, piltia
ple (antis) plia, plte, plutte, pla
meita (dukt; mergait) meitia, meitte, meitulte, meisnia
meitene (mergina) meiteni, meitente, meitesa
zvaigzne (vaigd) zvaigzni, zvaiga, zvaigznia, zvaigznte
rudens (ruduo) rudeni, rudentis, rudenti
vista (vita) vistte, vistia, vistele, visti
42
42. Iverskite
raykite trkstamas pavardes
a) krmi ........
kalni ........
brzi, ........
ozoli ........
liepia ........
skujia ........
vtoli .........
rieksti ..........
la.
lie.
Krmi Krminis
Kalni ........
Brzi ........
....... Uozuolinis
....... Liepinia
Skujia ........
Vtoli .........
....... Riekstinis
b) eztis .........
cltis .........
zlte .......
eglte ........
priedte .........
rudztis ........
Ezytis
Eztis
Cltis .........
....... Zalyt
Egltis ........
Priedte .........
Rudzte .........
43. Itaisykite netaisyklingai transliteruotus latvi asmenvardius

1. Latvi delegacijoje buvo spaudos atstovas Peterisas Avotinas
...................., verslinink Liene Kalnina .............. ir vadybinink Velta
Eglite ............... 2. Mano draugas yra Raimondo Paulso ...............
muzikos gerbjas, o jo mona dievina Imanto Ziedonio ................ poezij.
Kiti priesag vediniai

44. Sudarykite asmen ir ranki pavadinimus su priesaga -tjs,
-tja i i veiksmaodi
last (skaityti) .........
dziedt (dainuoti)............
dejot (okti) ............
staigt (vaikioti).............
uzvart (nugalti)...............
izncint (naikinti)..............
audzint (auklti)..............
skaitt (skaiiuoti).............
vinnt (laimti) ...............
vadt (vadovauti).........
vlt (rinkti) .............
gleznot (tapyti)..............
skatties (irti).............
zaudt (pralaimti)............
domt (mstyti).............
klausties (klausytis) .........
splt (aisti; groti) ..........
turt (laikyti) ...........
43
7 lentel. Kitos daiktavardi priesagos

Darybin
Priesaga
reikm
Asmen
-js
pavadinimai -js, -ja
-enis, -ene
-ns
-iene
-ietis, -iete
-(i)nieks,
-(i)niece
-onis, -one
-oa
-tjs, -tja
-ulis, -ule
Gyvn
-enis, -ene
pavadinimai
-ns
-ulis
Augal
-ene
pavadinimai -uljs
ranki ir
-enis, -ene
-js
kt. daikt
pavadinimai -eklis/-klis
-klis, -kls
-nis
-nca
-tjs
-tnis, -tne
-tuve
-ulis, -ule
Viet
-aine
pavadinimai -(ul)js
-ene
-nca
-tava
-tuve
-ums
Veiksm ir -iens
j rezultat -oa
pavadinimai -sma
-sme
-ana,
-ans
-ums
Ypatybi
-ba
pavadinimai -ums
Kiti
-atne
abstraktai
-ba
-ne
-oklis
Vediniai
Leksin reikm
arjs, cljs
skrjjs, apkopja
brenis, draudzene
skolns, puisns
kaimiiene, karaliene
lietuvietis, talliniete
skolnieks, zintnieks
mksliniece, saimniece
meonis, varone
dauzoa
doctjs, raksttja
resnulis, brkule
circenis, glodene;
zaene, kaene
zans, kans
rpulis
pienene, zemene
oguljs
veltenis, autene
dzinjs, lometjs
grbeklis, biedklis
sklis, durklis, arkls
sknis, lauznis
pavrnca
dzestjs, modintjs
gultnis, izlietne
nestuves
zmulis, klausule
priedaine, ozolaine
purvjs, zljs
dzimtene, Gulbene
kafejnca, dnca
lastava, noliktava
autuve, glabtuve
arums, ierakums
lciens, sitiens
dunoa
ausma, dvesma
sadursme
meana, runana
mcans
skums, izvilkums
gudrba, muba
skaistums, vecums
senatne, vienatne, jaunatne
btba, dzvba, laulba
tagadne, nostdne
stvoklis, viedoklis
artojas, kilnotojas
bgikas, valytoja
nalaitis, draug
mokinys, vaikzas
kaimyn, karalien
lietuvis, taliniet
moksleivis, mokslininkas
meninink, eiminink
laukinis, didvyr
padaua
dstytojas, raytoja
storulis, rksn
svirplys, gluodenas;
kik (patel), kat
kikiukas, kaiukas
roplys
pien, emuog
uogakrmis
veltinis, autuvas
variklis, kulkosvaidis
grblys, baidykl
kempin, durklas, arklas
siurblys, lautuvas
samtis
auintuvas, adintuvas
guolis, kriaukl (santech.)
netuvai
pietukas, ragelis (telef.)
puynas, uolynas
raistas, olynas
tvyn, toks miestavardis
kavin, valgykla
skaitykla, sandlis
audykla, saugykla
arimas (dirva), apkasas
uolis, smgis
griausmas
aura, dvelksmas
susidrimas
metimas, kalbjimas
mokymasis
pradia, itrauka
imintis, kvailyst
grois, senatv
senov, vienuma; jaunimas
esm, gyvyb, santuoka
dabartis, formuluot
padtis, poiris
44

mctjs pastorius
mokytojas skolotjs
dejotja okja
dejuotoja vaimantja
sootjs jikas
uoliuotojas lkotjs
skaittjs skaitiklis
skaitytojas lastjs
vairotjs daugintojas
vairuotojas autovadtjs, oferis
dsttjs sodintojas
dstytojas doctjs
45. Sudarykite asmen ir ranki pavadinimus su priesaga -js,

-ja i i veiksmaodi btojo laiko (forma nurodyta skliausteliuose)
lkt (lca) lcjs
uzemt (uzma) ...........
piekrist (piekrita) .............
iet (gja) .............
kalt (kala) ...........
skt (sca) ............
saukt (sauca) ..........

prdot (prdeva) ............
atnkt (atnca) ............
braukt (brauca) ............
dzt (dzina) ............
uztvert (uztvra) ............
46. Iverskite
1. A pastu rutulio (lode) stmik (grst) ir disko metik. 2. Vakar
kalbjau su tavo klass aukltoja (audzint). 3. K rodo skaitiklis (skaitt)?
4. Nugaltojus (uzvart) sutiko su orkestru (orestris). 5. Mano motina
buvo gera okja (dejot). 6. Nupirkau tau nauj (jauns) dulki (puteki)
siurbl (skt).
Ar tiesa, kad...
...daiktavardiai su priesaga -tjs, -tja daromi i priesagini veiksmaodi
bendrai (II ir III asmenuots), o su priesaga -js, -ja i nepriesagini
(I asmenuots ir supletyvini) veiksmaodi btojo laiko formos?
47. K reikia ie asmen pavadinimai su priesaga -(i)nieks,
-(i)niece?
bagtnieks (:bagts turtingas)
darbinieks (:darbs darbas)
dzejniece (:dzeja poezija)
celtnieks (:celt statyti)

zemnieks (:zeme em)
liepjniece (:Liepja)
45
gudrinieks (:gudrs protingas)

laucinieks (:lauki kaimas)
mksliniece (:mksla menas)
panieks (:paums nuosavyb)
ptnieks (:ptt tyrinti)
krpniece (:krpt apgauti)
skolnieks (:skola mokykla)
rdzinieks (:Rga)
slimnieks (:slims sergantis)
sveinieks (:sves svetimas)
strdnieks (:strdt dirbti)
valdnieks (:valdt valdyti)
zintnieks (:zintne mokslas)
saimniece (:saime eimyna)
bezdarbniece (:bezdarbs nedarbas) mednieks (:medt medioti)
jautrbnieks (:jautrba linksmyb) laivinieks (:laiva valtis)
upmalnieks (:upmala paupys)
bundzinieks (:bungas bgnas)
tirdziniece (:tirgus turgus)
vidusskolnieks (:vidusskola vidurin mokykla)

virsnieks karininkas
virininkas prieknieks
mkslinieks menininkas
mokslininkas zintnieks
vietnieks pavaduotojas
vietininkas 1. vietvaldis; 2. lokatvs
strlnieks aulys
strlininkas loka vjs
sidmkite!
Kai kuri vedini leksin reikm skiriasi nuo darybins, plg.:
becnieks (:bece abcl) pradinukas
abinieks (:abi abu) amfibija (gyvnas)
atsldznieks (:atslga raktas) altkalvis
bruinieks (:bruas arvai) riteris
dubultnieks (:dubults dvigubas) antrininkas
ienaidnieks (:ienaids neapykanta) prieas
kjnieks (:kja koja) pstininkas
lielinieks (:liels didelis) bolevikas
prieknieks (:prieka priekis) virininkas
vstnieks (:vstt praneti) ambasadorius
zemnieks (:zeme em) valstietis
48. K reikia ie daikt ir abstrakt pavadinimai?
bagnieks (:baga), burinieks (:bura bur), vienskaitlinieks (:vienskaitlis vienaskaita), daudzskaitlinieks (:daudzskaitlis daugiskaita)
46
49. Apibdinkite priesagos -(i)nieks, -(i)niece vedini daryb

50. Sudarykite gyvn jaunikli pavadinimus su priesaga -ns
zvirbulis .............
lapsa ........
kuce (kal) ........
vlodze ..........
lcis .........
bezdelga .............
vilce .........
stirna ...........
alnis (briedis) ..........
briedis (elnias) ...........
pele .........
vrna ...........
Bet: urka - urkulns, varde - vardulns
51. K reikia ie viet ir kit realij pavadinimai? Neaikius
atvejus pasitikslinkite odyne
a) slimnca (:slimnieks ligonis)
darbnca (:darbs darbas)
vasarnca (:vasara)
siltumnca (:siltums iluma)
tjnca (:tja arbata)
maiznca (:maize duona)
viesnca (:viesis sveias)
vrdnca (:vrds odis)
ieenca (:ieelis plyta)
olnca (:ola kiauinis)
slnca (:sls druska)
dziednca (:dziedt** gydyti)
kafejnca (:kafeja* kava)
dnca (:d** valgo)
b) noliktava (:nolikt padti)
mazgtava (:mazgt)
trtava (:trt valyti)
smtava (:smt rkyti)
sttava (:stt skaistinti)
vrtava (:vrt virti)***
tirgotava (:tirgot prekiauti)

friztava (:frizt ukuoti)
peldtava (:peldties maudytis)
loctava (:loct lankstyti)
slidotava (:slidot iuointi)
lastava (:last skaityti)
c) spiestuve (:spiest spausti)

krtuve (:krt kaupti, rinkti)
stuve (:st valgyti)
raktuve (:rakt kasti)
prceltuve (:prcelt perkelti)
izgztuve (:izgzt ipilti, iversti)

ceptuve (:cept kepti)
prbrauktuve (:prbraukt pervaiuoti)
dzertuve (:dzert gerti)
* odis kafeja, kapeja vartotas XIX a. pabaigoje XX a. pradioje. Dabartinje latvi kalboje vartojamas odis kafija.
** Priesagos -nca vediniai i veiksmaodi itin reti.
*** odis vrtava reikia darykl, (alaus ir pan.) virykl. Virtuvei reikti
latviai vartoja skolin i lietuvi kalbos virtuve.
47

ceptuve kepykla
keptuv panna
dzertuve svaigal parduotuv; baras

gertuv blae, tvertne
52. Iverskite latvi kalb veiksm pavadinimus, vartodami priesag -ana (sangrin forma -ans)
a) bgimas (skriet) skrieana
galvojimas (domt) ..........
jimas (iet) ..........
myljimas (mlt) ............
juokimasis (smieties) ...........
miegojimas (gult) .............
tvarkymas (krtot) .............
gyvenimas (dzvot) .............
grimas (dzert) ..........
irjimas (skatties) .........

plovimas (mazgt) ...........
tyljimas (klust) ............
sdjimas (sdt) ............
kalbjimas (runt) ............
raymas (rakstt) ............
vaiavimas (braukt) ..........
dainavimas (dziedt) .........
siuvimas (t) .........
Atsivelkite s, z asimiliacij: prast - pras + ana = praana

b) valgymas (st) ........
stmimas (grst) ..........
neimas (nest) ........
metimas (mest) .........

lauimas (lauzt) .........
sukimas (griezt) ...........
53. Iverskite
a) 1. Tyljimas auksas, kalbjimas sidabras. 2. Guljimas ligoninje jam jau griso (apnikt). 3. Su tokiu vaiavimu toli nenuvaiuosi. 4.
Dainavimo pamokoje (stunda) buvo ne tik muzikos (mzika) mokytoja,
bet ir mokyklos direktorius. 5. Kavinje sutikome lietuv poet, du latvi
raytojus ir vertj (tulkot). 6. Elniukui nepatiko gyvenimas zoologijos
sode (zoodrzs).
b) 1. Te ir sta velna bana. 2. Starp viiem biei rodas nesapraans.
3. Enciklopdiskas zinanas vienmr ir liela vrtba.
54. K galt reikti ie odiai?
pamiens (:pama pam) ......... centieni (:cents stengsi) .......
diens (:da valg) ............
skatiens (:skats vaizdas) ..........
dzriens (:dzra gr) ..........
kliedziens (:kliedza rk) ...........
48
55. raykite pamatinius odius. Jais gali bti vairios kalbos dalys
a) paba (:pas) ypatyb
pacietba (: pacietu) kantrumas
labba (:......) javai
draudzba (:........) draugyst
dadba (:..........) vairov
kdba (:......) kokyb
slimba (:.......) liga
brlba (:........) brolyb
gudrba (:.......) imintis
pardba (:.............) reikinys
attstba (:............) vystymasis
bagtba (:..........) turtas
atturba (:...........) santrumas

vienba (:.....) vienetas; vienyb
muba (:.........) kvailyst
darbba (:........) veikla
jaunba (:........) jaunyst
brnba (:........) vaikyst
mba (:ms) aminyb
patiesba (:...........) teisyb
trba (:......) vara
bezgalba (:...........) begalyb
rupjba (:rupj) iuktyb
nabadzba (:...........) skurdas
b) vstniecba (:vstnieks) ambasada

grmatvedba (:..................) buhalterija
valodniecba (:..................) kalbotyra
starpniecba (:...............) tarpininkavimas
rpniecba (:.................) pramon
celtniecba (:.................) statyba
cilvcba (:.............) monikumas
c) mlestba (:............)* meil
lastba (:............)* gailestis
labestba (:............) gerumas
prestba (:.............) skriauda
sazvrestba (:.............) smokslas
burvestba (:..............) burtai, kerai
pretestba (:.............) prieinimasis; vara
d) elektrba elektra
* odiai mlestba ir lastba i tikrj yra vedinai i dabar jau nebevartojam atitinkam slavizm (plg. rus. , ). Kitus c pogrupio
odius reikia traktuoti jau kaip priesag -estba, -astba vedinius, pradioje
atsiradusius pagal jau mint vedini analogij.
odis elektrba gali bti skaidomas tik morfemikai, nes darybiniu poiriu
jo pamatinis odis *elektra tra tik potencialus; plg. dar kitus tos sememos
darinius elektrisks, elektriis, elektrizt ir kt.
Atsivelkit g, k virtim dz, c prie i: draugs - draudzba, nieks - niecba.
Vedant daiktavardius i priesagini veiksmaodi, pastarj priesaga atmetama, plg.: rkot - rcba.
49

btba esm
btyb btne
biedrba draugija; bendrov

bendryb kopba
valdba vyriausyb
valdyba valde
56. raykite priesagos -(j)ums vedin (j terpti hiato atveju)

a) jautt (klausti) jautjums klausimas
lgt (prayti) ............. praymas
uzbrukt (pulti) ................ puolimas
labs (geras) ................ nauda
kluss (tylus) ............. tyla
mazk (maiau) .............. mauma
vairk (daugiau) ............... dauguma
nosaukt (pavadinti) ...................... pavadinimas
notikt (atsitikti, vykti) .................. vykis
lidot (skristi) ............... skrydis
auda (aud) .............. audinys
aurs (siauras) .............. siaurumas; ssiauris
trs (varus; grynas) ............ varumas; ariamas laukas
zaudt (netekti; pralaimti) ................... netektis; pralaimjimas
piedvt (pasilyti) .................... pasilymas
b) sakinys ................ (:teikt sakyti)
neviltis .................. (:izmist kristi nevilt)
inykimas .............. (:zuda inyko)
uogien .................. (:ievrt ivirti)
mon .................. (:uzma prim)
pasididiavimas .................. (:lepns ididus)
grois ............... (:skaists graus)
greitis ............... (:trs greitas)
storis ............... (:biezs storas)
apknumas ................ (:resns apknus, storas)
sandris ................. (:dart daryti)
sutartis ............... (:lgt lygti, derti)
senatv ............... (:vecs senas)
sunkumas ............... (:smags sunkus)
lengvumas ............... (:viegls lengvas)
poreikis ........................ (:pieprast pareikalauti)
kelion ................. (:ceot keliauti)
apribojimas ........................ (:ierobeot apriboti)
50
sidmkite!
labs geras
bet: labba javai, labums nauda, labumi gryb, labestba gerumas
Kai kuri tarptautini odi baigmenys
57. Deinje raykite trkstam lietuvik, kairje latvik odi
por
a) ..........
fakultetas
identitetas
...........
..........
imunitetas
...........
universitte
...........
...........
mentalitte
paritte
...........
intensitte
.........
realyb
aktyvumas
.........
.........
kiekyb
.........
specialitte
..........
.........
agresivitte
kvalitte
.........
stabilitte
b) ..........
humnisms
..........
trisms
...........
kapitlisms
komunizmas ...........
...........
entuziasms
sarkazmas ...........
............. sirrelisms
impresionizmas .............
ovinizmas ..............
nacionalizmas ............
anglicizmas ..............
marazmas
..........
..........
arhaisms
............. ermnisms
c) .........
politikas
.........
.........
fizikas
........
medik
.........
akadmiis
..........
romantie
mehniis
...........
mziis
........
elektriis
d) ........
scenrijs
.........
nijs
.........
ntrijs
.........
akvrijs
terariumas ............
prezidiumas ............
morfijus
.......
........
kritrijs
....... .
kalcijs
planetariumas ............
magnis
.......
morfijus
.......
e) ..........
...........
...........
..........
..........
..........
miljonrs
revolucionrs
inenieris
51
reisors
pionieris
kavalieris
f)
..........
rektors
diktorius .......
redaktorius ...........
.........
.........
..........
profesors
sektors
revizors
g)
.........
..........
kurjeris
............
...........
buldozers
ters
.............
kanclers
piners
adapteris
..............
dizaineris
dispeeris
...............
h)
.........
..........
.........
filozofs
filologs
filoloe
biolog
........
antropolog ...........
sociologas ...........
............
frvaters
.............
..............
dispansers
i) .........
filoloija
sociologija .........
biologija
filosofija
.........
.........
j) garaas
........
.........
baga
instruktaas ...........
ekipaas .........
tiraas
.........
..........
tonna
kilometraas .............
reportaas ..........
..........
mana
..........
koteda
.........
fiksa
miraas
........
.........
vira
.........
masa
antaas ........
vitraas
.........
trikotaas ..........
fotomontaas ............
peizaas .........
.........
koleda
Bet: persons, sakvojs, tips

k)
............
............
............
............
............
.............
............
............
............
.............
.............
.............
.............
kovbojs
birojs
rallijs
aktieris
hipijs
kase
dezs
miniatra
gvarde
mija
kantoris
polise
adrese
............
............
............
............
............
............
............
............
............
............
............
............
............
52
makaks
burujs
hobijs
aktrise
blzs
pase
kasieris
filile
koris
sinode
tetris
prakse
delikatese
Priedli vediniai
8 lentel. Daiktavardi priedliai
Priedlis
aiz-
Darybin reikm
Vediniai
a)vieta u ko nors
b)laikas prie ar po
c)kiti abstraktai
apa) daiktas aplink
b) vieta aplink
ata) atgalinis objektas
b) pasikartojantis reikinys
c) papildoma ko dalis
bez- a) objektas be ko nors
b) abstraktas, reikiantis ko
nors trkum
a) objektas, links vid
iear esantis viduje
b) vairs abstraktai
nea) prieinga reikm
b) perkeltin ppr. negatyvi
reikm
a) vieta atokiau
nob) maesn ypatyb turintis
objektas ar reikinys
c) sudtin ko dalis
a) vieta ar daiktas po kuo
panors
b) pavaldus objektas ar
abstraktas
c) laikas prie k nors
d) objektas ar abstraktas,
turintis netikr ar silpnesn ypatyb
pr- a) asmuo ar abstraktas, turintis ypatybs pervir
b) vieta u ko nors
piea) vieta ties kuo nors
b) abstraktas, turintis ypatybs dal
pirms- objektas ar abstraktas, turintis ankstesnio laiko
ypatyb
pret- dalykas, nukreiptas prie
pamatiniu odiu pasakyt dalyk
objektas ant ko nors
uzzem-
aizrobea, aizsaule
aizvsture, aizms
aizdomas, aizdusa
aproce, apkakle
apgabals, apvidus
atce, atskabarga
atvasara, atbalss
atvase, atzars
bezrocis, bezdibenis
bezmiegs, beztiesba
usienis, anapilis
prieistor, nebtis
tarimas, dusulys
apyrank, apykakl
sritis, vietov
kelias atgal, erpeta
bob vasara, aidas
atala, ataka
berankis, bedugn
nemiga, beteisikumas
ieleja, ierocis, iemute

ienaids, iegriba
nelaime, negods
necilvks, nezvrs,
nedarbs, nelaiis
nokalne, nomale
nokrsa, nokrsla,
novakare
nodaa, nozare
pagalde, pasaule,
pazeme, pazole
pasuga, paveids
slnis, ginklas,
kandiklis
neapykanta, noris
nelaim, negarb
niekas, pabaisa,
siautjimas, velionis
nuokaln, pakratys
atspalvis, prietema,
pavakarys
skyrius, aka (sritis)
pastal, pasaulis,
poemis, puspadis
poris, atmaina
pavasaris, pavakare
patvs, paeglis,
pamiers
pavasaris, pavakar
patvis, kadagys,
paliaubos
prcilvks, prsvars,
prnova, prmaksa
prupe, Prdaugava
piepilsta, pierobea
piegara, pieskaa
pirmsskola,
pirmsvsture
antmogis, persvara,
supernova, permoka
uupis, Udauguvis
priemiestis, pasienis
prieskonis (negeras),
niuansas
pradios mokykla,
prieistor
pretinde, pretruna,
pretizlkoana
prienuodis, prietara
kontrvalgyba
uzacs, uzgalis, uzroi
antakis, antgalis,
antrankiai
povandeninis laivas,
miko paklot,
potekst, pasmon
objektas ar abstraktas po zemdene, zemsega,

kuo nors
zemteksts, zemapzia
53
Leksin reikm
58. raykite bdingesnius lietuvikus priedli atitikmenis. Sugalvokite jiems pavyzdi
la.
aizapatbezienopaparpiepirmspretuzzem-
Pavyzdiai
lie.

pazeme poemis
paem virszeme
ierocis ginklas
rankis instruments
Galni vediniai
9 lentel. Daiktavardi galni vediniai
Galn
-a
-e
-is
-s
Darybin reikm
a) veiksm pavadinimai
b) kiti abstraktai
b) daikt pavadinimai
c) asmen pavadinimai
b) kiti abstraktai
c) daikt pavadinimai
d) gyvn pavadinimai
b) asmen pavadinimai
c) ranki pavadinimai
a) asmen pavadinimai
b) daikt pavadnimai
c) abstraktai
Vediniai
Leksin reikm
deja, runa, duna

ilgas, beigas, steiga
atslga, sega, krava
pazia, nepraa, va
prbaude, dzres
kre, kaite, ples, slodze
spuldze, svilpe
grieze, sniedze
blkis, zibsnis
vecis, melis, brdainis
urbis, sldzis
sargs, gans
vads, augs, trps
spaids, naids, vaids
okis, neka, griausmas

ilgesys, pabaiga, skuba
raktas, antklod, krovinys
pastamas, nemoka, vpla
patikra, igertuvs
godulys, liga, trisas, krvis
lemput, vilpukas
griel, sniegstart
trenksmas, ybsnis
senis, melagis, barzdoius
grtas, jungiklis
sargas, piemuo
laidas, augalas, drabuis
prievarta, nesantaika,
aimana
54
59. Sugalvokite sakini su 9 lentelje nurodytais odiais

60. Suraykite atskirai priedli, priesag ir galni vedinius
izeja (:izeju), sacepums (:sacept), pajumte (:jumts), uzljums (uzlja), jauneklis (:jauns), sardze (:sarga), koptjs (:kopt), bezvrtba (:vrtba), biedrba (:biedrs), uzraugs (:uzrauga), izpletnis (:izplets), aizkrsne
(:krsns), apvidus (:vidus), izlietne (:izliet), atvadas (:atvads), atvadans
(:atvadties), iecere (:iecer), pavle (:pavl), likums (:likt), brlns (:brlis), draudze (:draugi), piekalne (:kalns), pilstnieks (:pilsta), mlulis
(:ml), atsauksme (:atsaukties), atstarpe (:starpa), atriebba (:atriebt), izzia
(:izziot)
Priedli vediniai
Priesag vediniai
Galni vediniai

bauda mgavimasis
bauda sods
lva pirties plautas

lova gulta
gulta lova
gultas la
Driniai
61. sigilinkite drini struktr ir reikmes. Kuri drini struktra panai lietuvi, kuri skiriasi? Kuo skiriasi?
a) saulespue saulgra, vramte anyta, tautasdziesma liaudies daina, dziesmusvtki dain vent, Ziemassvtki Kaldos,
sievasbrlis svainis, dzvesvieta gyvenamoji vieta, redzesloks akiratis, lietuslse lietaus laas, vaasprieks hobis, gadalaiki met laikai, ledusskapis aldytuvas, kjmgjjs psiasis
55
b) dzelzce geleinkelis, stgriba apetitas, aunda avikailis,

biezpiens vark, kopmtne bendrabutis, lielveikals prekybos centras, universlveikals universalioji parduotuv, rupjmaize juoda (rupi)
duona, atpakagaita atbulin eiga, otrdiena antradienis, datortehnika kompiuterin technika, brvlaiks laisvalaikis
c) stiklogrfija, tetromnija
d) labdaris geradarys, badmira badmira, brzlape md, sirdsti irdgla, tummatis tamsiaplaukis, skarunis garsiakalbis, rokturis rankena, saullkts saultekis.
e) zemkopba emdirbyst, lsirdba gailestingumas, dzidomba giliamintikumas.
f) lielgabals pabklas (:liels didelis + gabals gabalas), zobgalis aipokas (:zobs dantis + gals galas), Lieldienas Velykos (:liels
didelis + diena), saulesbrlis valkata, joga raudonasis serbentas
(:Ji Jonins + oga).
g) diennakts para, dzelzsbetons gelbetonis, slsmaize duona
ir druska, laiktelpa laikas ir erdv
62. Ar visi komentarai teisingi? Pagrskite arba paneikite aukiau
duotais pavyzdiais
1. Driniai daniausiai daromi i odi junginio.
1.1. Nuo odi junginio drinys skiriasi tuo, jog turi vien kirt, tuo
tarpu junginio yra kiriuoti abu odiai.
1.2. Drinio reikm paprastai sutampa su odi junginio reikme arba
yra jai artima, pvz., ............................................................................................,
1.3. taiau esama iimi, pvz., ...............................................................,
kai drinys kils i frazeologizmo ar metaforinio junginio.
2. Latvi kalboje driniai formos poiriu gali bti dvejopi: sintaksiniai ir
sintaksiniai-morfologiniai.
2.1. Sintaksini drini morfologinis kamienas lieka toks pat, kaip antrojo
sando, pvz., ...............................................................................................
2.2. Pirmasis sandas gali ilaikyti galn arba jos neilaikyti, pvz., ........
..................................................................................................................
2.3. Sintaksini-morfologini drini kamienas skiriasi nuo antrojo sando ir turi galnes -a, -e, -is, pvz., ....................................................................
2.4. Dalies sintaksini-morfologini drini daryboje dalyvauja ir priesaga -ba, pvz., ..................................................................................................
56
3 . Latvi kalbos drini jungtimi (interfiksu) eina:

3.1. balsiai (i)a, , , , , pvz., ...................................................;
3.2. pirmojo sando galn, kuri, linksniuojant drin, nekinta.*
3.3. Retais atvejais jungtimi eina balsis o [o], pvz., ...............................
3.4. Dalis drini interfikso neturi (plg. 2.2.).
4. Sand reikms poiriu daugelis drini yra determinatyviniai, t. y.
vienas sandas apibria kit. Kopuliatyvini drini, kur abu sandai yra
lygiaveriai, pvz., ...................................................................., esama nedaug.
63. K reikia ie driniai?
a) brnudrzs ..................
datorsple (dators kompiuteris, sple aidimas) .................
degviela (viela mediaga) .............
desmaize (desa dera, maize duona) ...........
galvaspilsta (pilsta miestas) ............
garastvoklis (gars dvasia, stvoklis bkl) ............
gliemevks (gliemezis sraig, vks dangtis) .............
godavrds (gods garb) ..........
guamistaba ( istaba kambarys) ..............
ievadvrdi (ievads vadas) .................
istabmeita .........
szia ( ss trumpas) ............
jrmala (mala pakratys) ...........
karavrs ............
kopmtne (kopjs bendras, mtne bstas) ..............
krjbanka (krja rinko, taup) .............
krustce (krusts kryius) .....................
lidmana (lidot skristi) ..........
lometjs (lode kulka) ............
mazkumtautba (mazkums mauma) .................
mnessgaisma (mness mnulis, gaisma viesa) ..............
naktsmtne (mtne bstas)..............
naudaszme (nauda pinigai) ....................
pirmizrde (izrde spektaklis) ............
pirmvaloda ...................
rotkalis (rota papuoalas) ................
rudzupue ......................
* Iimt sudaro driniai su vardiuotiniu bdvardiniu sandu, pvz., vecaistvs senelis, vecmte senel. Linksniuojant juos, kinta ir interfiksas: vectva, vecsmtes, vecotvu, vecomti ir t.t.
57
siermaize (siers sris) ............

sievasmte (sieva mona) ................
strklaka (strkla iurkl, aka ulinys) .............
sviestmaize ..............
sudrabegle ( sudrabs sidabras) ..............
ujmana (uju siuvu) ................
trumpele (trums dirva) .................
trssolkana (trs trys, solis ingsnis, lkana okimas)
.............
b) denskritums ...................
uzmjdarbba ( uzmjs verslininkas, darbba veikla)
...................
c) vilkbele ..............
vnoga ...........
zvrda ................
audzjska (audzjs smaugikas, ska gyvat) .........
ogmale (ogs tvora, mala pakratys) ...........
64. Iskaidykite darybikai
apakgrupa (:apaka apaia + grupa grup) pogrupis
rzemes .......................................................... usienis
caurvj .......................................................... skersvjis
iekpuse ........................................................ vidin pus, vidus
ldzskanis .......................................................... priebalsis
pakakja ....................................................... upakalin koja
patskanis ................................................................ balsis
priekistaba ...................................................... priekambaris
starpslnis ........................................................ tarpsluoksnis
virspuse ........................................................ virutin pus, ior
Ar inote, kad...
...latvi kalbininkai nesutaria, kuo laikyti darybines morfemas apak-, r-, caur-,
iek-, ldz-, paka-, priek-, starp-, virs- priedliais ar drini sandais? Bendrins latvi kalbos gramatikoje jos vadinamos puspriedliais (puspriedki)
(Mllvg I, 84, 190-196).
...latvi kalbotyroje priimta manyti, jog tais atvejais, kada vedinys turi skirting
galn nei pamatinis odis, jis, vedinys, laikomas ir galns vediniu. Pavyzdiui,
vediniai aproce (:roka), apkakle (:kakls) skiriami tiek priedlio ap-, tiek galns
-e vediniams (Kalme 2002, 65, 79). Kaip darybins morfemos, galns skiriamos ir sintaksini-morfologini drini daryboje (Kalme 2002, 82).
58
65. Kuo skiriasi ie dariniai? Iskaidykite darybikai

szia inut
izzia payma
piedzia pavara
virsmizia antodis
smildzia smilgel
papildzias papildomos inios
66. Parinkite tinkam antrj sand ir sudarykite drin. raykite

juos alia emiau nurodyt j reikmi
lietussirdssauleskrgalvasskaistumdambrnumastogrmatelektrokaplab-
-kjis
-pilsta
-kopana
-kurvis
-zis
-vedis
-sta
-brilles
-kljba
-sargs
-karote
-daris
-apzia
zempasaierkodolldzsvegrkkinougunsdensziemepuzekrDrini
-zis
-jtba
-aktieris
-teksts
-roze
-turis
-bikses
-blzma
-kposts
-reakcija
-valoda
-grks
-vilciens
reikms
atuonkojis
buhalteris
elektrinis pjklas
gerov
groio prieira
kapins
krtins lsta
sauls akiniai
sin
sktis
sostin
stebukladarys
valgomasis auktas
atpirkimo oys
branduolin reakcija
gaisras
keleivinis traukinys
kino aktorius
liemenl
pdkelns
potekst
iaurs pavaist
usienio kalba
uuojauta
vandens lelija
iedinis kopstas
59
BDVARDIS (pabas vrds / Adjektvs)

Linksniavimo pavyzdiai
Vienskaitlis
Daudzskaitlis
jauns darbs
skaista diena
jauni darbi
skaistas dienas
jauna darba
skaistas dienas
jaunu darbu
skaistu dienu
jaunam darbam
skaistai dienai
jauniem darbiem skaistm dienm
jaunu darbu
skaistu dienu
jaunus darbus
skaistas dienas
ar jaunu darbu
ar skaistu dienu
ar jauniem darbiem ar skaistm dienm
jaun darb
skaist dien
jaunos darbos
skaists diens
67. Ibraukite klaidingus teiginius
Latvi kalbos bdvardis turi 6 linksniuotes.
Latvi kalbos bdvardis turi 2 linksniuotes.
Latvi kalbos bdvardis neturi linksniuoi.
Bdvardio linksniavimas beveik nesiskiria nuo daiktavardio.
Bdvardio linksniavimas niekuo nesiskiria nuo daiktavardio.
Vyrikosios gimins bdvardiai linksniuojami kaip I linksniuots daiktavardiai.
Moterikosios gimins bdvardiai linksniuojami kaip IV linksniuots
daiktavardiai.
Latvi kalboje nelik negiminini bdvardio form, atitinkani lietuvi
balta, aiku, grau, domu. Tokia reikme vartojamos vyrikosios gimins formos arba prieveiksmiai, pvz., vai tev ir skaidrs? ar tau aiku?; man bija oti
interesanti man buvo labai domu.
sidmkite!
alias - za,
alia - zaa
lapias - slapj,
lapia - slapja
lidnas - skumj, apvalus - apa

lidna - skumja apvali - apaa
Galn - yra tokia pati, kaip ir daiktavardi vj, ce, kume, brzi.
J turi tik vienaskaitos vardininkas; kit linksni galns dedamos prie kamieno, bet ne prie vardininko galns. Taigi zai (ne *zai!) koki, slapju (ne
*slapju!) rudeni, skumjam (ne *skumjam!) draugam.
68. Ilinksniuokite odiu
zaa zle, tuma nakts, labs viesis, zilas acis, stiprs lietus, dzi dens
60
Vienskaitlis
jaunais darbs
skaist diena
jaun darba
skaists dienas
jaunajam darbam skaistajai dienai
jauno darbu
skaisto dienu
ar jauno darbu
ar skaisto dienu ar
jaunaj darb
skaistaj dien
Daudzskaitlis
jaunie darbi
skaists dienas
jauno darbu
skaisto dienu
jaunajiem darbiem
skaistajm dienm
jaunos darbus
skaists dienas
jaunajiem darbiem ar skaistajm dienm
jaunajos darbos
skaistajs diens
69. Iverskite
a) be karto vandens ................................., didel banga .................,
u gelton uuolaid ................................., senus uolus ..............
....................., mlyname danguje ............................., tamsaus alio
miko ......................................, tolimam ir brangiam sveiui
..............................., baltame popieriuje ....................., tuioje
gatvje ...................., pas gerus draugus .............................., apie
dom darb ......................................., linksmam pokalbiui .........
........................., prie maos kavins ...................................., velniomis rankomis ................................
b) gerieji mons ........................., mano naujasis butas ..........
........................., plaioji up ....................., u alij piev ........
........................., prie senosios pilies ........................., ant auktojo piliakalnio ................................., senuosius ratus ......................,
sunkj kontrolin darb .................................
odiai
vertimui
geltonas - dzeltens
uuolaida - aizkars
mlynas - zils
dangus - debesis
popierius - paprs
tuias - tuks
gatv - iela
domus - interesants
linksmas - jautrs
pokalbis - saruna
velnus - maigs
mons - audis (vyr. gim.)
piliakalnis - pilskalns
ratas - raksts
sunkus - grts
kontrolinis darbas - kontroldarbs

melns juodas
mlynas zils
jods nelabasis
juodas melns
61
srs kartus
srus s
rgts kartus
rgtus skbs
riebgs bjaurus, lyktus

riebus trekns
auns piktas, blogas

liaunas lokans, slaids, engans
zils mlynas
ilas sirms
jautrs linksmas
jautrus jutgs
smags sunkus (apie svor)

smagus jautrs, lksms
skaists graus
skaistus spilgts; godgs, nevaings
skaidrs aikus
skaidrus caurspdgs
brangs velus, mits; turtingas

brangus drgs
sidmkite!
augsts auktas
auksts altas
labs geras
oti labs labai geras
70. Iverskite
aukto bokto (tornis) ..................
aukti kalnai ....................
auktuose pastatuose (ka) .....................
alt al .....................
altame vandenyje ......................
altomis rankomis ........................
71. Palyginkite paymini tvark
zaa pilstas zona
za pilstas zona
pilstas za zona
vecas Kauas koka kas

Kauas vecs koka kas
jauns dizainera daidarbs

jaunais dizainera daidarbs
dizainera jaunais daidarbs
melns Rgas balzms

melnais Rgas balzms
Rgas melnais balzms
skaista upes ieleja

skaist upes ieleja
upes skaist ieleja
interesanta zintnieces hipotze

interesant zintnieces hipotze
zintnieces interesant hipotze
62
72. Ibraukite neteisingus komentarus

1. Nevardiuotinis bdvardis gali bti tik prie kilmininkin paymin, bet
ne po jo.
2. Nevardiuotinis bdvardis gali bti ir prie kilmininkin paymin, ir
po jo.
3. vardiuotinis bdvardis gali bti ir prie kilmininkin paymin, ir po jo.
4. Jei bdvardis vartojamas po kilmininkinio payminio, jis btinai turi
bti vardiuotinis.
5. vardiuotinis bdvardis vartojamas tik po kilmininkinio payminio.
Bdvardi laipsniavimas
Laipsniuojami kokybiniai bdvardiai, reikiantys kintam ypatyb.
Auktesniojo laipsnio bdvardiai daromi su priesaga -k-. Ji vartojama ir
auktesniojo laipsnio prieveiksmiams sudaryti, plg.: labs geras, labks geresnis, labk geriau.
73. Iverskite
baltesnis baltks
........
prtgks
........
bagtka
........ trks
juodesn .......
......... skaistks
alesn ........
........
labks
auktesnis .......
vis- aukiausiojo laipsnio formos priedlis. Dedamas prie auktesniojo

laipsnio formos. Paprastai vartojama vardiuotin forma: gudrks protingesnis, visgudrkais protingiausias, skaistka graesn, visskaistk graiausia. Atitinkamai sudaromi ir aukiausiojo laipsnio prieveiksmiai: vissk
trumpiausiai, visskaistk graiausiai.
sidmkite!
Priedlis vis- niekada nekiriuojamas!
74. Iverskite
a)
baliausias visbaltkais
aliausia ..................
juodiausia ................
................. vissliktkais
.................. vistrkais
.................. visprtgkais
.................. vislabkais
kvailiausias
.....................
63
b) 1. Man eit ir tik labi! 2. Vistrakkais ir tas, ka es ldz im nerunju

latviski. 3. Skaidrs, ka laiks jau neuzlabosies. 4. Labk jau es nebtu t
runjis. 5. Tas ir diezgan labs piedvjums, tau vislabkais btu atteikties no s idejas vispr. 6. Nu vai tad tas nav skaisti? 7. Kur tu vl
dabsi vrtgku grmatu par o? 8. Tas nav slikti. 9. Vai tu tiem nezinji, ka Latvija ir lielka par Dniju, Beiju un Nderlandi?
odiai
trs eit traks
laiks
vertimui
varus
ia
- kvailas
- oras
uzlaboties - pasitaisyti
diezgan - gana
piedvjums - pasilymas
atteikties - atsisakyti
vispr - apskritai
dabt - gauti
slikts - blogas
t i e m - tikrai, i ties
Auktesniojo laipsnio vartosena

Auktesnysis laipsnis (jo vardiuotin forma) gali turti ir aukiausiojo
laipsnio reikm, plg.: tas ir jaukkais laiks aj ruden. Toki reikm auktesniojo laipsnio forma gyja, kai su ja vartojamas vardis pats, pati, plg.: pats
labkais, pati stk.
Sakiniuose auktesniojo laipsnio bdvardiai vartojami dviejose konstrukcijose: su nek (neiginiuose su k) ir su par, pvz.:
Via ir mazka nek Rga
Rga nav mazka k Via
Via ir mazka par Rgu

Rga nav mazka par Viu
75. Iverskite
Mano brolis jaunesnis u mane ...................................................
Mano brolis jaunesnis negu a ...................................................
A nesu jaunesnis u savo brol ..................................................
i knyga yra domesn nei ta ....................................................
i knyga yra domesn u t .....................................................
iandien oras geresnis nei vakar ................................................
iandien oras nebus blogesnis nei vakar ......................................
Santykiniai bdvardiai
Santykiniai bdvardiai dl savo semantikos nelaipsniuojami, nors tam
tikrais atvejais ypatybs gradacija manoma, plg.: pats pdjais apmekltjs
paskutinysis lankytojas, pats galvenais notikums svarbiausias vykis, vispdj
brd pai paskutin akimirk.
64
Bdvardi daryba
Priesag ir priedli vediniai
10 lentel. Priesag vediniai
Pamatinio
odio
kategorija
-ains
daiktavardis
(gen. pl.)
-ans
veiksmaodis
bdvardis
-ds
vardis
skaitvardis
bdvardis
-ens
bdvardis
daiktavardis
veiksmaodis
-(n)js prieveiksmis
bdvardis
daiktavardis
vardis
skaitvardis
-gans bdvardis
-(t)i bdvardis
-isks
daiktavardis
bdvardis
veiksmaodis
-is
daiktavardis
vardis
-gs
daiktavardis
bdvardis
veiksmaodis
prieveiksmis
skaitvardis
-ns
bdvardis
-ots
daiktavardis
(gen. pl.)
Priesaga
Vediniai
sulains, smilains, strains,
pasakains, osains, zemjains
alkans, drupans, plakans
valgans
visds, savds, dads, citds
viends, otrds, trejds
sveds
skbens, diens
varens, galvenais
drupens
tagadjs, vajs, virsjs
smagnjs, tuvjs
vietjs, dajs, galjs
msjs, jsjs, savjs
pirmjs, otrjs, trejs
brngans, melngans, zagans
mazi
lietuvisks, vcisks, cilvcisks
senisks
btisks
lietis, sievis
sevis
naudgs, sirsngs, iespaidgs
bagtgs, nabadzgs, veselgs
pacietgs, uzmangs, turgs
vienaldzgs, visprgs, kopgs
viengs
agrns, vlns, tlns
akmeots, skujots, zvaigots,
asiots
Leksin reikm
sultingas, smltas, kampuotas
pasakikas, sotas, emtas
godus, trupus, plokias
drgnas
visoks, keistas, vairus, kitoks
vienodas, atvirkias, trejopas
neprastas
rgtokas, didis
galingas, pagrindinis
trupus
dabartinis, atviras, virutinis
sunkiasvoris, artimasis
vietinis, dalinis, kratutinis
msikis, jsikis, savikis
pirminis, antrinis, tretinis
rusvas, juosvas, alsvas
maytis
lietuvikas, vokikas, mogikas
senovikas
esminis
dalykikas, moterikas
ypatingas
pinigingas, nuoirdus, spdingas
turtingas, vargas, sveikas
kantrus, atidus, pasiturintis
abejingas, visuotinis, bendras
vienintelis
anksyvas, vlyvas, tolimas
akmenuotas, spygliuotas,
vaigdtas, kraujuotas
11 lentel. Priedli vediniai

Priedlis
atbezienepapr-
Darybin reikm
maesn ypatyb
ypatybs trkumas
maesn ypatyb
ypatybs trkumas
maesn ypatyb
ypatybs perteklius
Vediniai
attls
bezrpgs, bezlapains
ieapa, iedzeltens
neldzens, neliels
paliels, pargts, patums
prcilvcisks, prgrts
65
Leksin reikm
atokus
nerpestingas, belapis
apvalainas, gelsvas
nelygus, nedidelis
didokas, kartokas, tamsokas
nemonikas, per sunkus
Priesag ir priedli sinonimija

Dariausios yra priesagos -ains, -isks, -gs ir -ots. Dalis j vedini vartojami
sinonimikai daniausiai be aikesnio reikms skirtumo. Tokias sinonim poras turi kai kurie priesag:
a) -ains ir -ots vediniai, pvz., cimdains ir cimdots (:cimds pirtin), puains
ir puots (:pue gl), zvaigains ir zvaigots; beveik visi i priesag vediniai reikia paviriaus ypatyb (bet: sulains ir sulgs sultingas).
b) -js ir -gs vediniai, pvz., galjs ir galgs, kopjs ir kopgs, visprjs ir
visprgs;
c) -gs ir -isks vediniai, pvz., tikumgs ir tikumisks dorovingas, dorovikas, radniecgs ir radniecisks giminingas, giminikas, dabgs ir dabisks
natralus.
Dalies toki vedini reikms vis dlto skiriasi, nors ir neymiai, pvz.,
cilvcgs monikas, humanikas ir cilvcisks mogikas, bdingas mogui.
Kit semantikos niuansus gali lemti vartojimo tradicija. Pavyzdiui, bdvardis
galgs daniau vartojamas su abstraktais: galgs izmisums visika neviltis, galga uzvara absoliuti pergal, o galjs su konkrei realij pavadinimais: galjs
kreisais kratutinis kairysis, galjie ziemei tolimoji iaur.
Priedli vedini sinonimij i dalies maina skirtingas formant produktyvumas. Produktyviausi yra priedliai bez-, ne- ir pa-.
76. Sudarykite bdvardius su priesaga -gs, -ga i i odi.
K reikia ie bdvardiai?
Atsivelkit g, k virtim dz, c prie i: draugs - draudzgs, cilvks - cilvcgs
saturs (turinys) .........
deg (dega)............
izdevs (pavyko)............
spks (jga) ..........
bailes (baim) .........
prts (protas) ...........
aizdomas (tarimas) ............
zobgalis (paaipnas) ...........
apms (apsim) .............
atira (atskyr) ................
kauns (gda) ................
ausmas (siaubas) ................
sakars (ryys) .......................
spja (pajgumas, geba) ............
66
auglis (vaisius)...........
muis (kvailys) .............
taisns (tiesus)..............
ls (gailus) .............
iztur (itveria) ............
tikums (dora) .............
brlis (brolis) ............
iespaids (spdis) ............
joks (juokas) .............
strd (dirba) ...............
gars (dvasia) ...............
dusmas (pyktis) ..................
jga (prasm) .................
sula (sultys) ..................
sidmkite!
sirsngs nuoirdus, sirdgs irds, ts
bet: labsirdgs gerairdis, clsirdgs kilniairdis. Nepaisant to, latvikai
sveikinti (apsveikt) reikia sirsngi nuoirdiai, ne sirdgi piktai.
mkslgs dirbtinis, nenatralus
mksliniecisks menikas
krtgs tvarkingas; padorus

krtjs eilinis (einantis i eils)
jtgs jausmingas
jutgs opus, dirglus, jautrus
lietisks daiktikas
lietis dalykikas
pastvgs pastovus, nuolatinis

patstvgs savarankikas
galgs visikas; galutinis

galjs galinis
77. Iverskite
a) izdevgs brdis .............
nelgs cilvks ............
iespaidga sieviete .............
bailgs puika ....................

aizdomga paka .................
muga atbilde ......................
b) turiningas pokalbis ................

baikti stirna ..................
stipri valstyb .....................
prasmingi odiai ..................

darbtiems vyrams ..................
gailiu balsu ..........................
78. Sudarykite bdvardius su priesaga -isks, -iska i i odi.

a) sports ..............
relists ..............
fakts ............
lietuvis ............
latvis ...........
vcu ..........
zvrs .......
avantra ............
vsture (istorija) .............

azarts ............
patriots ............
cilindrs ...........
diplomts .............
Venera ............
tiesa (teis) ...........
suns (uo) ........
(Vesdami bdvard, ignoruokite pamatinio odio priesag ar baigmen.)

b) astronomija ...............
sabiedrba (visuomen) ........
dogmatika ..............
matemtika ............
leksika ...........
elektrba ...........
simptija ...........
sinoptiis ............
67
Ar pastebjote, kad...
...daugelis priesagos -isks bdvardi vedami i tarptautini odi?
...priesagos -isks bdvardiai atitinka lietuvikuosius bdvardius su priesaga -ikas arba -inis?
sidmkite!
dabisks (:daba gamta; prigimtis) natralus
naturlistisks natralistinis, natralistikas
mutisks (:mute burna) odinis
btisks (:btba esm) esminis
tiesisks (:tiesa teis) teisinis, teisikas
79. Sudarykite bdvardius su priesaga -ains, -aina i i odi.
a) pinkas ( gaurai) .........
asaka ............
krsla (prieblanda)............
lapa (lapas) ..........
strpa (dryis) .........
migla ...........
sviedri (prakaitas) ............
grauds (grdas) ...........
sniegs .............
pue (gl) .........
svei (sakai) .........
rags ...........
vders (pilvas) .............
avots (altinis)..............
aste (uodega) ..........
mes (mikas) ..........
mati (plaukai) ..........
lse (laas) ..........
rasa ..........
bedre (duob) ..........
zars (aka) .........
skuja (spyglys) .........
b) alksnis (gen. pl. alku) alkains

ogle (anglis) ..........
cinis (kupstas) ..........
vilnis (banga) ..........
sapnis ..........
troksnis (triukmas) ...........
smilts 6 (smlis) ...............
klints 6 (uola) ................
zvaigzne .....................
kalks 6 (kalk) ................
slnis (sluoksnis) ..........

dens (vanduo) ...........
muskulis (raumuo) ...........
prle (perlas) ..........
krimslis (kremzl) ...........
usne (usnis) ..........
akmens 2 ..................
mkonis (debesis) .................
vj ...............
sls 6 (druska) .................
Bet: zle zlains oltas

68
80. Iverskite
...................
...................
...................
...................
...................
...................
odiai
saulta diena
mieguistos akys
vjuoti vakarai
akmenuota vieta
aarotos akys
pasakika moteris
vertimui
miegas - miegs
taukai - tauki
muilas - ziepes
veidas - seja
.............
.............
.............
.............
.............
.............
taukuotos rankos
lietingas ruduo
muilinas veidas
dryuota suknel
kirmliuotas grybas
prakaituota kakta
suknel - kleita
kirml - trps
prakaitas - sviedri
kakta - piere
81. Sugalvokite odi junginius

a) viends ............
vietjie .............
zilganas .............
tagadjs ............
brlga ............
galven ............
b) .......... (visokie) .......

.......... (drgna) ........
............. (smltas) .......
................ (akmenuota) .........
........... (nuoirdus) .........

........... (vaigdtas) ........
............ (bendri) ........
............. (uolti) .............
82. Iverskite (daryb r. 10 ir 11 lentelje)

didokas akmuo ..............
tamsoki kambariai ...............
gilokame eere ..................
apvalainoje kameroje .................
sunkokas krepys ......................
nedideli maiai ...................

per sunk (grts) darb ............
nelygi keli .......................
atokiame name ......................
snieguotus batus ...................
83. I i odi sudarykite prasmingus junginius

stiprs, drosmgs, skaista, mkoainas, interesanta, agrns, dzeltena,
krsainais, neskaidrs, gar
debesis, sieviete, rts, laiks, vrs, lapa, karavrs, jautjums, televizors,
grmata
69
84. Iverskite
a) Manai draudzenei ir gaii gludi mati. Viai ir zilas acis, mazliet
uzrauts degunti, srti vaigi, plnas lpas. Via ir vidja auguma, tieva
meitene. Par mani via ir mazliet ska. Brvaj laik viai patk last
grmatas, k ar tikties ar veciem draugiem. Vl viai patk ceot, it pai
uz tlnm zemm.
odiai
vertimui
gais - viesus
mazliet - iek tiek
uzrauts - riestas
deguns - nosis
srts - raudonas
vaigs - skruostas
vidjs - vidutinis
tievs - laibas
brvais laiks - laisvalaikis
k ar - taip pat
it pai - ypa
zeme - kratas, alis
b) Mano draugo yra trumpi tamss garbanoti plaukai, rudos, ne

pilkos akys, didel nosis, storokos lpos. Jis aukto gio, auktesnis
u mane, plai pei, stambus ir stiprus vaikinas. Laisvalaikiu mgsta
sportuoti, taip pat filmuoti gamt. Dar mgsta kompiuterinius aidimus,
internet, taiau ne per daug.
odiai
vertimui
trumpas - iss
tamsus - tums
garbanotas - sprogains
rudas - brns
pilkas - pelks
storas - biezs
auktas - gar
petys - plecs
kompiuterinis aidimas - datorsple
stambus - prvs
taiau - tau, tomr
auktas - gar
per daug - prk [daudz]
sportuoti - nodarboties ar sportu
filmuoti - filmt
gamta - daba
dar - vl
85. Apibdinkite save
70
Driniai
86. siirkite, kuo skiriasi i drini struktra ir sand
tarpusavio santykis
a) pusza pusalis, gaizils viesiai mlynas, ledusauksts altas kaip ledas, priekpilns diugus, tumbrns tamsiai rudas
b) baskjains basakojis, mazgadgs maametis, garausains ilgaausis, vieglprtgs lengvabdis, drosirdgs drsus.
c) kurlmms kurias ir nebylus, sarkanbaltsarkans raudona balta
raudona (Latvijos valstybin vliava), dzeltenzasarkans geltona alia
raudona.
87. Patikrinkite, ar teisingi ie teiginiai. Pagrskite juos pavyzdiais
1. Latvi kalbos sudurtiniai bdvardiai yra nepriesagti ir priesagti. Tradicikai jie vadinami sintaksiniais (pirminiais) ir sintaksiniais-morfologiniais (ivestiniais) driniais.
1.1. Nepriesagtj drini antrasis sandas yra morfologikai nepakits,
pvz., .............................................................
1.2. Priesagtj drini antrasis sandas turi priesag -ains arba -gs:
.....................................................................
2. Priesagtojo drinio antrasis sandas gali:
2.1 bti kalboje nevartojamas kaip savarankikas odis, pvz., ...................
2.2. turti prieing reikm nei drinio, pvz., ..........................................
3. Sand reikms poiriu daugelis drini yra determinatyviniai, t. y.
vienas sandas apibria kit. Kopuliatyvini drini, kur abu sandai yra
lygiaveriai, pvz., ..................................................................., esama nedaug.
88. Pakeiskite bdvardius odi junginiais ir atvirkiai
garlaicgs (nuobodus) gar laiks (ilgas laikas)
skrakstains (smulkaus rato) sks raksts (smulkus ratas)
plikgalvains ......................................
abpusjs (abipusis) ..................................
............................... cauri spdt (kiaurai viesti)
prieklaicgs (iankstinis) .............................
luterticgs (liuteronas) ..............................
............................
gzes veida (duj pavidalo)
viendabgs (homogenikas) ...............................
.............................. tuma da (tamsi oda)
71
sidmkite!
Su priesaga -gs absoliuiai daniausias sudurtini bdvardi antrasis sandas yra -veidgs (:veids forma, pavidalas), pvz. adatveidgs adatikas,
lokveidgs lanko formos, lankikas, lankinis, vienveidgs vienaris, vienodas. Kiti danesni sandai yra -gadgs (:gads metai), -izturgs (atsparus),
-laicgs (:laiks laikas), -prtgs (:prts protas), -sirdgs (:sirds irdis), -ticgs
(tikintis).
Daugelis priesagtj drini turi sustabarjusi kilminink (la. enitvei;
r. p. 31) poras, vartojamas be jokio reikms skirtumo, plg.: divkrsains /
divkrsu vks dvispalvis virelis, rssvtrains / rssvtru aizkars skersadry uuolaida, ahveidga / ahveida virsma achmatikas pavirius, trszilbgs / trszilbju vrds triskiemenis odis.
89. Pakeiskite sustabarjusius kilminink us sudurtiniais bdvardiais ir atvirkiai
daudzgadu ............................. pieredze
........................... olveidgs auglis
........................... zigzagveidga taka
etrkju ........................... dzvnieks
............................. ikdienjs rituls
................................... kupolveidgs jumts
segadu .......................... termi
bezprocentu .......................... kredts
90. Sukurkite rainl apie savo aplink, vartodami jums inomus
bdvardius
72
SKAITVARDIS (Skaita vrds / Numerlis)

(Pamata skaita vrdi)
(Krtas skaita vrdi )
0 nulle
1 viens, viena
2 divi, divas
3 trs
4 etri, etras
5 pieci, piecas
6 sei, seas
7 septii, septias
8 astoi, astoas
9 devii, devias
10 desmit (desmits)
11 vienpadsmit
12 divpadsmit
13 trspadsmit
14 etrpadsmit
15 piecpadsmit
16 sepadsmit
17 septipadsmit
18 astopadsmit
19 devipadsmit
20 divdesmit
30 trsdesmit
40 etrdesmit
50 piecdesmit
60 sedesmit
70 septidesmit
80 astodesmit
90 devidesmit
100 simt (simts)
1000 tksto (tkstotis)
106 miljons
109 miljards
1012 triljons
0. nulles
1. pirmais, -
2. otrais, -
3. treais, -
4. ceturtais, -
5. piektais, -
6. sestais, -
7. septtais, -
8. astotais, -
9. devtais, -
10. desmitais, -
11. vienpadsmitais, -
12. divpadsmitais, -
13. trspadsmitais, -
14. etrpadsmitais, -
15. piecpadsmitais, -
16. sepadsmitais, -
17. septipadsmitais, -
18. astopadsmitais, -
19. devipadsmitais, -
20. divdesmitais, -
30. trsdesmitais, -
40. etrdesmitais, -
50. piecdesmitais, -
60. sedesmitais, -
70. septidesmitais, -
80. astodesmitais, -
90. devidesmitais, -
100. simtais, -
1000. tkstoais, - (tkstotais, -)
10 6. miljonais, -
10 9. miljardais, -
10 12. triljonais, -
12 lentel. Skaitvardi linksniavimo apvalga
13 lentel. Skaitvardio trs

linksniavimas
Skaitvardiai
nuo 1 iki 9
3
desmits, simts,
miljons, miljards
tkstotis
nulle
Linksniuojami kaip
I arba IV linksniuots daiktav.
(prts, galva)
Linksniuojamas savaip (r. 13 lentel)
arba nelinksniuojamas visai
I linksniuots daiktav. (prts)
II linksniuots daiktav. su -is (leitis)
V linksniuots daiktav. (lelle)
73
Linksnis Vyrikoji
gimin
N.
trs
.
triju
D.
trim / trijiem
A.
trs
I. (ar)
trim / trijiem
L.
trs / trijos
Moterikoji
gimin
trs / trijas
triju
trim / trijm
trs / trijas
trim / trijm
trs / trijs
sidmkite!
Kelintiniai skaitvardiai rate ymimi taku po arabiko skaitmens, pvz.:

tas notika 1918. gada 18. novembr (sk.: tksto devisimt astopadsmit gada
astopadsmitaj novembr).
Kai kurie skaitvardiai turi paralelias formas: divi simti / divsimt, trs tkstoi / trstksto. Sudurtiniai kiekiniai skaitvardiai nekaitomi.
Nekaitomj skaitvardi baigmenys yra -padsmit*, -desmit*, -simt, -tksto.
91. raykite kiekinius skaitvardius odiais
21 divdesmit viens
45 ...............
352 ................
2339 .........................
115 simt piecpadsmit

1067 .......................
678 ........................
763 .......................
92. Perskaitykite ir iverskite. Derinkite skaitvard su daiktavardiu

Man ir 25 gadi, bet manam dlam ir tikai 1 gads. Mans vrs ir par 5
gadiem vecks nek es. Ms dzvojam pie maniem veckiem 4 istabu
dzvokl. Pc 2 (3, 4) gadiem ms plnojam prcelties uz savu mju.
Mums ir auto. Tas ir 8 gadus vecs. Kad tam bs 10 gadi un ja mums
bs pietiekami naudas, ms to nomainsim pret jaunku.
No manm mjm ldz universittei ar trolejbusu man jbrauc kdas
25-30 mintes. Bet ja es ietu kjm, tad iznktu gandrz (1) stunda. 5
kilometri tas nav joks, kad jsteidzas.
93. Atsakykite klausimus
1.
2.
3.
4.
Cik
Cik
Cik
Cik
tev gadu?
gadu ir tavam tvam un mtei?
gadu tev vl jmcs universitt?
istabu ir tav dzvokl (mj)?
* Taiau nusakant valandas, vartojamas i skaitvardi dgs. vietininkas

(r. p. 75).
74
5.
6.
7.
8.
Pc cik gadiem tu dom precties?

Cik ilgi tev jbrauc (jiet) no mjm (kopmtnes) ldz universittei?
Cik kilometru ir no tavm mjm ldz universittei?
Cik daudz laika tu tr, gatavojoties lekcijm?
94. Iverskite
Cik maks grmata par pilstm?
Divdesmit pieci liti.
Kpc tik drgi? Es par to dotu kdus astopadsmit litus.
Tas nav drgi. Paskatieties: krsaini vki, bet iek daudz krsainu
ilustrciju, reprodukciju. Citur es redzju to prdodam pat par trsdesmit
litiem.
J gan. Bet vai tad js nebtu ar mieru nolaist ldz divdesmit litiem?
Ldz divdesmit gan n, bet par divdesmit diviem es prdotu.
Labi, emu!
Ldzu!
Paldies!
Kalendorinis laikas
Kalbant apie paros laik, dienas, savaites, metus, vartojamas odelis kad
kada, pvz.: Kad tu bsi mjs? Vakar. Rt. Pc nedas. Ap Ziemassvtkiem.
Klausiant kiek valand, vartojama konstrukcija cik (ir) pulkstenis
(paodiui kiek (yra) laikrodis). Atsakymui vartojamas skaitvardio vardininkas: pulkstenis ir viens (divi, divpadsmit).
Klausiant kada, kuri valand, vartojamas odelis cikos, pvz.: cikos tu
bsi mjs? Atsakymui vartojamas skaitvardio dgs. vietininkas: Vienos. Septios. Pusastoos. Desmitos. Vienpadsmitos.
95. Iverskite
a) Ausmi, cikos tev odien skas lekcijas?
Devios no rta.
Un beidzas?
Kaut kad pusvienos vai ap vieniem.
Nu tad cikos tu bsi mjs?
Pc lekcijm es vl aizskrieu pie Annas. Domju, ka pulksten etros
es jau bu mjs. Nu puspiecos tad noteikti. Katram gadjumam piezvani.
b) Sakiet ldzu, cikos atiet autobuss uz Kauu?
75
No rta vai vlk?

Visus, ldzu!
No rta ir pulksten astoos un piecs mints, pc tam tiei divpadsmitos un tad vl trijos pcpusdien.
Paldies!
c) Sakiet, ldzu, cik tagad pulkstenis?
Bez desmit mintm viens.
Ak tu Kungs manjais, liekas, steidzas: rda divas mintes pri
vieniem! Bet vai tad jsjais gadjum neatpaliek?
d) Cikos mums jbt taj pieeman?
Piecos un piecpadsmit mints.
Cikos, cikos?
Vispr pieemana skas pusseos, tau vajag ierasties mazliet
agrk. Starp pieciem un pieciem divdesmit.
96. Ibraukite neteising teigin
Nusakant pirm val., vartojamas skaitvardio viens vns. vardininkas (cik
pulkstenis kiek valand) ir dgs. vietininkas (cikos kada).
Nusakant valandas (cikos kada), vartojamas vis skaitvardi dgs. vietininkas.
Nusakant minutes (cikos kada), vartojamas vis skaitvardi vietininkas.
Nusakant minutes (cikos kada), vartojamas tik skaitvardi nuo 1 iki 9
vietininkas.
97. Pasakykite latvikai, kiek valand (cik ir pulkstenis). Vartokite vairias konstrukcijas
21.53
8.15
12.59
18.00
3.45
7.30
4.23
1.10
11.11
6.05
13.32
10.20
98. Pasakykite latvikai, kuri valand (cikos)

plkst. 21.53, plkst. 8.15, plkst. 12.59, plkst. 18.00, plkst. 3.45, plkst.
7.30, plkst. 4.23, plkst. 1.10; plkst. 11.11; no plkst. 6.05 ldz 13.32;
plkst. tiei 10.20.
76
sidmkite!
Tam tikr kiek reikia ir odiai ducis tuzinas (12), velna ducis velnio
tuzinas (13); seniau vej vartotas kls 30 uv kiekis.
Kelintiniai skaitvardia i
99. raykite kelintinius skaitvardius odiais
a) 66. sedesmit sestais
44. ...............
559. ................
2005. .......................
218. divsimt astopadsmitais

1201. ......................
678. .......................
89. ........................
b) 6. (sestais) oktobris
15. (
) janvris
45. (
) neda
22. (
3. (
1. (
) maijs
) mcbu gads
) grmata
sidmkite!
Nevardiuotinis skaitvardis otrs vartojamas tik reikme kitas, plg.: viens
otrs; viena roka un otra roka.
Mnesiai
janvris
februris
marts
aprlis
maijs
jnijs
Savaits dienos
jlijs
augusts
septembris
oktobris
novembris
decembris
pirmdiena
otrdiena
trediena
ceturtdiena
piektdiena
sestdiena
svtdiena* (siauras !)
100. Iverskite
Klausies, kur odien datums?
odien ir pirmdiena, divdesmit devtais novembris.
* Pirmasis sandas kils i odio svts (platus !) ventas.
77
Bet kur datum skas sesija?

Nkamned, pirmdien, sestaj decembr.
Un beigsies?
Tiei pirms Ziemassvtkiem. Divdesmit treaj datum.
Skaidrs!
101. Ibraukite neteisingus teiginius

1. Sakydami dat, latviai vartoja mnesi pavadinimus arba od datums
data, bet ne diena.
2. klausim kad kada latviai atsako datos vietininku.
3. Ir mnesi pavadinimai, ir odis datums data yra vyrikosios gimins,
todl tos paios gimins yra ir datos skaitvardis. Abiej odi linksnis bna tas
pats.
4. Datos skaitvardis vartojamas ir prie mnesio pavadinim, ir po jo.
5. Datos skaitvardis vartojamas tik prie mnesio pavadinim, ne po jo.
6. Savaits dienos pavadinimas vartojamas vietininku, kai sakoma kada.
7. Savaits dienos pavadinimas vartojamas be galns, kai sakoma kada.
102. Perskaitykite ir iverskite
Es esmu dzimis (dzimusi) 1986. 12. 02. (tksto devisimt astodesmit sest gada divpadsmitaj februr). No 1993. g. (tksto devii simti
devidesmit tre gada) ldz 2005. g. (divtksto piektajam gadam) es
mcjos vidusskol, bet 2005. g. ( divtksto piektaj gad) iestjos universitt. Tagad esmu 2. (otraj) kurs un studju humanitrs zintnes.
103. Perskaitykite latvikai ir iverskite
a) 1561. g. 28. novembris; 1939. g. 1. septembris; 1991. g. 4. maijs.
b) 13. 01. 1905.; 16. 02.1918.; 01. 05. 2004.
104 Iverskite
a) no 1940. g. 16. jnija;
b) tas bija 2000. g. 3. aprl;
c) mcbas turpinsies ldz 2009. g.
d) tur nodzvoju ldz 1956. g. martam.
e) kop 2000. g.
f) no 1991. g. ldz 2011. g.
78
105. Itaisykite skaitvardi raybos klaidas

Es jau 10. gadus dzvoju Kau. Pirmoreiz uz Kauu atbraucu, kad
man bija 13. gadi, un tas bija 1989. gad. Toreiz mani draugi man pardja Kauas vecpilstu, centru, apmekljm uroa galeriju. Kaua man
iepatiks. Bet 1994 gad es iestjos Kauas Medicnas Akadmij. Tur
es mcjos 5 gadus un tad apprecjos, dabju darbu vien no Kauas
poliklnikm. Drz bs pagjis jau 6 gads, kop es tur strdju.
106. Paraykite savo curriculum vitae, atsak iuos klausimus
1.
2.
3.
4.
Kur datum js esat dzimis un kur?

Kad js pabeidzt vidusskolu, kur gad?
Kad js iestjties augstskol?
Cik ilgi turpinsies jsu mcbas, ldz kuram gadam?
79
VARDIS (Vietniekvrds / Pronomens)

14 lentel. vardi klasifikacija*
vardi
skyriai
asmeniniai
sangrinis
savybiniai
parodomieji
klausiamieji
santykiniai
neapibriamieji
Pavyzdiai
Vertimas
es, tu, vi, via, ms, js,

vii, vias
sevis
mans, mana, tavs, tava, savs,
sava, msu, jsu ir kt.
is, , tas, t, ds, da,
tds, tda ir kt.
kas, kur, kura, kds, kda
kas, kur, kura, kds, kda
kas, kur, kura, kds, kda,
cits, cita, das, daa,

kaut kas, kaut kds, kaut kda,
jebkur**, jebkura**, diez kas
ir kt.
apibriamieji pats, pati, viss, visa,
abi, abas,
katrs, katra, ikkatrs**,
ikkatra**, ikviens**,
ikviena**, ir kt.
neigiamieji
nekas**, nekds**, nekda**,
neviens**, neviena**
a, tu, jis, ji, mes, js,

jie, jos
savs
mano, tavo, savo, ms, js
is, i, tas, ta, itoks, itokia,
toks, tokia
kas, kuris, kuri, koks, kokia
kas, kuris, kuri, koks, kokia
kas, kuris, kuri, kakoks
kakokia (vienas, viena),
kitas, kita, kai kuris, kai kuri,
kakas, kakoks, kakokia,
bet kuris, bet kuri, neinia kas
pats, pati, visas, visa, viskas,
abu, abi
kiekvienas, kiekviena
niekas, joks, jokia,
niekas (apie asmenis)
* Latvi kalbos vardi klasifikacija nenusistovjusi. ia remiamasi Dz. Paegls ir G.

Smiltniecs klasifikacijomis. Klasifikacij apvalg r. Paegle 2003, 74.
* * vardiai su jeb-, ik- ne- kiriuojami antrame skiemenyje.
15 lentel. Asmenini vardi linksniavimas
N.
.
D.
A.
I. (ar)
L.
es
manis
man
mani
mani
man
tu
tevis
tev
tevi
tevi
tev
ms
msu
mums
ms
mums
msos
js
jsu
jums
js
jums
jsos
80
vi
via
viam
viu
viu
vi
via
vias
viai
viu
viu
vi
vii
viu
viiem
vius
viiem
vios
vias
viu
vim
vias
vim
vis
16 lentel. Parodomj vardi is, , tas, t linksniavimas
N.
.
D.
A.
I. (ar)
L.
is
/
im
o
o
aj /
ai /
in
s / s
ai
o
o
aj /
ai /
in
ie
o
iem
os
iem
ajos /
ais /
ins
s
o
m
s
m
ajs /
ais /
ins
tas
t
tam
to
to
taj /
tai /
tan
t
ts
tai
to
to
taj /
tai /
tan
tie
to
tiem
tos
tiem
tajos /
tais /
tans
ts
to
tm
ts
tm
tajs /
tais /
tans
17 lentel. vardi sevis, pats, pati ir kur, kura linksniavimas
N.
.
D.
A.
I. (ar)
L.
sevis
sev
sevi
sevi
sev
pats
paa
paam
pau
pau
pa
pati
paas
paai
pau
pau
pa
pai
pau
paiem
paus
paiem
paos
paas
pau
pam
paas
pam
pas
kur
kura
kuram
kuru
kuru
kur
kura
kuras
kurai
kuru
kuru
kur
kuri
kuru
kuriem
kurus
kuriem
kuros
kuras
kuru
kurm
kuras
kurm
kurs
sidmkite!
Visi vardiai, iskyrus es, tu, ms, js, sevis ir kas, nekas, kaitomi giminmis.
Naudininkai tev tau, sev sau tariami atitinkamai [teu], [seu].
Savybiniai vardiai mans, mana, tavs, tava, savs, sava linksniuojami ir derinami su paymimuoju odiu, pvz.: mani mati mano plaukai, tavas rokas
tavo rankos / rankas, savu mti savo motin (r. 20 pratim p. 24).
vardiai msu, jsu, visu vartojami kaip ir lietuvi kalboje.
107. Ilinksniuokite
mans brlis, tavs darbs, sava mja, mana zeme
108. Iverskite
a) 1. Vai tu uzrakstji vstuli savam draugam? 2. Vakar es biju saticis
tavu tvu. 3. Paem krslu no manas istabas. 4. Tav som gu kais.
5. Cik gadu taviem brniem? 6. Savu naudu vi no rokm neizlai.
81
7. Svtkos es brauku pie saviem veckiem. 8. Manai mtei drz bs 80

gadu. 9. Mans mjs tdu puu gan nav. 10. Mani draugi ar msu dlu
devs uz rzemm sev darbu meklt.
b) mano darbui ............
ms darbui ............
tavo akyse .............

js akyse .............
savo diaugsmus ..............

vis diaugsmus ...............
mano draug .............

ms draug .............
c) Sveiks! Kas jauns?

Nu nekas pas. Viss pa vecam.
K iet brniem? Strd vai mcs?
K nu kur. Veckais jau strd, bet jaunkais vl mcs.
K tavam tvam veselba? Dzirdju, ka vi smagi slimoja.
Vi nomira. Pirms diviem mneiem...
Ak tu Dies! Atvaino, es nezinju. Neviens no mums to nezinja.
Tas nekas. Ar tdm lietm neviens tau neliels...
Nu j. Ne jau par to lielanos runa. Mana visdzik ldzjtba!
Paldies!
Un k sievai?
Sieva devs uz rzemm. Mazliet piestrdt.
Nu lk! Un tu vl saki, ka nekas jauns!
109. Paaikinkite, kuo skiriasi vardi nekas ir neviens, neviena
reikms?
110. Iverskite
a) es neko tdu neredzju un nedzirdju ..................
nevienam nav zinms ....................
kpc man neviens neko nesakt? ............................
vai tas ir viss, vai vl kaut kas ir? .............................
b) ........................... a nieko nenoriu inoti
.......................... tik tu niekam to nesakyk
.......................... niekas nieko ir nesuinos
..................... visi visk ino
c) par ko tad vii tur run? vai par mums? ...........................
td laik labk sdt mjs ..........................
pc kdiem trim gadiem viss bs citdi .......................
82
vai tas ir viss? visu to es jau sen zinju ..........................

par ko js te diskutjat? par to pau ..........................
paldies! nav par ko! .......................
ms pai ar t domjm ..........................
111. Sugalvokite sakini su iais junginiais
no
manis
tevis
via
mums
jums
viiem
pie
manis
tevis
via
mums
jums
viiem
ldz
manim*
tevim*
viam
mums
jums
viiem
ar
mani
tevi
viu
mums
jums
viiem
112. Iverskite
Kas tas ir? ...........
Kas to zina? .............
Vai t ir t jaun grmata? ....................
Kur tas notika? ...............
Kur no viiem to prot? .................
Man tas nav skaidrs .................
Kura no jums divm ir latviete Rta vai Laima? ....................
...................................................
Katrai galvai sava cepure ........................
Katru dienu vi ceas plkst. 8 .......................
Katrs cilvks to gribtu .............................
Vai tas ir viss? ......................
... latvi kalboje nra negiminini form, atitinkani lietuvi tai, itai;
vietoje j latviai vartoja vyrikosios gimins vard tas (jei objekto pavadinimas
yra moterikosios gimins, vartojamas vardis t)?
... vardis katrs, katra reikia kiekvienas, kiekviena, o viss reikia visas ir
viskas?
* Senoji datyvo (ir instrumentalio) galn, vatojama su iuo prielinksniu.
Toki galn su iuo prielinksniu turi ir vardis sevis, plg.: ldz sevim.
83
113. Sugalvokite sakini su iomis frazmis

katr zi btinai, tbt
katram gadjumam dl visa ko; dl viso pikto
uz katra soa kiekviename ingsnyje; kas ingsnis
td gadjum tokiu atveju
aj gadjum iuo atveju
jebkur gadjum bet kuriuo atveju
nekd gadjum jokiu bdu
kd veid kokiu bdu
sav m savo gyvenime
visu mu vis gyvenim
tavu brnumu! tai bent stebuklas!
114. Iverskite
odien ..............
oned ............
ogad ..............
toreiz ...............
..........
..........
..........
..........
ko tu saki? ......................
kam tu to raksti? ..............
ryt
vakar
mnes
kasdien
.................... ar tu tai man sakai?

....................... su kuo jie kalba?
sidmkite!
vardis das, daa reikia kai kuris, kai kuri, dai, daas keli, kelios, keletas, pvz. dai cilvki kai kurie mons, daas piezmes kelios pastabos, keletas
pastab. O bdvardis danas, dana latvikai yra bies, biea, danai biei.
115. Iverskite
Kai kurie studentai moka net po tris usienio kalbas. Kai kurios i t
kalb yra egzotikos.
Kelet semestr (Kelis semestrus) a mokiausi Latvijos universitete.
Pas mus danai studijuoja kelios students i Latvijos.
odiai
vertimui
moka - prot
net - pat
usienio kalba - svevaloda
egzotikas - eksotisks
studijuoti - studt
i - no
84
sidmkite!
vardis kds, kda gali reikti: 1. koks, kokia (klausiamoji arba santykin
reikm), pvz.: kds r laiks? koks lauke oras?; kds jautjums, tda ar atbilde koks klausimas, toks ir atsakymas; 2. kas nors, kakas, kuris, vienas
(neapibriamoji reikm), pvz.: vai ir kds mjs? ar yra kas (nors) namie?;
aizdod man to uz kdu laiku paskolink man tai kuriam laikui; kd dien
atnca paziojums vien dien atjo praneimas.
116. K reikia?
a) ne par kdu naudu ..................
neparko .............
pajaut kdam citam .....................
tur kds jaut pc tevis ....................
reiz dzvojis kds nabaga cilvks .........................
kd avz esmu to lasjis ............................
b) dakrt, dareiz, k nu kuro reizi, kdreiz, oreiz
odiai
vertimui
nauda - pinigai
jautt - klausti, teirautis
avze - laikratis
reize - kartas, sykis

k - kaip
85
VEIKSMAODIS (Darbbas vrds / Verbs)

18 lentel. Supletyviniai veiksmaodiai bt, iet, dot
Asmuo
Esamasis laikas
Btasis laikas
Bsimasis laikas
es
tu
vi,
via,
vii,
vias
ms
esmu, eju, dodu

esi, ej, dod
biju, gju, devu

biji, gji, devi
bu, ieu, dou

bsi, iesi, dosi
ir, iet, dod
bija, gja, deva
esam, ejam, dodam bijm, gjm, devm
bsim, iesim, dosim
js
esat, ejat, dodat
bsit, iesit, dosit /

bsiet, iesiet, dosiet
bs, ies, dos
bijt, gjt, devt
Liepiamoji
nuosaka
esi, ej, dod

lai ir, lai iet, lai dod
esam, ejam, dodam /
bsim, iesim, dosim
esiet, ejiet, dodiet
19 lentel. Veiksmaodio bt neigiamosios formos

Asmuo
es
tu
vi,
via,
vii,
vias
ms
js
Esamasis laikas
Btasis laikas
Bsimasis laikas
Liepiamoji
nuosaka
neesmu
neesi,
nebiju
nebiji
nebu
nebsi
neesi
nav / nava
nebija
nebs
lai nav(a)
neesam
neesat
nebijm
nebijt
nebsim
nebsit / nebsiet
neesam / nebsim
neesiet
sidmkite!
Formose neesmu, neesam, neesat tariamas vienas ilgas platus [nsmu].
Formoje neesi tariamas siauras ilgas .
Forma nav tariama [nu]. Ilgesn forma nava pasitaiko tik nekamojoje
kalboje ir liaudies dain tekstuose.
Ar tiesa, kad...
...veiksmaodi 3 asmuo nei lietuvi, nei latvi kalboje neturi skaiiaus
kategorijos?
...liepiamosios nuosakos tik dgs. 2 asmuo turi atskir form, darom i
esamojo laiko vns. 2 asmens kamieno?
86
... visos kitos liepiamosios nuosakos formos paimtos i tiesiogins nuosakos esamojo ar bsimojo laiko?
117. Iverskite
a) 1. Kas tur bija karnevl? 2. Js neesat bri. 3. Ms bijm draugi. 4. Man nav laika. 5. Kur vi iet? 6. Bet kur tu gji vakar vakar? 7.
Vai tev nav kauna? 8. Es ieu pie direktora, vai tu iesi ldz? 9. Vai bsi
ovakar mjs? 10. Bu noteikti! 11. Vi nav skolns, bet students.
b) 1. Esi tik laipns, aizdod man savus lekciju konspektus! 2. Esiet
cilvki palojiet to nabagu! 3. Dodiet tikai urp savus dokumentus!
4. Neesi tds prliecints var jau viss gadties! 5. Ejiet tikai savu ceu!
6. Jau vls, labk iesim mjs. 7. Lai vii dod goda vrdu, ka savus
pardus vii atdos. 8. Nebsim mui, ko?
odiai
vertimui
kauns - gda
ldz - kartu, drauge
noteikti - tikrai
laipns - malonus
aizdot - paskolinti
palot - pasigailti
nabags - vargas
urp - ionai
tds - toks
prliecints - sitikins
var - gali
gadties - pasitaikyti
gods - garb
pards - skola
20 lentel. Asmenuots ir asmen galns

Asmenuot,
pagrindins
formos
Asmuo
Tiesiogin nuosaka
Esamasis
laikas
Btasis
laikas
Bsimasis
laikas
Liepiamoji
nuosaka
Tariamoji
nuosaka
I
pirk-t
prk-u
pirk-u
es
tu
vi...
ms
js
-u
-, (-i)
-am
-at
-u
-i
-a
-m
-t
pirku
pirksi
pirks
pirksim
pirksit/pirksiet
prc
lai prk
pirksim
prciet
pirktu
pirktu
pirktu
pirktu
pirktu
II
ceo-t
ceo-ju
ceo-ju
es
tu
vi...
ms
js
-ju
-jam
-jat
-ju
-ji
-ja
-jm
-jt
-u
-si
-s
-sim
-sit/-siet
ceo
lai ceo
ceosim
ceojiet
ceotu
ceotu
ceotu
ceotu
ceotu
III
dar-t
dar-u
dar-ju
es
tu
vi...
ms
js
-u
-i
-a, (-)
-m, (-am)
-t, (-at)
-ju
-ji
-ja
-jm
-jt
daru
darsi
dars
darsim
darsit/darsiet
dari
lai dara
darsim
dariet
dartu
dartu
dartu
dartu
dartu
87
I asmenuot
118. Kodl I asmenuots veiksmaodio esamojo laiko 3 asmuo
niekada neturi galns? Kuri lietuvi veiksmaodi asmenuot
atitinka i asmenuot, kuriuos kamienus? Palyginkite
atnesu, atnes, atnes, atnesam, atnesat
izdzeru, izdzer, izdzer, izdzeram, izdzerat
pazstu, pazsti, pazst, pazstam, pazstat
cepu, cep, cep, cepam, cepat
grauu, grauz, grau, grauam, grauat
snauu, snaud, snau, snauam, snauat
aizvedu, aizved, aizved, aizvedam, aizvedat
119. Remdamiesi pavyzdiais, suformuluokite taisykl, kada esamojo laiko vienaskaitos 2 asmuo turi galn (-i) (nurodyta bendratis, esamojo laiko vns. 1 ir 2 asmuo, btojo laiko vns. 1 asmuo)
a) tapt, topu, topi, tapu
rakt, roku, roc, raku
sist, situ, sit, sita
prast, protu, proti, pratu
just, jtu, jti, jutu
vest, vedu, ved, vedu
rast, rodu, rodi, radu
krist, krtu, krti, kritu
zust, zdu, zdi, zudu
b) klst, klstu, klsti, kldu

pazt, pazstu, pazsti, pazinu
salt, salstu, salsti, salu
kt, kstu, ksti, kuvu
dzimt, dzimstu, dzimsti, dzimu
snaust, snauu, snaud, snaudu
sarkt, sarkstu, sarksti , sarku
nogurt, nogurstu, nogursti, noguru
120. Atsivelgdami priebalsi k/c ir g/dz kait, paraykite i

veiksmaodi esamojo laiko vienaskaitos 2 asmen (skliausteliuose
nurodyta bendratis)
augu, audz, aug, augam, augat (augt)
nku, nc , nk, nkam, nkat (nkt eiti artyn)
velku, ......, velk, velkam, velkat (vilkt traukti)
lieku, ......., liek, liekam, liekat (likt dti)
sku, ......, sk, skam, skat (skt pradti)
bgu, ......, bg, bgam, bgat (bgt)
miegu, ......, mieg, miegam, miegat (migt)
prku, ......, prk, prkam, prkat (pirkt)
88
121. Paaikinkite, kodl i veiksmaodi esamojo laiko vienaskaitos 2 asmuo turi kitok baigmen. Koks to baigmens ryys su kitomis pagrindinmis formomis? Su atitinkamais lietuvikais veiksmaodiais? (Skliausteliuose nurodyta bendratis ir btojo laiko forma)
svieu, svied, svie (sviest, sviedu)
lauu, lauz, lau (lauzt, lauzu)
kpju, kp, kpj (kpt, kpu)
slpju, slp, slpj (slpt, slpu)
grieu, griez, grie (griezt, griezu)
dzeu, dzel, dze (dzelt, dzlu)
gru, grd, gr (grst, grdu)
stumju, stum, stumj (stumt, stmu)
auu, aud, au (aust, audu)
snauu, snaud, snau (snaust, snaudu)
122. Atskirkite, kur esamojo, kur btojo laiko formos. Kokie yra
lietuviki fonetiniai i galni atitikmenys?
audm auam
bg bga
kpjam kpm
augt augat
dzerat dzrt
d da
atnest atnesat
prkam pirkm
skm skam
stj stja
pu ptu
sniga snieg
vedm vedam
braucam braucm
clt ceat
grd grdi
uj uva
protam pratm
123. Pabraukite, veiksmaodius, kuri bsimasis laikas daromas

ne i bendraties, o i btojo laiko kamieno. Suformuluokite taisykl,
kada tai daroma. Kuo ios bsimojo laiko formos skiriasi nuo prastini? (Nurodyta bendratis, btojo ir bsimojo laiko vns. 1 asmuo)
skriet, skrju, skrieu
rimt, rimu, rimu
prast, pratu, pratu
skt, sku, sku
silt, silu, silu
just, jutu, jutu
griezt, griezu, griezu
aizmirst, aizmirsu, aizmirsu
braukt, braucu, brauku
klst, kldu, kldu

atrast, atradu, atradu
pst, ptu, ptu
krt, krju, kru
jt, jju, ju
gzt, gzu, gzu
aust, audu, audu
sist, situ, situ
cirst, cirtu, cirtu
89
124. Turdami bsimojo laiko form, nustatykite bendrat (jei

reikia, per btojo laiko form)
beigs beigt
lauzsi lauzu, lauzt
sajutsiet .............
glbsi .......
its .........
laidsim .............
prvrts .............
plss ..............
drzu ............
nessi ............

kt tapti
kliti aizerties
braukt vaiuoti
braukti svtrot
griezt pjauti, kirpti; sukti

grti urbt; griezt
klst bastytis
klysti kdties
segt dengti
segti pogt
lkt okti aukt, tol

lkti skriet, lidot
II asmenuot
125. Paraykite i priesag lietuvikuosius fonetinius atitikmenis
-t, -t, -t, -ot
126. Paraykite i veiksmaodi esamojo laiko vns. 2 asmen
uzzmt uzzm
pasoot pasoo
izdzvot ......
padomt ........
apmeklt ........
necient ......
nomazgt .......
nosplt ........
uzsmt ........
pajautt .........
127. Iverskite latvi kalb

a) kalbsiu, kalbs (runt) .......................,
dirbsi, dirbs (strdt) ..........................,
ingsniuosiu, ingsniuos (soot) ....................,
plepsime, pleps (ppt)...........................,
90
vertinsi, vertins (novrtt) .......................,

taisysite, taisys (labot) ......................,
b) A nesuprantu, k jis kalba (runt) ...........................
Ar js rkote (smt) ......................?
Kur tu ingsniuoji (soot) .......................?
Vasar jis gyveno (dzvot) prie jros ...........................
128. Atsivelgdami tai, kad lietuvi tarptautini veiksmaodi
priesag -uoti atitinka latvi -t, upildykite tuias vietas
eksponuoti
..........
..........
..........
...........
politizuoti
dozuoti
..........
likviduoti
remontuoti
..........
..........
ekspont
intrit
ilustrt
studt
kopt
...........
......
muzict
.........
.........
redit
aitt
komponuoti
tonuoti
programuoti
individualizuoti
............
............
............
............
realizuoti
fiksuoti
kompromituoti
...........
...........
..........
...........
..............
ironizt
materializt
dirit
inicit
...........
..........
.............
inficties

soot ingsniuoti
uoliuoti lkot
dejot okti ok
dejuoti vaimant
vairot dauginti
vairuoti vadt ( auto un tml.)
III asmenuot
129. Paaikinkite, kodl vieni veiksmaodiai 3 asmenyje turi
galn, kiti ne. Sudarykite i veiksmaodi daugiskaitos 1 ir 2
asmens formas
raksta rakstm, rakstt
peld peldam, peldat
tur ...............
dara ...............
darina ...............
vrdzina ...............
s ............
dzied ............
lasa ............
audzina ...............
91
cildina ...............
raud ...............
redz ...............
mca .............
ststa .............
saka ..............
130. Koks i veiksmaodi gramatinis esamojo laiko kamienas?

Atstatykite formas lietuvi kalb. Teising atsakym pabraukite
su sdiu
sdi sdi
s sdia
a kamienas
ia kamienas
kamienas
mlu ......
mli ......
ml ....
a kamienas
ia kamienas
kamienas
guu ......
guli .....
guam .....
a kamienas
ia kamienas
kamienas
daru ......
dara .....
darm .....
a kamienas
ia kamienas
kamienas
131. Kuris i i atsakym teisingas? Neteising ibraukite

Senasis latvi veiksmaodio i kamienas perjo :
a) ia kamien
b) kamien
132. Paaikinkite, kodl vieni veiksmaodiai esamojo laiko vns.
2 asmenyje turi kitok kamiengal, kiti ne.
raudt: raudu
raudi
raud
gult: guu
guli
gu
audzint:
spdt: spdu
spdi
spd
rakstt: rakstu
raksti
raksta
sdt:
audzinu
audzini
audzina
su
sdi
s
133. Neteisingus komentarus ibraukite

Kitok kamiengal vns. 2 asmenyje turi
a) a-kamieniai veiksmaodiai, atitinkantys lietuvi gieda, rauda;
b) ia-kamieniai veiksmaodiai, atitinkantys lietuvi audia, snaudia;
c) ia-kamieniai veiksmaodiai, atinkantys lietuvi i kamien: sdi, turi;
d) -kamieniai veiksmaodiai, atitinkantys lietuvi o kamien: rao, moko.
92
134. Palyginkite III ir I asmenuots esamuosius laikus. Kuo jie

panas ir kuo skiriasi?
gult:
guu guam
guli guat
gu
skt: sku skam

sc skat
sk
stvt: stvu stvam

stvi stvat
stv
vilkt: velku velkam

velc velkat
velk
kurint: kurinu kurinm

kurini kurint
kurina
mest: metu metam

met metat
met
sdt: su sam
sdi sat
s
lgt: ldzu ldzam

ldz ldzat
ldz
dart:
prast: protu protam

proti protat
prot
daru darm
dari dart
dara
135. Neteisingus komentarus ibraukite

1.
a)
b)
2.
a)
b)
c)
d)
Esamojo laiko treiajame asmenyje

abiej asmenuoi veiksmaodiai niekada neturi galns;
III asmenuots veiksmaodiai su bendratimis -t ir -int turi galn.
Esamojo laiko vns. antrajame asmenyje
III asmenuots veiksmaodiai visada turi galn;
I asmenuots veiksmaodiai niekada neturi galns;
I asmenuots veiksmaodiai tam tikrais atvejais turi galn;
III asmenuots veiksmaodiai tik tam tikrais atvejais turi galn.
BENDRIEJI PRATIMAI
136. Sudarykite i veiksmaodi esamojo laiko vns. 2 asmens
form, atsivelgdami priebalsi kait (skliausteliuose nurodyta bendratis)
velku velc (vilkt)
gr grd (grst)
gu ..... (gult)
p ..... (pst)
93
nk ....... (nkt)
sku ....... (skt)
kpju ....... (kpt)
lauam ....... (lauzt)

s ....... (sdt)
aug ....... (augt)
137. Pagal 3 asmens form sudarykite to paties laiko daugiskaitos

1 ir 2 asmens formas. Kreipkite dmes galns buvim ar nebuvim
nk nkam, nkat
nca ncm, nct
aug ............
auga ............
gu ............
au ............
soo ............
raksta ............
kpj ............
kpa ............
dzied ............
dziedja ............
raksta ............
tur ............
turja ............
rakstja ...............
strd ...............
dara ...............
run ...............
runja ...............
darja ...............
balso ...............
pt ...............
ptja ...............
klus ...............
ved ...............
peld ...............
gja ...............
zm ...............
krso ...............
138. Paraykite 3 asmens form. Paaikinkite ry tarp 3 asm.

galns ir dgs. form galni
rakstjm ......
rakstt ......
augat ......
augm ......
strdjm ......
krsojam ......
drukjam ......
drukjm ......
rbjat ......
rbt ......
runjam ......
runjm ......
139. Nustatykite, kurio laiko ir asmens yra i veiksmaodi formos (skliausteliuose nurodyta bendratis)
audz, aug, augm (augt), saku (sact), sdsim (sdt), vari (vart), dari
(dart), bga (bgt), runs (runt), lidojm (lidot), lasm, lasa, lassiet (last),
rakstja (rakstt), spl (splt), mca (mct), mk (mct), turi (turt), dzied,
dziedjt (dziedt), kluss (klust), raksim (rakt), devm (dot)
94
140. Kai kurie teiginiai klaidingi. Ibraukite juos ir motyvuokite

savo pasirinkim
1. Visi veiksmaodiai btojo laiko dgs. 1 ir 2 asmenyje turi ilgas galnes
-m, -t.
2. Latvi kalboje btasis laikas neturi kamieno, kaip lietuvi mat, sak.
3. Treiasis asmuo btajame laike turi galn -a, o sangrin forma -s.
4. Esamajame laike vis III asmenuots veiksmaodi dgs. galns yra
ilgos (-m, -t), o 3 asmuo visada turi galn (-a).
5. Latvi kalboje nra i-kamieni veiksmaodi.
6. I ir II asmenuots esamojo laiko 3 asmuo niekada neturi galns, todl
sangrin jo forma turi trump galn (-as, -jas).
7. II asmenuots nesangrin vns. 2 asmens forma sutampa su 3 asmeniu,
ir reikm lemia kontekstas.
8. Vis asmenuoi bsimojo laiko forma daroma i bendraties kamieno.
Sangriniai veiksmaodiai
21 lentel. Sangrini veiksmaodi galns
Asmuo
Esamasis
laikas
Btasis
laikas
Bsimasis
laikas
Tariamoji
nuosaka
es
tu
vi...
ms
js
-os
-ies
-as, -s
-amies, -mies
-aties, -ties
-os
-ies
-s
-mies
-ties
-os
-sies
-sies
-simies
-sities/-sieties
-tos
-tos
-tos
-tos
-tos
141. raykite reikiam sangrin 3 asmens galn as arba s

priklausomai nuo to, ar nesangrin forma neturi galns, ar turi
j. Iverskite form reikmes
liek liekas
lika liks
em .......
ma ......
deva .....
dod .....
sk ......
ska ......
run ......
runja ......
splja ......
spl ......
klausa ......
klausja ......
maina ......
krto ......
nca ......
stja ......
stj ......
peldja ......
95
grib ......
gribja ......
ml ......
peld ......
atrada ......
rod ......
142. Sudarykite i veiksmaodi esamojo laiko daugiskaitos 1

ir 2 asmens paprastsias ir sangrines formas
uzvest uzvedam, uzvedamies, uzvedat, uzvedaties
pardt pardm, pardmies, pardt, pardties
sapt sapin........................................
smiet smej...........................................
raudzt raug........................................
lgt ldz............................................
mazgt ............................................
satikt satiek..........................................
vizint vizin........................................
prliecint prliecin...................................
143. Sudarykite i veiksmaodi btojo laiko daugiskaitos 1 ir
2 asmens paprastsias ir sangrines formas
uzvest uzvedm, uzvedmies, uzvedt, uzvedties
pardt pardjm, pardjmies, pardjt, pardjties
sapt sapin........................................
smiet smj...........................................
raudzt raudz........................................
lgt ldz............................................
mazgt ............................................
satikt satik..........................................
vizint vizin........................................
prliecint prliecin...................................
144. Paraykite i veiksmaodi esamojo laiko 3 asmens paprastj ir sangrin form
mazgt mazg, mazgjas
labot labo, labojas
pastaigt ..............
splt ..............
realizt ...............
fotograft ................
runt ...............
bruot ...............
atbrvot ..............
aktualizt .................
96
145. Nustatykite, kurio laiko (esamojo ar btojo) yra ios

sangrins 3 asmens formos. Paraykite nesangrin to veiksmaodio form
veidojs veidoja
izvietojas izvieto
bojjas ......
apstjas ..........
runjs ..........
krtojs .........
146. Nustatykite, kurio laiko yra ios sangrins formos. Iverskite j reikmes
darbojs, darbojas, runjmies, runjamies, atrodas, atradties,
mazgjamies, mazgjs, mazgjas, norinmies, norinjmies, kustas,
kustjs, smjs, smejas, skats, skatjs, tuvojs, tuvojas, dusmojaties,
pastaigjmies, pastaigjas, saukstas, saukstjs, mljs, iepazstas,
iepazins, vljs, sdzas, dars, ldzs, ldzas, devs
147. Iverskite
a) vaidensiuos, vaidensis (spokoties) ........................,
prausims, prausis (mazgties) .......................,
tvarkysims, tvarkysis (krtoties) .......................,
juoksits, juoksis (smieties) .......................,
kalbsies, kalbsis (runties) .........................
b) 1. Kpc via visu laiku smjs? 2. Katru vakaru ms pastaigjamies
pa parku. 3. Cikos skas koncerts? 4. Vin sdzas par galvasspm.
5. Sportisti nomazgjs du. 6. Par ko tad vii sav starp saukstjs?
7. Ms tagad atrodamies pilstas pa centr.
148. Atstatykite nesangrin 3 asmens form. Isiverskite jos
reikm
precjs precja
precas prec
tirgojas .....
tirgojs .......
stjs ......
stjas .....
glabjas ........
glabjs ........
pulcjs ........
pulcjas ........
mcs ......
mcjs ........
stiepjas .......
stieps ........
mazgjas .......
mazgjs .........
glbs ........
glbjas .......
sarakstjs ......
saraksts ......
97
149. I paprastosios veiksmaodio daugiskaitos formos padarykite sangrin. Iverskite abiej form reikmes
saucm saucmies
saucam saucamies
sauct saucties
krsojam ...........
paceam ..........
atradt .............
peldam .........
skatjm .........
saprotat ..........
devm ..........
paclm ...........
dodat .........
150. Sudarykite i veiksmaodi bsimojo laiko vienaskaitos

1 asmen
likties likos
runties runos
aubties .........
dusmoties .........
sazinties ..........
rakties ..........
svrstties ..........
apmierinties ...........
dauzties ............
lgties .............
151. Sudarykite i veiksmaodi bsimojo laiko vienaskaitos

2 ir 3 asmen (abiej forma vienoda)
skties sksies
runties runsies
mazgties .........
atkpties .........
mcties .........
skatties ..........
peldties ..........
sargties ..........
152. Iverskite
1. Jei tu maudysies (peldties), tai jie irgi maudysis. 2. Kada tu
diaugsies (priecties), inok, ji taip pat diaugsis.
153. Sudarykite i veiksmaodi bsimojo laiko daugiskaitos
1 ir 2 asmens paprastsias ir sangrines formas
uzvest uzvedsim, uzvedsimies, uzvedsi(e)t, uzvedsi(e)ties
pardt pardsim, pardsimies, pardsi(e)t, pardsi(e)ties
sapt ............................................................................
smiet ............................................................................
98
raudzt ...............................................................................
lgt ....................................................................................
mazgt ................................................................................
satikt ...................................................................................
vizint .................................................................................
prliecint ............................................................................
Liepiamoji nuosaka
154. Sudarykite liepiamosios nuosakos vns. ir dgs. 2 asmens formas
(skaitmenys rodo asmenuot)
a) augt audz, audziet
krist krti, krtiet
pst ............
dart ..............
strdt ...............
runt .............
gult ............
sniegt ............
urbt .............
vest ..............
skt ..........
kpt ..........
lkt ...........
nesmt .............
b) darboties darbojies, darbojieties

runties runjies, runjieties
mazgties 2.................
rinties 3................
nesmieties ................
skatties 3..............
nedusmoties 2...............
pastaigties 2 ...............
iepazties 1.................
sdzties 3 .................
lgties .................
emties ...............
155. Iverskite
a) lipkite ( kpt) ..........., auskite ............, pradkite (skt) .........,
nepirkite ............., ateikite (atnkt) .............., itraukite (izvilkt) ...........,
mikite (migt) ............, stumkite (grst) ............
b) 1. Dari, ko dardams, apdom galu! 2. Ja visi run, tad run ar
tu! 3. Ej nu ej tas nevar bt! 4. Esi cilvks, aizdod man kaut cik naudas! 5. Pt, vjii, dzen laiviu, aizdzen mani Kurzem! 6. Ejiet tikai
savu ceu! 7. Sakiet, ldzu, kur te ir direktora kabinets? 8. Esi tik laipns, pasaki, cik tagad pulkstenis? 9. Izmanto visas iespjas! 10. Turi muti!
c) 1. Paskaties, cik skaisti! 2. Paklaussimies mziku! 3. Izpeldjieties
jr un tad pastaigsimies pa pludmali! 4. Apsdieties, ldzu! 5. Lai
vi sakrtojas!
99
d) 1. Bkim pastami! 2. Duok rank! 3. Duokit rank! 4. Gal eikim

namo, k? 5. Tegu miega (gult)! 6. Tegu sdi (sdt)! 7. Tegu lieka
(palikt)! 8. Imk, imk (emt)! 9. Ateik (atnkt) rytoj pas mane! 10. Stokim
(stties) eil!
e) 1. Leiskims (doties) kelion! 2. Laikykis (turties 3) stipriai! 3.
Apsistok (apmesties) pas mane! 4. Tegu jie barasi (strdties 3) palik
(likt) juos ramybje! 5. Nesibarkit!
Reikiamybs nuosaka
22 lentel. Reikiamybs nuosakos asmenavimas (daryba: priedlis j+esamojo laiko 3
asmuo; iskyrus veiksmaod bt)
Bendratis
bt
iet
dot
pirkt
ceot
dart
Esamasis
laikas
(ir)
(ir)
(ir)
(ir)
(ir)
(ir)
jbt
jiet
jdod
jprk
jceo
jdara
Btasis
laikas
bija
bija
bija
bija
bija
bija
jbt
jiet
jdod
jprk
jceo
jdara
Bsimasis
laikas
bs
bs
bs
bs
bs
bs
jbt
jiet
jdod
jprk
jceo
jdara
Tariamoji reikiamyb
papratasis
esamasis
btu
btu
btu
btu
btu
btu
jbt
jiet
jdod
jprk
jceo
jdara
sudtinis
esamasis
btu
btu
btu
btu
btu
btu
bijis
bijis
bijis
bijis
bijis
bijis
jbt
jiet
jdod
jprk
jceo
jdara
156. Sudarykite reikiamybs nuosakos esamojo laiko formas

pazt ........., skt ......., nkt ......., palikt ........, nest ......., runt
.........., splt .........., braukt ............, rakstt ..........., mazgt ..........
157. Iverskite
a) 1. Mums ir japrunjas. 2. Bs jskats. 3. Man bija jpards
priekniekam. 4. Viam jiestjas kd augstskol. 5. Nkoned manai
mtei bs jklauss mani pa radio.
b) 1. Tvai (vecki) turs susisiekti (sazinties 3) su seneliais (vecvecki) kaime (lauki). 2. Kada a turiu pasirodyti? 3. Kelint (cikos) reiks
keltis (celties)? 4. Argi (Vai tad) tau nereikjo mokytis? 5. Rytoj a turiu
susitikti su savo diplominio darbo (diplomdarbs) vadovu.
100
DALYVIS (Divdabis / Particips)

23 lentel. Dalyvi klasifikacija (nurodoma gimin ir sangrins formos)
Kaitomieji
Veikiamieji
Neveikiamieji
Esamasis
laikas
Btasis
laikas
Btasis
laikas
-os, -oa
-is, -usi,
-ams (-ms),
-ies, -usies -ama (-ma)
-ts, -ta
Esamasis laikas
Btasis laikas
Bendratis
Esamasis
laikas
-dams,
-dama,
-damies,
-dams
Pamatin veiksmaodio forma
Esamasis laikas
Nekaitomieji
I dalies
kaitomieji
Bendratis
-ot,
-oties
-am (-m),
-amies (-mies)
Esamasis
laikas
Esamasis laikas
Kaitomieji dalyviai
Veikiamieji dalyviai
Esamasis laikas
Esamojo laiko veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip bdvardiai. Vartojamos ir vardiuotins formos, plg. ejoais, ejo einantysis, einanioji.
I i dalyvi daromi prieveiksmiai, pvz. radoi krybikai, prliecinoi
tikinamai.
Trumpj form, toki kaip lietuvi eins, ein, is laikas neturi.
158. Sudarykite abiej gimini dalyvius (skaitmenys rodo asmenuot)

a) saka .........
lemj ...........
brauc ..........
esi .........
run ...........
kliedz .......
mazg ...........
raksta .........
soo .............
b) brdint 3 ..........
ncint 3..........
vadt 3...........
slimot 2 .........
peldt 3 .........
augt ...........
gult 3 ..........
zvant 3 ..........
tapt ...........
101
159. Iverskite
a) krintantys lapai .........................
................... dreboa balss
tekantis vanduo ........................... ................... ziedoas pues
ydintis laukas .....................
..................... spdos mness
mylinti motina ......................
..................... plaukstos koks
giedantis pauktis ................
.................. mokoa garlaicba
b) 1. Man bija tik nomcos darbs, ka gandrz nevarju sagaidt, kad
atnks ts brvdienas. 2. Tas viss skan diezgan prliecinoi. 3. Es tomr
nevaru piekrist tdai izaicinoai rcbai. 4. Gaismu pagrab via iedega
ar drebom rokm. 5. Kpc vi tik prmetoi man skats?
160. Ilinksniuokite junginius su vardiuotiniais dalyviais
radoie spki, mirdzos acis, lidojoais vis, apburo aina
Sangriniai dalyviai
I sangini veiksmaodi padarytieji dalyviai vartojami labai retai dl
nepilnos linksniavimo paradigmos (r. 24 lentel). Paprastai vartojamos
nesangins dalyvi formos, pvz., smejas smejos, peldas peldos.
24 lentel. Esamojo laiko sangrini dalyvi linksniavimas (mosties busti)
Linksnis
Vyrikoji gimin
Vienaskaita
N.
.
D.
A.
I. (ar)
L.
V.
mostoos dlu
mostoos dlu
Daugiskaita
mostoies dli
mostoos dlu
mostoos dlus
Moterikoji gimin
Vienaskaita
Daugiskaita
mostos meitas
mostos meitas mostoos meitu
mostoos meitu
mostoos meitu
161. Dalyvinius payminius pakeiskite alutiniais payminio sakiniais

steidzoies pasaieri pasaieri, kas steidzas
mostos tautas ......................................
domjos cilvks .....................................
102
Btasis laikas
Btojo laiko veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip bdvardiai. Vartojamos ir vardiuotins formos, plg. gjuais, gjus jusysis, jusioji. vardiuotini dalyvi galns tokios pat, kaip vardiuotini bdvardi, iskyrus
moterikosios gimins vns. vardinink.
Vyrikosios gimins vns. vardininkas turi trumpj form, kuri yra vienintel visoje paradigmoje (r. lentel). iai formai bdinga aknies priebalsi k,
g / c, dz kaita, plg., palicis, palikusi (:palika), bdzis, bgusi (:bga).
vardiuotiniai dalyviai nei trumposios vardininko formos, nei priebalsi
kaitos neturi, plg,: palikuais, bguais.
sidmkite!
aknies priebalsi k, g / c, dz kait dl analogijos turi ir tie dalyviai, kuri
btojo laiko veiksmaodi aknys jau ir taip baigiasi c, dz, plg., atncis, atnkusi (:atnca), pabeidzis, pabeig usi (:pabeidza).
25 lentel. Btojo laiko dalyvi linksniavimas
Linksnis
N.
.
D.
A.
I. (ar)
L.
V.
Vyrikoji gimin
Moterikoji gimin
Vienaskaita
Daugiskaita
Vienaskaita
Daugiskaita
bdzis
bgua
bguam
bguu
bguu
bgu
bdzis
bgui
bguu
bguiem
bguus
bguiem
bguos
bgui
bgusi
bguas
bguai
bguu
bguu
bgu
bgusi
bguas
bguu
bgum
bguas
bgum
bgus
bguas
162. Sudarykite abiej gimini dalyvius

a) sacja .........
lma ...........
brauca ..........
bija .........
runja ...........
kliedza .......
mazgja ..........
rakstja .........
sooja ............
b) brdint 3 ..........
ncint 3..........
vadt 3...........
slimot 2 .........
peldt 3 .........
augt ...........
gult 3 ..........
zvant 3 ..........
tapt ...........
103
sidmkite!
guos miegantis
gulos gulsias
piegulos prigluds (pvz., drabuis)
163. Ilinksniuokite
aizbguie gsteki, pagjuais gads, aizpagjus neda
Sangriniai dalyviai
26 lentel. Btojo laiko sangrini dalyvi linksniavimas (apmkties apsiniaukti)
Linksnis
N.
.
D.
A.
I. (ar)
L.
V.
Vyrikoji gimin
Vienaskaita
apmcies rts
apmkus rta
apmkuos rtu
apmkuos rtu
apmcies rts!
Moterikoji gimin
Daugiskaita
Vienaskaita
apmkuies rti
apmkuos rtu
apmkuos rtus
apmkuies rti!
apmkusies diena
apmkus dienas
apmkuos dienu
apmkuos dienu
apmkusies diena!
Daugiskaita
apmkus dienas
apmkuos dienu
apmkus dienas
apmkus dienas!
164. Pabraukite lentelje formas, kurios sutampa su vardiuotinmis

165. Iverskite
a) nukrit lapai ..........................
nutekjs vanduo ....................
perydjs laukas ...................
pasibaigs terminas ................
usimiegojusi vita .................
pailsjusi bgik .....................
................. atbraucis viesis

.............. nobrieduas ogas
............. apmkus debesis
................ mainjusies vieta
................... ieplsusi glze
.............. piedzries onkulis
b) 1. Sagaidjis, kamr beigsies lekcija, es piencu pavaict doctjam. 2. Kur tu biji pazudusi? 3. Es esmu dzirdjis, ka vi it k taiss
aizbraukt. 4. Kad tu bsi to izlasjis, dod ar man. 5. Kaut es btu to
visu zinjis! 6. Ms viu nemaz nebijm pamanjui. 7. Js te esat jauki
iekrtojuies. 8. zia jau ir novecojusi.
104
Neveikiamieji dalyviai
Esamasis laikas
Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi i veiksmaodio esamojo laiko kamieno (netinka 2 asmens forma!), plg. apskau apskauams, kopju
kopjams, mazgju mazgjama. Formant -ms, -ma turi dalyviai, padaryti i kamieni veiksmaodi (III asmenuots veiksmaodiai su bendraties priesaga
-t ir -int; taip pat veiksmaodis zint), plg.: rakstms, sakma, darmi, zinmas
Linksniuojami kaip bdvardiai. Vartojamos ir vardiuotins formos, plg.
dzeramais dens geriamasis vanduo, nedam sne ungrybis. Dalis vardiuotini dalyvi link daiktavardti ir daniausiai turi ranki ar mediag
pavadinim reikm, plg.: rakstmais raiklis, sitamais vzdas, kurinmais
kuras; pasitaiko ir kit reikmi, plg.: nesamais neulys, damais valgis,
uzkoamais ukandis.
Dalyviai protams be abejo, saprotams suprantama, zinms inoma vartojami kaip terpiniai.
166. Sudarykite dalyvius, parinkdami reikiam formant. Pakomentuokite 3 asmens galns (taip pat daugiskaitos form galni) ir
formanto balsio ry
sprie sprieams
ce .......
eju ......
emat ......
pasta .......
ml ........
liecinm ..........
maks ............
prdod ...........
prkam ........
skats ........
gaidm ........
audzina ..........
pierdt ...........
167. Sudarykite drinius su pirmuoju dalyviniu sandu

rakstt, paprs rakstmpaprs
gult, maiss .....................
sact, vrds ................. (patarl)
last, galds ....................
st, karote ............

nkt, reiz ............
aut, ierocis .............
dzst, gumija ..............
sidmkite
nkoais artjantis prieprieiais (pvz., nkoais cilvks)
nkamais ateinantis, bsimas, kitas i eils (pvz., nkamais gads)
105
Btasis laikas
Btojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi i veiksmaodio bendraties kamieno, plg.: dziedt dziedts, vest vests, skatties skatta.
Kaityba niekuo nesiskiria nuo bdvardi (dalis bdvardi, kaip ir lietuvi kalboje, i j ir kil, plg.: balts, silts, salts). Lietuvi kalbos negiminines
formas ia atstoja vyrikosios gimins formos, plg.: aj viet jau bija sots
ioje vietoje jau grybauta; tiei trpts pataikyta tiesiai, nav dzirdts negirdta.
Vartojami ir savaiminio ar aktyvaus veiksmo rezultatui reikti, plg.: paaugstints asinsspiediens padidjs kraujospdis, noslgts cilvks udaras mogus,
zvrints avu lastjs prisieks laikrai skaitytojas.
168. Iverskite
Up nakt ples kliedz,
un tu ar neiemiedz!
Tpc jau, ka nevar zint, kpc.
Varbt, ka ir emts par daudz,
var bt, ka par maz ir auts,
un varbt par maz ir ar spts.
(Imants Ziedonis)
Nekaitomieji dalyviai
I dalies kaitomasis dalyvis su -dams, -dama (-damies, -dams)
Pamatin forma bendratis
169. Iverskite
a) 1. Jis kalbjo vairuodamas (vadt) ..........................................
2. okdama (dejot) ir dainuodama (dziedt) ji jautsi (justies) laiminga
....................................................................................................
3. Mokydami mokoms ................................. 4. Eidamos gatve (pa
ielu), sutikom draug ...................................................................
b) Es, kar aiziedams, atstju msu pul. No karia prnkdams,
atrod lielu raksttju .........................................................................
..................................................
106
sidmkite!
Skirtingai nuo lietuvi kalbos pusdalyvio...
a) ...dalyvis su -dams, -dama retais atvejais gali eiti tariniu, pvz.: kurp js
braukdami kur vaiuojate?
b) ...sangrinis dalyvis su -damies, -dams neturi skaiiaus kategorijos
170. Sudarykite sangrines dalyvio formas
mazgdama ............
a) rundams rundamies
pelddamas ............
celdami ...........
klausdami ............
podams ...........
rbdamas ...........
apkampdama ...............
b) uztraukties uztraukdamies, uztraukdams
loties .............................................
priecties ..........................................
skatties ............................................
smieties .............................................
vairties .............................................
bties ................................................
baidties ............................................
171. Paraykite i veiksmaodi lietuvikj pusdalyv ir
latvikj dalyv. Motyvuokite kamieno raybos skirtumus ten, kur j
yra
pst psdamas, pzdams
bt bdamas, bdams
vest ........................
mest .......................
krist ..........................
plst ..........................
augt ...........................
prast ..........................
172. Pakeiskite veiksnio skaii (i vienaskaitos daugiskait ar

atvirkiai)
1. Via gja garm smiedams ........................................... 2. Puii
stvja durvs, rundamies pa telefonu ...........................................
3. Prk ilgi pelddamies jr, puika saaukstjs .........................
............................................................ 4. s studentes mcdams
ar strd ...................................................................
107
Nekaitomasis dalyvis su -ot (-oties)

Pamatin forma - esamasis laikas (I asmenuotei netinka vns. 2 asmuo!)
173. Sudarykite dalyvius
dziedu dziedot
strd strdjot
esam ......
snauu .......
nevaru .......
veido ...........
eju .....
rakstu .......
mazgju .......
mekljat ..........
grib ..........
sprieu .............
nk ......
sam .......
vro .........
mirst .......
dom .........
skrejam ..........
174. Iverskite
a) 1. Pats precju lgaviu, tvam mtei nezinot. 2. Mums nkot mjs
no lekcijm, ska lt. 3. Irbei sprni nodilui, egu meu lodjot; t nodila
auu mles, ap manimi runjot. 4. Ar vrdu sakot, nevienam negribas
strdt par velti. 5. Es, godgi sakot, to pat nezinju. 6. Gribot negribot
bs jceas. 7. Beidzot uzlabojs laiks. 8. Rinoties ar to, ka Lietuv
valsts valoda ir lietuvieu, valsts mazkumtautbas cenas to apgt.
b) 1. Nkot no darba, tev bs jieiet veikal. 2. No malas skatoties,
man t neiet.
175. Sugalvokite sakini su iomis frazmis
t sakot taip sakant
ar vienu vrdu sakot vienu odiu
godgi / atklti sakot ties sakant, atvirai nekant
starp mums runjot tarp ms nekant
emot vr atsivelgiant, turint galvoje
176. Sudarykite sangrines formas su -oties (skaitmuo rodo asmenuot)
a) aubties aubos, auboties
skatties skatos,.............
celties ...................
iepazties 1..................
skties ....................
peldties 3 .................
ppties 2.................
gulties ...................
kavties 2 ..................
beigties ..................
108
brnties 3...................
priecties 2..................
kustties 3.................
skpstties 3.................
uzticties 3..................
smieties .................
b) runt runjot, runjoties

mazgt 2.................
sargt 2...................
mlt 3 .................
vadt 3..................
bruot 2...................
atklt ...................
sakrtot 2..................
krsot 2....................
mct 3...................
dibint 3....................
just ................
interest 2...................
rdt 3...................
orientt 2..................
splt 2...................
sidmkite!
Skirtingai nuo lietuvi kalbos padalyvio, dalyvis su -ot, -oties...
a) ... neturi laik; praeities, ateities veiksmai reikiami alutiniais sakiniais;
b) ... gali reikti ir to paties veikjo kit veiksm, jei veiksnys yra vardininkinis.
177. Pakeiskite dalyv su -ot dalyviu su -dams, -dama ir atvirkiai. Paaikinkite dalyvio su -ot gramatins reikms skirtum iuose sakiniuose nuo lietuvi kalbos padalyvio
1 . S o t (sddama) br u pulci , gudru teicu valodinu.
2. Dzvodams (...................) pilst, es biei ilgojos pc laukiem. 3.
Dziedot (................) dzimu, dziedot (...................) augu, dziedot
(................) mu nodzvoju. 4. Skatdams (..................) savos brnos,
via dakrt atceras savu mti un sevi mazu. 5. Ms ilgi staigjm runjoties (.......................).
Nekaitomasis dalyvis su -am, -m (-amies, -mies)
Pamatin forma esamasis laikas (visikai sutampa su dgs. 1 asmeniu).
Vartojamas su veiksmaodiais, reikianiais svokas matyti, girdti, sakyti, manyti.
178. Iverskite
a) 1. Es dzirdju tevi dziedam. 2. Redzu tevi kaut ko rakstm. 3. No
tlienes es pazinu nkam savu arjiu. 4. Kaimii zinja mani mcmies
109
universitt. 5. Aiz sienas dzirdams brns raudam. 6. Mte no rta atstja brnus vl guam. 7. Es t ar paliku stvam.
b) 1. Jam labai patinka klausytis mans grojant. 2. inojau tave ateisiant. 3. Ar laukei mans sugrtant? 4. Ko tu negali sivaizduoti savs
darant?
179. Pakeiskite dalyv su -am, -m (-amies, -mies) dalyviu su
-ot (-oties) ir atvirkiai
1. Vi atrada mani pusdienojam (..................). 2. Es nejaui dzirdju
vius runjam (.................) par manu imeni. 3. Dzirdju audis runjot
(................) lgaviu nomiruu.
110
PRIEVEIKSMIS (Apstka vrds / Adverbs)

27 lentel. Prieveiksmi semantin klasifikacija
vietos
apak apaioj
apkrt aplink
r lauke
aug auktai
augup auktyn
atpaka atgal
blakus alia
citur kitur
iek viduj
jebkur betkur
klt alia; artyn
kur kur
kurp kurlink
lej emai
lejup emyn
mjs namie
mjup namo
nekur niekur
pret prieais
prom alin
eit ia
urp ionai
ur tur en ten
tlk toliau
tlu toli
te ia
tepat ia pat
tur ten
turp ten
turpat ten pat
tuvk ariau
tuvu arti
virs viruj
visapkrt visur
aplink
zem emn
ir kt.
Prieveiksmi skyriai
laiko
bdo
aizvien nuolat, vis tri greitai
arvien nuolat, vis baltibaltai
biei danai
atkal vl
braukus vaiuote
briem tarpais
etrat keturiese
citreiz kitkart
ukstus panibdom
drz netrukus
iepriek anksiau divat dviese
guus gulomis
jau jau
k kaip
jebkad bet kada
kjm psiomis
kad kada
kdreiz kakada
klusu tyliai
kamr kol
krustu rsu skersai
laik laiku
iilgai
kaut k kaip nors;
mam aminai
kakaip
nekad niekada
kop drauge
nesen neseniai
labi gerai
nupat k tik
pagaidm kol kas labk geriau
pareiz iuo metu labprt mielu noru
lni ltai
prn pernai
melni juodai
reiz kart
nejaui atsitiktinai
reizm kartais
nopietni rimtai
rt rytoj
pareizi teisingai
sen seniai
steigus paskubom
odien iandien
t iaip taip
obrd iuo metu
oreiz kart
t taip
tad tada
tpat taip pat
tagad dabar
tm tyia
trijat trise
tikmr tol
zagus vogiom
toreiz tkart
ir kt.
tlt tuojau
vairs daugiau
vakar vakar
vl dar
vienmr visada
ir kt.
111
kiekio
apmram madaug
cik kiek; kaip
daudz daug
divreiz dukart
drusku truput
diezgan gana
galgi visikai
glui visai
maz maai
mazliet truput
milzum be galo
necik n kiek
nemaz visai ne
otrreiz antrkart
pavisam visikai
parasti paprastai
prk pernelyg
vienreiz vienkart
vismaz bent jau
vispr apskritai
ir kt.
prieasties
kd kodl
kamd kodl
klab kodl gi
kpc kodl
td todl
tamd todl
tlab todl gi
tpc todl
180. Sudarykite prieveiksmius i i bdvardi ir dalyvi

a) brns brni
trs .....
smags ....
sarkans ........
dzeltens ........
jautrs ......
b) skaista .......
apzintiem ..........
apdomtus ..........
lts .......
drgs ......
skumj ......
pietiekams .........
ilgi ........
sm ......
m ......
za ......
grts ......
interesantu .......
karaliskos ........
skaidram .......
sidmkite!
Bdvardiniai prieveiksmiai su formantu -i homonimikai sutampa su bdvardi vyr. gim. dgs. vardininku. Reikm lemia kontekstas, plg.: grti darbi
grti iet sunks darbai sunkiai sekasi.
Latvi kalboje prieveiksmiai vartojami ir ten, kur lietuvi kalboje vartojamos negiminins bdvardi formos, plg.: man ir auksti man alta; oti patkami labai malonu, tas ir lieliski tai puiku.
181. Iverskite
a) 1. Visi pasaieri juts oti labi. 2. Cik jauki bija tevi atkal satikt!
3. Tas bija neizbgami. 4. Visi eksmeni tika nokrtoti teicami. 5. Te ir
viegli elpot. 6. Kpc tu tik smagi elpo? 7. Rt bs jceas oti agri.
b) 1. A sunkiai sivaizduoju, kaip tai padaryti. 2. Taip danai atsitinka. 3. Nieko, bus gerai. 4. Kalbk ltai, aikiai ir suprantamai. 5. Man
per(nelyg) garsu tai jau ne muzika, o tik triukmas! 6. Gerai, net labai
gerai.
odiai vertimui (a)
atkal - vl
neizbgams - neivengiamas
nokrtot - ilaikyti
smags - sunkus
agrs - ankstus
odiai vertimui (b)
sunkus - grts
sivaizduoti - iedomties
padaryti - izdart
danas - bies
ltas - lns
aikus - skaidrs
pernelyg - prk
garsus - ska
tik - tikai
triukmas - troksnis
net - pat
sidmkite!
Bdvardini prieveiksmi auktesnysis laipsnis sudaromas su formantu k: labi gerai labk geriau; aukiausiasis dar ir su nekiriuojamuoju
priedliu vis-: vislabk geriausia.
112
Labai retai laipsniuojami kai kurie kiti prieveiksmiai, plg.: pc po pck

vliau, nost alin nostk nuoaliau, atokiau.
182. Sudarykite auktesniojo ir aukiausiojo laipsnio prieveiksmius
silti ..........
gudri ...........
biei ...........
ticami ...........
lni ...........
reti ...........
droi ..........
si ...........
viegli ...........
183. Iverskite
a) 1. Lnk brauksi tlk tiksi. 2. Labk zle rok, nek mednis
(kurtinys) kok. 3. Visticamk, ka seminra odien nebs. 4. Jo tlk, jo
labk.
b) 1. ia labai brangu, a inau, kur yra pigiau. 2. Jau geriau a jai
to nebiau sakiusi. 3. Anksiau ar vliau koks skirtumas (starpba)?
sidmkite!
a) daug daudz
daugiau vairs; vairk
daugiausia visvairk
b) labai oti
labiau vairk
labiausiai visvairk
c) nulle nulis
nule k tik

labi gerai
labai oti
jauki malonu, miela; maloniai, mielai

jaukiai mjgi
skaidri aikiai
skaidriai dzidri
jautri linksmai
jautriai jutgi
skaisti grau, graiai

skaisiai spoi
gudri protingai
gudriai atjautgi, viltgi
113
PRIELINKSNIS (Prievrds / Prepozcija)

28 lentel. Prielinksniai (A) ir polinksniai (B)
Prielinksnis
Daniausia reikm
aiz
bez
kop
no
pc
pie
pirms
-pus (rpus, aipus, otrpus ir kt.)
uz
virs
zem
ldz
pa
ap
caur
gar
pa
par
pr
pret
starp
uz
ar
u (vieta), anapus; i
be
nuo (laikas)
nuo (vieta, laikas); i
po (laikas); - (tikslas)
prie; pas
prie (laikas)
u (vieta ne viduje),
iapus, anapus
ant
vir
po (vieta)
iki, ligi
po; apie; aplink; madaug
per (vieta)
pro
po, - (vieta)
apie; u (prieastis)
per
prie (vieta), prieais
tarp
su
Vartojimo
linksnis
(vienaskaitos) *
kilmininkas
naudininkas
galininkas
nagininkas
Pavyzdiai
aiz ezera; aiz prieka
bez cepures
kop t laika
no manis; no Rgas
pc gada; pc maizes
pie loga; pie mtes
pirms stundas
rpus pilstas; aipus
robeas; otrpus upes
uz galda
virs galvas
zem sola
ldz vakaram
pa daai; pa jokam
ap roku; ap vienu latu
caur meu
gar koku
pa pilstu; pa ceu
par tevi; nav par ko
pr ielu
pret mju
starp tevi un viu
uz Viu
ar mani
* Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami su naudininku ar nagininku (tiedu

linksniai sutampa)
Polinksnis
d
labad
pc
Daniausia reikm
dl
dl, labui
dl
Vartojimo
linksnis
kilmininkas
Pavyzdiai
dadu iemeslu d
manis labad
naudas pc
184. Iverskite
a) gyvenu pas motin ................................, vaiuosiu pas draug
..........................., buvau pas brol ............................, ar ateisi pas
mane? ..................................?
114
b) einu gatve ...................., vaiktinjo po mik .........................,

vaiavo keliu ............................, plauk jra ..............................
c) dzvojam pa vecam ................................, tas man liks pa prtam ................................................, pa paradumam gju gult pusnakt .............................................., mtes jaka Baibai tagad pa augumam ..............................................................
185. Pakeiskite junginius daugiskaita
bez drauga bez draugiem
pie loga ........................
aiz mea .......................
ar roku .........................
uz darbu ........................
uz jumta ........................
par mani par mums

pie via .....................
par tevi ......................
pr upi .......................
no meitenes ................
pc runas ...................
186. Baikite sakinius

Starp
Starp
Pirms
Pirms
Pirms
Viu un Kauu ........................................

Latviju un Lietuvu .....................................
nedas ...................................................
gada .......................................................
divm dienm ...........................................
187. Paaikinkite, kuo skiriasi

aiz mea, uz mea, uz meu.
aiz bailm, aiz rokas, aiz jras
uz stri, uz stra, aiz stra (stris kampas).
aizgju pc stundas, aizgju pc prtikas (prtika maistas).
sidmkite!
bez tam be to (terpinys; taiau: bez t nevar iztikt be to neisiversi)
pc tam po to, vliau
pie tam be to
115
SENOJI LATVI RAYBA

Knygos latvi kalba pasirod XVI a. Stimul leisti knygas dav Reformacija ir
Kontrreformacija. Literatroje minima 1525 m. Vokietijoje protestant ileista
latvika knyga, deja, ms nepasiek. 1585 m. Vilniuje katalikai ileidia katekizm
(1 pav.) Abiej Taut Respublikai priklausanioms Livonijos provincijoms;* po
met pasirodo Karaliauiuje spausdintas ir liuteronikasis tikybos vadovas (2 pav.),
skirtas pirmiausia Kuro-iemgalos kunigaiktysts latviams. Abiej knyg rayba
beveik nesiskiria. Kadangi pirmj latvik knyg autoriai buvo vokieiai, knygos
spausdintos vokiei kratuose populiariu gotikiniu riftu (fraktra), liaudyje
tebevadinamu senuoju ratu (la. vec druka). Rato pamatu imta vokiei emaii
abcl, kuri, ties sakant, dar ir vokieiams nebuvo nusistovjusi.
XVII a. vokiei auktaii raybos pagrindu chaotik latvi rayb reformavo Georgas Mancelis (1593-1654) (3 pav.).
Didel tak latvi rato stabilizavimui turjo Ernsto Gliuko (1652-1705)
verstos Biblijos ileidimas (Ryga, 1689), o XVIII a. vietj, ypa Gothardo
Frydricho Stenderio, praminto Senuoju
Stenderiu (1714-1796), ratai (4 pav.).
Ratai fraktra Latvijoje buvo leidiami ir po to, kai 1920-1922 m. buvo
teisinta antikva, t. y. dabartin rayba,
kurios pagrindus dar 1908 m. pareng
kalbininko Janio Endzelyno (Jnis Endzelns, 1873-1961) vadovaujama Rygos
latvi draugijos Ortografijos komisija.
Dalis rat, tiesa, kur laik jo su kompromisine rayba: lotynikomis raidmis, bet su senoviku kai kuri gars
ymjimu (r. tekst p. 119).
ia pateikti fraktros pavyzdiai
toli grau neatspindi tikslios io tipo
rat raidos. J tikslas imokyti skaityti vairiais laikotarpiais leistus ratus
latvi kalba, pagrindin dmes skiriant
XIX-XX a. ratams.
* Vykstant Livonijos-Rusijos karui (nuo 1558 m.),
Livonija 1561 m. pasidav ygimanui Augustui,
kaip Lietuvos didiajam kunigaikiui, ir prie
LDK buvo prijungta Videm, Latgala bei Piet
Estija. Po Liublino unijos (1569) ias emes imta
administruoti kartu su Lenkija.
116
1 pav. P. Kanizijaus Catechismus Catholicorum titulinis puslapis. Ileista Vilniuje

1585 m.
Tas pirmais Boulis.
Toew nhe buus czittes Dewes

turreth prexkan man.
Tas Oteers
Toew nhe buus Dewe touwe

kunge waerde nhepatthee
walkoot.
Tas Tre ches
Thoew buus to weete Dene
weetyt.
Tas cettortz
Thoew buus touw Thewe

vnde touwe Mathe czenit / ka
thw lab klaias / vnde tu Ilge
cziwo wuerzon emmes.
Tas Pecktcz
Thoew nhe buus nokout.

Tas Seetcz.
Thoew nhe buus Loulibe
paerkaapt.
Tas Septytcz.
Thoew nhe buus Sackt.

Tas A totz.
Thoew nhe buus nhe
pathee Ledtczibe doth /
prettibe touwe Tuake.
Tas Doeuwytcz.
Thoew nhe buus ekarot /

touwe Tuwake Namme.
Tas De metcz.
Thoew nhe buus ekaroht /
touwe Tuwake Szewe / kalpe
/ kalpune / lope / ieb wuee
kas tam peder.
2 pav. M. Liuterio Enchiridion. Der kleine Catechismus rato pavyzdys. Ileista Karaliauiuje 1586 m.
117
Tas pirrmais Baulis.
Tw nhe buh czittus Deewus

turreht preekchan mann.
Tas ohters Baulis.
Tw nhe buh Deewa tawa

Kungha Wahrdu nhe patteee
wallkoht.
Tas Trechais Baulis.
Tw buh to Swhtu Deenu
whtiet.
Tas czettortz Baulis.
Tw buh tawu Thwu vnd tawu

Maht czeeniet / ka tw labb
klahyah / vnd tu illghe diewo
wiru Semmes.
Tas peektz Baulis.
Tw nhe buh Nokaut.

Tas ts Baulis.
Tw nhe buh Laulibu
pahrkah(p)t.
Tas eptietz Baulis.
Tw nhe buh Sackt.
Tas a tohtz Baulis.
Tw nhe buhs nhepatteeu
Leezibu doht prettie tawu
Tuwaku.
Tas dewietz Baulis.
Tw nhe buh eekarotees

Tawa Tuwaka Nammu.
Tas demitz Baulis.
Tw nhe buh eekarotees tawa

Tuwaka Seewu / Kallpu /
Kallpon / Lohpu / jeb wi kas
tam peedrr.
3 pav. G. Mancelio Lettisch Vademecum rato pavyzdys.
Ileista Rygoje 1631 m.
118
1. Baikite transkribuoti dabartine rayba ir iverskite

10. Mans Brns, kad tev(i) tie
Netikli bli vi, tad neej.
11. Kad tie saka, Nc ar mums,
ms gribam z Asini glnot
und tiems Nenozieguiems
bez Vainas uzstvt.
12. Ms gribam tos Dzvus
aprt, k t Elle, und tos Rmus, k tos katri dzium
grimst.
14. Baudais ar mums, vienu

Maku visi ms gribam turties.
(Salamana pamcbas, 1. nodaa)
Retesni odiai ir formos
16. Aiz to viu Kjas tek uz

aunu, und steidzs Asinis izliet.
laupana - plikavimas, plimas

baudt - mgautis
maks - pinigin
staigt - vaiktinti
atgriezt - nusukti al
aiz to - nes
steigties - skubti
asinis - kraujas
netikli bli - ( ia) nedorliai, nusidjliai

vilt - (ia) gundyti
glnt - tykoti
noziegties - nusikalsti
uzstvt - (ia ) upulti
elle - pragaras
katrs - (ia) kuris, katras
manta - turtas
2. Palyginkite G. Mancelio tekstus su 1586 m. Enchiridiono tekstu

ir atsakykite
1. Kuo skiriasi ilgj balsi ymjimas odi aknyse Enchiridiono ir
G. Mancelio tekstuose?
2. Kaip ymti dvibalsiai ie, uo?
3. Kokiomis raidmis G. Mancelis ymjo minktuosius priebalsius?
4. Kuriais atvejais G. Mancelio rayba buvo nenuosekli? Pagrskite.
119
4 pav. G. F. Stenderio (Senojo Stenderio) knygos Augstas

gudrbas grmata no pasaules un dabas rato pavyzdys. Knyga
ileista Jelgavoje 1796 m. (pirmasis leidimas 1774 m.)
120
Retesni odiai ir posakiai
torni darbus
undt
vplot
boktai (vns. vard. torns; dabartinje la. k. tornis)

skunste - mokjimas, menas
mazus tiest - per menkai vertinti darbus
klusu stvoti - vietoje stovinti
- lovinti
( sen. mot. gim. dalyvio forma)
- taukti, tuiai kalbti
knai - smarkiai, greitai
121
3. Kairje (5 pav.) yra itrauka i XIX a. pabaigoje ileistos Biblijos, deinje jums paliktas transkribuoti tekstas. Palygin tekstus,
suraykite raidi atitikmenis ir pakomentuokite raybos skirtumus
(dvibalsi rayb, balsi ilgumo, trumpumo, priebalsi minktumo
ymjim, s ir z, ir bei kt. ramenis)
17. Kas gaam ejot citu ild iejaucs, ir k kas suni aiz ausm em.
20. Kad malkas nav, tad uguns izdziest, un kad lia nav, tad ilda rimst.
24. Kas tevi ienst, ir ar muti draugs,

bet sav sird vi dom uz viltu.
26. Lai gan ienaidu aizsedz ar viltu,

tomr via niknums auu priek
nks gaism.
(Salamana pamcbas, 26. nodaa)
5 pav. XIX a. pabaigoje leistos Biblijos

rato pavyzdys (Bihbele 1877)
Retesni odiai ir posakiai

ilda - barnis, kiviras
iejaukties - siterpti, sikiti
ps - ietis
bulta - strl
liis - pataiknas
rjjs cilvks - barnus mogus
kumoss - ksnis
negants - piktas, pagieingas
poda gabals - uk
ir ar muti draugs - odiais yra draugas

viltus - klasta
negantba - nedoryb
ienaids - neapykanta
aizsegt - udengti
niknums - pyktis
nkt gaism - iaikti, atsiskleisti
bedre - duob
rakt - kasti
122
4. Perraykite tekstus dabartine rayba. Palyginkite ankstesniojo

ir i tekst rayb
(Katoliska... 1898)
6 pav. XIX a. pabaigos mald teksto pavyzdys
123
5. Iverskite
7 pav. XX a. pradios nuotyki literatros teksto pavyzdys (Neisdewusees... 1923.-1925)
odiai
vertimui
stvs - status
ma mes - giria
piedert - priklausyti
cilts - gentis
virsaitis - genties vadas
blmis - baltaveidis
ienaidnieks - prieas
sabiedrba - (ia) draugija
mestics - (psn.) metisas
biezoknis - tankm
ritt - tekti
pakalpojums - paslauga
124
ievilint - vilioti
lamatas - spstai
apdomba - apdairumas
nodoms - sumanymas
nodevjs - idavikas
izdoties - pavykti
6. Iverskite liaudies dainas
8 pav. Krijanio Barono (Krijnis Barons, 1835-1923) ileist latvi liaudies dain
teksto pavyzdiai (Barons 1894.-1915. 1.-6. sehj.)
odiai
vertimui
lgt - prayti, melsti

tautas (tautu) dls - bernelis
iet tauts - tekti
prs - kraitis
villaine - gobiamoji skara
teikt - (ia ) leisti
liegt - drausti
maize - duona
gaus - graudus, gailus
lcis - lokys
krkls (ia krklis) - karklas
kart - kabinti, karti
poles - spyns
lapsa - lap
sariebt - sipykti
bli - brolelis
blios dzvot - pas motul augti (bti netekjusiai )
mra - brolien
125
odiai
vertimui
meita - dukra
ms - ( ia) likimas
melns - juodas
ska - gyvat
kungs - ponas
strdint - versti dirbti
puisis - vaikinas, bernas
cimds - pirtin
kakts - kampas (vidinis)
adt - megzti
zirneklis - voras
krekls - markiniai
virs - viruje
apak - apaioje
skatties - irti
elle - pragaras
raudzties - velgti
odiai
vertimui
ea - eia
likt - dti
sargt - saugoti, sergti
emt - imti
ne k - negu
robea - riba,
siena
odiai
vertimui
krusts - kryius
cir(v)is - kirvis
paka - i paskos kari - karu
lgava - nuotaka
sal.( saldzini) - plg.
( palygink )
Baikite pildyti lentel
126
7. Pabraukite skirtumus nuo dabartins raybos

Memui, pee zemeem Svtes upes krasteem, krustojas leelcei, kas
ved no Jelgavas uz leiu meestiu agari. No krustcea aizlokas cei
Zemgales ldzen videen; aizlokas cei cauri Memuias sileem gar purvaino Leimali. Tee saimneecisks, politisks un sabeedrisks dzves
nervu pavedeeni. Pirmee reenes eespaidu uztvreji un prneseji, Vaj
tas nemeeru smago sou protests; vaj sodekspedicijas zirgu aui kas
viiem peeskaras, k atbalss nodun ar Leimal, vec Silenes novad.
a krustce stvot, vispirms atsegsim kdu striti atts pagtnes
aizkaram, lai vlak verotees 1905. gada atspulgu lok, jo labaki saprastu to leel laika noskau, kas spcigs revolucijas vtr bangotos uzpldu vius atsita ari novada krastos.
(Slis 1927, 5)
Ar tiesa, kad...
...pirmj rat autoriai neskyr trumpj galni?
...jau pirmuosiuose ratuose dvibalsis uo ymtas raide o?
...G. Mancelis ved balsio ilgumo ymjim brkneliu vir ramens?
...G. Mancelis dvibals ie ymjo dviguba ee, o ilgj dvibalse ie?
...G. Mancelis balsio i ilgum ymjo brkneliu vir ramens?
...G. F. Stenderio ratuose skiriamos s ir z, taip pat minktieji , , ir ?
...senja rayba nebuvo ymti ilgieji priesag balsiai?
8. Atsakykite
1. Kas ymta geminatomis?
2. Kaip ymtos ilgosios galns?
127
LATGALIETIKOJI RAYBA
Daug
Etnografin Latgala (r. 9 pav.) po

Livonijos padalijimo (1561) drauge su
Videme ir Piet Estija buvo prijungta
prie Lietuvos Didiosios Kunigaik
Da
tysts, o iai 1569 m. susijungus su Lenugu
kst
va
vie
Ai
kija Abiej Taut Respublik (ATR),
Latgala tapo ATR nuosavybe (Inflanty
Polskie). Skirtingai nuo Videms, Latgala ATR sudtyje ibuvo ilgiausiai
iki Pirmojo jos padalijimo 1772 m.
9 pav. Latvijos etnografiniai regionai.
Priklausymas ATR lm tai, kad
Latgala liko katalikika, tuo tarpu kitose etnografins Latvijos (ir Estijos)
emse sigaljo protestantizmas. Kadangi Latgalos tarm i esms skyrsi nuo
kit Latvijos krat kalbos*, brendo
btinyb leisti religinius ratus Latgalos katalikams suprantamu interdialektu. Bibliografijos altiniuose minima,
kad pirmoji knyga latgaliei (aukzemniek) tarme ijusi Vilniuje 1730
m. ir vadinosi Katoliszka Dziesmiu gromota Diwam wyssuwarygam por gdu /
.../, taiau dl jos autentikumo dabar
labai abejojama (r. Stafecka 2004, 288289). Juo labiau, kad nra iliks n
vienas ios knygos egzempliorius, nors
minima, kad ji buvusi ileista net kelis
kartus. Tad pirmja latgalietika knyga
dabar laikomas 1753 m. Vilniuje ileistas Naujasis testamentas, pavadintas
Evangelia Toto Anno /.../ (10 pav.).
Ratai latgaliei tarme jau i pat
pradi buvo leidiami tik antikva ir
didesni reform neturjo iki ms
uva
* Latgaloje ir iaurs ryt Videmje

nekama aukzemniek (auktaii) tarme.
ios tarms slikomis patarmmis nekama
Aukemje (Latvijos Sloje) ir ryt Videmje, taip pat Dauguvos-Aivieksts trikampyje.
128
10 pav. Pirmosios latgaliei tarme paraytos knygos titulinis puslapis.
dien. Tiesa, pati rato tradicija XIX a. viduryje buvo dirbtinai petraukta. Latgalos dvarininkai dalyvavo 1863 m. sukilime, todl 1865 m. caro valdia,
nordama sustabdyti lenk takos plitim Kauno, Vilniaus ir Vitebsko gubernijose (pastarajai priklaus ir etnografin Latgala), udraud spaud lotynikais
ramenimis. Tradicin rat latgalieiai atgavo 1904 m.
Iki Latvijos pirmosios nepriklausomybs latgaliei ratas formavosi stichikai. Nuo 1921 m. j pradta norminti smoningai. 1933 m. buvo ileistas
raybos odynas, tvirtins kai kurias raides, kuri nra latvi bendrins kalbos abclje ( [uo], y []), taip pat dvibalsio ie ymjim raide . Taiau
latgaliei gramatikos normintojai pernelyg orientavosi latvi bendrin kalb, todl rato kalba netrukus m tolti nuo gyvosios vartosenos ir juokais
buvo praminta treija tarme.
Po Antrojo pasaulinio karo latgalietikoji rato tradicija buvo apmarinta
sovietmeiu ia tarme buvo leidiami daugiausia religiniai ratai, o pati kalba
oficialiai vartota tik katalik banyioje.
Nuo paskutiniojo XX a. demtmeio latgaliei bendrin kalba ir jos rayba pradta puoselti toliau. Pastaruoju metu leidiami ratai naujesnija rayba, kurioje dvibalsiai [uo], [ie] raomi kaip lietuvi kalboje, dvibalsis [u]
raidmis iu (ne yu), o paioje kalboje vartojama daugiau form, bding gyvajai Latgalos krato tarmei.
129
9. Perskaitykite i pradi latgalietikai, paskui bendrine kalba

Tvs myusu, kas esi debess, svteits lai tp Tovs vrds. lai atnk
Tova vasteiba. Tova vaa lai nteik kai debess, tai ari vrs zemes. Myusu ikdnik maizi dd mums udi un atlaid mums myusu pordus.
kai ari mes atlaiam sovim pordnkim, un naved myusu krdynon,
bet atpestej myusus nu auna.
Esi sveicynta, Marija, lesteibas pyln, Kungs ir ar Tevi. Tu esi
svteita storp svtem un svteits ir Tovas msas auglis Jezus. Svt Marija, Dva Mte, lyudzis par mums grcinkim tagad un myusu nves
stund. Amen.
29 lentel. Kai kurie
ramenys, garsai ir j
atitikmenys latvi bendrinje kalboje (bk)
latg.
la. bk
[]
yu [u ]
[]
[uo]
o [o]
[]
ei [ei]
[platusis ]
o [uo]
a
ie
10. Palyginkite patarles ir prieodius, paraytus latgalietikai ir

latvi bendrine kalba. Suraykite bendr odi fonetinius atitikmenis
1. Kas tram dbi rk, pats
kreit.
2. Ar malonu pasauli prsi,
bet atpaka naatsi.
3. Grou pi groa, pbersi
moku; gryudu pi gryuda, pbersi
maisu.
4. Nadreizais dreizam pdys dzan.
5. Kaids putns, taidas spolvas,
kaids cylvks, taidi dorbi.
6. K rogovs sdi, t dzsmu
dzdi.
Retesni odiai ir formos
latg. dbe duob; la. bk dobe lysv

latg. att pareiti, grti; la. bk atiet ivykti
(apie autobus ir pan.)
130
1. Kas otram bedri rok, pats

iekrt.
2. Ar meloanu pasauli priesi,
bet atpaka neprnksi.
3. Grasi pie graa, piebrsi
maku; graudu pie grauda, piebrsi
maisu.
4. Nedrzais drzam pds dzen.
5. Kds putns, tdas spalvas,
kds cilvks, tdi darbi.
6. K ragavs sdi, t dziesmu
dziedi.
latg. gros grais; la. bk grasis
maks pinigin
latg. gryuds grdas; la. bk grauds
spalva plunksna
ragavas (pl. ) rogs
11. Iverskite
Puii, puii, suni, suni,
Jius ma zbu naruodit,
Ka es jimu grebjam,
Izbadu strbjam.
Svuoteam ratys sys,

Kur tuos cytys palykuys?
Zeie, ube iznosova
Pavasar perekam.
Rzekne, LD 20303, 2
Vuorkova, LD 20335
(Meale 199(?), 77)
Kur tu dzri, ceiruleiti,

Ka tik skani gavilji?
Aiz upeites leiceit,
Poa Dva drze.
Kar u, kar u,
Kar ma(i) gryuti t:
Palk muna tva sta,
Palk brais kumele,
Palk jauna leigavea,
Sadarta, napracta.
LTdz 11 136
LTdz 22 438
odiai
vertimui
odiai
crulis vyturys
skani skambiai, aidiai
gavilt linksmintis
lcis lanka
vertimui
ube kikilis
grti sunkiai
sta (ia) sodyba
kumeli irgelis
lgava nuotaka
sadert sulygti
prect vesti (mon)
12. Iverskite be odynlio

a) Pistnks vaicoj:
Ck itai gvej ira godu?
Pci.
A kuo t var pasciet?
Piec rogu.
Nu bet gvei ira tokin diveji!
(Cybus 1999, 33)
b) Volda ir jtur teira un izkpta. Tei ir gora kulturas pazeime. Un

ts daaideibas, kas kir daaidu apvydu izrunu, padora voldu kuplku
un bogtku. Voldai ir sova melodija, sovs rytms un tai kai kor, kur
daudzi dzdtji dzd vnu un t pou dzsmi, bet uz vairkim bolsim,
mes prcojams, klauseidams bolsu daaideib, tai ari vold myus prcynoj formu daaideiba.
(Latkovskis 1995, 62)
131
13. Perraykite tekst latgalietikai

a) Jauns cilvks ziedu veikal:
Ldzu, atlasiet simt visskaistko rou manai motajai meitenei.
Ak Dievs, par kdiem grkiem
tad jums viai tik oti jatvainojas?!...
b) Zvans pie durvm, vrietis ts
atver. Uz slieka stv sieviete:
Vai js vakar uz ezera izglbt
slkstoo puiku?
J, es.
Kur ir cepurte?
c) - Manai sievai ir ausmga
atmia!
- Via neko neatceras?
- N, otrdi - via VISU atceras!
sidmkite!
1. Platusis latgaliei e, tariamas kaip [], arba [ia], pvz. meita [mi=ita],
saule [saulia], o vietoje latvi bk plaij e, latgalieiai turi a, , pvz., vacs
tvs vecs tvs.
2. Krintanij (krto) ir tvirtagal (stiept) priegaid turintis aknies
dvigarsis ir trigarsinamas, pvz., zvierbus virblis, ciervs kirvis.
3. Priebalsiai tariami panaiai kaip lietuvi kalboje, t.y. minktinami prie
e, i, todl rate minktumas ymimas tik prie upakalinius balsius ar odio
gale, pvz., bruoa brolio, ket skelti, burbus burbulas, taip pat tais atvejais, kai priebalsis nra betarpikai prie bals, pvz., padis ai.
4. Prie k ir g latgalieiai netaria gomurinio D.
5. Latgaliei kalboje nra vardio vi, via, tik jis, j; vietoje prielinksnio
ar su jie vartoja ai, o deminutyvines priesagas -i, -ia atitinka priesagos
-e, -ea.
6. Veiksmaodiai turi ilaik btojo laiko e kamien, pvz. cepe kep,
jme m, dzre gr.
7. Latgaliei priedlt veiksmaodi sangros dalel sa/za bna tarp
priedlio ir aknies, kaip lietuvi kalboje, pvz., atsanast atsineti, nasaruodeit nesirodyti, sazatikt susitikti.
132
8. Latgaliei kalboje plaiai vartojamas siekinys, pvz., Tec, peleite, zieru

zogtu Bk, pelyte, irni vogt (=vogti), skrsim iz upi mauduots bgsim
prie ups maudyts (=maudytis)
...vietoje senojo baltikojo latgalieiai turi uo, pvz., ................? (iaurs
Latgaloje yra iliks, o kai kuriose Latgalos vidurio nektose jis iverstas oi:
mozgoit mazgt, loboik labk).
...daugelis latgaliei yra dnininkai, t.y. vietoje dvibalsi uo, ie taria balsius , , pvz., ...................................................?
...vietoje latvi bk , latgalieiai turi ........., pvz., ...............................? (Latgalos iaurje yra iliks.)
...latgalieiai rotininkuoja vienskiemense formose bei prie skiemen su
upakalins eils vokalizmu, pvz., mozs, vosora, bet maze, .................?
14. Atsakykite
1. Kokiomis vokalizmo ypatybmis latgaliei kalba panai ms emaii?
Kuri emaii?
2. Kas bendra tarp latgaliei ir ms anyktn bei kupikn fonetikos?
Ar tos ypatybs visikai sutampa?
3. Kuriose lietuvi kalbos nektose tebevartojamas siekinys?
sidmkite!
Latgaliei
apakle
atlase
atraite, atraits
buca
buor(z)da
crmyuka
driki/drii
ene
ka
olts
otkon
piersts
pieki
plakts
prs
slapnis
strods
sv(k)sts
trupynuot
vaiuks
Latvi bk
apkakle
atvase
atraitne, atraitnis
muca
brda
srmkslis
grii
elle
ieka
avots
atkal
pirksts
pki
blakts
purvs
slapj
strazds
sviests
drupint
vainags
30 lentel. Keletas bendr odi,

kuri priebalsiai latgaliei kalboje ir
latvi bk turi nereguliarius atitikmenis
Vertimas
apykakl
atala
nal, nalys
statin
barzda
ermuknis
grikiai
pragaras
vidus
versm, altinis
vl
pirtas
staiga
blak
pelk, raistas
lapias
varnnas
sviestas
trupinti
vainikas
133
15. Iverskite
Kas mes eisti asam latgali, latgali, latvi?
Vuordu latgali zynuotnki tradicionali atteicynoj iz senej latgau citi, kura
apdzeivuoja tagadej Latgolu i Vydzemis zmeaustrumu dau.
Vuordi latgali i Latgola (tuos tagadej izpratn) ir jauni, ts suoce ltuot
tikai 20. godu symta suokum i ari myusu dnuos attcynoj iz vna Latvejys
nvoda Latgolys latvim. Latgali ir taidi poi latvi, kaidi ir myusu tauti cyts Latvejys nvods.
Kai saukt myusu voldu runuot i roksts ltuot? Te vajadzeiga garuoka
atkuope.
Ar myusu latvu voldu ir taipat kai ar tautys trpu kotram nvodam tei
ir sovaiduoka. Pat atsevika pogosta voi draudzis rbeuos jau var saklauseit
voldys atkireibys nu kaimiu. Nalel apvyd (parosti vn pogost) runuot
voldu zynuotnki sauc par izlksni. Radnceigys, leidzeigys izlksnis kp
veidoj dialektu. Tagadej Latvej ir puori par 500 izlku, kurys apvnoj trejs
dialekts: vyds-, lbiskaj i augzemnku.
Vydsdialektu runoj Vydzemis videj da, Zemgalis leidzonum i Krzemis
da, kas atsarn iz dnvydim nu Kuldgys.
Lbisk dialektu runoj zmelrtumu Vydzem i Krzemis zmeu dal.
Augzemnku dialektu runoj Vydzemis austrumu da, Zemgalis austrums
voi tai sauktaj Augzem (Sielej) i vys Latgol. Austrumu Vydzemis i Latgolys izlksnis ir senejuos latgalu cits voldys turpynuojums.
Videjuo i lbiskuo dialektu runuotuojus sauc ari par lejzemnkim voi
lejys latvim, bet augzemnku dialekta runuotuojus par augzemnkim
voi auglatvim.
Ar izlksni i dialektu saprtam nanormtus voldys paveidus, kuri pastuov tikai runys form. T ir lela kotrys voldys boguoteiba i paleidz kuplynuot kotru rokstu voldu.
Iz dialekta (izlku kpuma) pamata nteikts viesturisks apstuoks
veidojs rokstu* (literaruo) volda, kuru kp i normej.
Stafecka 1992, 6
odiai vertimui (la. bk)

apvidus vietov, apylink
atkpe nukrypimas
attiecint taikyti, skirti
cilts gentis
sti i tikrj
izloksne patarm; nekta
kuplint turtinti, gausinti
lietot vartoti
novads sritis, kratas

pagasts valsius
pastvt egzistuoti, bti
paveids atmaina
skai skambiai, aidiai
trps drabuis
turpinjums tsinys
veidot sudaryti, formuoti
* Daudzys tautys ar nuzeimi literaruo volda litoj terminu rokstu volda. Latvu
voldnceib pdej ltoj ar nzeimi literaruos voldys rokstu forma voi roksts ltuotuo
volda.
134
VEIKSMAODI ODYNLIS
is odynlis skirtas danesni veiksmaodi formoms ir reikmms nustatyti. Jame nurodoma bendratis (nenoteiksme), esamojo laiko (tagadne) vienaskaitos 1-mas ir 2-ras asmuo, treias asmuo, taip pat btojo laiko (pagtne)
ir bsimojo laiko (nkotne) tretieji asmenys. Pavyzdyje (r. emiau) ios formos paymtos juodesniu riftu. Kai kuri veiksmaodi nurodytos tik 3-io
asmens formos, nes kitos nevartojamos.
Nenoteiksme
au||st
Pagtne
Tagadne
auu auam
aud auat
au
audu audm
audi audt
auda
aizgu||lties (~os, ~lies, ~as; ~ljs; ~lsies)

usimiegoti; pramiegoti
aizlie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) drausti
aizmirs||t (~tu, ~ti, ~t; ~a; ~s) umirti, pamirti
aizstv||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) apginti
aizte||ct (~k; ~cja; ~cs) nutekti, nubgti
aizve||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~ds) ivesti, nuvesti; iveti, nuveti
aizvieto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pakeisti, pavaduoti
aktualiz||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) aktualizuoti,
aktualinti
apkamp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) apkabinti, apglbti
apmekl||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) aplankyti
apmierin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) patenkinti,
nuraminti
apnik||t (apnku, apnc, apnk; ~a; ~s) atsibosti
apprec||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies)
1. susituokti; 2. itekti
apst||ties (~jas; ~js; ~sies) sustoti
apsvei||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) sveikinti
atbild||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) atsakyti
atbrvo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ilaisvinti, ivaduoti
atce||lt (~u, ~l, ~; atcla; ~ls) ataukti, panaikinti
atcer||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) atsiminti, prisiminti
Nkotne
audu audsim
audsi audsi(e)t
auds
atkp||ties (~jos, ~ies, ~jas; ~s; ~sies) atsitraukti

atkl||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) atidengti; atskleisti
atlas||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) atrinkti
atnes||t (~u, ~-, ~-; ~a; ~s) atneti
atp||sties (~os, ~ties, ~as; ~ts; ~tsies) ilstis, pailsti
atra||st (atrodu, atrod, atrod; ~da; ~ds) atrasti
atra||sties (atrodos, atrodies, atrodas; ~ds;
~dsies) bti (kur nors)
atrieb||t (~ju, ~-, ~j; ~ba; ~bs) atkeryti
atsau||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~cs; ~ksies)
atsiliepti
atspoguo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) atspindti
attei||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~cs; ~ksies)
atsisakyti
atvaino||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) atsiprayti
audz||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) auginti
audzin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) auklti
aug||t (~u, audz, ~-; ~a; ~s) augti
au||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) austi
baid||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) bijoti

balso||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) balsuoti
baro||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) maitinti; erti
br||t (baru, bar, bar; ~a; ~s) barti
bg||t (~u, bdz, ~-; ~a; ~s) bgti
135
bei||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) baigti

bei||gties (~dzas; ~dzs; ~gsies) baigtis
b||ties (~stos, ~sties, ~stas; bijs; ~sies) bijoti
boj||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gadinti
brau||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) vaiuoti, vykti
brdin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) perspti
brie||st (~stu, ~sti, ~st; ~da; ~ds) brsti, nokti, sirpti
brikin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) trakinti
brn||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) stebtis
bri||st (brienu, brien, brien; ~da; ~ds) bristi
bruo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ginkluoti
b||t (esmu, esi, ir; bija; ~s) bti
bv||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) statyti (pastat)
cel||t (ceu, ~-, ce; cla; ~s) 1. kelti; 2. statyti

(pastat)
cel||ties (ceos, ~ies, ceas; cls; ~sies) keltis
ceo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) keliauti
cen||sties (~os, ~ties, ~as; ~ts; ~tsies)
stengtis
cep||t (~u, ~-, ~-; ~a; ~s) kepti
cien||t (~u/~ju, ~i/~, ~a/~; ~ja; ~s) gerbti;
vertinti
cie||st (~u, ~t, ~; ~ta; ~ts) ksti
cildin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) garbinti, lovinti
cir||st (crtu, crt, crt; ~ta; ~ts) kirsti
dab||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gauti

darbo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) darbuotis, veikti
darin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) gaminti, dirbdinti
dar||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) daryti, atlikti
daudzin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) danai minti;
lovinti
dauz||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) dauyti
dvin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) dovanoti (dovan)
deld||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) nudvti
dibin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) steigti, kurti
doc||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dstyti (kurs)
dom||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) galvoti; manyti
do||t (~du, ~d, ~d; deva; ~s) duoti
do||ties (~dos, ~dies, ~das; devs; ~sies) duotis, leistis (pvz. kelion)
dr||zt (~u, ~z, ~; ~za; ~zs) droti
draud||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) 1. grasinti; 2.
grsti
draudz||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies)

draugauti
druk||t (~ju, ~-, ~-; ~ja, ~s) spausdinti
drup||t (~-; ~ja; ~s) trupti; irti
dun||t (~-, ~ja; ~s) dundti, griausti
dur||t (~u, ~-, ~-; dra; ~s) durti, besti
dusmo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js, ~sies) pykti, irsti
dze||lt (~u, ~l, ~; dzla; ~s) gelti
dzemd||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gimdyti
dzer||t (~u, ~-, ~-; dzra; ~s) gerti
dz||st (~u, ~s, ~; ~sa; ~ss) 1. gesinti; 2.
trinti (trintuku)
dzied||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) dainuoti; giedoti
dzim||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) gimti
dzird||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) girdti
dzvo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gyventi; gyvuoti
elpo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) kvpuoti

||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~ds) valgyti; sti
friz||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ukuoti (daryti

ukuosen)
gaid||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) laukti

gan||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) ganyti
gz||t (gu, ~-, g; ~a; ~s) versti, griauti
glab||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) saugoti, laikyti
glab||ties (~jas; ~js; ~sies) bti saugomam,
laikomam
glb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) gelbti
glb||ties (~jos, ~ies, ~jas; ~s; ~sies) gelbtis
glst||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) glostyti, glamonti
glezno||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) tapyti, pieti
grau||zt (~u, ~z, ~; ~za; ~zs) grauti
grib||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) norti
grie||zt (~u, ~z, ~; ~za; ~zs) 1. pjauti (peiliu); kirpti; 2. sukti
gr||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) stumti
gu||lt (~u, ~li, ~; ~lja; ~ls) 1. gulti; 2. miegoti
gul||ties (~stos/guos, ~sties/~ies, ~stas/guas;
~s/gls; ~sies) gultis
rb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) rengti, vilkti
136
iecer||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) 1. sumanyti; 2.

nusiirti, isirinkti (pvz. nuotak)
iekrto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) rengti, taisyti
ieml||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) simylti
ieem||t (~u, ~-, ~-; iema; ~s) uimti
iepatik||ties (iepatkas; ~s; ~sies) patikti, pamgti
iepaz||ties (~stos, ~sties, ~stas; iepazins;
~sies) susipainti
iepls||t (~t; ~sa; ~s) plyti; trkti, skilti
ierobeo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) apriboti, suvaryti
iest||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies)
1. ()stoti; 2. prasidti
ie||t (eju, ej, ~t; gja; ~s) eiti
interes||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dominti
izbei||gties (~dzas; ~dzs; ~gsies) pasibaigti,
liautis
izdzvo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) igyventi
izglb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) igelbti
izmis||t (~tu, ~ti, ~t; ~a; ~s) kristi nevilt
izncin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) sunaikinti
izplat||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~ts) iplatinti
izrin||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) susidoroti (smurtu)
izskat||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) atrodyti
izvieto||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) sitaisyti, sikurti
izzio||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) paskelbti, praneti
j||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) joti

jaut||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) klausti
ju||st (jtu, jti, jt; ~tu; ~ts) justi, jausti
kal||t (kau, ~-, ka; ~a; ~s) kalti

kp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) lipti, kopti
karto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) kartoti
krto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. tvarkyti; 2.
laikyti (egzamin, skait)
kau||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) kaukti, staugti
kav||ti (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gaiinti
kav||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) vluoti,
gaiti, utrukti
kl||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) 1. klotis; 2. tik 3 asm. sektis
klaus||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) klausyti

klie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) aukti, rkti
kl||st (~stu, ~sti, ~st; ~da; ~ds) klaidioti,
bastytis
klus||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) tylti
kd||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) klysti
k||t (~stu, ~sti, ~st; kuva; ~s) tapti
ko||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) ksti
krp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) sukiauti, apgaudinti
krso||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dayti
kr||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) krauti, kaupti
kri||st (krtu, krti, krt; ~ta; ~ts) kristi
kust||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) judti
er||t (~u, ~-, ~-; ra; ~s) griebti, iupti

er||ties (~os, ~ies, ~as; rs; ~sies) griebtis
labo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) taisyti

lai||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) leisti
las||ta (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) rinkti
las||tb (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) skaityti
lau||zt (~u, ~z, ~; ~za, ~zs) lauti
l||kt (lecu, lec, lec; ~ca; ~ks) 1. okti ( aukt, tol); 2. tik 3 asm. tekti (apie saul)
lem||t (~ju, ~-, ~j; lma; ~s) lemti; sprsti
lido||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) skristi
liecin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) liudyti
lie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) drausti, neleisti
lie||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) lenkti
liel||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) girti, lovinti
liel||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) girtis
lie||t (leju, lej, lej; lja; ~s) lieti, pilti; laistyti
lieto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) naudoti, vartoti
lg||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) lygti, derti; samdyti
lik||ta (lieku, liec, liek; ~a; ~s) dti
lik||tb (lieku, liec, liek; ~a; ~s) liepti
lik||ties a (liekos, liecies, liekas; ~s; ~sies)
1. dtis, apsimesti; 2. imtis (ko nors); 3.
mestis, pulti
lik||tiesb (liekas; ~s; ~sies) atrodyti
l||st (lienu, lien, lien; ~da; ~ds) lsti
l||t (~st; lija; ~s) lyti
loc||t (loku, loki, loka; ~ja; ~s) 1. lankstyti; 2.
raityti (apie bals); 3. linksniuoti, kaityti
l||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) prayti
137
l||gties (~dzos, ~dzies, ~dzas; ~dzs; ~gsies)

melsti(s), maldauti
m||ct (~ku, ~ki, ~k; ~cja; ~cs) mokti (k

daryti)
mc||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) mokyti
mc||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) mokytis
main||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) keisti, mainyti
maks||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. mokti (pvz.
pinigus); 2. kainuoti
mal||t (mau, ~-, ma; ~a; ~s) malti
mazg||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) plauti, mazgoti
mazg||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies)
praustis, mazgotis; maudytis (pvz. vonioje,
po duu)
med||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) medioti
md||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) mgdioti, erzinti
mekl||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) iekoti
me||st (~tu, ~t, ~t; ~ta; ~ts) mesti
mig||t (miegu, miedz, mieg; ~a; ~s) migti
ml||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) mylti
ml||ties (~os/~jos, ~ies/~jies, ~as/~jas;
~js; ~sies) myltis
mir||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) mirti
moc||t (moku, moki, moka; ~ja; ~s) kankinti
nk||t(~u, nc, ~-; nca; ~s) eiti artyn

nes||t (~u, ~-, ~-; ~a; ~s) neti
n||st (~stu, ~sti, ~st; ~da; ~ds) neksti
nicin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) niekinti
ncin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) naikinti
nodo||t (~du, ~d, ~d; nodeva; ~s) 1. perduoti,
atiduoti; 2. iduoti
nogalin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) nuudyti
nogur||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) pavargti
noer||t (~u, ~-, ~-; nora; ~s) pagauti
nolik||t (nolieku, noliec, noliek; ~a; ~s) 1. padti, pastatyti; 2. paskirti (pvz. laik)
norin||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies)
atsiskaityti
nospl||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. suaisti; 2.
pagroti, sugroti
nolo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) apgailestauti
aud||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) kniaukti

em||t (~u, ~-, ~-; ma; ~s) imti
urr||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) murkti
pacel||t (paceu, ~-, pace; pacla; ~s) pakelti

padom||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pagalvoti
pajaut||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) paklausti
palik||ta (palieku, paliec, paliek; ~a; ~s) 1. pasilikti; 2. dtis; 3. tapti
palik||tb (palieku, paliec, paliek; ~a; ~s) padti (k po kuo), pakiti
pard||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) parodyti
prdo||t (~du, ~d, ~d; prdeva; ~s) parduoti
prliecin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) tikinti; tikinti
prme||st (~tu, ~t, ~t; ~ta; ~ts) priekaitauti
prvr||st (~u, ~t, ~; ~ta; ~ts) paversti
pasoo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pajti
pastaig||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pavaikioti
pastaig||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies)
pasivaikioti
past||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) usakyti
patei||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) pasakyti
patei||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~cs; ~ksies)
(pa)dkoti
pavl||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) liepti, sakyti
pazio||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) praneti
paz||t (~stu, ~sti, ~st; pazina; ~s) painti
peld||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) plaukti
peld||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) maudytis (pvz. baseine, upje, jroje)
pt||t (~u/~ju, ~i/~, ~a/~; ~ja; ~s) tyrinti
piedal||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) dalyvauti
piedv||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) (pa)silyti
piedo||t (~du, ~d, ~d; piedeva; ~s) atleisti, dovanoti
piedzer||ties (~os, ~ies, ~as; piedzrs; ~sies)
pasigerti
piekrp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) apgauti
piekri||st (piekrtu, piekrti, piekrt; ~ta; ~ts)
sutikti, pritarti
piepras||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) pareikalauti
pierd||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) rodyti
pirk||t (prku, prc, prk; ~a; ~s) pirkti
p||t (pinu, pin, pin; pina; ~s) pinti
pl||st (~u, ~s, ~; ~sa; ~ss) plti
pp||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) plepti
pau||t (~ju, ~j, ~j; pva; ~s) pjauti (pvz. ien)
pra||st (protu, proti, prot; ~ta; ~ts) mokti (k
daryti), sugebti
prec||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) vesti (apie jaunik)
138
prec||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) tuoktis; tekti (apie moter)
priec||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies)
diaugtis
pulc||ties pl. (~jamies, ~jaties, ~jas; ~js;
~sies) rinktis, burtis
p||st (~u, ~t, ~; ~ta; ~ts) psti
ra||st (rodu, rodi, rod; ~da; ~ds) rasti

rad||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) kurti
rd||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) rodyti
rak||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) kapstytis, knistis
rakst||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) rayti
rak||t (roku, roc, rok; ~a; ~s) kasti
rau||dzt (~gu, ~gi, ~ga; ~dzja; ~dzs) velgti,
irti; valgytis
raud||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) verkti
rao||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gaminti
realiz||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) realizuoti
redz||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) matyti, regti
rin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) skaiiuoti
rin||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) skaitytis, paisyti
rim||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) rimti
r||t (riju, rij, rij; rija; ~s) ryti
rota||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) aisti
(apie vaikus)
rot||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) puoti, dabinti
run||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) kalbti, nekti
run||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) kalbtis, nektis
sac||t (saku, saki, saka; ~ja; ~s) sakyti

saukst||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies)
susinibdti
saju||st (sajtu, sajti, sajt; ~ta; ~ts) pajusti, pajausti
sk||t (~u, sc, ~-; ~a; ~s) pradti
sk||ties (~as; ~s; ~sies) prasidti
sakrto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) sutvarkyti
salik||t (salieku, saliec, saliek; ~a; ~s)
1. sudti; 2. surinkti (pvz. tekst)
sal||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) alti
saem||t (~u, ~-, ~-; sama; ~s) 1. suimti,
paimti; 2. gauti (pvz. laik)
sp||t (~-; ~ja; ~s) skaudti, sopti
sap||t (sapinu, sapin, sapin; sapina; ~s) supinti
sapra||st (saprotu, saproti, saprot; ~ta; ~ts)

suprasti
sarakst||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) susirayti, susirainti
sarg||t (~u/~ju, ~i/~, ~a/~; ~ja; ~s) saugoti
sarg||ties (~os/~jos, ~ies/~jies, ~s/~jas;
~js; ~sies) saugotis
sark||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) rausti, raudonuoti
satik||t (satieku, satiec, satiek; ~a; ~s)
1. sutikti, susitikti; 2. sugyventi, sutarti
sau||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) vadinti
sau||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~cs; ~ksies)
vadintis
sazin||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) bendrauti, kontaktuoti, turti ry
sd||t (su, ~i, s; ~ja; ~s) sdti
se||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) dengti
sie||t (~nu, ~n, ~n; sja; ~s) riti; sieti
sil||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) ilti
si||st (~tu, ~t, ~t; ~ta; ~ts) muti; trenkti
skait||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) skaiiuoti
skar||t (~u, ~-, ~-; skra; ~s) liesti
skat||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) irti
skrie||t (skrienu / skreju, skrien / skrej, skrien
/ skrej; skrja; ~s) lkti, bgti
skum||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) lidti
skpst||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) buiuoti
slav||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) lovinti
sl||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs)
1. udaryti; urakinti; 2. sudaryti (pvz. sutart)
slp||t (~ju, ~-, ~j; ~u; ~s) slpti
slido||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) iuointi
slk||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) sksti
slimo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) sirgti
sludin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) skelbti
sm||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) rkyti
smie||t (smeju, smej, smej; smja; ~s) pajuokti
smie||ties (smejos, smejies, smejas; smjs;
~sies) juoktis
snau||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) snausti
snie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) tiesti, duoti
snig||t (snieg; ~a; ~s) snigti
sol||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) adti
soo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ingsniuoti
spl||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. aisti; loti; 2.
groti
spie||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) spausti
139
spd||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) viesti; spindti

sprie||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) sprsti
stst||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) pasakoti
st||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) stoti
st||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) stotis
stv||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) stovti
stei||gties (~dzos, ~dzies, ~dzas; ~dzs;
~gsies) skubti
stiep||ties (~jos, ~ies, ~jas; ~s; ~sies) driektis, tstis
strd||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dirbti
strb||t (strebju, streb, strebj; ~a; ~s) srbti
strd||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) ginytis; bartis
stum||t (~ju, ~-, ~j; stma; ~s) stumti, grsti
sdz||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) skstis
s||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) siurbti
st||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) sisti
svrst||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) svyruoti, vytuoti
svie||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) sviesti, mesti
aub||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) abejoti

au||t (~ju, ~j, ~j; va; ~s) auti
ie||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) 1. takyti;
2. eikvoti
i||st (ietu, iet, iet; ~ta; ~ts) atrodyti
st||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) skaistinti; apvalyti
po||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) suptis
||t (uju, uj, uj; uva; ~s) siti
tap||t (topu, topi, top; ~a; ~s) tapti

tec||t (teku, ~i, tek; ~ja; ~s) tekti, bgti
tei||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) sakyti, tarti
tic||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) tikti
tiek||ties (tiecos, tiecies, tiecas; tiecs; ~sies)
siekti, trokti (ko nors)
tik||t a (tieku, tiec, tiek; ~a; ~s) 1. parvykti,
nusigauti; 2. tapti, pasidaryti; 3. galti, pajgti
tik||t b (tku, tc, tk; ~a; ~s) patikti
tik||ties (tiekos, tiecies, tiekas; ~s; ~sies) susitikti
tirgo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) prekiauti
tr||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) valyti
trie||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) trenkti, smogti
tulko||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) versti (i kalbos
kalb)
tur||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) laikyti

turpin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) tsti
tuvo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) artti
urb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) grti (skyl)

uzdvin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) padovanoti
uzlabo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) pagerti, pasitaisyti
uzem||t (~u, ~-, ~-; uzma; ~s) 1. priimti;
2. nutraukti, nufotografuoti; 3. pradti
uzem||ties (~os, ~ies, ~as; uzms; ~sies)
usiimti (kuo nors)
uzrakst||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) parayti; urayti
uzrau||dzt (~gu, ~gi, ~ga; ~dzja; ~dzs) priirti
uzskat||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) 1. manyti, turti
nuomon; 2. laikyti k nors kuo nors
uzsm||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) usirkyti
uztic||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) pasitikti
uztrau||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~cs; ~ksies)
jaudintis
uztver||t (~u, ~-, ~-; uztvra; ~s) pagauti; imti
(pvz. radijo bangas)
uzvar||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) nugalti, veikti
uzve||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~ds) uvesti; uveti
uzzm||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) nupieti, nubraiyti
vad||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) 1. vadovauti; 2.

vairuoti; 3. leisti (pvz., laik); 4. lydti
vair||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) vengti
vairo||t (~ju, ~-, ~-; ~js; ~sies) dauginti
vajadz||t (vajag; ~ja; ~s) reikti
vald||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) valdyti
var||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) galti
vr||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) virti
vrdzin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) var-ginti
veido||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) sudaryti, formuoti
vl||ta (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) rinkti (balsuojant)
vl||tb (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) linkti
vl||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) pageidauti, norti, trokti
vro||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) stebti
veseo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) sveikti
ve||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~ds) vesti; veti
140
vst||t (~ju/~u, ~/~i, ~/~a; ~ja; ~s) skelbti,

praneti
vilk||t (velku, velc, velk; ~a; ~s) traukti
vinn||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) laimti
vizin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) veioti
zvan||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) skambinti

zvr||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) prisiekti
zvrin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) (pri)saikdinti
zvie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) vengti
v||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) iovauti

v||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) diovinti
lo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gailti
lo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) skstis, guostis
au||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) smaugti
||t (~st; uva; ~s) diti
z||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pjauti (pjklu)

zaud||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. netekti, prarasti; 2. pralaimti
zd||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) indyti
zied||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) ydti
zm||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pieti
zu||st (zdu, zdi, zd; ~da; ~ds) dingti, nykti
141
LITERATRA
Auzia I. Raksturgks kdas latvieu valod. Rg, 200? (Leidimo metai
nenurodyti.)
Barons Kr., Wissendorffs H. Latwju dainas. 1.-6. sehj. Jelgaw-Petrograd,
1894.-1915.
Bihbele, tas irr: Deewa swehtie wahrdi /.../. Jelgaw, 1877.
Balkeviius J., Baluod L., Buojat A., Subatniekas V. Lietuvi-latvi kalb
odynas / Red. A. Sarkanis. Ryga, 1995.
Butkien V. Latvi kalbos leksikos minimumas. Kaunas, 1998.
Butkus A. Latviai. Kaunas, 1995.
Butkus A. Lietuvi-latvi kalb vadovas. Kaunas, 2002.
Cybus J., Lomes J. dzer veina, lai dzeive ira feina! Reig, 1999.
Cybus J., Leikuma L. Vasals! Latgalieu valodas mcba. Rg, 2003.
Evangelia toto anno 1753. Pirm latgalieu grmata. Rg, 2004.
Kabelka J. Latvi kalba. Vilnius, 1987.
Kalme V., Smiltniece G. Latvieu literrs valodas vrddarinana un morfoloija. Lokms vrdiras. Liepaj, 2001.
Katoliska luhgschanu un dzeesmu grahmata. Jelgav, 1898.
Latkovskis L. Voldas kpona. Grm. Latgalieu literatra. Rg, 1995.
Latvieu valodas pareizrakstbas vrdnca / Red. L. Cepltis. Rg, 1981.
Latvieu valodas vrdnca / Red. D. Guevska. Rg, 1987.
Latvieu valodas vrdnca / Red. D. Guevska et al. Rg, 2006.
Latvi-lietuvi kalb odynas / Red. A. Butkus. Kaunas, 2003.
LTdz Latvieu tautasdziesmas. Rg, 1979-1984. 1.-5. sj. (Skaitmuo rodo
dainos numer.)
Luther M. Enchiridion. Der kleine Catechismus. Knigsberg, 1587. (http://
www.ailab.lv/16gs/Ench1586.htm)
Mancelius G. Lettisch Vademecum. Riga, 1631. (http://www.ailab.lv/17gs/
VM/katis.htm)
Meale B. Apdzduoona kuozuos vai patsa grku atlaisona. Rg, 199(?).
(Leidimo metai nenurodyti. )
Mllvg I Msdienu latvieu literrs valodas gramatika. 1. daa. Rg, 1959.
Neisdewusees atreebiba. Grm. Old Wawerli, slawenais Amerikas medneeks
un trapers. 83. burtn. Rig, 1923.-1925.
Paegle Dz., Kuis J. K latvietis run..: Praktiski ieteikumi valodas kultr.
Rg, 1994.
Paegle Dz. Latvieu literrs valodas morfoloija. 1. daa. Rg, 2003.
Slis R. Leimal: 1905. gada tlojums. Rg, 1927.
Soida E., Kavia S. Latvieu valodas invers vrdnca. Rg, 2000.
142
Stafecka A. Par mums (myusim) i myusu voldu. Grm. Cybus J., Leikuma L. Latgalu bece (lementars). 1. daa. Lielvrd, 1992.
Stafecka A. Evangelia toto anno.. (1753) ir latgali rat kalbos raida.
Grm. Evangelia toto anno 1753. Pirm latgalieu grmata. Rg, 2004.
285.-315. lpp.
Stenders G. F. Augstas gudrbas grmata no pasaules un dabas:1796. gada izdevuma teksts ar komentriem. Rg, 1988.
INTERNETO SVETAINS
Lietuvos ir Latvijos forumas http://www.lt-lv-forum.org/
Latvi-lietuvi ir lietuvi-latvi kalb odynai* http://www.letonika.lv/
groups/default.aspx?g=2&r=10621063&q=
Apie latvi kalb* http://lt.wikipedia.org/wiki/Latvi%C5%B3_kalba
Apie Latvij* http://lt.wikipedia.org/wiki/Latvija
Latvijos DELFI http://www.delfi.lv/
Rygos savivaldyb http://www.riga.lv/LV/Channels/
Latvi kalbos mokymasis* http://latvija.meka.lt/
http://www.ailab.lv/lvavp/galva_files/LVAVP/default1.htm
Latvijos radijas* http://www.radio.org.lv/Lapas/LV_Tiesraide.htm
Latvijos ini TV* http://www.tv24.lv/tv24big.php
* Galima patekti taip pat i Lietuvos ir Latvijos forumo svetains

143
Butkus A.
Bu403 Latvi kalba: gramatika ir pratimai. Kaunas: Aesti, 2007. 143 p.: iliustr.
Bibliogr.: p. 142143. Antrasis leidimas.
ISBN 978-9986-884-24-8
Knygoje pateikiami latvi kalbos fonetikos, morfologijos ir odi darybos

pratimai, supaindinama su dabartine, senja ir latgalietikja rayba bei tos raybos
pavyzdiais. Be pratim, skaitytojas ras ir latvi kalbos gramatikos pradmenis, idstytus
atitinkamuose skyriuose, taip pat danesni veiksmaodi odynl su nurodytomis
j formomis.
Knyga skirta studijuojantiems ar dstantiems latvi kalb.
UDK 808.83(075.8)
Alvydas Butkus
LATVI KALBA
Gramatika ir pratimai
Redaktor Violeta Butkien
Dailinink Daiva ulgait
A. Butkaus leidykla Aesti
a.butkus@hmf.vdu.lt
144

Alvydas Butkus - Latvių Kalba (2008)

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Alvydas Butkus - Latvių Kalba (2008)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

UDK 808.83(075.

prof. habil. dr. Pteris Vanagas (Pteris Vanags)

Alvydas Butkus, 2008

SENOJI LATVI RAYBA

L ATGALIETIKOJI RAYBA ....................................................................

VEIKSMAODI ODYNLIS ...............................................................

Balt ir fin gentys Latvijos teritorijoje XIII a.

kilmininku (vietos reikme), ir su galininku (krypties reikme), plg.: uz sienas

I plaiau inom finizm mintini: bura bur, Jelgava toks miestas,

Balsi ilgumas rate ymimas brkneliu vir ramens: , , , .

Priebalsi minktumas ar kietumas nuo pozicijos nepriklauso: tiek prie

Algirdas Airds ........ Beija

Raid ch latviams atstoja raid h, kuri ymi abu iuos priebalsius.

bet: budets biudetas, mzikls miuziklas, faundlenda Niufaundlendas

............ pseudo............ eukaliptas

Latvi kiriuoti a, e ilaikomi trumpi.

6. Taisyklingai itarkite ilguosius nekiriuotus balsius:

Baltikose aknyse ir naujose galnse lietuvi bals o atitinka latvikasis

c) kelio daro vyro

8. Iverskite paodiui lietuvi kalb:

Atsargiai! Kita reikm!

b) i bdvardi su formantu -i padarytuose prieveiksmiuose: lni ltai,

10. Tarkite siaurj e latvikuose odiuose:

11. Kairje suraytuose latvikuose odiuose tarkite platj e,

nes nea nesa ne

Pc peldans .ez.er t.vs un d.ls l.ni devs mjup.

13. raykite latvikus atitikmenis

bet: vlodze volung

Atsargiai! Kita reikm!

loct lankstyti; linksniuoti

15. Stenkits neminktinti priebalsi, tardami latvikus odius

16. Perskaitykite iuos odius i pradi lietuvikai, paskui latvi-

Baltija, Latvija, Lietuva, Bosnija, Dnija, zija, Anglija, Itlija, Auktaitija,

18. Taisyklingai itarkite l ir :

torni tori (boktas)

20. Taisyklingai itarkite minktuosius , , :

Lietuvikuosius minktuosius k ir g balt kilms odiuose atitinka latvikieji c ir dz.

1 lentel. Vardaodi formant

* Fonetiniai sutapimai ar morfologiniai skirtumai ia nepateikiami

praes. / praet. 1. sg.

praes./ praet. 2. sg.

praes. / praet. 1. pl.

praes. / praet. 2. pl.

praes. / praet. 3. pers.

2 lentel. Veiksmaodi form fonetiniai

28. raykite trkstamus odius

29. raykite trkstamus odius

4 lentel. Daiktavardi linksniuots ir linksni galns

6. Iverskite odi junginius vns. vietininku

7. Iverskite odi junginius

b) geri darbai ....................., kiti laikai ...................., mai vaikeliai

d) viesis (sveias) ........................., gaimatis (viesiaplaukis) ........

18. Iverskite, vartodami dgs. naudinink

19. Iverskite, vartodami dgs. galinink

20. Latvikuosius savybinius vardius mans, -a, tavs, -a, savs, -a

Mano motinai jau penkiasdeimt met. Manai mtei jau ...

Ne mano arklys, ne mano ratai.

1. (Savs nazis) .................... taupa, otra nazi deld. 2. Neviens neko

23. Iverskite odi junginius

e) geras (labs) monas (sieva) ....................., juodas (melns) varnas

Atsargiai! Kita reikm!

lis) ....................... biezenis, (miezis) ........... alus, (alus) ....... pagrabs,

b) Transliteruokite latvi pavardes