BENDROJI DALIS

Studijavimo tikslai:
Istudijavs tarptautins vieosios teiss bendrj dal, studentas:
1. Isianalizuos tarptautins vieosios teiss, kaip savarankikos ir ypatingos teiss sistemos bruous,
ypatybes ir sistem;
2. Susipains su tarptautins teiss altiniais, j kategorijomis, altini teisine galia ir kitomis
ypatybmis;
3. Susipains su pagrindiniais tarptautins teiss principais ir j turiniu, gis suvokim, kaip ie principai
veikia praktikoje;
4. Isianalizuos tarptautins teiss subjekt: valstybi, tarptautini organizacij ir kt. krimosi, teisi ir
pareig apimties bei statuso klausimus;
5. Susipains su pagrindinmis tarptautins teisins atsakomybs rimis, gis suvokim, kokios yra
atsakomybs ypatybs ir kas slygojo toki ypatybi atsiradim;
6. Susiformuos tolesnms dalyko studijoms btina tarptautins teiss bendrj svok ir termin
supratim bei odyn;
7. Kontroliniai klausimai ir praktins uduotys leis pamatyti, kokios ikyla praktins tarptautins teiss
taikymo problemos bei imokti jas sprsti.

1. Tarptautins teiss ypatybs ir definicijos problema.

Ubi societas ibi ius ten kur yra visuomen, yra ir teis. Formuojantis visuomenei tarp jos
nari atsiranda santykiai, kuriuos reikia reguliuoti. Formuojantis valstybms taip pat atsiranda
poreikis reguliuoti j santykius. Laikui bgant poreikis reguliuoti toki subjekt santykius vis
didjo, be to, atsirado ir nauj subjekt, aktyviai besireikiani tarptautinje sferoje.
Tarptautin teis formavosi palaipsniui. Tarptautins teiss literatroje iskiriami du
tarptautins teiss vystimosi etapai: klasikins ir iuolaikins tarptautins teiss[1].
Klasikin tarptautin teis. Hugo Grocijus (lot. Hugo Grotius, flamand. Hugo de Groot,
1583-1645) oland teisininkas, diplomatas, poetas ir filosofas yra laikomas tarptautins
teiss tvu, jam priklauso tarptautins teiss teorijos pagrind sukrimo laurai. Grocijus savo
veikale Trys knygos apie karo ir taikos teis susistemino jus gentium principus ir normas, jo
ivados turjo didel tak net iki Pirmojo pasaulinio karo. Remdamasis prigimtine teise
Grocijus skirsto karus teisingus ir neteisingus. Be prigimtins teiss, Grocijus pripasta
egzistuojant teis, kuri savo valia kuria tautos, sudarydamos sutartis. Pastaroji teis turi
atitikti prigimtin teis, reikalaujani laikytis sutari: odio turi bti laikomasi. Principas,
reikalaujantis laikytis sutari, - pacta sunt servanda yra prigimtinis.

iuolaikin tarptautin teis. is terminas siejamas ne tik su laikotarpiu, bet ir su dideliais

pasikeitimais Tarptautinje teisje. Bruoai: nepaprastai iaugs tarptautini organizacij
vaidmuo, didiulis dmesys mogaus teisms, svarbiu tampa fizinio asmens subjektikumas,
atsiranda asmenys besinaudojantys imunitetu. Pastebimos ios tarptautins teiss vystimosi
tendencijos: privaloma gin sprendimo tvarka, subjekt rato pltimasis.
Pirmasis tarptautins teiss termin pavartojo anglas J.Bentham International law. Dar
tuomet buvo atkreiptas dmesys, kad is terminas nra visai tikslus, nes ia kalbama apie
teis tarp taut. Tuo tarpu i teiss sistema reglamentuoja santykius tarp valstybi ir ne tik.
Tarptautins teiss subjekt ratas ypatingai iplito pastaruoju metu. Nepaisant to, kad
pavadinimas neatitinka turinio iplito terminas Tarptautin teis.
Uduotis: raskite tinkamesn pavadinim tarptautinei teisei.

Tarptautins teiss ypatybs:

Tarptautins teiss sistemoje nra statym leidiamosios valdios.Kaip tuomet formuojasi

tarptautins teiss normos? G. Tunkino Valstybi valios derinimo teorija skelbia, jog patys
tarptautins teiss subjektai kuria tarptautins teiss normas. is procesas yra ilgalaikis,
reikalaujantis daug snaud. Kuriant tarptautins teiss normas vyrauja konsensuso principas, kuris
skelbia, kad norint pasiekti tam tikr susitarim, reikalingas vis subjekt pritarimas. Kuriant
tarptautins teiss normas esminiais tampa ekonominiai, politiniai, psichologiniai veiksniai, taigi juos
visus itin sunku suderinti. Taip pat reikia atkreipti dmes, kad tarptautins teiss nra subordinacin
teis. Visos valstybs yra lygios, todl ji koordinacinio pobdio.

Bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebuvimas. Tarptautiniuose santykiuose nra

organo, kuris bt kompetentingas sprsti visus tarptautinius ginus ir nustatyti sankcijas u bet kok
tarptautins teiss paeidim. Nors Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinis Jungtini Taut
teisminis organas, jo jurisdikcija yra fakultatyvi. Tarptautinis Teisingumo Teismas savo
sprendime Karini ir pusiau karini veiksm Nikaragvoje ir prie Nikaragv byloje (Sprendimo i
esms stadija) (1986) iuo klausimu nurod:

Bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebuvimas. Tarptautiniuose santykiuose nra

organo, kuris bt kompetentingas sprsti visus tarptautinius ginus ir nustatyti sankcijas u bet kok
tarptautins teiss paeidim. Nors Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinis Jungtini Taut
teisminis organas, jo jurisdikcija yra fakultatyvi. Tarptautinis Teisingumo Teismas savo
sprendime Karini ir pusiau karini veiksm Nikaragvoje ir prie Nikaragv byloje (Sprendimo i
esms stadija) (1986) iuo klausimu nurod:
Teismo jurisdikcija, kaip danai buvo primenama, remiasi valstybi sutikimu, ireiktu vairiais
bdais, skaitant pareikimus, padarytus pagal Statuto 36 straipsnio 2 dal.
Taigi Tarptautiniam Teisingumo Teismui inybingi tik tokie valstybi ginai, kuriems nagrinti Teisme
gino alys dav sutikim Teismo statute numatytu bdu ir forma. Valstybi sutikimas, kad j gin
sprst Tarptautinis Teisingumo Teismas, gali bti ireiktas keturiais bdais: 1. Specialus valstybi
susitarimas perduoti j gin sprsti Teismui; 2. Tarptautins sutarties nuostata, numatanti, kad gin
dl ios sutarties pagal vienos i ali pareikim sprendia Tarptautinis Teisingumo Teismas; 3.
Pareikimas dl Teismo privalomos jurisdikcijos pripainimo; 4. Vienos i gino ali kreipimasis
Teism kartu su pasilymu kitai gino aliai sutikti su bylos nagrinjimu Teisme (forum prorogatum).
Pagal Jungtini Taut Chartijos 96 straipsn Generalin Asamblja gali prayti Teismo konsultacins
ivados bet kuriuo teisiniu klausimu. Kiti Jungtini Taut organai, taip pat specializuotos staigos gali
prayti toki ivad tik j veiklos teisiniais klausimais ir tik Generalinei Asambljai leidus.

Tarptautins teiss altini ypatybs. Plaiau is klausimas bus aptariamas nagrinjant tem apie
tarptautins teiss altinius.

Tarptautins teiss subjekt ypatybs. is klausimas plaiau bus aptariamas atskiroje temoje.

Tarptautins teiss reguliavimo dalyku yra tarptautiniai santykiai t.y. tokie santykiai, kurie ieina u
vienos valstybs rib. Tarptautin teis negali reguliuoti santyki, kurie yra valstybs vidaus reikalas,
taiau kai kuriuos klausimus valstybs sutinka atiduoti reguliuoti tarptautinei teisei. Pvz. mogaus
teiss.

Metodas. alys yra lygios, normos atsiranda susitarimo pagrindu, taigi vyrauja dispozityvus
metodas.

Tarptautins teiss norm utikrinimas.

Nra centralizuotos tarptautins teiss norm utikrinimo tvarkos. tai, dl ko laikomasi tarptautins
teiss neutenka velgti vien i teiss pozicijos. Btent per poreik reikia aikinti, kodl yra laikomasi
tarptautins teiss norm.

Atsakomosios priemons naudojamos utikrinti tarptautins teiss normas:

Retorsija tokia atsakomoji priemon, kai valstyb reaguodama situacij imasi veiksm,
kurie daro neigiam poveik atitinkamai valstybei. Pavyzdiui, viena valstyb nutraukia kitai
valstybei ekonomin pagalb.
Represalija atsakomoji priemon kai teiss paeidim reaguojama teiss paeidimu. Pvz.:
viena valstyb nesilaiko dvials sutarties, o dl to ir kita valstyb pradeda nesilaikyti ios
sutarties. Represalijos turi bti proporcingos pirminiam paeidimui.
Tarptautins teiss sankcijos tuo tarpu nra gausiai taikomos, tai paprastai siejama su
Jungtini Taut Saugumo Taryba. Tarptautin teis jg leidia naudoti tik kaip iimtin
priemon. ia ir ikyla humanitarins intervencijos klausimas, kuris vertas magistrinio darbo.
Tarptautins teiss definicija:
Tai savarankika tarptautins teiss norm sistema, kuri sudaro sutartins ir paprotins
teiss normos ir kuri reguliuoja tarptautinius santykius tarp tarptautins teiss subjekt
siekiant utikrinti taik ir saugum, vystyti bendradarbiavim. Tarptautins teiss norm
utikrinimas vykdomas specifinmis priemonmis.

2. Tarptautins teiss altiniai.

Pagal prof. Hart teiss altini svoka yra labai paini ir gali bti aikinama vairiais
aspektais.
Teiss altinio prasms:

Materialin sistema faktori, kurie veikia teiss normos atsiradim bei turin. Kas gi veikia normos
krim? ekonominis faktorius, politika, teisin psichologija, teisin smon. ie faktoriai ir laikomi
altiniais materialine prasme.

Formos. Nacionalinje teisje tai bt: norminis aktas, precedentas, paprotys. Koki form gyja
tarptautins teiss altiniai? Pagrindinis dokumentas tvirtinantis tarptautins teiss altinius yra
laikomas Tarptautinio teisingumo teismo Statuto 38 str. Jame kalbama apie :

a. Tarptautines konvencijas (bendrsias ir specialisias).

b. Tarptautin paprot kaip bendrosios praktikos, kuri pripainta teise rodym.
c.

Bendruosius teiss principus.

d. Teismo sprendimus.
e. vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios teiss specialist darbus.
Tarptautinis paprotys. Paprastai iskiriami du tarptautinio paproio elementai:
Objektyvus elementas bendroji praktika (tiksliau daugumos praktika).
Subjektyvus elementas opinio juris (taisykl pripastama teisikai reikminga).
Kalbant apie santyk tarp tarptautins sutarties ir tarptautinio paproio reikt vadovautis
principu lex posteriori derogat lex priori. Apskritai tarptautins teiss altiniai neturi
hierarchins sistemos.
Bendrieji teiss principai, kuriuos pripasta civilizuotos tautos:
Pagal prof. Goralik: bendraisiais teiss principais laikytini tie principai, kurie taikomi tiek
tarptautinje, tiek nacionalinje teisje. Pavyzdiui, toks principas tvirtintas Tarptautinio
Teisingumo Teismo statute ir leidia Teismui sprsti ginus ex aequo et bono, jei alys su tuo
sutinka.
Teism sprendimai:
Teismai nekuria precedent, taiau teism sprendimai padeda suprasti normos turin.
vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios teiss specialist doktrina.
Kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti. Tarptautins teiss mokslas spariai
vystosi. 1785 metais bendras knyg apie tarptautin teis skaiius buvo 2000, o 1967 metais
iaugo iki 8000. Per metus tarptautins teiss klausimais ileidiama apie 700 knyg ir 3000
straipsni.[1]

3. Tarptautins sankcijos
Tarptautins sankcijos tai nekarinio poveikio priemons, kuriomis siekiama utikrinti
tarptautin taik ir saugum bei pagarb mogaus teisms. Tarptautini sankcij teisto
tarptautins politikos instrumento galimyb tvirtinta Jungtini Taut Chartijoje. Jungtini
Taut, Europos Sjungos bei kit tarptautini organizacij nustatytos sankcijos taikomos
valstybms, fiziniams ir juridiniams asmenims bei kitiems subjektams, kurie savo veiksmais,
sprendimais ar vykdoma politika paeidinja mogaus teises, prisideda prie etnini, teritorini

ir religini konflikt, remia terorizm ar kokiu nors kitu bdu lauo svarbiausias tarptautins
bendruomens pripastamas normas bei principus.
Sankcij, dar vadinam ribojaniomis priemonmis, tikslas pakeisti
atitinkamos alies (ar jos dalies) vyriausybs, subjekt ar asmen vykdom politik ar
sustabdyti konkreius veiksmus. Tarptautini sankcij taikymas grindiamas ne ekonominiais
interesais, bet tarptautins teiss, demokratijos bei pagarbos mogaus teisms ir pagrindinms
laisvms principais. Sankcijos gali apimti visik arba dalin ekonomini santyki nutraukim,
ryi priemoni ir diplomatini santyki apribojim bei kitokio pobdio priemones. Sankcij
taikymas privalo bti pagrstas proporcingumo principu ir bti tiesiogiai nukreiptas subjektus,
atsakingus u vykdom politik ar konkreius veiksmus, kuriuos atsakydama tarptautin
bendrija buvo priversta panaudoti sankcij instrument.
Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija (URM), gyvendindama
Lietuvos Respublikos ekonomini ir kit tarptautini sankcij gyvendinimo statym (in.,
2004, Nr. 68-2369), koordinuoja tarptautini sankcij gyvendinim Lietuvos Respublikoje ir
teikia informacij fiziniams ir juridiniams asmenims tarptautini sankcij gyvendinimo
klausimais. URM taip pat teikia informacij apie tarptautini sankcij gyvendinim Jungtinms
Tautoms, kitoms tarptautinms organizacijoms ar Europos Sjungos institucijoms, kuri
nustatytos tarptautins sankcijos yra gyvendinamos.
Tarptautins sankcijos nustatomos tiesiogiai taikomais Europos Sjungos
reglamentais bei LR Vyriausybs nutarimais, kurie gyvendina kitus ES teiss aktus, Jungtini
Taut rezoliucijas bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos sprendimus.
2004 m. balandio 22 d. Ekonomini ir kit tarptautini sankcij gyvendinimo
statyme numatytos tokios tarptautini sankcij rys:
Ekonomins sankcijos civilins, dvigubos paskirties preki, karins rangos, paslaug ir
technologij importo, eksporto, reeksporto ir tranzito, skaitant tarpininkavim, apribojimai;
prekybos su subjektais, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai; Lietuvos
Respublikos fizini ir juridini asmen ekonomins veiklos valstybje ar teritorijoje, dl kurios
gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai; subjekt, dl kuri gyvendinamos
tarptautins sankcijos, ekonomins veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimai.
Finansins sankcijos subjekt, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, teisi valdyti,
naudoti ir disponuoti pinigais, vertybiniais popieriais, daiktais, kitu turtu ir turtinmis teismis
apribojimai; mokjim apribojimai subjektams, dl kuri gyvendinamos tarptautins
sankcijos; kiti finansins veiklos apribojimai.
Politins sankcijos oficiali vizit apribojimai; kelioni valstyb ar teritorij, dl kurios
gyvendinamos tarptautins sankcijos, ar per i valstyb arba teritorij apribojimai;
apribojimai atvykti ar keliauti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorij asmenims, dl kuri
gyvendinamos tarptautins sankcijos; diplomatini santyki apribojimai; kitos politinio ir
diplomatinio poveikio priemons.
Susisiekimo sankcijos transporto (geleinkeli, keli, vandens, oro), pato, elektronini ryi
ir (ar) kitoki ryi ir susisiekimo su subjektais, dl kuri gyvendinamos tarptautins
sankcijos, apribojimai.

Visuomenins sankcijos kultrini, mokslo, vietimo, sporto ir kitoki visuomenini ryi su

subjektais, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai.
Tarptautini sankcij gyvendinimo iimtys
URM yra atsakinga u nustatyt iimi gyvendinim, jeigu tarptautines sankcijas nustaiusi
tarptautini organizacij sprendimuose ir (arba) Europos Sjungos teiss aktuose, yra
numatomos j gyvendinimo iimtys (humanitariniais, taikos palaikymo misij aprpinimo
tikslais ar kitais ypatingais atvejais).
Subjektai, dl kuri yra gyvendinamos tarptautins sankcijos, arba Lietuvos Respublikos
fiziniai ar juridiniai asmenys (iskyrus finans staigas), siekdami pasinaudoti iimtimis,
kreipiasi tarptautini sankcij gyvendinimo prieir vykdani institucij. i institucija
kreipiasi URM dl iimties gyvendinimo kiekvienu konkreiu atveju ir gyvendina iimt tik
gavusi jos sutikim. Finans staigos dl iimi gyvendinimo URM kreipiasi tiesiogiai.
Tarptautini sankcij gyvendinimo prieir vykdanios institucijos nurodytos Ekonomini ir
kit tarptautini sankcij gyvendinimo statymo 12 straipsnyje.

Udaviniai
1 udavinys
Valstybje A buvo paskelbtas konkursas statyti ir rengti gamykl atliek perdirbimui.
Konkurs laimjo valstybje A registruota privati usienio kapitalo mon. Projekto
finansavimui mon skolinosi pinigus usienio komerciniuose bankuose. Be to, mon pasira
paskolos sutart su Pasaulio banku. ios paskolos grinim garantavo valstybs A Vyriausyb.

Klausimai:
1. Js manymu, paskolos sutartis su Pasaulio banku yra tarptautin sutartis tarptautins
vieosios teiss prasme ar kontraktas;
2. Kas, Js nuomone, yra ios sutarties alys ir kas turt dalyvauti norint pakeisti toki
sutart.

2 udavinys
Tarptautin daugiaal sutartis nustato, kad Valstybs siekdamos tinkamai gyvendinti i
sutart imsis vis btin priemoni, kurias leidia j finansins galimybs. Keletas ymi
tarptautins teiss mokslinink, remdamiesi vienu Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimu,
para teiss tiriamuosius darbus, kuriuose teigia, jog Valstybs siekdamos tinkamai
gyvendinti i sutart imsis vis btin priemoni, nepriklausomai nuo to, ar tai leidia j
finansins galimybs, t.y. valstyb remdamasi savo finansine padtimi negali pasiteisinti
sutarties nevykdymu.

Tarptautiniame Teisingumo Teisme nagrinjant byl ikilo klausimas, kuo dert remtis sutartimi ar teiss doktrina? Esate Tarptautinio Teisingumo Teismo teisjas/a argumentuokite
savo pasirinkim.

3 udavinys
Esate valstybs atsakovs Tarptautiniame Teisingumo Teisme atsakovas. Savo pozicija
grindiate tam tikra, js teigimu, paprotins teiss norma. Paaikinkite, k reikia nustatyti,
siekiant tam tikr norm laikyti paprotine, t.y. kokie kriterijai apsprendia tam tikros normos
buvim paprotins teiss norma.

1. Bendroji tarptautins teiss ir valstybi vidaus teiss

santykio bei svokos problema
Santykio praktin reikm pasireikia atsakymu klausim: kaip esant sistem norm kolizijai
bus gyvendinama teis ir kam turt bti teikiama pirmenyb. Kok poveik sistemos daro
viena kitai?
Tam, kad atsakyti iuos klausimus tarptautins teiss moksle susiformavo vairios teorijos.
Galima iskirti tapusias klasikinmis dvi teiss teorijas: dualistin ir monistin, kuri atstovai ir
band aikinti tarptautins teiss ir nacionalins teiss santykio ir sveikos klausimus. i
teorij atstov yra labai daug ir jie reik vairias mintis, taiau esminiais bruoais galima
apibdinti kiekvien i i teorij.
Dualistai prof. Tripelis, Openheimas, trupas. Jie teigia, kad egzistuoja dvi savarankikos
teiss sistemos: nacionalin ir tarptautin teis. Tarp i sistem jokio ryio i esms nra.
Kaip rytai ir vakarai niekada negali susisiekti, taip ir tarptautin teis ir nacionalin teis
niekada nesusisiekia. Jeigu kyla gin tarp tarptautins sutarties ir nacionalins teiss normos,
dualistui problem nekyla: viskas priklauso nuo to, kur kyla ginas (valstybs ribose ar u jos).
Monistai - Pagrindin idja: egzistuoja vieninga teiss sistema, kuri eina tiek nacionalin
teis, tiek tarptautin teis. Filosofinis ito teiginio pagrindimas: pagrindine teiss norm
krja yra valstyb (ji kuria tiek tarptautin teis, tiek nacionalin teis). Angl prof.
Lauterpacht teigia, jog egzistuoja vieninga sistema, taiau pirmenyb jis atiduoda tarptautinei
teisei. H.Kelzen taip pat nagrinjo tarptautins teiss ir nacionalins teiss sveikos problem.
Jis kr logik viening teiss sistem, kuri konstravo ant pagrindins normos pamat.
Atsivelgiant norm pacta sunt servanda kuriama tiek nacionalin, tiek tarptautin teis.
Santykyje tarp i teisi reikia atiduoti pirmenyb tarptautinei teisei. Nacionalins teiss norma
prietaraujanti tarptautins teiss normai gali bti palyginta su antikonstituciniu statymu.
Tarptautin teis galioja tiek valstybs viduje, tiek u jos rib, todl nacionalin teis prie jos
turi derintis. Jeigu valstyb pajuto poreik tarptautinei teisei, ji turi prie to derinti nacionalin
teis.
Tarptautins teiss pirmenyb prie nacionalin teis akivaizdiai patvirtina teism bei
arbitra praktika.
Tarptautinis Teisingumo Teismas 1988 m. Konsultacinje ivadoje dl arbitrainio sipareigojimo
pagal 1947 m. Jungtini Taut bstins susitarimo aikinim pabr, kad pakanka patvirtinti

fundamental tarptautins teiss princip, pagal kur tarptautin teis yra viresn u
nacionalin teis. princip tvirtino ankstesni Teismo sprendimai.
1872 m. arbitrainis sprendimas Alabama byloje tarp Didiosios Britanijos ir Jungtini Valstij
suformavo tarptautins teiss virenybs prie nacionalin teis nuostatas.
Danai nurodomas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas Graik ir bulgar
bendrij byloje, kurioje Teismas nustat: <...> santykiuose tarp valstybi, sutarties dalyvi,
vidaus teiss nuostatos negali bti viresns u sutarties nuostatas.
Dauguma valstybi vis dlto pripasta monistin teorij. V. Vadapalas teigia, kad monistin
sistema vadinama tokia sistema, kai tarptautins sutartys tiesiogiai taikomos ios valstybs
viduje ir turi virenyb nacionalini statym atvilgiu. Monistins valstybs pavyzdiu yra
Pranczija, tuo tarpu dualistins D. Britanija. Prof. S. Katuokos manymu, ios teorijos
nepaaikina tikrojo sistem santykio ir sveikos. Po II Pasaulinio karo, kai tarptautin teis
tapo kodifikuota teise, ital prof. Fitzmoris pirmasis pradjo kalbti apie i sistem
koordinacij prisilaikant tarptautins teiss norm. Taip atsirado
vadinamoji koordinacin teorija. ios teorijos alininkai teigia, kad ios sistemos yra
savarankikos, taiau nacionalin teis jokiu bdu negali pakeisti tarptautins teiss norm,
nes tarptautins teiss normas kuria dauguma valstybi. Galima pasakyti ir atvirkiai:
nacionalins teiss normos negali pakeisti tarptautins teiss norm, nes j reguliavimo
dalykas yra skirtingas. Taigi tarptautins teiss poiriu nacionalinis statymas yra eilinis
juridinis faktas, taiau nei vienas Tarptautinis teismas neturi kompetencijos juridin fakt
panaikinti, net ir tokioje sistemoje kaip Europos Sjunga (toliau ES) sistema, kur aikiai
virtinta ES virenyb. Europos Bendrij Teisingumo Teismas negali panaikinti statymo (tai
valstybs vidaus reikalas). I kitos puss nei viena valstyb negali remtis savo nacionaliniais
statymais, kad pateisint tarptautins teiss norm nesilaikym`. i taisykl iplaukia i
tarptautini teism sprendim. Taigi santykiuose tarp valstybi tarptautins sutarties ali
nacionalins teiss normos negali bti viresns u tarptautins teiss normas (Graik-bulgar
byla, Tarptautinis Teisingumo Teismas) .
Terminas koordinacija keiiamas terminu harmonizacija, kuris atjo i ES teiss. Kur teigiama,
kad nacionalin teis turi bti derinama prie ES teiss. Prof. S. Katuoka mano, kad is teiginys
galioja ir tarptautinje teisje. Valstyb negali pripainti sutarties reikminga, jei nacionaliniai
statymai prietarauja tarptautinei sutariai.
Tarptautin teis v. ES teis:
1963 m. Europos Bendrij Teisingumo Teismas Van Gend an los byloje konstatavo, kad ES
valstybs sukr savarankik teiss sistem ir taip apribojo savo suverenias teises. To
negalima teigti apie tarptautin teis, nes ji prisideda prie valstybs suvereniteto stiprinimo. ES
konstitucijos projekte ES pripainta tarptautins teiss subjektu. Vadinasi ateityje gali ikilti
problema dl ES ir tarptautins teiss santykio.

2. Tarptautins teiss norm gyvendinimas

Tarptautins teiss norm gyvendinimas tarptautinje teisje vadinamas specialiu
terminu implementavimas. Egzistuoja vairs tarptautins teiss norm gyvendinimo bdai.

gyvendinimo klausimas yra labai aktualus, nes tarptautins teiss normos turi bti
gyvendinamos trimis poiriais: teritorijos, subjekt ir laiko atvilgiais. Pagrinde tarptautins
teiss normos veikia valstybi teritorijoje. Tuomet kyla klausimas, kaip j priversti ten veikti ir
koki gali jai suteikti. Teigiama, kad tarptautins teiss norm implementacija vykdomas per
tarptautins teiss norm transformacij. Kalbant apie tarptautins teiss norm
transformacij reikia paymti, kad vienaip transformuojamos paprotins normos, kitaip
sutartins normos.
Paprastai valstybs susidrusios su tarptautiniu paproiu pareikia savo opinio juris, kuris
rodo, kad valstyb paprot pripasta teisikai reikmingu. Todl dauguma valstybi
tarptautines paprotines normas pripasta savo nacionalins teiss dalimi. Pvz. JAV visus
paproius laiko savo nacionalins teiss dalimi. Toki nuostat suformavo dar 1900 m.
Aukiausias teismas nurodydamas byloje, kad tarptautin paprotin teis yra JAV valstybs
teiss sistemos dalis. Tiesa, kitas sakinys keblokas: jeigu nra nacionalinio statymo, jeigu nra
tarptautins sutarties, taikomas tarptautinis paprotys. Dauguma Europos valstybi tiek
visuotinai pripaintas tarptautins teiss normas, tiek paproius laiko sudtine nacionalins
teiss dalimi ir atiduoda pirmenyb prie nacionalinius statymus.
Kiek kitaip sprendiamas tarptautini sutari gyvendinimo klausimas. manomi du bdai:

Tarptautins sutarties nuostatos valstybi viduje tampa privalomomis, kai priimamas specialus
statymas. Paprastai tokios pozicijos laikosi dualistins teorijos valstybs. Svoka transformacija
yra kritikuojama, nes gali bti siejama su turinio pakeitimu, ko negali bti tarptautinje teisje (D.
Britanija, Nigerija). Toks bdas vadinamas individualia transformacija.

Jeigu tarptautin sutartis pripastama teisikai reikminga (paprastai tai daroma ratifikuojant) i
sutartis traktuojama, kaip turinti atitinkam teisin reikm teiss norma. Dauguma valstybi savo
konstitucijose nustat, kad atitinkamos tarptautins sutartys yra nacionalins teiss dalis arba
teisins sistemos dalis. Taiau tarptautins sutartys gali bti tiesioginio veikimo ir netiesioginio
veikimo. Aiku, kad norint taikyti antrsias sutartis reikia priimti special akt. Pvz. valstybs
sipareigojo sutartyje dl orlaivi nuvarymo bausti tokius asmenis ir sipareigoja priimti atitinkam
norm valstybs BK. Taiau suteikus tam tikr reikm tarptautins sutarties normoms ikyla kita
problema: santykio - statymas ir tarptautin sutartis, bei santykio statymas bei tarptautinis paprotys.
Danai iuo atveju suteikiamas prioritetas tarptautinms sutartims, tai padar Pranczija, Graikija,
Ispanija, Rusija.

3. Tarptautins sutartys Lietuvos Respublikos teisinje

sistemoje
Tam, kad atsakyti klausim, koki viet tarptautins sutartys uima Lietuvos Respublikos
teisinje sistemoje, btina remtis atitinkamais teiss aktais. Vis pirma nustatant tarptautini
sutari viet reikia remtis LR Konstitucija, kurios 138 str. 3 d. nurodoma: Tarptautins
sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji LR teisins sistemos
dalis. Jeigu LR prisim sipareigojimus tarptautini sutari pagrindu reikia, kad i sutartis
eina ms teisin sistem. Ar reikia daryti skirtum tarp svok teisin sistema ir teiss
sistema? teisin sistema susideda i teiss sistemos plius valstybs viduje susiklosiusios
praktikos. Jeigu itaip suprantame teisins sistemos termin, galime teigti, kad visos TS turi
bti gyvendinamos valstybs institucij veikloje: jas turi taikyti teismai ir pan.

1991 m. LR Seimas prim statym dl LR tarptautini sutari, 1999 m. is statymas

buvo pakeistas. 1991 m. statymo 12 str. nurodoma: Lietuvos Respublikos tarptautins
sutartys turi LR teritorijoje statymo gali. Dl io statymo kilo abejoni Seimui, todl
kreiptasi LR Konstitucin Teism su pakausimu, ar statymo 12 str. neprietarauja
Konstitucijai. Konstitucinis Teismas paymjo, kad statymo nuostata nepagrstai ipleia j
juridin gali LR teiss altini sistemoje. iuo poiriu Lietuvos teiginys LR Seimo
neratifikuotos tarptautins sutartys turi statymo gali prietarauja LR Konstitucijos 138 str.
3d. Taigi teiginys turi statymo gali taikomas tik ratifikuotoms Seimo sutartims. Teismas taip
pat paymjo, kad LR Konstitucija neapibrta neratifikuot tarptautini sutari teisins
galios. Taigi neisprsta neratifikuot sutari hierarchijos problema.
Dar viena problema: santykio tarp statymo ir tarptautins sutarties: 1999 m. LR
tarptautini sutari st. 11 str. nurodoma: jeigu sigaliojusi ratifikuota tarptautin sutartis
nustato kitokias teiss normas negu LR statymai ar kiti galiojantys teiss aktai, po sutarties
sigaliojimo taikomos LR tarptautini sutari nuostatos. 1999 m. 12 str. analiz nesuteikia
prioriteto tarptautinms sutartims, jis tik sako kaip sprsti kolizij. Jei sakytume, kad
tarptautin sutartis viresn galtume rasti prietaravim su LR Konstitucija. Prof. S. Katuoka
manyt, kad LR Konstitucija galt bti pataisa, sprendianti klausim ir prioritetas bt
atiduotas ratifikuotoms sutartims prie statymus.
Taikant tarptautines sutartis neivengiamai gali kilti klausimas dl j prietaravimo
nacionaliniam statymui. O kas jei prietaravimas atsirast paiai Konstitucijai. LR Konstitucijos
7 str. negalioja joks statymas ar kitoks teiss aktas prieingas Konstitucijai. LR Konstitucinis
Teismas yra nagrinjs Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijos atitikim
Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nurod: nors LR Konstitucijos 7 str. nuostata pati savaime
negali padaryti negaliojania tarptautins sutarties, bet ji reikalauja, kad tarptautins sutarties
nuostatos neprietaraut LR Konstitucijos nuostatoms, jeigu toks prietaravimas bt, bt
problemika taikyti konvencij LR.

Udaviniai
1 udavinys
Jungtin Karalyst, Pranczija ir Lietuva pasira trial sutart dl bendradarbiavimo. Tam
tikra ios sutarties nuostata prietarauja atitinkamai Jungtins Karalysts bei Lietuvos vidaus
teiss (statymo, priimto anksiau nei pasirayta sutartis) nuostatai. Valstybs pasielg taip
santykiuose su Pranczija vadovavosi ne tarptautins sutarties, o vidaus teiss nuostata, t.y.
nevykd sutarties.
Klausimai:
1. Ar valstybs gali pasiteisinti dl tarptautins sutarties nevykdymo, motyvuodamos kad tos
sutarties nuostatos prietarauja nacionalinei teisei? Ar tokie veiksmai sutarties nevykdanioms
valstybms utrauks tarptautin atsakomyb?
2. Kuo turi remtis nacionaliniai Jungtins Karalysts bei Lietuvos teismai sprsdami byl
(sutarties ar statymo norma), kuomet sprendiant byl reikia remtis teiss norma,
besiskiriania sutartyje ir nacionaliniame statyme?

(altiniai: LR Konstitucija; LR Tarptautini sutari statymas; Malcolm N. Shaw International

Law, p. 121 162)

3 tema. Pagrindiniai tarptautins teiss principai

1. Pagrindini tarptautins teiss princip svoka ir sistema

2. Pagrindini tarptautins teiss princip turinys.

1. Pagrindini tarptautins teiss princip svoka ir sistema

Teiss teorijoje teiss principas - tai vadovaujantis teiss pradas, kurio pagalba
atskleidiama teiss esm ir parodomos teiss vystymosi kryptys. Kalbant apie nacionalin
teis, teiss principai klasifikuojami tris grupes: tai bendrieji teiss principai, akiniai ir
principai, bdingi atskiriems teiss institutams. Pvz. teistumo, teiss humanizmo; akiniai
teiss principai rungtynikumo principas procesinis pr., dispozityvikumo principas
bdingas CT.
Tarptautinje teisje taip pat galima naudoti kai kurias i mint nuostat sistem ir pan.
Taiau mes vedame termin pagrindiniai tarptautins teiss principai. Apskritai, Tarptautins
teiss institutui JT paved atsakyti klausim, kokia prasme teiss principas naudojamas JT
organizacijos rezoliucijose. Institutas istudijavs JT Generalins Asambljos rezoliucijas,
paymjo, kad teiss principas naudojamas vairiomis prasmmis, taiau daniausiai terminu
principas nusakoma:

Kad tai auktesnio lygio norma;

Kad tai norma i kurios iplaukia konkreios elgesio taisykls;

Tai norma, kuri labai svarbi rezoliucijoms, nes atspindi rezoliucij tikslus;

Realizuojant principe nurodytus tikslus, reikia naudoti tiek teisines, tiek politines priemones;

Princip pagalba gali bti aikinamos Tarptautins teiss normos.

Tarptautinje teisje nra darb, kurie labiau atskleist pagrindinio tarptautins teiss
principo svok. Daugiau iam klausimui dmesio skyr rus teiss mokslas tam skirtas
visas tomas. Kuo gi isiskiria pagrindiniai (bendrieji) tarptautins teiss principai. Ianalizavus
Tarptautins teiss doktrin galima iskirti iuos j poymius:
1. Ms nuomone, pagrindiniai Tarptautins teiss principai visuotinai pripaintos teiss
normos. Jas pripasta visos pasaulio tautos- jie tvirtinti JT statuose.
1. Pagrindiniai tarptautins teiss principai tai tokios Tarptautins teiss normos, kurios
reglamentuoja esminius, svarbiausius, aktualiausius Tarptautins teiss klausimus, todl drsiai

galima teigti, kad pagrindiniai Tarptautins teiss principai, tai normos, kurios ir sudaro Tarptautins
teiss pagrind. Jie yra smegenys, irdis tarptautinje teisje.
2. Dauguma autori paymi tai imperatyvins teiss normos. Jus cogens normos. Imperatyvini
norm terminas, pirm kart normatyviai buvo tvirtintas 1969 m. Vienos Konvencijoje dl
tarptautini sutari. 53 str: sutartys prietaraujanios bendrosios tarptautins teiss imperatyvinei
normai. Tarptautin sutartis negalioja, jei jos sudarymo momentu ji prietarauja bendrosios
tarptautins teiss imperatyvinei normai, o imperatyvin norma ios konvencijos tikslais laikoma
norma, kuri tarptautin bendrija pripasta kaip norm nuo kurios nukrypimas yra neleidiamas ir
kuri gali bti pakeista tik tokio pat pobdio bendrosios tarptautins teiss norma. Vienos Konvencija
skyr dmes tarptautini sutari sudarymui, veikimui, todl jos tikslas nebuvo ivardinti
jus cogens normas. Taigi klausimas lieka atviras, kas turi teis pasakyti, kad i norma yra jus
cogens norma. is klausimas yra doktrininis, Brownlie teigia, kad tik Tarptautinis Teisingumo Teismas
gali konstatuoti apie jus cogens egzistavim. I Nicaragua bylos aikja, kad agresijos panaudojimas
yra jus cogens norma, i kit sprendim aikja, kad taut apsisprendimo teis. Taigi galima teigti,
kad pagrindiniai Tarptautins teiss principai gali bti traktuojami kaip jus cogens normos jeigu tai
patvirtinta Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikoje. Ivardinti vis jus cogens normas nra
manoma, todl, kad Tarptautin teis vystosi. Pavyzdiui tarptautini ir diplomatini imunitet
laikymasis yra jus cogens norma.
Kalbant apie jus cogens normas reikia dar iskirti ir erga omnes pareigas. Erga omnespareigos
yra susijusios su Tarptautins teiss norm, kuri paeidimas laikomas ne tik tiesiogiai
nukentjusios valstybs, bet ir visos tarptautins bendrijos nari interes paeidimu, todl
tarptautins teiss normos, kurios tvirtina erga omnes pareigas turi bti utikrinamos visos
tarptautins bendrijos. Tarptautinis Teisingumo Teismas nagrindamas Portugalijos iekin
Australijai patvirtino, kad taut apsisprendimo principas, kur tvirtina JT statai ir patvirtina
taut praktika yra norma, kuri tvirtina jos erga omnes pobd, taiau Teismas mano, kad erga
omnes pobdis ir taisykl dl teism jurisdikcijos pripainimo, tai du skirtingi dalykai. Teismas
negali priimti sprendimo, konstatuojanio valstybs elgesio teistum tuo atveju, jei valstyb
nra bylos dalyv. Ginas gali bti nagrinjamas Teisme laikantis tam tikr slyg - valstybs
turi pripainti Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcij. Erga omnesnormas taip pat
nagrinjamos, kalbant apie tarptautinius nusikaltimus.
1. Principai tai universalios Tarptautins teiss normos, o tai reikia, kad jie galioja visose
Tarptautins teiss akose.
Teiss literatroje galima aptikti ir kitoki Tarptautins teiss princip poymi. Pvz.,
Tarptautins teiss princip sistemikumas. Princip programikumas su tuo galima sutikti,
taiau tai kyla i paios principo svokos. Taip pat yra tvirtinama, kad principai vykdo
utikrinamj funkcij. S. Katuoka mano, kad ie 4 poymiai juos visikai apibdina ir jeigu
nebus bent vieno poymio, tai toks principas nebebus pagrindiniu Tarptautins teiss principu.
Ms nuomone, pagrindiniais Tarptautins teiss principais reikt laikyti principus, kurie
tvirtinti JT statuose, o jais yra jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas, taikaus gin
sprendimo principas, valstybi suverenios lygybs principas, bendradarbiavimo principas,
nesikiimo valstybi vidaus reikalus principas, taut apsisprendimo principas, sipareigojim
pagal Tarptautin teis laikymosi principas.i ivardint princip turinys keitsi, todl
analizuojant vien JT status j turinio neatskleisime, todl 1970 m. JT GA priimta deklaracija,
dl Tarptautins teiss princip, reglamentuojani draugikus santykius ir bendradarbiavim
tarp valstybi. 1975 m. Helsinkyje buvo priimtas Europos saugumo ir bendradarbiavimo
konferencijos baigiamasis aktas, kuriame greta jau ivardint princip buvo ufiksuoti ir ie
pacipai: mogaus teisi ir laisvi pagarbos principas, valstybi teritorinio vientisumo ir sien
nelieiamumo principas. Pasirodo, kad ie trys principai ypa du paskutiniai yra aktuals

Europos kontinentui. Net ir dabar, kai yra garantuojamas teritorijos vientisumo ir sien
nelieiamumo principas, kuris tvirtintas status quo po II Pasaulinio karo, yra pasilym keisti
valstybs sienas.

2. Pagrindini tarptautins teiss princip turinys

Jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas
Tik iuolaikins tarptautins teiss pastangomis galjo susiformuoti jgos ir grasinimo jga
nenaudojimo principas. Bandymas riboti jgos panaudojim, udrausti jgos panaudojim
irykjo dar XX a. II pusje. Taut Sjungos statutas ribojo savo valstybi nari teis kar,
buvo nurodoma, kad ginai turi bti sprendiami taikiomis priemonmis. Ginas, kuris galjo
sukelti kar pagal Taut Sjungos statut, turjo bti sprendiamas arbitrae, teisme arba
Taut Sjungos tarybos sprendimu, taiau alims buvo suformuota galimyb, jeigu per tris
mnesius alis yra nepatenkinta sprendimu, ji gali panaudoti jg. 1928 m. rugpjio 28 d.
Paryiuje buvo pasirayta daugiaal tarptautin sutartis vadinama Briand Kellog aktu (tai
usienio reikal ministr pavards), prie io akto prisijung 146 valstybs, kurios pasmerk
siek karo pagalba sprsti karinius ginus, sipareigojo atsisakyti savo tarpusavio santykiuose
karo, kaip nacionalins politiko priemons. Taigi jau 1928 m. gavusios I Pasaulinio karo
pamokas ir jausdamos situacijos sudtingum, valstybs stengsi udrausti kar. 1933 m.
Londone pasirayta konvencija dl agresijos apibrimo. Tai nebuvo populiari konvencija, prie
jos buvo siloma prisijungti ir kitoms valstybms. Taiau nepaisant tarptautins visuomens
pastang prasideda II Pasaulinis karas. Prezidentas Ruzveltas ikelia naujos tarptautins
organizacijos, kuri bt atsakinga u taik ir saugum btinum (1945 m. JTO). Niurnbergo ir
Tokijo tribunolai suformuoja nauj taisykl valstybi vadovai pradj kar turi atsakyti, jie
baudiami laisvs atmimu ir kt. 1950 m. siejami jau su altojo karo pradia tarp skirtingu
sistem - socializmo ir kapitalizmo. Tenka konstatuoti, kad kartas nuo karto tam tikroje
pasaulio dalyje vyksta karai, JT pastangomis 1967 m. kuriamas specialus komitetas tam, kad
bt suformuluotas agresijos apibrimas. Taigi 1967 1970 m. laikotarpiu vyksta diskusijos,
k gi laikyti agresija. Ikyla tokios problemos kaip: agresija siejama su jgos panaudojimu
klausimas, kokios jgos panaudojimu? Vieni teigia, kad agresija turi bti siejama tik su
ginkluotos jgos panaudojimu, o kiti sil agresij traktuoti plaiau, konstatuojant, kad ji
sietina ir su ekonomins ir kitokios jgos panaudojimu. Agresijos apibrime nugaljo pirmasis
poiris. Kita problema ar reikia agresij skaidyti tiesiogin ir netiesiogin? Pvz., ar
ginkluot gauj ruoimas vienos ar kitos valstybs teritorijoje gali bti traktuojamas kaip
agresija? Kaip nustatyti, kas yra agresorius, o kas ne. JT statuose nustatyti 3 atvejai, kai jgos
panaudojimas yra teistas: savigynos atveju, yra Saugumo Tarybos sprendimas, jga
naudojama realizuojant taut apsisprendimo princip. Savigynos atveju labai svarbu, kas
pirmasis panaudojo jg, tas ir bus agresorius. Tai padaryti labai sunku. Galiausiai 1974 m.
gruodio 14 d. Generalin Asamblja patvirtino agresijos apibrim, kur paruo specialus
komitetas. Pats agresijos apibrimas buvo sukonstruotas 2 bdais. Pirmasis bendras
apibrimas tai valstybs ginkluotos jgos panaudojimas, prie kitos valstybs
suverenitet teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba tai paeidiant
kitu bdu JT statams.
Svoka valstyb gali bti naudojama ir valstybi grupei apibrti, nepriklausomai nuo to,
ar tai valstyb nar. Komitetas pasil ivardinti veiksmus, kuriuos konstatavus, galima

kvalifikuoti kaip agresijos akt. Galima sakyti, kad specialus komitetas pasisak u mir
agresijos apibrim. Rezoliucijos 3 str. buvo vardinti veiksmai:
a)
valstybs ginkluotj pajg siverimas kitos valstybs teritorij (bet kokia okupacija
ar aneksija, atlikta, panaudojant jg, laikytina agresijos aktu);
b)

kitos valstybs teritorijos bombardavimas;

c)

valstybs uost ir pakrani blokada;

d)
valstybs sausumos, oro ar jros pajg upuolimas kitos valstybs ginkluotomis
pajgomis;
e)
ginkluotj pajg, esani valstybje pagal sutart, panaudojimas arba j pasilikimas
valstybs teritorijoje pasibaigus terminui;
f)
valstybs, kuri suteikia savo teritorij kitai valstybei, veiksmai, leidiantys panaudoti
agresij prie trei valstyb (netiesiogin agresija);
g)
valstybs ar jos vardu siuniamos kitos valstybs teritorij ginkluotos gaujos ar grups,
kurios vykdomi ginkluoti upuolimai yra tokie pavojingi, kad tai tolygu anksiau mintiems
agresijos aktams.
Agresijos apibrime buvo praleistas masinio naikinimo ginklo atvejis. JT GA 1961 m. prim
rezoliucij, pagal kuri branduolinio ginklo panaudojimas buvo paskelbtas neteistu;
balsavimas buvo vairus: 55 u, 20 prie, 26 susilaik. Prie buvo Vakar valstybs. Varuvos
sutarties alys turjo didel pranaum. 1996 m. JT Tarptautin Teisingumo Teism kreipsi
Pasaulins sveikatos organizacija ir JTO GA, praydamos paaikinti, ar pagal tarptautin teis
grasinimas branduoliniu ginklu yra laikomas neteistu. Teismas visgi nutar iaikinti situacij.
Nei paprotinje, nei sutartinje teisje nra jokio konkretaus leidimo branduolin ginkl naudoti
ar juo grasinti (vienbalsiai). Nra visapusiko branduolinio ginklo udraudimo (11:3). Remiantis
JTO Chartija, teismas visgi pripaino, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra neteistas,
taiau padar ilyg kad jo panaudojimas galimas kratutins savigynos atveju.
Taikaus gin sprendimo principas
Tai vienas svarbiausi tarptautins teiss princip, tvirtintas JTO Chartijoje, kuri 2
straipsnyje teigiama: visos JTO nars sprendia tarptautinius ginus taikiomis priemonmis,
kad nesukelt grsms tarptautinei taikai, saugumui ir siningumui.
Kaip imperatyvas susiformavo tik 20 a. kartu su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo
principu. 1899 m. ir 1907 m. Hagos pasaulio konferencij metu priimta speciali Konvencija dl
taikaus tarptautini gin sprendimo, vis tik ji skatino valstybes esant galimybei spti, kai
ruoiamasi panaudoti jg (1 str.).
Paryiaus sutartimi (Bryano-Kellogo paktu) 1928 m. dl karo, kaip nacionalins politikos
rankio, panaudojimo atsisakymo, buvo paskelbta, kad agresyvus karas tarptautins teiss
atvilgiu yra draudiamas, buvo tvirtintas sipareigojimas visus ginus sprsti tik taikiomis
priemonmis. Sutarties 2 str.: susitarusios alys pripasta, kad visi nesutarimai ir konfliktai,
nepriklausomai nuo j prigimties, kurie galt ikilti tarp j, turt bti sprendiami taikiu

bdu. Taigi, jei iki ios sutarties taikus gin

jos pasiraymo tapo privalomu.

sprendimas buvo tik viena i galimybi, tai po

io principo tvirtinimas JTO Chartijoje suteik jam visaapimant charakter. Chartijos VI

skyriuje vardina, kas priklauso taiki priemoni kategorijai ir konkretizuoja j taikymo
procedr.
is principas taip pat tvirtintas iuose aktuose: 1970 m. Deklaracijoje dl tarptautini
princip, 1975 m. Helsinkio Baigiamajame akte, dvialse ir daugiaalse sutartyse ir kt.
Taikaus gin sprendimo principas susijs su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principu
ir reikia valstybi pareig tarpusavio ginus sprsti taikiomis priemonmis, siekiant, kad
nebt keliama grsm tarptautinei taikais bei saugumui ir teisingumui. JTO Chartijoje,
Deklaracijoje ir Baigiamajame akte pateikiamas pavyzdinis taiki priemoni
sraas - derybos, tyrimas, tarpininkavimas, taikinimo ir susitarimo procedros, arbitraas,
teisminis procesas, kreipimasis tarptautini organizacij institucijas, taip pat bet kokia
procedra (reguliavimo), dl kurios susitarta dar iki gino ikylimo.
1970 m. Deklaracijoje dl tarptautins teiss princip nurodoma, kad jei alys
neisprendia gino vienos ir pasirinkt priemoni pagalba, tai jos privalo sureguliuoti gin
tarpusavyje susitartomis, taikiomis priemonmis.
Nesikiimo valstybi vidaus reikalus principas
Valstybs suverenitetas yra politin-teisin jos pilnateisio ir lygiateisio dalyvavimo
tarptautiniuose santykiuose prielaida (taip pat nepriklausomos veiklos politinje pasaulio
arenoje). Suverenitetas slygoja ir vidinio valstybs reguliavimo (valdymo) savarankikum:
nuo jai tinkamos politins ir ekonomins situacijos apibrimo ir palaikymo, valdios institucij
steigimo ir funkcionavimo iki visuomeninio gyvenimo reikini valdymo ir teisinio reguliavimo.
iais klausimais valstybei negali bti sakoma, nurodinjama, patariama neklausus, takojama
ar spaudiama.
i koncepcija atsirado istorikai formuojantis nesikiimo doktrinai, o vliau vystantis
tarptautiniams santykiams, gavo tarptautinio-teisinio nesikiimo principo pobd.
1793 m. Pranczijos Konstitucija deklaravo, kad Pranczijos tauta nesiki kit valstybi
valdym ir nepaks, jei bus kiamasi j. 1795 m. Tarptautins teiss deklaracijoje, parengtoje
Robespjero, redaguotoje Greguaro ir perirtoje konvento taip pat pabriamas nesikiimas
kit valstybi reikalus.
Tarptautini santyki demokratizacija, slygota II-ojo Pasaulinio karo metu lugusi
agresyvi valstybi, tarptautinio bendravimo institucionalizacija per JTO suteik galimyb
nesikiimo principui bti labiau pritaikomam tarptautiniame ir regioniniame lygiuose.
Tai buvo tvirtinta JTO Chartijoje, kur nesikiimas traktuojamas kaip vienas i JTO veiklos ir
valstybi nari elgesio princip: JTO neturi jokios teiss kitis bet kurios valstybs vidaus
reikalus.
Ilgainiui is principas bei jo koncepcija vystsi ir buvo tvirtintas tokiuose aktuose, kaip:
1970 m. Deklaracija dl tarptautins teiss princip, 1982 m. Generalins Asambljos

priimtoje deklaracijoje dl intervencijos ir kiimosi kit valstybi vidaus reikalus draudimo ir

kituose sprendimuose. Taip pat tvirtintas ir 1975 m. Saugumo ir Bendradarbiavimo
Suvaiavimo Baigiamajame akte Europoje (princip deklaracijoje).
Nesikiimo principo esms elementai:
1.
neorganizuoti, neskatinti, nefinansuoti teroristini, ginkluot veiksm, nukreipt
prievarta ksintis kitos valstybs santvark. Netarpininkauti ir nesikiti kov kitoje
valstybje.
2.
susilaikyti nuo bendradarbiavimo, palaikymo, tiek tiesioginio, tiek netiesioginio, nuo bet
koki veiksm nukreipt prie kit valstyb.
3.
susilaikyti nuo dalyvavimo politinse ar etnini grupi organizacijose, apmokym,
finansavimo, apginklavimo savo teritorijoje ar kit valstybi teritorijose, kai siekiama
sprogdinti, sukelti netvark ar nerim kitoje valstybje.
Nelaikoma sikiimu: kontrol, patikrinimas, inspekcija, numatyta tarptautiniu susitarimu,
nusiginklavimo klausimais, chemini ginkl draudimo ir branduolini bandym draudimo
laikymosi kontrols klausimais (1993 m. ir 1996 m. susitarimai). Visgi abu susitarimai numato
kontrols ribas 1996 m. susitarime pabriama pagarba kitos valstybs-nars suverenitetui
bei kuo maesnis intervencijos pobdis.
JTO is principas ipleiamas ir mogaus teisi aspektu. Valstybi bendradarbiavimas,
ipleiant ir gilinant santyki sferas, susiaurina ir apriboja valstybs vidaus reikal sfer. Vis
daugiau klausim priklauso tarptautiniam reguliavimui. Visgi tai neslygoja intervencijos
teistumo.
JTO Tarptautinis Teisingumo Teismas 1949 m. balandio 9 d. sprendime nurod: Teismas gali
perirti politins jgos atsiradim, kuri ankiau atliko piktybinius paeidimus ir kuri negali
rasti vietos tarptautinje teisje, kokie bebt tarptautini santyki organizacijos trkumai.
JTO Tarptautins teiss komisija prim svarbius intervencijos aktus, draudianius
organizuoti, vykdyti, sakyti sikiim ir numatanius u tai baudiamj atsakomyb. Visgi
1988 m. Tarptautinio Baudiamojo teismo statut sikiimo nusikaltimas netrauktas ir
nepatenka teismo jurisdikcij. Apsiribojama nuostatomis preambulje: Neleidiama bet
kokiai valstybei kitis ginkluot konflikt, priklausant kitos valstybs vidaus reikal sferai.
1965 m. Generalins Asambljos rezoliucijoje buvo pasmerktas ne tik ginkluotas, bet ir
ekonominis ir kitokio pobdio kiimasis.
Valstybi bendradarbiavimo principas
tvirtintas JTO Chartijoje kaip vienas esmini iuolaikins tarptautins teiss princip:
vienas i JTO tiksl yra tarptautinis bendradarbiavimas, sprendiant tarptautines problemas
(ekonominio, socialinio, kultrinio, humanitarinio pobdio). JTO Generalin Asamblja galiota
perirti bendrus bendradarbiavimo principus tam, kad bt palaikoma tarptautin taika ir
saugumas, bei teikti atitinkamas rekomendacijas. Taip pat ji turi organizuoti tyrim ir teikti
rekomendacijas politinio, socialinio, ekonominio, kultrinio bendradarbiavimo sferose, be to, ir

vietimo, sveikatos apsaugos, mogaus teisi ir laisvi, tarptautins teiss ir jos kodifikavimo
progresyvaus vystymo ir skatinimo srityse.
Visgi svarbiausiais bendradarbiavimo tikslas - palaikyti tarptautin taik ir saugum.
1970 m. Deklaracijoje bendradarbiavimas vardijamas taip: Valstybs privalo
bendradarbiauti nepriklausomai nuo jas skiriani skirting politini, ekonomini ir socialini
sistem, tam, kad bt palaikomas progresas, bendrai taut gerovei ir bendradarbiavimui be
diskriminacijos ir panai skirtum. ia apibriamos io principo taikymo teisins ribos.
Deklaracija pareigoja laikytis visuotins pagarbos ir mogaus teisi. Valstybs taip pat turi
bendradarbiauti mokslo ir technikos srityse, siekti progreso kultrinje ir vietimo sferose.
Tarptautinis bendradarbiavimas apima ekonominio augimo palaikym besivystaniose alyse.
is principas tvirtintas ir Baigiamajame akte, kuriame jis konkretizuojamas: bus
stengiamasi didinti taut gerov, naudojantis nauda, kuri gaunama vystantis
bendradarbiavimui ir progresui bei bus bandoma padaryti taip, kad i gerov bt prieinama
visiems
Bendradarbiavimo principo nereikt suprasti paodiui, j reikt traktuoti atsivelgiant
taut suvereniteto princip, apibriant kiekvienos valstybs laisv pasirinkti
bendradarbiavimo form. Princip, kaip valstybs pareig, reikt atriboti nuo valstybs veiklos
siekiant j gyvendinti (veikla turt atitikti tarptautin teis ir jos principus).
Laisvo taut apsisprendimo principas
JTO Chartijoje is principas minimas du kartus. Teigiama, kad vienas i JTO tiksl vystyti
draugikus santykius tarp taut, gerbiant savanoriko taut apsisprendimo princip. Taut
apsisprendimas draugik ir taiki santyki tarp valstybi pagrindas, tvirtinantis stabilum ir
gerov.
iek tiek kitaip is principas traktuojamas 1960 m. Deklaracijoje dl nepriklausomybs
suteikimo kolonijinms valstybms ir tautoms primimo: visos tautos turi teis
apsisprendim, t.y. gali nustatyti savo politin status, gyvendinti savo ekonomin, socialin ir
kultrin vystymsi.
Vis tik tvirtinamas ir svarbus apribojimas, neleidiantis bet koki pastang, nukreipt dalin
ar visik ksinimsi iardyti nacionalin ir teritorin vientisum.
1966 m. JTO prim tarptautinius paktus, kuri bendras 2 str. skelbia: visos tautos turi teis
apsisprendim, gali nustatyti savo politin status, utikrinti politin, socialin ir kultrin
vystymsi. is apibrimas paskatino diskusijas, kuri metu ir taut teis buvo peririma
kaip vos ne viena svarbiausi mogaus teisi, o tai negaljo nepaveikti reali politini proces,
vykstani pasaulyje.
is principas taip pat tvirtintas 1970 m. Deklaracijoje. Visgi pateikiami tam tikri apribojimai,
t.y. akcentuojama pagarba pagrindinms mogaus teisms ir laisvms, taip pat pateikiami
konkrets io principo gyvendinimo bdai: suverenios ir nepriklausomos valstybs sukrimas,
savanorikas prisijungimas ar susijungimas su nepriklausoma valstybe ar kitokio politinio
statuso numatymas. Taip pat akcentuojamas draudimas ksintis kitos laisvos valstybs politin

ar teritorin vientisum, o ypa valdi, atstovaujani vis taut, teritorij, nepaisant rass,
tikjimo ir odos spalvos.
1993 m. Vienos konferencijoje dl mogaus teisi buvo priimtas svarbios formuluots, i
vienos puss atspindinios taut apsisprendimo laisvs realizavim, paisant pagrindini
mogaus teisi, o i kitos puss siekimas nubrti ribas destabilizuojaniam efektui,
susijusiam su etninmis ir nacionalinmis problemomis. Taigi taut apsisprendimo principas
turi bti gyvendinamas nepaeidiant kit tarptautins teiss princip. Ypa akcentuojamas
mogaus teisi paisymas. Teisti bdai:
1.
tautos gali savo noru palaipsniui atsisakyti savo nacionalini ir etnini bruo,
asimiliuodamosi su kitomis etninmis visuomenmis, arba vystymosi procese sukurti kok
nauj darin.
2.
pasaulyje egzistuoja skirtingos nacionalins-kultrins autonomijos formos, leidianios
isaugoti etnin savitum, sprsti vystymosi, religijos, kultros, kalbos, isilavinimo klausimus.
Daugeliu atvej autonomija gyja nacionalin-teritorin valstybi pobd ir paisant mogaus
teisi bei nacionalini maum interes leidia sprsti j vystymosi klausimus.
3.
didels federalizmo galimybs. Federacijos rmuose, kaip rodo pasaulin patirtis,
pavyksta isprsti nacionalinius klausimus, jei yra laikomasi demokratijos ir statymo
virenybs princip.
Valstybi suverenios lygybs principas
Valstybs dalyvauja tarpusavio santykiuose bei tarptautiniame bendradarbiavime, turdamos
suverenitet kaip politin-teisin savyb, kuri parodo kiekvienos valstybs virenyb jos viduje
ir jos savarankikum bei nepriklausomum ioriniuose santykiuose. Valstybi turimas tiek
vienas, tiek kitas suverenitetas, j dalyvavimas tarptautiniame bendradarbiavime kaip
vienodos kategorijos tarptautins teiss subjektai, dsningai sulygina jas teisinje padtyje,
sudaro objektyv pagrind lygiateisikumui. Kad bt lygiateiss, valstybs turi bti
suverenios; kad ilikt suverenios, jos turi bti lygiateiss. is organikas suvereniteto ir
lygiateisikumo tarpusavio ryys sudaro valstybi suverenios lygybs principo kaip vieno i
visuotinai pripastamo tarptautins teiss principo pagrind.
1970 m. Deklaracijoje valstybi suverenios lygybs principas traktuojamas kaip turintis
pagrindin, svarbi reikm. io principo funkcijos esm pasireikia tame, kad valstybi
suverenios lygybs principas laikomas optimalia savybe partnerysts santykiuose ir
konstruktyvioje valstybi sveikoje, jis laikomas tarptautinio stabilumo isaugojimo slyga, su
kuria nesuderinamos gegemonizmo pretenzijos ir vienpusis lyderiavimas.
Valstybi suverenios lygybs principas svarbiausi vaidmen atlieka institucionalizuotoje
tarptautini santyki sferoje, sudarant ir funkcionuojant virvalstybinms tarptautinms
organizacijoms. JTO Chartijoje pabriama, kad i organizacija ir jos valstybs nars veikia
vadovaudamosi nuostata, kad JTO kurta remiantis vis jos nari suverene lygybe.
Deklaracija nurodo, kad valstybs turi vienodas teises ir pareigas bei laikomos lygiateismis
tarptautins bendrijos narmis, nepriklausomai nuo j ekonomini, socialini, politini ar
kitoki skirtum.

Pagal deklaracij, suverenios lygybs koncepcija apjungia iuos elementus:

1.
Visos valstybs teisikai lygios arba kaip tiksliau isireikta Valstybi ekonomini teisi ir
pareig chartijoje, priimtoje JTO 1974 m. teisikai lygiateiss;
2.

Kiekviena valstyb naudojasi teismis, bdingomis visikam suverenitetui;

3.

kiekviena valstyb privalo gerbti kit valstybi teisi subjektikum;

4.

teritorinis vientisumas ir politin nepriklausomyb nelieiama;

5.
kiekviena valstyb turi teis laisvai rinktis ir vystyti savo politin, socialin, ekonomin ir
kultrin sistem;
6.
kiekviena valstyb privalo pilnai ir siningai vykdyti tarptautinius sipareigojimus ir
gyventi pasaulyje su kitomis valstybmis.
Baigiamasis 1975 m. aktas valstybi suverenios lygybs princip sieja su valstybi
sipareigojimu gerbti visas teises, bdingas j suverenitetui ir jo apimamas, kurioms
priskiriamos tiek Deklaracijoje ivardinti elementai, tiek ir eil kit, toki kaip kiekvienos
valstybs teis bti laisvai ir politikai nepriklausomai, teis kurti savus statymus ir
administracines taisykles, teis nusistatyti ir gyvendinti santykius su kitomis valstybmis,
suderinant juos su tarptautine teise. Baigiamasis aktas prie toki teisi dar priskiria teis
priklausyti tarptautinms organizacijoms, teis pasirinkti dalyvauti ar nedalyvauti dvialiuose
ar daugiaaliuose susitarimuose, teis bti neutralia valstybe.
Pagal Deklaracij bei Baigiamj akt kiekviena valstyb turi vienodas teises utikrinti savo
saugum, nepaeidiant kit valstybi saugumo. Valstybi suverenitetas ir suverenios lygybs
principas utikrina valstybs imunitet nuo kitos valstybs jurisdikcijos.
Tarptautinje teisje neegzistuoja ir negali egzistuoti sferos, kurios bt ribojamas valstybi
suverenios lygybs principo veikimas. Tarptautinis Teisingumo Teismas nusprend, kad i
lygyb taip pat reikia vienod laisv visose srityse, kuri nereguliuoja tarptautin teis.
iuolaikiniame tarptautiniame bendradarbiavime funkcionuojanios institucins struktros ir
sutartiniai rimai neretai sukuria teisinius nustatymus, kurie danai prietarauja valstybi
suverenios lygybs principui. Tokia susidar situacija su pastoviomis JTO Saugumo Tarybos
narmis Didija Britanija, Kinija, JAV, Rusija ir Pranczija bei j turima veto teise priimant
sprendimus, taip pat i valstybi statusu pagal 1968 m. sutart dl branduolinio ginklo
nenaudojimo.
Abiem atvejais nra pagrindo perirti nukrypimo nuo valstybi suverenios lygybs principo.
Pastovios narysts statusas JTO Saugumo Taryboje laikomas ne didij valstybi privilegija, o
ypatinga j atsakomyb tarptautiniuose reikaluose, kuri joms priskirta vis JTO valstybi nari
sutarimu. T pat galima pasakyti ir apie tarptautin rim nenaudojant branduolinio ginklo.
JTO ir Tarptautins atomins energijos agentros sprendimais ne vien kart buvo pabriama
ypatinga branduolini valstybi atsakomyb klausimuose dl branduolinio ginklo.

Valstybi suvereni lygyb, j lygiateisikumas tarptautins teiss ribose nereikia j faktins

lygybs, nereikia j vienodo politinio, ekonominio ir kitokio vaidmens ir svarbos tarptautinje
teisje.
Siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas
Vienu i pagrindini princip iuolaikinje tarptautinje teisje laikomas siningo
sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas. Prie princip buvo laikymosi
tarptautini sutari principas (pacta sunt servanda), kurio atsiradimas ir vystymasis glaudiai
susijs su romn teise, o vliau su tarpvalstybini santyki ir tarptautins teiss atsiradimu
bei vystymusi.
Siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas turi ilg istorij. Pirmj
tarptautini sutari sudarymas slygojo btinyb jas vykdyti, kadangi sipareigojim
paeidimas privest prie tarpvalstybini santyki nestabilumo. Jau senovje valstybs
pripaino btinyb laikytis sutart sipareigojim, kad sutvarkyt ir numatyt tarpvalstybinius
santykius.
Istorikai valstybs rmsi bendru suinteresuotumu dl sudaryt sutari. O atsiradus
tarptautinei teisei, is principas buvo pripaintas kaip teisinis sipareigojimas visoms
valstybms.
XX a. is principas gavo nauj juridin reikm jis iplt savo veikim ir kit tarptautini
norm atvilgiu. JTO nars valstybs kupinos ryto sukurti slygas, prie kuri gali veikti
siningumas ir pagarba sipareigojimams, kurie sukuriami pagal sutartis ir kitus tarptautins
teiss altinius. io principo esm atskleidia 1970 m. Deklaracija. Joje pabriama, kad
siningas tarptautins teiss princip laikymasis, kuris lieia draugikus santykius ir
bendradarbiavim tarp valstybi, turi svarbi reikm, palaikant tarptautin taik ir saugum.
Valstybs palaik i idja ir Baigiamajame akte.
Pagal princip tarptautins teiss subjektai privalo siningai vykdyti sipareigojimus,
iplaukianius i tarptautins teiss. Valstybs negali nukrypti nuo sipareigojim vykdymo ir
negali pasiremti n nacionalins teiss padtimi, n kitomis aplinkybmis kaip savo
sipareigojim nevykdymo ar atsisakymo juos vykdyti prieastimi. Valstybms dert suderinti
savo nacionalinius teiss aktus su savo tarptautiniais-teisiniais sipareigojimais.
Valstybs gali atsisakyti vykdyti tarptautinius-teisinius sipareigojimus, taiau toks atsisakymas
turi bti vykdomas remiantis tarptautine teise, i nuostata atsispindi Vienos konferencijoje
1969 m. dl tarptautini sutari teiss.
io principo reikm pasireikia ir tuo kad jis yra tarptautins teiss pagrindas, kadangi be
tokio principo tarptautins teiss veikimas bt problematikas. Dl savo svarbos ir vaidmens
tarptautins teiss sistemoje is principas gavo imperatyvj pobd (jus cogens).
Reikia paymti, kad principas pacta sunt servanda (tarptautini sutari laikymasis) ir toliau
veikia kaip savarankikas principas. Vienos konferencija 1969 m. dl tarptautini sutari ir
Vienos konferencija 1986 m. dl sutari tarp valstybi ir tarptautini organizacij arba tarp
tarptautini organizacij sutvirtino princip kaip akin princip tarptautini sutari teisje.
Atsivelgiant tai, kad sutartys yra vis tarptautins teiss ak altinis, tai principas pacta
sunt servanda veikia ir toliau kaip bendras tarptautins teiss principas.

Valstybi sien nelieiamumo principas

1975 m. Baigiamajame akte buvo suformuluotas principas, pagal kur valstybs pripasta
viena kitos bei kit Europos valstybi sien nelieiamyb, todl jos susilaikys nuo bet kokio
ksinimosi tas sienas. Esam sien pripainimas reikia atsisakym nuo bet koki teritorini
pretenzij.
Pagal Helsinkio Baigiamojo akto kontekst sien nelieiamumo principas reikia Europos
valstybi, o taip pat JAV ir Kanados atsisakym nuo politinio ksinimosi valstybi sienas, t.y.
nuo vienpusi veiksm ar reikalavim, nukreipt pakeisti teisin tvirtinim ar faktin sien
padt. Tai teritorini pretenzij atsisakymas. Todl valstybs susilaikys nuo bet koki
reikalavim ar veiksm, nukreipt ugrobti ar uzurpuoti dal ar vis valstybs teritorij. Tuo
paiu Europos valstybs, taip pat JAV ir Kanada pripaino egzistuojanias sienas Europoje.
Tai nereikia, kad valstybi sien nelieiamumo principas buvo tvirtintas visoje
tarptautinje teisje. Vykstantys ars teritoriniai ginai Azijos, Afrikos ir Piet Amerikos
kontinentuose neleidia artimiausioje ateityje tiktis apie io principo pripainim visoje
tarptautinje teisje.
iuo metu tarptautiniuose dokumentuose naudojami trys terminai: sien nelieiamumas,
sien nepaeidiamumas, sien nelieiamumas ir nepaeidiamumas.
Akivaizdu, kad veikia du skirtingo teisinio turinio principai: sien nelieiamumo ir sien
nepaeidiamumo. Sien nelieiamumo principas eina bendr tarptautins teiss
normatyvin sistem, turdamas universal pobd, nepriklausomai nuo speciali susitarim
tarp konkrei valstybi, kadangi is principas iplaukia i kit bendrj tarptautins teiss
princip.
Sien nelieiamumo principas reikia pareig valstybms gerbti pagal tarptautins teiss
normas nustatytas kiekvienos usienio valstybs sienas.
Sien nelieiamumo princip sudaro ie elementai:
1. sien pripainimas;
2. atsisakymas pretenzij sienas;
3. atsisakymas pretenzij sienas, skaitant grasinimus jga ar jos panaudojim.
Valstybi teritorinio vientisumo principas
Valstybi teritorinio vientisumo principas tvirtintas 1975 m. Baigiamajame akte. JTO
Chartijoje tokio principo nra. Chartija tik nustato, kad visos nars tarptautiniuose
santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo prie kurios nors valstybs
teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, kitaip sakant, teritorin nelieiamyb
(kaip ir politin nepriklausomyb) formaliai nepavadinta kaip tarptautins teiss principas. Ji
yra tik kito principo (susilaikymo nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo) objektas. Taiau
btent nuo JTO Chartijos primimo is principas laikomas visuotinai pripaintu tarptautinje
teisje kaip teritorijos nelieiamumo principas.

Valstybi teritorinio vientisumo koncepcija besivystani valstybi buvo perkelta period

po II Pasaulinio karo, tai buvo atsakas kolonijini valstybi pastangas sukliudyti nacionalini
isivadavim judjimams kolonijose ir mginimams suskaidyti j teritorijas. Tai buvo ireikta
Bandungijos deklaracijoje 1955 m. dl paramos pasauliui ir bendradarbiavimo. Deklaracijoje
tarp valstybi bendradarbiavimo princip nurodoma btinyb susilaikyti nuo agresijos akt ar
jgos panaudojimo prie teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb bet kurios valstybs
atvilgiu.
1960 m. JTO Generalins Asambljos priimtoje deklaracijoje dl nepriklausomybs
suteikimo kolonijinms valstybms ir tautoms ypatingai pabriama, kad visos tautos turi
neatimam teis jos teritorin vientisum, o visi bandymai dalinai ar visikai paeisti
nacionalin vienyb ir teritorin vientisum yra nesuderinami su JTO Chartijos tikslais ir
principais.
1970 m. Deklaracijoje nurodoma, kad kiekviena valstyb turi susilaikyti nuo bet koki veiksm,
nukreipt visik ar dalin bet kokios kitos valstybs nacionalins vienybs ar teritorinio
vientisumo paeidim.
Paskutiniu metu daniausiai naudojama kompleksin formuluot valstybs teritorijos
vientisumo ir nelieiamumo principas.
Pagarbos mogaus teisms ir pagrindinms laisvms principas
is principas kaip vienas i bendrj tarptautins teiss princip buvo tvirtintas JTO
Chartijoje. Taip buvo pripaintas nenutrkstamas ryys tarp tarptautins taikos ir saugumo
palaikymo bei isaugojimo ir pagrindini mogaus teisi ir laisvi laikymosi. JTO Chartija
numato teisikai privalom bendrj situacij dl btinybs gyvendinti tarptautin
bendradarbiavim, skatinant ir vystant pagarb mogaus teisms ir pagrindinms laisvms.
Chartijoje numatyta eil princip, kurie reguliuoja mogaus teisi laikymsi: mogaus
asmenybs orumo ir vertybi svarbi reikm, tautos lygiateisikumas, vyr ir moter
lygiateisikumas, diskriminacijos dl rass, lyties, kalbos ir religijos draudimas.
Vliau buvo priimta daugyb dokument dl mogaus teisi. 1948 m. Visuotinje mogaus
teisi deklaracijoje, 1966 m. Tarptautiniame pakte dl ekonomini, socialini ir kultrini teisi
bei Tarptautiniame pakte dl pilietini ir politini teisi ivardijamos pagrindins mogaus
teiss ir laisvs, kurias valstybs sipareigojo suteikti visiems asmenims, esantiems j
jurisdikcijoje, priimdami statymus ar kitomis priemonmis. Tuo paiu metu leidiama galimyb
statymu pagrstiems ribojimams, pvz., dl valstybs saugumo, visuomenins tvarkos,
gyventoj sveikatos ir interes ar kit asmen teisi ir laisvi.
iais dokumentais valstybs sipareigojo ukirsti keli grubiems ir masiniams moni teisi
ir laisvi paeidimams, kurie pasireikia kaip tarptautiniai nusikaltimai (agresija, genocidas,
kariniai nusikaltimai), rasin diskriminacija, sipareigojo ginti individ interesus nuo valstybs
institucij, asmen ar organizacij piktnaudiavimo, garantuoti atskir kategorij moni
teises (darbines teises, eimos teises, informacijos, asociacij laisv, tautini maum,
imigrant, pabgli teises).
Dokument analiz parodo, kad iuolaikinje tarptautinje teisje yra universali norma,
kuria remiantis valstybs privalo gerbti ir laikytis mogaus teisi ir pagrindini laisvi,
nepaisant mogaus rass, lyties, kalbos ar religijos skirtum.

mogaus teiss ir pagrindins laisvs turi bti palaikomos visose valstybse ir veikti
visiems valstybi jurisdikcijoje esantiems asmenims, be jokios diskriminacijos, o tarptautin
teis nustato iuose santykiuose minimalius standartus.
Jei anksiau ilg laik praktinis mogaus teisi gyvendinimas buvo laikomas valstybi
vidaus teiss kompetencija, tai primus JTO Chartij bei 1975 m. Baigiamj akt, jis tapo
visos tarptautins bendruomens susirpinimo objektu. Tai patvirtino pasaulin konferencija
dl mogaus teisi 1993 m.
Kai kurios valstybs tsia mginimus panaudoti suvereniteto ir nesikiimo vidaus reikalus
principus arba socialines-ekonomines, religines ar nacionalines ypatybes tam, kad pateisint
mogaus teisi paeidimus.

Udaviniai
1 Udavinys
1999 met pradioje Jugoslavijos Federacins Respublikos reguliarij pajg kariai pradjo
Kosovo alban etnin valym. Buvo udomi itisi kaimai, civiliai mons laidojami masinse
kapavietse. JAV Vyriausyb kartu su NATO valstybi-nari vyriausybmis, gavusi neginijam
rodym dl genocido vykdymo pareikalavo nutraukti nusikalstamus veiksmus, taiau tai buvo
atsakyta, jog tai JFR vidaus reikalai. JAV ir NATO valstybs, matydamos, kad nusikalstami
veiksmai nesiliauja ir netgi pleiasi, nutar dalyvauti veiksmuose, kuri metu buvo naudojama
jga prie Jugoslavijos Federacin Respublik, bombarduojami kariniai objektai Jugoslavijoje.
Bombardavimo metu buvo taikomasi ir kitokius strateginius objektus.
Bombardavim metu uvo nemaai JFR kari, taip pat kelios deimtys civili gyventoj.
Atakose sugriauta keletas gyvenamj nam. ala padaryta kai kurioms mokykloms,
ligoninms, radijo ir televizijos stotims, ventykloms. Dalis tilt, keli ir geleinkeli buvo
sunaikinta. Atakos prie naftos perdirbimo ir chemijos pramons mones sukl rimtus aplinkos
pokyius Jugoslavijos miestuose ir kaimuose. Ginkl, kuriuose yra urano, panaudojimas galjo
sukelti sunkias pasekmes mogaus gyvybei. JFR atstov teigimu, aukiau paminti veiksmai
yra tyia sukuriantys slygas, kurios takoja visik ar dalin fizin etnins grups naikinim. Be
to, anot JFR atstov, JAV remia teroristines grupes ir separatistinius judjimus Jugoslavijos
teritorijoje (Kosovo ilaisvinimo armija) tuo paeisdama sipareigojim nesikiti kitos
valstybs vidaus reikalus.
JFR atstovai, remdamiesi tarptautins teiss principais, 1949 m. enevos Konvencijos
nuostatomis ir 1977 m. Papildomais Protokolais dl civili gyventoj ir civilini objekt
apsaugos karo metu, 1966 m. Tarptautiniu Pilietini ir politini teisi paktu, Konvencija dl
kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimui u j, Jungtini Taut Chartijos 53 straipsnio 1
dalimi pateik iekin prie JAV ir NATO nares Tarptautin Teisingumo Teism.
Laikoma, kad tiek JFR, tiek JAV ir NATO valstybs pripasta privalomj TTT jurisdikcij.
Uduotis 1.
Js esate Jugoslavijos Federacins Respublikos atstovas.

Js uduotis pateikti argumentus, jog JAV ir NATO valstybs paeid savo tarptautinius
sipareigojimus ir privalo atlyginti Jugoslavijai al.

Uduotis 2.
Js esate JAV ir NATO valstybi atstovas.
Js uduotis pateikti argumentus, jog JAV ir NATO valstybs nepaeid savo tarptautini
sipareigojim ir neprivalo atlyginti Jugoslavijai al.
Reikalingi dokumentai:
1.1970 met JT GA deklaracija dl tarptautins teiss princip;
2. 1949 m. enevos Konvencijos ir 1977 m. Papildomi Protokolai dl civili gyventoj ir civilini
objekt apsaugos karo metu,
3. 1966 m. Tarptautinis Pilietini ir politini teisi paktas
4. Konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimui u j
Jungtini Taut statai

2 Udavinys
Jungtini Taut Generalin Asamblja kreipsi Tarptautin teisingumo teism praydama
pateikti konsultacin ivad iuo klausimu:
Ar JT statuose nustatytas JT Saugumo Tarybos sudarymo modelis neprietarauja valstybi
suverenios lygybs principui?
Js esate tarptautins teiss specialistas, turintis pateikti Teismui rodymus, kad JT statuose
nustatytas JT Saugumo Tarybos sudarymo modelis prietarauja arba neprietarauja valstybi
suverenios lygybs principui.
Reikalingi dokumentai:
1.Jungtini Taut statai;
2. 1970 met JT GA deklaracija dl tarptautins teiss princip.

3 Udavinys

1998 m. rugsjo mnes teroristin organizacija "Alas, sikrusi Karib valstybs teritorijoje,
vykd teroristin akt Nabos valstybs teritorijoje, kurio aukomis ir nukentjusiais tapo keli
tkstaniai moni. Karib ir Nabos valstybs buvo Jungtini taut Organizacijos narmis.
Nabos ir kit JTO nari reikalavimu Karib valstybei iduoti asmenis, kaltus dl tarptautinio
pobdio nusikaltimo padarymo, Karib valstyb atsisak vykdyti, motyvuodama tuo, kad tarp
jos ir reikalaujani valstybi nra sudaryta ekstradicijos sutartis.
Nabos valstyb pateik ultimatum Karib vyriausybei, kad iki 1998 m. spalio 1 dienos
neidavus terorist grupuots lyderi, jos imsis karini veiksm prie Karib valstybje
esanius teroristus. Nabos vyriausyb taip pat isiuntinjo praneimus, raginanius Lundo
valstyb pateikti vis informacij apie jos teritorijoje veikianiuose bankuose srae nurodyt
asmen, tariam bendradarbiaujaniais su teroristais, laikomas sskaitas ir kitus duomenis.
Nepateikus tokios informacijos, Lumdo valstyb bus laikoma remianti teroristus ir Nabos
valstyb pasilieka sau teis taikyti sankcijas.
Nurodytais terminais n viena valstyb nevykd Nabos raginim. 2002 m. spalio 1 dien Naba
pradjo Karib teritorijos bombardavim. Nuo spalio 1 dienos, n vienas Lundo valstybs
teisininkas ar bankininkas, raytas nepageidaujam asmen sra, nebuvo leidiamas
Nabos teritorij, kol nepasiraydavo sipareigojimo bendradarbiauti su Nabos teissaugos
pareignais. Lundo valstyb nra JTO organizacijos nar.
Klausimai:
1.
Ar turi teis valstybs ginkluotos jgos panaudojimui prie kit valstyb? Jei taip, kokios
tokios jgos panaudojimo slygos?
2.
Ar valstybi, priklausani tarptautinei organizacijai, ginai turi bti pirmiausia
sprendiami tarptautins organizacijos institucijose?
3.
Ar Nabos valstyb turi teis pateikti nurodytus raginimus Karib ir Lundo valstybms? Ar
turi teis taikyti nurodytas sankcijas i valstybi atvilgiu? Jei ne, kokius tarptautins teiss
principus paeidia ioje situacijoje Naba? Jei taip, kokiais tarptautins teiss principais
remiantis Naba gali vykdyti nurodytus veiksmus?
4.
Kokiais tarptautins teiss principais remiantis Karib ir Lundo valstyb gali ginti savo
interesus Nabos valstybs atvilgiu?

4 tema. iuolaikins tarptautins teiss subjektai ir valstybi

pripainimas

1. Tarptautins teiss subjekto svoka.

2. Tarptautins teiss subjekt bendra charakteristika (valstybs, tarptautins organizacijos ir kt.)
3. Valstybi pripainimas.

1. Tarptautins teiss subjekto svoka

Tarptautins teiss subjekto svoka yra visuotinai priimtina teiss teorijoje. Teiss subjekto
kategorija siejama su tam tikrais subjekto poymiais. Taigi subjektikumas siejamas su: a)
subjekto teisnumu ir b) veiksnumu. T.y. teiss subjektas asmuo, turintis ar potencialiai
galintis turti atitinkamas teiss norm deleguotas teises ir pareigas. Veiksnumas subjekto
savyb, kada subjektas savo veiksmais gali realizuoti teises ir pareigas bei savo veiksmais
apginti teises. Neretai autoriai sieja subjektikum su subjekto galjimu dalyvauti teisiniuose
santykiuose. Rus profesor, teiss teorijos specialist teigia, kad teiss subjektas a) asmuo
dalyvaujantis teisiniuose santykiuose b) asmuo, gals dalyvauti teisminiuose santykiuose. Ms
nuomone, teisinis subjektas ir teisinio santykio subjektas yra skirtingos kategorijos.Teiss
subjektas apibendrinanio pobdio kategorija, nusakanti, kad tam tikros ries asmenys yra
teiss subjektai. Pvz. teigdami, kad tarptautins teiss subjektai yra valstybs, mes nusakome
tam tikr r subjekt, tuo tarpu teisinio santykio subjektas visada turi bti personifikuotas,
sukonkretintas, patikslintas (pvz., valstyb B).
Tarptautins teiss subjekto klausim detaliai inagrinjo Tarptautinis Teisingumo Teismas
byloje dl alos patirtos JT tarnyboje. Galima daryti ivad, kad Tarptautinis Teisingumo
Teismas pasisak, kad bti Tarptautins teiss subjektu reikia:
a) gebjim turti tarptautines teises ir pareigas.
b) gebjim ginti savo teises ir pareigas, pateikiant tarptautinius iekinius.
Svarbus momentas teiss subjektai bet kokioje teisinje sistemoje nra vienodi savo teisi
prigimtimi ir apimtimi. Galima teigti, kad tarptautins teiss subjekt ratas pastoviai pltsi ir
tai atitiko tarptautins bendrijos poreikius. Jeigu klasikinje tarptautinje teisje tik valstybs
buvo laikomos tarptautins teiss subjektais, tai iuolaikinje tarptautinje teisje atsiranda
kur kas daugiau tarptautins teiss subjekt.
Pilnateisiais tarptautins teiss subjektais yra:

tarptautins organizacijos;

tautos siekianios nepriklausomybs;

laisvieji miestai;

fiziniai asmenys (i dalies).

Pripastant vien ar kita subjekt tarptautins teiss subjektu reikia vadovautis iais
poymiais:

gebjimas turti tarptautines teises ir pareigas;

gebjimas apginti tarptautines teises ir pareigas;

V. Vadapalas: tarptautinis subjektikumas, jo ribos turi bti siejamos su subjekto

sugebjimu atlikti teisinius veiksmus. Tarptautinje teisje tai pasireikia:
1. subjektas gali atlikti bet kokius teisinius veiksmus;

2. gali palaikyti, bet kokius konsulinius santykius;

3. gali kurti tarptautins teiss normas bei sudaryti tarptautines sutartis;
4. turi procesin teisnum tarptautiniuose teismuose;
5. naudojasi privilegijomis ir imunitetais;
6. atsako u jo padaryt al ar tarptautins teiss paeidim.
Jeigu mes iuos poymius taikysime tarptautins teiss subjektams, tai
pastebsime, kad ne visi gali realizuoti iuos poymius. Didiausia problema kyla su fiziniais
asmenimis, nors kai kuriose srityse jie gali reiktis kaip tarptautins teiss subjektai.
Tarptautins teiss subjekt sraas nra galutinis: monopolijos, nevyriausybins
organizacijos, t.t. Tarptautin teis yra dinamika, pastoviai besivystanti.

2. Valstybs kaip tarptautins teiss subjektai

Angl profesorius J.Brownlie: Valstybs yra pagrindiniai tarptautins teiss subjektai, nes
pasaulis organizuotas valstybi egzistencijos pagrindu. Visi pokyiai pasaulyje galimi tik
valstybi pozityvi ar negatyvi veiksm dka. Jeigu analizuotume tarptautini subjekt
poymius per teisnum ir veiksnum, tai visus reikalavimo poymius pilnai atitinka tik
valstybs.
Valstybi, kaip tarptautins teiss subjekt poymiai:
Nusakyti valstybi poymius buvo pabandyta 1933 m. Montevideo
konvencijoje Dl valstybi teisi ir pareig, pasirayta JAV ir kit Lotyn Amerikos ali. ia
nurodoma, kad valstyb kaip tarptautins teiss subjektas privalo turti:

nuolatinius gyventojus;

teritorij;

vyriausyb;

galjim umegzti santykius su kitomis valstybmis.

Tarptautins teiss doktrinoje minimi ir kiti poymiai: valstybs funkcij turjimas,

pasiruoimas laikytis tarptautins teiss, civilizacijos bei demokratijos lygis ir kt. Taiau
pagrindiniai poymiai numatyti konvencijoje.
Nuolatiniai gyventojai.Valstybs poymis stabili bendruomen, vadinama valstybs pilieiais.
Btent pilietyb ir sieja bendruomens nar su valstybe, ryys yra pastovus, abipusis, i jo
iplaukia atitinkamos teiss ir pareigos.
Teritorija materialus valstybs egzistavimo poymis. Tai ems rutulio dalis, susidedanti i
sausumos, vandens, oro, ems gelmi teritorijos, kuri apibrta tam tikromis ribomis
(valstybs siena).

Vyriausyb. is terminas, matyt, reikia valdi. alies valdia, turi bti atitinkamai
organizuota, efektyvi (ta, kuri utikrina tarptautini sipareigojim vykdym).
Galjimas umegzti tarptautinius teisinius santykius. Tai neretai vadinamas valstybs
gyvybingumo poymi. Pvz., federacijos ir federacijos vienet, tik k nepriklausomyb
atgavusios valstybs, nepripaintos valstybs gyvybingumas skiriasi.
Montevideo Konvencijoje praleistas vienas esminis valstybs poymis - valstybs
suverenitetas, kuris iskiria valstyb i kit tarptautins teiss subjekt. Suvereniteto
kategorija formavosi palaipsniui ir pradta formuoti dar XVI a. Pagal prancz mokslinink
Boden, valstybs suverenitetas suprantamas kaip valstybs virenyb alies viduje ir jos
nepriklausomyb tarptautiniuose santykiuose. Iskiriamos vidin ir iorin suvereniteto puss.
Vidin pus valstybs valdia yra aukiausia vis asmen esani teritorijoje, valdia. ios
valstybs teritorijoje negalimas joks kitos valstybs sikiimas. Deja, tarptautinje teisje gali
atsitikti taip, kad teritorinis suverenitetas ir virenyb nesutampa (pvz. okupacijos atveju).
Antroji suvereniteto pus pasireikia jos nepriklausomybe tarptautiniuose teisiniuose
santykiuose. Kojaras neigia valstybi suverenitet ir nepriklausomyb kaip valstybs poym ir
teigia, jog Tarptautin teis tai visuma norm, kurios riboja valstybi nepriklausomyb ir
suverenitet. Jei valstyb paklsta tarptautinei sutariai, tai ji apriboja savo suverenitet.
Pagal Prof. S. Katuok i ties yra atvirkiai. Valstybi suvereniteto teisin garantija yra
nesikiimo valstybi vidaus reikalus bei suverenios lygybs principai.
Absoliutaus valstybi suvereniteto laikai yra praj, taiau kaip poymis tai valstybs
subjektikumo pagrindas. Negalima kalbti, kad valstyb praranda suverenitet. Neteisinga
pozicija, kad Lietuvos Respublikai tapus ES nare prarado suverenitet. Tarp valstybi atsirado
poreikis atiduoti dal suvereni teisi. Nepriklausomybs termin prof. S. Katuoka traktuoja
kaip iorin suvereniteto pus.
Tarptautinje teisje vienas svarbi poymi, siejam su valstybs suverenitetu yravalstybs
imunitetas. 1991 m. Tarptautins teiss komisija pareng valstybs ir jos turto imuniteto nuo
usienio jurisdikcijos projekt. Reikia skirti, kaip paymi V. Vadapalas, imunitet nuo teisins
jurisdikcijos ir imunitet nuo vykdomj veiksm. Valstyb naudojasi imunitetu savo ir savo
turto atvilgiu kituose teismuose. Tai reikia, kad valstyb, jos institucijos negali bti patraukti
atsakovais. I kitos puss valstybs valdymo veiksmus reikia skirti nuo tvarkymo veiksm,
kurie paprastai sudaro privatins teiss dalyk. Jeigu valstyb atlieka komercinius veiksmus,
pvz. sudaro paskolos sutart ar superka akcijas, valstyb prisiima sipareigojimus ir imuniteto
neturi. Tarptautinje teisje manoma, kad valstyb gali atsisakyti imuniteto, taiau
atsisakymas turi bti aikus.
Tarptautins organizacijos 3 ar daugiau valstybi susivienijimas. is susivienijimas kuriamas
tarptautins sutarties pagrindu ir gali veikti turdamas aikiai apibrtus tikslus, funkcijas,
kurie neprietarauja visuotinai pripaintoms teiss normoms ir principams. 1949 m.
Tarptautinio Teisingumo Teismo byloje dl alos atlyginimo JT, Teismas pripaino tarptautines
organizacijas tarptautins teiss subjektu. Teisinje literatroje kalbant apie tarptautins
organizacijos prigimt sakoma, kad tai yra ivestiniai subjektai, kuriuos kuria valstybs, priima
j sprendimus, nustato galias. Taigi tarptautins organizacijos yra ivestinis tarptautins teiss
subjektas, kuris negali stovti aukiau valstybi.
Tautos siekianios nepriklausomybs:

Btent tautos suverenitetas leidia tautai kaip subjektui siekti nepriklausomybs ir

savarankikumo. Btent tautos suverenitetas leidia tautai reikalauti, kad bt gerbiami jos
paproiai, religija, kalba. Be abejons tautos suverenitetas suteikia teis gamtinius ir kt.
iteklius teritorijoje, kurioje gyvena tauta. Tarptautinje teisje tik ta tauta, kuri siekia
nepriklausomybs, tik ta tauta, kuri turi j atstovaujanias institucijas, pripastama
tarptautins teiss subjektu. Btent tokia tauta gali palaikyti tarptautinius teisinius santykius,
konsulinius ryius, pasirao sutartis. Tautins maumos nra laikomos tarptautins teiss
subjektais.
Laisvieji miestai anomalinis reikinys. Miestai negali bti tarptautins teiss subjektais, nors
istorikai ikyla abejons dl tam tikr miest priklausomybs vienai ar kitai valstybei. J
statusas danai apibriamas tarptautine sutartimi, kas ir daro miestus tarptautins teiss
subjektu. Pvz., Triestas, Gdanskas.

Fiziniai asmenys. Visikai aiku, kad fizini asmen subjektikumaslabai ribotas. Jis reikiasi tik
specialiose srityse:

mogaus teisi apsauga;

tarptautin teisin atsakomyb: u tarptautins teiss nusikaltim padarym atsako fiziniai asmenys.

Yra ypatinga kategorija asmen, kurie gali naudotis diplomatinmis ir imunitetinmis teismis.

3. Valstybi pripainimas
Valstybi skaiius pasaulyje nuolat kinta, dl to galima susidurti su paradoksu, nes niekada
neinome j tikslaus skaiiaus. Taiau, atsiradus naujai valstybei (o ji gali atsirasti susijungus
ar isiskaidius) visada kyla valstybs pripainimo klausimas.Valstybs pripainimas - politinis
teisinis aktas, kuriuo egzistuojanti suvereni valstyb ireikia naujos valstybs atvilgiu savo
politin ir teisin nuostat dl jos egzistavimo fakto, o taip pat nusako bsim, tarp j teisini
santyki pobd. Priklausomai nuo i santyki apimties skiriamos 3 valstybi pripainimo
rys:
1. Pripainimas de jure - pilnas pripainimas, po kurio seka diplomatini santyki umezgimas.
2. Pripainimas de facto pusiau pripainimas: pasiraomos kelios sutartys, gal umezgami konsuliniai
santykiai.
3. Ad hoc tik tam atvejui, pvz., pasiraant tam tikr prekybin sutart.
Pripainimo institutas tarptautinje teisje yra paprotinis institutas, nra jokio akto, sutarties,
reglamentuojanios iuos klausimus. Dr. J.atas knygoje Apie valstybi tarptautin teisin
pripainim teigia, kad tarptautinje praktikoje laikomasi i valstybs pripainimo teisini
kriterij:
1.
realaus suvereno suteiktas pirmas pripainimas (pvz., Vokietija ar Rusija Lietuvos
Respublikos atvilgiu realus suverenas kontroliuojantis valdi);

2.

gyventoj plaiai remiamos valdios funkcionavimas;

3.

valstybs gebjimas kontroliuoti savo alies teritorij;

4.

valstybs gebjimas vykdyti tarptautinius sipareigojimus;

Valstybs suverenas gali bti pripaintas pagal adresatus: valstybi vyriausybi pripainimas.
is klausimas nekeliamas, kai vyriausyb formuojama teistai. Dar iskiriamas vyriausybs
esanios emigracijoje pripainimas, taip pat pripainimas kariaujania sukilusia alimi (tuomet
gali pradti galioti humanitarins teiss normos)
inomos konstitucin ir deklaratyvin valstybi pripainimo teorijos. Pirmoji skelbia, jog tik
pripainta valstyb tampa tarptautins teiss subjektu, o pagal deklaratyvin teorij,
pripainimas tik deklaracija, o subjektu valstyb daro jos suverenitetas ir poymiai.

Kontroliniai klausimai
1. Apibrkite tarptautins teiss subjekto ir tarptautini teisini santyki subjekto svokas.
2. Kokias ivadas dl tarptautins teiss subjekto padar Tarptautinis Teisingumo Teismas?
3. Ivardinkite galimus tarptautins teiss subjektus.
4. Apibdinkite valstyb, kaip pagrindin tarptautins teiss subjekt.
5. Kokios tarptautini organizacij, kaip tarptautins teiss subjekt ypatybs?
6. Pateikite valstybi pripainimo svok.
7. Kokie yra valstybi pripainimo kriterijai?
8. Savarankikai istudijuokite klausim apie valstybi teisi permim (V.Vadapalas
Tarptautin teis. Psl. 254-262).
9. Pateikite valstybi teisi permimo svok.
10. Kaip perimamos tarptautins sutartys?
11. Kaip perimama nuosavyb, archyvai ir skolos?

Udaviniai
1 Udavinys
Jungtini Taut Generalin Asamblja kreipsi Tarptautin teisingumo teism praydama
pateikti konsultacin ivad iuo klausimu: Ar fizinis asmuo yra tarptautins vieosios teiss
subjektas?

Js esate tarptautins teiss specialistas, turintis pateikti Teismui rodymus, kad fizinis asmuo
yra arba nra tarptautins vieosios teiss subjektas.

5 tema. Tarptautins organizacijos ir tarptautin teis

1. Tarptautini organizacij svoka, bruoai, teisin prigimtis.

2. Tarptautini organizacij funkcijos ir rys.
3. Jungtini Taut organizacija.
4. Europos Taryba kaip regionin tarptautin organizacija.

1. Tarptautins organizacijos svoka, bruoai ir teisin

prigimtis
Tarptautins organizacijos, kaip mes suprantame jas iuo metu, pradjo kurtis tik XIX a.
pabaigoje, kai spartjantis tarptautinis bendradarbiavimas vairiose gyvenimo srityse m
veikti ir politinius klausimus. Tarptautini organizacij istorija prasidjo nuo specializuot
tarptautini organizacij: pvz., Centrin laivybos Reinu komisija, 1856 m. Dunojaus komisija
laivybai upe reguliuoti ir kontroliuoti. 1865 m. kurta Tarptautin elektros ryio sjunga; vliau
- Pasaulin pato sjunga. Taiau tarptautini organizacij tyrintojai mini, kad tam tikr
tarptautini organizacij uuomazg galima iekoti jau nuo antikos laik tai karins
politins miest ir valstybi sjungos (pvz., Atn, Spartos simachijos, Delf amfiktionija),
tarptautins prekybos sjungos (pvz., Hanza). Taiau tikruoju tarptautini organizacij
pradininku yra laikoma 1815 m. po Napoleono sutriukinimo kurta ventoji sjunga (Europos
koncertas) sjungos krjai prism savitarpio pagalbos sipareigojimus, skirtus utikrinti
Vienos kongreso nutarim vykdymui, nors nuolatini institucij ir nebuvo. Pvz., 1830 m. i
sjunga bendrai pripaino Graikijos ir Belgijos nepriklausomyb.
Iki I pasaulinio karo kurta apie 20 specializuot tarptautini organizacij.
1914 1919 m. vyks I-asis Pasaulinis karas sukrt Europ. Didiuma nacij
neteko savo elito, jaunimo, nuostoliai buvo siaubingi. Ir vis dlto, kaip bebt keista, Taut
Sjungos pirmosios universalios politins tarptautins organizacijos idj pasil
maiausiai nuo to karo nukentjusios valstybs JAV vadovas Woodrow Wilsonas. Taut
Sjunga buvo sukurta Versalio taikos konferencijos metu 1919 m. balandio 28 d. 1934 m.
Taut Sjungai priklaus jau net 58 valstybs. Pagrindinis Taut Sjungos udavinys - palaikyti
taik ir saugum, neleisti kilti naujiems konfliktams. Taut Sjunga turjo nuolatines
institucijas Asamblj, Taryb, Sekretoriat. Pradjo tarptautins teiss kodifikavim,
kolonijine sistem pakeit mandatine. Prie Taut Sjungos buvo steigtas Nuolatinis
Tarptautinio Teisingumo Teismas, kuriame valstybs galjo sprsti savo ginus. Deja, net ir i
esms pozityvi organizacijos veikla susidr su aibe problem, daugiausia slygot valstybi
nenoro sprsti reikalus geruoju.
Pagrindiniai TS trkumai buvo ie:

1) Ne visos didiosios valstybs buvo organizacijos narmis. JAV ja taip ir netapo dl

izoliacionistins politikos, Vokietija ir Japonija ijo paios atgimstant totalitarizmui, SSRS
imesta u agresij prie Suomij. Taut Sjunga nesugebjo ukirsti kelio II Pasauliniam
karui.
2) organizacijos pagrindini institucij sprendimai priimami vienbalsiai, taigi kiekviena valstyb
turjo galimyb vetuoti, vadinasi, susitarti esant rimtiems prietaravimams joki galimybi.
Taut Sjungos sprendimai visais atvejais buvo rekomendaciniai. Sprendim primimo ir
gyvendinimo procedra buvo neprotingai ilga ir sudtinga.
3) i organizacija imperatyviai neudraud karo kaip tarptautini gin sprendimo priemons,
bijota panaudoti veiksmingas priemones agresoriams sutrukdyti.
Tarpukario Lietuva buvo Taut Sjungos nare. Prasidjus II pasauliniam karui, Taut sjunga
nustojo funkcionuoti. Buvo galvojama apie jos atkrim, taiau tuo metu atsirado Jungtini
Taut iniciatyva, be to, SSRS nenorjo girdti apie tokios organizacijos atkrim, i kurios ji
buvo gdingai imesta. Sprendimas dl Taut Sjungos paleidimo buvo priimtas 1946 m.
balandio 18 d. enevoje.

iuo metu tarptautins organizacijos vaidina labai svarb vaidmen tarptautinje teisje.
Btent j dka valstybs gavo galimyb lengviau susitarti, derinti pozicijas, organizacij veikla
padeda utikrinti globalin ir regionin saugum, pltoti ekonomin ir politin bendradarbiavim.
iuo metu funkcionuoja apie 2538 tarptautini organizacij.
Kai kuri autori nuomone, tarptautini organizacij teis tarptautins teiss aka. Jungia
normas, reglamentuojanias tarptautini organizacij sukrimo, funkcionavimo, struktros,
veiklos pasibaigimo klausimus. Prie tarptautini organizacij teiss danai aptariamos ir
analizuojamos nuolatins tarptautins institucijos ir tarptautins konferencijos, kurios savo
prigimtimi danai yra artimos tarptautinms organizacijoms. inomi atvejai, kai konferencija
(pvz., ESB Pasitarimas) pavirto tarptautine organizacija ESBO, todl mes taip pat ioje
temoje trumpai aptarsime.
domu tai, kad tarptautins organizacijos turi integrali savybi: t.y. ji nra paprasta nari
visuma, o j tarpusavio ryi institucionalizuota ir formalizuota sistema. Dalyvavimas
tarptautinse organizacijose valstybei atveria naujas galimybes, tarptautini organizacij
vaidmuo danai yra gerokai svarbesnis, nei atskir valstybi.
Tarptautini organizacij aptarim reikt pradti nuo isiaikinimo, kokia organizacija yra
laikoma tarptautine, o tai, be abejo, pads atskleisti tarptautini organizacij bruoai.
Visos tarptautins organizacijos gali bti skirstomos 2 ris: 1) vyriausybines ir 2)
nevyriausybines tarptautines organizacijas. Esminis skirtumas yra tas, kad vyriausybins
tarptautins organizacijos turi ribot tarptautin subjektikum, o nevyriausybins tarptautins
teiss subjektais i esms nelaikomos. Mus domina tik vyriausybins tarptautins
organizacijos, o j poymiai ie:

1) Organizacijos nars valstybs.

Paprastai tarptautini organizacij krjais laikomos 3 ar daugiau valstybi, nes tarptautin
organizacija - viena i daugiaalio bendradarbiavimo form. Maksimumas valstybi nra
nurodomas.
Valstybi suprantama, kad i organizacija atstovauja vis valstyb, o ne
kakoki jos institucij ar asmen susivienijimus. T.y. organizacijos nar yra valstyb kaip
tokia (JTO, ET, ICAO): pvz., Tarptautinis olimpinis komitetas nra tarptautin organizacija, nes
jame valstyb atstovauja nevyriausybins struktros Nacionaliniai olimpiniai komitetai.
Tarptautini organizacij narmis paprastai negali bti valstybi dalys (pvz., federacijos
ems), taiau tokia teis gali bti pripastama nesavavaldiom (mandato) teritorijoms.
Visos valstybs tarptautinse organizacijose yra lygiateiss teisi ir pareig apimti, nors, pvz.,
biudetiniai naai gali bti skirtingi atsivelgiant pai al.
Kartais valstyb bna asocijuota nar, t.y. nepilna naryst, jeigu dl kakoki
prieasi neatitinka nario kriterij. Tokia valstyb neturi teiss balsuoti ir bti renkama
vykdomsias tarptautini organizacij institucijas. Paprastai asocijuota naryst tai naryst su
tikslu vliau tapti tikrja nare.
Bna ir stebtojos statusas, jis daniausiai suteikiamas valstybms ne narms arba
valstybs, kurios netapo tarptautini organizacij institucijos nare (pvz., veicarija JT ilg laik
buvo stebtoja, stebtojo status JT turi ir Palestinos isivadavimo organizacija, ne valstyb,
bet tauta, siekianti nepriklausomybs).
Taiau valstybs ne vieninteliai subjektai, galintys dalyvauti tarptautini organizacij veikloje.
Mat narys gali turti k onsultacin status, kuris suteikiamas Nevyriausybinms
organizacijoms (pvz., ICRC daugelyje tarptautini organizacij), organizacijos nariu gali bti ir
kita organizacija (pvz., ES).

2) tarptautins organizacijos yra kuriamos tarptautins sutarties pagrindu (paprastai ji

vadinama statais). Numato tarptautini organizacij struktr (valdymo institucijas), tikslus,
kompetencij, sprendim primim procedr ir j teisin gali; svarbu, kad organizacijos
tikslai neprietaraut pagrindiniams tarptautins teiss principams ir jus cogens normoms.
Taiau organizacijos veikl, kompetencij ir principus gali apibrti ne tik steigiamoji sutartis,
bet ir papildomai pagal status priimtos vairios taisykls, rezoliucijos, netgi organizacij
praktika. ia taip pat ikyla ir galiojim, suteikt statais, dinamikos problema, mat danai TO
imasi platesnio klausim spektro, negu nurodo j statai, o perirti steigiamuosius
dokumentus dalykas visada skaudus ir sudtingas. Todl tai daroma per numanomus
galiojimus (implied powers) ir dinamik stataikinim.
Numanomi galiojimai tai papildomi tarptautini organizacij galiojimai, kuri tiesiogiai
statai nenumato, taiau jie yra btini statuose nustatyt tiksl pasiekimui. Kaip pasak
Tarptautinis Teisingumo Teismas Branduolinio ginklo udraudimo konsultacinje ivadoje:
tarptautinio gyvenimo reikalavimai gali padaryti reikalinga, kad organizacijos, siekdamos joms
ubrt tiksl, turt papildomus galiojimu, kurie nra tiesiogiai numatyti jas
reglamentuojaniuose aktuose. Visuotinai pripainta, kad tarptautins organizacijos gali turti
tokius galiojimus, kurie vadinami numanomais.

Dinamikas aikinimas tai toks stat aikinimas, kuris plei j turin pagal tarptautini
organizacij poreikius siekiant efektyviai vykdyti savo funkcijas.
Pvz., JT ST steig Jugoslavijos ir Ruandos tribunolus, nors pagal status toks veiksmas nebuvo
tiesiogiai numatytas.
Paprastai jeigu organizacijos steigiamasis aktas nra tarptautin sutartis, tokia organizacija
laikoma nevyriausybine. Kai kuriais (tiesa, retokais) atvejais tarptautins organizacijos gali
susikurti ir kitais pagrindais: pvz., kit tarptautini organizacij sprendimais (pvz., Tribunolas
buvusiai Jugoslavijai, JT aplinkos programa (UNEP). iaurs Taryba steigta valstybi
parlament sprendimais. Iimtinais atvejais netgi paprotys gali sukurti tarptautines
organizacijas.

3) tarptautins organizacijos kuriamos tam tikriems tikslams. Pvz., ICAO tarptautins

aviacijos saugumui, FATF pinig plovimo prevencijai. Jeigu tarptautin organizacija
negyvendina savo tiksl, atsiranda problema dl jos egzistavimo. Paprastai tarptautin
organizacija nustoja egzistuoja, kai negyvendina tiksl; pvz., Savitarpio pagalbos sutarties
organizacijos, Taut Sjungos lugimas. Tikslai taip pat labai svarbu apibriant tarptautini
organizacij subjektikumo ribas, vykdant dinamin stat aikinim.

4) Tarptautins organizacijos turi nuolatin institucij sistem;

Kiekvienoje tarptautinje organizacijoje turi bti numatyta institucij kompetencija, sprendim
primimo tvarka, sprendim juridin reikm;
Daugumos tarptautini organizacij sprendimai - rekomendacinio pobdio, bet kai kurie privalomo pobdio.
daniausiai - 3 grandi institucij sistema:
vis valstybi nari suvaiavimas (plenarin institucija arba organas) (asamblja, kongresas),
gali bti aukiamas vairiai (JTO - kart per metus; Tarptautins pat sjungos-kart per 5
metus), ios institucijos dirbdamos sukuria komisijas ir komitetus. Plenarin institucija renka
vykdomsias institucijas; paprastai jos veikia laikotarpyje tarp suvaiavim (generalini
asamblj); formuojant ias institucijas paprastai atsivelgiama tokius kriterijus, kaip
pagrindini region ar j grupi atstovavimas. i institucij nariai daugiausia yra valstybi
atstovai. Kai kada, siekiant nepriklausomumo ir bealikumo, toki institucij nariais tampa ne
valstybs, o geriausi specialistai (pvz., ICL).
pastoviai veikianios institucijos (sekretoriatai). Sekretoriatas daniausiai atlieka
aptarnaujanisias funkcijas. Jam vadovauja administracijos vadovas (generalinis sekretorius,
generalinis direktorius ar pan.), kur paprastai renka plenarin institucija tam tikrai kadencijai.
Pagrindin sekretoriato veikl utikrina tarnautojai, dirbantys nuolatos, toki tarnautoj
skaiius visose organizacijose yra apie 80 tkst. iems tarnautojams suteikiami imunitetai,

artimi diplomatiniams, daniausiai juos parenkant taikomas proporcingo region atstovavimo

principas.
Tarptautins organizacijos turi bstines, kuri suteikimas ir vairs kiti susij klausimai taip pat
aptariami tarptautinse steigimo ar jas lydiniose sutartyse. Bstin paprastai yra ten, kur yra
pastoviai veikianti institucija.
Tarptautin organizacija - tai tarptautins sutarties pagrindu kurta trij ar daugiau valstybi
organizacija, turinti suderintus tikslus, veiklos principus, pastoviai veikianias institucijas,
nustatyt sprendim primimo tvark ir procedr bei teisin subjektikum, besiskiriant nuo
valstybi nari subjektikumo
Tarptautini organizacij subjektikumo
Pirm kart rimtai tarptautini organizacij subjektikumo klausimas ikilo 1949 m.
Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacinje ivadoje Dl alos, patirtos JT tarnyboje, kai
buvo nuudytas JT tarpininkas Palestinoje grafas Bernadotte. Tarptautiniame Teisingumo
Teisme buvo klausiama: ar JT kaip organizacija, kurios atstovas atlikdamas savo pareigas
nukentjo dl valstybs kalts (Izraelio pasyvi kalt buvo preziumuota), turi teis pareikti
tarptautin pretenzij atsakingai valstybei dl atlyginimo u al, kuri patyr a) JT b) auka?
Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacinje ivadoje pagrind JTO tarptautin teisin
subjektikum:
1. JT tikslams pasiekti btina, kad Organizacija turt tarptautins teiss subjekto status;
2. JTO statai ne tik sukr centr derinti valstybi veiksmus, bet ir suteik iam centrui
institucijas, taip pat specialius udavinius.
3. JTO statuose reikalaujama, kad valstybs nars padt organizacijai, kai ji imasi atitinkam
veiksm pagal status (pvz., ST nutarimai).
4. Organizacija vykdo tokias funkcijas ir naudojasi tokiomis teismis, kurios gali bti
paaikintos tik subjektikumu. Turi bti pripainta, kad valstybs nars suteik organizacijai
kompetencij, btin efektyviai vykdyti jos funkcijas.
Tad abu JT GA klausimus buvo atsakyta teigiamai: organizacija gali reikalauti atlyginti al,
kuri patyr dl tarptautinio sipareigojimo jai paeidimo, ji gali pareikti ir pretenzij dl
atstovo patirtos alos (t.y. paio asmens) nes ji negalt veiksmingai dirbti be kvalifikuot savo
atstov, kurie negalt itikimai ir efektyviai dirbti jos vadu, jei nebt utikrinti dl savo
apsaugos.
Taiau taip pat svarbu isiaikinti, koks gi yra tarptautins organizacijos subjektikumo
pobdis. Juk, pvz., jeigu 5 valstybs sudaro tarptautin organizacij, ar j btinai turi
pripainti subjektu likusios 160? klausim sprendia keletas teorij.
Subjektyvin teorija teigia, jog tarptautin organizacija gyja teises ir pareigas valstybi nari
valia. Valstybs steigjos suteikia jai specialias galias. poir ypa mgo sovietin doktrina
j netgi absoliutindama: pvz., joje teigiama, kad jeigu valstyb nedalyvauja tarptautins

organizacijos veikloje, tai ji ir neturi tokios tarptautins organizacijos laikyti subjektu

(tiesioginis tarp. sutari teiss traktavimas, kad sutartis nesukuria pareig treiai aliai).
Objektyvioji teorija teigia, kad tarptautins organizacijos subjektikumas yra neatskiriama
Tarptautin organizacija kaip fenomeno dalis. Anot ios teorijos yra susiformavusi paprotin
tarptautins teiss norma, pagal kuri visos tarptautins organizacijos i prigimties yra
tarptautins teiss subjektai. Be to, objektyvistai ginija subjektyvistus ir tokiu teiginiu, kaip gi
taip gali bti kad TO ir yra, ir nra subjektas tuo paiu metu?
Tikrov, be abejo, akumuliuoja abiej teorij teiginius. Organizacijos i ties atsiranda kaip
valstybi veiklos, vadinasi, ir valio rezultatas, taiau savo veiklos procese, stat interpretavime
ir sugebjimuose organizacijos tarsi pasiima papildom subjektyvikum, kuris leidia kalbti
apie jo objektyvum. Neabejotina, kad tarptautini organizacij subjektyvikum akivaizdiai
riboja jos funkcionalumas. T.y. organizacija subjektikumo turi tiek, kiek yra reikalingas jos
funkcijoms vykdyti, jos veiklos tikslams pasiekti.
Taiau dabar jau nebeabejojama, kad vairios tarptautins organizacijos yra ir tarptautins, ir
nacionalins teiss subjektais. J subjektikumo ribos ir galimybs paprastai apibriamos
steigiamuosiuose dokumentuose. Pvz., 1971 m. Tarptautins palydovinio ryio organizacijos
(INTELSAT) steigimo sutartyje yra nurodyta:
a) INTELSAT turi teisin subjektikum. Ji naudojasi visapusiku veiksnumu, btinu savo
funkcij gyvendinimui ir tiksl siekimui, tarp j: i) sudaryti sutartis su valstybmis arba
tarptautinmis organizacijomis; ii) sudaryti kontraktus (privatines sutartis); iii) gyti nuosavyb
ir ja disponuoti; iv) bti teisminio nagrinjimo alimi.
b) Kiekviena valstyb dalyv imasi priemoni savo jurisdikcijos ribose, kurios reikalingos, kad
ios nuostatos bt gyvendintos pagal jos statymus.
Tarptautins organizacijos tam tikru lygiu dalyvauja ir diplomatiniuose santykiuose, nes
daugelyje organizacij yra nuolatins valstybi atstovybs, o organizacijos valstybes siunia
misijas, j atstovams taikomi tam tikri diplomatiniai imunitetai.
Labai svarbu ir tai, kad organizacijos netiesiogiai dalyvauja valstybi ir vyriausybi pripainime.
Nors, kaip minjome, tai valstybs prerogatyva, taiau jeigu valstyb yra priimama
tarptautin organizacij tai jau irgi jos pripainimas. Kartais jis dar svarbesnis, negu pavieni
valstybi pripainimas.
Taigi, kaip tarptautins teiss subjektai tarptautins organizacijos:
1. Sudaro tarptautines sutartis su valstybmis ir kitomis tarptautinmis organizacijomis,
3. Turi ribot procesin veiksnum tarptautiniuose teismuose,
4. Naudojasi imunitetais ir privilegijomis,
5. Atsako ir gali reikalauti atsakomybs u padaryt al ir tarptautins teiss paeidim,
6. Dalyvauja diplomatiniuose santykiuose (siunia misijas, atstovus ir pan.)

Kaip matome, subjektikumas yra pakankamai platus, taiau reikia nepamirti jo

funkcionalistinio pobdio.
Tarptautins organizacijos yra ir subjektai pagal valstybs, kurioje veikia nacionalin teis. Jos
daniausiai turi visas teises, kurios suteikiamos tos valstybs juridiniams asmenims t.y.
nuosavyb, sutari sudarymas, procesinis teisnumas), nes tarptautins organizacijos bet
kuriuo atveju dalyvauja teis. santykiuose valstybi teritorijoje. Teism praktikos analiz rodo,
kad tarptautini organizacij teisinis subjektikumas pripastamas netgi valstybi, kurios nra
narmis, teritorijose. Sudarydama sutartis (kontraktus), organizacija prisiima civilin
atsakomyb taip, kaip ir bet koks juridinis asmuo. Tarptautini organizacij atsakomyb gali
kilti ir dl nesutartini sipareigojim pvz., alos atlyginimas avarijos atveju. Kita vertus,
daniausiai tarptautini organizacij steigiamosios sutartys (ir sutartys, dl organizacijos
buveins) nustato jos turto imunitetus nuo valstybs jurisdikcijos, kurie gali apsunkinti jos
atsakomybs gyvendinim, tad tokiais atvejais tarptautins organizacijos savanorikai atsisako
imunitet, o jeigu atsisakyti nenori problema sprendiama diplomatiniu lygiu.

2. Tarptautini organizacij funkcijos ir rys

Tarptautins organizacij veikla yra labai vairiapus, apimanti daug srii ir pan. Prof.
V.Moraveckis (Lenkija) iskiria tris pagrindines tarptautini organizacij funkcijas (pagrindines
veiklos kryptis):
Reguliacin veikdamos tarptautins organizacijos priima sprendimus, kurie veikia arba
reglamentuoja valstybi nari elges, jo tikslus ir bdus. Ir nors tokie sprendimai turi tik
moralin politin, t.y. rekomendacin gali, taiau daugeliui valstybi yra sunku atsilaikyti prie
tarptautines organizacijas. Nors tarptautini organizacij rezoliucijos norm nekuria, bet
takota tarptautins teiss teiskros ir teiss realizavimo procesus, ypa atkreipiant dmes
tai, kad tarptautini organizacij veikloje tarptautins teiss normos yra tikslinamos,
konkretizuojamos, kartais net ipleiamos.
Kontrolins funkcijos labai svarbios, nes tarptautins organizacijos danai turi teis
kontroliuoti, kaip valstybs laikosi savo tarptautini sipareigojim. Tarptautins organizacijos
renka ir analizuoja informacij sisdamos misija valstybes, j svarsto, nuomon apie tai
ireikia rezoliucijomis. Tai ypa svarbu, utikrinant mogaus teisi gerbim. Pvz., JT alys
nars turi pastoviai pateikti ataskaitas 1966 m. PP teisi pakto sipareigojim gyvendinimo
klausimu mogaus teisi komitetui, o is ECOSOC. Taip pat ypa svarbi sritis yra JT stebtoj
dalyvavimas ginkluot konflikt ar taikos palaikymo atvejais.
Operatyvins funkcijos kada organizacijos veikia savo pai pajgomis, t.y. nors
organizacijos daniausiai veikia per valstybes nares, bet kuo toliau, tuo labiau stiprios
tarptautins organizacijos sugeba savarankikai suteikti ekonomin, technin, materialin,
konsultacin pagalb. Pvz. Ypa danai toki funkcij griebiasi JT.

Tarptautini organizacij rys:

Priklausomai nuo valstybi skaiiaus tarptautins organizacijos:

a) universalios;
b) regionins.
Universali organizacija gali jungti vairi region valstybes, nariai gali bti i bet kurios
pasaulio vietos, regionins Amerikos valstybi organizacija (AVO), Europos Taryba (ET).
Pagal veiklos pobd:
a) universalios - politins
b) specializuotos
Universalios politins: j veikla neapsiriboja kokia nors specifine sritimi (JTO), jos
sprendia labai plat klausim spektr. Specializuotos (ekonomikos (PPO), kultros srityje
(UNESCO), karins (NATO)).
Pagal narysts kriterijus:
a) atviros (pvz., JT gali stoti bet kuri valstyb, pripastanti JT status)
b) udaros (gali stoti tik tam tikrus kriterijus atitinkanios, pvz., OPEC)

Kontroliniai klausimai
1. Tarptautini organizacij svoka.
2. Tarptautini organizacij teisin prigimtis.
3. Tarptautini organizacij rys.
4. JTO pagrindiniai tikslai.
5. JTO struktra.
6. JTO Saugumo Tarybos kompetencija.
7. Europos Tarybos struktra.

Udaviniai

1 udavinys
1998 m. JTO mogaus teisi komisija vienos i savo valstybi nari X silymu irinko jos piliet
p. Jasi Seksualini maum apsaugos komiteto, konsultuojanio mogaus teisi komisij,
nariu. Jasius savo pareigas komitete turjo eiti du metus iki 2000 m. liepos mnesio. 2000
metais balandio 25 dienos komiteto posdyje, kuriame Jasius turjo daryti praneim ir
pateikti ivadas dl seksualini maum teisins padties valstybje X, Jasius nedalyvavo ir
apie savo neatvykimo prieastis neprane. Valstybs X konsulin tarnyba prane, kad jos
valstybs pilietis serga sunkia liga ir gydosi ligoninje.

Seksualini maum apsaugos komiteto posdis buvo perkeltas 2000 m. spalio mnes, ir
jame, nepaisant Jasiaus tarnybos sutarties termino pasibaigimo, numatyta iklausyti jo
praneim. Taiau JTO Sekretoriato darbuotojams pabandius teikti praneim p. Jasiui,
nepavyko nustatyti jo buvimo vietos, tuo tarpu valstybs X konsulin tarnyba pasil palikti p.
Jasi ramybje. JTO informaciniam centrui valstybje X pabandius imtis p. Jasiaus paiek,
valstybs misijos prie JTO vadovas padar oficial praneim, kad bet kokie tolesni veiksmai
iekant j piliei bus laikomi neteistu kiimusi valstybs X reikalus. Atsakydama tai, JTO
Generalin sekretor teik valstybs X atstovui laik, kuriuo pareikalavo leisti p. Jasiui atvykti
JTO mogaus teisi komisijos komiteto posd, kadangi j nuomone, p. Jasius, kaip
organizacijos ekspertas turi visas jam priklausanias privilegijas ir imunitetus. Valstybs X
atsakyme laik buvo ireiktas susirpinimas JTO veiksmais valstybs teritorijoje bei
konstatuota, kad p. Jasius nesinaudoja tarptautins organizacijos pareignams taikomais
imunitetais ir privilegijomis, kadangi jo, kaip pranejo funkcijos buvo laikino pobdio. Taip
pat atkreiptas dmesys, kad dl ligos p. Jasius negali pats bendrauti, juolab daryti praneim,
todl vertt palikti j ramybje.

Klausimai:
1.Ar 1947 m. JTO konvencijos dl privilegij ir imunitet 22 straipsnis gali bti taikomas p.
Jasiui, kuris buvo specialusis Seksualini maum komiteto pranejas?
2.Ar turi teis valstyb udrausti savo pilieiui dalyvauti tarptautins organizacijos darbe?
3.Ar gali JTO imtis veiksm prie valstyb X, siekdama sudaryti slygas jos pilieiui dalyvauti
organizacijos darbe?

2 udavinys

2003 m. vienai i Jungtini Taut organizacijos (toliau JTO) nari Jungtinms Amerikos
Valstijoms ir Didiajai Britanijai kartu su keliomis kitomis valstybmis msi karini sankcij
prie kit JTO nar - Irak, kuri, JAV ir Didiosios Britanijos nuomone ir turimais rodymais,
rm teroristus, surengusius ipuolius, nusineusius tkstanius moni auk ne vienoje
valstybje, ir vis pirma JAV teritorijoje, bei kl pavoj tarptautinei bendrijai. Irako

totalitarinis reimas buvo nuverstas ir valstybi koalicijos iniciatyva sudaryta koalicin

vyriausyb, kuri buvo suformuota Jungtini Amerikos Valstij administracijos. Nuvertus Irako
vyriausyb, Irako valstybs pasiuntinys JTO atsistatydino, pareiks, kad nebeliko valstybs,
kuriai jis atstovauja. Koalicin vyriausyb kito pasiuntinio Irako valstybs atstovavimui JTO
nepaskyr.

2003 m. pabaigoje JTO sureng konferencij Irako valstybs sostinje, kurioje dalyvavo ir JTO
pasiuntinys Irako valstybje. Teroristin grupuot sureng ipuol ir vykd sprogim alia
viebuio, kuriame vyko konferencija. Sprogimo pasekmje uvo apie 40 konferencijos
delegat, priklausiusi JTO ir kitoms tarptautinms organizacijoms, keli imtai moni buvo
sueisti ar kitaip nukentjo. Atsakomyb u ipuol prisim viena i teroristini grupuoi,
veikusi Irako valstybs teritorijoje. Pasaulin sveikatos organizacija ir kitos organizacijos,
delegavusios savo narius konferencij, kurie uvo teroristinio ipuolio pasekoje, pateik
praym JTO Vykdomajai institucijai, reikalaudama atlyginti al.

Klausimai:
1.
Ar JTO turi subjektikum Irako valstybs teritorijoje, jei i valstyb neturi savo atstovo
ioje organizacijoje? Jei taip, kokias teises ir pareigas turi i organizacija? Kokias teises ir
pareigas Irako valstybs teritorijoje turi kitos tarptautins organizacijos, kuri pareignai
dalyvavo JTO konferencijoje?
2.
Ar tarptautin organizacija turi teis reikalauti atlyginti al i kit tarptautins teiss
subjekt, jei jos darbuotojams, vykdantiems organizacijos funkcijas, padaryta ala? Ar
tarptautin organizacija gali kelti tok reikalavim, kai tokia teis nra numatyta jos
steigiamojoje sutartyje? Ar turi teis organizacija, nepatenkinus jos reikalavimo, paduoti
valstyb ar kit tarptautin organizacij teism? Arbitra? Ar turi teis pats nukents asmuo
reikalauti tarptautins organizacijos atlyginti al, kadangi ji neutikrino saugumo
konferencijoje?
3.
Ar turi teis Pasaulin sveikatos organizacija reikalauti atlyginti al JTO? Ar gali JTO
reikalauti atlyginti jai teroristiniu ipuoliu padaryt al Irako valstybs? Ar gali JTO reikalauti
atlyginti padaryt al JAV ir kit koalicijos partneri, sudariusi Irako valstybs vyriausyb?
Ar turi teis organizacij kreiptis Irako vyriausyb reikalauti atlyginti al?
4.
Koks yra santykis tarp valstybs, kurios pilietyb turi uv tarptautins organizacijos
pareignai, teiss ginti savo pilieius ir paios organizacijos teiss ginti juos kaip savo
darbuotojus?

Literatra
1. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. - Vilnius, Eugrimas, 2000.
2. alimas D. ir kiti. Tarptautins organizacijos, Vilnius, Justitia, 2001.

3. JTO Chartija // Valstybs inios, 2002, Nr.15-557.

6 tema. mogaus teisi apsauga tarptautinje teisje

1. mogaus teisi svoka ir rys.

2. Universali tarptautin mogaus teisi apsauga.
3. Europos mogaus teisi apsaugos sistema

1. mogaus teisi svoka ir rys

mogaus teisi kategorija aikinama vairiai. Vis pirma, i kategorija gali bti vairi
moksl filosofijos, politologijos, sociologijos, teiss tyrinjimo objektas. Taiau ir teisinje
literatroje nra vieningos nuomons, atskleidiant mogaus teisi svok. Pavyzdiui,
Konstitucins teiss vadovlio autoriai mogaus teises apibdina, kaip asmens laisves
visuomenje ir galimybes jas realizuoti. Didiosios Britanijos enciklopedijoje numatyta, kad
mogaus teiss tai teiss priklausanios individui dl to, kad jis yra mogus. Jos siejamos su
plaia vertybi sistema, pagal savo savybes yra universalios ir tam tikra prasme priklauso
visiems monms vienodai.
Tobulos definicijos sukurti nemanoma mogaus teisi kategorija pernelyg sudtingas
reikinys. Taiau galima iskirti poymius, kurie apibdina mogaus teisi kategorij.
mogaus teiss vertybs, priklausanios mogui i prigimties. Kiekvienas mogus gali t
teisi reikalauti i valstybs.
Pozityvs pasikeitimai iuolaikinje tarptautinje teisje vis pirma vyko tarptautinje
mogaus teisi apsaugos srityje. Individas tampa tarptautins teiss subjektu vis pirma
mogaus teisi apsaugos srityje. mogus kaip biologin, socialin btyb turi bti vienodai
traktuojamas visame pasaulyje ir apsaugos standartai taip pat turi bti vienodi visame
pasaulyje. mogaus teiss yra evoliucinio pobdio kategorija. Jau romnai ikl pozityvias
mogaus teisi idjas. Vadinasi reikia nustatyti tokias teises, kurios atitikt mogaus
prigimt.
Prigimtins teiss:
monijos vystymosi istorijoje bta vairi moment. Romnai irykino tris svarbias
prigimtini teisi grupes: teis gyvyb, teis nuosavyb (lemia privaios iniciatyvos
atsiradim) ir teis judjim. Deja, po to seka feodalizmas, kuris buvo labai kontrastingas.
Katalikybs koncepcija traktuojanti mog, kaip dulk vert pamirti mogaus teises. Pavieniai
udari kiai taip pat neved prie mogaus teisi apsaugos. Taiau po to Renesanso epocha
mog graina visatos centr ia didiul reikm turi Pranczijos Didioji Revoliucija,
Anglijos teisi bilis. XX a. atnea karus, o po j reikia grinti pasitikjim mogaus teismis ir
galvoti apie mogaus teisi apsaug. JTO Chartija tvirtina grim prie mogaus teisi.

mogaus teisi apsauga:

mogaus teiss tai pirmiausia vertybs, kuri dka utikrinama mogaus, kaip biologins
btybs, egzistencija ir kuri dka utikrinamas mogaus kaip subjekto vystymasis. ios
vertybs fiksuojamos dvejuose lygiuose: nacionaliniame ir tarptautiniame. mogaus teises
galima klasifikuoti vairiais pagrindais. Tarptautinje teisje egzistuoja III mogaus teisi
kartos.
I karta asmenins mogaus teiss:

Teis gyvyb;

Teis laisv;

Teis kankinim nenaudojim.

II karta kolektyvins teiss:

Tautini maum teis;

Tautos apsisprendimo teis.

Prof. S. Katuoka mano, kad prie ios kartos reikia priskirti ir socialines teises teis darb ir
atlyginim.
III karta naujai besiformuojanios teiss.

Teis ram mieg;

Teis klonavim.

iuo metu net ir tradicins teiss papildomos nauju turiniu.

mogaus teiss gali bti klasifikuojamos dalykiniu pagrindu politins, socialins ir t.t.
Prof. V.Vadapalas analizuodamas Europos mogaus Teisi Konvencij (toliau ETK) visas
teises ir laisves sugrupuoja 5 grupes:
1. Elementarios teiss teis gyvyb, kankinim, iauraus elgesio draudimas.
2. Teis laisv.
3. Teiss utikrinanios teismines garantijas.
4. Teiss utikrinanios privat ir eimos gyvenim.
5. Pagrindins laisvs.
Teisi ir laisvi skirtumo klausimas teise nusakoma konkreti vertyb ir jos ribos, laisv
taip pat nusako vertyb, taiau jos ribos yra platesnio pobdio.

Jokiu bdu mogaus teisi negalima sieti su pilietybe. Be abejo, tam tikroje srityje mogaus
teisi apimtis gali bti susiaurinta ypa kai kalbama apie politines teises.

2. Universali mogaus teisi sistema

Btent JTO pastangomis buvo suformuota mogaus teisi chartija, kuri yra kompleksinis
dokumentas, susidedantis i Visuotins mogaus teisi deklaracijos, Tarptautinio pilietini ir
politini teisi pakto, Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakto, 1966 m.
Tarptautinio pilietini ir politini teisi protokolo ir 1989 m. priimto fakultatyvinio protokolo,
panaikinanio mirties bausm.
1948 gruodio 10 d. priimta Visuotin mogaus teisi deklaracija. i diena laikoma
tarptautine mogaus teisi apsaugos diena. Formuojant i Deklaracij kilo nemaai problem
k tik pras karas, todl pati Deklaracija buvo rekomendacinio pobdio. iandien i
Deklaracija yra paprotin tarptautins teiss norma, kuria remiasi visos pasaulio valstybs,
priimdamos savo konstitucijas, kuria remiasi teismai.
Paktai traktuojami kaip tarptautins sutartys. Lietuva prisijung prie i pakt 1992 m.
Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas tvirtina tas teises ir laisves, kurios pareigoja
valstyb atlikti tam tikrus veiksmus tai veiksmo arba vyksmo udraudimo teiss. Pagal io
pakto IV dal steigtas mogaus teisi komitetas, jo funkcijos:
1. Nagrinja valstybi praneimus, ataskaitas apie pakto gyvendinim.
2. Komitetas gali nagrinti tarpvalstybinius skundus praneimus dl mogaus teisi ir laisvi tvirtint
pakte paeidimo. Btina slyga abi valstybs privalo pripainti mogaus teisi komiteto
kompetencij nagrinti iuos pareikimus.
3. Turi teis nagrinti individualias peticijas.

Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas tvirtina rezultato arba siekio
teises. Pvz. teiss darb lygis vairiose valstybse yra skirtingas, taiau visos valstybs privalo
gerinti situacij.

3. Europos mogaus teiss ir j apsaugos sistema

1950 m. buvo priimta Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. ios
konvencijos I skyriuje tvirtinta 14 teisi ir laisvi. Taiau svarbu yra tai, kad ETK tvirtintas
veiksmingas mogaus teis apsaugos reimas. Asmeniui leidiama galyntis su savo valstybe
ioje srityje. ETK laikui bgant papildyta protokolais. XI protokolas modifikavo ETK
panaikindamas Europos mogaus teisi komisij ir mogaus teisi teism padarydamas nuolat
veikiania institucija.
mogaus teiss ir laisvs nuolat papildomos protokoluose. I protokolas tvirtina teis
nuosavyb, teis moksl ir rinkim teis. Labai svarbus VI protokolas jis panaikina mirties
bausm. Taiau vliau priimamas dar vienas protokolas panaikinantis mirties bausm karo

metu. 12 protokolas dl diskriminacijos panaikinimo. 14 protokolas pakeiia Konvencijos

kontrols sistem.
Peticijos teis:
Konvencijoje nustatyti peticijos nepriimtinumo pagrindai:
1. Nepriimtinumas peticijos ratione temporis pagrindu peticijoje skundiami vykiai turi bti vyk po
to, kai valstyb prisim sipareigojimus laikytis Konvencijos (Lietuvoje nuo 1995 birelio 25 d., reikia
irti protokolo sigaliojimo dat);
2. Asmuo turi inaudoti visas vidaus gynybos priemones;
3. 6 mnesi terminas, kuris skaiiuojamas nuo galutinio sprendimo primimo nacionaliniame teisme.
4. Ratione materia pagrindas galima kreiptis tik dl t teisi ir laisvi paeidimo, kurias tvirtina
Konvencija.
5. Ratione persone gali kreiptis fiziniai asmenys, asmen grups ir valstybs. Asmuo turi bti
vardijamas aikiai.
Teismas paskelbia nepriimtina kiekvien pagal 34 straipsn pateikt individuali peticij, jeigu
mano, kad:
a)
peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokol nuostatomis, yra aikiai nepagrsta
arba pateikta piktnaudiaujant individualios peticijos teise; arba
b)
pareikjas nepatyr didels alos, iskyrus atvejus, kai i pagarbos mogaus teisms
pagal Konvencij ir jos protokolus peticij reikia nagrinti i esms, ir su slyga, kad byla
negali bti atmesta iuo pagrindu, jei ji nebuvo tinkamai inagrinta valstybs teismo.
Savarankikai mogaus teisi teismas sudtis, struktra, sprendim vykdymas.

Kontroliniai klausimai
1. Apibdinkite mogaus teises kaip teisin kategorij.
2. Kokios iskiriamos mogaus teisi kartos?
3. Ivardinkite sudtines mogaus teisi chartijos dalis.
4. Kuo ypatingi Tarptautinis pilietini ir politini teisi bei Tarptautinis ekonomini, socialini ir
kultrini teisi paktai?
5. Apibdinkite Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencij.
6. Ivardinkite ir paaikinkite peticijos nepriimtinumo pagrindus.
7. Kokia Europos mogaus teisi teismo sudtis, struktra?

8. Kaip utikrinami Europos mogaus teisi teismo sprendimai?

Udaviniai
1 udavinys
Ieivis i Alyro p. Alibjus Rauritanijoje susituok su Rauritanijos piliete p. Daniela. Alibjus
gavo leidim laikinai gyventi Rauritanijos valstybje ir gyveno ia su mona. Po met pora
isituok. Po skyryb prajus eiems mnesiams gim j snus, jis i karto tapo Rauritanijos
pilieiu.
P. Alibjus snaus gimimo momentu jau neturjo leidimo gyventi Rauritanijoje, nes ios
valstybs valdia, motyvuodama jo ituoka, vykusia iki snaus gimimo, atsisak leidim
pratsti ir isiunt Alibj i alies.
Netrukus Alibjus sudar nauj vedyb sutart su p. Daniela ir to pasekoje gavo leidim
gyventi ir dirbti Rauritanijoje. Taiau buvo leista suprasti, kad is leidimas galios tol, kol
Alibjus gyvens su mona.
Kadangi Rauritanija yra ratifikavusi Europos mogaus teisi konvencij, p. Alibjus su p.
Daniela m svarstyti galimyb kreiptis Europos mogaus teisi teism. J manymu,
Rauritanijos valdia paeid Europos mogaus teisi konvencijos garantuojam teis eimos
gyvenimo gerbim, o vyro isiuntimas i alies yra nemonikas elgesys tiek p. Alibjaus ir p.
Danielos, tiek j snaus atvilgiu.
Klausimai:
1. K patartumte p. Alibjui ir p. Danielai? Ar jie galt kreiptis Europos mogaus teisi
teism?
2. vertinkite p. Alibjaus ir p. Danielos ketinam pareikti peticij priimtinumo aspektu. Ar
Europos mogaus teisi teismas imtsi j nagrinti?
3. Ar Rauritanijos veiksmai p. Alibjaus ir p. Danielos bei j snaus atvilgiu neprietarauja
Europos mogaus teisi konvencijos nuostatoms?
Papildoma informacija:
Europos mogaus teisi konvencijos 3 str.:
Niekas negali bti kankinamas, su niekuo neturi bti iauriai, nemonikai ar eminant jo
orum elgiamasi, ar jis baudiamas.
Europos mogaus teisi konvencijos 8 str.:
1. Kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo asmeninis ir jo eimos gyvenimas, buto
nelieiamyb ir susirainjimo slaptumas.

2. Valdios pareignai neturi teiss kitis naudojimsi ia teise, iskyrus statymo numatytus
atvejus ir kai tai btina demokratinje visuomenje valstybs saugumo, vieosios tvarkos ar
alies ekonomins gerovs interesams, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ar
nusikaltimams, taip pat gyventoj sveikatai ar dorovei arba kit moni teisms ir laisvms
apsaugoti.
2 udavinys
Lietuvos Respublikos pilietis Jonas Armonaitis (gim. 1939 m. birelio 12 d.) 1998 met vasario
4 dien gavo licencij verstis gydytojo praktika Ryt Afrikos Karalystje ir ja vertsi ios
karalysts sostinje iki 2000 met gegus 1 dienos. Kadangi jo turima medicinin ranga buvo
aukto lygio ir paslaugos buvo nepriekaitingos, daug vietos klient paliko savo privaius
gydytojus ir atjo J. Armonaiio klinik. Taiau 1999 m. kovo 17 d. pas j apsilank Karalysts
sveikatos prieiros kontrols pareignai ir sura administracinio teiss paeidimo protokol
dl nelicencijuot vaist naudojimo gydant ligonius. 1999 m. gegus 2 dien operacijos metu
mir vienas i J. Armonaiio ligoni. Karalikosios prokuratros pareignai ikl baudiamj
byl dl nuudymo ir sulaik gydytoj J. Armonait. Po apklausos J. Armonaitis buvo paleistas.
Taiau po dviej savaii tie patys pareignai vl apsilank pas gydytoj ir, pareik turintys
nauj rodym dl nuudymo, vl sulaik gydytoj, atliko krat jo klinikoje, vl j apklaus.
kart gydytojui buvo paskirta kardomoji priemon, nam aretas ir laikinas draudimas verstis
gydytojo praktika. 2000 m. balandio 14 dien baudiamoji byla buvo nutraukta. Taiau
pasirmus Karalysts usieniei teisins padties statymo norma (Kai usienieio vykdoma
veikla kelia pavoj Karalysts pilieiams), nutarta gydytoj J. Armonait deportuoti Lietuvos
Respublik. Praneim apie deportacij gydytojas J. Armonaitis gavo likus 4 val. iki nustatyto
deportacijos laiko ir 3 val. iki lktuvo reiso Maskv.
2000 m. gegus 15 d. i Lietuvos Respublikos J. Armonaitis isiunt skund dl jo
deportacijos neteistumo Ryt Afrikos Karalysts vidaus reikal ministerij, taiau jokio
atsakymo negavo. 2000 m. rugsjo 28 d. gydytojas J. Armonaitis kreipsi Ryt Afrikos
Karalysts Administracin teism praydamas panaikinti ministerijos sakym dl deportacijos,
taiau gavo atsakym, kad teismas negali nagrinti skundo dl senaties termino, kuris sujo
2000 m. birelio 1 dien. 2000 m. spalio 19 d. J. Armonaitis pateik praym teismui atstatyti
senaties termin, kadangi jis praleistas dl svarbi prieasi. Taiau teismas atmet
praym, kartu paymdamas, kad sprendimas galutinis ir neskundiamas.
2000 m. lapkriio 15 dien, remdamasis 1966 met Tarptautiniu pilietini ir politini teisi
paktu, gydytojas J. Armonaitis kreipsi mogaus teisi komitet pateikdamas individuali
peticij dl jo teisi paeidimo. Ir Lietuva, ir Ryt Afrikos Karalyst yra io pakto dalyvs nuo
1992 met.
2001 m. spalio 21 dien Komitetas pripaino peticij priimtina ir paskyr posd lapkriio
11 dien.
Uduotis 1.
Js esate pareikjo atstovas.
Js uduotis - nurodyti Komitetui teises, nustatytas 1966 met Pakte, kurias paeid Ryt
Afrikos Karalyst, ir tai pagrsti. Pareikauti i Karalysts atlyginti al.

Uduotis 2.
Js esate Ryt Afrikos Karalysts Vyriausybs atstovas.
Js uduotis - rodyti Komitetui, kad Karalyst nepaeid teisi, nustatyt 1966 met Pakte, ir
tai pagrsti. Atmesti reikalavimus atlyginti al kaip nepagrstus.
Reikalingi dokumentai:
1.Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas

3 udavinys
Maribijos Respublikos vyriausyb gavo ini, kad asmen grup ketina vykdyti pasiksinim
distanciniu bdu susprogdindama automobil. Buvo nutarta suimti grups narius tada, kai jie
automobiliu atvyks Maribij, taip utikrinant rodym teisminiam procesui surinkim. Grups
nariai laikyti pavojingais teroristais, gerai ginkluotais ir pasirengusiais pasinaudoti ginklais ar
sprogmenimis.
Grups nari vardai: Marko, Dordas ir Haris.
Po dviej dien nuo mintos informacijos gavimo Marko buvo pastebtas Maribijos
Respublikoje, kai stat savo automobil aiktelje. Vliau j mat su Dordu bei Hariu alia
automobilio. Jiems nutolus nuo automobilio, pirotechnikas paskubomis iorikai apirjo
automobil ir prane, kad automobilyje tikriausiai yra sprogmuo. Tuomet nusprsta visus tris
tariamuosius suimti. Sumimo operacij atlikti pavesta specialiam armijos pulkui.
Dordas ir Haris atsiskyr nuo Marko. Juos sek du karikiai. Kai Dordas atsigr, vienas i
kariki isitrauk ginkl ir sak sustoti. Dordas priglaud rank prie ono, o Haris staiga
siekteljo savo krepio. Manydami, kad taip jie nori distancinio valdymo bdu susprogdinti
automobil, karikiai daugel kart i labai arti ov ir nukov abu tariamuosius.
Marko sek kiti du karikiai. Pasigirdus viams, jis atsisuko savo persekiotojus. Vienas j
sak sustoti ir isitrauk ginkl. Marko ities rank prie klubo. Manydami, kad jis siekia
distancinio valdymo pulto, karikiai ov daug kart i labai arti, ir Marko buvo nukautas
vietoje.
Vliau teismo medikai nustat, kad Haris gavo atuonias kulkas, Dordas eias, Marko
eiolika. Prie nukautj kn nerasta nei ginkl, nei detonatoriaus. Automobilyje, kur Marko
paliko aiktelje, irgi nebuvo jokio sprogstamojo taiso. Taiau kitame automobilyje, kur
Maribijos policija aptiko u trij imt kilometr nuo vykio vietos, rastas 64 kg sprogstamasis
taisas ir du laikrodiniai mechanizmai. Liudytojai patvirtino, kad automobil atvairavo ir paliko
Marko, Dordas ir Haris.
Klausimai:
1. Ar Maribijos Respublikos kariki veiksmais nebuvo paeista Europos mogaus teisi
konvencijos 2 straipsnyje tvirtinta prigimtin mogaus teis gyvyb?

2. Ar jgos panaudojimas prie tariamuosius buvo neivengiamai btinas? Kodl?

3. Kokiais atvejais asmens teiss gyvyb paeidimas laikomas teistu?

4 udavinys
Js dirbate JTO Peticij skyriuje ir priiminjate peticijas. Js gaunate tokio turinio peticij:
Rao pensinink Marja Cvetanova i Rusijos, kad jos mogaus teiss yra paeistos, nes jos
gaunama pensija yra nepakankama pragyvenimui ir taip yra eminama jos garb ir orumas.
Pensinink rao, kad ji Rusijos Pensij skyri dl to skund jau visuose teismuose, ji para net
Aukiausij Rusijos Teism, bet niekas jai nesutiko pensijos padidinti ir todl paskutin jos
viltis yra JTO mogaus teis komisija. Ji prao priimti nagrinti jos byl.
Klausimas.
Ar peticija priimtina? Motyvuokite.
Paaikinimas
Peticij reikia atmesti, nes ji nepatenka Tarptautinio pilietinio ir politinio teisi pakto apimt.
Reikalingi dokumentai:
1.

Pilietini ir politini teisi paktas (ICCPR);

2.

Pilietini ir politini teisi pakto Fakultatyvinis protokolas;

3.

ICCPR ratifikavimo lentel;

4.

ICCPR Fakultatyvinio protokolo ratifikavimo lentel.

Literatra
1.

Vincent Berger. Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija. - V., Pradai, 1997.

2.
Paksas A. Tarptautins ir nacionalins mogaus teisi apsaugos priemons ir institucijos
Lietuvos teiss akademija, 2000.
3.

Vadapalas V. Tarptautin teis. - Vilnius, Eugrimas, 2006.

4.
D. Joien. K. ilinskas. mogaus teisi apsaugos problemos tarptautinje ir Lietuvos
Respublikos teisje. LR Seimas. Jungtini Taut vystymo programa. Vilnius, 2004.
5.
D. Joien. Diskriminacijos draudimo principo aikinimas ir taikymas tarptautinje
teisje. Mokslo darbai, Teis, 2003, Nr. 46.

6.
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // Valstybs inios,
1995, Nr. 40-987.
7.

Maum teiss. Tarptautini dokument rinkinys Vilnius, 1996.

8.

mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991.

9.
Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas // Valstybs inios, 2002,
Nr. 77-3290
10. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas // Valstybs inios, 2002, Nr.77-3288.

7 tema. Tarptautin teisin atsakomyb

1. Valstybs atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus

1.1. Tarptautins teiss paeidimas (deliktas)
1.1.1. Subjektyvusis elementas arba veikos priskyrimas valstybei
1.1.2. Tarptautinio sipareigojimo paeidimas
1.1.3. Valstybs atsakomyb dl kitos valstybs veikos
1.2. Aplinkybs, alinanios veikos neteistum arba atsakomyb alinanios aplinkybs
1.3. Teis pareikalauti valstybs tarptautins atsakomybs
1.4. Valstybs atsakomybs turinys (rys ir formos)
1.5. Valstybi atsakomybs ypatumai paeidus bendrj imperatyvin tarptautins teiss (jus
cogens) norm
2. Atsakomyb u teista veikla padaryt al
3. Fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus
3.1. Tarptautiniai nusikaltimai, u kuriuos kyla fizinio asmens individuali tarptautin
baudiamoji atsakomyb
3.2. Fizinio asmens individualios tarptautins baudiamosios atsakomybs principai
3.3. Tarptautinis Baudiamasis Teismas

Bet kuri teiss aka yra nesuvokiama be atsakomybs instituto priemons, geriausiai
utikrinanios teiss akos norm efektyvum. Kaip inote, atitinkamai pagal savo pobd,
teiss teorijoje atsakomyb skirstoma baudiamj, administracin, civilin, drausmin.
Kiekviena i i atsakomybs ri turi tam tikr individuali savybi: pvz., civilinje
atsakomybje yra taip vadinama kalts prezumpcija (t.y. pirmiausia veiksmo, suklusio al
padarytojas yra laikomas kaltu, jeigu nerodyta kitaip) ir pati svarbiausia civilins atsakomybs
forma nuostoli atlyginimas; administracin atsakomyb ir baudiamoji atsakomyb
grieiausios atsakomybs rys, jose atitinkamai galioja nekaltumo prezumpcija ir
atsakomybs formos apima ne tik alos atlyginim bet ir rimtas prievartines neigiamas
pasekmes paeidjui kaip individui (bausmes).

Atsakomybs klausimai tarptautinje teisje labai sudtinga problema pirmiausia dl

tarptautins teiss ypatybi (subjekt lygiateisikumo, institucini mechanizm), antra dl
menko ios tarptautins teiss srities, danai stringanios politinmis prasmmis, kodifikavimo.
Iki iol daugum tarptautins teisins atsakomybs klausim reguliuoja paproiai, taip pat
tarptautini teism ir arbitra sprendimai. Tad paraleles tarp atsakomybs pagal nacionalin
teis, ir atsakomybs pagal tarptautin teis galima ivesti tik vienu pagrindu: kad tai yra
normos, reguliuojanios pasekmes, atsiradusias padarius teiss paeidim. Tad bendrai
tarptautin teisin atsakomyb (TTA) galime apibrti kaip specifin teisin santyk, kylant tarp
subjekto, padariusio tarptautins teiss paeidim bei subjekto, viena ar kita forma
nukentjusio nuo tokio paeidimo, kuris turi teis pareikalauti paeidjo atsakomybs, o
paeidjas turi pareig atlyginti padaryt al.

Tarptautins atsakomybs srityje ilg laik dominavo civilins tendencijos, t.y. valstyb
atsakydavo atlygindama padaryt al materialinmis vertybmis (pvz., sumokdama
kontribucijas), atstatydama buvusi situacij iki paeidimo status quo(pvz., atitraukdama
karines pajgas i ginytinos teritorijos). Tokia atsakomybs forma buvo vadinama reparacija.
TTA kodifikavimu rimtai susidomta tik XX a. antrojoje pusje ir tai buvo (ir yra) bene pats
sunkiausias, fundamentaliausias udavinys, kurio msi Jungtini Taut Tarptautins Teiss
Komisija (TTK). TTK darb pradjo 1956 m. ir pirmiausia buvo susikoncentruota net ne prie
bendrj valstybi atsakomybs klausim, o prie valstybi atsakomybs dl padarymo alos
usienio pilieiams ar j turtui. Vis dlto, is poiris sprend per maai problem, todl
nusprsta gerokai iplsti kodifikavimo srit. io darbo rezultatas 2001 m. (taigi, darbas
utruko 45 m.) ir iki galo ubaigti Straipsniai dl valstybi atsakomybs (toliau Straipsniai),
kurie bus silomi kaip daugiaal konvencija dl valstybi atsakomybs, dabar patvirtinti GA
rezoliucija A/RES/56/83, 2001 (panaiai buvo padaryta su 1970 m. Tarptautins teiss
princip deklaracija, nors konvencija mintas dokumentas ir netapo). Prie Straipsni dirbo visa
tarptautins teiss mokslinink plejada, o ypa daug nusipeln ital teisininkas
tarptautininkas, Tarptautinio Teisingumo Teismo teisjas Roberto Ago. Paskirtas specialiuoju
praneju, jis nuo 1969 m. pateik net 8 raportus, kurie leido komisijai 1980 metais suderinti I
dal dokumento dal, susijusi su atsakomybs kilme, vliau darbas susikoncentravo prie
atsakomybs form ir ri. Vadinamasis pirmojo skaitymo tekstas buvo priimtas 1996
metais, taiau, kaip minjau, tik 2001 m. buvo parengtas galutinis variantas. Nuo 1978 m.
vyksta darbas ir prie objektyviosios atsakomybs klausim t.y. atsakomybs u al,
padarytos teista veikla, jo pirminis variantas baigtas rengti 1995 metais, taiau galutinis
variantas kol kas dar laukia savo valandos. Tarptautins teiss komisija taip pat nemaai

nuveik ir fizini asmen tarptautins atsakomybs u tarptautinius nusikaltimus srityje

1993 m. buvo patvirtintas Tarptautinio Baudiamojo Teismo (TBT) statuto projektas, kurio
pagrindu 1998 m. buvo priimtas Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos Statutas, su ia
sritimi taip pat susij ir TTK parengti Nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso projektai
(1956, 1991, 1996).

Taigi, atsakomybs pagal tarptautin teis srityje reikt iskirti tris institutus:
1.

Valstybs atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus;

2.

Valstybs atsakomyb u teistais veiksmais padaryt al;

3.

Fizini asmen atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus.

1. Valstybs atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus

Galima teigti, kad valstybi atsakomyb yra pats svarbiausias, bene plaiausiai ipltotas ir tuo
paiu pats komplikuoiausias tarptautins teisins atsakomybs institutas.

TTK valstybi atsakomyb apibr kaip: bet kokias nauj teisini santyki formas, kurios gali
atsirasti tarptautinje teisje valstybei vykdius teiss paeidim, ir tie santykiai gali apsiriboti
santykiais tarp valstybs paeidjos ir tiesiogiai nukentjusios valstybs arba liesti taip pat ir
kitus tarptautins teiss subjektus ir pasireikti kaip kaltos valstybs pareiga atstatyti
nukentjusios valstybs teises ir atlyginti padaryt al arba kaip paios nukentjusios
valstybs ar kit subjekt teis pritaikyti kaltos valstybs atvilgiu sankcij, kuri leidia
tarptautin teis.

is apibrimas leidia iskirti kelis svarbius momentus:

1)

atsakomyb tai ypatingas teisinis santykis, kylantis vykdius teiss paeidim;

2)
jo alimi be valstybs paeidjos gali bti ne tik tiesiogiai nukentjusioji valstyb (-s),
bet taip pat ir j bendrija (paeidimus erga omnes sipareigojimus);
3)
valstyb paeidja iuo santykiu pareigojama atsakyti, o iai nesutinkant
nukentjusioji pus gali pritaikyti sankcijas ir kitas priemones, kurios leidia isireikalauti
alos atlyginim.

Taigi, pirmiausia reikia isiaikinti, kas yra tarptautins teiss paeidimas ir kokia jo sudtis.

2. Atsakomyb u teista veikla padaryt al

Antroji tarptautins teisins atsakomybs ris tai atsakomyb u teista veikla padaryt
al. Tokio pobdio atsakomyb bdinga vis teiss tradicij civilinei teisei (pvz., padidinto
pavojaus altinio padaryta ala), o kadangi, kaip minjome, tarptautin teis ilg laik vystsi
civilini tendencij takoje, todl nekeista, kad is institutas taip pat sutinkamas ir
tarptautinje teisje. Toks reikinys dar vadinamas objektyvija atsakomybe, atsakomybe be
kalts, pozityvija atsakomybe. Tiesa, kaip ir dauguma atsakomybs ri tarptautinje
teisje, jos reglamentavimas yra fragmentikas, nors kodifikavimo procesai irgi prasidj.
Tarptautinje teisje inomi keli svarbs tarptautini arbitra sprendimai, lm ios
atsakomybs formos sitvirtinim, tai pirmiausia Trail Selter arbitraas (dl terimo liejyklos
dmais Kanada - JAV), Corfu Channel, Lac Lanoux bei Gabcikovo - Nagymara. Yra sudaryta
nemaai tarptautini sutari, susijusi su ia problema: 1986 m. TATENA konvencija dl
skubaus praneimo apie branduolin incident, Konvencija dl pagalbos vykus branduoliniam
incidentui ar susidarius radiologiniam pavojui. 1972 m. Konvencija dl alos padarytos
kosminiais objektais. 1972 m. Stokholmo deklaracija ir 1992 m. birelio 12 d. Rio deklaracija
dl gamtos apsaugos ir vystymo.
Tokios atsakomybs pagrindas suderinto suvereniteto koncepcija, t.y. nuostata, kad valstyb
net ir savo teritorijoje negali vykdyti veiksm, kurie rimtai paeist kitos valstybs interesus,
kitaip tariant, net ir vykdydama visikai teist veikl, valstyb privalo utikrinti kad ios
veikos pavojingos pasekms nekelt grsms kitoms valstybms.
Tarptautins teiss komisija prie io klausimo pradjo dirbti 1978 m., kadangi veikla vyko gana
nelengvai, 1992 m. komisija sukr papildom darbo grup ir susitar toliau vykdyti dirbti
etapais. Pirmasis etapas buvo skirtas parengti nuostatas dl alos, ieinanios i vienos
valstybs rib prevencijos, o vliau tsti darb su pagalbos priemonmis. 1997 m. Komisija dar
kart i esms svarst i tem, Po diskusij GA tapo aiku, kad vargu ar daugelis valstybi
nort matyti atsakomyb u teista veikla padaryt al kaip nauj atsakomybs form, todl
buvo dar kart nusprsta koncentruotis prie prevencijos klausim. GA sesijai 2001 m. TTK
pateik preambuls ir 19 straipsni (toliau iame poskyryje Straipsniai) dl valstybi
atsakomybs u teista veikla padaryt al projekt. TTK pasil GA parengti konvencij dl
alos, ieinanios i vienos valstybs rib dl pavojingos veiklos, prevencijos konvencij.
I esms ie Straipsniai yra skirti valstybi bendradarbiavimui prevencijos srityje, todl galima
teigti, kad valstybi atsakomyb per se juose beveik neatsispindi, kol kas ia tik priskiriamos
tam tikros pareigos valstybei.
Taigi, pirmiausia nustatoma, kokiai veiklai ie Straipsniai taikomi. ia svarbs keli momentai:
veikla neturi bti draudiama tarptautins teiss (kadangi tokiu atveju tai bt jau kitas
atsakomybs institutas u tarptautins teiss paeidimus) ir veikloje turi bti rizikos
elementas, kuris reikia, kad i veikla tam tikromis aplinkybmis gali kelti rimt pavoj, savo
pasekmmis ieinant i vienos valstybs rib. Tokia veikla gali bti objektyviai pavojinga ir
rizikinga ir savo esme, ir tampanti pavojinga esant tam tikroms aplinkybms (pvz., net ir
saugiausia branduolin elektrin gali bti paeista ems drebjimo metu). Tai apima ir 2 str.
apibriama rizikingumo svoka tai didel tikimyb, kad gali bti sukelta rimta ala ieinanti
i vienos valstybs rib ir maa tikimyb, kad tokia veikla sukels katastrofik al V.

alos pobdis gali bti dviej tip: monms ir turtuti bei aplinkai. Aplinka atskirai iskiriama
specialiai. ala, ieinanti i vienos valstybs rib - turima omenyje, kad ala pasiek ir
kitas, ne tik kilms valstyb. ala, kuri vyko tik vienoje valstybje, net jeigu jos tam tikros
pasekms (t.y. nepakankamo sunkumo) pasiek kit, nebus i straipsni objektu. Svarbu
pabrti, kad alos altinis gali bti tiek fizinje kilms valstybs teritorijoje, teritorijoje, kuri
yra jos jurisdikcijoje (pvz., laivas ar kosminis aparatas atvirojoje jroje ar kosminje
erdvje), arba i teritorija yra tos valstyb kontroliuojama (mandato ar kuriuo kitu pagrindu,
bet tai reikia jurisdikcij de facto).
Valstybs suskirstomos dvi grupes: kilms valstyb, t.y. valstyb, kurios teritorijoje,
jurisdikcijoje ar kontrolje yra alos altinis, galinios nukentti valstybs visos valstybs,
kuriose yra tikimyb, kad pasieks ala ir jos pasekms.
Straipsniai, be abejo, daugiausia skirti kilms valstybs pareigojimams, taiau yra
sipareigojim ir galinioms nukentti valstybms. Taigi, pirmiausia valstyb pareigojama imtis
prevencini tinkam priemoni, kurios leist ivengti arba minimizuoti tarpvalstybin al.
Nurodym tinkam priemoni reikt suprasti kaip pakankam, rpesting ar kaip kitaip. Tai
turi bti apgalvotos valstybs pastangos itirti faktinius ar teisinius veiklos aspektus,
atliekamos ne maiau kruopiau, nei tiriant savo vidaus reikalus.
Kilms valstyb privalo nustatyti straipsni reglamentuojamos veiklos leidimo procedras.
Tokie leidimai turi bti nustatyti ne tik naujai pradsiamoms veikloms, bet ir tokios veiklos
rimtam pertvarkymui (pvz., pltimui, nauj objekt statymui ir pan.) ar veiklos,
nepaklinanios straipsni srit, pertvarkymui, jeigu po to ji paklius. Tokie leidimai turi bti
iduodami ir jau vykstaniai veiklai, be abejo, prie tai j patikrinus. Jeigu veikla neatitinka
leidim kriterij, valstyb privalo nutraukti tokio leidimo galiojim. Veiklos leidimo konkreios
procedros paliekamos valstybs nuoirai. Prie suteikdama leidim kilms
valstyb privalo vertinti rizik ir tik io vertinimo pagrindu leidimas gali bti suteiktas. Kas
privalo vertinti rizik ir kaip tai turi bti organizuojama taip pat paliekama valstybi nuoirai.
Taiau vertinimas turi apimti ne tik veiklos poveik asmenims ir nuosavybei, bet ir kit
valstybi aplinkosaugai.
Nustaius tokias veiklas, kilms valstyb privalo apie tai tinkamai informuoti galinias nukentti
valstybes ir perduoti joms turim technin ir kit susijusi informacij, kuria yra paremtas is
vertinimas ir kuri buvo surinkta vertinimo metu. Leidimas veiklai turt bti iduodamas tik
tada, kai gaunamas kitos valstybs atsakymas arba jeigu jis negaunamas per 6 mn. Tai nra
absoliutus draudimas. Taiau jeigu kitos valstybs pageidauja, kilms valstyb privalo su jomis
konsultuotis ir subalansuoti interesus. Net jeigu ir konsultacijos sulugt, nors kilms valstybei
ir lieka teis duoti veiklai leidim, bet ji vis tiek pareigota atsivelgti kit valstybi interesus.
Balansuojant interesus valstybs pareigojamos atsivelgti tokiu faktorius, kaip rizikos dydis,
veiklos ekonomin svarba valstybei, ekonomins veiklos rezultat panaudojimo kaip alos
kompensavimo priemons, galimybs pakeisti alternatyvia veikla. Jeigu valstyb suino, kad
kita valstyb imasi veiklos, patenkanios i straipsni srit, ji gali motyvuotai paprayti i tos
valstybs informacijos apie i veikl, o kilms valstyb btinai turi atsakyti, nesvarbu, kokie
rezultatai bt.
Vykdydamos veikl valstybs turi laiku keistis pakankama informacija, utikrinania alos
prevencij, taip pat jos pareigojamos teikti informacij visuomenei

Kilms valstyb turi parengti planus, kaip bt reaguojama pavojaus situacijas, pageidautina,
kartu su galiniomis nukentti valstybmis ir kompetentingomis tarptautinmis
organizacijomis. Tokie planai gali apimti: saugumo standartus, pavojing rengim prieir,
pavojing pramons objekt prieir, speciali darbuotoj paruoim ir kt.
Jeigu kyla pavojus, kilms valstyb privalo paiom operatyviausiom priemonm praneti apie
j galiniom nukentti valstybms ir suteikti vis reikaling informacij.
Visos valstybs, kurios gali bti paliestos alos, pareigojamos bendradarbiauti, jeigu
reikia pasitelkiant atitinkamas tarptautines organizacijas, taip pat joms nurodoma, kad turi
bti imamasi reikiam teisini, administracini ar kit priemoni, kurios leist sukurti
patikimus prieiros (monitoringo) mechanizmus, kad bt gyvendinamos i straipsni
nuostatos.
Nereikt manyti, kad straipsni nuostatos tai kakas i esms labai naujo. Jau dabar
egzistuojanios sutartys numato panaius mechanizmus, kada valstybs pirmiausia
orientuojasi operatori kontrol. Taiau bendro sipareigojimo TT dl alos, padarytos teista
veikla, kol kas nra, yra tik specifins sutartys. Taiau jeigu ms aptarti straipsniai pavirs
tarptautine sutartimi situacija pasikeis i esms ir TTK gals didiuotis nuveiktu dar vienu
dideliu darbu.
Kontroliniai klausimai:
1. Koks yra teisinis atsakomybs u teista veikla padaryt al pagrindas?
2. Kokia ala laikytina tokios atsakomybs objektu?
3. Kokias inote tarptautines sutartis, paskirtas iai problemai?
4. Kaip manote, jeigu vykt avarija Rusijos naftos grinyje D-6 Kuri mariose, ar Lietuva
galt reikalauti Rusijos atsakomybs?

3. Fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji

atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus
Fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus
gana naujas reikinys tarptautinje teisje, pradjs formuotis XX a. pirmojoje pusje. Tokios
atsakomyb pagrindu tapo paradoksas: asmuo, nuuds vien mog yra laikomas
neabejotinu nusikaltliu ir atsakomybs ivengti jam daniausiai nepavyksta, tuo tarpu jeigu
toks asmuo vadovauja valstybei, kuri iudo milijonus gyventoj asmuo lyg ir lieka
apsaugotas nuo individualios atsakomybs, kadangi jo veiksmai yra traktuojami kaip valstybs
veiksmais ir juos gina valstybs suverenitetas arba taip vadinama valstybs akto doktrina.
Taigi, ios atsakomybs instituto aktualumas pirmiausia ir ikilo siekiant isprsti mint
dilem.
1919 m. I-j pasaulin kar baigusios Versalio sutarties 227 straipsnis buvo pirmasis
bandymas patraukti atsakomybn valstybs vadov kaip asmen: Antant ir jos sjungininkai
Vokietijos kaizeriui Vilhelmui II pateik kaltinim grubiu tarptautins morals ir sutari

laikymosi ventumo principo paeidimu - faktikai, I-ojo pasaulinio karo suklimu. Dl i

nusikaltim buvo sumanyta sukurti tarptautin tribunol, kuris turjo nubausti Vilhelm II
(deja, Olandija atsisak iduoti kaizer ir teismo procesas nevyko). Taiau Versalio sutartyje
prabilta apie individuali atsakomyb ne tik valstybs vadov, bet taip pat ir karo vad, kuri
vadovaujamos pajgos dar karo nusikaltimus, tokias normas ivedant i 1899 m. ir 1907 m.
Hagos konvencij dl sausumos karo statym ir paproi (r. Tarptautin humanitarin teis).
Tiesa, ir i nuostat praktinis gyvendinimas nebuvo labai skmingas Vokietijoje vyko pora
teismo proces, bet jie buvo gana formals, o kai kurie ypa iaurs I-ojo pasaulinio karo
epizodai (pvz., Osman imperijos vykdytas armn genocidas) iki iol nesulauk tinkamo
teisinio vertinimo.
Antrojo pasaulinio karo idavoje 1945 m. pasirayta Londono sutartis dl Europos aies ali
pagrindini karo nusikaltli teismo, persekiojimo ir nubaudimo steig Tarptautin Karin
Tribunol, plaiau inom kaip Niurnbergo tribunol ir patvirtino jo statut. is statutas, taip
pat ir tribunolo jurisprudencija padar lemiamus pokyius individualios atsakomybs srityje:
buvo suformuoti individ atsakomybs principai, taip pat ir apibrti nusikaltimai, u kuriuos
fiziniam asmeniui kyla atsakomyb pagal tarptautin teis. 1948 m. Jungtinse Tautose buvo
priimta konvencija dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j, kuri taip pat numat
fizini asmen atsakomyb. 1954 m. TTK pateik Nusikaltim taikai ir monijos saugumui
kodekso projekt, kuriame buvo numatyta kodifikuoti tarptautinius nusikaltimus. Vis dlto, ias
pastangas smarkiai takojo altasis karas ir tarptautini nusikaltim politizavimas, todl naujos
galimybs tarptautiniam teisingumui ikilo tik paskutiniame dvideimto amiaus deimtmetyje,
deja, jos buvo susijusios su naujomis nelaimmis. 1993 m. JT ST steig Tarptautin tribunol
asmenims, kaltinamiems sunkiais humanitarins teiss paeidimais buvusios Jugoslavijos
teritorijoje teisti ir patvirtino io tribunolo statut. 1994 m. taip pat ST sprendimu buvo
steigtas tribunolas Ruandai, kadangi ten vyko didiausias pokario genocidas, per kelet
mnesi nusines milijon gyvybi. 1993 m. JT TTK patvirtino Tarptautinio baudiamojo
teismo statuto projekt ir jo komentar, 1996 m. JT TTK patvirtino galutin nusikaltim taikai
ir monijos saugumui kodekso projekto redakcij. i dokument pagrindu 1998 m. liepos 17
d. JT diplomatin konferencija Romoje prim universali tarptautin sutart Tarptautinio
baudiamojo teismo Romos statut (toliau Romos statutas), kuris tam tikra prasme
sukodifikavo individo baudiamosios atsakomybs pagal tarptautin teis klausimus.
3.1. Tarptautiniai nusikaltimai, u kuriuos kyla fizinio asmens individuali tarptautin
baudiamoji atsakomyb
Tarptautinje teisje iki iol nra sutarta dl bendros tarptautinio nusikaltimo svokos. Taiau
galima iskirti kelet savybi, kurios vien ar kit veik daro tarptautiniu nusikaltimu: 1)
tarptautiniai nusikaltimai yra apibriami tarptautinse sutartyse arba kituose tarptautins
teiss altiniuose; 2) tarptautiniai nusikaltimai utraukia ne tik fizinio asmens individuali
baudiamj atsakomyb, bet taip pat ir valstybs tarptautin teisin atsakomyb, kadangi ir
tarptautins teiss altiniai, ir tarptautini teism jurisprudencija leidia daryti prielaid, kad
tarptautinio nusikaltimo atveju asmuo veikia glaudiame ryyje su valstybe ar valstybs tipo
organizacija (kita vertus, fizinio asmens atsakomybs gyvendinimas nebtinai turi bti
siejamas su valstybs atsakomybs gyvendinimu); 3) tarptautiniai nusikaltimai ksinasi
paias pagrindines vertybes, kurios apibdinamos ne tik kaip tam tikri visuomeniniai griai, bet
kaip toki gri sistemos, kadangi tarptautiniai nusikaltimai savo esme neigia toki sistem
egzistavim (pvz., genocido nusikaltimas i esms paneigia tok dalyk kaip mogaus teiss);
4) atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus gali bti realizuojama pasitelkiant tarptautines
baudiamsias institucijas. Vis dlto, ar veika laikytina tarptautiniu nusikaltimu yra i esms

tarptautins bendrijos susitarimo reikalas. Vertt atsiminti ir tai, kad usienio literatroje
daromas tik labai slyginis skirtumas tarp tarptautini nusikaltim ir nusikaltim, kuriuos ms
teiss doktrina vadina tarptautinio pobdio nusikaltimais (r. Tarptautinis
bendradarbiavimas kovoje su organizuotu nusikalstamumu).
iuo metu yra visuotinai sutariama, kad yra trys tarptautini nusikaltim grups:
1. Nusikaltimai taikai (agresija);
2. Karo nusikaltimai
3. Nusikaltimai monikumui
4. Genocidas
Nusikaltimai taikai Niurnbergo tribunolo statuose buvo apibrti kaip agresyvaus karo
planavimas, organizavimas, pradjimas ir vedimas. Romos statutas taip pat numato
atsakomyb u agresijos nusikaltim, taiau nepateikia io nusikaltimo apibrimo, kadangi
valstybs taip ir nesugebjo dl jo susitarti. Kaip inote, paprotin agresijos samprata yra
idstyta 1974 m. JT GA patvirtintoje rezoliucijoje dl agresijos apibrimo (r. Jgos ir
grasinimo jga nenaudojimo principas). Pabrtina ir tai, kad u iuos nusikaltimus gali bti
atsakingi tiktai specialieji subjektai t.y. asmenys, turj galios padaryti tokius nusikaltimus:
valstybi vadovai, ginkluotj pajg vadovai, taiau taip pat ir pramonininkai, netgi leidjai,
kuri veikla leido gyvendinti toki nusikaltim realizavim. Asmenys, kurie dalyvavo iuose
nusikaltimuose kaip pavaldiniai (pvz., eiliniai kareiviai ar karininkai) u tokius nusikaltimus
atsakomybn netraukiami. Vienintelis atvejis, kai u iuos nusikaltimus buvo nuteista tai
Niurnbergo tribunolo procesas.
Karo nusikaltimai tai bene seniausi tarptautiniai nusikaltimai, kuri tarptautinio
reglamentavimo pradia siejama su 1970 m. Hagos konvencija dl sausumos karo statym ir
paproi. Karo nusikaltimai - tai ginkluoto konflikto statym ir paproi paeidimai. ie
statymai ir paproiai idstyti tarptautins humanitarins teiss altiniuose 1949 m. enevos
konvencijose dl karo auk apsaugos, j 1977 m. papildomuose protokoluose, taip pat kitose
tarptautinse sutartyse, skirtose vienam ar kitam ginkluoto konflikto aspekto reguliavimui
(r. tarptautin humanitarin teis). Romos statuto 8 straipsnis numato iuos karo
nusikaltimus, ypa jei jie yra kokio nors plano ar politikos dalis arba plataus toki nusikaltim
masto dalis:
a) Sunks 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij paeidimai, btent kurios nors i i
veik prie asmenis arba turt, saugomus pagal atitinkamos enevos konvencijos nuostatas:
i) tyinis nuudymas;
ii) kankinimas arba nemonikas elgesys, taip pat ir biologiniai eksperimentai;
iii) tyinis dideli kani suklimas arba sunkus sualojimas ar susargdinimas;
iv) neteistas ir beprasmis plataus masto turto naikinimas ir nusavinimas, nepateisinamas
karine btinybe;

v) karo belaisvio ar kito saugomo asmens vertimas tarnauti prieo valstybs ginkluotosiose
pajgose;
vi) tyinis teiss teising ir teist teismo proces atmimas i karo belaisvio arba kito
saugomo asmens;
vii) neteista deportacija ar perklimas arba neteistas laisvs atmimas;
viii) kait pamimas.
b) Kiti rimti, tarptautins teiss nustatyt tarptautini ginkluot konflikt statym ir paproi
paeidimai, btent ios veikos:
i) tiesiogiai karo veiksmuose nedalyvaujani vis arba pavieni civili tyinis upuldinjimas;
ii) civilini objekt, t.y. ne karini objekt, tyinis upuldinjimas;
iii) personalo, rengim, mediag, padalini ar transporto priemoni, pagal Jungtini Taut
Chartij naudojam teikiant humanitarin pagalb arba vykdant taikos palaikymo misij, kol
jie turi teis apsaug, pagal tarptautin ginkluot konflikt teis numatyt civiliams ar
civiliniams objektams, tyinis upuldinjimas;
iv) karo ataka, kai yra inoma, kad tokia ataka taps atsitiktins civili ties ar suluoinimo
prieastimi, padarys al civiliniams objektams, ilgalaik ir didel al gamtinei aplinkai, aikiai
didesn nei ta, kurios reikia siekiant konkretaus ir tiesioginio laukiamo karinio pranaumo;
v) bet kokiu bdu vykdoma ataka prie neginamus ir nesanius kariniais objektais miestus,
kaimus, bstus ar pastatus arba j apaudymas;
vi) sudjusio ginklus arba nebegalinio gintis, savo valia i mio pasitraukusio kombatanto
nuudymas arba sueidimas;
vii) neleistinas paliaub vliavos, prieo ar Jungtini Taut vliavos, karini emblem ir
uniformos, taip pat skiriamj enevos konvencij nustatyt enkl panaudojimas, sukls
moni t arba sunkius sualojimus;
viii) tiesioginis ar netiesioginis okupavusios valstybs civili gyventoj dalies perklimas jos
okupuot teritorij arba okupuotos teritorijos vis gyventoj ar j dalies deportacija arba
perklimas toje teritorijoje arba u tos teritorijos rib;
ix) tyinis religijos, vietimo, meno, mokslo ar labdaros objekt, istorijos paminkl, ligonini ir
kit viet, kur laikomi ligoniai ir sueistieji, upuldinjimas, jei ie objektai nra kariniai;
x) asmen, esani prieo nelaisvje, fizinis alojimas arba j panaudojimas bet kokios ries
medicininiams ar moksliniams eksperimentams, nepateisinamiems to asmens medicininio,
stomatologinio ar klinikinio gydymo btinumu, kurie yra atliekami ne jo labui ir kurie tampa
tokio asmens ar asmen mirties prieastimi arba sukelia rimt pavoj sveikatai;
xi) klastingas prieo alies arba armijos asmen udymas ar sueidimas;

xii) pareikimas, kad nebus jokio pasigailjimo;

xiii) prieo turto sunaikinimas arba uvaldymas, nebent tok sunaikinim arba uvaldym
diktuoja karin btinyb;
xiv) pareikimas, kad prieikos alies piliei teiss ir iekiniai yra panaikinami, laikinai
sustabdomi arba nepriimtini teisme;
xv) prieikos alies piliei vertimas dalyvauti karo veiksmuose prie savo al, net jei jie
prie prasidedant karui tarnavo kariaujaniosios puss karinse pajgose;
xvi) miesto ar gyvenviets plimas net umus juos turmu;
xvii) nuodingj mediag arba unuodyt ginkl naudojimas;
xviii) trokinanij, nuodingj ar kitoki duj ir bet koki kit panai skysi, mediag ar
utais panaudojimas;
xix) naudojimas kulk, kurios lengvai sprogsta ar deformuojasi mogaus kne, pvz., kulk su
kietu apvalkalu, ne visikai udengianiu kulkos erd arba turini pjovas;
xx) naudojimas ginkl, audmen ir mediag bei kariavimo bd, kurie sukelia nereikalingus
sualojimus ar kanias arba kurie veikia nesirinktinai, taip paeidiant tarptautins ginkluoto
konflikto teiss normas, jei tokie ginklai, audmenys, mediagos ir kariavimo bdai yra
visuotinai draudiami ir, padarius atitinkamus pakeitimus ir papildymus pagal 121 ir 123
straipsni nuostatas, yra traukti io Statuto pried;
xxi) pasiksinimas asmens orum, ypa eidiantis ir eminantis elgesys;
xxii) iaginimas, traukimas seksualin vergov, privertimas usiimti prostitucija, priverstinis
apvaisinimas, kaip apibrta 7 straipsnio 2 dalies f punkte, priverstin sterilizacija ir bet kokie
kiti seksualins prievartos bdai, laikomi sunkiais enevos konvencij paeidimais;
xxiii) civilio asmens arba kito saugomo asmens panaudojimas, norint apsaugoti nuo karo
veiksm konkreius objektus, zonas ar karines pajgas;
xxiv) tyinis pastat, mediag, medicinos staig, transporto priemoni ir personalo, pagal
tarptautin teis naudojani enevos konvencij nustatytas skiriamsias emblemas,
upuldinjimas;
xxv) tyinis civili vertimas badauti kaip kariavimo bdas, atimant i j gyvybei palaikyti
btinus reikmenis, taip pat tyia sudarant klitis teikti jiems pagalb, kaip numatyta enevos
konvencijose;
xxvi) jaunesni nei penkiolikos met vaik mimas arba verbavimas nacionalines
ginkluotsias pajgas arba j panaudojimas, kad jie aktyviai dalyvaut karo veiksmuose.
c) Ginkluoto netarptautinio konflikto atveju rimti keturi 1949 m. rugpjio 12 d. enevos
konvencij bendro 3 straipsnio paeidimai, t.y. bet kuri i i veik, padaryt aktyviai
nedalyvaujani karo veiksmuose asmen, tarp j ir sudjusi ginklus kari bei asmen,

ijusi i rikiuots (hors de combat) dl ligos, sueidimo, sulaikymo ar dl kokios nors kitos
prieasties, atvilgiu:
i) pasiksinimas gyvyb ar asmen, ypa bet koks udymas, suluoinimas, iaurus elgesys ir
kankinimai;
ii) pasiksinimas mogaus orum, ypa eidiantis ir eminantis elgesys;
iii) kait pamimas;
iv) nuosprendi primimas ir bausmi vykdymas be nuosprendio, priimto pagal statymus
sudaryto teismo, utikrinant visas teismines garantijas, kurios yra visuotinai pripaintos kaip
btinos.
e) Kiti rimti tarptautins teiss numatyt statym ir paproi, taikom netarptautinio
pobdio ginkluotuose konfliktuose, paeidimai, t. y. kokia nors i toliau ivardyt veik:
i) tiesiogiai karo veiksmuose nedalyvaujani vis arba pavieni civili tyinis upuldinjimas;
ii) tyinis pastat, mediag, medicinos staig, transporto priemoni ir personalo, pagal
tarptautin teis naudojani enevos konvencijose nustatytas skiriamsias emblemas,
upuldinjimas;
iii) personalo, rengim, mediag, padalini ar transporto priemoni, pagal Jungtini Taut
Chartij naudojam teikiant humanitarin pagalb arba vykdant taikos palaikymo misij, kol
jie turi teis apsaug, pagal tarptautin ginkluot konflikt teis numatyt civiliams ar
civiliniams objektams, tyinis upuldinjimas;
iv) tyinis religijos, vietimo, meno, mokslo ar labdaros objekt, istorijos paminkl, ligonini ir
viet, kur laikomi ligoniai bei sueistieji, upuldinjimas, jei ie objektai nra kariniai;
v) miesto ar gyvenviets plimas net umus juos turmu;
vi) iaginimas, traukimas seksualin vergov, vertimas usiimti prostitucija, priverstinis
apvaisinimas, kaip apibrta 7 straipsnio 2 dalies f punkte, priverstin sterilizacija ir bet kokie
kiti seksualins prievartos bdai, rimtai paeidiantys keturi enevos konvencij bendr 3
straipsn;
vii) vaik iki penkiolikos met amiaus mimas arba verbavimas nacionalines ginkluotsias
pajgas ar grupuotes arba j panaudojimas, kad jie aktyviai dalyvaut karo veiksmuose;
viii) sakymas ikeldinti civilius dl konflikto, jeigu tai nepateisinama i civili saugumo
sumetimais ar karine btinybe;
ix) klastingas prieo kombatanto nuudymas ar sueidimas;
x) pareikimas, kad nebus jokio pasigailjimo;
xi) asmen, esani kitos konflikto puss nelaisvje, fizinis alojimas arba j panaudojimas bet
kokios ries medicininiams ar moksliniams eksperimentams, nepateisinamiems to asmens

medicininio, stomatologinio ar klinikinio gydymo btinumu, kurie yra atliekami ne jo labui, ir

kurie tampa tokio asmens ar asmen mirties prieastimi arba sukelia rimt pavoj sveikatai;
xii) prieo turto sunaikinimas arba uvaldymas, nebent tok sunaikinim arba uvaldym
primygtinai diktuoja konflikto btinyb.
Svarbu pastebti, kad nors ie nusikaltimai ir vadinami karo nusikaltimais, taiau tiksliau juos
bt vadinti nusikaltimais, padaromais ginkluoto konflikto metu, kadangi btina j slyga
kad vykt netarptautinis arba tarptautinis ginkluotas konfliktas (r. tarptautin
humanitarin teis). Taip pat svarbu inoti, kad, nors paprastai iuos nusikaltimus padaro su
ginkluotomis pajgomis susij asmenys (kareiviai, karininkai), taiau juos gali padaryti ir bet
kuris kitas fizinis asmuo pvz., valdininkas ar civilis.
Nusikaltimai monikumui tai nusikaltim kategorija, kuri isipltojo i karo nusikaltim ir
ankstyvuosiuose altiniuose (pvz., Niurnbergo tribunolo statute) figravo tik kaip nusikaltimas,
susijs su kitais tribunolo nusikaltimais. Taiau ilgainiui nusikaltim monikumui doktrina
isivyst atskir srit ir iuo metu Romos statutas juos apibria tai taip:
Nusikaltimai monikumui - bet kuri i toliau ivardyt veik, kai smoningai rengiami didelio
masto arba sistemingi civili upuolimai.
a) nuudymas;
b) naikinimas;
c) pavergimas;
d) gyventoj deportavimas arba prievartinis perklimas;
e) kalinimas arba kitoks iaurus laisvs atmimas, prietaraujantis pagrindinms tarptautins
teiss normoms;
f) kankinimas;
g) iaginimas, traukimas seksualin vergov, vertimas usiimti prostitucija, priverstinis
apvaisinimas, priverstin sterilizacija ar bet kokios kitos sunkios seksualins prievartos formos;
h) kokios nors grups ar bendrijos persekiojimas politiniais, rasiniais, nacionaliniais, etniniais,
kultriniais, religiniais, lyties, kaip ji apibdinta io straipsnio 3 dalyje, ar kitais motyvais,
kuriuos, kaip visuotinai pripainta, draudia tarptautin teis, darant bet kurias iame punkte
nurodytas veikas arba Teismo jurisdikcijai priklausanius nusikaltimus;
i) prievartinis moni dingimas;
j) apartheido nusikaltimas;
k) kitos panaios nemonikos veikos, kai tyia sukeliamos didels kanios, sunks kno
sualojimai arba padaroma didel ala psichinei ar fizinei sveikatai.
2. io straipsnio 1 dalyje:

a) civili upuldinjimas daugybins io straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos bet koki

civili atvilgiu, kai yra vykdoma ar remiama valstybs arba organizacijos politika upuldinti
civilius;
b) naikinimas tyinis toki gyvenimo slyg sudarymas, inter alia atimant galimyb gauti
maisto ir vaist, kad t dalis gyventoj;
c) pavergimas vykdymas kurios nors ar vis gali, susijusi su nuosavybs teise asmens
atvilgiu, tarp j ir naudojimasis tokiomis galiomis, vykdant prekyb monmis, pirmiausia
moterimis ir vaikais;
d) gyventoj deportavimas arba prievartinis perklimas prievartinis asmen, kurie yra
ikeldinami arba j atvilgiu vykdomi kiti prievartiniai veiksmai, perklimas i vietos, kurioje
jie teistai bna, be jokio tarptautins teiss numatyto pagrindo;
e) kankinimas tyinis stipraus skausmo arba psichinio ar fizinio pobdio kani suklimas
asmeniui, kur kaltinamasis laiko suimt arba kontroliuoja; taiau kankinimu nelaikomas
skausmas arba kanios, kurios atsiranda tik dl teist sankcij arba yra su jomis susijusios;
f) priverstinis apvaisinimas bet koks neteistas laisvs atmimas priverstiniu bdu
apvaisintai moteriai siekiant pakeisti kokios nors gyventoj grups etnin sudt arba padaryti
kitus sunkius tarptautins teiss paeidimus. i svoka neturi jokios takos nacionaliniams
statymams dl ntumo;
g) persekiojimas tyinis ir iaurus, prietaraujantis tarptautinei teisei pagrindini teisi
atmimas dl priklausymo kokiai nors grupei arba bendrijai;
h) apartheido nusikaltimas nemonikos veikos, panaios io straipsnio 1 dalyje
nurodytsias, kurias, esant tam tikrai santvarkai ir j tvirtinanioms institucijoms, vykdo viena
rasin grup, sistemingai engdama ir laikydama savo valdioje kit rasin grup ar grupes,
kad ilaikyt toki santvark;
i) prievartinis moni dingimas moni aretas, sulaikymas arba pagrobimas, kai i veik
padaro valstyb ar politin organizacija arba kai tai padaroma joms leidus, su j parama ar
sutikimu, o po to atsisakoma pripainti tok laisvs atmim arba praneti apie t moni
likim ar buvimo viet siekiant ilgam laikui atimti i j galimyb bti ginamiems statymo.
Taigi, ie nusikaltimai skiriasi nuo karo nusikaltim pirmiausia tuo, kad jie gali bti padaromi ir
taikos, ir karo metu. Antra, jie yra nukreipti tik prie civilius asmenis, taiau prie civilius kaip
kolektyvin subjekt (btent todl yra apibriama svoka civili upuolimai, kuri reikia
daugybin tam tikr veik padarym). Treia, nuo prastini masins viktimizacijos veik juos
skiria tai, kad tokie nusikaltimai daromi kaip valstybs arba organizacijos politika upuldinti
civilius (is poymis vadinamas nusikalstamos politikos elementu), t.y. nusikaltimo
vykdytojas veikia tam tikros politikos kontekste. Ketvirta, mintos veikos bus vertinamos kaip
nusikaltimai monikumui tik tokiu atveju, jeigu jos daromos masikai (t.y. yra didelis auk
skaiius arba nukenia itisi socialiniai junginiai) arba sistemingai (t.y. pagal tam tikr plan,
traukiant didelius visuomeninius resursus ar pan. pvz., Soviet Sjungoje Stalino diktatros
metais nusikaltim monikumui darym buvo trauka visa valstybs sistema: represins
struktros, lageri sistema, geleinkeliai ir kt.)

Genocidas teorikai laikytinas ne savarankiku nusikaltimu, o ypatinga nusikaltim

monikumui forma, taiau dl to, kad jo draudimui ir baudimui yra sukurta jau minta speciali
konvencija, taip pat dl savo pavojingumo ir pobdio, is nusikaltimas turi special status. Ir
Konvencija, ir visi kiti tarptautins teiss altiniai j apibria analogikai:
Genocidas kuri nors i toliau ivardyt veik, padaryt siekiant sunaikinti visus ar dal
moni, priklausani kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei, tai yra:
a) tokios grups nari udymas;
b) tokios grups nari sunks kno sualojimai ar psichins traumos;
c) tyinis toki gyvenimo slyg tai grupei sudarymas, dl kuri visi jos nariai ar dalis j t;
d) priemoni, ribojani tai grupei priklausani moni gimstamum, taikymas;
e) prievartinis vienos grups vaik perdavimas kitai grupei.
Nuo kit nusikaltim monikumui, genocidas pirmiausia skiriasi tuo, kad jis numato tik veikas
prie keturias moni grupes: nacionalin (tautin), etnin, rasin, religin. Kitaip
tariant, aukos pasirinkimas nusikaltimo nukentjusiuoju yra ne dl jos individuali, o dl
kolektyvini savybi t.y. priklausymo tam tikrai grupei. Antra, genocidas
apibdinamas specialiu tikslu siekiu sunaikinti grup vis ar i dalies(i dalies iuo atveju
suprantama kaip esmin grups dalis, kuri neleist grupei toliau funkcionuoti kaip atskiram
visuomeniniam vienetui). Treia, konkreios genocido veikos yra labai specifikos, jos
skirstomos fizin genocid (a-c), biologin genocid (t.y. grups nenaikinant tiesiogiai, o
atimant galimyb pratsti jos egzistavim palikuonimis) (d), pagaliau net socialin ar kultrin
genocid, kuomet naikinama ne grup, o jos identitetas neleidiant palikuonims gyti grups
identiteto (e). Be abejo, genocid atvejais ios formos bna kartu. Tarptautinje teisje
baudiamas ne tik genocido organizavimas, vykdymas ar prisidjimas prie jo, bet taip pat ir
vieas bei tiesioginis kurstymas vykdyti genocid.
Genocido samprata tarptautinje teisje yra ne kart kritikuota dl to, kad genocidas neapima
politini, socialini grupi naikinimo. Taiau visi bandymai revizuoti genocido samprat
tarptautinje teisje buvo neskmingi. Todl kai kurios valstybs (pvz., Lenkija, Pranczija,
Lietuva) taiko iplstin genocido samprat ir traukia politines bei socialines grupes. iuo
metu tarptautiniu mastu yra pripainti tik trys genocido atvejai: tai naci vykdytas
Holokaustas, Srebrenicos udyns buvusioje Jugoslavijoje bei tutsi genocidas Ruandoje.
3.2. Fizinio asmens individualios tarptautins baudiamosios atsakomybs principai
Tarptautin baudiamoji atsakomyb pasiymi svarbiais principais, kurie i dalies skiriasi arba
yra tam tikros iimtys lyginant su nacionaline baudiamja teise.
Individualios atsakomybs u tarptautinius nusikaltimus principas: jis reikia, kad
asmuo asmenikai yra atsakingas u padarytas veikas, kurios prietarauja tarptautinei teisei,
nepriklausomai nuo to, ar jis toki veik padar vienas, kartu su kitu asmeniu arba per j, taip
pat jeigu jis sak, sukurst, pasiksino ar padjo padaryti tok nusikaltim. Su iuo principu
glaudiai susijs principai, kad atsakomybs iimtys netaikomos nei pareignams, nei
valstybi vadovams. Asmuo taip pat neatleidiamas nuo atsakomybs, jeigu nusikaltimas

buvo padarytas jam duodant sakym, o sakymo vykdymas tegali bti tik atsakomyb
lengvinanti aplinkyb, taiau ne alinanti (iimtys jeigu a) vykdyti tos vyriausybs arba
vadovo sakymus buvo io asmens pareiga pagal statym; b) is asmuo neinojo, kad
sakymas yra neteistas; ir c) sakymas nebuvo akivaizdiai neteistas (akivaizdiai neteistu
sakymu, pvz., laikomas sakymas vykdyti genocid).
Vado atsakomybs principas: jis reikia, kad ir kariniai, ir civiliai vadovai tam tikromis
aplinkybmis atsako ne tik u savo, bet ir u savo pavaldini veikas, jeigu jiede jure ir/arba de
facto efektyviai kontroliavo savo pavaldinius, inojo arba privaljo inoti apie j daromus
nusikaltimus, bei nesim priemoni ukirsti kelio pavaldini daromiems nusikaltimams arba
nesim priemoni nubausti kaltus jiems pavaldius asmenis arba neprane informacijos toms
institucijoms, kurios turi kompetencij bausti tokius asmenis.
Senaties netaikymo principas: u tarptautinius nusikaltimus, ypa tokiais pripaintus
tarptautiniu mastu, netaikoma nei patraukimo baudiamojon atsakomybn, nei bylos
nagrinjimo, nei bausms paskyrimo ar kuri kita senatis. is principas yra tvirtintas 1968 m.
JT konvencija dl senaties termino netaikymo u nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir
nusikaltimus monijai, taip pat ir kituose altiniuose, skaitant Romos statut. Su iuo principu
yra susijs ir atsakomybs u tarptautinius nusikaltimus retroaktyvumo principas,
kuris reikia, kad normos, nustatanios (tiksliau detalizuojanios) atsakomyb u iuos
nusikaltimus galioja atgal. Tiesa, Romos statutas io principo yra atsisaks, bet jis labiau
susijs su Tarptautinio Baudiamojo Teismo kompetencijos ir jurisdikcijos klausimais, nei su
principinmis doktrinos nuostatomis.
Atsakomybs neivengiamumo principas is principas reikia, kad visos tarptautins
bendrijos valstybs turi pareig persekioti arba iduoti asmenis, padariusius tarptautinius
nusikaltimus (principas aut dedere, aut judicare), taip pat, kad veikos nedraudiamumas
nacionalinje teisje nepanaikina veikos draudiamumo pagal tarptautin teis.
3.3. Tarptautinis Baudiamasis Teismas
Tarptautinis Baudiamasis Teismas (TBT) tai pirmoji nuolatinio pobdio baudiamosios
jurisdikcijos tarptautin organizacija, sukurta gyvendinti fizini asmen tarptautin
baudiamj atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus. is teismas steigtas 1998 m. priimto
Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto pagrindu, realiai savo veikl pradjo 2003 m.
Teismo bstin yra Hagoje (kaip ir Tarptautinio Teisingumo Teismo bei Tribunolo buvusiai
Jugoslavijai). 2007 m. TBT turjo 104 valstybes nares. Reikia paminti, kad ne visos pasaulio
valstybs yra Romos statuto nars. Teismo steigimui ypa prieinosi JAV, teismo veikloje
nedalyvauja Rusija, Kinija, Izraelis, Iranas ir kitos valstybs (Lietuva statut pasira dar 1998
m., o ratifikavo 2001 m. balandio 4 d.)
iuo metu (2007 m. birelis) Teisme yra pradta pirmoji byla, pasiekusi teismin stadij buv.
Liberijos diktatoriaus Charleso Tayloro. Taip pat pradta nemaai tyrim, pvz., dl situacijos
Darfre (Sudanas), ikeltos bylos Afrikos diktatoriui Tomui Lubangai (Kongo DR), Ugandos
Dievo pasiprieinimo armijos vadams ir kt.
Romos statutas, kurio pagrindu veikia TBT - didel ir detali tarptautin sutartis, kuri numato
visus pagrindinius klausimus, susijusius su teismo veikla: jurisdikcij, veiklos principus,
struktr, proces ir kt. Jis papildomai detalizuojamas kitais Teismo veikl reglamentuojaniais

vidaus dokumentais: Procedros ir rodym taisyklmis, Nusikaltim elementais, Teismo

reglamentu.
Teismo institucin struktra sudaro: a) prezidiumas; b) teisminiai skyriai: apeliacinis skyrius,
teisminio nagrinjimo skyrius ir ikiteisminio tyrimo skyrius; c) prokuratra; d) sekretoriatas.
Politin teismo valdymo institucija yra valstybi dalyvi asamblja, kuri sprendia tokius
klausimus kaip teismo finansavimas, gali inicijuoti Romos statuto papildymus ir pan.
Teism sudaro 18 teisj, teisjai parenkami i nepriekaitingos reputacijos, nealik ir
sining asmen, turini kvalifikacij, atitinkani t, kurios j alyse reikalaujama i
asmen, siekiani uimti aukiausius teismins valdios postus. Teism renkam asmen
kandidatras gali silyti bet kuri valstyb Statuto dalyv, ji renkant kiekvien kart gali ikelti
po vien kandidat, nebtinai tos valstybs, Statuto dalyvs, piliet, taiau kurios nors
valstybs, Statuto dalyvs, piliet. Teisjai renkami slaptu balsavimu specialiai suauktame
Valstybi asambljos posdyje. Teismo nariais irenkama 18 kandidat, gavusi daugiausia
bals ir du tredalius dalyvaujani ir balsuojani valstybi bals. Teisjo trukms kadencija
9 metai, kas treji metai vyksta ei teisj rotacija.
Teismo prezidium sudaro Pirmininkas ir pirmasis bei antrasis Pirmininko pavaduotojai, kurie
irenkami absoliuia teisj bals dauguma. Irinkus teisjus, Teismas kaip galima greiiau
pasiskirsto ikiteisminio nagrinjimo, teisminio nagrinjimo ir apeliacin skyrius. Apeliacin
skyri sudaro Pirmininkas ir dar keturi teisjai, Teisminio nagrinjimo skyri ne maiau kaip
ei teisjai, o Ikiteisminio tyrimo skyri ne maiau kaip ei teisjai. Teisjai skyrius pagal
kiekvieno skyriaus funkcijas ir irinkt Teism teisj kvalifikacij bei patirt skiriami taip, kad
kiekviename skyriuje bt reikiamas skaiius teisj, turini patirt baudiamosios teiss,
baudiamojo proceso ir tarptautins teiss srityse. Teisminio nagrinjimo ir Ikiteisminio tyrimo
skyrius daugiausia sudaro turintys baudiamj byl nagrinjimo teisme patirt teisjai.
Teismines funkcijas kiekviename skyriuje vykdo kolegijos. Apeliacin kolegij sudaro visi
Apeliacinio skyriaus teisjai, Teisminio nagrinjimo kolegijos funkcijas vykdo trys Teisminio
nagrinjimo skyriaus teisjai, o Ikiteisminio tyrimo kolegijos funkcijas vykdo arba trys
Ikiteisminio tyrimo skyriaus teisjai arba tam tikrais atvejais vienas io skyriaus teisjas.
Vykdydami savo funkcijas teisjai yra nepriklausomi nuo juos kandidatais pateikusi valstybi,
neturi teiss usiimti bet kokia kita profesinio pobdio veikla, taip pat veikla, galinia trukdyti
jiems vykdyti teismines funkcijas arba galinia priversti suabejoti j nepriklausomumu.
Teismo jurisdikcija apima jau mintus nusikaltimus: agresija (taiau teismas gals vykdyti
jurisdikcij tik tuomet, kai valstybs nars susitars dl agresijos apibrimo), genocid,
nusikaltimus monikumui, karo nusikaltimus. Taiau pats nusikaltimo padarymo faktas dar
nereikia, kad toks asmuo gali bti patrauktas atsakomybn TBT. Tam reikalingos papildomos
slygos: 1) jurisdikcijai priklauso tik nusikaltimai, padaryti po Statuto sigaliojimo (su tam
tikromis iimtimis); 2) nusikaltimai turi bti padaryti valstybs Statuto nars teritorijoje, ar
toje valstybje registruotame laive ar orlaivyje; 3) nusikaltim padar valstybs Statuto nars
pilietis. Valstyb, nors ir nebdama Statuto alimi, gali pripainti Teismo jurisdikcij konkretaus
nusikaltimo atvilgiu.
Procesas Teisme prasideda nuo prokuroro tyrimo. J inicijuoti gali valstyb Statuto alis su
praymu, kad prokuroras itirt situacij ir nusprst, ar pateikti kaltinimus vienam ar keliems
konkretiems asmenims u Teismo jurisdikcijoje esani nusikaltim padarym. Tokiame
valstybs kreipimesi turi bti kaip galima isamiau idstomos svarbios aplinkybs ir pridedami
besikreipianios valstybs turimi pagrindiamieji dokumentai. Tyrim inicijuoti gali ir Jungtini

Taut Saugumo Taryba, vadovaudamasi Jungtini Taut Organizacijos Chartijos VII skyriumi.
Prokuroras tyrim gali pradti ir savo iniciatyva - proprio motu. Faktikai prokurorui informacij
gali teigti labai platus subjekt ratas ir tarptautins organizacijos, ir NVO, ir kiti subjektai.
Jeigu prokuroras nusprendia, kad yra pakankamas pagrindas pradti tyrim, prokuroras
kreipiasi Ikiteisminio tyrimo kolegij su praymu leisti atlikti tyrim ir pateikia vis surinkt
pagrindiamj mediag. Jei Ikiteisminio tyrimo kolegija, inagrinjusi praym ir j
pagrindiani mediag, nusprendia, kad yra pakankamas pagrindas atlikti tyrim ir kad byla
priklauso Teismo jurisdikcijai, ji leidia pradti tyrim, ir is sprendimas neturi jokios takos
Teismo vlesniems sprendimams dl jurisdikcijos ir bylos priimtinumo. Ikiteisminio tyrimo
kolegijos atsisakymas leisti atlikti tyrim netrukdo prokurorui, remiantis naujais faktais ar
rodymais dl t pai aplinkybi, pateikti kito praymo. Kitaip tariant, prokuroras visikai
savarankikai negali inicijuoti bylos, tam yra btinas Ikiteismins kolegijos pritarimas.
Taiau net ir tai dar nereikia, kad ie tyrimai pavirs byla, nagrinjama TBT, kadangi is
teismas veikia remdamasis papildomumo (subsidiarumo) principu, t.y. Teismas nesiekia
eliminuoti nacionalini jurisdikcij, o jas papildyti, todl byla gali bti nepriimtina daugeliu
pagrind: a) byl tiria arba baudiamja tvarka nagrinja valstyb, kurios jurisdikcijai ji
priklauso, iskyrus atvejus, kai valstyb nenori (t.y. bylos nekelia, j vilkina, nagrinja tik
formaliai ir pan.) arba tikrai negali (dl vairi prieasi pvz., dl teismins sistemos
nepajgumo) atlikti tyrimo ar nagrinti bylos baudiamja tvarka; b) valstyb, kurios
jurisdikcijai byla priklauso, ityr j ir nusprend susijusio asmens netraukti baudiamojon
atsakomybn, iskyrus atvejus, kai toks sprendimas priimtas dl valstybs nenoro ar
negaljimo nagrinti byl baudiamja tvarka; c) susijs asmuo jau buvo teistas u veik, dl
kurios yra skundiamas (ne bis in idem); d) byla nra pakankamai rimta ir neduoda pagrindo
tolesniems Teismo veiksmams.
Prokuroro itirt situacij byl transformuoja btent Ikiteisminio tyrimo kolegija, kuri
nusprendia, ar prokuroro atliktas tyrimas leidia preliminariai teigti, kad asmuo padar Teismo
jurisdikcijoje esant nusikaltim. Dar ikiteisminio tyrimo stadijoje tariamasis gali bti
atgabenamas teism, jam suteikiama teis gynyb, visos kitos prastins teiss. Ikiteisminio
tyrimo kolegija patvirtindama prokuroro kaltinim perduoda byl teisminiam nagrinjimui.
Teisminis nagrinjimas vyksta pagal procedr, beveik analogik nacionaliniams teismams.
Jeigu asmuo pripastamas kaltu jis turi teis nuosprend apsksti apeliacine tvarka. Romos
statute pirm kart tarptautins teiss istorijoje atsirado konkreios sankcijos (bausms:
laisvs atmimas iki 30 met, gyvos galvos, bauda, nusikaltimu gyto turto ir vertybi
konfiskavimas). Nuteistieji paskirtas bausmes atlieka valstybi Statuto dalyvi kaljimuose,
bet kuri Statuto dalyv turi teis pasisilyti suteikti savo penitencines staigas teismo
reikmms.
Visose situacijos bei bylos tyrimo stadijose Statutas pareigoja valstybes dalyves glaudiai
bendradarbiauti su teismu, perduoti kaltinamus asmenis, pateikti reikaling mediag,
dokumentus, rodymus ir kt.

Kontroliniai klausimai ir uduotys

1. Ar Tarptautinis baudiamasis teismas gali nagrinti bylas tarp valstybi?
2. K reikia Tarptautinio baudiamojo teismo jurisdikcijos papildomumo principas?

3. Kaip manote, ar Tarptautinis baudiamasis teismas galt nagrinti lietuvi, kaltinam padarius
nusikaltimus (pvz., genocid) Antrojo pasaulinio karo metais, bylas?
4. D. Britanijoje buvo paskelbti duomenys, kad D. Britanijai tapus Romos statuto nare, ginkluotj
pajg vadovyb m daug rimiau tirti galimus ginkluotj pajg nari paeidimus. Kaip manote,
kodl?

Literatra
1. Vadapalas V. Tarptautin teis. Vilnius, Eugrimas, 2006.
2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000.
3. Vadapalas V. Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003.
4. ilinskas J. Nusikaltimai monikumui ir genocidas tarptautinje teisje bei Lietuvos Respublikos
teisje, Vilnius, LTU, 2003.
5. International Law. Ed. Malcolm D. Evans, Oxford University Press, 2004.
6. International law / Malcolm N. Shaw, Cambridge University Press, 2004
7. Schabas, William A. An introduction to the International Criminal Court / Cambridge University
Press, 2004.
8. Prevention of Transboundary Harm from Hazardous Activities //
http://untreaty.un.org/ilc/texts/instruments/english/draft%20articles/9_7_2001.pdf

SPECIALIOJI DALIS

Studijavimo tikslai:
Istudijavs tarptautins vieosios teiss specialij dal, studentas:
1. Susipains su tarptautine sutari teise, imanys, kokius susitarimus reikia laikyti tarptautinmis
sutartimis, kaip reguliuojamas j sudarymas, vykdymas ir kiti klausimai;
2. Susipains su diplomatine ir konsuline teise, imanys, kokie yra valstybi diplomatinio atstovavimo
usienyje pagrindai, institucijos, diplomatini atstov rangai, imunitetai ir privilegijos, taip pat kaip yra
vykdomas konsulinis atstovavimas, kokios jo institucijos, funkcijos ir tikslai.
3. Susipains su tarptautins jr teiss ir tarptautins oro teiss pagrindais: kokios yra jr erdvs ir
kokie joms taikomi reimai, kaip reguliuojamas tarpvalstybinis susiekimas oru, kokie yra oro erdvi
reimai ir kt.

4. Susipains, kokiais teisiniais pagrindais vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas kovoje su

tarptautiniu nusikalstamumu, kokie yra tarptautinio pobdio nusikaltimai, kaip vykdoma teisin
pagalba, kokios jos procedros, kaip reguliuojama ekstradicija ir kt.
5. Susipains su tarptautine humanitarine teise, t.y. pagrindinmis nuostatomis, kaip tarptautiniu mastu
yra saugomos ginkluot konflikt aukos, kaip ribojami ginkluot kov vykdymo bdai ir priemons;
6. Susipains su tarptautins ekonomins teiss pagrindinmis nuostatomis, institucijomis, j veiklos
principais bei rezultatais;
Kontroliniai klausimai ir praktins uduotys leis pamatyti, kokios ikyla praktins tarptautins
vieosios teiss ak taikymo problemos bei imokti jas sprsti konkreiose situacijose.

1 tema. Tarptautini sutari teis

1. Tarptautins sutari teiss svoka ir altiniai;

2. Tarptautins sutarties svoka ir rys;
3. Tarptautini sutari sudarymo procesas;
4. Tarptautini sutari veikimas;
5. Tarptautini sutari negaliojimo pagrindai;
6. Tarptautini sutari aikinimas.

1. Tarptautins sutari teiss svoka ir altiniai

Tarptautini sutari teis kaip Tarptautins teiss aka yra viena i seniausi. Stebint ios
akos vystymsi galima pastebti paradoks ilg laik tarptautins sutari teiss altiniais
buvo paproiai. Impuls tarptautins teiss kodifikavimui dav JT. Btent JT dka buvo
parengta ir priimta universali 1969 m. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss.
i Konvencija sigaliojo 1980 m. Lietuva prisijung prie ios Konvencijos 1992 m. Oficialiame
leidinyje - Valstybs iniose i Konvencija buvo paskelbta 2002 m. Konvencija yra vienas i
pagrindini Tarptautins sutari teiss altini. Ji atspindi Tarptautins sutari teiss
reguliavimo dalyk.
Galima teigti, kad Tarptautins sutari teiss reguliavimo dalyk sudaro: sutari
sudarymo ir sigaliojimo klausimai, ilygos j primimo tvarka, sutari laikymosi, taikymo,
aikinimo klausimai, sutari ir treij valstybi problema, sutari pataisos ir j taikymas,
sutari negaliojimas, nutraukimas, galiojimo sustabdymas, sutari negaliojimo nutraukimo
pasekms. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss reglamentuoja tik vien i
tarptautini sutari ri t.y. sutartis, kuri alimis yra tik valstybs. JTO pastangomis 1986
m. buvo priimta Vienos konvencija dl tarptautini sutari sudarom tarp
tarptautini organizacij, tarptautini organizacij ir valstybi. i konvencija dar
nesigaliojusi.
Tarptautini sutari teis yra svarbi kiekvienai valstybei, todl Tarptautins sutari teiss
altiniu gali bti ir valstybi nacionalins teiss aktai. Paprastai tarptautini sutari klausimus

reglamentuoja konstitucijos ir specials statymai. LR Konstitucijos 136 str. nustato

tarptautini sutari viet nacionalinje teisje. Labai svarbus 1999 birelio 22 d. priimtas
Tarptautini sutari statymas.

2. Tarptautins sutarties svoka ir rys

Tarptautini sutari skaiius yra iaugs tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuva yra
pasiraiusi per 800 tarptautini sutari. is skaiius kinta kasdien. Lietuvos Tarptautini
sutari tematikai nema dmes yra skyrusi dr. Egl Raduyt. Ji kabdama apie
tarptautins sutarties svok atskleidia j trimis lygiais:

Doktrinin svoka,

Normin svoka, kuri gali pateikti Tarptautin teis;

Normin svoka, kuri pateikia nacionalins teiss normos.

Prof. S. Katuokos nuomone turt egzistuoti du tarptautins sutarties aikinimo lygiai:

Norminis (pateikia tarptautin teis) - nacionalin teis turi atitikti i svok ir doktrininis.
Doktrinin samprata.
Doktrinos atstovai apibrdami tarptautin sutart remiasi subjektyvia nuomone.Prof.
Jaenkos (VDU profesorius dsts Tarptautin teis tarpukario Lietuvoje, ileido vadovl
Tarptautins tess kursas) nuomone, tarptautin sutartis yra dviej ar keli valstybi
sutarimas (vali sutapimas) dl to paties juridinio padarinio (dl teiss atsiradimo, perklimo,
panaikinimo, apsaugojimo arba pakeitimo).
Vokiei Tarptautins teiss enciklopedija: tarptautin sutartis tai Tarptautins teiss
reguliuojamas susitarimas tarp dviej ar daugiau valstybi, kuris nustato, pakeiia ar panaikina
i valstybi tarpusavio teises ir pareigas.
Prof. P.Kris (pirmasis teisininkas gavs akademiko vard, Europos Teisingumo Teismo
teisjas) tarptautin sutartis aikiai ireiktas (daniausiai raytine forma) susitarimas tarp
dviej ar keli valstybi ar kit Tarptautins teiss subjekt, dl j savitarpio teisi ir pareig
nustatymo, pakeitimo ar nutraukimo.
Normin samprata.
Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss pateikia toki tarptautins sutarties
svok: ioje konvencijoje sutartis, tai ratu tarp valstybi sudarytas tarptautinis susitarimas,
kuriam taikomos tarptautins teiss normos, tvirtintas viename ar keliuose susijusiuose
dokumentuose nepriklausomai nuo to koks bt to sutarimo pavadinimas.
tarptautins sutarties samprat eina ir sutarties forma. Vienos konvencija dl tarptautini
sutari teiss skelbia, kad tarptautinis susitarimas turi bti sudaromas ratu, taiau
Tarptautinje teisje egzistuoja vadinami dentelmeniki susitarimai odiu, kurie taip pat yra
sutartys. sutarties samprat eina ir sutarties pavadinimas konvencija, paktas, chartija net
grafikas ar programa ir pan. Tarptautinje praktikoje naudojami terminai pavadinimui atspindi

sutarties turin. Konvencija tai paprastai kodifikuojantis aktas. Paktas dokumentas

tvirtinantis mogaus teises, nepuolimo sutartis. Konkordatas visos sutartys, kurias pasirao
Vatikanas.
Sutarties struktra: preambul, pagrindin dalis (tvirtina sutarties normas), baigiamosios
nuostatos. Sutartis tai vieningas dokumentas, nepriklausomai, kiek dokument j sudaro.
Sutarties kalba nebtinai t sutari ali valstybins kalbos. Tarptautini sutari kalba
danai nustatoma paia sutartimi. Europos Tarybos oficialios kalbos angl ir prancz
(ETK). Jeigu sutartis sudaroma lietuvi kalba, tai pirmoji turi bti nurodyta Lietuva (pvz.
Lietuvos ir Vokietijos sutartis). Tai pareigoja daryti alternato principas.
Tarptautini sutari rys.

Pagal sutari ali skaii: vienaals, dvials, daugiaals;

Pagal form: raytins ir dentelmeniki susitarimai;

Pagal galiojimo laik terminuotos, neterminuotos.

Pagal reikmingum ratifikuotinos ir neratifikuotinos;

Pagal gyvendinim valstybs viduje tiesioginio veikimo ir netiesioginio veikimo;

Sutartys taip pat gali bti universalios (Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss) ir
regionins (Europos mogaus teisi konvencija).

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sudarytos sutartys yra regionins, nors

jos narmis yra JAV, Kanada, nes ios organizacijos tikslas utikrinti saugum Europoje.

3. Tarptautini sutari sudarymo procesas

Tai sudtingas procesas susidedantis i keleto stadij. Doktrinoje stadij skaiius
nusakomas labai vairiai. Vienos konvencija neatskleidia, kas yra tarptautins sutarties
sudarymas ir kokios yra jos stadijos. S. Katuoka mano, kad yra tryssudarymo stadijos:

Sutarties teksto parengimo stadija;

Sutarties teksto pripainimas teisikai reikmingu;

Sutarties teksto paskelbimas.

Stadija jungia daugyb veiksm. Pvz. sutarties parengimo stadija tarptautin sutartis
rengiamos diplomatiniais kanalais, jos gali bti rengiamos per tarptautines organizacijas (pvz.,
Tarptautins teiss komiisja). Ko gero reikt pradti nuo dar ankstesns stadijos kas gi
nusprendia, kad reikia rengti Tarptautin sutart? 1999 m. Tarptautini sutari statyme
tvirtinta tarptautini sutari sudarymo iniciatyvos teis. Ji suteikta LR Prezidentui,
Ministrui Pirmininkui, Usienio reikal ministrui, vyriausybei bei jos nustatyta tvarka
ministerijoms ir jos nustatytoms staigoms. Kas yra iniciatyvos teis? tai teis pasilyti

priimti ir nutraukti tarptautin sutart. Po iniciatyvos teiss seka sprendimo primimas dl

tarptautini sutari sudarymo tikslingumo. (Prezidentas, Vyriausyb arba jos pavedimu URM).
Svarstant sutarties tikslingumo klausim btina apsvarstyti ar nuostatos atitinka Konstitucij,
Tarptautins teiss principus, tikslus. Mintu atveju paeidiamas valdi padalijimo principas.
Tarptautinje teisje tam tikri asmenys ex oficio turi teis sudaryti tarptautines sutartis
be speciali galiojim - prezidentas, usienio reikal ministras, ministras pirmininkas, LR
diplomatins atstovybs vadovas. Kiti asmenys tarptautin sutart gali sudaryti tik turdami
nustatyta tvarka suteiktus galiojimus. Kas gali suteikti galiojimus? neratifikuotoms
tarptautinms sutartims galiojimus sudaryti sutart suteikia Vyriausyb, ministerijos esant
URM pritarimui. Ratifikuotinoms tarptautinms sutartims sudaryti galiojimus suteikia
Prezidentas Vyriausybs teikimu arba Prezidentas Ministro pirmininko teikimu.
Momentas kuomet ufiksuojama, kad sutarties tekstas yra galutinis vadinamasteksto
autentikumo patvirtinimu. Paprastai tarptautins sutarties tekstas yra parafuojamas. Yra
pasiraoma ties kiekvienu sutarties straipsniu i abiej pusi ir gale dokumento. Po teksto
autentikumo patvirtinimo seka II stadija.
Teksto pripainimas teisikai reikmingu valstyb savo sutikim laikyti sutart
pareigojania gali ireikti j pasiraydama, pasikeisdama sutart sudaraniais dokumentais, j
ratifikuodama, patvirtindama, prisijungdama arba kitu bdu. Tai gali bti numatyta ir paioje
sutartyje. Pagal Vienos konvencij galima prisijungti arba ratifikuoti.
Pripastat sutartis teisikai reikmingomis valstybs gali daryti ilygas. Ilyga tai
vienaalikas valstybs pareikimas, nepriklausomai nuo jo formuluots ir pavadinimo,
padarytas pasiraant ar ratifikuojant ar kitomis formomis pripastant sutart teisikai
reikminga. iuo pareikimu valstyb siekia netaikyti tam tikr sutarties nuostat arba pakeisti
kai kuri sutarties nuostat teisin gali. Ilyga gali bti daroma tik sutarties sudarymo arba
prisijungimo prie jos metu. Toki nuostat patvirtino Tarptautinis Teisingumo Teismas 1988 m.
byloje dl pasienio ir kertani sien karo veiksm. Kad sutarties pasiraymo metu padaryta
ilyga galiot ji turi bti patvirtinta, pakartota pripastant sutart teisikai reikminga. Vienos
konvencijoje dl tarptautini sutari teiss reglamentuojama ilyg darymo tvarka.
Nurodoma, kad ilyga turi bti suformuluota ratu, ilyga turi bti perduota besitarianiom
valstybms. Skiriamos vairios ilyg rys. Ilyga ratione materia i sutarties reguliavimo
iimama tam tikra sritis, ilyga ratione persone sutartis nebus taikoma tam tikriems
asmenims, ratione temporis numato sutarties tam tikro laiko apribojimus, ratione loci
riboja sutarties taikym tam tikros vietos atvilgiu.
Ilygos negali bti daromos, jei ilyg draudia pati sutartis, taip pat kai sutartyje
nurodyta, kad gali bti daromos tam tikros ilygos ir ilyga t sra nepapuola. Ilyga negali
bti daroma, jei ji prietarauja sutarties objektui ir tikslams. Jei 12 mnesi laikotarpyje nei
viena i ali nepareikia prietaraujanios ilygai laikoma, kad sutarties alys ilyg prim.
Sutarties alys turi teis ilyg bet kada ataukti.
Pripastant sutart teisikai reikminga gali bti taikomos vairios formos. Labai svarbi
ratifikavimo procedra- valybs savo nacionaliniuose statymuose reglamentuoja proces. LR
tarptautini sutari statymo 7 str. ivardijamos tarptautins sutartys, kurios turi bti
ratifikuojamos. Vis pirma turi bti ratifikuojamos sutartys dl sien nustatymo ir pakeitimo,
dl iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitavimo, politinio bendradarbiavimo
sutartys, taikos sutartys, sutartys dl LR ginkluotj pajg buvimo ir j statuso buvimo j

teritorijose, dl LR dalyvavimo universaliose Tarptautinse organizacijose, daugiaals arba

ilgalaiks (ilgiau nei 5 metams) ekonomins sutartys, sutartys dl usienio kariuomens
buvimo ir statuso LR teritorijoje, sutartys, kurios nustato kitas normas nei LR statymai. Taip
pat ratifikuojamos tos sutartys, kuriose numatytas j ratifikavimas.
Ratifikavimo tvarka:
LR Seimui ratifikuoti tarptautines sutartis teikia LR Prezidentas (tik prezidentas). Tai jis gali
padaryti savo arba vyriausybs iniciatyva. LR Seimas ratifikuoja tarptautines sutartis
priimdamas statym. Tuomet rengiami ratifikavimo ratai. Tos sutartys, kurios nra
ratifikuojamos ir dl kuri dertis galiojimus idav vyriausyb yra tvirtinamos vyriausybs.
Vyriausybei tvirtinti tarptautin sutart teikia ministerija, kuri atsakinga u sutarties vykdym,
suderinusi su URM. Ratifikaciniai ratai yra deponuojami, taigi daugiaals sutarties alys
privalo numatyti sutarties depozitar arba saugotoj. Sutarties depozitaru gali bti viena arba
kelios valstybs arba tarptautins organizacijos. Vienos konvencijos 77 str. ivardintos
depozitaro funkcijos:
1. Saugo sutarties teksto original ir visus depozitarui pateiktus galiojamuosius ratus;
2. Rengia teksto originalo kopijas ir perduoda iuos dokumentus sutartie alims.
3. Privalo saugoti visus dokumentus bei praneimus, susijusius su sutartimi.
4. Registruoja tarptautin sutart JT sekretoriate.
5. Informuoja sutarties alis apie tai, kokios valstybs prisijungia prie sutarties, kokius veiksmus
sutarties atvilgiu atliko alys.
Sutari skelbimas arba promulgacija
Visos LR tarptautins sutartys turi bti skelbiamos Valstybs iniose, visa tai daroma URM
iniciatyva. Visos Lietuvos Respublikos Tarptautins sutartys registruojamos JTO sekretoriate,
informacija apie visas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis yra kaupiama ir tvarkoma
Usienio reikal ministerijoje. Registruojamos sigaliojusios tarptautins sutartys.

4. Tarptautini sutari veikimas

Veikimas pirmiausia susijs su sutarties sigaliojimu. ia reikia skirti daugiaals ir dvials
sutarties sigaliojim. Daugiaals konvencijos daniausiai numato, kad jos sigalios, kai
sutikim dl sutarties privalomumo ireik tam tikras skaiius valstybi ir praeis tam tikras
laiko tarpas. Pvz. 1982 m. Jr teiss konvencijoje numatyta, kad ji sigalios prajus 12 mn.
po 60-ojo ratifikacinio rato pateikimo.
Jei valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojani po to, kai sutartis yra sigaliojusi,
tai sutartis iai valstybei sigalioja nuo to momento, kada toks sutikimas buvo ireiktas.
Lietuvos praktikoje danai is momentas nesutampa pvz. LR Seimas ratifikuoja tarptautin
sutart spalio 30 d., taiau ratifikaciniai ratai depozitar pasiekia po met. Sutartis sigalioja
nuo tada, kai ratai pasiekia depozitar. Dvials tarptautins sutartys paprastai sigalioja nuo
ali pareikimo pripainti sutart teisikai reikminga dienos.

Sutarties veikimas taip pat siejamas su sutarties galiojimu teritorijos, asmen ir laiko
atvilgiu. Bendros taisykls sutartis paprastai galioja visoje sutart pripainusia teisikai
reikminga valstybs teritorijoje. Gali bti daromos ilygos iimant tam tikras teorijas arba
prapleiant tam tikras teritorijas. Subjekt atvilgiu teisin gali sutartis gyja valstybs, kurios
pripaino sutart teisikai reikminga atvilgiu. Taiau i aksioma iek tiek pakeista kalbant apie
tarptautines sutartis ir treisias alis. Treiosios alys privalo gerbti tarptautin sutart negali
imtis veiksm kit ali atvilgiu, kad sutartis bt nevykdoma.
Sutartys gali bti terminuotos ir neterminuotos, taigi sutarties veikimas, galiojimas gali bti
apibrtas tam tikru laiko tarpu. Terminuot sutari galiojimas gali bti pratstas is
veiksmas vadinamas sutarties prolongavimu. Prolongavimas gali bti numatytas paioje
sutartyje ir jis gali bti automatinis pvz. sutartyje gali bti numatyta, jog ji galioja 5 m., toliau
sakoma, kad jei nebus ali prietaravim bus pratsiama dar 5 metams.
Daugumoje tarptautini sutari numatytas sutari denonsavimas tai teistas, vienaalis
sutarties nutraukimas, lakantis slyg, numatyt paioje sutartyje. Jei sutartyje denonsavimas
nenumatytas Vienos Konvencija dl tarptautini sutari teiss reglamentuoja, kad iuo
atveju leidiama nutraukti tarptautines sutartis, jei i esms pasikeit sutarties slygos tai
yra atsirado tokios aplinkybs ir jos yra esmins, nes apima sutarties objekt ir tikslus. Tos
aplinkybs i esms daro sutart nevykdom. Konvencija reglamentuoja sutarties nutraukim
ar galiojimo sustabdym dl sutarties paeidimo, taiau kalbama apie esmin sutarties
paeidim. Esminiu sutarties paeidimu laikomas atsisakymas vykdyti sutart arba paeidimas
tokios sutarties normos, kuri turi esmin reikm sutarties objektui ir jos tikslams.
is klausimas paprasiau yra sprendiamas dvialse sutartyse. Tuo tarpu daugiaalse
sutartyse esminio paeidimo atveju suteikiama teis kitoms tos sutarties alims vieningu
susitarimu sustabdyti sutart ar jos galiojim arba nutraukti sutart. Nutraukti sutart t ali
santykiuose su sutart paeidusia valstybe. Taigi galima tiek kolektyvin, tiek individuali akcija
esminio sutarties paeidimo atveju. Gali bti tam tikros sutari kategorijos, kurios objekt
paeidus, vienai i ali netenka prasms visas sutarties subjektas. Pvz. dl branduolinio ginklo
bandymo udraudimo

5. Tarptautini sutari negaliojimo pagrindai

Vienos konvencija tvirtina sutari negaliojimo pagrindus. Galima iskirti tris sutari
negaliojimo pagrindus. Sutartis negalioja:

Dl sutarties alies teisnumo valstyb savo veiksmus sudarydama tarptautines sutartis ireikia
per tam tikrus asmenis. ia ikyla galiojim virijimo atvejis. galiojimo virijimas savaime nedaro
sutarties negaliojania, taiau galiojim virijimas gali bti pagrindas ginyti sutarties galiojim tai
priklausys nuo sutarties galiojimo masto, kaip pasikeit sutarties turinys.

Dl sutarties ali sutikimo tikrumo. Remiantis civilistika, tai galima priskirti sutarties negaliojim dl
yd tai gali bti apgaul, prievarta, klaida. Vienos Konvencija dl tarptautini sutari teiss numato
dar vien atvej tai valstybs atstov papirkim. Tiek klaida, tiek apgaul, tiek valstybs atstov
papirkimas ufiksavus fakt, daro sutarties galiojim ginytinu. Jeigu sudarant sutart naudojama
jga, tai tokia sutartis nustaius fakt yra negaliojanti. Ilg laik buvo galvojama, kad niekas negali
varyti valstybi susitarimo laisvs. Prof. Jelinekas yra pasaks bet kok, netgi neteist teisin
fakt, galima padaryti juridikai pagrstu, jei jis jungiamas tarptautin sutart. Jei dvi ar daugiau
valstybi nori susitarti, niekas negali joms sukliudyti - teigia prancz prof. Rosas. Tarptautins

Teiss Komisija 1933 m. svarst prof. Ferdroso praneim, kurio tema buvo Sutartys draudiamos
tarptautinje teisje. Tuo metu jauiama situacija, kad valstybs sudaro sutartis kuomet be valstybi
sutikimo dl j susitarimo. Po II Pasaulinio karo 1953 m. Tarptautin teiss komisija grta prie io
klausimo ir svarsto sutari teistumo klausim. Prof. Lauterpacht pasilo sutari negaliojimo
pagrind suformuoti taip: sutartis arba bet kuris jos teiginys laikomas negaliojaniu, jei jo vykdymas
siejamas su veiksmais, kurie yra neteisti pagal Tarptautin teis ir kurie tokiais pripainti
Tarptautinio Teisingumo Teismo. Prof. Fitzemauritce pasil kit formuluot negaliojaniomis
laikomos tarptautins sutartys, kurios, kurios prietarauja jus cogens normoms. is profesoriaus
teiginys tvirtintas Vienos Konvencijos dl tarptautini sutari teiss 53 str. sutartis laikoma
niekine, jei jos sudarymo momentu ji prietarauja imperatyvinei Tarptautins teiss normai.
Doktrinoje pripastama, kad jus cogenskonstatavimo klausim turi sprsti tarptautinis teismas.
Tarptautini sutari vykdymas gali bti sustabdytas. Paprastai sustabdomos tarptautins sutartys
karo atveju, taiau karas gali bti pagrindas pradti veikti kitoms tarptautinms sutartims ypa
sutartimis, kurios yra humanitarins teiss altiniai nustato vedimo taisykles, karo belaisvi
apsaug. Visos kitos sutartys sustabdomos, kol vyksta karo veiksmai.

Dl sutarties objekto neteistumo.

6. Tarptautini sutari aikinimas

Tai procesas, kurio metu iaikinamas tikrasis sutarties normos turinys. Sutari aikinimui
skirtas Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss III skyrius. Sutarties aikinimo
atveju objektu tampa konkreti sutarties norma. Nurodoma, kad sutartis aikinama, laikantis
geros valios princip, atsivelgiant joje vartojam svok prastin reikm, atsivelgiant
sutarties objekt bei tiksl. Geros valios svoka nra apibrta tai reikt, kad sutart reikia
aikinti geranorikai. Reikia laikytis tam tikr taisykli pvz. normos numatanios valstybi
teisi suvarym, negali bti aikinamos pleiamai. Normos, kuri pagrindu formuluojama
subjektui pareiga, turi bti aikinamos to subjekto naudai. Aikinimas turi pasiekti tiksl
norma turi tapti aikesne. Aikinimas gali bti oficialus ir neoficialus. Tarptautinis Teisingumo
Teismas teikia konsultacines ivadas dl tam tikr norm. Ar Tarptautinis Teisingumo Teismas
priimdamas sprendim sukuria precedent. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas
privalomas gino alims. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas gali bti vertinamas kaip
papildomas Tarptautins teiss altinis, kurio pagalba atskleidiama Tarptautins teiss norma.
(padeda isiaikinti normos turin). Aikinant konkrei Tarptautins teiss norma, btina
remtis visa sutartimi, jos papildomais dokumentais. Aikinant sutart svarbu grti prie sutarties
itak kai sutarties kuriame alys teikia savo pasilymus, tai leidia suprast sutarties genez
ir jos turin. Doktrina taip pat ia suvaidina svarb vaidmen todl ji gali bti pripainta, kaip
papildomas Tarptautins teiss altinis.
Aikinimo metodai loginis, doktrininis, kazualinis ir t.t.

Udaviniai
1 udavinys
Valstybs Puritanija ir Ruritanija kartu su daugeliu kit valstybi dalyvauja 1929m. sudarytoje
konvencijoje. Specialiuoju susitarimu, sudarytu 1961m., kai kurie 1929m. konvencijos
straipsniai buvo pakeisti. is vlesnis susitarimas sigaliojo j ratifikavusi valstybi atvilgiu.
Puritanijos atvilgiu tai vyko 1965m. Kai kurios pirmins konvencijos dalyvs, tarp j ir
Ruritanija, pataisyto teksto dar neprim. Juo labiau, nuo 1970m. Uranijos valstyb dalyvauja

konvencijoje nenurodiusi, ar ji sipareigojo pirmins konvencijos ar pakeistos konvencijos

atvilgiu.
Klausimai:
Kuri sutarties versija taikoma tarp:
a)

Puritanijos ir Ruritanijos

b)

Puritanijos ir Uranijos

c)

Ruritanijos ir Uranijos?

Argumentuokite atsakymus.

2 udavinys
Valstybs A ir B pasira sutart dl teisins pagalbos ir teisini santyki. Sutartyje buvo
numatyta, kad sutartis turi bti ratifikuota. Paioje sutartyje buvo numatyta, kad sutartis
sigalioja po 90 dien nuo apsikeitim ratifikaciniais ratais. Taiau iki apsikeitimo ratifikaciniais
ratais valstybje B buvo sulaikytas valstybs A pilietis kaltinamas sunki nusikaltim
vykdymu valstybje B. Todl valstyb A kreipsi valstyb B, pagal mintoje sutartyje
nustatyta procedr, praydama iduoti valstybs A piliet padarius nusikaltim valstybje B.
Klausimai:
1.

Ar, Js manymu, valstyb A gali remtis neratifikuota ir nesigaliojusia sutartimi?

2.

kaip pasikeist situacija, jeigu sutartis bt jau ratifikuota, bet dar nesigaliojusi?

3.
Jeigu valstyb B leist valstybei A pasinaudoti teismis remiantis neratifikuota ir
nesigaliojusia sutartimi, ar tai galima bt laikyti "tyliu ratifikavimu"?
4.
Jeigu leidim pasinaudoti teismis remiantis neratifikuota ir nesigaliojusia sutartimi
laikytume "tyliu ratifikavimu", kokios, Js nuomone, galt bti gynybos priemons, jei kita
sutarties alis netinkamai vykdyt savo pareigas?
5.
Kokie, Js manymu, bt atsakymai aukiau pateiktus klausimus, jei situacija liktu
analogika, taiau sutartis bt buvusi sudaryta tarp trij valstybi?

3 udavinys
Js atstovaujate LR Usienio reikal ministerij ir esate galiotas dertis dl sutari.
Lietuva 2004 m. sausio 2 d. pasira daugiaal bendradarbiavimo sutart ir buvo deimta
valstyb pasiraanti t sutart.

Sutartyje sakoma, kad:

...
100 straipsnis.
ios Sutarties galiojimas neterminuotas, taiau j galima denonsuoti praneant apie tai prie
metus Depozitarui, kuris perduoda tokius praneimus kitoms Valstybms signatarms.
Pasibaigus iam terminui, Sutartis nustoja galiojus j denonsavusios alies atvilgiu, bet lieka
galioti likusioms Auktosioms Susitarianioms alims.

101 straipsnis
Sutartis sigalioja, kai j ratifikuoja 5 valstybs.

102 straipsnis
i Sutartis atvira prisijungti ir tapti jos dalyve valstybms, kurios nra jos signatars.
Atitinkami ratai deponuojami Depozitarui, kuris pranea apie tok deponavim valstybms
signatarms.
...
Sutartis buvo ratifikuota LR Seimo t pai met vasario 2 d. ir ratifikavimo ratai buvo
deponuoti t pat mnes Depozitarui.
2005 m. spalio 3 d. Js gaunate rat i LR Vyriausybs, kur sakoma, kad i Sutartis Lietuvai
pasirodo esanti visikai nenaudinga ir netgi nuostolinga, kad dl to Lietuvos biudetas jau
prarado keliasdeimt milijon lit, ir kad bt buv geriau, kad i viso itos sutarties Lietuva
nebt pasiraiusi. Vyriausybs rate praoma itaisyti situacij kuo skubiau ir todl padaryti
ilyg kertiniame Sutarties 11 straipsnyje, dl kurio i esms ir kyla visos problemos.

Js turite parayti motyvuot atsakym LR Vyriausybei, koki veiksm mts ar ruoiats

imtis itaisyti susidariusi situacij dl sutarties.
Klausimai
Koks bt Js veiksm planas, kad patenkinti Vyriausybs praym? Ar galima j i viso
patenkinti? Koki pasilym tursite dl sutarties? Motyvuokite savo pasirinktus veiksmus.
Vedamieji klausimai
Kada galima daryti ilygas?

Ar iuo atveju galima padaryti ilyg? Kodl? (nes jau sigaliojusi Sutartis, todl negalima)
Gal tada yra kitas variantas? Gal geriau, kad i viso tos sutarties nebt? Ar galima tai
padaryti? (galima denonsuoti)
O gal dabar bt galima pagalvoti ir apie tai kaip turti sutart su ilyga? (galima vl
ratifikuoti, bet jau su ilyga.
Paaikinimas
Ilyg po sutarties sigaliojimo daryti negalima, todl geriausias sprendimas bt sutart
denonsuoti, o po to vl j ratifikuoti su 11 str. ilyga. Bet tai utrukt, daugiau nei metus, nes
reikt praneti dl denonsavimo, kuris sigaliot tik po met nuo praneimo, o po to vl
ratifikuoti su ilyga. (toks realus pavyzdys yra Jamaika, kuri buvo ratifikavusi ICCPR be ilyg,
pamat, kad labai daug piliei skundiasi JTO mogaus teisi komisarui ir j skundai yra
patenkinami, todl nusprend denonsuoti ICCPR Fakultatyvin Protokol.)

4 udavinys
Lietuvos Respublikos Prezidentas prao Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo itirti, ar
1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas neprietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 13 straipsniui (draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet usienio valstybei,
iskyrus tarptautini sutari numatytus atvejus. Pilieio idavimas tarptautiniam teismui
nenumatytas), 62, 86, 100 straipsniams ir 114 straipsnio 2 daliai (Seimo nari, Prezidento,
ministr, teisj imunitetai nuo baudiamojo persekiojimo).
Uduotis 1.
s esate pareikjo (Prezidento) atstovas.
Js uduotis pateikti argumentus, jog Romos Statutas (straipsnis, dalis) prietarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Uduotis 2.
Js esate suinteresuoto asmens (Teisingumo ministerijos) atstovas.
Js uduotis pateikti argumentus, jog Romos Statutas neprietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
Reikalingi dokumentai:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;
2. 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas.

Kontroliniai klausimai

1. Apibdinkite Tarptautini sutari teiss reguliavimo dalyk.

2. Ivardinkite Tarptautins sutari teiss altinius.
3. Pateikite tarptautins sutarties samprat.
4. Kokia gali bti tarptautins sutarties kalba?
5. Kas yra tarptautini sutari sudarymo iniciatyvos teis?
6. Kada baigiasi tarptautins sutarties teksto derinimas?
7. Kokie yra tarptautins sutarties pripainimo teisikai reikminga bdai?
8. Kas yra tarptautins sutarties ilyga?
9. Kaip ratifikuojamos tarptautins sutartys Lietuvos Respublikoje?
10. Kada sigalioja dvials, daugiaals tarptautins sutartys?
11. Kas yra tarptautini sutari prolongavimas?
12. Kaip nutraukiamos tarptautins sutartys?
13. Apibdinkite tarptautini sutari negaliojimo pagrindus.
14. Kaip aikinamas tarptautini sutari tekstas?

Literatra
1.

Vadapalas V. Tarptautin teis. - Vilnius, Eugrimas, 2006. P. 130-186.

2.
Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. - Vilnius, Eugrimas,
2000. P. 170-189.
3.

Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss // Valstybs inios, 2002 Nr.13-480.

4.
1999 m. birelio 22 d. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas Nr. VIII-1248
// Valstybs inios, 1999, Nr. 60-1948.
5.
Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas GabcikovoNagymaros byloje // V.Vadapalas Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija.
Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 124-129.

2 tema. Diplomatin ir konsulin teis

1. Diplomatins ir konsulins teiss svoka ir altiniai;

2. Usienio santyki institucijos;
3. Diplomatins atstovybs ir j funkcijos;
4. Diplomatinis korpusas;
5. Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos;
6. Konsulin teis, konsulins staigos ir j funkcijos.

1. Diplomatins ir konsulins teiss svoka ir altiniai

Terminas Diplomatija suprantamas kaip usienio politikos gyvendinimas taikiomis
priemonmis. Diplomatija (graik k.) diploma: sulenktas lapas. XVII a. pasirod dokument
rinkinys, kuris vadinosi codex juris gentium diplomaticus. Tai buvo tarptautins teiss akt
rinkinys, reglamentuojantis diplomatinius klausimus.
Diplomatija kaip sritis nagrinjama vairi moksl: politikos, istorijos, svarbiausi klausimai
reglamentuojami tarptautins teiss akos, kuri vadinasi diplomatin ir konsulin teis (tai i
esms 2 atskiros akos sujungtos tik tarptautins teiss studij programoje).
Prof. P. Kris pastebi, kad ryys tarp tarptautins teiss ir diplomatins teiss atsiskleidia
per 3 aspektus:

Tarptautin teis yra diplomatijos realizavimo pagrindas;

Pati diplomatija utikrina tarptautins teiss norm realizavim;

Diplomatija prisideda prie tarptautins teiss norm atsiradimo. Beveik visos tarptautins sutartys
rengiamos diplomatiniais kanalais.

Gali bti vartojamos vairios diplomatijos svokos: tradicin, naujoji, krizi ar virni
diplomatija.
Tuo tarpu diplomatin ir konsulin teis susideda i visumos tarptautins teiss norm, kurios
reglamentuoja diplomatini bei konsulini santyki usimezgim bei nutraukim, diplomatini
atstovybi bei konsulini staig status, funkcijas, o taip pat utikrina iose staigose
dirbani asmen imunitetus ir privilegijas.
Diplomatin ir konsulin teis tai labiausiai kodifikuotos tarptautins teiss akos:
1. 1961 m. priimta Vienos konvencija dl diplomatini santyki (sigaliojo 1964 m., Lietuva
prisijung 1992 vasario 14 d.). i Konvencija apibria diplomatini atstovybi funkcijas, nusako
galim kiek diplomatini atstovybi darbuotoj, nustato atstovybi vadov klases, diplomatini
atstovybi bei diplomat imunitetus bei privilegijas.
2. 1963 m. priimta Konvencija dl konsulini santyki (sigaliojo 1967 m., Lietuva prisijung 1992
vasario 14 d.). i Konvencija reglamentuoja konsulini staig vadov skyrim bei primim, nusako

konsulini staig pareign imunitetus bei privilegijas. Specialus skyrius skirtas garbs konsulini
pareign ir j vadovaujam staig reimo reglamentavimui.
3. 1969 m. priimta Konvencija dl specialij misij.
4. 1973 m. Konvencija dl baudimo u nusikaltimus vykdytus prie asmenis, kurie naudojasi
tarptautine teisine apsauga taip pat prie diplomatinius agentus. (sigaliojo1977 m. Lietuva
pasira 2002 rugsjo 19 d., taiau dar nenusiunt ratifikacinio rato).
5. Diplomatins ir konsulins teiss normos taikomos ir tarptautinms organizacijoms bei jose
dirbantiems pareignams 1946 m. priimta Konvencija dl JTO privilegij ir imunitet(Lietuva
prisijung 1993 m.).
6. 1947 m. Konvencija dl specializuot agentr privilegij ir imunitet (Lietuva prisijung
1997 vasario 10 d.)
is sraas laikytinas diplomatins ir konsulins teiss altiniais. Taiau i esms ie
santykiai reglamentuojami dvialse diplomatinse ir konsulinse sutartyse. Taip pat valstybs
reglamentuoja diplomatinius ir konsulinius santykius nacionaliniais statymais.
Lietuvoje:

1991 m. LR statymas dl usienio valstybi diplomatini atstovybi Lietuvos Respublikoje statuso;

1998 m. priimtas Diplomatins tarnybos statymas;

1995 m. Konsulinis statutas;

LR Vyriausyb 1998 m. patvirtino Usienio valstybi diplomatini atstovybi konsulini staig bei
tarptautini organizacij atstovybi nari akreditavimo nuostatus;

1997 m. LR Vyriausybs nutarimu patvirtinti specialij ata nuostatai.

2. Usienio santyki institucijos

Tarptautiniai santykiai yra palaikomi ir vystomi per atitinkamas valstybs institucijas,
atitinkamus valstybs pareignus, kurie veikia nustatytos kompetencijos ribose ir atlieka
nustatytas funkcijas.
Institucijos yra klasifikuojamos pagal kompetencij:

Bendrosios kompetencijos (Valstybs vadovas, parlamentas, vyriausyb);

Specialiosios kompetencijos (URM, kitos ministerijos, kurios kuruoja atitinkam usienio santyki
srit).

Pagal veikimo ribas;

Veikianios valstybs viduje;

Veikianios usienio valstybs teritorijoje (diplomatins atstovybs, konsulins staigos, atstovybs

prie tarptautini organizacij, prekybins atstovybs).

Tarptautiniai santykiai gali bti palaikomi ir per nepastovias institucijas bei specialisias
misijas.

Valstybs vadovo vaidmuo.

Valstybs vadovo vaidmuo tarptautiniuose santykiuose priklauso nuo politins
sistemos. Konstitucinse monarchijose valstybs vadovo funkcijos usienio politikoje
pasireikia jo dalyvavimu vairiose valstybinse ceremonijose, reprezentacinio pobdio
renginiuose. Parlamentinse respublikose vadovo vaidmuo taip pat nra didelis pvz. Vokietijos,
Austrijos, Italijos prezidentai. Didesnes galias usienio politikoje valstybs vadovai
turi prezidentinse valstybse.
Lietuvos Respublikos prezidento galios apibrtos LR Konstitucijos 77 str. jis sprendia
pagrindinius usienio politikos klausimus, kartu su Vyriausybe j gyvendina, skiria ir ataukia
Lietuvos diplomatinius atstovus usienio valstybse, priima galiojamuosius ir ataukiamuosius
ratus, teikia Seimui ratifikuoti tarptautines sutartis. Prezidento galios LR priklauso nuo jo
paties kaip asmens ir jo santyki su kitomis institucijomis.
Parlamento vaidmuo.
Priimdami statymus formuoja vidaus politik, o usienio politika yra vidaus politikos tsinys.
Sprendia karo ir taiko skelbimo klausimus, ratifikuoja bei denonsuoja tarptautines sutartis.
(Lietuvos Seimo usienio reikal komitetas, Europos reikal komitetas).
Vyriausyb.
gyvendina usienio politik. LR Vyriausyb umezga diplomatinius santykius, palaiko ry su
tarptautinmis organizacijomis. Be abejo daugiausia veikia URM, kuriai atitenka
koordinatoriaus vaidmuo, ji vadovauja diplomatini atstovybi ir konsulini staig veiklai.

3. Diplomatins atstovybs ir j funkcijos

Pagal diplomatins tarnybos statymo 7 str. LR diplomatins atstovybs yra usienio valstybje
ar prie tarptautins organizacijos nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos
institucija oficialiems tarptautiniams santykiams palaikyti.
Lietuva atgavusi nepriklausomyb palaiko diplomatinius santykius su madaug 100 valstybi,
diplomatini atstovybi skaiius artja prie 50.
Diplomatin atstovyb tai aukiausia politin institucija atstovaujanti valstybei. Visos
kitos institucijos turi jai paklusti. Diplomatins atstovybs veiklos kryptys nustatomos
tarptautine sutartimi bei nacionaliniu statymu.
Pagal Vienos konvencij dl diplomatini santyki diplomatins atstovybs funkcijosinter
alia yra ios:

Atstovavimas atstovaujamai valstybei priimanioje valstybje;

Atstovaujamosios valstybs ir jos piliei interes gynimas priimanioje valstybje laikantis

tarptautins teiss norm;

Informacijos apie vykius priimanioje valstybje teikimas teistomis priemonmis ir ios informacijos
perdavimas vyriausybei;

Draugik santyki skatinimas

Ekonomini, mokslini ryi pltojimas.

Be to, jokia Konvencijos nuostata negali bti aikinama kaip trukdanti diplomatinei
atstovybei vykdyti konsulines funkcijas.
LR diplomatins tarnybos statyme papildomai suformuota dar viena funkcija - diplomatins
atstovybs platina informacij apie Lietuvos Respublik, jos politin, socialin ir ekonomin
padt, o taip pat kultr, paproius ir tradicijas.
Svarbu paymti, kad nei viena i institucij, veikiani usienio valstybje, iskyrus
diplomatines atstovybes, neturi teiss atstovauti LR.
LR diplomatins atstovybs steigiamos usienio reikal ministro teikimu, o steigia jas ir
likviduoja Vyriausyb. Atstovybs sudt nustato ministras, ji sudaroma atsivelgiant sutart
dl diplomatins atstovybs darbuotoj skaiiaus.
Vienos konvencijos dl diplomatini santyki 11 str. numato: jei nra vienareikmio
susitarimo, dl atstovybs personalo dydio, priimanioji valstyb gali pasilyti, kad atstovybs
personalo dydis neviryt toki rib, kokias ji laiko pagrstomis. Nustatant personalo dyd
atsivelgiama poreikius, susiklosiusias slygas. Priimanioji valstyb taip pat gali atsisakyti
priimti tam tikros kategorijos pareignus. Kiekvieno darbuotojo kandidatra paprastai
suderinama su priimania valstybe. Pats diplomato primimas darbui diplomatinje atstovybje
yra siejamas su jo akreditacija. Remianti 1998 m. Vyriausybs patvirtintais akreditavimo
nuostatais: akreditavimas protokolo tarnybos veikla, susijusi su diplomatini atstovybi bei
konsulini staig nari, j eimos nari, atvykusi Lietuvos Respublik registravimu, i
asmen statuso nustatymu ir akreditacijos paymjimo idavimu.
Priklausomai nuo to, kokias pareigas diplomatas uims skiriasi ir akreditacijos tvarka:
Diplomatins atstovybs vadovai bei ata turi gauti agreman (sutikim). URM informuoja
kit URM kad tam tikr pareigyb pretenduoja asmuo, pateikia vis informacij apie j. Vienos
Konvencija nepareigoja priimanios valstybs paaikinti, motyvuoti, kodl ji nepriima asmens
(per 2 mnesius nesuteikus agremano, asmuo nepriimamas). Agremanas reikalingas ir ata
pareignams (emiausias diplomatinis rangas).
Diplomatins atstovybs vadovas, gavs agreman privalo teikti galiojamuosius ratus. Jie,
priklausomai nuo to, prie ko jie yra akredituojami, kam jie teikia galiojamuosius ratus, yra
skirstomi i tris klases (Vienos Konvencijos 14 str.):
1. ambasadoriai ir nuncijai (Vatikano atstovai) akredituoti prie valstybs vadov;
2. pasiuntiniai ministrai, internuncijai (Vatikano atstovai), akredituoti prie Vyriausybs ;vadov

3. reikal patiktiniai, akredituoti prie Usienio reikal ministro.

Nuo galiojimo rato teikimo momento asmuo laikomas oficialiu valstybs atstovu.

4. Diplomatinis korpusas
Siaurja prasme diplomatinis korpusas susideda i asmen, turini diplomatin rang.
Plaija prasme traukiami j eimos nariai ir diplomatins atstovybs darbuotojai.
Diplomatiniam korpusui vadovauja duaenas, kuriuo paprastai bna vyriausias ar ilgiausiai
bnantis toje valstybje valstybs diplomatins atstovybs vadovas.
Visi diplomatinse atstovybse dirbantys asmenys gali bti skirstomi tris grupes:
1. Diplomatai;
2. Administracinis/techninis personalas;
3. Pagalbinis personalas.
is skirstymas svarbus svarstant imunitet ir privilegij klausim. Pagal LR Diplomatins
tarnybos statym Diplomatas diplomatin rang turintis LR pilietis. Jis yra statutinis
valstybs tarnautojas ir dirba pagal diplomatins tarnybos sutart. Skiriamasis diplomato
bruoas diplomatinis rangas.

LR yra tokie nustatyti diplomatiniai rangai:

1.
Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius (tai aukiausias
rangas. Atlyginimo koeficientas 4,3)
2.

Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir galiotas ministras;

3.

Ministras patarjas;

4.

Patarjas;

5.

Sekretorius ( I-asis, II-asis, III-iasis);

6.

Ata.

Pirmuosius 2 rangus iki gyvos galvos suteikia LR prezidentas. Visi kiti rangai suteikiami
usienio reikal ministro. Egzistuoja diplomatini rang suteikimo eil. I-asis rangas po 1 m.
(kiekvienas kitas po 3 m.).
Skiriami politins karjeros diplomatai tai pirmieji du rangai, visi kiti diplomatins karjeros
diplomatai.

5. Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos

Imunitetas turi labai daug reikmi (medicinin, teisin). Tarptautinje teisje imunitetas
suprantamas kaip imimas i usienio valstybs jurisdikcijos. Diplomatinis imunitetas
traktuojamas, kaip sudtin valstybs imuniteto nuo kitos valstybs jurisdikcijos dalis.
Diplomatin privilegija pirmenyb, kuri teikiama usienio valstybi diplomatinms
atstovybms bei j nariams. Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos tai vienas i labiausiai
kodifikuot diplomatins teiss institut. io instituto formavimasis prasideda gilioje senovje
(pvz. Diplomatinio asmens nelieiamybs aspektas prof. Levenas genties atstovas turjo
bti sitikins, kad vedant derybas, jis nebus suvalgytas). Egzistuoja vairios teorijos, kurios
pagrindia diplomatini imunitet ir privilegij prasm bei tiksl. A.Paksas apgyns daktaro
disertacij apie diplomatinius imunitetus ir privilegijas, teigia, kad egzistuoja trys teorijos,
kuriomis grindiami diplomatiniai imunitetai ir privilegijos:
1)
Personalinio atstovavimo teorija. Ji formavosi nuo seno. Diplomatins atstovybs narys
atstovauja suverenui, todl i io fakto ir turi iplaukti imunitetai bei privilegijos.
2)
Viduramiais paplito eksteritorialumo teorija, traktuojanti diplomatins atstovybs
teritorij, pastat kaip atstovaujamosios valstybs teritorij. i teorija iuolaikinje
tarptautinje teisje nebuvo patvirtinta, j atmet ne tik doktrina, bet ir teism praktika (pvz.
Pranczijos teismas: JAV pilietis JAV atstovybs patalpose vaikino vaik i Pranczijos. Jei
remtumms ia teorija, iuo asmeniu bei vaiko atvilgiu reikt remtis JAV statymais, bet
teismas nustat, kad reikia remtis Pranczijos statymais.)
3)
Funkcinio btinumo teorija. Imunitetai ir privilegijos reikalingi tam, kad diplomatins
atstovybs ir jos darbuotojai skmingai gyvendint diplomatines funkcijas. i teorija tapo
vyraujania ir jo nuostatos trauktos Vienos konvencij dl diplomatini santyki. Konvencijos
preambulje nurodyta Privilegijos ir imunitetai skiriami ne atskir asmen poreikiams tenkinti,
bet siekiant utikrinti, kad diplomatins atstovybs, kaip valstybei atstovaujanios institucijos,
veiksmingai vykdyt savo funkcijas.
Visus diplomatinius imunitetus ir privilegijas galima skirstyti :
a)

Diplomatins atstovybs privilegijos ir imunitetai;

b)

Diplomatins atstovybs nari privilegijos ir imunitetai.

Vienos Konvencijoje nurodomas diplomatini atstovybi patalp ir turto nelieiamumo

imunitetas. Tarptautinis Teisingumo Teismas JAV Diplomatinio ir konsulinio personalo byloje
yra nurods, nra fundamentalesns slygos, valstybms palaikyti santykius u diplomatini
pasiuntini ir ambasadori nelieiamyb. Diplomatini atstovybi patalp nelieiamyb yra
tvirtinta ir LR statyme dl usienio valstybi diplomatini atstovybi Lietuvos Respublikoje
statuso. ia nurodoma: Diplomatins atstovybs patalpos, jose esantis turtas, transporto
priemons yra nelieiamos. Lietuvos Respublikos valdios atstovai patalpas gali eiti tik gav
diplomatins atstovybs atstovo sutikim.
ia reikia iskirti aktyvi (priimanioji valstyb turi utikrinti saugum, vie tvark
diplomatinje atstovybje) / pasyvi pareigas (negalima eiti be leidimo). Transporto priemoni

rat blokavimas (diplomatiniai numeriai) bt aikus Vienos konvencijos dl diplomatini

santyki paeidimas. Ar galima sustabdyti main su diplomatiniai numeriais? URM ir VRM
nutarimu, leidiama stabdyti, kai transporto priemons buvo pavogtos.
Diplomatinis prieglobstis, kai kuri valstybi praktikoje, diplomatinje atstovybje
suteikiamas prieglobstis asmenims, kurie yra persekiojami dl politini motyv. Tarptautins
teiss kontekste: 41 str. Vienos konvencija neleidia naudoti diplomatini atstovybi patalp
tikslams, nesuderinamiems su Konvencijoje numatytomis atstovybi funkcijomis. 1950 m.
Tarptautinis Teisingumo Teismas Asylum byloje pareik: sprendimas suteikti diplomatin
prieglobst diplomatinje atstovybje, kartu yra ir valstybs suvereniteto paeidimas.
Diplomatinio prieglobsio suteikimas trukdo paeidjui taikyti teritorin jurisdikcij ir gali bti
traktuojamas kaip kiimasis valstybi vidaus reikalus. Tarptautinis Teisingumo Teismas Peru
ir Kolumbijos gine pabr ir kit aspekt: priimanioji valstyb negali naudoti jgos prie
kitos valstybs atstovyb, siekdama perimti asmen, kuriam suteikiamas diplomatinis
prieglobstis. Nepaisant aiki Tarptautinio Teisingumo Teismo nuostat, dauguma Lotyn
Amerikos valstybi taiko diplomatin prieglobst.
Archyv ir dokument nelieiamumas bet kuriuo metu (net karinio konflikto metu, t.y.
absoliutus imunitetas), kur jie bebt (net u atstovybs rib), jie yra nelieiami. Visi
dokumentai bei archyvin mediaga negali bti paimti, nagrinjamas j turinys ar
publikuojami. Priimanioji valstyb turi utikrinti, kad jie nebt ugrobti kit asmen.
Fiskalinis imunitetas j sudaro tam tikros lengvatos mokesi atvilgiu. Valstybs susitaria,
kad diplomatins atstovybs gali bti atleistos nuo mokesi bei rinkliav.
Muit privilegija priimanioji valstyb, remiantis abipusikumo principu, savo statymuose
leidia veti ir atleidia nuo muito mokesi ir rinkliav prekes, skirtas oficialiam atstovybs
naudojimui. Bet tai nereikia, kad veamas krovinys negali bti tikrinamas, dalyvaujant
diplomatins atstovybs atstovams, atsiradus svariam pagrindui tarti, kad veami draudiami
daiktai kroviniui patikrinti.
Susiinojimo laisv diplomatinei atstovybei turi bti suteikta laisv laisvai bendrauti su
oficialiomis institucijomis, bei utikrinamas j susiinojimo slaptumas, kuris susijs su
dokument bei archyv nelieiamumu. Pirmiausia reikia identifikuoti, kad tai diplomatins
atstovybs korespondencija (antspaudas, diplomatinio kurjerio (jo nelieiamumas) palyda). K
teistai galima gabenti diplomatiniu patu? Diplomatinis patas turi atitikti dvi slygas:
oficials dokumentai bei daiktai skirti oficialiam naudojimui. Diplomatinio pato primimas,
iveimas neturi prietarauti priimanios valstybs statymams (LR VRM sakymas leidia veti
tam tikrus ginklus, atitinkanius reikalavimus, suderinus su VRM). Neretai dokumentai gali bti
perduodami laivo kapitonui ar lktuvo vadui.
Teis naudoti valstybs simboliais. (vliavos, herbai)
Diplomato asmens nelieiamybs imunitetas. Jis negali bti suimtas, sulaikytas.
Priimanioji valstyb turi reikti jam tinkam pagarb ir imtis vis reikiam priemoni, kad
bt ivengta bet kokio pasiksinimo jo asmen, asmens laisv ir orum (Vienos Konvencijos
29 str.). Diplomatas gali bti trumpam sulaikytas, taiau tokio sulaikymo tikslas ne bausti, o
padti diplomatui ivengti galim neigiam pasekmi. Lietuvoje yra priimta, kad pareignai
turi palydti neblaiv diplomat iki saugios vietos, pareignai privalo praneti URM
diplomatiniam skyriui (taip LT buvo isistas Vokietijos diplomatas)). Galima sulaikyti

nusikaltimo darymo metu, bet iaikinus, kad jis turi imunitet asmuo paleidiamas.
Siunianioji valstyb gali atsisakyti suteikto imuniteto (Gruzijos diplomatui vykdius
mogudyst, Gruzija atsisak imuniteto). Ir treiose valstybse asmuo naudojasi imunitetu.
Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime JAV diplomatinio ir konsulinio personalo
Teherane byloje pareik, kad diplomatins atstovybs nari nelieiamybs principas nereikia,
kad diplomatinis agentas, sugautas bedarant nusikaltim ar kit paeidim, negali bti
trumpai priimanios valstybs policijos sulaikomas siekiant ukirsti keli konkretaus
nusikaltimo padarymui. Toki pat nuomon ireik ir Tarptautins teiss komisija savo
komentare: Prievartini priemoni netaikymas diplomatiniam agentui nereikia, kad negali
bti pasinaudota savigyna arba, iimtiniais atvejais, jo atvilgiu negali bti panaudotos
priemons, siekiant neleisti jam padaryti nusikaltim.
Diplomato asmens nelieiamybs imunitetas pareigoja utikrinti diplomat asmens
nelieiamyb, suteikiant speciali apsaug. Be statymins apsaugos, priimanioji valstyb turi
utikrinti statym veiksmingum teistvarkos institucij darbe.
Diplomatinio agento privaios rezidencijos, jo dokument, korespondencijos ir
nuosavybs nelieiamyb. Privaiai diplomatinio agento rezidencijai pagal Vienos
Konvencijos 30 str. 1 d. priimaniojoje valstybje suteikiama tokia pat nelieiamyb ir apsauga,
kaip ir atstovybs patalpoms. Privaia diplomato rezidencija laikoma jo gyvenamosios patalpos
nepriklausomai nuo nuosavybs teiss. Privaia diplomatinio agento rezidencija taip pat yra
laikomas jo laikinas bstas, pvz. viebuio numeris.
Diplomatinio agento privaios rezidencijos nelieiamyb nereikia, kad ji yra eksteritorali. Jose
vykdyti teiss paeidimai, kaip ir diplomatins atstovybs patalpose, priklauso priimaniosios
valstybs jurisdikcijos sferai. Privati diplomatinio agento rezidencija negali bti panaudota kaip
prieglauda kriminaliniams nusikaltliams, siekiantiems pasislpti nuo persekiojimo. Jeigu taip
atsitinka ir nesuteikiamas iose patalpose gyvenanio diplomato leidimas jas patekti
priimaniosios valstybs pareignams, ji gali imtis priemoni, kad toks nusikaltlis neturt
galimybs pasislpti (pvz., apsupti nam), ir kreiptis diplomatins atstovybs vadov arba
diplomatin agent akreditavusi vyriausyb praydamas j ataukti. Manoma, kad patekimas
tokias patalpas btinojo reikalingumo atvejais, siekiant sulaikyti asmen, nesinaudojant
diplomatiniais imunitetais, galimas ir be diplomatinio agento sutikimo.
Imunitetas nuo baudiamosios jurisdikcijos. is imunitetas nuo priimanios valstybs
jurisdikcijos, nustatytas Vienos Konvencijos 31 str. 1 d., yra absoliutus. Jis suteikiamas
nepriklausomai nuo to, ar diplomatinis agentas veik vykdydamas tarnybines pareigas, ar kaip
privatus asmuo.
Diplomatiniam agentui vykdius nusikaltim, priimaniosios valstybs usienio reikal
ministerija vis pirma informuoja apie tai atstovybs vadov. Siunianiosios valstybs reakcija
tokius praneimus, jeigu jie pakankamai pagrsti, paprastai pasireikia diplomato ataukimu,
nelaukiant, kol to bus paprayta. Vienos Konvencijos 9 str. 1 d. nustato: Priimanioji valstyb,
neprivaldama motyvuoti savo sprendimo, gali bet kuriuo metu praneti atstovaujamajai
valstybei, kad atstovybs vadovas arba bet kuris atstovybs diplomatinio personalo narys yra
nepageidaujamas (persona non grata) arba kad bet kuris kitas atstovybs personalo narys yra
nepriimtinas. Tokiu atveju atstovaujamoji valstyb privalo atitinkamai ataukti tok asmen arba
atleisti j i pareig atstovybje. Asmuo gali bti paskelbtas persona non grata arba
nepriimtinu iki jam atvykstant priimaniosios valstybs teritorij. Nors i norma nereikalauja,

kad priimanioji valstyb motyvuot sprendim paskelbti diplomatpersona non

grata, daniausiai bent jau bendro pobdio formuluotmis (pvz., dl veiklos, nesuderinamos
su asmens diplomatiniu statusu( tokia motyvacija pateikiama. Paskelbimas persona non
grata gali bti naudojamas ir i karto, prie tai nepraant siunianiosios valstybs diplomat
ataukti arba atsisakyti imuniteto. iuo atveju atstovaujamoji valstyb privalo ataukti tok
asmen. Jeigu diplomatinis agentas, kuris yra paskelbtas persona non grata, be pateisinam
prieasi per nustatyt laik neivyksta i priimaniosios valstybs, pastaroji pagal Vienos
Konvencijos 9 str. 2 d. gali atsisakyti j pripainti atstovybs nariu, t.y. pati imtis vadinamosios
dismislo (angl. dismissal) procedros. Toks atsisakymas reikt, kad diplomato atvilgiu
imunitetas nustojo galioti.
Taigi diplomatinis agentas negali nepaisyti priimaniosios valstybs teiss norm. Suteikiant
imunitetus preziumuojama, kad jis elgsis taip, kad nepaeist priimaniosios valstybs vidaus
tvarkos ir, kaip nustatyta 41 str. 1 d., gerbs jos statymus ir kitus teiss aktus. Jeigu
diplomatinis agentas juos paeis, priimanioji valstyb gali taikyti jo atvilgiu diplomatins
teiss nustatytas priemones.
Imunitetas nuo civilins ir administracins jurisdikcijos. iuolaikinje diplomatinje
teisje tvirtai nusistovjo taisykl, kad imunitetas nuo civilins jurisdikcijos, kitaip nei
imunitetas nuo baudiamosios jurisdikcijos, nra absoliutus. Vienos Konvencijos 31 str. 1 d.
nustato, kad diplomatiniai agentai naudojasi imunitetu nuo civilins ir administracins
jurisdikcijos, iskyrus bylas dl:
a) privataus nekilnojamojo turto, esanio priimaniosios valstybs teritorijoje, jeigu is nra
valdomas atstovaujamosios valstybs vardu siekiant atstovybs tiksl;
b) paveldjimo, kai diplomatas veikia kaip privatus asmuo, o ne atstovaujamosios valstybs
vardu, ir yra testamento vykdytojas, paveldimo turto globjas, pdinis ar paveldtojas;
c) bet kokios profesins ar komercins diplomato veiklos, neeinanios jo tarnybines pareigas.
Imunitetai nuo administracins jurisdikcijos diplomatiniams agentams taikomos tokios pat
iimtys kaip ir imunitetui nuo civilins jurisdikcijos. Kitaip tariant, jiems negali bti taikoma
atsakomyb dl administracins teiss paeidim, iskyrus Vienos Konvencijos 31 str. 1 d.
numatytas iimtis. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 16 str.
nustato, kad Lietuvos Respublikoje esantys usienieiai, padar administracins teiss
paeidim, atsako pagal kodeks, jeigu ko kito nenumato kiti statymai ir Lietuvos
Respublikos tarptautins sutartys. Taigi besinaudojani diplomatiniais imunitetais asmen
administracins atsakomybs klausimas sprendiamas remiantis Vienos Konvencija ir Lietuvos
Respublikos statymais, taip pat juos detalizuojaniomis inybinmis instrukcijomis.
Atleidimas nuo pareigos liudyti. is imunitetas yra tradicikai siejamas su diplomato
asmens nelieiamybe ir jo imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos. Diplomatinis agentas
pagal paprotin teis turjo imunitet nuo pareigos duoti parodymus kaip liudytojas, taiau
nebuvo aiku, ar jis yra atleidiamas nuo tokios pareigos tuo atveju, kada yra praomas.
Vienos Konvencijos 31 str. 2 d. formuluot, nustatanti, kad diplomatinis agentas neprivalo
duoti parodym kaip liudytojas, atleidianti nuo tokios pareigos, kartu to ir neudraudia.
Todl diplomatinis agentas negali bti kaip nors veriamas duoti parodymus priimaniosios
valstybs teismuose, kvotos ar tardymo institucijose, taiau jis gali bti to praomas

priimaniosios valstybs vyriausybs, o siunianioji valstyb gali duoti tok sutikim. Paprastai
is sutikimas reikalingas ir tuo atveju, kaip pats diplomatas sutinka duoti parodymus.
Judjimo laisv. Priimaniosios valstybs suteikiama galimyb diplomatini atstovybi
nariams laisvai judti po savo teritorij atspindi tiek jos, tiek ir siunianiosios valstybs
interesus. Abipusis interesas remiasi tuo, kad i laisv yra btina utikrinti veiksming
atstovybs funkcij vykdym. Kita vertus, diplomat piktnaudiavimas imunitetais siekiant
tiksl, nesuderinam su funkcij vykdymu (pvz. nipinjimas), paprastai inicijuojamas paios
siunianiosios valstybs atitinkam institucij, visais laikais versdavo priimanisias valstybes
savo ruotu siekti kiek manoma ukirsti keli tokia diplomat (arba atstovybse dirbani
usienio valgybos agent, turini diplomatinius rangus) veiklai. Valstybi tarpusavio
nepasitikjimas ir tempti santykiai, kaip kad altojo karo laikotarpiu, pasireik ir atstovybi
personalo judjimo po priimaniosios valstybs teritorij suvarymu. Tokie judjimo laisvs
apribojimai ne tik negaljo utikrinti diplomatini funkcij vykdymo, bet ir neprisidjo prie
santyki normalizavimo. Svarstant Straipsni projekt Tarptautins teiss komisijoje, jos nariai
laiksi nuomons, kad vis dlto priimanioji valstyb dl savo nacionalinio saugumo interes
gali riboti atstovybs nari judjim savo teritorijoje. Tai atsispindi ir Vienos Konvencijos 26
str., kuris nustato: Priimanioji valstyb utikrina vis atstovybs nari judjimo ir kelioni
laisv savo teritorijoje, jei jos statymai ir kiti teiss aktai dl zon, kuri lankymas
draudiamas ar ribojamas valstybs saugumo sumetimais, nenumato kitaip.
Fiskalinis imunitetas. io imuniteto formavimsi komplikavo tai, kad valstybi praktika iki
Vienos Konvencijos primimo buvo labai skirtinga. Atleidimas nuo priimanios valstybs
mokesi buvo suteikiamas daugiau tarptautinio mandagumo, o ne teiss pagrindu ir
suprantamas kaip nebtina diplomatins atstovybs funkcionavimo slyga. Vienintel
neginijama privilegija ioje srityje ilg laik buvo diplomat atleidimas nuo tiesiogini
asmenini mokesi, kadangi tai i esms ne priimaniosios, o siunianiosios valstybs,
mokanios jiems atlyginimus, jurisdikcijos sfera.
Lietuvos Respublikos statymo Dl usienio valstybi diplomatini atstovybi Lietuvos
Respublikoje statuso 10 str. 1 d. numato, kad diplomatinio ir administracinio bei techninio
personalo nariai atleidiami nuo vis bendrj Lietuvos Respublikos valstybini ir vietini
mokesi bei rinkliav, iskyrus:
1. netiesioginius mokesius;
2. nekilnojamojo turo savininko mokest, jeigu turtas nra valdomas akreditavusios valstybs vardu
atstovavimo tikslais;
3. turto paveldtojo mokesius;
4. komercins veiklos mokesius;
5. paslaug mokesius.
Muito privilegijos. Vienos Konvencijos 36 str. 1 d. nustat, kad priimanioji valstyb,
vadovaudamasi savo statymais ir kitais teiss aktais, leidia veti ir atleidia nuo vis muito
mokesi ir susijusi rinkliav, iskyrus atlyginim u sandliavim, perveim ir panaias
paslaugas, prekes, skirtas diplomatinio agento arba kartu gyvenani jo eimos nari
asmeniniam naudojimui, skaitant daiktus, skirtus jo sikrimui. Priimaniosios valstybs gali
nustatyti diplomatiniams agentams leidiam veti preki kiek, draudiamus veti daiktus

arba daiktus, kuriems veti reikalaujama specialaus leidimo (pvz., aunamiesiems ginklams),
be muito mokesi vet daikt pardavimo tvark. Lietuvos Respublikos statymo Dl
usienio valstybi diplomatini atstovybi Lietuvos Respublikoje statuso 13 str. 1 d. nustatyta,
kad diplomatai pagal Lietuvos Respublikoje galiojanius statymus ir taisykles, gali atsiveti
daikt, skirt naudotis jiems ir j eimos nariams, u iuos daiktus neimant muito mokesio.
6. Konsulin teis, konsulins staigos ir j funkcijos.
Konsulin teis teiss norm, reguliuojani konsul veikl, sistema. Konsulin teis laikoma
vieosios tarptautins teiss aka. Konsulins teiss altiniais yra tiek tarptautins sutartys,
tiek valstybi vidaus teiss normos. Pagrindinmis tarptautinmis sutartimis konsulini
santyki srityje laikomas : 1911 m. Karakaso Konvencija dl konsulini funkcij, 1928 m.
Hagos konvencija dl konsulini agent, 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki.
Svarbiausiu Lietuvos Respublikos statymu, reglamentuojaniu konsulinius santykius, reikt
laikyti 1995 m. gegus 9 d. Konsulin Statut. Mintuose dokumentuose reglamentuojami
konsulini staig steigimas bei veiklos organizavimas, konsulini staig statusas, konsulins
funkcijos ir j atlikimo tvarka, konsulini staig bei konsulini pareign privilegijos ir
imunitetai.
Konsulins staigos yra skirstomos generalinius konsulatus, konsulatus, vicekonsulus,
konsulines agentras. Konsulini staig vieta bei veiklos rajonas nustatomas valstybi
susitarimu.
Konsulins staigos paprastai steigiamos ne tik sostinse, bet ir tuose miestuose, kuriuose
atstovaujam valstyb turi ekonomini interes arba kuriuose gyvena daug atstovaujamosios
valstybs piliei.
Konsulin apygarda teritorija, kurios ribose konsuliniai pareignai atlieka konsulines
funkcijas. i teritorija nustatoma valstybi susitarimu. Paprastai konsulo veikimo ribos
apibriamos konsuliniame patente. ios teritorijos ribose konsulai vykdydami savo pareigas
gali kreiptis buvimo valstybs institucijas.
Terminas konsulas (lot. consul) tarptautinje teisje gali bti vartojamas dvejopa
prasme:
1) Konsulas - tai asmuo, kuriam, kaip valstybs pareignui, pavesta atlikti konsulines
funkcijas. Konsulas yra dviej kategorij: etatiniai konsulai ir garbs konsulai.
Etatiniai konsulai tai konkreios valstybs tarnautojai, esantys atstovaujamosios valstybs
pilieiais, ir gaunantys u konsulini funkcij atlikim darbo umokest. Pagal Lietuvos
Respublikos Konsulin Statut, konsulai yra Lietuvos usienio reikal ministerijos tarnautojai.
Etatiniai konsulai valstybje, kurioje yra konsulin staiga, negali usiimti komercine veikla,
siekdami asmenins naudos.
Garbs konsulai tai asmenys, kurie nra konkreios valstybs tarnautojai, taiau atlieka
konsulines funkcijas susitarus su priimanija bei atstovaujamja valstybe.
Konsulai per konsulines staigas vykdo tokias konsulines funkcijas:

a) atstovaujamosios valstybs, jos piliei ir juridini asmen interes gynimas priimaniojoje

valstybje laikantis tarptautins teiss norm;
b) prekybini, ekonomini, kultrini ir mokslini ryi tarp atstovaujamosios ir priimaniosios
valstybi pltojimas bei kit draugik santyki tarp j skatinimas laikantis ios Konvencijos
nuostat;
c) informacijos apie priimaniosios valstybs prekybin, ekonomin, kultrin ir mokslin
gyvenim bei vykius rinkimas teistomis priemonmis, ios informacijos perdavimas
atstovaujamosios valstybs vyriausybei bei jos teikimas suinteresuotiems asmenims;
d) pas ir kelions dokument idavimas atstovaujamosios valstybs pilieiams, taip pat viz
ar atitinkam dokument idavimas asmenims, ketinantiems vykti atstovaujamj valstyb;
e) pagalba atstovaujamosios valstybs pilieiams ir juridiniams asmenims;
f) notarini, civilins registracijos ir panai veiksm atlikimas, taip pat atskir administracini
funkcij atlikimas su slyga, kad tai neprietarauja priimaniosios valstybs statymams;
g) atstovaujamosios valstybs piliei ir juridini asmen interes apsauga palikimo
atsiradimo (succession mortis causa) atveju priimaniosios valstybs teritorijoje, laikantis
pastarosios statym;
h) nepilnamei ir kit asmen, neturini visiko veiksnumo ir esani atstovaujamosios
valstybs pilieiais, interes gynimas nepaeidiant priimaniosios valstybs statym, ypa jei
tokiems asmenims reikia globos ar rpybos;
i) remiantis priimaniosios valstybs praktika ir nustatyta tvarka, atstovavimas
atstovaujamosios valstybs pilieiams ar to atstovavimo organizavimas priimaniosios
valstybs teismuose ar kitose staigose siekiant pagal priimaniosios valstybs statymus ir
kitus teiss aktus imtis laikin priemoni i piliei teisms ir interesams apsaugoti, jei ie
pilieiai dl buvimo vietos ar kit prieasi negali tinkamu laiku pradti ginti savo teisi ir
interes;
j) teismini ir neteismini dokument perdavimas, teismini pavedim bei pavedim apklausti
atlikimas pagal galiojanias tarptautines sutartis, o nesant toki sutari, kitu bdu,
atitinkaniu priimaniosios valstybs statymus;
k) atstovaujamosios valstybs statymuose numatyt teisi priirti ir inspektuoti
atstovaujamosios valstybs laivus ir orlaivius bei j gul narius gyvendinimas;
l) pagalbos teikimas laivams ir orlaiviams, nurodytiems io straipsnio k) punkte, bei j gul
nariams, pareikim apie laivo kelion primimas, laivo dokument nagrinjimas ir tvirtinimas
bei, nepaeidiant priimaniosios valstybs kompetenting institucij teisi, bet koki
atsitikim, kurie vyko kelions metu, tyrimas, kapitono, pareign ir jreivi gin sprendimas
tiek, kiek leidia atstovaujamosios valstybs statymai ir kiti teiss aktai;
m) vykdymas bet koki kit funkcij, kurias atstovaujamoji valstyb paveda atlikti konsulinei
staigai, kuri nedraudia priimaniosios valstybs statymai ir kiti teiss aktai, arba dl kuri

neprietarauja priimanioji valstyb, arba kurie numatyti galiojaniose atstovaujamosios

valstybs ir priimaniosios valstybs tarptautinse sutartyse.
Konsulas jam pavestas konsulines funkcijas atlieka konsulins apygardos ribose. Konsulai,
vykdydami konsulines funkcijas, naudojasi privilegijomis ir imunitetais.
Konsul ir konsulini staig padt bei veikl reglamentuoja tarptautins sutartys bei
nacionaliniai valstybs statymai.
Prie svarbiausi teiss akt reikt priskirti 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki
bei 1995 m. Lietuvos Respublikos statymas Konsulinis statutas.
2) Konsulas konsulins staigos vadovo klas (rangas).
Konsulins staigos ir konsulai naudojasi konsuliniais imunitetais ir privilegijomis
tai konsulini staig ir konsulini staigos nari paalinimas i priimanios valstybs
jurisdikcijos bei tam tikr lengvat ir pirmenybi suteikimas, remiantis 1963 m. Vienos
konvencija dl konsulini santyki. Konsulini imunitet ir privilegij tikslas sudaryti tinkamas
slygas konsulini funkcij vykdymui. Iskiriami konsulini staig bei konsulini pareign
imunitetai ir privilegijos.
Konsulini staig imunitetams ir privilegijoms galime priskirti: konsulini patalp
nelieiamybs, konsulini dokument ir archyv nelieiamybs, atleidimo nuo mokesi,
suinojimo laisv, judjimo laisv, suinojimo su priimanios valstybs institucijomis,
informavimo apie mirties, globos ir rpybos, laiv ir orlaivi avarij atvejus. Konsulins staigos
priimanioje valstybje turi teis naudoti savo valstybs vliav ir herb.
Iskiriami sekantys konsulini pareign imunitetai ir privilegijos: konsulini pareign asmens
nelieiamybs, imunitetas nuo jurisdikcijos, atleidimas nuo muit mokesi ir muitinio
patikrinimo, atleidimas nuo asmenini prievoli.
Kiekvienas konsulins staigos narys naudojasi imunitetais ir privilegijomis nuo to momento,
kai atvyksta priimanios valstybs teritorij, o jeigu yra tos valstybs teritorijoje, nuo
momento, kai jis pradeda eiti savo pareigas. Konsuliniai imunitetai ir privilegijos taikomi ir
kartu gyvenantiems konsulini staig eimos nariams.
Visi asmenys, kurie naudojasi konsuliniais imunitetais ir privilegijomis, privalo gerbti
priimanios valstybs statymus ir kitus teiss aktus. Jie taip pat privalo nesikiti ios
valstybs vidaus reikalus.
Uteikiamas konsulines paslaugas imamas konsulinis mokestis. Konsulinis mokestis - mokestis
imamas u Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos Konsulinio departamento,
konsulini staig usienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar
iduodamus juridin gali turinius dokumentus.
Konsulin mokest moka tiek usienio, tiek Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys bei pilieiai,
o taip pat asmenys be pilietybs.
Sukonkretinant galima teigti, kad konsulinis mokestis imamas u:

1. pas idavim;
2. civilins bkls akt forminim ir dokument idavim;
3. viz idavim arba dokument vizai gauti primim ir nagrinjim, jeigu viza nebuvo iduota;
4. pilietybs dokument forminim ir idavim;
5. dokument pareikalavim i Lietuvos Respublikos staig, dokument legalizavim;
6. atliekamus notarinius veiksmus ir konsulines paslaugas globos, rpybos, teiss palikim bei kitais
turtiniais klausimais;
7. asmens be pilietybs kelions dokumento galiojimo laiko pratsim;
8. kitas konsulines paslaugas, nustatytas tarptautinse sutartyse, Lietuvos Respublikos statymuose
bei Vyriausybs nutarimuose.
Konsulinio mokesio tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Konsulinis mokestis
skaitomas valstybs biudet, o jo mim kontroliuoja Valstybin mokesi inspekcija.

Kontroliniai klausimai
1. Apibrkite diplomatin ir konsulin teis.
2. Ivardinkite pagrindinius diplomatins ir konsulins teiss altinius.
3. Trumpai apibdinkite pagrindines diplomatins atstovybs ir konsulins staigos funkcijas.
4. Ivardinkite pagrindinius diplomatins atstovybs ir diplomato privilegijas ir imunitetus.
5. Kuo skiriasi imunitetai nuo baudiamosios, civilins ir administracins jurisdikcijos?

Udaviniai
1 udavinys
Rauritanijos monarchija pripaino i okupacinio reimo isivadavusi Maribijos Respublik ir
umezg su ja diplomatinius santykius. Abi valstybs nusprend viena kitos teritorijoje steigti
diplomatines atstovybes ir paskirti diplomatini atstovybi vadovus. Rauritanija numat
asmen, tinkam jos atstovybs Maribijoje vadovo pareigoms, ir papra Maribijos valstybs
suteikti agreman. Maribija agreman suteik, parinko kandidat savo atstovybs
Rauritanijoje vadovo viet ir papra suteikti agreman.
Rauritanijos karalius dav agreman Maribijos ambasadoriui. Taiau prie pat jam atvykstant
Rauritanij vykdyti savo funkcij, Rauritanijos monarchas atauk agreman, nes gavo
informacijos apie jam nepatinkani bsimo Maribijos atstovybs vadovo etnin kilm.
Klausimai:

1.
Ar Rauritanijos monarchas galjo ataukti jau suteikt agreman? Ar toks ataukimas
turi teisines pasekmes, t.y. ar jis teisikai pareigojantis?
2.
Ar etnin kilm gali bti tinkamas motyvas nesuteikti agremano? Ar tai nra laikoma
viena i draudiamos diskriminacijos form?
3.

Koki atsakomj priemoni gali (ir ar gali) imtis Maribijos valstyb?

2 udavinys
Ambasados techninis administracinis darbuotojas, siunianiosios valstybs pilietis, pateko
autovyk priimaniojoje valstybje. Autovykio metu uvo ambasados darbuotojo sutuoktin,
siunianiosios valstybs piliet, bei buvo sualotas pro al js mogus, treiosios valstybs
pilietis.
Klausimai:
1.

Kurios valstybs teisme galt bti ikelta byla dl io eismo vykio?

2.
Kaip pasikeist situacija, jei sualotas asmuo but priimaniosios/siunianiosios
valstybs pilietis?
3.
Kaip pasikeist situacija, jeigu auto vyk padars asmuo bt buvs diplomatinis
pareignas/ambasad aptarnaujanio personalo narys?
4.

Kaip bus sprendiamas turto paveldjimo klausimas pergyvenusio sutuoktinio naudai?

3 udavinys
Venesuela steig ambasad Romoje ir ambasadorius ivyko London nordamas nupirkti
bald ambasadai. Ambasadorius susitar su mona, kad ji vliau prie jo prisijungs ir pads jam
atgabenti baldus. Ambasadoriaus mona neturjo jokios kitos prieasties atvykti London.
mona atvykusi London suinojo, kad jos vyras jau ivyko atgal Rom. Ji i karto nusipirko
biliet atgal Rom ir m laukti kito skrydio Heathrow aerouoste. Britanijos pareignai
sum ambasadoriaus mon aerouoste, nes prie kur laik jai buvo pareiktas kaltinimas
Britanijoje. Ambasadoriaus mona teisme pareik, kad ji negali bti teisiama remiantis 1961
met Vienos Konvencija dl Diplomatini Santyki. Kok sprendim teismas turt priimti?

Literatra
1. Petrauskas Z., alimas D., altauskait alimien S. Diplomatin teis. Vilnius: Teisins
informacijos centras, 2003.
2. Diplomatins tarnybos statymas // Valstybs inios, 1999, Nr.7-140;
3. 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki // Valstybs inios, 1999, Nr. 83-2455.
4. Konsulinis statutas// Valstybs inios, 1995, Nr. 43-1047.

5. 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki // Valstybs inios, 1999, Nr. 83-2456.

3 tema. Tarptautin jr teis

1. Tarptautins jr teiss svoka ir altiniai, jr erdvs ir

j rimas
Natralu, kad pasauliniam vandenynui skiriama nemaai dmesio. Tam dmesys iaugo dka
mokslins technins revoliucijos, kada valstybs sugebjo kuo plaiau pasinaudoti pasauliniu
vandenynu, kuris uima 70 proc. ems rutulio. Tada atsirado vairs santykiai, kuriuos btina
reglamentuoti. Visuotinai pripainta, kad Tarptautin jr teis yra vieosios tarptautins teiss
aka.
Tarptautins Jr teiss reguliavimo dalykas:
reguliavimo dalyk eina dvi grups santyki, tai vis pirma santykiai, kurie susiklosto tarp
valstybi dl pasaulinio vandenyno naudojimu. Galima iskirti ias santyki grupes:

Santykiai laivybos srityje;

Santykiai vejybos ir gyvj itekli apsaugos srityje;

Santykiai jros aplinkos srityje;

Santykiai, kuri pagrindu reglamentuojamas laiv, turto ir asmen gelbjimas jrose;

Galima kalbti ir apie mokslini tyrim reglamentavim, taip pat ikasen gavyb i vandenyno.

Pasaulinis vandenynas yra vienalytis, taiau jis turi erdves, kurios skiriasi pagal savo status ir
reim. Erdvs susiformavusios Tarptautinje jr teisje:
1. Jr vidaus vandenys;
2. Teritorin jra;
3. Gretutin zona;
4. Iskirtin ekonomin zona;
5. Atviroji jra;
6. Salyn vandenys arba archipelag vandenys;
7. Tarptautiniai ssiauriai ir kanalai.
ios erdvs apima jros paviri, taiau nemaiau svarbus ir jros dugnas, todl egzistuoja
tokios svokos kaip kontinentinis elfas ir jros dugnas u kontinentinio elfo rib.
Taigi Tarptautin jr teis reglamentuoja visas jros erdves.

altiniai.
Ilg laik Tarptautin jr teis buvo paprotine teise, taiau JTO pastangomis iandien galima
teigti, kad Tarptautin jr teis yra labiausiai kodifikuota teis. JTO dka buvo pravestos trys
Jr teiss konferencijos, I-oji ir III-oji baigsi tarptautinmis konvencijoms. I-ojoje
konferencijoje priimtos:

Konvencija dl kontinentins jros ir gretutins zonos;

Konvencija dl kontinentinio elfo;

Konvencija dl atvirosios jros;

Konvencija dl vejybos ir gyvj iteki apsaugos.

Lietuva yra ratifikavusi Konvencij dl kontinentins jros ir gretutins zonos. 1972 m.

pradjo savo darb III-ioji Jr teiss konferencijai, kuriai buvo pavesta parengti nauj,
atitinkani ios dienos reikalavimus jr teiss konvencij. i konvencija buvo parengta 1982
m., sigaliojo 1993 m. lapkriio mn., kada 60-oji valstyb po met pateik ratifikacin rat.
Tenka konstatuoti, kad valstybs neskubjo ratifikuoti ios Konvencijos. JTO sekretorius msi
iniciatyvos, kad konvencij palaikyt didels, ekonominiu poiriu stiprios valstybs. iandien
Konvencij jau ratifikavo apie 150 valstybi, tarp j ir Lietuvos Respublika 2003 m. lapkriio 13
d., o sigaliojo 2003 gruodio 13 d. Priimant i konvencij laikomasi konsensuso principo.
Konvencija susideda i 323 str. ir 9 pried. Konvencijos dka atsirado dar neinomos jr
erdvs vis pirma iskirtin ekonomin zona.

Jr vidaus vandenys ir teritorin jra:

Visuotinai pripastama, kad jr vidaus vandenis eina:

Vandenys esantys iki teritorins jros bazins linijos;

Jr uost vandenys;

Jr, esani vienos valstybs teritorijoje vandenys;

lank vandenys.

Problematikiausia sritis lank vandenys. Buvo reikalaujama lank vandenimis pripainti

rykius linkimus krant. Ir jimas lank neturi viryti 24 jros myli. tam, kad lanka,
kurios jimas yra didesnis nei 24 mylios, gali bti pripastamos tik nustatant, kad tai istoriniai
vandenys. Taiau i svoka aptarta tik doktrinoje. Istoriniais vandenimis gali bti laikomos
lankos:

Kurios priklauso vienai valstybei;

lankos, kuri atvilgiu susiformavo atitinkamos tradicijos;

i lank faktinei priklausomybei neprietaravo treiosios valstybs. Aiku, kad lanka turi atitikti tam
tikrus geografinius kriterijus.

Jr vidaus vandenys yra valstybs teritorijos dalis. J atvilgiu pilnai taikomas valstybs
suverenitetas.

Teritorin jra:
Tai vienas i seniausi Tarptautins jr teiss institut. Kai kas teigia, kad io instituto
formavimosi itakos XVI XVII a. Doktrinoje minimas dvigubas teritorins jros statuso
pobdis, kuris pasireikia tokiais poymiais teritorin jra valstybs teritorijos dalis, o
teritorins jros reimas gali bti nustatomas atsivelgiant visuotinai pripaintas Tarptautins
jr teiss normas.
Galima teigti, kad teritorinje jroje pakrants valstybs turi leisti taik praplaukim tai
teis kirsti vidaus teritorinius vandenis plaukiant arba iplaukiant. Toks laiv plaukimas turi
nesukelti pakrants valstybei pavojaus. Jis turi bti taikus, saugus ir nepaeisti vieosios
tvarkos. Be to, taikus plaukimas turi bti nenutrkstamas, o povandeniniai laivai turi plaukti
paviriuje. Draudiama bet kokia veikla nesusijusi su plaukimu.
Tarptautins jros ploio problema klausimo genez egzistuoja vairiuose principuose. Ioje jr teiss konferencijose irykjo dvi pozicijos buvo silomos 3 ir 12 jros myli.
Tuomet sprendimo priimti nepavyko. 1960 m. II konferencijoje is klausimas tai pat
neisprstas siloma 3, 6, 12. 1982 m. buvo pasiektas sprendimas teritorins jros plotis
negali viryti 12 jros myli. Teritorinje jroje egzistuoja pakrants jros jurisdikcija. Galima
kalbti, kad pilnai taikoma administracin, civilin ir i dalies baudiamoji jurisdikcija. Kalbant
apie baudiamj jurisdikcija nugaljo pranczikoji tradicija pakrants valstyb turs
jurisdikcij, jei buvo paeistos pakrants valstybs teiss.

Teritorins jros delimitavimas.

Tam, kad nustatyti teritorins jros ribas, reikalingi keturi parametrai. Tai ieitin
teritorins jros bazin linija, kuri nustatoma tiesiomis linijomis jungiant labiausiai isikiusius
jra sausumos takus, nustatant ias linijas negalima nukrypti nuo bendros linijos, ji svarbi
tuo, kad visos jros erdvs bus matuojamos nuo itos linijos. Kitas parametras iorin
teritorins jros linija. Ji nustatoma pridedant nuo ieitins bazins linijos teritorins jr. Taip
pat reikia atriboti teritorin jr tarp greta esani valstybi.

Gretutin zona.
Sutartiniu pagrindu gretutin zona sureglamentuota 1952 m. enevos konvencij ir 1982
m. Konvencija. Gretimoje teritorinei jrai srityje, pakrants valstyb gali vykdyti kontrols
funkcijas, sutrukdyti paeisti, muitins, mokesi, imigracijos ir sanitarijos statymus, kurie
galt bti padaryt pakrants valstybs teritorinje jroje ar gretutinje zonoje. Nubausti u

mint statym paeidimus, jei jie padaryti teritorinje jroje ar gretutinje zonoje.
Taigi gretutin zona specialios paskirtie zona, kurioje pakrants valstybei suteikiama teis
vykdyti prevencij keturiose srityse, bei bausti paeidimus, kurie vyko teritorinje jroje arba
valstybje. Gretutins zonos plotis ne daugiau kaip 24 jrmyls, nuo bazins teritorins jros
linijos.

Iskirtin ekonomin zona.

Tai naujas jr teiss institutas. 1982 m. Konvencijos 55 str. skelbia: iskirtin ekonomin
zona yra u teritorins jros ir su ja besiribojantis rajonas, kuriame galioja ypatingas teisinis
reimas, pagal kur yra nustatomos pakrants valstybs teiss ir jurisdikcija bei kit valstybi
teiss ir laisvs. Taigi iskirtins ekonomins zonos reimas pasireikia tuo, kad tam tikras
teises ioje zonoje turi pakrants valstyb, o tam tikras kitos valstybs. Pakrants valstyb
iskirtinje ekonominje zonoje turi suverenias teises tirti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti
gyvuosius iteklius ir negyvosios gamtos turtus, esanius iskirtins ekonomins zonos
vandenyse; tyrinti ir eksploatuoti iskirtin ekonomin zon kaip toki pvz. naudoti vandens
jg. ia atsiranda svarbi suvereni teisi kategorija. Pakrants valstybs gali vykdyti
jurisdikcij dl dirbtini sal, rengini bei statini statymo bei naudojimo, jr mokslini
tyrinjim, jros aplinkos apsaugos bei isaugojimo. Vykdyti jurisdikcij reikia ginai gali
bti sprendiami pakrants valstybs, normin baz taip pat gali bti sukurta pakrants
valstybs.
Kitos valstybs ioje zonoje naudojasi laivybos, perskridimo, povandenini kabeli ir
vamzdi klojimo laisvmis. Iskirtins ekonomins zonos plotis negali viryti 200 jrmyli
nuo bazini linij, nuo kuri matuojamas teritorins jros plotis. Klausimas koks realus
iskirtins ekonomins zonos plotis?
Iskirtins ekonomins zonos statusas konvencijoje atsakymo nra. Prof. S. Katuokos
nuomone tai sui generis zona.

Atviroji jra:
1982 m. Jr teiss konvencijoje atvirosios jros statusas, buvo apibdintas labai teisingai
atviroji jra buvo pripainta atvira visoms valstybms. is teiginys geras todl, kad nekvepia
nuosavybs kategorijomis. Atviroji jra naudojama tik taikiems tikslams. Atviroje jroje galioja
atvirosios jros laisvs:

laivybos laisv;

vejybos laisv;

mokslini tyrim laisv;

laisv tiesti povandeninius kabelius ir vamzdius;

skraidymo vir atvirosios jros laisv;

laisv statyti dirbtines salas ir rengimus.

ios laisvs nra absoliuios jomis valstybs gali naudotis tik atsivelgdamos kit
valstybi interesus. Atvirojoje jroje galioja laivo vliavos jurisdikcija. Taisykls iimtys: laivas
gali bti patikrintas, jei yra pagrindo tarti, kad laivas usiima piratavimu, prekyba vergais,
nesankcionuota transliacija, laivas neturi nacionalins priklausomybs, laivas turi nacionalin
priklausomyb kaip ir tikrinantis karo laivas, taiau ikls kitos valstybs vliav, narkotini,
psichotropini mediag perveimas.
Tarptautinje jr teisje egzistuoja persekiojimas kartais pdsakais institutas. is
persekiojimas gali bti pradtas u paeidimus, kai laivas yra usienio valstybs teritorijoje.
Persekiojimas turi bti aikus, nenutrkstamas, jis gali tstis ir atvirojoje jroje ir turi baigtis
laivui plaukus teritorin jr. Persekiojim gali atlikti tik specialios paskirties laivai. Imunitet
jurisdikcijai (iskyrus savo valstyb) atvirojoje jroje turi karo laivai.

Kontinentinis elfas.
Pakrants valstybs kontinentinis elfas apima, jros dugn ir jo gelmes, kurie tsiasi u
tos valstybs teritorins jros per vis jos sausumos teritorijos natral tsin iki emyno
povandeninio krato ribos arba per 200 jros myli nuo linij, nuo kuri matuojamas
teritorins jros linijos plotis. Vadinasi apibriant kontinentin elf reikia nustatyti, ar tai
tikrai sausumos teritorijos tsinys. Kontinentinis elfas, jei jra sekli gali bti iki 350 jros
myli. ias ribas nustato speciali komisija. Laikoma, kad ryys su sausuma prarandamas 2500
m. gylyje.
Pakrani valstybi teiss kontinentiniame elfe jos naudojasi suvereniomis teismis
kontinentin elf, kiek tai susij su jo tyrimu bei gamtos turt eksploatavimu. ios suverenios
teiss yra iimtins, reikianios, kad jros pakrants valstyb nevykdo tyrim, neeksploatuoja
kontinentinio elfo itekli, kitos valstybs gali tai daryti, tik gavusios pakrants valstybs
sutikim.

Kontroliniai klausimai
1. Apibdinkite tarptautins jr teiss reguliavimo dalyk.
2. Ivardinkite egzistuojanias jros erdves.
3. Ivardinkite pagrindinius tarptautins jr teiss altinius.
4. Apibdinkite jr vidaus vanden ir teritorins jros status.
5. Aptarkite gretutins zonos reim.
6. Apibdinkite iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo reimus.
7. Apibdinkite atvirosios jros status ir laisves.

Udaviniai
1 udavinys
Murabijos Federacin Respublika ir Karibijos Karalyst, esanios viename krante alia viena
kitos ved derybas dl teritorins jros, ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitavimo.
Nepavykus susitarti deryb keliu, alys sutar kreiptis Tarptautin teisingumo teism.
emlapis (bus pridtas)
Murabija yra ratifikavusi 1982 met Jr teiss konvencij, o Karibija tik 1958 m. visas jr
teiss konvencijas.
Uduotis 1.
Js esate Murabijos vyriausybs atstovas.
Js uduotis remiantis tarptautine teise siekti Murabijai kuo palankesnio sprendimo
pateikti Tarptautiniam Teisingumo Teismui rodymus, kad Murabijai priklauso didesni plotai
negu pagal trumpiausi lygi atstum princip.
Uduotis 2
Js esate Karibijos vyriausybs atstovas.
Js uduotis remiantis tarptautine teise siekti Karibijai kuo palankesnio sprendimo pateikti
Tarptautiniam Teisingumo Teismui rodymus, kad Karibijai priklauso plotai pagal trumpiausi
lygi atstum princip.
Priedai:
1. 1982 met Jr teiss konvencija;
2. 1958 met jr teiss konvencijos
2 udavinys
Atvirojoje jroje (Viduremio jroje) susiduria du laivai: Markas Aurelijus, plaukiojantis su
Italijos vliava, ir Hedonistas, plaukiojantis su Venesuelos vliava. Dl susidrimo aikiai
kaltas Hedonisto kapitonas, nes jis buvo visikai girtas susidrimo metu ir dl to laivas buvo
nevairuojamas. Vyn jis pasiskolino i vienos inkar imetusios prie negyvenam, niekam
nepriklausani Heberso sal, jachtos, nakt, niekieno nepastebtas. Kartu jis priglaud ir
laive buvus seif bei navigacines virves.
Albanijos pakrants sargybos laivas nutempia abu laivus Tiranos uost remontui. I Hedonisto
pakeliui teka nafta, dl to pakeliui Albanijos teritoriniuose vandenyse va jros viagyviai ir
augmenija bei uvys.

Kai Bohemijos kapitonas isipagirioja, jis nustumia du Pakrants Sargybos pareignus u borto,
pavagia i uosto motorin valt ir skuba tolyn nuo Albanijos kranto. Pakrants sargybos
pareignai ilipa i vandens ir pradeda Hedonisto kapitono gaudynes. Jie j pasiveja madaug
u 15 km nuo kranto. Jie jam mojuoja ir reikalauja sustoti. Po to, kai pastarasis atsakydamas
parodo nepador enkl, jie iauna spjamuosius vius.
Motorin valt pareignai gaudo dar 2 valandas, taiau, matydami, kad kapitonas niekaip
nepasiduoda, jie met motorin valt sprogmen ir j nuskandina. Kapitonas lieka gyvas
(paskutiniu momentu suspjo iokti i valties) ir j nusprendiama teisti Albanijos teisme.
Taiau su tuo nesutinka Italijos vyriausyb, kuri pareikia, kad pagrindinis nusikaltimas
vykusi avarija, nuo kurios nukentjo Italijos laivas, tad iuo pagrindu Hedonisto kapitonas
turi bti teisiamas Italijoje.
Patarkite prokurorui, rengianiam byl Albanijos teismui, kokiais nusikaltimais reikt kaltinti
Hedonisto kapiton, kad byla bt teistai nagrinjama Albanijos teisme. Kokius dar teiss
paeidimus velgiate, dl kuri nerekomenduotumte Albanijai vykdyti jurisdikcij?
(paaikinkite)
Tiek Albanija, tiek Ispanija ir Venesuela yra JTO nars, taip pat jos dalyvauja Vienos
konvencijoje dl tarptautini sutari teiss ir 1982 m. jr teiss konvencijoje.

Literatra
1. Katuoka S. Tarptautin jr teis. - Vilnius, 1997.
2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikinis tarptautins teiss vadas.- Vilnius, 2000. P. 217-244.
3. Lietuvos Respublikos 1996 m. gegus 16 d. Klaipdos valstybinio jr uosto statymas // Valstybs
inios, 1996, Nr. 53-1245.
4. Jungtini Taut jr teiss konvencija // Valstybs inios, 2003, Nr. 107-4786.

4 tema. Tarptautin oro teis

1. Tarptautins oro teiss svoka, principai ir altiniai

Tarptautin oro teis tai tarptautins vieosios teiss aka, reguliuojanti tarptautinius
santykius, kylanius tarptautinio oro susisiekimo, tarptautins civilins aviacijos saugumo ir
kitose oro erdvs naudojimo srityse.
Nors pirmuosius skraidymo aparatus (oro balionus) monija pasigamino jau 18 a. pabaigoje
(broliai Mongolfj), pirmasis lktuvas (broli Rait biplanas) buvo skmingai ibandytas 1903
m., taiau tarptautinio i klausim reguliavimo klausimas ikilo tik po Pirmojo pasaulinio karo.
Tai slygojo nepaprastai sparti aviacijos raida (Pirmojo pasaulinio karo pirm kart buvo
ibandyta karin aviacija (valgybos lktuvai, naikintuvai, bomboneiai), rodiusi savo
efektyvum), taip pat prasidjo civilins aviacijos vystymasis. Tad tarptautins oro teiss
raidos etapai atitinka istorin aviacijos vystymsi: iki Antrojo pasaulinio karo ir po Antrojo
pasaulinio karo.

Vos pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1919 m. priimta Paryiaus konvencija dl oro
navigacijos. Prie j priimant vyko ginai dl oro erdvi reimo. Susidr 2 stovyklos: vienos
alininkai tvirtino, kad oro erdvi atvilgiu turi egzistuoti visiko valstybs suvereniteto oro
erdvei principas; kiti pasisak u oro laisvs princip, kuris lyg ir plauk i civilistins
tradicijos. Be abejo, po Pirmojo pasaulinio karo patirties oro laisvs principas erdvse vir
valstybi negaljo gauti absoliutaus pritarimo, taiau ilgainiui buvo realizuoti abu principai.
Valstybs suvereniteto oro erdvei principas nustat, kad oro stulpas vir valstybs yra
priskiriamas valstybs suverenitetui ir pilnai jurisdikcijai (kosmini aparat atsiradimas nubr
oro stulpo rib emiausia dirbtinio palydovo orbita, apie 150 km). 1919 m. konvencija
pirmiausia pripaino valstybs piln suverenitet oro erdv, taiau tuo paiu nustat ir
taikaus skridimo teis usienio orlaivi per valstybs oro erdv. iuo metu taikaus skridimo
teiss yra nebelik valstyb gali nusprsti nesileisti ir taiki orlaivi, taip pat nra ir taikaus
skridimo per teritorin jr. Oro erdvs laisvs principas buvo pritaikytas analogikai
atvirosios jros koncepcijai jr teisje, t.y., kad orlaivis vir atvirosios jros yra tiesioginje
registracijos valstybs jurisdikcijoje.
Aviacijos periodas iki Antrojo pasaulinio karo pasiymjo itin spariu civilins aviacijos
vystymusi orlaiviai vis daniau pradti naudoti perveti pat, keleivius ir krovinius. Aviacijos
technika tobuljo, orlaivi skrydiai ilgjo (pvz., jau treiajame deimtmetyje prasidjo
transatlantiniai diriabli skrydiai), taiau netrko ir katastrof, kuri metu bdavo
prarandami kroviniai ir davo keleiviai bei gulos. Todl iki Antrojo pasaulinio karo priimta
daug sutari, reglamentuojani tarptautini skrydi taisykli unifikavim, kurios
reglamentuoja tarptautinius perveimus.
iuos klausimus sprend taip vadinamos Varuvos sistemos sutartys:
pirmoji sutartis buvo priimta 1929 m., vadinosi Konvencija dl tam tikr taisykli,
susijusi su tarptautiniais veimais oru, unifikavimo. i konvencija nustat svarbias
taisykles, susijusias su pervejo atsakomybe u al, kuri gali patirti keleiviai, j teisi
permjai, oru perveam krovini savininkai, taip pat ji nustat, kad oro keleiviams turi bti
iduodami bilietai, pervejams bagao ekiai, . i konvencija veikia iki iol, Lietuvai ji
sigaliojo 1997 m. Jau po Antrojo pasaulinio karo 1955 m. i konvencija papildyta Hagos
protokolu, 1975 m. Monrealio protokolu.1961 m. buvo priimta atskira konvencija,
papildanti Varuvos konvencij - Dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais
veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiuoju veju,
unifikavimo (Lietuvai sigaliojo 1997 m.), o 1999 m. buvo priimtas dar vienas svarbus
Varuvos konvencijos papildymas Monrealio konvencija dl tam tikr oro perveimo
taisykli unifikavimo. is papildymas labiausiai susijs su kompensacijoms oro nelaimi
aukoms. Konvencija modernizavo daug svarbi Varuvos sistemos srii: ved moderni
dviej lygi atsakomybs sistem bei palengvino reikt rodyt nuostoli iiekojim. Taip pat
i konvencija ved taisykl, kad nukentjusieji ar j artimieji turi teis paduoti teism net ir
usienio oro vejus pagal savo gyvenamj viet, padidino kompensacij dydius ir kt.
Europos Sjungos valstybs i konvencij vieningai ratifikavo 2004 m., Lietuvai sigaliojo 2005
m.
Antrasis pasaulinis karas ir jo metu vyks labai platus aviacijos panaudojimas dav didel
postm ir civilins aviacijos raidai. Dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944 m.
ikagoje buvo sukviesta tarptautin konferencija, kuri turjo paruoti nauj civilins aviacijos
reglamentavim. JAV ioje konferencijoje ypa norjo siekti tarptautins civilins aviacijos

rinkos liberalizavimo, taiau Europos valstybs, kuri civilins aviacijos struktros buvo
sunaikintos ar labai stipriai pakenktos Antrojo pasaulinio karo metu, nesutiko su tokiais
pasilymais.
ikagos konferencijoje buvo paruota 1944 m. konvencija dl tarptautins civilins
aviacijos.i konvencija dar kart patvirtino visik valstybs suverenitet jos oro erdvei,
nustat skrydi vir susitariani ali taisykles, bendravimo principus dl aeronavigacijos,
reikalavimus orlaiviams ir kita. Konvencija netaikoma tiems orlaiviams, kurie tiesiogiai
priklauso valstybs institucijoms (kariniams, policiniams, muitins), visi kiti orlaiviai laikomi
civiliais, nors jie ir gali nuosavybs teise priklausyti valstybei. Antrojoje ikagos konvencijos
dalyje buvo steigta Tarptautins Civilins Aviacijos Organizacija (ICAO). Papildomai priimti
susitarimai: Susitarimas dl tarptautinio civilins aviacijos transporto (dl penki oro laisvi);
susitarimas dl tranzitini skrydi tarptautinse oro linijose (dl dviej oro laisvi);
ikagos sutari sistema tvirtino iuos oro teiss principus: 1) valstybs oro teritorijos
atvilgiu visiko valstybs suvereniteto taikymo principas (panaikinta taikaus skridimo teis);
2) orlaivio pilietybs ir registracijos valstybs sipareigojim principas (orlaivis turi turti
registracijos enklus); 3) civilins aviacijos saugumo principas. Civilins aviacijos saugumo
principas gali bti suprantamas dvejopai: 1) technins taisykls bei standartai, utikrinantys
technin orlaivi saugum, kurie suformuluoti kaip ICAO reikalavimai; 2) valstybi
bendradarbiavim su neteistomis veikomis, nukreiptomis prie civilins aviacijos saugum
(plaiau r. Tarptautinis bendradarbiavimas kovoje su tarptautiniu nusikalstamumu
nusikaltimai civilins aviacijos saugumui) .
1984 m. ikagos konvencija buvo papildyta nuostatomis, kad visos valstybs turt susilaikyti
ginkluotos jgos panaudojimo prie civilius orlaivius ir kad perimant tokius orlaivius neturt
bti rizikuojama gul ar keleivi gyvybmis. Tuo paiu tvirtinta valstybs teis nutupdyti savo
oro uostuose bet kok orlaiv, kuris skrenda per valstybs teritorij be leidimo arba yra
pagrindo manyti, kad jis naudojamas tikslais, nesuderinamais su konvencija. is papildymas
buvo priimtas po to, kai SSRS karins pajgos numu Piet Korjos civilin orlaiv, skridus
SSRS oro erdv ir tar pastarj nipinjimu. ikagos konvencija yra pildoma ir detalizuojama
vairiais valstybi dvialiais ir regioniniais susitarimais. Valstybs suvereniteto oro erdvei
nuostata yra laikoma tarptautiniu paproiu, kaip ir tai, kad orlaivio jurisdikcija u valstybs rib
lieka registro valstybs (nors skrids kitos valstybs oro erdv, orlaivis privalo paklusti jos
nurodymams dl skrydio), o nelaims atveju usienio orlaivis turi teis gali skristi kitos
valstybs oro erdv avariniam nusileidimui.
1992 m. ESBP(O) rmuose buvo pasirayta Atviro dangaus sutartis. i sutartis numat
valstybi dalyvi teis vykdyti laisvus skrydius vir viena kitos teritorij su tikslu stebti, kaip
yra laikomasi vairi su ginkluots ribojimais susijusi sipareigojim. Lietuva ioje konvencijoje
dalyvauja nuo 2004 m.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie principai bdingi tarptautinei oro teisei?
2. Kokiems klausimams reguliuoti Varuvos sutari sistema?
3. Tarptautinje jr teisje yra taikaus teritorins jros kirtimo principas. Ar jis galioja ir oro teisje?

4. Kokiais tikslais buvo sudaryta Atviro dangaus sutartis?

2. Tarptautiniai oro skrydiai ir komerciniai oro skrydiai.

Tarptautins komercins oro laisvs
2.1. Tarptautiniai oro skrydiai, ir j rys ir reimai

Tarptautinis skrydis yra skrydis, kurio metu orlaivis kerta daugiau nei vienos valstybs
teritorij. i taisykls taikoma ir kabotainiams skrydiams, t.y. skrydiams tarp vienos
valstybs oro uost, bet per kitos valstybs teritorij. Priklausomai nuo to, kur vyksta skrydis,
galima iskirti j dvi ris: 1) skrydiai vir valstybi teritorij;
2) skrydiai vir tarptautini teritorij (kur egzistuoja tarptautinis reimas);

Skrydiai vir valstybi teritorij kadangi valstyb turi visik suverenitet savo oro
erdvs atvilgiu, tarptautiniai skrydiai vir valstybi teritorij galimi tik tarptautini sutari
arba speciali leidim pagrindu. Valstybs nustato, kokia yra j oro sien kirtimo tvarka (oro
vartai, oro koridoriai), orlaiviui esant valstybs teritorijoje vykdo jo atvilgiu administracin,
baudiamj ir civilin jurisdikcij. ie skrydiai savo ruotu skirstomi reguliarius (juos
vykdo valstybi specialiai galioti oro vejai ar oro linijos), t.y. vykdomus pagal tam tikrus
tarpusavio susitarimus, numatanius toki skrydi tvark, suteikianius tam tikras teises
vejams ir kt.;nereguliars skrydiai vykdomi pagal leidimin tvark, taiau iuo metu
valstybs vis daniau sudaro susitarimus ir dl nereguliari skrydi bei j tvarkos.
Lietuvoje 1996 m. priimtas Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo statymas. Jis nustat
LR oro erdvs naudojimo bendruosius principus, erdvs valdym bei institucij, utikrinani
erdvs valdym, kompetencij ir atsakomyb. 2000 m. j pakeit Lietuvos Respublikos
aviacijos statymas, apimantis labai plat norm spektr: aviacijos valdym, oro erdvs,
orlaivi, kit rengini naudojim aviacijoje, oro uost veikl, veim, paiek ir gelbjim,
subjekt, susijusi su aviacija, turtin atsakomyb bei draudim. is statymas taip pat
nustato reikalavimus aviacijos specialistams, orlaivi gamybos, aerodrom statybos ir
naudojimo reikalavimus, kurie turi atitikti ICAO standartus.
Be to, 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu buvo patvirtintos LR Oro erdvs
naudojimo taisykls, kurios buvo ne kart keiiamos, o 2004 m. kovo 17 d. patvirtintos naujos
Lietuvos Respublikos oro erdvs organizavimo taisykls. Pastarasis dokumentas nustato oro
erdvs struktr ir jos elementus, Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo reguliavimo,
leidim skrydiams idavimo ir ataukimo slygas bei tvark. ios Taisykls privalomos visiems
juridiniams ir fiziniams asmenims, kuri veikla susijusi su Lietuvos Respublikos oro erdvs
naudojimu arba gali kelti pavoj orlaivi skrydi saugai. tai keletas pagrindini i teiss
akt nuostat, kaip Lietuvoje reguliuojami tarptautiniai oro skrydiai:

- tarptautiniai skrydiai gali bti vykdomi tuos Lietuvos Respublikos oro uostus ar aerodromus
(ir i j), kuriuose atliekamos pasienio, muitins, medicininio karantino, higienos kontrols ir
kitos procedros;
- orlaiviai gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybs sien Lietuvos Respublikos oro eismo
paslaug marrutais, kuriuos nustato oro eismo paslaug teikjas. Apie iuos marrutus oro
eismo paslaug teikjas nedelsdamas informuoja Karini oro pajg vad ar jo galiot
karinink;
- orlaiviuose, skrendaniuose Lietuvos Respublikos valdomja oro erdve, turi bti rengta radijo
ryio aparatra, leidianti palaikyti abipus radijo ry su oro eismo paslaug teikju, ir
radiolokacinis atsakiklis (transponderis), veikiantis atitinkamu reimu pagal Tarptautins
civilins aviacijos organizacijos (ICAO) nustatyt tvark.
- Lietuvos Respublikos oro erdve gali skristi tik orlaiviai, kuri keliamas triukmas ir emisija
nevirija aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyto lygio.
- Usienio valstybi civilini orlaivi reguliariesiems tranzitiniams skrydiams be nutpimo arba
su nutpimu nekomerciniais tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje specialaus leidimo
nereikia, jeigu orlaivis registruotas valstybje, kuri yra Tarptautins civilins aviacijos
organizacijos (ICAO) nar ir kuri nereikalaudama leidimo leidia tokius pat Lietuvos
Respublikos orlaivi skrydius.
Visais kitais atvejais tarptautiniam skrydiui per Lietuvos Respublik turi bti gautas Civilins
aviacijos administracijos leidimas. Leidimus usienio valstybi oro vejams vykdyti reguliarj
oro susisiekim Lietuvos Respublikos teritorij ir (arba) i jos iduoda Civilins aviacijos
administracija, laikydamasi Lietuvos Respublikos tarptautinse dvialse sutartyse nustatyt
slyg. Jeigu su oro vejo valstybe Lietuvos Respublika nra sudariusi tarptautins sutarties
dl oro susisiekimo, Civilins aviacijos administracija gali iduoti (arba neiduoti) laikin
leidim.
Skrydiai vir tarptautini teritorij tai skrydiai, kurie vyksta vir atvirosios jros,
tarptautini ssiauri ir archipelagini vanden bei skrydiai vir Antarktidos.
Orlaivis, skrisdamas vir tarptautins teritorijos, yra visikoje savo registracijos valstybs
baudiamojoje, administracinje, civilinje jurisdikcijoje. Btent todl kiekvienas orlaivis
privalo turti registracijos valstyb, priklausymas kuriai yra nurodomas tam tikrais enklais.
Jokia kita valstyb neturi jurisdikcijos tokio orlaivio atvilgiu, taip pat neturi teiss trukdyti
jam skristi vir tarptautini teritorij. Taiau valstybs privalo utikrinti, kad jose registruoti
orlaiviai nesiimt veik, galini kelti grsm kit valstybi orlaivi navigacijai ar jr
navigacijai. Pavyzdiui, draudiama imituoti upuolimus panaudojant ginklus, kariniams
orlaiviams pavojingai apskristi oro ar jr laivus ir pan. Tiesa, tam tikrais atvejais (pvz.,
piratavimo) yra galimos iimtys, kai orlaiviai gali imtis priverstini veiksm laiv atvilgiu (pvz.,
sulaikant iskirtins ekonomins zonos paeidjus, piratavimo atvejais ir kt.) Be skrydio vir
atvirosios jros teiss taip pat yra teis naudoti orlaivius atvirosios jros mokslini tyrim
tikslais, pagalbos vejybai tikslais, dirbtini sal ir rengini statymui ir kt.
Oro erdvs vir Antarktidos emyno reimas reguliuojamas 1959 m. sutartimi dl Antarktidos.
Vir Antarktidos gali laisvai skrist vis valstybi orlaiviai (inoma, prisilakant ICAO standart),
taiau kadangi Antarktida, taip pat jos oro erdv ir kt. gali bti naudojama tik taikiems

tikslams, kariniai orlaiviai gali naudotis Antarktidos oro erdve tik, pvz., paddami nugabenti ar
igabenti personal i mokslinio tyrimo stoi, ar kitais nekariniais tikslais.
Kontroliniai klausimai:
1. Kuo i esms skiriasi valstybi oro erdvs ir tarptautins oro erdvs reimai?
2. Kokias inote teritorijas, kuriose galioja tarptautins oro erdvs reimas?
3. Kokiais atvejais kitos valstybs orlaiviai gali skristi Lietuvos Respublikos oro erdv be
leidimo?

2.2. Komerciniai oro skrydiai. Komercins oro laisvs

Komerciniai oro skrydiai tai skrydiai, kai u tam tikr atlyginim oro pervejai turi teis
gabenti keleivius, baga, krovinius, pat per valstybs teritorij. ie skrydiai bei j
reguliavimas viena i daugiausia gini sukelianti tarptautins oro teiss sritis, kadangi
komercins teiss (vadinamos oro laisvmis) bei j apimtis yra valstybi pajam altiniai.
Btent valstyb kaip tarptautins teiss subjektas suteikia kit valstybi aviakompanijoms
teises naudotis jos oro erdve komerciniams skrydiams, ir, be abejo, ne u dyk. Kaip jau
minjome, dar 1944 m. ikagos konferencijos metu buvo iniciatyv liberalizuoti komercinius
oro skrydius, taiau is sumanymas iki iol nepasiektas, todl oro laisvi sistema vis dar
galioja.
Taigi, teis verstis komerciniais perveimais per valstybs teritorij (ar teritorijoje) suteikia
valstyb ir i teis skirstoma atskiras skirtingos apimties teisi prasme kategorijas, kurios
irvadinamas oro laisvmis.
1944 m. ikagos konvencijoje buvo tvirtintos penkios oro laisvs:
1) teis skristi tranzitu nenusileidiant valstybs teritorijoje;
2) teis skristi tranzitu su leidimu nusileisti nekomerciniais tikslais (pasipildyti kuro,
atlikti technin aptarnavim) valstybs teritorijoje;
3) teis nusileisti svetimos valstybs teritorijoje, ilaipinti toje teritorijoje keleivius, baga,
pat, paimtus i laivo registracijos valstybs teritorijos;
4) teis paimti i valstybs teritorijos, kurioje nusileido orlaivis, keleivius, skrendanius
valstyb, kurios registracij turi orlaivis;
5) teis priimti ir ilaipinti usienio valstybs teritorijoje keleivius, pat, baga
itreij valstybi.

Laikui bgant buvo sitikinta, kad penktj laisv reikia detalizuoti, todl buvo papildomai
suformuluotos dar trys oro laisvs:

6) teis perveti keleivius, pat, krovinius su slyga, jei jie bus perveti per orlaivio
registracijos valstybs teritorij;
7) teis perveti keleivius, pat, krovinius aplenkiant orlaivio registracijos valstybs teritorij;
8) teis vykdyti kabotainius skrydius ir skrydius valstybs viduje.

3. Tarptautin Civilins Aviacijos Organizacija (ICAO)

Kaip minta, Tarptautin Civilins Aviacijos Organizacija (ICAO) buvo kurta 1944 m. ikagos
konferencijoje. Jos statutas antroji ikagos konvencijos dalis. steigus Jungtini Taut
Organizacija, ICAO 1947 m. tapo jos specializuota staiga. ICAO bstin Kanadoje,
Monrealyje. iuo metu (2007 m.) ICAO nariais yra 190 valstybi, organizacija turi 7 regioninius
biurus. Europos biuras yra Paryiuje. Lietuva yra ICAO nare nuo 1992 m.
ICAO paskirtis koordinuoti tarptautin bendradarbiavim civilins aviacijos srityje, rengti
tarptautins civilins aviacijos standartus ir didinti skrydi saugum.
ICAO institucin struktr sudaro Asamblja, Taryba su vairiomis pavaldiomis struktromis ir
Sekretoriatas. Svarbiausi pareignai Tarybos Prezidentas ir Generalinis Sekretorius.
Asamblja susideda i vis valstybi ICAO nari atstov. Ji susitinka kart per trejus metus,
periri ir analizuoja organizacijos darb ir priima sprendimus dl organizacijos politicos ir
veiklos. Ji taip pat tvirtina trej met organizacijos biudet.
Valdymo institucija Taryba renkama Asambljos trej met laikotarpiui ir j sudaro 33
valstybs. Asamblja renka valstybes Taryb pagal iuos kriterijus: 1) valstybs, kurios oro
transporte vaidina svarbiausi vaidmen; 2) valstybs, kurios turi plaiausi oro navigacijos
infrastruktr ir 3) valstybes, kuri irinkimas utikrint vis svarbiausi pasaulio region
atstovavim. Btent Taryba utikrina nuolatin ICAO darb, ji priima standartus ir
rekomenduojamas praktikas (taisykles) ir inkorporuoja juos kap ikagos konvencijos priedus.
ie standartai yra bene svarbiausi ICAO priimami dokumentai, ir nors formaliai jie nra
privalomi valstybms narms, visos valstybs j laikosi ir iki iol nebuvo n karto, kad kokia
nors valstyb juos atmest. Tarybai padeda Oro navigacijos komisija (techniniai aspektai), Oro
transporto komitetas (ekonominiai aspektai), Jungtins paramos aeronavigacijos paslaugoms
komitetas ir Finans komitetas.
Sekretoriatas, kuriam vadovauja Generalinis Sekretorius, turi penkis pagrindinius skyrius: oro
navigacijos biur oro transporto biur, techninio bendradarbiavimo biur, teiss bir ir
administravimo be paslaug biur. Sekretoriato darbuotojai parenkami profesionalumo ir
tinkamo geografinio atstovavimo pagrindu.
ICAO taip pat bendradarbiauja su kitomis JT specializuotomis staigomis, taip pat su vairiomis
nevyriausybinmis organizacijomis, susijusiomis su aviacija.
Aukiausias ICAO organas Europoje - Europos oro navigacijos planavimo grup: i grup
derina Europos oro navigacijos sistem su gretim region sistemomis, stengiasi suvienodinti

oro navigacijos reikalavimus, vykdyti viening navigacijos sistem politik. ios grups veikloje
dalyvauja ir Lietuva, Baltijos alys turi 1 atstov.

Kontroliniai klausimai:
1. Paaikinkite svok oro laisv? Pateikite oro laisvi pavyzdi.
2. Kokias inote ICAO veiklos sritis?
3. Kokia yra ICAO priimam standart ir gerosios praktikos rekomendacij teisin galia?

Udavinys
Amarono valstybs civilinis orlaivis skrido prastiniu reisu vir Botano valstybs iskirtins
ekonomins zonos atvirojoje jroje. Tuo metu Botano karinis laivynas vykd karines pratybas.
Dl karini pratyb, buvo paskelbta taip vadinama saugos zona t.y. tam tikra apibrta
teritorija, kuri draudiama skristi arba plaukti bet kokiems orlaiviams ar laivams apie ias
pratybas visos aplinkins valstybs (taip pat ir Amaronas) buvo informuotos. Amarono orlaivis
skrido i zon. Botano karinei aviacijai buvo duotas sakymas nutupdyti orlaiv
artimiausiame Botano aerodrome ir patikrinti, ar orlaivio gula arba keleiviai nevykd
nipinjimo.

Atsakykite:
1. Koks reimas taikytinas orlaiviams, skrendantiems slygoje nurodytoje erdvje?
2. Ar Botano karinis laivynas turjo teis nustatyti saugos zon?
3. Ar Amarono orlaivio pilotai privalo paklusti Botano kariki reikalavimams nutpti Botano
aerodrome? Jeigu taip ar Botano karikiai gali naudoti jg orlaivio nutupdymui?

Literatra
1. alimas D., alimien S., Petrauskas Z., Saladius J. Tarptautins organizacijos, Vilnius, Justitia,
2001.
2. Malcolm N. Shaw. International law. Cambridge University Press, 2004, p. 369 - 376
3. Tim Hillier. Sourcebook on Public International Law / London Sydney : Cavendish Publishing, 1998,
p. 483 499.
4. Carriage by air / Fountain Court Chambers ; Trevor Philipson ... [et al.]. London Edinburgh Dublin :
Butterworths, 2001.

5 tema. Tarptautinis bendradarbiavimas kovoje su organizuotu

nusikalstamumu

1. Tarptautin baudiamoji teis kaip tarptautinio bendradarbiavimo kovoje su organizuotu

nusikalstamumu priemon
2. Tarptautinio pobdio nusikaltimo samprata
2.1. Tarptautinio nusikaltimo ir tarptautinio pobdio konvencinio nusikaltimo atskyrimo
problema
3. Tarptautinio pobdio nusikaltim atskiros rys ir j bruoai
3.1. Teroro ir prievartos nusikaltimai
3.1.1. Terorizmo sampratos problemos. Bendrieji terorizmo prevencijos ir kontrols
instrumentai
3.1.2. Nusikaltimai prie tarptautins teiss saugomus asmenis
3.1.3. Nusikaltimai civilins aviacijos saugumui ir tarptautins jr navigacijos saugumui
3.1.4. Terorizmo nusikaltimai, susij su branduolinmis mediagomis
3.2. Nusikaltimai pagrindinms mogaus teisms: kankinimas, vergija, prekyba monmis
3.3.

Neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta bei pinig plovimas

4. Valstybi bendradarbiavimas kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu, teisin pagalba ir

ekstradicijos tarptautinis teisinis reguliavimas

1. Tarptautin baudiamoji teis kaip tarptautinio

bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu
priemon
Be didesni abejoni galima teigti, jog tarptautinis nusikalstamumas atsirado kartu su
pirmosiomis valstybmis: visais laikais nusikaltliais buvo priversti bgti i vienos valstybs
kit, ten slapstytis, iekoti prieglobsio. Valstybi teissaugos visada buvo priverstos
bendradarbiauti tiriant nusikaltimus, besidriekianius per keli valstybi teritorijas. Neretai
ikildavo klausimai dl toki asmen perdavimo valstybms, kuriose jie padar paeidimus,
jurisdikcij kolizij (kuri valstyb turi pirmumo teis teisti) ir pan. Tai dalis i problem,
kurias sprendia speciali kompleksin tarptautins teiss aka - tarptautin baudiamoji
teis.
Formalizuotas tarptautinis teisinis bendradarbiavimas prasidjo jau labai seniai. Istoriniai
altiniai mini sutartis, sudarytas tarp Egipto ir Hetit, kurios sprend nusikaltli idavimo

klausimus, taiau io, kaip ir daugelio kit tarptautins teiss institut, aktyvesnio teisinio
tarptautinio bendradarbiavimo pagrindai ioje srityje buvo padti XIX amiuje, pvz., Rusijos
Imperijos teisininkas ir diplomatas Fiodoras Martenas ra, kad tarptautin baudiamoji teis
turt nustatyti valstybi bendradarbiavim baudiant tarptautiniu mastu dl toki srii kaip
valstybi bendradarbiavimas dl nusikaltim, numatyt TT sutartyse; jurisdikcijos ir
teismingumo nustatymo klausimai, teisin pagalba; standartini minimum (elgesio su
paeidjais) unifikacija.
Galima teigti, kad ios sritys, tiesa, gerokai pasikeitusios ir isipltusios, iliko iki i dien.
Taiau
XX amiaus vykiai, ypa Antrasis Pasaulinis karas ne dideli nauj
permain, vis pirma, po 1945 m. galutinai susiformavo tarptautinio nusikaltimo, kaip fizinio
asmens padaromos veikos, svoka bei ypatingi tarptautins atsakomybs u j principai.
Taigi, iuo metu tarptautin baudiamoji teis reguliuoja tris pagrindines santyki sritis:
1)
santykius, susijusius su fizini asmen padaromais tarptautiniais nusikaltimais
(genocidas, karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui) ioje temoje apie i srit
nekalbsime, r. tarptautin atsakomyb individuali tarptautin atsakomyb;
2)

santykius, susijusius su tarptautinio pobdio nusikaltimais;

3)

santykius, susijusius su tarptautine teisine pagalba baudiamosiose bylose, ekstradicija.

Tarptautin baudiamoji teis kompleksin teiss aka, t.y. dauguma jos norm yra vairiose
kitose tarptautins teiss akose. Pvz., normos dl piratavimo draudimo tarptautinje jr
teisje, normos dl vergijos tarptautinje mogaus teisi apsaugos teisje. Iimt sudaro tik
dalis savarankik norm, susijusi su fizinio asmens atsakomybe u tarptautinius
nusikaltimus. altini poiriu tarptautin baudiamoji teis yra identika bet kuriai kitai
tarptautins vieosios teiss akai. Dar vienas svarbus tarptautins baudiamosios teiss
bruoas yra tai, jog ios teiss akos altiniai ir normos nustato tik bendriausias tarptautins
arba tarptautins nacionalins baudiamosios atsakomybs realizavimo ypatybes, taiau
konkretus reguliavimas paprastai vykdomas pasitelkiant valstybi nacionalines teisines
sistemas.
Kontroliniai klausimai:
1)

Kokius santykius reguliuoja tarptautin baudiamoji teis?

2)

Kodl tarptautin baudiamoji teis vadinama kompleksine teiss aka?

2. Tarptautinio pobdio nusikaltimo samprata

Tarptautinio pobdio nusikaltimu (angl. transnational crime) laikytinas nusikaltimas ar
baudiamasis nusiengimas, kuris pasiymi usienio elementu. Supaprastintai kalbant, is
nusikaltimas vienu ar kitu bdu perengia vienos valstybs jurisdikcijos ribas. Kalbant apie
usienio element, kai kur jis gali bti labai rykus, kai kur - vos apiuopiamas. Usienio
elemento pavyzdiai gali bti ie:

1) nusikaltimo subjektai ir jo bendrininkai gyvena keliose valstybse (pvz., narkotik

prekyba: augina Afganistane, perdirba Rusijoje, siunia per Lietuv, realizuoja D. Britanijoje);
2) nusikaltimo subjektas veikia ne savo pilietybs valstybje, arba nusikaltimo objektu
pasirenka ne savo valstyb (pvz., Saudo Arabijos pilietis sprogdina JAV ambasad Vokietijoje);
3) nusikalstama veika tsiasi per kelias valstybes (pvz., pavog main Vokietijoje, atve
Lietuv ir pardav);
4) tiesioginis nusikaltimo objektas kita valstyb (pvz., Lietuvoje padirbinjami JAV doleriai
ala JAV finans sistemai);
5) nusikaltimus kaip tokius numato tarptautins sutartys (pvz., orlaivio ugrobimas).

Interpolas, kaip organizacija, specialiai steigta tarptautinio nusikalstamumo kontrolei, dar

nurodo ir kitus kriterijus:
- pavojus ne vienos valstybs interesams (i esms tai sutampa su objekto kriterijumi);
- nusikaltlis charakterizuojamas, kaip keliaujantis po pasaul;
- nusikaltimo dalyvi elgesys (pvz., tarptautiniai tikslai ir motyvai terorizmas, vlgi objekto
ypatyb).

Reikia paminti, kad 1 4 kategorijos nusikaltimai su tarptautiniu elementu daugiausia yra

prastins baudiamosios justicijos klausimas, ir j tarptautinikumas paprastai pasireikia
tarptautins teisins pagalbos poreikiu arba ekstradicijos santykiais, taiau 5 kategorija yra
ypatinga, kadangi ji kalba apie taip vadinamus konvenciniustarptautinio pobdio
nusikaltimus. iems nusikaltimams mes ir skirsime daugiausia dmesio, kadangi j
reglamentavimas tarptautinje baudiamojoje teisje yra ypa svarbus.
Paprastai kalbama apie kelet konvencini tarptautinio pobdio nusikaltim ri,
atsivelgiant j pagrindinius objektus, kaip antai:
1. Nusikaltimai pagrindinms mogaus teisms ir laisvms:
Vergija, iuolaikins vergovs praktikos, priverstin prostitucija, prekyba monmis,
kankinimas;
2. Teroro ir prievartos nusikaltimai:
Nusikaltimai prie tarptautins teiss saugomus asmenis, nusikaltimai civ. aviacijos saugumui,
nusikaltimai jr navigacijos saugumui, branduolinio terorizmo nusikaltimai ir pan.
3. Nusikaltimai atvirojoje jroje:

piratavimas, povandenini kabeli ir vamzdyn gadinimas, jr laiv susidrimas,

nesuteikimas pagalbos jroje, jros tara;
4. Neteistos narkotik apyvartos nusikaltimai
5. Ekonominiai nusikaltimai:
Pinig padirbinjimas, pinig plovimas, kontrabanda, nelegali migracija.

2.1. Tarptautinio nusikaltimo ir tarptautinio pobdio konvencinio nusikaltimo

atskyrimo problema

Kaip jau minta, konvencini tarptautinio pobdio nusikaltim ypatyb yra ta, kad i
nusikaltim bendrosios nusikaltim sudtys yra tvirtintos tarptautinse sutartyse (pvz., 1980
m. Vienos konvencija dl neteistos narkotini ir psichotropini mediag apyvartos).
Tarptautini nusikaltim bendrosios nusikaltim sudtys taip pat yra tvirtintos tarptautinse
sutartyse (pvz., genocido sudtis yra suformuluota 1948 m. konvencijoje dl genocido
nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j), taiau yra tam tikri bruoai, pagal kuriuos taikomas
skirtingas reimas tarptautiniams nusikaltimams ir tarptautinio pobdio nusikaltimams:

tarptautinio pobdio nusikaltimai utraukia atsakomyb fiziniam asmeniui ir paprastai toks

nusikaltimas padaromas fizini asmen be valstybs dalyvavimo; tarptautinio
nusikaltimo atveju atsakomyb kyla ir valstybei (taiau pagal tarptautins vieosios teiss
normas r. valstybi atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus, fizini asmen individuali
baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus), be to, toki nusikaltimpraktikai
nemanoma padaryti be valstybs ar valstybs tipo organizacijos unugario;

atsakomyb u tarptautinio pobdio nusikaltimus realizuojama per nacionalinesteissaugos

sistemas; tarptautinio nusikaltimo atveju atsakomyb gali bti realizuojama tiesiogiai per
tarptautines institucijas, ypa jeigu valstyb nenori arba negali patraukti i asmen atsakomybn
(pvz., steigiant specialius Tarptautinius baudiamuosius tribunolus arba per Tarptautin Baudiamj
Teism) taip pat r. fizini asmen individuali baudiamoji atsakomyb u tarptautinius
nusikaltimus).

Didioji dauguma tarptautini sutari, kuriomis siekiama kovoti su konvenciniai tarptautinio

pobdio nusikaltimais, pasiymi daugiau maiau vienoda struktra.
1.
Nusikaltimo sudties tvirtinimas. Sutartyse pateikiama nusikaltimo (-) sudtis (-ys),
paprastai dispozicija, taip pat nurodoma, kad baudiamas ne tik nusikaltimo padarymas bet
ir bendrininkavimas jame (organizavimas, padjimas, kt.) dl teisini sistem ypatybi;
2.
Veik kriminalizavimas. Valstybs sutarties dalyvs pareigojamos kriminalizuoti
nurodytas veikas ir u jas numatyti grietas sankcijas (konkretus sankcij dydis nenurodomas,
paliekama valstybi nuoirai). Paprastai taip pat nurodoma, kad tokie nusikaltimai neturi bti
laikomi politiniais nusikaltimais;

3.
Jurisdikcijos nustatymas. Valstybs pareigojamos nustatyti jurisdikcij nusikaltimo
atvilgiu ir pradti j padariusio asmens (-) baudiamj persekiojim, jeigu yra jurisdikcijos
pagrindai: pvz., nusikaltimas padarytas valstybs teritorijoje ar joje registruotame objekte
(laive / orlaivyje), valstybs pilieio, siekiant pakenkti valstybei, nukentjo jos pilieiai.
Jurisdikcija kartais skirstoma pirmin (teritorija / nusikaltlio pilietyb), antrin
(nukentjusij pilietyb ar pan.);
4.
Pareiga iduoti arba teisti. Danai tvirtinama aut dedere, aut judicare (punire)taisykl,
t.y. jeigu valstyb tokio asmens nesiima persekioti ir bausti, ji privalo j perduoti kitai valstybei,
kuri taip pat turi jurisdikcij (r. ekstradicijos teisinis reguliavimas). Tikslas kuo labiau
sumainti galimybes nusikaltliui ivengti atsakomybs. Kai kuri nusikaltim atveju (pvz.,
kankinimo) gali bti numatyta ir vadinamoji universalioji jurisdikcija bet kurios valstybs
teis tok asmen patraukti atsakomybn, net jeigu padarytas nusikaltimas su ja visikai
nesusijs.
5.
Pareiga numatyti kaip ekstradicijos pagrind. Valstybs pareigojamos imtis priemoni,
kad j nacionalinje teisinje sistemoje toki veik padarymas bt laikomas pagrindu
ekstradicijai, taip pat nurodoma, kad valstybs privalo traukti iuos nusikaltimus kaip
ekstradukuotinus savo tarptautines sutartis.
6.
Nuostatos dl teisins pagalbos. Valstybs pareigojamos suteikti viena kitai visapusik
teisin pagalb, susijusi su baudiamojo proceso veiksmais, taikomais toki nusikaltim
atvilgiu.
Kontroliniai klausimai:
1)

Kas yra tarptautinis elementas tarptautinio pobdio nusikaltime? Pateikite pavyzd.

2)
Kuo tarptautinio pobdio nusikaltimas skiriasi nuo tarptautinio pobdio konvencinio
nusikaltimo?
3)

Kuo tarptautinio pobdio nusikaltimas skiriasi nuo tarptautinio nusikaltimo?

4)

K reikia aut dedere, aut judicare taisykl?

3. Tarptautinio pobdio nusikaltim atskiros rys ir j

bruoai
ioje mediagoje net ir apvelgti visus tarptautinio pobdio nusikaltimus bt nemanoma.
Todl mes pasirinksime selektyviai, aptardami svarbiausius i j. Ypa daug dmesio skirsime
teroro ir prievartos nusikaltimams, kurie iuo metu sudaro bene matomiausi tarptautinio
pobdio nusikaltim dal. Taiau reikia nepamirti, kad ir nusikaltimai pagrindinms mogaus
teisms (vergija, kankinimas), ir ekonominiai nusikaltimai (neteista narkotini ir
psichotropini mediag apyvarta, pinig plovimas) yra taip pat labai paplit, itin pavojingi tik
gal ne taip plaiai ireklamuoti.

3.1. Teroro ir prievartos nusikaltimai

3.1.1. Terorizmo sampratos problemos. Bendrieji terorizmo prevencijos ir kontrols
instrumentai
Terror (lot.) - siaubas, baim. Terorizmas - pirmiausia socialinis politinis reikinys.
Terorizmas ne ir nea nuolatinius praradimus, nei viena valstyb nra nuo jo apsaugota.
Terorizmas savo form vairove pranoksta ne vien nusikaltim, todl bendrai kalbti apie
terorizm yra pakankamai nelengva. Terorizmas ypatingai danai siejasi su politika: ir nors
visuotinai priimta tam tikras akt ris laikyti kriminaliniu terorizmo nusikaltimu, bet danai
atsiranda utarj, kurie sako, jog tai yra isivaduojamosios kovos tam tikra forma,
pasiprieinimas, nevilties aktas.
Terorizmas baisus tuo, kad tai yra nusikaltimas, kurio atveju auka pasirenkama ne dl
individuali savybi, o kaip tam tikras simbolis, tai yra veiksmas, kuriuo siekiama bauginti
visuomen, be to, alia konkretaus taikinio nukenia labai daug atsitiktini auk. Terorizmas
mobilus - vykdyti teroristiniam aktui nereikia ypa didelio pasiruoimo, nebent planuojamos
tokios akcijos kaip 2001 m. rugsjo 11 d. vykiai.
Nors visos pasaulio valstybs, bent jau formaliai, smerkia terorizm, iki iol nra susitarta dl
vieningos io reikinio svokos (nors pirmasis bandymas buvo darytas dar 1938 m. Taut
Sjungos konvencijoje dl kelio ukirtimo terorizmui ir baudimo u j, taip pat yra keletas
regionini bei pagalbini konvencij, mginani sprsti klausim (r. emiau)), kuri bt
tvirtinta kokiame nors teiss akte, todl kalbant apie kov su terorizmu visada minimos taip
vadinamos bendrosios konvencijos, kurios pateikia vienoki ar kitoki terorizmo svok
bei sektorins konvencijos, kurios nevartoja terorizmo termino, taiau jomis yra kovojama
su veikomis ypa danai naudojamomis terorist, tai pat yra ir pagalbini konvencij, kurios
skirtos reguliuoti tam tikram papildomam su terorizmu susijusiam klausimui (pvz., finansavimo
ukardymui).
Bendrosios konvencijos paprastai pasiymi tuo, kad jose arba mginama suformuluoti
terorizmo apibrim (tai bdinga ne Europos regiono konvencijoms, pvz., 1999 m. Arab
konvencija pateikia terorizmo apibrim):
Bet kokia veika arba grasinimas prievarta, nesvarbu motyvai ar tikslai, daromas individualiai
ar kolektyviai, ir kuriuo siekiama skleisti panik tarp moni, juos gsdinti, aloti, taip pat kelti
pavoj j gyvybms, laisvms ar saugumui arba sukelti al aplinkai, vieam ar privaiam
turtui, arba juos ugrobti, arba kelti grsm nacionaliniams resursams.
arba tiesiog ivardijamos konvencijos, kuri reglamentuojami nusikaltimai ir laikomi
teroristiniais nusikaltimais (pvz., 1977 m. Europos Tarybos konvencija dl kovos su terorizmu).
iuo metu prie bendrj kovos su terorizmu konvencij bt galima priskirti:
2002 m. Inter-Amerikos konvencija prie terorizm, 1987 m. SAARC (Azijos) regiono
konvencija dl kovos su terorizmu, 2005 m. Europos Tarybos konvencij dl terorizmo
prevencijos, 1977 m. Europos Tarybos konvencij dl kovos su terorizmu (in., 1997 01 24
Nr.7-116), 1998 m. Arab konvencija dl kovos su terorizmu, 1999 m. Islamo Konferencijos
Organizacijos dl kovos su tarptautiniu terorizmu, 1999 m. Afrikos Vienybs Organizacijos

konvencija dl terorizmo prevencijos ir kovos su juo, 1999 m. Nepriklausom Valstybi

Sandraugos konvencija dl kovos su terorizmu.
Be mint aspekt, bendrosiose konvencijose taip pat sprendiami baudiamojo persekiojimo,
jurisdikcijos nustatymo, teisins pagalbos ir ekstradicijos klausimai. Visos konvencijose
tvirtinama labai svarbi nuostata, kad terorizmas neturi bti laikomas politiniu nusikaltimu.
Pagalbins konvencijos tai konvencijos, kurios skirtos tam tikram kovos su terorizmu
aspektui palengvinti:
1991 m. Konvencija dl plastikini sprogstamj
mediag ymjimo aptikimo tikslais konvencijos tikslas yra utikrinti, kad valstybse narse
gaminami plastikiniai sprogmenys (mgstamas terorist ginklas) bt ymimi specialiomis
cheminmis mediagomis ir tiriant teroro aktus taip bt lengviau susekti, i kur kil
sprogmenys). (in., 1997 03 05 Nr.19-420), 1999 m. Tarptautin konvencija dl kovos su
terorizmo finansavimu (in., 2003 01 24 Nr.8-268)
Ypatingai domi yra 1999 m. konvencija, kadangi joje yra pateikiamas terorizmo apibrimas,
taiau su konkreiu tikslu dl finansavimo.
Kaip nurodoma ios konvencijos 2 straipsnyje, tai:
veika, kuri yra nusikaltimas, nurodytas ir apibrtas vienoje i priede ivardyt tarptautini
sutari (t.y. sektorini konvencij); arba bet kuri kita veika, kuria siekiama civilio gyventojo
ar bet kurio kito asmens, kuris aktyviai nedalyvauja karo veiksmuose ginkluoto susidrimo
metu, mirties arba padaryti jam sunk kno sualojim, kai tokia veika dl jos pobdio ar
aplinkybi siekiama bauginti gyventojus arba priversti vyriausyb ar tarptautin organizacij
atlikti kok nors veiksm arba susilaikyti nuo jo.
Todl i konvencij i dalies bt galima priskirti ir prie bendrj, nors kitos jos nuostatos yra
skirtos sprsti specifikai problemai ir joje reikalaujama, kad valstybs dalyvs nusikaltimais
laikyt ir terorizmo finansavim (t.y. smoning l rinkim, j suteikim ar skyrim
teroristiniams aktams vykdyti).
Ypatingai gausi sektorini konvencij grup, nors jose reglamentuojamus nusikaltimus
nagrinsime iek tiek plaiau, taiau ioje dalyje trumpai aptarsime bendrus bdingus bruous:
1. Suformuojamas nusikalstamos veikos apibrimas ir reikalaujama kriminalizuoti nacionalinje
teisje;
2. Nurodoma, kad taikoma tik veikoms su tarptautiniu elementu;
3. Nustatomi jurisdikcijos nustatymo, baudiamojo persekiojimo, teisins pagalbos pagrindai;
4. tvirtinama aut dedere, aut judicare taisykl (paprastai)
5. Nurodoma, kad nusikaltimai negali bti laikomi politiniais arba pateisinimais dl koki nors kit
motyv, ideologij ar pan.

Kontroliniai ir diskusiniai klausimai:

1. Kaip manote, kodl beveik 70 met valstybms nesiseka susitarti dl bendros terorizmo svokos?
2. Pastudijuokite 1977 m. Europos Tarybos konvencij dl kovos su terorizmu ir 1998 m.
Arab konvencij dl kovos su terorizmu. Js manymu, kuri i i konvencij paangesn?
Kodl?
3. Tarptautins mogaus teisi apsaugos organizacijos (pvz., Amnesty International, Human Rights
Watch) Arab konvencijoje dl kovos su terorizmu velg daug pavoj mogaus teisms, ar js
pritartumte iai nuomonei?

3.1.2. Nusikaltimai prie tarptautins teiss saugomus asmenis

Valstybi vadovai, aukti pareignai ir kt. svarbius postus uimantys asmenys yra labai danas
terorist taikinys. Tokie teroristiniai aktai danai sukelia ne tik valstybi vidaus, bet ir
milinikas tarptautines krizes. Pvz., Pirmojo Pasaulinio karo casus bellibuvo teroristinis aktas
serb student vykdytas pasiksinimas Austrijos Vengrijos Imperijos erchercog Franc
Ferdinand. JAV per 9-j deimtmet prarado daugiau diplomatinio personalo dl terorist
ipuoli, nei generol, vykdani karo veiksmus. Statistika rodo, kad madaug 54 proc. vis
teroristini akt yra nukreipti arba prie diplomatin personal, arba prie ambasadas. Bene
garsiausiai nuskambjusi pasaulyje teroristinio akto prie ambasadas istorija nutiko vlgi JAV
nenaudai: 1979 m. Irane buvo ugrobta JAV ambasada, jos diplomatinis personalas paimti
kaitais, kurie buvo laikomi 444 dienas. inoma, kaitais tampa ne tik diplomatai, bet ir
urnalistai, tarptautini organizacij darbuotojai, o kartais tiesiog pilieiai. Ypa kait
grobim ipopuliarino pastarj met konfliktai enija, Irakas.
Kovoti su iais nusikaltimais yra sudarytas trys universalios konvencijos:
1973 m. JT Konvencija dl nusikaltim, padaryt tarptautiniu mastu saugomiems asmenims,
skaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo u juos (in., 2002 10 09 Nr.97-4257)
1979 m. JT tarptautin konvencija dl kovos su kait mimu (in., 2000 12 20 Nr.108-3430)
1994 m. JT Konvencija dl Jungtini Taut ir joms priskirto personalo apsaugos (in., 2000 06
14 Nr.48-1374).
Galima teigti, kad 1973 m. konvencija yra bendrojo pobdio, o 1979 ir 1994 m.
konvencijos lex specialis ir kai kurios j reglamentuojamos situacijos apima viena kit, kita
vertus, papildom sutari primimas byloja apie naujas terorizmo keliamas grsmes.
Pagal 1973 m. konvencija numato dvi kategorijas saugom asmen:
Pirma, tai valstybs vadovas (-ai) plaija prasme, t.y. skaitant bet kur kolegialaus organo
nar, atliekant valstybs vadovo funkcijas pagal tos valstybs konstitucij, vyriausybs
vadovas arba usienio reikal ministras, kai toks asmuo yra usienio valstybje, taip pat ir j
lydintys jo eimos nariai; valstybs vadovus ios konvencijos nuostatos saugo nepriklausomai
nuo j kelions tikslo oficialus vizitas, privatus vizitas.
Antra, tai valstybs atstovas ar pareignas arba tarpvyriausybinio pobdio tarptautins
organizacijos pareignas arba kitas atstovas, kuris nusikaltimo, padaryto jam, jo tarnybinms

patalpoms, jo privaiam bstui arba jo transporto priemonei, metu ir nusikaltimo vietoje pagal
tarptautin teis turi teis speciali apsaug nuo jo upuolimo arba pasiksinimo laisv ar
orum, taip pat ir kartu gyvenantys jo eimos nariai; taigi, ios kategorijos asmenys saugomi
tik tada, kai jie veikia kaip valstybs atstovai.
Konvencija kovoja su nusikaltimais, nukreiptais prie saugomus asmenis, jeigu jie padaromi
tyia, konkreiai:
a) nuudymas, moni pagrobimas arba kitoks tarptautiniu mastu saugomo asmens
upuolimas ar pasiksinimas jo laisv;
b) smurtinis tarptautiniu mastu saugomo asmens tarnybini patalp, privataus bsto arba
transporto priemons upuolimas, keliantis grsm jo asmeniui ar laisvei;
c) grasinimas vykdyti tok upuolim;
d) pasiksinimas upulti; ir
e) bendrininkavimas tokiame upuolime.

1994 m. konvencijos specifikumas pirmiausia pasireikia dl to, kad ji yra skirta konkreiai
Jungtini Taut ir su jomis susijusio personalo apsaugai. Kadangi po altojo karo pabaigos
Jungtins Tautos vis aktyviau dalyvaudavo vairiose taikos palaikymo, taikos tvirtinimo
misijose, j personalui kildavo vis didesn grsm. Todl i konvencija numato speciali
apsaug JT ir priskirtam personalui, kurie dalyvauja Jungtini Taut operacijoje pagal Jungtini
Taut status Jungtini Taut kompetentingo organo inicijuota operacija, vykdoma Jungtinms
Tautoms vadovaujant bei kontroliuojant.
Jungtini Taut personalas tai asmenys, JT Generalinio Sekretoriaus paskirti ar nusisti
dalyvauti JT operacijoje kaip kariniai, policijos ar civiliai pareignai; taip pat - kiti JT, j
specializuot agentr ar Tarptautins atomins energijos agentros pareignai ir ekspertai,
atliekantys savo pareigas JT operacijos vykdymo vietoje;
Priskirtas personalas tai asmenys, paskirti Vyriausybs ar tarpvyriausybins organizacijos
pagal susitarim su kompetentingu JT organu; taip pat asmenys, paskirti Jungtini Taut
Generalinio Sekretoriaus, specializuotos agentros ar Tarptautins atomins energijos
agentros bei asmenys, nusisti nevyriausybins humanitarins organizacijos ar agentros
pagal susitarim su Jungtini Taut Generaliniu Sekretoriumi, specializuota agentra ar
Tarptautine atomins energijos agentra, siekiant suteikti param gyvendinant Jungtini Taut
operacijos mandat;
Konkreiai veik sraas, numatytas ioje konvencijoje, yra beveik identikas, iskyrus por
ypatybi, pvz., grasinimas vykdyti tok upuolim, papildomas antao galimybe, t.y.
grasinimas vykdyti tok upuolim, siekiant priversti fizin ar juridin asmen atsisakyti koki
nors veiksm;

kait grobimas. Dl itin didelio paplitimo, taip pat ir dl ypatingos specifikos kait grobimo
teroristiniai aktai susilaukia specialaus teisinio dmesio. Nors 1973 m. konvencija ir apima
kait grobim, taiau 1977 m. buvo sudaryta speciali JT konvencija.
i konvencija kaito grobim kaip nusikalstam veik apibria taip:
Kiekvienas asmuo, kuris pagrobia ar sulaiko kit asmen (toliau - kaitas) ir grasina j nuudyti,
sualoti ar toliau laikyti, siekdamas priversti treij al, btent: valstyb, tarptautin
tarpvyriausybin organizacij, kok nors fizin ar juridin asmen ar asmen grup, vykdyti arba
susilaikyti nuo bet kokio akto vykdymo, kaip tiesiogins ar netiesiogins kaito ilaisvinimo
slygos, ios Konvencijos poiriu daro kait mimo nusikaltim. Nusikaltim galima padaryti
ir ksinantis, ir prisidedant prie kaito pagrobimo bendrininkavimu.
Taigi, ios nusikalstamos veikos turin sudaro trys veiksmai: asmens pagrobimas ar
sulaikymas; grasinimas io asmens atvilgiu bei siekis iais veiksmais gauti politins,
ekonomins ar kokios nors kitos naudos ar interes patenkinimo i valstybs, tarptautins
organizacijos ar fizinio ar juridinio asmens.
Be abejo, i konvencija bus taikoma tuomet, jeigu kaito pagrobime bus tarptautinis elementas,
kuris gali pasireikti kaito pilietybe, veikos vykdymo teritorija, pretenzij klimu treiai
valstybei ir pan. kait grobimas ginkluoto konflikto metu taip pat gali tapti karo nusikaltimu
(r. tarptautin humanitarin teis).
Dauguma kit konvencijos nuostat yra analogikos kitoms sektorinms sutartims.

Kontroliniai klausimai:
1. K apima valstybs vadovo svoka pagal 1973 m. JT Konvencij dl nusikaltim, padaryt
tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, skaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo u juos?
2. Kaip manote, ar 1973 m. JT Konvencija dl nusikaltim, padaryt tarptautiniu mastu saugomiems
asmenims, skaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo u juos saugot Lietuvos Respublikos Seimo
pirminink jo atostog Egipte metu, jeigu jo atvilgiu bt vykdytas teroristinis aktas?
3. Ar taikytume 1979 m. konvencij dl kovos su kait grobimu, jeigu Lietuvos Respublikos pilieiai
Lietuvoje pagrobt bendrovs TEO generalin direktori LR piliet - ir reikalaut u tai lktuvo,
kuriuo planuot iskristi Baltarusij?

3.1.3. Nusikaltimai civilins aviacijos saugumui ir tarptautins jr navigacijos

saugumui

Komercini lktuv grobimai, lktuv ir terminal upuolimai labai danai teroristiniais

tikslais - prasidjo po Antrojo pasaulinio karo, kai spariai m vystytis civilin aviacija. Oro
terorizmas i karto tapo politikos kaitu. Taiau jeigu statymai, skirti oro terorizmo
reglamentavimui egzistavo, jie buvo labiau nacionalinio, nei tarptautinio pobdio. Vienintelis

veiks tarptautins teiss aktas, kuriuo buvo naudojamasi, tai 1947 m. ikagos konvencija dl
Tarptautins civilins aviacijos (r. Tarptautin oro teis). i konvencija kviet valstybes
dalyves imtis persekiojimo individ, kurie paeidia taisykles, skirtas skrydio ir oro laivo
saugumui utikrinti. 1958 m. enevos Atvirosios jros konvencijos (r. tarptautin jr teis)
15 str. teig, kad privai lktuv grobimo aktai, taip pat aktai prie nuosavyb ar mones
toki lktuv viduje yra piratavimo aktai. Taiau konvencija taip pat teig, jog i akt tikslai
turi bti privats. Gi politiniai teroristai, o toki visuomet buvo absoliuti dauguma, visada teig
veiki be asmenini tiksl. Mintos konvencijos taip pat nepateik konkreios veikos svokos,
tad jos efektyvumas buvo menkas ir abejotinas.
Pirmasis visuotinis specializuotas bandymas apibrti oro piratavim buvo 1963 m. rugsjo 14
d. Tokijuje pasirayta Konvencija dl nusikaltim ir tam tikr kit veiksm, padaryt
orlaiviuose (in., 1997 03 05 Nr.19-416) (toliau Tokijo konvencija). i konvencija buvo
grietai skirta tik civiliniams (ne kariniams, ne policijos, ne muitins) orlaiviams tarptautiniame
skrydyje (t.y. skrydyje, kuris faktikaikerta daugiau nei vienos valstybs teritorij). Konvencija
daugiausiai sprend jurisdikcijos klausimus dl asmen, kurie padar nusikalstamas veikas
orlaivio saugumui, keleiviams ar gulai. Tikslaus veikos apibrimo nepateikta, tik
pasakyta: aktai, kurie bt ar nebt paeidimais, i ties kelia pavoj orlaiviui, jo keleiviams
ir j nuosavybei arba kelia grsm tvarkai ir disciplinai orlaivyje. Orlaivio registracijos valstyb
yra kompetetinga vykdyti jurisdikcij dl vykusi paeidim. Konvencija daug kalba apie
orlaivio kapitono galias sulaikant ir atiduodant paeidj teissaugai, apie valstybi institucij
pareigas. Kita vertus, konvencija netvirtino ekstradicijos pareigos. Deja, ilgainiui tapo aiku,
kad Tokijo konvencija nesuteik efektyvi priemoni perduoti paeidj teisingumui.
Oro terorizmo atvej gausjimas vert imtis tolimesni teisini priemoni. 1970 m. JT ST, po
keturi i eils vykusi lktuv ugrobim, vykdyt Palestinos terorist, savo rezoliucijoje
pabr pavoj, kur oro terorizmas kelia nekaltiems civiliams asmenims. Valstybs buvo
pakviestos imtis vis manom veiksm oro terorizmo prevencijai. Tarptautin Civilins
Aviacijos Organizacija (ICAO) netgi buvo parengusi konvencijos projekt, gerokai ipleiani
Tokijo konvencij ir apimani veikas, nepamintas pastarojoje. Konvencijos priedas turjo bti
specialios saugumo taisykls, taikytinos orlaiviui ir jo keleiviams. ios rekomendacijos ilgainiui
buvo gyvendintos daugelyje pasaulio oro uost.
1970 m. gruodio 16 d. Hagoje buvo priimta nauja konvencija, pavadinta Dl kovos su
neteistu orlaivio pagrobimu (in., 1997, Nr. 19), paprastai vadinama tiesiog konvencija dl
kovos su oro piratavimu. ios konvencijos krjai mat kelet Tokijo konvencijos blogybi,
kurias siek panaikinti. Taigi, esminiai pokyiai buvo ie:
Hagos konvencija grietai veda princip aut dedere, aut judicare, ji leidia jurisdikcij vykdyti
suimaniai aliai, jeigu pastaroji nenori paeidjo ekstradukuoti. Deja, konvencija nieko
nekalba apie jurisdikcijos prioritetus, kas praktikoje i ties sukl nemaai problem.
Veika, kuriai i konvencija taikoma, apibriama taip:
Skrendaniame orlaivyje esantis asmuo, kuris: a) neteistai, prievarta ar grasindamas
pavartoti prievart, arba bet kokia kita grasinimo forma pagrobia arba kontroliuoja orlaiv,
arba bando atlikti bet kok tok veiksm; b) yra asmens, vykdanio arba besiksinanio
vykdyti tok veiksm.

Orlaivio skrydio metas yra laikotarpis nuo to momento, kai udaromos visos iorins durys po
pakrovimo iki kol bent viena i i dur yra atidaroma ikrovimui.
Taiau nei Tokijo, nei Hagos konvencijos nebuvo skirtos teroristiniams aktams, atliktiems
emje, todl 1971 m. rugsjo 23 dien Monrealyje Konvencija dl kovos su smurtu prie
civilins aviacijos saugum (Monrealio konvencija) , in., 1997, Nr. 19.
Konvencija numat, kad jeigu asmuo neteistai ir tyia:
a) pavartoja smurt prie asmen, esant skrendaniame orlaivyje, jeigu jis gali sukelti pavoj
io orlaivio saugumui;
b) sunaikina arba sugadina eksploatuojam orlaiv, padarydamas j netinkam eksploatuoti
arba gali sukelti pavoj jo saugiam skrydiui;
c) bet kokiu bdu deda arba atlieka veiksmus, galinanius dti eksploatuojamame orlaivyje
tais arba mediag, galini sunaikinti orlaiv arba sugadinti, ivedant j i rikiuots, arba
sugadinti j, sukeliant pavoj jo saugiam skrydiui;
d) sunaikina arba sugadina oro navigacijos rengimus arba trukdo juos eksploatuoti, jei bet
kuris toks veiksmas gali kelti pavoj orlaivi saugiam skrydiui
e) pranea inomai melagingas inias, tuo sukeldamas pavoj orlaivio saugiam skrydiui.
Taip pat bet kuris asmuo vykdo nusikaltim, jei jis: a) ksinasi vykdyti kok nors nusikaltim,
minim io straipsnio 1 punkte; b) yra asmens, vykdanio ar besiksinanio vykdyti tok
nusikaltim, bendrininkas
Taip pat orlaivio apsauga ipleiama ne tik orlaiviams skrydyje, bet ir eksploatuojamiems
orgaliviaiams, t.y. orlaivis laikomas eksploatuojamu nuo to momento, kai aptarnaujantis
emje personalas arba gula pradeda prieskridimin orlaivio paruoim konkreiam skrydiui.
Monrealio konvencijoje dar kart patvirtinamas aut dedere, aut judicare principas.
Visos trys konvencijos (Tokijo, Hagos, Monrealio) turi straipsn, kuris leidia kreiptis arbitra,
jeigu kyla ginas dl konvencijoje dalyvaujani ali jurisdikcij kolizijos. Jeigu per eis
mnesius nepavyksta susitarti ir arbitrainio proceso bdu, ginas gali bti perduotas
Tarptautiniams teisingumo teismui.
Taiau net i trij konvencij pasiraymas nesustabd 1970 m. prasidjusios taip
vadinamosios "terorizmo dekados". Be to, nuo teroristini akt m nukentti ne tik orlaiviai,
bet ir oro uostai, todl
1988 rugsjo 23 d. Monrealio konvencija buvo papildyta protokolu Dl kovos su smurtu
tarptautin civilin aviacij aptarnaujaniuose oro uostuose, papildantis Konvencij dl kovos
su smurtu prie civilins aviacijos saugum, priimt 1971 m. Monrealyje (in., 1997, Nr. 19).
Monrealio konvencija buvo papildyta nuostata, jog
bet kuris asmuo vykdo nusikaltim, jei neteistai ir tyia, panaudodamas bet kok tais,
mediag arba ginkl: a) oro uoste, aptarnaujaniame tarptautin civilin aviacij, prie
asmen pavartoja smurt, sukeliant arba galint sukelti ymi al sveikatai arba mirt; b)

sunaikina ar smarkiai sugadina oro uosto, aptarnaujanio tarptautin civilin aviacij,

rengimus ir statinius arba oro uoste esanius neeksploatuojamus orlaivius, arba sutrikdo oro
uosto tarnyb darb, jei tokia veika kelia arba gali kelti pavoj saugumui iame oro uoste
Deja, neirint vis tarptautins bendruomens pastang, negalima pasakyti, kad oro
terorizmas buvo paabotas. Beje, iuos nusikaltimus savo vard yra ra ir lietuviai. 1970 m.
tvas ir snus Pranas ir Algirdas Brainskai ugrob civilin lktuv pabgo Turkij (ugrobimo
metu buvo nuudyta lktuvo stiuardes). 2001 m. rugsjo 11 d. vykiai parod, kad nuo
terorizmo neapsagoti ne tik tarptautiniai, bet ir valstybi vidaus reisai. Taiau iki iol nauj
teiss akt, skirt oro terorizmo prevencijai, kontrolei ir kovai su juo nra.
Tarptautins sutartys, skirtos kovai su nusikaltimais, kelianiais grsm jr navigacijos
saugumui yra i esms analogikos Monrealio konvencijai. Du pagrindiniai dokumentai ioje
srityje Romos konvencija dl kovos su neteistais veiksmais prie saugi jr
laivyb (1988 m.) ir j papildantis Protokolas dl kovos su neteistais veiksmais prie
stacionari platform kontinentiniame elfe saug(1988 m.). iose konvencijose
numatyta, kad 1. Asmuo padaro nusikaltim, jeigu jis neteistai ir tyia: a) jga ugrobia arba
kontroliuoja laiv, arba grasina tai padaryti, arba kitaip baugina, arba b) pavartoja smurt
prie laive esant asmen, jeigu toks veiksmas gali sukelti pavoj to laivo saugiai laivybai, arba
c) sunaikina, arba sugadina laiv ar jo krovin, ir toks veiksmas gali sukelti pavoj jo saugiai
laivybai, arba d) bet kokiu bdu montuoja ar atlieka veiksmus, padedanius montuoti laive
prietais ar mediag, galinius sunaikinti laiv, arba sugadinti j ar jame esant krovin,
sukeldamas pavoj to laivo saugiai laivybai, arba e) sunaikina, arba labai sugadina jr
laivybos renginius, arba trukdo juos eksploatuoti, jei bet kuris toks veiksmas gali kelti pavoj
laivo saugiai laivybai, arba f) pateikia inomai melagingus duomenis, tuo sukeldamas pavoj to
laivo saugiai laivybai, arba g) sualoja ar nuudo asmen darydamas bet kur af punktuose
nurodyt nusikaltim arba ksindamasis j daryti. Taip pat jeigu bendrininkauta ar kitaip
prisidta prie io nusikaltimo. Beveik analogikos veikos numatytos ir stacionarios platformos
atvilgiu. Dar reikia pastebti, kad konvencija taikoma tuo atveju, jeigu laivas plaukioja arba
jeigu numatyta, kad plauks vienos valstybs teritorin jr, perplauks j arba iplauks u jos
rib, arba u jos teritorins jros rib su gretimos valstybs teritorine jra. Stacionarios
platformos turi bti tos platformos, kurios yra pastatytos vir valstybs kontinentinio elfo. Visi
kiti pareigojimai pagal konvencijas (baudimas, ekstradicija ir t.t.) analogiki.
Prie tarptautinio pobdio nusikaltim, grsiani jr navigacijos saugumui taip pat yra
priskiriamas ir piratavimas, kuris yra apibrtas Jr teiss konvencijose, konkreiai 1982 m.
Jungtini Taut jr teiss konvencijoje (r. Tarptautin jr teis). Taigi, piratavimas tai a)
bet kokie neteisti prievartos ar sulaikymo veiksmai arba bet koks grobimas, kur asmeniniais
tikslais vykdo privataus laivo ar privataus orlaivio gula ar keleiviai ir kuris yra nukreiptas: i)
atviroje jroje prie kit laiv ar orlaiv arba prie asmenis ar nuosavyb, esanius tokiame
laive ar orlaivyje; ii) prie laiv, orlaiv, asmenis ar nuosavyb, esanius u valstybi
jurisdikcijos rib; b) bet koks savanorikas dalyvavimas naudojant laiv ar orlaiv inant
faktus, dl kuri tas laivas ar orlaivis laikomas pirat laivu ar orlaiviu; c) bet koks veiksmas,
skatinantis ar smoningai padedantis atlikti veiksmus, kurie yra aprayti a ar b punkte.
Labai svarbu pabrti, kad piratavimas yra privatus veiksmas, siekiant privai tiksl (tai
pirmiausia j skiria nuo seniau egzistavusio nevalstybini laiv vykdom upuolim, u kuriuos
atsakomyb prisiima konkreti valstyb vad. kaperiavimas). Taigi, valstybinio laivo vykdytas
piratavimo aktas jau bus laikomas ne piratavimu, o kitos valstybs laivo upuolimu ir
atitinkamai tarptautins teiss paeidimu, nebent tokio laivo gula ugrob laivo valdym ir

veikia privaiais tikslais. Valstybs turi plaius galiojimus kovoti su piratavimu nuo sen laik
dar Romos imperijos laikais piratai buvo laikomi hostis generis humani (visos monijos
prieais), iuo metu atvirojoje jroje piratavimu tart laiv turi teis stabdyti ir tikrinti bet
kokios valstybs laivas. Atviroje jroje arba bet kokioje kitoje vietoje, kurioje negalioja n
vienos valstybs jurisdikcija, bet kuri valstyb gali konfiskuoti pirat laiv ar orlaiv arba laiv
ar orlaiv, kuris buvo pirat ugrobtas ir yra j kontroliuojamas, ir aretuoti asmenis bei turt,
esanius tokiame laive ar orlaivyje. Valstybs, kuri konfiskavo pirat laiv ar orlaiv, teismai
sprendia, kokios bausms turi bti paskirtos bei koki veiksm reikt imtis dl toki laiv,
orlaivi ir turto, atsivelgiant siningai veikiani treij ali teises, taiau jeigu toks
konfiskavimas vyko be pakankamos prieasties, j konfiskavusi valstyb atlygina valstybei,
kurios nacionalin priklausomyb turi aretuotas laivas ar orlaivis, bet kokius nuostolius ar
al, kuri ji patyr dl tokio konfiskavimo.
Kontroliniai klausimai:
Paskudijuokite mediagoje minimas konvencijas ir atsakykite:
1. Kaip manote, ar galsime taikyti konvencijas, skirtas utikrinti tarptautins civilins aviacijos
saugumui, jeigu orlaivis, kuris skrido vidiniu reisu i Vilniaus Palang, ugrobj bt
nukreiptas skristi Lenkij?
2. 2001 m. rugsjo 11 d. teroristai ugrob JAV vidaus reis lktuvus ir juos nukreip
Pasaulio prekybos centro pastatus bei Pentagon. Kaip manote, ar ios veikos patenka
konvencij reguliavimo sfer?
3. JAV karo laivas Cole Pers lankos rajone stovdamas uoste buvo atakuotas sprogmen
prikrautu greitaeigiu kateriu. Kaip manote, ar galsime iam incidentui taikyti Romos
konvencij dl kovos su neteistais veiksmais ir prie saugi laivyb?

3.1.4. Terorizmo nusikaltimai, susij su branduolinmis mediagomis

Kol kas i terorizmo ris egzistuoja tik filmuose ir galim situacij modeliuose. Ypa problema
paatrjo griuvus socialistiniam blokui ir palijus sien kontrolei, taip pat atsiradus naujoms
branduolinms valstybms (Indija, Pakistanas) bei ikilus grsmms, kad branduolin ginkl
pasigamins tokie reimai kaip iaurs Korja ar Iranas.
Tiesa, pirmoji tarptautin sutartis ioje srityje Vienos branduolini mediag fizins saugos
konvencija buvo sudaryta jau 1979 m. i konvencija yra skirta utikrinti saug radioaktyvij
mediag transportavim. Be abejo, tokio transportavimo metu yra nemaa tikimyb, kad
mediagos gali bti pagrobtos ar jas kitaip pasiksinta. Lietuva, bdama taikios branduolins
energijos valstybe, prie ios konvencijos prisijung 1994 m. sausio 6 d. (in., 2003, Nr. 361552).
Pirmiausia, kaip ir daugelis ms nagrint k, ji reikalauja atitinkamai koreguoti valstybi
nacionalines baudiamsias sistemas. Konvencijos 3 straipsnis sakmiai nurodo, kad
konvencijos alis turi imtis atitinkam ingsni derinant savo teis su tarptautine teise, siekiant
utikrinti, kad branduolini mediag transportas, branduolins mediagos jos teritorijoje, jos
laive ar orlaivyje yra jos jurisdikcijoje tol, kol toks laivas ar orlaivis transportuoja ar i

valstybs, yra atitinkamai apsaugotas. Tai - plataus pobdio pareigojimas, kuris yra
detalizuojamas visoje konvencijoje.
Baudiamosios teiss sferoje konvencija reikalauja, kad valstybs dalyvs savo vidaus teisje
privalo kriminalizuoti ias tyines veikas:
a) branduolini mediag primim, laikym, naudojim, perdavim, pakeitim, paalinim ar
isklaidym, neturint tam teist galiojim, sukeliant ar galint sukelti mogaus mirt ar rimt
sualojim arba padaryti ymios alos turtui; b) branduolini mediag vagyst ar pagrobim;
c) branduolini mediag pasisavinim ar sigijim apgauls bdu; d) reikalavim atiduoti
branduolines mediagas grasinant arba naudojant jg ar kitas bauginimo priemones; e)
grasinim: i) panaudoti branduolines mediagas, siekiant sukelti kokio nors mogaus mirt ar
rimtai j sualoti ar padaryti ymios alos turtui, ar padaryti mintus nusikaltimus, siekiant
priversti fizin ar juridin asmen, tarptautin organizacij ar valstyb vykdyti ar nevykdyti
kokio nors veiksmo; taip pat mginim vykdyti mintus nusikaltimus ar bendrininkavimas
juose.
Be to, valstyb iuos nusikaltimus privalo bausti bausmmis, atitinkaniomis j sunkum.
Konvencija, kaip ir prasta sprendia ir jurisdikcijos, ir teisins pagalbos klausimus.
Naujausias dokumentas ioje srityje tai 2005 m. priimta Tarptautin konvencija dl kovos su
branduoliniu terorizmu. iuo metu konvencija dar nesigaliojusi, taiau pagrindines jos
nuostatas vis tiek reikt aptarti.
Konvencijos tikslas tarptautiniu lygmeniu kriminalizuoti veikas, susijusias su teroristiniais
aktais, kurie gali bti padaromi naudojant branduolines ar radioaktyvias mediagas. Konvencija
pateikia techninius apibrimus kas yra radioaktyvi mediaga, branduolin mediaga, kas
yra laikoma branduoliniu rengimu (juos apima bet kokie branduoliniai reaktoriai, nesvarbu,
ar jie veikia branduolinse elektrinse, ar laivuose, kosminiuose aparatuose), branduoliniu
renginiu (bet koks sprogstamasis branduolinis renginys arba bet koks radioaktyvias
mediagas skleidiantis ar radiacij spinduliuojantis renginys, galintis dl savo radiologini
savybi sukelti mirt, sunkius kno sualojimus ar didel materialin ar aplinkos al, pvz.,
purvinoji bomba). Konvencijos 2 straipsnyje pateikiamas veik sraas, kuris labai platus.
Pagrindiniai bruoai bt ie: 1) konvencija reikalauja kriminalizuoti
tik tyines veikas, kuriomis siekiama sukelti mirt, sunkius kno sualojimus arba didel
materialin ar aplinkos al, tam tikrais atvejais jeigu siekiama fizini ar juridini asmen,
taip pat valstybi ar tarptautini organizacij antao, siekiant jas priverti atlikti tam tikrus
veiksmus ar susilaikyti nuo j 2) kriminalizuojamas radioaktyvi mediag ar rengini
turjimas ir gamyba, naudojimas, pakenkimas branduoliniams rengimams taip, kad isiskirt
arba galt isiskirti radioaktyviosios mediagos; 3) grasinimas atlikti mintas veikas, jeigu
toks grasinimas yra realus; neteistas ir tyinis reikalavimas perduoti radioaktyvias
mediagas, branduolinius renginius ar rengimus, grasinant jga, jeigu toks grasinimas yra
realus ar panaudojant jg. Be abejo, atsakomyb fiziniams asmenims kyla ir tokiu atveju,
jeigu jie bendrininkauja nusikaltime arba kitaip prisideda prie nusikaltimo.
Valstybi bendradarbiavimo persekiojant u iuos nusikaltimus srityje konvencija numato
daugiau maiau prastines taisykles (pirmin ir antrin jurisdikcija, aut dedere, aut judicare;
ekstradicijos utikrinimas), taiau yra ir keletas specifini pareigojim, toki kaip
sipareigojimas dl i nusikaltim prevencijos imantis tinkam priemoni dl radioaktyvi
mediag apsaugos bei pareigojimas, kad jeigu bt vykdytos minimos veikos ir valstybs

rankas pateks radioaktyvios ar branduolins mediagos, rengimai ar renginiai, valstybs turi

imtis priemoni, kaip nukenksminti iuos objektus, utikrinti mediag saugum, atsivelgti
vairius tarptautinius sveikatos ir saugumo standartus. Be to, valstybs privalo praneti kitoms
valstybms apie tokius nusikaltim padarym.
domu pastebti ir tai, kad konvencijoje nurodoma, jog ji netaikoma situacijoms, jeigu
branduolin ginkl naudoja valstybi ginkluotosios pajgos, taip pat kad ji nieku bdu
nereglamentuoja branduolinio ginklo naudojimo ar grasinimo juo teistumo.

3.2. Nusikaltimai pagrindinms mogaus teisms:

kankinimas, vergija, prekyba monmis
Kankinimas arba tikslingas skausmo suklimas - madaug tkstant met Vakar
civilizacijoje um svarbi viet ir baudiamojoje justicijoje, ir karini konflikt metu, ir kitose
gyvenimo sferose. Taiau ilgainiui kankinim draudimas atsirado daugelyje nacionalins teiss
sistem ir pamau ikilo tarptautin lygmen. Kankinim udraudimo tarptautiniu mastu
pradi galime sieti su humanitarins teiss kodifikavimo procesais. Vlgi, siaubinga Pirmojo ir
ypa Antrojo pasaulinio karo kari, belaisvi bei nukentjusi civili gyventoj patirtis, privert
rimtai susirpinti dl ios nemonikos praktikos. Nors Niurnbergo tribunolo statuose svoka
"kankinimai" pavartoti nebuvo, taiau Niurnbergo proceso metu buvo atskleista daug iauraus
kankinimo, tarp j ir nemoniko eksperimentavimo su kaliniais ir belaisviais atvej, kurie
vliau buvo nagrinti atskiruose teisminiuose procesuose. 1949 m. visos keturios enevos
konvencijos bendrame 3-iame straipsnyje numat kankinim kaip rimt konvencijos
paeidim, atitinkamas nuostatas turi ir 1977 m. papildomieji enevos konvencij protokolai
(r. tarptautin humanitarin teis).
Jungtins Tautos ne vien kart vairiose rezoliucijose ir deklaracijose yra paskelbusios
kankinim smerkim (pvz., 1973 m. rezoliucija Kankinimo ir kito iauraus, nemoniko,
eminanio elgesio ir baudimo klausimu, 1974 m. rezoliucija "Kankinimas ir kitas iaurus,
nemonikas, eminantis elgesys susijs su sulaikymu ir kalinimu, 1975 m. Deklaracija dl
vis asmen apsaugos nuo kankinim ir kito iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar
baudimo, pateikusi pirmin kankinimo svok). Jungtini Taut rmuose taip pat priimtos
Standartins minimalaus elgesio su kaliniais taisykls (1957 m.), kurios svarbios tuo, kad tapo
sudtine kankinimo sampratos dalimi, Teistvarkos pareign elgesio kodeksas (1979)
akcentavs kankinim draudim. Ir vis dlto, bene svarbiausias dokumentas, kuris apibr
kankinim samprat, buvo 1984 m. JT Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik
elges ir baudim (toliau - 1984 m. Konvencija dl kankinimo). Lietuva prie ios konvencijos
prisijung 1991 m. rugsjo 10 d. 1984 m. Konvencija taikoma ir taikos, ir karo metu. iuo
metu teigtina, kad kankinim draudimas yra visuotinai pripaintas sipareigojimas ir jam
taikoma universali jurisdikcija.
Nors kankinim draudimas, kaip minjome, prasidjo jau io amiaus pradioje, taiau tiksli
svoka, kas yra kankinimas, buvo suformuluota neseniai. Bendroji nuomon, kurios laikosi
daugelis autori yra, kad tai - tikslingas didelio fizinio ar psichinio skausmo ar kani klimas
mogui. Taiau ir 1975 m. JT Deklaracija dl vis asmen apsaugos nuo kankinim ir kito
iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo, ir 1984 m. Konvencija dl Kankinim
pateikia platesn kankinimo samprat (1 str. 1 dalis):

Bet kuris veiksmas, kuriuo tyia sukeliama asmeniui ymus skausmas ar kania, tiek fizin,
tiek psichin, siekiant igauti i jo informacij arba prisipainim, nubausti j u veiksm, kur
padar arba tariama, kad padar jis ar treiasis asmuo arba siekiant bauginti arba priversti j
arba trei asmen, arba dl bet kurios kitos prieasties, paremtos diskriminaciniu pagrindu,
kai toks skausmas ar kania yra sukeltas valstybs pareigno, arba asmens veikianio kaip
oficialaus valstybs atstovo, arba tokiems asmenims skatinant, sutinkant arba inant.
Kankinimu nelaikomas skausmas arba kanios kylanios tiesiogiai ar atsitiktinai vien tik i
teist sankcij.
Cituotas apibrimas numato iuos svarbius poymius:

Fizinio ar psichinio skausmo ar kanios suklimas;

Tyinis skausmo suklimas ir skausmo suklimas su tam tikru tikslu (beje, nors 1984 m. Konvencija
dl Kankinim pateikia gan detal, tiksl sra, yra nuomoni, jog prie kankinim, pvz., nepaklit
skausmo suklimas mokslinio eksperimento metu ir negavus aukos sutikimo eksperimentui. Taip pat
is sraas neapima kankinim, kurie vykdomi i pavydo, kerto, kit asmenini motyv neparemt
diskriminacija[1]. Turint omenyje, kad daug kankinimo veiksm yra vykdoma vien siekiant pasityioti
i aukos, is apibrimo krj sprendimas neatrodo ess tobulas).

Kankinim turi vykdyti tik asmuo su tam tikru statusu: pareignas arba veikiantis kaip oficialus
asmuo. Nors Konvencijos krimo metu kai kurios valstybs norjo matyti apibrime bet kur
asmen, nepriklausomai nuo statuso, bet kitos, argumentuodamos, jog jos negali suvaldyti vis
moni ir privats veiksmai paprastai patenka nacionalins, o ne tarptautins teiss sfer,
paliko tik ribot subjekt rat.
Taiau kankinimas gali bti suprantamas ir plaiau, kai jis traktuotinas kaip nusikaltimas
monikumui (r. Atsakomyb tarptautinje teisje Fizini asmen individuali tarptautin
baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus). Nusikaltim taikai ir monijos
saugumui kodekso projekte 1996 m. komentare nurodoma, kad nors ir terminas "kankinimas"
turi bti suprantamas pagal 1984 m. Konvencij dl kankinimo, taiau nusikaltim
monikumui atveju traktuotinas plaiau: kankinim gali atlikti ne tik oficialus pareignas arba
kankinimas gali bti vykdomas su jo sutikimu, o bet kuris asmuo, priklauss organizacijai arba
grupei, vykdiusiai nusikaltimus monikumui. TTK atkreipia dmes, kad mintosios 1984 m.
Konvencijos dl kankinim 1 str. 2 dalyje yra nurodoma, kad is straipsnis (t.y. apibrimas)
neprietarauja bet kokiam tarptautiniam instrumentui ar nacionaliniams statymams, kurie turi
arba gali turti nuostat dl platesnio taikymo. Kankinimas taip pat yra trauktas kaip
nusikaltim monikumui veika pagal Romos statut.
dom indl kankinimo svokos apibrim ne ir 1950 m. Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsnio, kuriame nurodomas kankinimo, iauraus,
nemoniko ar eminanio elgesio bei analogiko baudimo draudimas, interpretavimas Europos
mogaus teisi teismo jurisprudencijoje. Be abejo, Europos mogaus teisi konvencija regioninis dokumentas, taiau Europos mogaus teisi apsaugos sistema neabejotinai daro
didel tak tarptautinei teisei, todl klausim reikt aptarti. Kadangi Konvencija vartoja du
terminus: kankinim ir iaur, nemonik ar eminant elges, domu yra isiaikinti, kuo gi
skiriasi ios dvi svokos.
Europos mogaus teisi komisija bei Europos mogaus teisi teismas iuos klausimus sprend
keliose bylose: 1969 m. Danijos, Pranczijos, Norvegijos, vedijos, Olandijos prie Graikij
byloje, 1978 m. Airijos prie Jungtin Karalyst byloje, 1992 m. Tomasi prie Pranczij byloje.

Dl apimties ribotumo mes nesiimsime pateikti i byl aplinkybi, tik pastebsime, kad jos
apm vairius atvejus - nuo "paprast" muim ir alojim iki specialios "dezorientacijos
technikos" taikymo.
Galima teigti, kad mintoji praktika leido padaryti tokius apibendrinimus: iaur ir nemonik
elges nuo kankinimo galima atskirti pagal kani intensyvumo laipsn. Taigi, nemonikas
elgesys - tai toks elgesys, kuris sukelia intensyvias fizines ir dvasines kanias (pvz.,
"dezorientavimo technika"), o kankinimas - tai tyinis elgesys, kuris sukelia ypatingai sunkias
ir iaurias kanias (pvz., grubus tyinis smurtas, kuriuo padaromi rimti kno sualojimai,
psichikos pakenkimai). Teisjo Fitzmaurice ypatingoje nuomonje, pridtoje prie mintos
Airijos prie Jungtin Karalyst bylos (1978), buvo isakytas poiris, kad vertinant veiksm
kaip kankinim ar nemonik, iaur elges, reikia vertinti ne tik objektyvias, bet ir
subjektyvias aplinkybes. Pvz., esminis skirtumas yra ar grubiai smurtaujama prie sergant ar
sen mog (muimas ir tai jau bt kankinimas), ar sportik jaunuol (grubs veiksmai,
nemonikas elgesys). Nemoniku elgesiu taip pat laikytini ir tokie pavyzdiai, kai, pvz.,
maitinant motina atskiriama nuo vaiko. Teisjas nemano, kad aukiausias fizini ar psichini
kani lygis yra vienintelis kankinimo atskyrimo kriterijus. Kankinim pobdis leidia juos
klasifikuoti, diferencijuoti, tad kiekvien kart kompetentinga institucija turi sprsti, ar
veiksmas yra kankinimas, ar tik nemonikas elgesys.
Vergija.Terminas vergija iuo atveju apima ne tik vergov klasikine prasme, bet ir vergovei
artim praktik, priverstin darb.
Vergov ir vergovei artima praktika yra vienas i seniausi nusikaltim, su kuriais valstybs
m kovoti tarptautiniu mastu: pirmosios tarptautins pastangos kovoti su vergija buvo
atspindtos 1814 ir 1815 m. Paryiaus taikos sutartyse ir 1815 m. Vienos kongrese. ymus
vykis buvo ir 1890 m. Briuselio konvencija, kuria buvo siekiama padaryti gal verg prekyba i
Afrikos, bei suteikianti valstybms teis apiekoti laivus, tariamus verg prekyba. Pasibaigus
Pirmajam pasauliniam karui, 1919 m. daugelis kolonijini Europos valstybi pasira St.
Germain-en-Laye konvencij, kurioje pasiadjo stengtis inaikinti vergov savo dominijose.
Vliau vergovs klausimus sprend Taut Sjunga, kurios rmuose 1926 m. buvo priimta
Konvencija dl vergovs, kuri pirmame straipsnyje apibr vergov ir verg prekyb: vergov
kaip asmens statusas arba bkl, kada jo atvilgiu yra taikoma bet kuri arba visos nuosavybs
teiss, verg prekyba - visi veiksmai, sudarantys pagrobim, gijim, disponavim asmeniu,
turint tiksl j paeminti iki vergijos. Visi veiksmai, susij su vergo gijimu turint tiksl j
parduoti ar ikeisti, visi disponavimo (pardavimo ar ikeitimo) vergu siekiant j parduoti ar
ikeisti, ir, bendrai, bet kuris verg prekybos ar gabenimo veiksmas.
Kadangi prieo gyventoj ir karo belaisvi pavergimas arba priverstinis darbas buvo
mgstamas ukariautoj veiksmas, atitinkamai vergovs draudimai vystsi ir tarptautinje
humanitarinje teisje. Nors 1899 ir 1907 m. Hagos konvencijos leido labai ribot priverstinio
darbo panaudojim, bet netrukus po I-ojo pasaulinio karo, 1929 m. enevos konvencijoje buvo
grietai udraustas karo belaisvi pavergimas ir priverstinis darbas. Iki antrojo pasaulinio karo
mintoji 1926 m. Konvencija dl vergovs tapo tokiu visuotinai pripastamu dokumentu, jog
laikoma, kad jau tuo metu vergov buvo galima laikyti draudiama pagal bendruosius
tarptautins teiss principus. Brutali priverstinio darbo ir vergovs praktika, gyvendinta
Hitlerinje Vokietijoje, kuri Niurnbergo tribunolas apibdino kaip "verg darbo politik", tapo
pagrindu pavergim ir priverstin darb kaip jos form paskelbti karo nusikaltimu ir nusikaltimu
monikumui, taip pat paskatino 1949 m. enevos konvencijose okupuotos valstybs
gyventoj ar karo belaisvi pavergim laikyti rimtu konvencijos paeidimu.

1956 m. JT rmuose buvo priimta Papildomoji konvencija dl vergovs, verg prekybos ir

institut bei praktikos atitinkanios vergov panaikinimo, udraudusi ne tik prastin vergov,
bet ir toki praktik kaip skolos vergija, baudiava, prievartins vedybos, nuotakos pirkimas,
verg darbas, seksualin vergija, vaik darbas ir kt. Atitinkami papildymai, daromi bendrosiose
konvencijose, buvo perkelti tarptautins teiss altinius, reglamentuojanius nusikaltimus
monikumui, pavergimas kaip nemonikas aktas buvo numatytas tiek Jugoslavijos, tiek
Ruandos tribunol statutuose.
TTK, komentuodama nusikaltim, apibrt 1996 m. JT Nusikaltim taikai ir monijos
saugumui kodekso projekte, nurod, kad pavergimas - tai nustatymas arba taikymas asmens
atvilgiu vergovs statuso, pavergimo arba priverstinio darbo, prieingas tiksliai nustatytiems ir
plaiai pripaintiems tarptautins teiss principams, tokiems kaip 1926 m. Konvencija dl
vergovs (vergija), 1956 m. Papildomoji Konvencija dl vergovs, verg prekybos ir institut
bei praktikos atitinkanios vergov panaikinimo (vergija ir vergo statusas), Tarptautinis
pilietini ir politini teisi paktas, ir 1930 m. Tarptautins darbo organizacijos konvencija Nr.
29 Dl prievartinio ar privalomojo darbo (priverstinis darbas)[2].
JT Specialusis Pranejas Benjamin Whitaker 1982 m. atliktoje Ataskaitos apie vergov,
pateiktos Sub-komisijai 1996 m., papildyme pateik iuos papildomus vergovs ir vergovei
artimos praktikos pavyzdius: asmens laikym turto objektu, apartheid, kolonializm,
prievartines vedybas, prekyb moterimis ir vaikais, inaudojim priverstins prostitucijos
tikslais, moter pardavim, skolos vergij, vaik darb, priverstin darb, pripratusi prie
sunki narkotik eksploatacij, migrant darbinink darb.
Prekyba monmis iuo metu vienas i labiausiai paplitusi tarptautinio pobdio
nusikaltim. Jis taip pat glaudiai susijs su neteistos migracijos, priverstins prostitucijos bei
vergovs problemomis. Tarptautiniu lygiu iems klausimams sprsti priimtos konvencijos:
Jungtini Taut konvencija prie tarptautin organizuot nusikalstamum
papildantis Protokolas dl prekybos monmis, ypa moterimis ir vaikais, prevencijos,
sustabdymo bei baudimo u vertimsi ja, papildantis Jungtini Taut konvencij
prie tarptautin organizuot nusikalstamum(in., 2003, Nr. 49). ioje konvencijoje
prekyba monmis apibriama kaip moni verbavimas, perveimas, perdavimas, slpimas ar
j primimas gsdinant, panaudojant jg ar kitas prievartos, grobimo, apgauls, sukiavimo
formas, piktnaudiaujant padtimi ar paeidiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kit
naud tam, kad bt gautas kito t mog kontroliuojanio asmens sutikimas siekiant
inaudoti. Inaudojimas apima kit asmen inaudojim prostitucijos forma ir kitas seksualinio
inaudojimo formas, priverstin darb ar paslaugas, vergij ar veikl, panai vergij,
tarnyst ar organ paalinim. Be prastini reikalavim kriminalizuoti tokias veikas,
konvencija taip pat numato apsaugos nuostatas dl prekybos monmis auk (saugomas
privatumas, suteikiama medicinos, psichologin, materialin pagalba, padedama sidarbinti ir
kt.) Valstybs pareigojamas bendradarbiauti prekybos monmis prevencijos ir kovos su ja
tikslais, numatoma tokio bendradarbiavimo tvarka ir kt. Europos Tarybos rmuose yra priimta
konvencijaDl veiksm prie prekyb monmis. Pagrindinis ios konvencijos tikslas
utikrinti kovos su prekyba monmis efektyvum Europoje, t.y. daugiausia ji dmesio skiria
valstybi bendradarbiavimo lengvinimui, priemones saugoti prekybos monmis auk teises
nepriklausomai nuo lyties, taip pat nurodo valstybms narms kriminalizuoti ne tik pai
prekyb monmis, bet taip pat naudojimsi prekybos monmis aukomis, kelions ar asmens
dokument, prekybos monmis tikslais, padirbinjim, pagalb, prisidjim prie prekybos
monmis, taip pat juridini asmen atsakomyb u ias veikas.

Kontroliniai klausimai ir uduotys:

1. Ar kankinimo draudimas tarptautinje teisje apima ir veikas, atliekamas ne oficiali
asmen (pvz., nusikaltliai kankina prekybos monmis aukas, versdami jas verstis
prostitucija)?
2.

Paaikinkite, kuo prekyba monmis skiriasi nuo vergijos?

3.3. Neteista narkotini ir psichotropini mediag

apyvarta bei pinig plovimas
Narkotik vartojimo ir grsms visuomenei problemos yra tiek daug kart visur dstytos, tad
jeigu ir diskutuojama, tai ne dl narkotik grsms bendrai, o dl tokios grsms keliamos
alos lygio. Narkotik atneam al galime skirstyti individuali ir visuomenin. inoma,
viena negalima be kitos, taiau visuomenin ala yra pati pavojingiausia: visuomen ne tik
praranda darbing nar ir turi jo reabilitacijai ar net ilaikymui eikvoti pinigus, bet taip pat
apyvartoje atsiranda milinikos pinig sumos, kurias kriminalinis pasaulis naudoja korupcijai,
teissaugos ir kit visuomenini sistem pakirtimui, tolimesnei nusikalstamai veiklai.
Kovoti su iais nusikaltimais buvo pradta dar XX a. pirmojoje pusje. Siekiant organizuoti
tokio plaiai paplitusio reikinio kaip narkotik kontrol, reikalingi maiausiai du sistemos
komponentai:
1) efektyvi nacionalin kontrol;
2) tarptautinis bendradarbiavimas, kad nacionalin kontrol pasiekt tiksl. Tarptautins
narkotik kontrols schema yra paremta netiesioginiu metodu, kai kiekviena valstyb
administruoja sav sistemos dal, taiau nuosekliai pleiama ir tarptautin tiesiogins kontrols
sistema. institucijos pleia ir tiesiogins kontrols sistem.

Dabartin narkotik neteistos apyvartos kontrols sistema susideda i keli

komponent: vertinimo sistema - paremta tuo, kad narkotik pasila kiekvienoje alyje turi
bti apribota iki kieki, reikaling moksliniams ir medicinos tikslams. Tarptautins institucijos,
tokios kaip Tarptautin narkotik kontrols komitetas, i kiekvienos valstybs reikalauja kasmet
pateikti apskaiiavimus, kiek narkotini mediag jai reiks, jeigu valstyb to padaryti
nesugeba, tokiu atveju kompetetinga tarptautin institucija gali atlikti vertinim ir pagal tai
nustatyti maksimal narkotini mediag importo valstyb limit. Tiesa, tokia tarptautin
institucija niekada neturjo teiss vienaalikai keisti vertinim ir gali tik silyti valstybei
atsivelgti vien ar kit faktori. Importo eksporto leidim sistema - teistos narkotik
siuntos i vienos valstybs kit negali bti vykdomos be importo galiojim i valstybs,
kuri importuojama ir siuniamosios alies vyriausybs eksporto leidimo. Kadangi visada
matoma legali apyvarta, nelegali apyvart sunkiau nuslpti. Apsikeitimas informacija valstybs teikia kontroliuojanioms institucijoms informacij, nuo kurios labai smarkiai
priklauso sistemos veikla: apie importo eksporto sertifikat idavimus usienio prekybai,
kasmetines ataskaitas, ir statym, priimt gyvendinant konvencijas, tekstus, praneimus
apie narkotini priemoni grobimus, nustatytus neteistos apyvartos faktus ir kita.

Informuojama apie nauj narkotini ar psichotrop. pobdio mediag igavim, atsiradim

rinkose ir kita. iuo metu veikia ios narkotik kontrols tarptautins institucijos: Tarptautinis
narkotik kontrols komitetas, JTO Ekonomins ir socialins tarybos narkotini priemoni
komisija, Narkotik piktnaudiavimo kontrols fondas, taip pat ir Pasaulio sveikatos
organizacija. Narkotik kontrols klausimams sprsti buvo priimta daug tarptautini sutari,
i kuri svarbiausios - 1961 met Bendroji narkotini mediag konvencija (in., 2001, Nr.
51) bei 1971 met Psichotropini mediag konvencija (in., 2001, Nr. 50).

Tarptautins baudiamosios teiss sferoje svarbiausiu altiniu, kovojant su neteista narkotini

ir psichotropini mediag apyvarta yra 1988 m. Jungtini Taut (Vienos) konvencija dl
kovos su neteista narkotini ir psichotropini medag apyvarta. Jeigu ankstesns
konvencijos daugiausia dmesio skyr narkotini priemoni kontrolei, i konvencija beveik visa
paskirta baudiamosios teiss klausimams. Konvencija sprendia tokias klausim grupes kaip
nusikaltimai ir sankcijos, jurisdikcija, konfiskacija, ekstradicija, tarpusavio teisin pagalba ir kt.
Atskirai atkreipiamas dmesys neteist apyvart jroje ir kai kuriuos kitus manomus
narkotini mediag keliavimo kelius.
Taigi, pirmiausia i konvencija reikalauja, kad baudiamja tvarka bt kriminalizuotos ios
tyins:
a) bet kurios narkotins priemons arba bet kurios psichotropins mediagos gamyba,
gaminimas, ekstrahavimas, paruoimas, pasilymas, pasilymas turint tiksl parduoti,
platinimas, pardavimas, tiekimas bet kuriomis slygomis, tarpininkavimas, perveimas,
tranzitinis perveimas, transportavimas, importas arba eksportas, paeidiant 1961 met
konvencijos, ios Konvencijos su pataisymais arba 1971 met konvencijos nuostatas; ii)
aguon opijaus, kokaino krm arba kanapi kultivavimas turint tiksl gaminti narkotines
mediagas, paeidiant 1961 met konvencijos ir ios Konvencijos su pataisymais nuostatas;
iii) bet kurios narkotins priemons ir psichotropins mediagos laikymas arba pirkimas turint
tiksl usiimti bet kurios ries veikla, ivardyta i papunktyje; iv) rengim, mediag arba
priemoni, nurodyt I ir II lentelse (Konvencijos priedai), gaminimas, transportavimas arba
platinimas, inant, kad jie skirti narkotini priemoni ir psichotropini mediag neteistam
kultivavimui, gamybai arba gaminimui; v) bet kuri nusikaltim, ivardyt i, ii, iii ir iv
papunkiuose, organizavimas, finansavimas arba vadovavimas jiems.
2. Atsivelgdama Konstitucijos nuostatas ir pagrindinius savo teisins sistemos principus,
kiekviena alis imasi reikaling priemoni, kad nacionaliniuose statymuose tyinis bet kurios
narkotins priemons arba psichotropins mediagos saugojimas, sigijimas arba kultivavimas
savo poreikiams, paeidiant 1961 met konvencijos, 1961 met konvencijos su pataisymais
arba 1971 met konvencijos nuostatas, bt pripaintas nusikaltimu (tai reikia, kad iuo
atveju valstybei suteikiama teis pasirinkti kriminalizuoti toki veik ar ne).
c) atsivelgiant savos Konstitucijos nuostatus ir pagrindinius savo teisins sistemos principus;
i) nuosavybs, jeigu jos sigijimo metu buvo inoma, kad i nuosavyb buvo gauta padarius
nusikaltim arba nusikaltimus, numatytus io punkto a papunktyje, arba dalyvaujant tokiame
nusikaltime arba nusikaltimuose, sigijimas, valdymas arba naudojimas;

ii) rengim, priemoni ar mediag, nurodyt I ir II lentelse, turjimas, inant, kad jos
naudojamos arba skirtos naudoti kuri nors narkotini priemoni arba psichotropini mediag
neteistam kultivavimui, gamybai arba gaminimui;
iii) vieas kit kurstymas ar skatinimas bet kuriomis priemonmis padaryti bet kur i
nusikaltim, numatyt iame straipsnyje, arba neteistai naudoti narkotines priemones arba
psichotropines mediagas;
iv) dalyvavimas, prisidjimas arba nusikalstamos sutarties sudarymas turint tiksl padaryti bet
kur nusikaltim ar nusikaltimus, numatytus iame straipsnyje, bandymas padaryti tok
nusikaltim arba nusikaltimus, taip pat padjimas, kurstymas, sveika arba patarimas juos
darant.
Kaip matote, kriminalizavimo reikalavimai, nors ir suteikiant valstybei pasirinkimo laisv,
apima ne tik tiesiogiai su neteista narkotik apyvarta susijusias veikas, bet taip pat ir veikas,
kurios yra glaudiai susijusios su neteista narkotini mediag apyvarta.

Be to, i konvencija pirm kart tarptautiniu lygiu ima sprsti pinig plovimo problem ir
nurodo, jog taip pat gali bti kriminalizuojama ir:
b)i) konvertavimas arba nuosavybs pervedimas, jeigu inoma, kad i nuosavyb gyta
padarius bet kok nusikaltim arba nusikaltimus, numatytus io punkto a papunktyje arba
dalyvaujant tokio nusikaltimo ar nusikaltim daryme, siekiant nuslpti arba slpti neteist
nuosavybs sigijimo altin arba turint tiksl padti bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam
nusikaltime ar nusikaltimuose daryme, ivengti atsakomybs u savo veiksmus;
ii) tikro altinio buvimo vietos, tvarkymo bdo, persiuntimo, tikr teisi nuosavyb arba jos
priklausomyb nuslpimas arba slpimas, jeigu inoma, kad tokia nuosavyb gyta padarius
nusikaltim ar nusikaltimus, numatytus io punkto a papunktyje, arba dalyvaujant mintame
nusikaltime arba nusikaltimuose.

Kitos konvencijos nuostatos taip pat pakankamai originalios, pvz., konvencijoje nurodomos,
kokios yra toki veik sunkinanios aplinkybs (3 straipsnio 5 dalis), numato pareigojimus bei
principus dl neteistos narkotini mediag apyvartos gyto turto bei pai priemoni
konfiskavimo (5 straipsnis), kuriuose ypa daug dmesio skiriama valstybi bendradarbiavimui
konfiskuojant tokius objektus.

Jurisdikcijos nustatymo, ekstradicijos ir teisins pagalbos klausimus sprendiami beveik

analogikai kaip ir kitose tarptautinio pobdio nusikaltim konvencijose, taiau konvencijoje
taip pat specialiai aptariamas kadr parengimas, pagalba tranzito valstybms, galimyb taikyti
ir gydymo, socialins reintegracijos, aukljimo, stebjimo, darbingumo sugrinimo priemones,
neteistos apyvartos jroje stabdym ir kt. Pinig plovimo klausimus bendraisiais aspektais
taip pat palieia ir Jungtini Taut konvencija prie tarptautin organizuot nusikalstamum.

Sprendiant pinig plovimo klausim btina paminti, kad ia ypa aktyviai veikia Europos
Taryba, Europos Sjunga ir specializuota FATF (angl. Financial Action Tarsk Force) organizacija.
Btent Europos Tarybos rmuose yra priimta 1990 m. ET konvencija dl pinig iplovimo ir
nusikalstamu bdu gyt pajam paiekos, areto bei konfiskavimo (in., 1995, Nr. 12). FATF,
steigta Paryiaus virni susitikimo 1989, rekomendavo, kad valstybs kriminalizuot pinig
plovim, susijus su narkotikais, ir pagal galimybes iplst jo taikym ir kitoms
nusikalstamoms veikoms.
Nors vieningai pripainta, kad pinig plovim reikia kontroliuoti, taiau iki iol kyla daug
diskusij vairiais klausimais, susijusiais su iuo palyginti neseniai kriminalizuotu veiksmu: tai ir
paios veikos apibrimo problema, kalts nustatymas (ypa rimta problema yra neatsargi
kalt), juridinio asmens, kuris yra vienas i pagrindini bd vykdyti pinig plovim,
atsakomybs klausimas.
Pvz., 1988 m. Vienos konvencijoje apibriant pinig plovim yra kalbama tik apie tyin kalt,
taiau ir FATF rekomendacijos, ir nacionaliniai statymai jau yra paeng kriminalizuojant ir
nusikaltimus, padarytus neatsargumu. 1990 m. ET konvencija pinig plovim apibria lygiai
taip pat, kaip 1998, taiau padaro ir kai kuri ipltim (6 straipsnio 3 dalis): Bet kuri alis gali
imtis jos nuomone reikaling priemoni, kad nusikalstamomis veikomis pripaint visus ar kur
nors atvej: a) privaljo suvokti, kad nuosavyb buvo gauta nusikalstamu bdu;b) veik su
tikslu gauti pelno; c)veik su tikslu pagerinti tolesn kriminalin veikl. ET konvencija veda ir
predikatini nusikaltimo svok - toks nusikaltimas yra bet koks nusikaltimas, kurio rezultatas
buvo nusikalstam l gijimas, kurios vliau yra plaunamos. Pinig plovimo nusikaltimo
atveju konvencija nustato, kad nesvarbu, ar tas predikatinis nusikaltimas buvo alies, kurioje
vykdytas pinig plovimas jurisdikcijoje. Taip pat valstybms paliekama teis nustatyti, kad
pinig plovimas neturi bti inkriminuojamas predikatini nusikaltimo subjektams. Konvencija
taip pat sprendia valstybi bendradarbiavimo, pasikeitimo informacija, prevencini priemoni
taikymo (pvz., nusikaltimas padarytas vienoje alyje, bet los kitoje ir sprendiami t l
ualdymo ar konfiskavimo klausimai). Konfiskacijos klausimai reglamentuojami lygiai taip pat
detaliai kaip 1988 m. Konvencijoje.
Jau minjome, kad kovojant su pinig plovimu yra svarbi FATF veikla. FATF tai
tarpvyriausybin tarptautin organizacija, specialiai sukurta kovoti su pinig plovimu. iuo
metu j sudaro 26 alys ir dvi tarptautins organizacijos (EB ir Arab valstybi lankos
bendradarbiavimo taryba). FATF pateikia universalias rekomendacijas, kuri laikytis siloma
visoms alims, dalyvaujanioms FATF. Rekomendacijos apima plat priemoni spektr nuo
teisini priemoni (pvz., Vienos konvencijos ratifikavimas, finansini institucij statym
tikslinimas) iki finansini institucij veiklos (klient identifikavimas, anonimini sskait
atsisakymas). FATF rekomendacijos nra privalomos, taiau valstybs jas paprastai gyvendina.
Kontroliniai klausimai ir uduotys:
1. Kodl tarptautin narkotik kontrols sistema yra vadinama netiesiogine? Kokie jos
principai?
2. Ar narkotini ir psichotropini mediag apyvarta gali bti teista? Jeigu taip kokiais
atvejais?

3. Kaip manote, kodl pinig plovimas tarptautinje teisje pirm kart kriminalizuotas 1988
m. Vienos konvencijoje dl kovos su neteista narkotini (psichotropini) mediag apyvarta?
4. Kaip manote, ar pagrsta tendencija u pinig plovim rekomenduoti traukti atsakomybn ne
tik fizinius, bet ir juridinius asmenis?

[1] r. Tardu E. Maxime. The United Nations Convention against Torture and Other Cruel and
Inhuman or Degrading Treatment or Punishment // Nordic Journal of International Law, Vol.
56(4), p. 305.
[2] Draft Code of Crimes Against the Peace and Security of Mankind, Commentary (10) to art.
18 // . U.N. Doc. A/51/10/1996.

4. Valstybi bendradarbiavimas kovojant su tarptautiniu

nusikalstamumu, teisin pagalba ir ekstradicijos tarptautinis
teisinis reguliavimas
Visuotinai sutariama, jog geranorikas ir efektyvus valstybi bendradarbiavimas viena i
svarbiausi slyg kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu. Taiau iki iol nesutariama, kiek ir
kokia apimti tai yra valstybi pareiga? Pvz., aiku, kad principasaut dedere, aut judicare yra
pareiga, taiau kaip dl vairi kit klausim suteikimas pagalbos baudiamosiose bylose ir
kt.? Net jeigu ir pripaintume, kad bendrosios bendradarbiavimo pareigos nra, neabejotina,
kad ji yra pagal specialias tarptautines sutartis, kadangi, kaip matme, beveik kiekviena
konvencija dl kurio nors tarptautinio pobdio nusikaltimo numato valstybi
bendradarbiavimo nuostatas. Bendradarbiavimas vyksta ir organizaciniu lygiu pvz., JTO
Ekonomin ir Socialin Tarybai pavesta koordinuoti vairius nusikalstamumo klausimus, nuo
1965 m. veikia konsultacinis ekspert komitetas nusikalstamumo klausimais, JTO iniciatyva
kvieiami kart per 5 metus tarptautiniai kongresai dl kelio ukirtimo nusikalstamumui, yra
JTO specializuot staigos organizuojant valstybi bendradarbiavim kovojant su atskirais
nusikaltimais (pvz., Narkotini priemoni komisija prie ECOSOC, Terorizmo problem grup
prie Saugumo Tarybos ir kt.)
Taigi, koki teisin pagalb valstybs yra pareigotos teikti viena kitai kovojant su tarptautiniu
nusikalstamumu? Pvz., Jungtini Taut konvencija prie tarptautin organizuot
nusikalstamum numato, kad: Valstybs, ios Konvencijos alys, suteikia viena kitai
visokeriop teisin pagalb tirdamos nusikaltimus, kuriems taikoma i Konvencija <...>,
vykdydamos baudiamj persekiojim u j padarym ir atlikdamos teismin su iais
nusikaltimais susijusi byl nagrinjim, taip pat abipusikumo pagrindu teikia viena kitai
analogik pagalb tuo atveju, kai praym pateikusi valstyb, ios Konvencijos alis, turi
pakankam pagrind tarti, kad <...> nusikaltimas yra tarptautinio pobdio, skaitant tai, kad
toki nusikaltim aukos, liudytojai, nusikalstamu bdu gytos pajamos bei nusikaltim rankiai
ar j rodymai yra praym gavusioje valstybje, ios Konvencijos alyje, bei tai, kad
nusikaltimas padarytas dalyvaujant organizuotai nusikalstamai grupei.

2. Teikiama tarpusavio teisin pagalba yra kaip galima platesn, kiek leidia atitinkami
praym gavusios valstybs, ios Konvencijos alies, statymai, sutartys ir susitarimai dl
nusikaltim, u kuriuos juridinis asmuo praym pateikusioje valstybje, ios Konvencijos
alyje, gali bti patrauktas atsakomybn pagal ios Konvencijos 10 straipsn, tyrimo,
baudiamojo persekiojimo dl j padarymo ir su jais susijusi byl teisminio nagrinjimo.
3. Suteikti tarpusavio teisin pagalb pagal straipsn gali bti praoma siekiant:
a) gauti asmen parodymus ar pareikimus;
b) teikti teismo dokumentus;
c) atlikti krat ar padaryti pom, ar sustabdyti disponavim;
d) apirti objektus ir vykio vietas;
e) pateikti informacij, daiktinius rodymus ir ekspert ivadas;
f) pateikti atitinkam dokument ir mediagos, skaitant vyriausybs, bank, finansinius,
bendrovi ar komercinius dokumentus, originalus ar patvirtintas kopijas;
g) nustatyti ar susekti nusikalstamu bdu gytas pajamas, turt, rankius ar kitus daiktus,
norint surinkti rodymus;
h) sudaryti galimyb asmenims savanorikai atvykti praym padavusi valstyb, ios
Konvencijos al;
i) suteikti bet koki kito pobdio pagalb, kuri neprietarauja praym gavusios valstybs,
ios Konvencijos alies, vidaus teiss normoms.
Taigi, tarptautinio bendradarbiavimo ratas yra labai platus. Paprastai pagal konvencijas,
valstybs privalo paskirti atsakingas u bendradarbiavim institucijas, tam tikrais atvejais
suteikti prioritet pateiktiems kit valstybi praymams dl bendradarbiavimo, detalizuojamos
ir procesins taisykls, ir kiti svarbs klausimai. Europos regione vienas i svarbiausi
dokument yra 1959 m. Europos konvencija dl savitarpio pagalbos baudiamosiose bylose
(in., 1995, Nr.34-819) ir jos 1978 m. papildomas protokolas. Valstybs bendradarbiauja ne tik
universali ar regionini konvencij lygmeniu, bet taip sudaro ir dvialius susitarimus, kurie jau
bna skirti ne konkretiems nusikaltimams, o bendriesiems bendradarbiavimo dl baudiamj
byl klausimams. Tokios sutartys danai bna platesnio spektro nei tik baudiamj byl sritis
apima ir civilinius, ir eimos santykius.
Ekstradicija tai vienas i svarbiausi teisini instrument, kuriuo utikrinama tarptautinio
pobdio ir tarptautinius nusikaltimus padariusi asmen atsakomyb. Anot prof. Krio,
nusikaltli idavimas arba ekstradicija yra 1) asmens, kaltinamo padarius nusikaltim, ar 2)
asmens, nuteisto u nusikaltim, perdavimas i valstybs, kurios teritorijoje jis yra, kitai
valstybei, kurios teritorijoje jis padar nusikaltim, siekiant tok asmen nubausti ar vykdyti
nuosprend. iuo metu tarptautinje teisje atsirado ir nauja svoka perdavimas (angl.
surrender), kuri reikia toki asmen perdavim tarptautinms institucijoms (Ad hoc
tribunolams, Tarptautiniam baudiamajam teismui).

Ekstradicija vienas i seniausi tarptautins baudiamosios teiss institut ir ilg laik buvo
vykdoma daugiausia dviali tarptautini susitarim pagrindu. XX a. antrojoje pusje m
rastis ir universals bei regioniniai tarptautiniai dokumentai iuo klausimu.
1957 m. Europos taryba prim Konvencij dl ekstradicijos, kuri buvo papildyta 1975 m. ir
1978 m. dviem papildomais protokolais. Jungtins Tautos yra primusios Tipins ekstradicijos
sutarties pavyzd, taip pat visai neseniai sudaryta Ekstradicijos sutartis tarp JAV ir Europos
Sjungos. Vis dar plaiai paplitusi ir dviali sutari praktika (pvz., daugumoje Lietuvos
sutari dl teisins pagalbos baudiamosiose bylose yra numatytas ir ekstradicijos institutas).
Bendrosios ekstradicijos taisykls arba idavimo slygos yra ios:
1)
ekstradicija paprastai vykdoma tarptautins sutarties pagrindu, taiau valstyb turi
teis taikyti ekstradicijos procedr geranorikumo pagrindu.
2)
Jei idavimo pagrindas - tarptautin sutartis, tai galima iduoti tik u tas veikas, kurios
numatytos tarptautinje sutartyje. Yra 3 toki veik numatymo sutartyse metodai:
a) katalogo: ivardijamos veikos, u kurias asmuo turi bti iduodamas (bdingas daugiausia
senoms sutartims, problemikas dl nevienodo veik apibrimo); b) sankcijos apimties asmuo iduodamas u tas veikas, u kurias skiriama sankcija laisvs atmimas daugiau kaip
vieneriems metams (naudojama Europos konvencijoje dl ekstradicijos); c) mirus sujungiant a) ir b) bdus.
3)
dvigubo baudiamumo taisykl - asmuo gali bti iduotas tik u nusikaltimus,
kuriuos numato abiej valstybi baudiamieji kodeksai (taip vadinama dvigubo baudiamumo
taisykl). Tai nereikia, kad veik apibrimai turi bti absoliuiai identiki, reikalinga tik
panaus pobdis (pvz., ekstradukuojant dl finansini nusikaltim, danai bna, kad vienoje
valstybje tam tikro mokesio, kurio, pvz., band ivengti tariamasis, net nra). iai problemai
paskirtas II-asis Europos ekstradicijos konvencijos protokolas.
4)

iduotas asmuo gali bti teisiamas tik u t nusikaltim, u kur jis buvo iduotas;

5)
iimties taisykl - iduotas asmuo idavusios valstybs sutikimo negali bti
perduodamas jokiai treiajai aliai
6)
asmeniui, kuris yra iduodamas, negali bti taikoma mirties bausm, jeigu valstybje,
kuri iduoda asmen, mirties bausm nra taikoma (ETT byla Soering vs. UK).

Atsisakyti ekstradukuoti asmen galima iais atvejais:

1) Asmuo yra valstybs pilietis ir jos Konstitucija draudia idavim (nors, pvz., ta pati
Konstitucija gali numatyti ir ios iimties netaikym)
2) asmens padarytas nusikaltimas laikytinas politiniu (btent dl to, pvz., antiteroristinse
konvencijose visur grietai pabriama, kad terorizmas nra politinis nusikaltimas), taiau
reikia pastebti, kad niekur nepateikiamas politinio nusikaltimo apibrimas - tam tikros gairs
gali bti tai, kad tokia veika nusikaltimu laikoma tik konkreioje valstybje (pvz., antitarybin
agitacija ir propaganda);

3) asmens padarytas nusikaltimas susijs su privataus kaltinimo byla;

4) asmuo negali tiktis teisingo teismo proceso dl tiktinos diskriminacijos, teismo alikumo
arba jam grst kankinimas i taisykl paprastai iplaukia ne i pai ekstradicijos sutari,
bet i kit tarptautini konvencij.
5) jeigu asmenys padar nusikaltim valstybje, i kurios praoma iduoti ir toji valstyb turi
jurisdikcijos pirmum;
6) yra sujusi senatis, yra iteisinamasis teismo nuosprendis u veik, u kuri prao iduoti,
asmuo jau atliko bausm u t veik.

Ekstradicijos procesas prasideda nuo suinteresuotos valstybs teissaugos institucijos

kreipimosi kitos valstybs teissaugos institucij (pvz., Europos ekstradicijos konvencijoje
nurodomi ie reikalavimai praymui: Praymas pateikiamas ratu ir perduodamas
diplomatiniais kanalais (pvz., pagal Europos konvencij dl ekstradicijos teisingumo
ministerijas). Prie praymo turi bti pridta: a) nuteisimo ir nuosprendio ar nedelsiant
vykdytino leidimo sulaikyti, areto orderio ar kito tok pat poveik turinio ir pagal
praaniosios alies statymuose idstytas procedras ileisto leidimo originalas arba
autentika kopija; b) inios apie nusikaltimus, dl kuri yra reikalaujama
ekstradicijos. J vykdymo laikas ir vieta, teisinis j kvalifikavimas ir nuoroda
atitinkamas teisines normas turi bti idstyti kuo tiksliau; ir c) atitinkam statym kopijos
arba, jei tai nemanoma, atitinkamo statymo formuluot ir kuo tikslesnis reikalaujamo
asmens apraymas ir bet kokia kita informacija, kuri padt nustatyti jo identikum ir
pilietyb. Gavusi tok praym valstyb paprastai inicijuoja proces praomojo asmens
atvilgiu, gali jam paskirti kardomj priemon, gali j sulaikyti, taiau jam garantuojamos
visos pagrindins kaltinamojo teiss (t.y. teis gynyb ir kt.). Galutin sprendim dl asmens
idavimo paprastai priima teismas, inagrindamas, ar yra pakankamas pagrindas
ekstradukuoti asmen: viena vertus, ar praaniosios valstybs pateikti rodymai pakankamai
svars, kita vertus ar yra tinkamas teisinis pagrindas (tarptautin sutartis, nacionalini
norm laikymasis). Teismui primus sprendim asmuo perduodamas kitos valstybs
teissaugos institucijoms. Pagal Europos konvencij dl ekstradicijos visikai arba i dalies
atsisakius perduoti, turi bti pateikiamos prieastys. Kita vertus, ekstradicija nra valstybs
pareiga, nors, pvz., principo aut dedere, aut judicare atveju (kuris tinka daugeliui tarptautinio
pobdio konvencini nusikaltim) valstyb turi tiktai du pasirinkimus: arba asmen iduoti,
arba j teisti

Udaviniai
1 udavinys
Jonas Petraitis skrydio Antalij metu buvo apsvaigs nuo alkoholio. Suinojs, kad lktuvu,
kuriuo jis keliavo Antalij, keliauja Izraelio diplomat eima ir inodamas, kad jis yra tamsaus
gymio - nusprend pajuokauti. aukdamas Alach Akbar! upuol stiuardes ir lauyta angl
kalba pareik, kad lktuvas turi skristi Teheran, kitaip jis susprogdins bomb, kuri turi

savo kuprinje. Lktuvas tuo metu skrido vir Lenkijos. Pilotai pasitar nusprend nerizikuoti
Petraiiui buvo pasakyta, kad iki Teherano lktuvas nuskristi neturi kuro. Tuomet Petraitis
pareikalavo, kad lktuvas leistsi Varuvoje ir kad ten jam bt jau paruotas lktuvas iki
Teherano. Lktuvas nutp Varuvoje, buvo ikviesta policija ir kitos specialiosios tarnybos,
taiau Petraitis pasidav ir prane nevykusiai pajuokavs.
Ir Lietuva, Ir Lenkija yra vis svarbiausi tarptautini antiteroristini konvencij dalyvs.
Atsakykite:
1. Kokias tarptautines sutartis taikysite (jeigu taikysite) iai situacijai sprsti? Ar situacijai isprsti
utekt nacionalins teiss norm?
2. Pastudijav pasirinktas tarptautines sutartis, atsakykite, kokios valstybs turi ios veikos jurisdikcij?
Kuri valstyb turt persekioti Petrait Lenkija ar Lietuva? Ar Lietuva galt prayti Petraiio
ekstradicijos? Ar Lenkija privalt taikyti ekstradicij Petraiiui?

2 udavinys
A. B., gyvendamas Lietuvoje, usim neteistu narkotini mediag platinimu. Suinojs, kad
Lietuvos teissaugos pareignai ruoiasi j suimti, jis pabgo vedij. Lietuva paskelb
tarptautin A. B. paiek ir netrukus jis buvo aretuotas vedijos teissaugos. Lietuva pateik
praym dl A. B. ekstradicijos. vedijos teissauga A. B. sulaik, netrukus teismas msi
sprsti ekstradicijos klausim. A. B. advokatas uprotestavo jo kliento ekstradicij, teigdamas,
kad kalinimo slygos (bausm, realiai gresianti jo ginamajam) Lietuvoje yra labai prastos,
lyginant su vedijos kaljimais. Be to, A. B. yra homoseksualus, todl kaljime jo laukia ypa
iaurus kit nuteistj elgesys.
vedija yra 1957 m. Europos ekstradicijos konvencijos (in., 1995, Nr.34-819) ir jos papildom
protokol dalyv, taip pat 1988 m. Vienos konvencijos dl kovos su neteista narkotini ir
psichotropini mediag apyvarta (in., 1998, Nr.38-1004) dalyv.
Pastudijuokite mintus tarptautinius dokumentus ir atsakykite:
1. Ar Lietuva turi teis prayti A. B. ekstradicijos?
2. Ar A. B. advokato pareikti nuogastavimai gali bti pagrindas neiduoti jo Lietuvai? Ar tokiu pagrindu
galt bti A. B. praymas bti teisiamam vedijoje?
3. Ar vedija turi teis neiduoti A. B. Lietuvai?

Literatra
1. Vadapalas V. Tarptautin teis. Vilnius, Eugrimas, 2006.
2. International Law. Ed. Malcolm D. Evans, Oxford University Press, 2004.
3. Cassese A. International Criminal Law, Oxford : Oxford University Press, 2003

4. International criminal law / Ilias Bantekas, Susan Nash

London : Cavendish Publishing, 2003

5. Enforcing international law norms against terrorism / edited by Andrea Bianchi Studies in
international law; vol. 4
Oxford Portland (Oregon) : Hart Publishing, 2004

6 tema. Tarptautin humanitarin teis

1. Tarptautins humanitarins teiss svoka ir reguliavimo dalykas

1.2. Tarptautin humanitarin teis ir kitos tarptautins teiss akos
1.3. Tarptautins humanitarins teiss altiniai
2. Ginkluoto konflikto samprata ir su ja susijusios svokos
2.1. Svokos, susijusios su ginkluotu konfliktu
2.2. Ginkluoto konflikto dalyviai
3. Asmen nedalyvaujani (nebedalyvaujani) ginkluotame konflikte apsaugos principins
nuostatos
3.1. Sueistj, ligoni ir isigelbjusi i suduusi laiv apsauga
Pagrindins elgesio su sueistaisiais, ligoniais ir isigelbjusiais i suduusi laiv (SLS)
nuostatos:
3.2. Medicinos personalas, transportas ir turtas bei civili pagalba SLS asmenims
3.2. Karo nelaisv
3.3. Civili asmen apsauga
4. Ginkluotos kovos vedimo bdai ir priemons
Udavinys:

1. Tarptautins humanitarins teiss svoka ir reguliavimo

dalykas
Karas tai politikos tsimas kitomis priemonmis (C.P. Clausewitz)
Tarptautins humanitarins teiss (THT) terminas (sugalvotas prof. J. Pictet (ano
Pikte)) buvo pradtas vartoti kaip apibdinantis teiss normas ir paproius,
reguliuojanius karo auk apsaug bei kariaujanij ali veiksmus ginkluoto konflikto metu
taip, kad kuo maiau nukentt tiesiogiai karo veiksmuose nedalyvaujantys arba nebegalintys
dalyvauti subjektai.

i tarptautins humanitarins teiss samprata yra vadinama klasikine tarptautine

humanitarine teise (THT) arba tarptautine humanitarine teise siaurja prasme. Nors jos
uuomazg randame jau ir seniausiais laikais, taiau kodifikacija prasidjo tik 1864 m. su
pirmja enevos diplomatine konferencija ir pirmja enevos konvencija dl sueistj ir
ligoni karo lauke padties pagerinimo (vad. Raudonojo Kryiaus konvencija). Taiau danai
kalbant apie tarptautin humanitarin teis ji taip pat suprantama kaip karo
teis arba ginkluoto konflikto teis (taip pat r. 1.2.)
Klasikin tarptautin humanitarin teis reguliuoja tris santyki grupes:

siekia apsaugoti asmenis, kurie nedalyvauja karo veiksmuose (pvz., ligoniai, sueistieji, civiliai)

nustato taisykles, taikomas karinio konflikto metu (pvz., kas yra civilis objektas, kokios yra puolim
taisykls, okupacijos reimas)

riboja kariavimo bdus ir priemones (pvz., vairs ginkluots apribojimai).

Taiau reikia atkreipti dmes, jog i santyki reguliavimo objektu pirmiausia yra santykiai
tarp kariaujanios valstybs ir kitos kariaujanios valstybs. Kita vertus, tarptautin
humanitarin teis vystsi ir ta linkme, kad jos normos taikomos ir netarptautiniams
ginkluotiems konfliktams, o tam tikrais atvejais ir susijusioms situacijoms (tai, pvz., gali bti
nusikaltim monikumui draudimas).
Lotynikai i THT samprata yra vadinama jus in bello(paodiui - teis kare). Greta jos
egzistuoja ir vadinamoji Jus ad bellum(teis kar), kuri reglamentuoja (-avo) kar skelbimo
tvark, karo teistum (taiau is klausimas jau priklauso bendrosios tarptautins vieosios
teiss sferai (taip pat r. 1.2). Bet kadangi karo teistumas visada yra labai kontroversikas
klausimas, THT poiriu negalima jus in bellotaikymo sieti su jus ad bellum normomis, todl
iuolaikiniu supratimu jus in bello turi bti taikoma bet kokio, ir tarptautinio, ir netarptautinio
ginkluoto konflikto atveju.

1.2. Tarptautin humanitarin teis ir kitos tarptautins teiss akos

THT yra viena i tarptautins vieosios teiss ak, todl natralu, kad ji glaudiai siejasi su
vairiomis kitomis tarptautins vieosios teiss akomis. Bene svarbiausios ssajos iskirtinos
su tarptautine mogaus teisi apsaugos aka, tarptautine karo (ginkluoto konflikto)
teise, kitomis specializuotomis tarptautins vieosios teiss akomis.
Santykis su tarptautine mogaus teisi apsauga. THT istorikai galima laikyti pirmja
sritimi, kurioje tarptautin teis pirm kart rimtai susirpino mogaus teisi apsauga. Po 1948
m. priimtos JT Visuotins mogaus teisi deklaracijos, tarptautin mogaus teisi apsauga
tampa bendrosiomis normomis, o tarptautin humanitarin teis - jos specialia dalimi. Todl
kai kada doktrinoje sutinkama ir tarptautins humanitarins teiss plaija
prasme samprata kaip visa mogaus teisi apsaugos teis (taiau mes laikysims klasikinio
poirio).
iose akose sutampa labai daug kas - subjektas - mogus, pagrindin idja - humanizmas
(mogus kaip aukiausioji vertyb), taiau yra vienas svarbus skirtumas: didioji THT

norm dalis pradeda veikti ginkluoto konflikto metu, o bendrai mogaus teisi apsauga
turt bti taikoma vis laik, vadinasi, THT nustatomas reguliavimas yra iimtinis. Kita
vertus, ginkluoto konflikto situacija gali bti pagrindas apriboti tam tikr mogaus teisi
taikym (tiek, kiek tai leidia tarptautiniai dokumentai pvz., kombatantui suteikiama teis
nuudyti kit kombatant), taiau THT taikymas anaiptol nepanaikinta tarptautins mogaus
teisi apsaugos taikymo tose srityse, kur THT neturi specialaus reguliavimo.
Santykis su tarptautine karo (ginkluoto konflikto) teise. Nors terminas karo teis dabar
daugiau vartojamas istoriniame kontekste, vis dlto, jis iki iol pasitaiko ir literatroje, ir
pavadinimuose. Lygiagreiai vartojamas ir terminas ginkluoto konflikto teis. ios akos i
esms sunkiai atsiejamos viena nuo kitos, nes ginkluotas konfliktas negali bti vykdomas
nesilaikant tarptautins humanitarins teiss norm. Todl tiksliausia teigti, kad tarptautin
humanitarin teis sudaro tarptautins ginkluoto konflikto teiss dal, nes ginkluoto
konflikto teis savo turiniu yra platesn, pvz., apima jus ad bellum normas (jgos
panaudojimo klausimai), neutraliteto klausimus ir kitus klausimus, tiesiogiai nesusijusius su
humanitarinmis taisyklmis.
Santykis su kitomis specializuotomis tarptautins vieosios teiss akomis.THT taip
pat glaudiai susijusi ir su kitomis specializuotomis tarptautins vieosios teiss akomis:
Pabgli teise. Neabejotina, kad karai yra situacijos, kurios gimdo didiausius pabgli
srautus, okupuotose teritorijose danai mons nebenori gyventi, bijodami okupanto ir pan. Ir
nors ginkluotas konfliktas pats savaime nra pagrindas suteikti asmeniui pabglio status,
taiau paprastai ginkluoti konfliktai yra lydimi toki nusikaltim kaip represijos, etniniai
valymai ir kt. Tam tikras nuostatas dl pabgli turi ir humanitarins teiss altiniai (pvz., IV
enevos konvencija dl civili apsaugos).
Tarptautine baudiamja teise. Tarptautin baudiamoji teis reguliuoja santykius,
susijusius su tarptautini nusikaltim ir tarptautinio pobdio nusikaltim padarymu, j
persekiojimu bei baudimu, ekstradicija bei tarptautins teisins pagalbos suteikimu. THT
paeidimai (pvz., karo nusikaltimai) - taip pat yra tarptautiniai nusikaltimai. Pagal tarptautins
baudiamosios teiss koncepcij, veikos, priskiriamos prie "sunki enevos konvencij
paeidim" yra laikomos tarptautiniais nusikaltimais, u kuriuos kyla fizini asmen
atsakomyb, masiniai i norm paeidimai gali sukelti ir valstybi atsakomybs klausimus. Be
to, THT sutartyse tvirtintos ir nuostatos, susijusios su tokius nusikaltimus padariusi asmen
baudiamuoju persekiojimu (pvz., universalioji jurisdikcija), o ekstradicija - vlgi tarptautins
baudiamosios teiss reguliavimo klausimas.
I esms galima atrasti THT santyk vos ne su kiekviena tarptautins teiss aka.
Pvz., tarptautins kosmoso teiss pagrindinis principas - kosmosas gali bti naudojamas tik
taikiems tikslams, ir ia mes i karto galime prisiminti, kad kosmose draudiama dislokuoti
masinio naikinimo ginkl; tarptautin gamtos apsaugos teis- THT draudia branduolinius
bandymus atmosferoje ir po vandeniu; draudiamos kariavimo priemons ir bdai, kurie kelt
didel grsm gamtinei aplinkai; tarptautin jr teis ypa susijusi su ginkluoto konflikto
teise tai ir vairios jr karo taisykls (jr erdvs, kuriose galima kariauti), neutrali
valstybi teiss ir pareigos, vadinamieji prizai (karo metu ugrobti prieo laivai) ir vairs kiti
klausimai.
Kontroliniai klausimai:

1. Kokias santyki grupes reguliuoja tarptautin humanitarin teis?

2. Kodl iskiriama tarptautin humanitarin teis klasikine (siaurja) prasme ir tarptautin
humanitarin teis plaija prasme?
3. Kas yra jus ad bellum?
4. Su kokiomis kitomis tarptautins vieosios teiss akomis susijusi tarptautin humanitarin teis?
5. Kaip manote, ar tarptautins humanitarins teiss normos reguliuoja valstybi teiss akt,
skelbiani karo padt, primimo tvark?

1.3. Tarptautins humanitarins teiss altiniai

THT - iuo metu tai viena i labiausiai kodifikuot tarptautins teiss ak. Kaip minta, THT
kodifikacija prasidjo 1864 m. Postmiu iam vykiui buvo veicar komersanto Henry Dunant
(Anri Diunano) veikla. is mogus ne savo noru tapo vieno didiausi XIX a. Europos mi 1859 m. Italijoje vykusi Solferino kautyni liudytoju; ir neliko pasyviu stebtoju. Myje
dalyvavo vir 300 000 kari, po jo apie 40 000 sueistj buvo palikti be normalios pagalbos.
H. Diunantas suorganizavo vietos gyventojus, kad jie padt sueistuosiems, vliau para
plaiai nuskambjusi knyg "Solferino atsiminimas", kur ragino sprsti ias problemas. Kartu
su dar penkiais bendraminiais H. Diunantas kr taip vadinam enevos komitet, kurio
tikslu paskelbtas pagalbos karo aukoms teikimas. veicarijos federalin taryba 1864 m.
suauk konferencij enevoje (dalyvavo 16 valstybi), ir joje buvo pasirayta pirmoji enevos
konvencija dl sueistj padties pagerinimo (dar vadinama Raudonojo Kryiaus
konvencija). Konvencij sudar tik 10 straipsni, bet j nuostatos apm vis vlesni
konvencij detalizuojamus principus, tokius kaip: medicinos staigos bendrai (ir karo lauke) ir
personalas laikomi neutraliais, negalima pulti civili asmen, padedani medicinos staigoms,
negalima bausti civili, priglaudiani sueistuosius; btina saugoti sueistuosius, garantuoti
apsikeitim jais pasibaigus karo veiksmams ir kt.
Lygiagreiai Jungtinse Amerikos Valstijose pasirod dokumentas, pagal jo krj Francis
Lieber pavadintas Lieberio kodeksu, kuris nors ir nebuvo tarptautin sutartis, taiau ilgainiui
tapo pavyzdiniu kodeksu viso pasaulio ginkluotosioms pajgoms, o 1868 m. Sankt
Peterburgo deklaracija pradjo ginkluots ribojimo ir draudimo tarptautini sutari grup.
Svarbi THT kodifikacij atliko 1899 ir 1907 m.m. vykusios Hagos taikos konferencijos, kuri
met buvo priimta beveik dvideimt vairi tarptautini sutari, tarp j ir Hagos konvencija
dl sausumo karo statym ir paproi su prie jos pridtais sausumos karo nuostatais,
kodifikavusiais tuometines karo vedimo taisykles.
Kita vertus, tarptautins sutartys tai ne vieninteliai THT altiniai ir ypatingai
svarb vaidmen ioje teiss akoje vaidina tarptautiniai paproiai.
Tarptautins sutartys. Labai gausi grup, apie pus imto sutari, i kuri kai kurios - pvz.,
1949 m. enevos konvencijos yra labai plaiausiai ratifikuotos (193 valstybs), j ratifikavimas
tiesiog pripastamas standartu, privalomu kiekvienai civilizuotai valstybei. Tarptautins
humanitarins teiss sutartis galima suskirstyti kelias dideles grupes:

THT sutartys, susijusios su karo auk apsauga. iuo metu svarbiausios ios srities
tarptautins sutartys tai - 1949 m. keturios enevos konvencijos (K) dl karo auk
apsaugos ir j papildomi protokolai (PP):
1) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencija dl sueistj ir ligoni padties veikianiose
armijose pagerinimo;
2) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencija dl sueistj, serganij ir skstanij
ginkluotj pajg nari jroje padties pagerinimo;
3) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencija dl elgesio su karo belaisviais;
4) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencija dl civili apsaugos karo metu;
5) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij Papildomas protokolas dl tarptautini
ginkluot konflikt auk apsaugos (I protokol), sudarytas 1977 m. birelio 8 d.;
6) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij Papildomas protokolas dl netarptautini
ginkluot konflikt auk apsaugos (II protokol), sudarytas 1977 m. birelio 8 d.
7) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij 1977 m. birelio 8 d. papildomas protokolas
dl tarptautinio ginkluoto konflikto auk apsaugos (I protokolas)
8) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij 1977 m. birelio 8 d. papildomas protokolas
dl netarptautinio ginkluoto konflikto auk apsaugos (II protokolas)
THT sutartys, susijusios su draudiamom kariavimo priemonmis ir bdais. Toki
sutari irgi labai daug, faktikai, kiekvienas naujas karas atnedavo j srao papildym.
Tiesiog iliustratyviai: konvencija dl bakteriologinio ginklo (1972), dl cheminio ginklo (1993),
dl branduolini bandym atmosferoje ir po vandeniu (1963), dl branduolinio ar kitokios
masinio naikinimo ginklo kosmose (1967) draudimo, ribojimo ar draudimo kai kuri
konvencini ginkl, kurie gali sukelti ypatingus sueidimus arba neatrankin naikinim (1981).
1954 buvo pasirayta Hagos konvencija ir jos protokolas dl kultrinio paveldo apsaugos
ginkluoto konflikto metu, 1980 m. Konvencija dl kai kuri konvencini ginkl su papildomais
protokolais, 1997 m. Otavos konvencija dl priepstini min.
Sutartys, susijusios su THT paeidim nubaudimu ir baudiamuoju persekiojimu u
juos. Tai vairios tarptautins konvencijos ir tarptautini baudiamj tribunol (teism)
statutai. Pvz., 1945 m. Londono sutartis, steigusi Tarptautin karo tribunol (Niurnbergo
tribunol), 1948 m. konvencija dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j, 1968 m.
JT konvencija dl senaties termin netaikymo u nusikaltimus taikai, monijai ir karo
nusikaltimus, 1998 m. Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos statutas ir kt.
Tarptautiniai paproiai. Iki kodifikacijos, THT daugiausia buvo reglamentuojama tam tikrais
principais, kurie buvo vadinami vairiai, taiau i esms galimi suvesti tris pagrindinius
principus veikianius bet kokios karinio konflikto metu:

(Karins) Btinybs principas: galima naudoti tik tokios apimties ir tokios ries jg prieui
nugalti, kuri leistina pagal karo teis, kad maiausiai bt ieikvojama laiko, gyvybs ir fizini
resurs.

(Karins) Btinybs principas: galima naudoti tik tokios apimties ir tokios ries jg prieui
nugalti, kuri leistina pagal karo teis, kad maiausiai bt ieikvojama laiko, gyvybs ir fizini
resurs.

(Karins) Btinybs principas: galima naudoti tik tokios apimties ir tokios ries jg prieui
nugalti, kuri leistina pagal karo teis, kad maiausiai bt ieikvojama laiko, gyvybs ir fizini
resurs.

(Karins) Btinybs principas: galima naudoti tik tokios apimties ir tokios ries jg prieui
nugalti, kuri leistina pagal karo teis, kad maiausiai bt ieikvojama laiko, gyvybs ir fizini
resurs.

(Karins) Btinybs principas: galima naudoti tik tokios apimties ir tokios ries jg prieui
nugalti, kuri leistina pagal karo teis, kad maiausiai bt ieikvojama laiko, gyvybs ir fizini
resurs.

Pvz., remiantis iuo principu, sueistas ir nesiprieinantis prieas negali bti sunaikinamas, nes tam
nra karins btinybs.

Proporcingumo principas: naudojama karin jga neturi bti ekscesyvi pasiektam rezultatui

Pvz., jeigu civili name yra sitaiss snaiperis, tai nereikia, kad tok nam galima bombarduoti,
kadangi nukentjusi civili aukos bus neproporcingos pasiektam rezultatui.

Atskyrimo principas: visada privaloma skirti tarp civili ir kombatant / karini objekt

monikumo principas: negalima naudoti daugiau jgos arba naudoti jg kitokiu tikslu negu reikia
minimaliai prieui nugalti bei naudoti jg, keliani bereikalingas kanias.

Pvz., todl yra draudiami ginklai, kurie sukelia bereikalingas kanias pvz., sprogstamosios kulkos.

Garbingos kovos: negarbingi ir klastingi bdai bei elgesys karinio konflikto metu yra draudiami.

Pvz., unuodyti prieininkui vanden, apgauls tikslais naudoti balt vliav ir pan.

Taiau esminis paprotinis principas buvo ir iliko tas, kad besikaunanij ali
naudojamos priemons pakenkti prieininkui nra neribotos.
Svarbu atkreipti dmes tai, kad THT kodifikacija NENAIKINA paprotins teiss galiojimo. i
nuostata pirm kart buvo tvirtinta 1899 m. II Hagos konvencijos preambulje ir pagal jos
autori, Rusijos Imperijos jurist Fiodor Martens, tapo visuotinai inoma
kaip Martenso ilyga:
Kol bus ileistas isamesnis karo norm kodeksas, auktosios susitarianios alys mano esant
teisinga paskelbti, jog tais atvejais, kurie nereguliuojami j priimt Taisykli
(Reglamentavimo), gyventojai ir kariaujanios alys lieka ginami tarptautins teiss princip,

kurie susiformav tarp civilizuot taut, kil i monikumo statym ir visuomenins smons
reikalavim.
Kuo svarbi i ilyga? Nors buvo vykdoma didel karo norm kodifikacija, vis dar esmin dalis
buvo likusi paprotinse normose ir net po 1949 m. keturi enevos konvencij, kurios
atkartojo kitais odiais Martenso ilyg, karo paproi galia pripastama. Btent remiantis
principinmis nuostatomis prabylama apie nauj ginkl ar nemonik veik udraudimus.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokios tarptautins humanitarins teiss altini rys?
2. Kaip galima klasifikuoti tarptautines sutartis, reguliuojanias tarptautin humanitarin teis?
3. Kaip manote, ar galima prie tarptautins humanitarins teiss sutari priskirti 1980 m. Tarptautin
konvencij prie samdini verbavim, naudojim, finansavim ir apmokym?
4. Kokie yra pagrindiniai tarptautins humanitarins teiss paprotiniai principai?
5. Sugalvokite pavyzd, demonstruojant proporcingumo principo taikym.
6. Sugalvokite pavyzd, demonstruojant garbingos kovos principo taikym.

2. Ginkluoto konflikto samprata ir su ja susijusios svokos

Ginkluotas konfliktas (GK) tai pirmiausia THT vartojama svoka, apibdinanti faktinius
ginkluot veiksm poymius ir visikai atsiejanti nuo formali kriterij (karo teistumo
klausim). Ginkluoto konflikto kilimas automatikai siejamas su THT taikymu. Taiau ir patys
THT specialistai pripasta, kad tikslus ginkluoto konflikto svokos turinys yra kintantis
priklausomai nuo faktins situacijos. K komentaras rao, kad Ginkluotas konfliktas tai bet
koks nesutarimas tarp valstybi ir lemiantis ginkluotj pajg (plaija prasme) panaudojim
yra ginkluotas konfliktas, net jeigu viena i ali neigia karo stovio egzistavim. Nesvarbu, kiek
laiko konfliktas trunka, kokios priemons jo metu naudojamos, koks auk skaiius. Pagarba
mogui nra matuojama auk skaiiumi. Jeigu konflikto pasekm bus bent vienas sueistasis
ar pan., konvencija jam bus taikoma. Konvencijos buvo sukurtos apginti mones, o ne tarnauti
valstybms.

Geriau ginkluot konflikt ris ir samprat galima suprasti i ios lentels:

Ginkluot konflikt rys ir jiems taikoma tarptautin humanitarin teis

Ginkluoto konflikto ris

Apibdini

Netarptautinis

Ginkluot

Netarptautinis (intensyvus)

Tarp vals

a) pakls
b) vykdo

c) kuri lei

d) ir taiky
Peraugimas i netarptautinio tarptautin arba tarptautinio ir netarptautinio konflikto
koegzistavimas

Situacijos
a) viena

b) atsirad
Tarptautinis

1. Ginklu

2. Forma

3. Isivad
priespaud

* - kas yra valstybs ginkluotosios pajgos nustato pati valstyb pagal savo vidaus teis.
Taiau reikia nepamirti, kad ir formaliai nevalstybini karini ar sukarint dalini veiksmai gali
bti priskirti valstybei pagal tarptautinje teisje taikomus kriterijus (pvz., pagal Nikaragva vs.
JAV byl).

2.1. Svokos, susijusios su ginkluotu konfliktu

Karo veiksm teatras - Tai teritorija, kurioje gali kariauti valstybs. Nors faktikai ji
apsiriboja ginijamu regionu ar tam tikra teritorija, taiau potencialiai gali bti gerokai
platesn. Taigi, pirmiausia karo veiksm teatras yra tos teritorijos, kuriose taikomas
kariaujanios valstybs suverenitetas. Tai gali bti: sausuma, vidaus vandenys, archipelaginiai
vandenys, teritorin jra, taip pat karo veiksmai gali bti vykdomi po vandeniu, emyne po
teritorine jra, oro erdvje ar pan. Jie negali pereiti kit valstybi ar neutrali valstybi
teritorij, net jeigu tokie karo veiksmai netraukt treiosios ar neutralios valstybs ginkluotj
pajg. Taiau tam tikrais atvejais valstybse gali bti teritorij, kurios yra paalinamos i karo
veiksm teatro specialia tarptautine sutartimi. Taip vadinama specialios zonos
neutralizacija. Pvz., 1888 Konstantinopolio Konvencija nustat, kad susitarianios alys neturi
karo ir karini veiksm vykdymo teiss Sueco kanale (viena svarbiausi jrinio transporto

arterij), jo uostuose ir 3 jrmyli atstumuose nuo uost. Neutralizuoti gali bti ne tik svarbs
kanalai ar pan., bet ir tam tikros teritorijos (pvz., Aland salos). Pagal 1959 m. sutart dl
Antarktidos, io emyno teritorijos taip pat negalima naudoti karo veiksmams, nes nurodoma,
kad Antarktida bus naudojama tik taikiems tikslams. Taip pat karo veiksm negalima
vykdyti demilitarizuotose zonose specialiose teritorijose, sukurtose vienu ar kitu tikslu
(pvz., po I PK buvo sukurta speciali demilitarizuota zona tarp Vokietijos ir Pranczijos),
enevos konvencijos taip pat numato toki zon sudarym, kuriomis siekiama utikrinti
didesn saugum civiliams ir sueistiesiems. domi situacija su kosmine erdve. 1967 m.
Kosmins erdvs sutartis nurod, kad Mnulis ir kiti dangaus knai gali bti naudojami tik
taikiems tikslams, taiau grietas draudimas apima tik masinio naikinimo ginkl ivedim
kosmin erdv.
Okupacija tai valstybs teritorijos umimas ir efektyvios kontrols joje vykdymas kitos
valstybs ginkluotomis pajgomis. Nesvarbu prieinamasi ar ne (pvz., aibika okupacija).
Okupuojanti valstyb turi svarbius sipareigojimus pagal enevos konvencijas, pvz., utikrinti
viej tvark, saugoti kultrin paveld ir kt. Okupuojanti valstyb privalo gerbti civilius
gyventojus, j orum, turt ir kt. Okupuojanti valstyb negali trukdyti civilins gynybos
struktroms atlikti savo veiksmus ir kt. Okupacija laikina bsena, teritorijos likimas po to
sprendiamas tarptautini sutari pagrindu. Okupacija skiriasi nuo aneksijos, kuri yra
valstybs teritorijos prisijungimas kokiu nors teisiniu instrumentu (pvz., teiss aktu
paskelbimas, kad tam tikra valstyb yra kitos valstybs dalis).
Valstyb globja tai valstyb arba tarptautin humanitarin organizacija (paprastai tai
bna Tarptautinis Raudonojo Kryiaus Komitetas), kuris priiri, kaip ginkluoto konflikto metu
yra laikomai enevos konvencij reikalavim. Su valstybs globjos paskyrimu turi sutikti kitos
konflikto alys, ir nors valstybs globjos paskyrimas yra privalomas, valstyb bet kada gali
atsisakyti valstybs globjos paslaug, bet tuomet privalo vietoj jos paskirti kit. Valstybs
globjos atstovams privaloma suteikti vis reikaling pagalb, jie turi teis, pvz., lankyti karo
belaisvius, irti, kaip rpinamasi sueistaisiais ir kt.
Kontroliniai klausimai:
1. Kaip manote, kokia ginkluoto konflikto ris bt JAV vadovaujamos koalicijos invazija
Irak 2003 m., taip pat ten besitsiantys ginkluoti susirmimai iuo metu (2007 m.)?
2. Ar sutinkate su teiginiu, kad tarptautinis ginkluotas konfliktas gali kilti tik tuomet, jeigu
kovos veiksmai vyksta daugiau ne vienos valstybs teritorijoje?
3. Kaip manote, ar karo veiksm teatras apima valstybi iskirtines ekonomines zonas?
4. Ar okupacija gali bti pagrindas gyti suverenitet okupuotos teritorijos atvilgiu?

2.2. Ginkluoto konflikto dalyviai

Kombatantas tai teistas ginkluotos kovos veiksm dalyvis, prie kur galima naudoti
ginkluot prievart iki pat fizinio sunaikinimo. Kombatantas veikia valstybsvardu, o ne kaip
privatus asmuo. Vadinasi, ne kiekvienas mogus, pams ginkl ir pasiprieins prieo armijai,
bus laikomas teistu karo veiksm dalyviu. Istorikai kombatanto svoka formavosi laipsnikai.

Ugimstant kodifikuotai karo teisei, is klausimas sulaukdavo vis daugiau dmesio. Pirm kart
oficialiai jis buvo tvirtintas 1899 m. Hagos konvencijoje dl sausumos karo statym ir
paproi, tiksliau prie ios konvencijos pridtuose Sausumo karo statym ir paproi
nuostat 1 3 straipsniuose.
Pirmiausia, kombatanto statusas be gino pripastamas reguliariosios kariuomens daliniams,
o visiems kitiems (savanoriams, nereguliariems ir pan.) buvo ikeltos taip
vadinamosklasikins slygos:
1. Vadovybs slyga, t.y. kombatantai turi turti u j veiksmus atsaking asmen (vad). I
esms tai reikia, kad kombatantai priklauso ir paklsta konflikto alies vadovybei.
2. Aikiai matomo skiriamojo enklo neiojimas (pvz., uniformos)
3. Atviras ginkl neiojimas (nuolatos)
4. Laikymasis karo statym ir paproi.
Iimtis spontanikas pasiprieinimas arba levees en masse, t.y. kada dar neokupuotos
teritorijos gyventojai artjant prieui stichikai griebiasi ginkl ir prieinasi okupantams, jeigu
laikosi karo statym ir paproi ir neioja ginkl atvirai.
Ilgainiui tapo akivaizdu, kad ie poymiai labai smarkiai apriboja valstybi galimybes
pasiprieinti upuolikams. Todl 1949 m. III enevos konvencija taip apibria kombatantus:
1) yra konflikto alies ginkluotj pajg nariai, taip pat savigynos bri nariai ar savanori
briai, einantys ginkluotj pajg sudt;
2) yra kit savigynos ir savanori bri nariai, skaitant organizuoto pasiprieinimo
judjimo narius, priklausanius konflikto aliai ir veikianius tiek savo teritorijoje, tiek
ir u jos rib, net kai i teritorija okupuota, jei ie savigynos ar savanori briai, skaitant
organizuoto pasiprieinimo judjim, atitinka iuos reikalavimus:
a) turi vad, atsakant u savo pavaldinius;
b) gerai matom i toli sutartin skiriamj atpainimo enkl;
c) atvirai neioja ginkl;
d) vykdo karines operacijas laikydamiesi karo statym ir paproi;
Taigi, mintoji nuostata suteik kombatanto status partizanams.
3) yra reguliariosios armijos nariai, atvirai skelbiantys itikimyb vyriausybei ar valdiai, kurios
nepripasta juos sulaikiusi valstyb;
6) yra neokupuotos teritorijos gyventojai, kurie prieui artjant stichikai griebiasi ginkl, kad
pasiprieint upuolikams, taiau nespja susiorganizuoti reguliarius ginkluotus brius, jei
atvirai neioja ginkl ir laikosi karo statym bei paproi.

Deja, ir is apibrimas pasirod nepakankamas gausjant naujo tipo ginkluot konflikt, o

ypa nacionalinio isivadavimo kov. Tad 1977 m. Papildomas protokolas dl tarptautini
ginkluot konfliktdar supaprastina situacij:
Kadangi ginkluot konflikt metu bna situacij, kai dl karo veiksm pobdio ginkluotas
kombatantas negali isiskirti i civili gyventoj, jis isaugo kombatanto status tik jei tokiomis
aplinkybmis atvirai neiojasi ginkl ir isiskiria i civili:
a) kiekvieno karinio susidrimo metu ir
b) tada, kai j, vykstant pajg isidstymui prie puolim, kuriame jis turi dalyvauti, mato
prieininkas.

Kombatanto statusas suteikia teis karo belaisvio status (r. karo nelaisv).

Teiss kombatanto ir karo belaisvio status neturi samdiniai ir nipai.

Samdinio svoka ir poymiai suformuluoti K I papildomame protokole, 47 straipsnyje:
Samdinys - tai asmuo, kuris: a) specialiai uverbuotas vietoje arba usienyje kovoti ginkluoto
konflikto metu; b) i tikrj tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose; c) karo veiksmuose
dalyvauja daugiausia dl asmenins naudos ir i tikrj konflikto alies ar jos vardu jam yra
paadtas materialinis atlyginimas, gerokai virijantis atlyginim, paadt ar mokam to
paties rango ir atliekantiems tokias pat funkcijas kombatantams, priklausantiems tos alies
ginkluotosioms pajgoms; d) nra nei konflikto alies pilietis, nei asmuo, nuolat gyvenantis
konflikto alies kontroliuojamoje teritorijoje; e) nra konflikto alies ginkluotj pajg narys;
ir f) nra sistas valstybs, nesanios konflikto alimi, kaip jos ginkluotj pajg narys
oficialiai uduoiai vykdyti. Visos ios slygos turi bti kartu, ypa svarbus e punktas.
Samdiniais nelaikomi profesionals kariai, usieniei legion nariai, nes ie asmenys yra
oficials ginkluot. pajg nariai. Samdiniai laikomi nusikaltliais, taiau tai neleidia su jais
susidoroti vietoje. Samdinys neturi teiss kombatanto ar karo belaisvio status.
nipo svoka apibriama per negatyviuosius poymius. nipinjimas suprantamas kaip
informacijos apie prie rinkimas ir jos perdavimas kitai valstybei. I papildomo protokolo 46
straipsnyje nurodoma, kad asmuo, priklausantis konflikto alies ginkluotosioms pajgoms ir
ios alies vardu renkantis ar mginantis rinkti informacij prieikos alies kontroliuojamoje
teritorijoje, nelaikomas nipinjaniu, jeigu taip elgdamasis jis vilki savo ginkluotj
pajg uniform (toks asmuo vadintinas valgu). Konflikto alies ginkluotj pajg
narys, nuolat gyvenantis prieikos alies okupuotoje teritorijoje ir alies, kuriai jis priklauso,
vardu renkantis ar mginantis ioje teritorijoje rinkti informacij, turini karin vert,
nelaikomas nipinjaniu, jei informacij renka neapsimetindamas ir smoningai
nesislpdamas. Toks asmuo nepraranda teiss karo belaisvio status ir su juo negalima
elgtis kaip su nipu, jei tik jis nesugautas nipinjantis. Konflikto alies ginkluotj pajg
narys, nuolat negyvenantis prieikos alies okupuotoje teritorijoje ir nipinjantis ioje
teritorijoje, nepraranda savo teiss karo belaisvio status ir su juo negalima elgtis kaip su
nipu, iskyrus atvejus, kai jis sugaunamas nespjs prisijungti prie ginkluotj

pajg, kurioms priklauso. Taigi, jeigu nipas sugebs pabgti ir prisijungti prie savo
valstybs ginkluotj pajg, sulaikius j post-factum teisti u nipinjim nebegalima. Taiau
net ir su sugautu nipu negali bti susidorojama vietoje. Jis taip pat turi bti teisiamas teisingo
ir nealiko teismo.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokiam ir kodl statusui priskirtumte Pranczijos usieniei legiono karius: a)
kombatantai b) samdiniai?
2. Kaip manote, ar nipu pagal THT normas gali bti pripaintas tik nipinjimu usiimantis
kombatantas, ar ir nipinjantis civilis asmuo?
3. Lietuvos ryto urnalistas D.B. nuvyko pas Lietuvos karius tarnaujanius Afganistane.
Rengdamas reportaus jis vilkjo maskuojani Lietuvos ginkluotj pajg uniform, taip pat
turjo asmenin ginkl savigynai pistolet. Ginkluoto susirmimo metu jis pakliuvo prieo
rankas. Kaip manote, ar D.B. laikytinas kombatantu?

3. Asmen nedalyvaujani (nebedalyvaujani)

ginkluotame konflikte apsaugos principins nuostatos
3.1. Sueistj, ligoni ir isigelbjusi i suduusi
laiv apsauga
Tarptautin sueistj ir ligoni apsauga THT prasidjo 1864 m. primus enevos
konvencij dl sueistj ir ligoni padties pagerinimo karo lauke arba taip vadinam
Pirmj Raudonojo kryiaus konvencij. 1899 m. Hagos konferencijos metu i konvencija
buvo pritaikyta jr karo situacijai.
1949 m. abi konvencijos buvo atnaujintos ir
atitinkamai tapo I ir II enevos konvencijomis, vis dar atskirai reguliuojaniomis labai
panaius klausimus, taiau skirtinguose teiss aktuose. I PP eng kit ingsn jo II
dalyje, papildanioje ias konvencijas, klausimai aptariami kompleksikai. Todl
tikslingiausia kalbti apie iuos klausimus bendrai.
Pagrindinis skirtumas, atskiriant asmenis, kuriems kuri konvencija taikoma, gldi
sudulio svokoje. Suduliu laikomas kiekvienas asmuo, pateks vanden,
nesvarbu, jroje ar kituose vandenyse, nesvarbu, dl gamtos ar prieo veiklos, i laivo
ar orlaivio ir susilaikantis nuo prieik veiksm. Skirtingai nuo suduli, sueistojo ar
ligonio terminas neapibrtas. Taip pat neapibriama, koks turi bti sueidimo ar ligos
pobdis bei sunkumas, kadangi bet koks apibrimas tik sukelt daug didesnes
netinkamos interpretacijos ir piktnaudiavimo galimybes. Todl terminai sueistasis ir
ligonis turi bti vertinami remiantis protu ir gera valia. I esms, sueistieji ir ligoniai
yra kombatantai, ir kurie savanorikai ar objektyviai nustojo prieintis dl aizdos ar
ligos (t.y. vertinama per paio sueistojo ar ligonio poir). Taiau svarbu, kad nustojo
prieintis. Jeigu pvz., kombatantas bus sueistas, bet toliau prieinsis jis ilieka teistu
taikiniu.
Paymtina, kad ginami ne tik sueistieji, ligoniai ir suduliai kombatantai - kurie
pagal T gauna dvigub apsaug jie taip pat ir karo belaisviai. Bet taipogi ir medicinos
personalas, kapelionai, jiems padedantys civiliai gyventojai, kurie nelaikomi karo
belaisviais, taiau kol jie yra prieo rankose jiems taikomos tos nuostatos, kurios
numatytos karo belaisviams.

Pagrindins elgesio su sueistaisiais, ligoniais ir isigelbjusiais i suduusi laiv (SLS)

nuostatos:
1. Konflikto alys privalo imtis vis manom priemoni surasti ir surinkti
sueistuosius, ligonius ar sudulius. alys privalo apsaugoti iuos asmenis nuo
apiplimo (marodieriavimo), netinkamo elgesio, pasirpinti j atitinkama apsauga,
surasti mirusiuosius ir neleisti j apiplti.
2. Sueistieji, ligoniai, suduliai turi bti saugomi ir gerbiami, sulaikanioji alis privalo
jais rpintis be jokios diskriminacijos, draudiama ksintis j gyvyb, taip pat naudoti
kitoki prievart. J negalima udyti, naudoti biologiniams ar medicininiams

eksperimentams, taip pat palikti slygose, dl kuri asmenys susirgt ar usikrst ir tik
dl ypa svarbaus medicininio btinumo gali bti suteikiama gydymo pirmenyb.
3. Pagal I PP taip pat draudiama atlikti kokias nors medicinines procedras asmenims
jei to nereikia dl j sveikatos bkls ir jei jos prietarauja visuotinai priimtoms
medicinos normoms, ypa draudiama, net ir toki asmen sutikimu: juos fizikai
luointi, atlikti su jais medicininius ir mokslinius eksperimentus; paimti j audinius ar
organus transplantavimui, iskyrus atvejus, kai tokie veiksmai bt pagrindiami
sveikatos bkls poreikiu, visuotinai priimtinoms medicinos normoms. Taigi, kraujas
perpylimui ar oda persodinimui gali bti paimta, jeigu tai daroma grynai terapijos tikslais
ir gaunamas donoro sutikimas, nuo to nenukenia donoro sveikata. Taiau kraujo ar
audini imti eksperimentiniams tikslams draudiama. Kraujo, odos pamimo raai turi
bti vedami ir galimi patikrinti valstybs globjos.
4. Su moterimis turi bti elgiamasi pagarbiai, atsivelgiant j lyt. Kaip turi bti
atsivelgiama: vertinami biologiniai moters skirtumai, poreikiai ir kt.; tam tikrais
atvejais kultrins skirtybs, vienaip ar kitaip veikianios moteriai taikom status
(pvz., musulmon atveju). Taip pat prieo moterys ir sulaikanios alies moterys turt
bti gerbiamos vienodai, taip pat kaip ir vyrai.
5. Absoliuiai draudiamos represalijos prie saugomus asmenis, taip pat medicinos
personal, pastatus ar rang.
6. Jeigu SLS asmenys pateko neutral laiv, orlaiv arba uost, turi bti pasirpinama,
kad jie daugiau nedalyvaut ginkluotame konflikte (t.y. jie gali bti internuoti, paleisti
garbs odio pagrindu ir pan.) Pakliuv prieo rankas, tokie asmenys yra karo
belaisviai, taiau sulaikiusioji alis gali nugabenti juos savo uost, neutral uost ar
netgi sulaikytojo al, tokiu atveju

3.2. Medicinos personalas, transportas ir turtas bei civili pagalba SLS

asmenims

Medicinos
Medicinos personalas tai asmenys, kurie rpinasi SLS asmen apsauga, todl THT
normos jiems suteikia ypating apsaug, kad pastarieji galt vykdyti savo funkcijas.
Yra kelios medicinos personalo rys:
1) nuolatinis - asmenys, tik iekantys, renkantys, transportuojantys ar gydantys
sueistuosius ar ligonius ar usiimantis profilaktika, medicinos dalini ir staig
administracijos darbuotojai.
2) pagalbinis - ginkluotj pajg nariai, specialiai parengti prireikus dirbti ligonins
sanitarais, slaugais ar pagalbiniais sanitarais sueistiesiems ir ligoniams iekoti ar
surinkti, transportuoti ar slaugyti, vykdydantys ias pareigas

3) Pagalbos draugij personalas - Nacionalini Raudonojo Kryiaus draugij ir kit

savanorik pagalbos draugij darbuotojai, tinkamai pripainti ir galioti savo
vyriausybi, gali bti pasitelkiami atlikti tas paias pareigas kaip ir nuolatinis personalas
ir yra jam prilyginami, jei paklsta karo statymams ir potvarkiams. Kiekviena auktoji
susitarianioji alis turi praneti kitai aliai taikos metu arba prasidjus ar vykstant karo
veiksmams draugij, kurias ji savo atsakomybe galioja teikti pagalb oficialioms savo
ginkluotj pajg medicinos tarnyboms, pavadinimus, bet btinai, iki mintos draugijos
prads savo veikl.
4) Neutrali ali draugij personalas - gali teikti savo medicinos personalo ir dalini
pagalb konflikto aliai tik savo vyriausybs sutikimu ir konflikto alies leidimu.
personal ir dalinius kontroliuoja konflikto alis. Neutrali vyriausyb privalo praneti apie
sutikim aliai, kuri yra priimanios pagalb valstybs prieas. Konflikto alis,
priimanti toki pagalb, prie praddama ja naudotis, turi apie tai praneti prieikai
aliai.
Kiekvienas medicinos personalo narys privalo turti special vandeniui atspar,
antspauduot paymjim, kuriam personalui priklauso. Jie taip pat nuolatos dvi
specialius vadovybs anstpauduotus raiius su Konvencijos emblema. Pagalbinio
personalo raitis - baltas su nedideliu skiriamuoju enklu centre (is enklas tai
Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio ar Raudonojo Kristalo emblema) ir dvimas
tik atliekant medicinos pareigas; rait iduoda ir antspauduoja karin vadovyb.
Kariniuose asmens dokumentuose, kuriuos privalo neiotis toks personalas, nurodomas
gautas specialus parengimas, apibdinamos laikinai einamos pareigos ir nurodoma teis
ryti rait.
Medicinos personalui taip pat prilyginamas ir religinis personalas karo ar civiliai
kapelionai. Nors terminas kapelionas paprastai siejamas su katalikybs konfesijomis, i
ties tai tikrai nereikia vien tik katalik, o galima sakyti, laikytinas plaiu apibdinimu
kulto tarn, kurie yra paskirti konkreiai iam tikslui ir religins funkcijos oficialios j
funkcijos kariuomenje ar civ. tarnybos daliniuose.
Reikia atkreipti dmes, jog pagal THT nuostatas medicinos personalas negali bti
imami karo belaisviais, iskyrus pagalbin personal, taiau net ir patek nelaisv
pagalbinio personalo nariai prireikus turi toliau dirbti medicininio personalo darb.
prieikos alies rankas pakliuvus nuolatin ir pagalbos draugij personal privaloma
tuojau pat sugrinti, sulaikyti galima tik kai tai btina dl sveikatos bkls, religini
poreiki ir belaisvi skaiiaus. io personalo negalima laikyti karo belaisviais.
Nepaisant to, jie turi teis naudotis visomis garantijomis, kurias utikrina 1949 m.
rugpjio 12 d. Konvencijos dl elgesio su karo belaisviais nuostatos. Laikydamiesi
sulaikiusios valstybs karo statym ir potvarki bei vadovaujami jos kompetentingos
tarnybos, taip pat vadovaudamiesi savo profesine etika jie ir toliau turi vykdyti savo
medicinines ir dvasines pareigas karo belaisvi, geriau priklausani toms paioms
ginkluotosioms pajgoms kaip ir jie, labui. Kad galt vykdyti savo medicinines ar
dvasines pareigas, jiems suteikiamos ios lengvatos, pvz., leidiama nuolat lankyti karo
belaisvius darbo briuose ar ligoninse, esaniose u stovyklos rib, jo negalima versti
dirbti su medicininmis ar religinmis pareigomis tiesiogiai nesusijusio darbo.
Neutrali ali personalas pakliuvs prieikos alies rankas, taip pat negali bti

sulaikomas. Jeigu nesusitarta kitaip, iems asmenims bus leista grti savo al, o jei
nemanoma, tos konflikto alies, kuriai jie tarnavo, teritorij, kai tik atsiras galimybi ir
leis karins aplinkybs. Laukdami, kol bus paleisti, jie ir toliau dirbs savo darb,
vadovaujami prieikos alies; vis pirma jie bus paskirti rpintis konflikto alies, kuriai
patys tarnavo, sueistaisiais ir ligoniais.
Medicinos personalas turi teis turti asmeninius ginklus savigynai (paprastai tai
pistoletai), taip pat gali bti saugomas ginkluoto piketo, jeigu to reikia saugumui
utikrinti.
Medicinos daliniai ir staigos tai ir kariniai, ir civiliai medicinos daliniai ir staigos,
sukurti medicinos tikslais t.y. iekoti, surinkti, transportuoti, diagnozuoti, gydyti SLS,
taip pat ir pirmosios pagalbos tikslais bei lig prevencijai. Jie gali bti ir mobils, ir
stabils, gali bti nuolatiniai ir skirti vien tik medicininiams tikslams neribojamu terminu,
arba laikini, skirti tam tikram periodui. Sanitarinis transportas bet kokios transporto
priemons, ir karins, ir civils, skirtos vien tik sanitariniam transportavimui ir
kontroliuojamos (priklausanios) atitinkamai konflikto alies valdiai. Pvz., jeigu
prekybinis laivas pertvarkomas sanitarin laiv, jis negali bti pertvarkomas jokiam
kitam naudojimui tol, kol tsiasi ginkluota kova. Taiau Konvencijos nedraudia
ypatingais atvejais naudoti kit transportavimo laiv, kuris paprastai medicinos tikslams
nenaudojamas, kol jis yra tinkamai paymtas ir skirtas iimtai iam tikslui, bet neleidia
taip naudoti, pvz., orlaivi.
Medicinos daliniai ir staigos ymimi Konvencijos emblema ikeliant vliav, nupieiant
enkl ant paviri, kad jis gerai matytsi i ems, jros, oro. Taiau emblem naudoti
gali tik tie medicinos daliniai ir staigos, kuriuos pripasta Konvencija ir kurie turi karins
vadovybs sutikim.

Laivai ligonins ir sanitariniai orlaiviai

Ypatingos medicinos transporto rys, turinios special reguliavim dl savo svarbos.

Laivai ligonins tai laivai, specialiai rengti rpintis SLS. Laivai turi bti specialiai
markiruoti (nudayti baltai, su didelmis ir kuo geriau matomomis konvencijos
emblemomis), naudoja mlyn identifikavimo signal, apie j panaudojim turi bti
praneta kitoms konflikto alims ne vliau kaip 10 dien prie juos pradedant naudoti.
Jeigu laiv ligonin perdaromas kitokios ries laivas, ginkluoto konflikto metu jis
nebegali bti naudojamas jokiai kitai paskiriai. Laivai ligonins seka karines eskadras ir
rpinasi SLS. Laivai ligonins jr mio metu veikia savo rizika, taiau nieku bdu
negali trukdyti kovojani veiksmams. Laivai ligonins negali naudotis slapto kodo
radijo ranga ar bti naudojami kitais tikslais, ypa prieui pakenkti. Laiv ligonini
apsauga gali bti nutraukta tik tokiu atveju, jeigu sptas nutraukti prieui kenkianius
veiksmus laivas ligonin per proting laik to nepadaro.
Sanitariniai orlaiviai tai orlaiviai, skirti SLS gabenimui. Taip pat reikalinga speciali
markiruot balti korpusasi, konvencijos emblemos. Taip pat identifikuojamas mlynu

viesos signalu. Sanitariniai orlaiviai skrisdami sutartu ir numatytu marrutu visada

privalo bti gerbiami. Sanitariniai orlaiviai skristi vir okupuotos ar neutrali valstybi
teritorijos gali tik su pastarj leidimu, taiau net ir skridus be leidimo, jeigu jis yra
identifikuojamas kaip sanitarinis orlaivis, jie neturi tapti puolimo objektu, taip pat ir
ginkluotj pajg kontakto zonose, kur orlaiviai veikia savo rizika. Sanitariniai
orlaiviai negali bti naudojami valgybai ar kitais tikslais, nesusijusiais su SLS interesais.
Teis tikrinti: ir laivus ligonines, ir sanitarinius orlaivius konflikto alys visada turi teis
tikrinti. Laivai ligonins visada turi leisti apirimi, sanitariniai orlaiviai privalo nutpti
pagal kiekvien reikalavim. SLS i laiv ligonini, jeigu tai leidia j bkl, gali bti
paimami tikrinanios konflikto alies, taiau orlaiviui nutpus ir j apirjus, jeigu nra
paeidim, orlaivis gali tsti savo kelion.

Medicinos personalo, staig, transporto apsaugos nutraukimas

Medicinos personalas, taip pat medicinos daliniai, laivai ligonins, sanitariniai orlaiviai
vis laik turi bti saugomi ir gerbiami, jie negali bti puolimo objektu (taiau gali
nukentti nuo puolimo alutins alos). Taiau jeigu ie asmenys ar turtas naudojamas
su tikslu pakenkti prieui, j apsauga gali bti nutraukiama, taiau prie tok nutraukim
privaloma spti ir duoti laiko paalinti paeidimus. Konkrei termin nra ir vertinama
pagal konkrei situacij. Taiau K ivadina slygas, dl kuri apsauga nenutraukiama,
tai: 1) dalinio ar staigos personalas yra ginkluotas ir ginklus naudoja savo ir globojam
sueistj bei ligoni apsaugai; 2) neturint ginkluot sanitar, dalin ar staig saugo
piketas, sargybiniai ar ginkluota palyda; 3) dalinyje ar staigoje randama i sueistj ir
ligoni paimt asmenini ginkl ir amunicijos, dar neatiduot atitinkamai tarnybai; 4)
dalinyje ar staigoje aptinkama veterinarijos tarnybos, kuri nra sudedamoji j dalis,
personalas ir turtas; 5) humanitarin medicinos dalini ir staig ar j personalo veikla
ipleiama ir civiliams sueistiesiems ar ligoniams.

Civili pagalba

Ginkluoto konflikto metu karin vadovyb gali apeliuoti gyventoj ger vali padti
surinkti ir slaugyti sueistuosius ir ligonius, vadovaujantis jos nurodymais. Taip pat gali
bti kreipiamasi neutralius, prekybinius ir civilius laivus, kad jie padt rpintis
asmenimis, isigelbjusiems i suduusi laiv. praym atsiliep laivai negali bti
sulaikomi, taiau tai j neatleidia nuo atsakomybs, jeigu laivai paeidia neutraliteto
taisykles.
Sausumos karo metu atsiliepusiems kreipimsi monms turi bti garantuojama
btina apsauga ir priemons. Prieika alis, pradjusi ar vl musi kontroliuoti rajon,
turi suteikti iems monms toki pat apsaug ir tokias paias priemones. Okupuotuose
rajonuose ar ten, kur sivers prieas, karin vadovyb privalo leisti gyventojams ir

pagalbos draugijoms savanorikai rinkti sueistuosius ar ligonius ir jais rpintis,

nepaisant j tautybs. Taiau ios slygos neleidia civiliams SL slpti, padti jiems
pabgti, net jeigu ie asmenys tos paios tautybs. Civiliai privalo gerbti sueistuosius ir
ligonius ir ypa susilaikyti nuo smurto prie juos, kadangi danai tie sueistieji ir ligoniai
yra prieai.
Sueistj, ligoni, isigelbjusi i suduusi laiv bei medicinos personalo statuso ir
apsaugos norm paeidimai laikomi sunkiais enevos konvencij paeidimais bei karo
nusikaltimais ir utraukia tarptautin baudiamj atsakomyb (plaiau r.Atsakomyb
tarptautinje teisje - fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb u
tarptautinius nusikaltimus)

Kontroliniai klausimai ir uduotys:

1. Kokio sunkumo turi bti sueidimas, kad asmeniui bt suteikta sueistojo apsauga?
2. Kuo skiriasi sueistojo, ligonio ir isigelbjusio i suduusio laivo svokos?
3. Kuo skiriasi nuolatinis medicinos personalas nuo pagalbinio?
4. Ar galima nuolatin medicinos personal imti karo nelaisv?
5. Ar medicinos personalas gali turti asmeninius ginklus?
6. Prie ligonins pastato priartjs kariuomens dalinys buvo apaudytas automatiniais ginklais
ir minosvaidio sviediniais. Koki veiksm silytumte imtis dalinio vadui prie puolant
ligonin?

3.2. Karo nelaisv

Karo belaisvi statusas reglamentuojamas III enevos konvencijoje dl karo
belaisvi. Karo belaisvio statusas yra platesnis statusas u kombatanto, kadangi j
patenka ir asmenys, kurie lydi ginkluotsias pajgas nebdami kombatantais, taip pat
asmenys, su kuriais turi bti elgiamasi kaip su karo belaisviais (pvz., kariai internuoti
neutralioje valstybje, plaiau r. 3 K, 4 str.).
Pagrindins karo nelaisvs nuostatos:
1. Atsakomyb. U karo belaisvi ilaikym atsakinga juos pamusi valstyb.
Ilaikymo slyg ji negali sieti su belaisvi kilms valstybe. Karo belaisviai laikomi
tiesioginje juos pamusios valstybs jurisdikcijoje, o ne dalinio ar dalinio vado. Jie
negali bti traktuojami kaip karo grobis, trofjus ar pan .
2. Humanikas elgesys. Su karo belaisviais visada turi bti elgiamasi humanikai, j
negalima kankinti, diskriminuoti dl rass, tautybs, lyties ar koki nors kit poymi
(iskyrus pozityvi diskriminacij dl lyties, karinio laipsnio ar amiaus), daryti su jais

medicininius ar biologinius eksperimentus, reikalauti i j valgybins informacijos,

eminti j garb ir orum, jie visada saugomi nuo minios smalsumo.
3. Teisi atsisakymo negalimumas. Karo belaisviai neturi teiss ir negali bti priversti
atsisakyti jiems suteikt teisi nei asmenikai, nei kurios nors valstybs (kilms
valstybs, sulaikusios valstybs ar kt.) sprendimu.
4. Karo belaisvi stovyklos. Karo belaisviai turi bti kurdinami tokiose vietose,
kuriuose jiems negresia karo veiksmai, karo belaisvi stovyklos gali bti tik sausumoje.
Stovyklos turi bti specialiai rengtos ir paymtos, negali bti arti karini objekt ar
pan. Stovykl vieta ir patalpos turi atitikti higienos reikalavimus, bti apviestos ir pan.
Karo belaisvms moterims suteikiami rengiami atskiri sanitariniai patogumai ir
miegamieji. Belaisviai turi bti aprpinami tinkamu maistu, taip pat tinkamais
drabuiais, reikmenimis laisvalaikiui ir pan. Stovyklose privalo bti medicinos tarnybos.
5. Darbas. Karo belaisviai gali bti veriami dirbti darbus, kurie tiesiogiai nesusij su
karo veiksmais ir karine pramone, taiau draudiama versti juos dirbti darbus, kurie
labai pavojingi (pvz., iminavimas), kenksmingomis darbo slygomis (pvz.,
radioaktyviose achtose), taip pat karininkai gali dirbti tik priirimj darb. Karo
belaisviai gali dirbti ir pas privaius darbdavius, jeigu jie utikrina tinkamas slygas. U
darb karo belaisviai gauna tam tikr atlyginim.
6. Drausmins ir baudiamosios sankcijos. Karo belaisviai u paeidimus (stovyklos
disciplinos ir pan.) baudiami drausminmis sankcijomis. Taiau jie taip pat gali bti
teisiami u nusikaltimus, padarytus nelaisvs metu. U nusikaltimus, padarytus prie
patekim nelaisv, galima teisti tik tada, jeigu tai buvo karo, genocido ar
nusikaltimai monikumui arba jeigu ie nusikaltimai nesusij su asmens kaip su
kombatanto veikla ir teisianioji pus turi jurisdikcij. Karo belaisvius turi teis teisti tik
specials karo teismai ir jiems privalo bti utikrintos visos prastos teiss.
8. Susiinojimo teis ir pagalbos teikimas. Tiek belaisvi valstyb, tiek j artimieji
turi teis sisti belaisviais humanitarin pagalb kolektyviniuose ar individualiuose
siuntiniuose (maist, drabuius ir pan.), belaisviai turi teis sisti atvirukus, rayti
laikus, nors ita laisv gali bti ribojama (ne maiau kaip 4 atvirukai ir 2 laikai, taip
pat korespondencij leidiama cenzruoti). Karo belaisviai taip pat nepraranda civilio
teisnumo, t.y. gali sudarinti santuokas, testamentus ir kitus civilius dokumentus.
Belaisviai taip pat turi teis praktikuoti j pasirinkt religij ir belaisvius laikanti valstyb
yra pareigota sudaryti jiems ias slygas.
9. Statuso pasibaigimas. Karo belaisvio statusas taikomas tol, kol karo belaisvis
repatrijuojamas, t.y. grinamas tvyn. Repatriacija turi bti vykdoma kuo greiiau
pasibaigus ginkluotam konfliktui.
10. Sunks paeidimai. Karo belaisvi udymas, j alojimas, kankinimas, biologiniai,
kitokie eksperimentai, delsimas repatrijuoti, kait mimas ir pan. yra laikomi sunkiais
paeidimais, utraukianiais individuali baudiamj atsakomyb (plaiau
r.Atsakomyb tarptautinje teisje - fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji
atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus)

Kontroliniai klausimai:
1. Kaip manote, ar belaisvius sulaikiusi valstyb turi teis juos versti tarnauti savo
ginkluotose pajgose?
2. 2003 m. Irako karo metu, Irakas per TV parod kelet karo belaisvi. Kaip manote, ar
buvo paeista tarptautin humanitarin teis?
3. 1944 m. vykstant Varuvos sukilimui, Antihitlerin koalicija pagrasino, kad jeigu
Vokietija nepripains karo belaisvio statuso Armijos Krajovos kovotojams ir pastarieji bus
toliau naikinami kaip banditai, antihitlerin koalicija imsis toki veiksm prie i vokiei
paimtus karo belaisvius. Kaip manote, jeigu panai situacija ikilt dabartiniu metu, ar
bt galimi tokie grasinimai?

3.3. Civili asmen apsauga

Civilis tai asmuo, nedalyvaujantis ginkluotame konflikte ir neturintis jokio kito su
ginkluotu konfliktu susijusio dalyvio statuso. Jeigu yra abejoni, ar asmuo civilis, ar
ne, jis laikomas civiliu, kol nerodyta kitaip (civilio prezumpcija). THT altiniai taip pat
vartoja civili gyventoj termin kuris apima visus tam tikros teritorijos (miesto,
regiono, puolimo rajono, valstybs) civilius gyventojus. Paskir asmen, nelaikom
civiliais, buvimas tarp civili gyventoj netrukdo pastarj laikyti civiliais gyventojais.
Jeigu civilis naudoja ginkluot jg prie prieinink, jisai netenka civilio apsaugos ir j
galima pulti, taiau automatikai netampa ir kombantantu.
Civilis objektas tai visi objektai, kurie nra kariniai objektai. Jeigu abejojama, ar
objektas yra civilis, jis laikomas civiliu. (kariniai objektai objektai, kurie dl savo
pobdio, vietos, paskirties ar panaudojimo efektyviai padeda karo veiksmams ir kuri
visikas ar dalinis sugriovimas, pamimas ar neutralizavimas tuometinmis aplinkybmis
suteikia aik karin pranaum.)
Civili asmen apsaugos ir statuso klausimus reguliuoja IV enevos konvencija dl civili
apsaugos bei atitinkamos K I papildomo protokolo nuostatos.

Bendrosios civili apsaugos taisykls:

1. Puolim prie civilius draudimas. Civiliai gyventojai ir pavieniai civiliai turi bti
saugomi nuo pavoj, kylani dl karo veiksm. Civiliai gyventojai, civiliai objektai, taip
pat pavieniai civiliai neturi bti puolimo objektu. Prievartos aktai ar grasinimai, prievarta
siekiant bauginti civilius gyventojus, draudiami. Taip pat draudiami neatrankiniai
puolimai (kuomet kaip vienas objektas yra traktuojamas keli kariniai ir civiliai objektai
arba naudojami tokie ginklai, kuriais nemanoma daryti skirtumo tarp objekt). Deja,
civiliai paprastai nukenia dl alutins alos, kurios udrausti i esms nemanoma dl
karins btinybs principo, taiau alutins alos tikimyb visada turi bti pasveriama

pagal proporcingumo princip.

Taip pat draudiama pulti, naikinti ir daryti netinkamus naudotis kitus svarbius civiliams
objektus, tokius kaip: kultros vertybes ir banyias (pastarieji objektai taip pat
saugomi specialia 1954 m. Hagos konvencija dl kultros vertybi apsaugos su
papildomais protokolais), civiliams gyventojams btinus ilikti objektus(maisto
atsargas, ems kio vietoves, kuriose gaminami maisto produktai, paslius, galvijus,
geriamojo vandens rengimus ir jo atsargas, irigacines sistemas, turint tiksl neleisti jais
naudotis civiliams gyventojams ar prieikai aliai gyvybei palaikyti, kad ir kokiais
motyvais tai bt daroma - siekiant badu marinti civilius gyventojus, priversti juos
isikelti kitur ar dl kokios kitos prieasties), pavojingus mones ir
renginius(utvankas, dambas, branduolines elektrines), kuri pakenkimas ar
sunaikinimas ilaisvint civiliams pavojingas jgas. Tokius objektus galima pulti tik tokiu
atveju, jeigu minti objektai naudoji tiesiogiai, nuolatos kariniais tikslais (pvz., karini
pajg nari aprpinimui ar karo operacijoms palaikyti) ir puolimas vienintelis kelias
tok naudojim nutraukti.
2. Civili asmen apsauga okupuotose teritorijose. Okupantas privalo gerbti
okupuotoje teritorijoje gyvenanius civilius asmenis ir utikrinti, kad j gyvenimas bt
prastinis, kiek tai manoma okupacijos slygomis. Okupantas neturi teiss keisti
okupuotos teritorijos statym (taiau gali ileisti papildomus, kurie yra reikalingi
okupanto interes apsaugai), okupantas negali versti civili tarnauti savo ginkluotosiose
pajgose ar pagalbinse jos dalyse, taip pat draudiamas bet koks spaudimas ar
propaganda, agituojanti savanorikai stoti karo tarnyb (taiau bendrai savanoryst
leidiama), neturi teiss civili asmen deportuoti ar perkelti okupuotoje teritorijoje
(iskyrus laikinus perklimus, grietai atitinkanius karins btinybs slygas), taip pat
atkelti okupuot teritorij savo civili asmen. Okupantas privalo gerbti civili privai
nuosavyb, nors gali vesti specialius mokesius okupacins kariuomens ar
administracijos ilaikymui. Okupuojanti valstyb gali priversti dirbti tik 18 met
sulaukusius asmenis ir tik darb, btin okupacins armijos poreikiams tenkinti arba
susijus su komunalini paslaug teikimu ar okupuotos alies gyventoj maitinimu,
bstu, apsirengimu, transportavimu bei sveikata, bet nieku bdu darbo, pareigojanio
juos dalyvauti karinse operacijose (pvz., civiliai gali bti versti kasti apkasus, statyti
tvirtinimus, bet tik tol, kol ie objektai netampa reali karini veiksm objektais).
Amenys, kurie buvo paimti dirbti priverstinai, dirba tik toje okupuotoje teritorijoje,
kurioje jie yra. Kiekvien tok asmen reikia kiek manoma ilaikyti prastinje darbo
vietoje, jiems mokamas teisingas atlyginimas, o darbas turi atitikti fizinius ir
intelektualinius j sugebjimus. Okupuotoje alyje galiojantys darbo slyg ir apsaugos
statymai, ypa reglamentuojantys tokius dalykus kaip umokestis, darbo laikas, ranga,
pirminis mokymas ir kompensacijos dl nelaiming atsitikim darbe bei profesini lig,
taikomi Konvencijos saugomiems asmenims, kuriems buvo patiktas iame straipsnyje
nurodytas darbas. Priverstini darb dirbti paimti asmenys nemobilizuojami karines ar
pusiau karines organizacijas. Okupantas negali nei dirbani, nei kit civili naudoti kaip
gyvj skyd karini objekt apsaugai.
Okupuojanti valstyb turi teis asmenis, kuriuos ji laiko nelojaliais, galiniais kelti pavoj
jos pajg ar administracijos saugumui, taip pat kurie patys to pasiprao, internuoti
specialias stovyklas. Toki asmen internavimo, gyvenimo ir kitos slygos yra gana
panaios karo nelaisvs reim.

Civili asmen udymas, j alojimas, mimas kaitais, deportacijos, mokslini

medicinini ar kit eksperiment su jais atlikimas ir pan. yra laikoma sunkiais enevos
konvencij paeidimais ir fiziniam asmeniui utraukia tarptautin baudiamj
atsakomyb (plaiau r. Atsakomyb tarptautinje teisje - fizini asmen individuali
tarptautin baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus).

Kontroliniai klausimai:
1. Vir karins chemins laboratorijos buvo pastatyta mokykla. Kaip manote, ar tokiu
veiksmu buvo paeista tarptautin humanitarin teis?
2. Karins kampanijos prie Jugoslavij 1999 m. vienu i NATO taikini buvo elektros
perdavimo linijos ant j buvo mtomos grafitins bombos, kurios sukeldavo trumpus
sujungimus ir nutraukdavo energijos tiekim. Be abejo, nuo i atak smarkiai
nukentdavo civiliai. Kaip manote, ar tokie puolimai pateisinami pagal THT reikalavimus?
3. Kaip manote, ar valstyb okupant gali priimti savo armij savanorius i okupuotos
teritorijos?

4. Ginkluotos kovos vedimo bdai ir priemons

Kaip jau minta, svarbiausias ginkluotos kovos vedimo principas yra tai, kad konflikto ali
teis pasirinkti kariavimo metodus ir priemones nra neribota. Draudiama naudoti ginklus,
audmenis, mediagas ir kariavimo metodus, galinius padaryti nereikalingos (atsitiktins)
alos ir sukelti nereikaling kani, taip pat draudiama naudoti tuos kariavimo metodus ir
priemones, kurie padarys arba, galima tikti, padaryt ilgalaik, didel ir rimt al aplinkai.
iuo metu yra draudiami tokie ginklai kaip dujos ir kiti cheminiai ginklai, bakteriologinis
ginklas, sprogmenys, kne paliekantys rentgenu neaptinkamas skeveldras, akinantys lazeriniai
taikikliai ir kt. iuo metu rimtai svarstomas kasetini sprogmen udraudimas, nemaai
valstybi jau pasisak u priepstini min nenaudojim.
Taip pat kovojant draudiama naudoti apgaul, t.y. draudiama umuti, sueisti arba paimti
prieinink nelaisv, naudojantis apgaule. Apgaul - tai veiksmai, kuriais siekiama gyti
prieininko pasitikjim ir priversti j patikti, kad jis turi teis apsaug arba privalo gauti
toki apsaug remiantis tarptautins teiss normomis, taikomomis ginkluot konflikt metu,
tam, kad bt galima pasinaudoti iuo pasitikjimu. Pavyzdiui, apgaul yra ie veiksmai: a)
apsimetimas, kad yra ketinama dertis arba pasiduoti, iklus paliaub vliav (balt); b)
apsimetimas, kad yra ieinama i rikiuots dl aizd ar ligos; c) apsimetimas civiliu, ne
kombatantu ir apsimetimas, kad turi saugomo asmens status, tam naudojant Jungtini Taut
Organizacijos arba neutrali ar kit valstybi, nedalyvaujani konflikte, enklus, emblemas ar
uniformas. Taiau apgaule nelaikomos karins gudrybs (maskuots, spst naudojimas,
tariamos operacijos ir dezinformacija) - veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti prieinink arba
paskatinti j veikti neapgalvotai, taiau jie nepaeidia joki tarptautins teiss norm, taikom
ginkluot konflikt metu, ir nra idavikiki, nes nepasinaudojama prieininko alies
pasitikjimu, saugumu, kur utikrina ios teiss. Pavyzdiui, toki gudrybi veiksmai yra ie.

Draudiama sakyti nepalikti n vieno gyvo mogaus, grasinti tuo prieininkui ar tuo remiantis
kariauti, taip pat draudiama pulti neapsaugotas vietoves (t.y. neginamas vietoves atviras
prieininko okupacijai), vykdyti kovos veiksmus demilitarizuotose zonose ir pan.
Taip pat draudiama pulti i rikiuots ijusius (hors de combat) prieikos alies asmenis.
Ijusiu i rikiuots asmeniu laikomas kiekvienas asmuo, jeigu jis: a) yra prieikos alies
valdioje; b) aikiai pareikia nor pasiduoti nelaisv, ar c) yra be smons ar kokiu nors kitu
bdu ijs i rikiuots dl sueidimo ar ligos ir todl negalintis gintis ir toks asmuo bet kuriuo
atveju asmuo susilaiko nuo bet koki prieik veiksm ir nesistengia pabgti.
Taip pat neturi bti puolamas n vienas asmuo, ioks su paraiutu i katastrof patyrusio
orlaivio, besileidiantis ant ems neturi bti puolamas (iskyrus oro desantininkus), taip pat
tokiam asmeniui suteikiama suteikiama galimyb pasiduoti nelaisv, kol jis taps puolimo
objektu, jeigu nra akivaizdu, kad jis atlieka prieikus veiksmus.
Be to, imantis puolim, privaloma laikytis tam tikr atsargumo priemoni:
Atliekant karo veiksmus, btina nuolat rpintis, kad bt tausojami civiliai gyventojai, pavieniai
civiliai ir civiliniai objektai. Puolimo planuotojai ar vykdytojai i) daro visk, kas tik manoma,
kad sitikint, jog puolimo objektai nra nei civiliai, nei civiliniai objektai, kurie yra ypa
saugomi, bet yra kariniai objektai pagal 52 straipsnio 2 punkt ir, remiantis io protokolo
nuostatomis, juos pulti nra draudiama; ii) rinkdamiesi puolimo metodus ir priemones, imasi
vis manom saugumo priemoni, kad bt ivengta civili gyventoj atsitiktini auk,
sueista kuo maiau civili ir nepadaryta alos (nesualota) civiliniams objektams, bet kokiu
atveju ala turi bti minimali; iii) susilaiko nuo sprendimo pulti, jei, kaip galima tiktis, bus
civili gyventoj atsitiktini auk, civili sueidim ir atsitiktinai padaryta ala civiliniams
objektams arba ir viena, ir kita, o tai bt pernelyg didelis nuostolis, palyginti su konkreiu ir
tiesioginiu tokiu bdu siekiamu kariniu pranaumu. Puolimai ataukiami arba sustabdomi, jeigu
tampa aiku, kad objektas nra karinis, kad jis ypa saugomas arba kad puolimo metu galima
laukti civili gyventoj atsitiktini auk, civili sueidim ir alos civiliniams objektams, arba ir
vieno, ir kito, o tai bt pernelyg didelis nuostolis, palyginti su konkreiu ir tiesioginiu tokiu
bdu siekiamu kariniu pranaumu;
Prie puolimus, kuri metu gali nukentti civiliai gyventojai, turi bti i anksto ir efektyviai
spjama.
Ginkluotos kovos vedimo bd ir metod paeidimai laikytini karo nusikaltimais(plaiau
r. Atsakomyb tarptautinje teisje - fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji
atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus)

Kontroliniai klausimai:
1. Kaip suprantate neatrankin puolim?
2. Kaip manote, branduolinio ginklo panaudojimas bt atrankinis ar neatrankinis puolimas?
3. K reikia hors de combat?

4. Js karo vadas, kuris ruoia karin operacij prie sprogmen gamykl. Koki priemoni imsits,
kad kuo maiau nukentt civiliai?

Udavinys
Setebo kriz

1. Aramono valstybs Setebo provincijoje milinika sausra sunaikino vis derli. Centrinei
Aramono vyriausybei neatjus pagalb nuskurdusiai provincijai, gresiant badui, joje prasidjo
neramumai. Gyventojai m organizuotis ginkluotus brius, puldinti maisto sandlius,
valstybinius objektus ir kt.
2. vykiai pasiek apogj, kai sukilliai liepos 12 d. pam savo kontrol pagrindin
provincijos miest Atun, negausius Aramono kariuomens ir policijos dalinius - nuginklavo.
Sukilliams vadovavs mogus Ramas Chemousas pasiskelb laikinuoju Setebo prezidentu
ir pareik, kad Aramono viepatavimas ir priespauda provincijoje baigsi.
3. Per kelet mnesi R. Chemousui pavyko vesti savo valdi beveik visoje Setebo
provincijoje. I vairiausi sukilli bri buvo pradtos formuoti vieningos ginkluotosios
pajgos - Setebo savigynos armija, R. Chemousas paskelb deklaracij, kurioje numat
rinkimus Setebo parlament, kai tiktai normalizuosis situacija.
4. Spalio 1 d. Aramono vyriausyb dav R. Chemousui ir jo sukilliams dviej savaii termin
sudti ginklus ir isivaikioti, paaddama visiems asmenims, dalyvavusiems vykiuose,
amnestij. R. Chemousas tai atsak, kad Setebo gyventojai pasiry ginti savo suverenum
ir nepriklausomyb iki paskutinio kraujo lao. Aramono agresija gaus tinkam atkirt.
5. Aramonas ruoiasi vesti kariuomen Setebo provincij. Aramono ginkluotosioms pajgoms
pagal Konstitucij vadovauja Aramono prezidentas.

Aramono valstyb yra Jungtini Taut Organizacijos nar ir vis enevos konvencij bei j
papildom protokol dalyv.

1. Atsakykite, kokio pobdio ginkluotas konfliktas vyksta (vyko) Setebo krizs metu ir koki
THT apimt jam taikysite?
2. Kok status taikysite kovojani ali ginkluotosioms pajgoms (ir Setebo savigynos
armijos kovotojams ir Aramono kariuomens kariams)?
3. Ar galima bus bausti sulaikytus Setebo savigynos armijos karius u a) mait bei u tai,
kad jie ginklu prieinosi Aramono valstybs ginkluotosioms pajgoms? b) u maisto sandli
plimus?

Literatra
1. Vadapalas V. Tarptautin teis, Vilnius, Eugrimas, 2006.
2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000. P. 25-94.
3. ioys P. Tarptautin humanitarin teis, Vilnius, Teisins informacijos centras, 2004.
4. ilinskas J. Nusikaltimai monikumui ir genocidas tarptautinje teisje bei Lietuvos Respublikos
teisje, Vilnius, LTU, 2003.
5. International Law. Ed. Malcolm D. Evans, Oxford University Press, 2004.
6. International law / Malcolm N. Shaw, Cambridge University Press, 2004
7. The handbook of humanitarian law in armed conflicts / edited by Dieter Fleck, Oxford New York :
Oxford University Press, 1995

7 tema. Tarptautins ekonomins teiss pagrindai

1. Tarptautins ekonomins teiss samprata

1.1. Bretton Woods sistemos sukrimas
1.2. Naujoji tarptautin ekonomin tvarka
2. Pagrindins tarptautins ekonomins teiss institucijos ir j veikla
2.1. Tarptautinis valiutos fondas
2.2. Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas
2.3. Bendrasis susitarimas dl tarif ir prekybos ir Pasaulio Prekybos Organizacija
2.3.1. Bendrieji bruoai
2.3.2. Pagrindiniai PPO sistemos principai
2.3.3. Specialieji susitarimai (GATS, TRIPS, DSU)

1. Tarptautins ekonomins teiss samprata

Tarptautin ekonomin teis (TET), kartais dar vadinama tarptautini ekonomini santyki
teise viena i jauniausij tarptautins teiss ak, bet tuo paiu ir viena i spariausiai
besipltojani bei gaunani vis didesn vaidmen. Ji atspindi milinik pasaulio ekonomikos
augim po Antrojo pasaulinio karo, taip pat spartjanius globalizacijos procesus. Tarptautins
ekonomins teiss vaidmuo ypa sustiprjo lugus SSRS ir jos globojamam socialistini

valstybi blokui. Literatroje nra vieningos nuomons dl TET apimties, paprastai naudojamas
pavyzdinis apibrimas, pateiktas Amerikos teiss instituto 1987 m.:
Tarptautin ekonomini santyki teis plaiausia prasme apima visas tarptautins teiss
normas ir sutartis, reguliuojanias ekonominius sandorius, kurie perengia valstybs ribas arba
kaip nors kitaip takoja daugiau ne vien valstyb, pavyzdiui, preki, kapitalo, asmen,
technologij, laiv ar orlaivi judjimas.
Viena i TET reguliuojam santyki svarbi ypatybi juose dalyvaujani subjekt vairov:
tai gali bti santykiai tarp valstybi (universals, regioniniai, dvialiai, pvz., NAFTA); santykiai
tarp valstybi ir tarptautini organizacij (pvz., PPO); tarp valstybi ir fizini bei juridini
asmen i kit valstybi (pvz., investavimas); tarp valstybi ir transnacionalini korporacij
(pvz., Lietuva PKN Orlen), pagaliau, tarp ekonomini subjekt, veikiani skirting valstybi
jurisdikcijose. TET normose danai persipina tarptautins vieosios ir tarptautins privatins
teiss reguliavimas.
Prie tarptautins ekonomins teiss reglamentavimo sferos paprastai priskiriamos ios sritys
(akos): tarptautin finans teis, tarptautin prekybos teis, tarptautin investavimo teis,
regioninis ekonominio integracijos teis ir kt., kai kuri autori teigimu, prie tarptautins
ekonomins teiss priskirtini ir Jungtini Taut vedam ekonomini sankcij taikymo
realizavimas.

1.1. Bretton Woods sistemos sukrimas

Modernioji TET iuo metu remiasi daugiaali sutari sistema, kuri buvo sukurta Bretton
Woods konferencijoje 1944 m. Du pagrindiniai ios konferencijos tikslai buvo, pirma, sumainti
muitus ir kitus tarptautins prekybos barjerus; antra, sukurti pasaulin ekonomin sistem,
kuri sumaint ekonomini konflikt tarp valstybi. i konferencija pagrind trij pagrindini
ekonomini institucij, reglamentuojani pasaulin prekyb ir finansus, steigim (danai jos
ir vadinamos Brettono Woodso institucijomis: Tarptautin Valiutos Fond (TVF, angl. IMF),
Tarptautin Rekonstrukcijos ir Pltros Bank (TRPB, angl. IBRD), kuris taip pat supaprastintai
vadinamas Pasaulio banku ir Bendrj Susitarim dl muit ir prekybos (angl. GATT), kur
1994 metais pakeit Pasaulio Prekybos Organizacija (PPO, angl. WTO).
SSRS vadovaujamas socialistini valstybi blokas neprisijung prie ios sistemos dl
ideologini prietaravim (kadangi i sistema buvo paremta Jungtins Karalysts ir JAV
ekonomist Johno Keyneso ir Harry Dextor Whiteo pasilymais, kurie teig, jog tarptautins
prekybos klii mainimas arba tarptautins laisvosios rinkos sukrimas pads ekonomikos
pltrai, nedarbo ir skurdo mainimui, pajam augimui, valiut stabilumui ir kt. Treiojo
pasaulio, taip vadinamos besivystanios alys i pradi taip pat i sistem irjo
skeptikai, taiau ilgainiui prie jos prisijung ir netgi m vaidinti pakankamai svar vaidmen,
ypa pltojant Naujosios tarptautins ekonomins tvarkos koncepcij. lugus SSRS ir
socialistinio lagerio sistemai devintojo deimtmeio pabaigoje, atsikrusios ar naujai
susikrusios valstybs pasuko Bretton Woodso sistemos linkme. Lietuva tapo pirmja TVF
dalyve pirmoji i buv. SSRS erdvs, taiau PPO buvo priimta tik 2001 m., kadangi PPO
narmis gali tapti tik tam pasirengusios valstybs.

Greta Brettono Woodso institucij tarptautins ekonomins teiss srityje veikia daug ir kit
organizacij, taip pat ir Jungtini Taut Organizacijos rmuose, pvz., Pasaulin maisto ir ems
kio organizacija (angl. Food and Agriculture Organisation FAO), Pasaulin intelektins
nuosavybs organizacija (angl. World Intellectual Property Organisation WIPO), Tarptautin
darbo organizacija (angl. International Labour Organisation ILO). Regioniniu lygmeniu labai
svarb vaidmen vaidina tokios organizacijos kaip Naft eksportuojani valstybi organizacija
(angl. Organisation of Petroleum Exporting Countries OPEC), Europos regione po karo buvo
itin svarbi Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija (OECD), vliau, be abejo,
Europos Bendrija, Europos laisvosios prekybos organizacija (angl. European Free Trade
Association EFTA), Europos ekonomin erdv (angl. European Economic Area EEA), iaurs
Amerikos laisvosios prekybos erdv (North American Free Trade Area NAFTA), faktikai
kiekvienas emynas ar regionas turi savo organizacijas, kurios padeda pltoti ekonomin
bendradarbiavim ir integracij, tiesa, skmingumas ne visur vienodas.

1.2. Naujoji tarptautin ekonomin tvarka

Naujoji tarptautin ekonomin tvarka (NTET) tai iniciatyva, kuri pltojo besivystanios
alys, aktyviai remiamos SSRS ir socialistini valstybi bloko, tvirtinta Jungtini Taut
Deklaracijoje dl naujosios tarptautins ekonomins tvarkos steigimo (1974 m.) kaip
antipodas liberaliai tarptautinei ekonominei tvarkai (Brettono Woodso sistema). Deklaracijos
paskatino aktyvias diskusijas tarp isivysiusi ir besivystani valstybi, su pasilymais
restruktrizuoti pasaulin ekonomik besivystanioms alims suteikiant daug lengvat
tarptautini finans, produkcijos, valstybi skol srityse. Naujosios tarptautins ekonomins
tvarkos gyvendinimui buvo sudaryta ir Veiksm programa bei Valstybi ekonomini teisi ir
pareig chartija.
NTET buvo skirta ne tik panaikinti skurd, bet ir pamginti pakeisti tarptautin ekonomin
sistem treiojo pasaulio naudai. Tarp numatyt reikalavim buvo: eksporto i besivystani
ali padidinimas ir klii jam panaikinimas, kapitalo sraut treij pasaul padidinimas,
technologij perdavimas, multinacionalini korporacij kontrol, teis nacionalizuoti ir
eksproprijuoti treiojo pasaulio alyse veikianias joms alingas kompanijas, skol
panaikinimas, lengvatinis skolinimasis ir kt. Vis dlto, neirint aktyvaus Jungtini Taut
dalyvavimo, i programa buvo skeptikai sutikta liberalios ekonomikos valstybi, neskubani
dalintis savo geru su besivystaniomis valstybmis. Be to, nors naujosios tarptautins
ekonomins tvarkos alininkai ir teig, kad i koncepcij numat dokumentai turt bti
privalomi. Kaip buvo paymta 1979 m. ekspert susitikime Vienoje, principai, ireikti JT
rezoliucijose dl naujosios tarptautins ekonomins tvarkos nustatymo turi bti ne tik formaliai
ir abstrakiai diskutuojami, bet taip pat turi bti tvirtinti kaip tarptautins teiss normos.
Specialus dmesys turi bti skirtas fundamentali socialini teisi pripainimui kaip mogaus
teisi dalies ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir kaip tarptautins valstybi atsakomybs gairs.
Taiau ie principai pirmiausia buvo priimti kaip Jungtini Taut Generalins Asambljos
rezoliucijos, kurios turi tik rekomendacin gali. altojo karo pabaiga 1989 m. ymjo ir
Naujosios tarptautins ekonomins tvarkos krimo pabaig.
Kontroliniai klausimai:
1. Kaip manote, kuo skiriasi ekononiminiai tarptautiniai santykiai, reguliuojami tarptautins
ekonomins teiss ir tarptautins privatins teiss?

2. Kokiais tikslais buvo sukurta Bretton Woods sistema?

3. Kas yra naujoji ekonomin tvarka ir kokie buvo jos pagrindiniai tikslai?

2. Pagrindins tarptautins ekonomins teiss institucijos ir

j veikla
Aptariant tarptautins ekonomins teiss klausimus ir konkreiai Bretton Woodso sistem,
nemanoma isiversti be institucij, sudarani i sistem, aptarimo. iuo metu i sistem
sudaro: Tarptautinis valiutos fonas (TVF), Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas arba
Pasaulio bankas (TRPB) ir Bendrasis susitarimas dl prekybos ir tarif, iuo metu taps
Pasauline Prekybos Organizacija (PPO).
2.1. Tarptautinis valiutos fondas
Tarptautinis valiutos fondas tai universali tarpvyriausybin organizacija, kurios pagrindinis
tikslas tarptautinio preki, paslaug ir kapitalo judjimo, garantuojanio valstybms darn
ekonomin augim, sukrimas utikrinant tarptautins finans sistemos stabilum. Galima
teigti, jog tokios institucijos kaip TVF poreikis kilo dar 1929 1933 m. didiosios pasaulins
ekonomikos krizs metais, kuomet viso pasaulio ekonomika patyr didiulius sukrtimus ir
sunkumus, daugelio valstybi valiutos nuvertjo, ekonomikos sulugo, prasidjo hiperinfliacija.
Ir nors tai buvo tik ekonomin kriz, taiau btent ji i dalies iprovokavo Hitlerio atjim
valdi Vokietijoje bei Antrj pasaulin kar. Kaip minjome, TVF buvo steigtas Bretton
Woodso konferencijos metu ir savo veikl pradjo 1946 m.
TVF institucin struktr sudaro Valdytoj valdyba, Vykdanioji valdyba ir
Administracija. Valdytoj valdyb sudaro po vien atstov i kiekvienos valstybs nars
(paprastai arba finans ministr, arba centrinio banko vadov), ji renkasi kart per metus ir
turi konsultacinius komitetus: tarpin komitet (monetarins politikos klausimai), pltros
komitet (parama besivystanioms alims). Vykdanij valdybsudaro 24 vykdomieji
direktoriai ( vykdaniuosius direktorius penkis skiria penkios turinios didiausias kvotas
nars, o penkiolika renka kitos nars). Tai nuolatin institucija , posdiaujanti ne reiau kaip
tris kartus per savait, jos sprendimai priimami konsensusu.
TVF atlieka vairias funkcijas, taiau svarbiausios i j reguliacins ir prieiros funkcijos
valiut kurs srityje, daugiaals mokjim sistemos reguliavimas bei koordinavimas, taip pat
tam tikra finansin veikla. Vienas svarbiausi TVF udavini padti valstybms narms
susidarius mokjim balanso deficitui. Valstybms btinas likvidumas palaikomas specialij
skolinimosi teisi (SST) pagalba tai los, kurias Fondas paskirsto nariams kaip rezervines
arba kaip las, skirtas j valiutoms palaikyti. SST buvo sukurtos, atsisakius palaikyti rezervus
tik auksu (kaip iki Antojo pasaulinio karo) arba JAV doleriais. SST vert nustatoma sumuojant
stipriausi pasaulio valiut krepelio vertes JAV doleriais rinkos keitimo kursu. SST naudojamos
kaip rezervai valstybi centriniuose bankuose, papildant aukso ir konvertuojamos valiutos
atsargas.
Valstyb, stodama TVF, privalo sumokt na (kvot). Kvotos valstybms nustatomos pagal
vairius kriterijus, skaitant bendrojo nacionalinio produkto dyd ir gyventoj skaii. Kadangi
kvotos sudaro nuosavas TVF las, nuo j dydio priklauso ir valstybms suteikiamos paskolos

dydis. Nuo kvotos dydio priklauso ir valstybs turim bals skaiius. Valstybs kvota
peririma kas penkeri metai.
TVF teikia periodines konsultacijas valstybms narms, kiekvienais metais TVF ekspertai
vyksta valstybes ir renka informacij apie valstybs makroekonominius rodiklius, eksport,
import, gyventoj uimtum, mokesius, kredito institucij veikl ir kt., tuomet teikia
rekomendacijas valstybi vyriausybms ir praneimus TVF valdybai.
Dl tarptautini organizacij, Vakar valstybi ir privai bank vykdomo intensyvaus
skolinimo besivystanioms alims ir pastarj nepajgumo grainti skolas, yra kilusi nemaa
kriz (btent su ja yra susijusios vairios akcijos ir raginimai turtingoms valstybms nurayti
besivystani valstybi skolas). Tokiu atveju TVF, taip pat ir TPRB silo besivystanioms alims
tam tikrus slyginius susitarimus, pagal kuriuos valstyb, kuriai skolinamos los, sipareigoja
vykdyti tam tikras ekonomines reformas, kad veikt savo balanso deficit (tokie
sipareigojimai patvirtinami konkreiais veiksm planais ir pan.) ios sistemos kritikai toki
pagalb vadina TVF diktatra, kadangi taip valstybs yra priveriamos derinti savo
ekonomikos su liberalia TVF politika, kuri danai sukelia sudtingas socialines problemas (ypa
trumpalaikje perspektyvoje).
2007 metais TVF priklauso 185 valstybs. Lietuvos Respublika TVF nare tapo 1992 m., tais
paiais metais pradta gauti ir TVF parama vairioms ekonomikos pltros programoms vykdyti.

2.2. Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas

Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas (TRPB), populiariau vadinamas Pasaulio banku
(PB), taip pat buvo kurtas 1944 m. PB savo veikl pradjo 1946 m., o nuo 1947 m. tapo JT
Specializuota staiga. Tai labai glaudiai su TVF susijusi institucija. Jos pagrindiniai tikslai
skatinti privaias usienio investicijas, duodant garantijas ar dalyvaujant teikiant paskolas;
teikti pagalb rekonstruojant ir pltojant valstybi ekonomik, skatinant kapitalo investicijas
gamybos tikslais; skatinti ilgalaik darn tarptautins prekybos augim ir mokjimo balanso
palaikym. Po Antrojo pasaulinio karo PB pirmiausia buvo skirtas sugriautoms valstybi
ekonomikoms atkurti, iuo metu jis daugiau orientuojasi pagalb besivystanioms alims, taip
pat alims, restruktrizuojanioms savo ekonomikas.
PB narmis gali tapti tik TVF nars, bet jos turi atitikti PB statute nustatytus reikalavimus. PB
kapitalas yra padalytas akcijas, kiekvienos akcijos nominali vert yra 100 tkst. JAV dol.,
viena akcija suteikia vieno balso teis priimant sprendimus. Kiekviena valstyb, tapdama PB
nare gauna po 250 bals, taiau papildom bals galima gauti u akcijas.
Visos pagrindins PB funkcijos yra priskirtos Valdytoj tarybos, kuri sudaro kiekvienos
valstybs nars paskirti valdytojai ir j padjjai, kompetencijai. Valdytoj taryba gali
deleguoti savo funkcijas, iskyrus banko statute nurodytus atvejus, vykdantiesiems
direktoriams, kuri yra 21, i kuri 5 renka didiausi akcij skaii turinios valstybs, o kiti
renkami Valdytoj tarybos. Vykdomieji direktoriai renka PB prezident, kuris yra
Administracijos vadovas.
PB las sudaro skolintos nevalstybini altini los, taigi, PB veikia kaip finansinis
tarpininkas: jis perskolina i rinkos gaunamas las arba garantuoja jo nariams komerciniais

kanalais teikiamas paskolas. I PB gali skolintis ne tik valstyb PB nar, bet ir valstybs nars
teritorijoje registruota mon, jeigu inter alia: 1) valstyb, kuri nra tiesioginis paskolos
gavjas, garantuoja paskolos grinim; 2) nra alternatyvi skolinimosi altini, kuri
teikiamos paskolos slygos, banko nuomone, bt priimtinos paskolos gavjui; 3) skolintas
kapitalas bus naudojamas specialiems projektams, susijusiems su valstybs ekonomikos
rekonstrukcija ir pltra. iuo metu PB gausiai finansuoja ir socialins bei aplinkosaugos srii
projektus.
PB papildo Tarptautin finans korporacija (IFC Inernational Finance Corporation) ji skirta
skatinti valstybi investicijas privaiame sektoriuje, teikia technin pagalb ir konsultacija;
Tarptautin pltros asociacija (IDA International Development Association), pastaroji,
siekdama kompensuoti PB patiriamus nuostolius, prisideda savo lomis PB teikiant paskolas
neturtingoms alims; Daugiaal investicij garantij agentra (MIGA Multilateral Investment
Guarantee Agency) usiima usienio investicij draudimu nuo nekomercins rizikos:
eksproprijavimo, valiutos operacijos suvarymo, karo ir pilietini neramum ir taip skatina
kapitalo judjim besivystanias alis.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokiu tikslu buvo sukurtas tarptautinis valiutos fondas? Kodl i organizacija taip vadinama?
2. Kas yra Specialioji skolinimosi teis?
3. Kokiais dar bdais TVF padeda valstybms narms gyvendinti ekonomikos reformas?
4. Koks pagrindinis TVF ir PB kapitalo suformavimo skirtumas?
5. Kaip manote, ar galima bt gauti paskol i PB Kauno krepinio arenos statybos finansavimui?
2.3. Bendrasis susitarimas dl tarif ir prekybos ir Pasaulio Prekybos Organizacija
2.3.1. Bendrieji bruoai
Bendrasis susitarimas dl tarif ir prekybos (angl. General Agreement on Tariffs and
Trade GATT) Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) (angl. World Trade Organisation
WTO) pirmtakas, atsirads kaip tam tikras kompromisas tarp nortos kurti Tarptautins
Prekybos Organizacijos (jos krim ublokavo JAV) ir ilg laik funkcionavs kaip tarptautin
organizacija de facto (unikalus atvejis), nors ir neturjo savo steigiamojo dokumento, o veik
pagal 1947 m. sudaryt protokol Dl laikino taikymo. Todl GATT pagrstai vadinama ne
tarptautine organizacija, o tarptautine daugiaale prekybos sistema.
GATT paskirtis tvirtinti bendrus principus ir taisykles dl tarptautins prekybos
liberalizavimo, daugiaalio susitarimo pagrindu mainti muit ir kitokias klitis prekybai bei
panaikinti diskriminacij tarp valstybi prekyboje. GATT veik nuo 1948 m. iki 1994 m.
Veikimo forma vadinamieji deryb raundai (etapai), kuri metu GATT buvo pildomas
papildomais protokolais, susitarimais ir kt. Pvz., i pradi tokios derybos daugiausia apm
prekybos taisykli nustatym ypa muit mainim, 7-ajame deimtmetyje prasidjo
derybos dl antidempingo priemoni, Tokijo raundo metu (1973 1979) buvo priimti net 9
prekybos kodeksai ir susitarimai. Raundai trukdavo ilgai po kelet met, GATT isirutuliojo
milinik ir komplikuot sistem, kuri btinai reikjo institucionalizuoti bei sisteminti, todl
Urugvajaus raundo metu (1986 1993) buvo usibrtas tikslas ne tik transformuoti GATT

PPO, bet ir sureguliuoti ir naujas sritis: prekyb paslaugomis, prekyb, susijusi su intelektins
nuosavybs objektais, investicini priemoni prekyb.
Pasaulio Prekybos Organizacijos steigiamasis susitarimas buvo sudarytas 1994 m. Marakee,
sigaliojo 1995 m., pradioje jo narmis tapo 104 valstybs ir tai sudar madaug 90 proc.
pasaulins prekybos. PPO pagrind sudaro ie susitarimai: GATT 1994, Bendrasis susitarimas
dl prekybos paslaugomis (GATS), Susitarimas dl prekybini intelektins nuosavybs teisi
aspekt (TRIPPS) ir Gin sprendimo susitarimas (DSU).
Nors PPO ir tapo tarptautine organizacija, taiau i esms ji vis tiek iliko daugiaale, pasauline
prekybos sistema ir dabar atlieka GATT administratoriaus vaidmen. Pagrindiniai jos tikslai
utikrinti kuo laisvesn prekyb, organizuoti derybas dl prekybos, bti ginus sprendianija
institucija. Valstyb, norinti tapti PPO nare, turi sutikti su visomis sutartimis ir susitarimais,
kurie sudaro PPO, be to, dl jos prisijungimo turi sutikti visi kiti PPO nariai, todl prisijungimas
prie PPO yra ilgas ir sudtingas derybinis procesas.
PPO institucin struktra susideda i Ministr konferencijos j renkasi vis PPO valstybi
nari aukiausi atstovai bent kart per dvejus metus, Generalin tarybasusidedanti i PPO
valstybi nari atstov ir vykdanti Ministr konferencijos funkcijas laikotarpiu tarp konferencij
ir Sekretoriatas, kuriam vadovauja Generalinis direktorius. Prie Generalins tarybos taip
pat veikia Gin sprendimo institucija irPrekybos politikos prieiros institucija.
Generalin taryba taip pat vadovauja trims papildomoms taryboms: Preki prekybos
tarybai (priiri GATT gyvendinim),Paslaug prekybos tarybai (priiri GATS
gyvendinim), Aspekt, susijusi su prekyba intelektins nuosavybs teismis
taryba (priiri TRIPPS gyvendinim).
PPO sprendimai priimami konsensusu. Jeigu konsensuso pasiekti nepavyksta, tuomet
sprendimai gali bti priimami bals dauguma, taiau ypa svarbiems sprendimams reikalinga
dviej tredali (kvalifikuota) bals dauguma (pvz., PPO sutarties aikinimui). Kiekvienas PPO
narys turi vien bals, specialios taisykls taikomos EB(ES) ji turi tiek bals, kiek ir ES
valstybs nars PPO nars. Lietuva PPO nare tapo 2001 m.
2.3.2. Pagrindiniai PPO sistemos principai
ie principai tai tam tikros bazins nuostatos, apibdinanios tarptautin prekybos sistem.
Svarbiausias j tikslas kuo labiau liberalizuoti tarptautin prekyb naikinant jos klitis
nesvarbu kokiu pavidalu. ie principai yra tvirtinti GATT.
Didiausio palankumo is principas reikia, kad kiekviena GATT (PPO) nar privalo
beslygikai suteikti bet kuriais kitai narei didiausio palankumo status tarpusavio prekybos
santykiuose, t.y. bet kokia privilegija, lengvata ar nelieiamumas, suteiktas sutarties aliai
produkto, kilusio i ar skirto bet kuriai aliai, turi bti nedelsiant ir beslygikai pradtas taikyti
panaiems produktams, kilusiems i arba skirtiems visoms kitoms sutart pasiraiusioms
alims. Taiau nors ir PPO nars negali diskriminuoti produkt, tai nereikia, kad su visais
produktais turi bti elgiamasi vienodai tai priklauso nuo valstybs dalyvs reguliavim tam
tikr (panai) produkt atvilgiu;
Nacionalinio reimo PPO nars privalo produktus, importuotus i kit nari ali traktuoti
lygiai taip pat, kaip nacionalinius produktus, t.y. valstybs nars prekms, importuotoms kitos
valstybs nars teritorij, nra tiesiogiai ar netiesiogiai taikomi jokie vidaus mokesiai ar

rinkliavos, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai viryt vietinms prekms taikomus mokesius ir

rinkliavas (is principas udraudia vietini produkt gynyb).
Tarifini sipareigojim, muit ir nuolaid suderinimas nors GATT nedraudia tarif ir
muit, taiau vis laik stengiasi juos mainti (pvz., Urugvajaus raundo metu muitai buvo
sumainti iki 40 proc.) ie tarifiniai sipareigojimai bei muitai yra idstomi vad. Tarifini
sipareigojim ir nuolaid srauose (angl. Schedules of Concessions), kurie skirti kiekvienai
konkreiai valstybei narei ir pridedami prie GATT.
Kiekybini ribojim draudimas kiekybiniai importo ar eksporto ribojimai (pvz., importo ar
eksporto kvotos, eksporto importo licencij ribojimas ar panaios priemons) yra draudiami,
dl tiktino prekybos ikraipymo. Iimtys i io draudimo leidiamos tik remiantis bendromis
GATT taisyklmis, pvz., siekiant apsaugoti sutarties ali mokjim balans ar vietin
pramon.
Skaidrumo valstybs nars privalo skelbti visas prekybos ir su prekyba susijusias
priemones, kad bt utikrintas reguliacini priemoni tikrumas, nuspjamumas ir atsakomyb
u jas.
Iimtys GATT numato nemaai iimi bendrai prekybos liberalizavimo taisyklei, taiau jos
suteikiamos grietai pagal GATT nuostatas. Tokios iimtys susij su mokjim balanso
apsauga, specialiais tikslais pvz., visuomens saugumo, morals ar sveikatos. Valstybs
nars gali nusprsti palengvinti kit valstybi nari sipareigojimus, taip pat numatomos
lengvatos laisvosios prekybos zonoms (erdvms), muit sjungoms, numatanioms dar
geresnes prekybos slygas pagal tam tikras, paprastai regionines, prekybos sistemas (EB,
NAFTA, MERCOSUR).
Specialios nuostatos besivystanioms alims tam tikros privilegijos besivystanioms
alims GATT atsirado jau 1950 m., o 1965 m. joms buvo priimta speciali 4-a GATT dalis. 1964
m. JT GA suauk JT prekybos ir pltros konferencij (UNCTAD), siekiant skatinti besivystani
ali ekonomin augim per tarptautin prekyb. Btent ios konferencijos takoje atsirado
GATT papildymai dl besivystani ali, kurie numat kai kurias taisykles besivystani ali
naudai: abipusikumo atsisakymo - isivysiusios alys suteikia besivystanioms alims
nuolaidas, kuri besivystanios alys neprivalo suteikti isivysiusioms; galinimo slyga
atleidianti besivystanias alis nuo didiausio palankumo statuso partneri preki atvilgiu ir
kt. palengvinimai besivystanioms alims (pvz., teis keistis prekybinmis koncesijomis
tarpusavyje).
2.3.3. Specialieji susitarimai (GATS, TRIPS, DSU)
Bendrasis susitarimas dl paslaug prekybos (angl. General Agreement on Trade in
Servines GATS) skirtas liberalizuoti paslaug prekybai, kuri pastaruoju metu vis auga. Jo
struktra panai GATT: pagrindin sutartis ir priedai, specials sipareigojimai bei iimtys dl
konkrei valstybi nari. Bendrieji GATS pareigojimai, pvz., didiausio palankumo reimas
arba priemoni, kuri imasi valstybs, vieumas, taikomas visoms paslaugoms. Iimtys
galimos tik jeigu j buvo praoma prie GATS sigaliojim arba naujiems nariams j
prisijungimo metu, taip pat ir prie GATT mintais svarbiais pagrindais (pvz., mokjim balanso
problemos ar ioriniai finansiniai sunkumai). Visos iimtys yra nuolatos peririmos ir neturi
tstis ilgiau kaip 10 met. Specials valstybi sipareigojimai aptariami nacionaliniuose
tvarkaraiuose. J apimtis gali bti skirtinga. Paprastai juose yra paslaug sraai, kuriuose

rinkos prijimas ir nacionalinis reimas garantuojamas ir nurodomi tam tikri ribojimai pvz.,
sandori verts, operatori tam tikrame rinkos segmente skaiius ir kt. GATS taip pat numato
vienas po kito vykstanius deryb dl laipsniko prekybos paslaugomis liberalizavimo etapus, o
atskiriems jautriems paslaug sektoriams specialius reimus, kurie tvirtinti susitarimo
protokoluose (finansinms paslaugoms 1995 ir 1997), telekomunikacijoms (1997) ir fizini
asmen judjimui (1995).
Susitarimas dl prekybini intelektins nuosavybs teisi aspekt (angl. Agreement on
Trade Related Intellectual Property Rights TRIPS).
TRIPS susitarimas sujungia tarptautin prekybos sistem su tarptautinmis sutartimis,
utikrinaniomis intelektins nuosavybs teisi apsaug, konkreiai Paryiaus ir Berno
konvencijomis, kurias priiri Pasaulin Intelektins Nuosavybs Organizacija (WIPO). TRIPS
numato nacionalinio reimo ir didiausio palankumo reimo principus bei standartus dl
intelektins nuosavybs teisi suteikimo, apimties, naudojimo. TRIPS apima tokias teises kaip
autorini teisi ir gretutini teisi apsaug, preki enklus, geografines nuorodas, pramonin ir
architektrin dizain, patentus, neatskleistinos informacijos apsaug. Be to, TRIPS nustato
standartus dl intelektins nuosavybs teisi utikrinimo civilinmis, administracinmis ir
baudiamosiomis procedromis.
Gin sprendimo susitarimas (angl. Dispute Settlement Understanding DSU) tam tikr
gin sprendim jau turjo GATT 1947, taiau btent Urugvajaus raundo metu (1986 1993
m.) ji buvo paversta integruota gin sprendimo sistema, pavesta priirti PPO struktriniai
daliai - Gin sprendimo institucijai (angl. Dispute Settlement Body DSB), veikianti prie PPO
Generalins tarybos. Jeigu nustatoma, kad valstyb paeidia GATT normas, ji turi pirmiausia
praneti apie tai valstybei ir bandyti isprsti gin tradicinmis tarptautini gin sprendimo
priemonmis. Jeigu per 60 dien sprendimo pasiekti nepavyksta, alis kreipiasi DSB, kuri
sudaro vis PPO valstybi nari atstovai. DSB tokiu atveju turi sukurti kolegij, nebent
konsensusu bt priimtas kitoks sprendimas. Kolegija susideda i trij asmen, paskirt
bendru gino ali susitarimu. Jeigu alys nesugeba susitarti dl kolegijos per 20 dien,
Generalinis direktorius paskiria narius po konsultacij. Kolegija vykdo objektyv situacijos
vertinim pagal gino dalyvi pateiktus argumentus, taip pat pagal bet kuri kit nari,
turini interes iame gine, praneimus ir parengia rekomendacij DSB, kuri priima galutin
sprendim. Jeigu valstyb sprendimu nepatenkinta, ji gali kreiptis Nuolatin apeliacin
institucij. DSB sprendimas, prastomis aplinkybmis, turi bti gyvendinamas per 15 mnesi,
priirint DSB. Jeigu valstyb nesutinka gyvendinti sprendimo, DSB turi teis leisti taikyti
atsakomsias priemones ir kt. DSU sistema yra vis dar besivystanti ir kai kurie kil dideli ginai
(pvz., Bananas case, Beef Hormones case) kil tarp JAV ir ES parod, kad sistem dar reiks
tobulinti.
Kontroliniai klausimai:
1. Kodl prireik GATT sistem transformuoti PPO?
2. Kokie tarptautiniai susitarimai sudaro PPO pagrind?
3. Kokius inote pagrindinius PPO veiklos principus?
4. steigiant PPO prie GATT buvo priimti svarbs papildomi susitarimai. Kokioms sritims jie buvo skirti ir
kokie j pagrindiniai bruoai?

5. Kokia yra bendroji PPO gin sprendimo procedra?

Literatra
1. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000.
2. alimas D., alimien S., Petrauskas Z., Saladius J. Tarptautins organizacijos, Vilnius,
Justitia, 2001.
3. International Law. Ed. Malcolm D. Evans, Oxford University Press, 2004.
4. Andreas F. Lowenfeld International economic law / International economic law series, Oxford
University Press, 2003
5. Human rights and international trade / edited by Thomas Cottier, Joost Paulwelyn and
Elisabeth Brgi Bonanomi, International economic law series, Oxford University Press, 2005.

TARPTAUTINS VIEOSIOS TEISS UDAVINI SPRENDIMO

GAIRS IR PAVYZDINIAI UDAVINIAI

Udavinio slyga:

1. Santykiai tarp Albato (A) ir Batoko (B) valstybi labai tempti. Nors abi valstybs jau 30
met yra Jungtini Taut Organizacijos nars, Batokas iki iol nei de jure, neide
facto nepripasta Albato valstybs. 2004 m. sausio 1 d. Albato valgyba gavo duomen, kad
Batokas prie Rytins sienos su Albatu intensyviai paslapia telkia ginkluotsias pajgas.
Netrukus Albato valgybos rankas pakliuvo ir slaptas dokumentas, pavadintas aibas,
kuriame buvo detaliai idstytos operacijos, su tikslu okupuoti didel rytins Albato teritorijos
dal, eiga ir datos. Mintoji operacija turjo prasidti 2004 m. vasario 2 d. Albatas nusprend
daug nelaukti ir jau sausio 15 d. smog serij smgi i oro Batoko teritorijoje esanias
ginkluotj pajg koncentracijos vietas: aerodromus, tank dalinius ir kt.

vertinkite abiej valstybi veiksm teistum tarptautins teiss poiriu:

1. Ar teistai buvo naudojama jga?
2. Koki teisin tak vykiams turi tai, kad B iki iol nepripasta A valstybs?

Udavinio sprendimas:

1 etapas. Teisini problem udavinyje identifikavimas:

iame udavinyje yra kils klausimas dl ginkluotos jgos panaudojimo teistumo. Tam reikt
ianalizuoti, kiek valstybi veiksmai atitinka jgos ir grasinimo jga nenaudojimo princip bei
jo iimtis, pvz., prigimtin savigynos teis pagal JT Chartij.

2 etapas: Taikytin tarptautins teiss altini nusistatymas

- Jungtini Taut Chartija
- Jungtini Taut Generalins Asambljos patvirtinta Tarptautins teiss princip deklaracija
- 1974 m. JT GA rezoliucija dl agresijos apibrimo
- Caroline byla

3 etapas: atsakymas konkreius klausimus:

1. vertinkite abiej valstybi veiksm teistum tarptautins teiss poiriu: ar teistai buvo
naudojama jga?

1. Ginkluotos jgos tarp valstybi nenaudojimas vienas i pagrindini iuolaikins tarptautins teiss
princip, tvirtintas Jungtini Taut Chartijoje, Jungtini Taut Generalins Asambljos patvirtintoje
Tarptautins teiss princip deklaracijoje, ne kart aikintas Tarptautinio Teisingumo Teismo bylose
(pvz., Nikaragva vs. JAV). Pagal io udavinio slyga yra gana akivaizdu, kad Albato veiksmai, t.y.
iankstinis karinis smgis Batoko valstybei agresija, kaip j apibria JT GA rezoliucija dl agresijos
apibrimo. iame apibrime teigiama: 1 str. Agresija yra valstybs ginkluotos jgos panaudojimas
prie kitos valstybs suverenitet, teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba bet kokiu
kitu bdu, nesuderinamu su JT Chartija, be to, jame nurodoma: 2 str. tai, kad valstyb pirma
panaudoja ginkluot jg paeisdama Chartija, sudaro agresijos akto prima facie rodym<...>, taip
pat pateikiant pavyzdius 3 str. minima: b) valstybs ginkluotj pajg vykdytas kitos valstybs
teritorijos bombardavimas ar bet koki ginkl panaudojimas prie kitos valstybs teritorij <...>. Taigi,
situacija atitinka agresijos poymius ir bt galima konstatuoti jgos ir grasinimo jga draudimo
principo paeidim. Taiau jgos ir grasinimo jga draudimo principas numato svarbias iimtis:
pirmoji savigyna, antroji JT Saugumo Tarybos sprendimas pagal JT Chartijos VII straipsn, treioji
realizuojant taut apsisprendimo teis pagal JT Chartij. iuo atveju Albatas galt remtis nebent
pirmja iimti, t.y. teigti, kad jo veiksmai buvo savigyna nuo grsianio upuolimo pagal aibo
plan. Savigynos klausimus tarptautinje teisje reglamentuoja JT Chartijos 51 straipsnis, kuriame
nurodomos ios savigynos slygos: ginkluotas upuolimas, praneimas Saugumo Tarybai.
Doktrinoje taip pat minimi tokie reikalavimai, kaip savigynos proporcingumas. Manome, kad vien
plano aibas aptikimas negali bti vertinamas kaip ginkluotas upuolimas, atsivelgiant ir tai, kad
Albato oro smgiai buvo suduoti mnesiu anksiau nei plane numatyta upuolimo data. Taip pat
neturime informacijos, ar Albatas prane apie savigyn JT ST, tad preziumuojame, kad praneimo
nebuvo. Be savigynos pagal JT Chartij, tarptautinje teisje dar inoma ir taip vadinama
preventyvioji savigyna, kurios teistumas yra diskutuotinas, kadangi jos slygos buvo
suformuluotos dar klasikins tarptautins teiss laikotarpiu, kai dar galioja valstybs teis naudoti
ginkluot jg jos nuoira. Klasikins preventyvios savigynos slygos yra idstytosCaroline byloje,
t.y. kad grsiantis upuolimas turi bti akivaizdus, nepaliekantis galimybs pasirinkti kit priemoni.
Taiau teigtume, kad i situacija neatitinka ir Caroline bylos kriterij, kadangi prevencinis smgis
buvo daromas net mnesiu anksiau, remiantis tik valgybos duomenimis. Darome ivad, jog
Albato veiksmai paeid JT Chartijoje tvirtint jgos ir grasinimo jga nenaudojimo princip ir toki
veik galima vadinti agresija.

2. Koki teisin tak vykiams turi tai, kad B iki iol nepripasta A valstybs?
2 Tai, kad B valstyb iki iol nepripasta A valstybs, neturi jokios takos
upuolimo faktui vertinti. Tai nra susij klausimai, be to, slygoje minima, kad abi valstybs
yra JT nars, vadinasi, jos yra pilnateiss tarptautins bendrijos nars.

PAPILDOMI UDAVINIAI SAVARANKIKAM DARBUI

1 udavinys
1997 m. sausio 1 d. tarp Demoso (D) ir Politijos (P) valstybi buvo pasirayta sutartis dl
valstybs sienos delimitavimo ir demarkavimo. Ji ubaig 20 met tarp valstybi trukus
gin. Sienos sutartis sigaliojo 1998 m. vasario 15 d., kai abi alys baig vidaus procedras,
t.y. sutartis ratifikavo. 1999 m. pradioje buvo pradti sienos demarkavimo darbai, pradti
statyti sienos perjimo punktai ir kita infrastruktra. 2000 m. pavasar Demose valdi atjo
nacionalistikai nusiteikusios jgos, nepatenkintos ia sutartimi, kuri, j manymu, buvo
nenaudinga Demosui. Naujasis Demoso Prezidentas paskelb, kad Demosas daugiau nebelaiko
savs pareigotu pagal i sutart, kadangi jos sudarymas neatspindjo tikrosios demosiei
valios. Prezidentas taip pat primin, jog po ios sutarties pasiraymo buvs Demoso usienio
reikal ministras Politijos valstybs buvo apdovanotas Santarvs ordinu bei 500 tkst. JAV
dol. verts premija U taikos tarp kaimyn skatinim. Politija ireik griet protest dl
toki Demoso ketinim ir insinuacij, taiau netrukus Demosas sustabd pradtus sienos
demarkavimo darbus, o labiausiai ginytin pasienio tak kontrol i pasienio apsaugos
tarnybos perdav karinms pajgoms, kas akivaizdiai prietaravo Sienos sutariai.

1. vertinkite valstybi veiksm teistum tarptautins teiss poiriu. Ar D gali vienaalikai nustoti
vykdyti sutart? Kokiomis slygomis?
2. Ar D isakyti tarimai dl buvusio usienio reikal ministro apdovanojim gali bti tinkamas pagrindas
sutarties ginijimui?
3. Kaip silytumte sprsti gin?
2 udavinys
Arkadijos (A) ir Utopijos (U) valstybi teritorijose yra didelis emyninis eeras, kurio didesn
dalis priklauso Arkadijai, o maesn - Utopijai. Arkadija - nedidel valstyb, ribojama kaln ir
kit sunki geografini klii, Utopija - 3 kartus didesn, turinti ger geografin padt.
Kadangi Utopija ir Arkadija prie 300 met buvo viena valstyb, eeru naudojamasi bendrai.
Siena, esanti eere, laikoma tik politine, o ne ekonomine siena. Utopijai priklausanti eero pus
turi daug daugiau natrali resurs (uv), nei Arkadijos. Eero ekonominius iteklius abi
valstybs naudoja bendrai pagal sutart dl bendro eero ekonomini itekli naudojimo,
kurioje nra joki draudim viena kitai bet kurioje eero vietoje vykdyti ekonomin veikl.
Neseniai A pusje, netoli sienos su U buvo atrastas gausus naftos telkinys. Padarius
ekonominius skaiiavimus, paaikjo, kad i jo gaunamos pajamos gali sudaryti iki 30 proc. A
biudeto pajam. A m rengtis telkinio eksploatavimui, bet U tai uprotestavo, teigdama, kad

telkinys jai kelia ekologin ir ekonomin grsm, todl ji reikalauja arba bendro eksploatavimo,
arba kad U jai mokt mokest, tolyg 20 proc. gaunam i telkinio pajam, kuriuos U
panaudot ekologini nuostoli kompensavimui. U savo reikalavimus pagrind sutartimi,
sudaryta su A dl bendro eero ekonomini itekli naudojimo.
A pasilymus atmet, atkirsdama, kad sutartis buvo sudaryta kitokiomis aplinkybmis ir kad
alys, sudarindamos sutart, naftos itekli srae nenurod.
U atsikirto, jog JT yra ne vien kart savo rezoliucijose patvirtinusi bendr ekonomini itekli
bendro naudojimo princip, be to, taip elgiasi C, D ir E valstybs eksploatuodamos duj telkin,
esant vis trij valstybi sien sankirtoje; taip pat F ir G valstybs, kuri siena eina upe, yra
sudariusios bendro ups ekonominio eksploatavimo sutart. Be to, kaip teigia U mokslininkai korifjai Bundeltainas ir Morozovieckis, naftos itekliai patenka "kit gamtini itekli"
svok, vartojam U ir A sutartyje. apie naft sudarant sutart nieko nebuvo inoma, travaux
preparatoirestaip pat jos nemini. Naftos eksploatavimas - reali ekonomin grsm U, nes
telkinys yra labai arti uvingj rajon.
Klausimai:
1. Ar Utopija gali remtis sutartimi dl bendro itekli naudojimo?
2. Ar galima teigti, kad iame regione yra paprotin norma, tvirtinanti bendr itekli
naudojim? Kaip ji nustatytina?
3. Jeigu paprotin norma yra - kokia jos apimtis ir ar ji taikytina A ir U situacijoje?

3 udavinys
1. 2006 m. kovo 1 d. Banmato valstybje kilo dideli neramumai, kuri pagrindin varomoji
jga buvo Liaudies pasirinkimo partija (LPP), pasipiktinusi prie tai vykusi rinkim rezultat
klastojimu. Prezidentas Rachezas Imikeras pabgo Antobonetij, Vyriausybs pastatai buvo
ugrobti siutusios minios, premjeras - vieai nuliniuotas. Daugel minios veiksm koordinavo
ginkluotas LPP sparnas Raudonieji sakalai (RS). Minios sitis buvo nukreiptas ne tik
nacionalines institucijas kovo 3 d. RS vedama minia sibrov Antobonetijos valstybs
diplomatin atstovyb ir j nusiaub: idau langus, ipl vertybes, sudegino automobilius.
Atstovybje buv diplomatai buvo nuveti oro uost ir sodinti pirm pasitaikius
Antobonetijos lktuv. Pogromo metu dingo ir seifai su diplomatiniais dokumentais. Vliau
minios sitis persimet daugel nevyriausybini Antobonetijos organizacij filialus
nukentjo organizacijos Padkime vaikams, Banmanto Antobonetijos draugija ir kitos.
Riaus tssi iki kovo 6 d.
2. Kovo 7 d. LPP paskelb, kad ima vis valdi savo rankas. Vieai per iniasklaidos
priemones padkojusi savo rmjams, vykdiusiems, kaip jie pavadino, teisingumo
revoliucij, LPP paskelb, kad sudaro liaudies pasitikjimo vyriausyb, kurios vadovu tampa
LPP generalinis sekretorius Imizas Bunkta, usienio reikal ministru Alenis Odris, o gynybos
ministru RS vadas Salenis Aktamaras. Naujoji vyriausyb turi dirbti iki demokratini rinkim.
Nuo ios dienos RS tampa liaudies milicija ir jai pavesta priirti, kad valstybs gyvenimas
grt normalias ves.
3. Kovo 8 d. Antobonetija teik not naujajam Banmato usienio reikal ministrui,
reikalaudami per manomai trumpiausi laik sutvarkyti nuniokot ambasad ir sudaryti
galimybes grti j Antobonetijos diplomatams, taip pat surasti ir grinti dingusius seifus su
diplomatiniais dokumentais bei utikrinti, kad tokie veiksmai daugiau niekada nepasikartos.

Prieingu atveju Antobonetija pagrasino diplomatini santyki nutraukimu. Taip pat buvo
pareikalauta, kad naujoji Banmato vyriausyb atlygint nuostolius Antobonetijos NVO, kurios
buvo nusiaubtos riaui metu.
4. Atsakydama not, Banmato URM pareik, kad ji pasiruousi sutvarkyti ambasad ir leisti
grti Antobonetijos diplomatams, taip pat ir duoti atitinkam utikrinim, jeigu Antobonetija
jai iduos buv. Banmato valstybs vadov. Apie NVO patirt nuostoli atlyginim negali bti nei
kalbos, kadangi organizacij filial patalpas nusiaub minia, naujoji Banmato vyriausyb
nemato teisinio pagrindo tokiai atsakomybei.
5. Antobonetija ir Banmatas yra Jungtini Taut nars, Vienos konvencijos dl diplomatini
santyki dalyvs, taip pat daugelio kit plaiai pripastam tarptautini sutari dalyvs.

Uduotis (atsakymus btina argumentuoti konkreiomis tarptautins teiss normomis):

1. Kokiomis tarptautins teiss normomis grindia savo reikalavimus Antobonetija? Ar jie teisti? Ar
Antobonetija turi teis nutraukti diplomatinius santykius, jeigu Banmatas atsisakyt bendradarbiauti?
Kaip vadintume tok veiksm?
2. Ar teistas Antobonetijos reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos patyr jos NVO?
3. Ar Banmato URM atsakymas yra pakankamai pagrstas tarptautins teiss normomis? Ar Banmatas
gali kelti slygas dl pabgusio valstybs vadovo grinimo?
4. Ar Banmatas yra atsakingas u minios veiksmus nusiaubiant ambasad ir NVO staigas?

II DALIS. TARPTAUTIN PRIVATIN TEIS

VADAS
Tarptautins privatins teiss nuotolinio kurso dalyje studentai turi galimyb savarankikai
susipainti ir ianalizuoti tarptautins privatins teiss institutus, atskiras kategorijas,
atkreipiant dmes tiek teorinius aspektus, tiek ir teisin vairi tarptautins privatins teiss
srii reguliavim. io dalyko studij pagrindu studentai gys esmines tarptautins privatins
teiss inias, o taip pat ir praktinius gdi, sprendiant tarptautins privatins teiss
udavinius. Tarptautin privatin teis yra glaudiai susijusi su kitomis teiss akomis. Todl
skmingoms io teiss dalyko studijoms patartina bti istudijavus civilin teis ir civilinio
proceso teis.

1. BENDRIEJI KLAUSIMAI

ios temos studijavimo tikslas yra gauti bendr supratim, kas yra tarptautin privatin teis,
susipainti su tarptautins privatins teiss vadinmis temomis, o taip pat susipainti su
pagrindiniais tarptautins privatins teiss altiniais, tuo pagrindu gyjant inias apie
tarptautins privatins teiss mokymo dalyko turin bei apimtis.

1.1. Tarptautins privatins teiss vadiniai klausimai

1.2. Tarptautins privatins teiss altiniai

1.1. Tarptautins privatins teiss vadiniai klausimai

Tarptautins privatins teiss dalykas, sistema

Lietuvos Respublikos teiss sistemoje privatinius teisinius santykius, t.y. civilinius santykius
plaija prasme, bei civilinius procesinius santykius reguliuoja tokios teiss akos, kaip civilin,
eimos, darbo, civilinio proceso teis. Tarptautin privatin teis taip pat reguliuoja civilinius
santykius plaija prasme bei civilinius procesinius santykius, taiau skirtingai nei kitos mintos
teiss akos, tarptautin privatin teis reguliuoja tik tokius teisinius santykius, kurie yra
tarptautinio pobdio (susij daugiau nei su viena valstybe), kitaip tariant, tokie santykiai
turi usienio element. Btent pastarja prasme pasireikia tarptautikumas tarptautinje
privatinje teisje. Tai taip pat atskleidia, jog tarptautin privatin teis yra labai glaudiai
susijusi su kitomis teiss akomis ir is bruoas lemia, jog egzistuoja vairi nuomoni dl
tarptautins privatins teiss vietos teiss sistemoje.
Tarptautin privatin teis bna suprantama, kaip tarptautins teiss dalis, kaip valstybs
vidaus teiss dalis, turinti savarankikos teiss akos status, bei kaip valstybs vidaus teiss
dalis, nesanti savarankika teiss aka, o priskirtina kitoms valstybs vidaus teiss akoms.
Visgi dominuoja poiris, jog tarptautin privatin teis yra nacionalins teiss dalis, bet ne
tarptautins teiss dalis. Todl kiekvienoje valstybje egzistuoja savita tarptautin privatin
teis, taigi, savita yra ir Lietuvos Respublikos tarptautin privatin teis.
Tarptautins privatins teiss dalykas. Iskirtini du pagrindiniai poymiai, bdingi
visuomeniniams santykiams, kurie sudaro tarptautins privatins teiss dalyk. Pirma, tokie
visuomeniniai santykiai yra civiliniai plaija prasme, skaitant civilinius procesinius santykius,
ir antra, santykiai yra tarptautinio pobdio, t.y. turi usienio element. Usienio elementas
santykyje gali pasireikti labai vairiai: vienas i santykio subjekt yra usienio asmuo (pvz.,
usienio valstybs pilietis, usienio valstybje registruotas juridinis asmuo), santykio objektas
yra usienyje (pvz., usienio valstybje yra perkamas parduodamas daiktas), juridinis faktas,
kurio pagrindu atsirado, pasikeit arba pasibaig teisinis santykis, vyko ar buvo atliktas
usienio valstybje (pvz., usienio valstybje buvo padaryta turtin ala), usienio valstybje
buvo priimtas civilinis procesinis dokumentas, kurio pagrindu turi bti atlikti oficials
procesiniai veiksmai (pvz., teismo sprendimas, kur praoma vykdyti, yra priimtas usienio
valstybje), civilinje byloje procesiniai veiksmai turi bti atlikti usienio valstybje (pvz.,
rodymai, reikalingi civilinje byloje, yra usienio valstybje ir ten turi bti surinkti) ir pan.
Tarptautins privatins teiss sistema. Pagal tai, kokios tematikos santykius tarptautin
privatin teis reguliuoja, jos sistem galima suskirstyti poakius tokiose srityse: subjekt
teisin padtis, daiktin teis, prievoli teis; intelektualins nuosavybs teis, eimos teis,
vaik teisin apsauga, paveldjimo teis, darbo teis, tarptautinis civilinis procesas.

Tarptautins privatins teiss reguliuojamas sritis galima skirstyti ir pagal reguliuojam ir

sprendiam teisini problem pobd. iuo poiriu, galima iskirti tokias esmines
tarptautins privatins teiss sritis:

teism jurisdikcij kolizija arba tarptautinis teismingumas ios srities teiss normos sureguliuoja,
kokios valstybs teismai turi kompetencij (jurisdikcij) nagrinti konkret privatin teisin gin;

statym kolizija ios srities teiss normos sureguliuoja, kokios valstybs materialin teis turi bti
taikoma tarptautinio pobdio privatiniams santykiams; i problem tarptautin privatin teis
sprendia taip vadinam kolizini norm pagalba;

usienio teism bei arbitra sprendim pripainimas ir vykdymas ios srities teiss normos
sureguliuoja usienio teism bei arbitra sprendim pripainim ir vykdym;

kiti tarptautinio civilinio procesinio pobdio klausimai: usienio valstybi oficiali dokument
legalizavimas, rodym rinkimas usienio valstybse, teismo aukim teikimas usienio valstybse,
usienio teism kitoki civilini procesini pavedim vykdymas;

privatini tarptautinio pobdio santyki tiesioginis materialinis reguliavimas i esms

sureguliuojami civiliniai teisiniai santykiai plaija prasme, taiau skirtingai nei civilinje, eimos ir
darbo teisje, reguliuojami tik usienio element turintys santykiai.

Kai kuri autori poiriu, tarptautinei privatinei teisei taip pat priskirtinas tarptautinis
komercinis arbitraas. Gantinai plaiai yra paplitusi tarptautins privatins teiss koncepcija,
pagal kuri teiss normos, reguliuojanios privatinius tarptautinio pobdio materialinius
santykius, nepriskirtinos tarptautinei privatinei teisei (tokios teiss normos priskirtinos kitoms
teiss akoms, pvz., civilinei, eimos, darbo teisei). Kai kurie kiti autoriai yra link suteikti
tarptautinei privatinei teisei dar siauresn apimt, jai priskirdami tik teism jurisdikcij kolizij,
statym kolizij bei usienio teism sprendim pripainim ir vykdym, arba netgi dar
daugiau, priskiriant tik statym kolizij. Dl to tarptautin privatin teis bna vadinama
tiesiog kolizine teise.

Tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai

Tarptautinei privatinei teisei priskirtini tokie teiss reguliavimo metodai.
Kolizinis metodas yra istorikai pirmasis susiformavs tarptautins privatins teiss metodas.
Juo tiesiogiai nesureguliuojamas santykis, o tik kolizini norm pagalba nustatoma, kokios
valstybs teis sureguliuos santyk. io metodo pagalba teisinis klausimas nra isprendiamas
i esms, o tik nurodomos taikytinos materialins teiss normos. Taigi i esms klausimas
isprendiamas ne kolizinio metodo pagrindu priimtomis kolizinmis normomis, o materialini
teiss norm pagalba.
Nors tai yra esminis tarptautins privatins teiss metodas, taiau jo taikymas sukelia tam
tikr teisini problem. Pamintini kai kurie kolizinio metodo trkumai.
Santyki subjektai danai veiksm atlikimo metu negali numatyti, kokia kolizin norma bus
taikoma arba kaip ji bus pritaikyta ir todl neino, kokia materialin teis reguliuoja j
santykius. Kolizinio metodo pagrindu neretai tenka taikyti usienio teis, o teismai jos neino ir
negali inoti jos taip, kaip savo teis. Be to, nors kolizins normos sprendia materialini

norm kolizijos klausim, taiau galima kelti ir pai kolizini norm kolizijos problem, kurio
kolizinis metodas negali tinkamai isprsti.
Kolizinis metodas visikai neukerta kelio taip vadinamiems ,,lubuojantiems santykiams
atsirasti, t.y. teisiniams santykiams, kurie vienoje valstybje pripastami arba yra laikomi
teistais, o kitose ne (pvz., vienoje valstybje asmenys yra laikomi sutuoktiniais, o kitoje
ne).
ie ir kiti kolizinio metodo trkumai vert iekoti ir taikyti kitus teisinio reguliavimo metodus,
kurie upildyt kolizinio metodo spragas.
Kolizinis (kolizini norm) unifikavimo metodas yra vienas i bd sprsti statym
kolizij problem. Kolizini norm unifikavimo metodo tikslas viening kolizini norm ar
princip sukrimas. Tuo tikslu sudaromos tarptautins sutartys (pvz., Konvencija dl
sutartinms prievolms taikytinos teiss, 1980 m., Roma), kuriomis sipareigojama taikyti
sutartyje suformuluotas kolizines normas. Tai utikrina, kad skirtingose valstybse statym
kolizijos klausimas sprendiamas vienodai arba bent jau beveik vienodai. Tokio metodo pagalba
pavyksta ivengti pai kolizini norm kolizijos bei ,,lubuojani santyki. Taiau kolizini
norm unifikavimo metodas neisprendia vis kolizinio metodo problem ir todl praktikoje jis
ne itin paplito.
Materialinis teisinis metodas. Skirtingai nei taikant kolizin metod, materialinio metodo
pagalba yra ne nustatinjama taikytina teis, o reikiamas santykis sureguliuojamas tiesiogiai
materialinmis normomis, nustatant santykio subjekt konkreias teises bei pareigas ir pan.
Realizuodama metod, valstyb priima materialines teiss normas, kurios specialiai skirtos
reguliuoti tam tikrus privatinius santykius, ir tokios materialins teiss normos taikomos,
nepriklausomai nuo kolizini norm (kolizinio metodo) nurodomos taikytinos teiss. Tokios
materialins teiss normos neretai vadinamos tiesioginio taikymo normomis, tiesioginio
veikimo normomis ir pan. Jos naudojamos tam tikrose vieajam interesui svarbiose srityse,
tokiose kaip usienio kapitalo moni teisinis statusas, usienio investicij reimas ir pan.
Materialini norm unifikavimo metodo pagrindu sudaromos tarptautins sutartys,
kuriomis susitarianios valstybs sipareigoja taikyti vienodas materialines privatinius santykius
reguliuojanias normas. Tokiu bdu, tam tikra privatini santyki sritis tampa reguliuojama
vienodai skirtingose valstybse, o tai, akivaizdu, eliminuoja statym kolizijos svarb, nes
taikant bet kurios i toki valstybi teis, galiausiai pritaikomos tos paios suvienodintos
materialins teiss normos.
Suvienodint tarptautins privatins teiss materialini teisini norm primim skatina ne tik
siekis paalinti valstybi vidaus teisi skirtumus, bet ir ta aplinkyb, kad vidaus teis danai
yra nepritaikyta reguliuoti tarptautinio pobdio santykius.
Deja, tarptautins sutartys, kuriomis unifikuojamos materialins normos, nra visaapimanios
ir danai reguliuoja tik siaur srit. Be to tokios tarptautins sutartys yra pasiraomos ne vis
pasaulio valstybi.

Tarptautins privatins teiss santykis su kitomis teiss akomis

Tarptautins privatins teiss ir tarptautins vieosios teiss santykis.Kadangi

tarptautinei privatinei teisei yra bdingi tiek tarptautins vieosios, tiek nacionalins civilins
teiss poymiai, btina ias teiss akas atriboti.ios teiss akos yra panaios:
Pirma, tarptautin privatin teis remiasi tarptautins vieosios teiss principais:
abipusikumo, valstybi tarpusavio pripainimo, valstybi suverenios lygybs, siningo
tarptautini sutari vykdymo, tarptautins teiss virenybs nacionalins teiss atvilgiu.
Antra, vienodas i teiss ak tikslas utikrinti kuo veiksmingesn vairi tarptautins
visuomens srii bendradarbiavim, mainti tokio bendradarbiavimo klitis.
Treia, tarptautins privatins teiss altiniai, be kit, yra ir tarptautins sutartys.
Visgi, ios teiss akos turi esmini skirtum:
Pirma, akivaizdiai skiriasi i teiss ak reguliavimo dalykas.
Antra, skiriasi subjektai ir j padtis. Tarptautins vieosios teiss subjektai valstybs,
tarptautins organizacijos, tarpvyriausybins organizacijos, tauta, siekianti isivadavimo, tuo
tarpu tarptautins privatins teiss subjektai fiziniai, juridiniai asmenys, taip pat vairios
organizacijos. Tarptautins organizacijos, valstyb taip pat gali bti tarptautins privatins
teiss subjektu, taiau j padtis kitokia, - ia jos yra lygiateisiai subjektai kartu su kitais
asmenimis.
Treia, skiriasi teiss altiniai. Nors pastaruoju metu abiej teiss ak pagrindinis teiss
altinis yra tarptautin sutartis, taiau yra skirtinga tokio altinio reikm. Tarptautinje
privatinje teisje tarptautin sutartis nra dominuojantis teiss altinis, didelis vaidmuo tenka
vidaus teisei bei teism praktikai, taip pat svarbs kiti altiniai tarptautini arbitra
sprendimai, lex mercatoria. Tarptautinje vieojoje teisje vidaus teis neturi reikms, o
tarptautins sutartys yra itin svarbus teiss altinis.
Ketvirta, skirtingi i teiss ak reguliavimo metodai bei gin sprendimo bdai. Tarptautinje
vieojoje teisje ginai sprendiami Tarptautiniam teisingumo teisme, tarptautiniame arbitrae,
derybomis, tarpininkavimu. Tarptautinje privatinje teisje ginai sprendiami derybomis, itin
svarbs valstybs vidaus teismai, taip pat vidaus ar tarptautinis komercinis arbitraas.
Penkta, skiriasi tarptautins privatins ir tarptautins vieosios teiss norm paeidimo
pasekms (sankcijos).
Tarptautins privatins teiss ir civilins teiss santykis. Tarptautin privatin teis ir
civilin teis panaios tuo, jog abi teiss akos reguliuoja privatinio pobdio santykius
(paveldjimas, santuokos sudarymas ir pan.), panas yra gin sprendimo bdai bei teiss
norm paeidim pasekms. Taiau tarptautin privatin teis turi tam tikr esmini skirtum
nuo civilins teiss. skiriasi teiss ak reguliavimo metodai (iskyrus materialin teisin
metod). Civilinei teisei bdingas dispozityvusis reguliavimo metodas. Tarptautin privatin
teis turi tik jai bdingus metodus kolizij metod, kolizij unifikavimo metod. Tarptautin
privatin teis apima platesn reguliuojam santyki srit nei civilin teis, pvz., tarptautin
privatin teis apima darbo teis, tarptautin civilin proces.

Tarptautins privatins teiss subjektai

Kaip ir bet kurioje teiss akoje, taip ir tarptautinje privatinje teisje svarbs yra subjektai,
dalyvaujantys ios teiss akos reguliuojamuose santykiuose. Tarptautins privatins teiss
subjektai yra fiziniai asmenys, juridiniai asmenys bei valstyb.
Fiziniai asmenys. Pagal asmens ry su valstybe, visus fizinius asmenis galima suskirstyti
savos valstybs pilieius, usienio pilieius arba usienieius bei asmenis be pilietybs
(apatridus).
Tarptautin privatin teis, bdama nacionalins teiss dalimi, pirmiausia sprendia savo
piliei teisinio statuso klausim jiems esant usienyje. Tarptautin privatin teis taipogi
nagrinja usieniei bei apatrid turtini, asmenini neturtini, eimos, darbo ir procesini
teisi apimtis savoje valstybje. Todl galima teigti, kad usienietis yra pavaldus dviem teiss
sistemoms: savos valstybs ir usienio valstybs, kurioje jis randasi.
Tarptautinei privatinei teisei aktualiausia istudijuoti usieniei bei asmen be pilietybs
(apatrid) teisin status. Esmin reikm apibriant usieniei ir apatrid teisin status
visose valstybse turi turti bendros tarptautins teiss visuotiniai principai bei normos dl
mogaus teisi ir laisvi, kuri privalo laikytis visos valstybs. Tai lyg minimumas teisi, kurios
turi bti suteikiamos visiems usienieiams ir apatridams.
Daugelyje valstybi yra naudojama speciali svoka usieniei teis, kuri apibria ypating
reim usienieiams vieosios teiss srityje. Yra poiris, pagal kur usieniei teis
suprantama kaip visuma norm, apribojani usieniei teises. Tokie apribojimai lieia
gyvenamosios vietos pakeitim, teis usiimti tam tikra veikla, teis sigyti nekilnojamj turt
nuosavybn. Kai kuriose valstybse usieniei teis tradicikai yra priskiriama tarptautins
privatins teiss reguliavimo sriiai.
Lietuvoje usieniei teis nelaikytina
savarankika teiss aka. Jos normos pagal savo reguliavimo dalyk lieia skirtingas teiss
akas: konstitucin, administracin, civilin, darbo, eimos, baudiamj, baudiamojo proceso
ir taiau usieniei teisin padtis yra reguliuojama specialiu statymu.
Apskritai, tiek usienieiams, tiek asmenims be pilietybs gali bti taikomi ie teisiniai reimai
(reimas tai visuma teisi ir pareig, taikom usienio valstybi subjektams):
Pirma, nacionalinis reimas, reikiantis, jog usienio subjektai turi lygiai tokias paias teises ir
pareigas, kaip ir valstybs pilieiai;
Antra, didiausio palankumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams suteikiamos lygiai
tokios pat teiss ir pareigos, kaip ir bet kurios kitos usienio valstybs subjektams;
Treia, abipusikumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams valstybje A suteikiamos
tokios teiss ir pareigos, kokias teises ir pareigas usienio valstyb suteikia valstybs A
pilieiams;
Ketvirta, specialusis reimas, pagal kur vidaus ar tarptautins teiss aktais tam tikriems
subjektams arba tam tikr ali subjektams suteikiamos specialios, iskirtins, kitokios nei
prastins teiss ir pareigos.

Kitas su subjektais tarptautinje privatinje susijs klausimas j yra teisnumas ir

veiksnumas.
Teisnumas - galjimas turti civilines teises ir pareigas. LR CK 1.15 straipsnis numato, kad
usienieiai ir apatridai Lietuvoje turi tok pat teisnum kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. Tai
yra tvirtinamas nacionalinis reimas fizini asmen teisnumo atvilgiu. I nacionalinio reimo
iplaukia ir tai, kad usienieiai negali pretenduoti kokias nors kitas teises, kuri negali turti
Lietuvos pilieiai, o taip pat reikalauti privilegij. Suteikimas usienieiui lygiaverio civilinio
teisnumo kaip ir Lietuvos pilieiams nra slygojamas tuo, kad usienietis privalo turti
gyvenamj viet Lietuvoje. statymuose gali bti numatyti atvejai, kai atskir teisi
suteikimas yra siejamas su nuolatins gyvenamosios vietos turjimu Lietuvoje. Taiau tokios
teiss paprastai yra i administracins teiss srities, o ne i civilins.
statymuose yra numatyta apribojim usienieiams turti em nuosavybs teise
(Konstitucijos 47 str.), investuoti usienio kapital tam tikras komercins veiklos sritis, dirbti
tam tikr darb, yra darb, kuri apskritai negali dirbti ne Lietuvos Respublikos pilieiai.
Nacionalinio reimo suteikimas usienieiams reikia ne tik sulyginim teisi su ms pilieiais,
bet ir priskyrim usienieiams pareig, numatyt ms statymuose. Usienieiai ir apatridai
savo teises Lietuvoje turi gyvendinti tokiu bdu kaip ir Lietuvos pilieiai.
Veiksnumas galjimas gyvendinti savo teises ir pareigas. Fizinio asmens veiksnumo koliziniai
klausimai kyla pirmiausia todl, kad vairi valstybi statymai nevienodai apibria ami,
kuriam sujus, mogus tampa pilnameiu ir tuo paiu pilnai veiksniu. LR CK 6.16 straipsnis
nustato, jog usienio piliei ir asmen be pilietybs veiksnumas nustatomas pagal valstybs,
kurioje yra j nuolatin gyvenamoji vieta, teis. Asmenys pripastami neveiksniais arba ribotai
veiksniais Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 790 straipsnyje tvirtintos speciali fizini
asmen diplomatini ir konsulini atstovybi, tarptautini organizacij asmen procesins
teiss. Tai yra atsakovais Lietuvoje negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis
imunitetas, iskyrus atvejus, kai ginas kyla dl nekilnojamojo daikto, esanio Lietuvos
Respublikos teritorijoje ir daikt turi ie asmenys ar tarptautins organizacijos, taip pat kai
ginas kyla i paveldjimo santyki arba i kit kini komercini santyki, kuriuose asmenys
dalyvauja ne kaip asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas.
Juridiniai asmenys. Juridinio asmens civilinis teisinis statusas gali bti nustatomas pagal:
Pirma, jo sisteigimo vietos teis, kitaip dar vadinama inkorporacijos doktrina. ios doktrinos
pagrindinis trkumas yra nebuvimas ryio tarp juridinio asmens steigimo vietos ir faktins
veiklos vietos.
Antra, juridinio asmens buveins arba centrins administracijos vietos teis, kitaip
vadinama sslumo doktrina, kuri grindiama tuo, kad juridinio asmens statiniuose
dokumentuose visada nurodoma jo buveins vieta, kas leidia lengvai nustatyti jo
nacionalikum ir galiausiai asmenin status.
Treia, juridinio asmens verslo vietos teis, kitaip vadinama eksploatacijos centro doktrina.
Dana situacija, kai juridinio asmens steigimo dokumentuose, statuose nurodyta buveins
vieta ir pagrindins veiklos vieta nesutampa ir yra skirtingose valstybse, todl juridinio
asmens nacionalikumas turt bti nustatomas pagal faktin to asmens verslo viet. I kitos

puss, keleto eksploatacijos centr buvimas veda prie neapibrtumo ir sudaro keblum
nustatant juridinio asmens nacionalikum - tai yra pagrindinis ios doktrinos trkumas;
Ketvirta, asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstybs, kurioje gyvena ar veikia io
juridinio asmens steigjai, vadovai, kitaip vadinama kontrols doktrina. is principas labiausiai
kritikuotinas, kadangi danos situacijos kai usienio ali investitoriai investuoja savo las
kitoje alyje esanias kompanijas, usiima verslu, o patys faktiki gyvena savo valstybje ir
tiesiogiai juridinis asmuo neturi jokio ryio su jo steigj ar vadov nacionaline teise.
Paymtina, jog juridinio asmens teisinio statuso reguliavimo sfer paprastai patenka tokie
klausimai, kaip juridinio asmens teisin forma ir statusas, steigimas, reorganizavimas ir
likvidavimas, juridinio asmens pavadinimas, organ sistema ir j kompetencija, juridinio
asmens civilin atsakomyb, atstovavimas, juridinio asmens steigimo dokument paeidimo
teisins pasekms ir panaiai.
LR CK 1.19 straipsnyje tvirtinta bendra taisykl, jog usienio juridini asmen ar kit
organizacij civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys ar
organizacijos yra steigti, teis, tai yra galioja inkorporacijos doktrina. Paymtina, jog jei
Lietuvos Respublikoje yra padalinio buveins, verslo ar kitos veiklos pagrindin vieta, tai
nesvarbu, kurioje valstybje buvo steigtas juridinis asmuo, io asmens padalinio civilinis
teisnumas bus nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teis.
Valstyb, kaip tarptautins privatins teiss subjektas. Valstybs stoja vairiausius
turtinius santykius su kitomis valstybmis, o taip pat su tarptautinmis organizacijomis ar kit
valstybi juridiniais bei fiziniais asmenimis. Iskiriamos dvi toki teisini santyki rys,
kuriuose dalyvauja valstyb:
Pirma, tai teisiniai santykiai, susiklost tarp valstybi bei tarp valstybi ir tarptautini
organizacij dl ekonominio ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo, kreditavimo ir pan.
Antra, tai teisiniai santykiai, kuriuose tik viena alis yra valstyb, kita alimi yra usienio
valstybs juridiniai ar fiziniai asmenys.
Pirmoji santyki grup yra reguliuojama iimtinai tarptautins vieosios teiss normomis.
Antrosios grups santykiai yra privataus pobdio, jie reguliuojami tarptautins privatins
teiss normomis. iai grupei priskirtini tokie santykiai, kurie atsiranda valstybei ileidiant
vertybinius popierius, valstybei esant koncesini susitarim alimi, valstybei idavus garantij
dl tarptautinio kontrakto, valstybei paveldint turt, usakant ambasados pastat statyb, tam
tikslui nuomojant ems sklypus ir panaiai.
Reikia skirti atvejus, kai turtini santyki subjektu yra valstyb ir kai tokiu subjektu yra
valstybiniai juridiniai asmenys arba bet kurie kiti juridiniai asmenys.
Turtiniuose santykiuose valstyb uima ypating viet, nes ji nra juridiniu asmeniu. Juridinio
asmens kategorija yra kiekvienos valstybs vidaus nacionalins teiss kategorija. Pati valstyb
suteikia juridinio asmens teises kuriam tai dariniui, tai yra pati valstyb apibria kuris darinys
yra juridiniu asmeniu, o kuris ne.
Civiliniais statymais reguliuojamuose santykiuose valstyb dalyvauja lygiomis teismis su
kitais i santyki subjektais. Pagal savo civilines - teisines prievoles valstyb atsako jai

nuosavybs teise priklausaniu turtu, neperduotu juridiniams asmenims valdymui patikjimo

teiss pagrindu. Visgi valstyb yra vardinama kaip ypatingas teiss subjektas, nes ji pati
formuluoja civilins apyvartos taisykles, savo teisnumo turin ir apimt.
Vienas i pagrindini turtini santyki, kuriuose dalyvauja valstyb, specifikum yra
slygojamas valstybs imunitetu. Valstybs imunitetas yra grindiamas tuo, kad valstybs turi
suverenitet ir visos valstybs yra lygios. Tai tarptautins teiss pradmuo, ireikiamas
principais lygus lygiam valdios neturi, lygus lygiam neturi galiojim, lygus lygiam neturi
jurisdikcijos.
Valstybs imunitetas apima keturias sritis:
Pirma, imunitet usienio valstybs teiss galiojimui, tai yra, valstybs civilinis teisinis statusas
nustatomas pagal jos, o ne pagal usienio valstybs teis;
Antra, imunitet usienio teism jurisdikcijai, tai yra negalima pareikti iekinio valstybei be jos
kompetenting institucij sutikimo;
Treia, imunitet iekinio utikrinimo priemonms, tai yra valstybei negalima taikyti iekinio
utikrinimo priemoni be jos kompetenting institucij sutikimo;
Ketvirta, imunitet usienio teism sprendim priverstiniams vykdymui, tai yra be valstybs
kompetenting institucij sutikimo jai negalima taikyti priverstini teismo sprendim vykdymo
priemoni.
Trij paskutini ri imunitetas apibendrinai vadinamas jurisdikcij arba teisminiu imunitetu.
Visi ie imunitetai yra susij tarpusavyje, nes j pagrindas yra vienas - valstybs
suverenitetas, kuris neleidia valstybs atvilgiu imtis koki nors prievartos priemoni.
Egzistuoja dvi pagrindins valstybs imuniteto doktrinos:
Pirmoji - absoliutus imuniteto doktrina, teigianti, jog valstybei negalima pareikti iekinio,
atlikti kit procesini veiksm be valstybs atitinkam institucij leidimo. Tik valstyb gali
duoti sutikim nagrinti jai pateikt iekin kitos valstybs teisme, jos atvilgiu taikyti iekinio
utikrinimo priemones arba vykdyti sprendim. Toks sutikimas turi bti aikiai ireiktas, jis
negali bti preziumuojamas. Tai daroma diplomatiniais kanalais arba kitu bdu. Valstybs
sutikimas gali bti ireiktas ir tarptautinje tarpvalstybinje sutartyje, o taipogi
tarptautiniame kontrakte, kur sudaro valstyb su usienio kompanija. Manoma, kad jeigu
valstyb stoja iekovu kitos valstybs teisme, tai jai galima pareikti prieiekin ioje byloje.
iuo metu rykja tendencijos, kai valstybs naudojasi ne absoliutaus, o riboto imuniteto
doktrina. Pagal j, kai valstyb veikia kaip suverenas, vykdo valdingus veiksmus, ji visada
naudojasi suverenitetu. O jei valstyb atlieka veiksmus kaip privatus asmuo, atlieka
komercines operacijas ar usiima kokia nors komercine veikla, tai ji nesinaudoja imunitetu.
Tokios nuomons laikosi Austrijos, veicarijos, Belgijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos teismai.
Tokios pozicijos likosi ir Lietuva. 1998 m. sausio 5 d. civilinje byloje V. Stukonis v. JAV
ambasada Lietuvos Aukiausiais teismas suformavo precedent, kad Lietuvos valstyb turi
santykin imunitet, tai yra imunitetas taikomas tik vieosios teiss reguliuojamiems
santykiams, o privatins teiss reglamentuojam santyki dalyviai valstyb, jos diplomatins

atstovybs, diplomatai, yra bendraisiais pagrindais, kaip ir privats asmenys, todl imunitetas
usienio teism jurisdikcijai esant iems santykiams netaikomas[1].
1972 m. Europos konvencija dl valstybi imuniteto tvirtina, jog imunitetas nepripastamas,
kai valstyb atsisak nuo imuniteto, kai ji pati pateik iekin, kai kyla ginas, susijs su darb
atlikim dl nekilnojamojo turto, ginas dl alos atlyginimo dl pramonins nuosavybs
apsaugos ar ginas i santyki, kuriuose kaip privatus asmuo teismo valstybje veik
valstybinis biuras ar agentra.
Riboto imuniteto koncepcija negali bti privaloma valstybms, kurios ios koncepcijos
nepripasta. Visais atvejais valstybs nepraranda savo suvereniteto ir ikilus konkret
klausim dl suvereniteto apribojimo gali sprsti nepriklausomai. Taigi visais atvejais valstybi
suverenitetas gali bti apribojamas tik pai valstybi sutikimu. Netgi ir davus valstybei oficial
sutikim dl suvereniteto apribojimo, niekas negali atimti i valstybs teiss bet kada tok
sutikim ataukti.
LR CK 1.23 straipsnis taip pat tvirtina, jog valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j
institucij civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis.
[1] Lietuvos Aukiausiojo teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 1998m. sausio 5 d.
nutartis civilinje byloje V.Stukonis v. JAV ambasada, Nr. 3K-1/1998, kat.I.