PSICHIATRIJA

Vilnius, 2003

I dalis

Bendroji dalis
Algirdas Dembinskas

Psichiatrijos istorija
iuolaikin psichiatrija nujo ilg, kupin iekojim, atradim ir prietaravim keli. Jos
aknys gldi tolimoje senovje. Tikriausiai psichikos ligos tiek senos, kiek sena monija.
Deja, galime susekti tuos faktus tik nuo tada, kai mogus sugalvojo rat, nuo tada, kai
savo stebjimus jis m fiksuoti molinse lentelse, papirusuose, o vliau popieriuje. I i
ura - Biblijos pasakojim, senovs Graikijos, Romos, Bizantijos, vidurami ir
renesanso laik - galime pasekti ir psichikos sutrikim sampratos raid.
Galime pamatyti didiulius poirio psichikos sutrikimus, psichikos ligonius pokyius.
Jie rykiausiai velgiami XVII-XVIII ir ypa XIX amiuje - pastarojo pabaigoje tvirtai
sigaljo mokslinis poiris ne tik psichopatologij, bet ir atskiras psichikos ligas. XX
amiaus psichiatrija - tai tsa viso to, kas buvo kaupta tkstanius met.
iame psichiatrijos istorijos skirsnyje trumpai pervelgsime psichikos sutrikim
sampratos evoliucij nuo gilios senovs iki i dien.

Dabar jau nustatyta, kad psichozmis sergama ne tik kultringose civilizacijose, bet ir
primityviose gentyse. vairiose vietovse, net ten, kur nra nei alkoholio, nei kit su
civilizacija susijusi aling proi, pratingai veikiani centrin nerv sistem ir vis
organizm, taip pat sergama galvos smegen kraujagysli ateroskleroze, izofrenija,
epilepsija, isterija ir kt. Galima manyti, kad ir senovs gyventojai su psichikos ligoniais
elgsi panaiai, kaip ir dabar randamos mik ir kaln gentys. Agresyvs ir pavojingi
ligoniai bdavo laikomi apsstais piktosios dvasios, o tyls, rams, nepavojingi - diev
numyltiniais. Pirmuosius vydavo alin, antruosius globodavo.
Apie 2000 met prie ms er sukurtoje legendoje pasakojama, kaip Babilonijos
valdovas Nabuchodonosoras buvo nubaustas u savo ididum ir pataiknikum:
panarins galv jis klaidiojo po ganyklas kaip jautis, sulaukjo, apaugo plaukais, mito
ole. Arba kitas padavimas - apie tai, kaip deiv Atn Palad nubaud Ajaks:
pasakojama, kaip is su niriu puola kaimen avi sivaizduodamas, kad tai prieai. Tas
poelgis paskui j taip prislegia, kad galiausiai jis nusiudo.
Jau paiais seniausiais laikais i vis psichoneurologini sutrikim didiausi spd
keldavo epilepsija. Buvo manoma, kad traukulius ir kitus priepuol lydinius poymius
sukelia dievai. Todl epilepsija buvo vadinama "ventja liga" (Morbus sacer). Taiau jau
IV amiuje pr. K.Pitagoras epilepsijos prieast aikino smegen liga.
Vliau, kuomet suklestjo senovs Graikijos kultra, pradjo formuotis medicinos
pagalba (chirurgin, tepalai, vynas ir kt.). Tuomet jau nesitenkinta pastangomis ivengti
"diev pykio" - pradta reikalauti priemoni, galini sustabdyti krauj, igydyti kartlig
arba padti mogui, itiktam "proto pamiimo".
Istorijos tvas Herodotas, pasakodamas apie psichikos ligas, beveik nesinaudojo
teologiniu aikinimu. Jis vartojo od "liga". Herodotas teig, kad "dvasia (psichika) negali
bti sveika, jeigu nesveikas knas". Sokrato mokinys Ksenofontas ra, kad dl kno
silpnumo gali atsirasti umarumas, silpnadvasikumas, nepasitenkinimas, pamiimas, kol
galiausiai inyksta anksiau gytos inios.
Hipokratas (460-377 pr. K.) tvirtino, kad smegenys - tai painimo ir prisitaikymo prie
aplinkos organas. Sutrikus j veiklai apninka lidesys, nerimas, baim. Taigi jau tuomet
manyta, kad psichikos sutrikimai, kaip ir kitos ligos, turi savo anatomin lokalizacij.
Galvota, kad smegen veikla priklauso nuo keturi pagrindini skysi kraujo, gleivi
bei geltonosios ir juodosios tulies. Tai buvo humoralins teorijos uuomazgos.
I Hipokrato ir daugelio jo pasekj ura matyti, kad jau senovje buvo sukurti
melancholijos,

manijos,

paranojos,

melancholiko

temperamento

epilepsijos

mons

pasiymi

terminai.
drovumu,

Hipokratas
tylumu,

ra,

kad

lidesiu.

io

temperamento pagrindu neretai kyla ir liga - melancholija. Jos prieastis esanti juodoji
tulis. Manyta, kad protiniai sugebjimai slypi po diafragma. I t laik psichiatrija ir
paveldjo termin "phren". Tuomet, be melancholijos ir manijos, buvo apraytas ir frenitas
(gr. phren - protas), arba parafrenitas. Jo psichopatologijoje vyravo kliedesiai esant
kariavimui.
Didel tak psichikos aikinimui turjo ir senovs filosofai - Platonas (427-347 pr. K.),
Aristotelis (384-322 pr. K.), stoikai.
Platonas ra apie manij, sil jos gydymo bdus. Be to, pasak jo, pamiliai negali
bti laisvje, juos reikia laikyti udarytus, gimins yra u juos atsakingi, turi juos priirti,
o jeigu to nedaro, juos reikia bausti.
Aristotelis (384-322 pr.K.) savo knygoje "Apie atmint ir prisiminimus" pateik pavyzdi
apie mones, kurie regi vairius nebtus vaizdus ir suvokia juos kaip tikrov. Jis pasakojo
apie mogdras, liguistas baimes, teig, kad silpnaprotyst kai kada atsiranda dl ligos "epilepsijos ir pamiimo ". Kitoje savo knygoje - "Problemos" jis pirm kart pareik mint,
kad tarp talento ir melancholijos bei epilepsijos yra ryys. Herakl jis apibdino kaip
melancholik ir ra, kad ventj lig senovje net vadinta Heraklio liga. Jo manymu, ia
liga sirgo Empedoklas, Sokratas, Platonas ir daugelis kit.
Celsas, gyvens Romoje I ms eros amiuje, para pirmj labiau susistemint
traktat apie psichikos ligas. Jis vartojo termin insania - "beprotyb" (tai - graik k. odio
paranoja vertimas) ir iskyr tris jos ris:

frenit - mi lig, pasireikiani kariavimu ir vairia psichopatologija nuo

neymaus sujaudinimo iki gilaus lidesio, didelio dirglumo, net nirio;

melancholij, trunkani ilgiau, be kariavimo;

paios ilgiausios trukms. i reikiasi dvejopa forma: pirma - kai sutrinka

suvokimas, antra - kai sutrinka mstymas. Jis taip pat sil i ligoni gydymo
bdus. Be to, ra, jog niekada nereikia tikti ligonio tvirtinimu, es jis pasveiks,
nepaisant io praym ir tarsi ir proting argument.

Svar indl psichikos sutrikim samprat ne Aretjus (120-180). Be kit anksiau

aprayt melancholijos prieasi, jis apra ir psichogenin jos kilm. Aretjus
melancholij suprato kaip prislgt bsen su kokia nors neteisinga (kliedesine) idja ir be
kariavimo. Taip pat jis apra ir melancholij lydinius somatinius simptomus, numat,
kad melancholija gali pereiti manij, velg tarp j pauzes, aptar ger ios ligos
prognoz.

Graik ir romn medicinos laikotarp ubaig Galenas (130-200). Nors psichikos lig
sistemingai jis negvildeno, taiau tiksliai apra smegen dangalus, skilvelius, kuriuose
man esant prot.
Vliau palankios slygos mokslui vystytis radosi musulmonybs alyse Rhazesas (865925), Avicena (980-1037) atkreip dmes tai, kad somatini lig prieastis gali bti
emociniai igyvenimai. Jie apra melancholij ir iskyr j kaip atskir lig.
XV a. pabaiga ir XVI a. pradia - tai graik ir romn medicinos (restauracijos) epocha.
Taiau tuometiniai mokslininkai netrukus pastebjo, kad senovs mokslas ir medicina
nerado isami gamtos ir medicinos problem sprendimo bd. Reikjo naujo krybinio
uolio. Tuo metu ikilo tokios ymios figros, kaip Leonardas da Vinis, Kopernikas,
Vezalijus, Galiljus, Paracelsas. Tai vis renesanso epochos krybiniai iekojimai ir
atradimai.
Taiau tuo metu Vakar Europ aptemd juodas inkvizicijos elis. Tai buvo epocha,
kuomet psichikos ligoniai laikyti velnio apsstaisiais, raganos degintos ant lau - itaip
siekta apsaugoti visuomen nuo piktosios dvasios. Daugiausia tai bdavo depresiki
ligoniai su savikaltos idjomis, paranoikai ar izofrenikai.
Nepaisant inkvizicijos, medicinos ir psichikos tyrimai buvo vykdomi toliau. Tuo
laikotarpiu gyveno ir dirbo ymus Bazelio profesorius F. Platteris (1537-1614). Jis
lankydavo tas vietas, kur bdavo laikomi nerams ligoniai, vienuolyn celes, rsius,
kaljimus.
Platteris pabr paveldimumo svarb - tai buvo uuomazga idj apie paveldt
isigimim, kurios ypa ipopuliarjo XIX a. Jis apra apkvaitim, mieguistum,
apopleksij, ekstaz - tai vis smons sutrikimo bsenos. Pamiimo prieastys, pasak
Platterio, gali bti iorins ir vidins, t.y. jis iskyr egzogenines ir endogenines psichozes,
apra pacientus su psichopatologija, kuri dabar vadiname kyrybi neuroze (obsesiniukompulsiniu sutrikimu).
Kylant pragyvenimo lygiui Pranczijoje ir Anglijoje labiau pradta rpintis ir psichikos
ligoniais. Dar 1630m. prie vienuolyn jiems buvo atidaryta pensionat.
XVIII a. pradioje ias staigas pradta modernizuoti, o valstybins prieglaudos, kaip
rao tuometiniai stebtojai, buvo panaios kaljimus. Kiekvienas pensionatas jau turjo
atskirus korpusus: "laisv" ramiems ligoniams, "pusiau laisv" ir "stipr" (rakinam ir
priirim). Paryiuje veik didels Bisetro ir Salpetriero prieglaudos, kuriose slygos buvo
blogos. Ligoniai bdavo surakinami grandinmis, neramieji udaromi atskiras, anktas
patalpas, kurios primindavusios karcer.

Psichiatrijos istorijos inovai prancz psichiatro Philippe' o Pinelio (1745-1826) veikl

vertina kaip psichiatrijos revoliucij, ji vadinama psichikos ligoni "ivadavimu nuo
grandini ".
Raoma, kad Pinelio iniciatyva prasidjusios reformos sukl valdios tarim.
Aplankyti Bisetro ligonins atvyks Paryiaus komunos pirmininkas pareik Pineliui: "Tu
pats tikriausiai esi beprotis, jeigu rengiesi paleisti nuo grandini tuos vris. Daryk su jais
k nori, bet a bijau, kad tu bsi pirmoji savo pamiimo auka". Pirmininko akyse Pinelis
num grandines keliasdeimiai ligoni. Didiausiai vis nuostabai, tie ligoniai, kurie buvo
sujaudinti ir daugel met sukaustyti grandinmis, jas numus tapo rams. Netrukus jie
buvo irayti i ligonins. Sunku pasakyti, ar tie faktai pramanyti, ar ne, taiau grandini
numimas buvo ne tik veiksmas - jis suvaidino ir teigiam humanistin vaidmen. Psichikos
ligoniai buvo prilyginti kitomis ligomis sergantiems ligoniams. ios Pinelio idjos pamau
m skverbtis ir kitas Europos alis.
P. Pinelis dirbo mokslin, praktin ir pedagogin darb. Jis dst psichiatrijos kurs,
1803m. jam suteiktas akademiko vardas, o nuo 1806m. jis buvo paskirtas Napoleono rm
auktuomens konsultantu.
Pinelio pradti darbai nebuvo iki galo gyvendinti. Kituose Pranczijos miestuose, ir
ypa provincijoje, psichikos ligoni padtis beveik nepasikeit. iuos darbus toliau ts
Pinelio mokinys ir bendradarbis Salpetriero ligoninje J.E.D.Esquirolis (1772-1840).
Pinelis, bdamas jau senyvo amiaus, sveikino savo mokin u darb "Psichikos ligoni
haliucinacijos" (1817), pristatyt Paryiaus moksl akademijai. iame darb Esquirolis
apra skirtumus tarp haliucinacij ir iliuzij. Jis daug keliavo po Pranczij ir kitas Vakar
Europos alis, nordamas pamatyti tikrj psichikos ligoni padt, visur stengdamasis
diegti Pinelio idjas. Eskquirolis pirmasis suformulavo remisij (ligos atoslgi) ir
intermisij (ligos pertrauk) samprat, pabr ligonio svorio kitimo diagnostin ir
prognostin reikm. Eskquirolis gyveno kartu su psichikos ligoniais, nuolat uraindavo
j psichopatologij ir elges. 1838m. pasirod jo dviej tom knyga "Apie psichikos ligas".
Jis pirmasis apra progresuojant paralyi. Eskquirolis buvo klinikins psichiatrijos
pradininkas.
Vienas i prancz psichiatrijos krj buvo ir Jeanas Falret (1794-1870). Jis pabr
btinyb po iraymo i ligonins toliau stebti ligon, kad bt galima pasekti vlesnes
ligos fazes. 1852m. jis apra lig "Folie circulaire", kuri vliau buvo pavadinta maniakinedepresine psichoze. Be to, jis apra epilepsij be traukuli - umaskuot epilepsij
(epilepsie larve).

Paryiaus psichiatr idjos skverbsi ir kitas alis - Anglij, Vokietij ir kt. Anglijoje
psichiatrijos humanizavimo linkme daug nuveik Johnas Conolly (1794-1866).
Jis ikl mint, kad ligoniams nebtinas mechaninis suvarymas (tramdomieji
markiniai ir kt.). J.Conolly ra, kad tose ligoninse, kur ligoniai mechanikai nesuvaryti,
vyrauja tyla. Norint toki tvark diegti, reikia didinti psichiatrini ligonini personal.
Nums grandines, Pinelis vis dlto teisino tramdomuosius markinius. Conolly panaikino
ir juos. Conolly'o epochos kis buvo "joki suvarym" (angl. no restraint).
Conolly'o idjas pirmiausia teisino ir ipltojo kotijos psichiatrai. William Tuke (17961858) pareik nesitenkinsis pusinmis sistemos "joki suvarym" priemonmis. Jis
num grotas nuo ligonins lang, panaikino uraktus, pagal susitarim ligonis bdavo
ileidiamas i ligonins. Tai buvo garsioji kotikoji atvir dur sistema (open door
system).
ias Pinelio, Conolly'o, W.Tuke idjas kai kuriuose regionuose ir valstybse buvo
sunku gyvendinti - reikjo papildom l psichikos ligoni prieirai, turjo pasikeisti ir
visuomens poiris. Net ir iandien tiek Lietuvoje, tiek usienyje tik kai kuriuose
psichiatrijos stacionar skyriuose diegta atvir dur sistema. Kai kur yra dar blogiau. Antai
io psichiatrijos istorijos skirsnio autoriui lankantis vienoje i Graikijos provincijos
psichiatrijos ligonini teko matyti grandinmis sukaustyt pacient, nors yra sukurta
gausyb stipri psichotropini vaist. Tai vis psichiatrins pagalbos organizavimo ir visuomens mentaliteto problemos.
XIX a. pirmoje pusje sivyravo du kratutiniai poiriai psichikos sutrikimus: vieno
atstovai tvirtino, kad psichikos sutrikim genezei svarbiausia yra psichiniai veiksniai, kito kad psichikos sutrikimus sukelia somatiniai paeidimai, todl reikia iekoti patanatomini
pokyi smegenyse. Psichiatrijos istorijoje is ginas buvo pavadintas "psichik ir
somatik kova".
I "psichik" ymiausias buvo vokiei profesorius Johannas Heinrothas (1773-1843).
Jo manymu, mogaus valia yra absoliuiai laisva, t.y. jis laisvai gali rinktis gr arba blog.
Vis sutrikim, net ir somatini, prieastis yra dvasia (psichika). is laikotarpis laikomas
mechanizuotos psichoterapijos etapu. Mechanizuota terapija buvo siekiama slopinti
simptomus, tikslingai nukreipti dmes, adinti sveikus vaizdinius ir jausmus, ugdyti vali.
Kiekvieno i it tiksl buvo siekiama naudojant specialius taisus, kurie buvo
sukonstruoti norint padti ligoniui.
Vienas i toki tais buvo maias, umaunamas ligoniui ir suriamas apaioje. Jis
bdavo siuvamas i plono audinio, todl per j iriniam ligoniui aplinka buvo matoma lyg
per rk. Manyta, kad maias atlieka ir baudiamj, ir raminamj poveik. Pavyzdiui,

ligoniui atsisakius valgyti kai kada utekdavo vien tik pagrasinti, kad bus udtas maias, ir
is praddavo valgyti.
Kitas iradimas buvo tramdomoji kd - prie jos ligoniai bdavo pririami. Manyta, kad
prievartin kno padtis veria atitrkti nuo savs ir nukreipti dmes aplink: "Sutrikusi
savimon sugrta prie normos, ligonis lyg prabunda, tampa ramus, smoningas ir
paklusnus". metod ypa gyr Heinrothas. Buvo taikomi ir kiti metodai - ilgam pririti
ligon prie lovos, pririti nukryiuotojo pozoje, pastatyti arba paguldyti besisukani apie
savo a "main", pasodinti vir vandens laikom pavsin ir staiga panardinti j
vanden, didele srove pilti alt vanden ligoniui ant galvos ir daugelis kit.
Suprantama, kad didesni rezultat ie gydymo metodai nedav, todl vliau j buvo
atsisakyta.
Vokietijos psichiatrija ilg laik buvo pasidalijusi atskiras mokyklas, stigo sisteminio
poirio psichikos ligas. Skirtingus poirius susistemino Wilhelmas Griesingeris (18171868) - ymiausias psichiatrijos somatins mokyklos atstovas, teigs, kad kiekviena
psichoz atsiranda patanatominiu pagrindu. Griesingeris laikomas patologoanatomins
psichiatrijos krypties pagrindju, refleks teorijos pradininku - vliau j toliau pltojo
I.Seenovas (1825-1905), galutinai suformulavo I.Pavlovas (1849-1936). Klinikins psichiatrijos studijose Griesingeris iskyr dvi psichikos sutrikim grupes: afektinius
sutrikimus ir intelekto (mstymo) bei valios sutrikimus. Pirmos grups sutrikimai neretai
bna perjimo antros grups sutrikimus etapas. Taip esti tuomet, jei pirmj nepavyksta
igydyti. Griesingeris atkreip dmes tai, kad psichikos ligos veikia skirtingos
psichopatologijos periodus, arba fazes, kol galiausiai psichika sunyksta. Jis apra antrin
silpnaprotyst, atsirandani po vairi psichikos lig. Bdamas somatins psichiatrijos
atstovas, jis teig, kad btina sujungti neurologij su psichiatrija. Griesingeris buvo vienas
i aktyviausi Conolly'o sistemos "joki suvarym" alinink bei vykdytoj Vokietijoje.
Griesingerio laikais prancz psichiatrija buvo gerokai aplenkusi vokiei psichiatrij. Tai,
k nuveik Esquirolis Pranczijoje, po 30 met Vokietijoje padar Griesingeris.
XIX a. viduryje psichiatrijos ligonins buvo perpildytos, todl imta iekoti bd, kaip
patutinti stacionarus, ir, antra vertus, suteikti darbo slygas u ligonins rib tiems
ligoniams, kuriems nereikalinga aktyvi prieira. iaurs Pranczijoje buvo kurta ems
kio kolonija psichikos ligoniams, j darbas netgi dav pelno. Kolonijoje buvo dirbami
vairs darbai: avi auginimas, medienos apdirbimas, ienavimas, arimas; moterims buvo
skiriama siuvimas, skalbimas, maisto ruoimas.
iuos darbus dirbo apie 300 rami psichikos ligoni. Vliau buvo pradta taikyti
vadinamoji patronain sistema - psichikos ligoniai bdavo apgyvendinami gyventoj

eimose: manyta, kad ligonio dalyvavimas eimos gyvenime ir darbuose padeda palaikyti
jo psichin tonus, leidia jam patirti teigiamas visuomenines ir darbines emocijas. Tikta,
kad toks socialinis aktyvumas apsaugo ligon nuo degradacijos, o ilgalaikis buvimas
stacionare, prieingai, j skatina.
XIX a. atuntj deimtmet susidomta serganij psichikos ligomis suraymu. Tokia
statistika buvo btina ne tik mokslo, bet ir praktikos poiriu, t.y. siekiant utikrinti reikiam
psichiatrin pagalb. Pirmieji ito darbo msi veicarai. Verno kantone per 11 mnesi
(1870-1871m.) buvo itirta 500 tkstani gyventoj. Nustatyta, kad 48,04% psichikos
ligoni sudaro vyrai, 51,96% - moterys. Netrukus po to psichikos ligoni suraymai buvo
pradti Anglijoje, Pranczijoje, Belgijoje, Olandijoje, Skandinavijoje. Visose iose alyse
atlikti tyrimai patvirtino, kad moter skaiius (procentas) yra didesnis negu vyr.
Pirmojo mginimo psichikos sutrikimus skirstyti pagal etiologij autoryst priklauso
pranczui B.Moreliui (1809-1873). Gavs gydytojo diplom, jis pradjo dirbti Salpetriero
ligonins Falret skyriuje (Pranczijoje).
Pagal Morel, svarbiausias psichikos sutrikim etiologinis veiksnys yra paveldimumas.
1857m. Morelis paskelb "Traktat apie apsigimimus", kur teig, kad liguistas psichikos
nukrypimas nuo normos yra paveldimas, ir kaskart vis sunkesnis. Tokiu bdu paskesnms
kartoms perduodama vis didesn patologira, kol prieinama prie silpnaprotysts
(demencijos).
Jis apra isigimimo fizinius ir psichinius poymius, kurie iki XIXa. pabaigos buvo
svarbs psichikos sutrikim diagnostikai ir prognozei. Taiau Morelis nesitenkino vien
paveldimumu. Jo psichikos sutrikim klasifikacijoje nurodyta, kad i sutrikim prieastis
gali bti intoksikacijos, socialin aplinka, sunks igyvenimai. Be to, Morelis pabr, kad
degeneracini psichikos sutrikim profilaktika turi bti organizuota kova, kurioje turi
aktyviai dalyvauti visuomen ir valstybs institucijos.
Morelio mokym apie isigimimus toliau pltojo prancz gydytojas Valentinas
Magnanas (1835-1916). Jis daug dmesio skyr alkoholizmo tyrimams, ypa domjosi
dipsomanija. Iki tol dipsomanijos prieastimi buvo laikoma epilepsija, isterins psichozs,
manija, melancholija, dorovinis pamiimas (asmenybs sutrikimas), neuroz ir kt., o
Magnanas kategorikai pareik, kad dipsomanas yra degeneratas. Jis nurod, kad
periodiki grimo priepuoliai prilygsta kleptomanijai, lytiniams ikrypimams, agorafobijai ir
kt. Tai vis - degeneracins psichozs, kuri bdingiausias poymis yra impulsyvs
potraukiai, t.y. potraukiai, kuri negalima nugalti, nors smon nra sutrikusi. Magnanas
psichozes skirst dvi grupes: paprastos psichozs - tai atsitiktiniai sutrikimai, kuriuos gali

patirti kiekvienas mogus, ir degeneracins ligos - sudtingesns, neatsitiktins, kai

esama polinkio jomis sirgti. Tas polinkis gali bti paveidtas arba gytas.
Morelio, Magnano ir kit j bendramini mokymas apie isigimimus turjo didel
reikm ne tik psichiatrijai, bet ir kriminalistikai. Ital psichiatras ir kriminalistas, Pavijos ir
Turino universitet profesorius C.Lombroso (1835-1909) ikl nusikaltlio i prigimties
idj. Vertinant i antropologijos pozicij, tai - atavizmas, i klinikins psichiatrijos netraukulin, paslpta epilepsija. ias savo mintis Lombroso idst knygoje "mogus
nusikaltlis" (1876). Didel sensacija buvo kita jo knyga - "Genijus ir pamiimas" (1864).
ioje knygoje Lombroso teig, kad genijus - tai epileptikas, tik toji epilepsija yra paslpta
(be traukuli). Epilepsija, teig jis, iuo atveju reikiasi ne traukuliais, bet vienu i
tipikiausi savo ekvivalent - genialia kryba. Panaias mintis savo veikale "Problemos"
jau anksiau buvo idsts ir Aristotelis.
Teismo psichiatrijos (psichologijos) ir kriminalistikos temas toliau nagrinjo vokiei
psichiatras R.Krafftas-Ebingas (1840-1903). Savo stebjim rezultatus jis apra knygose
"Teismo psichologijos vadovas" ir "Psychopathia sexualis". Apraydamas lytinius
ikrypimus, R. Krafftas- Ebingas pirmasis pavartojo terminus "mazochizmas" ir "sadizmas".
i ikrypim apraymas buvo toks isamus, kad daugel met niekam nepavyko
esmingiau jo papildyti.
XIX a. devintj deimtmet kilo didelis susidomjimas hipnoze, kaip gydymo metodu.
Hipnotizmas padjo sprsti "maosios psichiatrijos" klausimus, nuo jo prasidjo visa
psichoterapija, skaitant ir psichoanaliz, kuri leido geriau painti normos ir patologijos
psichologij.
Austr gydytojas Franzas Mesmeris (1734-1815) paskelb "gyvulinio magnetizmo"
teorij, teigusi, kad dl magnetizuotojo pasa (pranc. passes - vienodi rank judesiai,
daromi vir hipnotizuojamo mogaus veido), arba velniai prisilietus fluidai (lot. fluidus tekantis; spiritizme - psichin srov, spinduliuojanti i mogaus kno) pereina sergantj ir
turi gydomj poveik. Jo mokinys A.Puyseguaras (1751-1825) apra somnarnbulizm,
kur sukelia "magnetiniai pasaai". ingsnis pirmyn buvo portugalo Abbe Farios (17561819) pastebjimas, kad utenka kelet minui dmiai irti mog sakmiu balsu
kartojant "miegokite" ir is pereina somnambulizmo bsen.
Angl chirurgas Jamesas Braidas (1795-1860) tyrimais nustat, kad svarbiausias
hipnozinio miego veiksnys yra jutimo organ nuovargis - pvz., aki nuovargis ilgai irint
blizgant tak. 1841m. jis ileido knyg "Neurohipnologija", o 1846m. - "Dvasios valdia
knui". J.Braidas skmingai gyd galvos skausmus, neuralgijas, pacientui esant hipnozs
bsenos atlikdavo nesudtingas chirurgines operacijas.

J.M.Charcot (1825-1893), neurologas, dirbs Salpetriero ligoninje, greta neurologini

tyrinjim, domjosi hipnoze ir padjo kertin mokymo apie psichogenin isterijos kilm
akmen.
Vokiei neurologas P.J.Mobiusas (1853-1907) pirm kart aikiai suskirst visus
psichikos sutrikimus dvi grupes pagal etiologij: iskyr egzogenins ir endogenins
kilms sutrikimus. Jis ymus ir tuo, kad pradjo naujus mokslinius tyrimus - vadinamj
patografij, t.y. ymi moni gyvenimo apraymus (psichopatologiniu ir medicinos
psichologijos poiriu). domios buvo Rousseau, Goethe, Schopenhauerio, Schumano ir
kt. patografijos. P.J.Mobiusas domjosi paribinmis bsenomis, ypa j gydymu. Jo
vardas siejamas su pradia sanatorins medicinos, kuri jis rekomenduodavo esant
paribinms bsenoms bei nesunkioms psichozms. Jo iniciatyva buvo kurta sanatorija,
kurioje ligoniai buvo gydomi vandens procedromis, masau. Ypa daug dmesio
sanatorijoje P.J.Mobiusas skyr darbo terapijai, kuri laik vienu i pagrindini gydymo
metod. Vis didesn reikm gydymo metod arsenale m gyti psichoterapija.
XIX a. pabaigoje-XX a. pradioje pasirod Pierre'o Janet (1859-1947) darbai "Apie
isterik psichik" ir apie "Psichin automatizm", o vliau dviej tom knyga apie obsesijas
ir psichastenij.
Rusijos universitetin psichiatrija prasidjo Peterburgo karo medicinos akademijoje.
Pirmasis jos atstovas buvo J.Balinskis (1827-1902), beje, gims Vilniuje, moksis
Varuvoje ir Peterburge. Jo dka i esms pasikeit psichiatrijos skyri tvarka, prie
akademijos buvo atidarytas modernesnis psichiatrijos skyrius. Be gydomosios ir
pedagogins veiklos, J. Balinskis daug nuveik psichiatrins pagalbos organizavimo
srityje. Palaidotas Jainuose, netoli Vilniaus.
J.Balinskis buvo pirmasis rus psichiatras profesorius. Jo iniciatyva nuo 1867m.
psichiatrija, kaip btinas dalykas, buvo traukta medicinos studij kurs. J.Balinskis
1880m. kr Peterburgo psichiatr draugij.
V.Kandinskis

(1849-1889)

apra

pseudohaliucinacijas.

Knyga

"Apie

pseudohaliucinacijas" (1880) igarsino j visame pasaulyje. Autentikas V. Kandinskio

pseudohaliucinacij apraymas ir vertinimas nepakito iki i dien. vertinant didiul indl
psichiatrij mokslininko vardu pavadintas Kandinskio-Clerambaulto sindromas.
Svar indl Rusijos psichiatrij ne S.Korsakovas (1854-1900). is rus
mokslininkas apra alkoholin paralyi. XII tarptautiniame gydytoj suvaiavime
Maskvoje jo darbai apie "Polineuritin psichoz" (i liga buvo aprayta pirm kart
pasaulyje) susilauk puikaus vertinimo. Prof. Joliffe i Berlyno pasilymu i psichoz
vienbalsiai nutarta vadinti Korsakovo liga (psichoze). Puikiai buvo vertintas S. Korsakovo

psichiatrijos vadovlis. Didel susidomjim Rusijoje ir usienyje sukl jo psichikos

sutrikim klasifikacija. Be mokslinio tiriamojo ir pedagoginio darbo, yms buvo ir
S.Korsakovo nuopelnai diegiant naujus psichikos ligoni gydymo ir slaugos bdus.
V.Serbskis (1855-1917) dirbo kartu su Korsakovu. 1892m. jis apgyn disertacij "Apie
katatonij", skait teismo psichopatologijos kurs, para pirmj Rusijoje teismo
psichiatrijos vadov.
XIX a. Pranczijoje ir Vokietijoje buvo pranekta apie esmin skirtum tarp ligos
psichopatologijos ir atskiros ligos, t.y. tarp simptom komplekso ir ligos. skirtum msi
tirti vokiei psichiatras Karlas Ludwigas Kahlbaumas (1828-1899). Jo pradt darb
toliau ts E.Kraepelinas. K.L.Kahlbaumas teig, kad simptom kompleksams bdinga
nozologija ir kad pagrindinis diagnostikos metodas yra klinikinis stebjimas. io stebjimo
esm yra fIzini ligos simptom isiaikinimas, be to, ligos eigos ypatumai,
psichopatologijos dinamika, baigtis. 1869m. pasirod knyga apie katatonij, kurioje Kahlbaumas pateik ir savo psichikos sutrikim klasifIkacij. Paskatintas Kahlbaumo, jo
draugas ir bendradarbis Heckeris (1843 -1899) apra hebefrenij.
XIX a. devintj ir ypa deimtj deimtmeius galima vadinti klasifikacijos laikotarpiu.
Progresuojantis paralyius ir tipikos cirkuliarins psichozs jau buvo apraytos, tad
pagrindinis dmesys buvo skirtas daugybs kit psichikos sutrikim grupavimui.
iuo laikotarpiu kaip psichikos sutrikim klasifikacijos novatorius pagarsjo vokiei
psichiatras Emilis Kraepelinas (1856-1926). Kraepelinas nauj (nozologin) klasifikacij
reng dirbdamas Leipcige, Dorpte (dabartinis Tartu universitetas, kuriame jis profesoriavo
5 metus), Heidelberge. 1893m. "Psichiatrijos vadovlio" IV leidime Kraepelinas apra
ypating "psichikos proces grities" grup, kuri eina katatonija, hebefrenija ir tos
paranojinio pobdio formos, kurios greitai baigiasi silpnaprotyste. Paskesniame leidime
i grup buvo trauktas ir "mus pamiimas". Kahlbaumas teig, kad sergant katatonija
galima pasveikti, tuo tarpu patyrs psichiatras visuomet pastebs likusius psichikos
grities pdsakus - elgesio manieras, kai kuriuos judesius, visuomenin ir darbin veikl ir
kt. Katatonijos eig, ra Kraepelinas, lemia vykstantys biologiniai procesai - stiprs
mediag apykaitos sutrikimai. Katatonija, hebefrenija ir kitos psichikos sutrikim grups,
kurioms bdinga ligos eiga, vedanti asmenybs grit, Kraepelino buvo pavadintos
Morelio sugalvotu terminu - ankstyvja silpnaprotyste (dementia praecox).
Kai kurie yms to meto psichiatrai - Korsakovas, Serbskis, Jaspersas, Bleuleris sil
termin ligos baigtis keisti terminu ligos tendencija.
Kraepelinas domjosi transkultrine psichiatrija. Jo kelion Jav, kur jis tyr
primityvias tautas, padjo lyginamosios psichiatrijos pagrindus.

Kraepelinas

ra

apie

visuomenin

higien,

profilaktik,

teismo

psichiatrij.

Isamiausiai jo pairos ir tyrimai atsispindi dideliame, net 3000 puslapi, "Psichiatrijos

vadove", ileistame 1915m. Kraepelinas kaip atskir nozologin vienet apra maniakindepresin psichoz, parafrenij ir kt. Jo sudaryta psichikos lig klasifikacija buvo pirmoji
nozologin klasifikacija. Joje jis iskyr iuos psichikos sutrikimus: po galvos smegen
traum,

organins

kilms,

po

intoksikacij,

infekcij,

sergant

sifiliu,

paralitin

silpnaprotyst, psichikos sutrikimus sergant epilepsija, maniakin-depresin psichoz,

psichogeninius sutrikimus, isterij, paranoj. Be to, i klasifikacij jo gimti psichikos
sutrikimai, psichopatin asmenyb, psichikos vystymosi sutrikimai.
veicar psichiatras Eugenas Bleuleris (1857-1939) pastebjo vien bding bruo
sergant ankstyvja silpnaprotyste (dementia praecox) - savotik asmenybs vienovs
skilim. Jis pavartojo graikik od "schizis - skilimas", 1911 m. pasirod jo ymioji
monografija, kurioje dementia praecox vadinama izofrenija. E.Bleuleris smulkiai apra
iai ligai bdingus poymius: autizm, paralogik mstym, paratimij, ambivalentikum
ir kt.
Prieingos Kraepelino nozologins psichiatrijos krypiai buvo Karlo Bonhoefferio
(1868-1948) ir kit pairos. 1909m. Bonhoefferio ileistame darbe "Egzogenini psichozi
klausimu" tvirtinama, kad visikai skirtingi etiologiniai veiksniai sukelia tokius paius
simptom kompleksus. Jis teig, kad apie daugel egzogenini psichozi reikia kalbti kaip
apie fazes, o ne kaip apie ligos proces. Taigi Bonhoefferis buvo psichiatrijos sindromologins krypties krjas. Ir dabar kai kuriose alyse (pvz., Pranczijoje) laikomasi Bonheferio
pair.
Tuo metu didel poveik psichiatrijai turjo Sigmundo Freudo (1856-1939) mokymas
apie smon. Didelis jo idj alininkas buvo Bleuleris - jis tikrino Freudo idjas tirdamas
sirgusiuosius izofrenija. Sapnai, haliucinacijos, fantastins didybs idjos, keisti judesiai ir
stereotipins pozos buvo tiriami laisv/asociacij metodu. Freudo mokymas apie
pasmon, apie kompleksus, istmim, sublimacij, simbolik, sapnus ir kt. turjo didels
takos ne tik psichoterapijai, bet ir psichiatrijai. (Plaiau r. "Psichoterapija")
Vokiei psichiatras A.Alzheimeris (1864-1915) 1906 m. psichiatr suvaiavime
paskelb apie rast nauj lig, kuri nuo kit inom lig skiriasi savo klinika ir
patanatominiu vaizdu. Tai nelyginant senatvin silpnaprotyst, tik prasidedanti anksiau:
palaipsniui nyksta atmintis, intelektas, atsiranda idinin neurologin simptomatika kalbos sutrikimai, agnozija, apraksija. Tiriant mikroskopikai randama fibrili paeidim. Ta
liga buvo pavadinta Alzheimerio vardu.

Rusijoje Seenovo darbus, kuriuose psichika ir psichikos sutrikimai buvo aikinami

refleks sutrikimais (1863m. pasirod jo knyga "Galvos smegen refleksai"), naujais
tyrimais apibendrino I.Pavlovas. Jo slygini refleks metodas, perkeltas i fiziologijos
psichopatologijos tyrimus, leido V.Bechterevui (1857-1927) nustatyti grynai fiziologin,
arba refleksin-genetin, psichikos sutrikim konstrukcij.
Vienas

rykiausi

psichiatrijos

konstitucins

krypties

atstov

buvo

Ernstas

Kretschmeris (1888-1964). Savo tyrimus ir stebjimus jis apibendrino knygoje "Kno

struktra ir charakteris" ("Korperbau und charakter", 1921). Kretschmerio darbai svarbs
tuo, kad jis psichopatologijos problemas siejo su biologiniu pagrindu. Jis apra vairius
kno sudjimo tipus (piknikas, astenikas, atletinis, displastinis) ir psichologinius tipus.
Tuo metu Rusijoje charakterio anomalijas ir "maj psichiatrij" studijavo ir apra
P.Ganukinas (1875-1933).
XX a. pradioje vl atkreiptas dmesys psichikos lig profilaktik, pabriant, kad ji
turi bti valstybin. is judjimas siek gyvendinti Morelio idjas. Kaip buvo nurods
ymus is mokslininkas, kova turi vykti dviem svarbiausiais frontais: pirma, paveldimumo ir
isigimimo, antra, - su egzogeniniais veiksniais (nenormaliomis darbo slygomis, skurdu,
intoksikacijomis).
Sistemingas psichoprofilaktikos priemoni planas buvo sudarytas Amerikoje. 1909m.
buvo kurtas Amerikos psichins higienos komitetas, 1916m. taps valstybiniu. Jo veiklos
tikslai buvo: 1. neuropsichini lig profilaktika tarp sveik moni, linkusi psichikos
sutrikimus; 2. ger gyvenimo ir darbo slyg sudarymas; 3. susirgusij gydymo
organizavimas. Siekiant i tiksl buvo imtasi daugelio vairi priemoni: gydytoj rengimo,
psichiatrijos ini populiarinimo visuomenje, serganij psichikos ligomis prieiros ir
gydymo atskirose valstijose, nusikalstamumo psichologijos tyrim ir kt. 1918m. tokie
komitetai radosi Kanadoje, Australijoje, Pranczijoje, Anglijoje, o vliau ir daugelyje kit
Europos ali.
Komitete buvo daug bendradarbi (keliasdeimt tkstani moni), kurie jo
gamyklas, ligonines ir mokyklas, kaljimus ir butus, darbo biras ir pan., t.y. pas
mones.
Klausimai, susij su paveldimumu, su paveldimos asmenybs struktra, vl ikl
eugenikos idjas. Vienas i eugenikos mokslo puoseltoj buvo Ernstas Rudinas (18741952). Jam priklauso mintis apie prating civilizacijos tak gyventoj psichikai: jo
nuomone, humanistinis poiris psichopatus ir nusikaltlius leidia iems turti palikuoni
ir tuo bdu didinti isigimim skaii. ios Rudino mintys rado atgars Amerikoje. Kai
kuriose valstijose 1907m. buvo priimtas statymas apie privalom "nusikaltli, idiot,

silpnaproi ir plik" sterilizacij. ios idjos plito ir Europoje, tapo kart diskusij
objektu. Taiau i idja nei Europoje, nei Amerikoje neprigijo. iuo metu sterilizacija
vykdoma tik kai kuriose valstybse, ir tik pavieniais iimtiniais atvejais.
Svar indl psichikos sutrikim tyrimus ne ms amininkai vokiei psichiatrai F.
Kallmanas, K. Schneideris, H. Gruhle, K. Leonhardas ir kt.
Svarbs psichikos sutrikim paveldimumo tyrimai buvo atlikti vokiei kilms (nuo 3iojo deimtmeio gyvenusio JAV) Franco Kallmano (1897-1965). Jis pabr, kad
izofrenijos atsiradimui svarbs paveldimi veiksniai. 1938m. buvo ileista F.Kallmano
monografija "Genetins izofrenijos teorija". Vienoje Amerikos psichiatrijos staigoje jis
kr pirm savarankik genetikos skyri.
Psichiatras Kurtas Schneideris (1887-1967) buvo vienas ymiausi fenomenologins
krypties psichiatrijos atstov. Svarbiausia psichiatrijoje yra isami psichopatologijos
analiz, teig jis. Knygoje "Psichopatins asmenybs" (1923) jis apra psichopatij
patologij ir pateik informatyvius psichopatijos diagnostikos kriterijus: psichopatiniai
charakterio (asmenybs) bruoai yra stabils, totaliniai ir sutrikdo socialin adaptacij.
1967m. leidinyje
"Klinikin psichopatologija" K. Schneideris apra reikmingus izofrenijos diagnostikai
kriterijus, pavadindamas juos pirmojo rango simptomais.
Vienas pirmj mokslins socialins psichiatrijos pradinink buvo psichiatras ir
psichologas Hansas Gruhle (1880-1958). Jis buvo psichiatrijos fenomenologins krypties
atstovas, apra izofrenijos ir kliedesi fenomenus.
Karlas Kleistas (1879-1960) ra apie ry tarp psichikos lig ir galvos smegen
paeidim, apra psichomotorinius, pooperacinius psichikos sutrikimus, involiucin
paranoj.
Karlas Jaspersas (1883-1969) apra reaktyvisias (psichogenines) bsenas,
reikmingiausius i psichikos sutrikim poymius. Tai - vadinamoji Jasperso triada: 1)
reaktyvisias bsenas sukelia psichikos trauma; 2) traumuojani psichogenin situacij
atspindi

psichopatologija;

3)

reaktyviosios

bsenos

iblsta

paalinus

psichik

traumavusi prieast.
Karlas Leonhardas tyr charakterio formavimosi ypatumus, iskyr atskir charakterio
akcentuacijos grup, t.y. ribin grup tarp normos ir psichopatijos, 1968m. ileido
monografij "Akcentuotos asmenybs". Tyr ssajas tarp charakterio ir fizins
konstitucijos, 1969m. paskelb monografij "Biologin psichologija". doms K.Leonhardo
darbai, kuriuose aprayta serganij psichikos ligomis mimika ir panto mimika.

veicar psichiatras Manfredas Bleuleris (Eugeno Bleulerio snus) buvo mokslins

endokrinologins

psichiatrijos

pradininkas.

1954m.

pasirod

jo

monografija

"Endokrinologin psichiatrija", kurioje jis apibendrino savo ir kit mokslinink atliktus

tyrimus. Psichikos sutrikimus, kurie atsiranda sutrikus endokrinini liauk funkcijai, jis
pavadino endokrininiu psichosindromu. M.Bleuleris ra, kad io sindromo metu gali bti:
1) nuotaikos pokyi (depresija, nerimas, dirglumas, euforija, disforija); 2) aktyvumo
padidjimas ar sumajimas; 3) potrauki ir jutimo sutrikimai (sutriks lytinis potraukis,
agresyvumas, trokulys, sutriks apetitas ir kt.); 4) miego ir menstruacij ciklo sutrikimai.
Pastaraisiais deimtmeiais domi darb atliko rus psichiatras, Peterburgo
V.Bechterevo psichoneurologijos mokslinio tyrimo instituto profesorius A.Liko. Jis ypa
domjosi paaugli psichologija ir psichopatologija. 1977m. pasirod jo knyga "Paaugli
psichopatijos ir charakterio akcentuacijos", 1979m. - "Paauglysts psichiatrija" (gydytojo
vadovas), 1989m. "Paaugli izofrenija". Prof. A.Liko daug padjo rengiant Lietuvos psichiatrus, vadovavo j moksliniams darbams, daugel met skait paskaitas Vilniaus
psichiatrams, gerai iman Vilniaus ir Lietuvos istorij. Jis buvo pirmasis usienio
psichiatras, kuris i eilui autori (o tuo paiu ir vis Lietuv) pasveikino su
nepriklausomybs atkrimu. Prof. A. Liko mir 1994m.
Dabartiniu metu toliau spariai vykdomi psichikos sutrikim psichopatologijos,
etiologijos, patogenezs ir gydymo tyrimai. Ypa daug darb atlikta afektini sutrikim
tyrim ir gydymo srityje.
Suprantama, ivardyti visus iuo metu vykdomus tyrimus ir j autorius nemanoma apie tai reikt rayti atskir monografij. ia bus paminti tik tie autoriai, kuri tyrimai
peln pripainim pasaulio psichiatr visuomenje.
Prof. J.Angstas, iuo metu jau pensininkas, ir toliau aktyviai dalyvauja psichiatr
veikloje, nagrinja afektini sutrikim etiologij, nozologij. Reikmingi jo darbai tiriant
dvipolius afektinius sutrikimus.
Didel prof. S.A.Montgomery'o darb dalis skirta depresij tyrimams. Jo sudaryta
depresijos vertinimo skal plaiai taikoma tiek diagnostikos tikslais, tiek vertinant i
sutrikim dinamik, gydant antidepresantais.
Prof. N.Sartoriusas, buvs PSO prezidentas, tiria transkultrinius psichiatrijos
ypatumus, tobulina psichikos sutrikim klasifikacijas. Daugel kart dalyvavo Lietuvos
psichiatr konferencijose.
ikagos psichiatrijos instituto direktorius prof. P.G.Janicakas vykdo psichikos sutrikim
gydymo tyrimus. Didelio populiarumo susilauk jo paraytas psichofarmakologijos vadovas
"Principles and Practice of Psychopharmacotherapy" (Williams and Wilkins, 2 edit.,

1997,719). Malonu paymti ir tai, kad Lietuvos psichiatrai kelet kart (1999-2000m.)
Vilniuje turjo galimyb klausytis jo paskait.
Akademikas A.Tiganovas (Maskva), daug dmesio savo moksliniuose darbuose skira
bendrajai psichopatologijai ir endogeniniams psichikos sutrikimams. Jo vadovavimu
1999m. ileistas psichiatrijos vadovas "Rukovodstvo po psichiatrii" (1-2 t., 709-782). Prof.
A.Tiganovas daugel met padjo rengti Lietuvos psichiatrus - priimdavo juos tobulinimosi
kursus Maskvoje, su savo bendradarbiais kasmet atvykdavo Lietuv supaindinti ms
psichiatr su mokslo naujovmis.
Pagrindin

prof.

R.D.Goldney'o,

buvusio

Tarptautins

suicidolog

asociacijos

prezidento, Adelaids (Australija), psichiatrijos klinikos vadovo, darb tema yra depresijos
ir saviudybs. i eilui autoriui teko garb 1997m. Adelaidje (Australija) i jo rank
priimti didj priz (Grand Prix) u mokslinius saviudybi tyrimus Lietuvoje, kuriuos
atlikome kartu su gydo A.Navicku.
Profesor L.Tranksman-Benz garsja savo darbais depresij ir suicidologijos srityje,
yra Tarptautins suicidolog asociacijos valdybos nar. Vilniaus universiteto Medicinos
fakultetui sudarius mokslinio bendradarbiavimo sutart su Lundo (vedija) universitetu (kur
dirba ir prof. Transkman-Benz), umegzti dalykiniai profesiniai ryiai. Prof. Transkman Benz ne kart lanksi Lietuvoje, skait paskaitas, konsultavo ms suicidologus. Jos
iniciatyva nemaas brys psichiatr, slaugos darbuotoj, psicholog, socialini darbuotoj
tobulinosi Lundo universiteto psichiatrijos klinikoje.

Lietuvos psichiatrijos istorija

Algirdas Dembinskas
Lietuvos, kaip ir kit ali, psichiatrija nujo ilg keli nuo primityvaus psichikos
sutrikim supratimo iki mokslinio i sutrikim vertinimo. Senovje manyta, kad psichikos
liga yra velnio apsdimas, Dievo bausm, taiau jau tada pradta gydyti ligonius
ukalbjimais, vaistaolmis. Lenkijos-Lietuvos valstybje buvo leidiamos vaistaoli
knygos - "olynai". Toki knyg buvo ileista net 18. Didiausioje i j, paraytoje
S.Sireniuo 1613m., i 1500 recept 175 skirti psichikos ligoniams gydyti.
Pirmieji gydytojai Lietuvoje radosi tik XV a. viduryje. Suprantama, kad psichiatrijos, kaip
atskiros specialybs, tuo metu dar nebuvo.

Pirmoji psichiatrijos ligonin buvo kurta 1635m. Vilniuje, prie v. Kryiaus banyios
(greta dabartins Prezidentros). vienuolyn, prigludus prie ios banyios, specialiai
darbui su ligoniais buvo pakviesti vienuoliai bonifratrai. Beje, vienuolyno ligoninje buvo
gydomi tik vyrai. Slygos ten buvo blogos, ligonin bdavo perpildyta. Ligonius gydydavo
specialiai tam paskirtas vienuolis, jis pats ruodavo vaistus ir turjo savo vaistinl. ioje
ligoninje kai kurie ligoniai buvo skatinami dirbti vairius darbus - tai buvo darbo terapijos
uuomazga. Nuo 1818m. ligoninje pradjo dirbti pirmasis Lietuvos gydytojas psichiatras
Koontkovskis, o nuo 1820 m. - A. Fieris.
Lietuvos Statuto treiame leidime psichikos ligoniai apibdinami kaip "mons, kurie
Dievo daleidimu ijo i proto". Miesto valdia turjo rinkti inias apie juos, o aptikusi
sulaikyti. Beturiai buvo udaromi vietos kaljimuose, o pasiturintys atiduodami giminms
priirti, kad laikyt "stiprioje sargyboje". Nors tie ligoniai buvo iprotj "Dievo
daleidimu", jie vis tiek turdavo atsakyti u visuomenei pavojingus savo veiksmus. Taiau
bausms jiems buvo numatytos pagal specialius teisinius aktus, ir velnesns nei sveikiesiems, o kai kurie i j bdavo visai atleidiami nuo baudiamosios atsakomybs.
Lietuvos Statute buvo numatyta, kad psichikos ligonio pasiraytas turto palikimo
dokumentas yra negaliojantis. Jeigu ligoniui psichoz praeidavo, jis atgaudavo pilietines
teises.
Apie 1743 m. Varniuose, netoli banyios, buvusi ligonin buvo perduota psichikos
ligoniams gydyti. Juos globojo vienuoliai rokitai (v. Roko draugijos nariai), pasivent
slaugai. Juos 1743m. i Vilniaus Varnius perkl vyskupas Antanas Tikeviius.
1780 m. ligonin buvo perkelta umiest - kakam pasirod nepadoru, kad "beproiai
valkiotsi viduryje miestelio, apie banyi". 1838m. kunigas Jogminas pastat nauj
ligonin, daug geresn u senj. "Sprendiant i to, kad ligoniai galjo "valkiotis" po
miestel, kad jais rpinosi kunigai ir klierikai ir kad ligonin turjo ger vard, reikia manyti,
kad apsijimas su psichikos ligoniais Varniuose buvo humanikas; jis gerai isiskiria i to
reimo, kuris anais laikais paprastai bdavo taikomas beproiams kitur" (i J. Blaio
knygos "vadas psichiatrij")
Lietuvoje, kaip ir visoje krikionikojoje Europoje, buvo keliamos "ragan" bylos.
Daniausiai tai bdavo psichikos liga serganios moterys, apkaltintos burtininkavimu ar
raganavimu.

Tariamosios

raganos

bdavo

deginamos

ant

lau.

M.Valaniaus

duomenimis, paskutin "ragan" byla Lietuvoje buvo sprendiama net 1807m. - "ragana"
buvo iteisinta, bet sumuta.
1750 m. Kaune, prie v. Gertrdos banyios, buvo kurta ligonin, kurioje, greta kit
ligoni, buvo ir patalpos sergantiesiems psichikos ligomis.

1799m. Vilniaus v. Jokbo ligoninje buvo atskiros palatos sergantiesiems psichikos

ligomis, o 1838m. pradtas statyti atskiras psichiatrijos skyrius (nuo 1860m. ten buvo
kurtas karo psichiatrijos skyrius).
Psichiatrijos skyrius prie v. Jokbo banyios buvo udarytas 1923m. Psichiatrini
lov trkumui kompensuoti 1934m. prie Vilniaus m. Saviiaus ligonins buvo atidarytas
psichiatrijos skyrius, i pradi 50, vliau 100 lov. 1805m. psichiatrijos skyrius buvo
atidarytas Vilniaus yd ligoninje, o Klaipdos miesto ligoninje, kurtoje 1809m., viena
palata buvo paskirta psichikos ligoniams.
1843 m. Kaune steigtoje ligoninje buvo maas skyrius psichikos ligomams.
Psichiatrin pagalba Lietuvoje pagerjo 1903m., Naujojoje Vilnioje krus 1000 lov
apygardos ligonin. Ligonins direktoriumi buvo paskirtas inomas psichiatras N.Krainskis.
Jo vadovaujamoje (1903-1905) ligoninje buvo gerai organizuota darbo terapija, ligoniams
buvo sudarytos geros buities slygos, vyravo humanikas poiris psichikos ligonius. Jie
buvo traukiami kultrin ligonins gyvenim, dalyvaudavo spektakliuose, koncertuose,
jiems buvo organizuojamos ekskursijos po apylinkes ir kt. Po N.Krainskio ligoninei
vadovavo gydo N.Chardinas. i ligonin gyvavo iki 1915m. - kilus I pasauliniam karui ji
buvo evakuota Rusijos gilum, o pastatai i pradi paversti kareivinmis, o paskui, per
karus, sugriauti. Ligonin pradta atkurti 1961 m., jos pirmuoju vyriausiuoju gydytoju buvo
paskirtas psichiatras J.Gliauberzonas (1913-1991). J.Gliauberzonas ligonins vyr.
gydytoju buvo iki 1981 m., vliau jo pareigas perm med. daktaras V Maiulis - jis ir iuo
metu yra Respublikins Vilniaus psichiatrijos ligonins direktorius (tai didiausia tokio
profilio ligonin Lietuvoje).
Neseniai paaikjo domus faktas. Pasirodo, II pasaulinio karo metu, 1943 m. gegus
27 d. Mogiliove pradjs veikti medicinos institutas artjant frontui lapkriio 7 d. buvo
perkeltas Naujojoje Vilnioje buvusias kareivines ir karo belaisvi ligonin. Institute dirbo
20 dstytoj, kurie dst imtui 3, 4 ir 5 kurs student. Instituto direktorius buvo
N.Stepanovas. iame institute nerv ir psichikos ligas dst prof. S. Grinkeviius, dirbo kiti
yms pedagogai bei praktikai - chirurgij dst prof. E.Alekseiikas, vidaus ligas - prof.
O.Lynovskis, O.Iljinskaja ir kt.
1944m. birelio 10d. 32 absolventams buvo teikti gydytojo diplomai. Deja, po mnesio,
artjant frontui, dstytojai ir studentai i instituto buvo priversti pasitraukti.
Lietuv okupavusi kaizerin Vokietija 1916m. Tauragje steig psichiatrijos ligonin,
bet slygos ten buvo labai blogos, dauguma ligoni imir nuo bado ir dizenterijos. 1926m.
nepriklausomos Lietuvos valdia ligonin perkl Suvalk Kalvarij - ten joje buvo iki 500
viet. Vadovauti iai ligoninei buvo pavesta gydytojui psichiatrui J.Kairikiui. Jam

vadovaujant elgesys su ligoniais buvo humanikas. Ligoniams buvo steigta biblioteka,

darbo terapijos dirbtuvs, buvo ir sodas pasivaikiojimams. ioje ligoninje sirgusieji
progresuojaniu paralyiumi (o tuo metu j buvo daug) bdavo gydomi ukreiant
maliarija. Sergantiesiems izofrenija gydyti buvo taikoma piroterapija ir J.Kairikio
pasilytas benzinolis, t.y. dirginamoji terapija.
Deja, jau 1941 m. Suvalk Kalvarijos psichiatrijos ligonin buvo likviduota.
Vilniuje, Vasaros g. 5, 1927m. buvo steigta psichiatrijos ligonin. Pasakojama, kad
ioje gatvje buvo grafo Tikeviiaus rmai. Kai viename rmams priklausaniame pastate
pasikor grafo eimos narys, t pastat jis atidav sergantiesiems tuberkulioze gydyti.
iuose pastatuose vliau ir buvo kurta psichiatrijos ligonin bei Vilniaus universiteto
psichiatrijos katedra (r. skyr. "Psichiatrijos mokslas Lietuvoje"). Ir dabar ligonins teritorijoje yra keli istoriniai pastatai. Antrojo pasaulinio karo metu jos vyriausieji gydytojai buvo
J.Kairiktis, A.Smalstys, N.lndraius. Nuo 1949m. iki 1961m. jai vadovavo gyd.
J.Gliauberzonas, 1961-1991m. gyd. J.Sargautis, 1992-2001m. gyd. R.Milainas, o nuo
2001m. gyd. M.Marcinkeviius. iuo metu ten sikrs Vilniaus miesto psichikos
sveikatos centras ir Vilniaus universitetin psichiatrijos klinika.
1934m. netoli Vilniaus, buvusiame Kairn dvare, buvo atidaryta psichiatrin "kolonija",
priklausiusi Vilniaus psichiatrijos ligoninei. Joje buvo kurdinti aktyvaus gydymo nereikalingi
psichikos ligoniai. Jie dirbo vairius ems kio darbus, augino gyvulius. Pagalbinio kio
teritorija buvo 450 ha. 1961 m. i staiga buvo atiduota Respublikinei Naujosios Vilnios
psichiatrijos ligoninei.
XIX a. pirmoje pusje Kaune prisireik statyti ligonin. Nauj miesto ligonin nusprsta
pastatyti buvusio prancikon vienuolyno kvartale (prie Aleksoto g., prieais "Perkno
namus"). Statyba pradta 1870m., 1891 m. ligonins teritorij praplt. 1950m. ioje
vietoje (Gardino g. Nr. 67) buvo atidaryta 600 viet Respublikin Kauno psichiatrijos
ligonin, kurios pirmasis vyriausiasis gydytojas buvo I. Gliauberzonas. Ligonins adresas
keitsi (V.Kuzmos g., dabar Muitins g. 20). Vliau vyr. gydytojais ten dirbo
O.Kudriaovien (1953-1958), J.Andriukeviien (1958-1961), V.Berneris (1961-1988),
G.ebelis (1988-1998). Nuo 1998m. iki iol ligoninei vadovauja V.Matilionien.
Utenos psichiatrijos ligonin buvo atidaryta vlyv 1955m. ruden buvusio kaljimo
patalpose. ios patalpos buvo pertvarkytos taip, kad tikt psichiatrijos ligoninei. Artjant
iemai ia buvo atveti gydytis 70 ligoni i Vilniaus ir Kauno psichiatrijos ligonini. Vliau
ligoni skaiius didjo ir pasiek kelet imt. Ilgus metus ioje ligoninje vyriausiuoju
gydytoju dirbo D.Kryanovskis, vliau jo pareigas perm V.Petroka (dirbo 1984-1997).
ioje ligoninje iki pat mirties dirbo gydo A. Smalstys.

1984 m. po ligonins kapitalinio remonto steigtas teismo psichiatrins ekspertizs

skyrius suimtiesiems. iuo metu Utenos psichiatrijos ligonin skirta tik teismo
psichiatrinms ekspertizms atlikti.
1956m. buvo atidaryta Respublikin vknos psichiatrijos ligonin. Idja statyti
vknoje ligonin kilo elzbetietei seseriai Marijai Bonitai - Antaninai emgulytei, ir 1939m.
buvo pradtas statyti mrinis jos pastatas. Ligonins statybai diding projekt sukr
architektas V. Landsbergis-emkalnis. Pinigus sesuo Bonita rinko visoje Lietuvoje, taip pat
i JAV gyvenani ieivi i vknos. 1940 m. bolevikams okupavus Lietuv, elzbetiei
vienuolynas ir ligonins statyba buvo nacionalizuoti. Prasidjus vokiei okupacijai statyba
vl buvo tsiama. 1944m. ligonin buvo atidaryta, ten buvo gydomi sirgusieji iltine. Po
karo pastatas buvo niokojamas. Apie 1954m. tuometin Vilniaus psichiatrijos ligonins
vyriausij gydytoj I. Gliauberzon ir Paaislio psichiatrijos ligonins vyriausij gydytoj
E.Demidiuk sudomino apleistas pastatas vknoje. Buvo nutarta atstatyti ligonin ir
skirti j serganij psichikos ligomis gydymui. Respublikin vknos psichiatrijos ligonin buvo atidaryta 1956m. Pirmuoju vyriausiuoju gydytoju ten dirbo P.Japertas, o jam
mirus, nuo 1957 iki 1982m., jai vadovavo J.Pavinknis. Jam vadovaujant toliau buvo
tsiami statybos darbai, kol 1981 m. ligonins lov skaiius iaugo iki 560. Vliau ligoninei
vadovavo G.ebelis, S.Grigorjeva. 1987-1997m. vyriausiojo gydytojo pareigas jo
S.Naujokas, o nuo 1997 liepos mn. 7 d. iki iol gyd. J. Viius.
1958m. ant Kauno mari kranto buvo kurta iegdri psichiatrijos ligonin. Pirmuoju
ios ligonins vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas V.Krikionaitis. Jo iniciatyva buvo
pastatytas vienintelis iki iol korpusas psichikos ligoniams, sergantiems tuberkulioze,
darbo terapijos dirbtuvs, ligonins personalui greta ligonins pastatyti 2 gyvenamieji
namai. Jam vadovaujant buvo iplstas pagalbinis kis, ligonin vald apie 40 ha ems buvo auginamos darovs, vaisiai. Ligoniai buvo traukti visus iuos darbus. Nuo 1964m.
iki 1980m. ligoninei vadovavo gydo I.Butkus. Jam vadovaujant medicininis aptarnavimas
ligoninje labai isiplt. Daug nauja ir naudinga nuveik vyr. gydo pavaduotoju medicinai
nuo 1964 iki 1989 m. dirbs gydo A.Kriinas (1922-1998). Nuo 1981m. iki iol ligonins
vyriausija gydytoja dirba V.Matonien.
1950m. psichiatrijos ligonin buvo steigta Paaislio vienuolyne, vietoje udarytos
seneli prieglaudos. Ilgus metus, po gyd. Tumno, vyriausiuoju gydytoju ten dirbo
J.Demidiukas (1917-1987). ias pareigas jis jo nuo 1953 iki 1964m. Ligoninje buvo apie
600 lov, i j 70 - tuberkulioze sirgusiems ligoniams. Ligoninje veik personalo
saviveiklos brelis, dramos studija. Ligoniams buvo rengtos atskiros darbo terapijos

patalpos. Ligonins vyr. gydytojas su eima gyveno vienuolyne, ten pat gyveno ir kelios
personalo eimos.
1964 m. i Paaislio vienuolyno ligoniai buvo perkelti Respublikin Naujosios Vilnios
psichiatrijos ligonin, sirgusieji tuberkulioze - iegdri psichiatrijos ligonin.
Klaipdoje, Paupyje (dabartinio ems kio technikumo teritorijoje), psichiatrijos
ligonin buvo steigta 1929m. Joje buvo 70, vliau 100 lov. Vokiei okupacijos metais
ligonin buvo evakuota Vokietij. Klaipdos psichoneurologinis dispanseris (Bang g. 6A)
buvo kurtas 1960 met sausio 1 d. Darbo veikla buvo pradta nuo poliklinikos, 40 viet
stacionaro ir blaivyklos atidarymo. Vadovaujant patyrusiems specialistams, geriems
organizatoriams - med. m. kand. J.Rubinteinui (1960-1965 ir 1967-1973), med. m. kand.
J.Vinknai (1973-1978) staiga pltsi. Po j vyriausiaisiais gydytojais dirbo D.Stepelis
(1965-1967), A.Kurtinaitis (1978-1983). iuo metu staiga reorganizuota Klaipdos
psichiatrijos ligonin, kurioje yra 275 lovos, dienos stacionaras ir kiti skyriai. Nuo 1983m.
ligoninei vadovauja gydo A.Narinkeviius.
iauli miesto

psichoneurologijos

dispanseris

buvo

kurtas 1973m. Pirmuoju

vyriausiuoju gydytoju ten dirbo A.imknas. Dispanseryje, be ambulatorins pagalbos,

teikiama ir stacionarin. Nuo 1996m. psichoneurologijos dispanseris buvo pavadintas
iauli apskrities psichiatrijos ligonine. Jai vadovauja E.Mikalinas, iuo metu - Lietuvos
psichosocialins reabilitacijos asociacijos prezidentas.
1974m. buvo pastatyta Rokikio psichiatrijos ligonin. Pirmuoju jos vyriausiuoju
gydytoju dirbo A.Judickas (1974-1978). ias pareigas jo ir K.Maselis (1978-1991) bei
K.Mikuionis (1991-1996). ioje ligoninje 1994m. atidarytas sustiprinto reimo skyrius
(110 lov). Jame gydomi nepakaltinamais pripainti ligoniai. iuo metu ligoninje yra 500
lov. Nuo 1996m. iki iol ligoninei vl vadovauja gydo A.Judickas.
Pokario metais Kelms raj. aukn miestelyje, buvusiame Gorskio dvare, buvo kurta
Uvenio rajonin ligonin su visais skyriais. Ligoninei vadovavo vyr. gydytojai Gontis ir
Armalis. 1963m. staiga buvo perprofiliuota aukn tuberkuliozs ligonin. 1984 07 02
ligonins pavadinimas pakeistas Respublikin aukn psichiatrijos ligonin - buvo
gydomi psichikos ligoniai, sirg plaui tuberkulioze. 1988 03 21 i gydymo staiga
pavadinta Respublikine aukn narkologine ligonine. Joje buvo gydomi narkologiniai
ligoniai, sirg plaui tuberkulioze ir teismo sprendimu nusisti prievartiniam gydymui.
1998 01 01 ligonins pavadinimas pakeistas - dabar tai vieoji staiga aukn
psichiatrijos ligonin. Joje gydomi tik psichikos ligoniai. Tuberkulioziniai ligoniai buvo
perkelti iegdri psichiatrijos ligonin. Nuo 1963 iki 1998 12 22 ligoninei vadovavo vyr.

gydytojas J.Grebliauskas. Nuo 1998 12 23 vadovauja direktorius S.Lekas. iuo metu

ligoninje yra 80 lov Psichiatrijos skyrius.

Psichiatrijos mokslas Lietuvoje

Algirdas Dembinskas
Psichiatrijos dstymo ir mokslo istorija glaudiai susijusi su Vilniaus universiteto bei
Vilniaus krato psichiatr darbais. Psichiatrijos dstymo itakos siekia XVIII a. pabaig ir
XIX a. pradi. Tuo metu psichiatrijos klausimus savo paskaitose ir mokslinje veikloje
nagrinjo vairi srii specialistai (daniausiai terapeutai).
Pirmoji mokslin psichiatrijos monografija buvo ileista 1772m. J para Vyriausiosios
Lietuvos mokyklos Medicinos skyriaus prof. Laurynas Bizio (1724-1790). Knygoje,
pavadintoje "Responsum Bisii Amicum Philosopnum de Melancholia, Mania et Plica Polonica" ("Bizio atsakymas biiuliui filosofui dl melancholijos, manijos ir kaltno"), kitaip
negu daugelis to meto mokslinink, L.Bizio melancholij ir manij apra kaip vien lig.
Jis pabr, kad melancholija danai pereina manij ir atvirkiai. L.Bizio taip pat
rekomendavo ir serganij psichikos ligomis gydymo priemones bendr stiprinamj
gydym, paleidianias vidurius ir vimdanias mediagas.
Psichiatrijos moksl praturtino ir prof. Andrejaus Sniadeckio (1768-1838) darbai. Jis
apra ry tarp galvos smegen ir viso organizmo bei jo tak psichikos funkcijoms,
nagrinjo poji, suvokimo, asociacij neurofiziologin kilm.
Svarbi viet Lietuvos mokslins psichiatrijos istorijoje uima J.O.Konoras (17601801). Jis pirmasis pradjo dstyti atskir psichiatrijos kurs.
1803m. Vyriausij Lietuvos mokykl reorganizavus Vilniaus universitet su
Medicinos fakultetu, dstyti buvo kvieiami profesoriai i usienio. Kaip terapijos kurso
dal, jie dst ir psichiatrij. Pavyzdiui, Johanas Peteris Frankas (1745-1821) ir jo snus
Josifas Frankas (1771-1842) studentams ne tik skaitydavo paskaitas, bet ir vesdavo
praktik, kurios metu buvo apirimi ir psichikos ligoniai. Vienas i J. Franko reikalavim
diagnozuojant psichikos lig buvo ne tik painti simptomus, bet ir vertinti j derinius sindromus. Mokslininkas teig, kad tas pats simptomas gali reiktis sergant vairiomis psichikos ligomis.

Prof. J. Frankas ypa domjosi bendrja psichopatologija, ra apie pojius,

suvokim, dmes, atmint, vali, mstym, emocijas ir jausmus. Jis apra atskiras
psichikos ligas ir sindromus - oligofrenij, kretinizm, smons sutrikimo bsenas, ypa
daug vietos skyr manijos ir melancholijos studijoms.
Vienas i gabiausi J. Franko mokini buvo F.Rimkeviius (1799-1851): IV kurso
studentams jis skait plat psichiatrijos kurs, tyr ligonius.
1805m. Vilniaus universiteto profesori iniciatyva buvo kurta Vilniaus medicinos
draugija, kuriai priklaus ne tik universiteto dstytojai, bet ir gydytojai praktikai. Jau nuo pat
ios draugijos krimo jos posdiuose buvo skaitomi praneimai psichiatrijos temomis.
Didelis dmesys buvo skiriamas ir alkoholizmui.
Vilniaus medicinos draugijos narys Jokbas imkeviius (1775-1818) para knyg
"Dzielo o pijanstwie" ("Apie girtavim", 1818). Tai isami knyga (348 psl.) apie girtavimo
istorij, somatinius ir socialinius padarinius, alkoholin delyr, demencij, epilepsij,
depresij. Knygoje nurodytos kovos su girtavimu ir alkoholizmu priemons. J. imkeviius
gim Raseini apskrityje, palaidotas savo valdose Utenos raj., Daugaili apylinkje,
Taukeli kaime.
Ypating viet Vilniaus medicinos draugijos istorijoje uima K.Maleevskis (17981873). Draugijos posdiuose jis demonstruodavo serganiuosius psichikos ligomis savo
praneimuose kalbjo apie psichikos lig klinik, diagnostik, gydym.
Svar indl Lietuvos psichiatrijos moksl ne N.Krainskis (1869-1951), 1903m.
Naujojoje Vilnioje kurtos apygardos psichiatrijos ligonins vyriausiasis gydytojas.
Vadovaujant N.Krainskiui buvo pradtas leisti leidinys "Vilniaus apygardos ligonins
mokslinis archyvas". Savo mokslinje veikloje N.Krainskis daug dmesio skyr epilepsijos
studijoms,

pabr

mediag

apykaitos

sutrikim

reikm

traukuli

priepuolio

patogenezje, nurod, kad priepuolis yra organizmo savisaugos procesas, - priepuolio

metu sunaikinarnos kenksmingos mediagos. Jis ra apie bendrj psichopatologij, progresuojant paralyi, psichikos sutrikim kilm aikino mediag apykaitos sutrikimais.
Svarbs jo darbai psichiatrins pagalbos organizavimo srityje.
Tik 1922m. buvo steigta atskira Vilniaus universiteto Psichiatrijos katedra. Jos krim
inicijavo ir pirmasis jos vedjas buvo prof. A.Mikulskis. Tuo metu Psichiatrijos katedra savo
klinik neturjo, todl student usimimai vykdavo v. Jokbo ligonins Psichiatrijos
skyriuje, o nuo 1923m. - Karo ligonins Antakalnio gatvje Psichiatrijos skyriuje.
Po prof. A.Mikulskio mirties 1925m. psichiatrijos katedrai pradjo vadovauti prof.
R.Radziviloviius. Tik 1927m. psichiatrijos klinikai pavyko gauti atskiras patalpas buvusios tuberkulioze serganij sanatorijos Vasaros g. Nr. 5. Po R.Radziviloviiaus

mirties 1929m. psichiatrijos ir neurologijos katedros buvo sujungtos, jungtins katedros

vedju buvo paskirtas prof. S.Vladiko. 1931 m. i Varuvos Vilni buvo pakviestas ir
paskirtas jungtins katedros vedju prof. M.Roz. Profesorius buvo labai energingas,
geras oratorius, aktyviai propagavo S.Freudo idjas. Prie jo katedros, psichoneurologins
ligonins bazje Vilniuje, Vasaros g. 5, i Varuvos buvo perkeltas treiasis Europoje
Lenkijos smegen tyrimo institutas (jis buvo sikrs dabartinio Gerontopsichiatrijos
skyriaus pastate). Prof. Roz, kaip smegen architektonikos inovas, vadovavo mokslinei
laboratorijai, kuriai 1935m. buvo atiduotos tirti mirusio maralo J. Pilsudskio smegenys.
Maralo irdis buvo palaidota prie motinos palaik Ras kapinse, o knas - Krokuvoje,
Babelio katedros poemyje, alia karali.
Prof. Roz labai gyvai, su humoru, tiesiog artistikai, demonstruodavo ir komentuodavo
isterikus, psichopatus, izofrenikus, psichoanalizs metodu aikindavo diagnoz. jo
paskaitas verte versi miesto publika, danai studentams auditorijoje nelikdavo vietos.
ioje klinikoje sirgusieji neurosifiliu (t.y. dauguma ligonins pacient) neretai bdavo
gydomi maliarija sirgusi moni krauju, J.Vagnerio bdu (piroterapija). Tokio kraujo
bdavo gaunama i Pinsko - lktuvu atskraidindavo maliarija sirgusi kareivi ir j krauju
ukrsdavo sirgusiuosius neurosifiliu.
Prof. Roz katedrai buvo pavesta globoti psichiatrijos ligonins kolonij Kairnuose,
buvusio grafo Lopacinskio dvare.
1935m. prof. M.Roz klinikoje apsilank i Vokietijos atvyks prof. O.Vogtas su mona,
abu - yms smegen architektonikos tyrintojai. O.Vogtas, krs smegen tyrimo
institut Berlyne, buvo kvieiamas sergant V.Leninui ir po mirties tyrinjo jo smegenis, jis
buvo konsultantas ir tiriant Vilniuje J.Pilsudskio smegenis.
1937m., itiktas infarkto, M.Roz mir. Po jo mirties, 1938m., prancz kalba buvo
ileistas leidinio "Maralo J.Pilsudskio smegenys" I tomas. Jame smulkiai apraytas
karvedio smegen svoris (jis buvo normalus), vagos ir vingiai, ievs laukai. Histologinius
tyrimus buvo numatyta aprayti kitame tome. Po prof. Roz mirties katedrai vadovavo prof.
V.Godlovskis.
Karo metais dalis universiteto dstytoj buvo atleisti. Tik po 1944m. Nerv ir psichikos
lig katedra ts darb visu pajgumu. Jos vedjai buvo: doc. N.lndraius (1944-1950),
doc. S.ereveras (1950-1951), S.iugda (1951-1953). 1953m. katedra dl mao
pedagoginio krvio buvo panaikinta, mainais vedus nerv ir psichikos lig kurs prie
Hospitalins chirurgijos, o vliau - prie Fakultetins terapijos katedros. Daugjant
Medicinos fakulteto student skaiiui, 1967m. Nerv ir psichikos lig katedra, traukus
odos ir venerini lig kurs, vl buvo atkurta. Jos vedju buvo paskirtas prof. P. Visockas,

vadovavs iki 1990 m. Tais paiais metais katedros vedju buvo irinktas prof.
A.Dembinskas.
Nuo 1991m. sausio 1 d. Medicinos fakultete vyko katedr reorganizacija - jos tapo
universitetinmis klinikomis. Tuo pagrindu ir buvo kurta Universitetin psichiatrijos klinika,
kurios vadovu paskirtas prof. A.Dembinskas.
1924m. Kauno universitete buvo kurta Nerv ir psichikos lig katedra, kuriai daugel
met vadovavo prof. J.Blays (1890-1939). Nors prof. J.Blays kartu buvo ir Kauno
universiteto Medicinos fakulteto prorektorius, per savo palyginti neilg gyvenim jis
paskelb per 50 mokslo darb. Prof. J.Blays daug dmesio skyr psichiatrins pagalbos
organizavimui, protinio darbo higienai, psichoterapijai. doms jo darbai alkoholizmo,
eugenikos srityse. Jis buvo sterilizacijos alininkas, ra straipsnius apie jos reikm
nusikaltim prevencijai. Prof. J.Blays buvo labai plaios erudicijos, domjosi ne tik
medicinos, bet ir filosofijos problemomis. Jis gerai mokjo pagrindines usienio kalbas,
dalyvavo tarptautiniuose kongresuose JAV ir Europoje.
Prof. J.Blaio, kaip visuomens atstovo, poir gerai atspindi jo kupinas humanikumo
darbas "Tolerancija kaip kultros principai" (Kaunas, 1936, 201 psl.).
Iki i dien vertingas yra jo kol kas vienintelis lietuvi kalba paraytas psichiatrijos
vadovlis studentams "vadas psichiatrij" (Kaunas, 1935, 272 p.). Profesorius J.Blays
mir 1939 m.
Nuo 1939 iki 1945m. Neurologijos ir psichiatrijos katedrai vadovavo doc. V.Vaiinas
(1896-1945). Jis buvo J.Blaio mokinys ir bendradarbis, svarbs jo darbai tiriant
alkoholizm, alkoholines psichozes, saviudybes. V.Vaiinas pabr psichoterapijos
svarb psichiatrijoje, ra apie indikacijas gydyti insulino komomis.
Po V.Vaiino nerv ir psichikos lig katedrai nuo 1945 iki 1953 m. vadovavo prof.
L.Gutmanas (1875-1957). Baigs Maskvos universitet, 1909m. jis pradjo dirbti
V.Bechterevo klinikoje ir io vadovaujamas para ir apgyn daktaro disertacij
"Eksperimentiniai psichologiniai serganij maniakinedepresine psichoze tyrimai". Grs
Lietuv 1933m. jis buvo irinktas Kauno universiteto Nerv ir psichikos lig katedros
privatdocentu. Daug dmesio L.Gutmanas skyr ir psichiatrijai, ra apie psichikos
sutrikim diagnostikos ir gydymo problemas (izofrenijos, psichastenijos, isterijos,
oligofrenijos ir kt.). 1947m. ileistas jo 415 psl. vadovlis studentams medikams "Nerv
ligos", kurio nemaa dalis skirta psichiatrijai.
ymus lietuvi mokslininkas medikas ir visuomens veikjas prof. J.Kairiktis (18961957) paliko ryk pdsak ir psichiatrijos istorijoje.

1920m. baigs Petrogrado karo medicinos akademij ir gavs gydytojo diplom,

J.Kairiktis pradjo dirbti gydytoju ordinatoriumi prof. V.Osipovo, vieno ymiausi Rusijos
psichiatr, vadovaujamoje Karo medicinos akademijos Neuropsichiatrijos klinikoje. 1921m.
grs Lietuv dirbo Taurags (iki 1926), vliau Kalvarijos psichiatrijos ligoninje, kuri
1926m. buvo perkeltas i Taurags. Kalvarijos ligonin spariai iaugo iki 500 lov.
J.Kairiktis buvo labai atidus ir rpestingas ligoniams, kartu demokratikas personalui,
dl to vis nepaprastai gerbiamas ir mylimas. Kalvarijoje J. Kairiktis buvo paskirtas
ligonins direktoriumi. ia jis kr eksperimentin laboratorij ir msi eksperiment su
angliavandeniliais, siekdamas sudirginti kraujo gamybos organus, sustiprinti imuniteto
reakcijas. Tuo bdu jis m gydyti ltin bronchit, bronchin astm. Savo preparat jis
pavadino benzinoliu, o j patobulins - neobenzinoliu (1931). iuo vaistu jis gyd ir sifilins
kilms progresuojant paralyi (1929), kuris iki tol nelabai skmingai buvo gydomas
ukreiant ligonius maliarija. Jam kilo mintis nepavojingais degimo idiniais (1929)
paveikti paralitin proces, leidiant raumenis oleum olivarium praskiest benzin. Tuo
bdu autorius pasiek geresni rezultat, negu gydydamas maliarija.
1932m. J.Kairiktis persikl Kaun, kur ts dirginamosios terapijos eksperimentus.
Ivadavus Vilni, 1944m. prof. J.Kairiktis buvo pakviestas Vilniaus universitet ir
paskirtas Medicinos fakulteto dekanu bei Fakultetins terapijos katedros vedju. 1957m.
profesorius mir. Antkapyje spindi paskutiniai jo odiai: "Diaugiuosi, palikdamas
gyvenim graesniu".
Didel indl Lietuvos psichiatrij ne gydo A. Smalstys (1889-1971). Jis dirbo
Kalvarijoje, Paaislyje, Vilniuje. Paskutin jo darbo vieta buvo Utenos psichiatrijos ligonin.
1920m. A.Smalstys baig Odesos universiteto Medicinos fakultet, gro Lietuv ir
aktyviai m domtis psichiatrijos ligonini problemomis. Ra mokslo straipsnius
periodin spaud. Verting mini apie sutrikusios psichikos moni gydymo gerinim
isak Lietuvos gydytoj IV ir V kongresuose. Per atostogas A.Smalstys vykdavo tobulintis
pas ymius veicarijos ir ekijos psichiatrus.
1931-1932m., per atostogas, A.Smalstys dviraiu vainjo po Rokikio ir Teli
apskrities kaimus, susipaino su serganij psichikos ligomis bkle ir padtimi, vykd
epidemiologinius tyrimus. Grinus Lietuvai Vilni, buvo paskirtas ia veikusios
Valstybins psichiatrijos ligonins direktoriumi. Po karo 10 met buvo itremtas Vorkutos
lagerius. Grs i tremties jis dirbo Utenos psichiatrijos ligoninje, skait paskaitas
gydytojams ir medicinos seserims.
i eilui autoriui kelet kart teko Utenoje susitikti su tuo metu jau garbaus amiaus
psichiatru. Didel spd paliko jo altruizmas, pasiventimas, didiul pasaulio psichiatr

parayt knyg biblioteka. A. Smalstys gyveno psichiatrijos ligonins kabinete, galima

sakyti, gyveno su ligoniais - vsdavo Kias, kitas ventes, dalijosi visu tuo, k turjo.
Buvo blaivininkas, savo pavyzdiu propagavo sveik gyvensen.
Didel indl Lietuvos psichiatrijos moksl ne prof. J.urkus (1919-1998). 19531988 metais jis vadovavo Kauno medicinos instituto Neurologijos ir psichiatrijos katdrai, o
kartu buvo ir Medicinos fakulteto dekanas, beveik tris deimtmeius buvo Lietuvos
neurolog

ir

psichiatr

mokslins

draugijos

pirmininkas,

mokslini

konferencij

organizatorius ir mokslinis redaktorius. J.urkus para daug straipsni apie Lietuvos

psichiatrijos organizacij, izofrenij, jos gydym, diferencin diagnostik, simptomin
alkoholizm, afektinius sutrikimus ir kt. 1960m. jis apsigyn daktaro, tuomet vadinamj
kandidatin, disertacij "Psichiatrijos vystymasis Lietuvoje", o 1969m. - habilituoto daktaro
disertacij "Psichiatrijos mokslo istorija Lietuvoje". iuose darbuose prof. J. urkus
paskelb ypa sunkiai i archyv ir kit altini surinktus duomenis, pateik j
interpretacij. ie darbai turi didiul reikm ne tik Lietuvos psichiatrijai, bet ir visai Lietuvos kultrai.
1988m. prie Nerv ir psichikos lig katedros buvo prijungta ir neurochirurgija. Jungtinei
katedrai 1988-1992m. vadovavo doc. E.Jaremskas. Nuo 1992m. iki 1995m. Nerv ir
psichikos lig klinikos vadovas buvo doc. A.Pras, o jam susirgus, nuo 1995m. iki iol, iai
klinikai vadovauja doc. B.Burba.
Klaipdos psichoneurologinio dispanserio (kurto 1960m.) pirmasis vyriausiasis
gydytojas buvo J.Rubinteinas (1913-1990). Medicinos mokslus jis studijavo Karaliauiaus
ir Berno (veicarija) universitetuose, baigs juos iki 1939m. dirbo psichiatru veicarijoje.
Savo mokslo darbuose ra apie psichozi gydym, nagrinjo elektros traukuli terapijos
(ETT) skyrimo indikacijas, kontraindikacijas, gydymo veiksmingum. Savo mokslinius
tyrimus jis apibendrino disertacijoje "izofrenijos aktyvaus gydymo ir recidyvavimo
klausimu" (1949m.).
Doc. N.lndraius (1905-1984) 1944-1950m. buvo Vilniaus universiteto Nerv ir
psichikos lig katedros vedjas. Savo mokslinje veikloje jis daug dmesio skyr elektros
traukuli terapijos taikymo gydant psichikos ligas tyrimams. Vliau jis prijo ivad, kad
metod gali pakeisti vadinamoji mikrook terapija. Savo tyrim rezultatus apibendrino
kandidatinje disertacijoje "izofrenijos gydymas elektriniais okais" (1949m.). Jo
mokslinis vadovas buvo prof. J.Kairiktis. Disertacija turjo bti ginama 1950m. pradioje,
taiau to padaryti N. Indraiui neleido KGB.
1950m. jis kelet mnesi buvo tardomas ir laikomas Saugumo rm poemyje. Buvo
apkaltintas tuo, kad naudojs elektros ok terapija, uds tarybinius pilieius ir saugojs

faisto Pilsudskio smegenis. Po keli mnesi leisgyvis docentas ijo laisv.

Mokslininkas para daug straipsni (daugum - populiariojoje spaudoje) apie organizmo
apsaugines jgas, stresines reakcijas, pabr psichoprofilaktikos svarb, propagavo
sveik gyvensen. Doc. N.lndraius buvo didelis psichoterapini gydymo metod taikymo
entuziastas, mielai dalydavosi savo patirtimi, mok jaunuosius gydytojus psichoterapijos
praktikos.
Gyd. A. Kriinas (1922-1998), nors ir dirbdamas praktin psichiatro darb, domjosi ir
psichiatrijos istorija, naujausiais jos laimjimais. 1991m. buvo ileistos jo knygos
"Psichikos ligos ir mes" (V., 1994, 188 p.), "Neuroz" (V., 1998, 247p.), monografija
"Psichiatrija" (V., 1998,270 p.).
Med. kand. J.Vinkna (1937-1978), be praktinio darbo Klaipdos psichoneurologiniame
dispanseryje, buvo dar ir ios staigos vyriausiasis gydytojas, domjosi mokslinmis
psichiatrijos aktualijomis. J.Vinkna teorikai ir praktikai grind psichoterapini metod
taikym psichiatrijoje, ypa daug dmesio skyr serganij neurozmis studijoms.
1974m. Leningrado V.Bechterevo psichoneurologijos mokslinio tyrimo institute jis apgyn
medicinos moksl kandidato disertacij "Serganij neurozmis asmenybs klinikinpsichologin

analiz

ryium

su

diagnostikos

ir

psichoterapijos

udaviniais

psichoneurologinio dispanserio slygomis".

Pastaraisiais deimtmeiais Lietuvos psichiatrai ir toliau vykdo daugel mokslini
tyrim. Didelis dmesys buvo ir yra skiriamas neurozms ir neuroziniams sindromams,
afektiniams sutrikimams, izofrenijai, suicidologijai.
Doc. A.Lapyt nagrinjo kyrybi psichopatologij ir 1961m. Maskvoje ia tema apgyn
moksl kandidato (dabar atitinka daktaro) disertacij.
Doc. A.Pras analizavo pavydo psichopatologij, dinamik, diferencin diagnostik.
ia tema 1967m. jis apgyn moksl kandidato (dabar atitinka daktaro) disertacij.
Prof. J.Andriukeviien tyr serganij izofrenija alkoholio oksidacijos dinamik ir
1968m. apgyn kandidato (daktaro) disertacij. Vlesn mokslin veikl ji paskyr galvos
smegen kraujagysli aterosklerozs ankstyvajai diagnostikai, nagrinjo pradinius
psichikos pokyius. iuos tyrimus ji apibendrino 1985m. apgintoje daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijoje.
Prof.

A.Dembinskas

studijavo

izofrenija

sergani

vilniei

klinikines

ir

epidemiologines ypatybes, ia tema 1970m. apgyn moksl kandidato (atitinka dabartin

daktaro) disertacij, o vliau nagrinjo girtavimo ir alkoholizmo medicinines ir socialines
prieastis ir iuos darbus apibendrino savo 1993 m. apgintoje habilituoto daktaro
disertacijoje.

Prof. A.Gotautas tyr psichodiagnostikos metod taikym paranoidins izofrenijos

diagnostikoje ir 1971m. apgyn moksl kandidato (daktaro) disertacij. Vliau tyr
iemins irdies ligos profilaktikos psichologinius pagrindus ir iuos tyrimus apibendrino
1987m. daktaro (atitinka dabartin habilituoto daktaro) disertacijoje.
Doc. E.Laurinaitis tyr kardiochirurgini pacient klinikines psichologines ypatybes
prie ir po operacijos, atstatomojo gydymo laikotarpiu. 1986m. jis apgyn medicinos
moksl kandidato (daktaro) disertacij.
Doc. A.iurkut nagrinjo serganij izofrenija su kyrybmis psichopatologij ir
klinik. iuos tyrimus ji apibendrino kandidato (daktaro) disertacijoje 1987m.
Doc. D.Pras nagrinjo protinio atsilikimo problemas, be klinikini ir psichologini, taik
ir genetinius tyrimus. iuos darbus jis apibendrino 1988m. apgintoje moksl kandidato
(daktaro) disertacijoje.
Doc. B.Burba tyr serganij izofrenija adinamini depresij psichopatologij ir
klinik. iuos tyrimus apibendrino moksl kandidato (daktaro) disertacijoje, kuri apgyn
1987m.
Habil. dr. R.Buneviiaus mokslo darbai skirti endokrininei psichiatrijai. Jis tyr
hipotalamo, hipofizs ir skydliauks funkcini ryi tak afektiniams sutrikimams. is
mokslo darbas 1993m. buvo pripaintas daktaro disertacija. R.Buneviius ts mokslinius
tyrimus, ypating dmes skirdamas emocij sutrikim sergant skydliauks ligomis
klinikiniams ir neurologiniams aspektams. U iuos darbus 1999m. jam buvo suteiktas
habilituoto daktaro laipsnis.
Lietuvos psichiatrai i viso apgyn 20 daktaro disertacij, para daug metodini
nurodym, ileido kelias monografijas.
Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikose vykdomi
moksliniai darbai iomis kryptimis: afektiniai sutrikimai, neurozs, izofrenija, suicidologija.
iose psichiatrijos klinikose rengiami ne tik studentai, bet ir psichiatrijos rezidentai,
doktorantai, nuolat vyksta gydytoj psichiatr tobulinimosi kursai.
1990m. vietoj buvusios Lietuvos neurolog ir psichiatr mokslins draugijos buvo kurta
Lietuvos psichiatrijos asociacija. Pirmasis jos prezidentas buvo doc. D.Pras, vliau E.Mikolinas, J.Barzdiukait, doc. B.Burba. iuo metu jos prezidentas yra doc. E.Subata.
Leidiamas periodinis asociacijos leidinys "Psichiatrijos inios".
1999m. vl atkurta Biologins psichiatrijos draugija, kurios prezidentu irinktas habil.
dr. R.Buneviius. Draugijos nariai leidia didels apimties periodin mokslini straipsni
urnal "Biologin psichiatrija ir psichofarmakologija", kur atsiunia straipsni ir usienio
mokslininkai.

Be to, veikia Lietuvos psichoterapeut asociacija (prezidentas doc. E.Laurinaitis), taip

pat Lietuvos psichosocialins reabilitacijos asociacija (prezidentas gyd. E.Mikolinas).
1999m. pradioje kurtas savarankikas Valstybinis psichikos sveikatos centras, kuriam
vadovauja gydo O.Davidonien. Vienas i io centro udavini, greta organizacini, yra
koordinuoti alies psichikos lig ir priklausomybs nuo psichoaktyvij mediag
profilaktikos programas.
Ypa plats akiraiai Lietuvos psichiatrijai atsivr atkrus Lietuvos nepriklausomyb.
Sulaukiame Lietuvoje ne tik daug pasaulinio garso mokslinink, bet ir ms psichiatrai turi
galimyb stauotis usienyje, vykti psichiatr profesijai svarbias konferencijas,
kongresus, suvaiavimus. Apie Lietuvos psichiatr tarptautin pripainim byloja ir tas
faktas, kad universitetini klinik darbuotojai kvieiami skaityti paskait Europos ir JAV
universitetus.

Psichikos sveikatos prieiros

organizavimas
Raimundas Alekna

Psichikos sveikat reglamentuojantys teiss aktai

Psichikos sveikatos prieira, kaip ir visa sveikatos sistema, pradta pertvarkyti po VI
Lietuvos gydytoj sjungos suvaiavimo, kuriame buvo nusprsta sudaryti darbo grup
Nacionalins sveikatos koncepcijos projektui parengti. 1991 m. spalio 30 d. Lietuvos
Respublikos Aukiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas prim nutarim dl Lietuvos
nacionalins sveikatos koncepcijos ir jos gyvendinimo.
Pagal nutarim Lietuvos nacionalin sveikatos koncepcijos esm yra nauja aktyvi
sveikatos politika ir strategija, turinti pakeisti senj - pasyvi gynybin, vertusi medicinos
tarnybas kovoti tik su lig padariniais. Lietuvos nacionalins sveikatos koncepcijos
gyvendinime dalyvauja valstyb, visuomen ir pavieniai jos nariai. Nacionalins sveikatos
sistemos veiklos principai, teisinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, gyvendinami
remiantis Nacionaline sveikatos programa.

1998m. liepos 2d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo patvirtinta Lietuvos
sveikatos programa, kurioje apibdinta situacija, nurodyti tikslai ir j gyvendinimo
strategija:
1. Iki 2005m. stabilizuoti sergamum psichikos ligomis.
2. Iki 2010m. sumainti saviudybi skaii iki vidutini Europos ali rodikli, t.y. iki
25 i 100 000 gyventoj.
3. Iki 20l0m. sumainti sergamum alkoholinmis psichozmis iki la i 100000
gyventoj.
iems tikslams pasiekti yra numatytos tokios priemons:

Btina iki 2005 met steigti savivaldybse psichikos sveikatos centrus, kaip
numatyta Psichikos sveikatos prieiros statyme; papildomai parengti reikiam
skaii gydytoj psichiatr pirminei psichiatrijos pagalbai pltoti; parengti psichikos
sveikatos centrams reikalingus socialinius darbuotojus, psichologus, slaugos
specialistus.

Kryptingai, pagal prioritetines veiklos sritis, vykdyti valstybines kompleksines

programas, i kuri svarbiausios yra: ilgalaiki psichikos lig, narkologini lig,
pagalbos

sergantiems

silpnaprotyste,

psichikos

invalid

reabilitacijos

ir

reintegracijos, patikimos nuolatins saviudybi ir mginim nusiudyti apskaitos

sistemos ir kt.

Siekti sumainti alkoholio poveik ir su juo susijusius padarinius mogaus psichikos

sveikatai vykdant Valstybin alkoholio kontrols program.

Pagal Europos ali standartus stebti psichikos lig epidemiologij ir vykdyti

monitoring.

Pltoti profilaktik visomis kryptimis, t.y. keisti visuomens sociokultrines

nuostatas; gerinti psichologin darn; riboti ir mainti alkoholio vartojim; mokyti
visuomen veikti krizes; nuolat rengti vietjikus leidinius visuomenei; sukurti
krizi veikimo pagalbos sistem; taikyti smurto, prievartos ir aling proi
profilaktikos priemones.

Bendradarbiauti su kit srii specialistais (ypa su bendrosios praktikos gydytojais)

laiku organizuojant tinkam pagalb linkusiems saviudyb (didels rizikos)
monms.

Mokyti vairi specialybi sveikatos prieiros darbuotojus vertinti saviudybs

rizik, psichikos sutikimus ir laiku suteikti pagalb.

Gerinti lig gydym, diegti naujus gydymo ir diagnostikos metodus, vykdyti

mokslinius saviudybi tyrimus, pltoti psichokorekcijos ir psichoterapijos bei
socialin pagalb.

Sukurti serganij afektiniais ir kitais psichikos sutrikimais reabilitacijos sistem

traukti socialinius darbuotojus pagalbos eimoms, kuriose vyko saviudyb,

veikl.

Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos prieira organizuojama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymu, Lietuvos Respublikos sveikatos
prieiros staig statymu, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos prieiros statymu,
Psichikos sveikatos centro nuostatais.
Psichikos sveikatos prieira - specializuota sveikatos prieira, vykdoma pagal
Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos patvirtintus standartus. ios prieiros tikslas teikti psichiatrin pagalb (diagnozuoti, gydyti sutrikusias mogaus psichikos funkcijas,
laiku ukirsti keli psichikos lig pamjimams), padti ligoniams prisitaikyti prie
visuomens gyvenimo ir j grti.

Psichikos sveikatos prieiros paslaug teikimo

organizavimo lygiai
Skiriami ie lygiai:

savivaldybi - pirminis (pirmin psichikos sveikatos prieira);

apskrii - antrinis (antrin psichikos sveikatos prieira);

valstybs - tretinis (tretin psichikos sveikatos prieira).

Savivaldos vykdomosios institucijos organizuoja pirmin asmens ir visuomens

psichikos sveikatos prieir. Pirmins psichikos sveikatos prieiros organizavimo tvark
nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija. Apskrii virininkai organizuoja Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyto masto ir profili antrin asmens ir visuomens psichikos
sveikatos prieir. Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldios valstybs institucijos
organizuoja nustatyto masto tretin asmens ir visuomens psichikos sveikatos prieir
staigose, kuri steigjas yra Krato apsaugos ministerija arba Vidaus reikal ministerija;
nustatyto masto asmens ir visuomens psichikos sveikatos prieir organizuoja
atitinkamai Krato apsaugos ministerija, Vidaus reikal ministerija arba joms pavaldios
valstybs institucijos.

Tretinio sveikatos prieiros organizavimo lygio staigos pirmine ir antrine psichikos

sveikatos prieira gali verstis tik mokslo ir mokymo tikslais.
Pirmin psichikos sveikatos prieira organizuojama psichikos sveikatos centruose.
Psichikos sveikatos centr udaviniai:

vykdyti psichikos sveikatos prieir;

teikti socialin pagalb psichikos ligoniams.

Psichikos sveikatos centr funkcijos:

teikia medicinos pagalb mi psichikos sutrikim atvejais;

teikia skubi pirmj pagalb, jeigu dl mi psichikos sutrikim kyla grsm

gyvybei;

prireikus nedelsiant siunia psichikos ligonius psichiatrijos staigos stacionar;

siunia psichikos ligonius psichiatrijos staigos stacionar, jeigu ambulatorinis

gydymas yra neveiksmingas;

vykdo ambulatorin psichikos sveikatos prieir;

teikia psichoterapin ir psichologin pagalb;

stebi pacientus (psichikos ligonius), kuri psichikos sutrikimai danai pamja ir

pamjimo metu kelia pavoj j pai ir aplinkini sveikatai bei gyvybei;

kartu su socialins globos ir rpybos organizacijomis teikia sutrikusios psichikos

asmenims socialin pagalb, dalyvauja j reabilitacijoje ir abilitacijoje;

teikia psichologin pagalb sutrikusios psichikos asmen eimoms.

Psichikos sveikatos centras yra pagrindin staiga, teikianti pirmins psichikos

sveikatos prieiros paslaugas. Centre dirba psichiatrai, vaik psichiatrai, psichologai,
atitinkamai parengti slaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai. Ten, kur nra centr,
dirba tik psichiatrai ir slaugos darbuotojai, dal funkcij atlieka bendrosios praktikos
gydytojai.
Antrins psichikos sveikatos prieiros paslaugos teikiamos apskrii psichiatrijos
ligoninse

arba

apskrii

ligonini

psichiatrijos

skyriuose,

psichiatrijos

ligonini

konsultacinse poliklinikose arba apskrii ligonini konsultacinse poliklinikose ir

dieniniuose psichiatrijos stacionaruose.
Tretins psichikos sveikatos prieiros paslaugos teikiamos Vilniaus universiteto
Psichiatrijos klinikoje, Vilniaus universiteto Vaiko raidos centre, Kauno medicinos
universiteto Psichiatrijos klinikoje ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytuose tretinio
lygio psichiatrijos ligoninse ar skyriuose.

Antrinio ir tretinio lygio psichiatrijos ligoninse teikiamos paslaugos suskirstytos pagal

Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus paslaug detalizavimo apraymus.

Pacient hospitalizavimo tvarka

Pacientai hospitalizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos
prieiros statymu. Pirmin asmens sveikatos bkls patikrinim ar vertinim (iskyrus
tuos atvejus, kai pacientas kreipiasi savo noru) psichiatras gali atlikti pagrstai tardamas
psichikos lig. Pirminis asmens psichikos patikrinimas atliekamas Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu pacientas pats kreipiasi dl hospitalizavimo, jis gali bti
hospitalizuojamas tik tuo atveju, jei:

bent vienas psichiatras, apirjs pacient, rekomenduoja gydyti j psichiatrijos

staigos stacionare;

buvo informuotas apie jo teises psichiatrijos staigoje, hospitalizavimo tikslus, apie

teis palikti psichiatrijos staig ir ios teiss apribojimus, nurodytus Psichikos
sveikatos statyme.

Nepilnameiai pacientai gali bti guldomi ligonin tik vieno i tv ar globj sutikimu,
iskyrus prievartinio paguldymo ir prievartinio gydymo atvejus. Jeigu nepilnametis
pacientas yra iki 10 met amiaus, vienas i tv ar globj turi teis bti kartu su juo.
Pacientai, kurie buvo hospitalizuoti savo pai praymu, turi teis bet kada palikti
psichiatrijos staig, jeigu nereikia taikyti prievartinio gydymo.
Asmuo, sergs sunkia psichikos liga ir atsisaks hospitalizavimo, gali bti priverstinai
hospitalizuojamas ir prievarta gydomas tik tada, jeigu yra reali grsm, kad jis savo
veiksmais gali padaryti alos savo ir aplinkini sveikatai ir gyvybei. Esant tokioms
aplinkybms, ligonis gali bti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas
psichiatrijos staigoje ne ilgiau kaip 2 paras be teismo leidimo. Apie prievartin
hospitalizavim

psichiatrijos

staigos

administracija

nedelsdama

pranea

ligonio

artimiesiems ar atstovui ir kreipiasi teism dl prievartinio hospitalizavimo ir prievartinio

gydymo. Teismas, apsvarsts psichiatr rekomendacij, turi teis priimti sprendim dl
ligonio prievartinio hospitalizavimo ir prievartinio gydymo pratsimo, bet ne ilgiau kaip
vien mnes nuo prievartinio hospitalizavimo pradios. Jeigu prajus vienam mnesiui
prievartin hospitalizavim ir prievartin gydym reikia pratsti, psichiatrijos staigos
administracija privalo vl kreiptis teism dl ligonio prievartinio hospitalizavimo ir
prievartinio gydymo pratsimo, taiau ne ilgiau kaip 6 mn. Jeigu teismas nusprendia,

kad ligonis gali teisingai vertinti savo sveikatos bkl, gydymas, kuriam ligonis nedav
sutikimo, turi bti nutraukiamas ir be jo sutikimo negali bti tsiamas.
Nacionalin sveikatos koncepcija, Lietuvos sveikatos programa ir 1995m. birelio 6d.
priimtas Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos prieiros statymas yra pagrindiniai
teiss aktai, reglamentuojantys psichikos sveikatos tarnyb pltr.

Lietuvos gyventoj psichikos

sveikatos apvalga
Vita Danileviit
Psichikos sveikata yra kompleksinis fenomenas, aprpiantis daugel socialini,
aplinkos, biologini ir psichologini veiksni. Siekiant gerinti ir stiprinti psichikos sveikat,
btina derinti asmens ir visuomens sveikatos prieir
Pasaulins sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, svarbiausi ir rytingiausi
sprendimai turi bti priimti dl i sutrikim:

vairi depresij;

nerimo sutrikim;

izofrenijos;

demencijos;

priklausomybs lig;

miego sutrikim.

Oficialiais PSO duomenimis, pasaulyje 1500 milijon moni serga psichikos

sutrikimais, apie 1/3 j serga daugiau nei vienu sutrikimu, 3/4 gyvena isivysiusiose
alyse.
PSO duomenimis, vienu metu pasaulyje 340mln. moni serga afektiniais sutrikimais,
400mln. - vairiais nerimo sutrikimais (skaitant panikos sutrikim, fobijas, obsesinkompulsin, potrauminio streso ir kt.). Serganij izofrenija skaiius siekia 45mln., i j
daugiau nei 33mln. gyvena isivysiusiose alyse. Demencijomis serga per 22 mln.
moni.
Sudtinga tiksliai vertinti psichikos sveikatos problem natos dyd. 1lentelje parodyta
deimt svarbiausi lig - tai vis socialins-ekonomins natos padarinys. Pateikti

apibendrinti duomenys apie isivysiusios rinkos ekonomikos ir buvusios socialistins

ekonomikos alis nuo 1990m., prognozuojant padt iki 2020 m. (1 lentel).
1 lentel. Deimt pagrindini lig - socialins ekonomins natos padarinys isivysiusios rinkos
ekonomikos ir buvusios socialistins ekonomikos kratuosea
Bendros natos %
1990
2020
1.
Iemin irdies liga
9,9
11,2
2.
Vienpol didioji depresija
6,1
6,1
3.
Cerebrovaskulins ligos
5,9
6,2
4.
Nelaimingi atsitikimai dl eismo avarij
4,4
4,3
5.
Alkoholio vartojimas
4,0
3,8
6.
Osteoartritas
2,9
3,5
7.
Trachjos, bronch ir plaui vys
2,9
4,5
8.
Demencija ir kiti degeneraciniai CNS sutrikimai
2,4
3,4
9.
Susialojimai
2,3
2,4
10. gimtos anomalijos
2,2
1,0
a. Sveikata 21 Pagrindiniai PSO visuomens sveikatos prieiros principai Europos regione

PSO duomenimis, pastaraisiais metais psichikos sveikatos problem rizikos veiksni

daugja. Tai nedarbas, skurdas, migracija, politinis nestabilumas, didjanti tampa tarp
etnini ir kitoki grupuoi (ypa didmiesiuose), benami gausjimas, vairi form
narkomanijos plitimas, vienatv ir socialini ryi praradimas, socialinis-ekonominis
nestabilumas ir netikrumas. Dauguma mint rizikos veiksni veikia ir Lietuvos mones.

Psichikos sveikatos padties Lietuvoje analiz

Lietuvoje iuo metu yra 3488,1 tkst. gyventoj. Per pastaruosius metus sergamumas
psichikos ligomis padidjo. 1990m. alyje gydsi pas specialistus 145688 sutrikusios
psichikos asmenys, arba 3928,8/100000 gyventoj. 2001 m. is skaiius siek 162038,
arba 4645,5/100000 gyventoj.
Lietuvoje nra atlikta nuosekli ir isami epidemiologini tyrim, kurie teikt patikim
duomen apie sergamum psichikos ligomis, psichikos sutrikim (lig) paplitim vairaus
amiaus grupse.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys kol kas apima tik tuos atvejus, kai
asmuo yra kreipsis psichiatrijos staig ir gydsis ambulatorikai ar stacionare. Neturime
duomen, kiek gyventoj ir dl koki psichikos sutrikim kreipsi kit profesij gydytojus
(ne psichiatrus).

Siekiant utikrinti veiksming ir prieinam kompleksin pagalb asmenims su psichikos

ir elgesio sutrikimais, btina atlikti tyrimus, kurie leist isiaikinti tikrj psichikos sveikatos
prieiros paslaug poreik. Akivaizdu, kad oficiali statistika atspindi ne vis psichikos
sveikatos ir jos sutrikim problem mast, o tik t j dal, kuri susikaup sveikatos
prieiros staigose. Tik psichozi ir (i dalies) saviudybi skaiius, fiksuojamas
oficialiosios statistikos, yra artimas tikrovei. Tuo tarpu visi kiti psichikos ir elgesio
sutrikimai, nesiekiantys psichozinio registro, daugeliu atveju neatsispindi jokioje statistikoje
arba atsispindi slapta ir netikra forma (medicinos statistikoje - kaip somatiniai ir
neurologiniai sutrikimai; vietimo statistikoje - kaip speciali poreiki vaik arba mokyklos
nelankani vaik skaiius; vaik teisi apsaugos institucijos suvestinse - kaip tv
globos netekusi vaik skaiius, smurt ir prievart patiriani vaik, nepilnamei
teistvarkos paeidj skaiius; globos ir rpybos skyri statistikoje - kaip psichikos
invalid, neturini vietos psichoneurologiniame pensionate, skaiius).
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys apie serganij psichikos ligomis
skaii 100 000 gyventoj pateikiami 2 lentelje.

Nuotaikos afektiniai sutrikimai

3762
3371

3398

3411

1999

2000

2001

929

1997

1998

1 pav. Pirm kart iaikint nuotaikos (afektini) sutrikim turini asmen skaiius Lietuvoje
(Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys)

Bendras susirgim skaiius nuo 1995m. nuolatos didja, taiau labiausiai t didjim
lemia serganij priklausomybs (narkologinmis) ligomis ir afektiniais susirgimais
didjimas.
Pirm kart iaikint serganij afektiniais sutrikimais skaiius ypa padidjo 1998 ir
2000m. (r. 1 pav.).

2 lentel. Sergamumas psichikos ligomis 1999-2000m.a

Sergantieji psichikos ligomis met
pabaigoje
I viso
Suaugusieji
Vaikai
ir paaugliai
1999 2000 1999 2000 1999 2000

TLK-10
kodas

Pirm kar iaikinti psichikos ligoniai

Psichikos
ir elgesio
sutrikimai

1999

2000

Suaugusieji
ir paaugliai
1999 2000

1999

2000

Organiniai ir
simptominiai
psichikos
sutrikimai
izofrenija,
izotipinis ir
kliedesiniai
sutrikimai
Nuotaikos
(afektiniai)
sutrikimai
Neuroziniai,
stresiniai ir
somatoforminiai sutrikimai
Elgesio
sutrikim
sindromai ,
susij su
fiziologiniais
sutrikimais ir
fiziniais
veiksniais
Suaugusiojo
asmenybs ir
elgesio
sutrikimai
Protinis
atsilikimas
Psichologins
raidos
sutrikimai
Elgesio ir
emocij
sutrikimai,
prasidedantys
vaikystje ir
paauglystje

F0

54,2

49,2

66,2

60,0

7,4

6,2

344,7

374,1

413,5

449,9

75,5

74,9

F2

23,3

32,9

28,5

41,1

2,7

0,9

611,9

626,4

766,3

783,4

7,7

8,1

F3

91,1

91,9

111,4

112,4

11,6

11,1

349,1

428,5

432,6

530,3

22,0

26,9

F4

21,1

21,1

22,3

22,9

16,6

13,4

177,9

184,0

205,4

211,9

70,5

73,4

F5

1,2

1,8

0,9

1,1

2,6

1,6

7,1

8,2

5,7

7,3

12,8

11,3

F6

6,5

4,7

8,1

5,7

91,1

89,2

114,3

118,8

F7

20,1

18,7

13,7

12,2

45,5

43,9

587,4

581,9

621,7

617,4

453,0

438,8

F8

4,1

3,6

0,3

0,2

18,6

16,9

33,4

32,1

9,8

8,2

125,7

125,2

F9

13,4

11,0

2,6

2,3

55,8

44,9

84,9

84,3

27,6

26,4

309,1

310,4

235,0

234,8

254,0

258,8

160,8

139,7

2287,5

2408,6

2596,9

2746,0

1076,3

1071,7

I viso

I viso

Vaikai

a. SAM sistemoje, 100000 gyventoj, Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

Psichiatrijos reformos kryptys

Psichiatrijos, kaip ir visos sveikatos prieiros sistemos, reformos pagrindin kryptis
yra viena - stacionarinio gydymo lyginamojo svorio mainimas ir ambulatorinio gydymo
lyginamojo svorio didinimas (2 pav.) .

Prie reform

Po reformos
Stacionarus
gydymas

Stacionarus
gydymas
Re

for
ma

Ambulatorinis
gydymas
Ambulatorinis
gydymas

2 pav. Efektyvi sveikatos prieira

Prasidjus psichiatrins pagalbos reformai, psichikos sveikatos prieiros sistema

pastaruoju metu keiiasi - vis labiau pabriama ir pltojama ambulatorin psichiatrijos
pagalba. Ambulatorins pagalbos decentralizavimas steigiant psichikos sveikatos centrus
bendrosiose didij miest poliklinikose ir rajonuose galina kiek manoma priartinti
psichiatrijos pagalb prie gyventoj ir realiai gerinti teikiam paslaug kokyb.
Psichiatrijos pagalba Lietuvoje iuo metu yra teikiama 9 psichiatrijos stacionaruose
(3510 lov) ir 12 bendrojo profilio ligonini psichiatrijos skyri (333 lovos).
Didel dalis pacient nuolat gyvena ir yra globojami bei gydomi globos namuose,
pensionatuose. iuo metu Lietuvoje veikia 25 pensionatai (21 suaugusiems ir 4 vaikams),
kuriuose gyvena asmenys, turintys vienoki ar kitoki psichikos sutrikim.
Esminis psichiatrijos reformos bruoas yra tas, kad pastaraisiais metais ne tik didjo
ambulatorins pagalbos tinklas, bet ir ymiai pagerjo psichikos sveikatos centr etat
uimtumas. Dabar Lietuvoje yra 61 psichikos sveikatos centras. Duomenys apie i centr
etat uimtum yra pateikti 3 lentelje.

3 lentel. Psichikos sveikatos centr etatai

Psichikos sveikatos centrai
Psichikos sveikatos centr skaiius
Psichiatrijos
Suaugusij
specialist
Vaik
skaiius
Slaugos specialist
Socialini darbuotoj
Psicholog
Narkologijos
Narkolog
specialist
Slaugos specialist
skaiius
Socialini darbuotoj
Psicholog

1999 01 01
49
102,25
26,25
125,75
14,5
3
26,75
22,25
6,5
2,5

2000 01 01
55
105,5
36,0
147,5
65,25
26,5
30,5
44,5
20,5
7

2001 01 01
59
117,25
39,0
156,25
98,0
57,25
34,75
39,75
23,0
10,25

2002 01 01
61
123
40,36
165,15
108,5
66,6
24,25
40,85
25,8
12,35

Paymtina, kad pradjus steigti psichikos sveikatos centrus gyventojai m noriau

kreiptis pagalbos.
Sprsti psichikos ligoni integravimo visuomen klausimus aktyviai padeda Lietuvoje
veikianios nevyriausybins organizacijos: bendrija "Viltis", dirbanti su protikai negaliais
vaikais ir jaunuoliais, Lietuvos sutrikusios psichikos moni globos bendrija, anonimini
alkoholik, narkoman bendrijos, psichikos ligoni klubai "Biiulyst", 13 ir K" ir kt. Tai
rodo didjant moni rpinimsi psichikos sveikata.
Esant nepalankiai psichikos sveikatos padiai, labai aktualu koordinuoti vairi
psichikos sveikatos prieiros institucij veiksmus. i funkcij atlieka Valstybinis
psichikos sveikatos centras.

Pagrindins valstybins psichikos sveikatos prieiros

programos
Pastaraisiais metais, Lietuvoje padidjus sergamumui psichikos ligomis ir saviudybi
skaiiui, daugjant serganij priklausomybs ligomis, psichikos sveikatos prieiros
srityje pradtos vykdyti 3 didels programos:
1. Valstybin psichikos lig profilaktikos programa.
2. Valstybs alkoholio kontrols programa.
3. Nacionalin narkotik kontrols ir narkomanijos prevencijos programa.
Pagrindin Valstybins psichikos lig profilaktikos programos idja - psichikos
sutrikim prevencija, ankstyvas iaikinimas, kokybikas gydymas pabriant pirmins
psichikos sveikatos prieiros grandies svarb ir socialin reabilitacij, kartu keiiant
visuomens poir sutrikusios psichikos asmenis ir psichiatrij kaip moksl. Strategin
programos kryptis - laipsnikas psichikos sveikatos prieiros paslaug decentralizavimas
ir deinstitucionalizavimas stiprinant bendruomens lygio psichikos sveikatos prieiros tar-

nyb tinkl bei optimizuojant ir restruktrizuojant stacionarios pagalbos sutrikusios

psichikos asmenims sistem. Strateginis programos udavinys pirmins, antrins ir
tretins profilaktikos vykdymas. Tam reikalingas sisteminis metodas, pagal kur
demonstraciniais projektais sukuriami tarpdisciplininio, tarp sektorinio bendradarbiavimo
mechanizmai ir praktikai tikrinamas ryi tarp proces dalyvi patikimumas.
Valstybin psichikos lig profilaktikos programa leidia gyvendinti PSO programos
"Sveikata visiems 21-ame amiuje" 6 ir 12 siekinius. Numatyti veiksmai atspindi valstybs
sveikatos politikos strategij. Taiau programai realizuoti stinga l, ltai rengiami
specialistai ir vykdytojai, nevisikai parengta teisin baz.
gyvendinant Valstybs alkoholio kontrols program, numatyta itirti alkoholio al
mogaus sveikatai ir alies ekonomikai, supaindinti su tyrim rezultatais visuomen,
atlikti tyrimus, padsianius nustatyti alkoholio paplitimo prieastis, ugdyti visuomenje
blaivybs nuostatas. Sistemingam darbui numatyta rengti pedagogus, medicinos bei
socialinius darbuotojus, urnalistus. Pltojant blaivybs sjd, propaguojant blaivi
gyvensen pasitelkiamos nevyriausybins organizacijos. Valstybs alkoholio kontrols
programa padeda realizuoti blaivios gyvensenos ugdymo principus - mokesiais mainti
alkoholini grim prieinamum, skatinti silpn alkoholini ir nealkoholini gaivij grim
gamyb bei prekyb, remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios ir socialins aplinkos
krim. Svarbiausias ios programos tikslas - vadovaujantis Lietuvos Respublikos
alkoholio kontrols statymu mainti alkoholio pasil ir vartojim, piktnaudiavim
alkoholiu bei jo darom al moni sveikatai ir Lietuvos kiui. Tam btina rengti ir tobulinti
teisin baz, reguliuoti alkoholini grim kainas, j gamyb ir veim, pasiekti, kad
Lietuvoje nebt nelegalios alkoholio gamybos ir prekybos. Iki 2005m. numatyta parengti
bendrj alkoholio alos sveikatai ir Lietuvos kiui stebjimo sistem, statistin analiz ir
pradti monitoring. Taiau ir ios programos finansavimas nepakankamas, dl menkos
valstybs finansins paramos sunkiai steigiami priklausomybs lig centrai.
Nacionalin narkotik kontrols ir narkomanijos prevencijos programa parengta
vadovaujantis Jungtini Taut narkotik kontrols programos rekomendacijomis. ios
programos tikslas - plaiai integruota narkotik kontrols ir narkomanijos prevencija,
visuomens, ypa vaik ir jaunimo, vietimas, narkotini mediag, j pirmtak
(prekursori) bei psichotropini vaist apyvartos kontrol. Tai ypa aktualu dabar, kai
Lietuva tampa tranzito valstybe, kai didja narkotik prieinamumas, kai j vartojimas virsta
sudtine jaunimo subkultros dalimi, kai plinta narkotik verslas, kyla AIDS epidemijos
grsm.

ios programos gyvendinimui labiausiai trukdo specializuot priklausomybs centr

steigimo finansins problemos, neisprstas sveikatos prieiros paslaug teikimo
narkomanija sergantiems asmenims finansavimo klausimas.

Psichiatrija ir medicinos etika

Eugenijus Gefenas

anga
Negalima teigti, kad skirting medicinos srii etika yra skirtinga. Su medik ir pacient
bendravimo, konfidencialumo, mogaus gyvybs apsaugos ar biomedicinini tyrim
etinmis prietaromis susiduria tiek psichiatrai, tiek kit specialybi medikai. Taiau vargu
ar yra kita tokia medicinos sritis, kurioje mokslo klausimai bt taip glaudiai susipyn su
etikos ir apskritai filosofijos klausimais. Su etinio pobdio problemomis susijs ne tik
psichiatr ir j pacient bendravimas, bet ir pati psichikos liga, t.y. diagnoz, - ji tarsi
udeda pacientui tam tikr ym. Be to, ir patys psichiatrai neretai nesutaria, k reikt
laikyti psichikos liga.
Viena vertus, prie kelis deimtmeius kils sjdis prie psichiatrij skelb, kad
psichikos liga - tai etiket, klijuojama monms, griaunantiems prastus gyvenimo
stereotipus ar besiprieinantiems totalitariniam politiniam reimui. Anot io sjdio
alinink, psichiatrija - tai rankis susidoroti su kitaip mstaniais ar neprastai
besielgianiais visuomens nariais. Antra vertus, technologijos ir mokslo paanga
sustiprino visikai prieing ios medicinos srities samprat. Psichikos sutrikim
biochemini ir genetini mechanizm atskleidimas padjo pltoti psichiatrij kaip gana
griet biologins pakraipos moksl.
Dar

didesn

psichikos

sutrikim

aikinim

vairov

rykja

psichoterapijoje.

Egzistencins ir psichoanalitins teorijos alininkai pateikia labai skirtingus t pai

psichini bsen aikinimus ir nurodo labai skirtingus j gydymo metodus. Pavyzdiui,
egzistencins psichiatrijos alininkas neprastai gil ir usitsus sielvart dl artimojo
mirties laikyt autentiko gedjimo enklu, tuo tarpu psichoanalitikas tokioje bsenoje
velgt nesismonintos kalts mirusiajam raik.

Akivaizdu, kad toki kontroversik psichiatrijos krypi egzistavimas atspindi stipr

ios disciplinos ry su pasauliros, mogaus prigimties ir gyvenimo prasms aikinimo
skirtumais. Taiau pastarieji klausimai - tai etikos ir filosofijos objektas. tai kodl ir galima
teigti, kad psichiatrija paia savo esme susilieja su tuo, kas gali bti pavadinta etiniais ir
filosofiniais samprotavimais. Norint geriau suprasti etinius psichiatrijos aspektus, reikia
vertinti medicinos etikos itakas ir raidos etapus, skirtingas medicinos etikos sampratas ir
psichiatrins diagnozs vertybinius aspektus.

Medicinos etikos itakos

Medicinos etika - bene seniausia profesins etikos ataka. Su mogaus gydymu
susijusios etins kolizijos lydi medikus nuo pat j profesijos atsiradimo, Vakar kultroje
siejamo su Hipokrato medicinos mokyklos vardu. Nors Hipokrato mokyklos medicinins
pairos iandien labiau domina medicinos istorikus, o ne praktikus ar mokslininkus,
taiau ios mokyklos suformuluoti etiniai principai pasiek ms laikus veik nepakit.
Daugelio pasaulio medicinos mokykl diplom teikimo ceremonij iki iol vainikuoja
Hipokrato priesaika (tiesa, jau kiek pakeista!). Ir populiari diskusij, ir medik profesional
gin metu labai danai skamba Hipokrato vardas arba iuo vardu pavadinti medik
profesins etikos principai.
Vis dlto, nepaisant hipokratins tradicijos gyvybingumo, kai kurie autoriai gana
kategorikai teigia, kad Hipokrato etika yra mirusi ir turi bti pakeista ar bent papildyta
profesine etika, atspindinia iuolaikins visuomens ypatumus ir ypa spari
technologijos paang. Tiek Hipokrato etikos alinink, tiek jos kritik balsai leidia
padaryti vien bendr ivad: medicinos etika aktuali ir iandien.
Kaip rodo prietaringi Hipokrato etikos vertinimai, medicinos etikos paskirtis ir esm
nra apibriamos vienareikmikai. Medicinos etik skirtingai apibdina ir pacientai (ypa
susidr su prasta sveikatos prieira), ir medikai ir, pagaliau, teisininkai bei filosofai, vis
daniau kvieiami vertinti painias medik etikos kolizijas. Etini pair vairov lemia ir
skirtingos filosofins etikos interpretacijos, ir priklausymas tam tikrai religinei bendruomenei, ir tai, kad medicinos etika - tai taikomoji etika, turinti nusileisti i filosofini
abstrakcij konkrei ir danai tragik gyvenimo tikrov.
Tradicinis medicinos etikos altinis - profesins etikos kodeksai ir priesaikos.
Kodeksuose profesinio elgesio taisykles mginama susisteminti ir pateikti kaip tam tikr
norm ir pareig, reglamentuojani profesional elges, sra. tai kodl i etika dar

danai vadinama deontologija (deantos pareiga, logos - mokslas), btent dl to pas mus
labai populiaru gretinti medicinos etik ir deontologij.
Iki pat antrosios XX amiaus puss pagrindiniai i Hipokrato priesaikos kilusi etikos
kodeks principai beveik nesikeiia. 1948m. priimta enevos deklaracija, arba Tarptautin
gydytoj priesaika, i esms pakartoja pagrindines hipokratins etikos nuostatas. Tuo
tarpu paskutinieji XX amiaus deimtmeiai ities gali bti laikomi gana radikali
medicinos etikos pokyi laikotarpiu. ie pokyiai yra dvejopi. Vis pirma, kinta medicinos
etikos kodeks turinys. Tradicins, arba hipokratins, etikos nuostatos arba papildomos,
arba pakeiiamos naujais etiniais principais. Taip formuojasi iuolaikiniai medicinos etikos
kodeksai, priimami daugelyje pasaulio valstybi, medik profesini sjung ir tarptautini
organizacij. Vienas i svarbiausi pastaruoju metu priimt dokument - tai 1996m.
Europos Tarybos patvirtinta mogaus teisi ir biomedicinos (bioetikos) konvencija,
laikytina moderniu visos Europos kodeksu, kur stengiamasi lygiuoti Europos valstybi
sveikatos statymus. Psichiatrams aktualus kitas iuolaikinis etikos kodeksas - 1977m.
Pasaulins psichiatr asociacijos priimta Havaj deklaracija.
Formuojantis iuolaikinei medicinos etikai, keiiasi ne tik tradicins etikos turinys, bet ir
metodologija. Deontologin kodeks etik papildo filosofin dorovini dilem etika.
Siekiant bent i dalies aprpti medicinos etikos samprat vairov, dera suformuluoti kelias
skirtingas ir viena kit papildanias jos interpretacijas: populiarij, kodeks etik (kuri
dar galima skirstyti tradicin ir iuolaikin), ir dilemin etik.

Populiarioji etika
Vis pirma verta prisiminti, kaip medicinos etik apibdina iniasklaidos atstovai ar
tiesiog poliklinik eilse stoviniuojantys pacientai. Medicinos etik jie prisimena tuomet, kai
medikai neprofesionaliai arba aplaidiai dirba - pavyzdiui, nesugebdami perskaityti
vaist apraym skiria savo pacientams veterinarinius preparatus. Ne maiau aktuals ir
tokie atvejai, kai medikai taiko savo profesinius gdius reikalaudami papildomo
umokesio arba tiesiog iurkiai bendrauja su savo pacientais. Labai supaprastintai
galima bt pasakyti, kad populiarioji samprata susiaurina medicinos etikos objekt,
orientuojasi paciento apsaug nuo neprofesionali ar piktnaudiaujani medik ir
pabria btinyb laikytis profesinio etiketo taisykli. Tokia medicinos etikos samprata
formuojasi visuomense, kuriose negalioja teisinis ir administracinis profesins veiklos

reglamentas. Vienintel pacient apsaugos garantija tokiose visuomense - apeliavimas

garbing ir ilgaam profesins etikos tradicij.
Populiariosios medicinos etikos sampratos kritikai teigt, kad neprofesionalurnas,
kyininkavimas ar iurktumas gali bti vertinami pagal dorovs kriterijus, taiau toks j
vertinimas tra paprastas moralizavimas. Norint ivengti i profesini blogybi btina
imtis teisini ir administracini sankcij. Tenkinantis vien dorovinmis sankcijomis tiesiog
dangstomas nusikaltimas ar paprasiausia profesins kompetencijos stoka.

Tradiciniai medik etikos kodeksai

Tradiciniai etikos kodeksai, pavyzdiui, Hipokrato priesaika ar enevos deklaracija, taip
pat reikalauja nesinaudoti pacient priklausomybe, j paeidiamumu ir profesionaliai
atlikti savo pareigas. Vis dlto tradicin medicinos etika pakyla gerokai aukiau minimali
padorumo taisykli, kuriomis remiasi populiarioji etika. ymiai platesnis tradicins
medicinos etikos horizontas atsiveria tuomet, jei i etik irima kaip medik mginim
geranorikai padti savo pacientui. iame kontekste ikyla ymiai subtilesni etiniai
profesins veiklos aspektai, susij, pavyzdiui, su tiesos sakymu, mogaus gyvybs
nutraukimu, santykiais tarp koleg. Labai apibendrinant tradicins medicinos etikos turin,
galima iskirti iuos mediko ir paciento bendravim lemianius etikos principus:
paternalizm, beslygik mogaus gyvybs apsaug ir konfidencialum.
Paternalizmas. Hipokrato priesaika pirmiausia pareigoja medik siekti gerovs savo
pacientui, saugoti j "nuo bet kokios alos ir skriaudos". Paciento apsauga nuo alos ir
skriaudos buvo suvokiama ne tik kaip mokjimas gydyti ligas, bet ir kaip serganiojo
apsauga nuo kanios ir nerimo, susijusio su ligos suvokimu. Btent is tradicins
medicinos etikos principas, pateisinantis tiesos nesakym pacientui ir prievartin gydym,
buvo pavadintas paternalizmo terminu.
Paternalizmas - tai paciento laisvo apsisprendimo suvarymas jo paties labui. Laisvas
apsisprendimas suvaro mas ir tuomet, kai taikomas prievartinis gydymas, ir tuomet, kai
ribojama informacija, galinti turti lemiam reikm pacientui priimant svarbius gyvenimo
sprendimus. Ypa akivaizdiai paternalistin nuostata atsispindi Hipokrato rat
fragmente, pavadintame "Apie etiket": didysis antikos gydytojas savo mokiniui liepia
btinas procedras atlikti mikliai ir ramiai, daug k nuo paciento nuslpti ir nukreipti jo
dmes nuo to, kas daroma, rpestingai paguodiant, bet nieko nesakant apie ligonio
dabartin bkl ar ateit.

Beslygika mogaus gyvybs apsauga. Antra svarbi Hipokrato etikos nuostata

susijusi su beslygiku reikalavimu saugoti ir tsti mogaus gyvyb nuo pat jos
usimezgimo momento iki mirties. Ir iandien labai danai kartojamos Hipokrato priesaikos
eiluts, draudianios duoti pacientui, nepaisant net kariausi io praym, "mirtin
nuod ", saviudiui - patarim, kaip nutraukti gyvyb, o moteriai - "priemon pradtam
gemalui ar vaisiui sunaikinti".
Konfidencialumas, arba mediko sipareigojimas neatskleisti aplinkiniams informacijos
apie paciento asmenin gyvenim ir jo sveikatos bkl, - treiasis svarbus hipokratins
etikos bruoas. Labai aikiai j perteikia ie priesaikos odiai: "Visa, k gydydamas
matysiu ar girdsiu, ar iaip k, net ir nekviestas gydyti, patirsiu apie moni prast
gyvenim, nutylsiu ir laikysiu paslaptyje, jei nebus reikalo to vieai paskelbti".

iuolaikiniai etikos kodeksai

Fundamentals tradicins medicinos etikos principai beveik nepakit pasiek ir ms
laikus. Vis dlto antrojoje XX amiaus pusje daugiau kaip du tkstantmeius gyvavusi
medik etikos kodeks turinys pradjo keistis. Tai pasakytina ir apie bendruosius
kodeksus (jau mint Bioetikos konvencij, Europos medicinos etikos kodeks), ir apie
atskir profesini grupi etikos kodeksus (pavyzdiui, psichiatr priimt Havaj
deklaracij). Ypa akivaizdiai pasikeit biomedicinos tyrimus reglamentuojani etikos
kodeks turinys. i specifin kodeks ris radosi kaip atsakas naci eksperimentus.
Vienas i geriausiai inom jos pavyzdi - Helsinkio deklaracija.
Vis pirma, iuolaikiniuose etikos kodeksuose tradicin paternalistin nuostat
keiia vadinamasis informuoto asmens sutikimo, arba asmens autonomijos, principas,
skelbiantis, kad pacientas turi bti informuojamas apie bet kuri jam taikom medicinin
procedr ir turi teis ios procedllros atsisakyti. Informuoto asmens sutikimo principu
grindiami daugelio demokratini valstybi (taip pat ir Lietuvos) sveikatos statymai. Btent
is principas tampa atsvara tradiciniam Hipokrato etikos paternalizmui. Etine prasme
pastarieji keli deimtmeiai galt bti laikomi ryki Vakar medicinos pokyi metais.
Visuotin tiesos slpim nuo onkologini ligoni pakeit tiesos sakymas jiems. Be paciento
inios ir sutikimo Vakar valstybse neatliekamos net ir gana paprastos procedros. Ypa
grietai io principo pradta laikytis biomedicinos tyrim (nauj vaist ir gydymo metodik
krimo) srityje. Nesunku suvokti, koki didiul tak is bendravimo lis turi psichiatr ir
pacient bendravimui.

Beslygikos pagarbos mogaus gyvybei princip iuolaikiniuose pasaulietiniuose

etikos kodeksuose papildo asmens orumo apsaugos principas. iuos pokyius daug
lm technologijos siverimas mogaus gyvybs pradi ir pabaig. Vargu ar
apvaisinimo in vitro praktika, kurios metu gaunami pertekliniai mogaus embrionai,
suderinama su mogaus gyvybs apsauga nuo pat jos uuomazgos. Be to, iuolaikins
demokratins visuomens suteikia pacientams teis atsisakyti bet koki medicinini
procedr, netgi pratsiani gyvyb.
iuolaikins reanimatologijos ir intensyviosios slaugos suskaldytas natralios mirties
procesas (galimyb atgaivinti mog vykus negrtamiems pokyiams smegen ievje)
taip pat privert suabejoti beslygiko mogaus gyvybs tsimo tikslingumu. iais atvejais
gyvenimo pabaigos sprendimus tenka derinti su netiktinai iaugusiomis galimybmis
atgaivinti ir praktikai neribot laik palaikyti mogaus kno gyvavim galutinai uvus jo
smonei.
Kiek neprastai mediko ausiai skamba teisingumo principas. io principo aktualumas
atsiskleidia keliose skirtingose situacijose. Vis pirma, skirstant nepakankamus iteklius.
Teisingo nepakankam itekli skirstymo principas i esms papildo tradicin
individualios atsakomybs savo pacientui nuostat. io principo aktualumas irykjo
netiktinai brangstant sveikatos prieiros paslaugoms. Dar io amiaus pradioje
gydytojo priemoni arsenalas tilpdavo jo lagaminlyje. Todl bene brangiausias sveikatos
paslaug komponentas buvo paties mediko laikas ir pastangos. Tuo tarpu iandien vieno
ligonio gydymui galima ileisti tiek itekli, kiek j utekt veiksmingai daugelio pacient
pirminei sveikatos prieirai. Teisingo nepakankam itekli skirstymo klausimai ypa
aktuals sveikatos organizatoriams, skirstantiems biudet konkuruojanioms medicinos
sritims. Vis dlto is opus klausimas gali ikilti ir kasdieniame gydytoj darbe, pavyzdiui,
svarstant, kuriam recipientui turi atitekti persodinamas organas, jeigu potenciali recipient
medicininiai kriterijai yra vienodi. Psichiatrijos kontekste ne maiau aktuali teisingumo
dilema ikyla atliekant perspektyvius, taiau tyrime dalyvaujantiems pacientams
nenaudingus biomedicinos tyrimus.
Konfidencialumo reikalavimas laikytinas bene maiausiai pakitusiu medicinos etikos
principu. Kaip ir prie daugel imtmei, pacientas, atverdamas gydytojui slapiausias
savo gyvenimo paslaptis, tikisi, kad i informacija be specialaus sutikimo nepasieks t,
kurie vadinami treiaisiais asmenimis. i kategorij patenka ir artimieji, ir iniasklaida, ir
vairios valstybins institucijos. Visa bda, kad iuolaikins sveikatos prieiros paslaugos
nesivaizduojamos be medik komandos, t.y., kad konkretaus paciento gydym ir slaug
tenka patikti ne vienam specialistui, bet j grupei. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybmis

ilaikyti informacijos konfidencialum ir numatyti asmenin atsakomyb u jos paeidim

yra ymiai sunkiau.
Konfidencialumo problema ypa prietaringa psichoterapijoje. Pavyzdiui, viena i
svarbiausi psichoterapeuto rengimo grandi - supervizijos bei atvej aptarimas grupse.
iuo atveju psichoterapeutas savo paciento/kliento istorij pateikia supervizoriui ar net
visai koleg grupei. Ar turt apie tai bti informuotas pats pacientas, ar toks atvejo
aptarimas turt vykti tik gavus paties paciento sutikim? Jei teigsime, kad paciento
leidimas nereikalingas, o mginimas tok leidim gauti sukels pacientui nerim ir
komplikuos tolesn bendradarbiavim, tai tuo paiu pripainsime, kad taikome iimt iuo
metu visuotinai pripastamai konfidencialumo taisyklei. ios iimties taikymas gana
prietaringas, nes pateikiant isami paciento gyvenimo istorij keliasdeimties moni
auditorijai sudaromos prielaidos jo asmenybs nustatymui, net ir nepasakant paciento
vardo.

Dilemin medicinos etika

Iki iol nagrintos medicinos etikos sampratos buvo vadinamos kodeks etikomis.
Kad ir koks skirtingas bt iuolaikini ir tradicini kodeks turinys, visus juos vienija
bendras bruoas: etines medicinos problemas mginama sprsti sudarant tam tikr
profesional elges reglamentuojani princip rinkin. Kodeks etika suponuoja mint, kad
profesins etikos esm - kodifikuot norm laikymasis. Kodeks etikos alininkas teigt,
kad performulavus ir papildius tradicinius kodeksus, t.y. pritaikius juos prie ndienos
poreiki, bt sudarytas iuolaikinis kodeksas, arba etinis instrumentas, galintis padti
isprsti profesinje veikloje ikylanias etikos problemas.
Tokia etikos samprata daugeliui kelia pagrst abejoni, nes etikos kodeksai
daniausiai nurodo profesionalui tik tam tikras gaires, bet ne universal problem
sprendimo bd. Jeigu bt manoma tiksliai reglamentuoti medicinos praktik, etikos
kodeksus bt galima tiesiog paversti statymais ir numatyti sankcijas u j nevykdym.
Giliausi ir sudtingiausi etikos klausimai kyla ne todl, kad medikas nepakankamai
nuoirdiai laikosi etikos princip (iuo atveju susiduriama su problemomis, kurios buvo
paliestos kalbant apie vadinamj populiarij etik), bet dl to, kad profesinje veikloje
ikyla skirting etini princip (i kuri ir sudaryti etikos kodeksai) tarpusavio
prietaravimai. Kartais ie prietaravimai yra objektyvs, taigi neivengiami. J altinis -

skirting vertybi, kurias savo darb orientuoja medikas, nesuderinamumas. To

nesuderinamumo rezultatas ir yra dilemin medicinos etikos samprata.
Etin, arba dorovin, dilema kyla tuomet, kai dl vieno etikos principo medikui tenka
nepaisyti kito. Pavyzdiui, nordamas isaugoti paciento gyvyb, psichiatras priverstas
suvaryti

jo

laisv;

nordamas

apsaugoti

aplinkinius,

medikas

privalo

paeisti

konfidencialumo reikalavim. tai kodl dilemin ir apskritai vis medicinos etik galima
apibdinti kaip maiausios blogybs paiekas. Etin pasirinkim visuomet lydi praradimo
kartlis.
Psichiatrijoje gerai inomas Tarasoffo atvejis. Jaunas pacientas prisipaino psichiatrui
rengisis nuudyti savo draug. Pasikonsultavs su kolegomis, medikas prane apie
paciento ketinim policijai. Sulaikytas policijos pacientas neig agresyvius ketinimus
merginos atvilgiu. Suprats, kad informacij policijai atskleid gydytojas, pacientas
nutrauk gydymsi. Po dviej mnesi jis ities nuud savo mergin. Teismas pripaino
psichiatr kaltu, ir i byla tapo precedentu paaikjus pavojingiems pacient ketinimams
imtis veiksming priemoni (spti ne tik policij, bet ir numanom prievartos auk). Vis
dlto kai kurie Tarasoffo istorijos komentuotojai teig, kad tikroji tragedijos prieastis buvo
btent gydymo nutrkimas, slygotas konfidencialumo paeidimo. Pacientas pasijuto
apgautas gydytojo, o dl to jo psichikos bsena dar pablogjo, agresyvs ketinimai
merginos, kuri taip pat rengsi nutraukti su juo santykius, atvilgiu sustiprjo.
is atvejis labai aikiai parodo prietaravimus, su kuriais susiduria psichiatrai. Viena
vertus, psichiatras pareigotas apsaugoti aplinkinius nuo agresyvi paciento ketinim, jam
isakom gydymo metu. Antra vertus, medikas yra pareigotas ginti savo paciento
interesus, ilaikyti medicinin paslapt, nes tai - viena i pagrindini paciento ir gydytojo
tarpusavio pasitikjimo prielaid.
Biomedicininiai psichiatrijos tyrimai taip pat susij su btinybe suderinti kelis, kartais
prietaringus, reikalavimus: informuoto asmens sutikim, naud paiam tiriamajam ir
naud kitiems pacientams, kurie ateityje bus gydomi tiriamuoju vaistu. Ypa opios etins
dilemos ikyla tuomet, kai tiriamas perspektyvus priepsichotinis preparatas, t.y. tikimasi,
kad tyrimas bus naudingas ateities pacientams, nors nra betarpikai naudingas jame
dalyvaujantiems ligoniams. Tokio tyrimo esm yra ta, kad kontrolins grups pacientams
yra skiriamas placebo preparatas. Tyrimas tampa dar problemikesnis, jeigu abejojama
tiriamj kompetencija, t.y. gebjimu duoti smoning, informuotumu grindiam sutikim
dalyvauti tokiame tyrime. Akivaizdu, koks sudtingas gali bti tokio biomedicininio tyrimo
vertinimo procesas. tai kodl po II pasaulinio karo, prie pradedant nauj vaist ar kit
gydymo bd bandymus su monmis, demokratinse pasaulio valstybse reikalaujama

nepriklausomam etikos komitetui pateikti vertinti nuosekl numatomo tyrimo plan. Ypa
grietai is reikalavimas taikomas tyrimams su tokiais lengvai paeidiamais asmenimis,
kaip psichikos ligoniai. Btinyb apginti i tiriamj interesus liudija ir pakankamai
skandalinga XX amiaus bandym su monmis istorija.
Kiek kitokios etins dilemos susijusios su teisingo nepakankam itekli skirstymo
klausimais. ias dilemas labai lengva umaskuoti ekonominiais samprotavimais. Taiau
skirstant biudet psichikos sveikatai ir vairioms somatins medicinos sritims vargu ar
manoma vadovautis vien ekonomine logika. Ekonominius ir vertybinius (etinius)
sprendimus bt labai sunku atskirti ir dalijant psichikos sveikatai skirtas las pavyzdiui, las biologinei psichiatrijai ir psichoterapijai.
Pamginsime

apibendrinti

svarbiausias

etines

dilemas,

kylanias

psichiatrijos

kontekste. Pamatin psichiatrijos etikos dilema yra asmens autonomijos (pagarbos

laisvam asmens apsisprendimui, smoningo, informuotumu grindiamo asmens sutikimo)
ir paternalizmo (asmens autonomijos suvarymo jo paties labui, t.y. siekiant paciento
gerovs) dilema. Psichiatras susiduria su ja tuomet, kai suvaro paciento laisv
nordamas apsaugoti j nuo destruktyvi polinki, gelbsti pakartotinai mginant atimti i
savs paties gyvyb saviud, laikant savo gyvenim beprasmiku.
Jei pacientas turi saviudik ketinim, asmens autonomijos ir paternalizmo
prieprie papildo ir kiek kitokia etin dilema. Viena vertus, psichiatras pareigotas
saugoti ir pratsti mogaus gyvyb, kita vertus, jis turi gerbti asmens apsisprendim,
sudarant jo orumo pagrind.
Treiasis vertybinis konfliktas susijs su konfidencialumu, t.y. paslapties ilaikymu.
Viena vertus, medikas turi saugoti jam patiktas paslaptis (tai, beje, pagrindin
pasitikjimo mediku slyga), kita vertus, paties paciento labui jis kartais priverstas
atskleisti ias paslaptis ligonio artimiesiems, nes ie gali apsaugoti pacient nuo
saviudybs, arba tiems, kurie gali tapti paciento agresijos aukomis.
Ketvirtoji etini dilem grup susijusi su teisingumo problema. Ji ikyla ir tuomet, kai
psichiatras stengiasi suderinti savo paciento interes gynim su reikalavimu apsaugoti
aplinkinius nuo galim paciento agresijos protrki, ir tuomet, kai atliekami tik ateities
pacientams naudingi biomedicininiai tyrimai, ir tuomet, kai mginama bealikai skirstyti
nepakankamus sveikatos prieiros iteklius.
Btina atkeipti dmes etikos poiriu esmin psichiatr veiklos ypatyb - psichiatro
gebjim numatyti, kiek paciento psichikos sutrikimai (nesugebjimas suprasti savo
veiksmus ir numatyti j padarinius) yra pavojingi paiam pacientui arba aplinkiniams. Juk
btent pavojus savo ir aplinkini sveikatai bei gyvybei yra pagrindinis ir bene vienintelis

prievartinio gydymo ir hospitalizavimo kriterijus. iuo atveju svarbu tai, kad net ir esant
rykiems psichikos sutrikimams kritikas paciento poiris tam tikras tikrovs sritis gali
ilikti. Taigi nuo psichiatro kompetencijos daug priklauso paciento laisvs ir jo sprendim
mastas.
Psichiatrai danai tampa ir kitose medicinos srityse kylani etini dilem sprendimo
dalyviais. Pavyzdiui, tokio pobdio dilem gali ikilti, kai gyvyb pratsiani procedr
(tarkim, gydymo antibiotikais) atsisako ypa sunkiai apdegs pacientas arba kai Jehovos
liudytojas prie neatidliotin operacij teikia gydytojui pasirayt atsisakym perpilti
kraujo pakaitalus. Kvieiamas konsultuoti psichiatras tokiais atvejais pateikia profesin
ivad, sukeliani akivaizdiai etinio pobdio padarinius, nes nuo ios ivados priklauso
ir paciento veiksm suvarymas.

Psichiatrin diagnoz - etikos problema

vardijus svarbiausias etini psichiatrijos dilem grupes, dera aptarti pai psichiatrins
diagnozs samprat ir jos taikymo problemas. Psichiatrins diagnozs etin krv lemia
visuomens poiris psichikos ligonius. Psichiatrijos istorija mena ir psichikos ligoni
garbinim, laikym ventaisiais, ir j kaustym grandinmis bei deginim lauuose. Reikia
tiktis, kad tie laikai jau nebegr. Vis dlto ir iuolaikinje demokratinje visuomenje
psichikos ligos yra viena i nedaugelio dingsi suvaryti nenusikaltusio mogaus laisv.
Psichikos ligos diagnoz svarbi ir dl ne toki drastik, taiau ne maiau svarbi
mogaus asmeniniam gyvenimui padarini. ios ligos leifas labai danai persekioja
mog net ir tuomet, kai jis pasveiksta. Taip yra, matyt, todl, kad psichikos liga siejama
su atsakomybs u savo veiksmus praradimu. Btent atsakomyb lemia aplinkini
pasitikjim mumis, ms primim tiek profesinius kolektyvus, tiek asmenini draug
rat. tai kodl psichiatrin diagnoz yra tokia svarbi etikos poiriu ir taip lengvai tampa
i stmimo i bendruomens arba socialinio paenklinimo prieastimi.
Kartais psichiatrin diagnoz netinkamai taiko patys psichiatrai. Iskirsime du ne
deramo psichikos ligos diagnozs taikymo bdus (Reich). Pirmasis - kai psichiatras ino,
kad pacientas neserga psichikos liga, taiau j diagnozuoja (tiksliau, prisega jos etiket)
paklusdamas politiniam reimui, siekianiam izoliuoti nuo visuomens politin kitaman. is
piktnaudiavimo psichiatrija bdas yra ypa bdingas totalitarinms visuomenms ir yra
susilauks pakankamai daug kritikos. Antra vertus, psichiatrija labai panaiai gali bti
panaudota ir ymiai kilnesniems tikslams, pavyzdiui, psichikos ligos etiket gali padti

asmeniui ivengti kalinimo, jeigu jam inkriminuojamas nepadarytas nusikaltimas. Tai vadinamasis "teigiamas" piktnaudiavimas psichiatrija.
Vis dlto ymiai sudtingesn ir teoriniu poiriu svarbesn kita problema psichiatrins diagnozs objektyvumo problema. Jeigu skirtingos psichiatr mokyklos
skirtingai apibria psichikos ligos svok, vadinasi, nemanoma susitarti, kokiais etikos
principais turt bti grindiama profesin praktika. tai kodl pastarj deimtmei
psichiatrijos raid ymi mginimas sukurti objektyvi, nepriklausom nuo pasauliros
skirtumo psichikos lig klasifikacij
Viena i prietaringiausi bkli, paskatinusi tokios objektyvios klasifikacijos paiekas,
buvo homoseksualizmo demedikalizacija, t.y. mginimas ibraukti j i psichikos lig
srao. Daugiausia kritikos susilauk ICD-9 teiginys, kad "seksualinis potraukis prie tos
paios lyties asmens negali bti pateisinamas nei biologiniu, nei socialiniu poiriu"
(PSAO, 1977,302.0). is teiginys buvo kritikuojamas dl trij prieasi. Vadovaujantis ia
nuostata ieit, kad psichikos sutrikimu reikt laikyti bet kuri bkl, neatitinkani prast
visuomens taisykli. Antra, i io ICD-9 teiginio iplaukia kitas teiginys, - kad lytinis
gyvenimas atlieka tik prokreacin funkcij ir kad lytiniai santykiai, kuriais siekiama ne
susilaukti palikuoni, bet ireikti emocin partneri ry, meil, yra nepateisinami. Pagaliau
treioji prieastis, galinanti demedikalizuoti homoseksualizm, - tai pakankamai geras
homoseksuali moni prisitaikymas visuomenje, pavyzdiui, siekiant karjeros.
tai kodl DSM-III-R ir vlesnse Amerikos psichiatr asociacijos klasifikacijose
mginama ivengti pasaulirini nuostat ir aikiai pasakoma, kad psichikos sutrikimas tai:
klinikai pastebimas ir akivaizdus elgesio ar psichikos sindromas, trukdantis individui
normaliai funkcionuoti visuomenje, arba padidjusi mirties, kanios, skausmo, negalios
bei laisvs netekimo rizika, nepriklausanti nei nuo (a) nukrypimo nuo socialini (politini,
religini, seksualini) norm, nei nuo (b) toki vyki, kaip artimojo mirtis.
Nors homoseksualizmas iandien ities nebefigruoja pagrindinse psichikos sutrikim
klasifikacijose, vargu ar tam pritaria psichoanalitins orientacijos psichiatrai.
Su etiniais bei pasauliriniais vertinimais susijusios ir kai kurios kitos psichiatrins
diagnozs. Pavyzdiui, transseksualizmas. io sutrikimo atveju asmuo jauiasi ess savo
biologins lyties "kalinys", todl medikai, nordami padti tokiam pacientui, priversti
hormoninmis bei chirurginmis priemonmis "keisti" mogaus lyt ir "gydyti" iaip jau
sveik mogaus kn. Svarstant pagalbos transseksualams pobd, ikyla gana dideli
pasaulirini nesutarim.

Sutrikusi antisociali asmenyb - dar viena diagnoz, grindiama btent dorovs norm
paeidimo kriterijais. Penki i septyni diagnostini kriterij remiasi tokiomis svokomis,
kaip "nesugebjimas paklusti socialinms normoms", "kit moni saugumo ignoravimas,
j inaudojimas ir apgaudinjimas, atsakomybs ir sins jausmo neturjimas" (DSM - IV
- R). tai kodl iuo sutrikimu paymti asmenys vertinami labai prietaringai. Viena
vertus, teigiama, kad antisocialios asmenybs (vadinamieji psichopatai ar sociopatai) yra
visikai atsakingi u savo nusikaltimus. Antra vertus, pasigirsta bals, kad ie mons yra
savotiki "doroviniai daltonikai", nesugebantys suprasti mogik jausm bei emocij ir
todl nesuvokiantys tikrj kani, kurias savo poelgiais jie sukelia aplinkiniams.
iame skyriuje mginta pateikti svarbiausius medicinos etikos, o tam tikra prasme - ir
medicinos filosofijos, metmenis. Nesiekta ivardyti vis psichiatr ir psichoterapeut darbe
kylani etini problem ir vertybiniu poiriu problemik psichikos sutrikim. Pagrindinis
dmesys skirtas klausimui, kaip painti etinius medicinos ir psichiatrijos aspektus, kaip
suformuluoti svarbiausius profesins psichiatr etikos klausimus. Kitaip sakant, siekta
studijuojantiesiems psichiatrij pateikti tam tikr model, padedant savarankikai
orientuotis profesinje veikloje, kurios etiniai vertinimai persmelkia ne tik psichiatr ir
pacient bendravim, bet ir pai psichikos sutrikim samprat.

II dalis

Psichikos sutrikim ir
lig etiologija
Liaudginas Radaviius

vadas
Etiologinius psichiatrijos tyrimus sunkina dvi aplinkybs: pirma, ligos prieastis nuo j
slygot padarini danai skiria nemaas laikotarpis. Pvz., danai manoma, kad vaikysts
potyriai i dalies lemia neurozi atsiradim suaugus. Antra, viena prieastis gali sukelti
kelis padarinius: pavyzdiui, tv meils stoka vaikystje gali iugdyti polink asocial
elges, saviudyb, slygoti depresinius sutrikimus suaugus. Kita vertus, kelios prieastys
gali lemti tok pat padarin. Pvz., depresiniam sutrikimui atsirasti turi reikms genetiniai
veiksniai, neigiami potyriai vaikystje ir stresogeniniai vykiai suaugus. Todl visas
psichikos sutrikim ir lig prieastis, arba veiksnius, tikslinga suklasifikuoti. Pirmiausia
btina

suskirstyti

jas

predisponuojanias

(greitinanisias) ir palaikanias (pratsianisias).

(gimtas

polinkis),

precipituojanias

Predisponuojantys veiksniai apima genetin pagrind, intrauterin poveik bei

somatinius, psichologinius ir socialinius neigiamus potyrius kdikystje ir ankstyvoje
vaikystje. Vaikyst kai kuri sutrikim atsiradimo atvilgiu yra labai reikmingas
laikotarpis. Neigiam poveik gali suvaidinti, pvz., nederamas motinos elgesys su savo
vaiku (vyraujanti perdta globa, hiperprotekcija, arba nepakankama globa, hipoprotekcija,
emocinis atmetimas ir kt.). iems veiksniams apibdinti dar vartojama konstitucijos
svoka. Viena i svarbiausi konstitucijos dali - asmenyb. Asmenyb yra esminis
elementas nagrinjant ligonio psichikos sutrikim atsiradimo prieastis. Tikslus asmenybs
vertinimas labai padeda paaikinti, kodl ligonis reagavo tam tikr stresogenin vyk ir
kodl ta jo reakcija buvo btent tokia, o ne kitokia.
Precipituojantys (pagreitinantys) veiksniai - tai vykiai prie sutrikimo pradi, galj
j sukelti. Tie vykiai gali bti somatiniai, psichologiniai ar socialiniai. Precipituojani
veiksni reikmingumas i dalies priklauso nuo ligonio konstitucijos. Tas pats
pagreitinantis veiksnys gali sukelti keleriopus padarinius. Pvz., galvos trauma sukelia
psichikos sutrikimus dl tiesioginio smegen paeidimo ir dl stresinio poveikio. Socialiniai
veiksniai (vairs konfliktai eimoje, darbe ir t.t., artimj netektis, teisminis persekiojimas,
finansins neskms ir pan.) ypa svarbs stresogenini sutrikim atsiradimo poiriu.
Jeigu tokie sutrikimai ilgai nepraeina, jie sukelia mediag apykaitos pokyius, o ie savo
ruotu skatina pirmuosius. Taigi visi veiksniai yra labai glaudiai susij. Pagreitinaniais
veiksniais gali tapti ir vairios infekcins ligos, intoksikacijos (nuo alkoholio ir kit
narkotik). ie veiksniai gali paskatinti ir vadinamj endogenini lig (izofrenijos,
dvipoli afektini sutrikim) atsiradim. Socialiniai veiksniai ne tik iprovokuoja iuos sutrikimus, bet ir sukelia j pamjimus.
Palaikantys (pratsiantys) veiksniai skatina tolesn jau atsiradusio psichikos
sutrikimo raid. Planuojant gydym iuos veiksnius btina atsivelgti. Pradiniai veiksniai
(predisponuojantys ir precipituojantys) jau bna nustoj veikti, o pratsianius veiksnius
daniausiai galima paalinti. Pvz., ankstyvose psichikos sutrikim stadijose daugelis
pratsiani veiksni lemia ligonio socialin atsiribojim, pasitraukim i socialins
aplinkos. vyksta antrinis ligonio dorovinis nuosmukis (antrin demoralizacija), duodantis
nauj postm jau isivysiusiam atsilikimui, j pasunkinantis.
Psichikos sutrikim ir lig etiologijos aikinimai, arba modeliai, yra vairs. Modelis - tai
turimos informacijos tvarkybos bdas. Skiriamos dvi didels psichiatrijos etiologijos
modeli grups. Redukciniai modeliai grindiami nuostata, kad btina kuo nuodugniau
iaikinti sutrikimo prieastis, iekoti vis paprastesni, ankstesni sutrikimo vystymosi
stadij. ios grups modeli pavyzdiai - toliau plaiai aprayti medicininis ir

psichoanalitinis modeliai. Tokios nuostatos pavyzdys - tvirtinimas, kad izofrenijos

prieastis yra sutrikusi neurotransmisija tam tikroje smegen dalyje. Neredukcini modeli
esm - sieti sprendiamas problemas su platesnmis itakomis. Tokio aikinimo pavyzdys
- teiginys, kad konkretaus ligonio izofrenijos prieastys gldi jo eimoje, o susirgs tos
eimos narys tra tik akivaizdiausias sutrikusios psichikos moni grups elementas.
Nagrinjant psichiatrijos etiologij nemanoma apsiriboti vienu kuriuo modeliu, nes vairaus
tipo psichikos sutrikimai reikalauja skirting aikinim.
Medicininis modelis - svarbiausias aikinantis psichiatrin etiologij. Medicinos
mokslas lig apibria kaip tam tikr vienet, pasiymint pastoviu simptom kompleksu,
sindromu (i gr. sindrome, "sankaupa"), pasiyminiu, tik jam bdinga eiga ir patologiniais
(patanatominiais) pokyiais. Taip apibrus lig iekoma j suklusios prieasties (arba
prieasi). iuo atvilgiu slygikai galima iskirti dvi psichikos sutrikim grupes: vienus
sutrikimus lemia daugiausia biologiniai, kitus - socialiniai ar psichologiniai veiksniai, danai
labai glaudiai susij. Sutrikim prieastims (veiksniams) apibdinti seniau plaiai buvo
vartojami terminai "endogeninis", "egzogeninis", "psichogeninis". Juos ir atitiko abi mintos
veiksni grups, svarbios ne tik psichikos sutrikim atsiradimo, bet ir tolesns j eigos
poiriu. Psichiatrijoje medicininis metodas ne visada tinkamiausias, nes, pvz.,
progresuojant

paralyi,

kaip

inoma,

sukelia

sifilin

infekcija.

is

modelis

netinkamiausias tiriant neurozinio tipo sutrikimus - juos dera vertinti kaip normali, tik perdt psichologin reakcij sudtingus gyvenimo vykius. Yra ir daugiau psichikos
sutrikim, kuriems paaikinti vien medicininio modelio nepakanka.
Bihevioristinis modelis ir yra kitas, tinkamesnis bdas tirti tokio tipo sutrikimus (pvz.,
histrioninius sutrikimus, seksualinius nukrypimus, alojimsi ir saviudybes, priklausomyb
nuo narkotik, nusikalstam elges ir pan.). Pagal model psichikos sutrikimai aikinami
tokiais paiais veiksniais, kurie lemia ir normal elges, pvz.: potraukiai, paskatos, socialin
ir kultrin taka, pairos, lkesiai, tikjimas ir pan. Bihevioristinis modelis neatmeta ir
genetini, fiziologini bei biochemini veiksni. Juk ir vadinamj normal elges i dalies
lemia genetiniai veiksniai, o psichologini veiksni, pvz., pastiprinimo (reinforcement),
pagrindas yra fiziologiniai ir biocheminiai mechanizmai. Taigi bihevioristinis modelis
remiasi ir redukciniais, ir neredukciniais principais, pvz.: elgesio sutrikimai aikinami ir
nenormaliais slyginiais refleksais (redukcinis modelis), ir vairiopu socialiniu poveikiu
(neredukcinis modelis). Medicininiai ir bihevioristiniai modeliai apima ir predisponuojani
prieasi idjas. i idj esm - nuostata, kad praeities vykiai gali lemti, ar dabartin
prieastis sukels sutrikim. Pltojant toliau ias idjas buvo sukurti vystymosi modeliai,

pvz., "gyvenimo istorijos" modelis (McHugh, Slavney, 1986), kurio vienas i pavyzdi Freudo psichoanaliz, kitas - Meyerio psichologija.

Etiologijos idj istorija

Psichikos sutrikim prieasi teorijos nuo seniausi laik buvo veikiamos ir somatini,
ir psichologini vyki. Dar Hipokrato laikais svarbs psichikos sutrikimai buvo aikinami
somatinmis prieastimis. Buvo sukurta teorija, kad mogaus psichikos sveikata, kaip ir
sveikata apskritai, priklauso nuo 4 organizmo skysi (kraujo, flegmos, geltonosios tulies
ir juodosios tulies) pusiausvyros. Pvz., melancholija buvo aikinama juodosios tulies
pertekliumi. Lengvesni psichikos sutrikimai buvo siejami su antgamtiniais reikiniais, tad
jiems gydyti buvo taikomos vairios religins priemons. Iimtis - isterija: jos prieastimi
buvo laikoma nenormali gimdos padtis. Senovs Romos gydytojai perm Hipokrato
etiologines idjas ir pltojo jas toliau. mi febrilin bsena su delyru buvo pavadinta frenitu
(gr. fren - siela, protas), jos prieastimi buvo laikomas geltonosios tulies perteklius.
Viduramiais psichikos ligos buvo siejamos su tikjimu (nuodm, blogis, kalt, atgaila),
todl dauguma psichikos ligoni buvo persekiojami kaip burtininkai, raganos, velnio
apsstieji. Tik XVI a. viduryje is poiris m keistis. Oland raytojas ir mokslininkas
Johanas Weyeris savo knygoje "De prestigiis demonum" ("Apie demon apgaules", 1563)
rytingai pasisak prie tokias pairas. Garsus vidurami gydytojas Paracelzus dar
anksiau psichikos ligas aikino natraliomis prieastimis.
XVII-XVIII a. mokslins teorijos buvo pltojamos toliau. Garsus angl gydytojas
Thomas Willis man, kad beprotybs (jis taip vadino lig, pasireikiani mstymo
sutrikimais, kliedesiais, haliucinacijomis) prieastis - smegen veiklos sutrikimas, kitaip
sakant, suprato, kad sutrikim sukelia ne dideli organiniai smegen paeidimai, bet
nenormali smegen veikla.
Kitas garsus angl gydytojas, Thomas Sydenhamas atmet gimdos padties ssaj su
isterija, nes nustat, kad is sutrikimas gali atsirasti ir vyrams.
takingiausias XVII a. veikalas, kur para garsus teologas Robert Burtonas, vadinosi
"Melancholijos anatomija" (1621). Jame autorius aikino melancholijos atsiradim
psichologinmis ir socialinmis prieastimis (baime, vienatve, skurdu).
XVIII a. frenologijos teorijos autorius Gallas aikino, kad psichikos sutrikimai priklauso
nuo tam tikr smegen srii paeidimo. XIX a. i jo cerebrins lokalizacijos idja buvo
pltojama toliau.

Prancz psichiatras B.A.Morelis ikl isigimimo idj - pabr paveldjimo tak

psichikos lig atsiradimui. Jis man, kad aplinkos taka (skurdios gyvenimo slygos,
piktnaudiavimas svaigalais) gali sukelti somatinius pokyius, kurie savo ruotu gali bti
perduoti kitai kartai, t.y. tapti paveldimais. Pasak Morelio, psichikos sutrikimai paskesnse
kartose darosi vis sunkesni.
XIX a. poiris psichikos lig etiologij geriausiai atsispindi anuomet plaiai
pripaintuose prancz psichiatro E. Esquirolio ir vokiei psichiatro W.Griesingerio
vadovliuose. Esquirolis (1845) labiausiai gilinosi ne bendras etiologijos teorijas, o
pavieni ligoni psichikos sutrikim prieastis. Jis pabr psichologini, socialini ir
somatini veiksni reikm, taiau lygia greta labai svarbiais predisponuojaniais
veiksniais laik asmenyb ir paveldjim
W. Griesingeris (1845) tvirtino, kad psichikos liga - somatinio smegen sutrikimo
idava. Jis teik vienod reikm paveidjimui, girtavimui, eimyniniams konfliktams,
nelaimingai meilei ir gimdymui, ikl monopsichozs idj
Angl psichiatr poiris paveldjim geriausiai atsispindi Henry'o Maudsley'o (1879)
knygoje "Proto patologija". io autoriaus poiris buvo panaus W. Griesingerio.
veicar

psichiatras

Adolfas

Meyeris,

dirbs

Jungtinse

Valstijose,

sukr

psichobiologijos metod, o pranczai Pierre'as Charcot, Pierre'as Janet, austr neurologas

Sigmundas Freudas - psichoanalizs model. I etiologijos idj istorijos matyti, kad
kiekviena mokslinink karta savo etiologijos idjas grind to meto vyraujaniomis
pairomis psichikos ligas ir mokslo laimjimais. Kartais vyraudavo psichologins idjos,
kartais - neuropatologins, o kartais - genetins. Taiau pastabesni gydytojai suvok
psichikos sutrikim prieasi sudtingum, atsivelg pavienio ligonio psichologini,
socialini ir biologini veiksni svarb kiekvienu konkreiu atveju.

Biologinis etiologijos supratimas

iuolaikiniam poiriui psichikos lig ir sutrikim etiologij didiausi tak turjo
klinikiniai apraomieji ir epidemiologiniai tyrimai, sociologijos, genetikos, biochemijos,
farmakologijos, fiziologijos, psichologijos, etologijos ir psichoanalizs paanga. Genetiniai
tyrimai kreipiami 3 kryptimis: pirma, genetikos ir aplinkos veiksni taka etiologijai, antra,
paveldim lig ir sutrikim paveldjimo bdas; treia, paveldjimo mechanizmai.
Pagrindiniai genetikos tyrim metodai - populiacijos ir eimos, citogeniniai ir molekuliniai.
Populiacijos ir eimos tyrimais siekiama nustatyti genetinius paveldjimo veiksnius ir bd,

citogeniniais ir molekuliniais - paveldjimo mechanizmus. Populiacins genetikos metodai

padeda vertinti psichikos sutrikim rizik 3-ose moni grupse: eimos, dvyni ir vaiki.
Paveldjimo bdas tiriamas specialiais statistiniais metodais. Citogeniniais tyrimais
siekiama nustatyti chromosom struktrinius pokyius ir susieti juos su tam tikromis
ligomis. Geriausias pavyzdys - Downo sindromas (mongolizmas). Nustatyta, kad j lemia
dvejopi chromosom pokyiai: 1. papildoma chromosoma (trisomija); 2. chromosom
skaiius normalus, bet viena gerokai didesn kitos sskaita (translokacija).
Molekulins genetikos - lsteli ir molekulins biologijos - laimjimai taip pat padeda
aikintis psichikos sutrikim etiologij.
Biocheminiais tyrimais gilinamasi lig prieastis ir liguist reikini tapsmo
mechanizmus. Patologikai (patanatomikai) tiriant smegenis galima tiesiogiai suinoti
apie j biocheminius pokyius. Taiau toki duomen vertinimas yra sudtingas, nes reikia
nustatyti, ar neuromediatori, ferment koncentracijos pokyiai nevyko po/dl mirties.
Psichikos sutrikimai retai yra tiesiogin mirties prieastis. Mirt daniausiai sukelia kiti
sutrikimai (pvz., plaui udegimas, mus irdies infarktas ir pan.), ir neaiku, kas sukl
biocheminius pokyius, - ar tie sutrikimai, ar psichikos liga. Galiausiai, tie pokyiai gali bti
ir gydymo padarinys. Naujausi biocheminiai tyrimo metodai magnetinio rezonanso tyrimas
(MRT), pavienio fotono emisijos tomografija (PFET -SPET), pozitrono emisijos tomografija
(PET) leidia tirti biocheminius procesus gyvose smegenyse, taip pat vairius psichikos
sutrikimus. Iradus iuos metodus pasidar manoma lokalizuoti ir imatuoti gyv smegen
struktras, kraujotak ir biocheminius procesus jose, galima matyti ir fiksuoti, kokie
receptoriai kuriose smegen vietose yra susij sergant vienokia ar kitokia psichikos liga.
Jais galima imatuoti energijos metabolizm vairiose smegen srityse, pamatyti ir
imatuoti, kurias smegen dalis veikia psichotropiniai vaistai.
Etiologij padeda aikintis ir veiksmingo ligos gydymo psichotropiniais vaistais tyrimai.
Tiriant i vaist poveik buvo aptikti neuromediatori apykaitos sutrikimai, nustatyta j
vieta smegenyse. Remiantis iais tyrimais buvo pasilytos kai kuri psichikos lig
(izofrenijos, afektini sutrikim ir kai kuri kit) patofiziologijos, kilms hipotezs.
Hormon koncentracijos pokyiai turi didiul tak mogaus nuotaikai ir elgesiui.
Endokrinins funkcijos sutrikimai sukelia daug aikiai apibrt klinikini sindrom. Kai
kurie i j sukelia bdingus psichikos pokyius. Naujausi tyrimai parod, kad hormonai turi
takos receptori reakcijai vairius neuromediatorius, receptori funkcij aktyvumui, kad
kai kurie hormonai (pvz., kortikosteroidai) gali sukelti neuron skaiiaus sumajim
hipokampe. Remiantis iuo atradimu buvo ikelta hipotez, kad kognityviniai painimo

sutrikimai vyresnio amiaus depresiniams ligoniams ir isivysto dl neuron paeidimo,

kur sukelia pagausjusi kortizolio sekrecija.
Fiziologiniai metodai (cerebrins kraujotakos ir metabolizmo, EEG, AKS, pulso, odos
pralaidumo ir kt. tyrimai) padeda nustatyti smegen ir periferini organ aktyvumo
pokyius sergant psichikos sutrikimais. Naujausi tyrimo metodai padjo nustatyti, kad
funkcinis smegen aktyvumas yra tiesiogiai susijs su sritine smegen kraujotaka (pvz.,
sergant izofrenija klausos haliucinacij metu suintensyvja kraujotaka smegen Broca
srityje). iais metodais galima nustatyti, kokios smegen dalys ir kokie neuron takai dalyvauja svarbiausiuose psichikos procesuose, pavyzdiui, atminties ir kalbos.
Psichologiniais testais palyginus izofrenija sergani ligoni smegen kraujotak su
sveik moni, nustatyta, kad kai kuri ia liga serganij prefrontalins smegen ievs
dorsolateralins dalies funkcija yra sutrikusi. Manoma, kad dl to jie blogiau u sveikuosius
atlieka test uduotis.
Encefalografija daugiausia padeda tirti ry tarp epilepsijos ir psichikos sutrikim.
Modifikuota EEG - magnetoencefalografija (MEG) galima nustatyti jon sraut pokyius
smegen

ievs

neuronuose,

nes

tie

pokyiai

atsispindi

nekaukoliniuose

(ekstrakranaliniuose) magnetiniuose laukuose. MEG tiksliau lokalizuoja signalus negu

EEG. Suadint potencial metodas padjo nustatyti, kad izofrenija sergani moni ir
j artim giminaii, turini izoidini asmenybs sutrikim, smegen bioelektrins
reakcijos yra panaios.
Naujausiais neuropatologiniais ir neurobiologiniais tyrimais nustatyta, kad sergant
izofrenija bdingi tam tikri neuropatologiniai pokyiai. Tiktina, kad patologini ir
biochemini metod taikymas ateityje pads tiksliai nustatyti izofrenijos etiologij.

Psichodinamin etiologijos samprata

Stas Mekauskien
mogaus psichikos ir jos patologijos supratimas remiasi trimis dimensijomis: biologine,
socialine ir psichodinamine. Psichodinaminio mstymo pagrindas yra psichoanalitin
teorija. Per savo gyvavimo imtmet i teorija keitsi, buvo papildyta naujais stebjimais,
teiginiais ir taikymo modeliais.
Remiantis pagrindiniais psichoanalizs teorijos teiginiais, galima pabandyti suprasti
mogaus psichikos funkcionavim ir raid. ios teorijos pradininkas austr neuroanatomas
Sigmundas Freudas (1856-1939) empirins mediagos savo atradimams smsi tiek i

normalios psichikos, tiek i patologini psichikos reikini. Kadangi S. Freudas buvo

privaiai praktikuojantis gydytojas, daugiausia jis gyd pacientus, kentjusius dl nerv
problem.
Taiau netrukus, psichoanalizs darb sitraukus gausesnms psichiatr pajgoms,
psichoanalizs teorij papild informacija apie sunkiai psichikai serganius mones.

Determinizmas ir pasmon
Kai kurios psichoanalizs teorijos hipotezs tapo labai reikmingos, nes atskleid tam
tikrus universalius psichikos veiklos dsnius, i kuri svarbiausi yra psichini reikini
determinizmo (prieastingumo) dsnis ir pasmonins psichikos egzistavimo dsnis.
Determinizmo principas skelbia, kad psichiniai reikiniai, lygiai kaip ir gamtos, nra
atsitiktiniai ar chaotiki. Kiekviena dabartin psichin apraika yra slygota ankstesnij.
Psichinis gyvenimas teka sava nenutrkstama vaga, tik kartais mums bna gana sunku tai
pamatyti, nes "antemin", matom ir jauiam, tkm keiia "poemins", pasmonins
srovs, tiesiogiai ms smoningajam potyri pasauliui neprieinamos.
Jeigu nordami suprasti tiek normalius, tiek patologinius psichinius reikinius
vadovausims iais dviem pagrindiniais - determinizmo ir pasmoningurno principais,
niekada joki psichikos fenomen nelaikysime beprasmikais, atsitiktiniais ar bereikmiais.
Tiek sveiko mogaus sapnas ar usimirimas, tiek neurozin baim ar psichozin
haliucinacija yra slygoti vidini psichini jg dinamikos ir turi savo prasm bei reikm.
Turbt

lengviausia

rodyti

vadinamosios

"kasdienio

gyvenimo

patologijos"

pavyzdiais. Vlavimas ir umarumas, daikt ar ura pradingimas tik i pirmo vilgsnio

gali bti tikinamai paaikinti sugedusiais viesoforais, isiblakymu ar netvarkingumu.
sigilin neretai rasime slypint prieing smoningajam motyv - pareiga laiku bti
susitikime aptemdyta nerimo ar pykio bsimam oponentui; pradings daiktas buvo susijs
su ypa nemaloniornis jo sigijimo aplinkybmis - nereikalingo liudytojo tiesiog atsikratoma.
iais atvejais tas antrasis, slaptasis motyvas buvo pasmoninis, todl nuosekli vyki eiga
lyg ir buvo nutrkusi, o veiksmas atrod perdm atsitiktinis.

Smoningumo laipsniai
Pasmoniniai procesai ir j tyrimas tapo pagrindiniu psichoanalizs studij objektu.
Pirmajame psichoanalizs pltros etape S.Freudas iskyr du psichikos smons

laipsnius - smonin ir pasmonin ( pastarj eina ir ikismoninis). Lengviausiai pastebimi

ir suprantami smoniniai psichiniai reikiniai. Tai iuo metu smons lauke esantys
tiesiogiai suvokiami psichiniai procesai - mintys, jausmai, norai, atsiminimai, impulsai ir t.t.
Ikismonin psichika - tai psichiniai procesai, kuri tiesiogiai nra smons ir dmesio
lauke, bet kuriuos smoningomis pastangomis galima grinti t lauk Pavyzdiui,
perskaitytos knygos turinys nelieka vis laik smons lauke, bet jei draugas paprays
papasakoti apie j, turbt be didelio vargo prisiminsite knygos turin ir pasakojant jis vl
taps smonine psichikos dalimi.
Taiau gali atsitikti taip, kad nors t knyg skaitte visai neseniai, staiga negalite
prisiminti jos pavadinimo. Visomis valios pastangomis bandote j prisiminti, taiau jums vis
tiek nesiseka. Aiku, kad dl kakoki prieasi knygos pavadinimas tapo pasmoniniu ir
kad vyksta aktyvus pasiprieinimas jo sismoninimui. Smoningos valios pastangos iuo
atveju lieka bevaiss.
Taigi mumyse yra psichikos dalis, kuri mums nepavaldi, neinoma, tiesiogiai
nepasiekiama, - pasmon.

Pasmon
Smoningoji psichikos dalis yra lyg ledkalnio virn, atspindinti tik ma dal viso
psichinio gyvenimo. Didiosios psichini reikini dalies vyksmas yra latentinis (slaptas),
todl tiesiogiai nepastebimas - panaiai kaip kai kuri fizikini reikini ar vidini
fiziologini proces, atsiskleidianius mums tik galutinse savo fazse. Mes galime
stebti pasmons egzistencij tik per vairius vedinius - derivatus, veikianius mogaus
mintis, jausmus ir elges. Galime rasti daugyb sveik moni gyvenimo pavyzdi,
rodani, kaip pasmoniniai psichiniai procesai pasireikia ir veikia j gyvenim. Tai visa
grup vadinamj apsirikim ir klaiding veiksm, rodani pasmoninius impulsus ir
norus. Tai sapnai su haliucinaciniu potyriu, charakterio bruoai ar tam tikri svarbs
pasirinkimai. Pavyzdiui, asmuo, ypa aktyviai dalyvaujantis vairiuose visuomeniniuose
judjimuose ir argumentuojantis savo veikl nesavanaudiku noru padti silpnesniems,
gali bti stipriai veikiamas pasmoninio noro valdyti ir sadistikai kontroliuoti.
Taip pat ir patologijos atvejais galime matyti, kaip liguisti simptomai netiesiogiai atspindi
pasmoninius siekius. Neurozi atvejais juos labai budriai saugo nuo sismoninimo tam
tikros asmenybs struktros, kurias S. Freudas i pradi vadino moraliniu cenzoriumi, tad
tikrasis impulsas prasiskverbia tik labai umaskuota ar simboline forma, o psichozi metu

pasmonin mediaga tiesiog pralauia visas utvaras, apnuogindama visas mogaus

baimes, agresyvius ir seksualinius impulsus, nerim ir destruktyvum.

Id, Ego, Superego

Topografin teorij (smon-ikismon-pasmon) pakeitus struktrine, mogaus
psichik pradta suprasti kaip keli funkcikai susijusi psichini proces struktr
visum. S. Freudas iskyr tris tokias tarp savs funkcikai susijusias grupes,
pavadindamas jas Id, Ego ir Superego.
Trumpai tariant, Id struktr eina biologini instinkt mentalins reprezentacijos
varos1, Ego atstovauja individo santykiui su aplinka, o Superego yra moralini nuostat ir
ideal saugotojas.

Id
mogaus varos skiriasi nuo biologini instinkt, bding emesnms gyvn rims.
Biologinis instinktas apibriamas kaip gimta atsakomoji reakcija dirgiklius tai riai
bdingu motoriniu bdu. Varos sukuria sujaudinimo bsenas, taiau motorinis aktyvumas,
kaip atsakas var slygot sujaudinim, yra kontroliuojamas diferencijuotos Ego
struktros, leidianios atsakyti tamp remiantis patyrimu, imokimu ir inojimu, o ne
vien aklu motoriniu aktu.
Vara apibriama kaip genetikai determinuota psichikos sudedamoji dalis, sukelianti
psichinio sujaudinimo, arba tampos, bsen. Individas aktyviai siekia isilaisvinti nuo ios
tampos, todl jos nutraukimo aktas subjektyviai siejasi su pasitenkinimu.
Psichoanalizs teorija iskiria dvi pagrindines varas - lytin ir agresyvij, arba
gyvenimo ir mirties varas. Manoma, kad yra ir tam tikra psichin energija, "kraunanti" ias
varas. Lytin psichin energija dar vadinama libido. Zmogaus elgesyje retai galime aptikti
grynas, nesumiusias j formas. Daniausiai agresyvi ikrova siejasi ir su lytiniu
pasitenkinimu, o lytiniame elgesyje neretai matome agresyvumo ir sadizmo apraik.
i var apraikos regimos nuo pat kdikysts, taiau j raika yra skirtinga ir veikia
tam tikras raidos fazes. Yra iskiriama oralin, analin ir falin fazs. Suprantama, toks
iskyrimas yra gana schematikas, nes tikrovje perjimas nuo vienos fazs prie kitos yra
laipsnikas, laiko tarpsni atitiktis taip pat yra tik apytiksl.
Pirmaisiais pusantr vaiko gyvenimo met burna, lpos ir lieuvis yra pagrindins
zonos, tiek sukelianios lytin ir agresyvi tampas, tiek patirianios pasitenkinim. ioje

1. kiti autoriai vartoja termin stmiai

fazje pagrindiniai trokimai ir j patenkinimas yra oraliniai. Pats iulpimo ir rijimo procesas
teikia pasitenkinim, o ispjovimas, usiiaupimas ar, dantims idygus, kandiojimas
patenkina agresyvius impulsus.
Paskesni pusantr gyvenimo met susij su analine faze. Malons ir nemalons
pojiai yra susij su arnyno veikla, o valinga analinio sfinkterio kontrol leidia vaikui
kontroliuoti tutinimsi - iuo metu tai didelis jo susidomjimo bei vairi jausm raikos
altinis.
Treiaisiais gyvenimo metais genitalijos gauna svarbiausi reikm ir pasitenkinimo
galimyb berniukai sutelkia varp, o mergaits - klitor, kuris embriologikai yra varpos
analogas. io tarpsnio metu vaikai paprastai labai domisi tiek savo pai genitalijomis, tiek
stengiasi pamatyti kit, - daniausiai tv, - ir palyginti jas su savosiomis. Falin faz labai
reikminga tuo, kad jos metu vaikas igyvena vadinamj Edipo kompleks, skirtingai
pasireikiant berniukams ir mergaitms. iuo metu vaikas pereina nuo diadinio (motinakdikis) ryio prie triadinio (kdikis-motina-tvas), vyksta galutin psichikos struktr
sklaida ir susiformuoja autonomin psichika, suvokiamas savasis "a".
Po i trij fazi eina vadinamasis latentinis (slaptasis) laikotarpis, pereinantis
genitalin, kai lytinis brendimas ir hormon veikla padeda susiformuoti suaugusio mogaus
genitaliniam seksualumui, galinaniam pasiekti maksimal pasitenkinim ir orgazm
lytiniais santykiais.
Fiksacija ir regresija. Kalbdami apie var raid ir j energijos kateksio (psichins
energijos kiekis, nukreiptas tam tikr objekt ar pasitenkinimo bd) pokyius,
neivengiamai turime paliesti fiksacijos ir regresijos fenomenus, ypa reikmingus bandant
suprasti psichopatologij dinamikai. Atrodyt, kad individui vystantis ir pereinant prie
nauj

objekt

ir

pasitenkinimo

bd,

energija

srva

ia

linkme,

visikai

dekateksizuodamasi nuo ankstesni jo potyri. I tikrj taip nra. Neretai kokiame nors
infantilins psichoseksualins raidos tarpsnyje, kuriam bdingas savitas objektas ir savitas
pasitenkinimo bdas, lieka didelis libido kiekis, t.y. vyksta fiksacija. Pavyzdiui, jei
berniukas liks fiksuotas prie savo pirmojo svarbaus vaikysts objekto - motinos, taps vyru
jis gali bti nepajgus simylti kitas merginas ar moteris. Lygiai taip pat galime kalbti apie
oralines ar analines fiksacijas, t.y. atitinkamam vaikysts tarpsniui bdingus pasitenkinimo
bdus, ilaikytus jau suaugusi moni. Fiksacija yra pasmoninis reikinys, slygotas
ypa stipri frustracij arba ypa stipraus pasitenkinimo btent tame psichoseksualins
raidos etape. Nors fiksacija danai siejama su patologija, reikia pasakyti, kad kiekvienas i
ms turi vienokius ar kitokius labiau fiksuotus pasitenkinimo bdus, neretai ireikiamus

vadinamosiomis sublimuotomis formomis. Pavyzdiui, skmingas sublimuotas analins

fiksacijos pasitenkinimo bdas gali bti keramiko profesija, o falinei fazei bdingam
ekshibicionizmui patenkinti gali pasitarnauti manekens ar aktors profesija.
Reikia pasakyti, kad kalbant apie libido raid ir perjim prie vis auktesni isivystymo
form galimas grimas atgal, t.y. atanga arba regresija. Regresija yra glaudiai susijusi
su fiksacija, nes paprastai sugrtama prie t ankstesni pasitenkinimo objekt ir bd,
kuri atvilgiu vyko fiksacija. Jei nauj pasitenkinimo bd paieka ir potyris neteikia
reikiamo pasitenkinimo, individas grta prie kart jau patirto skmingo pasitenkinimo
bdo. Pavyzdiui, moter po skyryb kelet mnesi kamuojantys bulimijos priepuoliai
visikai pranyksta sigijus nauj draug.
Ne visada regresija siejasi su klitimis ar traumomis. Retsykiais suaugs mogus gali
trumpam regresuoti nordamas patirti visik atsipalaidavim ir pasitenkinim. Tai vadinamoji Ego tarnaujanti regresija (atanga).
Regresija visada sutinkama esant vairaus laipsnio psichopatologijai, bet ypa plati, gili
ir piktybika ji gali bti esant kai kurioms psichozinms bklms, kai pacientas regresuoja
vos ne iki intrauterinio bvio.
Kalbant apie Id struktr ir var keliam tamp, reikia pasakyti, kad ia vyrauja
vienintelis principas - pasitenkinimo principas, nepripastantis joki apribojim ar
atidliojim. Id struktroje vyrauja vadinamasis pirminis procesas ir pirminis mstymas. is
psichinis procesas neino svokos "ne", ia nra laiko ir logikos. Visi prietaravimai dera
tarpusavyje, detal gali atstovauti visumai arba, prieingai, - viena mintis ireikiama
keletu vaizdini. ia vyrauja vaizdini pasaulis su sava simbolika. Pirminis procesas - tai
mao vaiko mstymas, o suaugusiesiems is procesas gali reiktis sapnais, psichozinio
lygio patologija arba krybiniu kvpimu.

Ego
Ego yra psichikos struktra, skirta nustatyti ir palaikyti tam tikr santyk su aplinka.
Suprantama, kad k tik gims kdikis teturi uuomazgas t galimybi, kurios, esant
optimalioms iorinms aplinkybms, galt skmingai pltotis. Ego raida yra neatsiejama
nuo kno ir jo funkcij. Kdikystje Ego tikslas yra patirti malonum, todl vaikas
inaudoja visas savo motorines galimybes tam, kad galt motinai ar kitam globjui kokiu
nors bdu praneti apie savo poreikius ir sumainti kilusi tamp. Pagal genetikai
slygot grafik kdikio motoriniai gebjimai vystosi, jis pradeda sdti, vliau ropoti ir
vaikioti, pats gali pasiekti reikalingus daiktus ar prisiaukti motin. Vystosi atmintis,

kaupiasi patyrimas ir inios apie aplink, kuri gali kelti tiek malonius igyvenimus, tiek
frustracij ir nerim.
Vaikui augant ir jo Ego stiprjant, keiiasi ir psichini proces pobdis. Pirminis
procesas, nelogikas ir nepripastantis atidliojim ir prietaravim, lieka tik Id sferoje.
Ego pradeda valdyti ne tik aplinkos reikalavimus, bet ir savo norus bei trokimus.
Atsiranda laiko suvokimas, supratimas, kad tai, kas dabar nepasiekiama, gali bt
realizuota ateityje arba kad galima rasti kitus pasitenkinimo bdus. Kalba, kaip bendravimo
priemon, palengvina komunikavim su aplinka. Ego struktroje ima vir antrinis
procesas ir antrinis mstymas, paremtas logika, prieastiniais dsniais ir pastovumu.
Tobuljant ioms funkcijoms, padedanioms Ego kooperuotis su aplinka ir savimi,
isivysto ir ypa svarbi Ego funkcija, vadinama realybs suvokimu.
Realybs suvokimas - tai Ego gebjimas atskirti iorinio pasaulio sukeltus stimulus1 ir
suvokinius nuo vidini impuls ir nor. Jeigu Ego sugeba juos atskirti, paprastai sakome,
kad asmuo pasiymi geru realybs suvokimu. Jei ne, - asmens realybs suvokimas yra
silpnas ar nepakankamas. Realybs suvokimas lemia pagrindin skirtum tarp psichozinio
ir neurozinio lygio sutrikim.
Suprantama, kad naujagimio psichika nepasiymi ia funkcija, kad jo realybs
suvokimas formuojasi palaipsniui, kaip ir kitos Ego funkcijos. Vaikas pamau supranta, kad
kai kurie daiktai ar asmenys priartja ir nutolsta, jie gali bti ia, bet gali ir nebti, ir tai
nepriklauso nuo jo nor. Vaikas supranta, kad kai kas yra u jo rib.
Taiau vaikas pastebi, kad kai kurie stimulai niekur "nenueina", nepranyksta. Kad ir
kaip jis stengtsi, jie tebra jo viduje, jie yra jo dalis ir priklauso jam, o ne iorinei realybei.
Gebjimas nustatyti, kad tai yra manyje, o itai - iorje, u mans rib, rodo tvirtas
Ego ribas. Vaikystje tos ribos gali bti lengvai paeidiamos, ir net suaugus tam tikromis
aplinkybmis jos gali susilpnti.
Kita ypa svarbi Ego funkcija yra psichin gynyba nuo ypa sunki ir nemaloni afekt,
jausm ar mini, susijusi su pavojais ioriniame pasaulyje arba savo paties viduje.
Psichin gynyba yra pasmoninis procesas, vystymosi aspektu j galime skirstyti dvi
grupes - ankstyvj, vadinamj primityvij, arba archaik, ir vlyvj, arba brandij.
Primityviosios gynybos mechanizmai formuojasi ankstyvaisiais psichikos vystymosi tarpsniais, o j gausa suaugus liudija iurkt realybs ikraipym ir psichozinio lygio
patologij. Vlyvieji gynybos mechanizmai maiau ikraipo realyb, todl jie labiau
adaptyvs, o j atsiradimas galimas tik vlesniuose psichikos vystymosi etapuose.
Literatroje minima gana daug ir vairi gynybos mechanizm, bet ia aptariami tik
svarbiausi i j.
1. kiti autoriai vartoja termin skatuliai

Atmetimas. Tai vienas i ankstyviausi ir pnmItyviausi Ego gynybos mechanizm. Jo

esm yra ta, kad ypa sunki, daniausia iorini, eidiani vyki ar fakt buvimas
tiesiog atmetamas, nepriimamas (jie nra reprezentuoti psichikoje). io mechanizmo
potyrio pavyzdys galt bti mao vaiko atradimas, kad usimerkus pasaulis inyksta.
Lygiai taip pat gynybos mechanizm atspindi palyginimai su kikiu, pasprukusiu
krmus, arba struiu, i baims kiusiu galv sml.
Vaikui augant ir asmenybei bei sudtingesniems gynybos mechanizmams vystantis,
atmetimo pamau atsisakoma, juo labiau, kad jis trukdo suvokti realyb. Taiau ir tarp
suaugusij galima velgti ios gynybos apraik tiek esant normaliai Ego tarnaujaniai
atangai, tiek esant trauminms oko bsenoms, kai realybs suvokimas bt tiesiog
nepakeliamas, - pavyzdiui, artimj praradimas per avarij ar kit nelaiming atsitikim.
Jeigu matome, kad suaugs asmuo ypa plaiai taiko io tipo gynyb, jam galima tarti
psichozinio lygio sutrikim, kadangi realyb yra rykiai ikreipta. Klinikai su iuo gynybos
bdu susiduriama esant manijos ir hipomanijos bklei, reaktyvinms psichozms, kai
kurioms perversijoms.
Projekcija. Tai - taip pat vienas i ankstyviausi ir primityviausi gynybos bd. Kaip ir
kiekviena gynyba, jis nukreiptas prie ypa sunkius, nemalonius potyrius, iuo atveju
gimusius paioje psichikoje. Pradinje psichikos vystymosi fazje, kai silpna psichika
negali susidoroti su ypa nemaloniais impulsais, jauiamas stiprus poreikis apskritai j
atsikratyti. Tai primena paprast situacij, kai vaikas tiesiog ispjauna ar ivemia tai, kas
jam neskanu. Tie savai psichikai priklausantys, bet keliantys nerim ir netoleruotini dalykai
tiesiog projektuojami iorin pasaul ir priskiriami kitiems asmenims, grupms ar sistemai.
Jeigu projektuojama kokia nors agresyvi savs dalis, tai vykus projekcijai objektas ima
atrodyti persekiojantis ir grsmingas.
Kaip ir atmetimas, projekcija trikdo realybs suvokim. Psichikai ir realybs suvokimui
vystantis, projektavimas silpnja, taiau visikai neinyksta ir gyvenime pasireikia vairiais
bdais. Tai polinkis kaltinti kitus dl savo neskmi ir klaid, tariai ir su iankstine
neigiama nuostata vertinti kitus mones, ypa jeigu jie yra kitokie - svetimtauiai, kitarasiai
ar priklausantys kitai religijai. I esms tai yra baim pamatyti savo paties tam tikras iskirtines, todl grsmingas savybes.
Klinikiniame darbe ypa platus ir danas projektavimas liudija paranoidinio tipo
sutrikim.

Introjekcija. Tai - projekcijos prieingyb. Vykstant projekcijai tai, kas yra bloga viduje,
stengiamasi "ispjauti", o vykstant introjekcijai tai, kas yra gera iorje, stengiamasi
"praryti". Pati primityviausia io psichinio fenomeno raika siejama su oraline inkorporacija.
Tiek mao vaiko pastangos praryti tai, kas skanu ir teikia malonum, tiek primityvi taut
tikjimas, jog suvalgyto lito irdis padarys mog stipr kaip lit, - yra tipiki io
fenomeno raikos pavyzdiai. Kito suvalgymas, - tiesiogine ar perkeltine prasme, teikia
galimyb ilaikyti objekt savyje.
io psichinio gynybos mechanizmo atsiradimas susijs su ankstyvuoju vaiko
atsiskyrimu nuo motinos. Tada atsiranda noras j "suvalgyti", vislaik turti savyje - tada ji
niekada nedingt. Tam tikra prasme tai - psichologinis kanibalizmas, u kurio slypi
pasmonins objekto suvalgymo fantazijos.
Kaip ir atmetimas bei projekcija, introjekcija psichikai vystantis taip pat silpnja, taiau
klinikai j galima stebti esant vairiems psichikos sutrikimams - depresinms bsenoms,
priklausomybei, nerimo bsenoms, kai vairiais oralinio lygmens mechanizmais siekiama
ilaikyti objekt savyje.
Panaikinimas. io gynybos mechanizmo esm yra Ego bandymas panaikinti tai, kas
jau vyk. Jis sietinas su magiku mstymu. Magiko mstymo tarpsnis - tretieji ir ketvirtieji
vaiko amiaus metai. Tokio amiaus vaikas dar silpnai skiria fantazij nuo realybs arba
mint nuo veiksmo. Danai jis tvirtai tiki, kad jo mintys (daniausiai agresyvaus pobdio)
isipildys, kad artimiesiems i tikrj nutiks tai, ko jis palinks. Vaikas suvokia toki savo
mini pavojingum, nes jis yra priklausomas nuo t, pai artimiausi, moni, be to, ir
myli juos. Kadangi mintims suteikiama magika galia, tai prie juodj magij veikia baltoji
- paskesnmis mintimis panaikinamas ankstesns. Maiems ar jau kiek paaugusiems
vaikams tos magikos mintys danai bna kyrios, nes jie siekia i esms panaikinti
agresyv ar seksualin j poveik.
Suaugusi moni gyvenime tam tikru laipsniu danai sutinkama vairi prietar, ritual
ar ne mantri magij. Patologijoje tai rykiausiai matyti esant obsesiniams sutrikimams kyrs veiksmai, mintys ar ritualai siekia panaikinti tai, kas jau vyko, ilaikant magik
tikjim, kad laik galima pasukti atgal, o mintis - tolygiu veiksmu.
Reakcijos darinys (atvirktinis reagavimas). Tai gynybos mechanizmas, kai
nepriimtini ir draustini impulsai, besiskverbiantys smon, paveriami prieingybe. Taip
atsiranda pabrtini, bekompromisiai, kartais vos ne karikatriki charakterio bruoai ar
nuostatos, kuri tikslas - rodyti sau ir kitiems, kad asmens siekiai yra visikai prieingi

negu tikrieji, pirmapradiai motyvai. Taip agresyvumas slepiamas po perdto draugikumo

ir lipnumo priedanga. Vaikik siek visk terti ir tepti atvirktiniu reagavimu galima
paslpti po pabrtiniu pedantikumu ir varos bei tvarkos pomgiu. Vyro donuanikas
elgesys ir polinkis ukariauti vis nauj moter gali bti tik homoseksualini polinki
priedanga.
is gynybos bdas sutinkamas esant obsesiniams sutrikimams ir charakterio
patologijoms.
Izoliacija. Gynybos mechanizmas, kai eidiantis potyris ne istumiamas i smons,
bet izoliuojamas nuo patyrimins emocins dalies. Tada asmuo gali prisiminti ir pasakoti
apie kok nors sunk vyk, bet jausmai lieka visikai izoliuoti ir gali prasiverti vliau, visai
su tuo vykiu nesusijusioje situacijoje. Izoliacijos atmaina gali bti polinkis racionalizacij,
intelektualizavim, kai visk aikinantis odiais stengiamasi ivengti kontakto su
jausmais. is gynybos bdas yra tipikas obsesiniams sutrikimams.
Istmimas. Asmenybs raidos poiriu tai - vliausias ir efektyviausias psichologins
gynybos bdas. Jo esm yra trikdani, draustin, nepriimtin sieki, nor, fantazij,
mini sulaikymas neleidiant jiems tapti smoningiems. Taip gintis gali tik pakankamai
gerai isivysts Ego.
Istmimas yra pagrindinis suaugusio mogaus gynybos bdas, kuris nesutrikdo
realybs suvokimo ir kartu apsaugo nuo eidiani, sunki ar nepriimtin mini ir
impuls. Istmimas pasireikia tam tikromis umarties dmmis, apimaniomis kai
kuriuos vykius ar amiaus tarpsnius. Vis dlto labai danai taikant gynybos bd Ego
izoliuojamas nuo didels psichikos dalies, ir realybs suvokimas gali bti nevisikas.
Klinikai ios gynybos bdingos neuroziniams sutrikimams, ypa isterinei (histrioninei)
neurozei.
Neigimas. Tai gynybos mechanizmas, kai aktyviai neigiama istumta mintis ar
impulsas. Dl to visa tai, k bandoma istumti, tampa i dalies prieinama smonei, bet tik
intelektiniu lygmeniu ir neakceptuojant to, kas istumiama.

Superego
Tai treioji, vliausiai susiformuojanti etin, dorovin asmenybs struktros dalis.
Superego daugiau susijs su idealais, o ne su realybe ar malonumu ir pasitenkinimu.
Superego yra individo dorovs kodeksas. Superego formuojasi susiliejant vaiko

poiriams su tv standartais, nubrianiais grio ir blogio ribas. sismonindamas tv

dorovinius reikalavimus, vaikas kontroliuoja savo elges siekdamas ilaikyti tv meil ir
santyk su juo. Palaipsniui tie reikalavimai tampa jo paties vidinmis normomis, o tuo paiu
atstovauja ir visuomens vertybms bei idealams. Todl Superego tarnauja visuomens
saugumui ir stabilumui, yra kultrini tradicij puoseltojas ir garantas.

Dinaminiai konfliktai
mogaus psichika vis laik yra aktyviai susijusi tiek su ioriniu, tiek su vidiniu
pasauliu. Vaikas auga ir mokosi nugalti iorins ir vidins kilms nusivylimus arba
prisitaikyti prie j, jis turi gyti gdi, ini ir gebjim, bandyti ivengti skausmo, nerimo ir
baims, susidoroti su praradimais ir apribojimais. mogaus psichika vis laik bando
ilaikyti tam tikr pusiausvyr ir pastovum. Gyvenimas nemanomas be sunkum, nerimo
ir konflikt, taiau j sprendimo bdai gali bti vairs: tiek normals, ilaikant tam tikr
psichin pusiausvyr, tiek patologiniai, pasireikiantys vairaus lygio psichikos sutrikimais.
Pradioje aptarsime pusiausviros asmenybs sprendim bdus ir kelius. Tai nereikia,
kad vadinamieji normals mons pasiymi vienodais sprendimo bdais ar analogika
asmenybs struktra. Stabilumas ir pusiausvyra pasiekiami labai vairiai. Elgesio modeli,
psichologini gynybos bd ir kompromis savitarpio variacijos praktikai begalins - to
rodymas yra moni aktyvumo ir elgesio vairov. Bti pusiausviram nereikia bti
harmoningam, subrendusiam ar apsaugotam nuo bet kokios tampos, nerimo ir vidini
prietaravim.
Vienas i veiksmingiausi bd susidoroti su tampa yra krybingas naudojimasis
antriniu procesu, t.y. realistinis mstymas ir problem sprendimas remiantis "sveiku protu".
Jei Ego funkcijos yra pakankamos ir Id bei Superego spaudimas nra tiek stiprus, kad
ikraipyt realyb instinktyviais trokimais ar perdm moralistinmis nuostatomis, asmuo
gali veikti sunkumus pakankamai realistikais ir skmingais bdais.
Tais atvejais, kai yra klii priimti realyb toki, kokia ji yra, pasitelks psichin
gynyb asmuo i dalies keiia ir ikraipo tikrov pagal savo norus ar idealus. Nors tokia
Ego strategija tam tikru mastu neabejotinai ikraipo ar klastoja tikrov, taiau, kita vertus, ji
apsaugo nuo paralyiuojanio nerimo ar nevilties. Psichin gynyba, suprantama, silpnina
antrin proces ir realistin mstym.
Individui augant ir psichikai vystantis, instinktyvs poreikiai ir trokimai transformuojasi,
susilieja ir sublimuojasi suteikdami galimyb formuotis kompromisams, kuri dka
ivengiama nereikalingo skausmo ir nerimo, kartu patenkinant instinktyvius poreikius. Tie
kompromisai reikiasi pair, interes, prisiriim ar pasirinkim pavidalu. Jie veikia ne tik

svarbiausius gyvenimo sprendimus renkantis profesij ar sutuoktin, bet ir reikiasi nesuskaiiuojamais kasdienio gyvenimo apsisprendimais, tradicijomis ir gyvensena.
Tikjimas, priklausymas vairioms grupms ar partijoms, kultriniai ar estetiniai
interesai atspindi Superego struktros integracij individo gyvemm
Psichikos stabilum lemia gebjimas isprsti neivengiamus vidinius konfliktus.
Sprendim bdai gali bti keleriopi. Pavyzdiui, viena konflikto pus gali gerokai pranokti
kit - meil gali bti stipresn u neapykant. Tai nereikia, kad neapykanta inyksta, - ji ir
toliau egzistuoja, bet latentine, arba prislopinta, forma. Meilei susilpnjus neapykanta vl
gali

sustiprti.

Konfliktas

taip

pat

gali

bti

isprstas

bandant

patenkinti

abi

konfliktuojanias puses. Tai gali bti ireikta per santykius su grupmis ar pavieniais
monmis. Asmuo gali bti labai palankus jo grupei priklausantiems monms ir prieikas
svetimiesiems. Dar kitas gali avtis apsukriaisiais ir niekinti silpnuosius ar atvirkiai.
Konflikt galima isprsti ir alternatyviai keiiantis jausmams to paties asmens atvilgiu ryt jaustas niris ar pyktis vakare tampa velnumu ar aistra.
Galima sakyti, kad psichin pusiausvyra yra ilaikoma tuomet, kai Ego struktra yra
pakankamai stipri ir geba balansuoti tarp vidini dinamini jg sveikos ir iorinio
pasaulio slyg bei reikalavim.

Patologins baigtys
Jau buvo minta, kad Ego yra pagrindin institucija, siekianti suderinti kit psichikos
struktr ir iorinio pasaulio reikalavimus. ioje sveikoje su vidinmis struktromis ir
ioriniu pasauliu gali atsirasti silpnos grandys, slygojanios vairaus sunkumo
psichopatologij su atitinkama simptomatika.
Ego ir iorinis pasaulis. Sunkiausio lygio sutrikimai kyla sutrikus Ego ryiui su ioriniu
pasauliu. Tai gali vykti dl dviej prieasi: paties Ego struktros silpnumo ir
menkavertikumo arba tuo atveju, kai, nepaisant to, kad Ego yra pakankamai ivystytas ir
stiprus, iors vykiai ar traumos yra tokie galingi ir griaunantys, kad nemanoma ilaikyti
pusiausvyros.
Jeigu silpnas ir nestabilus Ego neranda galimybi susidoroti su iors reikalavimais ir
rasti adekvai pasitenkinimo bd, griebiamasi pai primityviausi psichins gynybos
bd: realyb atmetama ar negailestingai ikraipoma, anksiau i iors gauti impulsai ir
jutimai ugoiami masyvios vidins produkcijos su haliucinacijomis, kliedesiais ar
liguistomis fantazijomis. vyksta gili regresija, sugrtama prie ankstyvj fiksacij ir
pasitenkinimo altini, o tuo paiu iprovokuojami ankstyvoms raidos stadijoms bdingas

nerimas, baims ir destruktyvs impulsai. Klinikai regima psichozin simptomatika. Ego

ribos susilpnja ar pranyksta, ryius su objektais pakeiia narcizin asmenybs
organizacija. Paprastai tokia silpna Ego pozicija yra slygota ankstyvj neskming ryi
su svarbiausiu vaikysts objektu motina ar j pakeitusiu asmeniu.
Silpno Ego ir iorinio pasaulio konflikt iliustruoja toks pavyzdys:
24 met pacient N. skubiai paguldoma psichiatrijos ligonin dl imperatyvinio
pobdio klausos haliucinacij, raginani nusiudyti ir pasiekti ramyb "aname"
gyvenime.
Pacient turi sveik 1 ,5 met vyresn seser, kuri yra itekjusi, turi du vaikus ir
gyvena atskirai tame paiame mieste. Abu tvai gyvi, turi spec. vidurin isilavinim, dirba.
Pacients ir jos tv pasakojimu, vaikyst, mokykliniai metai prajo be didesni problem.
Moksi vidutinikai, baig vidurin mokykl. Tvai daugiau domjosi dukr gyvenimo
faktais, negu j mintimis ar igyvenimais.
Po mokyklos mergina dirbo vairius darbus, neretai juos keisdavo. Buvo drovi ir
nedrsi, su nepastamais monmis jautsi kaip maas isigands vaikas. Prie 2 metus
paliko tvus ir ijo gyventi atskirai. Tai buvo padaryta daugiausia tv iniciatyva - ie
man, kad dukros jau pakankamai suaugusios, o jiems laikas "pagyventi dl savs".
Pacient jautsi gana vienia, nes draugi ar pastam turjo nedaug, o sesuo buvo
usimusi savo eima ir maais vaikais. Prie 1,5 met mergina prarado pastovesn
darb, danai vienintelis jos pragyvenimo altinis bdavo bedarbysts paalpa. Prie
metus N. pradjo jausti, kad j lanko "ufonautai" - mai, juokingi mogiukai, kuriuos buvo
maiusi TV ekrane. Kur laik N. gyvenim tvark tie mogeliukai - ji tardavosi su jais dl
kasdieni pirkini, jie j ramindavo vakarais, kai bdavo baisu ir negaldavo umigti.
Kartais mogeliukai bardavo ir priekaitaudavo, kartais sakydavo, kad j myli. Paskutiniais
mnesiais jie pradjo N. kalbinti nusiudyti. N. kreipsi psichiatr sksdamasi nemiga ir
vienatve. Nusipirko rekomenduot vaist ir pradjo juos gerti. mogeliukai dar labiau
suaktyvjo ir patar jai "susitaupyti" mnesio doz, o tada igerti visk. Socialin darbuotoja, atjusi aplankyti vienios pacients, rado jos vaist sankaupas ir kalbjo gydytis
ligoninje.
Tais atvejais, kai konflikt slygoja grsmingi ir destabilizuojantys iorinio pasaulio
vykiai, prie kuriuos bna bejgis netgi stiprus ir gerai integruotas Ego, susiduriame su
vadinamosiomis streso geninmis psichozmis. Pavyzdys galt bti psichoz po didels
traumos ar netekties, kai vl pasitelkus primi tyvius gynybos mechanizmus nepakeliama
realyb pakeiiama ir ikraipoma, o regresavusi psichika pripildoma savos vidins
produkcijos.

Afektini sutrikim dinamika. S. Freudas depresij priskyr prie vidini konflikt

slygot sutrikim. Veikale "Gedjimas ir melancholija" jis pateik isami depresijos, kaip
psichinio fenomeno, analiz ir smulkiai apra identifikavimo mechanizm, kurio
padedamas Ego susitapatina su prarastu objektu, ir prie tai buvs iorinis konfliktas tarp
Ego ir objekto tampa vidiniu konfliktu tarp kritikuojanio Ego (vliau S. Freudo pavadinto
Superego) ir Ego, pakitusio dl susitapatinimo. Esant depresijoms Superego tampa
negailestingu baudju, sadistikai kaltinaniu, niekinaniu, demaskuojaniu, o kartais net
pasmerkianiu myriop Ego. Neatlaiks spaudimo, Ego prieina susinaikinimo rib.
Depresij metu savikaltos bei menkavertikumo idj slygota saviudyb yra tikra
iauraus ir negailestingo Superego pergal prie Ego. Regresijos gylis gali bti vairus esant neurotinio lygio depresijai, regresijos laipsnis neymus, tuo tarpu esant depresinms
psichozms ji labai gili, kartais siekia vos ne intrauterin laikotarp. Inkorporacija,
introjekcija ir susitapatinimas yra pagrindiniai su oraline faze besisiejantys psichikos
gynybos mechanizmai, bandantys tvarkytis su psichiniu skausmu dl objekto praradimo.
Esant manij ir hipomanij bsenoms galima stebti atvirki Ego ir Superego
konflikto variant - diaugsmingas ir triumfuojantis Ego tampa visagaliu; manijos bsenos
asmeniui neegzistuoja nei draudimai, nei dorovins normos ar tradicins vertybs.
Ribini bkli dinamika. Ribins bkls sudaro didel sutrikim grup. Ribiniai
pacientai nra taip giliai sutrik kaip psichozi atvejais, taiau j patologija gilesn u
neurozin. Ribinio paciento Ego struktra nra stabili, Ego gynybos bdai paprastai yra
primityvs ir archaiki, savikontrol silpna, o antrinis procesas lengvai uleidia pozicijas
pirminiam. Ribini pacient atsparumas vairaus pobdio nusivylimams yra menkas, jie
sunkiai pakelia isiskyrimus ir netektis. mogikieji ryiai, nors kartais ir labai emocikai
stiprs, daniausiai yra trumpalaikiai ir nepastovs. Sunkesnse situacijose, susijusiose
tiek su realybs reikalavimais, tiek su vidini impuls sp audimu, toki pacient galimas
atsakas - labai vairi ir polimorfin psichopatologija, pradedant nerimo bsenomis ir
baigiant psichoziniais epizodais.
Toki polimorfik klinik, kaip atsak vidinius ir iorinius sunkumus, slygoja
nepakankamai stabili ir diferencijuota Ego struktra. Tai susij su tam tikru toki asmen
psichikos vystymosi deficitu gana ankstyvose raidos fazse, paprastai dar ikiedipiniu
laikotarpiu.
Narcisistiniai sutrikimai. Prie ikiedipinio periodo sunkum galime priskirti ir
narcisistinio tipo sutrikimus, kai vaiko narcisistiniai poreikiai nra atitinkarnai atspindti ir

patenkinti, todl vlesniuose gyvenimo etapuose tokie mons kenia nuo problem,
susijusi su savo verts ir pripainimo siekimu. J Ego nra toks lengvai paeidiamas
kaip ribini pacient, taiau savo didyb ir tariam nepriklausomyb jie stengiasi isaugoti
primityvia gynyba, o j mogikuosius ryius apkartina intensyvus pavydas, pyktis ir
panieka, besikaitaliojantys su idealizacija.
Neuroziniai konfliktai. Idstytoji trinar psichikos struktra ir jos funkcionavimo
principai padeda suprasti vidini konflikt dinamik. Galima teigti, kad individo Ego, kaip
koordinuojaniai struktrai, reikia bandyti patenkinti ir suderinti reikalavimus, kylanius i
vairi altini. Pasmoniniai Id siekiai neretai gali sutrikdyti buvusi pusiausvyr, jei juos
provokuoja kokia nors iorin situacija ar dl endokrinini pokyi padidjs vidinis
spaudimas. Tada atsiranda klasikinis neurozinis konfliktas tarp Id ir Ego: kompromisiniu
nesutaikom prietaring dinamini jg sprendimu tampa neurozinis simptomas ar j
grup.
Sustiprjs pasmoninis siekis ar noras gresia prasiskverbti smon, bet dl savo
nepriimtinumo (daniausiai tai - seksualinio ar agresyvaus pobdio impulsas) kelia
nerim,

mobilizuojant

psichologin

gynyb.

Neurozi

atvejais

daniausias

ir

veiksmingiausias yra istmimas - bands prasiverti smonin lyg nepageidaujamas

impulsas sulaikomas, vyksta dalin regresija, formuojasi neurozinis simptomas, kompromisinis mginimas suderinti ir i dalies patenkinti vis konflikte dalyvaujani
struktr siekius. Dl to tipiniams neuroziniams sutrikimams bdingas pasmoninis
pasitenkinimas; o kartu ir smoninga, t.y. juntama, kania. Neurozinius sutrikimus taip pat
visada lydi regresija, taiau iais atvejais ji nra tokia gili ir piktybin kaip psichozi
atvejais. Neurozin regresija paprastai siekia edipin tarpsn - t.y. ami, kuriame ir
formavosi tas iuo metu pasmoninis udraustas noras ar trokimas. Kitos asmenybs
puss bei fiksacijos lemia regresijos gyl bei naudojamus gynybos mechanizmus, o tai
savo ruotu slygoja neurozi klinikin raik. tai kaip pasmoninis trokimas atsispindi
pacients simptomuose ir sapne:
38m. pacient kenia dl dan nerimo bsen. Ji gyvena su draugu, isiskyrusiu
vyrikiu, u kurio nesiryta tekti, rasdama kelet rimt racionali argument. Paprastai ji
jauia nerim eidama miegoti, ypa jei jos draugas nori miegoti j apkabins. Vien nakt
pacient susapnuoja esanti kakokiame oki vakarlyje. Ji mato, kaip jos tvas oka su
kakokia stambia moterimi. Paskui tvas palieka t moter sakydamas, jog dabar jis
parodysis, kaip reikia okti i tikrj, ir pakvieia okti savo dukr, t.y. pacient. Sapne ji

pradeda okti su tvu, tuo pat metu jausdama stipr nerim ir gd. Ji jauia, kad tvas j
pernelyg priglauds, be to, aplinkui tiek daug irov.
I ios situacijos galime matyti, kaip draugo pasirinkimas atspindi pasmonin incestin
trokim bei konkurencij su motina; atsisakymu tekti pacient patenkina Superego
dorovinius

reikalavimus;

Ego

bando

suderinti

tai,

kas

nesuderinama;

nerimas

provokuojanioje situacijoje tampa nekontroliuojamas.

Aukiau idstyta dinamin psichikos, jos raidos ir konflikt samprata remiasi
vadinamuoju Ego psichologijos modeliu. Be pastarojo, galima iskirti kitus svarbius
psichodinaminius modelius - Savasties (Self) psichologijos ir objektini ryi
psichologijos. iame vadovlyje neaptarinsime kit psichodinamini modeli, nors
kiekvienas i j turi savo pranaum ir trkum, o praktikuojantys klinicistai paprastai
pasirenka vien i j kaip teorin pagrind. Trumpai reikia paminti, kad visi ie modeliai
remiasi pamatine prielaida apie pasmonin psichin aktyvum, t.y., kad mogaus elgesys
yra vis laik veikiamas pasmonini mini, nor, fantazij ar baimi. Vis trij modeli
atstovai pripasta, kad psichologinms funkcijoms bdinga savita raida, o vykstanios
fiksacijos ir regresijos turi takos vlesniems sutrikimams ir sunkumams. Pagrindinis
bendriausias dinamins sampratos teiginys bt tas, kad individas turi savo vidin
gyvenim, kurio pripainimas ir supratimas padeda suvokti iorin asmens elges ir jo gyvenimo istorij.
Kaip jau buvo minta, psichika, jos raida ir patologija suprantama vertinant biologini,
socialini ir dinamini veiksni tak. Klinicistas, ityrs pacient, vertina visus etiologinius
veiksnius ir planuoja atitinkam gydymo taktik. Net ir tais atvejais, kai kiti veiksniai
(biologiniai, genetiniai ar organiniai) turi lemiam tak ligai, pasirenkant gydym negalima
ignoruoti dinamini veiksni. Antra vertus, net ir nedinamini veiksni slygoti simptomai
pacientui gali turti dinamin prasm.

Psichikos lig genetika

Artras Petronis

vadas
Genetikos poiriu psichikos ligos buvo pradtos tirti XX a. pirmoje pusje. Jau tada,
psichiatrijai engiant pirmuosius ingsnius ir nesant psichikos lig klasifikacijos bei

diagnostini kriterij, buvo pastebta, jog neretai psichikos ligoni eimose ar giminje yra
ir daugiau panaiomis ligomis sergani asmen. Tokie empiriniai duomenys palaipsniui
iaugo plaius metodikai gerai parengtus genetinius-epidemiologinius psichikos lig
tyrimus. vairi ali tyrintojai, skirtingu metu atlik tyrimus, beveik be iimi prijo prie
tos paios ivados: nemaa dalis psichikos lig, pradedant izofrenija ir baigiant vairiomis
neurozmis, yra paveldimos. i ivada i esms pakeit supratim apie psichikos lig
kilm ir tapo vienu i kertini biologins psichiatrijos akmen. Atsiradus molekulinei
genetikai, izofrenija ir dvipol liga tapo vienos pirmj mogaus lig, pradt tirti
molekuliniu lygmeniu. Pastaruoju metu molekuliniai genetiniai tyrimai yra viena i
svarbiausi psichiatrijos biologini tyrim krypi. Genetini tyrim reikm yra akivaizdi:
konkrei ligos gen suradimas turt lemiam reikm rizikos grups iaikinimui, ligos
profilaktikai, objektyviai ligos diagnostikai, optimalios gydymo taktikos parinkimui, taip pat
nauj vaist bei kit gydymo metod sukrimui. Kaip pavyzdys iame skyriuje yra
apvelgti izofrenijos genetini tyrim epidemiologiniai ir molekuliniai aspektai, aprayti
pagrindiniai genetiniai tyrimo metodai ir trumpai aptartos psichiatrins genetikos
perspektyvos.

Genetiniai epidemiologiniai izofrenijos tyrimai

Genetiniai epidemiologiniai izofrenijos tyrimai susideda i trij pagrindini dali: eim,
dvyni ir vaikinimo analizs. eim tyrim esm yra nustatyti:

Koks yra psichikos ligos danis tarp prob ando eimos nari, - tiek genetini (pvz.,
tv, broli, seser), tiek negenetini (pvz., mon, vyr). Probandu vadinamas
sergantis asmuo, nuo kurio pradedama genetin eimos analiz.

Ar ligos danis tarp giminaii susijs su j genetiniu artumu probandui? Paprastai

tiriami pirmos eils (tvai, broliai ir seserys, taip pat vaikai, su kuriais probandas turi
vidutinikai ~50% bendros genetins mediagos), antros eils (seneliai, ankai,
dds, tetos; ~25% bendr gen) ir treios eils (pusbroliai, pussesers; ~12,5%
bendr gen) giminaiiai.

Ar ligos danis tarp giminaii yra didesnis nei bendras populiacijos danis, kuris
izofrenijos atveju yra ~1 %?

Deimi 1920-1987 metais Europos kratuose atlikt tyrim sudtiniais duomenimis

(r. 3 pav.,), probando pirmos eils giminaii rizika susirgti svyruoja tarp 6% (tv) ir 13%
(vaik), vidurkis - 10%, t.y. ji 10 kart didesn negu populiacijos danis. Lig iol nra aiku,
kodl probando vaik rizika susirgti izofrenija yra 2 kartus didesn negu jo tv, nes

Bendras populiacijos danis (1%)

Pusbroliams, pusseserms (2%)
Ddms, tetoms (2%)
Snnams, dukterioms (4%)
Ankams (5%)
Broliams, seserims (tik vienas bendras tvas)
(6%)
Tvui, motinai (6%)
Seseriai, broliui (9%)
Vaikams (13%)
Dizigotiniam dvyniui (17%)
Vaikui, kurio abu tvai serga izofrenija (46%)
Monozigotiniam dvyniui (48%)

10 15 20 25 30 35 40 45 50

3 pav. Rizika sirgti izofrenija

probando genetinio tapatumo su vaikais ir tvais laipsnis yra vienodas. Yra manoma, kad
sunkiau ir anksiau izofrenija susirg ligoniai danai nesukuria eim ir neturi palikuoni
(kurie iuo atveju bt probandai), todl nepakliva probando ir tv analizs dal. Tie 6%
susirgusi tv atspindi tik lengvesnius, vlyvesniu laikotarpiu prasidjusios izofrenijos
atvejus.
Silpnjant giminysts ryiui, maja ir rizika sirgti izofrenija, taiau tarp antros ir
treios eils giminaii ji vis tiek lieka didesn nei populiacijos danis. ie eim tyrim
rezultatai gerai dera su genetine izofrenijos hipoteze - i i duomen galima spti, jog
paveldimumas turi takos ligos atsiradimui. Kita vertus, eimos narius sieja ne tik genetinis
panaumas - jie gyvena toje paioje aplinkoje ir juos gali veikti tie patys alingi aplinkos
veiksniai: psichologiniai stresai, netinkama mityba, infekcins ligos ir t.t. Tokia eimai
bendra aplinka irgi gali bti ligos veiksnys.
Vienas i bd atskirti aplinkos tak nuo genetini veiksni yra paremtas
monozigotini (MZ) ir dizigotini (DZ) dvyni lyginimu. MZ dvyniai isivysto i vienos
kiauialsts, apvaisintos vieno spermatozoido, t.y. i vienos zigotos (i ia kils terminas
"monozigotinis"), ir genetiniu poiriu yra 100% tapats (su retomis iimtimis). DZ dvyniai
isivysto i dviej atskir zigot ir j genetinis tapatumas yra toks pat kaip ir kit broli bei
seser (~50%). Tiek MZ, tiek DZ vienos poros dvynius supa ta pati aplinka: jie vystosi toje
paioje gimdoje, o gim daniausiai auga toje paioje eimoje. Dvyni tyrimo esm yra
palyginti MZ ir DZ dvyni por konkordantikumo laipsn. Konkordantin dvyni pora yra
tokia, kurioje abu dvyniai serga ta paia liga (panai pagal ligos fenotip), tuo tarpu toki
dvyni, i kuri vienas serga, o kitas yra sveikas, pora bus vadinama diskordantine (fenotipikai nepanai). Jeigu ligos atsiradimui lemiam tak turi aplinka, o ne paveldimumas,

MZ

dvyni

konkordantikumo

laipsnis

neturt

labai

skirtis

nuo

DZ

dvyni

konkordantikumo, nes jeigu aplinka yra suklusi lig vienam dvyniui, ir antrojo dvynio
galimyb susirgti ta paia liga turt bti panai, nesvarbu, ar jie yra genetikai tapats
(MZ) dvyniai, ar genetikai gana skirtingi (DZ) dvyniai. Taiau jeigu MZ dvyni ligos
konkordantikumas yra didesnis negu DZ dvyni, tai rodo genetini veiksni svarb. Akivaizdu, jog jeigu vienas MZ dvynys susirgo paveldima liga, nes paveldjo ligos genus i
tv, tai ir kitas tos paios poros dvynys turjo paveldti tuos paius ligos genus, taigi ir
rizik susirgti. i taisykl netinka DZ dvyniams: jeigu vienas i dviej dvyni yra paveldjs
ligos gen (ar genus), tai nereikia, kad ir antrasis DZ dvynys bus paveldjs tuos paius
ligos genus. Kaip jau minta, DZ dvyni genetinio panaumo laipsnis yra apie 50%, taigi
tikimyb, kad kiekvienas polinkio susirgti tam tikra liga genas bus perduotas abiem
dvyniams, yra tik 1/2. Keli imt izofrenijos dvyni analiz, atlikta kartu sudjus Vakar
Europos ir iaurs Amerikos tyrim duomenis, parod, jog MZ dvyni konkordantikumas
yra 48%, tuo tarpu dizigotini dvyni siekia tik 17%. Tas faktas, kad MZ dvyni izofrenijos
konkordantikumo laipsnis beveik tris kartus didesnis negu DZ dvyni, yra svarus
argumentas, jog genai turi reikming poveik izofrenijos atsiradimui.
vaikinimo tyrimai dar kart patvirtino paveldimumo svarb ir paneig psichodinamin
izofrenijos interpretacij. Pagal i prie 3-5 deimtmeius psichiatrijoje vyravusi teorij
izofrenijos atsiradimas buvo siejamas su "izofrenogeniniais" tvais, netinkamu aukljimu
ir eimos aplinka. vaikinimo tyrimai aikiai parod, jog izofrenija sirgusi tv vaikams,
vaikintiems ir augusiems eimose, kuriose n vienas i tvi ar kit eimos nari nesirgo
psichikos ligomis, rizika sirgti izofrenija ne maesn nei gyvenant su biologiniais tvais.
Jeigu lemiam reikm turt ne paveldimumas, bet psichologiniai eim ypatumai,
vaikint psichikos ligoni palikuoni rizika susirgti turt gerokai sumati. Taiau ji
nesumaja, tad galima teigti, kad paveldimumas, o ne aplinka yra pagrindin izofrenijos
prieastis.
Prie panaios ivados buvo prieita ir tyrinjant diskordantini MZ ir DZ dvyni
palikuonis. Kokia yra t vaik, kuri tvai ar motinos yra i diskordantins pagal izofrenij
MZ dvyni poros, rizika susirgti izofrenija? Akivaizdu, jog sergant dvyn psichodinamins
izofrenijos teorijos terminais galima pavadinti "izofrenogeniniu", bet tai nebt taikoma
sveikajam dvyniui ir jo eimai. Pagal psichodinamin teorij ieit, jog galimyb, kad izofrenija serganio dvynio vaikams isivystys psichikos liga, yra ymiai didesn, palyginti su
jo sveiko dvynio vaikais. Taiau taip nra. Tiek serganio, tiek neserganio dvynio vaikams
rizika susirgti yra beveik vienoda: atitinkamai 16,8% ir 17,4%, tuo tarpu diskordantini
dizigotini izofrenijos dvyni atveju serganio dvynio vaik rizika buvo 17,4%, ne

serganio DZ dvynio vaik - tik 2,1 %. ie dvyni tyrimai dar kart rodo biologini, o ne
psichologini veiksni svarb izofrenijos atsiradimui. Genetiniu poiriu domu tai, kad
izofrenijos polinkio genai gali nepasireikti vienoje kartoje (sveikajam dvyniui), taiau gali
sukelti lig kitoje kartoje (sveikojo dvynio vaikams). is reikinys vadinamas nevisika
gen skvarba (incomplete penetranee). is plaiai paplits biologinis reikinys buvo
apraytas beveik prie 80 met, taiau kodl kai kurie genai yra nevisikai skvarbs,
tebra neaiku lig iol.
Apibendrinant eim, dvyni ir vaikinimo tyrimus galima teigti, jog paveldimumo
reikm yra neabejotina. Tad kokia dalis vis izofrenijos prieasi yra nulemta genetini
ir kokia - kitoki veiksni? Daugiau negu pus (52%) MZ dvyni izofrenijos poiriu yra
diskordantiki, t.y. penkiose i deimties izofrenija sergani dvyni por tik vienas MZ
dvynys serga izofrenija, o j genetikai tapats broliai ir seserys ("genetiniai klonai") yra
sveiki. Tradicikai dvyni diskordantikumas yra aikinamas tuo, kad genetinio polinkio
sirgti neutenka, dar reikia ir aling aplinkos veiksni, kurie skirtingai veikt du MZ
dvynius (angl. non-shared environment). Nepaisant dideli pastang (pastaruosius pus
imto met tirti vairiausi egzogeniniai veiksniai - dieta, geografinis arealas, infekcijos,
stresas ir t.t.), kol kas nerasta n vieno aplinkos veiksnio, kuris aikiai didint rizik sirgti
izofrenija. Kita vertus, vaikinimo ir diskordantini dvyni vaik tyrimai, aprayti ankstesniame skirsnyje, rodo, jog i esms viskas priklauso nuo paveldimumo, o aplinkos veiksni
taka yra minimali. iam prigimties ir aplinkos (angl. nature versus nurture ) paradoksui
paaikinimo kol kas nra.
Panaiai genetiniu epidemiologiniu poiriu (iskyrus vaikinim) buvo tirtos ir kitos
psichikos ligos: dvipol ir vienpol liga, autizmas, alkoholizmas, obsesin-kompulsin liga,
dmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromai, panikos sutrikimas ir t.t. Visoms be iimties
ioms ligoms bdingi tie patys dsningumai kaip ir izofrenijai: 1) kuo artimesnis
giminysts ryys su probandu, tuo didesn rizika, be to, toji rizika yra ymiai didesn nei
bendras populiacijos danis; 2) didioji dalis atvej yra sporadiniai, taiau yra ir akivaizdi
eimini atvej, kai ta paia psichikos liga serga du ir daugiau genetikai susijusi eimos
nari; 3) MZ dvyniai rodo ymiai didesn konkordantikumo laipsn palyginti su DZ
dvyniais; 4) nemaa dalis MZ dvyni yra diskordantiki, nors aplinkos taka ligos
atsiradimui yra neaiki.

Paprastos (mendelins) ir sudtingos

(nemendelins) mogaus genetins ligos
Nepaisant paveldimumo svarbos izofrenijos atsiradimui, i liga genetiniu poiriu labai
skiriasi nuo "klasikini" genetini lig, pvz. pjautuvins anemijos, talasemijos, hemofilijos,
mukoviscidozs (cistins fibrozs), Diueno miodistrofijos, Huntingtono ligos. Pastarosios
ligos yra vadinamos paprastomis genetinmis ligomis ir j skiriamasis bruoas yra tas, kad
visos paprastos ligos yra paveldimos pagal tuos paius dsnius, kuriuos Mendelis daugiau
kaip prie imt met atrado tirdamas irnius. Panaiai kaip iedlapi spalva, irni
raukltumas ar lygumas, paprastos ligos yra perduodamos i vienos kartos kit pagal
auto somin dominantin (Huntingtono liga), auto somin recesin (pjautuvin anemija,
mukoviscidoz) ar susijus su lytine chromosoma (Diueno miodistrofija, hemofilija)
paveldimumo tip. Paprastos mendelins ligos sudaro tik 2% visos mogaus lig visumos.
Likusi didioji dalis (98%) yra vadinamos sudtingomis nemendelinmis ligomis (angl.
complex non-Mendelian disorders). Prie j priklauso visos danos psichikos ligos,
pradedant izofrenija ir baigiant neuroziniais sindromais, taip pat danos somatins bei
infekcins ligos: vairi lokalizacij viai, abiej tip diabetas, istin skleroz,
reumatoidinis artritas, psoriaz, astma, tuberkulioz ir t. t.
Kaip galima suprasti i pavadinimo, sudting lig paveldimumui aprayti Mendelio
dsni neutenka. Nors genetini veiksni taka yra akivaizdi, i lig paveldimumo tipas
neaikus. Didioji dalis sudting lig daniausiai yra sporadiniai atvejai, o eiminiai
sudaro ma dal (tik -10% izofrenijos atvej galima laikyti eiminiais). Sudtingoms
ligoms bdinga palyginti vlyva pradia. is poymis, kaip ir visi kiti, ivardyti emiau, nra
specifinis: kai kurios sudtingos ligos prasideda anksti (astma, autizmas), o paprastos
ligos pradia gali bti vlyva (Huntingtono liga), taiau apskritai mendelins ligos pasireikia ymiai anksiau negu nemendelins. Lytinis dimorfizmas (vyr ir moter
sergamumas skiriasi - pvz., autizmas yra ymiai, 5 k., danesnis tarp berniuk, tuo tarpu
depresija - tarp moter) yra kitas sudting lig poymis. Lytinio dimorfizmo nereikia
painioti su lytinmis chromosomomis "sukibusiais" poymiais (hemofilija). Viena i
svarbesni lytinio dimorfizmo prieasi yra su lytiniais hormonais susij vyr ir moter
homeostazs skirtumai. Sudting lig atvej eim analiz parod, jog nuo to, kuris i
tv, tvas ar motina, - serga, priklausys ir rizika sirgti j vaikams. Pavyzdiui, jeigu
dvipole liga serga moteris, galimyb, kad jos vaikai susirgs ia liga, yra didesn negu ta
paia liga serganio vyro palikuoni atveju. Viena i svarbiausi nemendelini lig savybi
yra dvyni diskordantikumas. Jis ypa retai sutinkamas paprast mendelini lig atveju,

taiau yra labai tipikas sudtingoms ligoms. Su dvyni diskordantikumu yra siejama
aplinkos taka ligos atsiradimui - ji yra minimali didiajai daliai paprast lig, taiau gali bti
svarbi sudting lig atveju. Vlgi, aplinkos vaidmuo nra vienaprasmikas: rkymo taka
plaui viui ar alergen vaidmuo astmos atsiradimui yra akivaizds, bet, kaip jau minta,
izofrenijos ir kit psichikos lig atsiradimui aplinkos reikm tebra nerodyta. I kit
mendelini ir nemendelini lig skiriamj poymi galima paminti ligos klinikini
poymi vairov ir ligos eig. Paprast lig diagnostika palyginti nesunki, nes visos jos turi
specifini poymi, kurie leidia atmesti kitas ligas, tuo tarpu sudting lig klinikinis
diapazonas neretai bna labai platus ir diferencin diagnostika kartais gali bti labai sunki.
Kai kurioms (bet ne visoms) sudtingoms ligoms bdingi atoslgiai, o kartais ir dalinis arba
visikas pasveikimas, kas retai pasitaiko paprast lig atvejais. Tiek klinikini poymi
vairove, tiek eigos svyravimais psichikos ligos yra tipikas sudtingos ligos pavyzdys.
Sudting ir paprast genetini lig skirtumai yra glaustai apibendrinti 4 lentelje.
4 lentel. Paprast (mendelini) ir sudting (nemendelini) mogaus genetini lig skirtumai

Poymis
Paveldimos pagal Mandelio dsnius
Ligos danis populiacijose
Dominuoja eiminiai ar sporadiniai ligos atvejai
Ligos pradia
Lyi skirtumai (sergamumas; klinikiniai
ypatumai)
Vaik rizika sirgti priklausomai nuo to, kuris i
tv serga tvas ar motina
Ligos klinikini poymi vairov
Monozigotini dvyni korkondantikumas
Aplinkos veiksni taka
Atoslgiai (remisijos)
Visikas pasveikimas

Paprastos ligos
Taip
emas (< 0,1%)
eiminiai
Ankstyva

Sudtingos ligos
Ne
Auktas (> 0.1%)
Sporadiniai
Vlyva

Reti

Dani

Nesiskiria

Skiriasi

Siaura
Labai retas
Beveik nra
Nebdingas
Nebdingas

Plati
Danas
Yra
Bdingos
Galimas

Lig skirstymas paprastas ir sudtingas turi didel praktin reikm. Nuo to, kuriai
kategorijai priklauso liga, priklausys ir eksperimentin taktika bandant surasti ("klonuoti")
ligos gen. Paprast lig genus rasti palyginti nesudtinga, todl toki lig ir ret sindrom
genai jau skaiiuojami imtais. Sudting lig gen paieka yra ymiai sunkesn ir kol kas
retai skminga.

Molekulini genetini mogaus lig tyrim vadas

Molekuliniai genetiniai tyrimai yra pagrsti atskir individ DNR sekos skirtum
nustatymu. Normos atveju mogaus somatinse lstelse yra du chromosom rinkiniai,
kiekviename po 23 chromosomas. Vienas rinkinys yra paveldimas i tvo, kitas - i
motinos. Dvi chromosomos i vienos poros yra vadinamos homologinmis. Tokie
homologai turi po vien identik gen. Vis vieno rinkinio (genomo) chromosom DNR
sekos, sudtos kartu, sudaro apie 3,2 x 109 nukleotid. Tik 5% genomo uima baltymus
koduojantys genai, kuri mogus turi -35 000, o visa kita genomo dalis susideda i vairaus
evoliucinio "balasto". moni DNR sekos yra panaios: dviej individ DNR sek
tapatumas, priklausomai nuo genomo dalies, svyruoja tarp 99,7% ir 99,9%, t.y. i 1000
nukleotid skiriasi tik 1-3. Nukleotid sekos skirtumai yra vadinami gen polimorfizmu.
Gen polimorfizmas gali bti keli ri: vieno nukleotido pakaita (pavyzdiui, seka
ATACTACAGCAG ir seka ATACTGCAGCAG), nukleotid trkumas (ATACT CAGCAG),
nukleotido intarpas (ATACTAGCAGCAG) ar pasikartojani sek ilgi skirtumai
(ATACTACAGCAG;

ATACTACAGCAGCAGCAG;

ATACTACAGCAGCAGCAGCAG).

Tokie gen polimorfizmo variantai yra vadinami aleliais. Palyginti maas santykinis
skirtumas tarp keli individ genom yra gana didelis absoliuiu dydiu, nes per vis
genom susidaro imtai tkstani skirting nukleotid. Jeigu genetiniai epidemiologiniai
tyrimai rodo, kad liga bent i dalies yra paveldima, genetinis ligos pradas turi bti susijs
su DNR sekos pokyiais. Ligos molekulinio genetinio tyrimo esm yra surasti tai ligai
specifinius

DNR

sekos

skirtumus.

DNR

sekos

polimorfizmai,

kuri

buvimas

vienaprasmikai lemia lig, vadinami genetinmis mutacijomis. Mutacij pavyzdiai yra

nukleotid pakaitos arba trkumai chloro kanalo gene, esaniame ilgajame 7
chromosomos petyje, kurie sukelia mukoviscidoz (cistin fibroz), arba nestabilieji
trinukleotidai trumpajame 4 chromosomos petyje, sukeliantys Huntingtono lig.
Galima iskirti tokias molekulini genetini tyrim grupes:

Gen sukibimo (angl. genetic linkage ) tyrimai.

Gen ssajos (angl. genetic association) tyrimai

Citogenetiniai tyrimai.

Gen sukibimo tyrimai atliekami eimose, kuriose yra bent du ta paia liga sergantys
asmenys (pvz., du vaikai). Kuo toki ligoni yra daugiau, tuo eima yra informatyvesn
gen sukibimo analizs poiriu. Sukibimo tyrimai naudojami tuo atveju, kai inoma, jog
liga bent i dalies yra genetin, taiau konkrets genai ir genetiniai ligos mechanizmai

nra aiks. Sukibimo analizs tikslas - nustatyti ligos geno " adres", t.y. chromosomos
viet, kurioje yra toks genas. Tokios "sukibimo" vietos daniausiai yra gana plaios ir gali
siekti 10-30 milijon nukleotid, kurie gali koduoti imtus gen. Sukibimo analiz atliekama
naudojant aukiau apraytus gen polimorfizmus, kurie sukibimo tyrime kartais dar
vadinami molekuliniais genetiniais ymekliais. Zymekliai parodo, kuri i dviej homologini
tvini ir kuri i dviej homologini motinini chromosom buvo perduota kiekvienam i
vaik. Kiekvienas vaikas paveldi vien homologin chromosom i tvo ir vien
homologin chromosom i motinos. Kuri i dviej tvini/dviej motinini homologini
chromosom bus perduota kiekvienam i vaik, lemia atsitiktinumas. Jeigu tiriamoji
chromosoma neturi jokios takos ligos atsiradimui, nemanoma velgti jokio jos perdavimo
dsningumo, t.y. numatyti, kuris i dviej ios chromosomos tvini/dviej motinini
homolog buvo perduotas sergantiems vaikams, kuris - sveikiems vaikams. Prieingu
atveju, t.y. jeigu tiriamoji chromosoma turi takos ligos atsiradimui, vienas jos tvini ar
motinini homolog turi bti randamas tik pas serganius vaikus, o kitas - tik pas sveikus
vaikus.
Sukibimo analizs esm - nustatyti, kurios i sergani vaik tvini ar motinini
homologini chromosom sutampa (i chromosom neturt bti paveldj sveiki vaikai).
Kitaip tariant, sergani vaik fenotipiniai panaumai, t.y. liga, yra slygoti genotipo
panaumo. Ir atvirkiai, fenotipo skirtumai (vieni vaikai serga, kiti sveiki) yra nulemti j
genetini

skirtum.

Konkretus

pavyzdys,

parodantis

dviej

ri

ymeklius,

"nesukibusius" su liga ir "sukibusius" su liga, - pateiktas 4 paveiksle.

Gen sukibimo tyrimai bt paprasti, jeigu kiekvienai homologini chromosom porai
utekt vieno molekulinio genetinio ymeklio, deja, j reikia deimtis kart daugiau. Lytini
lsteli brendimo (mejozs) metu vyksta homologini chromosom rekombinacija chromosomos i tos paios poros (pvz., chr 17 A ir 17B) pasikeiia homologiniais
fragmentais. Tokios rekombinuotos 17 chromosomos viena dalis bus kilusi i 17
chromosomos A, o kita dalis - i 17 chromosomos B. Vienas molekulinis ymeklis gali
palyginti patikimai "atstovauti" 10-20 milijon nukleotid chromosomos fragmentui. Tad
jeigu vidutins chromosomos ilgis yra 150 milijon nukleotid, tokios chromosomos
sukibimo analizei reiks bent deimt molekulini ymekli. Visam mogaus genomui
(3,2x1Q9 nukleotid) itirti pastaruoju metu naudojama apie 300 ymekli. Tokia
sisteminga viso genomo sukibimo analiz yra vadinama gen omo skenavimu (angl.
gename scanning). I vienos eimos toli siekiani ivad apie gen sukibim negalima
padaryti (nebent tai bt labai didel eima), taiau jeigu itiriama kelios deimtys panai

eim ir didiojoje j dalyje nustatomas tos paios chromosomos - tos paios ligos
dsningumas, galima manyti, kad ligos genas yra btent toje chromosomoje.
Kaip jau buvo minta, gen sukibimo analiz dar nenurodo konkretaus geno, kuris
sukelia lig arba padidina rizik ja susirgti. Radus gen sukibimo region, reikia itirti
visus tame regione esanius genus, kuri gali bti deimtys, o kartais ir imtai. iame
etape, kuris vadinamas poziciniu klonavimu, atliekama detali sukibimo regione
esani gen analiz siekiant surasti specifin genetin pakitim, arba mutacij, kuris
bt bdingas tik sergantiems individams, o sveikiems - ne. Tokie mutav genai
produkuoja nevisaverius baltymus (receptorius, fermentus, struktrinius baltymus ir
t.t.), kurie negali deramai atlikti savo funkcijos lstelje. Gen mutacijos daniausiai
randamos paprast mendelini lig ir kai kuriais eiminio tipo sudting nemendelini lig
atvejais. Pavyzdiui, gali bti eiminio tipo krties vys ir BRCA1 bei BRCA2 (BRreast
Cancer sutrumpinimas) gen mutacijos arba eimin ankstyvos pradios Alzheimerio liga
ir presenilino gen (PSl, PS2) mutacijos. Kaip jau minta, eiminio tipo nemendelins ligos
yra gana retos, didioji susirgim jomis dalis yra sporadiniai atvejai, tad ir genetinio sukibimo taisykls taikymas sudtingoms ligoms yra gana ribotas.

ymeklis 1
ymeklis 2

13
42

23
13

ymeklis 1
ymeklis 2

13
12

12
15

34
36

23
13

13
16

14
56

13
35

12
36

24
16

34
15

4 pav. Gen sukibimo principas

Atliekant gen sukibimo analiz yra tiriama, kaip molekulini genetini ymekli variantai (aleliai) buvo
perduoti i tv vaikams ir ar yra ryys tarp genetini ymekli ir ligos fenotipo. Pateiktoje eimos schemoje
rodykle paymtas izofrenija sergantis probandas, kuris turi tris izofrenija serganius ir tris sveikus sibsus
("sibsas" yra bendras terminas broliams ir seserims pavadinti - i angl. sisters and brothers). Be to, probando
dd ir teta i tvo puss taip pat serga izofrenija. Juodos figros - izofrenija sergantys asmenys, baltos sveiki asmenys; kvadratai ymi vyrik lyti, apskritimai - moterik. Paveiksle parodyta, kaip susij dviej
genetini ymekli (1 ymeklis, 2 ymeklis) aleliai. Aleliai patogumo dlei yra ymimi skaiiais, kiekvienas

skaiius atitinka atskir DNR sekos variant. Pirmojo ymeklio aleliai nerodo jokio ryio su ligos fenotipu.
Tuo tarpu antrasis ymeklis aikiai siejasi su ligos fenotipu, nes vienas i jo aleli (paveiksle is alelis yra
irmintas) randamas tik pas serganius asmenis, iskyrus probando tv, kuris, nors pats ir nesirgo, taiau
galjo perduoti ligos genus savo vaikams. Jeigu panaus antrojo ymeklio ryys su liga yra nustatomas ir
kitose izofrenija sergani asmen eimose, galima manyti, kad ligos genas yra 10-20 milijon nukleotid,
supani antrji ymekli, srityje. Probando tvas yra nevisikos izofrenijos geno skvarbos pavyzdys.

5 lentel. Pirmojo ir antrojo gen aleli danio pasiskirstymasa

Alelis

Pirmojo geno aleli danio pasiskirstymas

Antrojo gen alelio danio pasiskirstymas
Ligoni
Sveik
Skirtumas
Ligoni
Sveik
Skirtumas
grupje
suaugusi
tarp grupi
grupje
suaugusi
tarp grupi
grupje
grupje
Alelis 1
28% (10/36)
33% (12/36
5%
75% (27/36)
25% (9136)
50%
Alelis 2
47% (17/36)
42% (15/36)
5%
22% (8136)
64% (23/36)
42%
Alelis 3
14% (5/36)
14% (5/36)
0%
3% (1136)
11 % (4/36)
8%
Alelis 4
11% (4/36)
11% (4/36)
0%
a. Pirmojo geno aleli skirtumai ligoni ir sveik asmen grupje yra labai panas, todl maai tiktina, kad
is genas turi kokios nors itakos ligos atsiradimui. Antrojo geno aleli pasiskirstymas ligoni ir kontrolinje
grupse labai skiriasi, todl galima spti, kad is genas yra susijs su ligos etiologija. io geno pirmasis
alelis (ymiai daniau sutinkamas tarp ligoni) turi turti neigiamos itakos geno funkcijai, o tai ir slygoja io
geno ssaj su liga. Lentelje pateiktos labai maos grups; iuolaikiniams ssajos tyrimams yra naudojami
imtai, o kartais ir tkstaniai sergani ir sveik individ.

Sudting nemendelini lig grupei ymiai tipikesni yra DNR polimorfizm danio
skirtumai. Tokie polimorfizmai nra specifiki ligai, jie gali bti randami ir pas sveikus
asmenis, taiau, palyginti su sveikais, sergani asmen grupje tas pats DNR
polimorfizmas rodo visai kit aleli dan. Pavyzdiui, geno, koduojanio apolipoprotein
E, alelio e4 danis Alzheimerio liga sergani asmen grupje yra 40%-50%, tuo tarpu
tarp ia liga nesirgusi asmen - tik 15%. io ApoE e4 alelio neutenka ligai sukelti, taiau
jis akivaizdiai didina rizik susirgti Alzheimerio liga. Aleli danio lyginimas sveik ir
sergani asmen grupse yra gen ssajos esm (r. 5 pav. ir 5 lentel). Gen ssaja
daniausiai naudojama sporadiniams ligos atvejams tirti ir iuo metu yra vienas i
pagrindini molekulini genetini tyrim bd, kuriais tiriamos sudtingos ligos. Pastaruoju
metu manoma, kad sudtingas nemendelines ligas daniausiai sukelia ne vienas genas
(kartais tokie genai vadinami didiaisiais genais), bet polinkio genai (maieji genai). Liga
atsiranda, kai organizme susikaupia "kritin mas" toki polinkio gen patogenini
variant, i kuri kiekvienas tik neymiai padidina rizik susirgti. Akivaizdu, kad toki ligos
gen variant galima rasti ir pas visikai sveikus asmenis. Gen ssaja daniausiai
taikoma konkretiems genams. Kiekvienam genui itirti reikia bent keli polimorfizm, nes
vienas polimorfizmas "reprezentuoja" tik palyginti siaur 1-5 tkstani nukleotid

fragment (vidutinis geno ilgis yra 20-40 tkstani nukleotid). Genai kandidatai (angl.
candidate genes) yra tokie genai, kuri koduojami baltymai gali kaip nors bti susij su
ligos etiopatogeneze. Pavyzdiui, iekant polinkio sirgti izofrenija gen, dopamino
receptori genai yra ymiai "tinkamesni" kandidatai ssajos tyrimui negu keratino arba
insulino genai. Pastarieji du genai tiesiogins takos smegen veiklai neturi, ir apskritai, nei
keratinas, nei insulinas nra sintetinami smegenyse. Tuo tarpu dopamino sistema yra ypa
svarbi normaliai smegen veiklai. Negana to, seniai inoma, kad dopamino mimetikai
(amfetaminas) gali sukelti psichoz ir kad antipsichoziniai vaistai blokuoja dopamino
receptorius, taip pat kad dopamino receptori skaiius bent dalies izofrenija sergani
moni smegen poievio branduoliuose yra padidjs. Tam tikri dopamino sistemos gen
variantai (aleliai) gali bti aktyvesni ir sintetinti daugiau dopamino receptori, o tai gali
didinti rizik sirgti izofrenija. Serganij izofrenija grupje tokio alelio danis turt bti
didesnis nei sveik individ grupje. Vykusi gen kandidat atranka yra viena i pagrindini ssajos tyrim skms garantij. Gen ssajos ir gen sukibimo palyginimas
pateiktas 6 lentelje.
6 lentel. Gen sukibimo ir gen ssajos palyginimas

Skiriamieji poymiai
Tyrimo objektas
Molekulinis genetinis
ymeklis
ymekliai turi bti idstyti
kas
Tinkamiausi surasti
(klonuoti)
Tinkamiausi tinkami tirti

Gen sukibimas
eimos su keliais tos
paios ligos atvejais
Daniausiai nesusijs su
konkreiu genu

Gen ssaja
Atskiri individai, daniausiai
sporadiniai ligos atvejai
Daniausiai susijs su
konkreiu genu

10-20 milijon nukleotid

1-5 tkstanius nukleotid

Lig lemianius, didiuosius

ligos genus
Paprastas mendelines ligas
ir eiminius sudting lig
atvejus

Polink sirgti didinanius,

mauosius ligos genus
Sudtingas nemendelines
ligas

Be gen sukibimo ir ssajos tyrim, dar reikia paminti citogenetinius tyrimus.

Citogenetini tyrim tikslas - nustatyti, ar nra chromosom pertekliaus (pvz., 21
chromosomos trisomija sukelia Downo sindrom), chromosom stygiaus (pvz., tik
viena X chromosoma yra moter Turnerio sindromo prieastis), chromosomos
segment delecij (ikritim) ar duplikacij (padvigubjim), taip pat chromo somini
translokacij, kurios atsiranda dl nehomologini chromosom rekombinacijos, kai,
pavyzdiui, I-os chromosomos dalis prikimba prie 12-os chromosomos. Visi ie

chromosominiai nukrypimai vienu ar kitu bdu sutrikdo dviej to paties geno kopij
(diploidinio genomo) pagrst lstels homeostaz.

Genas 1
Genas 2

11
11

13
12

23
11

12
11

22
13

14
11

23
12

12
11

22
12

Genas 1
Genas 2

22
12

24
11

12
22

23
12

13
11

14
11

24
12

22
11

12
11

Genas 1
Genas 2

12
22

23
12

22
12

13
23

12
12

14
12

23
22

22
12

12
12

Genas 1
Genas 2

12
22

14
23

13
23

22
13

23
22

24
12

14
12

11
22

12
22

5 pav. Gen ssajos principas

Gen ssajos esm palyginti geno aleli dan ligoni ir sveik asmen grupse. Tiek ligoniai (juodos
figros), tiek sveiki asmenys (baltos figros) yra genetikai nesusij individai. Ligoni susirgimas
daniausiai bna sporadinis. Kaip ir pirmojoje schemoje, aleliai yra paymti skaiiais, kiekvienas
skaiius atitinka atskir DNR sekos variant.

Chromosomos dalies padvigubjimas ar trkumas rodo, kad toje srityje esani

gen perprodukcija arba nepakankama produkcija gali bti viena i ligos prieasi.
Toki kiekybini geno aktyvumo (ekspresijos) pokyi galima rasti ir nesant
struktrini

chromosom

pasikeitim,

tai

priklauso

nuo

geno

reguliacini

mechanizm. Chromo sominiai nukrypimai rodo, kuri gen aktyvumo reguliavimas

gali bti sutriks ligos atveju. Gen polimorfizmas, turintis takos geno aktyvumui, gali
bti tiriamas ssajos tyrimais.
Jeigu

rekombinuoja

nehomologins

chromosomos

ir

translokacija

vyksta

koduojaniame gene, tokio geno seka suardoma. Akivaizdu, jog toks genas negali
sintetinti tinkamo baltymo. Ityrus translokacijos viet ligoni chromosomose, galima
identifikuoti paeist gen, kuris bt geras genas kandidatas ssajos tyrimams,

analizuojant atvejus, kai nra joki chromo somini defekt ir kai genetiniai pakitimai
gali bti ymiai subtilesni (takins mutacijos, keli nukleotid ikritimai ar intarpai).
Tiek akivaizds, viesiniu mikroskopu matomi translokaciniai pokyiai, tiek vieno
nukleotido pakitimai, kuri nebt manoma nustatyti net atominiu mikroskopu, gali
bti vienodai svarbs ligos atsiradimo poiriu. Tad gana reti citogenetiniai pakitimai
gali rodyti danai pasitaikanius, rizik sirgti didinanius molekulinius genetinius
pokyius.

Molekuliniai genetiniai izofrenijos tyrimai

Molekuliniai genetiniai izofrenijos tyrimai buvo pradti madaug pnes 15-20 met, o
iuo metu psichiatrin genetika yra viena i spariausiai besivystani biologins
psichiatrijos ak. eiminiams izofrenijos atvejams yra taikoma gen sukibimo analiz.
Nors kol kas nra surastas (klonuotas) n vienas izofrenijos genas, i sukibimo analizi,
atlikt vairiose pasaulio laboratorijose, akivaizdu, kad izofrenijos genas yra ne vienas,
kad toki gen gali bti palyginti daug. Dabartiniai rezultatai leidia tiktis, kad polinkio
sirgti izofrenija genai gali bti lokalizuoti iose chromosomose: 22q11-q12 (22
chromosomos ilgojo [q] peties 11-22 segmentuose), 6p24-22 (6 chromosomos trumpojo
[p] peties 24-22 segmentuose), 8p22-p21, 6q, 13q14.1-q32, 5q21-q31, 10p15-p11, 1q21q22, 1q32, Xp11 ir t.t. (r. 6 pav., 97 ps1.). Reikinys, kai panai ar identik lig gali
sukelti visikai skirtingi genai, yra vadinamas genetiniu heterogenikumu. Manoma, kad
izofrenija genetiniu poiriu yra labai heterogenika liga. Didioji dalis sudting lig yra
heterogenikos, tuo tarpu didioji dalis paprast mendelini lig yra genetikai homogenikos. Pavyzdiui, kad ir kokioje pasaulio dalyje bt diagnozuojama Huntingtono
chorja, visais atvejais ji bus sukelta vieno ir to paties geno, esanio trumpajame 4
chromosomos petyje (4p16.3). Heterogenikumas labai apsunkina konkretaus ligos geno
identifikavim. Pavyzdiui, jeigu kiekvienam genui surasti reikia, tarkime, 100 informatyvi
(bent du ligos atvejai toje paioje kartoje) eim ir yra trys skirtingi ligos genai, tai jiems
surasti reiks jau 300 eim. Jeigu toki gen yra 30, teorikai reikt jau 100x30=3000
eim. O jeigu izofrenijos polinkio gen yra 300? iuo metu nra metod, kurie leist
nustatyti, koks yra izofrenijos gen skaiius ir kiek gali bti genetini izofrenijos ri.
Labai tiktina, kad izofrenija yra ne viena liga, o kompleksas keleto lig, kuri kol kas
negalima atskirti klinikiniais metodais. Panaiai yra buv XX a. pradioje su
maakraujyste, kurios vairiausi sindrom (pjautuvins, sukeltos vitamino B12 stokos,
aplastins, hemolitins ir t.t.) nebuvo galima iskirti be objektyvi laboratorini tyrim.

Sporadiniai ligos atvejai tiriami gen ssajos bdu - toki izofrenijos tyrim kiekvienais
metais atliekama imtais. Taiau, kaip ir tiriant sukibim, lig iol nerasta n vieno polinkio
sirgti izofrenija geno. Tarp kandidat tokius polinkio genus gali bti dopamino D3
receptoriaus (DRD3), serotonino 2A receptoriaus (HTR2A) ir katechol-O-transferazs
(KOMT) genai, kurie yra labai svarbs normaliai smegen veiklai. Nepaisant statistikos
duomen, rodani, kad i trij gen aleliai gali turti takos izofrenijos atsiradimui, yra
tam tikr neaikum. HTR2A genas yra polimorfikas 102-o nukleotido pozicijoje, vienas i
aleli yra timinas (T), o kitas - citozinas (C) (pats polimorfizmas yra ymimas T102C).
102T ir 102C aleli danis izofrenija sergani asmen grupje, palyginti su kontroline
grupe, skiriasi statistikai patikimai, taiau is gen polimorfizmas nekeiia amino rgi
sekos serotonino 2A receptoriaus variantuose, t.y. receptoriai, koduojami 102T ir 102C,
alelio amino sekos poiriu yra identiki. Kol kas neinoma, kaip DNR sekos skirtumai
iame gene slygoja funkcinius skirtumus. Ne maiau mslingi yra ir DRD3 geno tyrimo
rezultatai. is genas yra polimorfikas 9- aminorgt koduojanioje geno dalyje ir todl
vienas io geno alelis ioje pozicijoje turi serin, o kitas - glicin (Ser9Gly). Sudjus vairi
laboratorij atlikt keli deimi tyrim duomenis, paaikjo, jog Ser9 ir Gly9 aleli danis
izofrenija sergani ir sveik asmen grupse yra panaus, taiau labai skiriasi ligoni
grups ir sveik asmen grups homozigotini (Ser/Ser ir Gly/Gly) ir heterozigotini
(Ser/Gly) individ proporcijos. Kodl ligoni grupje yra abiej aleli homozigotini individ
perteklius, nra aiku (vienos ries homozigot perteklius bt lengvai paaikinamas
geno varianto recesyvumu). Katechol-O-metiltransferazs, kuri inaktyvuoja dopamin,
noradrenaiin ir adrenalin, genas 108 aminorgties padtyje yra polimorfikas ir gali
koduoti arba funkciniu poiriu aktyvesn KOMT ferment turint valin (Val), arba maiau
aktyv ferment 108 pozicijoje turint metionin (Met). Kelios, taiau ne visos, gen
tyrusios laboratorijos nustat, jog KOMT geno Val alelis yra daniau sutinkamas
izofrenijos grupje negu Met alelis.
Be jau mint gen kandidat, yra tiriama daug vairi gen, koduojani baltymus
vairiausioms neuron signal perdavimo sistemoms: kiti dopamino (iuo metu yra inomi
5 atskiri dopamino receptori tipai), serotonino, gliutamato, y-aminosviesto rgties ir t.t.
Visos ios sistemos rodo vienokius ar kitokius pakitimus serganij izofrenija
smegenyse, tik nra aiku, ar neurocheminiai sutrikimai atspindi pirminius pokyius, ar yra
tik toki pokyi padarinys; ar tai - kompensaciniai smegen pokyiai, ar jie sukelti
genetini nukrypim, ar aplinkos veiksni. Tat:p kit paskutiniuoju deimtmeiu plaiai
tiriam gen yra ir genai, susij su smegen vystymusi, ypa neuron augimu. Net labai
mai nukrypimai nuo normalios toki gyvybikai svarbi gen funkcijos gali bti bding

izofrenijai, nors ir nespecifini, pokyi (padidjusi onini skilveli, sumajusi

smilkinini ievs skili, citoarchitektrini anomalij kaktinje ir smilkininje skiltyse bei
hipokampe) prieastis.
izofrenijos atveju buvo nustatyta ir citogenetini chromosomini nukrypim. I
toki galima paminti pavienius atvejus, kai izofrenija sergantiems asmenis buvo
nustatyta dalin 5q 11-13 trisomija (i 5-os chromosomos ilgojo peties 11-13 segment
buvo rastos trys kopijos, normos atveju turt bti dvi); 5p14.1 trisomija; 2-os ir 18-os
chromosom translokacija t(2;18)(p11.2; p11.2) (antruose skliaustuose nurodomi abiej
chromosom segmentai, kuriuose vyko translokacija), 1-os ir 7-os chromosom translokacija t(1;7)(p22;q22). Prie deimtmet buvo aprayta daugiaak, keturias kartas
apimanti kot eima, kurios beveik tredalis nari sirgo izofrenija ar kit tip
endogeninmis psichozmis. Beveik pas visus serganius asmenis buvo rasta 1-os ir 11os chromosom translokacija t(l; 11)(q42.1;q14.3).
Nuodugniai ityrus translokacijos viet nustatyta, jog I-oje chromosomoje buvo paeisti
net du genai, pavadinti DISCl ir DISC2 (DISC - "Disrupted In Schizophrenia"). Kol kas nra
aiku, ar i gen paeidimas yra specifinis tik iai eimai, ar jis turi takos ir kit
izofrenijos atvej atsiradimui. I kit chromosomini pokyi, nustatyt izofrenija
sergantiems ligoniams, galima paminti 9-os ir 4-os chromosom segment inversij (inv
9p11-9q13; inv 4p15.2-q21.3), taip pat vairius lytini chromosom pakitimus.
Vienas i domiausi citogenetini izofrenijos tyrim radini yra tas, kad 1,5-2 milijon
nukleotid delecija 22 chromosomos ilgoj o peties 11.2 segmente (22q11.2) tarp
serganij izofrenija yra ymiai danesn nei tarp psichikos ligomis nesirgusi individ.
22q11.2 mikrodelecijos sukelia struktrinius smegen pokyius ir daugiau kaip 10% toki
delecij neiotoj suserga izofrenij panaia psichoze. Daugiau nei 6% vaik
izofrenijos atvej yra susij su 22q 11.2 delecijomis.

6 pav. Chromosom vietos, kuriose gali bti izofrenijos genai

I naujesni psichiatrijos molekulini genetini tyrim krypi galima paminti

farmakogenetik. Gerai inoma, jog skirtingi individai labai vairiai reaguoja identikas to
paties vaisto dozes. Toki reakcij spektras gali svyruoti nuo atsako nebuvimo iki
medikamentins intoksikacijos ir rimt nepageidaujam reikini. Veiksminga vaisto doz
priklauso nuo amiaus, lyties, svorio, mitybos ypatum, rkymo, alkoholio vartojimo. Be
vis i aspekt, dar yra ir genetin-biochemin organizmo individualyb. Vien individ
genai

sintetina

labai

aktyvius

kepen

fermentus,

kurie

greitai

metabolizuoja

medikamentus, kit fermentai dl savo genetini ypatum vaistus inaktyvuoja ltai.

Pavyzdiui, buvo nustatyta, jog atipinio antipsichozinio preparato klozapino koncentracija
skirting ligoni plazmoje skyrsi iki 45 kart. Ta pati vaisto doz gali bti nepakankama
vieniems ligoniams ir toksika kitiems. Net jeigu vaisto koncentracija plazmoje yra vienoda,
ta paia liga, pvz. izofrenija, sergantiems monms to paties vaisto poveikis gali bti labai
skirtingas. Viena i gydymo atsako skirtumo prieasi gali bti vaisto ir jam specifinio

receptoriaus sveika. Skirtingi genetiniai to paties receptoriaus variantai gali skirtingai

veikti lstels atsak vaist. Anksiau minti dopamino ir serotonino receptori genetiniai
skirtumai gali lemti vieno ar kito neuroleptiko gydomj poveik. inant genetinius individo
ypatumus, galima tiksliau prognozuoti, koks vaistas (pvz., haloperidolis ar klozapinas) ir
kokia jo doz (pvz., 2 mg ar 5 mg haloperidolio) turi bti skirta kiekvienam konkreiam
ligoniui, kad kuo greiiau bt pasiektas gydomasis poveikis ir ivengta nepageidaujam
reikini (pvz., vlyvosios diskinezijos). Farmakogenetikos tikslas - isiaikinti genetinius
veiksnius, kurie lemia skirting individ reakcij vaist ir kurie padt numatyti vaisto
veiksmingum, toksikum ir kitus nepageidaujamus reikinius, t.y. optimizuoti gydym.
Kita nauja molekulins psichiatrijos aka yra psichiatrin epigenetika. Kitaip nei
tradicin genetika, kurios pagrindinis tikslas yra rasti ligai bdingus struktrinius DNR
sekos pakitimus, epigenetika tiria funkcinius gen ypatumus, t.y. veiksnius, reguliuojanius
geno aktyvum. Kad lstel normaliai funkcionuot, nepakanka vien normalios,
nemutavusios gen DNR sekos. Tokios DNR sekos yra tik genetinis potencialas, o kaip is
potencialas realizuosis, priklauso nuo epigenetini veiksni. Genetiniai nukleotid sekos
ypatumai lemia, koks baltymas bus pagamintas (kokybinis aspektas), tuo tarpu
epigenetin reguliacija lemia, kiek tokio baltymo bus pagaminta (kiekybinis aspektas).
Epigenetins izofrenijos teorijos pranaumas yra tas, kad ji gali lengviau negu genetin
teorija paaikinti vairius nemendelinius ligos ypatumus, idstytus 4 lentelje.
Apibendrinant molekulinius genetinius izofrenijos tyrimus tenka pripainti, kad ios,
nors ir daug adanios, srities laimjimai kol kas yra kukls. Nepaisant dideli pastang,
kol kas nerasta n vieno geno, kuris vienaprasmikai bt susijs su izofrenijos
atsiradimu. Tokie sunkumai yra bdingi ne tik izofrenijos, bet ir vis kit sudting
nemendelini lig tyrimams. Kita vertus, genetika yra viena spariausiai besivystani
mogaus biologijos srii, jau yra iaikinta didioji mogaus genomo dalis. Molekuliniai ir
genetins statistikos metodai tobulja ypa spariai ir kai kuri iuo metu mokslinse
laboratorijose atliekam kasdieni tyrim dar visai neseniai buvo nemanoma net
sivaizduoti. Galima tiktis, kad per kelis ateinanius deimtmeius bus iaikinti
molekuliniai genetiniai psichikos lig mechanizmai ir molekulin psichiatrija taps svarbia
klinikins psichiatrijos dalimi.

III dalis

Psichikos ligonio
tyrimas
Klinikinis tyrimas
Algirdas Dembinskas
Svarbiausios inios apie pacient surenkamos su juo kalbant ir j stebint. Tai subjektyvi
anamnez. Deja, iuos duomenis danai bna sunku surinkti dl ligonio psichikos
bsenos. Be to, ne visada jais galima pasikliauti, nes juos pateikia psichikos ligonis,
danai - per psichopatologijos prizm, t.y. praeities vykius jis pasakoja taip, kaip supranta
juos kalbamuoju momentu. Jeigu j bna apnikusios haliucinacijos, kliedesys, gili depresija,
silpnaprotyst, ligonis gyvenimo vykius gali ikreipti. Todl psichiatrijoje labai svarbu
remtis ir objektyvia anamneze, t.y. duomenimis, surinktais apie ligon i jo artimj,
bendradarbi,
charakteristikos.

pastam,

atveusi

medicinos

darbuotoj,

darboviets

Kiekvieno psichiatro pokalbio su ligoniu bdas yra individualus, taiau t pokalbi

tikslas vienas - surinkti apie ligon kuo daugiau duomen, ir, svarbiausia, toki, kurie
vertingi diagnostikai. Klausantis i alies patyrusio psichiatro pokalbio su ligoniu, atrodo,
kad jie maloniai neka apie kasdienius dalykus. Psichiatrui referuojant apie ligon tas
pokalbis gyja visai kitoki prasm. Pasirodo, beveik kiekvienas klausimas buvo
uduodamas norint isiaikinti simptomus ir j niuansus, diferencijuoti juos, ir tik tada buvo
nustatyta diagnoz.
P. Ganukinas ra: "Pagrindinis metodas, kaip ir anksiau, lieka pokalbis su
serganiuoju psichikos liga ... To galima imokti, jei jaunas psichiatras bus pakankamai
sigilins ir atidus ligoniui, jeigu jis bus nuoirdus ir kuo paprastesnis bendraudamas su
ligoniu; veidmainysts, saldumo, juo labiau apgavysts ligonis neumir ir neatleis.
Pastaruoju atveju gydytojas ilgam, jeigu ne visam laikui, neteks prestio ligonio akyse.
Geriausi psichiatrai Kraepelinas (vokietis), Manjanas (pranczas), Korsakovas (rusas)
buvo dideli meistrai, ( ... ) net menininkai kalbdami su ligoniu sugebdavo suinoti i jo
tai, kas jiems reikalinga; kiekvienas i j savitai prieidavo prie ligonio, kiekvienas turjo
savo pranaum ir trkum, pokalbyje atsiskleisdavo visos j dvasins savybs.
Kalbdamas su ligoniu, Korsakovas buvo ypa velnus ir geras, smalsus; jo
mgdiotojams ie bruoai virsdavo pataiknikumu. Kraepelinas buvo atrokas, kartais
net iurktokas, Manjanas paaipus ir nirus. Taiau tai visiems trims netrukd mylti
sergantj psichikos liga - ligoniai tai suprasdavo ir noriai su jais kalbdavo ".
Prie pirmj pokalb gydytojui svarbu susipainti su visais ligon lieianiais
duomenimis, medicinos dokumentacija, pakalbti su jo artimaisiais. Remiantis ia
informacija galima isamiau ir kryptingiau kalbtis su ligoniu. Kalbtis patartina akis ak,
be jo gimini ar medicinos personalo. Reikia stengtis bendrauti taip, kad ligonis nieko
neslpt. Geriausia pokalb pradti nuo paprasiausi klausim apie sveikat - paklausti,
ar ko neskauda, ar nejauia nuovargio, kaip miega ir valgo. Paskui galima klausti, kuo
ligonis skundiasi (ne tik psichins, bet ir bendros bkls atvilgiu), ar nra konflikt
eimoje, ar nesunku dirbti, kokie santykiai kolektyve ir kt. itaip atskleidus pagrindines
ligonio problemas, toliau dera smulkiau apsistoti ties kiekviena i j, kad bt galima
isiaikinti, kokios simptomatikos iekoti, kokius klausimus uduoti.
Per pirmj pokalb paaikja, kaip ligonis nusiteiks bendrauti, - tai savo ruotu gali
turti diagnostin reikm. Naudingu ir dalykiku bendravimu, arba naudingu kontaktu,
laikytinas toks bendravimas, kai ligonis noriai, aktyviai visk pasipasakoja. Jeigu jis atsako
tik uduotus klausimus, bendravimas, arba kontaktas, tra formalus. Kartais ligoniai

neigia savo anksiau sakytas mintis (kliedesius), - tai disimuliacija, arba nenori pasakoti
savo igyvenim, - tai neskmingas bendravimas, arba kontaktas.
Kuo labiau psichiatras patyrs, tuo greiiau ir geriau jis "pajunta" ligon. Daugel met
dirbdamas su serganiais vairiomis psichikos ligomis monmis, toks specialistas
lengviau pastebi asmenybs pokyius, bdingus tai ar kitai ligai. Pvz., sergantieji ltiniu
alkoholizmu kalba noriai, familiariai, su alkoholikams bdingu humoru pasakoja apie savo
bsen, o sergantieji izofrenija i pradi sunkiai bendrauja, bet truput pakalbjus, ypa
jeigu lieka vieni su gydytoju, gali smulkiau pasipasakoti savo igyvenimus. Tokie ligoniai
neretai prisiria prie gydytojo, tiki tik juo, net ivyk i ligonins vis kreipiasi j pagalbos.
Pokalbio metu susidarius pirmj spd apie pacient, reikia toliau kruopiai ir
tikslingai rinkti kuo isamesnius duomenis, kurie padt irykinti sindrom arba lig. Pvz.,
kalbantis su depresijos apimtu ligoniu, svarbu isiaikinti ne tik paios depresijos
psichopatologij, bet ir kitus j lydinius poymius: ar nesutriks miegas ir apetitas,
nepasikeit interesai, nenuslopinti judesiai, ar per par nesvyruoja nuotaika ir kt. Taip
nuodugniai analizuojant ligonio psichopatologij, pavyksta nustatyti ne tik bdingus ligos
poymius, bet ir irykinti nevisikai tipiko sindromo savitum, t.y. pavyksta atskirti,
pavyzdiui, afektin sutrikim nuo izoafektins ir reaktyviosios depresijos ar organins
kilms depresinio sindromo.
Pokalbis su ligoniu turi bti toks, kad netrukdyt jam ireikti subjektyvius igyvenimus.
Deja, kartais gydytojas ligoniui pateikia taip suformuluotus klausimus, kad juose atsispindi
stereotipin informacija apie vienoki ar kitoki lig. Danam ligoniui paprasiau sutikti su
gydytojo pasilyta gatava formuluote, negu analizuoti save ir mginti su visomis smulkmenomis perteikti savo igyvenimus. Pasyvus ligonio pritarimas pateiktai formuluotei ne tik
nepadeda nustatyti tikrj diagnoz, bet danai bna klaidingos diagnozs prieastis.
Todl klausimus ligoniui reikia pateikti taip, kad jis galt juos atsakyti savo odiais, kuo
tiksliau atspindt savo bsen
Pavyzdiui, nedera klausti ligonio, ar j kamuoja depresija, - veriau pasitikslinti, kokia
jo nuotaika, kuo ji pasireikia. Jeigu ligonis nesugeba atsakyti klausim, tuomet
uduodami klausimai, padedantys jam apibdinti savo bsen, tik nereikia jam silyti
paruotos klausimo-atsakymo formuluots.
Jeigu ligonio atvejis kelia abejoni arba jeigu jis tik sutinka su uduotu klausimu,
tuomet dera j paprayti kuo smulkiau papasakoti apie savo liguist bsen. Jei ligonis ir
prisipasta, kad yra taip, kaip jo klausiama, bet tas jo prisipainimas yra abejotinas, kiek
vliau verta vl pakartoti t pat klausim, tik, inoma, kitaip suformuluot.

Suprantama, tiriant ligon vis pirma reikia iekoti sunki, ryki simptom. Daniausiai
tai bna aktyvi psichopatologija. Taiau j nustaius jokiu bdu negalima tyrimo baigti.
Diagnostikai labai svarbu ir rudimentiniai, neryks poymiai. Jie danai esti nepastebimi,
nes rasti griet rib tarp normos ir patologijos sunku. Nevertinus neryki poymi, kurie
faktikai sudaro ligos mikro simptomatik, galima padaryti diagnostini klaid. i poymi
nustatymas ir interpretavimas ne tik padeda teisingiau diagnozuoti, bet ir skatina gydytoj
tobulti.

Prieingu

atveju

susiformuoja

protis

ignoruoti

ligonio

asmenyb,

mikrosimptomatik. Pasitaiko gydytoj, kurie "tampuoja" ligonius, t.y. j psichopatologij

spraudia tos ar kitos inomos ligos standartus.
I vieno pokalbio negalima sprsti apie ligonio bsen ir psichopatologij, taiau
gydymui pradti kartais pakanka ir jo. Kitus duomenis, kuri reikia galutinei ligonio
charakteristikai, galima surinkti ir vliau.
Svarbu, kad pokalbis su ligoniu nebt panaus tardym. Deja, kartais taip pasitaiko.
Ligonis turi pasitikti gydytoju, o is - ilaikyti tam tikr atstum, bet ir pagarb ligoniui.
Familiars santykiai kenkia ir gydytojui, ir ligoniui. inoma, jei ligonis juokauja, gydytojas
gali nusijuokti, bet niekada netinka ironizuoti keist paciento jutim arba neprasto
pasakojimo atvilgiu.
Pokalbis su ligoniu visuomet turi bti psichoterapikas, reikia laikytis etikos norm.
Pvz., gydytojas psichiatras, konsultuojantis ligon terapijos ar neurologijos skyriuje, neturi
slpti nuo jo savo specialybs, jo apgaudinti. Atsakydamas konsultuojamojo klausimus,
psichiatras turi pasakyti nustats, tarkim, centrins nerv sistemos isekimo poymius, o
labiau isilavinusiems galima paaikinti, kad jiems prasidjo, pavyzdiui, praeinantys
psichikos sutrikimai ir kad dl to reikia gydytis. Kalbantis su depresijos apimtu ligoniu,
nepatartina juokauti, tikinti, kad jo nusiskundimai yra niekai. Nedera nepagrstai adti,
kad po keliolikos dien ligonis pasveiks, nes jei taip neatsitinka, is gali prarasti
pasitikjim gydytoju. Tokiems ligoniams geriau sakyti, kad bloga nuotaika netruks labai
ilgai, ji praeis (taip yra i tikrj), bet numatyti depresijos trukm labai sunku. Kalbantis su
ligoniu, apimtu persekiojimo ar nuodijimo kliedesio, i pradi nereikia jo tikinti, kad taip
nra. Geriausia nei sutikti, nei prietarauti. Stengdamasis tikinti ligon, kad is klysta,
gydytojas gali prarasti pasitikjim ir tapti sivaizduojamu prieu, o itai kenkia tolesniam
bendravimui ir gydymui.
Pokalb apie kliedesius galima atidti vlesniam laikui, kai ligonis prads pasitikti
gydytoju ir tarp j usimegs geri santykiai. Tuomet jau galima imti tikinti ligon, kad io
mintys yra klaidingos.

Jeigu psichoz prasideda staiga ir ligonis prao paaikinti, kas jam darosi, reikt
pasakyti, kad jam prasidjo psichikos liga ir dl to reikia gydytis.
Psichiatrinei diagnostikai svarbu ne tik pokalbis. Reikia mokti vertinti ligonio ivaizd,
laikysen, elges. Tai vis pirma reikminga tuomet, jei bendrauti su ligoniu sunku
(katatonin bsena, smons sutrikimas ir kt.). Ligonio apira gydytojas gali papildyti
duomenis apie pokalbio metu irykjusi psichopatologij. Pavyzdiui, iplsti vyzdiai
rodo depresij, baim, taip pat medikamentin intoksikacij saviudybs atveju, nors
ligonis t ir neigia.
Pokalbio metu stebimos ir vertinamos ligonio emocijos - neadekvatumas, altumas, kai
pasakojama apie psichikos traumas sergant izofrenija, familiarumas, pavirutinikumas ir
humoras sergant alkoholizmu. Svarbu mokti atskirti manieringum, teatralikum,
tarum, ironij, euforij ir kt.
Psichiatrijos ligoninje stebint ligonius didel vaidmen atlieka slaugos darbuotojai.
Neretai ligoniai su gydytoju elgiasi vienaip, o jam ijus, vakare, bna visai kitokie. Tuomet
jie gali medicinos personalui papasakoti tai, ko nepasak gydytojui. Danai ligoniai
gydytojui neprisipasta, kad negeria jo skiriam vaist. Budintis medicinos personalas gali
t pastebti. Ligonis, kuris per gydytojo vizitacij bna mandagus, paslaugus, net
pataiknikas, vakare gali kalbinti kitus ligonius negerti vaist, ardyti skyriaus tvark, net
pabgti. Ligonis, kuris kliedi, nelinks pasakoti personalui, k igyvena, bet savo arba kito
ligonio gimines gali prayti isisti laikus, adresuotus vairioms valstybs staigoms. Savo
stebjimus medicinos personalas turi ne tik urayti, bet ir papasakoti gydytojui.
Nemaa duomen apie ligon gali pateikti gimins. Gana danai ligonis ne gydytojams,
bet savo artimiesiems aikina, kad "ia ne ligonin, o kaljimas", kad "gydytojas yra ne
medikas, bet persirengs tardytojas, kuris j stebi ir maist deda nuod". Artimieji gali
suteikti informacijos apie ligonio interesus namie, jo darb ir kt.
Visapusikam vaizdui apie ligonio asmenyb, jo lig susidaryti svarbs ne tik
duomenys apie dabartin jo bsen, bet ir apie vis gyvenim, t.y. gyvenimo anamnez.
Reikia atkreipti dmes paveldimumo ypatybes, prieligin (premorbidin) bsen.
Renkant duomenis apie ligonio gimines, dera kreipti dmes ne tik visus sirgusiuosius
psichikos liga, bet ir tuos, kuriems buvo neryki psichikos sutrikim ir kurie niekad
nesigyd psichiatrijos ligoninse. Tai gali bti keisti (tars, pavyds ir kt) asmenys, taip
pat mginusieji nusiudyti arba nusiudiusieji.
Labai svarbu gerai itirti ligos dinamik, nustatyti, kokiais poymiais prasidjo psichikos
liga, ar jie atsirado prie lig, ar yra visai nauji. Svarbu vertinti sindrom kait, atoslgi
(remisij) kokyb, atkryio (recidyvo) galimyb.

Vertinant ligonio psichin bsen, btina kruopiai ianalizuoti simptomus ir

sindromus. Suprantama, kiekvieno psichikos ligonio simptomai ar sindromai yra saviti. Tai
vis pirma priklauso nuo nozologijos, bet labai svarbu ir ligos trukm, ligonio bruoai prie
susergant ir kiti veiksniai. ios sindromo ypatybs labai reikmingos diagnozei nustatyti
pvz., serganiojo izoafektiniu sutrikimu depresija skiriasi nuo reaktyviosios depresijos, o
prislgtos nuotaikos raika sergant minmis psichozmis ir ltine liga yra skirtinga.
Skirtinga psichopatologija bna ir somatikai sveik, bet sergani izofrenija, ir t, kurie
serga ateroskleroze ar kitomis ligomis.
Teisingai vertinus ligoni psichikos bsen, atkreipus dmes visus jos niuansus,
galima nustatyti, kada prasidjo liga, kokia buvo jos pradia (mi, pom) ir sutrikimai iki
ligos pasireikimo (manifestacijos). Remiantis iais duomenimis galima numatyti ligos
raid .
Surinkus anamnez ir vertinus psichikos bsen, ligon reikia itirti somatikai ir
neurologikai. Po i tyrim irykja kai kurie psichopatologijos niuansai. Be to, savit
objektyvi tyrimo metod, patvirtinani psichikos lig, nra. Daugelis somatini ir
neurologini lig gali prasidti psichikos sutrikimo simptomais tuomet, jei pagrindins ligos
(encefalito, reumato, galvos smegen naviko) poymiai esti dar neirykj.
Taigi pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebjimas. Taiau
plaiau vartojami ir kiti, papildomi tyrimo metodai: psichologiniai kraujo, lapimo, smegen
skysio,

endokrinologiniai,

reoencefalografija,

elektroencefalografija,

kompiuterin

tomografija, magnetinio rezonanso tyrimai ir kt.

Renkant anamnez ir vertinant psichikos bsen reikia turti plan. Suprantama, kad
dl psichopatologijos vairumo, nevienodo kai kuri klausim-atsakym svarbumo,
negalima taikyti griet taisykli. Pateikiame anamnezs ir psichikos bsenos model,
kuriame nurodyta daug klausim, taiau, suprantama, jie nevienodai svarbs nustatant
skirtingus sutrikimus. Pvz., nustatant asmenybs sutrikimus labai svarbu plati anamnez,
maiau klausim kils tada, kai tiriamas ligonis tariant, kad jis serga degeneraciniu CNS
sutrikimu.

Anamnezs ir psichikos bsenos

modelis
Algirdas Dembinskas

Subjektyvi anamnez
Nusiskundimai. Kokie. J pobdis, intensyvumas. Kada atsirado ligos poymiai. Kiek
laiko vargina. Nuolat ar su pertraukomis.
eimos anamnez.
1. Tvo amius, sveikata (jei mirs, kiek met gyveno, mirties prieastis). Rykesni
asmenybs bruoai. Socialin padtis (isilavinimas, profesija, darbas). Ligos.
2. Motina (tas pats).
3. Broliai, seserys (eils tvarka). J amius, sveikata, eimos ir socialin padtis.
Charakterio ir elgesio ypatybs. Ligos.
Ar buvo eimoje saviudi, nusikaltli, alkoholik, silpnaproi ir kt. Ar tarp tv nra
giminysts ryi. Jei tvai ar kas i gimini sirgo psichikos liga, tai kokiame amiuje
susirgo, ar miai. Kokiose ligoninse gydsi (trukm, kiek kart). Ar iuo metu sveikas.
Nam aplinka paciento vaikystje. Tv ir gimini tarpusavio santykiai, paciento
padtis eimoje tarp kit vaik. vykiai ir nelaims eimoje, galj paveikti paciento
psichik.
Gyvenimo anamnez.
1. Paciento gimimo vieta, motinos sveikata ntumo metu, gimdymo patologija,
vystymosi ypatumai.
2. Simptomai vaikystje: nakties baim, vaikiojimas, kalbjimas per mieg, nemiga,
naktinis lapinimasis, baims bsenos, pykio priepuoliai, nesulaikomas verksmas,
pirt iulpimas, nag kramtymas, sunkus bendravimas su tvais. Kokiame amiuje
atsirado simptomai, j trukm, intensyvumas, danis.
Ikimokyklinis amius. Ligos, traumos ir intoksikacijos, ikimokykliniai aidimai. Links
aisti vienas ar su draugais. Ar pacientas buvo: udaras, grubus, negailestingas,
veidmainis, links fantazuoti, meluoti, vagiliauti, bgti i nam.
Mokykloje. Kada pradjo ir baig mokytis. Ar verk pirm kart paliktas mokykloje. Ar
buvo pastebti gabumai, atsilikimas. Antrameiavimas. Kuriose klasse. Prieastys.
Turjo tam tikr gabum ar neturjo. Pomgiai ir interesai. Santykis su kitais mokiniais

(bendravimo ypatybs). Ar buvo pravardiuojamas ir kaip. Ar praleidinjo pamokas.

Konfliktai su mokytojais ir j prieastys.
Karin tarnyba. Kokiame dalinyje tarnavo. Trukm, laipsnis, pagyrimai, baudos. Jei
atleistas nuo karins tarnybos, - pagal kok straipsn.
Ar buvo teistas ir kalintas. kalinimo prieastys. Trukm.
Lytinio gyvenimo ypatybs. Mnesins, poliucijos, j pradia. Kaip jas reaguota.
Mnesini reguliarumas, trukm, gausumas. Psichikos pokyiai j metu. Ar jos trukdydavo
darbui, mokslui. Skausmingumas. Paskutini mnesini data. Klimakso simptomai.
Masturbacija, jos pradia, trukm, kalts jausmas. Seksualinis patyrimas iki vedyb.
Vedybinis gyvenimas. Kiek kart buvo veds (itekjusi). Paintis, jos trukm iki
vedyb, santuokos motyvacija. Partnerio amius, jo socialin padtis, rykesns
asmenybs ypatybs. Seksualinio bendravimo ypatumai, pasitenkinimas arba altumas.
Atsitiktiniai lytiniai santykiai. Konfliktai eimoje. Skyrybos, j prieastys, teisinimas,
alimentai. Vaikai, j amius, vardai, rykesns j asmenybs ypatybs, padtis eimoje.
Ntumai, prielaikiniai gimdymai, nevaisingumas.
alingi proiai. Alkoholio ir jo surogat, lakij mediag, medikament vartojimas,
nuo kokio amiaus vartoja. Tolerantikumo narkotikams dinamika. Pasitenkinimas ir
elgesys juos pavartojus. Kiek j buvo vartojama anksiau ir dabar. Mint proi
vertinimas. Ar buvo pateks iblaivinimo staig. Ar dl grimo yra turjs nemalonum.
Kitos ligos (ne psichikos): venerins, infekcins, alergins, tuberkulioz ir kt. Ar
kariuodamas kliedjo, ar pasitaikydavo traukuli. Operacijos, traumos.
Patirtos psichikos ligos. J pradia, trukm, pamjim simptomai. Dl ko liga
pamjo. Kokioje ligoninje ar kur kitur gydsi. Kuo gydsi. Atoslgi (remisij) pobdis.
Mginimai ir mintys nusiudyti. Globa ir rpyba. Kas globjas.
Su ligoniu kalbant pirm kart, palieiami ne visi klausimai. Tai galima daryti vliau. Be
to, ne visus klausimus ligonis sugebs atsakyti, kai ko neinos. Visa tai reiks papildomai
suinoti renkant objektyvi anamnez. ia pateikti klausimai yra bendri, neatsivelgta tai,
kokia liga ligonis serga. Todl pokalbio metu parenkami klausimai, kurie, psichiatro
nuomone, yra informatyvs ir reikalingi. i anamnezs schema nebtinai turi bti taikoma
visiems ligoniams. Psichiatras i jos turi atrinkti jam rpimus klausimus.
Asmenyb iki susergant.
1. Santykiai su draugais ir pastamais (bendravimo bdas, draug vertinimas).
2. Elgesys kolektyve, grupje, ekstraversins ir intraversins tendencijos.
3. Poiris darb ir bendradarbius. Padtis tarp j: vadovas, organizatorius, siekiantis
paauktinimo, "kovotojas u teisyb".

4. Intelekto aktyvumas, interesai (kinas, teatras, muzika, televizija, knygos, laikraiai,

aidimai, mgstami paveikslai ir kt.). Pastabumas, atmintis.
5. Nuotaikos. Pastovios ar situacins, permainingos be prieasties.
Pacientas guvus, valus, linksmas, optimistikas, patenkintas savimi. Be nuotaikos,
prislgtas, nerimastingas, susirpins, pesimistikas, menkinantis save. Kaip igyvena
sunkumus. Ironija. Humoro jausmas.
Charakteris. Drovus, jautrus, nepasitikintis savimi, jauiantis menkavertikumo
kompleks. Nervingas, irzlus, nekantrus, links ginytis. Ramus, santrus (susivaldantis),
kantrus.
Pasyvus, nepaslankus, inertikas. Iniciatyvus, energingas, rytingas. Impulsyvus,
agresyvus. Greitai nuvargstantis, darbingas (nuolat ar epizodikai).
Usispyrs ar nuolaidus. Negailestingas ar atlaidus.
Nekalbus, usidars ar atviras, mgstantis bendrauti. Greit sieidiantis, ambicingas ar
ramus. tarus ar patiklus.
Pavydus, kertingas, savanaudis (egoistikas), egocentrikas. Pedantikai
tvarkingas (aplinkos ir savo iors atvilgiu) ar netvarkingas.
Pairos. Dorovins, religins, socialins, ekonomins.
Poiris save: savo sveikat, uimam viet, apsirengim, kn.
Fantazijos. Svajoni danumas ir turinys. Miego ypatybs (trukm, umigimas,
nubudimas, jautrumas, komarai).
Sugebjimas prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Ligos (pamjimo) istorija. Detalus ir nuoseklus ligos reikimosi apraymas nuo
pirmj poymi iki paguldymo ligonin.
1. Pradia. Prasidjo staiga ar palaipsniui.
2. Veiksniai, galj sukelti lig (paciento nuomone).
3. Darbas, savijauta, elgesys. Nuo kada pacientas nedirba, nesitvarko namie. (Jeigu
turi nedarbingumo lapel, paklausti, nuo kada.) Kuriuo dienos metu pablogja
savijauta.
4. Apetito, miego, ekskrecijos, mnesini, potencijos, kno mass pokyiai.
5. Nuotaikos, atminties ir interes pokyiai.
6. Elgesio pokyiai, i kuri bt galima tarti haliucinacijas, kliedesius arba kitus
psichikos sutrikimus.
7. Saviudikos ir udikikos tendencijos (esant blaivios ar neblaivios bsenos),
demonstratyvumas.
8. Ligonio poiris hospitalizavim ir gydym.

Objektyvi anamnez
I ko surinkta anamnez. Kada. Gydytojo nuomon apie informatoriaus asmenyb, jo
santyk su pacientu ir suteikt ini tikrum. Informatoriaus suinteresuotumas, uuojauta ir
poiris paciento lig.
Objektyvi anamnez renkama taip pat kaip ir subjektyvi. Jeigu pacientas toje ligoninje
jau gydsi ir yra ankstesn jo ligos istorija, renkama katamnez - duomenys apie paciento
sveikat, darb, bendravim, vaist vartojim, kitas ligas nuo iraymo i jos iki atvykimo.

Psichikos bsena (Status psychicus)

Paciento psichikos apraymas - svarbiausia psichikos ligos istorijos dalis. Joje
pateikiami ir apibendrinami tam tikri ligos simptomai. Diagnoz nustatoma remiantis
psichikos bsenos apraymu, anamneze ir paraklinikiniais duomenimis.
Apraant psichikos bsen, i pradi nusakoma, kaip poymis pasireikia, ir tik tada
uraomas jo psichiatrinis pavadinimas. itai btina, kad sumat galimas apraymo
subjektyvumas, kad kitas gydytojas, vliau skaitydamas ligos istorij, galt susidaryti vis
paciento psichikos bsenos vaizd. Apraant psichikos bsen, reikia laikytis tam tikros
schemos, vienod taisykli ir vartoti tapaias svokas.
Ivaizda. Ar ji atitinka paciento metus, socialin padt, ar jis atrodo sveikas,
tvarkingas, varus.
Laikysena ir judesiai. Ltas, nejudrus, sukaustytas (sustings) arba judesiai
pagreitj, staigs, sujaudinto mogaus. Manieringi (mantrs) judesiai, teatralikos pozos,
stereotipijos. vilgsnis nukreiptas tol, akys neramios, pacientas vengia gydytojo vilgsnio
ar dmiai j seka. Pirt, rank, vok, galvos ar viso kno drebulys. (i simptom
nekartoti, jei jie pateikti neurologins bsenos aprayme.)
Bendravimas ir elgesys. Pacientas noriai palaiko pokalb, pats stengiasi jam
vadovauti ar atsakinja formaliai (nenoriai, trumpai), visai neatsako.
Kalbantis malonus, mandagus, santrus (rezervuotas), ramus ar nerimastingas, tarus,
baimingas,

grsmingas,

agresyvus.

Pasitikintis

savimi

ar

drovus,

jauiantis

menkavertikum. Pasyvus ar aktyvus. Ekstraversins ar intraversins tendencijos.

Autizmas.
Poiris gydytoj: draugikas, familiarus, paaipus, niekinamas, prieikas,
pagarbus, abejingas ir kt.

Smon. Orientacija situacijos, vietos, laiko, savs paties atvilgiu. Smons

sutrikimai.
Suvokimas. Senestopatijos. Iliuzijos ar haliucinacijos. Kokios. Elementarios ar
sudtingos, epizodins ar pastovios. J turinys, atsiradimo prieastys, taka elgesiui.
Paciento nuomon apie jas. Dismorfofobijos, kno schemos sutrikimai.
Mstymas. Vyrauja abstraktus (svokomis) ar konkretus (vaizdinis). Jo greitis,
nuoseklumas, padrikumas, nelogikumas, rezonierikumas. Trkinjimas (sperrung),
mini antpldis (mentizmas). Simbolika, neologizmai.
Kliedesiai. J turinys. Paciento nuomon apie jas, taka elgesiui ir igyvenimams.
Atmintis. siminimas. Saugojimas ir atkrimas (kada atsigul ligonin, ar prisimena
perskaitytos knygos ar matyto filmo turin, gyvenimo datas ir kt.). Hipomnezija, amnezija
(kokia), hipermnezija, paramnezijos.
Emocijos. Pacientas, sprendiant i veido iraikos, nusimins, labai lidnas ar
linksmas (guvus, besiypsantis, digaujantis, kvailioja). Veidas gyvai reaguoja,
iraikingas ar nejudrus, neiraikingas (hipomimija, amimija).
Nuotaika prislgta (depresika) ar pakili (euforika, maniakika). Baim, nerimas,
disforija.
Emocijos monotonikos, skurdios ar iblsusios (sprendiama i veido iraikos,
judrumo, mimikos ir balso). Neadekvatumas, dvilypumas (ambivalentikumas ), labilumas,
silpnadvasikumas.
Santykiai su artimaisiais. Prieraiumas, meil, neapykanta, abejingumas, altumas.
Nori bendrauti su jais, pasiilgsta j (aktyvumas) ar nenori j matyti. Reakcija psichiatrijos
ligonins aplink. Jaudinimasis dl ligos. Ar tikisi pasveikti.
Valia. Ar yra tikslingi, aktyvs siekiai. Hipobulija, abulija, hiperbulija. Sujaudinimo arba
slopinimo bsenos (katatonijos, hebefrenijos, manijos ir kt.).
Dmesys. Vyrauja pasyvus ar aktyvus dmesys, sutelktas ar iblakytas, paslankus ar
inertikas (i 100 atimti 7, ivardyti mnesius atvirkia tvarka ir kt.).
Potraukiai (instinktai). Savisaugos, mitybos, lytinis ir kt., j susilpnjimas,
suintensyvjimas, ikrypimas.
Intelektas. inios ir supratingumas, palyginimas, mokjimas panaudoti inias, suprasti
perkeltin prasm, rasti panaumus, apibendrinti. Intelekto ir amiaus, isilavinimo,
gyvenimo patyrimo ir bdo atitiktis.
Kritikumas. Savo padties ir ligos supratimas. Nekritiko poirio lig koregavimo
galimybs. Ateities planai, j realumas.

Diagnoz ir diferencin diagnostika

ia vartojami psichiatrijos terminai. Geriausia i dal rayti itokia tvarka.
1. Ligos simptomai, sindromas, jo sudtins dalys. Sindromo pagrindimas, jo ypatybs
(kuo jis skiriasi nuo tipiko); atkreipti dmes asmenybs pokyius.
2. Ligos eiga. Paveldimumas, prieligs (premorbido) apibdinimas, pirmieji ligos
poymiai, tolesn jos eiga, eigos apibdinimas (pvz., nenutrkstama, su
atoslgiais).
3. Diagnozs pagrindimas (atsivelgiant ir paraklinikini tyrim duomenis),
atskyrimas nuo panai simptom, sindrom ar lig.
Jeigu kyla diagnostini sunkum ir diagnozei patikslinti reikia papildom paraklinikini
tyrim ir tolesnio ligonio stebjimo, raoma iankstin diagnoz, atspindinti gydytojo
nuomon. Vliau, tinkamai motyvuojant, ji gali bti pakeista.

Psichodiagnostinio tyrimo
metodai
Jrat Uleviien

mogaus psichika, elgesys, asmenybs organizacija ir funkcionavimas, taip pat jo

bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais.
Tyrimo metod esama vairi: pokalbis, stebjimas, testai, dokument studijavimas ir
kt. Psichodiagnostika daniausiai grindiama vairiais testais. Tai gali bti ir paprastos,
standartizuotos uduotys psichiniams procesams vertinti, ir sudtingi klausimynai
asmenybei tirti. Psichoterapijos procese pokalbis ir stebjimas yra pagrindiniai asmenybs
tyrimo metodai. J metu ne tik diagnozuojami asmenybs ir elgesio ypatumai, vystymosi
sutrikimai, bet ir umezgamas specifinis psichoterapinis ryys. Kad pokalbis ar stebjimas
tapt tyrimo metodais, jie turi bti organizuoti pagal tam tikras taisykles ir vykti specialioje
aplinkoje.
Ekspertiniams psichodiagnostiniams tyrimams ypa svarbus gali bti su tiriama asmenybe
susijusi dokument - laik, dienorai ir pan. - studijavimas.

Asmenybs tyrimo metodai

Pagrindiniai psichologiniai asmenybs tyrimo metodai yra trij ri: projekciniai tyrimo
metodai, asmenybs klausimynai ir intelekto tyrimo testai. Du pastarieji dar vadinami
objektyviais asmenybs tyrimo metodais. Tiriant bet kuriuo i metod svarbiausia siekti
rezultat patikimumo. Tais paiais metodais itiriama daugyb skirting moni.
Atsakymai renkami ir analizuojami tol, kol j susidaro toks kiekis, kuris btinas statistinms
normoms sudaryti. is procesas vadinamas standartizacija. Vliau tiriam moni atsakymai lyginami su statistinmis normomis. Vertinant tyrimo rezultatus ir diagnozuojant
vien ar kit sutrikim btina vairiais testais gautus duomenis palyginti ir tarpusavyje, ir su
klinikini tyrim duomenimis.
Projekciniai tyrimo metodai. Jie sukurti remiantis projekcijos principu. Manoma, kad
kiekviena mogaus veikla yra nelyginant jo asmenybs projekcija. Kuo neaikesni ir
netikslesni objektai ir reikiniai, kuriuos interpretuoja mogus, tuo rykesn jo asmenybs
projekcija, t.y. tuo labiau atsiskleidia jo individualyb. Populiariausi metodai yra ie:
Rorschacho raalo dmi metodas, Teminis apercepcijos testas (TAT), Rosenzweigo
frustracijos testas, nebaigt sakini testas, projekciniai pieiniai.
Projekcini metod pagrindas yra standartiniai, taiau visai neapibrti stimulai
(skatuliai), atveriantys daugybs vairi atsakym pateikimo galimyb. Svarbu, kad tikrieji
tyrimo tikslai tiriamajam likt neaiks - tai leidia "apeiti" asmenybs gynybos
mechanizmus ir rasti tikrsias, nesismonintas sutrikim prieastis. Psichoanalitin
teorija, kurios idj pagrindu sukurti projekciniai tyrimo metodai, teigia, kad sutrikimus
lemia pasmons veiksnHli.
Stimul neapibrtumas yra tiek pagrindin aptariam metod teigiamyb, tiek
pagrindinis j trkumas: tyrimo rezultatus labai sunku formalizuoti, gaunami sudtiniai
atsakymai, kuriuos galima interpretuoti labai vairiai. Kad toki tyrim duomenys bt
patikimi, tyrjui btina turti special isilavinim ir mokti vertinti duomenis pagal tam
tikr sistem. Tyrim patikimumas priklauso tiek nuo tyrjo kvalifikacijos ir patyrimo, tiek
nuo jo intuicijos ir krybingumo.
Rorschacho raalo dmi metodas. Tai vienas populiariausi ir sudtin giausi
projekcini asmenybs tyrimo metod. J io imtmeio pradioje sukr veicar
psichiatras H. Rorschachas. Testo idj mokslininkui kvp tuo metu populiarus aidimas
su raalo dmmis: utkus ant popieriaus raalo, lapas perlenkiamas pusiau ir gaunama
simetrika figra, kurioje galima irti vairius vaizdus ir objektus. Tiriamojo atsakymai
apie dmes tai jo asmenybs, bsenos, fantazij, jausm projekcija. H.Rorschachas tyri-

mams naudojo apie 10000 juod ir spalvot raalo dmi, tokiu bdu ityr daugyb
moni. Galiausiai atrinks 10 dmi, suteikusi daugiausia informacijos apie asmenyb ir
jos struktr, jis ir sukr iki iol populiari metodik
Tiriamajam viena po kitos parodomos dms udavus klausim "Kas tai? K jums
primena ios dms?" Tiriamojo atsakymai analizuojami atsivelgiant lokalizacij,
determinantes ir turin. Pagal lokalizacij - dms viet, kuri apibdina tiriamasis, galima
sprsti apie tiriamojo intelektins veiklos ypatumus. Iskiriami visybiniai, detali, smulki ir
tarpini detali atsakymai rodo mstymo abstraktum ar konkretum, praktikum,
krybingum, kruoptum, smulkmenikum, opozicikum ir pan. Determinants - tai
veiksniai, lemiantys atsakymo turin: dms forma, dmje velgtas judesys, dms
spalva, atspalviai, eliai. ie atsakymai rodo gebjim sutelkti dmes, emocin
brandum, intraversij ar ekstratensij, impulsyvum, dirglum, nerim, agresyvum ir
pan. Atsakym turinys skirstomas vairias kategorijas: gyvnai, mons, objektai,
anatomija, peizaai, architektra ir kt. Jis rodo, ar asmenyb yra originali, ar banali,
krybinga ar skurdi, kokie yra jos interesai.
H. Rorschachas iskyr dvi savitas asmenybs dimensijas, kurias galima nustatyti jo
raalo dmi metodu, - intraversij ir ekstratensij. Normals intravertai pasiymi
individualizuotu intelektu, stabilesniais afektais, yra krybingesni, orientuoti vidin
gyvenim, menkiau prisitaik prie realybs. Ekstratensins asmenybs yra emocikai
paslankesns, labiau priklauso nuo aplinkos pokyi, geba geriau prisitaikyti prie tikrovs
ir pan.
Projekciniai pieiniai. Nesunku sitikinti, kokie skirtingi yra talenting meninink
pieiniai ir kaip aikiai jie atspindi skirtingas krj asmenybes. Tipikas individas
daniausiai neturi menini sugebjim. Tyrimais nustatyta, kad menini sugebjim
neturjimas nemenkina projekcini pieini rezultat vertinimo. Asmenybs savybs gali
bti vertintos nepriklausomai nuo to, ar tiriamasis talentingas, ar turi menin isilavinim.
Intelektinius gebjimus atspindi gebjimas pieinyje perteikti pagrindines objekto detales ir
proporcinius ryius, naudoti elius, suteikti veidui iraik ir pan.
Projekciniams pieiniams naudojami standartinio dydio lapai. Tiriamasis yra praomas
kuo geriau nupieti, pvz., nam, med ir mog. Pieimo laikas neribojamas, galima trinti.
Vertinama: detals, proporcijos, perspektyva, pieini dydis, linij kokyb, eliai,
pieimo maniera, keistenybs ir kt. Labiausiai paplit projekciniai pieiniai yra "Namas,
medis, mogus" ir "Nupiek mog". Vertinant svarbu nustatyti, ar tiriamojo pieiniai
reikmingai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo pieini. Jei skiriasi, tai kokiai

nozologinei grupei juos galima priskirti. Vaik pieiniai labai skiriasi nuo suaugusij. Gerai
prisitaik vaikai pieia lengvai ir laisvai.
Dauguma tyrj pieim naudoja kartu su verbalizacija: ymisi spontanikus
komentarus ar daro special interviu. Pieimo kokyb tyrimo metu priklauso ir nuo piejo
motyvacijos. Tad prisitaikymo lygio vertinimas gali bti emesnis dl menkos motyvacijos
pieti.
Labai svarbu, kad jokie pavieniai pieini poymiai nebt interpretuojami kaip ko nors
rodymai. Btina analizuoti pieinio savybi visum, j derin. Patikimiau galima vertinti
bendro pobdio, o ne specifines hipotezes, pvz.: asmenybs prisitaikym/neprisitaikym,
depresikum, neurotikum, organini CNS sutrikim buvim, socialini kontakt
ypatumus ir kt. Labai svarbu vertinti, koks yra pieini poymi kontekstas, tad kuo
kruopiau jie bus lyginami su kit psichodiagnostini tyrim rezultatais ir klinikine informacija, tuo patikimesnis ir individualesnis bus asmenybs vertis. Kuo daugiau suvokimo
ikraipym atsispindi pieinyje, tuo didesn yra emocini sutrikim tikimyb. Pieiniai gali
bti ikraipyti autistikai. Sergantieji izofrenija pieia paius groteskikiausius ir
keisiausius pieinius. Pieiniuose pasitaikanius simbolius btina vertinti atsivelgiant
sociokultrin kontekst.
Objektyvs asmenybs tyrimo metodai. J pagrindas yra uduotys, kuri atlikimo
galimyb ir vertis yra i anksto inomi. i uduoi atsakymai inomi i anksto: taip ir ne,
galimyb pasirinkti vien i keli atsakym ir pan. Tiriamojo vertinimo rezultatai yra
lyginami su statistikai vidutinikos asmenybs modeliu. Daniausiai naudojami objektyvs
asmenybs tyrimo metodai yra: Minesotos visapusikas asmenybs klausimynas (MMPI),
Ketelo 16 asmenybs veiksni testas (16 PF), Liko paaugli charakterio diagnostikos
klausimynas, Aizenko metodas, intelekto tyrimo testai.
MMPI yra vienas i populiariausi asmenybs tyrimo metod ne tik Lietuvoje, bet ir
kitose alyse. Jo pranaumas yra tas, kad tyrimas ir rezultat vertinimas gali bti atliekami
kompiuteriu. Be to, lietuvikas MMPI variantas yra santykinai gerai adaptuotas. Original
MMPI variant sudaro 566 klausimai (teiginiai). Tiesa, Lietuvoje daniausiai naudojamas
trumpasis variantas - 395 teiginiai, sudarantys 14 skali: 3 patikimumo, 9 klinikins,
socialins intraversijos ir nerimo. Skals rodo atitinkamus asmenybs ypatumus.
Atsakymai teiginius dvejopi: "sutinku/nesutinku" ir pan. Jie raomi specialiame protokole,
rezultatai skaiiuojami pagal ablonus. Skali veriai balais ymimi specialiame blanke,
pagal juos briamas asmenybs profilis. Rezultatai interpretuojami atsivelgiant
labiausiai nuo normos nukrypusius skali rodmenis ir pagal j derinius.

Pagal tikinamumo (validumo) - netiesos, patikimumo ir korekcijos skales vertinami

tiriamojo poiris tyrim, save, introspektyvumas, atvirumas, gynybikumas, nerimas.
Pagal neurotins triados - hipochondrikumo, depresikumo, isterikumo - skales
vertinamas tiriamojo nerimas, emocingumas, nuotaikos, galimos reakcijos emocin
tamp - somatizacija, isterikumas, depresikumas.
Pagal psichopatikumo skal vertinama, kaip tiriamojo elgesys dera su socialinmis
elgesio normomis, kiek jis konformikas, kiek opozicikas, kiek agresyvus ir kt.
Vyrikumo/moterikumo skal rodo vyraujanius tiriamojo interesus, susitapatinimo su
tradiciniu socialiniu vyro ar moters vaidmeniu laipsn.
Psichotins - paranojikumo, psichastenikumo, izoidikumo ir hipomanijos - skals
leidia vertinti tiriamojo nerimastingum, aktyvum/pasyvum socialinje veikloje ir
bendraujant, emocin ssting (rigidikum), tarum, sijautimo (empatijos) stok, emocini
santyki, elgesio keistum ir nenuoseklum
Socialins intraversijos skal rodo, ar tiriamasis udaras, drovus, vengia socialini
kontakt, ar, prieingai, - links daug ir pavirutinikai bendrauti.
Nerimo skal atskleidia padidjus tiriamojo jautrum, tamp, baiktum ir pesimizm.
Auktas vertis pagal MMPI profil nebtinai liudija sutrikim. Tai gali bti vidinio
diskomforto, vidini konflikt, emocins krizs ar tam tikros nuOstatos iraika.
Ketelo 16 PF testas. iuo metodu vertinamos asmenybs savybs buvo iskirtos
remiantis veiksni analize. Metod sudaro 187 klausimai (A ir B variantai), kuriuos galima
atsakyti vienu i trij nurodyt atsakym. Atsakymai vertinami balais O, 1 ar 2. Pagal
ablon tyrimo protokole susumuojami balai ir gaunamas asmenybs profilis. Asmenybs
profilis nusako tokius veiksnius, kaip: udarumas/atvirumas, emocinis stabilumas/nestabilumas, drovumas/drsumas, tiesmukikumas/ diplomatikumas ir kt.
Patocharakteriologinis paaugli diagnostikos klausimynas (A. Liko metodas).
Autoriaus nuomone, charakteris brsta paauglystje. Tuomet jis rykiausiai atsiskleidia,
tuomet esti rykiausi ir tipologiniai normos variantai - "charakterio akcentuacija". Nuo
akcentuacijos tipo priklauso elgesys, afektins reakcijos, neurozi susidarymas. Tai - ir
palankus fonas psichinms ligoms atsirasti. Tad charakterio akcentuacijos nustatymas turi
prognostin vert, rodo "silpnsias vietas", galim dezadaptacij ateityje. Autorius iskyr
akcentuacijos tipus - hipertimin, cikloidin, labilj -sensityvj, konformikj ir kt. A. Liko
metodo pagrindas yra 25 frazi lentels ir vairs atsakymai jose nurodytus klausimus.
Pasirinkt atsakym tiriamasis rao lentel. Antrosios apklausos metu tiriamasis
pasirenka tuos atsakymus, kurie jam netinka. Vliau atsakymai paymimi grafIke prie

atitinkam rodikli, nustatoma, koki atsakym surinkta daugiausia. Pagal vyraujani

veri skaii nustatomas akcentuacijos tipas.
Prie objektyvi tyrimo metod priskiriamos ir vairios skals tam tikroms asmenybs
savybms vertinti. Pvz., Cungo skal depresijai vertinti sudaryta i 20 teigini apie lides,
pesimizm ir kitus depresijos poymius. Atsakymai vertinami nuo 1 iki 4 bal. Bal suma
rodo depresijos gilum. Nerimo skal sudaro 60 teigini, kuriuos atsakoma "taip" arba
"ne". Bal suma rodo nerimastingumo lyg.

Intelekto tyrimo metodai

Psichologiniai intelekto vertinimo metodai buvo sukurti siekiant nustatyti protin
atsilikim. Prancz psichologas A. Binet (1904m.) sukr testus, kuriais band numatyti,
ar reikia vaikui specialaus mokymo, ar ne. Vliau buvo sukurta daug vairi metod ir
uduoi, kuri dauguma skirta vadinamiesiems sugebjimams vertinti. Testai daniausiai
yra grindiami standartizuot procedr atlikimo veriu - pagal j apskaiiuojamas intelekto
koeficientas (IQ). Intelekto tyrimo testai labiausiai ir buvo kritikuojami u tai, kad remiantis
keleto uduoi atlikimo veriais bdavo numatoma, kaip vaikui seksis mokytis ateityje.
Lietuvoje daniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiesiems ir
vaikams, Raveno metodas, taip pat mintieji projekciniai pieiniai "Namas, medis,
mogus" ir "Nupiek mog".
Intelekto koeficientas - tai santykis tarp vadinamojo mogaus proto amiaus (PA) ir
tikrojo, chronologinio amiaus (TA). :ymimas simboliu IQ. Proto amius nustatomas
specialiais tyrimo metodais ir lyginamas su amiaus tarpsni skalmis. Amiaus tarpsni
skals sudaromos daugybs tyrim pagrindu - yra nustatyta, kokiame amiuje, kokiai
socialinei grupei, kokios atminties, dmesio, suvokimo, vaizduots, mstymo uduotys
prieinamos isprsti. Tyrimas rodo, ar individo gebjimai atitinka jo ami, yra auktesni
arba emesnio Vaik intelekto tyrimams danai naudojami ir projekciniai pieiniai. Yra
nustatyta, kokia pieini kokyb atitinka tam tikr ami.
Apskaiiuotas IQ leidia vairaus amiaus individ gebjimus palyginti tarpusavyje ir su
vidutine statistine norma.
Lietuvoje taikomos standartins intelekto tyrim verio normos (7 lentel).

7 lentel. IQ intelekto tyrimo vertis

Rodiklis
> 120
110-119
90-109
80-89
70-79
< 69

vertis
Labai auktas
Auktesnis u vidutin
Vidutinis normalus
emas normalus
Ribinis tarp emo normalaus ir protinio defekto
Protinis defektas

Lietuvoje taikomi Wechslerio ir Raveno intelekto testai neleidia iskirti gilesni protinio
atsilikimo (IQ < 69) lygi.
Wechslerio suaugusij intelekto testas - tai bendrj gabum ir intelekto tyrimo
metodas, priskirtas prie objektyvi asmenybs tyrimo metod. Wechslerio intelekto test
sudaro 11 atskir bandini (subtest). Kurdamas metod autorius panaudojo jau
inomas uduotis: pvz.; skaiiavimo uduot jis pam i Bineto-Simono skals (klasikinis
testas atminties apimiai nustatyti). Metodo subtestai suskirstyti dvi grupes: verbalinius
(1-6) ir konstrukcinius (7-11):
1. Bendriausi ini, arba informacijos, subtestas. Pagal j galima vertinti ilgalaik
atmint, elementarias inias, gebjim jas atkurti, isilavinim, interesus.
2. Nuovokumo subtestas. J sudaro klausimai apie mogaus elges, elgesio socialines
normas, perkeltin patarli prasm, leidiantys vertinti gebjim daryti ivadas
remiantis savo patyrimu.
3. Aritmetinis subtestas. Skmingai atlikti jo uduotis gali tie, kurie geba gerai sutelkti
dmes, turi special elementar isilavinim ar darbin patyrim
4. Panaum subtestas. Tai mstymo tyrimas, kuriuo siekiama vertinti gebjim
apibendrinti. Tiriamojo uduotis yra pasakyti, k bendra turi dvi svokos. Iskirti
esminius j poymius galima tik mstant abstrakiai. is subtestas labai
informatyvus vertinant verbalin intelekt, juo danai naudojamasi kaip atskiru
metodu.
5. Skaiiavimo subtestas. J sudaro skaiiai, kuriuos reikia siminti ir pakartoti
tiesiogine ir atvirkia tvarka tuoj po to, kai juos pasako tiriantysis. Subtestas leidia
vertinti trumpalaik ir operatyvin atmint.
6. Zodyno subtestas. Skirtas vertinti pasyv gimtosios kalbos odyn. Tiriamojo
odyn lemia jo isilavinimo lygis, kultrinis iprusimas.
7. Simboli ifravimo bandinys. io subtesto atlikimo skm priklauso nuo gebjimo
sukaupti ir paskirstyti dmes, suvokti, nuo vizualins ir motorins koordinacijos,
gdi susidarymo greiio. Jo rezultatai su amiumi blogja.

8. Trkstam detali. Skirtas vertinti gebjim suvokti, padedant atpainti inom

objekt, atskirti esmin poym nuo ne esminio, taip pat gebjim susikaupti.
9. Koso kubeli. is subtestas yra santykinai informatyviausias neverbaliniam
intelektui nustatyti, gali bti naudojamas kaip savarankika metodika. Pagal j
galima nustatyti tiriamojo analitinius-sintetinius gebjimus. Atliekant sub test
svarbu susikaupimas, tikslingumas, greita orientacija, sugebjimas persiorientuoti ir
laiku atsisakyti klaidingo sprendimo bdo.
10. Nuosekli siuetini paveikslli. I keleto paveikslli reikia greitai sudti nuosekli
eil, pamatyti vyki sek. ia svarbu dmesys, situacijos prasms suvokimas,
mstymo sparta.
11. Figr dlions. J atliekant reikia suvokti dalies santyk su visuma - tiriamasis i
dali turi sudti figr. Taip pat svarbu psichomotorin koordinacija, greitis.
Wechslerio metodu itiriamas bendras intelektas yra verbalinio ir konstrukcinio
junginys. Jis gaunamas sudedant balus u gerai atliktas uduotis ir paveriant gaut sum
intelekto indeksu, tam panaudojant amiaus tarpsni skales.
Progresinio sunkumo testas (Raveno metodas). Raveno metodas yra skirtas
mstymo logikumui tirti. Tyrimais nustatyta, kad is metodas yra vienas i patikimiausi
neverbaliniam intelektui vertinti. Gautas intelekto vertis patikimai koreliuoja su Wechslerio
intelekto tyrimo rezultatais. Tiriamajam yra duodami pieiniai su figromis, kurios tam tikru
bdu susijusios tarpusavyje. Pieinyje vienos figros trksta, o lentels apaioje ji
pateikiama tarp 6-8 kit figr. Tiriamojo uduotis - nustatyti dsningum, kuris sieja
pieinyje parodytas figras, ir nusprsti, kurios figros trksta. Jos numer reikia parayti
specialiame protokole. Metod sudaro 5 uduoi serijos po 12 pieini kiekviena.
Uduotis reikia atlikti didiausiu greiiu, tam yra skiriama 30 minui. Teisingi rezultatai
sudedami. Intelekto vertis gaunamas pavertus gautus balus atitinkamu indeksu pagal
specialias tiriamojo ami atitinkanias lenteles.
Projekciniai pieiniai. Daniausiai naudojami vaik intelektui vertinti. Pieiniai tie
patys ("Namas, medis, mogus", "Nupiek mog"), kaip ir asmenybei tirti. Tyrimo
procedra ta pati, taiau rezultatai skaiiuojami pagal speciali sistem. skaiiuojama
detals, proporcijos, perspektyva, pieimo poymiai, bdingi tam tikriems amiaus
tarpsniams (gaunamas "proto amius" ir apskaiiuojamas IQ). Suaugusij intelektas
daniausiai vertinamas apskritai, tikslus IQ nra skaiiuojamas.

Psichini proces tyrimai

Dmesio ir darbingumo tyrimai. Daniausiai naudojamasi Schults ir Kraepelino
lentelmis. iems tyrimams labai svarbu atlikimo greitis, todl matuojamas laikas. Tyrimai
leidia vertinti gebjim susikaupti ir paskirstyti dmes, taip pat darbingum, astenij,
sidirbimo efekt ir kita. Schults lentelse yra chaotikai idlioti 25 skaitmenys, juos
reikia ivardyti ir kaip galima greiiau parodyti eils tvarka. Kraepelino lentel sudaro
skaii por eiluts. Skaii poras tose eilutse reikia sudti kaip galima greiiau, per
20sek. kiekvien
Atminties tyrimai. Trumpalaik atmintis tiriama atliekant skaiiavimo uduot: skaii
eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atvirkia tvarka. Normali trumpalaiks atminties apimtis
yra 5-7 skaiiai. 10 odi siminimas: reikia siminti ir pakartoti 10 tarpusavyje prasminiais
ryiais nesusijusi odi. Kartojama tol, kol tiriamasis simena visus 10 odi, arba 10
kart. siminimas patikrinamas po 30min. iuo tyrimu vertinama atminties apimtis,
dmesio koncentracija ir paskirstymas, siminimo (mokymosi) produktyvumas ir greitis,
ilgalaik atmintis. Asociacinei atminiai tirti naudojamos prasminiais ryiais susijusi
odi poros. Pasakius vien od tiriamasis turi atkurti antrj. Asociacinei atminiai tirti
taip pat naudojamas piktogram metodas.
Mstymo tyrimai. Naudojamos dvejopo tipo uduotys - gebjimams apibendrinti ir
asociacijoms tirti. Apibendrinimo (abstrahavimo ) gebjimams tirti naudojami objekt
klasifikavimo, objekt ar svok panaumo nustatymo metodai. Bendriems ir esmil)iams
poymiams iskirti reikia abstraktaus mstymo. vertinama, kokiais apibendrinimo bdais
naudojasi tiriamasis, kiek konkretus, kiek abstraktus yra jo mstymas. Asociacijos tiriamos
piktogram metodu - iuo projekcijos principu grindiamu metodu galima tirti tiek
asociacin atmint, tiek asociacij pobd, turin. Metodo esm yra ta, kad stengdamasis
siminti svokas tiriamasis turi k nors nusipieti popieriaus lape. Negalima rayti.
Asociacij turin tiriamasis ireikia vaizdiniu ar simboliu, kur pats sugalvoja ir paaikina.

Neuropsichologiniai tyrimai
mogaus veikla - tai, k jis daro, kalba, galvoja ar jauia, sutrinka dl organins
smegen disfunkcijos. iuos sutrikimus galima vertinti testais. Atlikus tyrimus buvo
parinkti testai ir parengta tyrim procedra, skirta vertinti, ar smegenys paeistos
organikai,

ar

ne.

Siekiant

didesnio

tikslumo

tokiems

testams,

vadinamiems

neuropsichologiniais, paprastai naudojama keletas uduoi isyk. Pagal skirtingas

uduotis vertinami pagrindiniai motoriniai gdiai, taktiliniai ir kinestetiniai gdiai,
verbaliniai gdiai, kalbos suvokimas ir kalbos igavimas, raymas, aritmetiniai gebjimai,
atminties ir intelektiniai procesai. Pvz.:

Taktilins veiklos testas. Usimerkus reikia sudlioti vairi form figras

atitinkamus lentels langelius. Po to tiriamasis turi t lentel su figromis nupieti i
atminties, perteikdamas tiek figr form, tiek viet.

Klasifikuojami vairs buityje naudojami smulks objektai.

Du susikertantys staiakampiai nukopijuojami, o po to braiomi i atminties.

gdi ir psichini proces sutrikimai nurodo tam tikrus organinius smegen

paeidimus ir t paeidim viet. Pastaruoju metu plinta kompiuteriniai psichins veiklos
vertinimo testai.
Neuropsichologinius tyrimus atlikti ir tyrimo rezultatus vertinti gali tik special
pasirengim ir patyrim turintys klinikiniai psichologai.

Klinikins tyrimo skals

Robertas Buneviius
Tradiciniai, ne standartizuoti psichiatrins dokumentacijos metodai (ligos istorijos,
ambulatorins kortels) remiasi individualia gydytojo patirtimi ir intuicija, duomen
interpretavimas priklauso nuo tirianiojo teorins orientacijos, todl skirting gydytoj
psichikos sutrikim diagnozavimo ir gydymo rezultat lyginimas tampa nemanomas. Toki
galimyb teikia standartizuotos ligonio klinikinio tyrimo vertinimo priemons.
Standartizuotas klinikinis psichikos bkls tyrimas paremtas vairiais parametrais:
diagnostikos kriterijais, struktrizuotais interviu, klinikinmis vertinimo skalmis. Paprastai
ie metodai taikomi moksliniame darbe, taiau kiekvienas gydytojas psichiatras turi mokti
jais naudotis.
Diagnostikos kriterijai sukurti norint suvienodinti psichikos sutrikim diagnostik. iuo
metu labiausiai inomi yra Amerikos psichiatr asociacijos DSM-IV ir PSO TLK-IO
psichikos ir elgesio sutrikim skyriaus diagnostikos kriterijai. Siekiant kiek manoma
suvienodinti psichikos sutrikim diagnozavim, diagnostikos kriterij pagrindu yra sukurti
struktrizuoti diagnostikos interviu, pvz., SCID CDSM struktrizuotas klinikinis interviu)

arba MINI tarptautin neuropsichiatrin apklausa. ie instrumentai leidia unifikuoti

psichikos sutrikim diagnozavimo procedr, t.y. kokybin psichikos sutrikim vertinim.
Klinikiniam psichikos sutrikim sunkumui nustatyti, t.y kiekybiniam tyrimui, taikomos
klinikins simptom vertinimo skals. Jomis daniausiai naudojamasi jau nustatyt
psichikos sutrikim simptom sunkumui vertinti ir dinaminiam gydymo eigos stebjimui.
Nuotaikos ir nerimo sutrikim sunkumui vertinti plaiai naudojamos Hamiltono depresijos ir
nerimo skals, psichozini simptom sunkumui - teigiam ir neigiam simptom vertinimo
skal arba trumpa psichiatrinio vertinimo skal, kyrumams - Yale- Brown obsesijkompulsij skal, kognityvinei bklei vertinti - protins bkls maasis tyrimas ir kitos
metodikos.

Vardas, pavard: ______________________________ Data: ____ / __ / __

Amius: ____________ Isilavinimas: _____________
Tyr: _______________________________________
Elkits su ligoniu pagarbiai, paskatinkite.
Paklauskite:
Ar turite problem su atmintimi?  Taip  Ne
Ar galiu uduoti kelet klausim apie js atminti?  Taip  Ne
Vertinimas Klausimas
5()

Orientacija laike
Paklauskite:
Kurie dabar metai? ___________(1) Koks met laikas? ____________(1)
Kuris mnuo? _______________(1) Kuri mnesio diena? (1)
Kuri iandien savaits diena? ______________________(1)

5()

Orientacija vietoje
Paklauskite: Kur mes esame?
Kurioje valstybje?____________(1) Kokiame mieste? ____________(1)
Kokiame miesto rajone (gatvje)?__________(1) Kokiame pastate? _______ (1)
Kuriame pastato aukte? ____________(1)

3()

Trij odi registracija

Uduotis: Atidiai klausykite. A pasakysiu tris odius. Js pakartokite juos, kai a
baigsiu. Ar supratote? Pradedu. ARKLYS (palaukite sekund), LITAS (palaukite
sekund), OBUOLYS (palaukite sekund). Kokius odius a pasakiau?
_____________________(1)

_____________________(1)
_____________________(1)
Vienas balas u kiekvien teising atsakym. Kartoti kol ligonis imoks visus tris
odius.
5()

Dmesio ir skaiiavimo testas. Septynetukai

Uduotis: I 100 atimkite 7, i liekanos vl atimkite 7 ir tskite kol pasakysiu
"uteks".
Kiek bus i 100 atmus septynis? _____________________(1)
Tskite
___________________________ (1) ___________________________ (1)
___________________________ (1) ___________________________ (1)

3()

Trij odi atsiminimas

Uduotis: Pakartokite tris odius, kuriuos praiau prisiminti.
Vienas takas u kiekvien teising atsakym.: __________(1)
________________(1) ________________(1)

2()

vardijimas
Paklauskite:
Kas tai? (parodykite pietuk) ______________________(1)
Kas tai? (parodykite laikrod) ______________________(1)

1()

Pakartojimas
Uduotis: Praom pakartoti, k a pasakysiu. Pasiruos? Be "taip", "ne" ar "dar"
Dabar js pakartokite ____________________________________ (1)

3()

Supratimas
Uduotis: Atidiai klausykite, nes a papraysiu js kai k padaryti.
Paimkite popieriaus lap dein rank (1), perlenkite j pusiau (2) ir padkite ant
grind (1)

1()

Skaitymas
Tyliai perskaitykite ir padarykite, kas parayta (1)
Usimerkite

1()

Raymas
Uduotis: Paraykite sakin. Jeigu ligonis neatsako, pasakykite. Paraykite apie or
(1): _______________________________________________________________
__________________________________________________________________

1()

Pieimas
Uduotis: Nukopijuokite piein

I viso:

vertinkite smon
Aiki

Mieguistumas

Stuporas

Koma

Pastaba. 0-10 sunkus, 11-20 vidutinis, 20-24 lengvas kognityvinis defektas

9 lentel. Hamiltono depresijos vertinimo skal (Hamilton, 1960)
1. Depresika nuotaika (lidesys,
beviltikumas, bejgikumas,
bevertikumas)
2. Darbas ir veikla

3. Genitaliniai simptomai (geismo

netekimas, mnesini
sutrikimas)
4. Somatiniai simptomai
(virkinimo traktas)
5. Svorio kritimas
6. Ankstyvoji nemiga (sunku
umigti)
7. Vidurnakio nemiga
(prabudimai)
8. Vlyvoji nemiga (ankstyvi
prabudimai)
9. Bendri somatiniai simptomai
10. Kalts jausmas

11. Saviudikos tendencijos

12. Psichinis nerimas

13. Somatinis nerimas (burnos

divimas, nevirkinimas, irdies
plakimas, oro trkumas, danas
lapinimasis, prakaitavimas)

0 - Nra
1 - Irykjo tik klausinjant
2 - Emocijas isak spontanikai
3 - Aiku ir be verbalizavimo: mimika, poza, intonacija, polinkis dsauti
4 - Spontanikai ireikia tik depresikas emocijas
0 - Nra joki sutrikim
1 - Nuovargio, silpnumo jausmas
2 - Nesidomi darbu, veikla ar pomgiais
3 - Maiau dirba ar sumajo produktyvumas
4 - Nustojo dirbti
0 - Nra
1 - Nestiprs
2 - Stiprs
0 - Nra
1 - Sumajs apetitas, sunkumo jausmas pilve
2 - Nevalgo be aplinkini paraginirno. Ukietjo viduriai
0 - Nra
1 - Galimas
2 - Aikus
0 - Umiega lenvai
1 - Retkariais neumiega per pusvaland
2 Kiekvien nakt neumiega per pusvaland
0 - Nra
1 - Skundiasi neramiu, pavirutiniku miegu
2 - Nakt prabuds vaikto
0 - Nra
1 - Pabunda anksti, bet vl umiega
2 - Pabunda anksti ir neumiega
0 - Nra
1 - Galvos arba nugaras skausmas ar sunkumas, nuovargis
2 - Ireikti simptomai
0 - Nra
1 - Priekaitai sau, jauiasi kit smerkiamas
2 - Kalts idjos, nuolatins mintys apie klaidas ir amoralius poelgius
3 - i liga - bausm. Kalts kliedesiai
4 - Kaltinamo ar smerkiamo turinio klausos ar regos haliucinacijos
0 - Nra
1 - Jauia, kad neverta gyventi
2 - Mintys apie mirt
3 - Saviudikos idjos arba ketinimai
4 - Bandymas nusiudyti
0 - Nra
1 - Subjektyvi tampa ir dirglumas
2 - Susirpinimas nereikmingais vykiais
3 - Nerimo iraika veide, balse
4 - Bgtavimai isakomi spontanikai
0 - Nra
1- Lengvas
2 - Vidutinis
3 - Sunkus
4 - Labai sunkus

14. Hipochondrija

15. Kritika
16. Slopinimas (mini, kalbos)

17. Aitacija

17. Punkt vertis

18. Paros svyravimai
19. Depersonalizacija ir
derealizacija

20. Paranoidiniai simptomai

21. Obsesiniai ir kompulsiniai

simptomai

0 - Nra
1 - Nugrimzds kno pojius
2 - Perdtas susirpinimas sveikata
3 - Danai kreipiasi pagalbos
4 - Hipochondriniai kliedesiai
0 - Pripasta, kad serga depresija
1 - Pripasta depresij, bet ligos prieastimi laiko persidirbim ir pan.
2 - Neigia depresij
0 - Normalus mini ir kalbos tempas
1 - Neymus sultjimas
2 - Aikus sultjimas
3 - Sunku susikalbti
4 - Stuporas
0 - Nra
1 - Neturi kantrybs
2 - Neramios rankos, glosto plaukus ir kt.
3 - Nenusdi vietoje, vaikto
4 - Rank grymas, nag grauimas, plauk ravimas, lp
kandiojimas
0 - Nra
1 - Blogiau iki piet
2 - Blogiau po piet
0 - Nra
1 - Lengva
2 - Vidutin
3 - Sunki
4 - Kratutin
0 - Nra
1 - tarumas
2 - Santykio kliedesiai
3 - Persekiojimo kliedesiai
0 - Nra
1 - Lengvi
2 - Sunks

0 - Nra
1 - Neyms
2 - yms

Bendras vertis

Laboratoriniai ir instrumentiniai
tyrimai
Algirdas Dembinskas

Laboratoriniai tyrimai
Be prastj kraujo, lapimo tyrim, psichiatrijai vis svarbesni ir net btini tampa ir
anksiau netaikyti metodai, pvz., psichotropini vaist koncentracijos nustatymas
psichikos ligomis sergani ligoni kraujo serume ir kt. Suprantama, kad psichiatrams i
laboratorinio tyrimo duomen daniausiai nepavyksta nustatyti diagnozs (nebent tai bt

infekcin ar kitos etiologijos liga). Daniausiai ie metodai padeda atmesti, retai - patvirtinti
psichikos sutrikimo kilm.
Kai kurie i i tyrim eina somatinio tyrimo, pvz., terapinio, neurologinio ir kt.,
kompleks. Tai svarbu ne tik somatinei ligai nustatyti ir atitinkamam psichiatriniam
gydymui parinkti, bet ir dl to, kad sergantys psichikos liga pacientai danokai
nesiskundia somatiniais sutrikimais, o kai kada, jeigu skund yra, juos reikia atskirti nuo
senestopatij, umaskuot depresij, hipochondrikumo ir pan.
Nepaisant laboratorini tyrim gausos, tarp j nra toki, kurie bt specialiai skirti
kokiam nors psichikos sutrikimui, taiau kai kada jie yra vertingi - pavyzdiui, aminorgi
apykaitos pokyi tyrimas esant protiniam atsilikimu, sergant sifiliu, nustatant IV, sergant
cukriniu diabetu, esant skydliauks veiklos sutrikimams, inkst veiklos patologijai ir kt.
Laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti ne tik psichotropini preparat sukeltas somatines
komplikacijas, bet ir individual paciento jautrum vaistams, taigi padeda parinkti
individualias dozes.
Katecholaminai.

Esant

potrauminio

streso

sutrikimui

nustatomas

padidjs

noradrenalino ir adrenalino kiekis. Jeigu yra sunki depresija (ypa tiems, kurie link
saviudyb), pastebimas adrenalino apykaitos produkto 3- metoksi -4- hidroksi fenilglikolio sumajimas. Sergantiesiems depresija nustatomi serotonino ir noradrenalino
koncentracijos pokyiai (isamiau r. skyr. "Psichofarmakoterapija ir kiti biologiniai
psichikos sutrikim gydymo metodai").
Skydliauks tyrimai. Nustatyta, kad apie 10% asmen, sergani depresija arba
besiskundiani fiziniu nuovargiu, bdingi hipotirozs reikiniai. Be to, neonatalin
hipertiroz gali bti protinio vystymosi sutrikimo prieastis. Jeigu ji nustatoma laiku, galima
pasiekti teigiam rezultat. Tirotoksikozs metu pastebimi vairs psichikos sutrikim
simptomai, bet daniausiai sutinkama nemiga, dirglumas ir nerimas. Tirotoksikoz sukelia
ir panikos priepuolius, afektinius sutrikimus. Hipotirozs, reiau hipertirozs, prieastis gali
bti gydymas liio druskomis. Todl danai reikia konsultuotis su endokrinologu ir itirti
skydliauks funkcij, jos hormon koncentracij.
Inkst patologija. Sergant inkst ligomis danai keiiasi kreatinino kiekis kraujo
serume. Liio druskos kartais gali sutrikdyti inkst funkcij, todl reikia tirti kreatinino kiek
kraujo serume.

Psichotropini preparat koncentracijos nustatymas kraujo serume

Priepsichoziniai (neuroleptikai). J koncentracija kraujo serume neturi tiesioginio
ryio su polinkiu psichopatologij. Taiau is tyrimas gali bti informatyvus vertinant

neuroleptiko koncentracij kraujo serume su pastebimais alutiniais intoksikacijos

reikiniais. Kai kada is tyrimas padeda nustatyti paciento atsparum tam ar kitam
neuroleptikui.
Antidepresantai. Labiausiai itirti tricikli antidepresant (TCA) serologiniai duomenys.
TCA koncentracij serume reikia tirti tiems ligoniams, kuriems prastos terapins dozs
nra veiksmingos. Atsivelgiant tai, kad TCA gali sukelti daug alutini reikini, ypa
kardiotoksin poveik, prie juos skiriant reikia atlikti EEG ir j kartoti bent kart per metus.
Liio druskos. Daniausiai jos skiriamos afektini sutrikim profilaktikai, taiau gali
kupiruoti ir maniakin sutrikim. Nuo vienodos preparato dozs liio koncentracija skirting
moni kraujuje gali bti skirtinga, todl btina nustatyti jo koncentracij kraujo serume.
Profilaktiniam gydymui daniausiai pakanka 0,6-0,8mekv./l. Toksin reakcija daniausiai
atsiranda esant 2 mekv./l. Liio koncentracija nustatoma ryt, po vakarins dozs.
Pradjus vartoti lit patartina jo koncentracij nustatinti kart per savait, kol stabilizuosis
psichopatologija. Vliau t galima daryti kart per mnes (plaiau apie psichotropini
vaist koncentracijos tyrimus kraujo serume r. skyr. "Psichofarmakoterapija ir kiti
biologiniai psichikos sutrikim gydymo metodai").

Instrumentiniai tyrimai
Elektroencefalografija (EEG) - tai informatyvus tyrimo metodas, kuomet norima
nustatyti traukuli organin lokalizacij arba tariamas organinis galvos smegen veiklos
sutrikimas.
1929m. psichiatras Hansas Bergeris pirmasis prane apie galvos smegen elektrinio
lauko registravim. Per kelet deimtmei is metodas isivyst atskir klinikin
elektroencefalografijos (EEG) mokslo ak ir tapo klinikiniu instrumentu diagnozuojant
vairias neuropsichiatrines ligas, tiriant mieg, nustatant smegen mirties fakt. Taiau ilg
laik io metodo klinikin pritaikym ribojo didelis jo metu gaunamas informacijos kiekis didel jos dalis bdavo prarandama. 1979 m. F. Duffy sukr topografin sistem, kuri
pavadino smegen elektrinio aktyvumo topografiniu vaizdavimu (brain electrical activity
mapping - BEAM). i sistema tapo daugelio dabartini skaitmenins ir kiekybins EEG
sistem pagrindu.
Skaitmenin EEG - tai nepopierinis EEG registravimas kompiuteriniu prietaisu, kai
bioelektrinio aktyvumo kitimo metu kreivs skaitmenine forma saugomos kompiuterio
atmintyje ir vaizduojamos monitoriuje ar kokiame kitame informacijos pateikimo prietaise.

Kiekybin EEG - tai matematinis skaitmeniniu bdu registruotos EEG informacijos

apdorojimas siekiant irykinti EEG bang komponentus, transformuoti EEG taip, kad bt
galima kiekybikai vertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti
skirtingas EEG arba j grupes.
Kompiuterin signal analiz leidia atlikti automatin EEG reikini paiek, analizuoti
bioelektrinio aktyvumo altinius, stebti galvos smegen elektrin aktyvum pasirinktais
laikotarpiais, atlikti danin analiz, atpainti ir paalinti artefaktus, atsirandanius dl aki
ir galvos raumen judesi bei elektros tinklo takos. Kiekybin EEG leidia atlikti statistin
duomen analiz ir kurti topografinius EEG atvaizdus.
iuo metu skaitmenin EEG galina tirti greitus procesus, vykstanius paintins
mogaus veiklos metu, organins patologijos slygotus smegen veiklos ypatumus, tirti
miego procesus, diferencijuoti neurologin ir psichiatrin patologij. Tikimasi, kad dl
visiko saugumo, nekenksmingumo, maos savikainos ir atsiradusi nauj galimybi,
susijusi su kompiuterins technikos panaudojimu, skaitmenins EEG klinikin reikm
ateityje dids.
Kompiuterin tomografija (KT). Tai metodas, pagrstas rentgeno spinduli,
persmelkiani skirtingo tankio audinius, sugerties rodikli matavimu. Visa informacija ap
doroj ama kompiuteriu. Vieno smegen plotelio vaizdas registruojamas fotografuojant. KT
bdu galima gauti vairi, net nedideli smegen ploteli pokyi vaizd. Be to, galima
nustatyti

smegen

skilveli

apimt;

padties

pokyius,

povoratinklinius

(subarachnoidinius) kraujo isiliejimus. KT padeda patikslinti atrofinius smegen

sutrikimus, pvz. Alzheimerio lig, kitas demencijas, galvos smegen navikus. Yra
duomen, kad lateralini galvos smegen skilveli padidjimas nustatomas ir sergant
izofrenija. Pirmasis klinikinis KT aparatas pradjo veikti 1971 m. VimbIdone, Anglijoje, o
pirmuosius klinikinius duomenis 1973m. ispausdino G. Honsfieldas, tyrs rentgeno
spinduli matematinio apdorojimo problem. Tuo metu analogikus darbus vykd ir A.
Cormackas. Abu ie mokslininkai u KT sukrim 1979m. buvo apdovanoti Nobelio
premija. Kompiuterin tomografija dl savo efektyvumo ir prieinamumo gana plaiai
taikoma psichiatrijoje kartu su kitais paraklinikiniais tyrimais, ypa tais atvejais, kai reikia
atskirti procesins ir organins kilms psichikos sutrikimus. KT labai veiksminga
kraujagyslins ar traumins kilms smegen pokyi lokalizacijai ir juos lydini psichikos
sutrikim ryiui nustatyti, ypa sergant Alzheimerio liga.
Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR). iuo metodu galima itirti ne tik
anatomin, bet ir biochemin galvos smegen struktr, biochemini reakcij dinamik.
Tai padeda nustatyti navik histologin struktr, demielizuojanias ligas, pvz., istin

skleroz. BMR pranaumai: pirma, jis nealingas ligoniui; antra, juo galima itirti tas
smegen sritis, kurios nepakankamai aikiai matomos tiriant KT. Magnetinio rezonanso
taikymas grindiamas tokiu pagrindiniu principu: galvos smegen struktra ir savybs gali
bti tiriamos matuojant pokyius, kurie atsiranda atom branduoliams atsidrus magnetiniame lauke. iuos tyrimus pirmieji apra F.Blochas (1946m.) Stenfordo universitete ir
E.Purcellas (1952m.) Harvardo universitete.
Pozitron emisijos tomografija (PET). Pagrindinis io metodo tikslas ne atvaizd
gavimas, bet fiziologini ir biochemini proces matavimas. Pirm kart kaip atskiras
tyrimo metodas PET apraytas 1979 m. M. Reivicho ir M. Phlepso, kurie atliko neinvazin
kiekybin lokalaus gliukozs suvartojimo greiio matavim galvos smegenyse.
PET tyrimo metodai skirstomi kelet ri. Energinio metabolizmo matavimo
metodas, paremtas radioizotopu paymtos mediagos, dalyvaujanios cheminje
reakcijoje, kaupimosi greiio matavimu, leidia matuoti radioizotop koncentracij vairiose
galvos smegen srityse ir sprsti apie mediag apykaitos sritin aktyvum. Daniausiai
naudojami du tyrimo bdai. Pirmasis - radioaktyviosios dezoksigliukozs kaupimosi greiio
matavimas, leidiantis apskaiiuoti gliukozs suvartojimo greit. Antrasis - radioaktyviojo
deguonies suvartojimo smegenyse pastovios bsenos metodas. Jis paremtas tuo, kad io
ymeklio pusinio eliminavimo konstanta beveik sutampa su laiku, per kur radioaktyvusis
ymeklis pereina per galvos smegen audinius. Esant pastoviai bsenai, kai radioaktyvioj
o deguonies patekim smegenis atsveria jo pasialinimas, audini radioaktyvumas yra
tiesiai proporcingas kraujotakai.
Baltym sintezs greiio matavimas. Jo metu vartojamas karboksilu ymtas LIeucinas. is ymeklis pasirinktas todl, kad leucinas yra pagrindin aminorgtis,
vyraujanti daugelyje baltym. Manoma, kad ateityje iuo metodu bus galima tirti audini
augim, regeneracij, reakcij vaistus ir hormonus, o gal ir mokymosi bei atminties
procesus. Taiau kol kas, dl ini apie aminorgi sintez, kinetik ir santykius
organizmo skysiuose stokos, is metodas yra primityvus ir klinikiniams tyrimams
nenaudojamas .
Neuroreceptori tyrimas. is metodas leidia patikimai nustatyti radioizotopais
ymt neurotransmiteri arba vaist susijungimo viet skaii galvos smegenyse. Dabar
sukurta nemaai metod, kuriais atliekami dopamino, opiat, benzodiazepin ir kit
neurofiziologijai reikming neurotransmiteri ir farmakologini preparat receptori
tyrimai.

IV dalis

Pagrindiniai psichikos
sutrikim simptomai ir
sindromai
Algirdas Dembinskas

Suvokimas ir jo sutrikimai
Suvokimas yra aplinkinio pasaulio ir savs painimas jutimo organais. Tai tiesioginis
painimas. Veikdami regos, klausos, uosls, lytos organus, dirgikliai sukelia pojt. Tas
pojtis atspindi vien tam tikro dirgiklio ar daikto savyb, - pavyzdiui, viesos, garso,
temperatros, skonio, kvap pojtis. Pojtis yra suvokimo sudtine dalis, t.y. elementarus
painimas.
Suvokimas grindiamas pojiais, j deriniais. Jam susidaryti reikia daugiau poji,
kurie ir sudaro vientis visum, vadinam suvokimu. Suvokimo pilnatvei, jo kokybei turi

reikms ne tik pojiai, bet ir gyvenimo patyrimas, intelekto lygis, emocin bsena.
Pavyzdiui, muzik, meno krin ar net paprast buitin daikt geriau suvokia tas mogus,
kuris apie j turi daugiau ini, . o geriausiai - tos srities specialistas. Suvokimui gali trukdyti
nusilpusi atmintis, emas intelektas, prislgta nuotaika.
Suvokimui daro tak ir dirgikli intensyvumas. Kai jie esti stiprs, suvokimas bna
raikesnis, ir atvirkiai. Kartais dirgikliai bna tokie silpni, kad yra nesuvokiami.
Pojio intensyvumas priklauso nuo dirgiklio stiprumo, kontrastingumo, reikmingumo.
Pvz., sitempus, su baime ko nors laukiant, girdimi silpniausi garsai ir kt. Absoliutus pojio
slenkstis lemia pojio atsiradim. Nustatyta, kad kuo auktesnis pojio slenkstis, tuo
stipresnio dirgiklio reikia. Pojio slenksio didumas priklauso nuo gimt nerv sistemos
ypatybi, didel tak jam daro ir patyrimas. emas pojio slenkstis - tai hiperestezija,
auktas - tai hipestezija.
Hiperestezija (lot. aesthesia - jutimas, jautimas) yra sustiprjs aplinkos dirgikli
suvokimas, padidjs jautrumas. Jos metu prasti garsai ir reikiniai suvokiami kaip labai
stiprs - udarom dur bildesys atrodo kaip vis, sauls ar elektros viesa rianti,
skausminga, kvapai labai stiprs, drabui prisilietimas sukelia nemalonius jutimus,
patalyn dirgina od ir neleidia umigti. Hiperestezija yra danas reikinys. Ji gali kilti
vairi psichozi, ypa mini, pradinje stadijoje, kai esti gili astenija, o kartais ir
nesergant psichikos liga - po sunki igyvenim, isekus.
Hipestezija yra susilpnjs aplinkos dirgikli suvokimas. Garsai atrodo sklindantys i
toli, viesa neryki, maistas neturi prasto kvapo ir skonio. Hipestezija daniau pasitaiko
labai isekusiems, apimtiems depresijos arba apatijos monms.
Analgezija arba hipalgezija (lot. algesia - skausmo jutimas) - tai inyks arba
susilpnjs skausmo jutimas. Psichiatrijoje ie reikiniai pasitaiko sergant isterija,
izofrenija, hipnozs seanso metu. inoma atvej, kai sergantieji izofrenija alojasi,
nusikerta rank, isikastruoja, sismeigia adat arba vin.
Agnozija (gr. gnosis - inojimas) - negaljimas painti, suvokti daikt, reikini, savo
kno dali, j trkum. Kai esti agnozija, smon bna nesutrikusi, jutim receptoriai ir j
laidai nepaeisti. Yra kelios agnozij rys: regos, klausos, uosls, skonio, lytos. Esant
regos agnozijai ligonis neatpasta daikt, nors gali nusakyti t daikt form, spalv,
painti juos liesdamas. Kai esti klausos agnozija, ligonis nepasta daikto, reikinio i jam

bdingo garso, pavyzdiui, skrendanio lktuvo esio, vaiko verksmo. Uosls ir skonio
agnozija pasireikia tuo, kad ligonis neatpasta inom kvap ir prieskoni skonio, o
lietimo agnozija, - kad neatpasta daikt juos iuopdamas.
Agnozija atsiranda dl analizatori veiklos sutrikim, kurie danai bna organins
kilms.
Suvokimo emocinio iraikingumo pokyiai vadinami hiperpatija ir hipopatija.
Hiperpatija (gr. pathos - jutimas, igyvenimas, liga) - tai sustiprjs emocinis suvokimo
iraikingumas, pvz., kai aplinkos daiktai, mons, gamta suvokiami ypa raikiai,
spalvingai. Viskas atrodo kaip sault dien po ilgai trukusi apsiniaukusi dien, kaip
malonus prabudimas i tamsos: mediai, dangus atrodo labai spalvingi, moni veidai
doms, gls skleidia ypa malon kvap, maistas labai skanus ir kvapus. Tai bdinga
maniakiniam sindromui, t.y. liguistai pakilios nuotaikos bsenai. Neryki hiperpatija gali
bti ir nesutrikus psichikos veiklai, pvz., kai yra diugi nuotaika.
Hipopatija - tai susilpnjs emocinis suvokimo iraikingumas. Ligoniui viskas atrodo
blyku, monotonika, nedomu. moni veidai pilki, negras, nedoms, gamta
nespalvinga, vienoda, tarsi apsiniaukusi dien. Maistas netenka skonio (ligoniai sako
"viskas vienodo skonio"), inyksta kvapai, garsai pasidaro monotoniki. Hipopatija
paprastai lydi depresij, t.y. liguistai prislgt nuotaik. Jeigu mogui yra dvipolis afektinis
sutrikimas (maniakin-depresin psichoz), jis patiria abi bsenas, daniausiai su ilgesiu
prisimena viesias praeities dienas, kurios daug malonesns "u prastins bsenos
pilkum". Kiti ligoniai ias bsenas lygina su spalvoto ir nespalvoto televizoriaus vaizdais.
Sinestezija (gr. synaisthesis - vienalaikis pojtis, jungtinis jutimas) esti tuomet, kai
vieno analizatoriaus sujaudinimas pereina (iradijuoja) kit analizatori. Prie jos priklauso
spalvin klausa (audition colore; (pranc. - audition - klausymas, coloze - spalvingas,
spalvotas)), kai sudirginus klausos analizatori jaudinimas plinta regos analizatori, o dl
to garsai yra lydimi spalv. i sinestezija daniau pasitaiko klausantis muzikos - muzikiniai
garsai sukelia spalv pojt. Spalvos paprastai bna nerykios, bet tarp garso ir spalvos
ilieka nuolatinis pasikartojantis ryys. Sinestezij gali sukelti ir girdimi odiai. Pavyzdiui,
a raid sukelia geltonos, e - baltos, i - mlynos ir kt. spalvos pojt. Kartais malonumas ar
nemalonumas jauiamas ne tiek dl kalbos turinio, kiek dl antrini spalvini poji.

Sinestezija gali pasireikti ir spalvotais vaizdais (vision colore; pranc. vision - matymas,
regjimas), kai matomi daiktai gauna kitok atspalv: mlynas knygos virelis tampa
geltonas, alias mikas rausvas.
Sinestezija pasitaiko silpno nerv sistemos tipo arba labai lakios vaizduots monms.
Ji bna astenini bsen metu arba pradinje psichozs stadijoje.
Senestopatija (gr. kania, negalia) - keisti, nemalons, sunkiai nusakomi pojiai.
Paprastai ligoniai nesugeba tiksliai j apibdinti, be to, jie skiriasi nuo skausm. Nordami
tuos pojius nusakyti, ligoniai danokai sako kakaip", "tarytum", "kakur".
Senestopatiniai jutimai gali bti bet kurioje kno dalyje, daniau galvoje, virkinimo
trakte, irdyje, stubure. Ligoniai skundiasi, kad tirpsta kuri nors kno dalis, spaudia,
veria galv. Gali bti duriantys, deginantys pojiai rankose, kojose, vienos kno dalies,
irdies ir kt. silpnumas, kitais kartais gali bti pojtis, kad pasikeit kno temperatra: kad
ji pakilo arba kad knas atalo, kad sutriko pusiausvyra - svaigsta galva, silpna, eisena
netvirta, lyg gatv bt nelygi.
Senestopatijos pasitaiko danai ir gali bti tiek neurozinio, tiek psichozinio registro.
lIiuzijos (lot. illusio - jutim apgaul) - tai tikrovje esanio objekto arba dirgiklio
ikreiptas, klaidingas suvokimas. Iliuzijas pirmasis apra ir atskyr nuo haliucinacij
prancz psichiatras J.E.D.Esquirolis (1817). Yra iliuzij, kurios nepriklauso nuo psichins
bsenos, kurios kyla dl fizikos dsni, - tai fizikins iliuzijos (pavyzdiui, merkta vanden
lazda atrodo lusi). Sveiki mons reikin ino ir niekad nemano, kad taip yra i ties.
Fiziologins iliuzijos priklauso nuo ms analizatori veiklos. J taip pat bna
visiems sveikiems monms. Pavyzdiui, vaiuojant traukiniu atrodo, kad mediai ir
telefono stulpai lekia pro mus, o mes stovime vietoje. Panaios fiziologines yra tokios
iliuzijos, kurios atsiranda dl nepakankamo dmesio sukaupimo. Pavyzdiui, isiblak
einame gatve ir staiga pamatome lyg ir pastam mog, rengiams sveikintis, bet tuoj
susigriebiame, kad suklydome.
Klaidingas suvokimas gali kilti i bet kurio analizatoriaus, todl skiriamos regos,
klausos, uosls, skonio, lytos iliuzijos.
Iliuzijos danai pasireikia tada, kai mogus yra emocins tampos, t.y. afekto, bsenos
arba kai sirgdamas psichikos liga bna baimingas. Tai - afektogenins iliuzijos.
Pavyzdiui, vienias ir nedrsus mogus baimingai eidamas miku lap narjim gali
suvokti kaip besiartinanio upuoliko ingsnius. Bijantysis vaiduokli nakt eidamas pro
kapines mato elius, kylanius i kapo.

Sergantysis psichikos liga, pvz., ligonis, kuriam bdingas kliedesys ir nerimastinga

depresija, kuris laukia bausms, atpildo, ind skambes suvokia kaip grandini, kuriomis
bus sukaustytas, vangjim, kaip autuvo, i kurio bus nuautas, spynos spragteljim.
Kambario kampe kabantis apsiaustas atrodo kaip besislapstantis mogus, kuris nori j
nuudyti (regos iliuzijos).
Verbalins iliuzijos (lot. verbum - odis) danai bna depresini bsen metu.
eimos nari arba palatoje esani ligoni kalba suvokiama taip, lyg bt girdimi spjimai,
nuosprendis, kaltinimai.
Pareidolijos (gr. para - kartu, eidolon - vaizdas) - tai sudtingos, fantastikos iliuzijos.
Jos paprastai kyla tarp miego ir budrumo fazs. irdamas debesis, ant sienos kabant
kilim, sien apmual rat arba dmes, mogus mato fantastikus vaizdus, kaukes,
peizaus.
Pareidolijos danai bna ne tik sutrikus psichikos veiklai, bet ir sveikiems monms.
Pastariesiems jos pasireikia epizodikai, yra susijusios su nepakankamu apvietimu,
emocine tampa, nuovargiu. Jos neveikia gebjimo painti realyb, nes sveikas mogus
tuoj pat i suvokimo klaid itaisa.
Sergant psichikos liga, iliuzijos bna intensyvesns, gausesns, ikreipia aplinkos
painim, ligonis nesugeba j koreguoti, t.y. bna nekritikas j atvilgiu.
Haliucinacijos (lot. hallucinatio - kliedesys) - tariamas nesam dalyk jutimas. Tai
suvokimas be iorinio dirgiklio ir realaus objekto. Haliucinacijos yra sunkesnis suvokimo
sutrikimas negu iliuzijos. Iliuzijoms atsirasti reikia dirgiklio, nors ir suvokiamo klaidingai,
ikreiptai, o haliucinacijoms jokio iorinio nerv sistemos dirginimo nereikia, jos yra tik
sutrikusios psichikos vaisius. Haliucinuojantis mogus suvokia nesamus daiktus, garsus,
gyvas btybes ir kt. Haliucinacijoms bdingas rykumas ir kintantis intensyvumas. Jos
suvokiamos kaip tikrov, todl ligonis daniausiai negali kritikai j vertinti, jam jos
nesiskiria nuo tikr gars, vaizd ir kit jutim. Haliucinacijos, kaip ir iliuzijos, skirstomos
pagal jutimo organus - regos, klausos, uosls, skonio, lytos (taktilins), visceralins ir
bendro jutimo (kno).
Haliucinacijos gali bti elementarios (esiai, blyksniai), paprastos, apsiribojanios
vienu analizatoriumi, pvz., tik klausos haliucinacijos, kuomet girdima kalba, dialogai, ir
sudtingos (kompleksins) - vienu metu keli ri: pvz., ligoniai mato mones, girdi
juos kalbant, jauia nuod kvap ir skon.
Jos gali bti atitinkanios nuotaik (katatimins; gr. katathymios - troktamas), pvz.
esant depresijos arba manijos bsenos, ir jos neatitinkanios (nesusijusios su nuotaika).

Haliucinacijos, atsirandanias po stipri igyvenim ir atspindinios psichik paeidus

moment, vadinamos afektogeninmis, psichogeninmis. Jeigu haliucinacijos vienu
metu kyla keliems monms, jos vadinamos psichogeninmis indukuotomis (pvz.,
psichini epidemij, religins ekstazs metu, kuomet mons vienas kit skatina (lot.
inductio - paskata, vedimas)). Stereotipikomis haliucinacijomis vadinamos tokios, kai
girdimas vis tas pats balsas arba matomas vis tas pats vaizdas.
Eksperimentins haliucinacijos, daniausiai regos, kyla paskyrus haliucinogen.
Matomos labai spalvingos geometrins figros, kartais itisos scenos.
Hipnagogins (gr. hypnos - miegas, agogos - sukeliantis) haliucinacijos gali atsirasti
umiegant, kai esti fazins galvos smegen bsenos: ligonis pradeda snausti ir staiga
tamsiame fone mato veid, mog arba kok nors vr, girdi vairius balsus. Isigands jis
paoka i lovos, baimingai dairosi aplink. Hipnagogins haliucinacijos daniausiai bna
alkoholinio delyro pradinje stadijoje. Haliucinacijos, atsirandanios prabundant, t.y.
pereinant i miego budrumo bsen, vadinamos hipnopompinmis (gr. pompos lydintis). Sugr budrumo bsen, ligoniai jas vertina kritikai.
Yra tikrosios ir pseudohaliucinacijos. Pirmosios bna rykios, vaizdios, tikinamos,
susidaro iorje, t.y. ligonis mato mones, daiktus, vris kambaryje, u lango, lauke.
Pseudohaliucinacijos suvokiamos kne, daniausiai galvoje, jos lydimos dirbtinumo
jausmo, atrodo kakieno sukeltos (r. "Pseudohaliucinacijos.", 135 psl.).
Regos haliucinacijos. Kai esti elementarios regos haliucinacijos (fotopsijos; gr. phos viesa, opsis - regjimas), ligonis mato spalvas, geometrines figras, dmes ir kt. Jos
paprastai pasitaiko sergant organinmis smegen ligomis, epilepsija, progresuojaniu
paralyiumi, encefalitu, reiau - izofrenija. Regos haliucinacijos daniau pasireikia ne
elementais, bet itisais vaizdais. Tuomet ligoniui pasirodo figros arba j dalys. Kartais jis
mato lyg scenoje vykstanius vykius, kurie greitai keiiasi, regi iurkes, gyvates, unis,
kurie j apsupa, puola ir kelia jam siaub. vyki tematika bna susijusi su jo gyvenimu
(biografija). i regos haliucinacij forma tipika alkoholiniam delyrui, bet gali pasireikti ir
tada, kai esti kitos etiologijos delyrinis sindromas (kitos intoksikacijos, organins smegen
ligos). Kartais matomi daiktai bna susting, lyg negyvi.
Pasitaiko panoramini haliucinacij, kai ligonis mato landaft, kuris danai esti
sustings.

Scenins,

oneiroidins

(gr.

oneiras

sapnas),

kinematografins

haliucinacijos - tai itisos vyki scenos: rojus, pragaras, pasak veikjai. Oneiroidinse
haliucinacijose ligonis bna vyki centre, atlieka svarb vaidmen.
Haliucinacijos gali bti nespalvotos arba spalvotos, natrali spalv arba vienos
spalvos, pvz., sergant epilepsija vaizdai bna raudonos arba mlynos spalvos.

Regos

haliucinacijos

primena

sapnus

tarsi

sapnuojama

nemiegant,

todl

haliucinuojant danai suvokiamas ne visas reikinys, ne visas kompleksas. Pavyzdiui,

ligonis mato ugn, bet nejauia kario, dm kvapo, ir vis dlto ugnies tikrumu jis
neabejoja. Galbt todl, kad regos haliucinacijos daniau atsiranda, kai esti sutrikusi
smon, savimon, vyksta psichins veiklos skaida (dezintegracija). Tuo tarpu klausos
haliucinacijos danesns, kai bna aiki smon, todl ligonis, girddamas balsus, bando
pasitikrinti, ar i tikrj taip yra, ieko, i kur tie balsai sklinda.
Nors haliucinacijos suvokiamos kaip tikrov, ioji niekad taip nesukreia mogaus kaip
haliucinacijos. Pastarosios danai uvaldo, nukreipia vis psichikos veikl. Visa, kas
vyksta tikrovje, atrodo maiau reikminga negu haliucinaciniai igyvenimai. Haliucinacijos
nepriklauso nuo ligonio valios, t.y. atsiranda nevalingai.
Ligos pradioje regos haliucinacijos danai bna nerykios, - matomi eliai, siluetai, ir tik vliau pasireikia visu spalvingumu. Ligoniui sveikstant jos vl blsta. Kartais, ypa
sergant epilepsija, jos atsiranda staiga ir bna labai rykios. Haliucinuodami ligoniai gali
matyti pastamus ir nepastamus mones, realius daiktus arba fantastikus, pasakikus
vaizdus. Kartais jie mato gyvul su mogaus kno dalimis (galva, kojomis) arba mog su
sparnais, ragais ir kt.
Skiriamos

mikroptins

(liliputins)

ir

makroptins

(Guliverio)

haliucinacijos.

Pavyzdiui, kambaryje ligonis mato labai maus mogelius, vrelius arba, prieingai, milinus, kurie vos telpa kambar arba palat. Bdinga egzogeninms organinms
psichozms.
Prie regos (reiau klausos) haliucinacij priklauso ekstrakampins (lot. extra - u,
campus - lankas) haliucinacijos, t.y. tokios, kurios yra u jutimo organo, iuo atveju, regos
fiziologinio lauko, rib. Pvz., ligonis u savo nugaros mato mog, nors tuo metu j ir
neiri, gali nusakyti, kaip tas mogus apsirengs, jo veido bruous ir kt. Kai kurie autoriai
tai vadina treiosios akies simptomu.
Autoskopins (deiteroskopins) (gr. autos - pats, skopeo - iriu, deiteros - antras,
kitas) haliucinacijos yra tokios, kai ligonis mato pats save, t.y. suvokia save kaip savo
dvyn. Adelomorfinms (gr. adelos - neaikus) haliucinacijoms bdinga tai, kad jos neturi
aiki kontr, vos matomos, nerykios, pvz., miko, namo, mogaus siluetas. Haliucinuoti
gali ir akli mons, kuri regos organai paeisti (pvz., sergant glaukoma, katarakta), o
analizatoriaus centras smegenyse nesutriks. Tai - Bonnet haliucinacijos. Dalins, arba
parcialins (lot. pars, partis - dalis), haliucinacijos, kuomet matomos tik atskiros moni,
vri arba daikt dalys. Endoskopins (gr. endo - viduje) haliucinacijos, kai ligonis mato
savo kno viduje vykstanius procesus arba objektus.

Klausos (akustins, verbalins) (lot. verbum - odis) haliucinacijos taip pat skirstomos
elementarias - akusmas (lot. acusma - girdimas), paprastas - fonemas (gr. phone garsas). Akusmos - tai tam tikri garsai (esys, viai, griaustinis, trakesys, gaudimas ir
kt.), o fonemos - tam tikri odiai, sakiniai arba itisa kalba. Gali bti ir sudting
haliucinacij.
Ligonis girdi balsus, kurie j eidinja, smerkia, o retsykiais giria. Kartais jis girdi
nabdesius u sienos, lango, vir lub arba sklindanius i po grind. Balsai bna garss,
aiks arba tyls, vos girdimi, pastam arba nepastam moni, vyr, moter ar vaik.
Girdimos kalbos daniausiai esti nemalonaus, daug reiau - malonaus turinio, o kartais
neutralios. Pasitaiko, kad balsai sklinda i labai toli - ligonis girdi, kas kalbama kitame
miesto gale, kitoje gatvje. Tai - ekstrakampins haliucinacijos.
Pagal turin klausos haliucinacijas galima skirstyti kelet ri.
sakomosios (imperatyvins) haliucinacijos, - kai ligonis girdi balsus, kurie jam
sakinja. Balsai liepia nevalgyti, alotis, suduoti kam nors i aplinkini, nusiudyti. Jie
bna labai taigs ir ligoniui labai sunku nevykdyti paliepim. Pvz., pacientas, kuris,
veikiamas sakani bals, ledoneio metu oko nuo tilto up ir atsitiktinai liko gyvas,
pasakoja jokiu bdu negaljs atsispirti balsams, nes mirti buv lengviau, negu nepaklusti
tiems sakymams.
Pranaaujamosios haliucinacijos, - kai balsai kalba apie paciento ateit, numato, kiek
laiko jam teks bti ligoninje, koks tolesnis jo eimos likimas; komentuojamosios, - kai
balsai aptaria jo elges; konstatuojamosios, - kai balsai teigia fakt - sako, k jis tuo metu
daro (pvz., valgo, skaito); kontrastins (antagonistins), - kai balsai tai bara, niekina,
kaltina ligon, tai j giria, teisina. Ligoniai danai pasakoja, kad kalbos bna lyg teismo
salje, kur vieni j kaltina, o kiti gina. Pastaroji klausos haliucinacij ris paprastai bdinga
alkoholinei haliucinozei.
Kalbos psichomotorins haliucinacijos (sin. vidin kalba). Ligonis kalba prie savo
vali, neturi noro tuos odius sakyti, jie jam svetimi. Gali pasireikti kaip vidin, bebals
kalba, priskiriama prie pseudohaliucinacij. Psichins (abstrakios) haliucinacijos, t.y.
jutimas, kad skaitomos, atimamas arba dedamas galv mintys, ir aidinios mintys
(nuo gr. echo - aidas).
Uosls haliucinacijos. Ligonis jauia nesamus kvapus, kurie daniausiai bna
nemalons: pvanios msos, chemikal, nuod.
Skonio haliucinacijos. Jauiamas nemalonus skonis burnoje. Ligoniui gali atrodyti, kad
maistas unuodytas. Uosls ir skonio haliucinacijos daniausiai bna kartu. Jos bdingos
izofrenijai, taiau gali bti sergant organins arba intoksikacins kilms psichozmis.

Lytos (taktilins, haptins) (lot. tactus - lietimas, gr. hapto - sugriebti) haliucinacijos.
Tai - tariamieji prisilietimo prie kno, elektros srovs, spinduliavimo, organ vibravimo,
vartymosi ir kt. jutimai. Ligonis gali jausti, tarkim, kad po oda liauioja vabzdiai, kirmls.
Tai - vadinamoji formikacija (lot. formica - skruzdl). Daniausiai bna esant kokaininei
intoksikacijai.
Esant lytos haliucinacijoms, kitaip kaip senestapatijoms (kai jutimai bna neaiks),
ligonis tiksliai jauia, kas ir kurioje vietoje prie jo lieiasi.
Viduri

(visceralins-somatins,

hipochondrins)

haliucinacijos.

Ligonis

vidaus

organuose - plauiuose, skrandyje, irdyje, arnyne jauia kokius nors daiktus arba
gyvnus, pvz., varl, gyvat, v. Jie juda jo viduje ir ligonis danai gali net nurodyti j
judjimo krypt.
Kno (proprioceptins, bendrojo jutimo) haliucinacijos. Ligonis jauia, kad su juo
lytikai santykiaujama, kad jo smegenys perpjautos, arnynas sutrks. ie jutimai lydimi
poveikio i alies jausmo. Kai kurie autoriai, pvz., G. Huberis, prie kno haliucinacij
priskiria ir lytos haliucinacijas.
Pusiausvyros (vestibuliarins) haliucinacijos - ligon apima kilimo nuo ems,
sklandymo arba kritimo jausmas.
Barestezins

(gr.

baras

sunkumas;

spaudimo,

pakitusio

svorio

jautimas)

haliucinacijos - ligonis jauiasi palengvjs arba pasunkjs. Jos danai bna kartu su
vestibuliarinmis haliucinacijomis.
Atminties (retrospekcins, lot. retro - atgal) haliucinacijos, - tai haliucinaciniai
prisiminimai praeities vyki, kuri i tikrj nebuvo. Tariamai buvusi vyki sukelti
igyvenimai gali bti kliediniai interpretuojami ir siejami su dabartimi.
Vienpuss, arba unilateralins (lot. uni - vienas, lateralis - oninis), haliucinacijos.
Daniausiai bna klausos, bet gali bti ir regos. Balsai girdimi viena ausimi arba matoma
viename regjimo lauke. Stebimos esant vienos puss smegen arba organ
paeidimams.
Liekamosios, arba rezidualins (lot. residualis - liekamasis, pasiliks), haliucinacijos.
Prajus miai psichozei lieka pavieni, neaktuali arba maai aktuali haliucinacij.
Refleksins haliucinacijos. Kad jos atsirast, turi bti bet koks realus dirgiklis. Kitaip
negu iliuzij atvejais, dirgiklis suvokiamas neikreiptai, bet prisideda ir haliucinacija. Pvz.,
irdamas besiganant arkl ligonis girdi j kalbant, igirds kito palatoje esanio ligonio
bals, mato velni. Kartais refleksins haliucinacijos gali buti susijusios tik su vienu
analizatoriumi tuomet jos vadinamos funkcinmis. Pvz., besiartinanios mainos variklio
esyje girdimi intensyvjantys, o jai tolstant - silpnjantys balsai. Dirgikliu gali tapti

atsukto vandens iaupo, jungiam stakli triukmas. i haliucinacij metu visada lieka ir
jas iprovokavs dirgiklis. Jos bna sergant intoksikacinmis, organinmis psichozmis,
izofrenija.
Pseudohaliucinacijos. V Kandinskis pirmasis jas isamiai apra 1885 m. ileistoje
knygoje "Apie pseudohaliucinacijas". J supratimas beveik nepasikeit iki i dien.
Pseudohaliucinacijos - tai sutriks suvokimas, kai matomi vaizdai arba girdimi garsai
atrodo nereals, kyla subjektyviame ligonio pasaulyje, tarsi kakieno veikiami i alies. Kai
esti tikrosios haliucinacijos, ligonis mato arba girdi realius daiktus, garsus, kurie paprastai
esti aplinkoje. Paklaustas, kaip girdi arba mato, ligonis atsako, kad prastai, realiai: mato
sdint arba einanti mog, girdi natrali kalb. Kilus pseudohaliucinacijoms, jis sako
mats ne akimis, bet smegenimis, protu, girds ne ausimis, bet vidine klausa.
Regos pseudohaliucinacij metu ligonis mato ryki spalv, judanias, besikeiianias
figras, moni veidus, landaft. ie vaizdai bna aplinkoje arba ligonio galvoje. Klausos
pseudohaliucinacij metu ligoniai paprastai sako, kad balso negirdi, bet aikiai suvokia
odius, kurie yra jo galvoje, pilve ar kitose kno dalyse, kad jam kakas "deda" svetimas
mintis, su jais kalba vairiais aparatais.
Ligoniai pasakoja, kad jiems "rodo" vaizdus, kuri tikrumu jie neabejoja. Matomi vaizdai
arba girdimi balsai atrodo "padaryti" - jiems "rodo" sapnus, "deda" balsus arba "skamba"
jo paties mintys.
Daniausiai pasitaiko regos ir klausos, taiau gali bti ir uosls, skonio, lytos bei
viduri (visceralini) pseudohaliucinacij. Tuomet ligonis sako, kad kakas jam "siunia"
kvapus, "suteikia" blog skon, sukelia nemalonius kno jutimus, vidaus organus
prikema vairi gyvi. Visa tai lydi jausmas "padaryta specialiai".
Atskirai skiriamos senestezins haliucinacijos. Tai neprasti jutimai kne ir vidaus
organuose (deginimo, gnaibymo jutimas ir pan.). ie jutimai skiriasi nuo senestopatij tuo,
kad j metu jauiamas poveikis i alies, t.y. kad kakas sukelia tuos jutimus.
Bna ir kinezini (gr. kinesis - judjimas) pseudohaliucinacij. Tuomet ligonis jauiasi
kaip robotas, jo judesiai valdomi kakoki jg, pvz., kojoms duodami impulsai eiti, o
rankoms - atlikti tam tikrus judesius. Lieuvis juda prie ligonio vali, todl kalba ne jis, o
"jie" - tie, kurie siunia tuos impulsus.
Siekiant atskirti tikrsias haliucinacijas nuo pseudohaliucinacij, neretai pabriama tik
vaizd arba bals lokalizacija: jei ligonis mato arba girdi i aplinkos, - tai esanios tikrosios
haliucinacijos, o jei objektas yra galvoje arba kne, - pseudohaliucinacijos. Remtis vien tik
iuo kriterijumi negalima. Kaip minta, ligonis gali matyti vaizdus aplinkoje, taip pat girdti

balsus, sklindanius i aplinkos, ir tai gali bti pseudohaliucinacija. Svarbiausia, kad

pseudohaliucinacijos atrodo nerealios - vaizdai skiriasi nuo reali, balsai bna kitokie,
keistesni. Ligoniui rodomi vaizdai arba kalbama neatsivelgiant jo norus, prie jo vali.
Ligoniai kartoja, kad jiems "rodo vaizdus", "veria klausytis".
Pseudohaliucinacijos daniausiai atsiranda vliau, kai liga yra sigaljusi. Jos pradioje
paprastai

bna

tikrosios

haliucinacijos,

tik

paskui

jos

transformuojasi

pseudohaliucinacijas. Todl i pradi, kai nra rykesni asmenybs pokyi, ligonis

stengiasi realizuoti tikrj haliucinacij poveik bga, ginasi, bijo.
Ligai sigaljus, pakitus emocij bei valios sferai ir atsiradus pseudohaliucinacijoms,
ligonis bna ramus - gyvena pseudohaliucinacij pasaulyje, bet jo elgesyje tai rykiau
neatsispindi, nepasireikia afektais. I dalies disociacij tarp pseudohaliucinacini
igyvenim

gausumo

ir

pasyvios

ligonio

reakcijos

juos

galima

paaikinti

pseudohaliucinacij dirbtinumu.
Pseudohaliucinacijos daniausiai kyla sergant izofrenija, ypa paranoidine forma.
Jeigu liga prasideda i lto, lengva pastebti tikrj haliucinacij transformacij
pseudohaliucinacijas. Pastarj gali bti sergant ir kitomis psichikos ligomis intoksikacinmis (ypa alkoholinmis), trauminmis arba kitos kilms organinmis
psichozmis.

Reiau

pasitaiko

infekcini

somatini

lig

psichopatologijoje.

Pseudohaliucinacijos yra viena i sudting Kandinskio-Clerambaulto sindromo dali.

Haliucinacij nustatymas. Paprastai apie haliucinacijas pasakoja patys ligoniai, bet
pasitaiko, kad apie jas jie nekalba arba net slepia jas (disimuliacija). Tuomet joms nustatyti
reikia gili psichiatro ini ir valgos. Kad j bna, gali rodyti savotikas ligonio elgesys.
Pvz., jis reaguoja tai, ko greta nra (siklauso, k nors dmiai iri, staiga kur nors
puola). Ligoniai, kuriems kyla haliucinacij, danai bna atsiskyr nuo kit, pranea
naujienas, kuri tikrai i niekur negaljo suinoti. Prasidjus klausos haliucinacijoms,
ligoniai kalbasi su savimi, staiga atsigria, pradeda plstis, ausis usikema vata arba
popieriumi. Regos haliucinacij metu gali bti isiplt vyzdiai, trkioti vokai ir antakiai,
irykti igstis veide, siaubas ir situacijos neatitinkantis elgesys. Prasidjs uosls ir
skonio haliucinacijoms, gali gausiai skirtis seils, ligonis jas danai ryja arba ispjauna.
vaizd lydi pasilyktjimo, reiau pasitenkinimo mimika. Ligoniai noriai kvepia tariamus
kvapus arba, atvirkiai, j bodisi. Kai esti uosls ir skonio haliucinacijos, ligoniai gali
atsisakyti valgyti (kartu su iomis haliucinacijomis danai bna nuodijimo kliedesys).

Haliucinozs sindromas - tai nuolatinio haliucinavimo bsena, kuomet vyrauja vien tik
klausos, ymiai reiau - tik regos, lytos, uosls ar skonio haliucinacijos. Jeigu tai bna
pseudohaliucinacijos, bsena vadinama - pseudohaliucinoze. iam sindromui bdinga tai,
kad nesutrinka smon, daniausiai ilieka kritika i haliucinacij adresu. Haliucinozs
termin pasil K. Wernicke (1900).
Haliucinoz gali bti mi ir ltin. mios haliucinozs metu bna nerimas arba baim,
neretai haliucinacinis kliedesys. Ltini haliucinozi metu, be haliucinacij, gali bti ir
kliedesys. Haliucinozs, o ypa mios, simptomatika vakare ir nakt suintensyvja.
Verbalins haliucinozs metu balsai gali bti monologo, dialogo, bals choro
pavidalo. Haliucinacij turinys gali bti vienos temos arba daugiatemis. Pvz., vien tik
grasinimai arba grasinimai, tyiojimasis, barimas ir kt. Kartais tai bna balsai - vieni
kaltinantys, o kiti ginantys ligon.
Kliedesys neturi sistemos, daniau jis bna kliedesinio suvokimo lygio, pvz., mogus
bet kokiose aplinkos detalse velgia, nujauia pavoj savo gyvybei. Bna kraujagyslin,
organin, traumin, verbalin, ymiai reiau iliuzin, regos, lytos haliucinoz.
Iliuzins haliucinozs metu bna daug kaltinamojo ar grasinamojo turinio klausos
iliuzij, kurias lydi nerimas, baim, neramumas, susijaudinimas (aitacija).
Iliuzinei haliucinozei bdinga tai, kad realioje aplinkini kalboje (tik visai kitomis
temomis) ligonis girdi, kaip j kaltina, jam grasina. Neretai kartu bna ir kaltinimo arba
persekiojimo kliedesys, tik neintensyvus, be sistemos.
Regos haliucinoz (Bonnet haliucinacijos) bna vyresniame amiuje (70-80 met),
sutrikus regjimui arba jo netekus. Ligoniai dmiai iri haliucinacijas, taiau kritikai jas
vertina. Daniausiai tai bna ltin haliucinoz. Gali bti sergant encefalitu, vartojant
psichoaktyvisias mediagas.
Lytos (taktilin) haliucinoz daniausiai bna priesenatviniame amiuje. Ligoniai
jauia nieul, deginim, kandim, badym, skausm.
ie jutimai gali bti bet kuriose kno dalyse, odos paviriuje arba poodyje, gleivinse.
Ligonis aikina, kad tai es daugyb parazit (vabaliuk, blaki, blus ir kt.). Kartu gali bti
ir regos haliucinacij. i haliucinoz gali bti organins kilms arba nuo psichoaktyvij
mediag.

Psichosensorini sutrikim sindromai

Tai bsenos, kai sutrinka aplinkos daikt dydio ir formos suvokimas, arba atsiranda
jausmas, kad padidjo arba sumajo ligonio knas ar atskiros jo dalys.
Prie psichosensorins sintezs sutrikim priklauso ie psichopato loginiai sindromai:

Kno schemos sutrikimai, arba autometamorfopsija, bna tada, kai sutrinka

normali kno proporcij jutimas, atskiros dalys (galva, kojos, rankos) atrodo padidjusios
arba sumajusios, pasidariusios labai lengvos arba itin sunkios, o kartais ir visai
inykusios. Pvz., eidama pacient pastebi, kad jos ranka auga, plataka tampa milinika,
ustoja vis vaizd. Kno schemos sutrikimas gali pasireikti autoskopija. Tai somatopsichin depersonalizacija, kurios metu ligonis mato pats save erdvje. Ligonis
skundiasi, kad staiga pajunta, kad knas neteko svorio, kad jis sklando ore, krinta, kartu
jauiasi dvilypis lyg dvynys. Reikiasi organini smegen sutrikim metu, kuomet
paeidinio vieta bna virugalvio ar pakauio srityse, taip pat esant paeistam
vestibuliariniam labirintui.
Metamorfopsija (gr. meta - u ko nors, morphe - forma, opsis - regjimas, matymas) kai matomi daiktai (mons, namai, mediai, gatvs) atrodo daug didesni arba maesni,
negu yra i tikrj, pasikeiia j spalva, forma, isidstymas erdvje, jie atrodo susting
arba judantys. Pastebtas io sutrikimo ryys su labirinto ir vestibuline patologija.
Poropsija (gr. porro - toli, opsis - mat ymas) - kai visi daiktai atrodo esantys tolumoje
(pvz., nesibaigiantys laiptai, kylantys erdv).
Dismegalopsija (gr. megos - didelis) - kai visi daiktai atrodo kitokio dydio, apsisuk
apie savo a.
Sutrikusi psichosensorin sintez rodo organin lig, epilepsij, daniau Jacksono lig,
reiau - izofrenij. ie sutrikimai paprastai trunka trumpai.

Mstymas ir jo sutrikimai
Mstymas yra aukiausia ir sudtingiausia mogaus psichins veiklos forma.
Pojiais ir suvokimu mogus pasta aplink tiesiogiai, konkreiai, daiktikai. Mstymu
galima nustatyti ryius tarp daikt, isiaikinti j atsiradimo prieastis. Jis remiasi ir
vaizdiniais, t.y. atkrimu to, kas anksiau buvo suvokta, bet ko iuo metu nra. Mstymas specifin mogaus psichikos savyb, neatsiejama nuo odio, kalbos. Tai apibendrintas
tikrovs atspindjimas tarpininkaujant odiui, painimas to, kas yra esminga. Taigi
mstymas visuomet sprendia praktin arba abstrakt udavin. Supratimas - tai daikt ir
reikini bendrj, esmini savybi painimas, j atskleidimas.
Mstymas,

supratimo

apibendrinimu, abstrahavimu.

formavimasis

paremti

analize,

sinteze,

palyginimu,

Analiz - tai nagrinjamo daikto ar reikinio suskaidymas jo sudedamsias dalis.

Sintez - iskaidyt dali jungimas visum.
Palyginimu nustatomi daikt ar reikini panaumai arba skirtumai.
Apibendrinimas - tai keli daikt arba reikini jungimas pagal bendruosius ir
esminius poymius.
Abstrahavimas - tai apibendrinimas, kai atitrkstama nuo daikt konkrei, jutimini
savybi. Pvz., egl, puis, uolas, beras turi aknis, kamien, akas, spyglius arba
lapus. Apibendrindami sakome, kad tai medis, o sudarydami abstrakcij - kad augalas,
gyvosios gamtos dalis.
Dl i mstymo operacij susidaro svokos - daikt ir reikini bendrj savybi
odin iraika. Svok turinys atsispindi sprendimuose. Sprendimas - tai pasisakymas
apie k nors, koki nors santyki tarp daikt ar reikini, tarp vienoki ar kitoki j poymi
teigimas arba neigimas, pvz., ro yra gl. I keli sprendim susidaro samprotavimas,
t.y. i keli sprendim daroma ivada. Pvz., pagelt lapai krinta, anksti temsta, vadinasi,
jau ruduo.
Samprotaujama dviem bdais - indukciniu ir dedukciniu. Indukciniu samprotavimo
bdu i keli konkrei fakt, dsni, prielaid prieinama prie bendros ivados, pvz.,
mokyklinis amius prasideda nuo 6-7 met. Jonas yra 8, Petras - 12, o Algis - 14 met.
Vadinasi, visi jie yra mokyklinio amiaus. Dedukciniu samprotavimu einama nuo
bendrybs prie atskirybs. Pvz., neuroleptikams bdingas antipsichozinis poveikis.
Haloperidolis yra neuroleptikas. Ivada - haloperidolio poveikis yra antipsichozinis.
Skiriamas abstraktusis ir konkretusis mstymas. Pirmasis remiasi supratimu, tai loginis mstymas. Abstrakiajam mstymui bdingas apibendrinimas ir abstrahavimas.
Konkretusis mstymas remiasi vaizdiniais, t.y. konkreiomis jutiminmis savybmis,
asociacijomis, kurios kyla i daikto iorinio panaumo, jo padties erdvje. Pvz.,
klausim, kuo panas uo ir litas, konkretaus mstymo mogus ivardys iorin j
panaum: keturios kojos, uodega, ausys ir kt. Toks mstymas bdingas silpnaprotystei.
Tuo tarpu abstrakiai mstantis mogus nurodys pagrindin, apibendrint, abstrakt j
panaum - jie vrys, gyvnai.
Psichikos lig patologijoje mstymo sutrikim pasitaiko gana danai. Kai sutrinka
mstymo vientisumas, kryptingumas ir greitis, sakome, kad tai mstymo formos
sutrikimai. Sprendim, t.y. mstymo turinio patologij, kai mintys neatitinka tikrovs,
vadiname mstymo turinio sutrikimais.

Mstymo formos sutrikimai

Pagreitjs mstymas. Labai grietos ribos tarp normaliai ir liguistai pagreitjusio
mstymo nra. Ir sveikas mogus, bdamas susijaudins arba pakilios nuotaikos, msto
greiiau, jam kyla daugiau asociacij, jis lengviau supranta panekov
Serganij psichikos ligomis mstymas gali labai pagreitti - viena mintis veja kit,
ligonis nespja odiais isakyti norimos minties. Pradjs sakyti vien mint ir jos
nebaigs, gali pradti sakyti kit. Ligoniai teigia, kad j "mintys teka ypa lengvai", "viskas
pasidar daug lengviau". Nesulaikomas nekumas vadinamas logorja (gr. logos - odis,
rheo - tekti), o mini antpldis - mini fuga (fuga idearum) (lot. idea - mintis, idja,
fuga bgimas). Mstymui liguistai pagreitjus, ivados bna pavirutinikos, nepakankamai pagrstos, todl mstymo produktyvumas bna sumajs. Toki ligoni mintys
ir j turinys greitai keiiasi, jie nesugeba ubaigti pradtos minties. Kadangi dmesys esti
nepastovus, ligoniai nuo neubaigtos minties lengvai pereina prie kitos. Jeigu liga dar
nesigaljusi, ligoniai i pradi mint pltoja, bet paskui netiktai greitai pereina prie kitos,
o ligos kartyje mintis reikia vienu trumpu sakiniu; sakiniai nra nuosekls, vientisi;
galiausiai jie nesugeba ubaigti net vieno sakinio. Asociacijos kyla labai lengvai, igirdus
od, pamaius vaizd.
Mstymas liguistai pagreitja maniakini bsen metu. Tuomet ne tik greiiau susidaro
asociacijos, bet esti nepagrstai linksma nuotaika. Ligoniai pasidaro judrs, triukmingi,
danai netaktiki, vulgars. Jie nesugeba kritikai vertinti savo bsenos.
Sultjs mstymas bdingas depresijai. Ligoniai sako, kad mintys labai sunkiai
formuojasi, "labai ltai plaukia galva", "lyg pro stor filtr sunkiai ir ltai sunkiasi", kad
"pasidar sunku mstyti", "sunku suprasti". paprastus klausimus jie atsako sunkiai,
trumpai, su pauzmis, atodsiais, tyliu balsu. Sudtingesni klausim nesupranta, juos
reikia paprastinti. Renkant anamnez, jiems sunku pateikti reikaling ini, apsakyti savo
bsen.
Ypa rykiai sultjus mstym jauia dirbantieji krybin darb, lektoriai, pedagogai,
studentai ir moksleiviai. Jie skundiasi, kad nieko nauja negali imokti, k inojo - pamiro,
kad trksta odi kalbant, inyko fantazija, idjos ir planai, mstymas tarsi tapo bejgis.
Patologikai smulkmenikas mstymas pasireikia tuo, kad ligoniai nesugeba skirti,
kas yra esmingiausia, svarbiausia. Jie smulkmenikai pasakoja savo gyvenimo vykius,
kalboje pasitaiko daug nereikming detali, todl net ir paprastus klausimus nesugeba
atsakyti trumpai. Toks mstymas bdingas paranojiniam sindromui, kai ligoniai, smulkiai
prisimindami vykius, datas, pavardes, juos ypatingai sureikmina. is mstymo sutrikimas

danai bna ir sergant epilepsija, irykjus epilepsinio charakterio bruoams. Tuomet

ligoniai ne tik visk detalizuoja, pasksta smulkmenose, bet atsiranda ir mstymo
klampumas, kai stringama smulkmenose, kokioje nors mintyje, labai sunkiai pereinama
nuo vienos minties prie kitos. Pvz., paklaustas, kokiomis aplinkybmis vakare prasidjo
traukuli priepuolis, ligonis smulkiai pasakoja visus dienos vykius, kaip jautsi ryte arba
net k sapnavo. Raginamas praleisti nereikmingus vykius, ligonis nesutinka ir vl grta
prie to, prie ko buvo sustojs.
Mstymo smulkmenikumas ir klampumas pasireikia tada, kai esti galvos smegen
ateroskleroz ir kiti organiniai centrins nerv sistemos sutrikimai. Mstymo klampumas
gali atsirasti ir reaktyvij depresij metu, kai ligonis niekaip negali atitrkti nuo kankinam
mini.
Perseveracija (lot. perseverans - atkaklus, usispyrs) reikiasi tuo, kad ligonis vis
grta prie ankstesns minties, nors jam uduodami nauji klausimai. Nepaisydamas
gydytojo pastang pakreipti pokalb kita tema, jis vis kartoja tai, apie k buvo kalbama
anksiau. Atsiradus perseveracijai, ligonis paprastai pirmj tem pltoja toliau vairiais
odiais, retsykiais kartoja uduoto pirmojo klausimo atsakym. Pvz., paklaustas, kokia jo
pavard, ir pateiks teising atsakym, kitus klausimus ligonis atsako kartodamas savo
pavard
Stereotipija - tai mechanikas vieno ar keli odi kartojimas. Kad atsiskleist
perseveracija, gydytojui reikia uduoti klausimus, o stereotipija pasireikia savaime ligonis, lyg sugeds automatas, monotonikai kartoja t pat od. Savotika stereotipijos
forma yra verbigeracija (lot. verbum - odis, gero - kuriu) - ligonis kartoja panaius pagal
skambes odius. Stereotipinis mstymas bdingas izofrenijai, atrofiniams galvos
smegen ievs procesams. Verbigeracija paprastai pasitaiko esant nerimastingai
depresijai, rykiai maniakinei bsenai, sergant izofrenija arba sutrikus smonei.
Prievartinis mstymas yra tokia bsena, kai ligoniui atrodo, kad prie jo vali
manipuliuojama jo mintimis. Daniausiai tai pasireikia tuo, kad jam "dedamos" mintys,
pagreitinarna arba sultinama j tkm. Prievartinis mstymas dar vadinamas mentizmu
(lot. mens - protas). (Smulkiau r. "Kandinskio-Clerambault, arba psichinio automatizmo,
sindromas.")
Mstymo trkis. Taip is poymis danai vadinamas psichiatr (vok. sperrung nutrkimas, trkis). Ligonis jauia, kaip staiga inyksta mintis, galvoje atsiranda absoliuti
tutuma. Nutrkus mstymui, ligonis staiga nut yla, nes nesant minties nra k pasakyti
odiais. Po pauzs jis vl gali atsakinti klausimus, nes jokio smons sutrikimo
nebna.

Panaus reikinys, kai "pametama" mintis, bdingas ir sveikiems monms. Taiau

jiems tuo metu galvoje nebna tuia, - prieingai, jie stengiasi kiek galdami greiiau
susigrinti t mint ir pasakoti toliau arba paklausia panekovo, apie k buvo kalbama.
Kai esti maieji epilepsijos priepuoliai, ligonis taip pat staiga nut yla, bet taip bna todl,
kad sutrinka smon, o paskui - to laiko tarpsnio amnezija. Mstymo trkiui prajus,
ligonis papasakoja apie buvusi keist bsen. Mstymas daniau nutrksta sergant
izofrenija.
Padrikas mstymas esti tada, kai tarp sakini arba net odi nra ryio. Lengvos
ligos atvejais ligonis netiktai, nemotyvuotai pereina nuo vienos minties prie kitos; sunku
suvokti jo mini ry. Sunkesniais atvejais is ryys visai nutrksta, jo gali nebti ne tik
tarp mini, bet ir tarp odi.
Padriko mstymo ypatyb yra ta, kad sakiniai gramatikai bna sudaryti taisyklingai yra veiksnys, tarinys ir kitos dalys. Nedmiai klausantis tokios kalbos, gali susidaryti
spdis, kad ligonis kalba taisyklingai, nes odius taria ramiai, ltai, t.y. nebna nei
susijaudins, nei abejingas.
Padrikas mstymas iorikai gali bti panaus pagreitjus mstym t ligoni,
kuriems yra maniakinis sindromas. Taiau j pasiklausius matyti, kad tarp mini vis dlto
yra ryys, tik j tkm labai greita. Padrikas mstymas nebna pagreitjs. Net ilgai ir
dmiai klausantis tokio ligonio negalima suprasti, k jis nori pasakyti.
Savotika padriko mstymo forma yra izofazija (gr. schizophasia; schizo skaldyti,
atskirti, phasis - kalba). E.Kraepelinas iuo terminu pavadino serganij ankstyvja
silpnaprotyste, dementia praecox (lot. dementia - beprotyst, praecox - ankstyvas)
sutrikus mstym. io sutrikimo pavyzdys gali bti "odi kratinys" (vok. wortsalat), kai
ligonis greitai, lyg automatikai, jungia panaaus sskambio logikai nepagrstus odius,
taip pat neologizmus, kelet odi vien.
iems mstymo sutrikimams priklauso ir monologo simptomas, kuomet ligonis
nesustodamas kalba, kartais net ir nesant panekovo, bei gramofono (lot. gramma uraas, phone - garsas) simptomas (W.Mayer Gross, 1931). Tai - stereotipinis,
nesikeiianios intonacijos, tik su trumpomis pauzmis kokio nors pasakojimo arba trump
frazi kartojimas (kaip sugadinta patefono ploktel). Daniausiai reikiasi degeneracini
CNS sutrikim metu (Picko, Alzheimerio liga).
Padrikas

mstymas

bdingas

rykios

psichikos

funkcij

dezintegracijos

(lot.

desintegratio - skilimas, skaldymas atskiras dalis) metu, danai pasitaiko sergant

izofrenija.

Mstymas, kai mintys nra susijusios, kai bna sutrikusi sakinio gramatin struktra,
vadinamas neriliu, inkoherentiku (lot. in - neigimas, cohaerentia - ryys). Tuomet
ligonis sako tarpusavyje nesusijusius odius, pvz., "ligonin, laikraiai, einu, sesel, kas
nors ...". Nerilus mstymas bna sutrikus smonei, daniausiai - amencijos sindromo
metu.
Rezonierikas mstymas (pranc. raisonnement - postringavimas). Tai tuti, nepagrsti
samprotavimai,

tuiaodiavimas,

polinkis

paprasiausi

dalyk

sudaryti

abstrakiasproblemas. Kai kurie autoriai mstymo sutrikim vadina filosofine

intoksikacija. Toks ligonis, uuot atsaks paprast klausim, ikelia problem, kuri
pltoja ir baigia pltoti taip ir neatsaks uduot klausim, danai net klausimu
klausim. Jo gramatikai taisyklinga, filosofika ir ilga kalba bna visikai neproduktyvi.
Kuo labiau apsiskaits ligonis, tuo jo kalba bna turtingesn ir kartais, ligos pradioje, ta jo
kalba mogui, gerai neimananiam dstomos problemos, gali pasirodyti originali ir net
protinga. Pvz., paklaustas, kaip jauiasi iandien, jis atsako, kad is klausimas yra labai
sudtingas ir jis tiesiog neins, kokiu aspektu norima igirsti ini apie jo sveikat bei
savijaut. Toliau ligonis teigia, kad gali bti keli jo sveikatos aspektai - biologinis,
psichologinis, socialinis ir kt. Papraytas aptarti sveikat biologiniu aspektu, jis pareikia:
"Norint biologiniu aspektu vertinti mano savijaut, reikia prisiminti gyvosios gamtos
evoliucij, konkreiai, galime apsistoti ties Darvino evoliucijos teorija. Jums, kaip
medikams, tai neturt bti sunku". Toliau ligonis dsto vairi gyvybs ri evoliucij, j
tarpusavio kov, pabrdamas, kad silpnesnieji bdavo priversti nusileisti stipriesiems, ir
monolog baigia klausimu: "Juk matote, kad esu psichiatrijos ligoninje, tai kokia gali bti
mano sveikata?". Vliau, ligai sigaljus, i "pseudosistema" nyksta, mstymas pasidaro
padrikas.
Rezonierikas mstymas bdingas izofrenijai, ypa paprastajai jos formai.
Simbolikas mstymas (gr. symbolon - daiktinis, vaizdinis arba garsinis enklas,
turintis koki nors sutartin reikm) liguistas bna tuomet, kai ligonis vairiems
reikiniams, vykiams, daiktams, odiams suteikia ypating, tik jam vienam inom
reikm. Kasdieniame gyvenime taip pat vartojame simbolius: saul - paangos, ateities,
tiesos, balandis - taikos simbolis ir kt. Juos visi suprantame, t.y. esame susitar teikti jiems
toki prasm. Ligonio simboliai yra jo paties sugalvoti, j nesuprantame, neinome. Skaitydami ligonio laik arba irdami piein, kuriame yra simboli, nesuprasime jo tol, kol
ligonis t simboli nepaaikins. Sakome, kad rakt simboliams iifruoti turi ligonis. Danai
jis pats paaikina, k tai reikia. Tok rain arba paveiksl reikia iifruoti. Pvz., ligon

rao, kad igyveno "inkubaein laikotarp". termin ji iifruoja taip: "in - vokikai reikia
kur, eina latvikai kova, o Kuba - visiems inoma Laisvs sala".
Kartais ligoni kalboje bna naujadar, arba neologizm (gr. neos - naujas, logos odis), t.y. pai sugalvot odi, kuri nra jokioje kalboje. Pasitaiko, kad ligonis tais
naujadarais parao itis knyg, kuri ir lieka tik jam vienam suprantama.
Manoma, kad vartoti simbolius ir kurti naujadarus ligon skatina keisti igyvenimai,
kuriems isakyti prasta kalba jam trksta odi.
Simbolikas mstymas bdingas sergant izofrenija.
Paralogikam mstymui (gr. pralogos - prieingas protui) bdinga tai, kad sprendimai
bei samprotavimai nepagrsti logika ir ligonis, praleids svarbi argument dal, toliau
konstruoja mstym tuioje vietoje, paremia j ikreipta logika. Pvz., pasakoja, kad, gavs
ininieriaus diplom, susidomjo medicina ir dabar yra penkto kurso studentas, kad
medicin studijuoja neakivaizdiniu bdu pagal prancz mokyklos programas, nes ten
"nereikia praktikos darb". Prancz kalbos jis nemoka, bet gimtja kalba skaito mokslo
populiarinimo urnalus, kur raoma apie medicin Pranczijoje.
Paralogikas mstymas bdingas sergant izofrenija.
Autistikas mstymas (gr. autas - pats). Autizmas - tai patologikas mogaus
udarumas. termin pasil E. Bleuleris (1911). Kai esti autistikas mstymas, ligonis
tikrov konstruoja savo mintimis, todl visikai nepaiso reali vyki ir fakt. Tikrov yra tai,
k jis galvoja. Todl toki ligoni elgesys gali visikai neatitikti situacijos, t.y. bti
neadekvatus. Kartais autizmas gali pasireikti visiku priimt etikos norm nepaisymu.
Tada ligonis, pats labai padorus, kitose srityse net subtilus estetas, nesivarydamas
aplinkini gali pasakoti apie savo intymius seksualinius igyvenimus. Daniausiai taip bna
sergant izofrenija.
Echolalija (gr. echo - aidas, laleo - kalbti) - tai kartojimas odi ar frazi, kuriuos
pasak kiti mons. Tai lyg aplinkini kalbos mgdiojimas, perteikiant j sakom odi
ton, gars. Kartais sakoma tyliai, murmant. Gali pasireikti organini psichikos sutrikim
ir izofrenijos atvejais.

Mstymo turinio sutrikimai

Prie i sutrikim priklauso kliedesys, pervertinimo ir kyrios idjos bei patologikas
fantazavimas.

Kliedesys
Kliedesys - tai liguistos, neatitinkanios tikrovs mintys, kurios uvaldo ligonio psichik,
lemia jo elges ir nepasiduoda itaisomos. Kliedesio atvilgiu ligonis esti nekritikas. Ne
visada bna lengva nustatyti, kur yra kliedesys, o kur - tik vyki, fakt pervertinimas. Ypa
tai lieia pavydo idjas. Be to, kartais sunku nustatyti, kur yra religiniai mogaus
sitikinimai, o kur prasideda religinio turinio kliedesys. Teigiama, kad kliedesys - tai
klaidingas sprendimas, uvaldantis ligonio psichik. Taiau, vadovaujantis tik iuo kriterijumi, kliedes sunku atskirti nuo klaid, normali sitikinim. Dar reikia turti galvoje, kad jo
metu bna klaidingos sprendim prielaidos. Taiau ir i kriterij nepakanka norint atskirti
ligon, kuriam bdingas kliedesys, nuo fanatiko. Todl svarbus dar vienas kriterijus,
rodantis, kad kliedesys - tai klaidingi sprendimai ir samprotavimai, kuriais ligoniai
absoliuiai tiki ir kurie nepasiduoda itaisomi, nors visikai neatitinka tikrovs, fakt,
rodani j klaidingum. Tai - liguistos kilms sprendimai ir samprotavimai.
Kliedes visada lydi kiti psichikos sutrikimai. Todl, tariant kliedes, reikia analizuoti vis
asmenyb. Kliedesiui paprastai bdinga savita dinamika, giljantys asmenybs pokyiai.
Tokiam ligoniui tarytum prasideda "naujas gyvenimas", atsiranda kiti jam nebdingi siekiai,
keiiasi jo elgesys. Apimtas persekiojimo kliedesio, ligonis bna tarus, kasdieniams
vykiams suteikia ypating prasm. Pvz., jam atrodo, kad kabinet js bendradarbis j
tikrina ar baugina, atsitiktinis telefono skambutis jo bute - taip pat patikrinimas. Ligonis
imasi atsargumo priemoni: eina darb kitu marrutu, taiso namie daug sudting
urakt, vengia bti vienas, be moni, kuriais dar pasitiki. Nuodijimo kliedesio apimtas
ligonis pats gaminasi namie maist (valgykloje gali nunuodyti), produktus perka vis kitose
parduotuvse arba visai nustoja valgs.
Kliedesys paprastai atsispindi ligoni elgesyje, pasakojimuose, taiau kartais jis
slepiamas (disimuliacija) (lot. dissimulatio -slpimas). Tuomet aplinkiniai net kelet met
ligonio elges gali laikyti keistoku netardami, kad tai kliedesys.
Kliedesi turinys labai vairus, bet daniausiai papildomas iuolaikiniais mokslo
laimjimais, aktualijomis: apie kosmos, elektromagnetines bangas, organ persodinim,

hipnoz ir kt. Kuo labiau isilavins ligonis, tuo jo kliedesys sudtingesnis, papildytas
mokslo laimjim kliedesine interpretacija.
Kliedesiai skiriasi dar ir formavimosi ypatybmis, nuoseklumu ir kt. Kliedesys bna
interpretacinis ir vaizdinis, rilus (sisteminis) ir padrikas, maos ir didels apimties, buitinis
ir fantastinis, nuotaik atitinkantis (katatiminis) (gr. katathymos - troktamas) arba jos
neatitinkantis. Yra kliedesi, uimani tarpin viet.
Interpretacinis kliedesys. Jam bdingas liguistas tikr vyki aikinimas. Kliedesys
visada turi sistem, t.y. vienas kliedesys papildo kit, susidaro itisa j grandin. Kiekviena
paskesn ivada iplaukia i pirmesns, "logikai" j papildo. Aplinkiniai gali io kliedesio
ilgai nepastebti, nes jis bna paremtas tikrais faktais. Iorikai kalba atrodo logika, bet i
ties ta logika bna ikreipta - i karto daromos neteisingos ivados. Ligos pradioje
interpretacinis kliedesys lieia tik tam tikras gyvenimo sritis (monos neitikimyb,
skriaudas darbe), todl su tokiu ligoniu galima visai protingai pakalbti apie tai, kas
nelieia jo silpnosios puss. Kliedesiui progresuojant tematika pleiasi, traukiami vis nauji
mons, kurie, ligonio supratimu, palaiko tarpusavio ryius ir jam kenkia.
I pradi pacientas teigia, kad jo atvilgiu blogai nusiteik tik kaimynai, vliau
"kenkj" skaiius didja - gatvje jis netiktai sutiks mog, kuris ess kaimyn
papirktas, kad j nuudyt, mona j pavaiinusi saldainiais, paskui j pykin, jis vms,
vadinasi, - mona prisidjo prie "prie" grups ir pradeda jam kenkti.
Besiformuojaniam interpretaciniam kliedesiui bdingi ie etapai: pervertinimo idjos pervertinimo kliedesys - paranojinis sindromas.
Pervertinimo idjos - tai mintys, sprendimai ir samprotavimai, kylantys i realios
situacijos. Tos mintys visada yra lydimos afekt - prislgtos arba pakilios nuotaikos. Kai
nuotaika pakili, ligonis links save pervertinti, kai prislgta - eminti. Pasireikiant
pervertinimo idjai, realiems faktams suteikiama per didel reikm, taiau, nors ir
trumpam, tas mintis galima koreguoti.
Pervertinimo kliedesio metu ligon uvaldo viena idja. Tai ypa akivaizdu stebint
ligonius, kuriems kyla iradingumo idj. Jie nesidomi niekuo, kas nelieia j idjos, meta
darb, nesirpina pragyvenimu, savo santaupas arba turimas materialines vertybes aukoja
eksperimentams realizuoti. Visas laikas skiriamas iradimams - tai, pasak ligoni, - j
gyvenimo ar mirties klausimas. Taip bna ir ligoniams, kuriuos uvaldo pavydo ar
hipochondrins idjos. Vienu metu ligonio mintys psichologikai suprantamos, tarytum ir
iplaukia i situacijos, bet bna vienpusikos, nelanksios, pervertinanios faktus: apie
monos neitikimyb jis sprendia i to, kad bdama sveiuose ji ilgai kalbjosi su

pastamu, pastaruoju metu maiau kreipia j dmesio, daniau eina kirpykl. ie

vienpusiki aikinimai esti lydimi afektins tampos.
Stiprjantis pervertinimo kliedesys pereina paranojin sindrom. Tuomet idj
tematika pasidaro keista. Ligonis, apimtas iradingumo idjos, tvirtina, kad visi aplinkiniai
jam kenkia, ne viena, bet visos organizacijos tarpusavyje susitarusios atmeta jo iradimus.
Ligonis, kuris yra sitikins, kad serga viu arba sifiliu, tvirtina, jog gydytojai tyia jam
nenustato ligos, todl vainja i vieno miesto kit, nordamas surasti teising, netraukt
"kenkj" grup gydytoj, taiau "inios apie j ateina anksiau", ir is gydytojas taip pat
atsiduria tarp "kenkj".
Pervertinimo kliedesio metu ligoniai klaidingai vertina tik realius faktus, o paranojinio
sindromo metu atsiranda itisa kliedesi sistema. Labai isipleia kliedes traukt moni
skaiius. Vis labiau rykja ir vyrauja persekiojimo, nuodijimo ir kiti kliedesiai.
Kuo liau interpretavimo kliedesys formuojasi, tuo labiau irykja jo etapai. Neretai
kliedesys formuojasi kelet met, o kartais - ir deimtmet.
Vaizdinis kliedesys daniausiai kyla staiga - tarytum "nuvinta protas", pasidaro aiku
tai, kas buvo neaiku. ia nereikalingi nei faktai, nei rodymai, nei interpretacijos. Ligonis
staiga supranta, kokia yra vyki prasm, nors paaikinti, kaip t suprato, negali. Jam
paaikj, kad troleibusu vaiuojantis mogus yra nusikaltlis, nors j nuudyti, o aplinkui
stovintys mons - taip pat persireng banditai. Vaizdinis kliedesys neturi sistemos, vairs
kliedesiai nesusijungia, bet uvaldo ligonio psichik. Nesvarbu, su kuo jis kalbt, k
matyt aplink, kokia bt situacija, - jis visk suvokia ir vertina per kliedes.
Vaizdiniam kliedesiui bdinga: konkretumas ir aikumas, staigi pradia, kintamumas ir
polimorfizmas, objekt apimties didjimas (ekstensyvumas), psichikos paeidimo sklaida
(difuzikumas), kliedesini igyvenim afektyvumas.
Konkretumas ir aikumas pasireikia tuo, kad kliedesio turinys bna paprastas,
kasdienikas, glaudiai susijs su realia situacija. Jam nereikia logini rodym, nuosekli
samprotavim. Informacijos ligonis semiasi i viso to, kas yra jo suvokimo ir vaizdini
lauke: "palatos kaimyn kakaip keistai pairjo", "vizitacijos metu gydytojas daro
kakokius keistus judesius", "gimins kakodl nerimastingi" ir kt.
Kliedesys atsiranda staiga, be slaptoj o (latentinio) laikotarpio - tai, kas suvokiama i
karto, gauna ypating, daniausiai ne visai aiki prasm. Viskas fiksuojama ir greitai
vertinama ("kakaip keistai vilgteljo", "mslingai nusiypsojo", "dainos odi kita
prasm, su kakokia uuomina").
Kliedesio turinio kintamumas. Aplinkos vertlmmas greitai keiiasi. Ligonio abejons,
tarimai, baiminimasis bna dvilypiai, prietaringi. Pavyzdiui, jis staiga supranta, kad yra

persekiojamas, - ir ia pat tuo suabejoja, aplinkiniai jam "reikia neapykant" - ir ia pat

"nustoja kreipti j dmes" ir kt.
Polimorfizmas pasireikia tuo, kad vienu laiku arba vien po kito ligonis pasakoja
kelet kliedesi: aplinkiniai j smerki ir jam grasin, kaltin ir persekioj, avsi juo ir
ruoisi j nuudyti, viskas aplinkui rodo artjant mirt ir es uuomin, kad jam skiriama
ypatinga misija.
Apimties didjimas (ekstensyvumas) reikia, kad didja kliedesi skaiius, juos
traukiama vis daugiau vyki, objekt, fakt.
Kliedesio sklaida reikia sutrikim gilj im, tai, kad patologinis procesas apima
vairius psichikos procesus - suvokim, afektus, mstym.
Afektyvumas irykja tada, kai prie kliedesio prisideda nerimas, baim, depresija,
manija arba j deriniai. Jis, kaip ir kliedesio turinys, taip pat yra nepastovus, kinta.
Nors vaizdinis kliedesys atsiranda staiga, jam bdinga formavimosi dinamika, tam tikri
etapai: afektiniai sutrikimai - kliedesinis suvokimas - atpainimo klaidos - inscenizavimo
simptomas - mi kliedesin interpretacija.
Vaizdinio kliedesio pirmasis etapas - afektiniai sutrikimai. Atsiranda nuogstavimas,
nerimas, baim, reiau - depresija ar manija. Ligonis jauia, kad aplink vyksta kakokie
vykiai, su nuogsiu, nerimu ir tarumu stebi aplink. Jis nesupranta, tik nujauia, kad
darosi kakas keista, prasideda tarsi kliedesins nuojautos bsena. Vliau pasireikia
kliedesinis suvokimas (K. Jaspers, 1913) - aplinka gyja paslapting ir neaiki prasm.
Tai - lyg kliedesio turinio formavimosi parengiamasis etapas. iuo metu atsiranda
"inojimo", "prasms" elementai, tik dar ne iki galo irykj, - "kakas darosi, bet neaiku
kas", pvz., sutikto mogaus kakoks kitoks, neprastas vilgsnis, jo rb ypatumai ir pan.
Ne visada, bet danokai kliedesinio suvokimo etapo pabaigai bdingos atpainimo
klaidos. Jos pasireikia panaiai kaip teigiamo ar neigiamo dvynio simptomas,
intermetamorfozs, arba Fregoli sindromas. Tik iuo atveju visa bna ne iki galo
susiformav, poymiai nebna raiks ("kakuo primena pastam"). i klaiding
atpainim bna daug.
Vliau atsiranda inscenizavimo simptomas. Aplinka suvokiama ir vertinarna, lyg bt
tyia sukurta, lyg scena, filmavimo aiktel. Kliedesinio suvokimo etape visa aplinka bna
difuzikai pasikeitusi, nereali, - vyksta kliedesin derealizacija, o kai esti inscenizavimo
simptomas, viskas atrodo specialiai pakeista ("ne ligonin, bet eksperimentin laboratorija"
ir pan.). Tok atvej galima traktuoti kaip kliedesin dezorientacij. iame etape labiau
irykja kliedesio turinys - santykio idjos, persekiojimas.

Kliedesins

interpretacijos

paskutinis

vaizdinio

kliedesio

etapas.

Ligonis

momentaliai klieddamas vertina tikrus faktus, vykius, reikinius. ia nereikia jokios

argumentacijos, paaikinimo, logikos. Kliedesini interpreta cij turinys aikus. iame
etape ligonis tarsi "praregi", jam "nuvinta protas". Staiga pasidaro aiku visa, kas buvo
neinoma ar tik tariama kliedesinio suvokimo metu. K.Jaspers (1913) tai vadino intuicijos
kliedesiu (lot. intuitio - tiesos suvokimas visai be rodym).
Apraytos vaizdinio kliedesio ypatybs rodo, kad jis pasireikia staigiai sutrikus
psichikai. Jeigu vaizdinis kliedesys prasideda izofrenijos priepuolio metu, galima tiktis,
kad priepuolis ilgai netruks ir jo prognoz bus gera.
Maos apimties kliedesys lieia tik tam tikr nedidel grup moni (kaimynus,
bendradarbius, eim). Jis neturi tendencijos plisti. Daniausiai tai bna apvogimo,
nuodijimo, pavydo kliedesys. Pvz., ligon, gyvenanti bendrame bute su kaimynais ir
besinaudojanti bendra virtuve, i j elgesio supratusi, kad ie nor ja atsikratyti ir gauti jos
kambar. Virdama pietus ji trumpam ijusi i virtuvs ir tuoj pat grusi pajutusi keist
kvap verdanios msos, kuri buvo apsitraukusi aliomis putomis. Ligon "supratusi", kad
kaimynai puod pyl nuod. Tai - vadinamasis nuodijimo kliedesys. Kartais jis lieia ir
tuos, kurie gyvena vienoje laiptinje ar namo sekcijoje.
Didels apimties kliedesys apima daugel moni bei vyki. Ligonio atvilgiu
pasaulyje vyksta svarbs vykiai, viso pasaulio gyventojai pasidalij dvi grupes, kuri
viena kovoja u, o kita - prie j. Ligonis "bendrauja" su kosmosu, svarbiausios mokslo
staigos su juo atlieka eksperimentus, nuo jo priklauso monijos likimas.
Maos apimties kliedesio turinys bna buitinis, o didels apimties - fantastinis.
Kliedesiai

paprastai

skirstomi

interpretacinius

ir

vaizdinius,

afektinius

bei

psichogeninius.

Interpretavimo bei vaizdiniai kliedesiai

Santykio kliedesys - tai sitikinimas, kad aplinkiniai ligonio atvilgiu yra blogai
nusiteik. Visa, kas vyksta aplinkui, atrodo daroma dl jo. Eismo reguliuotojas vienas
mainas praleidia, o kitas sulaiko, sustoj mons kalbasi tarpusavyje, pradeda verkti
vaikas - visa tai jam turi kakoki grsming reikm, rodo aplinkini prieikum.
Persekiojimo kliedesys (lot. persequer - persekioti) - ligonis sitikins, kad j nuolat
seka, stebi, visaip jam kenkia, nori sukompromituoti, rengia prie j smoksl. is kliedesys
gali priklausyti tiek interpretavimo, tiek vaizdini kliedesi grupei.
Pavydo kliedesys daniau pasitaiko vyrams, ypa sergantiems alkoholizmu, reiau moterims. Ligonis bna sitikins, kad mona jam neitikima. Neitikimybs "rodymas" -

monos vlavimas i darbo, telefono skambutis, nenoras su juo intymiai bendrauti,

aistringas ar altokas bendravimas ir kt. Ligonis mon persekioja, seka j darbe, i
einani i darbo, parduotuvje. Gali net tarti, kad ji intymiai bendrauja su savo tvu,
snumi. Reikalauja, kad mona prisipaint, grasina nuudyti.
Didybs kliedesys. Ligonis liguistai sitikins, kad turi ypating fizini ir psichini
savybi, yra labai protingas, talentingas, graus, stiprus, jo turtai begaliniai ir pan. iam
kliedesiui priklauso ir iradingumo kliedesys, - kai ligonis esti sitikins, jog padar
nepaprast, pasaulins reikms iradim. Pvz., rado bd, kaip gydyti piktybinius
navikus, suprojektavo aminj varikl, sukr i principo naujo kosminio laivo schem,
atrado naujus gyvosios gamtos evoliucijos dsnius ir kt. Panaus yra reformatoriaus
kliedesys. Toks ligonis kovoja u labai svarbias savo idjas, lieianias iradimus,
pedagogikos, medicinos, religijos, politikos ir kitas problemas.
Meils (erotinis) kliedesys daniau pasitaiko moterims. Ligon bna sitikinusi, kad j
simyljo ymus mogus (valstybs veikjas, dailininkas, aktorius, mokslininkas). Ji vis
randa pateisinam prieasi, kurios, jos supratimu, trukdo iam mogui ireikti savo
jausmus. Daniausiai tai lieia nepastamus arba maai pastamus mones.
Ekspansyvus kliedesys (lot. expansio - pltimas, skleidimas), - kai ligonis esti
sitikins, jog vyksta labai svarbs vykiai, lieiantys vis monij. Paprastai jis yra i
vyki dalyvis, o kartais - ir kaltininkas. Jis teigia, kad tuoj "bus pasaulio pabaiga", kad
"mir viso pasaulio mons ir likau gyvas tik a vienas". Kartais, jei prisideda ir didybs
kliedesys, ligoniui atrodo, kad emje jam skirtas ypatingas vaidmuo, nes jis turs
nepaprast, neemik savybi.
Antagonistinis kliedesys, - kai ligoniui atrodo, jog pasaulyje vyksta labai reikmingi
vykiai, kuri centrin figra yra jis. Visa monija pasidalijusi dvi prieikas stovyklas.
Viena yra grio neja, ji turi igelbti monij, kita pasiryusi j praudyti. Ligonis
daniausiai bna teigiamosios stovyklos vadovas, kartais dl jo kalts nugali blogieji,
griva miestai, mirta milijonai moni.
Ypatingos reikms kliedesys - tai liguistas sitikinimas, kad visa, kas vyksta aplink,
ne tik susij su ligoniu, bet turi tik jam vienam suprantam, grsming simbolin reikm.
Reikminga yra moni apranga, mimika, judesiai, daikt idstymas.
Retrospekcinis

(lot.

retrospicio

iriu

atgal)

kliedesinis

praeities

vyki

interpretavimas. Ligonis, veikiamas dabarties kliedjimo idj, kliediniai interpretuoja

vaikysts, paauglysts ar vlesnius vykius. Pvz., tvirtina, kad jau vaikystje jam buvo
pavesta svarbi misija, kad vadinantys save tvais mons i tikrj yra svetimi ("svetim
tv kliedesys"), kad jo tvai yra auktos kilms arba visuomenins padties ("auktos

kilms" kliedesys), bet dl kakoki aplinkybi jis buvo atiduotas auklti kitiems, kurie
dabar save vadina tikraisiais tvais.
Metamorfozs kliedesys (gr. metamorphosis - ko nors pavirtimas kuo kitu,
pasikeitimas), - kai pats ligonis tampa kitu mogumi.
Zooantropija (gr. zoon - gyvnas, anthropos - mogus) - kliedesinis ligonio
sitikinimas, kad pavirto vrimi. Priklauso metamorfozs kliedesi grupe!.
Inscenizavimo, arba intermetamorfozs, kliedesys, - kai visa aplinka atrodo
pasikeitusi, tyia pakeista dl ligonio. Ji primena scen, kur viskas netikra, dirbtina.
Ligoniui atrodo, kad tai daroma norint ibandyti, itirti jo psichinius sugebjimus, o paskui
patikti jam kakoki labai svarbi uduot.
Uvaldymo kliedesys - ligonis pasakoja, kad j uvald kokia nors mitologin btyb,
dvasia, vris ir kad is i vidaus valdo jo mintis, jausmus, veiksmus. Savojo "a" sutrikim
nebna, - tuo skiriasi nuo metamorfozs.
Fizinio menkavertikumo kliedesys, arba dismorfomanija (gr. morphe forma, mania
- iprotjimas). Ligonis bna sitikins, kad turi kno ar veido trkum, pvz., ilg nos,
asimetrik veid, jeigu vyras, - kad yra moteriko sudjimo. Kiti mano, kad nuo j sklinda
nemalonus kvapas, kur jauia aplinkiniai.
Hipochondrinis kliedesys (nozomanija) (gr. nosos - liga) - ligonis mano sergs
sunkia ar nepagydoma ir nenustatyta liga. Kliedes danai papildo senestopatijos ar viduri
(visceralins) haliucinacijos.
Poveikio kliedesys - mintys, jausmai, veiksmai, potraukiai patiriami kaip nesavi,
sukelti iorins jgos - moni ar gamtos. Ligon hipnotizuoja, apspinduliuoja, veikia
elektromagnetinmis bangomis, atomu, kartais, bet rtai, poveikis bna teigiamas, priklauso tiek interpretavimo, tiek vaizdini kliedesi grupei.
Dvynio kliedesys gali pasireikti dviem variantais - teigiamo ar neigiamo dvynio
kliedesiu. Kai bna teigiamo dvynio kliedesys, visikai nepastami mons ligoniui atrodo
es pastami ar gimins, tik taip nusigrimav ir persireng, kad jis negali j atpainti.
Neigiamo dvynio kliedesys pasireikia tuo, kad ligonis nepasta savo artimj, juos laiko
svetimais, - es nordami j suklaidinti ir atrodyti savi, jie persirengia ir nusigrimuoja.
Nuostolio (skurdinimo) kliedesys -ligonis tvirtina, kad yra arba bus prarastos jo
nuosavyb, materialins vertybs, kad kaimynai, entas arba marti i jo vagia, gadina
maist. Pasakoja, kad kaimynai arba artimieji maist pila vairias nuodingsias
mediagas, nori juo atsikratyti, uimti jo but.
Bylinjimosi (kverulentinis) kliedesys (lot. querulus - nuolat besiskundis).
Reikiasi atkaklia kova dl savo tariamai pamint teisi. Ligoniai sksdamiesi kreipiasi

vairias inybas, renka daugyb jiems atro dani svarbiais dokument. Net ir jau nesant
buvusi kliedesio "kaltinink", kliedesys lieka toks pat intensyvus. Pats bylinjimasis tampa
savitiksliu.
Altruistinis (Mesijo) kliedesys (pranc. altruisme - nesavanaudikas rpinimasis kit
gerove ir pasiryimas dl kit paaukoti savo interesus; gr. Messias - pateptasis, Dievo
sistas moni gelbtojas). Ligonis sitikins esantis dangikj ar kit jg pareigotas
atlikti labai svarbi politin arba religin veikl
Mistikas kliedesys (gr. mystica - paslaptingos apeigos, paslaptingumas) ligonis
sitikins, kad ir su aplinkiniais vyksta kakas paslaptinga, jis bendrauja su neemiku,
pomirtiniu pasauliu.
Magikas kliedesys - ligonis sitikins, kad jo mintys, odiai arba veiksmai turi
paslaptingos galios ir gali sukelti arba sustabdyti kokius nors monijai ir pasauliui
reikmingus bei lemtingus vykius.
Uvaldymo kliedesys. Persekiojimo ir poveikio kliedesio variantas. Ligonis jauia, kaip
juo manipuliuoja persekiotojai. Pavergia jo vali, veria daryti tam tikrus veiksmus, deda
mintis, igyvenimus, prisiminimus. eina Kandinskio-Clerambault sindromo struktr.
Apsdimo kliedesys. Ligonis jauia, kaip j apsdo, persikl j kokie nors gyviai,
pikta dvasia. Kartais jo vid neva siskverbia kitas mogus. Bna esant KandinskioClerambault sindromui.
Dermatozinis kliedesys (gr. derma - oda, zoon - gyvnas). Ligonis sitikins, kad j
apniko gyviai, knibda paodyje arba ant odos. Daniausiai bna kartu su taktilinmis
haliucinacijomis. Bdinga vyresnio amiaus ligoniams.
Konforminis kliedesys (lot. conforrnis - panaus, atitinkantis). Tai turintis sistem
kliedesys, kuris susiformuoja dviem ar keliems kartu gyvenantiems ir artimiems monms.
Kitaip negu indukuotas kliedesys, kurio metu serganiojo psichikos liga kliedesys
indukuojamas kitam, sveikam mogui, konforminis kliedesys bna sergant psichikos liga,
pvz., izofrenija. Kliedesio turinys bna vienodas, j lemia ne tik endogeniniai, bet ir
psichogeniniai veiksniai. Tokie pacientai prieprieina save aplinkiniams ne kaip atskiri
individai, bet kaip grup.

Afektini kliedesi grup

Afektini kliedesi grups turin lemia afektin bsena. Sunku bt tvirtinti, kad
sutrikusi nuotaika yra kliedesio prieastis. Ji kliedesiui daniau suteikia tik vienok ar kitok
turin, t.y. kliedesys atitinka nuotaik.

Savikaltos kliedesys bdingas depresijai. Ligonis sitikins, kad yra nusikalts savo
eimai, bendradarbiams arba net visiems monms. Save vadina menkysta, nusikaltliu,
veltdiu, tvirtina, kad trukdo eimai, nes be jo eima gyvent geriau, kad tuiai uima
viet darbe, lov ligoninje, nevertas, kad j maitint, dl to nes da prie bendro stalo su
kitais ligoniais. Kai esti is kliedesys, danai apninka saviudikos mintys arba net
nusiudoma.
KaItinimo kliedesys, - kai aplinkiniai "kaltina" ligon, jog jis trukdo, daro daug bloga
kitiems, todl j reikia kankinti, nuteisti, nuudyti.
Nihilistinis kliedesys (lot. nihil - niekas), - kai ligonis tvirtina, jog nyksta arba inyko jo
vidaus organai. Pvz., pasilius ligoniui imatuoti kraujospd, is atsako, kad nra ko
matuoti, nes irdis susitrauk ir visai inyko; nra plaui, sulipo arba visai inyko skrandis
ir arnos. Kartais ligoniai tvirtina, kad inyko visas pasaulis, ....: nra nei moni, nei laiko,
nei erdvs. Tai - nihilistinis kliedesys, kuriam bdingas ekspansyvus turinys.

Psichogenini kliedesi grup

ie kliedesiai kyla po psichini traum, atsiradus depresijai, baimei, nerimui. Jiems
bdinga tai, kad j turinyje atsispindi psichik traumuojanti situacija.
Nekaltumo kliedesys daniausiai atsiranda tardymo metu arba atliekant bausm.
Ligonis tvirtina, kad yra nekaltas, amnestuotas, kad jo nekaltumas rodytas ir kad jis
nepagrstai ia (ligoninje) kankinamas.
Blogai girdinij kliedesys, - kai ligoniui atrodo, kad kalbdami aplinkiniai smerkia ir
apkalba j. Panaus yra kliedesys, kai ligoniui atrodo, jog aplinkoje atsiranda svetima, jam
nesuprantama kalba nekani moni.
Indukuotasis kliedesys, - kai serganiojo psichikos liga kliedesys persiduoda kitam
mogui. Indukuotam kliedesiui atsirasti reikia keli slyg. Viena i j, - kad psichikos liga
sirgt mogus, kurio kitas arba kiti klausydavo, kuriam pritardavo. Kita slyga, - kad du
mons, t.y. kliedintis ir nekliedintis, bt izoliuoti ir aplinkiniai negalt kliedesio koreguoti.
Juos vien nuo kito izoliavus indukuotajam kliedesys praeina savaime. is kliedesys
daniau persiduoda riboto intelekto monms.
Atskirai skiriamas liekamasis (rezidualinis) kliedesys - kur laik po buvusios mios
psichozs iliekantis kliedesys, kurio ligonis negali kritikai vertinti, - jis tiki tuo, kas buvo,
taiau nebeskiria tam daug dmesio ir is kliedesys jam netrukdo.
Bna labai vairi kliedesi derini. Vienas kliedesys gali pasikeisti kitu, gali bti
polimorfiniai variantai. Danai pasitaiko toki, kuriuos sunku priskirti vienai grupei. Ir
interpretacinis, ir vaizdinis kliedesys gali bti to paties turinio. Pvz., poveikio kliedesys

laikomas interpretaciniu, jeigu ligonis tvirtina, kad kaimynai specialiais aparatais per sien
leidia dujas, dl to sutrikusi jo irdies veikla. Tas pats poveikio kliedesys gali bti
vaizdinis, jeigu ligonis staiga "pajuto", kaip j hipnotizuoja prieais esantis mogus.
Vaizdinis kliedesys bdingas remisins eigos izofrenijai, taip pat bna sergant
organinmis arba intoksikacinmis psichozmis.
Kliedesio turinys priklauso ir nuo ligonio asmenybs, intelekto. Pvz., silpnaproiui
negali bti sisteminio iradingumo kliedesio, nes tam jo protiniai sugebjimai per menki.
Toki ligoni kliedesiui bdingas konkretumas, pavirutiniki argumentai. Jeigu kliedesys
susijs su silpnaprotyste (galvos smegen ateroskleroz, alkoholizmas), tai pagal
demencijos gilum kinta ir kliedesys. I pradi jis bna "tikrovikas", turi sistem, vliau
tampa keistas, net absurdikas.
Kliedesio turiniui turi reikms ir ligonio amius. Vaikams kliedesi paprastai nebna,
nes dar nevisikai esti susiformavusi j antroji signalin sistema. Jiems bdingos tik
kliedesi uuomazgos - baims, elgesio ypatybs. Todl apie vaik kliedes danokai
galima sprsti i j aidim, pieini, elgesio. Paaugliams, ypa mergaitms, danai bna
dismorfofobij, susijusi su veidu arba knu. Pagyvenusiems monms bdingi nuostolio,
pavydo kliedesiai, kurie daniausiai esti konkrets, maos apimties, t.y. nukreipti
nedaugel moni arba vien mog.

Kliedesi sindromai
Tai paranojinis, paranoidinis ar parafreninis kliedesi sindromai. ie sindromai
danai yra vieno proceso etapai. Liga prasideda paranojiniu sindromu, kuris jai
progresuojant transformuojasi paranoidin sindrom, o ligai sigaljus susiformuoja
parafreninis sindromas. Kartais liga stabilizuojasi paranojinio sindromo etape, kartais
prasideda paranoidiniu, reiau - parafreniniu sindromu. i sindrom dinamika daniausiai
bdinga nenutrkstamos eigos paranoidinei izofrenijai.

Mstymo sutrikim sindromai

Paranojinis sindromas
Paranojiniam sindromui (gr. paranoia - beprotyst) bdingas sisteminis interpretacinis
kliedesys. Haliucinacij paranojinio sindromo metu nebna, kliedesys yra susijs su
realiais vykiais ir aplinkiniams gali sudaryti tikrovikumo spd. Neretai praeina daug laiko,
kol ligonis vienu ar kitu bdu susiduria su psichiatru. Tokie ligoniai bna steniki (gr.

sthenos - jga), aktyvs, vienpusiki, danai kreipiasi redakcijas, visuomenines

organizacijas, policij ir pan. I pradi organizacijos ir staigos j reikalavimus reaguoja,
tikrina j pareikimus, jiems atsako. Tik vliau paaikja, kad keisti, nereals kaltinimai,
savotikas liguistas elgesys - tai kliedesys.
Paranojinis sindromas gali bti vairaus turinio - hipochondrinis, pavydo, nuostolio,
iradingumo, reformatorysts ir kt.
Paranojinis hipochondrinis kliedesys pasireikia tuo, kad ligoniai bna sitikin
serg sunkia arba nepagydoma liga - sifiliu, viu, kraujo liga ir kt. Jie nuolat kreipiasi
gydytojus, netiki i ivadomis, prao arba reikalauja paskirti papildomus tyrimus. Nusivyl
vietiniais gydytojais, kurie nepatvirtina j ligos, prao siuntimo mokslo institutus arba net
nuvyksta ten savo iniciatyva. Apie savo ligos sunkum jie sprendia i to, kad "vienas
gydytojas reikmingai itar kitam fraz", "nedav siuntimo institut, nes liga uvilkinta ir
net ten nebepagydys".
is kliedesys turi sistem - pvz., ligoniui atrodo, kad vienas gydytojas, nenordamas
sumenkinti medik prestio, palaiko kit, nors ir mato padarytas diagnostines klaidas, dl
to liga dabar tokia sunki ir uleista.
Paranojinis pavydo kliedesys daniausiai bna sergantiesiems alkoholizmu arba
izofrenija. Ligoniui elementariausi, kasdienikiausi vykiai tampa faktais, rodaniais
monos neitikimyb (vyrams is kliedesys bna daniau negu moterims). Nuoirds, ilti
monos jausmai - tai rodymas, kad jos sin nevari. Mginant visa tai paneigti, kyla
audringos afektins reakcijos. Net ginai, skandalai yra "rodymas", kad ji neitikima - "su
manimi bariesi, o su kitu ilsiesi". Jei mona, nordama ivengti kivir, tyli, tai - taip pat
neitikimybs rodymas, nes ji su priekaitais sutinka. Be to, ligonis pradeda tvirtinti, kad
vaikas yra ne jo, nes nepanaus j, kad jam ijus darb kaimynas ateina pas mon.
Grs i darbo ir rads atvert lang, tai taip pat laiko jos neitikimybs rodymu. Ligonis
kruopiai apiri patalyn, tikrina monos drabuius - gal ras koki pdsak,
patvirtinani jo kaltinimus. Jis daug kart skambina telefonu monai darb, tikrina, ar ji
yra, pasislps seka, su kuo ji ieina po darbo, su kuo susitinka parduotuvje, tiksliai
apskaiiuoja, per kiek laiko ji turi grti i darbo. Toks ligonis gali bti pavojingas savo
monai arba tariamajam meiluiui.
Paranojinis nuostolio kliedesys bdingas vyresniems monms, daniau moterims.
Ligoniai tvirtina, kad kaimynai, entas arba marti juos apvagia, gadina maist, dl to slepia
pinigus ir kitas vertybes. Kadangi vyresniame amiuje neretai bna aterosklerozins
kilms atminties sutrikim, ligoniai i ties neranda paslpto daikto. Utat "randa"

pdsak, kad jiems ijus i nam buvo kakas atjs, - labiau atitraukta lango uuolaida,
perstatytos kds. Jie keiia dur uraktus, uantspauduoja jas, taiau ir tai nepadeda.
Be i, dar bna paranojini iradingumo, reformatorysts ir kitoki kliedesi.

Paranoidinis sindromas
Paranoidinis sindromas (gr. eides - panaus) gali bti tolesnis paranojinio sindromo
etapas. iam sindromui bdinga tai, kad, be kliedesi, atsiranda haliucinacij, o vliau - ir
pseudohaliucinacij. Jei io sindromo struktroje esti daug haliucinacij, jis vadinamas
haliucinaciniu paranoidiniu sindromu.
Prasidjus paranoidiniam etapui, kliedesio apimtis didja, j traukiama vis daugiau
moni ir vyki. Kliedesys netenka tikrovikumo atspalvio ir net ne specialistams bna
nesunku suprasti, kad tai - liguistos mintys. Formuojantis paranoidiniam sindromui, prie
kliedesi prisideda dar ir suvokimo sutrikimai - i pradi tik verbalins iliuzijos,
kiojimai, o vliau - tikrosios klausos haliucinacijos. Balsai esti vairaus pobdio (r.
"Klausos haliucinacijos", 133 psl.), glaudiai susij su kliedesiais. Pvz., ligonis bna ne tik
sitikins monos neitikimybe, bet ir girdi, kaip ji kalbasi su meiluiu, girdi balsus, kurie
aptaria, kaip j nuudyti, kaip prie j rengiamas smokslas. Dar vliau, ligai sigaljus,
tikrosios haliucinacijos transformuojasi pseudohaliucinacijas. Tuomet ligonis balsus girdi
galvoje, suvokia aplinkinius "bebalsmis mintimis".
Atsiradus paranoidiniam sindromui, rykiau pakinta ir kiti psichikos procesai: emocijos
pasidaro monotonikesns, ligonis - pasyvesnis, rykiau sutrinka mstymo vientisumas.
Paranoidinio sindromo psichopatologija labai vairi ir vertinga diferencijuojant psichikos
ligas. Atsivelgiant paranoidinio sindromo psichopatolo gijos ypatybes, skiriama keletas
sindrom.

Danesni

yra

KandinskioClerambault,

hipochondrinis-paranoidinis, depresinis-paranoidinis,

arba

psichinio

Cotard'o,

automatizmo,

Capgras'o ir Fregoli

sindromai.
Kandinskio-Clerambault, arba psichinio automatizmo, sindromas. Tai vienas i
sudtingiausi paranoidini sindrom. Jam bdingos pseudohaliucinacijos, persekiojimo ir
poveikio kliedesiai, psichini proces ir kno uvaldymo bei mini atvirumo jausmas.
Ligonio psichika pasidaro nepavaldi, svetima, priklausanti nuo kakoki jg, poveikio i
alies. Didiulis nuopelnas apraant pseudohaliucinacijas priklauso rus psichiatrui V.
Kandinskiui. 1885m. ileistoje monografijoje "Apie pseudohaliucinacijas" jis ne tik inagrinjo iki tol pasaulinje literatroje vyravusi pseudohaliucinacij samprat, bet ir pateik
savj, - ji buvo palankiai priimta ir gyvuoja iki i dien. Remdamasis V. Kandinskio ir kit

autori veikalais, Kanados psichiatras G. Clerambault 1920 m. apra psichinio

automatizmo sindrom. Pasak jo, sindrom eina 3 ri automatizmai - asociacinis
(psichinis), senestopatinis (jutiminis) ir motorinis (kinezinis, judesi). Nuo 1929m.
simptom kompleks nutarta vadinti Kandinskio-Clerambault, arba psichinio automatizmo,
sindromu.
Asociacinis automatizmas pasireikia tuo, kad mstymas nepriklauso nuo ligonio
valios. J uplsta mintys (mentizmas), kurios, anot ligonio, yra svetimos, per prievart,
tyia jam "dtos" galv. Ligonis jauia, kad aplinkiniai "skaito" jo mintis, jos yra "atviros".
Specialiais taisais kakas i jo atima mintis, galva visikai itutja. Ligonio ir "tyia
dtos" jo galv mintys skamba ("skambaniosios mintys"), jam sukeliami prisiminimai,
vaizdiniai, rodomi sapnai. Kai kuri ligoni mintys virsta vidine kalba, tuomet jie mintyse
kalbasi, diskutuoja su savo persekiotojais.
Kartais asociacinis automatizmas formuojasi palaipsniui. Pvz., i pradi ligonis
pasakoja, kad jo mintys pasidar nevaldomos, - j negalima pakeisti, nutraukti. Vliau
atsiranda nereikalingos, paalins mintys ir jausmas, kad aplinkiniai jas ino. Tai ligonis
"supranta" i aplinkini mimikos, judesi, elgesio - jie arba pritaria, arba aiposi i jo. Dar
vliau mintys pradeda "skambti" galvoje.
Prie asociacinio automatizmo priskirtinos visos pseudohaliucinacijos, taip pat emocij
svetimumo jausmas. Pvz., paalins jgos gali manipuliuoti ligonio atmintimi - priveria
prisiminti tai, kas buvo nemalonu ir jau seniai pamirta, veikia jo emocijas, nuotaik sukelia nerim, baim, apatij, reiau - diaugsm Dl poveikio i alies gali nemaloniai
pasikeisti maisto skonis, kvapas.
Senestopatinis automatizmas pasireikia tuo, kad ligonis jauia paalin poveik, kuris
sukelia labai nemalonius arba skausmingus vairi kno dali pojius (kyla kankinami
seksualiniai jutimai, dl to ligonis gali kastruotis, jauia, kaip per kn teka elektros srov,
sukeliami stiprs galvos skausmai ir kt.).
Kinezinis automatizmas pasireikia tuo, kad ligonis tampa lyg robotas, "negyvas", jo
judesius kakas valdo i alies. Danai tai lieia kalbos aparat. Anot ligonio, jis taria ne
savo odius, nes "jie" duoda signalus, kurie sukelia tokius garsus, odius. Veikiamas i
alies, jis atlieka judesius, vaikto, pakyla jo rankos, pasisuka galva.
Psichinio automatizmo sindromui bdingi sisteminiai persekiojimo ir poveikio kliedesiai,
kuriuos danai lydi tranzityvizmas (lot. transitivus pereinamasis) - sitikinimas, kad ir kiti
jauia t poveik.

Kandinskio-Clerambault sindromas yra savitos dinamikos. Jo pradioje paprastai bna

asociacinis automatizmas, vliau prisideda senestopatinis ir galiausiai - kinezinis. Kartais
is sindromas pasireikia tik vienu kuriuo automatizmu.
Ilga laik buvo manoma, kad Kandinskio-Clerambault sindromas bdingas tik
izofrenijai. Taiau dabar neabejojama, kad jis gali bti ir daugelio kit - potraumini,
reaktyvij,

alkoholini,

kraujagyslini

ir

pan.

lig

psichopatologijos

struktroje.

Suprantama, toks sudtingas sindromas turi psichopatologijos skirtum, nelygu, kokia liga
sergama. Trumpai pervelgsime Kandinskio-Clerambault sindromo ypatybes esant vairios
etiologijos psichikos sutrikimams (ms aprayta Kandinskio-Clerambault sindromo
psichopatologija daniau bna sergant izofrenija).
Kandinskio-Clerambault sindromas esant potrauminei psichozei (daniau - ltinei). Jo
metu galimi vis trij ri automatizmas, klausos ir regos pseudohaliucinacijos bei
sisteminiai poveikio ir persekiojimo kliedesiai. i psichopatologija pasiymi konkretumu,
neturi tendencijos plisti. Ji yra glaudiai susijusi su bendra organizmo bsena, pagrindine
liga. Padidjus protiniam krviui, atmosferos slgiui, fizikai pervargus ji suintensyvja.
Bdinga tai, kad ligoniai danai gali nurodyti, kurioje galvos vietoje yra pseudohaliucinacijos, kur yra prievartins mintys. Nebna asmenybs disociacijos (lot. dissociatio atsiskyrimas, suskaldymas), autizmo. Prieingai, ligoniai noriai pasakoja savo liguistus
igyvenimus, link afektines reakcijas, jos nebna monotonikos, - j emocijos esti
permainingos. Ligoniai paprastai turi reali plan ir interes, rpinasi savo eima, nori
medik pagalbos. Daniausiai vyrauja senestopatinio ir kinezinio automatizmo reikiniai, o
asociacinis automatizmas, jeigu ir pasitaiko, yra antrajame plane, t.y. rudimentikas; nra
klasikiniam Kandinskio-Clerambault sindromui bdingos dinamikos; atsiranda staigiau ir
visada organins neurologins bei psichins patologijos fone.
Kandinskio-Clerambault sindromas esant pomms reaktyviosioms psichozms.
Jam

bdinga

tik

rudimentin

simptomatika

mini

antpldis,

klausos

pseudohaliucinacijos, elementarios senestapatijos. Pseudohaliucinacij turinyje atsispindi

psichin trauma, adekvats igyvenimai. Apskritai, ligoni emocingumas nenuskursta, tik
daniau vyrauja neigiamos emocijos. ios kilms Kandinskio-Clerambault sindromas i
pradi bna labiau haliucinacinis-paranoidinis. Vliau vis labiau rykja depresija,
haliucinacinis-paranoidinis

sindromas

transformuojasi

depresin-paranoidin;

tai

Kandinskio-Clerambault sindromui suteikia depresin pobd. Tiek ligos (reaktyviosios

psichozs), tiek sindromo prognoz gera. Daniausiai prajus ligai asmenybs pokyi
nebna, ligoniai kritikai vertina patirtus igyvemmus.

Kandinskio-Clerambault sindromas esant alkoholins kilms psichozms. Apie

sindrom alkoholins genezs psichozi struktroje yra ra ir Kraepelinas, K. Wernicke.
Baltoji kartlig (delirium tremens, lot. tremor - drebulys), priklausomai nuo to, kas jos
psichopatologijoje vyrauja, - delyras ar delyrinis-oneiroidinis psichikos sutrikimas, - skiriasi
psichinio automatizmo raika. Kai esti delyrinis smons sutrikimas, daniausiai bna
asociacinio automatizmo reikiniai, o kai delyrinis-oneiroidinis variantas, - be asociacinio
automatizmo, bna ir kinezinio automatizmo element (pasak ligoni, "juos umigdo ypatingos mainos", "priveria gulti", "neleidia judti"). Baltajai kartligei bdingi
nesudtingi, nestabils, neilgai trunkantys automatizmai. Po delyrinio smons sutrikimo
ligoniai automatizm daniausiai neprisimena, o po delyrinio-oneiroidinio sutrikimo
amnezijos paprastai nebna. Daugelis autori pabria, kad delirium tremens form, kuri
metu reikiasi automatizmai, nereikia laikyti netipikomis.
minei alkoholinei haliucinozei bdinga: 1) senestopatinio automatizmo simptomai;
2) asociacinis automatizmas; 3) asociacinio ir senestopatinio automatizmo reikiniai.
Minti automatizmai bna epizodiki, j simptomatika negausi ir prajus psichozei jie
visikai inyksta. Kinezinio automatizmo poymiai iai psichozei nebdingi.
Ltins alkoholins haliucinozs metu, greta verbalini haliucinacij, gali bti visa
Kandinskio-Clerambault sindromui bdinga psichopatologija: dialog formos klausos
pseudohaliucinacijos, prievartinis mstymas, mini atvirumo simptomas, mini antpldis,
svetimos emocijos, specialiai rodomi sapnai, senestopatinis ir kinezinis automatizmai,
poveikio kliedesys. i psichopatologija yra susijusi su bendra ligonio somatine ir psichine
bsena. Jei igydytas ligonis negirtauja, ligos ir sindromo prognoz gera.
Organins psichozs psichopatologija bna organins kilms asmenybs pokyi
fone. Prie susidarant psichinio automatizmo sindromui, bna astenija, prie jos paskui
prisideda rudimentiniai santykio ir persekiojimo kliedesiai. Vliau atsiranda klausos
haliucinacijos: i pradi akusmos, o po to sudtingos haliucinacijos. Tiek kliedesi, tiek
klausos haliucinacij turinys bna nesudtingas, daniau buitinis. Tuomet daniausiai gali
pamau irykti asociacinis ir senestopatinis automatizmas. Kinezinis automatizmas
ioms psichozms nebdingas. Asociacinis ir senestopatinis automatizmas bna
nesudtingas, vienodas, be tendencijos plstis. Ligoniai vis psichozs laikotarp girdi t
pat bals, skundiasi tais paiais nemaloniais pojiais, kuriuos sukelia "jie". Asociacinio
automatizmo simptomatika negausi - tik klausos pseudohaliucinacijos, mini atvirumas,
"aido" simptomas. Danai klausos pseudohaliucinacijos lokalizuojasi tose vietose, kur
jauiamas skausmas. Pvz., ujus tachikardijos priepuoliui ligonis "bals girdi" irdies
plote; atsiradus pakauio skausmams, kuriuos lydi galvos svaigimas, - pakauyje.

Bdinga tai, kad gerjant bendrai ligonio bsenai blsta ir i psichopatologija.

Hipertonin psichoz daniausiai kyla hipertonini krizi metu, kai neretai sutrinka
smon. Paprastai tai bna oneiroidinis smons sutrikimas, kuriam bdingas vis trij
ri automatizmas. Sutrikus smonei i pradi atsiranda asociacinio, kiek vliau senestopatinio automatizmo poymi, o kartais prisideda ir kinezinis automatizmas. Nors
ligonis tuomet daug igyvena, jis lieka pasyvus, nes bna persikls kit, fantastin
pasaul. Daugelio autori nuomone, atsiradusio kinezinio automatizmo poymiai rodo, kad
labai pasunkjo hipertonin liga, ir prognoz tiek psichopatologijos, tiek gyvenimo atvilgiu
bna bloga.
Kandinskio-Clerambault sindromo poymiai kitos, ne izofrenins, kilms lig grupje
visada kelia sunki diferencins diagnostikos klausim. Nors is sindromas nespecifikas
izofrenijai, reikia bti atidiems, nes kit lig fone galimos kaip tik ios ligos manifestacijos.
Hipochondrinis-paranoidinis sindromas. Jis danai susiformuoja i paranojinio
hipochondrinio sindromo. Tuomet, be senestopatij ir interpretavimo kliedesi, randasi
hipochondrinio

turinio

pseudohaliucinacijos,

fizinio

poveikio

kliedesiai,

psichinio

automatizmo reikiniai. Ligoniai tvirtina, kad vairios organizacijos, persekiotojai specialiais

aparatais aloja ir ardo j organus - ird, plauius, arnyn, smegenis. Visa tai lydi
gausios verbalins pseudohaliucinacijos. Pvz., ligoniui gali kilti kliedesys, kad persekiotojai
ukrt j mikrobais, virusais, kurie cirkuliuoja jo organizme ir j ardo.
Depresinis-paranoidinis sindromas. Jam bdinga depresija, savs kaltinimo
kliedesys. Greta to, gali bti ir persekiojimo, poveikio kliedesys bei psichinio automatizmo
reikini. Danos verbalins iliuzijos ir inscenizavimo kliedesys - ligoniui atrodo, kad jis yra
ne ligoninje, bet staigoje, kur rengiamasi jo teismui: j teis, su juo darys eksperimentus.
Ligoniai bna nerimastingai depresiki, kartais aktyviai ieko pagalbos.
Cotard'o sindromas. sindrom 1880m. aprase prancz psichiatras J.Cotard'as.
Jam bdingos hipochondrinio turinio idjos, kurias danai lydi nuostolio kliedesys ir
depresija. Hipochondrinis kliedesys bna labai inten~ syvus, su viduri (visceralinmis)
haliucinacijomis. Ligonis tvirtina, kad ne tik "kirmls grauia kepenis, ird", bet ir kiti
vidaus organai nyksta, - nihilistinis kliedesys. Ligonis skundiasi, kad idivo smegenys,
kraujas, nra irdies, inkst, plaui. Kartais nihilistinis kliedesys neapsiriboja vien vidaus
organais, palieia ir psichik. Tuomet ligonis sako, kad inyko jo jausmai, mintys, vadina
save gyvu lavonu, mumija. Bna, kad kliedesys lieia ir kitus mones - "visi mons

numir", "laikas sustojo", "atjo pasaulio pabaiga". Tai - ekspansinis kliedesys. iuos
tvirtinimus lydi depresija. Ligoniai neretai bando nusiudyti. Jeigu mginimas nusiudyti
nepavyksta, ligonis dar tviriau patiki, kad po dideli pasaulio katastrof tik jis vienas liko
gyvas, dl to ess nemirtingas, nors nemirtingumas yra begalin kania.
Cotard'o sindromas, priklausomai nuo intensyvumo, gali bti traktuojamas ir kaip
parafreninis sindromas, jeigu jame nema dal uima nemirtingurno ir ekspansinis
kliedesys.
Cotard'o sindromas daniau bna vyresniems monms, sergantiems izofrenija ir
vlyvo amiaus vairios kilms psichozmis.
Capgraso sindromas. is sindromas pavadintas prancz psichiatro J.Capgraso
vardu (1923). Jam esant bna sutriks moni atpainimas (identifikavimo sutrikimai).
Ligonis nepasta gimini ir draug, juos vertina kaip dvynius arba kaip nusigrimavusius,
lyg jie bt gerai pastami (neigiamo dvynio simptomas). Kitais kartais nepastami
mons suvokiami kaip artimieji (teigiamo dvynio simptomas). Dl io sindromo vertinimas
danai esti kliedesinis, su "jau matyta" ir "niekada nematyta" simptomais, psichinio
automatizmo reikiniais.
is sindromas neturi nozologinio specifikumo, jis gali eiti involiucinio amiaus
psichozi struktr arba pasireikti sergant izofrenija.
Fregoli simptomas (sindromas). is sidromas pavadintas garsaus ital pantomimos
aktoriaus vardu. Sindrom 1927 m. apra pranczai P. Courbonas ir G.Failis. Jam
bdingas persekiojimo kliedesys - persekiotojas geba artistikai pakeisti savo ior ir
pacientui pasirodo kaip eimos narys, bendradarbis, draugas. Fregoli simptomas danai
eina Cap graso sindromo struktr.

Parafreninis sindromas
Parafreniniam

sindromui

bdinga

sisteminiai

persekiojimo,

fizinio

poveikio

ir

fantastikos didybs kliedesiai ir psichinio automatizmo reikiniai. Ligoniai save vadina

genijais, pasaulio valdovais, kosmoso ukariautojais. Nuo j priklauso pasaulio, vis
moni likimas, su jais tariasi didiausi valstybi veikjai. Jie es nemirtingi, gyven
tkstanius met.
Skiriami 4 parafreninio sindromo variantai: sistemin, ekspansin, haliucinacin
(fantastin) ir konfabuliacin parafrenija.

Sisteminei parafrenijai bdingi 4 etapai:

1. atsiranda tarumas, dirglumas, formuojasi santykio kliedesys;
2. formuojasi rykesns ir pilnesns sistemos persekiojimo kliedesiai, atsiranda
klausos haliucinacijos;
3. atsiranda ir sikomponuoja sisteminius kliedesius didybs kliedesys: ligonis bna
sitikins, kad j persekioja ir trukdo atlikti svarbi misij; prie kliedesi prisideda
klausos haliucinacijos; kliedesio apimtis didja, ligonis tvirtina, kad naujos
organizacijos sijungia kov su juo, nuolat j seka; is parafreninio sindromo
variantas

trunka

deimtmeiais;

bdinga

tai,

kad,

nepaisant

rykios

psichopatologijos, ligoniai sugeba korektikai elgtis su monmis, j kalba nebna

rykiai sutrikusi; mstymas sutrinka palietus kliedesius; rykesns intelekto
patologijos nebna, todl ligonis gali ir toliau dirbti nesudting darb;
4. palaipsniui rykja asmenybs ydos (defekto) poymiai, kliedesys praranda
sistem, aktualum, iblsta.
Pirmojo ir antrojo etapo metu ligoniai bna prislgti, bet atsiradus didybs kliedesiui
nuotaika pagerja, bna net pakili, su aplinkiniais ligonis kalba ididiai, net ironikai.
Ekspansinei parafrenijai bdinga pakili ligonio nuotaika ir rykus didybs kliedesys,
atsirandantys staigiau negu sistemins parafrenijos metu. Kliedesi turinys daniau esti
erotinio ar religinio pobdio. Gausu haliucinacij, ypa regos. Persekiojimo kliedesio ir
rykesni intelekto bei emocij sferos pokyi nebna. Taiau vliau pamau rykja
asmenybs ydos (defekto) poymiai, kliedesys blsta, pasidaro sunkiai suprantamas.
Haliucinacins

(fantastins)

parafrenijos

metu

vyrauja

fantastins

klausos

pseudohaliucinacijos ir fantastinis didybs kliedesys. Rykiau asmenyb nedegraduoja.

Konfabuliacins parafrenijos metu ligonis fantazuoja, isigalvoja, pasakoja nebtus
vykius, kuriuose susipina didybs ir persekiojimo kliedesiai.
Parafreninis sindromas gali bti alkoholins, infekcins ir organins kilms. Taiau
bdingi ausias jis sergant paranoidins formos izofrenija. Kaip minta, i pradi
atsiranda paranoidinis sindromas, gal gale prisideda didybs kliedesys. Manoma, kad
toki dinamik lemia proceso generalizacija - j traukiamos vis naujos galvos smegen
funkcijos ir ryiai.
Apraytieji

paranojinis,

paranoidinis

ir

sergantiesiems nenutrkstamos eigos izofrenija.

parafreninis

sindromai

bdingiausi

Pervertinimo idj sindromas

Tai mintys, kylanios realiu pagrindu (padaryta pastaba darbe, pasijuokta i mogaus
kno sudjimo, psichikos savybi). Pervertinimo idjos, mintys gauna labai didel
reikm, mogus jas suabsoliutina, jos tarsi magnetas traukia save visa, kas gali jas
papildyti. Pamau ligonis ias mintis ima vertinti nekritikai, jas koreguoti pavyksta nebent
trumpam. Tos mintys danai lemia vis tolesn ligonio elges. Patologikas bna ne tiek
pervertinimo idj turinys, kiek jo reikm mogaus gyvenimui. Pervertinimo idjos nuo
kliedesi skiriasi tuo, kad jas sukelia reals igyvenimai, faktai. Realus vykis ligoniui
gauna vyraujani reikm ir yra lydimas afektins tampos. Pervertinimo idjos skiriasi
nuo interpretacinio kliedesio tuo, kad jos kyla dl reali fakt, vyki, o interpretacinis
kliedesys i pat pradi remiasi klaidin gais, paralogikais sprendimais ir samprotavimais.
Esant palankioms slygoms pervertinimo idjos blsta ir inyksta, tuo tarpu kliedesiai
danai vystosi toliau. Kitaip negu interpretacinio kliedesio metu, iuo atveju mogaus
asmenybs pokyi nebna.
Pervertinimo idjos danai bdingos esant asmenybs sutrikimams, (ypa paranoidinio
tipo) arba pakitus asmenybei po organini, infekcini, intoksikacini lig. ios idjos
neretai pasitaiko pradinje izofrenijos stadijoje. Tuomet vliau, prasidjus pervertinimo
kliedesiui, jos transformuojasi santykio, savikaltos, didybs, iradingumo ir kitus
kliedesius.

kyrybi (obsesinis-kompulsinis) sindromas

kyrybs - tai nevalingos mintys, vaizdiniai, baims, abejons ir j padiktuoti veiksmai.
Ligonis supranta, kad tai - liguisti reikiniai, nori j atsikratyti, bet daniausiai negali. ioms
mintims atsirasti paprastai nebna jokio pagrindo, ligonis j atvilgiu bna kritikas.
Nema kyrybi dal sudaro fobijos - daniau bna baim usikrsti kokia nors sunkia
liga, numirti, iprotti (r. skyr. "Neuroziniai sindromai").

Patologiko fantazavimo sindromas

Jis bdingesnis vaikams ir paaugliams, bet pasitaiko ir suaugusiems monms - esant
isterinio (histrioninio) tipo asmenybs sutrikimams, sergant izofrenija. Fantazuoti mgsta
ir sveiki vaikai, paaugliai, kai kurie suaugusieji. Fantazuodamas mogus gali igyventi tai,
ko nesugeba realizuoti. Todl svarbu nubrti rib tarp sveiko mogaus (daniau vaiko) ir
ligonio fantazavimo. Sveiko vaiko fantazijos bna glaudiai susijusios su realiais gyvenimo
vykiais, vykiais mokykloje, nam aplinkoje. Kartais jose gali atsispindti tai, k jis girdjo,
mat, perskait. Serganio vaiko fantazijos bna keistos, nesusijusios su tikrove. Sveikas

vaikas gyvena realiame pasaulyje, retkariais pasinerdamas fantazijas. Vaik, kuris

aisdamas vaizduoja kit btyb, nesunku grinti tikrov - tvams paaukus jis vykdo,
kas jam nurodoma. Tuo tarpu sergantis vaikas beveik vis laik gyvena fantazij, svajoni
pasaulyje. Tikrov j maai domina. Sakoma, kad sveikas vaikas yra sveias fantazij
pasaulyje, o sergantis yra sveias tikrovje. Nesutrikusios atminties vaikas blogai
prisimena tikrus vykius, bet puikiai prisimena ir papasakoja, k igyveno fantazuodamas.
Be to, sveiko vaiko fantazijos bna krybikos, t.y. sukelia kitas, o sergantis vaikas j
nesugeba kurti, todl jo fantazijos esti stereotipikos, gauna sustingusi schem pobd.
Sveikas vaikas niekada nesiknija savo fantazij objektuose. Jis tik atlieka vaidmen, bet
visada ilieka paiu savimi, nesutrinka jo "a". Kai fantazavimas yra patologikas, vaikas
itisas valandas gyvena sivaizduojamame pasaulyje, praranda savj "a" (rykja
depersonalizacijos elementai).
Sveikas vaikas visada ino rib tarp igalvoto ir realaus, tuo tarpu sergantis (kai
fantazavimas esti patologikas) nesugeba nustatyti ribos tarp fantazij ir tikrovs.
Vaik ir paaugli patologikas fantazavimas gali liudyti neuroz ar besiformuojant
asmenybs sutrikim, bet daniausiai pasitaiko pradinje izofrenijos stadijoje. Jeigu tai
bna izofrenijos pradia, po keli met patologikas fantazavimas virsta kliedesiais.
Suaugusij patologikas fantazavimas vadinamas pseudologia fantastica (gr. pseudo
- melas, logos - kalba, mintis), sin. mitomanija (gr. mythos - prasimanymas). Daniausiai ji
pasitaiko esant histrioninio tipo asmenybs sutrikimui. Ligonis pasakoja apie ypatingus jam
atsitikusius vykius, igyvenimus, intriguojanias gyvenimo situacijas. Danai tai bna lyg
romanas, kurio pagrindinis veikjas yra jis. iais pasakojimais histrioninio tipo asmenyb
tarsi ikyla vir kit moni, atkreipia aplinkini dmes, jauiasi lyg aktorius scenoje. eina
Miunhauzeno sindromo struktr. Nuo kliedesi skiriasi tuo, kad ligon bent trumpam
galima priversti suabejoti savo "istorijomis", ie fantazavimai neturi kliedesiams bdingos
dinamikos, nra lydimi kit psichikos sutrikim, iskyrus histrioninius bruous.
Kai kada patologikas fantazavimas pasitaiko esant organiniams CNS sutrikimams.

Emocijos ir j sutrikimai
Emocijos ir jausmai yra santykio su savimi ir aplinka igyvenimai. Tai igyvenimai,
kylantys tuomet, kai daiktai ir reikiniai tenkina mogaus poreikius bei visuomens
reikalavimus arba j netenkina. Pirmuoju atveju kyla teigiami, antruoju - neigiami emociniai
igyvenimai. Jie gali bti adinantys (aktyvinantys) arba slopinantys aktyvum.
adinaniais (aktyvinaniais) arba stenikais igyvenimais vadinami tokie, kurie adina
gyvybin organizmo veikl, stiprina jgas, suteikia energijos, skatina veikti. Tuo tarpu
slopinantys aktyvum, arba asteniki, igyvenimai slopina mogaus gyvybin veikl, jo
energij. Malons, diaugsmingi igyvenimai daniausiai bna adinamieji, steniki, o
nemalons - slopinamieji, asteniki.
Emocij skal labai plati - nuo tampos iki atsipalaidavimo. Emocin tampa kyla
kritikais mogaus gyvenimo momentais, ji telkia organizm kovai. tampos bsena
gyvenime danai atlieka teigiam vaidmen, padeda susikaupti, atsipalaiduoti nuo kit,
nesusijusi su tampa, dirgikli. Pvz., aktoriui - prie ieinant scen, lektoriui - prie
skaitant paskait, sportininkui - ijus bgimo tak ji padeda sutelkti jgas, taiau jei
tampa trunka ilgai, ji perdirgina centrin nerv sistem ir prasideda slopinimas, trukdantis
susikaupti.
Psichologijoje vartojami du terminai - emocijos ir jausmai. Emocijos - tai paprasiausi
igyvenimai (emesnieji jausmai), kuriuos sukelia fiziologini poreiki patenkinimas arba
nepatenkinimas. Tai emocijos, susijusios su sotumo arba alkio, trokulio, ilumos ar alio,
seksualiniais jutimais, skausmu ir kt. Emocijos yra poji, kylani i organizmo. vidaus
arba aplinkos, igyvenimas. Emocijos bdingos ne tik mogui, bet ir gyvuliams. Jausmai iimtin mogaus savyb. Tai - auktesniosios emocijos, kurios susiformavo per monijos
istorin raid, bendraujant. Tai - igyvenimai, susij su dvasiniais, kultriniais poreikiais.
Bna etiniai ir estetiniai jausmai. Psichiatrijoje praktiniais sumetimais terminai emocijos ir
jausmai danai vartojami kaip sinonimai, neneigiant j skirtybs.
mogaus gyvenim nuolat lydi vairiausios emocijos - diaugsmas, lidesys, nerimas,
pyktis ir kt. Ilgesn laik trunkanti emocin bsena vadinama nuotaika. Ji tam tikr laik
veikia suvokim, mstym, turi takos mogaus veiklumui, gebjimui susikaupti (dmesio
koncentracijai), atminiai. Nuotaika nra grietai apibrta laiko atvilgiu. Vieniems
monms bdingas nuotaikos pastovumas, nebna arba retai bna ryki emocij
reakcij, kit nuotaika greitai kinta, j valdo net menkiausi vykiai. Be to, daugumai moni
bdingas nuotaikos polinkis - vieni yra link optimizm, kiti - pesimizm. Daugelio

moni nuotaika svyruoja tam tikrose ribose. Taiau kartais gali kilti labai stiprios
emocins reakcijos, emocij protrkiai, vadinami afektais (lot. affectus - susijaudinimas,
aistra). Skiriamos dvi afekt rys - fiziologiniai ir patologiniai afektai.
Fiziologinis afektas yra labai stipri emocin reakcija kok nors dirgikl, daniau
neigiam (nemaloni inia, eidimas). Tokio afekto bsenos mogus bna labai
susijaudins, danai garsiai kalba, verkia, grasina ir kt. Nepaisant rykaus emocinio
susijaudinimo, jis supranta ir gali teisingai vertinti situacij, sugeba save valdyti.
Patologinio afekto metu sutrinka smon, vis ligonio veikl lemia emocijos. Toks
ligonis nesugeba vertinti situacijos ir savo elgesio padarini. Esant patologinio afekto
bsenai danai pasireikia pyktis, niris, baim, todl tokie ligoniai danai bna
agresyvs. i bsena daniausiai baigiasi visiku bejgikumu, ligonis nusilpsta arba
umiega. Sugrus smonei bna visika amnezija.
Ekstaz (gr. ecstasis - nustebimas, avjimasis) yra ypatingo dvasinio pakilumo
bsena - didiulis avjimasis, ventika, pakili nuotaika, kuriai bdingas nekritikas savs
ir objekto vertinimas. Tuomet visa psichin veikla sutrinka, mstymas pasidaro klampus,
vyrauja tik viena, su ekstaze susijusi idja. Ekstazs bsenos gali kilti religini ritual metu
tiems, kuri psichikos sutrikimai yra epilepsins kilms.
Aistra - tai labai stiprios emocijos, nukreiptos viena linkme. Daniausiai tai yra
pastovus ir gilus jausmas, apimantis vis mogaus psichik, nukreipiantis mstym ir
veikl viena svarbiausia linkme (krybos, mokslins veiklos, meils ir kt. ).
Nerimas - tai laukimas kako negera, vidin tampa. Zmogus tikrai neino, kas gali
atsitikti, bet jauia, kad atsitiks kakas bloga. Neinojimas danai igyvenamas sunkiau
negu bloga inia ar vykis. Nerimui bdinga vidin tampa, mogus negali nustygti vietoje,
sutrinka jo apetitas, miegas, psichin veikla susitelkia tik ias mintis ir igyvenimus.
Baim - tai bijojimas to, kas vyksta dabar. Jai bdingas konkretus turinys, mogus
ino, ko bijo, pvz., serga nepagydoma liga ir greitai mirs, bijo operacijos, bausms ir kt.
Taikliai sakoma, kad baim susijusi su esamuoju, o nerimas - su bsimuoju laiku.
Panika (gr. panikon, pagal seno gr. dievo Pano vard; Panas - seno gr. mik ir
ganykl dievas, piemen ir mediotoj globjas, varantis monms baims) - didel
baim,

siaubas,

staiga

apimantis

mog

(smulkiau

r.

"Panikos

sutrikimas.

Somatoformini simptom bna tik panikos epizodo metu. Prajus panikos priepuoliui j
faktikai nelieka. ").
Mintos emocijos pasitaiko ir sveikiems monms (iskyrus patologin afekt, kuris yra
liguista bsena). Pagal raikos laipsn emocijos vienais atvejais bna normalios, kitais rodo, kad j sfera yra sutrikusi. Emocij sutrikim simptomatika.

Manija (gr. mania - aistra, potraukis, beprotyb) - liguistai pakili nuotaika (smulkiau r.
"Manijos sindromas").
Euforija (gr. euphoria - eu - gerai, phero - neu, pakeliu) yra nepagrstai pakili, linksma
nuotaika, lydima pasitenkinimo jausmo. Inyksta visa, kas buvo nemalonu, - gyvenimo
problemos, nemalons kno jutimai. Euforijos apimtas mogus stengiasi sitaisyti patogia
poza, atsipalaiduoja. Jo mstymas pasidaro klampus, be to, toks mogus danai jauia,
kad jo mstymas tampa produktyvesnis, kad kyla domi mini. Taiau i ties mstymas
bna skurdesnis, smulkmenikesnis. Apimtas euforijos mogus labai gerai save vertina,
danai net pervertina, suintensyvja jo potraukiai, ypa seksualinis. Euforijos bsena
pasitaiko ir sveikiems monms igrus alkoholio, pavartojus narkotik. Psichiatrijoje i
bsena daniausiai pasitaiko susidrus su organins kilms galvos smegen paeidimais,
ypa smegen naviku.
Morija (gr. moria - beprotyst) - tai nepagrstai pakili nuotaika ar diaugsmas, kur lydi
elgesio sutrikimai, - ligonis bna aktyvus, links idaigas. Jo veiklai bdingi kvailiojimo
poymiai, nors aplinkiniams tas kvailiojimas neatrodo juokingas. Morija panai
hebefreninio sujaudinimo bsen. Ji daniau pasitaiko esant galvos smegen kaktins
dalies organiniams paeidimams (navikams, traumoms).
Depresija (lot. depressio) -liguistai prislgta nuotaika (r. "Depresijos sindromas")
Melancholija (gr. melancholia - juodoji tulis). termin pirmasis pasil Hipokratas tai sunki vitalin depresija, lydima irdies spaudimo jausmo ir kit somatini skund.
Disforija (gr. dysphoros - nepakeniamas) - tai pikta ir prislgta nuotaika, kai viduje
susikaupus pykt ligonis nori ilieti ant aplinkini, todl bna sitemps, piktas, priekabus.
Disforija labai dana sergant epilepsija. Ji prasideda staiga, be iorini paskat, ir taip pat
staiga praeina. Disforijos bsenos apimti ligoniai bna dirgls, paniur, kartais jauia
nerim, baim. Kadangi jie yra link konfliktus, danai ilieja susikaupus pykt ant pirmo
pasitai kiusio mogaus, gali bti agresyvs. Disforijos bsena ilgai netrunka paprastai
vien ar kelias dienas. Disforija gali atsirasti ne tik sergant epilepsija, bet ir asmenybs
sutrikim dekompensacijos bei alkoholizmo arba narkomanijos abstinencinio sindromo
metu.
Apatija (gr. apatheia - bejausmikumas) - tai visiko abejingumo bsena. Ligonio
niekas nejaudina - nei praeities vykiai, nei dabartis, nei ateitis. Tai liguistas nusiraminimas,
kai tarsi sustoja laikas, sustingsta visa aplinka. Ligonis sako, kad jam niekad nebna nei
linksma, nei lidna, - "viskas vienoda". Be emocinio abejingumo, paprastai pasireikia ir
iniciatyvos stoka, pasyvumas. Toks ligonis niekuo nesidomi, didel laiko dal praleidia
lovoje, su niekuo nebendrauja. Kartais jo veikla apsiriboja tik fiziologini poreiki

tenkinimu. Pasitaiko, kad depresija palaikoma apatija. Depresiki ligoniai skundiasi, kad
niekas j nedomina, kad jie pasidar bejausmiai, sielojasi dl to, prisimena, kokie buv
anksiau. Apatikas ligonis tuo nesiskundia, nes nieko nejauia ir nenori.
Emocij skurdumu nusakomas platus emocij pokyio mastas. Emocijoms pasidarius
nespalvingoms, be niuans, blykioms, konstatuojamas emocij monotonikumas. Jei
ligoniai pasidaro abejingi artimiesiems, kit nelaimms, nesugeba ujausti kit (tai nra
egocentrikumas, jie nereikalauja dmesio sau), vadinasi, susidurta su emocij altumu.
Dar sunkesnio laipsnio emocij sutrikimas pasireikia tuo, kad ligonis pasidaro abejingas
ne tik aplinkai, bet ir sau. Jo nedomina apranga, jis bna netvarkingas, nemgsta praustis,
ukuotis. Nepaisant to, toks ligonis gali eiti pasivaikioti, dirbti darbo terapijos ceche. Tai
jau emocinio bukumo reikiniai. Tokia emocij nuskurdimo dinamika paprastai bdinga
sergant izofrenija.
Emocij neadekvatumas (lot. adaequatus - atitinkantis) - tai bsena, kai emocins
reakcijos neatitinka dirgiklio. Jis gali bti kiekybinis ir kokybinis. Kiekybinis neadekvatumas
reikiasi tuo, kad pernelyg jautriai reaguojama ini, fakt, vyk. Psichiatrijoje daniausiai
susiduriama su kokybiniu neadekvatumu, kuomet ligonis ini, fakt reaguoja prieingai,
negu prasta. Sveikam mogui diugi inia sukelia pasitenkinim, tuo tarpu ligonis, kuriam
esti emocinis neadekvatumas, j reaguoja lidesiu, aaromis, arba atvirkiai, - igirds,
kad mir jo mona ar vaikas, ligonis nusiypso. ypsnys bna nenuoirdus, lyg grimasa.
Ligonio mimika, judesiai neatitinka odi. Emocij neadekvatumas - danas reikinys
sergant izofrenija.
Emocij dvilypumas (ambivalentikumas) (lot. ambio - apeiti i abiej pusi, volens
- stiprus, tvirtas) esti tuomet, kai kartu kyla dvi prieingos emocijos, pvz., meil ir
neapykanta, pyktis ir velnumas. Sveikiems monms taip pat pasitaiko prietaring
emocij, bet jos visada eina viena po kitos ir yra atsakas dirgikl Kai esti
ambivalentikumas,

dvi

prieingos

emocijos

kyla

kartu,

be

jokios

motyvacijos.

Ambivalentikumas atspindi psichikos funkcij skilimo proces, kuris labai bdingas

izofrenijai.
Emocij

permainingumas

(labilumas)

tai

greitas

kitimas,

nuotaikos

nepastovumas. Nedidel neskm arba laimjimas beregint pakeiia nuotaik. Jos

diapazonas nebna labai platus, ji niekad nepereina gili maniakin arba depresin
nuotaik. Kai nuotaika pakili, irykja sentimentalumas, kai esti prislgta, - nirumas.
Emocij permainingumas bdingesnis silpnos nerv sistemos monms, daniau pasitaiko
sergant neurozmis, kai susiduriama su emocikai nestabilaus tipo asmenybs sutrikimu
arba kitos etiologijos neuroziniu sindromu.

Silpnadvasikumas - tai emocij labilumas organinio centrins nerv sistemos

nevisavertikumo fone. Nuotaika greitai kinta, ligonis nesugeba jos valdyti, labai greitai
pravirksta. Sakoma, kad galima "aisti ligonio emocijomis". Kalbant apie diugius vykius,
ligonis juokiasi pro aaras, o usiminus apie k nors lidna, jis pradeda verkti. ios
emocins reakcijos yra nestiprios, pavirutinikos. Silpnadvasikumas danai pasitaiko
sergant galvos smegen ateroskleroze, gali bti ir kit organini galvos smegen
paeidim poymis.
Prie emocij sutrikim priskirtini manijos ir depresijos sindromai.

Manijos sindromas
Manija yra liguistai pakili, linksma nuotaika. Psichopatologijoje daniausiai pasitaiko
maniakinis sindromas, kuriam bdinga maniakin triada:
1. linksma nuotaika;
2. pagreitjusios asociacijos;
3. suaktyvj judesiai.
Tai prieinga depresiniam sindromui bsena. Toki ligoni nuotaika ir savijauta puiki,
jie bna diugs, viskuo patenkinti, neturi joki problem, jauia dvasin bei fizin komfort,
viskas jiems atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai grai. Maniakinio sindromo
spalvingumas priklauso nuo manijos stiprumo, taip pat nuo gebjimo j pajusti ir apsakyti.
Todl, kaip ir apie depresijas, apie maniakinio sindromo subtilybes ir niuansus geriau
galima suinoti i t ligoni, kurie yra pakankamai intelektuals, geba ireikti savo
igyvenimus. Ligoniai, kuriems yra maniakinis sindromas, daniausiai bna tarsi persikl
kit, vies, spalving, turtingesn pasaul. Prajus iai bsenai, kai kurie ligoniai to gailisi,
pasakoja, kiek daug patyr maloni akimirk, kaip savimi pasitikjo ir buvo patenkinti.
Grim normali bsen jie kartais laiko "grimu pilkyb". Daniau taip atsitinka tiems
ligoniams, kuriems po maniakinio sindromo prasideda neryki depresija.
Krinta akis maniak ivaizda. Jie atrodo jaunesni, negu yra i tikrj. J veidas esti
gyvesnis, parauds, besiypsantis, patys ligoniai - aktyvs, pasitemp, blizganiomis
akimis, greit judesi. Jie daug, garsiai ir greitai kalba, dl to j balsas danai bna
ukims.
Ligonio ivaizda ir psichopatologija priklauso nuo maniakinio sindromo laipsnio.
Lengvesniais atvejais pasireikia tik hipomanija, sunkesniais maniakinis sindromas. Kai
esti hipomanija, ligoniai bna veikls, turi daug plan ir stengiasi juos realizuoti. Planus,
kuriems nereikia kruoptaus darbo, atidumo, ilgesnio laiko, jie sugeba gyvendinti. ios

bsenos ligonis kartais sugeba ijudinti kitus mones, bendradarbius, gana skmingai
organizuoja daug pastang reikalaujanias ekskursijas, susitikimus. Jam nra neveikiam
klii, viskas lengvai sekasi. Aplinkiniai jo elgesyje paprastai neiri ligos poymi.
Ligoniai nesilaiko drausms, pradeda danai vartoti svaiginamuosius grimus, pasidaro
ilaids, lengvai susipasta su monmis, kurie kartais bna ir blogos reputacijos.
Rengiasi jie tvarkingai, net stilingai, taiau ir j aprangoje danokai trksta saiko - jie dvi
ne tam amiui ir ne ta proga tinkamus drabuius. Moterys linkusios per daug puotis. Be
to, sutrinka takto jausmas, ligoniai pasidaro familiars, mgsta kalbti erotine tema, nors
anksiau jiems tai nebuvo bdinga. Susiformavus maniakiniam sindromui, visi mintieji
bruoai gauna grotesko, karikatros pobd. Todl, net neturint speciali ini, visiems
aiku, kad prie juos yra ligonis.
Maniakinio sindromo veikiami ligoniai bna susijaudin, taiau j veiklos kryptingumas
vis tiek ilieka (kitaip negu katatoninio sujaudinimo metu, kai veikla bna chaotika).
Ligoniai kuria begales plan, stengiasi tuoj juos realizuoti, bet nebaig pradto darbo j
meta ir griebiasi ko nors kitko. Kad suspt vykdyti savo planus, anksti kelia, vlai gula.
Jie visikai nekreipia dmesio savo ivaizd, nesiskuta, nesiukuoja, nekerpa plauk, ne
eina, bet beveik bgte bga. Jie ukalbina nepastamus mones, duoda jiems patarimus.
Vlai vakare arba nakt skambina telefonu maai pastamiems monms, nes "atsirado
reikal, kuriuos reikia tuoj pat sutvarkyti". Usisako tarpmiestinius pokalbius, rao ratus
vairias staigas, pradeda rayti eilraius, straipsnius. Bdami ligoninje, tokie ligoniai
kiasi skyriaus gyvenim, duoda nurodymus, taiau visikai nesirpina j gyvendinimu.
Jie isiskiria i kit ligoni savo judrumu ir kalbumu, daug kart per dien prao pasikalbti
su gydytoju, paskambinti telefonu, silo savo paslaugas. J mstymas bna labai
pagreitjs. Greta pagrindins minties, ikyla daug paalini, kurios blako dmes,
nukreipia kalb kita linkme. Dl to j mstymas bna pavirutinikas, nerilus. Galvoje
mini bna tiek daug ir jos taip greitai keiiasi, kad ligonis nespja j isakyti (fuga
idearum, lot. fuga - bgimas, idea - svoka), dl to gali susidaryti mstymo padrikumo
spdis. Ligonio kalba bna vulgari, cinika, inyksta atstumo jausmas, nevertinama
situacija. Rao ligoniai daug ir greitai, didelmis raidmis, po kelet odi eilutje. Tekste
daug pabraukim, pataisym, ibraukim, auktuk ir klaustuk. Raant lta pietukas,
plyta popierius, isitepamos rankos. Rato turinyje atsispindi tos paios klaidos kaip ir
kalboje - nra nuoseklumo, praleidiamos raids arba odiai, mintys padrikos.
Atmintis gali bti pagerjusi, bet tik reprodukcijos poiriu, tuo tarpu ufiksuoti k nors
nauja yra sunkiau. Ligonis gali smulkiai prisiminti tolimos praeities vykius, tai, k, atrodo,
jau buvo pamirs. Dl menko gebjimo sutelkti dmes ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir

patys nesusigaudyti, kur tikrov, o kur fantazija (gali bti net pramanyt intarp,
konfabuliacij).
Ligoniai pasidaro labai nesavikritiki, link pervertinimo idjas ir kliedesius. Pvz.,
mokslininkas sivaizduoja padars pasaulinio masto atradim, niekad anksiau neras
eilrai mogus pradeda juos rayti, nesivarydamas skaito kitiems ir mano, kad tai edevras, kitas skyriuje dainuoja sitikins, kad turi puik bals. Moterims danokai
bdingos erotinio pobdio pervertinimo ar kliedesins idjos (pvz., kad j simyljo
gydantis gydytojas ir kad jis jau rengiasi skirtis su savo eima.). Bdingas maniak
kliedesio bruoas yra tas, kad jis bna konkretus, susijs su tikrove. Ligoniai nelink
argumentuoti, rodinti savo kliedesi - ie pateikiami kaip faktas. Svarbus skiriamasis io
kliedesio poymis yra tas, kad galima velgti kliedesio turinio bei intensyvumo ir nuotaikos
lygiagretum. Nyksta liguistai pakili nuotaika blsta ir kliedesys.
I suvokimo sutrikim danai pasitaiko iliuzij, ypa regos. Ligoniui rodosi, kad tarp
moni pamat savo pastam, aplinkini kalboje igirdo skirtus jam odius.
Haliucinacij bna retai, ir tik elementari, susijusi su pakilia nuotaika, - linksmi balsai,
malonus kvapas ar skonis ir kt.
Maniakiniam sindromui bdingi suintensyvj instinktai ir potraukiai, ypa seksualinis.
Maniakinio sindromo metu danai sutrinka miegas. Ligoniai miega trumpai, anksti
atsikl ieina tvarkyti savo " svarbi " reikal. Fizikai jie jauiasi stiprs, tiesiog neranda
odi savo fiziniam komfortui apsakyti - "esu pavydtinos sveikatos". Jie nenuvargsta net
ir po ilg kelioni arba sunkaus darbo.
Be ios daniau pasitaikanios maniakinio sindromo psichopatologijos, gali bti ir kit
jos variant.
Pikta manija esti tokia bsena, kai, greta pakilios nuotaikos, pasireikia pyktis,
dirglumas, irzlumas. Ligoniai bna priekabs, su visais ginijasi, kiasi ne savo reikalus,
kivirijasi. Apimti ios manijos ligoniai nebna labai linksmi.
Neproduktyvi manija, - kai ligoniai bna linksmi, bet pasyvs, vangs, nenori imtis
jokios veiklos. Asociacijos gali bti truput pagreitjusios.
Manija, kuriai bdingas stuporas. Jos metu bna tik vienas maniakins triados
komponentas - linksma nuotaika, o mstymas esti sultjs, judesiai aikiai prislopinti.
Maniakinis sindromas pasitaiko daug reiau negu depresinis. Be to, pastebta, kad
pastaraisiais deimtmeiais jis vis dar retja. Tipikiausias jis bna esant dvipoliams
afektiniams sutrikimams.

Depresijos sindromas
Depresija yra liguistai prislgta, lidna nuotaika, kuriai paprastai bdinga sultjs
mstymas ir prislopinti judesiai. Tai ir yra depresinis sindromas. Greta i pagrindini
depresijos poymi, danai pasireikia ir menkavertikumo, kaltumo idjos. Depresija
bendroj oje psichopatologijoje uima svarbi viet, nes pasitaiko danai. P. Kielholzo
duomenimis, i vis ligoni, kurie kreipiasi vairi specialybi gydytojus, sergantieji
depresija sudaro 10%. Literatros duomenimis, apie 10% vis gyventoj patiria ilgiau ar
trumpiau trunkanias depresines bsenas, o prie j priskyrus ir velnias, daniausiai
neatpaintas depresijas susidaryt 25%.
Depresija gali bti pagrindinis ligos poymis, bet ji neretai pasitaiko ir kit
psichopatologini sindrom struktroje. Pastaraisiais deimtmeiais vis daugiau autori
atkreipia dmes tai, kad depresij daugja, keiiasi j psichopatologija. reikin i
dalies galima paaikinti tuo, kad ir ms alyje, ir kitur sustiprjo psichiatrin tarnyba, todl
iaikinama daugiau ligoni. Be to, psichiatrin pagalba tampa vis prieinamesn
visuomenei. Ji "ijo" i stacionaro rib, veikia pakankamai tankus ambulatorins
psichiatrins pagalbos ir konsultacij tinklas. Taigi dabar jau ir ne psichiatrijos staigose
iaikinama vis daugiau depresik ligoni, anksiau nepatekdavusi psichiatr akirat.
Depresij psichopatologija pasikeit - vis reiau pasitaiko vadinamoji klasikin, gili
depresija, daugja velnesni, atipik variant, kuri struktroje svarbi viet uima
somatiniai, vegetaciniai ligoni nusiskundimai. Vis daugja depresij, kurios imituoja
kitokias, somatines, ligas, o tuo metu afekt sutrikimo simptomatika gali bti nepastebima.
Paaikinti i depresij patomorfoz nelengva, nors galima spti, kad viena i i pokyi
prieasi yra paplits psichotropini preparat vartojimas.
Depresij psichopatologija didele dalimi priklauso nuo etiologijos, todl jas apraydami
ir laikysims io principo. Skiriamos endogenin ir egzogenin depresijos.

Endogenin depresija
Endogenin depresija, seniau vadinta melancholija, kyla dl organizme vykstani
pokyi. Pastaruoju metu daug dmesio kreipiama serotonino ir noradrenalino apykaitos
sutrikimus, nes spjama, kad btent jie ir yra depresijos prieastis. iems sutrikimams
atsirasti svarbus paveldjimas. Endogenin depresija atsiranda be iorins prieasties, o
egzogenin, pvz., psichogenin depresija, yra patologin psichikos reakcija patirt
psichikos traum. Kartais ligoniai teigia, kad j nuotaika pasidar prislgta po kokio nors

igyvenimo, nors depresijos psichopatologijos analiz rodo j esant endogenins kilms.

Tuomet galima manyti, kad tai - egzogenijos iprovokuota endogenin depresija arba
tiesiog igyvenimo sutapimas su endogenins depresijos pradia. Nereikia umirti ir to,
kad retrospektyviai vertindami depresijos atsiradim ligoniai danai stengiasi j paaikinti,
"randa" jos prieast. Endogenin depresija gali pasireikti vienu, t.y. tik depresiniu,
sutrikimu (vienpol depresija), kai kada ji gali pereiti manijos epizod (dvipolis afektinis
sutrikimas).
Endogeninei depresijai bdinga vadinamoji depresijos triada:
1. prislgta, lidna nuotaika;
2. sultjusios asociacijos;
3. prislopinti judesiai.
Jau vien i ivaizdos galima sprsti, kad ligonis yra depresikas: lidnas, keniantis
veidas, tvirtai suiauptos lpos, j kampai nusvir, antakiai suraukti, virutinio voko
vidinje pusje lyg ir atsiranda "treiasis vokas", vadinamoji Veragutho raukl, pavadinta
vokiei psichiatro O.Veragutho (1870-1940) vardu, kaktos raumenys tempti, ivagoti
vertikali raukli. Ligoniai atrodo vyresni, pasen, verksmingi, nors danesn vadinamoji
"sausoji" (be aar) depresija. Jei po "sausosios" depresijos atsiranda aaros, pasak kai
kuri autori, tai - vienas i pirmj depresijos velnjimo poymi.
Ligoniai bna pasyvs, nejudrs, itisas valandas sdi panarin galv, prispaud
alknes prie on, suglaud kelius. Kartais vieni ligoniai ltai, be tikslo vaikto po skyri,
nereaguoja aplinkinius, niekuo nesidomi, kiti itis dien guli lovoje usikloj galv
antklode.
Su ligoniais sunku susikalbti, klausimus jie atsako lakonikai, vienu dviem odiais, o
sudtingus gali ir visai neatsakyti. Balsas tylus, danai kalba panibdomis, su pauzmis,
atodsiais, mstymas sultjs. ie poymiai priklauso nuo depresijos gilumo ir ypatybi.
Ligoniai skundiasi, kad jiems lidna, niekas j nedomina, viskas atrodo beprasmika,
gyvenime nieko gera nebuvo, nra ir nebus: "ateitis beviltika, tapau kitiems nata, veriau
mirti". Danai atsiranda depersonalizacijos reikini. Paprastai tokie ligoniai blogai miega,
visai neturi apetito, kartais net visikai atsisako valgyti, sklinda nemalonus kvapas i j
burnos, bna ukietj viduriai. Visi tie poymiai esti rykesni ryt, o po piet, ypa vakare,
ligonis "prasivaikioja" ir bsena tampa ne tokia kankinama.
Ligoniams sunku nusakyti savo depresin bsen, jie tiesiog neranda odi. Be
abejo, tai labai priklauso ir nuo j intelekto, temperamento, charakterio. Nedidelio intelekto
mogus paprastai nesugeba papasakoti savo depresini igyvenim, jis tik sako: "negaliu

dirbti", "viskas baigta", "negaliu gyventi". Ligoniai, link save analizuoti, ypa meninio tipo
mons, sugeba subtiliai papasakoti daugel depresijos niuans.
Kaip minta, pagrindinis endogenins depresijos psichopatologinis poymis yra
prislgta nuotaika. Ligoniai j apibdina kaip lides, dvasin sunkum, prislgtum,
gyvenim be provaisi. Niekas jam nekelia diaugsmo, pasitenkinimo - tai vad.
anhedonija (gr. hedone - pasitenkinimas, malonumas). Jie teigia, kad is lidesys skiriasi
nuo situacijos sukelto lidnumo, bet kuo, tiksliai negali paaikinti. Nors prislgtum ligoniai
paprastai sieja su realiais vykiais, faktais, bet diugs, malons vykiai nelabai veikia j
blog nuotaik. Tai - vienas i endogenins depresijos vitalini poymi, vitalinis lidesys,
- toks gilus lidesys, kur lydi psichin anestezija bei somatiniai nusiskundimai (K.
Schneider, 1939). i depresij vitalikumas suprantamas kaip gili visos psichins veiklos
dezorganizacija, neleidianti ligoniui kritikai vertinti savo bsenos. Tas lidesys bna
ypatingas, trunka ilg laik. Savita ir lidesio lokalizacija: jis telkiasi irdies plote, o jeigu
yra ir nerimastingumo poymi, - u krtinkaulio. Ligoniai, pasakodami apie lides,
automatikai deda rank prie irdies ir sako "ypa sunku ia".
Kitas endogeninei depresijai bdingas poymis - jos intensyvumo paros svyravimai:
anksti ryt lidesys bna stipriausias, vakare susilpnja. Kartais ligoniai i nuotaikos kait
aikina tuo, kad "vakare bna lengviau, nes inai, kad baigsi dar viena kani diena,
umigus galima bus nors trumpam usimirti". Kartais nuotaika gali pablogti ir po piet
miego. Ryt lidesys kartais apima vos pabudus, o kartais - po keli ar keliasdeimt
minui. Rytmetin lides ligoniai sieja su tuo, kad reikia keltis ir k nors daryti, kad vl
apninka nemalonios mintys arba prisiminimai. Labai sunki depresij metu nuotaikos
svyravim gali nebti. J atsiradimas rodo, kad depresija velnja. Kartais pasitaiko
ikreiptas nuotaikos svyravimas - ligonis blogiau jauiasi vakare. Subtiliau iklausinjus
tok ligon, suinoma, kad vakarais ne suintensyvja lidesys, bet atsiranda daugiau kyri
mini, abejoni, nerimo. Taip daniau bna, kai esti depresija, kuriai bdingas
depersonalizacijos sindromas. Neretai depresijos metu pasireikia nerimas arba aitacija
(r. "Nerimastinga depresija", ir "Aitacin depresija").
Svarbus endogenins depresijos poymis, einantis depresin triad, yra sultjusios
asociacijos ir apskritai visa psichin veikla. Rykiausiai tai atspindi mstymas ir kalba.
Ligoniai sako, kad "mintys pasidar ltos, nepaslankios", "sunku jas sukaupti, jos lyg
sulimpa viena su kita". Kad mstymas sultja, ypa greitai pajunta protinio darbo
mons. Jie teigia, kad nesugeba parayti laiko, ataskaitos, kad nekyla originali mini,
kad darbe pradeda daryti elementarias klaidas. Dailininkai ir raytojai skundiasi, kad
visikai iseko fantazija, kad "nra kvpimo". Lektoriai ir mokytojai nesugeba paskaityti

paskaitos arba vesti pamokos be smulkaus konspekto, su baime laukia, kad visk isakys,
o dar liks laiko.
Neretai sultjus mstym bna sunku atskirti nuo astenijos. Padeda tai, kad pirmuoju
atveju mstymas bna ltas tiek pokalbio pradioje, tiek jam baigiantis, tuo tarpu astenijos
atveju tempas ltja, nes ligonis pokalbio metu vis labiau isenka.
Kartais psichika bna tiek nuslopinta, kad gerokai pralenkia kitus depresijos triados
komponentus. Tokie ligoniai atrodo visikai apduj, apie savo bsen nesugeba nieko
pasakyti. Kartais jie gali panti tuos ligonius, kurie serga pseudodemencija.Tik
depresijai prajus jie papasakoja, kad j nuotaika buvusi prislgta, bet jie nieko negalj
paaikinti, nes galvoje beveik nebuv mini.
Judesi slopimas daniausiai koreliuoja su psichikos slopimu. Kartais slopimas gali
pasireikti substuporu. Daniausiai pasitaiko dalinis slopimas, kai sultja judesiai,
eisena. (Apie tai kalbta apraant ligonio iorin bsen.)
Endogeninei depresijai bdingas sumajs bendras psichikos tonusas. Rykiai
susiaurja interesai: tie vykiai, kurie anksiau jaudino, pasidaro pilki, bereikmiai, ligoniai
vengia bendrauti. Taip esti todl, kad kasdien, prasta veikla, anksiau atliekama beveik
automatikai, dabar virsta sunkia, neveikiama problema.
Elementariausi klausim sprendimas paglemia vis ligonio dmes, keldamas jam
nemaloni igyvenim. Kai esti depresija, ne tik sunku rytis k nors daryti, bet dar
sunkiau vykdyti. Kiek lengviau ligonis gali atlikti tai, kas jam prasta, tap stereotipu, taiau
visa, kas nauja, j iveda i pusiausvyros.
Endogeninei depresijai bdinga ir tai, kad keiiasi mini turinys. Ligoniai visk mato,
vertina lyg pro tamsius akinius. Save laiko nevykliais, negabiais. I praeities prisimena tik
tai, kas buvo nemalonu, dl to dar labiau gilja menkavertikumo mintys. Kas buvo gera,
atrodo nereikminga. Ligoniai skundiasi, kad pasidar alti, abejingi, bejausmiai. Jiems
skaudu, kad nesisieloja dl savo artimj, nesugeba kartu su jais diaugtis ir sielvartauti.
Tai - vadinamoji skausmingoj i psichin nejautra (anaesthesia dolorosa psychica, lot. dolor
- skausmas) - "keniu, kad negaliu igyventi kartu su kitais". Pasitaiko atvej, kai ie
ligonio skundai vertinami kaip apatija arba izofrenijos poymis. Visada reikia atkreipti
dmes, ar ligonis skundiasi dl to, kad yra apatikas, abejingas, ar ne. I ties apatikas
ligonis dl to nesijaudina, tuo tarpu kai esti endogenin depresija, jis sau priekaitauja, nori
susigrinti gebjim sielotis.
Ligonis jauiasi ess kaltas, kad nepakankamai rpinosi savo vaikais, tvais, iki galo
ne atlikdavo savo darbo ir kakas kitas turjo u j dirbti, yra melavs ir kt. Pasak ligonio,
dl i "nusikaltim" j reikia ne gydyti, bet smerkti arba net bausti. Todl ligoniai atsisako

kreiptis gydytoj: "jis turi svarbesni reikal", "a nevertas, kad trukdyiau kitiems brang
laik". Yra ligoni, kurie paduoda praymus atleisti juos i darbo, nes "uima kito viet",
atsisako valgyti sksdamiesi apetito stoka, nevartoja vaist. Ligoniai bna nusiemin
prie kitus, nieko sau nereikalauja. Kiti prao duoti kok nors paprast darb, kad galt
nors i dalies itaisyti savo klaidas, nebti kitiems nata, veltdiu.
Nukenia ir suvokimo sfera. Ligonis kitaip suvokia save, savo kn (depersonalizacija).
Jo rankos, kojos, veidas, visas knas pasidaro negyvi, lyg ne jo. Visa tai ligon labai
kankina. Sutrikus emociniam iraikingumui, maistas netenka skonio: "viskas neskanu",
"viskas vienodo skonio". Garsai atrodo neryks, monotoniki, tarsi tarp jo ir pasaulio
ikilt siena, stiklin utvara, neleidianti suvokti aplinkos spalvingumo, kur jaut
anksiau. Kitiems aplinka atrodo nereali, lyg dekoracija, nors daiktai lieka nepakitusios
formos (derealizacija)
Danai pasitaiko ir dmesio sutelkimo sutrikim, dl to ligoniai skundiasi, kad nusilpo
j atmintis.
Bdingi ir miego sutrikimai, - kai sunku umigti, miegas bna pavirutinikas, girdimas
aplinkinis triukmas, anksti nubundama. Ryt ligoniai bna pavarg, neisimiegoj. Kartais
jie tikrai miega (artimieji arba palatos kaimynai pasakoja, kad net knark miegodami), bet
teigia, kad nemiegojo, nes jauia miego stok.
Endogeninei depresijai bdingi ir somatiniai sutrikimai, svarbs diagnozei nustatyti.
Vienas i svarbiausi somatini skund yra sumajs apetitas ir liesjimas. Kol
nebuvo iuolaikini gydymo bd, badavimas ir saviudyb buvo viena i daniausi toki
ligoni mirties prieasi. Kai esti gili depresija, ligonis maai valgo, suliesja, i burnos
ima sklisti nemalonus kvapas, lieuv padengia apnaos. Net ir velnesnei depresijai
bdingas sumajs apetitas, ypa pirm dienos pus. Todl tokius ligonius lengviau
pamaitinti per pietus ar vakarien.
Nuolatinis ir labai nemalonus endogenins depresijos poymis yra obstipacijos. Jos
bna dl storosios arnos atonijos, padidjus simpatins nerv sistemos tonusui. Dl
periferins simpatikotonijos atsiranda tachikardija, midriaz, idiva gleivin, ypa
burnos.
Bdingi ir seksualins sferos sutrikimai: susilpnja potraukis, moterims atsiranda
laikinas frigidikumas, nutrksta mnesins, vyrams susilpnja potencija.
Gali bti skausmai (galvos, kaklo, sprando, tarpmenio, pei, koj), neurologiniai ir
raumen sutrikimai. Neretai bna spazmai, pvz., kartais, ypa naktimis, taip stipriai
sutraukiami blauzdos raumenys, kad ir rytais dar jauiamas skausmas. Miegant nutirpsta
rankos, kojos. Pasitaiko lygij raumen spazm - imituojamas apendicitas, cholecistitas,

ileusas. Dani skausmai irdies plote, u krtinkaulio (r. skyr. "Umaskuotos

depresijos"). Be to, neretai sumaja kno temperatra, atla, pamlsta galns.
Amiaus taka endogenins depresijos psichopatologijai. mogaus psichikai, kaip ir
visam organizmui, bdinga savita dinamika. Vaikams psichika tik formuojasi: gimt
instinkt ir potrauki pagrindu palaipsniui susidaro subtilesns psichins funkcijos.
Paauglysts laikotarpiu, kai pradeda aktyviai veikti lytins liaukos, prasideda ryks
endokrininiai pokyiai, labai veikiantys psichik. Ji pasidaro jautri, greiiau paeidiama,
bet jau labiau subrendusi. Suaugusio mogaus psichikai bdingas stabilumas, gebjimas
prisitaikyti prie kintani gyvenimo slyg, pakelti sunkius igyvenimus. Involiucijos
amiuje ir senatvje psichika darosi vis labiau inertika, atsiranda kit vertybi, mogus
sunkiai pakelia stereotipo lius, tampa konservatyvesnis. Minti amiaus tarpsniai savitai
nuspalvina ir endogenini depresij psichopatologij.
Vaikystje, kai sudtingi psichiniai procesai nra susiformav, nebna ir ryki
psichopatologini sindrom, todl ir depresijos esti negilios, netipikos. Kadangi vaiko
mstymas dar ne iki galo susiformavs, jis nesugeba save analizuoti, pajusti ir papasakoti
depresij niuansus. Kad vaikas apimtas depresijos, rodo tai, jog jis netenka gyvenimo
diaugsmo, optimizmo, alinasi kit vaik ir artimj, sutrinka jo apetitas, miegas. Tokie
vaikai danai verklena, nesugeba rasti usimimo. Vyresnieji sako, kad jiems lidna,
niekas j nedomina. Bdinga baim, ypa nakties. Danokai vaik depresija esti
umaskuota, reikiasi nebdingais poymiais: skausmo, senestopatiniais, vegetaciniais,
somatiniais jutimais. Kartais atsiranda savikaltos, menkavertikumo idjos, dl to vaikas
gali mginti nusiudyti.
Paauglystje depresijos sindromas bna pilnesnis, galima aptikti pagrindinius
apraytos

depresijos

poymius.

Tuomet

depresijos

struktroje

danai

pasitaiko

dismorfofobij ir depersonalizacij.
Suaugusi moni depresijoms bdingi visi triados poymiai. Ypa rykiai tuomet bna
prislopintos asociacijos.
Priesenatviniam amiui bdingi fiziologiniai, endokrininiai pokyiai, keiiantys ir
mogaus psichik. Tuomet danai pirm kart irykja somatins ligos poymiai.
Paprastai jie esti nesunks, netrukdo dirbti, gyventi, taiau tai veria mog labiau domtis
savo organizmo veikla, j ima persekioti mintys apie galimyb susirgti sunkesne ar
nepagydoma liga, gali atsirasti polinkis hipochondrikum. Dl somatini negalavim
mogus yra priverstas keisti savo gyvenimo ritm, proius. Visa tai sudaro palank fon
kilti depresijoms, nerimui, baimei dl savo ir artimj ateities, nors anksiau tas nejaudino.
lnvoliucinio amiaus pacientai labai jautriai reaguoja gyvenimo stereotipo pokyius, pvz.,

buto pakeitim, persiklim i kaimo miest, pas vaikus, ijim pensij, vyro ar monos
mirt. ie vykiai gali iprovokuoti endogenin depresij arba j pagilinti, atsispindti jos
turinyje. Prie senatvinio amiaus depresij psichopatologija gali apimti ir kliedesius, kuri
skiriamasis poymis - nedidel apimtis, buitikumas, hipochondrikumas, nuostolio idjos.
Neretai involiuciniame amiuje depresiki ligoniai udosi.
Senatvje, kai yra rykesn somatin patologija, profesin, taip pat socialin izoliacija,
depresija utrunka, j danai lydi galvos smegen aterosklerozs poymiai, dl to
depresija tarsi ufiksuojama, darosi ltin. iame amiuje vyrauja nevilties jausmas, o
nerimo arba nebna, arba jis labai nerykus. ias depresijas sunku pagydyti.

Egzogenin depresija
Egzogenin depresija kyla dl neigiam iors dirgikli. Egzogenins depresijos bna
somatins (organins) ir psichogenins.
Somatins (organins) depresijos kyla dl vidaus organ lig, po galvos smegen
traum ar kitos kilms centrins nerv sistemos paeidim (infekcijos, intoksikacijos,
galvos smegen aterosklerozs ir kt.). Jos paprastai esti pagrindinis ligos sindromas.
Somatinio (organinio) paeidimo laipsnis danai lemia depresijos gilum. Gerjant
somatinei ligonio bsenai, depresija gali silpnti ir be specialaus gydymo. i depresij
metu visuomet nustatoma somatin arba neurologin simptomatika, ryys tarp somatinio
(organinio) paeidimo ir depresijos atsiradimo. Visoms somatinms depresijoms bdinga ir
astenija, todl danai kalbama apie astenin-depresin sindrom.
Psichogenin (reaktyvioji) depresija kyla po psichikos traum, t.y. toki stipri arba
ilgai trunkani igyvenim, kurie smarkiai sutrikdo CNS jaudinimo ir slopinimo procesus,
pertempia organizmo prisitaikymo prie streso (angl. stress - tampa; stresas - bsena,
kylanti dl vairi ekstremali poveiki t.y. stresori; termin sukr H.Selye, 1936)
mechanizmus. Reaktyviajai depresijai bdinga K.Jasperso aprayta poymi triada: 1)
depresija kyla dl psichik traumuojanios situacijos; 2) situacija, t.y. psichikos trauma,
atsispindi depresijoje; 3) situacijai prajus, depresija inyksta. Taigi reaktyviajai depresijai
atsirasti btina psichikos trauma; depresija kyla tuoj pat po jos arba prajus kelioms
dienoms. Pasitaiko, kad depresinis sindromas atsiranda vliau, po papildom, nors ir daug
silpnesni, igyvenim.

Endogenini ir egzogenini depresij diferencin diagnostika

Tipikiausia endogenin depresija bna esant vienpoliams arba dvipoliams psichikos
sutrikimams, kai esti depresijos faz. Ji gali kilti ir sergant izofrenija, tik tuomet jos eiga

vyksta izofrenijai bding pokyi fone, o jai prajus lieka izofrenijai bdingi poymiai.
Kai kurie autoriai prie endogenini depresij priskiria ir priesenatvines (involiucines)
depresijas.
Vienas i svarbi depresij skiriamj (diferencini) kriterij yra depresijos atsiradimas.
Reaktyviosios depresijos atsiranda po psichikos traum, o endogenins - lyg ir savaime.
Kaip minta, endogenin depresij gali provokuoti psichogenija, tik tuomet depresijos
gilumas neatitinka igyvenimo - jis palyginti nesunkus, todl neturt bti tokios rykios
psichopatologijos prieastis (pagal H.J. Weitbrecht, tai - endoreaktyviosios distimijos). Be
to, neretai paaikja, kad pirmieji depresijos poymiai pasireikia iki psichogenijos, o
igyvenimai juos tik pagilina.
Endogenins depresijos itiktas ligonis skundiasi vitalinio pobdio lidesiu,
somatiniais poymiais, teigia, kad ji lokalizuojasi krtinje (irdyje, u krtinkaulio) ir kad j
sunku apsakyti odiais. Reaktyvija depresija sergantys ligoniai skundiasi juos
slegianiomis

mintimis

apie

buvusius

nemalonius

vykius,

psichikos

traumas.

Endogeninms depresijoms bdinga tai, kad ligoni nuotaika per par svyruoja (ryt esti
blogiau), o reaktyvioj i depresija danokai bna gilesn vakare. Pasireikus endogeninei
depresijai ligoniai bna pasyvs, prislopinti, oreaktyviajai, - nerimastingi, judrs, verklenantys. Endogenin depresija linkusi kartotis, turi fazes. Ligoni anamnezs tyrimai rodo,
kad jiems ir anksiau yra buv depresij, gal tik nelabai intensyvi, trumpiau trukusi. Be
to, i depresija formuojasi palaipsniui, vis gilja.
Reaktyvioji depresija danai bna kart gyvenime, intensyvi jau i pat pradi, bet
ilgainiui linkusi velnti ir visai praeiti. Pasitaiko, kad psichogenijos jau nra, bet depresija
neblsta. To prieastis gali bti somatiniai ar galvos smegen kraujagysli sutrikimai, nuo
kuri net reaktyvioj i depresija gali pasidaryti ltin. Be to, skiriasi ir abiej depresij mini
turinys - endogeninei depresijai bdingos menkavertikumo, savikaltos idjos, o kai esti
reaktyvioji depresija, ligoniai link kaltinti kitus, t.y. tuos, kurie sudar i psichik
traumuojani situacij.
ie skiriamieji kriterijai negali bti kategoriki, nes abiej depresij metu pasitaiko
atipikumo. Be to, svarbu ir ligonio asmenyb.
Pabrtina, kad depresiniai sindromai yra nespecifiki, jie bna sergant vairiomis
ligomis. Taiau gebjimas atskirti endogenin depresij nuo egzogenins labai sumaina
spjam lig skaii, padeda parinkti tinkamesn gydym
Aprame daniau pasitaikanias endogenines ir egzogenines depresijas. Be aptart
depresij psichopatologijos, galimi ir kiti j variantai.

Umaskuotos depresijos
ios depresijos dar vadinamos slaptosiomis, vegetacinmis, somatinmis, depresijomis be depresijos, depresij ekvivalentais arba latentinmis (lot. latens - paslptas).
Vyksta diskusija dl j nozologijos. Taiau tikinamiausia atrodo nuomon, kad jas dert
priskirti prie endogenini depresij.
Silomas i depresij pavadinimas - umaskuotos depresijos, matyt, geriausiai
atspindi j esm. Tai depresijos, kuri metu pirmiausia irykja ne liguisti nuotaikos
sutrikimai, o kokios nors ligos, danai somatins, simptomai. i depresija lyg
usimaskuoja, usideda kitos ligos kauk. Taigi t kauki gali bti vairiausi. Tad
suprantama, kodl ios depresijos neretai lieka gydytoj neatpaintos. Juo labiau, kad
ligoniai paprastai kreipiasi ne psichiatrus, o kit medicinos ak specialistus. Raoma,
kad i vis ligoni, kurie kreipiasi gydytojus, madaug pus serga umaskuotomis
depresijomis.
Umaskuot depresij simptomatika bna vairiaform (polimorfika), daniau vidutinio
intensyvumo. Ligoniai skundiasi bendru silpnumu, nerviniu isekimu, irdies ir
kraujagysli, kvpavimo, virkinimo sistem veiklos sutrikimais. Greta i, pasitaiko
iniciatyvos stoka, nerimas, nuovargio jausmas, astenija.
Ligoniams bna sunku papasakoti savo negalavimus. Tai - vadinamoji aleksitimija (gr.
lexis - odis, thymos - dvasia, nuotaika).
Vienas i daniausi poymi - miego sutrikimai. Ligoniai skundiasi, kad sunku
umigti, miegas bna pavirutinikas, nes danai prabundama, anksti nubundama. Neretai
pasireikia nevalgumas (anoreksija), dl to labai sumaja kno mas. Paprastai
susilpnja libido ir potencija (moterims sutrinka mnesini ciklas). Bna nerimo, nuovargio,
sunkumo jausmas. Be to, vargina dani skausmai, parestezijos, pykinimas, vmimas,
viduri ukietjimas arba viduriavimas, spaudimo jausmas krtinje. Visi ie simptomai
neturi jokio organinio pagrindo, nenustatoma ir t organ funkcij sutrikim, j negalima
sieti su kuria nors viena liga, jie nesudaro ir pilno klinikinio sindromo.
Alginio-senestopatinio sindromo (gr. algos - skausmas) metu vyrauja skausmas
arba senestopatijos. Skausmas bna sunkiai nusakomas, kankinamas, jis gali lokalizuotis
bet kurioje kno dalyje arba organe. Tokie ligoniai daug mnesi arba net met nesikreipia
psichiatrus, gydosi pas kitus gydytojus specialistus - vidaus lig, neurologus ir kt.
Daniausiai ligoniams diagnozuojamas gastritas, kolitas, kardioneuroz, miokardo
infarktas,

skrandio

apendicitas,

arba

dvylikapirts

osteochondroz,

radikulitas,

arnos

opa,

diencefalin

pankreatitas,
patologija,

cholecistitas,

neurocirkuliacin

distonija, angioneuroz. Pas psichiatrus ie ligoniai siuniami tik tada, kai nusiskundimai

neatitinka klinikini ir paraklinikini tyrim, itisais mnesiais ar net metais nesikeiia, bna
savotiki, kai j negalima priskirti jokiai somatinei ligai, kai jie bna pernelyg netipiki.
Didesn dalis mint ligoni pas psichiatr patenka po daugybs tyrim - punkcij,
rentgenologinio tyrimo, zondavim, o kartais - net laparotomijos.
Alginis-senestopatinis sindromas paprastai formuojasi i lto, t.y. i pradi sutrinka
miegas, pajuntamas diskomfortas (skausmas atsiranda vliau). Kartais is sindromas gali
pasireikti kaip priepuolis - pajuntamas skausmas, o kartu baim ir nerimas. Tuomet
ligoniai kvieia greitj pagalb. Ligoni nusiskundimai bna nekonkrets, savotiki, j
negalima priskirti prie inom somatini lig. Ligoniai jauia spaudim, buk arba skvarb
skausm, pulsavim, dusul. Visa tai trunka kelet dien arba kelet mnesi. Reiau
bna atrus skausmas - "duria, lyg bt adata arba peilis po mente, krtinje".
Skausm lokalizacija kinta. Tai daniau klajojantys skausmai, sustiprjantys nakt arba
ryt. Topografikai jie neatitinka intervencijos zon, j neveikia analgetikai, bet gerai
padeda antidepresantai arba net trankviliantai bei maos neuroleptik dozs.
Skiriami keli alginio-senestopatinio sindromo variantai: abdominalinis, kardialginis,
cefalginis ir panalginis.
Abdominaliniam variantui bdingi epigastriumo, arnyno, kepen skausmai ir
spazmai. Ligoniai jauia, kad j skrandis "perpildytas" ir "virpa", arnos "ipstos". Juos
pykina, vargina raugulys. Skausmai bna pastovs, retkariais pamja, nepriklauso nuo
maisto ir maitinimosi laiko. Daniau skauda nakt arba rytais. Visa tai lydi pablogjs
apetitas, viduri ukietjimas, pilvo ptimas. Tokie ligoniai danai kvieia greitj pagalb,
atveami stacionar tariant min lig. ia diagnozuojamos vairiausios virkinimo trakto
ligos, kartais jie operuojami. Pasitaiko, kad po operacijos simptomai inyksta arba
susilpnja, - matyt, dl to, kad stresas suadina organizmo apsaugines jgas.
Somatin lig nuo apraomos umaskuotos depresijos padeda atskirti klinikiniai ir
paraklinikiniai tyrimai. Jeigu tai - depresijos variantas, bna savo tiki, senestopatiniai,
klajojantys skausmai, kuri negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Jie atsiranda staiga, be
prieasties, taip pat staiga ir praeina. Vakarais ligoniai jauiasi geriau, skausmai neatitinka
inervacijos zon, liga linkusi periodikai kartotis arba priklauso nuo psichogenini veiksni,
bna neryki depresijos poymi. Klinikiniai ir paraklinikiniai tyrimai joki patologini
pokyi nerodo (iskyrus tuos atvejus, kai, be somatins ligos, galima ir umaskuota
depresija).
Kardialginiam variantui bdingi skausmai, vairaus intensyvumo nemalons jutimai
irdies plote: spaudimas, drimas, deginimas, spazmai, kartis, pulsacija, tachikardija.

Ligoniai negali i jutim tiksliai apibdinti ir vadina "deginimu irdyje", "esiais",

"smgiais", "krtins lstos sp audimu". Daniausiai tai bna ilgai (kelis mnesius)
trunkantys nemalons, monotoniki, reiau - priepuoliniai (pseudostenokardiniai) jutimai.
Skausmas lokalizuojasi u krtinkaulio, irdies virnje, bet ligoniai pabria, kad
skauda "giliai". Atsirads irdies plote, skausmas plinta vis krtin, pereina kakl,
ment, galv, pilv. Nuo irdies veikl reguliuojani ir skausm malinani preparat
skausmas nepraeina, nebent tik susilpnja. Skausmai nesusij su fiziniu krviu,
daniausiai atsiranda spontanikai, ypa ryt. Be to, ligoniai jauia, kad irdis plaka
neritmikai, jie dsta, bijo mirti, todl nuolat kvieia kardiologin greitj pagalb, guldomi
kardiologijos skyrius, nes daniausiai jiems diagnozuojama stenokardija, miokardo
infarktas, vegetodistonija, paroksizmin tachikardija, kaklo slanksteli osteochondroz,
irdies arterij ateroskleroz ir kt. Ligonius ityrus, ios diagnozs nepasitvirtina.
Paaikja, kad ligoniai blogai miega, neturi apetito, sumajusi j kno mas, ukietj
viduriai. Be to, nustatomi diskomforto poymiai, silpnumas, nerimas, tampa, sumajs
darbingumas.
Cefalginio varianto (gr. kephale - galva) metu vyrauja sunkiai nusakomi galvos
skausmai: slegiami, kankinami - kakas lyg degina, spaudia galv, ji pulsuoja, apmirta,
pasidaro tuia. Daniausiai ligoniai nesugeba nurodyti, kurioje vietoje skauda galv.
Skausmas paprastai atsiranda nakt arba anksti ryt, vliau silpnja. Nuo analgetik,
spazmolitik jis nepraeina, kartais tik susilpnja. Paprastai skausmas atsiranda be jokios
prieasties. Tokiems ligoniams svaigsta galva, sutrinka pusiausvyra, maja interes,
smunka darbingumas, jie pasidaro nirs; daniausiai jiems diagnozuojama migrena,
neurastenija, vegetodistonija, organin galvos smegen liga. Cefalgin depresijos variant
atskirti nuo ivardyt lig padeda ie poymiai: cefalgija atsir~nda spontanikai ir svyruoja
per par, jai bdinga periodika eiga, savotiki, sunkiai apibdinami skausmai, kurie link
klajoti, nebna arba bna neryki neurologin simptomatika, be to, nepadeda analgetikai.
Panalginiam variantui (gr. pan - visa) bdinga tai, kad skausmas pereina i vienos
kno dalies kit, t.y. neturi nuolatins lokalizacijos. Kils irdyje, jis gali pereiti skrand,
arnyn, ir atvirkiai, i vidaus organ - sprand, galv. Ligoniai danai skundiasi, kad
atsirado stiprs, kankinami koj, stuburo skausmai. Jie gali trukti mnesiais ar net metais.
Pvz., vienas ligonis buvo nusistas psichiatro konsultacijos dl to, kad jau kelet met j
kankino stiprs deinioj o kelio snario skausmai. Per tuos metus jam buvo padarytos
kelio snario operacijos, bet jos nepadjo. Vliau jam pradjo skaudti stubur, taiau
jokios organins patologijos nenustatyta. Po gydymo psichikos lig stacionare skausminis
sindromas inyko.

Nemigos (insomnijos) sindromas (lot. somnus - miegas) pasireikia sutrikusiu

miegu. Ligoniai ilgai negali umigti i vakaro, pabunda labai anksti. i sutrikim
nepavyksta reguliuoti migdomaisiais. I ryto ligonis atsikelia nepailsjs, nors ir ilgiau
pamiega. Daniausiai prisideda nepagrstas nerimas, vidin tampa, apie pietus
silpnjantys. Prasidedanti diena atrodo bsianti be galo ilga, ligonis turi prisiversti
nusiprausti, apsitvarkyti, pradti darb. Kartais depresins kilms miego sutrikimai gali
pasireikti apsndimu, kuris trunka vis dien, tik vakare ligonis truput atkunta.
Diencefalinis sindromas ilg laik buvo labai mgstamas vairi specialybi gydytoj,
ypa neurolog. i iankstin diagnoz atlikus gausyb tyrim nepasi tvirtindavo, tekdavo
iekoti kitos. Taiau umaskuotos depresijos netardavo, dl to ir neskirdavo tinkamo
gydymo. Esant umaskuotai depresijai diencefalinis sindromas yra vienas i pagrindini ir
daniausiai pasitaikani. Jis dar vadinamas vegetacine depresija. Diencefalin simptomatika gali pasireikti vegetovisceraliniu, vazomotoriniu-alerginiu arba pseudo astminiu
sindromais.
Vegetovisceralin simptomatika atsiranda staiga, kaip paroksizmas, vadinamas
krize. Kriz daniausiai ueina nakt arba anksti ryt. Ligon paadina lyg smgis,
pulsavimas galvoje, irdies plote, irdis lyg apmirta - "sustoja". Ligonis prakaituoja,
pradeda bijoti, kad gali tuoj numirti. Pasitaiko, kad, be mint simptom, ima alti knas,
tirpti rankos ir kojos, kyla nerimas.
Prasidjus krizei ligoniai paprastai kvieia greitj pagalb. Kriz trunka nuo keli
minui iki 1-2 valand ir pamau praeina, taiau dar kelias dienas ilieka silpnumas,
nedidelis nerimas.
Pirmoji vegetovisceralin kriz daniausiai atsiranda pavartojus daug svaiginamj
grim (ypa jei kartu buvo geriama ir daug kavos), po psichogenij, virusini lig. Krizs
linkusios kartotis. Vliau jos gali atsirasti ir be egzogeninio poveikio. Pagal TLK -10 ie
sutrikimai daniausiai priskiriami prie nerimo (ypa panikos) sutrikim.
Pasireikus vazomotoriniam-alerginiam sindromui, ligoniai skundiasi, kad sunku
kvpuoti, ugula nos, degina jos gleivin, atsiranda sloga, pakinta balso tembras. Tiriant
objektyviai, priepuolio metu nustatoma paburkusi nosies gleivin ir skaidrios iskyros
(eksudatas). Be to, prie io sindromo prisideda sutriks miegas, komariki sapnai (lyg kas
ligon smaugt), blogas apetitas, tachikardija, sustiprjs prakaitavimas, silpnumas,
nestiprus nerimas, abejingumas.
Priepuolis prasideda ltai, daniausiai peraius, ir trunka kelis mnesius. Minti
simptomai daniausiai irykja pavasario-rudens sezon.

Pseudoastminio sindromo metu sutrinka kvpavimas - jo ritmas, gilumas, danis.

Ligoniai jauia, kad dsta, nes trksta oro, todl pradeda daniau kvpuoti. Tokie
priepuoliai kyla savaime, daniausiai rytais, be jokios iorins prieasties. Objektyvi
kvpavimo sistemos pokyi nenustatoma.
Narkomaninio sindromo metu atsiranda poymi, panai ltin alkoholizm.
Skirtumas toks, kad iam sindromui nebdinga tipika alkoholin anamnezija, ligoniui
greitai atsiranda ltinio alkoholizmo poymi. Tuomet alkoholis geriamas ne dl euforijos,
bet tam, kad numalint nemalonius jutimus kne, ivaduot nuo sunki mini. Tai simptominis, t.y. antrinis, alkoholizmas. Danokai ligonis geria svaigiuosius grimus i pat
ryto, taiau ne todl, kad yra abstinencijos sindromas, o kad susilpnt rytais stiprjantys
depresija, nerimas. Ir nuo simptominio alkoholizmo asmenyb gali degraduoti taip kaip
alkoholik. Narkomaninis sindromas ypa pavojingas tiems, kurie piktnaudiauja alkoholiu
jaunystje arba turi asmenybs bruo, palanki alkoholizmui atsirasti. Svarbu ir
somatins ligos - j fone greiiau formuojasi alkoholizmas.

Umaskuot depresij ir somatini lig diferencin diagnostika

Umaskuotas depresijas btina skirti nuo imituojam somatini lig. Vienas i
umaskuotos depresijos poymi - ilgai (kelet mnesi ar net met) trunkantys skausmai
arba nemalons jutimai. Aptariant su ligoniu laikotarp, matyti, kad visikai sveikas jis
niekad nesijaut, - jeigu savijauta pagerdavo, tai labai trumpam. Reikminga, kad
skausm ir nemaloni jutim beveik arba visai neveikia simptominis somatinis gydymas
(spazmolitikai ir kt.).
Tiriant tokius ligonius objektyviai, sunki jutim arba skausm prieasties nerandama.
Kartais nustatoma neryki objektyvi patologija, bet ji neatitinka nusiskundim, - ligoniai
negali ne tik dirbti (ypa varginantis yra protinis darbas), bet ir tvarkytis namie.
Kaip minta, paros laikas ir savijauta yra susij (sunkiausia bsena bna ryt). Bsena
danai pablogja ir pavasar bei ruden.
Svarbu atkreipti dmes ir paveldimum. Neretai vienas i eimos nari yra patyrs
panai bsen, tokiose eimose daniau pasitaiko saviudi. Kartais patys ligoniai
pasako, kad vienas eimos narys serga ligomis, kuri niekas nenustato, bet jam padeda
antidepresantai.
Depresijos sindromo analiz rodo, kad tokiems ligoniams bdinga sultjusios
asociacijos, prislopinti judesiai. Ligoniai sako, kad jiems trksta tonuso, energijos,
susiaurjo interesai, niekas nedomina taip kaip anksiau. Danai jie skundiasi, kad negali
sutelkti dmesio, sunkiau supranta, nenori bendrauti - "geriau bti vienam ". Iorikai i

bsena gali bti panai pervargim, bet nerandama jokios prieasties. Pasak ligoni,
"tingumas" ir nenoras ko nors imtis anksiau jiems nebuvo bdingi. Bloga nuotaika jie
paprastai nesiskundia, labiau pabria abejingum, pasyvum. Jeigu ir pripasta, kad ji
prislgta, aikina tai somatiniais negalavimais - "kokia gali bti nuotaika, jei taip blogai
jauiuosi"

Depresij psichopatologijos variantai

Nerimastinga depresija. Tai depresija, kai ligon kamuoja ne prislgtumas, bet
nerimas, t.y. neigiama emocija nukreipiama ateit ir subjektyviai igyvenama kaip bsim
nelaimi, pavojaus nuojauta, laukimas.
Tiksliai pasakyti, dl ko nerimauja, ligonis daniausiai negali: tikriausiai susirgsis kokia
sunkia liga, vaikams atsitiksianti nelaim darbe arba mokykloje, bsis atleistas i darbo.
Sunkesniais atvejais ligoniai panikai laukia bsimos katastrofos, mirties. Nerim lydi
spaudimo jausmas krtinje (u krtinkaulio), dusulys. Bna tachikardija, pakils
kraujospdis ir kit simpatikotonijos poymi.
Taigi nerimo struktr eina ne tik psichikos, bet ir vegetaciniai bei somatiniai pokyiai.
Tai - tarsi viso organizmo pasirengimo pavojui reakcija. Nerimastinga depresija daniau
pasitaiko involiuciniame amiuje.
Prie nerimo neretai prisideda ir didelis susijaudinimas. Tokia depresija vadinama
aitacine (judrija) depresija (lot. agitatio - judinimas, judjimas). Ligoniai nenustygsta
vietoje, blakosi, dejuoja, vaikto po skyri arba palat, nerimastingai uduoda
aplinkiniams vis tuos paius klausimus. Kartais aitacija pasiekia tok laipsn, kad ligoniai
aukia, dauo galv sien, raunasi plaukus nuo galvos. Tai - vadinamasis melancholijos
protrkis (raptus melancholicus, lot. raptus - pagrobimas). Tokie ligoniai danai nusiudo
arba gali bti pavojingi aplinkiniams.
Kartais, prieingai, depresija pasireikia visikai prislopintais judesiais. Tai vadinamoji
depresija su stuporu. Jau minta, kad depresinis stuporas niekada nepasiekia
katatoninio stuporo gilumo, dl to tiksliau bt kalbti apie substupor
Tokia depresija, kai vyrauja ne lidesys, bet abejingumas, fizinis silpnumas, vadinama
bejgikja (adinamine) depresija (gr. adynamia - bejgyst). Tokie ligoniai skundiasi,
kad prarado tonus, kad judesiai pasidar lyg sukaustyti, sunku net atsikelti i lovos, nra
energijos.
Depresija su ikyrybmis. kyrybi turinys bna depresinis - tai mintys apie sunki lig,
atri daikt baim, susijusi su mintimi apie saviudyb, kyrs, slogs vaizdiniai (ligonis
sivaizduoja, kad patenka po maina, oka i daugiaaukio namo balkono). Kartais

kyrybi bsena kyla po psichogenijos, dl kurios buvo patirta vegetacin (daniau

kardialin) kriz. Tokie ligoniai bijo vieni ieiti gatv ("jei vl pasikartos priepuolis, nebus
kas suteikia pagalb"), vieni likti namie ("nebus kam ikviesti greitosios pagalbos"). Pagal
TLK-10 tokios bsenos daniau vadinamos fobiniais nerimo sutrikimais.
Hipochondrin depresija pasireikia tuo, kad ligonis, bdamas blogos nuotaikos,
liguistai vertina savo organizmo veikl. Daniau tai bna pervertinimo idj lygio mintys
apie sunki lig, kuria jis tariamai serga (paprastai tokie ligoniai i tikrj pagrstai
skundiasi somatiniais poymiais, taiau juos perdeda). Jie bna sitikin, kad serga viu,
tuberkulioze, kraujo liga, danai kreipiasi vairi specialybi gydytojus, abejoja j
ivadomis. Tik didelmis pastangomis ir argumentais pavyksta ligon trumpam tikinti, kad
jis neserga sunkia liga.
Kai kurie autoriai dar iskiria depresij su savikaltos kliedesiu, disforin depresij,
kai, greta lidesio, pasireikia pyktis, irzlumas, priekabumas. Aaringoji depresija esti
tada, kai ligoniai negali susivaldyti ir dl bent kiek juos jaudinani nemaloni vyki ima
aaroti. Ironikoji depresija (depresija su ypsena) esti tuomet, kai, nepaisant to, kad
ligonio nuotaika bloga, iorikai to nematyti. Jis visada ypsosi, yra pasitemps, tvarkingai
apsirengs. Moteris gali bti pasidariusi ukuosen, pasidaiusi, isikvpinusi. Be to,
ligoniai gali ironizuoti, juoktis i savs. J kalbos apie tai, kad nra prasms gyventi,
atrodo netikimos, lyg bravra, todl jie gali sudaryti isteriko mogaus spd. Viso to
ligoniai pasiekia didelmis pastangomis, t.y. jie hiperkompensuoja depresij. I tikrj ios
depresijos yra labai sunkios ir gresia saviudybe.
Anestezin

depresija

yra

tokia,

kai

psichopatologijoje

vyrauja

depresin

depersonalizacija ir derealizacija, taip pat skausmingoj i psichin nejautra kankinamas

bejausmikumas, dvasinio gniudulio igyvenimas, jaudulio dl artimj nebuvimas,
inyks emocinis rezonansas. Isekimo depresija (aprayta P.Kielholzo, 1957)
formuojasi po ilgalaiki psichini traum somatinio nevisavertikumo fone, ligoniui isekus,
badaujant, po sunki lig. Ligoniai bna labai prislopinti, atrodo be laiko pasen. iai
depresijai bdinga ltin elga.
Distimin depresija (gr. dys - neigimas, thymos - nuotaika); sin. endoreaktyvin
(Weitbrecht H.J., 1952). Savotikos depresijos, kurios kyla po sunki igyvenim arba
somatins ligos (daniausiai po 40 met amiaus) ir labai panaios endogenines
depresijas. Jos uima tarpin viet tarp reaktyvij ir endogenini depresij.
Anamnezje nebna manijos ir depresijos fazi.
Somatogenin depresija (gr. soma - knas) - tai depresija sergant kokia nors vidaus
organ liga. iai depresijai bdinga astenija. Jos kilmei turi takos igyvenimas

(asmenybs reakcija somatin lig), mintys apie bsim socialin padt. Paprastai i
depresija bna nepsichogenin, t.y. neurozinio lygmens.
Neurozin depresija nesiekia psichozs lygio. Ji gali bti esant neuroziniams,
stresiniams arba somatoforminiams sutrikimams.
Neurolepsin depresija (gr. neuron - nervas, leptikos - gebantis griebti) tai depresija,
kylanti gydant kai kuriais neuroleptikais (antipsichoziniais vaistais). i depresij lydi
ekstrapiramidiniai reikiniai, akatizija (gr. kathisis ssti, atsissti), t.y. negaljimas ilgiau
isdti, gulti, ibti vienoje pozoje, lydimas kankinamo jausmo, vitalikumo ir savikaltos
mini.
Anankastin depresija (gr. anankasma - prievarta). ios depresijos psichopatologijoje
ymi viet uima kyrybs (mintys ir veiksmai).
Distimija (gr. dys - neigimas, thymos - nuotaika). Labai ilgai trunkanti depresin
nuotaika, kuri niekada (arba labai retai) nebna tiek ireikta, kad atitikt depresinio
sutrikimo kriterijus. is sutrikimas daniausiai prasideda jauname amiuje ir tsiasi
maiausiai kelet met, o kartais neapibrtai ilgai.
Pastaruoju metu daug mokslini studij skirta depresij komorbidikumui. termin
1970m. pasil A.R.Feinsteinas. Komorbidikumas (lot. co, cum - kartu, tuo pat metu,
morbus - liga) reikia, kad vieno sindromo (sutrikimo) struktroje gali bti maesn ar
didesn kito sindromo dalis. Pvz., nustatyta, kad depresijos sindromas danai sutampa su
nerimu. Depresijos ir nerimo komorbidikumas siekia 80% ir daugiau. Depresijos sutampa
su fobijomis - kyrybmis, hipochondrikumu ir kitais sindromais.

Valia ir jos sutrikimai

Valia - tai smoningas (tikslingas) mogaus aktyvumas, gebjimas siekti tikslo ir j
gyvendinti. Iorikai valia pasireikia judesiais, veiksmais. Pastarieji savo ruotu skirstomi
nevalingus ir valingus. Nevalingus veiksmus suadina neslyginiai refleksai, jie yra
instinktyvs - pvz., kai ranka atitraukiama nuo karto daikto. Prie j priklauso ir mimika,
lydinti vairias emocijas, taip pat ideomotariniai judesiai: kok veiksm mogus nori atlikti,
tokie raumenys ir sijungia (pvz., labai skubdamas ar vaiuodamas maina mogus
palinksta priek - sitempia raumenys, reguliuojantys eisen). Valingi veiksmai yra tokie,
kuriais smoningai siekiama usibrt tiksl. J prigimtis yra refleksin, t.y. kyla veikiant
iors dirgikliams. Valingi veiksmai atsirado ir formavosi visuomeninio darbo procese, nes,
vykstant evoliucijai, mogus, siekdamas tikslo, t.y. siekdamas patenkinti savo poreikius,

btinai turjo atlikti tam tikrus veiksmus. Norint atlikti valing veiksm, pirmiausia reikia
turti tiksl, sismoninti priemones tam usibrtam tikslui pasiekti.
Taigi pradinis valingo veiksmo etapas yra tikslo sismoninimas, t.y. turi bti mintis,
numatanti, kas bus pasiekta. Taigi valingas veiksmas visada yra smoningas. Taiau, nors
tikslas ir inomas, reikia apsvarstyti argumentus u ir prie, tad antrasis etapas - abejons,
svarstymai, kol galiausiai apsisprendiama. Apsisprendimas yra valingo veiksmo
treiasis etapas. Tik paskui tai, kas buvo sismoninta ir nusprsta, vykdoma.
Apsisprendimo moment nuo jo vykdymo skiria laikotarpis, kai svarstomos priemons,
bdai, kaip tiksl pasiekti.
Tiksl, sieki menkumas gali bti ir individuali mogaus savyb, ir liguistumo poymis.
Tie, kurie nedaug ko siekia, vadinami monmis be iniciatyvos. Kartais, nors ir turdamas
daug tiksl, mogus nuolat svarsto, labai sunkiai apsisprendia. Tuomet sakoma, kad jis
nerytingas. Dar kitais kartais turima pakankamai sieki ir apsisprendiama greitai, taiau
mogus vis delsia, nevykdo sprendimo. Sakoma, kad tokiam mogui trksta atkaklumo.
Psichiatrijos klinikoje danai pasitaiko ligoni, kuriems bdinga vienokia ar kitokia
valios patologija.
Hipobulija - (gr. bule - valia) - tai valios susilpnjimas, kai ligonis bna neiniciatyvus,
neturi sieki, o jei ir turi, nesistengia j realizuoti. Tokie ligoniai esti pasyvs, tarsi bt
alia gyvenimo, j judesiai danai sultj. Tokius paprastai reikia "stumtelti", t.y. nurodyti
siekius ir vadovauti j vykdymui. Pvz., tokie ligoniai gali dirbti darbo terapijos dirbtuvse
priirimi medicinos personalo.
Sunkesniais atvejais pasireikia abulija, t.y. bevalikumas. Tokie ligoniai bna
pasyvs, neturi joki sieki, niekuo neusiima, didij laiko dal praleidia guldami lovoje
arba beprasmikai vaikiodami po skyri. Neretai j interesai apsiriboja fiziologini
poreiki tenkinimu.
Vaizdiausiai hipobulija ir abulija pasireikia sergant izofrenija.
Hiperbulija - tai veiklos sustiprjimas, danai pasireikiantis tuo, kad vyrauja ne
iniciatyvumas, rytas arba atkaklumas, o tik judesi suintensyvjimas. Akivaizdiausiai tai
pastebima maniakinio sindromo metu. Hiperbulija gali bti ir tuomet, kai esti paranojinis
sindromas. Tuomet, siekdamas savo liguist tiksl, ligonis rodo daug iniciatyvos, eikvoja
nemaai energijos.
Prie valios sutrikim apraomi ir sudtingi jos veiklos pokyiai: katatonins,
psichogenins bei kitos stuporo ir sujaudinimo bsenos, potrauki patologija.

Katatonija
Katatonija (gr. katateino - tempti) - tai psichomotorinis sutrikimas, kuriam bdingas
sujaudinimas arba raumen tampa, judesi nuslopimas iki visiko sstingio. Jei ligos
psichopatologijoje irykja katatonijos simptomai, vadinasi, liga yra sunki. ie simptomai
yra sunkesni negu afektiniai, suvokimo ar mstymo sutrikimai.
Katatonijos simptom genezje dalyvauja ne tik galvos smegen iev, bet ir poievis,
todl ir jos psichopatologija bna tokia savita.
i simptom esm sudaro judesi sutrikimai: stuporas, negatyvizmas, stereotipijos,
mutizmas, paramimijos, impulsyvs judesiai, dvilypumas, automatikas paklusnumas.
Stuporas (lot. stupor - sustingimas, nejudrumas) - tai savotika psichomotorinio
nusiapima bsena. Kai ji esti ryki, ligoniai visai nereaguoja aplinkinius, dl padidjusio
raumen tonuso bna susting. Yra ligoni, kurie visikai nereaguoja, kai kalbama prastu
balsu, bet klauso ir vykdo nurodymus, kai sakoma tyliai, - Pavlova simptomas. Jie vis
laik guli, reiau sdi lovoje arba palatos kampe sulenk kojas ir prispaud jas prie
krtins (embrionin poza). Neretai jiems pasireikia "oro pagalvs" simptomas -ligoniai
vis laik guli, dl tempt sprando raumen galva bna pakelta vir pagalvs, smakras
prispaustas prie krtins. Atsiradus stuporui, gali bti katalepsijos, vakinio lankstumo
(flexibilitas cerea), t.y. sustingimo bsena: ligonis ilgesn laik sustingsta jam suteiktoje
pozoje (lot. flexio - lankstumas, lenkimas, cera - vakas; iuo terminu norima palyginti su
atildytu vaku, kuriam sustingus lieka padaryta forma). Geriausiai tuo galima sitikinti
paklus ligonio rankikelt, sustingusi, jis gali j ilaikyti kelet valand. Vakinis
lankstumas susidaro ltai. I pradi, kai i bsena dar nevisikai susiformavusi, ligonis
pakelt rank tik nuleidia liau negu prasta. Normalios psichins bsenos mogus
jokiomis valios pastangomis negalt taip ilgai ibti suteikta jam nepatogia, neprasta
poza, o sergant svarb vaidmen atlieka impulsai, ateinantys i poievio. Yra buv atvej,
kai atsitiktinai suteikus ligoniui nefiziologik poz sutrikdavo kraujo apytaka rankoje arba
kojoje.
Katatonijos, ir ypa stuporo, metu danas negatyvizmas (lot. negativus neigiamas) ligonis nevykdo ko praomas arba net prieinasi. Skiriamos dvi negatyvizmo rys aktyvusis ir pasyvusis. Kai esti aktyvusis negatyvizmas, ligonis ne tik prieinasi
praymams, bet net elgiasi prieingai. Pvz., silant valgyti ir duodant maisto jis traukiasi
atbulas, papraytas nusirengti, jis pradeda vilktis dar daugiau drabui. Gali bti Sarmos
simptomas, kai ligonis klausimus neatsako, bet gydytojams pradjus kalbtis
tarpusavyje arba nujus toliau pradeda kalbti. Kai esti pasyvusis negatyvizmas, ligonis tik
neatsako klausimus, nevykdo praym, nurodym.

Katatonijos metu danai pasireikia stereotipijos (gr. stereos - tvirtas, typos atvaizdas). Tuomet ligonio judesiai bna vienodi, monotoniki, tas pats judesys kartojamas
deimt, imt kart. Stereotipijos atsispindi ligonio mimikoje, pozoje, kalboje. Pvz., ligonis
nuolat (kelet mnesi ar met) trina galv ranka, dl to ikrinta plaukai, atsiranda
aizdos; sddamas linguoja pirmyn ir atgal; ranka sulenkta per alkn, daro vienodus
judesius, lyg laikrodio vytuokl. Stereotipijos ligonio kalboje pasireikia t pai odi
kartoj imu.
Neretai katatonijos metu ligoniai nekalba (mutizmas, lot. mutus nebylys). Kartais,
prajus katatoninio stuporo bsenai, ligonis sako, kad visk girdjo, suprato, bet negaljo
nieko pasakyti, nes lpos ir lieuvis buvo kaip vininiai, jis negaljo j valdyti.
Katatonijos bsenos ligoniams bdingas judesi plastikumo sutrikimas: jie sustingsta
keistomis pozomis, daro judesius, kuri prasms negalima suprasti, - lyg dkoja,
atsiprao, sveikinasi ir kt. Pasak E. Kraepelino, "jiems trksta graktumo ".
Tokiems ligoniams danos ir paramimijos (gr. para - greta, mimos pamgdiojimas),
t.y. grimasos. Jie nesugeba suderinti mimikos raumen grupi veiklos, todl kartu gali bti
ir diaugsmo, ir verksmo iraika. Kartais grimasos ireikia nuostab, nir, bet tai
visikai neatitinka j emocij, todl toki ligoni veido iraika bna negyva, keista,
neadekvati. Sakoma, kad "ligonis be emocinio atsako" - jo diaugsmas ar lidesys ms
neveikia, neukreia. Pasikeiia ir balso tembras, jis gali pasidaryti vaikikas. Be to,
ligoniai keistai sudaro frazes, nesuprantamai akcentuoja.
Katatonijos metu danai pasitaiko impulsyvi judesi - nemotyvuot veiksm ir
judesi, visikai neatitinkani situacijos (ligonis mto, kas yra greta jo, plo rbus,
okinja). Gali bti ir staigus sujaudinimas su riksmu, agresyvumu - ligonis lauo baldus,
idauia lang ir kt.
Kartais pasireikia dvilypumas (ambitendentikumas) (lot. ambi - dvilypumas) ligoniui vienu metu kyla du prieingi norai, neturintys jokios motyvacijos. Sveik moni
jausmai ir norai priklauso nuo aplinkos: mes galime mylti ir neapksti, daryti gera ar
bloga, bet tai bna ms reakcija kokius nors poveikius, elges, santyk su mumis, ir ji
keiiasi. Ligoniui taip esti vienu metu - tai skilusios asmenybs bsena.
Yra ligoni, kurie lyg netenka valios, visikai priklauso nuo aplinkos. I pradi tai bna
"aido" reikiniai: ligoniai kartoja gydytojo arba aplinkini odius (echolalija), judesius
(echopraksija; gr. echo - aidas, lalia - kalba, praxis - veikla, veiksmas). Vliau jie vykdo ir
nemalonius reikalavimus, pvz., sukelianius skausm. Tai vadinama automatiku
paklusnumu.

Katatonijos bsenos ligoniai skiriasi ir savo iore: bna pasyvs arba visikai susting,
isek; atsiranda hipomimija arba amimija, dl padidjusio prakaitavimo veido oda ima
blizgti. Pasitaiko ir kit sutrikim: kadangi ligonis nekeiia pozos, ima tinti jo kojos,
kvpavimas pasidaro pavirutinikas, sultja pulsas.
Katatonijos simptom ir sindrom trukm vairi. Jeigu tai - katatonins izofrenijos
poymis, ypa susirgus jaunystje arba viesiosios (liucidins - be smons sutrikimo)
izofrenijos metu, gali trukti kelet mnesi ar net metus. Katatoniniai simptomai
pasireikia sergant ir kitomis ligomis - somatogeninmis psichozmis, po galvos smegen
traum ar kitos kilms organini centrins nerv sistemos paeidim.
Paprastai susidaro katatonini simptom deriniai - katatoninis sindromas, kuris savo
ruotu skirstomas katatoninio stuporo ir katatoninio sujaudinimo sindromus. Be to, gali
bti i sindrom kaita. Stebint j dinamik matyti, kaip vienas i j pereina kit.

Katatoninis stuporas
is stuporas prasideda staiga, be jokios prieasties, kartais - po katatoninio
sujaudinimo. Katatoninio stuporo pradioje sstingis apima virutin kno dal, vliau
pamau leidiasi emyn. Pirma sustingsta veido iraika, veidas pasidaro lyg kauk,
sitempia kramtomieji raumenys, ligoniui sunku kalbti, isiioti. Vliau raumenys stingsta
iki pei, rank, galiausiai sustings ta visas knas. Tuomet ligoniui bna sunku vaikioti.
Skiriamos kelios katatoninio stuporo rys.
Stuporas, kuriam bdingas vakinis lankstumas. Tuomet vyrauja vakinio
lankstumo poymiai, bet visada bna ir negatyvizmas, stereotipiniai judesiai, odi
kartojimas ir kt.
Stuporas, kuriam bdingas negatyvizmas. Tuomet vyrauja ne judesi slopinimo
reikiniai, bet negatyvizmas, nra vakinio lankstumo. Be to, pasitaiko ir kit katatonijos
poymi.
Stuporas, kuriam bdingas sstingis. Tai sunkiausia katatoninio stuporo forma.
Ligoniai visikai neatsakinja klausimus, kai kurie sustingsta embrionine poza, dien
nakt j bsena nesikeiia, jie sdi palatos kampe arba lovoje usimerk, sukand dantis,
ipt lpas, aplink nereaguoja. Daniausiai tokie ligoniai bna nevalyvi, nesugeba
patys pavalgyti, dl to juos reikia maitinti per zond.
Katatoninio stuporo reikiniai gali bti ir smonei nesutrikus - tai vadinamoji viesioj i
(liucidin) katatonija (lot. lucidus:- viesus, skaidrus), o kai esti sapninis (oneiroidinis)
smons sutrikimas - sapnin (oneiroidin) katatonija.

Bsena, kai minti katatoninio stuporo poymiai pasireikia tik i dalies, vadinama
substuporu.
iame skyrelyje pagrindin dmes skyrme katatonijos poymiams ir katatoniniam
stuporui. Taiau psichiatrinje klinikoje neretai pasitaiko ir kitos kilms stupor
(psichogeninis, depresinis, apatinis ir kt.).

Kiti stuporai
Psichogeninis stuporas atsiranda po psichini traum, ypa toki, kai ikyla pavojus
gyvybei (gaisras, ems drebjimas, bombardavimas, potvynis ir kt): ligonis staiga
sustings ta ir lieka tokia poza, kuri um psichins traumos metu (primena kai kuri
gyvn tariamosios mirties bsen, kuri pasireikia mirtino pavojaus akivaizdoje). Taip pat
bna mutizmas, susiaurja smon, atsiranda rykios vegetacins reakcijos. Veide
atsispindi siaubas, t.y. psichin traum reaguojama adekvaiai. is staiga prasidjs
stuporas staiga ir praeina. Jis trunka kelet valand, reiau - kelet dien, po to bna
dalin arba visika amnezija.
Vienas i psichogeninio stuporo variant yra isterinis stuporas. Jis paprastai
pasireikia asmenims, turintiems isterini bruo. Tai bna pasyvi gynybin reakcija labai
sunkius gyvenimo reikalavimus. Toks ligonis nevaikto, guli lovoje, neatsako (nebent vienu
dviem odiais) paprasiausius klausimus. Veidas bna sustings, lidnas, vilgsnis
bestas vien tak, akyse aaros. Kartais ligoniai daro keistus judesius, - lyg nuo kako
gindamiesi, - elgiasi vaikikai, jeigu alia yra "irov ", bna demonstratyvs.
Depresinis stuporas, dar vadinamas melancholiniu, kyla giljant depresijai, kai vis
labiau rykja vienas i depresijos triados komponent - judesi slopimas. Ligoniai visai
neatsakinja klausimus arba atsako vienu dviem odiais, kuriuose atsispindi lidna
nuotaika. Veidas bna lidnas, sustings "lidesio, kanios kauk". Kartais, ypa sunki
depresij metu, ligoniai atsisako valgyti, mgina nusiudyti. Stebint tokius ligonius nematyti
joki negatyvizmo, stereotipij ir kit katatoniniam stuporui bding poymi.
Apatiniam stuporui bdingi ne tik nuslop judesiai, bet ir abejingumas tiek savo
bsenai, tolesniam gyvenimui, tiek aplinkai. is stuporas danesnis esant organini
centrins nerv sistemos paeidim, ypa kaktins smegen dalies navikui.
Haliucinacinis stuporas bna tada, kai ligonis vis dmes nukreipia haliucinacijas, o
kartais - ir kliedesius. Jo metu nebna katatoninio stuporo, negatyvizmo. Ligonio judesi
slopim lemia aktyvi psichopatologija.
Epilepsinis stuporas atsiranda staiga, danai esant epilepsins genezs smons
sutrikimo bsenai, bet gali kilti ir sergant epilepsija, kai smon nesutrikusi. Tokie ligoniai

sustingsta viena poza, niek nereaguoja, veidas bna bejausmis, kartais jame atsispindi
ekstaz. i bsena trunka nuo keli minui iki keli savaii. Kartais ji baigiasi didiuoju
epilepsiniu priepuoliu, kuriam prajus ligonis neprisimena, kas jam nutiko (kartais stuporo
bsen ligonis i dalies prisimena).

Katatoninis sujaudinimas
iam sujaudinimui bdingi beprasmiki, netikslingi, chaotiki judesiai arba stereotipijos.
Tie judesiai bna mantrs, manieringi, sustingstama viena poza, mimika neadekvati.
Tokie ligoniai danai esti impulsyvs, atlieka stereotipikus judesius, j kalba bna
padrika, monotonika, su simbolikos elementais, kliedesi intarpais. Kartais sutrinka
kalbos tempas, nutrksta mintys. Su tokiais ligoniais nemanoma susikalbti. Gali bti
echolaIija ir echopraksija.
Katatoninio sujaudinimo bsena daniausiai atsiranda sergant izofrenija. Skiriami keli
katatonino sujaudinimo variantai.
Suglumimo ir patetikumo variantas. Ligonis bna suglums, jo judesiai keisti,
nenatrals ir patetiki. Jis rankomis daro ritmikus judesius, nuotaika svyruoja nuo
ikilmingos, egzaltuotos iki nerimastingos. Ligonio veido iraika neatitinka nuotaikos,
kalbos.
Hebefreninis variantas - (gr. hebe - jaunyst) tai toks katatoninis sujaudinimas,
kuriam bdingi vaikikumo bruoai (kvailiojimas, tyiojimasis) ir echopraksija. Tokie ligoniai
bna susijaudin, j judesiai manieringi, mantrs, emocijos neadekvaios, juokas atrodo
"altas", keistas, nesuprantamas, neukreiantis aplinkini. Mstymas padrikas, atsiranda
verbigeracija, stereotipijos, perseveracija, neologizmai. Bna epizodins haliucinacijos ir
padriki kliedesiai.
Nebylaus sujaudinimo variantui bdinga tai, kad ligoniai neatsako klausimus,
nekalba. Sujaudinimas pasirekia ritmikais raumen trkiojimais, panaiais chorjinius
judesius. Veido iraika bna pikta, matyti rykios vegetacins reakcijos. Tokie ligoniai gali
bti agresyvs.
Hipertoksinio sujaudinimo variantas seniau buvo tapatinamas su hipertoksine
izofrenija. Dabar jis vadinamas sindromu pabriant, kad gali bti ne tik sergant
izofrenija, bet ir epilepsija arba somatogeninmis psichozmis, kai esti organini
centrins nerv sistemos paeidim. Hipertoksinio katatoninio sujaudinimo bsena
atsiranda per kelet dien. Ji prasideda nuo somatini ir psichikos sutrikim.
Psichopatologijoje rykja katatonija (sujaudinimas arba stuporas) ir smons sutrikimas
(daniausiai sapninis, oneiroidinis) .

Bna ir somatini poymi - tachikardija, pakilusi kno temperatra. Ligonis iorikai

panaus sergant sunkia somatine liga.
Pasitaiko ir nekatatoninio sujaudinimo bsen.
Psichogeninis sujaudinimas kyla po gyvybei gresianio pavojaus (panaiai kaip ir
psichogeninis stuporas). Ligonio veikla bna chaotika, joje atsispindi bgimas nuo
pavojaus, veide - siaubo, baims iraika. ios bsenos metu susiaurja smon.
Psichogeninis sujaudinimas trunka keliasdeimt minui arba kelet valand. Po to bna
dalin arba visika amnezija.
Maniakiniam sujaudinimui bdingas veiklos suaktyvjimas, priklausomas nuo
liguistai pakilios nuotaikos. Kitaip negu katatoninio sujaudinimo metu, ligonio veikla esti
tikslinga, jis turi daug plan, tik norimo produktyvumo nebna, nes jo dmesys iblakytas,
interesai nepastovs. Ligonio emocijos adekvaios, veidas linksmas. Mstymas
pagreitjs, vyrauja pervertinimo idjos arba kliedesiai su didybs atspalviu (r. skyr.
"Manijos sindromas").
Epilepsikam sujaudinimui bdinga suaktyvj judesiai, agresija. Ligoniai bna pikti,
emocikai sitemp. Daniausiai i bsena kyla sutrikus smonei.

Potraukiai ir j sutrikimai
Potraukiai yra filogenezikai senos funkcijos, bdingos ir gyvuliams. Jie labai svarbs
gyvybei ilaikyti ir savo riai, giminei partsti. Potraukiai veria iekoti maisto, vandes,
saugotis pavoj, apginti savo vaikus. Jie labai reikmingi ne tik gyvuliams, bet ir mogui.
Taiau mogaus potraukiai, j turinys yra daug sudtingesni. Taip yra dl to, kad mogui
darbas ir socialin veikla suformavo naujus poreikius (protiniai ir estetiniai interesai,
reikalas bendrauti su kitais monmis, apsirengti ir kt.). Zmogus turi ir primityvi potrauki,
tik jie labiau priklauso nuo smoning funkcij, valios. Zmogaus valia gali slopinti
potraukius, o jai nusilpus potraukiai gali "atsipalaiduoti".
Potraukiai danai tapatinami su instinktais. J. Blaio nuomone, potraukiu teisingiau
vadinti pat afektin proces, o instinktu - veikimo keli, kuriuo pasireikia potraukis. Pvz.,
dauginimosi potraukis realizuojamas lytiniu aktu, mitybos - valgymu, savisaugos - bgimu
nuo pavojaus.

Sergant psichikos, o kartais ir kitomis ligomis (nerv, kai esti endokrinini sutrikim),
gali sutrikti pagrindiniai potraukiai - mitybos, savisaugos ir lytinis. Kartais jie susilpnja ar
sustiprja, o kartais - ikrypsta.
Mitybos potraukis. Mitybos potraukiui susilpnjus, ligoniai netenka apetito, valgo vis
maiau. Vliau atsiranda pasilyktjimas maistu. Pirmas maisto ksnis sukelia pykinim,
kartais vmim. Yra ligoni, kurie i pradi dar gali valgyti skyst maist, o kieto negali.
Jei mitybos potraukis yra susilpnjs ilgesn laik, gali atsirasti ir visikas nenoras valgyti anoreksija (gr. an (o) ne, orexis - noras valgyti, apetitas), tuomet ligoniai labai sunyksta,
gali net isekti (kacheksi ja) .
Nevalgymas ne visada yra mitybos potraukio sutrikimo poymis. Neretai smoningai
atsisakoma valgyti, norint suliesti. Taip daniau pasitaiko paaugliams, ypa mergaitms.
Mitybos potraukiui sustiprjus, atsiranda nepasotinamas alkio jausmas rajumas, "vilko
apetitas". Nepaisant to, kad ligonis valgo labai daug, sotumo nejauia, tai - vadinamoji
bulimija (gr. bus - jautis, limos - alkis). Pvz., jauna pedagog pasakojo, kad po pamok,
namie, prasideda kanios, nes vis laisvalaik ji skiria valgiui gaminti ir valgyti. Fizikai
negaldama daugiau valgyti, ji kia gerkl gumin arnel, dirbtinai sukelia vmim ir vl
valgo.
Mitybos potraukiui ikrypus, ligonis valgo visa, kas yra nevaigorna: sudegusius
produktus, em, sml, kreid, lapus, ryja daikt detales. Tai - vadinamoji pika (pr.
piquant - atrus, pikantikas). Jei ligonis gali valgyti ir imatas, tai - koprofagija (gr. kopros
- imatos, fagein - valgyti) .. Pasitaiko esant organiniams CNS sutrikimams.
Savisaugos potraukis. Savisaugos potraukiui susilpnjus, ligoniai netausoja savo
sveikatos, nesirpina savimi. Taip daniau pasitaiko, kai esti depresija. Savisaugos
potraukiui sustiprjus, ligoniai pradeda baimintis dl savo sveikatos, "siklauso", kaip
funkcionuoja organizmas, t.y. tikrina puls, ypa rpinasi virkinimu ir kt. Tokiems
ligoniams bdingas hipochondrikumas ir fobijos - kancerofobija, infarktofobija ir kt.
Savisaugos potraukiui ikrypus, ligoniai alojasi, drasko gyjanias aizdas, atkakliai
ieko bd, kaip nusiudyti. Pvz., vienas ligonis bato kulnimi sikal sau adat ird, kitas
kio degtuk krt spenel. Kai aizda supliavo ir buvo udtas tvarstis, jis j nupl,
vl sikio degtuk, o tvarst usiklijavo.
Lytinis potraukis. iam potraukiui susilpnjus, bna lytinis altumas. Moter jis
vadinamas frigidikumu (lot. frigidus - altas), o vyr - impotencija (lot. im - neigimas,
potentia - jga) (viena i jos ri). Tokie mons nejauia potraukio kitos lyties asmeniui,
jiems nemalonu lytikai santykiauti, sukr eim t daro tik pareigos jausmo veriami.

Lytinis potraukis gali susilpnti arba inykti, kai mogus isenka, jam bna depresija
arba po seksualinio pobdio psichotraum. Kartais io reikinio prieastis gali bti labai
grietas aukljimas, kai formuojama neigiama paira lytinius santykius, t.y. jie laikomi
gdingu, gyvuliku aktu.
Lytiniam potraukiui sustiprjus, atsiranda nuolatinis seksualinis sujaudinimas, kurio
nenuslopina ir lytinis bendravimas. Toks reikinys vadinamas hiperseksualumu. Moter
hiperseksualumas vadinamas nimfomanija (gr. nymphe - mergina), vyr - satyriaze
(pavadinta senovs graik mitologins btybs - mik dievo Satyro pasiymjusio
galumu, vardu). Epizodikai lytinis potraukis gali sustiprti po ilgos lytins abstinencijos,
medaus mnesio laikotarpiu. is reikinys liguistas esti tada, kai mog tai vargina, kai
lytiniai santykiai tampa svarbiausiu gyvenimo tikslu.
Sustiprjs lytinis potraukis bdingas maniakiniam sindromui, po organini galvos
smegen paeidim, sergant epilepsija, izofrenija.
Lytiniam potraukiui ikrypus, prieingos lyties asmuo pakeiiamas kitu objektu arba
lytinis aktas realizuojamas kitokiu bdu. Lytinis ikrypimas vadinamas perversija
(parafIlija), (lot. perversitas - ikrypimas, gr. para nukrypimas, philia - meil).
Sadizmas pasireikia tuo, kad lytinis sujaudinimas ir pasitenkinimas pasiekiami
kankinant partner. i perversij ris pavadinta prancz raytojo Markizo de Sado (17401814) vardu. Sadizmas gali bti dvasinis ir fizinis. Dvasiniam sadizmui bdinga tai, kad
lytinis pasitenkinimas (iki orgazmo) kyla eidinjant, gsdinant kit mog, o fiziniam
sadizmui - sukeliant kitam mogui skausm, t.y. j muant, gnaibant, kandiojant,
prievartaujant. Kartais, siekiant lytinio sujaudinimo kulminacijos, partneris nuudomas.
Sadizmo ris, kuomet seksualinis pasitenkinimas pasiekiamas supjaustant, sukapojant,
sudarkant lavon, vadinamas vampyrizmu (nekrosadizmu) (pr. vampire - vaiduoklis,
iiulpiantis krauj).
Mazochizmas - perversija, pavadinta austr novelisto Sachero Masocho (1836-1895)
vardu: jo apraomas seksualinis elgesys atitinka ios perversij grups poymius. Lytinis
sujaudinimas ir pasitenkinimas bna tada, kai j kas nors kankina - gnaibo, mua, aloja,
rakina grandinmis. Be fizinio skausmo, tok pat poveik gali turti ir dvasins kanios.
Mazochizmas daniau bdingas moterims. Mazochistas gali turti ir sadistini potrauki tuomet kalbame apie sadomazochizm, t.y. sadizmo ir mazochizmo derin.
Flageliacija (lot. flagello - plakti, muti, kankinti). Seksualinis sujaudinimas ir
pasitenkinimas pasiekamas muant, botagu plakant partner. Gali bti ir prieingai seksualinis pasitenkinimas pasiekiamas, kai asmuo pats yra muamas, kai jam
sukeliamas skausmas.

Ekshibicionizmas (lot. exibeo - istatyti, parodyti) - tai seksualinis pasitenkinimas

demonstruojant savo lytinius organus prieingos lyties asmenims. Daniausiai tai bna
vyrams. Jie vaikto prie mergin bendrabui arba ten, kur tikisi jas sutikti.
Demonstruodami lytinius organus, danai kartu imasi ir masturbacijos.
Fetiizmas (pr. fetiche - stabas, talismanas) - tai seksualinis pasitenkinimas matant ar
lieiant prieingos lyties asmens rbus ar kitus jam priklausanius daiktus. Kartais j lydi
masturbacija.
Pedofilija (gr. pais, paidos - vaikas) - tai lytinis potraukis prie vaik. Daniausiai ji
pasireikia irjimu vaik lytinius organus ir j lietimu. Taiau teisinje praktikoje inomi
ir tokie faktai, kai mergaits bna iaginamos.
Gerontofilija (gr. geron - senis) - tai lytinis potraukis prie sen moni. Pedofilija ir
gerontofilija daniau pasitaiko silpnaproiams, degradavusiems alkoholikams arba esant
asmenybs sutrikimams (psichopatijai).
Zoofilija, bestialitas, sodomija (gr. zoon - gyvnas, lot. bestia - gyvulys, vris,
Sodomas - biblinis miestas, pagarsjs gyventoj itvirkavimu) - tai lytinis potraukis prie
gyvuli. Vyrai intymiai bendrauja su oka, arkliu, karve, o moterys daniau idresuoja un
laiyti lytinius organus. Zoofilija retai bna savarankika perversija, daniausiai ji
pasireikia prievartins seksualins abstinencijos metu.
Transvestizmas (lot. trans - per, vestio - dvti) - lytinis ikrypimas, pasireikiantis
noru dvti prieingos lyties rbus. Moterys transvestits dvi vyrikus rbus, rko,
iorikai grubios savo elgesiu. Vyrai dvi moterikus apatinius ir virutinius rbus, gausiai
naudoja kosmetik, vairiais bdais parykina klub apimt, krtis. Danokai tai prasideda
jau vaikysts ar paauglysts amiuje. Kai kurie transvestitai bna kitos seksualins
orientacijos.
Transseksualumas - noras gyventi kaip prieingos lyties asmeniui ir bti juo
laikomam. Asmuo bna nepatenkintas savo lytimi ir nori j pakeisti. Tokie pacientai nori
bti gydomi hormonais ir chirurginiu bdu, kad knas kiek galima labiau atitikt pasirinkt
lyt: kai kada, po genetiko ir psichiatro ivados, chirurginiu bdu gali bti keiiami lytiniai
organai.
Incestas (lot. incestus - kraujomaia) - tai lytinis potraukis prie artim gimini (tv prie
vaik, broli prie seser ir kt.). Jis pasitaiko esant asmenybs sutrikimams,
silpnaproiams, sergant izofrenija.
Nekrofilija (gr. nekros -lavonas) - tai lytinis potraukis prie lavon. Jis pasitaiko labai
retai ir yra sunki perversijos forma. Nekrofilija bO-na, kai esti sunks organiniai galvos
smegen paeidimai, kartais - sergant izofrenija.

Frotaas (pr. frottage - trynimas). Tai - seksualinis sujaudinimas iki orgazmo trinant
lyties organ moter kn, drabuius. Daniausiai tai bna transporto priemonse ar
parduotuvse, t.y. spstyje. i perversijos ris bdinga vyrams.
Urofilija (urolagnija) (lot. urina - lapimas, gr. lagneo - galumas, geiduliai).
Seksualins fantazijos ir sujaudinimas atsiranda lapinantis, geriant lapim (savo ar kito
mogaus), kiant lapimo kanal svetimknius. Kitiems seksualinis sujaudinimas kyla
irint besilapinant kitos lyties asmen.
Vizionizmas, vojerizmas, skoptofilija (gr. skope - iriu, stebiu, pr. vision - regjimas,
vaizdas, pr. voyeur - mgjas irti seksualines scenas). Tai perversija, kurios metu
seksualinis sujaudinimas pasiekiamas irint nuog arba nusirengiant prieingos lyties
asmen. Paprastai tai lydi masturbacija. Kiti lytin sujaudinim ir orgazm pasiekia
irdami kit atliekam lytin akt.
Pigmalionizmas. Seksualinis potraukis prie moter skulptr. Mitologijoje Pigmalionas
- skulptorius, simyljs savo paties sukurt tobul moters skulptr
Narcisizmas (graik mitologijoje Narcizas simyljo save, pamats savo atvaizd
vandenyje). Tai seksualins perversijos forma, kuomet savo paties knas tampa
seksualini interes objektu. Seksualinis pasitenkinimas pasiekiamas grointis savo kn,
ypa lytiniais organais. Danai tai lydi masturbaClJa.
Lytini perversij atvejais, be pagrindins ikrypimo formos, danai bna ir kit
seksualini ikrypim.
Trumpai apibdinome danesnes perversij formas. Nepaminjome onanizmo
(masturbacijos), t.y. mechaninio savo lytini organ dirgimo. Terminas onanizmas
siejamas su biblinio Judo snaus Onano vardu. is, veriamas vesti savo vyresniojo brolio
mon, protestavo tokiu bdu. Be fizinio onanizmo, gali bti ir psichinis, sukeliamas
seksualini fantazij. Masturbacija (lot. manus - ranka, stupro - iniekinu) labai retai
pasireikia kaip perversija. Ji paprastai pasitaiko paauglystje arba tada, kai bna
prievartin seksualin abstinencija. Jeigu masturbacija trunka trumpai (daugelis paaugli
epizodikai masturbuojasi), ji nevadinama perversija. Perversija yra tada, kai onanizmas
esti vienintel lytinio pasitenkinimo forma ir nra potraukio atlikti lytin akt.
Ilg laik buvo vartojamas terminas homoseksualizmas (vyr) (gr, hamas - vienas ir
tas pats, lot. sexus - lytis); vyr homoseksualizmas dar vad. pederastija (gr. paiderastes);
lesbianizmas (moter). Egjo jros Lesbo saloje VII a. pr. K. gyveno poet Sapho, kuri
apdainavo ioje saloje gyvenani moter tarpusavio meil, kuomet vyrams ivykus
tolimas keliones ir karus jos liko vienos. Anksiau homoseksualizmas buvo priskiriamas
prie perversij. iuo metu psichiatrinje, teisinje, psichologinje literatroje jis

apibriamas ne kaip perversija, bet kaip kita seksualin orientacija. Tai nra diagnoz.
Labiau paplits pavadinimas gjai (angl. gay - nedoras, itvirks, linksmas).
Biseksualumas - seksualinis potraukis tiek prie savo, tiek prie prieingos lyties
asmen. Manoma, kad, be genetini prielaid, biseksualumui formuotis didels reikms
turi ankstyvos vaikysts ir brendimo laikotarpis, kuomet sitvirtina seksualin identifikacija.
Lytin ikrypim, kaip liguist bsen, nelengva atskirti nuo epizodini ikrypusi lytinio
gyvenimo veiksm. Nelaikomi perversija vadinamieji meils aidimai, t.y. tokios
heteroseksualinio bendravimo formos, kuri tikslas - sustiprinti erotinius spdius ir
geriau pasiruoti bei igyventi lytin akt. Tai felacija (lot. fella - iulpti) - vyro lytinio organo
iulpimas, kunilinkcija (lot. cunnus - moters ioriniai lytiniai organai, linga - laiyti) moters
lytini organ, klitorio dirginimas laiant, digitacija (lot. digitus pirtas) - lytini organ
dirginimas pirtais.
inomi ir kiti potrauki sutrikimai bei impulsyvs potraukiai (j metu nebna motyv
kovos, jie kyla staiga, neturi nieko bendra su asmenybe, neiplaukia i jos pomgi ar
yd).
Saviudybs manija (suicidomanija, lot. sui - savs, caedo - nuudyti, umuti) nenugalimas, nemotyvuotas potraukis udytis. Tai visikai neiplaukia i situacijos,
nebna depresijos padarinys. Nenugalimas potraukis nusiudyti kyla staiga, bet kokiomis
aplinkybmis. Jis nra brandinamas anksiau toki nor nra buv.
udymo manija (homicidomanija, lot. homo - mogus) - potraukis udyti mones.
inomi atvejai, kai vienas asmuo nuudydavo keliasdeimt moni. Daniausiai aukos
pasirenkamos pagal kokius nors poymius: ami, lyt, dvim rb spalv, tam tikroje
vietoje. Nuudymo bdas daniausiai bna vienas ir tas pats. Prie udym dauguma
homicidoman jauia dvasin virpul, nerim, kuriuos lydi vegetacins reakcijos. Pat
udymo vyksm lydi rykios afektins reakcijos. Po nuudymo bna atsipalaidavimo
bsena. Psichoanalitins orientacijos psichologai ir psichiatrai nuudymo veiksm prilygina
didelio sujaudinimo ir orgazmo bsenai.
Trichotilomanija (gr. tryx - plaukas, fiUo - irauti) - nesugebjimas atsispirti potraukiui
rauti plaukus. Prie plauko rovim didja tampa, o po to igyvenamas palengvjimo ir
pasitenkinimo jausmas.
Kleptomanija (gr. klepto - vogti) - tai liguistas, impulsyvus potraukis savintis svetimus
daiktus. Ji kyla staiga pamaius tam tikr daikt, kuris uvaldo ligonio psichik, sukelia
vidin virpul. Ligonis nenusiramina tol, kol to daikto nepasisavina. Tuomet virpulys praeina,
danai net atsiranda abejingumo, pasyvumo, visiko nusiraminimo bsena. Kitaip negu
vagiant, kleptomanijos metu nebna materialinio suinteresuotumo tuo daiktu, ligoniui jis

visai nereikalingas arba j gali sigyti kitu, leistinu bdu. Neretai ligonis pasisavint daikt
grina atgal arba imeta. Kleptomanija nra savarankika liga, tai tik sindromas, galintis
pasireikti sergant izofrenija, kai esti organiniai centrins nerv sistemos paeidimai,
asmenybs sutrikimas (psichopatija) .
Piromanija (gr. pyr - ugnis) - tai liguistas, impulsyvus potraukis padeginti. Ligoniai
nenori padaryti kam nors bloga, sunaikinti turt, t.y. tam nra jokio pagrindo. Jie sako, kad
jauia nenugalim nor pamatyti liepsn, pvz., suliepsnojus sandliui, namui, ieno
kupetai, jauia didel pasitenkinim. Ligoniai daniausiai gailisi taip padar.
Dromomanija (gr. dramos - bgimas) - tai impulsyvus potraukis ivykti i nam, keisti
gyvenamj viet, valkatauti. Ligonis, visai nesvarstydamas, staiga eina stot ir vaiuoja,
neinodamas nei kur, nei kam. Neretai jis ivyksta neturdamas pinig, dokument.
Keliaudamas ibadja, neisimiega, bna nevarus. Danai tokius ligonius sulaiko policija
arba jie namo grta patys, kai staiga atsiranda palengvjimo jausmas, inyksta disforija.
Dromomanijai nebdinga sutrikusi smon, kaip bna ambulatorinio automatizmo
metu, ligoniai prisimena visus vykius.
Dipsomanija (gr. dipsa - trokulys) - tai periodinis girtavimas. Ligoniui staiga ueina
nenumaldomas noras gerti svaiginamuosius grimus. Tuomet jis niekuo daugiau
nesirpina, bet kokiomis priemonmis stengiasi gauti alkoholio. Geria j vienas, neina
darb, nepaiso joki pareig, nei eimai, nei visuomenei. Paskui staiga truks kelet dien
ar net savaii "priepuolis" praeina, ir ligonis jauia pasilyktjim alkoholiu. Po to kelet
met ar net vis gyvenim jis gali saikingai vartoti svaiginamuosius grimus arba net bti
blaivininkas. Dipsomanijai nebdinga alkoholizmo anamnez, prieingai, neretai ji
atsiranda monms, kurie susilaikydavo nuo svaigal. Dipsomanija daniau pasitaiko po
organini galvos smegen paeidim.
Ludomanija (lot. ludos - aidimas, loimas) - patologinis potraukis prie azartini
loim. Nesenai is potraukis trauktas patologijos sra. Ludomanija - tai azartikas
loimas kortomis, loimo automatais ir visa kita, k silo kazino. Ludomanijos pagrindinis
poymis yra danai pasikartojantys potraukio prie azartini loim epizodai. is potraukis
taip uvaldo asmens gyvenim, kad atsisakoma socialini, darbini, materialini vertybi
bei sipareigojim. Tokie asmenys praloia visus savo pinigus, skolinasi i artimj ar
pastam, ustato savo but ar kitas materialines vertybes. Lietuvi literatroje graiai
aprayti atvejai, kuomet dvarininkai pralodavo dvar, em, gyvulius ir kt.
Oniomanija (gr. onios - perkamas) - nenugalimas, nekontroliuojamas potraukis k nors
pirkti. Perkami daniausiai nereikalingi daiktai, - mogus j jau turi arba t pirkini jis neturi

kur pritaikyti. Neretai taip daroma neatsivelgiant materialines galimybes. Daniau

pasitaiko moterims.

Atmintis ir jos sutrikimai

Atmintis - tai gebjimas siminti, saugoti ir atkurti informacij.
siminimas (fIksacija) gali bti nevalingas ir valingas. Nevalingai simename tada, kai
mediaga specialiai nefiksuojama, bna atsitiktin. Nevalingas siminimas priklauso nuo
to, kiek mog pasiekusi informacija yra emocikai spalvinga, kontrastinga, kartais
netikta. Valingas siminimas esti tada, kai dmesys sukaupiamas tai, kas norima siminti,
kas yra reikminga. Tai tarytum mstymo udavinys. siminimas labai priklauso nuo ms
suinteresuotumo, emocins bsenos (prislgtas, lidnas mogus simena blogiau),
nuovargio jausmo (pavargs visada simena blogiau).
Geriau isaugome atmintyje tai, kas mums svarbu. Tai siminta informacija, lieianti
ms mgstam dalyk, profesij, ir visa ta mediaga, kuri sukl mums tam tikr
emocij, igyvenim, ypa jeigu ta pati mediaga buvo siminta kelet kart, t.y. kai
siminimas buvo kartotinis. siminimui nesikartojant informacija pradeda usimirti, blsta.
Atkrimas (reprodukcija), kaip ir siminimas, gali bti nevalingas ir valingas.
Nevalingas atkrimas bna spontanikas, j sukelia panai situacija, kurioje buvo siminta,
panaus met laikas, spalvos, garsai, vykiai. Taigi nevalingas atkrimas kyla i panai
arba kontrasting asociacij. Valingas atkrimas kyla stengiantis k nors prisiminti.
Visos ios atminties proceso grandys tarpusavyje yra susijusios, papildo viena kit ir
sudaro vienov. Sutrikus vienai i j, gali sutrikti atminties procesas.
Pastaruoju metu manoma, kad visa, k mogus simin, isaugoma visam gyvenimui.
Kartais mums atrodo, kad daug skaitme, matme, patyrme, bet viskas iblso. Taiau i
tikrj tai, kas buvo patirta ir igyventa, kas iuo metu nra aktualu, pereina
nesismonint (pasmons) psichikos proces lyg. Kai prireikia, visa i informacija gali
bti atgaivinta, nes smoningi procesai, tarp j ir atmintis, daug informacijos semiasi i
pasmons. Tai patvirtina hipnozs bsenos ligoni tyrimai. Uhipnotizuotieji gali
papasakoti umirtas gyvenimo detales, ankstyvos vaikysts vykius.

Kiekvieno mogaus atmintis yra savita. Vieno vyraujanti yra login atmintis, jis geriau
simena ir atkuria (prisimena) tai, kas buvo esminga, paremta sprendimais ir
samprotavimais, logikos dsniais; kito - vaizdin, t.y. tokie mons geriau simena
konkreius vaizdus, vykius. Be to, pagal tai, koks analizatorius dalyvauja simenant
informacij, atmintis skirstoma regimj, girdimj, uodiamj, lytimj, skonin.
mogus, turintis regimj atmint, geriau prisimena tai, k mat. Ypa rykus regimosios
atminties pasireikimas yra eidetizmas (gr. eidos - vaizdas), kai mogus geba su smulkiausiomis detalmis prisiminti tai, k mat. Eidetik daniau pasitaiko tarp vaik. mogus,
turintis girdimj atmint, geriau simena ir atkuria tai, k girdjo.
Daniausiai atmintis esti miri - iame procese dalyvauja ir regos, ir klausos, ir kiti
jutimo organai. Atmintis dar bna trumpalaik ir ilgalaik. Trumpalaik atmintis bna tada,
kai nesame suinteresuoti gaut informacija isaugoti, kai mus vienu metu uplsta didelis
informacijos srautas ir nebesugebame atrinkti, kas aktualu, o kas maiau reikminga.
Trumpalaik atmintis labai priklauso nuo aplinkos slyg, ji yra labai labili. Ilgalaikje
atmintyje informacija saugoma gerokai ilgiau - kelias valandas, dienas, o kartais - net vis
gyvenim. Nustatyta, kad ilgalaik atmintis priklauso nuo ribonukleinini rgi - j
molekulse ji ukoduojama ir saugoma.
Atmintis labai priklauso nuo mogaus amiaus. Vaikams vyrauja vaizdin atmintis - jie
gali mechanikai imokti ilgiausius eilraius. Suaugusi moni atmintis (iskyrus
silpnaproius) yra login. Vyresniems monms silpnja gebjimas ufiksuoti nauj
informacij, taiau ilg laik jie gali kaupti informacij remdamiesi asociacijomis, turimomis
iniomis.
Kiekvienas mogus gali treniruoti savo atmint, bet, matyt, jos tobuljimas turi ribas.
Medicinoje inomi fenomenals atminties faktai. Yra moni, kurie gali siminti iki keli
tkstani tarpusavyje nesusijusi odi, be klaid mintinai "perskaityti" kelis skaitytos
knygos puslapius. Taiau tiriant juos nuodugniau pasirod, kad jie nesiskiria nuo kit
intelektu, gyvenime nra pasiek nieko ypatinga. Taip atsitiko todl, kad fenomenali buvo
vien atmintis, o kitos psichologins savybs nesiskyr nuo kit moni. J. Charkot yra
apras oligofren, kuris, tik pavelgs uraytus 400 skaii, tuoj pat be klaid galdavo
juos pakartoti.
Sergant psichikos ligomis, bna vairi atminties sutrikim. Jie skirstomi kiekybinius ir
kokybinius.

Kiekybiniai atminties sutrikimai

Svarbiausi ios grups sutrikim dal sudaro amnezijos (gr. mneia, mneme atmintis,
lot. mnesis - prisiminimai).
Amnezija - tai siminimo, saugojimo arba atkrimo proces sutrikimas, pasireikiantis
atminties netekimu. Skiriamos kelios amnezijos rys.
Retrogradin (lot. retrogradus - einantis atgal) amnezija, - kai neprisimenarni (dl
galvos smegen traumos, intoksikacijos, asfikcijos) iki ligos buv vykiai. is atminties
sutrikimas bna vairios trukms: nuo keli minui iki keli dien ar savaii. Ypa
sunkiais atvejais ligonis gali neprisirninti ilgo savo gyvenimo tarpsnio iki ligos.
Anterogradin amnezija - kai neprisimenami po ligos buv vykiai. Prajus miam
ligos laikotarpiui (pavyzdiui, kai dl galvos smegen traumos mogus prarado smon),
po keli dien tiriant ligon paaikja, kad t dien vykius jis yra umirs - neprisimena,
su kuo, apie k kalbjo, kas j lank.
Retroanterogradin amnezija esti tokia, kai neprisimenami prie lig ir po jos buv
vykiai. i amnezija taip pat trunka kelias valandas, dienas, reiau savaites.
Fiksacinei amnezijai bdingas siminimo sutrikimas. Ligonis nesugeba nieko nauja
ufiksuoti. Visk, k dar, su kuo kalbjo, k valg, jis tuoj pat pamirta. Todl tokie
ligoniai, daug kart per dien matydami palatoje gydytoj, kiekvienkart sveikinasi lyg j
matyt pirm kart, daug kart klausia ir vis pamirta, kokia yra savaits diena, mnuo.
Dl fiksacijos sutrikimo ligonis nesiorientuoja laike, kartais - ir vietoje. i dezorientacija
neturi nieko bendra su smons sutrikimais. Ji daniausiai bna po sunki galvos
smegen traum arba kitos etiologijos organini centrins nerv sistemos paeidim. Tai viena i pagrindini Korsakovo sindromo dali.
Retardin amnezija (lot. retardatio - atsilikimas, sultinimas) daniausiai bna po
smons sutrikimo, pvz., delyro. Ligonis i pradi prisimena savo psichinius igyvenimus,
bet jie greitai iblsta i atminties.
Afektogenin amnezija bna tada, kai ligonis neprisimena vyki, kurie buvo stipraus
susijaudinimo, afekto metu.
Isterin amnezija panai afektogenin, tik iuo terminu pabriama, kad ji pasireikia
isterinio tipo asmenybei. Ligonis neprisimena nemaloni vyki, tarsi nesmoningai juos
paalina i atminties.
Progresuojanti

amnezija

palaipsniui

silpnjantis

gebjimas

siminti

nauj

informacij. I pradi visa, kas buvo seniau (vaikystje, jaunystje iki ligos), ligonis
prisimena, bet yra bejgis siminti dabart. Progresuojania ji vadinama todl, kad,

prasidjusi nuo paskutinij dien, mnesi, met vyki, ji apima vis tolesnius gyvenimo
tarpsnius. Toki amnezijos dinamik yra apras prancz psichologas T.A.Ribot (1882),
todl kartais sakoma, kad ligonio atmintis sutrikusi pagal Ribot dsn t.y. pagal atminties
regresijos taisykl
Ligai progresuojant ligonis pradeda umirti visa gyta - abstrakias svokas,
profesinius gdius. Ilgai ilieka tvarkinga ligonio ior, normalus elgesys. Jis sugeba
apsirengti, pavalgyti, sdti, vaikioti, nes to imoko vaikystje ir i veikla pasidar
automatika. Vliausiai sutrinka kalba ir elgesys.
Progresuojanti amnezija daniausiai pasitaiko atrofini galvos smegen sutrikim arba
aterosklerozins (sunki jos form) silpnaprotysts metu.
Anekforija (gr. ekphoreo - ikelti, ineti) bna tada, kai ligonis prisimena kok nors
vyk arba fakt tiktai tada, kai jam primenama.
Elekcin (lot. eleetus - irinktas) amnezija bna tada, kai neprisimenama koki nors
konkrei vyki arba net tam tikro gyvenimo tarpsnio.
Dalin amnezija pasireikia tuo, kad ligonis prisimena ne visk, kas buvo ligos metu.
Vaizdiausiai tai pasireikia po delyrinio smons sutrikimo. Kai kuriuos delyro epizodus
ligonis prisimena gerai, o kai kas visikai ikrinta i atminties.
Be amnezij, prie kiekybini atminties sutrikim priklauso hipomnezija ir hipermnezija.
Hipomnezija yra silpna atmintis. Tai gali bti tarsi fiziologinis reikinys pervargus,
daniau asteninio sindromo fone. Jeigu norime pabrti, kad yra sutrikusi viena kuri nors
atminties proceso dalis - siminimas, isaugojimas ar atkrimas, vartojamas terminas
dismnezija.
Hipermnezija - liguistas atminties sustiprjimas. Daniausiai tai lieia vien kuri nors
atminties proceso grand. Pavyzdiui, depresijos apimtas ligonis smulkiai prisimena visa
bloga, k yra padars gyvenime ir kas jau buvo pamirta. Hipermnezija gali bti ir
hipnozs bsenos metu, kai prisimenama tai, kas buvo pamirta, net ankstyvos vaikysts
vykiai.
Hipermnezija nepraturtina mogaus, danai ji tik sustiprina to sindromo, kurio sudtyje
yra, psichopatologij.

Kokybiniai atminties sutrikimai

Kokybiniai atminties sutrikimai vadinami paramnezijomis (atminties apgaulmis, gr.
para - greta, alia). Prie i atminties sutrikim grups priklauso pseudoreminiscencijos,
konfabuliacijos ir kriptomnezijos.
Pseudoreminiscencijos (lot. reminiscentia - prisiminimas) - tai atminties sutrikimai,
upildantys jos spragas. Jos daniausiai "kompensuoja" amnezijas. Jei ligonis
neprisimena, kada buvo jo gyvenime tam tikri vykiai, faktai, jis nurodo klaiding j dat.
Pseudoreminiscencij metu ligonis pasakoja apie tikrus vykius, tik nesilaiko chronologijos.
Pvz., ligonis vis mnes gydosi ligoninje, bet paklaustas, k veik prie kelias dienas,
atsako, kad su eima buvo nujs teatr arba sveius, o paklaustas, kada j lank
mona, atsako, kad vakar, nors i tikrj paskutin kart ji buvo atjusi prie 3 dienas.
Konfabuliacijos

(lot.

confabulari

plepti,

pasakoti)

tai

sunkesn

negu

pseudoreminiscencijos (kai kurie autoriai pseudoreminiscencij neskiria ir traktuoja kaip

vien i konfabuliacij variant) paramnezijos forma. Kai esti konfabuliacijos, atminties
spragas, kurios bna dl amnezijos, ligonis upildo prasimanymais, nebtais vykiais.
Bdinga j savyb, - kad ligonis tai daro netyia, pats tuo visikai tiki. Konfabuliacijos
pasiymi nenuoseklumu, greitai keiiasi - kit dien atsakymai tuos paius klausimus jau
bna kitokie. Pvz., ligonis pasakoja, kad vakar buvo mike, kur vyko karins pratybos, o i
tikro jis jau keli mnesiai guli ligoninje, be to, dl ligos niekad nra buvs karo
prievolininkas. Kitas ligonis, statybininkas, sakosi gavs kvietim i vyriausybs nari,
kurie nor su juo pasitarti.
Kai kurie autoriai iskiria ekmnezij (gr. ek - u rib) - savotik konfabuliacijos raikos
form. Jos metu ligonis gyvena praeityje. Pvz., daug met serganti silpnaprotyste ligon
jauiasi lyg gyvent jaunystje. Ligonins personal ji suvokia kaip savo artimuosius, todl
rpinasi j, kaip savo eimos, reikalais. Taip bna esant organinei demencijai, senatvinei
silpnaprotystei. Seniau is reikinys buvo vadinamas senatvine ekmnezija.
Pseudoreminiscencijos ir konfabuliacijos daniausiai pasireikia Korsakovo sindromo
metu;
Konfabuliacijos gali bti ir be atminties sutrikim. Paprastai jos esti fantastinio turinio,
pasitaiko parafreninio sindromo, kartais - egzogenini (pvz., po traumos) psichozi metu.
Jos dar vadinamos konfabulioze.
Kriptomnezijos (gr. kryptos - paslptas) metu ligonis nesugeba atskirti, kas yra jo
paties sugalvota, o kas igirsta, skaityta, matyta. K nors suinojs, jis perteikia tai kaip
savo mintis, kino filme matytus vykius priskiria sau, t.y. lyg jis pats bt j dalyvis.

Kriptomnezija nra plagiatas, nes ligonis tai daro nesmoningai, nenordamas ko nors
apgauti.
Prie atminties sutrikimo patologijos priskiriamas ir Korsakovo sindromas.

Korsakovo sindromas
Rus psichiatras S.Korsakovas 1887m. paskelb monografij "Apie alkoholin
paralyi ", kurioje pateik savo tyrim rezultatus. Visi iskirti tam tikr grup ir itirti
ligoniai sirgo ltiniu alkoholizmu ir polineuritu, kuriam buvo bdingos parezs ar
paralyiai bei psichikos pokyiai (amnezinis sindromas). Dar S.Korsakovui esant
gyvam, XII tarptautiniame gydytoj kongrese Maskvoje, kuris vyko 1897m., jo
aprayta polineuritin psichoz oficialiai buvo pavadinta Korsakovo psichoze. Vliau
paaikjo, kad pats amnezinis sindromas, jeigu nra polineurito, yra nespecifikas.
Specifikas jis tampa tik tada, kai esti alkoholins kilms polineuritas. Todl sakydami
"Korsakovo psichoz" suprantame j kaip vien i alkoholins psichozs form, o
Korsakovo sindromas galimas daugelio organini centrins nerv sistemos paeidim
metu. iam sindromui bdinga fiksacin amnezija, dl to atsiranda dezorientacija laike
bei vietoje ir paramnezijos.
Svarbiausia sindromo struktroje yra siminimo sutrikimas - fiksacin amnezija.
Todl ligonis labai greitai, t.y. po keli minui arba net sekundi, pamirta, apie k
buvo kalbta, kas vyko aplinkui, k jis veik. Daug kart pasakoja t pat vyk,
uduoda vis tuos paius klausimus, kuriuos visai neseniai buvo gavs atsakym. Jis
visai neprisimena, kas buvo, kai atvyko ligonin, o kartais net ir to, kas vyko kelet
savaii prie susergant.
Dl ryki siminimo sutrikim ligonis negali orientuotis laike ir vietoje. Jis neranda
savo palatos, lovos, tualeto dur, neino, kiek laiko guli ligoninje. Nors ir bdamas
bejgis, jis gali teisingai papasakoti apie tai, kas buvo prie kelet met, vaikystje.
Dl

siminimo

sutrikim

atsiradusias

atminties

spragas

ligoniai

upildo

paramnezijomis (konfabuliacijomis ir pseudoreminiscencijomis).

Korsakovo sindromas gali atsirasti organinio psichikos sutrikimo fone. Jam prajus
daniausiai lieka organinio pobdio asmenybs pokyiai, o sunkesniais atvejais demencija.

Dmesys ir jo sutrikimai
Aplinkai painti labai svarbu dmesys - psichins veiklos sutelkimas tam tikr
objekt, atitrkstant nuo visa kita. Dmesys bna nevalingas ir valingas.
Nevalingas dmesys esti toks, kur nesmoningai, tiesiogiai patraukia patys
daiktai ar reikiniai. Nevaling dmes pirmiausia patraukia stiprs, kontrastingi, nauji
dirgikliai (viesa, spalva, garsas).
Valingas dmesys yra smoningas, mogaus reguliuojamas ir turi tiksl J galime
valingai nukreipti tam tikr objekt, prireikus ilaikyti net ir kam nors trukdant
(triukmas, blogas apvietimas, skausmas).
Dmesys apibdinamas iomis savybmis: koncentracija, apimtis, perklimas,
paskirstymas.
Koncentracija (sutelkimas) - tai iskyrimas keli objekt, kuriuos dmesys yra
nukreiptas. Sutrikus gebjimui susikaupti, mogus niek nesugeba ilgiau susitelkti, j
nuolat atitraukia paaliniai dirgikliai. Taip gali bti maniakinio sindromo metu - ligonio
dmes atitraukia stipresni garsai gatvje, igirsta kalba, muzika, laikraio straipsnio
antrat. Ties naujais dirgikliais ligoniai trumpam sutelkia dmes, bet tuoj pat perkelia
j nauj dirgikl. Toks dmesio sutrikimas vadinamas hipermetamorfoze. Bsena, kai
ligonis nesugeba ilgiau ilaikyti sutelkto dmesio, vadinama susitelkimo isekimu.
Pradjus pokalb ligonis gali tiksliai atsakinti klausimus, teikti anamnezs inias, bet
paskui jam darosi vis sunkiau galvoti ir kalbti, jis pradeda daryti pauzes, klysti. Norint
sitikinti, ar tikrai-iseks dmesio susitelkimas, ligoniui galima pasilyti skaiiuoti atlikti aritmetinius veiksmus (i 100 atimti 7 ir t.t.). Jeigu dmesys sutriks, i pradi
ligonis atims teisingai, paskui prasids klaidos.
Dmesio susitelkimo isekimas bdingas asteniniam sindromui.
Apimtis - tai kiekis objekt, kuriuos nukreipiamas dmesys. Dmesio apimiai
sutrikus ligonis-nesugeba jo sutelkti i karto kelis objektus. Jeigu jis susitelkia vien
i

j,

tai

pamirta

kitus.

Pvz.,

sveikas

mogus

vienu

metu

gali

kalbti

telefonu,usirainti, kas jam sakoma, vartyti kalendori, jusiam pro duris enklais
k nors parodyti. Dmesio apimiai susiaurjus, jis sutelkiamas tik vien i mint
dalyk. Taip danai bna, kai esti galvos smegen ateroskleroz arba kiti organiniai
centrins nerv sistemos sutrikimai.
Perklimas - sugebjimas nukreipti dmes kit veikl. Sergant psichikos ligomis,
danas dmesio perklimo sutrikimas yra klampumas. Tokie ligoniai labai sunkiai

persijungia nuo vienos minties ar veiklos prie kitos. Kalbdami jie link visk
detalizuoti, pasakoti apie vykius su visikai nereikmingomis smulkmenomis.
Mginant jiems sakyti, kad tai nelabai svarbu, jie vis tiek grta prie pradtos kalbos,
nes "be t dalyk tolesnis pasakojimas bus neaikus". Dmesio klampumas bna
sergant epilepsija, taip pat bdingas paranojiniam sindromui.
Paskirstymas - gebjimas vienu metu atlikti kelet veiksm, didiausi dmesio
dal skiriant svarbiausiam, o kit dal - antraeiliams objektams. Bna, kad dmesio
nesugebama paskirstyti: jis nukreipiamas vien objekt, o kitiems jo nelieka. Tai
bdinga depresijai (pvz., kai ligonis vis dmes bna suteIks kalts jausm)
Savotik dmesio sutrikim pasitaiko sergant izofrenija. Ligoniai lyg paskirsto
dmes visk, kas vyksta aplink, pastebi maiausius niuansus, taiau atkreipti j
dmes uduodamus klausimus nepavyksta.
Tiriant ligonius klinikai, nustatyti dmesio patologij, j vertinti danai bna
sunku. ia labai padeda kvalifikuota psichologo konsultacija, kuri jis suteikia ityrs
ligon psichologiniais tyrimo metodais.

Savimon ir jos sutrikimai

Savimon - tai savo esms, savybi ir vaidmens supratimas. Kiekvienas sveikas
mogus jauia savo psichik ir kn, j vienov, t.y. savj "a". Jis gali suprasti save
atskirai nuo aplinkinio pasaulio, sprsti apie savo buvim laike, erdvje. Sveikas mogus
sugeba suvokti tuos pokyius, kurie atsiranda jame. Susirgus psichikos liga, savimon gali
sutrikti. Tuomet ligonis jauia, kad pasikeit jo psichinis arba fizinis "a". Pasikeit jo
mintys, jausmai ir suvokimas arba rankos, kojos, visas knas tapo tarsi ne jo. Prie
savimons sutrikim priklauso depersonalizacija, derealizacija ir suglumimas.
Depersonalizacija (lot. de - nuo, persona - asmenyb) - tai asmenybs (savojo "a")
jausmo netektis. Prasidjus psichinei depersonalizacijai, ligoniai jauia, kad pasikeit j
emocijos ir mstymas, tarsi jie bt svetimi, skundiasi prarad gebjim diaugtis,
ujausti kitus, lidti kartu su artimaisiais. Tai ypa ryku sergant sunkiomis depresijomis.
Atsiradus fizinei depersonalizacijai, ligoniai jauia, kad pasikeit knas - rankos, kojos,
akys, veidas. Atrodo, kad jo balsas girdimas i alies, kad veiksmai ir poelgiai - ne jo. Jei
minti poymiai atsiranda staiga, kartu ateina ir didel baim. Jeigu depersonalizacija
pasireikia labai intensyviai, ligonis visikai netenka savojo "a", t.y. nustoja save jausti.
Protu jis suvokia, kad dirba, skaito, valgo, bet psichikai ir fizikai yra taps kitu mogumi.

Pasitaiko asmenybs skilimo atvej. Tuomet mogus jauiasi tarsi bt sudarytas i

dviej ar daugiau "a", kurie gali tarpusavyje nesutarti, ginytis.
Ypa rykiai depersonalizacija pasirekia psichinio automatizmo sindromo atveju.
Tuomet ligonis jauiasi visikai neteks savojo "a". Visi psichiniai procesai ir veiksmai
jam "diktuojami" i alies, jis jauiasi lyg bt robotas, kuriam specialiais aparatais
"dedami" vairs jausmai, mintys, norai, "atliekami" judesiai. Depersonalizacijos
igyvenimus ligoniai noriai pasakoja, smulkiai nusako j niuansus, jie link save analizuoti.
Paprayti savo igyvenimus perteikti ratu, daugelis noriai t daro, o ypa subtiliai juos
aprao meninio tipo mons.
Derealizacija (lot. realis - tikrovinis) - nerealus tikrovs suvokimas. Ligoniui atrodo, kad
aplinka tapo nereali, lyg "tyia padaryta", kakokia negyva. Jis aplink suvokia tarsi
scenos dekoracij, visk mato vienoje ploktumoje. Daikt formos, kontrai nebna
pasikeit, bet atrodo "kitokie", "svetimi". Ligoniui "sustoja laikas", "viskas yra susting".
Prie derealizacijos priklauso ir "jau matyta" simptomas (pr. deja vu).
Naujoje aplinkoje atsidrusiam ligoniui atrodo, kad tai jau matyta, nes ia jis jau yra
buvs. Kai kurie autoriai termin vartoja ir platesne prasme, apibdina juo ir "jau girdta"
(pr. deja entendu), "jau patirta" (pr. deja eprouve), "jau galvota" (pr. deja pense) ir "jau
igyventa" (pr. deja vecu) simptomus.
Pvz., ligoniui atrodo, kad situacija, kurioje jis yra dabar, jau buvo anksiau, apie tai jau
buvo kalbta, galvota, toki bsen jis jau patyr, buvo igyvens anksiau.
Derealizacijai priskirtina ir "niekad nematyta" (pr. jamais vu) bsena, kai gerai
pastama aplinka ir situacija atrodo visikai nauja, niekad nematyta ir nepatirta.
Depersonalizacija ir derealizacija danai sutampa. Kai kurie autoriai ivis silo
atsisakyti derealizacijos, nes, j nuomone, ji esanti viena i depersonalizacijos raikos
form. Jie pabria, kad ne tiek svarbu suvokimo sutrikimai, kiek savojo "a" pokyiai, dl
to taip keistai ir suvokiama aplinka. Dar kiti autoriai link derealizacij priskirti prie
suvokimo sutrikim.
Derealizacija atsiranda sergant izofrenija, dvipoliais afektiniais sutrikimais ir
reaktyviosiomis psichozmis. Ji danai bna vairios etiologijos depresinio sindromo
struktroje.
Derealizacijos element pasitaiko ir sveikiems monms, ypa pervargus, smegen
fazini bsen metu, danai ji igyvenama sapnuose. Derealizacija bdinga sergant
epilepsija, endogeninmis psichozmis, kai esti organini centrins nerv sistemos
paeidim, po intoksikacij ir infekcij.
Suglumimas (nuostabos afektas) atsiranda formuojantis psichozei. Pvz., jai bnant

vaizdinio kliedesio pradinje stadijoje, ligonis esti nustebs, kas gi darosi su juo ir aplink.
Kadangi jis nesupranta nei normali, nei atsiradusi patologik igyvenim, jam bna
sunku orientuotis situacijoje, prie jos prisitaikyti. Tokie ligoniai atrodo bejgiai, j veiduose
atsispindi nuostaba, abejons, vilgsnis esti klaidiojantis, iekantis. klausimus jie
atsakinja netvirtai, patys ieko neaiki dalyk paaikinimo. J kalba bna nenuosekli,
kartais neaiki, padrika. Yra ligoni, kurie prao padti susivokti, ar jiems kas atsitiko, ar i
tikrj pasikeit aplinka. I pradi tokie ligoniai ieko pagalbos, klausinja, bet vliau,
suglumimui giljant, ryys su ioriniu pasauliu silpnja.
Suglumimo metu danai bna hipermetamorfoz - ligonio dmes atitraukia vis nauji
vykiai ar daiktai ir jis niek nebegali ilgiau susikoncentruoti.

Smons sutrikimo sindromai

Smon yra labiausiai organizuotos materijos - smegen savyb. Tai aukiausioji
aplinkos atspindjimo forma, bdinga tik mogui. Ji atspindi iorin pasaul bei organizme
vykstanius procesus. Sergant psichikos liga, savotikai pasikeiia smon. Kokiu laipsniu
ir kaip reikmingai ji pasikeiia, kai kyla kliedesiai, maniakinis sindromas ir kt., iandien dar
sunku nustatyti. Todl, apraant kliedesius ir kitus sindromus, nekalbama apie smons
patologij, o kartais sakoma "praktikai aikios smons" ligonis. Taiau psichiatrijoje ski
riami ir specials smons sutrikimai. Jiems nustatyti vartojami keturi K.Jasperso (l913m.)
pasilyti kriterijai.
Atitrkimas nuo realaus pasaulio. Nutrksta ligonio ryys su aplinka, ligonis labiau
pasineria save, savo haliucinacijas ir kliedesius. Aplinka suvokiama fragmentikai,
ikreiptai, o vykiai neatkreipia ligonio dmesio.
Dezorientacija. Ligonis nesiorientuoja laike, vietoje, savyje. Lengvesniais atvejais
bna tik dezorientacija laike. Pvz., ligonis neino, kokia dabar diena, mnuo, kelinti metai,
kiek laiko jis jau ligoninje. Sunkesniais atvejais prisideda ir dezorientacija vietoje - ligonis
neino, kur iuo metu yra, ir atsako klaidingai, pvz., teigia ess ne ligoninje, bet
sanatorijoje, darbe, sveiuose ir kt. Reiau, ir tik sunkiais atvejais, sutrinka saviorientacija.
Tuomet ligonis neino, kas jis yra, save vadina ne vairuotoju, bet mokytoju, ne ininieriumi,
bet dailininku ir kt.
Mstymo sutrikimai. Ligonio mstymas pasidaro nenuoseklus, fragmentikas,
pavirutinikas. Jis nesugeba analizuoti, sintetinti.
Atminties sutrikimai. Sutrikus smonei, ligonis nesugeba fiksuoti dmesio, negali
siminti. Smons sutrikimui prajus jis i dalies arba visai neprisimena liguist

igyvenim. Kad ligonio smon buvo sutrikusi, galima tvirtinti tik tada, kai nustat()mi visi
ie kriterijai. Jeigu ligonio smon yra sutrikusi, suprantama, pakanka ir pirm trij kriterij,
nes ketvirtasis iryks prajus smons sutrikimo bsenai. Pvz., atitrkimas nuo realaus
pasaulio gali bti gilios astenijos metu, kai esti rykus depresinis sindromas ir kt.
Dezorientacija gali kilti dl atminties sutrikim - nusilpus fiksacinei atminties savybei ir kt.
Skiriami keli smons sutrikimo sindromai: apkvaitimas, soporas (nejautrumas,
abejingumas), koma, delyras, amencija, oneiroidas (sapnin bsena) ir prieblandin
bsena.

Apkvaitimas, soporas, koma

Apkvaitimo esm yra ta, kad bna paauktjs vis iors dirgikli keliam poji
slenkstis, todl ligon veikia tik stiprs dirgikliai. Pvz., udavus ligoniui klausim tyliai, jis
visai nereaguos, tiesiog nepastebs, kad j kas kreipiasi. Tik garsiai paklaustas, jis
pamatys gydytoj. Ligonio veido iraika bna abejinga, bejausm, jis esti pasyvus,
nejudrus, daniausiai ramiai guli. Afektini reakcij nepavyksta jam sukelti. Be to, ligonis
sunkiai supranta, kas jam sakoma, jo sprendimai ir samprotavimai bna pavirutiniki,
mstymas sultjs. Paprastus, buitinio turinio klausimus ligonis supranta, trumpai, tyliai
juos atsako. sudtingesnius klausimus nereaguoja, nes j nesupranta. Ligoniai sunkiai ir
nevisikai orientuojasi aplinkoje, pvz., gali pasakyti, kad yra ligoninje, bet kokioje, neino,
gali painti artimuosius, bet neatpasta t, kuriuos mato reiau. Jie nesugeba susieti
vyki, fakt, negali vertinti situacijos. Kartais bna euforija, pasitenkinimas savimi.
Apkvaitimas atsiranda po insult, sunki intoksikacij, kai esti navikas. Psichiatrijoje
apkvaitimo bsena pasitaiko retai.
Lengva apkvaitimo forma vadinama obnubiliacija (lot. nubes - debesis, rkas, migla).
Ligonio smon tarsi gaubia rkas, migla, lyg debesis ustot saul. Visos jo reakcijos
bna sultjusios, psichikos veikla neproduktyvi. Ligoniai klausimus ir aplinkos vykius
reaguoja daug gyviau negu apkvaitimo metu, taiau atrodo isiblak, ne i karto
supranta, ko j klausiama, mstymas bna sultjs, klampus. Ligoniai gali kritikai
vertinti savo bsen, t.y. suprasti, kad j protiniai gebjimai nusilpo. Obnubiliacijos bsena
daniau esti trumpesn negu apkvaitimo, nebna ir gilios amnezijos.
Apkvaitimui giljant, ligonis gali pereiti somnolencijos, patologinio mieguistumo,
bsen (lot. somnus - miegas, snaudulys): bna ne tik mieguistas, bet ir nesiorientuoja
laike, vietoje, visi psichiniai procesai labai sultja. Gili somnolencija pereina soporo
(abejingumo, nejautrumo) bsen. Toks ligonis daro mieganio spd, odinio kontakto
su juo nemanoma palaikyti. Taiau jo refleksins reakcijos ilieka. Normals refleksai taip

pat ilieka, bet atsiranda patologini. Gilus soporas pereina komos bsen. Tuomet
nebelieka jokios reakcijos iors dirgiklius, inyksta net apsauginiai refleksai.
Suprantama, soporui ar komai prajus, ligonis visai neprisimena buvusios bsenos.
Apraytos smons sutrikimo bsenos gali bti ligos dinamikos etapai: i pradi
obnubiliacijos, paskui apkvaitimo, dar vliau somnolencijos, soporo ir komos bsenos.
Tokia smons sutrikimo dinamika bna sunkjant intoksikacijai.

Delyrinis sindromas
Delyras (lot. delirus - pamis, beprotis) yra dana smons sutrikimo bsena. Ji
akivaizdiai skiriasi nuo apkvaitimo. Ligonis nesiorientuoja vietoje ir laike, bet suvokia
save. Delyriniam smons sutrikirnui bdinga gausi psichopatologija, kur pagrindin vieta
tenka iliuzijoms ir haliucinacijoms. Vyrauja regos iliuzijos bei haliucinacijos, bet neretai
pasitaiko ir klausos, lyto~, uosls, skonio iliuzij ir haliucinacij, maus vaizdinio kliedesio.
Ligoniai bna psichomotorikai sujaudinti, nepastovios nuotaikos.
Delyras formuojasi palaipsniui, stadijomis. Skiriamos keturios delyro stadijos.
Pirmosios delyro stadijos ligoniai bna labai kalbs, juos uplsta daugyb labai
vaizdi, konkrei asociacij, j smonje ikyla ryks vaizdiniai. Kadangi iai bsenai
bdinga hipermnezija, i praeities kyla konkrets, afektais nuspalvinti prisiminimai ir
igyvenimai. Ligonis tarsi i naujo visk igyvena. Kai jis iuos igyvenimus stengiasi
papasakoti, pastebima, kad trksta nuoseklumo, nes jo dmes patraukia visi iors
dirgikliai. Ligonio kalba bna padrika, nerili, nuotaika - nepastovi, daniau linksma, bet
tuoj pat gali prisidti nerimas, tampa, nemotyvuota baim. Kartu rykiai sutrinka miegas ligoniui sunku umigti. Jei ir usnsta, tai tuoj pat pabunda, paadintas komarik sapn.
Pabudus bna sunku susigaudyti, kur sapnas, o kur tikrov.
Antrojoje delyro stadijoje atsiranda regos iliuzij ir pareidolij. Iliuzijos i pradi bna
tik prietemoje arba tamsoje, o vliau - ir dien. Pvz., vietoj stovinios vazos su glmis
ligonis mato tupint katin, vietoj kabanio chalato mog. Pareidolijos pasireikia tuo, kad
irdamas sienos nelygumus, apmual rat, sauls spinduli atvaitus lange, ligonis
pradeda matyti fantastikus vaizdus: keistus vris, pasak motyvus, pilis, itisas scenas.
Pareidolijose atsispindi visa, k ligonis buvo mats realybje, kino filmuose, pasak
iliustracijose, apie k anksiau buvo skaits. Jos kyla prie ligonio vali ir jis smalsiai jas
iri. Ligonis ioje stadijoje bna plepus, akys blizga, bet rykesnio psichomotorinio
sujaudinimo nebna. Nuotaika nepastovi. Ligonio kalba tampa vis nenuoseklesn. Taiau
kai pavyksta atkreipti jo dmes, jis gali visai prasmingai atsakyti klausimus. Jau ioje

stadijoje psichopatologija esti nepastovi: tarsi ligonio smon paviesja, jis ima suprasti,
kad visa tai yra liguista, pradeda teisingai pasakoti apie savo gyvenim. Tai trunka neilgai,
paskui ligonis vl pasineria pareidolij pasaul. ios stadijos pabaigoje atsiranda
hipnagogins ir hipnopompins haliucinacijos.
Treiojoje delyro stadijoje iliuzijas pakeiia labai rykios regos haliucinacijos. Joms
bdinga tai, kad viskas vyksta lyg scenoje: ligonis realioje aplinkoje mato vairiausius
vaizdus, vris, mones, nemalonius ar domius reginius. haliucinacinius vaizdus jis iri
susidomjs, baimingai, nerimastingai, bga nuo j, ginasi. haliucinacijas ligonis
reaguoja kaip tikrus vykius. Todl jis gali upulti savo haliucinacinius vaizdus, bgti nuo
j, domtis jais. K. Jasperso teigimu, ligonis yra lyg irovas teatre, vadinasi, jis nepraranda savojo "a". Greta regos haliucinacij. gali bti ir kit j ri.
Ligonio mimika ir afektai keiiasi, jie priklauso nuo haliucinacij turinio (baim,
susidomjimas, pasitenkinimas). ioje stadijoje atsiranda nenuoseklus, greit besikeiiantis
vaizdinis kliedesys. Be to, ligoniai esti psichomotorikai sujaudinti. Jie ginasi, puola, todl
gali bti agresyvs, iokti per lang, susialoti. Paprastai haliucinacijos suintensyvja
nakt, o dien bna vadinamosios provaists "liucidiniai langai" (lot. lux - viesa). Tuomet
su ligoniu galima susikalbti. ioje stadijoje ligoniai nesiorientuoja vietoje ir laike, rykiai
sutrinka j miegas, pasireikia klasikin delyro psichopatologija.
Ketvirtoji delyro stadija pasitaiko retai, tik sunki intoksikacij, infekcij metu, kai labai
pablogja ligonio somatin bsena. Tai - vadinamasis nabdesinis (musitacinis) delyras
(lot. mussitatio - vapjimas, nabdjimas). Ligoniai nesiorientuoja vietoje ir laike, yra
visikai atitrk nuo realybs, negalima atkreipti j dmesio. Psichomotorinis sujaudinimas
bna nelabai rykus: ligoniai vis laik guli, kak nesuprantama vapa, nabda, traukia
patalyn, rankioja nuo jos nematomus silus, pkus. ie judesiai blogai koordinuoti.
Prasideda chorjins atetozins hiperkinezs, sunkiais atvejais koma. io delyro prognoz
visada kelia abejoni. Jeigu klasikinis delyras transformuojasi nabdesin, vadinasi,
blogja ligonio somatin bkl.
Vienas i sunkaus delyro variant yra profesinis delyras. Jam bdingas gilesnis negu
klasikinio delyro smons sutrikimas. Haliucinacij ir kliedesi bna nedaug. Ligonis
automatikai atlieka su savo profesija susijusius judesius, veiksmus: vairuotojas daro
mainos valdymo judesius, alaus baro pardavjas "pilsto" al ir kt.
Delyras paprastai praeina staiga, po vaistais sukelto ilgo miego, daniausiai jis trunka
kelet dien. Trukm priklauso nuo bendros organizmo bsenos, intoksikacijos arba
infekcijos sunkumo, ligoni amiaus (vaik delyrai trunka neilgai), taip pat nuo gydymo
operatyvumo. Delyrui prajus bna dalin amnezija, ligoniai daug k i haliucinacini

igyvenim gali papasakoti, tuo tarpu tai, kas i tikrj vyko aplink juos, prisimena
fragmentikai arba visai neprisimena. Po delyro lieka astenija.
Psichiatrijoje daniausiai pasitaiko alkoholins kilms delyrai. Taiau bna ir
apsinuodijus

vaistais,

hipertonini

krizi

metu,

kai

esti

ryki

galvos

smegen

ateroskleroz, sergant sunkiomis somatinmis ligomis. Delyro etiologija i esms

nustatoma remiantis ligonio somatiniu tyrimu ir anamneze. Taiau gali bti, kad somatini
paeidim dar nenustatyta, o delyras jau yra susiformavs. Tuomet reikia kreipti dmes
jo psichopatologijos ypatybes. Pvz., alkoholiniam delyrui bdinga savita haliucinacij
tematika - ligoniai mato iurkes, gyvates, unis, kates, kitus gyvius, vairias baidykles,
mones be rank, koj, nukirstomis galvomis. Aplinka atrodo pavojinga, nes "kakas
rengiasi juos nuudyti". Kartais haliucinacijos bna humoristinio pobdio. Haliucinacijose
atspindi potraukis prie alkoholio - ligoniai mato gerianij kompanijas ir kt. Alkoholinis
delyras daniausiai atsiranda ne girtavimo metu, bet po keli dien, kai, pvz., dl kokios
nors ligos susilaikoma nuo igrimo ir patenkama ligonin (chirurgijos, terapijos ir kt.).
Yra ir mgini, pagal kuriuos galima prognozuoti, ar neprasids delyras nakt. Vienas i j
Lipmano mginys, kai usimerkusiam ligoniui spaudiant aki obuolius pasirodo rykios
haliucinacijos (mons, gyvuliai, mikas ir kt.). Haliucinacijas galima teigti - pvz., ligoniui
patariama gerai siirti, ar nemato uns, kats, arklio, ir jis daniausiai juos pamato.
Reichardto mginys, - kai ligoniui duodamas tuias popieriaus lapas ir praoma, kad
skaityt, kas ten parayta (kyla regos haliucinacijos).
Pastaraisiais metais kalbama apie delyro patomorfoz. Nurodoma, kad vis reiau
pasitaiko grynojo klasikinio delyro psichopatologija, jis daniau bna trumpas (abortyvinis)
arba labai polimorfikas. Yra ir toks delyras, kai, greta haliucinacij, svarbi viet uima
kliedesys arba psichinio automatizmo reikiniai.

Amencijos sindromas
Amencija (lot. amentia - beprotyb, pamiimas) - tai sunkesn negu delyras smons
sutrikimo forma, kuomet ligoniai visikai nesiorientuoja vietoje, laike ir savyje. Amencijai
bdingiausia mstymo nerilumas, padrikumas ir suglumimas. Ji atsiranda dl to, kad
sutrinka analizs ir sintezs procesai, savimon. Ligoniai bna suglum, bejgiai,
nesugeba sutelkti dmesio, vilgsnis bna klaidiojantis. J kalba taip pat nerili ir
atspindi afektin bsen. Ligoni motorinis sujaudinimas nelabai rykus, j judesiai
bna betiksliai, kartais panas chorjinius ir atetozinius. Ligoniai vartosi lovoje,
kartais gali bti susting nukryiuotojo pozoje - vadinasi, prisideda dar ir katatoniniai
simptomai. Kontakto su ligoniais nepavyksta palaikyti, nors kartais jie sugeba atlikti

elementariausius gydytojo nurodymus: parodyti lieuv, atsimerkti arba usimerkti.

Kalbos nerilumas pasireikia tuo, kad ji sudaryta i atskir, tarpusavyje nesusijusi
odi.

Nuotaika

bna

nepastovi,

svyruoja

nuo

verksmingumo,

lidesio

iki

pasitenkinimo, diaugsmo. Kai esti amencijos bsena, smons provaisi (liucidini

lang), nebna. Ligonio bsena yra gana stabili ir nesikeiia taip danai, kaip esant
delyrui. Nakt gali prasidti regos haliucinacijos, kliedesiai, ligonis gali bti labiau
sujaudintas (todl manoma, kad kartais amencijos bsena nakt gali pereiti delyrin).
Amencija trunka ilgiau negu delyras. Pastarojo trukm yra kelios dienos, o
amencijos - kelios savaits. Amencijai prajus bna gili amnezija.
Sunkjanti amencijos bsena gali pereiti sopor ar kom. Amencija daniau
pasitaiko sergant sunkiomis ltinmis, infekcinmis ligomis, apsinuodijus, po insult,
kai esti ryks centrins nerv sistemos paeidimai, sepsins bsenos.
Oneiroidinis (sapninis) sindromas
Oneiroidas (gr. oneiros - sapnas) - tai panai sapnus smons sutrikimo bsena.
Oneiroidin

bsena

geriausiai

ityrinta

ir

aprayta

sergant

izofrenija

(T.Papadopulos, 1966; S.Stojanov, 1968). Nepaisant gausios ios bsenos psichopatologijos, ji neretai deramai nevertinama ir nustatoma tik tada, kai ligoniui
sugrta smon. T. Papadopulosas skiria 7 io sindromo etapus. Suprantama, vieno
ligonio psichopatologijoje retai pasitaiko visi etapai. J trukm taip pat nevienoda.
Vieni i j gali bti tokie trumpi, kad juos sunku pastebti.
Somatiniai ir afektiniai sutrikimai - tai pradiniai oneiroido poymiai, turintys daug
bendra su somatinmis ligomis. Ligoniai skundiasi blogu miegu, galvos skausmais,
pykinimu, kvpavimo sutrikimais, skausmais irdies plote arba visame kne. Gali bti
subfebrili temperatra, alpstama. Kiti ligoniai labiau skundiasi somatiniais poymiais,
bdingais depresijai: nuovargiu, adinamija, sutrikusiu apetitu, obstipacijomis, bendru
silpnumu. Jau pirmajame etape gali bti depresija. Tuomet vyrauja ne lidnumas, bet nerimas, tampa, dirglumas. Oneiroidui apskritai bdingi nuotaikos sutrikimai, jo struktroje jie
uima svarbi viet. Dl nerimo ir padidjusio jautrumo ligoniai kitaip vertina aplink,
realius vykius. Jie visk pradeda irti tariai, nepasitikdami, nes "aplinkiniai blogai
apie mane galvoja, blogiau su manimi elgiasi". I dalies ie skundai yra pagrsti, nes dl
depresijos ligoniai i tikrj pradeda blogiau dirbti, tampa pavirutiniki, isiblak, daro
daug klaid. Kai nuotaika bna pakili, vyrauja padidjs neproduktyvus veiklumas. Taiau
ligoniams atrodo, kad jie gabesni u kitus, geriau supranta men, muzik, geriau visk
suvokia. Jie aktyviai lanko populiarias paskaitas, dalyvauja saviveikloje, link kalbti

susirinkimuose, tik j pasisakymai bna nepakankamai argumentuoti. Ligoniai gali pakeisti

savo gyvenimo bd, dienos reim.
Bsenai blogjant prisideda nemiga ir po keli bemiegi nakt prasideda antrasis
etapas.
Kliedesinis afektas atsiranda staiga ir trunka kelet valand arba net dien. iam
etapui bdingi nuotaikos sutrikimai (nerimas, baim), kliedesys ir savojo "a" pokyiai.
Ligoniui atrodo, kad jis yra persekiojamas, kad j tariai irima, kad norima j nuudyti.
J gali apnikti kyrios mintys, kad susirgo sunkia liga. Kliedesio idjos bna intensyvios,
nuspalvintos afekt, bet nestabilios ir nesistemins. Atsiradus psichinio automatizmo
reikiniams, ligonis jauia, kad kakas veikia jo mintis, kakas j valdo, veria prie savo
vali atlikti vairius judesius ir veiksmus. Visa tai jam trukdo galvoti, susikaupti. iame
etape atsiranda ir suglumimas - ligoniui atrodo, kad pasikeit jo "a". i permaina
nemaloni, kankinama, ligoniui neaiku, kas su juo darosi. Nuotaika daniausiai bna
prislgta.
Afektin kliedesin depersonalizacija ir derealizacija. io etapo psichopatologija
bna polimorfika, gausi. Irykja beveik visi psichopatologiniai simptomai, iskyrus
traukulin, silpnaprotysts ir, inoma, kitoms smons sutrikimo bsenoms bdingus
simptomus. iame etape atsiranda afektiniai sutrikimai, kliedesiai, psichinio automatizmo
reikiniai, katatonija. Ligoni nuotaika esti nepastovi, gali trumpam bti pakili, bet daniau
bna prislgta. Pasitaiko miri afektini sutrikim sindrom. Bdingas inscenizavimo reikinys. Ligoniui atrodo, kad dramatiki vykiai vyksta lyg scenoje, t.y. tikrinami jo
sugebjimai, aplinkiniai mons elgiasi keistai, nenatraliai, kiti ligoniai ir personalas
dalyvauja toje scenoje, tame spektaklyje, filmavimo darbuose. Toji situacija specialiai
"padaryta", inscenizuota dl ligonio. Inscenizavimo igyvenim turinys priklauso nuo
nuotaikos. Kai esti depresija, ligoniui atrodo, kad aplinkiniai "scenoje vaidina" jo
pasmerkim, teism, tam vartoja simbolik, alegorijas, reikia nepasitenkinim juo, rodo
praeities scenas arba tai, kas jo laukia, kas jam gresia.
Pasikeiia ir ligonio suvokimas bei savs vertinimas. Bdingas dvynio simptomas. Kai
yra teigiamo dvynio simptomas, ligonis nepastamus mones laiko artimaisiais arba gerai
pastamais, atjusiais jo aplankyti ligonin, tik iek tiek kitaip atrodaniais. Kai bna
neigiamo dvynio simptomas, ligonis tikrus gimines, pastamus laiko svetimais, tik
persirengusiais ir nusigrimavusiais, kad atrodyt panas gimines.
Nemalonius jutimus - skausm, peralim, taip pat mlllC1 antpld, nutrkstanias,
nerilias mintis ligonis interpretuoja kaip paalini jg poveik, t.y. mano, kad jutimai

"padaryti tyia". Ligonio mintys bna poliformikos, permainingos ir nenuoseklios - vienas

kliedesys keiia kit. Ligonis jauia, kad j nuodija, kad aplinkiniai savo veiksmais nori j
perauklti, ukrsti infekcinmis ligomis ir pan.
Pasireikia ir psichinis automatizmas. Ligoniai teigia, kad ne jie atlieka veiksmus, kad
juos valdo kakokios auktesns jgos. Jos veikia, skaito, nutraukia ir pakeiia j mintis,
sukelia vairias nemalonias emocijas, "daro nuotaik"
Danos verbalins iliuzijos, haliucinacijos ir pseudohalucinacijos. Kliedesiai bna
stabilesni, bet j tematika kinta. Visa, kas darosi aplinkoje, traukiama kliedes - televizijos
laida, gydytojo posakis, ant sienos kabantis paveikslas (ypatingos reikms kliedesys).
Nors ir apniktas gausi kliedesi, ligonis dar sugeba orientuotis realioje situacijoje:
ino, kur yra, kokia diena, pasta personal, domisi savo sveikata.
Ligoniai guli lovoje, vyrauja oneiroidin-katatonin simptomatika. J papildo epizodins
impulsyvaus sujaudinimo bsenos. Kitaip negu delyro metu, ligoniai ne tik stebi situacij "scen", bet sitraukia j kaip pagrindiniai veikjai.
Fantastin afektin kliedesin depersonalizacija ir derealizacija. io etapo
psichopatologija panai treiojo etapo, nes taip pat bna afektini, kliedesini, katatonini
simptom, psichinio automatizmo reikini, tik ia visa simptomatika gauna fantastin
turin. Ligoniai pradeda "bendrauti" su ymiais monmis, net mirusiais, kalbasi su
valstybi vadovais, jauia sauls, mnulio poveik ir kt. Aplinkinius mones laiko politiniais
veikjais, aktoriais, kosmonautais, mokslininkais.
iame etape padidja ir pai ligoni vaidmuo. Dabar jie jauiasi geb sprsti
pasaulins reikms problemas (karo ir taikos, tolesnio ms planetos likimo ir kt.). Kai
esti depresija, ie igyvenimai atsispindi kliedesyje, pvz., kad jie yra didiausi nusikaltliai
pasaulyje, niekad negals numirti ir turs kankintis aminai.
iame etape ligoniai daniausiai tikisi, kad visi svarbiausi vykiai - dar tik ateityje, dabar
jie tik rengiasi jiems.
Bdinga fantastinio kliedesio tematika - dviej prieing stovykl kova (antagonistinis
kliedesys). Ligonis yra ios kovos dalyvis. Kai nuotaika esti pakili, jis vykdo svarbius
ygius, o kai prislgta, jis pralaimi. vykiai bna dramatiki, labai svarbs, fantastiki.
Nors vykiai fantastiki, ligonis vis dlto geba orientuotis aplinkoje, pasakoja gydytojui,
kad jo orientacija yra dvilyp - vienu metu jis yra ir fantastinje situacijoje, ir ligoninje.
Ligoniui nuolat bna ir katatonijos reikini - sujaudinimas arba stuporas su vakiniu
lankstumu.

Iliuzin-fantastin depersonalizacija ir derealizacija. iam etapui bdinga tai, kad

aplinka ligoniui atrodo pasikeitusi, pvz., jis jau ne ligoninje, o kosminiame laive,
skrendaniame kitas planetas, arba yra pasak pasaulyje, viduramiuose, vandenyno
dugne ir kt. Aplinkiniai mons - taip pat ne ligonins personalas, bet ateiviai i kit
planet, kosmonautai, prajusi ami gyventojai.
Rykiai sutrinka ir ligoni "a". Jie tampa kitais monmis - mokslininkais, diplomatais,
kosmonautais, pasak princais ar karalaitmis. Jauia, kad mstymas pasidar labai
"skaidrus", dabar jie gali visk suprasti, sprsti sudtingas pasaulio problemas.
Kadangi nuolat keiiasi nuotaika, kartu kinta ir kliedesiai, j tematika. Bna
haliucinacij, pseudohaliucinacij, psichinio automatizmo reikini.
Tikrasis oneiroidas - daniausiai neilgai trunkanti bsena. iam etapui bdingiausia tai,
kad ligonis visus igyvenimus mato, t.y. vyksta vizualizacija. Jis visk mato ne aplinkoje,
bet lyg "vidine akimi", pats tuo metu bna katatoninio stuporo arba sujaudinimo bsenoje.
Apie vykius ligonis pasakoja fragmentikai, o kartais nekalba visai. Todl labai svarbu
stebti ligonio elges, veiksmus, odius, kad oneiroidui prajus bt galima jo paklausti,
k tuomet igyveno, nes po oneiroidini igyvenim amnezijos nebna.
Ligonis visikai nesusivokia laike, aplinkoje, savyje, bna atitrks nuo pasaulio. Reali
aplinka suvokiama fragmentikai, vliau ligonis jos neprisimena, o apie oneiroidinius
igyvenimus, fantastin kliedes pasakoja gana smulkiai.
ioje bsenoje lieka silpnas ryys su aplinka, joje vykstaniais vykiais; jie iek tiek
veikia oneiroido turin (pvz., beldimas duris reikia, kad mnul nusileido raketa, ir kt.).
Paprastai is etapas yra oneiroidini igyvenim kulminacija. Paskui i oneiroidins
bsenos grtama tais paiais etapais.
amencij panai smons sutrikimo bsena. Ji pasitaiko retai ir bna sergant
hipertoksine izofrenija. iai bsenai fantastinio kliedesio sistema nebdinga. Ji lyg suyra,
kliedesiai tarpusavyje nesusij. Kontaktas su ligoniu labai pasunkjs, danai jo i viso
negalima umegzti. Ligoniai klausimus atsako vienu dviem odiais, net prajus
oneiroidui nesugeba papasakoti patirt igyvenim - apie juos galima sprsti tik i elgesio.
Taigi oneiroidiniam smons sutrikimui bdinga gausi psichopatologija: afektiniai
sutrikimai (tiek depresija, tiek maniakins bsenos, prie j danai prisideda nerimas,
baim, ekstaz), kliedesys (i esms vaizdinis), ypa reikmingi antagonistinis, didybs,
poveikio, taip pat psichinio automatizmo reikiniai (asociacinis, senestopatinis, kinezinis) ir
katatonija (stuporas arba sujaudinimas).

Oneiroidas prasideda staiga. I pradi prasideda afekt sutrikimai, prie j prisideda

kliedesiai, vliau jis tampa fantastikas ir palaipsniui sutrinka smon. Visada sutrinka
savasis "a", o oneiroidui pasiekus kulminacij visikai atitrkstama nuo realaus pasaulio.
Vidinis pasaulis prisipildo sapnus primenani igyvenim.
Kadangi oneiroidas kyla staiga, minti etapai retai pastebimi. Daniausiai vairi etap
simptomatika reikiasi kartu.
Vaizdumo dlei ia apibdinome oneiroidinio sindromo susidarym, kai esti izofrenija,
nes tuomet jis ilgiau trunka ir geriau irykja jo etapai. Taiau oneiroidinis sindromas yra
nespecifikas. Jis gali pasitaikyti po intoksikacij, galvos smegen traum, infekcini lig,
kai bna kraujagysli patologija. Tuomet pagal oneiroido susidarymo fon irykja ir tam
tikros jo ypatybs.
Prieblandins bsenos sindromas
i smons sutrikimo bsena prasideda staiga, trunka neilgai (keliasdeimt minui,
kelet valand, labai retai 1-2 dienas) ir baigiasi visika ios bsenos amnezija.
Bdingiausia prieblandins bsenos psichopatologija - ligoniai bna kupini afektins
tampos, pikti, bet, nepaisant rykaus smons sutrikimo, jie geba atlikti automatikus
veiksmus. Labai danai reikiasi ir vaizdinis kliedesys, haliucinacijos.
Prieblandins bsenos metu rykiai sutrinka ryys su aplinka. Ligoniai arba visai
neatsakinja klausimus, arba atsako labai trumpai, lakonikai, pavirutinikai, kartoja tuos
paius odius, klausimo fragmentus, patys pokalbio nepalaiko. Iorikai jie primena labai
isiblakiusius, paskendusius savo mintyse mones. Automatiki veiksmai gali bti
nuosekls, pvz., ligoniai gali nusipirkti biliet traukin, lipti j, atsissti. Daniausiai jie
neatkreipia aplinkini dmesio. Jeigu kas ir stebi ilgesn laik, tai j elges laiko keistoku,
bet nemano, kad tai yra sunki psichins veiklos sutrikimo bsena.
Terminas prieblandin bsena gerai atspindi smons sutrikimo esm. Prieblandoje
aplinkiniai daiktai atrodo susiliej, neryks, o kartais visai nematomi. Taiau kai kurie
aplinkos dirgikliai gali pasiekti ligonio smon tarsi mogus nakt eit su ibintuvliu ir
iekot kelio. Apviesti ploteliai yra labai nedideli, tarsi iplti i tamsos.
Ligoni elges lemia afektin tampa, vaizdinis kliedesys, haliucinacijos, todl jie danai
bna agresyvs. i agresij siloma vadinti tylija, nes prie j nesti joki grasinim,
konflikto.
Apie ligonio igyvenimus geriausiai galima sprsti i jo veiksm, nes, iai bsenai
prajus, paprastai nieko neprisimenama. Teismo psichiatrinei praktikai svarbu tai, kad po
prieblandins bsenos i pradi gali nebti visikos amnezijos. Kelet minui, reiau

valand, ligonis miglotai prisimena, kas su juo buvo. Tai - vadinamoji vlyvoji (retardin)
amnezija. Netrukus pasireikia visika amnezija.
Atsivelgiant prieblandins bsenos psichopatologij, skiriami keli jos variantai.
Kliedesinis variantas. Sutrikusi smon pripildo haliucinacijos ir vaizdinis kliedesys,
lemiantys ligonio elges. Ligonio igyvenimai bna nemalons, baiss, todl jis esti
sitemps, piktas, baimingas. Tokios bsenos ligoniai labai pavojingi aplinkiniams, nes
danai iauriai ir sunkiai sualoja arba nuudo mones. J veikla susijusi su
haliucinacijomis bei kliedesiais ir yra "gynybinio" pobdio. Prajus iai bsenai, ligoniai
visikai neslepia to, kas vyko, jie tiesiog nesupranta, kaip galjo t padaryti.
Epilepsikas sujaudinimas. Ligoniai bna sujaudinti daug stipriau negu kliedesinio
varianto atveju, be to, kyla daug haliucinacij ir kliedesi, labai rykus pykio afektas. Dl
ios psichopatologijos ligoniai ypa pavojingi aplinkiniams. Danai vykdomos ypa
iaurios mogudysts: iudomi ir sukapojami dalis vaikai, negyvlis badomas peiliu dar
keliasdeimt kart ir kt. Kadangi i bsena prasideda staiga, tai auka gali tapti bet kas,
pirmas sutiktas mogus. i bsena staiga ir baigiasi, ligoniai giliai umiega, pabud nieko
neprisimena.
Orientacinis variantas. Ligoniai sugeba elementariai orientuotis, ino, kur yra
(ligoninje, terapijos dirbtuvse, namie), kas yra greta j. Vyrauja ne haliucinacijos ar
kliedesiai, bet afektin tampa, pyktis, kur reikia ant ko nors ilieti. Tai bsena, labai
panai disforij. Tokie ligoniai, nors ir nra haliucinacij ir kliedesi, taip pat gali bti
agresyvs, pavojingi aplinkiniams. Kitaip negu tikrosios disforijos metu, i bsena baigiasi
amnezija (daniau pasitaiko minta vlyvoji, retardin amnezija).
Ambulatorinis automatizmas (lot. ambulatorius - judamas, gr. automatizmos savaimingumas). iam variantui nebdinga ne tik haliucinacijos ar kliedesiai, bet ir
emocin tampa, pykio afektas. Ligoniai bna aktyvs, vaikto, keliauja.
i bsena prasideda staiga, netiktai, ligonis tarsi "isijungia" ir tam tikr laik
veiksmus atlieka bdamas sutrikusios smons. I pairos tokio ligonio elgesys atrodo
normalus, neatkreipia aplinkini dmesio, net pastami gali to nepastebti. Ko nors
paklaustas, jis gali trumpai atsakyti, tik atrodo labai pavargs, iseks, paskends savo
mintyse. inomi atvejai, kai tokie ligoniai traukiniu nuvaiuodavo kit miest ir staiga ten
"pabusdavo", nusteb dairydavosi, kur patek. Kiti ligoniai vainja miesto transportu,
neilipa ten, kur reikia, po to "pabud" stebisi, kaip tai galjo atsitikti.
Trumpai trunkanius ambulatorinio automatizmo reikinius vadiname transais, kai
vyrauja verimasis bgti, - fugomis. Nakt pasireikiantis ambulatorinis automatizmas
vadinamas lunatizmu (lot. luna - mnulis), arba somnambulizmu (lot. somnus - miegas,

ambulo - vaikioju). Lunatizm reikia skirti nuo naktinio vaikiojimo. Pastarasis pasitaiko
vaikystje arba paauglystje. Lunatizmas daniau bna sergant epilepsija, gali bti vienas
i pirmj jos poymi, kai dar nra traukulini paroksizm. Tuomet reikia iekoti ir kit
epilepsijai bding poymi bei EEG pokyi. Naktinis vaikiojimas bdingas
neuroziniam sindromui, pvz., kai vaikas dien patiria daug spdi arba kai dl tam tikr
prieasi jo miegas bna negilus, pavirutinikas.
Aptartoji prieblandini bsen psichopatologija bdingiausia sergant epilepsija ir kai
esti galvos smegen organiniai pokyiai.
Kai kurie autoriai prieblandines bsenas skirsto organines ir funkcines. Organins
prieblandins bsenos atsiranda sergant epilepsija, infekcinmis ligomis arba po j, po
intoksikacij, galvos smegen traum. Funkcins daniausiai yra psichogenins (isterins)
kilms. J savitumas tas, kad psichopatologija daugiau ar maiau atspindi psichin
traum, esti pseudodemencijos element, teatralikumo, nebna tokios gilios amnezijos
kaip po tikrj, t.y. organini prieblandini bsen. Prie aprayt smons sutrikimo
variant apkvaitimo, soporo, komos, delyro, amencijos, oneiroido ir prieblandins bsenos
kai kurie autoriai priskiria ir aur.

Neuroziniai sindromai
Neuroziniai sindromai psichiatrinje klinikoje labai dani. Neuroziniais jie vadinami ta
prasme, kad j psichopatologija labai panai neurozes. Taiau kitaip negu neurozs,
kurios visada yra psichogenins etiologijos liga, ie sindromai bna sergant kitomis
ligomis, yra j palydovai. Kad bt aikesnis skirtumas nuo neurozi, iuos sindromus net
siloma vadinti pseudoneuroziniais arba paraneuroziniais.
Neuroziniai (pseudoneuroziniai, paraneuroziniai) sindromai gali bti sergant daugeliu
somatini ir psichikos lig, ypa j manifestacijos laikotarpiu, kai pagrindiniai ligos
poymiai dar neirykj.
Prie neurozini sindrom priklauso asteninis, kyrybi, isterinis (histrioninis) ir
hipochondrinis.

Asteninis sindromas
Asteniniam sindromui bdingiausia padidjs dirglumas ir greitas isekimas. Ligoniui
bna paemjs pojio slenkstis, todl visi dirgikliai, kurie anksiau jam buvo prasti,
neblakydavo jo dmesio, tampa per stiprs - dirgina garsios kalbos, muzika, sklindanti i
kaimyno buto, pravaiuojani main esys, vandens lajimas kriaukl, gatvs ibint
viesa ir kt. Tokie ligoniai pasidaro nekantrs, visk stengiasi daryti paskubomis: greitai
valgo, greitai dirba, skuba darb, nors laiko dar yra utektinai, juos erzina ko nors laukimas. Isekimas ypa irykja antrojoje dienos pusje. Ligoniui darbas pasidaro per
sunkus, nedomus, o dirbant per prievart didja dirglumas, tampa.
Anksti atsiranda galvos skausmai. Jie bna vairaus pobdio, bet kuriuo paros laiku,
daniau vakare, pavargus. Daugumai ligoni sutrinka miegas: jie sunkiai umiega, anksti
pabunda, o dien bna mieguisti. Danai prie umiegant juos vargina mini antpldis,
vadinamasis asteninis mentizmas - mintys apie atliktus arba ne atliktus darbus, ar
sugebs rytoj padaryti tai, kas numatyta. Ligoniai i mini atvilgiu bna kritiki, su jomis
kovoja.
Bdingi emocij ir vegetaciniai sutrikimai. Ligoni emocijos bna nepastovios, jie greiti
jaudintis, dirgls. Neretai pasitaiko nerykios depresijos element. Tai ligoni emocinms
reakcijoms suteikia sentimentalumo, jie greiti apsiverkti, juos graudina lidna muzika,
ikilmi ceremonialas.
Ligoniai danai skundiais skausmais irdies plote ir pilvo srityje, svyruoja j
kraujospdis, prie akis plaukioja juodos dms, jie tai blykta, tai rausta, labai
prakaituoja, skundiasi blogu apetitu, burnos sausumu. Vyrams danai susilpnja lytinis
potraukis, moterims irykja frigidikumas.
ie nusiskundimai labai priklauso nuo psichologins aplinkos, kurioje jie dirba arba
gyvena, nuo atmosferos slgio, nes jie sunkiai pakelia kart, blogai jauiasi kitose
geografinse platumose.
Asteninis sindromas daniausiai bna organini galvos smegen paeidim metu, kai
kiti organinio paeidimo poymiai dar nenustatyti (galvos smegen navikas, encefalitas ir
kt.), sergant neurozmis, sunkesne somatine liga, net po persirgto gripo ar operacijos.
Asteninis sindromas atsiranda ir sergant galvos smegen ateroskleroze. Esant iai
astenijai bdingas rykus emocij labilumas, verklenimas, nekantrumas, dirglumas. Kai
esti asteninis sindromas, sergantysis hipertonine liga nuolat skuba, vis laik stengiasi k
nors daryti, nors ties niekuo negali ilgiau sustoti, nes neutenka kantrybs.

Sergant izofrenija astenijai bdinga tai, kad ligon vargina nuolatin psichikos tampa,
jis nesugeba dirbti protinio darbo, jauiasi iseks po maiausios tampos. Net ir po ilgo
poilsio jis neatgauna jg. Tuo tarpu nuo fizinio darbo ligoni bsena gali pagerti.

Obsesinis-kompulsinis (ikyrybi) sindromas

Lot. obsessio - apsiaustis, apsuptis, blokada, compello - priversti). kyrybi gali
pasitaikyti ir sveikiems monms. Vakarais, po dienos vyki, galv lenda buv malons
arba

nemalons

prisiminimai,

mogus

tarsi

vl

naujo

visa

tai

igyvena.

Daugiaaukiame name, ijus balkon, gali bti nejauku, lyg kas traukt okti emyn.
Daug moni, to nesuprasdami, daro vairius kyrius veiksmus: kalbdami ranka lieia
kaklarait, perbraukia per plaukus, susiima u smakro, atsikrenkia. Yra moni, kurie
nejausdami taria ne reikmingus odius "vadinasi", "reikia", "taip sakant" ir kt.
Sveikiems monms kyrybs netrukdo, nes bna neintensyvios, mogus j nejauia.
Sergant psichikos liga, kyrybs esti intensyvios, atsiranda prie ligonio vali. Atsiradus
kyrybms, ligonis stengiasi su jomis kovoti. Tai reikalauja i jo didels tampos, blako j,
trukdo susikoncentruoti pagrindinei veiklai. Ligoniai kyrybi atvilgiu bna kritiki,
supranta, kad taip neturt bti, bet nesugeba j atsikratyti.
kyrybi yra labai vairi. Tai kyrios baims, abejons, norai, potraukiai, prisiminimai,
mintys, vaizdiniai, veiksmai.
Pagal turin kzyrybs skirstomos dvi grupes: su afektine tampa, nemalonias, lydimas
vaizdini ir afektikai indiferentikas.
Nesvarbu, kokiai grupei priklauso kzyrybs, - visos jos ligoniui bna nemalonios.
Daniau pasitaiko irzyrybs su afektine tampa. Ligoniai jauia tamp, nerim, atsiranda
vegetacini reakcij. I j labai danos fobijos (gr. phobos - baim), t.y. kyrios baims. Jos
bna vairaus intensyvumo, ligoniai gali bijoti bet ko. Psichiatrijos vadovuose aprayta
daugiau kaip 300 fobij. Paminsime tik daniau pasitaikanias.
Agorafobija (gr. agora - svarbiausioji seno Graikijos miest aikt) - erdvs (aiki,
plai gatvi) baim. Ligoniai stengiasi tokias vietas apeiti, vengia j. Juos baugina, kad,
pvz., atsidr didelje aiktje, gali pakliti po maina. Ligoniai supranta, kad taip neturt
atsitikti, nes puikiai mato vis aikt ir i toli pastebt atvaiuojani main. Kiti ligoniai
jauia baim bdami minioje, bijo ieiti i nam, eiti parduotuv, vieni keliauti traukiniu,
lktuvu ar autobusu. Jie bijo, kad praras smon ir nesulauks pagalbos atsidr vieoje
vietoje.

Aichmofobija (gr. aichme - ieties smaigalys) - atri daikt baim. Ligonis stengiasi
paslpti atrius daiktus - peilius, akutes, irkles, nes bijo jais sualoti savo artimuosius
arba susialoti pats.
Astrofobija (gr. astron - vaigd) - kyri aibo, griaustinio baim. Autofobija (gr. autos
- pats) - kyri vienumos, vieniumo baim. Aviafobija (gr. avis - pauktis) - kyri baim
skristi lktuvu.
Batefobija (gr. bathes - giluma, gylis) - aukio baim, taip pat baim, kad gali nukristi
vir galvos esantis sunkus daiktas. Tokie ligoniai bijo bti daugiaaukiame name, ulipti
bokt.
Brontofobija (gr. bront - griaustinis) - griaustinio baim.
Ereitofobija (gr. ereuthos - parausti) - baim, kad, matant kitiems, gali parausti.
Fazmofobija (gr. phasma - vaiduoklis) - kyri vaiduokli, velnio ir kit fantastini btybi
baim.
Fobofobija - baims priepuoli baim. Ligonis bijo, kad staiga ueis baim ir jis
pasirodys visikai bejgis.
Haptofobija (gr. hapt - sugriebti) - kyri aplinkini moni prisilietimo baim.
Hemofobija (gr. haima - kraujas) - patologin kraujo baim. Vien dl minties, kad,
pamaius krauj, galima nualpti, ligoniui pasidaro bloga.
Grafofobija (gr. grapho - raau) - raymo baim. Ligoniai bijo imti rankas pietuk,
kit raymo priemon.
Kancerofobija (lot. cancer - vys) - baim susirgti viu.
Kleptofobija (gr. klepto - vagiu) - kyri baim, kad nekilt noras pasisavinti svetimus
daiktus, baim, kad paskui turs daug nemalonum.
Klaustrofobija (lot. claustrum - uraktas, spyna) - baim bti anktose, udarose
patalpose, kur durys ir langai udaryti. Ligoniai bijo, kad gali udusti, bti suspausti.
Maniafobija (gr. mania - beprotyst, potraukis, aistra) - kyri baim iprotti.
Mizofobija (gr. misos - pasilyktjimas) - liguista baim susitepti ar usikrsti
mikrobais. Ligoniai bijo prie ko nors prisiliesti, nuolat plauna rankas, danai keiia
drabuius, nosines ..
Nekrofobija (gr. nekros - mirs, lavonas). Lavon ir laidotuvi reikmen baim.
Niktofobija (gr. nyx - naktis) - nakties (tamsos), prietemos baim, baim bti
tamsiame kambaryje.
Nozofobija (gr. nosos - liga) - liguista baim susirgti nepagydoma liga (sifiliu,
pasiutlige, AIDS ir kt.)
Peirafobija (gr. peira - imginimas) - baim kalbti auditorijai, laikyti egzammus.

Petofobija (gr. petto - virkinti) - baim bnant bryje moni "pagadinti or"
Sifilofobija - baim usikrsti sifiliu. Tokius ligonius, nors jie supranta to
beprasmikum, kankina mintis, jog vaiuodami troleibusu, pirtyje, valgykloje gali
usikrsti sifiliu.
Simbolofobija (gr. symbolon - enklas, reikm) - kyri baim daikt, vyki,
reikini, sapn, kurie ligoniui turi ypating, slapt prasm. Ligoniai juos vertina kaip
blogio enklus.
Skoptofobija (gr. skopeo - iriu, stebiu) - pajuokos baim, - kad aplinkiniai gali j
ijuokti dl nesam arba i ties esam fizini trkum.
Sociofobija (lot. societas - visuomen) - baim atsidurti santykinai maos moni
grups dmesio centre, - baim bti paemintam arba sutrikti, pvz., baim usikirsti
kalbant, neinoti, k pasakyti, kalbti "akis ak", negalti nuryti ksnio, uspringti,
naudotis vieuoju tualetu ir pan.
Tanatofobija (gr. tanatos - mirtis) - baim numirti. Ligonis vengia pokalbi apie
mirt, laidotuves.
Urofobija (lot. urina - lapimas) - kyri baim usinorti lapintis esant
nepalankioms aplinkybms (skaitant praneim, bnant neprastoje vietoje, kuomet
neinia, kur tualetas).
Venerofobija (lot. Venus (Veneris) - senovs Romos meils deiv) - kyri baim
usikrsti venerine liga.
Vermifobija (lot. vermis - kirml) - kyri kirmli ir pavojaus jomis apsikrsti baim.
Zoofobija (gr. zoon - gyvnas) - kyri gyvn, daniausiai tam tikros ries (kai,
un ir kt.), baim.
kyrs veiksmai bna tada, kai ligonis kyriai nori k nors padaryti sau arba
aplinkiniams, - ikilmingoje, rimtoje ir tylioje aplinkoje ktelti, idurti akis vaikui, smogti
praeinaniam mogui, danai plauti rankas (abliutomanija -lot. ab/utio - apsiplovimas),
skaityti visus i eils skelbimus, pasitaikanius pakeliui, ir pan. Pvz., ligon kyriai
persekioja noras pairti praeinanio vyro varko pamual. Dl to ji stengiasi vyrus
aplenkti, vyti ias mintis alin. Taiau atsidrusi palankioje situacijoje visai sutrinka, o
kartais potrauk realizuoja.
kyrios mintys prie ligonio vali lenda galv, trukdo susikaupti darbui, taiau ir
suprasdamas j beprasmikum jis negali j atsikratyti. ios mintys neturi nieko bendra su
mstymo sutrikimais. Ligonis bna kritikas j atvilgiu, ino, kad tai - jo paties mintys.
kyrios abejons pasireikia tuo, kad ligonis viskuo abejoja. Ijs i nam abejoja, ar
urakino duris, ugesino dujin virykl, ijung lygintuv, usuko vandens iaup, ar

nepadar klaid darbe, teisingai iandien pasielg. Abejons priveria ligon grti namo,
visk patikrinti, bet vis tiek jis nenurimsta, ijs i nam vl abejoja, ar gerai patikrino.
kyrios abejons bna labai vairios. Kasininkas abejoja, ar teisingai imokjo
atlyginim, buhalteris - ar nepadar klaidos. kyrios abejons gali bti kartu su baimmis:
aktorius gali bijoti, kad tam tikroje scenoje umir tekst, dainininkas, - kad nesugebs
idainuoti tam tikros arijos dalies. ios abejons dar labiau stiprina baim. Bijodamas tam
tikros scenos, arijos, aktorius ar dainininkas i anksto bna sitemps, tarsi siteigia, kad
taip bus. Taip danai ir vyksta.
Pasitaiko kyrios antipatijos arba bjaurios mintys. Ligoniui nemotyvuotai kyla
neapykanta, nors pats supranta, kad tam nra jokio pagrindo. Kalbant su labai gerbiamu
mogumi, apie j gali kilti bjaurios mintys, kuri drovisi ir pats ligonis.
kyrs prisiminimai, - kai i praeities nuolat iplaukia ligoniui labai nemalons vykiai ir
jis vl i naujo juos igyvena.
Afektikai indiferentikos kyrybs taip pat nemalonios, taiau jos bna be emocins
tampos. Tai gali bti kyrios mintys apie gyvenimo prasm, gyvybs reliatyvum, kyrus
skaiiavimas - aritmomanija.
Sergant izofrenija, bdinga tai, kad kyrybs progresuoja. I pradi jas lydi
igyvenimai, vliau jos pasidaro monotonikos, stereotipikos, keistos. Neretai kyrybs
virsta kliedesiais.
Ritualai - tai veiksmai ir judesiai, skirti ivengti nelaims. Ligonis mantriai apeina
pakeliui esant med, tam tikroje marruto darb vietoje turi atsiriti ir usiriti bat raitel,
kelis kartus paliesti tam tikr pastat ir kt. iuos veiksmus, anot ligonio, jis atlieka tam, kad
apsaugot save ir artimuosius nuo galim nelaimi.

Isterinis (histrioninis) sindromas

Nuo Hipokrato laik is sindromas buvo vadinamas isteriniu (gr. hystera gimda). i
simptomatika, kaip ra senieji autoriai, yra lyg gimdos auksmas, taiau vliau buvo
nustatyta, kad isterija serga ir vyrai. Todl jau TLK -10 klasifikacijoje is sindromas
vadinamas histrioniniu (lot. histrion - aktorius).
Pastarasis terminas labiau atitinka sindromo psichopatologij, vis pirma dl to, kad jis
bna ne tik moterims, bet ir vyrams, be to, vyrauja noras isiskirti i kit, bti dmesio
centre, lyg scenoje.
Literatroje vartojami abu terminai. Kai norime pabrti asmenybs sutrikimus,
sindromus vadiname histrioniniais, kai kalbame apie judesi ir jutim sutrikimus isteriniais.

Isteriniai sindromai gali pasireikti judesi ir jutim sutrikimu, gali bti nepastovjimo
(astazijos, gr. stasis - stovjimas), nepajimo (abazijos, gr. basis - jimas) poymi,
isterinis paralyius arba sutrikti jutimas (ne pagal inervacijos zon), atsirasti isterinis
aklumas, kurtumas, nebylumas, mikiojimas, drebjimas, kosulys, spazminis rijimas,
isterinis vmimas, o kartais net traukuli priepuoliai, kiek panas didiuosius
epilepsinius priepuolius (r. skyr. "Traukuli sindromai"). Tokiems ligoniams danai
bna vegetacini sutrikim, padanjs pulsas, pykinimas, skausmai irdies plote,
viduriavimas, viduri ukietjimas.
Isterini sindrom raika labai vairi: isterinis priepuolis, isterins prieblandins
bsenos,

Ganzerio

sindromas,

pseudodemencija,

puerizmas,

isterinis

stuporas,

Miunhauzeno sindromas.
Isterinis priepuolis, kaip minta, gali bti panaus didj epilepsijos priepuol (r. skyr.
"Traukuli sindromai"). Kitais kartais ligonis staiga pradeda rautis plaukus, draskyti
rbus, vartytis ant grind, lotis lanku atgal (arcus hystericus, lot. arcus - lankas) - ligonio
knas remiasi tik pakauiu ir kulnais, jis verkia, aukia, kartoja vis t pai fraz.
Isterins prieblandins bsenos metu bna susiaurjusi smon, kyla daug regos
haliucinacij. Greta haliucinacij, gali bti ir psichogenins kilms kliedesi element.
Ligoni elgesys bna teatralikas, jie "vaidina" su psichogenija susijusias scenas. i
bsen trukm neilga, taiau kartais, jei utrunka iki keli dien, jos gali bti ir poms. Po
i bsen bna visika amnezija.
Ganzerio sindromas (apraytas J.M. Ganzerio 1898m.) - tai vienas i isterini
prieblandins bsenos variant. Ligonis negali atsakyti elementarius klausimus,
praomas nesugeba atlikti tam tikr veiksm, nesunki aritmetikos uduoi. Tokie ligoniai
nesiorientuoja aplinkoje, yra jai abejingi, garsiai juokiasi arba bna isigand, nenustygsta
vietoje. io sindromo trukm kelios dienos. Prajus Ganzerio sindromui bna amnezija.
Pseudodemencija (aprayta C. Wernicke's 1900m.) - bsena, kurios metu bna
silpnesnis, negu Ganzerio sindromo metu, prieblandinis smons sutrikimas. Ligoniai
atrodo sutrik, sunkiai orientuojasi aplinkoje, klausimus atsako neteisingai. Jie kvailioja,
varto akis, juokiasi arba bna prislgti. I pairos jie primena dementik ligon,
taiau netiktai gali atsakyti ir sudtingus klausimus.
Iskiriami 2 pseudodemencijos variantai: depresinis ir aitacinis.
Depresin pseudodemencija formuojasi ltai, nerimastingos depresijos ir bendro
prislopimo fone. Ligoniai skundiasi galvos skausmais, atminties ir bendru nusilpimu.
Smon bna lengvai apkvaitusi. Ligoniai nesikelia i lovos, jeigu atsisda, tai lieka

vienoje pozoje, nejuda. Veidas rodo prislgtum, - kaip kankinio, - kaktoje siria
gilios vertikalios raukls, lp kampuiai nusvir, knas dreba. Kontakt palaikyti
galima, bet tik elementar, ligonis atsako trumpai, ir tik paklaustas kelet kart.
Atsakymai daniausiai bna "neinau", "nesuprantu". Jie gali bti perseveraciniai ligonis vis kartoja t pat od, skaii, uduot klausim, kai kada atsako teisingai. Jis
negali siminti gydanio gydytojo pavards, staigos, kurioje gydosi, pavadinimo. Sutrinka gebjimas skaityti ir rayti - raant praleidiamos raids, daromos elementarios
gramatikos klaidos. Giljant slopinimui ligon gali itikti isterinis stuporas.
Aitacin pseudodemencija isivysto miau. Ligonis bna patenkintas, kvailioja,
daro daug nereikaling judesi, lieia daiktus rankomis, trauko silus, lygina piamos
raukles, daro grimasas, varto akis. Veide atsispindi linksma nuostaba arba igstis,
bet juos tuoj pat gali pakeisti verksminga grimasa. Eisena teatralika, karikatrika.
Mstymas pagreitjs, atsakymai taip pat greiti, bet prieingi teisingiems. Kadangi i
bsena kyla tardymo arba sumimo metu, ligonis vis kartoja, kad jis nekaltas,
nesuimtas. Pastebimi labai ryks veiklos sutrikimai - batus aunasi ant rank,
rankoves kia kojas ir pan. Danai i psichopatologija turi ir puerizmo element.
Pseudodemencija trunka nuo keli dien iki keli mnesi.
Puerizmas (lot. puerilis - vaikikas), apraytas E.Dupre 1903 metais. Jo metu
smon bna susiaurjusi, tarsi pereinama kit, emesn psichikos funkcij lygmen.
Toki ligoni kalba, motorika, emocijos bna vaikikos. Taiau tai nra tikrasis vaiko
elgesys, nes puerilizmo metu regimi viso gyvenimo pdsakai. Bsena sudaro
netolygaus funkcij suirimo spd (pvz., vaikika, vepluojanti kalba ir mokjimas
prisidegti arba rkyti cigaret). Ligoniai vaikikai neitaria kai kuri raidi, neteisingai
taria odius, medicinos personal vadina ddmis, tetomis. Jie bgioja maais
ingsniukais, yra judrs, lieia ir ima blizganius popierlius, slepia juos po piama,
aidia su llmis, stato namelius. Emocijos bna vaikikos - jie kaprizingi, ugauls,
kai ko nors jiems neduoda, puia lpas, trypia kojomis, vaikikai verkia. Puerizmas
trunka ilgiau negu pseudodemencija.
Isterinis stuporas kyla tuoj pat po psichins traumos ir pasireikia judesi
slopumu ir mutizmu. Afektai bna nepastovs ir priklauso nuo aplinkos. Visa tai
atsispindi ligonio veide. Danai stuporo bsenos metu bna ir pseudode mencijos, ir
puerizmo bruo (ligoniai varto akis, veido iraika vaikikai naivi). Isterinis stuporas
neretai susidaro ltai, po pseudodemencijos ar puerizmo, ir links trukti ilgai.
Miunhauzeno sindromas (apraytas angl chirurgo M. Ascherio 1951 m.).

Ligonis skundiasi tariamomis somatinmis ligomis ar negalavimais - pilvo organ,

odos, hemoragijomis, alpimais, priepuoliais, paralyiais. Visa tai pateikiama
dramatikai, apibdinimai nepanas joki lig. Bdinga visikas sitikinimas savo
prasimanymais, noras atkreipti aplinkini dmes, pseudologijos ir fantazavimas.
Jokio suinteresuotumo demonstruoti lig ligonis neturi. Kai kada tokie ligoniai net
bna operuojami. Sindromas pavadintas F.Raspe knygos "Barono Miunhauzeno
nuotykiai" herojaus, kuris buvo melagis ir fantazuotojas, vardu.

Hipochondrinis sindromas
Hipochondrinio sindromo metu vyrauja hipochondrinis savo sveikatos sekimas.
Daniausiai is ypatingas rpinimasis savo sveikata (mintys, neperengianios
pervertinimo idj rib), remiasi senestopatijomis. Ligoniai skundiasi nemaloniais
jutimais vairiose kno dalyse: galvoje, irdies plote, krtinje, nugaroje, stubure,
virkinimo sistemoje.
Kitaip negu hipochondrinio kliedesio metu, ios mintys kyla i senestopatij. Joms
sustiprjus, suintensyvja ir hipochondrikumas, o susilpnjus mintys apie savo
sunkias ligas blsta. Todl tokius ligonius nors trumpam galima tikinti, kad j mintims
nra realaus pagrindo, kad jie tikrai neserga sunkiomis, nepagydomomis ligomis.
iam sindromui paprastai bdinga ir neryki depresija. Ji niekad nesivyrauja,
todl kartais bna nepastebima. Ligoniai skundiasi ne bloga nuotaika, lidesiu, bet
bendru slopumu, miego, apetito sutrikimais.
Kadangi hipochondrinio sindromo nemalons jutimai kyla i vidaus organ, tokie
ligoniai daniausiai kreipiasi vidaus lig specialistus, chirurgus, ginekologus ir kt.
Kartais jie kelet met neskmingai gydomi somatinse klinikose, jiems atliekama
aib tyrim, bet nerandama objektyvi pokyi, kurie atitikt subjektyvius skundus.
Atskirti neuroz nuo kit lig, lydini neurozin sindrom, neretai bna keblu,
todl neutenka vien kart nustatyti diagnoz. Jeigu diagnoze abejojama,
pakartotinai atvykusiam ligoniui reikia vl atlikti tyrimus, kad po neurozinio sindromo
skraiste bt galima laiku nustatyti somatines arba neurologines ligas. Diagnozei
patikslinti labai vertingi ligonio psichologinio tyrimo duomenys.

Asmenybs sutrikim (psichopatiniai,

pseudo psichopatiniai) sindromai
Asmenybs sutrikim sindromus (psichopatinius, pseudopsichopatinius) reikia
skirti nuo asmenybs sutrikim.
Asmenybs sutrikimai - tai nozologinis vienetas, tuo tarpu asmenybs sutrikim
sindromai pasitaiko sergant daugeliu psichikos, neurologini ir somatini lig. Kartais
jie gali bti ligos pradioje (pvz., izofrenijos), kartais tai yra lig (pvz., organini
galvos smegen paeidim ir kt) padarinys.
Asmenybs sutrikimai yra charakterio anomalija, susiformuojanti per pirmus du
gyvenimo deimtmeius. Taigi toki ligoni anamnezje aptinkama duomen,
paaikinani, kodl charakteris formavosi btent patologine linkme (tai tv
padarytos aukljimo klaidos, organinis galvos smegen nevisavertikumas, t.y. geras
fonas asmenybs sutrikimams formuotis, i dalies gimti veiksniai).
Taigi esant asmenybs sutrikimui, galima pasekti vis jos formavimosi dinamik ir
po to vykusi stabilizacij, neleidiani charakteriui (kai jis jau susiformavs) keistis
toliau. iuo atveju alingas socialinis-psichologinis ir biologinis poveikis padaro tak
tada, kai charakteris dar tik formuojasi. Tuo tarpu asmenybs sutrikimo sindromas
atsiranda tada, kai asmenyb jau yra susiformavusi, turi bdingus ir daniausiai
normalius charakterio bruous. Asmenybs sutrikimo sindromas rekia, kad mogaus
charakteris po ligos pasikeit, kad persirgta liga ir yra io sindromo prieastis.
Tuomet atsiranda iki tol nebding charakterio bruo: didelis dirglumas, pykio
protrkiai, smulkmenikumas, pedantikumas, pavydas, didelis jautrumas, drovumas
ir kt. Taigi galima sakyti, kad ligonio charakteris pasikeit, t.y. pasidar liguistas.
Todl mogus negali optimaliai prisitaikyti prie aplinkybi, nes toks charakteris trukdo
ne tik jam paiam, bet ir aplinkiniams, t.y. tiems, kurie su juo susiduria (eima,
artimieji, bendradarbiai, kaimynai).
Asmenybs sutrikim sindromui nebdingi sunks psichopato loginiai simptomai
ar sindromai, pvz., haliucinacijos, kliedesiai, endogenin depresija, traukuliai ar
silpnaprotyst.
Asmenybs sutrikim sindrom psichopatologija labai panai asmenybs
sutrikimus, todl vertindami asmenybs sutrikim sindromus laikoms asmenybs
sutrikim klasifikacijos. io sindromo psichopatologijos skirtumas tik tas, kad,

asmenybs sutrikimo bruous visuomet veikia, suteikia jiems vairi niuans

pagrindin liga, kurios fone tie sindromai atsiranda (Plaiau r. skyr. "Asmenybs
sutrikimai")

Silpnaprotysts sindromai
Pagrindinis silpnaprotysts poymis - intelekto nepakankamumas, arba yda
(defektas): mogus nesugeba vartoti abstraki svok, mokytis, painti nauja.
Sakoma, kad intelektas yra gebjimas greitai ir teisingai sprsti naujas uduotis.
Intelekto negalima tapatinti su tam tikrais psichikos procesais arba ini kiekiu
(erudicija). Jau seniai inoma, kad ger atmint gali turti ir nedidelio intelekto mons,
o asmenys, turintys daug ini, ne visada sugeba jas tikslingai panaudoti. Bna ir taip,
kad sutrikus mstymui nesutrinka gebjimas pasirinkti tinkamiausi veikimo bd.
Kasdieniame gyvenime intelekto veikla irykja tuomet, kai mogui tenka sprsti
vairiausias darbo arba bendravimo su kitais monmis problemas.
Taigi intelektas susideda i dviej dali: ini bagao (erudicijos) ir gebjimo jas
panaudoti. Suprantama, turdamas didel ini kiek, mogus gali pasirinkti daugiau
gyvenimo keliam klausim sprendimo variant. Taiau svarbiausia yra antroji
intelekto dalis, vadinamoji krybin. ios dalies yda (defektas) ir yra pagrindin
silpnaprotysts prieastis.
Apie intelekt negalima kalbti atsietai nuo visos mogaus psichikos. Pasakymas,
kad intelekto negalima tapatinti su tam tikrais psichikos procesais, dar nereikia, jog
jie neturi jam takos. Prieingai, jie yra prielaidos, leidianios intelektui susiformuoti
arba j griaunanios.
Intelektui labai svarbu atmintis, dmesys, valia, emocijos, taip pat suvokimas ir
mstymas. Todl atsiradus silpnaprotystei pastebimi vienokie ar kitokie j sutrikimai.
Silpnaprotyst yra gimta ir gyta. gimta silpnaprotyst anksiau buvo vadinama
oligofrenija (gr. oligos - maas, phren - protas). Dabar ji vadinama protiniu atsilikimu.
gyta silpnaprotyst vadinama demencija.

Protinis atsilikimas
gimta silpnaprotyst bna vairios etiologijos. Svarbiausias jos poymis - intelekto
nevisavertikumas. Ji pasireikia labai ankstyvame organizmo ir galvos smegen
formavimosi etape. Kdikis jau gimsta su silpnaprotysts poymiais arba jie atsiranda
per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Jei galvos smegenys paeidiamos vliau,
silpnaprotyst vadinama demencija. Pirmaisiais trejais metais atsiradusi silpnaprotyst
vadinama protiniu atsilikimu dl to, kad iame amiuje psichika dar nesti
diferencijuota, todl kenksmingo veiksnio poveikis sutrikdo vis tolesn psichikos
raid.
gimta silpnaprotyst yra visapusika (totalin). Tuomet bna nesusiformav ne
tik painimo procesai, bet ir asmenyb. T atspindi kalba, motorika, mimika ir kita.
Bdinga tai, kad labiausiai nesusiformavusios bna ontogenezikai ir filogenezikai
jaunos sistemos, bet palyginti neblogos esti elementarios, evoliucikai senesns
funkcijos. Pirmiausia tai lieia mstym evoliucikai jauniausi ypatyb. ie vaikai
nesugeba abstrakiai mstyti, apibendrinti, atsivelgdami daikt bei reikini
panaum, sujungti juos ir klasifikuoti. Jie sunkiai valdo dmes, j atmintis bna
mechanin. Sakoma, kad protikai atsilik vaikai irdami maai mato, o klausydami
maai girdi. J kalba vystosi vliau. Tarp protinio atsilikimo laipsnio ir kalbos
formavimosi laiko yra tiesioginis ryys. Kalba danai bna su defektais, netaisyklingai
tariami odiai, nesuprantama j prasm. Kartais vaikai vartoja abstrakius odius,
bet j prasms nesupranta, nes imoksta juos mechanikai.
Nesusiformavusios ir j emocijos, ypa susijusios su abstrakcija, valia. Jiems
svarbs tik tiesioginiai igyvenimai. J nejaudina bsimi diaugsmai ir nelaims. J
emocijos be niuans, vienodos, nra toki, kurios skatint nor painti aplink.
Sakoma, kad jie gali bti smalss, bet ne ingeids. Taiau, palyginti su intelektu,
emocijos susiformavusios geriau. Net vidutinikai protikai atsiliks vaikas gali savaip
ujausti, norti padti, bti jautrus ugaulei, turti gdos jausm.
Esant protiniam atsilikimui asmens veiklai bdingas impulsyvumas, menka motyv
kova, jis nesugeba planuoti ir vertinti rezultat, jam trksta iniciatyvos ir
savarankikumo, jis links kartoti kit mintis, yra imlus taigai. Gali bti sustiprj arba
ikryp potraukiai.
Greta i poymi, gali bti ir kit sistem trkum - sutrikusi statika, judesiai
(nesugeba atlikti smulki judesi), koordinacija, skurdi mimika, gestai. Judesiai
kampuoti, negrakts. Be to, gali bti gimt anomalij, vairi apsigimim,

endokrinins sistemos patologija, kaukols dydio bei formos yd ir kt.

Bdinga protinio atsilikimo savyb ta, kad jis nedinamikas (neskaitant t ypatybi,
kurios bna dl mediag apykaitos sutrikim), t.y. neprogresuoja. Danai kalbama
apie teigiam protinio atsilikimo dinamik, bet tik ta prasme, kad gytos inios,
vyresnis amius daro iuos asmenis iek tiek protingesnius. Taiau bt naivu manyti,
kad tam tikros priemons (medicinins ar pedagogins) galt i protikai atsilikusio
padaryti normalaus intelekto mog. Suprantama, tai nereikia, kad i asmen
nereikia gydyti ar ugdyti. Prieingai, medicininio ir pedagoginio poveikio priemons
padeda jiems pasiekti t optimal raidos laipsn, kur leidia psichikos yda.
Skiriami keturi protinio atsilikimo laipsniai: lengvas, vidutinis, sunkus ir labai
sunkus.
Lengvas protinis atsilikimas (anksiau vadintas debilumu). ie vaikai sugeba
mokytis pagalbinse mokyklose, gali sukaupti ini, imoksta skaityti, rayti,
skaiiuoti. J kalba gali bti gerai ilavinta, gera ir mechanin atmintis Taiau jie
nesugeba abstrakiai mstyti, apibendrinti. Emocijos ir valia susiformavusios geriau,
bet ir joms bdingas egocentrikumas, savikritikos stoka.
Jie nesugeba savs kontroliuoti, sunkiai arba visai nesuvaldo potrauki,
nepakankamai apgalvoja savo poelgius, taiau lengvai pasiduoda taigai, mgdioja
kitus, todl labai svarbu juos auklti.
Nustatyti vidutin arba sunk protini atsilikim nesunku. Daug sunkiau nustatyti
lengv protin atsilikim. Tai danokai tenka daryti sprendiant karins, teismo
psichiatrins ekspertizs, tinkamumo lankyti paprast mokykl klausimus. Ypa sunku
atskirti lengvo laipsnio protin atsilikim nuo ribinio arba net normalaus intelekto.
Kartais normalaus intelekto vaikai sudaro silpnaproi spd, nes tvai jais
nesirpina, neiugdo joki gdi, nelavina j. Daniau tai - alkoholik, silpnaproi
arba sergani kitomis psichikos ligomis eim vaikai. Kartais protikai atsilik atrodo
vaikai, sunkiau ar ilgiau sirg somatinmis ligomis, - yra liks asteninis sindromas.
Tokie vaikai blogiau mokosi, per pamokas bna labai judrs, idykauja. Taip daniausiai esti dl to, kad jie greitai isenka ir nesugeba susikaupti, nesupranta dstomo
dalyko, per pamokas jiems nedomu. Be to, nema normalaus intelekto vaik grup
sudaro tie, kuri formavimasis yra sultjs. Protikai jie keliais metais atsilieka nuo
bendraami, dl to gali bti palaikyti lengvo laipsnio silpnaproiais.
Todl labai svarbu teisingai diagnozuoti lengv protin atsilikim. Vienas i
svarbiausi diagnostini kriterij - abstraktus mstymas. Normalaus inte:.. lekto
vaikas, radus su juo bendr kalb, parodys turintis sugebjim apibend rinti, suprasti

ir sudaryti abstrakcijas, orientuotis vairiose situacijose. Be to, svarbu isiaikinti, kodl

vaikas nesugeba mokytis: gal namie yra psichik traumuojanti aplinka, gal negali
suteikti dmesio ar greitai pavargsta, neisimiega, yra iseks, serga tam tikra
somatine ar ltine infekcine liga. Taigi diagnozei svarbiausia surinkti tiriamo vaiko
anamnez ir nustatyti psichopatologij
Vidutinis protinis atsilikimas (anksiau vadintas imbecilumu). ie vaikai sugeba
kaupti elementarias inias, imoksta kalbti, nebloga bna j mechanin atmintis.
Zodynas j skurdus, danai su tarsenos ydomis. Jie nori bendrauti. Mstymas labai
konkretus, operacijos labai emo lygio. Nesugeba papasakoti jiems perskaitytos
pasakos, bet atsako kai kuriuos klausimus. Pagrindins minties negali nusakyti. Gali
imokti skaityti ir rayti. Skaiiuoja tik su vaizdinmis priemonmis, o mintinai
nesugeba atlikti skaiiavimo veiksm net deimties ribose. Dmesys j silpnas,
nepastovus, gytos inios ilgiau neilieka.
Jie turi savj "a". inodami, kad yra stiprs, gali skriausti silpnesnius, o silpni
bna drovs, nerytingi. Jie esti egocentriki, jautriai reaguoja tai, kaip juos
vertiname.
Jie gali imokti elementar, mechanik darb, kur, atsivelgiant pasikeitusi
situacij, nereikia persiorientuoti, taiau nesugeba savarankikai gyventi.
Sunkus ir labai sunkus protinis atsilikimas (anksiau vadintas idiotija). ie
asmenys nesugeba atlikti joki protini operacij. Kalba arba visikai neilavinta, arba
gali pasakyti kelet odi, kuri prasm nevisikai aiki. Kadangi jie nesupranta
kalbos arba supranta j blogai, tai labiau reaguoja intonacij negu prasm.
Savimons, t.y. savojo "a", supratimo nebna arba jis bna menkas. Jie nesugeba
atlikti jokio prasmingo veiksmo, net aisti. Veikla apsiriboja instinktyviais automatikais
veiksmais arba elementariomis reakcijomis iorinius dirgiklius. Judesiuose daug
stereotipij, sibavimai teikia malonum. Emocijos elementarios, i esms kylanios
dl sotumo, ilumos ir kt. Dauguma labai sunkiai protikai atsilikusi asmen neturi
valyvumo gdi. Jie beveik arba visikai negali pasirpinti savo pagrindini poreiki
patenkinimu, todl reikalauja nuolatins prieiros ir pagalbos.
Ne maiau reikmingas silpnaprotysts diagnozei nustatyti ir psichologinis tyrimas.
Greta psichologini metod, skirt dmesiui, atminiai, astenijai vertinti, svarbs ir
intelekto tyrimo metodai, skirti ne tik irykinti intelekt apskritai, bet ir nustatyti, kurios
jo struktros dalys yra daugiau ar maiau nevisaverts.
1904m. Pranczijos vietimo ministerija paved psichologui A.Binet ir gydytojui Th.
Simonui sukurti testus, kuriais bt galima nustatyti rib tarp protikai atsilikusi ir

sveik vaik. Tam tikslui jie sudar 30 vis sunkjani udavini ir pateik vairaus
amiaus vaikams. Jaunesnieji isprend lengviausius, vyresni - sunkesnius, o
vyriausieji - sunkiausius udavinius. ie psichologai ityr 200 vaik ir, remdamiesi
gautais duomenimis, udavinius suskirst i eils, t.y. nustat, kokio amiaus
normalus vaikas turi atlikti tam tikro sunkumo udavin. Jei vaikas jo amiui skirt
udavini atlikti nesugeba, vadinasi, yra protikai nesubrends. 1908 m. A. Binetas ir
T. Simonas sudar ir paskelb vaik intelekto tyrimo lentel. Vliau V. Sternas ved
intelekto koeficient (IQ). Jo teigimu, is koeficientas yra protinio ( kokio amiaus
klausimus atsako vaikas) ir biologinio (chronologinio) amiaus santykis.

IQ =

protinis amius
biologinis amius

x 100

Binet ir Simono metodas buvo daugelio psicholog tobulinamas, bet jo esm liko
tokia pati. iam metodui galima papriekaitauti, kad pateikiama nedaug klausim
(beveik visoms amiaus grupms po 5 klausimus) ir i j sprendiama apie intelekt.
Tyrimas greitai atliekamas, bet greitai galima ir suklysti, nes pasitaiko pusini bei
kitoki atsakym variant. Todl psichiatrijoje labiau paplits D. Wechslerio intelekto
tyrimo metodas. io metodo 1955m. variant skmingai naudoja daugelio ali
psichologai ir ms alies psichiatri jos klinikos.
Vechslerio metod sudaro 11 subtest, atsakymai kiekvien subtesto klausim
vertinami balais. Visi subtestai suskirstyti dvi grupes: 6 verbalinius (odinius) ir 5
konstrukcinius.
Verbaliniai subtestai yra ie: bendriausi ini, arba informacijos, supratingumo,
aritmetinis, panaumo, skaiiavimo, odyno. Jais galima vertinti tiriamojo inias,
gebjim suprasti perkeltin prasm, apibendrinti, sudaryti abstrakcijas, nustatyti
dmesio koncentracijos ypatybes ir kt.
Konstrukciniai subtestai yra ie: simboli ifravimas, trkstamos detals, Koso
kubeliai, nuosekli (siuetini) paveikslli bei figr dlion. Jie leidia sprsti apie
dmesio koncentracijos, paskirstymo, perklimo savybes, nauj gdi formavimosi
greit, gebjim atskirti esmin dalyk nuo neesmini o, analizs ir sintezs bei
intelektini gabum lyg, psichomotorin koordinacij ir kt. Konstrukcins dalies
subtestams nustatyta tam tikra laiko trukm, per kuri jie turi bti atlikti.
Vertinant pagal i metodik, intelektas yra verbalinio ir konstrukcinio intelekto
jungtis. Norint gauti bendr rodikl, atspindint asmenybs intelekt, gauta suma,
atsivelgiant amiaus periodizacijos skales, perkeliama intelekto indeks. Teigiama,

kad normalaus intelekto koeficientas bna ne maesnis kaip 90. Tarp 90 ir 70 yra
ribinis intelektas, o kai jis maesnis negu 70, - tai jau silpnaprotyst. Lengv protin
atsilikim rodo intervalas nuo 50 iki 69, vidutin - 35-40, sunk - 20-34, labai sunk emiau 20. H.J.Eysencko duomenimis, beveik 50% vis vaik intelekto koeficientas
yra 90-100. Tik vieno i 200 vaik IQ didesnis negu 140. Vaik, kuri IQ maesnis
negu 70, yra nuo 1 iki 3%.
vertinant intelekt, nepakanka vadovautis vien psichologini test duomenimis. Ar
vaikas silpnaprotis, turi sprsti tik gydytojai psichiatrai. Jeigu vadovausims vien IQ,
psichologiniais testais, apeisime daugel veiksni, kurie tyrimo metu galjo pabloginti
arba pagerinti atsakymus.
vertinant psichin tiriamojo bsen, svarbu atkreipti dmes tai, kokioje aplinkoje
jis augo, kaip formavosi (kada pradjo vaikioti, kalbti ir kt), ir jo asmenybs
ypatybs (drovs, nedrss vaikai tyrimo metu gali pasirodyti maiau inantys ir
sugebantys).

gyta silpnaprotyst (demencija)

gyta silpnaprotyst normalaus intelekto monms atsiranda po persirgt lig.
Demencija (lot. dementia - beprotyb) - tai intelekto atanga (regresija). Todl tiriant
net ir sunkaus laipsnio silpnaproius, aptinkami turt ini pdsakai. Taigi sakoma,
kad demencik ligon galima prilyginti nusigyvenusiam turtuoliui, o oligofrenas ess
beturtis i pat maens.
Demencijos daniausiai atsiranda esant vairios etiologijos organiniams galvos
smegen paeidimams. Jos paprastai formuojasi i lto, dl to galima geriau pastebti
asmenybs nykimo poymius. Tik po Korsakovo sindromo demencija atsiranda gana
greitai.
Prasidedant silpnaprotystei, i pradi psichikoje blsta tai, kas subtiliausia, - etiniai,
estetiniai ir humoro jausmai. Taigi tuomet parandami bruoai, skyr mog nuo kit, o
silpnaprotystei progresuojant vairios nozologijos silpnaproiai supanaja.
Silpnaprotysts pradioje siaurja ligonio interesai. Jo ima nebe dominti profesin ar
groin literatra, nes viskas atrodo gerai inoma ir "nra reikalo tuo daugiau usiimti".
Keiiasi ir ligonio emocijos. Blsta tokie jausmai, kaip uuojauta, draugyst, pagarba.
Silpsta ligonio atmintis. Vis sunkiau siminti nauj mediag, o vliau ir j prisiminti. I
pradi ligonis pamirta vardus, pavardes, datas, visa tai, kas imokta mechanikai.

Sutrinka gebjimas sutelkti ir ilaikyti dmes, siaurja jo apimtis, didja klampumas. Kinta
ligonio valia - jis tampa nesavarankikas, lengvai pasiduoda kit takai, jo veikl lemia tuo
metu galv ovusi mintis. Atsiranda polinkis pasakoti banalius, danai seksualinio turinio
anekdotus.
Mstymas netenka lankstumo, nyksta gebjimas savarankikai mstyti, logikai
samprotauti.
Taigi silpnaprotysts pradioje yra ir mint, ir dar kit poymi. Vliau, jai
progresuojant, visikai nuskursta interesai ir ligonis apsiriboja fiziologini poreiki
tenkinimu, jo emocijos iblsta. Ligonio nejaudina artimj nelaims, ligos, jis nesugeba
emocikai bendrauti su kitais monmis, net su eimos nariais. Rykiai sutrinka atmintis ir
dmesys, mstymas pasidaro konkretus, ligonis nesupranta perkeltins prasms, maja
jo ini bagaas. Labai susilpnja, o paskui ir visikai inyksta savikritikumas.
Demencijos psichopatologijos savybs priklauso nuo ligos, kuria segant jos susiformavo.
Demencijos skirstomos :
organin silpnaprotyst;

dalin silpnaprotyst;

visik (totalin) silpnaprotyst;

epilepsin silpnaprotyst.

Dalin, sin. laknin (lot. lacuna - dubimas, spraga), parcialin (lot. parcialis dalinis), dismnestin, silpnaprotyst. Kitaip negu visikosios silpnaprotysts atveju, i
pradi rykesni asmenybs pokyi nebna. Ilg laik ligoniai ilieka kritiki savo
bsenos atvilgiu, supranta, kad nusilpo j psichinis pajgumas, ypa atmintis.
Dalin silpnaprotyst formuojasi ltai. I pradi susilpnja dmesio koncentracija,
susiaurja jo apimtis, ligoniai nesugeba ilgam susikaupti. Dl to jie pasidaro isiblak,
nestengia i karto atlikti keli darb (pvz., rayti ir kalbti). iems ligoniams bdingas
rykus emocinis nepastovumas, polinkis afekt protrkius. Jie bna nekantrs, negali
stovti eilje, ilgiau laukti. Vis labiau rykja silpnadvasikumas.
Vienas i pagrindini prasidedanios silpnaprotysts poymi - atminties sutrikimai.
Ypa nukenia fiksacin atmintis, vliau rykja ir atkrimo sutrikimai. Kadangi ligoniai
patys supranta, kad visk umirta, trkum mgina nuslpti nuo aplinkini ir
vairiausiais bdais kompensuoti: visk usirainja ura knygutje, staliniame
kalendoriuje, pasidaro vairi enkl, kad prisimint, k turi padaryti. Ligoniams sunku
idstyti faktus chronologine tvarka, lengviau pasakoti apie vykius, kurie buvo iki
reikmingo fakto arba po jo (pvz., iki ijimo pensij, iki karo ir kt.). Ligoniai geriau
prisimena vaikysts vykius, o blogiausiai - tuos, kurie buvo neseniai.

Ligoni psichin veikla pasidaro rigidika, vienpusika. Kadangi jiems sunku

kaupti nauj informacij, noromis nenoromis jie tampa konservatyvs, prieinasi tam,
kas nauja. Pakinta ir j elgesys - pasidaro pleps, kyrs, rykja egoizmas. Pamau
siaurja interes ratas, ligoniai labiau susikoncentruoja smulkmenas, jiems bna
sunku atskirti esminius dalykus nuo neesmini. Paprastai ligoni nuotaika esti
prislgta, i dalies dl to, kad jie supranta serg.
Nepaisant ryki atminties sutrikim, kurie atsiranda progresuojant demencijai,
ligonio asmenyb ilgai nepraranda savit socialini ir dorovini norm, ilgai ilieka ir
profesins inios.
Ligoniai dar ilgai geba atlikti per daugel met tapus prastu, stereotipiku darb.
Kartais pakanka ligon paskirti kit, lengvesn darb, ir tuoj pat irykja jo
bejgikumas. Kartais, formuojantis lakninei silpnaprotystei, sustiprja buv
asmenybs bruoai. dalinei demencijai sigaljus, greta atminties ir dmesio
sutrikim, vis labiau rykja neproduktyvus ir nyksta abstraktus mstymas, sutrinka
turti gdiai, elgesys. Galiausiai palieiama ir pati asmenyb, nyksta kritikumas.
Toki ligoni psichopatologija primena visik (totalin) silpnaprotyst.
Paprastai tokia demencijos dinamika esti sergant galvos smegen ateroskleroze.
Kraujui isiliejus smegenis, gali bti po apopleksin demencija. Tuomet greitai
atsiranda ryks atminties sutrikimai, kuriems bdinga amnestin dezorientacija
vietoje ir laike, Korsakovo sindromo reikiniai, prievartinis juokas ir verksmas. Kartais
demencijos psichopatologijoje vyrauja euforija, kritikumo stoka (pseudoparalyin
demencija).
Visikajai, arba totalinei (globalinei, paralyinei) (lot. to talis - visas, itisas, pranc.
global - visa apimantis), silpnaprotystei bdinga tai, kad visa ligonio psichika nukenia
vienodai: i karto atsiranda dmesio, atminties, mstymo, emocij sutrikimai, pakinta
visos psichins funkcijos, dl to anksti irykja kritikumo stoka. Ligoniai nesugeba
vertinti situacijos, savo bsenos, todl kuria nerealius ateities planus, nesupranta,
kad serga.
Visikoji

silpnaprotyst

atsiranda

ligoniams,

sergantiems

progresuojaniu

paralyiumi arba prasidjus smegen atrofijai.

Paralyinei silpnaprotystei bdinga tai, kad anksti sutrinka situacijos jutimas,
atstumo bendraujant jausmas. Atsiranda grubus humoras, netenkama takto jausmo.
Ligonis atkreipia aplinkini dmes save isiokimais, nesivarymu, anksti pasidaro
nekritikas savo odi ar poelgi atvilgiu.
Vliau ligoniai pradeda keistai elgtis, pasidaro erotiki, pasitaiko seksualini

eksces. Niveliuojasi asmenyb - ligoniai darosi iurkts, euforiki nustoja domtis

darbu, eima, aplinka. Silpnaprotyst apima vis asmenyb ir gana greitai j sulugdo.
Vykstant smegen atrofijai silpnaprotyst formuojasi i lto. Anksti sutrinka atmintis,
ligonis sunkiau suvokia, kas darosi aplinkui, atsiranda polinkis konfabuliacijas, susilpnja
kritikumas. Keiiasi visa psichika. Ligoniai pasidaro abejingi aplinkai, patologikai ykts
(renka visok lamt), j nejaudina artimj nelaims. Interesai susikoncentruoja
elementari poreiki ir potrauki patenkinim. Ligoniai apsileidia, yra nevalyvi, nedarbingi. Nuotaika nepastovi. Gali bti pakili, - tuomet ligoniai nenustygsta vietoje, bna
pleps, be prieasties juokiasi, kartais prislgta, - tuomet jie bna viskuo nepatenkinti,
greitai supyksta, nepasitiki aplinkiniais. Gali suintensyvti seksualinis potraukis.
iai silpnaprotystei bdinga tai, kad ligoniai yra aktyvs nakt - atsikelia ir vaikto po
kambarius, renka daiktus, pyksta, kai nori juos paguldyti, umiega tik paryiais. Jie ieina
i nam, valkatauja arba nieko namus nesileidia. Ligoniai bna visikai nekritiki savo
bsenos atvilgiu, save laiko sveikais, moko kitus.
Smegen atrofijos kilms demencijos bna sergant Picko, Alzheimerio ligomis,
Huntingtono chorja. Joms bdinga visikoji silpnaprotyst ir ryks veiklos, elgesio,
kalbos, skaiiavimo sutrikimai. Formuojasi amnezin afazija, vliau prie jos prisideda
sensorin ir motorin afazija, kiti galvos smegen ievs paeidimo poymiai.
Epilepsin silpnaprotyst atsiranda sergant epilepsija. Ligoni mstymas pasidaro
ltas, klampus. J mintys klimpsta smulkmenose, jie nesugeba greitai persijungti nuo
vienos temos prie kitos. Pamau menkja intelektas. Ligoniai atlieka vis maiau mstymo
operacij, ypa apibendrinimo ir abstrahavimo, dl to jis darosi konkretesnis. Rykja
egoizmas. Ilgainiui visi ligonio interesai nukrypsta savo kn, t.y. interesai siaurja
palaipsniui, koncentrikai, dl to epilepsin silpnaprotyst dar vadinama koncentrine.
Ligoni kalba pasidaro skurdi, sumaja vartojam odi kiekis. Atsiranda
perseveracij. Rykiai sutrinka atmintis, taiau jie tiksliai, su daugybe detali prisimena
visk, kas lieia j interesus. Ligoniai bna liguistai taups. Bdinga tai, kad jie mgsta
vartoti maybinius odius. Emocijos nepastovios, kartais jie bna "salds" iki koktumo,
link ekstaz, kartais - iurkts, pikti, disforiki. Ligoniai tampa kertingi, agresyvs,
reaguoja visa, kas trukdo gyvendinti j interesus.
Kai kada dar skiriama izofrenin silpnaprotyst. Taiau vargu ar izofrenin defekt,
pasireikiant mstymo padrikumu, ne rilumu, simbolika, emocij skurdumu, valios
inykimu, autizmu ir kitais poymiais, galima lyginti su silpnaprotyste. izofrenik ini
bagaas danai ilieka ir paskutinse ligos stadijose, tik sutrinka j tikslingas pritaikymas.

Neretai ikyla reikalas atskirti gimt protin atsilikim nuo gyto. Pagrindiniai skiriamieji
kriterijai yra ie:

demencija atsiranda po ligos, tuo tarpu protinis atsilikimas bna nuo pat gimimo
arba intelektas ublokuojamas per pirmuosius trejus gyvenimo metus;

demencija (iki tam tikro laipsnio) yra dalin arba bent jau jos formavimosi
pradioje pasitaiko buvusios intelektualios asmenybs poymi, tuo tarpu esant
protiniam atsilikimui silpnaprotyst yra visika (totalin) i pat pradi;

demencijai bdinga dinamika; ji daniausiai progresuoja: kuo daugiau laiko

praeina nuo ligos, slygojanios demencijos atsiradim, tuo daugiau esti jos
poymi, o protiniam atsilikimui bdinga tai, kad ilgainiui oligofrenas pasidaro
"protingesnis", t.y. gyja iek tiek ini;

kai esti demencija, visada verta iekoti neurologins idinins patologijos, tuo
tarpu esant protiniam atsilikimui daniau bdingi vairs sklaidos trkumai;

giljant psichopatologijai, demenciki ligoniai neprisitaiko prie visuomens,

nesugeba dirbti. J psichopatologijai bdinga astenija. Lengvai protikai atsilik
asmenys danai bna aktyvs, baig specialisias mokyklas jie gali bti
darbinti ir geba neblogai prisitaikyti visuomenje.

Traukuli sindromai
Traukuli sindromai atsiranda staiga, paroksizmikai. Pagrindinis poymis yra viso
kno arba atskir raumen grupi traukuliai, kartais - judesi sutrikimai. Be to, bna
vairaus laipsnio smons sutrikimo bsen. Traukuli sindromai yra nespecifiki. Jie
bna po organini galvos smegen paeidim, intoksikacij, maiems vaikams, - kai
pakyla kno temperatra.
Skiriami ie traukuli sindromai: didieji traukuli priepuoliai (grand maZ), maieji
priepuoliai (petit mal), Deksono traukuli priepuoliai, katapleksija, narkopleksija ir
isteriniai (histrioniniai) traukuliai.
Didieji traukuli priepuoliai, arba grand mal (pr. grand - didelis, maZ nelaim),
daniausiai prasideda staiga, netiktai. Kartais prie juos ligonis blogai jauiasi, bna
dirglus, sitemps, jam skauda galv, sutrinka miegas. Dauguma ligoni ino t
bsen ir laukia priepuolio, imasi vis galim priemoni (stengiasi gulti lovoje, neina
gatv, nesimaudo vonioje ir kt.).

Priepuoliai daniausiai prasideda nuo auros (gr. aura - silpnas vjelio dvelksmas).
Ji trunka kelet sekundi arba dar maiau. Vadinasi, priepuolis prasidjo. Taiau tai tik vjelio dvelksmas prie audr. Prasidjus audrai, susiaurja smon, bet po
priepuolio ligonis sugeba apie tai papasakoti. Auros psichopatologija bna labai vairi.
Kokiame analizatoriuje arba smegen dalyje yra epilepsinis jaudinimo idinys, tokia
bus ir aura. Jai bdingas stereotipikumas, t.y. tam paiam ligoniui ji visada bna tokia
pat.
Skiriamos kelios auros rys: vegetacin, psichin, sensorin, sensityvin,
motorin ir kalbos.
Vegetacinei, arba visceralinei, aurai prasidjus, atsiranda vairi nemaloni jutim
irdies ir kraujagysli sistemoje (irdies smgiai, skausmai u krtinkaulio), virkinimo
trakte (burnos sausumas, skausmas skrandio srityje, pykinimas), noras lapintis,
parausta arba ibla veidas, kreia altis ir kt.
Psichin aura pasireikia baims afektu, nerimu, kartais - ekstaze. Gali bti
"matyta" ir "niekad nematyta" simptomai.
Prie sensorins auros priklauso regos, klausos bei uosls auros. Tuomet ligoniui
prie akis blyksteli viesa, bna elementari regos haliucinacij, jis girdi stipr
trenksm (lyg perknijos), muzik, jauia vairius nemalonius kvapus ir nemalon
skon.
Sensityvinei aurai prasidjus, ligoniams bna parestezijos, tirpsta galns ar kitos
kno dalys, juos kreia altis, gali bti vestibuliarini sutrikim (sutrinka pusiausvyra,
svaigsta galva).
Motorin aura pasireikia tuo, kad ligonis daro automatikus veiksmus, veriasi
bgti, sukasi vienoje vietoje, epsi lpomis ir kt.
Kalbos aura pasireikia tuo, kad ligonis suunka koki nors fraz, od. Kadangi
ligonis visada patiria vienod aur, jis supranta, kad jau prasidjo priepuolis, ir gali
jam pasirengti (greitai atsissti, pereiti gatv ir kt.). Be to, auros psichopatologija
svarbi, kai norima patikslinti, kurioje smegen dalyje yra sujaudinimo idinys. Aura yra
didij priepuoli dalis. Priepuolis gali prasidti ir be jos, t.y. i karto nuo smons
sutrikimo.
Po auros ligonis praranda smon, atsipalaiduoja raumenys, ir jis virsta. Tuo
momentu danokai pasigirsta nenatralus, laukinis auksmas. Taip bna todl, kad
susitraukia krtins lstos raumenys, kartu ir balso organai, per kuriuos istumiamas
oras. Tuoj prasideda ir tonin didij priepuoli faz. sitempia galns ir visas
knas. Ligonis nekvpuoja, veidas bna sustings, iblyks, prasideda cianoz,

kramtomieji raumenys tempti, dantys tvirtai suksti. Tonin faz trunka 10-20
sekundi. Po jos prasideda klonin faz tam tikr raumen grupi (galni, kaklo,
juosmens) trkiojimai. Kvpavimas bna pasunkjs. Kadangi priepuolio metu
isiskiria daug seili ir neretai prikandamas lieuvis arba vidin skruosto dalis, i
burnos pasirodo putos su kraujo priemaia. Klonin faz trunka 1,5 -2 minutes.
Toninei ir kloninei fazms bdinga tai, kad ligonis bna komos bsenos ir jokius
dirgiklius nereaguoja. Priepuoliui itikus, ligoniai neretai nusilapina ir nusitutina.
Priepuolis, skaitant aur, tonin ir klonin fazes, trunka 2 -4 minutes. Nurimus
kloniniams traukuliams, ligonis giliai umiega. Miego trukm vairi - nuo keli minui
iki valandos, kartais ilgesn. Pabuds ligonis priepuolio visai neprisimena (prisimena
tik aur, jeigu ji buvo). Po priepuolio jis jauiasi pavargs, skauda galv, bna
sultjusios visos psichins funkcijos.
Kartais pasitaiko vien toniniai arba kloniniai traukuliai.
Priepuoli danis labai vairus - kart per metus, per mnes, o kartais keli ar
itisos priepuoli serijos per dien. Vieniems ligoniams priepuoliai bna tik nakt,
pabundant arba umiegant, kitiems - tik dien ir kt. Kai priepuoliai kartojasi danai, kai
po vieno priepuolio, dar ligoniui neatgavus smons, brsta kitas, tuomet reikia
konstatuoti vadinamj epilepsin bsen (status epilepticus, lot. status - bsena).
Maieji epilepsijos priepuoliai, arba petit mal (pr. petit - maas). Ligoniai
kelioms sekundms netenka smons, bet daniausiai nenuvirsta. J vilgsnis bna
bestas vien tak, veidas iblyks, trkioja.
Maieji priepuoliai pasireikia labai vairiai. Daniau skiriamos ios formos:
Miokloniniai (impulsiniai) priepuoliai (gr. myos - raumuo, klonos - sutrikimai, lot.
impulsus - smgis). Jiems prasidjus, ligonis staiga krpteli (lyg isigands). Kartais
krpteli peiai ar rankos. Jeigu ligonis rankoje laiko kok nors daikt, paprastai is
ikrinta. Tokie priepuoliai daniausiai bna paaugliams, t.y. lytinio brendimo
laikotarpiu.
Propulsiniai priepuoliai (lot. propello - stumti priek) pasireikia tuo, kad ligonis
liemeniu, galva, rankomis palinksta priek. i forma dar vadinama "saliamine" (lyg
bt rytietikai sveikinamasi). ie priepuoliai paprastai bna maiems vaikams.
Retropulsiniai priepuoliai (lot. retro - atgal) pasireikia tuo, kad ligonis staiga
atsiloia, jo aki obuoliai usiveria auktyn. ie priepuoliai daniausiai bna
vaikystje (3-10 met amiuje).
Absansui (pr. absence - nebuvimas, inykimas) bdinga tai, kad ligonis trumpam
"isijungia" i aplinkos. Pvz., kalbdamas jis staiga nut yla, jo veidas sustingsta. i

bsena labai greitai praeina ir ligonis tsia pradt kalb arba darb
Maieji priepuoliai danai pereina didiuosius.
Jacksono traukuli priepuoliai (aprayti H. J. Jacksono 1870) kyla tik vienoje
kno pusje arba tik tam tikrose raumen grupse. Jie pasireikia kloniniais raumen
grupi trkiojimais. Kartais atsirad vienoje raumen grupje, kloniniai traukuliai gali
iplisti kitas raumen grupes. Pasitaiko, kad traukuliai generalizuojasi, t.y. kyla
abiejose kno pusse. Ligoni smon paprastai nesutrinka, taiau jei traukuliai
generalizuojasi, po kurio laiko galima jos netekti. Jacksono priepuoliai pasitaiko esant
idininiams galvos smegen paeidimams. Tuomet j simptomatika priklauso nuo to,
kur yra idinys. I. Jacksonas iuos priepuolius apra 1866m.
Katapleksija (gr. kataplexis - igstis, siaubas) - staigaus raumen atsipalaidavimo
priepuoliai. Daniausiai jie kyla afekto bsenoje arba staiga isigandus. Ligonis
nuvirsta, bet greitai atsistoja. Smon nesutrinka. Po priepuolio jis trump laik negali
kalbti, nes bna kalbos aparato raumen atonija.
Kartais priepuoliui prasidjus susilpnja tik veido, kaklo raumen tonusas.
Priepuolis trunka 2-3min. Pasitaiko priepuoli serij.
Katapleksija neretai sutampa su narkolepsija (po galvos smegen traum,
encefalit).
Narkolepsija (gr. narko - smons aptemimas, lepsis - priepuolis) pasireikia neilgai
(iki pusvalandio) trunkaniais staigiais miego priepuoliais. Prie priepuol ligonis
blogai jauiasi, vokai darosi sunks, gali bti veido parestezijos. Jis umiega bet kur vaiuodamas dviraiu, pietaudamas, eidamas. Narkolepsija bna po organini galvos
smegen paeidim (encefalito, galvos smegen traumos).
Isteriniai traukuliai bdingi sergant isterija arba isterinio tipo asmenybms
(psichopatams). Traukuliai atsiranda po staigaus igyvenimo (kartais ir normalaus).
Tik svarbu, kad bt irov. Ligonis virsta (atsargiai, kad neusigaut), jo smon
susiaurja (bet visikai neisijungia). Jis vartosi ant grind arba lovoje, rauna nuo
galvos plaukus, daro teatrines pozas, aukia. Ligonio judesiai atspindi psichin
traum, kuri sukl priepuol. Veidas bna iraikingas, jame atsispindi baim,
siaubas, kartais - ekstaz. Ligonis niekad neprikanda lieuvio, nenusilapina.
Priepuolio pradia susijusi su igyvemmu.
Atskirti epilepsin priepuol nuo isterinio padeda ie kriterijai:

prie epilepsin priepuol danai bna aura, o isterinio priepuolio pradia susijusi
su igyvenimu;

epilepsinis priepuolis kyla staiga, o isterinis - palaipsniui;

sergantieji epilepsija virsta staiga, o isterikai - atsargiai, neusigauna;

epilepsiniam priepuoliui bdinga sutrikusi smon - koma, o isterikams ji tik

susiaurja;

epileptiko veidas bna pamls, o isteriko - rausvas, jame atsispindi baim,

siaubas ar ekstaz;

epileptiko vyzdiai nereaguoja vies, o isteriko reaguoja;

epilepsinis priepuolis trunka 2-4min., o isterinis daug ilgiau - keliasdeimt

minui ir priklauso nuo aplinkos;

epilepsinio priepuolio metu inyksta sausgysli refleksai, irykja Babinskio

simptomas, o isterinio - nebna jokios organins neurologins simptomatikos;

po epilepsinio priepuolio smon viesja palaipsniui (koma, soporas,

somnolencija), o po isterinio staiga, tik kartais bna mikiojimas, afonija.

Tipikais atvejais atskirti isterin priepuol nuo epilepsinio nesunku. Taiau

pasitaiko, kad vienam mogui kyla ir epilepsiniai, ir isteriniai traukuliai. Kai kuriems
ligoniams, ypa turjusiems galvos smegen traum, priepuolis gali prasidti kaip
isterinis, o baigtis kaip epilepsinis. Tokie priepuoliai vadinami isteroepilepsiniais.
Epilepsija yra neurologinis sutrikimas ir TLK-10 nurodoma ifru G40. Taiau epilepsija
yra ir psichiatrijos skirsnyje - epilepsin psichoz F06.8, epilepsin demencija F02.8. Be
to, danai kinta jos pobdis. Ne visada traukuli priepuoliai yra epilepsija. Traukuli, net
didij,

gali

bti

vaikams

esant

auktai

temperatrai,

piktnaudiaujant

psichoaktyviosiomis mediagomis (abstinencijos bkls metu). Paalinus prieast, t.y.

nukritus temperatrai, prajus abstinencijos bsenai jie paprastai nesikartoja. Tai nra
epilepsija.

Organinis psichosindromas
Organinis psichosindromas bna po egzogenini organini galvos smegen paeidim
(po galvos smegen traumos, encefalito, intoksikacij, infekcini ir somatini lig, kai
paeidiamos smegenys ir kt.); jis dar vadinamas psichoorganiniu, arba encefalopatiniu,
sindromu.
Organinio psichosindromo psichopatologija labai vairi. Lengviausiais atvejais jai
bdingi asteninio pobdio sutrikimai - vyrauja nuovargis, greitas isekimas, silpnas
dmesio koncentravimas, galvos skausmai, padidjs dirglumas, vegetacinis labilumas.

Sunkesniais atvejais prie mintos simptomatikos prisideda atminties sutrikimai, pakinta

charakteris (mogus gauna nauj, anksiau nebding savybi). Mstymas pasidaro
nelankstus, siaurja interes ratas. Sunkiais atvejais gali bti pakili nuotaika, bet ligonis
savo bsenos, situacijos atvilgiu esti nekritikas.
Visi ie poymiai sumaina ligonio socialins adaptacijos galimybes, pakeiia jo
asmenyb. Sunkiausiais atvejais rykja silpnaprotysts poymiai.
Skiriami keturi organinio psichosindromo variantai: asteninis, eksplozinis, euforinis ir
apatinis. Jei liga prasideda nuo asteninio varianto ir progresuoja, tuomet psichopatologija
sunkja, t.y. ligonis gali pereiti visus organinio psichosindromo etapus. Kiekvieno i i
etap trukm vairi. Organinis psichosindromas gali prasidti ir aplenkdamas pirmuosius,
lengvesnius, etapus arba jie gali bti trumpi. Tai priklauso nuo ligos sunkumo,
progresavimo tendencijos, asmenybs ypatybi.
Asteniniam variantui bdingas padidjs dirglumas ir greitas isekimas. Tokie ligoniai
daniausiai skundiasi greitu nuovargiu. Ryt darbas jiems sekasi geriau, o antroje dienos
pusje bna sunkiau sukoncentruoti dmes, jie pasidaro isiblak, umars. Neretai
ligoniai skundiasi susilpnjusia atmintimi, nors i ties tai tik subjektyvus jausmas.
Atminties sutrikimai asteniniam variantui nebdingi, ia vyrauja dmesio patologija. Todl
danai jauiama, kad vis sunkiau mstyti, tani reikia didesni pastang. Neretai sutrinka
miegas: bna pavirutinikas, ligoniai ilgai neumiega, dl to ryt jauiasi nepailsj.
Paprastai atsiranda galvos skausm, ji svaigsta, ypa pavargus. Ligoniai pasidaro
jautrs stipresniems garsams, krpioja. Bna rykios vegetacins reakcijos: ligoniai
gausiai prakaituoja, atsiranda tachikardija, kraujospdio svyravimai, greitai rausta
arba blykta veidas. Danai bna sustiprj sausgysli refleksai, dreba rankos.
Ligoniai yra labai jautrs, ypa pavarg. Vis sunkiau darosi valdyti savo jausmus.
Greiti aaroti, net ir tada, kai situacija nelidna. Juos iki aar jaudina pasakojimas
apie kiln poelg, ikilminga muzika, kino filmai, skaitoma knyga. Ligoni nuotaika
nepastovi ir svyruoja nuo apatijos iki euforijos. Jie greitai sudirgsta, dl to, ypa
pavarg,

kivirijasi

su

aplinkiniais.

Aprayt

simptomatik

labai

sustiprina

svaiginamj grim vartojimas, pervargimas, psichogenijos, somatins ligos,

barometrinio slgio pakitimai (N.Pirogovo simptomai). Dl mint nusiskundim
sumaja darbingumas. Dirbant per prievart, didja emocin tampa, atsiranda
piktumas. Ligoniai link sijausti savo nemalonius jutimus, t.y. formuojasi
hipochondrikumas. Jie link ir pervertinimo idjas.
Nepaisant ios psichopatologijos, ligoniai sugeba dirbti, ypa tada, kai jiems
patinka darbas ir kolektyvas. Labai gerai tokius ligonius veikia trumpas poilsis,

bendras organizm stiprinantis gydymas, raminamieji preparatai.

Eksplozinis variantas (pranc. explosion - sprogimas), - kai, greta astenijos, bna ir
charakterio pakitim. Ligoniai pasidaro dirgls, nesugeba susivaldyti, gali vartoti
necenzrikus odius, kartais bna agresyvs. Jie susijaudina dl menkiausio nieko:
ne ten padto namie daikto, "netvarkos", kuri pastebi vaikiodami po miest. Jie
negali pro niek praeiti nepadar pastabos, link visus kritikuoti, iekoti teisybs.
Ligoniai gali bti labai atkakls siekdami gyvendinti savo planus, "itaisyti netvark".
Rao vairias instancijas skundus, danai varsto vairi staig duris.
Eksploziniam variantui bdinga ir susilpnjusi atmintis, sultjs mstymas,
sumaj interesai, gali silpnti sugebjimas abstrakiai mstyti.
Eksplozinis variantas bna tuomet, kai esti ryks galvos smegen paeidimai.
Tada danai pasitaiko ir neurologin idinin simptomatika. iam variantui visada
bdingi asmenybs nuskurdimo poymiai. Paprastai rykiai sumaja ligonio
darbingumas.
Euforinis variantas atsiranda po sunki galvos smegen paeidim. Ligoniai
bna euforiki, nesavikritiki liguistos bsenos bei situacijos atvilgiu. J sprendimai ir
samprotavimai esti pavirutiniki, jie nesugeba abstrakiai mstyti. Kartais toki
ligoni kalba ir mstymas gali atrodyti normals. Taiau t lemia tik turt ini
bagaas, profesiniai gdiai. Greitai irykja, kad j mstymas nekrybikas, labai
susilpnjusi atmintis, jie blogai sukaupia dmes. Neretai suintensyvja j instinktai ir
potraukiai. Vis labiau rykja demencija. Paprastai ie ligoniai bna nedarbingi.
Apatinis variantas yra sunkiausias. Greta astenijos, bna abejingumo, pasyvumo.
Ligoniai visikai tuiai leidia laik, niekuo neusiima, nesidomi, ilgai guli lovoje. iam
variantui bdingi ryks demencijos poymiai.
Ivardyti organinio psichosindromo variantai yra nespecifiki ir gali bti vairi
organini galvos smegen paeidim metu.
Priklausomai nuo galvos smegen paeidimo pobdio ir lokalizacijos, pradedant
organinio psichosindromo eksploziniu variantu, gali bti traukuli priepuoliai,
Korsakovo sindromas, greitai kylanios egzogenins psichozs.
Konfabulioz (lot. confabulari - plepti). is sindromas, apraytas W. Bayerio
(1943), skirtas savotikoms bsenoms, kai, kitaip nei nuo konfabuliacij, nebna nei
atminties, nei orientavimosi vietoje, laike ar savyje sutrikim. Konfabuliozs
sindromas apraomas kaip tarpin bsena blstant simptominei psichozei, danai su smons sutrikimu. Tai greitai besikeiiantys ir trumpai trunkantys kliedesiai,
kuomet kliediniai, daniausiai su didybs atspalviu, pasakojama apie praeit. Pvz.,

ligonis pasakoja, kad bdamas 7 met, jis dalyvavo dideliame myje, peln
ypating, aukt ordin. Kliedesi turinys daniausiai bna lyg paimtas i sapn,
fantastikas. Ch. Mulleris (1973) rao, kad tai - kliedesys, kurio turin lemia
konfabuliacijos nesant atminties sutrikim.

V dalis

Psichikos sutrikimai
Psichikos sutrikim klasifikacija
Robertas Buneviius
Klasifikacija - tai sudtingo reikinio iskaidymas paprastesnes kategorijas pagal
inomus dsnius ar taisykles. Psichikos sutrikim klasifikacija - tai specifini psichikos
sutrikim diagnozi sraas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. Psichikos
sutrikim klasifikacija leidia diagnozuoti psichikos sutrikimus ir yra gydytoj tarpusavio
bendravimo forma.
Psichiatrijos

istorijoje

buvo

naudojamos

vairios

psichikos

lig

klasifikacijos,

atspinddavusios tuometines pairas. Ilg laik vyravo antgamtinis psichikos sutrikim

aikinimas - tikta, kad jas sukelia dievybs ar piktosios dvasios. Senovs Graikijoje
Hipokratas (IVa. pr. Kr.) sukr medicinin psichikos sutrikim klasifikacij ir mogaus
temperament susiejo su vyraujaniais kno skysiais. Jis teig, kad sangvinik kne
vyrauja kraujas, cholerik - geltonoji tulis, melancholik - juodoji tulis, o flegmatik gleivs. Hipokratas apra ir psichikos sutrikimus - manij ir isterij, pastarj susiejs su

gimdos disfunkcija. Platonas (428-348m. pr. Kr.) iskyr keturias beprotybs formas pranaikj, ritualin, poetin ir erotin. Jis teig, kad kno ir dvasios disharmonija
sukelia psichikos sutrikimus, pvz., manij.
Romn gydytojas Asklepijas (I a. pr. Kr.) atmet Hipokrato skysi teorij ir
nurod dvi psichikos sutrikim ris: frenit - psichikos sujaudinim dl kariavimo, ir
manij - sujaudinim be kariavimo. Galenas (120-230m.) apra psichikos
pakrikim (disbalans) ir nerim, susiejs juos su spermos susilaikymu (retencija) ar
gimdos raii atsipalaidavimu. Viduramiais vyravo Hipokrato temperament teorija,
o daugelis psichikos sutrikim buvo nusakomi melancholijos terminu.
Didel vaidmen psichiatrijos istorijoje suvaidino Emilio Kraepelino (1855-1926)
klasifikacija, paremta etiologiniu-klinikiniu principu. Remdamasis gausia klinikine
mediaga, E. Kraepelin iskyr maniakin-depresin psichoz, kuriai bdingos
periodins psichozs pakitusios nuotaikos fone, ir ankstyvj silpnaprotyst, arba
dementia preacox, pasireikiani valios ir emocij nuskurdimu ir asmenybs
vientisumo praradimu. Eugenas Bleuleris (1857-1939) pirmasis pavartojo termin
izofrenija, iskyr katatonin, hebefrenin ir paranoidin jos formas. Ernstas
Kretschmeris (1888-1964) pasil klasifikuoti asmenybs ypatumus ir temperament
atsivelgiant fizin konstitucij - iskyr piknikik, leptosamin ir displastin kno sandaros tipus, kurie siejami atitinkamai su ciklotiminiais asmenybs bruoais ir
maniakine-depresine psichoze, izoidiniais bruoais ir izofrenija, endokrininmis
ligomis ar hipofizio disfunkcija.
XIX a., greta medicininio (biologinio) psichiatrijos modelio, sigaljo dinamins
pasmons koncepcija. Paioje XX a. pradioje Sigmundas Freudas (1856-1939)
programiniu psichoanalizs vadovu "Sapn aikinimas" (1900) sukl mogaus
psichikos sampratos l. S. Freudo psichoanalizs ir Adolfo Meyerio (1866-1950)
reakcijos tip teorij pagrindu susiformavo psichodinamin psichiatrija, suvaidinusi
didel vaidmen psichiatrijos ir psichikos sutrikim klasifikacijos istorijoje. Pirmoji ir
antroji "Amerikos psichiatr asociacijos (APA) diagnostikos ir statistikos vadovo" (angl.
Diagnostic and statistical manual of mental disorders) redakcijos (DSM-I, 1952m., ir
DSM-II, 1968m.) ir psichikos sutrikim klasifikacijos buvo paremtos Meyerio reakcijos
tip teorija.
Veiksming psichofarmakologini psichikos sutrikim gydymo priemoni sukrimas
ir biologins psichiatrijos laimjimai aikinantis psichikos sutrikim etiologijos ir
patogenezs mechanizmus grino iuolaikinei psichiatrijai ir psichikos sutrikim
klasifikacijai medicinin model. iuo metu pasaulyje vyrauja dvi psichikos lig

klasifikacijos sistemos: tai Pasaulins sveikatos organizacijos (PSQ) 1992m. ileistos

"Tarptautins lig ir sveikatos problem klasifikacijos" deimtosios redakcijos (TLK-10)
penktasis skyrius, kuriame suklasifikuoti psichikos ir elgesio sutrikimai (PSQ, 1992), ir
APA 1994m. ileista "Psichikos sutrikim diagnostikos ir statistikos vadovo" ketvirtoji
redakcija (DSM-IV).

DSM
1980m. APA ileista DSM-III klasifIkacija sukl psichiatrijos revoliucij, peraugo
nacionalinius rmus ir paplito visame pasaulyje. Joje buvo sugrta prie medicininio
psichiatrijos modelio ir atsiribota nuo naivi "antipsichiatrini " pair. DSM-III klasifIkacija
buvo paremta Feighnerio diagnostikos kriterijais ir "Moksliniais diagnostikos kriterijais"
(angl. Research Diagnostic Criteria, RDC). Esminiai ios diagnostikos sistemos bruoai
yra ie: ateorinis, apraomasis principas, diagnostikos kriterijai ir daugiaa ligonio bkls
vertinimo sistema. Ateorinio principo esm yra ta, kad psichikos sutrikim klasifIkacija,
diagnostika ir gydymas nra siejami su kuria nors viena teorine psichikos sutrikim
koncepcija. Apraomasis, arba fenomenologinis, klasifIkavimo principas atspindi t fakt,
kad iuolaikin psichiatrija dar neturi objektyvi tyrim, leidiani vienareikmikai
paaikinti daugelio psichikos sutrikim etiologij bei patogenez ir grupuoti sudtingus
psichikos ir elgesio proces sutrikimus nozologiniu pagrindu, todl jie klasifIkuojami
apraant psichikos sutrikimo fenomeno iorin raik. Tai lm ir termino "psichikos
sutrikimas" vartojim vietoj termino "psichikos liga". Pana klasifIkacijos pagal
vyraujanius psichopatologinius simptomus metod beveik prie 200 met buvo pasil
P.Pinelis ir J.E.Esquirolis. iuolaikins DSM, o dabar ir TLK-I0, psichikos sutrikim klasifIkacijos danai nepagrstai priskiriamos Kraepelino mokyklai. I tikrj Kraepelinas
diagnozuodamas vertindavo ne tik psichikos sutrikimo simptomus, bet ir jo eig, t.y. ikl
psichikos ligos, kaip proceso, koncepcij.
Kita DSM - III savyb - grieti, specifiniai kiekvieno psichikos sutrikimo diagnostikos
kriterijai, leidiantys skirtingiems gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos bkl.
Diagnozuodamas psichikos sutrikim, klinicistas turi isprsti du udavinius: nustatyti, yra
ar nra specifini psichikos sutrikimo poymi, ir pritaikyti atitinkamus diagnostikos
kriterijus. Treiasis DSM bruoas - tai daugiaais ligonio psichins bkls vertinimas. Diagnozuojama pagal penkias ais:
I ais - klinikiniai sindromai ir bsenos, nepriskiriamas prie psichikos sutrikim, bet
reikalingos psichiatr dmesio ar gydymo;

II ais - raidos ir asmenybs sutrikimai;

III ais - somatiniai sutrikimai ir ligos;
IV ais - psichosocialinio streso vertis;
V ais - bendro adaptacijos lygio vertis. Pirmos trys ays - tai klinikin DSMIII
diagnoz. IV ir V ays - papildomos, jos suteikia informacijos planuojant gydym ar
prognozuojant psichikos sutrikim eig.
DSM klasifikacija yra lanksti ir gana greitai kintanti poirio psichikos sutrikimus
sistema, atspindinti iuolaikinius medicinos mokslo laimjimus. iuo metu galioja 2000m.
pasirodiusi naujausia DSM-IV- TR (angl. Text Revision) redakcija.

TLK-10
Pirmoji tarptautin lig klasifikacija siejama su 1853m. paskelbtu Farro (Anglija) ir
d'Esipine (veicarija) projektu, kurio tikslas buvo sukurti "vientis mirties prieasi
nomenklatr, tinkam visoms alims". iuo darbu buvo padtas pagrindas tarptautinei
sistemai, vadinamai Tarptautine lig klasifikacija (TLK). i klasifikacija buvo periodikai
peririma ir keiiama. 1948m. kurta Pasaulin sveikatos organizacija (PSO) perm
darb. Tuo metu buvo kuriama etoji TLK redakcija. TLK-6 - pirmoji tarptautin lig
klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos sutrikim skyrius. J sudar deimt skirsni, skirt
psichozms, devyni - psichoneurozms ir septyni - charakterio, elgesio bei intelekto
sutrikimams.
Svarbiausias TLK tikslas - utikrinti sisteming sergamumo ir mirtingumo duomen
registravim, aikinim ir lyginim, neatsivelgiant tai, kurioje alyje, vietovje ir kada tai
daroma. Paskutinioji, deimtoji, TLK redakcija (TLK-10) pasirod 1992m. Planuojama, kad
i redakcija be esmini pokyi gyvuos apie dvideimt met. TLK-lO apima vis grup
klasifikacij, sudarydama vadinamj TLK "eim". Svarbiausia ioje "eimoje" - lig
klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuot patologini bkli sraas. Jo
pagrindas - trienklis kodas, leidiantis visas lig diagnozes paversti raidiniuskaitmeniniu
kodu ir tokiu bdu palengvinti duomen apdorojim. is trienklis kodas privalomas
pateikiant informacij PSO. TLK-10 pakeistas kodavimo principas. Vietoje ankstesnje
TLK-9 klasifikacijoje naudoto skaitmeninio (000-999) vestas raidinis-skaitmeninis
kodavimas (AOO-Z99) leido iplsti klasifikacij. Be lig klasifikacijos TLK "eimoje", yra
invalidumo, operacij, procedr, specialiosios (onkologijos, psichiatrijos) klasifikacijos,
tarptautin lig nomenklatra.
TLK "eima"

Pagrindin trienkl klasifikacija

Specialiosios klasifikacijos (onkologijos, psichiatrijos)

Invalidumo klasifikacija

Operacij klasifikacija

Procedr klasifikacija

Tarptautin lig nomenklatra

TLK-10 yra isamus psichikos ir elgesio sutrikim skyrius - V(F). Jis ileistas keliais
variantais (10 lentel). Statistinis variantas, kuriame pateikti tik trumpi psichikos ir elgesio
sutrikim apibrimai ir kuris skirtas kanceliariniam darbui, yra bendrosios TLK-10 lig
klasifikacijos sudedamoji dalis. Leidinyje "TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir
diagnostika", populiariai vadinamame "mlynja knyga", pateikti isams psichikos
sutrikim apraymai, diagnostikos kriterijai ir diferencin diagnostika. Tai pagrindinis TLK10 psichikos sutrikim vadovas, juo remiasi visi kiti TLK psichiatrijos variantai. is leidinys
skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos specialistams, jis gali bti naudojamas ir
kaip mokymo priemon. 1997m. TLK -10 iversta lietuvi kalb. Moksliniams tyrimams
skirtame variante pateikiami grietesni nei "mlynojoje knygoje" psichikos sutrikim
diagnostikos kriterijai. Vliausiai pasirod supaprastintas TLK-10 V(F) skyriaus variantas,
skirtas pirmins sveikatos prieiros darbuotojams. Jame pateikti daniausiai bendroj oje
praktikoje sutinkam psichikos sutrikim diagnostikos ir gydymo metmenys. is leidinys
lietuvi kalb iverstas 1999 m.
TLK -10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikr simptom buvimu arba
nebuvimu ir j trukme. Daugelis psichikos sutrikim apraym nra teorikai pagrsti ir
atspindi psa ekspert susitarim, kaip apibrti diagnostikos kategorijas remiantis klinikiniu
simptom grupavimu. Didiausias io darbo laimjimas - tai, kad pavyko suderinti gydytoj
ir mokslinink, atstovaujani skirtingoms psichiatrijos mokykloms ir tradicijoms, poir.
Psichikos ir elgesio sutrikim skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo enklas
nurodo F skyriaus poskyr (pavyzdiui, F0 - organiniai ir simptominiai sutrikimai); treiasis poskyrio skirsn, t.y. sutrikim ar sutrikim grup (pavyzdiui, F00 - demencija sergant
Alzheimerio liga, arba F40 - fobiniai nerimo sutrikimai). Ketvirtasis kodo enklas, atskirtas
taku, nurodo sutrikimo ypatumus (pavyzdiui, F00.1 - demencija sergant vlai
prasidjusia Alzheimerio liga) arba konkret sutrikim grups sutrikim (pavyzdiui, F40.0
- agorafobija). Ketvirtuoju enklu .8 ymimi kiti, skirsnyje ne vardy ti, sutrikimai, o
ketvirtuoju enklu .9 - nepatikslinti sutrikimai (tai -lyg ir netipik psichikos sutrikim
svarta). Penktasis kodo enklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti
(pavyzdiui, F40.01 - agorafobija su panikos sutrikimu arba F20.00 - paranoidin

izofrenija, nenutrkstama eiga). Raidiniai-skaitmeniniai kodai leido iplsti klasifikacij.

TLK-9 buvo 30 trij enkl kategorij (290-319), o TLK-10 toki kategorij yra 100. Dalis
kod iuo metu nenaudojami, taiau jie leis ateityje papildyti klasifikacij nekeiiant visos
sistemos.
Diagnozuojant pagal TLK-10 sistem rekomenduojama rayti tiek diagnozi, kiek j
reikia

siekiant

visapusikai

atspindti

ligonio

psichikos

bkl.

Esant

reikalui

rekomenduojama naudoti diagnozes i kit TLK-10 skyri. Diagnozuojant daugiau nei

vien psichikos sutrikim, siloma vien diagnoz iskirti kaip pagrindin; klinikinje
praktikoje tai - sutrikimas, dl kurio buvo kreiptasi medicinins pagalbos.
TLK - 10 atsisakyta psichikos sutrikim skirstymo neurozes ir psichozes sutrikimai
apraomi ir grupuojami remiantis bendrosiomis savybmis, pavyzdiui, distimija priskirta
prie nutaikos (afektini) sutrikim poskyrio, fobijos - prie nerimo sutrikim poskyrio.
Klasifikacijoje atsisakyta skirting psichiatrijos mokykl skirtingai suprantam termin
(pavyzdiui, isterija, psichogeninis, psichosomatinis).
Visi psichikos sutrikimai, susij su psichoaktyvij mediag vartojimu, sujungti F1
poskyr, o organiniai ir simptominiai - F0 poskyr. izofrenijos ribos siauresns nei
Lietuvoje seniau naudotoje adaptuotoje TLK-9 redakcijoje, taiau kiek platesns nei DSMIV Prie izofrenijos diagnostikos kriterij nepriskirtos prodromins bsenos, taiau vestos
naujos nediferencijuotos izofrenijos, poizofrenins depresijos ir izotipinio sutrikimo
kategorijos. Klasifikacijoje palikta, taiau nerekomenduojama taikyti paprastosios izofrenijos diagnoz, nors i diagnoz kai kuriose alyse tebegalioja. Daug dmesio skirta
izofrenijos ir mini psichozini sutrikim diferenciacijai. Depresijos neskirstamos enda
genines ir neurozines, grupuojamos atsivelgiant sunkumo laipsn. vestos naujos
trumpalaikio pasikartojanio depresinio sutrikimo ir miraus nerimo ir depresinio sutrikimo
diagnozs. Neurastenija iskirta kaip atskira diagnostikos kategorija. Klasifikacijoje seksualinio pasirinkimo sutrikimai aikiai atskirti nuo lyties tapatumo sutrikim, o
homoseksualumas neiskirtas atskira kategorija.
Vaik psichikos sutrikimams skirtuose poskyriuose rayti tie psichikos sutrikimai, kurie
prasideda tik vaikystje ir paauglystje. Tie psichikos sutrikimai, kurie gali kilti bet kuriame
amiuje, taip pat ir vaikystje, aprayti atitinkamuose poskyriuose (pavyzdiui, lyties
tapatumo sutrikimas koduojamas F64, o vaikystje prasidjusi izofrenija - F20). Vaikysts
autizmas ir kiti dezintegraciniai sutrikimai koduojami ne psichozini sutrikim, o psichologins raidos sutrikim poskyryje (F8).

10 lentel. TLK-10 psichikos ir elgesio skyriaus variantai

TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikim variantai
Statistinis variantas (PSO, 1992)
Klinika ir diagnostika (PSO, 1992)
Diagnostikos kriterijai moksliniams tyrimams (PSO,
1993)
Pirmins sveikatos prieiros versija (PSO, 1996)

Kam jie skirti

Kanceliariniam darbui
Psichiatrams
Mokslininkams
Bendrosios praktikos gydytojams

Kraepelino psichikos lig klasifikacija

1. Psichikos sutrikimai dl smegen sualojimo (traumos)
2. Psichikos sutrikimai dl smegen ligos
3. Intoksikacijos
4. Infekcins psichozs
5. Sifilins psichozs
6. Paralitin demencija
7. Senatvins ir priesenatvins psichozs
8. Skydliauks lig sukelti psichikos sutrikimai
9. Endogeniniai sutrikimai (dementia praecox, paraphrenia)
10. Epilepsinis pamiimas
11. Maniakin-depresin psichoz
12. Psichogenins ligos (sutrikimai)
13. Isterija
14. Paranoja
15. gimtos liguistos bkls (liguistos psichins konstitucijos)
16. Psichopatins asmenybs
17. Oligofrenija (debilumas, imbecilumas, idiotizmas)

TLK-10 V(F) skyrius: psichikos ir elgesio sutrikimai (PSO, 1992)

F00-09 Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai
F00 Demencija sergant Alzheimerio liga
F00.0 Demencija sergant anksti prasidjusia Alzheimerio liga
F00.1 Demencija sergant vlai prasidjusia Alzheimerio liga
F00.2 Demencija sergant netipika ar miria Alzheimerio liga
F00.9 Nepatikslinta demencija sergant Alzheimerio liga
F01 Kraujagyslin demencija
F01.0 Staiga prasidjusi kraujagyslin demencija
F01.1 Multiinfarktin demencija

F01.2 Subkortikin kraujagyslin demencija

F01.3 Miri kortikin ir subkortikin kraujagyslin demencija
F01.8 Kita kraujagyslin demencija
F01.9 Nepatikslinta kraujagyslin demencija
F02 Demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis
F02.0 Demencija sergant Picko liga
F02.1 Demencija sergant Creutzfeldto-Jacobo liga
F02.2 Demencija sergant Huntingtono liga
F02.3 Demencija sergant Parkinsono liga
F02.4 Demencija sergant mogaus imunodeficito viruso (IV) liga
F02.8 Demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis
F03 Nepatikslinta demencija
F00-F03 apraytoms demencijoms patikslinti gali bti pridedamas penktas kodo enklas:
.x0 Be papildom simptom
.x1 Kiti simptomai, vyrauja kliedesiai
.x2 Kiti simptomai, vyrauja haliucinacijos
.x3 Kiti simptomai, vyrauja depresija
.x4 Kiti mirs simptomai
F04 Organinis amnezinis sindromas, nesusijs su alkoholio arba kit psichoaktyvij
mediag vartojimu
F05 Delyras, nesusijs su alkoholiu arba kitomis psichoaktyviosiomis mediagomis
F05.0 Delyras be demencijos
F05.1 Delyras esant demencijai
F05.8 Kitas delyras
F05.9 Nepatikslintas delyras
F06 Kiti psichikos sutrikimai dl galvos smegen paeidimo, disfunkcijos ir somatins ligos
F06.0 Organin haliucinoz
F06.1 Organinis katatoninis sutrikimas
F06.2 Organinis kliedesinis (panaus izofrenij) sutrikimas
F06.3 Organiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai
.30 Organin manija
.31 Organinis dvipolis sutrikimas .32 Organin depresija
.33 Organinis mirus afektinis sutrikimas F06.4 Organinis nerimo sutrikimas
F06.5 Organinis disociacinis sutrikimas
F06.6 Organinis emocinio labilumo (asteninis) sutrikimas

F06.7 Lengvas kognityvinis sutrikimas

F06.8 Kiti psichikos sutrikimai dl galvos smegen paeidimo, disfunkcijos ir somatins
ligos
F06.9 Nepatikslintas psichikos sutrikimas dl galvos smegen paeidimo, disfunkcijos
ir somatins ligos
F07 Asmenybs ir elgesio sutrikimai dl galvos smegen ligos, paeidimo ir disfunkcijos
F07.0 Organinis asmenybs sutrikimas
F07.1 Poencefalitinis sindromas
F07.2 Potrauminis sindromas
F07.8 Kiti organiniai asmenybs ir elgesio sutrikimai dl galvos smegen ligos,
paeidimo ir disfunkcijos
F07.9 Nepatikslintas organinis asmenybs ir elgesio sutrikimas dl galvos smegen
ligos, paeidimo ir disfunkcijos
F09 Nepatikslintas organinis ar simptominis psichikos sutrikimas
F 10-19 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyvisias mediagas
F10 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkohol
F11 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus
F12 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kanabinoidus
F13 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamsias ir migdomsias mediagas
F14 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kokain
F15 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant stimuliatorius, taip pat kofein F16 Psichikos ir
elgesio sutrikimai vartojant haliucinogenus
F17 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabak
F18 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakisias mediagas
F19 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvisias
mediagas
Norint nurodyti klinikin bkl, reikia naudoti ketvirtj ir penktj enklus
F1x.0 min intoksikacija
.00 Nekomplikuota
.01 Su trauma arba kitu kno sualojimu
.02 Su kitomis medicininmis komplikacijomis
.03 Su delyru
.04 Su suvokimo sutrikimais
.05 Su koma

.06 Su traukuliais
.07 Patologin intoksikacija
F1x.1 alingas vartojimas
F1x.2 Priklausomybs sindromas
.20 Dabar susilaiko
.21 Dabar susilaiko, bet saugioje aplinkoje
.22 Dabar sudarytos klinikai priirimos palaikomojo arba pakaitinio gydymo salygos
(valdoma priklausomyb)
.23 Dabar susilaiko, bet gydomas aversijos sukeliamaisiais arba blokuojamaisiais
vaistais
.24 Dabar vartoja mediag (aktyvi priklausomyb)
.25 Nuolatinis vartojimas
.26 Epizodinis vartojimas (dipsomanija)
F1x.3 Abstinencijos bkl
.30 Nekomplikuota
.31 Su traukuliais
F1x.4 Abstinencijos bkl su delyru
.40 Be traukuli
.41 Su traukuliais
F1x.5 Psichozinis sutrikimas
.50 Panaus izofrenij
.51 Vyrauja kliedesiai
.52 Vyrauja haliucinacijos
.53 Vyrauja polimorfikumas
.54 Vyrauja depresijos simptomai
.55 Vyrauja manijos simptomai
.56 Mirus
Flx.6 Amnezinis sindromas
Flx.7 Rezidualinis arba vlai atsirandantis psichozinis sutrikimas
.70 Reminiscencijos
.71 Asmenybs arba elgesio sutrikimas
.72 Rezidualinis afektinis sutrikimas
.73 Demencija
.74 Kiti nuolatiniai kognityviniai paeidimai
.75 Vlai atsirandantis psichozinis sutrikimas

Flx.8 Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai

Flx.9 Nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas
F20-F29 izofrenija, izotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai
F20 izofrenija
F20.0 Paranoidin izofrenija
F20.1 Hebefrenin izofrenija
F20.2 Katatonin izofrenija
F20.3 Nediferencijuota izofrenija
F20.4 Poizofrenin depresija
F20.5 Rezidualin izofrenija
F20.6 Paprastoj i izofrenija
F20.8 Kita izofrenija
F20.9 Nepatikslinta izofrenija
Gali bti naudojamas penktasis enklas, klasifikuojantis eig:
F20.x0 Nenutrkstama
F20.x1 Epizodin su progresuojaniu defektu
F20.x2 Epizodin su nekintamu defektu
F20.x3 Epizodin remisin
F20.x4 Dalin remisija (d. atoslgis)
F20.x5 Visika remisija (v. atoslgis)
F20.x8 Kita
F20.x9 Eiga neaiki, stebjimo laikotarpis per trumpas
F21 izotipinis sutrikimas
F22 Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai
F22.0 Kliedesinis sutrikimas
F22.8 Kiti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai
F22.9 Nepatikslintas nuolatinis kliedesinis sutrikimas
F23 miniai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai
F23.0 minis polimorfinis psichozinis sutrikimas be izofrenijos simptom
F23.1 minis polimorfinis psichozinis sutrikimas su izofrenijos simptomais
F23.2 minis panaus izofrenij psichozinis sutrikimas
F23.3 Kiti miniai psichoziniai sutrikimai vyraujant kliedesiams
F23.8 Kiti miniai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai
F23.9 Nepatikslintas minis ir praeinantis psichozinis sutrikimas

Gali bti naudojamas ir penktasis enklas, identifikuojantis susijusio minio streso buvim
ar nebuvim
F23.x0 Be susijusio minio streso
F23.x1 Su susijusiu miniu stresu
F24 Indukuotas kliedesinis sutrikimas
F25 izoafektiniai
F25.0 izoafektinis sutrikimas, manijos tipas
F25.1 izoafektinis sutrikimas, depresijos tipas
F25.2 izoafektinis sutrikimas, mirus tipas
F25.8 Kiti izoafektiniai sutrikimai
F25.9 Nepatikslintas izoafektinis sutrikimas
F28 Kiti neorganiniai psichoziniai sutrikimai
F29 Nepatikslinta neorganin psichoz
F30-F39 Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai
F30 Manijos epizodas
F30.0 Hipomanija
F30.1 Manija be psichozs simptom
F30.2 Manija su psichozs simptomais
F30.8 Kiti manijos epizodai
F30.9 Nepatikslintas manijos epizodas
F31 Dvipolis afektinis sutrikimas
F31.0 Dvipolis afektinis sutrikimas, hipomanija
F31.1 Dvipolis afektinis sutrikimas, manija be psichozs simptom
F31.2 Dvipolis afektinis sutrikimas, manija su psichozs simptomais
F31.3 Dvipolis afektinis sutrikimas, lengva arba vidutinio sunkumo depresija
.30 Be somatinio sindromo
.31 Su somatiniu sindromu
F31.4 Dvipolis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozs simptom
F31.5 Dvipolis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozs simptomais
F31.6 Dvipolis afektinis sutrikimas, mirus epizodas
F31.7 Dvipolis afektinis sutrikimas, remisija
F31.8 Kiti dvipoliai afektiniai sutrikimai
F31.9 Nepatikslintas dvipolis afektinis sutrikimas
F32 Depresijos epizodas

F32.0 Lengvos depresijos epizodas

.00 Be somatinio sindromo
.01 Su somatiniu sindromu
F32.1 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas
.10 Be somatinio sindromo
.11 Su somatiniu sindromu
F32.2 Sunkios depresijos epizodas be psichozs simptom
F32.3 Sunkios depresijos epizodas su psichozs simptomais
F32.8 Kiti depresijos epizodai
F32.9 Nepatikslintas depresijos epizodas
F33 Pasikartojantis depresinis sutrikimas
F33.0 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas
.00 Be somatinio sindromo
.01 Su somatiniu sindromu
F33.1 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas
.10 Be somatinio sindromo
.11 Su somatiniu sindromu
F33.2 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozs
simptom
F33.3 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozs
simptomais
F33.4 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija (atoslgis)
F33.8 Kiti pasikartojantys depresiniai sutrikimai
F33.9 Nepatikslintas pasikartojantis depresinis sutrikimas
F34 Nuolatiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai
F34.0 Ciklotimija
F34.1 Distimija
F34.8 Kiti nuolatiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai
F34.9 Nepatikslintas nuolatinis nuotaikos (afektinis) sutrikimas
F38 Kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai
F38.0 Kiti vienkartiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai
.00 Mirus afektinis epizodas
F38.1 Kiti pasikartojantys nuotaikos (afektiniai) sutrikimai
.10 Pasikartojantis trumpalaikis depresinis sutrikimas
F38.8 Kiti specifiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai

F39 Nepatikslintas nuotaikos (afektinis) sutrikimas

F 40-F 48 Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai
F40 Fobiniai nerimo sutrikimai
F40.0 - Agorafobija
.00 - be panikos sutrikimo
.01 - su panikos sutrikimu
F40.1 - Socialins fobijos
F40.2 - Specifins (izoliuotos) fobijos
F40.8 - Kiti fobiniai nerimo sutrikimai
F40.9 - Nepatikslintas fobinis nerimo sutrikimas
F41 Kiti nerimo sutrikimai
F41.0 - Panikos sutrikimas (epizodinis paroksizminis nerimas)
F41.1 - Generalizuotas nerimo sutrikimas
F41.2 - Mirus nerimo ir depresinis sutrikimas
F41.3 - Kiti mirs nerimo sutrikimai
F41.8 - Kiti specifiniai nerimo sutrikimai
F41.9 - Nepatikslinti nerimo sutrikimai
F42 Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
F42.0 - Vyrauja kyrios mintys ar apmstymai
F42.1 - Vyrauja kyrs veiksmai
F42.2 - Mirus, kyrybs
F42.8 - Kiti obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai
F42.9 - Nepatikslintas obsesinis-kompulsinis sutrikimas
F43 Reakcijos sunk stres ir adaptacijos sutrikimai
F43.0 - Omin reakcija stres
F43.1 - Potrauminio streso sutrikimas
F43.2 - Adaptacijos sutrikimai
.20 - trumpalaik depresin reakcija
.21 - usitsusi depresin reakcija
.22 - miri nerimo depresin reakcija
.23 - vyrauja kit emocij sutrikimai
.24 - vyrauja elgesio sutrikimai
.25 - vyrauja mirs elgesio ir emocij sutrikimai
.28 - vyrauja kiti specifiniai simptomai

F43.8 - Kitos reakcijos stipr stres

F43.9 - Nepatikslinta reakcija stipr stres
F44 Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai
F44.0 - Disociacin amnezija
F44.1 - Disociacin fuga
F44.2 - Disociacinis stuporas
F44.3 - Transas ir posesinis sutrikimas
F44.4 - Disociaciniai judesi sutrikimai
F44.5 - Disociacin anestezija, arba jutim praradimas
F44.7 - Mirs disociaciniai (konversiniai) sutrikimai
F44.8 - Kiti disociaciniai (konversiniai) sutrikimai
.80 - Ganserio sindromas
.81 - daugybinio tipo asmenybs sutrikimas
.82 - praeinantys disociaciniai (konversiniai) sutrikimai, pasireikiantys vaikystje ar
paauglystje
.88 - kiti specifiniai disociaciniai (konversiniai) sutrikimai
F44.9 - Nepatikslintas disociacinis (konversinis) sutrikimas
F45 Somatoforminiai sutrikimai
F45.0 - Somatizacinis sutrikimas
F45.1 - Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas
F45.2 - Hipochondrinis sutrikimas
F45.3 - Somatoformin vegetacin (autonomin) disfunkcija
.30 - irdies ir kraujagysli sistemos
.31 - virutinio virkinimo trakto
.32 - apatinio virkinimo trakto
.33 - kvpavimo sistemos
.34 - genitourinarins sitemos
.38 - kit organ ir sistem
F45.4 - Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas
F45.8 - Kiti somatoforminiai sutrikimai
F45.9 - Nepatikslintas somatoforminis sutrikimas
F48 Kiti neuroziniai sutrikimai
F48.0 - Neurastenija
F48.1 - Depersonalizacijos-derealizacijos sindromas
F48.8 - Kiti specifiniai neuroziniai sutrikimai

F48.9 - Nepatikslintas neurozinis sutrikimas

F 50-F 59 Elgesio sindromai, susij su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais
veiksniais
F50 Valgymo sutrikimai
F50.0 - Nervin anoreksija
F50.1 - Netipika nervin anoreksija
F50.2 - Nervin bulimija
F50.3 - Netipika nervin bulimija
F50.4 - Persivalgymas, susijs su kitais psichologiniais sutrikimais
F50.5 - Vmimas, susijs su kitais psichologiniais sutrikimais
F50.8 - Kiti valgymo sutrikimai
F50.9 - Nepatikslintas valgymo sutrikimas
F51 Neorganiniai miego sutrikimai
F51.0 - Neorganin nemiga
F51.1 - Neorganinis mieguistumas
F51.2 - Neorganinis miego ir budrumo ritmo sutrikimas
F51.3 - Somnambulizmas
F51.4 - Naktinis siaubas
F51.5 - Komariki sapnai
F51.8 - Kiti neorganiniai miego sutrikimai
F51.9 - Nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas
F52 Seksualins funkcijos sutrikimai, nesusij su organiniu sutrikimu ar liga
F52.0 - Seksualinio potraukio inykimas ar netekimas
F52.1 - Seksualin aversija ir lytinio pasitenkinimo netekimas
.10 - Seksualin aversija
.11 - Seksualinio pasitenkinimo netekimas
F52.2 - Genitalini reakcij inykimas
F52.3 - Orgazmo sutrikimas
F52.4 - Pirmalaik ejakuliacija
F52.5 - Neorganinis vaginizmas
F52.6 - Neorganin dispareunija
F52.7 - Perdtas lytinis potraukis
F52.8 - Kiti seksualins funkcijos sutrikimai, nesusij su organiniu sutrikimu ar liga

F52.9 - Nepatikslinti seksualins funkcijos sutrikimai, nesusij su organiniu sutrikimu ar

liga
F53 Pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, neaprayti kitur
F53.0 - Lengvi pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, neaprayti kitur
F53.1 - Sunks pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, neaprayti kitur
F53.8 - Kiti pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, neaprayti kitur
F53.9 - Nepatikslinti pogimdyminio laikotarpio psichikos sutrikimai
F54 Psichologiniai ir elgesio veiksniai, susij su kitur apraytomis ligomis ar sutrikimais
F55 Piktnaudiavimas priklausomybs nesukelianiomis mediagomis
F55.0 - antidepresantais
F55.1 - viduri paleidiamaisiais
F55.2 - analgetikais
F55.3 - rgtingum mainaniaisiais
F55.4 - vitaminais
F55.5 - steroidais ir hormonais
F55.6 - specifinmis vaistaolmis ar liaudies medicinos priemonmis
F55.8 - kitomis priklausomybs nesukelianiomis mediagomis
F55.9 - nepatikslintomis
F59 - Nepatikslinti elgesio sindromai, susij su fiziologiniais sutrikimais ar somatiniais
veiksniais
F60-F69 Suaugusij asmenybs ir elgesio sutrikimai
F60.Specifiniai asmenybs sutrikimai
F60.0 Paranojinio tipo asmenybs sutrikimas (sin. Paranojin asmenyb)
F60.1 izoidinio tipo asmenybs sutrikimas (sin. izoidin asmenyb)
F60.2 Antisocialaus tipo asmenybs sutrikimas (sin. Disocijuota sociopatin, asociali,
antisociali asmenyb)
F60.3 Emocikai nestabilaus tipo asmenybs sutrikimas (Emocikai nestabili
asmenyb)
.30 Impulsyvus tipas
.31 Ribinis tipas
F60.4 Histrioninio tipo asmenybs sutrikimas (sin. Isterin asmenyb) F60.5
Anankastinio tipo asmenybs sutrikimas (sin. Anankastin, kyrij bsen, asmenyb)
F60.6 Nerimastingo (vengianio) tipo asmenybs sutrikimas (sin. Nepasitikinti savimi
(vengianti kit), sensityvi asmenyb)

F60.7 Priklausomo tipo asmenybs sutrikimas (sin. Priklausoma, astenin asmenyb)

F60.8 Kiti specifiniai asmenybs sutrikimai
F60.9 Nepatikslintas asmenybs sutrikimas
F61 Mirs ir kiti asmenybs sutrikimai
F61.01 Mirs asmenybs sutrikimai
F61.11 Sukeliantys nerim asmenybs pakitimai
F62 Ilgalaikiai asmenybs pakitimai, nesusij su smegen paeidimu ir liga
F62.0 Ilgalaikis asmenybs pakitimas po katastrofini igyvenim
F62.1 Ilgalaikis asmenybs pakitimas po psichikos ligos
F62.8 Kiti ilgalaikiai asmenybs pakitimai
F62.9 Nepatikslintas ilgalaikis asmenybs pakitimas
F63. proi ir potrauki sutrikimai
F63.0 Patologinis potraukis prie azartini loim
F63.1 Patologinis padeginjimas (piromanija)
F63.2 Patologinis vogimas (kleptomanija)
F63.3 Trichotilomanija
F63.8 Kiti proi ir potrauki sutrikimai
F63.9 Nepatikslintas proi ir potrauki sutrikimas
F64. Lyties tapatumo sutrikimai
F64.0 Transseksualumas
F64.1 Dvilypis transvestizmas
F64.2 Lyties tapatumo sutrikimas vaikystje
F64.8 Kiti lyties tapatumo sutrikimai
F64.9 Nepatikslintas lyties tapatumo sutrikimas
F65. Lytinio pasirinkimo sutrikimas
F65.0 Fetiizmas
F65.1 Fetiinis transvestizmas
F65.2 Ekshibicionizmas
F65.3 Vojerizmas
F65.4 Pedofilija
F65.5 Sadomazochizmas
F65.6 Daugybiniai lytinio pasirinkimo sutrikimai
F65.8 Kiti lytinio pasirinkimo sutrikimai
F65.9 Nepatikslinti lytinio pasirinkimo sutrikimai
F66. Psichologiniai ir elgesio sutrikimai, susij su lyties raida ir orientacija

F66.0 Lytinio brendimo sutrikimas

F66.1 Egodistonika lytin orientacija
F66.2 Lytini santyki sutrikimas
F66.8 Kiti psichoseksualins raidos sutrikimai
F66.9 Nepatikslintas psichoseksualins raidos sutrikimas
Penktasis enklas gali bti naudojamas nurodyti ry su:
.x0 Heteroseksualine orientacija
.x1 Homoseksualine orientacija
.x2 Biseksualine orientacija
.x8 Kita orientacija, taip pat ir prepubertatine
F68. Kiti suaugusij asmenybs ir elgesio sutrikimai
F68.0 Somatini simptom sustiprjimas dl psichologini prieasi
F68.1 Tikslingas somatini arba psichologini simptom ar negalios suklimas arba
igalvojimas (dirbtinis sutrikimas)
F68.8 Kiti specifiniai suaugusij asmenybs ir elgesio sutrikimai
F69. Nepatikslintas suaugusij asmenybs ir elgesio sutrikimas
F70-79 Protinis atsilikimas
F70 Lengvas protinis atsilikimas
F71 Vidutinis protinis atsilikimas
F72 Sunkus protinis atsilikimas
F73 Labai sunkus protinis atsilikimas
F78 Kitas protinis atsilikimas
F79 Nepatikslintas protinis atsilikimas
Ketvirtasis enklas gali bti vartojamas lydimj elgesio sutrikim laipsniui
patikslinti
F7x.0 Elgesio sutrikimo nra arba jis minimalus
F7x.1 Reikmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dmes ir gydyti
F7x.8 Kiti elgesio sutrikimai
F7x.9 Nepatikslintas elgesio sutrikimas
F80-F89 Psichologins raidos sutrikimas
F80 Specifiniai tarties ir kalbos sutrikimai
F80.0 Specifinis tarties sutrikimas
F80.1 Kalbos raikos sutrikimas

F80.2 Kalbos supratimo sutrikimas

F80.3 gyta afazija su epilepsija (Landau-Kleffnerio sindromas)
F80.8. Kiti tarties ir kalbos raidos sutrikimai
F80.9. Nepatikslintas tarties ir kalbos raidos sutrikimas
F81 Specifiniai mokymosi sugebjim raidos sutrikimai
F81.0 Specifinis skaitymo sutrikimas
F81.1 Specifinis raidi suvokimo sutrikimas
F81.2 Specifinis aritmetini sugebjim sutrikimas
F81.3 Mirus mokymosi sugebjim sutrikimas
F81.8 Kiti mokymosi sugebjim raidos sutrikimai
F81.9 Nepatikslintas mokymosi sugebjim raidos sutrikimas
F82 Specifinis judesi raidos sutrikimas
F83 Specifiniai mirs raidos sutrikimai
F84 vairiapusiai raidos sutrikimai
F84.0 Vaikysts autizmas
F84.1 Netipikas autizmas
F84.2 Retto sindromas
F84.3 Kitas dezintegracinis vaikysts sutrikimas
F84.4 Hiperaktyvus elgesys, susijs su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais
judesiais
F84.5 Aspergerio sindromas
F84.8 Kiti vairiapusiai raidos sutrikimai
F84.9 Nepatikslintas vairiapusis raidos sutrikimas
F88 Kiti psichologins raidos sutrikimai
F89 Nepatikslintas psichologins raidos sutrikimas
F90-98 Elgesio ir emocij sutrikimai, prasidedantys vaikystje ir paauglystje
F90 Hiperkineziniai sutrikimai
F90.0 Aktyvumo ir dmesio sutrikimas
F90.1 Hiperkinezinis elgesio sutrikimas
F90.8 Kiti hiperkineziniai sutrikimai
F90.9 Nepatikslintas hiperkinezinis sutrikimas
F91 Elgesio sutrikimai
F91.0 Elgesio sutrikimas, pasireikiantis tik eimoje
F91.1 Nesocializuotas elgesio sutrikimas

F91.2 Socializuotas elgesio sutrikimas

F91.3 Prietaraujanio neklusnumo sutrikimas
F91.8 Kiti elgesio sutrikimai
F91.9 Nepatikslintas elgesio sutrikimas
F92 Mirs elgesio ir emocij sutrikimai
F92.0 Depresinis elgesio sutrikimas
F92.8 Kiti mirs elgesio ir emocij sutrikimai
F92.9 Nepatikslinti mirs elgesio ir emocij sutrikimai
F93 Emocij sutrikimai, prasidedantys vaikystje
F93.0 Atskyrimo nerimo sutrikimas vaikystje
F93.1 Fobinis nerimo sutrikimas vaikystje
F93.2 Socialinio nerimo sutrikimas vaikystje
F93.3 Konkurencijos eimoje tarp vaik sutrikimas
F93.8 Kiti emocij sutrikimai vaikystje
F93.9 Nepatikslintas emocij sutrikimas vaikystje
F94 Socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystje ir paauglystje
F94.0 Elektyvusis mutizmas
F94.1 Reaktyvusis prieraiumo sutrikimas vaikystje
F94.2 Neslopinamas prieraiumo sutrikimas vaikystje
F94.8 Kiti socialinio bendravimo sutrikimai vaikystje
F94.9 Nepatikslintas socialinio bendravimo sutrikimas vaikystje
F95 Tikai
F95.0 Trumpalaikis tikas
F95.1 Ltiniai judesi arba balso tikai
F95.2 Kombinuoti balso ir daugybiniai judesi tikai (de la Tourette sindromas)
F95.8 Kiti tikai
F95.9 Nepatikslintas tikas
F98 Kiti elgesio ir emocij sutrikimai, daniausiai prasidedantys vaikystje ir
paauglystje
F98.0 Neorganin enurez
F98.1 Neorganin enkoprez
F98.2 Mitybos sutrikimas kdikystje ir vaikystje
F98.3 Pikacizmas kdikystje ir vaikystje
F98.4 Stereotipinai judesiai
F98.5 Mikiojimas

F98.6 Greitakalb
F98.8 Kiti specifiniai elgesio ir emocij sutrikimai, daniausiai prasidedantys vaikystje
ir paauglystje
F98.9 Nepatikslinti elgesio ir emocij sutrikimai, daniausiai prasidedantys vaikystje ir
paauglystje
F99 Nepatikslintas psichikos sutrikimas

Simptomas-sindromas-liga
Algirdas Dembinskas
Psichikos sutrikimai sergant vairiomis ligomis yra nevienodo sunkumo. Lengviausio (I)
laipsnio yra neuroziniai ir psichopatiniai, vidutinio sunkumo (II laipsnio) - afektiniai
(depresinis, maniakinis) sindromai, kuri struktr gali eiti ir lengviausio laipsnio
sutrikimai. Sunkiausio (III) laipsnio yra izofrenijos grups sindromai (hebefreninis,
katatoninis, parafreninis, paranoidinis, paranojinis), kuri struktroje gali bti vis trij
laipsni psichopatologija.
Epilepsijos arba organini galvos smegen paeidim psichopatologija bna
polimorfika, gali pasireikti visi psichiatrijoje pasitaikantys simptomai ir sindromai.
Dideli diagnostini sunkum kelia I laipsnio sindromai, nes j gali bti sergant
vairiomis ligomis. Tuomet svarbu nustatyti, ar nra sindromo dinamikos. Jei prie I laipsnio
sindrom prisideda afektiniai sindromai (I laipsnio) arba kliedesiai (III laipsnio), vadinasi,
liga yra progredientika.
Diagnozuojant psichikos ligas, skiriami keli etapai. Vis pirma stengiamasi nustatyti
tam tikr psichini funkcij sutrikimus, t.y. simptomus, pvz., prislgt nuotaik, sultjus
mstym, slopius judesius.
Psichiatrijoje izoliuot simptom nebna, visada esti simptom deriniai. Atsivelgiant
patologijos ypatybes, simptomai grupuojami, t.y. sudaromas derinys, vadinamas sindromu,
pvz., nuotaikos, mstymo ir judesi sutrikimo simptomai sudaro vadinamj depresin
sindrom.
Sindromai taip pat nebna izoliuoti - jie jungiasi tarpusavyje pagal tam tikros ligos
poymius. vertindami sindromus, j ypatumus, matome, kad tam paiam sindromui
bdingi savitumai, priklausantys ne tik nuo ligos, bet ir nuo sindromo formavimosi ypatybi.

vertin sindromo psichopatologij, jo susidarymo ypatybes (anamnezs duomenis),

nustatome diagnoz. Pavyzdiui, esant dvipoliam afektiniam sutrikimui ligoniui palaipsniui
susiformavo endogenin depresija su depresine triada.
Ms alyje, taip pat daugelyje kit ali vyrauja nozologin kryptis, t.y. iekoma
sindromo susiformavimo prieasties, o sindromas vertinamas kaip vienas i ligos (iuo
atveju

psichikos) poymi. ios krypties pradininkas buvo vokiei psichiatras

E.Kraepelinas (1856-1926). Jis stebjo lig dinamik, analizavo sindrom kait, apra
pagrindinius psichikos lig nozologinius vienetus - ankstyvj silpnaprotyst (izofrenija) ir
maniakin depresin psichoz. E.Kraepelino laikais daugelio psichikos lig etiologija ir
patogenez dar nebuvo inoma (deja, ir dabar dar ne viskas iaikinta). Todl, klasifikuodamas psichikos ligas, jis vadovavosi j eigos kriterijumi. E. Kraepelinas man, kad tipiku
atveju bet kuri psichikos liga gal gale baigiasi jai bdingo ydos (defekto) poymiais.
Vliau buvo nustatyta, kad psichikos lig eiga gali bti patenkinama arba net gera.
Be vadinamosios nozologins krypties, psichiatrijoje yra ir sindromologin kryptis. Jos
pradininku laikomas vokiei psichiatras K.Bonhoefferis (1868-1948). sindromus jis
irjo statikiau negu E.Kraepelinas. K.Bonhoefferis ikl egzogenini reakcij princip.
Anot jo, visi neigiami veiksniai, veikiantys smegenis (infekcijos, intoksikacijos), sukelia
vienodas reakcijas - sindromus. K.Bonhoefferiui ir jo pasekjams svarbiausia - nustatyti
sindrom, o kokia jo nozologija, - antraeilis dalykas, nes tai danai ir neaiku, be to, nieko
neduoda praktikai (ios krypties ir dabar laikosi prancz psichiatrijos mokyklos atstovai).
K.Bonhoefferis buvo teisus teigdamas, kad egzogeniniai sindromai (delyras, prieblandin
bsena ir kt.) yra nespecifiki. Taiau tai nereikia, kad nereikia kreipti dmesio
individuali ios reakcijos raik, nereikia aikintis, kokios sindromo psichopatologijos ypatybs, kokia jo dinamika. Ne visada lengva atskirti sindrom, susieti j su tam tikru
nozologiniu vienetu. Taiau norint parinkti optimal gydymo bd, numatyti prognoz, skirti
reabilitacines-readaptacines priemones, tai btina.
Nozologins krypties atstovai didel reikm teikia sindromo ir ligos etiologijai. Tam
tikr psichikos lig, i esms - protinio atsilikimo grups (fenilketonurija, Downo liga, kitos
chromosomins aberacijos), prieastis yra paveldimumas. Nema tak paveldimumas
daro izofrenijai ir dvipoliam afektiniam sutrikimui. Taiau kartais paveldimumo vaidmuo
pervertinamas. Jeigu eimoje yra serganij endogeninniis psichozmis, dar nereikia,
kad ir kiti eimos nariai turi sirgti iomis ligomis. Teisingiau yra manyti, kad padidja rizikos
laipsnis susirgti iomis ligomis, ypa tuomet, kai mog veikia neigiami veiksniai (psichins
traumos, infekcijos, intoksikacijos, somatins ligos ir kt.).

Psichikos lig etiologijoje svarbi viet uima egzogeniniai veiksniai, pvz., traumos,
ypa tos, kuri metu paeidiamos galvos smegenys ir atsiranda anatomini j pokyi.
vairiems egzogeniniams veiksniams ypa jautrios embriono, vaisiaus ir naujagimio
smegenys. Jos labai reaguoja hipoksij (pvz., gimdymo traumos metu). Niosios
somatins, infekcins ligos, intoksikacijos (kartais alkoholin) gali labai sutrikdyti tolesn
vaisiaus smegen formavimsi ir lemti protin atsilikim.
Vaik ir suaugusij psichikos sutrikimo prieastis neretai bna intoksikacijos (maisto,
alkoholio, smalki ir kt.), infekcijos (encefalitas), somatins ligos.
Vyresniems monms psichika daniau sutrinka dl smegen kraujagysli patologijos,
atrofini pokyi (Picko ir Alzheimerio ligos, Huntingtono chorjos ir kt.).
Psichikos sutrikim ir lig prieastis gali bti ir psichogeniniai veiksniai (neurozs,
reaktyviosios psichozs, patologinis asmenybs formavimasis). Reikmingos ne tik stiprios
trumpai trunkanios psichikos traumos, bet ir ilgai trunkanios, nors nelabai stiprios.
Ne visiems monms minti alingi veiksniai sukelia psichozes. Jos daniausiai
pasitaiko tiems, kurie turjo galvos smegen traum, sirgo infekcinmis ligomis, igyveno
psichik traumuojani situacij. Kad kilt psichoz, vienam mogui pakanka nedideli
egzogenij, o kitam net ir stiprs poveikiai psichikos nesutrikdo.

izofrenijos spektro sutrikimai

Algirdas Dembinskas, Nijol Gotautait-Midttun
izofrenija ir j panas sutrikimai TLK-10 klasifikacijoje apima F20-F29 kodus: tai
izofrenija, izotipinis sutrikimas, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai, miniai ir praeinantys
psichoziniai sutrikimai, indukuotas kliedesinis sutrikimas, kiti neorganiniai psichoziniai
sutrikimai, nepatikslinta neorganin psichoz. ioje klasifikacijos dalyje yra apraomi ir
izoafektiniai sutrikimai, nepaisant prietaringo j pobdio. izofrenija yra daniausias ir
svarbiausias ios grups sutrikimas.

izofrenija
Apibrimas
izofrenijos (lot. schizophrenia, i gr. schisis - skilimas, phrenos - dvasia, protas)
termin pasil E. Bleuleris 1911 m. iuo terminu norta pabrti, kad sergant izofrenija
pastebimas atskir psichikos proces vienovs nebuvimas (disociacija), savotikas j
skilimas. Yra daug skirting izofrenijos apibrim, nelygu, kokios pozicijos laikosi
autorius, - etiopatogenins, fenomenologins, psichodinamins ir kt. Kai kurios teorijos
izofrenij apibdina kaip patologik psichikos bsen, kurios pagrindinis bruoas yra
disociacija, progresuojantis psichikos funkcij skilimas, lydimas kontakt nutraukimo,
tarpasmenini ryi suirimo, maksimalios introversijos ir savotikos, autistikos kliedesins
egzistencijos. Kitos teorijos izofrenij apibria kaip ltin psichikos lig, kuria suserga
jauni mons ir kuri paeidia emocij, mstymo bei valios sferas; ligai progresuojant
rykja negatyvi simptomatika (vystosi izofreninis defektas).
Nors, kaip jau minta, izofrenijos terminas pasilytas tik 1911 m., taiau jau ymiai
anksiau buvo stebimi ir apraomi, tik kitaip vadinami, izofrenijos poymiai. Galima sakyti,
kad izofrenijos istorija - tai visos psichiatrijos istorija. Dabar iskiriamos izofrenijos
formos anksiau bdavo apraomos kaip atskiros psichikos ligos (sutrikimai). 1857m.
B.Morelis apra jaun moni psichikos lig, kurios metu gilja psichikos funkcij nykimo
poymiai, vyksta degeneracija. Dabar taip suprantama izofrenijos paprastoji (simplex)
forma. B.Morelis sutrikim pavadino dementia praecox, t.y. ankstyvoji silpnaprotyst,
iuo terminu pabrdamas, kad liga prasideda jauname amiuje ir defektas greitai vystosi.
Kaip atskir lig 1871 m. E.Heckeris apra hebefrenij, tais paiais metais
K.L.Kahlbaumas - heboidofrenij. 1874m. K.L.Kahlbaumas apra psichikos sutrikim katatonij. Kaip atskiros ligos buvo apraytos paranoja (K.L.Kahlbaum, 1863) ir parafrenija
(Y.Magnan, 1888).
E. Kraepelinas pastebjo, kad mint autori apraytos psichikos ligos nra atskiri
nozologiniai vienetai, kad jos turi daug bendra: yra panaios savo eiga, liekamaisiais
reikiniais, psichikos ir socialins negalios formavimusi. ias atskiras ligas 1896m. jis
sujung vien ir pavadino j, kaip ir Morelis, dementia praecox, o anksiau apraytas
ligas pavadino izofrenijos klinikinmis formomis. Toks izofrenijos skirstymas klinikines
formas beveik nepakits iliko iki i dienu.
E. Kraepelino pasilytas terminas ilgai neisilaik, nes tolesni ligoni tyrimai parod,
kad ne visada liga prasideda jauname amiuje ir ne visada formuojasi demencija

(defektas). Todl palankiai buvo sutiktas E.Bleulerio pasilytas terminas, atspindintis

pagrindin serganij izofrenija psichopatologijos bruo.
Apibdinti izofrenijos klinik stengtasi jau seniai. Kai kurie mokslininkai netgi neig
izofrenij kaip atskir reikin: pvz., H.Schulzas teig, kad nemanoma rodyti ios ligos
vienovs nozologine prasme, taiau, kita vertus, nemanoma atrasti ir dsning skirtum.
1902m. Williamas Jamesas pareik nuomon, kad izofrenija - tai savotika bties
forma, kad izofrenin smon yra tam tikra realaus pasaulio, kuris kupinas kultrini ir
socialini skirtum, alternatyva. Pagal K.Jaspers izofrenija - "neaikiai apibrta, bet be
galo turtinga svoka". "Tai didiul ms gyvenimo dalis, kuri pastame ne i paprast,
apiuopiam, objektyvi poymi, bet kaip tam tikr dvasios gyvenimo visum".
izofrenin egzistencija - turtingas savito psichinio egzistavimo pasaulis. Tarp serganij
yra gabi, talenting, inteligentik moni, mokani savitai ireikti savo igyvenimus,
pritaikyti juos vairi meno srii krybiniame procese. Jie vairiai ireikia suvokiam
pasaul, kuris "tarsi nustoja bti suprantamas", kuriame inyksta prasms ir logikos
dsniai, kuriame mogus lieka svetimas tikrovei. Atsiranda specifiniai izofreniniai
igyvenim proceso pokyiai. Vykstant iam procesui mogus tarsi grimzta save,
sivaizduojam pasaul, prarasdamas galimyb atsiverti realiam pasauliui, skatindamas
asmenybs nuosmuk ir suirim.
izofrenija nra retas sutrikimas, nuo jos kenia madaug vienas procentas monijos.
Psichiatrijos specialisto poiriu tai - vienas sudtingiausi psichikos sutrikim. izofrenija
nra vienalyt, jos etiologija nra aiki (greiiausiai skirtinga), iki iol nepavyko iskirti
etiologija paremt ligos tip. Papildom diagnostini sunkum kelia vairialyp ligos
struktra, kintama simptomatika. Visi ie veiksniai kelia abejoni dl klasifikacijos, sunkina
gydymo parinkim.
Ligos pobdis ir eiga gali rykiai sutrikdyti ligonio asmenyb, jo asmeninius ryius ir
prisitaikym visuomenje, dl to i ligoni reabilitacija yra lta ir ilga. Pagaliau, ligonio
keliamas pavojus sau ir kitiems, lig apipyn prietarai ir neigiamas visuomens poiris ja
serganius mones veria sprsti nelengvas etines dilemas.
izofrenijos diagnoz i principo yra viena, taiau tai - heterogenikas sutrikimas.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamiausia bt kalbti apie izofrenijos spektro
sutrikimus, kuri etiologija, klinika, eiga ir prognoz yra skirtingos.

Paplitimas
vairiose alyse ir skirting kultr aplinkoje izofrenija paplitusi vienodai priklausomai
nuo klasifikacijos ir diagnostikos princip, iuo sutrikimu serga madaug 1 % populiacijos.

izofrenijos paplitimas pasaulyje tolygus tarp vyr ir moter bei tarp vairi rasi moni,
tiesa, daniau pasitaiko dideliuose miestuose. Moksliniai tyrimai rodo, kad izofrenija yra
labiau paplitusi tarp imigrant. Kol kas nra aiku, kokios prieastys lemia didesn
susirgim skaii ioje populiacijoje, - galimas daiktas, kad tai - kultrinio oko, didelio
socialinio streso ir sudting gyvenimo slyg rezultatas.
izofrenija daniausiai susergama vlyvoje paauglystje arba ankstyvoje jaunystje.
Vyrams ji daniausiai prasideda sulaukus 15-25 met, moterims kiek vliau - 25-35 met
amiuje. Labai retai pirmas izofrenijos epizodas pasireikia jaunesniems nei 10 met ir
vyresniems nei 50 amiaus asmenims.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje 2001 m. izofrenija sirgo
17 020 asmen.
izofrenija sergantys asmenys net tris kartus daniau nei bendra populiacija serga
vairiomis somatinmis ligomis, j gyvenimo trukm yra vidutinikai apie 12-13 met
trumpesn, daugiausia dl didesns saviudybs rizikos (ji net 13 kart didesn nei
bendroje gyventoj populiacijoje). 50% serganij izofrenija yra mgin nusiudyti, 10%
nusiudo, daugiausia vidutinikai 32 met amiaus. Manoma, kad pavojingiausias
laikotarpis yra pirmieji 6 metai nuo susirgimo (net 2/3 pacient mgina nusiudyti btent
iuo laikotarpiu).
Dar 7-ajame deimtmetyje Pasaulins sveikatos organizacijos atliktas epidemiologinis
izofrenijos tyrimas parod, kad izofrenija sergama visur, taiau skirtingose alyse gali
skirtis jos formos ir prognoz. Pastebima, kad labiau isivysiusiose industrinse alyse
vyrauja paranoidin izofrenijos forma, besivystaniose daniau pasitaiko katatonin ir
hebefrenin. Pastebta, kad socialins adaptacijos poiriu geresns ligos aplinkybs
daniau susiklosto besivystaniose alyse, nes ten ie ligoniai nra istumiami i
visuomens, juos globoja artimieji. Tai, kad isivysiusiose alyse reiau pasitaiko
katatonin forma, mginama aikinti neuroleptik taka. Kultr skirtumai lemia
psichopatologijos turinio skirtumus - primityvios kultros bendruomense poveikio
kliedesiams bdingas mirusi giminaii, geniai svarbi gyvn poveikis, atsispindi
vairiausi tabu nuostatos, kliedesiai danai yra paprastesni, reiau pasitaiko sistemini
kliedesi, dan esns yra regos haliucinacijos. Isivysiusiose alyse daniau pasitaiko
klausos haliucinacij, sistemini kliedesi, paranoidinis sindromas, poveikio kliedesiuose
atsispindi iuolaikins technikos naujovs: pavyzdiui, pacientai jauiasi es valdomi radijo
bangomis, elektra, kosmine energija, tariamai jauia kompiuteri ir jonizuojaniosios
spinduliuots poveik. Kliedesi turinys gali atspindti konkretaus laikotarpio politines
realijas,

aktualias

iniasklaidos

nagrinjamas

temas:

pavyzdiui,

sivaizduojami

persekiotojai gali bti vairi ali slaptosios tarnybos, pacientai jauiasi es slapt
vyriausybs ir mafijos eksperiment aukos, serga AIDS ir pan.
izofrenija yra sutrikimas, danai sukeliantis negali. Pagalbos sergantiesiems
izofrenija snaudos sudaro didel psichikos sveikatos prieiros sistemos ilaid dal.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje 2001 m. I ir II grups
invalidais dl izofrenijos buvo pripainti net 10771 asmuo, taigi apie 90% vis tuo metu
sirgusij ia liga. Net 50% psichiatrijos ligonini lov uima asmenys, hospitalizuoti dl
izofrenijos.

izofrenijos prieastys ir kilms teorijos

Remiantis moksliniais duomenimis galima teigti, kad izofrenija yra polietiologin liga.
Nra vieno pripainto ir pakankamai pagrsto izofrenijos etiologinio mechanizmo.
Labiausiai pagrsta yra streso-diatezs (gr. diathesis polinkis, organizmo polinkis sirgti kai
kuriomis ligomis) teorija, teigianti, kad asmuo paveldi polink sirgti izofrenija, o papildomi
nepalanks aplinkos ir psichologiniai veiksniai lemia jos isivystym.
Paveldimumas. Artim giminaii ir dvyni tyrimai patvirtina, kad izofrenijos
isivystymui didel reikm turi paveldimumas. Jei eimoje yra sergani asmen, rizika
susirgti izofrenija labai padidja, o monozigotiniam ligonio dvyniui ji yra net 47% (11
lentel). Akivaizdu, kad izofrenija nra paveldima tipiku mendeliniu bdu. Manoma, kad
ios ligos isivystym gali lemti keli silpnos sveikos genai. Kai kurie autoriai teigia, kad
izofrenija yra paveldima per kelis recesinius genus, kuri vienas lemia paeidiamum
dl ios ligos, o kitas paskatina pirmojo geno ekspresij, pasireikiani visika psichoze.
izofrenija sergantys pacientai neretai turi izofrenija arba izotipiniu asmenybs sutrikimu
sergani giminaii oninse genealoginio medio akose (ddi, tet). Tiesa, tarp
serganij izofrenija net 60-85% atvej nepavyksta aptikti paveldimumo. Paymtina,
kad vertinant paveldimum daniausiai domimasi tik psichozinio lygio sutrikimais.
Manytina, kad tikslinga atkreipti dmes ir ligonio eimos nari nepsichozines bsenas,
charakter. E.Kretschmeris ra, kad "paveldimumo lentel, kurioje nurodome tik
psichozes, bus panai tekst su tuiais tarpais, kuriuose trksta daugelio odi, ir ypa
t, kurie suteikia tekstui prasm". ie trkstami odiai ir bt charakterio bei asmenybs
bruoai. J.Berze nurodo, kad "nenormals charakteriai ypa danai bdingi ligoni tvams,
broliams ir seserims. Jie pasiymi emociniu nespalvingumu, skurdumu, nepatiklumu,
tarumu, autizmo elementais". Tarp gimini bna daug "keist moni". Kaip rao
A.Schneideris, "juos gerbia u teisingum, darbtum, skrupulingum, bet aplinkiniai

vengia bendrauti su jais, nes pastebi, kad jie "ypatingi, tarsi gyvent kitame pasaulyje".
J.Faustas ra, kad "ligoni giminje nemaa turi polink izofrenij, taiau ja nesuserga.
Tie sveikieji turi daug keistum, leidiani juos vertinti kaip izoidines asmenybes".
J.Delay iuos charakterio bruous vadina psichoziniu charakteriu. Tai bruoai, pastebimi
izofrenijos atoslgio metu, - E.Bleuleris vadino juos slaptja izofrenija. Rinkdami
objektyvi anamnez i tv, kartais suinome, kad "ir jiems jaunystje yra panaiai buv".
11 lentel. izofrenijos paplitimas populiacijojea

Populiacija
Bendroje populiacijoje
Tarp izofrenija serganiojo broli ir seser
Kai vienas i tv serga izofrenija
Dizigotinio serganiojo izofrenija dvynio
Abu tvai serga izofrenija
Monozigotinio serganiojo izofrenija dvynio

izofrenijos paplitimas
~1%
2-8 %
12 %
12-17 %
40 %
47 %

a H.I.Kaplan and B.J.Sadock Synopsis of psychiatry, sixth edition, 1991, 328 psl.

Neuromediatoriai.

izofrenijos

isivystymo

mechanizme

labai

svarbs

yra

neuromediatoriai, ypa dopaminergins sistemos. Esant izofrenijai ir kitoms psichozms

irykja dopaminergins sistemos hiperaktyvumas. Pomirtiniais izofrenija sirgusi
pacient tyrimais nustatyta, kad j smegen bazaliniuose ganglijuose bei limbinje
sistemoje (ypa migdoliniuose knuose, hipokampe) yra didesnis D2 receptori skaiius.
Dopaminergin izofrenijos mechanizm patvirtint ir tai, kad faktikai visi veiksmingi
antipsichoziniai vaistai veikia dopaminerginius receptorius - juos blokuoja. Kuo didesnis
vaist afinitetas dopaminerginiams receptoriams, tuo veiksmingesni jie gydant psichozes.
Amfetamino

grups

preparatai,

aktyvinantys

dopaminergin

sistem,

parykina

izofreninius simptomus daugeliui, bet ne visiems pacientams. Taiau ioje teorijoje yra ir
neaikum, mat dopamino antagonistai veiksmingai gydo visas psichozes, o ne atrinktinai
vien izofrenij, be to, net 30%, o kai kuri autori duomenimis, - iki 60% ligos atvej yra
rezistentiki antipsichoziniams vaistams. Tai, kad dopaminerginje izofrenijos etiologijos
teorijoje yra nemaa neaikum, jokiu bdu nereikia, kad dopaminergin sistema nra
svarbi io sutrikimo isivystymui. Tai tik rodo, kad dopaminergin sistema yra kur kas
sudtingesn, nei buvo pradioje manyta. Dopaminas ne tik veikia per dopaminerginius
receptorius (D1, D2, D3, D4), bet ir sudtingai sveikauja su kitomis neuromediatori
sistemomis. Gali bti, kad dopamino apykaita skirtingose smegen srityse yra nevienoda:
pavyzdiui, hipodopaminergin ievs bkl gali sukelti hiperdopaminergij specifinse
poievio srityse (Pycockas ir kt., 1980, Grace, 1991). Gali bti, kad izofrenijos atveju

dopaminergins sistemos aktyvumas skirtingose smegen dalyse yra nevienodas.

Nurodoma, kad galimas daiktas, jog ievs hipodopaminergin bkl slygoja negatyvius
izofrenijos simptomus, o poievin hiperdopaminergin bkl lemia pozityvius simptomus
(Davisas ir kt, 1991). izofrenijos procesui paaikinti yra tiriamas daugybs kit
(noradrenalinini, serotoninini, gama aminosviesto (GASR)) receptori vaidmuo.
Manoma, kad sumajs GASR sistemos aktyvumas gali sukelti dopaminergini neuron
hiperaktyvum. izofrenijos atveju taip pat fiksuojamas sumajs glutamato kiekis ir
padidjs glutamatini receptori skaiius smegen ievje.
Kol kas nra surasta n vieno izofrenijai specifiko neurocheminio pakitimo.
Nespecifini nukrypim nuo normos yra labai daug, taiau nemanoma atskirti, kurie i j
yra pirminiai (pradedantys ligos proces), o kurie antriniai (kompensacin reakcija
pirminius pakitimus).
Smegen struktros pokyiai. Jau seniai manyta, kad izofrenijos atveju turt bti
aiki smegen struktros pokyi. Taiau pomirtiniai izofrenija sergani asmen tyrimai
ia kryptimi nuvyl: ryki smegen struktros pakitim nebuvo rasta. Atsiradus
kompiuterins tomografijos bei magnetinio rezonanso metodams imta iekoti subtilesni
smegen struktros pokyi. Tiriant izofrenija sergani asmen smegenis kompiuteriniu
tomografu randama, kad 10-50% pacient yra isiplt oniniai ir treiasis skilveliai, o 1035% yra smegen ievs atrofija. Kitais tyrimais nustatyta, kad sergant izofrenija
atsiranda smegenli kirmino atrofijos poymi, smegenys sukaupia maiau radioaktyvij
kontrastini mediag, randama limbins sistemos atrofija, ypa migdolini kn,
hipokampo srities ir bazalini ganglij. Visa tai rodo neuron mass praradim. Dl to
buvo pasilyta izofrenij skirstyti tipus pagal tai, ar kompiuterin tomograma rodo
pokyius, ar ne, taiau taip ir nepavyko susieti organini smegen pokyi su aikiais
psichopatologiniais izofrenijos sindromais.
Infekcin teorija. Iki iol kelia susidomjim infekcin

virusin

izofrenijos

etiopatogenezs teorijai. Pastebta, kad tarp serganij izofrenija yra pastebimi

sezoniniai gimim dsningumai: Amerikoje izofrenija sergantys pacientai daniau yra
gim iemos mnesiais, nuo sausio iki balandio (pikas - kovo ir balandio mnesiais), o
pietiniame pusrutulyje daugiau j gimsta birel-rugsj (pikas - rugpjtis ir rugsjis).
Manoma, kad taip yra dl to, jog moterys, kurios kdikius pagimdo nurodytu metu,
pirmame ntumo trimestre patiria didesn sezonin virusini infekcij pavoj, o virusins
ligos motinos ntumo metu, ypa pirmj trimestr, gali sutrikdyti vaisiaus centrins nerv

sistemos vystymsi. Gali bti, kad izofrenij sukelia ltai veikiantys neurotropiniai virusai esant paveldtai didelei rizikai, jie veikia kaip provokuojantis nepalankus aplinkos
veiksnys. Be to, daugeliui serganij izofrenija bdingi nespecifiniai imuniniai pakitimai.
Taiau vairius imunins sistemos pokyius gali sukelti ir neuroleptik grups vaist
vartojimas. Be to, nemaa virusini infekcij, ypa Herpes simplex virusas, gali sukelti
psichikos sutrikim sindromus (psichozes), labai panaius izofrenij
Nerv sistemos vystymosi sutrikimas. izofrenija sergantiems pacientams bdingi
vairs funkciniai smegen veiklos sutrikimai, neryki neurologin simptomatika (pvz.,
funkciniai kaktins smegen dalies veiklos sutrikimai). Tai rodyt, kad esant sunkiam
paveldimumui ir papildomiems nepalankiems aplinkos veiksniams (infekcija, somatins ir
psichologins traumos) sutrinka centrins nerv sistemos vystymasis ir subtili smegen
funkcij

struktravimasis,

paeidiamas

smegen

neuroplastikumas.

iuo

metu

atliekama nemaa tyrim, susijusi su specifine smegen veikla, atskir neuron ir

smegen srii funkcijomis.
Psichologins izofrenijos teorijos. vairios psichoterapijos mokyklos vairiai aikina
izofrenijos prieastis. Psichoanalizs mokyklos atstovai teigia, kad pagrindinis izofrenijos
defektas yra Ego dezorganizacija, dl kurios sutrinka realybs suvokimas ir vidini impuls
kontrol. Paulis Federnas teigia, kad izofrenija sergantis pacientas nesugeba atskirti
savs ir objekto. Manoma, kad izofrenija prasideda paauglystje, nes kaip tik tada
nepakankamai susiformavs ydingas Ego susiduria su ypa dideliais ioriniais reikalavimais, btinybe kontroliuoti vidinius impulsus ir nepriklausomyb ir nepajgia su iais
naujais reikalavimais susidoroti. S.Freudo sitikinimu, izofrenija sergantys pacientai
regresuoja pirminio narcisizmo bsen, vyksta Ego dezintegracija, tarsi grtama
laikotarp iki Ego. Kognityvins-bihevioristins krypties atstovai izofrenij vertina kaip
neteisingai susiformavusius elgesio stereotipus. Nra rodyta, kad psichologiniai veiksniai
ir mechanizmai vaidint lemiam vaidmen izofrenijos etiopatogenezje.
Taip pat nerodyta, kad izofrenijos isivystymui turi takos serganij eimos modelis.
Anksiau manyta, kad izofrenija sergani pacient motinoms bdingas vadinamasis
"dvigubas ryys" (double bind), t.y. kad bendraudama motina vienu metu perteikia
prietaring informacij, kai nesutampa verbalin ir neverbalin komunikacija. Taip pat
manyta, kad izofrenija daniau susergama eimose, kuriose yra rykiai sutriks
bendravimas tarp tv. iuolaikiniai tyrimai rodo, kad eimos modelis vaidina menk
vaidmen izofrenijos etiologijoje, jis svarbesnis izofrenijos eigai, sunkumui ir paciento

socialinei integracijai. Moksliniai tyrimai rodo, kad izofrenijos atkryiai yra danesni tose
eimose, kuriose eimos nariai daniau kritikuoja pacient, kuriose yra vadinamasis
auktas ireikt emocij lygis. Terminas "auktas ireikt emocij lygis" yra vartojamas
apibdinti eimas, kuriose aktyviai ir danai ireikiamas neigiamos emocijos, kuriose
pacientas yra perdtai kritikuojamas.

Klinika
izofrenija yra ltinis psichozinis sutrikimas, pasiymintis charaktering poymi ir
simptom kompleksu. Specifini laboratorini tyrim, leidiani diagnozuoti i lig, nra,
jie tik padeda j atskirti nuo organins smegen patologijos. Diagnozuojant izofrenij
svarbiausia yra klinikinis ligos vaizdas ir psichikos bkls vertinimas.
izofrenija diagnozuojama, kai yra bdingas mstymo, valios ir afekto sutrikim
derinys. Nra n vieno simptomo ar poymio, kuris bt iimtinai bdingas tik izofrenijai.
Kliedesi bna ir sunkios depresijos metu, regos haliucinacij pasitaiko esant smegen
augliams, socialin izoliacija ir asmenybs pakitimai pasireikia ankstyvose Alzheimerio
ligos stadijose. Taigi izofrenija neturi patognomini simptom, visi io sutrikimo poymiai
reikiasi ir sergant kitais psichikos bei organiniais sutrikimais. izofrenijai diagnozuoti
nepakanka esamos psichikos bkls vertinimo, btina vertinti anamnez, stebti ligos
eig ir simptom kait, atsivelgti paciento kultrin aplink, religinius sitikinimus ir
pasaulir. Pavyzdiui, mons, priklausantys netradicinms religinms sektoms, gali
turti keist sitikinim, dalyvauti neprastuose ritualuose, taiau tai dar nereikia, kad jie
serga izofrenija. Tam tikrai subkultrai bdingi sitikirnai, religin praktika, gyvenimo
bdas savaime nra simptomai.
Kurtas Schneideris (1955) apibendrino vadinamuosius pirmo rango simptomus, kurie
gana siaurai apibr diagnostines izofrenijos ribas (12 lentel). iais simptomais iki iol
yra remiamasi diagnozuojant izofrenij. 1973m. 9-iose alyse atlikto Tarptautinio
izofrenijos eksperimentinio tyrimo (International pilot study of schizofrenia) metu 57%
tyrime dalyvavusiems pacientams nustatyti pirmo rango simptomai.
12 lentel. Kurto Schneiderio pirmo rango simptomai

Klausos haliucinacijos

Somatins haliucinacijos
izofreniniai a sutrikimai

Dialog pobdio balsai

Komentuojantys balsai
sakantys balsai
Skambanios mintys
Haliucinacijos jauiant tariam poveik i alies
Prievartins mintys
Mini atmimas

Mini atvirumas
Judesi uvaldymas
Interpretacinis

Kliedesys

Pastaruoju metu vis labiau sigali simptom skirstymas pozityvius ir negatyvius, arba
produkcinius ir deficitinius. Kartais iskiriama ir treia - dezorganizacijos - simptom grup
(statistins analizs metodai rodo, kad ie simptomai sudaro atskir nepriklausom
veiksn). Pozityvs simptomai - tai reikiniai, kurie atsiranda papildomai ir anksiau
asmeniui nebuvo bdingi, jie apima haliucinacijas ir kliedesius, mstymo nenuoseklum,
keist elges, neadekvat afekt. Negatyvs simptomai - susilpnjusios arba inykusios
kai

kurios

funkcijos

ir

savybs:

blankus

afektas,

abulija,

apatija,

anhedonija,

nesugebjimas prisiirti, apsileidimas, socialin izoliacija, kontakt su eima nutrkimas.

Manoma, kad pozityvi ir negatyvi simptom etiologija skiriasi. Dezorganizuoti simptomai
- nerili kalba, ypa keistas, neadekvatus elgesys, - danai rodo blog ligos perspektyv.
Premorbidiniai ir prodrominiai poymiai. Sunku atskirti premorbidinius bruous nuo
ligos prodromo. Premorbidiniai bruoai - tai asmenybs savybs, palankios susirgti
izofrenija. Taiau jos nra fatalikos. Prodromas (gr. prodromos - bgantis priekyje) jau
yra ligos stadija - tai tarsi anga lig, prielig, nes iuo laikotarpiu dar nebna irykj
pagrindiniai klinikiniai ligos poymiai, arba manifestacija (lot. manifestus - aikus,
akivaizdus). Premorbidiniai simptomai - tai individuals bruoai ir pavieniai simptomai,
bdingi asmeniui iki pasireikiant psichozei. Liga daniausiai nustatoma pacientui patekus
ligonin, taiau premorbidiniai simptomai gali pasireikti ymiai anksiau ar net bti
pastebimi vis paciento gyvenim. Daniausiai pasitaikantys izoidiniam asmenybs
sutrikimui bdingi asmenybs bruoai - pirminis udarumas, introversija, atsirad ne dl
drovumo, pajuokos baims, bet kaip gilus, netyinis nenoras sileisti k nors savo dvasin
gyvenim. E.Kretschmeris nuodugniai apra toki moni bruous ir pabr, kad jie
neblogai palaiko formalius kontaktus (darbe, mokykloje ir kt.), taiau vengia neformalaus
bendravimo. J intuicija ir empatija nepakankama - ie mons sunkiai supranta kito
igyvenimus ir norus. Neretai su jais sunku, net nejauku bendrauti, nes nra vadinamojo
"emocinio rezonanso". Tai ne scenos, bet ukulisi mons. Be udarumo, jiems bdingas
ir vieniumas, vaikystje ir paauglystje jie paprastai neturi draug. Utat danai turi
pomg, kur labai giliai sitraukia, - tai gali bti kolekcionavimas, tam tikro istorijos
tarpsnio studijavimas ir kt. ioje srityje ie asmenys bna puiks inovai. Jie sunkiai
paklsta drausmei, stereotip pokyiams, yra neiniciatyvs, danai ironiki, o kai kurie i j
atrodo es bejausmiai, emocikai buki. Tai - tarsi mons su kauke, ir, deja, i tos kauks

sunku sprsti apie vidin j gyvenim ir patyrimus. Anot E.Kretschmerio, "daugelis

izoidini moni panas romn vilas, paprastas savo iore, udarytomis langinmis,
taiau j viduje, prietemoje, veniamos vents".
izoid dvasinis gyvenimas gali bti labai turtingas, ymi dal jame uima fantazijos,
kuriose pasiekiama tai, ko nepavyksta pasiekti gyvenime. inia, i moni dvasinis
pasaulis juo turtingesnis, juo talentingesnis mogus. E.Kretschmeris ra, kad "izofreninio
vidinio pasaulio ydjimo negalima kildinti i valstiei, tam btini karaliai ir poetai".
Paauglystje neretai pasitaikantis susirpinimas savo ivaizda premorbide gali bti
labiau ireiktas, sielojamasi dl konkrei kno dali, manoma, kad jos yra ypa
negraios, pakitusios, neprastos, ligai vystantis tai gali pasireikti dismorfofobiniu
kliedesiu. Kartais prodrominje ligos fazje vyrauja somatiniai nusiskundimai, kuri
atsiradim pacientas gali savotikai interpretuoti. ie bruoai ligai vystantis sustiprja,
gyja liguist iraik - atsiranda kliedjimo idjos. Pagaliau eimos nariai ir pastami
pastebi, kad asmuo labai pasikeit, kad labai sutriko jo bendravimas su aplinkiniais, jis vis
maiau pajgus atlikti vairius darbus, nebesugeba dirbti, dl ko gali bti atleistas, tampa
apsileids, nebesirpina kasdieniais reikalais. Gali atsirasti perdtas susidomjimas
religiniais ir filosofiniais klausimais, abstrakiomis idjomis. Tokie mons gali pasiymti
keistu elgesiu ir proiais, keistomis mintimis, pasakoti apie neprastus igyvenimus ir
potyrius.
Prodrominis laikotarpis yra labai svarbus, nes manoma, kad kuo ilgiau liga yra
negydoma ir nepastebima, tuo danesni vliau bna ligos pamjimai, tuo labiau sisenja
simptomai, blogesn esti ir ligos prognoz. Ir atvirkiai, anksti pradtas gydymas leidia
tiktis geresns prognozs ir retesni pamjim.
Ligos manifestacija. V.Chanovas (1976) nurodo, kad daugiau nei 50% izofrenija
sergani pacient ligonin patenka tada, kai yra sirg ilgiau nei 5 metus. Paguldomi jie
daniausiai jau prasidjus rykiai psichozei arba tada, kai dl ltins ligos raidos ypa
smarkiai sutrinka paciento funkcionavimas, jis nebegali pakankamai savimi pasirpinti.
Danai liga manifestuoja miu vaizdiniu kliedesiu.
izofrenijos eiga. izofrenijos eiga gali bti vairi. TLK -10 nurodomi ie jos tipai:

Nenutrkstama

Epizodin su progresuojaniu deficitu

Epizodin su nekintamu deficitu

Epizodin remituojanti

Dalin remisija

Visika remisija

izofrenijai labiausiai bdinga priepuolin eiga, kai kartojasi psichozs epizodai, tarp
kuri paciento bkl daniausiai nepagerja iki premorbidinio lygio. Pradia gali bti mi ir
ltin. Neretai pastebimos ios sutrikimo fazs: mi psichoz, stabilizacija, slygins
remisijos laikotarpis. Tarp epizod labai danai ilieka liekamieji simptomai, daniausiai
negatyvs. Visika remisija arba igijimas iam sutrikimui nra bdingi. Kai kuri pacient
bklei bdingi reti psichozs epizodai, o kit ji nuolat blogja, greitai progresuoja, sukelia
sunk invalidum
izofrenijos baigtis. Madaug 10% serganij izofrenija konstatuojamas sunkus
invalidumas, reikalaujantis prieiros institucijoje, apie 60% i asmen yra socialiai
remtini, tik apie 12-30% j dirba. Sergantieji izofrenija gali dirbti ne bet kok darb (pvz.,
yra ribojama j teis turti aunamj ginkl, individualiai sprendiami vairuotojo teisi
suteikimo klausimai, jiems draudiama uimti kai kurias pareigas). Darbo ekspertizs
klausimus sprendia gydytoj komisijos. Jeigu neapribojamas veiksnumas, sergantieji
izofrenija turi tas paias teises kaip ir kiti pilieiai. vykdius nusikaltim teismas gali
sprsti paciento pakaltinamumo arba nepakaltinamumo klausim. Statistika nerodo, kad
sergantieji izofrenija padaryt daugiau nusikaltim nei sveikieji. Atvirkiai, sveiki
asmenys nusikalsta daniau.
Klinikiniai simptomai. Apie izofrenij danai sakoma, kad ios ligos proceso ais yra
skilimas, taiau ne skilimas atskiras asmenybes, kaip kartais manoma. izofrenijos atveju
randasi atskir psichikos funkcij nesuderinamumas ir skilimas, sutrinka intelekto, emocij
ir valios sfer atitiktis, ikrypsta ir inyksta ryys su aplinka. J.Bobonas (1970), H.Ey
(1970) pabr psichikos proces disociacijos (lot. dissociatio - suskaldymas, atskyrimas)
svarb sergant izofrenija, iskyr disociacij aplinkos atvilgiu ir disociacij savyje.
Disociacija su aplinka reikiasi ryio su aplinkiniu pasauliu praradimu arba ikrypimu.
Pacientai tampa indiferentiki aplinkai, inyksta ryi poreikis, pasitaiko visiko
nusiraminimo (ataraksijos) bsena, kai paciento niekas nejaudina, kai jis jauiasi "lyg
statula", tarsi nebeegzistuoja. Tiesa, psichozs debiuto metu, kuomet ligonis dar viskuo
abejoja, kuomet jauia aplinkinio pasaulio ir savojo "a" kitim, j danai apninka beribis,
paralyiuojantis nerimas. Esant izofreninei disociacijai ligonis jauia, kad jo smon,
protas prarado savo jg, nuoseklum ir aikum, kad jo psichikoje siauia suvokimo,

vaizdini ir mini anarchija. i disociacija gali pasireikti depersonalizacijos ir

derealizacijos simptomais. Pacientai sakosi es tarsi atskirti nuo pasaulio stiklo siena, gali
matyti, taiau negali jausti. Jie teigia, kad pasaulis ess netikras, dirbtinis, tarsi scena, o jie
patys jauiasi svetimi ir sau, ir pasauliui.
ioms bsenoms apibdinti buvo silomi vairs terminai - "intrapsichin ataksija",
"diskordantikas (pranc. discordance - neatitikimas) pamiimas", "ataktinis antagonizmas"
ir kt.
izofrenijai bdingas ir btinas trij psichikos sfer sutrikimas: mstymo, emocij ir
valios. Tai - vadinamoji izofrenijos triada. Kai kurie autoriai iskiria ir ketvirtj poym autizm. Taiau autizmas yra apibdinimas, tinkamas vairioms psichikos sferoms
nusakyti, tai nra atskiras reikinys, - iuo atveju tiksliau bt kalbti apie autistik
mstym, emocijas ir veikl.
i trij psichikos sfer sutrikimus daniausiai lydi suvokimo sutrikimai, kartais galimas
ir katatoninis sindromas. Ypa danos bna klausos (verbalins) haliucinacijos. J turinys
gali bti labai vairus (sakymai, komentarai, pranaysts ir kt.). Ligai progresuojant
tikrosios klausos haliucinacijos transformuojasi pseudohaliucinacijas. Be klausos
haliucinacij, galimos ir kitos j rys - regos, uosls, skonio, lytos. Ligos debiutui danai
bdingos ir senestopatijos bei dismorfofobijos (vliau jos perauga dismorfomanij),
depersonalizacija ir derealizacija.
Ligoniai danai skundiasi bloga atmintimi. Taiau i esms sergantiems izofrenija
atminties sutrikimai nra bdingi. is subjektyvus atminties nusilpimo jausmas atsiranda
dl dmesio koncentracijos sutrikim - aprozeksijos (gr. prosexis - dmesys). Pasitaiko ir
hiperprozeksija - liguistas dmesio sukoncentravimas kokias nors nereikmingas detales,
pvz., ligonis neatsako klausimus, atrodo visikai isiblaks, tik staiga kokia nors detal
(dulks ant stalo, silas ant grind ir pan.) patraukia ir ilgam prikausto jo dmes.
izofrenija sergani pacient smon nesutrikusi (iskyrus oneiroidins katatonijos
atvejus). Ligoniai orientuojasi laike, vietoje ir savyje, nors kartais bna haliucinacinkliedesin dezorientacija, kuomet jie pateikia keistus atsakymus, pvz., "esu karalius", "esu
ministro snus", teigia es ne ligoninje, bet kosminiame laive, mokslini tyrim
laboratorijoje, giriasi nesamais giminysts ryiais su garsiais monmis, nurodo
neteisingus kalendorinius metus. Taiau daniausiai pacientai sugeba nurodyti kur
esantys, savo gyvenamj viet, vard, pavard ir t.t. Intelektiniai sugebjimai daniausiai
ilieka nepaeisti, taiau kai sergama ilgai, ligai progresuojant gali sutrikti kognityvins
funkcijos ir intelektas.
Kaip jau minta, izofrenijai yra bdingas mstymo, valios ir emocij sutrikim derinys.

Mstymo sutrikimai. E.Bleuleris ypating reikm izofrenijos diagnostikoje teik

mstymo (asociacij) sutrikimams. Mstymo turinio sutrikimai gali pasireikti keistomis
mintimis, idjomis, sitikinimais bei interpretacijomis. Pradioje gali bti pervertinimo,
kyrios idjos, patologinis fantazavimas, kurie vliau perauga kliedesius. izofrenijos
atveju kliedesiai gali bti labai vairs: persekiojimo, poveikio, santykio, didybs, religiniai,
somatiniai. Ypa bdingi poveikio, santykio kliedesiai, neretai pasitaiko kliedesin
somatini poji interpretacija. Tokie pacientai tvirtina, kad kakas juos kontroliuoja, kad
jie nebegali valdyti savo mini ir veiksm, jie sakosi junt spindulius i kosmoso,
jonizuojaniosios spinduliuots, telepatin poveik, kartais teigia es nuirti ar ukerti.
Bna pacient, kurie teigia, kad persekiotojai, ateiviai i kosmoso, juos kankina,
prievartauja arba apvaisina. Neretai pacientai jauiasi es ypatingai svarbs, reikmingi,
irinkti kokiai nors misijai. Bna tiek vaizdini, tiek sistemini vairios apimties kliedesi.
Sergantiesiems izofrenija tarsi inyksta savojo "a" ribos - jiems gali atrodyti, kad
aplinkiniai girdi j mintis, jie mano galintys skaityti kit mintis, gali atrodyti, kad kakas
valdo j jausmus, deda mintis j galv.
Mstymo sutrikimai atsiskleidia kalbant, o ypa raant. Pastebimi artikuliacijos
sutrikimai, kalbsena bna monotonika ir manieringa, kartais galima jausti asociacij ir
mstymo

pavirutinikum,

nenuoseklum,

padrikum,

aplinkybikum,

pasitaiko

naujadar, stereotipij, galimos echolaiijos, verbigeracijos, perseveracijos, odi kratiniai

ir mutizmo simptomai. Nors mstymo nenuoseklumas anksiau buvo priskirtas prie
patognomini izofrenijos simptom, jis neretai pasitaiko ir manijos metu.
Mstymo sutrikimai taip pat apima mini uoliavim, trkinjim, dmesio sutrikimus,
mstymo ir kalbos skurdum, perseveracij, klamp mstym, staig pokalbio temos
kaitaliojim. Bdingi asociacij stereotipikumas, prievartiniai mini antpldiai, psichinio
automatizmo reikiniai (dirbtins, "dtos", svetimos mintys), mini atvirumo, mini
skambjimo ir kiti simptomai. Gana danai pasitaiko simbolinis mstymas, kai akcentuojami nereals, abstrakts dalykai, mintis pakeiia vaizdiniai. Sakoma, kad tai - tarsi
sapnuojanio mogaus mstymas. Danai pasitaiko autistikas mstymas, kuomet savos
mintys yra svarbesns negu tikrov, ligonis panyra save, gyvena susikurtoje realybje.
Be autistiko mstymo, kartais pastebimas vadinamosios dvigubos orientacijos reikinys,
kai pacientas gyvena ir veikia dviejuose pasauliuose: savo vidiniame ir realiame.
izofrenijos atveju intelektas rykiai nenukenia, labiau nukenia jo pritaikymas,
sprendiant praktines ir teorines problemas, nes inyksta sugebjimas panaudoti turtus
gdius. Sergant izofrenija pasitaiko E.Kraepelino apraytas "intelektinis negatyvizmas",

kuomet klausimus ligonis atsako negalvodamas ir neteisingai, nes jam sunku mstyti.
Prie mstymo sutrikim galima priskirti ir kritikos savo ligos bei situacijos atvilgiu stok.
Emocij sutrikimai. Emocij (jausm) sutrikimai reikiasi j nuskurdimo arba
ikrypimo (paratimijos) procesais. Galimas abiej sutrikim derinys. Neretai jau ligos
pradioje nyksta prisiriimo prie artimj (tv, broli, seser, sutuoktinio, vaik) jausmas.
Ligoniams bdinga empatijos stoka, nesugebjimas suvokti ir sijausti aplinkini emocijas.
Jie negali kit ujausti, kartu su jais igyventi lidnus ir diugius vykius. Ligos pradioje,
dar nesant ireikto emocij nuskurdimo, ligonis tai skausmingai igyvena (anaestesia
dolorosa

psychica).

Ligai

progresuojant

emocijos

tampa

vis

monotonikesns,

skurdesns, inyksta j spalvingumas, vairov ir amplitud, nyksta auktesnieji jausmai

(gda, meil, uuojauta). Sutrinka "emocij logika", jos tampa neadekvaios - nebeatitinka
aplinkos vyki, pvz., ligonis labai nuoirdiai kalba apie savo motin ir staiga pratrksta
juoku sakydamas, kad ji sunkiai serga ir mirta. Neretai pasitaiko neadekvatus,
netinkamas afektas, stipriai ireiktas laims pojtis, nerimas, pyktis, nuotaikos nepastovumas nuo pakilios iki prislgtos. Ligonis bna ironikas, altas arba patetikas. Yra
apraytas "medio ir stiklo" fenomenas, kuomet ligonis abejingai, "tarsi medinis", reaguoja
aplinkini nelaimes ir kani, taiau kai pajunta, kad su jais elgiamasi neteisingai ir
eidiamai, tampa trapus kaip stiklas ir reaguoja labai skausmingai, kartais net iki pykio
protrki. Sergant izofrenija bna emocij ambivalentikumas, altumas, skurdumas, o
sunkesniais atvejais pasitaiko visikas emocinis bukumas, apatija. Taigi izofrenijai labai
bdingas blankus afektas, jutimini igyvenim skurdumas, anhedonija. ie sutrikimai gali
bti ligos poymis, taiau gali pasireikti ir dl antipsichozini vaist alutinio poveikio.
Tarp afektini simptom reikia paminti ir ambivalencij, pasimetim, nerim.
Be ios psichopatologijos, galimi ir afektiniai sutrikimai: subdepresija, reiau
hipomanija. Afektiniai sutrikimai daniau bna izofrenijos manifestacijos metu arba
blstant izofreninei simptomatikai (poizofrenin depresija). Jie vertintini kaip gretutin
simptomatika ir negauna pagrindinio psichopatologinio sindromo raikos.
Valios sutrikimai. Valios sutrikimai pasireikia laipsniku jos silpnjimu, nuo
hipobulijos iki abulijos, kurias kartais lydi potrauki suintensyvjimas arba ikrypimas.
Ligoniams bdingas negatyvizmas (pasyvus arba aktyvus), psichinio ir fizinio automatizmo
reikiniai - beslygikas paliepim vykdymas, echopraksija, echolalija. Danai pastebimas
judesi, veiksm arba veiklos stereotipikumas (pvz., jaunuolis kasdien eina bibliotek,
usisako vis t pai knyg, atverts kur puslap prie jo prasdi vis dien). Stereotipijos
pasireikia odi ir judesi kartojimu. Pasitaiko savisaugos, mitybos ir lytinio potraukio
intensyvumo sutrikim ir ikrypim. Kai kurie ligoniai gali alotis, o po to pasakoti nejaut

skausmo, valgyti nevalgomus dalykus (pika, koprofagija), pasitaiko viea masturbacija

visikai nesivarant aplinkini. Dl nemaloni jutim kne pacientai gali alotis, net iki
kastracijos. Neretai pasitaiko ir impulsyvi, nemotyvuot poelgi. Visa tai vyksta alt,
neadekvai emocij fone. Ligoniai bna indiferentiki, inertiki, be iniciatyvos, niekuo
nesidomi. Jie nepatiria nuobodulio jausmo, poreikio k nors veikti, "praleisti laik". Ligoniai
sakosi netur dabarties, ateities, perspektyv ir plan.

Diagnostika
Labiausiai paplitusios dvi standartizuotos izofrenijos diagnostins sistemos: Europoje
TLK-10 (kodai F20-29), Amerikoje DSM-IIIR, DSM-IV. ios dvi sistemos yra pripaintos
pasaulyje, nes moksliniais tyrimais rodyta, kad pagal jas nustatytos diagnozs yra
palyginamos ir stabilios.
izofrenijos diagnostikai yra svarbios ios simptom grups (pagal TLK-10):
1. mini skambjimas, mini terpimas arba atmimas, mini perdavimas;
2. poveikio kliedesiai, aikiai nukreipti kno, koj, rank judesius, arba specifins
mintys, veiksmai, pojiai; kliedesinis suvokimas;
3. haliucinaciniai balsai, komentuojantys ligonio elges arba aptariantys ligon; kitokio
tipo balsai, kylantys i kurios nors kno vietos;
4. nuolatiniai kultrikai neadekvats, nemanomi kliedesiai, pvz., religinio arba
politinio tapatumo, neemik jg arba sugebjim (pvz., sugebjimas kontroliuoti
orus, bendravimas su ateiviais);
5. bet kokios nuolatins haliucinacijos, lydimos pusiau suformuot kliedesi be
aikaus

afektinio

turinio

arba

nuolatini

pervertinimo

idj;

mintosios

haliucinacijos, pasikartojanios kiekvien dien savaitmis, mnesiais;

6. mini eigos nutrkimas ir dl to atsirandantis kalbos nenuoseklumas, nerilumas
arba naujadarai;
7. katatonikas elgesys, pvz., sujaudinimas, mantrios pozos, vakinis lankstumas,
negatyvizmas, mutizmas, stuporas;
8. negatyvs simptomai: ryki apatija, kalbos ir emocini reakcij skurdumas arba ne
adekvatumas, dl to atsirads socialinis atsiribojimas ir socialins veiklos
pablogjimas, jei yra aiku, kad tai - ne depresijos arba gydymo neuroleptikais
padarinys;

9. ymus ir nuolatinis kai kuri asmenybs savybi pasikeitimas, pasireikiantis

interes praradimu, betikslikumu, tingumu, pasinrimu save ir socialiniu
atsiribojimu.
izofrenijos diagnozei paprastai reikia arba vieno labai aikaus simptomo, arba dviej
ir daugiau maiau ryki, priklausani vienai i grupi nuo 1 iki 4, arba maiausiai dviej
grupi simptom nuo 5 iki 8, kurie aikiai pasireikt mnes ir ilgiau. Jeigu bsenos
atitinka iuos reikalavimus, bet trunka trumpiau nei mnes, pirmiausia diagnozuojamas
minis izofrenij panaus psichozinis sutrikimas, o simptomams usitsus - izofrenija.
izofrenija neturi bti diagnozuojama, jeigu yra ryks manijos arba depresijos simptomai,
nebent bt aiku, kad izofrenijos simptomai pasireik anksiau u afektinius. Jeigu
izofrenijos ir afektiniai sutrikimai atsiranda vienu metu ir jeigu jie yra vienodai ireikti,
turt

bti

diagnozuojamas

izoafektinis

sutrikimas.

izofrenija

neturt

bti

diagnozuojama esant aikiai smegen ligai arba kitam organiniam sutrikimui.

Kiti izofrenijos diagnostiniai poymiai. Be pagrindini mstymo, emocij ir valios
sutrikim, danai juos lydini haliucinacij, pseudohaliucinacij bei kliedesi, diagnostikai
gali bti informatyvs ir kiti poymiai. Svarbus yra pirmasis susitikimas su pacientu,
prasidedantis nuo jo apiros (inspectio): daug gali pasakyti jo jimas kabinet (judesiai,
rankos paspaudimas, vilgsnis). Neretai pacientas engia kabinet tarsi beor erdv,
niekas kabineto aplinkoje jo nesudomina, jis automatikai sdasi nurodyt viet. Rankos
paspaudimas sveikinantis bna visikai formalus: ji paduodama iteusi, alta ir suglebusi,
spusteljimo nebna. Atkreipiame dmes paciento ivaizd ir aprang - ji danai
neatitinka

amiaus,

sezono.

Akys

esti

apsiblaususios,

vilgsnis

laksto,

nekoncentruojamas. ie ir kiti poymiai padeda susidaryti spd apie pacient ir kartais

intuityviai nujausti diagnoz. Oland psichiatras J.Rumke tai vadina iankstine nuojauta
(praecox gefhl). Reikia atkreipti dmes brai, pieinius, laikus, kalbsen, taiau iuo
atveju psichiatr domina ne ligoni meniniai sugebjimai, bet pieini turinys, i kurio
galima sprsti apie psichopatologij ir pacient slegianias problemas. Pieiniai taip pat
atspindi ligos dinamik, i j matyti, maja ar gilja disociacijos procesai (r. 1 ir 2 spalv.
pav.). Vokiei psichiatras H.Rennertas (1962) daugel met studijavo serganij
izofrenija pieinius ir savo stebjimus bei pieini analiz pateik 1962m. ileistoje
monografijoje. H.Rennertas rao, kad serganij izofrenija pieiniuose vyrauja aidim
tendencijos, vaikikumas (psichikos regreso iraika), juose nra perspektyvos, viskas
vaizduojama vienoje ploktumoje, tarsi dekoracijos, komiki ir groteskiki vaizdai,

nesilaikoma estetini reikalavim. Pieiniai bna perpildyti, tuios vietos pripildomos

hieroglif ir ornament. Mgstama piein terpti kok nors simbolio prasm turint od
arba pateikti simbolini pavadinim ir paaikinim. Figros neproporcingos, veidai
karikatriki, kartais pakartojami kelet kart, pasitaiko "hibrid" su gyvn kno
elementais, pvz., arklys mogaus galva, stereotipij, pieini serij, perseveracij,
geometrini figr ir schem. Mgstama atskirai pieti galvas, akis, ausis, lyties organus,
kryius, karstus.
Neurologinio

tyrimo

duomenys.

Neurologiniai

pokyiai

sergant

izofrenija

daniausiai yra neireikti ir nespecifiniai. Kai kurie neryks neurologiniai simptomai

sergantiems izofrenija pacientams bdingesni negu sergantiems kitomis psichikos ligomis
ar sveikiesiems: tai tarpantakinis refleksas, griebimo refleksas ir disdiadochokinezija
(sutrik greiti prieing galni judesiai). Sergantiesiems izofrenija bna motorini elgesio
sutrikim, kurie pasireikia grimasomis (vaipymusi), tikais, stereotipijomis, gali bti
sutrikusios sudtingesns motorins funkcijos, bna nenormalus raumen tonusas.
izofrenikams bdingas padanjs mirksjimas - galimas daiktas, dl dopaminergins
sistemos suaktyvjimo. Taip pat bdingi nenormaliai greiti aki judesiai. 50-80% pacient
nepajgia sekti erdvje judanio objekto tolygiu aki judesiu - akies obuolys juda nelygiai,
trkioja. is poymis pasitaiko tik 8% sveik asmen, bet jis bdingas net 40%
serganij izofrenija pirmos eils giminaii.
Dalis izofrenija sergani pacient nesugeba atlikti uduoi (apraksijos), nevykdo
paliepim (tai galima vertinti kaip frontalinms skiltims bding paeidim), kai kurie i j
nesugeba atskirti kairs nuo deins. iems pacientams bdingas nesirpinimas savo liga
ir situacija - tai taip pat gali bti neurologini sutrikim iraika.
Psichologini tyrim rezultatai. Pacientams atliekant psichologinius projekcinius
testus (Rorschacho testas, TAT) gali irykti keistos idjos, mintys. Daugelis tyrintoj
paymi, kad vienas i daniausi izofrenijos poymi, nustatomas tiriant Rorschacho
metodu, yra tai, kad sumaja atsakym apie mogaus judes ir pagausja apie spalvos
suvokim. Taiau iskirti psichologinius poymius labai sunku, kadangi izofrenijos raika
yra labai vairi. Sergantiesiems izofrenija bdingi tokie Rorschacho testo atsakymai:
tuiaodiavimas (verbalizacijos elementai), konfabuliacijos, bsenos perklimas dms
paaikinim, automatiniai pakartojimai (perseveracijos). Pagal temin apercepcijos test
(TAT) izofrenijai bdingi poymiai yra: rigidikumas ir konkretumas, neigimas,
perseveracija, deja vu reakcijos, baimi ir grsms projekcija, smulkmenikumas, danas
ir atidus antros pieinio puss apirinjimas, labai ilgas reakcijos laikas. Tie sergantieji
izofrenija, kurie bna prieiki arba net atsisako tirtis Roscharcho metodu, ymiai

velniau regauoja TAT. Asmenybs tyrim (MMPI ir pan.) rezultatai danai yra nukryp
nuo normos, taiau nra specifiniai izofrenijai. Neretai matomi bendri adaptacijos
sunkumai, auktos vadinamosios psichozins skals Pa, Pt, Sc, pastebimi tokie
asmenybs bruoai, kaip udarumas, socialin izoliacija ir pan. Taiau asmenybs tyrim
rezultatai yra nespecifiniai izofrenijai - daugiau atspindi pokyius, bdingus visiems
sergantiesiems psichozinmis ligomis. Kiekybins analizs metodais yra nustatyti
poymiai, pagal kuriuos atliekant Vechslerio test galima tarti izofrenijos tikimyb: tai
ryks skirtumai tarp atskir subtest tak (vienas subtestas skiriasi nuo kito 7 ir
daugiau), emi supratingumo, aritmetikos ir dlioni test rezultatai, emas "panaum"
vertis esant auktam odyno subtesto veriui, verbalin dalis rykiai auktesn u
konstrukcin.
Objektyvs neuropsichologiniai testai danai atskleidia kognityvins sferos sutrikimus,
nesugebjim sukaupti ir ilaikyti dmes, atminties sutrikimus ir specifinius mstymo
sutrikimus. Neuropsichologiniai tyrimai rodo bilateralinius frontalins ir temporalins skili
funkcijos sutrikimus ir yra panas serganij organinmis psichikos ligomis.
Esant klinikai aikiai izofrenijos diagnozei, psichologiniai tyrimai maai prisideda prie
diagnozs patikslinimo, taiau padeda gauti isamesn informacij apie serganiojo
asmenybs ypatumus ir jo prisitaikymo galimybes. Psichiatras ias inias gali panaudoti
pasirinkdamas psichoterapijos ir reabilitacijos bd. Jei paciento ligos simptomai nra
tipiki ir atsiranda abejoni dl pagrindins diagnozs, psichologo konsultacija ir
psichologini tyrim ivados gali padti sutrumpinti paciento stebjimo trukm ir patikslinti
diagnoz. Psichologiniai tyrimai gali bti naudingi ir vertinant gydymo rezultatus arba
liekamuosius reikinius izofrenijos remisijos metu.

izofrenijos formos
Yra inomos keturios klasikins izofrenijos formos: paranoidin, hebefrenin,
katatonin, paprastoji (simplex). Be j, TLK-10 yra numatytos liekamosios (rezidualins),
nediferencijuotos, nepatikslintos izofrenijos ir poizofrenins depresijos diagnozs.
Paranoidin izofrenija. i izofrenijos forma daniausiai pasitaiko daugelyje pasaulio
ali. vairiuose tyrimuose nurodoma, kad isivysiusiose pasaulio alyse paranoidins
izofrenijos diagnoz nustatoma 65-80% izofrenijos atvej. ia forma susergama
vyresniame amiuje, daniau perkopus 25 metus. Paranoidins izofrenijos klinikiniame
vaizde vyrauja slyginai stabils kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos

(daniausiai klausos) ir kiti suvokimo sutrikimai. Afekt, valios, kalbos ir katatonijos

simptomai nebna labai ryks.
Daniausi paranoidiniai simptomai pagal TLK -10:
1. persekiojimo, poveikio, auktos kilms, ypatingos paskirties, kno pasikeitimo,
pavydo kliedesiai;
2. verbalins klausos haliucinacijos, bauginanios, gsdinanios ligon, imperatyvins
arba neverbalins klausos haliucinacijos (vilpimas, imas, juokas);
3. uosls ir skonio haliucinacijos arba seksualiniai ar kiti kno pojiai; gali pasitaikyti
ir regos haliucinacij, bet vyrauja jos retai.
Mstymo sutrikimai ios izofrenijos formos atveju labiau ireikti miose ligos
stadijose, taiau net ir tada pacientai pakankamai aikiai papasakoja tipikus kliedesius ir
haliucinacijas. Afektas ios izofrenijos formos atveju nukenia ne taip smarkiai, yra ne
toks blankus, daniau bna neadekvatumas, dirglumas, staigus pyktis, baimingumas,
tarumas. Neretai pasitaiko daugiau ar maiau ireikt depresini simptom, miego
sutrikim. Dani tokie "neigiami" simptomai, kaip afekto skurdumas ir valios sutrikimai,
taiau klinikiniame vaizde jie nra vyraujantys.
Paranoidins izofrenijos eiga gali bti epizodika, su dalinmis arba visikomis
remisijomis, arba ltin. Nenutrkstamos eigos atvejais aktyvi psicho patologija tsiasi
met metais, bna sunku iskirti atskirus epizodus. Daniausiai ios formos izofrenija
prasideda vliau negu hebefrenin arba paprastoji.
Diagnozuojant atsivelgiama bendruosius izofrenijos kriterijus. Haliucinacijos ir/arba
kliedesiai turi bti ryks, o afekto, valios, kalbos ir katatoniniai simptomai - palyginti
neryks. Haliucinacijos paprastai atitinka TLK-10 paranoidins izofrenijos 1 ir 2
simptom kriterijus, kliedesiai vairs, bet bdingiausi poveikio ir vairi ri persekiojimo.
Paranoidins izofrenijos atveju psichopatologija daniausiai formuojasi pagal klasikin
Manjano schem: paranojinis-paranoidinis-parafreninis sindromas. Simptom dinamik
lydi astenija, psichikos funkcij disociacija, gilus vidinis nerimas. Ligonis jauia, kad
pasikeit, mato savo pasyvum ir dl to sielojasi. Nukenia tikslinga, motyvuota veikla prarandamas jos planingumas. Labai retai liga sustoja paranojiniame etape, daniausiai
procesui progresuojant pereinama paranoidin etap, kuriam bdingas nerimas, baim,
jos fone - haliucinacijos, kliedesiai. Kliedesiai praranda aiki sistem, prie j prisideda
tikrosios ir pseudohaliucinacijos. Vliau gali atsirasti psichinio automatizmo reikini
(Kandinskio-Clerambault sindromas). Parafrenijos metu kliedesiai gauna ekspansin,
absurdik iraik su didybs elementais. Parafreninis etapas danai baigiasi izofreniniu
efektu. Esant miam debiutui (vaizdinis kliedesys) izofrenijos prognoz yra geresn.

Hebefrenin izofrenija. Tai izofrenijos forma, kai afektiniai sutrikimai yra ryks,
kliedesiai ir haliucinacijos - trumpalaikiai ir fragmentiki, elgesys neatsakingas ir
neprognozuojamas, bdingas manieringumas. Nuotaika lkta ir neadekvati, danai esti
kikenimas, savimi patenkinta, save nukreipta ypsena, ididios manieros, grimasos,
manieringumas, poktavimas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojanios vienodos
frazs. Mstymas dezorganizuotas, kalba padrika, pastebimas polinkis vienatv, elgesys
gali bti betikslis ir bejausmis. ios formos izofrenija prasideda 15-25 met amiuje, jos
prognoz bloga, nes greitai atsiranda negatyvi simptom, ypa afekto nuskurdimas ir
valios sutrikimai. Afekto ir valios pokyiai bei kiekybiniai mstymo sutrikimai paprastai yra
ryks. Haliucinacij ir kliedesi pasitaiko, taiau jie nra ryks. Prarandama energija,
rytingumas ir motyvacija, ligonio elgesys tampa betikslis, jam ima trkti kryptingumo.
Ligos pradioje pacientas gali pavirutinikai ir manieringai susidomti religija, filosofija ir
kitomis abstrakiomis temomis. Paciento mini eiga danai sunkiai suvokiama.
Diagnozuojant atsivelgiama bendruosius izofrenijos kriterijus. Premorbidinei
asmenybei danai, bet nebtinai, bdingas drovumas ir udarumas. Tiksliai hebefrenijos
diagnozei nustatyti, t.y. norint sitikinti, kad anksiau aprayti elgesio bruoai yra pastovs,
paprastai btinas 2-3 mnesi stebjimo laikotarpis.
Katatonin izofrenija. ios formos izofrenija daniausiai susergama vyresniame nei
20 met amiuje. Liga gali prasidti miai arba usitsusiu pradiniu laikotarpiu, kuomet
vyrauja asteniniai, hipochondriniai ir kiti skundai. Pagrindiniai ir vyraujantys poymiai ryks psichomotorikos sutrikimai, galintys svyruoti nuo hiperkinezs (psichomotorinio
sujaudinimo) iki stuporo arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Bdingos
nenatralios pozos, kuriose ibnama ilg laik. Katatoninio sujaudinimo epizodai gali bti
rykiausias ios bsenos poymis. Katatoninis sujaudinimas kyla savaime arba i
bsen pereinama i katatoninio stuporo (gali bti ir atvirkiai). Dl nevisikai aiki
prieasi katatonin izofrenijos forma retai pasitaiko isivysiusiose pramoninse
alyse, nors kitose tebra gana dana. Dmios katatonijos atveju katatonijos simptomai
danai pasireikia kartu su oneiroidiniu smons sutrikimu - bkle, kuriai bdingos rykios,
neretai panoramins regos haliucinacijos. Oneiroidins katatonijos prognoz daniausiai
bna geresn nei katatonijos be smons sutrikimo - viesiosios katatonijos (catatonia
lucida).
Diagnozuojant atsivelgiama bendruosius izofrenijos diagnostikos kriterijus. Greitai
praeinani katatonijos simptom gali pasitaikyti bet koki izofrenijos form atveju, bet

tam, kad bt diagnozuota katatonin forma, klinikiniame vaizde turi vyrauti vienas ar
daugiau i i poymi:

stuporas (rykiai susilpnjs reagavimas aplink, spontaniki judesiai ir

aktyvumas) arba mutizmas;

sujaudinimas (iorikai betikslis motorinis aktyvumas, nesukeltas iorini dirgikli) ;

pozos (netinkamos, keistos, mantrios);

negatyvizmas (iorikai nemotyvuotas pasiprieinimas visiems nurodymams ir

mginimams pajudinti, pakeisti poz arba judesiai prieinga kryptimi);

rigidikumas (rigidikos pozos ilaikymas nepaisant pastang j pakeisti);

vakinis lankstumas (suteiktos rank, koj, liemens padties ilaikymas);

kiti simptomai: paklusnus automatizmas (automatikas paklusnumas nurodymams)

ir odi bei frazi perseveracija.

Vystantis katatoniniam stuporui ligoniai itisas dienas ar net savaites praguli lovoje,
atsisako valgyti (dl to kartais netgi tenka taikyti dirbtin maitinim), nekalba, yra amimiki,
galimos pirma mintos nenatralios pozos. Nebendraujantiems ligoniams su katatoninio
elgesio simptomais izofrenijos diagnoz gali bti preliminari - galioti iki tol, kai paaiks
kiti simptomai. Katatoniniai simptomai izofrenijos atvilgiu nra patognominiai - juos gali
sukelti organins smegen ligos, metabolizmo sutrikimai, alkoholis ir narkotikai, taip pat
nuotaikos sutrikimai.
Paprastoji izofrenija. Retas sutrikimas, atsirandantis nepastebimai progresuojant
elgesio keistumams, pasireikiantis nesugebjimu vykdyti visuomens keliam reikalavim
ir bendru darbingumo sumajimu. Susergama gana jauname (16-18 met) amiuje senieji psichiatrai i lig vadino gimnazist liga. Ji danai prasideda nuo astenijos
reikini - darosi sunku susikaupti, blogja mokymosi rezultatai, atsiranda pasyvumas.
Tvai ir mokytojai iuos poymius daniausiai palaiko tingumu ir apsileidimu. Toliau
vystosi ir gilja introversija, ligonis nustoja bendrauti su aplinkiniais, nutrksta net ir negausios jo draugysts. Kliedesiai ir haliucinacijos neyms - sutrikimas ne taip aikiai
psichozinis kaip kitos izofrenijos formos. Formuojasi autistikas mstymas su mantrumu
ir polinkiu filosofuoti. Bdingi negatyvs liekamosios izofrenijos poymiai (afekto
nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda nesant aktyvi psichozini simptom. Didjant
socialiniam skurdui individas gali pradti valkatauti, pasineria save, tampa tingus,
nebeturi jokio tikslo.
Diagnozuoti sutrikim sunku, kadangi diagnoz priklauso nuo ltai progresuojani
liekamajai izofrenijai bding simptom, o anamnezje nra haliucinacij, kliedesi ir kit

praeityje buvusio psichozinio epizodo reikini, bet yra ymi asmenybs pokyi interes praradimas, tingumas ir socialinis atsiribojimas. ios formos eiga lta, prognoz
bloga.
13 lentel. izofrenijos form diferencin diagnostika
Suvokimo
sutrikimai
(haliuzinacijos)
Kliedesiai
Emociniai
sutrikimai

Paranoidin
Daniausiai
klausos

Hebefrenin
Menkai ireiktos

Ireikti. Vyrauja
poveikio, santykio,
persekiojimo
Nra vyraujantys

Polimorginiai,
padriki, fragmentiki

Valios sutrikimai

Nra vyraujantys

Amius (pradia)

Daniau
vyresniame, > 18

Ireiktas neadekvatus afektas su

kvailiojimo
elementais
Impulsyvumas,
kvailiojimas
Vaikyst/paauglyst

Katatonin
Daniau esant
oneiroidinei bklei
(panoramins
regos
haliucinacijos)
Padriki (poveikio,
santykio)

Paprastoji
Retai

Amimija

Klinikiniame
vaizde vyrauja
(blankus afektas)

Stuporas,
sujaudinimas,
negatyvizmas
Daniau
vyresniame, > 18

Pasyvumas

Retai, neireikti

Paauglystje

Nediferencijuota izofrenija. i diagnoz galima tada, kai sutrikimas atitinka

bendruosius izofrenijos kriterijus, bet ne specifines izofrenijos formas, arba kai vyrauja
daugiau nei vienos formos diagnostikos kriterij kompleksas. ios formos diagnoz
taikoma tik esant psichozinei bsenai ir neapima, pavyzdiui, rezidualins izofrenijos ir
poizofrenins depresijos. i diagnostin kategorija taikoma tada, kai nepavyksta
klasifikuoti sutrikimo pagal kitas izofrenijos kategorijas.
Poizofrenin depresija. Apie 20-45% atvej po izofrenijos epizodo prasideda
depresijos epizodas. Depresijos epizodas gali bti ilgalaikis arba praei nantis per
trumpesn laik. Poizofrenin depresija diagnozuojama esant klinikiniams depresijos
simptomams, irykjusiems po izofrenijos epizodo. Daniausiai ilieka kai kurie
izofrenijos simptomai, taiau jie nra vyraujantys klinikiniame vaizde. ie liekamieji
izofrenijos simptomai gali bti pozityvs arba negatyvs, bet daniau pasitaiko pastarieji.
Neaiku (diagnozei tas ne taip svarbu), ar ie simptomai atsirado inykus psichoziniams
simptomams (o ne atsirado naujai), ar tai esmin izofrenijos dalis, ar psichologin
reakcija j. ie depresijos simptomai retai bna tokie sunks ir gauss, kad atitikt
sunkaus depresinio epizodo kriterijus; danai sunku nusprsti, kurie simptomai yra
atsirad dl depresijos, kurie - dl gydymo neuroleptikais, valios sutrikimo ir afekto

nuskurdimo, slygoti izofrenijos. is sutrikimas yra susijs su didesne saviudybs rizika.

Diagnozuojama pagal iuos kriterijus:

ligonis sirgo izofrenija, kuri atitiko bendruosius izofrenijos kriterijus per

pastaruosius 12 mnesi;

tebra kai kuri izofrenijos simptom;

depresijos simptomai yra ryks ir varginantys, atitinka depresijos epizodo kriterijus

ir trunka ne trumpiau kaip 2 savaites;

jei ligoniui nra joki izofrenijos simptom, turi bti diagnozuojamas depresijos
epizodas; jei izofrenijos simptomai tebra ryks, paliekama izofrenijos formos
diagnoz.

Liekamoji (rezidualin) izofrenija. Ltin izofreninio sutrikimo stadija, progresavusi

i ankstyvosios stadijos (kurios metu buvo vienas ar keli epizodai su psichoziniais
sutrikimais, atitinkaniais bendruosius izofrenijos kriterijus) iki vlyvosios stadijos, kuriai
bdingi ilgalaikiai, nors nebtinai negrtami, negatyvs izofrenijos simptomai.
Diagnozuojama pagal iuos kriterijus:

ryks negatyvs izofrenijos simptomai: pvz., psichomotorinis sultjimas,

sumajs aktyvumas, skurdus afektas, pasyvumas, iniciatyvos stoka, kalbos
turinio skurdumas, skurdi neiraikinga neverbalin komunikacija (neiraikingas
veidas, aki kontakto stoka), neiraikingas balsas, pozos, netvarkinga, skurdi
socialin veikla;

praeityje yra buvs nors vienas aikus psichozinis epizodas, atitinkantis izofrenijos
diagnostinius kriterijus;

maiausiai met laikotarpis, kai aktyvi simptom (kliedesi ir haliucinacij)

intensyvumas ir danis buvo minimalus arba ymiai sumajs ir kai yra negatyvi
izofrenijos simptom;

nra demencijos ar kitos organins smegen ligos arba sutrikimo, ltins depresijos
arba hospitalizmo, kurie galt paaikinti negatyvius simptomus. Nesant galimybs
gauti duomen apie ligonio praeit ir nustatyti, ar praeityje yra buvs izofrenijos
epizodas, sutrikim galima diagnozuoti preliminariai.

14 lentel. Poymiai, leidiantys vertinti izofrenijos prognoz

Geresn
Vlyva pradia
Akivaizdiai provokuojantys veiksniai
mi, staigi pradia
Geras premorbidinis socialinis, seksualinis
funkcionavimas
Afektiniai simptomai, ypa depresija
Paranoidiniai arba katatoniniai simptomai
Santuoka
eimos anamnezje afektiniai sutrikimai
Geros paramos sistemos
Banguota eiga
Pozityvs simptomai

Blogesn
Anktyva pradia
Provokuojani veiksni nra
Lta, nepastebima pradia, pastebimas
vystymasis
Premorbidinis funkcionavimas sutriks
Udaras, autistikas
Nediferencijuoti ir dezorganizuoti simptomai
Vienias, isiskyrs arba nalys
eimos anamnezje izofrenija
Menkos paramos sistemos
Ltine nepertraukiama eiga
Negatyvs simptomai
Neurologiniai simptomai
Perinatalin trauma anamnezje
3 metus nebuvo remisij
Dani atkryiai

Diferencin diagnoz
vairi izofrenijos form diferencin diagnostika (13 lentel). Btina atskirti nuo
izotipinio, kliedesinio, ar dvipolio, izoafektinio ir specifini asmenybs sutrikim.
Vlyvosiose (defektinse) izofrenijos stadijose sutrikim reikia atskirti nuo sunkios
depresijos ir protinio atsilikimo. Esant ireiktiems atminties, orientacijos sutrikimams
tikslinga iekoti organini sutrikim prieasi.

Gydymas
izofrenija yra ltin liga, ji labai sutrikdo paciento gyvenim, jo socialin adaptacij,
todl faktikai visada reikalauja aktyvaus ilgalaikio gydymo. Parenkant izofrenija
serganiam pacientui gydym btina atsivelgti daugel svarbi veiksni. Planuojant
gydym reikia numatyti ne tik trumpalaik mios ligos fazs gydymo strategij, bet ir
ilgalaik ltins ligos gydym, profilaktikos priemones. Gydant atsivelgiama psichikos
bkl, simptom gaus ir ireiktum, bendr klinikin vaizd, taip pat ligos eig, faz,
epizod kartojimosi dan, atkryi sunkum. Paprastai gydymo planavim stengiamasi
traukti pacient ir jo artimuosius. Nors literatroje yra duomen, kad 10-15% izofrenijos
epizod patyrusi asmen psichoz nepasikartoja (tai tik kelia abejoni dl pradins
diagnozs tikslumo), iuo metu tokio gydymo bdo, kur taikant visikai i gydoma
izofrenija, nra. Taiau adekvatus gydymas padeda sumainti ligotum, mirtamum nuo
ios ligos, labai sumaina su ios ligos padariniais susijusias gydymo ilaidas. Gydymu
siekiama paalinti arba suvelninti ligos simptomus (pozityvius ir negatyvius), pagerinti

kognityvinius procesus, ivengti ligos pamjim, sumainti j dan bei sunkum ir

utikrinti maksimal psichosocialin funkcionavim tarp ligos epizod. Taip pat svarbu
utikrinti tinkam somatin sveikatos prieir, padti ivengti priklausomybs lig ir jas
gydyti, ukirsti keli beviltikumui ir saviudybei. Konkrets gydymo tikslai labai priklauso
nuo ligos fazs ir paciento individuali savybi.
izofrenijos

gydymas

yra

medikamentinis

gydymas

ir

kompleksinis,
kiti

biologiniai

derinami
metodai

visi

(elektros

prieinami

metodai:

impuls

terapija),

psichosocialins priemons, psichiatrinis vietimas (psichoedukacija), psichologin,

psichoterapin ir socialin pagalba, vairs reabilitacijos metodai. Kiekvienas pacientas
gydymo pradioje yra nuodugniai itiriamas vertinant somatin ir psichikos bkl bei
neurologin simptomatik. Btina atlikti pagrindinius laboratorinius tyrimus, kad bt
galima atmesti bkles, kuri simptomatika gali bti labai panai izofrenij.
Hospitalizacija, dieninis stacionaras, ambulatorinis gydymas. Esant miam
izofrenijos priepuoliui pacientus tenka hospitalizuoti, nes daniausiai dl suvokimo
sutrikim jie tampa pavojingi sau ir kitiems. Hospitalizacija gali bti savanorika ir
prievartin. Dauguma ligoni sutinka gydytis ligoninje arba juos pavyksta tikinti gydymo
ligoninje reikalingumu - iuo atveju nemaa atsakomyb tenka gydaniam arba primimo
skyriuje dirbaniam gydytojui.
Prievartin hospitalizacija taikoma tada, jei pacientas kelia pavoj savo arba aplinkini
sveikatai ar gyvybei. iuo metu priverstinai galima hospitalizuoti ne ilgiau kaip dviem
paroms. Vliau pacientas arba sutinka toliau gydytis savanorikai, arba reikalingas teismo
sprendimas hospitalizacijai pratsti. Tokio leidimo negavus, pacientas yra iraomas i
stacionaro. Pomiu laikotarpiu izofrenija serganius pacientus galima gydyti dienos
stacionare arba ambulatorikai. Dienos stacionaras - tai tarpin pagalbos forma tarp
ligonins ir psichikos sveikatos centro. Dienos stacionarai veikia prie psichiatrijos ligonini,
pacientai juose bna tik dienos metu, patys atvyksta ir ivyksta. Dienos stacionare
pacientas gauna medikamentin gydym, yra psichiatro ir kit specialist priirimas, ia
taikomi psichologins pagalbos ir uimtumo terapijos metodai. Dalyvaudami dienos
stacionaro veikloje pacientai gyja reikaling gdi, kuriuos pritaiko nam bei prastoje
socialinje aplinkoje. Dienos stacionare pagalba yra ymiai intensyvesn nei ambulatorinio
gydymo metu.
Ambulatorin psichiatro prieira iuo metu teikiama psichikos sveikatos centruose.
izofrenija sergantiems pacientams reikalingas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir
psichoterapija, gdi mokymas ir socialin pagalba. Nemaas vaidmuo ateityje teks ir
bendrosios praktikos gydytojams, kuriems teks diagnozuoti pirmuosius psichozs

epizodus,

numatyti

psichiatro

konsultacij

reikalingum,

tsti

psichiatro

paskirt

medikamentin gydym.
Psichiatro veiklos uduotys. Gydym labai palengvina geras paciento supratimas kai yra inomi ir vertinami biologiniai, tarpasmeniniai, socialiniai ir kultriniai veiksniai,
kurie gali padti arba kliudyti paciento adaptacijai. Psichiatras paaikina pacientui apie
lig, seka ir vertina psichikos ir klinikins bkls kitim, supaindina pacient su ligos
pobdiu ir gydymo metodais, vertina gydymo metod poreik bei santyk ir sudaro
nuosekl gydymo plan, utikrina gydymo tstinum. Gydytojas siekia, kad pacientas
suprast

paskirto

gydymo

plan

ir

jo

laikytsi,

stengiasi

numatyti

veiksnius,

provokuojanius atkryt, taiko pirmin, antrin ir tretin profilaktik. Gydytojas psichiatras

taip pat koordinuoja psichikos sveikatos ir socialins pagalbos sistem iteklius. Labai
svarbu, kad ir stacionarinse, ir ambulatorinse psichiatrins pagalbos staigose dirbt
specialist komandos, t.y., kad psichiatro teikiam pagalb papildyt kiti specialistai socialinis darbuotojas, psichologas, slaugos, uimtumo ir kiti specialistai. Tik tokiu bdu
galima utikrinti adekvai psichiatrin prieir ir tinkam kompleksin pagalb, kuri
izofrenijos atveju yra btina.
Psichofarmakologinis

gydymas

yra

labai

svarbus

bendro

gydymo

plano

komponentas. Vaistais yra gydomi ms ligos epizodai, jais siekiama ukirsti keli ligos
atkryiams ir alinti simptomus. izofrenijai gydyti yra naudojami antipsichoziniai vaistai
(neuroleptikai). Kaip papildom priemon galima skirti normotimik ir kit grupi vaist. J
veiksmingumas daniausiai yra vertinamas pagal tai, ar gaunant adekvai vaist doz
per 6-12 savaii sumaja psichozs ir kiti simptomai. Ne visada aiku, ar simptom
sumajimas veikia paciento psichosocialin funkcionavim. Kartais net ir inykus
simptomams pacientai negali adekvaiai prisitaikyti, o kitais atvejais net ir esant gana
ireiktai

simptomatikai

jie

geba

dirbti

ir

prisitaikyti.

Medikamentinio

gydymo

veiksmingumas yra vertinamas pagal atkryi dan arba pagal hospitalizacij dan.
Taikant gydym antipsichoziniais vaistais svarbu atsivelgti atsirandanius trumpalaikius
ir ilgalaikius nepageidaujamus alutinius reikinius. Kartais tenka sekti neuroleptiko arba
kit vaist koncentracij kraujyje.
Pagrindiniai vaistai izofrenijai gydyti yra neuroleptikai. Neuroleptikus galima bt
suskirstyti 2 pagrindines grupes: tradicinius, arba klasikinius (tai - haloperidolis,
chlorpromazinas, trifluoperazinas ir kt.) ir atipinius, arba naujosios kartos (tai - klozapinas,
risperidonas, olanzapinas, kvetiapinas, amisulpridas ir kt). Kai labiausiai ireikti pozityvs
simptomai, pasaulinje literatroje rekomenduojama pradti nuo veiksmingos tradicinio
neuroleptiko (pvz., haloperidolio) dozs, o iam esant neveiksmingam keisti j naujos

kartos neuroleptiku (risperidonu, olanzapinu, amisulpridu, kvetiapinu ir kt.). Vyraujant

negatyviai simptomatikai siloma i karto pradti nuo naujos kartos neuroleptik, o jeigu jie
neveiksmingi, skirti klozapin. Jeigu nuo adekvaios neuroleptiko dozs paciento bkl
negerja, vaistas keiiamas po 3-8 savaii, o jei poveikis buvo dalinis, - po 5-12 savaii.
Neuroleptikas turi bti vartojamas pakankamai ilg laiko tarp, nes visas daugelio j
poveikis atsiskleidia tik per kelias savaites. izofrenijai gydyti naudojami ir kiti vaistai: kit
grupi neuroleptikai, liio preparatai, karbamazepinas, valproin rgtis, benzodiazepin
grups preparatai. Esant gretutinei simptomatikai skiriami papildomi vaistai: esant
depresijai - daniausiai SSRI arba tricikli grups antidepresantai (ir kit grupi SNRI,
MAOI ir t.t.), nerimui, nemigai ir aitacijai - benzodiazepin grups preparatai,
persistuojaniai akatizijai - propranololis ir pan. Esant ireiktiems ekstrapiramidiniams
alutiniams reikiniams paprastai skiriami anticholinerginiai vaistai (ciklodolis, kogentinas,
artanas, akinetonas ir kt.). Pradedant gydym reikia orientuotis maiausi veiksming
neuroleptiko doz. Labai svarbu parinkti toki vaisto doz, kuri bt saugi, nesukelt
nemaloni alutini reikini, taiau veiksminga. Veiksminga haloperidolio doz yra 520mg, chlorpromazino 300-1000mg, risperidono - 4-6mg, olanzapino - 1O-20mg per par.
Didesns neuroleptik dozs nra veiksmingesns nei nurodytos, taiau nuo j pacientai
patiria ymiai daugiau alutini reikini. Greita neuroleptizacija vengtina, nes labai
sustiprja alutinis poveikis, dl to pacientas nusiteikia prie gydym, pablogja gydytojo ir
paciento ryys. Be to, nra rodyta, kad is bdas veiksmingesnis u laipsnik
neuroleptiko dozs didinim. Neuroleptiko dozs didinamos ir mainamos palaipsniui,
daniausiai per 2-4 savaites.
izofrenija - ltin liga, jos gydymas neretai trunka vis gyvenim. Parinkus veiksming
neuroleptiko doz, gydym reikia tsti maiausiai 6 mnesius. Pernelyg greitai sumainus
veiksming neuroleptiko doz labai padidja atkryio rizika. Esant gerai remisijai po
pirmojo epizodo palaikomasis gydymas neuroleptikais tsiamas 12-24 mnesius, taiau jei
izofrenijos diagnoz aiki, jei ligos eiga ltin, palaikomasis medikamentinis gydymas
rekomenduojamas vis gyvenim.
Kai kurioms izofrenijos bklms gydyti taikomi ir kiti biologiniai metodai, pvz., elektros
impuls terapija (EIT). EIT taikoma esant katatoninei izofrenijos formai, ireiktam
adinaminiam depresiniam sindromui, piktybiniam neurolepsiniam sindromui. iuo metu
pasaulyje domimasi nauju eksperimentiniu metodu - transkranine magnetine stimuliacija
(TMS). Manoma, kad metod bus galima skmingai taikyti ir izofrenijai gydyti.

Gydymo

neuroleptikais

problemos.

alutinis

poveikis.

Neuroleptik

grups

preparatai neretai sukelia vairius nemalonius, neretai pavojingus alutinius reikinius

(smulkiau r. skyr. "Antipsichoziniai vaistai").
Vaist nevartojimas. Dl gausi ir nemaloni alutini reikini nemaa dalis pacient
atsisako vartoti neuroleptikus, apie tai informav gydytoj arba ne. Daniausiai
neuroleptikus atsisakoma vartoti dl ireikt ekstrapiramidini reikini - i prieast
nurodo net apie 70% pacient. Apskritai, dl alutini reikini vartoti vaistus atsisako apie
40% medikamentin gydym nutraukusi izofrenija sergani ligoni, apie 35-40% j
nevartoja dl to,kad nesupranta medikamentinio gydymo reikalingumo, jiems trksta kritikos savo ligos ir situacijos atvilgiu (Hellewell, 1999).
Kadangi medikamentinis gydymas yra labai svarbi izofrenijos gydymo dalis,
vairiais bdais stengiamasi utikrinti, kad pacientai vartot paskirtus vaistus. ia
nema vaidmen vaidina psichiatrinis vietimas (psichoedukacija): pacientui ir jo
artimiesiems iaikinamas medikamentinio gydymo reikalingumas.
alutini reikini vengiama parenkant maiausi veiksming doz, esant
ireiktam parkinsonizmui skiriama korektori (pvz., ciklodolio). Atsisakymo vartoti
vaistus problem galima sprsti ir skiriant ilgo veikimo neuroleptik (pvz., flufenazino
dekanoato, haloperidolio dekanoato, zuklopentiksolio dekanoato).
Atsparumas (rezistentikumas) gydymui. Atsparumas gydymui reikia, kad net
ir gydant adekvaiomis vaist dozmis ir pakankamai ilg laik pagrindiniai ligos
simptomai neinyksta. Nors neuroleptikai ities padar perversm gydant izofrenij,
yra nemaa grup izofrenija sergani pacient, kuriems gydymas neuroleptikais
nepadeda. Tyrim, nagrinjani atsparumo gydymui problem, rezultatai smarkiai
skiriasi, pvz., pagal 6 deimtmetyje atliktus tyrimus (Cole ir kt., 1966) apie 70%
vartojani neuroleptikus pacient bkl rykiai pagerjo, taiau naujesni tyrimai
rodo,

kad

pacientai,

kuriems

medikamentinis

gydymas

nra

pakankamai

veiksmingas, sudaro net apie 50% (Van Puttenas ir kt., 1990; Levinson et al, 1990,
Kinonas, ir kt., 1993). Taip yra i dalies dl to, kad laikui bgant keitsi izofrenijos
nozologijos ribos (iuo metu izofrenijos samprata yra kur kas siauresn, ji
diagnozuojama reiau). Galima manyti, kad siauriau taikoma diagnoz apima tik
sunkesnes, sunkiau gydymui pasiduodanias ligos formas. Nelengva vertinti, kiek
pacient gydymas neuroleptikais yra neveiksmingas, nes ligoniai ne visada prie tai
yra gav adekvat gydym. Essockas ir grup kit (1996), tirdami Konektikuto
valstijos ligonini sistemos populiacij, nustat, kad net 60% pacient atitinka
Amerikos federalins vaist administracijos (Federal Drug Administration) apibdinim

"ltine izofrenija sergantys pacientai, kuriems standartinis antipsichozinis gydymas

buvo nepakankamai veiksmingas", kai galima pradti taikyti klozapin. Mginama
iekoti indikatori, kurie galt padti numatyti atsparum vaistams. Tyrimai rodo,
kad i esms pozityvs simptomai, j gausa ir tipas neturi takos prognozei. Tuo tarpu
ireikti pirminiai negatyvs simptomai yra susij su maesniu gydymo veiksmingumu
ir prastesne ilgalaike prognoze (Lieberman et al, 1991). Manoma, kad gydymas
maiau veiksmingas esant struktriniams pokyiams, matomiems kompiuteriniu
tomografu

(skilveli

isipltimas,

atrofijos

poymiai),

bei

esant

blogam

premorbidiniam ligonio prisitaikymui, nors nesusijs su specifiniais simptomais ar

sindromais. Galimas atsparumas, susijs su individualiais metabolizmo ypatumais.
Gydymas neuroleptikais gali bti neveiksmingas dl individualaus atsparumo
vaistams, alutini reikini, neteisingo vaist vartojimo arba savava liko jo
nutraukimo bei gretim sutrikim (ypa priklausomybs). Apskritai, manoma, kad 525% izofrenija sergani pacient yra visikai arba i dalies atspars gydymui
standartiniais antipsichoziniais vaistais. Atsparumo gydymui problem mginama
sprsti skiriant naujos kartos neuroleptikus (risperidon, olanzapin, amisulprid,
kvetiapin ir kt.), o iems nepadjus taikomas gydymas klozapinu.
Gydymo veiksmingum patogu vertinti vairiomis standartizuotamis skalmis prie
ir po gydymo. Tam tinka pozityvi ir negatyvi simptom skal (PANSS), bendro
funkcionavimo skal (GFS) ir pan.
Psichosocialiniai gydymo metodai. Yra aiku, kad medikamentinio gydymo
nepakanka norint sugrinti pacient jam prast gyvenim. Liga labai rykiai
sutrikdo emocinius ir kognityvinius procesus, neretai dl jos prarandami darbiniai ir
bendravimo gdiai. iuo metu veiksmingomis psicha socialinmis intervencijomis
laikomas psichiatrinis vietimas (paciento ir jo eimos nari mokymas apie lig),
informacija ir mokymas apie medikamentinio gydymo btinum ir pranaumus,
informacija apie alutinius reikinius. Pacientas ir eimos nariai yra mokomi specifini
problem sprendimo gdi. Pacientams yra skirtos savitarpio pagalbos grups ir
palaikomoji psichoterapija. Palyginti naujas ir, panau, pats veiksmingiausias
metodas yra psichosocialin reabilitacija. Psichosocialins reabilitacijos metu
pacientui suteikiama kompleksin pagalba - gdi ir itekli vertinimas, gdi
mokymas

ir

itekli

krimas,

padedantis

siekti

adekvaios

readaptacijos

visuomenje.
Pasaulyje yra tiriami ir kuriami nauji psichosocialins intervencijos metodai tikintis,
kad jie bus monikesni ir veiksmingesni nei tradicinis medicininio gydymo modelis.

Viena i psichosocialins pagalbos sistem "Soteria" projektas, pradtas San

Franciske ir paplits ir kitose alyse. "Soteria" projekto darbuotoj sitikinimu,
psichoziniai paciento igyvenimai yra ne tik ligos poymis - jie atveria keli unikaliam
reintegracijos ir asmeninio tobuljimo potencialui atsiskleisti. Visi psichoziniai
igyvenimai yra vertinami kaip reals. Neracionalus elgesys, neadekvaios emocijos,
baim ir klinikiniai simptomai yra vertinami kaip kratutin, taiau mogika patirtis.
Tarsi skatinama integruoti psichozin patirt individo gyvenimo kontinuum.
Daugiausia dirba ne specialistai, o atlyg gaunantys savanoriai.
izofrenijos profilaktika
Kol nra inomos izofrenijos prieastys, labai sunku numatyti ios ligos profilaktikos strategij. Kai kurie svarbs izofrenijos atsiradimo veiksniai yra inomi,
taiau to nepakanka, kad bt galima taikyti profilaktikos strategij. Pavyzdiui, yra
inoma, kad svarbus izofrenijos mechanizmo elementas yra paveldimumas, taiau
ios krypties profilaktika negalima dl etini prieasi. Taigi engiant pirmins
prevencijos kryptimi iuo metu galimas tik genetinis konsultavimas, informavimas
apie rizikos laipsn susilaukti vaik, sergani izofrenija, taip pat pastangos mainti
perinatalini traum tikimyb ir galbt psichosocialin stres potencialiose rizikos
grupse (imigrant populiacija).
Antrin prevencija - tai pamjim ir atkryi profilaktika. Pagrindins antrins
profilaktikos priemons yra laiku suteikta pagalba bei ankstyvas ir adekvatus
medikamentinis gydymas. Taip pat taikomos tokios metodikos, kaip paciento ir
eimos nari mokymas atpainti prodrominius simptomus, kad galima bt laiku
kreiptis pagalbos (Birchvvoodas ir kt., 1989). Negydoma liga ir dani pamjimai
padidina rizik, kad liga taps ltine, sumas paciento adaptacijos galimybs. Dirbant
pamjim profilaktikos kryptimi veiksmingos yra eimos psichoterapijos ir mokymo
priemons, taikomos eimoms, kuriose yra auktas emocij raikos lygis. eimos yra
mokomos specifini problem ir konflikt sprendimo, mokomos vengti perdtos
paciento kritikos, realistikiau vertinti paciento galimybes ir sumainti jam keliamus
reikalavimus.

izoafektinis sutrikimas
Pacientams, kuriems diagnozuojamas izoafektinis sutrikimas, vienu metu pasireikia tiek izofrenijos, tiek nuotaikos sutrikimo simptomai. Pagal TLK-lO kriterijus
izofrenijos ir afektinio sutrikimo simptomai turi bti aiks ir ryks, reiktis vienu
metu arba vienas po kito keli dien laikotarpiu to paties epizodo metu. izoafektinis
sutrikimas diagnozuojamas tada, kai esant miriai simptomatikai ligos epizodas
neatitinka nei izofrenijos, nei depresijos, nei manijos epizodo kriterij. Jeigu jau buvo
nustatyta izofrenijos arba dvipolio sutrikimo diagnoz, pavieniai izoafektiniai
epizodai jos nepaneigia. Esant manijos tipui to paties ligos epizodo metu yra ireikti
manijos ir izofrenijos simptomai: pakili nuotaika ir padidjs dirglumas ar
sujaudinimas ir to paties epizodo metu - vienas arba du tipiki aikiai ireikti
izofrenijos simptomai. Kitais atvejais vienu metu yra ryks depresiniai ir izofrenijos
simptomai.
Klasikin izoafektin sutrikim 1933m. apra Jacokas Kasaninas, taiau
G.H.Kirby (1913) ir A.Hochas (1921) jau anksiau buvo apra pacientus, kuriems
buvo bdinga miri afektinio sutrikimo ir izofrenijos simptomatika ir kitoks nei
izofrenijos eigos tipas. Kai kurie autoriai izoafektin psichoz vadina cikloidine
psichoze.
Kasaninas izoafektin sutrikim apibdina kaip sutrikim, kuriam bdinga miri
simptomatika, provokuojantis (precipituojantis) stresogeninis veiksnys, mi pradia,
eimos anamnezje buv afektiniai sutrikimai. Kasaninas sutrikim priskyr
izofrenijos spektrui. Septintajame deimtmetyje galvota, kad izoafektin sutrikim
labiau dera priskirti prie afektini sutrikim, ypa kai buvo pastebta, jog sutrikim
tinka gydyti liio karbonatu. Perrichas (1974) ir japon mokslininkas Mitsuda (1967)
nustat, kad sergant atipikomis psichozmis (kai jos pasiymi netipikais klinikiniais
poymiais, priepuoline eiga) daniau regimi vis tip EEG pokyiai. Kur laik net
manyta, kad atipins psichozs - tai tam tikra epilepsijos iraika.
1980m. Guze smulkiai apra klinikinius izoafektinio sutrikimo poymius. Anot jo,
izoafektin psichoz prasideda staiga, afektiniai ir izofrenijos simptomai pasireikia
praktikai vienu metu, o kartais pirmieji - keletu dien arba savaii anksiau. Retai,
taiau pasitaiko pacient, kuriems bna usits usi kliedesin prodromin faz
nesant rykiai ireikto nuotaikos sutrikimo, kuriems vliau staiga atsiranda
depresijos arba manijos epizodas. Vliau izofrenijos simptomai slopsta, o afektini
eiga yra banguota. Epizodo trukm paprastai neilga, taiau tsiasi kelias savaites

arba mnesius, neretai tarp epizod bna ilgalaiki, metais trunkani remisij.
Bendras klinikinis vaizdas danai bna dramatikas, lydimas ryki socialinio
prisitaikymo ir elgesio sutrikim. Vliau kartais pasireikia grynai afektiniai manijos
arba depresijos epizodai. Danai bdingos saviudikos mintys ir mginimai. Taiau
manoma, kad ligos prognoz ir baigtis yra ymiai geresns nei izofrenijos. Didiojoje
Britanijoje labai abejojama, ar izoafektinis sutrikimas yra atskiras diagnostinis
vienetas, manoma, kad tai - tiesiog izofrenijos arba dvipolio sutrikimo prodromas,
kuris vliau pasireikia tipiku vienos arba kitos ligos klinikiniu vaizdu. izoafektiniu
sutrikimu sergantiems pacientams psichozs simptomai kartojasi reiau nei
sergantiems izofrenija, taiau jie hospitalizuojami daniau nei sergantys afektiniais
sutrikimais.
iuolaikinis izoafektinio sutrikimo supratimas yra i esms teorinis ir labai
praktikas - juo laikomas toks sutrikimas, kai reikiasi izofrenijos ir afektinio
sutrikimo simptomai, - klinikinje praktikoje danai diagnozuojamas tuomet, kai
gydytojas abejoja dl izofrenijos arba afektinio sutrikimo diagnozs. Tiksliai nra
inomas io sutrikimo danis, taiau, turimais duomenimis, jo paplitimas bendroje
populiacijoje yra iek tiek maesnis nei vienas procentas (0,6-0,8), jis vienodai
paplits tarp vyr ir moter.
Gali bti, kad izoafektinis sutrikimas yra atskiras izofrenijos tipas arba kad tai afektinis sutrikimas su ireiktais psichozs simptomais. Mokslo tyrimai rodo, kad
tarp serganij izoafektiniu sutrikimu eimos anamnezje susirgimai izofrenija
nra danesni, taiau daniau pasitaiko afektini sutrikim. Taip pat pastebta, kad
pacientams, sergantiems izoafektiniu sutrikimu, nebdingi neurologiniai izofrenijos
simptomai. Pastebta, kad izoafektinis sutrikimas gerai pasiduoda gydymui liio
preparatais.
izoafektinio

sutrikimo

simptomatika

apima

visus

izofrenijos,

manijos

ir

depresijos simptomus. Afektiniai simptomai gali pasireikti nuolatos arba priepuoliais,

psichoziniai simptomai gali atitikti nuotaik arba ne.
Gydymas
Pagrindiniai gydymo ir pagalbos metodai - hospitalizavimas, medikamentinis
gydymas ir psichosocialins intervencijos. Manoma, kad svarbiausia medikamentinio
gydymo dalis turt bti nukreipta afektini simptom gydym, o neuroleptikai
naudotini tik mioje psichozs fazje, esant stipriai ireiktiems pozityviems
simptomams.

izoafektin

sutrikim

reikt

pradti

gydyti

liio

preparatais,

karbamazepinu arba abiej vaist kombinacija. Esant ireiktai depresijai skiriami

antidepresantai, taip pat rekomenduotina elektros impuls terapija.

izotipinis sutrikimas
TLK-lO izotipinis sutrikimas klasifikuojamas F21. Tai sutrikimas, kuriam bdingas
ekscentrikas elgesys, afekto ir elgesio anomalijos, panaios sutrikimus sergant
izofrenija, taiau nesant aiki tipik izofrenijos poymi. izotipiniam sutrikimui
bdingi ie simptomai: neadekvatus, susiaurjs afektas, savotika ekscentrika
ivaizda ir elgesys, keisti sitikinimai, magikas mstymas, veikiantis elges ir
neatitinkantis kultros norm, tarumas ir paranoidins idjos, kyrios bsenos be
vidinio pasiprieinimo, danai dismorfofobinio, seksualinio arba agresyvaus turinio.
Neretai pasitaiko neprast suvokimo poji, somatosensorini arba kitoki iliuzij,
depersonalizacija ir derealizacija, neaikus, metaforikas, smulkmenikas arba
stereotipikas mstymas, keista kalba be rykaus nerilumo, atsitiktiniai pusiau
psichozniai epizodai su rykiomis iliuzijomis ir panaiomis kliedesius idjomis.
izotipinio sutrikimo eiga lta, svyruojanti, kartais pereina aiki izofrenij. Nra
aikios pradios, atsiradimas ir eiga panas kaip asmenybs sutrikim. Daniau
pasitaiko pacientams, tarp kuri gimini yra serganij izofrenija. Manoma, kad tai
- izofrenijos spektro dalis.
Gydymas
Medikamentinis gydymas, daniausiai neuroleptikais, reikalingas esant ireiktai
suvokimo ir mstymo patologijai. iaip gydymas - simptominis, rekomenduotina
psichoterapija ir psichosocialins reabilitacijos metodai.

Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai

TLK-lO i sutrikim grup apima vairius sutrikimus, kuri vienintelis arba pats
svarbiausias klinikinis poymis yra ilgalaikiai kliedesiai, kurie neatitinka organinio,
izofreninio arba afektinio sutrikimo kriterij (koduojama F22). i sutrikim santykis
su izofrenija nra aikus. Sutrikimams bdinga vieno kliedesio atsiradimas arba
kompleksas gimining kliedesi, kurie trunka ilgai, kartais vis gyvenim. Kliedesiai
yra vairaus turinio, bet daniausiai tai - persekiojimo, hipochondriniai arba didybs,
kartais susij su bylinjimusi arba pavydu, kliedesiai. Kitos psichopatologijos
daniausiai nra, taiau kartais pasireikia depresija. Prasideda vidutinio amiaus
monms.

Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai

Alvydas Navickas

Apibrimas
Nuotaikos, arba afektinis, sutrikimas - tai ilgalaikis emocins pusiausvyros praradimas,
pasireikiantis depresija, manija arba miria bsena. J lydi vairi aktyvumo lygmen
pakitimai. Daugelis simptom yra antriniai arba aikiau suprantami nuotaikos sutrikimo
kontekste. is sutrikimas paveikia asmens veikl, mstym, aplinkos supratim ir kitk.

Apvalga
Jau senovs antikos laikais buvo apraomos bsenos, kurias mes dabar vadiname
depresija (lot. depressus - emas, gilus, nuleistas, tylus) ir manija (gr. mania - beprotyb,
pamiimas). Graik gydytojas Hipokratas (450-355 pr.m.e.) sukr temperament
klasifikacij, paremt humoraline teorija. Sangvinikui (lot. sanguis - kraujas) bdinga
staigus, gyvas reagavimas iorinius dalykus, judrumas, linksmumas. Cholerikui (gr.
cholera - geltonoji tulis) greitas susijaudinimas, mumas, veiklumas, energingumas.
Melancholikui (gr. melancholia - juodosios tulies isiliejimas, prislgta nuotaika, depresija)
- nusiminimas, ramumas, tylumas, drovumas, gilus visko igyvenimas, polinkis daug
galvoti, pesimizmas, neveiklumas. Flegmatikui (gr. phlegma gleivs) bdingas pasyvumas,
sunkus susijaudinimas, altakraujikumas, ltumas. mogaus temperamentas gali bti
pagrindas ligoms atsirasti. Hipokratas ra, kad melancholiko temperamento monms
neretai kyla liga melancholija. Prie psichikos sutrikim supratimo daug prisidjo graik
gydytojas Aretjus (120-180 m.). Jis apra manij. Tuomet ir vlesniais laikais manijos
terminas buvo taikomas labai plaiai. Juo vadindavo kliedesius, keist elges, potrauki
sutrikimus, kyrybes ir kt. Aretjus manijos termin vartojo apraydamas prieingas
melancholijai pakilumo bsenas. Be to, jis apra tarpines normalios sveikatos bsenas
tarp melancholijos ir manijos, ger ios ligos prognoz, j lydinius somatinius simptomus.
Arab gydytojas ir filosofas Avicena (tikrasis vardas - Ibn Sina, gyveno 980-1037m.)
depresij savo knygoje apie gydym apra kaip atskir sutrikim.

Europoje sparti psichiatrijos raida prasidjo nuo XVII a. Prancz psichiatras Charles'is
Bonnet 1686m. apra psichikos sutrikim, kur pavadino maniakiniu-melancholiniu.
Lietuvoje 1772 m. ijo pirmoji psichiatrijos mokslin monografija - Vilniaus universiteto
profesoriaus S.L. Bizio "Responsum St. Bisii ad amicum philosophum de melancholia,
mania et plica polonica sciscitantem ". Tuo metu vyravo nuomon, kad psichikos ligos - tai
Dievo bausm u savo ar artimj nuodmes. Apie kaltn buvo manoma, jog juo
susergama dl to, kad kn simetanti piktoji dvasia, tad katalik dvasininkai nuo jo gyd
maldomis ir egzorcizmais. S.L.Bizis iame veikale pateik medicinos mokslo ini apie
psichikos ligas. Manijos ir melancholijos jis nelaik atskiromis ligomis, laik jas vieno
psichikos sutrikimo variantais, t.y., kad manija galinti pereiti melancholij, ir atvirkiai.
Aikindamas psichikos ligas jis teig, kad jos atsirandanios dl smegen kraujagysli
nusilpimo. S.L.Bizis, prieingai visuomens nuomonei, kaltno nelaik atskira liga, o
tvirtino, jog jis atsirands dl to, kad nevariai priirima galva, neukuojami plaukai,
nurod, kad "kaltnuotieji visuomet yra arba diovininkai, arba hipochondrikai, o ypa
sifilitikai ir neretai - sergantieji skorbutu". 1852m. Jeanas Pierre' as Falret apra psichikos
sutrikimo bsen, pavadins j "la folie circulaire": ji pasireikianti su pertraukomis
besikaitaliojaniomis manijos ir depresijos bsenomis. Tuo pat metu Jules Baillargeris
apra "folie a double forme", kuri pasireikia nenutrkstama depresija ir manija. Vokiei
psichiatras Karlas Kahlbaumas 1882m., apraydamas manij ir depresij kaip vienos ligos
stadijas, pavartojo termin ciklotimija, o apraydamas ltin melancholij - termin
distimija. Jis apra paprastj melancholij ir melancholij su kliedesiais. Kitas vokiei
psichiatras, Emilis Kraepelinas (1896m.), remdamasis ankstesniais prancz ir vokiei
darbais ir savo paties tyrimais, apra afektinius sutrikimus, pasireikianius manijos ir
depresijos fazmis, sujung juos vien nozologin vienet, pavadins j maniakinedepresine psichoze (liga). Jis ra, kad bdingas maniakins-depresins ligos poymis
yra tas, jog nebna demencijos, liga neprogresuoja. E.Kraepelinas neskyr dvipolio ir
vienpolio tipo, o teig, jog tai - viena liga. Apraydamas depresijas, kurios apima moteris
po menopauzs ir vyresnio amiaus vyrus, jis iskyr involiucin melancholij. Karlas
Abrahamas (1877-1925) pritar E. Kraepelino nuomonei, kad egzistuoja savarankikas
nuotaikos sutrikimas, ir aikino j psichodinaminiu aspektu, pabr vaidmens praradim ir
regresijos elementus kaip klinikinius poymius. Austr gydytojas Sigmundas Freudas
(1856-1939) pasil egzogenins ir endogenins depresijos koncepcijas, pabr pykio
vaidmen esant prarastam individualumui. K. Leonhardas ved termin ciklika
psichoz, be to, 1957m. iskyr vienpolius ir dvipolius afektinius sutrikimus. Prie vienpoli
afektini sutrikim buvo priskiriami tokie, kuriems esant kartojasi tik depresiniai arba tik

maniakiniai epizodai, o prie dvipoli - tokius, kai minti epizodai kaitaliojasi. i nuomon
palaik ir veicar psichiatras prof. J.Angstas (1966m.) ir C.Perrisas (1983m.). Atlik
klinikinius genetinius tyrimus jie pareik nuomon, kad vienpoliai ir dvipoliai sutrikimai yra
atskiri nozologiniai vienetai. 1968m. H.J.Weitbrechtas iskyr atskir depresij r,
pavadins j "endoreaktyvine depresija". Tai depresija, kurios kilmje svarb vaidmen
atlieka psichogeniniai veiksniai. Toki ligoni anamnezje nra neprieastini depresij.
Dunneris su kolegomis (1976m.) dvipolius afektinius sutrikimus suskirst kelias grupes: I,
II ir III tipo. H.Pope (1980m.) ir E. Walkeris (1981 m.) apra kartotinius (rekurentinius)
afektinius sutrikimus.
Gydytojai iki XXa. vidurio neturjo vaist afektini sutrikim gydymui. Svarbus ingsnis
pirmyn buvo normotimik atradimas. Litis buvo atrastas vedijoje 1817m. ir pradtas
vartoti bendroje medicinoje 1840m. Sporadiniai mginimai gydyti psichikos ligas jau
apraomi 1900m., taiau aik priemaniakin poveik 1949m. apra austral gydytojas
Johnas Cade.
Vienas i didiausi, revoliucini afektini sutrikim gydymo ir patogenezs supratimo
atradim yr antidepresant sukrimas. 1950-1952m. Paryiuje, H. Salpetriero klinikos
Rhone-Poulenco laboratorijoje, chirurgas Henris Laboritas, panaudojs anestezijai
mediag 4560RP (chlorpromazin), pastebjo ir 1952m. apra jos raminamj poveik.
Po to du prancz gydytoj kolektyvai, vadovaujami Hamono, Paraire'o ir Velluzo,
paskelb apie skming aitacijos gydym sergant maniakine-depresine psichoze. Tais
paiais metais Pierre'as Denikeris ir Jeanas Delay paskelb, kad chlorpromazinas gydo
haliucinacijas, kliedesius, autizm ir afektinius sutrikimus. Jie nurod mieg gerinant,
nerim mainant io preparato poveik. ios chlorpromazino savybs buvo svarbios
gydant ne tik izofrenij, bet ir manij, kai kurias depresijas. Tuo pat metu, t.y. 1951aisiais, buvo pasilyti hidrazido derivatai (isoniazidas ir iproniazidas) tuberkuliozei gydyti.
ie vaistai sunkiausiems ligoniams, "mirtininkams", labai padjo - jiems pagerdavo
nuotaika, apetitas, miegas, diddavo svoris, jgos, personalas rasdavo juos palatose
okanius okius. Todl 1952m. gydo Maxas Lurie ir Harry Salzeris i Cincinaio
isoniazid pradjo skirti depresijomis sergantiems ligoniams ir pasiek neblog rezultat.
1953m. Maxas Lurie ved termin "antidepresantas". Taiau i vaist vartojimas
susilauk daug kritikos ir neturjo platesnio pritarimo. Toks pat likimas itiko ir rezerpin.
1955m. Michaelis Shepherdas ir Davidas Daviesas Londono psichiatrijos institute nustat
priedepresin rezerpino poveik. is vaistas taip pat susilauk daug kritikos, nes juo
gydant hipertenzij buvo nustatytas didelis saviudybi skaiius ir jokia kompanija
nenorjo prisiimti atsakomybs. Daugelis gydytoj siejo dideles viltis su chlorpromazinu

kaip su antidepresantu, todl kitiems vaistams nebuvo skiriama dmesio. Dar viena
prieastis - didiul psichoterapijos taka depresijos aikinimui ir gydymui. Vyravo
nuostata, kad depresija yra egzogenin liga ir turi bti gydoma tik psichoterapija. Todl
Pierre'as Denikeris ir Jeanas Delay rezerpin rekomendavo tik manijai gydyti.
Pirmasis vaistas, pelns visuotin pripainim kaip antidepresantas, yra 1940m.
susintetintas imipraminas, kaip buvo teigiama, pasiymintis antihistamininiu poveikiu.
Taiau klinikiniai tyrimai io poveikio nepatvirtino. Vliau Munsterlingeno ligoninje buvo
atlikti izofrenija sergani pacient klinikiniai tyrimai - ir vl nusivylimas, nes gydomojo
poveikio psichoziniams ligoniams nenustatyta. Paulius Schmidlinas nagrindamas tyrimo
rezultatus pastebjo, kad kai kuriems pacientams tyrimo metu atsirado pakili bsena, ir
prof. Rolandas Kuhnas atliko depresija sergani ligoni klinikinius tyrimus. 1956 m.
vasario mnes Rolandas Kuhnas pirm kart prane apie antidepresin imipramino
poveik. Taiau jo pareikimas susilauk skeptikos daugelio psichodinamins orientacijos
gydytoj reakcijos. Todl buvo nutarta dar kart pakartoti klinikinius tyrimus. Juos atliko
prof. Paulius Kielholzas Bazelyje ir prof. Rogeris Coiraultas Paryiuje. 1957m. jie patvirtino
priedepresin imipramino poveik. Svarbus buvo ir farmakologo Jacko Saunderso, mokslininko Nathano Kline'o ir psichiatro Harry'o Loomero atradimas. 1956m. Niujorko
Rocklando ligoninje jie ityr monoamino oksidazs inhibitoriaus iproniazido, tuomet
neskmingai naudoto tuberkuliozei gydyti, poveik izofrenijai ir depresijai ir 1957 m.
paskelb apie io vaisto priedepresin poveik, pavadindami j "psichikos energetiku".
Svarbus atradimas buvo 1968-1969 m. ved mokslininko Arvido Carlssono paskelbta
hipotez apie galim priedepresin selektyvi serotonino reabsorbcijos inhibitori poveik.
1971 m. jis kartu su Hansu Carrodi ir kitais sukr pirmj ios grups vaist - zimelidin.
Taigi 6-8 deimtmetyje sukrus pirmuosius antidepresantus prasidjo nauja nuotaikos
sutrikim supratimo era. Tai buvo neurotransmiteri, neuroreceptori atradimo era. Buvo
sukurtos dopaminin, norepinefrinin, noradrenalinin, serotoninin, opioidin ir kitos
nuotaikos sutrikim aikinimo hipotezs. Nauj tyrimo metod atsiradimas leido nustatyti
svarbi receptori lokalizacij. Iki 1970m. vyravo katecholamin apykaitos hipotez. Vliau
pagrindine depresij hipoteze tapo serotoninergin. Didelio dmesio susilaukia hormon
apykaitos tyrimai. Tiriant sezonikum buvo nustatytas epifizio hormono melatonino,
dalyvaujanio cirkadinio ritmikumo reguliavimo procese, svyravimas. Nuo 1980m.
pradjus aktyviai tirti sezonikumo tak depresijos kilmei JAV psichiatras prof. Normanas
E. Rosenthalis pasil sezonikumo kriterijus. Amerikos psichiatr asociacija 1987m.
pirm kart juos trauk klasifikacij DSM-III-R.

XX a. pabaigoje afektini sutrikim sampratos aikinimas tapo kompleksinis, t.y.

afektini sutrikim atsiradim imta aikinti tiek endogenini, tiek egzogenini veiksni
sveika.

Epidemiologija
Afektini sutrikim epidemiologiniai duomenys labai skirtingi. Tam turi takos daug
prieasi: tyrimo metodik skirtumai, diagnostikos patikimumo problemos, poirio
sutrikim ribas vairov, taip pat epizodinis sutrikim pobdis ir kt.
Depresija bent kart gyvenime gali bti sirg nuo 5-8% iki 20-30% moni. Sunkias
depresijas patiria 1-2% moni. Daugelis autori mano, kad didiosios depresijos
epizodas itinka 10-15%, dvipolis afektinis sutrikimas 0,3-1,5% moni. Kartotinis
depresinis sutrikimas yra danesnis - nuo 1,5% iki 19%. Distimija nustatoma 3-3,9%
populiacijos. Ciklotimija bna 1-5% moni. Manoma, kad kartotine trumpalaike depresija
gali sirgti apie 5% visuomens. Nustatyta, kad 9-11 % afektini sutrikim kartojasi
sezonikai, o iemos tipo depresijos penkis kartus danesns u vasaros.
Depresija du kartus daniau nustatoma moterims. Dvipoliu sutrikimu vienodai serga
tiek vyrai, tiek moterys. Greitas ciklikumas du kartus danesnis tarp moter. Distimija
mergaits ir berniukai serga vienodai danai, o tarp suaugusij moterys serga du kartus
daniau. Moter ir vyr ciklotimijos santykis - 3:2. Nustatyta, kad su amiumi afektini
sutrikim daugja.
PSO duomenimis, depresija yra vienas svarbiausi visuomens negalios ir natos
altini.

Jos

atvejai

sudaro

5,4%

visuomens

ekonomins

natos

ir

47%

neuropsichiatriniams sutrikimams tenkanios natos. PSO prognozuoja, kad 2020m.

depresija taps antra pagrindine prarast, negalios apsunkint gyvenimo met prieastimi.

Etiologija ir patogenez
Nuotaikos sutrikimai yra polietiologiniai, t.y. juos takoja ne vienas, bet keletas veiksni:
genetiniai-endogeniniai,

kultriniai-religiniai,

geografiniai

(aplinkos),

psichologiniai,

socialiniai, somatins-neurologins ligos, toksinai, vaistai ir kt. Iki iol nra aiki afektini
sutrikim kilm, patofiziologiniai mechanizmai. Yra daug vairi hipotezi, teorij, taiau
nra tikrumo.

Manoma, kad afektiniai sutrikimai yra heterogenins kilms. Dvipoli sutrikim

paveldimumas yra didesnis negu vienpoli. Dvipoli sutrikim tarp monozigotini dvyni
tyrimai rodo 50-70% konkordantikum. Bent vienas i apie 50% dvipoli ligoni tv
serga nuotaikos sutrikimais. Jeigu vienas i tv serga dvipoliu sutrikimu, tikimyb, kad
sirgs ir vaikas, yra 27%, o jeigu serga abu tvai, vaik sergamumas yra 50-75%. Sergant
ciklotimija 30% eimose yra buv dvipoli afektini sutrikim. Didesn reikm teikiama
vyraujaniam 11 chromosomos genui. Manoma, kad is genas reguliuoja fermento
tireozinhidroksilazs apykait, o is fermentas reikalingas katecholamin sintezei.
Mokslininkai ieko biogenini amin - noradrenalino, dopamino, serotonino ir G protein,
GABAergins sistemos, jon kanal gen defekt, tiriamas dvipolio afektinio sutrikimo ir X
chromosomos sukelt sutrikim - daltonizmo, gliukozs 6 fosfatdehidrogenazs deficito, IX
faktoriaus deficito komorbidikumas. Kai kada ie sutrikimai yra dvi polio afektinio
sutrikimo rizikos veiksnys.
Noradrenaiinas ir serotoninas - du neuromediatoriai, kurie, manoma, atlieka
svarbiausi vaidmen patofiziologiniame mechanizme. Katecholamin apykaitos hipotezs
esm yra ta, kad depresijos metu smegenyse susidaro noradrenalino apykaitos
nepakankarnumas, o esant manijai ji pagreitja. Kaip minta, iuo metu pirmenyb
teikiama serotonino hipotezei, paremtai centrini serotoninergini neurotransmisij
disfunkcija. Pagrindinio metabolito serotonino (5-oksiindolacto r. 5-HT) tyrimai smegen
skystyje parod, kad sergant depresija serotonino sumaja, o sveikstant padaugja. Taip
pat nustatyta, kad serganij depresija serotonino receptori tankis yra sumajs. Kitos
svarbios neurochemins mediagos yra gama aminosviesto rgtis, neuroaktyvs
peptidai, pavyzdiui, vazopresinas, endogeniniai opioidai ir kt.
Svarbs nuotaikos reguliatoriai yra hormonai, kartu su nerv sistema sudarantys
vadinamj neuroendokrinin reguliavimo mechanizm. iame mechanizme iskirta
limbin-hipotalamin-pituitrinin-adrenalinin ais (LHPAA). Taip pat daugeliui depresini
ligoni yra padidjusi kortizolio sekrecija. Deksametazoniniu supresijos testu kortizolio
apykaitos sutrikim nustatoma 50% depresini ligoni. Tireoidin stimuliuojanio hormono
ir

augimo

hormono

sumajimas,

melatonino

sekrecijos

sutrikimas,

folikulus

stimuliuojanio hormono ir geltonknio hormono sumajimas, testo sterono sumajimas

taip pat turi takos afektini sutrikim atsiradimui.
Yra hipotezi teigiani, kad svarbus yra signalo perdavimas. ia skiriama liio, kalcio,
kalio apykaita. Viena paskutini mokslini hipotezi yra azoto svarba depresij kilmje.

Sukurta daug vairi psichosocialini hipotezi, aikinani afektini sutrikim kilm.

Svarbiausios i j yra psichoanalitin ir kognityvin teorijos (r. skyr. "Psichoterapija", 612
psl. ir "Psichodinamin etiologijos samprata", 69 psL).
Kaip minta, afektiniai sutrikimai yra polietiologiniai, taiau kartais galima velgti
vyraujanius veiksnius ir iskirti tris sutrikim grupes: 1) endogeninius, kylanius dl
genetini-endogenini prieasi; 2) egzogeninius, kylanius dl psichosocialini veiksni;
3) somatoneurologinius-toksinius, kylanius dl vairi somatins sveikatos sutrikim,
toksini mediag. Tai svarbu skiriant gydym ir profilaktik.

Klasifikacija
Nuotaikos sutrikim etiologijos, simptom, esmini biochemini proces, gydymo ir
prognozs sveika iki iol nepakankamai itirta, todl nemanoma j pagrstai
suklasifikuoti.
1992m. PSO pateiktoje TLK-10 atsisakyta dvilyps psichikos sutrikim kilms
sampratos, t.y. atsisakyta termin "psichoz" ir "neuroz". Joje nebra termin "maniakin
depresin psichoz", "depresin neuroz". Vietoj j vartojami terminai "dvipolis afektinis
sutrikimas", "distimija" ir kt. Svarbiausias afektini sutrikim klasifikavimo kriterijus praktinis, jis leidia lengviau nustatyti danesnius klinikinius sutrikimus.
TLK-10 V skyriuje "Psichikos ir elgesio sutrikimai" nuotaikos (afektiniai) sutrikimai yra
ymimi kodais F30-F39. iame poskyryje nurodyti savarankiki sutrikimai, kuri klinikoje
dominuoja nuotaikos (afektinis) sutrikimas, - jis yra pirminis ir esminis (r. skyr. "Psichikos
sutrikim klasifikacija", 239 psl.).
Vienkartiniai nuotaikos (afektiniai) epizodai klasifikacijoje atskirti nuo dvipoli ir
kartotini sutrikim, kadangi nemaai pacient juos patiria tik vien kart gyvenime. Taip
pat atsivelgiama sutrikimo sunkum, kadangi tai svarbu parenkant gydym ir reikaling
medicinos pagalb. Profilaktinio gydymo sumetimais iskirta atoslgio (remisijos)
diagnoz. Norint dar smulkiau nurodyti psichopatologijos ypatumus galima naudoti penkt
enkl, pavyzdiui, F32.00 - lengvas depresijos epizodas be somatini simptom, arba
F32.01 - lengvas depresijos epizodas su somatiniais simptomais ir kt.
Afektiniai sutrikimai danai eina kit sutrikim struktr arba bna antriniai, t.y.
priklausomi nuo kit lig, be to, gali pasireikti kai kurie pavieniai nuotaikos (afektini)
sutrikim simptomai. Tokie nuotaikos sutrikimai traukti kitus TLK-10 poskyrius.
Pavyzdiui, jeigu yra svarbus organinis sutrikimas, sukeliantis depresij, diagnozuojamas
F06.3 - organinis nuotaikos (afektinis) sutrikimas; jeigu serganiajam izofrenija pasireikia

depresija, diagnozuojama F20.4 - poizofrenin depresija; jei lygiavertikai pasireikia tiek

nuotaikos, tiek izofrenijos simptomai, diagnozuojamas F25 - izoafektinis sutrikimas ir t. t.

Klinika
ia bus aprayti savarankiki nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, kuri svarbiausias
bruoas yra pasikeitusi nuotaika arba afektas.
Depresijos epizodas
Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai daniau pasireikia depresija. Depresijos epizodo
diagnoz yra nustatoma pasireikiant vieninteliam afektiniam sutrikimui - depresijai.
Depresijos simptomai yra labai vairs (r. "Emocijos ir j sutrikimai", 162 psl.). Pacientai
daniausiai kenia dl lidnos nuotaikos, sumajusi interes ir pasitenkinimo, isekusios
energijos ir padidjusio nuovargio bei mao aktyvumo. Be to, pasireikia vadinamieji
prasti simptomai:

susilpnjusi koncentracija ir dmesys;

sumaj saviverta ir pasitikjimas savimi;

kalts ir menkavertikumo idjos;

nirus ir pesimistinis ateities sivaizdavimas;

alojimosi ar saviudybs idjos arba veiksmai;

sutriks miegas;

sumajs apetitas.

Depresijos metu bloga nuotaika, nepriklausomai nuo aplinkybi, maai kinta, bet paros
metu gali svyruoti. Klinika yra labai vairi. Vaikystje, paauglystje bdinga netipika
raika. Kartais nerimas, sielvartas, motorin aitacija gali bti rykesni nei lidesys, o
nuotaikos pokyius maskuoja papildomi simptomai - pvz., irzlumas, gausus alkoholio
vartojimas, histrioninis elgesys, paatrj buv fobiniai ar obsesiniai simptomai,
hipochondrinis susirpinimas ir kt.
Kai kurie simptomai yra ypa svarbs ir sudaro bdingus derinius, svarbius gydant
depresij.
Didioji depresija. Remiantis DSM-IV ji nustatoma, jeigu per dvi savaites pasireik
maiausiai penki ia ivardyti simptomai ir nors vienas i dviej pirmj simptom:

depresika nuotaika (vaikams ir paaugliams gali bti dirgli nuotaika) didesn dienos
dal, beveik kasdien, - paties paciento vertinimu (pvz., lidesys arba tutuma
jausmas) ar kit vertinimu (pvz.,aarojimas);

pastebimai sumaj interesai ar pasitenkinimas vis ar beveik vis ri veikla

didesn dienos dal arba beveik kasdien (nurodyta paties paciento arba pastebta
aplinkini);

svorio sumajimas ar padidjimas nesilaikant dietos (pvz., daugiau negu 5

procentai kno svorio per mnes); apetito sumajimas ar padidjimas beveik
kasdien (sutrikus vaiko apetit rodo nustojs didti svoris).

insomnija ar hipersomnija beveik kiekvien dien;

psichomotorinis sujaudinimas ar slopinimas, beveik kasdien (pastebtas aplinkini,

ne vien paties paciento skundas dl nuovargio ar sultjimo).

nuovargis ar jg netekimas, beveik kasdien;

savs nuvertinimas ar neatitinkantis tikrovs kalts pojtis (gali bti kliedesinis)

beveik kiekvien dien (ne vien priekaitavimas sau ar kalts jausmas, jog esi
ligonis);

susilpnj krybikumas, dmesio koncentracija ar rytas, beveik kasdien (paties

paciento ar aplinkini teigimu);

besikartojanios mintys apie mirt (ne tik mirties baim); besikartojanios

saviudikos mintys be konkretaus plano; saviudybs mginimas ar konkretus
saviudybs planas.

Somatinis sindromas. Remiantis TLK -10 jis iskiriamas esant 4 ir daugiau i

simptom:

sumaj interesai ir pasitenkinimas veikla, patinkania esant normalios nuotaikos;

silpnesn emocin reakcija prastines malonias aplinkybes ir vykius;

maiausiai 2 valandomis ankstesnis negu prasta nubudimas rytais;

depresija sunkesn rytais;

objektyvs duomenys apie psichomotorin slopinim arba aitacij;

ymus apetito sumajimas;

svorio kritimas;

libido susilpnjimas.

Melancholinio tipo depresija. Remiantis DSM-IV jai bdingi ie simptomai:

A.Turi pasireikti abu simptomai:

pradingsta interesas ar pasitenkinimas bet kokia (beveik bet kokia) veikla;

nepakankama reakcija prastai malonius dirgiklius (nesijauiama geriau net tada,

kai atsitinka tikrai kas nors gera).

B. Turi pasireikti trys arba daugiau ivardyt simptom:

aiki depresin nuotaika (ne gedjimo jausmas);

depresija nuolatos rykesn rytais;

ankstyvas nubudimas (maiausiai dviem valandomis anksiau nei prasta);

rykus psichomotorinis slopinimas ar sujaudinimas;

ryki anoreksija ar svorio netekimas (5 procentai kno svorio per mnes);

perdta ar neatitinkanti tikrovs savikalt.

Somatinis ir melancholijos sindromai, dar vadinami vitaliniu, biologiniu arba

endogenomorfiniu

sindromu,

yra

gana

panas.

Jie

taikomi

siekiant

nurodyti

endogenikumo tak.
Depresija skirstoma pagal raik. Skirtumai tarp lengvos, vidutins ir sunkios
depresijos epizod yra pagrsti sudtiniu klinikiniu vertinimu, 'apimaniu simptom skaii,
tip ir sunkum. Danai taikomas ir prasto socialinio bei darbinio aktyvumo vertinimas.
Taiau individuals socialiniai ir kultriniai veiksniai gana danai ir stipriai sutrikdo
tiesiogin ry tarp simptom sunkumo ir socialinio produktyvumo, todl socialiniais
reikiniais grsti sunkumo kriterijus netikslu. Sunkumo laipsniai iskirti siekiant padti
gydytojams isamiau aprayti klinikines bkles, su kuriomis susiduriama skirtingose
psichiatrins praktikos grandyse. Daugiausia lengva depresija sergani asmen
sutinkama pirminje sveikatos pagalbos ir bendrosios praktikos grandyse, o sunkia
depresija sergantys asmenys daniausiai gydosi psichiatrijos stacionaruose. Vis trij
sunkumo laipsni depresijos epizod trukm turt bti maiausiai dvi savaits, taiau
esant neprastai sunkiems simptomams ir greitai pradiai j galima diagnozuoti ir greiiau.
Lengvos depresijos epizodas. Tipikiausi depresijos simptomai yra lidna nuotaika,
sumaj interesai ir pasitenkinimas, padidjs nuovargis. Kad bt galima konstatuoti
sutrikim, turi bti maiausiai du i i simptom ir maiausiai du kiti prasti simptomai. N
vienas simptomas neturi bti stipriai ireiktas. Minimali viso epizodo trukm - apie dvi
savaits. Asmuo, sergantis lengva depresija, paprastai jaudinasi dl mint simptom ir
turi tam tikr socialins veiklos ir net prasto darbo sunkum, bet i funkcij nepraranda.

Vidutinio sunkumo depresija. Turi bti maiausiai du i trij tipiki lengvos depresijos
simptomai ir maiausiai trys kiti simptomai. Keletas simptom gali bti ryks, bet tai
nebtina, jeigu bendras simptom skaiius yra pakankamas. Minimali viso epizodo trukm
- apie dvi savaits. Asmuo, sergantis vidutinio sunkumo depresija, paprastai turi dideli
socialins, darbins ir buitins veiklos sunkum.
Sunkios depresijos epizodas be psichozs simptom. Turi bti trys tipiki
simptomai, bdingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir maiausiai keturi
kiti simptomai, kuri keletas turi bti sunkaus laipsnio. Jeigu tokie svarbs simptomai, kaip
aitacija arba prislopinimas, yra labai ryks, pacientas gali nenorti arba negalti nurodyti
daugelio simptom. Depresijos epizodas turi trukti maiausiai dvi savaites, bet jeigu
simptomai yra labai sunks, o pradia labai staigi, diagnoz gali bti nustatyta per trumpesn nei dviej savaii laikotarp. Labai maa tikimyb, kad sunkios depresijos epizodo
metu ligonis sugebs tsti socialin, darbin arba buitin veikl, o jei ir sugebs, tai ji bus
labai ribota.
Sunkios depresijos epizodas su psichozs simptomais. Tai sunkios depresijos
epizodas, jo metu reikiasi jau aprayti poymiai, kliedesiai, haliucinacijos ar depresinis
stuporas. Kliedesiams paprastai bdinga nusidjimo, nuskurdimo, neivengiamos
nelaims idjos. Klausos arba uosls haliucinacijoms bdingi meiiantys, kaltinantys
balsai ir atmat, puvimo arba msos irimo kvapai. Sunkus psichomotorinis prislopinimas
gali progresuoti iki stuporo. Kliedesiai ir haliucinacijos gali atitikti (kongruentiniai),
pavyzdiui, savikaltos, nuostolio, nihilistinis kliedesiai, arba neatitikti (nekongruentiniai)
nuotaikos. Nekongruentiniai simptomai bna 15% pacient.
Tipikos depresijos epizodo eigos modelis. J yra pateiks D.J.Kupferis su savo
kolegomis. iame modelyje yra iskirtos trys ligos stadijos: min faz laikotarpis nuo
epizodo pradios iki atoslgio pradios; stabilizacijos faz; palaikomojo gydymo faz. 60%
serganij min depresijos faz tsiasi iki 6 mnesi, 30% - iki met. Gydymas
palengvina ir sutrumpina i faz.
Atoslgis (remisija) - pirminis gydymo tikslas, tiriant Hamiltono 17 punkt skale,
rezultatas paprastai bna 7. Jeigu tstinio arba stabilizuojamojo gydymo laikotarpiu vl
atsiranda depresijos simptom, tai - depresijos atkrytis. Jeigu depresija vl atsiranda arba
palaikomojo gydymo metu, arba po 2 mnesio atoslgio, tai - pasikartojimas. Jeigu 6
mnesius depresijos simptomai nesikartoja, pacientas laikomas pasveikusiu nuo io

depresijos epizodo. Jeigu po dviej adekvai gydymo antidepresantais kurs bkl gydomojo poveikio nesulaukiama, depresija laikoma rezistentika (atsparia). Rezistentikum
gali lemti neadekvaios dozs, netinkama gydymo trukm, nepakankamas kit gydymo
priemoni panaudojimas. Tyrimai rodo, kad tik nedidel dalis depresij yra visikai
atsparios, dauguma j rezistentikos santykinai - reikia tik aktyvesns taktikos. Yra
duomen, kad neveiksmingi gydymo antidepresantais kursai patys didina sutrikimo
atsparum. Su kiekvienu nepasisekusiu gydymu poveikio tikimyb sumaja 15-20%.
Dalies ligoni depresija gauna ltin eig. Komorbidikumas sergant depresija yra 59%.
Tragikiausias depresijos padarinys yra saviudyb. Apie 50% depresija sergani
pacient mgina nusiudyti bent kart gyvenime, o nusiudo apie 15%. Gydymo metu
btina vertinti saviudybs rizik. Rizikos veiksniai yra ie: bloga impuls kontrol; 20-30
m. ir vyresnis nei 50m. amius vyrams, 40-60m. amius - moterims; saviudybs
mginimai anamnezje, eimoje; piktnaudiavimas psichoaktyviosiomis mediagomis;
vienatv; staigus socialins-ekonomins padties pasikeitimas; finansins problemos ir kt.
2/3 depresija sergani pacient nesigydo arba gydosi netinkamai.
Diferencin diagnostika. Reikia skirti nuo distimijos, organini nuotaikos sutrikim,
nerimo sutrikimo, psichoaktyvij mediag poveikio, asmenybs sutrikim ir kt.
Depresijos epizodai kartojasi 50-80% pacient. Daugja rodym, kad patyrus vien
epizod sutrikimas nesiliaus vis gyvenim - arba depresija kartosis, arba liga gaus vien
i ltini form, pvz. taps vadinamja "dviguba depresija" - didija depresija su distimija
arba kartotiniu depresiniu sutrikimu visikai nepasveikstant.
Kartotinis depresinis sutrikimas
is sutrikimas diagnozuojamas tada, jeigu depresija kartojasi (r. "Emocijos ir j
sutrikimai", 162 psl.), o kitoki afektini sutrikim nra. Anksiau is afektinis sutrikimas
buvo vadinamas vienpolio tipo maniakine depresine psichoze.
Depresijos epizod pradia, sunkumas, trukm ir danis labai vairs. Pirmasis
epizodas daniausiai prasideda vliau nei dvipolio afektinio sutrikimo metu, amiaus
vidurkis tarp 40 ir 50 met amiaus, nors 55% pacient prasideda iki 25 met. Atskiri
epizodai tsiasi nuo 3 iki 12 mnesi (vidutinikai 6 mnesius). Daniausiai tarp epizod
konstatuojamas pasveikimas, bet retkariais, ypa senyvame amiuje, eiga bna ltin.
Sergant kartotine depresija, ltin eiga danesn nei sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu.
Pavienius bet kokio sunkumo epizodus danai sukelia sukreiantys vykiai. Tarp moter

depresijos epizodai ir ltins depresijos atvejai dvigubai danesni negu tarp vyr.
Kartotinis depresinis sutrikimas skirstomas pagal depresijos sunkum
Kartotinis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas. i diagnoz
nustatoma tada, kai pasireikia lengva depresija ir praeityje yra buvs bent vienas
depresijos epizodas (tarp j turi bti keli mnesi atoslgio tarpsnis).
Kartotinis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. i
diagnoz nustatoma, jei pasireikia vidutinio sunkumo depresija ir praeityje yra buvs bent
vienas depresijos epizodas (tarp j turi bti keli mnesi atoslgio tarpsnis).
Kartotinis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozs
simptom. i diagnoz nustatoma, jei pasireikia sunki depresija be psichozs simptom
ir praeityje buvs bent vienas depresijos epizodas (tarp j turi bti keli mnesi atoslgio
tarpsnis).
Kartotinis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozs
simptomais. i diagnoz nustatoma, jei pasireikia sunki depresija su psichozs
simptomais ir praeityje yra buvs bent vienas depresijos epizodas (tarp j turi bti keli
mnesi atoslgio tarpsnis).
Kartotinis depresinis sutrikimas, remisija (atoslgis). i diagnoz nustatoma tada,
jei kalbamuoju metu nra joki reikming depresijos poymi ir jei bsena trunka kelet
mnesi, bet anksiau buvo nustatytas kartotinis depresinis sutrikimas. Pacientai gali
gydytis profilaktikai.
Afektinio sutrikimo ciklas. Tai laikas nuo vieno epizodo pradios iki kito epizodo.
Nustatyta, kad sergant kartotine depresija sutrikimo cikl bna maiau nei dvipolio
afektinio sutrikimo metu. Dunneris ir Fieve ved greito ciklo termin. Jis svarbus tada, kai
per metus kartojasi maiausiai 4 afektiniai epizodai. Bdinga, kad ilgainiui cikl ir atoslgi
intervalai trumpja. Kai kada afekto fazi kaita gali bti skaiiuojama savaitmis ir
dienomis, tai - vadinamasis ultragreitas ciklas. O ultraultragreitas ciklas, - kai afekt
kaita skaiiuojama valandomis, - neskiriamas nuo miraus afektinio sutrikimo.

Kartotinis trumpalaikis depresinis sutrikimas. is sutrikimas pasireikia trumpomis

depresijomis, kuri trukm - maiau nei dvi savaits (vidutinikai 2-3 dienos) ir kurios
pasitaiko kart per mnes (daniausiai 8 ir daugiau depresij per metus). Diagnozei
patvirtinti utenka 4 depresij per metus. i forma dar vadinama greito ciklo afektiniu
sutrikimu. Depresijos gali bti vairaus sunkumo, nuo lengvos iki sunkios. Nereguliarus
ritmas ir nenuspjama raika - didiul problema. Moterims kartotins trumpalaiks
depresijos gali bti susijusios su menstruaciniu ciklu - tokias bkles gydyti ir kontroliuoti
lengviau. Depresijos metu didel saviudybs rizika.
Sezonikumas. Daliai kartotini afektini sutrikim svarbus sezonikumas. Nustaius
sezonikum galima lengviau prognozuoti sutrikimo cikl, skirti visapusikesn gydym,
vykdyti tikslesn profilaktik. Sezonikumo kriterijai yra ie (TLK-10: MDK-10):

trys arba daugiau nuotaikos sutrikimo epizodai, maiausiai trejus metus paeiliui
prasidj t pai 90 dien laikotarpiu;

atoslgi pradia taip pat pasikartoja t pai 90 dien laikotarpiu;

sezoniniai epizodai ymiai danesni negu ne sezoniniai.

Pagal iuos kriterijus skiriama iemos tipo depresija, prasidedanti rudens-iemos

laikotarpiu, o pavasar praeinanti. Jai bdingi ne tik prasti, bet - daniau - ir netipiki
depresijos simptomai, kaip antai: didelis mieguistumas, padidjs saldaus, angliavandeni
turinio maisto. poreikis, svorio augimas, sunkumas rankose, kojose ir kt. Taip pat
skiriama vasaros tipo depresija, prasidedanti vlyvo pavasario-vasaros laikotarpiu. Jos
metu danesni nemiga, nerimastingumas, dirglumas, padidjusi saviudybs rizika.
J.Angstas (1995m.) nustat, kad 24% kartotine depresija sergani pacient per 9
metus patiria maiausiai vien manijos ar hipomanijos epizod. Taigi tarp vienpoli
depresij yra nemaa dalis "tariamj vienpoli sutrikim ".
Diferencin diagnostika. Reikia skirti nuo ciklotimijos, distimijos, dvipoli afektini
sutrikim, organini nuotaikos sutrikim, nerimo sutrikimo, psichoaktyvij mediag
poveikio, asmenybs sutrikim ir kt.
Manijos epizodas
Skiriami trys sunkumo laipsniai, taiau visais atvejais ligoniui bdinga pakili nuotaika,
padidjs fizinis ir psichinis aktyvumas. (r. "Emocijos ir j sutrikimai", 162 psl.). Visos io
skyriaus kategorijos taikomos tik vienkartiniam manijos epizodui. Jeigu asmeniui jau

anksiau yra buv afektini epizod, kartotiniai hipomanijos ar manijos epizodai laikytini
dvipoliu afektiniu sutrikimu.
Hipomanija. Hipomanija - tai lengvo laipsnio manija, kai nuotaikos ir elgesio
nenormalumai yra per daug ilgi ir ryks, kad bt galima juos priskirti ciklotimijai, bet
nebna haliucinacij ir kliedesi. Sutrikimui bdinga pastovus, lengvas nuotaikos
pakilumas (kelet dien be pertraukos), padidjusi energija, aktyvumas, paprastai dar ir
gerovs pojtis, fizinis ir psichinis produktyvumas. Danai bna stipriai ireiktas
draugikumas, familiarumas, seksualumas ir sumajs miego poreikis. ie simptomai
rykiau nesutrikdo darbo rezultat ar socialins adaptacijos. Kartais vietoj prastinio
euforinio draugikumo gali pasireikti irzlumas, pasiptimas ir iurktus elgesys.
Susikaupimas ir dmesys gali susilpnti, todl sumaja darbo ir poilsio efektyvumas, bet
tai netrukdo naujiems interesams, aktyviai veiklai, ilaidavimui. Trumpas praeinantis
hipomanijos periodas manijos pradioje arba pabaigoje atskirai nenurodomas.
Manija be psichozs simptom. io sutrikimo metu nuotaika, nepriklausomai nuo
aplinkybi, yra pakili, gali varijuoti nuo nerpestingo linksmumo iki beveik nekontroliuojamo
susijaudinimo. Pakilum lydi energijos padidjimas, dl kurio atsiranda hiperaktyvumas,
kalbos skubumas ir sumajs miego poreikis. Socialini norm jutimas prarandamas,
nesuteikiamas dmesys, bdingas isiblakymas. Saviverta padidja, lengvai isakomos
pervertinimo lygio didybs ar perdto optimizmo idjos. Gali pasireikti suvokimo
sutrikim, pvz.: ypatingai rykus, ypa graus spalv jutimas; ypatingas dmesys tam
tikroms detalms, hiperakuzija. Asmuo gali imtis ekstravagantik, nepraktik plan,
neapgalvotai leisti pinigus, tampa agresyvus, danai simylintis, juokdarikas.
Paprastai manija prasideda per 1-2 savaites. Epizodas turi bti sunkus, t.y. beveik
visikai sutrikdyti prast darbingum ir socialin aktyvum, ir trukti maiausiai savait.
Daniausiai jis pasitaiko 15-30 met amiuje, bet gali pasireikti bet kuriuo amiaus
tarpsniu. Vidutin manijos trukm - 4-6 mnesiai. 50% pacient piktnaudiauja alkoholiu.
5% atvej eiga yra ltin.
Manija su psichozs simptomais. Klinikoje pasireikia sunkesn manija. Padidjusi
saviverta ir didybs idjos gali tapti kliedesiais, o pakilumas ir tarumas - persekiojimo
kliedesiu. Sunkiais atvejais bna ryks susitapatinimo, ypatingo vaidmens ar religiniai
kliedesiai. Dl gausybs idj ir temptos kalbos ligonio veik nemanoma suprasti. Stiprus
ir ilgalaikis fizinis aktyvumas ir susijaudinimas gali tapti agresijos arba prievartos

prieastimi. Nesirpinimas maistu, grimu ir asmenine higiena gali sukelti pavojingas

dehidratacijos ir apsileidimo bkles. Kliedesiai ir haliucinacijos gali atitikti nuotaik
(kongruentiniai),

pavyzdiui,

didybs,

arba

jos

neatitikti

(nekongruentiniai).

Nekongruentini simptom bna 15% pacient.

Diferencin diagnostika. Reikia skirti nuo ciklotimijos, hipomanijos, dvipoli afektini
sutrikim, organini nuotaikos sutrikim, psichoaktyvij mediag poveikio, izoafektinio
sutrikimo, izofrenijos ir kt.
Dvipolis afektinis sutrikimas
iam sutrikimui bdingi pasikartojantys (maiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo kitimo
epizodai, kuri metu nuotaika tampa pakili, padidja energija bei aktyvumas (manija ar
hipomanija), o kartais nuotaika pablogja, energija bei aktyvumas sumaja (depresija, r.
"Emocijos ir j sutrikimai", 162 psl.). Sergant dvipoliu sutrikimu gali kartotis tik vairaus
sunkumo manijos epizodai, taip pat gali bti miraus tipo afektini epizod. Tarp epizod
bdingas visiko pasveikimo laikotarpis. Dvipolis afektinis sutrikimas anksiau buvo
vadinamas vienpols eigos maniakine depresine psichoze, arba liga.
is sutrikimas gali pasireikti bet kuriame amiuje, daniau jaunesniame (vidutinikai 6
metais) negu vienpols depresijos atveju. Didioji dalis dvipoli afektini sutrikim
prasideda tarp vaikysts ir 50 met amiaus, 75% dvipoliu afektiniu sutrikimu sergani
pacient pirmj epizod patiria iki 25 met, o jo pradios amiaus vidurkis - 30 met.
Moterims jis prasideda iek tiek anksiau negu vyrams. Specifini premorbidini savybi
nra nustatyta. Galima spti, kad prie pasireikiant sutrikimui yra buv ciklotiminio lygio
nuotaikos svyravim, daugelis, daniausiai pikniko sudjimo mons, yra patyr
darbingumo, krybikumo padidjim. Dvipolis sutrikimas 75% moter ir 67% vyr
prasideda depresija: pradia gali bti staigi - per vien, dvi dienas, o gali bti ir palaipsniui
sunkjanti, trunkanti kelias savaites. Kartais ji susijusi su stresu. Sergant dvipoliu sutrikimu
vidutin negydomos manijos trukm - 3-5 mn., o depresijos - 4-6 mnesiai. Per gyvenim
pasireikia vairus skaiius epizod - nuo 2 iki 30 priepuoli, daniausiai 9. Vyresniame
amiuje ligos epizodai ilgja, danja, o atoslgiai trumpja. Dvipolio afektinio sutrikimo
cikl danis didesnis nei kartotinio depresinio sutrikimo. Daugelis pacient patiria tiek
depresijas, tiek manijas, apie 10-20% dvipoliu sutrikimu sergani pacient - tik
hipomanijas ir manijas. eimos anamneze, premorbidine asmenybe, ligos pradia,
prognoze ia sutrikimo forma sergantys ligoniai primena tuos, kuriems bna ir depresijos
epizod, dl ko pastarj sutrikimai laikomi dvipoliais. Dvipolio afektinio sutrikimo atveju

15% ligoni visikai pasveiksta, 45% priepuoliai kartojasi, taiau tarp j bna visikas
atoslgis, 30% ligoni tarp epizod bna dalinis atoslgis, 10% ligoni sutrikimas yra
nuolatinis.
Tiek dvipolio, tiek kartotinio depresinio sutrikimo metu depresijos raika yra panai,
taiau nustatyta ir tam tikr skirtum. Dvipolio sutrikimo atveju depresija pasireikia
anksiau; j daniau patiria moterys; danesni energijos stoka, padidjs apetitas,
didesnis miego poreikis, daniau piktnaudiaujama psichoaktyviosiomis mediagomis,
daniau bna saviudybs mginimai; esant dvipolei depresijai su psichoze danesni
nihilistinis ir nuotolio kliedesiai, daniau pasitaiko serganij dvipoliu afektiniu sutrikimu
eimoje, retesn ltin depresija.
60-70% hipomanijos ir manijos epizod lydi depresijas tiesiogiai, t.y. jos bna prie
arba i karto po depresijos epizodo. 5-15% serganij patiria 4 ir daugiau epizod per
metus, t.y. ciklas bna greitas. Nedidel dalis pacient kenia nuo kartotini trump
hipomanijos epizod (trukm 4 dienos) panaiai kaip kartotinio trumpalaikio depresijos
sutrikimo atveju.
Dvipolis afektinis sutrikimas skirstomas tipus. I tipo dvipolis afektinis sutrikimas
nustatomas tada, kai pacientui pasireikia manija arba manija ir depresija. II tipo dvipolis
afektinis sutrikimas - tada, kai pacientui pasireikia depresija ir hipomanija. is
sutrikimas nustatomas reiau, nes tiek pacientas, tiek jo eimos nariai danai nelaiko
hipomanijos simptom sutrikimu, - jie bna neryks ir daniausiai trunka neilgai, o po
depresij atrodo, kad ligonis pasveiko. 5-15% ligoni 5 met laikotarpiu pasireikia
manijos epizodas. III tipo dvipolis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai depresija
pasireikia hipertiminei asmenybei (gali bti subsindrominis hipomanijos variantas).
Dvipolis afektinis sutrikimas taip pat skirstomas pagal afektinio sutrikimo sunkum.
Dvipolis afektinis sutrikimas, hipomanija. is sutrikimas nustatomas, kai pasireikia
hipomanijos epizodas ir praeityje yra buvs maiausiai vienas bet koks afektinis
sutrikimas.
Dvipolis afektinis sutrikimas, manija be psichozs simptom. is sutrikimas
nustatomas, kai pasireikia manija be psichozs ir praeityje yra buvs maiausiai vienas
bet koks afektinis sutrikimas.

Dvipolis afektinis sutrikimas, manija su psichozs simptom. is sutrikimas

nustatomas, kai pasireikia manija su psichoze ir praeityje yra buvs maiausiai vienas bet
koks afektinis sutrikimas.
Dvipolis afektinis sutrikimas, lengva arba vidutinio sunkumo depresija. is
sutrikimas nustatomas, kai pasireikia lengva arba vidutinio sunkumo depresija ir praeityje
yra buvs maiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mirus epizodas.
Dvipolis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozs simptom. is
sutrikimas nustatomas, kai pasireikia sunki depresija be psichozs simptom ir praeityje
yra buvs maiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mirus epizodas.
Dvipolis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozs simptomais. is
sutrikimas nustatomas kai pasireikia sunki depresija su psichozs simptomais ir praeityje
yra buvs maiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mirus epizodas.
Dvipolis afektinis sutrikimas, mirus epizodas. is sutrikimas nustatomas, kai
pasireikia mirus arba ultraultragreito ciklikumo afektinis sutrikimas ir praeityje yra buvs
maiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mirus epizodas.
Dvipolis afektinis sutrikimas, remisija (atoslgis). i diagnoz nustatoma tada, jei
kalbamuoju metu nra joki reikming nuotaikos sutrikimo poymi ir jei bsena trunka
kelet mnesi, bet anksiau buvo nustatytas dvipolis afektinis sutrikimas. Pacientai gali
gydytis profilaktikai.
Daliai dvipoliu sutrikimu sergani pacient nuotaikos svyravimai pasireikia
sezonikai. Bdinga, kad ruden-iem apima depresija, o pavasar - pakilumas.
Dvipol afektin sutrikim danai lydi kitos ligos: psichiatrins diagnozs 39%;
somatins diagnozs - 22%. Piktnaudiavimas psichoaktyviosiomis mediagomis bna 2/3
atvej. Esant priklausomybei nuo alkoholio prognoz blogesn: tokie ligoniai praleidia
ligoninse 3-4 kartus daugiau laiko, reiau gydosi tinkamai, reiau naudojasi profilaktinio
gydymo galimybe, labiau komplikuoja tarpasmeninius santykius, didesn j saviudybs
tikimyb, alkoholio vartojimas veikia ir dvipolio afektinio sutrikimo biologin laikrod.
Dvipoliai afektinis ir nerimo sutrikimai taip pat danai sutampa. Pavyzdiui, sergant

dvipoliu afektiniu sutrikimu panikos sutrikimai yra du kartus danesni nei sergant kartotiniu
afektiniu sutrikimu.
Palyginti su kitais tipais, dvipolio afektinio sutrikimo prognoz yra blogiausia, nes
daniausiai kartojasi priepuoliai, daniau nusiudoma. is sutrikimas sukeIia daug
problem ligoniui, eimai, visuomenei. Skyrybos tris kartus danesns nei populiacijoje.
Sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu saviudybs rizika apie 20 kart didesn. Ji ypa
didel ligos pradioje, daniausiai tarp 2 ir 5 epizod. 25-50% sergani bent kart
gyvenime mgino udytis. Saviudybs pavojus didelis tiek depresijos, tiek miraus afekto
metu. Miraus afekto metu 25-55% pacient saviudybs rizika yra didel. Nustatyta, kad
dvipoliu afektiniu sutrikimu serganios moterys gyvena 9 metais trumpiau, praranda apie
12-14 normalaus profesinio ir eimyninio gyvenimo met, nors iuo sutrikimu sergani
pacient isilavinimas yra auktesnis, o finansin padtis geresn nei serganij
kartotiniu depresiniu sutrikimu.
Diferencin diagnostika. Reikia skirti nuo ciklotimijos, kartotinio depresinio sutrikimo,
organini nuotaikos sutrikim, nerimo sutrikimo, psichoaktyvij mediag poveikio,
asmenybs sutrikim ir kt.
Nuolatiniai nuotaikos sutrikimai
Tai nuolatiniai ir paprastai svyruojantys nuotaikos sutrikimai. Nuotaikos svyravimai yra
lengvi. Jie trunka daugel met, o kartais net didesn gyvenimo dal. Prie nuolatini
nuotaikos sutrikim priklauso ciklotimija ir distimija.
Ciklotimija. Dar vadinama velniuoju dvipoliu sutrikimu. i pacient gimins danai
serga dvipoliu afektiniu sutrikimu. Ciklotimija - tai nuolatin nestabili nuotaika su daugybe
besikeiiani lengvos depresijos ir lengvo pakilumo tarpsni. Vaikams liga tsiasi ne
trumpiau kaip metus, o suaugusiems - ne trumpiau kaip 2 metus. Ligos atoslgiai ne
ilgesni nei 2 mnesiai. Bdingas nebrandus, nestabilus premorbidis charakteris. 50-75%
ligoni ciklotimija prasideda 15-25 met amiuje. Jeigu susergama iki 21 met, tai ankstyvoji ciklotimija, o jeigu vliau - vlyvoji. i nuotaikos svyravim ligoniai paprastai
nesieja su vykiais. Bdinga, kad lidesio ir pakilios nuotaikos jutimas ne toks rykus kaip
cikliki aktyvumo, savivertos, draugikumo ar apetito pokyiai. Pablogjus nuotaikai
pacientai usisklendia, alinasi aplinkini, o nuotaikai pakilus bna malons, tarytum
prasta. Kadangi nuotaikos svyravimai yra lengvi, ciklotimija sergantys mons retai
kreipiasi medikus. Taiau jei liga tsiasi daugel met, o kartais didesn gyvenimo dal,
segantieji patiria dideles kanias ir darbingumo nuosmuk; Cilklotimija gali pereiti

sunkesnius nuotaikos sutrikimus. 15-50% serganij ciklotimija vliau suserga dvipoliu

afektiniu sutrikimu. Ciklotimija gali praeiti visam laikui.
Distimija. Tai nuolatin depresin nuotaika, daniausiai lengvos raikos. Vaikams i
depresija trunka ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems - ne trumpiau kaip 2 metus.
iems beveik nuolatos keniantiems monms paprastai bna geros savijautos dien ar
savaii periodai, bet ne ilgiau kaip 2 mnesius. Anksiau is sutrikimas buvo vadinamas
depresine neuroze, taip pat depresinio tipo asmenybs sutrikimu. Iki 21 met prasidjusi
distimija vadinama ankstyvja, o vliau - vlyvja. Daniausiai ji prasideda nepastebimai.
Paprastai ligoniai nesiskundia lidesiu, bet daugiausia laiko jauiasi pavarg ir prislgti;
viskas reikalauja pastang ir niekas nediugina, neteikia pasitenkinimo; neretai, ypa
vaikams ir paaugliams, gali pasireikti dirglumas ir pyktis. Ligoniai vengia bendravimo, yra
pasyvoki,

nekalbs;

sumajs

savs

vertinimas,

pasitikjimas,

danai

savimi

nepatenkinti, kaltinantys save. Juos vargina sumajusi dmesio koncentracija, lyg

pablogjusi atmintis, darbingumas. Jie msto pesimistikai, skundiasi, blogai miega ir
jauia diskomfort, bet paprastai sugeba tenkinti pagrindinius kasdienius poreikius.
Neretam atrodo, kad niekad nesijaut gerai, - "a toks visada". Sergant distimija 65%
nustatomas kitas psichikos sutrikimas: 10% ligoni - priklausomyb nuo alkoholio arba
piktnaudiavimas alkoholiu; asmenybs sutrikimai; vaikams - elgesio, dmesio sutrikimai,
protinis atsilikimas ir kt. 75% serganij distimija 5 met laikotarpiu pasireikia rykus
depresijos epizodas, o pasveikus toliau tsiasi distimija. Tokia kombinacija vadinama
dviguba depresija. Apie 10% asmen spontanikai pasveiksta.
Diferencin diagnostika. Reikia skirti nuo lengvos depresijos epizodo, kartotinio
depresinio sutrikimo, dvipolio afektinio sutrikimo, organini nuotaikos sutrikim, nerimo
sutrikimo, psichoaktyvij mediag poveikio, asmenybs sutrikim ir kt.

Diagnostika
Klinikinis vertinimas yra pagrindinis diagnostikos etapas. Labai svarbu visapusikai,
kantriai atlikti apklaus, atidiai apirti pacient. Nuotaikos sutrikim diagnostikos
poiriu labai svarbs ligonio aplinkos moni pastebjimai, informacija apie ligonio
gimines, darbinius santykius ir kt., reikia panaudoti ir visus galimus dokumentus. Nustatant
diagnoz taikomi diagnostiniai kriterijai. Gydant ir stebint ji danai bna patikslinama. Apie
60% atvej depresijos nenustatoma.

Psichopatologinio vertinimo skals. Depresijos, o ypa gydymo veiksmingumas, jau

daug met vertinami pagal vairias skales. Kai kurias skales pildo specialistai, kai kurias patys ligoniai. Tai leidia tiksliau vertinti depresijos savybes. Populiariausios skals yra
ios:
Trumpa psichikos verio skal. Sukurta Overallo ir Gorhamo 1962m. Sudaryta i 18
grupi simptom. 6 grups skirtos vertinti depresij. J duomenis rao specialistas.
Hamiltono depresijos skal. Sukurta Hamiltono 1960m., kelis kartus modifikuota. Yra
17 ir 21 simptom variantai, taip pat modifikacija, skirta sezonikumui vertinti. Duomenis
rao specialistas.
Montgomerry-Asberg depresijos verio skal (MADRS). Sukurta angl psichiatro
Montgomerry ir ved psichiatrs Asberg 1979m., sudaryta i 10 grupi simptom. Pildo
specialistas.
Becho-Rafelseno skal. Sukurta Becho ir Rafelseno 1980m., turi 11 simptom grupi.
Pildo specialistas.
Becko depresijos inventorius (BDI). is inventorius sukurtas JAV psichiatro Becko
1961 m, turi 21 simptom grup. Pildo pacientas.
Zungo depresijos skal. i 20 teigini skal pildo pacientas.
Becko nevilties skal. Sukurta Becko 1974m., sudaryta i 20 klausim. Pildo
pacientas.
Saviudik tendencij skal. Sukurta Becko 1974m., sudaryta i 15 klausim.
Pildoma pokalbio su pacientu metu.
Saviudik idj skal. i skal sukurta Becko 1979m. J sudaro 19 klausim.
Pildoma pokalbio su pacientu metu.
Psichologiniai tyrimai. Pagal vairias metodikas danai atliekami asmenybs ir
psichini proces tyrimai. (r. "Psichodiagnostinio tyrimo metodai", 109 psl.).
Biologiniai tyrimai. Patikim instrumentini nuotaikos sutrikim diagnostikos tyrim
nra sukurta. Daug mokslini tyrim skirta biologini ymekli paiekai (r. "Laboratoriniai
ir instrumentiniai tyrimai", 122 psl.). Daugiausia informacijos galima gauti atlikus
deksametazonin supresijos test. Pagal test kortizolio apykaitos sutrikimai
nustatomi 50% depresini ligoni. Kitas daniau vartojamas tyrimas - poligrafinis miego
tyrimas. Uraoma EEG, raumen aktyvumas ir aki judesiai. Pagal vis trij parametr
duomenis nustatoma miego struktra - hipnograma. Struktros analiz padeda atskirti
miego, nuotaikos, nerimo ir kitus sutrikimus.

Gydymas ir profilaktika
Nuotaikos sutrikim gydymo ir profilaktikos poiriu veiksmingiausias yra kompleksinis
gydymas, t.y. tinkamas farmakoterapijos, psichoterapijos, biologinio gydymo, socialins
pagalbos ir kt. derinys.

Farmakoterapija
Depresijos gydymo strategija. Gydymo pradioje, atsivelgiant klinikinius duomenis,
ligos sunkum, saviudybs rizik, reikia sudaryti plan. Reikt atsivelgti paciento
pageidavimus, ankstesnio gydymo patyrim. Skiriami 3 gydymo etapai: mios fazs
gydymas, tstinis gydymas ir palaikomasis gydymas.
Antidepresantais gydomos vairaus sunkumo depresijos, bet daniausiai vidutinio ir
sunkaus. Parenkant antidepresant (r. "Antidepresantai", 547 psl.) reikia atsivelgti :
paciento gydymosi antidepresantais patyrim; gretutines ligas, kurias antidepresantai gali
pasunkinti; galim sveik su kitais vartojamais vaistais; antidepresanto alutin poveik ir
jo trukm; depresijos epizodo savybes, atipinius depresijos poymius; paciento
pageidavimus; vaisto kain.
mios fazs gydymo veiksmingumas vertinamas tokiais kriterijais:

poveikio nra, pagrindini simptom raika sumajusi 25%;

dalinis poveikis, pagrindini simptom raika sumajusi 26-49%;

poveikis yra, pagrindini simptom raika sumajusi 50%;

poveikis su liekamaisiais simptomais, dalinis atoslgis;

atoslgis, remiantis absoliuiu skali rezultatais simptom nra.

mioje fazje pasiekus veiksmingumo atoslgis pasiekiamas 2/3 nerezistentik

depresij atvej. Apie 40% pacient, reagavusi gydym, atoslgis pasiekiamas tstinio
gydymo metu. Jeigu po 4-i savaii gydymo adekvaia antidepresanto doze gydomojo
poveikio nra, maai tiktina, kad vaistas iuo atveju yra veiksmingas. Jeigu dalinis
poveikis atsiranda po 4-6 savaii, visiko poveikio galima sulaukti po 8-12 savaii. Yra
duomen, kad vyresniems monms poveikis yra ltesnis. Jeigu yra asmenybs sutrikim,
psichosocialini stresori, mios fazs gydym rekomenduojama pratsti 2-4 savaitmis.
Nepriklausomai nuo to, koks antidepresantas skiriamas pradiniame etape, 30-50%
depresij nepakankamai pasiduoda gydymui.

Jeigu mios fazs metu ligonio funkcionavimas visikai atstatomas, vadinasi, pasiektas
atoslgis. Tstinio gydymo tikslas - stabilizuoti atoslg. Jeigu jo metu vl atsiranda
depresijos simptom, tai jau atkrytis. Jeigu 6 mnesius depresijos simptomai nesikartoja,
pacientas laikomas pasveikusiu nuo io depresijos epizodo. Ilgalaikis palaikomasis
gydymas apsaugo nuo naujo depresijos epizodo pasikartojimo. Paprastai palaikomojoje
fazje skiriamas tas pats gydymas, kuris buvo veiksmingas mios ir tstins fazi metu.
Kartu taikant kognityvin, bihevioristin ar tarpasmenin psichoterapij, vizit pas gydytoj
skaiius retja. is skaiius priklauso nuo paciento klinikins bkls ir nuo gydymo. Jeigu
paciento bkl stabili, jis gali lankytis kas 2-3 mn., jei taikoma psichoterapija, - kelis
kartus per savait. Skiriant palaikomj gydym reikia atsivelgti epizodo pasikartojimo
rizik (ankstesni epizod skaii, komorbidines bkles, liktinius simptomus tarp epizod),
sunkumo (saviudybs, psichoziniai simptomai, sunks funkcionavimo sutrikimai), tstinio
gydymo metu patirt nepageidaujam poveik ir paciento pageidavimus.
Jei gydymo poveikis tik dalinis ar jo visai nra, rekomenduojamos tokios gydymo
strategijos:

Skirti kitos farmakologins klass antidepresant. Ivengiama polifarmakoterapijos,

apsaugoma nuo negatyvios vaist sveikos, toksikumo. Trkumas yra tas, kad
netenkama pirmojo antidepresanto dalinio veiksmingumo, praeina laiko tarpas, kol
pradeda veikti antras vaistas. Rekomenduojama vaist nutraukti palaipsniui, kad
bt ivengta nutraukimo sindromo. Skiriant kit gydym 50% pacient atsako
negaunama.

Skirti kit tos paios klass antidepresant. Tos paios klass antidepresantai
pasiymi nevieno du farmakologiniu profiliu ir chemine konfiguracija, todl tam
paiam pacientui gali turti nevienod, o kartais ir nepageidaujam poveik.

Skirti du skirting klasi antidepresantus. Neprarandamas pasiektas dalinis

poveikis, ivengiama pavojaus, kad nutraukus pirmj vaist pams depresijos
simptomai. Trkumai - vaist tarpusavio sveika, nepageidaujamo poveikio
galimyb ir vaist kaina.

Papildymas normotimikais ar skydliauks hormonais. Padeda ivengti pavoj,

susijusi su perjimu nuo vieno antidepresanto prie kito, ilaikyti dalin ankstesnio
gydymo poveik.

Adekvataus gydymo nauda didja sunkjant depresijai. Lengv depresijos epizod

gydymo antidepresantais nauda neaiki. Jeigu yra skiriamas tinkamas gydymas, 80%
depresij pasiduoda gydymui.

Kartotinio afektinio sutrikimo gydymo strategija. mioje fazje gydymo strategija

tokia pat kaip depresijos epizodo. Profilaktikai nuo 6 mn. iki met, o vyresniame amiuje
- iki 2 met ir ilgiau, skiriama antidepresanto arba gydoma normotimiku.
Dvipolio afektinio sutrikimo gydymo strategija. Dvipolio afektinio sutrikimo gydymas
labai sudtingas. Paskyrus antidepresant be nuotaikos

nuotaikos stabilizatori

daniausiai padidja manijos atsiradimo galimyb, kita vertus, nepaskyrus antidepresant

didja saviudybs rizika. Manijos metu pacientas nesijauia sergs ir atsisako gydymo.
Kartais

pacientus

reikia

gydyti

prievarta

administracinio

teismo

nutartimi.

PSO

rekomenduoja dvipol afektin sutrikim gydyti normotimikais.

mios fazs gydymas.
Dvipol depresija. Gydymo strategija beveik tokia pat kaip jau apraytos depresijos.
Skirtumas tik toks, kad daniau vartojami normotimikai. 1/3 lengv ir vidutinio sunkumo
depresijos epizod veiksmingai gydomi vien normotimikais.
Manija. Gydant manij maksimalia normotimiko doze bkl turi pradti gerti savaits
laikotarpiu. Jeigu per laik bkl nepradeda gerti, reikia nutarti, ar: toliau vartoti
normotimik paskyrus dar ir kit vaist; didinti doz; apskritai atsisakyti normotimiko; keisti
j kitu normotimiku. Reikia kruopiai vertinti anamnez: ar buvo pasiektas gydomasis
poveikis anksiau, ar yra galimyb toliau tsti gydym. Gali bti vartojami dviej normotimik deriniai. Priklausomai nuo to, kokie simptomai vyrauja, kartu skiriamas gydymas
benzodiazepinais arba antipsichoziniais vaistais. Polifarmakoterapija taikoma daniau
negu monoterapija. Jeigu pirmoji neveiksminga, reikia mginti gydyti naujaisiais
normotimikais. Jeigu nepadega ir jie, skiriama EIT.
Miraus afekto gydymas. Pirmiausia reikia imginti valproatus. Paskui - lit ir
karbamazepin. Jeigu nepadeda, kartu galima skirti ir lamotrigino. Maesn rizika - skirti
SSRI ir bupropiono. Danai taikoma EIT.
Greit cikl gydymas. Tai sudtinga problema. Litis maai veiksmingas, kiek
veiksmingesni valproatai, lamotriginas, karbamazepinas. Galima skirti kelis normotimikus.
Gali bti veiksmingi kalcio antagonistai, pirmiausia nimodipinas. Jeigu ciklas yra
ultragreitas, kalcio antagonisto nimodipino skiriama kartu su normotimikais. Taikoma EIT.
Stabilizacijos faz. Po mios fazs gydymo ikyla dvi problemos: atkryio ir perjimo
prieing afektinio sutrikimo bkl prevencija. tai svarbu atsivelgti skiriant vaistus.
Priepsichoziniai vaistai gali sukelti depresij, staigus nutraukimas - manijos pasikartojim.

Gydant depresij antidepresantais gali prasidti manija, taiau be j galimas depresijos

atkrytis. Stabilizavimo fazje tiek antidepresant, tiek antipsichozini vaist dozs
palaipsniui mainamos, normotimik paliekamos maiausiai eis mnesius, bet geriau iki tiktino epizodo pasikartojimo.
Palaikomasis ir profilaktinis gydymas. Profilaktinis gydymas prasideda esant
visikam atoslgiui. Pirmojo manijos epizodo gydym patartina tsti maiausiai metus.
Jeigu eimoje yra sergani dvipoliu afektiniu sutrikimu arba jeigu epizodas buvo labai
sunkus, gali bti skiriamas profilaktinis gydymas. Taiau daniausiai jis pradedamas po
antro ar treio epizodo. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir jeigu nra alutini reikini,
rekomenduojama profilaktika vis gyvenim. Jeigu gydym tenka nutraukti dl ntumo,
alutini reikini ar kit prieasi, doz reikia mainti palaipsniui, nes priepuolis gali
pasikartoti labai greitai, - pavyzdiui, nutraukus profilaktin gydym liiu 50% pacient taip
atsitinka keli savaii laikotarpiu.
Nuolatini nuotaikos sutrikim gydymas. Jis ne toks veiksmingas kaip epizodini
sutrikim. Gydant ciklotimij taikoma dvipoli afektini sutrikim, o gydant distimij depresij gydymo strategija.

Nemedikamentinis gydymas
Psichoterapinis gydymas (r. "Psichoterapija"). Jis svarbus visose gydymo fazse.
Gydymas elektros impulsais (EIT)(r. "Elektros impuls (elektros traukuli) terapija EIT, ETT"). Gydant manij EIT veiksmingumas yra 80%, o gydant depresij - 78%. Gydant
EIT staigus perjimas i depresijos manij pasitaiko 7% atvej. Kartais EIT gali bti
skiriama ir profilaktikai. EIT gali bti veiksminga gydant greit cikl sutrikimus.
Transkranin magnetin stimuliacija (TMS) (r. "Transkranin magnetin stimuliacija
(TMS)"). iuo metodu veiksmingai gydomos tiek manijos, tiek depresijos.
Miego ribojimas. Naudojama mioms sutrikim fazms gydyti. iuo bdu veiksmingai
gydomos depresijos - 59% atvej. Taiau is metodas labai didina manijos atsiradimo
rizik, reikia skirti ir normotimik. Poveikis trumpalaikis. Isimiegojus daugeliui pacient
gali vl sugrti depresija.

viesos terapija (r. "viesos terapija (fototerapija)"). Veiksmingas gydymo bdas,

ypa sergant I tipo sezoniku dvipoliu sutrikimu, - 60-80% atvej. Gydant iuo metodu taip
pat reikia profilaktinio gydymo.
Klajoklio nervo (n. vagus) stimuliacija. Jacobas Zabara pirmasis pareik, kad
epilepsijai gydyti gali bti taikoma klajoklio nervo stimuliacija. is gydymo metodas buvo
patvirtintas 1997m. JAV. Tyrim ir gydymo metu buvo pastebtas nuotaik ir paintines
funkcijas gerinantis poveikis. Pastaraisiais metais is gydymo bdas taikomas ne tik
epilepsijos sukeltai depresijai, bet ir atsparioms, ltinms depresijoms gydyti.
Atkryio profilaktika. Medikamentin profilaktin gydym papildo psichoterapija, taip
pat socialin terapija - pacient ir j artimj vietimas.

Saviudybs
Alvydas Navickas

Apibrimas
Saviudybs yra opi psichikos sveikatos ir apskritai visuomens sveikatos problema.
Pagrindins io reikinio analizs svokos yra ios:

Saviudyb, sin. suicidas (i lot. sui - savs, caedere - udyti), tyinis

susialojimas - tai savanorikas valingas alojimasis ar nuodijimasis siekiant
pasitraukti i gyvenimo arba mirties prieastis. Angl literatroje termin "suicid"
pirm kart pavartojo Thomas Brownas 1643m. antrajame "Religio Medici"
leidinyje, o 1643m. T. Blountas naujadar trauk odyn "Glossographia".
Pranczai od pradjo vartoti XVIII a.

Mirtina saviudyb, sin. letalusis suicidas - tai vykdytas, t.y. pasibaigs mirtimi,
savanorikas, valingas, tyinis savo gyvybs nutraukimas.

Saviudybs mginimas, sin. nemirtina saviudyb, neletalusis suicidas - tai

smoningas, savo noru pasirinktas veiksmas, kur nebdamas tikras dl mirtinos

baigties atlieka individas siekdamas susialoti arba pasitraukti i gyvenimo ir kuris

nesibaigia mirtimi.

Tariamoji saviudyb, sin. parasuicidas, suicidin manipuliacija, antaas - tai

nesukeliantis mirties savanorikas valingas alojimasis ar nuodijimasis, kuriuo
siekiama ne pasitraukti i gyvenimo, bet sulaukti norim savo socialins padties
permain.

Saviudikas elgesys - tai procesas, kuris apima vidines ir iorines problemas,

slygojanias savanorik valing alojimsi ar nuodijimsi.

Saviudybi (arba kito su jomis susijusio fakto, pvz., miri, traum ir kt.) rodiklis tai mginim nusiudyti arba nusiudym (arba kito fakto) skaiius 100000
gyventoj.

Psichologin autopsija - mirusiojo gyvenimo retrospektyvi rekonstrukcija.

Poiri saviudyb aspektai

Saviudyb visais laikais buvo ir tebra sukreiantis, prietaringas, keliantis diskusijas
reikinys. Saviudyb sukelia labai skirtingas reakcijas, simbolizuoja labai skirtingus
dalykus: tai tragedija, okas, siaubas, niris, nesupratimas, paguoda, palengvjimas,
gda, yma, pagalbos auksmas, skausmo ivengimas, bausm, protestas, teisingumas,
teistas pasirinkimas, ginklas, politin pozicija, neviltis, lidesys, klaida, nerimas, drama,
eidimas, isisukinjimas, priblokimas, neatleidimas ir kt.
vairiose kultrose gausu vairaus tipo saviudybi pavyzdi. Istorijoje inomos ir
privalomos saviudybs, kai visuomenje vyraujanios nuostatos ir normos grietai
reikalauja j i savo nari. Indijoje nuo seno inomas nali susideginimas po vyro mirties.
Balt ir indoeuropiei emse randami poriniai kapai netiesiogiai patvirtina, kad bta
tradicijos po vyro mirties nusiudyti ir monai. Istoriniuose altiniuose yra nemaa liudijim,
kad kartu su kilmingu mirusiuoju lietuviai sudegindavo ir jam artimus mones. 1389m.
Philippo de Meziereso veikale "Senojo maldininko sapnas" apraytos karaliaus laidotuvs,
istorik teigimu, buvo didiojo kunigaikio Gedimino laidotuvs. J metu karalius
sudeginamas ne tik kartu su irgu, tarnu, bet ir su geriausiu biiuliu: " ... baronai irenka
pat geriausi i karaliaus biiuli. Jam suteikiama garb palaikyti draugij valdovui, kuris j
taip myljo, bti sudegintam ir eiti roj". Japonijoje buvo populiari "junshi" - mokinio
saviudyb mirus mokytojui, taip pat drastikasis "charakiri" - saviudika samuraj
reakcija eist garb, itikimybs savo valdovui enklas, protestas prie paeminim.
Daugelyje kultr saviudyb buvo laikoma geriausia ieitimi nepajgianiam
kovoti, pasiprieinti blogiui. Buvo manoma, kad tinkamai vykdyta saviudyb apgina

ger vard ir atminim. Masin saviudyb vyko Masadoje (Izraelis) 73m. Romn
legionieriams upuolus Masados tvirtov 960 gynj nusprend gyvi nepasiduosi. J
vadas Eleazaras ben Yairsas kreipsi mones: " ... Argi mes sau garbs nenuplime
laisva valia baisias kanias usitraukdami? Laikau ypatinga Dievo malone, kad jis mus
pajgius daro ti kaip laisvus mones ... ". Apsuptieji Masados gyventojai sudegino savo
turt, nuud moteris ir vaikus, paskui isirinko deimt vyr, kurie turjo nuudyti visus
kitus, o paskui dar vien, kuris nuud visus kitus ir nusiud pats. Rykiausias Lietuvos
istorijoje pralaimini kari saviudybs pavyzdys legendins Piln pilies gynj tis.
1336m. kryiuoiai apgul Piln pil ties Nemunu, prie kurios buvo subg daugiau kaip
keturi tkstaniai pagoni. Matydami pralaimsi "lietuviai pasiryo geriau sulaukti
baisiausio galo, negu pil atiduoti ir prieams rankas patekti, ypa dl prieo religijos, kuri
jiems buvo svetima, todl geriau jie pasirinko mirt ... udeg didel lau, sumet vis
turt, paskui pasmaug moteris ir vaikus, sumet juos ugn, po to vienas kit iud,
didioji j dalis laik savo vyriausiam vadui Margiriui atki galvas, kad jis vien po kitos
nukirst ... Vyriausias vadas Margiris, didelis stiprus milinas, i paskutinij prieinosi, ir
dar ne vienas padjo galv ... Galiausiai, kada jis jau nebegaljo laikytis, oko paskubom
tams rs ar ol, kur buvo paslps savo mon, j vienu kalavijo smgiu perkirto, po to
pats sau t kalavij smeig pilv, kad pasileido arnos, krito alia monos ir nelaimingai
mir".
Saviudyb yra dana politinio protesto forma: 1963 m. budist vienuoli
susideginimas

Vietname,

1969m.

ek

studento

Jano

Palacho

susideginimas

protestuojant prie soviet invazij ekoslovakij, 1972m. kaunieio Romo Kalantos

susideginimas protestuojant prie soviet okupacij ir kt.
Saviudyb gali paskatinti kultins, mistins aplinkybs. Balt krivi krivaiiai danai
susidegindavo diev garbei: "Vis nuostabiausia lietuvi vent diev garbei buvo paties
Krivi Krivaiio aukojimas ... Vyriausiasis Krivaitis ikilmingai atsisveikindavo su
susirinkusiais, kurie digaudavo, dkodami dievams ir aukai, o tada liepsna prarydavo
kilniausi j dovan" (A. M. Benedictsen). Viduramiais dvasininkai ir j sekjai
nusiskandindavo vandenyne tikdami pasieksi Budos al, kuri esanti vakariniame ems
pakratyje. 1978m. Piet Amerikoje, Gajanos mikuose, vyko 912 religins sektos moni
saviudyb. 1993m. Teksase nusiud 85 sektantai - Sauls kulto garbintojai. 1994m. jie
vykd masines saviudybes veicarijoje, 1995m. - Pranczijoje.
Saviudybs gali gauti epidemin pobd. Kai kurias sukelia j propaguotojai. Antai
filosofas Hegesijas, pramintas Peisithanatos (gr. "kalbinjantis mirti") buvo itremtas i
Aleksandrijos, nes savo kalbomis sukl saviudybi protrk. 1774m. Goethe's knygoje

"Jaunojo Verterio kanios" aprayta jaunuolio saviudyb sukl epidemij Saksonijoje,

Milane, Danijoje. Ms amiuje saviudybi protrkius sukl toki ymi moni, kaip
S.Jesenino, E.Hemingway'aus, M.Monroe ir kit, saviudybs. Pirmasis apie saviudybs
imitacijos fenomen paskelb E. Durkheimas, o vliau D.P.Philipsas (1974) perdavimo
fenomen pavadino Verterio efektu. inoma labai daug atvej, kai viena saviudyb
sukelia vis saviudybi tuo paiu bdu grandin. Garsusis Auksini Vart tiltas San
Franciske (JAV) labai danai pasirenkamas saviudybms.
Saviudyb bdavo laikoma priimtina, jeigu mogus sunkiai sirgdavo, tai net buvo
reglamentuota statymais. 523m. legendiniai prs valdovai Vaidevutis ir Brutenis ved
prsuose statymus, kuri svade buvo teigiama: "Jei mogus yra apsunkintas
serganiomis moterimis, vaikais, broliais, seserimis, giminmis ar pats sirgt, tai yra jo
valioje ir mes leidiame juos sudeginti ar jiems susideginti, nes ms diev tarnautojai turi
ne dejuoti, o juoktis" (G. Beresneviiaus citata). Pastaraisiais metais pasaulyje populiarja
graios, lengvos mirties, t.y. eutanazijos, idja, jeigu mogaus situacija beviltika ir
nepakeiiama, jeigu jis serga mirtina liga, kenia didel fizin ir/ar psichin skausm ir kt.
Tokias idjas populiarina Amerikoje susikrusios organizacijos: "Pasirinkimas mirtant",
"Amerikieiai u ori mirt!", Hemlock draugija, Gailestingumo mirtaniajam draugija ir kt.,
taip pat Miigano valstijos gydytojas Jackas Kevorkianas, sukrs mirties main ir
Amerikoje vadinamas daktaru Mirtimi. Kai kuriose alyse, pvz., Nyderlanduose, aktyvi
eutanazija ir saviudybs su kito asmens pagalba jau teisintos.
Pateikti pavyzdiai rodo, kad tam tikromis slygomis saviudyb galjo bti
pateisinama ieitis, taiau kitomis slygomis tai - nusiengimas Dievui, visuomenei,
statymui, kriminalinis aktas. Pavyzdiui, Katalik banyia atsisakydavo teikti
saviudiui banytines apeigas, drausdavo laidoti juos ventintose kapinse. 1917m.
"Banyios teisyne" buvo numatyta, kad mgins nusiudyti vyras usitraukia klit, jei
nort siekti kunigysts, o jau kunigu esantis ir msis priemoni savo gyvybei nutraukti
praranda teis dirbti kunigu, kol vyskupas iteisina. Nuo seniausi laik visoms tautoms
saviudiai keldavo didel baim. Ypa bijomasi mirusiojo kno, nes jis ess apsstas
piktj dvasi, besistengiani pereiti gyvuosius. Senovs Graikijoje saviudiui
nukirsdavo dein rank, kad jis negalt upulti. Kai kurios Afrikos tautos pakaruoklio
kn sudegindavo su mediu, ant kurio jis pasikor.
Loimai - dar viena i saviudybi paskat. Azartiniai loimai neretai sukelia socialines
krizes, provokuoja psichikos sutrikimus, saviudik elges. JAV nustatyta, kad kas
penktas azartikas lojas mgina nusiudyti. Nemaai gyvybi paaukota rusikai ruletei.

Nelaime neretai baigiasi ir sadomazochistiniai erotiniai aidimai (siekiant orgazmo

trumpalaike asfiksija).
Kitas svarbus saviudybi aspektas yra psichikos sutrikimai. "Banyios teisyne" ir
moralins teologijos veikaluose nuo seno suraytos aplinkybs, mainanios mogaus
atsakomyb, - visa, kas apsunkina smoning sprendim, pavyzdiui, - palijusi psichikos
sveikata ar pertempti nervai. Psichikos sutrikimai danai buvo nurodomi kaip saviudybs
prieastis. R.Burtonas (1577-1640) savo veikale "Melancholijos anatomija" teig, kad
saviudyb gali bti sunkios depresijos (melancholijos) padarinys. XIX-XX a. saviudyb
ypa plaiai pradta tirti medicininiu aspektu. Daug dmesio skiriama vairi psichikos
sutrikim tyrimams ir j takai saviudikam elgesiui. Prancz psichiatras J.E.D.Esquirolis
teig: "mogus ksinasi savo gyvyb tik pasimaiius protui, visi saviudiai yra psichikos
ligoniai". Sovietiniu laikotarpiu psichikos sutrikim taka saviudybei taip pat buvo
suabsoliutinta, t.y. teigta, kad tik psichikai nesveikas asmuo gali udytis. Dl to vengta tirti
kitas saviudybi prieastis, slygotas socialistins gyvensenos konflikt. Pastaruoju metu
didelis dmesys skiriamas ne tik medikamentiniam gydymui, bet ir socialinei psichiatrijai,
psichikos ligoni integracijai, psichiatrijos destigmatizacijai. Iekoma specifini biologini
saviudybs ymekli.
Saviudybs fenomen nagrinjo ir mgino paaikinti psichologai, psichoterapeutai.
XX a. pasiymjo ypatinga ikelt psichologini hipotezi gausa. Pavyzdiui,
psichoanalitikai didel vaidmen teikia dviej jg - Eros, gyvenimo jgos, lemianios
mogaus ilikim, ir Thanatos, griovimo jgos, mirties instinkto, santykiui. Per vis
mogaus gyvenim nuolat vyksta i jg sveika. S.Freudo 1917m. veikale "Gedjimas ir
melancholija" aprayta depresijos psichodinamika, atsispindi ryys tarp saviudik
veiksm ir mylimojo asmens praradimo arba nusivylimo juo. Zilboorg (1937) teig, kad
kertas, baim, pyktis ir pabgimo fantazijos yra pagrindins saviudybs prieastys.
K.Menningeris (1938) ra, kad saviudyb sudaryta i trij psichologini komponent:
noro udyti, noro bti nuudytam ir noro mirti. Jis saviudyb vadino ,,180 laipsni
mogudyste". A.Beckas (1979) paymjo dichotominio mstymo svarb saviudikiems
sprendimams - "viskas arba nieko", "juoda arba balta", pvz.: "Jeigu negaliu susigrinti
mylimo mogaus, neverta gyventi". tokia nuostata sukelia paintin vangum (rigidikum),
lemiant menk problem sprendimo variant pasirinkim. Amerikos suicidolog
asociacijos krjas E.S.Shneidmanas ra, kad kiekviena saviudyb i esms yra
psichologin, o psichologinis skausmas yra pagrindin sudedamoji saviudybs dalis,
mintis "galiu nutraukti skausm galiu nusiudyti" yra pati saviudybs esm.

Prancz sociologas E.Durkheimas (1858-1917) padjo socialins saviudybi

teorijos pamatus. Jis pabr socialinio integravimo ir reguliavimo svarb, nurod keturis
saviudybi tipus: egoistin, altruistin, anomin, fatalin. E. Durkheimas ra: "Labiausiai
paplits saviudybs tipas yra egoistin saviudyb. Bdingas jos bruoas - depresijos ir
apatijos bsena, slygota perdto individualizmo. Individas nebrangina savo gyvybs, nes
jis nepakankamai paiso vienintelio j su tikrove siejanio tarpininko - visuomens. Perdtai
sureikmindamas save ir savo paties vert, jis nori bti pats sau tikslas, bet kadangi toks
tikslas negali jo tenkinti, jis puola nevilt ir tampa abejingas gyvenimui, is jam atrodo
beprasmis". Po daugiau kaip 50 met Henry ir Shortas knygoje "Saviudyb ir
mogudyst" inagrinjo ekonomini veiksni tak ir padar prielaid, kad verslas kuria
individ ir grupi socialini status vairov, o frustracija ir agresija kyla dl trinties, kuri
lemia moni siekis ilaikyti ir pagerinti savo socialin padt. Socialiniai santykiai
saviudybi atveju gali bti dvejopi: arba j nra i viso, arba jie yra negatyvs.
Saviudik elges skatina netinkama globa, aukljimas, tokio elgesio pavyzdiai.
Pastaraisiais metais plaiai pranekta apie mogaus ekosistem. Asmuo yra keli
mikrosistem narys: eimos, draug, mokyklos, sporto, darbo kolektyv. Gyvenimas
skiriasi vairiais mikrosistem deriniais ir tarpusavio ryiais. Makrosistem komponentai
apima tokias sistemas, kaip ekonomika, socialin sfera, vietimas, teis ir politika. Visa tai
sukuria saviudiko elgesio kontekst
Taigi saviudyb - vairialypis veiksmas, kuris visais laikais buvo svarbus tiek
individualiu, tiek visuomeniniu poiriu.

Saviudybi paplitimas ir trumpa charakteristika

Nusiudym paplitimas Lietuvoje, pasaulyje, Europoje. Daniausiai nurodoma
nusiudymo rizika visoje populiacijoje yra 1%-1,4%, nors saviudybi rodikliai pasaulyje
labai skiriasi. Vakar Europoje jie vis imtmet maai keitsi, o Vidurio ir Ryt Europoje
pasiymjo dideliais svyravimais. XXa. rykiausi saviudybi skaiiaus pokyiai buvo
Lietuvoje. alis, kurios saviudybi rodiklis buvo vienas i maiausi Europoje, - 19301940m. Lietuvoje nusiudym rodiklis buvo 8,5, t.y. nusiudydavo apie 200 moni per
metus, vedijoje - 16, Estijoje ir Vengrijoje - apie 30, - sovietmeiu tapo alimi su labai
dideliu rodikliu: 1960-1969m. jis buvo 17,5, 1970-1979m. 29,5, 1980-1984m. - 34. 19851989m., vedus griet alkoholio pardavimo ir vartojimo apribojim, is rodiklis sumajo
iki 28. Deja, tas sumajimas buvo trumpalaikis. Nuo 1990m. saviudybi skaiius m
spariai didti - 46,4 1996m. - ir 1990-1999m. Lietuva tapo alimi su aukiausiu
saviudybi rodikliu - 40 (r. 7 pav., 320 psl.) - ne tik Europoje (r. 8 pav., 321 psl.), bet ir

pasaulyje: Japonijoje - 11,2 (1996), JAV - 11,9 (1995), Australijoje - 10,6, Kanadoje - 10,4
(1995), Brazilijoje - 3,5 (1992). Lietuvoje kasmet nusiudo 1500-1700 moni.

1930 9.6
1931 8.4
1932 9.9
1933 6.4
1934 8.6
1935 7.2
1936 9.1
1937 8.9
1938 9
1939 7.9
1940 8.9
1960 15.2
1965 19.1
1970 25
1971 24.7
1972 27
1973 27.8
1974 30.8
1975 30.6
1976 32.1
1977 31.7
1978 31
1979 33.8
1980 35.3
1981 33.4
1982 33.6
1983 33.5
1984 35.8
1985 33.7
1986 25.1
1987 28.7
1988 26.5
1989 27.1
1990 25.9
1991 30.4
1992 34.4
1993 42.1
1994 45.8
1995 45.6
1996 46.4
1997 44
1998 42
1999 41.9
2000 44.1

7 pav. Saviudybi rodikli dinamika Lietuvoje

Bendra saviudybi charakteristika. Daugelyje ali saviudybi rodikliai didesni
miestuose. Tokia padtis Lietuvoje buvo iki sovietinio laikotarpio, 1930-1940m.: miesto
rodiklis buvo apie 25, o kaimo - apie 6, t.y. miestuose nusiudydavo 4 kartus daugiau
moni negu kaimuose. Sovietmeiu ypa padaugjo kaimo gyventoj saviudybi - 1980-

1984m., palyginti su 1930-1940m., - net 7,6 karto, o tarp miesto gyventoj j padidjo
nedaug 1,1 karto. 1990-2000m. saviudybi tiek tarp kaimo, tiek tarp miesto gyventoj
padaugjo dar labiau - vidurkis atitinkamai 60 ir 31. Kaimo gyventoj saviudybi rodiklis
tapo du kartus didesnis.
Kaime ypa didelis vyr saviudybi rodiklis: pavyzdiui, 2000m. - 113,3, o mieste du
kartus maesnis - 57,5. Moter nusiudym rodiklis kaime taip pat du kartus didesnis 23,2, o mieste - 12,8. Taigi tiek vyrams, tiek moterims kaime nusiudymo rizika yra ymiai
didesn negu mieste.
Palyginus saviudybi pasiskirstym amiaus grupse 1970m. ir 1995m. matyti, kad tik
vienoje amiaus grupje, - iki 14 met, - pokyi nevyko, t.y. kasmet nusiudydavo 6-8
vaikai, o visose kitose grupse pastebtas augimas. Ypa didelis jis buvo 45-60 met
amiaus grupje - jos rodiklis padidjo nuo 15,7 iki 84,1, o amiaus grupje per 75 metus
jis padidjo nuo 16 iki 64,5.
Vyr ir moter saviudybi rodikli santykis daugelyje ali yra 2-3: 1. Lietuvoje 19301940m. vyr saviudybi rodiklio vidurkis buvo 11,8, o moter - 5,5, taigi santykis buvo
2,1:1. Sovietiniu laikotarpiu labai padidjo vyr saviudybi rodiklis: 1980-1984m. vidurkis
buvo 61,6, o 1990-2000m. - net 69,6. Moter saviudybi rodiklio padidjimas buvo
maesnis: 1980-1984m. jis buvo 11,2, o 1990-2000m. - 14. XXa. pabaigoje vyr ir moter
rodikli santykis tapo 5:1. is santykis atskirose amiaus grupse labai skiriasi:
pavyzdiui, 2000m. 80-84 met amiaus grupje jis buvo 1,1:1, o 25-29m. amiaus
grupje - 10,4: 1. Labiausiai skiriasi darbingo amiaus moni (nuo 20 iki 60 met) grups
- 7,9:1.
Pagrindiniai saviudybi bdai vairiose alyse yra skirtingi: Amerikoje pagrindinis
saviudybs bdas yra nusiovimas - 60%, Skandinavijoje nusinuodijimas - 40-50%,
Lietuvoje pasikorimas - 90%. bd pasirinko tiek dauguma nusiudiusi vyr - 91,3%,
tiek moter - 85%. Nusinuodijimas yra antras pagal paplitim bendras bdas - 3,2%, tarp
moter jis sudaro 7,3%, o tarp vyr antrasis pagal paplitim bdas yra nusiovimas - 3%
(15 lentel). Toks udymosi bd pasiskirstymas iliko nuo sovietinio laikotarpio. Kit ali
situacija rodo, kad teisinus aunamj ginkl nusiovimas tampa vis danesnis ne tik tarp
vyr, bet ir tarp moter. Kadangi 1992m. aunamieji ginklai buvo teisinti ir Lietuvoje,
tiktina, kad ateityje, daugjant ginkl tarp civili gyventoj, iuo bdu bus naudojamasi vis
daniau.

Lietuva
Rusija
Latvija
Estija
Vengrija
Ukraina
Baltarusija
Suomija
veicarija
Pranczija
Austrija
Belgija
Moldova
Bulgarija
Danija
ekija
Vokietija
vedija
Lenkija
Norvegija
Islandija
Italija
Ispanija
Jungtin Karalyst
Portugalija
Graikija
Armnija

39.1

44.1

34.3
33.2
31.7
29.9
27.9
27.2
21.4
20.8
19.7
18.7
18
17.3
17
16.2
14.9
14.2
14.1
12.6
10.1
8.2
8.1
7.5
6.6
3.4
2.3

8 pav. Saviudybi rodikliai Europoje

15 lentel. Pagrindiniai saviudybi metodai Lietuvoje 2000 m.
Nusiudymo metodas (TLK-10)
Tyinis susialojimas pasikariant (X70)
Tyinis apsinuodijimas (X60-69)
Tyinis susialojimas aunamuoju ginklu (X 72-75)
Tyinis susialojimas atriais daiktais (X78)
Tyinis susialojimas nuokus nuo auktumos (X80)
Tyinis pasiskandinimas (X71)
Kitos prieastys
Nusiudiusij skaiius

Vyr
1202 (91,3%)
29 (2,2%)
40 (3,0%)
20 (1,5%)
13 (1%)
3 (0,2%)
10 (0,8%)
1317 (100%)

Moter
267 (85%)
23 (7,3%)
0
3 (0,9%)
8 (2,5%)
8 (2,5%)
5 (1,8%)
314 (100%)

Bendros
1469 (90%)
52 (3,2%)
40 (2,5%)
23 (1,4%)
21 (1,3%)
11 (0,7%)
15 (0,9%)
1631 (100%)

Saviudybs kaip mirties prieastis. Lietuvoje saviudybs sudaro 4% mirties

prieasi, tarp vyr - 6%, tarp moter - 2,5%. Tarp miri dl nelaiming atsitikim
saviudybs sudaro net 30%, vyr - 31 %, moter - 25%. Nuo 1996m. saviudyb tapo
treia mirties prieastimi (16 lentel) ir pirma - nelaiming atsitikim grupje. Ji du kartus
lenkia mirtis dl autotransporto avarij ir penkis kartus - mogudystes (17 lentel).
Aktyviausiame, produktyviausiame amiuje - nuo 20 iki 39m. - saviudyb pirmauja tarp
mirties prieasi: pvz., i vis 20-24m. amiaus mirusi jaunuoli kas treias ar ketvirtas
(28,3%) nusiud. Labai dideli yra nusiudiusi vyresnio amiaus moni rodikliai. Viena
kreivs virn yra 50-54 met amius - 100, kita 70-74 met amius - 150. Taigi Lietuvoje
saviudybs yra svarbi mirties prieastis tiek tarp vis prieasi, tiek tarp nelaiming
atsitikim.

16 lentel. Pagrindini mirties prieasi rodikliai Lietuvoje 2000m.

Mirties prieastys
I viso
Kraujo apytakos sistemos ligos (I00-I98)
Navikai (C00-D48)
Saviudybs (X60-X84)

Bendros
1053
566,8
209,1
44,1

Vyr
1171
521
247,9
75,6

Moter
947,7
606,9
174,2
16,1

Vyr
226,4
75,6
34,8
16,9
14,3
14,3

Moter
59,2
16,1
8,3
3,5
4,4
4,9

17 lentel. Miri dl nelaiming atstikim rodikliai Lietuvoje 2000m.

Mirties prieastys
Mirtys dl iorini prieasiu
Saviudybs (X60-X84)
Transporto vykiai (V01-V99)
Atsitiktinis paskendimas (W65-W74)
Atsitiktinis apsinuodijimas (X45)
mogudysts (X85-09)

Bendros
138,2
44,1
20,8
9,8
9,3
9,3

Saviudybs mginim paplitimas. Manoma, kad saviudybs megmimai padidina

nusiudymo rizik 7%. J statistikos, baigt epidemiologini tyrim Lietuvoje kol kas nra.
Remiantis usienio mokslinink duomenimis, j bna nuo 10 iki 20 kart daugiau nei
nusiudym, t.y. Lietuvoje gali bti nuo 15000 iki 30000 mginim per metus. Daniau
mginama udytis jauname amiuje, pavyzdiui, 15-30 met amiuje saviudybs
mginim ir nusiudym santykis yra 100-200:1, 30-60 met amiuje is santykis yra 410:1, o vyresniame nei 60 met amiuje - 1:1. A.Schmidtke's ir bendraautori 1998m.
duomenimis, saviudybs mginim ir saviudybi santykis tarp vyr yra 3-4:1, tarp
moter 12-23:1. Daniausiai mgina udytis miestiets. Pagrindiniai saviudybs
mginim realizavimo bdai yra nuodijimasis vaistais ir pjautins aizdos.
Taigi galima teigti, kad moterys labiau linkusios saviudik elges negu vyrai, bet
daniau nusiudo vyrai.

Saviudiko elgesio prieastys

Daugelis teorij mgina paaikinti saviudybs fenomen, sukurti sistem, isiaikinti
kur nors saviudybs aspekt. E. S. Shneidmanas (1993) teig, jog nemanoma sukurti
tokios saviudybi teorijos, kuri paaikint saviudybs fenomen taip, kad jis visikai
atitikt io auto destruktyvaus elgesio vairov ir sudtingum. ioje dalyje aptariami
svarbiausi genetiniai, biologiniai, psichosocialiniai, medicininiai veiksniai.
Genetika, paveldimumas, eima. Daugja rodym, kad genetika taip pat turi takos
saviudikam elgesiui. Tok elges skatina saviudybi faktai eimoje. Beveik puss
mginanij nusiudyti eimose yra buv saviudybs atvej. Atlikti dvyni saviudybi

tyrimai rodo, kad tarp monozigotini dvyni yra ymiai didesnis konkordantikumas negu
tarp dizigotini. vaikint vaik gyvenimo analiz parod, kad asmenys, kuri giminje yra
buv saviudybi, udosi daniau u tuos, kuri giminje toki atvej nepasitaik.
Molekulins genetikos laimjimai leidia teigti, kad saviudikas elgesys yra susijs su
genais, kurie reguliuoja serotonino sintez. iame procese vienas i svarbiausi yra
triptofano hidroksilazs genas, galintis sukelti maesn serotonino sintez, kuri savo
ruotu gali slygoti depresijas, impulsyv elges, agresij ir saviudyb.
Biologins prieastys. Daug mokslo darb skiriama biologini saviudybs prieasi
paiekoms. Tyrimais siekiama nustatyti saviudybi ir depresijos, agresijos, impulsyvumo,
streso ry. Rezultatai rodo, kad didel reikm turi neuromediatori apykaita:
serotoninergins sistemos sutrikimai, noradrenerginiai, dopaminerginiai, gliutaminerginiai
sutrikimai. Nurodoma ir hipotalamins pituitrinins adrenalinins aies hiperaktyvumo
taka. Linkusiems saviudyb pacientams yra rasta cholesterolio koncentracijos sutrikim
ir kt. Gauti rezultatai gana prietaringi, vairiai interpretuojami, kol kas nra nustatyta
specifini biologini saviudiko elgesio rodikli, taiau manoma, kad netrukus pavyks
rasti tokius biologinius sutrikimus, tokio elgesio diagnostikai ir prevencijai.
Psichosocialins prieastys. Psichosocialini problem, konflikt, krizi vairovs
nemanoma aprayti ne tik dl j gausybs, individualumo, bet ir dl prietaring poiri.
emiau pateiktos daniausiai minimos ir saviudybi rizikos poiriu daugelio tyrj
sutartinai laikomos svarbiomis situacijos:
Vienatv. Saviudybs grsm ypa reali tiems, kurie gyvena vieni, atsiskyr, prie
nieko nra prisiri, neturi pareig, - viso to, kas padt jiems ilikti gyviems. Daniau tai
bna vyresnio amiaus mons. Vieniumas, jausmas, kad esi niekam nereikalingas arba
net nata kitiems, gali kilti ir eimoje, kurioje nra santarvs, kur mogus nesuprantamas,
eminamas.
eimos statusas. Saviudybs rizika maja tokia tvarka: nalaujani (didiausia),
isiskyrusi, viengungi, vedusi bevaiki, vedusi ir turini vaik (maiausia).
Gyvenimo stereotipo lis daniau pasireikia persiklus gyventi nauj viet,
pradjus mokslus naujoje mokymo staigoje, ijus pensij, pasikeitus darbo specifikai ir
kitais atvejais.
Mginimai nusiudyti praeityje arba saviudis giminje - veiksniai, danai
paalinantys "draudim" nusiudyti. Jeigu eimoje yra buv saviudi, nesistengiama

kovoti su savimi, pasiduodama sitikinimui, kad tai "eimos likimas". Pavyzdiui, ne tik
Ernestas Hamingway'us, bet ir jo tvas, brolis, sesuo ir ank nusiud.
Saviudybs

tendencij

skatina

pastam

arba

reklamuojam

asmen

saviudybs. Kito elgesys gali ne tik imokyti nauj elgesio bd, bet ir sustiprinti jau
turim mogaus polink tam tikras reakcijas. Jaunimas ypa links mgdioti, kopijuoti
elges. Po bendraamio saviudybs j saviudybs rizika iauga 6-7%, o suaugusij - 23%. Saviudybs pavyzdi galima rasti iniasklaidoje, mene, tarp pastam. Senieji
psichiatrai teigia: jeigu ligoninje kas nusiud, reikia laukti ir kitos saviudybs, t.y. imtis
vis atsargumo priemoni. Tyrim duomenys rodo, kad pavyzdiai veikia trejopai:
1. skatina pasirinkti tam tikr nusiudymo bd, t.y. pamgdioti elgesiu;
2. skatina pasirinkti saviudyb kaip ieit i sunkios situacijos, t.y. perduodama
saviudybs motyvacija;
3. diegia poir, kad saviudyb yra priimtinas problem sprendimo bdas.
Konfliktai, stresai, krizs - tai bkls, danai susijusios su santykiais eimoje,
isilavinimo problemomis, sustiprjaniomis egzamin laikymo metu, danai darbinmis,
teisminmis problemomis.
Finansins ekonomins problemos didina saviudybs rizik. Amerikos mokslinink
duomenimis, ekonominiai stresoriai yra nustatyti 24% saviudybi atvejais.
Bedarbyst - svarbus rizikos veiksnys tiek paiam bedarbiui, tiek jo eimos nariams.
Bedarbi saviudybs rizika padidja 4-5 kartus.
Socialinis statusas. Daugelyje ali 3-8 kartus daugiau saviudybi pasitaiko tarp
emiausio sluoksnio moni. Lyginant profesijas nustatyta didesn rizika tarp stomatolog,
medik, vaistinink, policinink, teisinink, meno moni, psicholog.
Agresyvumas, impulsyvumas taip pat danai susij su saviudiku elgesiu. JAV
saviudybi po pirma vykdytos mogudysts rodiklis yra 0,2-0,3.
Gyvenimo prasms praradimas sukelia egzistencin nevilt. Tai gali vykti bet
kuriame amiuje, bet ypa danai - paauglystje ir senyvame amiuje.
Psichikos sutrikimai. Saviudybs rizik padidina daugelis psichikos sutrikim.
Kartais ie sutrikimai gali bti svarbiausia saviudiko elgesio prieastis ne tik tiesiogiai dl
psichopatologijos takos, pavyzdiui, kliedesi, imperatyvi haliucinacij, sujaudinimo ar
depresijos, bet ir dl ligos sukeliam psichosocialini, ekonomini problem, socialins
ymos. vairi mokslinink atlikti nusiudiusij psichologins autopsijos tyrim
duomenys, rodantys psichikos sutrikimo ir saviudybs sutapim, labai skiriasi (18
lentel).

Daniausiai nurodomi afektiniai sutrikimai - nuo 28 iki 70%. Sergant didija

depresija saviudybs rizika padidja 20%, dvipoliu afektiniu sutrikimu - 20%, distimija 12%. Depresija yra sutrikimas, kurio vienas i pagrindini diagnostini kriterij yra
saviudikas elgesys. Nustatyta, kad apie 50% depresija sergani pacient turi
saviudik mini. Tarp mginani nusiudyti depresija nustatoma 50% atvej. Sergant
depresija saviudik mini juo daugiau, juo sunkesn depresijos forma, j danai bna
esant neviliai, menkavertikumui ar savikaltai, pasireikiant kliedesiams ir suvokimo
sutrikimams. Taiau saviudikas elgesys nra tiesiogiai susijs su depresijos sunkumu.
Suomi mokslininkai, atlik ilgalaikius neurozine ir psichozine depresija sergani pacient
stebjimus, met laikotarpiu nustat didesn saviudybi skaii sergant neurozine
depresija, o trej met laikotarpiu saviudybi santykis buvo vienodas. Daugelis
mokslinink prijo prie ivados, kad saviudybs grsm yra didesn depresijai
atslgstant, labai didel rizika bna 1 savait po isiraymo i stacionaro, didel - visus
metus. Nusiudiusij tyrimai rodo, kad depresija tik 15% atvej bna nesant kito
sveikatos sutrikimo, pavyzdiui: depresija ir priklausomyb nuo alkoholio sutampa 28%,
depresija ir asmenybs sutrikimai - 31 %, depresija ir somatiniai sutrikimai - 49% atvej.
Saviudybs rizika labai iauga ir kitais komorbidiniais atvejais, pvz., sutapus depresijai ir
nerimui, depresijai ir miego sutrikimams, depresijai ir hipochondrijai, depresijai ir
obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui ir kt. Depresijos metu esant rykioms abejonms ir
dmesio koncentracijos sutrikimams saviudybs rizika taip pat padidja. Jai turi takos
met laikas. Nustatyta, kad vasaros tipo depresijos yra kur kas pavojingesns u iemos
tipo depresijas. Kartotins depresijos metu patys pavojingiausi yra pirmieji trys epizodai,
be to, pavojus labai iauga, jeigu depresija tampa ltin, nepasiduoda gydymui. Kita
pavojinga afektin bkl - mirus afektas, kurio metu danai pasireikia disforins
reakcijos, pyktis, agresija. Pacientus toki bkli metu saviudikos mintys apninka nuo
26% iki 55% atvej.
Alkoholis

daugelyje

ali

yra

populiariausias

piktnaudiavimo

objektas

ir

priklausomyb sukelianti toksin mediaga, lemianti daugiausia vairi sveikatos sutrikim,

nelaiming vyki, nusikaltim, miri ir kt. Gausus alkoholio vartojimas gali gauti
saviudik pobd, o alkoholis gali bti naudojamas kaip nusiudymo priemon. Gana
danai nusiudoma apgirtus. Vilniaus krate atlikti tyrimai rodo, kad 55% nusiudiusi
vyr Vilniaus mieste buvo girti, o rajonuose toki buvo net 70-90%. Psichologins autopsijos duomenimis, priklausomyb nuo alkoholio yra antras pagal dan psichikos
sutrikimas tarp nusiudiusij - nuo 15 iki 54%. Maiausiai tredalis vis nusiudiusi
vyr ir septintadalis moter sirgo iuo sutrikimu. I j beveik dviem tredaliams nustatytas

komorbidinis depresijos sutrikimas. Afektiniai sutrikimai ir priklausomyb nuo alkoholio yra

ypa pavojinga bkl (18 lentel). Amerikoje yra nustatyta, kad saviudybs rizika yra pati
didiausia 19-20-tais metais nuo pirmosios alkoholio sukeltos problemos pasireikimo.
Daugelis i pacient nusiudo sulauk 45-60 met amiaus. tarpsn labai trumpina
piktnaudiavimas vaistais ir priklausomyb nuo j. Priklausom nuo alkoholio asmen
gydymas stacionare, kitaip nei kai kuri psichikos ligoni gydymas, yra labai svarbus ir
maina saviudybs rizik. Nustatyta, kad izoliavus iuos pacientus didiausia rizika bna
pirmas 24 val. Apie 4/5 nusiudiusij, sirgusi priklausomybe nuo alkoholio, informavo
aplinkinius apie ketinim, 40% yra mgin udytis, 50% buvo patyr svarbaus
tarpasmeninio ryio netekt, 2/3 buvo socialiai apleisti, 50% neturjo darbo, 50% turjo
somatini sutrikim, 38% gyveno vieni. Tarp mginani nusiudyti sunki priklausomyb
nuo alkoholio nustatyta 10% vyr ir 7% moter, o alingas alkoholio vartojimas atitinkamai 24% ir 17%.
18 lentel. Nusiudiusij psichikos sutrikimai, nustatyti psichologins autopsijos metodu

70%
15%
86%

2%
4%
0
19%
2-6%
134

12%
4%
9%
16%
0
114

3%
0%
0
6%
1%
100

3%
2%
4%
0
3%
271

Rich, Fower ir
Young, 1986

30%
27%
57%

Chynoweth ir kt,
1980

45%
23%
69%

Beskow ,1979

Barraclough,
Bunch, Nelson ir
Sainsbury ir kt.,
1974

Afektiniai sutrikimai
Priklausomyb nuo alkoholio
Afektiniai sutrikimai ir
priklausomyb nuo alkoholio
izofrenija
Organinis sutrikimas
Kiti asmenybs sutrikimai
Kiti sutrikimai
Sveiki
I viso

Dorpat ir Ripley,
1960

Psichikos sutrikimai

Robins, Gassner,
Murphy ir kt., 1959

Mokslininkai

28%
31%
65%

55%
20%
89%

44%
54%
69%

4%
Nra duomen

3%
4%

3%

Nra duom.

Nra duomen

3%
5%
283

12%
135

Treias psichikos sutrikimas, sukeliantis didel saviudybs grsm, yra izofrenija. I

serganij ia liga nusiudo apie 10-15%, o tarp vis nusiudiusij bna 2-12%. ie
pacientai daniausiai nusiudo ligos pradioje, jauno amiaus, turdami ger premorbidin
charakteristik, aukt intelekt, dideli mokslo, darbo laimjim, ger karjeros
perspektyv,

teikdami

artimiesiems

dideli

vili.

Nusiudo

dl

skausmingo

sivaizduojamos normalios ateities ir nepagydomo negaliojo ateities kontrasto, danai

prisidjus dar ir depresijai, piktnaudiaujant alkoholiu. Ketinimas vykdomas klinikinio
pagerjimo metu 1 mn. laikotarpiu, reiau esant persekiojimo kliedesiui, imperatyvioms

haliucinacijoms. Labai didel saviudybs rizika sietina su tais ligoniais, kurie informuoja
apie savo ketinimus, nuolat igyvena egzistencin nevilt
Asmenybs sutrikimai. Tai toks pat svarbus rizikos veiksnys kaip depresija ir
izofrenija. Atlikt psichologini autopsij duomenimis, nuo 31 % iki 57% nusiudiusij
turjo asmenybs sutrikim. Asmenybs sutrikimai danai bna kartu su kitu psichikos
sutrikimu. Depresija su asmenybs sutrikimu nustatyta 31 %, priklausomyb nuo alkoholio
su asmenybs sutrikimu - 42% atvej. Daniausiai nurodomi ribinio tipo asmenybs
sutrikimas, tarp kurio diagnostikos kriterij yra auto agresyvus elgesys, ir antisocialaus tipo
sutrikimai. Impulsyvumas, agresyvumas ir nusikalstamumas yra labai susijs su
saviudiku elgesiu. Taip pat neretai nurodomas udarumas, socialinis atsiribojimas,
skatinantis saviudik elges, ir kitos savybs.
Kit psichikos sutrikim, - pavyzdiui, valgymo, nerimo, organini, metu saviudybs
rizika taip pat pastebimai didja. Ji ypa didel sutapus keliems sutrikimams, pavyzdiui,
nervinei anoreksijai ir depresijai, nerimo sutrikimui ir priklausomybei nuo alkoholio. Kai
kuri tyrim duomenimis, komorbidins bkls nustatomos net 95% nusiudiusij.
Somatins ligos. Sergant ltine liga ikyla daug fizini, psichologini ir socialini
problem. Somatins ligos danai sukelia skausm, negali, veda prie socialinio gyvenimo
apribojim, bedarbysts ir pan. Ypa didel kriz igyvenama diagnozs nustatymo metu:
netikjimas (negi esu ligonis?), nerimas (kokia liga sergu? kokia prognoz? kokia tikimyb
pasveikti?). Gali apimti neigimas, pasiprieinimas, nusivylimas savimi, ligos eiga, gydymu,
gausjaniomis socialinmis-ekonominmis problemomis. Somatins ligos danai didina
psichikos sutrikim, pvz., depresij, nerimo, nemigos, kognityvini funkcij, organinio
psichosindromo, psichozi, piktnaudiavimo vaistais, alkoholiu ir kt. rizik.
Saviudybs mginim studijos rodo, kad somatini lig randama nuo 27% iki 50%
atvej. I pacient su somatiniais skundais 50% sudar reumatoidins, 22% neurologins, 19% - virkinimo, 15% - irdies ligos. Skausmu skundsi nuo 13% iki 21 %
pacient: i j galvos - 50%, snari - 31 %, raumen - 38%, nugaros - 31 %, skrandio 14%.
Saviudybs rizik gana smarkiai padidina onkologini lig sukeliama neviltis dl
blogos prognozs, sunkaus gydymo, ekonomini prieasi, neretai - dar ir depresij,
pavyzdiui, depresij igyvena 50% pacient, sirgusi kasos viu. Moter, sirgusi
onkologinmis ligomis, standartizuotas mirtingumo dl saviudybs rodiklis yra 0,9-2,2, o
vyr - 1,3-3,6. Sergant istine skleroze saviudybs rizika didja, moter standartizuotas
mirtingumo dl saviudybs rodiklis yra 2,12, o vyr - 3,12. Diagnozavus i lig

saviudybs rizika yra didiausia pirmuosius 5 metus. vairi autori duomenimis,

saviudybs rizika yra 2-7,5 karto didesn. Sergant epilepsija saviudybs rizika padidja
apie 5 kartus, o sergant rezistentika epilepsija - net 25 kartus; daniau nei sergant kitomis
ligomis bna asmenybs sutrikim, daugiau bna saviudybs mginim. Smegen
insultai padidina saviudybs rizik 13 kart. Pirmaisiais metais po insulto 50% moni
pasireikia depresijos, taiau jos retai bna diagnozuojamos ir tinkamai gydomos. Sergant
AIDS saviudybs rizika bna nuo 7,4 iki 36 kart didesn. Manoma, kad pastaraisiais
metais ji maja dl gydymo veiksmingumo didjimo ir socialins ymos majimo.
Ltins somatins ligos sukelia daug veiksni, skatinani auto destruktyv elges, nuo
keli iki keliasdeimt kart didina saviudybs rizik.

Saviudybs procesas
Saviudyb - nevienalytis reikinys, j sunku paaikinti kuriuo nors vienu rizikos
veiksniu. Saviudikas elgesys tik nedaugeliui bna staigus veiksmas. Vieni mons bna
link saviudyb tik tam tikrais gyvenimo momentais. Kiti saviudikai pasielgia tik kart
gyvenime. Dar kitiems krizs kartojasi lyg bangomis. Daniausiai tik paskutinis
saviudikas veiksmas bna staigus ir netiktas, o pats saviudybs procesas yra
ilgalaikis, neretai ji brandinama met metais, svyruojant elgesiui. Laikui bgant kaupiasi
vairios prieastys, stumianios mog saviudyb.
Yra skiriamas vidinis ir iorinis saviudikas elgesys.
Vidinis saviudikas elgesys prasideda nuo pasyvi saviudik mini, kuri metu
prisimenamos saviudybs, - jos emocikai traukia pacient, adina nor pabgti nuo
rpesi ir skausmo. ios mintys gali virsti saviudiku ketinimu, kurio metu yra siekiama
mirties, apgalvojamos galimos saviudybs situacijos, pasirenkami bdai, o vliau tai gali
tapti saviudiku sumanymu, leidianiu dar aikiau sivaizduoti saviudybs vykdym, jos
laik, kit moni reakcijas ir kt. Vidinio saviudiko elgesio raidoje labai svarbus
presuicidinis sindromas, kur sudaro saviudybs, arba suicidin, triada:
1. Mstymo susiaurjimas, vangumas, neigiamas supratimas. Vyrauja pesimistins
mintys, visi sprendimai esti neigiami, vykiai regimi lyg pro juodus akinius; yra ir
"tunelio" simptomas, kai vyrauja mintys tik apie tragik ieit i padties.
2. Agresija, neviltis, pyktis labai dideli ir nukreipti save. Susikaupusi tampa darosi
nebepakeliama, btinas sprendimas, taiau jo suformuluoti nepavyksta.
3. Saviudikos fantazijos vyrauja ir tampa realiausiu ir geidiamiausiu sprendimu.
Po saviudybs sivaizduojamas palengvjimas, vis problem isprendimas.

Iorinis saviudikas elgesys pasireikia saviudika komunikacija - apie 70-90%

nusprendusi udytis moni informuoja aplinkinius apie savo sumanymus. Yra keli
saviudikos komunikacijos variantai:

Tiesiogin odin, - kai tiesiai pasakoma apie savo sumanym: "geriau

nusiudyti", "nusinuodysiu arba pasikarsiu ir viskas bus baigta" ir pan. Kartais
aplinkiniai tai nekreipia dmesio, nes mano, kad tas, kuris kalba, nesiudys, arba
kad daug kart t yra girdj, o saviudyb nevyko. Gali bti nekreipiama dmesio
ir tada, kai neinoma, kaip padti mogui, kai tai gsdina ar kelia papildom
rpesi, kai situacija yra konfliktin. is komunikacijos variantas bna 48-52%
atvej.

Netiesiogin odin, - kai kalbama: "geriau susirgti nepagydoma liga", "geriau

numirti", "nebegaliu daugiau kentti", "geriau inykti", "noriu umigti ir neatsibusti",
"meldiu Diev mirties", "nra tikslo gyventi", "viskas beviltika", "kad kas atlikt
eutanazij", "kai numirsiu, tada pasigailsite" ir pan. Taip kalba apie 62%
saviudi.

Tiesiogin neodin, - kai sigyjamas saviudybs rankis: vaistai, virv, ginklas ar

pan. Neretai suraomas atsisveikinimo laikas. iuo bdu informuoja 11-18%
saviudi.

Netiesiogin neodin, - kai grinamos skolos, baigiami svarbiausi darbai ir t.t.

variant renkasi 9-13% saviudi.

Tylioji, arba nebylioji, - kai atsisakoma bendrauti su aplinkiniais, kai esti mutizmas,
"sienos" simptomas, kuomet vis laik gulima nusisukus sien ir nekreipiama
dmesio aplinkinius.

Iorinio elgesio plotmje didiulis pavojus kyla saviudybs repeticijos metu, kai
tikrinamas pasirinktas bdas. Jeigu yra nusprsta nusinuodyti, vaistai laikomi kuo ariau
savs, pavyzdiui, perkeliami i spintels koridoriuje spintel prie lovos, rankin arba
laikomi tiesiog kienje. Jie ne kart perskaiiuojami, pabandoma didesn negu gydomoji
doz. Jeigu pasirenkamas aunamasis ginklas, jis tikrinamas, mginama auti taikin, po
to renkamasi vieta kne. Planuojant pasikarti pasirenkama virv, vieta, tikrinamas
pasirinkto objekto stiprumas ir kt. Kartais saviudikas mginimas gali bti saviudybs
repeticija.

Jeigu mogus lieka gyvas, gali bti keletas postsuicidins bkls variant:

Kritin bkl - konfliktas prarado aktualum, saviudik tendencij nra, gda,

atsiranda mirties baim;

Manipuliacin bkl - konfliktas prarado aktualum, bet tik dl to, kad aplinkiniai
jau paveikti;

Analitin bkl - konfliktas dar aktualus, saviudik tendencij nra, iekoma

kitoki konflikto sprendim;

Saviudybs fIksacijos bkl - konfliktas dar aktualus, saviudiki ketinimai lieka,

poiris saviudyb teigiamas.

Nusiudiusij tyrimai Suomijoje, JAV rodo, kad 50-70% nusiudo i pirmo karto, 1/5 i antro, 1/10 - i treio. Po saviudybs mginimo met laikotarpiu nusiudo 1-3%, 5 met
laikotarpiu - 9%, vliau - 11 %.

Klasifikacija ir diagnostika
TLK -10 klasifikacijoje saviudikos mintys, sumanymai ir mginimai F dalyje
"Psichikos ir elgesio sutrikimai" yra traukti tik keleto lig apraymus kaip specifinis
simptomas, t.y. rayti depresinio sutrikimo ir ribinio tipo asmenybs sutrikimo kriterijus.
Esant kitiems psichikos sutrikimams gali pasireikti tiek saviudikos mintys, tiek
saviudikas elgesys, taiau tai nespecifiniai to sutrikimo simptomai.
TLK -10 klasifikacijoje auto destruktyvus elgesys, saviudikas mginimas ir
nusiudymas yra koduojami XX skyriaus "Sergamumo ir mirtingumo iorins prieastys"
poskyryje X60-X84 "Tyiniai susialojimai" (19 lentel).
19 lentel. TLK-10 XX skyrius Sergamumo ir mirtingumo iorins prieastys (V01-V98)
X60-X84 Tyiniai susialojimai. Apima: smoning apsinuodijim ar susialojim, saviudyb
X60
Tyinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas nenarkotiniais analgetikais, antipiretikais ir
antireumatiniais preparatais
X61
Tyinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais,
antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamais kitur
X62
Tyinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas narkotikais, psichodisleptikais (haliucinogenais) bei j
poveikis, neklasifIkuojamas kitur
X63
Tyinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas vaistais, veikianiais autonomin nerv sistem
X64
Tyinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas medikamentais ir biologinmis mediagomis
X65
Tyinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas alkoholiu
X66
Tyinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas organiniais tirpikliais bei halogeniniais angliavandeniais ir
j garais
X67
Tyinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas dujomis ir garais
X68
Tyinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas pesticidais
X69
Tyinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais chemikalais ir kenksmingomis
mediagomis
X70
Tyinis susialojimas pasikariant, pasismaugiant ir udstant
X71
Tyinis susialojimas pasiskandinant

X72
X73
X74
X75
X76
X77
X78
X79
X80
X81
X82
X83
X84

Tyinis susialojimas pistoleto viu

Tyinis susialojimas autuvo, medioklinio autuvo ir sunkaus aunamojo ginklo viu
Tyinis susialojimas kito ir nepatikslinto aunamojo ginklo viu
Tyinis susialojimas sprogstamosiomis mediagomis
Tyinis susialojimas gaisru ir ugnimi
Tyinis susialojimas vandens garais, kartais garais ir kartais daiktais
Tyinis susialojimas atriais daiktais
Tyinis susialojimas bukais daiktais
Tyinis susialojimas nuokus nuo auktumos
Tyinis susialojimas iokus prie judanti objekt ar atsiguIus jo kelyje
Tyinis susialojimas patekus po motorine transporto priemone
Tyinis susialojimas kitais patikslintais bdais
Tyinis susialojimas nepatikslintais bdais

Jei psichikos bkl yra neaiki ir ikilusi problema veikia mogaus sveikat, skiriamas
medicininis stebjimas ir vertinimas, nurodytas XXI skyriaus "Sveikatos bkl veikiantys
veiksniai ir kontaktai su sveikatos tarnyba" poskyryje Z00-Z13 "Apsilankymai sveikatos
apsaugos staigose pasitikrinti ir isitirti" kodais Z03.2 "Medicininis stebjimas ir vertinimas
dl tariamo psichikos ar elgesio sutrikimo" ir Z04.6 "Ityrimas ir stebjimas po kitos tyins
traumos".
Praeityje buv mginimai nusiudyti yra nurodomi XXI skyriaus poskyryje Z80-Z99
"Asmenys, kuri sveikatai yra grsm dl eimos ir jo buvusi problem ir tam tikros
bkls, veikianios sveikat" kodu Z91.5 "Buvs alojimasis".
Saviudybs rizikai vertinti yra sudaryta daug klausimyn: Becko nevilties skal,
Saviudik tendencij skal, saviudik idj skal, Saviudik mini ir elgesio
klausimynas, Gyvenimo tiksl inventorius, Saviudiko elgesio rizikos, Saviudik
nuostat klausimynas ir kt. Daugelis klausimyn psichikos bsenai vertinti turi
saviudybs rizikos verio punktus, pvz., Hamiltono depresijos skal, Montgomerry'oAsberg depresijos verio skal ir kt. Klausimynai padeda tiksliau vertinti vairius
saviudiko elgesio aspektus. Jie yra naudingi planuojant pagalb ir tikrinant saviudybs
proceso eig.

Teisiniai saviudybi aspektai

Nustaius paciento saviudybs rizik susiduriama su filosofiniais-etiniaisteisiniais
aspektais, danai kyla klausimai: "Ar mogus turi teis nusiudyti?", "Ar pratsti, ar
nutraukti mogaus kani?", "Ar reikia taikyti prievart?", "Ar informuoti aplinkinius prie
paciento vali?", "Kaip nepakenkti labiau?". Pasaulyje tokiais atvejais elgiamasi vairiai.
Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, priimto 2000 met rugsjo 26 dien, XVII
skyriaus 133 straipsnyje "Sukurstymas nusiudyti ar privedimas prie saviudybs"
sakoma: "Tas, kas sukurst mog nusiudyti arba iauriu ar klastingu elgesiu prived
mog prie saviudybs, baudiamas laisvs apribojimu arba aretu, arba laisvs at-

mimu iki ketveri met". 134 straipsnyje sakoma: "Tas, kas beviltikai serganio
mogaus praymu padjo jam nusiudyti, baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba
usiimti tam tikra veikla atmimu arba vieaisiais darbais, arba aretu, arba laisvs
atmimu iki ketveri met ".
XIX skyriaus 144 straipsnyje "Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus
gyvybei" sakoma: "Tas, kas turdamas pareig rpintis nukentjusiu asmeniu ir galimyb
suteikti pirmj pagalb jam nepagelbjo, kai grs pavojus mogaus gyvybei, arba pats
sukl t pavoj, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs
atmimu iki dvej met".
XX skyriaus "Nusikaltimai mogaus laisvei" 146 straipsnio "Neteistas laisvs
atmimas" 3 pastraipa skelbia: "Tas, kas neteistai atm mogui laisv udarydamas j
psichiatrijos ligonin ne dl ligos, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki penkeri
met "
LR civilinio kodekso 2.26 straipsnis "Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisv"
nurodo:
1. "Fizinio asmens laisv nelieiama. Veiksniam asmeniui taikyti bet koki prieir
ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat kitais statym
nustatytais atvejais.
2. Asmens sveikatos prieirai asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo sveikatai
gresia pavojus arba btina j paguldyti stacionarin sveikatos prieiros staig,
kad bt apsaugoti visuomens interesai.
3. Asmens psichin bkl gali bti tiriama tikjo sutikimu arba teismo leidimu.
Sutikim atlikti neveiksnaus asmens psichins bkls tyrim gali duoti jo globjas
arba teismas. Jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi psichiatrin
pagalba gali bti suteikta ir be asmens sutikimo.
4. Asmuo gali bti paguldytas gydymo staiga tik jo paties sutikimu, taip pat teismo
leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grsm, kad jis savo
veiksmais gali padaryti esmins alos savo ir aplinkini sveikatai ar gyvybei ar
turtui, jis gali bti privers.tinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras.
Prievartin hospitalzacija gali bti pratsta tik statym nustatyta tvarka teismo
leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikim prievartinei jo hospitalizacijai,
taiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali duoti globjas. Neveiksnaus asmens
prievartin hospitalizacija po to gali bti pratsta tik statym nustatyta tvarka
teismo leidimu".
Taigi planuojant saviudybi prevencij btina atsivelgti galiojanius statymus.

Saviudybi prevencija
Vis saviudi ypatumas - didiul ambivalencija, t.y. smoningas ar nesmoningas
svyravimas tarp prietaring tendencij - noro gyventi, sulaukti pagalbos bei palengvjimo
ir sykiu noro negyventi, nebti.
Prevencija - tai vairios priemons, panaikinanios slygas, kurios gali sukelti
saviudybs grsm: imtis ko nors, kad bt ukirstas kelias saviudybei. Iskiriamos trys
saviudybi prevencijos kryptys:
1. bendroji prevencija - gyvenimo kokybs gerjimas, nuostat formavimas,
pedagogika, eimos santyki gerinimas ir kt.;
2. netiesiogin prevencija - tai apskritai rpinimasis psichikos higiena, psichikos
sutrikim profilaktika, diagnostika, veiksmingu gydymu;
3. tiesiogin prevencija - tai pagalba saviudiko elgesio mogui.
Kadangi saviudyb sukelia daugyb vairi veiksni, svarbu taikyti adekvaias
pagalbos priemones. Daugelyje ali - Suomijoje, vedijoje, Norvegijoje, Australijoje, JAV
ir kitose vykdomos nacionalins daugiaprofilins saviudybi prevencijos programos. J
veiksmingumas

rodytas.

Saviudybi

plitim

alyje

galima

sumainti

tikslingai

suplanuotomis prevencinmis priemonmis. Lietuvoje 2001 m. buvo parengtas valstybins

saviudybi prevencijos projektas. Pasilytos trij krypi saviudybi prevencijos
modelis:
1. inios ir nuostatos. Tikslas - ukirsti keli socialins dezintegracijos ir bejgikumo
tendencijoms visoje visuomenje ir atskirose socialinse grupse, taip pat pozityvi
nuostat saviudybs atvilgiu, kaip saviudybinio proceso katalizatoriaus, plitimui.
2. Pagalba didels saviudybs rizikos grupms ir asmenims. Tikslas - toki asmen
ir j grupi iaikinimas ir veiksminga pagalba joms. Ji turi bti maksimaliai
integruota bendruomens lygio sveikatos prieiros, vietimo, socialins apsaugos
ir teistvarkos struktr veikl skatinant j tarpusavio bendradarbiavim.
3. Moksliniai tyrimai ir matavimai. Tikslas vertinti prevencini priemoni poreik,
pagrsti j pasirinkim, vertinti efektyvum, gaunam duomen pagrindu tobulinti
taikomas priemones.
Remiantis ia strategija parengtos prevencijos programos. Taiau j gyvendinimas
priklauso nuo Vyriausybs skiriam l.
Saviudybi prevencijoje labai svarbu mokti pastebti gresianios saviudybs pavoj
ir padti tokiems monms gauti atitinkam pagalb.

Intervencija - tai pagalba mogui, kuriam bdingas saviudikas elgesys. is procesas

turi biologini, psichologini, tarpasmenini, sociokultrini, filosofini, egzistencini
aspekt. Akivaizdu, kad tai - ne vien medicinos problema, kad prie gyvybs igelbjimo
gali prisidti daugyb moni. Taiau svarbiausias vaidmuo vis tiek tenka specialistams eimos gydytojams, psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, slaugos
darbuotojams, krizi centr darbuotojams ir kt.
Postvencija - tai E.S.Shneidmano (1973) pasilytas terminas, kuriuo apibdinami
veiksmai, skirti padti bandiusiam udytis mogui ir igyvenusiems neigiamus jausmus
aplinkiniams (vaikams, tvams, mokytojams, medikams ir kt.).
Pacientui, turiniam saviudik mini, ryys su medicinos personalu yra labai
svarbus, kartais tai gali bti paskutin atsvara, apsauganti nuo lemtingo ingsnio. Yra
nustatyta, kad apie 40-80% nusiudiusij 2-j savaii laikotarpiu buvo apsilank pas
gydytoj,

iki

50%

turjo

nedarbingumo

paym,

90%

nuodijimosi

atvej

yra

medikamentiniai, 40-50% medikamentini apsinuodijim yra sukelti psichotropini vaist,

apie 55% - paskirtais vaistais, 2-5% nusiudo gydymo staigose. Taigi bendraujant su
pacientu reikia gerai isiaikinti jo sumanymus, ypa tada, kai yra rizikos veiksni,
skatinani saviudik elges. Paciento sumanymai turi bti kontroliuojami paskesni
vizit metu. Jeigu suinoma apie saviudikas mintis, btina isiaikinti saviudik elges,
t.y., presuicidin sindrom, komunikacijos bdus, saviudybs repeticij, buvusius
mginimus, pasiprieinimo saviudybei motyvus, pagalbos galimybes ir kt. Saviudybi
prevencijos poiriu labai svarbus komandinis darbas: bendrosios praktikos gydytojo,
psichiatro, socialinio darbuotojo, psichologo, psichoterapeuto, artimj, savanori.
Pagalb btina planuoti ir dokumentuoti.
Labai svarb vaidmen atlieka saviudybi prevencijos komandos, krizi centrai. Juose
teikiama vairiapus tiek momentin, tiek nuolatin pagalba saviudiams ir j
artimiesiems.
Saviudybins krizs metu danai padeda psichologins pagalbos telefonai. Pirmoji
Lietuvos psichologins pagalbos telefonu tarnyba, kurioje dirbo tik psichologai, buvo
Vilniaus psichologin konsultacija telefonu, vyr. gydytojo J.Sargauio kurta 1982m.
Respublikinje Vilniaus Psichiatrijos ligoninje, Vasaros g. 5. 1991m. kurta pirmoji
psichologins pagalbos telefonu tarnyba, kurioje pradjo dirbti savanoriai konsultantai Vilniaus jaunimo linija. 1996m. devynios Lietuvos psichologins pagalbos telefonu
tarnybos susijung Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacij
(LTPPTA). ios asociacijos krja ir prezident yra socialini (psichologijos) moksl
daktar Ona-Kristina Polukordien. iuo metu Lietuvoje veikia 21 psichologins pagalbos

tarnyba. Saviudiki ketinimai, mintys, gyvenimo krizs, depresija apima tredal

konsultant darbo. Neabejotina, kad psichologins pagalbos telefonu tarnybos tinklo ir
darbo pltra - labai perspektyvi saviudybi ir krizi prevencijos sritis.
Lietuvoje saviudybi prevencija daugiau susirpinta 1995m., krus Lietuvos
suicidologijos asociacij, vienijani vairius specialistus: psichiatrus, psichologus,
toksikologus, teismo medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus, pedagogus ir kit
specialybi darbuotojus, besidominius saviudybi prevencija. Pirmasis ios asociacijos
prezidentas buvo prof. habil. dr. Algirdas Dembinskas.

Neuroziniai sutrikimai
Eugenijus Laurinaitis

Istorin apvalga
Neurozs medicinos istorijoje inomos ir apraomos nuo antikos laik (pvz., Hipokratas
apra "isterij"), taiau termin "neuroz" pirm kart pavartojo W.Gullenas 1776m.
ileistame "Medicinos vadove". is autorius apibr neuroz kaip "jutim ir judesi
sutrikimus, kurie randasi ne dl paties organo vietinio paeidimo, bet dl bendresnio
sutrikimo, nuo kurio priklauso apskri tai visi judesiai ... "
Toks organas, autoriaus nuomone, yra nerv sistema. Pagal apibrim daugelis
centrins ir periferins nerv sistemos lig ir sutrikim iki XIXa. vidurio buvo priskiriami prie
neurozi (C.Bomberg, 1840). Vien i tuomet populiariausi sutrikim - neurastenij labai
kruopiai, iskyrs net 44 bdingus simptomus, apra H.Birdas (1880). Tuo pat metu jis
pastebjo ir visiems aptariamiems pacientams bendr "ain" sindrom - ypating "dirglaus
silpnumo" bsen ir susiejo j su psichiniu pervargimu. Taiau vlesni tyrjai vis dlto
iekojo biologini veiksni, kuriuos bt galima susieti su neurozi etiologija ir patogeneze
(W.Griesinger, 1881; R.Kraft-Ebing, 1897; J.Charcot, 1889). Klasikinje psichiatrijoje
psichogenines ir konstitucines neurozi formas pirmasis aikiai iskyr G. de la Tourette
1898m. Taiau tai vyko vliau, nei H.Breueris ir S.Freudas (1895m.) apra klasikin Anos
O., sirgusios isterija, psichoanalitinio gydymo atvej, parodydami psichogenin jos

simptom kilm ir analitins psichoterapijos veiksmingum gydant i lig. Nuo to laiko

apie neurozes raantys autoriai termin vartoja viena i dviej prasmi:
a) apraomja - neuroz yra psichikos sutrikimo simptomas ar sindromas, kur sukelia
psichogenins prieastys ir kuris nesutrikdo realybs suvokimo, todl pacientai i
esms laikosi prastini socialini norm;
b) etiologine - neuroz atsiranda dl nesismonint vidini psichini konflikt, kurie
kelia nerim ir skatina naudoti psichologinius gynybinius mechanizmus, taigi klinikiniai
simptomai yra kompromiso, kuriuo siekiama ubaigti i vidin psichin kov,
rezultatas.
Per daugiau nei imt met, prajusi po pirmojo S. Freudo straipsnio pasirodymo,
autoriai, nagrinj neurozi etiologij, klinik ir gydym, termin m vartoti labai plaiai
ir netiksliai, o tai kl nemaa problem, nepasitenkinimo tarp psichiatr. Dl to dabar
psichikos sutrikim klasifikacijose neurozs terminas yra vartojamas kitokia reikme nei
prie kelis deimtmeius. 10-ojoje Tarptautinje lig klasifikacijoje (TLK-10, 1992) atskira
grupe yra iskirti neuroziniai sutrikimai - sutrikimai, kurie kelia didel distres ir yra
pacientui nepriimtini bei svetimi, nors paciento ryys su tikrove yra visikai nepakits ir
nra joki simptomus pateisinani organini lig. Taigi TLK-10 terminas vartojamas
apraomja prasm, nesiejamas su jokia specifine etiologija. Kitaip pasielg Amerikos
psichiatr asociacija (APA), savo klasifikacijose DSM (III; III-R ir IV) nuo 1980 m. i viso
atsisakiusi neurozs termino dl jo netikslumo ir anksiau iai grupei priskirtus sutrikimus
paskirsiusi po vairias diagnostines kategorijas - afektini sutrikim (depresin neuroz),
nerimo, somatoformini, disociacini ir kt.
Atskiro paminjimo vertos su stresu susijusios bsenos. Jos medicinoje taip pat gana
seniai inomos ir aprainjamos kaip "karo neurozs", "kareivio irdies sindromas", "mio
nuovargio sindromas", "koncentracijos stovykl sindromas", "gedjimo reakcija" ir t.t. Jau
patys pavadinimai sako, kad ios bsenos vis pirma buvo siejamos su j etiologiniais
veiksniais. Taiau tik po Vietnamo karo (1969-1973m.) ir JAV visuomen okiravusi jo
psichologini bei psichiatrini padarini potrauminio streso sutrikimas buvo pirm kart
kruopiai apraytas ir trauktas DSM-III (1980) bei vlesnes APA klasifikacijas kaip
atskira diagnostin kategorija. TLK-10 yra pirmoji tarptautin psichikos sutrikim
klasifikacija, kuri atskira grupe trauktos reakcijos sunk stres ir adaptacijos sutrikimai.

Fobiniai nerimo sutrikimai

Tai grup sutrikim, kuri pagrindinis simptomas yra baim ir nerimas. iuos jausmus
ligoniui sukelia tokios situacijos ar paskatos, kurios jam aptariamuoju metu nra
pavojingos (pvz., stovjimas eilje, vaiavimas autobusu, kokie nors konkrets gyvnai).
Fobij igyvenanio asmens subjektyvs pojiai, fiziologins reakcijos ir elgesys yra
lygiai tokie pat, kaip atitinkam objektyv, real pavoj igyvenanio mogaus, ir gali
svyruoti tarp lengvo nesaugumo jausmo ir siaubo. Vienas daniausi fobijos pavidal yra
agorafobija - jos danis populiacijoje siekia 2,5-6,5% (Fyer, Manuzza, Coplan, 1995).
Pagrindiniai io sutrikimo simptomai - baim perengti nam ribas, stovti eilje
parduotuvje, bti udarose patalpose (pvz., kino teatre), vaiuoti autobusu ar traukiniu,
skristi lktuvu. Ligonius kamuoja siaub kelianios mintys, kad praras smon ar numirs
tokioje vietoje, i kurios negali pabgti, todl jie ima vengti toki viet ar situacij arba
stengiasi jose atsidurti kieno nors lydimi. Tokie asmenys danai sugeba susitvarkyti
gyvenim taip, kad jiems pavyksta ivengti daugelio fobij sukeliani situacij, todl j
sutrikimas bna veik nepastebimas. Jei ivengti nerim kelianios situacijos nepavyksta,
baims jausmas gali sustiprti iki panikos priepuolio - tuomet reikia diagnozuoti
agorafobij su panikos priepuoliais. Sutrikimas gali bti toks stiprus, kad ligoniai tampa
visiki namisdos ar netgi invalidai. Kartu su agorafobija ligoniai gali turti ir socialins
fobijos, depresini ar obsesini simptom, taiau ie simptomai nra vyraujantys.
Kita fobini sutrikim forma - socialins fobijos. Jos danai prasideda vaikystje ar
paauglystje ir pasireikia baime bti moni (paprastai maos grups) dmesio centre.
i sutrikim danis populiacijoje siekia net 13% (Kessleris ir kt., 1994). Tokie pacientai
nebijo bti minioje ar atviroje vietoje, bet vengia vis situacij, kai reikia pasirodyti ar
pasisakyti.

Kartais

simptomai

pasireikia

tik

apibrtose

socialinse

situacijose

(bendraujant su prieingos lyties asmenimis, valgant ar kalbant vieai), taiau kartais jie
tampa difuziniai - tuomet fobij sukelia bet koks bendravimas u eimos rib. Danai kartu
su iomis fobijomis pasireikia ir antriniai nerimo simptomai: paraudimas, rank virpjimas,
pykinimas, staigus poreikis lapintis. Kartais pacientai bna sitikin, peraugti net panikos
priepuol, todl kratutiniais atvejais tokie pacientai gyvena visikai atsiskyr nuo
visuomens.
Dar viena fobij ris - specifins (izoliuotos) fobijos. Jos kyla gana specifinse
situacijose ar susidrus su specifiniu dirgikliu: tamsoje, udaroje erdvje, atsidrus
auktai, susidrus su btinybe lapintis ar tutintis vieame tualete, valgyti tam tikr
maist; tai gali bti ir baim gydytis dantis, pamatyti krauj ar aizd, usikrsti tam tikra

liga (pvz., AIDS) ir pan. Toki fabij danis populiacijoje siekia net 11% (Kessleris ir kt.,
1994). ie sutrikimai paprastai atsiranda ankstyvoje vaikystje ar jaunystje ir negydomi
gali tstis deimtmeius. Ligoniai paprastai imoksta vengti baim keliani situacij,
taiau patek jas gali igyventi labai didel baim, siekiani net panikos priepuolio lyg.
Nors fobini nerimo sutrikim klinikinis pavidalas yra labai vairus, psichologiniai j
atsiradimo mechanizmai gana panas. Psichodinamine prasme pagrindiniai toki
sutrikim veiksniai yra menkas savo verts pojtis ir kritikos baim. Ligoniai neretai turi
panaios struktros charakterio motinas, kurioms auganio ir savarankikumo siekianio
vaiko (madaug 1-2 met amiaus) autonomijos poreikis kelia didel baim. Toki motin
baim ir perdta kontrol moko vaik, kad tapdamas savarankikas jis gali prarasti
motinos meil. Be to, jis ima manyti, kad pasaulis yra labai pavojingas. Toks pat
pavojingas tampa ir vidinio nerimo jausmas, kylantis dl vidinio konflikto tarp dviej
nesuderinam nor: tapti savarankikam ir neprarasti motinos meils. To vidinio konflikto
jis negali isprsti. Tuomet atsirandantys fobiniai simptomai padaro asmen priklausom ir
nesavarankik, todl jam reikia nuolatins globos ar prieiros: itokiu bdu motina bna
apsaugota nuo jo atsiskyrimo, o jis pats isaugo jos meil. Tokie ligoniai ir i gydytojo tikisi
globos ir gydymo "stebuklo", o patys veik nesistengia sismoninti savo vidin konflikt ir
pasikeisti. Gana danai jie tampa priklausomi nuo gydytojo, tarytum patiki jam "rpestingos
motinos" vaidmen.

Kiti nerimo sutrikimai

iai sutrikim grupei bdingas nerimas atsiranda be aikiai suvokiamos prieasties ar
paskatos. Daniausias i i sutrikim yra panikos sutrikimas, kitaip dar vadinamas
epizodiniu paroksizminiu nerimu. Nors pirm kart jis buvo apraytas dar 1849 metais
(Domrich), taiau kaip atskiras sutrikimas klasifikacijas buvo trauktas tik 1980m. (DSMIII). Panikos priepuolio metu gali pasireikti labai vairs simptomai: sustiprjs irdies
plakimas ar tachikardija, prakaitavimas, virpulys, drebjimas, padanjs kvpavimas ar
oro trkumas, smaugimo pojtis, nerykus skausmas ar diskomfortas krtinje, galvos
svaigimas, sukimasis ar apdujimo jausmas, derealizacija ar depersonalizacija, baim
prarasti savitvard ar iprotti, baim numirti, parestezijos,
kad btent ie simptomai yra pagrindin j problema, ir kreipiasi pagalbos dl to.
Baim socialinse situacijose kartais gali alio krtimas ar kario pylimas (DSM-IV).
Panikos priepuoliui diagnozuoti utenka bet kuri keturi aukiau aprayt simptom,
jeigu jie atsiranda staiga ir pasiekia intensyvumo virn per 10 minui. Taiau panikos

sutrikimui nustatyti reikia papildom simptom: nuolatin baim patirti nauj priepuol,
susirpinimas dl priepuolio padarini (pvz., galimo savitvardos praradimo, infarkto ar
iprotjimo) ir priepuolio slygota elgesio permaina, trunkanti bent mnes po vienos ar
daugiau itikusi panikos atak. Panikos sutrikimai bdingi madaug 3% moni i
bendros populiacijos, o dl panikos priepuoli kenia vidutinikai 7-10% moni. Dabar
manoma, kad "panikos priepuoliai ir panikos sutrikimai sukelia tokius fizinio bei socialinio
funkcionavimo sutrikimus, kurie virija depresij ar kit ltini psichikos sutrikim
padarinius" (Academie Highlights, 1996). Tokie asmenys daniausiai kreipiasi gydytojus
somatikus, nes net 90% j yra sitikin, kad tai - somatin problema. Tokie mons sudaro
apie 50-60% pacient, besikreipiani kardiologus dl krtins lstos skausm. Anksiau
tokiems ligoniams daniausiai bdavo diagnozuojama vegetacin distonija ar kitokios
panaios ligos, taiau i tikrj ios diagnozs buvo nelyginant somatikai nepaaikinam
simptom "svarta". Tyrimai rodo, kad tam tikr reikm i sutrikim etiologijoje turi
paveldimumas: tarp pirmos eils gimini sutrikimas pasitaiko 24,7% atvej, tarp tolimesni
gimini - 2,3% Vienalsi dvyni panikos sutrikimas sutampa 31 % atvej, o tarp
nevienalsi is procentas lygus 0. Be to, eksperimentais rodyta, kad i ligoni centrin
nerv sistema turi didel gimt jautrum tam tikroms mediagoms: jiems panikos
sutrikimus galima sukelti kofeinu, kvptu CO2, o jiems gydyti tinka SSRI tipo
antidepresantai. Taiau tuo pat metu reikia nepamirti ir tyrim, kurie parod psichologines
ios grups ypatybes, - vaikystje jie yra daniau patyr seksualin ar fizin prievart
(Stainas ir kt., 1996).
Kitas iai diagnostinei grupei priskiriamas sutrikimas - generalizuotas nerimo
sutrikimas. Jis pasiymi tuo, kad ligoni nuolat jauiamas nerimas kyla be aiki
prieasi ar aplinkybi, t.y. j galima pavadinti "plduriuojaniu nerimu" (K. Horney
terminas). Sutrikimo danis populiacijoje, vairi autori duomenimis, siekia 2,5-8%, jo
etiologijoje glaudiai susipina psichologiniai ir biologiniai veiksniai. Nustatyta, kad
vienalsi dvyni sergamumo sutapimas siekia 80-90%, onevienalsi - tik 15%. ie
ligoniai daniausiai skundiasi nuolatiniu nervingumu, virpuliu, raumen tampa,
prakaitavimu, galvos svaigimu, irdies plakimu, silpnumu, diskomfortu epigastriume, kitais
vegetaciniais nerimo poymiais. Juos kankina nuolatin baim, kad kakas bloga atsitiks
jiems ar j artimiesiems (liga, autoavarija), jie kupini vairiausi blog nuojaut. ie ligoniai
taip pat daniausiai kreipiasi gydytojus somatikus ir isako savo skund somatinius
komponentus. Kartu su io sutrikimo simptomais labai danai (iki 90% atvej) pasireikia ir
socialins fobijos ar distimijos simptomai. is sutrikimas danesnis tarp moter, juo
sergantys mons sudaro didel dal bendrosios praktikos gydytoj ligoni.

Mirus nerimo ir depresijos sutrikimas, kaip atskira kategorija, pirm kart trauktas
psichikos sutrikim klasifikacij tik paskutiniame TLK variante. trauktas dl to, kad toki
pacient ypa gausu pirmins medicinos praktikoje - apie 20%, o bendroje populiacijoje j
danis siekia 5% iems asmenims bdingas mirus simptom derinys: nerimo - irdies
plakimas, galvos svaigimas, sausumas burnoje, oro trkumas, parestezijos; depresiniai nuovargis, bloga nuotaika, nemiga, interes bei seksualinio potraukio praradimas;
somatiniai - galvos ar sprando skausmai, virkinimo sutrikimai; socialiniai - nesusidoroja su
krviu darbe ar namie. Svarbu, kad nei nerimo, nei depresijos simptom nepakanka
diagnozuoti kok nors kit specifin sutrikim. Be to, io sutrikimo diagnozei nustatyti btini
vegetaciniai simptomai (drebulys, irdies plakimas, burnos divimas, skrandio spazmai
ar kiti).

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
is sutrikimas pasiymi kyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi,
taiau yra nemalons, beprasmiki ir varginantys. Obsesijomis, arba kyrybmis,
vadinamos mintys, idjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie kyriai ir stereotipikai grta
smon, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba. Jos nepaklsta paciento norams ir
danai prietarauja jo valiai. J vyravimas sutrikimo klinikoje paymimas diagnozje kodu
F 42.0. Kompulsijomis vadinami tokie paciento veiksmai, kurie, nuolat ir stereotipikai
kartojami, kartais tampa itisais ritualais, taiau neturi realios prasms. Tie ritualai danai
skirti simbolikai apsaugoti ligon ar jo artimuosius nuo maai tiktinos grsms, ir pats
mogus paprastai suvokia j beprasmikum ir neskmingai bando su jais kovoti. Jei
vyrauja kompulsijos, jos taip pat iskiriamos diagnozje kodu F 42.1. Jei ligos klinika miri,
tuomet taikomas kodas F 42.2. Obsesinius-kompulsinius ir depresijos simptomus (ypa
esant pasikartojaniam depresiniam sutrikimui) sieja gana glaudus ryys - jie neretai
lydi vieni kitus, todl stiprjant vieniems rykja ir kiti. itie sutrikimai bdingi apie 3%
populiacijos, o apskritai net iki 80% moni patiria vienoki ar kitoki laikin kyri mini
(pvz., poreik kelis kartus i eils patikrinti, ar gerai urakino duris, usuko duj iaup ir
pan.). Tuos paius poelgius apraom sutrikim turintis ligonis gali kartoti iki begalybs.
i pacient gydymas remiasi psichodinamine j sutrikimo samprata, todl labiausiai
jiems tinka psichoterapija. Medikamentinis daugelio fobini nerimo simptom gydymas
nedaro didesns takos paties sutrikimo eigai, teikia tik laikin pagerjim. Taiau
paskutini tyrim duomenys liudija, kad farmakologinio ir psichoterapinio gydymo derinys
yra veiksmingas tiems pacientams, kuri agorafobij lydi dar ir panikos priepuoliai. Tokiu

atveju i pradi skiriama SSRI tipo antidepresant, kuri klinikinis veiksmingumas i

sutrikim atvejais yra rodytas. Kartais, kol antidepresantai ima veikti, 10-12 dien drauge
su jais yra skiriama ir benzodiazepin grups anksiolitik. Tuo pat metu taikoma ir
psichoterapija. Gydant specifines fobijas rekomenduotina taikyti paintin elgesio terapij,
fokusuot simptom ir aikiai struktruot. Gydant kitus sutrikimus kokios nors vienos
psichoterapijos ries ar krypties pranaumas neiaikintas.

Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai

i diagnozi grup apima didel skaii toki sutrikim, kurie anksiau buvo apraomi
kaip isterija ar isterin neuroz. Jie pasireikia normalios praeities prisiminim integracijos
ar asmenybs tapatumo sutrikimu, kartais i dalies ar visikai prarandama judesi
kontrol, gali pakisti ir jutimai. Visi kiti, nepaeisti pojiai ar judesiai paprastai lieka
visikai kontroliuojami ir sismoninami. Simptomai gali gana greitai (net per kelias
valandas) pasikeisti, kartais priklausomai nuo to, su kuo bendrauja ligonis. Tokiais atvejais
bna labai sunku vertinti, kiek smoningai yra kontroliuojamos kai kurios i sutrikusi
funkcij, t.y. kiek asmuo simuliuoja. ie sutrikimai daniausiai atsiranda dl psichogenini
prieasi, pacientui susidrus su j eidianiu vykiu, neisprendiama ar nepakeliama
problema, tarpasmenini santyki sutrikimu. iems sutrikimams aprayti plaiai taikomas
konversijos terminas, nes jiems bdingi labai nemalons jausmai, kil dl mogui
nepakeliamos ar neisprendiamos problemos, kakokiu bdu virsta simptomais.
Disociacini bsen pradia ir pabaiga paprastai bna staigi, todl j retai pavyksta
pamatyti, nebent taikant specialias technikas (hipnoz, reagavimo metodus). Didioji
dauguma disociacini bsen inyksta per kelias savaites ar mnesius, ypa jei jos
prasideda dl aikiai atpastamo traumuojanio vykio. Simptomai (ypa paralyiai ir
jautrumo inykimas) gali ilgiau reiktis tuomet, jei jie atsirado palaipsniui, dl ilgalaiki neisprendiam problem ar tarpasmenini santyki sutrikim. Kuo ilgiau tsiasi tokia
bsena, tuo sunkiau j gydyti. Be to, akivaizdi kitiems sunkios gyvenimo situacijos ar
vykio tak sutrikimui pats pacientas yra links kategorikai neigti, o daugel savo
gyvenimo problem aikinti savo simptomais. Diagnozuojant reikia atkreipti dmes iuos
poymius:

turi bti specifiniai kurio nors konversinio sutrikimo simptomai;

nra jokio somatinio i simptom pagrindo;

randama aiki psichologin prieastis, su kuria simptom atsiradimas akivaizdiai

susijs laiko atvilgiu (net jei pats pacientas tai ir neigia).

io skyriaus diagnozes reikia taikyti ypa atsargiai tuomet, kai yra nustatyta kokia nors
inoma centrins ar periferins nerv sistemos liga. Skiriamos tokios disociacini sutrikim
klinikins formos:
Disociacin amnezija, kuriai vis pirma bdingas atminties praradimas, kai
umirtami svarbs praeitie vykiai ir kai nerandama joki atminties praradimo somatini
prieasi, o jo apimtis yra per didel paprastam umarumui.
Disociacin fuga. Jai bdingi visi disociacins amnezijos poymiai, bet ijs i nam
ar darbo pacientas keliauja tikslingai, geba pasirpinti savimi. Kartais jis prisiima sau
kitoki tapatyb, keliauja jam i anksiau inom vietov ir paaliniams jo elgesys gali
atrodyti visikai normalus. Daniausiai sutrikimas trunka tik kelias dienas ar savaites, bet
kartais - ymiai ilgiau.
Disociacinis stuporas, kurio metu pasireikia visi stuporo simptomai, taiau
nerandama jokios j paaikinanios prieasties. Be to, yra akivaizdios psichologins ios
bsenos atsiradimo aplinkybs.
Transas ir uvaldymo sutrikimas. Tai -laikini sutrikimai, kuri metu prarandamas
savo asmenybs tapatumo ir aplinkos suvokimas. Kartais toks mogus veikia lyg
uvaldytas kitos asmenybs, dvasios ar jgos. Dmesys ir suvokimas gali bti labai
ribotas - iki keli aplinkos element.
Disociaciniai judesi sutrikimai pasireikia negaljimu pajudinti dalies ar visos
galns. Tai gali bti visikas ar dalinis paralyius; viena i tipikiausi io sutrikimo form
- koj paralyius, dl ko eisena tampa labai keista ir pacientas negali stovti be kit
pagalbos (ataksija-abazija).
Disociaciniai traukuliai gali labai panti epilepsinius traukulius, bet j metu labai
retai sikandamas lieuvis, nebna rimtesni traum krentant, lapimo ar imat
nelaikymo.
Disociacin anestezija, arba judesi praradimas. io sutrikimo metu jutimo
praradimo sritys neretai rodo, kaip pacientas sivaizduoja savo kno funkcijas, o atskir
poji pokyi klinika yra tokia, kad j tikrai negalima kildinti i neurologini lig.
Nors i sutrikim grup yra aprayta literatroje labai seniai ir plaiai, dabartiniu metu
daugum toki sutrikim gydytojai diagnozuoja ypa retai, iskyrus tuos atvejus, kai
pacientai patenka psichiatr akirat. Pastaraisiais deimtmeiais tyrintojai i sutrikim
etiologij sieja pirmiausia su giliomis ankstyvosios vaikysts traumomis, ypa seksualine
prievarta ar inaudojimu.

Gydyti iuos sutrikimus reikia psichoterapija, taiau gydymas yra ilgas ir sudtingas.
Pagrindin to prieastis - adaptacinis paties sutrikimo pobdis: asmeniui brstant
susiformuoja btent tokie prisitaikymo prie aplinkos bdai, todl jis net nesivaizduoja gals
prisitaikyti kaip nors kitaip. Todl psichoterapijos tikslas - paciento keitimasis - turi labai
menk vidin motyvacij ir yra sunkiai pasiekiamas. Kartais neblog rezultat duoda
hipnoz, ypa mioje simptomo raikos stadijoje. Medikamentinis i sutrikim gydymas
nerekomenduotinas

Kiti neuroziniai sutrikimai

I ios grups sutrikim didesn dmes skirsime neurastenijai, nes is sutrikimas kelia
gana daug problem, o jo diagnozavimas, nepaisant ilgos paties sutrikimo tyrinjimo
istorijos, tebra labai abejotinas. Per ilg savo gyvavimo laik is terminas skirting
psichiatrijos mokykl ir skirtingose alyse buvo vartojamas labai nevienodai. Todl ir io
sutrikimo diagnozavimo danis vairiose alyse labai skiriasi: JAV 1980m. vedus DSM-III
ios diagnozs apskritai atsisakyta (j didele dalimi pakeit distimijos diagnoz), o
buvusioje TSRS ir Rusijoje ji ligi iol yra labai populiari.
Neurastenija yra dviej pagrindini klinikini form, kurios turi gana daug bendra. Vienu
atveju rykiausias esti nuovargis, ypa po protinio darbo, danai lydimas kritusio
produktyvumo, sunkumo atlikti kasdienius darbus, kartais prie i poymi prisideda kyri
trikdani mini antpldis, apskritai neproduktyvus mstymas, susilpnjusi dmesio
koncentracija. Kitas klinikinis variantas pasireikia daugiausia kno silpnumu ir fizinio nuovargio jausmu, isekimo pojiu. ie pojiai atsiranda net nuo menkiausi fizini
pastang,

juos

lydi

vangs

raumen

skausmai

ir

raumen

tampos

jausmas,

nesugebjimas atsipalaiduoti. Abiem klinikiniais atvejais bna vairi nemaloni somatini

poji: daniausiai tampos tipo galvos skausmai, galvos svaigimas, bendras nestabilumo
jausmas, padidjs dirglumas, anhedonija. Kartais pasireikia ir miego sutrikimai,
daniausiai pradins ar vidurins fazi.
Nustatant neurastenij pirmiausia reikia isiaikinti, ar tai nra nerimo arba depresijos
sutrikimas. Be to, svarbu gebti atskirti j ir nuo somatoformini sutrikim. Pagrindinis
skiriamasis poymis yra paties paciento pabriama vyraujanti io sindromo ypatyb nuovargis, o ne kiti j lydintys simptomai (nerimo, depresijos ar somatoforminiai). Panaus
neurastenij sindromas gali atsirasti ir po daugelio somatini lig, ypa danai - po gripo,

virusinio hepatito, kit sunki lig. Tuomet diagnozje reikia paymti ir i anksiau
persirgt lig.

Gydymas
Vis ios grups sutrikim turini pacient gydymas yra gana sunkus ir ilgalaikis,
kartais jo rezultatai yra nestabils ir sukelia stres paiam gydytojui. Tai ypa pasakytina
apie somatoformini sutrikim turinius pacientus, nes j simptomai labai primena vairias
somatines ligas, bet somatinio pagrindo iems simptomams paaikinti nerandama. Todl
gydytojai

neretai

laiko

tokius

pacientus

simuliantais,

tariamais

ligoniais.

Toks

diskriminuojantis poiris ios grups pacientus kelia labai daug problem ir pacientams,
ir patiems gydytojams. Kartais dl to kyla konflikt tarp pacient ir medicinos personalo, o
gydymo neskms blogina bendr medicinos vaizd. Todl labai svarbu mokti tinkamai
elgtis su iais pacientais, nes j skaiius, kaip jau buvo minta, bendroje ligoni
populiacijoje yra gana didelis (40-60%).
Bendrieji elgesio su iais pacientai principai yra tokie:
1. Kantryb ir rimtis. Jau nuo pat pradi reikia sismoninti, kad i pacient
gydymas yra labai ilgas, sudtingas, o skms procentas - nedidelis, ypa
bendrojoje praktikoje. Tik paties gydytojo ramyb gali padti sumainti paciento
nerim ir is gali imti pasitikti gydytoju ir tikti, kad jo liga nra mirtina ar labai
pavojinga.
2. Rytas ir aktyvumas - savybs, kurios yra btinos tuomet, kai pacientas igyvena
m ir stipr nerim ir kai reikalingas skubus profesionalo sikiimas. Abejons,
nerytingumas ir sutrikimas tokiu atveju tik didina ir taip didiul paciento nerim.
3. Noras suprasti pacient - savyb, kuri padeda gydytojui suvokti psichologines
paciento sutrikimo prieastis, ujausti j ir suvokti jo kani. Kartu gydytojo
supratimas labai reikalingas tam, kad pats pacientas sismonint savo sutrikimo
kilm.
4. Rimtas paciento simptom traktavimas - btina profesionalo darbo dalis. Net jei
yra akivaizdu, kad simptom prieastis nra somatiniai pokyiai, j igyvenimas dl
to n kiek ne menkesnis. Geriausias pavyzdys skausmo pojtis. Nemanoma jo
imatuoti jokiais objektyviais metodais, o kas j jauia stipriau, - viu sergantis
ligonis ar somatoforminio skausmo sutrikim turintis pacientas, - niekas negali
pasakyti. Be to, jeigu gydytojas rimtai traktuoja paciento simptomus, pats pacientas
su juo jauiasi saugesnis, jo nerimas maja.

5. Dialogas su pacientu - btinas gydytojo darbo su visais pacientais elementas.

Taiau su i sutrikim kamuojamais pacientais kontakto kokyb yra lemiamas
gydymo veiksnys, nes tik per kontakt galima suvokti sutrikim, jo prieastis ir
palaikyti paciento ramyb ir vilt.
Visi ia paminti profesinio darbo elementai btini kiekvienam gydytojui ar net ir visam
medicinos personalui. Kiek sudtingesn uduotis - kasdienje bet kurios specialybs
gydytojo praktikoje mokti naudotis psichoterapijos elementais. Pagrindinis psichoterapini
intervencij tikslas - sumainti paciento nerim, suprantamai jam paaikinti jo sutrikimo
esm, imokyti naudotis simptomus slopinaniomis technikomis ar vaistais. Bet kokios
specialybs gydytojo darbe ypa tinka relaksacins technikos: autogenin treniruot,
progresyvi relaksacija pagal Jacobson. Be to, maus nerimo priepuoliams sumainti ypa
svarbu mokti greitai umegzti ry, palaikyti pokalb, nuraminti, kad nra joki rimt
somatini lig (o i priepuoli metu ypa stipriai bijoma infarkto, insulto, kit katastrofik
lig). i intervencija turt trukti maiausia 30 minui ir tik jai nedavus teigiamo rezultato
verta pradti psichofarmakologines intervencijas: skirti anksiolitik, geriausia - injekcijomis.
Be to, dera nurodyti ir tolesnio gydymo gaires pabriant, kad gydymas vaistais teikia tik
simptomin palengvjim, o sutrikim suklusias prieastis reikia gydyti psichoterapijos
metodais.
Kitokios taktikos tenka imtis su somatoformini sutrikim turiniais pacientais. ie
pacientai neretai bna gydyti daugybs gydytoj, tyrinti beveik visais manomais
metodais, imgin daug vaist, bet i esms nepagerjusios bkls. Didiausi dmes
reikia skirti reguliariam ir trumpalaikiams bendravimui su iais pacientais, pvz., kas 2-4
savaites po 15 minui, kartu pabriant, kad j sveikatos sutrikimas yra tikrai rimtas, bet
ne tas, kur jie taria. Simptomams gydyti reikia skirti kaip galima paprastesnius, bet
veiksmingesnius vaistus, ir kaip galima maesnmis dozmis. Vienas i didiausi pavoj
gydant iuos ligonius - j polinkis gerti visus jiems paskirtus vaistus, net ir tuomet, kai ie
nebeduoda pageidaujamo efekto.
Veiksmingiausias daugelio ios grups sutrikim gydymo bdas yra psichoterapijos ir
farmakoterapijos derinys. Jei ito imasi du profesionalai (pvz., du gydytojai ar gydytojas ir
psichologas),

esminis

tokio

gydymo

elementas

yra

glaudus

profesional

bendradarbiavimas, reguliars paciento bkls aptarimai ir tarpusavio konsultacijos.

Seksualiniai sutrikimai
Liudvikas Lazauskas
mogaus gyvenimas susideda i keturi srii:
1. darbo,
2. poilsio ir pramog,
3. eimos, santuokos,
4. intymaus gyvenimo.
Visos ios sritys yra susijusios. Darbo pobdis ir intensyvumas, poilsis, gyvenimas
eimoje, santuokiniai santykiai veikia ir mogaus intym gyvenim. Savo ruotu intymaus
gyvenimo kokyb veikia mogaus darbingum, lemia poilsio formos pasirinkim, turi takos
santuokiniams ir eiminiams santykiams. Intymaus gyvenimo sfer nagrinja seksologija.
Tai palyginti jauna, bet greitai besivystanti mokslo sritis. Yra sukurtas pakankamas teorinis
jos pagrindas, savita mokslin metodologija, taiau aiki riba, skirianti nuo j kit srii,
iuo metu dar neivesta, nes intymus gyvenimas studijuojamas visais aspektais:
psichologiniu,

socialiniu,

pedagoginiu,

etiniu-doroviniu,

teisiniu,

etnografiniu,

antropologiniu, biologiniu, higieniniu, religiniu, medicininiu. Tai labai svarbu, nes daug
moni tarpusavio konflikt, o dl j - ir sveikatos sutrikim, slygoja, pavyzdiui,
socialiniai ir kultriniai, aukljimo, tikybos skirtumai.
Lietuvoje, kaip krikionikoje alyje, ilg laik buvo vengiama vieai kalbti apie
intym gyvenim. Todl dar ir dabar tredalyje eim lytinio gyvenimo kokyb nra gera.
Apie lytinius nesklandumus partneriai dar vis vengia kalbti tarpusavyje, nesiryta kreiptis
pagalbos specialistus. Vyresns kartos gydytojai nenoriai aptarinja ias problemas su
pacientais: vieni neturi pakankamai ini, kiti ironikai teigia, kad tai - ne medicinin
problema, treti mano, kad tai - delikati sritis, ir nenori traumuoti ligonio, ketvirti patys turi
"vidin stabd", neleidiant kalbti ia tema. Dl ios prieasties Lietuvoje nra pakankamai
statistini duomen apie intymaus gyvenimo sutrikimus ir tenka remtis kit ali
duomenimis.
Seksualin reakcija yra psichosomatinis procesas. Paprastai seksualinei disfunkcijai
atsirasti turi reikms psichologiniai ir somatiniai veiksniai. Seksualins funkcijos sutrikimu
vadinama didel sutrikim grup, kai individas negali dalyvauti seksualiniuose santykiuose
taip, kaip nori. Tai gali pasireikti potraukio ar malonumo nebuvimu, fiziologins reakcijos,

btinos efektyviems seksualiniams santykiams (pvz., erekcijos), trkumu, nesugebjimu

kontroliuoti ar pajusti orgazm. Pastebta, jog moterys dania skundasi seksualinio
potyrio kokybs sutrikimais (lytinio potraukio ar pasitenkinimo sumajimu), vyrai specifins lytins reakcijos (erekcijos, ejakuliacijos) sutrikimais.
Kol kas nra vienos seksualini sutrikim klasifikacijos. Daugelis klasifikacij remiasi
vairiais kriterijais, bet daniausiai etiologiniai kriterijai siejami su simptominiais, objektyvs
su subjektyviais. Pastaruoju metu vadovaujamasi K.Imielinskio pasilyta klasifikacija:

Seksualins disfunkcijos:
Individualios:

Lytinio akto sutrikimai;

Orgazmo sutrikimai;

Lytinio potraukio sutrikimai;

Abipuss:

Seksualin disharmonija;

Dispareunija;

Seksualin aversija.

Seksualins deviacijos:

Seksualiniai nukrypimai;

Seksualiniai ikrypimai.

Simptomins disfunkcijos ir deviacijos:

Esant psichikos sutrikimams;

Esant somatinms ligoms.

Prie seksualini disfunkcij priskiriami visi lytinio pajgumo sutrikimai (lytini reakcij ir
galimybi

nebuvimas),

seksualinio

sujaudinimo

sutrikimai

(pasirengimo

lytiniam

susijaudinimui ir lytini reakcij tempo sultjimas), lytinio susijaudinimo sutrikimai

(adekvai lytini reakcij stimuliacij nebuvimas), seksualins motyvacijos sutrikimai,
orgazmo sutrikimai (nesugebama pasiekti lytinio pasitenkinimo). Taisykling lytins
sueities eig slygikai padalijus tris dalis: 1) libido, 2) lytin akt, 3) orgazm, galima bt
teigti, kad pirmos ir treios dali sutrikimai yra bdingi moterims, o antros - vyrams.

Lytinio potraukio sutrikimai

Lytinio potraukio norma yra slygin, ji priklauso nuo visuomens tradicij ir paproi.
Galimi dvejopi nukrypimai nuo ios slygins normos - lytinio potraukio padidjimo ar

sumajimo link. Pripainti tokius nukrypimus patologiniais galima tik kompleksikai

vertinus asmenybins savybes ir socialin vaidmen visuomenje. Kuo mogus aktyvesnis
socialinje sferoje, tuo jis aktyvesnis lytiniame gyvenime, todl negalima padidjusio
seksualinio potraukio laikyti patologiniu reikiniu. Sutrikimu galima laikyti toki situacij, kai
erotika trukdo mogui sutelkti dmes kitas gyvenimo sritis, priveria j jaustis socialiai
nepilnaveriu.
Sumajs lytinis potraukis, arba lytinis altumas (frigidikumas). Tai bkl, kai
sumaja lytinis potraukis nesant psichikos ir somatins sferos sutrikim. io pobdio
sutrikim tarp vyr sutinkama labai retai. Lytiniam altumui bdingas lytini kontakt
vengimas, atitinkam reakcij lytinio akto metu susilpnjimas ar inykimas, taip pat
emocinio pasitenkinimo praradimas. Daugelis moter nesiskundia lytiniu altumu ir
kreipiasi gydytojus dl kit prieasi, nes neino, kad bloga savijauta susijusi su lytiniu
gyvenimu. Jos nevertina savo lytini problem ir danai nesmoningai jas "istumia",
pirmiausia - dl tariamos baims ir gdos jausmo. Vyrauja nuomon, kad lytin altum
lemia psichiniai ir somatiniai veiksniai. Tarp psichini veiksni didiausi tak turi
klaidingas seksualumo suvokimas - tai ir sukelia ryk libido sumajim. Fiziologikai
lytinis potraukis silpnja senstant. Libido sumajimas, kaip antrinis simptomas,
pasireikia sergant depresija, esant hormoniniams sutrikimams.
Padidjs lytinis potraukis (erotomanija). Tai - bkl, kai atsiranda dano lytinio
aktyvumo poreikis. Toks vyr sutrikimas vadinamas satyriaze, o moter - nimfomanija. Jis
pasireikia tuo, kad asmeniui neutenka lytikai pasitenkinti su vienu ar keliais lytiniais
partneriais, o dl to gali isivystyti ikreiptos lytinio elgesio formos. Nimfomanijoje galima
velgti kyrumo ir autoagresijos tendencij, nes siekiama lytini santyki su bet kuriuo
mogumi nepriklausomai nuo jo lyties ir amiaus. Padidjs lytinis potraukis, kaip
simptomas, pasireikia maniakini ir hipomaniakini bsen metu sergant izofrenija ir
psichopatija, taip pat esant organiniams smegen paeidimams, piktnaudiaujant
narkotikais.
Seksualinis pasilyktjimas ir lytinio pasitenkinimo praradimas. Tai bkl, kai
vengiama lytini santyki, nes jie sukelia nerim arba baim (lytinis pasilyktjimas), yra
susij su stipriais neigiamais jausmais. Kita situacija -lytin reakcija ir orgazmas yra
normals,

taiau

nejauiama

malonumo

nusiskundimas bdingesnis moterims.

(inyks

lytinis

pasitenkinimas).

is

Lytini organ reakcijos inykimas

is sutrikimas apima moter lytinio sujaudinimo sutrikim, vyr erekcijos sutrikim,
psichogenin impotencij.
Moter lytinio sujaudinimo sutrikim poymis - nepakankama liubrikacija ar makties
sausumas.
Vyr erekcijos sutrikim (ES) poymis - nuolatinis nesugebjimas pasiekti ar palaikyti
pakankam varpos erekcij lytiniam aktui atlikti.
Terminas "erekcijos sutrikimai" apibria io lytins veiklos sutrikimo prigimt tiksliau
negu "impotencija".
Sunku vertinti, kiek ie sutrikimai paplit, nes jie nra pavojingi gyvybei ir tik nedidel
dalis moni dl j kreipiasi gydytojus. K.lmelinskis 1982m. paymjo, kad vyrams jie
pasireikia ymiai daniau negu moterims. Autorius remiasi JAV atliktais statistiniais
tyrimais, kurie parod, kad vyrai 10 kart daniau negu moterys bando udytis dl io
sutrikimo. Neskmingas lytinis aktas neigiamai veikia vyro savijaut, maina gyvenimo
prasms pojt, menkina savivert. Pastarj met JAV epidemiologiniai tyrimai liudija,
kad ES turi daugiau kaip 100 milijon 40-70 met vyr visame pasaulyje. Tai leidia
apytikriai vertinti ES paplitim (kol neatlikta pakankamai tyrim kitose alyse ir kultrinse
bendruomense). Prof. B.Dainys 1999 m. pateik tokius duomenis: JAV ES skundiasi
20%, Maskvoje - 25%, Lietuvoje - 37% ambulatorini urologini ligoni vyr. Taip pat
nustatytas ES santykis su amiumi: kuo vyras vyresnis, tuo daniau nustatomas ES.
Moterims i problema tampa aktuali tik tada, kai ikyla eimos ar partneri poros iirimo
pavojus. G.Vasilenka 1977m. teig, kad tarp moter seksualiniai sutrikimai danesni
negu tarp vyr, taiau jos kreipiasi pagalbos reiau, nes joms lengviau "nuslpti" ES.
iuos sutrikimus gali sukelti:

organins ligos (kraujagysli, inkst ligos, kepen nepakankamumas, kvpavimo

organ ltins obstrukcins ligos, neurologiniai, endokrininiai sutrikimai, varpos
ligos);

psichogeniniai sutrikimai, pasireikiantys centriniu slopinimu, kai nra fizini

paeidim (nerimas, baim, depresija, psichologins traumos, kiti psichikos
sutrikimai);

mirs sutrikimai, kuriuos sukelia organiniai ir psichogeniniai veiksniai.

Remiantis pastarj deimtmei klinikiniais tyrimais, vidutinikai 78% vyr ES sukelia

tik organiniai veiksniai arba organini ir psichogenini veiksni derinys. Tai leidia teigti,
kad organinis paeidimas nebna vienintel prieastis, reikia atsivelgti ir psichogenines

prieastis. ES sukelia vaist (antihipertenzini, diuretik, antidepresant, antipsichozini,

prietraukulini, priegrybelini) vartojimas, alingi socialiniai proiai (rkymas, piktnaudiavimas alkoholiu, narkotik vartojimas).
Psichogenins ES prieastys:

anksiau patirtas nerimas;

psichologin trauma;

santyki problemos;

intymumo problemos;

depresija sukelia nerim, kuris savo ruotu slopina lytini organ reakcijas

ES - daniausias vyr neurotinis lytinis sutrikimas. Jis pablogina lytinius santykius arba
jie tampa visai negalimi dl "fizini" prieasi. Neurotikumas pasiymi tuo, kad ES
pasireikia tuomet, kai bandoma lytikai suartti, tuo tarpu kitose situacijose erekcija gali
bti normali. Vyrams tai sukelia daug nemaloni igyvenim. Pokalbiams su pacientais
bdinga tai, kad moterys sutrikim pamini pirmiausia.
ES formos:

bandant lytikai santykiauti erekcijos nra visai;

erekcija dalin - vyras negali vesti varpos makt;

erekcija prie lytin akt normali, bet inyksta vedus varp makt.

ios formos danai pereina viena kit, taip pat galimos vairios j kombinacijos su
pirmalaike ejakuliacija. Neurotiniai ES danai pasitaiko jauniems vyrams jauiant
padidjus

lytin

sujaudinim,

bet

neturint

lytins

patirties.

Kiekviena

neskm

(autosugestijos principas), susijusi su baime patirti neskm, didina neurotin erekcijos

deficit. Pakanka patarimo, ir ioje stadijoje sutrikimas inyksta. Jei to nevyksta, vyr ima
persekioti mintis apie lig, jis vis labiau kreipia dmes savo lytinius organus. Visa tai, o
dar baim apsijuokti, nepasitikjimas savo jgomis, tik dar labiau silpnina erekcij. Jei i
veiksni suma perengia lytinio sujaudinimo slenkst, gali inykti ne tik erekcija, bet ir
sumati lytinis poreikis. Normali erekcij gali veikti tikjimas, aukljimas, etika, estetika,
baim susirgti venerine liga, bti pasmerktam ar ijuoktam, ntumas. K.Imelinskis 1974m.
teig, kad erekcijos inykimas lytino akto metu anksiau buvo laikomas organinio sutrikimo
padariniu, taiau tai gali nutikti ir esant neurotiniams sutrikimams.

Savita ES forma yra priapizmas. Jam bdinga, kad erekcija be maloni poji ilieka
ilg laik, gali tstis kelet dien ar net savaii. Vyras danai jauia skausm.
lapinimasis nesutrinka, bet pasunkja. Priapizmas gali isivystyti palaipsniui, bet
daniausiai atsiranda staiga. J gali sukelti vairios prieastys, slygojanios staig lytinio
akto nutraukim. Patogeninis mechanizmas nepakankamai aikus. Pagal vien hipotez,
ilieka vegetacini centr dirginimas ir dl to kraujas smarkiau plsta varp. Kita hipotez
teigia, kad igstis sukelia ilgalaik ven spazm, todl kraujas neteka atgal.
Moter lytinio susijaudinimo sutrikimas ne taip stipriai pastebimas kaip vyr - jos ir
toliau gali lytikai santykiauti (iskyrus vaginizm), todl vyrauja klaidinga nuomon, kad
moteris pasirengusi visada. Moterims bdinga kompleksin lytin parengtis, t.y. pokyiai
lytiniuose organuose yra kompleksiniai. Lytinio susijaudinimo metu isiskiria gleivingas
skystis maktyje ir makties prieangyje, atsipalaiduoja makties raumenys. Sutrikimas
reikiasi tuo, kad sutrinka gleivingo skysio isiskyrimas ir makties raumen atsipalaidavimas (sunkiau vesti varp makt, padidja trintis, o kartais lytniai santykiai tampa
visai nemanomi). Visi minti reikiniai slopina lytin susijaudinim, lytin potrauk. Taip
danai atsitinka tuomet, kai baiminamasi ntumo, kai lytinis aktas, kurio metu moteris
nepasiekia orgazmo, usitsia, taip pat kai moteris patiria orgazm, bet vyras bando tsti
lytin akt.

Orgazmo sutrikimas
Vyr orgazmo sutrikimai nra ireikti taip stipriai kaip moter, nes ejakuIiacij visada
lydi palengvjimo ir atsipalaidavimo jausmas, todl vyrams sunkiau vertinti igyvenam
seksualin pasitenkinim. Be to, is sutrikimas neveikia lytinio akto mechanikos ir ne taip
pastebimas kaip erekcijos ar ejakuliacijos sutrikimai. Erotins emocijos, orgazmas
susilpnja esant baimei ir pasibjaurjimui. Neigiamos emocijos maina ne tik lytin
pasitenkinim, bet gali j blokuoti, o tada lytiniai santykiai tampa ypa nemalons.
iuolaikin civilizacija ir gyvenimo tempo greitjimas, stresai sekina ir ikreipia emocin
sfer, o tai skatina orgazmo sutrikimus. Jeigu, nepaisant iorins lytins stimuliacijos,
orgazmas per tam tikr laik nevyksta, gali pradti vystytis prostatizmo sindromas. is
sindromas atsiranda 20-30 met amiaus vyrams, neturintiems nuolatini partneri,
gyvenantiems nereguliar lytin gyvenim. Dl i prieasi vis didjantis nerimas gali
sukelti erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimus.
Moter orgazmo sutrikimai vadinami anorgazmija. Tai - nesugebjimas pasiekti
orgazm lytinio akto metu nepriklausomai nuo lytinio susijaudinimo ir teigiam emocij

partneriui. Egzistuoja daug prieasi, dl kuri ir sveika moteris ne kiekvien kart lytikai
santykiaudama patiria orgazm. Tai priklauso nuo laiko ir situacijos.
Anorgazmija skirstoma ias formas:

danas orgazmo nebuvimas;

nra orgazmo, bet igyvenami malons jausmai;

nra orgazmo ir nra lytinio susijaudinimo;

nra orgazmo ir inyksta lytini santyki noras.

Anorgazmija danai progresuoja i pirmos ketvirt form. Veiksmingai gydomi pirmostreios formos sutrikimai. Moterims, nejauianioms orgazmo, atsiranda antrini neurotini
sutrikim, anatomini pokyi lytiniuose organuose.

Pirmalaik ejakuliacija
Tai - nesugebjimas patirti ejakuliacijos taip, kad abu partneriai pajust pasitenkinim
lytinio akto metu. Daniausiai ejakuliacija vyksta prie vedant varp makt arba vos
vedus. Sunkesniais atvejais tai gali vykti net glamoni metu ar dar net nesant erekcijos.
Pirmalaik ejakuliacija pasireikia kaip psichologin reakcija situacij arba kaip organins
ligos poymis. Tai gali bti fiziologin reakcija paaugliams ir jauniems vaikinams
santykiaujant pirm kart arba po ilgos pertraukos. Manoma, kad pirmalaikis sklos isiverimas yra slygojamas tarpasmenybini ryi sutrikimo ir lytinio egocentrizmo.
Neorganinis vaginizmas
Neorganinis vaginizmas - tai makt supani pilvo dugno raumen spazmas,
sukeliantis makties angos udarym. Raumen susitraukimas yra refleksinis ir
nepriklauso nuo asmens noro. Spazmas gali vykti bandant vesti varp makt, laukiant
to momento ar net sivaizdavus t veiksm. Raumen spazmai stiprja didjant lytiniam
susijaudinimui ir gali bti tokie stiprs, kad sukelia skausm. Vaginizmas laikomas
funkciniu sutrikimu. Didiausi etiologin tak turi baim, o raumen spazmas yra
laikomas apsaugine reakcija. Baim gali bti vairios kilms - kartais net pati moteris jos
smoningai nepripasta. Vaginizmo etiologijoje svarbi viet uima partneris ir tarpusavio
santykiai. Kuo jie tvirtesni ir kuo dmesingesnis bei labiau pasitikintis savimi partneris, tuo
maesn vaginizmo tikimyb. is reikinys gali atsirasti ir dl organini lytini organ
pakitim.

Neorganin dispareunija
Dispareunija - tai bsena, kai atsiranda nemalons pojiai ar skausmas "technikai"
normali lytini santyki metu, trukdantys pasiekti orgazm abiem partneriams. is
sutrikimas yra susijs su partneri tarpusavio santykiais. Dispareunijos prieastis netinkamas partneri pasirinkimas. is reikinys gali ilikti ir pakeitus partner.
Dispareunija sukelia stiprius seksualumo sutrikimus, nes palieia lytin susijaudinim, lytin
akt ir emocin bsen po lytinio akto. Ji gali sukelti antrines neurotines reakcijas, slopinti
susidomjim lytiniais kontaktais.

Diagnostika
Svarbiausios sudedamosios diagnostikos dalys:

Ligos anamnez. Btina atkreipti dmes specifinius rizikos veiksnius, kurie galjo
slygoti lytini organ reakcijos inykim, - kraujotakos sutrikimus, endokrininius
veiksnius

(nepakankam

lytini

liauk

veikl,

diabet,

hiperlipidemij),

neurologinius veiksnius (nugaros smegen paeidimus), psichologinius veiksnius

(depresij, nerim), kitas bkles (lytini organ ar dubens sualojim ir chirurgines
operacijas, lytini organ ligas), piktnaudiavim alkoholiu, vaistais, narkotikais.

Duomenys apie lytin gyvenim. Reikia paklausinti pacient ir jo partner, btina

isiaikinti, kaip partneriai suvokia sutrikim, kaip jis prasidjo, kiek laiko trunka.

Bendras paciento tyrimas. Btina vertinti bendrj ir neurologin bkl, antrinius

lytinius poymius.

Psichosocialinis tyrimas. Jis padeda nustatyti, ar psichosocialiniai veiksniai turjo

takos sutrikim atsiradimui, kokie tarpusavio santykiai, kodl norima gydytis ir ko
tikimasi.

Laboratoriniai tyrimai. Isamus kraujo ir lapimo tyrimas (kraujo plazmos riebal

sudtis, gliukozs koncentracija kraujuje, lytini hormon kiekis kraujo serume).
Remiantis i tyrim duomenimis ir paciento pageidavimais sprendiama, ar atlikti
daugiau speciali diagnostini test.

Difrencin diagnostika
Psichogeniniams sutrikimams bdinga: staigi pradia, specifin situacija, santyki
problemos, seksualinio vystymosi problemos.
Organiniams sutrikimams bdinga: pradia palaipsn, pasireikia visose situacijose,
normalus lytinis potraukis ir orgazmas, normalus lytinis vystymasis.

Gydymas
Seksologinis gydymas yra sudtingas procesas, pasiymintis individualiu poiriu ir
sprendimu kiekvienu konkreiu atveju. Specialistui reikia ne tik imanyti patologinius ligos
mechanizmus, bet ir mokti sumaniai parinkti gydymo metodus. Pats gydymo procesas
reikalauja daug laiko ir pasiaukojimo tiek i gydytojo, tiek i paciento. Gydytoj ir pacient
turi sieti glaudus ryys, didelis pasitikjimas.
Seksologo pagalba teikiama trim lygiais:
1. aikinimas,
2. konsultacija,
3. gydymas.
Seksologinis gydymas vykdomas kompleksikai, kreipiamas ne vien ligos etiologij,
bet ir sudaroma galimyb tobulinti tarpasmeninius santykius, stiprinti partneri tarpusavio
ry. Gydymas turi bti nukreiptas partneri por. Didel vaidmen ios kategorijos
pacient gydymo procese vaidina psichoterapija. Ji taikoma visais seksologini sutrikim
gydymo atvejais.
Taikomos psichoterapijos metodai:

Individuali psichoterapija:

Racionali psichoterapija

taigos psichoterapija

Psichoanalitin psichoterapija

Treniravimas

Grupin psichoterapija

Integruota psichoterapija

Medikamentinis gydymas taikomas tik kaip pagalbinis, mainantis psichikos ir

somatini sutrikim grsm.

Neorganiniai miego sutrikimai

Alvydas Navickas

Apibrimas
Miegas yra nuolat pasikartojanti elgesio ramybs bsena, kai fiziologikai sumaja
jutiminis budrumas ir nebna smoning judesi. Tai aktyvus procesas, kurio metu
sureguliuojamos

organizmo

vidins

funkcijos,

pasirengiama

budrumui,

veiklai.

neorganini miego sutrikim grup trauktos:

disomnijos: didija dalimi psichogenins bsenos, kai dl emocini prieasi

labiausiai sutrinka miego trukm, kokyb ar laikas;

parasomnijos: nenormals epizodiniai vykiai miego metu.

Apvalga
Budrumo ir miego bsenos buvo tiriamos nuo seno, stebint mieganiuosius. Miego
kokybs ir sveikatos ryys nekl abejoni. Ypa daug dmesio buvo skiriama miegui ir
psichinei veiklai. 1892m. D.H.Tuke ra: "Miego sutrikimai gali bti viena i psichikos
sutrikim prieasi ". S.Freudo sapn studijos buvo pacient gydymo pagrindas.
E.Bleuleris izofrenijos simptomus lygino su sapnais. Tik po 1937m., sukrus
elektroencefalografin tyrim, miego stebjimai buvo papildyti objektyviais duomenimis.
Tada Loomis su bendraautoriais apra penkias budrumo ir miego bsenas. 1953m. E.
Aserinsky ir N. Kleitmanas ikagoje apra ypating miego bsen, kuriai bdingas gilus
miegas ir greiti aki judesiai. i bsen nuodugniai ityr 1962m. M.J. Lione. Dl
raumen tonuso inykimo ir lygiagreiai vykstanio smegen veiklos suaktyvjimo i
bsena buvo pavadinta paradoksiniu miegu. 1968 m. W. Dementas ir N. Kleitmanas
suskirst mieg fazes.
Miego psichofiziologini tyrim asociacija (APSS) 1972m. suorganizavo pirmj miego
sutrikim nozologijos ir nomenklatros darbo posd. 1975m. buvo kurta Miego sutrikim
tyrimo centr asociacija (ASDC), o 1976m. Miego sutrikim klasifikacijos komitetas.
Pirmoji miego sutrikim klasifikacija, apmusi nemigos ir mieguistumo simptomus, buvo
ispausdinta urnale "Sleep" 1979m. i klasifikacij gydytojai taik iki 1990m., kol
atsirado Tarptautin miego sutrikim klasifikacija. Klasifikacijoje, kuria naudojasi miego

sutrikim tyrimo centrai, aprayti 84 miego sutrikimai. Lietuvos gydytojai taiko TLK-lO,
kurioje aprayta dalis miego sutrikim.
Miego sutrikimai yra svarbi medicinin-socialin problema, kuriai skiriamas vis didesnis
dmesys visame pasaulyje. Pasaulin sveikatos organizacija vasario 24d. yra paskelbusi
pasauline miego diena. Lietuvoje 2000m. steigta Miego medicinos draugija, kurios krja
ir pirmoji pirminink yra prof. habil. dr. Vanda Liesien. Draugija vienija vairius
specialistus, besidominius miego medicinos sritimi.

Epidemiologija
Beveik kiekvienas mogus patiria su miegu susijusi problem. Apie 2/3 gyventoj
blogai miega arba yra turj miego sutrikim. Nemiga kankina net 15-35% vis gyventoj.
Apie 35% vidutinio amiaus moni nesijauia pailsj ryte. Pagyvenusius mones
nemiga vargina dar daniau. Suomijoje 5,1 % moter ir 2,7% vyr itisus mnesius vartoja
migdomuosius.
Neorganinis mieguistumas, skirting miego centr duomenimis, yra nuo 2 iki 9 kart
retesnis u narkolepsij (narkolepsijos paplitimas - iki 0,15%).
Neorganini miego-budrumo ritmo sutrikim danai bna monms, dirbantiems
pamainin, naktin, nepastovaus grafiko darb. Kiekvienoje alyje apie 50/0 tarnautoj
dirba pagal kintam darbo grafik, apie 3% - pagal pamainin, o apie 4% - naktimis. Tai
didiul grup moni, rizikuojani susirgti miego-budrumo ritmo sutrikimu. Tokius
sutrikimus gali sukelti ir dirbtin paros laiko bei laiko juostos kaita. Per metus vien i
Amerikos Europ ar atgal perskrenda apie 30 milijon moni. Organizmo paros ritmo
sutrikimo (jet lag) sindromas kankina oro uost darbuotojus, traukini palydovus, taip pat
sportininkus, artistus ir kitus. Miego-budrumo sutrikimai, pasireikiantys vlyvojo miego
sindromu,

bna

nuo

(hiperniktohemeralinio)

0,1%
ritmo

iki

5%

sindromas

populiacijos.
pasireikia

Kintamo
klajokliams,

miego-budrumo
menininkams,

gyvenantiems "pagal kvpim"

Somnambulizmas daniau pasireikia vaikystje. Apie 15-30% sveik vaik bna keli
somnambulizmo

priepuoliai,

apie

3%

jie

danai

kartojasi.

Suaugusiems

somnambulizmas bna reiau - apie 1 %, daugiau kartojasi pat yrusiesiems priepuoli

vaikystje.
Naktin baim kankina 1-5% mokyklinio amiaus vaik, ypa penkiameiusseptynmeius, ir 1 % suaugusij.
Komarai kamuoja apie 10-50% trej-penkeri met vaik, atsitiktiniai komarai
vargina apie 50% suaugusij, o apie 10% juos patiria kelet kart per metus.

Etiologija ir patogenez
Genetika. Vis individ miego laikas yra genetikai slygotas. Tos paios gyvn
genetins grups atstov miego laikas ir atitinkamai ltoj o bei paradoksinio miego
santykis beveik nekinta. Yra trumpai ir ilgai miegani moni, taiau ltoj o miego trukm
abiem atvejais bna vienoda. Atlikus homo- ir heterozigotini dvyni tyrimus nustatyta, kad
miego trukm ir kokyb bei jo pokyiai dl amiaus yra priklausomi dalykai.
Mechanizmai. Mieg reguliuoja trys mechanizmai:
1. Homeostatinis reguliavimo mechanizmas yra susijs su organizmo metabolizmo
procesais. J metu keiiasi miego slenkstis.
2. Cirkadinis mechanizmas slygoja miego atsiradim nepriklausomai nuo budrumo.
3. Ultradinis nerv sistemos ritmas slygoja miego fazi kait ir daro poveik vidinei
miego struktrai.
Struktra. W. Dementas ir N. Kleitmanas suskirst mieg ias fazes:
1. Aktyvus budrumas - mogus guli atmerks akis, nustatomas greitas maos
amplituds bioelektrinis aktyvumas, akys ir vokai juda.
2. Ramus budrumas - mogus guli atsipalaidavs, usimerks, uraomas alfa tipo
bioelektrinis aktyvumas, akys nejuda.
3. Ltj bang miegas (ltasis miegas, LM) susideda i pamau prasidedani 4-i
stadij:
LM I stadija - snaudimas. Jo metu inyksta alfa aktyvumas, atsiranda tam tikro
danio maos amplituds svyravimai.
LM II stadija - miego pradia. Pasirodo verpsts ir K kompleksai, atrodantys kaip
dvifaz didels amplituds ltoji banga.
LM III stadija -ltosios bangos uima 25-50% laiko.
LM IV stadija - delta bangos uima 50% laiko.
LM III ir IV stadijos vadinamos delta miegu. Jo metu elektromiogramos
amplitud maja, aki obuoliai rams, bundama sunkiai, apie 5-10% prisimena
neaikius sapnus. Delta miegas dar vadinamas giliuoju miegu. Ltojo miego pradia
priklauso nuo regimojo gumburo struktr bsenos. J gabaerginis aktyvinimas
slopina budrum palaikani cholinergin impulsacij, serotoninergin impulsacija
palaiko gilj mieg. Be to, LM metu gaminama daugiau prostaglandino D, insulino,
adenozino, DSIP (delta mieg indukuojanio specifinio peptido). Didiausi reikm
ltoj o miego metu turi pogumburis - vienu metu dirginama priekin preoptin jo
dalis (hipnogenins struktros) ir slopinamos jo upakalinje dalyje esanios

ventrolateralins struktros, nuo kuri priklauso budrumas. Esant priekinio

pogumburio paeidimui sukeliama nemiga, o esant upakalinio - prasideda
mieguistumas.
1. Paradoksinis (aktyvusis) miegas (PM) labai skiriasi nuo ltojo miego. Jis
susideda i teta bang epizod, dar vadinam "pjklo dant bangomis". Nors
vokai umerkti, atsiranda greiti pavieniai ar dauginiai aki judesiai. Raumen
tonusas

inyksta,

iskyrus

trumpus

raumen

ikrvius,

vadinamuosius

trkiojimus, matomus veido ir galni raumenyse. Prabud iuo metu 80-90%

moni prisimena sapnus.
Cholinergins struktros, sukelianios ir palaikanios PM faz, yra tilto ir pailgj
smegen branduoliuose. Jos sukelia noradrenergins ir serotoninergins sistemos
slopinim. Kita nervini struktr grup, veikianti PM pradi ir j sukelianti, yra susijusi su
neuromoduliacini peptid sekrecija. Tai pogumburio-hipofizio struktr aktyvacija. Treioji
PM atsiradim slygojanti sistema yra daugiau humoralin, priklauso nuo cirkadini
veiksni.
Manoma, kad hipnogenins mediagos sintezuojamos ar sekretuojamos miego metu, o
akumuliuojamos budrumo metu ir sukelia mieg. Miegui turi reikms tiek hormonai cholecistokininas, augimo hormonas, prolaktinas, melatoninas, somatostatinas, tiek
peptidai - vazointestinalinis peptidas, pirogeniniai peptidai ir kitos mediagos, pavyzdiui,
prostaglandinai, uridinas ir kt.
LM ir PM sudaro vien miego cikl, kuris trunka nuo 60 iki 100 minui. is ciklas dar
vadinamas pamatiniu nerv sistemos poilsio-aktyvumo ciklu. Cikl skaiius visos nakties
laikotarpiu svyruoja nuo keturi iki ei.
Miego kaita. Miegui yra bdingi aminiai struktros pokyiai. Fiziologinio miego
struktros vaisius neturi. Aktyvusis miegas, PM pradia, prasideda 28-j savait, o LM
uuomazgos pastebimos apie 30-j savait. Naujagimis miega 16 val. per par, jo PM
sudaro apie 50% viso laiko, LM - apie 40% ir neaikios miego bsenos - 10%. Miego
pobdis bna ultradinis: miegas ir budrumas keiiasi kas 4 valandas. Dienos metu
budrumo laikotarpiai vis ilgja. Tarp 6 mnesio ir 4 met miego valand dienos metu
maja, daniausiai jau 18 mnesi vaikas miega tik vien kart. 4-6 met vaikas
paprastai nustoja miegoti dienos metu. Keturmei-dvylikamei vaik ltojo miego faz
labai ryki, jie budrs vis dien. Paaugliai vl pradeda jaustis mieguisti dienos metu,
maja j ltojo miego trukm nakt. Kai kurie net nori numigti po piet. Vidutinikai jie

miega po 9-10 valand. Subrendus ltasis miegas pradeda trumpti, todl miegama po 78 valandas. Pirmj, vakarini, cikl metu vyrauja LM, rytini - PM. Penkiasdeimtmeiaieiasdeimtmeiai pradeda daniau busti nakties metu, o dien miega kelet kart.
Miegas daniausiai pailgja iki 8-9 val. Senatvje jis sutrumpja iki 6,5 valand, jo veiksmingumas maja.

Klasifikacija
poskyr traukti tik tokie miego sutrikimai, kuri etiologijoje svarbiausiais laikomi
emociniai veiksniai. ie sutrikimai nurodyti TLK -10, V skyriuje "Psichikos ir elgesio
sutrikimai", poskyryje F50-F59 - "Elgesio sindromai, susij su fiziologiniais sutrikimais bei
somatiniais veiksniais" ir yra paymti ifru F51 (r. "TLK-10", 242 psl.).
Organins kilms miego sutrikimai, pavyzdiui, Kleino- Levino sindromas (G47.8), yra
aprayti TLK-10 VI skyriuje (G47.-). Nepsichologiniai miego sutrikimai, pvz., narkolepsija ir
katalepsija (G47.4), bei miego- budrumo ritmo sutrikimai (G47.2) taip pat aprayti TLK-10
VI skyriuje, kaip ir miego apnja (G47.3) bei epizodiniai judesiai miegant, tarp j ir naktinis
mioklonusas (G25.3). Enurez yra traukta vaikystje ir paauglystje prasidedani
emocij ir elgesio sutrikim poskyr (F98.0), o pirminis naktinis lapinimasis, siejamas su
lapimo psls kontrols miego metu atsilikimu brstant, trauktas TLK -10 XVII skyri,
kuriame aprayti lapimo sistemos sutrikim simptomai (R33.8). Vaiko amiuje miego
sutrikimais danai vadinami i tikrj kiti su miegu susijusio elgesio sutrikimai (o ne pats
miego sutrikimas); iame poskyryje nereikia diagnozuoti rengimosi miegui problem, jos
apraytos TLK -10 XXI poskyryje kaip neadekvati tv prieira ir kontrol (Z62. 0-).

Klinika
Miego sutrikimai danai esti tik vieno ar kito - somatinio ar psichinio - sutrikimo klinikos
simptomas. Net jei miego sutrikimas atrodo klinikai vyraujantis, jo atsiradim gali lemti
daug susijusi psichiatrini ir/ar somatini veiksni. Sprsti, ar miego sutrikimas yra
vyraujantis, ar tik vienas i kito sutrikimo simptom, reikia remiantis paties sutrikimo
klinika, eiga, specifiniais miego tyrimais.

Disomnijos. Joms priklauso nemiga, mieguistumas (hipersomnija), miego-budrumo

ritmo sutrikimai.
Neorganin nemiga. Nemiga vadinama bkl, kai miego kokyb ir/ar trukm
pakankamai ilg laik yra nepatenkinama. Pats miego trukms nukrypimas nuo priimt

kriterij negali bti laikomas pakankamu pagrindu sutrikirnui diagnozuoti, nes kai kurie
asmenys (vadinamieji trumpamiegiai), nors ir miega minimal laik, vis tiek nemano, kad
juos kamuoja nemiga. Antra vertus, yra moni, kurie labai kenia dl nepatenkinamos
miego kokybs, nors miego trukm ir objektyviai, ir subjektyviai gali bti vertinama kaip
visikai normali.
Ilgalaik, t.y. ltin pirmin nemig sukelia daug veiksni, todl ne visada lengva tiksliai
j atskirti. Psichofiziologin nemiga prasideda dl padidjusios emocins tampos ar kit
psichikos problem. Nenustaius objektyvi prieasi, nemiga dar vadinama pirmine
funkcine nemiga. Nemigos metu klinikai pastebimas ir objektyviai randamas umigimo
trukms pailgjimas ir miego kokybs pablogjimas. Kita, vadinama pirmine (idiopatine),
nemiga prasideda vaikystje ir vadinama viso gyvenimo nemiga. Manoma, kad nemigos
patogenezei svarbios psichins traumos, patirtos ankstyvoje vaikystje. Sutrinka toki
moni neurochemin pusiausvyra, t. y. aky tojo tinklinio darinio ir smegen kamieno
neuromediatorini sistem sveika.
Nemigos atveju pacientai daniausiai skundiasi sunkumu umigti, reiau - miego
kokybe ir ankstyvu prabudimu. Neretai pasitaiko i simptom derinys. Tipikais atvejais
nemiga atsiranda padidjusios gyvenimo tampos laikotarpiais ir daniau pasireikia
moterims, vyresnio amiaus ar turintiems psichologini sutrikim arba socialiniekonomini problem monms. Jei nemiga kartojasi, gali atsirasti jos baim ir
susirpinimas dl jos padarini. Tada susidaro uburtas ratas, dar labiau komplikuojantis
mogaus problemas.
Nemiga besiskundiantys asmenys teigia, kad atjus metui miegoti jie bna sitemp,
nerimastingi, susirpin ir depresiki, dl to atsiranda ir mini antpldis: jie msto, ar
pakankamai gerai isimiegos, galvoja apie asmenines problemas, sveikatos bkl ar net
mirt. i tamp jie danai stengiasi veikti vaistais ar alkoholiu. Nemigos kamuojami
asmenys danai teigia, jog rytais jauiasi fizikai ir psichikai pavarg; dienos metu jiems
bdinga prislgta nuotaika, pablogja dmesys, sunkiau simenama, silpnja motyvacija,
didja susirpinimas, tampa, dirglumas, jie susitelkia tik savo bsen, kinta suvokimas,
danja regos klaidos, rykja paranoidinis mstymas, "tunelio" simptomas, didja
agresija, neviltis, saviudybs rizika. Labai nukenia nemiga sergani moni gyvenimo
kokyb, produktyvumas, danas turi darbo problem, neretai prasideda pravaiktos.
Nemiga yra gana pavojinga bkl. Jeigu miegama maiau negu 4-5 val. per par, per
kelet savaii gali sutrikti motorika ir psichika. Esant ilgalaikei nemigai, depresijos rizika
padidja apie 35 kartus, nemiegojs mogus jauiasi mieguistas, dl to padidja
nelaiming atsitikim, tokie asmenys 2,5 karto daniau padaro autoavarij, tarp j dana

priklausomyb nuo vaist ir alkoholio. Nustatyta, kad miegui sutrumpjus iki 6 val.
mirtamumas didesnis 13%, iki 5 val. - 20%, iki 4 val. - 40%, daugiau kaip iki 4 val. - iki
48%.
Tiksliai neorganins nemigos diagnozei nustatyti svarbs ie klinikiniai poymiai:

skundiamasi sunkumu umigti, isimiegoti arba bloga miego kokybe (umigimo

trukm ilgesn nei 30 min., dani prabudimai, miegama trumpiau kaip 6 val);

miego sutrikimas pasireikia maiausiai tris kartus per savait, ne trumpiau kaip
mnes;

ir dien, ir nakt apie nemig daug galvojama, perdtai rpinamasi dl jos padarini;

nepatenkinama miego kokyb ir/ar trukm sukelia ryk distres arba sutrikdo
socialin ir darbin veikl.

Jei miego trukm ir/ar kokyb yra vienintelis paciento nusiskundimas, reikia nurodyti
sutrikim. Net jei yra kitoki psichini simptom, - pavyzdiui, depresija, nerimas ar
kyrybs, - nemiga vis tiek gali bti diagnozuojama, jeigu ji yra pagrindinis paciento
nusiskundimas arba jeigu ji trunka taip ilgai ir yra tokia stipri, kad pats pacientas j suvokia
esant svarbiausiu sutrikimu. Nemiga yra danas simptomas kit psichikos sutrikim, pvz.,
afektini, neurozini, organini, valgymo, izofrenijos, priklausomybi bei kit miego
sutrikim (pvz., komariki sapnai), klinikoje. Miego sutrikimus gali lemti ir somatiniai
sutrikimai, sukeliantys skausm, diskomfort, taip pat kai kuri vaist vartojimas. Jei miego
sutrikimas pasireikia kaip vienas i daugelio kito sutrikimo simptom, diagnozuojant
galima apsiriboti pagrindiniu sutrikimu. ios diagnozs nereikia vartoti apraant vadinamj praeinani nemig. Trumpalaikiai miego sutrikimai yra normali kasdienio
gyvenimo dalis.
Neorganinis mieguistumas. Mieguistumas (hipersomnija) - tai bkl, kuriai bdingas
padidjs mieguistumas dien, miego priepuoliai (atsirad ne dl nepakankamo miego
trukms) ar pailgjs perjimas budrum prabudus.
1966m. W.Dementas sutrikim palygino su padidjusiu mieguistumu ir narkolepsija.
1972m. j isamiau apra ek neurologai S.Nevsimalova ir B.Rothas, apibdin j kaip
"girtumo nuo miego sindrom". Tik 1976m. prof. B. Rothas sukr termin "idiopatin
hipersomnija" ir apra dvi ligos formas: mono simptomin ir polisimptomin.
Manoma, kad pirminis mieguistumas beveik 46% atvej yra paveldimas. Nustatyta, kad
23% serganij turi gen CW2, 039% - DR5. Pirminio mieguistumo mechanizmas
nevisikai nustatytas. 1982-1983 m. tiriant ligoni likvor buvo rasta centrins

noradrenergins sistemos disfunkcija, sumajs dopamino ir triptamino matabolit

(indolacetatins rgties) kiekis, palyginti su dopamino ir serotoninerginmis sistemomis,
nestabili noradrenergins sistemos bkl.
ia liga daniausiai suserga penkiolikmeiai-dvideimtmeiai. Klinikin ligos eiga
priklauso nuo formos. Tipikesn yra polisimptomin forma. Sergantieji ia liga ilgai miega
neprabusdami, taiau rytais sunkiai nubunda. Prabud atrodo lyg girti, ltai msto ir kalba,
j atmintis susilpnja ar sutrinka. Tokios bsenos gali trukti valand ar ilgiau. Dien
mogus vl gali jaustis mieguistas, nepailsjs. Jeigu jis mgina numigti, tai ir po 3-4 val.
bna toks pat mieguistas kaip prie atsiguldamas. Tai ypa bdinga sergantiems pirminiu
mieguistumu. Kita, retesn - monosimptomin - forma yra apibdinama dienos
mieguistumu. mogus jauiasi pailsjs arba pavargs pamiegojs dien, bet ramiai
miega nakt, o ryte nesijauia lyg girtas. Esant abiem ligos formoms ryte gali skaudti
galv, varginti ortostatin hipotenzija ar Reno sindromo poymiai. Sergant ia liga sutrinka
vegetacins nerv sistemos pusiausvyra. Liga sergama vis ami, ji kartais silpnja, bet
neinyksta.
Kartais pacientai patys susieja tendencij umigti netinkamu paros metu su
nemaloniais dienos vykiais. Kiti link neigti tok ry net tuomet, kai prityrs klinicistas
randa toki ssaj. Kitais atvejais betarpikos emocins ar psichologins io sutrikimo
prieasties nepavyksta rasti, taiau organins etiologijos neaptikimas duoda pagrindo
manyti, jog tiktiniausia psichologin io sutrikimokilm.
Tiksliai neorganinio mieguistumo diagnozei nustatyti svarbiausi yra tokie poymiai:
1. didelis mieguistumas dienos metu ar miego priepuoliai, nepaaikinami miego
trkumu, ir/ar sultjs perjimas budrumo bsen po prabudimo (apdujimas
po miego);
2. miego sutrikimas pasireikia kasdien ilgiau nei mnes ar trumpesniais
pasikartojaniais laikotarpiais, sukelianiais ryk distres ar trukdaniais
normaliai socialinei ir darbinei veiklai;
3. nra papildom narkolepsijos simptom (katalepsijos, paralyiaus miegant,
hipnagogini haliucinacij) ar klinikini miego apnjos poymi (naktini
kvpavimo sustojim, tipiko besikaitaliojanio niokianio knarkimo irt.t.);
4. nra neurologinio ar somatinio sutrikimo, kuriam bdingas mieguistumas dien.
i bkl danai yra susijusi su psichikos sutrikimais. Mieguistumas danai nustatomas
dvipolio afektinio sutrikimo depresijos fazje, kartotinio depresinio sutrikimo ar depresinio
epizodo klinikoje.

Svarbu skirti mieguistum nuo narkolepsijos. Narkolepsijos metu paprastai bna vienas
ar daugiau papildom simptom - katalepsija, paralyius miegant ar hipnagogins
haliucinacijos; miego priepuoliai yra nenugalimi ir suteikia poilsio pojt; be to, naktinis
miegas bna fragmentuotas ir sutrumpjs. Mieguistumo atvejais, prieingai, dienos
miego priepuoliai yra retesni, taiau kiekvienas j trunka ilgiau; pacientas danai gali jiems
pasiprieinti ar juos nugalti; nakties miegas paprastai bna pailgjs ir rytais sunku
pasiekti budrumo bsen (apdujimas po miego).
Svarbu atskirti neorganin mieguistum nuo hipersomnijos, susijusios su miego apnja
ar kitomis organinmis prieastimis. Be mieguistumo dien, daugelio miego apnja
serganij anamnezei bdingi naktiniai kvpavimo sustojimai, tipikas besikaitaliojantis
nioktimas, nutukimas, padidjs kraujospdis, impotencija, kognityviniai defektai,
hiperkinezija ir stiprus prakaitavimas miegant, galvos skausmai ir koordinacijos sunkumai
rytais. Jei tariama miego apnja, diagnozei patvirtinti ir epizod daniui nustatyti reikt
miego tyrim laboratorijos duomen.
Mieguistum dl nustatom organini prieasi (encefalito, meningito, smegen
sutrenkimo ar kitokio smegen paeidimo, smegen augli, cerebrovaskulini paeidim,
degeneracini ar kitoki neurologini sutrikim, metabalini sutrikim, apsinuodijim,
endokrinini

lig,

jonizuojaniosios

spinduliuats

paeidimo)

nuo

neorganins

hipersomnijos reikia skirti remiantis organiniu veiksniu, klinika ir atitinkam laboratorini

tyrim rezultatais.
Jei mieguistumas pasireikia tik kaip kito psichikos ar organinio sutrikimo simptomas,
reikia diagnozuoti tik pagrindin sutrikim. Neorganinio mieguistumo diagnoz reikia
papildomai nurodyti tiems pacientams su kitais sutrikimais, kuriems jis yra vyraujantis
nusiskundimas. Nepavykus nustatyti kito psichikos ar organinio sutrikimo, reikia vartoti
vien neorganinio mieguistumo diagnoz.
Neorganinis miego-budrumo ritmo sutrikimas. Organizmo funkcijos priklauso nuo
bioritmo. Miegas-budrumas, kaip ir beveik visos mogaus funkcijos, yra ritmikas, t.y.
reguliariai kartojantis ioms bsenoms jauiamas poilsio ir darbingumo pojtis. Miegobudrumo cirkadinis ritmas yra susijs su aplinkos veiksniais: viesos-tamsos ir socialinio
aktyvumo kaita. Miegobudrumo ritmo sutrikim veiksniai yra organizmo cirkadiniai ritmai,
miego-budrumo ritmas ir socialinis aktyvumas. Neorganinis miego-budrumo ritmo
sutrikimas apibdinamas kaip individo miego-budrumo ciklo ir aplinkos slyg neatitikimas.
Asmenys skundiasi ne tik sutrikusiu miego-budrumo ritmu, bet apibdina savo lig kaip
nemig nakt ir didel mieguistum dien. Daug moni nepajgia patys atkurti savo miego

ritmo, jei jis ilgai ir danai keiiamas. Dl to kinta nuotaika ir organizmo endogeniniai
ritmai.
Dl dirbtinio miego reimo sutrikdymo yra skiriamos dvi miego-budrumo ritmo sutrikimo
formos: sutrikimas dl darbo grafIko ypatum ir sutrikimas dl paros laiko bei laiko juost
dirbtins kaitos. Jei miego-budrumo ritmo sutrikim sukelia vidiniai neuromediatoriniai
smegen sinchronizatoriai, valdantys miego-budrumo ritm, skiriamos ios formos:
vlyvojo miego sindromas, ankstyvojo miego sindromas ir kintamojo miego-budrumo ritmo
sindromas.
Miego-budrumo ritmo sutrikimas dl darbo grafiko ypatum. Juo daniausiai suserga
tie darbuotojai, kuri darbo grafikas nereguliarus: dirba pamainomis ir nakt. Prie darbo
valand pokyio mogus pripranta per kelias dienas, taiau laikinai. Jeigu darbo laikas
kinta kas 1-2 dienas, priprasti apskritai nemanoma. 2-3 dienas dirbant prastomis darbo
valandomis atkuriama ritm sinchronizacija. Darbo laiko kitimas yra vienas svarbiausi
organizmo prisitaikymo sunkum. Didiausius bioritmo sutrikimus sukelia slankusis grafikas. Zmogus gali priprasti miegoti dienomis, o ne naktimis, bet miego laiko kait kas
savait maai kas gali pakelti. Asmen, priverst miegoti po darbo rytais, miego struktra
yra kita: pirmj miego tredal cirkadinis PM ritmas didja, o LM nustumiamas miego
pabaig. Miego kokyb yra blogesn ir dl viesos, triukmo, auktesns kno
temperatros. Jeigu darbas prasideda labai anksti ryte, netenkama PM, nes pagrindiniai
normals jo epizodai yra nustatomi paskutin nakties tredal. Kitas chronologinis veiksnys
yra veiklos tvarkos pokyiai, pavyzdiui, pakeiiant prast reim darbas-reikalaimiegas
reimu darbas-miegas-reikalai. Socialiniai sunkumai, pavyzdiui, negaljimas bendrauti su
eima, vaikais, kartais papildomas darbas sunkina asmen psichologin bkl.
Dl ligos sutrinka ne tik miegas, bet ir budrumas. mons sunkiai umiega, miega
trumpai, danai ir anksti prabunda. Sutrikus budrumui visos veiklos metu padidja
socialin-profesin rizika. Daug avarij, nelaiming atsitikim darbe vyksta dl io
sutrikimo. Miego-budrumo sutrikimai sukelia daug bendrini dezadaptacijos simptom:
svorio kitim, virkinimo sutrikimus, migren. Danai net ir pradjus normaliai dirbti miegobudrumo sutrikimai lieka. Vyresnio amiaus mons sunkiau pakelia pamainin da"rb.
Miego-budrumo ritmo sutrikimas dl dirbtins paros laiko ir laiko juostos kaitos. Jis
atsiranda dl organizmo cirkadins sistemos ir iorini veiksni aktyvumo fazs
nesutapim. Biologiniai organizmo ritmai negali susiderinti, dl to ilieka j disoliucija,
sukelianti dezadaptacin sindrom. Keiiasi ir nesutampa kno temperatros kriev ir
umigimo laikas. Pervaiavus i vienos laiko juostos kit gali sutrikti prisitaikymas prie
laiko ritmo. Staiga pakeitus laiko juost ryt link, miegas sutrinka labiau negu vakar link,

nes pirmuoju atveju para tarsi paiigja. Pirmj par po visiko miego reimo paeidimo
miegama gerai, bet vliau prasidedada surtikimai: miegas trumpja. Prisitaikoma po 7
par.
Organizmo paros ritmo sutrikimo (jet lag) sindromas atsiranda keiiant darbo laik
paros metu ar dl transmeridianini skrydi. J patiriantys mons sunkiai umiega,
danai prabunda, juos kamuoja nenumaldomas mieguistumas, sumajs darbingumas ir
susilpnjs suvokimas. Sutrinka virkinimo bei irdies ir kraujagysli sistemos veikla.
Pirmieji miego sutrikimo poymiai atsiranda per pirmsias dienas pakeitus laiko juost.
mones vargina sutrikimai, atsirad dl paties skrydio ir atmosferinio slgio pokyi, t.y.
aki sausumo ir deginimo pojtis, skauda raumenis, paffija radikulitas, puia vidurius.
Vliau prasideda ilgiau trunkantys simptomai: miego sutrikimai, galvos skausmai,
mieguistumas, psichosomatinis sultjimas, pykinimas, silpnumas, sunkiai apraomas
arnyno sutrikimas ir pykinimo pojtis.
Vlyvojo miego sindromas. is sutrikimas atsiranda tuomet, kai asmenys nesugeba
"pastumti" priek savo cirkadini ritm, todl vidiniai ritmai neatitinka aplinkos veiksni;
gali bti ir kitas veiksnys - gynybinis, socialinio bendravimo vengimas. Pacientai umiega
dviem ar net eiomis valandomis vliau negu nort. Miega gerai, nenubusdami iki ryto
ar pusiaudienio. Sunku keltis ryte. Atsikl jauiasi neisimiegoj, nedarbingi, atsiranda
silpnumo, girtumo ir nuovargio pojtis. Tokie asmenys rytais danai skundiasi tampa,
galvos skausmais. Jei prie tokio reimo priprantama, sunku dirbti, prisitaikyti buityje.
Ankstyvojo miego sindromas. is sutrikimas atsiranda tuomet, kai visikai nesutampa
ioriniai fiziniai sinchronizatoriai (viesa, triukmas) ir vidiniai miego ritmai. Nenumaldomas
miegas apima anksti vakare, o ryt anksti prabundama. Tai - tarsi rytin nemiga. Antroje
dienos pusje persekioja kyrus mieguistumas, sumaja darbingumas. Sergantieji sunkia
ligos forma umiega 18-20 val. ir keliasi 1-3 val. Atsigulus savitu laiku miegama neprabundant. Toks miego reimas sutrikdo normal darbingum ir prisitaikym buityje.
Kintamojo miego budrumo (hiperniktohemeralinio) ritmo sindromas. is sindromas
bna asmenims, gyvenantiems "u laiko rib", klajokliams, menininkams, dirbantiems"
pagal kvpim". io sindromo metu miego-budrumo laikotarpis visada didesnis negu
normalus paros ritmas. Miego-budrumo ritmas nuolat kinta. Sergantieji kasdien umiega ir
atsibunda 2-3 val. vliau. Miegas bna netaisyklingas, ritmas neaikus, nevieno dos
trukms. Sutrinka prisitaikymas prie prasto gyvenimo ritmo.
Tiksliai neorganinio miego-budrumo ritmo sutrikimo diagnozei nustatyti svarbiausi yra
ie kriterijai:

4. asmens miego-budrumo ritmas nesutampa su daugumos visuomens ir kultrins

aplinkos moni miego-budrumo ritmu;
5. nemiga pasireikia didij dal laiko, skirto miegui, o mieguistumas didij dal
laiko, skirto budrumui, beveik kiekvien dien maiausiai mnes arba pasikartoja
trumpesniais laikotarpiais;
6. nepatenkinama miego trukm, kokyb ar ritmas sukelia ryk distres arba trukdo
individo socialinei ir darbinei veiklai.
i diagnoz reikia taikyti vien tuomet, kai nra jokio aikaus psichiatrinio ar
somatinio sutrikimo. Kita vertus, j reikia taikyti ir tuomet, jei yra toki psichiatrini
simptom kaip nerimas, depresija ar hipomanija, bet miegobudrumo sutrikimas klinikoje
vyrauja. Jei kiti psichiatriniai simptomai yra pakankamai ryks ir stabils, atskirai turi bti
diagnozuotas ir kitas specifinis psichikos sutrikimas.

Parasomnijos. Jos apibdinamos kaip nepageidaujamas fenomenas, daniausiai

nustatomas miego metu. iuo metu skiriama: 1) prabudimo sutrikimai, pvz., vaikiojimas
miegant, naktinis siaubas, prieblandiniai prabudimai; 2) pereinamieji miego-bdravimo
sutrikimai; 3) su PM susijusios parasomnijos; 4) kitos parasomnijos, susijusios su miegu.
Somnambulizmas (lot. somnus - miegas + ambulo - vaikioju). Somnambulizmas,
arba lunatizmas (nakviumas), yra pakitusi smons bsena, kurios metu kartu pasireikia
miego ir budrumo bsenoms bdingi fenomenai. Somnambulizmo epizodai yra staigs:
asmuo sdasi lovoje, veido iraika beprasm, akys pramerktos, jis tarsi nereaguoja
aplink. Po to gali atsikelti, pradti vaikioti po kambarius ar net ieiti lauk. Vaikto tarsi
apgraibomis, bet klii ivengia. Tipiki somnambulizmo priepuoliai trunka keliasdeimt
minui. Vaikiodamas mogus gali valgyti, gerti, kalbti, groti. Smons, reaktyvumo ir
motorini gdi lygis yra emas, dl to kyla didelis pavojus susieisti. Taiau daniausiai
asmuo pats arba velniai padedamas kit tyliai sugrta lov Atsibuds po
somnambulizmo epizodo arba ryte jis paprastai neprisimena nakties vyki, stebisi kit
pasakojimu apie juos. Nakviai bdingas ir prievartinis elgesys, pavyzdiui, - jis gali stumti
miegantj alia i lovos tarsi nordamas j apsaugoti. Kartais pradeda dauyti paveikslus,
indus. Somnambulizmas daniausiai pasireikia pirmj miego periodo tredal, LM metu.
Juo daniausiai serga penkiameiai. Reiau liga pasireikia dvylikameiams, daniausiai
inyksta sulaukus penkiolikos.
Somnambulizmas ir naktinis siaubas yra glaudiai susij. Abu jie yra traktuojami kaip
prabudimas i giliausi miego stadij (3-ios ir 4-os). Neretai eimos anamnezje randamas

vienas i i sutrikim, o paciento ligos anamnezje - abu. Dar daugiau - abu sutrikimai
ymiai danesni vaikystje, o tai rodo brendimo veiksni tak j etiologijai. Be to, kai
kuriais atvejais sutrikimo pradia sutampa su kariavim suklusia liga. Jei ie sutrikimai
tsiasi vaikystei pasibaigus arba pirm kart pasireikia suaugus, abu jie danai yra susij
su rimtomis psichologinmis problemomis. ie sutrikimai gali pirm kart pasireikti ir
senyvame amiuje ar ankstyvose demencijos stadijose. Dl somnambulizmo ir naktinio
siaubo klinikinio ir pato genetinio panaumu bei to fakto, kad i sutrikim skirtum lemia
vien ar kit simptom vyravimas klinikoje, abu jie iuo metu laikomi to paties nozologinio
proceso dalimi. Taiau laikantis tradicij ir norint pabrti klinikini poymi pasireikimo
intensyvum ioje klasifikacijoje jiems skirti atskiri kodai.
Tiksliai somnambulizmo diagnozei nustatyti esminiai yra tokie poymiai:

pagrindinis simptomas yra atsiklimas i lovos nakt, daniausiai pirmj miego

periodo tredal, ir vaikiojimas;

epizodo metu asmens veido iraika bereikm, nustebusi, jis labai silpnai reaguoja
paalini bandymus j paveikti ar bendrauti su juo, jam paadinti reikia labai dideli
pastang;

po prabudimo (ar epizodo metu, ar ryte) asmuo somnambulinio epizodo

neprisimena;

prajus kelioms minutms po prabudimo i io epizodo paciento psichinis

aktyvumas ir elgesys bna nepakit, nors pradioje gali bti trumpas sutrikimo ir
dezorientacijos periodas;

nra kito psichikos sutrikimo, pvz., demencijos ar somatins ligos (pvz., epilepsijos).

Somnambulizm

reikia

skirti

nuo

psichomotorini

epilepsini

priepuoli.

Psichomotorin epilepsija labai retai pasireikia tik nakties metu. Epilepsijos priepuolio
metu ligonis visikai nereaguoja aplink ir jam bdingi perseveraciniai judesiai,
pavyzdiui, rijimas ar rank trynimas. Epilepsins ikrovos EEG patvirtina epilepsijos
diagnoz, taiau traukuli priepuoliai patys savaime nerodo, jog kartu negali bti ir
somnambulizmo.
Disociacin fug taip pat reikia skirti nuo lunatizmo. Disociacini sutrikim metu
epizodai trunka ymiai ilgiau, o pacientai yra ymiai budresni ir gali atlikti sudtingus ir
tikslingus veiksmus. Galiausiai i sutrikim retai pasitaiko vaikams, jie tipikai prasideda
budrumo metu.

Naktinis siaubas arba baim (pavor nocturnus). Naktinis siaubas yra siaubo ir panikos
epizodai nakties metu, lydimi intensyvios vokalizacijos, judrumo ir ryki vegetacini
ikrov. Beveik 96% asmen, kuriuos vargina naktin baim, yra paveldj polink
sutrikim. Daniausiai jis prasideda vaikystje, penkeri-septyneri met amiuje. Gali
pasireikti ir vyresniame amiuje. Taikant suaugusiesiems jis dar vadinamas "ineubus
nocturnus". Naktinio siaubo kamuojamas mogus i pradi LM metu staiga atsisda,
pradeda panikai verkti, aukti, atsiranda siaubo iraika veide, jis keliasi i lovos, danai
bga link dur, lyg bandydamas pabgti, taiau retai ieina i kambario. Suaugusieji reiau
sdasi lovoje, bet rkia miegodami. Jiems bna tachikardija, prakaitavimas, piloerekcija,
vyzdiai isiplt, raumenys sitemp. Juos sunku nuraminti, kit asmen pastangos
padti gali netgi sustiprinti bkls intensyvum, nes ligoniai ne tik silpnai reaguoja
panaias pastangas, bet netgi gali kelet minui visikai nesusivokti. Epizodai trunka
keliasdeimt sekundi, po to vl umiegama ir ryte nieko neprisimenama. Paklausus apie
priklusias i miego prieastis, daniausiai pasakojami paprastuiai vaizdeliai - prie pat
veid inirs sunkveimis ar traukinys ir t.t. Naktinio siaubo epizodo metu yra didel rizika
susieisti.
Naktinis siaubas ir somnambulizmas yra glaudiai susij: j atsiradim skatina
genetiniai, raidos, organiniai ir psichologiniai veiksniai, abiem bsenoms bdingi tie patys
klinikiniai ir patofiziologiniai poymiai. Remiantis iais panaumais abi bsenos pastaruoju
metu laikomos to paties nozologinio proceso dalimis.
Tiksliai naktinio siaubo diagnozei nustatyti svarbiausi ie klinikiniai poymiai:

pagrindinis simptomas yra vienas ar daugiau prabudimo i miego epizod,

prasidedani paniku riksmu, pasiyminiu intensyviu nerimu, kno judrumu ir
vegetaciniu hiperaktyvumu, pavyzdiui, tachikardija, padanjusiu kvpavimu,
vyzdi isipltimu ir prakaitavimu;

ie epizodai paprastai trunka nuo 1 iki 10 minui ir pasireikia pirmj tredal

miego periodo;

asmuo silpnai reaguoja kit pastangas paveikti siaubo epizod, tokios pastangos
beveik visuomet sukelia dezorientacij ir perseveracinius judesius, trunkanius
kelet minui;

epizodas prisimenamas (jei apskritai prisimenama) tik minimaliai (paprastai vienas

ar du fragmentiki vaizdiniai);

nra duomen apie jok sutrikim, pavyzdiui, smegen augl ar epilepsij.

Naktin siaub reikia skirti nuo komarik sapn. Pastarieji daniausiai yra "blogi
sapnai", j metu beveik nebna vokalizacijos ir kno judesi. Kitaip nei nakties siaubas,
komarai gali pasireikti bet kuriuo nakties metu ir mog yra lengva paadinti, po to jis
labai gyvai ir detaliai prisimena vyk.
Norint atskirti naktin siaub nuo epilepsijos priepuoli, reikia prisiminti, jog pastarieji
retai bna tik miego metu; be to, epilepsijos diagnoz patvirtina patologiniai EEG pokyiai.
Komariki sapnai. Komarai - tai siaubingi sapnai, pilni baims ar nerimo, kuriuos asmuo
labai smulkiai prisimena. Komarai prasideda PM metu, daniausiai po intensyvi greitj
aki judesi laikotarpio. Jie prasideda ilgu sapnu, pamau sukelianiu baim. Igyvenimai
sapne yra labai gyvi, daniausios j temos yra pavojus gyvybei, saugumui ar savigarbai.
Tos paios ar panaios komarik sapn temos gana danai kartojasi. Tipiko epizodo
metu bna tam tikras vegetacinis sujaudinimas, taiau nra rykesns vokalizacijos ar
kno judesi. Prabuds asmuo yra valus, nuovokus, orientuojasi, supranta sapnavs. Jis
tuoj pat gali bendrauti su kitais, paprastai smulkiai papasakoja apie sapno potyrius ir vos
prabuds, ir ryte.
Daniausiai komariki sapnai kankina vaikus, paauglius, reiau - suaugusius mones.
Dani komarai vargina. Vaik amiuje daniausiai nra aikiai susijusio psichologinio
sutrikimo, nes j komariki sapnai bna slygoti specifins emocinio brendimo fazs.
Prieingai, suaugusiesiems, varginamiems komarik sapn, danai nustatoma ryki
psichologini, daniausiai asmenybs sutrikim. Kartais tokius priepuolius sukelia aukta
temperatra. Tam tikr vaist, pavyzdiui, rezerpino, tioridazino, triciklini antidepresant
ir benzodiazepin vartojimas taip pat gali turti takos komar atsiradimui. Dar daugiau staiga nutraukus gydym tokiais preparatais, kaip nebenzodiazepininiai migdomieji,
sapnavimas ir komarai gali suaktyvti.
Tiksliai komarik sapn diagnozei nustatyti svarbiausi yra ie klinikiniai poymiai:

prabudimas i nakties miego ar snaudulio gyvai ir sunkiai prisimenant stipriai

gsdinant sapn, paprastai apie pavoj gyvybei, saugumui ar savigarbai;
prabudimas gali bti bet kurio miego periodo metu, taiau tipikais atvejais tai
atsitinka antroje jo pusje;

prabuds po komariko sapno, asmuo tuojau pat tampa valus ir orientuotas;

patys sapnai ir dl to atsirads miego sutrikimas sukelia asmeniui stipr distres.

Svarbu atskirti komarikus sapnus nuo naktinio siaubo. Pastarojo epizodai pasireikia
pirmj tredal miego periodo, pasiymi stipriu nerimu, panikais riksmais, intensyviais

kno judesiais ir stipria vegetacine ikrova. Be to, nakties siaubo metu neprisimenama
sapno detali nei tik prabudus, nei ryte.

Diagnostika
Daniausiai

diagnozuojama

vertinus

diagnostinius

kriterijus.

Specializuotos

konsultacijos metu yra atliekami papildomi tyrimai - miego "dienotvark". Ligonis praomas
kelias savaites kasdien kalendoriuje ar lentelje paymti savo nakties miego laik ar
dienos miego valandles. Vartojami miego klausimynai: Saint-Marie klausimynas, kuriuo
vertinamas ankstesni nakt miegas, Pitsburgo miego kokybs indeksas ir kiti. Psichologiniais testais nustatomas nerimo ir depresijos sunkumas. Jeigu tariamas miego-budrumo
sutrikimas, taikomas Home ir Ostbergo testas arba aktmetrija. Norint objektyviai ir tiksliai
vertinti mieg, reikia vis nakt vykdyti nenutrkstamus poligrafinius tyrimus. Pagal
tarptautin susitarim btina urayti EEG, raumen aktyvum ir aki judesius. Remiantis
vis trij parametr duomenimis, nustatoma miego struktra - hipnograma. Miego
specialistai nustato ne tik btinus miego bsenos duomenis, bet ir stebi tam tikrus
vegetacinius rodiklius: irdies, kvpavimo veikl, galni raumen bkl ir judesius, kno
temperatr, kraujo plazmos pokyius, lytini organ aktyvum. Elektrokardiograma
uraoma vienu i poligrafo kanal arba specialiais minimonitori aparatais. Naudojami
telemetriniai uraymo bdai. Atliekami ir dienos mieguistumo tyrimai - subjektyvus
mieguistumo vertinimas remiantis analoginmis miego verio skalmis, Stanfordo
mieguistumo skale (SMS) ir Epwortho mieguistumo vertinimo skale. Objektyvs miego
tyrimo bdai yra pakartotinis umigimo trukms (latentikumo) testas, alfa ritmo majimo
testas mieguistumui vertinti, ilgalaik miego poligrafija. Pirminio mieguistumo diagnostika
remiasi apraytais klinikiniais simptomais, poligrafiniu tyrimu ir dauginiu umigimo trukms
testu. Tiriamuosius reikia stebti 24 val., nustatyti savaimin miego-budrumo kait.
Vlyvojo miego sindromo tyrimai: aktimetrija - vis savait raomi paciento judesiai,
upildoma 15-30 dien miego anketa, atliekamas miego tipologinis tyrimas - mieganiojo
tipas nustatomas remiantis Osborno skale, uraoma kno temperatra 40 val. laikotarpiu,
atliekamas poligrafinis miego tyrimas, MMPI ir kt. Ankstyvojo miego sindromas nustatomas
atlikus poligrafin miego tyrim. Kintamojo miegobudrumo ritmo (hipemiktohemeralin)
sindrom galima nustatyti aktimetru, naudojant j nuolatinei 10-ties dien registracijai.

Gydymas ir profilaktika
Miego sutrikim profilaktikos ir gydymo poiriu pirmiausia btina inoti bendras miego
higienos taisykles, stiprinanias paros ritm, gerinanias mieg:

Miegui labai svarbi aplinka. Miegamasis turi bti tamsus, vsus ir ramus.

Reikia sukurti naktinio miego ritual.

Eiti miegoti kiekvien nakt tuo paiu laiku.

Nuolat keltis tuo paiu laiku.

Nemiegoti dienos metu - blogja nakties miegas. Stengtis judti, prasiblakyti.

Geras budrumas dien gerina mieg.

Negulti lovoje nemiegant - per ilgas lepinimasis lovoje trikdo kitos nakties mieg ir
daro j pavirutinik. Lov naudoti tik miegui ir seksui.

Jeigu neumiegama, reikia atsikelti, pasivaikioti, ieiti kit kambar.

Reguliariai

manktintis.

Fizinius

pratimus

atlikti

popietinmis

valandomis.

Nesimanktinti vakare. Nereguliars fiziniai pratimai miegui takos neturi.

Triukmas kenkia miegui, net jei nuo jo ir nepabundama, o ryte neatsimenama.

Nuolatinis triukmas veikia ltai ir pamau sutrikdo mieg. Galima naudoti aus
kamtukus.

Per iltai miegant miegas blogja, bet per altas oras jo taip pat negerina (kaip
manyta anksiau).

Vakare igrus kavos, arbatos, vaisvandeni (kuri sudtyje yra kofeino)

sutrikdomas miegas net ir t moni, kurie umiega vliau.

Net ilgalaiki miego sutrikim atveju nevartoti migdomj nuolat. Retkariai igerti
migdomieji veikia stipriau ir maiau kenkia sveikatai.

Alkanas mogus sunkiau umiega. Vakare iek tiek ukandus (tinka iltas pienas ir
jo produktai) umiegama lengviau.

Jeigu mogus buvo susinervins, neramus, igrs alkoholio jis umiega lengviau,
bet miegas nebna pilnavertis, o paryiais net pablogja.

Nemigos gydymas. Gydant nemig svarbu tiksliai nustatyti ir paalinti jos prieast,
panaikinti neigiamus fizinius veiksnius, keisti miego proius, laikyti miego higienos
taisykli, kompleksikai taikyti psichoterapin, chronobioterapin ir farmakoterapin gydym.
Psichoterapija. Gydant nemig psichoterapija labai svarbi ir veiksminga. Priklausomai
nuo nemigos prieasi, taikomos vairios metodikos, daniausiai elgesio terapija ir
kognityvin terapija. Elgesio terapija remiasi klasikinio slyginio reflekso ugdymu.
Daniausiai naudojamos ios technikos: relaksaciniai metodai, autogenin treniruot
padeda atsipalaiduoti ir greitina umigim; grtamasis biologinis ryys naudojamas
operantiniam elgesiui sukurti paiam asmeniui valdant fiziologines funkcijas; sistemins
desensibilizacijos tikslas - teigiamomis asociacijomis skatinti atsigulimo proces, sukelti

atsipalaidavim; dirgiklio valdymo metodika siekiama panaikinti neigiamai veikianius

mieg dirgiklius; miego reimas skirtas miego veiksmingumui optimizuoti. Kognityvin
terapija padeda suvokti daromas vertinimo klaidas.
Chronobioterapija. Tai svarbus miego sutrikim gydymo metodas. Chronobioterapija
yra mginimas nustatyti cirkadin mogaus laikrod, atgauti prarast budrumo ir poilsio
laik; liuninoterapija - cirkadini ritm sutrikim gydymas intensyvia viesa. Taikant
chromobioterapijos metod modifikuojami cirkadiniai biologiniai ritmai.
Farmakoterapija. Tai gydymas vaistais. Ligoniams rekomenduojama vartoti maiausi
veiksming doz ir trumpiausiai btin laikotarp. Specifinio vaisto parinkim turi nulemti
klinikin bkl, ligonio poreikiai ir vaisto farmakologins savybs.
Nemigos gydymo vaistais indikacijos:

Jei nemiegama ar blogai umiegama ilgiau kaip 2 svaites.

Jei miego laikas per nakt sudaro tik 4-5 valandas.

Jei nra nustatyta ligos ar skausmo, kurie galt bti nemigos prieastis.

Jei sutrikimai neinyksta laikantis miego higienos taisykli.

Pagrindins nemigos farmakoterapijos taisykls:

o Negalint umigti dl streso vartoti migdomuosius vaistus kelet nakt (ne
ilgiau kaip 2 savaites), tampai prajus vaist nebevartoti.
o Nemiegojus kelias dienas reikia vartoti vaistus - geriausiai imidazopiridin
grups (zolpidemas). Vaistai vartojami ne daugiau kaip du kartus per svait.
o Visi pacientai, vartojantys migdomuosius, turi inoti apie j poveikio trukm ir
nutraukimo poveik.
o Visada btina vertinti vaisto klinikin poveik. Yra penkios vaisto poveikio
vertinimo slygos:

vaisto poveikis pirmj nakt; svarbu nustatyti maiausi vaisto doz,

sukeliani mieg;

vaisto poveikio trukm;

miego kokyb nuolat vartojant vaistus;

miego kokyb nutraukus vartoti vaistus;

miego kokybs dinamika kelet dien paeiliui.

Hipnotik skyrimo principai:

1. Skiriami tik visapusikai ityrus pacient.
2. Visi hipnotikai skiriami trumpam terminui - 7-10 dien.

3. Ilgalaikis gydymas hipnotikais nereikalingas ir nerekomenduotinas.

4. Po gydymo turi bti atliktas pakartotinis tyrimas.
5. Jeigu nutraukus gydym nemiga kartojasi, vadinasi, yra somatin ar psichin
prieastis.
6. Nerekomenduojama i rayti vaist ilgiau negu mnesiui.
7. Grietas

stebjimas

pacient,

tariam

piktnaudiavimu

psichoaktyviosiomis

mediagomis ar priklausomybe nuo j.

8. Hipnotikai netinka, jeigu nemiga yra sukelta skausmo.
Seniausias sintetinis migdomasis vaistas, chloralhidralis, pradtas vartoti 1832m.
Barbitrat eros pradia yra 1903m. Benzodiazepinai pirm kart buvo susintetinti
1956m., o nuo 1961 m. buvo pradtas vartoti chlordiazepoksidas. Selektyvs migdomieji
pradti sintetinti 1980m. 1987m. buvo sukurti ciklopiralan grups preparatai. 1988m.
sukurti ir pradti vartoti nauji originalios struktros imidazopiridin grups vaistai.
Barbitratai. J darini yra inoma apie 50, tarp j - pentobarbitalis, sekonbarbitalis,
fenobarbitalis. Barbitrat slopinamasis poveikis pasireikia per chloro kanalus. Tai
veiksmingi migdomieji, bet jie ne tik nesukelia fiziologinio miego, bet netgi suardo normali
jo struktr. Barbitratai pailgina mieg, taiau prie j greitai (veik per 2 savaites)
priprantama. Jie slopina daugelio vaist matabolizm, dl to galimos ikreiptos reakcijos
vaistus. Abstinencijos sindromas yra stipriai ireiktas: prasideda komarai, nemiga,
nerimas ar net traukuliai. ie vaistai slopina kvpavimo centr, todl ypa pavojingi esant
miego apnjos sindromui.
Benzodiazepinai skiriami simptominiam gydymui. Labiausiai tinka praeinaniai, trumpai
nemigai gydyti, ilgalaikei nerekomenduojami. Benzodiazepinai pasiymi keturiomis
pagrindinmis savybmis: hipnosedacine, anksiolitine, miorelaksuojamja, antikonvulsine.
Benzodiazepin poveikis priklauso nuo j absorbcijos greiio, pasiskirstymo, isiskyrimo.
Jie pagreitina umigim, trumpina bdravim, ilgina mieg, mogus jauiasi geriau
isimiegojs. i vaist negalima vartoti su alkoholiu. Vartojant dideles benzodiazepin
dozes, bna rykus abstinencijos sindromas. Ilgai (daugiau kaip 3mn.) vartojant
benzodiazepinus blogja atmintis, suvokimas. Vyresnio amiaus monms nustatomas
padidjs jautrumas benzodiazepinams. Dl to pagyvenusi ems ir nusilpusiems dl ligos
asmenims skiriama benzodiazepin doz turi bti perpus maesn. Ilgai veikiantys
benzodiazepinai liau sukelia ger mieg, taiau prie j maiau priprantama. Prie greitai
isiskiriani benzodiazepin priprantama greiiau, madaug po 3-4 savaii. Dl
abstinencijos

sindromo

negalima

nustoti

juos

vartoti

staiga.

Ilgai

veikiantys

benzodiazepinai ypa vartotini esant nemigai su dienos nerimu, nes trumpai veikiantys
dienos nerimui takos neturi.
Selektyvs migdomieji vaistai. Ciklopirolon grups preparatai (zopiklonas) tiesiogiai
veikia GABA receptorius, trumpina umigimo trukm ir ilgina mieg. Dienos metu ir
nutraukus vartojim jie sukelia maiau nepageidaujam reikini negu benzodiazepinai.
Be hipnotinio poveikio, ie vaistai pasiymi raminamuoju, atpalaiduojaniu raumenis,
mainaniu

traukulius

poveikiu.

Vaist

vartojant

ilgai

formuojasi

pripratimas.

Imidazopiridin grups vaistai (zolpidemas) veikia GABA- makromolekul kompleks, 1

potip. Jie maiau nei kiti migdomieji keiia miego struktr. Sveikiems asmenims nebuvo
nustatyta miego struktros ar jo cikl pakitim dl vaisto poveikio. Zolpidemas sutrumpina
umigimo trukm, pailgina LM, sumaina pirmj miego cikl PM rykum. Terapins
dozs neturi poveikio kvpavimo centrui, nes neprisijungia prie kamieno benzodiazepinini
receptori. Jie nepasiymi raumenis atpalaiduojaniu, antikonvulsiniu poveikiu. Zolpidemo
gydomoji savyb - greitas umigimas, jis sukelia fiziologin mieg, nra aktyvi skilimo
produkt, nra "nutraukimo" nemigos, nra priklausomybs, sveikos su alkoholiu, prie jo
nepriprantama, jis neslopina kvpavimo, greitai pasisavinamas, neturi takos kit vaist
metabolizmui. Nustatytas geresnis negu benzodiazepin poveikis budrumui ryte.
Mieg gerina ne tik hipnotikai arba migdomieji vaistai, bet ir antidepresantai,
antihistamininiai vaistai, neuroleptikai, amino rgtys, fitoterapija.
Pirminio mieguistumo gydymas. Pirminis mieguistumas gydomas amfetamino
preparatais, modafiniliu, ksantinais, efedrinu ir kt. Amfetaminai dirgina centrin
katecholaminin ir periferin-simpatin sistemas. Aktyvindami galvos smegen kamieno
tinklin darin, jie sukelia ievs bioelektrinio aktyvumo padidjim. iuo metu dauguma
Europos klinik atsisak ios grups preparat, nes sukurtas naujas specifinis vaistas modafinilis. Jo savyb selektyviai stimuliuoti centrinius 1 noradrenerginius receptorius.
Ksantinai daniausiai vartojami kaip dirgikliai. Jie turi kofeino ir toefilino, kurie veikia
adenozino receptorius ir slopina neuromoduliatorius. Efedrino poveikis yra stipresnis negu
kofeino, bet silpnesnis nei amfetamin.
Miego-budrumo ritmo sutrikim gydymas. Svarbu nustatyti individo miego rotacijos
greit, t.y. dien skaii, kuriomis nekinta darbo ir miego laikas. rodyta, kad dirbant 5-6
naktis paeiliui didja nelaiming atsitikim skaiius. Pacientams reikia patarti nedirbti
daugiau kaip 2-3 naktis ar ankstyvosiomis ryto pamainomis, kad nesutrikt cirkadiniai
ritmai, o kitas naktis gerai isimiegoti. Svarbu ir rotacijos kryptis: keiiant pamainas priek

pagal laikrodio rodykl prisitaikoma geriau nei atvirkiai. Taip pat veiksmingi trumpi
pamiegojimai budjimo metu. Svarbus viesos poveikis. Intensyvi viesa gali keisti
mogaus cirkadin sistem. viesa ryte pastumia cirkadinius ritmus priek, o viesa
vakare - vlina. Dirbant nakt viesiame kambaryje gerja suvokimas ir dienos miego
kokyb. Naujas adaptacijos metodas sukurtas melatonino pagrindu. Vartojant vaist
galima ankstinti arba vlinti mieg nesukeliant rykesnio alutinio poveikio. Taip pat galima
prie mieg igerti migdomj, o pradedant dirbti - kofeino turini grim. Taiau prie
abiej i mediag mogus ilgainiui pripranta, todl tenka didinti j dozes.
Paros laiko ir laiko juostos dirbtins kaitos sutrikimo gydymas. Rekomenduotina:

Resinchronizacijos greiio manipuliacijos. I karto reikia prisitaikyti prie vietini

valand.

Vengti neigiam poveiki: nevartoti alkoholio, valgyti prast maist, naudoti aki ir
aus raiius.

Vartoti migdomuosius. Vartoti pakeitus viet (po skrydio), bet ne j keiiant. Tinka
trumpo veikimo migdomieji, padedantys tik umigti.

Prisitaikym greitinti viesos terapija. Ji gana veiksminga ir gali padti per kelias
dienas.

Sutrikimai dl paros laiko ir laiko juostos dirbtins kaitos skmingiausiai gydomi

imidazopiridinais - zolpidemu.
Vlyvojo miego sindromas gydomas derinant chronoterapij ir viesos terapij. viesos
terapija taikoma vos pabudus, 6-8 val. ryto. I vaist daniausiai vartojamas melatoninas,
vitaminas B12.
Ankstyvojo miego sindromo gydymui taikoma chronoterapija, viesios terapija. viesos
terapija naudojama po 16 val., daniausiai 2 val. prie mieg. Taip pat gydoma melatoninu
ir vitaminu B12.
Kintamojo miego-budrumo ritmo sindromas gydomas chronoterapija, viesos terapija,
melatoninu, vitaminu B12, psichoterapija.
Somnambulizmas. Vaikams daniausiai jis praeina savaime. Taiau tvai turt
stengtis apsaugoti vaik nuo susialojimo: utverti langus, sveiuose nepalikti vieno ir pan.
Jeigu su vaiku sunkiai sekasi susitvarkyti, galima vartoti (taip pat ir suaugusiesiems)
migdomuosius - benzodiazepinus ir antidepresantus, kurie sumaina LM kiek, o kartu ir
miego gilum.

Komar gydymas. Specifinio komar gydymo nra. Galima vartoti PM mainanius

trumpo veikimo benzodiazepinus. Tinka psichoterapinis gydymas.

Reakcijos sunk stres

ir adaptacijos sutrikimai
Vita Danileviit
Svarbi psichologini traum padariniai TLK-10 ir DSM-IV klasifikacijose suskirstyti
iek tiek skirtingai. Ms nuomone, TLK-10 klasifikacijoje jie klinikai pagrstai iskirti
atskiru skirsniu F43 - "Reakcijos stipr stres ir adaptacijos sutrikimai". DSM-IV
klasifikacijoje potrauminio streso sutrikimas priskirtas prie nerimo sutrikim, taiau turint
galvoje jo tak bendram asmens funkcionavimui vargu ar tikslinga j priskirti tik prie nerimo
sutrikim.
Po psichologini traum gali isivystyti vairi sutrikim, kaip antai: adaptacijos
sutrikimas, mi stresin reakcija, kai kurie disociaciniai sutrikimai, kai kurie depresiniai
sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, ilgalaikiai asmenybs pakitimai po katastrofos
igyvenimo ir kt. Kai kurie autoriai tokius sutrikimus priskiria psichotraumatologijos sriiai.
is diagnostini kategorij skirsnis skiriasi nuo kit tuo, kad sutrikimai j traukti
remiantis ne tik simptomatika ir eiga, bet ir vienos i dviej juos sukeliani prieasi
buvimu: tai arba iskirtin tamp sukls gyvenimo vykis ir staigi dvasin reakcija j,
arba reikminga gyvenimo permaina, suklusi nemalonius padarinius ir pasireikusi
adaptacijos sutrikimu. iame skyriuje apraomi sutrikimai, kuri prieastimi laikomas
patirtas stresas arba tiesiogin ilgalaiks traumos taka. Stresogeninis poveikis ar
ilgalaiks nemalonios gyvenimo aplinkybs yra pirminis ir pagrindinis i sutrikim
etiologinis veiksnys, be j takos sutrikimas neatsirast. Savaime suptantama, kad reakcija
sunkias psichologines traumas priklauso ir nuo asmenybs struktros, ir nuo patirties.
Nors kiekvienas mins stresins reakcijos ar adaptacijos sutrikimo poymis gali
pasireikti ir kit sutrikim atveju, taiau j raika yra specifika, todl iuos sutrikimus
svarbu iskirti atskir klinikin kategorij. Potrauminio streso sutrikimo klinikiniai poymiai
taip pat yra specifiniai.

min reakcija stres

min reakcija stres yra praeinantis, bet sunkus psichikos sutrikimas, susiformuojantis kaip reakcija iskirtinai stipr stres ir praeinantis po keli valand ar dien.
i diagnostin kategorija pagal TLK-10 tik i dalies atitinka minio streso sutrikimo
diagnoz pagal DSM-IV, todl atskirai apraysime ir min reakcij stres, ir minio
streso sutrikimo klinik.

Epidemiologija
Apie pasireikimo dan duomen faktikai nra, nes min reakcija stres labai
greitai praeina, j patyr asmenys retai patenka pas psichiatrus ios bsenos metu. i
diagnoz daniau tenka nustatyti retrospektyviai, ypa teismo psichiatrins ekspertizs
atvejais.

Etiopatogenez ir klinika
Psichologine trauma ar stresorium gali bti ypa stiprus igyvenimas dl pavojaus,
kilusio paties individo arba jam artimo asmens gyvybei ar saugumui (pvz., gamtos
katastrofa, avarija, mis, kriminalinis nusikaltimas), arba nepaprastai staigus ir pavojingas
individo socialins aplinkos ar ryi pasikeitimas, pvz., keli artimj mirtis ar gaisras. io
sutrikimo rizika didja, jeigu prisideda dar ir fizinis isekimas ar organiniai veiksniai (pvz.,
senyvas amius).
io sutrikimo atsiradimas ir sunkumas labai priklauso nuo individualaus jautrumo ar
adaptacini mechanizm pajgumo. Ne visi iskirtin stres igyven mons patiria min
reakcij stres. Simptomai bna gana vairs, taiau tipikais atvejais pradioje bna
apdujimo bsena, kai susiaurja smon ar dmesys, sumaja sugebjimas suvokti
aplink, atsiranda dezorientacija. Po ios stadijos gali prasidti arba usisklendimas savyje
(iki disociacinio stuporo lygio), arba aitacija ir hiperaktyvumas (pabgimo reakcija ar
fuga). Danai kartu pasireikia ir autonominiai panikos poymiai. Simptomai paprastai
prasideda prajus kelioms minutms po streso geninio stimulo ar vykio. Visi mins
reakcijos stres poymiai paprastai inyksta greitai, prajus kelioms valandoms ar
dienoms. Vliau galima dalin ar visika epizodo amnezija.
mins reakcijos stres eiga yra labai aiki ir apibrta: simptomai atsiranda tuoj pat
po traumuojanio veiksnio, o inyksta po keli valand ar dien.

min reakcija stres paprastai praeina negydoma. Jeigu kokie nors psichopatologiniai simptomai tsiasi ir vliau, juos reikt laikyti kito psichikos sutrikimo
poymiu.

Diagnostika
Nors diagnostiniai kriterijai neatspindi visos mins reakcijos stres klinikos, norint
suvienodinti mintos patologijos supratim ir diagnozavim, btina remtis turimais
diagnostiniais kriterijais.
mins stresins reakcijos diagnostiniai kriterijai (pagal TLK-10)
Turi bti akivaizdus laiko ryys - simptomai turi atsirasti ikart po stresogeninio poveikio
(paprastai po keleto minui).

Tipikais atvejais pradioje bna apdujimo bsena, kai susiaurja smon ir

dmesys;

usisklendimas savyje (disociacinis stuporas) arba aitacija ir hiperaktyvumas

(pabgimo reakcija ar fuga);

autonominiai (vegetaciniai) simptomai (tachikardija, prakaitavimas, kario pylimas

ir kt.);

dalin ar visika epizodo amnezija;

kartu su pradiniu apdujimo laikotarpiu gali pasireikti depresija, pyktis, neviltis,

taiau joks simptomas nesitsia ilgai;

simptomai inyksta greitai (daniausiai per kelias valandas), jeigu manoma

pasitraukti i stresogenins situacijos; jeigu stresas tsiasi ar yra tokio pobdio,
kad jo negalima ivengti, simptomai paprastai pradeda nykti po 24-48 valand ir
madaug po dviej dien tampa minimals.

ios diagnostins kategorijos nedert taikyti tais atvejais, kai individui tik pamja
prie stres buvusio psichikos sutrikimo simptomatika.

Diferencin diagnostika
Svarbu atskirti min reakcij stres nuo senesni psichikos sutrikim, kurie gali
pamti dl sunkios psichik traumuojanios situacijos.

Gydymas
min reakcija stres praeina savaime, todl nuoseklesnio gydymo nereikia. Taiau
jeigu ji trunka kelet par, reikt skirti benzodiazepin grups trankviliant. J skiriama
trumpam, keletai dien, atsivelgiant individo savijaut.

minio streso sutrikimas

minio streso sutrikimo diagnoz iskirta atskir nozologin kategorij DSM - IV. Kaip
minta, i diagnoz i dalies atitinka mins reakcijos stres diagnoz

Epidemiologija
minio streso sutrikimo pasireikimo danis visoje populiacijoje labai priklauso nuo
traumuojani

situacij

danio

ir

rykumo.

Karo

metu

ar

kitomis

visuomen

sukreianiomis aplinkybmis minio streso sutrikimas gali bti ymiai danesnis negu
prastinmis gyvenimo slygomis.

Klinika
Pagrindiniai, bdingi minio streso sutrikimo simptomai yra nerimo, disociaciniai ir kiti
simptomai, atsirandantys per vien mnes po igyventos psichik ypa stipriai
traumavusios situacijos. Paprastai sutrikimas trunka madaug dvi dienas, bet ne ilgiau nei
4 savaites po trauminio vykio. J lydi nusivylimo ir nevilties pojtis. Jeigu trauminje
situacijoje kas nors uvo ar buvo sunkiai sueistas, gali kilti didelis kalts jausmas.
Igyvenantieji minio streso sutrikim danai imasi pernelyg didels atsakomybs u tai,
kas vyksta. Tikimyb, kad minio streso sutrikim igyvenusiems asmenims isivystys
potrauminio streso sutrikimas, yra ymiai didesn.
minio streso sutrikimo poymiai pasireikia jau traumuojanios situacijos metu arba i
karto po jos, jie paprastai trunka 2 dienas arba 4 savaites po vykio. Jeigu simptomai
trunka ilgiau, tiksliau juos gali atspindti potrauminio streso sutrikimo diagnoz. Ominio
streso sutrikimo isivystymui turi takos socialin aplinka, eima, vaikysts igyvenimai,
asmenybs struktra, anksiau patirti psichikos sutrikimai.

Diagnostika
Pastaraisiais deimtmeiais siekiant kiek manoma suvienodinti diagnostinius poirius
vairiose alyse remiamasi diagnostiniais kriterijais. ia pateikiame diagnostinius kriterijus,
kuriais remiamasi didelje pasaulio dalyje.
minio streso sutrikimo diagnostiniai kriterijai (pagal DSM-IV)

Asmuo patyr psichik traumavus vyk, kurio metu:

igyveno, buvo liudininkas ar dalyvis veiksm, turjusi didel tak jo ar kit

asmen sveikatai ar net gyvybei;

tuo metu jaut didiul baim, nevilt ar siaub.

Igyvendamas traumuojant vyk ar tuoj po jo asmuo patiria tris (arba daugiau)

disociacinius simptomus:

subjektyvus sustingimo, atskyrimo pojtis arba emocinio atsako nebuvimas;

susilpnjs aplinkos supratimas (pvz., apstulbimo, pritrenktumo

bsena); derealizacija; depersonalizacija;

disociacin amnezija (pvz., negaljimas atsiminti svarbi traumavusio vykio

aspekt).

Traumavs vykis nuolat igyvenamas vienu arba keliais i i bd: pasikartojantys

vaizdiniai, mintys, sapnai, iliuzijos, tariamas sugrimas traumavusias aplinkybes,
pojtis, kad vl igyvenamas traumavs vykis, stiprus psichologinis distresas
susidrus su vykiais, kurie primena traumavus vyk

Nuolatinis traumavus vyk primenani stimul (pvz., mini, jausm, pokalbi,

veiklos, viet, moni) vengimas.

Ryks nerimo ar padidinto dirglumo simptomai (sunku umigti ar isimiegoti,

irzlumas ar pykio proveriai, sunku susikaupti, didesnis reaktyvumas, ireiktos
igsio reakcijos, motorinis nenustygimas vietoje).

Sutrikimas sukelia klinikai svarbi tamp arba klinikai svarb funkcionavimo

pakitim: pvz., sunku atlikti tam tikras uduotis - tarkim, gauti reikaling pagalb
arba papasakoti artimiesiems apie patirt sukrtim.

Sutrikimas trunka maiausiai 2 dienas, daugiausiai 4 savaites, o prasideda per

keturias savaites nuo traumavusio vykio.

Sutrikimo prieastis nra psichoaktyvij mediag poveikis arba bendra somatin

bsena, nra pagrindo jo sieti su miais ar praeinaniais psichoziniais sutrikimais
arba laikyti ankstesnio sutrikimo pamjimu.

Diferencin diagnostika

minio streso sutrikim daniausiai tenka skirti nuo:

psichikos sutrikim dl somatins bsenos (pvz., galvos trauma);

psichoaktyvij mediag sukelt sutrikim;

mini ir praeinani psichozini sutrikim, susijusi su miniu stresu;

didiosios depresijos epizodo, susiformavusio po traumavusios situacijos;

senesnio psichikos sutrikimo pamjimo;

potrauminio streso sutrikimo;

adaptacijos sutrikimo;

simuliacijos.

Gydymas
minio streso sutrikimo paprastai netenka gydyti, kadangi jis greitai praeina. Paprastai
po io sutrikimo kyla depresiniai sutrikimai, kuriuos btina gydyti.

Potrauminio streso sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimo diagnoz pirm kart traukta psichikos sutrikim
klasifikacij 1980m. (DSM-3). Taiau psichikos patologijos apraymai, susij su sunkiais
igyvenimais, minimi jau XIX a. I pasaulinio karo poveikiui kareivi sveikatai ir j
nusiskundimams vertinti vartotas terminas "kareivio irdis". Po II pasaulinio karo, apraant
padarinius

kariams,

vartotas

terminas

"mio

neuroz",

"koncetracijos

stovykl

sindromas". Btent tiriant pastarojo karo poveik moni psichikos sveikatai nustatyta
sunki psichologini traum svarba psichikos sutrikim isivystymui.

Epidemiologija
Atliekant bendrus populiacijos tyrimus nustatyta, kad tikimyb susirgti potrauminio
streso sutrikimu svyruoja nuo 1% iki 14%. Tiriant specifines moni (karo veteran, ems
drebjimo ar kit stichini nelaimi, smurto bei kankinimo auk) grupes nustatyta, kad
potrauminio streso sutrikimo isivystymo tikimyb svyruoja nuo 3% iki 58%. Kai kurie
autoriai teigia, kad potrauminio streso sutrikimas specifinse grupse gali isivystyti net
85% asmen.

Etiopatogenez ir klinika

Potrauminio streso sutrikimas susiformuoja tuo atveju, jei mogus patiria vyk, kuris yra
u prastinio patyrimo rib ir kuris stipriai paeist beveik kiekvien asmen. Kitaip sakant,
potrauminio streso sutrikimas irykja tik po labai sunki ar katastrofik psichologini
traum. Minta patologija atsiranda po psichik traumavusio vykio prajus ne daugiau
kaip 6 mnesiams.
Visi autoriai potrauminio streso sutrikimo klinik ir eig aprao labai panaiai. Paprastai
apraomi keli io sutrikimo eigos variantai: mi eiga, jeigu trunka tris mnesius ar
trumpiau, ir ltin eiga, jeigu potraumino streso sutrikimas tsiasi ilgiau nei tris mnesius,
o kartais net kelet met. Potrauminio streso sutrikimo klinika aikiau ir isamiau
apibdinta DSM - IV klasifikacijoje.

Diagnostika
Diagnozuojant potrauminio streso sutrikim labai svarbu kruopiai surinkti anamnez,
mokti kryptingai apklausti pacient. Apskritai mons po sunki psichologini traum
kalba gana nenoriai, jiems labai nelengva pasakoti apie savo igyvenimus. Gana danai
tuos igyvenimus jie stengiasi nuslpti: kartais tai skatina daryti kalts ar gdos jausmas,
kartais - baim vl prisiminti patirt siaub.
Potrauminio streso sutrikimo diagnostiniai kriterijai

Asmuo:
o Igyveno, buvo liudytojas ar dalyvis vyki, turjusi didel tak jo paties ar kit
asmen sveikatai ar net gyvybei.
o Tuo metu jaut didiul baim, nevilt ar siaub.

Vaikams

tokiais

atvejais

gali

pasireikti

psichomotorinis

sujaudinimas

ar

dezorganizuotas elgesys .

Traumavs vykis nuolat igyvenamas vienu arba keliais i i bd:

Pasikartojantys, kyrs, jaudinantys vykio prisiminimai (maiems vaikams bdingi

pasikartojantys aidimai, kuriuose atsispindi traumavs vykis).

Pasikartojantys komariki sapnai apie t vyk (vaikams galimi tiesiog komariki

sapnai).

Elgesys ar pojtis, tarytum traumavs vykis vl kartojasi (bdinga iliuzijos,

haliucinacijos, disociaciniai simptomai).

Stiprus psichologinis distresas susidrus su vykiais, kurie primena traumavus vyk.

Fiziologins reakcijos prisiminus ar priminus traumavus vyk .

o Nuolatinis traumavus vyk primenani stimul vengimas ir reakcij iblsimas
(to nebuvo iki traumos). Tai rodo bent trys i i poymi:

Pastangos ivengti mini ar jausm, susijusi su trauma.

Pastangos ivengti veiklos ar situacij, kurios primena traum.

Nesugebjimas atsiminti svarbaus traumos aspekto.

Rykiai sumajs domjimasis svarbia veikla ar dalyvavimas joje (mai

vaikai praranda neseniai gytus gdius).

Atirkimo ar susvetimjimo jausmas.

Nublankusios emocijos.

Netikjimas ateitimi.

Nuolatiniai

padidjusio

dirglumo

simptomai

(to

nebuvo

iki

traumos). Tai rodo du arba daugiau simptom:

Sunku umigti ar isimiegoti.

Irzlumas ar pykio proveriai.

Sunku susikaupti.

Didesnis reaktyvumas.

Akivaizdios igsio reakcijos.

Sutrikimo trukm - ne maiau kaip mnuo.

Sutrikimas sukelia klinikai svarbi tamp arba klinikai svarb

funkcionavimo pakitim.

Kaip rodo pateiktas diagnostini kriterij apraymas, potrauminio streso sutrikimui

bdingi gana vairs simptomai. Taiau pagrindinis io sutrikimo poymis yra nuolatinis
keliantis tamp traumavusio vykio prisiminimas vairiais diagnostiniuose kriterijuose
mintais bdais.
Nors Lietuvoje kol kas nra atlikta isami potrauminio streso sutrikimo danio tyrim,
taiau remiantis klinikine praktika galima teigti, kad is sutrikimas gana danai pasitaiko
tarp ernobylio avarijos padarinius likvidavusi moni. ernobyliei potrauminio streso
sutrikimui bdinga ltin, met metais skaiiuojama eiga. Negydomas ltins eigos
potrauminio streso sutrikimas nuolat blogina asmens funkcionavim, dl jo kyla vairi
socialini problem, kurios savo ruotu blogina sutrikimo eig. Visa tai neigiamai veikia
asmenyb, gali paskatinti ilgalaikius asmenybs pokyius. Potrauminio streso sutrikimas
po katastrofos igyvenimo gali peraugti ilgalaikius asmenybs pakitimus, taiau gali bti ir
potrauminio streso sutrikimas, ir ilgalaikiai asmenybs pakitimai igyvenus katastrof vienu
metu.
Kai kuriems Sausio 13-j nukentjusiems asmenims irykjo potrauminio streso
sutrikimas. ios grups pacientams jis daniau bna ltins eigos.

Literatroje apraomi atvejai, kada izofrenija sergantiems pacientams bna dar ir

potrauminio streso sutrikimas. is reikinys paprastai bna susijs su psichologinmis
traumomis, patirto mis gydymo metu.

Diferencin diagnoz
Potrauminio streso sutrikim labiausiai reikt skirti nuo:

generalizuoto nerimo sutrikimo;

depresijos;

panikos sutrikimo;

obsesinio-kompulsinio sutrikimo;

disociacini sutrikim;

izofrenijos;

nuotaikos sutrikim su psichoziniais simptomais;

psichoaktyvij mediag sukelt sutrikim;

simuliacijos.

Potrauminio streso diagnostika ir diferencin diagnostika yra gana sudtingos, nes

pacientai bna udari, todl labai svarbu mokti kryptingai rinkti anamnez, ypa jeigu
asmuo yra igyvens sunkias psichologines traumas.

Gydymas
Potrauminio streso sutrikimui tinka holistinis gydymo principas:

somatinis gydymas, jeigu reikia;

psichoterapija (dauguma autori rekomenduoja individuali psichoterapij);

medikamentinis gydymas.

Btina pabrti, kad gydant potrauminio streso sutrikim svarbiausi yra antidepresantai. Taip pat vartojami anksiolitikai ir normotimikai. Nors potrauminio streso
sutrikimo metu, kaip minima diagnostikos kriterijuose, galimi ir psichozinio pobdio
simptomai, taiau jie bna labai trumpi, todl antipsichotik paprastai nereikia. Potrauminio
streso sutrikimui gydyti vartojamas amitriptilinas, imipraminas, fluoksetinas, sertralinas,
fluvoksaminas, paroksetinas, bupropionas ir kiti antidepresantai. Kadangi potrauminio
streso sutrikimo gydymo patirtis kol kas nra didel, sunku bt tiksliai vertinti kurio nors
antidepresanto pranaum. Taip pat vartojami ir normotimikai (liio karbonatas),

trankviliantai (klonazepamas ir kiti benzodiazepinai), antikonvulsantai (valproin rgtis ir

karbamazepinas).
Svarbu paminti, kad potrauminio streso sutrikim turintys asmenys kreipiasi pagalbos
gydytojus nenoriai. Danai jie patys bando palengvinti savo bkl vartodami alkohol ar
kitas psichoaktyvisias mediagas. Tokiais atvejais potrauminio streso sutrikimo klinika
susipina su priklausomybs nuo mintj mediag simptomais.

Adaptacijos sutrikimai
Tai subjektyvaus distreso ar emocij sutrikimo bsena, paprastai sukelianti socialins
veiklos ar gdi sutrikim, pasireikianti bandymu prisitaikyti prie stresogenik
gyvenimo pokyi ar stresogenik gyvenimo vyki. Stresorius ar psichologin trauma
gali paveikti individo socialin aplink ar platesnes socialines asmens vertybes. Stresoriai
gali paveikti individ ar jo artimuosius ir bendruomen

Klinika
Individualus jautrumas padidina adaptacijos sutrikimo stiprum. Adaptacijos sutrikimas
gali pasireikti labai vairiai: gali bti depresika nuotaika, nerimas, susirpinimas,
nesugebjimas susitvarkyti, planuoti ateit, toliau dirbti pradtus ar atlikti kasdienius
darbus. Elgesio sutrikimai (pvz., agresyvaus ar antisociaiaus pobdio) gali bti lydimieji
io sutrikimo poymiai, ypa paaugliams. Adaptacijos sutrikimo atveju joks i anksiau
aprayt simptom nra pakankamai ireiktas ar vyraujantis, antraip labiau tiktina kita
diagnoz. Vaik adaptacijos sutrikimo sudedamoji dalis neretai gali bti regresyvus
elgesys, pavyzdiui, lapinimasis lov, vaikika kalba, pirt iulpimas.
Adaptacijos sutrikimas paprastai prasideda per mnes po stresogeninio vykio ar
gyvenimo pokyio, simptomai reiau trunka ilgiau kaip 6 mnesius.

Diagnostika
Diagnoz nustatoma nuosekliai vertinus ryius tarp:

simptom formos, turinio ar rykumo;

asmenybs ir anamnezs;

stresogeniko vykio, situacijos ar gyvenimo krizs.

Pagal specifinius poymius gali bti tokie pagrindiniai adaptacijos sutrikimo variantai:

Trumpalaik depresin reakcija. Tokio tipo depresin reakcija netrunka

ilgiau nei vien mnes.

Usitsusi depresin reakcija. Tai vidutinio intensyvumo depresin bkl,

atsirandanti kaip reakcija usitsusi stresogenin situacij, bet netrunkanti ilgiau kaip dvejus metus.

Miri nerimo ir depresin reakcija. Nerimo ir depresijos simptomai bna

akivaizds, taiau jie nesiekia miraus nerimo ir depresijos sutrikimo sunkumo.

Adaptacijos sutrikimas su vyraujaniais kitais emocij sutrikimais. Greta

nerimo, depresijos, susirpinimo, bna tampa ar pyktis.

Adaptacijos sutrikimas su vyraujaniais elgesio sutrikimais. Pagrindiniai

poymiai yra elgesio pakitimai. Pavyzdiui, paaugli gedjimo reakcija
gali pasireikti agresyviu ar antisocialiu elgesiu.

Adaptacijos sutrikimas su miriais emocij ir elgesio sutrikimais. Klinikoje

pakankamai ryks ir emocij, ir elgesio sutrikimai.

Adaptacijos sutrikimas pagal sunkum nra ypa sunkus psichikos sutrikimas.

Susiklosius nepalankioms aplinkybs adaptacija gali sutrikti kiekvienam asmeniui.
Nepalankiai situacijai praeinant adaptacijos sutrikimas taip pat blanksta.

Gydymas
Svarbu atitinkama psichoterapija, taip pat medikamentinis gydymas. Paprastai utenka
trumpam skirti trankviliant, reiau prisireikia ir antidepresant.

Somatoforminiai sutrikimai

Vita Danileviit

Bendroji dalis
Somatoforminiai sutrikimai sudaro palyginti nauj psichiatrins diagnostikos kategorij
grup, kurioje paius vairiausius kno pojius ar funkcijas lemia psichikos pokyiai.
Somatoforminiai sutrikimai atskira grupe pirm kart buvo iskirti 1980m. DSM-II1
(Amerikos psichiatr asociacijos "Diagnostikos statistikos inynas", III leidimas) paminint
penkis nozologinius vienetus: 1) somatizacijos sutrikim, 2) konversijos sutrikim, 3)
psichogenin skausmo sutrikim, 4) hipochondrij, 5) atipin somatoformin sutrikim.
Pats terminas "somatoforminis" ymi psichikos ir kno sveik. Dl tos sveikos
individas pradeda jausti somatinio pobdio pojius, susiformuoja somatoforminiai
simptomai. Taigi terminas "somatoforminis" reikia, kad dvasins prigimties sutrikimo
poymiai reikiasi kaip kno ligos poymiai. Pavyzdiui, ligonis skundiasi, kad jam k
nors skauda, vargina irdies plakimas, negalavimai skrandio plote, kankina baim ar
sitikinimas, kad gali susirgti kokia nors sunkia liga ir kt., taiau nuosekliai ityrus tok ligon
somatins patologijos nustatyti nepavyksta. Somatinio pobdio skundai yra susij su
psichikos pokyiais. Somatoforminiai sutrikimai atspindi psichikos ir kno sveik: i
smegen plintantys impulsai ligonio suvokiami kaip atitinkami kno funkcij ar poji
pokyiai.
Somatoforminiai sutrikimai apibdinami pagal du nuolatinius klinikinius poymius:
1. somatiniai nusiskundimai, primenantys nusiskundimus sergant tam tikromis ligomis,
taiau nsusij su rimtais ir akivaizdiais somatinio pobdio sutrikimais;
2. sutrikimo pradiai, pamjimui ir ilikimui yra svarbs psichologiniai veiksniai ir
konfliktai.
Somatoformini sutrikim turintys ligoniai paprastai patiria fizini funkcij ribotum ir
yra liguistai sitikin, kad j sveikata labai sutrikusi. Daniausiai jie save laiko ypa sunkiais
somatiniais ligoniais, kuri ligos gydytojai negali suprasti ir nustatyti. Savo liguist poji
jie negali aktyviai sukelti ar valdyti, taigi jie nra simuliantai. Nors tiek somatin apira,
tiek isams tyrimai nerodo somatinei sveikatai reikming simptom, taiau pacientams
i informacija nesukelia ymesnio ar ilgesnio palengvjimo, jie ir toliau jauiasi blogai.
Kartais ie sutrikusios psichins sveikatos mons i dalies patiki es fizikai sveiki - kol
bna gydytojo kabinete ar kiek ilgliau. Paskui juos vl apninka sitikinimas, kad

gydytojams tiesiog nepavyksta rasti sunkios kno ligos. i pacient igyvenimai stipriai
veikia j funkcionavim, dl to pakinta net j darbingumas.
Jeigu prasidjs somatoforminis sutrikimas nra komorbidikas, t.y., jeigu tuo metu
nra kit psichinio pobdio sutrikim, tiek patys ligoniai, tiek j gydytojai toki bsen i
pradi nelaiko psichikos pokyiu. Liguistas pacient gilinimasis savo kno pojius
tarytum ugoia emocij pokyius arba sutrikusius tarpasmeninius santykius. Kadangi
tokie asmenys ypa susitelkia savo liguistus somatinius pojius, gydytojo klausimai apie
igyvenimus ar psichologines traumas jiems danai atrodo nesvarbs ir menkai su jais
susij. Paprastai tokie pacientai nuolat atkakliai reikalauja pakartotinio nuoseklaus
medicininio tyrimo, kadangi geri tyrim rezultatai ir isams gydytoj tikinjimai, jog
simptomai neturi somatinio pagrindo, j netikina. Jeigu ir bna minimali somatini
pokyi, pacient skund prigimtis ar apimtis ymiai juos pranoksta. Pabrtina, kad ie
pacientai paprastai prieinasi bandymams pakalbti su jais apie galimas psichologines
sutrikimo prieastis.
Somatoformini sutrikim atvejais danai pasitaiko dmesio siekimas, ypa jeigu
pacientai bna pasipiktin, kad nepavyksta tikinti gydytoj somatine sutrikim prigimtimi ir
btinybe atlikti dar daugiau medicinini tyrim ir procedr.
Renkant toki pacient anamnez svarbu atkreipti dmes tam tikrus ypatumus.

Paprastai somatoformini sutrikim turintys pacientai yra sitikin, kad j bsena

sudtinga, kad gydytojai j nesupranta. Tokius pacientus danai apninka baim
iprotti.

Kartu brsta baim ir nuogstavimas, kad vidaus lig gydytojas j atsisakys ir teks
gydytis tik pas psichiatr. Tok nuogstavim sustiprina apskritai labiau neigiamas
visuomens poiris psichiatrij. Zmog pradeda kamuoti baim pelnyti "psichikos
ligonio etiket" ar netgi atsidurti psichiatrijos stacionare.

Renkant anamnez ypa svarbu isiaikinti ne tik somatoforminius nusiskundimus,

bet ir psichologines paciento problemas. Kryptingai klausinjamas apie igyvenimus
ar krizes, pacientas isipasakoja daug lengviau, negu t daryt pats. Kartais jis
rytasi papasakoti apie savo psichologines problemas tik tam tikr laik pasigyds.
Tokiais atvejais ypac svarbu geras gydytojo ir paciento ryys.

Labai svarbu, kad gydytojas neignoruot somatoformini ligonio nusiskundim.

Nuosekliai ityrus ligon ir nenustaius somatins patologijos, reikia jam apie tai
pasakyti, bet drauge ir patikinti, kad nra joki abejoni, jog pacientas tikrai jauia
visus apsakytuosius negalavimus. Btina j informuoti, kad tokio pobdio
negalavimai gali bti ir dvasins prigimties.

Svarbu aptarti psichiatro konsultacijos btinum ir prasm. Aiku, t daryti reikia su

kiekvienu ligoniu individualiai. Jeigu pacientas pajunta gydytojo nor jam padti, bet
ne atsikratyti jo, suprantama, jis geriau siklauso patarimus ir ymiai lengviau
rytasi konsultuotis su psichiatru.

Kadangi somatoformini nusiskundim kamuojami pacientai danai turi daug

abejoni, klausim, bna pavarg nuo daugybs tyrim, konsultacij, nuo savo "ilgo
gydymosi stao ", svarbu juos paskatinti klausti. Kryptingas gydytojo skatinimas
pacientui padeda atsiverti, o gydytojui surinkti daugiau somatoformins patologijos
aikinimuisi svarbi anamnezs duomen.

Pabrtina, kad nuosekliai surinkti somatoformini sutrikim turini pacient

anamnezs duomenis yra nelengva. Kaip ir visi kiti ligoniai, ie taip pat daug noriau kalba
apie somatinio negu apie dvasinio pobdio negalavimus. Savaime suprantama, kad ie
asmenys pirmiausia kreipiasi bendrosios praktikos gydytojus, bet ne psichiatrus.
Bendrosios praktikos gydytojai neretai ymiai lengviau atlieka nuosekl somatin paciento
tyrim, vertina jo labora torini tyrim duomenis, taiau danai jauiasi nepakankamai
kompetentingi vertinti psichikos bsen. Jeigu pacientai vengia psichiatro konsultacijos, o
bendrosios praktikos gydytojai jauiasi nepakankamai kompetentingi vertinti psichikos
bsen, susidaro uburtas ratas: pacientas jauiasi blogai, bendrosios praktikos gydytojas
jau nebegali jam padti, o eiti pas psichiatr danas ligonis vengia, todl po kurio laiko dl
t pai negalavim jis vl kreipiasi bendrosios praktikos gydytoj. Somatoformini
sutrikim anamnez iki pirmosios psichiatro konsultacijos gali trukti met metus. Danai
tokie ligoniai tiesiog "dreifuoja" po vairias medicinos staigas, tarp pai vairiausi
specialybi gydytoj. Dl t klajoni kyla dar daugiau problem. Pirma, labai keniantis
pacientas negauna reikalingos pagalbos, kuri palengvint jo bkl. Kita vertus, tokio
mogaus artimieji patiria antrines psichologines traumas igyvendami, kad jiems artimas
mogus serga, o liga vis nenustatoma. Esama ir finansini problem: tokie pacientai
negydomi praranda darbingum, neretai jiems daromi jau nebereikalingi tyrimai.
Reikia nepamirti, kad kai kuri sunki ltini somatini lig pradia primena
somatoforminius sutrikimus. Pirmiausia i toki pamintini istin skeroz, CNS sifilis,
smegen navikai, hiperparatiroidizmas, mi protarpin porfirija, sistemin raudonoji
vilklig, hipertireoidizmas, sunkioji miastenija. Todl svarbu pagrstai kartoti tyrimus,
galinanius patvirtinti arba paneigti somatin patologij. Kita vertus, somatoformin
patologija pati savaime neatmeta kokios nors somatins ligos atsiradimo galimybs.

Nustats somatoforminio sutrikimo diagnoz, gydytojas turi ir toliau atidiai stebti ir

somatin paciento bsen.
Somatoformini sutrikim diagnostika yra svarbi vidaus lig gydytojo darbo dalis. Su
ios grups nozologija daniausiai susiduria bendrosios praktikos gydytojai, todl jiems
ypa svarbu mokti nustatyti iankstin diagnoz ir laiku nusisti ligon psichiatro
konsultacijai.
iuo metu taikomos dvi somatoformini sutrikim klasifikacijos, sudarytos pagal TLK10 ("Tarptautin lig klasifikacija", X leidimas) arba DSM-IV (Amerikos psichiatr
asociacijos "Diagnostikos statistikos inynas", IV leidimas) reikalavimus.
Pagal TLK-10 iskiriami tokie somatoforminiai sutrikimai:

Somatizacijos sutrikimas.

Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas.

Hipochondrinis sutrikimas.

Somatoformin autonomin (vegetacin) disfunkcija.

Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas.

Kiti somatoforminiai sutrikimai.

Nepatikslintas somatoforminis sutrikimas.

Pagal DSM-IV iskiriami tokie somatoforminiai sutrikimai:

Somatizacijos sutrikimas.

Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas.

Konversijos sutrikimas.

Skausmo sutrikimas.

Hipochondrija.

Kno dismorfinis sutrikimas.

Nepatikslinti somatoforminiai sutrikimai.

Lyginant abi klasifikacijas matyti, kad dauguma nozologini vienet kartojasi, taiau yra
ir skirtum. is nevienodumas pirmiausia atspindi somatoformini sutrikim vairov,
sudting j prigimt, keblumus ir problemas, su kuriais susiduriama juos diagnozuojant ir
vertinant.
Tolesniuose skirsniuose apraomi vairs somatoformini sutrikim nozologiniai
vienetai.

Somatizacinis sutrikimas
Somatizacinis sutrikimas, kaip atskira diagnoz, pirm kart pamintas DSM-III, vliau
minimas DSM-III-R. DSM-IV pateikti supaprastinti somatizacinio sutrikimo diagnostiniai
kriterijai. TLK-10 diagnostiniai kriterijai yra panas DSM - IV, bet ne tokie isams.

Epidemiologija
Somatizacinis sutrikimas vyrams pasitaiko retai, jis ymiai danesnis tarp moter.
Somatizacinio sutrikimo reikimosi danis tarp moter svyruoja nuo 0,2% iki 2%, o tarp
vyr - maiau negu 0,2%. Pabrtina, kad pirmos eils giminysts ryiais susij asmenys
somatizaciniu sutrikimu serga daniau. Pasireikimo danis gali bti 10-20%. Kai kurie
autoriai teigia, kad somatizacinis sutrikimas bdingas 0,13% visos populiacijos.

Etiologija
Manoma, kad somatizacinio sutrikimo susiformavimui turi takos tiek genetiniai
veiksniai, tiek individo aplinka. Kai kuri autori nuomone, somatizacij i dalies galima
suprasti kaip emocin ir socialin bendravim. Somatizaciniu sutrikimu sergantys mons
danai nebeturi tvirt ryi su savo artimaisiais, todl gydytojo konsultacijos jiems tampa ir
emociniu bendravimu.

Klinika
Pagrindinis somatizacinio sutrikimo klinikos poymis yra daugybiniai, besikartojantys ir
danai besikeiiantys somatoforminiai simptomai, prie pacientui patenkant pas psichiatr
daniausiai trunkantys kelerius metus. Somatizacinio sutrikimo atveju somatoforminiai
simptomai yra klinikai reikmingi, tokiais atvejais reikalingas gydymas, kadangi
paeidiamas mogaus funkcionavimas, sutrinka jo darbingumas. Somatizacinio sutrikimo
anamnez paprastai prasideda iki 25-30 met. Jau paauglystje ar jaunysts pradioje
tokiems asmenims tenka danai kreiptis gydytojus dl vairiausi negalavim. Po to
danai lieka nepasitenkinimas ir kartlis, nes gydytojai neranda ligos, o savijauta bloga.
Zymiai sunkiau diagnozuojami tie atvejai, kai nerykios organins patologijos fone
isivysto ir somatizacinis sutrikimas.
Somatizacinio sutrikimo atveju bna skund skausmu, taiau tie skundai nra
vieninteliai ar pagrindiniai. Skausmas paprastai jauiamas keliose skirtingose vietose,
pvz., galvos, pilvo, juosmens, snari, galni, krtins, tiesiosios arnos ar kitur. Taip pat

gali bti skausmingi lapinimasis, menstruacijos, lytiniai santykiai ar kt. Neretai skausmo
idin sunku apibdinti, jis gali bti plaiai iplits. Ypa keisto pobdio skausm btina
atskirti nuo somatinius simptomus primenani psichozini simptom.
Somatizacinio sutrikimo atveju pasitaiko ir virkinimo trakto negalavim poymi.
Dauguma ligoni skundiasi pykinimu arba pilvo ptimu. Vmimas, viduriavimas,
nepakantumas maistui pasitaiko reiau. Dl virkinimo trakto disfunkcijos poymi danai
kartojami vairs instrumentiniai tyrimai, dl tariamos virkinimo trakto patologijos gali bti
atliekamos net chirurgins intervencijos, retrospektyviai vertinant, visikai nereikalingos.
Bna ir nusiskundim, susijusi su seksualine sfera. Moterims gali bti nereguliarios
mnesins, menorja ar kt., vyrams - sutrikusi erekcija ar ejakuliacija, atsiradusi
impotencija. Tiek vyrams, tiek moterims gali sumati lytinis potraukis, pasitaiko deginimo
pojtis lytiniuose organuose ar tiesiojoje arnoje ne lytini santyki metu. Anamnezje
bna ir konversini ar pseudoneurologini simptom: pakitusi koordinacija bei pasunkjs
vaikiojimas, raumen silpnumas ar konversiniai paralyiai, pasunkjs rijimas ar
kamuolio pojtis gerklje, afonija, lapimo susilaikymas ar pasunkjs lapinimasis, jutim
pokyiai, dvejinimasis akyse, pablogjusi rega ar konversinis aklumas, konversinis
kurtumas, alpimas ar smons netekimas. Gali pasitaikyti ir disociacin amnezija. ia
paminti tik daniausiai pasitaikantys simptomai, klinikinje praktikoje j gali bti dar
kitoki,

kadangi,

kaip

minta,

somatizaciniam

sutrikimui

bdingi

daugybiniai,

besikartojantys ir danai besikeiiantys somatoforminiai negalavimai.

Labai svarbu suprasti, kad bet kokie simptomai, pasitaikantys somatizacinio sutrikimo
atveju, nra simuliuojami. Ligonis i tikrj jauia tai, kuo skundiasi, tiktai vis
somatoformini simptom prieastis yra ne somatin patologija, bet psichikos pokyiai.
Somatizaciniu sutrikimu sergantys ligoniai savo skundus paprastai isako gana raikiai,
kiek sujaudintai, teatralikai, taiau svarbios informacijos apie j savijaut daniausiai
stinga. Jie danai tuo paiu metu gydosi pas kelis gydytojus, todl gali pasitaikyti visai
nesuderinam rekomendacij. Somatizacinio sutrikimo paprastai nebna be afektins
patologijos. Taiau jeigu nerimo ar depresijos poymiai yra ryks, toki ligoni psichikos
bsen greiiau atkreipia dmes bendrosios praktikos gydytojai ir greiiau juos nusiunia
psichiatro

konsultacijai.

Sergant

somatizaciniu

sutrikimu

kartais

gali

pasitaikyti

impulsyvaus ir antisociaIaus elgesio epizod, saviudik mini ar veiksm. i ligoni

gyvenimas danai esti toks pat chaotikas ir komplikuotas kaip ir j liga. Danai vartojami
vairs vaistai gali lemti priklausomybi atsiradim. Tokiems ligoniams paprastai atliekama
gausyb tyrim, diagnostini procedr, operacij, jie daug kart gydomi ligoninje.

Savaime suprantama, kad nebtinos medicinins intervencijos didina vairiop rizik

ligonio sveikatai, todl somatizacin sutrikim svarbu diagnozuoti tiksliai ir kuo greiiau.
Pabrtina, kad, palyginti su daugybe ligonio skund, laboratorini tyrim duomenys
bna arba visai geri, arba nukrypimai nuo normos bna nedideli ir klinikai nereikmingi.
Somatizacinio sutrikimo metu bdinga daugybin somatoformin simptomatika, o kitos
patologijos atvejais pasitaikantys somatoforminiai simptomai niekada nebna daugybiniai.
emiau pateikiamos diagnostins kategorijos ir joms priklausani sutrikim metu
pasireikiani somatoformini simptom pobdis.

Nesomatizaciniai somatotorminiai simptomai

Nerimo arba depresijos sutrikimas. Paprastai bna vienas ar du palyginti miai
prasidedantys ir neilgai trunkantys somatoforminiai simptomai. Gydant nerimo ar
depresijos sutrikimus, somatoforminiai simptomai nublanksta.
Panikos sutrikimas. Somatoformini simptom bna tik panikos epizodo metu.
Prajus panikos priepuoliui j faktikai nelieka.
Hipochondrinis

sutrikimas.

Pabrtina,

kad

hipochondrinio

sutrikimo

atveju

pacientas sutelkia dmes baim, kad jau serga kokia nors sunkia somatine liga arba kad
gali ja susirgti, bet ne somatoforminius simptomus.
Konversijos sutrikimas. Gali bti vienas arba keli somatoforminiai simptomai, jie
prasideda gana rykiai, daniausiai praeina, trunka palyginti neilgai.
Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas. Vyrauja vienas arba keli somatine
patologija

nepaaikinami

skundai

skausmu,

bet

ne

ilgai

trunkanti

daugybini

somatoformini skund anamnez.

Eiga
Somatizacinis sutrikimas yra ltinis procesas, jam bdingi pagerjimo ir pablogjimo
etapai, taiau visikas atoslgis (remisija) pasitaiko retai. Nedanai, bet pasitaiko, kad
pacientas vienerius metus nesikreipt gydytojus dl j varginanio somatizacinio
sutrikimo. Nors visas klinikinis vaizdas irykja madaug 25 met amiuje, taiau patys
pirmieji simptomai danai atsiranda jau paauglystje. Paauglms pirmieji somatizacinio
sutrikimo simptomai paprastai bna susij su menstruaciniais pokyiais. Vliau
seksualins disfunkcijos simptomai neretai lemia blog prisitaikym eimoje, sutuoktini
nesantaik. Kartais eimos nariai mano, kad "iekoma ligos", kad tai - tik ilepimas. Tokia
aplinkini nuostata tik pablogina somatizaciniu sutrikimu sergani asmen bkl, afektin
simptomatika rykja toliau.

Diagnostika
vairs klinicistai somatizacin sutrikim supranta nevisikai vienodai, todl many tina,
kad diagnostiniai kriterijai yra svarbs siekiant suvienodinti skirtingose klinikose ir
skirtingose alyse dirbani gydytoj diagnostik.
Somatizacinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai (pagal DSM - IV)

Somatini skund anamnez prasideda prie 30 met, jau trunka kelet met,
nukenia darbinis, socialinis ir kit srii funkcionavimas.

Turi bti visi ia minimi kriterijai:

keturi skausmo simptomai;

du virkinimo trakto simptomai;

vienas lytins sistemos simptomas;

vienas pseudoneurologinis simptomas.

Turi bti vienas ia minimas kriterijus:

nuosekliai ityrus pagal dabartin medicinos lyg esam simptom somatiniais

pokyiais paaikinti nemanoma;

jeigu ir yra tam tikras ryys su somatine bkle, skundai ar veiklumo sutrikimas j
kur kas pranoksta.

Simptomai nra tendencingai pramanyti ar simuliuojami.

Diferencin diagnoz
Somatizacin sutrikim daniausiai tenka skirti nuo:

somatins patologijos;

izofrenijos;

generalizuoto nerimo sutrikimo;

panikos sutrikimo;

depresini sutrikim;

nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimo;

lytini funkcij sutrikimo;

konversinio sutrikimo;

disociacinio sutrikimo;

hipochondrinio sutrikimo.

Gydymas

Somatizacinio sutrikimo, kaip ir kit somatoformini sutrikim, gydymas yra sudtingas

ir ilgas, visikai igydyti paprastai nepasiseka. Gydymas bna veiksmingesnis tais atvejais,
kai afektiniai simptomai apima nema dal visos somatizacinio sutrikimo klinikos. Kitais
atvejais labiau rekomenduotinas somatizacinio sutrikimo valdymas negu gydymas.
Pagrindins somatizacinio sutrikimo valdymo nuostatos yra svarbios ir kit somatoformini
sutrikim atvejais. emiau pateikiama keletas toki klinikiniu poiriu verting ir svarbi
nuostat.
Pagrindins somatizacinio sutrikimo valdymo strategijos nuostatos

Pageidautina, kad bendrosios praktikos gydytojas bt pagrindinis ir, jeigu

galima, vienintelis gydytojas.
iame punkte atsivelgiama tai, kad pacientas yra priprats prie savo bendrosios
praktikos gydytojo, labiau juo pasitiki, todl neapgalvota specialisto kaita nra
naudinga

ligoniui.

Kita

vertus,

iame

punkte

pateikiamos

dvi

ilygos

"pageidautina", "jeigu galima". Btent jomis dar kart norima pabrti, kad bendrauti
su somatizaciniu sutrikimu serganiu pacientu, kaip ir su kitais somatoformini
sutrikim turiniais pacientais, yra sudtinga, nelengva ir tikinti juos kreiptis
psichiatr.

Sudaryti reguliari vizit grafik, kad vizitai vykt kas 4-6 savaites.
Pabrtina, kad vizit reguliarumas leidia pacientui geriau pajusti, kad juo
rpinamasi, kad jo sveikatai skiriamas reikiamas dmesys. Vizit grafikas suteikia
paciento bendravimui su gydytojais tam tikr struktr, padeda ligoniui ivengti
blakymosi, perdto gilinimosi lig. Jeigu vizitai bt daug danesni, jie dar labiau
paskatint individ grimzti lig.

Paciento vizitas turt bti trumpas.

Konkreti vizito trukm nenurodoma. Taiau ir vl pabriama, kad ilgas vizitas
labiau skatint gilintis lig, varg int ir gydytoj, ir pacient.

Atlikti nors dalin somatin paciento apir, aprpiani su jo skundais

susijusias sistemas.
Kartais jau itirto ir gerai gydytojui inomo ligonio pakartotin apira bna
neisami, pavirutinika. Tai - neleistina klaida, nes pacientui labai svarbu, kad
gydytojas ap irt j ir pareikt savo nuomon, dar kart patvirtint, jog bsena
nekinta, jog neatsirado koki nors pavojing jo sveikatai poymi.

Laikyti ligonio skundus greiiau tam tikru emociniu bendravimu, negu naujos
ligos pristatymo bdu.

Neretai bna sutrik ir somatizacin sutrikim turini pacient tarpasmeniniai ryiai,

liga jiems danai tampa nauju gyvenimo bdu, padedaniu atkreipti dmes, tegu ir
savo sveikatos bsen.

Iekoti ligos poymi, bet kreipti dmes ne vien nusakytus simptomus.

Pacientai paprastai ateina su vis naujus simptomus nusakaniais skundais, tarytum
nordami pelnyti dar didesn gydytojo dmes. Labai svarbu, kad gydytojas valdyt
padt, kad pacientas nepradt jais manipuliuoti. Pastarasis patarimas jokiu bdu
nereikia, kad gydytojas turt pacient tramdyti, kad pacientas turt jausti
gydytojo diktatr. Taiau paiam pacientui bt daug blogiau, jeigu gydytojas
paklust visiems jo reikalavimams atlikti nereikalingus tyrimus ar skirti kokius nors
paciento norimus vaistus. Paciento labui padt turi geriau imanyti ir valdyti
gydytojas.

Jeigu nra btina, vengti nereikaling tyrim ar operacij.

Pacientai danai vis reikalauja ir reikalauja pakartotini tyrim, netgi sutinka su labai
sudtingais invaziniais, o kai kada net leidiasi operuojami. Tokiais atvejais
gydytojas turi remtis tyrimais, o ne vadovautis vien ligonio reikalavimais. Svarbu
nuosekliai ityrus mokti vertinti ligonio reikalavim pagrstum. Jeigu paciento
reikalavimai bna nepagrsti, btina juos taktikai atmesti .

Nuteikti pacientus ir paaikinti psichiatro konsultacijos btinum.

Visame pasaulyje vairi somatoformini sutrikim turintys pacientai ilg laik
blakosi tarp gydytoj, jiems atliekama vairiausi tyrim, taiau tik po tam tikro ligos
"stao" juos konsultuoja ir psichiatras. Bendrosios praktikos gydytojai turt labai
individuiiai aptarti psichiatro konsultacijos btinum.

Somatizacinio sutrikimo atveju ypa didel tak turi paciento ir gydytojo ryys. Labai
svarbu, kad gydytojas gebt profesionaliai bendrauti su somatizaciniu sutrikimu
serganiu pacientu, kad neokint aplink pacient, nes perdtas ir jau nebe profesionalus
rpestis tik sukelia ir pacientui, ir gydytojui nevilt
Nra vienareikmik rekomendacij, kaip reikt gydyti somatizaciniu sutrikimu
serganius pacientus, taiau dauguma autori rekomenduoja holistin gydymo princip,
kuris realizuojamas derinant psichoterapin ir medikamentin gydym. Ms nuomone,
neabejotinai naudinga derinti medikamentin gydym ir individuali psichoterapij. Kai
kurie autoriai iems pacientams rekomenduoja specializuot grupin psichoterapij, t.y.
patartina, kad grupje dalyvaut vienod sutrikim turintys pacientai. Ms nuomone, toks
grupins terapijos pobdis yra ginytinas.

Atsivelgiant tai, kad didelei daliai pacient bdingi gana ryks nerimas, tampa,
prislgta nuotaika, dirglumas, miego sutrikimai, paprastai reikalingas ir gydymas
antidepresantais ir trankviliantais. Kita vertus, nereti atvejai, kai kartu pasireikia du
sutrikimai, pvz., somatizacijos sutrikimas ir depresijos sutrikimas. Tada gydymas
antidepresantais orientuojamas abi patologijas.
Antidepresant btina parinkti individualiai, paaikinant pacientui, kad vaist reikia
vartoti nuosekliai ir gana ilgai. Apskritai somatizaciniu sutrikimu sergantis pacientas
nelengvai suvokia, kad gydymas antidepresantais gali trukti kelet mnesi, metus ar
netgi ilgiau. Kol kas nra nustatyta, kokie antidepresantai labiau tinka sergant
somatizaciniu

sutrikimu.

Vartojami

vairs

preparatai:

tricikliai

antidepresantai

(amitriptilinas, imipraminas, klomipraminas, doksepinas ir kt.), selektyvs serotonino

reabsorbcijos

inhibotoriai

citapopramas),

(fluoksetinas,

noradrenerginis

ir

fluvoksaminas,

specifinis

(mirtazapinas), grtamasis monoaminooksidazs

paroksetinas,

serotoninerginis
inhibitorius

sertralinas,

antidepresantas

moklobemidas ir

kt.

Paprastai skiriamos vidutins antidepresant dozs. Plaiau apie antidepresantus r.

"Antidepresantai".
I trankviliant grups paprastai skiriami benzodiazepinai. Somatizaciniu sutrikimu
sergantiems pacientams benzodiazepin turi bti skiriama neilgai, kadangi ltiniai ligoniai
gali tapti priklausomi nuo j. Benzodiazepinai skiriami arba nerimui mainti, arba miegui
koreguoti. Nerimui mainti daniausiai skiriama klonazepamo, bromazepamo, klorazepato,
lorazepamo, medazepamo, oksazepamo ar kt. Benzodiazepin turt bti skiriama kuo
maesnmis dozmis ir kuo trumpesn laik. Miego korekcijai skirtinas f1unitrazepamas,
nitrazepamas, temazepamas, triazolamas, midazolamas ar kt., tik kuo trumpiau, taip pat
rekomenduotinas imidazopiridin grups darinys zolpidemas ir ciklopirolon grups
darinys zopiklonas. Plaiau apie benzodiazepinus, imidazopiridinus, ciklopirolonus r.
"Trankviliantai", 570 psl.

Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas

Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas yra tarytum maasis somatizacijos
sutrikimo variantas. Jau pavadinimas rodo, kad i patologija priklauso prie somatoformini
sutrikim grups.
Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas, kaip atskira diagnostin kategorija, buvo
trauktas

DSM-III-R,

nepakeistas

iliko

ir

DSM-IV.

TLK-10

nediferencijuoto

somatoforminio sutrikimo klinikos apraymas yra labai panaus DSM - IV. Anksiau buvo
labiau paplits terminas somatizacinis sindromas.
i klinikin kategorij reikia vartoti tada, kai somatoforminiai simptomai yra
daugybiniai, kintami ir trunka ilgai, taiau neatitinka visikos ir tipikos somatizacinio
sutrikimo klinikos. Tai - tarytum savotika anga somatizacin sutrikim, neretai taip ir
liekanti anga, t.y. visa somatizacinio sutrikimo klinika nesusiformuoja.

Epidemiologija
Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas pasireikia madaug 30 kart daniau
negu somatizacinis sutrikimas. Reikimosi danis per gyvenim gali svyruoti nuo 4% iki 11
%. Paprastai pasitaiko moterims, vyrams - retai.

Klinika
Nediferencijuoto somatoforminio sutrikimo atveju daniausiai pasitaiko skund nuolatiniu
nuovargiu, apetito praradimu, virkinimo trakto diskomforto pojiais, urogenitalins
sistemos sutrikimu. Skundimasis nra toks intensyvus ar dramatikas, pai negalavim
gali bti santykinai nedaug, gali nebti ir su ia patologija susijusi socialinio bei eiminio
veiklumo sutrikim. io sutrikimo numanomas psichologines prieastis galima tarti arba
ne, taiau neturi bti jokio somatoformini negalavim paaikinimo somatine patologija.
Btent somatins patologijos nebuvimas labiausiai ir leidia patvirtinti nediferencijuot
somatoformin sutrikim. Jeigu yra tam tikra tikimyb nustatyti somatin patologij arba dar
nra atliktas isamus psichiatrinis tyrimas, apskritai reikt vengti vartoti somatoformini
sutrikim klinikines kategorijas.
Pabrtina, kad kai kuriais nediferencijuoto somatoforminio sutrikimo atvejais gali
vyrauti vienas somatoforminis simptomas, pvz., pykinimas. Tada btina stebti dinamik,
konkreiai, - ar formuojasi nauji somatoforminiai simptomai, ar tikrai neatsiranda konkrei
somatins patologijos poymi.

Eiga
Nediferencijuoto somatoforminio sutrikimo eiga yra sunkiai numatoma. Paprastai
daniau bna ltin. io sutrikimo diagnoz kartais bna paneigiama nustaius somatin
patologij

arba

somatizaciniam.

susiformavus

kitam

somatoforminiam

sutrikimui,

daniausiai

Diagnostika
Kaip ir kitus somatoforminius sutrikimus, nediferencijuot somatoformin sutrikim
klinicistai supranta nevisikai vienodai, todl many tina, kad diagnostiniai kriterijai yra
svarbs vairiose klinikose ir skirtingose alyse dirbani gydytoj diagnostikai
suvienodinti.
Toliau pateikiami diagnostiniai kriterijai pagal DSM-IV.
Nediferencijuoto somatoforminio sutrikimo diagnostiniai kriterijai (pagal DSM-IV)

Vienas arba du somatoforminiai simptomai (pvz., nuovargis, apetito praradimas,

virkinimo trakto ar urogenitalins sistemos simptomai ir kt.).

Turi bti vienas ia minimas kriterijus:

nuosekliai ityrus pagal dabartin medicinos lyg esam simptom somatiniais

pokyiais paaikinti nemanoma;

jeigu ir yra tam tikras ryys su somatine bkle, skundai ar veiklumo sutrikimas j
kur kas pranoksta.

Kyla klinikiniu poiriu svarbi tampa arba paeidiamas veiklumas.

Sutrikimas trunka ne maiau kaip eis mnesius.

Sutrikimo negalima geriau paaikinti kitais psichikos sutrikimais.

Simptomai nra tendencingai pramanyti ar simuliuojami.

Nediferencijuoto somatoforminio sutrikimo diagnostiniai kriterijai pagal TLK10 atskirai

net nesuformuluoti. Klinikiniu poiriu galima teigti, kad nediferencijuotas somatoforminis
sutrikimas yra tarytum "maasis somatizacinis" sutrikimas, todl kartais i patologija
vadinama somatizaciniu sindromu.

Gydymas
Kaip ir somatizacinio sutrikimo atvejais, nra grietai apibrt rekomendacij, kaip
reikt gydyti nediferencijuotu somatoforminiu sutrikimu serganius pacientus, taiau
dauguma autori rekomenduoja taip pat taikyti holistin gydymo princip, kuris
realizuojamas derinant psichoterapin ir medikamentin gydym. Ms nuomone, naudinga
derinti medikamentin gydym ir individuali psichoterapij. Tik pacientui sustiprjus
galima bt sprsti, ar tikslinga skirti jam grupin psichoterapij.
Daugumai pacient bdinga nerimas, tampa, prislgta nuotaika, dirglumas, todl
paprastai reikalingas gydymas ir antidepresantais bei trankviliantais. Antidepresant dera
parinkti individuliai, svarbu paaikinti pacientui, kad vaist reikia vartoti nuosekliai. Btina

tiksliai

numatyti

skiriam

benzodiazepin

vartojimo

trukm.

Nediferencijuotu

somatoforminiu sutrikimu sergantiems pacientams benzodiazepin turi bti skiriama

neilgai, kadangi sergantieji ltiniu sutrikimu gali tapti priklausomi nuo benzodiazepin.
Apibendrinant bt galima pasakyti, kad gydymo principai yra panaiausi somatizacijos
sutrikimo gydymo principus.

Hipochondrinis sutrikimas
Hipochondrijos terminas apskritai jau seniai vartojamas medicinos literatroje - jis
minimas net prie kelis imtmeius paraytuose traktatuose apie melancholij. Anglijoje
XVIII a. pirmoje pusje buvo ypa madinga nustatyti hipochondrijos diagnoz, todl ji netgi
buvo vadinama "anglika liga". Freudo nuomone, hipochondrija uima tarpin padt tarp
psichoneurozi ir psichozi. Kraepelino poiriu, hipochondrija yra psichozinio sindromo
dalis. Fenichelis teig, kad hipochondrija yra tarpin bsena tarp isterini reakcij ir
psichozini bsen. Net ir toks trumpas vilgsnis hipochondrijos istorij rodo, kad i
bsena sukl daug diskusij, buvo vertinama skirtingai. Taiau apibendrinant galima
pasakyti, kad, dabartiniais hipochondrijos vertinimais, i nozologin kategorija priskiriama
btent prie somatoformini sutrikim grups.
Hipochondrija,

arba

hipochondrinis

sutrikimas,

yra

pati

seniausia

vis

somatoformini sutrikim diagnostini kategorij. Dl to sudarant DSM klasifikacij

hipochondrinis sutrikimas buvo trauktas jau pat pirmj leidim. Vlesniuose leidimuose
i diagnostin kategorija apibriama panaiai. TLK-10 hipochondrinio sutrikimo
diagnostiniai kriterijai yra panas, pamintina tik tai, kad ioje klasifikacijoje kno
dismorfinis sutrikimas trauktas hipochondrinio sutrikimo aprpiam simptomatik.

Epidemiologija
Hipochondrinis sutrikimas bdingas ir vyrams, ir moterims, taiau daniau pasitaiko
moterims. Dauguma asmen, ypa jei sutrikimo forma lengva, paprastai ilieka tik
bendrosios praktikos gydytoj akiratyje. Psichiatro konsultacijos danai atsisakoma ar net
sieidiama dl tokio silymo. Pasireikimo danis tarp bendrosios praktikos gydytoj
pacient svyruoja nuo 4% iki 9%.

Etiologija
Kaip ir vis somatoformini sutrikim, hipochondrinio sutrikimo etiologija nra aiki,
todl ios patologijos kilm mginama aikinti vairiai. Vieni autoriai teigia, kad sustiprja
normals kno pojiai, tai yra, kad vyksta amplifikacija. Kit nuomone, hipochondrijos
susiformavim lemia intrapsichiniai veiksniai. Taip pat paplitusi socialinio imokimo
koncepcija. Jeigu asmuo gyvena ligos aplinkoje, pvz., daug serga pats, daug serga jo
artimieji, tai gali turti takos hipochondrijos atsiradimui. Kita vertus, jeigu asmuo pajunta,
kad per lig gali susilaukti dmesio, naudos, tai taip pat turi takos hipochondrijai
susidaryti.

Klinika
Pagrindinis ir esminis io sutrikimo poymis yra ligonio baim susirgti kokia nors sunkia
liga arba mintis, kad ta sunkia somatine liga jis jau serga. Nors pacientai turi ir konkrei
skund, taiau vyrauja baim ar mintis, kad kokia nors sunki liga gali prasidti ar jau
prasidjo, tik gydytojai jos nesugeba rasti. Normals ar prastiniai pojiai, ivaizda
traktuojami kaip nenormals ir keliantys rpest, taiau dmesys paprastai sutelkiamas tik
vien ar du kno organus ar sistemas. Kartais ligonis pasako, koki konkrei lig turi
galvoje, taiau tas sitikinimas nebna pastovus, laikui bgant kinta. Nepagrsta baim ar
mintis apie apnikusi sunki lig nepranyksta net tada, kai atlikti reikalingi ir nuosekls
tyrimai nepatvirtina jokios somatins ligos. Pabrtina, kad hipochondrinio sutrikimo atveju
sitikinimas ligos tikrumu nepasiekia kliedesi lygmens, pacientas neatmeta galimybs, jog
galbt perdeda lig, pervertina savo sveikatos bkl. Jeigu hipochondrin neka yra
kliedesinio pobdio, tenka sprsti, koks psichozinis sutrikimas vystosi, kadangi hipochondriniam sutrikimui, kaip somatoforminiam, kliedesin simptomatika nebdinga.
Perdtas susirpinimas savo sveikata hipochondrinio sutrikimo atveju sukelia distres,
kenkia paciento veiklai.
Savo susirpinim sveikata ligoniai paremia ir pagrindia gana konkreiais poymiais,
pvz.: kiek danesnis irdies plakimas, prakaitavimas ar truput pakitusi peristaltika,
paciento nuomone, gali bti sunkios ligos poymiai. Kartais nedidelis peralimas ar
atsitiktinis kosulys priveria pacient tarti sunki lig, pavyzdiui, plaui v.
Hipochondrinio sutrikimo atveju paciento bsena gali pablogti perskaiius ar igirdus apie
kito asmens sunki lig. Hipochondrinis sutrikimas tampa tarytum paciento gyvenimo
bdu: jis galvoja apie lig, bijo ligos, kalba daugiausia apie sveikat ir ligas, reaguoja
stres per lig. Tam tikr tak hipochondrinio sutrikimo isivystymui turi sunkios ar danos
ligos vaikystje, taip pat danos artim asmen ligos.

Pacientai, sergantys hipochondriniu sutrikimu, paprastai danai keiia gydytojus,

kadangi mano, jog nra deramai tiriami ir gydomi. Pasitaiko ir toki atvej, kai gydytojai,
kelet met tyr, stebj ir gyd ligon, vaizdiai tariant, praranda profesin budrum ir
tikrai

nebepastebi

besiformuojanios

somatins

patologijos.

Pabrtina,

kad

hipochondriniu sutrikimu sergantys ligoniai gali susirgti ir bet kuria somatine liga.
Hipochondrinio sutrikimo metu paprastai bna ir emocini pokyi simptom. Ligonius
vargina tampa, nerimas, lidna nuotaika, jie bna dirgls, kartais pikti, gali sutrikti miegas
ir kt. Jeigu depresija, nerimas ar kita afektin patologija bna labai ireikti, tenka rayti
dar ir papildom diagnoz (pvz.: hipochondrinis sutrikimas ir mirus nerimo bei depresinis
sutrikimas). Hipochondrija sergantys pacientai pavargsta nuo ligos, kita vertus, liga tampa
j gyvenimo dalimi, kurios jie nebeatsisako.

Eiga
Hipochondrinis sutrikimas gali prasidti bet kuriame amiuje, taiau retai sulaukus
daugiau kaip 50 met. Daniausiai juo suserga jauni, 20-30 met mons. io sutrikimo
eiga paprastai bna ltin ir banguota. Visika remisija pasitaiko labai retai. Eiga
daniausiai bna palankesn, jeigu hipochondrinis sutrikimas susiformuoja gana greitai,
jeigu nra asmenybs sutrikimo, kitokios patologijos.

Diagnostika
Kaip ir kitus somatoforminius sutrikimus, ir sutrikim gydytojai suvokia gana
skirtingai, todl many tina, kad diagnostini kriterij reikia vairiose klinikose ir skirtingose
alyse dirbani gydytoj diagnostikai suvienodinti.
Toliau pateikiami diagnostiniai kriterijai pagal DSM - IV.
Hipochondrinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai (pagal DSM-IV)

Baim ar mintys, kad serga nepagydoma liga, paremtos kno pojiais .

Nuoseklus medicininis ityrimas ar tikinjimai neturi didesns takos ligonio

nuomonei.

Kriterijai, minimi 1-ame punkte, nra kliedesinio lygmens, jie nra susij ir su kno
ivaizda, kaip esti kno dismorfinio sutrikimo metu.

Kyla klinikiniu poiriu svarbi tampa arba nukenia ligonio veiklumas.

Trunka maiausiai eis mnesius.

Baim ar sitikinimas neturi geresnio paaikinimo negu sergant generalizuotu

nerimo sutrikirnu, obsesiniu-kompulsiniu, panikos sutrikimu, didiosios depresijos
epizodu, isiskyrimo nerimu ir kitais somatoforminiais sutrikimais.

Pagrindinis skirtumas tarp abiej klasifikacij (TLK-10 ir DSM-IV) diagnostini kriterij

yra tas, kad TLK-10 kno dismorfin sutrikim kartu su hipochondriniu sutrikimu sujungia
vien diagnostin kategorij ir vartoja tik hipochondrinio sutrikimo kategorij.

Diferencin diagnoz
Hipochondrin sutrikim daniausiai tenka skirti nuo:

somatins patologijos;

somatizacinio ir kit somatoformini sutrikim;

generalizuoto nerimo ir panikos sutrikim;

obsesinio-kompulsinio sutrikimo;

depresini sutrikim;

kliedesini sutrikim.

Gydymas
Kol kas nra veiksming hipochondrinio sutrikimo gydymo bd. Paprasiausias ir
universaliausias poiris gydym - iekoti hipochondrin sutrikim lydini kit psichikos
sutrikim, pvz., nerimo, depresijos, ir gydyti t patologij. Tokiais atvejais ligonio bkl
pagerja, nublanksta ir hipochondrinio sutrikimo simptomatika. Tinka ir tos paios
nuostatos apie sutrikimo valdym, kurios aptartos prie somatizacinio sutrikimo strategijos
valdymo nuostat.
Kai kurie autoriai hipochondriniu sutrikimu sergantiems ligoniams rekomenduoja
grupin psichoterapij, - grupje turi dalyvauti tik iuo sutrikimu sergantys pacientai.
Atsivelgiant tai, kad didelei daliai pacient bdingi gana ryks afektiniai simptomai,
paprastai reikalingas ir gydymas antidepresantais bei trankviliantais. I trankviliant grups
daniausiai skiriama benzodiazepin.
Antidepresant btina parinkti individuliai, svarbu paaikinti ligoniui, kad vaist reikia
vartoti ilgai ir nuosekliai, kad be gydytojo patarimo nelaiku nutraukus antidepresanto
vartojim bkl gali pablogti. Btina tikinti, kad vaist gali tekti vartoti gana ilgai - kelet
mnesi, o kartais netgi kelet met. Taiau hipochondriniu sutrikimu sergantys ligoniai
nelengvai suvokia, kad gydymas antidepresantais gali trukti kelet mnesi, metus ar

netgi ilgiau. Kol kas nra nustatyta, kokie antidepresantai labiau tinka sergant iuo
sutrikimu.
Vartojami

vairs

preparatai:

tricikliai

antidepresantai,

selektyvs

seratonino

reabsorbcijos inhibitoriai, noradrenerginiai ir specifiniai serotoninerginiai antidepresantai ir

kt. Dozs parenkamos individualiai. Plaiau apie antidepresantus r. "Antidepresantai".
I trankviliant grups paprastai skiriama benzodiazepin. Hipochondriniu sutrikimu
sergantiems pacientams benzodiazepin turi bti skiriama neilgai, kad ligoniai netapt
priklausomi nuo j. Benzodiazepin skiriama arba nerimui mainti, arba miegui koreguoti.
Nerimui mainti daniausiai skiriami klonazepamas, bromazepamas, klorazepatas,
lorazepamas, medazepamas, oksazepamas ir kt. Benzodiazepinai turt bti skiriami kuo
maesnmis dozmis ir kuo trumpiau. Miego korekcijai skirtinas flunitrazepamas,
nitrazepamas, temazepamas, triazolamas, midazolamas ar kt. Rekomenduojama skirti kuo
trumpiau. Miego korekcijai taip pat rekomenduotinas imidazopiridin grups darinys
zolpidemas ir ciklopirolon grups darinys zopiklonas. Plaiau apie benzodiazepinus,
imidazopiridinus, ciklopirolonus r. skyr. "Trankviliantai".

Somatoformin autonomin (vegetacin) disfunkcija

Apraant hipochondrin sutrikim buvo nesunku pateikti ir kelet istorini aspekt. Tuo
tarpu somatoformin autonomin (vegetacin) disfunkcija yra palyginti nauja diagnostin
kategorija, dar ir iomis dienomis suprantama gana skirtingai, nes minima ne visose
klasifikacijose. I dalies bt galima teigti, kad ta simptomatika, kuri dabar vadinama
somatoformine autonomine disfunkcija, ankstesniais metais buvo pateikiama kaip
vegetodistonija.
Somatoformin autonomin (vegetacin) disfunkcija DSM klasifikacijoje neminima, o
TLK-10 traukta. Todl diagnostiniai kriterijai ir visas klinikos apraymas pateikiami tik
pagal TLK-10.

Epidemiologija
Kadangi i patologija buvo traktuojama gana skirtingai, duomen apie paplitim
praktikai nra.

Klinika
Somatoforminei autonominei disfunkcijai bdinga, kad paciento nusiskundimai yra
tokie, tarytum jie bt atsirad dl sutrikusi tam tikros organ sistemos ar organo, kuriuos
daugiausia ar visikai kontroliuoja vegetacin (autonomin) nerv sistema, pvz.: irdies ir
kraujagysli, virkinimo trakto, kvpavimo ar pan. Daniausiai ir rykiausiai somatoformin
autonomin disfunkcija palieia irdies ir kraujagysli sistem ("irdies neuroz"), neretai
kvpavimo organus (psichogenin hiperventiliacija ir kosulys) ir virkinimo trakt
("skrandio neuroz" ir nervinis viduriavimas). Somatoformins autonomins disfunkcijos
atveju simptomai bna dviej tip, taiau n vienas neatspindi somatinio organo
paeidimo. Pirmojo tipo nusiskundimai paprastai kyla dl autonomins (vegetacins) nerv
sistemos sujaudinimo, tai gali pasireikti irdies plakimu, prakaitavimu, paraudimu ar
drebuliu. Antrojo tipo skundai kyla dl nespecifini simptom - pacientai jauia skausm,
deginim, sunkum, tempim, ptim. Mintus pojius jie priskiria kuriam nors organui.
Bding sutrikimo vaizd sudaro aiki autonomin (vegetacin) simptomatika,
papildomi nespecifiniai ir subjektyvs nusiskundimai, taip pat nuorodos atskir organ ar
sistem kaip io sutrikimo prieast.
Kartais io sutrikimo atveju bna neymiai sutrikusios fiziologins funkcijos, pvz., bna
agsjimas, meteorizmas ar hiperventiliacija, taiau tie simptomai nepakenkia to organo
fiziologiniam funkcionavimui.
Savaime suprantama, kad anksiau mint skund turintis individas negali savo
pablogjusi sveikat reaguoti visai ramiai. Kartu bna ir nerimo, tampos, pablogja
nuotaika, ueina dirglumas, irzlumas.
Daugeliui pacient galima aikiai nustatyti psichologin stres, kit problem, kurios gali
bti susijusios su sutrikimu. Kaip ir kit somatoformini sutrikim atvejais, pacientai
paprastai nelengvai sutinka, kad juo varginantys pojiai nra kokios nors somatins ligos
iraika.

Eiga
Somatoformins autonomins (vegetacins) disfunkcijos eiga bna ltin, banguota,
pagerjimo laikotarpius keiia blogesns bsenos tarpsniai.

Diagnostika
Norint kiek manoma suvienodinti diagnozavim, somatoformins autonomins
disfunkcijos atveju taip pat praveria diagnostiniai kriterijai.

Somatoformins autonomins (vegetacins) disfunkcijos diagnostiniai kriterijai

(pagal TLK-10)

Ilgai trunkantys ir varginantys autonomins (vegetacins) nerv sistemos

sujaudinimo poymiai.

Papildomi subjektyvs simptomai, nukreipti atskir organ ar sistem.

Susirpinimas ar jaudinimasis dl galimos rimtos (taiau danai nekonkreios) io

organo ar sistemos ligos, kurie neinyksta nepaisant kartotini gydytoj paaikinim
ar tikinjim.

Nra joki rykesni io organo arba sistemos struktros ar funkcijos paeidimo

poymi.

Diagnozuojamus atskirus ios grups sutrikimus galima suskirstyti pagal organ ar

sistem:

irdies ir kraujagysli sistema: irdies neuroz, neurocirkuliacin astenija.

Virutin virkinimo trakto dalis: psichogenin aerofagija, agsjimas, dispepsija,

pilorospazmas.

Apatin virkinimo trakto dalis: psichogeninis meteorizmas, dirgliosios arnos

sindromas, dujins diarjos sindromas.

Kvpavimo sistema: psichogeninis kosulys; psichogenin hiperventiliacija.

Urogenitalin sistema: psichogeninis lapinimosi padanjimas, psichogenin

disurija.

Diferencin diagnoz
Somatoformin autonomin (vegetacin) disfunkcij daniausiai tenka skirti nuo:

somatins patologijos;

generalizuoto nerimo sutrikimo;

somatizacinio sutrikimo.

Gydymas
Kaip

ir

kit

somatoformini

sutrikim,

taip

ir

somatoformins

autonomins

(vegetacins) disfunkcijos gydymas yra kompleksinis - psichoterapija ir vaistais. Kadangi

somatoformins autonomins disfunkcijos atveju taip pat bdinga ir afektin simptomatika,
reikalingas gydymas antidepresantais, epizodikai - ir trankviliantais.
Antidepresant btina parinkti individualiai, svarbu paaikinti pacientams, kad vaist
reikia vartoti nuosekliai, kad be gydytojo patarimo nelaiku nutraukus antidepresanto

vartojim bkl gali pablogti. Svarbu paaikinti, kad vaist gali tekti vartoti gana ilgai.
Kaip ir kit somatoformini sutrikim atveju, kol kas nra nustatyta, kokie antidepresantai
labiau tinka somatoforminei autonominei (vegetacinei) disfunkcijai gydyti. Vartojami vairs
preparatai:

tricikliai

doksepinas

ir

antidepresantai

kt.),

selektyvs

(amitriptilinas,

serotonino

imipraminas,

reabsorbcijos

klomipraminas,

inhibitoriai

(fluoksetinas,

fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas, citalopramas), noradrenerginis ir specifinis

serotoninerginis

antidepresantas

mirtazapinas,

grtamasis

monoamino

oksidazs

inhibitorius moklobemidas ir kt., daniausiai vidutinmis dozmis. Plaiau apie

antidepresantus r. skyr. "Antidepresantai".
I

trankviliant

grups

skiriama

benzodiazepin.

Somatoformine

autonomine

(vegetacine) disfunkcija sergantiems pacientams benzodiazepin turi bti skiriama neilgai,

kaip ir kit somatoformini sutrikim atvejais. Ligonius btina informuoti, kad netinkamai
vartojant ios grups vaistus galima tapti priklausomam nuo j. Benzodiazepinai skiriami
arba nerimui mainti, arba miegui koreguoti. Nerimui mainti daniausiai skiriama
klonazepamo, bromazepamo, klorazepato, lorazepamo, medazepamo, oksazepamo ir kt.
Benzodiazepin dozs ir vartojimo trukm turt bti kuo maesns. Miego korekcijai
skirtinas flunitrazepamas, nitrazepamas, temazepamas, triazolamas, midazolamas ar kt.
Rekomenduojama vartoti kuo trumpiau. Miego korekcijai taip pat tinka imidazopiridin
grups darinys zolpidemas ir ciklopirolon grups darinys zopiklonas. Plaiau apie
benzodiazepinus, imidazopiridinus, ciklopirolonus r. skyr. "Trankviliantai".

Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas

Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas taip pat priklauso prie somatoformini
sutrikim grups - t rodo pats ios nozologins kategorijos pavadinimas. Apiuopiamos
organins prieasties neturiniam skausmui apibdinti vartota daugyb vairi termin:
atipinis skausmas, psichalgija, psichogeninis skausmas. Pastaraisiais metais toks
skausmas, kur lemia psichins bsenos pokyiai, daniausiai vadinamas somatoforminiu.
DSM-IV vartojamas terminas "skausmo sutrikimas", tuo tarpu TLK-10 - terminas "atkaklaus somatoforminio skausmo sutrikimas".

Epidemiologija
Nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimas yra palyginti danas. Nors nra tikslios
statistikos, taiau, JAV mokslinink duomenimis, JAV kasmet 10-15% suaugusij dl

somatoforminio juosmens skausmo laikinai praranda darbingum. Teigiama, kad dl

nuolatinio somatoforminio skausmo kenia dvigubai daugiau moter negu vyr.

Etiologija
Kaip ir vis somatoformini sutrikim, nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimo
etiologija nra aiki. Manoma, kad jam atsirasti turi takos intrapersonaliniai veiksniai, ypa
ankstyvojo vystymosi patirtis, didel reikm turi tarpasmeniniai veiksniai. Pacientai,
kuriuos vargina nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimas, gana danai savo bsena
paprasiausiai manipuliuoja. Kartais skausmas pacientams padeda sulaukti daugiau
dmesio i artimj bei gydytoj, skausmas tam tikra prasme tampa j gyvenimo bdu.
Biologiniai veiksniai skausmui taip pat yra svarbs. Tam tikri sensorini bei limbini
struktr pokyiai gali lemti skausmo pojio rykum. Deja, dabartiniame medicinos
vystymosi etape biocheminis somatoforminio skausmo pagrindas dar nra inomas.

Patogenez ir klinika
Skausmo jutimas atsiranda kiekvienam asmeniui dl kokio nors alingo veiksnio
poveikio. Nors skausmas visada yra nemalonus jutimas, bet kartu tai - apsauginis
veiksnys, tarytum praneantis apie lig ar kit alojani bsen. Taiau skausmas kartu
yra ir negailestingas mogaus prieas, kadangi be galo vargina. Veiksmingas skausmo
malinimas ir iandien yra vienas i svarbiausi medicinos tiksl. Skausmo jutimui labai
svarbus emocinis veiksnys. Susijaudins ar isigands mogus junta skausm daug
smarkiau.
Somatoforminio skausmo atveju mogus taip pat jauia skausm, taiau negalima to
skausmo prieasties nurodyti taip aikiai, kaip esti tais atvejais, kai yra somatin patologija
(pvz., trauma, udegimas ar kt.).
Gydytojai jau seniai pastebjo, kad kai kurie pacientai skausmu naudojasi vien
siekdami tarpasmenini ryi, bendravimo. Gydytojams sunku vertinti ligonio juntamo
skausmo stiprum, nra tiksli bd skausmui imatuoti. Apie skausmo stiprum bei
paciento kani galima sprsti tik subjektyviai. Taiau daugelis klinicist teigia, kad jeigu
gydytoj besikreipiantis asmuo nra simuliantas, turime tikti to mogaus nusiskundimais.
Savaime suprantaina, kad labai svarbu isiaikinti, kokiu mastu somatoforminis skausmas
trikdo paciento veikl, kiek to skausmo buvimas susijs su emociniais veiksniais ir
komorbidinmis psichinmis bsenomis.
Skundimasis skausmais yra pati daniausia prieastis, dl kurios mons kreipiasi
gydytojus. Dmaus skausmo bsenos paprastai greitai pagydomos, tuo tarpu ltinis

skausmas mog vargina ir sekina. Somatoforminio skausmo kamuojami pacientai

ivargsta nuo daugybs tyrim, nuo neinomybs, kokia liga serga. Ligoniai nelengvai ir
negreitai supranta, kad juos varginantis skausmas yra psichikos pokyi iraika.
Nustatyta, kad skausm labiausiai reaguoja ir pacientai, ir gydytojai.
Pagrindinis nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimo poymis yra nepaliaujamas
stiprus skausmas, kurio nepavyksta paaikinti fiziologinmis ar somatinmis prieastimis.
Daniausiai

skausmo

atsiradimas

yra

susijs

su

emociniais

konfliktais

ar

psichosocialinmis problemomis, kurios yra svarbios ir pakankamos somatoforminio

skausmo atsiradimui pagrsti. Somatoforminis skausmas sukelia didel distres ar
adaptacijos pokyt. Pabrtina, kad psichologiniai veiksniai yra reikmingi skausmo
atsiradimo, sunkumo, pamjimo ar ilikimo atvilgiu. Skausmas nebna dirbtinai
sugalvotas ar simuliuojamas. Nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimo atveju kartais
tiek pakinta mogaus veikla, kad jis nebegali dirbti ar lankyti mokyklos, danai tenka
kreiptis gydytojus, skausmas tampa svarbia individo gyvenimo dalimi, tenka vartoti daug
vaist, labai pakinta tarpasmeniniai santykiai. Paprastai dl nuolatinio somatoforminio
skausmo sutrikimo pacientas pelno ymiai daugiau asmenybins paramos ar dmesio.
Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas kai kuriais atvejais gali kilti tik dl
psichologini veiksni. Kitais atvejais sutrikimas gali formuotis ir dl psichologini veiksni,
ir dl tam tikr somatins bsenos pokyi. Jeigu nuolatinis somatoforminis skausmo
sutrikimas atsiranda tada, kai yra ir minimali somatin patologija, juos atskirti labai sunku.
Pabrtina, kad skausmas sutrikdo kasdien individo gyvenim. Nedarbas, negalia,
eimos problemos danai trikdo t asmen, kuris serga nuolatinio somatoforminio skausmo
sutrikimu. Tie ligoniai vartoja daug vaist, tarp j ir t, kuriais piktnaudiaujama
(benzodiazepin ir pan.). Gali pamau rastis ir priklausomyb nuo benzodiazepin. Jeigu
nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimas sutampa su rykia depresija, atsiranda
saviudybs rizika.
29 met pacient kreipsi gydytojus dl senokai varginani vairi snari skausm.
Ji buvo tirta ir gydyta reumatologijos skyriuje, tyrim duomenys rod minimalius pokyius,
taiau buvo nustatyta reumatoidinio artrito diagnoz. Vaistai, skiriami nuo reumatoidinio
artrito, bkls i esms nelengvino. Sveikata pamau blogjo, dl skausmo mergina
sunkiai begaljo vaikioti. Tapo dirgli, lidna, pikta, konfliktika su namikiais. Kaip vliau
pasakojo pati ligon, tuo metu jai viskas atrod beviltika, nes skaudjo ir snarius, ir
galv, ir juosmen. Pasak pacients, artimj ivesta lauk, ji su pavydu irdavo
pririt unel ir galvodavo, kad jam gera, jam nieko neskauda, jis gali sau ramiai gulti

saulje. Dingteldavo mintis, jog nort pasikeisti su uneliu vietomis. I nevilties kreipsi
pagalbos "ekstrasensus", bet viskas veltui.
Artimj iniciatyva buvo nuveta konsultuotis pas psichiatr. Kaip paaikjo i
anamnezs, sveikatos pablogjimo pradia sutapo su santyki palijimu namie. Gydymosi
psichiatrijos stacionare metu ligon pakartotinai konsultav reumatologai padar ivad,
kad toks rykus funkcij sutrikimas su reumatoidiniu artritu nra susijs. Po kompleksinio
gydymo vaistais ir psichoterapija bkl aikiai pagerjo. Taiau namie padtis nepagerjo,
pacient isiskyr su vyru ir jos sveikata vl pablogjo. Dar kur laik ji kreipdavosi
pagalbos ambulatorikai, ir kiekvienkart vaistai ir psichoterapija jai paddavo.
Somatoforminio skausmo sutrikimu sergantys ligoniai neretai bna sitikin, kad
"kakur turt bti gydytojas, kuris gydo skausm". Jie ileidia daug pinig ir sugaita
daugyb laiko, iekodami to nepasiekiamo tikslo. Skausmas apriboja pacient aktyvum,
stumia socialin izoliacij, o tai savo ruotu dar labiau pagilina psichologines problemas.
Nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimas danai sutampa su depresiniu ar nerimo
sutrikimu, o kartais ir su miego sutrikimais.
Kaip ir kit somatoformini sutrikim atveju, somatins patologijos arba visikai nra,
arba ji bna minimali, negali sukelti toki ryki adaptacijos pokyi.
Nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimas gali isivystyti bet kuriame amiuje.
Moterys daniau patiria tam tikr ltin skausm, daniausiai - galvos arba snari ir
raumen.

Eiga
Iskiriami du pagrindiniai nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimo variantai:
1. mios eigos nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimas.
2. Ltins eigos nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimas.
Dauguma mios eigos nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimo atvej trunka
neilgai ir baigiasi palyginti greitai. Pastarieji daniausiai atsiranda po netiktos
psichologins traumos. Ltins eigos nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimo
pradia bei eiga bna labai vairi. Iki pacientas pirm kart pasiuniamas psichiatro
konsultacijai, simptomai daniausiai reikiasi kelet met. Gydymo skm labai priklauso
nuo to, ar pacientas sutinka su gydymo planu, ar laikosi gydytoj rekomendacij, ar
reguliariai ir nuosekliai vartoja vaistus.

Diagnostika
Kaip ir kitus somatoforminius sutrikimus, nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikim
gydytojai vertina kiek skirtingai, todl many tina, kad diagnostiniai kriterijai svarbs siekiant
suvienodinti skirtingose klinikose ir skirtingose alyse dirbani gydytoj diagnostik.
Toliau pateikiami diagnostiniai kriterijai pagal DSM-IV.
Skausmo sutrikimo diagnostiniai kriterijai (pagal DSM-IV)

Skausmas yra vienoje ar keliose vietose, klinikai reikmingas ir pakankamai

rykus, kad atkreipt dmes.

Skausmas kelia klinikiniu poiriu svarbi tampa arba kenkia veiklai.

Psichologiniai veiksniai yra svarbs sutrikimo pradios, rykumo, pamjimo arba

skausmo ilikimo atvilgiu.

Simptomas nra tendencingai pramanytas ar simuliuojamas.

Skausmo negalima geriau paaikinti nuotaikos, nerimo ar psichoziniais sutrikimais,

jis neatitinka dispareunijos kriterij.

Diferencin diagnoz
Nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikim daniausiai tenka atskirti nuo:

somatins patologijos;

somatizacijos sutrikimo;

dispareunijos;

konversinio sutrikimo;

simuliacijos.

Gydymas
Daugumos pacient, ypa t, kuriems, be nuolatinio somatoforminio skausmo, reikiasi
ir ryki afektin patologija, bsen manoma palengvinti. Paprastai skausmas labai riboja
mogaus veikl, dl jo gali atsirasti antrini fizini pokyi, pvz., ikilti judamojo aparato
problem, nes pacientas dl skausmo labai maai juda. Todl daugeliu atvej nuolatinio
somatoforminio skausmo sutrikimo gydymas turi bti kompleksinis. Gali prireikti ir psichotropini preparat, ir relaksacijos, ir fizioterapijos, ir hipnozs, ir kit bsen atitinkani
gydymo bd.
Daugumai pacient bdingas nerimas, tampa, prislgta nuotaika, dirglumas, todl
paprastai neapsieinama ir be antidepresant bei trankviliant.

Antidepresant btina parinkti individualiai, paaikinant pacientui, kad vaist reikia

vartoti nuosekliai ir gana ilgai. Apskritai somatizaciniu sutrikimu sergantis pacientas
nelengvai suvokia, kad gydymas antidepresantais gali trukti kelet mnesi, metus ar
netgi ilgiau. Kol kas nra nustatyta, kokie antidepresantai labiau tinka sergant
somatizaciniu

sutrikimu.

Vartojami

vairs

antidepresantai:

tricikliai

(amitriptilinas,

imipraminas, klomipraminas, doksepinas ir kt.) selektyvs serotonino reabsorbcijos

inhibitoriai (fluoksetinas, fluovksaminas, paroksetinas, sertralinas, citalopramas), noradrenerginis ir specifinis serotoninerginis antidepresantas mirtazapinas, grtamasis
monoamino oksidazs inhibitorius moklobemidas ir kt. Pastaraisiais metais atsiranda
nuomoni, kad somatoformin skausm labiau veikia tie antidepresantai, kurie koreguoja
serotoninergin neurotransmisij. Taiau kol kas tai labiau teorin prielaida. Plaiau apie
antidepresantus r. skyr. "Antidepresantai",.
I trankviliant grups skiriami benzodiazepinai. Nuolatinio somatoforminio skausmo
sutrikimu sergantys pacientai benzodiazepinus taip pat turi vartoti neilgai: jei sutrikimas
ltinis, galima tapti priklausomiems nuo j. Benzodiazepin skyrimo indikacijos yra tos
paios kaip ir kit somatoformini sutrikim atvejais: arba nerimui mainti, arba miegui
gerinti. Nerimui mainti daniausiai skiriama klonazepamo, bromazepamo, klorazepato,
lorazepamo, medazepamo, oksazepamo ir kt. Benzodiazepin skiriama kuo maesnmis
dozmis ir kuo trumpesn laik. Miego gerinimui skirtini flunitrazepamas, nitrazepamas,
temazepamas, triazolamas, midazolamas ar kt., ir kuo trumpiau, be to, vartotinas
imidazopiridin grups darinys zolpidemas bei ciklopirolon grups darinys zopiklonas.
Plaiau apie benzodiazepinus, imidazopiridinus, ciklopirolonus r. skyr. "Trankviliantai".

Kiti somatoforminiai sutrikimai

Pagal skirsn reikia klasifikuoti visus kitus nesomatinio sutrikimo slygotus poji
sutrikimus, jeigu jie laiko atvilgiu yra artimai susij stresogeniniais vykiais ar problemomis
arba jeigu jie utikrina pacientui didesn jo asmenins ar medicinins aplinkos dmes.
Danai tai gali bti patinimo ar judjimo odos paviriumi ir parestezijos (dilgiojimo ar
aptirpimo) pojiai.
i kategorij trauktini tokie sutrikimai:

globus hystericus (disfagij sukeliantis ksnio burnoje jausmas) ir kitos disfagijos

formos;

psichogenin kreivakaklyst ir kitokie spazminiai judesiai;

psichogeninis nieulys;

psichogenin dismenorja;

dant grieimas.

Nepatikslintas somatoforminis sutrikimas

i diagnostin kategorija buvo vesta siekiant vertinti ir nustatyti diagnoz tiems
pacientams, kuri somatoformin simptomatika neatitinka n vieno somatoforminio
sutrikimo

diagnostini

kriterij.

Pacientai,

kuriems

diagnozuojamas

nepatikslintas

somatoforminis sutrikimas, taip pat jauia didel tamp, pakinta j veiklumas vairiose
svarbiose srityse. Nepatikslinto somatoforminio sutrikimo pavyzdys gali bti:

Pseudontumas.

Sutrikimas, kuriam bdingi hipochondriniai simptomai, bet trunkantis maiau nei

eis mnesius.

Sutrikimas, apimantis nepaaikinamus somatinius simptomus (pvz., nuovargis ar

kno silpnumas), kurie trunka maiau nei eis mnesius ir nra susij su kitais
psichikos sutrikimais.

Glaudus ryys tarp somatini pokyi ir emocins bsenos apraytas jau senovs
medik, taiau dabartiniame mokslo raidos etape tiksli duomen apie t ry neturime.
Apibendrinant i laik mokslo duomenis apie somatoforminius sutrikimus pabrtina
viena: tiksli somatoformini sutrikim etiologija nra inoma. Visiems somatoforminiams
sutrikimams bdinga ltin eiga su galimais pablogjimo ir pagerjimo tarpsniais. Visiems
somatoforminiais sutrikimais sergantiems pacientams reikalingas kompleksinis gydymas tinkamas medikamentinio gydymo ir psichoterapijos derinys.
Pagrindin psichotropini vaist grup, palengvinanti somatoformini sutrikim eig,
yra antidepresantai. Nors i sutrikim klinikin simptomatika yra skirtinga, greiiausiai
esama ir j etiologijos panaum, kadangi btent antidepresantai turi teigiam gydomj
poveik iais sutrikimais sergantiems pacientams.
Somatoformini sutrikim kamuojami ligoniai paprastai serga ilgai, todl kartais
gydytojai praranda profesin budrum ir nebekreipia reikiamo dmesio j somatin
bsen. Taiau nevalia pamirti, kad somatoformini sutrikim turintys pacientai bet
kuriame savo ligos etape gali susirgti ir somatine liga. Labai svarbu, kad tokius pacientus
laiku konsultuot psichiatras ir kad reikiamas kompleksinis gydymas jiems bt skirtas kuo
anksiau.

Psichosomatikos samprata
Vita Danileviit

Psichosomatiniai kai kuri somatini lig aspektai

Terminas "psichosomatika" buvo pradtas vartoti apie 1800-uosius. XIX a. j jau vartojo
vokiei ir angl psichiatrai. Taiau terminas "psichofiziologinis" iliko ir buvo vartojamas
netgi

daniau.

Tik

XX

a.

treiajame

deimtmetyje

buvo

pavartotas

terminas

"psichosomatin medicina".
Psichosomatin medicina yra mokslo tyrim sritis, nagrinjanti psichologini veiksni
santyk su fiziologiniais fenomenais apskritai ir psichologini veiksni santyk su konkreios
ligos pato geneze. Filosofine prasme psichosomatikos terminas ireikia poir pacient
prieir pabriant psichosocialin medicinins prieiros aspekt. ie du aspektai rodo
tam tikr termino "psichosomatika" nevienalytikum.
Trumpai apvelgsime pagrindinius psichosomatikos istorijos aspektus.
Skaitant istorijos leidinius susidaro spdis, kad psichikos ir kno sveikos koncepcija
yra tokia pat sena kaip ir visa monija. Sen senovje buvo manoma, kad ligas sukelia
blogosios dvasios ar dievai. is poiris tam tikra prasme atspindi iorinio poveikio tak
individo sveikatai.
ymiai sudtingesnis ir inteletualesnis poiris dvasios bei kno santyk atsispindi
Hipokrato, Galeno, Aristotelio ir kit mstytoj darbuose. Hipokratas savitai ireik
senovin psichosomatikos samprat, paremt humoraline teorija. Vliau Galenas vardijo
tam tikr emocij tak lig patogenezei.

iuolaikinje medicinoje psichosomatikos koncepcija labiausiai irykja Sigmundo

Freudo darbuose: juose tvirtinama, kad psichologiniai veiksniai yra lemiama toki
konversini reakcij, kaip paralyius ar aklumas, prieastis.
Didel tak tolesnei psichosomatikos koncepcijos pltrai padar Franzo Alexanderio
darbai. Jis atskyr isterines kQnversines reakcijas nuo vadinamj organ neurozi,
kurias lemia pasmoniniai konfliktai, sukeliantys ltin emocin distres. Alexanderis taik
savo teorij septynioms ligoms: hipertenzijai, reumatoidiniam artritui, tireotoksikozei,
peptinei opai, opiniam kolitui, bronchinei astmai ir neurodermatitui. Labai svarbus daugiaveiksnis Alexanderio poiris lig, aprpiantis konstitucinius (genetinius), aplinkos ir
psichosocialinius veiksnius.
Adolpho Meyerio psichobiologijos teorijoje vyravo daugiaveiksnis poiris psichikos
lig prieastis ir gydym. Meyeris savo psichobiologiniu poiriu band integruoti psichik
ir kn psichobiologin vienet. Jis sil psichologinius ir biologinius procesus studijuoti
kaip dinamikai sveikaujanias sistemas.
Visuminis poiris lig reikiamas ir Zbigniewo Lipowskio darbuose. Jis teig, kad
poiris lig turt aprpti iorinius (ekologinius, infekcinius, kultrinius, aplinkos ir pan.),
vidinius (emocinius), taip pat genetinius, somatinius ir konstitucinius veiksnius. Be to, Z.
Lipowskis pabr gyvenimo ir dabartins anamnezs svarb.
Streso svoka uima pagrindin viet visoje psichosomatikos sampratoje.
Yra siloma vairi streso modeli, taiau pagrindinius streso aspektus bene
trumpiausiai ir akivaizdiausiai ireikia X-Y-Z modelis.
X-Y-Z modelyje paymimi trys pagrindiniai iorinio streso elementai:
1. X yra aktyvatorius;
2. Y yra reakcija t veiksn (streso reakcija);
3. Z yra streso padariniai.
Aktyvatorius yra suprantamas kaip bet kuris vidinis ar iorinis vykis arba bsena, kuri
gali paveikti individo fizin ar psichologin bsen. Aktyvatorius gali bti apibdintas
kiekybikai ir kokybikai, atsivelgiant intensyvum, trukm, dan ir veikiam kno dal.
Jeigu aktyvatoriaus poveikis bna toks stiprus, kad sukelia fizin ar psichologin reakcij,
jis tampa stresoriumi.
Reakcija aktyvatori (streso reakcija) gali bti ireikta kiekybikai, o tos reakcijos
fiziologin ir psichologin raika - aprayta. Reakcija gali aprpti vairius individo

pusiausvyros mechanizmus arba gali bti praeinantis trumpalaikis atsakas specifin

aktyvatori.
Padariniai yra ilgalaikis reakcij rezultatas. Jie gali bti biologiniai, psichologiniai ir
socialiniai.
X-Y-Z seka (aktyvatorius-reakcija-padarinys) yra individuali, j lemia individo poiris
vyk ir galimyb su tuo vykiu susidoroti. i sek gali paveikti tarpininkai. Tarpininkai
pirmiausia yra individo ypatybs ir savybs. Tarpininkai gali bti visa arba tik socialin
aplinka - ji gali arba apsaugoti individ, arba padaryti j dar labiau paeidiam.
Svarbiausias X-Y-Z sekos aspektas yra dinamin sveika tarp vairi streso-atsako
sistemos komponent. Pagrindin ios sekos reikm yra ta, kad atsiranda tan tikra
galimyb nustatyti rizikos veiksnius, kurie gali paskatinti konkretaus individo ligos
atsiradim.
Dabartines teorines psichosomatins medicinos kryptis galima apibdinti keliais
aspektais. Vis pirma pasakytina, kad psichologini veiksni ir ligos pradios, eigos,
pamjim arba baigties sveika yra kompleksin ir labiausiai priklauso nuo biogenetini
veiksni. Dabartin psichosomatikos teorija pabria, kad psichologiniai veiksniai,
sveikaudami su biologiniais ir socialiniais veiksniais, gali paveikti ligos proces. Kaip
teigia mokslininkas Besse van der Kolkas, aikios takoskyros tarp psichologini ir
biologini proces mokslikai nebemanoma pagrsti, todl dera aktyviau pltoti samprat,
kokiu laipsniu genetiniai, vystymosi, toksiniai ir socialiniai veiksniai paveikia tam tikro
klinikinio sindromo formavimsi.

Virkinimo trakto sutrikim psichosomatiniai aspektai

Apraant virkinimo trakto patologij, danai vartojamas terminas "funkciniai
sutrikimai". iuo terminu paprastai apibriama tokia patologija, kai t virkinimo trakto
simptom, kurie vargina individ, negalima paaikinti apibrta organine prieastimi.
Daniausiai tokios bsenos bna susijusios su emocine tampa, vairiais igyvenimais.
Btent su emocine tampa gali bti susijs kamuolio pojtis gerklje, riaugjimas,
nekardialinis krtins skausmas, funkcinis rmuo, funkcin disfagija, funkcin dispepsija ar
aerofagija, dirgliosios arnos sindromas, funkcinis viduri ukietjimas ar viduriavimas,
funkcinis tulies skausmas. Kiek reiau pasitaiko funkcinis imat nelaikymas,
anorektalinis skausmas, pasunkjs tutinimasis.

Virkinimo trakto funkcij pakitimai labai danai bna susij su emociniais

igyvenimais, vairiais aplinkos stresoriais. Jautriausiai emocinius veiksnius ir stresorius
reaguoja tokios virkinimo trakto funkcijos, kaip sekrecija ir motorika. Nors emocin
bsena siejama su virkinimo trakto funkcij pokyiais daugelyje literatros altini,
mokslinje literatroje ir klinikinje praktikoje ie svarbs ryiai kartais ignoruojami. Taiau
iuolaikiniai mokslo tyrimai pateikia vis daugiau duomen apie smegen ir arnyno
nervinio tinklo ryius. Didelio nervinio tinklo, esanio arnose, neuromediatoriai ir
peptidiniai hormonai yra tie patys kaip ir smegenyse. Vis daugiau duomen liudija
anatominius ir neuroendokrininius CNS ryius, kuriais reguliuojamos ir moduliuojamos
virkinimo trakto funkcijos.

Funkcin dispepsija
Funkcins dispepsijos mokslo tyrimais nustatyta, kad daugiau nei 90% pacient prie
gydami funkcin dispepsij patyr psichosocialinius stresus ar sunkius emocinius
igyvenimus. Nuosekls anamnezs duomenys padeda tiksliau diagnozuoti ir skmingiau
gydyti tokius pacientus.

Dirgliosios arnos sindromas

Pasitaiko danai. i patologij paprastai diagnozuoja vidaus lig specialistas, taiau
gydyti turt psichiatras, kadangi tai - psichikos sutrikimas. Moterims dirgliosios arnos
sindromas pasitaiko madaug tris kartus daniau nei vyrams. i patologija labiausiai
paplitusi tarp 45-64 met individ, taiau pirmieji simptomai gali prasidti paauglystje ar
ankstyvoje jaunystje. Kai kuri autori duomenimis, dirgliosios arnos sindromas sudaro
apie 10% gastroenterologijos diagnozi.
Dirgliosios arnos sindromui bdingas pilvo skausmas, susijs su tutinimusi arba
pasikeitusiu jo daniu ir imat konsistencija. Bdinga, kad ligonis tutinasi arba maiau
nei tris kartus per savait, arba daugiau nei tris kartus per dien. Paprastai pasikeiia
imat konsistencija - jos bna arba kietos, arba skystos ir vandeningos. Tokie imat
pokyiai trunka ne maiau kaip 25% laiko. Dirgliosios arnos sindromui dar bdingas
pakits fekalij pasaas ir gleivtumas, taip pat pilvo ptimas, tempimas. Be mint
pagrindini dirgliosios arnos sindromo poymi, galimi kamuolio pojtis gerklje, dismenorja, danas lapinimasis, nuovargis, nerimas, pablogjusi nuotaika, galvos svaigulys,
padidjs prakaitavimas.
Kai kuriais atvejais dirgliosios arnos sindromas sutampa su generalizuoto nerimo
sutrikimu, vairiais nuotaikos sutrikimais. Svarbu pabrti, kad mintos bsenos danai

lieka nediagnozuotos vidaus lig specialist, todl laiku nesiuniama psichiatro

konsultacijai ir negydoma. Tokie pacientai paprastai noriai sutinka, kad jiems bt
atliekami vairs tyrimai. Sveikatos sutrikimas juos labai vargina, todl jie trokta, kad liga
bt surasta. ie pacientai danai turi ir hipochondrijos poymi - mano greiiausiai serg
kakokia sunkiai nustatoma liga. Nepaisant akivaizdi somatinio pobdio skund, jokios
organins patologijos nenustatoma. Siuniami psichiatro konsultacijai, danai kreipiasi j
nenoriai. Taiau gydymas psichotropiniais preparatais ir psichoterapija palengvina toki
pacient bkl.

Skrandio ir dvylikapirts arnos opalig

Jos isivystymui didel tak turi ir psichosocialiniai veiksniai. Tokia nuomon atsirado
jau XIX a. viduryje, vliau buvo patvirtinta ir daugelio autori. Apskritai opaligs etiologija
bei patogenez ir veiksniai, lemiantys ios patologijos ilikim, yra labai polimorfiki. Tarp
egzogenini veiksni, neigiamai veikiani skrandio gleivin ir tam tikra dalimi lemiani
opaligs isivystym, be cigarei ir alkoholio, minimi ir stres sukeliantys igyvenimai,
arba psichologins traumos. Visa tai turi takos tiek opaligs atsiradimui, tiek pamjimams. Be pagrindini opaligs simptom, pacient gali varginti nemiga, nerimas,
tampa, niri nuotaika. Opalige serganiam pacientui pagrindin gydym turi skirti vidaus
lig specialistas. Jeigu reikia, pacient jis turi nusisti pasikonsultuoti su psichiatru. Dl
mintos

afektins

patologijos

tokiems

pacientams

btinai

reikalingas

gydymas

antidepresantais ir trankviliantais. Jeigu pacientas yra igyvens labai konkrei

psichologin traum, jam reikalinga atitinkama psichoterapija. Apskritai palaikomoji
psichoterapija padeda tokiems pacientams geriau prisitaikyti prie ligos ir dl jos pakitusi
gyvenimo aplinkybi.

Kardiovaskulini sutrikim psichosomatiniai aspektai

irdies ir jausm ryys apraytas prie tkstanius met vairiuose religiniuose
tekstuose, taip pat paiuose pirmuosiuose medicinins literatros altiniuose. iuolaikinje
psichosomatikos literatroje mokslininkai aprao kardiovaskulins patologijos ry su
psichologinmis traumomis, specifiniais asmenybs bruoais. Didelis dmesys kreipiamas
psichikos sutrikim ir irdies patologijos ry bei sveik.

Krtins skausmas ir tachikardija

ie simptomai bdingi daugeliui psichikos sutrikim: ir nerimo, ir nuotaikos
sutrikimams, ir kai kuriais psichozinio lygmens psichopatologijos atvejais. Ypa svarbu
tiksliai atskirti organin kardiovaskulin patologij nuo psichikos sutrikim, kad pacientas
bt tinkamai gydomas.
iuolaikiniai tyrimai parod, kad 10-30% pacient, kuriems dl stipraus krtins
skausmo atliekama koronar angiografija, neturi vainikini irdies arterij patologijos. Net
ir ilgalaikiai toki pacient tyrimai parod, kad j sergamumas kardiovaskulinmis ligomis
nra didesnis nei kit grupi asmen. Taiau tokius pacientus krtins skausmas labai
vargina, trikdo j funkcionavim. Tokie asmenys kartu jauia gana ryk nerim, tamp,
prislgt nuotaik.
Kardiovaskulin patologij visada apsunkina depresin simptomatika. Nustatyta, kad
rkymas, didelis cholesterolio kiekis kraujuje ir hipertenzija yra kardiovaskulini lig rizikos
veiksniai. Ilgai trunkanti depresija gali iuos veiksnius parykinti. Daugelis mokslinink
teigia, kad mirtingumas t asmen, kurie serga kardiovaskulinmis ligomis ir kuriems
bdinga dar ir depresin simptomatika, yra didesnis. Taigi depresija yra ir tam tikras rizikos
veiksnys kardiovaskulinei patologijai susiformuoti.
Kita vertus, psichologins traumos, tampa gali lemti depresijos vystymsi. Kaip
inoma, psichologinis stresas gali padidinti trombocit reaktyvym, todl jeigu irdies
kraujagysls jau yra kiek paeistos, po sunki igyvenim greiiau gali itikti miokardo
infarktas. iuo atveju psichologins traumos ir afektin simptomatika tampa vienu i
etiologini veiksni.
Daugelis pacient, sergani kardiologine patologija, turi antrini psichologini
problem, kurios kyla dl ligos, dl pakitusio funkcionavimo. Todl sveikstant ir
reabilitacijos metu labai svarbu rpintis ir dvasine paciento bsena, skirti ir reikiam
medikamentin gydym, ir atitinkam psichoterapij.

Pirmin arterin hipertenzija

Tai viena i lig, kuri buvo imta laikyti psichosomatine patologija dar paioje
psichosomatikos formavimosi pradioje. Psichosocialini veiksni sukeltas stresas buvo
laikomas hipertenzij sukelianiu ir palaikaniu veiksniu. Kaip parod tyrimai, hipertenzija
sergantys pacientai labiau reaguoja stres negu tie, kuri arterinis kraujospdis yra
normalus. Tie pacientai, kurie serga pirmine arterine hipertenzija, igyven nauj stres
sveiksta ymiai ilgiau negu normal arterin kraujospd turintys pacientai. Tie asmenys,
tarp kuri gimini yra serganij hipertenzija, psichosocialin stres reaguoja stipriau,

nors j pai arterinis kraujopdis yra normalus. Apskritai nemaa moni turi vidutin ar
paribin hipertenzij. Jeigu pirmin arterin hipertenzija yra negydoma, kardiovaskulins ir
cerebrovaskulins patologijos rizika yra ymiai didesn. Nustatyta, kad tik apie 50%
pacient vartoja vaistus nuo arterins hipertenzijos taip, kaip rekomenduojama. Kadangi
vien ilgalaik farmakoterapija nebepatenkino nei gydytoj, nei pacient poreikio, buvo
pradta iekoti alternatyvi gydymo priemoni. Taikant atitinkamas psichoterapijos
technikas pasiekiama norim rezultat.

Kvpavimo sistemos sutrikim psichosomatiniai aspektai

vairioms kvpavimo sistemos funkcijoms ir bsenoms gali turti takos psichologiniai
veiksniai. vairi kvpavimo sistemos sutrikim atvejais biologini ir psichologini veiksni
santykis bna skirtingas. Pavyzdiui, vaik kvpavimo sulaikymas ir suaugusij
hiperventiliacija nra betarpikai susij su plaui patologija - jie susij su CNS taka
kvpavimo reguliavimui. Tuo tarpu bronchins astmos atveju patofiziologiniai veiksniai
sveikauja su emociniais veiksniais. Ltini obstrukcini plaui lig atvejais ryks
somatiniai padariniai turi takos paciento emocijoms.

Bronchin astma
Tai dar viena i lig, kurias buvo imta laikyti psichosomatine patologija dar paioje
psichosomatikos formavimosi pradioje. vairios studijos apie bronchine astma serganius
pacientus padar didel tak psichosomatins medicinos pltrai. Dalies autori nuomone,
psichologini veiksni taka bronchins astmos isivytymui buvo perdedama. Sergant
bronchine astma bna sumajs kvpavimo tak praeinamumas. iam reikiniui turi
takos vairs veiksniai - alergija, farmacins mediagos, infekcijos, altis, nespecifiniai
dirgikliai ir psichologiniai veiksniai.
Apskritai bronchin astma yra paplitusi liga. Daniausiai ji gydoma ambulatorikai,
todl duomenys apie jos paplitim negali bti tiksls. Skmingam astmos gydymui btina,
kad aktyviai dalyvaut ir pats ligonis, ir jo artimieji. Tiriant serganij bronchine astma
emocines reakcijas, buvo nustatyta, kad jos, ypa priepuolio metu, pasiekia panikos lyg.
Ligoniai bna isigand, sitemp, bijo numirti. Tiems pacientams, kuri emocins
reakcijos priepuolio metu bna ypa rykios, reikia daugiau vaist, j hospitalizacija bna
ilgesn.

Bronchine astma serganius pacientus daniausiai gydo somatinio profilio gydytojas,

todl j psichikos bsena nevisikai tiksliai vertinama. Sergant bronchine astma pacient
nerimo lygisbna didesnis, juos vargina tampa, jie bna prislgtos nuotaikos. Bronchins
astmos atveju jau susiformavusi somatin patologija gali susipinti su psichopatologija
(paprastai afektine), o vlesnse ligos stadijose - ir su asmenybs pakitimais.
Gydant bronchin astm btina derinti vidaus lig gydytojo rekomendacijas su
psichikos pokyi gydymu. Tinkamai parinktas gydymas psichotropiniais vaistais ir
psichoterapija labai palengvina bronchins astmos eig.

Ltin obstrukcin plaui liga

Paprastai ios ligos pobdis bna somatopsichinis. Jeigu ir bna psichosomatin ligos
faz, tai ji daniausiai aprpia rkym. Pacientai, sergantys ltine obstrukcine plaui liga,
danai bna nerimastingi ir depresiki. iuo poiriu jie beveik nesiskiria nuo serganij
kitomis ltinmis ligomis. Taiau i lig atveju bna ltin hipoksija, turinti takos
kognityvinms

funkcijoms,

dmesiui,

abstrakiam

mstymui.

Susiformavus

psichopatologijai prisireikia specifini intervencij, tarp j ir palaikomosios psichoterapijos.

Jeigu psichopatologija bna ryki, reikalingi ir psichotropiniai preparatai (antidepresantai,
trankviliantai, kartais ir antipsichotikai). Kadangi ltine obstrukcine plaui liga sergantys
pacientai bna gana sunks somatiniai ligoniai, psichotropiniai vaistai turi bti skiriami
maiausiomis adekvaiomis dozmis.

Reumatoidinio artrito psichosomatiniai aspektai

Reumatoidinis artritas
Tai sistemin imunin liga, kuriai bdingi snari udegimai. Nors ios ligos etiologija
nra tiksliai inoma, manoma, kad, greta imunins sistemos paeidim ir kit etiologini
veiksni, jai turi takos ir psichogeniai veiksniai. Manoma, kad stresas gali padidinti
asmens paeidiamum patogeninio veiksnio atvilgiu, tiesiogiai pradti patofiziologini
reikini grandin, parykinti pradin psichopatologij. Psichologiniais tyrimais nustatyta,
kad ilgai reumatoidiniu artritu sergani pacient neurotikumo rodikliai yra didesni. Tai
rodo, kad psichopatologija yra labiau antrin. Ankstyvose reumatoidinio artrito stadijose
psichopatologija yra maesn negu sergant ilgai. Aiki psichopatologija nustatoma
madaug 60% ilgai serganij grupje. Apie du tredaliai psichopatologijos tenka
depresijai. Btent depresija gali bti susijusi su ligos trukme, skausmu, judjimo galimybi

sumajimu, neinomybe dl ligos perspektyvos, socialine izoliacija, socioekonomins

padties pablogjimu, gliukokortikoid vartojimu ir kt.
Dl

mintos

patologijos

depresija

sergantiems

ligoniams

gali

bti

reikalingi

psichotropiniai preparatai. Antidepresantai gali palengvinti depresijos poymius ir

apmalinti skausm. Benzodiazepinai gali bti naudingi gydant nemig, raumen
spazmus, nerim.
Apskritai psichikos sveikatos specialistai turt bti aktyvs reumatoidin artrit
gydanios komandos nariai. Kuo anksiau nustatyta psichopatologija ir pradtas taikyti
gydymas, tuo geresni rezultatai. Atlikti mokslo darbai rodo, kad tinkamai parinkta ir
taikoma psichoterapija gali sumainti ligos aktyvum

Valgymo sutrikimai
Vijol Aputyt
Valgymo sutrikimai i esms buvo inomi jau seniai, tik buvo kitaip vadinami.

Klasifikacija
Pagal TLK-10 klasifikacij yra iskiriami tokie valgymo sutrikimai: nervin anoreksija (NA),
nervin bulimija (NB), j abiej netipiniai variantai, kiti netipiniai valgymo sutrikimai,
nepatikslintas valgymo sutrikimas. Svarbu turti supratim ir apie DSM-IV klasifikacij, nes
literatros duomenys danai pateikiami remiantis btent ja. Pagrindiniai i klasifIkacij
skirtumai yra tokie, kad pagal DSM-IV yra iskiriami NA ribojimo ir priepuolinio valgymoalinimo variantai, o kno svoris ja sergant palaikomas ne didesnis nei 85% minimalaus
normalaus, nustatomo pagal vairiose alyse taikomas lenteles. NB atveju persivalgymo
priepuoliai ir j kompensacins priemons kartojasi maiausiai du kartus per savait, ne
trumpiau kaip tris mnesius. I nepatikslint valgymo sutrikim alyse, besiremianiose ia
klasifikacija, ypatingas dmesys skiriamas persivalgymo priepuoli sutrikimui - tai
persivalgymo priepuoliai, nelydimi joki kompensacini priemoni.

Pagal Lietuvoje taikom TLK-10 nustatyti tokie NA kriterijai:

1)kno svorio kritimas iki kno mass indekso 17,5 ar maiau (kno mass indeksas yra
apskaiiuojamas pagal formul kno mas kg/(gis m)2, t.y. kno mas, ireikta
kilogramais, padalyta i gio, ireikto metrais ir pakelto kvadratu);
2)baim priaugti svorio ar sustorti;
3)kno svorio ir formos suvokimo sutrikimas;
4)amenorja (menstruacij nebuvimas 3 mnesius ar ilgiau).
NB diagnostikos kriterijai yra tokie:
pasikartojantys priepuolinio valgymo epizodai (labai didelio maisto kiekio suvalgymas per
palyginti trump laik ir kontrols jausmo praradimas priepuolio metu);
kompensacins priemons svorio augimui ivengti (dirbtinai sukeltas vmimas; vidurius
paleidiani vaist, diuretik ar kit preparat vartojimas; klizmos; badavimas; labai
intensyvus manktinimasis); baim sustorti, nuolatinis susirpinimas savo svoriu bei kno
forma.
Paymtina, kad nuolatinis kramsnojimas vis dien persivalgymo priepuoliu
nelaikytinas, lygiai kaip juo nelaikytinas ir maisto kiekio, tik iek tiek didesnio u prastin,
suvalgymas. Persivalgymo priepuolio metu gali bti suvalgoma 30 kart didesn u prast
maisto porcija (nors tokie drastiki atvejai nra dani). NB taip pat nelaikytinas joks
persivalgymas, nelydimas kompensacini mechanizm. Kaip matyti, pagrindinis NA ir NB
diagnostinis skirtumas yra persivalgymo priepuoliai ir kno svoris, nes NA metu gali bti
vmimas, o NB metu badavimas. Kiti valgymo sutrikimai pasitaiko reiau ir yra maiau
itirti.

Trumpa istorin apvalga

Nervin anoreksija. Pirm kart, nervins diovos pavadinimu, j apra Richardas
Mortonas 1689m. Londone ileistame vadovlyje. Nervins anoreksijos termin pirm
kart pavartojo Charles'is Lasegue'as Paryiuje 1873m. ileistame rankratyje. Jis apra
8 ia liga sirgusias moteris nuo 18 iki 32m. XX a. bene labiausiai NA supratim pakeit
amerikiet Hilde Bruch. Vis savo profesin gyvenim paskyrusi valgymo sutrikim tyrimui,
ji nustat 3 pagrindines sutrikusio funkcionavimo sritis NA atveju:
1)Kno vaizdo ir suvokimo sutrikimas, kuris gali bti tiesiog kliedesi lygio. "Tikra
anorektik yra susitapatinusi su savo skelet primenania ivaizda, neigia jos
nenormalum ir aktyviai j palaiko".

2)Netikslus kne kylani stimul suvokimas ar interpretavimas. Atrodo, kad alkio

suvokimo prastine prasme ivis nebna.
3)Savo neveiklumo pojtis, persmelkiantis vis mstym ir veikl. Vis savo elges
pacientai suvokia kaip atsak kit moni reikalavimus.
Nervin bulimija. sindrom apibr Russelas 1979m., taiau bulimija vakar
Europos altiniuose minima daugiau kaip 2000 met. Paiame termine esama
dviprasmybs: paodiui jis reikia "jauio alkis", taigi arba jauio apetitas, arba galjimas
suvalgyti jaut. Bulimijos apraym, danai labai spalving (pakanka prisiminti vien
F.Rabelais "Gargantiua ir Pantagriuel"), pilna groinje literatroje, taiau iki pastarj
deimtmei tikr medicinini atvej aprayta buvo daug maiau nei badavimo atvej.
Bulimija daug met sirgo ymus flamand dailininkas Hansas Memlingas; jis mir 1494m.,
prarijs didiul lydek. I 40-ies nuo vidurami iki XIX a. aprayt atvej tik kokie 15
primint dabartins nervins bulimijos poymius. Svarbi XX a. bulimijos ypatyb yra tokios
didels hiperfagijos nebuvimas. Pirmieji dabartinius diagnostinius kriterijus madaug
atitinkantys atvejai aprayti 5-ajame deimtmetyje, ypa vokiei altiniuose. J vis
daugjo po Antrojo pasaulinio karo, persivalgymo priepuoliai ir dirbtinai sukeltas vmimas
m vis daniau kartotis kaip NA dalis, kol gal gale 1979m. is reikinys buvo pripaintas
atskiru valgymo sutrikimu.

Epidemiologija
J itirti sunku dl i susirgim retumo, besikeiiani ir netiksliai apibrt
diagnostini kriterij ir stengimosi ias ligas nuslpti. Jos labiau paplitusios ivystytos
ekonomikos alyse, nors pastaraisiais metais j daugja visame pasaulyje. alyse,
kuriose jos pradjo plisti vliau (taigi ir Lietuvoje), joms danai bdingi saviti ypatumai,
pvz., nra labai ikreipto savo kno suvokimo ar didels baims sustorti, taiau rykesn
gali bti somatizacija (atsisakymas valgyti dl "somatini" problem). Aiku viena: i
susirgim diagnozuojama vis daugiau, ir sunku pasakyti, kiek tai priklauso nuo tikro j
padanjimo, o kiek nuo danesnio profesionalios pagalbos iekojimo ir tikslesnio
diagnozavimo.
Labai paprastai bt galima pasakyti, kad isivysiusiose alyse NA serga apie 1 %
jaun moter, o NB - apie 2-3% jaun moter. Pridjus ir netipinius NA ir NB atvejus, t.y.
tokius, kai nra kurio nors diagnostinio kriterijaus, pvz., amenorjos, baims sustorti ar
ypa rykaus svorio kritimo, NA paplitimas tarp jaun moter siekia 4-5%, o NB - 10-12%.
I tikrj ie rodikliai turt bti gerokai didesni, nes liga slepiama, ypa NB, - j nuslpti

yra lengviau. Apie 90% serganij yra moterys. Daniausiai ios ligos pasitaiko 14-25m.
amiaus moterims, bet gali susirgti ir maos mergaits, ir senyvo amiaus moterys, nors
taip bna nedanai.

Etiologija ir patogenez
J aikinani teorij yra tiek daug, kad jau vien tai rodo, jog nra n vienos tikslios.
Aikumo sumetimais visas etiopatogenezines teorijas bt galima suskirstyti 4 dideles
grupes: psichologines, biologines, socialines-kultrines bei eimos.
Psichologins teorijos. Psichodinamins etiologijos ir patogenezs teorijos. ios
krypties tradicijos yra senos. Dar Freudas apra anoreksijos simptomus savo garsiajame
Doros atvejyje. Visos ankstesns teorijos yra skirtos NA atsiradimui ir vystymuisi
paaikinti, nes NB, kaip tokia, nebuvo pripainta. I esms ankstyvosios teorijos rmsi
seksualumo ir subrendimo baime. NA buvo laikoma tam tikra konversins isterijos forma manyta, kad atsisakymas valgyti simbolizuoja pasibjaurjim seksualumu, ypa fantazijas
ir norus, susijusius su oraline impregnacija. Taigi tai yra varos-gynybos modelis, pagrstas
edipini nor atsisakymu ir triadiniais santykiais. Vliau atsiradusios teorijos rmsi
prieedipins raidos sutrikimu. Zinomiausia yra Hilde Bruch teorija, pagrsta Ego (A) ir
Self (Savasties) raidos trkumais dl ikreipt ankstyv diadini (siejani du asmenis)
motinos ir vaiko santyki, kuriuose vaikas motin suvokia kaip kontroliuojani ir kyri. Ji
pastebjo, kad NA atveju pagrindiniai trkumai yra susij su Self tapatybe ir autonomija.
Jos poiriu, anoreksijos simptomai yra gynybinis atitaisomasis manevras prie giliai
slypint bejgikumo ir neveiklumo jausm, susijus su dideliais asmenybs raidos
trkumais. Paskui ji iuos trkumus susiejo su motinos nesugebjimu tinkamai (protingai ir
nuosekliai) ir pritariamai atsiliepti vaiko elges; dl to smarkiai nukenia vaiko iniciatyvos ir
savs suvokimo jausmas.
Tiksliau bt galima pasakyti, kad naujausios psichodinamins teorijos anoreksijos
vystymsi kildina i separacijos-individualizacijos (atsiskyrimotapsmo atskiru individu)
fazs vlyvesnio laikotarpio, t.y. antrj gyvenimo met. Todl ir vyraujantys gynybos
mechanizmai AN atveju yra primityvs: sklimas, projekcija, neigimas. Kai vaikas i
autistins, labai narcizins fazs pereina simbiotin (dviej individ sugyvenimo kartu),
motinai jis suteikia visagalyb. Kai vliau i tos simbiotins fazs jis pereina separacijos
(atsiskyrimo) faz, vlesnje jos stadijoje, vadinamojoje priartjimo (pranc. rapprochement) pofazje, jam yra bdingi svyravimai, t.y. jis tai priartja prie motinos, tai vl
nutolsta. Vaikas stengiasi vl susigrinti visagalybs jausm, patirt autistinje fazje, ir

tai tampa ypa ryku, jeigu jis bijo pernelyg dideli motinos reikalavim. Taigi tuo metu
vaikas perima kontroliavimo funkcij, kuri simbiozs stadijoje turjo motina. Alkio
kontroliavimas tuo metu yra aukiausia kontrols iraika. Jei vaikas iuo laikotarpiu yra
priverstas jos atsisakyti, i kontrols funkcija gali fiksuotis. Tai reikia, kad vaikas nuolatos
kovos su vidine simbiotine motina, kad galt perimti maisto valgymo kontrol. Tuo ir
paaikinamas anoreksijos sindromas.
Ottas Kernbergas valgymo sutrikimus nagrinja objekt santyki teorijos poiriu. Jo
nuomone, pagrindinis vis valgymo sutrikim bruoas yra nenuilstamas savo kno
puolimas, simbolikai atspindintis keturis pagrindinius dalykus. Pirma, tai malonumo
puolimas apskritai. Kitaip tariant, malonumas valgyti, inkorporuoti k nors gera ir t gera
transformuoti simbolikai ir fizikai ger objekt yra puolamas apskritai. Antra, tai motinos
puolimas, atspindintis konfliktus su motina separacijos-individualizacijos arba dar
ankstesniu

laikotarpiu.

Badavimas

yra

mazochistinis

pasiprieinimas

motinai

ir

autonomijos teigimas, paslptas po savigriova. Treias dalykas yra moterikumo puolimas,

kylantis tiek i ankstyvosios preedipins, tiek i vlesns edipins stadijos. is
moterikumo puolimas pagaliau pereina heteroseksualumo puolim: neapykanta motinai
ir jos puolimas yra perkeliami ir tv; vyrai yra suvokiami kaip agresoriai ir inaudotojai.
NA atveju yra bdingas rykus seksualumo slopinimas, bet sadistiniai mazochistiniai
seksualiniai ryiai su vyrais dani sergant NE. Vertt dar paminti serganios NA
asmenybs organizacijos ypatumus psichodinamins teorijos poiriu. Visi NA pacientai
iuo poiriu gali bti suskirstyti 3 grupes (Swift & Stern, 1982):
1)ribinio tipo;
2)tuti nestruktrizuoti;
3)emocikai netikri dl savo konflikt ir tapatybs.
Ribinio tipo NA pacient sutrikimas susijs su ankstyvja separacijos-individualizacijos fazs dalimi. Savs ir objekt reprezentacijos padalytos geras ir blogas.
Vyraujanti gynyba yra sklimas, projekcija ir neigimas. ios grups prognoz prasta,
pacient nereikt ilgai laikyti ligoninje dl regresijos pavojaus. Tuti nestruktrizuoti
NA pacientai daniausiai yra buv "pavyzdingi" vaikai, besistengiantys tikti savo tvams.
Jie stengiasi neigti savo problemas, jiems nebdingas psichinis konfliktas, o vaizduot
skurdi. J Ego yra nukreiptas primityvaus pykio tv introjektams (tv vidiniam vaizdiui) nuslopinim. J eimos irgi yra linkusios neigti savo problemas. Treiosios grups
pacientai "neurotikesni". J konfliktas yra konfliktas tarp agresyvi impuls ir regresyvaus
Superego. J fantazij pasaulis turtingas, jausmai stiprs, svyruojantys tarp nirio ir

depresijos. ios grups psichoterapin prognoz gera; pacientai pajgs galiausiai savo
agresij nukreipti ior, o ne vid.
NB atveju galimi panas variantai, taiau asmenybs sutrikimai apskritai pasitaiko
daniau. "Saugaus prisiriimo AN" teorija yra pagrsta Bowlby'o sukurta moni pagrindini
prisiriimo sistem svoka. iuo atveju mogus kitu mogumi naudojasi kaip saugumo
altiniu. Anoreksikas dietos laikymasis gali bti isiskyrimo nerimo padiktuota elgesio
iraika, panaiai kaip verkimas ar tiesiog kabinimasis kit mog, taigi gali turti
adaptyvin reikm
Kognityvins-bihevioristins etiologijos ir patogenezs teorijos. Paprastai tariant,
kognityviniu poiriu valgymo sutrikim simptomai priklauso nuo tam tikr pair svor ir
valgym. Savo paties vertingumas matuojamas kno svoriu ir forma. Susiformavusi
dominuojanti anoreksijos idja veria iuos mones laikytis stereotipiko valgymo
sutrikimams bdingo elgesio, padeda atsirasti kitiems iracionaliems sitikinimams, apdoroti
informacij btent pagal tuos kognityvinius ikraipymus. Kognityvinis modelis teigia, kad
pagrindins NA ypatybs gyja teigiamo ir neigiamo pastiprinimo bruo, nes jos atitinka
toki moni bendresnius sitikinimus - tuo paaikinamas rykus anoreksijos simptom
egosintonikumas. Pacientai ipltoja su svoriu susijusias savo pai schemas, kurios
toliau automatikai palaiko simptomus, kreipdamos i individ patirties suvokimo,
interpretacijos ir prisiminimo bd (9 pav.). Tiek NA, tiek NB atveju pacientai geriau
atsimena su maistu ir svoriu susijusi informacij, atsirenka j nevienareikmiuose
odiuose.
Biologins etiologijos ir patogenezs teorijos. Jos i esms remiasi nerviniais
endokrininiais pokyiais, nustatomais valgymo sutrikim atvejais. Taiau nevisikai aiku,
ar ie pokyiai yra valgymo sutrikim prieastis, ar padarinys. Tikrai yra rodyta serotanino
taka su valgymu susij usiam elgesiui, nuotaikai, nerimui. Serotanino funkcija centrinje
nerv sistemoje apskritai yra inhibicin (sulaikomoji), t.y. jis galina organizm atidti
vlesniam laikui kuri nors veikl, pvz., maitinimsi, naujos aplinkos tyrim, reakcij
stimulus, agresyvum, seksualin aktyvum. Esama duomen, jog serotoninerginiai takai
smegenyse sulaiko apetit. Antra vertus, tokie bruoai, kaip susilaikymas, perfekcionizmas
ir simetrijos bei tikslumo poreikis, NA atveju ilgai ilieka ir atgavus svor.
NA atveju paprastai bna ir antinksi ievs hiperfunkcija, bet ji bdinga ir apskritai
badaujant. Esama ir mginim paaikinti NA atsiradim neuropeptido Y koncentracijos
padidjimu smegen skystyje. ie duomenys atrodo paradoksals, nes tai - vienas
galingiausi maitinimosi stimuliatori, bet NA atveju susidomjimas maisto gaminimo

klausimais ir dietetika gerai inomas. Remiantis endogenini opiat funkcijos pokyiais,

yra pasilytas valgymo sutrikim autopriklausomybs modelis (panaiai kaip narkomanijos
atveju). Bene labiausiai iuo poiriu itirtas beta endorfinas. Jis stimuliuoja alk ir riebal
bei gliukozs pomg; be to, stiprina malonius maisto suvartojimo aspektus. Jo
koncentracija smegen skystyje NA atveju gerokai sumajusi, tokia ji lieka ir kur laik po
svorio atgavimo. Paskyrus naltrekson (opioid antagonist), susilpnja ritualinis valgymo
elgesys tiek NA, tiek NB atveju. Biologinio modelio argumentas yra ir tas faktas, kad
daugelis dvyni tyrim parod, jog monozigotini (MZ) dvyni, kuri bent vienas serga NA,
konkordantikumas yra ymiai auktesnis, negu dizigotini dvyni. Vieno i isamiausi
dvyni tyrim duomenimis (tirta apie 70 dvyni), NA konkordantiskumas tarp MZ dvyni
siek 59%, o tarp DZ dvyni tik 8% buvo konkordantiki. Prieingai anoreksijai, NB tyrimai
neparod jokios genetini veiksni takos, nes MZ dvyni konkordantikumas buvo labai
panaus DZ dvyni konkordantikum; atitinkamai 36% ir 38%. Paskutiniaisiais metais
NA pradta tirti naudojant molekulinius genetinius metodus.
Socialins kultrins teorijos. Pasak j, valgymo sutrikimai kyla pirmiausia dl
perdto visuomens susirpinimo lieknumu, maisto sudtimi ir dietos laikymusi.
Pagrindinis kovos dl lieknumo tikslas - fizinio patrauklumo siekimas. Moterys dietos
paprastai laikosi vardan groio, o ne vardan sveikatos. ia labai svarbus vaidmuo tenka
iniasklaidos priemonms, propaguojanioms nerealiai lieknas kno formas. Tyrimai rodo,
kad apie 30% jaun moter vienu metu laikosi dietos.
eimos teorijos. Pagal eimos teorij model anoreksikas elgesys aikinamas
disfunkcine tarpusavio sveika eimoje. Tokios eimos savo funkcionavim apibdina kaip
normal, bet objektyviais duomenimis taip nra. Ypating sunkum sudaro komunikacija ir
problem sprendimas. ioje srityje daugiausia yra nuveikusi ital Mara Selvini-Palazzoli.
Jos nuomone, NA eimoms ypa bdingas konflikt vengimas, rigidikumas ir kiimasis
kit eimos nari reikalus.

Visuomens
lkesiai

eimos
aplinka

Kit moni poreiki

ir lkesi
patenkinimas

Perfekcionistiniai (nukreipti
tobulumo siekim) bruoai

Savo paties
poreiki
neigimas

Pajgumo
demonstravimo
baim

Biologiniai
veiksniai

Nesaugumas dl
savo
neveiksmingumo

Kontrols ir saugumo jausmas

Valgymo ir
su juo
susijusio
elgesio
apribojimas

Mstymo
apribojimas

Koflikto vengimas

Jausm
apribojimas

Tarpasmeninio
bendravimo
apribojimas

Pasyvumas

Rytingumo
stoka

Pomgi ir
ju jais
susijusios
veiklos
apribojimas

Netiesiogin komunikacija

9 pav. NA kognityvin schema

Klinika
Daniausiai NA ar NB susergama po ilgiau ar trumpiau trunkanios dietos, o NB - dar ir po
NA. NA atveju valgomo maisto kiekis vis maja, pacients nuolat skaiiuoja kilogramus ir
kalorijas. Jos mgsta valgyti vienos, tai uima vis daugiau ir daugiau laiko, maistas gali
bti ruoiamas i anksto pagal tam tikrus ritualus, valgoma daniausiai tiksliai nustatytu
laiku, bet koks nukrypimas nuo rigidik maitinimosi taisykli netoleruojamas. Pacients
turi tvirt nuomon, k, kada, po ko, su kuo ir kiek, kokiais laiko intervalais jos gali valgyti.
Veriamos ar kalbinjamos valgyti, maist gali slpti kur nors kambaryje, savo rbuose,
kartu maistu taip gali ir nusideginti. Riebalus nuo msos nuluosto servetle, maist
pjausto smulkiais gaballiais, labai ilgai kramto, valgo tik tam tikr valgio dal, pvz., jei
bandel su msa, suvalgo arba tik apvalkal, arba tik vid, lktje maltin "ukasa" bulvi
koje, pusryiams valgo sriub, o pietums - kriau. Reiau bna, kad sukramtyt maist
ispjauna. Stengiasi nesuvalgyti visos porcijos, kad ir kokia maa ji bt. Danai labai

mgsta gaminti valg, moka daug recept, kepa tortus, vaiina jais eimos narius. Kai i
pradi sublogsta, danai susilaukia pagyrim ir bendraami pavydo, o tai dar labiau
sustiprina nor badauti. Danai daug sportuoja, manktinasi, be sustojimo vaiktinja, net
sddamos atlieka izotoninius raumen tempimo pratimus (t labai sunku pastebti),
"drebina" pd. Laikas, sugaitas manktinimuisi, ne visada tiksliai apibdina energijos
snaudas: viena pacient per 40 min. padarydavo 1000 atsispaudim, ir taip dar kasdien.
Gali bti vmimas ar kitos svorio mainimo priemons, gali bti ir persivalgymo priepuoliai,
besikaitaliojantys su badavimu. Apskritai, ios pacients patenkintos savo gebjimu
kontroliuoti kno poreikius, alkio gali nejausti, bna labai aktyvios ir judrios, danai labai
gerai mokosi, dalyvauja vairiuose breliuose. Kno svoriui majant vis labiau, atsiranda
silpnumas, kognityvini sunkum - t.y., nukenia ir mokymasis. Tarpasmeniniai santykiai
sutrinka anksti, vis labiau rykja socialin izoliacija. Noras bti tikra" anorektike gali bti
ir kacheksijos stadijoje (svoris gali bti 25kg ir maiau). Labai kritikai reikia vertinti toki
pacieni teiginius, jog suplonti jos visai nenori: tai daniausiai bna ligos neigimas,
silpnjantis gerjant terapiniam kontaktui (tai, kad pacient ypsosi ir mielai atsakinja
klausimus, anaiptol nereikia, jog kontaktas geras). Menstruacijos dingsta, ir pacients tai
iri vairiai: vienos bna patenkintos, kitos gali labai igyventi, kad neturs vaik, ir tai gali
bti pakankama terapijos motyvacija. Seksualinis libido yra prarandamas. Nuotaika bloga,
ypa bdinga disforija. Sunku pasakyti, kiek tai susij su badavimu.
Aiku, ia apraytas klinikinis vaizdas bna tik rykiausiais ligos atvejais, ji gali
pasireikti ir kiek silpniau. Premorbidiniam vaizdui apskritai yra bdingas perfekcionizmas
(tobulumo siekimas), introversija, prasti santykiai su bendraamiais ir menkas savs
vertinimas. Fizinio isekimo laipsnis gali bti didiulis: kno mass indeksas gali bti 10 ar
maiau (suaugusiems monms is rodiklis turt bti 20-25). is isekimas gali bti
gerybikesnis nei po tikro badavimo. Mitybos netinkamumas NA atveju bna ne toks
rykus kaip jos nepakankamumas ir pasireikia tik tokiais poymiais, kaip pkelinis
plaukuotumas (lot. lanugo) (ploni plaukeliai, dengiantys mogaus ir kit induoli kn),
alopecija ir folikulin keratoz (sausa, vynuota oda). Pradinse stadijose svoris krenta i
esms dl riebal netekties. Glikogeno atsargos kepenyse badaujant greit isenka ir
prasideda gliukoneogenez i riebij rgi (gliukoz yra pagrindinis, o smegenims - ir
vienintelis energijos altinis). Susidaro ketoniniai knai, todl badaujant i burnos
jauiamas acetono kvapas. Isekus riebal atsargoms, gliukoneogenez vyksta i
aminorgi, t.y. skaldomi baltymai. Tai sukelia vidulstelinio tarpo dehidracij, elektrolit
disbalans ir metabolines komplikacijas.

NB atveju po ilgalaiki pastang apriboti valgym atsiranda hiperfagija (tai - reakcija

badavim), lydima vairi kompensacini priemoni. Taip palaikomas apytikriai normalus
kno svoris, nepaisant persivalgymo (prieingai paplitusiai nuomonei, NB pacient svoris
daniausiai normalus, o gali bti net maesnis). Toks elgesys yra lydimas didiulio kalts
jausmo. Taiau bulimijos epizodai ramina, maina tamp. Galvoje danai sukasi mintys
apie maist ir lieknum. Paprastai bulimija labai slepiama, net namikiai gali to netarti
met metais. Taiau pasitaiko ir demonstratyvus elgesys, kai kambaryje paliekami
maieliai su vmalais ar krvos taros virtuvje. Bulimijos epizodai gali bti planuojami i
anksto, bet nebtinai. Paprastai pasirenkamas lengvai praryjamas ir ivemiamas maistas riebalai, saldumynai. Vliau toks maistas gali sukelti bulimijos epizodus, ir pacientai ne
priepuoli metu ima jo vengti, laikydami j "pavojingu". Be alkio dl ilgalaikio badavimo,
bulimijos priepuolius gali paskatinti ir kiti veiksniai: tampa, nuovargis, nuobodulys,
nerimas; maisto priminimas; rkymas ar narkotik vartojimas. Aktyvumas bna vairus:
reguliarus manktinimasis po kiekvieno bulimijos epizodo arba visikas suglebimas
persivalgymo laikotarpiu, besikaitaliojantis su badavimu ir sportavimu. Daniau nei NA
atveju anamnezje yra buvusi seksualin ar ypa fizin prievarta. Danesni ir asmenybs
sutrikimai, ypa "dramatikojo" spektro; jau premorbidiniai tarpasmenini santyki
sunkumai; bdinga sutrikusi impuls kontrol ir piktnaudiavimas vairiomis mediagomis.
Somatins komplikacijos. NA atveju amenorja yra diagnostinis kriterijus. Hormon
sutrikimas sumaina, taiau nepanaikina reprodukcijos galimybs. Kdikiui toks ntumas
labai rizikingas. Maa estrogen ir didel kortizolio koncentracija slygoja osteoporoz ir
stabdo augim. ie pokyiai galutiniai. Net po 1 met trukms amenorjos yra buv kaul
li. Skrandio ir arnyno isitutinimas bna sultj. Danos obstipacijos ir pilvo
ptimas. Retai pasitaiko mus skrandio isipltimas, perforacija ar kraujavimas (tiek dl
pai pacient persivalgymo, tiek stengiantis greitai atgauti svor). Bdinga sinusin
bradikardija (pulsas gali bti 30 kart per minut), ramybs ir ortastatin hipotenzija,
akrocianoz - dmtos altos galns. EKG voltaas sumajs.
Dehidracija - danas reikinys. Ltin dehidracija ir hipokalemija gali galutinai paeisti
inkstus, o dl inkst koncentracinio pajgumo sumajimo gali atsirasti ne cukrinis
diabetas. Nedidel anemija, leuko- ir trombocitopenija bna danai. ENG daniausiai
emas (tai svarbu norint atskirti nuo kitos etiologijos svorio sumajimo). Net ir labai
isek, NA pacientai yra labai atspars infekciniams ir piktybiniams procesams. NB
somatins komplikacijos retesns ir gerybikesns, o mirtingumas stebtinai maas,
nepaisant elgesio kratutinum. Pasitaiko dehidracija, apie pusei pacient bna elektrolit

disbalansas (tiek metabalin acidoz, tiek alkaloz). Labai danos dant komplikacijos.
Emalio, ypa virutini dant vidinio paviriaus, erozijos yra vmimo patognominis
poymis. Po 4m. vmimo anamnezs daugumai pacient jau bna dant emalio pokyi.
Oda gali bti gelsva (dl karotena pigmentacijos), atsiranda jau mintas pkelinis
plaukuotumas (lanugo). Dl neaiki prieasi neretai patinsta paausins seili liaukos,
veidas gali atrodyti lyg sergant kiaulyte.
Komorbidikumas. Daugeliui valgymo sutrikim atvej galima diagnozuoti ir kitus
psichikos sutrikimus (dabartini tyrim duomenimis, apie 80% atvej). Daniausiai
pasitaiko afektiniai, nerimo sutrikimai ir piktnaudiavimas vairiomis mediagomis. Labai
dani asmenybs sutrikimai (apie 70% atvej). Neretai pasitaiko vadinamojo C pogrupio
(pagal DSM-IV) asmenybs sutrikim (vengianio, priklausomo, obsesinio-kompulsinio ir
pasyvaus agresyvaus tipo). Taip pat dana ir "dramatikojo" B pogrupio asmenybs
sutrikim grup (antisocialaus, histrioninio, narcisitinio ir ypa ribinio tipo). Ypa danas
"dramatikasis" spektras tais atvejais, kai bna bulimijos priepuoliai. A pogrupio sutrikimai
(paranoidinio, izoidinio ir izotipinio tipo) labai reti.

Eiga ir prognoz
Apie NA trumpai galima bt pasakyti, jog apie 60% atvej normalizuojasi svoris ir
menstruacijos, o apie 50% atvej - su valgymu susijs elgesys. Apytikriai 40% pacient
pasveiksta, tredalio bkl pagerja, o apie 20% liga tampa ltine. Ankstyva ligos pradia
prognozs poiriu palankesn; gal taip yra dl to, jog tokie pacientai danai yra gydomi,
kad ir prie savo vali, - tuo pasirpina tvai. Vaikystje prasidjusios NA prognoz yra
bloga. J blogina ir asmenybs sutrikimai, ypa sunks. Prognoz geresn, kai trumpa
ligos anamnez ir nedaug ankstesni hospitalizacij dl ios ligos. NA neretai pereina
bulimij. Danai ir klinikai pasveikus ilieka perdtas susirpinimas savo svoriu ir maistu.
Serganij ia liga mirtingumas labai didelis ir, ilgjant tyrim trukmei, vis didja.
Ilgalaiki (apie 20m.) tyrim duomenimis, mirtingumas siekia 13-18%, trumpalaiki (2-3m.)
apie 5%.
NB trumpalaiki tyrim duomenimis, rezultatai bna neblogi: apie 75% atvej prajus
lm. po gydymo bulimijos simptom nebna. Prajus 2m. po gydymo remisija bna pusei
pacient. Nelabai aiku, kuo baigiasi negydyti NB atvejai - o toki tikrai nemaai. Atrodo,
kad kartais iai ligai bna tiesiog "perdegimo" sindromas, panaiai kaip ribinio tipo
asmenybs sutrikimo atveju, t.y. per daugel met ligos simptomai patys silpnja. Nors

apie 30% NB pacient anamnezje yra NA diagnoz, normalaus svorio NB NA pereina

labai retai.

Gydymas
Visus gydymo bdus galima suskirstyti 3 dideles grupes:
omitybos sureguliavimas;
omedikamentinis gydymas;
opsichoterapija, kuri gali bti taikoma ne tik pacientams, bet ir j eimos nariams, ypa jei
pacientai - paaugliai.
Mitybos sureguliavimas vis pirma lieia NA pacientus. Esama vairi poiri svorio
atgavimo greit. Kadangi pats svorio atgavimas tik tiek ir tereikia, - tai nra paios
psichopatologijos gydymas, - kartu taikoma ir psichoterapija. Kuo ji trumpesn ir kuo labiau
orientuota elgesio, ne asmenybs, pakitimus, tuo svorio atgavimas greitesnis; pvz.,
stengiamasi svorio didjim palaikyti ties 1-1,5 kg per par. I pradi paprastai skiriama
1500 kcal, vliau - iki 3500-4000 kcal per par. Kartais gydymo pradioje skiriami kaloringi
maitinamieji tirpalai, o ne prastas maistas. Maitinimo per zond ir parenteralinio maitinimo
geriau vengti, taiau kartais tai bna neivengiama. Kol kas joki vaist, bent apytikriai
patikimai gydani NA, nra. Vaistais gali bti gydoma nebent tuopatmetin klinikin
depresija ar stiprus nerimas. NB atveju gana veiksmingas gali bti fluoksetinas, bet jo
dozs turi bti gerokai didesns, nei gydant depresij. iuo atveju jis veikia ne kaip
antidepresantas, bet pasiymi specifiniu potrauk persivalgyti slopinaniu poveikiu. Vis
dlto jo veiksmingum sustiprina psichoterapija, todl tikslingesnis yra kombinuotas
gydymas.
Gali bti taikoma tiek individuali, tiek grupin psichoterapija. Vienalyts NA pacient
grups nra tikslingos, nes dl sutrikimo egosintonikumo pacientai jas danai iri kaip
savotikus "pasitobulinimo kursus" - prasideda konkurencija, kuris i j yra "tikresnis"
anorektikas. Paprastai taikoma viena i i psichoterapijos ri: psichodinamin,
kognityvin bihevioristin arba tarpasmenin, uimanti lyg ir tarpin padt tarp dviej
pirmj. Jos metu stengiamasi identifikuoti vien ar kelis tarpasmeninius santykius,
labiausiai palaikanius valgymo sutrikim, ir terapija fokusuojama juos.
Kitaip nei bihevioristins (elgesio) koncepcijos, psichodinamin terapija nra orientuota
simptom. Tai dana ir ilga psichoterapija; tikimasi, kad jos metu dalykai, slygojantys
valgymo sutrikim simptomus, iryks perklimo metu. Manoma, kad suprats
perklim, psichoterapeutas interpretuoja j pacientui, o po to jis yra psichoterapikai

perdirbamas, valgymo sutrikim simptomai inyksta. Dirbant praktikai nebuvo nustatyta

jokio bendro visiems valgymo sutrikimams konflikt derinio. Kiekvienu atveju terapija yra
labai individuali, nukreipta konkretaus paciento vystymosi sunkumus. Visi kognityvins
bihevioristins (elgesio) terapijos modeliai yra ymiai direktyvesni, trumpesni ir orientuoti
simptom. Paprastai pacientui yra paaikinama jo liga, jis tiesiog mokomas. Paskui
aptariama, kur jo elges norima pakeisti. Toliau pats pacientas skatinamas pastebti
vairius veiksnius, skatinanius jo ligos pasireikim, iekoti kitoki paaikinim
iracionalioms automatikai kylanioms mintims. Pacientai mokomi vairi reguliavimosi
bd ir turi atlikti nam darbus. Kognityviniai ios terapijos aspektai prieinami ne visiems
pacientams, ne visiems tai ir btina. Apskritai, labai isekusiems pacientams taikytini tik
bihevioristiniai (elgesio) metodai, nes kitoms terapijos rims reikalingi kognityviniai
gebjimai tuomet bna susilpnj. Nepaisant danesni asmenybs sutrikim, NB
serganius pacientus gydyti danai bna lengviau nei NA, nes NB yra egodistonika liga,
t.y. n vienas pacientas smoningai nenori sirgti nervine bulimija.

Asmenybs sutrikimai
Raimundas Milainas

Apvalga
Kiekvienas ms pasiymi savita reakcija aplink, kuri padeda ilaikyti toki pat savit
pusiausvyr tarp ms vidinio gyvenimo ir aplinkinio pasaulio, kitaip sakant, padeda
prisitaikyti prie aplinkos. i savita reakcija ir sudaro asmenyb - visum savybi, kurios
lemia mogaus elgsen, mstysen ir jausen. Kitaip sakant, ms asmenyb - tai
elgesio, mstymo ir jausm sistema, lemianti ms gyvensen.
Asmenybs bruoai formuojasi jai vystantis, vaikui aktyviai santykiaujant su kultriniais,
socialiniais veiksniais ir gyjant tam tikr patirt eimoje, santykiuose su tvais ar juos
atstojaniais monmis. Taiau iandien manoma, jog savit tak asmenybs tapsmui turi
ir genetiniai bei biologiniai veiksniai, kad ie veiksniai gali tiesiogiai skatinti vienoki ar
kitoki reakcij aplinkos poveik, t.y. taip pat lemia gyvenimo bd.
Jeigu mogaus asmenybs bruoai, lemiantys jo reakcij aplinkinio pasaulio poveik,
kelia bendravimo problem, galima tarti, kad taip pasireikia tam tikras asmenybs

sutrikimas. Laikoma, kad asmenybs sutrikimas - tai visuma stabili asmenybs bruo,
kurie trikdo mogaus prisitaikym prie aplinkos slygodami socialins, darbins veiksenos
sutrikimus arba subjektyv distres.
Asmenybs sutrikimas paprastai irykja gana anksti - paauglystje ar pereinant i jos
ankstyvj suaugusiojo ami. Taigi tai - vieni anksiausiai pastebim mogaus psichikos
sutrikim.
Taiau kyla klausimas, ar asmenybs sutrikimas yra psichikos liga.
vairs tyrimai rod, kad asmenybs sutrikimai nelaikytini liga, nors ir jie gali bti
gydomi. Taiau tarp asmenybs sutrikim ir psichikos sutrikim yra glaudus ryys, nes
psichikos liga labai danai formuojasi kokio nors asmenybs sutrikimo pagrindu.
Pavyzdiui, seniau manyta, kad izoidin asmenyb yra izofrenijos rizikos veiksnys, kad
paranoidin asmenyb sudaro prielaidas kliedesiniams sutrikimams. iandien jau aiku,
kad nra tokio specifinio asmenybs sutrikimo, kuris lemt vienok ar kitok psichikos sutrikim, - tiesiog inoma, kad asmenybs sutrikimas sudaro palankias slygas psichikos
sutrikimui. Kita vertus, paios psichikos ligos skatina tam tikrus asmenybs sutrikimus,
pavyzdiui, ilgalaik asmenybs sutrikim po psichikos ligos.
Tam tikr ry tarp psichikos sutrikimo ir asmenybs galima velgti klinikai, remiantis
DSM psichikos sutrikim klasifikacija: asmenybs sutrikimai ir kitos ligos bei bkls
trauktos skirtingas diagnostikos ais, o tai rodo, kad asmenybs sutrikimas gali bti
savarankika klinikin kategorija ar kitokio psichikos sutrikimo pagrindas.

Bendrieji asmenybs sutrikim bruoai

Nors vairs asmenybs sutrikimai pasiymi savitais simptomais, vis dlto jie turi daug
bendr bruo:
1)monms, kuriems yra sutrikusi asmenyb, paprastai kyla darbo problem: jie ilgai
neisilaiko vienoje vietoje arba tiesiog uima emesnes pareigas nei dert pagal j
kvalifikacij. Taiau yra toki darbo viet, kur kai kurie sutrikusios asmenybs mons
jauiasi labai gerai: histrionins asmenybs skmingai dirba tarp daugybs moni, tuo
tarpu nerimastingoms ar izoidinms asmenybms geriausia ten, kur moni visai ar
beveik nra, pavyzdiui, udaroje laboratorijoje.
2)Socialiniai toki asmen ryiai nra ilgalaikiai arba j apskritai beveik nra.
Daniausiai taip atsitinka dl pai sutrikusios asmenybs moni neigiamo poirio
aplinkinius arba dl to, kad neretai jie patys nuteikia aplinkinius prie save, pavyzdiui,
savo nuolatiniu eidumu, irzlumu, jautrumu ir pan.

3)Paprastai tokie mons neiri darbini ar socialini santyki problem

prieasi savyje, todl nesikreipia psichiatrus. Taiau dl sveikatos problem jie gali
aktyviai iekoti pagalbos, o dl mint prieasi paprastai nuvargina gydytojus ir nuteikia
juos prie save.
4)Sutrikusios asmenybs mons sunkiai pakelia stres, todl tam tikrais atvejais, kai
stresas yra ypa sunkus, jie gali neadekvaiai reaguoti aplink ir kuriam laikui "pabgti"
nuo problemos sprendimo - pavyzdiui, pasinerti trumpalaik psichozin bkl.
5)Tokie mons naudojasi vairiais, danai primityviais, gynybos mechanizmais.

Epidemiologija
Vienas pirmj asmenybs sutrikim paplitimo tyrim buvo Esseno-Mollerio tyrimas
(1956), kuriuo nustatyta, kad asmenybs sutrikimai bdingi 29% vyr ir 19% moter.
Taiau vliau, keiiantis diagnostikos kriterijams ir tobuljant tyrimo metodams, i
sutrikim paplitimo rodikliai m mati. tai jau 1963 m. Leightonas su savo
bendradarbiais aptiko, kad j turi tik 7% vyr ir 6% moter. Kiekybin pokyt lm dar ir ta
aplinkyb, kad kai kurie sutrikimai buvo ibraukti i asmenybs sutrikim srao.
Paskutinis, labai didelis ir laikomas labai patikimu, tyrimas buvo atliktas 1986m. (Casey,
Tyrer), juo ir iandien remiamasi kalbant apie asmenybs sutrikim epidemiologij. io
tyrimo rezultatai rodo, kad asmenybs sutrikimai bdingi apie 2% pasaulio gyventoj.
Beje, atskir sutrikim paplitimas skiriasi.
Taiau ir vl tenka pabrti, kad asmenybs sutrikim paplitimo duomenys yra tik
prognostiniai, nes aptariamosios kategorijos mons labai retai kreipiasi gydytojus. Todl
tiksliai diagnozuot asmenybs sutrikim skaiius iandien yra ymiai maesnis nei
oficialus j paplitimo rodiklis. Tarkim, Lietuvoje, pastarojo meto duomenimis, asmenybs
sutrikimai tiksliai diagnozuoti 0,1 % gyventoj.

Etiologija
Asmenybs sutrikim kilm band aikinti jau Hipokratas. Jis teig, kad mogaus
organizme "veikia" 4 skysiai: geltonoji ir juodoji tulis, gleivs ir kraujas. Tie skysiai yra
susij su tam tikromis charakterio savybmis, tad vienam i skysi vyraujant rykja
vienas ar kitas mogaus asmenybs bruoas. Jei ypa aktyvi geltonoji tulis, ima vir
cholerikumas, jei juodoji tulis - melancholija. Jeigu ypa suaktyvja gleivs, sigali
flegmatikumas, jei kraujas - sangvinikumas. Taiau i laik poiriu Hipokratas apra
asmenybs tipus, bet ne jos patologij.

Aristotelio mokinys Teofrastas pirmasis susistemino asmenybs bruous ir apra net

30 charakterio tip. Tai buvo ir pirmasis mginimas susisteminti asmenybs patologij.
iandien galima tik stebtis, kad kai kurie Teofrasto aprayti sutrikimai visikai atitinka
nurodytuosius TLK klasifikacijoje, skiriasi tik pavadinimai. Deja, prie i apraym nebuvo
joki komentar apie etiologij, tarsi sutinkant su tradiciniu hipokratiniu graik poiriu, kad
asmenybs sutrikimus lemia skysi disbalansas.
Tolesnio asmenybs sutrikim etiologijos apraymo teko laukti net iki XIXa. vidurio.
Tuomet m rykti tendencija laikyti asmenybs patologij degeneracins centrins
nerv sistemos ligos padariniu. io poirio rykesniais atstovais laikytini prancz
psichiatrai Pinelis ir Morelis, savo darbais dav pradi biologins asmenybs tyrim
krypties pltrai. Vlesni ir ymesni ios krypties pasekjai buvo vokiei psichiatrijos
mokyklos atstovai Kraepelinas ir Kretschmeris - pastarajam priklauso ilg laik vartata
asmenybs sutrikim termino "psichopatija" autoryst. ios mokyklos atstovai pltojo ir
fizins konstitucijos takos asmenybei teorij.
XIX-XX a. sandroje gimusi psichoanaliz dav pradi psichologinei asmenybs
sutrikim aikinimo krypiai. S. Freudo darbai paskatino naujas kit asmenybs tyrintoj Alexanderia, Horney' o, Frommo, Hartmano, Kernbergo ir Kohuta studijas.
Biologins teorijos. J alininkai remiasi teiginiu, kad organizmo mediag apykaitos
sutrikimai yra lemiamas asmenybs sutrikim veiksnys. Endorfin apykaitos tyrimai rodo,
kad didelis j kiekis organizme lemia toki bruo, kaip pasyvumas, apatija, atsiradim.
Serotanino ir dopamino perteklius skatina prieingus bruous - aktyvum, nerimastingum,
kartais - impulsyvum ir agresij. XX a., vystantis naujoms mokslo akoms, atsirado ir dar
viena biologins pakraipos asmenybs sutrikimus aikinanti teorija - genetin. ios teorijos
atstov nuomone, asmenybs bruoai yra bent i dalies paveldimi ir todl asmenybs
sutrikimai bdingi monms, kuri tvai turjo polink sirgti vairiomis psichinmis ligomis.
Manoma, kad paranoidins ir izoidins asmenybs danai yra kilusios i eim, kuriose
kas nors is genetini giminaii yra sirgs izofrenija; antisociaIios, emocikai nestabilios ir
isterins asmenybs neretai yra turjusios artim gimini, kurie buvo patyr rimt
nuotaikos sutrikim ar sirgo alkoholizmu; anankastini, nerimasting ir priklausom
asmenybi giminje danai galima aptikti linkusi depresij ar nerimo sutrikim
kamuojam asmen.
Psichologins teorijos. Dar S. Freudas man, kad asmenybs sutrikimai vystosi dl
fiksacijos vienoje i vaiko psichoseksualinio vystymosi fazi. Tokia fiksacija paatrina tam

tikrus asmenybs bruous, kai kada galinius pasiekti net asmenybs sutrikim lyg.
Konkrei bruo paatrjimas ir buvo pavadintas tos fazs, kurioje fiksavosi
psichoseksualinis vystymasis, vardu. Pavyzdiui, analinio charakterio bruoais laikomi
ypatingas smulkmenikumas, kruoptumas, punktualumas ir pan.; oralinio - pasyvumas ir
priklausomyb nuo aplinkini bei nuotaikos svyravimai ir net polinkis depresij; falinio polinkis kompulsij. Taiau vlesni psichologiniai asmenybs patologijos tyrimai parod,
kad labai didel vaidmen vienokiai ar kitokiai asmenybs struktrai susiformuoti turi vaiko
santykiai su tvais ar juos atstojaniais monmis (objekt ryio teorija) ir t santyki
poveikis Ego formavimuisi (Ego psichologija). Pastebta, kad mons, kuriems yra
sutrikusi asmenyb, susidr su nepalankia aplinka ar stres keliania realybe, naudojasi
vairiais gynybos mechanizmais, todl tie mechanizmai ir lemia vienokio ar kitokio
asmenybs sutrikimo raikos dsningumus.

Patogenez (psichodinamika)
Vis dlto iandien sutinkama, kad dl asmenybs sutrikim negalima kaltinti vien tv,
nesugebani tinkamai reaguoti vaiko poreikius ir jausmus, ar paties vaiko biologini bei
genetini savybi, lemiani vienok ar kitok reagavimo aplink tip
Manoma, kad biologiniai ir genetiniai veiksniai lemia tam tikr vaiko reagavimo aplink
nuostat ir jo emocin raik susidrus su iorinio pasaulio keliamomis grsmmis (aliu,
alkiu, skausmu ir pan.). Tuomet jau tv ar juos atstojani asmen reagavimas vaiko
emocijas bei j tinkamas primimas ir perdirbimas, psichoanalitik vadinamas "jausm
detoksikacija", lemia vaiko prisitaikym prie aplinkos ir jo vidini struktr raid.
Nepakankama tv refleksin veikla, tai, kad jie, uuot nuramin vaik, skatina jo
nerim savo pai nerimastingumu, agresyvumu ar per didele priklausomybe nuo
aplinkos, lemia yding vaiko savasties raid. Ta raida prasideda nuo gimimo, nes jau
kdikiui btinas visikas jo vidinio nerimo ar agresijos nuramnimas. Taiau asmenybs
sutrikimus lemiantys veiksniai tampa ypa svarbs antraisiais gyvenimo metais, ypa tarp
18-24 mnesi, kai psichologikai atsiskirdamas nuo tv ar globj vaikas i naujo
igyvena stiprias emocijas (nerim, pykt ar lides). Tuomet tv refleksin veikla tampa
ypa svarbi.
Neturdamas galimybs susitapatinti su normaliais iors objektais (iuo atveju tvais), vaikas "sugeria" patologinius objektus, kurie skatina ikreiptos, nestabilios
tapatybs formavimsi, dar kitaip vadinam identikumo difuzija. Dl to augdamas jis ima
savaip tvarkytis su vidinio pasaulio trkumais, naudodamasis primityviais gynybos bdais,

ikreipdamas realyb savitu jos vertinimu, remdamasis patologinmis vidinmis

struktromis (Ego ir Superego ).
Mokyklinis amius, teikiantis vaikui galimyb naujai vertinti savo vidin pasaul ir
nuostatas aplinkos atvilgiu, gali palengvinti jo savasties raid. Taiau ir iuo tarpsniu jam
reikalinga globjika nauj objekt (mokytoj, aukltoj) refleksin veikla, padedanti
koreguoti patologines introjekcijas. iuo laikotarpiu daniausiai jau vyrauja gana audringa,
ankstesni identifikacij slygota vaiko reakcija aplink, skatinanti mint globj
prieikum, kuris savo ruotu dar labiau sustiprina vaiko vidines nuostatas ir skatina
tolesn patologik jo savasties raid.
Atjus paauglystei vaikas bando atsikratyti ankstyvj patologini objekt. iuo
laikotarpiu galima matyti, kaip prievart patyrs vaikas visikai sveikai vertina savo
skausming patirt. Taiau jeigu tuo metu nra objekt, galini paskatinti nauj jo
susitapatinim, patologika, identikumo difuzijos slygota savastis lemia asmenybs
sutrikim, kadangi paauglysts pradioje mogus grta prie ankstyvj identifikacijos tip.
Taigi iuolaikinis asmenybs sutrikim aikinimas remiasi nuostata, kad dl genetini ir
kit biologini veiksni mogus gimsta su tam tikra iankstine jaudresne reakcija aplink,
prie kurios prisitaikyti arba kuri keisti jam nepadeda ne tik pirmieji vaikysts objektai (tvai
ar globjai), bet ir vliau sutikti mons. Tuomet prie biologini prisidj psichologiniai
veiksniai galutinai lemia yding vidini struktr formavimsi ir asmenybs sutrikim raid
nuo vaikysts iki paauglysts pabaigos.

Klasifikacija
Nors asmenybs sutrikimai atrodo gana skirtingi ir tarpusavyje nesusij, vis dlto juos
mginta

susisteminti.

Bene

skmingiausias

buvo

ymaus

JAV

psichoanalitiko

O.Kernbergo bandymas suskirstyti asmenybs sutrikimus tokias 3 grupes:

2)Ekscentrik asmenybs sutrikim grup, kuri eina paranoidinis ir izoidinis
asmenybs sutrikimai. Jau pats pavadinimas leidia manyti, kad asmenys, kuriems
bdingi ie sutrikimai, pasiymi gana keistu mstymu ir elgesiu. Jiems bdingi du gynybos
mechanizmai: projekcija ir fantazija. Projekcija - tai gynybos mechanizmas, kai nepriimtini
- agresyvs, persekiojami - jausmai, mintys, nuostatos priskiriami kitam mogui. Fantazija
- tai gynybos mechanizmas, kai asmuo "apsigyvena" susikurtame, sivaizduojamame
pasaulyje, vienatvje. Todl susidariusias stresines situacijas ie asmenys danai
reaguoja vairiais mstymo sutrikimais, siekianiais kone psichozs lyg.
3)Emocini (dramatik) sutrikim grup apima antisocial, emocikai nestabil ir
histrionin asmenybs sutrikimus. akis krinta perdta toki sutrikim turini moni

emocij raika, j elgesys, pvz., agresyvs pykio proveriai. iems asmenims bdingi
gynybos mechanizmai - disociacija, neigimas, sklimas ir iveikimas. Disociacija - tai
gynybos mechanizmas, nemalonius asmeniui jausmus ar mintis nesmoningai ilaikantis
nesusietus tarpusavyje. Toki asmen audringos reakcijos nesukuria jokio prieastinio
ryio su vidine realybe. Neigimas - tai gynybos mechanizmas, nesmoningai paneigiantis
nemalonius igyvenimus ar jausmus. Tokiu bdu asmens igyvenimai gali tapti visikai
jam nematomi. Sklimas - tai toks procesas, kai asmuo kitus mones, j savybes ar
reikinius nesmoningai skirsto tik visikai gerus ir visikai blogus ir nesugeba palaikyti
ambivalentiko ryio. Taip pat jis velgia ir save, t.y. mato tik gerus arba tik blogus savo
bruous. Toks gynybos mechanizmas padeda ilaikyti tam tikr vidin stabilum, nes
sklimas apsaugo gerus vidinius objektus nuo agresyvi, blog objekt, kurie pagal tokio
asmens vidin nuostat pirmuosius sunaikint, jei tik bt su jais sujungti. Iveikimas - tai
procesas, kai tam tikr netoleruojam jausm ar mint asmuo ireikia veiksmu, istumia i
savs, t.y. bet koks nemalonus jausmas, pavyzdiui, pyktis, tuoj pat ireikiamas
agresyviu veiksmu.
4)Prie nerimasting asmenybs sutrikim grups priklauso anankastin, vengianti ir
priklausoma asmenyb. mons, kuriuos yra itiks kuris nors i i asmenybs
sutrikim, yra kupini nerimo ir dvejoni. Jiems bdingi izoliacijos, pasyvios agresijos ir
hipochondrins gynybos mechanizmai. Izoliacija - tai gynybos mechanizmas, nemalon
vyk ar mint atskiriantis nuo juos turinios lydti emocijos, t.y. bet koks, net skausmingas,
igyvenimas tokio mogaus galvoje nra susiejamas su jokiu jausmu. Pasyvi agresija - tai
gynybos mechanizmas, mogaus pasiprieinim ireikiantis tam tikru pasyviu elgesiu
(nurodym nevykdymu, boikotavimu ir pan.), kuris neretai nukreipiamas net prie save
pat. Hipochondrin gynyba - tai procesas, kai hipochondriniais jutimais pasireikia
paramos siekis tam, kad j galima bt atmesti. Tokia gynyba padeda susidoroti su vidiniu
nerimu.

Klinika
Paranoidin asmenyb. Pagrindinis ios asmenybs bruoas - tarumas ir
nepasitikjimas kitais monmis. Tokie asmenys paprastai iauga eimose, kuriose tvai
nra link slpti savo agresijos ir pykio, dl to vaikai greitai ima tikti savo ne adekvatumu
manydami, kad jie ir yra tv pykio prieastis. Nepakeldami nuolatins baims dl
galimos agresijos, tokie vaikai stengiasi susitapatinti su tvais, kad patys galt neigiamai
vertinti ir kaltinti kitus. Tai lemia ir projekcijos mechanizm, kai patologiki ir grsmingi
vidiniai objektai (pradioje sklimu atskirti nuo gerj) projektuojami ior, siekiant

apsisaugoti nuo autodestrukcijos. Todl tokie asmenys ir pasiymi tarumu, priekabumu ir

pykiu.
ie mons daniausiai neprisiima jokios atsakomybs u savo jausmus, taiau noriai
perleidia j kitiems. Kiekvienas greta esaniojo veiksmas ar odis gali bti interpretuotas
taip, kaip reikia paranoidinei asmenybei.
Danai tai - fanatikai, pavyduoliai, kit "nuodmes" kolekcionuojantys mons.
Aplinkiniai jiems atrodo turintys pikt ksl, kas ingsnis siekiantys juos paeminti ar net
grasinantys jiems. Pajut negerus jausmus, jie link tuoj pat projektuoti juos aplinkinius
sakydami, kad "tai ne a pykstu ant jo, bet jis ant mans".
Paranoidins asmenybs ne atleidia skriaudos ir neretai pykiu ir agresija "ginasi" nuo
savo pai kitus projektuoto pykio ir agresijos. Tai steniki mons, nemokantys
atsipalaiduoti nuo psichins ir fizins tampos. Dl savo gebjimo greitai rasti "prie" ie
asmenys lengvai jungiasi grupuotes, kuri tikslas - gintis nuo pikt" prie" ksl.
Bendrauti su paranoidinmis asmenybmis nra lengva, nes aplinkinius ie mons
daniausiai vertina pagal tai, kaip aplinkiniai iri juos. Jie nesidomi kit bdomis, taiau
link fiksuotis ties viena, danai siaura, bet jiems patiems rpima idja. Todl ie mons
nesunkiai kvepia panaias mintis puoseljanius asmenis, lengvai patraukia juos savo
energija bei tikslo siekimu. Ilgainiui tarim ir nepasitikjim jiems ima kelti ir pasekjai.
Galiausiai paranoidins asmenybs lieka vienos, nes aplinkui nebelieka toki, su kuriais
jos galt bti nuoirdios, nebijoti "bti iduotos". Be to, j tarumas, egoizmas, pykio ir
agresijos protrkiai aplinkiniams kelia prieikumo jausm.
Taiau visuomet reikia prisiminti, kad paranoidins asmenybs viduje slypi didelis
noras bendrauti, palaikyti ryius su monmis, taiau tie norai ilaikomi tikrojoje savastyje,
kuri slypi po patologikosios, netikrosios kauke.
Diagnostiniai poymiai yra ie (TLK-10):

perdtas jautrumas neskmms ir trukdymams;

polinkis nuolat bti prieikai nusiteikusiems;

tarumas ir siekis nuolat ikreipti faktus sau naudinga linkme;

karingas savo verts ir teisi gynimas;

nepagrstas tarumas dl partnerio itikimybs;

detali iekojimas savo tiesoms rodyti.

izoidin asmenyb. izoidinei asmenybei yra bdingas atsiribojimas nuo emocij,

socialini ir kit kontakt, teikiant pirmenyb fantazijai, vienumoje atliekamai veiklai ir
introspekcijai.

ie mons paprastai iauga eimose, kuriose nra prasta rodyti savo jausmus ne tik
vieai, bet ir tarpusavyje. Negaudami meils i motinos, vaikystje jie pasirenka tam tikr
negyv objekt ir skiria savo jausmus jam. Toks objektas, neretai keistas ir
nesuprantamas aplinkiniams, lieka ligonio susidomjimo ir dmesio centre vis gyvenim.
Todl izoidinms asmenybms lengviau bendrauti su negyvais, tik joms vienoms
svarbiais daiktais negu su monmis. Taiau toks bendravimo modelis, kaip ir paranoidini
asmenybi atveju, slepia didel nor palaikyti ry su aplinkiniais.
Tokie mons paprastai teturi vien, retai - du draugus, skaitant net eimos narius. Jie
pasiymi emociniu altumu, yra abejingi kit moni jausmams, kritikai savo atvilgiu.
Emocinio altumo prieastimi kartais tampa vaikystje patirtas isiskyrimas su artimu
mogumi, neretai dl to mogaus mirties. Tuomet izoidu palaipsniui virstantis vaikas
nusprendia geriau nejausti joki jausm ir neumegzti artim ryi, nes tai gresia
netektimi, o netektis skausminga.
ie mons yra vienii, todl neblogai prisitaiko tokiame darbe, kuris nereikalauja
kolektyvini pastang, taiau kuriam gali reikti fantazijos. izoidins asmenybs nesidomi
seksualiniu gyvenimu: vyrai paprastai neveda, o moterys gali itekti tik pasyviai
pasiduodamos santuokai.
Taiau tokie mons danai yra paskend fantazijose, kuria daugyb santyki su kitais
monmis modeli. Neretai tos fantazijos skirtos vienam mogui - tam, kuris kada nors yra
suvaidins svarb vaidmen izoidins asmenybs gyvenime.
izoidins asmenybs lengvai sitraukia toki darbin veikl, kaip matematika, fizika,
astronomija ar filosofija. Pastebta, kad nemaa savo energijos kai kurie ios kategorijos
asmenys skiria politiniams judjimams, kai tenka kurti "geresnio gyvenimo" koncepcijas ar
schemas, ypa jei tai nereikalauja asmeninio dalyvavimo.
Stebint izoidin asmenyb matyti jos altumas ir abejingumas aplinkiniams
procesams ir monms. Jautrumo kit moni bdoms i toki asmenybi sulaukti
nemanoma. Tarsi tai bt mons, "klausantys protu, bet ne irdimi".
J vidinis pasaulis danai esti turtingas, taiau jame gyvena jie vieni, be liudytoj.
Jiems visikai nesvarbi aplinkini nuomon, apie aplinkui vykstanius vykius jie turi savit
nuomon. Todl izoidin asmenyb nelengva traukti grupinius judjimus. Taiau jei
tokio judjimo idjos netiktai sutampa su izoido, jis gali tapti judjimo ideologijos krju,
nugludindamas j vos ne iki tobulumo.
Diagnostiniai poymiai yra ie (TLK-10):

ypa retas pasitenkinimas savo veikla;

emocinis altumas, susvetimjimas;

ribotas gebjimas ireikti iltesnius jausmus;

abejingumas kit nuomonei;

abejingumas seksualiniams ryiams;

vieniumas veikloje;

pasinrimas fantazijas ir savistab;

artim ryi stoka;

abejingumas socialinms normoms.

AntisociaIi asmenyb. Antisociali asmenyb nra nusikaltlio sinonimas, taiau

daugelis toki moni nema savo gyvenimo dal praleidia kalinimo staigose ar
panaiose vietose. ie mons bna ne kart griebsi antisociaiaus elgesio, prievartos
kit moni atvilgiu.
Neretai tokie asmenys iauga eimose, kuriose vyrauja antisocialus elgesys, kur tvai
link girtauti. Tokioje eimoje augantis vaikas, nesulaukdamas dmesio i motinos,
paprastai ima mgdioti jos elges, taip pasiekdamas tariam vienov su ja. Tai - nors ir
surogatinis, artimo ryio su motina pojtis. Kitu atveju susitapatinama su tvu, kur su
motina sieja vyro ryys, o toks ryys teikia vaikui galimyb ilaikyti sivaizduojam ry su
motina. Tokiu bdu antisociaius tvo elgesys tampa vaiko asmenybs formavimosi
modeliu.
Stebint i alies ie asmenys atrodo tur impuls kontrols, gebjimo susilaikyti nuo
nor patenkinimo akimirksniu problem. Jie yra egocentriki, reikls, taiau visikai
negerbia kit moni nor ir jausm.
Atrodo, jog jie neturi supratimo apie nerim ar kalts jausm, o tai visikai nesiderina
su j elgesio padariniais. Taiau neretai atliekant tyrimus galima rasti ir paslpt nerim, ir
depresij. Aptariamieji asmenys daniausiai nepasiymi objektiniu pastovumu, kuris
reikiasi tuo, kad su internalizuotais objektais ilaikomas tam tikras emocinis ryys.
Antisocialios asmenybs iomis savybmis nepasiymi - praradusios ry su kitu asmeniu
jos emocikai "itrina" j i savo vidinio pasaulio. Kalbant su antisocialiomis asmenybmis,
net ir apie j nusikaltimus bei objektus, jos negali suvokti, kaip tai gali bti susij su
jausmais, t.y. j veiksm padariniai nesukelia joms joki emocini igyvenim.
Bendraujant su ios kategorijos asmenimis neatrodo, kad jiems trkt intelekto.
Prieingai, ie asmenys randa labai argumentuot savo elgesio paaikinim. Anksiau
tokie mons bdavo vadinami psichopatais arba sociopatais.

Manoma, kad norint diagnozuoti antisociali asmenyb reikia iekoti tam tikr sutrikimo
poymi vaikystje: bgimo i nam, mutyni su bendraamiais, gyvuli kankinimo,
melavimo, vagiliavimo ir pan. Taiau vis ivardyt poymi visuma nra btina.
Antisocialios asmenybs paprastai pasiymi didele energija, noru rizikuoti, siekti tikslo
nepaisant klii ir patirt neskmi. Taiau ie mons nra tokie, kaip paranoidins
asmenybs, nors ios taip pat atkakliai siekia savo tikslo. J tikslas neretai kinta labai
greitai, naujos idjos uvaldo akimirksniu. Taiau jei tikslas numatytas, ie asmenys jo
siekia nekreipdami jokio dmesio galimus padarinius, nuvertindami kitus mones ir j
norus.
Antisocialios asmenybs lengvai umezga ryius su kitais, taiau paprastai tie ryiai
nra ilgalaikiai, j lengvai atsiadama. Todl iuos asmenis daniausiai supa panaaus
likimo ir polinki mons. Jei tai - grup moni, antisocialios asmenybs galt bti
stiprs, rizikuojantys lyderiai, taiau lengvabdikas polinkis "parduoti" draugus neleidia
joms gyti vadui reikalingo autoriteto. Todl ie asmenys yra geri vykdytojai, baudjai, kit
moni skriaudikai.
Pastebima ir tam tikr biologini antisocialios asmenybs pokyi. Kartais jie irykja
elektroencefalogramoje, kartais randama neurologini pokyi jau vaikystje. Neretai tokie
poymiai bdingi tiek vaikams, tiek tvams, o tai leidia tarti ir genetin i sutrikim
kilm.
Diagnostiniai poymiai yra ie (TLK-10):
1. didelis abejingumas kit moni jausmams;
2. socialini norm ir taisykli nepaisymas;
3. neatsakingumas santykiuose su monmis;
4. ilgalaiki ir stabili santyki stoka;
5. silpna frustracijos tolerancija ir agresyvumas;
6. kalts stoka;
7. aplinkini kaltinimas ir savo veiksm padarini nevertinimas.
Emocikai nestabili asmenyb. Dl io asmenybs sutrikimo kyla daug gin, nes
JAV naudojamoje klasifikacijoje tokio sutrikimo nra. Taiau ne tik psichiatrai, bet ir
psichologai, psichoanalitikai ir pai vairiausi krypi psichoterapeutai vartoja ymiai
populiaresn sutrikimo pavadinim - ribinio tipo asmenybs sutrikimas. Tuo tarpu TLK-10
klasifikacijoje vartojamas terminas "emocikai nestabilaus tipo asmenybs sutrikimas",
apimantis ir ribinio tipo asmenybs sutrikim, ir kelet kit sutrikim, pavyzdiui,
impulsyvaus tipo asmenybs sutrikim. Taiau paties sutrikimo apraymas beveik

nesiskiria nuo daugelyje ali taikomo ribinio tipo asmenybs sutrikimo apraymo, todl
literatroje sutikus vien kur termin (pvz., emocikai nestabili asmenyb), galima galvoti
ir apie kit sutrikim (ribinio tipo asmenybs sutrikim). Vlgi dera pabrti, jog ribinio tipo
asmenybs sutrikimo, arba tiesiog ribins asmenybs, terminai pasaulyje yra ymiai
plaiau vartojami, be to, pastarasis pavadinimas geriau atspindi sutrikimo esm.
Emocikai nestabilios asmenybs uuomazga atsiranda tuomet, kai vaikas nesugeba
susikurti vientiso motinos vaizdio. Jo Ego tarsi perskelia t vaizd dvi dalis - "vien tik
ger" ir "vien tik blog" motin. Dvilyp vaizd ypa paskatina tokios motinos, kurios i tikro
yra gana dviprasmikos savo elgesiu ir jausmais: viena vertus, atidios vaikui, kita vertus, dirglios ir impulsyvios. Siekdamas apsiginti nuo nerimo, kur kelia is dvilypumas, vaikas ir
"perskelia" motinos vaizd mintas dalis - "ger" ir "blog". Tokie vaikai uaug vertina
reikinius ir mones juos skaldydami "absoliuiai gerus" ir "absoliuiai blogus". Toks pat
skils yra ir pats sutriks Ego, dl to ir atsiranda mint identifikacijos problem.
Stebint tokius asmenis i alies, akis krinta polinkis impulsyv elges neatsivelgiant
padarinius, j nuotaika neprognozuojama ir nepastovi. Todl vyrauja ne tik impulsyvus
elgesys, bet ir impulsyvs emocij protrkiai. Susidr su kritika i alies, tokie mons
yra link konfliktuoti su aplinkiniais.
Ribinei asmenybei, be i poymi, yra bdingas polinkis impulsyviai alotis. Tas
alojimasis gali bti tiesioginis - pavyzdiui, asmuo pjaustosi ar draskosi od, arba
netiesioginis ir ilgalaikis - asmuo staiga ir dideliais kiekiais geria alkohol ar vartoja
narkotikus, o kartais netgi staiga nusiudo. Beje, ribini asmenybi saviudybs
aikinamos bandymu atsikratyti grsming vidini objekt. Antisocialios asmenybs
objektus daniau projektuoja aplinkinius, todl yra linkusios agresij i atvilgiu.
Tokio mogaus elgesys yra visikai neprognozuojamas, todl niekas negali pasakyti,
kada jis impulsyviai susialos, sivels kont1ikt ar nusiudys. Net per vien dien galima
pamatyti nuotaikos svyravimus nuo depresijos iki dirglumo ir nerimo arba visikos
emocins tutumos. Bendraujant su tokiu mogumi galima pamatyti nevaldomo pykio
protrkius, kurie paprastai atbaido nuo jo aplinkinius ir pasmerkia j vienatvei. Taiau, kita
vertus, ie asmenys absoliuiai nepakelia vienatvs, nes nesugeba suvokti savo
tapatybs, nevelgia gyvenimo prasms ir tiksl.
Naudodamosi projekcija, ribins asmenybs savo problemas perduoda kitiems, nes j
skils Ego neintegruoja savojo "a" vienov. Dl ios prieasties j mstymas kartais
primena bding psichozei.
Apibendrinant galima teigti, kad ribins asmenybs linkusios tam tikr skilim visoje
aplinkoje ir gyvenime - jos juda nuo vieno kratutinumo prie kito. Tai ir nuotaikos

svyravimai iki netikt kratutini jos protrki, ir mstymas, "apdalijantis" aplink ir

aplinkinius vien geromis arba vien blogomis savybmis, ir elgesys, kai nuo ramybs
pereinama prie vienokio ar kitokio alojimosi susidrus net su elementariais sunkumais.
Diagnostiniai poymiai yra ie:
1. emocinis nestabilumas;
2. nepakankama impuls kontrol;
3. neaikus savs suvokimas;
4. vidini vertybi pasirinkimo stoka;
5. nuolatinis tutumos jausmas;
6. polinkis emocines krizes;
7. alojimosi ir saviudybs tendencijos.
Histrionin (isterin) asmenyb. Esant iam asmenybs sutrikimui mogui bdingos
pavirutinikos ir labilios emocijos, savo igyvenim dramatizavimas, teatralikumas,
perdta emocij raika, egocentrikumas, dmesio siekimas ir abejingumas kit
poreikiams.
mons, kuriuos itinka is sutrikimas, neretai yra kil i eim, kuriose toleruojamas
demonstratyvus savo nor, jausm ar iskirtinumo pabrimas. Tuomet toks elgesys
paprasiausiai yra kopijuojamas. Kitais atvejais, ypa jei aptariamas asmuo yra mergait,
alta motina paskatina vaiko ryio su tvu stiprjim. is paprastai eimoje yra dmesinga
ir emocikai patraukli asmenyb,

todl mergaits meils

poreikis

yra

visikai

patenkinamas.
Deja, atjus laikui, kai mergait iauga i vaiko amiaus, tvas ima tolti nuo jos, neretai
isigands savo kartais net ir seksualini impuls dukros atvilgiu. Dl ios prieasties
mergait ima visais bdais stengtis susigrinti meil. ia kartais padeda ir absoliuiai
vaikikas, emocingas (vadinamasis "isterikas") elgesys.
Tokie asmenys daniausiai yra patraukls ir net gundantys, be galo besirpinantys
savo vaizdiu. Histrionins asmenybs naudojasi savo emocijomis ne tik tam, kad pelnyt
dmes ar pasiekt savo tiksl, bet ir tam, kad "ileist" susikaupusi vidin tamp.
Neigiam emocij protrkiai aplinkiniams labai danai kelia susirpinim ar net kalts
jausm.
Stebint i alies, histrionins asmenybs tiesiog praysta pakliuvusios dmesio
centr, taiau neslepia nepasitenkinimo, jei kas nors t padt i j atima. Nors ir
demonstruodami jausm stiprumo vairov, ie mons neretai visikai nesismonina

savo jausm. Todl pradjus su jais apie tai kalbti galima sulaukti tikrai nuoirdaus
nustebimo.
Stebint i alies matyti histrionins asmenybs pastangos bet kokia kaina atkreipti
save dmes, bti aplinkini dmesio centre. To jos neretai siekia net ir savo sveikatos
kaina - nesmoningai "pasirenka" somatin lig tam dmesiui gyti. Tuomet galima stebti
vairius somatinius simptomus, kurie tra subjektyvs, objektyviai nepaaikinami, pavyzdiui, galvos svaigimas, pykinimas, temperatros svyravimas ir kt.
I pradi ie mons neretai kelia iltus jausmus, nes yra jausmingi, atrodo
geranoriki panekovo atvilgiu - kitokie nei izoidins asmenybs, "klausanios protu, bet
ne irdimi". Taiau netrukus aikja, jog tas jausmingumas ir dmesingumas tra
priedanga siekiant sudaryti ger nuomon apie save. Vos tik histrionin asmenyb
pajunta, kad jos panekovas pats laukia dmesio ir nevelgia "ypa ger jos bruo", ji
tuoj pat atvsina savo "gerus jausmus" ir net yra linkusi savo nepasitenkinim ilieti pykio
protrkiu.
Kartais tokios asmenybs pasiymi ekscentrika apranga, kalbos maniera, netiktais
poelgiais.
Diagnostiniai poymiai yra ie (TLK -10):
1. igyvenim dramatizavimas, teatralikumas;
2. pasidavimas taigai, aplinkini takai;
3. pavirutinikos ir labilios emocijos;
4. nuolatinis dmesio ir vertinimo siekis;
5. netinkamas polinkis koketuoti;
6. perdtas rpinimasis patrauklumu;
7. manipuliatyvumas, egocentrizmas.
Anankastin asmenyb. io sutrikimo paveikti mons paprastai apibdinami kaip
tobulybs siekjai (perfekcionistai), nelanksts, nemokantys ireikti ilt ir nuoirdi
jausm.
Dar S. Freudas man, kad is sutrikimas ima formuotis tarp 2-4 met amiaus. Tuomet
tvai ima vaik mokyti nauj gdi. E.Ericssono nuomone, kaip tik tame amiuje
sustiprja tv kontrol ir kritikumas vaiko skms ir neskms atvilgiu. Kova su gda ir
kritika skatina vaik atskirti jausmus nuo mini, vengti kai kuri jausm ir poelgi. Be to,
ie vaikai nesugeba sismoninti tvams jauiamo pykio dl nuolatins kritikos ir kontrols, dl to neretai ima veikti gynybos mechanizmas - pasyvi agresija, kuri danai lydi ir
hipochondrija. Tokie mons yra potencials kandidatai susirgti miokardo infarktu.

Anankastins asmenybs yra ypa prisiriusios prie smulkmen, taisykli ir nepakelia

prastos tvarkos permain. Tokie mons link nuolat abejoti, taiau kartu yra labai
usispyr ir rigidiki. Neretai sutrikim lydi kyrios mintys ir apmstymai, taiau jie nesiekia
obsesinio-kompulsinio sutrikimo lygio.
Anankastins asmenybs paprastai daug dmesio skiria etikos ir dorovs norm
laikymuisi, aktyviai dalyvauja sprendiant socialines visuomens problemas. i
asmenybs struktr S.Freudas apibdino kaip analin charakter.
Manoma, kad tokie mons ginasi aktyviai naudodamiesi izoliacijos mechanizmu, t.y.
siekdami atskirti savo mstym nuo jausm (apsiginti nuo vidinio nerimo). J kalba labai
argumentuota, joje nra joki emocij, visi veiksmai paremti altu protu. Net bandant
uvesti kalb apie jausmus ie mons vl ima protauti. Pavyzdiui, udavs tokiam
asmeniui klausim "K jauti?" igirsti atsakym "Galvoju... ".
ie mons siekia tobulybs, niekada nepripasta, jog tobul moni nebna. Igird
pastarj argument, jie neretai pareikia, jog tobulumo gal ir nra, bet jo siekti btina.
Tai mons, kurie vengia jausm, tarsi slepia juos po mstymo kauke. Tai vlgi panau
izoidin asmenyb: protas lenkia jausmus. Taiau anankastins asmenybs nra
abejingos aplinkini nuomonei - joms kaip tik svarbu gerai atrodyti. Po mstymu ir
tobulumo siekiu tokie asmenys slepia didel nerim ("kaip mane vertins?"), kur neretai
iduoda elgesys: pavyzdiui, studijuojanti anankastin asmenyb konspektuoja kiekvien
dstytojo od, jos raymo maniera tiesiog kelia nerim.
Diagnostiniai poymiai yra ie (TLK-10):

perdtas atsargumas ir polinkis abejones;

rpinimasis detalmis, taisyklmis, struktra;

tobulybs siekimas (perfekcionizmas);

pedantikumas, skrupulingumas, siningumas;

atsidavimas darbui ignoruojant malonumus;

grietas socialini norm laikymasis;

rigidikumas ir usispyrimas;

polinkis kyrias mintis ar norus.

Nerimastinga (vengianti) asmenyb. Nerimastingos (vengianios) asmenybs

apibdinamos kaip drovios, bet siekianios kit moni draugysts. Taiau dl savo
ypatingo jautrumo kritikai ir baims bti atstumtas jos ima vengti bet koki socialini
kontakt.

Anankastin

asmenybs

sutrikim

igyvenantys

asmenys

nerim

dl

savo

menkavertikumo slepia po intelektualumo kauke ir tobulybs siekiu, o nerimastingos

asmenybs linkusios veriau apskritai ivengti toki situacij, negu kaip nors gintis nuo
savo nerimo.
Manoma, kad tokie mons gali bti kil i eim, kuriose tvai savo norus ir poreikius
link laikyti svarbesniais u vaiko. Neisiugds savo verts pojio vaikystje, toks
mogus nesugeba savs deramai vertinti ir uaugs.
Tai mons, kurie yra labai kritiki sau ir nepasiymi auktu savs vertinimu. Tik
tiesiogiai ar netiesiogiai gav patvirtinim, kad bus priimti tokie, kokie yra, jie gali umegzti
nuoirdius ir draugikus santykius.
ie asmenys geriausiai jauiasi darbe, kur nereikia bendravimo arba bendradarbi
ratas yra nedidelis, udaras. Bdinga ir tai, kad vengianios asmenybs stengiasi ivengti
dominavimo ar kalbjimo auditorijai, nes jos mano galinios pasakyti k nors kvaila.
Toks socialinis atsiskyrlikumas i tikrj baigiasi tuo, kad ie mons lieka vienii,
nors viduje trokta draugik ir ilt santyki. Patys save izoliav, jie labai kenia, taiau
bet kokia socialini ryi ar veiklos galimyb jiems kelia nerim.
Stebint i alies tai - mons, kurie visko bijo. Jie bijo net ir to, kas dar neatsitiko.
Pradj bet kok darb, jie nuolat tikrina, ar gerai j atlieka, ar bus tinkami to darbo
rezultatai. ie mons niekada nerizikuoja, taiau dl didelio nerimo jiems sunku tiksliai
apskaiiuoti savo ingsnius, todl jie neretai klysta. Aplinkiniai juos kartais vadina
"nevykliais".
Dl i prieasi vengianios asmenybs nuolat ieko paramos i alies, prao
patarim.
J nerimas lengvai matomas, todl nesunku asmenybs sutrikim atskirti nuo
anankastinio - pastarojo atveju nerimas yra giliai paslptas.
Diagnostiniai poymiai yra ie (TLK-10):
1. nuolatin tampa ir bgtavimai;
2. polinkis save nuvertinti;
3. baim bti kritikuojamam ar atstumtam;
4. santyki su monmis vengimas nesant tikram, jog yra mgstamas;
5. savs ribojimas;
6. darbins veiklos su tarpasmeniniais kontaktais vengimas.
Priklausoma asmenyb. Pagrindinis priklausomos asmenybs bruoas pasyvumas.

Neretai is asmenybs sutrikimas atsiranda kaip atsakas visuomens ar eimos

tvark, kai pagal tradicij vyrauja grietas aktyvumo pasidalijimas ar individualumo bei
iniciatyvos slopinimas. Pavyzdiui, kai kuriose eimose prasta, kad moteris tra paklusni
vyrui btyb, negalinti turti jokios sprendimo teiss. Patriarchalin tvarka danai yra labai
palanki iam asmenybs sutrikimui kilti. S.Freudo manymu, priklausomos asmenybs
bruoai yra bdingi oraliniam charakteriui. Kartais tokius bruous lemia ir rimta somatin
liga, skatinanti priklausomyb nuo kit.
Priklausoma asmenyb leidiasi vadovaujama aplinkini, net leidia iems nustatyti jos
gyvenimo tikslus ir krypt, nes pati to padaryti nesugeba. Paprastai tvai ar sutuoktinis yra
toki moni vadovai: jie sprendia visk, pradedant gyvenamosios vietos ar profesijos
pasirinkimu ir baigiant kasdienio gyvenimo sprendim primimu.
Tokios asmenybs gali siekti priklausomybs ir tam, kad veikt nesugebjim
susitvarkyti su grsmingais vidiniais objektais. Kitaip sakant, jos mieliau tampa
priklausomos nuo relaus objekto nei nuo vidinio (introjekto).
Kaip ir vengianioms asmenybs, priklausomoms asmenybms taip pat trksta
pasitikjimo savimi: tokie mons mano es nepakankamai protingi ar talentingi. J norai
nra svarbs net jiems patiems.
Tai - vykdytojai, bet ne lyderiai. Net jei ir nesutinka su kit sprendimais, ie mons
garsiai jiems pritaria. Tam, kad bt vertinti ir mylimi, jie gali sutikti atlikti net paius
nemaloniausius darbus ir uduotis.
Kitaip nei vengianios asmenybs, jie negali bti vieni ar patys iekoti kontakt ir
priklausomybs. Taiau jei ryys su kokiu nors artimu mogumi vien dien nutrksta,
priklausoma asmenyb reaguoja labai skausmingai ir jauiasi visikai bejg.
domu ir tai, kad ios grups mons renkasi profesijas, kuri esm - tiesiogiai teikti
paslaugas monms: tai padavjai, slaugytojai ar medicinos seserys, vaik dareli
aukltojai, groio centr darbuotojai.
Diagnostiniai poymiai yra ie (TLK-10):

asmens paklusnumas kit sprendimams, net ir lemiantiems jo gyvenim;

savo nor ir poreiki atsisakymas vardan kit;

reiklumo aplinkiniams stoka;

baim ir bejgikumas ikilus btinybei pasirpinti savimi;

atstmimo baim;

nerytingumas.

Kitokie asmenybs sutrikimai. TLK-10 klasifikacija skiria maiau dmesio kai

kuriems asmenybs sutrikimams, apraomiems JAV naudojamoje DSM klasifikacijoje.
Vienas toki yra ribinio tipo asmenybs sutrikimas (ribin asmenyb), apie kur jau plaiau
kalbta kaip apie emocikai nestabilaus tipo asmenybs sutrikim. Kiti du sutrikimai, apie
kuriuos plaiai kalbama iuolaikinje psichologijoje ir psichoterapijoje, - narcisistinis
asmenybs sutrikimas ir pasyviai agresyvaus tipo asmenybs sutrikimas. TLK-10
klasifikacij jie savarankikai netraukiami, nes apie juos nra vienos nuomons, be to,
jiems bdingi simptomai pasireikia ir kit sutrikim klinikoje.
Narcisistinis asmenybs sutrikimas. is sutrikimas TLK-10 klasifikacijoje nra
iskirtas kaip savarankikas, nes iki iol vertinamas vairiai. Ne visos teorijos laiko j
patologija. Tarkim, pagal S.Freud narcisizmas yra viena i vystymosi stadij, tuo tarpu kiti
psichoanalitikai isako apie j labai skirtingus metapsichologinius samprotavimus.
Vienas ymesni narcisistinio sutrikimo tyrintoj - H.Kohutas pabr, kad kiekvienam
vaikui tam tikrame raidos etape btina patenkinti narcisistin avjimosi savimi ir savs
idealizavimo poreik. Tokiam poreikiui patenkinti btini trejopi ryiai tarp vaiko ir motinos (ar
kito globjo): veidrodiniai (kai tiesiog siekiama vertinimo per motinos gebjim atspindti
vaiko narcisizm); dvyni (kai bandoma susitapatinti su "stipria ir idealizuota" motina);
idealizuojamieji (motinos, kaip gero objekto, idealizavimas - sklimo padarinys). Jei motina
sugeba patenkinti vaiko narcisistin poreik, savastis formuojasi skmingai (Kohutas tok
proces vadino skminga savasties objekt introjekcija, kadangi motinos atspindjimas ir
abipusis idealizavimas lemia motinos, kaip vaiko dalies, introjekcij). Visa tai tampa
tikrosios savasties pagrindu. Taiau jeigu motinos ir vaiko ryiui stinga empatijos, gali
prasidti vaiko savasties fragmentacija, jis gali pradti kurti netikr (grandiozin) savast,
t.y. gali prasidti narcisistinis asmenybs sutrikimas. Toks narcisistas, siekdamas
patenkinti

vaikysts

netektis,

pirmiausia

ima

megzti

veidrodinius,

dvyni

ir

idealizuojamuosius ryius su kitais monmis. Pasak Kohuto, narcisistins asmenybs tai mons, kuri savasties raida yra sustojusi.
Taiau kitas asmenybs tyrjas - O.Kernbergas pabr, jog narcisistins asmenybs
formuojasi ne dl tv empatijos stokos, bet dl gimtos agresijos, su kuria nesusitvarko
motina, - tokiu atveju vaikas veriamas kurti netikrj savast. Kiti autoriai man, kad
narcisistinis sutrikimas yra susijs su nerealistiniu, idealizuojamu tv poiriu vaik.
Narcisistinei asmenybei bdingas savo verts sureikminimas ir kratutinis jautrumas
kritikai. ie mons link fantazuoti apie begalin jaunyst, jg, todl tampa labai jautrs
sveikatos blogjimui ar savo "groio" kritikai. Tokie asmenys siekia avti kitus ir bti
mylimi, santykius stengiasi palaikyti tik su tais, kurie j atvilgiu nusiteik geranorikai. Bet

kokia kritika sukelia j pykt. ie asmenys nepasiymi jautrumu kit atvilgiu, yra gana
arogantiki. iandien io narcisistinio sutrikimo pogrupio atstovai vadinami "kietaodiais"
narcisistais, kuriuos ir apra Kernbergas.
Taiau yra ir kita, "plonaodi" narcisist grup, labiau atitinkanti Kohuto teorij. Tai
tokie pat jautrs savo vertei asmenys, bet, kitaip. nei pirmieji, jie netrokta avti, taiau
vengia nuvertinimo. Tai drovs, vengiantys atviro dmesio, bijantys kritikos asmenys.
Taiau ir j simptom pagrindas - grandiozin savastis, iuo atveju slepiama dl
nuvertinimo baims.
Pasyviai agresyvaus tipo asmenybs sutrikimas. io sutrikimo itikti asmenys
atsisako skmingai veikti darbe ar socialinje aplinkoje, taiau tas j atsisakymas yra
pasyvus ir netiesioginis. Papr:astai jie tyliai boikotuoja koki nors veikl, laiku nevykdo
darb, ginijasi, jei gauna koki uduot, "pamirta" sipareigojimus ir pan.
Sutrikimo kilmei svarbiausi psichosocialiniai veiksniai. Paprastai toki moni tvai yra
pakankamai agresyvs ir usispyr, taiau dl savo vidini konflikt jie slopina ir baudia
vaik usispyrim ir pykt. Todl vaikai imoksta nerodyti pykio tiesiogiai, o renkasi kitus,
aplinkinius baudimo bdus.
Gydyti pasyviai agresyvaus tipo asmenybs sutrikim yra sunku, nes j igyvenantys
mons danai pasyviai prieinasi ir gydymui. Pavyzdiui, jie vluoja ar "pamirta" sutart
susitikimo laik, o kartais jiems randasi vis nauj ir nauj simptom. Personalui tokie
pacientai neretai kelia pykt. Labai svarbu laiku ir ramiai atremti paciento pasyviai agresyv
elges ir rodyti jam, kad tam tikras jo elgesys kartojasi ir sukelia panai aplinkini
reakcij.

Diagnostika
Asmenybs sutrikimai diagnozuojami remiantis klinikiniais poymiais, vertinus
mogaus vystymosi duomenis ir psichologini test rezultatus.
Remiantis klinikiniais poymiais, btina vertinti sutrikimo simptomus ir tai, kiek tie
simptomai yra sintoniki ar distoniki asmens Ego atvilgiu. Ego sintoniki simptomai yra
tokie, kurie mogui nekelia svetimumo pojio, t.y. kurie jam atrodo lyg visuomet buv, - jie
danai vadinami charakterio bruoais. Paprastai Ego sintoniki yra visi asmenybs
sutrikim poymiai. Jie yra tarsi aug mog, todl jis tuos savo poymius tiesiog laiko
savo charakteriu ar bdu ir nemato reikalo kreiptis gydytojus. Tuo tarpu Ego distoniki yra
tie simptomai, kurie mogui sukelia diskomfort ir atrodo svetimi. Asmenys paprastai
skundiasi Ego distonikais poymiais ir neretai nori j atsikratyti. Pats pavadinimas rodo,

kad ie simptomai sutrikdo normal Ego funkcionavim. Asmenybs sutrikim atvejais jie
sutinkami retai.
Diagnozuoti asmenybs sutrikim padeda ir tai, kad visi j liudijantys poymiai yra
nuolatiniai ir pasireikia visose gyvenimo srityse: eimoje, darbe, visuomenje.
Diagnozuojant asmenybs sutrikimus btina atsivelgti ir mogaus vystymosi
aspektus, aplink, kurioje jis augo. Kaip jau minta, kiekvien asmenybs sutrikim ymi
saviti santykiai su tvais ar kitais artimais monmis. Vaikystje patirti igyvenimai palieka
mogaus asmenybje tam tikrus pdsakus, kurie lemia tolesnio jo socialinio funkcionavimo
ypatumus. Be to, tam tikr vaidmen neretai suvaidina ir vairs biologiniai veiksniai traumos, ligos.
Deja, net ir matant konkreius poymius vien i klinikos kartais sunku pasakyti, ar tai asmenybs sutrikimas, ar tiesiog charakterio bruo irykjimas.
Diagnostikai padeda psichologiniai tyrimai - jie leidia gana tiksliai nustatyti asmenybs
patologij. Asmenybs tyrimams plaiausiai naudojamas Minesotos daugiaprofilinis
asmenybs tyrimo klausimynas (MMPI), projekciniai testai. Gana nauja ir informatyvi yra ir
asmenybs vertinimo skal (PAS).

Diferencin diagnostika
Diferencinei diagnostikai galt padti O. Kernbergo sukurtas modelis. o. Kernbergas
man, kad psichikos sutrikimus lemia tam tikros stabilios asmenybs struktros, susijusios
su

tam

tikra

vaiko

vystymosi

faze.

Tokios

struktros

vadinamos

asmenybs

organizacijomis, yra fiksuotos pasmonje ir gali lemti konkrei psichikos sutrikim,

kurie yra tokios organizacijos iorin (simptomin) raika, atsiradim.
Pagal Kernberg, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, ypa pirmj pusmet, vidins ir
iorins aplinkos problemos lemia psichotins asmenybs organizacijos kilm. Tokia
organizacija susiklosius nepalankioms mogaus funkcionavimo aplinkybms lemia
psichotini sutrikim (izofrenijos, kliedesini sutrikim, afektini ir kitoki psichozi)
atsiradim. Antraisiais metais vaikas gali formuotis ribin asmenybs organizacij, kuri gali
lemti asmenybs ar priklausomybs sutrikim pradi. Vaikui sulaukus trej met ir
perjus edipin (triadin) gyvenimo tarpsn, jei tik jo brendimo slygos nra saugios ir
sveikos, galima laukti neurotins asmenybs organizacijos susiformavimo. Aiku, visais
atvejais nema tak turi ir paties vaiko vidiniai igyvenimai, susij su biologiniais,
genetiniais ir trauminiais veiksniais. Pastaroji asmenybs organizacija gali sukurti
prielaidas neuroziniams, stresiniams, somatoforminiams ir kitiems elgesio sutrikimams
suaugus.

iuo modeliu paremta asmenybs sutrikim diferencin diagnostika pateikta 20

lentelje.
20 lentel. Asmenybs sutrikim diferencin diagnostika
Struktriniai
kriterijai
Idenikumas

Neurotin asmenybs
organizacija
Integruotas identikumas

Gynybos
mechanizmai
Realybs
vertinimas

Regresija ir brandios
gynybos
Realistikas

Ribin asmenybs
organizacija
Identikumo difuzija,
savastis ir objektai
atskirti
Nebrandios gynybos,
ypa sklimas
Realybs vertinimas
ilaikomas, nors ne
visuomet stabilus

Psichotin asmenybs
organizacija
Savastis ir objektai
susiliej, identikumo
difuzija
Primityvios gynybos
Realybs vertinimo stoka

Kaip matyti, visos asmenybs organizacijos skiriasi trimis pagrindinmis savybmis:

identikumo lygiu, gynybos mechanizm brandumu ir realybs vertinimo sugebjimais.
Ribin asmenybs

organizacija,

apimanti

ir

asmenybs

sutrikimus,

pasiymi

identikumo difuzija, primityviomis gynybomis, bet isaugotu realybs vertinimu.

Sutrikimai kyla dl anksiau mint sveik objektini ryi integravimo problem (r.
"Patogenez (psichodinamika)"). Jos paprastai pasireikia Ego silpnumo poymiais
(motyvacijos stoka, nerimo ir impuls kontrols sunkumais); tarpusavio santyki
problemomis (empatijos stoka, chaotikais santykiais su aplinkiniais) ir Superego
integracijos stoka (kalts trkumu).
Tuo tarpu psichotin asmenybs organizacija pasiymi dar gilesne identikumo difuzija
(nesugebama atskirti susiliejusi savasties ir objekt) ir psichozs atveju lemia uvaldymo
i alies, negalj imo skirti savo igyvenim nuo kito, vidinio ir iorinio pasaulio, pojt.
Nors tokiai organizacijai taip pat bdingos primityvios gynybos, ji yra praradus i gebjim
vertinti realyb.
Kitaip negu ribins, neurotins asmenybs organizacijos identikumas yra integruotas,
ji naudojasi brandesnmis gynybomis. Realybs vertinimas, kaip ir ribins asmenybs
organizacijos, yra isaugotas.
Taigi galima suprasti, jog ribin asmenybs organizacija i ties atitinka savo
pavadinim, nes jai bdingi asmenybs sutrikimai tikrai uima tarpin viet tarp psichozi
ir neurotini sutrikim, pasiymi savita patologija.

Gydymas
Bendrieji ypatumai

Nors kiekvieno asmenybs sutrikimo gydymas grindiamas tam tikru subtiliu poiriu,
yra ir i sutrikim gydymo bendrybi.
Iki iol manoma, kad pacientus, kuriems yra sutrikusi asmenyb, labai sunku gydyti: jie
nedanai kreipiasi psichiatrus, nes nemano, kad j sutrikimas kiek nors kenkia j
gyvenimui. Tokie mons daniau siuniami gydyti tuomet, kai prisideda kitas psichikos ar
elgesio sutrikimas arba kai jie suserga somatine liga ir pakliva pas vidaus lig gydytoj.
Tarp ios srities gydytojo ir paciento daniausiai kyla problem, dl kuri pastarasis ir
siuniamas pas psichiatr.
Taiau gydyti tok mog ir netgi umegzti pat gydomj ry su juo sunku, nes jis
nevelgia problemos savyje. Pavyzdiui, izoidin asmenyb sieks laikytis kuo atokiau
nuo psichiatro, tuo tarpu priklausoma asmenyb trok vos ne simbiotinio ryio su savo
gydytoju. Be to, pastarieji pacientai stengsis paklusti bet kokia kaina, o, pavyzdiui,
antisocialios asmenybs i karto prads manipuliuoti aplinkiniais.
Verta prisiminti, kad pagrindins psichiatro funkcijos gydant pacientus, kuriems yra
sutrikusi asmenyb, bt tokios:
Nustatyti ribas ir struktruoti gydomj proces. Taiau negalima pamirti, kad kai
kuri sutrikim (pvz., izoidinio) paveiktiems pacientams tai kelia nerim, kitiems agresyv pasiprieinim (antisocialaus ir paranoidinio sutrikimo atveju), tretiems to
reikia savo vidiniams konfliktams paskatinti (priklausomo tipo sutrikimas). Todl
ribas tenka nustatyti atsargiai, ilaikant pagarb kiekvienam individui. Btina apie
tokius savo veiksmus kalbti su pacientais gydymo metu, siklausant j jausmus ir
mintis apie tai.
Pasirinkti tinkam gydymo bd (21 lentel).
Susitelkti ties paciento jausmais ir elgesiu, o ne j interpretacija. Manoma, kad
interpretacijos geriau tinka neurozinio, bet ne asmenybinio lygio sutrikimams.
Taiau visuomet reikia lankstumo ir kartais tenka naudotis interpretacinmis
technikomis. Mirus gydymas visada yra vertingesms.
Remti bet koki paciento permain. Jei taikoma grupin psichoterapija, asmenybs
sutrikim igyvenantiems monms grups parama kartais svarbesn nei
psichiatro.
Pagrindinis gydymo principas. Asmenybs sutrikim turintiems monms asmeniniai
santykiai svarbiau nei geri ir veiksmingi vaistai.

21 lentel. Asmenybs sutrikim gydymo bdai

Gydymo bdas

izoidinis, paranoidinis

Individuali psichoterapija
Grupin psichoterapija
Savitarpio pagalbos
grups
Medikamentinis
gydymas

Veiksminga, taiau
sunku umegzti terapin
ry
Neveiksminga
Neveiksmingos
Tinkamas tik esant
dideliam nerimui

Asmenybs sutrikimas
Antisocialus,
emocikai nestabilus,
histrioninis
Veiksminga tik emocikai
nestabiliam ir
histrioniniam tipui
Taikytina, taiau ne
visuomet veiksminga
Veiksminga
antisocialiam sutrikimui
Agresyvumui mainti
kartais tinka liio
perparatai. Galima skirti
antidepresant
(emicikai nestabiliam ir
histrioniniam tipui). Retai
antipsichozini vaist

Anankastinis,
vengiantis,
priklausomas
Veiksminga tik ilgalaik
terapija
Veiksminga
anankastiniam
sutrikimui
Maai veiksmingos
Neveiksmingos

Specifiniai ypatumai
Paranoidin asmenyb. Pabrtina, kad asmenys, kuriems yra is asmenybs
sutrikimas, patys gydytis niekuomet neina. Jei gydytis jiems pataria kas kitas,
pavyzdiui, sutuoktinis, tai pas psichiatr tenka eiti ir iam. Gydomasis ryys
usimezga tik tuomet, jei psichiatras yra siningas ir nebijo pripainti savo klaid, pavyzdiui, atsiprao, kad pavlavo susitikim. I pradi patartina taikyti
individuali psichoterapij, taiau per daug artimo ryio reikia vengti, nes
mginimas suartti gali sukelti paciento tarum. tarum gali sukelti ir vaist
skyrimas, ypa jei vaistas pasiymi alutiniu poveikiu. Todl vaist skyrim ir j
poveik btina aptarti su pacientu. Medikamentinis gydymas skirtinas tuomet, jei ima
vyrauti didelis nerimastingumas. Esant rykioms paranojinms tendencijoms, tinka
nedidels antipsichotini vaist dozs. Geriau skirti tuos preparatus, kurie nesukelia
alutinio poveikio, nes jis gali paskatinti paciento tarum ir agresij.
izoidin asmenyb. sutrikim i gyvenantys asmenys taip pat patys nesiekia
gydytis. Gydomj ry labai sunku ilaikyti dl tokio paciento udarumo, taiau ir
jam imponuoja gydytojo siningumas ir atvirumas. I pradi tinka individuali
psichoterapija. Taiau ir iuo atveju nepatartina stengtis suartti su pacientu, nes tai
gali sukelti jam nerim ir nor dar labiau pasinerti fantazijas, nepalaikant ryio su
psichiatru.

Vlesniuose

etapuose

tinkama

ir

grupin

psichoterapija,

medikamentinis gydymas neindikuotinas.

Antisociali asmenyb. Asmenys, kuriems yra is sutrikimas, nra link gydytis, taiau
pakliuv gydymo staig jie gerai joje pritampa. Deja, netrukus paaikja, kad jie
puikiai manipuliuoja aplinkiniais ir net personalu. Jei nustatomos grietos ribos, ie

mons jas ima lauyti ir net nutraukia gydym jga. Bet, kita vertus, be griet rib
juos gydyti nemanoma, todl patartina t daryti tik stacionare. Geriausiai tinka
grupin psichoterapija, nes ji pacientui atrodo maiau autoritarin nei individuali
terapija. Be to, kuo daugiau moni umezga normal ry su tokiais asmenimis,
tuo daugiau ans, kad gydymas nebus nutrauktas, kadangi antisocials asmenys
netiki, jog kas nors gali pripainti j vidin nerim ar umegzti artim ry su jais.
Labai svarbios iems pacientams ir savitarpio paramos grups, kurias sudaro toki
pai ar panai problem turintys mons, pavyzdiui, anoniminiai alkoholikai.
Kartais agresijai mainti tinka medikamentinis gydymas, ypa antipsichotiniai
preparatai.
Emocikai

nestabili

asmenyb.

Gydoma

keliais

bdais.

Geriausiai

tinka

psichoterapinis gydymas - jis gali bti 2 tip: analitinis, kurio tikslas painti ir
sismoninti patologinius sutrikimo mechanizmus, ir palaikomasis, kurio esm padti sismoninti jausmus ir j ry su elgesiu bei nustatyti asmens funkcionavimo
ypatumus ir ribas. Prisimintina, kad ie pacientai visus procesus ir mones skirsto
vien gerus ar vien blogus, ir tai danai lemia gydomj ry. Paciento nuotaik ir
elges koreguoti galima ir vaistais: antidepresantais, karbamazepinu, kartais ir
antipsichoziniais vaistais. Trankviliantus skirti iuo atveju nepatartina, nes yra
duomen, kad nuo j simptomai tik sustiprja.
Histrionin (isterin) asmenyb. iems pacientams btina nustatyti ir pabrti tuos
vaidmenis, kurie svarbs gydymui, t.y. kas su kuo dirba ir k daro. To reikia, nes
pacientas nuolat siekia viepatauti. Geriausias gydymo bdas - psichoterapija,
nesvarbu, individuali ar grupin. Pagrindinis tikslas - padti pacientui suvokti savo
jausmus, ypa tuos, kurie slypi u isterinio elgesio. Tinkamiausia tam analitin
terapija. Medikamentiniam gydymui tinkami antidepresantai.
Anankastin asmenyb. domu, kad asmenys, kuriems yra is sutrikimas, kitaip nei
prie tai minti, pripasta tur problem. Jie suvokia, jog yra rigidiki ir nemoka
priimti ger jausm. Todl vlgi geriausiai tinka psichoterapija, ypa jos grupin
forma. Taiau btina atminti, kad ie pacientai mstym atskiria nuo jausm. Todl
tenka susitelkti ties dabartine situacija ir jausmais, vengiant per daug gilios,
mstymu paremtos analizs. Gydymas vaistais neindikuotinas.
Nerimastinga (vengianti) asmenyb. Paprastai jau pirmas pokalbis su pacientu,
kuriam yra is sutrikimas, sukelia jam nerim, tad apie tai pirmiausia ir reikt
kalbti. Btina padti pacientui pajusti, kad jis psichiatrui yra svarbus. Toks
supratimas padeda umegzti palaikomj ry, o po to pacientas tampa labai geras

gydytojo bendradarbis. Skminga gali bti elgesio terapija. Medikamentinio gydymo

poreikis abejotinas, taiau tam tikrais atvejais, tampai ir nerimui sumainti, galima
taikyti trankviliantus.
Priklausomo tipo asmenyb. Su ios kategorijos pacientais dirbti yra sunku, nes jie
greit regresuoja ir tuomet tampa labai pasyvs, priklausomi ir net reikls. J
gydymui geriausiai tinka psichoterapija, kurios metu kalbama apie dabartin elges ir
jo padarinius. Taiau visuomet btina ilaikyti atstum tarp psichiatro ir paciento,
kad nekilt simbiotinio ryio grsms. Jei toks ryys usimegs, pacientas veriau
bus links atsisakyti gydymo, nei nutraukti ry.

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant

psichoaktyvisias mediagas
Tomas Kajokas

Istorija
Daugelis etnini grupi ir socialini bendruomeni nuo seno vartojo gamtoje
aptinkamas psichoaktyvisias mediagas (PAM). Europoje buvo prastas alkoholis, Azijoje
- opijus ir kanaps, Amerikoje - kokainas ir haliucinogenai. Mintosios bendruomens
imoko bent i dalies kontroliuoti i PAM vartojim. Nauji narkotikai ar nauji vartojimo
bdai daniausiai sukelia nekontroliuojamo PAM vartojimo bum. Iki Kolumbo europieiai
inojo vien peroralin psichoaktyvij mediag vartojimo bd. Imok rkyti tabak,
europieiai paskleid prot Azijoje, o ten is vartojimo bdas buvo pritaikytas opijui.
Kilusi opioidins priklausomybs epidemija apm daugel Azijos ali ir tik pastaraisiais
amiais kai kuriose i j (Japonijoje, Piet Korjoje) j pavyko veikti, kitose ji nesiliauja
(Birma, Tailandas, Afganistanas, Iranas).
Priklausomyb nuo PAM vis kultr pirmiausia buvo vertinama kaip smerktina yda,
taiau medicinos akirat ji pateko tik prie kelis imtus met.

Epidemiologija
Europoje alkohol geria daugiau nei 90% suaugusij. Beveik tredalis vyr ir
deimtadalis moter vartoja sveikatai aling alkoholio kiek, o 10-15% suaugusij tampa

priklausomi nuo alkoholio. Plaiausiai vartojamos nelegalios PAM - i kanapi gaminami

narkotikai, nuo kuri nedaug atsilieka sintetiniai (daugiausia amfetaminai ir ekstazi).
Apklaus bdu 1995m. buvo nustatyta, kad Lietuvoje apie ketvirtis student kasdien
rko, apie 95% vartoja alkohol, i j 2/3 - iki pasigrimo. Apie 3,2% patvirtino vartojantys
nelegalias PAM (vyravo kanapi rkymas), apie 15% - ragav trankviliant, 15% - vartoj
lakisias mediagas. Per kelet met nelegali psichoaktyvij mediag vartojimas
iaugo 8 kartus ir 1997m. pasiek 26% (vyrauja kanaps, ekstazi, LSD, amfetaminai).
Trankviliant ir raminamj vartojimas tebedidja (1998m. - 23,6%, o tarp mergaii - iki
37,3%), Lietuv Europoje lenkia tik Lenkija. Rkomojo heroino vartojimas Lietuvoje iaugo
nuo 0,2 iki 4,8 procento (paprastai apie 70% pradjusi rkyti heroin tampa intraveniniais
vartotojais).
Kit PAM vartojimas Lietuvoje su tam tikromis ilygomis veik atitinka Europos
tendencijas, nors dauguma besikreipiani pagalbos yra gerokai jaunesni nei Vakar
Europos alyse. Oficialios statistikos duomenimis, priklausom nuo narkotik moni
skaiius pastarj deimtmet iaugo apie eis kartus (alies vidurkis - 83,3 atvejo 100000
gyventoj). Vyrauja miestieiai (daugiau nei 90%), kuri didioji dalis yra vyrai (apie
80,9%). Priklausomyb nuo narkotini mediag Lietuvos miestuose paplitusi nevienodai:
Visagine nustatyta 462,9 atvejo 100000 gyventoj (is skaiius daugiau nei penkis kartus
virija alies rodikl), nedaug atsilieka Birai - 426,1 atvejo 100000 gyventoj
Intraveniniai PAM vartotojai, kuri didij dal sudaro nuo opioid priklausomi
asmenys, retai laikosi elementari aseptikos taisykli, todl suserga banaliomis
infekcijomis, usikreia IV, B ir C hepatit virusais. Sergamumas AIDS daugelyje
Europos ali stabilizavosi (dl alos mainimo program ir vietimo), taiau C hepatito
virusu infekuoti 50-90% vis intravenini vartotoj. Rizikos grupms priskirtini jauni
vartotojai, neinantys apie pavoj usikrsti, moterys, linkusios dalytis virktais, ir kaliniai.

Etiologija
Empirikai ir eksperimentikai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos
mechanizmai yra paveldimi. Manoma, kad paveldimum lemia deimtys skirting gen,
kurie visi kartu reguliuoja organizmo sveik su daugeliu PAM mediag. Tolerancijos
PAM raika gali pasiymti vidiniais ries skirtumais.
Eksperimentikai ivestos genetikai skirting gyvn linijos pasiymi skirtingais
potraukiu prie alkoholio, mine bei krymine tolerancija, abstinencijos raika. eim,
dvyni ir vaikintj tyrimai parod, jog genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos
sirgti alkoholizmu. Genetinio sukibimo ir genetins asociacijos tyrimai yra taikomi

molekulinje gen paiekoje, taiau kol kas rimtesni teigiam rezultat nedav. Zmogaus
priklausomybi genetinius tyrimus komplikuoja sunkiai atskiriam socialini ir genetini
veiksni sveika.
PAM vartojim galima aprayti kaip tam tikro kultrinio-socialinio konteksto reikin.
Ceremoninis PAM vartojimas - tam tikr ceremonij proga, pvz., vynas katalik mii
metu. Paprastai toks vartojimas gana saugus.
Ritualinis vartojimas, - pvz., alkoholio Naujj met nakt arba per vestuves, pastaruoju metu apima ir kitas sferas: verslo, draugysts ir pan. Ritualinis vartojimas
susijs su kitais monmis ar net tam tikra neatsitiktine grupe, kuri riboja PAM vartojim,
t.y. nustato socialines normas. manomas ir PAM vartojim skatinantis grupavimasis PAM vartojama tapatumui su grupe ilaikyti.
Medicininis kontroliuojamas PAM vartojimas paprastai laikomas saugiu. inoma
nedaug atvej, kai gydymui skirtos PAM paskatino aling vartojim. Tokie atvejai laikytini
medik klaidomis: pervertinamas PAM saugumas ir nepavojingumas arba teikiamos
netikslios ir nepakankamos rekomendacijos.
Vartojimas su maistu yra labai paplits - pavyzdiui, vyno grimas valgant. Kai kuriose
alyse kanapi dedama maist kaip prieskonio ir skonio stipriklio. Kartais PAM vartojimas
su maistu yra ritualinio pobdio (pavyzdiui, Azijoje prasti saldsiai su opijaus daru
vestuvi proga).
Rekreacinis (atstatomasis) vartojimas, arba malonum iekojimas, plintantis kaip
gero ir iuolaikiko gyvenimo etalonas, skatina vartoti PAM vakarliuose, namuose po
darbo, susitikus su draugais. Neretai toks vartojimas vadinamas atsipalaidavimu ir
vertinamas kaip pusiau medicininis ar prievartinis: es dl psichikos sveikatos btina
atitrkti nuo kasdieni rpesi.
Mgdiojamasis vartojimas bdingas vaikams - PAM jie vartoja mgdiodami
suaugusij elges.
Tiek minti kultriniai PAM vartojimo aspektai, tiek asmenin patirtis turi takos
moksliniam priklausomybs nuo PAM prigimties supratimui. Kasdieniame gyvenime
priklausomyb pirmiausia suprantama kaip gdinga yda, nors tuo paiu metu j bandoma
prilyginti ligai.

Patogenez
Visos priklausomybs rys yra panaios, nors visos jos turi ir savitum.
PAM vartojimo esm sudaro siekis pajusti laukiam psichikos pokyt bei atsirandanti
psichin ir fizin priklausomyb. Dl i aplinkybi ima vyrauti poveikio greitumu

pasiymintys vartojimo bdai, vis didesnis vartojimo danis ir vis didesn individuali
tolerancija tam tikrai psichoaktyviajai mediagai. PAM narkotin potencial apibdina
mediagos psichoaktyvumas (kitaip - toksikodinamins savybs), poveikis elgesiui ir
potraukis j pakartotinai vartoti. Vertinant kiekvienos PAM pavojingum atsivelgiama jos
sukeliam kompulsyv potrauk ir priklausomyb, vartojimo skatinam asmenybs
degradacij, somatinius sutrikimus ir socialinius padarinius.
Patogenezei svarbios tiek psichologins prielaidos, tiek biologiniai mechanizmai.
Pacientams bdingas infantilumas pasireikia narcisistiniais sutrikimais, egoistiku
elgesiu, pasyvumu, globos poreikiu. Patirtas bejgikumas, nusivylimas, gda ir kalt
slopinami psichoaktyvij mediag teikiamu tokiu geidiamu visagalybs ar malonumo
jausmu. Psichoaktyvioji mediaga leidia pasijusti nesamu, bet svajojamu savimi.
Kognityvinis vartojimo aspektas siejamas su vadinamuoju imokimu, kur galima
prilyginti slyginiam refleksui. Patiriamas malonumas skatina j lmus elges, o dl to
paties elgesio besikartojantis malonumas stiprja, nes yra siejamas su ankstesne patirtimi.
PAM, tiesiogiai veikdamos malonumo centr, ikreipia adaptacinio pobdio malonumo
potyr.
Kadangi PAM vartojimas nra fiziologikas, savireguliaciniai smegen mechanizmai
stengiasi atkurti neurochemin pusiausvyr (r. 10 pav.).
10 pav. Neurochemins adaptacijos mechanizmas (pagal J.Littleton, 1995)

PAM sukeliami miniai neurodinaminiai efektai skirstomi pirminius, o ie savo ruotu specifinius ir nespecifinius. Specifiniai siejami su tiesioginiu poveikiu tam tikrai
neuromediatorinei sistemai, o nespecifinius lemia bendrosios chemins PAM savybs.
miniai pirminiai neurodinaminiai efektai jungia antrinius adaptacinius homeostazs
palaikymo mechanizmus, kurie skirstomi homologinius, susijusius su tiesioginiu
receptori jautrumo pokyiu, ir heterologinius, susijusius su perdavikli adaptacija
(pastarieji traukia kitas neuromediatorines sistemas). ie adaptaciniai pokyiai gali gyti
chronik pobd. Tokiais atvejais PAM vartojimas tampa btinu visos sistemos veiklai, o
tai ir yra priklausomyb. Nutraukus PAM vartojim palaipsniui grtama prastos
fiziologins pusiausvyros link, taiau dl sutrikusios pusiausvyros patiriama min
abstinencijos bkl. Dalis neurologini pokyi yra galutiniai, t.y. jie nepraeina ir nutraukus
PAM vartojim. Nuolat vartojant PAM kinta ne vien CNS funkcijos. PAM veikia lsteli
gyvybingum, naikina nervin audin, t.y. sukuria prielaidas nuolatinio pobdio psichikos
sutrikimams.
Remiantis patirtimi ir teoriniais modeliais, prognozuojama abstinencijos klinika:
nustojus vartoti slopinamsias PAM min abstinencija pasireikia bendruoju CNS
sujaudinimu, tuo tarpu skatinamojo poveikio PAM sukeltos abstinencijos metu vyrauja
slopinimas ir silpnumas.
Kognityvinis imokimo fenomenas turi biologin "sidegimo" atitikmen, t.y. atsiradusius
neuroadaptacinius pokyius gali sukelti maa vienkartin PAM doz ar net prisiminimas.
Patirtis, kad psichoaktyvioji mediaga sukelia geidiam malon poveik, vadinama
teigiama paskata. Patirtis, kad psichoaktyvioji mediaga gali suvelninti nerim,
nepasitikjim savimi ir palengvinti atsirandani abstinencijos bkl, tampa neigiama
paskata. Kompulsyv PAM vartojim galima apibdinti kaip teigiam ir neigiam paskat
padarin.

Klinikini bkli klasifikacija

Diagnozuojant priklausomyb Lietuvoje remiamasi TLK -10 (Tarptautins lig
klasifikacijos) diagnostikos kriterijais. ioje klasifikacijoje visoms psichoaktyviosioms
mediagoms taikomas vienodas apraymo ir diagnozavimo standartas.
min intoksikacija. mine intoksikacija vadinama bkl, kurios metu dl tiesioginio
psichoaktyviosios mediagos poveikio sutrinka smon, painimas, suvokimas, afektas,
elgesys ir kitos psichofiziologins funkcijos ir reakcijos.

min intoksikacija paprastai susijusi su gautja doze, todl jos intensyvumas laikui
bgant silpsta. mins intoksikacijos sukeliami simptomai gali bti neprognozuojami ir ne
visada atitinka tipikas PAM sukeliamas reakcijas (pvz., nedidels alkoholio dozs gali
sukelti patologin girtum, o haliucinogenai - nemalon apsvaigim).
alingas vartojimas. alingu vadinamas toks PAM vartojimo bdas, kuris kenkia
sveikatai (somatinei ir psichinei), sukelia neigiamus socialinius padarinius.
Paprastai juo apibdinama bkl, kai neigiamas PAM poveikis yra akivaizdus, taiau
nepakanka klinikini kriterij priklausomybei diagnozuoti.
Priklausomybs sindromas. Priklausomybs sindromas apibdinamas atsiradusia
tolerancija, mins abstinencijos bkle ir paprastai atpajstamas i paciento pasiryimo
bet kokia kaina tsti PAM vartojim.
iuolaikin priklausomybs sindromo diagnostika paremta kompleksiniu poiriu, t.y.
manoma, kad vieno beslygikai pakankamo kriterijaus nra.
Atsiradus priklausomybei, PAM vartojimas asmeniui tampa svarbesnis nei anksiau
pripaintos vertybs. Svarbiausiu poymiu laikomas stiprus ar net nenugalimas noras
vartoti PAM. is geismas susijs ne vien su kognityviniais, bet ir su fiziologiniais
reikiniais: prakaitavimu, burnos divimu, padanjusiu pulsu, pakilusiu kraujospdiu.
Bdingas poymis yra ir PAM vartojimo pastovumas. Abu ie poymiai irykja bandant
apriboti arba kontroliuoti PAM vartojim. Reikia sidmti, jog nevartojantis pacientas laikomas ne pasveikusiu, bet susilaikaniu, taiau priklausomu.
Abstinencijos bkl. Abstinencijos bkle vadinamas neatsitiktinis jvairi ir skirtingo
sunkumo simptom derinys, atsirandantis nutraukus arba sumainus PAM vartojim.
Abstinencijos bkl sukelia pakartotinis ir paprastai ilgalaikis vartojimas. J gali
komplikuoti traukuliai. Dalies PAM poveikiui abstinencijos bkl nebdinga. Paradoksas,
bet abstinencijos sindromas danai bna vienintelis akstinas kreiptis medikus.
Abstinencijos bkl su kliedesiu (delyru). Abstinencijos bkl gali komplikuoti
kliedesys (delyras), paprastai sukeliamas alkoholio ir vadinamas baltja kartlige (delirium
tremens).

Psichozinis sutrikimas. PAM sukeltu psichoziniu sutrikimu vadinama psichozini

sutrikim visuma, atsirandanti vartojant PAM arba tuoj po j vartojimo (paprastai per 48
valandas).
Apibdinama rykiomis haliucinacijomis, klaidingu painimu, kliedesiu ir/arba santykio
idjomis, psichomotoriniu sutrikimu (aitacija arba stuporu) ir nenormaliu afektu. Smon
paprastai

aiki.

Svarbu

nepervertinti,

nepalaikyti

mins

intoksikacijos

metu

pasireikianio haliucinogeninio igyvenimo (pvz., sukelto LSD) arba psichozinio sutrikimo

atskiru psichikos sutrikimu.
Amnezinis sindromas. Amneziniu sindromu vadinamas PAM sukeltas ymus ltinio
pobdio trumpalaiks atminties sutrikimas.
Gali bti paliesta ir ilgalaik atmintis, nors kartojimas lieka nesutriks. Kitos
kognityvins funkcijos veik nepakinta, o atminties defektai yra nepalyginamai didesni.
Liekamasis (rezidualinis) psichozinis sutrikimas. Liekamuoju psichoziniu sutrikimu
vadinama bkl, kurios metu PAM sukelt psichikos sutrikim trukm yra ilgesn nei
betarpiko psichoaktyviosios mediagos veikimo trukm.
Prie i bkli, be kita ko, priskiriamos reminiscencijos - su ankstesniu PAM vartojimu
susij epizodiki, nevalingai pasikartojantys, paprastai trumpai trunkantys psichikos
sutrikimai, taip pat PAM sukelta demencija.
Kiti ir nepatikslinti psichikos bei elgesio sutrikimai. Mintos klinikins bkls
atspindi PAM mediag sukeliam psichikos sutrikim vairov. Kartais velgti psichikos
sutrikim prigimt esti labai sunku, ypa tais atvejais, kai vertinami simptomai yra bdingi
skirtingiems nozologiniams vienetams.

Diagnostika
Paciento ivaizda ir elgesys gali bti ikalbingesni u jo pasakojam istorij, kuria jis
stengiasi nuslpti tikrsias vartojimo aplinkybes.
Pacientai patiria daug ankstyv konflikt, susijusi su PAM vartojimu. Darbas paprastai
prarandamas tik po gantinai ilgo piktnaudiavimo PAM laikotarpio. Pirma prasideda
nesutarimai su bendradarbiais, nesusidorojimas su pavestomis uduotimis, pravaiktos.
Namie kivirai, nesantaika, vaidai su vaikais ar net prievarta j atvilgiu trunka met metus
ir tik kartais baigiasi skyrybomis. Bdingos problemos su keli policija, dl vairavimo
apsvaigus. Kita vertus, ie pacientai neretai patenka ligonines tiek dl tiesiogini PAM

vartojimo komplikacij, tiek dl su PAM vartojimu susijusi traum. Tokiu atveju PAM
diagnoz danai ugoia antriniai padariniai, dmesys sutelkiamas izoliuot, daniausiai
somatin problem.
Svarbu ne tik patvirtinti mediagos vartojim, bet ir kontroliuoti, ar nra atkryio.
Pacient btina informuoti apie bsimus patikrinimus, kad jie jam neatrodyt kaip bausm
ar tarinjimas. Reguliars lankymaisi pas gydytoj, kasdienis bendravimas su artimaisiais
ir draugais geriausiai atspindi bendr ligonio bkl. Kita vertus, akivaizdus aplinkini
nepasitikjimas, panieka ar net prievarta skatina ne tik vartoti, bet ir slpti ar net beviltikai
neigti paties vartojimo fakt.
Laboratorin diagnostika. Specifin diagnostika paremta PAM nustatymu. Kokybin
analiz atspindi pat vartojimo fakt. Kiekybinis PAM tyrimas ne tik patvirtina buvus
apsvaigim, bet yra ir svarbus teisinis kriterijus. iuolaikiniais metodais daugum
psichoaktyvij mediag galima aptikti tiek prastinse biologinse terpse (kraujuje,
lapime, seilse, aarose), tiek audiniuose (pvz., plaukuose).
Nespecifin diagnostika remiasi prielaida, jog dalis toksini mediag sukelia gan
bdingus vidaus organ sutrikimus ar terpi biocheminius pokyius (pvz., piktnaudiaujant
alkoholiu padidja kepen parenchimini ferment aktyvumas).
Psichologiniai tyrimai. Psichologiniai tyrimai leidia vertinti sutrikim apimt, spti
eig, palyginti tiek to paties, tiek skirting pacient bkl. prasta naudotis standartizuotais
klausimynais, skirtais vertinti atskiros ar keleto PAM vartojim. Vieni klausimynai orientuoti
epidemiologinius duomenis (pvz.,vartojimo kiek, dan ir pan.), kiti - elgesio stereotipus,
treti - specifinius kognityvinius pokyius ir t.t. Gana danai pasitelkiami ir nespecifiniai
klausimynai (bendram pokyi mastui vertinti, gretutinei ligai nustatyti ir t.t.). Nors iuos
tyrimus paprastai atlieka medicinos psichologai, kai kurie klausimynai labai praveria
diagnozuojant ir gydant (pvz., CIWA-Ar, MMSE).

Paeidiamos grups
Psichikos ligos ir PAM. Pastebta, kad daugelis PAM pacient turi gretim psichikos
sutrikim. Apie pus sutrikusios psichikos pacient piktnaudiauja PAM, apie 80%
piktnaudiaujanij PAM psichika yra sutrikusi. Gydant priklausom nuo PAM pacient,
turint dar ir kitok psichikos sutrikim, esminiu laikomas principas abu sutrikimus vertinti
pavieniui, bet gydyti kompleksikai. Pirmumo nustatymas svarbus diagnostine prasme,
taiau simptominis priklausomybs vertinimas gali bti net alingas. Beje, pastarj

vertinim danai silo patys pacientai ar j artimieji. Primus toki koncepcij dmesys
bt kreipiamas tik "pagrindins" ligos gydym, o kartotinis PAM vartojimas verst
niekais gydytoj pastangas ir liudyt pacientui gydytojo ar medicinos bejgikum.
Gretimos ligos turt bti diagnozuojamos prajus bent keliems mnesiams po
detoksikacijos pabaigos.
Daniausi priklausomybs "palydovai" yra asmenybs sutrikimai, i j ypa dani ribinis
asmenybs sutrikimas ir antisocialaus elgesio sutrikimas. Vis dlto sutariama, kad
antisocialus elgesys, atsirads prie piktnaudiavim PAM, savo turiniu skiriasi nuo
antisociaiaus elgesio, atsiradusio priklausomybs nuo PAM fone.
Nerimo sutrikimai, dani visoje populiacijoje, dar danesni tarp piktnaudiaujanij
PAM. Kartais net nemanoma vertinti, kiek atskiras nerimo sutrikimas ir PAM vartojimas
lemia vienas kit.
Afektiniai sutrikimai tarp priklausomj nuo PAM taip pat 1,5-2 kartus danesni nei
visoje populiacijoje. Paprastai vyrauja depresijos (moter depresijos yra ypa raikios).
Esama ir tam tikr lyi skirtum: priklausomi nuo alkoholio vyrai depresija daniausiai
suserga vartojimo fone, o moterims depresin simptomatika atsiranda anksiau, nei jos
ima piktnaudiauti alkoholiu. Dvipoliai sutrikimai tarp alkoholiu piktnaudiaujani moter
ymiai danesni nei bendroj oje populiacijoje. Tarp serganij alkoholizmu izofrenija
nustatoma 4 kartus daniau, pusei j i liga diagnozuojama anksiau, nei atsiranda
priklausomyb nuo alkoholio.
Galioja taisykl, jog pirma turi bti gydoma priklausomyb, o paskui koreguojamas
gretutinis psichikos sutrikimas. Btina aptarti su pacientu abu jo sveikatos sutrikimus ir
pabrti, jog vienodai svarbu gydyti juos abu. Naudos gali duoti specialios i dvejop
psichikos sutrikim pagrindu suburtos savitarpio pagalbos grups, veikianios pagal
atskir ar kiek pakeist dvylikos ingsni plan.
Ntumas ir PAM. Alkoholis sukelia apsigimim, vadinam alkoholiniu vaisiaus
sindromu, pasireikiant tiek fiziniais, tiek psichikos sutrikimais.
Naujagimis,

ineiotas

opioidus

vartojusios

motinos,

gimsta

su

opioidins

priklausomybs simptomatika. Pastaroji liga gydoma vaistais arba taikant substitucin

terapij. Substitucini vaist dozs parenkamos individualiai, priklausomai nuo simptom
raikos. Naujagimi abstinencijos sindromas paprastai praeina per kelias dienas, nors
dirglumas ir drebulys gali nepraeiti kelet mnesi. Opioidai nesukelia naujagimiui
pastebimos ilgalaiks kognityvins stokos ar neurologini sutrikim.

Kokaino vartojimas ntumo laikotarpiu padidina persileidimo ar savaiminio aborto bei

prielaikinio gimdymo tikimyb, netgi jei kokainas nevartojamas pirmaisiais mnesiais.
Vaisius taip pat paeidiamas - i dalies dl placentos vazokonstrikcijos atsirandant
hipoksijai. Aprayti ir su kokaino vartojimu siejami apsigimimai bei ankstyvi nervins
veiklos sutrikimai. Tokie vaikai daniau mirta netiktai.

Bendrieji gydymo principai

Per ilg istorijos raid susiklost gydymo bdai daugeliu aspekt liko nepakit.
Schematikai juos galima sugrupuoti taip: laipsnikas dozs mainimas; simptominis
gydymas

kitomis

mediagomis,

kurios

nesukelia

(ar

bent

tariamai

nesukelia)

priklausomybs; izoliavimas nuo psichoaktyvij mediag ir/ar nuo kit vartotoj; religinis
atsivertimas; bendruomenins grups parama; atsiskyrimas nuo pasaulio udaroje
bendruomenje; gydymas magikais metodais. De facto pakaitinis gydymas pradtas
taikyti dar prie 200-250 met, nors tada jis buvo suvokiamas kaip radikalus gydymas.
Detoksikacijos, kaip saugaus ir veiksmingo bdo nutraukti fizin priklausomyb suklusios
PAM vartojim, samprata radosi tik apie 1900m. Pirmosios savitarpio pagalbos grups
pradjo kurtis jau po Pirmojo pasaulinio karo, o anonimini alkoholik judjimas prasidjo
tik po Antrojo pasaulinio karo.
Bendroji dalis. Gydymo taktik lemia paciento motyvacija ar bent formalus sutikimas
gydytis. Jei pacientas atsisako pagalbos, btina isiaikinti kodl, mat neretai bijoma
prievartos, raminamj, injekcij ir pan. Gydymas maai veiksmingas, jei pacientas
veriamas gydytis (daniausiai taip atsitinka dl baims prarasti darb).
Gydymas privalo remtis objektyviais priklausomybs poymiais, mat pacientas gali
nekritikai vertinti savo bsen, iekodamas motyv tsti PAM vartojim. Paciento
pasakojimus

apie

vartojimo

trukm,

dozes,

dan

ar

piktnaudiavim

kitomis

psichoaktyviosiomis mediagomis reikia vertinti skeptikai. Piktnaudiaujantieji alkoholiu

link nuslpti arba sumenkinti kit mediag vartojim (ypa raminamj vaist ar
marihuanos). Jei pacientas vartoja kelias psichotropines mediagas, btina grietai
reglamentuoti vaist vartojim. Pirmenyb teiktina menko piktnaudiavimo potencialo
vaistams, nes tokiu bdu sumainama manipuliavimo galimyb.
Priklausomybi medikamentin terapij, o ypa detoksikacij, galima laikyti ypatinga
medicinos sritimi, kurioje vaisto parinkimo ir dozavimo nemanoma numatyti i anksto.
Kitaip sakant, i anksto paruoti receptai ia netinka. Sunkios priklausomybs kamuojami

pacientai nepajgia kontroliuoti suvartojamos PAM kiekio, todl j gydymas gali bti
pradedamas PAM vartojimo fone.
Gydymas pacientui turi bti i karto apibdintas kaip ilgas procesas, kurio metu taikomi
vairiapusiki metodai - nuo detoksikacijos iki palaikomojo gydymo, skaitant neivengiam
dalyvavim savitarpio pagalbos grupse.
Numatant gydymosi plan, reikia turti galvoje galimus atkryius. Po kiekvieno atkryio
reikia pertvarkyti gydym (pakeisti jo struktr, suintensyvinti), be to, ypa svarbu isaugoti
paciento motyvacij ir pasitikjim.
Gydymo tikslas yra esminis gyvenimo bdo pokytis. Kartais to nepavyksta pasiekti dl
paciento isilavinimo sprag ar akivaizdaus protins veiklos skurdumo. Tokiu atveju
gydymas orientuojamas socialin param.
Indikacijos

gydyti

stacionare.

prastinmis

indikacijomis

laikomos:

sunki

abstinencijos bkl (atsivelgiant anamnezje minimas psichozes ar traukulius), galinios

sukelti komplikacij gretutins mins ar ltins ligos, ypa stiprus potraukis prie
psichoaktyviosios mediagos.
Gydymas ligoninje reikalingas tuo atveju, jei alia paciento nra jokio asmens,
galinio j slaugyti ir jam padti, jei nemanomas kasdienis bendravimas su gydytoju.
Gydymas vaistais. Gydymas vaistais skiriamas siekiant sumainti: priklausomybs
rizik; labai rizikingo elgesio pavoj; priklausomybs slygojam sergamum ir
mirtamum; PAM vartojim ir/arba abstinencijos atsiradim; palengvinti abstinencijos
reikinius; apsaugoti nuo atkryi.
Pacientai ir j artimieji link laukti stebuklingo vaisto ar vaist derinio, naujo gydymo
metodo, todl kiekvienas naujas vaistas ar gydymo bdas sutinkamas viltingai ar net
entuziastingai, taiau ioms nepagrstoms viltims nepasiteisinus to vaisto visikai
atsisakoma, o neretai puolama iekoti ir geresnio" gydytojo. Taiau tiek pacientas, tiek
pats gydytojas turi aikiai suvokti, kad vaistas tra kompleksinio gydymo dalis.
Pats farmakoterapijos faktas daniausiai nesulaiko paciento nuo PAM vartojimo (t.y.
pacientas vienu metu gali vartoti tiek paskirtus vaistus, tiek PAM), o gydymui paskirtas
vaistas kartais gali tapti alingo vartojimo objektu.
Psichoterapija. Gali bti taikomos tiek individuali, tiek grupin psichoterapIJa.

Detoksikacijos pabaiga tinkama nurodomajam konsultavimui, nes iuo bdu galima

sustiprinti paciento motyvacij gydytis toliau. Reikia vertinti gretimus psichikos sutrikimus
ir atsivelgti j tak psichoterapiniam procesui.
Pradin

psichoterapijos

slyga

yra

visika

abstinencija.

Gydymo

pradioje

psichoterapeutas turi bti aktyvesnis ar net uimti vadovo pozicij. Jam btina inoti, kad
begalinis paciento prieraiumas kaitaliojasi su prieiku, manipuliaciniu, provokuojamu
elgesiu. Toks gydymas paiam gydytojui sukelia nusivylimo, bejgikumo ir nevilties
jausmus.
Savitarpio pagalba. Anonimins savitarpio pagalbos grups m burtis po I pasaulinio
karo, taiau iuo metu labiausiai paplit AA ("Anoniminiai alkoholikai") radosi tik po II
pasaulinio karo (vienas i krj buvo alkoholizmu sirgs gydytoj as) .

"Anoniminiai alkoholikai" skiriasi nuo anksiau gyvavusi anonimini grupi, nes:

Pacientas gali likti eimoje, gyventi namie, dirbti savo darb - jam nereikia rytis
atsiskyrlio gyvenimui.

gydym traukiamos specifins struktros, o ir pats gydymas gyja struktr:

specifiniai susitikimai, "ingsni" programa.

Sveikimas laikomas tstiniu procesu ir apima biologin, psichologin, socialin bei

dvasin aspektus.

AA organizacijos kuriasi pagal vietos, bendruomenin princip ("ten, kur gyveni").

i grupi nariais gali tapti tik asmenys, laikantys save alkoholikais (jose nra
vietos pritariantiems arba palaikantiems sveikiesiems).

iam judjimui bdingas visikas susilaikymas nuo PAM vartojimo (nors kofeinas ir
nikotinas gana prasti), jo nariai pasikliauja "auktesne jga" (pagal ms tradicij krikionikuoju Dievu), socialiniu bendrumu (naujoji identifikacija). Prasidjs nuo AA,
judjimas peraugo daugelyje ali veikianias vairios orientacijos ir vairi ri
priklausomybs gydymo grupes.
Kita vertus, mechanikas Minesotos modelio taikymas kelia pavoj nuslopinti dalyvio
individualyb, nes kartais jam nepaliekama kitos gydymosi galimybs nei grieta AA
regula. Todl dalis pacient atsisako AA programos arba pritampa prie jos tik "pasiek
dugn". Daugelyje centr bandoma lanksiau taikyti AA model, kurti skirtingas AA grupes,
derinti vairius gydymosi metodus, daugiau dmesio skiriant atskiram asmeniui.

Profilaktika

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybse, rengiamos ir vykdomos nacionalins

narkotik ir alkoholio profilaktikos programos, bendradarbiaujama tarptautiniu mastu.
Profilaktikos priemons apima tiek valstybs reguliavimo sferas (statym leidyba,
teistvarka, vietimas, sveikatos apsauga), tiek visuomen (savitarpio pagalba, jaunimo
organizacij veikla).
Profilaktikos priemons pirmiausia orientuojamos moksleivius (vietimas, laisvalaikio
organizavimas, savivaldos ugdymas) ir paeidiamas grupes - kalinius, prostitutes,
aktyvius narkomanus (alos mainimo programos).

Atskiros psichoaktyviosios mediagos

Alkoholis
Oficialios statistikos duomenimis, pastaruosius trejus metus kiekvienas Lietuvos
gyventojas kasmet igr

vidutinikai 9 litrus absoliutaus alkoholio

(neskaitant

nepramonins ir namins gamybos alkoholini grim). Vilniaus psichiatrijos klinikos

duomenimis, naujai iaikinti psichikos sutrikimai tarp vartojanij alkohol 1998m. sudar
172 atvejus 100000 gyventoj, i j net 148 atvejai - dl alkoholins psichozs. SAM
Sveikatos informacijos centro duomenimis, sergamumas alkoholine psichoze maesnis,
taiau vis vien sudaro apie 56 atvejus per metus 100000 gyventoj. Atsivelgiant
padanjusias alkoholines psichozes, spjama, kad tikrasis alkoholio suvartojimas gali
siekti net 20 litr absoliutaus alkoholio per metus.
Lietuvoje dl psichikos ir elgesio sutrikim vartojant alkohol skait traukta apie
70000 asmen. Sveikatos statistikai nurodo, kad realus priklausom nuo alkoholio asmen
skaiius Europos alyse svyruoja tarp 10 ir 15% vis gyventoj, tad pagal i analogij
Lietuvoje bt galima priskaiiuoti 370000-500000 toki pacient. Moterys sudaro tik
etadal io skaiiaus, taiau isivysiusiose pasaulio alyse is skirtumas akivaizdiai
maja.
Priklausomyb nuo alkoholio glaudiai susijusi su saviudiku elgesiu, depresijomis,
nusikaltimais ir nelaimingais atsitikimais.
Visuomens poiris alkohol tebesiremia subjektyvia asmenine vartojimo patirtimi.
Vengiant subjektyvumo, pabandyta apibrti nepavojing alkoholio kiek: vyrams - iki
dviej vienet alkoholio per dien, moterims - iki 1 vieneto alkoholio per dien (1 vienetu
laikoma madaug 10 ml gryno etanolio). Rizikingu laikomas vartojimas, kai per savait
vyras igeria daugiau nei 21 vienet alkoholio, o moteris - daugiau nei 14 vienet. i rib

Europoje virija madaug 30% vyr ir apie 10% moter. Epidemiologini studij duomenimis, apie 10% piktnaudiaujanij alkoholiu per 4 metus tampa nuo jo priklausomi.
min intoksikacija. Alkoholis greitai absorbuojamas i virkinimo trakto ir pasklinda
visuose audiniuose ir terpse.
Nepratusio

suaugusio

mogaus

fermentins

sistemos

alkohol

metabolizuoja

vidutinikai 100-125 mg/kg/val. greiiu, o kraujuje jo koncentracija sumaja vidutinikai

0,15-0,2 promils per valand. Vaist arba paties alkoholio indukuotos fermentins
sistemos alkohol gali metabolizuoti 1,5-2 karto greiiau. Tad piktnaudiaujanij
alkoholiu kraujuje etanolio koncentracija maja 0,3-0,4 promils per valand greiiu.
Apsinuodijimas alkoholiu diagnozuojamas, kai jo koncentracija kraujuje virija 100mg/dl
(1 ). Taiau minio apsinuodijimo alkoholiu klinika gali reiktis ir esant maesniam
kiekiui - tai priklauso nuo individualios farmakokinetins ir farmakodinamins tolerancijos
alkoholiui.

Retai

ir

nedideliais

kiekiais

vartojanio

alkohol

mogaus

etanol

metabolizuojanios sistemos nra indukuotos, o neuroadaptaciniai mechanizmai greitai

isekinami, tad tiek farmakokinetin, tiek farmakodinamin jo tolerancija esti bloga. Tokiu
atveju elgesio, emocij ir gdi pokyi gali atsirasti esant maesniam nei 25mg/dl (0,25
) alkoholio kiekiui kraujuje, o orientacijos sutrikim - esant 50mg/dl (0,5 ).
22 lentel. Alkoholio intoksikacijos klinikiniai reikiniai

Akoholio
koncentracija
kraujyje ()
0,1-0,5
0,3-1,2
0,9-2,56
1,8-3,0

2,7-4,0
3,5-5,0
>4,5

Klinikiniai simptomai
Elgsena faktikai nesiskiria nuo normalios, galimi nedideli sutrikimai
atliekant specialius testus.
Euforija, draugikumas, nekumas, padidjs pasitikjimas savimi,
susilpnj dmesys ir susikaupimas.
Emocinis nestabilumas, savikritikos stoka, atminties ir elgesio
sutrikimai. Susilpnja jutimai, sultja reakcija. Ima trikti koordinacija.
Dezorientacija, ireikti afektai (baim, pyktis, lidesys). Jutimo
sutrikimai (diplopija ir kt.), spalvos, formos, apimties, dydio suvokimo
sutrikimai. Susilpnjs skausmo jutimas. Sutrikusi pusiausvyra,
koordinacija, netvirta eisena, nerili kalba.
Apatija, redukuota reakcija i dirgiklius, rykiai pakitusi koordinacija,
sugebjimas stovti, eiti. Vmimas. lapimo, imat nelaikymas.
Sutrikusi smon, somnolencija, pereinanti stupor
Koma, visikas jutim inykimas, susilpnj ar inyk refleksai,
hipotermija, lapimo, imat nelaikymas. Hemodinamikos ir kvpavimo
slopinimas, galima mirtis.
Mirtis dl nepakankamo kvpavimo.

Padidjusi tolerancija etanoliui liudija ne tiek organizmo tvirtum, kiek kompensacini

mechanizm sijungim, t.y. prasidjusius antrinius pokyius. Tai pasireikia sugebjimu
igerti daugiau nei kiti, antra vertus, dl kompensacini mechanizm sitraukimo
sutrumpja

prastinis

slopinamasis

etanolio

poveikis.

Dl

skirtingo

poveikio

neuromediatorinms sistemoms ir dl individuali skirtum etanolis gali sukelti atipinius

efektus: vietoj prasto slopinimo gali vyrauti skatinimas. Atipinis girtumas kartais
apraomas pagal vyraujant sindrom: girtumas su isteriniais bruoais; girtumas su
depresiniu afektu; girtumas su paranoidine nuotaika; girtumas su aitacija. Atipinis girtumas daniau bdingas priklausomiems nuo etanolio asmenims.
Nra paprasto bdo pagreitinti etanolio metabolizm ar paalinim. Pirmj valand po
apsinuodijimo gali bti veiksmingas skrandio plovimas. Hemodializ taikytina tik
iimtiniais atvejais (niosioms ar vaikams). Specifini prienuodi nra, o funkciniu
antagonizmu pasiymini analeptik atsisakyta, nes jie tik padidina komplikacij rizik.
Ominiu laikotarpiu svarbiausia utikrinti kvpavimo tak praeinamum ir apsaugoti
pacient nuo aspiracijos. Specifini medikamentinio gydymo indikacij nra. Bkl
vertinama simptomikai ir gydoma prastiniais metodais - stabilizuojamas kvpavimas ir
kraujotaka, ven infuzuojami skysiai, tarp j ir gliukozs tirpalas, skiriama tiamino (po
50-100mg), btinai parenteriniu bdu. Paprastai alkoholinis apsvaigimas praeina gana
greitai. Jei pacientas per kelias valandas neatgauna smons, reikia iekoti kitos CNS
slopinimo prieasties.
Pagirios vertinamos tik kaip somatinis intoksikacijos padarinys, nulemtas mini
homeostazs, ypa vandens elektrolit balanso, mediag apykaitos ir arm bei rgi
balanso sutrikim.
Atipini bsen atvejais net ir esant alkoholiniam apsvaigimui galima pavartoti
psichotropikus: haloperidol, diazepam. Tokiais atvejais reikia turti galvoje, kad vaistai
gali sustiprinti alkoholio poveik ir CNS slopinimas gali bti nenumatytai didelis.
Patologinis girtumas. Patologinis girtumas yra min praeinanti psichoz esant
prieblandiniam smons sutrikimui. Paprastai atsiranda igrus nedidel alkoholio kiek.
Gali bti vienintel kart gyvenime. Daniau pasitaiko esant pervargimui, afektini sutrikim
fone, sergant organinmis smegen ligomis, epilepsija, psichopatija.
Patologin girtum lydi afektiniai sutrikimai, ypa nerimas, baim, pyktis ir niris. Gali
bti kliedesi ir haliucinacij, bding aitacijai. Pacientai visikai atitrksta nuo realybs.
Daniausiai aplink jie suvokia kaip pavojing, todl gali neadekvaiai gintis arba bgti
nuo tariamo prieo. Sutrikimas trunka kelias minutes ar kelias valandas. Vliau pacientai

pamau nurimsta ir galiausiai giliai minga. Patologiniam girtumui ypa bdingas

retrogradinis amnezinis sutrikimas.
Gydymas simptominis. Svarbu pasirpinti adekvaia prieira.
Priklausomyb nuo alkoholio. Priklausomybs nuo alkoholio danis susijs su
absoliuiu igeriamo alkoholio kiekiu: kuo daugiau igeriama gryno etanolio, tuo didesn
tikimyb tapti priklausomam. alyse, kur suvartojamas ypa didelis etanolio kiekis,
priklausom pacient ymiai daugiau nei tose, kur etanolis vartojamas saikingai.
Nra n vieno specifinio priklausomybs simptomo, taiau paciento ligos (ypa danos
traumos), sunkumai darbovietje ir eimoje, susidrimai su policija (ypa dl vairavimo
igrus) turi svarbi diagnostin reikm. Jei diagnozuojant remiamasi klasikiniais
poymiais - padidjusia tolerancija alkoholiui ir mins abstinencijos sindromu, nustatoma
jau susidariusi priklausomyb. Svarbu atkreipti dmes sunkiau pastebimas vartojimo
aplinkybes. Priklausomybei bdinga, kad psichoaktyvioji mediaga danai vartojama
didesniu kiekiu ir ilgiau nei buvo ketinama. Todl vartojantysis trokta "suvaldyti" psichoaktyvij mediag, bet dl neskmi jauia nepasitenkinim, o kartais tiesiog yra
savimi nusivyls. Be to, PAM vartojimas atima daug laiko ir ne maiau jo prireikia atsigauti
po usitsusio vartojimo. Dl intoksikacij ar abstinencij nebeutenka laiko ir jg
prastinms pareigoms tiek namie, tiek darbe. Visa tai slygoja interes ir aktyvumo
spektro siaurjim, is savo ruotu skatina konfliktus, kelia rpesi ir gadina sveikat,
taiau nesulaiko nuo vartojimo.
Remdamasis alkoholio slygojamu elgesiu bei asmenybs bruoais C.R.Cloningeris su
kolegomis (1981) iskyr du alkoholizmo tipus. Pirmojo (aplinkos suformuoto) tipo
alkoholizmas santykinai nesunkus, juo serga tiek vyrai, tiek moterys, pacientai paprastai
yra vyresni nei 25 met, akivaizdi aplinkos taka. iems pacientams nebdingas
antisocialus elgesys, danai jie igyvena sunk kalts jausm. Antrojo (vyrikojo) tipo
alkoholizmu serga tik vyrai. Jis akivaizdiai koreliuoja su biologinio tvo alkoholizmu ir
kriminaline praeitimi. io tipo alkoholikai pasiymi nuo paauglysts atsiradusia priklausomybe ir anksti pakrikusia sveikata, retomis ir trumpomis abstinencijomis, stipriu
potraukiu prie alkoholio ir antisocialiu elgesiu.
Pradinje priklausomybs stadijoje atsiranda potraukis igerti, neretai nustelbiantis
visus kitus. is potraukis, tampantis savitiksliu, paprastai ilieka vis priklausomybs
laikotarp. Kita vertus, pamau atsiranda poreikis apgirsti, todl geriama iki tam tikro
pojio, daniausiai euforijos. Danai btent ioje stadijoje padidja tolerancija alkoholiui.
Tuo pat metu prarandama vartojimo kontrol: igeriama daugiau nei ketinta. ioje stadijoje

dar akivaizds socialiniai sipareigojimai, tad alkoholio vartojim stengiamasi kontroliuoti,

ypa vieose vietose.
Akivaizdios priklausomybs stadijai bdinga padidjusi tolerancija alkoholiui bei
susiformavs abstinencijos sindromas. Dauguma pacient stengiasi susilaikyti nuo
alkoholio vartojimo, pripasta, jog nesugeba kontroliuoti igeriamo kiekio ir grimo
trukms, taiau kompulsyvus vartojimas ima kartotis kas metus, kas pus met,
palaipsniui dandamas, kol darosi kasmnesinis. Danesnis nei kasmnesinis alkoholio
vartojimas poveikiu smegenims prilygintinas pastoviam vartojimui.
Kompulsyvaus vartojimo metu pacientai igeria didelius alkoholio kiekius. Maiausias
parai reikalingas alkoholio kiekis gali bti apskaiiuotas atsivelgiant metabolizm: 12 g
etanolio per valand, arba 15 ml etanolio per valand, arba 40 ml degtins per valand,
arba 920 ml degtins per par (paskaiiuota 70 kg vyrui). Jei pacientai tikina igeriantys
maiau, btina sitikinti, ar jie nevartoja kit PAM (benzodiazepin, marihuanos ir kt.).
ios stadijos metu akivaizdiai sutrinka paciento sugebjimas vykdyti prisiimtus
sipareigojimus - tiek socialinje, tiek profesinje sferose, blogja jo santykiai su
artimaisiais.
Neretai apirint pacient nustatomos akivaizdios alkoholins kilms somatins ligos
(pvz., kepen ar kasos). Kartais btent ie sutrikimai bna pagrindinis akstinas kreiptis
pagalbos medikus.
Treioji priklausomybs stadija pasiymi sumajusia alkoholio tolerancija. Alkoholis
geriamas spontanikai, neiekant joki prog (nors jos racionalizuojamos). Dl
sumajusios tolerancijos ir ikart atsirandanios sunkios bkls igrimai darosi
trumpesni, vos 2-3 dien, taiau pati abstinencija ymiai sunkesn, su gilesniais CNS
veiklos sutrikimais. ioje stadijoje ypa irykja asmenybs degradacija, apibdinama
kaip dorovinis, kognityvinis bei socialinis nuosmukis. Ilgainiui irykja afektinis vis
igyvenim atspalvis, didiulis emocinis labilumas, protins veiklos sutrikimas.
Gydymas. Alkoholin priklausomyb gydoma pagal bendruosius principus, nors kai
kurie skiriami vaistai yra specifiniai. Gydym vaistais btina derinti su psichoterapija.
Atsivelgiant vaisto poveik ir gydymo tiksl, galima iskirti kelias gydymui vartojam
vaist klases:

Pasibjaurjim (aversij) sukeliantys vaistai.

Potrauk ir min alkoholio poveik mainantys vaistai.

Vaistai abstinencinms bklms gydyti.

Vaistai alkoholio sukeltiems psichikos sutrikimams gydyti.

Pasibjaurjim sukelianiais vaistais siekiama sumainti potrauk prie alkoholio

susiejant su io poveikiu atstumianius potyrius. Jau romnai gyd nuo girtuoklysts
ddami vyn vorus ar kitus pasilyktjim turjusius sukelti gyvius. Istorija tapo ir
gydymas vimdomuoju preparatu apomorfinu, turjusiu sukelti slygin vmimo refleks.
Nuo 1948m. iki dabar tebevartojamas vaistas disulfiramas sutrikdo alkoholio skaidym
kepenyse blokuodamas ferment acetaldehiddehidrogenaz. Todl alkoholis skyla tik iki
acto rgties aldehido. Pastarasis, kaupdamasis organizme, sukelia stipri bendrj intoksikacij. Vartojamas kasdien, vaistas veikia net kelet savaii, tad pacientas priverstas
likti blaivus. Kasdienis savanorikas vaisto grimas turi ir psichoterapin reikm.
Paprastai rekomenduojama medikamentin gydym traukti artimuosius, kad ie nekyriai
kontroliuot vaisto vartojim. Dl daugialypio poveikio gydymas disulfiramu perengia
prastines aversinio gydymo ribas.
Disulfiramas geriamas kasdien po 0,25 arba 0,125 g. Tokios dozs labai retai sukelia
alutini reikini. Kai kuriems pacientams veiksming doz tenka parinkti stacionaro
slygomis - skiriant iki 3,0 g disulfiramo per dien (po 1-2 tab. 3 kartus). Igrus alkoholio
(net stiklin alaus) reakcija turt prasidti po 15-20 minui. Trumpiausias disulfiramo
kursas turt trukti bent eis mnesius. Pacientas turi gerai inoti, kaip vaistas veikia,
kokie gali bti nepageidaujami jo vartojimo reikiniai, kokie yra alkoholio ir vaisto sveikos
padariniai. Disulfiramas neskirtinas pacientams, sergantiems irdies liga. Disulfiramo ir
etanolio sveikos toksikum padidina tricikliai antidepresantai. Implantuotas ilgai
veikiantis disulfiramas dl nedidels rezorbcijos veikia silpnai.
Akamprosatas, veikdamas per genus, reguliuoja alkoholio paeist neuromediatorini
sistem pusiausvyr (pirmiausia gliutamatergins sistemos) ir taip sumaina potrauk
igerti. is vaistas geriamas kasdien, doz priklauso nuo paciento svorio ir svyruoja tarp
1,3-2,0 g per dien. prastinis gydymo kursas trunka metus. Vartojani akamprosat
pacient abstinencija danesn ir ilgesn.
Opioid antagonistai naltreksonas ir nalmefenas slopina alkoholio sukeliam
malonum, todl alkoholis tampa maiau patrauklus ir igrimai darosi ne tokie audringi.
Derinamas su palaikomja psichoterapija, naltreksonas pailgina abstinencij.
Kadangi priklausomyb nuo alkoholio siejama su endogeninio serotonino stoka,
tiktasi, kad serotonino (5-HT) receptorius veikiantys vaistai pads ilikti blaiviems, taiau
SSRI antidepresant veiksmingumas pasirod ess nedidelis. Jie skirtini esant gretutiniam
depresiniam sutrikimui.
Priklausomyb nuo alkoholio sukelia nemaai gyvenim trikdani sutri, kim.
Padidjs jautrumas, nerimas, besikartojanti nemiga, ilgam iliekantis simpatins nerv

sistemos dirglumas apsunkina blaivybs laikotarp. Todl svarbu laiku ir tinkamai koreguoti
iuos sutrikimus.
Dauguma (apie 70%) besigydanij sumaina "neblaivi" dien skaii, ir po 6
mnesi paprastai nustatoma pagerjusi bendra bkl. Vis dlto dauguma pacient met
laikotarpiu vl ima vartoti alkohol.
Abstinencijos bkl. Po ilgalaikio vartojimo staiga nutraukus arba apribojus alkoholio
kiek gali atsirasti mins abstinencijos poymi. Paprastai pacientai nurodo, kad savijauta
palengvja igrus alkoholio. Nors klinikiniai simptomai kartais skirstomi ankstyvuosius
(24-48 val.) ir vlyvuosius (po 48 val.), klinikai manomos variacijos. Bdingiausiais
poymiais laikomi:

vegetacinis hiperaktyvumas, pvz., tachikardija, prakaitavimas ar pakils

kraujospdis;

drebulys, kartais pastebimas ramybs bsenoje, o kartais juntamas tik palietus

itiestas rankas;

nemiga, ypa varginanti ir nepasiduodanti prastoms hipnotik dozms;

bauginamo turinio haliucinacijos ir iliuzijos (regos, lytos ar klausos);

pykinimas ar vmimas, kuriuos reikt atskirti nuo virkinimo sistemos lig

slygojamo vmimo (minis gastroduodenitas, minis pankreatitas ir pan.);

psichomotorinis sujaudinimas iki nesuvaldomo lsmo;

nerimas, kartais gerai tramdomas, o kartais prilygstantis panikos atakai;

epilepsiniai traukuliai, kartais nakties metu, tad ne visada pastebimi ir teisingai

interpretuojami.

Pirmsias 12 valand simptomatika yra susijusi su etanolio koncentracija kraujuje.

Daugeliui pacient alkoholin abstinencijos bkl praeina savaime, be gydymo.
Nekomplikuota abstinencijos bkl trunka 3-7 dienas, nors gali utrukti arba komplikuotis.
Esminmis komplikacijomis laikomi traukuliai ir baltoji kartlig.
Komplikuotos alkoholins abstinencijos bkls rizikos veiksniai:

ilga pastarojo vartojimo trukm;

dideli suvartata alkoholio kiekiai;

savigyda hipnotikais;

ankstesns detoksikacijos;

ankstesni traukuliai;

ankstesns baltosios kartligs;

kompulsyvus potraukis;

sunki abstinencijos bsena atvykus;

gretutins mins ligos.

Madaug 1,9-3% vis alkoholins abstinencijos bkli komplikuojasi traukuliais.

Tipiki didieji generalizuoti motoriniai traukuliai, i dalies susij su hipomagnezemija,
hiperventiliacija, alkalemija, bna 12-t - 48-t abstinencijos valand, trunka apie 2
minutes ir paprastai praeina savaime. Per paskesnes 8-12 valand traukuliai gali
pasikartoti iki 6 kart. Jie esti danesni, jei piktnaudiaujama ir alkoholiu, ir raminamaisiais.
Madaug tredaliui pacient po alkoholins kilms traukuli kyla baltoji kartlig.
Alkoholins abstinencijos bkl reikiasi skirtingai ir greitai kinta, todl j ir gydymo
veiksmingum nelengva vertinti. Tam paprastai vartojami specials klausimynai.
Patogiausiu standartizuotu klausimynu alkoholins abstinencijos sunkumui vertinti
laikomas CIWA-Ar (The ClinicaI Institute Withdrawal Assesment for Alcohol revised). is
klausimynas, pagrstas klinikiniais poymiais, kuriems nustatyti nereikia specialios
aparatros (pvz., pykinimas, iaukiojimas ir vmimas arba prisilietus juntamas drebulys,
intencinis ir nuolatinis drebulys - t pai grupi skirtingai vertinami poymiai). Kuo
rykesn klinika, tuo didesnis vertis. Maksimalus vertis teorikai gali siekti 67, taiau
praktikai jis retai virija 40. Lengva, medikamentikai negydoma ASB nesiekia 8 bal;
vidutiniko sunkumo svyruoja tarp 8 ir 15; didesn nei 15 bal laikoma sunkia.
23 lentel. CIWA-Ar klausimynas

Pykinimas ir vmimas (klausiama ,,Ar jus pykina? Ar vmte?" ir stebima)

0
Jokio pykinimo ir vmimo
1
Silpnas pykinimas be vmimo
4
Protarpinis pykinimas su iaukiojimu
7
Nesiliaujantis pykinimas, danas iaukiojimas ir vmimas
Drebulys (stebima: rankos itiestos, pirtai isksti)
0
Jokio drebulio
1
Nepastebimas, bet jauiamas palietus pirtus
4
Vidutinis, pastebimas itiesus rankas
7
Rykus, pastebimas ir neitiesus rank
Paroksizminis prakaitavimas (stebima)
0
Jokio pastebimo prakaito
1
Lieiant juntamas prakaitavimas, daugiausia deln srityje
4
Aprasojusi kakta
7
Kiaurai merkiantis prakaitas
Nerimas (klausiama ,,Ar nervinats?" ir stebima)
0
Jokio arba vos juntamas nerimas
1
Neymiai susirpins

4
7

Kupinas tampos ar atsargus, nerimas akivaizdus

Tapatus miai panikos atakai, kokia bna sunki kliedesi ar mins
izofrenins reakcijos metu
Aitacija (stebima)
0
prastas aktyvumas
1
iek tiek padidjs aktyvumas
4
Muistosi ir nerimsta
7
Tyrimo metu vaiktinja ten ir atgal ar be perstojo blakosi
Lytos sutrikimai (klausiama "Ar nenieti ? Ar nejauiate dilgiojimo, deginimo ar
tirpimo? Ar nejauiate oda ar po ja ropojani gyvi?"ir stebima)
0
Joki jutim
1
Vos juntamas nieulys, diegliai, deginimas ar tirpimas
2
Lengvas nieulys, diegliai, deginimas ar tirpimas
3
Vidutinikai ireiktas nieulys, diegliai, deginimas ar tirpimas
4
Ireiktas lytos haliucinacijos
5
Sunkios haliucinacijos
6
Labai sunkios haliucinacijos
7
Nuolatins haliucinacijos
Klausos sutrikimai (klausiama ,,Ar pasidarte jautresnis aplinkos garsams? Ar jie
nemalons? Ar jie nebaugina? Ar girdite k nors, kas jus trikdyt? Ar girdite k
nors, ko ia negalt bti?" ir stebima)
0
Nieko ypatinga
1
Garsai kyri ar gali igsdinti
2
Garsai nesmarkiai ria klaus ar baugina
3
Garsai smarkiai ria klaus ar neabejotinai gsdina
4
Akivaizdios klausos haliucinacijos
5
Sunkios haliucinacijos
6
Labai sunkios haliucinacijos
7
Nuolatins haliucinacijos
Regos sutrikimai (klausiama "Ar viesa neatrodo per daug ryki? Ar ji neturi kokio
nors atspalvio? Ar ji neeidio js aki? Ar nematote ko nors, kas jus baugint?
Ar matote k nors, ko ia negalt bti?" bei stebima)
0
Nieko ypatinga
1
Vos pastebimas jautrumas
2
Neymus jautrumas
3
Rykus jautrumas
4
Akivaizdios regos haliucinacijos
5
Sunkios haliucinacijos
6
Labai sunkios haliucinacijos
Galvos skausmas (klausiama "Ar nejauiate ko nors nejprasta galvoje? Ar nra
pojio, lyg galv vert raitis?" Nevertinti svaigimo ar aptemim. vertinti raik)
0
Jokio
1
Vos juntamas
2
Neymus
3
Vidutinikas
4
Nelabai stiprus
5
Stiprus
6
Labai stiprus
7
Ypa stiprus
Orientacijos sutrikimai (klausiama "Kuri iandien diena? Kur js esate? Ar
pajstate mane? Praom sudti... ")
0
Orientuojasi ir gali atlikti kelet paeiliui einani sudties veiksm

1
2
3
4

Negali atlikti mint sudties veiksm ar abejoja dl datos

Nesuvokia laiko ne ilgiau kaip dvi dienas
Nesuvokia laiko ilgiau kaip dvi dienas
Nesuvokia vietos ir/ar asmen

Bendras CIWA-Ar vertis ...

Vertintojo paraas ..
Maksimali bal suma 67.
Remiantis CIWA-Ar klausimynu bandoma standartizuoti gydymo taktik. Kol CIWA-Ar
nesiekia 8 bal, siloma neskirti vaist, tenkintis vien slauga, psichoterapija, artimj
parama. Tarp 8-15 taikytina peroralin terapija benzodiazepinais, bet pacientai gali bti
gydomi ambulatorikai. Kai CIWA-Ar virija 15 bal, reikalinga hospitalizacija, ypa
sunkiais atvejais skirtina intensyvi terapija.
Benzodiazepinai laikomi tinkamiausiais preparatais alkoholins abstinencijos bklei
gydyti. Anksiolitinis, raumenis atpalaiduojantis ir prietraukulinis poveikis atitinka mins
abstinencijos sutrikimus - didel nerim, raumen stingum (rigidikum) ir drebul,
simptomin epilepsij. Svarbiausi benzodiazepin skirtumai yra skirtingas vartojimo bdas
(peroralinis, intraveninis ir intraraumeninis) ir farmakokinetika (vieni turi ilg pusinio
eliminavimo period ir/ar aktyvius metabolitus, kiti - trump pusinio eliminavimo period
ir/ar joki aktyvi metabolit). Chlordiazepoksidas bei diazepamas, turintys bendr aktyv
metabolit nordiazepam (desmetildiazepam), pasiymi savybe kauptis. Alternatyva
laikomas oksazepamas, neturintis joki aktyvi metabolit. Pastarojo doz gali siekti 150
mg pirmj par.
Ilgo veikimo benzodiazepin vartojimas leidia pasiekti veikimo tolygum, ivengti
ryki savijautos bangavim, jie geriau apsaugo nuo traukuli. Visada reikia vertinti
kaupimosi pavoj, ypa vyresniame amiuje ar sergant kepen ligomis. Atsargiai skirtini
esant kvpavimo tak obstrukcijai (miego apnjos sindromas ar obstrukcinis bronchitas).
Tad sunkiais atvejais linkstama parenteraliai skirti trumpo veikimo benzodiazepinus (pvz.,
lorazepam), neturinius aktyvi metabolit, nors dl to gydymas tampa brangesnis.
Ltas sotinimas arba ypa didels benzodiazepin dozs gali sukelti GASR A
receptori desensibilizacij. Dauguma benzodiazepin blogai rezorbuojasi, todl skiriami
gerti, o prireikus - injekcijomis ven (injekcij raumenis vengiama).
Paros doz nustatoma individualiai: gydymo pradioje - pagal abstinencijos bkls
raik, gydymo metu - pagal ios bsenos kait. Pasirinktas dozavimo bdas lemia ir
visumin psichotropiko doz.

Benzodiazepinai gali bti skiriami pastoviomis dozmis, kurios tolygiai mainamos keli
par laikotarpiu. is metodas taikomas tuo atveju, jei pacientai link piktnaudiauti
psichotropikais ir todl neretai perdeda savo blog savijaut. Jis tinka tais atvejais, kai
sunkus abstinencijos sindromas gali komplikuoti paciento bkl (pvz., sergant komplikuota
iemine irdies liga rekomenduojama pirmj par skirti chlordiazepoksido, po 50mg 4
kartus, paskesnes dvi paras doz kasdien sumainama perpus).
Vaist gali bti skiriama ir atsivelgiant abstinencijos kait, t.y. prireikus. Nustatoma
tik maksimali ambulatorikai leistina benzodiazepino paros doz, nors stacionare i riba
vertintina labai reliatyviai. Vaist skiriama tik esant simptomatikai, kas valand arba reiau.
Orientyru gali bti CIWA-Ar vertis. Toks dozavimo bdas apsaugo nuo mins tolerancijos
- reikia maesns bendros dozs, trumpesn detoksikacija. Vienkartins gerti skiriamos
dozs: chlordiazepoksido 50-100 mg, diazepamo 10-20 mg, oksazepamo 30-60 mg,
lorazepamo 2-4 mg (gali bti skiriama ir kit benzodiazepin ekvivalentikomis dozmis).
Benzodiazepin dozi ekvivalentai:

Alprazolamas 0,5 mg

Chlordiazepoksidas 25 mg

Diazepamas 5 mg

Flunitrazepamas 0,5mg

Klonazepamas 1 mg

Klorazepatas 7,5 mg

Lorazepamas 1 mg

Nitrazepamas 5 mg

Oksazepamas 15 mg

Prazepamas 10 mg

Derinant skirtingus dozavimo bdus, vienodais laiko tarpais skiriama fiksuota, taiau
numatoma ir papildoma benzodiazepino doz.
Monoterapija priepsichoziniais vaistais netaikytina. Jie skirtini tik aitacijos atvejais.
Gydymo pradioje raminamasis priepsichozini

vaist poveikis rykesnis negu

benzodiazepin, per paskesnes paras jiems palaipsniui vystosi tolerancija ir miego trukm
trumpja.

Nors

arterin

hipotenzij

sukelia

didels

tiek

benzodiazepin,

tiek

priepsichozini vaist dozs, pastarieji skatina tachikardijas. Priepsichoziniai vaistai

neapsaugo

nuo

traukuli

ar

netgi

sumaina

traukulin

slenkst.

Monoterapija

priepsichoziniais vaistais provokuoja baltj kartlig, danesns esti mirtys. Jei

aitacijos nepavyksta kompensuoti benzodiazepinais, galima pamginti haloperidol (po 25mg kas 6 valandas). Viena i io vaisto teigiamybi laikomas menkas jo toksikumas
(mirtin apsinuodijim nra inoma).
Yra skirting benzodiazepin ir priepsichozini vaist dozavimo taktik:

Fiksuotos dozs (pvz., haloperidolio po 5mg ir lorazepamo po 2mg kas 6 valandas);

Greitosios trankvilizacijos taktika naudojama esant rykiai aitacijai ar agresyvumui,

kai paciento elgesys darosi nekontroliuojamas. iuo bdu prasta gydyti psichozin
aitacij. Vaistai skiriami parenteraliai kas pusvaland ar valand, derinant
benzodiazepinus ir stiprius priepsichozinius vaistus (pirmenyb teiktina trumpai
veikiantiems - pvz., droperidolio po 1,25-2,5 mg). Gydymas trunka nuo vienos iki
keturi valand - kol pasiekiama sedacija. Priepsichozini vaist ir benzodiazepin
derinys veiksmingesnis nei didiausi dozi monoterapija.

Abstinencijos bklms gydyti tinka ir karbamazepinas, nepasiymintis krymine

tolerancija su etanoliu t.y., neskatinantis etanolio sukelto CNS slopinimo. Karbamazepino
metabolizmas nesutrinka kepen disfunkcijos atveju, juo piktnaudiaujama labai retai
(menkas abuzinis potencialas). Tuo karbamazepinas i esms skiriasi nuo benzodiazepin
ir klometiazolio. Spjama, kad karbamazepinas blokuoja imokimo mechanizm ir
sugrina prastin GASR A receptori jautrum.
Karbamazepinas skirtinas gydyti vidutinio sunkumo abstinencijos bkles, kai pacientas
alkohol vartoja epizodikai, su visikos abstinencijos laikotarpiais, nevartoja dideli
alkoholio kieki, praeityje jam nra buv sunkaus abstinencijos bkli, jeigu jo nebuvo
mginta neskmingai gydyti kitais priekliedesinio poveikio preparatais. Karbamazepinas
neskirtinas pacientams, turintiems lengv abstinencijos bkl. Jis nepakankamai
veiksmingas sunkiais atvejais. Karbamazepino skiriama po 1200 mg pirm ir antr dien,
600 mg trei ir ketvirt dien bei 400 mg penkt ir et dien, ubaigiant gydym
vienkartine 200 mg doze septint dien. Gydym galima pradti maesnmis, 600-900 mg
dozmis, taiau jos skiriamos ilgiau. Doz mainama tik nuo septintos dienos, kasdien po
150 mg.
Intravenin infuzija taikytina tik esant akivaizdiai hipovolemijai ar saugiam
medikament dozavimui. Magnio sulfato infuzija gerai koreguoja ir hipokalemijos bei
hipokalcemijos reikinius. Po ilg etanolio vartojimo laikotarpi pasitaikanti hiponatriemija
koreguotina labai atsargiai, nes agresyvi terapija provokuoja mirtin centropontin
mielinoliz.

Alkoholin ketoacidoz koreguojama tiamino bei gliukozs infuzija ir trio atstatymu

(500 ml/val. 4 valandas, vliau 250 ml/val. 4 valandas). Gliukozs infuzija skirtina net
hiperglikemijos (iki 13,8 mmol/l) atveju - ji slopina lipoliz ir greiiau nei fiziologinis tirpalas
koreguoja ketonemij. Acidemijos korekcija bikarbonatais nereikalinga net esant pH 6,95.
Ji

savaime

praeina

paros

laikotarpiu

(nesupainioti

su

etilenglikolio,

metanolio

sukeliamomis acidozmis). Insulino vartojimas ypa maomis dozmis pateisinamas tik

esant didesnei nei 13,8 mmol hiperglikemijai. Koncentruotas gliukozs tirpalas be tiamino
priedangos gali sukelti Wernicke's encefalopatij.
Vienas alkoholins epilepsijos priepuolis paprastai negydomas, pacientai kelias
valandas stebimi. Magnio jonai, benzodiazepinai ir barbitratai yra pakankamai veiksmingi
profilaktikos poiriu. Ilgai veikiantys benzodiazepinai veiksmingiau apsaugo nuo vlyv 45 dienos alkoholini traukuli. Besikartojant traukuliams rekomenduotina diazepamo ar
fenitoino infuzija ven. Jei ji nepadeda, skiriama fenobarbitalio 50-100 mg/min.
Abstinencijos bkl su kliedesiais. Abstinencijos bkl su kliedesiais - alkoholio
sukelta trumpalaik, bet gyvybei pavojinga psichozin bsena su lydiniais somatiniais
sutrikimais, dar vadinama baltja kartlige (Delirium tremens).
Deimtadalis piktnaudiaujanij alkoholiu perserga baltja kartlige. Rizika susirgti ja
tiesiai proporcinga igeriamo alkoholio kiekiui (patikimai didja vartojant 120ml etanolio per
par). Kliedesiais daniau serga pacientai, turintys ilgalaiks priklausomybs patirt,
paprastai 40-50 met amiaus, nors pasitaiko ir gerokai jaunesni. Gali bti, kad
sergamum lemia tam tikros paveldimos savybs.
Kliedesi patogenez nra aiki, taiau siejama su neuromediatorini sistem
adrenergine hiperstimuliacija ir acetilcholinerginiu nepakankamumu.
Rizikos veiksniais laikoma usitsusi alkoholins abstinencijos bkl, gretutins ligos
(pneumonija, alkoholins kilms pankreatitas, alkoholinis hepatitas, kraujavimas i
virutins virkinimo trakto dalies, sepsis, pielonefritas, dehidratacija, inkst funkcijos
nepakankamumas).
Baltoji kartlig prasideda antr-septint par po to, kai nutraukiamas ar labai
apribojamas alkoholio vartojimas, ir gali trukti net kelias savaites. Prodromas pasireikia
nemiga, drebuliu ir baime. prastiniai abstinencijos simptomai darosi neprastai ryks
(pvz., lieuvio drebjimas ar liaugiantis prakaitas). Prodromo laikotarpiu pasitaiko
pavieni iliuzij, kurios daniausiai prasideda miai, tamsiu paros metu. Klasikin triad
sudaro smons pritemimas, rykios haliucinacijos ar iliuzijos, lieianios bet kuri jutim
srit, ir akivaizdus drebulys. Gali prisidti kliedesiai, aitacija, nemiga arba miego ciklo

inversija ir padidjs vegetacins nerv sistemos aktyvumas. Pacientas gali kariuoti,

taiau temperatra retai virija 38,5C. Pavieniai generalizuoti traukuliai gali ymti
kliedesi pradi ir kartotis j metu.
Pacientai nerams, motorikai sujaudinti, sunki kliedesi metu patiria motorin
automatizm - drebaniais pirtais be perstojo bando sugriebti ap iuopiamus daiktus ar
grieia dantimis. Gali atsirasti analgezija - pacientai nusiplia tvarsius, vaikto
nepaisydami galni li.
Kliedesiai danai susij su kasdieniais proiais ir darbu. Dezorientacija apima laik,
viet, mones, taiau pacientai lieka orientuoti savo pai atvilgiu.
Gsdinaniose regos haliucinacijose pacientai mato vairius smulkius gyvius:
grauikus, vabzdius, paukius ir pan. Klausos haliucinacijose vyrauja triukmas ar
muzika. Haliucinacijos dera prie paciento asmenybs: kartais siuetai primena fantastinius
ar kovinius filmus, masines linksmybes, stichines nelaimes. Pacientai aktyviai dalyvauja
patiriamose haliucinacijose: barasi, ginasi, puola ar bga. haliucinacijas ir kliedesius
integruojami reals aplinkos vykiai, atsitiktinai nugirstos frazs ir pan. Pacientai tokie imls
taigai, kad jiems galima teigti norim situacij ir netgi sukelti atitinkamas haliucinacijas.
Simptomatika rykesn vakarais ir naktimis, o kartais pasireikia tik tuo paros metu.
Net neslopinarni, pacientai paryiui trumpam umiega. Baltoji kartlig trunka vidutinikai
2-5 dienas, labai retai - ilgiau nei dvi savaites. Sveikdami pacientai minga giliu ilgai
trunkaniu miegu.
Baltosios kartligs nedera painioti su kitais alkoholio sukeliamais psichoziniais
sutrikimais, vis pirma - haliucinoze, pasireikiania rykiomis klap.sos ir regos
haliucinacijomis, kurias pacientas kartais iri i dalies kriti~ai, nes haliucinoz
nesutrikdo autonomins nerv sistemos veiklos, smon lieka aiki. Usitsusi baltj
kartlig reikia skirti nuo alkoholins Korsakovo ligos.
Mirtingumas dl baltosios kartligs svyruoja nuo 2 iki 15%. Nepalankiais
prognostiniais ios ligos veiksniais laikomas vyresnis nei 45 metai amius, gretutin sunki
liga (kariavimas iki 40C, pneumonija ir pan.) Paprastai mirtama dl nediagnozuoto ar
netinkamai gydyto plaui udegimo, meningito, hipoglikemijos, subduralins hematomos
ir pan.
Gydant baltj kartlig laikomasi bendrj alkoholins abstinencijos gydymo princip.
Benzodiazepinai patikimai sumaina baltosios kartligs dan. Aitacijos metu
rekomenduojama kas 5 minutes leisti ven diazepamo: dvi pradins dozs po 5 mg, dvi
paskesns didinamos iki 10 mg, vliau iki 20 mg. i schem galima taikyti tik pasirengus
dirbtinei plaui ventiliacijai. Gerai nuramina ir kiti trumpai veikiantys benzodiazepinai -

lorazepamas ar midazolamas. Iimtiniais atvejais, kartojantis traukuliams, gali bti

skiriama ir barbitrat, nors j reikt vengti dl stipraus alutinio poveikio. Aitacijos metu
gali

bti

skiriama

butirofenon

grups

priepsichozini

vaist

(haloperidolio

ar

droperidolio). Tiek haloperidolio, tiek droperidolio paros doz neturi viryti 20 mg.
Haloperidolis silpniau ramina, maiau veikia gyvybines funkcijas. Droperidolis, nors veikia
trumpiau, slopina stipriau, gali sukelti hipotenzij ir padaninti irdies plakim. rodyta, kad
skiriant dideles priepsichozini vaist dozes kliedesiai usitsia, padanja komplikacij.
Tokiu poveikiu ypa pasiymi cholinolizinio poveikio priepsichoziniai vaistai.
Dl gausaus prakaitavimo, dano kvpavimo (tachipnjos), kariavimo ir padidjusios
glomerulins kraujotakos vystosi hipovolemija - ji koreguotina kristaloid infuzijomis (iki 610 litr per par). Svarbi ir vitamin terapija, dl sutrikusio siurbimo plonarnje btinai
parenteralin.
Amnezinis sindromas. Mintas alkoholio sukeltas atminties sutrikimas literatroje
geriau inomas Korsakovo sindromo, arba alkoholins Korsakovo psichozs, vardu.
Seniau jis buvo tapatinamas su Wernick's sindromu, laikomu minio pobdio procesu,
tuo tarpu Korsakovo psichoz yra palengva atsirandantis ir progresuojantis atminties
sutrikimas. Manoma, kad abu sindromus sukelia tiamino stoka dl blogos mitybos
(malnutricijos), sutrikusios absorbcijos, sumajusio kofermento tiamino pirofosfato (TPF)
kiekio, - dl viso to susilpnja vis TPF ferment aktyvumas. Sutrikimus dar pagilina
magnio, tiamino transketolazs kofaktoriaus, stoka. Wernicke' s sindrom gali
iprovokuoti gliukozs infuzija tiamino stygiaus fone.
Korsakovo psichoz atsiranda kandin baltosios kartligs ar haliucinozs, nors gali
atsirasti ir palaipsniui.
Amnezin sindrom lemia gumburo branduoli, pogumburio ir spenelini kn
paeidimas. iuos pokyius galima aptikti kompiuterins tomografijos ar elektromagnetinio
rezonanso bdu. Dl specifins paeidim lokalizacijos is atminties sutrikimas kartais
vadinamas diencefaline amnezija.
Rykiausiai sutrinka trumpalaik atmintis, o drauge ir laiko suvokimas.
Paprastai neprisimenama keli pastarj met (retrogradin amnezija), nors ankstesni
vykiai atmintyje ilieka. Atminties spragos upildomos konfabuliacijomis, kurios paprastai
grindiamos asmenine paciento patirtimi. Psichoorganinis sindromas apima ir labilius
afektus, sutrikusius jutimus, pavirutinik dmes. Vis dlto tiriant danai nustatomas
dramatikas skirtumas tarp pakankamai aukto intelekto ir rykiai sutrikusios atminties

(pvz., Wechslerio intelekto tyrimas IQ= 100, atminties tyrimas MQ=70-80). Manifestuojanti
amnestin psichoz neretai laikoma alkoholins abstinencijos padariniu.
Bdingi ir kiti alkoholins ligos poymiai: polineuropatija, kepen paeidimas ir pan.
tarus Korsakovo psichoz nedelsiant skiriama tiamino. Kuo anksiau pradedamas
gydymas, tuo geresni rezultatai. Dl sutrikusio sisavinimo arnyne tiamino skiriama tik
parenteraliai - nuo 100 mg iki 1000 mg per dien. Tiaminas leidiamas tol, kol nepraeina
oftalmoplegija ir kol pacientas nepradeda tinkamai maitintis. Netgi gydant didelmis
tiamino dozmis io vaisto koncentracija kraujuje didja labai ltai. Dl magnio stokos
gydymas gali bti neefektyvus. Rekomenduotinas lovos reimas, nes danai kartu bna
beriberio ligai (B6 avitaminozei) bdingi irdies veiklos sutrikimai. Todl gydoma ir kitais B
grups vitaminais bei foline rgtimi. Veiksming atminties sutrikim gydymo bd nra.
Alkoholin haliucinoz. Haliucinoze suserga pacientai, ilgus metus piktnaudiav
alkoholiu. Vidutinis j amius - apie 40 met.
Klasikinmis laikomos klausos haliucinacijos, kai pacientai girdi juos kaltinanius
balsus ar net savo mini komentarus. Balsai nedraugiki, sklindai lauko, todl pacientai
pasijunta es apgulti. Retesns rykios regos ar asocijuotos haliucinacijos. Nors dl
gsdinanio haliucinacij turinio pacientai jauia nerim, taiau orientacija nenukenia,
ilieka bent dalin savikritika.
Daniausiai haliucinoz prasideda po alkoholini eksces, nors gali vystytis ir
palaipsniui. Susilaikius nuo alkoholio ji praeina per kelias dienas ar savaites, nors kartais
gali trukti mnesius ir pereiti ltin haliucinoz.
Pavydo kliedesys. Girtuoklyst neivengiamai atitolina sutuoktinius, todl alkoholikai
tampa tars ir pavyds. Nors alkoholik potencija sutrinka, o seksualumas gauna
perversijos atspalvi, apgirtus lytinis potraukis danai padidja.
Kliedesi metu atsirandantis pavydo kliedesys danai praeina kartu su kita kliedesi
simptomatika. Reiau pasitaiko paranoidinio pobdio sisteminis pavydo kliedesys,
iliekantis met metus net visikos abstinencijos atvejais. Pacientai primeta monoms ir
artimiesiems absurdikus kaltinimus, kuri nemanoma atremti jokiais argumentais. Apgirt
ie pacientai danai bna agresyvs.
Alkoholio sukelta demencija. Epidemiologini studij duomenimis, iki 24% vis
diagnozuojam demencij sukelia etanolis. Daugeliui i pacient i pradi nustatoma

kitos kilms silpnaprotyst. Net 75% alkoholik turi kognityvins sferos sutrikim, i j
deimtadalis yra gils.
Piktnaudiaujant alkoholiu nervinis audinys kenia ir dl netinkamos mitybos, ir dl
sutrikusios kit organ veiklos. Smegen audinio sunykimas proporcingas alkoholizmo
trukmei ir intensyvumui. Manoma, kad alkoholio sukelta silpnaprotyst tra kratutin
Korsakovo sindromo iraika. ios nuomons oponentai tvirtina, jog demencija atsiranda
dl totalinio smegen audini sunykimo, o tiamino stokos sukeltas sindromas tra viena i
alkoholins degeneracijos grandi. Paprastai remiamasi faktu, kad alkoholis, kaip ir kiti
organiniai tirpikliai, "iplauna" lipofilinius junginius (smegen mas maja proporcingai
per vis gyvenim igerto alkoholio kiekiui).
Polimorfinis

alkoholins kilms

nerv sistemos paeidimas

laikomas

svarbiu

diferenciniu poymiu nustatant silpnaprotysts kilm, ypa pradinse stadijose.

Opioidai
Opioidai inomi apie 7000 met. Tai narkotikai, uvaldantys vis gyvenim, visas 24
valandas, met metus, iki mirties, veriantys iekoti ir gauti j bet kuria kaina.
Visi opioidai pasiymi krymine tolerancija. Jie gaunami i Papaver somniferum.
Gryname opijuje vyrauja morfinas (4-21%), kodeinas (0,7-2,5%) ir tebainas, dar vadinami
natraliais opioidais. Jiems giminingi pusiau sintetiniai opioidai kodeinas, hydrokodonas,
diacetilmorfinas

(heroinas)

ir

kiti,

gaunami

chemikai

perdirbant

natraliuosius.

Struktrikai skirtingi, taiau veikimu panas junginiai vadinami sintetiniais opioidais

(meperidenas, propoksifenas, metadonas). Nemaai opioid vartojami kaip malinantys
skausm vaistai.
Stipriausias ir pavojingiausias opioidas yra i Azijos ali nelegaliai vearnas heroinas.
Dl ypa stipraus skausmo malinamojo efekto dar 1898m. acetilintam morfinui buvo
pranaaujama herojika ateitis (i ia ir heroino pavadinimas). Kai kuriose alyse jis iki iol
tebevartojamas kaip vaistas.
Visi opioidai agonistikai veikia opioidinius receptorius, kurie aptinkami ne tik galvos
smegenyse, bet ir daugelyje kit organ. Centrini opioidini receptori stimuliacija sukelia
euforij ir analgezij.
min intoksikacija. Umin intoksikacija diagnozuojama, jei inoma, kad tipikai
pasikeit opioid pavartojusio asmens elgesys. Opioidins intoksikacijos metu trumpalaik
pradin euforij pakeiia apatija ar net disforija, dingsta pirmomis akimirkomis upldusi
energija ir veiklumas - sultja psichomotorin veikla, sutrinka funkcijos: pacientai

mieguisti, j kalba suvelta ir padrika, sutrik dmesys ir atmintis. Smons bkl gali
kaitaliotis nuo gilios komos su kvpavimo nepakankamumu (reti, kartais pavieniai
paviriniai kvpimai) iki aikios smons pror, kai pacientai kalba, vaikto ar net
triukmauja, bet palikti ramybje vl atsiduria komos bklje, jiems vl trinka kvpavimas ir
gali itikti mirtis. Vienu bdingiausi intoksikacijos poymi laikomi siaurutliai ir simetriki
aki vyzdiai. Apirint tok pacient aptinkarnos injekcij yms: vieios ir senos
(pigmentacija), apiuopiamos surandjusios poodins venos. Neretai nustatomos
padidjusios kepenys, plaui ir irdies ligos. Daniausiai perdozuojama leidiam
opioid. Taip atsitinka pakeitus prast narkotik kitu, pavartojus narkotik po ilgesns
pertraukos arba kartu su kitomis psichoaktyviosiomis mediagomis (tai ypa lieia
metadono program dalyvius).
Opioidai veikia daugel fiziologini funkcij. Jie palengvina skausm, slopina kosul. J
veikiamas kvpavimo centras darosi maiau jautrus anglies dioksidui, todl gali sustoti
kvpavimas. Pirmosios opioid dozs sukelia centrins kilms pykinim ar net vmim,
nors vliau is poveikis dingsta, o vmimo nesukelia net vimdomieji. Opioidai slopina
arnyno peristaltik ir sukelia viduri ukietjim, nemaloniai stimuliuoja ir lapimo psls
lygiuosius raumenis. Jie pleia periferines kraujagysles, dl to pastebimai parausta oda.
Kita vertus, jie slopina refleksin vazokonstrikcij, todl atsiranda ortostatin hipotenzija.
ie hemodinaminiai efektai dingsta atsirandant tolerancijai.
tarus, kad pacientas perdozavo opioid, skiriamas opioid antagonistas naloksonas.
Nalokson galima skirti ven (pradin doz - 0,4-2,0 mg), taip pat raumenis, po oda ar
po lieuviu (reikia didesni dozi). Doz kartojama, kol pacientas atgauna smon ir
pradeda normaliai kvpuoti. Jei nepadeda 10 mg naloksono, reikia iekoti kitos ligos. Kita
vertus, slopinimas gali nesiliauti, jei kartu su opioidais pavartotos kitos mediagos.
Naloksonas veikia trumpai, po valandos kitos gali pasikartoti visi opioid perdozavimo
reikiniai. Todl atgavs smon pacientas turi bti stebimas bent 12 valand po
paskutins naloksono injekcijos. Nuo opioid priklausomiems pacientams didesns
naloksono dozs gali sukelti sunk mins abstinencijos sindrom
Priklausomyb nuo opioid. Europos alyse nuo opioid priklausomi asmenys
sudaro 0,02-0,03% visos populiacijos. Daugumos aktyvi narkoman amius svyruoja tarp
20 ir 50 met. Pirmkart opioid paragaujama paauglystje ar apie 20 gyvenimo metus.
Vlesnis laikotarpis - varginantis trumpalaiki atoslgi ir besikartojani atkryi tarpsnis.
Dl AIDS baims m plisti vadinamieji bekraujai narkotik vartojimo bdai, vis pirma
rkymas. Taiau net kvepiant heroin svaiginamasis poveikis veik toks pat greitas ir

stiprus, kaip ir leidiantis ven, nes dllipofIlik savybi heroinas greitai pasiekia galvos
smegenis.
Pirmuosius kartus ap svaigstama nuo nedideli (apie 10mg) heroino dozi, taiau per
kelias savaites dozs gali padidti deimteriopai.
Kartais narkotikas vartojamas "saugantis" pripratimo: t.y. specialiai daromos mnesi
ar savaii pertraukos. Pacientai danai tikina pirmuosius kartus nepajut malonumo,
taiau negali paaikinti, kas paskatino bandyti vl ir vl. Suvoktas malonumas paprastai
ymi priklausomybs pradi, vartojimas danja, tampa kasdieniu. Netiktai uklumpanti
fizin priklausomyb prikausto pacient narkotins euforijos ir baims patirti abstinencij
grandinmis. Narkotikui aukojamas visas laikas, visi prieinami pinigai. Narkotikai nuslopina
esminius fiziologinius alkio, alio ir skausmo pojius. vyksta drastikas skilimas:
palaimingas apsvaigimas nuo narkotik ugoia apleist, beatodairikai niokojam kn.
Narkotikas tampa ne tik vieninteliu malonumu, bet ir vieninteliu tikslu. Net patys artimiausi
mons ilgainiui tampa tik priemone gauti pinig narkotikams. Vagiliaudarni ir meluodami
pacientai praranda net artimiausi moni pasitikjim. Jie nebenori mokytis, nebesugeba
dirbti ar bodisi darbo. Atsiradusi socialin izoliacija greitai virsta marginalizacija. Alkoholiko
asmenybs regresij galima apibdinti kaip primityvizacij, tuo tarpu narkomanas
praranda savo asmenybs turin.
Stingant pinig pereinama prie "taupesni" vartojimo bd (narkotikas leidiamas
ven, nes rkant madaug tredalis jo suyra nuo kario ar igaruoja) ar pigesni
namudins gamybos narkotik, kartais vadinam tiesiog aguon nuoviru, "kompotu" ar
"irka". Jis gaminamas i vietins aliavos soduose ir daruose augani aguon, buitins
chemijos parduotuvse perkam reagent ir pan. Aguon nuovire randama ir kit opioid,
alkaloid bei daug chemini priemai ir nevarum. Neretai toks nuoviras "sustiprinamas"
- j pridedama tiesiog trint dimedrolio ar kit raminamj tablei. Kasdiens narkotik
injekcijos palieka kne neidildomas ymes. Gal gale dl uakusi pavirini ven
pacientai priverstipunktuoti gilisias launies, poraktikaulines ar kaklo venas. Tai baigiasi
daugybinmis infekcinmis komplikacijomis.
Danai nustatomi ir kiti psichikos sutrikimai: depresija, asmenybs sutrikimai.
Opioidini narkoman mirtingumas apie 20 kart virija bendr populiacijos
mirtingum. Pagrindins mirties prieastys yra perdozavimas, infekcins komplikacijos ir
saviudyb. Vis dlto apie tredalis buvusi opioidini narkoman ilgainiui atsisako
narkotik.
Radikaliais gydymo bdais siekiama, kad pacientai visikai atsisakyt narkotik, o
alos mainimo bdais (pakaitine terapija, adat ir virkt keitimo programomis ir pan.) -

sumainti al, kuri dl narkotik vartojimo patiria ir narkomanai, ir bendruomen. Vis

dlto idealaus gydymo tikslas turt bti blaivumu besiremianti visapusika paciento
reabilitacija, o alos mainimo metodai laikytini tik trumpalaike igyvenimo galimybe.
Abstinencija tapo pasiekiama tik diegus opioid antagonistus. Naltreksonas buvo
kuriamas kaip alternatyvus pakaitinio gydymo preparatas. Nors jis slopina opioidins
euforijos jausm, potraukio nesumaina, be to, nesukelia priklausomybs ir neturi
psichotropinio poveikio. Palaikomasis gydymas naltreksonu paprastai skiriamas 5-7 dienas
nevartojus heroino ar 10-14 dien metadono arba baigus detoksikacij. Naltreksono po
50mg gali bti skiriama kiekvien dien, didesnmis dozmis - kas antr ar net kas trei
dien (pvz., pirmadieniais ir treiadieniais po 100mg, o penktadieniais - po 150mg).
Nalmefenas pasiymi analogiku poveikiu. Gydymsi iais vaistais turt kontroliuoti
artimieji. Gydymo kursas planuojamas bent keleriems metams. Pacientui paliekama
galimyb aptarti norimus pakeitimus, taiau net priimti sprendimai turt bti atidedami
vienam ar dviem mnesiams. Savavalikai nutrauktas ar pakeistas gydymas laikomas
atkryio pradia. Nemaa vili siejama su ilgai veikianiais preparatais. Svarbu paskirti
tinkam gydym nuo miego sutrikim, depresijos ir pan.
Gydymas iais vaistais tra bdas isaugoti blaivi smon. Savitarpio pagalbos
grups, psichoterapija turt pakeisti narkotik slygojam gyvensen. Pacientai turi bti
traukiami socialinio reabilitavimo programas. Ypa veiksmingomis laikomos udaro tipo
terapins bendruomens, kuriose gydymas tsiasi 1-2 metus.
Dalis ligoni nesigydo ar vieninteliu dmesio vertu gydymo bdu laiko detoksikacij.
Tokiems pacientams gali bti skiriamas pakaitinis gydymas metadonu (lmg metadono
kompensuoja 2 mg heroino poveik). Kadangi patys pacientai danai neino reali
vartojam opioid dozi, orientuojamasi vartojimo ypatumus: 20-30 mg metadono
pakanka kompensuoti pradinius abstinencijos reikinius, kuriuos sukelia net ypa danas
heroino vartojimas ven (4-12 injekcij per 24 valandas), o heroin vartojant reiau
pakanka 10-15 mg metadono. Atsivelgiant simptomatik doz gali bti padidinta arba
sumainta (kasdien po 5-10 mg). Paprastai apsiribojama vienkartine 20-50 mg metadono
doze, suvartojama medicinos personalo akivaizdoje. Metadono neskiriama vaikams ir
pacientams, turintiems piktnaudiavimo iuo preparatu patirt. Daugelis ali statymais
nustato indikacijas ir kontraindikacijas gydyti metadonu, didiausias gydymui skirtinas
metadono dozes bei kitas su iuo gydymu susijusias slygas.
Visi nuo opioid priklausomybs gydomi pacientai privaloma tvarka tiriami, ar nevartoja
kit psichoaktyvij mediag. Yra nemaa greit laboratorini metod opioidams lapime
nustatyti (btina kontroliuoti, ar siningai pateikiami lapimo tyriniai). Jei pacientas links

vartoti alkohol, rekomenduotina kartu su metadonu paskirti disulfiramo. Keblum kyla

tuomet, kai pakaitinje terapijoje dalyvaujantys pacientai nelegaliai sigyja metadono ir
naudoja j svaiginimuisi. Prajus keliems pakaitinio gydymo mnesiams ar metams, galima
po truputl mainti metadono doz. Jei pacientas labai baiminasi, apie dozs mainim
jam galima ir nepraneti.
Priklausom nuo opioid pacieni ntumo laikotarpis, ypa pirmasis jo tredalis,
laikomas specialia pakaitinio gydymo indikacija. Gydymui pakanka 20 mg metadono
dozs.
Opioidins abstinencijos bkl. Opioidins abstinencijos bkl atsiranda nutraukus
kelias savaites ar ilgiau trukus opioid vartojim. J gali sukelti opioid antagonistai net po
santykinai trumpo narkotik vartojimo laikotarpio. Abstinencijos pradia priklauso nuo
narkotiko veikimo trukms (kitaip tariant, nuo narkotiko toksikokinetini savybi): trumpu
veikimo pusperiodiu apibdinam heroino ar martino sukelta abstinencijos bkl pasiymi
rykesne simptomatika ir trunka trumpiau (5-10 dien) nei ilgu pusperiodiu pasiyminio
metadono (14-21 dien). Atsitiktinai ar tyia pavartojus opioid antagonist galima
iprovokuoti itin sunki abstinencijos bkl su lydinia kliedesi simptomatika. Opioidins
abstinencijos raika menkai susijusi su vartojimo trukme, doze ir bdu.
24 lentel. Opioidins abstinencijos klinikiniai reikiniai

Abstinencijos laikotarpis
Gali prasidti prajus kelioms valandoms ir
trukti 36-72 valandas

Prasideda prajus 12 valand ir pasiekia

virn apie 72 valand

Prasideda 24-36 valand ir intensyviausias

72 valand

Poymiai
Potraukis prie opioid
Aarojimas
Rinorja
iovulys
Prakaitavimas
Vidutiniki arba sunks miego sutrikimai
Iplsti vyzdiai, anoreksija
sies oda
Dirglumas
Drebulys
Sunki nemiga
Varginantis iovulys
Silpnumas
Pykinimas, vmimas, diarja
altkrtis, kariavimas
Mlungis (ypa apatini galni)
Kno paraudimas
Spontanin ejakuliacija
Pilvo skausmai

Pacientai tiki, kad panorj bet kada galt atsisakyti narkotiko. Jie netgi sumaina
dozes ir suretina vartojim, taiau vis atidlioja "paskutinj" kart. Vertinant paciento
motyvacij gydytis, reikia atsivelgti visas aplinkybes. Neretai motyvas yra prievartinis:
somatins komplikacijos, opioid stygius, bandymas pasislpti nuo teistvarkos.
Detoksikacija grindiama keliomis i esms skirtingomis metodikomis. Vienu atveju
vartojami legals opioidai, kuri doz palaipsniui mainama, kitu atveju detoksikacija
paremta visika abstinencija ar netgi ankstyvu antagonist pavartojimu, skiriant kit
raminamj.
Pirmenyb teiktina ambulatorinei detoksikacijai, ir tik iai nepavykus prireikia gydymo
ligoninje, t.y. tenka izoliuoti pacient nuo vartojim skatinanios aplinkos.
Detoksikacijai gali bti naudojamas ir klonidinas, slopinantis daugel, bet ne visus,
abstinencijos reikinius. Klonidinas veiksmingiausiai padeda tvirtai pasiryusiems gydytis
pacientams, vartojusiems nelabai didelius opioid kiekius. Tinka ir tiems, kurie vartoja
maesn nei 20 mg metadono doz. Skiriamas po 0,1-0,3 mg kas 6-8 valandas, stebint
kraujospd ir pulso dan. Paprastai vartotinas ne ilgiau nei dvi savaites po visiko opioid
atsisakymo. Kartu su klonidinu vartojami ir benzodiazepinai, taiau paprastai trumpai tik
kelias dienas. Klonidinas netinka palaikomajam gydymui.
Vienu i tinkamiausi vaist laikomas karbamazepinas, turintis menk narkotin
potencial, taiau slopinantis potrauk prie opioid. Maksimalios dozs gali siekti 1200 mg
per par (skiriant vaist ilgesn laik ir didesnmis dozmis reikia kontroliuoti krauj galima toksin leukopenija).
Pastaruoju metu paplito greitosios opioid detoksikacijos metodikos derinant pirmomis
abstinencijos dienomis skiriamus opioidinius antagonistus ir raminamuosius (kartais iki
bendrosios narkozs su dirbtine plaui ventiliacija). Detoksikacija ymiai greitesn, o
naltreksonas apsaugo nuo jos laikotarpiu dan atkryi.
Detoksikuojant metadonu rekomenduojama pradin paros doz 40 mg peroraliai.
Kadangi metadono pusperiodis ilgas (24-36 valandos), j pakanka vartoti kart per dien.
Stacionare tikslinga paros doz dalyti kelias dalis, taiau vienkartin doz neturi viryti 20
mg p/o. Paros doz kasdien mainama penktadaliu arba deimtadaliu. Metadono paros
dozei pasiekus 20 mg, j galima mainti dar spariau (kasdien perpus). Parykjus
abstinencijos klinikai, metadono doz mainama liau.
Vlyvoji abstinencijos faz trunka kelet mnesi. Pacientai neretai bna depresiki,
blogai miega, juos vl traukia narkotikai. Gydymas simptominis.

Kanaps
Marihuanos produktai, gaminami i Cannabis sativa, yra labiausiai paplitusios
nelegaliai vartojamos PAM. Apie 45 milijonus europiei bent kart yra vartoj i kanapi
gaunamus narkotikus. Vartojimas labiausiai paplits tarp jaunuomens: kanapes ibando
apie ketvirtadalis eiolikmei, o tarp atuoniolikmei i dalis siekia 40% Tiesa, didij
dal toki vartotoj sugundo smalsumas - toks vartojimas laikytinas atsitiktiniu, nes
narkotikus nejunkstama.
Kanapse randama apie 60 skirting kanabinoid, i kuri stipriausiu poveikiu pasiymi
-9-tetrahidrokanabinolis (THK). THK koncentracijos labai varijuoja - nuo 0,1 % olje iki
60% haio aliejuje, nors prastinmis laikomos koncentracijos nuo 1 iki 10% THK.
Pagrindinis marihuanos poveikis yra slopinamasis. Marihuana kartais vadinama "vartais"
priklausomyb, nes jos vartojimas bna kit, ymiai stipresni narkotik pradiamokslis.
Reguliariai vartojantieji marihuan rko 3-5 kartus per savait, o pastovs, ltiniai
vartotojai neapsieina be jos n dienos.
Rkant nemaa THK dalis suyra dl pirolizs. Parkius poveikis prasideda po keli
minui ir trunka 2-4 valandas. Pavartojus per burn (pvz., su pyragliais) poveikis
prasideda po 30-60 minui ir trunka 5-12 valand. Per burn vartojam marihuan
nesunku perdozuoti, kadangi jos poveikis pajuntamas vlai ir jo stiprum sunku numatyti.
Dl savo lipofilikumo THK greitai prasiskverbia per biologines membranas ir patenka
smegenis. Metabolizuojamas kepenyse. THK pasiymi savybe kauptis, todl gali bti
aptinkamas prajus savaitms po paskutinio vartojimo.
Bdingi fiziologiniai poymiai yra kintamas kraujospdis, tachikardija, jungini injekcija,
burnos sausumas (bding vyzdi pokyi nra). Paprastai padidja apetitas.
Poveikis psichikai labai priklauso nuo vartotojo asmenybs ir iankstinio nusiteikimo.
Intoksikacijoms bdingi labils afektai, sutrikusi atmintis, pakits laiko suvokimas.
Kompulsyvus vartojimas danai esti susijs su gretutiniais psichikos sutrikimais.
Daniausios nepageidautinos reakcijos yra nerimo ir panikos atakos. Paprastai jos
bna trumpos ir baigiasi prajus intoksikacijai. Nerimas gali bti ypa varginantis - jo
stiprumas priklauso nuo suvartoto kiekio, vartotojo nuostatos, patirties. Marihuanos sukelt
panikos atak pasitaiko ir neturjusiems psichikos sutrikim asmenims, taiau jos ymiai
danesns nerimo sutrikimais sirgusiems pacientams. Labai retai pasitaiko haliucinacij,
taiau ios sietinos su atskiru psichikos sutrikimu arba kit PAM (pvz., haliucinogen,
amfetamin)

vartojimu

arba

su

marihuanos

provokuojamomis

reminiscencijomis.

Psichoziniai sutrikimai bna trumpi (1-2 savaits). Kliedesin sutrikim sukelia kitos kartu
su marihuana pavartotos PAM.

Marihuanos tolerancija vystosi greitai. Po ilgalaikio vartojimo bna vidutiniko stiprumo

raikos abstinencijos sindromas, trunkantis 4-5 dienas. Jam bdinga dirglumas,
sumajs apetitas, nemiga.
Amotyvacinis sindromas pasiymi apatija ir protavimo sutrikimais, pasitaiko ypa
ukietjusiems vartotojams. Apraytas ir prieingas variantas aberacinis motyvacijos
sindromas, kai visas dmesys ir energija skiriami pastangoms sitraukti siaur veikl,
pvz., tam tikros ries muzikos ar narkotik kulto grupes.
Marihuanos dmuose daug plauius toks ikai veikiani mediag (3-4 marihuanos
cigarets savo toksikumu prilygsta 20 tabako cigarei).
Gydymui paprastai pakanka ramios patalpos ir ramaus pokalbio. Kartais prireikia
benzodiazepin. Priepsichoziniai vaistai skirtini tik usitsusi psichozini sutrikim
atveju.
Dauguma marihuan vartojani pacient gali bti gydomi ambulatorikai, taiau ypa
svarbu traukti juos gydomj bendruomen. Pastaraisiais metais, didjant nuo
kanabinoid priklausom pacient skaiiui, Europoje imta kurti specializuotus gydymo
centrus.

Kokainas
Kokainas i gaunamas Piet Amerikoje i Erythroxylon coca ir gimining augal lap.
Paplito prie kelet imtmei. Kai kurie produktai ypa populiars - pvz., jo buvo dedama
kokakol. Vietiniai gyventojai lapus kramtydavo nuovargiui ar alkiui malinti ir, rodos,
nekentjo dl priklausomybs.
Pagarsjs kaip vienas i brangesni auktuomens narkotik, dl staiga padidjusios
gamybos kokainas atpigo, tad iuo metu yra vienas labiausiai paplitusi narkotik
pasaulyje. Kokaino platinimu danai usiima takingos nusikaltli grupuots. Nors
vartojamas reiau nei amfetaminai ar ekstazi, kokainas plinta tarp socialiai aktyvi jaun
miestiei, nors vartojimas daniausiai esti protarpinis. Kokain neretai vartoja ir nuo
opioid priklausomi asmenys.
Kokainas stabdo dopamino, adrenalino ir serotonino grinim atgal neuron, todl
pasiymi psichostimuliuojaniu poveikiu. Kokaino chloridas uostomas, traukiamas nos
per vamzdel, niaukiamas nuo specialiai priirimo nago. Kartais miltukus pridedama
upildo: talko, kit anestetik. I vieno gramo kokaino paruoiama apie 30 dozi ("takeli",
"linij"), po 10-35 mg kokaino kiekvienoje (turint galvoje, kad kokainas ne visada bna
grynas). I nosies gleivins sisavinama apie 60% narkotiko. Kraujuje didiausia

koncentracija esti po 30-120 minui, kadangi kokainas sukelia vazokonstrikcij ir pats

riboja sisavinim.
Kokainas gali bti leidiamas ven, jis gerai tirpsta vandenyje (jo nereikia kaitinti kaip
heroino), o suleistas veikia akimirksniu. Kartais kokainas rkomas (daniau jo pasta).
Krekas, specialiai rkyti paruota kokaino forma, pasiymi didiuliu lipofilikumu, beregint
per plauius papuola sistemin kraujotak. Kita vertus, patys kokaino vartotojai link j
maiyti su kitais PAM, ypa su alkoholiu. Kokainas populiarus ir tarp metadon vartojani
opioidini narkoman.
Metabolizuojamas kepenyse, didioji dalis metabolit isiskiria per inkstus. Kokainas
yra kardiotoksikas, nes sukelia koronar spazmus ir sutrikdo irdies ritm. Poveikis CNS
pasireikia traukuliais, traukuline bkle, piktybine hipertermija, kraujo isiliejimu
smegenis. Migren primenantys skausmai siejami su serotonino apykaitos sutrikimu.
Nereta komplikacija yra rabdomioliz, lydima inkst ir kepen funkcijos sutrikim.
Patys vartojimo bdai sukelia specifines komplikacijas. Igertas kokainas, ypa didesni
jo kiekiai, sukelia arnyno kraujagysli spazmus ir iemij. Nuo ilgalaikio uost ymo nosies
gleivin apima udegimas, ji atrofuojasi, prarandama uosl, dl anestezijos uostant
gleivin danai sualojama mechanikai, kartais prisideda komplikacijos - nosies pertvaros
nekroz ir prakiurimas. Uostytojai neapsieina be nosies la, nuolat plauna j vandeniu ir
pan. Kokaino rkymas, - didinant slg plauiuose sulaikomas kvpavimas, tempiami
ikvpimo raumenys, - kartais sukelia sunkias plaui ligas (pneumomediastinit,
pneumotoraks, poodines emfizemas ir pan.) Intraveninis vartojimas sukelia infekcines
komplikacijas (virusin hepatit, IV, bakterines infekcijas - seps, pneumonij, endokardit
ir kt), o netirps upildai - granuliomatozines ligas (pvz., granuliomatozin pneumonit su
plaui hipertenzija).
minis apsinuodijimas (min intoksikacija). Dl dopamino receptori dirginimo
juntama didiul euforija, energijos ir geidulio antpldis (iki hiperseksualumo), mazep
apetitas, didja pasitikjimas savimi (iki perdto), apninka grandiozins idjos. Dl
noradrenerginio stimuliavimo pakyla kraujospdis ir padanja pulsas. Didesns kokaino
dozs sukelia toksin poveik. Gali isivystyti nerimas, aitacija, dirglumas, paranoja ir
haliucinacijos. Simpatomimetinio poveikio raika - drebulys, hiperet1eksija, kariavimas,
midriaz, prakaitavimas, tachikardija, tachipnja ir hipertenzija. Didels dozs sukelia
raumen trkiojimus, rabdomioliz, traukulius, smegen hemoragijas, irdies iemij ir
aritmij, daniau nei amfetaminai traukulius ir aritmij. Ligos, kuriomis sergama, gali
pasunkinti kokaino toksikum.

Gydoma simptomikai, prastais metodais. Visada rekomenduotina suleisti naloksono,

nes kokainas neretai vartojamas kartu su opioidais. Koronar spazmai praeina nuo nitrat
arba kalcio kanal antagonist. Hipertenzijai gydyti taikytinas natrio nitroprusidas arba
kalcio antagonistai. Beta adrenoblokatoriai netinka, nes konkurenciniu bdu padidina alfa
adrenoreceptori dirginim. Raumen hipertonusas gydomas vsinant kn, kartais gali
padti miotonolitikai (dantrolenas ir kt.). Benzodiazepinai ar barbitratai naudojami
aitacijos ar traukulinio sindromo metu. Kartais, traukuliams nesiliaujant, neivengiama
miorelaksacijos, tuo paiu - endotrachjins intubacijos ir dirbtins plaui ventiliacijos.
Lengvesniais atvejais (aitacija, panika) gali bti gydoma haloperidoliu, taiau daugeliu
atvej pakanka ramios aplinkos ir deramos slaugos.
minio apsinuodijimo kokainu slygojamas mirtingumas vis dlto yra santykinai
nedidelis ir paprastai esti susijs su polivalentine priklausomybe ir vartojimu.
Priklausomybs sindromas. I reguliariai vartojanij kas ketvirtas tampa
priklausomas nuo kokaino. Priklausomyb susidaro greiiau, jei kokain imama vartoti
danai. Dl atsirandanios tolerancijos tenka didinti dozes, daninti vartojim, pereiti prie
greitesni sotinimo metod (pvz., nuo kokaino uost ymo prie injekcij ar kreko rkymo).
Dl ltinio vartojimo didja depresija ir disforija. Vyraujantys klinikiniai poymiai - depresija,
nuovargis, sumajs geidulys, susikaupimo sutrikimai, paranoja ir nemiga.
Abstinencijos bkl. Abstinencijos bkl pasireikia labai stipriu potraukiu prie
narkotiko, depresija, miego sutrikimais, mieguistumu, rajumu. Taiau ie simptomai
nekelia grsms gyvybei, todl abstinencija retai gydoma vaistais. Sunki disforija,
energijos stokos bsena trunka nuo 1 iki 10 savaii. Labai dani atkryiai, nes kokaino
sukeliama euforija prisimenama gyvai ir kontrastuoja su slogia nuotaika ir nuoboduliu
abstinencijos laikotarpiu. Nevartojant minti simptomai palaipsniui blsta. Intensyvus
nuolatinis potraukis nyksta, taiau epizodikai kartojasi, ypa tam tikromis vartojimui
palankiomis aplinkybmis (ypa akivaizdus ryys su nuotaik veikianiomis kitomis PAM
mediagomis - pirmiausia alkoholiu ir marihuana).
Benzodiazepinai gali palengvinti slegiant abstinencijos laikotarp, taiau patys nra
tinkami, nes patys gali tapti priklausomybs objektu. Didiausias pavojus - depresijos
provokuojami saviudiki mginimai. Todl pacientas turi bti stebimas, o depresiniams
reikiniams trunkant ilgiau nei 2 savaites reikalingas medikamentinis gydymas.
Abstinencijos reikiniai gali trukti iki 18 savaii. Medikamentiniam gydymui skiriami MAO

inhibitoriai (kontraindikuotini apsinuodijimo fazje, nes padidina kokaino toksikum) ar kiti

antidepresantai, amantadinas, bromokriptinas ir levodopa.
Btinas ir nemedikamentinis gydymas: pirmsias savaites danas bendravimas su
medikais, danas lapimo tyrimas ir nuolatin elgesio kontrol. Priklausomybs nuo
kokaino gydymas turi bti ymiai intensyvesnis nei daugelio kit priklausomybs ri
atveju.

Raminamieji preparatai
i grup eina barbitratai, benzodiazepinai, natrio oksibutiratas, dimedrolis,
meprobamatas ir kai kurie kiti jau nebevartojami preparatai. Lietuvoje trankviliantais
piktnaudiauja daug jaun moni, daniau - mergin.
Priklausomyb kartais prasideda nuo gydytoj klaid: vaistai skiriami per ilgai ir per
didelmis dozmis. Kai kurie pacientai atranda raminamuosius netyia (pvz., korvaloi,
kurio sudtyje yra fenobarbitalio) ir vartoja juos didesnmis dozmis nei rekomenduojama,
nors danai nei patys, nei j namikiai nepajgia vertinti i vaist keliamo pavojaus. Kai
kurie pacientai tampa priklausomi nuo nedideli gydomj benzodiazepin dozi ir juos
vartoja met metais, nes nutraukus pamja io vartojimo pirmaprads prieastys nerimas, nemiga ir kt.
Benzodiazepinai nesukelia pavojaus, jei skiriami gydomosiomis dozmis trumpiau nei
dvi savaites. Pacientams, praeityje turjusiems priklausomybs problem, j nereikt
skirti. Dauguma i PAM yra legals vaistai ir kartais gana keblu nustatyti, ar vaistas
vartojamas pagrstai, ar jis jau sukl priklausomyb. ios takoskyros suvokimas padeda
nustatyti esmines diagnostikos ir gydymo gaires. Visuomet reikia vertinti:

vartojimo tiksl - raminamieji vartojami dl tam tikr aikiai apibriam sutrikim,

tuo tarpu PAM vartojamos stichikai, danai vienu metu kelios;

vartojimo efekt - raminamieji, kaip ir kiti vaistai, vartojami gyvenimo kokybei

pagerinti, tuo tarpu jais piktnaudiaujama net suvokiant al savo organizmui;

vartojimo kontrol - kartais vaistas gali bti iraomas didelmis dozmis, taiau
tokiu atveju jo vartojimas turi bti kontroliuojamas mediko profesionalo;

vartojimo teistum - btina vertinti, ar vaistas perkamas teistai, t.y. gydytojui

iraius recept;

vartojimo bd - gydymui skiriami vaistai vartojami pastoviomis dozmis tam tikru

nustatytu daniu, j vartojimas remiasi aikiomis rekomendacijomis. Esant
priklausomybei nuo PAM vartojimas darosi proginis, nevengiama pasikartojani ir
dideli dozi, jos esti nevieno dos, PAM tolerancija didja.

Barbitratai buvo susintetinti prie imt met. Dl nepaprastos skms buvo

susintetinta apie 2000 gimining jungini, i kuri apie 50 dar vartojama medicinoje. Be
tiesioginio membranas stabilizuojanio poveikio, jie gana stipriai veikia GASR receptorius,
slopindami CNS veikl. J gydomasis diapazonas yra palyginti siauras (toksin doz tik 10
kart virija gydomj). Kita problema - greitas tiek raminamojo, tiek hipnozinio poveikio
tolerancijos atsiradimas, skatinantis nuolatos didinti vartojam doz. Tad be fenobarbitalio,
pasiyminio prietraukuliniu poveikiu, kit barbitrat vartojimas gana ribotas. Juos
pakeits meprobamatas buvo greitai istumtas benzodiazepin, taiau vis dar vartojamas
kaip

vaistas.

Savo

savybmis

meprobamatas

artimesnis

barbitratams

nei

benzodiazepinams: taip pat greitai atsiranda jo tolerancija, jis taip pat mirtinai pavojingas
virijus leistinas dozes, juo taip pat piktnaudiaujama.
Benzodiazepinai yra vieni i labiausiai paplitusi vaist, kuriais yra gydyta didioji
dalis populiacijos. Benzodiazepin vartojimas siterpia tarp nerimo sutrikim ir chemins
priklausomybs lig, juo labiau, kad jie nepakeiiami minei abstinencijai gydyti.
Benzodiazepinams i pradi buvo udta saugumo aureol tiek toksikumo, tiek
priklausomybs susidarymo prasme. Deja, pasirod, kad ir kai kurie benzodiazepinai
sukelia sunki priklausomyb. Benzodiazepinai veikia GASR receptorius, stiprindami
fiziologin slopinim. Dl ios savybs apsinuodijimai benzodiazepinais daniausiai
nepavojingi. Benzodiazepinai laipsniuojami pagal priklausomyb sukeliant potencial,
kuris prilyginamas vaisto veikimo greiiui: kuo ltesn vaisto absorbcija, tuo ltesnis
poveikis. Tad nenuostabu, kad diazepamas, ypa injekcij pavidalo, yra gerai inomas
tarp priklausomj pacient. Maiausiai pavojingais laikomi chlordiazepoksidas ir
oksazepamas. Benzodiazepino raminanio ir euforizuojanio poveikio tolerancija vystosi
greitai (net per kelet dien), taiau anksiolitinis poveikis nepranyksta.
Benzodiazepin farmakokinetins savybs gali turti takos klinikai: trumpai veikiantys
benzodiazepinai daniau sukelia min abstinencijos sindrom, o ilgai cirkuliuojantys ar
turintys ilgai veikiani metabolit - vlyvj abstinencijos sindrom. Vertinant ilgalaik
vartojim, btina atsivelgti kasdien doz: ar ji pastovi ir ar nevirija puss didiausios
rekomenduotinos dozs, laikomos saugia. Didiausi rekomenduotin doz virijanti
kasdien doz laikoma nepalankia.
Bdinga, kad benzodiazepin poveikis malonus priklausomyb patyrusiems monms,
o sveikiesiems jis daniausiai nemalonus. Nra aiku, kodl priklausomyb patyrusius ar
priklausomus mones benzodiazepinai veikia kitaip nei sveikuosius. Ilgai nevartojusiam,

anksiau buvusiam priklausomam pacientui net gydomosios benzodiazepin dozs gali

sukelti abstinencijos sindrom
Benzodiazepin sukeliamas abstinencijos sindromas klinikai primena alkoholio
sukelt min abstinencijos bsen. Yra duomen, kad ilgalaikis benzodiazepin
vartojimas gali skatinti priklausomyb nuo alkoholio, ypa moterims. Todl jais gydomus
pacientus reikia spti, jog etanolio ir benzodiazepin sveika pavojinga, nes gali atsirasti
priklausomyb.
Dl mint savybi benzodiazepinai, kaip papildoma psichoaktyvioji mediaga, danai
vartojami kit priklausomybi atvejais. J galima nepastebti, kreipiant dmes vien
alkoholio ar kokaino vartojim.
Priklausomyb nuo benzodiazepin gydoma prastiniais bdais. Detoksikuojant (gydant
abstinencijos bkl) btina atsivelgti vartojimo ypatumus. Ilg laik nedidelmis dozmis
benzodiazepinus vartoj pacientai gali bti gydomi ambulatorikai. Tais atvejais, kai
pacientai vartoja dideles benzodiazepin dozes ar kitus raminamuosius bei j derinius,
btinas gydymas ligoninje. Ypa keblu detoksikuoti pacientus, turinius nerimo sutrikim
arba varginamus panikos atak: sunku atskirti abstinencijos reikinius nuo atskiro nerimo
sutrikimo. Galima tiek nevertinti abstinencijos rimtumo, tiek j pervertinti, abiem atvejais
netiesiogiai skatinant tolesn aling vartojim. Todl su nerimastingais pacientais reikia
rimtai aptarti ilgalaikio gydymo plan, ypa j dalyvavim savitarpio pagalbos ir
psichoterapinse grupse. Labai svarbu traukti ir artimuosius, nes ie danai nenutuokia
apie vartojimo prigimt ir pavoj, guosdamiesi, jog vartojamas vaistas.
Gydoma palaipsniui mainant benzodiazepin vartojim 6-12 savaii, pagal gydytojo
sudaryt plan. Pacientas jauiasi geriau, jei jam paliekama galimyb savo nuoira
igerti nedidel benzodiazepino doz (pvz., 2 mg diazepamo ar 0,25 mg alprazolamo).
Kaip foninio vaisto gali bti skiriama beta adrenoblokatori (atenololio arba metoprololio).
Rykiausia abstinencin simptomatika laukti na pirmj abstinencijos savait. Ilgalaikio
vartojimo padariniai gali trukti kelis mnesius ar net metus. Jei nepasiseka palaipsniui
sumainti

prastins

benzodiazepino

dozs,

galima

skirti

kito

ilgai

veikianio

benzodiazepino, pvz., klonazepamo: pirmj savait po 0,5-1 mg nakiai kartu su prastu

benzodiazepinu. Vliau detoksikuojama tik klonazepamu, raminimui reikaling doz kas
savait sumainant po 0,25 mg.
Abstinencijos bkl gali palengvinti karbamazepinas, be to is vaistas turi
antidepresini savybi. Gydymas pradedamas paskyrus 200 mg io preparato. Doz
palaipsniui didinama iki toleruojamos (daugiausia 800 mg). Tokia doz skiriama 2

savaites, po to benzodiazepin vartojimas nutraukiamas per 1-2 savaites, o prajus dar 12 savaitms palaipsniui (per 1-2 savaites) nutraukiamas ir karbamazepino vartojimas.
Vietoje karbamazepino kartais naudotinas klonidinas (0,1-0,6 mg/dien), taiau jis
sukelia ilgalaikes hipotenzijas, o ir jo raminamasis poveikis greitai sukelia tolerancij. ios
savybs labai riboja klonidino naudojim.
Gydant stacionare galima taikyti greitosios detoksikacijos metodikas. Tokiu atveju
detoksikacijai visikai pakanka keli savaii.

Haliucinogenai ir stimuliatoriai
Didel psichoaktyvij mediag dalis vadinama haliucinogenais. ios mediagos
gana retai sukelia haliucinacijas, bet ikreipia pojius. Neretai atsiranda mistin nuojauta,
visa gauna nepaprast svarb. Dl psichikos sutrikim ie preparatai dar vadinami
psichodelikais, psichodisleptikais, psicholitikais ar mistikomimetikais.
Prie ios grups priskiriami amfetaminai ir ekstazi Europoje yra antrieji pagal vartojimo
dan narkotikai, kuriuos ibando apie 1-5% 15-34 met vairi socialini kategorij
asmen.
Dauguma haliucinogen ir stimuliatori yra panaios chemins struktros. Prie
daniausiai vartojam priklauso apie tuzin natrali ir imt sintetini jungini. Be to, prie
ios grups priskirtini ir skirtingos chemins struktros fenciklidinas ir ketaminas.
Indolalkilaminai:
LSD (skalsi - Claviceps purpurea alkaloid pagrindu susintetintas dar 1938m.).
Psilocibinas (magikasis grybas - Psilocybe mexicana; kai kuriuose Europoje,
skaitant ir Lietuv, auganiuose grybuose aptinkama jam gimining
haliucinogenini jungini).
Dimetiltriptaminas (DMT), veikiantis greitai ir trumpai.
Harminas, harmalinas, ibogainas (gamtiniai junginiai, retai vartojami Europoje ir
JAV) .
Fenilalkilaminai:
Meskalinas (randamas pejotos kaktusuose - Lophophora williamsi, iki iol indn
ceremonijose leidiamas vartoti legaliai).
Amfetaminai (ekstazi ir kiti).
minis poveikis. Pusiau sintetin skalsi alkaloid -lizergino rgties dietilamid (LSD)
dar 1938m. sukr A.Hofmanas, o 1943m. atsitiktinai kvps i duj jis pats netiktai
patyr haliucinogenin poveik. LSD bumas JAV apm etj deimtmet. Tai buvo

kultrins ir seksualins revoliucijos dalis. Su LSD ir kitais haliucinogenais eksperimentavo

psichologai ir psichiatrai, bandydami juos panaudoti gydymui ir psichikos tyrimams.
LSD - pats stipriausias i vis haliucinogen (5000 kart stipresnis u meskalin), jo
poveikis pastebimas nuo 20-30 mkg. Daugumos haliucinogen poveikis gali bti
prilyginamas LSD poveikiui. Paprastai uostomas i impregnuoto popieriaus, cukraus ar net
tablei pavidalu (kartais suiulpiamas ar net suvalgomas). Dl perforuot krat
nedidukai kartono gaballiai dar vadinami "pato enklais". LSD ir meskalino fiziologinis
poveikis pasireikia po 20 minui, o psichikos pokyiai po 2-4 valand ir gali trukti itis
par. MDMA (ekstazi) vienkartin doz yra 75-150 mg, pradeda veikti po 30 minui, o
poveikis trunka 4-8 valandas. Dauguma haliucinogen sukelia centrin simpatomimetin
stimuliacij: isipleia vyzdiai, pakyla temperatra, padanja pulsas ir neymiai pakyla
kraujospdis. Tolerancija atsiranda greitai, bet taip pat greitai ir inyksta. LSD, meskalinas
ir

psilocibinas

pasiymi

krymine

tolerancija.

Kompulsyvaus

potraukio

prie

haliucinogen ar fizins priklausomybs nuo j nebna, todl nebna ir abstinencijos sindromo. Nra inoma mirtin apsinuodijim LSD, nors amfetaminai ir fenciklidinas bei
ketaminas gali bti mirtini.
Haliucinogenus daniausiai vartoja jaunuoliai, paaugliai. Tam iekoma progos ir
aplinkos - vakarli, diskotek ir pan. Haliucinogenams neretai klaidingai priskiriamas lytin
potrauk sukeliantis (afrodiziakinis) poveikis.
Haliucinogen potyriai sulaukia romantini interpretacij. Jutimai gali labai sustiprti ir
ugoti visa kita. Vaizdai sultja, jutimai susilieja. Judjimas gauna neprastas formas.
Nuotaika svyruoja nuo begalinio malonumo iki beviltikumo ir panikos. Gali bti
nepaprasto aikumo pojtis, visos mintys atrodo be galo reikmingos. Atsirandanias
iliuzijas (regimus kvapus, girdimas spalvas ir kt.) lydi laiko deformacijos: jis slenka ypa
ltai. Stiprus depersonalizacijos jausmas: sunku atskirti "a" nuo "ne a". Retai, bet tiktinos ir tikros haliucinacijos.
Amfetaminai pasiymi vairialypiu poveikiu, kai kurie i j, sustiprindami jutimus, turi
haliucinogenini savybi. Ypa ipopuliarjo dl maloni nuotaikos pokyi: pagerja
savijauta, lengviau bendrauti, padidja pasitikjimas savimi, dingsta nerimas ir tampa.
Nepalankios reakcijos susijusios su mine nerimo ar panikos reakcija, kartais disforija
ar paranoidine bsena, sukelta pavartoto haliucinogeno. Paranoidin bsena siejama su
turimais psichikos sutrikimais. Afekto intensyvumas nenuspjamas - pasitaiko, kad jis
baigiasi saviudybe. Bauginanio igyvenimo ("bad trip") negalima spti, nors manoma,
kad j lemia psichologin bsena, aplinka, haliucinogeno kokyb.

Kartais haliucinogeno sukelti psichoziniai sutrikimai trunka kelias savaites ar net

mnesius, iorikai primindami izofreninius sutrikimus (pvz., atsiranda tikjimas magika
savo mini galia). Ilgiau nei 6 savaites besitsiani psichoz reikia nesupainioti su
atskira psichikos liga, kuri gali pamti dl haliucinogeno vartojimo.
Haliucinogenai sukelia ir kit ltin psichikos sutrikim - reminiscencijas. Tai netiktas
haliucinogeninio igyvenimo pasikartojimas: jis gali bti malonus ar siaubingas, apimti vis
psichik arba tik jos dal. Todl haliucinogen sukeltos reminiscencijos skirstomos
jutimines, somatines (depersonalizacijos igyvenimas) ar emocines (netiktos emocijos).
prasiausios - su jutimais, ypa rega susij pasikartojimai. Jie link retti, taiau gali rastis
net po deimties met. Reminiscencijas danai iprovokuoja kitos PAM (ypa marihuanos)
pavartojimas.
Gydant daniausiai susiduriama su vairaus sunkumo nerimo sutrikimais. Visus
pacientus reikia atidiai priirti, kad jie nesusialot. Paprastai haliucinogeninis
igyvenimas sustiprja usimerkus, todl pakankamai veiksmingas gali bti paprastas
panekesys ar net primygtinis praymas neusimerkti. Pacientui pravartu paaikinti, jog
igyvenama bsena tra trumpalaikis PAM vartojimo padarinys. Jei prisireikia vaist,
skiriama benzodiazepin. Priepsichoziniai vaistai vartotini tik iimtiniais atvejais, kai
benzodiazepinai nepadeda, o aitacija tampa nebesuvaldoma.
Ltinio vartojimo gydymas remiasi bendraisiais principais.

Lakiosios mediagos
Buityje paplitusios lakiosios mediagos neretai taip pat vartojamos svaiginimuisi, ypa
tarp pradedani vartotoj. Daniausiai vartojami: klijai, glaistai, kietikliai, daai, skiedikliai,
benzinas, aerozoliai (skaitant nitrodaus), nag lako valikliai, drabui valymo priemons.
Nors pagrindiniai vartotojai yra paaugliai, kartais vartojama ir vyresniame amiuje.
Pastaraisiais metais Lietuvoje i mediag vartojimas stabilizavosi ir net m mati.
lnhaliantai greitai patenka organizm, jie veikia tiesiog akimirksniu ir labai trumpai.
Todl uostoma danai, kompulsyvaus vartojimo metu - imtus kart per dien arba
specialiai pasirengus - tiesiai i indo. Nors vis tirpikli atvilgiu atsiranda iokia tokia
tolerancija, abstinencijos sindromo nebna. Ominis apsinuodijimas primena min
alkoholio poveik. Po vartojimo danai skauda galv, pykina, gali bti vmimas ar
viduriavimas. Omini apsinuodijim gydymas simptominis.
Ltinio neurotoksikumo reikiniai - svaigulys, dvejinimasis, jautrumas viesai, taip pat
haliucinacijos ar jutimo sutrikimai, aptemusi smon. Dl ltinio toksinio poveikio gali

nukentti daugelis organ, nelygu, koks cheminis junginys vartojamas. Dauguma tirpikli
sukelia neuropatijas, smegenli atrofij, ilgainiui atsiranda sutrinka protin veikla.
ios priklausomybs ypa danai susijusios su atskirais, danai labai sunkiais,
psichikos sutrikimais ir gydomos bendraisiais pagrindais.

Mirios priklausomybs
Savaitgali pasilinksminimai, ypa naktinis gyvenimo bdas, danai susij su
kombinuotu legali ir nelegali PAM vartojimu, skaitant alkohol ir trankviliantus, alkohol ir
kokain.
Diagnozuojama gana retai, nes klinikai vyrauja vienos mediagos vartojimas, o
pacientai ir j draugai link slpti vartojimo aplinkybes. Vartotojai danai pereina nuo
silpnesniu narkotiniu potencialu pasiyminios mediagos prie stipresns.
Abstinencijos sindromo eiga priklauso nuo vyraujanios vartojamos PAM. Gydymas
orientuojamas vyraujant sindrom. Jis paprastai pradedamas stacionare, nes
savarankikai nutraukti daugybin vartojim be galo sunku. Vliau ilgalaik programa
vadovaujantis bendraisiais priklausomybi gydymo principais.
25 lentel. PAM vartojimo sukeliami reikiniai

++

++

+
+

++
+++

+++
+++

+++
+++

++
++

++
+++
++
++
+++
++
+
+
+
+
+++
++++
++
+

Opioidai

+++
+++
++
++

BZD

++
+++

+++
+++
++
++
+++
+++
++
+++
+++
+++
+++
+++

+++
+
+

Kanaps

+
+
++
+++

++
++
+

Kokainas

++
+
+
+++
+
+
+
+

Alkoholis

+++
+
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++

Abstinencijos bkl
Opioidai

++
++
+
+
+
+
+
+
+
++
+++
+++
++

BZD

Kanaps

Euforija
Depresija
Nerimas
Iliuzijos
Haliucinacijos
Hiperaktyvumas
Neramumas
Vyzdi isipltimas
Hipertenzija
Tachikardija
Hipertermija
Saviudikas elgesys
Sutrikusi savivoka ir
suvokimas
Atmintis

Kokainas

Simptomas

Alkoholis

Intoksikacija

++
++
++
++
+
+
+
+
++
+++
+

Organiniai ir simptominiai
psichikos sutrikimai
Danguol Survilait
Tai didel psichikos sutrikim grup, TLK-10 klasifikacijoje sudaranti poskyr F00-F09.
iame

poskyryje

daugiausia

painiavos,

kadangi

vienos

diagnozs

paremtos

sindromologiniu principu (pvz.: demencijos, organinis amnezinis sindromas, organin

haliucinoz, delyras, organinis katatoninis sutrikimas, organiniai nuotaikos (afektiniai)
sutrikimai ir kt.), o kitos - nozologiniu principu (pvz.: poencefalitinis sindromas, potrauminis
sindromas).
Organiniais psichikos sutrikimais laikome tokius sutrikimus, kurie isivysto, kai
paeidiamos smegenys ir sutrinka j funkcija.
Smegen disfunkcija gali bti pirmin, kai liga, paeidimas ar kitoks pokytis tiesiogiai
veikia smegenis, arba antrin, kai sistemins ligos ar sutrikimai paeidia smegenis kaip
vien i daugelio organ ar sistem. Terminas "organinis" nereikia, kad kiti psichikos
sutrikimai yra neorganiniai, t.y. neturi cerebrinio substrato. Vienoks ar kitoks smegen
paeidimas greiiausia bdingas daugeliui smegen sutrikim, tik ne visada jis yra
akivaizdus ir inomas.
Slygikai visus psichikos sutrikimus galima suskirstyti endogeninius (atsiradusius
dl tam tikr vidini veiksni) ir egzogeninius (atsiradusius dl iorini veiksni).
Dauguma organini ir simptomini psichikos sutrikim yra egzogenins kilms, taiau F00F09 poskyryje yra ir endogenins kilms sutrikim. Tai endogeniniai-organiniai
psichikos sutrikimai (Alzheimerio, Picko, Huntingtono, Parkinsono, Creutzfeldto- Jacobo
ligos ir kt.)
Egzogenins

kilms

psichikos

sutrikimus

slygikai

galima

suskirstyti

egzogeninius ir egzogeninius-organinius. Egzogeniniais-organiniais vadinami tokie

psichikos sutrikimai, kuomet inoma iorin prieastis (ateroskleroz, hipertonin liga,
galvos smegen traumos, augliai, encefalitai, sifilis, endokrinins ligos ir kt.) sukelia
negrtamus

psichikos

pokyius

(psichoorganin

sindrom).

Kai

kuriais

atvejais

egzogeniniai psichikos sutrikimai taip pat gali slygoti psichoorganinio sindromo

vystymsi.

Svarbiausi egzogeniniai-organiniai ir egzogeniniai sutrikimai ir juos sukelianios

prieastys:
Egzogeniniai-organiniai sutrikimai:
Kraujagysliniai (ateroskleroz, hipertonin liga, trombangitas ir kt.). Trauminiai
psichikos sutrikimai (dl udaros galvos smegen traumos, barotraumos, atviros
smegen traumos - sueidim, elektros, aibo traum).
Psichikos sutrikimai sergant galvos smegen augliais.
Psichikos sutrikimai sergant infekcinmis-organinmis smegen ligomis (ncefalitaisepideminiu, erkiniu ir kt.; nerv sistemos sifiliu progresuojaniu paralyiumi,
neurosifiliu, smegen abscesais, istine skleroze ir kt.).
Psichikos sutrikimai sergant endokrininmis ligomis (akromegalija, gigntizmu,
nyktukizmu, Simondso liga - hipofizinio nepakankamumo sindromu, IcenkosCushingo liga, tireotoksikoze, miksedema, Acidisono lig, cukriniu diabetu,
priemenstruaciniu sindromu, klilllakteriniu sindrom ir kt). i psichikos sutrikim
grup nagrinja atskira psichiatrijos sritis, vadinama psichoendokrinologija. Sergant
endokrininmis

ligomis

atsirad

psichikos

sutrikimai

gali

isivystyti

psichoendokrinin sindrom.
Egzogeniniai psichikos sutrikimai.
Tokius sutrikimus lemiantis smegen paeidimas bna antrinis, atsirads dl
sistemins ekstracerebrins ligos ar sutrikimo, todl psichikos sutrikimai
danai vadinami simptominiais (arba simptominmis psichozmis). Terminas
laikomas daugiau istorine tradicija, paremta poiriu, kad bna kno ir sielos
ligos. Buvo manoma, kad psichoz gali bti tam tikr vidaus lig simptomas.
Simptominiai psichikos sutrikimai gali bti skirstomi somatogeninius (sukeltus
vidaus lig), infekcinius (sukeltus infekcini lig) ir intoksikacinius, arba
toksinius (sukeitus apsinuodijimo):
Somatogeniniai - psichikos sutrikimai dl neinfekcini lig, tarp j ir
vairi somatini, taip pat atsirad dl chirurgini intervencij (dl
irdies nepakankamumo, miokardo infarkto, irdies operacijos,
reumato, piktybini augli, sistemins raudonosios vilkligs, piktybins
anemijos, pelagros, inkst nepakankamumo ir kt.).
Infekciniai - psichikos sutrikimai, atsirad dl infekcini lig (gripo,
virusins pneumonijos, tuberkuliozs, bruceliozs, infekcinio hepatito,
pogimdyminiai psichikos sutrikimai ir kt.). Pogimdyminiai psichikos
sutrikimai koduojami F53 poskyryje.

Intoksikaciniai (arba toksiniai) psichikos sutrikimai, atsirad dl

apsinuodijimo kai kuriais vaistais (prednizolonu, atropinu, astmatoliu,
kofeinu, dimedroliu ir kt.) ar buitiniais bei pramoniniais nuodais
(anilinu, acetonu, benzinu, benzoliu, anglies dvideginiu, vinu,
tetraetilvinu, fosforu ir kt.). Daugelis i j koduojami F10-F19, F55
poskyriuose. Nors psichikos sutrikimai dl alkoholio ir psichoaktyvij
mediag vartojimo turt bti priskirti prie organini ir simptomini
psichikos sutrikim grups, jie apraomi atskirai ir koduojami F10-F19.
Ne kiekvienas psichikos sutrikimas, atsirads sergant infekcine ar somatine liga, yra
laikomas simptominiu. Yra inoma, kad egzogeniniai veiksniai provokuoja endogenini
psichozi manifestacij. Tuomet psichoz gali prasidti panaiai kaip egzogenin (pvz.,
delyru), o sergant toliau vis labiau gyti endogenin pobd.

Trumpa istorin apvalga

Psichiatrijos istorija rodo, kad pirmosios buvo apraytos ne endogenins, bet
egzogenins psichozs. Hipokratas apra m sumiim, pavadindamas j "phrenitis".
Aretjus Ia. pr. Kr. atskyr temperatrin kartlig nuo narkotik sukelto apkvaitimo.
Kornelijus Celsas Ia. tiksliai apra kariavimui bdingus psichikos sutrikimus. IIa.
Galenas atskyr pirminius idiopatinius delyrus nuo antrini, kuri gydymas, jo nuomone,
turi bti susijs su pagrindins ligos gydymu. XIVa. aprayti psichikos sutrikimai sergant
skorbutu, XVIIa. - maliarija, XVIIIa. - pelagra.
1908m. vokiei psichiatras Karlas Bonhoefferis sukr simptomini psichozi moksl,
kurio teiginiai iki iol nedaug tepasikeit. Jis suformulavo koncepcij apie egzogeninio tipo
reakcijas. Pagrindinis koncepcijos teiginys: psichikos reakcijos vairius kenksmingus
veiksnius yra nespecifins. K. Bonhoefferis iskyr 5 toki nespecifini reakcij tipus:
apkvaitim, delyr, amencij, smons prieblandos bkl (epilepsiformin sujaudinim) ir
mi haliucinoz. Autorius man, jog vairiausias simptomini psichozi formas jungia
vienas pagrindinis simptomas - vairaus laipsnio smons sutrikimas (nuo lengviausio
apkvaitimo iki sunkiausios komos). Vliau K. Bonhoefferis praplt egzogenini reakcij
ribas - priskyr prie j maniakinius, katatoninius, paranoidinius sindromus, taip pat
emocinio hipersteninio silpnumo bkles (astenin sindrom) ir amnezin (Korsakovo)
sindrom. Labai svarbus buvo jo suformuluotas teiginys, kad egzogenini psichozi

klinikos ypatumus slygoja pagrindins ligos etapai: prodrom atitinka astenijos reikiniai,
kariavimui pasiekus pik isivysto delyras arba epilepsiforminis sujaudinimas,
sumajus temperatrai - amencija, sveikimo laikotarpiu - asteninis sindromas.
Maniakinius, depresinius, paranoidinius, katatoninius sindromus jis buvo labiau links
priskirti prie endogenini.
Jau XX a. pradioje suprasta, kad skirstymas egzogeninius ir endogeninius reagavimo
tipus yra santykinis. Buvo manoma, kad ligos pobdis (endogenin ar egzogenin klinika)
priklauso nuo patogeninio veiksnio takos intensyvumo ir spartos. Jeigu veiksnys yra
nestiprus ir ilgalaikis, isivysto endogeninio tipo sutrikimas, o jei tas veiksnys yra
intensyvus ir jo poveikis greitas (pvz., mus kariavimas krupins pneumonijos metu), jis
sukelia rykius egzogeninio tipo sutrikimus (pvz., delyr).

Demencijos
Demencija, arba silpnaprotyst - tai sindromas, sukeltas galvos smegen ligos,
daniausiai ltins ir progresuojanios, kuria sergant paeidiama daugelis auktesnij
smegen ievs funkcij: atmintis, mqstymas, orientacija, suvokimas, skaiiavimo gdiai,
sugebjimas mokytis, kalba, protavimas.

Epidemiologija
Demencija - danas klinikinis sindromas. Tai vienas i pagrindini vyresniojo amiaus
moni psichikos sutrikim. Ja serga apie 10% pasaulio gyventoj. Ilgjant gyvenimo
trukmei serganij demencija skaiius spariai didja - kas penkerius metus padvigubja.

Etiologija
Pagrindins ligos ir galvos smegen paeidimai, dl kuri atsiranda demencija, yra ie:
Galvos smegen atrofija (Alzheimerio liga, Picko liga, Huntingtono chorja, intoksikacija,
stranguliacija, traumos, udegimai).
Galvos smegen kraujotakos ligos.
Galvos smegen infekcins ligos:
Nespecifins: meningitai, encefalitai, abscesai.
Specifins: progresuojantis paralyius (sifilio sukelta progresuojanti nerv sistemos liga),
Creutzfeldto-Jacobo liga (spongiozin encefalopatija), IV sukelta demencija.
Galvos smegen traumos.

Galvos smegen navikai.

Toksiniai galvos smegen paeidimai:
Egzogeniniai: sukelti alkoholio, anglies monoksido ir kt.
Endogeniniai: uremija ir kt.
Metaboliniai galvos smegen paeidimai: Wilsono liga (hepatocerebrin degeneracija),
perniciozin anemija ir kt.
Demencija paprastai vystosi i lto. Normals fiziologiniai senatvs poymiai taip pat
atsiranda pamau. Kad galtume atskirti ligos poymius, reikia aptarti kai kuriuos senj
imo ypatumus.

Senjimo problema
Pirmuosius 20-25 mogaus gyvenimo metus vyrauja biologiniai ir socialiniaipsichologiniai krybiniai procesai. 25-50 met tarpsnyje ie procesai bna gana stabils.
Madaug po 45-50 met pradeda intensyvti irimo, atgalinio vystymosi (involiucijos)
procesai. Manoma, jog sulaukus 20-24 met amiaus atmintis pasiekia savo evoliucin
virn. Tiriant jaunus mones pagal Wechslerio metodik nustatyta, kad protiniai
sugebjimai po 20-22 met pradeda progresyviai mati. Pastebta, kad tose srityse, kur
patyrimas nevaidina didesnio vaidmens, pvz. matematikoje, daugiausia pasiekiama sulaukus vos 20-25 met amiaus. Vliau krybinis produktyvumas pasireikia tuose
moksluose, kur reikia didesnio patyrimo, pvz. medicinoje. Taiau ir tose srityse daugiausia
pasiekiama esant 45-50 met amiaus.
Psichiatriniu-gerontologiniu poiriu mogaus amius skirstomas tokius laikotarpius:
45-60m. - postproduktyvusis (klimakterinis), 60-75m. - priesenatvinis; 75-90m. senatvinis. Daugiau kaip 90 met gyvenantys mons priskiriami ilgaamiams. Toks
skirstymas yra slygikas, kadangi chronologinis ir biologinis amius danai nesutampa.
Kiekvienas i ms tikrai pasta bent kelet vyresnio amiaus moni, kurie, nors ir
bdami senyvo amiaus, aktyviai sportuoja, dalyvauja visuomens gyvenime, vaidina,
dsto, mokytojauja ar dirba kok kit darb. Bandydami spti toki moni ami danai
suklystame 5 ar net 10 met.
Senatv - natralus procesas, ne liga. Nelaikome liga to, kad maas vaikas silpnai
vaikto, nes jis dar tik mokosi. Lygiai taip pat nelaikome liga to, kad senatvje mogui
vaikioti vis sunkiau. Seniems monms bdingi ir tam tikri charakterio ypatumai.
Senatvje sutrinka savs vertinimas, padidja nepasitikjimas savimi, nepasitenkinimas.
Nuotaika danai bna prasta. Kamuoja vairios abejons, baims: vienatvs, bejgikumo,

nuskurdimo. Senyvi mons tampa dirgls, pesimistai, nirs. Blsta j gebjimas

diaugtis - i gyvenimo jie nieko gera nebelaukia. Silpsta domjimasis ioriniu pasauliu,
naujovmis. Seniems monms viskas nepatinka, jie esti irzls, niurzga, tampa egoistiki
ir egocentriki, introversiki, perdtai domisi praeitimi ir j pervertina. Padidja
susidomjimas savo knu, vairiais nemaloniais pojiais, stiprja sitikinimas, kad serga
nepagydoma liga. Dl netikjimo ateitimi seni mons tampa smulkmeniki, ykts,
perdtai atsargs, pedantiki, konservatyvs, be iniciatyvos. ie charakterio bruoai,
kuriuos papildo silpstantis suvokimo aikumas, sukuria tam tikr seno mogaus vaizd, visi
seni mons tarytum supanaja.
Pastebta, kad auktesnio isilavinimo, didesni protini gabum ir intelektinio
potencialo

asmenys

pasiymi

didesnmis

smegen

veiklos

kompensacinmis

galimybmis. Tokie mons ilgiau gali gyventi aktyv gyvenim ir patenkinti savo
poreikius.
Degeneracins (atrofins) smegen ligos, arba priesenatvins demencijos,
apima grup lig, kurias vienija ie poymiai:
Liga manifestuoja sulaukus vadinamojo priesenatvinio amiaus - 45-65m.
Pradia nelabai pastebima.
Lta ligos eiga (ligoniai patenka stacionar tik po keleto met nuo pirmj simptom
pasirodymo).
Atrofiniai procesai yra negrtami, todl lig prognoz absoliuiai bloga.
Mirtina baigtis neivengiama.
Klinikai ioms ligoms bdinga silpnaprotyst.
Be progresuojanios silpnaprotysts, randasi vairi idinini sutrikim ir kt.
neurologini simptom.
Endogeninis, o galbt ir genetinis pobdis.
Morfologikai i lig esm yra smegen atrofiniai procesai.

Demencij gydymo principai

Veiksmingo silpnaprotysts gydymo bdo nra, sustabdyti demencijos proceso kol kas
nepavyksta. Demencija serganius mones svarbiausia slaugyti ir stebti. Btina dietin
mityba. Reikia sekti fiziologini poreiki tenkinim, odos var, siekti, kad ligoniai bt
maksimaliai dinamiki ir aktyvs, uimti ligon paprasiausiomis buitins veiklos formomis.
Taikomas simptominis sanatorinis ligonio gydymas.
Ankstyvose demencijos stadijose taikomi nootropiniai preparatai.

Manoma, kad jie saugo smegen iev nuo hipoksijos. Daniausiai skiriami ie
preparatai: piracetamas per os, injekcijomis raumenis ir ven; gaminamas kapsulmis
po 400, 800, 1200 mg bei tirpalu po 1g/5ml; pramiracetamas, po 600 mg. Gydymo kursas nuo keli savaii iki keli mnesi. Ne visiems ligoniams nootropai tinka, kartais jie
sukelia dirglum, nerimastingum, bruzdum. Miego korekcijai skiriami benzodiazepinai.
Juos reikia skirti apdairiai, nes seni mons juos blogai pakelia. Esant psichoziniams
sutrikimams vartojami velnesni neuroleptikai: tioridazinas, chlorprotiksenas, flupentiksolis,
zuklopentiksolis, tiapridas, melperonas, haloperidolis ir kt. maomis dozmis. Reikia
atminti, kad psichotropini preparat dozs vyresnio amiaus monms neturi viryti 1/3
brandaus

amiaus

pacientams

taikom

dozi.

Pastaruoju

metu

sukurta

daug

antidepresant, neturini kardiotoksiko poveikio, neveikiani kognityvini funkcij. Tai

fluvoksaminas, moklobemidas, mianserinas, dosulepinas, fluoksetinas, citalopramas ir kt.
Hospitalizuoti dementikus pacientus reikia tik esant psichoziniams ar rykiems elgesio
sutrikimams. Reikia atminti, kad bet koks prast gyvenimo slyg pasikeitimas, tarp j ir
hospitalizacija, gali pabloginti toki pacient fizin ir psichin bsen.

Alzheimerio liga
Alzheimerio liga (AL) - tai pirmin degeneracin smegen liga, kuri pasireikia
didjania smegen atrofija ir kuri lydi ievini smegen funkcij sutrikimas, pereinantis
visik silpnaprotyst.
1906 m. vokiei patologas ir psichiatras Aloisas Alzheimeris (1869-1917) apra 51
met moter, kuriai sutriko atmintis, stiprjo dezorientacija, kalbos patologija ir kuri prarado
prastus gdius. Palaipsniui vystsi visika silpnaprotyst. Ligon tapo bejg,
netvarkinga, atsirado kontraktros. Ji guljo embriono pozoje, lapinosi ir tutinosi po
savimi. Po 4,5 met nuo ligos pradios ligon mir. Skrodimo metu Alzheimeris surado
smegen ievs atrofij, gausyb senatvini plokteli ir savit neurofibrili pokyi. Jis
pavadino i lig "XX amiaus blogiu".
Epidemiologija. Pirmoje XX a. pusje Alzheimerio liga (AL) buvo laikoma reta. Dabar
ji - daniausia demencijos prieastis ir apima apie 60% vis demencijos atvej. iuo metu
AL Europoje serga 8% 60 met ir 20% vyresni kaip 80m. moni, JAV - beveik 4 milijonai
moni. Pasaulyje AL kasmet suserga vidutinikai 187 mons i kiekvieno 100000
gyventoj. Sergamumas daug didesnis tarp vyresnio amiaus moni, todl didjant
pagyvenusi moni populiacijai is skaiius dids. Lietuvoje tikslios sergamumo AL sta-

tistikos nra, taiau manoma, kad ja turt sirgti apie 9000-16000 moni. 2001m.
Lietuvoje uregistruoti 538 AL atvejai.
Etiopatogenez.

Alzheimerio

ligos

etiologija

iki

galo

nra

suprasta,

taiau

epidemiologiniai veiksni tyrimai parod, kad i liga, kaip ir daugelis kit neuropsichini
sutrikim, nemaa dalimi (40-60%) yra apsprsta genetini prieasi. Alzheimerio ligos
proband pirmos eils giminaiiams rizika susirgti AL didja su amiumi ir iki 85 met
pasiekia 10-50% (vidurkis 38%). Per paskutinius 15 met buvo iaikinti keturi Azheimerio
ligos genai. Jie koduoja presenilin 1 (14 chromosoma) ir presenilin 2 (1 chromosoma)
(angl. presenilin 1 and 2; sutrump. PS1, PS2), amiloido pirmtak (angl. -amyloid
precursor protein; APP) (21 chromosoma) ir apolipoprotein E (19 chromosoma).
Pastarasis yra svarbus vlyvos (per 60 met) Alzeimerio ligos atsiradimui, o pirmieji trys
susij su ankstyvos pradios (anksiau negu 60 met) eiminmis AL formomis (i ia ir
presenilino pavadinimas). Lig iol nevisikai aiku, kokiu bdu auksiau paminti genai
didina rizik susirgti AL, taiau yra nustatyta, kad i gen mutacijos gali skatinti
amiloido produkt (vad. A42 ir A40) kaupimsi smegen lstelse, - tai ir yra vienas i
patognomini Alzheimerio ligos poymi. Tikimasi, kad dar keletas Alzeimerio ligos gen
bus klonuota netolimoje ateityje.
alia polinkio susirgti Alzheimerio liga gen, i aplinkos veiksni galima paminti
aplinkos utertum, veikiant fosfolipid apykait, intoksikacij aliuminiu, sumajus
magnio ir kalcio kiek geriamajame vandenyje, taip pat virusins kilms infekcijas,
paeidianias CNS neuron metabolizm.
Kiti Alzheimerio ligos rizikos veiksniai, be vyresnio amiaus, yra ie: moterika lytis
(moterys gyvena ilgiau; gali bti, jog turi takos pomenopauzinis estrogen kiekio
sumajimas), buvusios galvos traumos, alkoholizacija, menkas isilavinimas, ema
socialin padtis.
Patologija. Morfologikai i liga pasireikia galvos smegen mass sumaj'imu, nes
sunyksta iev ir baltoji mediaga, suplonja vingiai ir paplatja vagos. Galvos smegen
mas pamau maja visikai sveikiems monms nuo 20 met, tai - fiziologinis procesas.
Taiau sergant Alzheimerio liga smegen iev nyksta labiau nei baltoji mediaga, ir
daugiausia vidurinje smilkininje srityje. Mikroskopini pokyi daniausiai randama
hipokampe, migdoliniuose knuose ir Amono rage. ia aptinkama neurofibrilini rezgini ir
neuritini (senatvini) plokteli (neuron ataugose kaupiasi amiloidas, suirusias

mitochondrijas apsup glijos elementai vedami suformuoja senatvin ploktel).

ymesni pokyiai matomi deiniajame smegen pusrutulyje.
Klinika. Skiriami du Alzheimerio ligos tipai: ankstyvoji, prasidedanti iki 65 met, ir
vlyvoji, prasidedanti po 65m. Ankstyvoji vystosi greiiau, labiau nukenia auktesniosios
smegen ievs funkcijos (kalbos, raymo, praktins veiklos gdiai). Vlyvosios AL
atvejais pirmiausia nukenia atmintis. Alzheimerio liga galima susirgti nuo 40 iki 90 met,
taiau daniausia pradia 55-56m., vidutin trukm - 8-9 metai. Moterys serga madaug 8
kartus daniau.
Centrin viet klinikoje uima atminties sutrikimas (progresuojanti amnezija). Skiriamos
trys Alzheimerio ligos stadijos.

Pradin stadija trunka 2-3 metus. Silpnja ligonio atmintis, aplinkiniai pastebi
pasikeitus jo elges. I pradi tokie ligoniai suvokia didjant savo bejgikum ir
dl to igyvena, gali bti nerimastingi ir depresiki. Palaipsniui jie praranda
orientacij laiko ir vietos atvilgiu, sutrinka j elgesys. Apraytos kliedesins
pradios formos su nesisteminiais pavydo, santykio, nuostolio kliedesiais.

Isivysiusios ligos stadija konstatuojama tada, kai pasireikia afazijos,

agnozijos, apraksijos fenomenai. Afazija esti sensorinio tipo: ligoniai nesupranta
kalbos, nesugeba pavadinti daikt, atsako "pro al", ikreipia skiemenis, itaria tik
dal odi ar frazi. Palaipsniui kalba tampa visai nesuprantama. Kalbos sutrikimus
lydi agrafija - nesugebjimas rayti ir aleksija - nesugebjimas skaityti. i stadija
trunka 3-6 metus. Ligoniai nesugeba orientuotis aplinkoje, erdvje, nepasta savo
palatos, lovos ir dl to juos apima panika. Jie ima konfliktuoti su giminmis, o
ligoninje - su kitais ligoniais. Afektiniai sutrikimai i pradi pasireikia nerimu, o
vliau dirglumu. Danai pasitaiko psichomotorinio sujaudinimo epizod. Sutrinka
judesi koordinacija, vliau jie tampa betiksliai. 25-30% atvej pasitaiko epilepsijos
priepuoliai.

Galutin stadija. Isivysto po 8-10 met nuo ligos pradios - irykja primityvs
rijimo, iulpimo, epsjimo refleksai. Ligoniai kia burn vairius daiktus, beveik
nuolat automatikai juda. Dar labiau progresuojant ligai ligoniai ima nebelaikyti
lapimo, imat, nebesugeba nei atsistoti, nei atsissti lovoje. Atsiranda pragul.
Ligoniai mirta nuo alutini (interkurentini) lig.

Diagnostika. Apie Alzheimerio lig reikia galvoti tuo atveju, jei ne maiau kaip 6
mnesius ligonis skundiasi, kad:

o sutriko atmintis ir dmesio koncentracija;

o sunku skaiiuoti pinigus;
o sunku dirbti;
o sunku siminti naujai perskaitytas knygas;
o pameta daiktus;
o jauia baim prie kelion neinom viet;
o pablogjo nuotaika;
o padidjo dirglumas, tarumas;
o sunku isisakyti, rasti tinkamus odius.
AL diagnostikai plaiai naudojamos vairios klinikins skals ir testai. Vienas i
paprasiausi test, parodani painimo proces sutrikim, yra laikrodio pieimo
uduotis. Tiriamojo papraoma nupieti laikrod idstant valandas yminius skaiius
reikiamose vietose. Blogas laikrodio pieimo testo rezultatas rodo, kad ligon btina tirti.
Tiriant AL daniausiai naudojamos ios klinikins skals: Alzheimerio ligos verio skal ADAS (Alzheimer's Disease Assessment Scale), Protins bkls maasis tyrimas - MMSE
(Mini Mental State Examination), Blessedo, Hachinskio CDR (Clinical Dementia Rating
Scale) ir kt. MMSE yra vienas i pai populiariausi ir paprasiausi test. Tai trumpas ir
lengvas standartizuotas testas, naudojamas mstymo sutrikimams aptikti. J atlikus galima
vertinti, kokio laipsnio yra kognityvinis sutrikimas (sunkus, vidutinis, lengvas).
Kiti diagnostiniai tyrimo metodai:

Elektroencefalografija. Randamas polimorfikas, ltas, maos tampos akyvumas.

Alfa ritmo danai nebna arba jis labai emas. Bna bang, kurios nereaguoja
stimuliacij

Kompiuterin smegen tomografija. Randama, kad isiplt subarachnoidiniai

tarpai, oniniai skilveliai, ypa upakalinis ragas.

Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR). Jau ankstyvoje ligos stadijoje galima

nustatyti atrofij hipokampo, migdolini kn srityse ir limbinje sistemoje, nors
ryki skilveli isipltimo poymi dar nra.

Btina atskirti nuo galvos smegen augli, kraujagyslini lig arba kit demenCl).
Gydymas. Specialaus vaisto nuo Alzheimerio ligos nra. 1996m. pasaulyje, o jau
1998m. ir Lietuvoje, buvo aprobuotas naujos kartos vaistas AL gydyti donepezilis. Tai
specifinis grtamojo poveikio acetilcholinesterazs inhibitorius. is vaistas didina

acetilcholino kiek, slopindamas j skaidant ferment acetilcholinesteraz. Donepezilis

gaminamas po 5 mg ir 10 mg, skiriamas po 1-2 tabletes nakiai, yra gerai toleruojamas ir
nesukelia alutini reikini. Skiriamas esant lengvai ir vidutinio laipsnio demencijai.
Kitas cholinesterazs inhibitorius, skiriamas AL gydyti, - takrinas, gaminamas po 10
mg. Maksimali doz - 40 mg. Vaistas pasiymi alutiniu hepatotoksiniu poveikiu. Bendri
demencij gydymo ir slaugos principai pateikti po vis demencij apraymo.

Picko liga
Picko liga (PL) - tai progresuojantis degeneracinis smegen paeidimas frontalinje
arba

frontotemporalinje

srityje,

pasireikiantis

palaipsniui

besivystania

visika

silpnaprotyste.
Apra Prahos psichiatras Arnoldas Pickas 1892m. Pastaraisiais metais iskiriama
visa frontotemporalini demencij (FTD) lig grup.
Epidemiologija. PL pasitaiko 4 kartus reiau (kai kuri autori duomenimis, net 20-50
kart reiau) nei Alzheimerio liga. Susirgimo amiaus vidurkis panaus - 55-56 metai (gali
bti 40-65m.), trukm trumpesn - 6 metai. Moterys serga daniau (1,7:1 ) .
Etiologija. Etiologija nra aiki. Genetiniai veiksniai gali bti svarbs. Kai kuriose
smegen dalyse (hipokampe) randamas per didelis cinko kiekis.
Patologija. Patomorfologinio tyrimo metu randama frontalini ir temporalini skili
atrofija, nors motorin ir sensorin iev lieka slygikai nepakitusi. Difuzikai sumaja
neuron kiekis, ypa ioriniuose ievs sluoksniuose. Kituose neuronuose danai bna
sidabrikos spalvos intarp, vadinam Picko kneliais.
Klinika. Sergant Picko liga pirmiausia atsiranda asmenybs ir elgesio pokyi, o
intelekto funkcijos nukenia maiau, todl ja sergantys pacientai stacionar patenka
ymiai anksiau nei sergantieji Alzheimerio liga.
Pradinje Picko ligos stadijoje iskiriami du klinikiniai variantai:
pseudoparalyinis sindromas - distancijos, takto praradimas, euforija, potrauki,
ypa lytinio, suintensyvjimas, polinkis teistvarkos paeidimus, impulsyvumas
(tokie poymiai pasireikia vyraujant atrofijai orbitalinje (bazalinje) ievs
dalyje);

apatinis sindromas, arba kaktins skilties sindromas, - vangumas, apatija,

aspontanikumas,

afektinis

bukumas

(vyraujant

atrofijai

konveksitalinje

kaktins skilties srityje).

Ankstyvam ligos etapui nebdingi ryks atminties sutrikimai. Ligoniai sunkiai sukaupia
dmes, nesugeba produktyviai dirbti, pereina i sudtingesns paprastesn veiklos srit.
Kadangi dalis pacient bna aspontaniki, neveikls, i pirmo vilgsnio atrodo, kad jiems
sutriko atmintis, taiau gyt ini atsarga ilgai ilieka, tik inyksta domjimasis tomis
iniomis.
Progresuojant ligai paeidiamos visos atminties sferos. Vieni i pirmj demencijos
poymi, atsirandani tuoj po asmenybs sutrikim, yra stereotipijos ("stovos simptomai")
- kalbos, gest, mimikos. Ligoniai monotonikai kartoja vis tas paias frazes. Vliau
ekspresyvi kalba visai ugsta. Atsiranda echolalijos - ligoniai kartoja jiems adresuotus
odius. Tipiki Picko ligai kalbos sutrikimai - progresuojantis odyno skurdimas ir kalbini
stereotipij atsiradimas.
Psichoziniai sutrikimai pasireikia ymiai reiau nei sergant Alzheimerio liga.
Diferencin diagnostika (26 lentel). Patikimai atskirti Picko lig nuo Alzheimerio
ligos galima tik patomorfologiniu tyrimu.
26 lentel. Pagrindiniai Alzheimerio ir Picko lig skirtumai

Alzheimerio liga
Prasideda nuo atminties sutrikim
Pradioje ligonis kritikai vertina savo lig
Bdingesnis bruzdumas, betikslis judrumas
Afazijos, apraksijos
Epilepsijos priepuoliai
Vlesn pradia
Eiga ltesn
Atrofija vidurinje smilkininje srityje

Picko liga
Prasideda nuo asmenybs sutrikim
Kritikos nra
Bdingesnis aspontanikumas
Nra
Nra
Ankstens pradia
Eiga trumpesn ir audringesn
Atrofija kaktos ir kaktos-smilkinio srityje

Huntingtono chorja
Huntingtono chorja - tai neurodegeneracin liga, pasireikianti silpnaprotyste ir
choreoforminmis hiperkinezmis.
J 1872m. apra amerikietis Georgas Huntingtonas. Jis pasinaudojo savo tvo ir
senelio, taip pat dirbusi Long Ailende gydytojais, ilgalaikiais eim stebjim rezultatais.

Epidemiologija. Huntingtono chorja - reta liga, jos danis - 40-70 atvej 1 milijonui
gyventoj. JAV ia liga serga apie 30 tkstani moni.
Etiologija. Huntingtono liga (HL) yra klasikinis autosominio dominantinio poymio
pavyzdys. Ligos geno vieta 4-os chromosomos trumpajame petyje (4p16.3) buvo nustatyta
1983 metais naudojant genetinio sukibimo analiz, taiau konkretaus ligos geno paiekos
utruko dar 10 met. Huntingtono ligos molekulin prieastis yra vadinamieji nestabilieji
trinukleotidai, arba nestabilioji DNR (angl. unstable trinucleotides, unstable DNA). Pasikartojani CAG trinukleotid seka yra normali sudtin HL geno dalis, ir normos atveju toki
trinukleotid skaiius svyruoja tarp 9 ir 28. Dl lig iol neaiki prieasi trinukleotid
skaiius HL gene gali pradti didti. Individams, kurie turi daugiau kaip 36 trinukleotidus,
tikimyb susirgti HL yra beveik 100% (inoma, jeigu tokie ligos geno neiotojai nemirs
anksiau dl kit prieasi). Trinukleotid skaiius atvirkiai koreliuoja su ligos simptom
pradia ir ligos sunkumu, t.y. kuo didesnis trinukleotid skaiius, tuo anksiau irykja
neurologiniai simptomai. Juvenilins HL formos atveju CAG kopij skaiius gali siekti imt
ir daugiau. Nestabiliajai DNR yra bdinga tai, kad i vienos kartos perduodant mutavus
ligos gen kitai kartai trinukleotid skaiius dar padidja. Klinikai tai pasireikia genetine
antisipacija (angl. genetie anticipation - genetinis "nekantrumas"). Genetin antisipacija yra
ligos "jaunjimas": liga palikuonims pasireikia anksiau ir yra sunkesns eigos negu j
sergantiems tvams. Pavyzdiui, HL probandas turjo 51 CAG trinukleotid ir chorjos
simptomai jam prasidjo sulaukus 65 met. Jis perdav ligos gen vienam i savo vaik,
bet pastarojo trinukleotid skaiius padidjo iki 60-ies ir liga pasireik sulaukus 49 met.
Mutavs HL genas sintezuoja pana normal HL geno baltym, skirtumas tarp j tik tas,
kad mutavusiame baltyme poligliutamino aminorgi fragmentas yra ilgesnis (CAG
koduoja gliutamin). Ilgi poligliutamino fragmentai yra toksiki lstelms. uvus nemaai
daliai corpus striatum ir smegen ievs neuron, pasireikia klinikiniai HL simptomai.
Patomorfogija. Didiausi pokyiai randami poievinse struktrose - nucleus caudatus
ir putamen.
Klinika. Liga daniausiai irykja apie 40-uosius gyvenimo metus. Ankstyvieji jos
poymiai - nevalingi chorjiniai judesiai, ypa veido, rank ar pei juostos, vliau jie
palaipsniui stiprja apimdami vis raumen sistem. Ligoniai negali n minuts ibti
ramiai, jie mirkioja, gestikuliuoja, idarinja vairiausias grimasas. Paprastai judesiai
atsiranda dar prie isivystant demencijai. Ankstyvieji sutrikimo poymiai gali bti ir

charakterio pokyiai: dirglumas, tarumas, ekscentrikumas, pavyduliavimas. Reiau liga

prasideda nuo psichozini sindrom - tuomet klinika panai izofrenijos. Galimi kliedesiai
ir haliucinacijos. Palaipsniui pastebimi intelekto pokyiai. Ligoniui sunku sukaupti dmes,
siminti naujas inias, susidoroti su prastomis uduotimis darbe ir namie. Atminties
sutrikimai santykinai maesni. Huntingtono chorja kartais vadinama "poievine
demencija", jos metu ymiai reiau nei "ievins demencijos" atveju (tokia yra Alzheimerio
liga) pasireikia afazija, agnozija ir apraksija.
Ligos eiga lta, trunka 10-15 met.
Diagnostika. Diagnoz patvirtina bdingi plaios amplituds chorjiniai judesiai ir ligos
atvejai giminje.
Gydymas. Huntingtono chorj buvo bandoma gydyti nedidelmis neuroleptik
dozmis. Kai kuriais atvejais nuo neuroleptik sumaja hiperkinezs. Ypa tam tinka
haloperidolis (1,5-3mg per par). Gydymo psichotropiniais preparatais veiksmingumas
paprastai trumpalaikis.

Demencija sergant Parkinsono liga

Parkinsono liga (PL) - tai atrofin degeneracin smegen liga, pasireikianti
ekstrapiramidiniais simptomais, neretai kartu su psichikos sutrikimais.
Apra angl gydytojas Jamesas Parkinsonas 1817 m. kaip "drebamj paralyi"
(paralysis aggittans).
Epidemiologija. Liga laikoma treia pagal dan demencijos prieastimi. Sergant PL
30-40% ligoni isivysto demencija. Sergamumo Parkinsono liga danis - 0,3% bendroje
populiacijoje ir 3% tarp vyresni nei 65m. moni. JAV ia liga serga 1 milijonas moni.
Lietuvoje serganij PL turt bti apie 5000-6000.
Etiopatogenez. 15-20% serganij bdinga eimin anamnez, ir yra aiku, kad
genai vaidina svarb vaidmen PL atsiradimui. Nors Parkinsona liga i esms yra
sudtinga nemendelin liga, kai kuriais atvejais ji paveldima autosominiu dominantiniu
bdu. Trys ligos genai jau yra identifikuoti - jie koduoja (tsinuklein (alpha synuclein),
parkin (Parkin) ir ubikvitino C terminalin hidrolaz L1 (ubiquitin C terminal hydrolase L1).
Pagrindin vaidmen ligos patogenezje atlieka dopamino kiekio sumajimas juodosios
mediagos (substantia nigra), dryuotojo kno, uodegotojo branduolio lstelse.

Klinika. Daniausiai susergama 50-60 met amiaus. etadalis susirgusij yra

jaunesni nei 40 met. Parkinsona sindromui bdinga triada: akinezija (bradikinezija),
rigidikumas, drebulys. Apie 75% pacient simptomai i pradi atsiranda vienoje kno
pusje.

Jau

pradjus

sirgti

danai

pasireikia

charakterio

pokyiai:

dirglumas,

egocentrizmas, nuolatinis nepasitenkinimas aplinkiniais. Apie 40% pacient nustatomi

depresijos simptomai. Vlyvose ligos stadijose sumenkja intelektin veikla, dana lengva
euforija.
Diagnostika. Klinikai PL demencija yra panai Alzheimerio tipo demencij, bet
paprastai labiau sutrinka atmintis ir regimasis suvokimas, o agnozija, apraksija ir afazija
nebna stipriai ireiktas. Pasitaiko abiej sutrikim derinys, tuomet diagnoz nustatyti
sunku.
Gydymas. PL - ltin neigydoma liga, taiau vaistais galima ymiai pagerinti ligoni
gyvenimo kokyb. Specifinis vaistas Parkinsona ligai gydyti - levodopa. Dabar plaiai
taikomi levodopos ir benserazido bei levodopos ir karbidopas deriniai; dopamino agonistai
amantadinas ir bromokriptinas. Prie vaist nuo PL priskiriamas ir negrtamas selektyvus
MAO-B inhibitorius selegilinas. Esant psichikos sutrikim taikomas simptominis gydymas.

Demencija sergant Creutzfeldto-Jacobo liga (CJL)

Tai greitai progresuojanti demencija, lydima raumen klonus, smegenli ataksijos,
regjimo sutrikim ir kitos neurologins bei psichikos patologijos.
i liga priklauso prie spongiformini encefalopatij (priona lig). Pastaruoju metu CJL
sukl didel mokslinink, gydytoj ir visuomens susidomjim, ypa po 2000m.
Didiojoje Britanijoje kilusios galvij spongiformins encefalopatijos (galvij kempinligs)
epidemijos. Nemaa galvij kempinligs atvej buvo registruota Airijoje, Pranczijoje,
Vokietijoje. Manoma, kad epidemija kilo dl paar, kurie gaminami naudojant sergani
galvij audinius.
Klinikai ir patologikai Creutzfeldo- Jacobo liga pirm kart aprayta XXa. treiajame
deimtmetyje.
Epidemiologija. JAV ia liga serga apie 400 moni. Lietuvoje nebuvo n vieno
patikimai patvirtinto ios ligos atvejo. Skiriama sporadin ir eimin CJL. Sergamumas
sporadine ios ligos forma vienodas visame pasaulyje 0,5-1,5 atvejo milijonui gyventoj

per metus. Nra sezonini ar regionini sergamumo skirtum, pastaruosius deimtmeius

jis nekinta. 10-15% asmen serga eimine forma. 1994m. buvo apraytas nauja
Creutzfeldto-Jacobo ligos atmaina (nvCJL). iuo metu pasaulyje jos atvej registruota
daugiau kaip 100.
Etiopatogenez. i lig, kuria gali sirgti tiek mons, tiek gyvnai, sukelia
perduodamas su ukratu ar dominantiniu bdu paveldimas infekcinis agentas - prionas.
Tai baltymin infekcin dalel, neturinti nukleinini rgi. Priono baltym koduoja genas,
esantis 20-oje mogaus chromosomoje. Sergant Creutzfeldto-Jacobo liga didiausi
pokyiai patomorfologikai randami smegen ir smegenli ievje. Tai neuron
degeneracija, astrocitoz, citoplazmos vakuolizacija be udegimo poymi.
Klinika. 80% atvej liga prasideda 50-70 met amiuje. Ligai bdinga progresuojanti
demencija su raumen klonusais (klonusas - staigus, greitas maos amplituds atskiro
raumens ar raumen grups susitraukimas) ir kita idinine simptomatika: spastiniu galni
paralyiumi, drebuliu, rigidikumu, choreoatetoziniais judesiais. Gali bti afazija, ataksija,
regjimo susilpnjimas, raumen fibriliacijos. Psichikos sutrikimai isivysto 100% atvej.
Pradin ligos simptomatika vairi: dalis ligoni skundiasi nuovargiu, miego sutriki mais,
sumajusiu apetitu. Kitiems jau ligos pradioje sutrinka atmintis ir elgesys. Vidutin ligos
trukm - penki mnesiai. Serganij naujja CJL atmaina vidutinis amius jaunesnis - 29
metai, ligos trukm - 14 mnesi. Liga visada baigiasi mirtimi, daniausiai greiiau nei per
metus.
Diagnostika. Pagalvoti apie Creutzfeldto-Jacobo lig reikia tuo atveju, kai greitai
progresuoja demencija ir yra raumen klonus bei kit neurologini simptom. Vlesnse
ligos stadijose EEG randami periodiki dvifaziai ar trifaziai sinchroniniai atri bang
kompleksai lto pagrindinio ritmo fone. Kompiuterin tomografija ligai besivystant rodo
progresuojani generaliZllot smegen atrofij. Diagnostikos poiriu patikimas yra
smegen audinio tyrimas. Randama spongiformini pokyi, lydim neuron degeneracijos ir gliozs.
Gydymas. Patvirtinto veiksmingo Creutzfeldto-Jacobo ligos gydymo bdo nra.

Kraujagyslin (vaskulin) demencija (KD)

Tai silpnaprotyst, isivystanti dl smegen kraujotakos sutrikim.
Seniau i demencija buvo vadinama aterosklerozine. XX a. pradioje vyravo nuomon,
jog pagrindin ios demencijos prieastis yra ateroskleroz, sukelianti ltin smegen
kraujotakos nepakankamum. 1974m. Hachinskis ir kiti autoriai, ligos prieastimi laik
daugybinius ieminius smegen paeidimus, pasil termin "multiinfarktin demencija"
(MID). Vliau paaikjo, kad demencijos vystymuisi svarbs ir kiti mechanizmai
(hemoraginiai, hipoksiniai), todl buvo pasilytas platesnis terminas - kraujagyslin (vaskulin) demencija.
Epidemiologija. Kraujagyslin demencija yra antra pagal dan (po Alzheimerio ligos)
demencijos ris tarp vyresni pacient. i demencijos forma nustatoma 17-29% vis
demencija sergani ligoni. Daniausiai ji itinka vyresnius negu 60 met mones. Vyrai
ja serga daniau nei moterys. Svarbiausi KD rizikos veiksniai yra persirgtas insultas ir
paciento amius. Manoma, kad rizikos veiksniai, turintys takos aterosklerozs vystymuisi
(hipertenzija, irdies ligos, cukrinis diabetas, rkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas,
hiperlipidemija) didesns takos demencijos vystymuisi neturi.
Ateroskleroz, hipertonin liga, obliteracinis endarteritas pirmiausia gali paeisti visus
organus ir netiesiogiai turti takos smegen veiklai bei sukelti vairius psichikos sutrikimus.
Tokiu atveju teisingiau kalbti apie somatogeninius (arba simptominius) psichikos
sutrikimus. Pai smegen kraujagysli patologija ir jos slygoti smegen kraujotakos
sutrikimai gali bti tiesiogin psichins veiklos sutrikimo prieastis. Tuo atveju dera kalbti
apie kraujagyslinius psichikos sutrikimus. Atskirti aterosklerozinius psichikos sutrikimus
nuo hipertonini gana sunku.
Klinika. Demencija gali isivystyti staiga po mi cerebrovaskulini priepuoli, reiau po vienintelio insulto, arba palaipsniui. Pastaruoju atveju reikia atkreipti dmes
prieenklius. Jiems bdinga triada: galvos skausmai, galvos svaigimas ir atminties
sutrikimas. Paprastai anamnezje iaikinami ieminiai priepuoliai su lengvu smons
sutrikimu, funkcinmis parezmis ar regjimo pokyiais.
Pradin demencijos stadija - neurastenin (skundai primena neurastenij).
Bdingas greitas nuovargis, sumenkja darbingumas, ligonis danai links snausti. iame
etape liga visikai suvokiama. Ligoniai danai skundiasi pablogjusia atmintim. Ypa
sutrinka siminimas. Vyrauja bloga nuotaika. Ligoniai jauia savo asmenybs pasikeitim,
taiau didesn kalts dl t pokyi dal adresuoja kitiems, kaltina aplinkinius.

Jei silpnaprotysts procesas vystosi palaipsniui, prieenkli laikotarpis pamau

pereina ireiktos klinikos laikotarp. Po insulto tas pokytis vyksta staiga (dementia
postapoplectica).
Pradinje stadijoje tik maa dalis ligoni kreipiasi psichiatrus. Klinika danai bna
neryki. Ligoniai skundiasi nemiga, galvos skausmu ir svaigimu, imu ausyse, mirgjimu
akyse, alpuliu, praeinaniomis galni parezmis, tutumu galvoje, sultjusiu mstymu.
Kartais pacientai nebegali dirbti savo prasto darbo. Jie suvokia, kad serga, bna
nusimin, danai baimingi. Dl menkiausi prieasi supyksta, ima verkti ir tuoj pat gali
pradti juoktis. Bdingas rykus emocinis labilumas. Pamau silpsta atmintis, gali atsirasti
jos sprag, kurios pripildomas gana skurdaus turinio konfabuliacij. Palaipsniui vystosi
organinis psichosindromas. Vis rykesn tampa silpnaprotyst, dezorientacija laike ir
erdvje, atbunka emocijos. Ligos tkmje pastebimos pagerjimo bsenos, vadinamos
provaistmis ("liucidiniai langai").
Poinsultin

silpnaprotyst

beveik

nesiskiria

nuo

palaipsniui

besivystanios

silpnaprotysts. Kartais jau tuoj po insulto ima rykti afektinis labilumas.

Abiem atvejais gana ilg laik ilieka asmenyb. Net sergantys silpnaprotyste ligoniai
ilg laik ilaiko tam tikr asmenybs sieki plotm, bet juos patenkina daugiausia
emociniu bdu.
Kraujagyslin demencija seniau buvo laikoma laknine (dementia lacunaris)
pabriant psichikos sutrikim netolygum priklausomai nuo to, kurioje smegen dalyje
yra paeidimo idiniai: vienos atminties funkcijos sutrinka, o kitos ilieka. Nevienoda
laipsnio smegen funkcij sutrikim galima paaikinti smegen kraujotaka. Dl
kraujagysli spazm kinta vairi smegen srii aprpinimas krauju. Toliau vystantis
aterosklerozei atsiranda suminktjimo idini ir psichikos sutrikimai tampa nuolatiniai.
Psichoziniams sutrikimams bdinga depresija (melancholija). Depresij danai lydi
ryki baim, sustiprjanti vakare ir nakt. Dien ligoniai bna ymiai ramesni. Dana
aituota

depresija.

Bdingos

depresins-paranoidins

bsenos

su

klausos

haliucinacijomis. Ligoniai teigia, kad jiems gresia sunaikinimas, sukapojimas gabalus,

aminos kanios u padarytus nusikaltimus. Ypa didels baims paveikti jie gali
nusiudyti, udymosi bdai danai bna labai drastiki. Delyriniai sutrikimai sergant
paprasta ateroskleroze retesni, jie danesni po insult.
Diagnostika. Kraujagyslins demencijos diagnostika nekelia sunkum, jei pacientas
persirgo insultu, po kurio sutriko kognityvins funkcijos, m silpti atmintis. Sunkiau
nustatyti mirias demencijas - pavyzdiui, jei cerebrovaskulin patologija ima rykti

degeneracins silpnaprotysts (Alzheimerio, Picko, Parkinsona ir kt.) poymi fone. Be

anamnezs, bendr klinikini tyrim (REG, EEG, aki dugno, irdies ir kraujagysli bkls
tyrim ir kt.), diagnostikai plaiai naudojamos ios klinikins skals: Protins bkls
maasis tyrimas - MMSE (Mini Mental State Examination), Blessedo, Hachinskio CDR
(Clinical Dementia Rating Scale), Alzheimerio ligos verio skals - ADAS (Alzheimer's
Disease Assessment Scale) ir kt.
KD ir degeneracinms demencijoms atskirti tinka nesudtinga Hachinskio iemijos
skal (27 lentel).
Gydymas. Kraujagysline demencija serganius ligonius reikia gydyti taip pat, kaip ir
serganius cerebrovaskuline liga. Adekvatus hipertenzijos ir diabeto gydymas gali
pagerinti suvokimo funkcijas.
27 lentel. Hachinskio iemijos skala

Kriterijai
Staigi pradia
Pakopinis blogjimas
Nepastovi eiga
Naktin dezorientacija
Santykinis asmenybs ilikimas
Depresija
Somatiniai skundai
Emocinis nestabilumas
Hipertenzija anamnezje
Insultas anamnezje
Ateroskerozs rodymai
idininiai neurologiniai simptomai (subjektyvs)
idininiai neurologiniai simptomai (objektyvs)
Daugiausia

Balai
2
1
2
1
1
1
1
1
1
2
1
2
2
18

a. Pastaba: < 4 - Alzheimerio liga, 5-6 - miri etiologija, > 7 - kraujagyslin demencija

Psichikos sutrikimai sergant galvos smegen augliais

Epidemiologija
Psichikos sutrikimai sergant galvos smegen augliais pasitaiko 50-78% atvej.
Sutrikim danis priklauso nuo auglio lokalizacijos: jie bna 100% augliui esant didiosios
smegen jungties srityje, apie 80% - kaktos skiltyje, 50-60% - hipofizio, smilkininje,
parietalinje ir pakauio srityse, santykinai reti sergant smegen kamieno (25%) ir
smegenli (35%) augliais.

Klinika
Visiems augliams bdingi bendri smegen augli simptomai:

Bendriniai - intrakraninio spaudimo padidjimo sindromas (galvos skausmai,

svaigimas, pykinimas irvmimas bei regos nervo disko ederna)

idininiai:

Psichikos (agnozija, afazija, agrafija, aleksija ir kt.).

Neurologiniai (priklauso nuo auglio lokalizacijos).

Psichopatologiniai:

Neurasteniniai.

Psichoorganinis sindromas.

Psichoziniai sutrikimai.

Galvos smegen augliai daniau tariami jauniems monms; pamirtama, kad

pagyven ir seni mons jais taip pat gali sirgti. Psichiatrijoje ypa svarbs tie atvejai, kai
pirma

neurologini

simptom

rykja

psichopatologiniai

simptomai.

Pradin

galvossmegen auglio stadija danai pasireikia neurasteniniais skundais. Neuroz, kaip

atskir lig, tenka atmesti tuomet, kai nepavyksta nustatyti reakcinio momento, kai
nepadeda vaistai ir ypa psichoterapinis gydymas. Kartais ankstyvose augli stadijose
pasireikia isteriniai asmenybs bruoai, anksiau ligoniui nebdingi. Galvos smegen
augliai labai retai manifestuoja miomis psichozmis.
Psichozi isivystymo mechanizmui turi reikms smegen edema (intrakraninio
spaudimo padidjimas, veikiantis smegen audin), smegen skysio ir kraujo apytakos
sutrikimas, bendra organizmo intoksikacija.
Vienas i danesni galvos smegen augli simptom - smons sutrikimas (nuo
smons pritemimo, apkvaitimo iki soporo ir komos). Jis pasitaiko 70-80% vis psichikos

sutrikim atvej. Smons sutrikimas danesnis sergant priekini galvos smegen srii
augliais. Ligoniai bna vangs, apatiki, abejingi aplinkai. Kalbos, mimikos ir motorikos
aktyvumas

sumaja,

bdingi

vienskiemeniai

atsakymai,

danos

echolaiijos

ar

perseveracijos. Nusilpsta atmintis, pirmiausia siminimas ir reprodukcija. Kartais ligoniai

iliuzorikai suvokia aplink, nesiorientuoja, ypa laiko atvilgiu.
Atskir galvos smegen srii augliai turi savit raikos ypatum.
Smilkinins srities augliams bdingi delyriniai ir oneiraidiniai reikiniai, rudimentins
haliucinozs. Bna ypa nemaloni skonio ir uosls haliucinacij (ligoniai jauia dm,
sieros, puvsi kvap), bauginani regos haliucinacij. Smilkinins srities augliai gali
pasireikti smilkinine (temporaline) epilepsija su rykia aura.
Pakauio srities augliams bdingos elementarios regos haliucinacijos, vairs
regjimo sutrikimai, optins agnozijos.
Kaktos srities augliams bdingas rykus asmenybs sumenkjimas. Skiriami du
pagrindiniai sindromai:
1. Konveksitatinis (skliauto) - psichinio ir motorinio aktyvumo sumajimas (frontalin
akinezija), kartais net pereinantis akinetin-abulin sindrom. Paprastai bna ryks
atminties sutrikimai.
2. Bazalinis (orbitalinis) - vyrauja ryks charakterio ir afektiniai sutrikimai. Sutrinka
pacient elgesys, jie gali bti hiperseksuals, paeidinja pripaintas visuomens
elgesio normas, daro nusikaltimus, bna nekritiki savo elgesio ir ligos atvilgiu.
Asmenybs sutrikimus gali lydti ypatingas nuotaikos sutrikimas - morija.

Virugalvio srities, ypa deins puss, augliams bdingi psichosensoriniai

sutrikimai: kno schemos suvokimo sutrikimas, pirt agnozija, derealizacijos ir
depersonalizacijos reikiniai, net dvyni simptomai.
Galvos smegen kamieno augliams bdingi parkinsonizmo reikiniai, apatija,
aspontanikumas, ligoniai gali bti emocikai labils, dirgls, gali pakisti j potraukiai ir
nuotaika.
Hipofizio adenomos paprastai auga ltai, daug met, todl ryki psichikos pokyi
pasitaiko retai.
Sergant vairios lokalizacijos augliais danai pasitaiko epilepsiforminiai priepuoliai. Jie
gali bti tiek generalizuoti, tiek idininiai, pasitaiko disforins bsenos. Organini
kliedesini (panai izofrenij) sutrikim pasitaiko apie 1 % atvej. Tokios psichozs
danesns sergant smilkinins srities augliais. Pastebta, kad sergant augliais iki 30 met
daniau bna izofrenins psichozs, 30-60 met - panaios paralyines (t.y. paralysis
progressiva), o ligoniui perengus 60 met rib - senatvines.

Gydymas
Pagrindinis galvos smegen augli gydymo bdas - operacinis, taip pat radioterapinis ir
simptominis. Psichozi atvejais skiriamas simptominis gydymas (antipsichoziniai vaistai ir
trankviliantai).

VI dalis

Psichikos sutrikim
gydymas
Psichofarmakoterapija ir kiti biologiniai
psichikos sutrikim gydymo metodai
Liaudginas Radaviius
Psichofarmakoterapija (PFT) - tai vairi psichikos sutrikim, reakcij, lig gydymas
psichotropiniais vaistais. Psichotropiniai vaistai (PTV) - tai tokie vaistai, kurie aktyviai
veikia psichikos sutrikimus, alina arba maina liguistus suvokimo, mstymo, emocij,
elgesio pakitimus. Savaime suprantama, kad lygiagreiai su PFT kiekvienas psichikos
ligonis yra gydomas ir psichoterapiniais, reabilitaciniais bei kitais reikiamais gydymo
metodais. Norint skmingai taikyti PFT btina gerai inoti PTV veikimo mechanizmus.
domu, kad pirmieji iuolaikiniai PTV buvo atrasti atsitiktinai. 1951m. prancz

anesteziologas H.Laborit su bendradarbiais pastebjo, kad kai kurie fenotia zino dariniai,
vartoti anesteziologijoje, sukelia mieguistum, abejingum aplinkai, bet nesukelia
smons, psichikos veiklos sutrikimo. Jie pavadino iuos preparatus neuroleptikais dl
vyraujanio neuroleptinio poveikio. Netrukus (1952) ie preparatai buvo pavartoti
psichiatrijoje ir vartojami iki iol. PTV atradimas paskatino tirti j veikimo mechanizmus, o
tai savo ruotu leido sukurti psichikos sutrikim etiologijos hipotezes, paskatino tolesn
psichiatrijos vystymsi, radikaliai pakeit psichikos ligoni gydym, j padt visuomenje,
visuomens poir psichiatrij ir psichikos ligonius.

Istorija ir farmakodinamika
Psichikos lig gydymo istorija yra ilga, ji ne visada buvo nuosekli, nes psichikos lig
prieastys buvo aikinamos dvejopai. Vieni mokslininkai jas aikino filosofinmis,
religinmis, moralinmis prieastimis. Buvo teigiama, kad psichikos ligos kyla nusiengus
moralinms, religinms taisyklms arba reikalavimams. Manyta, kad mog "apsdo" pikta
dvasia ir pan. Tokio poirio alininkai gydymui rekomenduodavo vairias kno bausmes,
kaustym grandinmis ir pan. Kiti mokslininkai galvojo, kad psichikos ligas, sutrikimus
sukelia vairios materialios prieastys, ir sil, ms supratimu, biologinius gydymo
metodus. Pavyzdiui, jau nuo antikos laik psichikos ir daugelis somatini lig buvo
gydomos

kraujo

nuleidimu,

vidurius

paleidianiomis,

vmim

sukelianiomis

mediagomis. Dar senovs Indijoje psichikos sutrikimus gydydavo rauvolfij aknimis. Jau
iais laikais i io augalo buvo iskirti alkaloidai (rezerpinas ir kiti), kur laik naudoti
psichikos sutrikimams gydyti.
sivyravus moksliniam poiriui psichikos lig atsiradim, vis aktyvesns tapo
tobulesni biologini gydymo metod paiekos. ymus angl psichiatras Johnas Connolly
(1794-1866) pasil nuolatin ilt voni derin su altais vyniojimais. metod
rekomenduodavo ir garsusis vokiei psichiatras E.Kraepelinas (1865-1926). Seniausioje
Anglijos Bethlem (Betliejaus) psichiatrijos ligoninje iltos vonios psichikos ligoniams
gydyti buvo naudojamos dar penktame XX a. deimtmetyje. imtus met psichikos sutrikimams gydyti buvo vartojamos vairios mediagos, veikianios mogaus psichik, - jau
mintos rauvolfij aknys, opijus ir jo preparatai, anticholinergins mediagos (pvz.,
durnaropi sklos), indikos kanaps, kokainas, pejotlis ir kitos haliucinogenins
mediagos (LSD, meskalinas), alkoholis. Galiausiai paaikdavo, kad visos ios
mediagos yra neveiksmingos gydant psichikos ligas, tik kartais pasiymi trumpalaikiu
raminamuoju poveikiu. XIX a. susiejus lytinius organus su isterijos atsiradimu psichikos
ligas buvo rekomenduojama gydyti vairiomis chirurginmis lyties organ operacijomis

(kastracija, klitorio paalinimu). XX a. pradioje buvo silomas infekcijos idini alinimas

(tonzili, dant ir kt.), nes manyta, kad infekcijos idiniai gali sukelti psichikos ligas.
Vystantis bakteriologijai mginta psichikos sutrikimus gydyti vairiomis vakcinomis,
autovakcinomis, pasveikusi izofrenija sirgusi ligoni serumu, aseptiniu meningitu,
sukeltu suleidus arklio kraujo serumo subarachnoidin tarp, oku, sukeltu suleidus
netinkamos grups kraujo.
Endokrinologijos laimjimai kvp mint psichikos sutrikimams gydyti imginti vairius
hormonus (ypa skydliauks). iek tiek skmingesnis ingsnis gydant psichikos ligas buvo
engtas 1917m., kai J.Wagneris-Jaureggas pasil progresuojant paralyi gydyti
ukreiant ligon maliarija. Tai buvo pirmas skmingas organins-infekcins kilms
psichikos sutrikimo gydymas biologiniu metodu. U io metodo sukrim 1927m.
mokslininkui buvo suteikta Nobelio medicinos premija. Vliau is metodas buvo patobulintas ir pavadintas pirogenine terapija, arba piroterapija. Kariavimui sukelti buvo
naudojamos ir kitos priemons (ukrtimas viduri iltine, vairios chemins pirogenins
mediagos). Taiau paaikjo, kad piroterapija gydant kitos kilms psichikos sutrikimus
neveiksminga. Jos veiksmingumas gydant progresuojant paralyi pagrstas tuo, kad
kno temperatros padidjimas veikia ligos suklj - blykij spirochet. Sukrus
neopiatinius raminamuosius vaistus - barbitratus J. Klaesi 1922 m. pasil psichikos
sutrikimus gydyti ilgalaikiu miegu, sukeltu iais vaistais. is metodas nebuvo skmingas.
1933 m. austr psichiatras M. Sakelis psichikos ligoms gydyti pasil hipoglikemines
insulino komas. io metodo idj kvp insulino panaudojimas isekusi psichikos ligoni
svoriui atstatyti, raminimui ir narkomanijai gydyti. Insulinokomin terapija (IKT) greitai
paplito po vis Europ ir jau 1935m. buvo pradta naudoti ir Vilniaus universiteto Nerv ir
psichikos lig klinikose (M.Rose). Pradjus IKT ir palaipsniui didinant insulino doz
surandama komin doz. Sukelta ligonio komos bsena palaikoma 15-30min., o tada
nutraukiama suleidus gliukozs tirpalo ven arba per zond supylus skrand cukraus
tirpalo. Gydymo kurs sudar 20-30 (kartais net 60) dirbtinai sukelt kom. Prasidjus
iuolaikinei PFT erai IKT imta taikyti vis reiau, o dabar is metodas beveik
nebenaudojamas. domu, kad neseniai atlikti IKT mechanizmo tyrimai parod, jog insulino
koma sukelia intensyv monoaminini neuromediatori isiskyrim smegenyse, t.y. veikia
panaiai kaip iuolaikiniai PTV. 1935m. L.Meduna prane apie skming izofrenija
sergani ligoni gydym kardiazoliu (kamparu) sukeltais traukuliais. Tai buvo traukuli
terapijos pradia. Vliau traukuliams sukelti buvo naudojami kiti preparatai (pikrotoksinas,
bemegridas, indoklonas, koriomirtinas, amonio chloridas, triazolis, tetrametilsukcinimidas,
acetilcholinas, atropinas, skopolaminas ir kt.).

Buvo imginti traukuliai, sukelti kvepiant indoklono (J.C.Krantz, 1957), anglies

dioksido (A.S.Loevenhart, 1926, L.Meduna, 1947) azoto oksido (C. Alexanderis ir kt.,
1939), eterio ir trichloretileno. Tais paiais 1935 m. E.Monizas pasil operacin (chirurgin)
izofrenijos gydymo metod - prefrontalin leukotomij suleidiant alkoholio frontalin
galvos smegen skilt. Tais paiais metais E. Monizas kartu su Lima atliko toki operacij
psichikos ligoniui, o 1936m. paskelb monografij apie metod. Monizas, atrodo,
neinojo, kad dar 1888m. pirmj gydomj smegen operacij psichikos ligoniui atliko ir
apra 1890m. G.Burckhardt. Taiau tada is metodas nepaplito ir buvo primirtas. Tuo
tarpu Monizo metodas gana greitai paplito visame pasaulyje, ypa JAV, kur j tobulino
W.Preeman ir J. W. Wats (1936), pasil lobotomij, o W.Penfield ir kt. - lobektomij
(1948). A.M.Piamberti (1937) pasil atlikti lobotomij transorbitaliniu bdu. i operacij
tikslas nutraukti neuron ryius tarp motorins frontalins smegen skilties dali ir
sensorins parietalins smegen skili. Po toki operacij kitiems gydymo metodams
atspari sunki psichikos ligoni bkl pagerdavo, sumadavo j agresyvumas,
inykdavo psichomotorinis sujaudinimas. Taiau likdavo organinio tipo negrtami
asmenybs pakitimai. Todl toki operacij skaiius greitai sumajo ir iuo metu
daugelyje ali, tarp j ir Lietuvoje, jos nebeatliekamos. Tose alyse, kur ios operacijos
vis dar atliekamos, j skaiius labai sumajo. Pvz., Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje
per metus atliekamos tik 2-3 psichochirurgins operacijos.
28 lentel. Kai kuri biologini gydymo metod taikymo pradia
Metai
1917
1922
1933
1935
1935
1938
1949
1952
1954
1957
1958
1966
1967
1967-68
1971
1984
1988
1994

Pradtas gydymo metodas

Piroterapija (Wagner-Jauregg)
Ilgo miego terapija (Klaesi)
Insulinokomin terapija (SakeI)
Frontalin leukotomija (Moniz)
Farmakologin traukuli terapija (Meduna)
Elektros traukuli terapija (Cerletti ir Bini)
Afektini sutrikim gydymas liiu (Cade)
Chlorpromazinas (Delay ir Deniker)
Benzodiazepinai (Sternbach, Crane ir Kline)
Imipraminas (Kuhn)
Haloperidolis (Janssen)
Valproatai dvipoli afektini sutrikim profilaktikai (Lambert ir kt)
Klomipraminas obsesiniams-kompulsiniams sutrikimams gydyti (Fernandez ir
LopezIbor)
Ilgo veikimo antipsichotik sukrimas
Karbamazepinas dvipoliam afektiniam sutrikimui gydyti (Takesaki ir Hanaoka)
viesos terapija depresijai gydyti (Rosenthal ir kt.)
Klozapinas atspariai gydymui izofrenijai gydyti (Kane ir kt.)
Naujieji antipsichotikai (risperidonas, olanzapinas, amisulpridas ir kt.)

1938m. U.Cerletti ir L.Bini traukuliams sukelti panaudojo elektros srov. Tai buvo
elektros traukuli terapijos pradia. Patobulinta elektros traukuli terapija (ETT), dar
vadinama elektros impuls terapija (EIT), gana plaiai taikoma ir dabar. 1949m.
J.F.J.Cade atsitiktinai pastebjo antimaniakin liio poveik. Taiau plaiau litis buvo
pradtas vartoti tik kit deimtmet, kai buvo pastebtas ir jo profilaktinis poveikis
pasikartojani afektini sutrikim atvilgiu. Vliau mginta gydyti ir fotooku, didelmis
nikotinins rgties dozmis (A.Hoffer ir H.Osmond, 1964), ribonukleinine rgtimi,
hipotermija (hibernacija), cerebrine pneumoterapija (Delay ir kt., 1949), magnio sulfatu
ven (mikrook metodas, N.lndraius), miego deprivacija, specialiomis dietomis, dozuotu
badavimu, metabolinio poveikio vaistais (nootropais ir kt.), hormonais ir hormonoaktyviomis mediagomis. 1984m. kai kuri form depresijai gydyti buvo pradta naudoti
viesos terapija (W.E. Rosenthal ir kt., 1984).
Vieni i i metod nepasiteisino, kiti susirado tam tikr viet psichikos sutrikim
gydymo komplekse. iuolaikin psichozini ir afektini sutrikim PFT era prasidjo etojo
deimtmeio

pradioje,

kai

1952m.

atsitiktinai

buvo

pastebtas

antipsichozinis

chlorpromazino, vartoto anesteziologijoje, poveikis (Delay, Deniker), o 1957m. taip pat

atsitiktinai buvo pastebtas antidepresinis iproniazido (marsilido), vartoto tuberkuliozei
gydyti, poveikis. Tuo pat metu buvo pradti naudoti ir trankviliantai (meprobamatas, chlordiazepoksidas ir kt.). Prasidjo naujas ne tik PFT, bet ir PTV veikimo mechanizm,
psichikos sutrikim etiologijos ir patogenezs tyrinjim etapas. Nagrinjant PTV veikimo
molekuliniame lygmenyje mechanizmus buvo sukurta dopaminin izofrenijos kilms
hipotez, o nagrinjant tricikli antidepresant ir monoaminooksidazs inhibitori (MAOI)
poveikio mechanizmus buvo ikelta afektini sutrikim monoaminin hipotez. Tolesni i
hipotezi tyrimai savo ruotu pagreitino ir palengvino nauj, tobulesni, saugesni ir
veiksmingesni PTV sukrim. Paaikjo, kad labai svarb vaidmen psichikos sutrikim
atsiradimo poiriu vaidina nervinio impulso perdavimo i vieno neurono kit
(neurotransmisijos) sutrikimai. impuls perduoda biocheminiai tarpininkai, arba
neuromediatoriai (neurotransmiteriai). Paaikjo, kad vaidmen atlieka bioaminai
(noradrenaIinas, adrenalinas, dopaminas, serotoninas, gliutamatas, gama amino sviesto
rgtis ir kt.) ir neuropeptidai (enkefalinai, endorfinai, epinefrinas ir kt.). Neuromediatori
atrandama vis daugiau. Kiekvienas neuromediatorius turi savo receptori, sudaryt i
protolipid ir nukleoproteid (r. 11 pav.). Paveiktas bioelektrinio nervinio impulso,
neuromediatorius isiskiria i neurono presinapsinio galo sinapss ply, pereina per j ir
sureaguoja su savo receptoriumi, esaniu posinapsinje kito neurono ataugos
membranoje. Pagal impuls perduodanius mediatorius receptoriai vadinami adrenergi-

niais, dopaminerginiais ir t.t. Mediatoriui reaguojant su receptoriumi, t.y., vykstant

biocheminms reakcijoms, atkuriamas bioelektrinis impulsas, perduodantis nervin impuls
toliau. Po to, kai mediatorius atlieka savo vaidmen, j arba suardo specifinis fermentas
katecholoksimetiltransferaz (KOMT), arba jis grinamas presinapsinio neurono galn
(reuptake) ir vl kaupiamas specialiose pslelse (vezikulse), o jo pertekli suardo
fermentas monoaminooksidaz (MAO). Tyrinjant toliau paaikjo, kad posinapsinio
neurono membranoje esantys receptoriai yra specifiki atitinkamam mediatoriui.
Receptoriuje esantis fermentas adenilciklaz (Ae), paskatintas trumpam prisijungusio
mediatoriaus, pradeda sintezuoti ciklin adenozinmonofosfat (cAMF), kuriam sijungus
tolesnes biochemines reakcijas atkuriamas bioelektrinis impulsas. Sutrikus bet kuriai io
nepaprastai sudtingo proceso grandiai, sutrinka ir nervinio impulso perdavimas, taigi ir
nerv sistemos veikla (r. 11 pav.).

11

pav.

Ketecholaminin

monoaminooksidaz;

KA

sinaps
-

ir

nervinio

katecholaminini

impulso

mediatori

perdavimas:
molekuls;

MAO

fermentas

KOMT

fermentas

katecholoksimetiltransferaz; AC - fermentas adenilciklaz; cAMF - ciklinis adenozinmonofosfatas.

Neurotransmisijos mechanizmo i aikinimas - vienas i svarbiausi iuolaikins PFT

laimjim. Toliau gilinantis paaikjo, kad antipsichoziniai vaistai (APV) antagonistikai
veikia vieno i daugelio mediatori - dopamino receptorius. Tuo remiantis ir buvo pasilyta
dopaminin izofrenijos atsiradimo hipotez. Tiriant antidepresini vaist (ADV) poveikio
mechanizmus paaikjo, kad jie normalizuoja monoaminini mediatori (5-hidroksitripta-

mino (5-HT), noradrenalino (NA) ir dopamino (DA) apykaitos sutrikimus tam tikrose galvos
smegen dalyse, kuri buvo rasta depresija sergantiems ligoniams. Buvo pasilyta
monoaminin afektini sutrikim hipotez. APV ir ADV poveikio mechanizmas sinapsje
pavaizduotas paveiksle (r. 12 pav.).

12 pav. Antipsichozini vaist ir antidepresant poveikio schema katecholamininje sinapsje:

MAO - fermentas monoaminooksidaz; KA - katecholaminini mediatori molekuls; KOMT fermentas

katecholoksimetiltransferaz;

AC

fermentas

adenilciklaz;

cAMF

ciklinis

adenozinmonofosfatas.

PTV farmakokinetika
PTV gydomasis poveikis pasireikia tada, kai pakankamas vaisto kiekis pasiekia per
kraujotak galvos smegenis. Intervalas tarp gydymo pradios ir vaisto poveikio priklauso
nuo rezorbcijos, metabolizmo, iskyrimo, kraujo ir smegen barjero (KSB) veikimo greiio.
Daugelis PTV lengvai rezorbuojasi arnyne (ypa plonajame). Rezorbcija vyksta greiiau,
jeigu skrandis yra tuias, ir liau, - jei peristaltika yra pagreitjusi, po skrandio
rezekcijos ir esant rezorbcijos sutrikimo sindromui. PTV metabolizuojami daugiausiai kepenyse, kurias PTV, rezorbavsis arnyne krauj, patenka per portalin kraujotak.
Todl skiriant PTV per os reikia didesni vaisto dozi nei skiriant parenteraliai.

Metabolizmo greitis kepenyse priklauso nuo individo kepen funkcins bsenos, nuo kartu
vartojam kit vaist, kurie gali aktyvinti kepen fermentus (pvz., barbitratai) arba juos
slopinti (pvz., SSRI). PTV poveikis priklauso ir nuo metabolit, kuriuos jis yra suardomas.
Vieni metabolitai yra terapikai aktyvs, kiti - ne. Todl PTV koncentracija kraujo plazmoje
ne visada atitinka jo terapin aktyvum. Pateks krauj, vaistas susijungia su plazmos
baltymais - pvz., taip nutinka madaug 95% diazepamo, chlorpromazino ar amitriptilino. O
juk aktyvi yra tik su baltymais nesusijungusioji PTV dalis. Dl savo lipofilikumo PTV
lengvai pereina KSB ir susikaupia riebalinse lstelse, i kuri palaipsniui isiskiria dar
ilgai po to, kai nustojama vartoti vaistus. Didiausioji PTV ir j metabolit dalis isiskiria per
inkstus. Sutrikus inkst funkcijai isiskyrimas sultja.
Tokiu atveju PTV doz turi bti maesn. Isiskyrimo per inkstus sparta priklauso ir
nuo lapimo pH. Litis yra filtruojamas pasyviai, o dalis jo yra reabsorbuojama tokiu pat
bdu kaip ir kalis, todl j jonai konkuruoja. Kai kurie PTV (pvz., chlorpromazinas)
iskiriami ir su tulimi. Patek su tulimi arnyn, jie dar kart absorbuojami krauj ir vl
patenka kepenis. Dl i mechanizm individuali variacij PTV koncentracija vairi
ligoni kraujo plazmoje gali bti labai skirtinga, nors j gauta vaisto doz buvo vienoda.
Pvz., nortriptilino atveju is skirtumas gali bti deimteriopas. Tiesiogins koreliacijos tarp
PTV koncentracijos kraujo plazmoje ir klinikinio efekto nra dar ir dl to, kad neuron
reakcija PTV kinta, laikui bgant jie adaptuojasi. Taiau matuoti kai kuri vaist
koncentracij naudinga, nes ji atspindi terapin aktyvum (pvz., liio, nes jis yra paprastas
jonas ir su plazmos baltymais nesuriamas ).
Naujausi smegen tyrimo metodai (pozitron emisijos tomografija - PET, magnetinio
rezonanso tyrimas - MRT, pavienio fotona emisijos tomografija - SPET ir kt.) leidia
tiesiogiai pamatyti PTV poveikio lokalizacij ir imatuoti gydomj poveik. PTV
koncentracija plazmoje paros laikotarpiu kinta. Po vienkartins PTV dozs koncentracija
palaipsniui maja. Majimo greitis - nuo keleto valand (liio) iki keleto savaii suleidus
ilgo veikimo APV. io greiio inojimas padeda parinkti tinkam vaisto vartojimo interval.
Yra vartojama vaist pusins eliminacijos, arba skilimo pusperiodio, svoka. PTV
iskyrimo kiekis ir greitis yra tiesiogiai proporcingas jo koncentracijai. Iskyrimas utrunka
penkis kartus ilgiau nei tas laikas, per kur vaisto koncentracija sumaja perpus. Pvz., yra
inoma, kad MAOI negalima skirti kartu su SSRI dl i vaist pavojingos sveikos. Todl
pereinant nuo SSRI, pvz., sertralino, kurio skilimo pusperiodis yra apie 26val., - prie
gydymo MAOI reikia palaukti 5 kartus ilgesn laikotarp, t.y. apie 1 savait. Koncentracijos
stabilizacija taip pat priklauso nuo skilimo pusperiodio - pvz., sertralino koncentracija
dids apie savait, kol pasieks nuolatin lyg.

PTV tarpusavio sveika

Vienu metu vartojami du PTV gali slopinti vienas kito veiksmingum, stiprinti j arba
neturti jam takos. Vaist sveika priklauso nuo rezorbcijos, suriimo, metabolizmo,
iskyrimo pakitim ir nuo tiesiogins farmakokinetini poveiki sveikos. Antacidiniai
vaistai ltina chlorpromazino rezorbcij, o kai kurie vaistai istumia varfarin i baltym.
Zymiai svarbiau, ar PTV sveika turi takos metabolizmui. Pvz., MAOI slopina
simpatomimetini amin metabolizm, o barbitratai greitina chlorpromazino ir tricikli
ADV metabolizm. Kai kurie diuretikai ltina liio isiskyrim per inkstus. Antagonistins
farmakodinamins sveikos pavyzdys - guanetidino antagonizmas tricikliams ADV. Dl
danai nenuspjamos sveikos geriau tenkintis vienu PTV, nes paprastai ir jo utenka
norint pasiekti t efekt, kurio siekiama skiriant du ar daugiau PTV. Pvz., dauguma ADV
pasiymi ir anksiolitiniu poveikiu. Todl PTV derinti reikt kuo reiau (monoterapijos
principas), o jeigu tai btina, reikia gerai inoti sveikos ypatumus. Ne visada i sveika
yra aiki.

PTV nutraukimas
Daugelio PTV gydomasis poveikis, kaip minta, daniausiai pasireikia po keleto dien
nuo vartojimo pradios, o kai kuri APV - net po keli savaii. Nutraukus PTV vartojim j
poveikis ilieka pana laik. Vartojant kai kuriuos PTV, audiniai turi prisitaikyti prie vaist
nutraukimo. Prisitaikymo laikotarpiu gali pasireikti nutraukimo sindromas. Pvz., nutraukus
migdomuosius ar anksiolitinius vaistus gali atsirasti miego sutrikim. Toks miego
sutrikimas gali bti klaidingai vertintas kaip poymis, kad reikia tsti gydym
migdomaisiais. Nutraukimo simptom gali atsirasti ir nutraukus dienini benzodiazepin,
prietraukulini vaist, kai kuri APV ir ADV vartojim.
Bendri patarimai skiriant PTV
Pradti gydym patartina gerai inomais PTV. Pasirinkus PTV ir pradjus j duoti
ligoniui, reikia pasiekti adekvai jo doz. Nedera skubti be rimtos prieasties keisti PTV
ar pridti dar vien vaist. Jei vaisto poveikis nepakankamas, maa tikimyb, kad kitas tos
paios grups PTV veiks geriau. Pasiekti adekvai doz danai trukdo alutinis vaisto
poveikis (P), todl kartais pateisinamas perjimas prie kito PTV, kurio alutinio poveikio
spektras yra kitoks, pvz., nuo tricikli Abv prie SSRI, kuri anticholinerginis poveikis yra
ymiai silpnesnis. Nepatartina vartoti kai kuri vaist kompanij gaminam dviej PTV
tabletes. Jeigu yra btinas toks derinys, geriau tuos vaistus skirti po vien, nes taip tiksliau
galima parinkti adekvaias dozes. Kartais vaistai yra derinami tikintis stipresnio gydomojo

poveikio (pvz., tricikiiai ADV kartu su MAOI). Tokia praktika yra nerekomenduotina, nes
sunku numatyti tokios kombinacijos P, j sveikos padarinius.
Skiriant PTV reikia parinkti doz, vartojimo dan (interval) ir gydymo trukm.
Pasirenkant vaisto doz reikia atsivelgti ligos simptom sunkum, ligonio ami, svor ir
kitus veiksnius, kurie gali paveikti vaisto metabolizm (pvz., kartu vartojami kit grupi
vaistai, lydinios ligos, inkst funkcijos sutrikimai). Vartojimo danis priklauso nuo PTV
pusinio eliminavimo trukms. Daugumos PTV skiriama vien ar du kartus per par. Kai
kuri PTV (pvz., anksiolitik) poveikis trumpesnis, tad juos tikslinga vartoti ne pagal
fiksuot grafik, bet prie numatom simptom sustiprjim. Gydymo trukm priklauso
nuo ligos pobdio, nuo individualios reakcijos gydym ypatum, kuri nemanoma
numatyti i anksto.
Prie skirdamas PTV gydytojas turi smulkiai iaikinti ligoniui ir jo artimiesiems gydymo
btinyb, PTV poveikio ypatybes, pagerjimo ar pasvei kimo tikimyb, isamiai nurodyti,
kokie gali bti alutiniai reikiniai vartojant paskirt PTV, pvz., - mieguistumas, burnos
divimas, nosies ugulimas, reakcijos sultjimas, - jis gali trukdyti vairuoti automobil.
Btina paaikinti, kad PTV gydomasis poveikis priklauso nuo ligonio individualios
reakcijos, pasireikia ne i karto. Reikia nurodyti, kokie yra pirmieji pagerjimo poymiai
(pvz., vartojant ADV daniausiai pirmiausia pagerja miegas). Reikia vardyti ir rimtesnius
alutinius reikinius, apie kuriuos ligonis turi nedelsiant praneti gydaniam gydytojui (pvz.,
stiprus drebulys vartojant lit ir pan.). Svarbu paaikinti, ir kiek laiko reiks vartoti vaistus.
Vienais atvejais tai svarbu, kad ligonis nevartot PTV per ilgai (pvz., benzodiazepin),
kitais - per trumpai (pvz., ADV, APV). i anga labai svarbi, nes nuo jos priklauso, kaip
ligonis bendradarbiaus su gydytoju gydymo metu. Ligonis turi gerai suprasti gydymo
btinyb ir vaisto poveikio ypatybes. Isamus paaikinamas padeda paalinti nepagrst
gydymosi baim, neteisingai sivaizduojamus pavojus, palengvina gydym (danai ilg),
pagerina ligonio bendradarbiavim. i anga yra labai sudtinga gydant sunkias psichikos
ligas, kai ligonis nesupranta sunkiai sergs, yra nekritikas ligai, kai jis nepasitiki gydytoju
ir nemato jokio reikalo gydytis, kai jis visokiais bdais siekia ivengti jam skiriamo gydymo.
Nepaisant to, nereikia gailti laiko aikinant iuos dalykus, nes galiausiai tai pagerina
ligonio bendradarbiavim ir pasiteisina. Toki sunki ligoni bklei gerjant sugrta j
supratimas, o tada reikia paaikinti, pabrti, kad taip atsitiko dl gydymo, kad gydymas
dar nebaigtas, o tik skmingai prasideda. Ligonio bklei toliau gerjant reikia inagrinti
palaikomojo gydymo btinyb ir svarb tolesnei ligos eigai, darbingumo isaugojimui ir
pan. Svarbu nepamirti, kad ligonis, negavs pakankamai informacijos i gydytojo,
stengsis jos gauti i nepakankamai imanani ar visai neimanani aplinkini arba i

kit ligoni. Gavs neteising informacij ligonis susidarys neteising nuomon apie
skiriam vaist, reikalaus neskirti to ar kito vaisto, nuogstaus dl tariamai grsming
komplikacij, padarini, reikalaus irayti i ligonins, nevartos paskirt vaist namie.
PTV ir ntumas
Skirti bet kokius vaistus ntumo metu reikia ypa atsargiai dl teratogenins rizikos,
gemalo vystymosi paeidimo pavojaus. Ntumo metu retai kada btina skirti
trankvilizatorius ar sedatyvinius vaistus, taiau jeigu tai btina i tikrj, geriau vartoti
benzodiazepinus, nes jie jau seniai yra vartojami ir nebuvo pastebta j teratogeninio
poveikio. Esant btinybei skirti ADV geriau vartoti tokius, kaip imiprarninas ar amitriptilinas,
nes per ilgamet j naudojim nerasta j teratogenikumo rodym. Retai kada btina
pradti gydym APV ankstyvame ntumo laikotarpyje, taiau jeigu ligon j gavo prie
prasidedant ntumui, reikia rimtai apsvarstyti recidyvo galimyb nutraukus APV, nes j
teratogeninis poveikis nevisikai aikus. Iki iol nra joki duomen, kad APV kenkia
gemalui, taiau pirm ntumo tredal skirti APV nerekomenduotina, jeigu tai manoma.
Buvo praneim, kad naujagimiams, kuriuos pagimd PTV gavusios motinos, buvo
drebulys ir vmimas, bet jie paprastai greitai praeidavo. Vartojant lit ntumo metu yra
pavojus, kad gemale gali atsirasti irdies sklaidos defekt, todl rekomenduojama prie
pastojant nutraukti liio vartojim arba tai padaryti suinojus apie pastojim. indymo
laikotarpiu skirti PTV reikia atsargiai. Benzodiazepinai greitai patenka motinos pien ir
sukelia kdikiui sedacij ir raumen hipotonus. APV ir ADV motinos pien patenka ne
taip greitai. Reikt vengti skirti sulpirid grups APV, doksepin, dotiapin, fluoksetin,
lit. Fluvoksaminas motinos pien patenka tik labai nedideliais kiekiais. Taiau iuo atveju
yra ti kimyb, kad ilgiau veikdamas jis gali paeisti kdikio smegen vystymsi, paveikti
elges. Kai kurie specialistai rekomenduoja motinoms, kurioms yra btina vartoti PTV,
nebernaitinti naujagimio savo pienu.

PTV gydant vyresnio amiaus ligonius

Vyresnio amiaus mones, jeigu tik manoma, geriau gydyti namie, nekeiiant prastos
jiems aplinkos, nes aplinkos pakeitimas pablogina j savijaut. Sulaukus vyresnio amiaus
maja galvos smegen tris ir svoris, neuron skaiius, ypa pilkoj oje galvos smegen
ievs dalyje. Danai sutrinka inkst ir kepen funkcijos. Maja baltym kiekis kraujo
plazmoje, todl sumaja susijungusio su jais PTV dalis, stiprja PTV poveikis. Dl
padidjusio riebal kiekio (juose sukaupiami kai kurie PTV) didja PTV kumuliacijos
tikimyb. Keiiasi PTV rezorbcija virkinimo trakte. Ltja tokio amiaus ligoni mediag

apykaita, silpnja ferment aktyvumas, ltja metaboliniai procesai. Dl viso to keiiasi

vaist farmakokinetika. Vyresniame amiuje danai susiformuoja smegen kraujotakos
nepakankamumas dl kraujagysli aterosklerozs, todl kartu su PTV danai tenka vartoti
hipotenzinius vaistus, vazodilatatorius, diuretikus, digoksin ir pan. Tad skirti PTV reikia
atsargiai, dera riboti j skaii ir doz, kad bt ivengta alingos vaist sveikos, pavojingo alutinio poveikio. Gydym PTV reikia pradti nuo minimali dozi, kol atsargiai, i
lto jas didinant surandama optimali doz. Daugelis vyresnio amiaus moni kenia nuo
nemigos ir reguliariai vartoja migdomuosius. Kartais jie sukelia P - mieguistum dien,
sumiim, priepuolius, lapimo nelaikym, hipotermij, o kartais, ypa vartojant
benzodiazepinus, isivysto delyro reikiniai. Dl vis i aplinkybi PTV doz vyresniame
amiuje turi bti ymiai maesn ir sudaryti apie tredal suaugusij vidutins paros
dozs.

Gydymo taktika terapinio atsparumo atveju

Nesant pakankamo terapinio poveikio pirmiausia reikia isiaikinti, ar ligonis gauna
adekvai PTV doz. Kartais ligoniai savo nuoira sumaina doz bijodami P arba
vartoja PTV nereguliariai, baimindamiesi tapti priklausomi nuo j. sitikinus, kad doz yra
pakankama, reikia isiaikinti, ar ligonis nevartoja kit vaist, kurie gali keisti PTV
metabolizm. Galiausiai reikia apsvarstyti diagnoz, sitikinti, ar yra skiriami tinkami PTV.
Reikia atsivelgti ir tai, kad PTV gydomasis poveikis kartais atsiskleidia tik prajus 4-6
savaitms nuo vaisto paskyrimo. Tik tada, sitikinus gydymo neveiksmingurnu, tikslinga j
keisti kitos grups PTV. Amerikos psichiatr asociacija (APA) savo izofrenijos gydymo
rekomendacijose pateikia ios ligos gydymo vairiais APV algoritmus atsivelgiant ligos
faz, klinik, aplinkos veiksnius (1997m.). iose rekomendacijose nuodugniai nagrinjama
ir atsparia gydymui izofrenija sergani ligoni gydymo PTV taktika, apie kuri smulkiau
r. skyriuje "Antipsichoziniai vaistai" poskyryje "Gydymo taktika".

PTV klasifikacija
PTV poveikis nra specifinis. Jie veikia vairios kilms psichikos sutrikimus, pvz., SSRI
yra priskiriami ADV, bet jie yra veiksmingi ir gydant nerimo bsenas, obsesiniuskompulsinius ir valgymo sutrikimus. Taigi PTV padalijimas skirtingas grupes yra iek tiek
slyginis. Lentelje pateikiama klinikin PTV klasifikacija (29 lentel).

29 lentel. PTV klasifikacija

Vaist klas
Antipsichotikai

Antidepresantai

Trankviliantai
(Anksiolitikai)
Migdomieji
Nuotaikos
stabilizatoriai
(normotimikai)
Nootropai

Psichoanaleptikai
(psichostimuliatoriai)

Vaist grups
Fenotiazinai
Butirofenonai
Tioksantenai
Benzamid dariniai
Tricikliai AD
MAOI
SSRI
DSA
SNRI
NaSSA
NARI
Benzodiazepinai
Azapironai (buspironai)
Benzodiazepinai
Ciklopirolonai
Liio druskos
Valproatai
Karbamazepinas
Naujos kartos antikonvulsantai
GASR dariniai
Piridino grup
Acetilcholinesterazs inhibitoriai
Glutamato receptori antagonistai
Cerebrovaskuliniai
neurometaboliniai
vaistai
Laisvj radikal antagonistai
Amfetaminai

Indikacijos
izofrenija, kliedesiniai sutrikimai,
izoafektinis sutrikimas, manija gydymas mioje fazje. izofrenijos ir
izoafektinio sutrikimo profilaktika
Depresinis sutrikimas - gydymas ir
profilaktika. Nerimo sutrikimas, obsesiniskompulsinis, valgymo sutrikimai

Generalizuotas nerimo, panikos

sutrikimas
Nemiga
Manijos gydymas mioje fazje,
pasikartojanio nuotaikos sutrikimo,
izoafektinio sutrikimo profilaktika
vairios kilms psichoorganinis sindromas
(astenijai alinti, kognityvinms funkcijoms gerinti), silpnaprotyst

Narkolepsija, hiperkineziniai sutrikimai

vaikystje

PFT, be i grupi vaist, danai vartojami dar ir antiparkinsoniniai vaistai kai kuri
PTV P korekcijai, antiepilepsiniai vaistai, nootropai smegen integracinms funkcijoms
gerinti. Reiau psichiatrijoje vartojami psichodisleptikai (haliucinogenai) (pvz., LSD,
meskalinas, psilocibinas, dimetiltriptofanas, kanabinoidai). Vaistai, vartojami kuriam nors
vienam psichikos sutrikimui gydyti (pvz., disulfiramas priklausomybs nuo alkoholio
atveju), nurodomi aptariant tuos sutrikimus.

Antipsichoziniai vaistai
Liaudginas Radaviius
Antipsichoziniai

vaistai

(APV,

sin.

neuroleptikai,

didieji

trankviliantai)

slopina

psichomotorin sujaudinim ir maina arba paalina psichozinius simptomus. N vienas i

i vaist pavadinim nra visai patenkinamas. Terminas "neuroleptikai" labiau pabria
alutin negu gydomj i vaist poveik. Pavadinimas "didieji trankviliantai" nenurodo
svarbiausio - antipsichozinio klinikinio poveikio. Ms nuomone, geriausiai ios grups
vaist poveik atspindi terminas "antipsichoziniai vaistai" (APV).

Farmakodinamika
Visiems APV bdinga savyb - blokuoti dopamino receptorius. APV gydomasis
aktyvumas didia dalimi ir priklauso nuo to, kiek stipriai jie blokuoja centrinius dopamino
receptorius. Be to, jie blokuoja ir kitus receptorius (noradrenalino, acetilcholino, serotonino,
histamino ir kt.). Nuo to, kuriose smegen dalyse ir kokius receptorius blokuoja APV,
priklauso j alutinis poveikis (P) (ekstrapiramidinis ir kt.). Palyginti neseniai (Schwartzas
ir kt., 1993; Seemanas ir Van Tolis, 1993) nustatyta, kad yra keli biocheminiai ir
morfologiniai dopamino receptori (DR) tipai - D1, D2, D3, D4. Dauguma APV stipriai
suria D2 tipo DR.
Atrodo, kad nuo io poveikio ir priklauso j antipsichozinis aktyvumas ir gebjimas
sukelti judesi sutrikimus. Taiau klozapinas palyginti silpnai suria D2 receptorius, ir tuo
galima paaikinti fakt, kad jis nesukelia ekstrapiramidinio P. Klozapino antipsichozin
poveik paaikinti sunkiau, nes jo farmakologinis aktyvumas yra vairus. Manoma, kad is
poveikis priklauso nuo klozapino gebjimo blokuoti D4 tipo DR ir 5-HT receptorius.
Risperidonas taip pat blokuoja 5-HT receptorius - tuo ir aikinama, kodl jis visai arba
beveik visai nesukelia ekstrapiramidini simptom (EPS). APV veikimo schema yra
pateikta 10 pav.

APV klasifikacija
APV gali bti klasifikuojami vairiai. Yra sukurta labai daug APV ir kuriami vis naujesni,
tobulesni. Keiiasi ir APV klasifikacijos.
Egzistuoja tokie APV klasifikacijos principai:

Pagal chemin sandar;

Pagal gydomj poveik;

Pagal vadinamj tipini ir atipini APV koncepcij;

Pagal receptori afinitet ir P profil.

30 lentel. Pagrindini APV klasifikacija pagal chemin sandar

Fenotiazinai su alifatine onine grandine
Fenotiazinai su piperidinine onine grandine
Fenotiazinai su piperazinine onine grandine
Tioksantenai
Butirofenonai
Difenilbutilpiperidinai
Dibenzazepinai
Benzamid pakaitalai

Benzizoksazoliai
Tienobenzodiazepinai

Chlorpromazinas
Promazinas
Tioridazinas
Pipotiazinas
Trifluoperazinas
Flufenazinas
Flupentiksolis
Zuklopentiksolis
Haloperidolis
Droperidolis
Pimozidas
Fluspirilenas
Klozapinas
Loksapinas
Sulpiridas
Remoksipridas
Tiapridas
Amisulpridas
Risperidonas
Olanzapinas
Sertindolis
Kvetiapinas
Ziprazidonas

Taiau chemin APV sandara nepaaikina skirtingo j antipsichozinio poveikio,

skirtingo gebjimo sukelti P. Pvz., klozapinas ir loksapinas priklauso tai paiai
dibenzodiazepin grupei, bet j gydomasis poveikis, receptori blokavimo stiprumas ir P
rykiai skiriasi.
Klasifikacija pagal gydomj veiksmingum bt ideali, taiau ji dar nemanoma,
nes dar nra pakankamo skirtingo gydomojo poveikio spektro APV pasirinkimo (pvz., vieni
APV veiksmingesni gydant negatyvius simptomus, kiti - pozityvius, o dar kiti veikia ir
vienus, ir kitus).
Dalijimas tipinius ir netipinius APV pradtas taikyti pastaraisiais metais, sukrus
naujuosius APV. Taiau, ms nuomone, jis yra netikslus, o kartais net klaidinantis.
Pirmiausia, nra visuotinai pripainto netipinio APV apibrimo. Plaiausiai vartojamas
netipinio emo EPS lygio kriterijus. Kartais vartojami ir kiti - retardyvins diskinezijos lygis,
prolaktino padidjimo nebuvimas, teigiamas poveikis rezistentik gydymui ligoni
negatyviems simptomams. Kol kas tik klozapinas atitinka visus iuos kriterijus. Vieno

vaisto, turinio unikalias gydomsias savybes, pagrindu kurti nauj klasifikacij bt

neracionalu. Kita vertus, vadinamj netipini APV grup apima junginius, kuri
farmakologinis poveikis labai vairus. i heterogenika grup pasiymi labai skirtingu P.
Yra tik vienas bendras netipini APV bruoas jie sukelia maai mi EPS. Taigi toki
skirting vaist sujungimas klaidina, sudaro spd, kad visi ie vaistai gali bti naudojami
pagal tas paias indikacijas kaip klozapinas. Netipikumo svoka, pabrdama silpn EP
poveik, nepakankamai apima kitus j sukeliamus P (sedacij, ortostatin hipotenzij,
svorio padidjim, lytinius sutrikimus ir kt.), kurie gali bti labai svarbs, nemalons ir
nepriimtini ligoniui.
APV klasifikacija, pagrsta receptori afinitetu ir P spektru, yra pagrsiausia ir vis
plaiau vartojama (31 lentel).
Ji geriau paaikina ry tarp gydomojo ir P, nes abu jie priklauso nuo APV blokuojam
receptori spektro. Vaistai, kurie stipriausiai blokuoja D2 receptorius, yra stiprs APV ir
danai sukelia EPS. Vaistai, kurie blokuoja daug receptori (vadinamieji multireceptoriniai
APV), nra stiprs APV, turi rykesn sedacin ir vegetacin P. Naujj APV poveikis yra
vairus. Kai kurie i j pasiymi tradiciniu antidopaminerginiu (per D2 receptorius) poveikiu
(sulpiridas,

risperidonas,

ziprazidonas),

tuo

tarpu

kiti

(klozapinas,

kvetiapinas)

dopamininius D2 receptorius blokuoja palyginti silpnai. Taigi tokia farmakologin klinikin

klasifikacija iuo metu yra pati tinkamiausia, nes ji padeda psichiatrui numatyti P, susieja
farmakologin APV poveik ir klinikin veiksmingum.
31 lentel. Kai kuri APV blokuojam receptori profiliai, APV dozs ir P
APV
Pimozidas
Flupentiksolis
Haloperidolis
Flufenazinas
Zuklopentiksolis
Perfenazinas
Melperonas
Chlorprotiksenas
Tioridazinas
Chlorpromazinas
Levomepromazinas
Sulpiridas
Amisulpiridas
Risperidonas
Ziprazidonas
Sertindolis
Klozapinas
Olanzapinas
Kvetiapinas

D1
+(+)
+
+
+(+)
+
++
++
(+)

D2
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+
++
+++
+

Receptori tipai
5-HT2
1
Chol
+
+
+
+
+
+
+
++
++
++
++
+++
+++
+++
++
++
+++
++
++
+++
++
++
+++
++
+++
+++
+++
++
+++
++
+++
+++
++
+++
++
+++
+
+++
-

Hist
++
+
++
++
++
++
++

APV dozs
(mg/d)
2-20
2-20
2-20
2-20
4-50
8-64
100-600
100-600
100-600
100-600
100-600
600-1800
200-800
4-6
80-160
8-24
200-600
10-30
300-900

alutiniai poveikiai
Sedac Veget.
EPS
(+)
+
++
+
+
++
+
+
+++
+
+
+++
++
++
++
++
+(+)
++
++(+)
+
+
++(+)
++
+
++(+)
++(+)
+
+++
++(+)
+
+++
+++
+
+
+
++
+
+
++
++
++
++
++
++
++
+
++
+
+++
+++
(+)
+
+(+)
+
++
++
+

Lentelje ivardinti APV neapima vis i vaist, taiau pagal j galima numatyti ir
chemikai gimining APV poveik.

Ilgo poveikio APV

Labai svarbus ingsnis PFT buvo ilgo poveikio (depo) APV sukrimas. Ilgalaikio
palaikomojo gydymo (PG) btinyb gydant izofrenij ir kitus psichozinius sutrikimus
sukelia daug sunkum ir ligoniams, ir gydytojams. Vartojant APV kasdien svarbu ir btina
kontroliuoti vaist vartojim, nes dauguma ligoni nusiteik prie tok gydym. Buvo
nustatyta, kad ne maiau kaip pus ligoni nutraukia PG arba vartoja vaistus nereguliariai.
Ilgo poveikio APV form sukrimas daugeliu atvej palengvino iuos sunkumus, padjo
geriau reguliuoti ir organizuoti PG.
Pirmieji ilgo poveikio APV buvo sukurti 1966-1968m. Buvo nustatyta, kad prie APV
prijungus karbonines rgtis (enanto, kaprilo, palmitino ir kt.) j metabolizacija organizme
vyksta ymiai liau. Suleidus raumenis tok aliejin (daniausiai vartojamas sezam
aliejus) APV jungin, sukuriamas APV depas, i kurio APV palaipsniui yra rezorbuojamas ir
patenka kraujotak. Tokios APV formos pusinio eliminavimo trukm yra ymiai ilgesn nuo keleto dien iki keleto savaii. APV koncentracija kraujuje pasidaro maksimali ir stabili taip pat po keli savaii. Todl paskyrus palaikomj gydym depo preparatais reikia
tai atsivelgti. Toki vaist form veikimo trukm priklauso ir nuo karbonins rgties
ries, pvz., enantatai veikia 10-14 par, dekano atai 16-25 paras, palmitinatai - 25-28
paras. Leidiant preparat retesniu intervalu padidja pamjimo tikimyb, leidiant
daniau vystosi kumuliacija. Pirmiausia buvo sukurtas flufenazino enantatas, po to
flufenazino dekanoatas, kuris ir dabar plaiai naudojamas. Vliau sukurtos perfenazino
(perfenazino enantatas), haloperidolio (haloperidolio dekanoatas), pipotiazino, flupentiksalio (flupentiksolio dekanoatas) ir kit APV ilgo poveikio formos.
PG ilgo poveikio APV yra ymiai patogesni ir ligoniui, ir gydytojui. Ligoniui nebereikia
vartoti vaist kasdien, jis nebesijauia taip priritas, taip priklausomas nuo APV. Be to, taip
skiriant APV vidutinikai kasdien suvartojama APV doz yra maesn nei vartojant j per
os, todl P pasitaiko reiau, jis yra velnesnis. Toks gydymas reguliaresnis, vaisto
koncentracija tolygesn, korektori dozs maesns arba j i viso nereikia. Dar vienas
toki APV form pranaumas - toks PG yra ekonamikesnis, pigesnis.
iuo metu kuriamos naujj APV ilgo veikimo formos (pvz., risperidono mikrosferos),
jos netrukus pasirodys ms praktikoje. Taigi ilgo poveikio APV form sukrimas - labai
svarbus psichikos sutrikim gydymo ingsnis.

Indikacijos
Svarbiausi APV taikiniai - haliucinacijos, kliedesiai, sujaudinimas, sutriks elgesys,
afektiniai sutrikimai (manija, depresija), t.y. vadinamieji psichoziniai simptomai. Be to, APV
vartojami ir izofrenijos, izoafektinio, kliedesinio sutrikim pamjimo profilaktikai.

Pasirenkant APV atsivelgiama jo psichotropinio poveikio spektr. Chlorpromazinas,

levomepromazinas indikuotini, kai reikia raminanio, sedacinio poveikio. Trifluoperazinas
ar haloperidolis skiriami tada, kai reikalingas stiprus j antipsichozinis poveikis.
Haloperidolis dar pasirenkamas ir manijai gydyti. Naujieji APV skiriami izofrenijai ir
vairios kilms kliedesiniams sutrikimams, dvipoliam afektiniam sutrikimui, manijos
bsenoms gydyti. Klozapinas taikomas gydyti nepasiduodanius gydymui kitais APV
izofrenija serganius ligonius.

Kontraindikacijos
Kontraindikacijos APV yra individualios. I bendr - miastenija, Addisono liga,
glaukoma, kaul iulp funkcijos sutrikimai. Sergant kepen ligomis gydyti APV reikia
atsargiai, stebint kepen funkcijos rodiklius, vengti chlorpromazmo.
Dozavimas
Dozavimas turi bti individualus. Gydomoji doz priklauso nuo psichikos sutrikimo
formos, sunkumo ir nuo vaist pakeliamumo. Keisti APV doz reikia palaipsniui. Maesns
dozs rekomenduojamos vaikams, pagyvenusiems, sergantiesiems organinmis galvos
smegen ligomis, epilepsija ir somatinmis ligomis. Vis rykesn tendencija gydyti
maesnmis APV dozmis. Ji grindiama naujausiais pozitron emisijos tomografijos
duomenimis. Jie rodo, kad adekvati D2 receptori blokada pasiekiama maomis APV
dozmis (pvz., haloperidolio - 5mg per par). Didesns dozs gali turti stipresn
poveik sujaudintiems ligoniams, bet tada didja P tikimyb. Duomenys apie D2
receptori blokavimo lyg gydant kai kuriais APV pateikti lentelje (32 lentel).
Nustatyta, kad D2 receptori ublokavimas gydant APV 70-80% yra optimalus.

32 lentel. Kai kuri APV dozs ir D2 receptori blokavimo lygis

APV

Slygin doz
mg per os

Chlorpromazinas
Tioridazinas
Trifluorperazinas
Flufenazinas
Haloperidolis
Flupentiksolis
Sulpiridas
Klozapinas
a. ND nra duomen

100
100
5
2
2
1
200
30

Didiausia
doz

D2 receptori blokavimo % in vivo

Skiriama vaisto
doz per par

1000
800
NDa
20
100
18
2400
900

80
75
80
ND
80
74
74
65

200
300
10
4
10
800
600

Pastaraisiais metais vis labiau sivyrauja poiris, kad saugiau ir veiksmingiau vartoti
nedideles APV dozes kartu su benzodizepinais (greitesn sedacija), nei gydyti didelmis
APV dozmis. Nors ir nra tiksliai rodyta, kad staigi nepaaikinama mirtis daniau vyksta
gydant APV, taiau kai kuriais atvejais toks ryys yra galimas (pvz., vartojant pimozid,
todl jo didiausia gydomoji doz sumainta iki 20mg per par).

Gydymo taktika
Gydymo APV tikslas priklauso nuo psichikos sutrikimo formos, fazs, stadijos,
sunkumo. Danai ligon btina gydyti vis gyvenim (APA rekomendacijos, 1997). Gydant
APV svarbu j informuoti apie planuojam gydym, nes nuo to labai priklauso ligonio
bendradarbiavimas gydymo procese, taigi ir gydymo rezultatai. Ne maiau svarbus ir
ligonio eimos, artimj traukimas gydymo proces, j informavimas, vieiamasis
darbas. Ankstyvas sikiimas atsiradus pirmiems prodromo poymiams gali bti
veiksmingas ivengiant pamjimo (recidyvo) ir pakartotinio hospitalizavimo. Nustatyta,
kad prie pamjim paprastai bna prodrominiai poymiai. Jie gali trukti kelet dien,
savaii, kartais ilgiau. ie poymiai gali pasireikti tampa, nerimu, dirglumu, sumajusiu
apetitu. Kartais pastebimas dmesio koncentracijos, atminties atkrimo funkcijos,
nuotaikos pablogjimas. Kartais tampa pastebimi velns psichoziniai simptomai, elgesio
pakitimai. Sustiprja arba atsiranda socialinis atsiribojimas, sumaja dmesys savo iorei
arba atsiranda perdtas dmesys jai (mantrs rbai, per daug rykus, keistas makiaas).
mios fazs gydymas. Gydymo tikslas - mi, pozityvi psichozs poymi
paalinimas arba suvelninimas, ligonio funkcionavimo visuomenje pagerinimas. i faz
daniausiai gydoma hospitalizavus ligon. Taip jis apsaugomas nuo galimybs aloti save
ar kitus, pakenkti sau, savo sveikatai, savo eimai, artimiesiems. Labai svarbu ligon gydyti
maiausiai

varanioje

aplinkoje.

Bklei

gerjant,

atsivelgiant

ligonio

bendradarbiavim ir jo bei aplinkini saugum, gydymo slygos turi bti lengvinamos.

Hospitalizavus ligon gydymas turi bti pradtas nedelsiant, nes mi psichozin bkl
sukelia didel saviudybs ir kitokio pavojingo visuomenei elgesio rizik. Gydymo
atidliojimas pailgina psichozinio epizodo trukm ir blogina baigt. Jei ligonis nesutinka
gydytis, prieinasi, yra pavojingas sau arba aplinkiniams, btina nedelsiant kviesti GMP,
kreiptis psichiatr, imtis Lietuvos psichikos sveikatos prieiros statyme numatyt
juridini veiksm, kreiptis teism.
Gydymas paprastai pradedamas tradiciniais APV. Pasirenkant konkret APV ir jo
vartojimo bd reikia atsivelgti APV P spektr, ligonio pageidavim, sutikim, buvusio
gydymo veiksmingum, pakeliamum (jeigu ligonis susirgo ne pirm kart). Jei ligoniui

numatomas ilgalaikis PG, geriau rinktis tokius vaistus, kurie yra ir ilgo poveikio formos.
Gydant paprastos formos APV galima skirti ir ilgo poveikio preparat, jei numatomas PG,
nes, kaip minta, j optimaliam poveikiui pasireikti reikia keleto savaii, net mnesi.
Parenkant vaisto doz reikia siekti, kad ji bt veiksminga ir sukelt kuo maesn P. Prie
didinant doz reikia palaukti kelet savaii, nes yra ligoni, kurie gydym reaguoja
liau. Dozs parinkimas yra empirinis procesas.
Gydymo veiksmingumui tiksliau vertinti rekomenduotina remtis vertinimo skalmis
(pvz., trumpja psichiatrine vertinimo skale - BPRS, pozityvi ir negatyvi simptom skale
- PANSS ir kt.). Jos padeda kiekybikai vertinti gydymo proceso dinamik.
Po 6-8 savaii, sitikinus, kad adekvati APV doz yra neveiksminga, vaist reikia
keisti. Paprastai pasirenkamas kitos grups, kitokio gydomojo spektro preparatas.
Klozapinas rekomenduotinas tiems izofrenija sergantiems ligoniams, kuriems nepadjo
kiti APV (r. 13 pav.). Taiau jo negalima skirti, jei anamnezje yra buv rykesni kraujo
pakitim, irdies ritmo sutrikim arba jei ligonis nesugeba ar nenori laikytis btin kraujo
kontrols reikalavim. Kartais pasirinkt APV galima derinti su liiu, karbamazepinu,
valproatais ar benzodiazepinais, nors kontroliniai tyrimai aikiai neparod, kad ie vaistai
gerina gydymo veiksmingum rezistentikais atvejais. Taiau tokie deriniai bna
veiksmingi, jei klinikoje yra afektini simptom ar psichomotorinis sujaudinimas.
Ligoniams, kuri klinikiniame vaizde lygiagreiai yra atkakli depresijos simptom,
nepraeinani gydant APV, tikslinga skirti ADV. Benzodiazepinai gali bti naudingi, kai
klinikoje yra nerimas ar sujaudinimas. Tada rekomenduotina skirti lorazepam, klonazepam, klorazepat ir pan.
Ligonio psichikos bklei pradjus gerti, reikia nepamirti psichoterapijos (racionali,
palaikomoji, grupin, eimos ir kt.). Prieparkinsoniniai vaistai skiriami atsiradus EPS ar
kitiems P. Profilaktikai jie skiriami tik tokiais atvejais, kai inoma, kad praeityje ligoniui
bdavo ryks P. Kartais prieparkinsoniniai vaistai skiriami profilaktikai, jeigu yra kit
P rizikos veiksni.
Rezistentikais gydymui APV izofrenijos atvejais reikia apsvarstyti ir ETT tikslingum
(r. 13 pav.).

Adekvatus efektas, nra

ryki P

Pasirinkti APV i I, II ar IV
grups
Rykus P

Tsti

Adekvatus efektas, nra

ryki P

Nepakankamas efektas
pozityviems simptomams

Pasirinkti kit APV i I, II,

IV grupi. Jei P yra
EPS, TD, prolaktino
padidjimas pamginti
IV grups APV

Pasirinkti kitos grups

APV (jei I grups APV
nebuvo skirtas) arba II,
III, IV grupi APV
Nepakankamas efektas
pozityviems simptomams

Rykus P

B
Tsti

Pasirinkti kit APV i II,

III, IV grups

Grti A
Nepakankamas efektas
pozityviems simptomams

Adekvatus efektas, nra

ryki P

Tsti

Rykus P

Grti B

I grup tradiciniai APV

II grup risperidonas
III grup klozapinas
IV grup naujieji APV (olanzapinas,
sertindolis, kvetiapinas, ziprazidonas ir kt.)

Grti A,
Apsvarstyti ETT,
apsvarstyti
rekomendacijas
rezistentik ligoni
gydymui

13 pav. izofrenijos PFT mioje (ar pamjimo) fazje algoritmas (pagal APA rekomendacijas)
Kiekviename algoritmo ingsnyje APV pasirenkamas atsivelgiant efektyvum praeityje, alutin poveik,
ligonio pageidavim, planuot skyrimo bd. Esant kontraindikacijoms tam tikram APV is vaistas
nepasirenkamas

Stabilizacijos fazs gydymas. ios fazs gydymo APV tikslas - kiek galima sumainti
stresini veiksni tak ligoniui, palaikyti pasiekt mios fazs gydymo efekt, skatinti
tolesn ligos poymi velnjim, sumainti psichozs pamjimo, pasikartojimo tikimyb,
palengvinti ligonio prisitaikym gyventi bendruomenje, sutvirtinti remisij, gerinti ligonio
gyvenimo kokyb. Toks PG turi bti tsiamas maiausiai 6 mn. nemainant APV dozs.
Nutraukus PG ar sumainus doz ioje fazje izofrenija ar izoafektinis sutrikimas greitai
pamja.

Psichoterapijos vaidmuo ioje fazje ymiai didesnis. Jos pobdis lieka palaikomasis,
bet nebe toks struktrizuotas ir direktyvus kaip mioje fazje. ioje fazje pradedamas
ligonio vietimas, aikinama jo ligos eiga ir baigtis, kalbama apie veiksnius, veikianius jo
ligos eig ir baigt, skatinamas jo bendradarbiavimas gydymo procese. Ligonio
artimiesiems is vietimas, pradtas dar mioje fazje, tsiamas toliau. Aikinama
reguliaraus PG svarba, P, pirmj gresianio pamjimo poymi painimas, alkoholio ir
kit narkotini, toksikomanini priemoni neigiama taka ligai.
ioje fazje yra svarbus gydymo perimamumas. Todl labai pageidautinas glaudus
ryys tarp stacionaro ir rajonini psichikos sveikatos centr, ambulatorini gydymo
tarnyb. Bt naudinga supaindinti iraom i ligonins ligon su apylinks psichiatru.
iame laikotarpyje nereikia kelti per dideli reikalavim pacientui, nes tai gali sukelti stres
ir padidinti pamjimo rizik. Svarbu gydymo proces traukti eimos narius, artimuosius.
Stabilios fazs gydymas. ios fazs gydymas turi bti organizuotas taip, kad ligonis
toliau gerint savo funkcionavimo lyg, gyvenimo kokyb, siekiant minimalizuoti pamjimo
tikimyb ir jo padarinius. Toki ligoni apirjimo, vertinimo danis priklauso nuo
pasirinkto gydymo pobdio ir ligos eigos. Skiriant ilgo poveikio APV ligon reikt apirti
bent 1-2 kartus per mnes, o skiriant klozapin - 1 kart per savait (pirmas 18 gydymo
savaii). Susidarius stresinei padiai ligon kartais reikia apirti kasdien. Gydymo
procese pasiekus stabili ligos faz reikia pasirinkti tolesnio gydymo form. Yra nustatyta,
kad geresni atoks gydymo rezultatai - vartojant ilgo poveikio (depo) preparatus. Svarbus
ir sudtingas APV dozs parinkimas. Per maa doz gali neapsaugoti nuo pamjim, o
per didel - padidinti P tikimyb, apsunkinti ligonio gyvenimo kokybs gerjim, jo
grim bendruomen. Gydomieji pokyiai pasireikia ne i karto, o per kelias savaites,
mnesius. Po pirmo psichozinio epizodo metus nepastebint joki simptom, galima
pamginti PG nutraukti. Jei ligoniui buvo keli psichoziniai epizodai, PG nutraukimo
galimyb dera apsvarstyti tik po 5m., jei nebuvo pozityvi simptom ir jei ligonis gydymo
procese noriai bendradarbiavo. Ligoniams, kuri anamnezje buvo rimt mginim
nusiudyti arba agresyvaus elgesio, PG reikt tsti nuolatos. Nusprendus nutraukti PG
reikia imtis papildom priemoni pamjimo tikimybei sumainti. Nutraukti PG reikia
palaipsniui, penktadaliu mainant doz per 2-3 mnesius. Neatsiradus pozityvi simptom
PG doz galima sumainti dar penktadaliu. iame laikotarpyje reikt daniau apirti
ligon, priminti jam ir jo eimos nariams apie ankstyvus pamjimo poymius ir k daryti
juos pastebjus (btina i karto kreiptis psichiatr). Gydantis psichiatras turi tuojau pat
atnaujinti gydym APV, daniau apirti ligon.

Lietuvoje 2002m. SAM psichiatrijos specialistai-konsultantai pareng izofrenijos ir

afektini sutrikim gydymo metodikas, kurios buvo patvirtintos SAM ministro sakymu.
Tarp i metodik yra pirmo minio vairios etiologijos psichozs epizodo gydymo
metodika (14 pav.), izofrenijos ir izofrenijos spektro sutrikim pakartotinio minio
psichozs epizodo gydymo metodika (15 pav.), izofrenijos ir izofrenijos spektro sutrikim
remisijos po psichozs epizodo gydymo metodika (16 pav.), izofrenijos ir izofrenijos
spektro sutrikim tolesnio palaikomojo gydymo taktika (17 pav.)
Rezistentik gydymui ligoni terapija. Gydymas APV gali bti neveiksmingas dl
vairi prieasi. Dalis ligoni nereaguoja gydym APV. Tarp serganij izofrenija
toki yra nuo 30% iki 60%. Apie 50% ligoni isivysto P ir jie atsisako gydymo. Daugumai
ligoni, rezistentik APV (tarp j ir naujausi), rekomenduotina skirti klozapin. Net ir
tokiais atvejais gydant klozapinu teigiamas atsakas bna daugiau nei 50% ligoni. Jeigu
ligonis atsisako gydymo, reikia stengtis sudaryti su juo vadinamj terapin sjung,
traukti j bendradarbiavim, aktyv dalyvavim gydymo procese. Ligoniams, kurie blogai
pakl kitus APV (sunks EPS, tardyvin diskinezija) , taip pat rekomenduotinas
klozapinas. Reikia nepamirti ETT. Yra duomen, kad po ETT kurso atsakas gydym
APV pagerja.
2002m. SAM buvo parengti rezistentikos gydymui izofrenijos diagnostikos kriterijai
(18 pav.) ir gydymo taktikos rekomendacijos (19 pav.)

alutinis poveikis (P)

alutinis poveikis dar vadinamas nepageidautinu poveikiu. Vartojamas ir terminas
"alutiniai reikiniai". P priklauso nuo APV antidopaminergini, antiadrenergini ir
anticholinergini savybi. Pagal ias APV savybes svarbiausias P yra toks:

Antidopaminerginis (mi distonija, akatizija, parkinsonizmas, tardyvin diskinezija ir

kt.);

Antiadrenerginis (sedacija, ortostatin hipotenzija, ejakuliacijos slopinimas ir kt.);

Anticholinerginis (gleivini sausumas, sumajs prakaitavimas, lapinimosi

sutrikimai, viduri ukietjimai, regjimo nerykumas, labai retai iprovokuoja
glaukomos priepuol ir kt);

Kitoks

poveikis

(irdies

ritmo

sutrikimas,

galaktorja, hipotermija, hiperglikemija);

Alergins reakcijos.

svorio

padidjimas,

amenorja,

Psichoz
(vairios etiologijos)

Manija

Nemiga

Gydyti nuotaikos
stabilizatoriais +
neuroleptiku arba
neuroleptik deriniais

Gydym tsti
6 mn..

Geras
poveikis
Gydym
tsti 6
mn.

Geras
poveikis

Pridti benzodiazepin
arba slopinamojo poveikio
neuroleptik

Afektinio sindromo
simptomai

Nepakankamas
poveikis

Gydyti neuroleptiku arba

neuroleptik deriniu +
benzodiazepinais

Depresija atsirado
kartu su psichoze
arba prasidjus
psichozei

Depresija

Ryki depresija
atsirado anksiau
nei psichoz

Gydym tsti
6 mn..

Geras
poveikis

Gydyti antidepresantu +
neuroleptiku arba
neuroleptik deriniu

EIT

Nepakank
amas
poveikis

Kliedesiai, haliucinacijos

Nemiga

Pridti benzodiazepin
arba slopinamojo poveikio
neuroleptik

Geras poveikis

Skirti
antidepresant

Depresija

Skirti nuotaikos
stabilizatori

Manija

Afektiniai simptomai

Tsti gydym tuo

paiu NL arba depo
formomis 6 mn.

Gydyti neuroleptikais arba

neuroleptik deriniais (klasikiniais,
atipiniais) veiksmingum vertinti
po 3-6 sav.

Nepakankamas
poveikis
Skirti nuotaikos
stabilizatori ir/arba
NL depo formas

Nepakankamas
poveikis

Keisti klozapinu

14 pav. Pirmo minio psichozs epizodo gydymo metodika

Pakartotinis mins psichozs epizodas

Pasirinkti arba rykaus antipsichozinio poveikio klasikin
neuroleptik, arba atipin neuroleptik, arba j derinius

Didinimas iki adekvaios dozs

Vlyvoji
diskinezija
r. vyvosios
diskinezijos
gydymo algoritm

Piktybinis
neuroeptinis
sindromas
r. piktybinio
neuroleptinio
sindromo gydym

Veiksmingumo vertinimas po 3-6 savaii

Rezistentiki
parkinsonizmo
simptomai
Pakeisti atipiniu
neuroleptiku
(skaitant
klozapin)

Komplikacijos arba nepakankamas poveikis

Sujaudinimas
arba nemiga
Skirti
benzodiazepin,
slopinamojo
poveikio
neuroleptik
mi distonija
(diskinezija)
pseudoparkinsonizmas,
akatizija
r. mini
ekstrapiramidini
simptom
gydymo algoritm

Nra arba rykus alutinis poveikis

Klasikin neuroleptik pakeisti atipiniu (skaitant ir klozapin)

Geras poveikis ir nerykus alutinis poveikis

Geras poveikis,
komplikacij nra

Nra poveikio po 3-6

savaii gydymo

Neuroleptiko pasirinkimas:
1. Klinika
2. Ankstesnio gydymo veiksmingumas
3. Buvs alutinis poveikis

Dalinis poveikis
po 3 savaii
Tsti gydym dar
3-6 savaites

Nra poveikio ir yra rezistentikos

izofrenijos diagnostikos kriterij
r. Rezistentikos izofrenijos gyd. algoritm

metodika

Geras poveikis ir nerykus

alutinis poveikis

Tsti gydym tuo paiu

neuroleptiku

15 pav. izofrenijos ir izofrenijos spektro sutrikim pakartotinio minio psichozs epizodo gydymo

REMISIJA
Po psichozs epizodo

Palaikomasis gydymas vidutinmis NL dozmis

(to paties, kuriuo gydyta psichoz)

Tsti adekvat palaikomj gydym; po 1-2 m.

sprsti, ar reikia sumainti NL doz ar nutraukti
gydym

Atidiai stebti prodrominius simptomus

(atsinaujinim arba padanjim)

ATKRYTIS
(per 2 metus)

Palaikomojo gydymo korekcija ar naujo NL

(kuriuo anksiau negydyta) skyrimas
Veiksmingum vertinti po 10 sav.
Nepakankamas atsakas

Atipiniai NL, atipini ir klasikini NL

deriniai, atipini NL deriniai
Veiksmingum vertinti po 10 sav.

Nepakankamas
atsakas dl vaist
nevartojimo arba
nereguliaraus
vartojimo

Ilgesnio veikimo NL formos

Nepakankamas atsakas

Atipiniai NL, atipini ir

klasikini NL deriniai, atipini
NL deriniai
Veiksmingum vertinti po 10 sav.
Nepakankamas atsakas

Klozapinas
Veiksmingum vertinti po 6
sav.

Nepakankamas
atsakas

EIT
Nepakankamas
atsakas

EIT derinti su klasikiniu NL

(kuriuo anksiau negydyta)
ir/arba klozapinu
(jei anksiau negydyta)

EIT elektros impuls terapija

NL neuroleptikai
16 pav. izofrenijos ir izofrenijos spektro sutrikim remisijos po psichozs epizodo gydymo
metodika

Gretutins ligos

Somatins
ligos
Skirti atitinkant
bsen
neuroleptik
ir/arba
antidepresant
Toksikomanija/
narkomanija
Tsti gydym;
numatyti
narkomanijos/
toksikomanijos
gydym

Stacionarinis
gydymas

Tolesnis palaikomasis gydymas

Popsichozin
depresija
Skirti
antidepresant;
psichosocialin pagalba

kita

Maiausia veiksminga neuroleptiko doz;

eimos terapija ir konsultavimas;
tsiama prieira;
pamjim prevencija;
psichosocialin reabilitacija

Nevartoja
vaist dl kit
prieasi, o
ne dl EPS
Pereiti prie
gydymo ilgesnio
veikimo
neuroleptiku
arba kontroliuoti
vaist vartojim

Stacionarinis
gydymas

Atsisako gydytis

Nevartoja vaist
dl EPS
Kruopiai
parinkti
neuroleptiko doz
(norint sumainti
EPS) ir skirti APS
gydym

Jei nepadeda,
keisti atipiniu
neuroleptiku

Stacionarinis
gydymas

Rezistentika
bradikinezija ir
raumen
rigidikumas
Skirti maiausi
veiksming
klasikinio
neuroleptiko doz

Jei nepadeda
skirti
anticholinergik

Jei nepadeda,
skirti atipin
neuroleptik

Stacionarinis
gydymas

Ryki velyvoji
diskinezija
r. vlyvosios
diskinezijos
gydymo
algoritm

Rezistentiki autiniai reikiniai

Seksualins
problemos
arba
amenorja
Sumainti
klasikinio
neuroleptiko
doz

Jei nepadeda,
keisti atipiniu
neuroleptiku,
maiausiai
veikianiu
prolaktino
sekrecij

Rezistentika
akatizija
Skirti maiausi
veiksming klasikinio
neuroleptiko doz

Jei nepadeda, skirti

propanolol ir
benzodiazepin

Jei nepadeda skirti

anticholinergik

Jei nepadeda, skirti

atipin neuroleptik

Stacionarinis gydymas

17 pav. izofrenijos ir izofrenijos spektro sutrikim tolesnio palaikomojo gydymo taktika

Adekvaios gydomosios dozs neveiksmingos

Slygikai rezistentika izofrenija

(didesns dozs veiksmingos)

Absoliuiai rezistentika izofrenija

(jokios dozs neveiksmingos)

Gydant ilieka nuolatiniai pozityvs ir

negatyvs simptomai, defekto (deficito) reikiniai
Neveiksmingas psichozs gydymas 6 sav.
Ne maiau kaip 2 bandymai gydyti, taikant 2-j
(ar daugiau) skirting psichofarmakologini
klasi neuroleptik dozes, ekvivalentikas 400600 mg chlorpromazino per par, ne trumpiau
kaip 6 sav.
Rezistentik gydymui izofrenij sukeliantys veiksniai:
Ilgai negydyta arba neveiksmingai gydyta psichoz
Gretutins ligos
Ryks premorbidiniai sutrikimai
Ankstyva ligos pradia
Smegen skilveli isiptimas
18 pav. Rezistentikos gydymui izofrenijos gydymo kriterijai

Ekstrapiramidiniai simptomai (EPS) priklauso nuo antidopaminerginio APV poveikio

bazaliniams galvos smegen branduoliams. Nustatyta, kad APV veiksmingumas priklauso
btent nuo antidopaminerginio j poveikio, todl sunku sukurti APV be jokio P.
Pradjus gydym APV pirmiausiai (ir greiiausiai) atsiranda mios distonijos poymi
(ypa jauniems vyrams), i kuri daniausias tortikolis, lieuvio ikiimas, grimasos,
opistotonusas.

Tokiais

atvejais

geriausiai

padeda

triheksifenidilas,

nedidels

chlorpromazino dozs raumenis.

Vliau atsiranda akatizija (nemalonus poreikis nuolat judti), kartais net po keli
gydymo APV savaii, mnesi. Prieparkinsoniniai vaistai ne visada padeda, kartais
reikia

skirti

betaadrenoblokatori

(propranololis

ar

kt.)

arba

trumpo

poveikio

benzodiazepin. Po keleto gydymo mnesi, kartais anksiau, gali atsirasti parkinsoninis

sindromas

(PS).

Jam

bdinga akinezija, amimija,

sukaustyta eisena, raumen

rigidikumas, grubus tremoras, raumen sustingimas, sukaustymas. Sunkiais PS atvejais

ligonis vos paeina. PS gerai koreguoja prieparkinsoniniai vaistai, taiau nereikia j skirti

profilaktikai, nes ne visiems ligoniams atsiranda PS. Kartais patys antiparkinsoniniai

vaistai sukelia P (m organin sindrom, irykina tardyvin diskinezij ir kt.).
2002m. SAM pareng APV alutinio poveikio mini ekstrapiramidini simptom
gydymo metodik (20 pav.)
Tardyvin diskinezija (TD) - vienas i sunkiausi P atvej gydant APV. Ji pasireikia
nuolatiniais kramtymo ir iulpimo judesiais, vaipymusi, choreoatetoidiniais judesiais,
akatizija. Sunkiais atvejais choreoatetoziniai judesiai apima ir liemens bei kvpavimo
raumenis. TD pasitaiko retai, ilgai gydant APV, bet tiesiogiai nepriklauso nuo dozs ir
gydymo trukms. Daniau pasitaiko moterims, vyresnio amiaus ligoniams, esant
organiniams galvos sme gen paeidimams. Nutraukus gydym APV 50% ligoni TD
praeina. TD prieastys yra neaikios, nra priemoni, kurios padt visais atvejais, todl
reikia bti atsargiems, atidiems skiriant APV ilg laik. Pastebjus pirmuosius TD
poymius APV reikia nutraukti. Nutraukus gydym APV TD poymiai kartais laikinai
sustiprja, bet po keleto mnesi daugeliui ligoni praeina. Esant btinybei toliau gydyti
APV reikia rinktis tok APV; kuris nesukelia motorikos sutrikim (pvz., sulpiridas,
pimozidas, naujieji APV), ir skirti dopamino kiek mainant preparat (pvz., tetrabenazin).
2002m. SAM patvirtino APV sukeltos tardyvins diskinezijos gydymo taktikos metodik
(21 pav.).

Neuroleptik dozs
didinimas arba mainimas
arba
Vieno neuroleptiko
pakeitimas kitu
arba

Klasikini neuroleptik
derinimas
arba

vairi vaist derinimas

Papildomas gydymas
siekiant sustiprinti
neuroleptik vaidmen

arba

arba

Depo preparatai

Klasikini ir atipini
neuroleptik derinimas

arba

Nuotaikos stabilizatoriai
ryks gretutiniai afektiniai
simptomai greiiau reaguoja
gydym
susilpnja psichoziniai simptomai
Benzodiazepinai
mi psichoz su aitacija
greitesn trankvilizacija su
maesnmis neuroleptiko dozmis
psichozinis pamjimas
susilpnina pozityvius ir antrinius
negatyvius simptomus, t.y. nerim
ir depresij
motorinis sujaudinimas
susilpnina katatonij, sumaina
nerim ir akatizij

arba
Klozapinas
arba

Dviej atipini
neuroleptik derinimas

Beta adrenoblokatoriai
maina agresyvum,
prieikum

Elektros impuls terapija

Elektros impuls terapija

19 pav. Rezistentikos izofrenijos gydymo taktika

Diagnostika

Monoterapija neuroleptiku
Ekstrapiramidini
simptom nra

Ekstrapiramidiniai simptomai

Ekstrapiramidiniai
simptomai anamnezje
Ekstrapiramidini
simptom rizikos veiksniai
Sprsti ar reikia atipini
neuroleptik

DISTONIJA

PARKINSONIZMAS

AKATIZIJA

Pasireikia pirm kart

Neuroleptiko dozs korekcija*

Neuroleptiko dozs korekcija*

Ir/arba

Benzodiazepinai (5-10 mg) arba

anticholinerginiai vaistai i/v.
Nedidinti NL dozs 2-3 d.

Anticholinerginio vaisto
skyrimas

Beta adrenoblokatori skyrimas

Ir/arba

Anticholinerginio vaisto
skyrimas

Pasikartoja antr kart

Ir/arba

Anticholinerginiai vaistai per os

5-7 dienas
Liau didinti NL doz

Benzodiazepin skyrimas

Vartojant anticholinerginius vaistus

ekstrapiramidiniai simptomai ilieka

Kartojasi toliau
Anticholinerginiai vaistai per os
4-6 dienas
Koreguoti NL skyrim ir dozi
didinimo temp

Atipini neuroleptik skyrimas

Vartojant
Vartojantanticholinerginius
anticholinerginiusvaistus
vaistus
ekstrapiramidini
ekstrapiramidinisimptom
simptomnra
nra

Ekstrapiramidiniai
simptomai ilieka

Nuolat skirti anticholinerginius vaistus

Klozapinas

Po 14 dien iki maiausios veiksmingos

dozs mainti anticholinergini vaist doz
Ekstrapiramidini
simptom nra
MONOTERAPIJA
NEUROLEPTIKU
Neuroleptiko dozs korekcija
arba sumainti doz, arba skirti silpnesnio
antipsichozinio poveikio neuroleptikus,
arba liau didinti neuroleptik doz
Akatizijos ir distonijos rizikos veiksniai:
jaunas amius
didel NL pradin doz
greitas dozs padidinimas
stipraus antipsichozinio poveikio neuroleptikai

Recidyvo ekstrapiramidiniai
simptomai
Didinti anticholinergini vaist
doz ir gydyti 2-3 mn.
Recidyvo ekstrapiramidiniai
simptomai
Klozapinas
I lto mainti anticholinergini
vaist vartojim (per 1-2 sav.)

Parkinsonizmo rizikos veiksniai:

jaunas ir vyresnis amius
stipraus antipsichozinio poveikio
neuroleptikai
greitas dozs padidinimas
staigus anticholinergini vaist
vartojimo nutraukimas
neuroleptik skyrimas sergantiems ne
izofrenija

20 pav. APV alutinio poveikio, mini ekstrapiramidini simptom gydymo metodika

Tardyvins diskinezijos diagnostika

1. Neuroleptiko dozs sumainimas

2. Anticholinerginio vaisto dozs
parinkimas:
maiausia veiksminga doz
jei galima, vartoti su pertraukomis
arba nutraukti

Tardyvin diskinezija
susilpnja

Palaikomasis gydymas
NL ir anticholinerginiu
vaistu

Tardyvin diskinezija
ilieka

Atipiniai neuroleptikai,
skaitant klozapin

Papildomas gydymas:
amantadino hidrochloridu
benzodiazepinais
vitaminu E
nifedipinu, propranololiu
tiapridu
L-dopa

21 pav. Tardyvins diskinezijos gydymo taktika

Antiadrenerginis poveikis rykesnis skiriant APV parenteraliai arba vyresnio amiaus

ligoniams. Be sedacijos, ortostatins hipotenzijos su refleksine tachikardija, nosies
ugulimo, gali pasitaikyti ejakuliacijos slopinimas, EKG - QT intervalo pailgjimas, T
dantelio suploktjimas. ie sutrikimai daniau pasitaiko gydant pimozidu. Todl
rekomenduojama EKG kartoti kas 1-2 sav. Kartais dl P irykja depresija - tada
pateisinama skirti ADV. Svorio padidjim link sukelti chlorpromazinas, klozapinas,
olanzapinas. Vyresniems pasitaiko hipotermija. Kai kurie APV (chlorpromazinas, klozapinas) sukelia traukulius arba juos irykina sergantiesiems epilepsija. Daugelis PTV
sukelia fotosensityvum, todl gydant APV patariama vengti tiesiogini sauls spinduli.
Kai kurie APV sukelia odos, ragenos ir lio pigmentacij.
Yra aprayta atvej, kai tioridazinas didesnmis kaip 800mg per par dozmis
sukeldavo tinklains degeneracij. Vartojant chlorpromazin kartais pasitaiko cholestazin
gelta. Gydant klozapinu, remoksipridu ir kt. retais atvejais gali pasitaikyti kraujodaros
sutrikim. Nerasta teratogeninio APV poveikio rodym, taiau ankstyvose ntumo
stadijose kiek manoma reikia vengti gydyti APV:
Atskirai reikia paminti klozapino P kraujodarai. Yra inoma, kad gydymas klozapinu
susijs su leukopenijos rizika (2-3%). Kartais klozapino iprovokuota leukopenija gali

progresuoti iki agranuliocitozs. Todl gydant klozapinu reikalaujama 18 gydymo savaii

kas savait, o vliau - kas dvi savaites tirti krauj. Pastebjus leukopenij gydym
klozapinu

reikia

nutraukti.

Daniausiai

leukopenija

palaipsniui

praeina.

Nerekomenduojama klozapin derinti su kitais APV; nes tai didina leukopenijos rizik.
Nepatartina kartu su klozapinu skirti vaistus, kurie patys maina leukocit skaii (pvz.,
karbamazepinas). I kit P atvej gydant klozapinu neretai pasitaiko seiltekis,
mieguistumas, ortostatin hipotenzija, svorio padidjimas ir hipertermija. Skiriant dideles
dozes gali isivystyti traukuliai. Yra aprayta, kad vartojant klozapin isivystydavo
miokarditas.
Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS). PNS pasitaiko retai. Predisponuoja APV
derinys su liiu. PNS paprastai prasideda per pirmas 10 gydymo dien, kartais - vliau.
Staiga, per 24-72 val., isivysto vis kno raumen hipertonusas. Jei jis apima rykls ir
kvpavimo raumenis, isivysto disfagija ir kvpavimo sutrikimai. Atsiranda akinezinis
mutizmas, stuporas, smons sutrikimai, hiperpireksija, ryks vegetaciniai sutrikimai
(nepastovus AKS, tachikardija, prakaitavimas, seiltekis, lapimo nelaikymas). Kraujuje
padidja kreatininfosfokinazs kiekis ir leukocit skaiius. Vliau gali isivystyti plaui
udegimas, tromboembolijos ir inkst nepakankamumas. Mirtingumas nuo PNS siekia
10%. PNS trunka 1-2 sav. nutraukus APV. Vartojant depo preparatus gali tstis 2-3 kartus
ilgiau. Jei ligonis pasveiksta, liekamj reikini nebna. Diagnozuojant reikia atskirti nuo
encefalito. Iki APV eros panai bsena buvo aprayta kaip katatonijos forma (mi letalin
katatonija). PNS gali isivystyti nuo bet kokio APV, bet daniausiai - nuo haloperidolio ir
flufenazino. Gydymas simptominis. Nutraukus APV reikia mainti kariavim, palaikyti
skysi balans, gydyti interkurentines infekcijas. Raumen hipertonusui mainti galima
skirti diazepamo. Prajus PNS reikiniams po 2 sav. esant reikalui galima skirti kit APV,
pasirenkant silpnesn (pvz., tioridazin), pasiymint silpnu, retu P (risperidonas,
olanzapinas).

Fenotiazin dariniai
Fenotiazinai - seniausiai ir vis dar plaiai naudojami APV. Fenotiazino branduolys
sudarytas i dviej benzeno ied, sujungt sieros ir azoto atomais. Pagal onini
grandini struktr Rl ir R2 pozicijose skiriami aminoalkiliniai, arba alifatiniai fenotiazinai
(promazinas, chlorpromazinas, levomepromazinas ir kt.), piperidininiai (tioridazinas,
pipotiazinas ir kt.) ir piperazininiai (trifluoperazinas, flufenazinas, perfenazinas ir kt.)
fenotiazino dariniai.

Alifatiniai fenotiazin dariniai

Jie pasiymi vidutinio stiprumo antipsichoziniu, stipriu sedatyviniu poveikiu. alutinis
EPS poveikis vidutinikai ireiktas. Dl periferini P adrenoreceptori stimuliacijos
isipleia periferins kraujagysls, dl to galima ortostatin hipotonija. Dl periferinio
cholino receptorius blokuojanio poveikio galimi gleivini sausumas, vyzdi isipltimas,
akomodacijos sutrikimai, obstipacija, lapinimosi sutrikimai, tachikardija. ie fenotiazinai
slopina vmimo centr, keiia EKG panaiai kaip chinidinas, maina raumen tonus,
kno temperatr, jautrum skausmui. Dl poveikio pogumburio branduolius sumaja
gonadotropini hormon (sutrinka mnesini ciklas, gali atsirasti ginekomastija) ir
oksitocino isiskyrimas. Didels alifatini fenotiazin dozs stimuliuoja kai kurias galvos
smegen struktras, dl ko kartais kyla traukuliai. Fenotiazinai stiprina kit CNS
slopinani vaist veikim. Apraytas poveikis bdingas ir kitoms APV grupms, tik skiriasi
kiekybikai.

Retai,

vartojant

didelmis

dozmis,

gali

veikti

kardiotoksikai

ir

hepatotoksikai.
Chlorpromazinum. Tai seniausias ir vis dar plaiai visame pasaulyje vartojamas
alifatini fenotiazin atstovas. J sintezavo 1950m. Charpentier. 1952m. Delay ir Deniker
pastebjo ir apra jo teigiam poveik psichikos ligomis sergani ligoni psichikos bklei.
Greitai jis buvo pradtas vartoti visame pasaulyje ir taip prasidjo PFT era.
Chlorpromazinas pasiymi gana stipriu ir greitu sedaciniu poveikiu, todl vartojamas
esant psichomotoriniam sujaudinimui, agresyviam elgesiui. Jis laikomas standartiniu
preparatu - kit APV poveikis lyginamas su juo. Vidutin paros doz (VPD) 300-600mg,
per os. Didiausia paros doz (DPD) 1500mgper os (1000 mg r.).
Promazinum. Farmakologinmis savybmis artimas chlorpromazinui, taiau jo
sedacinis ir antipsichozinis poveikis silpnesnis. Silpnesnis ir jo P. VPD 500-1000mg, DPD
- 2000mg.
Levomepromazinum. Pasiymi stipriu sedaciniu poveikiu, taiau, kitaip nei chlorpromazinas, negilina depresijos. Antipsichozinis levomepromazino poveikis silpnesnis u
chlorpromazino. VPD - 200-300mg, DPD - 600-800mg.
Alimemazinum. Jo poveikis panaus levomepromazino, bet sukelia maesn P.
Antipsichozinis

poveikis

nestiprus.

Plaiau

vartojamas

somatogenins

kilms,

psichosomatiniams, vegetaciniams sutrikimams gydyti, taip pat gerontopsichiatrijoje, vaik

psichiatrijoje. VPD - 100-400mg. DPD 500mg.

Piperidiniai fenotiazin dariniai

Thioridazinum. Pasiymi nestipriu antipsichoziniu, vidutiniu sedaciniu poveikiu,
nesukeldamas ymesnio vangumo, emocinio indiferentikumo. Bdingas ir tam tikras
stimuliuojantis ir antidepresinis poveikis. P retas, neymus. Veiksmingiausias gydant
sutrikimus, kuriems bdinga baim, nerimas, tampa, sujaudinimas. VPD - 400-600mg,
DPD - 60mg.
Periciazinum. Antipsichozinis ir sedacinis jo poveikis iek tiek silpnesnis u
chlorpromazino. Pasiymi savybe koreguoti elgesio sutrikimus, ypa vaik, paaugli, todl
dar vadinamas elgesio korektoriumi. Periciazinas maina agresyvum nesukeldamas
ymesnio vangumo, slopinimo, gerina kontakt su ligoniu. Tinka gydyti senyvo amiaus
ligoni aitacij. VPD - 90 (500) mg. Vaikams ir senyvo amiaus ligoniams doz turi bti
atitinkamai maesn.
Pipotiazinum. Pasiymi stipresniu antipsichoziniu poveikiu nei tioridazinas. P taip pat
iek tiek stipresnis, ypa didesni dozi (60mg). Skiriamas 1 kart per per par, nes
pusinio eliminavimo trukm - madaug 11 val. VPD 5-15mg per par. DPD - 60mg. Ilgo
veikimo formos pipotiazino palmitatas leidiamas r. kas 3-4 sav.

Piperazininiai fenotiazin dariniai

Perphenazinum. Antipsichozinis poveikis stipresnis nei chlorpromazino, panaus
trifluoperazino. Pasiymi aktyvinaniu poveikiu, todl j tikslinga skirti ligoniams su
negatyviais simptomais (apatija, substuporo reikiniais, abulija). Rekomenduotinas
psichoziniams sutrikimams gydyti. Be to, pasiymi sipriu vmim slopininaniu poveikiu.
VPD - 30-40mg. DPD 250-300mg. P silpnesnis nei chlorpromazino.
Metophenazinum. Poveikis panaus perfenazino, bet pasiymi ir tam tikru sedaciniu
poveikiu nesukeldamas mieguistumo, vangumo, adinamijos. Kartais sukelia euforizuojant
efekt. Antipsichozinis poveikis nestiprus, panaus chlorpromazino. Metofenazinas dl
mao toksikumo tinka gydyti somatikai silpnus, senyvo amiaus ligonius, vaikus.
Rekomenduotinas somatogeniniams, organiniams psichikos sutrikimams gydyti, taip pat
kai kuriems neuroziniams sutrikimams koreguoti. VPD - 30-60mg. DPD - 100mg.

Trifluoperazinum. Pasiymi stipresniu antipsichoziniu poveikiu nei cWorpromazinas ir

neymiu stimuliuojaniu poveikiu. VPD - 30-60mg. DPD 100-120mg. P silpnesnis u
chlorpromazino.
Fluphenazinum. Pasiymi stipriu antipsichoziniu, iek tiek aktyvinaniu ir neymiu
sedaciniu poveikiu. Tinka gydyti kliedesinius, katatoninius simptomus, veiksmingas ltins,
vangios eigos izofrenijai su vyraujaniais apatins depresijos simptomais gydyti. P
velnesnis nei chlorpromazino, trifluoperazino.
Thioproperazinum. Be stipraus antipsichozinio, pasiymi dar ir aktyvinaniu poveikiu,
todl tinka nenutrkstamos ir kitokios eigos izofrenijai gydyti. P gana rykus.

Tioksanten dariniai
Skiriasi nuo fenotiazin tik tuo, kad 10 fenotiazin pozicijoje yra ne azoto, bet anglies
atomas.
Chlorprothixenum. Pasiymi sedaciniu, antipsichoziniu ir antidepresiniu poveikiais.
Vartojamas bsenoms, kurioms bdinga baim, nerimas, agresyvumas, sujaudinimas,
gydyti. Rekomenduotinas izoafektiniams sutrikimams gydyti. Gerai pakeliamas. VPD 200-300mg, DPD - 600-800mg. Vartojant r. 200-300mg.
Flupentixolum. Maomis dozmis (1-3 mg per par) pasiymi antidepresiniu ir
anksiolitiniu poveikiu. Didesnmis dozmis tinka gydyti izoafektin sutrikim, izofrenij.
VPD - 15-60mg, DPD - 200-400mg.
Zuclopenthixolum. Pasiymi stipriu sedaciniu ir antipsichoziniu poveikiu. Tinka gydyti
mias psichozines, manijos bsenas, taip pat smons sutrikimus sergant galvos
smegen ateroskleroze, senatvine demencija. VPD - 20-75mg, DPD - 150mg ir daugiau.
Ilgo veikimo forma veikia 1-2 paras. DPD 400mg. Depo forma 1 ml amp. (200mg) ir 1 ml
(500) r. kas 1-4 sav.
Tiotixenum. Pasiymi stipriu antipsichoziniu ir neymiu sedaeiniu poveikiu. VPD - 2060mg.

Butirofenon (sviesto rgties) dariniai

Haloperidolum. Vienas plaiausiai pasaulyje paplitusi APV Naudojamas kaip
etalonas naujai sukurtiems APV palyginti. Pasiymi stipriu antipsichoziniu poveikiu.
Veiksmingas vairios kilms sujaudinimui (ypa maniakiniam) nutraukti ir mioms
kliedesinms bsenoms gydyti. Nesukelia apatijos, vangumo. Pusinio eliminavimo trukm
- madaug 17val. VPD - 15-30mg, DPD - iki 100mg. P gana rykus. Ilgo veikimo forma -
r. kas 3-4 sav.
Bromperidolum. Veikia ilgiau u haloperidol, nes jo pusinio eliminavimo trukm 36val. VPD - 15-30mg. Pakanka vartoti 1 kart per par.
Trifluperidolum. Pasiymi stipriu antipsichoziniu poveikiu ir yra veiksmingas
haliucinacinio, kliedesinio, katatoninio, hebefreninio ir maniakinio sujaudinimo metu.
Skiriamas 2-4 kartus per par, nes jo pusinio eliminavimo trukm yra trumpa. VPD - 26mg, DPD - 8mg.
Droperidolum.

Pasiymi

stipriu

antipsichoziniu,

taip

pat

miorelaksuojaniu,

nuskausminaniu, vmim slopinaniu poveikiu. Veikia trumpai, nes jo pusinio eliminavimo

trukm - 2-3val. Vartojamas skubiai pagalbai - psichomotoriniam sujaudinimui,
haliucinacijoms slopinti, taip pat chirurginje praktikoje premedikacijai ir nuskausminimui,
terapinje praktikoje - hipertonins krizs atveju.
Melperonum. Vartojamas sumiimo bsen metu, esant nerimui, didesnmis dozmis
- psichozinms, psichomotorinio sujaudinimo bsenoms gydyti. Dl gero pakeliamumo,
velnaus P tinkamas vartoti pagyvenusio amiaus ligoni psichikos sutrikimams gydyti.
Pusinio eliminavimo trukm - madaug 8 val. VPD - 50-200mg, DPD - 400mg.
Pipamperonum. Vartojamas elgesio sutrikimams koreguoti, taip pat vyresnio amiaus
ligoni psichikos sutrikimams gydyti.
Fluanisonum. Vartojamas nerimo bsenoms, psichoziniams sutrikimams gydyti. VPD 20-80 mg.

Benperidolum. Vartojamas psichozini sutrikim, psichomotorinio sujaudinimo,

abstinencijos bsenoms gydyti, taip pat seksualini ikrypim atvejais. VPD - 0,5-3 mg.

Butilpiperidin dariniai
Pagal chemin sandar artimi butirofenonams. Svarbus skirtumas - ilgesn pusinio
eliminavimo trukm. Todl ios grups vaistai skiriami vien kart per par ir ypa tinka
PG gydant izofrenij.
Pimozidum. Antipsichozinis poveikis panaus haloperidolio. Pusinio eliminavimo
trukm - madaug 55val., todl veikia ilgai, per 24val. Vartojamas kliedesinms
psichozms gydyti. Teigiamai veikia ir negatyvius simptomus. VPD - 2-8mg, DPD - 16
(20)mg. P nerykus. Apraytas jo poveikis irdies ritmui (ilgina QT interval).
Penfluridolum. Veikia dar ilgiau nei pimozidas (pusinio eliminavimo trukm 70230val.), todl pakanka skirti 1 kart per savait. Indikacijos kaip pimozido. VPD - 20-60
(100) mg kart per 5-7 d.
Fluspirilenum. Vartojamas izofreninms psichozms gydyti, taip pat izofrenijos PG.
Pusinio eliminavimo trukm - apie 3 sav. Vidutin doz - 4-6 (10) mg kas 7-14d.

Dibenzodiazepin tricikliai dariniai

Clozapinum. Pasiymi stipriu, tolygiu haloperidoliui, antipsichoziniu poveikiu. Labai
stiprus ir jo sedacinis poveikis. Teigiamai veikia ir negatyvius simptomus. Veiksmingas
nerimastingos depresijos, prieikumo, nekritiko ligos vertinimo atvejais. Labai svarbu,
kad beveik nesukelia EPS. Dl i savybi padeda sugrinti ligonio socialines funkcijas,
darbingum, pagerina gyvenimo kokyb, maina saviudybs rizik, recidyvo ir
rehospitalizacijos tikimyb. alutinis hematologinis poveikis iek tiek riboja io vaisto
vartojim. Yra inoma, kad klozapinas didina leukopenijos ir agranuliocitozs rizik, todl
gydant juo btina grieta, reguliari kraujo kontrol. Kitoks klozapino P - sedacija, svorio
padidjimas, seiltekis, tachikardija, ortostatin hipotenzija, kariavimas, traukuli
tikimybs padidjimas (1-4%). Pagal APA rekomendacijas (r. 13 pav.) klozapin tikslinga

naudoti tokiais atvejais, kai nepadeda kiti APV Nuodugns kontroliniai tyrimai parod, kad
net ir tokiu atveju klozapino veiksmingumas virija 50%. Jo pusinio eliminavimo trukm 10-12val. Gydym rekomenduotina pradti nuo 12,5 mg du kartus per par. Toliau doz
didinama po 25-50mg, VPD pasiekiama antros gydymo savaits pabaigoje. Esant
btinybei doz dar didinti, patartina tai daryti ne daugiau kaip po 100 mg kart ar du per
savait. Nutraukti gydym taip pat btina palaipsniui. VPD - 300-400mg, DPD - 900mg.
Loxapinum. Chemine sandara labai panaus klozapin. Indikacijos taip pat panaios.
Zotepinum. Pagal antipsichozin poveik panaus chlorpromazin, taiau pasiymi
savybe veikti negatyvius simptomus. VPD - 50-300mg.
Carpipraminum.

Pasiymi

vidutinio

stiprumo

antipsichoziniu,

antidepresniu

ir

aktyvinamu poveikiu. Kartais sukelia svorio padidjim. Vartojamas gydant izofrenij, nes
veikia negatyvius simptomus, taip pat izoafektin sutrikim. VPD - 50-300 (1000) mg.
Olanzapinum. Pagal chemin struktr jis artimas klozapinui, taiau, skirtingai nuo
pastarojo, neturi savo sudtyje chloro, sukelianio alutinius hematologinius reikinius.
Pasiymi stipriu antipsichoziniu poveikiu, panaiu haloperidolio, klozapino. Isiskiria
poveikiu

negatyviems

izofrenijos

simptomams,

pagerina

kognityvines

funkcijas.

Rekomenduojamas izofrenijai, izoafektiniam sutrikimui, manijai ir kitoms psichozms

gydyti. Tinka palaikomajam gydymui, gydant ilg laik sumaja atkryio rizika. Teigiamai
veikia ir antrinius afekto sutrikimo simptomus, pasiymi antidepresiniu poveikiu. Yra
duomen, kad tinka tardyvins diskinezijos gydymui. Pusinio eliminavimo trukm - 2433val., todl pakanka skirti kart per par. VPD - 5-20mg. Nesukelia EPS. Priskiriamas
maiausiai prolaktino sekrecij skatinantiems antipsichoziniams vaistams. P pasireikia
svaigimu, gleivini sausumu, mie- guistumu, svorio padidjimu, kartais - aitacija,
nervingumu.
Quetiapinum. Kaip ir kiti naujieji APV; veikia ir pozityvius, ir negatyvius izofrenijos
simptomus, yra skiriamas ilgalaikiam vartojimui, gydant izofrenij ir ukertant keli
pamjimui. Nesukelia EPS, ne didina prolaktino kiekio kraujyje, vartojant ilg laik neturi
takos kno masei. P gali pasireikti mieguistumu arba nemiga, viduri ukietjimu,
gleivini sausumu, svorio padidjimu, ortostazine hipotonija, aitacija. Pusinio eliminavimo
trukm 7val., todl skiriamas 2 kartus per par. VPD - 150-750mg.

Clotiapinum. Vartojamas psichozini sutrikim, nerimo, priklausomybs reikiniams

gydyti. VPD - 80-200mg.

Benzisoksazioli dariniai
Risperidonum. Vienas i pirmj naujj antros kartos, dar vadinam atipini
antipsichotik. Risperidonas, kaip ir olanzapinas, kvetiapinas veikia pozity~ vius ir
negatyvius izofrenijos simptomus. Veiksmingas gydant izoafektin ir kitus psichozinius
sutrikimus. Galimas ir tam tikras antidepresinis poveikis. Gali bti vartojamas senilins
chorjos, tardyvins diskinezijos gydymui. Rekomenduotinas psichozini sutrikim,
izofrenijos pirmajai pagalbai. EPS neryks. Kiti alutiniai poveikiai daniausiai nesutrikdo
gyvenimo, pasitaiko nemiga, galvos skausmai, viduri ukietjimas, nuo dozs priklausomi
erekcijos, ejakuliacijos, orgazmo sutrikimai, ginekomastija, kno svorio padidjimas ir kt.
Pusinio eliminavimo trukm iki 24val., todl gali bti skiriamas 1-2 kartus per par.
Gydymas pradedamas nuo 2 mg per par. Doz laipsnikai didinama iki 4-6mg per par.
DPD - 16mg. Didesn kaip 10 mg doz galima skirti tik vertinus naudos ir P santyk.

Benzisotiazoli dariniai
Ziprasidonum. Vienas i naujausij antipsichotik. Veiksmingas gydant izofrenij,
izoafektin ir kitus kliedesinius sutrikimus. Gali bti skiriamas ir Gilles de la Taurette
sindromo gydymui. Skiriamas maomis dozmis pasiymi ir anksiolitiniu bei antidepresiniu
poveikiu. VPD - 10-20mg. Skiriant kaip antipsichotik - 20 mg, o gydant Gilles de la
Taurette sindrom - iki 40 mg.

Imidazolidon (fenilindol) dariniai

Sertindolum. Veikia ir pozityvius, ir negatyvius izofrenijos simptomus, tinka ir
izoafektiniam sutrikimui gydyti. EPS nerykus. I daniau pasitaikani P reikini galvos skausmai, rinitas ir nosies ugulimas, ejakuliacijos sutrikimas, nemiga, ortostazin
hipotonija, tachikardija, svaigimas. Pastaruoju metu jo vartojimas labai ribotas, nes buvo
pastebta, kad veikia irdies ritm ilgindamas QT interval. Gydymas pradedamas nuo 4
mg per par, didinant po 4mg kas 2-3 dien. Dera atsargiai vartoti su tluoksetinu ir

paroksetinu, nes tada jo koncentracija plazmoje gali padidti 2-30 kart. Vidutin pusinio
eliminavimo trukm - 1-4d., todl vaistas skiriamas 1 kart per par. VPD 12-24mg.

Benzamid dariniai
Sulpiridum. Tai seniausiai ir geriausiai inomas benzamid darinys. Antipsichoziniu
poveikiu jis neprilygsta haloperidoliui, taiau pasiymi ir stimuliuojaniu bei timoleptiniu
poveikiu. Veikia ir negatyvius simptomus, todl rekomenduotinas gydyti psichozms, kuri
klinikoje vyrauja ie simptomai. Veiksmingas ir gydant nerimo bsenas, pykinim, vmim,
vertigo ir kt. P velnus, kiek daniau pasitaiko sedacija, vegetatikos sutrikimai. EPS
nerykus. Pusinio eliminavimo trukm - 8va!., todl skiriamas 2-3 kartus per par. VPD 600-800mg, DPD - 1800 (3200) mg.
Amisulpridum. Poveikis panaus sulpirido. P dar velnesnis. Klinikinis poveikis
pasireikia

greitai.

Maomis

dozmis

pasiymi

stimuliuojaniu,

didesnmis

ir

antipsichoziniu poveikiu, teigiamai veikia ir pozityvius, ir negatyvius simptomus. VPD 300-1200mg.

Remoxipridum. Antipsichoziniu poveikiu prilygsta haloperidoliui, bet P ymiai
velnesnis. Paaikjus, kad remoksipridas didina aplastins anemijos rizik, klinikinje
praktikoje vartojamas labai retai.
Tiapridum. Veiksmingas gydant psichomotorin sujaudinim, padidjus vyresnio
amiaus ligoni dirglum, abstinencijos bsenas, delyr, ltinius skausmus, arnyno
diskinezijas, parkinsonizm, tardyvin diskinezij. Dl tokio poveikio spektro kartais
vadinamas visceraliniu moduliatoriumi. Gerina senyvo amiaus ligoni kognityvines
funkcijas. P velnus ir retas. Kiek daniau pasitaiko nerykus EPS, mieguistumas.
Pusinio eliminavimo trukm - 3-4 val. Todl skiriamas 2-3 kartus per par. Dozavimas
panaus amisulprido.

Antidepresantai
Aldona iurkut
Antidepresantai yra psichotropiniai vaistai, gydantys depresijas; sino timoleptikai,
timoanaleptikai (gr. thymos - nuotaika, leptikos - sugebjimas paimti). 1952m. pastebtas
monoaminooksidazs

inhibitoriaus

iproniazido,

vartojamo

tuberkuliozei

gydyti,

antidepresinis poveikis, o 1957m. R.Kuhnas atskleid imipramino antidepresin poveik.

Depresik ligoni savijauta esti bloga, sutrinka j socialiniai ryiai, jie tampa
nedarbingi. Antidepresant atradimas i esms pagerino serganij depresijomis
gyvenim.
Depresij patofiziologija iandien dar ne visai aiki. Hipotez, aikinanti depresij kilm
biogenini amin trkumu, nurodo serotonino, noradrenalino stok sinapsiniame plyyje ir
posinapsiniuose receptoriuose. Depresij metu gali sutrikti neurotransmiteri (NT) sintez,
j isiskyrimas i neuron, padidti fermentinis aktyvumas ar pagreitti NT inaktyvavimas.
iuolaikiniai tyrimai mint hipotez papild padidjusio receptori jautrio teorija, pagal
kuri noradrenalino (NA) ir serotonino (5-hidroksitriptamino-5-HT) trkumas sukelia
antrinius receptori pokyius: NT trkumui kompensuoti padaugja posinapsini
receptori, padidja j jautris. Aikinimas, kad depresij lemia 5-HT ar NA stygius, yra
ribotas ir nepakankamas. Manoma, kad depresij neurofiziologijai svarbs ir kiti NT. Esant
depresijoms sutrinka sudtingas neurotransmisijos mechanizmas.

Indikacijos
Antidepresantai alina patologikai pablogjusi nuotaik, jais gydomos vairios kilms
depresijos: endogenins, atsirandanios dl vidini, genetikai nulemt prieasi,
psichogenins ir somatins. Antidepresantais gydomi ir kiti afektinio spektro komorbidiniai
sutrikimai, pvz., fobijos, obsesijos, panikos priepuoliai, potrauminis stresas, nervin
anoreksija ir bulimija, somatoforminiai sutrikimai. J skiriama ir depresij recidyv
prevencijai.
Gydytojo pareiga - paaikinti, kad depresija yra liga ir kad j btina gydyti, nes
gydymas esti veiksmingas. Su ligoniu reikia aptarti gydymo plan, galimus alutinius
reikinius, spti, kad bsena pagers pamau, kad kartkartmis nuotaika gali svyruoti.
Btina nuolat stiprinti jo nuostat gydytis, aikinti, kad antidepresantai nesukelia
priklausomybs. Reikia sudaryti rami, nuoirdi atmosfer, kasdien skirti ligoniui daug

dmesio, pritraukti slaugos specialistus, eimos narius. Negalima liepti jam susiimti, raginti
priimti sprendimus, dl kuri vliau tekt gailtis (pvz., ieiti i darbo, skirtis).
Antidepresantai skiriasi ne tik savo psichotropiniu poveikiu, bet ir sukeliamais
alutiniais reikiniais. Todl antidepresanto parinkimas kiekvienu konkreiu atveju
gydytojui yra labai atsakingas veiksmas. Btina vertinti depresijos struktr, jos sunkum,
saviudybs rizik, ligonio ami, somatin bsen. Prie pradedant gydym reikia atlikti
kraujo, lapimo tyrimus, padaryti EKG, jei reikia, ir kitus tyrimus.

Antidepresant klasifikacija
Yra vairi antidepresant klasifikacij, taiau ia pateiksime daniausiai naudojam,
pagal kuri ir idstysime j glaust klinikin charakteristik.

Tricikliai antidepresantai (TCA).

Monoaminooksidazs inhibitoriai (MAOI):

Negrtamojo poveikio MAOI;

Grtamojo poveikio MAOI.

Antros kartos heterocikliniai antidepresantai.

Selektyvios serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSR!).

Dvigubo serotoninerginio poveikio antidepresantai (DSA).

Selektyvios serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).

Noradrenerginio ir specifinio serotoninerginio poveikio antidepresantai (NaSSA).

Selektyvios noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (NARI).

Farmakodinamika
Antidepresantai veikia galvos smegen NT sistemas, vieni - labiau noradrenergines,
kiti - serotoninergines, o kai kurie - ir dopaminergines (33 lentel). Bandoma iekoti ryio
tarp neurocheminio sutrikimo ir depresijos klinikini poymi, taiau klinikai konkreiu
atveju sunku nustatyti, kurio NT trksta.

33 lentel. Biocheminis antidepresant veikimo spektrasa

Antidepresantas
Amitriptylinum
Nortriptylinum
Desipraminum
Imipraminum
Trimipraminum
Bupropionum
Maprotilinum
Trazodonum
Tiaeptinum
Fluoxetinum
Fluvoxaminum
Sertralinum
Paroxetinum
Mirtazapinum
Venlafaxinum
Citalopramum

Serotoninas
++++
++
+
+++
++
0/+
0
++
0
+++
++++
++++
++++
+++
++++
++++

Noradrenalinas
++++
+++
++++
++
++
+
++++
0
+
0
0
0
0
++
+++
0

Dopaminas
0
0
0/+
0/+
0
++
0
0
+
0/+
0/+
0/+
0/+
0
0
0

a. ++++ labai stiprus, +++ vidutinis, ++ silpnas, + labai silpnas, 0 nra

Pagal The 1998 Black Book of Psychotropic Dosing and Monitoring

Farmakologinis antidepresant poveikis reikiasi per sinapsi neurotransmisij. Yra

inomi 7 serotonino receptori tipai, atpainta 14 j subtip, atrandama nauj serotonino
receptori. iuolaikin psichofarmakologija rod 5-HT1A, 5-HT1B, 5-HT2C, 5-HT3 receptori
reikm antidepresant neurobiologijai. Serotonin sintetina serotoninerginiai neuronai i
su maistu gaunamos aminorgties triptofano. Serotonin ardo fermentas monoaminooksidaz (MAO). Serotoninerginiai takai prasideda i smegen kamiene esanio
nucleus Raphe ir toliau akojasi smegen ievje (r. 22 pav.). Serotoninui jungiantis su 5HT receptoriais dalyvauja intraceliuliniai fermentai, vadinamieji antriniai informacijos
neikliai

(second

messenger),

pvz.,

cAMF

(ciklin

adenozinomonofosfataz,

adenilatciklaz, fosfolipaz ir kt.). Nerviniam impulsui sudirginus presinapsje esanias

psleles su NT, iuo atveju serotoninu, jos sprogsta ir per presinapsinio neurono
membran patenka sinapsin ply. ia serotoninas susijungia su posinapsiniais serotonino receptoriais ir taip perduodamas nervinis impulsas. Dalis serotonino per specifin
aktyvaus atgalinio siurbimo (reuptake) mechanizm absorbuojama atgal presinapsin
neuron. Dal reabsorbuoto serotonino suardo presinapsiniame neurone esantis fermentas
MAO. Esant normaliai bsenai, atgalinio siurbimo mechanizmas apsaugo neuron nuo
hiperstimuliacijos.

Depresijos

metu

trksta

pagrindini

neuromediatori,

todl

antidepresantais slopinant j reabsorbcij padidja neuromediatori koncentracija

sinapsje, pagerja nervinio impulso perdavimas.

Raphe
Nucleus

22 pav. Serotoninerginiai takai (pagal S.M.Stahl, 2000)

Vartojant antidepresant, kuris selektyviai slopina serotonino reabsorbcij (fluoksetin,

fluvoksamin ir kt.), sinapsiniame plyyje padidja serotonino koncentracija, o dl to
stimuliuojami posinapsiniai serotonino receptoriai (r. 23 pav.). Kadangi vairs serotonino
receptoriai yra greta vienas kito, kartu stimuliuojami ir 5-HT3 receptoriai, dl to gydymo
pradioje gali pykinti. Smegen serotoninergini struktr aktyvinimas susijs su
antidepresiniu poveikiu. Serotoninas maina ir agresyvum, nerim, reguliuoja lytin
elgsen, miego ciklus, slopina jautrum skausmui; jis dar vadinamas "geros savijautos"
neuromediatoriumi.
Antidepresantai veikia ir noradrenalino neurotransmisij. Noradrenalinas sintetinamas
i aminorgties tirozino. Daugiausia jo sintetinama nucleus coeruleus (r. 24 pav.),
noradrenerginiai takai, plintantys iev, yra greta serotoninergini, tarp j vyksta sveika.
Noradrenalinas reguliuoja organizmo budrum, lemia kognityvines funkcijas, adaptacijos
reakcijas, o jo perteklius sukelia manij. Noradrenerginiai receptoriai yra: presinapsiniai 2,
posinapsiniai 1 ir 2, posinapsiniai 1. Presinapsiniai 2 receptoriai, atpain NA, stabdo
jo isiskyrim taip apsaugodami neuron nuo per stiprios stimuliacijos. Blokuodami juos
antidepresantai padidina NA isiskyrim sinaps. 2 presinapsiniai heteroreceptoriai,
esantys serotoninergini neuron dendrituose, taip pat slopina, tik jau serotonino
isiskyrim. Tai - vadinamieji stabdomieji receptoriai (angl. brakes - stabdiai). O 1
posinapsiniai receptoriai yra jaudrinamieji (excitatory) - jais impulsas plinta kit neuron.
Antidepresantai gali tiesiogiai blokuoti, desensibilizuoti "alingus" receptorius. Ilgai

vartojant antidepresantus ne tik padidja NT sinapsje ir receptoriuose, bet sumaja ir

receptori.

Normali bsena

Presinapsin
serotoninergin
nervin skaidula

Serotonino trkumas esant depresijai

Serotonino reabsorbcijos slopinimas

Sinapss plyyje padidja neurotransmiterio koncentracija

Serotoninas
Presinapsinis receptorius
Posinapsinis receptorius
23 pav. Serotonino isiskyrimas ir reabsorbcija sinapsje

Posinapsin lstel

Be to, skirtingos monoaminergins sistemos savo funkcijomis yra glaudiai susijusios

viena su kita, todl vienos sistemos stimuliavimas veikia kit. Dopaminerginis aktyvumas
mezolimbinje sistemoje padidina paskatas, iniciatyvum. Ilgalaikis antidepresant
vartojimas padidina ir GASR-ergin aktyvum kaktinse smegen skiltyse. tai dl t vis
sudting proces antidepresant gydomasis poveikis pasireikia tik po 2-3 savaii. Dl
t pai neurochemini, neurobiologini ypatum depresijai inykus antidepresantus reikia
skirti dar 4-9 mnesius tokiomis pat dozmis, kaip ir mioje jos fazje, o po to dar metus ir
ilgiau reikalingas palaikomasis gydymas antidepresantais, kad ivengtume ligos atkryio.
Apibendrinant

galima

pasakyti,

kad

antidepresantai

veikia

neurotransmiteri

reabsorbcijos mechanizm, blokuoja abu adrenerginius auto- ir heterogeninius 2

receptorius, slopina fermentin NT ardym, reguliuoja receptori jautr (r. 25 pav.). Taiau
dar lieka daug neaikum, kaip antidepresantai veikia. iuos klausimus pads atsakyti
tolesni moksliniai tyrimai.

Locus
Coerueus
24 pav. Noradrenerginiai takai (Pagal S.M.Stahl, 2000)

Gydomajam poveikiui igauti reikalinga tam tikra antidepresanto koncentracija kraujuje.

Beje, ne visada galima velgti koreliacij tarp jo koncentracijos kraujo plazmoje ir
gydomojo efekto. is efektas priklauso nuo to, kiek vaisto per kraujo ir smegen barjer
patenka smegenis, nuo individuali organizmo mediag apykaitos ypatum ir kt. Jeigu
gydant bsena negerja, jei atsiranda alutini reikini, reikia nustatyti vaisto
koncentracij kraujo serume.

NT kiekis
Receptori jautrumas

Klinikinis efektas
25 pav. Antidepresant poveikis (pagal S.M.Stahl, 2000)

Tricikliai antidepresantai
Tricikliai antidepresantai (TCA) turi gydomj poveik 70-80% ligoni ir nenusileidia
naujausiems iuolaikiniams antidepresantams, taiau sukelia nemaa alutini reikini, o
dl to juos pamau istumia brangiai kainuojantys naujos kartos antidepresantai.
Tricikliai antidepresantai turi tricikl chemin iedo struktr. Keiiant to iedo onins
grandins molekules sintetinami vairs TCA.

Farmakokinetika
Su kraujo baltymais susijungia 75-98% TCA. Gydomuoju poveikiu pasiymi laisvoji
vaisto frakcija. Dauguma TCA turi aktyvius metabolitus. Igrus vien vaisto doz
didiausia jo koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 2-6 valand. TCA gerai
rezorbuojasi i virkinimo trakto, patenka krauj, o i jo - smegenis. Gydomoji TCA
koncentracija kraujo serume turt bti 180,3-1081 nmol/l. TCA pusinio eliminavimo
trukm yra 10-25val., kai kuri - iki 36val. ir ilgiau; pagal tai galima nustatyti, kaip danai
reikia vartoti vaist. Paymtina, kad toji trukm priklauso nuo ligonio amiaus, igertos
vaisto dozs.

TCA organizme greitai metabolizuojasi N-demetilinimo, N-oksidacijos, hidroksilinimo

bdu, daugiausia kepenyse, dalyvaujant kepen mikrosominiams fermentams. Susidaro
farmakologikai veiksmingi metabolitai. TCA ir j metabolitai daugiausia isiskiria su
lapimu, drauge su savo aktyviais metabolitais patenka ir motinos pien. TCA
teratogenin poveik A. Utkus (1998) apibria taip: "Pagal vaist kategorijas, rodanias
galim teratogenin poveik, tricikliai antidepresantai, vartojami ntumo metu, priklauso C
ir D kategorijoms, t.y. rizika embrionui ir vaisiui neatmestina ar akivaizdi".

Tricikli antidepresant klinikin charakteristika

TCA gerina nuotaik, alina nerim, aktyvina psichomotorik, veikia raminamaI.
Pateikiame schematik klinikin pagrindini TCA veikimo spektr (34 lentel).
34 lentel. Tricikli anitdepresant klinikinis poveikisa

Antidepresantas
Amitriptylinum
Doxepinum
Trimipraminum
Clomipraminum
Tianeptinum
Desipraminum
Imipraminum
Nortriptylinum

Gerinantis
nuotaik
++++
+++
+++
+++
+++
+++
+++
+++

Anksiolitinis

Sedacinis

++
++
++
++
+

++
+++
+++
-

Aktyvinantis
psichomotorik
0
0
0
+
0
+
+
++

a. ++++ labai stiprus, +++ stiprus, ++ vidutinis, + lengvas

i schema pads pasirinkti TCA pagal depresijos struktr: melancholinei depresijai su

psichomotoriniu

slopinimu

tiks

stipraus

antidepresinio

ir

aktyvinanio

poveikio

antidepresantas, nerimastingai depresijai gydyti rekomenduotinas anksiolitinio ir sedacinio

poveikio antidepresantas, o esant adinamijai, anergijai tiks stimuliuojamojo poveikio
antidepresantai. Jeigu ligonis turi saviudik mini, stimuliuojamojo poveikio TCA
nerekomenduotini, nes psichomotorinis aktyvinimas padidina saviudybs rizik. Esant
depresijai su psichozs simptomais ar depresinei-paranoidinei bsenai siloma skirti sedacinio poveikio antidepresant ir kartu priderinti neuroleptik.

Kontraindikacijos
Absoliuios tricikli antidepresant kontraindikacijos: padidjs jautrumas TCA
arba j sudedamosioms dalims, udaroj o kampo glaukoma (esant atviroj o kampo
glaukomai galima skirti atidiai stebint oftalmologui), irdies veiklos sutrikimai, ypa irdies

laidiosios sistemos paeidimas, neseniai persirgtas miokardo infarktas, prostatos

hipertrofija, kai lapimo pslje usilieka lapimo, pilorostenoz, arn nepraeinamumas,
mus apsinuodijimas centrin nerv sistem slopinaniais vaistais ar alkoholiu.
Reliatyvios kontraindikacijos: prostatos hipertrofija, kai lapimo pslje lapimo
neusilieka, sutrikusi kepen ir inkst veikla, epilepsija, sutrikusi kraujodara, padidjs
skydliauks aktyvumas.

Dozavimas
Gydomoji vaisto doz priklauso nuo depresijos sunkumo, ligonio amiaus, somatins
bsenos, jautrumo, vaisto pakeliamumo (tolerancijos), alutini reikini. Turi reikms ir
individuals organizmo metabolizmo ypatumai, todl vaist gydomoji doz esti labai
individuali, yra nustatytos tik dozavimo ribos. 35 lentelje pateikiamos rekomenduojamos
pagrindini TCA dozs (The 1998 Black Book of Psychotropic Dosing and Monitoring).
TCA gaminami tabletmis, ampulmis, juos galima leisti raumenis, o sunki,
nepasiduodani gydymui depresij atveju galima skirti ir lainiu bdu ven.
35 lentel. Tricikli antidepresant dozavimo ribos

Antidepresantas
Amitriptylinum
Doxepinum
Trimipraminum
Clomipraminum
Tianeptinum
Desipraminum
Imipraminum
Nortriptylinum

Dozs (mg)
50-300
75-300
50-300
25-250
37,5
100-300
75-300
75-150

Paymtina, kad stimuliuojamojo poveikio TCA nereikt skirti nakiai. Jie gali
paatrinti ar irykinti latentines kliedjimo idjas. TCA skirtini po valgio du kartus per par,
o gydant stacionare, kai paros doz esti didesn, tris kartus per par. Vaist dozs
didinamos palaipsniui. TCA pradedama gydyti nuo 25-50 mg per par ir, jeigu vaistas
gerai pakeliamas, per 3-4 dienas paros doz padidinama iki 100mg. Jeigu nuo 150mg per
par gydomojo poveikio nra, doz reikia didinti. Vyresniems pacientams ir paaugliams
reikia ymiai maesns dozs. Vyresnio amiaus monms sultja mediag apykaita,
rezorbcija virkinimo trakte, vyksta pokyiai sinapsse, keiiasi ferment aktyvumas,
metabolizmas ir alinimas, todl siloma skirti 1/3 prastins dozs. TCA poveikis vaikams
ir paaugliams yra menkesnis negu suaugusiems, stipriau veikia kardiotoksikai.

Nors, kaip minta, antidepresinio gydomojo poveikio reikia laukti 2-3 savaites, paskyrus
sedacinio ir anksiolitinio poveikio TCA jau pirmomis dienomis pagerja miegas, apetitas,
sumaja nerimas. Nedera serganiajam sunkia depresija liepti palaukti, kol prads
reiktis antidepresinis vaisto poveikis, - silytina laikinai paskirti jam trankviliant. Jeigu
gydant optimaliomis dozmis 3-4 savaites nra gydomojo efekto, vaist reikia keisti kitu,
geriau - i kitos chemins struktros klass. Jeigu pastebimas nedidelis pagerjimas,
reikt tsti gydym tuo paiu vaistu iki 6-8 savaii. Paymtina, kad TCA gali sukelti
manij, t.y. ligonis i depresins bsenos gali pereiti maniakin

alutiniai reikiniai
Reaguodami

ir

su

histamininiais,

cholinerginiais

receptoriais,

TCA

sukelia

nepageidaujam reikini. TCA stipriai blokuodami histamininius H1 receptorius, juos

slopina, sukelia mieguistum, padidina apetit, todl ligoniai priauga daug svorio, juos gali
itikti arterin hipotenzija.
Poveikis cholinerginiams receptoriams, daugiausia muskarino, reikiasi akomodacijos
sutrikimu, dvejinimusi, burnos divimu, viduri ukietjimu, lapimo susilaikymu
(muskarino receptori yra periferiniuose organuose, jie reguliuoja lygij raumen
susitraukimus), sinusine tachikardija, kognityvini funkcij sutrikimu, gali itikti glaukomos
priepuolis. Vyresnio amiaus ligonius dl TCA cholinolitinio poveikio gali itikti cholinolitinis
delyras.
Veikdarni adrenerginius receptorius antidepresantai gali sukelti ortostatin hipotenzij,
reflektorin tachikardij. Visi TCA trikdo lytin funkcij.
Kai kurie TCA, blokuodami ir dopamino reabsorbcij, sustiprina dopaminergin
neurotransmisij o dl to ligoniams gali sustiprti nerimas, sergantiesiems izofrenija parykti psichozin simptomatika.

Sveika su kitais vaistais

TCA gali sustiprinti simpatomimetini vaist poveik ir sukelti irdies ritmo sutrikimus,
kraujospdio padidjim. Jie gali susilpninti klonidino ir j panai vaist poveik.
Antikonvulsantai TCA poveik gali sumainti, o neuroleptikai - padidinti TCA koncentracij
kraujuje. TCA negalima skirti su pirmos kartos MAOI, nes gali kilti traukuli, itikti
hipertonin kriz, net mirtis. Po gydymo tricikliais antidepresantais btina dviej savaii
pertrauka.

ms apsinuodijimai tricikIiais antidepresantais

Daniausiai apsinuodijama norint nusiudyti. Apsinuodijimo TCA poymiai: sausos
gleivins, isiplt vyzdiai, diplopija, vmimas, ataksija, lapimo susilaikymas, arnyno
parez, tachikardija, pagyvj sausgysliniai refleksai. Prasideda intoksikacin psichoz,
pasireikianti delyrine bsena (dezorientacija, psichomotorinis sujaudinimas, regos,
taktilins haliucinacijos). Bsenai blogjant reikiasi traukuliai, sutrinka irdies ritmas,
krinta kraujospdis, itinka plaui ederna, koma ir mirtis.
Specifinio TCA prienuodio nra. Apsinuodijus siloma:

iplauti skrand, net jeigu prajo daugiau nei 4 valandos;

valomosios klizmos, duoti vidurius paleidiani vaist;

duoti aktyvuotos anglies;

duoti anticholinesterazs preparat, kurie slopina acetilcholino fermentin ardym;

atidiai stebti irdies veikl, nes prozerinas ar kiti ios grups preparatai gali
sukelti sunki bradikardij, traukulius, net asistolij;

traukuliams slopinti ven ltai virkti diazepam, fenitoin;

infuzin terapija nustatant kraujo pH;

kardiovaskulins ir kit organ funkcij sutrikim gydymas;

hemosorbcija, plazmaferez.

Kadangi svarbiausi dalykai apvelgti bendrai, glaustai pateiksime atskir pagrindini,

daniausiai naudojam Lietuvoje TCA klinikinio poveikio ypatumus.

Sedacinio ir anksiolitinio poveikio tricikIiai antidepresantai

Amitriptylinum. Tai vienas i plaiausiai vartojam TCA. Pasiymi stipriu antidepresiniu aktyvumu ir anksiolitiniu bei sedaciniu poveikiu. Veiklioji mediaga - amitriptilino
hidrochloridas. Yra ir amitriptilino ilgiau veikianti (retard) forma, kurios veikimo ypatumas
yra ltesn rezorbcija, stabilesn vaisto koncentracija kraujuje. Depresij metu esant
nemigai didioji paros dozs dalis gali bti paskirta prie mieg.
Doxepinum. Veiklioji mediaga - doksepino hidrochloridas. Doksepinas rekomenduotinas depresijoms su funkciniais skrandio, virkinimo trakto negalavimais, miego
sutrikimais, vaist nutraukimo sindromui gydyti, j gerai pakelia vyresniojo amiaus ligoniai.
Trimipraminum. Jo anksiolitinis ir sedacinis poveikis net stipresnis u amitriptilino.
Vaistas nekardiotoksikas, jo galima skirti ir vyresniojo amiaus ligoniams.

Stimuliuojamojo poveikio tricikIiai antidepresantai

Imipraminum. Imipraminas turi stipr antidepresin poveik, rekomenduojama j skirti
esant vitaliniam lidesiui su motorikos ir mstymo slopinimu. Atsargiai reikia skirti
serganiajam depresija su baime, nerimu, nes jis gali irykinti kliedjimo idjas.
Rekomenduojama panikai, obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui gydyti.
Desipraminum. Desipraminas savo psichotropiniu poveikiu artimas lmlpraminui.
Clomipraminum. Tai plataus psichotropinio spektro, stipraus antidepresinio poveikio
vaistas. Klomipraminas yra svarbiausias vaistas i TCA gydant obsesinius-kompulsinius
sutrikimus,

rekomenduojamas

panikos

priepuoliams

alinti,

nervinei

bulimijai,

rezistentikoms depresijoms gydyti.

Nortriptylinum. Skandinavijos ali, angl ir amerikiei literatros duomenimis,
nortriptilinas plaiai taikomas pagyvenusi moni depresijoms gydyti, i TCA tai - pirmas
vaistas vlyvosioms depresijoms gydyti, nes jis ymiai maiau kardiotoksikas negu kiti
TCA. Ir vis dlto nortriptilino nereikt skirti ligoniams, neseniai persirgusiems miokardo
infarktu, jeigu yra sutriks j irdies ritmas. Didesn negu 150mg paros doz reikt skirti
tik hospitalizuotiems ligoniams.
Tianeptinum. Tai naujas vieno ciklo modifikuotas triciklis atipinis antidepresantas.
Farmakodinamika.

Tianeptino

veikimo

bdas

yra

visai

skirtingas

nei

kit

antidepresant. Tai - vienintelis antidepresantas, kuris ne slopina, bet stiprina serotonino

reabsorbcij presinapsin neuron, sustiprina aktyvum 5- HT autoreceptori, kurie
"sugeria" j i sinapsinio plyio. Nustatyta, kad tianeptinas didina Amono rago (hipokampo)
piramidini lsteli aktyvum ir gerina j atsistatym, moduliuoja neuroendokrinins
sistemos reakcij stres sumaindamas AKTH ir kortikosteroid kiek.
Farmakokinetika. 94% tianeptino jungiasi su plazmos baltymais, jis metabolizuojamas
kepenyse, isiskiria per inkstus. Pusinio eliminavimo trukm 2val. 30min.
Klinikin charakteristika. Tianeptinas pasiymi anksiolitiniu poveikiu, be slopinimo,
tinka vis tip depresijoms gydyti, recidyv profilaktikai. Jis alina somatin ir psichin
nerim, gerina kognityvines funkcijas. Rekomenduojamas vairios kilms ir sunkumo
depresijoms, tarp j ir vlyvosioms, nerimastingoms, gydyti, veiksmingai alina

psichosomatinius sutrikimus. Puikiai pakeliamas, nesukelia kardiovaskulini alutini

reikini, saugus netgi esant irdies sutrikim, be anticholinerginio poveikio, gali bti
skirtas pacientams, sergantiems glaukoma, diabetu, kepen ciroze, neveikia skydliauks
funkcijos, kraujo rodikli. Gydomoji paros doz - 37,5mg, vartoti 3 kartus per par.

Antidepresantai, slopinantys fermento

monoaminooksidazs aktyvum
Farmakodinamika
Antidepresantai, slopinantys ferment MAO (MAOI), yra grtamojo ir negrtamojo
poveikio. Yra du MAO mitochondriniai tipai: A ir B. MAO-A tipas dezaminina noradrenaiin,
serotonin ir, neymiai, dopamin, o tai svarbu gydant depresijas. MAO-B tipas skaldo
feniletamin, benzilamin ir dopamin, o tai turi reikms gydant parkinsonizm. Pirmosios
kartos MAOI visikai blokuoja MAO, todl nra kam katabolizuoti isilaisvinusio ir su
maistu gaunamo biogeninio amino tiramino (simpatomimetins mediagos), o dl to
atsiranda nepageidaujam reikini: galvos, krtins skausmai, kolapsai, hipertonins
krizs, traukuliai, koma, net mirtis. Dl to jais gydant reikia grietai laikytis dietos, negalima
valgyti produkt, kuriuose gausu tiramino (fermentini sri, grietinls, pupeli, rkyt
msos produkt, okolado, alkoholio ir kt.). Norint po negrtamojo poveikio MAOI skirti
kitos grups antidepresant, reikia palaukti 2 savaites, kol atsistato fermentas MAO. Todl
tos kartos MAOI (fenelzinas, tranilciprominas) jau retai naudojami, daniausiai tik
refrakterinms depresijoms gydyti.
Moclobemidum. Tai grtamojo poveikio antros kartos MAOI. Slopindamas MAO-A
tip, moklobemidas padidina noradrenalino, serotonino ir (iek tiek) dopamino kiek
centrinje nerv sistemoje. Be to, jis veikia ir atgalin siurbim presinaps Vartojant
moklobemid nereikia laikytis dietos, nes MAO aktyvumas per 24 val. grta ir padaro
tiramin neveikl. Be to, tiramin padeda inaktyvuoti ir organizme esantis MAO-B tipo
fermentas. Manoma, kad moklobemidas gali pats nutraukti jungt su MAO, jeigu organizmas su maistu gauna daug tiramino. Baigus gydym moklobemidu ir norint skirti kit
antidepresant nereikia laukti 2 savaii.
Farmakokinetika. Moklobemido pusinio eliminavimo trukm - 1-4val., o smegenyse
MAO-A slopina 12-16val., todl preparato galima skirti du kartus per dien. Su baltymais
kraujuje jungiasi 50% moklobemido. Metabolizuojamas daugiausia kepenyse.

Klinikin charakteristika. Farmakologiniai tyrimai parod, kad jo antidepresinis

poveikis prilygsta imipraminui, amitriptilinui, fluoksetinui, fluvoksaminui. Moklobemidas
neturi nei sedacinio, nei rykaus psichostimuliuojamojo poveikio, bet vis dlto gali
sustiprinti nerim, todl tenka laikinai paskirti benzodiazepin, nakiai - sedacinio poveikio
TCA. Moklobemidas ypa rekomenduotinas depresijoms su socialinmis fobijomis,
panikos priepuoliams, obsesijoms, konversiniams sutrikimams, distimijai gydyti. Galima
gydyti vidutinio sunkumo ir gilias depresijas. Paymtina, kad jis nesukelia paintins
veiklos pablogjimo, todl turi pranaum gydant vlyvsias depresijas. Neturi ir
kardiotoksinio poveikio, nesukelia lytins disfunkcijos. Patariama gydyti depresijas sergant
Alzheimerio, Parkinsono ligomis.
Dozavimas. Moklobemidas gaminamas tabletmis po 150mg. Gydomoji paros doz 300mg, sunkioms depresijoms gydyti - 600mg. Poveikis pastebimas jau po 10 dien.
Atkreiptinas dmesys tai, kad vyresniojo amiaus ligoniams skiriama tokia pat doz kaip
ir jauniems. Tai saugus vaistas, alutiniai reikiniai nestiprs, laikini.
Atsiranda ir nauj tos kartos preparat, pvz., toloksatonas, brofarominas, atliekamos
kit naujausi grtamojo poveikio MAOI klinikins studijos.

Antros kartos heterocikliniai antidepresantai

Tai kitos chemins struktros mono-, bi-, tetracikliniai ir kiti dariniai. ios grups
preparatai pasiymi vis psichotropinio poveikio aspekt pusiausvyra: antidepresiniu,
sedaciniu, anksiolitiniu ir aktyvinaniu psichomotorik. J galima skirti ir vakare, prie
mieg. Pasiymi specifiku poveikiu noradrenalino ar serotonino neurotransmisijai. ios
kartos antidepresant timoleptinis poveikis kiek silpnesnis negu klasikini TCA, taiau
greiiau reikiasi gydomasis efektas, jie sukelia maiau alutini reikini. Skiriami vairios
kilms depresijai gydyti. Farmakokinetika, psichotropinis poveikis bei dozavimas
pateikiami lentelje (36 lentel). Daniau vartojami ie preparatai: maprotilinas,
mianserinas, bupropionas.
Teratogeniniu poiriu ios grups antidepresantai priklauso B ir C kategorijoms, t.y.
nra akivaizdios rizikos embrionui ir vaisiui arba rizika embrionui ir vaisiui neatmestina (A.
Utkus, 1998).

NA

DA

Pusinio
eliminavimo
trukm (val.)

Nuotaik
gerinantis

Anksiolitinis

Sedacinis

Aktyvinantis

Paros doz mg/p

Maprotilinum
Mianserinum
Buproprionum
Amoxapinum

SE

Antidepresantas

36 lentel. Biocheminis ir klinikinis antrosios kartos antidepresant veikimo spektras

0
0
0/+
+++

++
++
+
+++

0
0
++
0

27-58
8-19
10-20
8

+++
++
++
++

++
++
+?
++

++
++
+?
+

+
+
++
+

75-225
30-90
150-300
50-600

Maprotilinum. Tai tetracikls struktros antidepresantas. Savo psichotropiniu veikimu

panaus amitriptilin, taiau timoleptinis poveikis silpnesnis. Tinka depresijoms su
nerimu, dirglumu, vlyvosioms depresijoms gydyti.
Mianserinum.

Veiklioji

mediaga

mianserino

hidrochloridas.

Tai

tetraciklis

antidepresantas. Jis susintetintas 1966m., klinikinje praktikoje pradtas vartoti 1975m.

Mianserino psichotropinis poveikis irgi panaus amitriptilino, tik kiek silpnesnis ir sukelia
maiau alutini reikini. Jis sklaido nerim, alina saviudikas mintis, gerina mieg.
Mianserinas

gerai

pakeliamas,

jo

galima

skirti

senyvo

amiaus

ligoniams,

somatogeninms depresijoms gydyti. Pacientai, sergantys udarojo kampo glaukoma arba

turintys prostatos hipertrofijos poymi, turi bti reguliariai stebimi. Sergantiesiems cukriniu
diabetu reikia tikrinti gliukozs kiek kraujuje, nes vartojant mianserin buvo pastebta
neymi gliukozs pakeliamumo sutrikim. Kartu vartojant fenitoin, fenobarbital,
karbamazepin padidja mianserino koncentracija kraujo plazmoje ir pailgja pusinio
eliminavimo trukm. Visa paros doz gali bti padalyta tris atskiras dozes arba vakare,
prie mieg, igeriama vien kart (daugiausia 60mg).
Bupropionum. Tai monociklis antidepresantas, plaiai vartojamas JAV. Manoma, kad
jis minimaliai veikia serotoninergines struktras, labiau slopina noradrenalino reabsorbcij,
bet vyrauja jo dopaminerginis poveikis, todl preparatas, sustiprindamas dopaminergin
neurotransmisij, esant tam tikram polinkiui gali iprovokuoti latentinius psichozinius
simptomus (Rash, 1997). Indikuotinas retarduotai depresijai gydyti, esant hipersomnijai.
Kontraindikuotinas nervinei anoreksijai gydyti, nes nuo jo gali sumati svoris. Spjama,
kad io vaisto sukelta manija esti silpnesn, todl jis rekomenduojamas dvipolei depresijai
gydyti. Jam bdingas velnus stimuliuojamasis poveikis. Bupropionas maiausiai i kit

antidepresant trikdo lytin funkcij. Daniausi alutiniai reikiniai - aitacija, pykinimas,

nemiga.

Selektyvios serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)

SSRI farmakodinamika ir farmakokinetika pateikiama 37 ir 38 lentelse. ios grups
preparatai selektyviai blokuoja neuronin serotonino reabsorbcij.
37 lentel. SSRI, NaSSA ir SNRI palyginamoji farmakokinetika

Antidepresantas

Pusinio
eliminavimo
trukm (val)

Fluoxetinum
Fluvoxaminum
Sertralinum
Citalopramum
Paroxetinum
Mirtazapinum
Venlafaxinum

48-72
15,6
26
33-35
21
20-40
3-7

Aktyvs
metabolitai

Metabolit
pus. elim.
trukm
(val.)

Jungimasis
su plazmos
baltymais
(%)

Doz
proporcinga
plazmos
lygiui

Dozs
redukcija
vyr.
amiaus
ligoniams

Vienodai
Abejotinai
20-30%
Neaktyvs
Neaktyvs
10% akt.
Vienodai

96-384
14-16
62-104
20-40
54-77

94,5
80
98
80
93-95
85
25-29

Ne
Ne
Taip
Taip
Ne
Taip
Ne

Taip
Taip
Ne
Taip
Taip
Ne
Ne

38 lentel. SSRI, NaSSA ir SNRI biocheminio poveikio spektro palyginimasa

Antidepresantas
Fluoxetinum
Fluvoxaminum
Sertralinum
Paroxetinum
Citalopramum
Mirtazapinum
Venlafaxinum
Venlafaxinum XR

SE
+++
++++
++++
++++
++++
+++
++++

NA
0
0
0
0
0
++
+++

DA
0/+
0/+
0/+
0/+
0/+
0
0/+

Dozs (mg/p)
20-80
50-300
50-200
10-60
20-60
15-45
75-375
75-225

a. pagal The 1998 Black Book of Psychotropic Dosing and Monitoring

Klinikin charakteristika
Paymtina, kad SSRI ir TCA gydomasis poveikis panaus, statistikai patikimo
skirtumo nra. SSRI skiriasi savo chemine sandara, neturi sedacinio, anticholinerginio,
kardiotoksinio poveikio, neveikia kognityvini funkcij arba veikia neymiai, alutiniai
reikiniai nestiprs, greitai praeina ir saugs perdozavus.

Indikacijos
Depresijos, generalizuotas nerimas, socialin fobija, komorbidiniai panikos, obsesiniaikompulsiniai, konversiniai sutrikimai, nervin anoreksija, nervin bulimija, sezonins
depresijos,

fibromialgijos

sindromas,

premenstruacin

disforija.

SSRI

grups

antidepresantais patikimiau gydyti vyresnio amiaus moni depresijas, j galima skirti

esant prostatos hipertrofijai, glaukomai.

Kontraindikacijos
Padidjs jautrumas vaistui, negalima skirti kartu su pirmos kartos MAOI. Reikia vengti
skirti su kitais serotoninergin neurotransmisij gerinaniais vaistais, pvz., triptofanu.

Dozavimas
Juos patogu dozuoti, galima skirti kart per par, paros dozs nurodytos 39 lentelje.

alutiniai reikiniai
Daniausiai pasitaiko pykinimas, galvos skausmai, galimas viduriavimas, miego, lytins
funkcijos sutrikimai, gali atsirasti tremoras, retais atvejais - serotoninerginis, nutraukimo
sindromai.

Serotoninerginio

sindromo

daniausi

simptomai:

ataksija,

mioklonijos,

hiperet1eksija, hiperhidroz, tremoras, raumen rigidikumas, sujaudinimas, smons

sutrikimas. Panaiai reikiasi ir SSRI nutraukimo sindromas.

Vaist sveika
SSRI

antidepresantai

sustiprina

alkoholio

slopinamj

poveik;

skiriant

su

benzodiazepinais gali padidti i koncentracija kraujuje, su TCA - padidja tricikli

antidepresant koncentracija; skiriant fluoksetin, fluvoksamin su klozapinu, padidja
pastarojo koncentracija. Maiausia sveika i SSRI pasiymi citalopramas ir sertralinas
(39 lentel).
39 lentel. SSRI citochromo P450 izoferment slopinimasa

Santykinis
laipsnis
Didelis
Vidutinis
Maas ir
minimalus

IA2
Fluvoksaminas
Fluoksetinas
Paroksetinas
Citalopramas
Sertralinas

Izofermentas
2C9/19
2D6
Fluoksetinas
Paroksetinas
Fluvoksaminas
Fluoksetinas
Sertralinas
Fluoksetinas
Paroksetinas
Sertralinas

3A4
Fluvoksaminas
Fluoksetinas
Sertralinas
Paroksetinas

a. Stah S.M. Essential Psychopharmacology of Depression and Bipolar Disorder, 2000

Perdozavimas
Prienuodio nra, gydymas simptominis. Paymtina, kad mirties atvejai labai reti.
Patikimiau skirti SSRI pacientams, linkusiems saviudyb.
Pirmasis SSRI buvo zimeldinas, susintetintas 1971 m., o rinkoje pasirods 1982m., bet
dl alutini reikini nebevartojamas. 1983 m klinikinje praktikoje pradtas vartoti
fluvoksaminas, o 1988m. - fluoksetinas, vliau ir kiti. Pagrindiniai pasaulyje vartojami
SSRI, jau plaiai vartojami ir Lietuvoje, yra fluvoksaminas, fluoksetinas, sertralinas,
citalopramas, paroksetinas. Vis j indikacijos panaios, bet turi kai kuri nedideli
klinikinio poveikio ypatum. Gydant sunkias depresijas, ypa rezistentikas, galima derinti
SSRI antidepresantus su TCA - pastebimas greitesnis ir didesnis gydomasis poveikis nei
SSRI monoterapijos.
Apibendrinant galima teigti, kad SSRI - tai naujos klass, jau treios kartos
antidepresantai, pasiymintys biocheminio veikimo atrankumu, platesniu klinikinio poveikio
spektru, o dl maesni alutini reikini, gero pakeliamumo vartojant juos pagerja
bendravimas tarp paciento ir gydytojo, pacientai ymiai reiau nustoja gr vaistus, taigi
sumaja depresijos atkryio rizika.
Citalopramum. Tai pats selektyviausias SSRI, nesukelia nerimo, insomnijos,
nepasiymi klinikai reikminga sveika su kitais vaistais, retai pasitaiko alutini reikini,
o ir jie bna velns. Neturi alutinio poveikio virkinimo traktui ir tinka dirgliosios arnos
sindromui gydyti.
Fluoxetinum. Fluoksetinas turi daugiau pranaum nervinei bulimijai, depresijai su
adinamija, anergija, hipersomnija gydyti, dl ilgos pusinio eliminavimo trukms nutraukimo
sindromo nepastebta. Reikia paymti, kad gydymo pradioje gali sustiprti nerimas,
pablogti miegas.
Fluvoxaminum. Fluvoksamino pranaumas reikiasi gydant nerimastingas depresijas,
jis gerina mieg. is vaistas reiausiai i vis SSRI sukelia lytin dis funkcij, taiau
danesni alutiniai reikiniai, sveika su kitais vaistais, jo reikia skirti du kartus per par.
Paroxetinum. Tai stipresnio anksiolitinio ir sedacinio poveikio antidepresantas. Gydant
paroksetinu galimi santykinai danesni alutiniai reikiniai.

Sertralinum. Pabriama, kad gydant sertralinu kiek greiiau pastebimas gydomasis

poveikis, vaistas gerina paintines funkcijas, todl rekomenduojamas vlyvosioms
depresijoms gydyti. Kadangi sertralinas veikia ir dopaminergines struktras, siloma juo
gydyti depresij sergant Parkinsono liga. Sertralinas pasiymi anksiolitiniu poveikiu, maai
sveikauja su kitais vaistais. Tai vienintelis antidepresantas, registruotas vaik obsesiniam
kompuisiniam sutrikimui gydyti jau nuo 6 met amiaus.

Dvigubo serotoninerginio poveikio antidepresantai (DSA)

Tai dvigubo serotoninerginio poveikio antidepresantai, t.y. jie blokuoja posinapsinius 5HT2 receptorius ir slopina serotonino reabsorbcij presinaps. Noradrenergin
neurotransmisij veikia silpnai. iai grupei priklauso nefazodonas ir trazodonas.
Nefazodonum. Farmakokinetika. Nefazodonas turi aktyvaus metabolito HOnefazodono, pusinio eliminavimo trukm - 11-24val. Metabolizuojamas kepenyse, slopina
ferment CYP 450 3A4, silpnai - 2D6. Su plazmos baltymais jo susijungia 93-99%, per
inkstus paalinama 55%, su imatomis - 20-30%.
Klinikin charakteristika. Veiksmingas vidutinms ir sunkioms depresijoms gydyti,
slopina nerim (nereikia papildomai skirti benzodiazepin), gerina mieg, retai pablogina
lytin funkcij.
Indikacijos. Depresijoms gydyti.
Kontraindikacijos. Jautrumas vaistui, su MAOI gali sukelti serotoninergin sindrom
Dozavimas. Optimali paros doz - 400mg (200mg du kartus per par), didiausia - 600
mg.
alutiniai reikiniai. Nestiprs, retai sukelia nerim, nemig, gali pykinti, skaudti
galv, kartais sutrinka kepen funkcija, gydymo pradioje galima sedacija.
Vaist sveika. Kadangi slopina CYP 450 3A4, reikia maesni dozi t vaist, kurie
metabolizuojami toje sistemoje, pvz., alprazolamo, triazolamo ir kt.
Trazodonum. Tai triazolopiridino darinys. Trazodonas papildomai blokuoja (1 ir
histamininius receptorius. Pusinio eliminavimo trukm - 13val., turi aktyv metabolit. Tai
anksiolitinio poveikio antidepresantas. Vartojamas endogeninms, somatogeninms,
organinms depresijoms su nerimu, tampa, disforija gydyti. Gydomoji paros doz - 150600mg.

Selektyvios serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos

inhibitoriai (SNRI)
Venlafaxinum. Kol kas vienintelis atstovauja SNRI grupei, Lietuvoje registruotas
1999m.
Farmakodinamika. Tai dvigubo veikimo - serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos
inhibitorius. Venlafaksinas beveik neveikia muskarinini, histaminini bei adrenergini
receptori. Tai dviciklis feniletilamino struktros darinys. Didesns jo dozs dar iek tiek
slopina ir dopamino reabsorbcij.
Farmakokinetika. Gerai rezorbuojasi i virkinimo trakto, pusinio eliminavimo trukm 3-7val., o metabolito O-desmetilvenlafaksino - 13 val. Su plazmos baltymais jo susijungia
25-29%, metabolizuojamas kepenyse (CYP 2D6), isiskiria su lapimu, yra koreliacija tarp
vaisto dozs ir gydomojo efekto.
Klinikin charakteristika ir indikacijos. Gydomasis poveikis prilygsta TCA.
Rekomenduojamas vidutinms ir sunkioms depresijoms gydyti. Dl anksiolitinio poveikio
tinka depresijoms su nerimu gydyti, 40% atvej pastebtas geras poveikis gydant
rezistentikas depresijas. Klinikinis efektas pastebimas jau per pirmj gydymo savait.
Yra publikacij, kuriose konstatuojamas geras efektas gydant ir komorbidinius nuotaikos
sutrikimus (obsesin-kompuslin sutrikim, trichotilomanij, socialin fobij).
Dozavimas. Pradin doz - 75 mg du kartus per par. Esant nepakankamai
simptomatikos regresijai doz didinama kas 2-3 dienos po 37,5-75mg. Didiausia doz 375mg per par.
alutiniai reikiniai. Priklauso nuo vaisto dozs ir daniau pasitaiko pirmj gydymo
savait, o vliau maja. Daniausi: pykinimas, svaigulys, mieguistumas, burnos
divimas, viduri ukietjimas, nemiga. Sveika su kitais vaistais silpna. Maai toksikas
perdozavus.

Noradrenerginio ir specifinio serotoninerginio poveikio

antidepresantai (NaSSA)
Mirtazapinum. Tai yra pirmasis NaSSA. Jis priklauso piperazinoazepino chemini
jungini klasei. Pradtas vartoti Nyderlanduose 1994 metais.
Farmakodinamika. Mirtazapino veikimas pagrstas receptori blokada: noradrenergin
neurotransmisij jis didina blokuodamas 2 adrenerginius autoreceptorius ir taip pagausina
noradrenalino isiskyrim sinapss ply. O noradrenalinui stimuliuojant serotoninerginio

neurono 1 receptorius didja 5-HT neuron suadinimas ir sustiprja serotoninergin

neurotransmisija. Mirtazapinas, blokuodamas dar ir 2 heteroreceptorius, vlgi sustiprina
serotonino isiskyrim. Be to, blokuodamas 5-HT2 posinapsinius receptorius, jis apsaugo
nuo aitacijos, seksualins disfunkcijos, o dl 5-HT3 posinapsini receptori blokados
nesukelia pykinimo ir vmimo.
Farmakokinetika. Mirtazapinas greitai ir gerai absorbuojamas virkinimo trakte.
Biologinis vaisto sisavinimas siekia madaug 50% Pusinis eliminavimas trunka 20-40
valand, stabili koncentracija pasiekiama po 3-5 dien. Apie 85% mirtazapino susijungia
su plazmos baltymais. Metabolizuojasi kepenyse dalyvaujant CYP450 2D6 ir 1A2, 3A4
izofermentams. Turi vien aktyv metabolit - dimetilmirtazapin. Pagrindinis mirtazapino
ir jo metabolit kiekis isiskiria su lapimu (iki 85%) ir imatomis (iki 15%).
Klinikin charakteristika ir indikacijos. Atsakas gydym mirtazapinu yra panaus
kaip ir gydant amitriptilinu, imipraminu. Mirtazapinui bdingas antidepresinis, anksiolitinis,
lengvas sedacinis ir mieg gerinantis poveikis. Rekomenduojamas ir sunkioms
depresijoms gydyti, depresijoms su nerimu, nemiga, teigiamai veikia kognityvinius
sutrikimus, o tai aktualu vlyvosioms depresijoms gydyti. Gydomasis poveikis pastebimas
jau pirm gydymo savait
Kontraindikacija. Padidjs jautrumas vaistui.
Dozavimas. Gydomoji paros doz - 15-45 mg, rekomenduotina vartoti vien kart per
par, vakare. Mitrazapinas yra gerai toleruojamas.
alutiniai reikiniai. Daniau pasitaiko padidjs apetitas ir svoris, mieguistumas
pirmosiomis gydymo savaitmis, pavieniais atvejais pirmsias 6 savaites pastebta
neutropenija.
Sveika. Mirtazapinas gali sustiprinti alkoholio ir benzodiazepin slopinamj poveik
centrinei nerv sistemai, nerekomenduotina skirti kartu su MAOI.
Perdozavimas. Perdozavus reikt iplauti skrand, taikyti simptomin gydym ir
gyvybini funkcij palaikomj gydym.

Selektyvios noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (NARI)

Tai pati naujausia antidepresant klas. Kol kas vienintelis NARI atstovas yra
reboksetinas.
Reboxetinum. Tai antidepresantas, pasiymintis labai selektyviu poveikiu tik
noradrenergins neurotransmisijos atvilgiu. Jis menkai veikia muskarininius, histamininius
ir -adrenerginius receptorius. Dl noradrenalino sumajimo silpsta serganij depresija
gebjimas susikoncentruoti, energija, diaugsmingumas, pastebimas bejgikumas,
neviltis, interes praradimas.
Farmakokinetika. Jo plisinio eliminavimo trukm - 13val., pasiymi tiesiogine
priklausomybe nuo dozs, 97% jo susijungia su plazmos baltymais, minimali sveika su
citochromo P450 izoferment sistema, gerai pakeliamas, saugus perdozavus.
Klinikin

charakteristika.

Reboksetinas

veiksmingas

vidutinms

ir

sunkioms

depresijoms gydyti, gydomasis poveikis toks pat kaip ir gydant tricikIiais antidepresantais.
Reboksetinas, atrinktinai veikdamas noradrenergin neurotransmisij, pagerina nuotaik,
motyvacij, padidina aktyvum.
Dozavimas. 4mg du kartus per par, ryt ir per pietus, o nesant reikiamo gydomojo
poveikio po 3 savaii galima skirti 5 mg du kartus per par. Vyresnio amiaus monms
rekomenduojama skirti 2mg du kartus per par.
Kontraindikacija. Padidjs jautrumas vaistui.
alutiniai reikiniai. Daniausiai pasitaiko burnos divimas, viduri ukietjimas,
nemiga, padidjs prakaitavimas.
Sveika. Reboksetin galima derinti su kitais psichotropiniais vaistais. Perdozavimas.
Aprayti atvejai, kai pacientai patys perdozavo reboksetino (iki 52mg), bet sunki padarini
nepasitaik.
Apibendrinant reikia pabrti, kad naujieji antidepresantai gerina depresij gydymo
galimybes. Gydant iais antidepresantais esti ymiai maiau alutini reikini negu TCA,
jie silpnesni, daniausiai atsiranda gydymo pradioje ir vliau pamau nyksta. Pacientai,
vartojantys SSRI, SNRI, NaSSA ir NARI, ymiai reiau nutraukia gydym dl alutini
reikini negu vartodami TCA, sumaja depresij recidyv rizika.
Lietuvoje 2002m. SAM psichiatrijos specialistai-konsultantai pareng izofrenijos ir
afektini sutrikim gydymo metodikas, kurios buvo patvirtintos SAM ministro sakymu.
Tarp i metodik yra depresijos gydymo metodika (26 pav.), rezistentikos gydymui
depresijos diagnostikos kriterijai (27 pav.) ir rezistentikos gydymui depresijos gydymo
metodika (28 pav.).

Vidutin
depresija

Sunki depresija
SSRI, hetero/TCA,
NaSSa, NARI, SNRI

SSRI, hetero/TCA,
NaSSa, NARI, SNRI
+ Psichoterapija

Depresija su psichozs
simptomais
SSRI, hetero/TCA, NaSSa,
NARI, SNRI
+ NL (klasikiniai, atipiniai)

Pasirinkti pagal klinik, ankstesnio gydymo veiksmingum, buvusius alutinius reikinius

AD keitimas

Be
poveikio
3-6 sav.

Aitacija
+ BZD
+ NL
(klasikiniai
atipiniai)

Aitacija,
nemiga
+ BZD
+ NL
(klasikiniai
atipiniai)

Be poveikio

Nemiga
+ hipnotikai
+ BZD
+ slopinamojo
poveikio NL

Be poveikio 3-6 sav.

Be poveikio 3-6 sav.

Nemiga
+ hipnotikai
+ BZD
+ sedacinio
poveikio NL

Kitos psichofarmakologins klass AD

Be poveikio 3-6 sav.

Skirting psichofarmakologini klasi

AD deriniai
Be poveikio 3-6 sav.

Papildymas liiu (0,4-0,8 mmol/l) arba

tiroksinu, arba bupironu, arba beta
adrenoblokatoriais
Parenterinis gydymas:
min psichopatologija
saviudybs rizika
depresija su psichozs simptomais
vengia vaist per os
1. Pirmasis epizodas pasiekus
poveik, tsti gydym maiausiai 3-6
mn.
2. Pasikartojantis epizodas (tarp
epidoz < 2-3 m. remisija arba buvo
saviudybs bandymas),
palaikomj terapij tsti maiausiai
5 metus
3. Pasikartojantis epizodas (tarp
epizod > 2-3 met remisija),
palaikomj terapij tsti maiausiai
6-12 mnesi

26 pav. Depresijos gydymo metodika

Be poveikio 3-6 sav.

EIT

AD antidepresantai
BZD benzodiazepinai
NL neuroleptikai
TCA tricikliai antidepresantai
SSRI selektyvs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai
NaSSA noradrenerginiai ir specifiniai seratoninerginiai
antidepresantai
SNRI seratonino noradrenalino reabsorbcijos
inhibitoriai
NARI selektyvs noradrenalino reabsorbcijos
inhibitoriai
EIT elektros impuls terapija

Rezistentika gydymui depresija yra tokia depresija, kuri

gydant reikiamomis skirting psichofarmakologini klasi
antidepresant dozmis reikiam gydymo laik ilieka ryks
depresijos simptomai
Vidutinis arba sunkus depresijos epizodas
Gydymas maiausiai 3 savaites reikiama vienos
psichofarmakologins klass antidepresanto doze

Atsako nra
Gydymas maiausiai 3 savaites reikiama kitos
psichofarmakologins klass antidepresanto doze

Gydant lieka ryks depresijos simptomai

Rezistentika gydymui depresija
Reikiamo gydymo trukm maiausiai 3-6 savaits

27 pav. Rezistentikos gydymui depresijos diagnostikos kriterijai

AD dozs didinimas iki maksimalios

Arba

Elektros impuls terapija

Nepakankamas poveikis 3-6 savaites

Nepakankamas
poveikis 3-6 savaites

Vienos psichofarmakologins klass

AD keitimas kitos klass AD
Nepakankamas poveikis 3-6 savaites

Dviej skirting
psichofarmakologini klasi AD
derinimas
Nepakankamas poveikis 3-6 savaites

vairi vaist derinimas

AD derinimas su klasikiniais arba

atipiniais NL
Papildymas liiu (0,6-0,8 mmol/l)
Papildymas tiroksinu
Papildymas bupironu

AD antidepresantai
NL - neuroleptikai
EIT elektros impuls terapija

Miego deprivacija, viesos

terapija, plazmaferez,
normobarin hipoksija ir kiti bdai
rezistentikumui veikti

28 pav. Rezistentikos gydymui depresijos gydymo metodika

Trankviliantai
Vita Danileviit
imtmeiais monija iekojo centrin nerv sistem slopinani priemoni ir vartojo
vairius olinius miinius, taip pat vairius grimus, turinius tam tikr kiek raminani
komponent, daniausiai etilo alkoholio. Vynas, alus, midus ir kiti grimai inomi labai
seniai. Vienas i pai seniausi altini, kuriame apraomi vyno vartojimo atvejai ir bdai,
yra ventasis Ratas. mons visada iekojo priemoni, kurios galt suvelninti tamp,
nerim, jaudul, baim.
Raminaniam

efektui

pasiekti

buvo

vartojami

vairs

preparatai:

barbitratai,

chloraihidratas, meprobamatas ir kt. Didelis sedacini preparat istorijos uolis buvo

benzodiazepin diegimas klinikin praktik. Btent ios grups vaistai daugiausia
pakeit barbitratus, chloralhidrat, meprobamat ir kitus nebenzodiazepin grups
sedacinius vaistus. Tik pastaraisiais metais klinikinje praktikoje imti taikyti kiti raminamai
veikiantys vaistai: azaspirodekanedionai, imidazopiridinai, ciklopirolonai, hetrazepinai.
Taiau mint grupi vaist klinikinio vertinimo trukm dar nra tokia ilga kaip benzodiazepm.
Kadangi pastaraisiais deimtmeiais benzodiazepinai yra plaiausiai vartojami
sedaciniai preparatai, apie juos pateiksime daugiausia duomen. Pirmas benzodiazepinas
buvo chlordiazepoksidas, susintetintas 1957m. Mintas preparatas pradtas vartoti
klinikinje praktikoje apie 1961m. Nors per pastaruosius deimtmeius buvo susintetinta ir
pradta naudoti klinikinje praktikoje daug nauj preparat, taiau chlordiazepoksidas ir
toliau naudojamas, turi klinikin vert. Pastaruoju metu klinikinje praktikoje vairiose
alyse taikoma apie 35-40 benzodiazepin.
Benzodiazepinai yra veikls preparatai, jie palyginti greitai pradeda veikti, alutiniai
reikiniai nra ryks ir dani, mirtamumas perdozavus yra maesnis, negu perdozavus
barbitrat. Nemaa autori rao apie piktnaudiavim benzodiazepinais ar neteising j
vartojim. Taiau svarbu pabrti, kad nepageidautinos bezodiazepin savybs nemaina
j klinikins reikms. Svarbiausia, kad gydytojai tinkamai skirt ios grups preparatus ir
atidiai kontroliuot vartojimo trukm, dozes, derinius su kitais vaistais.
Pagrindiniai benzodiazepin struktros dariniai yra benzeno ir diazepino iedai. ios
dvi iedins struktros sudaro bezodiazepin. Konkrei preparat struktr ir savybes
lemia vairios prisijungusios grups. Benzodiazepinai metabolizuojami kepenyse, taiau
nestimuliuoja kepen mikrosom ferment sintezs.

Farmakodinamika
Specifiniai benzodiazepin receptoriai smegenyse buvo surasti 1977 m. Benzodiazepin veikimas nevisikai aikus dar ir dabar, taiau naujausi duomenys patvirtina,
kad jis yra rykiai susijs su gama aminosviesto rgtimi (GASR, angl. GABA), kuri yra
vienas i pagrindini slopinani neuromediatori smegenyse. Benzodiazepinai sustiprina
gama aminosviesto rgties poveik
Manoma, kad benzodiazepin veikimo vietos CNS apima makromolekulin (oligomerin
arba galbt tetramerin) kompleks, kur eina gama aminosviesto rgties receptoriai
(GASR), benzodiazepin receptoriai ir chloro jon kanalliai. Benzodiazepin receptoriai
veikia mint kompleks kaip moduliuojantis veiksnys. Manoma, kad yra dvi gama
aminosviesto rgties receptori rys: A tipo ir B tipo gama aminosviesto rgties
receptoriai (GASR-A ir GASR-B). GASR yra natralus neuromediatorius abiej tip
receptoriams. Pastaruoju metu dauguma autori mano, kad daniausiai benzodiazepinai
jungiasi su GASR- A receptoriais.
Benzodiazepin koncentracijos kraujuje matavimas praktiniame darbe ne itin svarbus,
kadangi nra nustatyta kokia nors gydomoji koncentracija ar "langas". Benzodiazepin ar
j metabolit koncentracija yra nustatoma tais atvejais, kai norima sitikinti, ar pacientas
vartoja vaistus. Norint t suinoti kitu bdu, reikia elektroencefalogramoje vertinti ciklin
kintam kompleks (angl. cyclic alternating pattern, CAP). Vartojant benzodiazepinus
ciklini kintam kompleks bna maiau.

Farmakokinetika
Absorbcija. Dauguma benzodiazepin, pavartoti per os, beveik visikai absorbuojami.
Tiktai

klorazepatas

skrandyje

greitai

paveriamas

aktyviu

metabolitu

desmetildiazepamu ir tik tada absorbuojamas. Igert benzodiazepin poveikis pasireikia

palyginti greitai. Veikimo pradia susijusi su absorbcijos greiiu. Benzodiazepin poveikis
gali didti po pirmj dozi, kol bus pasiekta stabili j koncentracija kraujuje. Tai gali trukti
kelet par. Svarbu paymti, kad tie benzodiazepinai, kurie paprastai vartojami nemigos
atvejais, taip pat gali pradti geriau veikti po keli par.
Vartojant benzodiazepinus injekcijomis raumenis absorbcijos greitis danai vairuoja,
todl neretai sunku numatyti veikimo pradi ir trukm. Dl ios prieasties
benzodiazepin vartojimas injekcijomis raumenis yra sunkiai valdomas ir kai kuri autori
visikai nerekomenduojamas.
Pasiskirstymas. Benzodiazepinai ir j metabolitai pasiskirsto po vis kn ir
smegenis, limbin

sistem, pogumbur,

gumbur ir smegen skyst.

Dauguma

benzodiazepin ir j metabolit tvirtai susijungia su plazmos baltymais, ypa tie, kuri

pusinio eliminavimo trukm yra ilga. Esant hipoalbuminemijai benzodiazepin poveikis gali
bti stipresnis, nes maesnis plazmoje esani baltym kiekis gali sujungti maesn kiek
benzodiazepin, todl laisv benzodiazepin lieka daugiau. Tie benzodiazepinai, kurie
geriau tirpsta lipiduose, absorbuojami greiiau, todl greiiau patenka ir greiiau isiskiria
i smegen. Benzodiazepinai pereina per placentos barjer, todl j koncentracija vaisiaus
organizme bna tokia kaip motinos arba net didesn. Benzodiazepinai bei j metabolitai
patenka ir motinos pien
Danai manoma, kad vienkartins benzodiazepin dozs poveikio trukm yra tiesiogai
susijusi su pusinio eliminavimo trukme. (Vaisto pusinio eliminavimo trukm yra laikas, per
kur jo koncentracija kraujuje sumaja 50%.) Taiau vartojant vienkartinmis dozmis
svarbiau inoti, kok laik benzodiazepinai ilieka prisijung prie smegen receptori.
Gydant

pacientus

vienkartinmis

benzodiazepin

dozmis

arba

trumpo

veikimo

bezodiazepinais btina inoti, kad pusinio eliminavimo trukm nra iskirtinis rodiklis,
parodantis benzodiazepino veikimo trukm. Vaisto veikimo trukm anksiau mintais
atvejais lemia absorbcijos, pasiskirstymo ir reabsorbcijos santykis. Pvz., premedikacijai
suleidus diazepamo ven pirma slopinimo faz prasideda labai greitai, o kita dl
reabsorbcijos gali irykti tik po keli valand.
Jeigu benzodiazepinai vartojami ilgai, tada, inant pusinio eliminavimo trukm, galima
tinkamai baigti vaisto vartojim. Svarbu inoti, kad staiga arba netinkamai nutraukus
benzodiazepino vartojim gali irykti nutraukimo reikiniai. Pusinio eliminavimo trukm
btina inoti ir norint vertinti benzodiazepino tinkamum konkreiam pacientui, jeigu
planuojama j vartoti ilgiau. Rekomenduojama vaist vartoti maiausiai penkis pusinio
eliminavimo laikotarpius atitinkant laik, kad bt galima sprsti apie jo veiksmingum
kiekvienu atveju.
Eliminacija.

Dauguma

benzodiazepin

metabolizuojami

kepenyse.

Kai

kurie

benzodiazepinai isiskiria su lapimu nepakit. Lorazepamo, oksazepamo ir i dalies

temazepamo metabolizmui bdinga konjugacija su gliukuronine iriarba sieros rgtimi.
Gerontologiniams ir sergantiems kepen ligomis pacientams benzodiazepin bei j
metabolit eliminavimas daniausiai paiigja. Taiau jiems galima skirti lorazepamo,
oksazepamo, temazepamo ir i dalies triazolamo, nes dl savito metabolizmo jie paprastai
nepasiymi ilgesne pusinio eliminavimo trukme. Triazolamo veikimas nevisikai aikus,
kadangi kai kuriems j pavartojusiems vyresniems monms pasitaiko kumuliacija.
Lorazepamas, oksazepamas ir temazepamas mintiems pacientams tinka labiau, nes
tiesiogiai jungiasi su gliukuronine ir/arba sieros rgtimi.

Nustatyta, kad hemodializ nra pakankamai patikimas bdas benzodiazepinams

paalinti. Tai svarbu inoti, kad pacientui perdozavus benzodiazepin arba apsinuodijus
iais vaistais bt galima pasirinkti teising gydymo taktik.

Chrodiazepoksidas (V)

Temazepamas (V)

Desmetilchlordiazepoksidas (V)

Demoksepamas (I)

Klorazepamas (T)
Norazepamas (I)

Oxazepamas (V)

Prazepamas (T)
Lorazepamas (V)
Halazepamas (T)
Furazepamas (T)

N-hidroksietilflurazepamas (T)

Triazolamas (T)

-hidroksitriazolamas (T)

Alprazolamas (T)

-hidroksiprazolamas (T)

Midazolamas (T)

-hidroksimidazolamas (T)

Desalkilflurazepamas (I)

Isiskyrimo pusperiodiai:
T trumpas ( 6 val.); V vidutinis, nuo 6 iki 20 val; I ilgas ( 20 val.)

29 pav. Pagrindiniai benzodiazepin metabolizmo ypatumai

3-hidroksiderivatas (V)

GLIUKURONO RGTIES DARINIAI

Diazepamas (I)

40 lentel. Kai kuri benzodiazepin ir j metabolit pusinio eliminavimo trukm

Benzodiazepinas T (valandos)
Alprazolamas (12-15 )
Chlordiazepoksidas( 5-30)

Klonazepamas (18-50)
Klorazepatas
Diazepamas
Estazolamas (10-24)
Flurazepamas
Halazepamas (14)
Lorazepamas (10-20)
Midazolamas (1-12,3)
Oksazepamas (3-21)
Prazepamas
Kvazepamas (25-41)
Temazepamas (10-20)
Triazolamas (1,6-5,4)

Pagrindinis aktyvus metabolitas T (valandos)

Nra
Demoksepamas (14-95)
Desmetilchlordiazepoksidas (18)
Desmetildiazepamas (30-200)
Oksazepamas (3-21)
Nra
Desmetildiazepamas (30-200)
Oksazepamas (3-21)
Desmetildiazepamas (30-200)
3-Hidroksidiazepamas (5-20)
Oksazepamas (3-21)
Nra
Dezalkilflurazepamas( 47 -100)
N -1- Hidroksietilflurazepamas(2-4)
Desmetildiazepamas (30-200)
Nra
1- Hidrosimetilmidazolamas (1-1,3)
Nra
Desmetildiazepamas (30-200
Oksazepamas (3-21)
2-Oksokvazepamas (40)
N-Desalkil-2-oksokvazepamas (70-75)
Nra
Nra

41 lentel. Raminamj-migdomj vaist pusinio eliminavimo trukm, dozavimo formos,

peroralinis dozavimasa
Vaisto
Pusinio
Dozavimo
Raminamasis
Migdomasis
pavadinimas
eliminavimo trukm
formos
poveikis
poveikis
Benzodiazepinai
Chlordiazepoksidas
5-15
K, T, I
15-100, 1-3xd.
Klorazepatas
50-80*
K, T, I
3,75-20, 2-4xd.
Diazepamas
30-60
T, LEK**, I
5-10, 3-4xd.
Flurazepamas
50-100*
K
15-30
Lorazepamas
10-20
T, I
2-4
Oksazepamas
5-10
K, T
15-30, 3-4xd.
Temazepamas
10-17
K
15-30
Triazolamas
2-4
T
0,125-0,5
Barbitratai
Amobarbitalis
8-12
K, T, I, M
30-50, 2-3xd.
65-200
Aprobarbitalis
14-34
E
40, 3xd.
40-160
Butabarbitalis
34-42
K, T, E
15-30, 3-4xd.
50-100
Butalbitalis
***
Mefobarbitalis
11-67
T
32-100, 3-4xd.
Pentobarbitalis
15-48
K, E, I, S
20, 3-4xd.
100
Fenobarbitalis
80-120
K, T, E, I
15-40, 2-3xd.
100-320
Sekobarbitalis
15-40
K, T, I
30-50, 3-4xd.
50-200
Talbutalis
T
15-40, 2-3xd.
120
a. E eliksyras, I injekcija, K kapsul, LEK lto eliminavimo kapsul, M milteliai, T
tablet, S - vakut

* Aktyvi metabolit, nuo kuri visikai arba labiausiai priklauso vaisto veikimas, pusinio
eliminavimo trukm
** Lto eliminavimo formos skiriamos visuomet tik vien kart per par
*** Gali bti tik miiniuose

Indikacijos
Benzodiazepinai vartojami:

vairiems nerimo sutrikimams gydyti;

trumpalaikiam nemigos gydymui;

kaip pagalbin arba trumpai skiriama priemon gydyti nerim ir aitacij

pacientams, kurie serga:

vairiais nuotaikos sutrikimais;

izofrenija ar kitomis psichozmis;

adaptacijos sutrikimams gydyti;

abstinencijos sindromams gydyti;

traukuli sindromams ir epilepsinms bsenoms gydyti;

silpnai anestezijai ir anestezijos indukcijai bei palaikymui;

nuraminimui prie chirurgin intervencij, endoskopij;

skeleto raumen spastinms bklms gydyti;

psichosomatiniams sutrikimams gydyti.

Kontraindikacijos ir atsargumo priemons

Pacientus btina perspti, kad benzodiazepinai gali pakenkti sugebjimui atlikti labai
tikslius veiksmus (vairuoti main, atlikti operatoriaus darb ir pan.) Taip pat btina
perspti apie galimus atminties pakitimus, konkreiai, anterogradin amnezij. Reikia
prayti pacient, kad btinai informuot gydytoj apie bet kokius elgesio ar psichikos
pakitimus, atsiradusius pradjus vartoti benzodiazepinus. Jeigu pacientas links
saviudyb, nedert irainti jam benzodiazepin didesniais kiekiais.
Vartojant benzodiazepin grups preparatus gali atsirasti psichologin ir fizin
priklausomyb, todl svarbu skirti juos tinkamomis dozmis ir tik btin laiko tarpsn.
Reikia perspti pacientus, kad prie didindami kurio nors benzodiazepino doz arba
nutraukdami benzodiazepin vartojim pasi tart su gydytoju, informuoti juos apie galimus
staigaus vaist vartojimo nutraukimo padarinius.
Visoje apvelgtoje literatroje nra nurodyta griet termin, kiek laiko galima vartoti
benzodiazepinus, taiau visi autoriai vieningai rekomenduoja, kad kaip galima trumpiau.

Vadinasi, gydant benzodiazepinais btina periodikai vertinti paciento bsen ir sprsti, ar

reikia tsti gydym.
Vartojant benzodiazepinus ilgiau reikia reguliariai daryti kraujo, kepen ir inkst
funkcijos tyrimus. Benzodiazepinai skirtini atsargiai ir maesnmis dozmis tiems
pacientams, kurie serga kepen ar inkst ligomis, ltiniu plaui nepakankamumu arba
miego apnja. Vartojant benzodiazepinus ven reikia turti reanimacijos priemoni,
kadangi dl staigaus vaisto poveikio galimas per didelis CNS slopinimas.
Benzodiazepin nedert skirti neurozinei ar psichozinei patologijai gydyti, jeigu nra
rykaus nerimo. Jeigu pacientas apsinuodijs alkoholiu, jie skirtini ypa atsargiai ir tik
btinu atveju. Negalima skirti benzodiazepin, jeigu pacientas yra jautrus jiems, serga
mia udaro kampo glaukoma, taip pat nioms (ypa pirmj ntumo trimestr) ir
indanioms moterims. Jeigu gimdymo metu be j vis dlto nemanoma apsieiti, reikia
skirti kaip galima maesn doz, kad poveikis kdikiui bt kuo silpnesnis.
Benzodiazepinai gali ikreipti kai kuri ntumo test, lapimo steroid ir alkaloid
tyrimo

rezultatus

bei

kai

kuri

lapimo

cukraus

tyrim

rezultatus.

Vartojant

benzodiazepinus galima pseudoteigiama ntumo reakcija.

Pagrindiniai dozavimo ir vartojimo principai

Paprastai benzodiazepinai vartojami per os. Dabartiniu metu chlordiazepoksidas,
diazepamas, klonazepamas, klorazepatas, lorazepamas ir midazolamas gali bti vartojami
ir parenteraliai. Midazolam galima vienodai skmingai vartoti ir injekcijomis raumenis, ir
ven. Chlordiazepoksid ir diazepam patartina vartoti ven, kadangi vartojant
injekcijomis raumenis i preparat absorbcija yra gana lta, o kartais sunkiai numatoma.
Vis benzodiazepin dozavimas turi bti individualus, orientuotas kuo maesnes
dozes. Klinikinje praktikoje ypa svarbu tinkamai dozuoti iuos vaistus tais atvejais, jeigu
pacientas serga ir somatinmis ligomis, taip pat pagyvenusiems pacientams ir vaikams.
Jeigu benzodiazepin grups vaistus pacientui tenka vartoti gana ilgai, patarina vaist
skirti maiausiai penki pusinio eliminavimo laikotarpi trukms laik, kad bt galima
sprsti

apie

vaisto

tinkamum.

Dauguma

autori

teigia,

kad

pernelyg

greitas

benzodiazepino kaitaliojimas trukdo kuo greiiau rasti tinkamiausi preparat.

vairi autori duomenys apie aktyvius benzodiazepin metabolitus, j pusinio
eliminavimo trukm iek tiek skiriasi. Taip yra dl to, kad ir benzodi azepin, ir j aktyvi
metabolit eliminavimo trukm yra tam tikro intervalo rodiklis, teikiantis tik orientacin
informacij.

Jeigu palygintume vairi benzodiazepin pusinio eliminavimo trukm su barbitrat

pusinio

eliminavimo

trukme,

sitikintume,

jog

ji

panai.

Taiau,

kaip

minta,

benzodiazepinai savo veikimo pobdiu yra pranaesni ir saugesni u barbitratus.

Duomenys apie benzodiazepinus ir j aktyvius metabolitus, apie benzodiazepin ir j
aktyvi metabolit pusinio eliminavimo trukm pateikiami 40 ir 41 lentelse.

alutiniai reikiniai
Kaip ir kiti raminamojo poveikio preparatai, benzodiazepinai sukelia vairaus laipsnio
CNS slopinim: pradedant velniu nuraminimu ir pasiekiant miego bsen, baigiant koma.
Benzodiazepinams bdingas ir alutinis poveikis. Jie gali sukelti mieguistum, ataksij,
nuovarg, suglumim, silpnum, svaigul, sinkop. ie nepageidaujami reikiniai daniau
pasireikia pirmomis gydymo dienomis, gali sumati ar inykti tsiant gydym arba
sumainus doz. Senyvo amiaus ar nusilpusiems pacientams, vaikams, sergantiesiems
kepen ligomis ir pacientams, kuri kraujuje yra per maa baltym, nepageidaujam
reikini pasitaiko ymiai daniau, todl j gydym reikt pradti maesnmis dozmis.
Aprayta atvej, kai ilgai vartojant benzodiazepinus geriatriniams pacientams irykdavo
demencija.
Benzodiazepinai gali sukelti amnezij, daniau anterogradin, ir pavojingesnius
nepageidaujamus reikinius: keist ar neadekvat elges, aitacij, per didel jautrum,
klausos ar regos haliucinacijas, mstymo patologij, panik, delyr, depersonalizacij,
agresij, perdt ekstraversij, antisociaiius veiksmus.
Literatroje yra duomen, kad benzodiazepinai gali sukelti galvos skausm, dizartrij,
ekstrapiramidines reakcijas, tremor, veido diskinezijas. Paradoksins benzodiazepin
sukeltos CNS stimuliavimo reakcijos yra plepumas, bruzdumas, nerimas, manija, euforija,
komarai, mus tis, padidjs raumen spastikumas, hiperret1eksija. Paradoksini
reakcij atvejais gydym benzodiazepinais tenka nutraukti.
Vis benzodiazepin veikimas yra panaus. Daugelis autori teigia, jog nra grietai
rodyta, kad vieni j yra nepalyginamai veiklesni u kitus. Manoma, kad svarbu vartoti
adekvai benzodiazepino doz. Kita vertus, farmakokinetiniai skirtumai labiausiai lemia
sprendim, kok preparat parinkti ligoniui.
Kai kurie autoriai skirsto benzodiazepinus anksiolitikus ir migdomuosius.
Kiti teigia, kad svarbiausias veiksnys yra benzodiazepino doz: ji gali arba velniai
raminti, arba sukelti mieg.
alutinio benzodiazepin poveikio rezultatas gali bti vairs virkinimo trakto
diskomforto poymiai: pykinimas, viduri ukietjimas, padidjs apetitas, anoreksija,

burnos divimas, kartus arba metalo skonis burnoje. Taip pat aprayti menstruacij ciklo
sutrikimo atvejai, ginekomastija, galaktorja. Gali pasireikti urtikarija, nieulys, padidjs
jautrumas

sauls

spinduliams.

Aprayti

snari

skausm

atvejai,

parestezijos,

pseudovilkligs sindromas. Neteisingai baigiant gydym benzodiazepinais galimas traukulinis sindromas, netgi epilepsijos bsena.
Literatroje aprayta atvej, kad btent benzodiazepinai sukeldavo leukopenij
(skaitant neutropenij, granuliocitopenij), agranuliocitoz, anemij, eozinofilij, gelt.
Nors aprayta vairi nepageidaujam ir paradoksini benzodiazepin sukelt reikini,
j pasitaiko retai. vairi literatros altini duomenimis, palyginti su kit grupi
preparatais, benzodiazepinai apskritai laikomi saugiais raminamaisiais.
Palyginti su barbitratais arba meprobamatu, prie benzodiazepin priprantama ne taip
greitai, jie sukelia maesn sedacij, geriau veikia nerim, maiau toksiki perdozuoti.

Daniausiai vartojami benzodiazepinai

Alprazolamum. Labiausiai rekomenduotini nerimui, nerimastingai depresijai, panikos
sutrikimui gydyti. Atsivelgiant svarbiausias indikacijas, alprazolamas daugelyje
literatros altini vadinamas anksiolitiku. Nors ankstesniais metais buvo aprayta, kad is
vaistas yra veiksmingas ir gydant didij depresij, vis dlto is preparatas gali bti tik
pagalbin priemon. Gydant depresij ir papildomai taikant alprazolam pasitaik
hipomanijos ir manijos epizod. Alprazolamo dozs turi bti individualios, veikliosios dozs
- kuo maesns. Skiriant preparat svarbu atsivelgti somatin ligonio bsen, ypa
kepen ligas, baltym kiek kraujo plazmoje.
Veikti vaistas pradeda greitai, didiausia koncentracija plazmoje bna po 1-2 valand.
Madaug 80% alprazolamo susijungia su plazmos baltymais. Pusinio eliminavimo trukm
svyruoja nuo 11 iki 15 valand. Didioji dalis isiskiria per inkstus.
Vidutin paros doz 5-6mg, svyruoja nuo 0,5 iki 10mg. Rekomenduojama pradti skirti
nuo 0,25-0,5mg triskart per par, kas 3-4 dienas doz palaipsniui didinant, kol bus
pasiektas norimas poveikis. Nutraukiant gydym doz turi bti palaipsniui mainama.
Paprastai siloma mainti po 0,5mg kas trys dienos. Kai kuriais atvejais doz tenka
mainti dar liau, po 0,25mg kas 3-7 dienas.
Jeigu alprazolam tenka vartoti gana ilgai, rekomenduojama vartoti 4 kartus per dien,
kadangi vartojant reiau dl per maos preparato koncentracijos gali irykti vadinamasis
"intervalinis nerimas".

Dar nra surinkta pakankamai svari duomen apie alprazolamo poveik vaikams,
jaunesniems nei 18 met asmenims.
Bromazepamum. Labiausiai rekomenduojama nerimo, baims, tampos, alkoholins
abstinencijos, taip pat psichosomatini sutrikim atvejais. Dl pagrindini indikacij
bromazepamas taip pat priskiriamas prie anksiolitik.
Veikti pradeda greitai, didiausia koncentracija plazmoje bna po 1-4 valand, pastovi
koncentracija susidaro 3-4 gydymo dien. Madaug 70% bromazepamo susijungia su
plazmos baltymais. Pusinio eliminavimo trukm yra apie 12 valand, kai kurie autoriai
nurodo 10-20 valand. Didioji dalis isiskiria per inkstus.
Bromazepamo dozs turi bti individualios, veikliosios dozs - kuo maesns.
Didesns dozs sukelia mieguistum ir miorelaksacij. Vidutin paros doz 6-30mg,
paprastai suvartojama per tris kartus. Taiau ambulatorinje praktikoje siloma pradti
vartoti nuo 1,5-3mg triskart per par, neretai tenka skirti ir 6-12mg 2-3 kartus per par,
iskirtiniais atvejais 60mg per par. Bromazepam vartojant ne ilgiau kaip 3 mnesius
priklausomybs problem paprastai nebna. Jeigu preparato skiriama vaikams, svarbu
atsivelgti ami ir kno svor.
Chlordiazepoxidum. Chlordiazepoksidas taip pat vadinamas anksiolitiku, rekomenduojamas situaciniam nerimui gydyti.
Veikti pradeda palyginti negreitai, igrus doz didiausia koncentracija plazmoje bna
po 1-5 valand. Pusinio eliminavimo trukm svyruoja nuo 5 iki 48 valand, taiau kai kurie
autoriai teigia, kad nuo 20 iki 24 valand. Didioji dalis chlordiazepoksido ir jo metabolit
isiskiria per inkstus.
Vidutin paros doz yra 10-150mg, siloma vartoti 3-4 kartus. Chlordiazepoksido
dozs turi bti individualios, gydant nerim rekomenduojama skirti kuo maesnes
veiklisias dozes. Gydymo pradioje silytina skirti 3-4 kartus per par. Jeigu nerimas yra
nedidelis arba vidutinis, patarina skirti 5-10mg 3-4 kartus per par, jeigu rykus - 20-25mg
3-4

kartus

per

par.

Kai

pasiekiama

stabili

koncentracija

kraujuje,

dl

ilgos

chlordiazepoksido pusinio eliminavimo trukms rekomenduojama skirti 1-2 kartus per

par.
mios alkoholins abstinencijos gydymui pradin geriamoji doz yra 100mg, jei reikia,
didinama iki 300mg per par. Aprayta atvej, kai chlordiazepoksido buvo skiriama dl
mios alkoholins abstinencijos 600-800 mg per par ir joki pavojingesni alutini
reikini nepastebta. miai alkoholinei abstinencijai gydyti labiau tinka io preparato

injekcijos ven, pradedant nuo 100mg. Parenteralin doz neturt bti didesn negu
300mg per 6 valandas. Vartojamas parenteraliai, chlordiazepoksidas gali mainti arterin
kraujospd iri arba slopinti kvpavim. Taip gali atsitikti per greitai leidiant
chlordiazepoksid ven, todl leisti reikia ltai, madaug 1 minut
Chlordiazepoksidas retai vartojamas nerimo sutrikimams gydyti. Leidiant raumenis
absorbcija sunkiai numatoma, todl rekomenduojama io bdo vengti. Jeigu vartojamas
chlordiazepoksidas patartina pasirpinti reanimacijos priemonmis. Tokiais atvejais ligon
reikt stebti apie 3 valandas, geriau gulint.
Nra pakankamai duomen, leidiani skirti chlordiazepoksido tabletes vaikams iki 6
met. Dauguma autori nepataria jo skirti injekcijomis vaikams iki 12 met.
Clobazamum. Rekomenduojamas baimei, nerimui, tampai, miego sutrikimams,
alkoholinei abstinencijai gydyti. Slopina traukulius, todl kaip pagalbin priemon
vartojamas epilepsijai gydyti. Dl vartojimo pobdio priskiriamas prie anksiolitik ir
antiepilepsini vaist. Pasiymi nerykiu raumenis atpalaiduojaniu poveikiu. Vartojamas
kaip pagalbinis vaistas epilepsijos atvejais.
Veikti pradeda greitai, didiausia koncentracija plazmoje bna po 1-2 valand. Apie
85% klobazamo susijungia su plazmos baltymais. Pusinio eliminavimo trukm - apie 10
valand, taiau aktyvaus metabolito desmetilklobazamo pusinio eliminavimo trukm yra
apie 50 valand. Didioji dalis klobazamo isiskiria per inkstus, apie 80% isiskiria
metabolit pavidalu.
Vidutin paros doz - 20-30mg, vartoti triskart per par. Klobazamo dozs turi bti
individualios, veikliosios dozs - kuo maesns.
Clonazepamum. is preparatas pirmiausia buvo pradtas vartoti kaip prietraukulinis
vaistas. Tik vliau buvo apraytos ir kitos svarbios jo savybs, konkreiai, poveikis
nerimui.

Labiausiai

tinka

nerimui,

panikos

sutrikirnui,

socialinei

fobijai

gydyti.

Klonazepamas kol kas yra vienintelis benzodiazepinas, rekomenduojamas traukuli

sindrom monoterapijai. Preparatas skiriamas ir neuralgij atvejais. Pagrindiniuose
informacijos altiniuose klonazepamas ir iandien vadinamas antiepilepsiniu vaistu, nors
yra tikrai plataus taikymo spektro ir kaip anksiolitikas. Palyginti su alprazolamu, pasiymi
stipresniu raminamuoju poveikiu, taiau klonazepamui nebdingas "intervalinis nerimas".
altiniai nurodo, kad depresijos atveju preparatas veiksmingesnis negu alprazolamas.
Igertas veikti pradeda greitai, didiausia koncentracija plazmoje bna po 1-2 valand,
taiau kai kada - po 4-8 valand. Pusinio eliminavimo trukm svyruoja nuo 20 iki 50

valand. Literatroje, labiau orientuotoje antiepilepsines klonazepamo savybes,

nurodoma 18,7-39 valand pusinio eliminavimo trukm. Madaug 50% jo isiskiria per
inkstus, apie 26% - su imatomis.
Vidutin paros doz - 1-6mg, rekomenduojama vartoti dukart per par, kai kurie
autoriai silo ir triskart per par. Patariama pradti vartoti nuo 0,5mg du arba triskart per
par, 2-4 savaites palaipsniui didinant doz, kol pasiekiama optimali. Klonazepamo doz
turi bti individuali, veiklioj i doz - kuo maesn. Taiau iskirtiniais atvejais vartojama iki
lOmg per par. Vaikams paprastai siloma 0,03-0, 15 mg/kg per par, parenkant doz
individualiai.
Epilepsijos bsenai nutraukti suaugusiems parenteraliai rekomenduojama 1 mg, o
vaikams - 0,25-0,5 mg. Jeigu reikia, doz galima pakartoti ven arba raumenis 4-6
kartus per par.
Panikos priepuoli atveju reikiam klonazepamo doz pravartu padti po lieuviu, kad
kuo greiiau patekt krauj. Panikos priepuol patirianio asmens bsena palengvja
madaug po 15-20 minui.
Kaip ir kit benzodiazepin, klonazepamo vartojimo negalima nutraukti staiga.
Clorazepatum. Klorazepatas vartojamas nerimui, baimei, tampai, anksiau mintoms
organinio pagrindo bklms, alkoholinei abstinencijai gydyti, taip pat kaip pagalbin
priemon psichomotorinio sujaudinimo ir agresijos atveju. Vartojamas premedikacijai ir
nestipriai anestezijai palaikyti, baltajai kartligei gydyti. Taiau daniausiai klorazepato
skiriama dl jo anksiolitini savybi.
Klorazepatas jau skrandyje suskyla aktyv metabolit N-desmetildiazepam, kurio
pusinio eliminavimo trukm yra 35-200 valand. is metabolitas pradeda veikti labai
greitai. Pavartotas vienkart, veikia trumpai, nepaisant ilgos pusinio eliminavimo trukms.
Taip yra dl to, kad preparatas labai greitai pasialina i smegen. Didioji dalis
klorazepato metabolit isiskiria per inkstus.
Vidutin paros doz - 15-60mg, bet daniausiai skiriama 30mg. Pero raliai
suaugusiesiems paprastai rekomenduojama pradti nuo 5-30mg per par. Dozs turt
bti individualios, veiklioj i doz - kuo maesn. Sunkesniais atvejais tenka skirti 100mg
per par, o hospitalizuotiems pacientams - iki 200mg per par. Vaikams skiriama 0,51,Omg/kg. Giliai raumenis arba ven (praskiedus ex tempore 2- 5 ml skiediklio) galima
skirti tik sunkiais atvejais hospitalizuotiems ligoniams.

Gydant alkoholin abstinencij gali prireikti 90-100mg per par, palaipsniui mainant ir
nutraukiant per 3-4 dienas. Kai kurie autoriai aprao netgi tokius atvejus, kai klorazepato
buvo vartojama net 200-300mg per par.
Esant maesniam skrandio rgtingumui arba vartojant antacidinius vaistus,
klorazepato metabolizmas skrandyje sumaja, todl jo poveikis bna silpnesnis.
Literatroje nra duomen, ar galima saugiai vartoti klorazepat vaikams, jaunesniems nei
9 met, taiau siloma skirti jiems tik iimtiniais atvejais.
Diazepamum. Diazepamas tinka nerimui, taip pat panikos sutrikimams gydyti. Taiau
dauguma klinicist panikos sutrikimams gydyti daniau skiria alprazolam, klonazepam
arba lorazepam. Diazepamas vartojamas ir esant alkoholinei abstinencijai. is preparatas
kaip pagalbin priemon tinka gydant spastin raumen bkl, traukuli priepuolius. Pagal
veikimo spektr diazepamas apibriamas kaip anksiolitinis ir antiepilepsinis preparatas.
Igertas veikti pradeda greitai, didiausia koncentracija plazmoje bna po 0,5-2
valand. Pusinio eliminavimo trukm svyruoja nuo 20 iki 80 valand. Vartojant ltai
isiskiriant diazepam maksimali koncentracija bna po 5 valand, pusinio eliminavimo
trukm - apie 35 valandos.
Vidutin paros doz per os - 4-40 mg, 2-4 kartus. Paprastai pradedama vartoti 2-10mg
per par, per 2-4 kartus. Lto veikimo preparato suaugusiam asmeniui skiriama 1-2
kapsuls kart per par. Sunkesniais atvejais skiriama 20-40mg per par. Alkoholins
abstinencijos metu paprastai pradedama vartoti po lOmg per par 3-4 kartus.
Gerontologiniams arba nusilpusiems ligoniams rekomenduojama skirti ne daugiau nei 2,5
mg dukart per par. Vyresni negu 6 mnesi vaikai gali vartoti 0,12-0,8mg/kg, per 3-4
kartus per par. Diazepamo dozs turt bti individualios, veikliosios dozs - kuo
maesns.
Esant vidutiniam nerimui, siloma skirti 2-5mg ven. Jeigu bsena sunkesn, galima
skirti daugiau, taiau paprastai nerekomenduojama daugiau nei 30mg per 8 valandas.
Alkoholins abstinencijos metu patariama suleisti 20mg ven i karto. Jeigu reikia,
siloma kas valand skirti dar 5-10mg ven
Esant skausmingai spastinei skeleto raumen bsenai, rekomenduojama skirti ven
5-10 mg, po 3-4 valand doz galima pakartoti.
prasta pradin intravenin diazepamo doz suaugusiesiems yra 5-10 mg.
Pradin doz gali bti kartojama kas 10-15 minui, kol bus pasiekta sumin 30 mg
doz. Vaikams diazepamas ven turi bti leidiamas ltai, madaug 3 minutes, skiriant
0,25mg/kg, jeigu reikia, kartojant kas 15-30 minui, taiau nevirijant 0,75mg/kg. Vaikams

skiriamas nuo traukuli sindrom, spastini bkli. Nedidels dozs (l-8mg) diazepamo
rekomenduojamos vaik nerimui mainti prie

vairias diagnostines procedras.

Diazepamo poveikis ir vartojimo per os saugumas jaunesniems nei 6 mnesi vaikams,

kai kuri autori nuomone, yra diskutuotinas. Dalis j teigia, kad jaunesniems nei 30 dien
kdikiams diazepam parenteraliai vartoti nra saugu.
Jeigu anamnezje yra buv traukuli priepuoli, ypa svarbu staiga nenutraukti
diazepamo kurso.
Lorazepamum. Labiausiai rekomenduojama nerimui gydyti, gerai tinka prie
operacijas, taip pat alkoholinei abstinencijai, panikos sutrikimui gydyti, kaip pagalbin
priemon maniakinio sujaudinimo atvejais. Lorazepamas gerai veikia epilepsins bkls,
neuroleptik indukuotos katatonijos atvejais. Dauguma klinicist j laiko tinkamiausiu
preparatu miai alkoholinei abstinencijai gydyti, pirmiausia dl to, kad vartojamas
injekcijomis raumenis jis greitai ir patikimai absorbuojamas. Lorazepamas tinka
geriatrinje praktikoje, kadangi amius neturi didesnio poveikio jo metabolizmui. Taiau
vyresniame amiuje j geriau pradti vartoti maesnmis dozmis. Jaunesniems nei 12
met vaikams ir jaunesniems nei 18 met asmenims geriamo preparato poveikis nra
nuosekliai itirtas.
Veikti pradeda greitai, didiausia koncentracija plazmoje bna po 2 valand. Pusinio
eliminavimo trukm svyruoja nuo 10 iki 20 valand. Lorazepamas pasiymi gana rykiu
sedaciniu poveikiu, silpnjaniu vartojant preparat ilgiau.
Vidutin paros doz - 1-6 mg per par vartojant 3 kartus. Paprastai didesn
lorazepamo doz skirtina nakiai, o pirmos dvi dozs bna maesns. Kartais doz reikia
didinti iki lOmg per par. Lorazepamo dozs turi bti individualios, veiklioj i doz - kuo
maesn.
Gydant nerimo sutrikimus pradedama vartoti 2-3mg lorazepamo per par skiriant 2-3
kartus. Trumpalaikiam su nerimu susijusios nemigos gydymui skiriama 2-4mg nakiai.
Kaip minta, lorazepam galima gerti, taip pat leisti raumenis arba ven.
Koncentruot geriamojo lorazepamo tirpal btina praskiesti madaug 30ml skysio vandens, suli ir t.t. Lorazepamo negalima leisti arterijas, nes dl arterij spazm gali
isivystyti gangrena, o tada gali tekti atlikti amputacij. Injekcijoms ven lorazepam
btina praskiesti atitinkamu skiedikliu (0,9% natrio chlorido tirpalu, 5% gliukozs tirpalu).
Lorazepamo injekcijos ven neturt bti greitesns negu 2mg per minut.

Medazepamum. Labiausiai rekomenduojamas nerimo sutrikimams gydyti, todl

vadinamas anksiolitiku.
Didiausia koncentracija plazmoje bna madaug po 1-2 valand. Pusinio eliminavimo
trukm - apie 2 valandas. Dalis autori teigia, kad aktyvi metabolit pusinio eliminavimo
trukm yra ilgesn, taiau konkretus laikas apvelgtoje literatroje nenurodomas.
Vidutin paros doz - 1O-30mg, taiau iskirtiniais atvejais gali bti ir 60-80mg.
Vyresnio amiaus ir nusilpusiems mons rekomenduojama skirti po 5mg 2-3 kartus per
par. Medazepamo doz turi bti individuali, veiklioji doz - kuo maesn.
Oxazepamum. Vartojamas alkoholinei abstinencijai, nerimo sutrikimams gydyti, taip
pat trumpalaikiam nerimo palengvinimui, kaip pagalbin priemon depresijai su nerimo
poymiais gydyti. Dl veikimo pobdio taip pat laikomas anksiolitiku. Dl metabolizmo
ypatum oksazepamas, panaiai kaip ir lorazepamas, rekomenduojamas geriatrinje
praktikoje ir ligoniams, sergantiems kepen ligomis. Poveikis jaunesniems nei 6 met
vaikams neitirtas.
Veikti pradeda greitai, didiausia koncentracija plazmoje bna po 2-4 valand. Pusinio
eliminavimo trukm svyruoja-nuo 5 iki 20 valand. Oksazepamas blogiau negu
diazepamas tirpsta riebaluose, todl veikti pradeda liau, bet pavartotas vien kart
veikia ilgiau.
Vidutin paros doz - 30-120mg, vartojant 3-4 kartus. Vyresnio amiaus pacientams
siloma pradti gydym nuo 1O-20mg per par. Esant lengvam ar vidutinio sunkumo
nerimui suaugusiesiems siloma pradti gydym nuo 10-15 mg 3-4 per par. Jeigu
bsenai bdingas rykus nerimas, rekomenduojama skirti 15-30mg 3-4 per par. Apskritai
oksazepamo doz turi bti individuali, veiklioj i doz - kuo maesn. Taiau gydant
alkoholin abstinencij skiriama iki 120mg per par.
Tofisopamum. Tofisopamas tinka nerimui, tampai, baimei gydyti, taip pat psichosomatini sutrikim metu. Dl veikimo pobdio preparatas vadinamas anksiolitiku.
Tofisopamas greitai ir lengvai absorbuojamas i virkinimo trakto, maksimali
koncentracija kraujuje bna po 2 valand. Pusinio eliminavimo trukm - apie 8 valandos.
Didioji dalis isiskiria per inkstus (literatroje jos dydis tiksliai nenurodomas), o nedidel
dalis - su lapimu. Literatroje yra duomen, kad tofisopamas nelabai veikia skeleto
raumenis, todl rekomenduojamas ir tais atvejais, kada psichikos sutrikim lydi miasthenia
gravis. Kadangi preparatas, daugelio autori nuomone, gana gerai itirtas, jis

rekomenduojamas ir vaikams. Taiau pamintina, kad tofisopamas vartojamas ne visose

Vakar alyse.
Vidutin paros doz - apie 150mg, taiau kai kuriais atvejais skiriama iki 300mg per
par. Geriatrinje praktikoje rekomenduojamos maesns dozs. Vaikams siloma skirti
50-100mg per par. Apskritai tofisopamo doz turi bti individuali, veiklioj i doz - kuo
maesn.
Buspironum. Nerimo sutrikimams gydyti pastaruoju metu vartojamas azaspirodekanedion grups darinys buspironas. Savo chemine struktra buspironas yra visikai
nepanaus benzodiazepinus, taiau pagal savo veikimo pobd taip pat laikomas
anksiolitiku. Buspironas veikia per iuos receptorius: 5-hidroksitriptamino IA (5HT1A), 5HT2 bei dopamino 2 tipo receptorius 2 (02), Buspironas nesijungia su tais kompleksais, su
kuriais jungiasi benzodiazepinai.
Gydomosios dozs neturi rykesnio poveikio kvpavimo centrui, nepakinta orientacija,
galimyb atlikti tempto dmesio reikalaujant darb. Taiau gydymo pradioje vis dto
rekomenduojama atsargiai vairuoti ar dirbti kit greitos reakcijos reikaling darb.
Buspirono negalima vartoti, jeigu pacientas yra jautrus iam vaistui, serga epilepsija. Jo
negalima vartoti nioms ir indanioms moterims bei vaikams. Atsargiai reikia skirti
esant inkst nepakankamumui.
Vartojamas po 5 mg triskart per par. Prireikus doz galima palaipsniui didinti.
Maksimali buspirono doz - 60mg per par. Pusinio eliminavimo trukm - apie 2-11
valand.

Miego sutrikimams gydyti rekomenduojami benzodiazepinai

Daniausiai miego sutrikimams gydyti rekomenduojami benzodiazepinai: estazolamas,
flunitrazepamas, flurazepamas, kvazepamas, nitrazepamas, temazepamas, triazolamas,
midazolamas, taiau gali tikti ir kiti.
Jeigu pacientas 2-3 savaites vartoja benzodiazepin miegui koreguoti, btina vl
vertinti jo bsen ir sprsti, ar tikslinga tsti tok gydym. Jeigu nemig tenka gydyti ilgai,
patartina rinktis benzodiazepin, nes jo pusinio eliminavimo trukm yra ilga, todl j vartoti
pakanka kas trei nakt.
Estazolamum. Vartojamas nemigai gydyti, taip pat skiriamas kaip pagalbin priemon
psichozms ir epilepsijai gydyti. Kai kurie autoriai aprao estazoIamo vartojim ir panikos

priepuoliams gydyti. Dl vartojimo pobdio estazolamas vadinamas migdomuoju ir

antiepilepsiniu preparatu.
Jeigu nemiga gydoma estazolamu, tie pacientai, kurie igyvena nerim, dien jauiasi
geriau ir be papildom vaist. preparat netinkamai dozuojant miego sutrikimams gydyti
dien galimas mieguistumas. Dar nra itirta, ar estazolam galima saugiai vartoti
jaunesniems nei 18 met asmenims.
Didiausia koncentracija plazmoje bna madaug po 2 valand, gali svyruoti nuo 30
minui iki 6 valand. Pusinio eliminavimo trukm - apie 18 valand, teigiama, kad ji
svyruoja nuo 10 iki 24 valand. Daugiausiai preparato isiskiria per inkstus.
Paprastai nakiai skiriama 1- 2 mg, vyresnio amiaus pacientams 0,5-1 mg. Kaip ir
kitus benzodiazepinus, nemigai gydyti estazolam rekomenduojama skirti kiek galima
trumpiau.
Flunitrazepamum. Vartojamas miego sutrikimams gydyti, taip pat premedikacijai arba
anestezijos indukcijai. Dl vartojimo pobdio flunitrazepamas vadinamas migdomuoju.
Didiausia koncentracija plazmoje bna madaug po 1 valandos. Pusinio eliminavimo
trukm - apie 20 valand. Didioji dalis flunitrazepamo ir jo metabolit isiskiria per
inkstus.
Paprastai nakiai skiriama 1-2 mg. Vyresnio amiaus pacientams skiriama 0,5-1 mg.
Kaip ir kitus benzodiazepinus, nemigai gydyti flunitrazepam rekomenduojama skirti kiek
galima trumpiau. Tinkamai dozuojant mieguistumas dien nebdingas. Jeigu nakiai
skiriama didelmis dozmis (4 mg arba daugiau), kit dien bna mieguistumas.
Flurazepamum. Plurazepamas buvo pradtas vartoti 1970 m., taiau jis ir dabar ypa
danai skiriamas miego sutrikimams gydyti. Plurazepamas nra pirmaeils svarbos
preparatas nerimui ar alkoholinei abstinencijai gydyti, taiau gali bti vertinga papildoma
i bkli gydymo priemon. Pagrindin flurazepamo vartojimo indikacija yra trumpalaikis
nemigos gydymas. Dl vartojimo pobdio flurazepamas vadinamas migdomuoju. is
vaistas yra benzodiazepin, kaip hipnotik, prototipas, jis veikia ne silpniau kaip kitos
hipnotins mediagos arba net ir stipriau. Dar nra itirta, ar galima flurazepam saugiai
vartoti asmenims, jaunesniems nei 15 met. Kaip ir kitus benzodiazepinus, nemigai gydyti
flurazepam rekomenduojama skirti kiek galima trumpiau.
Didiausia vien kart pavartoto preparato koncentracija plazmoje bna madaug po
0,5-1 valandos. Teigiamai veikia mieg apie 7-8 valandas. Pagrindinio junginio pusinio
eliminavimo trukm - nuo 2 iki 3 valand. Didioji dalis flurazepamo ir jo metabolit

isiskiria per inkstus. Flurazepamui bdingas vadinamasis "sibgjimas" - antr, trei ar

ketvirt nakt jis veikia stipriau nei pirm, nes turi aktyv metabolit, kurio pusinio eliminavimo trukm yra ilga (47-100 vaI. ).
Paprastai nakiai skiriama 15-30mg, vyresnio amiaus pacientams 15mg.
Nitrazepamum. Vartojamas nemigai gydyti, taip pat tinka kaip pagalbin priemon
epilepsijai gydyti. Dar vartojamas prie chirurgines operacijas. Dl vartojimo pobdio
vadinamas migdomuoju ir antiepilepsiniu preparatu.
Didiausia koncentracija plazmoje bna madaug po 0,5-1 valandos. Rykiausias
nitrazepamo poveikis trunka apie 6-8 valandas. Pagrindinio junginio pusinio eliminavimo
trukm yra apie 25 valandos. Apie 70% nitrazepamo ir jo metabolit isiskiria per inkstus,
o kita dalis - su imatomis.
Paprastai nakiai skiriama 5-10 mg, vyresnio amiaus pacientams 5 mg.
Rekomenduojama vartoti kiek galima trumpiau, konkreiai, trumpalaikiam nemigos
gydymui. Epilepsija sergantiems pacientams dozs parenkamos individualiai.
Tinkamai dozuojant mieguistumas dien nebdingas.
Temazepamum. Paprastai temazepamas yra tinkamas preparatas nemigai gydyti,
todl vadinamas migdomuoju. Rekomenduojama vartoti kiek galima trumpiau, konkreiai, trumpalaikiam nemigos gydymui. Jeigu nemig tenka gydyti ilgiau, rekomenduotinos
preparato vartojimo pertaukos. Dauguma autori teigia, kad temazepamas nepagreitina
umigimo, bet sumaina prabudim skaii nakt. Nepaisant rykaus migdomojo
temazepamo poveikio, kai kurie autoriai rekomenduoja maas preparato dozes vartoti
nerimosutrikimams gydyti, todl ir vadina j anksiolitiku. Vartojant temazepam nebdinga
anterogradin amnezija, taiau mieg jis skatina silpniau nei triazolamas.
Didiausia koncentracija plazmoje pavartojus vien kart bna madaug po 20-40
minui, kit autori nuomone, - tik po 1-2 valand. Pagrindinio junginio pusinio
eliminavimo trukm - 10-15 valand.
Paprastai nakiai skiriama 10 mg, 15 mg arba 30 mg, vyresnio amiaus pacientams 10 mg.
Triazolamum. Triazolamas vartojamas trumpalaikiam nemigos gydymui. Dl savo
poveikio vadinamas migdomuoju. Triazolamas pasiymi greitu ir stipriu migdomuoju
poveikiu. Dauguma autori nerekomenduoja jo vartoti ilgiau nei 7-10 dien. Triazolamo,
kaip ir kit trumpai veikiani benzodiazepin, sukelta sedacija ar kitokie pokyiai kit

dien yra maesni nei kit benzodiazepin. Aprayta atvej, kai pavartojus triazolam 10
dien ar ilgiau nerimas parykdavo. Kadangi triazolamo pusinio eliminavimo trukm yra
labai trumpa, manoma, kad dl to atsirasdavo greito nutraukimo bsen primenani
poymi. Nerekomenduojamas jaunesniems nei 18 met asmenims.
Didiausia koncentracija plazmoje pavartojus vien kart bna madaug po 1-2
valand. Pusinio eliminavimo trukm - madaug 2 valandos. Kadangi ji tokia trumpa, kai
kurie pacientai blogiau miega paryiui. Paprastai nakiai skiriama 0,125 mg arba 0,25 mg,
vyresnio amiaus pacientams - 0,125 mg.
Midazolamum. Vartojamas miego sutrikimams gydyti. Taiau tik pradjus vartoti
midazolam pagrindins indikacijos buvo pradin anestezija, be to, jis buvo vartojamas
prie vairias sudtingas procedras. Kai kuri autori teigimu, midazolamas pasiymi ir
pakankamai rykiu anksiolitiniu, taip pat antiepilepsiniu poveikiu.
Didiausia koncentracija plazmoje pavartojus vien kart bna madaug po 1
valandos. Pusinio eliminavimo trukm - apie 1-12,3 valandos, taiau daniausiai - 2
valandos. Midazolamas pasiymi greitu ir stipriu migdomuoju poveikiu, taiau veikia
trumpai.
Nakiai paprastai skiriama 7,5 mg arba 15 mg. Leidiant midazolam ven kaip
raminamj skiriama 2,5-7,5 mg preparato, praskiesto 0,9% natrio chlorido tirpalo arba 5%
gliukozs tripalo. 1-12 met vaikams prie chirurgines arba diagnostines intervencijas per
os skiriama 0,5 mg/kg. Raminamasis poveikis pasireikia madaug po 15-30 minui.
Vaikams rekomenduojama skirti raumenis 0,1-0,25 mg/kg.

Kiti migdomieji preparatai

Pastaruoju metu miego sutrikimams gydyti vartojami dar keli vaistai, kurie pagal savo
chemin struktr nra benzodiazepinai, taiau poveikiu panas benzodiazepinus. Tai
zolpidemas, zolpiklonas, brotizolamas. Manoma, kad minti preparatai veikia per tuos
paius receptorius kaip ir benzodiazepinai.
Brotizolamum. Tai hetrazepin darinys. Vartodamas brotizolam, pacientas greiiau
umiega, reiau pabunda ir ilgiau miega. Vaikams brotizolam nerekomenduojama skirti.
Preparatas turt bti atsargiai skiriamas tiems pacientams, kurie turi inkst, kepen
patologij, ir senyvo amiaus monms. Suaugusiems pacientams rekomenduojama skirti

0,25 mg nakiai, senyviems - 0,125-0,25 mg nakiai. Rekomenduojama vartoti brotizolam

kiek galima trumpiau.
Zolpidemum. Tai imidazopiridin grups darinys, kuris savo struktra skiriasi nuo
benzodiazepin ir zopiklono. Zolpidemas pasiymi stipriu migdomuoju poveikiu, taiau
silpnomis anksiolitinmis, miorelaksacinmis, prietraukulinmis savybmis. Jis paprastai
nesukelia mieguistumo kit dien, jeigu pacientas j pavartoja, kad umigt. Zolpidem
reikia atsargiai skirti pacientams, sergantiems inkst ar kepen ligomis, ir senyvo amiaus
monms. Suaugusiajam paprastai skiriama 10 mg zolpidemo nakiai. Senyviems
pacientams siloma skirti 5 mg nakiai. Pusinio eliminavimo trukm - apie 1,5-3,2
valandos.
Zopiclonum. Tai ciklopirolon grups darinys, skirtingos struktros nei benzodiazepinai ir zolpidemas. Zopiklonas pasiymi stipriu sedaciniu poveikiu. Kaip ir
zolpidemas, zopiklonas turt bti atsargiai skiriamas pacientams, sergantiems inkst ar
kepen ligomis, bei senyvo amiaus monms. Suaugusiajam paprastai skiriama 7,5 mg
nakiai. Pusinio eliminavimo trukm - apie 3,5-6,5 valandos. Ilgai vartojant zopiklon
priklausomyb

atsiranda

retai.

Piktnaudiavimas

zopiklonu

yra

retesnis

negu

benzodiazepinais. Dabartiniu metu manoma, kad dl maesnio priklausomybs pavojaus

zopiklonas yra ymiai pranaesnis u benzodiazepinus.
Chloralhydratum. Chloralhidratas daniausiai vartojamas kaip stiprus raminamasis
preparatas nemigos atveju. Veiksmingas tik trumpalaikiam nemigos gydymui. Vartojamo
ilgiau nei dvi savaites chloraihidrato poveikis ymiai susilpnja. Retkariais chloraihidratas
vartojamas nerimui mainti, bet daniausiai - prieoperaciniam nerimui slopinti. Po
operacij sustiprina analgetik poveik. Tinka ir abstinencijos sindromams gydyti. Taip pat
rekomenduojamas vaikams ir senyviems pacientams.
Chloraihidrato nedera skirti pacientams, sergantiems sunkiomis kardiologinmis
ligomis. Pacientai turt bti perspjami, kad is preparatas gali sutrikdyti j dmes.
Nepatartina skirti depresiniams pacientams, taip pat esant rykiai parenchiminiorgan
patologijai, padidintam jautrumui iam preparatui. Atsargiai vartotinas opaligs atveju.
Chloraihidratas greitai absorbuojamas i virkinimo trakto ir tiesiosios arnos. Jam
metabolizuojantis susidaro pagrindinis aktyvus metabolitas trichloretanolis, kurio pusinio
eliminavimo trukm yra 8-11 valand.

Suaugusiesiems nemigos atveju skiriama 500-1000 mg, o prastin raminanti doz yra
po 250 mg triskart per par. Abstinencijos sindromams gydyti skiriama 500-1000 mg, i
doz galima pakartoti po ei valand. Apskritai paros doz suaugusiesiems neturt
viryti 2 g.
Vaikams nemigos atveju skiriama 50 mg/kg, didiausia vienkartin doz neturt bti
didesn nei 1 g. Migdomoji doz vaikams - 8,3 mg/kg triskart per par, daugiausia skiriant
500 mg triskart.

Benzodiazepin antagonistai
Tai junginiai, blokuojantys benzodiazepin receptorius. iuo metu klinikinje praktikoje
vartojamas vienintelis benzodiazepin antagonistas yra flumazenilis. Pagrindin indikacija
benzodiazepin arba

kit preparat,

veikiani bezodiazepin receptorius,

perdozavimas.
Flumazenilum. Perdozavus benzodiazepin reikia nuo 3 iki 10 minui virkti po 0,20,5mg flumazenilio per minut. Reikiama doz - nuo 1 iki 5mg. Flumazenilis stipriausiai
veikia po 6-10 minui. Pusinio eliminavimo trukm apie 54 minuts, jeigu suvartojama 1
mg per 5 minutes.
Priklausomai nuo benzodiazepino dozs didumo ir pusinio eliminavimo trukms,
perdozavus galimas pakartotinis slopinimas. Tada btina pakartotinai duoti t1umazenilio 2-3 mg per valand madaug 20-30 minui intervalu.
Saviudybs priemone labai danai pasirenkami vairs vaistai. Jeigu 3-5 mg
flumazenilio prislopinimo nepavyksta veiksmingai sumainti, tai rodo, kad prislopinimo
prieastis - ne vien benzodiazepinai. Tais atvejais, kai prislopinimas bna susijs su
benzodiazepinais ir tricikliais antidepresantais, vartojant flumazenil galimi traukuli
priepuoliai ir aritmija.
Flumazenilis gali sukelti traukuli priepuolius epilepsija sergantiems ligoniams,
gydytiems benzodiazepinais, taip pat tiems, kurie yra gij fizin priklausomyb nuo
benzodiazepin, neseniai buvo gydyti benzodiazepinais parenteraliai arba apsinuodijo
tricikliais antidepresantais. Aprayta mirties atvej tarp pacient, apsinuodijusi didelmis
dozmis benzodiazepin ir tricikli antidepresant.
Asmenims, priklausomiems nuo benzodiazepin, flumazenilis gali sukelti labai rykius
nutraukimo poymius. Didesns preparato dozs tokiems pacientams yra pavojingesns.

Nuotaikos stabilizatoriai
A.iurkut
Nuotaikos stabilizatoriai (sin. normotimikai, izotimikai, timoizoleptikai, eutimikai) alina
cirkuliarinius afektinius sutrikimus, vartojami depresini ir maniakini fazi recidyv
prevencijai, taip pat kaip papildomi vaistai miai manijai gydyti.
Klasifikacija

Liio druskos

Antikonvulsantai

Valproins rgties preparatai

Karbamazepinas

Naujos kartos antikonvulsantai

Liio druskos
Tai pirmasis nuotaikos stabilizatorius. Litis yra metalas, 1818 m. atrastas ved
chemiko A.Arfwedsono. 1850m. pradtas vartoti medicinoje, podagrai gydyti. Austral
mokslininkas J. Cade (1949 m.), darydamas tyrimus su jros kiaulytmis vairi mediag
nuodingumui vertinti, pastebjo, kad perdozavus liio karbotano, lapalui neutralizuoti
leidiamo pilvaplv, gyvnai darosi vangs, bet j smon nesutrinka. M. Schou 1954m.
pirm kart dvigubai aklu metodu nustat liio antimaniakin poveik, o 1956m. paskelb 3
met gydymo rezultatus, nurods liio reikm fazini afektini sutrikim profilaktikai ir
pareng metodines rekomendacijas. Liio preparatai paplito po vis pasaul, jie ir dabar
tebra svarbiausias vaistas dvipoliam afektiniam sutrikimui gydyti.

Farmakodinamika
Veikimo bdas nevisikai aikus. Manoma, kad litis reguliuoja organizmo cirkadin
ritm, veikia neurotransmiteri sistemas: sumaina dopamino presinapsje (tai ir lemia
antimaniakin poveik), padidina serotonino ir noradrenalino, moduliuoja antrinius
intraceliulinius neiklius (G-protein funkcij, cAMF, proetinkinazes).

Farmakokinetika
Litis nesijungia su plazmos baltymais, neturi metabolit. Pusinio eliminavimo trukm 12-24val. (priklauso nuo amiaus, inkst funkcijos). Organizme jis nemetabolizuojamas.
Litis faktikai alinamas tik per inkstus, todl j funkcija gydant yra labai svarbi.

Klinikin charakteristika
Litis veiksmingesnis gydant klasikin manij, gydomasis poveikis pastebimas apie 60%
atvej. Tuo tarpu gydant mirias afektines bsenas poveikis esti 30%, o greit cikl eigos
afektinius sutrikimus - tik 25% atvej. Daugumos autori nuomone, pradti prierecidyvin
gydym reikt po 2 ar 3 afektini epizod. Dvipolio afektinio sutrikimo atveju
rekomenduotinas prevencinis gydymas po antrojo epizodo, taiau kai kurie mokslininkai
silo j taikyti jau po pirmo epizodo, jeigu jis buvo staigus, mus, maniakinis, jeigu yra akivaizdus genetinis polinkis, didel atkryio rizika.

Indikacijos
Litis vartojamas:

miai manijai gydyti, daniausiai kaip papildomas vaistas prie neuroleptiko;

dvipolio sutrikimo depresijos fazei gydyti;

rezistentikoms depresijoms gydyti antidepresant veikimui sustiprinti;

dvipolio afektinio sutrikimo epizod prevencijai;

ilgalaikiam izoafektiniam sutrikimui gydyti.

Kontraindikacijos
Absoliui kontraindikacij nra, reliatyvios kontraindikacijos: inkst ligos, sutrikusi
vandens ir elektrolit pusiausvyra (isiaikinti, ar nevartoja diuretik, - tokiais atvejais liio
doz reikia sumainti perpus ar tredaliu), skydliauks funkcijos sutrikimas, irdies,
virkinimo trakto ligos, miastenija, kepen patologija, Adisono liga, cukrinis ir ne cukrinis
diabetas, psoriaz, organinis CNS pakenkimas, ntumas, ypa pirmus tris mnesius ir
paskutines savaites, indymas, neigiama paciento nuostata gydytis liiu.

Dozavimas
Vartojamos liio karbonato, sulfato, aspartato druskos. Liio karbonato 500 mg tablet
turi 13,5 mmol liio. Skiriamas tris kartus per par. Ilgiau veikiani form galima skirti

kart per par. Vaistus reikia dozuoti pagal liio koncentracij kraujo serume: kol
pasiekiama stabili koncentracija, reikt tirti kart per savait, vliau tris mnesius - kas
mnes, paskui kas tris mnesius ir pagal klinik. miai manijai gydyti liio koncentracija
serume turi bti 0,9-1,2 mmol/l, o ilgalaikei recidyv profilaktikai - 0,6-0,8 mmol/l. Orientacin profilaktin liio doz yra 900-1800 mg per par.

alutiniai reikiniai
Dispepsija, viduriavimas, trokulys, poliurija, silpnumas, hipotireoz, hiperkalcemija,
tremoras, tachikardija, svorio padidjimas, nefritai.

Sveika su kitais vaistais

Litis sveikauja su SSRI, ACE inhibitoriais, diuretikais, teofilinu, neuroleptikais. Litis
vartojamas su psichotropiniais vaistais, bet gali sustiprti jo sukelti nepageidaujami
reikiniai. Reikt vengti kartu su liiu taikyti elektros impuls terapij.

Perdozavimas
Kai liio koncentracija kraujo serume yra > 1,2-1,5mmol/l, - velni intoksikacija:
pykinimas, vmimas, raumen silpnumas, hiperrefleksija, ataksija. Kai liio koncentracija >
1,5mmol/l, - vidutin intoksikacija, kai 2,5-3,5 mmol/l, - sunki intoksikacija: gali migdyti,
itikti traukuliai, koma. Tokiais atvejais reikia taikyti forsuot diurez, hemodializ.

Valproins rgties preparatai

Valproin rgt susintetino Burtonas 1881 m. Antikonvulsin jos poveik 1963m.
atskleid H.Meunieris su bendrautoriais, o Lambertas su bendraautoriais (1966m.) nustat
jos gydomj poveik nuotaikos sutrikimams stabilizuoti. PSO valproatus trauk
pagrindini vaist sra dvipoliam afektiniam sutrikimui gydyti.

Farmakodinamika
Valproatai veikia neuronin membran laidum, Na+, CaH kanalus, sustiprina GASRergin neurotransmisij ir padidina GASR smegenyse. Manoma, kad taip pat veikia ir
serotonino metabolizm smegenyse, o dl poveikio dopaminerginei neurotransmisijai
klinikai pasiymi antimaniakiniu efektu.

Farmakokinetika
Greitai ir gerai rezorbuojasi i virkinimo trakto, metabolizuojamas kepenyse, turi 20
metabolit, svarbiausi i j yra 3-keto-valproin rgtis. Su plazmos baltymais susijungia
90% Pusinio eliminavimo trukm - 8-17 val. Gydomoji koncentracija kraujo serume - 300700 mol/l.

Klinikin charakteristika ir indikacijos

Gydomasis poveikis panaus liio - j patiria apie 70% pacient. Valproat klinikinis
poveikis yra daugiaplanis: antikonvulsinis, anksiolitinis, sedacinis, serotoninerginis,
analgezinis. Valproatai yra pirmos btinybs vaistai greit cikl eigos dvipoliam sutrikimui,
disforinei, organinei manijai gydyti, dvipolio sutrikimo afektini epizod prevencijai,
izoafektiniam sutrikimui gydyti, dvipoliam sutrikimui su panikos sutrikimu, priklausomybei
nuo alkoholio, psichoaktyvij mediag gydyti, kai negalima skirti liio dl inkst,
skydliauks funkcijos sutrikim ar kit alutini reikini, kai gydant liiu inyksta
gydomasis poveikis. Skiriant valproatus kaip papildom vaist prie neuroleptiko miai
manijai gydyti statistikai reikmingai sumaja neuroleptiko doz, pastebima ankstesn ir
didesn manijos simptom redukcija (Muller-Oerlinghausen et al., 2000). Intravenin
valproat galima vartoti infuziniu lainiu bdu miai manijai gydyti.
Valproat vartojimo spektras pastaraisiais metais tapo gana platus - t rodo
rekomenduojamos gydymo schemos.
Dvipolio sutrikimo manijos gydymas:

Euforin manija - litis

Sunki manija - litis + neuroleptikas

Disforin manija - valproatas + benzodiazepinai

Hipomanija valproatas

Psichozin manija valproatas + neuroleptikas

Greita cikl kaita, manija:

vidutin/lengva - valproatas

sunki - valproatas + neuroleptikas (J. Walden, H.Grunze, 1999).

Dvipolio sutrikimo depresijos gydymas:

I tipo dvipolio sutrikimo depresija litis + SSRI

II tipo dvipolio sutrikimo depresija valproatas + SSRI

Psichozin depresija - valproatas + SSRI + neuroleptikas (Braunig, 1999).

Lietuvoje 2002m. SAM psichiatrijos specialistai-konsultantai paruo izofrenijos ir

afektini sutrikim gydymo metodikas, kurios buvo patvirtintos SAM ministro sakymu.
Tarp i metodik yra dvipoli sutrikim gydymo metodika (30 pav.) ir manijos gydymo
metodika (31 pav.).

Kontraindikacijos
Absoliuios kontraindikacijos:

jautrumas valproinei rgiai,

kepen ligos anamnezje,

kepen ar kasos lig manifestacija.

Reliatyvios kontraindikacijos:

persirgtos kepen ir kasos ligos,

gimta fermentopatija,

trumpalaikiai kaul iulp paeidimai.

Dozavimas
miai manijai gydyti reikia skirti 20 mg/kg svorio stebint klinik ir valproins rgties
koncentracij kraujo serume. Afektini epizod recidyv prevencijai valproins rgties
paros doz - 900-1200-1800 mg, didesn doz skiriant nakiai. Ilgo veikimo mini tabletes
galima vartoti kart per par.

alutiniai reikiniai

Virkinimo trakto:

pykinimas,

anoreksija,

vmimas,

viduriavimas;

CNS:

tremoras,

ataksija,

galvos svaigimas,

sedacija;

Metabaliniai sutrikimai:

svorio padidjimas;

asimptominis kepen ferment pagausjimas;

Dermatologiniai:

ibrimai,

retais

atvejais

plauk

slinkimas,

odos

kraujosruvos

dl

trombocitopenijos ar kreumo sutrikim;

Hematologiniai:

trombocitopenija,

pavieniais atvejais galimos ypa sunkios komplikacijos: Stevenso- Johnsono ir

Lyellio sindromai, kuriems bdinga aukta temperatra, greitai atsirandantis
ekzanteminis makulinis ibrimas. Toki sutrikim pasitaiko 1-2 i 1 mln. gydyt
pacient.

Vaist sveika
Su antipsichoziniais vaistais gali padidti valproins rgties koncentracija kraujuje,
klinikai pasireikti sedacija. Vartojant su klozapinu sustiprja sedacija, pavieniais atvejais
galimas net smons sutrikimas. Amitriptilinas ir tluoksetinas gali padidinti, o
karbamzepinas ir fenitoinas - sumainti valproins rgties koncentracij kraujuje. Su
antikoaguliantais,

acetilsalicilo

rgtimi

galimas

stiprinamasis

efektas,

sukeliantis

kraujavim. Todl gydymo valproatais metu sukariavus patartina neskirti aspirino.

Geleies preparatai padidina valproins rgties koncentracij kraujuje.

Perdozavimas
Bdingi simptomai - sedacija, hipotenzija, irdies ir kraujagysli sistemos bei
kvpavimo sutrikimai, metabalin acidoz, hiponatremija, koma. Specifinio prienuodio
nra. Gydoma bendromis priemonmis, palaikaniomis gyvybines organizmo funkcijas.
Apibendrinant reikia paymti, kad valproatai veiksmingesni manijos negu depresijos
prevencijai, kad j gydomasis poveikis panaus liio; valproatai vartojami ilgalaikiam
pirmo ir antro tipo dvipoli sutrikim gydymui ir recidyv profilaktikai.

Karbamazepinas
Farmakodinamika
Veiklioji mediaga cheminiu poiriu panai triciklius antidepresantus. Manoma, kad
veikia GASR neurotransmisij, K+, Na+ kanalus.

Farmakokinetika
r. pasikartojanios depresijos gydymo metodikos algoritm
Su plazmos baltymais susijungia 76%, metabolizuojamas kepenyse, per inkstus
isiskiria 72%, su imatomis - 28%. Pusinio eliminavimo trukm - 16-24 val. Gydomoji
koncentracija kraujyje - 16-42 mol/l. Karbamazepinas 50% susilpnina antipsichozini
vaist veikim, nes padidina kai kuri kepen ferment aktyvum.

Indikacijos
Karbamazepinas vartojamas, jei:

litis buvo neveiksmingas,

litis sukl stipri alutini reikini,

yra miri afektin bsena,

yra greita cikl kaita,

yra izoafektinis sutrikimas,

yra organinis CNS nepakankamumas.

Klinikin charakteristika
Karbamazepinas skiriamas esant miai manijai kaip papildomas vaistas prie
neuroleptiko - greiiau silpsta manijos simptomai, pasiymi antimaniakiniu poveikiu
(C.Wolf, 1998). Ilgalaikis palaikomasis gydymas karbamazepinu sumaina dvipolio
sutrikimo epizod recidyv rizik. Pastaraisiais metais karbamazepinas dvipoliams
sutrikimas gydyti skiriamas kiek reiau.

Kontraindikacijos
Absoliuios

kontraindikacijos

gydyti

karbamazepinu:

kraujodaros

sutrikimai,

atrioventrikulin blokada, padidjs jautrumas karbamazepinui, mi intermituojanti porfirija.

Reliatyvios kontraindikacijos: hematologiniai, natrio apykaitos sutrikimai, sunkios irdies,
inkst, kepen disfunkcijos, ntumas, indymas.

Dozavimas
Gydomoji paros doz yra 400-1600 mg. Karbamazepino koncentracij kraujo serume
rekomenduojama tirti dvi savaites kas savait, vliau - kas 3 mn. ir pagal klinik. Btina
stebti kraujo ir kepen pokyius. Yra karbamazepino ilgiau veikianti forma - ios tablets

liau rezorbuojasi, todl karbamazepino koncentracija kraujo serume esti tolygesn,

vaist galima gerti du kartus per par.

alutiniai reikiniai
Dispepsiniai reikiniai, nuovargis, svaigulys, mieguistumas, gali sutrikti akomodacija,
kilti alergini reakcij, pavieniais atvejais - Stevenso-Johnsono ir Lyellio sindromai. Galimi
kraujo pokyiai. - leukocitoz arba leukopenija, eozinofilija, trombocitopenija. Kartais
sutrinka kepen veikla, prasideda pankreatitas. Retai sutrinka inkst veikla, gali atsirasti
bradikardija, pasitaiko irdies laidiosios sistemos pakitim (atrioventrikulin blokada). Be
to, gali itikti tromboflebitai ir tromboembolijos.

Sveika su kitais vaistais

Karbamazepino koncentracij kraujo plazmoje gali sumainti fenobarbitalis, fenitoinas,
primidonas, valproin rgtis, teofilinas. Tuo tarpu makrolidiniai antibiotikai (pvz.,
eritromicinas), izoniazidas, kalcio antagonistai j padidina. Reikia atkreipti dmes
pacientus, kurie gydomi neuroleptikais, nes karbamazepinas gali sumainti i vaist
koncentracij kraujo plazmoje, o dl to gali paatrti liga. Kartu vartojant antidepresantus,
pvz., SSRI, gali pasireikti serotoninerginis sindromas.

Perdozavimas
Perdozuojama ketinant nusiudyti. Igrus per didel karbamazepino doz minti
alutiniai reikiniai esti stipresni, o dar gali irykti tremoras, susijaudinimas, toniniaikloniniai traukuliai, kvpavimo bei irdies ir kraujagysli sutrikimai, sutrikti smon, itikti
atrioventrikulin blokada, koma, mirtis. Specifinio prienuodio nra, apsinuodijimas
karbamazepinu gydomas simptomikai.
Rezistentikais dvipolio sutrikimo atvejais gali bti derinami du ar net trys nuotaikos
stabilizatoriai - tokiais atvejais reikia ypa rpestingai stebti galimus alutinius reikinius.
Teratogeniniu poiriu nuotaikos stabilizatoriai kelia rizik mogaus embrionui ar
vaisiui. Visi trys aprayti normotimikai 1-2% atvej veikia teratogenikai, todl btina spti
pacientes vengti pastoti.

Naujos kartos antikonvulsantai

Tai gabapentinas, lamotridinas, topiramatas ir kt. Nuo 1998m. skelbiami moksliniai
darbai apie j vartojim ir dvipoliam afektiniam sutrikimui gydyti.

Farmakodinamika
Pastebimas platesnis veikimo bdo spektras. Naujieji antikonvulsantai, kitaip nei
"senieji", papildomai moduliuoja glutamato neurotransmisij sumaindami jo dirginamj
poveik, topiramatas dar ir silpnai slopina karbonin anhidraz. ie vaistai Lietuvoje
registruoti, taiau jie yra brangs, todl skirti juos dvipoliam sutrikimui gydyti maai
galimybi.
Topiramatum. 1998-2001m. apie j paskelbta 11 studij.
Farmakodinamika. Sustiprina GASR veikim, blokuoja glutamato receptorius,
moduliuoja Ca++ kanalus, slopina karbonins anhidrazs izofermentus.
Farmakokinetika. Greita rezorbcija, su plazmos baltymais jungiasi 15%. Pusinio
eliminavimo trukm - 20-30 val.
Klinikin charakteristika ir indikacijos. Stiprus antikonvulsinis poveikis, gydo
rezistentikus idininius epilepsijos priepuolius, tinka miai manijai, dvipolei depresijai,
izoafektiniam sutrikimui, dvipoliam sutrikimui su greitais ir ultragreitais epizodais gydyti.
Gydomasis poveikis: dvipolio sutrikimo manijai gydyti - 60% atvej, depresijai - efektas
pastebtas 27% atvej.
Dozavimas. 200-1000mg per par.
alutiniai reikiniai. Nuovargis, pykinimas, nervingumas, svaigimas, parestezijos,
tremoras, svorio sumajimas ir kt.
Sveika. Skiriant su karbamazepinu, fenitoinu pusinio eliminavimo trukm sumaja iki
12-15val., su valproine rgtimi reikmingos sveikos nra.
Gabapentinum. Nesijungia su baltymais, todl nesveikauja su kitais vaistais. Pusinio
eliminavimo trukm 6 val. Dozavimas - 900-2400 mg per par. Gabapentinas pasiymi
velnia sedacija, tinka impulsyvumui, nerimui, agresijai, prieikumui alinti. Gydomasis
poveikis palyginti su placebo - 35:92%. Gydant refrakterin dvipol sutrikim atsakas buvo
39% atvej (Carta, 2000).

Lamotriginum. is vaistas isiskiria rykesniu antidepresiniu poveikiu, jis veiksmingas

ultragreit cikl eigos dvipoliam sutrikimui gydyti, nuo jo maja svoris.
Naujj antikonvulsant taikymo dvipoliam sutrikimui gydyti galimybs dabar tiriamos
dar intensyviau, j gydomajam poveikiui vertinti reikia didesns apimties klinikini studij.

REMISIJA
Anamnezje 2 ar daugiau epizod
Adekvatus palaikomasis gydymas
Li (0,8-1,2 mmol/l) arba VPR (346,7-693,4mmol/l)
Stabili bsena 1-2 m. po pirmojo epizodo
Ltai mainti NS doz (titravimas per kelias savaites)
Atidiai stebti prodrominius simptomus
ATKRYTIS
Tikrinti NS koncentracij kraujo serume, pasiekti
gydomj koncentracij; papildyti tiroksinu

Nepakankamas atsakas
Manija

Depresija

r. manijos gydymo
metodikos algoritm

r. Pasikartojanios
depresijos gydymo
metodikos algoritm

NS nuotaikos stabilizatoriai, Li - litis, VPR - valproatai

30 pav. Dvipoli sutrikim gydymo metodika

Tsti adekvat
gydym Li arba VPR

Lengva manija
Litis (pradti nuo 600 mg per par,
doz didinti iki 1800 mg per par
pagal klinikines indikacijas;
koncentracija serume 0,8-1,2
mEq/l)
arba
Valproatai (pradti nuo 300 mg per
par, doz didinti iki 1500 mg per
par pagal klinikines indikacijas;
koncentracija serume 346,7-693,4
mmol/l)
Nepakankamas poveikis

Skirti BZD

Vidutinio sunkumo arba

sunki manija ir (arba)
psichozs simptomai
izoafektinis
sutrikimas, manijos
tipas
Klasikiniai NL +
litis arba valproatai
(ltesnis dozi titravimas)
Nepakankamas poveikis

Atipiniai NL +
litis arba valproatai
(ltesnis dozi titravimas)
Nepakankamas poveikis arba
netoleruotinas alutinis poveikis

Nepakankamas poveikis

Skirti tiroksino
(jeigu sumajusi skydliauks
hormon koncentracija serume)
Nepakankamas poveikis

Agresyvumas arba
psichomotorinis
sujaudinimas esant
kontraindikacij gydyti
vaistais; ankstesnis EIT
teigiamas poveikis

NL neuroleptikai
BZD benzodiazepinai
CBZ karbamazepinas
EIT elektros impuls terapija

Greitos cikl kaitos manija

Mirus afektinis epizodas
Organin manija

Valproatai ir/arba BZD + NL

Nepakankamas poveikis

CBZ
(pradti nuo 400 mg per par,
doz didinti iki 1000 mg per
par pagal klinikines
indikacijas; koncentracija
serume 16,93-42,33 mmol/l)
ir(arba) BZD + NL
Nepakankamas poveikis

Nuotaikos stabilizatori
derinys ir(arba) BZD + NL
Nepakankamas poveikis

Klozapinas ir(arba)
valproatai arba litis
Nepakankamas poveikis

EIT
Nepakankamas poveikis

EIT ir klozapinas arba

atipiniai NL

31 pav. Manijos gydymo metodika

Nootropai
A.iurkut
Vienoje Belgijos firmoje 1963 m. buvo pradtas tirti piracetamas, o C.Giurgea 1972m.
nustat, kad i mediaga pagerina atmint, ir 1973m. paskelb publikacij, ikeldamas
naujos psichotropini vaist ries - nootrop klausim (gr. noo - protas, tropos judjimas, siekimas). ios grups vaistai stimuliuoja smegen neurometabolinius
procesus, jie dar vadinami neurometaboliniais stimuliatoriais, cerebroprotektoriais,
vartojami kognityvinms funkcijoms gerinti, demencijoms gydyti.

Klasifikacija

Gama aminosviesto rgties (GASR) dariniai;

Piridino grup;

Acetilcholinesterazs inhibitoriai;

Glutamato receptori antagonistai;

Cerebrovaskuliniai neurometaboliniai vaistai;

Neuropeptidai;

Laisvj radikal antagonistai;

vairs kiti preparatai.

Farmakodinamika
Vis pateikt grupi vaistams bdingi bendri veikimo aspektai, taiau tikslus
mechanizmas lieka neaikus. Nootropai pasiymi antihipoksiniu poveikiu, apsaugo lsteles
nuo aling veiksni. Spjama, kad nootropai veikia per GASR-ergin sistem ir gerina
smegen integracinius procesus, ievs ir poievio ryius, stimuliuoja kit neuromediatori
sistem metabolizm (ir centrinius cholinerginius procesus), gerina tarpneuronin
neurotransmisij, palengvina nervinio impulso perdavim per corpus callosum vairius
smegen ievs sluoksnius, veikia neuron membran fosfolipid apykait, slopina lipid
peroksidacijos reakcijas, maina laisvj radikal susidarym, galbt veikia net imunin
sistem.

Indikacijos
Jos yra bendros visai grupei - skiriami vairios genezs psichoorganiniam sindromui,
demencijai gydyti, kognityvinms funkcijoms gerinti.
Glaustai apvelgsime pagrindini vaist klinikinio veikimo ypatumus.

Gama aminosviesto rgties (GASR) dariniai

Piracetamum.

Farmakodinamika.

Piracetamas

moduliuoja

acetilcholino

neu-

rotransmisij, didina neuron tolerancij hipoksijai, gerina neuronin metabolizm, maina

trombocit agregacij, smegen kraujotakos mikrocirkuliacij.
Farmakokinetika. Tai hidrofilin mediaga, nesijungianti su plazmos baltymais,
daugiau kaip 90% jos isiskiria per inkstus. Pusinio eliminavimo trukm - 4,5-7val.

Klinikin charakteristika. Piracetamas gerina dmesio koncentracij, siminimo ir

atkrimo galimybes, teigiamai veikia astenij ir afektin labilum, taiau smegen atrofijos
atvejais rezultatai abejotini. Piracetamas gali bti naudingas kognityvinms funkcijoms
gerinti po insulto, CNS intoksikacij, traum, esant psichoorganiniam sindromui.
G.Pantelejeva su bendraautoriais (1976) nustat piracetamo gydomj poveik gydant
adinamines depresijas, kai gydymas vien antidepresantais buvo neveiksmingas. Anskiau
piracetamas bdavo skiriamas neuroleptik pakeliamumui gerinti, j sukeliamiems
alutiniams reikiniams mainti.
Kontraindikacijos.

Sunks

inkst

nepakankamumo

reikiniai.

Dozavimas.

Paymtina, kad maesns negu 1,2 g paros dozs esti neveiksmingos, todl
rekomenduojama

skirti

2,4-4,8

per

par.

Pomms

bsenoms

gydyti

dl

cerebrovaskulini sutrikim siloma skirti 4,8-6,0 g per par. Vaist reikia gerti 2-3 kartus
per par. mi bsen metu galima skirti injekcijomis ven. Ltines bsenas siloma
gydyti kursais, po 3 mnesius.
alutiniai reikiniai. Pastebimi retai: padidjs jaudrumas, nervingumas, kartais
aitacija (ypa skiriant vaist mioms bsenoms gydyti), nemiga, nuovargis ir kt. Sveika:
apraytas reikmingai pailgjs protrombino laikas skiriant piracetam su varfarinu (1
atvejis, 1983m.).

Piridino grup
Pyritinolum. Jo veikimo ypatumas - didina smegen tolerancij hipoksijai, gerina
smegen kraujotak. Gyvn tyrimai parod, kad piritinolis gausina endogeninio
acetilcholino smegen ievje ir dryuotajame kne. Indikacijos jau mintos. Paros
gydomoji doz - 600-800 mg, geriant 2-3 kartus per par. Gydoma kursais 1-3 mn.,
kartais iki 6-8 mnesi. Galimi galvos skausmai, pykinimas, nemiga, dirglumas.

Acetilcholinesterazs inhibitoriai
Sudtinguose atminties procesuose dalyvauja ir acetilcholinergin sistema. Atsiradus
demencijai pastebimas CNS neurotransmiterio acetilcholino deficitas.

Farmakodinamika
Didina acetilcholino kiek slopindami j skaidant ferment acetilcholinesteraz.

Indikacijos
Alzheimerio ligai, Alzheimerio tipo demencijoms gydyti.
Tacrinum. is vaistas 30% atvej sukelia nepageidaujamus alutinius anticholinerginius

reikinius

pykinim,

vmim,

viduriavim,

taip

pat

didina

kepen

transaminazes, ypa GPT, todl vartojim btina reguliariai kontroliuoti. Be to, reikia
rpestingai titruoti doz - gerti 4 kartus per par.
Donepezilum. Tai piperidino chemins grups preparatas, grtamojo poveikio
acetilcholinesterazs inhibitorius.
Farmakodinamika. Slopina acetilcholinesteraz (AchE). Donepezilis neslopina irdies
ir arnyno AchE, silpnai slopina raumen AchE.
Farmakokinetika. Gerai absorbuojamas i virkinimo trakto, koncentracija priklauso
nuo dozs, stabili koncentracija kraujuje pasiekiama per 15 dien. Pusinio eliminavimo
trukm 70 vaI. Metabolizuojamas kepenyse, CYP450 2D6 ir 3A4 izoferment sistemose.
Isiskiria per inkstus.
Indikacijos. Lengvai ir vidutinio sunkumo Alzheimerio ligai gydyti. Klinikiniais 30
savaii trukms tyrimais (Rogers et aI.,1997) rodytas donepezilio gydomasis poveikis iki
80% Alzheimerio ligos atvej.
Kontraindikacijos. Donepezilio negalima skirti pacientams, kuriems yra padidjs
jautrumas donepezilio hidrochloridui, piperidino dariniams ar bet kuriai sudedamajai vaisto
daliai. Vaisto neskiriama ir niosioms.
Dozavimas. Gydyti pradedama 5 mg per par, tai - klinikai veiksminga doz. Vaistas
geriamas kart per par. Maistas neturi takos vaisto vartojimui. Jeigu poveikis
nepakankamas, po 4-6 savaii doz galima padidinti iki 10 mg per par. Nustojus vartoti
vaist bsena ima blogti. Dozs nereikia koreguoti pacientams, sergantiems kepen ir
inkst ligomis.
alutiniai reikiniai. Nestiprs, vaistas gerai pakeliamas. Pasitaiko nuovargio,
pykinimo, vmimo, viduriavimo, anoreksijos, galvos svaigimo atvej (1-10% atvej).
Sveika. CYP 450 3A4, 2D6 inhibitoriai (eritromicinas, tluoksetinas) gali mainti
donepezilio

koncentracij.

Galimas

sinergistinis

poveikis

su

cholinomimetikais,

cholinerginiais agonistais, adrenoblokatoriais. Klinikini tyrim metu nepastebta

reikmingos sveikos su kitais vaistais.

Perdozavimas. Perdozavus itinka cholinergin kriz, pasireikianti stipriu vmimu,

seiltekiu, prakaitavimu, bradikardija, hipotenzija, sutrikusiu kvpavimu, kolapsu ir
traukuliais. Nusilpsta raumenys, o dl nusilpusi kvpavimo sistemos raumen gali itikti
mirtis. Perdozavus skiriama prienuodio - cholinergini vaist, pavyzdiui, atropino.
Atropino sulfato ven skiriama atsivelgiant efekt: pradin doz - 1,0-2,0 mg, vliau
doz parenkama pagal klinikin atsak. Neinoma, ar donepezilio hidrochloridas ir jo
metabolitai dializuojami.
Galantaminum. Farmakodinamika. Tai dvilypio veikimo preparatas: jis slopina AchE
ir, kitaip nei aukiau minti vaistai, dar moduliuoja nikotininius acetilcholino receptorius,
t.y. juos stimuliuodamas padidina acetilcholino isiskyrim sinapsin ply.
Farmakokinetika. Pusinio eliminavimo trukm - 7-8 val. Vartojant galantamin po
12mg du kartus per par vidutin jo koncentracija kraujo plazmoje svyruoja nuo 30 ng/ml
iki 90 ng/ml. Koncentracijos plazmoje priklausomyb nuo dozs yra linijin. Prie kraujo
plazmos baltym galantamino jungiasi maai - 17,7%. Galantamino metabolizmui
svarbiausi yra citochromo P450 2D6 ir 3A4 izofermentai. Didioji dalis isiskiria su
lapimu.
Indikacijos. Lengvai Alzheimerio ligai ir Alzheimerio tipo demencijoms gydyti.
Kontraindikacijos. Galantamino negalima vartoti monms, kuriems yra padidjs
jautrumas galantamino hidrobromidui, su sunkiu kepen ar inkst nepakankamumu.
Klinikin charakteristika. Galantaminas tirtas dvigubai aklu metodu 3200 pacient
eiose randomizuotose studijose lengvai ir vidutinei Alcheimerio ligai gydyti. Nustatytas
statistikai patikimas jo gydomasis poveikis palyginti su placebo.
Dozavimas. Pirmas 4 savaites rekomenduojama gerti po 4 mg du kartus per par.
Palaikomoji pradin paros doz yra 16mg (8mg du kartus per par), vartoti 4 savaites.
Toliau j galima didinti iki 24 mg (12mg du kartus per par).
alutiniai reikiniai. Pasitaiko 5-16% atvej, danesni: pykinimas, reiau vmimas,
anoreksija ir viduriavimas (nesiekia 10% atvej).
Sveika. Galantamino negalima vartoti kartu su kitais cholinomimetikais, jis naikina
anticholinergini preparat poveik. Galima sveika su vaistais, retinaniais irdies ritm,
pvz., digoksinu, adrenoblokatoriais. Dl cholinomimetinio poveikio galantaminas stiprina
sukcinilcholino raumenis atpalaiduojant poveik anestezijos metu.
Perdozavimas. Perdozavimo poymiai - tokie kaip ir nuo kit cholinomimetik. Be
raumen silpnumo ar fascikuliacij, gali atsirasti jau aukiau aprayt cholinergins kirzs
simptom. Skirtini anticholinerginiai preparatai, pvz., atropinas.

Glutamato receptori antagonistas

Memantinum. Tai glutamato (NMDA-N-methyl-D-aspartatas) receptori antagonistas.
Farmakodinamika. Memantinas veikia glutamatergin neurotransmisij.
Jeigu yra padidjs glutamato isiskyrimas sinapss ply (pvz., iemija, hipoksins
bsenos), memantinas blokuoja NMDA receptorius ir su jais susijusius kalcio kanalus
sustabdydamas glutamato dirginamj poveik. Tais atvejais, kai glutamato isiskyrimas
sumaja, memantinas pagerina jo neurotransmisij aktyvuodamas natrio kanalus kaip
AMPA-agonistas (tai glutamato receptori subtipas - (-amino-3-hidroksi-5-metil-4izoksazolpropiono rugtis). Manoma, kad memantinas padidina ir monoamin neurotransmiteri - dopamino, serotonino ir noradrenalino isiskyrim sinapsin ply.
Farmakokinetika. Greitai rezorbuojasi i virkinimo trakto, maai jungiasi su plazmos
baltymais (<10%), mogaus organizme beveik nemetabolizuojamas, tik labai nedidelis jo
kiekis bna hidroksilintas. Memantinas isiskiria daugiausia per inkstus ir tik nedaug - su
imatomis. Pusinio eliminavimo trukm - 75-100val.
Klinikin

charakteristika

ir

indikacijos.

Klinikins

studijos

dvigubai

aklu

randomizuotu metodu statistikai patikimai rod memantino gydomj poveik gydant

demencijas. Be to, memantinas veikia centrins kilms spastinius motorikos sutrikimus,
distonijas, diskinezijas ir rekomenduojamas istinei sklerozei, vaik cerebriniam
paralyiui gydyti.
Kontraindikacijos. Smons sutrikimo bsenos, sunks inskt funkcijos sutrikimai,
epilepsija. Reliatyvi kontraindikacija - ntumas ir indymas.
Dozavimas. Demencijai gydyti pirm savait skiriama 5 mg, antr 10 mg, trei - 1520 mg per par, didiausia paros doz 30 mg. Spastiniams motorikos sutrikimams gydyti
jau pirm savait skiriama 10 mg paros doz, antr 20 mg, trei - 20-30 mg.
alutiniai reikiniai. Priklauso nuo dozs: svaigimas, nerimas, pykinimas, sudirgimas,
nuovargis, pavieniais atvejais galimi traukuli priepuoliai.
Sveika su kitais vaistais. Barbitratai, neuroleptikai, anticholinerginiai vaistai,
levodopa ir dopaminerginiai agonistai (bromkriptinas, amantidinas) gali sustiprinti
memantino alutin poveik.

Cerebrovaskuliniai neurometaboliniai vaistai

Nicergolinum. Veikia kaip vazodiliatatorius, simpatikolitikas, gerina kraujotak, slopina
trombocit agregacij, greitina smegen gliukozs apykait, stimuliuoja neuron
metabolizm, gausina acetilcholino smegen ievje ir kitose smegen srityse, veikia kaip
antioksidatorius.
Indikacijos. Kraujo apytakos sutrikimai, vaskulins ir degeneracins demencijos.
Kontraindikacijos. mi hemoragija, vieias miokardo infarktas, ryki bradikardija.
Dozavimas. 15-30mg per par.

Neuropeptidai
Cerebrolysinum. Tai nootropinis peptiderginis preparatas. Cerebrolizino sudtyje yra
aktyvi aminorgi ir peptid, kurie pereina per kraujo ir smegen barjer
Farmakodinamika. Cerebrolizinas gerina smegen aerobin energin metabolizm,
stimuliuoja intralstelin baltym sintez, tarpsinapsin neurotransmisij, slopina neuron
membran lipid peroksidacin oksidacij, maina aminorgties glutamato dirginamj
neurotoksin poveik. Klinikai psichotropinis cerebrolizino poveikis reikiasi nootropiniu,
vis pirma mnemotropiniu, veikimu, jis yra kognityvini funkcij protektorius, alina
astenij.
Indikacijos. Cerebrolizinas skiriamas vairios kilms silpnaprotystei gydyti, insult,
meningit, encefalit, galvos smegen traum atvejais.
Dozavimas. Multiinfarktins demencijos, atro fini smegen lig atvejais jo reikia skirti
lainiu bdu ven po 10-20 mI 20-30 infuzij.

Laisvj radikal antagonistai

Ginkgo biloba. Tai ginkmedio lap ekstraktas.
Farmakodinamika. Ginkgo biloba yra stiprus laisvj radikal antagonistas ir stabdo
lsteli lipid peroksidin oksidacij. Be to, jis prapleia smulkias arterijas ir tonizuoja ven
sieneles, didina kapiliar tonus, pasiymi reologiniu poveikiu, gerina neuron
metabolizm.

Indikacijos ir klinikin charakteristika. Ginkgo biloba gerina atmint ir dmes,

rekomenduojamas galvos smegen kraujotakos sutrikimams alinti, rodyta, kad jis maina
galvos skausmus, svaigim, im ausyse, nuovarg, gerina mieg.
Kontraindikacijos. J nra, vaistas puikiai toleruojamas.
Dozavimas. Po 1 tablet 3 kartus per par, valgio metu.
alutiniai reikiniai. Gali sutrikti virkinimas, skaudti galv, itikti alergins odos
reakcijos.
Apibendrinant paymtina, kad demencijos yra dana vyresniojo amiaus psichikos
patologija ir j kompleksiniam gydymui nootropai (neurometaboliniai stimuliatoriai), ypa
acetilcholinesterazs inhibitoriai, yra neabejotinai reikmingi.

Elektros impuls (elektros traukuli)

terapija - EIT, ETT
Laisv Dembinskien
Elektros traukuli terapija (ETT) - vienas i seniausi, bet ir dabar veiksmingiausi
psichikos sutrikim gydymo metod. Taiau io metodo taikym iki i dien irima
prietaringai: baugina tai, kad elektros impulsas sukelia traukuli priepuolius, be to,
vyrauja klaidinga nuomon, jog visuomet sutrinka atminties funkcija. Gydymo sukeliant
traukulius itak reikia iekoti tolimoje praeityje. Jau XVI amiuje veicar gydytojas ir
alchemikas Paracelsus (1493-1541) pamiimui gydyti skyr kampar, kuris sukeldavo
traukulius.
Apraoma Leopoldo von Anerbruggerio 1764m. gydyta "mania vivorum" skiriant
kampar kas 2 valandas ir sukeliant traukulius. 1785m. dr. Oliverio apraytas skmingas
manijos gydymas kamparo sukeltais didij traukuli (grand mal) priepuoliais. Jau seniai
buvo pastebta, kad izofrenijos simptom sumaja po epilepsijos priepuolio. Tai
atsitikdavo tada, kai po organini galvos smegen paeidim (traum, infekcij ir kt.)
sergantiesiems izofrenija kildavo traukuli priepuoliai. Tai vliau pasitaikydavo ir
nutraukus gydym barbitratais. Vyravo nuomon, kad izofrenikai neserga epilepsija, ir
atvirkiai.
Vengr psichiatras L.Meduna (1896-1964) laikytinas farmakologins traukulini
terapijos pradininku. 1934 01 23 jis skmingai pradjo gydym aliejiniu kamparo tirpalu.
Injekcijomis raumenis sukeltais traukuli priepuoliais jis igyd 4 metus katatoniniame

stupore ibuvus ligon. Po to gyd 26 sirgusiuosius izofrenija, i kuri 10 pasveiko, 3-j

psichikos bsena pagerjo, 13 nepasikeit. Netrukus kampar Meduna pakeit
pentilenetetrazolio (kardiazolio) injekcijomis ven
1938 04 11d. Romoje italai Vga Cerletti ir Lucino Bini sukonstravo special aparat ir
pirm kart paveik elektros oku izofrenija sirgus ligon.
Amerikoje ETT pradta taikyti 1940m. Po keli met is metodas pradtas taikyti ir
Lietuvoje (N.Indraius, J.Rubinteinas, A.Smalstys).
Vliau A. E. Bennetti, siekdamas ivengti raumen traukuli ETT metu, pasil naudoti
spinalin anestezij ir miorelaksantus. 1951m. buvo pradtas naudoti miorelaksantas
sukcinilcholinas. Skiriant miorelaksant ios procedros metu rykesni traukuli nebna,
todl pavadinim "elektrotraukulin" dert pakeisti tikslesniu terminu - "elektros impuls
terapija" (EIT).

Indikacijos
Depresinis sutrikimas su psichozs simptomais, depresinis stuporas, depresinis
sutrikimas su didele saviudybs rizika, depresinis sutrikimas, nepasiduodantis gydymui
antidepresantais, depresinis sutrikimas su melancholijos simptomais, mi manija, kai
kontraindikuotina farmakoterapija, mi izofrenija su ireiktais afektais, katatonin
izofrenija,

ltin

izofrenija,

kai

antipsichoziniai

vaistai

neveikia

psichozins

simptomatikos, febrilinis piktybinis neurolepsinis sindromas.

Kontraindikacijos
Absoliuti kontraindikacija gydyti EIT yra padidjs intrakraninis spaudimas. Reikia
atsargiai skirti EIT esant hipertoninei ligai, taiau literatroje nurodomas skmingas
poinsultins depresijos gydymas prajus 1 mn. poinsulto. Skmingi buvo EIT, atlikti ir
prajus 3 mn. po infarkto.
Gausios studijos patvirtina skming gydym EIT ntumo metu - tai ypa aktualu, nes
nra vienos nuomons apie psichotropini vaist poveik vaisiui ir embrionui. Skmingai
gydomi senyvo amiaus ligoniai, sergantys depresijomis ir turintys demencijos poymi, atminties sutrikimai jiems nepagiljo. Duomen apie vaik ir paaugli gydym EIT yra
maai. Apraomas atvejis, kai EIT buvo gydoma 8,5 met mergait, itikta sunkaus
katatoninio stuporo, - po 16 seans ji visikai pasveiko.
EIT atlikti reikalingas ratikas ligonio sutikimas ir ligonio para patvirtinantis
liudytojas (eimos narys ar kas nors i gimini).

Prie gydym EIT, kaip ir prie bendr narkoz, ligoniui turi bti atlikti visi tyrimai:
laboratoriniai (kraujo, lapimo, gliukozs kiekio kraujuje, elektrolit serume, urea ir
kreatino) ir EKG, krtins lstos rentgenoskopija, esant reikalui KT.
EIT daniausiai atliekama tris kartus per savait (pirmadieniais, treiadieniais,
penktadieniais). Prie skiriant EIT nutraukiami psichotropiniai vaistai, taiau jei to negalima
padaryti, skiriami silpnesnio hipotenzinio poveikio neuroleptikai. Negalima skirti MAOI
grups antidepresant, nes jie paauktina traukulio priepuolio slenkst. Liio terapija turi
bti nutraukta, prieingu atveju galimos sunkaus sumiimo bsenos. Nuo vidurnakio prie
EIT negalima nieko gerti ir valgyti. Ryt ligonis turi nusilapinti. 45 min. prie EIT
raumenis arba ven suleidiamas atropinas. Ligonis paguldomas, jei yra, iimami dant
protezai, nuimami juvelyriniai dirbiniai ir akiniai. Imatuojamas kraujo spaudimas.
Prijungiamas elektroencefalografas, kurio duomenys rodo, ar vyko elektrookas, ir
eletrokardiografas, leidiami miorelaksantai. Kai kada ir nuo miorelaksant gali bti
neymi kramtomj raumen traukuli, todl burn, kad liest ir dantis, dedamas
protektorius, paprastai guminis, lpoms, dantims, lieuviui apsaugoti nuo traumos traukuli
priepuolio metu, pridedami elektrodai. EIT galima atlikti dedant elektrodus bilateraliai arba
unilateraliai (po unilateralins procedros bna maesni atminties sutrikimai). Atliekant
bilateraliai bna stipresnis priedepresinis poveikis. Priepuolis prasideda toniniais
raumen

susitraukimias,

trunkaniais

10-20sek.,

faz

palaipsniu

pakeiia

pasikartojantys kloniniai traukuliai (10-12 per sekund). Visas priepuolis trunka 30-60sek.
Kartais, ypa pirm kart ir vyresniems nei 40 met amiaus pacientams, priepuolis trunka
per 100 sek. Po priepuolio reikalinga prieira: paversti ant ono, stebti kvepavim, seili
sekrecij. EIT seans trukm (skaiius) priklauso nuo pasiekto efekto. Gydant depresinius
sutrikimus tenka skirti 5-10, gydant manijos ar izofreninius sutrikimus - net iki 25.

Komplikacijos
Pailgjs priepuolis (jei tsiasi per 3 minutes). Tuomet priepuolis nutraukiamas
suleidiant ven 10 mg diazepamo.
Pailgjs kvpavimo atgavimas - bna tada, jei prajus 5 min. neprasideda spontaninis
kvpavimas. Tuomet tsiama plaui ventiliacija - tol, kol grta spontaninis kvpavimas.
Intubacija indikuotina tik po ilgos ventiliacijos (30-60min.).
Po EIT gali bti delyrinis smons sutrikimas, jis gali tstis 20 ir daugiau minui (kol
praeina narkoz). Delyras nutraukiamas intravenine 10 mg diazepamo injekcija.
Retai gali bti pykinimas ir vmimas.
Tredaliui ligoni bna galvos skausmai, galintys nesiliauti kelet valand.

alutinis poveikis
Gali bti sumiimas ir atminties sutrikimas. Tai daniausiai nutinka vyresniems nei 60
met pacientams. Atminties sutrikimai inyksta po keleto savaii.
EIT yra saugi procedra. Taiau literatroje apraoma, kad yra buv atvej (j labai
reta), kuomet po EIT ligoniai mirdavo (1 i 10000). Abejojama, ar tai buvo EIT padarinys, galbt taip vyko dl to, kad ligonis buvo nepakan kamai kruopiai itirtas, arba dl prasto
reanimatologo darbo.
EIT veikimo mechanizmas nra aikus. Vyrauja neurochemin ir neurofiziologin
hipotezs. Neurochemin hipotez teigia, kad EIT metu keiiasi neurotransmiteri funkcija,
susilpnja adrenergini postsinapsini receptori funkcija ir padidja 5 HT2, DA receptori
sensityvumas. Neurofiziologin hipotez remiasi tuo faktu, kad traukuli priepuolio metu
smegen dalis bna metabolikai hiperaktyvi, o po priepuolio hipoaktyvi. Tai nustatyta
pazitron emisijos tomografija (PET), smegen regionins kraujotakos funkciniu tyrimu bei
KT. Gydant EIT pastebima ir neuroendokrinini pokyi (padidja prolaktino, endorfin
kiekis).

Transkranin magnetin
stimuliacija (TMS)
Laisv Dembinskien
Tai metodas, sukurtas tik beveik prie deimtmet. TMS yra paprasta, palyginti greita ir
saugi procedra. Atliekant TMS nereikia jokios premedikacijos greitai veikianiais
migdomaisiais, miorelaksantais. Tai patogi procedra ir ambulatoriniams ligoniams.
Atskaitos takas yra kairiojo smegen pusrutulio motorin zona. Taikant nestipri
stimuliacij iekoma vietos, kurios veikimas magnetiniu lauku skatina platakos raumen
susitraukim. Per kelet centimetr nuo ios vietos atliekama magnetin stimuliacija.
Daniausiai stimuliuojama 10 arba 20 Hz danio magnetiniu lauku, nuo keli iki
keliasdeimties sekundi trunkaniomis impuls salvmis. Procedros trukm - iki puss
valandos. Ligonis bna smoningas, nejauia jokio diskomforto ar skausmo. Gydomasis
efektas gali pasireikti jau po pirmj procedr. Gydymo kursas daniausiai yra iki 10
procedr.

Procedra atliekama pridjus speciali magnetin rit prie galvos ir per j leidiant
atitinkam parametr elektros srov indukuojami magnetiniai impulsai veikia smegen
bioelektrin aktyvum ir sukelia atitinkam smegen srii neuromediatori, atsakomj
poveik. Tokiu bdu alinami neuromediatori disfunkcijos sukelti psichikos sutrikimai.
EIT ir TMS poveikis neuromediatoriams yra panaus, taiau TMS pranaesn tuo, kad
jos metu nereikia didels elektros srovs, nes impulsas lengvai pereina per kaukol, jos
virutinius dangalus bei smegenis, todl nereikia premedikacijos.
iuo metu atliekama daugyb klinikini stebjim, mokslini tyrim.
Geriausiai itirtas gydomasis TMS poveikis depresijoms. Tyrimai parod, kad TMS
gydomasis poveikis siekia iki 70%. Jis ymiai silpnesnis gydant depresij su psichozs
simptomais. TMS labai pagreitina terapin poveik, o tai ypa svarbu esant sunkiai arba
saviudikos pakraipos depresijai. Jis veiksmingas ir gydant rezistentikas depresijas. Yra
duomen, kad po gydymo TMS pasikeiia neuromediatori funkcijos, iki tol neefektyvs
antidepresantai gyja didesn gydomj poveik.
vertinant tai, kad depresijos yra linkusios kartotis, po io greitos terapijos metodo reikia
ir toliau skirti prierecidyvinius vaistus - normotimikus ir/arba antidepresantus.
Yra duomen, kad TMS sumaina negatyvius izofrenijos simptomus. Taip pat
gaunami

teigiami

rezultatai

gydant

galvos

smegen

kraujotakos

sutrikimus,

parkinsonizm, periferins nerv sistemos ligas ir ltinio skausmo sindrom. TMS pradta
taikyti ir Lietuvoje.

viesos terapija (fototerapija)

Alvydas Navickas
viesos terapija (fototerapija, liuminoterapija, helioterapija) - tai gydymas intensyviu
viesos srautu.

Istorija
Nuo antikos laik buvo pastebtas naudingas viesos poveikis gydant vairias ligas.
Antrajame ms amiaus imtmetyje graik gydytojas Aretjus letargija sirgusiems
monms rekomenduodavo gulti viesoje. XIXa. pradioje prancz psichiatras J. E. D.
Esquirolis savo pacientams, ruden ir iem kentusiems dl depresijos, rekomenduodavo

gydytis saultoje Italijoje. Dan fizioterapeutas N.R.Finsenas 1903m. apdovanotas Nobelio

premija u viesos takos gydant vairias ligas tyrimus.
Psichiatrijoje viesos terapijos metodas pradtas naudoti nuo 1981 m. - j pasil
Nacionalinio psichikos sveikatos instituto (JAV) prof. N.E.Rosenthalis ir kt. is gydymo
bdas paplito poliarinje, subpoliarinje ir vidurinje geografinse juostose: Kanadoje,
JAV, Anglijoje, Airijoje, kotijoje, vedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, taip pat Lenkijoje,
Vokietijoje, veicarijoje ir kitur. 1988m. buvo kurta Tarptautin viesos terapijos ir
biologini ritm draugija. Nuo 1995m. viesos terapija pradta taikyti Vilniaus universiteto
psichiatrijos klinikoje.

Veikimo hipotezs
io gydymo bdo mechanizmas nra iaikintas. Tiriamos kelios hipotezs: vidini
svyravim dezorganizacijos hipotez (Goodwin, 1983), cirkadinio ritmo sutrikimo hipotez
(Wu, Bunny, 1990), liumen hipotez (Seggie, 1989; Emrich, 1990), tinklains jautrumo
viesai hipotez (Dearry ir Burnside, 1986). Daugiausia bendramini susilauk
melatonino sekrecijos hipotez (D.Jimersonas ir kt., 1977; M.Asberg ir kt., 1978).
Manoma, kad esant viesos stygiui gali sutrikti melatonino apykaita, o ji sutrikdo
organizmo cirkadin svyravim, kit hormon ir neuromediatori apykait. Pailginus
viesos poveikio laik galima sureguliuoti melatonino apykait ir atkurti organizmo
cirkadikum, hormon ir neuromediatori pusiausvyr.

Gydymo metodai
viesos terapijos metodai yra viesos terapijos kambarys, viesos terapijos lempa,
viesos terapijos d, viesos terapijos akiniai, almas ir kt. viesos terapijos kambariai
rengiami gydymo arba reabilitacijos staigose. Juose vienu metu gali gydytis 10-15
moni. viesos terapijos lempomis gali naudotis keli mons, ds, akiniai, almai yra
naudojami individualiai tiek gydymo ir reabilitacijos staigose, tiek namie.
Apvietimo charakteristika: naudojamas 2500-10000 liuks apvietimas (liuksas apvietimo vienetas, 1lx = 1lm/m2), blokuoti UV spinduliai (emesnio negu 400 nm ilgio
bangos). viesos altinis turt bti 30-90 cm atstumu. Gydymo seanso trukm - nuo 0,5
val. iki 2-3 vaI., danis - ne maiau kaip 5 kartus per savait. Gydymo kurso trukm - 2-4
savaits, esant teigiamam poveikiui gydym galima tsti vis iemos-rudens sezon. Daniausiai is gydymas taikomas rytais: tarp 6 ir 10 vaI., reiau vakarais, sutemus, bet ne
vliau kaip 20 vaI. Lietuvoje is gydymas taikomas nuo spalio iki balandio mnesio.

Esant sezoniniams sutrikimams viesos terapija yra pirmo pasirinkimo gydymo

metodas. Ji gali bti skiriama viena, o prireikus, - kartu su kitomis priemonmis: vaistais,
specialia dieta, psichoterapija, muzikos terapija, biblioterapija ir kt.

Indikacijos
viesos terapija taikoma gydyti sezoninius (iemos) sutrikimus: depresij, miego
sutrikimus, premenstruacin emocinio dirglumo sindrom, bulimij, taip pat depresij
ntumo, laktacijos metu, individual jautrum antidepresantams, adaptacijos sutrikimus,
preklinikines lidesio, nerimo bkles.

Poveikis
Gydomi viesa ligoniai daniausiai sakosi jauiantys malonum. viesos terapijos
poveikis yra greitesnis nei daugelio antidepresant - 80% serganij sezonine iemos
tipo depresija sveikata pagerja po 2-4 dien, o akivaizdus teigiamas poveikis pastebimas
po 1-2 savaii. Nustatyta, kad gydant depresij rezultatas yra geresnis tada, kai
depresijos struktroje pasireikia atipiniai simptomai, pvz., didelis mieguistumas, padidjs
saldaus, angliavandeni turinio maisto poreikis, svorio augimas, rank, koj sunkumas ir
kt. Jei po savaits gydymo poveikio nepastebima, reikia dar kart vertinti diagnostikos
kriterijus, o patvirtinus sezonikum, didinti viesos intensyvum iriarba daninti seansus.

alutiniai reikiniai
viesos terapija daniausiai nesukelia alutini reikini, o jei ir sukelia, tai tik lengvus:
sudirginamos akys (raibuliuoja, aaroja, kyla udegimas) - 16-27%, skauda galv - 13-21
%, dirglumas, tampa - 6-13%, pykina - 7-10%, prakaituojama - 7%, slopina - 6-7%. Dar
reiau gali pasireikti silpnumas, nemiga, hiperaktyvumas, aki, nosies gleivins
sausumas, parausta veidas ir kt. alutiniai reikiniai daniausiai bna pirmomis gydymo
dienomis, po to praeina. Jiems usitsus patartina susilpninti viesos sraut - atitolinti j,
trumpinti terapijos laik arba naudoti dvigubo UV spinduli blokavimo lempas, apsauginius
lius, prieudegiminius kosmetinius kremus ar skysius ir kt.
Retkariais is gydymo bdas gali provokuoti sunkesnius alutinius reikinius, pvz.,
baim viesai, susijaudinim, net haliucinacijas, kliedesius, manij ir kt. Tokiais atvejais
gydym viesa reikia nutraukti.

Kontraindikacijos ir nepatogumai
viesos terapija netaikytina, kai ligonis serga manija, aki ligomis (glaukoma,
katarakta, raumen atrofija, tinklains ligomis), cukralige, onkologinmis ligomis, jeigu jo
bkl yra miri, jei yra psichozs simptom.
Prie io gydymo taikym reikia itirti akis, gliukozs kiek kraujuje. Daniau sveikat
reikia

patikrinti,

jeigu

pacientai

vartoja

jautrum

viesai

didinanius

vaistus:

antidepresantus, lit, fenotiazinus, ird ir kraujagysli sistem veikianius vaistus ir kt. is

gydymo metodas nepatogus tuo, kad jam reikia papildomo laiko, daniausiai anksti prie
darbo pradi, be to, gydytis galima tik tam tikru sezonu.
viesos terapijos aparatais yra prekiaujama ne tik medicinos technikos staigose, bet ir
buitins technikos parduotuvse. Nusprendus individualiai gydytis viesos terapija yra
btina gydytojo konsultacija, savigyda gali bti nereikalinga ir net kenksminga.

Psichoterapija
Eugenijus Laurinaitis, Raimundas Milainas
Psichoterapijos istorija prasidjo neatmenamais laikais, kartu su paia gydymo
praktika. Pirmyktje bendruomenje iniuonis arba amanas savo gentainius gydydavo
ne tik olmis, mineralais, gyvn organais, bet ir ritualais, taiga, hipnoze, socialinmis
manipuliacijomis, patarimais ir nurodymais. Taigi pirmyktje medicinoje buvo taikomas
biopsichosocialinis ligos ir paties paciento supratimo modelis. Taiau bgant amiams
m rykti specializacija ir profesionalizacija. Gydytojai vis labiau m kreipti dmes
kn ir jo negalavimus, o dvasios kanias paliko gydyti kit profesij atstovams: yniams,
ventikams, kunigams, komisarams ar partini organizacij sekretoriams, - nelygu
santvarka ar visuomen. Psichikos sutrikimai ilg laik buvo suvokiami kaip Dievo
bausm, "velnio apsdimas", nuodm, netinkamas elgesys ar net simuliacija. Todl ir
"gydomi" jie buvo bausmmis, visokiomis kno marinimo procedromis ar aukljimu.
Pirmasis mginimas mokslikai taikyti ir pagrsti psichoterapij buvo austr gydytojo
Franco Antono Mesmero (1733-1815) darbai hipnozs srityje ir jo bandymas paaikinti
hipnozs metu atsirandanius fenomenus ir gydymo mechanizmus "dvasinio magnetizmo"
teorija. Pagal i teorij hipnozs seanso metu gydytojas perduoda savo pacientui tam
tikr energij, kuri ir turi gydomj poveik. Vliau hipnozs srityje dirb J.Esdailas ir

J.Braidas (Didioji Britanija) ymiai plaiau ir nuosekliau aptar hipnozs metu atsirandanius fenomenus ir jos klinikinio panaudojimo galimybes. J. Esdailas apra savo
chirurgin praktik Indijoje 1840-1850 metais - ten jis uhipnotizuotiems pacientams atliko
imtus beskausmi operacij. J.Braidas pabr klinikin, o ne magikj hipnozs
prigimt. Jis sukr ir pat termin "hipnoz" (plg. senovs graik miego dievas Hypnos),
dl kurio paskui apgailestavo, nes suvok, kad tai visai nra mieg panai bsena. XIX a.
antroje pusje hipnoz neurozms ir somatinms ligoms gydyti skmingai taik
A.O.Liebeault, dirbs bendrosios praktikos gydytoju Pranczijos provincijoje. Jis savo
neturtingus nepatiklius pacientus skatindavo sakydamas, kad jeigu jie nors gydytis
vaistais, gydytojui teks mokti honorar, o jei sutiks bti gydomi hipnoze, - tai bus daroma
nemokamai. Palaipsniui jo veikla tapo inoma, ir Nansi universiteto neurologijos ir
psichiatrijos profesorius H. M. Bernheimas, i pradi labai skeptikai vertins hipnoz,
vliau tapo jos entuziastu ir pasikviet Liebeault dirbti kartu. I viso hipnoze jie skmingai
gyd daugiau nei 12 000 pacient, laik j normaliu psichikos reikiniu, ved vartosen
taigos ir taigumo svokas, taigi iuos gydytojus drsiai galima vadinti moderniosios
psichoterapijos pradininkais.
iuolaikins psichoterapijos tvas yra Sigmundas Freudas (1856-1939), austr
gydytojas, i pradi pasirinks nerv lig gydymo specializacij, bet vliau taps
psichoanalizs pradininku. Jo sukurta asmenybs ir jos vystymosi teorija i pradi buvo
sutikta labai kritikai, taiau ilaik laiko ibandymus ir kvp daugyb vaising idj,
padjusi geriau suprasti psichikos sutrikim esm ir veiksmingiau juos gydyti.
Tiksliai apibrti psichoterapij, kaip ir daugel kit besivystani profesij (pvz.,
chirurgij), yra labai keblu. Ypa dl to, kad pastaruoju metu vis didja psichoterapijos
krypi ir metod skaiius. Vis dlto pedagoginiais tikslais jos apibrim btina
suformuluoti, nepaisant neivengiamo pavojaus, jog tas apibrimas gali bti ne visai
isamus ir visapusikas. Pagal io vadovlio samprat psichoterapija yra mokslo ir
praktikos sritis, apimanti psichikos ir asmenybs sutrikim gydym, kuris remiasi paciento
keitimosi procesu betarpiko ryio su profesionalu metu siekiant geresnio paciento
biologinio, psichologinio ir socialinio funkcionavimo.
Vystantis psichoterapijos teorijai ir praktikai radosi gausyb psichoterapijos metod,
kuri vis nemanoma net paminti (j suskaiiuota keli imtai). Savarankikomis
psichoterapijos mokyklomis laikytinos tik tokios, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus. Jos
turi turti: 1) savit asmenybs raidos ir sandaros teorij; 2) patologijos atsiradimo ir
vystymosi teorij; 3) savo krypties psichoterapinio gydymo teorij; 4) tai krypiai bding
psichoterapini technik rinkin (psichoterapijos metodus). Pagal iuos kriterijus vairias

psichoterapijos mokyklas galima sujungti didesnes grupes kryptis, kurias vienija bendros
esmins teorins t mokykl nuostatos. iuo metu yra skiriamos tokios pagrindins
psichoterapijos kryptys:

psichoanalitin-psichodinamin;

elgesio (bihevioristin);

paintin (kognityvin);

humanistin-egzistencin;

orientuota kn;

integruojamoji.

Be to, pagal darbo form psichoterapija skirstoma ris. Ji gali bti individualioji,
eimos ar grupin, t.y. psichoterapeutas vienu metu gali dirbti arba su individu, arba su
eima, arba su pacient grupe. eima daniausiai yra laikomi visi po vienu stogu
gyvenantys asmenys, taiau kartais psichoterapijoje dalyvauja tik sutuoktiniai (sutuoktini
terapija), o kartais kvieiami ir negyvenantys kartu, bet takingi platesns eimos nariai
(tvai, seneliai, proseneliai, broliai, seserys ir t.t.). Psichoterapins grups nari skaiius
nra grietai nustatytas. Daniausiai grupe laikomi 4 pacientai, o virutin maos grups
riba yra 12-14 nari. Kartais psichoterapija vyksta ir didelse grupse (pvz., visi vieno
skyriaus pacientai kartu su personalu dirba pagal terapins bendruomens princip), o
tuomet dalyvi skaiius bna ymiai didesnis.
Individualiosios psichoterapijos seansas paprastai trunka 45-50 minui (vaidinamj
psichoterapin valand), o eimos ar grupins psichoterapijos seansas - 1,5-2 valandas.
ie laiko rmai yra tam tikras statistinis vidurkis, nes kai kurie autoriai aprao ir gerokai
ilgesns trukms vienkartinio seanso variantus susidarius sudtingoms situacijoms (pvz.,
krizi psichoterapija su saviudiais) .
Apraant psichoterapijos proces ir metodus neivengiamai reikia remtis tam tikru
teoriniu asmenybs ir gydymo modeliu. iame vadovlyje psichoterapijos apraymai bus
grindiami klasikiniu psichoanalitiniu asmenybs modeliu, i skirianiu asmenybs
struktroje Id (Tai), Ego (A) ir Superego (vir A) ir pabrianiu lemiam ankstyvosios
vaikysts raidos ir nesmoning psichini proces reikm normaliam ir (ar) patologiniam
asmenybs funkcionavimui. Be to, bus naudojamasi ir vlesnmis psichoanalitinmis
koncepcijomis (objekt ryi teorijomis, Ego ir Savasties (angl. Self) psichologij
pairomis), apraaniomis ankstyvosios vaikysts brandos stadijas ir j tak normaliam
suaugusiojo elgesiui ar patologiniams procesams, ypa asmenybs sutrikimams.

Psichoterapija yra taikoma gydant labai vairius psichikos, psichosomatinius ir

somatinius sutrikimus, todl jos udaviniai skirtingose klinikinse situacijose yra taip pat
skirtingi. Pagal tiksl psichoterapij galima suskirstyti tris lygmenis:
1. Atskleidiamoji (arba gilumin) - ja siekiama, kad pacientas sismonint, suvokt
savo sutrikimo prieastis, siekiama paskatinti tam tikr jo asmenybs struktr ir jos
funkcionavimo bd atsikrim, t.y. siekiama stabili teigiam asmenybs pokyi.
2. Paciento Ego stiprinimo (orientuota problem) - ja siekiama adinti paciento
turimus veiksmingus sunkum veikimo mechanizmus ir slopinti neadaptyvi Ego
gynyb, t.y. siekiama, kad susidrs su problemomis pacientas gebt geriau
naudotis savo paties galiomis.
3. Palaikomoji - ja siekiama, kad patologiniai psichiniai ir somatiniai paciento
organizmo procesai, kuri negalima paveikti, turt kuo maesn tak paciento
gyvenimui, t.y. siekiama sustabdyti jo psichologinio ir socialinio funkcionavimo
blogjim.
Parenkant psichoterapijos tiksl (pagal M. Weiner) reikia vertinti daugel paciento
charakteristik:

Paciento Ego stiprum.

Srit, kurioje paciento Ego yra silpniausias ar labiausiai kenia.

Paciento Ego struktr.

Biopsichosocialin paciento padt.

Galimas perklimo (transference) kryptis.

Palaikomj paciento aplinkos potencial.

Paciento Ego stiprumas yra pagrindin charakteristika, lemianti psichoterapijos

proceso metu siektinus tikslus. sidmtina, kad i charakteristik galima vertinti
diachronikai (pagal anamnez) ir sinchronikai (pagal kalbamojo momento bkl).
Paciento sutrikimo anamnezje aptiktas stiprus arba silpnas Ego yra tam tikras rodiklis,
leidiantis prognozuoti psichoterapijos kurso rezultatus. Psichoterapeutui svarbesnis yra
paciento Ego stiprumas psichoterapijos taikymo pradioje, nes btent pagal jo bsen iuo
momentu yra usibriamas psichoterapijos procese siektinas tikslas, t.y. nustatomas
taikytinas psichoterapijos lygmuo. Nemaa pacient, anksiau labai gerai tvarkiusi savo
gyvenim, gali turti gili psichikos sutrikim ir labai menk psichoterapinio imlumo
potencial aptariamuoju metu. Paciento Ego stiprum rodo jo gebjimas rpintis savimi
(ivaizda), odiais reikti savo mintis ir jausmus, jo intelekto lygis, gebjimas skmingai

susidoroti su darbe ir eimoje jam keliamais reikalavimais, taip pat somatin jo bkl
(sunkios somatins ligos ir biologiniai veiklos sutrikimai menkina psichoterapinio poveikio
galimybes), gebjimas sutelkti dmes, palaikyti kontakt ir kontroliuoti savo impulsus,
realybs suvokimo kokyb ir ypa pasirengimas prisiimti atsakomyb u savs keitimsi
psichoterapijos procese. Kuo geresnis paciento vertis pagal visus iuos poymius, tuo
gilesn psichoterapij galima jam taikyti.
Pagrindin paciento kanios sritis priklauso nuo to, kur yra kanios altinis, - jo
aplinkoje ar jo paties viduje (intrapsichinis konfliktas). Nustaius altin psichoterapeutui
lengviau nusprsti, nuo koki problem aptarimo reikia pradti darb.
Paciento Ego struktr apibdina jo daniausiai naudojamos psichologins gynybins
galios ir mechanizmai. vertinti i paciento charakteristik galima pagal DSM - IV
pateikiam Gynybinio stiliaus vertinimo skal. Gynybini mechanizm, kuriais
daniausiai naudojasi pacientas, supratimas leidia suvokti, kokiame vystymosi etape jo
asmenyb susidr su didiausiomis problemomis ir kokio lygmens psichoterapij iam
pacientui dera taikyti.
Biopsichosocialin

diagnoz

nurodo

psichoterapeutui,

kokios

biologins

ar

socialins problemos turi ar turjo takos psichopatologijai atsirasti, o kruopiai surinkta jo

vystymosi anamnez suteikia informacijos apie tai, kuriuose asmenybs brandos etapuose
is procesas buvo sutrikdytas. Renkant i informacij taip pat svarbu nustatyti, kokie
buvo ir yra paciento asmeniniai santykiai, kokie yra jo poreiki frustracijos ir patenkinimo
altiniai.
Galimos

perklimo

kryptys,

taip

pat

vertinamos

pagal

anamnez,

nurodo

psichoterapeutui, kokios perklimo reakcijos labiausiai tiktinos dirbant su pacientu ir

kurios i j gali turti didiausi neigiam ar teigiam potencial psichoterapijos rezultat
atvilgiu.
Palaikomasis aplinkos potencialas ypa svarbus dirbant su tokiais pacientais, kuri
vidins permainos labai priklauso nuo artimiausios j aplinkos moni - vaik,
pagyvenusi moni, sunkiai sergani ir globojam pacient. Be to, neurozini simptom
teikiamos antrins naudos psichoterapijos procese pacientas galt (ir turt) atsisakyti, o
tuomet keistsi visi jo santykiai su aplinkiniais. Paciento artimiausioji aplinka turi bti
pasirengusi tokioms santyki permainoms ir jas paremti. Todl prie rinkdamasis psichoterapijos lygmen psichoterapeutas privalo vertinti i charakteristik.
Yra gausyb vairiausi psichoterapijos metod (literatroje jie dar vadinami
elementais, technikomis, intervencijomis ir pan.). Tuos metodus galima skirstyti
specifinius (bdingus tik tam tikroms psichoterapijos mokykloms, rims ar lygmenims)

bei

nespecifinius

(bdingus

daugeliui

psichoterapijos

mokykl

ar

apskritai

psichoterapeuto profesionalo bendravimui su pacientu). ia pateikiamas psichoterapijos

metod sraas (pagal M. F. Weiner, su modifikacijomis):

betarpikas bendravimas;

vilties skatinimas;

bendradarbiavimo skatinimas;

taiga;

hipnoz;

nurodymai, paliepimai, instrukcijos;

manipuliacijos;

mokymas;

iorinio palaikymo krimas;

konteksto pakeitimas;

emocini problem sismoninimas;

grtamasis ryys;

teigiamieji (pozityvieji) ir neigiamieji (negatyvieji) pastiprinimai;

susitapatinimas;

laisvosios asociacijos;

savigynos aikinimas;

sapn interpretavimas;

klaid interpretavimas;

valga;

perdirbimas;

perklimas;

prieprieinis perklimas (angl. countertransference).

Dl vadovlyje neivengiamo schematikumo plaiau bus apraytos tik tos i i

technik, kurios daniau naudojamos psichoanalitikai orientuotoje psichoterapijoje. Kai
kurie i i metod yra nespecifiniai, t.y. bdingi visoms psichoterapins sveikos rims:
betarpikas bendravimas, vilties ir bendradarbiavimo skatinimas, taiga, mokymas,
susitapatinimas su psichoterapeutu (ar kitu profesionalu).
Nors betarpikas bendravimas atrodo pats paprasiausias psichoterapijos elementas
(juk su pacientais bendrauja visi gydytojai!), taiau btent jis yra esmin io gydymo
charakteristika, parodanti jo procesin prigimt. Tik bendraujant atsiskleidia paciento
perklimai, savigynos ypatumai, pasiprieinimas ir atanga (regresas), teikiantys labai

svarbi informacij apie pacient ir jo psichopatologijos aknis, o visa tai sismoninant ir

keiiant gaunamas psichoterapinis efektas. Tik bendraujant manomi psichoterapeuto
prieprieiniai perklimai (angl. countertransference) - svarbi diagnostin priemon,
leidianti suvokti paciento problemas. Pagaliau, tik betarpiko bendravimo procese
pacientas gali gyti koreguojani emocin patirt (H.Kohuto terminas), kuri yra btina
ankstyvojoje vaikystje patirtoms traumoms ar trkumams kompensuoti, o tai svarbiausias asmenybs sutrikim psichoterapijos komponentas. iame procese ypa
svarbi yra psichoterapeuto ilaikymo (angl. - containing) funkcija - psichoterapeuto
gebjimas priimti ir parodyti pakantum tiems paciento jausmams, kuriems ankstyvajame
brandos laikotarpyje buvo nepakants ir kuriuos slopino artimiausi jam mons. Btent
iuo savo gdiu psichoterapeutas padeda pacientui sismoninti, kad jo patiriami jausmai
ir geismai (jei jie smoningi ir socializuoti) nra grsmingi ar pratingi nei jam paiam, nei
kitiems monms, kad jie sudaro natrali ir esmin kiekvieno mogaus asmenybs dal.
Procesin psichoterapijos prigimtis lemia ir tai, kad jai btinas laikas gali bti gana ilgas.
Literatroje iki 40 seans trunkanti psichoterapija yra laikoma trumpalaike, o ilgalaik
psichoterapija gali trukti kelis imtus seans. Tai diktuoja pati psichopatologijos prigimtis,
supratimas, kad stabils individo asmenybs pokyiai gali vykti tik per tos asmenybs
atvilgiu individual laik.
Palaikomoji psichoterapija, be jau mint bendrj nespecifini metod, danai taiko
nurodymus ir paliepimus: psichoterapeutas naudojasi savo, kaip eksperto, padtimi ir
formuluoja tikslius nurodymus, kaip pacientui elgtis. is bdas taikomas retai, daniausiai
tam tikram (paprastai agresyviam ar destruktyviam) elgesiui udrausti, ir tinka tik tuomet,
jei paciento elges tikrai galima kontroliuoti (pvz., stacionare). Be to, io lygmens
psichoterapija danai grindiama realybs jausmo atkrimo metodais (mokymu,
prieprieinimu, iorinio palaikymo skatinimu). Tam paiam tikslui tarnauja ir gana
aiki, tikslios struktros paties psichoterapijos seanso schema, kuri pasirenka ir kurios
laikosi profesionalas.
Ego stiprinimo (orientuota problem) psichoterapija yra gerokai laisvesns
struktros, jos seansai vyksta laisvo pokalbio forma, sutelkiant dmes ties tam tikromis
problemomis. Siekiama slopinti ne adaptyvias ir skatinti adaptyvias paciento gynybines
galias, padedama jam sismoninti emocijas ir j reikm elgesiui ir gyvenimui (t.y.
skatinama valga), taiau neiekoma gilumini, nesismonint paciento jausm ar
elgesio prieasi. iuo atveju turima galvoje valga kaip procesas, kurio metu pacientas
suvokia savo elges kaip valing akt ir supranta tiesiogin jo prieast (jausm,

pasireikus per nor). Pagrindinis tokios psichoterapijos tikslas - skatinti pacient prisiimti
atsakomyb u savo poelgius ir sprendimus.
Atskleidiamoji (gilioji) psichoterapija siekia padti pacientui atskleisti nesmoningas
savo simptom, elgesio ir jausm prieastis. Psichoanalitikai orientuotos psichoterapijos
poiriu, daniausia prieastis yra vystymosi klitys ir konfliktai ankstyvoje vaikystje, kurie
daniausiai esti umirti (istumti ir todl nesmoningi). Tokiais atvejais daniausiai
naudojamos nesmoningus procesus atskleidianios technikos: laisvosios asociacijos,
savigynos, sapn ir perklimo interpretavimo, ypa prieprieinio perklimo (angl.
contrtransferens). Pagrindinis siektinas tikslas - valga ir perkrimas. Kadangi sapn
aikinimui skirta atskira io skyriaus dalis, ia plaiau bus aptartos kitos interpretavimo
technikos. Pagrindinis interpretavimo plaija prasme tikslas - atskleisti nesismonintas
paciento simptom ir/ar neadaptyvaus elgesio prieastis. Interpretavimas vyksta tam
tikrais etapais:

Praskaidrinimas (klarifikacija) - su pacientu isiaikinama, patikslinama, koki

prasm is teikia tiems ar kitiems savo odiams.

Prieprieinimas - paciento pateikiamo savs paties ar savo vaizdio supratimo ir

jo tikrojo elgesio bei to elgesio padarini neatitikimo atskleidimas.

Interpretavimas siaurja prasme - tai paciento elgesio ar simptom nesismonint prieasi atskleidimas.

Vis interpretavimo etap tikslas yra padti pacientui pasiekti valg - suvokti savo
problem prieastis. valga (angl. - insight) - taip pat etapinis procesas. I pradi
pacientas suvokia jam pateikto interpretavimo turin (intelektinis etapas), po to igyvena
dl suvoktos informacijos atsiradusi emocin reakcij (emocinis etapas) ir tik tada
prasideda svarbiausia io proceso dalis - perkrimas (angl. working through): pacientas
sismonina anksiau nesuvoktas savo emocijas, norus ar geismus ir j slygot elges,
terpia i informacij smoningj savo asmenybs dal ir imasi atsakomybs u i
nor realizavim (ar nerealizavim). Kitais odiais tariant, "ten, kur buvo Id, turi rastis
Ego" (S.Freud). Interpretavimo objektas gali bti vairios paciento igyventos emocijos,
situacijos ar asmenys. ias galimybes aprao du trikampiai, vadinami Malano-Menningerio
trikampiais. Pirmasis j - konflikto trikampis, apraantis intrapsichinio konflikto sudtines
dalis ir galimas jo interpretacijas (32 pav.).

Simptomas

sismoninimo riba

Nerimas

Gynyba
Konflikto
trikampis

Neleistinas
noras
(geismas)
32 pav. Malano Menningerio konflikto trikampis

Pirmiausia i nesmoningos ms dalies Id kyla kakoks ms asmenybei nepriimtinas

ar grsmingas geismas (pvz., seksualinis ar agresyvus). Id neivengiamai sukelia mums
nerim ir baim, o ie jausmai skatina psichologines gynybines ms Ego galias. Visas is
psichodinaminis procesas veda prie kompromiso, kuris gali pasireikti neadekvaiu
elgesiu ar vairiausiais simptomais. Norint isivaduoti nuo j btina suvokti visas sudtines
vidinio konflikto dalis, o t ir padeda padaryti interpretavimas. Psichoterapijos pradioje
lengviausia velgti ir vardyti paciento naudojamus gynybos bdus, vliau galima aikinti
nerim ir pat neleistin nor, dl kurio ir kilo konfliktas. Antrasis MelanoMenningerio
trikampis - asmen trikampis (33 pav.)

Dabarties
asmenys

Psichoterapeutas
Asmen
trikampis

Praeities
asmenys

33 pav. Malano-Menningerio asmen trikampis

is trikampis parodo, kad ms jausmai, geismai ir norai gali bti nukreipti skirtingus
asmenis, ir interpretavimai turi nurodyti, kokie asmenys turimi galvoje kiekviename i
konflikt. Pacientai daniausiai kreipiasi pagalbos dl to, kad konfliktuoja su dabarties
asmenimis savo artimiausioje aplinkoje. Taiau ie konfliktai daniausiai yra slygoti
ankstyvoje vaikystje patirt konflikt su artimiausiais ir svarbiausiais monmis - motina ir
tvu, todl norint suprasti dabart neivengiamai reikia suvokti praeit. Psichoterapeutas
iame trikampyje yra labai svarbus dl to, kad perklimo procese pacientas ir jam
pradeda jausti tuos paius jausmus, igyventi tokius paius konfliktus. Btent perklimas
tampa betarpika informacija, padedania atskleisti ir sismoninti paciento problemas.
Dar nuo S. Freudo laik akivaizdu, kad interpretavimas (kaip ir visos kitos
psichoterapins intervencijos) turi bti atliktas laiku. Jei pacientas jau yra sismonins tam
tikrus savo jausmus ar norus, interpretavimas tampa tik jam inom dalyk pakartojimu ir
nepadeda pasiekti valgos. Kita vertus, jei konflikto sudedamosios dalys (neleistinas
geismas, nerimas ar gynyba) yra visikai istumtos, i dalyk interpretavimo pacientas
tiesiog nepriims. valgos ir iuo atveju pasiekti nepavyks, nes ie interpretavimai bus
atmesti kaip visai netinkami ar neteisingi. Vadinasi, verta aikinti tik tuos konflikto
elementus, kurie yra gantinai arti sismoninimo ribos. Todl psichoterapeutas turi labai
gerai mokti vertinti paciento kalboje pasitaikanias uuominas ir metaforas, rodanias,
kad tam tikros nesmonintos jo konflikto dalys jau artja prie suvokimo ribos. Kartais is

procesas yra labai ilgas, taiau jo pagreitinti nemanoma, taigi mokjimas kantriai dirbti ir
laukti yra vienas i esmini psichoterapeuto darbo komponent.

Sapn panaudojimas psichoanalitinje psichoterapijoje

iuolaikinje psichoterapijoje sapn analiz gavo didel svarb, todl, ko gero,
kiekviena psichoterapijos mokykla yra sukrusi savit sapn aikinimo ir j gydomosios
reikms model.
Sapn analizs itakos gldi psichoanalizs teorijoje. S. Freudas suprato, kad j
reikm mogaus painimui ir gydymui yra labai didel. Pats psichoanalizs tvas apra
savo ymj 1895m. liepos 24d. sapn, kurio paveiktas jis padar ivad, kad pagrindinis
sapno tikslas - tam tikro moguje slypinio noro isipildymas. Vlesni S. Freudo tyrimai
galino j parayti vien reikmingiausi studij - "Sapn aikinimas" (1900), kuri jis pats
vadino svarbiausia ir asmenikiausia, lmusia visos psichoanalizs teorijos susiformavim.
Todl daugelis tyrintoj psichoanalizs pradi ir sieja su iuo kriniu, o ne su garsiuoju
S. Freudo ir J. Breuerio darbu "Isterijos studijos" (1895), kaip kad mano kiti autoriai.
iandien sapnai naudojami jau ne tik psichoanalizei, bet ir psichoterapijai apskritai.
Pagrindiniai sapn analizs tikslai yra ie:

Isiaikinti gynybos mechanizmus ir pasiprieinim.

Painti perklimo procesus.

Padti pacientui sismoninti pasmoninius konfliktus ir prisiminimus.

Padti mogui giliau painti save.

Kaip sak S.Freudas, "sapnai - tai karalikas kelias pasmon". is teiginys padeda
suprasti, jog per sapnus nesunku pavelgti mogaus vid ir suvokti visus jame
vykstanius procesus. Todl manoma, kad sapnai geriausiai tinka suvokti, kas vyksta
kiekvieno ms pasmonje. Atsivelgiant tai, kad gynybos mechanizmais mes
naudojams nesmoningai, kad perklimas terapijoje ir gyvenime formuojasi u ms
smons rib ir yra susijs su seniai pamirta patirtimi ar viduje slypiniais konfliktais,
aiku ir tai, jog aikindamiesi sapnus gydymo metu galime geriau painti gynybos
mechanizmus, pasiprieinim, perklim ir vidinius konfliktus.
S. Freudas udav sau du klausimus: kodl mes apskritai sapnuojame ir kodl sapnai
danai bna tokie keisti ir neaiks? Atsakymas iuos klausimus yra pagrindas sapn
reikmei suprasti.
Umigdamas mogus pradeda vaduotis i j varani Superego reikalavim, t.y.
nustoja paisyti tikrovs principo, kuris vadovauja jo smoningam gyvenimui. Tokiu bdu

ikyla

galimyb

vadovautis

malonumo

principu,

kuris

visuomet

gldi

mogaus

pasmonje. Remiantis tuo, i mieganio mogaus pasmons ima kilti giliausiai paslpti
norai ir jausmai. Taiau kartais jie trikdo, todl reikalingas tam tikras veiksmas, kuris galt
neutralizuoti dirginant pasmons poveik besiilsiniai smonei, antraip mogus
paprasiausiai negals miegoti - psichiniai dirgikliai j tiesiog paadins. Tas savotikas
veiksmas cenzorius, vadinamas sapno darbu, taip transformuoja pasmoninius dirgiklius,
kad ie ikrauna emocin tamp nepaadindami mogaus.
Tokiu bdu galima atsakyti pirmj S. Freudo ikelt klausim - sapnas yra apsauginis
mogaus miego veiksnys. Kitaip sakant, sapnuodami mes iliejame susikaupusi savyje
tamp ir nepabundame vidini dirgikli veikiami.
Taiau mintas sapno darbas nra kakas neapibrta, ko mes nematome ar negalime
paaikinti. Jis reikiasi tam tikrais veiksmais, kurie ir sudaro sapno darbo etapus.
Pirmasis sapno darbo etapas, kondensacija, yra slaptosios sapno prasms
susiaurinimas. Kitaip sakant, vykstant kondensacijai pasmonje slypintis noras ar
impulsas yra transformuojamas: kai kurie jo elementai imetami paliekant tik tam tikrus
atitinkamo noro fragmentus, panas bruoai sujungiami vien bendr savyb. odiu,
regimasis sapnas, kuriuo pavirsta slaptoji to sapno prasm, yra gerokai siauresnis nei
pasmonje gldintis noras, kurio isipildymas i dalies ir yra pats sapnas.
Antrasis sapno darbo elementas - postmis, kurio dka paslptas noras ar impulsas
yra transformuojamas taip, kad jo reikm ir prasm tampa visai nesuprantama. Postmis
vyksta dviem bdais: pirma, kai pasmonin, paprastai kondensacijos paveikta, detal yra
pakeiiama kokia nors panaia, bet su slaptuoju sapno turiniu nesusijusia detale; antra, kai
svarbus pasmoninis elementas sapne virsta nereikmingu, ir atvirkiai, - nesvarbi pasmonei detal sapne labai sureikminama. Kitaip sakant, po kondensacijos ir postmio
pasmoniniai norai yra susiaurinti ir maiau reikmingi, o kitos, danai visai nesvarbios,
detals sureikmintos. Be to, noras sapne gali bti pakeistas ir kitokiu, turiniu kai k
bendra su tikruoju.
Treiasis sapno darbo etapas, reprezentacija, yra pasmonje slypini mini
pavertimas vaizdiniais. Reprezentacijos dka mintyse gldintys kondensacijos ir postmio
paveikti impulsai, norai, mintys tam tikra seka sudliojami vaizdinius, kurie jungiami
tarpusavyje visikai laisvai, be mstymui bding tas atskiras mintis jungiani odeli
"jeigu", "bet", "nes". Sapne i metus tokius odelius, i karto keiiasi sakinio (dabar ir
vaizdinio) prasm.
Su iuo sapno darbo etapu susietas ir dar vienas veiksmas - simbolizacija, kuriai
vykstant tam tikr simboli pagrindu mintys virsta vaizdiniais. i vieta jau S. Freudo

mstyme, matyt, buvo pati silpniausia. Pats neigdamas bet kokius " sapnynus", kuriuose
aikinamos bendros vairi moni sapn reikms, Freudas pasil tam tikrus simbolius,
kurie gali atspindti vairiems monms sapne kylanias mintis. Pavyzdiui, stereotipikas
judjimas (lipimas laiptais, vaiavimas automobiliu) turjo reikti lytin akt; skiai,
mediai, kiti pailgi daiktai - vyrik lyties organ; ertmes turintys daiktai (kambariai, spintos
ir pan.) - moterik lyties organ; plaukimas - gimdym; ivykimas - mirt ir t. t. Vis dlto
iandieniniai psichoterapeutai link manyti, jog kiekvieno mogaus sapnas ir jo simboliai
turi individuali prasm, tik jam vienam inom reikm.
Paskutinis sapno darbo etapas - antrin perira, kurios esm yra ta, jog sapn
perpasakojantis asmuo j dar kart papildomai, taiau automatikai, tikrina, kad sapnui
bt suteikta gilesn prasm, kad jis atrodyt protingesnis, logikesnis ir pan.
Taigi atsakant antrj S. Freudo ikelt klausim galima teigti, kad sapnai paprastai
yra neaiks ir ne logiki dl sapno darbo, kurio tikslas - taip transformuoti pasmonje
kylanius norus ir impulsus, kad jie galt isivaduoti nuo tuo pat metu kylanios emocins
tampos netiesiogiai, nedirgindami mieganiojo. Todl manoma, kad sapnas ir j
formuojantis sapno darbas saugo mogaus mieg, paslpdami pasmonje slypinius
konfliktus, kurie turi didel reikm tam tikr simptom, sindrom ar net sutrikim atsiradimui. Taigi sapno analiz ir tikrosios sapno prasms suvokimas padeda numatyti
paciento gydymo krypt ir gydomojo poveikio taikin.
Nuo S.Freudo laik sapn aikinimo technika nelabai pasikeit. Jo pasilyta aikinimo
seka tinka ir iandieninei psichoterapijai: suskaidyti sapn sudedamsias dalis; iklausyti
paciento laisv sapno aikinim (laisvas asociacijas); paprayti pakartoti j i naujo,
vardijant naujas detales ir siekiant suformuluoti naujas mintis apie sapno prasm. Svarbu,
kad psichoterapeutas nesistengt savo teoriniais samprotavimais paveikti sapno
aikinimo. Kiekvieno sapno analiz ir aikinimas yra labai individuals, kiekvienas pacientas t daro savaip.
Analizuojant btina atsivelgti ir tai, kad sapnas labai danai pakartoja prajusios
dienos igyvenimus. Paprastai tie igyvenimai sukelia prisiminimus i pasmons, kurioje
tie prisiminimai neretai susieti su atitinkamais konfliktais. Kadangi sapne atsirandantys
dienos igyvenimai gali pasitarnauti sapno darbui kaip tikrj konflikt slepiantys vaizdiniai,
o kartu ir j padedantis atpainti veiksnys, terapijos metu analizuojant sapn btina
atsivelgti ir jame atsispindinius dienos igyvenimus, ir tai, kaip pacientas juos aikina.
Taigi kiekvienkart, kai psichoterapijos seanso metu gvildenamas ir aikinamas
sapnas, pagrindinis klausimas pacientui turi bti: "K jums sako js sapnas?"

Pagrindiniai psichoterapijos principai

Kristina Ona Polukordien

Etika
Psichoterapija - stiprus ir takingas poveikio mogaus asmenybei, jos vystymuisi,
psichinei bsenai metodas, todl psichoterapijoje, kaip ir visose kitose gydymo srityse,
btina laikytis profesins etikos. Visose alyse, kuriose taikoma psichoterapija, yra kuriami
psichoterapeuto profesin veikl apibr iantys profesins etikos kodeksai. Lietuvos
psichoterapins pakraipos draugijos taip pat yra primusios etikos reikalavimus, kuri
btina laikytis taikant psichoterapij.
Psichoterapija - labai sudtingas ir subtilus gydymo metodas, todl j gali taikyti tik
specialiai parengtas specialistas. Podiplominis psichoterapijos mokymas yra grietai
apibrtas - tai keleri metai teorini ir praktini studij, kuri metu psichoterapeutas gyja
ne tik teorini ini, bet ir semiasi asmenins patirties dirbdamas su savo pacientais tiek
pavieniui, tiek grupse. Mokantis psichoterapijos ir vliau, atliekant io darbo praktik,
nuolatos taikoma profesin prieira, kuri atlieka patyr psichoterapinio darbo specialistai.
Pagrindins prieastys, dl kuri btina laikytis psichoterapinio darbo etikos.
Psichoterapeuto pozicija. Jai bdingi tam tikri pranaumai: pats psichoterapeuto
vaidmuo teikia jam tam tikr gali, virenyb paciento atvilgiu. Psichoterapeutas neturi
naudotis

tokiu

savo

pranaumu

asmeniniams

poreikiams

tenkinti.

Daniausiai

psichoterapeutas yra intelektuali, patraukli asmenyb. Jis priima, supranta ir palaiko

pacient, todl is gali sieti su juo ir nerealius savo lkesius. Dl to nedera skatinti
nereali paciento vili apie stebukling psichoterapijos poveik, apie psichoterapeuto
taigos gali, nedera per daug populiariai reklamuoti psichoterapij. Psichoterapeutas
atsako u savo poveik ir tak pacientui. Neleistina palaikyti dvilypius santykius su
pacientu - nedera psichoterapikai gydyti artim draug, gimini, bendradarbi, pavaldini,
savo student. Negalima leistis seksualin kontakt su pacientais ar naudotis jais kaip
psichoterapijos eksperiment objektais.
Paciento pozicija. Psichoterapinio kontakto i metu pacientas yra paeidiamesnis negu
psichoterapeutas, nes atveria ymiai daugiau gili igyvenim ir problem - slapiausius
jausmus, fantazijas, asmeninio gyvenimo paslaptis, niekam neisakytus trokimus,

ketinimus,

abejones,

intymaus

gyvenimo

detales.

Pacientai

link

idealizuoti

psichoterapeutus. Neretai jie nori artimesni, draugik santyki su tokiais, j manymu,

idealiais monmis. Etikos reikalavimai apsaugo pacient nuo priklausomybs nuo psichoterapeuto, galimo piktnaudiavimo jo padtimi.
Psichoterapinio ryio (kontakto) ypatumai. Pats psichoterapinis ryys, jo analiz,
aptarimas tampa stipriu ir paveikiu terapiniu instrumentu, todl jo etins ribos turi bti
grietai nustatytos.
Psichoterapins etikos btina laikytis viso gydymo kurso metu. Pagrindins
psichoterapinio darbo etikos taisykls aptariamos su pacientu jau pirmj susitikim metu:
Pacientas informuojamas apie pagrindinius psichoterapijos tikslus, apie tai, kuo
psichoterapija gali bti naudinga konkreiai jam, kokius gydymosi rezultatus galima
numatyti.
Numatoma galima neigiama taka paciento savijautai (laikini, bet terapikai
prognozuojami savijautos pablogjimai); gyvenimo aplinkybms (dl psichoterapinio
poveikio pacientas gali keisti savo gyvensen, santykius su jam svarbiais monmis ir
pan.).
Pacientas turi inoti apie psichoterapeuto pasirengimo ir kvalifikacijos lyg. Su pacientu
btina aptarti psichoterapinio darbo slygas (susitikim dan, trukm, numatom viso
psichoterapijos kurso trukm).
Pacientas privalo i pat pradi inoti, kokia bus psichoterapinio darbo apmokjimo
kaina ir tvarka.
Su pacientu i anksto suderinama, ar gydymo tikslais galima daryti seans garso ar
vaizdo raus, stebti juos per vienpusio matomumo veidrod.
Pacientas informuojamas apie profesin prieir, su juo turi bti suderinta galimyb
aptarti jo gydym su kolegomis.
Drauge nustatomos konfidencialumo ribos.
Psichoterapijos etikai priskirtin konfidencialumo problem verta aptarti atskirai.
Psichoterapijos proceso metu klientas turi jaustis saugus. Informacija apie j naudotina tik
profesiniais tikslais, tik profesinmis aplinkybmis ir tik paciento gerovei. Informacija apie
pacient (paciento kortel, psichoterapeuto uraai) saugotina taip, kad bt prieinama tik
profesinms reikmms ir tik psichoterapins tarnybos viduje.
Reikia numatyti slygas, kuriomis gali bti panaudota konfidenciali informacija apie
pacient. Pacientas turi teis tiktis, kad tokia informacija bus panaudota tik jo gerovei ir
tik jo interesais. Todl kai iniomis apie pacient, jo paties labui, reikia pasidalyti su jo
tvais, sutuoktiniu, kitais eimos nariais, mokytojais ar pan., btina gauti jo sutikim.

Psichoterapeutas turt informuoti pacient, kokiomis slygomis jis gali nesilaikyti

konfidencialumo: jei pacientas savo veiksmais kels grsm savo ar kit gyvybei.
Konfidencialumo ribos gali bti iplstos, jei nepilnametis pacientas tampa suaugusij
smurto, tvirkinimo, incesto ir kit nusikalstam veiksm auka. Konfidencialumas gali bti
paeistas, jei pacientas dalyvauja platinant narkotikus ar kitoje pavojingoje nusikalstamoje
veikoje, dl kurios gali nukentti tretieji asmenys.
Ikilus dilemai, k pasirinkti, - laikytis psichoterapijos etikos kodekso ar teiss princip,
pirmenyb daniau teikiama pastariesiems. Konfidencialumo ribos turt mati tuomet,
jei ikyla pavojus kieno nors atvilgiu. Taiau sprendimas dl konfidencialumo
panaikinamo turi bti priimtas tik pasitams, visapusikai vertinus situacij, siekiant
galutins naudos paciento savijautai ir jo gyvenimui.
Psichoterapijos taikymo poreikis. Psichoterapijos poveikis gali paskatinti mogaus
asmenybs, elgesio, veiklos, jo santyki su kitais pokyius. Psichoterapinis poveikis gali
padti

monms

isprsti

klinikai

apibdinamas

problemas,

sumainti

klinikai

pasireikiani sutrikim mast arba visikai juos panaikinti. Nors psichoterapija nra
universalus gydymo metodas ir padeda ne visiems pacientams, ji visuomet gali didesniu ar
maesniu mastu teigiamai paveikti paciento savijaut, jo gyvenimo kokyb, inoma, tik tuo
atveju, jei pacientas pats to nori ir siekia.
Didels psichologins problemos, psichopatologija visuomet riboja mogaus galimyb
plaiau suvokti savo sutrikim ar lig, jos ry su savo individualios reakcijos ypatumais,
santykiais su kitais. Dl j sumaja mogaus galimyb harmoningai vystytis,
asmenybikai augti, prarandama sprendim primimo laisv. Visuomet egzistuoja glaudus
ryys tarp mogaus elgsenos ir jo sveikatos. Psichoterapija - gydomojo poveikio metodas,
padedantis plaiau ir giliau suvokti, sismoninti iuos ryius, teigiamai juos veikti ir keisti.
Psichoterapinio poveikio galimybs. Leidia geriau suprasti, sismoninti anksiau
nesuvoktus, pasmoninius, neigiamai psichin bsen, bendr savijaut, tarpasmeninius
santykius veikianius psichinius procesus (konfliktik vaikysts patyrim, nesuvoktus, bet
reikmingus emocinius igyvenimus, konfliktus). Tai padeda asmenybei keistis teigiama
linkme, maina arba igydo paciento simptomus, sutrikimus.
Didina paciento savs, kit, aplinkos suvokimo realum. Tai skatina didesn paciento
atsakomyb u savo gyvenim, padeda geriau suvokti savo laisves, galimybes ir j ribas.

Padeda geriau suvokti savo asmenini santyki tak sveikatai. iuo atveju
sprendiamos paciento problemos, susijusios su jo tarpasmeniniais santykiais, - su
kolegomis, bendraamiais, draugais, eima, artimaisiais ir t. t.
Veikia, koreguoja savs ir kit vertinim. Padeda veikti vadinamuosius nevisavertikumo kompleksus, kitas su savs menkinimu susijusias problemas.
Koreguoja neadaptyv elges, moko efektyvesni ir produktyvesni elgsenos bd,
skatina elgesio spontanikum, krybingum.
Psichoterapiniui
choterapijos

tikslai

poveikiui

svarbu.

gali

trumpalaikiai

bti

Pasirinkti

psichoterapijos

(simptominis

tikslai.

pagerjimas,

Psi-

bsenos

palengvjimas) ir ilgalaikiai (pozityvs paciento asmenybs, elgsenos, psichins bsenos

pokyiai). Nuo to priklauso, kokia psichoterapija bus taikoma: palaikomoji, trumpalaik,
ilgalaik, orientuota problem sprendim "ia ir dabar" ar dinamin savo gyvenimo
painim - nuo vaikysts, paauglysts patyrimo sismoninimo iki platesnio savo gyvenimo
kalbamuoju momentu suvokimo ir ryi tarp praeities ir dabarties atkrimo.
Sutrikimo, ligos pobdis, jos stiprumas ir intensyvumas. Daugiausia pozityvi
rezultat pasiekiama gydant neurotinio registro problemas ir sutrikimus. Zymiai daugiau
laiko ir pastang reikia norint padti pacientui, kuriam nustatyta asmenybs vystymosi
sutrikimo diagnoz. Dmiai psichozinei bsenai gydyti psichoterapija nra taikoma. Taiau
jeigu aktyvios psichopatologijos nenustatoma, psichozinio registro pacientams palaikomoji
psichoterapija gali padti geriau prisitaikyti gyvenime.
Paciento parengimas psichoterapijai. Psichoterapija gali bti taikoma tik tuo atveju,
jeigu pacientas nori ir stengiasi gydytis. Pacientas turi bti parengiamas psichoterapijai,
supaindinamas su gydymo tikslais, poveikio metodais ir galimais rezultatais. Jis turi
suvokti savo pastang ir apskritai viso psichoterapinio darbo prasm.
Psichoterapeuto pasirinkta psichoterapinio poveikio taktika. Psichoterapeutas turi
numatyti psichoterapijos taikymo konkreiam pacientui galimybes. Jos pasirenkamos
tiksliai nustaius asmenybin, psichodinamin, psichoterapin, psichiatrin ar kitas
reikalingas diagnozes.
Psichoterapinio ryio (kontakto) kokyb. Psichoterapinis ryys - vienas i
pagrindini psichoterapinio gydymo instrument. Jis visuomet turi atlikti gydomj funkcij.
Skmingas

psichoterapinis

ryys

padeda

sukurti

pacientui

reikaling

saugumo,

pasitikjimo atmosfer, leidia efektyviai analizuoti bendravimo eigos ypatumus ir turi

teigiam tak visiems kitiems svarbiems psichoterapinio gydymo veiksniams.

Psichoterapijos motyvacija
Psichoterapija esti skmingiausia, jei paciento motyvacija jos atvilgiu yra adekvati nei per didel, nei per maa. Jei pacientas dl tam tikr prieasi (asmenini nuostat ar
bruo, isilavinimo, brandos lygio, patyrimo, tikjimo, liguist ar kitoki sitikinim) nenori
psichoterapinio gydymo, reikia dar kart isamiai informuoti j apie psichoterapijos metod
galimybes ir pagarbiai priimti jo pasirinkt sprendim. Jei pacientas atsisako silomo
psichoterapinio gydymo, reikia iekoti kit, pacientui priimtin ir jo problemoms, t.y. ligai ar
sutrikimui, tinkam gydymo metod.
Adekvai paciento motyvacij psichoterapijos atvilgiu galima veikti: reikia isamiai
informuoti j apie psichoterapinio poveikio metodus, j esm, kaip vyksta psichoterapins
konsultacijos ir gydymas, kas laukia paciento atjus pas psichoterapeut. Psichoterapijos
motyvacijos adekvatum skatina ir gebjimas aikiai ir suprantamai paaikinti pacientui,
kaip konkreiai psichoterapija galt sumainti ar veikti jo problemas, leisti pasijusti
sveikesniam ar visikai sveikam.
Per didel ar per maa psichoterapijos motyvacija susijusi su nerealiu sivaizdavimu,
kas yra psichoterapija ir koks yra psichoterapeuto vaidmuo. Todl isamus paciento
informavimas apie psichoterapij visuomet sudaro realesnes slygas adekvaiai
motyvacijai formuotis. Labai danai paciento motyvacijos ypatumai tampa vienu i
psichoterapins analizs objekt, nes psichoterapijos motyvacija labai glaudiai susijusi su
paciento pasirengimu bti savarankikam, paiam priimti sprendimus, tvarkyti savo
gyvenim.
Psichoterapinis susitarimas
Psichoterapijos veiksmingum ir apibrtum padidina psichoterapeuto ir paciento
susitarimas, kaip jie kartu dirbs, - sudaromas vadinamasis psichoterapinis susitarimas. is
susitarimas leidia pacientui ir psichoterapeutui bendradarbiauti net paiose sunkiausiose
psichoterapijos proceso situacijose. Psichoterapeutas ir pacientas turt visuomet aptarti
iuos svarbius j gydomajam bendradarbiavimui dalykus:
Paciento pasirengim priimti psichoterapeuto darbo metodus, elgsen, psichoterapijos
metu atliekam analiz, priimti, be kita ko, ir nemalonius, net skausmingus jausmus,
kuriuos neretai tenka igyventi psichoterapinio gydymo metu.
Psichoterapinio gydymo trukm, susitikim dan, psichoterapini seans trukm, viet,
psichoterapijos kain ir jos apmokjimo tvark.
Taikom psichoterapijos metod esm, prasm; kaip atrodo ir kaip bus taikomi
pasirinkti psichoterapijos metodai.

Psichoterapin aplinka
Psichoterapin aplink i esms kuria psichoterapeutas. J sudaro:
Psichoterapijos kabineto aplinka. Psichoterapijai reikalinga ramI lr neblakanti
dmesio aplinka. Laukdamas psichoterapijos seanso, atsiverdamas psichoterapeutui
pacientas igyvena nerim, todl aplinka turi bti saugi ir patogi pacientui fizikai - jis turi
bti tikras, kad jo negirdi atsitiktiniai mons. Pacientas turi sdti patogiai, jam patogioje ir
saugioje ryio su psichoterapeutu erdvje. Geriau, kad paciento ir psichoterapeuto kds
kabinete stovt viename lygyje (kaip partneri). Paciento neturi varginti apvietimas, per
daug rykios interjero spalvos, nereikalingi daiktai. Patartina psichoterapinius susitikimus
visuomet rengti toje paioje patalpoje - tai stiprina paciento saugumo pojt.
Psichologin psichoterapinio bendravimo atmosfera. J lemia psichoterapeuto
gebjimas sukurti abipusio pasitikjimo atmosfer, nuoirdumas, sijautimas paciento
bsen, igyvenimus, tikra, o ne apsimestin pagarba.

Individuali ir grupin psichoterapija

Kristina Ona Pulukordien

Esminiai individualios ir grupins psichoterapijos skirtumai

Terapiniai santykiai. Individualios psichoterapijos gydomojo ryio (kontakto) dalyvi
yra tik du - pacientas ir gydytojas. Tokiomis slygomis saugiau jauiasi pacientas,
sudaroma daugiau prielaid gilesnei asmens analizei. Grupins terapijos metu gydomieji
santykiai sieja keliolika grups nari. Dl to . saugumo jausmas kiek maesnis nei
individualaus kontakto metu, taiau santyki struktra yra panaesn kasdieni, prast
santyki struktr. Tai didelis grupini gydomj santyki pranaumas, leidiantis gydymo
metu gytus naujus elgesio bdus greiiau pritaikyti ir kasdieniame gyvenime. Visas grups
gyvenimas tampa gydomuoju veiksniu.
Tarpasmeniniai santykiai. mogus gyvena visuomenje ir vis savo gyvenim yra
vairi tarpasmenini santyki (eimynini, asmenini, darbini, dalykini ir t.t.) dalyvis.
Atitinkamai sudaryta ir specialisto vedama grup tampa maa bendruomene, kuriai bdingi
prasti mogaus kasdieniai santykiai. Grupje yra galimyb vaizdiau juos analizuoti,
aptarti, suinoti kit grups dalyvi jausmus, mintis apie savo elges (grtamojo ryio
galimyb). Grup tampa erdve, kurioje gali pasireikti daugiau skirting perklimo reakcij

(ne tik gydytoj, bet ir kitus grups narius). Individualios terapijos santyki modelis yra
dvinaris.
Parama (supratimas). Grupje igyvenamas intensyvesnis paramos jausmas - jos
nariai turi daugiau galimybi ireikti vienas kitam supratim, param. Darbas grupje
leidia geriau suprasti kit moni poreikius, vertybes, mokytis juos suprasti, daniau
igyventi kit moni palank emocin vertinim ir palaikym negu individualioje
psichoterapijoje.
Patyrimas ir tapatumas. Grupje yra daugiau galimybi pasimokyti i kit moni
patirties, pritaikyti j savo gyvenime. Galima susitapatinti su kitais grups nariais, o
atsiradus tokiam emociniam tapatumo ryiui galima plaiau, visapusikiau, per kit
igyvenimus, pavelgti savo jausmus.
vykiai, gyvenimas ia ir dabar. Grupins psichoterapijos metu yra daugiau galimybi
igyventi intensyvesnius vykius paioje grupje, grupiniai santykiai teikia daugiau erdvs
veiksmui, bandymams keisti savo elgsen. Grupje galima intensyviau gyventi - t.y.
mokytis spontanikiau, ia ir dabar, reaguoti vis jos nari elges, ia manoma ir
imginti bendravimo rizik (pavyzdiui, leisti sau supykti), kas kasdieniame gyvenime
daugumai pacient labai sunku.
Ekonomikumas. Grupinje terapijoje per t pat laik vienas psichoterapeutas dirba
su didesniu pacient skaiiumi. Grupins terapijos valanda kainuoja maiau negu
individualios terapijos.

Individualios ir grupines psichoterapijos rys

Visas individualios ir grupins psichoterapijos ris galima skirstyti pagal iuos
kriterijus:
Direktyvumas. Jis priklauso nuo psichoterapeuto aktyvumo ir autoritarikumo
psichoterapijos proceso metu. Pavyzdiui, tradicin, klasikin hipnoz - metodas, kurio
metu pacientas yra pasyvus, o psichoterapeutas aktyvus. Nedirektyvios psichoterapijos
pavyzdys - vadinamoji klient orientuota psichoterapija pagal Rodgers (humanistins
psichologijos orientacija), jos metu psichoterapeuto elgesys yra nedirektyvus; akcentas leisti pacientui pasijusti priimtam, iklausytam ir palaikytam emocikai.
Psichoterapins mokyklos orientacija ir atitinkami psichoterapijos tikslai. Yra
daug psichoterapijos mokykl, kurios psichoterapijai kelia skirtingus tikslus. Daniausiai
literatroje minimos psichoterapins mokyklos yra ios: psichoanaliz, egzistencin
psichoterapija (getalto terapija), Adlerio psichoterapija, Jungo analiz, racionalioj iemocin terapija, elgesio terapija, klient orientuota terapija, eklektin psichoterapija ir kt.

Taikymo trukm. Psichoterapija gali bti trumpalaik ir ilgalaik. Jei psichoterapija yra
orientuota psichodinamikai, tai trumpalaike ji vadinama, kai trunka iki 40 seans.
Ilgalaik psichoterapija gali trukti ir kelet met. Tradicinis psichoterapini susitikim
danis - madaug kart per savait.
Specialieji ir pagalbiniai metodai bei technikos. Prie specialij psichoterapijos
metod galima bt priskirti krizi veikimo terapij (r. skyr. "Skubi psichiatrin
pagalba"), meno terapij, biblioterapij, psichodram. Prie i metod galima priskirti ir
pagalbinius socialines treniruotes, psichogimnastik ar kitus i vairi psichoterapijos
mokykl ar specialij metod psichoterapijos proces trauktus metodus ir technikas.

Kada taikytina individuali, o kada - grupin psichoterapija?

Psichikos sveikatos sutrikimai, psichologins problemos, kurios neturi neigiamos
takos vis tarpasmenini santyki sistemai, individuals, labai intymaus pobdio
igyvenimai ir problemos. iais ir panaiais atvejais dl suprantam prieasi tikslingiau
ir ekonomikiau taikyti individuali psichoterapij
Tarpasmenini santyki sutrikimai. Jei paciento problemos, simptomai, sutrikimai
yra labiau susij su tarpasmenini santyki neskmmis, ypa jeigu bendravimo problem
jie turi ilgesn laik arba jeigu tos problemos yra kartotins, grupin psichoterapija padeda
daniau negu individuali psichoterapIJa.
Individuali ir grupin psichoterapija. Kartu ar atskirai? Vienu metu taikyti ir
individuali, ir grupin psichoterapij, ypa jei abiem atvejais atliekama gilesn asmenybs
ir jos santyki analiz, nepatartina. Nebent viena i i form bt taikoma kaip
palaikomoji

terapija,

taiau

tokiu

atveju

iuos

metodus

turt

taikyti

skirtingi

psichoterapeutai (palaikantys profesin ry). Danesnis ir veiksmingesnis variantas pradti nuo individualios terapijos kurso, o jam pasibaigus taikyti darb psichoterapinje
grupje. Taiau daniausiai pasirenkama viena kuri forma - arba individuali, arba grupin
psichoterapi ja.
Psichoziniai sutrikimai. Poiris psichoterapijos taikym esant psichoziniams
susirgimams, ypa jei psichopatologija aktyvi, literatroje yra aktyviai diskutuojamas, bet
daniausiai jis yra neigiamas. Esant aktyviai psichopatologijai psichoterapijos taikyti
nepatartina. Grupins psichoterapijos taikymo galimybs iuo atveju dar menkesns, nes
tarpasmeniniai santykiai neretai tampa psichozini igyvenim turiniu, o is procesas
psichoterapikai beveik nekontroliuojamas, todl rizikingas. Remisijos bkls pacientams
gali tikti palaikomosios grupins psichoterapijos susitikimai. Tokiais atvejais darbas

grupje daugiau orientuojamas socialins reabilitacijos ir readaptacijos linkme, gilesns

tarpasmenini santyki analizs atsisakoma.
Asmenybiniai ypatumai. Kai kuriais atvejais asmenybiniai mogaus ypatumai (pvz.,
ypa didelis jautrumas santyki atvilgiu) gali riboti laisvesn mogaus elges grupje.
Tokiam pacientui geriau dirbti su psichoterapeutu individualiai. Yra ir toki asmenybs
vystymosi sutrikim, dl kuri pacient dalyvavimas grupje nra produktyvus arba net
kliudo kit moni tarpasmeniniams santykiams (pvz., tokie yra pacientai, kurie nesugeba
kontroliuoti savo asocialaus elgesio, pykio impuls arba labai menkai juos kontroliuoja).
Su tokiais pacientais taip pat geriau dirbti individualiai.
Giliai depresiki pacientai. Gilios depresijos apimtam pacientui sunku bti tarp
moni, priimti j intensyvius igyvenimus, veiklum. Dl to gali dar labiau sumati
paciento savosios verts, savo galimybi pajautimas, pablogti jo bsena. Todl grupin
psichoterapija tokiems monms rekomenduojama tik pasibaigus giliai depresijai.
Individuali psichoterapija iuo atveju veiksmingesn.
Paciento motyvacija arba pasirinkimas. Svarbu, kad pasirinkdamas individuali ar
grupin psichoterapij pacientas bt adekvaiai informuotas ir motyvuotas dirbti
individualiai arba grupje. Psichoterapijos taikymo bd galiausiai turi lemti paciento
pasirinkimas,

jo

psichoterapijoje.

paties

apsisprendimas

dalyvauti

individualioje

arba

grupinje

VII dalis

Psichosocialin
(psichiatrin)
reabilitacija
Danguol Survilait

Terminija ir apibrimas. Psichosocialins

reabilitacijos santykis su socialine psichiatrija
Reabilitacija - i lotyn kalbos kils odis, reikiantis: 1) neteisingai apkaltinto ar
apmeito mogaus gero vardo, reputacijos grinim; 2) ankstesni teisi atstatym
teismo ar administracine tvarka.
Iki iol kasdieniame gyvenime, spaudoje su reabilitacijos terminu daniausiai
susidurdavome kalbdami apie tremtinius ir politinius kalinius, grusius i Sibiro, kartais
apie iais laikais neteisingai apkaltintus ir nuteistus asmenis. Susiduriame ir su
medicinins reabilitacijos svoka - ligoni ir invalid fizins sveikatos atstatymu.

monms, persirgusiems sunkiomis ligomis infarktu ar insultu, patyrusiems irdies

operacij, sunki galvos smegen ar stuburo traum, pripaintiems invalidais, kuriami
specials reabilitaciniai skyriai ligoninse, sanatorijos, pensionatai. Teatruose, koncert
salse atsirado specials keltuvai, staigose ir didesnse parduotuvse - rampos invalid
veimliams. Negals mons, kuriais visuomen m labiau rpintis (sakoma, kad
visuomen tiek yra civilizuota, kiek sugeba pasirpinti savo negaliaisiais), vis daniau
idrsta pasirodyti vieai, buriasi bendrijas, dalyvauja sporto aidynse, savo krybos
parodose.
Ligoni ir invalid reabilitacijos koncepcija savo iuolaikin turin gavo II pasaulinio karo
metais Anglijoje ir JAV. Reabilitacijos terminija ir ini sistema kilusi i anglosaksikj
ali (kai kurie lietuviki terminai yra nauji, todl pateikiami ir angliki j atitikmenys.)
Reabilitacijos koncepcija i pradi rmsi vadinamosios fizins medicinos idjomis, vliau
buvo papildyta socialins higienos, psichologijos, pedagogikos, sociologijos ir kit
disciplin teiginiais. Kai kurie mokslininkai moksl apie reabilitacij (reabilitologij)
priskiria prie socialins higienos.
Psichikai

negali

asmen

reabilitacija

domisi

atskira

psichiatrijos

sritis

psichosocialin (arba psichiatrin) reabilitacija.

Persirgta psichikos liga mogaus iorje, elgesyje danai nepalieka joki pdsak,
taiau visuomet paeidia jo asmenyb, socialinius ryius, santykius eimoje, darbe. Yra
tam tikr su ypa didele atsakomybe susijusi veiklos sfer (aviacija, geleinkelio tarnyba,
transportas, energetika, policija, teisins institucijos ir kt.), kuriose persirgusi psichikos
liga asmen darbo galimybs yra ribojamos. Tokiems asmenims tenka keisti profesij ir
prisitaikyti visuomenje i naujo, imtis kitokios veiklos. itai ypa sunku visuomens persitvarkymo laikotarpiu, kur dabar ir gyvename. Dar sunkiau grinti visuomen ilgai
sergant psichikos liga mog, daug met praleidus specialioje udaroje staigoje ligoninje ar pensionate.
Psichikos ligoni reabilitacija turi sav ypatum, skiriani j nuo, pvz., judjimo
aparato sutrikimais ar irdies ir kraujagysli ligomis serganij ligoni reabilitacijos.
Esminis i ypatum skirtumas yra tas, kad sergant psichikos ligomis, kitaip nei sergant
kitomis ligomis, labai sutrinka paciento socialiniai ryiai ir santykiai. Todl psichikos ligoni
reabilitacija - tai pirmiausia j resocializacija. Tam tikros dalies ligoni negalima i rayti
i psichiatrijos ligonini vien dl to, kad yra nutrk j socialiniai ryiai, jie neturi bsto. Ilg
laik gyvendami ligoninse (danai deimtmeiais), jie patologikai prisitaiko prie ligonins
aplinkos. Isiraymo i stacionaro tikimyb maja su kiekvienais metais, praleistais
ligoninje. Pagal L.Curel (1966 ), galimyb irayti sergantj izofrenija po 2 praleist

ligoninje met sudaro tik 6-7%. Ligoniams atsiranda iraymo baim, jie nepasitiki savo
jgomis, pasiduoda nepageidaujamai aplinkini ligoni takai.
Daugeliui reabilitacijos apibrim bdingas socialinis aspektas. Nuo pat psichikos
ligos pradios nukenia ligonio asmenyb, jos socialiniai ryiai (bet ne atskiros funkcijos motorikos, kalbos ar kt.), o dl j sutrikimo asmenyb gali patirti antrin reakcij.
Psichiatrijoje, kaip jokioje kitoje medicinos srityje, ypa sunku atskirti, kur baigiasi
gydymas ir prasideda reabilitacija.
Psichosocialin reabilitacija - tai suderint visuomenini, psichologini, aukljimo ir
medicinini priemoni sistema, teikianti psichikos ligoniams pakankamai savarankiko
gyvenimo ir sitraukimo visuomen galimybi.
Reabilitacin veikla yra daugiaplan ir apima vairias tarnybas bei visas konkreios
tarnybos darbuotoj grupes.
Psichiatrins reabilitacijos tikslas - pageririti asmen, turini ilgalaik psichikos
negali, funkcionavim, kad jie galt skmingai prisitaikyti, rast pasitenkinim j pai
pasirinktoje aplinkoje su minimalia specialist pagalba (Anthony ir kt., 1983). Psichiatrin
reabilitacija padeda monms keistis ir/arba keiia aplink, kurioje jie gyvena, mokosi ir
dirba (Antony & Margules, 1974).
iuolaikinje literatroje vartojami 2 sinoniminiai terminai:
1. psichiatrin reabilitacija,
2. psichosocialin reabilitacija.
Vartojamas ir terminas readaptacija. Tai gebjimo prisitaikyti atkrimas (daniausiai
turimas galvoje ligos pakeisto asmens prisitaikymas). Kai kuriose alyse kalbama apie
normalizacijos princip, kuris yra artimas abilitacijai. Daniausiai is terminas taikomas
asmenims, nuo ankstyvo amiaus turintiems kok nors fizin ar psichikos defekt (pvz.,
lengv protin atsilikim ar sergantiems cerebriniu paralyiumi).
Reabilitacija yra taikomoji socialins psichiatrijos dalis. Socialin psichiatrija vairi
psichiatr suvokiama skirtingai. Vieni mano, jog tai - socialini psichiatrijos aspekt
visuma, kit nuomone, tai - mokslas apie visuomens poir psichikos ligonius, treti
socialin psichiatrij laiko mokslu apie psichikos lig socialines prieastis.
P.Hocho (1961) apibrimu, socialin psichiatrija - tai psichiatrijos aka, kuri
nagrinja socialini veiksni tak psichikos ligoms, visuomens santyk su psichikos
ligoniais, socialinius psichikos lig padarinius, gydymo staig socialin organizacij ir
gydytoj santyk su pacientais.

Psichiatrins reabilitacijos koncepcija ne maiau sudtinga u bendrosios reabilitacijos

koncepcij. Jos pagrindas - psichikos ligoni nevarymo idja, taip pat mokslas apie darbo
terapij (arba platesns prasms - socialin terapij).
Reabilitacijos kokyb seniau buvo priimta vertinti pagal tai, ar pacientas po jos grta
apmokam darb, taiau daugeliui j i galimyb yra nereali.
Paskutiniaisiais deimtmeiais labai paplito terminas gyvenimo kokyb (quality of life),
pabriantis, kad nors susirgus gyvenimas ir pasikeiia, jis turi bti kokybikas. Gyvenimo
kokyb - individo padties gyvenime suvokimas jo kultros ir vertybi sistemos kontekste,
pagal santyk su jo tikslais, lkesiais ir interesais.
Gyvenimo kokybei vertinti naudojamos vairios skals, i kuri populiariausia - bendros
veiklos verio skal, GAF (Global Assessment of Functioning Scale). Pagal i skal
vertinama psichologin, socialin ir darbin asmens veikla atsivelgiant jo psichikos
bkl. Lietuvikas skals variantas pateikiamas 1993m. ileistame leidinyje "DSM-III-R
diagnostikos kriterijai".

Istoriniai psichosocialins reabilitacijos aspektai

Psichiatrijos istorijoje iuolaikin reabilitacijos koncepcija siejama su trimis ikiliomis
asmenybmis.
Pranczas Philippe Pinelis (matematikas, filosofas, gydytojas ir revoliucionieri
draugas) 1793m. nuo psichikos ligoni num grandines, kaljimo tipo staigas
paversdamas ligoninmis (kaip vaizdingai sakoma, "pakl beprot dvasios ligonio
rang")
Anglas Johnas Conolly 1839m. ved psichikos ligoni nevarymo sistem (no
restraint) - pasisak prie tramdomuosius markinius ir ligoni riim.
Maiau inoma net psichiatrams asmenyb - kotas Johnas Butty Tucke 1796m.
sukr nauj psichikos ligoni gydymo sistem, pavadint atvir dur sistema (open door
system).
XIX a. pabaigoje psichiatrijos paanga iek tiek sustojo, paplito lovos reimas. Tokio
reimo sumanytojas buvo ymus amerikiei neurologas Weiras Mitchellas (1880m.). Jis
pastebjo, kad daugelis Amerikos pilietinio karo auk pasijunta ymiai geriau, jeigu vykdo
paliepim daug ilstis ir gerai maitintis. Mitchellas kurdindavo pacientus tyliuose
kambariuose, suguldydavo juos lovas ir soiai maitindavo. Vliau metod jis taik
neuroziniams ligoniams ir pasiek ger rezultat. Mitchellas aktyviai propagavo lovos
reimo metod ir psichiatrijos ligoninse, rodinjo, jog jo metodas veiksmingesnis u kitus.

Greiiausiai

toks

gydymo

reimas

padjo

tik

depresiniams,

nerimastingiems

ir

netekusiems daug svorio ligoniams. Kai kuriose psichiatrijos ligoninse, nepriklausomai

nuo diagnozs, pirm gydymo mnes buvo draudiamas bet koks pacient aktyvumas,
net ir j lankymas. 1903m. Vilniuje ileistoje N.Domanskio knygelje "Tarp dvasios ligoni"
lovos reimo taikymas sujaudintiems psichikos ligoniams taip pat apraytas kaip
veiksminga priemon (vaist nuo psichikos lig tuomet veik nebuvo). Taiau i tikro lovos
reimas buvo alingas, trukd taikyti darbo terapij ir socioterapij.
Vokietijoje 1927m. Hermanas Simonas sukr socioterapijos sistem. Jis man, jog
izofrenija ir kitos endogenins psichozs isivysto dl mediag apykaitos sutrikim
galvos smegenyse. Prieastini toki lig gydymo metod dar nebuvo inoma. Labiausiai
Simonas stengsi igyvendinti hospitalizm (t.y. usiguljim ligoninje), nes man, kad
didel dal patologini simptom yra lms liguistas ligoni prisitaikymas prie nepalanki
ligonins slyg. Pagrindin dmes jis skyr sveik ligonio jg ir gebjim skatinimui ir
aktyvinimui.
Pranczijoje prie II pasaulin kar didels reikms turjo Paulio Sivadono veikla
socioterapijos srityje. Socioterapij is mokslininkas apibr kaip dirbtins socialins
aplinkos modifikavim tam, kad psichikos ligoniai imokt prisitaikyti gyvenime.
JAV psichosocialin reabilitacija buvo sudedamoji psichiatrinio gydymo dalis nuo XIX a.
pradios. XIX a. pradia vadinama "moraliosios terapijos" (moral therapy) era. Pagal
moralaus gydymo principus asmuo, turintis psichikos negal, turjo bti isamiai itirtas,
vertinta jo darbin, laisvalaikio ir socialin veikla. Buvo siloma statyti ne didesnes nei 250
lov ligonines. Gydymas apm 3-4 val. vairi srii veiklos per dien (mokomieji ir religiniai usimimai, rank darbai, pramogos, susirinkimai). Buvo tikimasi, jog tokia veikla
ukirs keli liguistoms mintims ir pads ligoniams grti eimas ir bendruomenes.
Anglijoje po II pasaulinio karo demobilizuotiems kareiviams pradti taikyti grupins
psichoterapijos metodai. 1946m. Tomas Mainas Northfieldo karo ligoninje Birmingeme
m gydyti karo veteran neurozes. Jam priklauso terminas gydomoji (terapin)
bendruomen. Gydomosios bendruomens tikslas buvo vis jos nari visavertis
dalyvavimas kasdieniame gyvenime. Tokios bendruomens idj toliau ipltojo Maxuellis
Jonesas, 1946m. Belmonte krs gydymo staig vyrams, kurie sunkiai prisitaikydavo
darbe. Svarbiausias ios gydyklos elementas buvo rytinis visos bendruomens (pacient ir
personalo) susirinkimas, kuriame bdavo aptariami prajusios paros vykiai.
Skmingai psichikos ligas pradta gydyti tik XX a. viduryje. Psichiatrijos pltrai turjo
takos svarbs atradimai, leid pradti gydyti psichozes: insulino terapija, medikamentin
traukulin terapija, elektros impuls terapija (EIT) ir etj XX a. deimtmet atrasti

antipsichoziniai vaistai. i vaist taikymas dav didel postm moderniajai psichoterapijai

ir reabilitacijai. Palaikomasis gydymas turjo didels reikms ukertant keli psichozi
pamjimui ir rehospitalizacijai (pakartotiniam patekimui ligonines). Be i vaist daugelio
ilgai sergani psichikos ligoni reabilitacija ir gydymas bt nemanomi.
Rusijoje ypa pasiymjo Modestas Kabanovas, Leningrado V. Bechterevo mokslinio
tyrimo instituto (MTI) direktorius. 1966m. jis kr pirmj reabilitacin psichiatrijos klinik
TSRS. 1978m. M.Kabanovas para monografij "Psichikos ligoni reabilitacija",
apdovanot V.Bechterevo premija (jos leidimas pakartotas kelis kartus).
Lietuvoje psichosocialins reabilitacijos tradicijos yra senos. 1903m. atidaryta
Respublikin Vilniaus psichiatrijos ligonin, pastatyta pagal paskutin technikos od, tuo
metu buvo viena paangiausi ir moderniausi. Skyriai buvo nedideli, skirti 35-iems-40-iai
ligoni. Ligoninje buvo gerbiami religiniai pacient sitikinimai: buvo rengta cerkv,
katalik koplyia, maldos namai ydams ir musulmonams. Didelje salje, skirtoje apie
1000 moni, du kartus per savait vykdavo muzikos ir oki vakarai. Ligonins
vyriausiasis gydytojas Nikolajus Krainskis, gries violonele, koncertuodavo ligoniams.
Ligoninje buvo vienintelis tuometinje carinje Rusijoje klubas jaunesniajam personalui.
ia darbuotojai gerdavo arbat, aisdavo akmis, domino, loto.

Pagrindiniai psichosocialins reabilitacijos principai

Sergant psichikos ligomis danai sutrinka pacient prisitaikymas visuomenje,
gebjimas vertinti situacij ir sprsti ikylanias problemas. Psichosocialins reabilitacijos
strategija padeda paremti ligon sunkiu jo grimo visuomen laikotarpiu, taip pat
emocini ir tarpasmenini krizi metu.
Pagrindiniai specifiniai psichosocialins reabilitacijos principai yra ie:

Partnerysts principas - ligonis ir gydytojas turi bti partneriai. Reikia gerbti ligonio
teises ir individualyb. Btina reabilitacijos slyga - gyti paciento pasitikjim, kad
jis pripaint reabilitacin program ir nort bendradarbiauti. Reabilitacija yra
ligonio teis, o ne prievol, todl negali bti taikoma be jo sutikimo. Resocializuoti
ligon be jo aktyvaus dalyvavimo nemanoma. Galima igydyti ligoniui plaui
udegim skiriant antibiotikus, kuriuos ligonis nebtinai turi vertinti palankiai (nors
pageidautina, kad taip bt), bet negalima skmingai veikti psichoterapinmis ir
socioterapinmis priemonmis, jei ligonis neigiamai nusiteiks gydytojo, personalo
ir taikomo gydymo atvilgiu. Pasirenkant reabilitacijos model reikia paisyti paciento

nor, gerbti jo asmenyb. Negalima versti visus pacientus pieti, jeigu jie to nenori,
arba propaguoti btent t sporto ak, kuri mgsta reabilitacij taikantis asmuo.

Veiklos daugiaplanikumo principas - reabilitacija suprantama kaip sudtingas

procesas, nukreiptas vairias ligonio psichosocialinio funkcionavimo sferas.
Skiriamos ios reabilitacijos sferos:

psichologin,

eimos,

visuomenin,

paciento aukljimo ir mokymo,

jo laisvalaikio uimtumo.
Asmenyb formuojasi visuomenje, t.y. bendraudama. io bendravimo aspektai
labai vairiapusiki - tai nra vien darbiniai santykiai. Todl reabilitaciniame procese
tampa labai svarbus psicholog, pedagog, sociolog, vairi uimtumo specialist
ir kit suinteresuot asmen dalyvavimas.

Laipsnikumo principas - siekiant visiko paciento savarankikumo reikia pradti

nuo lengvesni uduoi. vairi ri gydomasis poveikis (darbo terapijos,
psichoterapijos ir kt.) turi bti laipsnikas: nuo paprastesni ri ir maesns
trukms usimim iki sudtingesni ri ir ilgesns trukms. Psichiatrijos
ligoninse turi bti sukurtos tarpins dienotvarks, vairaus tipo dienos ir nakties
stacionarai (tarpins gydymo ir reabilitacijos staig formos).

Kartotinumo principas - jis ypa tinka asmenims, kuri ligai bdingi pamjimai.
Po kiekvieno tokio pamjimo vl reikia pakartoti (priminti) seniau gytus gdius.

Psichosocialinio ir biologinio metod vienovs principas - turima galvoje

medikamentinio gydymo ir reabilitacijos vienov. Negalima atmesti biologini
psichikos lig gydymo metod. Reabilitacija - ne tik socialin, bet ir klinikin
problema. Neteisinga j prieinti gydymui. Ne visada lengva nubrti griet rib
tarp profilaktikos ir gydymo, o juo labiau tarp gydymo ir reabilitacijos. Kadangi visos
psichikos ligos, tarp j ir izofrenija, priklauso nuo trij veiksni: klinikinio-biologinio,
asmenybinio ir aplinkos, iuolaikinis psichiatras turi bti biologins-psichologinssocialins pakraipos. Tik socialin reabilitacija, o ne iaip reabilitacija, gali bti
socialins psichiatrijos taikomoji dalis.

Optimalios stimuliacijos principas - paciento stimuliacija neturi bti nei per stipri,
nei per silpna. Per dideli reikalavimai j gali demobilizuoti ir sukelti "reabilitacin
depresij". Per menka stimuliacija ir monotonika veikla gresia paciento
susidomjimo praradimu.

Psichosocialins reabilitacijos objektas ir komanda

Kam skirta psichosocialin reabilitacija? Kokiems monms jos labiausiai reikia? Tam,
kad bt ivengta paciento socialinio paenklinimo, arba stigmatizacijos (stigma - ym,
enklas), kad psichikos ligomis sergantys ar persirg mons nebt vadinami
izofrenikais, epileptikais, oligofrenais, net ir invalidais, paplito pavadinimai klientas,
vartotojas (angl. user, ex-user). Labai domus terminas ilikusieji - "ilik po susidrimo
su psichiatrija" (angl. survivors). Vartojamas ir terminas asmenys su psichiatrine
patirtimi (angl. with psychiatric experience), rezidentai (usienyje jais vadinami ne jauni
gydytojai, bet pasilik ligoninse gyventi ilgai sergantys psichikos ligoniai). Reikia atsiminti,
kad tas pats asmuo gali atlikti vairias funkcijas, todl gali bti socialinio darbuotojo
klientas, psichiatro pacientas, saugaus bsto rezidentas, socialins rpybos vartotojas ir
darbo terapijos dirbtuvi darbuotojas. Vienas terminas reabilitacijoje negali bti nei tikslus,
nei teisingas.
Priimta manyti, kad reabilitacija taikoma tik ilgai sergantiems ligoniams. Seniau ltine
buvo laikoma tokia psichikos liga, kuria sergantis asmuo buvo ne trumpiau nei dvejus
metus gydytas stacionare (Brown, 1960). Pastaruoju metu, sumajus stacionarini
ligoni skaiiui, tik 3-5% j bna ligoninse ilgiau kaip metus. Todl prie ltini psichikos
lig, kuriomis sergant reikalinga reabilitacija, priskiriamas ir vienintelis per 5 metus
hospitalizavimo epizodas, trunkantis ne maiau kaip 6 mn., arba du ir daugiau
hospitalizavim per 12 mnesi. Mc Creadie's, Robinsonas ir Wilsonas (1984) apra
tipik ilgai sergant ligon: tai vyras, turintis liekamj, daugiausia negatyvi, izofrenijos
poymi; jis gyvena vienas arba su pagyvenusiais tvais; jam sunku bendrauti su kitais
monmis bei funkcionuoti visuomenje. Kiti autoriai prie io apraymo dar prideda
somatinius

negalavimus

ir

piktnaudiavim

alkoholiu

arba

psichoaktyviaisiais

medikamentais. ie asmenys gyvena udar gyvenim, turi nedaug esmini gyvenimo

gdi, nevykdo gydytoj nurodym, kartais elgiasi neprognozuojamai ir agresyviai. Kaip
matome, psichosocialins reabilitacijos specialistui objektas nra labai patrauklus.
Kas vykdo psichosocialin reabilitacij? J vykdo vadinamoji reabilitacin grup
(komanda). Ji susideda i slaugytoj (medicinos seser), gydytoj, klinikini psicholog ir
uimtumo terapeut, dalyvauja ir darbo specialistai (seniau - darbo instruktoriai),
fizioterapeutai, ergoterapeutai, mokytojai. Paymtina, kad reabilitacijos skm priklauso
ne tiek nuo darbuotojo kvalifikacijos, kiek nuo individuali savybi: energijos, pragmatizmo,
pakantumo, itverms, nusiteikimo dirbti tiek, kiek reiks, o ne kuo greiiau pasiekti

rezultat. ioje veikloje gali bti labai naudingi ir neprofesionalai - savanoriai, tarp kuri
gali bti ir pacient gimini bei artimj.

Psichosocialins reabilitacijos variantai

Svarbiausi psichosocialins reabilitacijos variantai yra ie:

dienos stacionarai (arba kitos dalinio hospitalizavimo formos);

pacient klubai ("altinio nam", angl. Fountain House, modelis);

socialini gdi lavinimas (angl. social skills training);

psichiatrinis vietimas (psichoedukacija);

vairios saugaus bsto formos: specializuoti skyriai (hospitalizavimo namuose),

bendrabuiai, pusiaukels bendrabuiai (angl. half way house);

bendruomens psichikos sveikatos centrai (BPSC) (angl. Community

Mental Health Centers - CMHC);

psichosocialins reabilitacijos centrai;

eimos globa;

ligoni vasaros stovyklos;

saugaus darbo staigos (DTD dirbtuvs) - darbo terapija, uimtumo terapija;

kitos terapijos rys: meno terapija, dramos terapija, okio terapija (choreoterapija),
muzikos terapija, poezijos terapija, videoterapija, biblioterapija, jojimo terapija ir kt.

Dienos stacionarai (dalinis hospitalizavimas arba nestacionarins

gydymo formos) (angl. partiaI hospitalization, day-treatment-centers)
Paskutiniais deimtmeiais dienos centrai gavo didel reikm tarp vairi kit
nestacionarinio gydymo form. Sukurtas specializuot dienos skyri tinklas neuroziniams,
geriatriniams ligoniams, nutukimui, cukraligei, epilepsijai gydyti, taip pat vaik ir paaugli
skyriai. Dauguma autori sutartinai pabria, jog dienos skyri tinklas buvo ipltotas
orientuojantis visus psichikos ligonius, taiau i gydymo forma tinkamiausia
sergantiesiems izofrenija. vairi autori duomenimis, tik apie 3,3% i hospitalizuojam
pacient yra gydomi dienos stacionaruose, taiau dauguma autori mano, jog tokio tipo
staigose galt gydytis 15-60% viso stacionaruose gydomo kontingento. Dienos
stacionarai tinka potrauminio streso sutrikimams, depresijos bklms ir vairioms krizinms
situacijos gydyti.

Dienos skyrius utikrina medikamentin gydym ir medicinin glob, psichoterapij ir

nauj gdi gijim. Be dienos, skiriami ir nakties bei savaitgalio skyriai.
Dalinis hospitalizavimas - ambulatorinio gydymo programa, apimanti diagnostik bei
medicinines, psichiatrines, psichosocialines gydymo formas ir darbinio (profesinio)
rengimo

pradmenis.

Programa

skirta

rimtais

psichikos

sutrikimais

sergantiems

pacientams, kuriems reikalingas intensyvus ir vairiapusikas gydymas.

Unikali dalinio hospitalizavimo savyb yra ta, kad pacientas dal laiko praleidia savo
aplinkoje, o dal - dienos stacionare. Tokios pusiausvyros negalima pasiekti nei gydant
stacionare, nei taikant klasikin ambulatorin pagalb. Pagrindin tiksl galima apibrti
taip: "Toliau nuo ligonins, ariau kasdienio gyvenimo ".
Trys pagrindins dienos gydymo formos:
1. Intensyvus gydymas dalinio hospitalizavimo slygomis. i forma susijusi su krizins
situacijos veikimu ir apima mios ligos fazs gydym. staigos, kurios taiko i
gydymo form, laikomos dienos ligoninmis;
2. Psichikos ligoni gydymas po mios ligos fazs arba ilgo liekamojo visuomeninio ar
profesinio funkcionavimo sutrikimo atveju. i form taiko vairios staigos, kuri
veikla vykdoma pagal dienos gydymo programas ir yra tam tikra pereinamoji
forma tarp stacionaro ir ambulatorijos arba ambulatorinio gydymo alternatyva.
3. Treioji forma apraoma kaip programa, kurios tikslas - palaikyti asmenis,
gyvenanius u ligonins rib. Tai nuolatin ltinmis ligomis sergani asmen
globa, vykdoma dienos globos staigose ar centruose (bendruomeniniuose globos
namuose, bendruomeniniuose psichikos centruose) .
Kiekvienai i mint reabilitacijos form parengiamos programos, kuriose didiausias
dmesys nuo paciento gydymo perkeliamas lavinim ir uimtum (gydymas lavinimas
uimtumas).
Pirmj dienos ligonin - tradicini stacionar alternatyv 1933 m. kr Dagarovas
Maskvoje (tai aprayta amerikiei literatroje). i "ligonin be lov", aptarnavusi 80
ligoni, buvo kurta kaip psichiatrijos ligonins vienetas. Pacientai gyvendavo namie ir
lankydavo ligonin nuo 8val. iki 18val. Be medikamentinio gydymo, jiems buvo taikoma
darbo terapija. kurti toki dienos ligonin Dagarov paskatino greiiau laikinas viet
trkumas miai susirgusiems psichikos ligoniams nei filosofiniai ar teoriniai motyvai.
Dienos gydymas ypa paplito septintojo deimtmeio Anglijoje. 1968m. kas 5-tas
pacientas ioje alyje buvo gydomas dienos skyriuose. Buvo usibrtas tikslas kurti
kiekvienam tkstaniui gyventoj po 0,5 stacionaro lovos ir 0,65 dienos gydymo vietos.

Kitose alyse tuo metu dienos skyriuose buvo gydoma nuo 3% iki 6% vis pacient. Taigi
200 000 gyventoj turt bti 25-30 viet dienos stacionaras.
Lietuvoje iuo metu tra tik 268 dienos gydymo vietos 4 stacionaruose (Vilniaus
psichikos sveikatos centre, Kaune, Klaipdoje ir iauliuose). Pirmasis 100 viet dienos
stacionaras buvo kurtas 1978m. Klaipdos psichiatrijos dispanseryje.
Dienos gydymo pranaumai:

Svarbiausia vertyb - atviras psichiatrijos modelis. Gydytojas turi labiau pasitikti

savo pacientu ir jo artimaisiais. Padidja pastarj atsakomyb u gydym.
Gyvendami namie pacientai gali imtis vairi vaidmen visuomenje. Psichiatrijos
staigos lankymas yra natralesnis gyvensenos bdas, primena ijim darb ar
miest.

Dienos gydymo koncepcija ligonio gydym traukia eim ir gimines.

Dienos skyrius yra gera mokykla visam personalui. Jokioje kitoje situacijoje
personalas nepraleidia tiek laiko betarpikai bendraudamas su pacientais. Dienos
stacionaras veikia kaip psichoterapin grup.

Dienos skyrius geriau veikia visuomen. Gyventojai pratinasi nebijoti psichikos

ligoni.

Maesn paciento ilaikymo kaina; viena darbuotoj pamaina.

Dienos gydymo trkumai:

Kai kuriais atvejais palikti eimoje ligonio negalima dl neigiamo eimos poveikio ar
perdto rpinimosi juo. Kartais eima trukdo gydyti. Jeigu ryiai tarp eimos nari
yra liguisti, juos galima nutraukti tik hospitalizavus ligon.

Ligonis apsunkina namikius, jiems reikia riboti savo laisvalaik, asmenin gyvemm.

Didesn galimyb atsisakyti gydymo, nutraukti j (dl organizacini ir transporto

keblum). Kartais pacientai pramiega ir laiku neatvyksta dienos stacionar.

Pacient klubai (socialiniai arba terapiniai klubai)

Klubo idj 1947m. suformulavo Niujorko Roklando psichiatrijos centro ligoniai. Irayti
i ligonins, tokie pacientai susidurdavo su didiule problema - nebuvo tarnyb, galjusi
jiems padti integruotis visuomen. Daug j tapdavo benamiais. Paramos grup i
Rokiando centro pasivadino "We Are Nat Alone" ("Mes nesame vienii") (WANA)
bendruomene. Ji rinkdavosi vairiose Niujorko vietose, pvz., vieojoje bibliotekoje. 1949m.
pavasar WANA bendruomen, padedama profesional ir aktyvi piliei, nusipirko nam

Niujorke ir pavadino j "Fountain House" ("altinio namas"). Tai buvo psichosocialinis

klubas, kurio naryst buvo paremta savanorikos savitarpio pagalbos principu.
Paprastai klubo dalyviai vadinami klubo nariais. Stengiamasi, jog kiekvienas narys bt
laukiamas. Parengiama darbin dienos programa. Nariai dirba kartu su personalu: ruoia
maist, tvarko klubo patalpas, atlieka ratvedybos darbus, leidia laikraius ir mnesinius
urnalus. Klub nariai mokomi vairi nauj profesij, kalb, organizuojamas j laisvalaikis.
Tokio klubo veikla svarbi tuo, kad maja lankytoj izoliacija, jie tampa aktyvesni, imoksta
savitarpio pagalbos. Be to, klube galima gauti medikamentin gydym ir utikrinti reikiam
psichiatrijos pagalb. Pagrindin darb tokiuose klubuose atlieka socialinis darbuotojas,
psichiatras yra tik konsultantas. Klub veikl galima laikyti palaikomasios psichoterapijos,
uimtumo ir pramog deriniu. Tyrimai parod, kad klub nariai maiau laiko praleidia
ligoninse ir maiau atitrksta nuo savo bendruomeni.
Pirmasis buvusi pacient klubas Lietuvoje buvo kurtas 1993m. Respublikins Vilniaus
psichiatrijos ligonins 13-ame vyr skyriuje (todl ir pavadintas ,,13 ir K"). Nuo 1998m.
klubas leidia ketvirtin laikrat "Klubo ,,13 ir K" inios".

Socialini gdi lavinimas

Socialini gdi lavinimas buvo sumanytas su mintimi apie ilgai serganius
pacientus, kuri funkcionavimas visuomenje yra sutriks.
Kuriant reabilitacines programas ilgai sergantiems psichikos ligoniams, silomos
pagalbos formos pritaikomas prie besikeiiani pacient galimybi. Reabilitacins
programos turi bti lanksios, individualizuotos, danai ilgai trunkanios. Socialini gdi
lavinimas paremtas bihevioristiniais metodais ir mokymo teorijomis, jis apima visas
gyvenimo sritis, btinas savarankikam ligonio funkcionavimui. Jo tematika, taikymo seka
ir darbo dinamika turi bti pritaikyta prie kiekvieno paciento poreiki ir galimybi, t.y. turi
bti individuali, taiau visuomet reikia laikytis tam tikr princip, kurie padeda skmingai
dirbti.
Mokytojas, mokantis pacientus, nebtinai turi bti psichologas arba psichiatras.
vaidmen labai gerai atlieka ir medicinos slaugytojai, socialiniai darbuotojai ir uimtumo
terapeutai. Mokytojas turi bti jautrus, kantrus ir tikintis mokymo prasme bei nauda, turi
mokti vertinti net menkiausi paciento paang ir umegzti glaud ry su grupe. Svarbu,
kad jis turt bent iok tok tokio darbo patyrim. Rengiant mokytojus tikslinga, kad jie
pabt tiek mokytojo, tiek paciento vaidmenyje. Galima naudoti videotechnik. Naudinga,
jei nufilmuotose scenose dalyvauja ir mokytojai (ugdytojai). Tai suartina ir skatina pacient
saugumo jausm. Mokytojo pozicija turi remtis partnerysts principu, nors, kita vertus, ji

turi bti pakankamai direktyvi. Neturi bti ir perdtos globos: mokytojas turi padti
pacientui, mokyti j, modeliuoti jo elges, skatinti, bet jokiu bdu nedaryti nieko u pacient.
Kiekvieno usimimo tikslas - gerinti paciento funkcionavim skirtingose gyvenimo
srityse. Prie nusprendiant, kuriame usimime pacientas turi dalyvauti, reikia ianalizuoti
jo trkumus, poreikius ir sugebjimus. Pacientai, turintys asmenins higienos ar
paprasiausio valgio ruoimo problem, danai turi ir didesni sutrikim. Tokiems
pacientams tikslingas higieninis arba kulinarinis lavinimas: pirma, toks lavinimas pagerins
elementariausius j apsitarnavimo gdius, antra, jis reikalauja maiau susikaupimo ir
jg, negu, pvz., problem sprendimas. inoma, po tam tikro laiko ir ie pacientai gali
pereiti prie mokymosi palaikyti pokalb. Pasirengimas darbui taikytinas tik gerai
funkcionuojantiems asmenims.
Turime atsiminti, jog tai, kas mums paprastai yra lengva, besimokaniam pacientui yra
neapsakomai sunku. Jo sugebjimus apsunkina ilgalaiks praktikos nebuvimas,
menkavertikumas, nerimas. Kad mokymas bt veiksmingas, reikia atsivelgti kiekvieno
paciento poreikius. Senelio i pensionato nereikia mokyti, kaip ukamyti langus iemai, o
jaunos ir tvarkingos merginos, - kaip ir kodl reikia plautis rankas.
Lavinimo ciklas trunka 3 mn. Laik galima pailginti arba (reiau) sutrumpinti,
priklausomai nuo individuali paciento poreiki.
Socialini gdi lavinimas gali bti taikomas ne tik serganij izofrenija, bet ir
protikai atsilikusij ir serganij Alzheimerio liga reabilitacijai.
Lavinimo usimimai gali bti tokie:

pokalbio palaikymo;

problem sprendimo;

savitarnos:

higienos,

kulinarijos,

biudeto;

praktini gdi (mokoma rpintis savo butu; kaip keisti but; kaip elgtis avarinse
situacijose);

pasirengimo darbui;

pokalbio telefonu;

skelbim iekojimo;

dokument pildymo;

autobiografijos raymo;

pokalbio su staigos vadovu;

kaip atsakyti nepageidaujam asmen klausimus apie savo lig.

Psichiatrinis vietimas (psichoedukacija)

Tai eim, turini sergani psichikos ligomis nari, vietimas ir mokymas. Mokymas
vyksta nedidelmis grupmis. Technika gali bti vairi, bet esm prieinamais bdais
aikinti, kaip suprasti ir padti serganiam asmeniui.
Lietuvoje paskutiniaisiais metais ileista daug mokomojo pobdio leidini apie
depresij, izofrenij, socialin fobij, baim ir nerim, Alzheimerio lig ir kt.

vairios saugaus bsto formos

Joms priskiriami specializuoti skyriai (hospitalizavimo namuose), bendrabuiai,
pusiaukels bendrabuiai. Tai psichikos ligoniams skirtas kolektyvinis butas, kur
inuomoja ir tvarko kokia nors psichiatrijos staiga tam, kad gydyt ir reabilituot pacientus
kasdienio savarankiko gyvenimo slygomis. Pirmieji tokie butai, ilaikomi vietins
valdios, buvo kurti Anglijoje 1871 m.
Gyvenimo saugiame bste trukm gali bti vairi, bet paprastai neturt viryti 1 met.
Apgyvendinimo klausimus sprendia specialios komisijos pagal norinij apsigyventi
praym. Tokiuose butuose gyvena keletas (5-10) buvusi pacient, jie patys ruoia sau
valg, tvarko patalpas, skalbia savo drabuius ir kt. Komunalins paslaugos paprastai
apmokamos i savivaldybi l, skirt socialinms reikmms. Kiekvien tok but globoja
atlyginim gaunantis asmuo, daniausiai socialinis darbuotojas, kuriam talkina savanoris i pacient irinktas seninas. Kart per savait vyksta gyventoj susirinkimas dalyvaujant
socialiniam

darbuotojui.

Tokiuose

susirinkimuose

sprendiamos

visos

ikilusios

problemos. Gyventojai gali lankytis bendruomens psichikos sveikatos centruose, dienos

stacionaruose, saugaus darbo staigose, o nakvynei grti savo bendrabuius. Bsto
globjas gali pasitelkti pagalb psicholog ar psichiatr, ypa jeigu pablogja kurio nors
gyventojo psichikos bkl ir tenka sprsti jo gydymo klausim.

Bendruomens psichikos sveikatos centrai (BPSC)

iuos centrus 1963m. pradjo kurti JAV nacionalins psichikos sveikatos institutas.
Pagrindinis bendruomens psichikos sveikatos centr tikslas - gydym ir pagalb
pacientams teikti kuo ariau j gyvenamosios vietos ir darboviets, t.y. bendruomenje.
Buvo

stengiamasi

dviej

grandi

globos

sistem

(psichiatrijos

ligonins

ilgai

besigydantiems ligoniams ir dienos centrai - trumpai ambulatorikai gydomiems ligoniams)

pakeisti viena programa, pabriania bendruomens dalyvavim ir visuomens

informavim. Toki centr atsiradim pasaulyje skatino deinstitucionalizavimo judjimas.
Deinstitucionalizavimas
mainimas

lygiagreiai

tradicini

pltojant

psichiatrijos

bendruomenin

pagalbos
pagalb

staig
(Bachrach,

skaiiaus
1976).

Deinstitucionalizavimas prasidjo nuo etojo-septintojo deimtmeio antipsichiatrijos

bangos. Psichikos ligoniai buvo laikomi aukomis ir buvo manoma, kad ligoni globa ir
prieira pagers, jei nebus dideli psichiatrijos ligonini. Bartonas 1959m. apra lig,
kuria susergama ilgai gulint psichiatrijos ligoninje, ir pavadino j "institucine neuroze".
iai ligai bdinga apatija, iniciatyvos stoka ir interes praradimas. Taiau ilgainiui buvo
sitikinta, kad vien sumainus ligoni skaii ir pakeitus gyvenimo slygas ligoniai netampa
sveikesni. Norint, kad jie bent i dalies pasveikt, reikalinga sudtinga reabilitacini
priemoni sistema.
Lietuvoje psichikos sveikatos centrai (PSC) pradti steigti 1997m. iuo metu yra 61
PSC.

Psichosocialins reabilitacijos centrai

Pirmieji tokie centrai iaugo i socialini (pacient) klub. Bendruomens psichikos
sveikatos centrai yra daugiau gydomosios, medicinins staigos, o psichosocialins
reabilitacijos centrai - socialins globos staigos. J tikslas tobulinti psichikai negali
asmen gdius, padti jiems imokti gyventi visuomenje. Psichikos reabilitacijos
centras gali sikurti atskirame pastate, kuriame rengtos vairaus pobdio dirbtuvs (stali,
siuvimo, audimo, knygriybos, spaustuv ir kt.), skalbykla, virtuv, poilsio ir mokymo
kambariai, dails studija. iuos centrus kasdien, nuo ryto iki piet, lanko 20-50 asmen.
Centruose dirba socialiniai darbuotojai, psichologai, uimtumo terapeutai, medicinos
slaugytojos. Sudaromos atskiros programos vairioms pacient grupms - pagal ami,
negalios pobd, funkcionavimo sutrikimo laipsn, gdi lavinimo formas.
Lietuvoje tokie centrai pradti steigti 1998-1999 m., daugiausia sutrikusio intelekto
asmenims. Psichikos ligoniams pirmasis psichosocialins reabilitacijos centras steigtas
Vilniuje 2001 m.

eimos globa
eimos globa plaiau suvokiama kaip bendruomens globa. Paprastai i glob
organizuoja ir vykdo psichiatrijos ligonins ir j personalas.
Seniausias Europoje tokios bendruomens globos pavyzdys ufiksuotas Belgijos
Geelio miestelyje. iame miestelyje jau nuo XIII a. ilgai sergantieji psichikos ligoniai buvo

apgyvendinami svetimose eimose, kurioms paddavo slaug, reguliariai lankydavusi

pacientus. Literatroje apraoma, jog JAV tokia globa buvo vykdoma nuo 1885m.
Masaiusetse.
Lietuvoje eimos globa inoma jau nuo XIX a. vidurio. Pradia buvo padaryta u
pinigus apgyvendinus nesveik yd tautybs vilniet ydikame Deksni kaime netoli
Valkinink. iame kaime kurdint ligoni skaiius vis laik didjo ir 1900m. jau siek
daugiau kaip 20. Vliau ia veikla usim inomas yd visuomens veikjas terapeutas
Cemachas abadas, beje, rus raytojo K. ukovskio pasirinktas poemos vaikams apie
daktar Aiskaud prototipas. abadas rpinosi mokamos globos pltra - siek, kad kaime
pagert gyvenimo slygos, kad ligoni globa gyventojams bt papildomas pajam
altinis. Tos akcijos dka eimos Vilniaus krate prie I pasaulin kar apm apie 200
moni. 1914m. udarius Naujosios Vilnios psichiatrijos ligonin dalis ligoni buvo idalyta
aplinkiniams monms ir liko pas juos gyventi. 1933m. Vilniaus magistratas paskyr
nuolatine eimos gydytoja Halin Jankovsk, kuri vliau (1944m.) uvo kartu su savo
ligoniais subombarduotoje Varuvos psichiatrijos ligoninje.
eimos globa kur laik buvo praktikuojama ir tarybiniais metais (ji buvo vadinama
patronau). eimoms, globojusioms pacientus, buvo mokami pinigai u ligonio ilaikym
(20 rubli), duodama rb, patalyns. Pasitaikydavo pacient inaudojimo atvej - tuomet
ie pabgdavo i eiminink ir grdavo ligonin.
iuo metu Lietuvoje pagal eimos globos princip veikia eimyniniai vaik globos
namai. Kiek tenka skaityti spaudoje ir matyti per televizij, ten taip pat pasitaiko
inaudojimo, kartais net ir seksualinio. Todl bene geriausia kuriant eimyninius globos
namus taikyti kompromisin bd - savanori darb turi remti profesionalai. Reikia
pasakyti, kad geriausi rezultat psichosocialins reabilitacijos srityje pavyksta pasiekti
tada, kai bendradarbiauja profesionalai ir savanoriai.

Vasaros stovyklos
Vasaros stovyklos gali bti rengiamos tiek stacionaro ligoniams, tiek buvusiems
pacientams.

Jas

gali

organizuoti

bendruomens

psichikos

sveikatos

centrai,

psichosocialins reabilitacijos centrai, pacient klubai, eim bendrijos. Populiarios

vasaros

stovyklos

protikai

atsilikusiems

vaikams,

sergantiesiems

izofrenija,

pastaraisiais metais pasaulyje rengiamos ir stovyklos sergantiesiems Alzheimerio liga.

Lietuvoje kelet pastarj met tokios stovyklos vyksta Palangoje, ventojoje,
Trakuose.

Saugaus darbo staigos (darbo terapija, uimtumo terapija)

Aktyvaus darbo taikymo pacientams idjos pradininkas XX a. ketvirtj deimtmet buvo
vokietis Hermanas Simonas. Jo idjos greitai prigijo Olandijoje - ten buvo kurta daug
dirbtuvi psichikos ligoniams. Anglijoje, Rusijoje ir kitose alyse netrukus m kurtis darbo
terapijos dirbtuvs psichiatrijos ligoninse. Buvo pastebta, kad ilgai sergantys izofrenija
ligoniai, kuriems bdingi ireikti asmenybs sutrikimo poymiai, geba mgdioti
personalo veiksmus. Tokiems ligoniams labai svarbu kolektyvinis darbas, tarpusavio ryi
ir ryi su personalu palaikymas. Steigiant ligoninse darbo terapijos dirbtuves ne
paskutin vaidmen suvaidino ir darbo jgos pigumas.
JAV darbo terapija buvo suvokiama plaiau - kaip apskritai uimtumo terapija (angl.
occupational therapy). Uimtumo terapija - tai bet kokia psichin ir fizin veikla darbe,
paskirta ir taikoma tam tikru bdu tam, kad gerint gydym ir padt reabilituotis
sutrikusios psichikos asmeniui.
iuo metu visas programas, taikomas reabilitacijos staigose, kaip btinas elementas
eina ir darbo terapija. Saugaus darbo staigomis ios staigos vadinamos todl, kad jos
atleidiamos nuo pajam, pelno mokesi, o darbo laikas neribojamas valandomis ar
dienomis. Kiekvienas pacientas gali dirbti pasirinkt darbo laik, priklausomai nuo savo
noro ir sveikatos. Darbo staigose gali bti atliekami vairs nesudtingi darbai - teikiamos
stali, siuvimo, mezgimo, audimo, knygriybos, kompiuterijos, fotografijos paslaugos ir kt.
Pacientai u darb gauna atlyginim.

Jojimo terapija (hipoterapija)

Jojimo terapija - gydymo ir reabilitacijos metodas, paremtas paciento kontaktu su
arkliu. is metodas inomas jau nuo Hipokrato laik, taiau tik madaug prie 30 met
tapo mokslini stebjim objektu.
Dalis autori hipoterapij traktuoja kaip gydomosios gimnastikos form, ypa tinkam
sergant vaik cerebriniu paralyiumi ir istine skleroze. Turi takos ir kontaktas su arkliu,
ypa vaikams ir jaunimui, turintiems emocini sutrikim, mokymosi sunkum, sultjus
intelektiniam vystymuisi. Ilgai sergantiems izofrenija asmenims, kuomet daugiau ar
maiau nukenia veiklos iniciatyva, susilpnja ryys su monmis, umegzti ry su arkliu
yra ymiai lengviau ir saugiau, o toks ryys vliau gali padti atkurti ir tarpasmeninius
santykius.
Kai pacientas valdo jojimo gdius, pagerja jo saviverta, neodinis bendravimas,
sumaja izoliacija, geriau suvokiamas savo knas, jo padtis erdvje, tiksliau planuojami

judesiai, maja raumen tampa. Tai ypa aktualu sultjusios psichomotorikos,

udariems pacientams.
Kaip reabilitacin priemon jojimas labiau paplito tose alyse, kuriose jis pagal tradicij
uima svarbi viet tarp kit sporto ak. Ypa geros jojimo programos rengiamos
Anglijoje, Vokietijoje, Kanadoje ir Pranczijoje. kurta Tarptautin jojimo terapijos
asociacij federacija. Kas 3 metai organizuojami tarptautiniai kongresai.
Hipoterapija - brangus ir nelabai populiarus reabilitacijos metodas. Tam, kad j galima
bt taikyti psichikos ligoni reabilitacijai, btina turti ne tik psichopatologijos ir
psichoterapijos profesini ini, bet ir imanyti mogaus bei arklio anatomij, bti
susipainusiam su jojimo sportu. Specialistas hipoterapeutas turi bti ir jojimo instruktorius.
Lietuvoje jojimo terapija neseniai pradta kultivuoti Ries irgyne, netoli Vilniaus.

VIII dalis

Skubi psichiatrin
pagalba
mios psichins bkls
Liaudginas Radaviius
mios psichikos sutrikim bkls su agresyvumu ar be jo gali bti vairios kilms.
Daniausiai jos isivysto sergant izofrenija ir kitais kliedesiniais sutrikimais, izoafektini
bei afektini sutrikim metu. Tokios bkls danai pasitaiko ir sergant simptominmis
psichozmis, organiniais, toksiniais psichikos sutrikimais. Neretai mios bkls isivysto ir
po epilepsijos priepuolio, vairi stres, taip pat monms su asmenybs sutrikimais
nepalankiomis aplinkybmis. Individai su asmenybs sutrikimais, patek stresin
situacij, ypa igr alkoholio ar pavartoj kit narkotik, gali reaguoti labai audringai ir/ar
agresyviai. Ir apskritai, agresyvus elgesys danesnis tarp asmenybs sutrikim turini
individ, nei tarp sergani psichoziniais sutrikimais.
mios bkls sergant izofrenija ir kliedesiniais sutrikimais pasireikia psichomotoriniu
(katatoniniu) sujaudinimu, miu haliucinaciniu ir/ar paranoidiniu sujaudinimu, katatoniniu

stuporu, hebefreniniu sujaudinimu, febriline (hipertoksine) bsena. izoafektini sutrikim

metu - depresine-kliedesine arba maniakine kliedesine bsena. Afektini sutrikim metu sunkia depresine, siekiania depresinio stuporo lyg, raptus melancholicus bei maniakine
bsena, siekiania psichomotorinio sujaudinimo lyg. Dmi simptomini psichozi sunkiais smons sutrikimais (delyrinio ar amencinio tipo). Priklausomybs nuo alkoholio
atveju - alkoholiniu delyru. Po galvos smegen traumos - prieblandinio, delyrinio tipo
smons sutrikimo bsena, amnestiniu sindromu, kliedesinio sujaudinimo, rykios manijos
bkle, vairiais paroksizmais (traukuliniais ir ne).
Slyginai tokios mios bsenos dalijamos dvi grupes:
1. Psichozins bsenos, uvaldanios vis ligonio asmenyb ir lemianios jo elges;
2. Krizins bsenos.
Krizin bsena - tai sunkiausia ligos stadija, nes ligonio savireguliacijos galimybs
isenka ir negavs reanimacins pagalbos jis numirt. J metu atsiranda ar irykja
tokios gyvybei pavojingos bkls:

Gretimosios

somatoneurologins

ligos

(kvpavimo,

irdies

ir

kraujagysli,

virkinimo organ ir kt.);

Sunks sutrikimai, isivyst dl psichikos ligos jos metu (sunkios alkoholins

psichozs, mios encefalopatijos, febrilin izofrenija, epilepsin bsena ir kt.);

vairios individualios organizmo reakcijos (sunkus nepageidautinas gydymo

poveikis, komplikacijos);

Sunkios intoksikacins psichozs.

Krizins bsenos paprastai isivysto dl liguisto proceso. J atveju btina ne tik

psichiatrin, bet ir reanimacin pagalba. Todl suteikti tokiems ligoniams reikiama pagalb
paprastame psichiatrijos skyriuje nemanoma. Jie turi bti gydomi specialiuose
reanimacijos skyriuose, kur ligoniai stebimi vis par, jiems atliekami laboratoriniai ir kiti
tyrimai,

dinamikai,

operatyviai

koreguojamas

gydymas.

Skiriamas

specialus

detoksikacinis gydymas (hemosorbcija, hiperbarin oksigenacija, pakaitinis kraujo

perpylimas ir kt.).
Psichiatras, atlikdamas pirmin maus ligonio apir, turi vertinti psichopatologini ir
somatini simptom rykum, sunkum, agresyvi ir autoagresyvi veiksm tikimyb.
Nustatyti preliminari diagnoz, skubios pagalbos btinyb, prireikus pradti skubi
pagalb ligoniui, nedelsiant skirti gydym. Ypatingai skubi pagalba btina tada, kai yra
aiku, kai autoagresyvi ar agresyvi ligonio veiksm tikimyb yra labai didel arba jis jau

taip elgiasi. Taigi skmingas mi bkli gydymas priklauso nuo pirmins ligonio apiros,
pirmo pokalbio su juo. Jo metu btina siekti umegzti kuo geresnius santykius su ligoniu,
jeigu tai manoma, suinoti kuo daugiau informacijos i ligonio ir/ar jo palydov, artimj.
Tuo paiu metu btina atidiai stebti ir vertinti ligonio elges jo, psichosomatin bkl.
Ligonio mios bkls sunkumas veria gydytoj suteikti skubi pagalb kuo greiiau, todl
bna sunku nuosekliai, sistemingai laikytis apiros schem.
Nors ir sunku tiksliai nustatyti mios bkls ligonio diagnoz, reikia stengtis izofrenij
ir kitus mius kliedesinius bei afektinius sutrikimus atskirti nuo simptomini psichozi, nuo
sutrikusiai asmenybei isivysiusio tio, agresyvaus elgesio protrkio, nuo epilepsijos,
galvos smegen traumos, hipoglikemijos, hipoksijos slygoto maus psichikos sutrikimo.
Individai su asmenybs sutrikimais, patek stresin situacij, ypa bdami neblaivios
bkls ar apsvaig nuo kit narkotik, kartais reaguoja labai audringai ar agresyviai.
Apskritai, kaip jau minta, agresyvus elgesys bdingesnis individams su asmenybs
sutrikimu, nei sergantiems psichoziniais sutrikimais ligoniams.
Neatidliotinais atvejais, kai laikas yra labai ribotas, nes btina skubi ivada ir
sprendimas dl diagnozs ir gydymo, reikia apsiriboti svarbiausiais, pagrindiniais
anamnezs duomenimis. Kartu reikia stengtis, kad apira bt kuo isamesn.
Pirmiausia dera isiaikinti mios bkls atsiradimo, isivystymo pradios laik, jos
sunkum, eig, jeigu manoma, - prieastis. Btina pamginti isiaikinti neseniai patirtas
nepalankias situacijas, stresinius vykius, somatinius ar psichikos sutrikimus. Svarbu
suinoti duomenis apie ligonio asmenyb. Suprantama, jam esant mios bsenos t
padaryti sunku, o danai nemanoma. Esant galimybei btina apklausti gimines ar
artimuosius,

paklausti

juos

apie

sunkias

ar

ltines

somatikos

ligas,

traumas,

priklausomyb nuo alkoholio ar kit narkotik. Pokalbio metu reikia pasverti, kokie klausimai yra svarbiausi tuo momentu, o kuriuos galima atidti, uduoti vliau. Pagrindinis
pirmins ligonio apiros principas - mios bsenos preliminari (pradin) kvalifikacija,
skubus psichotropini vaist (PTV), slaugos ir prieiros priemoni pasirinkimas.
Svarbiausias skubios pagalbos tikslas - maksimalus terapinis efektas per kuo trumpesn
laik, kuo greitesnis mios bkls nutraukimas, palengvinimas, kad ivengtume krizins
bsenos isivystymo bei autoagresyvi ir/ar agresyvi veiksm.
Apirint m ligon reikia vengti fizinio kontakto su juo. Esant btinybei apirti
agresyv ar potencialiai agresyv ligon somatikai, btina pasitelkti pakankamai
medicinos personalo ar kit pagalbinink. Esant btinybei ligon reikia fiksuoti, - t daryti
reikia grietai, rytingai, pasitelkiant pakankamai moni, panaudojant kuo maiau jgos ir
prievartos. Skubi pagalba pradedama teikti ten, kur tokia mi bsena isivyst, - namie,

gatvje, darbe, poliklinikoje ar ligoninje. Jeigu tai vyko ne ligoninje, greta skubios
pagalbos, btina tuo pat metu sprsti tokio ligonio hospitalizacijos tikslingum. Daniausiai
toks sprendimas yra btinas, kadangi nemanoma tokiomis slygomis tiksliai prognozuoti
tolesns maus psichikos sutrikimo eigos. Paprastai skubi pagalb pradeda teikti GMP
gydytojai ar psichiatrai.
Gydymo taktik slygoja ir somatin maus ligonio bkl. Svarbu kuo greiiau ir
tiksliau j vertinti, nusprsti, kur turi bti teikiama skubi pagalba, - ar ten, kur jos prireik
(gatvje,

namie,

darbe

ar

kt.),

ar

somatinje

ligoninje.

Teikiant

pagalb

nerekomenduojama likti vienam su sujaudintu, o ypa - agresyviu ligoniu, kiek manoma

reikia vengti fizinio kontakto su juo. Bendraujant su miu ligoniu reikia stengtis j nuraminti.
Daniausiai toks ligonis atsisako gydymo ir prieinasi jam. Nepavykus gauti ligonio
sutikimo, reikia vadovautis Psichikos sveikatos prieiros statymu (PSP) ir postatyminiais
aktais, sakymais. Esant juridikai pagrstai btinybei ligon gydyti priverstinai, btina veikti
greitai ir rytingai, nes nerytingas elgesys danai didina ligonio agresyvum. Visas
priverstinai atliekamas gydymo procedras, suvarymus ir kitas pagalbos teikimo
aplinkybes vliau btina smulkiai, su tiksliomis datomis aprayti ir pagrsti medicininje
dokumentacijoje (ligos istorijoje ar pan.).
Jeigu dl sujaudinimo nebuvo manoma apirti ligon somatikai ir neurologikai,
btina t padaryti, kai tik manoma, kai ligonis iek tiek nurimsta po suteiktos skubios
pagalbos. Tada reikia toliau tikslinti ligonio psichikos sutrikim ir skirti ne tik sedacin, bet,
esant reikalui, ir gydym antipsichoziniais vaistais (APV) ir/ar antidepresiniais vaistais
(ADV). Ypa atidiai dera stebti somatikai nesveik ir senyvo amiaus ligoni somatin
bkl. Nesiliaujant sujaudinimui nereikt skubti didinti APV doz ar skirti dar vien APV.
Tikslingiau gydym papildyti benzodiazepinais ar kitais trankviliantais.
Skubios pagalbos tikslas esant psichomotoriniam sujaudinimui ir/ar agresyviam
elgesiui - kuo greiiau nuraminti ligon. Daniau pasitaikantys mi bkli sindromai ir
PTV, rekomenduotini j gydymui, pateikiami lentelje (42 lentel).
Anksiau plaiausiai buvo naudojamas chlorpromazinas ( r., reiau - v. atskiestas
fiziologiniu tirpalu). Doz priklauso nuo ligonio somatins bkls, svorio, amiaus, lyties.
Gali siekti 1000mg per par. Yra pavojus atsirasti hipotenzijai, orotstatiniam kolapsui ir
kitokiems alutiniams reikiniams. Dabar plaiau vartojamas haloperidolis, po 5-10mg r.
Esant reikalui jo gali bti skiriama iki 30mg per par ir daugiau, atsivelgiant ligonio
somatin bkl, ami, kno svor. Jei psichomotorinis sujaudinimas ypa sunkus,
haloperidol galima derinti su benzodiazepinais (diazepamo 5-20mg r., per os,
lorazepamo 1-4 mg per os). Reikia atsivelgti tai, kad suleistas raumenis diazepamas

rezorbuojamas ltai, todl, jeigu manoma, geriau leisti ar lainti . v. Lainant galima
tiksliau dozuoti, atsivelgiant ligonio bkl. Vietoje haloperidolio galima skirti droperidol
(2-5mg r.), bet reikia atsivelgti trump jo poveik (2-3val.). Kita alternatyva - haloperidol
derinti su chlorpromazinu arba levomepromazinu (75-100mg r.), kontroliuojant AKS.
Atsiradus EPS reikia skirti anticholinerginius vaistus.
Kitas pasirinkimas - vidutinio ilgumo poveikio tioksanten grups preparatas
zuklopentiksolis. Taiau jo klinikinis raminamasis poveikis pradeda reiktis madaug po
2-4val. ir toliau palaipsniui stiprja pasiekdamas maksimum po 8 val. ir laikosi 2-3 dienas
po injekcijos. Sedacinis jo poveikis pasireikia greiiau nei antipsichozinis. Kitas
zuklopentiksolio trkumas sunkumas dozuoti priklausomai nuo ligonio bkls. Todl
tikslinga j derinti su greiiau veikianiais APV ar trankviliantais. Kiti vartotini PTV jau ivardyti lentelje (42 lentel).
mi psichozini bkli gydymas turi bti be pertrauk, dinamikas, atsivelgiant
ligonio somatins ir psichins bkls pasikeitimus. Teikiant skubi pagalb tie pasikeitimai
lemia skubios pagalbos tsimo btinyb ir trukm. Be to, btina sekti alsavim, nes
vyresniems ar sergantiems dar ir somatine liga asmenims gali prasidti jo slopinimas. Taip
pat reikia sekti puls ir AKS.
Simptomins mios psichozins bkls atveju gydymas turi bti nukreiptas ne tik
mios bsenos veikim, bet ir pagrindins ligos gydym Gydant igrus ligon reikia
atsivelgti tai, kad alkoholis potencijuoja ir APV, ir trankviliant sedacin poveik. Kita
vertus, esant priklausomybei nuo alkoholio PTV dozs turi bti didesns, inoma,
atsivelgiant somatin tokio ligonio bkl. Po epilepsini mi bsen atvej reikia vengti
APV; nes jie patys gali iprovokuoti traukuli priepuolius. Epilepsins bkls gydymas
pateikiamas lentelje (43 lentel).
Apibendrinant galima teigti, kad neatidliotina pagalba mi bkli metu turi bti aktyvi,
intensyvi, kompleksika, individuali ir dinamika

42 lentel. Daniau pasitaikantys mi bkli sindromai ir pagrindiniai psichotropiniai vaistai (PTV)

Sindromai
Deyrinis

Psichotropiniai vaistai
Diazepamas, haloperidolis, zuklopentiksolis, chlorpromazinas,
levomepromazinas
Depresinis (priklausomai Imipraminas, amitriptilinas, maprotilinas, sertralinas,
nuo struktros)
fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas
Disforinis agresyvus
Diazepamas, haloperidolis, chlorpromazinas, zuklopentiksolis,
levomepromazinas, amitriptilinas, sulpiridas, natrio
oksibutiratas
Haliucinacinis
Diazepamas, haloperidolis, zuklopentiksolis, chlorpromazinas,
trifluperidolis, trifluoperazinas, tioproperazinas, olanzapinas,
risperidonas, sertindolis, klozapinas
Kliedesinis
Haloperidolis, zuklopentiksolis, chlorpromazinas,
trifluperidolis, perfenazinas, trifluoperazinas, tioproperazinas,
olanzapinas, risperidonas, sertindolis, klozapinas
Maniakinis
Litis, haloperidolis, zuklopentiksolis, trifluperidolis,
chlorpromazinas, olanzapinas, klozapinas
Nemigos
Diazepamas, flunitrazepamas, estazolamas, klonazepamas,
lorazepamas, zolpidemas
Stuporas
Haloperidolis, tioproperazinas, trifluoperazinas
Psichomotorinis
sujaudinimas
psichozinis
Haloperidolis, droperidolis, klorazepatas, chlorpromazinas,
zuklopentiksolis, flunitrazepamas, diazepamas, klozapinas,
litis
nepsichozinis
Flunitrazepamas, diazepamas, zuklopentiksolis,
chlorpromazinas
Traukulinis
Diazepamas, flunitrazepamas, fenobarbitalis (vakut., i.m.),
fenitoinas, tiopentalis, lorazepamas, chloraIhidratas (per
klizm), trumpalaik narkoz ir neuromuskulin blokada

Epilepsin bkl
Urgentin bkl, kurios mirtingumas siekia 8-20% (De Lorenzo, 1990). Tai
nenutrkstamas traukulinis aktyvumas, arba intermituojantys epilepsijos priepuoliai, tarp
kuri ligonis neatgauna smons ir kurie tsiasi ilgiau nei 30min.
43 lentel. Suaugusij epilepsins bkls gydymas

Eiga Procedros trukm

1
0-5 min.

6-9 min.

10-20 min.

21-60 min.

> 1 val.

Procedra
Epil. bkls diagnozavimas. AKS, t, SD, EKG, EEG,
kvpavimo stebjimas.
Kvpavimo f-jos utikrinimas; esant reikalui - O2
inhaliavimas. l.v. kateterio vedimas; veninio kraujo ir
lapimo pamimas tyrimams. Arterinis kraujas armrgi balansui nustatyti. Esant reikalui - nazogastrinis
zondas
Tiamino 100mg v. (Sol. vit. B1 6% 2ml). Sol. glucosae
50% 50ml v.
Diazepamo 10 mg v., skiesti nerekomenduojama.
Priepuoliams nenutrkstant, po 5 min. t pai doz kartoti
iki 20-30mg sumins dozs. Arba lorazepamo 2mg v. kas
2-3min. iki 8 mg sumins dozs. Jei gydymui naudotas
diazepamas, net ir nutrkus traukuliams toliau duoti
fenitoino. EKG ar AKS stebjimas
Tsiantis traukuliams fenitoino 20mg/kg infuzija v. 50
mg/min greiiu (750mg 50ml ampul praskiesti iki 150200ml ir sulainti per 15 min.; galima kartoti). Skiesti
fiziologiniu arba Ringerio tirpalu; jokiu bdu - ne gliukoze!
EKG ir AKS sekimas
Traukuliams nenutrkstant imtis kit priemoni:
papildomos fenitoino dozs dukart po 50 mg/kg i v.
fenobarbitalio 1 g infuzija i v. 100 mg/min. greiiu.
Skiriant fenobarbital po diazepamo iauga kvpavimo
centro slopinimo pavojus - pasiruoti dirbtinei
ventiliacijai!
endotrachjin intubacija. Fenotobarbitalio ar
tiopentalio anestezija. Fenotobarbitalio infuzija 13mg/kg/h tsiama apie 4val. Po to greitis sumainamas
ir stebima, ar traukuliai atsinaujina. Jei taip, - procedra
kartojama; jei ne, barbitratai palaipsniui nutraukiami
per 12-24val.;
Chloralhidrato klizmos apie 30mg/kg (apie 2-3g),
itirpinus fiziologiniame tirpale, kas 2-4 val;
narkoz halotanu ir neuromuskulin blokada
(miorelaksantais).

Psichologins pagalbos tarnybos ir

krizi intervencija
Kristina Ona Polukordien
Psichologins krizs - tai sveik moni reakcija sunkias gyvenimo situacijas
(netektys, asmenins nelaims, masins katastrofos ir pan.), kuriose igyvenamos didelio
psichinio diskomforto bsenos (didel tampa, baim, nerimas, neviltis, prislgta nuotaika
ir pan.). Psichologin kriz trunka 6-8 savaites. Jei savijauta negerja, po 2 mnesi
mogaus bsena kvalifikuojama ne kaip krizin - diagnozuojamas j atitinkantis
nozologinis sutrikimas.
Krizini igyvenim metu labai svarbu suteikti atitinkam pagalb, nes jei kriz
veikiama, mogus per du mnesius grta prast savo fizinio ir psichinio veikimo bsen,
per t laik labiau subrends dvasikai ir atsparesnis ateities igyvenimams. Jei kriz
neveikiama, palaipsniui atsiranda neadaptyvs reagavimo krizinius igyvenimus bdai,
kurie signalizuoja apie prasidedant psichologins krizs tapsmo ltiniu sutrikimu proces,
galint vykti iomis kryptimis:

kriz suklusi problema ir jos sukelti nemalons igyvenimai klaidingai traktuojami

(ikreipiami), neigiami, istumiami; pradeda reiktis neadekvati psichologin
gynyba;

pacientas atsisako atsakomybs u save, perkelia j kitiems, danai kaltina

aplinkinius dl savo bsenos, neretai atsakym ir sprendim ima iekoti
mistikuose igyvenimuose;

vystosi polinkis priklausomyb (alkoholizacija, narkotizacija);

psichologiniai sunkumai palaipsniui virsta somatiniais, psichosomatiniais, psichikos

sutrikimais.

Vienas i galim krizinio igyvenimo padarini - saviudyb. vairi autori

duomenimis, nusiudo 40-80% moni, kuriems nebuvo diagnozuota psichikos liga.
Veiksming pagalb ketinantiems nusiudyti monms atlieka krizi veikimo tarnybos.
Krizi veikimo tarnybos - labai svarbi prevencin funkcij atliekanti psichikos sveikatos
prieiros grandis.
Pagalba kriz igyvenantiems monms teikiama 3 lygmenimis:

1. Prevencija: io lygmens esm - ukirsti keli krizini situacij susidarymui arba kuo
greiiau aptikti kriz igyvenanius mones, suteikti jiems atitinkam pagalb. Tuo
tikslu reikalingos lengvai prieinamos ir vs par veikianios krizi veikimo tarnybos:

psichologins anonimins pagalbos telefonai: jais pagalba teikiama grietai

laikantis

psichologins

pagalbos

telefonu

darbo

ir

etikos

princip

(anonimikumas, konfidencialumas, neutralus konsultanto poiris kliento

politines,

religines,

asmenines

pairas,

geranorikumas,

sugebjimas

geranorikai iklausyti klient vadovaujantis pozityvia nuostata);

krizi veikimo centrai (bendrojo profilio ir specializuoti - vaikams, jaunimui,

smurto atvejais ir t.t.), kuriuos mons galt ateiti, prireikus gauti bent keli
dien trumpalaik prieglaud ar stacionarin pagalb.

Labai svarbu kuo anksiau pradti koreguoti krizinius igyvenimus, nelaukiant, kol
jie prads reiktis intensyviai, peraugs ltin proces. Pirmoji pagalba turi sustabdyti
psichologins krizs vystymsi neigiama linkme, ketinim nusiudyti; padti pacientui
sukaupti jgas veikti kriz ar mintis apie saviudyb.
2. Intervencija: iame lygmenyje taikoma aktyvi krizi terapija. Jos esm - padti
mogui realiai vertinti j sukrtusius gyvenimo vykius, su jais susijusius igyvenimus,
problemas, sustiprinti jo pozityvi sprendim motyvacij.
Krizi intervencijos ypatumai:
Pagalba teikiama neatidliotinai - visoms krizms bdinga tai, kad pagalba
reikalinga tuo metu, kai atsitinka lemtingasis vykis.
Surenkama krizinio igyvenimo istorija (kas slygojo kriz, k pacientas mgina
daryti, k pacientas gali daryti); vyrauja principas "ia ir dabar" - t.y. daugiausiai
dmesio kreipiama tai, kas atsitiko dabar. Praeitis iuo atveju svarbi tiek, kiek leidia
geriau suprasti dabart; isiaikinamos priekrizins aplinkybs - kada prasidjo krizinis
igyvenimas (mnuo, diena).
Jei tai - eimos kriz (pvz., vienas i eimos nari nusiud ar susirgo psichikos
liga), pagal galimyb susitinkama su visais eimos nariais, jiems siloma psichologin
parama.
Sudaromas krizi terapijos planas, kuriame aikiai apibriama terapijos pabaiga
(krizi terapija gali trukti ne ilgiau kaip ir pati kriz - 2 mnesius); susitikim datos
paskiriamos orientuojantis paciento bsen ir jo poreikius, paprastai susitinkama
daniau - kasdien ar kelis kartus per savait. Susitikim pabaigoje pasiliekama
galimyb (pvz., po mnesio) suinoti apie paciento bsen - galima prayti, kad

pacientas pats paskambint ar parayt; pacientui primenama, kad jis gali kreiptis, jei
jam vl ikilt problem.
Nustatomi labai aikiai suformuluoti ir trumpalaikiai terapijos tikslai, pasirenkama
siaura intervencijos sfera - ta, kuri aktualiausia krizinio igyvenimo metu (pvz.,
saviudikos mintys). Nesiimama sprsti vis paciento problem.
Taikomi krizi intervencijos metodai (r. emiau).
3. Postvencija: iame lygmenyje daroma visa, kad kriz netapt ltiniu igyvenimu.
alinami liekamieji krizs reikiniai - taikoma psichoterapija; prireikus gydoma vaistais,
pacientas traukiamas savitarpio pagalbos grupes ar specialios paramos programas.
Postvencija taip pat vadinama ir psichologin parama, kuri siloma nusiudiusij
artimiesiems ar kit traumuojani igyvenim liudininkams.

Krizi intervencijos metodai

Pacientui suteikiama visa btina informacija, galinti sumainti jo nerim, kylant dl
neinojimo.
Pacientas skatinamas isipasakoti, ireikti kuo daugiau j slegiani jausm. is
bdas maina ir saviudybs rizik.
Iekomi krizs nepaeisti ar maiau paeisti paciento jausmai, jie aktualinami ir
pasitelkiami pagalb
Jei pacientas sunkiau prieinamas, nelinks bendrauti, iekoma vis galim bendravim
lengvinani bd (pasitelkiamos metaforos, analogiki psichoterapikai paveiks
atsitikimai, neverbalinio bendravimo bdai, taikomi meno terapijos elementai - pieiniai ir
pan.).
Pagal galimybes pagalb pacientui traukiami jo artimieji ar geri draugai. Svarbu
padti pacientui suprasti, kas su juo vyksta, kokie jo gyvenimo vaidmenys keiiasi (i
monos tapo nale ir pan.). Krizi specialistas Geraldas Caplanas yra pasaks: "Krizs
itikti mons danai pamirta kas es".
Psichologins gynybos mechanizm korekcija. Krizini igyvenim metu daniausiai
pasireikia ie gynybos mechanizmai: projekcija (dl savo nelaimi kaltinami kiti mons)
ir neigimas (pozicija "nra problem").
Jei paciento bsena yra labai sunki, laikinai skiriama psichotropini vaist, taiau j
kiekis neturt visikai prislopinti paciento nerimo, blokuoti paciento aktyvumo, kuris
btinas krizei veikti.
Po traumuojani vyki taikomi ir grupiniai krizi intervencijos metodai - psichologin
apklausa (angl. debriefing) ir pan., kuri tikslas - i karto po traumuojani igyvenim

sureaguoti, "iveikti" sunkius ir skausmingus jausmus, itaip ukertant keli igyvenimo

chronizacijai.

Bendravimo su igyvenaniu kriz ar ketinaniu

nusiudyti pacientu ypatumai

Atstumas tarp psichoterapeuto ir paciento psichoterapinio bendravimo metu yra

kiek maesnis negu trumpalaiks ar ilgalaiks terapijos metu.

Psichoterapeutas pacientui ireikia daugiau uuojautos, ilt mogikos atjautos ir

palaikymo jausm.

Psichoterapeutas palaiko paciento lkesius, kad kriz pavyks veikti, stiprina

paciento tikjim.

Psichoterapeutas isako pacientui ir savo lkesius - ko jis tikisi i paciento;

tikjim, jog pacientas bandys bti aktyvesnis, stengsis veikti savo sunkumus,
nenusiudys ir pan.

Galima suaktualinti teigiamo perklimo jausmus, sukeltus pacientui, galbt

pacientas bus aktyvus tik todl, kad taip nori terapeutas, - krizi terapijos metu tai
leidiama. Bet nevalia pamirti, kad is leidimas galioja tik tol, kol pacientas
igyvena kriz.

Krizi intervencijos metu nerekomenduojama interpretuoti perklimo reakcij.

Saviudiki paciento ketinimai, kiti atrs kriziniai igyvenimai (neviltis, pyktis,

bejgikumas ir t.t.) priimami be iankstinio nusistatymo, vertinimo, neigimo,
prieikumo. Labai svarbu priimti ir iklausyti.

Neskubama raminti paciento kasdieniais receptais: "Viskas susitvarkys, viskas bus

gerai" ir pan. Neapsistojama ties paciento ateitimi, kurioje es ateis nusiraminimas
ir vyks teigiama permaina. Dmesys sutelkiamas tik ties tuo, kas rpi pacientui
dabar, apie k jis kalba, k igyvena iuo metu.

Psichoterapeutas turi priimti sunkiausius kliento igyvenimus, skausm, aaras,

pykt. Apie tai su pacientu jis turt kalbti laisvai ir ramiai, jokiu bdu
netramdydamas kliento jausm. Dera ramiai kalbti ir apie saviudikus paciento
ketinimus; btina vertinti saviudybs rizik, tikslinti saviudik impuls stiprum,
leisti isakyti pacientui mintis apie saviudyb, net skatinti jas isakyti.

Suteikti galimyb klientui igyventi savo krizinius jausmus: skausm, netekt,

jausm sumait, pykt. Igyventi ia ir dabar.

Tam tikrais atvejais psichoterapeutui tenka elgtis direktyviai - atrioje krizs fazje,
sudarant saviudybs atsisakymo susitarim, iekant kliento, laikinai priimant u

klient kai kuriuos sprendimus ir t.t. Bet pabriame - tokia taktika galima tik tol, kol
trunka krizin bsena. Vliau visais bdais skatinami paciento savarankikumas ir
nepriklausomyb nuo psichoterapeuto.

Krizi veikimo tarnyb darbuotojai

Krizi veikimo tarnybose skmingai gali bendradarbiauti profesionals psichikos
sveikatos specialistai ir savanoriai konsultantai. Daugelyje pasaulio psichologins
pagalbos telefonu tarnyb, krizi veikimo centruose dirba savanoriai konsultantai.
Lietuvoje i praktika taip pat pasiteisino ir yra taikoma vis plaiau. Taiau btina inoti, kad
visi savanoriai tokiam darbui btinai turi bti atrenkami, po to - imokomi (specialiuose
parengiamuosiuose kursuose). Ir vliau, jau pradjusiems dirbti, jiems, kaip ir
profesionaliems psichikos sveikatos specialistams, dirbantiems krizi veikimo srityje, turi
bti sudarytos visos slygos kelti kvalifikacij, nuolatos naudotis profesine prieira ir
emociniu palaikymu tarnyboje, kurioje dirba. Krizi veikimo tarnyb darbuotoj darbas
emocikai yra temptas ir sunkus. Jis reikalauja ymiai daugiau atjautos, palaikymo,
supratimo, gebjimo bti kartu su pacientu sunkesniu io gyvenimo momentu, negu
prasta psichoterapijoje. Tai turbt ir yra atsakymas klausim, kodl krizi veikimo
tarnybose gali dirbti ir savanoriai konsultantai, kuri pagrindin specialyb nebtinai
susijusi su psichiatrija ir psichoterapija. Kartu su psichikos sveikatos prieiros specialistais profesionalais (psichiatrais, psichoterapeutais, medicinos psichologais, socialiniais
darbuotojais) jie gali sudaryti labai veiksmingai dirbani krizi veikimo komand.

IX dalis

Psichiatrin
ekspertiz
Liaudginas Radaviius

Psichikos sutrikimai ir ligos, keisdami mogaus elges, sugebjim kritikai vertinti savo
liguist bsen, sutrikdo ir gebjim numatyti savo liguisto elgesio padarinius,
darbingum, pakaltinamum ir veiksnum. Susirgs psichikos sutrikimu ar liga, asmuo
danai nebesugeba toliau mokytis, atlikti krato apsaugos tarnybos, nukenia jo profesin
veikla, darbingumas, jis nebesugeba naudotis savo pilietinmis teismis, atlikti savo
pilietini pareig, nebegali atsakyti u savo veiksmus. Dl to ikyla daug vairi
medicinini, socialini, darbo, teisini ir kitoki problem. ias ir kitas problemas psichiatrams padeda sprsti socialin, arba darbo, karo, arba krato apsaugos, ir teismo
psichiatrin, narkologin ir psichologin ekspertizs.
Psichikos ligoni darbo, arba socialines, ekspertizes atlieka medicinos gydymo staig
gydytoj konsultacin komisija ir Socialins apsaugos ministerijos specialios medicinins
socialins ekspertizs komisijos (MSEK). Apie tinkamum krato apsaugos tarnybai
sprendia konsultacins komisijos (GKK), krato apsaugos gydytoj komisijos (KAGK),
krato apsaugos teritorini gynybos tab aukimo komisijos (KA TGK), Krato

apsaugos ministerijos Medicinos tarnybos ekspert komisija. Teismo psichiatrines,

narkologines ir psichologines ekspertizes atlieka Valstybin teismo psichiatrijos ir
narkologijos tarnyba prie SAM (VTPNT).

Darbo, arba socialin, ekspertiz

i ekspertiz pagal gydanio gydytojo siuntim, patvirtint GKK, atlieka speciali
psichiatrin medicinin socialin ekspertizs komisija. MSEK sudaroma i 2-3 gydytojsocialini ekspert. Svarbiausias MSEK udavinys nustatyti tiriamojo invalidumo fakt, jo
pobd, prieastis ir atsiradimo laik. MSEK vertina invalidumo pasireikimo laipsn, arba
invalidumo grup, numato invalidumo trukm, nustato bendrojo ir profesinio darbingumo
netekties laipsn. Komisija taip pat sprendia reabilitavimo priemoni taikymo invalidams
tikslingumo klausim, rekomenduoja j ugdymo, mokymo, darbo pobd ir slygas, nustato
nuolatins invalido slaugos btinum. ie MSEK sprendimai ar rekomendacijos yra
privalomi ne tik socialins globos ir rpybos staigoms, savivaldybi socialinio aprpinimo
tarnyboms, bet ir darbdaviams, ugdymo, mokymo, reabilitacijos staigoms, invalid tvams
ir globjams.
Invalidumas - tokia asmens bkl, kurios metu jis dl gimt ar gyt fizini ir/ar
psichini trkum visai arba i dalies negali pasirpinti savo asmeniniu ir socialiniu
gyvenimu, negali gyvendinti savo teisi ir vykdyti savo pareig. Pagal raikos laipsn
invalidumas skirstomas 3 grupes (I, II, III), o darbingumo netekties lygis ireikiamas
procentais. Visikos negalios invalidas yra toks asmuo, kurio fizin ar psichin negalia
visikai apriboja jo galimyb orientuotis, judti, dirbti, apsitarnauti, prisitaikyti visuomenje,
bti ekonomikai savarankikam.
Vaikams iki 16m. invalidum nustato Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos
prieiros staig GKK, asmenims nuo 16 met - MSEK.

Invalidumo grupi nustatymo medicininiai ir socialiniai kriterijai

Pirma invalidumo grup nustatoma asmenims, kurie dl labai ryki sveikatos
sutrikim negali savarankikai pasirpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, nesugeba
mokytis, dirbti, bendrauti, apsitarnauti, kontroliuoti savo elges, dalyvauti visuomeniniame
gyvenime. Jiems btina kit moni prieira, pagalba, slauga, globa. Asmens organizmo
bkli, dl kuri nustatoma pirma invalidumo grup, srae - epileptiforminiai paroksizmai,
prieblandins smons bsena, kai psichika ir elgesys rykiai pakit, arba silpnaprotyst;
silpnaprotyst (IQ iki 34) esant elgesio, emocij ir kit sutrikim, labai rykios ir

usitsusios sutrikusios psichikos bsenos. Savarankikumas vertinamas Barthelo

indeksu. is indeksas - tai mogaus galimybi matas, vertinantis jo sugebjim
savarankikai veikti bei apsitarnauti. Jis dar vadinamas Merilenda bejgikumo indeksu ir
buvo paskelbtas . "Valstybs iniose" 1999m. Esant demencijai dar atliekami MMSE (kuris
labiau parodo protins funkcijos pakenkimo lyg) ir Blassedo testai.
Esant labai rykiam, negrtamam asmenybs defektui dl endogeninio psichikos
sutrikimo bei gimtai silpnaprotystei, kai IQ yra iki 20 ir yra elgesio, emocij ir kit sutrikim,
nustatoma visika negalia. Tai sunkiausias pirmos grups invalidumas, kai asmuo visikai
negali pasirpinti savim, negali integruotis, kai jam reikalinga nuolatin kit moni slauga.
Tokiu atveju skiriama papildom l globjui.
Antra invalidumo grup nustatoma ligoniams, kurie dl ryki organizmo funkcini
sutrikim i dalies negali pasirpinti savimi ir jiems danai reikalinga buitin pagalba. Tokie
asmenys yra nedarbingi arba labai ribotai darbingi. Tai gali bti silpnaprotyst (IQ nuo 35
iki 49) esant elgesio, emocij ir kit sutrikim; ryki asmenybs psichopatini sindrom,
trikdani asmens elges, usitsusi psichozini bsen; dan epilepsijos priepuoli, jei
nepadeda gydymas ir yra ryki psichikos bei elgesio pakitim; dan paroksizmins
bkls, ryki psichikos paeidim sergant izofrenija (subkompensacijos stadijos,
kliedjimo sindromas) atvejais.
Treia invalidumo grup nustatoma asmenims, kuriems dl vidutinikai ireikt
sutrikim pablogja socialin adaptacija, daugiau kaip vienu tredaliu sumaja
darbingumas. i grup taip pat nustatoma tada, kai sumaja asmens profesin
kvalifIkacija.
Invalidumo terminas nustatomas individualiai. Paprastai nustatomas vien met
terminas. Pirma invalidumo grup ir pakartotinai nukreiptiesiems nustatoma 2 metams.
Esant reabilitacijos btinybei ir galimybei invalidumo grup nustatoma 6 mnesiams.
Neterminuotas invalidumas nustatomas stebjus invalid ne maiau kaip 4 metus, kai
isivysto pastovs ir negrtami psichikos funkcij pakitimai arba sulaukus pensinio
amiaus.
Invalid teises utikrina ir saugo Lietuvos Respublikos invalid socialins integracijos
statymas. Jame apibriamas ne tik invalidumo nustatymas, bet ir invalid medicinin,
profesin ir socialin reabilitacija. Medicinin pagalba invalidams turi bti teikiama pirmja
eile. Labai svarbus invalid ugdymo, mokymo, profesinio orientavimo, kultrins ir sporto
veiklos reglamentavimas, invalid materialins padties garantijos.

Krato apsaugos ir vidaus reikal

tarnybos medicinin
psichiatrin ekspertiz
Krato apsaugos tarnyboje (KAT) medicinin ekspertiz nustato paauktini, KAT
prievolinink tinkamum krato apsaugos arba alternatyviai tarnybai, kandidat mokytis
krato apsaugos mokymo staigose tinkamum. i ekspertiz nustato ir karinink,
puskarininki, liktini, kari tinkamum tolesnei tarnybai krato apsaugoje, laivyne,
aviacijoje, pasienio tarnyboje. Dar vienas ios ekspertizs udavinys - nustatyti lig,
sutrikim, traum prieastis ir j ry su KAT, karo veiksmais. Visi ie KAT medicinins
ekspertizs udaviniai sprendiami vadovaujantis LR KAT medicinos ekspertizs nuostatais. Ekspertiz atlieka gydytoj konsultacin komisija (GKK), krato apsaugos gydytoj
komisija (KAGK).
Paauktini pirmin ekspertiz atliekama pagal gyvenamj viet miest arba rajon.
poliklinikose. Atliekamas vis vidaus organ ityrimas, taip pat psichikos vertinimas.
Pirmin ekspertiz organizuoja GKK pirmininkas aukimo komisijos siuntimu. Ekspertiz
turi bti atlikta ne vliau kaip per 3 mn. iki eilinio aukimo KAT pradios. Primus
nutarim dl stacionarinio ityrimo (gydymo) btinumo, paauktinis per savait turi bti
nukreiptas stacionar. Ityrus ar po stacionarinio ityrimo (gydymo) duomenys pateikiami
GKK ar KAGK. Ekspertizs ivados perduodamos KA teritorins gynybos tabams (TG),
vykdantiems aukim. TG aukimo komisija priima galutin sprendim dl tinkamumo
karo tarnybai. Esant btinybei ios komisijos sprendimu paauktiniai gali bti nukreipti
stacionarinei ekspertizei SAM ligonines.
KA

tarnybos

prievolinink

medicinos

ekspertiz

atlieka

ekspert

komisija

ambulatorikai, o neaiki ais atvejais - SAM ligoninse. Stojantiesiems KA mokymo

staigas

pirmin

ekspertiz

atliekama

gyvenamosios

vietos

poliklinikoje,

tarnaujantiesiems KA - KAM ligoninje ambulatorikai. Kareivi, puskarininki, karinink,

liktini ekspertiz atliekama KAM ligoninse. GKK ar KAGK ivad ir nutarim forminimas
atliekamas pagal nuostat nurodymus. LR KA tarnybos ekspertizs nuostatuose ivardyti
psichikos sutrikimai, dl kuri tiriamieji pripastami netinkamais tarnybai KA arba
nurodomi apribojimai. Pagrindinis principas, kuriuo turi bti paremtos ivados ir nutarimai, kad psichikos ligonis negali naudotis ginklu ar vadovauti ginkluotiems monms.

Ekspertins ivados daromos ityrus stacionare. Darbo pobdis alternatyvioje tarnyboje

parenkamas individualiai pagal psichiatro rekomendacijas.
Stacionare nustatyti tyrim duomenys ir diagnozs perduodami TG KA gydytoj
komisijoms arba poliklinik GKK. Galutines ivadas daro TG aukimo komisija.
Atliekant medicinos ekspertiz priimami ems vidaus reikal tarnyb ar joje dirbantiems
pareignams pagrindinis principas yra tas pat kaip ir tarnaujantiems ar aukiamiems KAT
- asmenys, kuriems diagnozuotas psichikos sutrikimas ar liga pagal VRM Medicinos
skyriaus psichikos sutrikim sra ir kurie negali naudoti ginklo, yra netinkami tarnybai
tuose VRM padali niuose, kuri pareignai nuolat atlieka patrulin postin tarnyb.
Pareign, dirbani kabinetuose ir kai kuriuose VRM struktriniuose padaliniuose,
tinkamumo neoperatyvinei tarnybai klausimas sprendiamas individualiai. Priimam
asmen medicinin patikrinim atlieka VRM poliklinikos medicinos ekspertizs komisija
(MEK). Dirbanio pareigno ityrimas atliekamas psichiatrijos stacionare. Tiriant
neurologiniuose skyriuose btinos psichiatro apiros. Tyrimo duomenys pateikiami VRM
poliklinikos MEK.
Psichikos sutrikimai ir ligos, dl kuri karins tarnybos prievolininkai pripastami
netinkamais karinei tarnybai, ivardyti LKA ir LSA ministr 1993 03 19 sakymu Nr.
229/130 "Dl LR KAT medicinins ekspertizs nuostat" patvirtint lig ir fizini defekt
srae. Tarp kit jame ivardyt sutrikim yra protinis atsilikimas, epilepsija, nuotaikos
(afektiniai)

sutrikimai,

izofrenija,

organiniai

psichikos

sutrikimai,

psichoaktyvij

mediag, stresini situacij sukelti psichikos sutrikimai, asmenybs sutrikimai ir kt.

Teismo psichiatrija
Konstantinas Dakeviius
Teismo psichiatrija - tai mokslas, tiriantis teisminio proceso subjekt psichikos
sutrikimus baudiamosiose, civilinse ir administracini teiss paeidim bylose. Be to,
teismo psichiatrijos kompetencijai priklauso psichikos ligoni teisi apsauga, visuomenei
pavojing veik prevencija ir prievartinis gydymas.

Teismo psichiatr ekspertins ivados vertinamos lygiai su kitais rodymais ir padeda

teismui priimti procesinius sprendimus ar nutarimus, todl i psichiatrijos sritis vadinama
teismo psichiatrija.

Teismo psichiatrin ekspertiz baudiamosiose, civilinse ir

administracinse bylose
Teismo ekspertiz - tai ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo pavedimu atliekamas
procesinis veiksmas, kai siekiant nustatyti bylai reikmingas aplinkybes (faktus) ekspertas
atlieka specialius tyrimus ir fiksuoja j rezultatus ekspertizs akte, turiniame savarankik
rodomj reikm.
Priklausomai nuo udavini skiriamos ios ekspertizs:
I. Teismo psichiatrin ekspertiz, kurios svarbiausieji udaviniai yra:
1. nustatyti psichikos bkl tariamj, kaltinamj ir teisiamj, taip pat padariusi
administracinius teiss paeidimus asmen, dl kuri psichinio sveikumo ir
pakaltinamumo

kyla

abejoni

ikiteisminio

tyrimo

teisjui

ar

teismui,

administracini teiss paeidim bylas galiotoms ( - iems) nagrinti institucijoms

(pareignams);
2. nustatyti nuteistj, sergani sunkia nepagydoma liga, psichikos bkl, sprsti
j pristatymo teism klausimus, susijusius su atleidimu nuo tolesnio bausms
(laisvs atmimo) atlikimo. ias ekspertizes skiria bausms atlikimo vietos
teismai;
3. rekomenduoti, ar reikia taikyti medicinos priemones (priveriamsias ar kitokio
pobdio) nepakaltinamiems, ribotai pakaltinamiems asmenims bei atsiradus
psichikos sutrikimams po vykdyto nusikaltimo arba atliekant bausm;
4. nustatyti liudytoj, nukentjusij ir asmen, padariusi administracinius teiss
paeidimus, psichikos bkl - vertinti j gebjim atkurti aplinkybes, turinias
reikms bylai, tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisjui ar teismui,
administracini teiss paeidim bylas nagrinjanioms institucijoms kyla
abejoni dl j psichikos pilnavertikumo;
5. nustatyti psichikos bkl asmen, kuri atvilgi civilins bylos procese
sprendiamas veiksnumo klausimas, skiriant glob, taip pat veiksni asmen
sandorio sudarymo metu, iekov, atsakov gebjim suprasti savo veiksm
esm bei juos valdyti.
II. Teismo narkologin ekspertiz, kurios udaviniai yra:

1. inagrinti medicinos apiros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti ivados,

dl kurios numatoma administracin, civilin ar baudiamoji atsakomyb,
pagrstum;
2. nustatyti baudiamosiose bylose, ar tiriamasis turi psichikos ir elgesio sutrikim
dl alkoholio, psichoaktyvij mediag vartojimo ir ar reikia j gydyti dl i
sutrikim;
3. nustatyti, ar tiriamasis piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotinmis,
toksinmis mediagomis, kad bt pripaintas ribotai veiksniu civilinse bylose.
III. Teismo psichologin ekspertiz, kurios udaviniai:
1. atsivelgiant individualius psichologinius ir amiaus ypatumus, nustatyti
kaltinamj, liudytoj arba nukentjusij gebjim suprasti bylos aplinkybes ir
teikti parodymus;
2. atsivelgiant individualius psichologinius ypatumus, nustatyti nukentjusij
gebjim suprasti su jais atlikt veiksm pobd, prasm ir galimyb
pasiprieinti;
3. atsivelgiant psichofizins raidos ypatumus, nustatyti nepilnamei gebjim
visikai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti;
4. nustatyti individualius psichologinius tiriamojo ypatumus ar bsen, galjusius
turti takos jo elgesiui (pvz., fiziologinio afekto bsen, psichologin bsen
priemirtiniu laikotarpiu ir panaiai).
Teismo psichiatrins, narkologins ir psichologins ekspertizs atliekamos laikantis i
pagrindini

princip:

teistumo,

ekspert

nepriklausomybs,

tyrimo

isamumo,

objektyvumo, asmens teisi ir laisvi apsaugos.

Ekspertizs metu btina vadovautis visais reikalavimais, susijusiais su asmens ir
pilieio teismis ir laisvmis, ivardytomis mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, LR psichikos sveikatos prieiros
statyme, JTO Generalins Asambljos 1992m. vasario 18 d. rezoliucijoje.
Asmens ekspertiz, susijusi su laikinu jo laisvs apribojimu ir asmens nelieiamybe,
atliekama tik pagal Lietuvos Respublikos statym reikalavimus.
Asmuo priverstinai siuniamas atlikti ekspertiz tik tais atvejais, kai tai numato LR
baudiamojo proceso, LR civilinio proceso ir LR administracini teiss paeidim kodeksai
ir kiti statymai.

Draudiama

naudoti

prievart,

grasinimus,

apgaul,

riboti

teises,

naudoti

psichoaktyvisias mediagas ir kitas neteistas priemones siekiant igauti i tiriamo

asmens duomenis.
Ekspertizs metu draudiama naudoti ekspert tyrimo metodus, kelianius pavoj
tiriamojo ir kit asmen gyvybei ir sveikatai; eminanius mogaus orum; taip pat
metodus, kuriuos statymas draudia taikyti medicinos praktikoje. Tiriamajam asmeniui
priimtina forma turi bti praneta apie jam taikomus tyrimo metodus, skaitant
alternatyviuosius, apie galimus skausmingus pojius ir alutin poveik.

Pakaltinamumas, nepakaltinamumas ir ribotas pakaltinamumas

Pakaltinamumas yra vienas i btin nusikaltimo subjekto poymi, be kurio
nemanoma baudiamoji atsakomyb. Tik pakaltinamas asmuo, t.y. asmuo, suvokiantis
tikrov ir jos vystymosi dsningumus, gali veikti laisvai, t.y. pasirinkti tiksl ir elgesio
variant jam pasiekti. Jei asmuo smoningai pasirenka pavojingus veiksmus, jis u tuos
veiksmus turi atsakyti.
Teismo psichiatrins ekspertizs esm sudaro ekspertinis vertinimas, ar psichikos
sutrikimas apribojo asmens pasirinkimo laisv vykdant nusikalstam veik. Tai, kad asmuo
dl psichikos sutrikimo visuomenei pavojingos veikos metu neturi tokios laisvs, t.y. negali
suprasti savo veiksm esms ir j valdyti, ir yra nepakaltinamumas. Nepakaltinamas
asmuo yra atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, kadangi jis yra
visuomenei pavojingos veikos, o ne nusikaltimo subjektas. Pagal LR BK 12 str. tik teismas
gali pripainti asmen nepakaltinamu ir sprsti apie priveriamj medicininio pobdio
priemoni taikym.
Specifiniai charakterologiniai nepakaltinamumo poymiai vadintini nepakaltinamumo
formule. Nepakaltinamumo formul sudaro 2 kriterijai: medicininis (biologinis) ir teisinis
(psichologinis). Medicininiam kriterijui pagal dabartin LR BK priskirtinos ios psichikos
sutrikim grups:

ltiniai psichikos sutrikimai,

laikini psichikos veiklos sutrikimai,

protinis atsilikimas,

kitokios psichopatologins bsenos.

Ltiniai psichikos sutrikimai apima sutrikimus, kuriems bdinga ltin, ilgalaik eiga ir
ligos simptom ar sindrom stiprjimas. Prie toki sutrikim galima priskirti izofrenij,
maniakin-depresin psichoz, demencij, epilepsij, smegen sifil ir kt.

Laikinas psichikos sutrikimas pagal nepakaltinamumo formul apima vairios trukms

psichikos sutrikim bsenas, kurioms pasibaigus pasveikstama. J trukm gali siekti nuo
minui, valand iki savaii, mnesi ir net met. Prie ios sutrikim grups priklauso
vairios smons sutrikim bsenos (afektas, patologinis girtumas, delyrins, prieblandins
bsenos, epileptiforminiai paroksizmai), taip pat reakcins (depresins) bsenos,
simptomins psichozs ir kt.
Protinis atsilikimas - tai sultjusi arba nepilnavertika protinio vystymosi bsena, kuriai
bdingas kognityvins funkcijos nepakankamumas - ryks siminimo, atminties,
adaptacijos, kritini sugebjim, intelekto, jausm ir valios sferos sutrikimai.
Kitos patologins bsenos taip pat gali slygoti nepakaltinamumo bsen. Prie j
priskirtina sutrikusios asmenybs dekompensacija, infantilizmas (psichins raidos
sutrikimai), kai kurie impulsyvs veiksmai.
Medicininio kriterijaus poiriu nepakaltinamumui nustatyti btini tokio rykumo
psichikos sutrikimai, dl kuri asmuo negalt suvokti padarytos BK udraustos veikos
pavojingumo ir valdyti savo veiksm (teisinis kriterijus). Taip reikiasi medicininio ir teisinio
kriterijaus vienovs principas.
Teisin kriterij apibdina du aspektai:
1. Intelekto - negaljimas suvokti padarytos BK udraustos veikos pavojingumo
(suprasti savo veiksm esms). is poymis iskiria tuos psichikos sutrikim
aspektus, dl kuri asmenys negali adekvaiai suvokti realybs, j kritikai vertinti
ir prognozuoti savo poelgio padarinius.
2. Valios - negaljimas valdyti savo veiksm. is poymis parodo asmen
nesugebjim valdyti savs, t.y. adekvaiai organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti
savo elges.
LR BK 76 str. 3 dalyje yra paymta, kad nebaustinas taip pat toks asmuo, kuris
padar nusikaltim, bdamas pakaltinamumo bsenos, bet kuriam prie teismui priimant
nuosprend sutriko psichika, dl ko jis negali suvokti savo veiksm esms ir j valdyti.
Tokiam asmeniui teismo paskyrimu gali bti taikomos priveriamosios medicinos
priemons, o pasveiks jis gali bti baustinas.
Kitaip nei nepakaltinami asmenys, netraukiami baudiamojon atsakomybn, ie
asmenys yra pakaltinami, vykd nusikalstam veik ir turi u j atsakyti. Taiau
atsakomybs negalima paversti bausme dl dviej prieasi:
1. Ikiteisminis tyrimas arba teisminis bylos nagrinjimas negalimas be susirgusio
asmens, kuris byloje dalyvauja kaip kaltinamasis.

2. Bausms negalima skirti ir taikyti asmeniui, kuriam atsirado sunks psichikos

sutrikimai, kadangi toks asmuo negali adekvaiai suvokti turini reikms bylai
aplinkybi, suprasti savo procesini teisi ir pareig esm
ioje dalyje faktikai apibdinama baudiamojo procesinio veiksnumo svoka. Pagal
baudiamojo

proceso

teiss

normas

teisminio

proceso

dalyviui

(tariamajam,

kaltinamajam, teisiamajam) suteiktos plaios teiss ir pareigos. Tam, kad pasinaudot

savo procesinmis garantijomis, asmuo turi bti procesikai veiksnus. Veiksnumas gali
sutrikti ne tik dl fizini trkum arba somatins patologijos, bet ir dl psichikos sutrikim.
tai kodl yra btinas psichikos sutrikim, trukdani asmeniui savarankikai realizuoti
savo procesines teises ir pareigas, teismo psichiatrinis ekspertinis vertinimas. Btina
paminti vien baudiamojo procesinio veiksnumo ypatum: psichikos bsenos stabilum
reikia vertinti vis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinjimo laikotarp. Psichikos bkls
nestabilumas,

pasireikiantis

spontanikai

arba

psichogenikai,

teikia

argument

ekspertinei ivadai apie psichikos sutrikim, kuris trukdo savarankikai realizuoti

procesines teises. Kartais liguistumo reikiniai klinikiniu poiriu nra lemiami - susideda i
pavieni epizod, priepuoli, fazi, kurias pakeiia visiko arba santykinio pagerjimo
laikotarpiai. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso laikotarpis gali bti gana ilgas, todl jei
kaltinamojo psichikos sutrikimai yra ltiniai ar usitsus, liguisti reikiniai patys savaime
nra pakankami procesiniam neveiksnumui konstatuoti. Btina nustatyti t sutrikim
pastovum ir pamjim dan. Asmenys, padar visuomenei pavojingus veiksmus
bdami nepakaltinamos bsenos arba susirg jau po nusikaltimo, bet iki nuosprendio, yra
atskiri

baudiamojo

proceso

subjektai.

Jie

negali

bti

kaltinamaisiais.

Jeigu

nepakaltinamas asmuo pasveiksta, jis, nors ir nebdamas kaltas, procesikai yra

veiksnus. Praktikai sprsdami baudiamojo procesinio veiksnumo klausim teismo
psichiatrai

ekspertai

daniausiai

taiko

formuluot,

primenani

analogik

nepakaltinamumo teisin kriterij: asmuo pripastamas procesikai neveiksniu, jeigu

ikiteisminio tyrimo arba teismo proceso metu negali suvokti savo veiksm esms ir j
valdyti. Reikia iskirti pagrindinius veiksnumo rodiklius - sugebjim teisingai suvokti bylai
svarbias aplinkybes, i esms suprasti, kas vyksta tardymo ir teismo metu, duoti
parodymus, pateikti praymus ir rodymus, uduoti klausimus, apskritai dalyvauti
ikiteisminiame tyrime ir teismo diskusijoje. Btent bylos tyrimo ir teismo metu proceso
dalyviui svarbu ne tiek apskritai valdyti savo veiksmus, kiek kontroliuoti juos pagal statymo
apibrtas procesines normas, o tam reikia jas tinkamai suprasti. Be to, asmuo turi visikai
aikiai suprasti teisikai svarbias nusikaltimo aplinkybes, kadangi baudiamajame procese
nagrinjamos btent jos. Kad sutrikusios psichikos asmuo bt procesikai veiksnus, jis

turi sugebti panaudoti visas savo procesines teises, kurios yra jo aktyvaus dalyvavimo
procese garantija. Todl jam nepakanka tik teisingai suvokti bylai reikmingas aplinkybes
ir duoti apie jas teisingus parodymus. Kitaip tariant, asmuo turi suprasti teisikai
reikmingas aplinkybes, kurios nagrinjamos teisme, ir teisines normas, reguliuojanias
teisminio proceso eig. Dl proceso dalyvio psichikos sutrikimo gali nukentti jo gebjimas
aktyviai naudotis savo teismis. Procesinio veiksnumo medicininis kriterijus gali bti
susijs su asmenybs lygmens supratimo sutrikimu ir vairia psichopatologija, kuri lemia
valios sutrikimai (liguistas taigumas, paklusnumas ir kt.). Negilus intelekto defektas,
lydimas emocij ir valios sutrikim, sukelia psichikos bkls nestabilum ir i esms
apsunkina asmens procesini teisi gyvendinim. Btent protikai atsilikusiems asmenims
bdingos mios pasimetimo reakcijos streso situacijoje, dl kuri labai pagilja psichikos
sutrikimas. Pamintina ir amnestini sutrikim reikm. I tikrj asmuo, net ir bdamas
nesutrikusios valios, negali savarankikai realizuoti savo procesini teisi ir pareig, jeigu
dl atminties sutrikimo neatsimena nusikaltimo arba ikiteisminio tyrimo ir teisminio
nagrinjimo aplinkybi. Medicininis kriterijus apima ir ltin bei laikin psichikos sutrikim.
Esant ltiniam psichikos sutrikimui, baudiamasis procesinis veiksnumas galimas tik
stabili remisij atvejais, kai nustatomi ne ryks "negatyvs" psichikos sutrikimai, o tik
lengvi pseudopsichopatinio pobdio asmenybs pokyiai, n kiek nemainantys
sugebjimo visapusikai pasinaudoti savo procesinmis teismis ir pareigomis. Laikini
psichikos sutrikimai gali riboti arba visikai nuslopinti asmens sugebjim teisingai suprasti
padaryto nusikaltimo pobd ir reikm bei sa'varankikai realizuoti savo teises ir pareiga.
Depresinis nuotaikos fonas, ryki neurozin simptomatika duoda pagrind ivadai, kad
tokie psichikos sutrikimai kliudo asmeniui savarankikai realizuoti teis gynyb. Todl
nepsichozinia lygio reaktyviosios bsenos yra pagrindin psichikos sutrikim grup, turinti
reikms procesiniam veiksnumui. Svarbiausia ekspert uduotis - atskirti nepsichozines,
bet liguistas reaktyvij bsen formas, pirmiausia depresijas, nuo neliguist, normali,
atitinkani situacij psichologini reakcij prislgtos nuotaikos fone. Be to, praktikai
neabejotinai svarbu vertinti ir t nepsichozini reaktyvij bsen psichikos sutrikim
laipsn teisinio kriterijaus poiriu. Dauguma baudiamojon atsakomybn patraukt
asmen igyvena ilgok teismins situacijos psichologinio apdorojimo laikotarp, t.y. ieko
ieities. Subjektyvus tokios situacijos vertinimas vienareikmis - tai bausms grsm.
tariamj, kaltinamj, teisiamj asmen elgesys orientuotas bausms ivengim arba
suvelninim. Susidaro frustracin situacija: stipri motyvacija siekti io tikslo susiduria su
galiojaniomis teisinmis normomis. iuo laikotarpiu tiriamj pasisakymams bdingi
psichologins gynybos fenomenai:

nusikalstamos veikos, savo kalts neigimas;

nukentjusij arba kit asmen kaltinimas;

teisinimasis "neinojimu", kad vykdyti veiksmai yra baustini;

nusikaltimo vyki "neprisiminimas";

savo psichikos nevisavertikumo demonstravimas,

bandymai savo poelgius aikinti altruistiniais ir auktos morals motyvais;

teistvarkos pareign kaltinimai neobjektyvumu, iankstine nuostata, bylos

sufabrikavimu;

skundai bloga sveikata.

iame etape gynybiniai mechanizmai dar kontroliuojami smons ir valios, taiau

situacijai neisisprendiant jokiomis priemonmis ir augant nerimui stiprja elgesio
dezintegracija. Nerimas labiausiai suintensyvja, kai bausms neivengiamumas tampa
akivaizdus.

Tada

prasideda

slopinimas,

pasimetimas,

kartais

psichomotorinis

sujaudinimas, kalbos pakrikimas. Po i reakcij vystosi depresijos klinikinis vaizdas,

prasideda bendro psichikos veiklos smukimo pavidalo kompensacin reakcija. Daniausiai
pasitaikantis tipas depresija su psichomotoriniu slopinimu. Tiriamieji bna prislgti,
prislopinti, pasyvs, apatiki. Be to, reikiasi tam tikras teatralikumas, kanios ir susitaikymo demonstravimas. Tuo pat metu aikiai pastebimas padarytos veikos, savo kalts
neigimas, siekimas suversti j kitiems, pelnyti uuojaut ir gailest. Galima iskirti ir grup
tokiu asmen, kuriems depresijos fone atsiranda pseudodemencin simptomatika. Savo
gyvenimo vyki tokie asmenys, ypa t, kurie susij su nusikalstama veika, - neprisimena.
Reiau depresij lydi kliedjimus primenanios fantazijos apie aukt socialin, moralin
vaizd, kuris neva turt padti apsiginti nuo bausms. Kai kuriems asmenims prie
depresijos prisideda kiti pseudokliedjimai - afektyviai rykios, artimos realybei idjos apie
teistvarkos institucij vykdom persekiojim, prie sufabrikuot byl, sunkias,
nepagydomas ligas. Tokios bsenos baigiasi metasimuliacija arba gynybiniu elgesiu. Ir tik
tada, kai pasikeiia asmens poiris situacij, kai jis pripasta savo kalt, laukiamos
bausms teisingum, pradeda veikti naujas psichologins gynybos mechanizmas, reintegruojantis psichikos veikl. ia pateikti samprotavimai rodo, kad teismo psichiatrin
ekspertiz,

nustatanti

psichikos

sutrikimus,

panaikinanius

baudiamj

procesin

veiksnum, turi uimti tvirt pozicij tarp kit teismo psichiatrins ekspertizs ri.
Ikiteisminio tyrimo teisjai ir teismai, skiriantys teismo psichiatrin ekspertiz ir
formuluojantys ekspertinius udavinius, privalo inoti, kad abejojant asmens psichikos
pilnavertikumu kelti klausim dl baudiamojo procesinio veiksnumo yra taip pat teista,
kaip ir sprsti klausimus, susijusius su pakaltinamumo ar bejgikumo svokomis.

Lietuvoje nepakaltinam asmen skaiius jau daugel met yra stabilus ir sudaro
maiau nei 10% baudiamosiose bylose itirt asmen (pvz., 2000m. baudiamosiose
bylose buvo itirta daugiau kaip 5 tkst. asmen, vykdiusi neteistus veiksmus, i j
239, t.y. apie 5%, buvo pripainti nepakaltinamais).
Dar 1994m. alyje buvo pradtas darbas, susijs su naujos teisins normos - riboto
pakaltinamumo vedimu. Tokiai normai sigaliojus naujasis Baudiamasis kodeksas taps
humanikesnis,

leis

nuosekliau

gyvendinti

atsakomybs

skirtumo

ir

bausms

individualizavimo principus, patikimiau ginti piliei teises ir interesus. 2000 09 26 Lietuvos

Respublikos Seimas patvirtino nauj Baudiamj kodeks, kurio 18 str. apibdinamas
ribotas pakaltinamumas:

Asmen teismas pripasta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas io kodekso

udraust veik tas asmuo dl psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas
pagrindas

pripainti

nepakaltinamu,

negaljo

visikai

suvokti

pavojingo

nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm.

Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk

tyin nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal
baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis io
kodekso 59 str. arba jis gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ir jam
taikomos io kodekso 67 str. numatytos baudiamojo poveikio priemons arba io
kodekso 98 str. numatytos priveriamosios medicinos priemons.

Asmuo, padars sunk arba labai sunk nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai
pakaltinamu, atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti
velninama remiantis io kodekso 59 str.

Ribotas pakaltinamumas paliet ir nepilnameius. Naujo kodekso 93 str. 1 dalyje yra

paymta, kad nepilnametis, pirm kart padars neatsarg arba nesunk ar apysunk
tyin nusikaltim, teismo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu jis
pripaintas ribotai pakaltinamu.
iuo metu daugelio valstybi, pavyzdiui, Danijos, Italijos, Suomijos, Vokietijos,
veicarijos, Japonijos, Vengrijos, Lenkijos ir t.t., baudiamuosiuose statymuose ribotas
pakaltinamumas apibriamas ir vertinamas skirtingai.
Klausimai, susij su ribotu pakaltinamumu, isamiausiai reglamentuojami 1937m.
veicarijos BK. Ribotas pakaltinamumas laikomas nustatytu, jeigu dl psichikos, smons
sutrikim arba dl nepakankamo protinio isivystymo asmuo nusikaltimo padarymo metu
negaljo pilnai suprasti savo veiksm esms ir j valdyti. Teismas savo nuoira tokiam
asmeniui palengvina bausm (11 str.). Be to, remdamasis ekspert ivada, ar reikia

kaltinamj nukreipti ligonin arba prieglaud, ar jis yra pavojingas visuomens saugumui ir vieajai tvarkai (13 str.), teisjas gali priimti sprendim dl ribotai pakaltinamo
asmens nukreipimo ligonin (14 str.). Jeigu toks nusikaltlis yra usienietis, teismas gali
udrausti

jam

gyventi

veicarijoje

(16

str.).

Riboto

pakaltinamumo,

kaip

ir

nepakaltinamumo, nuostatos netaikomos, jeigu kaltinamasis pats sukelia sunkius

psichikos (smons) sutrikimus, ketindamas vykdyti nusikaltim (12 str.).
Ribotas pakaltinamumas numatytas 1975m. priimto Vokietijos baudiamojo kodekse 20
str. - jame sakoma, kad "jeigu gebjimas suvokti savo veiksmus ir juos valdyti yra ribotas,
tai bausm gali bti suvelninta". Ypa pavojingiems nusikaltliams, tarp j ir ribotai
pakaltinamiems, gali bti skirtas prevencinis kalinimas iki 10 met vien dl pavojingumo
visuomenei (67 str.).
1939m. Danijos baudiamasis kodeksas tarp aplinkybi, turini takos bausmei,
nurodo ne ribot pakaltinamum, bet psichikos anomalijas.
1978m. Vengrijos BK nustatyta, kad bausm neribotai suvelninama esant ribotam
pakaltinamumui, jeigu asmuo nusikaltim vykd psichikos ligos, silpnaprotysts arba
protinio sutrikimo bsenoje, ribotai suvok savo veiksm pobd bei j padarinius ir veik
vadovaudamasis iuo suvokimu. ios nuostatos netaikomos, jeigu asmuo atliko veik
apsvaigs nuo alkoholio arba nuo kit psichoaktyvij mediag ir narkotik (25 ir 27 str.)
(2 str.).
Lenkijos baudiamajame kodekse riboto pakaltinamumo svoka yra dalijama dar du
laipsnius: labai rykus ir nerykus pakaltinamumo apribojimas. Taip pat nustato, kiek
priartja rykus ribotas pakaltinamumas prie nepakaltinamumo. is BK 25 str. tik numato
galimyb ymiai suvelninti bausm asmenims, kuri pakaltinamumas yra rykiai
apribotas. ymus bausms suvelninimas - tai bausms sumainimas emiau minimalios
ribos, nustatytos kodekse u nusikaltim. Teismas taip pat gali atleisti ir nuo vadinamosios papildomos bausms, pvz., turto konfiskavimo. Be bausms, pripaintiems ribotai
pakaltinamais asmenims teismas gali taikyti ir priveriamsias medicinos priemones.
Rusijoje nuo 1997m. sigaliojo Baudiamojo kodekso naujas 22 straipsnis "Baudiamoji
atsakomyb asmen su psichikos sutrikimais, nepaneigianiais pakaltinamumo". is
straipsnis faktikai reglamentuoja riboto pakaltinamumo svok. Straipsnio formuluot yra
tokia: 1) asmuo, kuris nusikaltimo vykdymo metu buvo pakaltinamas, taiau dl psichikos
sutrikimo arba intelekto, valios, vystymosi atsilikimo turjo sunkum suvokdamas tikrj
savo veikos (neveikos) pobd, jos visuomenin pavojingum, traukiamas baudiamojon
atsakomybn. nurodytas aplinkybes atsivelgiama skiriant bausm; 2) asmeniui su
psichikos sutrikimu, nepaneigianiu pakaltinamumo, be bausms, gali bti skiriamos

priveriamosios medicininio pobdio priemons. Teismas taip pat gali duoti nurodym
tarnybai (bausms vykdytojai) atsivelgti nuteistojo asmenybs ypatumus ir bausms
atlikimo slygas.
Paymtina, kad ginai dl teisins riboto pakaltinamumo svokos vyksta jau seniai,
bet vienos nuomons nei tarp psichiatr, nei tarp teisinink nra. Ir riboto pakaltinamumo
alininkai, ir prieininkai sutaria tik dl vieno - turini psichikos sutrikim asmen, kurie
vykd nusikaltim, baudiamoji atsakomyb yra opi problema. Taip pat atkreipiamas
dmesys tai, kad ie sutrikimai turi didels takos toki asmen elgesiui ne tik nusikaltimo
vykdymo momentu, bet ir atliekant bausm, jie skatina daugkartinius bausms vykdymo
reimo paeidimus. Pripastama ir tai, kad siekiant ivengti nauj nusikaltim tarp
psichikos sutrikim turini asmen, kain ar teisinga ir pakankama taikyti jiems tik
pataisomojo ir darbinio poveikio priemones.
Deja, reikia pripainti, kad vairi specialist silomas teisinis (baudiamasis) psichikos
sutrikim vertinimas ignoruoja riboto pakaltinamumo koncepcij. Teisininkai ir kai kurie
psichiatrai paymi tokias riboto pakaltinamumo neigiamybes: sunku rasti kok nors
konkret mato vienet riboto pakaltinamumo kriterijui nustatyti; jo ribos pernelyg
neapibrtos; riboto pakaltinamumo kriterijaus buvimas gali sudaryti pagrind klaidoms ir
piktnaudiavimams;

riboto

pakaltinamumo

pripainimas

skatins

velninti

bausm

piktybiniams nusikaltliams, kurie usitarnavo griet bausm, ir t.t.

Taiau, ms nuomone, i problema pernelyg sureikminama, nes naujas teisinis
kriterijus yra nereikalingas. Ribotas pakaltinamumas - tai vis tiek pakaltinamumas, o ne
visikai nauja svoka: turimas galvoje susilpnjs, o ne prarastas asmens gebjimas
suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Medicininio kriterijaus poymiai taip pat gali bti
aikiai nurodyti, kadangi ribini psichikos sutrikim problema psichiatrijoje yra pakankamai
itirta. Riboto pakaltinamumo klinikiniai kriterijai galt bti: organinis galvos smegen
paeidimas

esant

emocij,

valios

sutrikimams,

neymiam

intelektini

funkcij

susilpnjimui, gimtas protinis atsilikimas (lengvo ir vidutinio laipsnio), kai kurie parafilijos
atvejai, izofrenijos atoslgis (remisija), psichinis infantilizmas, fiziologinis afektas ir kt.
Teisinink bgtavimai, kad riboto pakaltinamumo pripainimas baudiamajame
kodekse

automatikai

nepriklausomai

nuo

prives
j

prie

bausms

sumainimo

nusikaltimo

pobdio,

nepakankamai

daugeliuiteisiamj,
pagrsti,

kadangi

pakaltinamumas, taip pat ir ribotas, nesusijs su teisiniu kalts supratimu. Kalts laipsnis
yra nustatomas pagal nusikaltimo sudties subjektyvius elementus ir priklauso nuo kalts
formos (tyia ar dl neatsargumo), nuo tyios ries (tiesiogin ar netiesiogin) arba
neatsargumo (nusikalstamasis nerpestingumas arba nusikalstamas is pasitikjimas

savimi), nuo j turinio. Dl to manant, kad kalt priklauso nuo pakaltinamumo laipsnio,
vargu ar galima sivaizduoti dalin tyin ar nevisik neatsargum. Visuomeninio pavojaus
ir faktinio veikos pobdio supratimo laipsnis gali skirtis priklausomai nuo asmens
suvokimo gebjim (esant ribotam pakaltinamumui jie esti susilpnj dl psichikos
sutrikim). Vadinasi, tai susij su pakaltinamumu, o ne su kalte. Dl to asmens, pripainto
ribotai pakaltinamu, baudiamoji atsakomyb turt bti nustatoma pagal bendruosius
reikalavimus, bet teismas, skirdamas bausm, turi vertinti asmens gebjim suprasti
vykdyto poelgio faktinio ir visuomeninio pavojaus laipsn.
Bausdamas ar atleisdamas nuo bausms teismas taip pat turi nusprsti, ar btina skirti
ribotai pakaltinamam asmeniui medicininio pobdio priemones. Riboto pakaltinamumo
kategorija turi bti toji aplinkyb, kuri suvelnina atsakomyb, bet teismas gali ir
neatsivelgti j, ji gali likti nepanaudota, neturti takos bausmei, bet slygoti prievartinio
gydymo taikym. Ms nuomone, asmenims, kurie pripainti ribotai pakaltinami, gali bti
tai komos bet kokios Baudiamajame kodekse numatytos bausms, taiau kai kuriems
sutrikusios psichikos asmenims yra netikslingas net trumpalaikis bausms atlikimas (pvz.,
protinio atsilikimo atveju), kadangi laisvs atmimo vietose nemanoma pilnavertika j
adaptacija. Taigi asmenims, kurie padar nusikaltim bdami riboto pakaltinamumo
bkls, bausm turi bti skiriama atsivelgiant j psichikos bkl. Teismo proceso metu
skiriant bausm ribotai pakaltinamiems asmenims btina numatyti ypating konsultacin
teismo psichiatr vaidmen. Vietoj laisvs atmimo gali bti rekomenduotas lygtinis
atleidimas nuo bausms, priveriamasis ambulatorinis gydymas, asmens traukimas
vairias socialins adaptacijos programas.
Reikia tiktis, kad naujos teisins normos - riboto pakaltinamumo traukimas
Baudiamj kodeks ir teism praktik pagerins psichiatr ir teisinink bendradarbiavim,
sustiprins teismo psichiatr vaidmen psichiatrijos ir teistvarkos institucij veikloje, skatins
taikyti individual poir vertinant nusikalstamus sutrikusios psichikos asmen poelgius,
geriau utikrins i asmen padaryt visuomenei pavojing veik prevencij.

Priveriamj medicinos priemoni taikymas psichikos ligoniams,

vykdiusiems visuomenei pavojingas veikas
Asmenims, kurie bdami nepakaltinami arba ribotai pakaltinami vykd visuomenei
pavojingas LR baudiamajame kodekse nustatytas veikas, ir asmenims, kuriems po
padaryto nusikaltimo iki teismui priimant nuosprend atsirado psichikos sutrikim, dl
kuri jie negali suprasti savo veiksm esms ar j valdyti, taip pat asmenims, kuriems

bausms atlikimo metu atsirado psichikos sutrikim, trukdani jiems atlikti tolesn
bausm kaljimo slygomis, gali bti taikomos teismo paskirtosios priveriamosios
medicininio pobdio bei kitos medicinos priemons, kurias sveikatos apsaugos
staigos gyvendina bendrja tvarka, pagal galiojanias sveikatos apsaugos teisines
normas. Priveriamj medicinos priemoni taikymo proceso pradios pagrindus
reglamentuoja BPK 393 str., kuriame paymta, kad bendra tvarka pradtas procesas
tampa priveriamj medicinos priemoni taikymo procesu, jeigu ikiteisminio tyrimo
metu ar nagrinjant byl teisme nustatoma, kad asmuo nepakaltinamas ar ribotai
pakaltinamas arba po nusikalstamos veikos padarymo jam sutriko psichika ir dl to jis
negali suvokti savo veiksm esms ar j valdyti. Priveriamosios medicinos priemons
pradedamos taikyti ir tuo atveju, kai asmeniui po bausms paskyrimo sutriko psichika ir
dl to jis negali suvokti savo veiksm esms ar j valdyti.
Nustatant ligonio keliamo pavojaus visuomenei raikas, btina atsivelgti tam tikrus
klinikins psichopatologijos, socialinius ir psichologinius poymius.
Klinikin psichopatologija prie visuomenei pavojingos elgsenos rizikos veiksni
daniausiai priskiria iuos psichikos patologijos poymius:

asmenybs sutrikimas su padidjusiu elgesio aktyvumu;

tam tikro turinio kliedjimo idjos, nukreiptos prie konkreius asmenis arba
organizacijas ir lydimos afektini sutrikim (ypa pavydo, persekiojimo, seksualinio
poveikio ir pan.);

periodikos ir paroksizmins psichozs bsenos, lydimos agresijos, pasiyminios

dano kartojimosi tendencija;

depresins bkls su savikaltos kliedesiais ("iplstins saviudybs" pavojus);

maniakins ir hipomaniakins bkls, lydimos pseudo iniciatyvos.

Psichopatologins bkls asmen visuomenei pavojingos elgsenos pavoj didina ie

socialiniai ir psichologiniai veiksniai:

socialins adaptacijos sutrikimai: bedarbyst, materialiniai sunkumai, nesutvarkyta

buitis, bsto (ypa nuolatins gyvenamosios vietos) neturjimas, eimos ar
santarvs eimoje trkumas, asociali taka;

polinkis nuolatin alkoholio, narkotik ir kit toksini mediag vartojim;

kriminalin elgsena iki ligos, kartotins visuomenei pavojingos veikos;

ligonins reimo paeidimai ankstesnio gydymo psichiatrijos stacionare metu.

Priveriamj ir kit medicininio pobdio priemoni pagrindiniai udaviniai yra gydymo

ir reabilitavimo priemoni taikymas sutrikusios psichikos asmenims siekiant ukirsti
keli naujoms visuomenei pavojingoms j veikoms grietai laikantis j teisi ir teist

interes. Priveriamai gydomi ligoniai naudojasi visomis psichikos sveikatos prieiros

statymo garantuotomis psichikos pacient teismis, laikantis statymais numatyt
apribojim pavojingiems ligoniams (pasivaikiojim teritorijoje, palydos tvarkos
paliekant teritorij, trumpalaiki atostog, suteikiam turint prievartin gydym
kontroliuojani

institucij

leidim).

Taikant

prievartines

medicinos

priemones

psichiatrijos ligoninse btina utikrinti iuos gydymo etapus:

adaptacin diagnostin;

intensyvaus gydymo ir psichikos bsenos stabilizavimo;

socialins reabilitacijos ir darbins readaptacijos priemoni taikymo;

baigiamj (parengimo irayti).

Pagal naujojo (2000m.) LR BK 98 str. Lietuvoje gali bti taikomos 4 ri

priveriamosios medicinos priemons:

ambulatbrinis stebjimas pirmins psichikos sveikatos prieiros slygomis;

stacionarinis stebjimas bendro stebjimo slygomis psichikos sveikatos prieiros

staigose;

stacionarinis stebjimas sustiprinto stebjimo slygomis specializuotose psichikos

sveikatos prieiros staigose;

stacionarinis stebjimas grieto stebjimo slygomis specializuotose psichikos

sveikatos prieiros staigose.

Teismo nutart taikyti priveriamj medicinos priemon turi teis apsksti apeliacine ir
kasacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinjama, jo atstovas pagal statym,
eimos nariai ar artimieji giminaiiai, gynjas, nukentjusysis, jo atstovas ir prokuroras .
Teismo psichiatr ekspert komisija, rekomenduodama teismui skirti priveriamsias
medicinos priemones, vadovaujasi teisiamj asmen visuomenei keliamo pavojaus
laipsniu, kuris nustatomas pagal psichikos bsen ir padarytos visuomenei pavojingos
veikos pobd. Atsivelgiant iuos principus nustatomi ie prievartinio gydymo taikymo
kriterijai:

prievartinis

gydymas

psichiatrijos

ligoninse

bendro

stebjimo

slygomis

rekomenduojamas ligoniams:

esantiems psichozs bkls, kai ligonins reimas nepaeidiamas ir gydymo

prognoz palanki, taiau ilieka psichozs kartojimosi tikimyb (ltinis psichikos
sutrikimas su danais pamjimais; priklausomybs ligos, liekamieji reikiniai po
galvos smegen traumos ir pan.), taip pat nekritikas savo bkls vertinimas,
neleidiantis gydyti bendrais pagrindais ambulatorinmis slygomis;

turintiems protin atsilikim, vairios kilms psichikos defekt ir kit psichikos

sutrikim, padariusiems veikas, iprovokuotas koki nors nepalanki iorini
aplinkybi, kol nerykja j kartojimosi bei ligonins reimo iurki paeidim
tendencija;

kuriems laikini psichikos sutrikimai atsirado po visuomenei pavojingos veikos

vykdymo, jei jie nebuvo suimti parengtinio tardymo metu;

turintiems ltinius psichikos sutrikimus arba protin atsilikim, kai jiems

keiiamas medicinos priemons pobdis po prievartinio gydymo psichiatrijos
ligoninse sustiprinto arba grietojo stebjimo slygomis, kol bus galima
prievartin gydym tsti prastinio stebjimo slygomis;

prievartinis gydymas psichiatrijos ligoninse sustiprinto stebjimo slygomis

rekomenduojamas ligoniams:

padariusiems visuomenei pavojingas veikas, priskiriamas sunkij kategorijai,

taiau nesusijusias su ksinimusi piliei gyvyb, ir vliau nekelsiantiems
visuomenei pavojaus;

turintiems ltinius psichikos sutrikimus arba protin atsilikim ir dl rykios

klinikos ir (arba) premorbidini asmenini savybi linkusiems kartoti visuomenei
pavojingas neagresyvias veikas bei paeisti ligonins reim, kai dl to jiems
negalima taikyti gydymo bei profilaktini priemoni prasto stebjimo slygomis;

parengtinio tardymo metu suimtiems ir turintiems laikin psichikos sutrikim,

atsiradusi

po

visuomenei

pavojingos

veikos

atlikimo,

siuniamiems

prievartiniam gydymui iki pasveikimo, kai gresia nauj visuomenei pavojing

veik pasikartojimas arba ligonins reimo paeidinjimas;

turintiems ltini psichikos sutrikim arba protin atsilikim, keiiant medicinos

priemons pobd po priveriamj medicinos priemoni taikymo psichiatrijos
ligoninje grietojo stebjimo slygomis;

teismo i pradi skirt priveriamj medicinos priemoni psichiatrijos

ligoninje prastinio stebjimo slygomis metu nustaius bkls bei elgsenos
ypatumus, liudijanius, kad iomis slygomis nemanoma taikyti gydymo bei
reabilitacijos priemoni, todl btinas sustiprintas stebjimas;

prievartinis

gydymas

psichiatrijos

ligoninje

grietojo

stebjimo

slygomis

rekomenduojamas ligoniams, kurie ksinosi mogaus gyvyb ar sveikat, kuri

psichikos bkl bei vykdytas visuomenei pavojingos veikos pobdis yra ypa
pavojingas visuomenei. iai kategorijai priskirtini ligoniai:

vykd sunkias visuomenei pavojingas veikas, kuri kartojimas realiai galimas

dl psichikos sutrikimo klinikini reikini ir (arba) asmenybs premorbidini
savybi;

kurie turi psichikos sutrikimo klinikini poymi ir (arba) dl asmenybs

premorbidini savybi link iurkius ligonins reimo paeidimus (personalo
upuolimas, pabgimai, grupiniai paeidimai), dl ko nemanomas gydymas bei
profilaktikos priemoni taikymas ligoninje sustiprinto stebjimo slygomis;

su laikinais psichikos bkls sutrikimais, atsiradusiais po vykdyt sunki veik,

siuniami prievartiniam gydymui iki pasveikimo, kai ilieka tikimyb, kad jie
vykdys naujas visuomenei pavojingas veikas arba pabgs;

teismo i pradi skirt ne toki griet medicinos priemoni taikymo

metumanifestav psichikos bkls sutrikimus, dl kuri kitomis prievartinio
gydymo slygomis nemanoma atlikti jiems skirt gydymo bei profilaktikos
priemoni;

priveriamj medicininio pobdio priemoni nebtina rekomenduoti ligoniams,

kuri psichikos bkl bei socialins ir psichologins savybs nekelia didelio
pavojaus, kad jie kartos visuomenei pavojingas veikas. Tokiais atvejais galima
rekomenduoti gydym psichiatrijos ligoninje bendrais pagrindais arba perduoti
psichikos sveikatos centrams priveriamai ambulatorikai stebti arba tsti gydym.

Teisin priveriamosios medicinos priemons taikymo pratsim, jos ries pakeitim

ar panaikinim reguliuoja BPK 405 straipsnis:

Skirdamas priveriamj medicinos priemon, teismas nenustato jos taikymo laiko.

Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerja jo psichikos bkl bei inyksta jo
pavojingumas.

Teismas ne reiau kaip kart per eis mnesius privalo sprsti dl priveriamosios
medicinos priemons taikymo pratsimo, ries pakeitimo ar panaikinimo.

Teismas inagrinja ir isprendia priveriamosios medicinos priemons taikymo

pratsimo, ries pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos prieiros
staigos ivad ir priima vien i i nutari:

pratsti priveriamosios medicinos priemons taikym, - jeigu asmens sveikatos

bkl nepasikeit;

pakeisti pirmiau taikytos priveriamosios priemons r, - jeigu asmens

sveikatos bkl pasikeit;

panaikinti taikyt priveriamj medicinos priemon, - jeigu asmuo pasveiko ir

inyksta reikalas toki priemon taikyti.

Dl

priveriamosios

medicinos

priemons

pratsimo,

ries

pakeitimo

ar

panaikinimo sprendia teismas pagal ios priemons taikymo viet. Sprendiant

klausim teismo posdyje turi dalyvauti ivad apie asmens sveikatos bkl
pateikusios sveikatos prieiros staigos atstovas. Teisjas turi teis reikalauti, kad
posd bt pristatytas asmuo, kuriam pratsiama, keiiama ar panaikinarna
priveriamoji medicinos priemon, jeigu pagal gydytoj komisijos ivad tam
nekliudo jo ligos pobdis. Apie posdio viet ir laik teismas privalo praneti io
Kodekso 404 straipsnyje nurodytiems asmenims. i asmen neatvykimas
nagrinti klausim nekliudo.
Priveriamj medicinos priemoni pratsimo, pakeitimo arba nutraukimo psichikos
sveikatos prieiros staigose tvarka:

vis teismo nutartimi priveriamai gydom stacionare arba ambulatorikai stebim

ligoni bsena ne reiau kaip kas pus met turi bti vertinama psichiatr bei
socialini darbuotoj komisijos dl tikslingumo kreiptis teism, praant pratsti,
pakeisti arba nutraukti priveriamsias medicinos priemones. Jeigu ligonio bsena
pasikeiia, teism galima kreiptis anksiau, negu praeis 6 mnesiai po atitinkamos
teismo nutarties;

stacionaro komisijos sudt staigos vadovo teikimu patvirtina Sveika~ tos apsaugos
ministerija. Jei gydantis gydytojas netraukiamas komisij, jo dalyvavimas ligonio
priveriamj

medicinos

priemoni

pratsimo,

pakeitimo

arba

nutraukimo

svarstyme btinas. Komisijoje gali dalyvauti ir kiti sveikatos prieiros staig

specialistai, pasilyti ligonio, jo statyminio atstovo arba ligonins administracijos.
Ambulatorinio stebjimo ir gydymo atveju dalyvauja apylinks inspektorius,
komisijos sudt tvirtina savivaldyb. Sudtingais ir ginytinais atvejais klausim dl
priveriamj medicinos priemoni pakeitimo arba nutraukimo Sveikatos apsaugos
ministerijos nurodymu sprendia Valstybins teismo psichiatrijos ir narkologijos
tarnybos paskirta etatin ekspert komisija;

komisijos ivada forminama aktu, kuris yra pagrindas administracijai kreiptis

teism pagal priveriamj medicinos priemoni taikymo viet;

teismo nutart dl priveriamj medicinos priemoni pakeitimo, pratsimo arba

nutraukimo gali apeliacine tvarka apsksti asmuo, kurio byla buvo nagrinjama, jo
statyminis atstovas, artimieji giminaiiai, gynjas, nukentjusysis, jo atstovas ir
prokuroras;

ivada su rekomendacija nutraukti prievartin gydym daroma tik pasveikus arba tik
pagerjus bklei, kai tolesns priveriamosios medicinos priemons tampa

nebtinos. Ivada su rekomendacija pakeisti priveriamsias medicinos priemones

teikiama tada, kai priveriamj medinos priemoni taikymo eigoje paciento bkl ir
pavojingumas pasikeiia tiek, kad tampa btina keisti priveriamj medicinos
priemoni pobd;

nutraukus priveriamj medicinos priemoni taikym pacientas iraamas arba

toliau bendrais pagrindais gydomas ir stebimas pagal bendras psichiatrines
indikacijas. Iraytas i gydymo staigos, pacientas ivyksta savarankikai arba
padedamas gimini, statymini atstov, o nesant j - staigos socialini darbuotoj.
Bet kuriuo atveju staigos, kurioje pacientas buvo gydomas arba stebimas
priveriamai, administracija apie numatom iraym, reimo pakeitim arba
priveriamj medicinos priemoni panaikinim ar tolesn gydym bendrais
pagrindais informuoja gimines ir Valstybin teismo psichiatrijos ir narkologijos
tarnyb prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vedani priveriamj medicinos
priemoni taikymo apskait .

Proceso atnaujinim asmeniui, kuriam taikyta priveriamoji medicinos priemon,

reglamentuoja BPK 406 straipsnis:

Jeigu asmen, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms paskyrimo

sutriko psichika ir dl to buvo taikyta priveriamoj i medicinos priemon, gydytoj
komisija pripasta pasveikusiu, teismas io Kodekso 405 straipsnyje nustatyta
tvarka priima nutart panaikinti taikyt priveriamj medicinos priemon ir
nusprendia, ar byl perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti, ar perduoti teism bendra
tvarka, ar pasisti asmen toliau atlikti bausm.

Sveikatos prieiros staigoje ibtas laikas skaitomas sumimo ir bausms

atlikimo laik.

Paymtina, kad iuo metu Lietuvoje prievartinis gydymas bendro stebjimo slygomis
vykdomas tik psichiatrijos ligoninse, sustiprinto ir grieto stebjimo slygomis - Rokikio
psichiatrijos ligoninje. Iki Lietuvos nepriklausomybs atgavimo psichikos ligoniai grieto
stebjimo slygomis priverstinai buvo gydomi udaroje kaljimo tipo erniachovsko
psichiatrijos ligoninje. Rokikio psichiatrijos ligonins spec. skyrius (110 lov) buvo
steigtas LR Vyriausybs, kuriai tuo metu vadovavo ministras pirmininkas G. Vagnorius,
1991 12 17 nutarimu Nr. 566. Tais paiais metais 60 ligoni i Lietuvos, priverstinai gydyt
erniachovske, buvo perkelti Lietuvos psichiatrijos ligonines. iuo metu Rokikio
psichiatrijos ligonins spec. skyrius jau nepajgus sutalpinti vis nepakaltinam ligoni,
kuriems skirtas gydymas grieto ir sustiprinto stebjimo slygomis. Pagal dabartinius

poreikius, t.y. norint utikrinti visuomenei pavojing veik prevencij, io kontingento

ligoniams reikia steigti trigubai daugiau lov. iuo metu vykstanti prievartinio gydymo reforma numato vis trij ri stacionarinio prievartinio gydymo taikym sukoncentruoti
vienoje vietoje, Rokikio psichiatrijos ligoninje, kad bt galima greta gydymo ligoniams
intensyviai vykdyti socialins reabilitacijos bei readaptacijos programas.

Veiksnumas ir neveiksnumas
Viena i svarbiausi pilieio teisinio statuso savybi yra civilinis veiksnumas.
Pagrindin veiksnumo slyga yra toks subjekto psichikos lygis ir amius, kurie leidia gyti
civilines teises ir pareigas, jas realizuoti ir atsakyti u savo veiksmus. Civilin veiksnum
slygoja visuomeniniai ekonominiai santykiai, jis remiasi teisinmis normomis.
Lietuvos civilinje teisje slyginai galima iskirti ias veiksnumo ris:

Visikas civilinis veiksnumas.

Ribotas veiksnumas.

Procesinis veiksnumas.

Laikinas veiksnumas.

Specialusis veiksnumas.

Santykinis veiksnumas.

Lietuvos Respublikos statymais nustatyta, kad visikas civilinis veiksnumas, t.y.

pilieio galjimas gyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, atsiranda asmeniui
sulaukus pilnametysts, t.y. sujus 18 met (LR CK 2.5 str.). Taiau kartais visikas
veiksnumas gali bti gytas nesulaukus 18 met. Tais atvejais, kai statymai leidia
asmeniui sudaryti santuok iki 18 met, toks asmuo nuo santuokos sudarymo momento
gyja visik civilin veiksnum.
LR CK 29 straipsnyje numatyta, kad nepilnametis, sulauks eiolikos met, jo tv,
globos (rpybos) institucij, jo rpintojo ar jo paties pareikimu gali bti teismo tvarka
pripaintas visikai veiksniu (emancipuotu), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam
savarankikai gyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Kad nepilnametis bt
pripaintas visikai veiksniu, visais atvejais reikalingas paties nepilnameio sutikimas.
Teismas gali nepilnameio tv, rpintojo ar globos (rpybos) institucijos pareikimu
panaikinti

tok

visiko

veiksnumo

pripainim,

jeigu

nepilnametis,

savarankikai

gyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro al savo ar kit asmen

teisms ar teistiems interesams. Paymtina, kad visikas civilinis veiksnumas tiesiogiai

priklauso ne tik nuo subjekto amiaus, bet ir nuo psichikos bkls isivystymo, intelekto ir
valios brandos laipsnio.
LR CK 2.10 str. nustato, kad fizinis asmuo, kuris dl psichikos ligos arba
silpnaprotysts negali suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, gali bti teismo tvarka
pripaintas neveiksniu. Kitaip sakant, ligonis negali savarankikai realizuoti savo civilini
teisi, o be j nemanoma socialin jo adaptacija. Tokiam asmeniui yra nustatoma globa.
Naujas LR CPK 463 str. numato, kad pareikim dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu
gali paduoti:

asmens, kur praoma pripainti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis;

asmens, kur praoma pripainti neveiksniu ar ribotai veiksniu, tvai, pilnameiai

vaikai;

globos (rpybos) institucija;

prokuroras.

Neveiksnum, kaip ir nepakaltinamum, apibdina 2 kriterijai:

1. Medicininis kriterijus - psichikos sutrikimas arba silpnaprotyst.
2. Teisinis kriterijus - negaljimas suprasti savo veiksm esms ir j valdyti.
Neveiksnumas, kaip ir nepakaltinamumas, turi daug bendr bruo, taiau sutapatinti
j negalima. Nepakaltinamu asmuo pripastamas tik konkreios visuomenei pavojingos
veikos atvilgiu, ekspertui vertinus asmens psichikos bkl praeityje (retrospektyviai), jam
inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu. Tuo tarpu civiliniame procese vertinama
asmens psichikos bsena ne tik praeityje, sudarant civilin sandor, bet ir dabartiniu metu
bei ateityje, nustatant glob, sprendiant klausim dl santuokos nutraukimo ir pan.
Neveiksnumas gali sutapti su nepakaltinamumu tik esant nuolatiniam psichikos sutrikimui
be pagerjimo ir giliam intelekto defektui. Laikina psichoz (reakcin, intoksikacin ir kt.)
nenulemia neveiksnumo ateityje.
Pagal LR CK 2.11 str. teismine tvarka galima apriboti veiksnum tais atvejais, kai
asmuo piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis.
Tokiu atveju jam yra nustatoma rpyba. Riboto veiksnumo asmuo gali sudaryti sandorius,
atsiimti darbo umokest, pensij ar kit ri pajamas tik turdamas rpintojo sutikim.
Asmeniui nustojus piktnaudiauti alkoholiniais grimais arba narkotinmis ar toksinmis
mediagomis, teismas panaikina jo veiksnumo apribojim ir rpyb.

Civilinis procesinis veiksnumas apibriamas kaip galjimas gyvendinti savo teises

teisme ir pavesti atstovui vesti byl, iekov, atsakov galjimas dalyvauti teismo posdyje
ir duoti parodymus.
Laikinas veiksnumas gali bti nustatytas tais atvejais, kai veiksnus asmuo sandorio
sudarymo metu buvo tokios bsenos, kad negaljo suprasti savo veiksm (faktini arba
teisini) reikms ir j valdyti. Tokia subjekto bsena gali atsirasti dl labai vairi
prieasi, pvz., dl streso, sunkios somatins ligos, didelio fizinio skausmo, depresijos,
intoksikacijos, dl kuri sutrinka asmens galjimas ireikti savo vali. Sudarydamas
sandor, asmuo turi suprasti teisinius jo padarinius. Pvz., bdamas labai girtas ar
apsvaigs, t.y. nesuprasdamas tikrosios savo valios, gali sudaryti sau visikai nenauding
sandor. Todl tokios bkls asmens sudarytas sandoris teismine tvarka gali bti
pripaintas negaliojaniu pagal io asmens iekin (LR CK 1.89 str.).
Specialiojo veiksnumo pavyzdys galt bti LR CK 3.180 straipsnio nuostata. Vaiko
interesai ginami tais atvejais, kai jis gali bti netinkamai aukljamas, nepriirimas arba j
pavojinga palikti pas kartu gyvenanius asmenis. Specialusis neveiksnumas gali kilti ne
dl tv kalts, o dl j psichikos sutrikimo arba kitos ligos. Tokiu atveju teismas gali
priimti sprendim dl laikino ar neterminuoto tv (tvo ar motinos) valdios apribojimo,
skirti vaikui glob (rpyb) ir nustatyti jo gyvenamj viet. Iekin dl tv valdios
apribojimo gali pateikti vienas i tv, vaiko artimieji, giminaiiai, valstybin vaik teisi
apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globjas (rpintojas).
Santykinio veiksnumo svok reglamentuoja LR CK 1.84 str. iuo straipsniu
nustatyta, kad nepilnamei iki 14 met amiaus sudarytas sandoris negalioja, iskyrus
smulkius buitinius sandorius. Pagal LR CK 1.88 str. nepilnamei nuo 14 iki 18m. be tv
ar rpintoj sutikimo sudarytas sandoris, iskyrus sandorius, kuriuos toks nepilnametis
pagal kodeks ar kitus statymus turi teis sudaryti savarankikai, gali bti teismo tvarka
pripaintas negaliojaniu pagal to nepilnameio tv ar rpintoj iekin. Taiau nepilnameiai turi teis savarankikai disponuoti savo udarbiu arba stipendija, gyvendinti
autoriaus teises savo krinius, atradimus, iradimus, privalo atsakyti u al, padaryt
kitiems asmenims.
Ypa svarbios teismo psichiatrins ekspertizs civilinse bylose, kadangi j esm ginti psichikos ligoni civilines teises ir interesus.
Bylose dl asmens pripainimo neveiksniu eksperto ivada yra btinas rodymas.
Teisjas psichikos bsenai nustatyti skiria fizinio asmens teismo psichiatrin ekspertiz.
Jeigu asmuo aikiai vengia teismo psichiatrins ekspertizs, teismas, posdyje
dalyvaujant psichiatrui, gali priimti nutart priverstinai nusisti fizin asmen teismo

psichiatrinei ekspertizei padaryti, pavesdamas policijai vykdyti i nutart (LR CPK 467.3
str.).
Tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu duomen teismo psichiatrijos ekspertizs
ivadai apie asmens psichikos bsen pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutart
paskirti stacionari teismo psichiatrin ekspertiz ir ne ilgiau kaip 6 savaitms pasisti
asmen, kur praoma pripainti neveiksniu, ekspertizs staig stebti. Prie priimdamas
toki nutart teismas turi apklausti byloje dalyvaujanius asmenis. Iimtiniais atvejais
teismas motyvuotu ekspert praymu gali pratsti nurodyt termin iki trij mnesi (LR
CPK 467.4 str.).
Jeigu pripaintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba ymiai pagerja jo sveikatos
bkl, teismas jo globjo, sutuoktinio, tv, pilnamei vaik, globos (rpybos) institucijos,
prokuroro pareikimu skiria psichiatrin ekspertiz, o pagal ios ivad gali priimti
sprendim pripainti pasveikusj veiksniu ar pripainim neveiksniu pakeisti pripainim
ribotai veiksniu. Pats neveiksniu pripaintas asmuo teiss kreiptis teism dl jo
pripainimo veiksniu ar dl pripainimo neveiksniu pakeitimo pripainim ribotai veiksniu
neturi (LR CPK 469 str.).
Taigi civilin teis pasiymi teisini santyki tarp asmenybs ir visuomens vairove.
Civiliniai teisiniai santykiai apima visus mones, skaitant ir asmenis, turinius psichikos
sutrikim. Todl teismo psichiatrins ekspertizs reikm civiliniame procese yra ymiai
platesn nei baudiamajame procese ir yra susijusi su socialiai reikmingomis psichikos
sutrikimus lydiniomis gyvenimo situacijomis. Atliekant teismo psichiatrin ekspertiz
bylose dl asmens pripainimo neveiksniu eksperto sprendimas priklauso nuo psichikos
sutrikim sunkumo, bet ypa, - tai labai svarbu, - nuo t sutrikim dinamikos. Sutrikim
dinamika leidia prognozuoti tiriamojo tolimesn veikl, jo galimybes adekvaiai suvokti
aplinkin pasaul ir atitinkamai elgtis.
Sudtingiausios civilinio proceso ekspertizs yra pomirtins teismo psichiatrins
ekspertizs, kai tenka retrospektyviai nustatyti asmens psichikos bsen sandorio
(daniausiai tai bna testamentas) sudarymo metu.
Apibdinant testatoriaus psichikos bkl aikumo sumetimais slygikai pravartu
sivesti termin "testamentinis veiksnumas". Testamentinis veiksnumas yra ypatingas tuo,
kad, kitaip nei bendrasis civilinis veiksnumas, negali bti apribotas. Testatoriaus bkls
teisminis psichiatrinis vertinimas apima medicininius ir teisinius kriterijus, j pagrindu
nustatomas asmens gebjimas teisingai painti aplinkos vykius atliekant bet kokius
civilinius aktus.

Kadangi testatoriaus psichikos bsena vertinama retrospektyviai, kai jo jau nra tarp
gyvj, atliekant pomirtines ekspertizes ikyla nemaa keblum. Pagrindin ekspertizs
mediag sudaro medicinos dokumentacija, liudytoj parodymai, mirusiojo laikai ar
uraai.

Pomirtinei

ekspertizei

pateikta

medicinos

dokumentacija

danai

bna

nepakankamai isami. Joje danai nebna duomen apie ligonio psichiatrin tyrim jam
esant gyvam, kadangi senyvo amiaus testatoriai dl sunkios somatins bkls
daniausiai bna somatini ir neurologini skyri pacientai. Tuo tarpu poliklinik ir kitokio
profilio ligonini gydytojai didiausi dmes skiria ligonio fizins bkls apraymui ir
nepakankamai aprao jo psichikos bkl, neregistruoja psichikos sutrikim arba lakonikai
konstatuoja "silpnaprotis, dementikas", nepateikdami isamaus simptom apraymo,
pagrindianio toki ivad. Nereti atvejai, kai neturintys specialios kvalifikacijos medicinos
darbuotojai tenkinasi standartiniais klausimais apie savijaut ir buitinmis temomis ir
neatpasta psichikos sutrikimo, o vliau, dalyvaudami teismo posdyje kaip liudytojai,
tvirtina, kad joki ymesni psichikos sutrikim nepastebjo.
Jeigu asmenys per vis savo gyvenim nebuvo kreipsi gydytojus, nes man es
sveiki, teismo psichiatrinei ekspertizei pateikiamose j civilinse bylose visikai nebna
medicinos dokumentacijos. Tokiais atvejais teismo psichiatr ivados remiasi vien liudytoj
parodymais, taigi ie gauna labai didel reikm. Pomirtins ekspertizs liudytoj
parodymai paprastai bna nerils, blanks ir beveik visada prietaringo pobdio. Taip
yra, matyt, dl to, kad liudytojai atvyksta teism atstovauti suinteresuotiems asmenims,
todl ne visada bna objektyvs ir nealiki. Be to, psichikos sutrikim diagnostika yra
labai specifin ir sudtinga, todl neturini medicininio isilavinimo asmen ivados apie
psichin testatoriaus sveikat visada bna daugiau arba maiau subjektyvios. Pateikiam
fakt interpretacija gali bti klaidinga, ypa liudytojams vertinant pagyvenusi ir senyvo
amiaus asmen intelektinio lygio sumajim.
Kadangi teisminiai iekiniai gali bti pateikti prajus keleriems metams nuo testamento
sudarymo, esmin poveik liudytoj parodymams daro laikas: vykius, nutikusius ymiai
vliau, nei buvo sudarytas testamentas, liudytojai link perkelti ankstesn laikotarp.
Pavyzdiui, testatori po testamento forminimo itiko insultas ir dl to pradjo reiktis
silpnaprotysts poymiai, o liudytojai danai teigia, kad tai vyko prie sudarant
testament.
Analizuodamas liudytoj parodymus ekspertas turi susidaryti tiriamojo asmens
psichikos bsenos vaizd. iuo atveju vien abejoni dl testatoriaus veiksnumo
nepakanka - eksperto ivada turi bti rodyta pradiniais klinikiniais duomenimis. Norint
optimaliai vertinti testamentin veiksnum, be psichopatologinio vaizdo btina turti

informacijos apie testatoriaus gyvenimo slygas, asmenis, prie kuri jis buvo prisiris
paskutiniaisiais gyvenimo metais ir kurie galjo turti takos testamento pobdiui. Taip pat
reikia atsivelgti asmens premorbid ir vertinti tai, ar ligos eigoje atsirado nauj, iki tol jai
nebding poymi, prietaraujani ankstesnei orientacijai.
Pastaraisiais metais didel reikm gijo psichopatologini sutrikim vertinimas
somatins patologijos fone. Nra somatini lig, kurios nesukelt psichikos nukrypim,
kaip nra ir psichikos lig, atsiet nuo somatini simptom. Atliekant pomirtin teismo
psichiatrin ekspertiz daniausiai susiduriama su tokiomis ligomis, lydimomis psichikos
sutrikim: ltin ir mi irdies ir kraujagysli liga (irdies yda su aritmija ir kraujotakos
sutrikimais,

miokardo

infarktas,

plaui

arterijos

tromboembolija),

obliteralin

arterioskleroz su galni gangrena, reumatinis poliartritas, raudonoji vilklig, inkst ligos

ir inkst nepakankamumas, cukralig, smegen augliai ir vairiausios lokalizacijos
piktybiniai augliai. Sergant iomis ligomis reikiasi vairiausi polimorfini psichopatologini
sutrikim klinikiniai poymiai. Teismo psichiatrams i problema yra gana sudtinga, nes
mintos liguistos bsenos diagnostinis kvalifikavimas reikalauja vairiapusik specialij
ini, nes: pirma, mintas ligas gydo gretutini specialybi medikai (terapeutai, onkologai,
endokrinologai); antra, i ligoni psichopatologiniai sutrikimai tiriami retai ir maai.
Pagrindinius somatines ligas lydinius psichikos sutrikimus schematikai galima
suskirstyti itaip:

I grup - maiausiai specifiniai sutrikimai. Jiems bdingi asteniniai, neuroziniai arba

psichopatoidiniai simptomai. Daugumai ligoni jie pasireikia skirtingai: kai kada
bna padidjs nuovargis, isekimas, emocij labilumas ir verksmingumas,
sensityvumas, vieni yra dirgls, konfliktiki, kiti pikti. Atskirais atvejais pastebima
demonstratyvi elgsena su grasinimais nusiudyti, trumpalaiks agresijos epizodai.
Bdinga nuotaik kaita su vyraujaniais

vairiausios raikos depresiniais

sutrikimais. ios bkls nesiekia psichozinio lygio, todl daroma teismo psichiatrin
ivada "gali suprasti savo veiksm esm ir juos valdyti".

II grup - psichozinio lygio psichopato loginiai sutrikimai. Ligoniai klaidingai suvokia

aplink, kliedesingai interpretuoja. Paranojins idjos gali bti likutins, artimos
sensityvinms, o kai kada jos reikiasi stipriau. Ltini ilgalaiki lig atveju bna
absurdik kliedjim dl maos alos. Atskirais atvejais formuojasi iplstinis
haliucinacinis ar depresinis, paranojinis sindromas, pasireikiantis santyki,
nuodijimo kliedjimo idjomis, kai kada su psichikos automatizmo - KandinskioClerambo sindromo likutine iraika. Sunkiau klasifikuoti ilgalaikius psichikos
sutrikimus - izoformines psichozes. i psichikos sutrikim grup ekspertams kelia

sunkum sprendiant testatoriaus veiksnumo klausim. Ryks ir ilgalaikiai

paranojos simptomai lyg ir nekelia abejoni, kad ligonis nesupranta savo veiksm
esms ir negali j valdyti. Taiau likutins paranojos apraikos reikalauja
ekspertizs ivadas formuluoti kiekvienu atveju individualiai.

III grup - psichopatologiniai sutrikimai su smons sutrikimu. ios ries sutrikimai

reikiasi skirtingai, klinikiniai simptomai esti polimorfiki: trumpalaik tranzitorin
bkl nesiorientuojant aplinkoje, apsvaigimas, slopinimas, nors ltini somatini lig
terminalinse stadijose adekvatus aplinkos suvokimas gali i dalies sugrti.
Diabetikams gali pasireikti tranzitorin psichoz, pagal struktr artima amencijai ir
lydima smons sutrikim, dezorientacijos, psichomotorinio susijaudinimo gulint,
nenuoseklios ir ne rilios kalbos. Sutrikusios smons somatini ligoni ekspertiz
nra sudtinga, nes tokiais atvejais psichikos sutrikimai akivaizds, tiriamieji negali
suprasti savo veiksm esms ir j valdyti.

vertinant veiksnum svarbu atsivelgti tiriamojo asmens elgesio nuoseklum,

objektyv jo santyki su paveldtojais pagrstum, jo santykius su suinteresuotomis
alimis. Btina isiaikinti, ar testamente jis realizavo savo senas mintis ir ketinimus, ar jo
nuomons pasikeitimas yra susijs su objektyviomis aplinkybmis, ar teisingai jis vertina
aplinkini moni santyki su juo permain, ar testamento pobdiui neturjo takos kiti juo
suinteresuoti asmenys.
Nustatant testatoriaus psichikos bsen atsivelgiama vairius jo gyvenimo
laikotarpius, skaitant ir testamento sudarymo moment. Tai ypa svarbu, jei asmuo
skirtingu laiku sudaro kelis testamentus ir keiia j pobd.
Civilinse bylose, be liudytoj parodym, ekspertui psichiatrui neretai tenka susidurti su
tiriamj asmen sudarytais raytiniais dokumentais laikais, rateliais ir kita raytine
mediaga, kurioje atsispindi mirusiojo mintys. Nagrinjamas j turinys, stilius, ratingumas,
raysena. Labai svarbu ianalizuoti raytins kalbos pokyius. Paprastai vertinama pagal
visum, o ne pagal atskiras praleistas raides, odius arba stiliaus klaidas. Kintantis
ligonio ura tonas, prasms nebuvimas, nereikming detali sureikminimas gali bti
panaudoti kaip vienas i tiriamojo asmens neveiksnumo rodym. Btina pabrti, kad
nurodyti tyrimo aspektai neatlieka savarankiko vaidmens, jie yra tik pagalbiniai. Teisminis
psichiatrinis vertinimas grindiamas bendru klinikiniu sutrikimo (ligos) vaizdu, t.y.
testamento turin atsivelgiama tik remiantis klinikiniais duomenimis. Testatoriaus
veiksnumo klausimas gali bti isprstas arba pakankamai tiksliai ir kategorikai, arba
teismo psichiatrai ekspertai gali atsisakyti pateikti kategorik ekspertin sprendim ir
padaryti tik prielaidin ivad.

Nuo 1989m. teismo psichiatrini ekspertizi skaiius civilinse bylose spariai didjo ir
iki 2000m. iaugo net 6 kartus - nuo 143 iki 825. Be abejo, tai susij ir su padidjusiu
testamentinio veiksnumo nustatymo aktualumu, kur lm pasikeits moni poiris
nuosavyb, padidjs globos ir rpybos tarnyb aktyvumas bei socialini darbuotoj
instituto sitvirtinimas medicinos staigose.
Civilini byl teismo psichiatrins ekspertizs tiriamieji sudaro specifin tiriamj grup,
kuri i esms skiriasi savo klinikiniais, socialiniais-demografiniais poymiais nuo t
tiriamj, kuriems skiriama ekspertiz nagrinjant baudiamsias bylas. Iskirtin civilini
byl tiriamojo kontingento specifika reikalauja ypatingo teismo psichiatr, psicholog ir kit
sveikatos apsaugos darbuotoj bei staig dmesio sprendiant klausimus, susijusius su
i ekspertizi ypatumais.

Teismo psichiatrini, psichologini ir narkologini ekspertizi

organizavimas Lietuvoje
Teismo ekspertizes paprastai atlieka atitinkam ekspertizs staig ekspertai. Lietuvoje
iki 1991 met nebuvo savarankikos psichiatrins ekspertizs struktros. Psichiatrijos
ligonini administracija patvirtindavo sraus psichiatr, kuriems pagal kvalifikacij buvo
leidiama dalyvauti ekspertizs komisijose. Du Naujosios Vilnios ir Utenos ligonini skyriai
buvo pritaikyti pavojing tiriamj stacionariniam tyrimui. Organizacini metodini ir
mokslini teismo psichiatrins ekspertizs klausim sprendimui vadovavo Maskvos
Serbskio

teismo

psichiatrijos

institutas,

pagarsjs

piktnaudiavimu

psichiatrija

susidorojant su politiniais disidentais. Atkrus Lietuvos nepriklausomyb teko kurti daugel

sav tarnyb, teiss norm, statym. Tai buvo labai aktualu ir psichiatrijai. 1992m. Vidaus
reikal ir Teisingumo ministerijos bei Generalins prokuratros iniciatyva teismo
psichiatrin ekspertiz buvo pavesta Teismo medicinos ir psichiatrijos centrui, pavaldiam
Sveikatos apsaugos ministerijai. Pagal sveikatos ministro J.Brdikio 1994 04 05 sakym
Nr.134 is centras buvo reorganizuotas savarankik Valstybin teismo psichiatrijos ir
narkologijos tarnyb prie SAM (VTPNT). Tarnybos struktr eina Utenos ekspertin
ligonin, vykdanti ekspertines funkcijas jau nuo 1984m. (atliekamos stacionarins suimt ir
nesuimt asmen ekspertizs), 8 teismo psichiatrijos regionins ambulatorins komisijos,
teismo narkologijos komisija ir tarnybos aukiausioji staiga - Centrin teismo psichiatrijos
ko misija, atliekanti kartotines ir ypa sudtingas ekspertizes. 36 teismo psichiatrai
ekspertai ir 8 teismo psichologai ekspertai aptarnauja visas alies teissaugos staigas.
Ekspert

poreikis

iuo

metu

gerokai

virija

galimybes.

Smarkiai

iaugus

nusikalstamumui (1990m. registruota 37056, 2000m. 84048 nusikaltim) padidjo ir

ekspertinio darbo krvis (1990m. atlikta 2350 ekspertizi, 2000m. - 4500, suteikta per 4
tkst. konsultacini ivad ratu).
Iki 1992m. Lietuvoje buvo tik vienas etatinis konsultantas psichologas, turjs teismo
psichologo specializacij. Pradjus formuotis savarankikai teismo psichiatrijos tarnybai,
imtasi intensyviai rengti teismo psichologus bei kurti norminius aktus, teismo psichologus
integruoti ekspertizs proces, apibrti tyrimo objektus, kompetencijos ribas. Lygiateisis
ir nepriklausomas psichologo dalyvavimas baudiamajame ir civiliniame procese yra
auktos kokybs ir profesionalumo slyga priimant teismo sprendimus. Aktyvus teismo
psichologijos vystymasis Lietuvoje pakeit ir teisinink poir pakaltinamumo problem.
Per trump laik Valstybin teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba tapo ne tik
kompetentinga ekspertine staiga, bet ir moksliniu metodiniu centru, ji reguliuoja teismo
psichiatrini ekspertizi atlikimo tvark, aktyviai prisideda prie statym rengimo ir
prievartinio nepakaltinam ligoni gydymo organizavimo, yra prevencini priemoni
iniciator ir mokomoji baz - ia drauge su Lietuvos teismo psichiatrijos asociacija (LTPA)
rengiami tobulinimosi kursai teismo psichiatrams, psichologams ir medicinos studentams
rezidentams bei teistvarkos pareignams. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 19970703
nutarimu Nr. 712 patvirtino "Teismo psichiatrini ekspertizi organizavimo ir atlikimo
nuostatus". Tarnyba glaudiai bendradarbiauja su vedijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos
ir Rusijos teismo psichiatrijos institucijomis. Ms ekspertai stauoja Londone, Stokholme,
Varuvoje, Maskvoje, Rostoke.

Ekspertizi atlikimo tvarka

LR BPK 209 str. 4 dalyje nusatyta, kad ekspertizs staigose atliekamos laikantis i
staig nuostat nustatytos tvarkos. is straipsnis labai svarbus ekspertams, kadangi
remiantis juo galima isprsti daug specifini ekspertizs klausim, neaptart kodekse.
Priklausomai nuo atlikimo slyg ekspertizs skirstomos ambulatorin (ATPE),
stacionari (STPE), neakivaizdin ir pomirtin.
Ambulatorin ekspertiz skiriama tais atvejais, kai ekspertin ivad galima pateikti
remiantis vienkartiniais tyrimais. Ambulatorin teismo psichiatrin ekspertiz yra
savarankika ekspertizs forma su teise sprsti visus ekspertizs klausimus. Todl iuo
metu, siekiant optimizuoti darb, labai svarbu parengti ambulatorins ekspertizs
reikalavimus, padidinti galutini ivad procent ir palengvinti ekspertinio stacionaro darb
- sumainti darbo krv ir ilaidas, susijusias su tiriamj ilaikymu ir gydymu.
Ambulatorines

ekspertizes

atlieka

vienas

ekspertas

ar

ekspert

komisija.

Atsivelgdama ekspertizs sudtingum ir eksperto kvalifikacij, ekspertins staigos

vadovyb savo nuoira gali pavesti atlikti ekspertiz bet kuriam ekspertins staigos
ekspertui arba ekspert komisijai.
Vienasmen ekspertiz gali bti atliekama tik ambulatorinmis slygomis ir tik
pirmins, papildomos ekspertizs metu.
Komisijos ekspertiz atlieka du ar daugiau ekspert. Komisijos ekspertiz pirmins
ekspertizs metu atliekama ambulatorikai ar stacionariai, paprastai pagal regionin
princip, o pakartotin ekspertiz atlieka centrin ekspert komisija arba ekspertins
staigos vadovybs sudaryta ekspert komisija. Komisijai inagrinjus ekspertizs
rezultatus ir ekspert nuomonms sutapus pateikiamas bendras ekspertizs aktas;
nuomonms nesutampant ekspertas, nesutinkantis su kit nuomone, pateikia atskir
ekspertizs akt.
Ambulatorin ekspertiz atliekama ia tvarka:
1. bylos mediaga turi bti pateikta ne vliau kaip prie 1-3 dienas iki nustatytosios
ekspertizs atlikimo datos;
2. ekspertizs dat skiria ekspertas, skyriaus virininkas ar vyresnysis komisijos
ekspertas;
3. ekspertiz gali bti atidta, jeigu teismo ekspertizs metu nustatoma, kad reikia
papildomos bylos mediagos (pvz., medicinos dokument), papildomai apklausti
liudytojus arba tiriamajam atlikti papildomus medicinos tyrimus;
4. ekspertiz pradedama nuo nutarties (nutarimo) ir mediagos gavimo, o baigiama
ekspertizs akto suraymu ir isiuntimu ekspertiz paskyrusiai institucijai. is
laikotarpis neturi bti ilgesnis kaip 4 savaits, iskyrus atvejus, kai ji atidedama dl
anksiau mint prieasi.
Stacionarin ekspertiz skiriama tais atvejais, kai ekspertinei ivadai pateikti reikia
ilgalaikio ekspertinio medicinos tyrimo. i ekspertiz atliekama tik ekspertiniuose
skyriuose.
Stacionarin ekspertiz atliekama ia tvarka:
1. ekspertizs atlikimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo tiriamojo atvykimo
stacionar dienos;
2. nutartis (nutarimas) dl ekspertizs paskyrimo ir teismo ekspertizei reikalinga bylos
mediaga turi bti pateikti iki tiriamojo atvykimo stacionar;
3. ekspertiz gali trukti iki 30 dien (o civiliniame procese - iki 6 savaii). Jeigu
nurodytuoju laiku negalima pateikti galutins ivados apie tiriamojo psichin bkl,

ekspertizs termin galima pratsti. Apie sprendim btina praneti ekspertiz

paskyrusiai institucijai;
4. ekspertizs aktas su ivadomis ir atsakymais klausimus pateikiamas ne vliau kaip
per 15 d. po ekspertizs atlikimo.
Neakivaizdin ir pomirtin ekspertizs skiriamos, kai negalima itirti paties tiriamojo,
- kai jis yra u Lietuvos rib arba mirs.
Ambulatorin teismo psichiatrin ekspertiz (ATPE) - ms alyje ir usienyje
labiausiai paplitusi teismo psichiatrins ekspertizs forma (Lietuvoje ji sudaro iki 90% vis
teismo psichiatrini ekspertizi, 2000m. ATPE buvo atlikta 3274, suteikta 4186
konsultacij, STPE-315).
Taip danai ji skiriama dl daugelio prieasi: nereikalauja dideli materialini
snaud, trumpai trunka, patogi tiriamiesiems, be to, dl statymo ir proceso kodekso
reikalavim tiriamus liudytojus ar nukentjusi uosius ne visada galima tirti psichiatriniame
stacionare, apribojant laisv be j sutikimo. Psichikos sveikatos prieiros statymai
garantuoja psichikos ligoni teises ir asmens teisines garantijas, todl ambulatorinis
ityrimas daugeliu atvej yra priimtinesnis.
iuo metu tvirtinta dabartins teismo psichiatrins ekspertizs praktikos nuostata didioji dauguma tiriamj pirmiausia konsultuojami ambulatorijos slygomis ir tik tokiu
bdu atrinkti asmenys siuniami tolimesniam tyrimui ekspertin skyri.
Ambulatorin teismo psichiatrin ekspertiz baudiamajame procese daniausiai
atliekama asmenims, neturintiems sunki psichikos sutrikim, kilus abejoni dl j
psichikos bkls nusikalstamos veikos metu. Daniausiai tenka tirti asmenis, apsvaigusius
nuo alkoholio ar narkotik, taip pat asmenis, igyvenanius emocin tamp (vadinamieji
afektyvs deliktai). Tokiais atvejais tenka atlikti retrospektyvij diagnostik arba
susiduriama

su

btinybe

atmesti

laikin

psichikos

veiklos

sutrikim

remiantis

baudiamosios bylos mediagos analize, teismo psichiatro ir psichologo tyrimais

ekspertizs metu ir vertinus paties tiriamojo pateiktus duomenis apie laikotarp po nusikaltimo vykdymo. Stacionarin teismo psichiatrin ekspertiz dl laikino psichikos (smons)
sutrikimo nustatymo reikt rekomenduoti tik tuo atveju, kai btina i esms itirti
pamatines prieastis, galjusias sukelti iskirtin bkl. Sakykim, prireikus patvirtinti ar
paneigti epilepsij, centrins nerv sistemos organinius paeidimus.
Ambulatorin teismo psichiatrin ekspertiz galima rekomenduoti seniai sergantiems
psichikos ligoniams, kuri psichikos sutrikimus patvirtina ligos istorijos psichiatrijos
ligoninse ir pirminiuose psichikos sveikatos centruose.

Kita didel grup asmen, dl kuri psichikos pilnavertikumo ir pakaltinamumo kartais

abejoja teismo ir tardymo organai, yra asmenys, rayti pirmini psichikos sveikatos
centr skait dl psichikos sutrikim (organiniai psichikos sutrikimai, priklausomybs
sindromai, asmenybs sutrikimai, protinis atsilikimas, neuroz, vystymosi sutrikimai), taip
pat asmenys, kuriems praeityje buvo atlikta teismo psichiatrin ekspertiz. Pasakytina, kad
anksiau ivardyta psichikos patologija, nustatyta jaunystje, daniausiai pasiymi
teigiama dinamika. Iimt paprastai sudaro sergantieji ltiniu alkoholizmu, narkomanija ir
toksikomanija. Jiems psichikos sutrikimai gilja, galimos

psichozs,

asmenybs

degradacija su demencijos reikiniais. Grup ligoni, turini paribini psichikos sutrikim,

sudaro 30-40 procent bendro skaiiaus asmen, kuriems atliekama ambulatorin
ekspertiz. Juos sieja didiulis psichikos sutrikim skaiius, vadinamosios psichikos
anomalijos, kuri bendras poymis - asmenybs sutrikimai, nedideli intelekto ir emociniai
sutrikimai. Todl ie asmenys daniausiai pripastami pakaltinamais. Tuo pat metu kai
kurios toki asmen psichikos ypatybs turi takos nusikalstamos elgsenos motyvams,
nusikalstam ketinim realizavimo bdams, riboja galimyb susilaikyti nenusikaltus.
Ambulatorin teismo psichiatrin ekspertiz atliekama ir tokiems asmenims, kuri,
nepriklausomai nuo jiems nustatyt psichikos sutrikim ir ankstesns ekspertizs ivad,
pagal j teisin bkl stacionar negalima guldyti be j sutikimo. Tai baudiamj byl
liudytojai ir nukentjusieji, civilini byl iekovai ir atsakovai.
ios

ries

ekspertizs

metu

sprendiami

klausimai

apima

nukentjusij

psichogenini sutrikim diagnostik, j trukms kvalifikavim, saviudybs tendencij

konstatavim. Jei psichogeniniai sutrikimai, nustatyti liudytojams ir nukentjusiems
asmenims (ypa nepilnameiams), gali skatinti polink saviudyb, sprendiant
pagrindinius ekspertizs klausimus btina patikti rekomendacijas dl j laikino ne
dalyvavimo teismo ir tardymo procese, o tam tikrais atvejais - ir rekomendacijas dl
gydymo bendra tvarka psichiatrijos staigose. Visa tai yra reikminga nustatant
nukentjusij kno sualojim sunkum. Ekspert ivadoje nustatyti faktai, kad
nusikaltimo metu nukentjusieji buvo apsvaig nuo alkoholio, narkotik, buvo toksini
mediag ar preparat veikiami, teismo ir tardymo organ danai imami u pagrind j
bejgikumo bklei nustatyti. Todl atliekant tokio pobdio ekspertiz danai btina atlikti
kompleksin tyrim (kompleksin teismo ekspertiz), kuriame dalyvauja psichologai,
teismo medikai, seksopatologai, narkologai, toksikologai, farmakologai, neurologai ir kit
gretutini srii specialistai.
Ypating dmes reikia skirti ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei, kai tenka
vertinti psichogeninius sutrikimus. Patraukimas baudiamojon atsakomybn, sumimas,

gyvenimo stereotip keitimas, prast socialini ryi praradimas, bausms laukimas,

kalts dl padaryto nusikaltimo jausmas asmenybei yra ekstremals, psichogeniniai,
neigiami emociniai veiksniai. Jeigu negils psichogeniniai sutrikimai (neuroziniai,
disociaciniai, nerimo ir kt.), pasireikiantys ireiktos besivystanios psichikos patologijos
neturintiems asmenims, susidrusiems su teismo ir tardymo situacija, neturi takos
ekspert sprendimui dl pakaltinamumo ar veiksnumo, tie sutrikimai gali bti vertinti
ambulatorinmis slygomis. Taiau bna atvej, kai tiriamiesiems pasireikia gilesni,
klinikai ryks psichogeniniai sutrikimai (reaktyviosios bsenos).
Dabartinje tarptautinje klasifikacijoje TLK -10 reaktyvieji sutrikimai apibrti skyriuose
F43 (reakcijos sunk stres ir adaptacijos sutrikimai) ir F44 (disociaciniai konversiniai
sutrikimai). Bendras disociacini ar konversini sutrikim bruoas yra dalinis arba visikas
praeities atsiminim, normalios integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties poji
sismoninimo ar kno judesi kontrols pojio praradimas. Vis tip disociaciniai
sutrikimai po keli savaii ar met susilpnja, ypa jeigu j pradia yra susijusi su psichotrauminiu vykiu. Klinikiniu poiriu labai vykusi yra kiek modifikuota M.Jaroszo (1988)
reaktyvij bsen nozologin klasifikacija, kur laikantis tradicini kriterij reaktyviosios
bsenos priskiriamos prie egzogenij, tik psichogenins, o ne somatogenins kilms:

Epizodins reaktyviosios bsenos:

mi reakcija stres,

adaptaciniai sutrikimai,

disociacins reakcijos su atminties, smons, identiteto sutrikimais.

Reaktyviosios psichozs:

reaktyvioji depresija,

reaktyvusis paranojinis sindromas,

reaktyvioj i izofrenoidin (paranoidin) psichoz.

Isteriniai psichotiniai sutrikimai.

Situaciniai sutrikimai (tarpin zona tarp psichotins reakcijos ir simuliacijos).

Rykiems psichogeniniams sutrikimams vertinti rekomenduotina stacionari ekspertiz,

kadangi tik kompleksinis reaktyvij bsen struktros ir dinamikos tyrimas, gydymo
veiksmingumo rezultatai duoda pagrind ir galimyb ekspertams teisingai nustatyti
reaktyvij sutrikim etiologij ir nozologij, priimti kompetenting ekspertin sprendim.
Atliekant tiriamajam teismo psichiatrin ekspertiz reaktyvioj i bsena danai kelia
daug sunkum priimant diagnostinius ir ekspertinius sprendimus. Reaktyviosios bsenos
danai isivysto paeistos psichikos fone ir umaskuoja jau turtus psichikos sutrikimus
(organinius, asmenybs, izofreninius, protinio atsilikimo). Dl blogo kontakto su tiriamuoju

nemanoma isamiai surinkti anamnezs duomenis, iaikinti nusikalstamos veikos

motyvus, vertinti psichikos bsen vykio metu. Atliekant ekspertiz labai svarbu nustatyti
reaktyvij sutrikim pradi, j tak tardyminiams, teisminiams veiksmams. Reaktyvios
bsenos tiriamieji link viskuo apkaltinti save, prisiimti svetim kalt, j elges ir veiksmus
tardymo metu danai slygoja santykio, poveikio, persekiojimo, pavydo, nuostolio
k1iedjimo idjos, liguista vyki interpretacija. Tokio pobdio psichikos sutrikimai daro
nemanom kompetenting ekspertin sprendim dl tiriamojo pakaltinamumo. iai
tiriamj grupei ekspertai rekomenduoja prievartin stacionarin gydym. Tik pasiekus
teigiam gydymo rezultat pakaltinamumo klausimas nagrinjamas ir sprendiamas
pakartotinai.
Reaktyvij bsen, kaip laikin grtam psichikos sutrikim, samprata tarytum
prietarauja stabili, postreaktyvini psichikos pokyi isivystymo galimybei, taiau iuo
klausimu egzistuoja ir kita nuomon. Kai kurie autoriai aprao vairaus pobdio
postreaktyvinius sutrikimus. Antai Kretschmeris man, kad postreaktyviniams pokyiams
bdingiausi afektiniai emociniai sutrikimai, "vitalikumo praradimas". Astrupas Kolle
apraydavo didel postreaktyvini deficitini bsen panaum rezidualins izofrenijos
klinikin vaizd. Vedenskis apra stabilius organinius psichikos pakitimus po ilgai
trunkani reaktyvij bsen. Ganukinas paymjo sunkius neurozinius postreaktyvinio
laikotarpio sutrikimus.
Postreaktyviniai psichikos pokyiai labai nevienodi ir priklauso nuo psichogeninio
sutrikimo struktros: pvz., esant usitsusiai isterinei psichozei postreaktyviniai pokyiai
labai

nepastovs

ir

veikiant

naujiems

psichogeniniams

veiksniams

pasireikia

usifiksavusia reagavimo forma. Tokie postreaktyviniai psichikos sutrikimai yra labai

svarbs teismo psichiatriniams ekspe:rtiniams sprendimams, kadangi dl j asmenys,
vykd nusikaltim bdami pakaltinamumo bsenos, nesugeba atlikti teismini procesini
veiksm. Usitsusi reaktyvij bsen eigos variant, kai postreakatyviniai psichikos
pakitimai ilgai ilieka, yra stabils, nepasiduoda gydymui, ekspertai prilygina ltiniam
psichikos sutrikimui ir rekomenduoja teismui skirti tiriamajam asmeniui priveriamsias
medicinos priemones.
Neakivaizdin ir pomirtin ekspertizs skiriamos, kai negalima itirti paties tiriamojo - jis
yra u alies rib arba mirs. ios ries ekspertizs ivados daniausiai remiasi
baudiamosios ar civilins bylos mediagos visuma. Jei tikinam medicinos dokument ir
duomen apie asmenyb bei elgsen nra, ekspert ivad galima atidti iki bus gauta
reikalinga mediaga, o jei dokument ir duomen gauti nemanoma, galima atsisakyti
daryti galutines kategorikas ivadas.

Taigi daugelio asmen, kuriems baudiamj ir civilini byl proceso metu reikalinga
ekspertiz, psichikos bkl gali bti vertinama ambulatorinio teismo psichiatrinio tyrimo
metu.
Taiau yra atvej, kai ambulatorins ekspertizs dert atsisakyti i anksto numatant,
kad jos ivados bus nepakankamai tikinamos tardymo institucijoms ir teismui.
Netikslinga skirti ir ambulatorinmis slygomis atlikti pakartotin teismo psichiatrin
ekspertiz, jei pirmin ekspertiz buvo atlikta stacionare. Ekspertiz stacionare turi daug
pranaum (stebjimo trukm, papildom tyrim visuma, gydymo vaistais galimyb ir t.t.),
o pakartotinis ambulatorinis tyrimas gali bti netikinamas, ypa tuomet, jeigu jo ivados
nevisikai patvirtina pirmj ambulatorin tyrim ar jam prietarauja.
Labai atsargiai reikia diagnozuoti pirminius psichikos sutrikimus asmenims, kurie
anksiau nebuvo stebimi psichiatrijos staigose ir niekada anksiau nebuvo kreipsi
gydytoj psichiatr ar psichoterapeut. Tai ypa taikytina pirminei izofrenijos diagnostikai.
Klaidingas izofrenijos diagnozavimas ambulatorijos slygomis turi takos bylos eigai ir
medicinos priemoni taikymui, paveikia tolesn tiriamojo asmens likim (socialin
adaptacij, darb, invalidum, veiksnum ir pan.).
Tikslinga stacionare atlikti teismo psichiatrin ekspertiz ir tiems, kurie gali bti tariami
psichikos sutrikim simuliavimu. Btina atminti, kad, nepaisant simuliacinio iorini
simptom pobdio, kartais simuliacija gali bti paskatinta psichikos sutrikimo. Be to,
tikrj prieast nustatyti yra tuo sunkiau, kuo rykiau pateikiami simptomai ir kuo maesn
j klinikin tikimyb, kuo labiau jie artja prie pseudoparafrenini sindrom. Turint galvoje
simuliavimo polimorfizm, - nuo lengvos agravacijos formos (tikslingas per didelis esam
ar buvusi psichikos sutrikim vertinimas) iki metasimuliacijos (tikslingas tolesnis buvusi
psichikos sutrikim demonstravimas), sursimuliavim (esamai psichopatologijai nebding
psichikos sutrikim demonstravimas), disimuliavim (tyinis tikr psichikos sutrikim
slpimas), - ivadas dl simuliavimo reikt daryti pagal tyrimus teismo psichiatrijos
stacionare.
Teismo psichiatrin ekspertiz stacionare danai bna tikslinga atlikti ir asmenims,
sergantiems epilepsija. Jeigu jie gydomi vaistais, jeigu encefalograma nerodo patologijos ir
jeigu medicinos dokumentuose nurodoma, kad priepuoli ir j atitikmens kelerius metus
nra buv, visikai pakanka ir ambulatorini tyrim. Taiau jei minti faktai nepatvirtinti,
tyrimas stacionare leidia nustatyti reali klinikini poymi pasikartojimo (epipriepuoli)
dan ir paroksizmo bkls bei emocij sutrikim kilm.
Stacionare rekomenduojama atlikti teismo psichiatrin ekspertiz tiems asmenims,
kuri sunkinaniomis aplinkybmis vykdyti neteisti, nusikalstami veiksmai pasiymi tokiu

iaurumu, brutalumu arba neadekvatumu (nors anamnezje nra psichikos sutrikimo), kad
jiems gresia grietas teismo nuosprendis.
Galiausiai, stacionarin ekspertiz patartina atlikti visais sunkiai diagnozuojamais
atvejais, kai tyrimo metu klinikinis vaizdas yra neaikus: kai reikia nustatyti intelekto ir
emocij ar valios sutrikim lyg protinio atsilikimo ir psichofizinio infantilizmo atvejais,
sergant galvos smegen kraujagysli ligomis, tariant galvos smegen augl, taip pat
nustatant praeities psichozini epizod nozologin priklausomyb ir j santyk su esama
bkle.
Priklausomai nuo atlikimo eigos ekspertizs skirstomos pirmin, papildom,
pakartotin ir kompleksin.
Pirmin ekspertiz pirmj kart byloje tiriamajam skiria tardymo ir teismo institucijos.
J atlieka teismo psichiatrin komisija arba skyriai pagal regionin princip.
Pirmin ekspertiz gali atlikti vienas ekspertas arba ekspert komisija, kuri sudaro
skyriaus virininkas arba vyresnysis komisijos ekspertas. Ekspertins staigos vadovyb,
nesutinkanti su eksperto (ekspert) ivadomis, siunia ekspertizs akt institucijai,
paskyrusiai ekspertiz, ir pateikia jai motyvuot savo nuomon, kuria i institucija gali
remtis skirdama papildom ar pakartotin ekspertiz.
Papildoma ekspertiz atliekama, jeigu ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismas nesutinka
su ekspertizs aktu, nes jis nepakankamai aikus ar isamus, taip pat kai nagrinjant byl
nustatoma nauj fakt, galini turti takos teismo ekspertizs ivadoms. Papildom
ekspertiz gali atlikti tas pats ekspertas ar ta pati ekspert komisija, taip pat kitas
ekspertas ir kita ekspert komisija (j sudaro skyriaus virininkas arba vyresnysis ekspert
komisijos ekspertas) .
Pakartotin ekspertiz atliekama, jeigu kvotjas, tardytojas, prokuroras ar teismas
nesutinka su teismo ekspertizs aktu, nes jis nepagrstas. i ekspertiz atlieka kita
ekspert komisija, kuri sudaro ekspertins staigos vadovyb.
Kompleksins ekspertizs metu kompleksikai nustatomi tiriamojo psichikos sutrikimai,
psichologiniai ypatumai ir somatoneurologiniai sutrikimai, i kuri galima sprsti, ar asmuo
pakaltinamas ir veiksnus, taip pat kurie gali turti reikms bylai. Kompleksin ekspertiz
nustato liudytoj ir nukentjusij psichikos, psichologin ir somatoneurologin bkl, j
gebjim atkurti turinias reikms bylai aplinkybes tais atvejais, kai tardymo ir teismo
institucijoms kyla abejoni dl nurodytj asmen psichikos pilnavertikumo. Kompleksin
ekspertiz atlieka ekspert komisija, susidedanti i skirting specialybi ekspert. i
ekspertiz gali bti psichiatrin psichologin, psichiatrin medicinin, psichiatrin

neurologin, teismo psichiatrin farmakologin ir kitokia, priklausomai nuo to, koki

specialybi ekspert reikia jai atlikti.
Ekspertiz

paskyrusi

institucij

pavedimu

kompleksins

ekspertizs

atlikim

kompleksins

teismo

organizuoja ir jos sudti nustato ekspertins staigos vadovyb.

Teismo

psichiatrijos

praktikoje

daniausiai

atliekamos

psichiatrins-psichologins ekspertizs.
Kompleksin teismo psichologin-psichiatrin ekspertiz (KTPPE) skiriama, kai tiriant
vairi psichikos anomalij (asmenybs sutrikimai, neuroz, lengvas protinis atsilikimas,
infantilizmas, paribins bsenos) turinius asmenis reikia suderinti psichologo ir psichiatro
inias. Kompleksin ekspertiz reikalauja didelio eksperto psichologo profesionalumo,
darbo patirties, sugebjimo priimti sprendim net ir trkstant laiko bei informacijos. Psichologo atsisakymas atlikti ekspertiz yra pagrstas, jei pateikti klausimai neatitinka jo
profesins specializacijos. Jei klausimas suformuluotas nekorektikai ir nemokslikai,
neatitinka pateikt dokument turinio, ekspertas gali pateikti tikslesn formuluot ir atsakyti
klausim.
Pagal praktikoje susiklosiusi tvark teismo psichologas ekspert komisijai pateikia
trump rezium su trumpomis pagrstomis ivadomis, aptarianiomis koki nors anomalij
turinio tiriamojo mstymo ypatybes, atmint, protin darbingum ir kitus psichikos
procesus, taip pat charakterizuojaniomis jo asmenyb. Psichologo tyrimo esm yra
bendras tiriamojo elgsenos konkreioje kriminalinje ir teismo proceso situacijoje vertis.
Todl teissaugos organ pateiktus klausimus reikt atsakyti remiantis teisikai reikming tiriamojo veiksm pavyzdiais.
Teismo psichologinis tyrimas lemia taikytin psichologijos metodik pasirinkim.
Rekomenduojama rinktis iplst, gilesn kai kuri psichologini procedr variant.
Sakykim, pagal Rozencveigo test galima sprsti, kaip nepilnametis tiriamasis supranta
pagrindines socialios elgsenos normas, jo potencialias galimybes sprsti problemin
situacij, sugebjim atskirti asmens pageidautinus ir pagal norm reikalaujamus
veiksmus, formuoti stabilias elgsenos normas.
Jei informacija apie tiriamj yra neapibrta ir tenka sprsti diferencijuotas
diagnostikos uduotis, teismo psichologinio tyrimo taktik diktuoja sukauptos profesins
inios ir patirtis. Jei duomen, kurie leist susieti gautas inias ir vienok ar kitok
patopsichologin simptom kompleks, nepakanka, btina pasitelkti fenomenologin
psichologin apraym ir fiksuoti ilikusias ir paeistas psichins veiklos grandis.
Eksperto psichologo sprendiami klausimai lemia kompleksins teismo psichologinspsichiatrins ekspertizs udavinius. Jie yra tokie:

Nustatyti asmen su psichikos anomalijomis (sutrikimais) emocini reakcij r bei

gyl tardymo ir teismo organus dominaniu metu.

Nustatyti asmen su psichikos anomalijomis (sutrikimais) asmenybs individualius

psichopatologinius bruous, iaikinti j tak elgsenai tardymo ir teismo organus
dominaniu metu.

Nustatyti maamei, nepilnamei ir suaugusi nukentjusij su psichikos

anomalijomis (sutrikimais) sugebjim suvokti kaltinamojo veiksm reikm ir jiems
pasiprieinti seksualini nusikaltim bylose.

Nustatyti kaltinamj, liudytoj ir nukentjusij, turini psichikos anomalij

(sutrikim) galimyb suvokti reikmingas bylos aplinkybs ir duoti apie juos
parodymus.

Atsakyti klausim, ar menamo saviudio psichikos bkl prie mirt skatino

udytis, ir nurodyti galimas ios bkls atsiradimo prieastis.

Viena i paplitusi asmen su psichikos anomalijomis KTPPE ri yra emocij bkls

ekspertiz. itokios ekspertizs pagrindin uduotis - diagnozuoti fiziologin afekt ir
atsakyti teissaugos organ klausim, ar kaltinamasis nusikaltimo vykdymo metu buvo
fiziologinio afekto bsenos ar kitos emocins bsenos, stipriai paveikusios jo elgsen
statymo paeidimo metu.
Afekto bsenos slyga yra konfliktin situacija, kuri lydi subjektyvus padties be
ieities pojtis, noras nedelsiant imtis atsakomj veiksm. Didiausias afektas kyla, kai
asmuo patenka jam neprast situacij, i kurios itrkti, kuri paalinti prastais savo
elgsenos

stereotipais

jis

nesugeba.

Individualios

psichologins

charakteristikos

kompleksas arba paatrjusios asmenybs ypatybs ilgai trunkanioje konflikto situacijoje

vertinamos kaip mios afektins reakcijos prielaida. Ilgai trunkantys konfliktai skatina
asmenybs pokyius, gausja afektiniai kompleksai be atsako, emocin tampa padidja
tiek, kad bet koks psichologikai traumuojantis veiksnys gali tapti "paskutiniu lau" ir
sukelti afektin sprogim.
Ndienos ekspert praktikoje yra sukaupta duomen apie afektinius deliktus, kuri eiga
neatitinka pilnos "klasikins" schemos, pagal kuri btina tam tikra parengiamoji stadija,
afektinio sprogimo stadija, pereinanti isekimo stadij, kuriai bdinga gili psichin ir fizin
astenija. Neneigiama, kad fiziologin afekt gali patirti tie asmenys, kurie visuomenikai
pavojingus veiksmus vykdo apsvaig. Geriant ir didinant alkoholio dozes sutrinka psichikos funkcijos, susijusios su informacijos sisavinimu, orientacija aplinkoje ir jos
prasminimu. Be to, geriant alkohol susilpnja elgsenos kontrol, padidja painimo
proceso subjektyvumas, supaprastja objektyvios realybs ryiai.

statymai atsivelgia nurodytas aplinkybes ir kitus veiksnius, kurie, nors nepaalina,

bet riboja painimo lyg ir asmenybs valios pasireikimus ir vertina juos kaip kalt
mainanias aplinkybes. Prie toki aplinkybi priskiriama vairaus pobdio emocins
tampos (jaudulio) bsena. Didel emocin tampa, frustracija keiia smons struktr
(pavyzdiui, pasirinktin suvokim) ir smons turin, painimo proceso pobd. Panai
emocin reakcija pasireikia sutrikus emocijoms ir elgsenai. Ekspertas psichologas privalo
iuos veiksnius interpretuoti ir atkreipti komisijos dmes j darom tak smoningai ir
valingai elgsenai kriminalins situacijos metu.
Atitinkamoje ekspert ivadoje galima konstatuoti suaudrintas emocijas (tamp),
kurios nesiek fiziologinio afekto lygio, taiau i esms paveik tiriamojo smon ir
elgsen.
Kaltinamj individuali psichologini savybi ekspertiz turi atsakyti klausim, kokios
yra kaltinamojo individo psichologins ypatybs bei psichikos anomalijos ir koki tak jos
dar statym paeidimo metu. Norint atsakyti iuos klausimus reikia sprsti dvi uduotis:
pirma, asmenybs ir charakterio bruo diagnostika; antra, tiriamojo asmenybs poveikis
jo elgsenai ir savita tiriamojo psichikos veikla teissaugos institucijas dominanios
situacijos metu. Teistvarkos organai, inantys kaltinamojo asmenybs turin bei vertybi
sistem, vykdyto nusikaltimo piktavalikum arba netyin jo pobd, gali nustatyti
konkreius nusikaltimo motyvus. Teissaugininkams svarbiausia inoti ekspert ivadas
dl toki asmenybs bruo, kaip agresyvumas, padidjs polinkis fantazuoti, i dalies
svarbu ir noras bti lyderiu, dominuoti arba pasyviai paklusti.
Individualias psichologines ypatybes suvokiant plaiau, prie ios kategorijos reikt
priskirti veiksnaus subjekto psichikos anomalij psichologin (asmenybin) iraik. Kitaip
tariant, reikt i tyrinti psichikos anomalij (sutrikim) vaidmen ir j tak konkretaus
nusikaltimo mechanizmui, t.y. apibdinti kaltinam asmen remiantis jo asmenybs analize
ir savitais konkreiais jo poelgi motyvais, sudaraniais tam tikras psichologines
prielaidas.
iuolaikini mokslo darb poiriu, greta kit kalt lengvinani aplinkybi, tikslinga
tyrinti ir psichikos anomalij poveik bei individualias psichologines ypatybes, konkreioje
situacijoje slygojusias elgsenos pasirinkimo variant, atitinkant socialinius (teisinius)
reikalavimus. Tyrime dalyvaujaniam psichologui btina nustatyti, ar tiriamojo psichikos
anomalijos ir jo individualios psichologins savybs galjo lemti esmini valingos arba
nevalingas elgsenos sutrikim atsiradim konkreioje situacijoje.
Asmenybs bruo taka nusikalstamai veiklai gali bti nustatyta analizuojant j
dekompensacin, dezorganizuojant poveik, paeidiant veiklos psichologin struktr.

Apie esmin to ar kito asmenybs bruoo tak galima kalbti tik tuomet, kai aptariamas
bruoas yra pagrindinis, vyraujantis asmenybs struktros ir funkcins organizacijos
bruoas, ar jis lemia vis individo psichologin sandar. I esms veikianiais elgsen
reikt laikyti tokius psichologinius ypatumus, kuriems kompensuoti asmenyb neturi
veiksming psichologini kontrols mechanizm.
Apibdinant
anomalijomis

nukentjusi
KTPPE,

dl

paymtina,

seksualini
kad

nusikaltim

teorikai

sveikos

asmen

su

psichikos

psichikos
asmenims

rekomenduojama atlikti teismo psichologin ekspertiz, o sutrikusios psichikos asmenims teismo psichiatrin ekspertiz. Taiau praktikai sunkoka i anksto vertinti tiriamojo
psichikos bkl, o psichikos sutrikimas neteist veiksm metu gali pasireikti skirtingai.
Psichologins ekspertizs klausimai yra susij su skirtingais teisiki reikmingos
situacijos etapais ir gali bti formuluojami taip:

Ar, atsivelgiant amiaus ypatybes, nukentjusysis galjo suvokti su juo atliekam

veiksm pobd ir jiems pasiprieinti?

Kokios yra amiaus ir individualios psichologins nukentjusioja ypatybs ir kaip jos

veik jo elgsen tiriamos situacijos metu?

Psichologinio tyrimo metu reikia vertinti nukentjusiojo psichikos arba psichologijos

ypatybes, kurios nusikaltimo metu riboja galimyb suvokti nusikaltlio veiksmus ir jam
pasiprieinti.
Nusikalstam veiksm kategorija apibriama pagal j turin ir remiasi turima
informacija sekso klausimais. Vykdom veiksm suvokimo kategorija apima nukentjusioja
savj motyv ir tiksl kriminalinje situacijoje bei nusikaltlio motyv ir tiksl; santykio
suvokim su juo atliekam veiksm ir j padarini ateityje; veiksm ir dorovini bei teisini
norm santykio suvokim
Vienas i pagrindini veiksni, neleidiani sveikos psichikos nukentjusiesiems
suvokti su jais atliekam veiksm pobd ir prasm bei prieintis, yra maametyst. I
praktikos inoma, kad jaunesni nei 10 met asmen sugebjimas suvokti neteist
seksualini veiksm pobd ir reikm nekelia abejoni. Taiau su 10-12 met asmenimis
iuos klausimus reikia aikintis individualiai. Nukentjusiojo galimyb pasiprieinti
nusikaltliui nusikalstamos situacijos metu - galutin ivada, kuri galima daryti remiantis
ne vien psichologini veiksni (tam tikros inios apie lytinius santykius, nusikalstam
veiksm suvokimas, emocinis atsparumas streso situacijoje) analize, bet ir aukos
psichikos bkls klinikiniais rodikliais.
I esms svarbus ribotas nukentjusiojo sugebjimas suvokti su juo atliekam veiksm
pobd ir reikm bei prieintis, todl reikia nustatyti jo emocin bkl nusikalstamoje

situacijoje, laikotarpiu iki jos ir inagrinti tipins reakcijos formas stipraus streso dirgikli
poveikio metu. Dl amiaus ir asmenini savybi upuolimo metu gali skirtingais bdais
pasireikti vairs baims afekto variantai: nuo stipraus slopinimo, iorinio pasyvumo iki
neorganizuotos aktyvios gynybos.
Liudytoj su psichikos anomalijomis KTPPE psichologo pagrindin uduotis atsivelgiant tiriamojo psichikos ir asmenybs brand, slygojani suvokimo procesus,
informacijos suvokim, saugojim ir atgaminim, nustatyti, ar jis gali suvokti ir toliau
teisingai atpasakoti konkreias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Teismo psichologo ivadose pateikiamos pastabos apie liudytojo savybes, dl kuri jo
parodymai yra potencialiai patikimi (maiau patikimi). Norint vertinti ias savybes kaip
visum reikia isiaikinti: dmesio, suvokimo, mstymo, atminties, kalbos ypatybes;
mstymo ir kalbos valdymo lyg; amiaus ypatumus, mokslo ir aukljimo ypatybes;
individualius psichologinius bruous - polink pasiduoti taigai, grupin priklausomyb ir
pavaldum, polink fantazuoti; liudytojo emocin bkl nusikaltimo metu; laik, prabgus
nuo vykio iki parodym.
Manoma, kad visi vaikai, neturintys psichikos patologijos, gali teisingai suvokti iorin,
faktin nusikaltimo aplinkybi pus. Taiau iki 10 met jie daniausiai nesuvokia vyki
prasms. Jei tiriamos savybs nepaeistos, ivadas reikt formuluoti negatyvija forma,
t.y. nurodyti tas ypatybes (asmens psichin ir asmenybin branda, padidjs pasidavimas
taigai ir pan.), kurios trukdo liudytojui teisingai suvokti reikmingas bylai aplinkybes ir duoti
teisingus parodymus.
Tiriant nurodytas galimybes, ypa jei liudytojo psichika nenormaliai isivysiusi ar dl jo
psichikos bkls tikslinga atskirti iorin, faktin ir esmin vyki raikas. Esmin, vidin
raika - tai objektyvios vyki reikms suvokimas, t.y. suvokimas, kad vyksta visuomens
smerkiami nusikalstami veiksmai, o juos vykdantis asmuo privals u juos atsakyti. Tarp
veiksni, ribojani tiriamas galimybes, yra: subrendimo lygis, kriminalins situacijos ir
postkriminalinio laikotarpio slygos.
Pomirtin saviudio asmens ypatybi KTPPE - viena i sunkiausi ir daugiausiai
darbo reikalaujani ekspertizi. Ekspertai privalo isprsti du pagrindinius klausimus:
pirma, ar saviudio psichikos bkl iki saviudybs skatino saviudyb; antra, kokios yra
ios bkls sigaljimo prieastys.
Ekspertai nagrinja tik baudiamosios bylos mediag, todl saviudio "psichologinis
portretas" ir situacija analizuojama pagal tam tikrus reikalavimus. Ekspertas psichologas
analizuoja asmenybs brandos duomenis, charakterio ypatumus ir elgsen vairiose
situacijose, vyraujani motyv kryptingum ir pagrindini interes sfer. Ypatingas

dmesys skiriamas: nustatyti, ar buvo pastebta elgsenos sutrikim; galimoms

konfliktinms situacijoms; tipinei reakcijos formai.
Jei duomen apie saviudio elgsenos keistumus prie saviudyb nra, ekspert
ivadose pateikiamas asmens ypatybi apraymas ir pagrstai nurodoma, kodl
ekspertizs klausimus atsakyti nemanoma.
Jei nepastebta rykios psichikos patologijos, atliekant nepilnamei ekspertiz
diskutuotinas paauglio brandumo laikotarpio ir fazs diagnostikos klausimas. Ekspertizei
svarbu ne nustatyti tiriamojo paauglio proto ir asmenybs amiaus tarpsn, bet jo
sugebjim suvokti savo neteist veiksm faktin pobd ir pavoj visuomenei bei valdyti
savo veiksmus. iuo metu nustatyta emutin baudiamosios atsakomybs amiaus riba
(14 met) neprietarauja psichologijoje inomai vystymosi amiaus periodizacijai.
Nepaisant nebrandumo poymi, 12-14 met paaugliai sugeba elgtis protingai, save
kontroliuoti, suvokti socialines elgesio taisykles. Nustaius, kad nepilnameio psichikos
branda atitinka tam tikr amiaus laikotarp, galima laikyti ribota tik paauglio galimyb
suvokti ir elgtis pagal savo vali, t.y. reikia sprsti, ar nusikaltimo metu toji galimyb buvo
realizuota pilnai, ar i dalies.

Teismo eksperto teiss ir pareigos

Ekspertas atsako u pateiktas melagingas ivadas pagal Baudiamojo kodekso 235
straipsn bei Administracini teiss paeidim kodekso 1871, 1872 straipsnius, o u
duomen atskleidim be oficialaus leidimo - pagal Baudiamojo kodekso 247 straipsn. Tai
paymima ekspertizs akte bei specialisto ivadoje ir patvirtinama eksperto parau bei
tarnybos antspaudu.
U ekspertizs atlikimo tvarkos paeidim ir nesining eksperto pareig vykdym, u
kuriuos netaikoma baudiamoji ar administracin atsakomyb, ekspertui gali bti paskirta
drausmin nuobauda. Paaikjus, kad ekspertas nekompetentingai sprendia klausimus,
susijusius su jo gyta kvalifikacija, kvalifikacijos komisija gali j peratestuoti.
Ekspertas yra nepriklausomas nuo tardytojo, prokuroro, teisjo ir savarankikai duoda
ivad.
Eksperto pareigos yra nustatytos CPK 214 str. ir BPK 87 str.: ekspertas privalo
aukiamas atvykti teism ir pateikti nealik ivad jam uduotais klausimais. Jei
ekspertas be svarbios prieasties neatvyksta teism, jam pagal BPK 87 str., 163 str. gali
bti skiriama bauda iki 30 minimali gyvenimo lygi (MGL). Ji skiriama teisjo nutartimi.

Ekspertiz gali atlikti tik ekspertas, nesuinteresuotas bylos baigtimi. BPK 58 str.
numatytos aplinkybs, kuriomis asmuo negali bti byloje ekspertu ir turi atsisakyti daryti
ekspertiz:

toje byloje jis yra nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas arba j
atstovas, kurio nors i i asmen giminaitis, kaltinamojo ar statyminio atsakovo
giminaitis;

jis yra dalyvavs toje byloje kaip liudytojas, tariamoj o, kaltinamojo ar nuteistojo
atstovas pagal statym, nukentjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio iekovo ar
civilinio atsakovo atstovas;

jis pats arba jo eimos nariai ar giminaiiai yra asmenys, suinteresuoti bylos
baigtimi;

proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, kelianias pagrst abejoni

eksperto nealikumu;

kai paaikja eksperto nekompetentingumas.

sra reikt papildyti dar 2 punktais, kuri nra kodekse:

1. ekspertas negali dalyvauti byloje kaip ekspertas, jeigu j sieja arba siejo tarnybin
priklausomyb nuo kaltinamojo, nukentjusiojo, civilinio iekovo, atsakovo;
2. jeigu jis buvo ar yra tiriamojo asmens gydantysis gydytojas. is punktas daugiausia
lieia tuos gydytojus psichiatrus, kurie danai kaitalioja gydomj darb pirmaeilse
pareigose su ekspertiniu darbu antraeilse pareigose. Pagrindiniai motyvai, dl
kuri negalima pripainti gydantj gydytoj visikai nesuinteresuotu asmeniu, btu
tokie: 1) gydantysis gydytojas ekspertas dar iki ekspertizs tyr savo pacient,
klinikai kvalifikavo jo psichikos bsen; 2) ekspertizs atlikimo metu gali paaikti
gydaniojo gydytojo eksperto anksiau padarytos klaidos (neteisingai nustatyta
diagnoz, skirtas netinkamas gydymas ir t.t.). Ekspertizs atlikimo metu gydantysis
gydytojas ekspertas gali nuslpti savo padarytas klaidas, ginti savo klaidingus
sprendimus;
3. gydantysis gydytojas ekspertas su savo pacientu ir jo giminmis palaiko patiklius,
emocikai iltus santykius. Suprantama, ivardytos aplinkybs gali turti neigiam
poveik ne kiekvienam gydytojui, taiau neobjektyvaus ekspertinio sprendimo
pavojus visada ilieka.
Ekspertas pradeda daryti ekspertiz tik gavs reikiam mediag ir nutart skirti
ekspertiz bei ekspertizs staigos ar padalinio vadovo nurodym, o jei ekspertiz

atliekama ne ekspertizs staigoje, - kai teisjas teikia ekspertui nutart ir mediag. Nuo
to momento ekspertas gyja procesines teises ir pareigas, nes jis procesiniu poiriu jau
laikomas ekspertu.
Ekspertizs metu ir ekspertizs ivadose ekspertui draudiama perengti savo
profesini ini ribas.
Profesini ini ribos laikytinos perengtomis, kai:

svarstomas klausimas nereikalauja speciali (profesini) ini (visiems inomi

faktai, paprastos logins ivados ir pan.);

reikalingos specialios kit mokslo ak ir praktins veiklos inios;

klausimo sprendimas priklauso pareigno, tirianio baudiamj, civilin ar

administracinio teiss paeidimo byl, kompetencijai (sprendimas dl kaltinamojo
kalts ir atsakomybs, liudytoj parodym tikrumo ir pan.).

Ekspertizes atlieka ekspertins staigos ekspertai, turintys gydytojo psichiatro arba

klinikinio psichologo specialyb, ilaik teismo psichiatrijos, psichologijos eksperto
kvalifikacijos ir teisini ini egzamin, dav priesaik teisingumo ministrui ir rayti
Lietuvos Respublikos teismo ekspert sra.
Prireikus ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis teis bti ekspertu Europos
Sjungos valstybje narje arba valstybje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi
teisins pagalbos sutart. Teismo ekspertizs statyme jau yra numatyta ir privai teismo
ekspert kategorija. Privats teismo ekspertai yra asmenys, rayti Lietuvos teismo
ekspert sra ir turintys licencij verstis teismo eksperto praktika. Privats teismo
ekspertai ekspertine praktika gali verstis individualiai arba jungdamiesi nevalstybines
privai teismo ekspert organizacijas. U atliktas teismo ekspertizes privaiam teismo
ekspertui sumoka usakovas.
Ekspertas turi teis:

susipainti su baudiamosios bylos mediaga, lieiania ekspertizs dalyk;

prayti pateikti jam papildom mediag, reikaling ivadai padaryti;

dalyvauti atliekant su ekspertizs dalyku susijusius tyrimo veiksmus;

statymo nustatyta tvarka apsksti teisjo ar teismo, administracinio teiss

paeidimo byl nagrinjanios institucijos (pareigno) nutartis, kurios paeidia jo
teises ir teistus interesus;

atsisakyti duoti ivad, jeigu pateiktoji jam mediaga yra neisami ar netinkamos
kokybs ir trkum paalinti negalima. Jeigu jis mano, kad pateiktasis jam
klausimas ieina u speciali jo ini rib. Jei nra mokslikai pagrstos metodikos
pateikto klausimo sprendimui;

jeigu ekspertas darydamas ekspertiz nustato turinias bylai reikms aplinkybes,

drkuri jam nebuvo pateikta klausim, jis turi teis nurodyti jas savo ivadoje;

pateikti atskir ivad, jeigu ji skiriasi nuo kit komisijos nari nuomons;

konsultuoti ikiteisminio tyrimo pareignus, teisj ar teism, administracinio teiss

paeidimo byl nagrinjani institucij (pareign) ir kitus asmenis tam, kad
nutartyje dl ekspertizs skyrimo bt teisingai nustatyti ir suformuluoti klausimai
ekspertui ir pateikta mediaga, kurios reikia jiems sprsti, taip pat nurodyta, ar
tikslinga skirti ekspertiz ir koki;

skirti ekspertizs atlikimo metu gydym tiriamajam asmeniui, jeigu yra neatidliotin
indikacij.

vertins ekspertizs akt, tardytojas, prokuroras, teisjas gali apklausti ekspert, kad
is galt paaikinti ar papildyti savo ivad. Skirtumas tarp eksperto apklausos ir
papildomos ekspertizs yra tas, kad apklausti ekspert galima tik tais klausimais, kuriuos
jis gali atsakyti be tyrimo. Jeigu reikia daryti papildom tyrim, skiriama papildoma
ekspertiz. Ekspertas apklausiamas tokia pat tvarka kaip ir liudytojas, bet atsivelgiant
skirting j procesin padt statymo nurodyta, kad ekspertas turi teis pats surayti savo
atsakymus.
Ekspertas apklausiamas iais atvejais:

kai btina patikslinti terminij, konkreias formuluotes;

kai reikia paaikinti ekspertizs akt (pvz., kokia mediaga naudojosi ekspertas
darydamas ivad);

kai yra prietaravim tarp ekspertizs akto ir tiriamosios dalies bei ivad;

kai yra nesutarim tarp ekspert komisijos nari;

kai reikia isiaikinti, ar atliekant ekspertiz dar galima nustatyti nauj aplinkybi,
kurios eksperto nebuvo tirtos.

Teismo psichiatrins ekspertizs akto forminimas

Ekspertizs ivados teismo bylose yra viena i rodymo ri, jos turi bti fiksuojamos
aktu. Teismo ekspertizs akte turi bti ne tik ekspertizs ivados, bet ir ias ivadas
pagrindiantys duomenys, nes ivados daromos pagal apraomosios dalies duomenis ir
bylos faktines aplinkybes.
Ivados apie pakaltinamum, veiksnum, gebjim ar negebjim dl psichikos
sutrikimo stoti prie teism, duoti liudytojo parodymus, apie btin medicininio pobdio
priemoni taikym ir pan. turi bti grindiamos tiriamojo psichikos bkls apraymu ir

vertinimu. Dl nepakankamai aikios ar neisamios ekspertizs ivados teismas ar

tardymo institucijos daniausiai skiria kartotin ekspertiz.
Aktas turi bti suprantamas ne tik ekspertui, bet ir teismo bei tardymo staig
tarnautojams, jame neturi bti terminijos, sunkinanios jo suvokim. Atskirais atvejais
specialieji terminai turi bti veriami lietuvi kalb (pvz., infantilumas - vaikikumas,
nebrandumas; egzoftalmas - iverstakumas; anizokorija - vyzdi nevienodumas;
tremoras - drebulys ir t.t. ).
Ekspertizs akt sudaro trys dalys - vadin, tiriamoji ir ivad.
I. vadin dalis
Ekspertizs akto vadinje dalyje nurodoma:

asmens, paskyrusio ekspertiz, vardas, pavard ir telefono numeris;

ekspertizs akto numeris;

ekspertizs atlikimo data;

tiriamojo vardas, pavard, gimimo data;

ekspertiz paskyrusios institucijos pavadinimas ir nutarimo (nutarties) dl

ekspertizs atlikimo data;

tiriamojo ekspertizs atlikimo pagrindas;

bylos numeris;

ekspertizs atlikimo vieta;

ekspertizs ris;

ekspert vardai, pavards, kvalifikacija, darbo staas;

spjimas apie eksperto pareigas, teises ir atsakomyb;

kiti asmenys, dalyvav atliekant ekspertiz (pvz., tardytojas).

Ekspertizs akto vadinje dalyje turi bti ir ekspert paraai.

II. Tiriamoji dalis

nurodyti ekspertizs skyrimo motyvai;

ivardyti ekspertizei reikmingi faktai, gauti remiantis bylos mediaga, medicinine

dokumentacija ir tiriamojo parodymais;

pateikta isami ankstesns tiriamojo sveikatos bkls analiz;

isamiai aprayta tiriamojo sveikatos bkl nutarime (nutartyje) nurodytu momentu

arba laikotarpiu;

pateikti tiriamuoju laikotarpiu atlikt laboratorini, instrumentini ir kit specialybi

konsultant tyrim rezultatai;

aprayta sveikatos bkl esamuoju laikotarpiu;

surayta tyrimo analiz, leidianti pagrsti diagnostik ir ekspertizs ivadas bei

atsakymus klausimus.
ioje dalyje trumpai pateikiami svarbiausi duomenys apie asmenybs formavimsi,

patologin paveldimum, persirgtas ligas, gydymsi psichiatrijos ligoninse ir pan., taip

pat duomenys apie tiriamojo darbin veikl (arba nurodoma invalidumo grup),
buvusius teistumus, atvesdinimus. ie duomenys svarbs asmenybs charakteristikai.
Raant i akto dal btina nurodyti anamnezs altinius: "papasakojo pats
tiriamasis ir/ar jo gimins"; "paimta i bylos, paym, gydymo staig medicinins
dokumentacijos ira" ir pan. i pastaba yra esmin, ji lemia skirtingus vairi
anamnezs duomen vertinimus ir apsaugo ekspert nuo nepakankamai pagrstos,
kategorikos ivados.
Uraant anamnez reikia tiksliai ir nuosekliai idstyti psichikos sutrikimo (jei toks
yra) atsiradim ir raid. Ypatingo dmesio verti kaltinamojo psichikos bkl bei elgesys
nusikaltimo vykdymo metu. Pagrindiniai duomenys apie juos gali bti imami i
baudiamosios bylos mediagos. Akto ivad dalyje pateikiami ios bsenos
apibendrinti vertinimai (pvz., sutrikusi smon, sutrikusi orientacija, nutrks ryys su
aplinka), o anamnezs pabaigoje pateikiami faktiniai duomenys, apibdinantys
tiriamojo bsen nusikaltimo vykdymo metu, jo poelgi ir veiksm grieta seka. ia
privalomos tikslios nuorodos io aprao altinius (baudiamosios bylos puslapiai,
liudytoj pavards). Tiriamojo bkl ekspertizs metu apraoma keletu aspekt:

somatin bkl - bendroji mitybos, vidaus organ ir endokrinins sistemos,

periferini kraujagysli bkl ir pan.;

neurologin bkl - apraomi centrins nerv sistemos organinio paeidimo

simptomai (jei yra), manifestuoti funkcij nukrypimai, btinai ivardijant pagrindinius
simptomus (vyzdi, refleks ir pan. bsena);

laboratorijos tyrim duomenys - pateikiami ne tik tyrim rezultatai (kraujo,

stuburo smegen skysio tyrimo ir pan.), bet daugeliu atveju j aikinimas, pvz.,
"stuburo smegen skysio mginys rodo pokyius, bdingus sifilio paeistai
centrinei nerv sistemai"; psichologinis tyrimas (jei toks buvo atliktas);

psichikos bkl.
Psichikos bkls apraas (tai - akto pagrindas) turi tiksliai atspindti tiriamojo

psichikos bkl, nustatyt atlikt tyrim bei stebjimo metu. Suprantama, jis turi skirtis
nuo jos aprao ligos istorijoje, t.y. bti labiau apibendrintas.
Nemanoma rasti toki universali psichikos bkls aprao schem, kuri tikt visais
atvejais.

Aprao

forma

ir

tvarka

labai

priklauso

nuo

konkrei

klinikini

psichopatologini ypatum ir eksperto ivad, kurias pagrindia tekstin dalis. Taiau

btina nurodyti kai kuriuos privalomus elementus, leidianius suprantama forma
teismui ir tardymo institucijoms nusakyti tiriamojo psichikos bkl, kaip antai:
orientavimasis pagal viet, laik, aplink, siuntimo ekspertiz tikslo teisingas
suvokimas, kontaktas su aplinka, ekspertu ir medicinos personalu. Tiriamojo
pasisakymai ir sprendimai, iliustruojantys jo mstymo procesus, aplinkos, savo
padties, sveikatos bkls vertinimas, poiris vykdyt nusikaltim, leidiantis
greiiausiai nustatyti geb kritikai vertinti savo elges, poelgius bei veiksmus.
Ypa kruopiai ir tiksliai turi bti aprayti tokie simptomai, kaip kliedesys,
haliucinacijos, prasimanymai, kyrybs ir pan. Psichikos reikini apraas akte (kaip ir
ligos istorijoje) turi bti vientisas, dirbtinai neskaidomas, ilaiks sindrom sek.
Aktas turi atspindti visus emocij sutrikimus ir smoning veikl, psichikos bkls
dinamik, vis pirma vairius trumpalaikius sutrikimus (smons sutrikimo priepuolius,
disforij ir pan.), agresijos raikas, ekspertizs metu vykusius priepuolius, j dan,
pobd, bsenos pokyt dl gydymo.
Ypa smulkiai turi bti aprayti simuliavimo ir agravacijos elementai.
III. Ivad dalis
ioje dalyje turi bti atsakyta kiekvien klausim tokia tvarka, k9kia jie pateikti
nutartyje (nutarime). Visi atsakymai turi bti suformuluoti tiksliai ir aikiai. kiekvien
pateikt klausim turi bti atsakyta i esms arba nurodyta, kad juos atsakyti
negalima, ir paaikinta kodl. Eksperto iniciatyva pateikiamos rekomendacijos
suraomos ivad dalies pabaigoje. Jei stacionarios ar ambulatorins ekspertizs metu
galutins ivados pateikti negalima ir ekspertin tyrim reikia pratsti teismo posdyje,
nes tik po to manoma atsakyti klausimus, ekspertas arba ekspert komisija ivad
dalyje turi pateikti atitinkam motyvuot rekomendacij.
Ivad dalyje pasirao ekspertiz atliks ekspertas arba ekspert komisijos nariai,
dedamas ekspertins staigos spaudas.
Ambulatorins komisijos ivadoje dl btinybs sisti tiriamj tolimesniems
tyrimams ekspertin stacionar btina idstyti io sprendimo motyvus.
Jei tiriamasis pripastamas nepakaltinamu, ribotai pakaltinamu arba jam atsiradus
psichikos sutrikim po nusikaltimo vykdymo, baigiamojoje dalyje reikia nurodyti
rekomenduojam btinj medicinos priemoni taikym
Prie

pateikiant

anamnezs,

galutin

somatins,

ekspertin

neurologins

sprendim
ir

turi

psichins

pagrindiantys diagnostik ir teismo psichiatro ivadas.

bti

ianalizuoti

bkls

duomenys,

Klinikiniai faktai ir visi kiti akto tekstinje dalyje pateikti duomenys turi bti
apibendrinti tokiu bdu, kad pagrst ekspert komisijos ivadas.
Pvz., galima nurodyti ligos vystymosi pobd, eig, vairias psichikos bkls
ypatybes, liudijanius sunkius tiriamojo psichikos sutrikimus, neleidianius jam
suprasti savo veiksm esms ir j valdyti. Lygiai taip pat turi bti apibendrinti faktiniai
duomenys, apibdinantys asmens elges nusikalstamos veikos metu, kai kalbama apie
laikin psichins veiklos sutrikim, pvz., patologin girtum. Kai kada motyvacija tokiais
atvejais gali bti pateikiama akto rezoliucijos dalyje su pagrsta ivada apie liguist
tiriamojo bkl nusikaltimo vykdymo metu.
Jei ivad motyvacija pateikiama baigiamojoje akto dalyje, ji gali bti formuluojama
taip: "Pagal bylos mediag bei ligos istorijos duomenis, nusikaltimo vykdymo metu
reiksi patologinio girtumo bkl (laikinas psichins bkls sutrikimas). i liguista
bsena atsirado igrus nedidel alkoholio kiek ir pasireik neatitinkania padties
elgsena, staigiu nepagrstu susijaudinimu ir automatika agresija. J lydjo smons ir
orientacijos sutrikimas bei nutrks ryys su aplinka. Visa tai slygojo nusikalstamos
veikos patologins motyvacijos atsiradimq ir elgesio sutrikim. Elementaraus girtumo
iorini poymi nebuvo. Inkriminuojama nusikalstama veika vykdyta laikinai sutrikus
psichikai, dl ko tiriamasis negaljo suprasti savo veiksm esms ir j valdyti."
iai sudtingiausiai ir atsakingiausiai akto daliai, argumentuojaniai ivad,
nemanoma sukurti koki nors visiems laikams nustatyt trafaret.

Spalvotieji paveikslai
L.V. daugel met serga psichikos liga. Prie susirgdamas ir susirgs jis namie laik kates,
kurias labai myljo. Savo pieiniuose save ir savo psichopatologij jis identifikuoja su kate.
L.V. psichopatologijoje vyravo poveikio kliedesiai jis jautsi veikiamas elektros impuls ir
naikinani bang

Susitapatindamas su katinu, pieia fizikai sveik, stipr, taiau jauiant

grsm. Tai atspindi katino ior baimingos akys, pasiiaus kailis,
nagai ileisti, aplink teka elektros srovs. Katinas tarsi ginasi, bet tuo paiu
metu rengiasi pulti

L.V. paveiksle perteikia vykstani depersonalizacij, asmuo palaipsniui

netenka savo kno, susilieja su kosmosu. Gyvenimas dar yra ia, bet jau
tolsta.

Depersonalizacija beveik vykusi, t.y. savas knas ir asmenyb prarasti, jo

a pasineria kosmos

1 pav. Depersonalizacija sergant izofrenija

K.P. paveiksle pavaizduotas atsiskyrimas

nuo

pasaulio

autizmas.

Paveikslo

viduryje matome lidn, raukli ivagot

veid. Tai mogus, kuris nenori ir neturi
kaip ieiti i udarumos, jis yra labirinto
viduryje. Deinje paveikslo pusje matyti
attrs amenys, neleidiantys niekam
prieti prie jo ir ivesti i labirinto. ie
amenys tai jo gynyba nuo aplinkini

2 pav. Autizmu serganiojo pieinys

Paveikslai i knygos Psych art. Tableaux dune exposition. Galerie de lAPIAW du 10 au

28 mai 1969