etodika

Viktor Pelevin

I rus kalbos vert

Irena Potaenko

ffijetodika
Vilnius, 2012

T - naujas raytojo, kurio laikais liaudiai tarnavo

Brenevas, Gorbaiovas, Putinas, romanas.

...Dievo apleistos alies karygys,

A - herojus, sakykit, kokio romano?
Ym a soul, Da.
Penktadienis
5yNizza

1 DALIS
GELEIN BARZDA

Keliui pradjus lipti kaln, senutlis garveys sultino greit.

Paiu laiku: u lango atsivr nuostabaus groio panorama, ir abu
kup keleiviai, k tik baig gerti arbat, ilgam paniro kontemp
liacij.
Ant auktos kalvos virns bolavo dvaro rmai, kuriuos, be
jokios abejons, pasistatydino koks nors pakvais vaistnas.
Pastatas buvo graus ir savitas:, panaus lyg ir elf bst, lyg
ir vienuoli riteri pil. Balti piliai, siauri aukti langai, lengvu
ts marmurins pavsins, kylanios i keistai nugent parko kr
m, - visa tai atrod nerealu kiaurai permatomoje Rusijos erdvje
tarp pilk trob, kreiv tvor ir daruose kyani baidykli, pa
nai kryius su dar Romos laikais nukryiuot verg palaikais.
Bet dar labiau u balt pil ak trikd nuokalnn ingsniuojantis
artojas. Tai buvo auktas juodabarzdis galingo stoto vyras, apsitaiss
ilgais mariniais. Jo kojos buvo basos, o delnai spaud darbinio
arklio traukiamos medins agrs rankenas.
- Ar js nemanote, js ventybe, kad iame paveiksle esama
kako biblinio?
Klausim udav keleivis veliais rusvokais sais, vilkintis ruda
languota eilute ir su tokia pat kepure ant galvos. O skirtas jis buvo
prieais sdiniam jaunam dvasininkui juodu klobuku1ir tamsiai
violetine sutana.
ventikas, kno sudjimu ir barzda labai panaus u lango li
kus artoj, nusigr nuo stiklo ir maloniai ypsodamasis paklaus:
1

Klobukas - apskrita aukta staiatiki vienuoli kepur. (ia ir kitur - vert.

past.)

- Ir k jau tokio biblinio js ia pastebjote, pone?

Ponas languota kepe kiek suglumo.
- Kai k pirmapradika ir didinga, jeigu tiksliau, - atsak jis. Biblija, kaip inome, taip pat priskirtina prie to, kas pirmapradika
ir didinga. Taip sakant, lyginamuoju rakursu... Atleiskite, jei nede
ramai pasakiau.
- K js, - atsiliep dvasininkas. - Neverta bti tokiam apolo
getikam.
- Atleiskit, nesupratau?
- Apologetikam, linkusiam be saiko atsiprainti. Pasaulieiai,
bendraudami su ventikais, visada stengiasi bent odiu usiminti
apie dvasios dalykus. Nieko bloga ia nra, prieingai, malonu,
kad jau vien savo buvimu alia skatiname mintis krypti kilnius
dalykus...
- Knopfas, - prisistat languotasis ponas. - Ardaljonas Knopfas, prekyba geleies gaminiais. Regis, dar neprisistaiau. O js tvas Paisijus, prisimenu.
ventikas nulenk juod klobuk. Knopfas ir vl nusigr
lang. Dvaras ir artojas dar buvo matyti tolumoje.
- O ar inote, kas per paslaptinga pilis ant kalvos, tve Paisijau?
Tai Jasnaja Poliana, grafo T. dvaras.
Jis itar taip: grafo T.
- Nejaugi? - mandagiai, bet nerodydamas susidomjimo per
klaus dvasininkas. - Koks keistas vardas.
- Graf itaip pramin laikratininkai, - paaikino Knopfas. Pasakodami apie jo nuotykius, laikraiai niekada nemini jo tik
rojo vardo, kad jiems nebt taikomas straipsnis dl difamacijos2.
Ta pravard dabar jam atstoja vard.
- Romantika, - nusiypsojo ventikas.
- Taip. O pakalnn tikriausiai ingsniuoja pats grafas T. Jam tai
vietoj rytinio mociono3. Didis mogus.
2
3

Difamacija (lot. diffamatio - apkalbinjimas, meiimas) - pramanyt ar

tikr asmen eminani ini skleidimas.
Mocionas (lot. motio - judjimas) - pasivaikiojimas gryname ore.

Tvas Paisijus mandagiai pakrutino peiais, tarsi gteldamas

i nusistebjimo ir tuo pat metu sutikdamas su panekovu.
- O k, - atsak jis, - kelios valandos valstietiko darbo ir gra
fui nepakenks.
- Idrsiu js paklausti, - greitai prabilo Knopfas, tarsi tik ir
bt lauks itos akimirkos, - o kaip js, js ventybe, vertinate
grafo T. atskyrim nuo banyios?
Dvasininkas surimtjo.
- Tai labai tragikas vykis, - tyliai tar, - nes kas gi gali bti
lidniau nei ganomojo ivarymas i banyios prieglobsio? Bet
visa tai veikiausiai dl to, kad grafas daug nusidjo ir neprideramai
elgsi. Visa tai, beje, a ne itin gerai imanau.
- Neprideramai elgsi? ia idrsiu nesutikti su js ventybe.
Grafas T. - vienas i didiausi ms laik moralini autoritet.
Ir jo didyb dl atskyrimo n kiek nesumajo. O tai banyios
autoritetasss...
- Kuo remdamasis js laikote graf T. moraliniu autoritetu? susidomjo ventikas.
- Kaipgis. Engiamj gynjas, kilnus aristokratas, be baims
metantis ik blogiui ten, kur bejg policija ir vyriausyb... Pa
prast moni dievukas. Moter numyltinis galiausiai. Tikras
liaudies herojus, nors ir grafas! Nieko stebtina, kad jo ima prisibijo
ti net valdios virnse.
odius valdios virnse Knopfas itar panibdomis, i
raikingai ispangins akis, ir dr pirtu auktyn.
- Tutybi tutyb ir viskas tutyb,4- sumurmjo tvas Paisi
jus ypsodamasis. - Moralinis autoritetas gyjamas per kanias ir
persekiojimus, jam nereikia, kad palaikyt minia. Antraip tekt
priskirti j ir okjai, kuri vakarais kilnoja nuogas kojytes prie lornetus5 j nutaikiusi sal.
4

Rk rkas! Rk rkas! Viskas yra rkas!(Koh 1,1-2.21-23). i eilut, ver

sta i v. Jeronimo parengtos lotynikosios Vulgatos, inoma kaip: Tutybi
tutyb ir viskas tutyb.
Lornetas (pranc. lorgnette) - akiniai su rankenle.

Ir tvas Paisijus dviem pirtais parod, kaip jinai jas kilnoja.

- Vis dlto grafas T. - ne okja, - paprietaravo Knopfas. - Ir
anaiptol neiveng persekiojim. Ar inote, kad j slapta stebi policija
ir jam udrausta ivykti i dvaro? Es valdia nerimauja dl jo pro
tins bkls. Jei tiktume gandais i eimos aplinkos, grafas nu
sprend ivykti Optos Vienuolyn6.
- Optos Vienuolyn? - surauk kakt tvas Paisijus. - O kokiu
tikslu? Ir kas tai yra?
- Grafo tikslai man neinomi. O t odi prasm aikina labai
vairiai. Vieni mano, kad tai kakoks slaptas vienuolynas, kur gra
fas ketina pasisemti dvasios i ventj senoli schiminink7. Kiti
tvirtina, kad Optos Vienuolynas - tai kratutins mistins ribos,
dvasinio pakilimo virns pavadinimas, vartojamas hesichast8
sektos, ir nereikia ito suprasti geografine prasme. Tretieji, auk
iausiuose sluoksniuose... Visai neperprantu j mini, bet dl ka
kokios prieasties grafo noras patekti Optos Vienuolyn jiems
atrodo pavojingas. Ir geriausi ochrankos9 agentai pasisti ukirsti
kelio Geleinei Barzdai.
- Geleinei Barzdai? - perklaus ventikas.
- Taip, itaip graf vadina Treiajame skyriuje10.
- I kur js gavote i duomen?
Knopfas paslaugiai isitrauk i kiens sulankstyt laikrat:
- Taigi tai, rao Peterburgo taukaluose.
Onmuua IJycmbiHb. Opta (gim. XIV a.) - legendinis plikas, atliks atgail
ir taps vienuoliu - garsaus Optos (Makarjevo) vienuolyno krju ir vyres
niuoju: legendos kilm mokslininkai sieja su pliku, kuris atgailavo ant kry
iaus ir pirmasis eng drauge su Jzumi Kristumi roj.
7 Schimininkai - auktesn laipsn gav staiatiki vienuoliai.
8 Hesichastai - kontempliatyvieji vienuoliai atsiskyrliai; XIV-XVI a. buvo
itin populiars Rusijoje ir aktyviai veik visas gyvenimo sritis, taip pat ir
valstybs valdym. is laikotarpis laikomas rus kultros klestjimo laiko
tarpiu.
9 Ochranka - slaptoji carins Rusijos policija, valgyba.
10 Treiasis skyrius - carins Rusijos politin valgyba, kurta caro Nikola
jaus 1 1826 m.

10

Dvasininkas nusijuok.
- Jumis dtas, neteikiau jokios reikms gandams, kuriuos
platina panas leidiniai. Visa tai tuti plepalai, patikkit manim.
Knopfas pasiirjo laikrod, paskui atidiai nuvelg ven
tik.
- Taiau duomenys apie grafui skirt nam aret patys tik
riausi, - tar jis. - A, inote, turiu paini policijoje. Visa tai man
papasakojo kaip paslapt. Ir dar daug domaus.
- Ir k btent, leiskite pasmalsauti?
- Kalba, - tar Knopfas, akylai stebdamas tv Paisij, - gra
fas T. sitais antrinink, auktag alik i valstiei. Padirbino
jam barzd i seno peruko. Ir siunia j arti kaskart artjant ekspre
sui, kai nori nepastebtas islysti i dvaro. O pats usimaskuoja persirengia. Sda traukin kaip tik toje vietoje, kur js lipote,
dvasikasis tveli, ir vaiuoja su reikalais...
- it kaip, - atsiliep tvas Paisijus. - domu. Vis dlto, sakyiau,
pone Knopfai, ar ne per daug gerai imanote policijos reikalus, kaip
prekiaujantis geleies gaminiais?
- O js, dvasikasis tveli, kaip dvasininkas kiek per smarkiai
ekipiruotas. Anava koks revolveris po sutana, net rankena stirkso.
Ir kam jums toksai?
ventikas kyteljo rank po sutana ir i ten itrauk ilg spin
dint revolver.
- Ar itas? - paklaus net su tam tikra nuostaba j apirinda
mas. - Taigi vilkams baidyti. Ms parapija tarp mik, kelias nuo
stoties tolimas. Kelias tolimas, naktel tamsi...
- Savage, pranczikas? - sumurk Knopfas. - Geras. O gal
nortumt ir manj apirt?..
Ir isitrauk i uanio kuprot policin Smith and Wesson.
Kup susidar gantinai kebli padtis.
Violetinis dvasininkas ir languotasis ponas sdjo ant savo odi
ni sofui su revolveriais rankose - ir nepasakytum, kad jais at
virai vienas kitam grasint (j pokalb greiiau galjai pavadinti
linksmu ir juokaujamu), vis dlto aikiai ir nedviprasmikai kreip
vamzdius vienas kit.
11

- Jei jau prabilome apie graf T., - tar Knopfas, - ar jums

inoma, kas yra nesiprieinimas blogiui1112smurtu?
- Suprantama, - atsak ventikas, aisdamas revolveriu. - Tai
moralinis ir etinis mokymas, kad negalima blogiu atsakyti blog.
Jis pagrstas Evangelijos citatomis, tiesa, atrinktomis vadovaujantis
subjektyvia logika. Ms viepats ities pasak: Tam, kuris smogs
tau per deinj skruost, atsuk ir kairj. Bet viepats yra saks ir
k kita: A jums atneiau ne taik, o kalavij.
- Moralinis mokymas, sakote? - paklaus Knopfas, pirtu glos
tydamas bgn. - O a turiu kiek kitokios informacijos.
- Kokios gi?
- Grafas T. vis gyvenim moksi Ryt kovos men. Ir jais
remdamasis sukr originali kovos altaisiais ginklais mokykl kak panaaus prancz kovos men, tik kur kas rafinuoiau. Ji
remiasi mintimi, kad galima minimaliomis pastangomis panaudoti
atakuojanio prieininko jg ir svor prie j pat. Gelein Barzda
ioje srityje pasiek didiausi manom meistrikum. Kaip tik
ita mokykla ir vadinama nesiprieinimu blogiui smurtu, trum
pai - neblosmu, ir jo metodai tokie pragaitingi, kad nra jokios
kitos galimybs veikti graf, kaip tik j nuauti.
Knopfo pasakojimas akivaizdiai jaudino tv Paisij: jis
igstingai stvrsi ranka u barzdos, tarsi bijodamas, kad itas pa
sakojimas gali turti jai koki nors pasekmi. Taiau jo revolverio
vamzdis vis dar buvo nukreiptas Knopf.
- Gelein Barzda, - tar isprogdins akis, - it kaip... O kodl
tokia keista pravard?
Knopfas gteljo peiais.
- Azija... O js mintas moralinis nesiprieinimo blogiui as
pektas - paprasiausia dekoratyvin filosofija, kuri azijieiai taip
11 Nesiprieinimas blogiui - viena i kertini rus literatros klasiko Levo Tol
stojaus (1828-1910) religinio filosofinio mokymo svok. Ji sietina su Mato
evangelijos epizodu apie krikionik laikysen prievartos akivaizdoje (Mt
5,38-42): O a jums sakau: nesiprieink piktam [mogui], bet jei kas tave
ugaut per dein skruost, atsukjam ir kit. (Mt 5,38-39)
12

mgsta prikergti prie savo kruvin kovos men. Todl persekioto

jams, isistiems gaudyti grafo T., sakyta auti ikart, vos tik iam
pabandius pasiprieinti.
- Kokius siaubus js ia pasakojate, - aikteljo tvas Paisijus. Nejaugi jie taip ir puls audyti t atstumtj? Juk mirtis, kai esi
neteks banyios prieglobsio, slegiamas anatemos12, - tai pats
tikriausias kelias pragar!
- Ak, dvasikasis tveli, o k tuomet patartumt tarnybos mo
nms? Juk kitaip grafo nepaimsi. Tai baisus prieininkas - nors,
reikia pripainti, stengiasi nesitepti rank krauju. Jo azijietika filo
sofija kaip tik ir kalba, kad nedera atsakyti smgiu smg, veriau
sukurti tarp savs ir prieininko mirtin pertvar, kuri isitkt
ataka, o kartu su ja ir atakuojantysis. Utvaros gali bti kokios tik
nori, o pats grafas bet k pranoks jas kurdamas.
- Vadinasi, graf audys? - perklaus tvas Paisijus. Regis, i
baisi mintis niekaip netilpo jo galvoje.
- Bijau, kad taip, - sugniudyto mogaus balsu patvirtino Knopfas.
Ore pakibo tempta tyla. O tada dienos viesa utemo ir stojo
tamsa - traukinys vaiavo tunel, ir rat bildesys, atsimus nuo
mro sien, i karto nuslopino visus kitus garsus.
Neaiku, kas btent djosi griaudianioje tamsoje artimiausi
minut ar dvi. Bet kai vl pasidar viesu, kup atrod keisiau ne
gu keistai.
Ore tvyrojo melzgan parako dm tumulai. Lango stikle io
jjo trys kulk paliktos skyls. Ant grind mtsi perautas tvo
Paisijaus klobukas. Knopfas melsvai raudona kraujosruva ant kak
tos be smons tysojo ant odins sofuts, praiojs burn ir atkis
prieais save jo paties kaklaraiiu suritas rankas. O tvas Paisijus
plksi su lango uraktais.
kup duris garsiai pasibeld. Tvas Paisijus niekaip tai ne
reagavo - tik padvigubino pastangas. Bet langas nepasidav: matyt,
medinis rmas ibrinko nuo drgms ir usikirto.12
12 Anatema (gr. anathema - atskyrimas, paalinimas) - atskyrimas nuo ba
nyios, prakeikimas.

13

 duris pasibeld dar kart.

- Atidarykit!
- Minutl, ponai, - atsiliep tvas Paisijus. - Man reikia apsi
rengti.
Tardamas tuos odius jis nusitaik ir spyr koja lang. Kulk
suvarpytas stiklas subyrjo ir dingo kartu su vjo smgiu. Paskubo
mis ipls i rmo stambiausias stiklo ukes, tvas Paisijus svied
jas pavymui.
- Nekrskit kvailysi, nedelsdami atidarykite! - pasigirdo i
koridoriaus. - Arba ilauim duris!
- Tuojau tuojau...
Tvas Paisijus ikio galv pro lang. Prieais buvo plati up traukinys jau artjo prie tilto.
- Nuostabu, - sumurmjo jis.
duris smog, ir tvas Paisijus m skubintis. Pasikls apatin
sutanos krat, itrauk dvi prie padurk pritaisytas kilpas ir kio
jas batus - kaip balnakilpes. Tokios pat dvi kilpos, pasirodo, buvo
ir rankovse; tvas Paisijus kio delnus jas. Paskui ulipo ant sta
liuko ir atsitp prieais imut lang, pana kvadratinius nas
rus su retais perregimais dantimis.
Pasigirdo galingas smgis ir durys nulk nuo vyri. kup
griuvo mons su revolveriais rankose - j buvo daug ir jie trukd
vienas kitam. Anksiau, nei jie pasiek stal, tvas Paisijus stipriai
atsispyr nuo jo kojomis ir ioko i traukinio.
Persekiotojai puol prie lango. Pirmasis i j, uoks ant sta
liuko, narsiai nr pavymui ir su siaubingu trenksmu rsi galva
tilto santvar, staiga atsiradusi i tutumos. Jo knas atsimu
ketaus konstrukcij, atsitrenk vagon ir nukrito emn kaip
maias. Kup pasigirdo apmaudo ir pykio ksniai. Tada pro lang
persilenk kitas persekiotojas su dviem revolveriais rankose.
Anapus tilto santvar buvo matyti rami, tarsi dagerotipe13sus
tingusi up, vir kurios kabojo aukti plunksniniai debesys. Vir
vandens, lyg sklidinas vjo sktis, sklend violetin tvo Paisijaus
13 Dagerotipas - dagerotipijos bdu padarytas atvaizdas, nuotrauka.

14

sutana. Slysdamas oru nelyginant milinika vover skraiduol jis

artjo prie vandens paviriaus.
Supokjo viai. Viena kulka rikoetu atoko nuo santvaros,
kitos sukl upje mayius fontanus. O paskui susibr kup mo
ns pamet tv Paisij i aki.

II
Paleista sutana i lto nuplauk povandenin migl, o vandens
paviri inr jau ne tvas Paisijus, bet grafas T. - jaunas vyrikis
juoda barzda, baltais markiniais be apykakls. Giliai atsikvps,
jis atsimerk ir pavelg dang.
Lygutli plunksnini debes skliautas panjo stog, paver
tus} erdv tarp ems ir dangaus miliniku atviru paviljonu - v
siu vasaros teatru, kuriame vaidina visa, kas gyva. Buvo tylu, tik
kakur toli aidjo tolstanio traukinio garsai ir dar buvo girdti rit
mingas vandens pliukenimas, lyg kas tolygiais laiko tarpais bt
arsts vanden riekutes akmen. Nors ir k tik patyrs pavoj, T.
pajuto keist ramyb ir susitaikym.
Dangus retai bna itoks auktas, - paman prisimerkda
mas. - Kai giedra, jis apskritai neturi aukio, tik ml. Kad jis tapt
auktas arba emas, reikia debes. Taip ir mogaus siela - pati savai
me ji nebna nei kilni, nei menka - viskas be iimties priklauso nuo
ketinim ir mini, kurie j konkreiu momentu upildo... Atmin
tis, asmenyb - visa tai nelyginant debesys... tai, pavyzdiui, a...
Staiga T. nuotaika persimain paiu radikaliausiu bdu. Susitai
kymas dingo, j pakeit mus igstis - T. net padar kelis nevalin
gus staigius grybnius.
A... A? Kodl a nieko neprisimenu? Kulkos kontzija? Pala...
Tas mogus, Knopfas, kalbjo, kad a vadinuosi grafu T. ir keliauju
Optos Vienuolyn. O i kur a vaiavau? Aha, jis sak - i Jasnaja
Polianos, tai dvaras, kur mes matme pro lang. Bet kuri gal a
vaiavau i Jasnaja Polianos t Optos Vienuolyn?
T. apsidair.
15

I u tilto pasirod laivas. Jis atrod gana keistai: panaus di

del bar, bet kakodl su irklais, kyaniais pro onines angas.
Irklai darniai pakildavo vir tkms, akimirkai sustingdavo ir
smigdavo atgal vanden sukeldami t pat pliukenim, kur T.
girdjo jau apie minut.
Kuo ariau plauk laivas, tuo daugiau neprast detali iry
kjo. J puo kakas panaaus pirmagalio skulptr - Milo Vene
ros kopija ant lentinio postamento (sprendiant i velnaus viesos
aismo, tai buvo tikr tikriausias marmuras). Ant paties pirmaga
lio, kaip graik trieroje14, buvo negrabiai ipietos dvi baltos ir mly
nos spalv akys, o vir denio kyojo antstatas, stebtinai panaus
nediduk vienaukt nam i kokio nors provincijos miestelio. Vis
dlto, nepaisant t vis mantrybi, buvo akivaizdu, kad laivas anaiptol ne triera, o tiesiog didel krovinin bara.
Atsidrs alia borto, T. praplauk po irkl angomis. U j
sdjo nirs prasiokai, drapiruoti kakuo panaiu graik chitonus i pilko milo. N vienas i j n nepavelg visai alia plau
kiant T.
emdirbiai, - paman T., stengdamasis laikytis ariau borto. Iplti i natralios stichijos, paversti svetimo geidio vergais...
Kita vertus, pastatyti emdirb prie stakli miestikame fabrike - i
esms ne k maesnis pasityiojimas...
Paskutin toje eilje anga pasirod besanti tuia - u ios sly
pinti erdv buvo atskirta nuo likusios triumo dalies pertvara, u
kurios galima pasislpti. sikibs skyls krat, T. prisitrauk ir
lindo vidun, stengdamasis nekelti triukmo. Regis, jo niekas nepa
stebjo.
Triume trenk pelais ir prakaitu. Vyriokai, sdintys ant pritvir
tint prie grind suol, sutartinai kiojo, linguodami pirmyn ir
atgal. Tarp suol stovjo priirtojas, apsitaiss tokiu pat milo chitonu, kaip ir irkluotojai, tik su sidabrine sagtimi ant peties. Jis duo
davo ritm, mudamas varin duben avino galvos pavidalo medi
niu plaktukliu.
14 Triera (gr. trirs) - senovs graik karo laivas su trimis auktais irkl.

16

Lukteljs, kai is nusigr, T. stumteljo duris su atagariai

nupietu dangaus lankininku Apolonu ir ismuko i triumo. U
dur buvo siauri mediniai laiptai. Ulips jais, T. atsidr denyje.
Beveik vis jo erdv um antstatas, panaus ilgok vienaukt
nam. Ties sakant, tai ir buvo pats tikriausias vienauktis namas skardiniu stogu, puotas kolon imitacija, o pro vietomis nubyrjus
nuo drgms tink matyti puins malksnos. Sienose, kaip ir dera,
buvo prakirsti langai ir durys.
T. atsargiai vilgteljo pro lang. Anapus tanki uuolaid
nieko negaljai irti.
Staiga prasivr ariausiai esanios durys ir vyrikas balsas
negarsiai paauk:
- Js viesybe! Greiiau ionai!
T. ingteljo link dur. U j pasirod bess podlis vairiausiu
lamtu uverstomis lentynomis. moni viduje nebuvo.
- Tai ueikite gi, - atkakliai pakartojo neinia i kur sklindan
tis balsas.
T. eng vidun ir durys usivr, tarsi jas bt pritraukusi spy
ruokl. Aplinkui ikart susitvenk raalo juodumo tamsa. Kaip Jo
nas banginio pilve, - paman T. ir staiga jo vaizduotje kaip gyvas
stojosi biblinis pranaas: geltonais drabuiais, prasikaltusiu lipniu
veideliu ir ilgais banguotais plaukais, gausiai suteptais aliejumi.
- Jeigu atsargiai ingtelsite atgal, - tar balsas, - uiuopsite
u nugaros kd. Prisskite.
- A js nematau. Ar pageidaujate slapstytis?
- Praau js, grafe, prissti.
T. nusileido ant kds.
- Kas js toks? - paklaus.
- O js pats kas?
- Js kreipts mane js viesybe, - atsak T., - spju, kad
jums tai inoma.
- Man taip, - pratar balsas. - Bet ar tai inoma jums paiam?
- A - grafas T., - atsak T.
- O kas tas grafas T?
- Kaip suprasti?
17

Tamsoje pasigirdo prunktimas.

- is klausimas, pavyzdiui, turi filosofin aspekt, - tar bal
sas. - Galima bt ilgai aikintis, kas btent vardijama tuo odi
junginiu: koja, ranka, kno dali visuma ar js nemirtinga siela,
kurios niekada nematte. Taiau a ne apie tai. Sako, Jasnaja Polianoje pas jus lankosi Indijos iminiai, tai tokiais klausimais su
jais ir kalbkits. Mano klausimas turi grynai praktin prasm. K
js prisimenate ir inote apie save, grafe T.?
- Nieko, - nuoirdiai prisipaino T.
- Labai gerai, - atsak balsas ir vl sukikeno. - Kaip tik to ir tikjausi.
- Js nepasakte, kas esate js.
- A esu tas, - atsak balsas, - kuris kontroliuoja visus be iim
ties js esybs aspektus.
- Drsus pareikimas, - atkreip dmes T.
- Taip, - pakartojo balsas, - visus be iimties aspektus.
- Turiau tikti js odiais?
- Kodl gi tik odiais. A galiu pateikti rodym... Pavyzdiui,
tok: prayiau paaikinti, kodl visai neseniai, prisimins prana
Jon, js sivaizdavote j vilkint geltonai? Ne aliai, ne raudonai, o
geltonai? Ir kodl jo plaukai buvo trinti aliejumi?
Pakibo ilga tyla.
- Turiu pripainti, - pagaliau atsiliep T., - js mane stulbinate.
I kur visa tai inote? A neturiu proio murmti po nosimi.
- Js neatsakte.
- N neinau, - svyravo T. - Na, jis juk turt bti k nors ap
sirengs. O aliejus plaukuose... Galbt atsitiktinis sugretinimas...
Leiskite prisiminti... Kakodl ov mintis apie girtus Rubenso sa
tyrus, kurie ia visikai niekuo dti... Taiau kokiu bdu...
T. nebaig: jam pasivaideno, kad tamsa prieais j susispaud
virsdama grsmingu kietu pleitu, kuris kad kiek ir smogs jam
krtin, ir pajuto, kad reikia skubiai imtis koki nors veiksm.
Stengdamasis judti kuo tyliau, jis nusliuog nuo kds ant grind
ir pasilenk. Pavojaus pojtis pranyko. O dar po akimirkos T.
nebegaljo suprasti, kaip atsitiko, kad jis klpo ant keli, atsirms
rankomis grindis.
18

- Na, - pasiaip balsas, - itai taip pat atsitiktinis sutapimas?

Turiu omeny tai, kad js isigandote tamsos. Ir nebdingas aris
tokratui poreikis atsistoti keturpsiam?
T. pakilo nuo grind, sugraib kd ir vl atsisdo ant jos.
- Prayiau paaikinti, - papra. - Ir baikite vedioti mane u
nosies.
- Patikkite, nejauiu n menkiausio malonumo tai daryda
mas, - atsak balsas. - Tiesiog nuo iol js jau i patirties inote, kad
vis js mini, jausm ir impuls altinio reikia iekoti ne jumyse.
- Tai kur tuomet?
- A gi jau sakiau, kad altinis - tai a. Na, bent jau duotuoju
momentu.
- Vienos msls, - tar T. - Noriu jus pamatyti. Udekite vies.
- Na k gi, - atsiliep balsas, - ko gero, tai manoma.
irkteljo degtukas. T. nieko neivydo. Podlyje taip pat nebu
vo nieko neprasta, tik kakokie ryuliai, stiklainiai ir buteliai ant
lentyn. Paiame tamsiausiame kampe pasivaideno judjimas - bet
pasirod, kad tai tik virpantis virvs rings elis.
Vis dlto vienas keistas dalykas i ties buvo.
Degtukas, usidegs u dviej ingsni nuo T., kabjo ore.
Sklandiai nusileids emyn, jis udeg ant ds stovini i
balin lemp, be to, jos gaubtas pats pakilo ir nusileido ant ugnels.
Paskui lempos ratukas pasisuko ir rausvai geltona liepsnel pasida
r beveik balta.
Prieais lemp nieko nebuvo. Taiau T. pastebjo ant sienos prie
ais vos irim mogaus kno kontr - el, kur bt galjs
mesti stovintis prieais lemp mogus, jei jis bt beveik skaidrus.
Paoks T. ities rank, kad paliest perregim mog, bet jo
ranka pagavo or.
- Nesivarginkite, - prabilo balsas. - Mane galtumte suiupti
rankomis tik tuo atveju, jei a pats ito panoriau - o a nenoriu.
Reikalas tas, kad a kuriu ne tik jus, bet ir visk, k js regite. kart
pasirinkau tapti eliu ant sienos, bet lygiai taip pat galiau virsti
kuo tik panorjs. Kaip krjas, a esu visagalis.
- Kuo js vardu?
19

- Arielis.
- Atleiskite?
- Arielis. ekspyro Audr15prisimenate?
- Prisimenu.
- Raoma taip pat, kaip ir vardas i Audros. Buvo malonu susi
painti, grafe. Bet is pirmasis ms pasimatymas tuo ir baigsis.
iandien a apsireikiau jums nordamas pasakyti: nusiraminkite
ir elkits taip, tarsi viskas bt gerai ir js pasitiktumte savimi ir
aplinka.
- Bet a nepasitikiu savimi, - sukudjo T. - Prieingai. A
nieko apie save neinau.
- Js situacijoje tai normalu. Niekam nesiskskite, ir viskas
sugr ves.
- A neinau, kur link ir kodl einu.
- Tai js jau inote, - atkirto Arielis. - Jums jau paaikino: js ke
liaujate Optos Vienuolyn. Taigi grkite ant denio ir tskite kelion.
T. pasirod, kad pastarieji odiai pasiek j i labai toli. Perregi
mas elis ant sienos dingo ir lempa ugeso. Kur laik T. sdjo
tamsoje net nemgindamas nuosekliai mstyti. Paskui jis igirdo
styg gars. Atsistojs sugraib duris, atvr jas ir rytingai eng
sauls viesos ruo.

III
Per den judjo i pairos keistoka procesija.
Priekyje ygiavo jaunas bebarzdis vyriokas, apsivilks iurki
milin tunik - toki pat kaip irkluotoj. Jo plaukuose spindjo
aukso vainikas, o rankos spaud lyr, kurios stygas jis brzgino su
gudusio balalaikininko kariu, raukydamas veid ir kak gar15 Vlyvuoju ekspyro krybos etapu paraytoje dramoje Audra gausu ir ko
medijos, ir pasakik fantastini element. Joje pasakojama apie Prosper,
turint stebukling gali, kuri jam suteikia kadaise ilaisvinta oro dvasia
Arielis.

20

iai murmdamas takt. Greta eng apkni dama, seginti dau

giasluoksn lengvo pusiau perregimo audinio chiton. Damai i
paskos jo du prasiokai su i plunksn padarytomis vduoklmis
rankose - jie dirbo taip darniai ir ritmingai, kaip ant tos paios
aies pamaut kalvi mekin pora: kai vienas nuleisdavo vduokl
damai vir galvos, kitas traukdavo j save, ir atvirkiai.
Ivydusi T., dama sustojo. Pasvrusi vilgsniu jo raumening
figr lapiais markiniais ir tampriai kojas aptempianiais pantalonais su kelniakilpmis, ji paklaus:
- Kas toks bsite, maloningasis pone?
- T., - atsak T. - Grafas T.
Dama nepatikliai nusiypsojo.
- Vadinasi, tai ne tik iorinis panaumas, - tar. - Kokia garb
vargei provincialei! Pats grafas T... A, kunigaiktien Tarakanova,
js paslaugoms. Bet kam turiau bti dkinga u malonum ma
tyti jus besisveiuojant pas mane, js viesybe? Ir vl koks nors
beprotikas nuotykis, apie kur rays visi sostins laikraiai ir
plaks lieuviais visi salonai?
- Suprantate, kunigaiktiene, a vaiavau traukiniu, bet atsi
likau ir ikritau nuo tilto up. Jei i u tilto nebt iplauks js
laivas, veikiausiai biau nuskends.
Kunigaiktien Tarakanova nusijuok, koketikai vartydama
akis.
- Nuskends? Leiskite su jumis nesutikti. Jei bent dalis t
istorij, kurias apie jus pasakoja, tiesa, tai js gebtumte perplaukti
it up panrs po vandeniu. Ak, bet js vilkite lapius drabuius?
Ir esat alkanas?
- Prisipainsiu, dl alkio js atspjote.
- Liucijau, - tar kunigaiktien prasiokui su vduokle, - paly
dk graf svei kambar. O kai tik persirengs, palydk prie stalo.
Ji atsisuko T.
- iandien pietums turime vardin gimins patiekal. Brocket
tarakanoff- lydeka pagal Tarakanovus.
- iaip jau a laikausi vegetarins dietos, - tar T. - Bet dl js
draugijos...
21

- Kok vyn gertumte?

- Raytojas Maksimas Gorkis, - ypsodamasis itar T., - pras
tai klausim atsakydavo: duonin. U tai j labai vertino slavofil aplinkoje, bet ne itin mgo brangiuose restoranuose... Na, o a
teikiu pirmenyb arbatai arba vandeniui.
Po ketvirio valandos T., apsivilks raudono ilko chalat ir
susiukavs, eng valgomj.
Valgomasis buvo rengtas erdviame kambaryje, ipuotame
antikini skulptr kopijomis ir senoviniais bronzos ginklais ant
sien. Aplink rafinuotai serviruot stal stovjo minktasuoliai,
udangstyti minktais vairiaspalviais utiesalais; kunigaiktien
Tarakanova jau guljo ant vieno i j. T. suprato, kad tuias guolis
prieais paruotas jam.
Ant miliniko ovalo formos padklo, uimanio vis centrin
stalo dal, tysojo kai koks neregtas padaras: drakonas aliais kar
iais ir keturiomis lenktomis letenlmis. Atrod bauginamai tik
rovikas.
- Make yourself comfortable,16 grafe, - tar kunigaiktien. Duoninio vyno a neturiu, utai yra neprasto baltojo. Muscadet Sur
Lie. Nors iaip jau Bretans nemgstu.
Ji parod sidabrin kibirl, i kurio kyojo butelio kaklelis.
sitaiss ant gulto, T. pam servetl ir jau norjo usikiti j u
chalato apykakls, bet suprato, kad gulint ant pilvo tai padaryti bus
sunku - ir nra jokio reikalo.
- Ar tai ir yra js lydeka? - paklaus. - Nieku gyvu nebiau
atspjs, jei nebtumte spjusi i anksto. Kaip lydeka, sakyiau,
kiek per didel...
- Lydeka pagal Tarakanovus - labai neprastas patiekalas, ididiai tar kunigaiktien. - Ji montuojama i keli dideli uv,
kurios nepastebimai sujungiamos. Taip ir gaunamas drakonas.
- O i ko padarytos jo letenls?
- I unguri.
- O ita alia Vilnel?
16 sitaisykite patogiai (ang.).

22

- Krapai.
Drakonas ities buvo virtuozikai padirbintas - nebtum ga
ljs irti vietos, kur viena uvis jungsi su kita. Jis baigsi gud
riai ilenkta uvies uodega, o prasidjo lydekos galva plaiai pra
iotais nasrais: ta galva buvo ididiai pakelta auktyn ir papuota
kavaleristo pliumau17i alumyn ir spalvoto popieriaus juostli.
- Ar verta udyti itiek gyv padar, kad pasisotint du dyka
duoni sluoksnio atstovai? - melancholikai paklaus T.
- Nesijaudinkite, grafe, - nusiypsojo kunigaiktien. - inau,
kokios yra js pairos. Noriu patikinti jus: n vienas gyvas pada
ras neuvo be reikalo. Be ms, laive yra dar daug valgytoj.
- Na taip, - pritar T. - Pastebjau. Kai jau per trium.
Kunigaiktien paraudo.
- Galbt js manote, kad eksploatuoju tuos mones? - paklaus.
Tardama usienin veiksmaod jinai pabr o. - N kiek. Tai
buv burliokai18, ir jiems itas darbas prastas. Js pats, grafe, ne
retai laikratininkams kalbate, koks naudingas fizinis darbas gry
name ore. Be kita ko, papluj pas mane metus ar dvejus, jie su
sitaupys senatvei. Taigi neskubkite mans teisti.
- Kaip galiau smerkti savo igelbtoj, k js. Galiau tik
paliudyti tam tikr js skonio ekstravagancij... - T. nugr i
bokalo, - js nepriekaitingo skonio, kunigaiktiene. Puikus vy
nas.
- Dkoju, - atsak kunigaiktien. - Suprantu, kad mano gy
venimo bdas gali pasirodyti keistas. Tokia antikos parodija. Dvarpon kraustosi i proto nuo dyko buvimo. Bet noriu patikinti jus,
kad visa tai slepia gili dvasin prasm. Ar pamenate mazgelius, ri
amus ant nosinaits, kad nepamirtume ko nors svarbaus? Toks pat
principas ir ia. Tokia buvo paskutin velionio kunigaikio valia.
17 Pliumaas (pranc. plumage - plunksnos, plunksn danga) - plunksninis gal
vos apdangal arba irgo pakinkt papuoalas.
18 Burliokas (rus. - burlak) - Rusijos (iki XX a. pr.) darbininkas, upi laiv,
bar vilkikas, irkluotojas.

23

Mano gyvenimas itaip sutvarkytas tam, kad viskas, kas mane su

pa, skatint mane mstyti apie tai, kas svarbiausia.
- Apie k gi? - nuoirdiai susidomjs pasiteiravo T.
- Pabandykite atspti i trij kart, grafe.
- Vargu ar sugebsiu.
- Galiu padti. Kas jums pirmiausia auna galv, kai susims
tote apie antik?
- Na... - T. usikirto.
- Tai galit i karto pamirti, - prunkteljo kunigaiktien, - i
dyklis... Kas dar?
T. nukreip vilgsn kabant ant sienos gladiatoriaus reikmen
komplekt.
- Cirko kovos?
Kunigaiktien pakrat galv.
T. pasiirjo Artemid su danieliumi, paskui - Apolon,
kakur besitaikant i sivaizduojamo lanko.
- Daugiadievyst?
Kunigaiktien pakl T. nustebusias akis.
- Sveikinu, js atspjote! Kaip tik taip, grafe. Amin atils ku
nigaiktis buvo rimiausias antikos tyrintojas ir atskleid man
slaptj antikos doktrin. Taiau mano dvasiniai gebjimai jam ne
kl pasitikjimo - ir jis taip sutvark nam aplink, kad kiekviena
detal primint taur mokym. Kunigaiktis prisaikdino nieko
nekeisti po jo mirties.
- Tikiuosi, mano klausimas js neeis, bet kas tauraus yra
daugiadievystje?
- iuolaikiniai mons nesupranta, kas tai i tikrj yra. Net
antikos laikais daugiadievysts esm atsiskleisdavo tik perprantantiems misterijas. Bet amin atils kunigaiktis turjo senovin
knyg, kurioje i paslaptis buvo atskleista, - iliko vienintelis jos
nuoraas, kur jis sigijo viename Italijos vienuolyn. Pasak legen
dos, knyg paras pats Apolonijus Tianietis.
- Ir kas ten parayta?
- Pirma, ten paneigiama pasaulio sukrimo doktrina.
- Kaipgi?
24

- Esm ta, kad i keista teorija, ukrtusi Vakarams prot vir

tine absurdik vaizdini, remiasi ne kuo kitu, kaip analogijomis
su stambij raguotj galvij egzistencija, kuri tkstantmeius
stebjo ms protviai. Nieko stebtina, kad jiems gim mintis
apie sukrim. Stebina kas kita: i samprata iki iol sudaro viso
iuolaikinio dvasingumo pagrind...
- Atleiskit, - siterp T., - bet nesusigaudau, kuo ia dti stam
bieji raguotieji galvijai.
- Galvijai apsklina vienas kit, o tada gimsta naujas gyvnas,
kurio egzistencijai palaikyti jau nra btina, kad j, taip sakant, i
naujo pradt kiekvien mirksn. Perkl stebjim auktes
nisias sferas, senovs mons nusprend, kad tas pats principas
veikia ir ten. Yra panaus pradjim krimo momentas, kuriame
dalyvauja hermafroditika dievyb, apvaisinanti pati save. Jie tai
pavadino pasaulio sukrimu. O vliau, po gimdymo, pasaulis eg
zistuoja i inercijos - nes jis jau pradtas ir pagimdytas.
- Niekad nemaniau, kad toks poiris gali bti susijs su gyvu
lininkyste.
- Matote kaip, - ts kunigaiktien, - galai paslpti taip giliai,
kad i paprastut mintis net neauna niekam galv.
- O kaip pasaulio sukrim sivaizdavo daugiadievysts pa
sekjai?
- Jie man, kad krimas vyksta iki iol - nuolatos, akimirka
po akimirkos. Skirtingais laikotarpiais mus kuria skirtingos die
vybs - arba, kalbant be patoso, skirtingos esybs. Jei visikai trumpaisuformuluotume daugiadievysts doktrin - dievai nuolat nik
pasaulio krimo darbus ir neturi n mirksnio atilsio. Kiekvien
akimirk i Adomo onkaulio atsiranda Ieva, o gyvena jiedu Babe
lio bokte, kur nuolat perstato diev rankos. Senieji diev panteo
nai - tiesiog ryki, bet profanui neperprantama metafora, kurioje
knytas is apreikimas...
- Man sunku patikti, - prabilo T., - kad helenai bt kr
tokias painias mistines teorijas. Kiek a suprantu, jie buvo paprasti
ir saulti mons. O visa tai slepia kak matematika, vokika. Ar
net judjika.
25

Kunigaiktien nusiypsojo.
- Kalbant apie dvasi, grafe, nra nei heleno, nei judjo19, kaip
sak vienas linksmas judjas tais laikais, kai helen dar buvo... Ko
dl neragaujate lydekos?
- Stengiuosi laikytis vegetarins dietos.
- Jeigu nevalgysite, - aismingai pagrmojo pirteliu kunigaik
tien Tarakanova, - a nebekalbsiu.
T. nusiypsojo ir pam uvies peil.
- Praau js tsti, - tar stumdamas ariau savs lkt. - Js
dar nepapasakojote, kaip btent dievai mus kuria. Ar jie trisia visi
kartu? Ar paeiliui?
- Daroma ir taip, ir anaip.
- Ar galtumte pateikti pavyzd?
- Pabandysiu. tai, sivaizduokite - koks mogus usuko ba
nyi, istovjo pamaldas ir patyr religin susijausminim. Dav
od visada bti nuolankus ir atleisti skriaudjams... O tada ijo
pasivaikioti bulvaru ir susidr su besilaistania kompanija.
Vienas i t besilaistani m ir nepalankiai atsiliep apie ms
herojaus pantalon fason. Antausis, dvikova, prieininko mirtis,
katorgos darbai. Nejaugi js manote, kad vis i veiksm autorius
vienas ir tas pats? tai kaip skirtingos esybs mus kuria, veikdamos
paeiliui. O jeigu sivaizduotumte, kad ir cerkvje, ir vaiktinda
mas bulvaru, ir ypa itremtas katorg ms herojus nuolat mst
apie paias vulgariausias ir iurkiausias knikos meils formas,
tursime pavyzd, kaip vairios esybs kuria mus, veikdamos ivien.
T. linkteljo.
- Kak panaaus supratau mstydamas apie mirties bausm, tar jis. - Ji neturi prasms jau vien dl to, kad nelaimlis, kur u
griva atpildas, jau visikai ne tas mogus, kuris dar nusikaltim.
Jis spja deimt kart atlikti atgail u tai, k padar, bet j vis viena
pakaria...
19

26

Citata i Biblijos (Naujasis Testamentas, apatalo Pauliaus Laikas kolosieiams (3 skyrius) - neretai interpretuojama kaip vis moni lygybs
deklaravimas, taiau ia kalbama apie krikioni lygyb prie Diev.

- Kaip tik taip, - patvirtino kunigaiktien Tarakanova. - Ne

gali bti, kad tas, kuris udo, ir tas, kuris paskui atgailauja, - tai ta
pati esyb?
T. gteljo peiais.
- prasta sakyti, kad mogus nuolat keiiasi.
- Velionis kunigaiktis kvatodavo igirds iuos odius. mo
gus keiiasi... Pats savaime mogus links keistis ne k daugiau nei
tuias viebuio kambarys. Paprasiausiai skirtingu metu jame
apsistoja skirtingi gyventojai.
- Bet juk tai vis tiek tas pats mogus. Tiesiog kitos proto bkls.
- Galima pasakyti ir taip, - sutiko kunigaiktien. - Tik kokia
t odi prasm? Tai tas pats, kas spoksoti scen, kurioje paeiliui
pasirodo fokusininkas, klounas ir tragikas, ir kartoti: ak, bet juk kon
certas vis tiek tas pats! Taip, yra dalyk, kurie nekinta: sal, udanga,
scena. Be to, visus numerius galima ivysti sigijus vienintel biliet.
Tai padeda velgti vyksme tolydum ir bendrum. Taiau veiksmo
dalyviai, dl kuri jis gyja prasm ir tampa reginiu, vis tiek skirtingi.
- Supratau, - tar T., - o dievai usiima tik kilmingj sluoksni
atstovais? Ar paprasta liaudimi taip pat?
- Mgstate pajuokauti, - nusiypsojo kunigaiktien.
- Ne, kalbu visikai rimtai. Kaip, tarkim, dievai bendromis
pajgomis sukuria kok nors girt krautuvs pardavj?
Kiek pamsiusi, kunigaiktien atsak:
- Pavyzdiui, jei krautuvs pardavjas pabrzgino balalaika,
paskui sumu snuk savo sbrui, vliau pardav balalaik senam
ydui, suvaikiojo vienam ir pragr likusius pinigus smuklje,
tai reikia, kad j i eils kr Apolonas, Marsas, Jehova, Venera ir
Bakchas.
T. pasiirjo pro lang, anapus kurio kabjo nemanomai
aukti, tarsi i marmuro ikalti debesys.
- Js kalbate domius dalykus, - tar jis. - Bet k toki atveju
mes vadiname mogumi?
- Tai Brocket tarakanoff, - atsak kunigaiktien. - Lydeka pa
gal Tarakanovus. Ms eimos vardinis patiekalas kaip tik ir sim
bolizuoja mogaus misterij.
27

T. perkl vilgsn uvin drakon. Patarnaujantys prie stalo

liokajai sidabru siuvintomis tunikomis jau beveik baig skaidyti
j elementus.
- Pavelkit, - ts kunigaiktien. - I pirmo vilgsnio atrodo,
kad prie mus tikr tikriausias drakonas, - taip tvirtina jausmai.
Bet i tikrj tai kelios atskiros uvys, kurios bdamos gyvos netgi
nebuvo pastamos, o dabar, galima sakyti, prisitos viena prie ki
tos. Kad ir kur durtum drakon - visur bus lydeka. Taiau kaskart
kitokia. Pirmoji, taip sakant, aarojo cerkvj, antroji audsi dviko
voje dl pantalon. O kai nematomi virjai jas susiuvo drauge, ijo
padaras, egzistuojantis tik apgautoje smonje, nors vaizduot ir
regi drakon absoliuiai aikiai...
- Supratau js mint, - patvirtino T. - Bet tai koks klausimas.
O kas kuria dievus, kurie mus kuria? Kitaip tariant, ar yra auk
iausiasis dievas, kuriam jie visi pavalds?
- Kunigaiktis mst, kad mes kuriame tuos dievus lygiai taip
pat, kaip jie kuria mus. Mus i eils isigalvoja Venera, Marsas ir
Merkurijus, o mes isigalvojame juos. Vis dlto paskutiniais gyve
nimo metais kunigaiktis man, kad iuolaikin velniamogi vi
suomen kuria jau ne kilns antikos dievai, o tamsi esybi, sie
kiani labai baisi tiksl, choras.
- Tarkim, sutiksiu ir su tuo, - tar T. - Bet lieka svarbiausias
klausimas. Paprastam mogui - o save laikau kaip tik tokiu - kalbant
apie tikjimo dalykus svarbu ne doktrina, o viltis bti iganytam.
Senieji tikjimai, tegu irasti ir gyvuli augintoj, j silo. mogus
tiki turs krj, kuris j teis ir paskui pasiims aminj gyvenim.
Ir k inai, gal anapus grabo lentos is naivus tikjimas ities gali
bti iganingas. O koki paguod sielai silo daugiadievyst, kuri
ipaino js sutuoktinis?
Kunigaiktien Tarakanova prisimerk lyg bandydama k nors
prisiminti.
- Amin atils kunigaiktis kalbjo ir apie tai, - tar. - Dievai
nekuria ms kaip kako atskiro nuo savs. Jie paprasiausiai vienas
po kito vaidina ms vaidmen, tarsi skirtingi aktoriai, ieinantys
scen tuo paiu kostiumu. Tai, k prasta vadinti mogumi, viso
28

labo sceninis kostiumas. Karaliaus Lyro karna, kuri, be j neio

janio artisto, tra skardinis lankelis...
- I visko sprendiant, sielos iganymas jums nerpi.
Kunigaiktien lidnai nusiypsojo.
- Kalbti apie sielos iganym, grafe, galima tik tomis akimir
komis, kai ms vaidmens imasi iuo klausimu besidominti esyb.
Paskui mes geriame vyn, loiame kortomis, rainjame kvailas eiliktes, nuodmiaujame, taip ir praeina gyvenimas. Mes tik tarpu
vart, per kuri juda aistr ir bsen verpetas.
- O ar mogus gebt umegzti ry su j gimdaniomis galio
mis? - paklaus T. - Bendrauti su j kurianiais dievais?
- Kodl gi ne. Bet tik tuo atveju, jei j kuria bendrauti link die
vai. Mgjai nektelti patys su savimi. inot, kaip maos mergaits,
kalbanios su llmis, kurias atgaivina j pai vaizduot... Kodl
js itaip iblykote? Jums tvanku?
Bet T. jau spjo susitvardyti.
- tai dabar jau suprantu, - tar. - Bet juk tai... Tai visikai be
viltikas poiris dalykus.
- Na kodl gi. Jus dvasinanti esyb gali bti kupina vili.
- O kaipgi iganymas?
- K btent js ketinate iganyti? Karaliaus Lyro karn? Pati
viena ji visikai nieko nejauia, tai tik rekvizito elementas. Daugiadievystje iganymo klausimas sprendiamas suvokus, kad po spek
taklio aktoriai isivaikto namus, o karn kabina ant vinies...
- Bet juk visiems mums, - paprietaravo T., - bdingas nuolati
nis ir nenutrkstamas savs pojtis. To, kad a esu btent a. Argi
ne taip?
- Apie tai kunigaiktis taip pat danai samprotaudavo, - atsak
kunigaiktien. - Pojtis, apie kur kalbate, bdingas visiems mo
nms ir i esms tra knikumo atbalsis, bendras visoms gyvoms
btybms. Kai aktorius usideda karn, metalo iedas susminga
jam galv. Karali Lyr paeiliui gali vaidinti skirtingi aktoriai, ir
visi jie neios ant galvos alt gelein lank ir jaus t pat. Bet dl to
nedert daryti ivados, kad is geleinis lankas ir yra svarbiausias
misterijos dalyvis...
29

T. pavelg padkl su nukirsdintu drakonu ir staiga pajuto

neveikiam mieguistum. Jis knapteljo nosimi ir tyliai sumur
mjo:
- Regis, js amin atils sutuoktinis iman visas pasaulio pa
slaptis. Ar kartais jis nra sujumis kalbjs ir apie Optos Vienuolyn?
Kunigaiktien susirauk.
- Optos Vienuolynas? Regis, kakas susij su igonais. Lyg ir
gynybinis veim sustatymas, lyg ir vieta, i kur atkeliavo j prot
viai, tiksliai neprisimenu. ia netoli ant kranto bus taboras, galima
trumpam priplaukti ir susiinoti... Taiau js, regis, norite miego?
- Atleiskite, kunigaiktiene. Prisipainsiu, labai pavargau. Tuoj
a...
- Nusiraminkit. Nusnskit tiesiog ia. Turiu sutvarkyti maut
reikal, bet netrukus griu pas jus. O jeigu prireiks tarn, Liucijus
lauks ant denio u dur.
Kunigaiktien pakilo nuo minktasuolio.
- Nesikelkite, meldiu js, - tar artindamasi prie T. - Noriu
teikti jums nedidel dovan, kol neumigot.
Jinai pakl auktyn rankas ir T. pajuto alt metalo prisilieti
m. Nuleids akis, ivydo ant krtins kabant auksin grandinl
su medalionu - miniatirine aukso knyga, iki puss panardinta
balto jaspio ied.
- Kas tai? - nustebo.
- Gyvenimo Knyga. Amulet paveldjau ivelionio kunigaikio.
Jis atne jums skm ir saugos nuo nelaimi. Paadkite, kad nenusiimsite jo, kol js gyvyb pavojuje.
- Pasistengsiu, - diplomatikai atsak T.
Kunigaiktien nusiypsojo ir nujo dur link.

IV
T. i karto umigo. Jam prisisapnavo trumpas ir neramus sap
nas: jis kalbjosi su kunigaiktiene Tarakanova, ir pokalbis buvo
labai panaus k tik pasibaigus, bet gale kunigaiktien nutais
30

griet min, usimet ant galvos tamsi skepet ir virto ant sienos
nupietu juodu angelu.
Pabuds T. pamat, kad padklas, ant kurio guljo i uv su
meistrautas drakonas, dingo: matyt, mitologin metafor jau baig
valgyti irkluotojai ir tarnai.
Ak, ir bjauri gi ta sudtin uvis, - paman jis. - O kai klausai
si kunigaiktiens, ir nordamas nerasi prie ko prikibti. Vienintelis
klausimas - kokia tokiu bdu sutvarkyto pasaulio prasm? Reikia
pasidomti, k ia tema kalbjo amin atils kunigaiktis...
Bet tuiame valgomajame nebuvo ko klausti - kunigaiktien
dar negro.
Jau temo. Kambar upldo melsva prieblanda, ir antikins
statulos, stovinios iilgai ien, persimain - prietema padar j
baltum minkt ir beveik knik, tarsi grino tuos laikus, kai
ie suluointi torsai ir veidai buvo gyvi. Bet akmenini aki vilgs
niai liko alti ir abejingi - o jiems stebint mogikasis pasaulis at
rod juokingas ir chaotikas fokusas.
Staiga T. pajuto pavoj. Kakas ia ne taip.
Atsistojs prijo prie dur, vedani den, ir jas atidar. U
dur nieko nebuvo.
T. suprato, kas jam sukl nerim: nebebuvo girdti ritmingo
vandens pliukenimo. Prijs prie borto, pavelg emyn. Susting
irklai kyojo visas puses. Laivo niekas nevald - jis plauk pasro
viui, pamau sukdamasis nosimi krant.
Tolimajame denio gale steljo mitrus elis.
- Kas ia? - paauk T. - Atsiliepkite!
Atsakymo nebuvo.
T. gro valgomj, surado ant stalo degtukus ir ieb ibalin
lemp. Kambarys ikart persimain: ugnel ivijo i marmurini
statul j nirias sielas, ir tamsiai mlynas vakaras anapus lango
virto juoda naktimi.
T. dairsi po kambar, iekodamas kokio nors ginklo.
Ant sienos blankiai blykiojo gladiatoriaus ekipiruot: sunkus
almas su ragu, apskritas bronzinis skydas ir ietis, kurios vienas
galas baigsi plaiais amenimis, o kitas - sunkiu bumbulu su prie
31

jo pririta ilga virve, apsukta aplink medin kot. Po ietimi kabjo

lentel su odiais:
SVAIDOMOJI SARISA
Kotas atrod naujas ir tvirtas, bet metalins dalys, regis, buvo
padirbintos i tikr tikriausios antikins bronzos.
almas pasirod ess per anktas, pritaikytas maai senovinei
kaukolei, - jis nemaloniai spaud galv. kis rank odines skydo
kilpas ir iups saris, T. kit rank pasim lemp ir gro den.
Ten, kaip ir anksiau, nebuvo n gyvos dvasios.
engs kelis ingsnius, T. akies krateliu pastebjo aliajudjim
ir staigiai atsisuko. Prie j stovjo barzdotas karys raguotu almu
ir chalatu - pairti tipikas persas i Darijaus kariaunos. Vienoje
rankoje karys laik lemp, kitoje - skyd ir iet.
Tai buvo jo paties atspindys viename i lang.
Atrodau kaip idiotas, - paman T.
Pasieks vairagal, jis nulipo pastamais laiptais ir atsargiai
pravr Apolono atvaizdu puotas duris.
Visi mons triume buvo negyvi.
Tai tapo akivaizdu i pirmo vilgsnio. T. m eiti tarp suol ati
diai dairydamasis alis.
Mirusij veidai nebuvo ikreipti kanios grimas - atmerktos
velioni akys veikiau velg kak, kas liko praeityje, suglumusios
ir su kartliu.
T. pastebjo kak panaaus plonyt skiedrel, styrani i vie
no irkluotojo kaklo. Pasilenks prie negyvlio, T. pasiviet lempa ir
pamat mayt strliuk, panai dant kraptuk, su plunksnele
gale. Lygiai tokia pati barkojo i alia sukniubusio lavono peties.
Triume trenk ibalu. Kakas suspjo palaistyti juo ir knus,
ir grindis, ir suolus - tam reikjo viso bidono, kuris dabar mtsi
tarp suol.
Pajjs toliau, T. pastebjo valgomajame patarnavusius tarnus,
vilkinius sidabru siuvintas tunikas. O paskui - pai kunigaik
tien Tarakanov.
32

Ji sdjo siaurame tarpe tarp suol, atsirmusi nugara j sien;

jos veide sustingo neryki nuostabos ypsena. Strl-kraptukas
pataik jai skruost. Prie j ant grind spindjo lydekos padklo
uks.
alia Tarakanovos guljo Liucijus ir ketvertas neinia i kur at
siradusi vienuoli, j lavonai tokioje aplinkoje atrod itin keistai lyg tai bt paskutinio antikrikioniko edikto aukos. Mirtis juos
visus veikiausiai uklupo kone vienu metu. Vienas i vienuoli,
parkrits ant irkluotoj suolo, laik rankose keist vejybos tinkl
su prie akui priritais amenis primenaniais kritolo ar kvarco
kristalais.
Akimirk T. kaip uburtas spoksojo viesos kibirktis ant
kristal briauneli, tada triumo durys atsivr ir ant grind krito
blankus karbidinio ibintuvlio spinduli pluotas.
- Grafas T... Dieve mano, kaip js atrodote. O inote, jums tai
tinka. I js ieit neprastas hoplitas20.
Asmen, stovint prie dur, deng elio juosta, bet T. paino
bals.
- O js atrodote kaip reta prastai, Knopfai, - tar jis.
Ir tikrai, Knopfas atrod ne per geriausiai: jo lapias varkas rie
biai blizgjo nuo purvo ar dumblo dmi.
- Tai js darbas? - paklaus T., rodydamas lavonus.
- Ne, - atov Knopfas. - Ne a, o puiamojo ginklo strls,
trintos atrialaps cegonijos ekstraktu.
- Kas ta cegonija?
- Amazons eivoje augantis augalas, turintis labai ypating sa
vybi. Botanikai vadina j Cegonia religiosa.
- O kas aud?
- Smalsu suinoti? - atsiliep Knopfas. - Kaip pageidausite.
sikio rank uant ir isitrauk i ten kak, k T. i pra
di palaik odine pinigine. Bet kai ibintuvlio spindulys nuviet
daikt, pasimat ili plaukai ir niekinamai surauktos juodos aki
duobs.
20 Hoplitas (gr. hoplitas < hoplon ginklas) - sen. graik sunkusis pstininkas.

33

Tai buvo diovinta mogaus galva, kabanti ant ilgos plauk

sruogos, - net ir ne galva, nes i jos im kiau, o tiesiog diovintas
veidas. I jo kyojo ilgas kandiklis. Knopfas pakl j prie lp ir
papt.
Pasigirdo emas vibruojantis garsas, panaus naktinio vries
riksm. T. igirdo bas koj lepsjim, ir trium laiptais nusirito
penketas smulkui padar karnavaliniais frakais, margomis lie
menmis ir katiliukais; visa tai buvo lapia ir nevaru, imarginta
toki pat dumblo dmi, kaip ir Knopfo drabuiai. Apspito Knopf
ir sustojo kaip besti.
- traukte savo niekybes vaikus? - su pasidygjimu iko T.
- ia ne vaikai, o Amazons indnai, negailestingi ir patyr
udikai. Jie neuauga auktesni kaip du arinai21. Jauniausiam i j
apie keturiasdeimt.
- Tai kam tada tas idiotikas maskaradas?
- Vienintelis bdas keliauti neatkreipiant save dmesio, gra
fe, - tai gabenti ms mauosius biiulius vaizduojant, kad jie cirko trumpuliai. inoma, tai gana keblu, bet nauda, kuri jie teikia,
atperka visus sunkumus. Jie veikia absoliuiai tyliai, o j naikina
moji galia ne maesn nei kulkosvaidi komandos...
Kol Knopfas postringavo, T. pastat lemp ant suolo ir nepaste
bimai numet nuo ieties ant grind virvs ring.
- Nemanoma sivaizduoti ko nors niekingesnio u beginkli
moni udym naudojant nuodus, - tar.
Knopfas gudriai pasukiojo ore pirtu.
- Ne viskas taip paprasta! Juos umu ne nuodai, juos umu
netikjimas.
- K turite omeny?
- Ar inote, kodl atrialap cegonija kitap dar vadinama re
ligine? Jos sudtyje yra ne paprast nuod, o stipraus atranki
nio poveikio alkaloido. Jis neveikia giliai ir beslygikai tikinio
mogaus.
21

34

Arinas - Rusijos senasis ilgio matavimo vienetas, Lietuvoje vartotas 18351920 m., lygus 71,12 cm.

- Kuo tikinio? Dievu?

- Apvaizda, Aukiausija Jga, Tiesa, Buda, Alachu - nesvar
bu, kaip tai pavadinsite. Svarbiausia, kad tikjimas bt nuoirdus.
Kadaise tokius nuodus savo magikoms apeigoms naudodavo
indn yniai, o konkistos laikais apie j savybes suinojo, nes jie
neveikdavo kai kuri katalik misionieri, nors bdavo mirtini pa
prastiems plikams konkistadorams...
T. nukreip vilgsn lavon nuklotas grindis. Ant ariausiai
gulinio irkluotojo krtins po milu blausiai vilgjo varinis
kryius.
- Tai tai, - ts akivaizdiai grdamasis savimi Knopfas, prie egzekucij visiems iems nelaimliams, tarp j ir eimininkei,
buvo pasilyta pasimelsti. Kaip matote, n vieno i j tikjimas ne
prilygo net garstyios grdeliui22.
T. pavelg kunigaiktiens Tarakanovos lavon.
- Bet u k js amazonika unauja nuud it varg moter,
kuri per savo gyvenim net muss nebuvo nuskriaudusi?
- sivaizduokite Peterburgo laikrai antrates, - ts Knop
fas. - Gaisras palusios dvarpons jachtoje... Arba taip: Atskir
tas nuo banyios grafas venia ugnines jungtuves su pagone
kunigaiktiene... Ekstravagantika mirtis niekam nepasirodys
tartina. N vienas koroneris23nepastebs mikroskopini aizdeli
ant apdegusi lavon.
T. i lto perkl koj, umyn atsivyniojusios virvs gal ir pri
spaud j prie grind.
- O js antikinis almas, grafe, - ts Knopfas, - bus vertina
mas kaip dar vienas jau seniai sklandani gand apie js pami
im rodymas.
Tardamas iuos odius jis pabeld pirtais sau per galv.
22 Dl silpno tikjimo. I ties sakau jums: jei turtumte tikjim kaip gars
tyios grdel, js tartumte itam kalnui: Persikelk i ia tenai, ir jis per
sikelt. Jums nebt nieko negalimo.Mt 17,20.
23 Koroneris - asmuo, tiriantis staigios, neiaikintos ar smurtins mirties
prieastis.

35

- Neblogai, Knopfai, - atsiliep T. - Bet js pamstymuose yra

viena silpna vieta.
- Kokia gi?
- Js atkreipte dmesj mano alm, bet neatkreipte j iet.
T. permet saris laisv rank ir parod j Knopfui. Tas isiviep.
- Js atkaklumas vertas pagarbos, nors, suprantama, tam rei
kia daug laiko ir jg. Tik tai kaip tuomet garsusis js princi
pas nesiprieinti blogiui? Bijau, kad itame prismirdusiame triume
jums nepavyks laikytis jo iki galo...
- Labai graudina, kad rpinats mano principais, - atsak T. Bet a j laikausi atsivelgdamas aplinkybes.
- Na k gi, - sumurk Knopfas, - imkim ir suinokim, ar tikras
js tikjimas... Turbt ir jums paiam tai baisiai domu?
Jis pakl prie lp savo kraup kandikl ir dukart stipriai su
vilp.
Frakuot indn rankose ikart atsirado trumpi puiamieji
vamzdeliai. Jie pakl savo ginklus prie lp; t pai akimirk
T. atsitp, prisidengdamas skydu. Pasigirdo keli skambs sprag
teljimai metal, o ikart po to T. grasinamai suriko:
- Pasisaugok!
Ir svied iet ariausiai stovint indn.
Pasigirdo keistas kauksmas - veikiau vries negu mogaus.
Nelaimlis parkrito. T. trkteljo virv save, ir kruvina ietis vl
atsidr jo rankoje.
- Pasisaugok! - suriko dar kart.
Metimas, ir antras liliputas isities ant grind alia pirmojo.
Treiasis spjo i naujo utaisyti pneumatin vamzdel ir iauti
anksiau, nei j pakirto ietis. Atrus spyglys smigo T. pet.
T pat mirksn jis pajuto burnoje metalo skon; galva pradjo
gausti, o prieais akis m okinti spalvotos dms.
Arielis, - prisimin, - Arielis...
Migla nuo aki ikart nuslinko, ir galvos svaigimas liovsi taip
pat staiga, kaip ir buvo prasidjs.
T. pataik dar du unuodyti dygliai - vienas koj, kitas
platak. Bet nuodai daugiau nedar jokio poveikio, ir netrukus
36

paskutinis frakuotasis griuvo ant grind visas apsiliejs tamsiu

krauju.
- Pasisaugok... - kimiai ikvp T.
- kart js spjimas kiek pavluotas, - melancholikai at
kirto Knopfas. - Kita vertus, vargelis vis tiek nesuprato rusikai...
Nepaliaujate mans stebinti, grafe. Be to, nemaloniai stebinti.
Isitrauks i kiens revolver, jis eng kelis ingsnius ata
tupstas link laipt. Prisidengs skydu, T. ingteljo paskui j. Nu
griaud vis: kulka smailiu kampu smog skyd ir rikoetu ato
ko lubas.
Knopfas dar kart pakl revolver, kruopiai nusitaik ir
iov. Ant suolo stovinti ibalin lempa paoko ir sprogusi nukrito
ant grind. Lentas m laiyti gelsvai ydri ugnies lieuviai. Knopfo
veide mkteljo paaipus ypsnys.
- K gi, - tar jis. - Kam lemta sudegti, tas nuo nuod nemirs24...
Jis nutaik revolver T., ir is vl atkio prieais save skyd. Bet
Knopfas nebeiov, jis paprasiausiai laik T. taikiklyje, laukda
mas, kol liepsna apims vis trium.
Pakvipo svylania msa. T. jaut, kad i vis pusi slina kartis;
skydas jo rankoje kaito.
- Sudie, grafe, - tar Knopfas. - Laimingos kelions Had25.
Tai tars, jis utrenk Apolonu papuotas duris.
T. apsidair. Tuia irklo anga, pro kuri jis pateko laiv, da
bar buvo atkirsta neveikiamos ugnies sienos. Nusvieds skyd, T.
pripuol prie artimiausio irklo, nirtingu judesiu irov j i kabos
ir istm u borto. Tada nupl nuo savs jau pradjus smilkti
chalat, prasispraud pro siaur land, oko alt vanden, panr
ir nuplauk alin nuo pasmerkto laivo.
Nuplauks taip toli, kiek tik uteko kvapo, jis inr ir apsidai
r. Bara liepsnojo. T. pamat prie jos nosies pririt valt, kuri
kraustsi Knopfo parankiniai. Pats Knopfas jau sdjo valtyje.
24 Rus patarls Kam lemta sudegti ugnyje, tas nenusks vandenyje pa
rafraz.
25 Hadas (gr. Haids) - sen. graik mitologijoje - mirusij pasaulis.

37

- tai jis! - suriko vienas i persekiotoj. - irkite, tai jisai

plaukia!
T. giliai kvp ir panr akimirka anksiau, nei vandens
paviri m aiyti kulkos.

V
Ilips krant, T. pradjo eiti pasroviui, slapstydamasis pau
pio salynuose. Gaisro pavaist liko tolumoje; aplink susiskliaut
alta tamsa, ir T. netrukus m rodytis, kad jis ne mogus, o pa
klyds vris, slinantis kiaurai nakt, - rodymas buvo nuogumas
ir vienatv.
Ties sakant, - paman jis, - apgaulingas jausmas. Slinantis
vris nesijauia ess slinantis vris. Grobuoniui nereikia meta
for - visa tai pernelyg mogika...
Apytikriai po valandos jis pamat tolumoje lau ugn, tuomet
igirdo gitaros garsus, o paskui j pasiek i proto varantis kept
obuoli aromatas. Veikiausiai tai ir buvo tas taboras, apie kur
kalbjo aminatils kunigaiktien.
Pati linksmiausia kompanija sikr aplinkui didel lau prie
pat vandens. Jie dainavo el me versty26. T. mgo it dain.
Nenordamas sutrikdyti igon netiktu pasirodymu, jis i
tolo udainavo antrindamas jiems. Igird jo bals, keli mons
atsigr, bet n vienas i j neparod n menkiausio susirpinimo,
kai apviestoje erdvje prieais juos idygo nuogas raumeningas
barzdyla.
Laikydamasis nuotolio, T. pritp prie ugnies ir mgaudamasis
trauk save ilum - keliaudamas palei krant buvo gerokai
suals. Netrukus prie jo prijo igonait, vilkinti sn marg
skepet ir skudur, ir ities molin lkt su dviem keptais obuo
liais. T. su dkingumu prim pasilym ir mergina, panairavusi
auksin jo talisman, pritp alia.
26 imtas varst.

38

- Ir kur keliauji, karine? - paklaus gergdianiu pliko balsu.

Regis, - paman T., - karinu ji laiko kiekvien vyrik, kuris
nra igonas. Kokia paprasta visata, net pavydu...
- Optos Vienuolyn, - atsak jis.
- O kas tai yra?
- Tai kad a pats, mieloji, norjau js ito pasiteirauti.
igon pasvr j vilgsniu.
- Tai palkk, tuoj suinosi.
Atsistojusi ji nujo tams.
Kai T. baig valgyti paskutin obuol, prie jo prijo dvejetas: i
las senis, panaus turting valstiet (tai, kad jis priklaus igon
luomui, idav tik auskaras ausyje), ir plikai skustas gigantas aliais
arovarais27. Giganto tors puo luboko28 tatuiruots, atliktos
pasibaistinai atagariai ir kreivai, o nosis buvo lykiai suplota.
Tai daro spd, - paman T. - Kaip vis dlto tiksliai apskai
iuota psichologiniu poiriu: i karto matai, kad tokiam nieko
nereikia umuti mog. Aiku i to, kaip vulgariai jis save su
bjaurojo. Juk i abejingumo savo paties gyvenimui visada kyla ir
abejingumas svetimam...
- Tu klausinjai apie Optos Vienuolyn? - paklaus senis.
- A, - patvirtino T.
Senis su gigantu reikmingai susivalg.
- Manyiau, ia tas pats, kurio ir laukiam, - prabilo gigantas. Jei pulkininkas sak ties, nusipirksiu naujus batus.
- Nesisiautk, Loiko, - atsiduso senis.
Jis atsigr T. ir parod jam pig smlio laikrod - pana
tuos, kuri galima aptikti gimnazij gamtamoksli kabinetuose.
- Tau teks rodyti, kad esi vertas sulaukti atsakymo savo klau
sim, barzda.
- Ir kaipgi?
27 arovarai (rus. sarovary) - plakelns - ilgos plaios kelns, rauktos ties
kulknimi.
28 Lubokas (rus. lubok - karna, lunkas) - rus liaudies grafikos krinys, raiy
tas arba pietas, danai spalvintas paveiksllis.

39

- Tursi susigrumti su Loiko ir atsilaikyti prie j bent dvi minu

tes. Liksi gyvas - suinosi visk, ko panorsi.
- Ponai, - tar T., - ia kakoks nesusipratimas. Js net nepa
siteiravote, kas a toks.
- Tavs nepasiteiravo, kas tu toks, - atov senis, - nes mes taip
neprat. Mes igonai. Bet kiekvienas, prabils apie tai, apie k prabi
lai tu, privalo grumtis su Loiko. O jeigu tu tas, kurio mes laukiame,
tada tiesiog privalai grumtis.
Apverts laikrod, pastat j ant ems ir prane:
- Laikas!
- Palkkit, - dels T., - o ko i ties js laukiat?
Gigantas, jau pradjs tiesti T. rankas, sustingo.
- Pas ms baron buvo atvyks andar pulkininkas, - atsak
senis. - Jis kalbjo, kad iandien i ups gali ilipti nuogas mogus
juoda barzda ir u j paskirta premija - u gyv ar mirus. Mums
nereikia premijos u gyv, nes mes igonai ir tai mums bt gda.
Bet nra jokios gdos gauti premij u mirus - tai nelyginant par
duoti arklio od. Todl grumkis su Loiko ir tegu Dievas padeda tau
atsilaikyti.
- O kaip js suprantate svok atsilaikyti?
- Per t laik, kol laikrodyje byra smlis, tu turtum n kar
to nepaliesti nugara ems. Tai ne taip jau ilgai - maiau kaip dvi
minuts. Tada patiksime, kad esi tas, kuo dediesi.
- Bet a niekuo nesidedu, - pertar T.
Senis ir gigantas susivalg.
- Tas tiesa, - sutiko senis. - Tada turtum rodyti, kad tu tas,
kuo mes tave laikome.
- O kuo js mane laikote?
- Tuo, kurio laukia ms baronas, - atsak gigantas Loiko. Tau gi jau aikino. andar pulkininkas baron spjo, kad gali u
klysti nuogas barzdotas mogus.
T. pasikrapt pakau lyg bandydamas suprasti per daug sud
ting mint.
- Kodl turiau rodinti, kad esu nuogas mogus su barzda,
kai tai ir iaip jau aiku?
40

igonai prie lauo jau seniai nuiuvo ir dabar sitemp klaussi

pokalbio. Giganto veid ikreip mintijimo pastangos. Senis taip pat
ilgam susimst, glostydamas pirtais sunk sidabrin pusmnul
nukarusiame ausies spenelyje. Galiausiai jis prabilo:
- Nuogas mogus su barzda gali bti tas ir ne tas. Nuog mo
ni su barzda daug, o premij moka tik u vien.
- Aha, - sutiko Loiko.
- Ir a jau nesu tikras, - ts senis, - kad tu ir esi tas nuogas barz
dotas mogus, apie kur pasakojo pulkininkas. Kaip tas mogus tu
per daug plepi. Bet tau vis tiek teks laikyti ibandym.
- Ir kas bus, jei a j ilaikysiu? - pasiteiravo T.
- Nuvesime tave pas baron.
- Gerai, - sutiko T. - Malonkite, a pasirengs. Tik pasakykite,
kokius metodus man leidiama naudoti?
Loiko niekinamai nusijuok.
- Visus, kokius tik moki.
- Kitaip tariant, visai visai visus?
Loiko linkteljo.
- Ar visi tai girdjo? - paklaus T., kreipdamasis sdiniuosius
aplink lau.
- Taip, - patvirtino Loiko, lenkdamasis prie ems ir tiesdamas
prieais save panaias du rstigalius rankas. - Visi girdjo. Nebijok
mans ugauti...
Jis eng ingsn prie T.
- Taiau tuo atveju, - tar T., - a jau ilaikiau js iban
dym.
- Kaip suprasti? - nusistebjo senis.
T. parod olje spindini kolb.
- Visas smlis laikrodyje subyrjo emyn. Malonkite pasitiks
linti. Ir a n karto nepalieiau nugara ems. Tokie jau tie mano
metodai, ponai.
Aplink lau kilo triukmas: igonai puol ginytis. Kas juo
ksi, kas nusivyls spjaud ugn. Bet, i visko sprendiant, rimt
kontrargument niekas neturjo.
- Kokie keisti metodai, - atsitokjo senis. - Ir kas tai per kova?
41

- Jinai vadinasi neblosmas - nesiprieinimas blogiui smur

tu, - paaikino T.
- Sugudravai kaip boba, - niekinamai svied Loiko.
- Dar pasakytumt, ponuli, kad elgiuosi kaip igonas, - nusi
aip T.
- Mes dar susitiksim su tavim, barzda, atsimink.
T. dmiai pavelg gigantui akis.
- Jums nedert ito siekti.
- Kodl?
- Susitikimas baigsis ne taip, kaip tikits.
igonas Loiko nieko nepasak, tik piktai isiviep. T. atsigr sen.
- adjot palydti mane pas baron, jei ilaikysiu ibandym.
Tai veskite...
igon baronas pasirod ess kresnas apknus mogus, pana
us atsargon ijus husar, - vilkjo avietin doloman29 su nu
pltais raiiais. Jo raukltame veide kerojo vels ilgi sai, kurie
puikiausiai bt tik policmeisteriui arba geleinkeli tarnautojui.
Baronas vienias sdjo ant sulankstomos kds prie tolimiau
sio lauo, alia stovjo dar viena tokia pat kd. Tarpais prie ug
nies mesti ab prisigretindavo liesa maa moteris ir ikart nuki
tindavo alin.
igonas, lydintis T., prijo prie barono, palinko jam prie ausies
ir ilgai kai k kalbjo. Baronas keliskart isiiep, irdamas T.,
paskui gestu pakviet sstis alia.
- Vadinasi, - pradjo palydovui nutolus, - js veikte Loiko.
Kas js?
- Mane vadina grafu T.
- Laba diena, grafe.
- Laba diena, barone, - tar T. su vos juntama ironija. - Kam
reikjo to idiotiko ibandymo?
- Mes siekiame, kad i gyvenimo neinykt kilnios konkuren
cijos dvasia, - kiek kaltai atsak baronas. - Antraip netruksime i
sigimti ir virsti vagi gauja.
29 Dolomanas - trumpas carins Rusijos husar munduras.

42

- Js inote, kas a, - tar T. - O koks js lovingasis vardas?

- Kodl turiau apsunkinti js atmint, - atsak baronas. Mano vardas jums tikrai niekam nereikalingas. Veriau liksiu tie
siog igon baronas. Taigi, regis, norjote mans kai ko paklausti?
- Taip, - atsak T. - Kas tas Optos Vienuolynas ir kur jis yra?
Baronas apstulbs ivert akis.
- K? - perklaus.
- Optos Vienuolynas, - aikiai pakartojo T. - Man sak, kad tai
kakas igoniko.
Baronas ilgam susimst.
- Neinau, - tar jis. - Regis, kart ar du esu girdjs pana
odi jungin, kai dar studijavau Peterburgo universitete. Tai ka
kas literatrinio ar mistinio. Bet galiu ir klysti. Tik absoliuiai ai
ku, kad tai neturi nieko bendra su igon sankloda ir paproiais.
- Atleiskit, - siterp T., - bet js mons man k tik sak:
kiekvienas, udavs tok klausim, privalo susigrumti su Loiko.
- Jie taip sako bet kuria proga, - numojo ranka baronas. - Nuo
bodiauja, kraujas gyslose verda. Nepatiksite, vakar pro al ke
liavo andar pulkininkas - vienutlis, raitas ant arklio. Vyko i
sesers dvaro Kovrovo miest, kuris ia netoliese. Pasiteiravo t ap
kiautli kelio, tai jie ir j privert susigrumti... Be kita ko, jis spjo
papasakoti, kad apylinkse ieko panaaus jus mogaus.
- Man jau sak, - nukirto T. - Vadinasi, niekuo negalite padti?
- Kodl gi ne, - paprietaravo baronas, - galiu. Dvikovoje iko
vota pergal pareigoja mane, todl kreipsims ms taboro ora
kul. Tai daryti dera tik iimtiniais atvejais, bet iandien a ir pats
noriu kai ko paklaust.
- Manote, orakulas ino k nors, ko neinote js?
Baronas nusijuok.
- Suprantu js skepticizm, grafe. Ir vis dlto verta pabandyti.
Juk dl to rizikavote gyvybe.
Jis suplojo delnais ir prie jo prijo lau kursiusi moteris. Baro
nas kak tyliai sak, ir ji pranyko tamsoje. Po akimirkos sugro,
padjo prie barono koj talp dkl, aptraukt tamsiu audiniu, nu
silenk ir vl inyko.
43

Baronas isitrauk i bato aulo ma peiliuk. Prisitrauks

perr dulkt audin ir atidar dkl. Viduj guljo medin ll.
Vietoje koj i jos kyojo nusmailintas pagalys, juodas nuo emi.
igonas smeig j em (dl to bejgikai pasipiktinusi ll sumo
savo rankomis), o tada im i to paties dklo pypk su mau me
taliniu dubenliu ir ilgu mediniu kandikliu. Sugraibs prie pypks
priritame kapelyje gaball kakokios skaidrios mediagos, pa
naios gintar ar kanifolij, djo j dubenl.
- Norite... - pradjo T., bet igonas j pertrauk:
- Nebijokite, nieks js nenunuodys. Man reikia suinoti, k
daryti su vakarykiu andaru, todl tursite nuosav lord ragau
toj... Tikriau tariant, baron ragautoj.
Itrauks i lauo degani akel, jis prikio i prie metalinio
dubenlio, usitrauk ir valdingu gestu ities pypk T. is atsargiai
pam j rankas ir, stengdamasis kvpti kiek galima maiau, pa
trauk tirt aitri dm. Jam ikart apsvaigo galva ir jis grino
pypk baronui.
- Ir kaip? - paklaus baronas. - Apie k mstote dabar?
T. isiiojo atsakyti ir staiga suprato, kad neturi k.
Visos mintys, nuo kuri galva k tik sprogte sprogo, isilakst
ir dingo - liko tik lauo nuodguli trakesys, dm kvapas ir vsa
dvelkiantis nugar vjas. Ir dar mkteljo svaigus pojtis: tarsi po
koja staiga bt perls kopi skersinis ir knas taps nesvarus.
Valios pastangomis veiks baim, T. i padilb panairavo ba
ron. Tas, matyt, suprato, kas vyksta, - ypteljs usitrauk dar
kart, paskui padjo pypk atgal dkl, parod ll, atsistojo ir
neskubdamas m tolti nuo lauo. Liks vienas, T. sispoksojo
medin stab.
Tai buvo kakas panaaus medin Pjero: lidnojo vaizdo ll su
kiauinio formos galva, tarpuakyje sukeltais antakiais (tai suteik
jai komikai lin iraik) ir staiakampe judria burna. Jos ovalin
kn deng juodas lakas; ant krtins buvo ipieti trys dideli balti
bumbulai, o ilgos isikiusiais snariais rankos baigsi rutuliukais,
panaiais sugniautus kumius. Nuo t rutulini kumi ir jud
raus andikaulio karojo trumpai nukirpti silgaliai. T. irjo i
44

medgali kyanius miniatirinius metalinius iedelius, prie kuri

jie buvo pririti: ll veikiausiai kadaise buvo naudojama balagano
vaidinimuose.
Staiga viena lls ranka pajudjo - nors T. aikiai mat, kad silgali niekas netrkioja. Pakilusi iki galvos lygio, ranka sveikin
damasi pamojavo, paskui staiakamp burna atvipo ir ll prabilo:
- Comment a va,30grafe?
Ji kalbjo tuo paiu balsu, kaip ir elis kunigaiktiens Tarakanovos laive.
- a va, - pralemeno grafas.
- Atsipraau, kad itaip atrodau, - tar ll. - Bet jei biau pa
sirinks mediumu kur nors i igon, js veikiausiai btumt pa
mans, kad sapnuojate. Dabar ito nebus.
- Kas js toks? - paklaus T.
Medin lls burna ileido kelis sausus garsus, kak panaaus
tarp juoko ir beldimo.
- Prajus kart a jau prisistaiau. Esu js krjas. A vardu
Arielis. Kaip ir pridera krjui, iuo metu a kuriu jus ir pasaul.
Turiu omeny js pasaul.
- Prisimenu, - atsiliep T. - Bet kas js toks i prigimties? Die
vas?
- Veriau manykite, kad angelas, - pasikuklino ll. - Man taip
bus maloniau.
- Js puols angelas? io pasaulio kunigaiktis?
Ll nusikvatojo mediniu juoku.
- Ar jums neatrodo, grafe, kad odis puols, kalbant apie pa
saulio kunigaikt, dvelkia tiesiog neregta veidmainyste? mons
kaip bemanydami varosi tarpusavyje, kad tik gaut i jo bent
menkut tarnybl, ir kakodl vis tiek vadina j puolusiu...
T. nusiypsojo.
- Taip moko banyia, - pasiteisino jis.
- Taip taip, banyia, - pakartojo ll. - Manoma, kad banyia
sudaro atsvar pasaulio kunigaikiui. Bet argi tai ne nesmon?
30 Kaip laikots? (Prane.)

45

Pats pagalvokite, jeigu vienoje i labiausiai ydaudik apylinki,

priirim paprasiausio okolotono31, koks nors vargas ydas
imt ir atidaryt ueig, kurios ikaboje parayta: Nepritariu apy
links okolotonui, ar ilgai jis isilaikyt?
- Manau, kad ne.
- Ir a taip manau. O jeigu tokia staiga skmingai darbuotsi
met metus ir duot ger peln, tai, matyt, reikt, kad ia - net
labai bendras projektas su okolotonu.
- Atleiskite, - siterp T. - Bet juk yra skirtumas tarp okolotono
ir io pasaulio kunigaikio.
- A taip pat taip manau, - sutiko ll. - Pasaulio kunigaik
tis nepalyginti galingesnis ir protingesnis. Ir jei jis leidia savo
apylinkje veikti staigoms, kurios oficialiai ir patetikai prie
tarauja okolotonui, tai, manyiau, turdamas tam special pa
grind...
- K norite tuo pasakyti?
- Kol kas nieko, grafe, - numyk ll. - iaip, dalijuosi val
gomis. Man tiesiog nepatinka posakis puols angelas. Jei norite,
laikykite mane pikiruojaniu angelu.
- K reikia - pikiruojaniu? Js k nors pikiruojate? O gal
svaidots kandiais odiais?
- Ne. Pikiruojantys angelai - tai tokie, kurie dar tikisi ivengti
nuopuolio. Ne visai puol, bet jau visai prie pat slenksio, che che...
- Banyia neusimena apie jus.
- Mes taip pat apie j neusimename, - atkirto ll, - ms
pozicija tuo klausimu kol kas nra vienareikm. Bet jums artjant
prie Optos Vienuolyno viskas isisprs. Jei viskas vyks, kaip suma
nyta, js laukia graudinantis sugrimas banyios prieglobst.
Bet neubkime vykiams u aki...
- Js eriate vien msl po kitos, - tar T. - Atsakykite man
aikiai ir neisisukindamas - kas toks i tikrj esate?
Nupietos lls akys altai sumirksjo ir smigo T.
31 Okolotonas - carinje Rusijoje policijos nuovados skyriaus - okolotko - pa
reignas.

46

- O kas gi js toks? K js inote apie save?

T. gteljo peiais.
- iuo metu maai. Mane kontzijo kulka. Bet nors ir praradau
atmint - tikiuosi, laikinai - a vis dlto likau pats savimi.
- Prisiminkite k nors konkretaus apie save. Bet k.
- Pavyzdiui... pavyzdiui... - T. surauk kakt, o paskui ner
vingai nusijuok. - Manau, taip bet k galima imuti i vi. Liep
kite mogui prisiminti bet k apie save, ir jis sutriks.
- Bet js i viso nieko neprisimenate, ar ne taip?
- Kodl gi, kai kas ateina galv. tai, pavyzdiui, Jasnaja Poliana. Pavsins, agrs iversta vaga... Frou-frou...32Taip arkl vadina...
T. pasirod, kad lls burn itemp medin ypsena, nors jos
konstrukcija tam nebuvo pritaikyta.
- Na tai jau a u jus pradedu fantazuoti. Sunku susivaldyti.
- Klausykite, Arieli, - kreipsi T., - js, kaip suprantu, galite
apsireikti bet kokiu, kokiu tik panorsite, pavidalu. Kodl js
nusprendte tapti lle?
- Tai uuomina.
- Kokia?
- Js nuolat klausinjate, kas a toks. Bet n karto nepaklauste,
kas toks js. Teko tapti js veidrodiu.
- Norite pasakyti... - T. pajuto nemalon altuk po krtine, kad a ll? Js marionet, aisliukas? Kuri atrodo gyva tik tada,
kai llininkas tampo siliukus?
Ll bjauriai sukrizeno.
- Beveikpataikte. Bet silai, kaip matote, nukirpti, ir marionet
veikia lyg ir savarankikai. Susimstykite, kuo ji usimusi? Gru
miasi, audo, kalbasi su paalieiais, bga nuo kakokio Knopfo.
32 Frou-frou - pranczikas garsaodis, imituojantis elegantik moterik
apatini drabui lames. XIX-XX a. sandroje, siekiant igauti ypating
gars, siuvant pasijonius naudota speciali tafta. V. Pelevino romano tekste
tai ir aliuzija roman Ana Karenina. Frou-frou - Anos mylimojo Vronskio,
praudiusio ir j, ir Frou-frou, kumel. Kumel vardu Frou-frou turjo ir
L. Tolstojus.

47

Bet kaip reikiant nieko neino nei apie save, nei apie t Knopf.
Kiekvien mirksn ji elgiasi taip, lyg judt link sau gerai inomo
tikslo, bet utenka jai susimstyti apie t tiksl, ir ji su siaubu suvo
kia - tikslas neaikus...
- Gal pagaliau baigtumt kvarinti man galv? - paklaus T.,
gniaudamas kumius. - Pasirodykite savo tikruoju pavidalu. Ar
negalite?
- Galiu, - tar ll kiek pamsiusi. - Bet js nusivilsite.
- Praau js padaryti tai.

- iandien jau nra laiko.

- Tai kit kart. Paadkite.
- Na k gi, - atsiduso ll ir pairjo kakur on. - Galimas
daiktas, ir pasirodysiu. O dabar jums dert pailsti, grafe. Beveik
vis rytojaus dien js praleisite balne. Tausokite jgas ir nekan
kinkite savs mintimis - netrukus ir taip visk suinosite. Labos
nakties.
T. nespjo nieko atsakyti: lls rankos, tik k smulkiai gestiku
liavusios, staiga bejgikai nusviro; burnos staiakampis nukaro.
Dabar prie T. juodavo tik negyvas medio gabalas su nupie
tomis akimis. T. irjo j tol, kol i tamsos pasirod igon baro
nas. Jo rankose buvo dvi suvyniotos antklods.
- Kurkits nakvoti, - tar jis. - Ryt gausite daiktus, kuriuos
jums liep perduoti orakulas.
- Kokius daiktus?
- andar pulkininko uniform, - atsak baronas. - Jo gink
lus, pinigin su pinigais ir arkl. Ir dar kok arkl... Tursiu laGai
susiimti, kad neperpjauiau jums nakt gerkls.
- O i kur js turite andaro uniform? Ir jo arkl?
- Taigi Loiko j nurung. Nesijaudinkite, grafe, viskas vyko si
ningai. Lavon paleidom pasroviui, o lamtel norjau pasiturti,
bet per daug jau jis kartas, kad tik viso taboro pelenais nepaleist.
Be to, kam laisviem monm auliniai su pentinais. O jums dar gali
praversti. Keliaukit sau, o paskiau gal kas nors ir pasisuks. Gali bti,
ir rasit t savo vienuolyn...
48

VI

Arklys, baltas eidininkas, ities pasirod puikus, tik per daug

kartas. Pirmiausia jis paband numesti T. ant ems, bet pajuts
gudusi rank pakluso mogaus valiai.
domu, - mst T., lkdamas tuiu rytmeio traktu pro pilkas
trobas ir pakels krautuvles, - kaipgi arklys pajunta skirtum tarp
gudusio raitelio ir naujoko? K jam tai primena? Nat, kuri bna
patogi arba ne? Be kita ko, krovinys kuo lengvesnis, tuo patoges
nis... O jeigu svoris tas pats? Turbt arklys suvokia skirtum kaip
savo paties nuotaik kait. Vienu atveju jis nervinasi, o kitu jauiasi
ramus ir pasitikintis savimi. Ir, suprantama, net nenumano kodl.
Taip yra, tik tiek...
Keista, bet mintys apie naktin panekes nekl nerimo T. Jis
prisimin Ariel tik kart, ikart po pusiaudienio: balti gluosniai,
rymantys iilgai kelio, primin jam milin procesij, - ie nesku
biu ingsniu keliavo i vienos aminybs kit ir mojo jam daugybe
plonyi sidabrini rank, panai vakarykts lls rankas.
Milinai buvo sukrio, gerairdiai ir akli; j smulks reikmingi
gestai buvo skirti nematomoms esybms, kurios kitados suprato t
kalb, bet jau seniausiai imir. O apabal mediai neinojo, kas
nutiko, ir skeryiojosi taip pat uoliai, kaip ir prie milijonus met.
Arielio pranayst isipild: T. ities vis dien praleido balne.
Saulei pakrypus vakarop, jis sustojo prie mayts geleinkelio sto
ties, kad atgaut dvasi ir ukst stoties bufete.
Smukls patarnautojas, suktas vaikis su kyaniu i taukuotos
prijuosts pietuku, atidiai nuvelg jaun andar pulkinink,
o tada, net nesislpdamas, pasitikrino, isitrauks kakok
sulankstyt popierikt.
Greiiausiai, - paman T., - ten poymi apraymas. Nedert
ia klausinti apie Optos Vienuolyn - gali primeluoti arba nusisti
tiesiai spstus...
Papietavs jis paauk patarnautoj.
- Ar turite telegraf?
49

- Yra, - atsak patarnautojas. - Pageidausite isisti telegra

m?
- Ne, - paniekinamai tk T. - Tiesiog bandau apskaiiuoti,
kiek turiu laiko, mielasis.
Patarnautojas isiviep, lyg nesuprats pono juok, bet i jo
paraudusi aus T. suvok, kad pataik deimtuk. Numets ant
stalo rubl, jis ijo kiem, oko ant irgo ir lkte nulk pirmyn
nesivalgydamas alis.
Netrukus kelias j atved turting kaim su vieiai dayta
baltutle cerkve. Prie cerkvs tvoros sdjo lidnas vienakojis ka
reivis iblukusiu pilku munduru.
- Ar neinai, kur ia Optos Vienuolynas? - paklaus T., lenk
damasis prie jo nuo arklio.
- Tas, apie kur muikai nekt? - perklaus kareivis. - Kur
neseniai staig atidar?
T. nusprend, kad karinas suvaikjo.
- Kaip suprasti - neseniai staig atidar?
- Reikia, kad vis tiesiai ir tiesiai, js kilnybe, - tar kareivis
ir numojo ranka, - negreit dar bus. Keli ia tik du, ir abu vien
pus. Kad norit, pirmu jokit, kad norit - antru. O jeigu spriau geidausit - tada per mik. Ten kelias isiakoja, galit jot katr no
rit pus. U miko dar penki varstai33 plaiu keliu ir bus Kovrovo
miestas, ten abu keliai susieis. O jau u jo - ir tavo vienuolynas, ir
viskas, ko panorsi.
- Dkui, - padkojo T.
Jis nusprend ijodamas i kaimo nektelti dar su kuo kitu,
taiau nespjo.
Persekiotojai tykojo u sukeusio dviaukio namo sugriuvu
siu kaminu, slpsi u apleisto sodo obel. Jie ijojo keli ir puol
vytis, vos T. spjo prajoti pasal. Tanks priekyje jojanio Knopfo
sai ulinko auktyn lyg atakuojanio erno iltys.
Ir kaip jisai suspjo? - mst T. ragindamas arkl. - Turbt
nakt pavaiavo kelias stoteles greituoju traukiniu. Jie gi ino, kur
33 Varstas - ilgio matas - 0,6 km.

50

a vykstu ir kodl... Nors ne. Kaipgi jie galt tatai inoti, jei ito
neinau n a pats? Knopfas juk neino, kur tas Optos Vienuolynas.
Ar jis melavo? Ir kodl jie neaudo? Ties sakant, aiku. Negali gi
itie civiliokai audyti andar pulkinink viso kaimo akivaiz
doje. Antraip juos palaikys nihilistais34/4
Spjimas pasitvirtino. Vos i akiraio pranyko paskutiniai na
mai ir kelias paniro mik, pavymui supokjo viai. Viena kulka
nukirto prieais auganio uolo akel. T. prigludo prie arklio sp
rando, paleido j dar greiiau ir pamau m tolti nuo persekiotoj.
Kuo toliau mik vingiavo kelias, tuo auktesni darsi pakels
mediai. Staiga T. pastebjo, kad prieais kelias isiakoja dvi da
lis, lyg atsimus neaukt, aplusi krmais kalvel. U kalvels
buvo griova - siaura ir gili, paslpta tankiai sulusi karkl, - T.
vos suspjo sustabdyti arkl prie pat josios krato. Sprendimas gim
akimirksniu - pasitrauks atatupstas, jis rytingai spusteljo pen
tinais arkliui onus ir sibgjs peroko alij sien.
Kiek maiau patyrusiam raiteliui tai galjo baigtis kryiu ir
mirtimi, bet T. nusileido tarp medi kitoje griovio pusje. Jam
uteko laiko tik arkliui apsukti: persekiotojai jau buvo ties kelio
akuma.
Kai Knopfas ir jo palydovai pasirod i u medi, T. paman,
kad jie panas dabitikai ir neskoningai apsitaisiusius klajojan
ius komivojaierius35 dl viso pikto apsiginklavusius puikiais re
volveriais. Juos galjai gerai matyti pro lapij: jie sustojo ir kur lai
k msliai spoksojo keli, susidvejinant prieais karklais apaugus
kalniuk.
Knopfas pakl geltona pirtine apmaut deln, duodamas
enkl laikytis tylos. Ir kaip tik t akimirk suvingo T. arklys.
34 Nihilizmas (lot. nihil - niekas) - filosofijos kryptis, teigianti, kad pasau
lio ir mogaus egzistavimas neturi jokios objektyvios prasms, tikslo arba
verts. Rykiausiu nihilizmo filosofu laikomas Frydrichas Ny, paskelbs
krikionikojo Dievo mirt.
35 Komivojaierius (pranc. - commis voyageur) - keliaujantis prek. firmos at
stovas, silantis prekes pagal turimus pavyzdius, katalogus.

51

- Gaudykit j, gyviau! - sustugo Knopfas. Jis tiesiai prieais

mus!
Raiteliai kaip pal ov pirmyn, privert arklius okti per
krmus, - ir linksmas kavalerist rykavimas ikart virto siaubo
ir skausmo riksmais. Knopfas, paskutinis pajudjs link kalvels,
spjo suturti arkl ir prijojo griov atsargiai ir ltai.
Griovos dugne blaksi mons ir arkliai. Vienas i nukritusij
mgino isivaduoti i po arklio, kitas liau griovos laitu auktyn
vilkdamas keistai isukt koj. Treiasis, apkvaits nuo kritimo,
sdjo ant ems, i lto sukiodamas galv tai vien, tai kit pus.
Ketvirtasis buvo negyvas.
Knopfas pakl akis. Properoje tarp medi kitoje griovio pu
sje pasirod raitelis - juodabarzdis andar karininkas. Jis tramd
kanopa em kasant arkl. Knopfas siek ginklo, bet t pat mirksn
ivydo T. rankoje revolver, nukreipt j.
- Nejau galvojate apie mogudyst, - paniekinamai prabilo
T., - kai alia kankinasi js biiuliai? Juk jiems reikia pagalbos...
- Man nereikia js pamokym, grafe, - atov Knopfas. - Jei
kas ir kaltas dl it moni kani - tai js.
- Meluojat, - atkirto T. - A j n pirtu nepalieiau.
Knopfas niekinamai nusikvatojo.
- Kaip tik taip! Js blogesnis ir u mogud - mogudys bent
jau prisiima atsakomyb u tai, k padars. O js... Js bijote udyti
ir veriate savo auk mirti taip, lyg tai bt jos paios valia. Js
rankos iki alkni suteptos krauju, o js manote, kad jos varutls,
nes jas dengia pirtins.
T. gteljo peiais.
- Netaukkite niek, Knopfai. A nieko neveriau okti it
griov. Dar daugiau, biau be galo laimingas, jeigu itie ponai su
sirast sau koki kit pramog, uuot vaiksi mane kaip kik ir
plekin man nugar. Kodl persekiojate mane?
- Js veidmainyst tiesiog neturi rib. Lyg to neinotumte.
- Bet a i tikrj ito neinau.
- Tai gal imsite neigti, kad bandote nusigauti Optos Vie
nuolyn?
52

- Nepradsiu, - atsak T., - nors...

Jis jau ketino pasakyti: Nors pirm kart apie tai igirdau i js
traukinyje - bet ikart suprato, kokiu sarkazmu pratrks Knopfas.
- K nors? - pasitikslino Knopfas.
- Nieko. Mano nuomone, tai dar ne pagrindas usiundyti ant
mogaus mogudi gauj ir ivadinti j veidmainiu vien u tai,
kad is bando ilikti gyvas...
T. pavelg emyn ir staigiai pastat savo arkl piestu. T pai
akimirk griovyje pokteljo du viai. Abi kulkos susmigo ark
liui pilv. T. nuoulniai nuiuo nuo jo nugaros ant ems, ir
graudiai suvengs gyvnas ugriuvo tiesiai ant aulio, kuris jau
beveik spjo isiropti i griovos. Du knai - arklio ir mogaus nusirito emyn; kritusio gyvulio prislgtas aulys ileido trump
gili dejon ir sustingo.
Atsidrs ant ems, T. sugebjo isilaikyti ant koj ir tutuojau
nusitaik Knopf.
- Js ir js parankiniai pasibjaurtini, pone, - tar sekliui. Saugokits, nebandykite mano princip stiprumo. Vien grai
dien galiu nusukti jums sprand.
- Neabejoju, - gl Knopfas. - Tai, kad artinasi galas, suinosiu
i kupino uuojautos klyksmo: Pasisaugok!
T. nieko neatsak. Tebesitaikydamas Knopf, jis eng atatups
tas tolyn nuo griovos krato. Kai lapija paslp seklio siluet, jis ap
sisuko ir patrauk miko gilum.
Kaip ir visada, ivengus pavojaus visi jo pojiai paatrjo.
Dabar jie godiai gr pasaulio garsus ir spalvas: nenustygstani
laktingal suokim, malding geguts rypavim, neapsakomas
vasaros vakaro spalvas. Kvepjo vakaro gaiva ir tolimais dmais.
Pamau siel nusileido ramyb ir beveik pamaldus graudumas.
Kad ir koks bt krjas, - mst T., - jam reikt pasiduoti...
Nedera apimtam puikybs manyti, kad esi protingesnis u miri
adus eme vaikiojusi moni. Bet kaip atsiversti j? Ogi kaip
patinka. Pavyzdiui, taip: Arieli, viesusis angele, kuriantis mane
ir pasaul... Norisi tikti, kad viesus... Parodyk man keli ir duok
enkl! Jeigu einu link tavs, vadinasi, tai ne a geidiu tave ivysti,
53

bet tu pats manyje geidi, kad tave surasiau. Todl tu btinai ieisi
pasitikti mans...
Taiau nors ios mintys ir buvo panaios mald, ji liko be atsako.
Kuo toliau giri trauk T., tuo tamsesnis ir tankesnis darsi
mikas. Vis aliau ir abejingiau kukavo tolima gegut, samanomis
aplusi ak vijose vaidenosi vis prieikiau nusiteik laktingalos
galvaudiai36. Ore kaupsi sunki drgm, ir netrukus T. nuotaika
persimain.
Taip, Arielis gali bti mano krjas, - mst jis, braudamasis
per tankius lazdyn atvaynus. - Ir kaipgi man ov galv mintis,
kad mano krjas yra geras? Tik pamanykit, krjas... Didelio ia
daikto... Bet kuris girtas kareivis geba tapti naujo gyvenimo krju.
Galbt esu tiktai neskmingo eksperimento vaisius? Nelaimingas
atsitiktinumas? Arba prieingai, esu sukurtas tam, kad patiriau
berib skausm ir ugesiau?
Visai alia klykteljo senas ukims pauktis. Jo riksmas buvo
ir kraupus, ir tuo pat metu juokingas - lyg lojimas peralusio bolo
ninio unyio, kuris prie ketvirt amiaus paklydo mike, bet
nieko nepamiro ir nieko neimoko. T. nusiiep.
tai itokia giesme, - paman jis, - turbt ir dert lovinti i
apylinki viepat...
Pradjo temti. Dabar i vis pusi prie T. slinko mlyna prie
blandos siena, kurioje juodavo plaiai isiakojusi medi siluetai.
T. sudjo rankas prie burnos ir suriko:
- Arieli! Uteks mane kankinti! Noriu pamatyti tave! Juk
adjai pasirodyti toks, koks i tikrj esi!
Staiga mike pakilo vjas. Netrukus jis taip sismarkavo, kad
nuo medi pabiro lapai ir sausos akels. Kelios pakilusios or
vytels skaudiai maukteljo T., ir is usideng veid rankomis.
Vjas pt vis ariau - jis tkstaniu bals kauk ir vaitojo aplink,
lyg visomis mirusiomis kalbomis maldaudamas vienio klajno
neiekoti baisiosios paslapties, prie kurios is taip neatsargiai priar
36 Cono6e-pa3oHUK - Ryt slav mitologijoje - mik pabaisa, puolanti
pakeleivius ir sjanti mirt bauginamu savo vilpimu.

54

tjo. Kad stengt isilaikyti ant koj, T. nusitvr senos drebuls.

Tada vjas liovsi - taip pat staiga, kaip ir prasidjs.
T. paleido kamien. Jau buvo visikai tamsu - sutemo netik
tinai greitai, kaip bna prie audr. Nebeliko abejoni, kad jis buvo
iklausytas.
Tolumoje tarp medi sumirksjo keistos baltai ydros spalvos
iburlis. Vos tik T. j pastebjo, iburlis ugeso, paskui ir vl plyks
teljo ir sideg taip skaisiai, kad ant ems nutso medi eliai.
Baimindamasis, kad iburlis inyks taip pat netiktai, kaip ir
pasirod, T. pasiskubino pirmyn.
viesos altinis pasirod ess ant akos pakabintas kubo formos
ibintas su apskritu langeliu, u kurio akinamai spindjo trumputis
balsvas liepsnos lieuvlis, - tai nebuvo nei ibalin, nei karbidin
lempa, ir net ne elektros lankas, o kai kokia kita nepastama ener
gija ar substancija. ibintas taip skaisiai deg, kad viskas, kas buvo
u jo, susiliejo vien tamsum.
Ijs i viesos kgio, T. sustojo, kad pailsint akis. Kai ios ir
vl apsiprato prietamsyje, jis ivydo viesaus audinio palapin. Prie
ais j plazdjo vliava - platus baltas audeklo gabalas su raidmis
A-b plaikstsi vjyje, nors nedvelk n maiausias vjelis. Tai buvo
toks akivaizdus ir toks beprasmis stebuklas, kad T. nejuia susirauk.
Nedrsdamas engti vidun, jis sustojo prie palapins jimo.
Tada viduje usideg viesa.
- Ueikit, grafe, - pasigirdo pastamas balsas. - Jau senokai
js laukiu.

VII
Palapins vidus atrod keistai.
Jis labiau panjo klajoklio bst, taiau ne tikr, o imituot
teatro dekoratoriaus, kurio vaizduot pie pramatnius, taiau mig
lotus ir abstrakius paveikslus. ia buvo kilimai, ir vl kilimai, ir dar
kart kilimliai, rykiai siuvinti pufai ir mantriausi form pagal
vls, ir dar kakodl blykiojo kypais ranteliais didiulis auksuotas
55

kaljanas. Palapins viduryje ant grind stovjo didelis apvalus padk

las su vaisiais ir grimais, p i viraus karojo lempa, spinduliuojanti
toki pat skaisi numirlik vies, kaip ir T. apakins iburys.
Prie padklo pasirms ant alkns guljo vyrikis mlynu
chalatu ir mlyna ilkine kauke, dengiania beveik vis veid. Ant
kauks kaktos buvo isiuvintos tos paios raids, kaip ir ant vlia
vos - A-b.
- Prisskit, - tar Arielis, makteljs galva pagalves. - Jeigu ne
norite sdti ant grind, su malonumu sukursiu jums kd arba fotel.
- Tikrai apsieisiu, - atsak T. ir klesteljo ant pagalvs prieais
eiminink.
Vargais negalais sukryiavs prieais save dulkinais andaro
auliniais apautas kojas (ir perpls pentinu vien i kilimli), jis
minut ar dvi tyrinjo vilgsniu savj vis-a-vis37. Arielis tylomis
stebjo T. - ir, regis, taip pat gana smalsiai.
- O dabar nusiimkite kauk, - prabilo T.
Jis nesitikjo, kad Arielis vykdys jo praym. Bet is klusniai
pakl rank ir nusipl nuo veido kauk.
T. ivydo prieais pusam vyrik su s epetliu ir skyst
plauk aureole virum plikti pradjusio kiauo. Jis buvo msingo ap
skrito veido, kurio sustingusi iraika slp kako temptai laukus lyg bt k tik liovsis agsti ir dabar sitemps laukt, ar agsulys
ir vl pasikartos. Trumpai kalbant, tai buvo pati paprasiausia fi
zionomija, pamirtama po akimirkos, kai tik inyksta i regjimo
lauko.
Utat apsitaiss Arielis buvo itin originaliai, jei ne karikatrikai.
Pro chalato praskiepus buvo matyti kakas panaaus iltus apati
nius i keistos persiliejanios gelsvai rudos mediagos su vietoj siu
vo prisita Georgijaus juosta38 iilgai kelni on ir juodos lelijos
aplikacija ant krtins.
M

37 Vis-d-vis (pranc.) - prieprieiais, vienas prieais kit, akis ak.

38 Georgijaus juosta (rus. eeopzueecKan nenma) - dvispalvis kaspinas, naudo
jamas su v. Georgijaus ordinu, Georgijaus kryiumi, Georgijaus medaliu.
Carinje Rusijoje ji vadinta Georgijaus juosta, TSRS - Gvardijos juosta.

56

Toks apdaras gal ir turjo k nors neapiuopiamai kavaleristiko,

bet nebuvo nieko angeliko ar demoniko: T. ov galv mintis,
kad palapinje besiilsintis Arielis panaus atsargon ijus tabs
kapiton, kuris, prisiirjs sostinje leidiam urnal, nu
sprend kukliomis igalmis sitaisyti Riazans gubernijoje persi
k seral39.
- Juk praiau man pasirodyti savo tikruoju pavidalu, - sumur
mjo T. - Ar i js... hm... ivaizdos galima sprsti, kad vykdte
mano praym?
Arielis linkteljo.
- Js knas tikras? - paklaus T. - Ar tai taip pat fokusas?
- Js mane juokinate, - atsak Arielis. - K btent js norite
patikrinti? ia viskas tikra, bet tik tol, kol a ito noriu. Realum ar
nerealum nustatau tik savo valia.
- Jeigu kalbuosi su krju, - kreipsi T., - ar galiau tokiu at
veju paklausti, koks yra egzistencijos tikslas?
Arielis nusiypsojo.
- Egzistencija, mielas drauge, - tai ne patrankos vis. I kur i
traukte, kad ji turi tiksl? Be to, klausim turtumt uduoti ne
man. A viso labo js regimojo pasaulio krjas, laikinasis valdo
vas, kuriantis elius i pelen. Prisimenate Pukin? BnacraTenb
npa3flHbiM n TiyicaBbiM, nneuiMBbm eronb, Bpar Tpya, HenaHHHo
npnrpeTbin aiaBo...40tai tik Slava41 kai kur paklydo, che che che...

- eliai? - pakartojo klausim T. - Norite pasakyti, kad a tik elis?

- Viskas priklauso nuo to, su kuo jus lyginsime, - paaikino
Arielis. - Jeigu su manimi, tuomet - taip. O jeigu, pavyzdiui, su
Knopfu, tai, palyginti su jumis, elis yra btent jis.
39 Seralis (pranc. srail) - turk sultono rmai su haremu.
40 Valdovas tuias ir klastingas, dyknas, plikis dabita, lovs netyia paly
ttas...Itrauka i Aleksandro Pukino romano Eugenijus Oneginas 10 sky
riaus, kur poetas sudegino 1830 m. Joje ijuokiamas imperatorius Alek
sandras I.
41 Rus. cnaBa- lov. Antroponimas Slava - odio lovhomonimas.

57

- Gerai, - sutiko T., - ar galite paaikinti, k a veikiu js su

kurtame pasaulyje?
- Galiu, bet vargu ar tai jums patiks.
- Praau js atskleisti man ties, kad ir kokia siaubinga ji bt.
Nekankinkite mans daugiau. Kas js toks? Ar i tikrj angelas?
O galbt demonas?
- A - mogus, - atsak Arielis. - Bet js atvilgiu esu veikiau
dievyb nei tos paios klass gyvis.
- Ir kaip tai manoma?
- Ilgai teks pasakoti. A esu eimos, pagimdiusios begal eks
centrik tip - revoliucionieri, bankinink, net plik, atala.
Bet pats domiausias i j buvo mano senelis i tvo puss - misti
kas, kabalos specialistas.
- Kabalos specialistas ms apvietos laikais?
- Pats tikriausias kabalos specialistas, - patvirtino Arielis. - Bet
ne arlatanas, kaip tie, kurie parduoda netikr imint blizgiems
urnalams, o tikr tikriausias ezoterikas. Matot, grafe, js ateities,
o mano praeities Rusija buvo netiktinai domi vieta. ioje alyje visi
norintieji galjo gauti kok nors fiktyv darbel, pavyzdiui, sargo, ir
kukliai gyventi ilaikomi valstybs, kultivuodami bet kuri norim
dvasin praktik. Ypa daug toki moni atsirado po didiojo karo,
kai mons nusivyl idealais, kurie anksiau kvpdavo socium.
- Ir koks gi tai karas?
- Su vokieiais, - paaikino Arielis, - nesvarbu. Taip mes visai
klimpsim. A viso labo noriu jums paaikinti, kad mano senelis
buvo pats tikriausias kabalos specialistas, itin paengs ir didiai
gerbiamas mistik sluoksniuose. Ir mir jis kakaip keistai... Be ki
ta ko, dabar a pats kiek nukrypau. Taigi viskas prasidjo vaikys
tje, kai buvau devyneri. Dert pasakyti, kad senelis buvo baisus
kvatoklis ir linksmuolis, jo nebuvo manoma kuo nors nulidinti.
Bet kart jis mans pasiteiravo, kuo noriau bti uaugs. O a
atsakiau, kad noriau tapti raytoju. Tdien kaip tik taip ir buvo,
nors vos prie dvi dienas norjau tapti gaisrininku. Igirds mano
odius, senelis tikrja to odio prasme pajuodo i siaubo ir pa
klaus: Bet kodl? Nuoirdiai atsakyti klausim negaljau...
58

- Kodl?
- Prieastis buvo juokinga ir absurdika, net nejauku jums
pasakoti. Mokykloje mus aminai versdavo kalti eilraius apie
Lenin - tai carudio Uljanovo, apie kur js tikriausiai girdjote,
brolis. Nuobodu, nors mirk. O vyresni berniukai tuo metu mok
mane visoki vulgari ir nepadori dainuk. Ir tai vien kart
igirdau tok ketureil: Kajutj pirmos klass Sadko - garbus
svetys, galva kondonus plo ir mauna, kur vinis...
- Sadko? - pakartojo T. - Ar tai, jei neklystu, bylin veikjas?
Arielis linkteljo.
- Kakodl tai mane sukrt, - ts. - Kad ir koki turiu jums
valdi, sunku tai paaikinti jums, kitos kultros mogui. Supranta
ma, tais laikais nebuvau girdjs apie postmodernizm, bet vis tiek
pajutau laisvs vj, dvelkiant i t eili. Jos paneig visus eilraius
apie Lenin ir Tvyn, vis t didiavalstyb-diavalstyb, kaip
mgdavo sakyti mano senelis. Tada ir mkteljo mintis, kad bt
neblogai paiam imokti dlioti odius toki gali turiniais pos
mais. Bet pasidrovjau atskleisti seneliui ties. Pamelavau, kad man
patinka isigalvoti mones, kuri anksiau nebuvo. Senelio reak
cija sukrt - jis parpuol prie mane ant keli tardamas: Arikai,
paadk, kad imesi it mint i galvos!
- Arielis - tai js tikrasis vardas?
- Taip, - atsak Arielis. - Pamirau prisistatyti, - a vardu Ari
elis Edmundoviius Brahmanas.
- Labai malonu, - tar T. - Neprastas ir graus vardas.
- ydikas, - numyk Arielis. - Galima sakyti, ydikas. O a
vis dlto n pro kur nesu ydas, galite sivaizduoti? Net kabalos spe
cialistas senelis nebuvo ydas, jis i lenk kunigo eimos. Negaliu
yd pakst.
-Dl ko?
Arielis nusijuok.
- Na, labiausiai tai dl vardo. Pabandytumte, turdamas tok,
uaugti bandit kieme, neklausintumt. Kad bent biau tikras
ydas - ydams pasisek: jie turi mac su krikioni krauju, kad
galt trumpam usimirti, visoki smuikeli. O ia tau i viso
59

jokios atgaivos... Vard man irinko senelis - rmsi savo kabalistiniais skaiiavimais. Kad gyvenimas bt kupinas efekt ir spdi.
Taip ir ijo... Kuo a baigiau?
- Prisipainote seneliui, kad svajojat tapti raytoju.
- Taip... Kai prisipainau, senelis pasinekjo su manimi, ir
pokalb siminiau visam gyvenimui. Jis kalbjo apie dalykus, kuri
net negaljau sivaizduoti... Jis siek atkalbti mane nuo literat
ros, nors apie j rimtai n negalvojau. Gal gale jis pasiek visikai
prieing rezultat. A visai rimtai panorau tapti raytoju ir juo
tapau.
- Ir k jis jums sak? - susidomjo T.
- Jo odiais, nuo seniausi laik kabalos, - ne iorins ir
profanikos, kuri, pavyzdiui, praktikuoja Madona, o slaptos ir
realios, - sekjai...
- Madona? - pakartojo T., pakls antak. - Praktikuoja kabal?
- Nenukrypkime al, meldiu. Taigi senelis paaikino, kad
yd mistikai nuo seniausi laik tikjo, jog visas ms pasaulis
kils i Dievo minties. T pat, be kita ko, iman ir graikai. Prisi
minkite, tarkim, k kalbjo apie dievyb Ksenofontas42: jis be
stangos proto galia visk valdo... Taip veikia Krjas.
- Prisimenu i citat.
- Krjas, - pakls pirt ts Arielis, - arba Krjai. Elohimas43, kaip vadina Diev judjai. O is odis yra odio Eloah, arba Alachas, daugiskaita - jei atmestume nereikming
vokalizm. Kreipdamasi galybes, kabala vadina pastarsias Ala
chais. Suprantama, tas mokslas, toks tikslus, kai kalbama apie nie
kingas smulkmenas, negalt staiga imti ir apsirikti kalbdamas
apie tai, kas svarbiausia. Bet pakeisti vienaskaita daugiskaitos jis
taip pat negali, kad nesugriaut savo paties sudaryt galios lygi.
42 Ksenofontas (Xenophon;gim. apie 450 - m. 354 m. pr. m. e.) - senovs graik
raytojas, istorikas, Atn karvedys ir politinis veikjas. Be istorini knyg,
paras ir filosofini.
43 Elohimas - daugiskaitinis daiktavardis, reikiantis Dievikj Prad, Die
vikj Mes.

60

Tiesiog stengiamasi to neakcentuoti. Oficialiai Dievas yra vienas,

taiau slapta ezoterin kabalos pakraipa puikiai pamena, kad k
rj i tikro yra gausu ir visus mus kuria skirtingos esybs.
- Atleiskite, - siterp T., - a, deja, prastai imanau kabalos
terminus ir ne visada jus suprantu. Taiau pabendravs su kuni
gaiktiene Tarakanova galiu sivaizduoti, apie k js kalbate. Jinai
vadino tai daugiadievyste, ar ne?
Arielis linkteljo.
- Paskui senelis band man papasakoti apie Septynias Sefirotas
ir Dvideimt Du Kelius, - ts jis. - Kalbjo apie pain marrut,
kuriuo dievikoji viesa pasiekia mog, apie dangikj jg, si
knijusi dvideimt dviejose hebraj abcls raidse, aspektus,
apie tai, kaip galybs susikerta tarpusavyje ms sielose, bet a,
kaip atspjote, ne per daugiausia supratau. Prisimenu vienintel
fraz, apstulbinusi mane paslaptinga valga: mogus, sak sene
lis, yra istorija, papasakota dievika kalba, prie kuri nublanks
ta visos ems kalbos. Dievikoje kalboje visos raids gyvos, ir
kiekviena i j pati savaime yra istorija, ir toki raidi yra dvi
deimt dvi. Ties sakant, is skaiius santykinis, pavyzdiui, kinai
mano, kad j yra eiasdeimt keturios, o kabalos profanai kalba,
kad penkiolika.
- ia turbt esama analogijos su raymu? - pasiteiravo T.
- Taip ir yra! - nusiypsojo Arielis. - Naudodamasis abcle ir
apraydamas neegzistuojant pasaul, raytojas daro, galima sakyti,
t pat, k ir visatos krjai. Usirakina pirmos klass kajutje ir
pradeda galva plyt patys inote k... Man tai pasirod domu. Bet
senel apm siaubas. Arikai, - sak jis, - ir kaip tu nesupranti?
Kai raytoj vadina krju, tai anaiptol ne komplimentas. Netgi
pats bukiausias ir niekingiausias raytpalaikis turi gali paaukti
gyventi naujas esybes. Vis raytoj gimdytojas - velnias. Kaip tik
todl kryba, demiurgo44veikla yra pati juodiausia i vis mano
m nuodmi...
44 Demiurgas (gr. dmiurgos - amatininkas, krjas) - sen. Graikijoje - lais
vasis amatininkas, meistras, menininkas. Kurianioji jga, krjas.

61

- O ia a nevisikai suprantu, - tar T. - Ir kodl pati juodiau

sia?
- Ogi todl, kad kiekvienas literatas i esms tik kartoja tono
nuodm. Dliodamas raides ir odius, jis priveria virpti dievi
kj prot ir iprovokuoja Diev mstyti tai, k jis aprainja.
tonas yra Dievo bedion - tokiu bdu jis kuria kupin kanios
fizin pasaul ir ms knus. O raytojas yra tono bedion - jis
kuria pasaulio el ir jo gyventoj elius.
- O kuo jau toks baisus eli krimas? - paklaus T.
- Kaip tai kuo? Juk nenatralus kokio moteriko romano vei
kjas dievikuoju poiriu ne maiau realus nei metro keleiviai,
skaitantys roman. Be to, knygos personaas, galimas daiktas,
realesnis u paprast mog. Nes mogus - tai knyga, kuri Die
vas skaito tik kart. O tai romano veikjas pasirodo tiek kart,
kiek kart j skaito skirtingi mons... Bent jau taip tvirtino sene
lis...
- Ir js juo patikjote?
- Suprantama, ne - juk buvau sveikas sovietinis vaikas. Paklau
siau: jeigu raytojas i tikrj kuria naujas btybes, kur ir kaip gali
ma jas pasiirti?
- Ir k jis atsak?
- Senelis, regis, nuoirdiai isigando, kad tapsiu raytoju. Jis
ryosi pademonstruoti. Tai buvo netiktinai panau burtus: man
stebint, senelis ipl lap i ekspyro tomelio, brkteljo para
tje kelis enklus, sudegino t lap, imai pelenus vandens stikli
nje ir sugird man t vanden. Tada pasodino mane ant kds vei
du sien ir liep usimerkti.
Arielis nutilo, lyg uvaldytas slogi prisiminim.
- O kas buvo paskui? - nekantravo T.
- Netrukus pajutau, kad mingu, ir regjau tikrovje keist sap
n. Tapau Hamletu ir buvau realus. Bet ne visai, ne taip, kaip realus
mogus. Tai buvo labai neprastas potyris, per kur supratau, kokiu
bdu i nebties atsiranda ir vl j sugrta literatros veikjas.
- Ar jums nutiko kas nors, kas nenumatyta pjesje? - susido
mjo T.
62

- Ne, - atsak Arielis. - Bet mano jausmai ir mintys, susiju

sios su kitais personaais, buvo netiktinai, neperteikiamai subti
ls. Kiekvienoje i savo replik egzistavau kaip sudtinga ir gili
asmenyb. Tik bda, kad kai bandydavau liautis vaidins* mano
protas prasmegdavo nebtin. Kai kalbdavausi su Gildensternu
ar Laertu, mano vidinis pasaulis pasireikdavo kaip fonas. Bet vos
atitrukdavau nuo veiksmo aies, atsidurdavau tutumoje, kur i
viso nieko nebuvo. O kai mano mintys imdavo vaikioti takais,
kurie joms buvo praminti tekste, ir vl pasidarydavau gyvas. Su
prantate? Hamletas i ties egzistavo toje miniatirinje gyvenimo
ir likimo atkarpoje, kuri pavaizdavo ekspyras. Jis i tikrj buvo.
Bet ne taip, kaip a.
- O kur skirtumas?
Arielis susimst.
- Tai galima paaikinti tik palyginimais... sivaizduokite ant
popieriaus nupiet trimat daikt. Jis atrodo trimatis, bet i tikro
teturi du matmenis... O iuo atveju matmuo i viso buvo tiktai vie
nas: enkl seka, kuri kaip ukeikimas akimirkai mane sukurdavo
ir tuojau pat sugriaudavo... Gantinai baisu. Senelis privert mane
dalyvauti keliuose panaiuose eksperimentuose, kad parodyt vis
juodj demiurgijos, arba krybos, siaub.
- Ir kuo visa tai baigsi?
- Kuo? - Arielis nusijuok. - Tuo, kad a visai rimtai nuspren
diau tapti raytoju. Nes supratau, kokias netiktinas galias valdo
mogus, besigrumiantis su variu popieriaus lapu.
- Senelis mok jus kabalos men?
Arielis papurt galv.
- Jis kakodl sikando mint, kad netinku mokinius. Vienin
telis dalykas, kur imokau, - tai umegzti ry su teksto veikju. Bet
specialiai mans jis nemok net ir ito. A paprasiausiai sigudrinau
nufotografuoti vien i jo apraint lap prie tai, kai j sudegino.
inote, jis paprasiausiai suraydavo aplinkui spausdint tekst
hebraj raides - prie laikrodio rodykl. Kai sigijau nuotrauk,
pradjau rayti tas raides pats, paskui lygiai taip pat sudegindavau
lap ir igerdavau vanden su pelenais, ir patirdavau t pat trans.
63

Senelis pravr prie mane stebukl duris. Nors negebjau atidaryti

j plaiau, eksperiment kartodavau be vargo. I pradi stebjau
svetimus literatros veikjus, paskui miau kalbtis su savo paties
pramanais.
T. pajuto, kaip kakt mua altas prakaitas.
- Palaukit... Ar js norit pasakyti, kad ir a toks pramanas?
- Ne, - paneig Arielis, - js turite prototip. Tai grafas Tolsto
jus, didis raytojas ir mstytojas, gyvens Jasnaja Polianoje ir gyve
nimo pabaigoje ijs Optos Vienuolyn. Kurio, beje, jis nepasiek.
- Vadinasi, a - grafas Tolstojus?
- Bijau, kad nevisikai.
- Tai kas a gal gale?
- Gal gale? - isiviep Arielis. - Nesu tikras, kad galiau viena
reikmikai atsakyti klausim, bet turiu vien... Tarkim, hipotez.
- Kalbkite, - tar T.
- Kai senelis mgindavo atkalbti mane nuo minties tapti ra
ytoju, jis pasakodavo, kas nutinka raytojams po mirties. Kur pa
tenka j sielos.
- Ir kur?
- Kaip jau sakiau, senelis man, kad baisiausia nuodm - kurti
naujas esybes, kuri atsiradim inicijavo ne Dievas, o kas kitas. Nes
bet kuris netobulas krybos aktas sukelia Aukiausiajam kanias.
Todl vadinamieji emikieji krjai baudiami: j sieloms vliau
tenka vaidinti veikjus, kuriuos kepa kiti autoriai.
- Js norite pasakyti...
- A ito nesakiau. Bet egzistuoja ir tokia tikimyb. tai si
vaizduokite: kadaise gyveno Rusijoje didis raytojas grafas Tolsto
jus, kuris savo valia suko ilgiausi eli ratel. Galbt jis man,
kad juos sugalvojo pats, bet i ties tai buvo sielos plunksnagraui,
kurie turjo atpirkti savo nuodmes - u Odisj, Hamlet, Madam
Bovari ir iuljen Sorel - dalyvaudami Borodino myje arba nerdami po traukinio ratais. O po mirties ir pats grafas Tolstojus pra
djo vaidinti pana vaidmen. tai dabar jis tapo raiteliu mlynu
munduru, jojaniu Optos Vienuolyn. O pasaul, kuriame grafas
su ginklu rankoje veriasi link neaikaus tikslo, igalvoja Arielis
64

Edmundoviius Brahmanas, kurio po mirties laukia panaus liki

mas. Todl negalima tvirtinti, kad Arielis Edmundoviius Brahma
nas i tikrj sukr graf T., nors jis ir yra jo krjas. Matote, jokio
prietaravimo ia nra.
- Tai viskas aplink mane - js darbas? Ir igon baronas, ir
kunigaiktien Tarakanova* ir tas pamis kareivis prie cerkvs?
- I tikrj viskas truput sudtingiau, bet kad bt paprasiau,
galite manyti, kad taip, - sutiko Arielis. - mons ir daiktai js
pasaulyje atsiranda tik tam laikui, kol juos matote. O u visk, k
matote, atsakau a.
- Kokiu bdu js pasirodote man?
- Pagal aminatilsio senelio metodik. Imu rankraio lap,
suraau paratse tas paias hebraj raides, paskui lap sudeginu,
imaiau pelenus vandenyje ir j igeriu. Ir kuriam laikui, grafe, mes
tampame reals vienas kitam...
Kakas melodingai suskambjo Arielio kienje.
- Sudeginate rankraio lap? - pakartojo T. - Atleiskite, kokio
btent rankraio? Js turite kok rankrat, magikai veikiant
mano likim? Kok nors mano apraym, ar ne?
- Kit kart, - tar Arielis. - Dabar, atleiskite, teks jus palikti.
Galite pernakvoti ioje palapinje, o ryt... U kokio imto metr
bus kelias. Ten rasite pakeleiving veim. Netoli nuo ia - apskri
ties miestas.
- Kovrovas?
- Tebnie Kovrovas. Vliau, jei kas, pavadinim galsime ir pa
keisti. Dienel atsipskite. Pasilinksminkite, kaip sugebate. Na, ir
apmstykite, k girdjote.
T. pastebjo, kad per Arielio alkn persivieia ant grind gu
lintis kilimas. Paskui perregima tapo jo koja.
- Mes dar susitiksime?
Arielis pritariamai nusiypsojo.
- Be jokios abejons. Juk to, kas svarbiausia, kol kas jums nepa
pasakojau. Geriau ryt arba poryt. Bajor viebutyje - tai vieninte
l padori vieta visame mieste. Susirasiu jus ten.
65

VIII

Veimas sustojo prie dviaukio mrinio namo su urau Ba

jor viebutis.
T. atkio valstieiui veikui monet, nuliau ant ems, nusipur
t nuo ydr rankovi iaudus ir pasir, manktindamas snarius.
- Js kilnybe pone pulkininke! - uriko nuo priebuio duri
ninkas. - sakysite apsistoti?
- Taip, - atsak T., nesivargindamas pasitikslinti, k btent is
turjo omenyje. - Geriausi kambar.
- Tuoj pat bus padaryta, js kilnybe! Paruoime gubernatorikj!
- Ir dar, - tar T. tyliai ir lyg nusikalts, - tu, brolau, man degti
ns atnek.
- Kaipgi neatneus, js kilnybe! Suveiksim akimirksniu!
Po ketvirio valandos kambarys buvo paruotas. Kai T. eng
vidun, ant stalo jau stovjo aprasojs grafinas ir sidabrinis padklas
su ukandiais.
I patarnautojo T. spjo suinoti, kad gubernatorikuoju kam
barys vadinamas todl, jog jame andai bands pasikarti gubernato
rius, keliavs Peterburg imperatoriaus aukimu.
Numeris ities buvo prabangus pagal apskrities supratim, tik
kiek tamsokas: j puo milinikas idinys, kuris bt kur kas la
biau tiks vokikoje pilyje nei provincijos viebutyje, o vir idinio
kabjo didiulis ir, regis, i ties senas imperatoriaus Pavlo portre
tas (arba jis paprasiausiai apsine suodiais).
Riestanosis ir bejausmis imperatorius panjo savo paties
lavon, trint skaistalais ir baltalais, o jo altos paniekos kupi
nos akys atrod nupietos ant umerkt vok. Smilkinys, kur
atsitrenk udiko tabokin, buvo pridengtas kvailai ulenkta pe
ruko garbana - tarsi menininkas per paradin valdovo apdar bt
velgs paslaptingus likimo enklus.
Kambario kampe stovjo neprastos formos laikrodis - tai buvo
riterio arvai stiklintu pilvu, anapus kurio sukosi krumpliaraiai ir
66

lingavo kakokios rodykls, tarsi simbolizuodamos patvar, tolyg

ir ritming virkinim. O po praviru almu vietoj veido tilpo ne
didelis baltas ciferblatas su rodyklmis.
sipyls stiklin degtins T. igr, ukando blynu su ikrais ir
sitais povais siuvintame fotelyje prie idinio groteli.
Ir kuo ia dtas tas Pavelas, - pamst apvelgdamas kambar. Kaip vis dlto jis panaus spirituot embrion parausvintais
andais i Kunstkameros45... Jauiu, iandien prisigersiu, kaip
niekada nesu prisigrs. Tai, ties sakant, nesunku, nes apskritai
neinau, kada pastarj kart buvau prisigrs...
T. sipyl dar degtins.
Nejaugi visas pasaulis i tikrj yra tai, k sako Arielis? tai
urnalinis staliukas. tai grafinas, kuriame atsispindi langas. tai
briaunota stiklin, panai prasigrusi prizm. Ir i kur, teisyb
sakant, ji atsirado, ta stiklin? Ji atsiranda, nes j aprao Arielis.
Bet kas tuomet j mato? Kas a pats? Nejaugi tokia pat stiklin, tik
kalbanti?
Kakas pasibeld duris.
- Js kilnybe, - i koridoriaus pasigirdo balsas, - ar nesakysite
atneti popieriaus ir raalo?
- Ne, - atsak T. - Kodl turiau?
- Tai k teiksits sakyti? - kreipsi balsas po nejaukios pauzs.
- Atnek dar blyn. Ir apskritai patiek pietus.
- Klausau.
e tau, - paman T., pakls pirt ir grasindamas nupietajam
imperatoriui. - tai itaip. Popieriaus ir raalo. Juk ne iaip sau
itas elmis klaus. Gal jis mano, kad a ir esu tas raytojas, apie
kur kalbjo Arielis? Ties sakant, vargu. Greiiausiai tiesiog silo
civilizacijos grybes. Juk traukinyje Knopfas nieko nesak apie
literatr, o jis ino apie mane visas detales. Tarp kita ko, reikt
45 Kunstkamera (vok. Kunstkammer - retenybi kabinetas, muziejus) - pirma
sis muziejus Rusijoje, kurtas Petro I Sankt Peterburge. Be plaiai pristato
mos vairi taut ir kultr istorijos, muziejus labiausiai inomas dl jame
sukaupt isigimli - anatomini retenybi ir anomalij.

67

kada pasikalbti su tuo Knopfu, isiklausinti. Kita vertus, keblu:

juk jis kaskart puola pykinti i revolverio...
Laikrodis, vaizduojantis riter su perregimu pilvu, imu du
kartus.
ito kabalos demono sugalvotas pasaulis, pripainkime, at
rodo ities tikinamai. Vis dlto reiks pasivaikioti po j, kai pa
pietausiu, irsim, ar tik jis nesibaigia u imto ingsni nuo kelio.
Tai bent bus domu. Pirmiausia ilenksime burnel ir pavalgysime,
o paskui visk kruopiai ityrinsime...
Pirmoji io sumanymo dalis buvo gyvendinta nedelsiant. O
netrukus T. jau leidosi nuo viebuio priemens.
- Tiek to, - murmjo jis, gniaudamas kumius ir rsiai yp
sodamasis, - tuoj sitikinsime, ar ita haliucinacija patvari. Tuojau...
Praeiviai baimingai valgsi kauus andar pulkinink.
Teisyb pasakius, pulkininkas pats dav tam pagrind.
Perjs gatv, jis prisigretino prie isipusiusio dabitos su ka
tiliuku, stovinio prie restorano jimo, spaudianio po paastimi
lazdel ir skaiiuojanio piniginje asignacijas.
- Laba diena, gerbiamasis pone, - tar T. su tonika ypsena
prispausdamas deln prie savo uniformins kepurs. - Su kuo turiu
garbs?
- Pirkli seninas Raspliujevas, - krpteljo ponas su katiliu
ku.
- it kaip, - suabejojo T. - Pirkli seninas. O atrodot lyg su
siruos Paryi, Pasaulin parod. Ir kodl?
Ponaitis su katiliuku paband ireikti mandag europietik
nusistebjim, bet nelabai ijo - jo skustoje fizionomijoje atsispin
djs jausmas veikiau buvo panaus baim, be to, ikart tapo aiku,
kad baim ir buvo pirmin io veido iraika, netiktai uklupus
persismelkianti per visus maskuojamuosius mimikos sluoksnius.
- O kaipgi, - tar jis, - progresas, js kilnybe, skverbiasi net ir
ms ukampius. Kodl gi nepasipuous...
- O ar tu inai, pirkli senine Raspliujevai, - tar T., kumiu
grmodamas skustajam ponaiiui, - kad tikrovje tu esi visai ne
pirkli seninas, o menkysta. Ir netgi ne menkysta, o tiesiog visikas
68

niekas. Ir nors tu isipusts visom itom anglikom mediagom,

brolau, tu egzistuoji tik tyiom, ir tiktai tol, kol a su tavimi kalbuo
si... Ar susigaudai?
Pirkli seninas iraudo ir isiviep.
- Ir kokia ia, sakykit, prasme - tyiom? Kitaip tariant, a,
js odiais, i tikrj - tik tuia vieta?
- Tu net ne tuia vieta, - atsak T. - A tau tiesiog odiais
negaliu paaikinti, koks nulis tu esi. tai baigsiu su tavim kalbt,
tarakon juokintojau, usiimsiu kuo kitu ir dingsi tu negrtamai
kartu su savo katiliuku ir lazdiuke visai likusiai aminybei. Ne
tiki?
Pirkli senino veidas tapo visikai purpurinis.
- Teikits pabandyti, - tar jis. - Nepareikiu joki pretenzij,
jei malonsite nedelsdamas vykdyti savo grasinimusss...
Ties restorano prieangiu jau briavosi kakokie raznoincikos46 ivaizdos ilgaplaukiai ponai, patrauk i sals; T. pasiek o
diai derimordos47, budeliai - itarti nors ir bugi kudesiuku, bet kartai.
- A, - numojo ranka T., - ma tave velniai, brolau. Sudie am
iams.
Nusisuks nuo Raspliujevo, jis striai perjo gatv ir staiga pa
juto kakieno dm vilgsn. Jis atsigr.
Kita gatvs puse kitino pagyvens lidnas ydas ilgu durtiniu.
Jam ant nosies ppsojo didel plaukuota karpa. T. dar kart perjo
gatv ir prisigretins m ingsniuoti alia. Po kurio laiko ydas
paklaus:
- Js persekiojate mane, pone karininke?
- Tiesiog einu greta, - atsak T.
- O kodl? - pasiteiravo ydas.
T. nusijuok. ydas kai ko ikart sieid.
- Ir ko ia dabar juokiats? - paklaus.
- Todl, kad js juokingas, uduodate juokingus klausimus.
46 Raznoincai - ne i bajor kil inteligentai XIX a. Rusijoje.
47 Derimorda - kumio didvyris (kalbant apie grub policinink).

69

- Ir ko jau jie tokie juokingi?

- A einu su jumis, kad sudaryiau jums galimyb truput pasi
mgauti ia diena. Pakvpuoti ituo oru, pasigrti sauls viesos ir
eli aismu.
- Norite pasakyti, kad jei paliksit mane ramybje, a ikart u
dusiu ir apabalsiu?
- Be jokios abejons, - patikino j T. - Btinai udusite, apaksite, apkursite, neteksite uosls ir lytjimo poji ir liausits godojs
savo lidnas mintis.
- O i kur jums inoma, kad lidnas?
- Js toks veidas, - paaikino T. - Ir i viso, jei a k nors
sakau, tai juk ne iaip sau.
- Tikriausiai js nemgstate yd? - prikio ydas.
- K js, gerbiamasis, - paprietaravo T. - A kuo palankiausias
ydams. Bet tai tas js krjas...
- K? - paklaus ydas sitempdamas. - K - krjas?
- tai dl jo a nesu tikras, - tyliai tar T. - Man kilo tarimas,
kad jis ne per labiausiai mgsta ydus.
- I kur js galit inoti apie krj?
- Por kart esu su juo turjs reikal. Pasakysiu kaip paslapt:
j baisiausiai erzina, kad jam dav ydik vard. Dl to mons
danai palaikydavo j ydu ir kildavo daug visoki kvail problem.
tai jis ir kerija jums - inoma, ne taip jau visai rimtai, bet vis dl
to. Juk ita karpa jums ant nosies ne iaip sau - js gi tikriausiai
mstydavot apie j ilgomis naktimis?
- Turjote reikal su krju? - paklaus ydas, kilsteljs anta
k. - Norit mane tikinti, kad krjas nekuiuojasi su andar pul
kininku?
- Maa to, - ts T., - js egzistuojate tiktai tam, kad tam an
dar pulkininkui bt su kuo pasinekti.
- Jums taip sak krjas?
T. energingai linkteljo.
- O kodl js toks tikras, kad tai buvo krjas? - kamantinjo
ydas. - Ar aikiai matte j?
- Absoliuiai. Stovjau taip arti jo, kaip dabar prie js.
m

70

- inote, - atkirto ydas, - po toki odi norisi atsidurti nuo

js kuo toliau, tokiu atstumu, kaip nuo ia iki Berdievo. Ar ne
galit palikti mans ramybje?
- A tai galiu, - tar T. - Bet tai js be mans prapulsite. Be to,
ikart ir visiems laikams.
- Vadinasi, toks jau tas mano likimas. Ir nesisielokite daugiau
dl ito.
Mandagiai kilsteljs skrybl, jis pagreitino ingsn ir neatsi
sukdamas dingo tarpuvartje.
T. kelias akimirkas irjo jam kandin. Paskui susverdjo ir
paman: Nesibaigiantis atsisveikinimas su monmis ir daiktais,
kaip sako Paryiuje. Ir reikjo gi man itaip prisigerti... Beje, dar
reikt pasiaikinti, kas ia girtas. tai itie aplink - ar jie negirti?
Na taip, jie netrenkia degtine. Jie nelitiniuoja eidami - ingsniuoja
kaip niekur nieko savo reikalais. Bet ar tai blaivumas? Ar galima
manyti, kad telegrafo stulpai blaivs? O visi tie pirkli seninai
prasms turi ne k daugiau nei telegrafo stulpai ar debesys dangu
je. Ir net maiau, nes irti debesis kur kas domiau nei tyrinti
stuobrius, kuriuos man siunia Arielis...
T. apsidair alis. Prie neaukto geltono namo su pusapvale
mlynos ir raudonos spalv ikaba Grd paruoos. Kurpatovas
ir Ko stovjo pilnas vieio ieno veimas - jis buvo lygiai toks pat,
kaip transporto priemon, pristaiusi j Kovrov. (Matyt, Arielis
nusprend nesivarginti ir be ypatingo reikalo nekurti nauj esybi.)
moni alia nebuvo. Neilgai msts, T. prijo prie veimo, griuvo
ien ir sispoksojo auktyn.
Dangus vir miesto buvo aptrauktas pilka marka su pavienmis
mlio properomis. Jose retsykiais spsdavo saul. Kiek pasisten
gus, galima buvo ivysti pasaul kitaip: su retais mlynais debesimis
pilkame danguje. Viename i t debes teliskavo akinama auksin
pavaist; kartais i ten isprsdavo geltonos spalvos spindulys ir
krisdavo miest. Paskui tas spindulys ir tas vytjimas perokdavo
kit mlyn debes.
Tarp it mlyn debes gyvena Dievas, - mst T., iaumo
damas rugio varp. - O mes i savo pragaro velgiame dangaus
71

groyb ir lidime dl to, kas nepasiekiama... Ir niekada nieko ne

suprasime, nes net ie mlyni debesys pilkame danguje, kuriuos
taip aikiai matome, i tikrj visai ne debesys, ir viskas visai prie
ingai...
kinkytas veim arklys neramiai suveng ir keliskart sur
uodega sau per vilgant juodbr pasturgal, vaikydamas muses.
Rugio varpos skonis buvo keistokas - T. itrauk j i burnos ir pa
mat tarp grd purpurinius skalsi48ragelius.
Arielis sak, kad kito susitikimo metu suinosiu vis ties. Bet,
man atrodo, inau j jau dabar. Matyt, viskas, kas man nutinka, yra
bausm u koki nuodm. Kaip tik todl a netekau atminties. I
mans j atm ir atidav mane kabalos demono valdion, o is da
bar veria ant mans sunkias pamiimo bangas. Tokia tad bausm...
Taiau ia pat ir viltis. Nes tokiu atveju tai, kas mane ugriuvo, tik
apsivalymas, toks btinas sielai prie kopiant t melsvai auksin
tyrum... Ir kiek aplinkui priarstyta tai patvirtinani enkl:
juk netgi tai, kad dabar guliu iame veime ir regiu tuos spindinio
mlio potpius, jau yra rodymas, kad bsiu tenai leistas... Antraip
visa tai bt per daug iauru ir negailestinga, nieku gyvu taip ne
gali bti, siela ino... Taip...
- Ilsits, pone?
T. atsigr bals.
Prie veimo stovjo apveidi gal dvideimties met valstiet, dar
beveik vaikas, su kupeta rusv plauk po skarele ir jaudinamai tra
piu kakliuku virum raudono sarafano ikirpts.
- Ilsiuosi, mieloji, - atsak T.
- O man vaiuoti laikas, pone.
- Klausyk, - pats sau netiktai paklaus T., - o tau neteko
girdti, kur ia Optos Vienuolynas?
- Kaip neteko. Teko. Man pakeliui.
Girtumas akimirkai igaravo T. i galvos.
- Tai gal pavetum? Apdovanosiu...
48 Skalss - pailgi 6-30 mm dydio tamsiai violetins spalvos rageliai, para
zitinio grybo forma.

72

- Taip jau ir apdovanosite, - nusijuok merga. - Iki paties Optos Vienuolyno nenuveiu, bet galiu ariau pavet.
- Tai vaiuok, - paakino T. - Susitarsime.
Veimas pajudjo. T. norjo paklausti mergos, kas i ties yra tas
Optos Vienuolynas, bet pamsts nusprend ito nedaryti: udavs
tok klausim bt pasirods pasakos kvaileliu, keliaujaniu neinia
kur atneti neinia ko.
Nuvaiuosim - pairsim. Vis dlto stebtina, su kokiu pasa
kiku lengvumu... Beje, o kas sak, kad gyvenimas turi bti sud
tingesnis?
Dabar dangus spavosi rmintas vieno kit nutekani stog.
Kartais pavir to rmo atsirasdavo barzdoti veidai su kepurmis,
jie baugiai spoksodavo T. ir skubdavo dingti i regjimo lau
ko. T. nekreip juos dmesio - jis stebjo melsvai auksinius dan
gaus raibulius (dar kiek pasistengus bt galima juos pamatyti ne
viruje, o priekyje) ir pats nepastebjo, kaip usndo. O kai pabudo,
vietoj stog dangaus pakraius jau go mediai.
Prajo turbt kokia valanda. Dienos kartis nuslgo; oras
pasidar gaivesnis ir grynesnis ir skleid kelio dulki, piev gli ir
dar kako ypatingo, ilto ir maloniai jaudinamo kvapus. T. suprato,
kad tai ieno kvapas, sumis su jauno moters kno aromatu.
- Bene pabudot, pone? - paklaus mergina.
T. pasirm alknmis ir apsidair.
Kelias vingiavo pro kviei lauk; kitoje jo pusje aliavo neto
limas mikas.
- Anava ten ir Optos Vienuolynas, - tar merga ir mosteljo
ranka miko pusn. - Du varstai skersai mik psiomis. Pati ne
buvau, girdjau nekant.
- O ariau pavti negali?
Merga papurt galv. Judesys buvo labai rytingas. T. pasirod,
kad ji truput ibalo.
- Tai kodl gi jau nepavei? - pasiteiravo jis.
- Tai kad baisu gi, - atsak merga ir persiegnojo.
T. kelis mirksnius velg ali miko praraj, paskui atsisuko
ir pairjo kviei lauk.
73

I kviei kyojo baidykl juodais skudurais, plaiai isktusi

aminybei apglbti savo sausas ir bejges akalines rankas, - deja
vuypaman T.: juk tai jau buvo visai neseniai, traukinyje. Jis nu
kreip vilgsn merg.
- Kuo tu vardu?
- Aksinja, - atsak merga. - O js?
Neinia kodl T. staiga pajuto nenugalim nor apsimesti
raytoju, apie kur jam buvo kalbjs Arielis.
- Tolstojus, - tar jis. - Levas Tolstojus49.
Merga prunkteljo kumt.
- Ir sugalvok tu man, - droviai prabilo. - Storas? Argi js sto
ras. Js gi liesas. Ir koks i js levas, tik pamanyk. Levas gi su kar
iais.
T. pavelg jos alias akis ir staiga pajuto momentin, begdik
ir visik tarpusavio supratim su iuo linksmu jaunu gyviu. Ak
sinja nusiypsojo - ir tiek toje ypsenoje buvo groio, iminties ir
nenugalimos jgos, kad T. pasirod, jog viena i antikini kuni
gaiktiens Tarakanovos laivo statul atgijo ir stojo prieais j.
- Kariai, sakai? - pakartojo prikimusiu balsu. - Kariai kaip
tik ir yra...
- Rasit meluojat, ponuli, - sukrizeno Aksinja.
- Ne, nemeluoju. Vadeliok tai ton giraitn. Parodysiu...
*********

Prisiglauds kakta prie bero, T. gaud kvap, bandydamas nu

simesti paskutinius svaigulio likuius. Taiau nesisek: girtumas,
prieingai, darsi vis sunkesnis ir gilesnis. Siel pamau upild
grauatis dl to, kas vyko prie akimirk.
- Tikras levas, - jukiu balseliu prabilo veime tysanti Aksinja. O koks oklus...
Kaip ia dabar, - mst T., - ir kodl gi siela taip sutvarkyta?
Kodl mes per mirksn nuengiame keli nuo angelo, laukianio,
49 Rus. tolstyj reikia storas.

74

kada atsivers rojaus vartai, iki galaus demono, kuris dreba tik dl
vieno - kad neteks iki galo igerti gdingo malonumo taurs, kad
pralies i jos bent vien la... O baisiausia ir labiausiai stulbina
tai, kad nra jokios sils, jokios pastebimos ribos tarp t bse
n, ir pereiname i vienos kit taip lengvai ir kasdienikai, kaip
i svetains valgomj. Nors imk ir tikk aminatilss kuni
gaiktiens paistalais...
- O kokie koj nagai, - murmjo Aksinja. - Tikr tikriausias
levas...
- Veriau susitvarkyk, - sausai met T.
- Rasit nepatinku? - sieidusi paklaus Aksinja. - O k tik tai
patikau...
Jau isiiojs tarti jai k nors, kas prablaivint, T. pavelg
j ir usikirto. Apsiginklavusi dangiku groiu ir jaunyste Aksin
ja atrod nelyginant senovs deiv, aminoji dangaus gyventoja,
nusileidusi ant ems mogaus snaus sugundyti ir neanti jam
pragait... Aplinkui j virpjo vos pastebima vaivoryktin migla,
tarsi pabrianti jos neemik prigimt.
Kita vertus, tokia pati vos irima aureol gaub ir veim, ir
net uodega mojuojant arkl, - matyt, drgnas miko oras keistai
skaid kypus sauls spindulius.
Aksinja vylingai nusiypsojo, ir T. su siaubu suprato, kad ir vl
jos geidia, kad po akimirkos, kai is jausmas ir vl j uvaldys nuo
galvos iki koj, pasiprieinti bus nebemanoma.
A ito nesuvaldysiu, - paman jis. - Kaip ten sakoma Evan
gelijoje? Veriau tau netekti vieno nario, negu kad visas knas bt
mestas pragar...50Tikra tiesa...
Atpls sudrkusi kakt nuo bero, T. susverdjo, ingteljo
prie veimo ir, vengdamas irti Aksinj, paklaus:
- Klausyk, maiau, kad turi ia kirv. Kur jis?
- it, - atsak Aksinja, linkteljusi stirksant i ieno kot, ir
ibalo. - O kam tau jisai? Ar sumanei k?
T. tylomis pam kirv.
50 Mt 5,29.

75

Aksinja rikteljo, nuoko nuo veimo ir puol mik. Jinai

liuoksjo lengvai ir lygiai, tarsi plaukt - bet, nepaisant to, judjo
labai greitai. Netrukus jos jau nebuvo manoma irti tarp ber
kamien.
Kokia grai, - paman T., - ir vikri, ir nordamas nebiau pa
vijs. Bet tik kad ji netrukus sugr, inau. Vidumi jauiu, paia pa
gunda... Ir vl viskas i pradi... Tai kaip tada? Kirsti ir neabejoti...51
Jis prispaud rodomj pirt prie pilko veimo ono, pakl
taikydamasis kirv ir staiga ivydo tai, kas nemanoma.
K tik sieks lpomis ols arklys pakl snuk, pavelg j
purpurine burtininko akimi ir aikiai itar:
- Kirsti ne pirt reikt, ponuli.
T. i netiktumo paleido i rank kirv.
- K? - apstulbo jis. - K tu... K js pasakt?
- O t, pone. Pirtai ia niekuo dti, - pakartojo arklys tyliai,
lyg bijodamas, kad igirs koks paalietis. - ia ne pirt kirsti, ia
mauoju antspaudu52 tvirtint reik. Nukapot smirdiani jacutk53. tai tuomet tas u t - grieko nra.
Tai pasaks, arklys nugr snuk ir m toliau skabyti ol.
- Nagi pakartok, - oko T. - Pakartok, k tu pasakei.
Bet arklys toliau skab ol, nekreipdamas dmesio T., ir iam
pasirod, kad viskas, k anksiau girdjo, tebuvo paprasiausia ha
liucinacija. is tarimas netrukus virto sitikinimu, ir pasidar ne
suprantama, kaip galjo rimtai svarstyti, ar kalbjo su juo arklys,
ar ne.

51 Aliuzija L. Tolstojaus apysak Tvas Sergijus. Tvas Sergijus kirviu

nusiria pirt, kad susilaikyt nuo nuodms, kai jo atsiskyrlik ol
uklysta grauol.
52 Maasis antspaudas - kastravimo bdas, kur praktikavo skapai - XVIII
a. Rusijoje kurta nedidel staiatiki sekta, teigusi, kad norint visikai apsi
saugoti nuo nuodms reikia kastruotis.
53 Ycenb CMepdKHyw xuymKy. Neologizmas. Turimas omeny Denisas Jacutka,
raytojas, publicistas, redaktorius ir kritikas, nepalankiai atsilieps apie V.
Pelevino kryb.

76

Beprotyb, - paman jis. - Negalima itiek gerti. Gal viebuty

je degtin primai kokios bjaurasties? Kita vertus, dar visai nese
niai dariau prielaid, kad esu mirs ir viskas, kas vyksta aplink, tik sielos ibandymai anapilyje... Kaip vis dlto mintys okinja.
Greiiau jau pas Ariel. Ten visk ir isiaikinsime...
T. atsisuko mik.
- Aksinja! - suuko jis. - Turiu grti viebut! Ilsk!
- Neisiu, pone! - atsiliep Aksinja. - Js kirviu ukaposite.
- Neliesiu a tavs! Ties sakau!
- O kodl kirv laikai?
T. susirauk dl situacijos idiotizmo.
- Pirt norjau kirsti, - rikteljo. - Pirt, ne tave!
- O kodl pirt?
- Nuo blogio apsisaugoti
Aksinja kur laik tyljo - tikriausiai mst.
- O k tu juo darai, tuo pirtu? - suriko galop.
T. pajuto, kad veid ulieja kartas gdos raudonis.
- Tu kaip koks arklys svarstai! - suriko. - Kvail!
- Nr ko nort, - suriko Aksinja, - mes institut smolniuose54
nesame baig!
- Uteks mane erzinti!
- Jei barsits, dar toliau pabgsiu, - nuaidjo atsakymas.
T. nebeteko kantrybs.
- Taigi ieik, nebijok!
- Kad jau ne, pone, pats vaiuokit, - atsiliep Aksinja. - Veriau
ateisiu veimo prie viebuio, kai jums kvaiumas igaruos.
Kad ir kaip T. ragino arkl, jis jo ltai ir tik gerokai pliaukteljus
pereidavo i ingins lt ristel. Ikart po to arklys atsisukdavo ir
skvarbiu vilgsniu imdavo irti j - lyg darydamas uuomin,
kad nuo tada, kai jiedu mike apsikeit nuomonmis morals
klausimais, tie gabenimo ir kinkymo santykiai, kuriuos T. kyriai
bando su juo umegzti, yra nederami ir netgi eminantys.
54 Smolnio institutas - kilmingj mergaii institutas, pirmoji Rusijoje mo
ter vietimo staiga, veikusi XIX-XX a.

77

Taiau T. nejaukiai jautsi ne tik dl to.

eidiau t vent moter, t jaunj darbtuol, - mst jis, spjoviau jai siel... Nors ir neaiku, kas btent jai pasirod taip
atgrasu. Visai nejauiu liaudies sielos, tik apsimetu. Negalima taip
prisigerti. To dar betrko - arklys prabilo... Ir juk ne iaip sau pra
bilo, jis i mans juoksi. Ir buvo absoliuiai teisus...
- inoma, teisus, - staiga prakalbo arklys atsigrdamas. - Kirsti
pirt, grafe, - tai gryn gryniausias ui pro quo.
T. nutirpo.
tai ir vl, - paman jis. - O dabar nusisuks ir nutils, kaip nie
kur nieko...
Taiau arklys kinkavo pirmyn kaip ir pirmiau velgdamas T.
- Qui pro quo? - pakartojo T. - Kas tai?
- Tai kai vien laiko kitu, - atsiliep arklys.
Nebuvo jokios galimybs laikyti pokalbio haliucinacija. Viskas
vyko i tikrj.
- Prisipainsiu, silpnokai teimanau lotyn kalb, - tar T.,
stengdamasis neprarasti savitvardos. - Jaunystje mokjau, o dabar
visk pamirau.
- Qui - tai vardis kas, - paaikino arklys, - o quo - to paties
vardio archajika forma, tik naudininko linksnio.
- Dkoju, - atsak T. - Regis, pradedu prisiminti.
- Nesvarbu ia lotyn kalba, - ts arklys. - Svarbi reikalo es
m. Jei jau prisiminte Morkaus evangelij, tuomet susimstykite ir
apie k ten i tikrj kalbama. Pirmiausia reikia blaiviai nustatyti,
kuri btent kno dalis jus gundo: koja, ranka, akis, ausis... Apata
las nieko nekonkretizavo dl tos prieasties, kad helenai ioje srityje
buvo dideli igalvotojai. Kai kuriuose apokrifuose net buvo patiks
linta, kad vis pirmiausia dert susimstyti, ar js nuosavas narys
veda jus pagund. Galbt reikt j nukirsti kam nors kitam...
Tai tars arklys uvert snuk dang ir veriamai suvingo, dl
to veimas m blakytis alis, o T. vos nepaleido i rank vadi.
Aplink ir vl sumirgjo keisti vaivoryktiniai eliai.
- Bet js atveju viskas paprasta, - ts arklys, arogantikai atgrdamas T. profil, - todl silyiau jums pasidomti kastrat
78

klausimu. Galimi du variantai. tvirtinti mauoju antspaudu, kaip

jau siliau i pat pradi. Atidalyti kiauinlius, pradioje ito u
tekt. Per mnes viskas ugis. O galima ikart ir didj antspaud.
Tai pats suprantate kas. Jei nesat bailys, kirskit ilgai negalvodamas.
O tada vaiuosime iekoti apspjaudyto jakimeco55.
- Ko iekot?
- Jakimeco, - pakartojo arklys, - pagal kastrat terminologij
tai vininis rato vinukas, kur neioja skylutje. Kai uplumpinsit
savyje nelabj, du mnesius neisiimkit. Kol ugis.
- O kodl apspjaudytas?
- Kad nesupliuot.
T. nusispjov i pasidygjimo.
- Visokie jacutkos, jakimecai, - sumurmjo raukydamasis, - ir
prisigalvok tu man toki lyktybi. Nieko nesuprantu...
- Tai a vliau detaliai paaikinsiu, nebijokite. Laiko bus va
lias. Svarbiausia nedelsti - dabar puikus momentas, irdis kupina
ryto, o aplink kaip tik nieko nra! Neabejokite, grafe. Kitkart to
kia galimyb gali pasitaikyti dar labai negreit!
Arklys sustojo ir sispitrijo T. degania hipnotine akimi. T. i
lipo i veimo, pam rank kirv ir nerytingai padjo deln ant
kelni diro sagties... Staiga tolumoje suskambino miparus, ir jis
atsitokjo.
Juk taip ir i tikro galima pradti save aloti, - paman jis ir
stipriai, iki kraujo, sikando lp.
Vaivoryktiniai eliai dingo. Jis susivok, kad stovi prieais
veim su kirviu rankoje ant plyno vakarjanio kelio, - ties sakant,
ia jis stovjo ir prie akimirk, bet tik dabar galutinai sugro
tikrov. T. perkl vilgsn arkl. is visa savo iore stengsi paro
dyti, kad jis ia visikai niekuo dtas. T. dar kart sikando lp,
ir pasidar aiku, kad arklys i viso nieko nesistengia parodyti, o
paprasiausiai siekia lpomis kuoktelio ols.
55 A nomoM noedeM ucKamb nponneeaHHbi sncuMe. Neologizmas, plg. Kiri
las Jakimecas, raytojas fantastas, kontrkultros veikjas, turjo nelaims
nepalankiai atsiliepti apie V. Pelevin.

79

T. prijo prie arklio, udjo rank iam ant kaklo ir tyliai, be

veik velniai pasak aus:
- Klausyk mans atidiai, Frou-frou, ar kaip ten tave. Jeigu tu
dar kart - girdi, dar bent kartel - iiepsi iandien nasrus ir k
nors pasakysi moni kalba, a tave ikinkysiu, oksiu ant tavs ir
varysiu uoliais. O raginsiu kirviu. O dabar nooo miest, prie Ba
jor viebuio.
Arklys nervingai pakrutino galv - bet, savo laimei, nutyl
jo.
T. ulipo veim ir stipriai sur jam per pasturgal. Arklys
nuturseno pirmyn. Vis likus keli jis tyljo, tik keliskart paskersa
vo T. tramdomos ugnies kupina akimi, lyg primindamas k nors
svarbaus. T. kaskart viduje sitempdavo, manydamas, kad arklys
tuoj tuoj prabils, bet is nusigrdavo ir tyldamas turseno toliau,
niekinamai ir abejingai mosuodamas uodega - lyg bt galutinai
prarads vilt, kad keleiviui dar manoma kaip nors padti dvasios
dalykuose.
Kai T. pasiek viebut, buvo jau tamsu. engs savo kambar,
jis udeg lemp, atsisdo fotel prieais idin ir sukudjo:
- Lauksime susitikimo.
- O kam laukti, - atsklido nuo sienos lipnus balsas. - A jau
ia. Labas vakaras, grafe.
T. pakl galv. I portreto j palankiai spoksojo riestanosis
imperatorius Pavelas. Jo burna suapvaljo iovaudama, ir nupieta
ranka, nuiuousi drobe, delikaiai prideng j delnu.

IX
- Ir kaip js galjote? - kartai prakalbo T. - Kodl? Norjote
mane paeminti? Sutrypti? Veriau i karto umukit. Juk jums,
manau, tai nesunku.
Imperatoriaus veide atsispindjo nuostaba.
- Nejaugi viskas taip niru? O kas btent sukelia jums tok at
metim?
80

- Ir js dar klausiat? - pasipiktino T. - Kita vertus, gali bti, kad

js i tikro nesuprantate. Viskas leiktu: kno geiduli tenkinimas,
girtavimas, absurdiki regjimai. Bet labiausiai nepakeniama - tai
kakoks lubokikas to, kas vyksta, slyginumas, vulgarus ir perd
tas komizmas. Lyg mane verst vaidinti turgaus balagane ir links
minti prastuolius...
- it kas, - tar Arielis susidrovjs. - Prisipainsiu, a dar ne
spjau perskaityti paskutinio skyriaus.
- Nespjot perskaityti? K ia kalbat? Juk tai js rankratis! Ar
kairioji js galvos pus neino, k daro dein?56
- Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo, - atsak Arielis. - Juk
js neinote, kaip dvideimt pirmame amiuje raomi rankraiai.
- O kas ia galjo pasikeisti?
- Labai daug kas. Nespirgkite, grafe.
- O js n nesuprasi, - tar T. - Tai spirgkite, tai nespirgkite.
Tai kalbantis arklys, tai Pavelas Pirmasis57.
- Jau visikai js nesuprantu, - gailiai tar imperatorius, - koks
dar kalbantis arklys? Jums leidus, papraysiu trumpos pertraukls.
Noriu suprasti, kas jus taip, , uved.
Portreto veidas apmir, kaip ir anksiau tapo negyva riestanose kauke. T. nejuia i grafino susipyl stiklin degtins likuius,
pakl j prie lp, bet krpteljo nuo alkoholio kvapo ir pasibjau
rjs likteljo josios turin juodas idinio iotis.
Atrodo, - paman, - pradeda krsti nervinis drebulys, tvinksi
vokas...
Netrukus nuo sienos pasigirdo mandagaus kosiojimas.
T. pakl akis portret. Imperatorius atrod suglums.
- Taip, - tar jis. - Dabar aiku.
- Reikalauju visiko aikumo, - pradjo T. - Utenka t uuo
lank. Atskleiskite man pagaliau, kas a toks ir k visa tai reikia.
56 Kai tu daliji imald, teneino tavo kair, k daro dein. Mt 6,3.
57 Pavelas I Petroviius (kitaip dar Povilas I, rus. Flaeen I Flempoeun (17541801) - Rusijos imperatorius (vald nuo 1796 m.). I Romanov dinastijos,
Petro III ir Jekaterinos II snus.

81

- Juk jau buvau usimins, - atsak Arielis.

- Tai pakartokite dar kart ir aikiau, kad suprasiau.
- ekit, kad norite. Js herojus.
- Dkui, - prunkteljo T. - suotas ponaitis jau sak man
kompliment traukinyje, o paskui keliskart band mane umuti.
- Visi herojai nenoriai priima i ini, - lidnai tar Arielis. Net kai tai jau seniai inoma. Lyg suveikt koks apsauginis mecha
nizmas - kaskart vis tas pats...
- Apie k js?
- Js pasakojimo herojus, grafe. Galima bt vadinti jus
literatros veikju, bet turiu rimt abejoni, ar tekstas, per kur js
ikylate, turi teis vadintis literatra. Pabandysiu padaryti taip, kad
js tai galutinai suprastumte...
T. staiga apsisuko galva: jam pasivaideno, kad stovi ant mili
niko popieriaus lapo paviriaus, tai pairdamas raidmis po balt
ploktum, tai kondensuodamasis i j spieiaus. mkteljo min
tis, kad apsdimas inyks, jei i raidi susidlios koks nors - svar
biausias - odis, bet ito odio jis neinojo... Tai truko akimirk,
bet veriamai baisi akimirk, lyg bt prisimins bais sapn, kur
sapnuoja kiekvien nakt, o kiekvien ryt umirta.
Arielis surauk veid nutaisydamas uuojautos grimas.
- Jums tai nemalonu, - tar jis, - nes js, be jokios abejons,
guodte save puoseldamas visai kitokias mintis apie savo prigimt.
Taiau btent taip susiklost reikalai.
- Juk sakte, kad nesu js imons vaisius.
- Js ne mano imons vaisius, visikai teisingai. Kaip jau sa
kiau, tolimas js prototipas - raytojas Levas Tolstojus. Bet kal
bant apie visa kita - js tiesiog pasakojimo herojus, toks pat kaip
Knopfas arba kunigaiktien Tarakanova. iuo metu a umezgiau
su jumis kontakt, pritaiks jums jau girdt kabalos procedr.
- Bet juk js usiminte... Js kalbjote apie pomirtin atgail,
kuri skiriama raytojui. Ir leidote suprasti, kad a kaip tik ir patiriu
tokio pobdio bausm.
- Nieko panaaus. A viso labo perpasakojau jums savo sene
lio odius apie literatros persona prigimt. A pats neturiu su
82

pratimo, ar tai tiesa, ar ne. Bet net jei viskas btent taip ir yra, tai
aminatilsis grafas Tolstojus gali lygiai taip pat skmingai pasiro
dyti ne js, o Knopfo arba kurio nors i Amazons udik pavi
dalu.
Kiek lukteljs ir suprats, kad T. nieko nepasakys, Arielis ts:
- Leiskite js atsiprayti u tai, kas nutiko man nesant. Visa
tai Mitenka. Ties sakant, nesuirjau.
- Kokius ia dar niekus paistote? - pasipiktino T. - Koks dar,
po velni, Mitenka?
- Net neinau, nuo ko pradti, - atsiduso Arielis. - Norisi tikti,
kad pasikalbjs su velione kunigaiktiene Tarakanova pasirengte
tam, kad vykiai gali susiklostyti btent taip. Nors, inoma, itam
pasiruoti sudtinga.
- Dstykit.
Imperatorius portrete umerk akis ir kelet akimirk mst,
iekodamas odi.
- Sakykite, - prabilo, - ar kada esate girdjs apie Tiuringo ma
in58?
- Ne. O kas tai?
- Tai i matematikos. Simbolinis skaiiavimo renginys, ku
rio veikimui galima prilyginti visus mogikuosius skaiiavimus.
Trumpai tariant: adata juda popieriaus lapu, nuskaito enklus ir
pagal tam tikr taisykl urao vietoj j kitus...
- Prastai imanau tiksliuosius mokslus.
- Na sivaizduokite, kad geleinkeli apeivis eina iilgai bgi.
Ant pabgi kreida urayti specials enklai. Apeivis iri spe
ciali atitikmen lentel, kuri jam iduoda geleinkeli vyresnyb,
ir urao ant bgi reikiamus odius ar raides.
- Taip jau aikiau, - tar T. - Nors dl toki apeivi, manau, ir
vyksta visos katastrofos.
- Raytoj, - ts Arielis, - galima laikyti Tiuringo maina, arba tai tas pats - tokiu keli apeiviu. Kaip suprantate, ia svarbiausia 58 Tiuringo maina - hipotetinis universalus diskretins informacijos keitiklis,
teorin skaiiavimo sistema.

83

atitikmen lentel, kuri jis laiko rankose. Nes enklai ant pab
gi, galima sakyti, nesikeiia. Gyvenimo spdiai vienodi visais
laikais: dangus mlynas, ol alia, mons - mlas, bet pasitaiko
maloni iimi. O tai kiekvieno amiaus pradini raidi tvarka
skiriasi. Kodl? Kaip tik todl, kad Tiuringo mainoje keiiasi ati
tikmen lentel.
- O kaip ji keiiasi?
- O, tai ir yra svarbiausia! Js laikais raytojas, vaizdiai ta
riant, sugerdavo pasaulio aaras, o vliau kurdavo tekst, stipriai
ukabinant mogaus siel. Tais laikais monms patikdavo, kad
juos u irdies griebia pakeliui i zemstvos susirinkimo katorg.
Be to, jie leisdavo grabinti t viet ne tik dvasinink ar aristok
rat sluoksnio asmenims, o apskritai bet kuriam abejotin metrik
turiniam parveniu59. Taiau dabar, prajus imtui met, atitikme
n lentel radikaliai pakito. I raytojo reikalaujama pakeisti tekste
gyvenimo spdius taip, kad tai duot didiausi peln. Supran
tate? Literatrin kryba virto perkamiausi raidini kombinacij
sudarymo menu. Tai taip pat tam tikra kabala. Bet ne ta, kuri
praktikavo mano senelis.
- Norite pasakyti, kad raytojas tapo kabalos specialistu?
- Raytojas, mielasis, ia i viso niekuo dtas. it rinkos kabal
tiria rinkodaros specialistai. Raytojui belieka taikyti jos dsnius
praktikoje. Bet juokingiausia, kad tie rinkodaros specialistai - tie
siog visiki idiotai. Jie i tikrj neino, kokia raidi kombinacija
bus paklausi rinkoje ir kodl. Jie tik apsimeta, kad ino.
- Kokias baisybes pasakojate, - sumurmjo T. - Kakokia
trinkodara... Ar tai nuo odio trinka?
- I esms taip, - sukikeno Arielis.
- Ir k gi, autorius sutinka su visais j reikalavimais?
- Ankstesnis supratimas, kas yra autorius, inyko. Romanus
daniausiai rao specialist brigados, kiekvienas j atsako u tam
59 Parveniu (pranc. parvenu - ikillis, prasimulis) - nekilmingas mogus,
ikils privilegijuotuosius arba turtinguosius aristokratins visuomens
sluoksnius.

84

tikr pasakojimo aspekt. O paskui redaktorius ukuoja susitus

vien gabalus, kad jie atrodyt kaip kakas vientisa. Gamina
drakon, che che...
- Atleiskit, - siterp T., - js perate mint, kad a taip pat pa
gamintas pagal toki schem?
- Deja, grafe, - atsak Arielis. - Deja, bet taip yra.
- Kitaip tariant, a - net ne js krinys, o tiesiog sudtin ly
deka?
- Veriau taip: a - pagrindinis js krjas. Tas virjas, kuris
sujungia lydekos gabalus. A formuoju bendr kontr, nuspren
diu, kas liks, o ko atsisakysim. Kai k sugalvoju ir pats. Bet didi
j dal teksto rao kiti.
- Tai js rinkotantai suman, kad a Aksinj... itaip? O pas
kui - u kirvio?
Arielis padar vos pastebim judes galva, taiau vis dlto gali
ma buvo velgti pritarim.
- Galite pasiguosti tuo, - tar jis, - kad bet kuris gyvas mogus
niekuo nesiskiria nuo js. Kaip sak mano senelis, siela - tai scenos
aiktel, kurioje veikia dvideimt dvi galybs, septynios sefirotos ir
trys... trys... tai velnias, pamirau. Nesvarbu. Bet kur mog kiek
vien jo gyvenimo mirksn sudaro laikinas gali balansas. Toms
senoms jgoms ijus scenon ir atliekant ten savo vaidmenis, mo
gui atrodo, kad j drasko aistros, aplanko nuvitimai, kamuoja fobi
jos, apima tingulys ir panaiai. Tai nelyginant laivas, kuriame gru
miasi jrininkai vaiduokliai. Tie patys jreiviai plaukioja ir visais
kitais pasaulio laivais, todl visi laivai vaiduokliai taip panas vie
nas kit. Skirtumas tik tas, kaip rutuliojasi petyns dl turvalo.
- O kur plaukia tie laivai? - smalsavo T.
- Jie per daug greitai nusksta, kad kur nors nuplaukt. O kran
tas per daug toli. K jau kalbti, kad jie daniausiai tik suka van
denyje netaisyklingus ratus, o krantas ir jra i tikrj tra miraas.
- Optimistika. Ir moguje nra nieko, iskyrus tuos jrinin
kus?
- Ninieko, - atsak Arielis. - Taigi nesisielokit. Ne js vienas
esate sudtin lydeka. Vienatinio autoriaus neturi niekas i ms.
85

- Nenorjau ia tema ginytis su velione kunigaiktiene, - pri

simin T., - bet prasta manyti, kad mons tok autori vis dlto
turi. Tai Dievas.
- Dievas* - tai tiesiog preks enklas ant virelio, - ypteljo
Arielis. - Plaiai paskleistas preks enklas. Bet tekst rao visi apy
linki demonai, kas tik netingi. O paskui tas neaiku kieno para
ytas tekstas mgina ir pats k nors sukurti ir prasimanyti - tiesiog
protu nesuvokiama. Senelis kalbjo, kad mogus yra tokia iliuzin
btyb, jog dauginti aplink save naujus vaiduoklius jam - dviguba
nuodm...
- Vadinasi, js ne vienintelis demiurgas, o tik vienas i ito pra
garo fabriklio darbuotoj?
Arielis m lidnai linkioti.
- O ten dar daug liaudies?
- Nemaai, - atsak Arielis. - Jei su manimi, tai penki. Penki
elementai, che che...
- Papasakokite i eils.
- Apie save jau kalbjau. Antrasis - Mitenka Beradskis6061.Pas
mus jis atsakingas u erotik, glamr ir nesiprieinim blogiui
smurtu. Jaunas mogus, bet jau labai inomas. Kylanti besileidian
io anro vaigd. Smulkiosios antiglamro formos titanas.
- O kas tai yra? - paklaus T.
- Ilgai pasakoti. Vis ir visoki kauki, kelnaii ir kryi nu
plimas. Paklausus atrus protas, u skilt ima nuo atuoni imt
doleri ir daugiau.
- O kodl jis atsakingas u nesiprieinim?
- Todl, kad praeityje buvo politikos technologij specialistas.
- Kad jis kakoks kvailys, tas js atrusis protas, - pasiskund
T. - Pasisaugok, pasisaugok...
- Tokios ms politikos technologijos.
- Gerai, galite nebetsti - vis tiek nesuprasiu. Kas toliau?
60 Mitenka Beradskis - dviej asmen - publicisto, urnalisto Dmitrijaus Olanskio ir leidjo, redaktoriaus Leonido Beridskio - kontaminacija.
61 Gria Ovniukas - omenyje turimas raytojas Borisas Akuninas.

86

- Treias numeris - Gria Ovniukas61, - atsak Arielis. - Kai

susiaudote su Knopfu, okate nuo tilto up, iskleids sutanos pa
raiut, arba aikinats santykius su Amazons udikais - visa tai
jis. inokite, Gria - genijus.
- Genijus?
- Taip. Itin vertingas kadras, didiausias ms turtas. Plaiausio
spektro specialistas. Atraus siueto meistras, pasaulinio lygio. Turi
tik vien rimt trkum - visur ir visada yra graibstyte graibsto
mas. Todl nuolat usims ir mums dirba kaire koja.
- Kas dar?
- Dar yra siauros srities specialist. Tai Goa Pivorylovas62.
Ketvirtas numeris.
- O jis kur specializuojasi?
- Toriakas63. Na, arba psichodelinio kontento krieitorius64,
kaip parayta iniaratyje. darbino dl polifonijos - rinkodarininkai sako, kad vienas kitas pasitorialinimas65per imt puslapi nie
kada nepamaiys. Jis irgi vaigd tam tikra prasme. Tikriau tariant,
vaigdut: ne tokio lygio kaip Ovniukas, taiau be darbo nesds.
Jis irao lengvj narkotik visam glamrui ir antiglamrui. Jeigu
reikia, gali irayti ir sunkij. odiu, atsako u pakitusias smons
bsenas, tarp j ir alkoholin intoksikacij. Pavyzdiui, kai igeriate
roput degtinaits ir jums norisi gyventi ir juoktis, ir be galo irti
mlyn dang. Rgtingj66ivyk su arkliu irgi jis dar.
- Atleiskite, k?
- Na, rgting ivyk, kai su jumis kalbjosi arklys. Js lai
kais nebuvo LSD, todl teko jus aperti skalsmis. Goa teigia, kad
skalss kakaip susijusios su lizergo rgtimi.

62 Goa Pivorylovas - omenyje turimas dailininkas, literatas, kritikas Pavelas

Pivovarovas-Peperteinas.
63 Toriakas - narkomanas (sleng.).
64 Content creator (ang.) - turinio krjas.
65 Torialinti - vartoti intraveninius narkotikus; kvaiintis intraveniniais nar
kotikais.
66 Rgtis - narkotikas LSD (ang. acid trip - rgtin kelion).

87

- Tai viskas dl skalsi, - susirauk T., - tai kaip... Vos i proto

neisikrausiau. O kodl tas js Goa ragino kastruotis?
- Tai ne Goa, - tar Arielis. - Jei bt Goa, dabar sdtumt su
vinimi skylutje. A gi aikinau, u erotik pas mus atsakingas Mitenka.
- Atsipraau, kokia jau ia erotika, kai arklys ragina imti kirv
ir nusikirsti genitalijas?
- Erotika - tai viskas, kas susij su genitalijomis, - paaikino
Arielis. - Taip pas mus pagal generalin instrukcij. Sutrauks kasiak67, Pivorylovas jums visk, k nori, nukirs, jam negaila. O tai
Mitenka jums nieko nekirs, nes babks usirauks. Kaip jis paskui
savo erotines scenas kurps?
- Taip, - pritar T. - Viskas apgalvota.
- Taip tik atrodo. I tikrj nuolat pasitaiko koki kliaui.
T. m krutinti lpas, lenkdamas pirtus. Paskui tar:
- Pala pala. Js gi sakte, asmenys penki. Vienas - tai js. Pas
kui Mitenka. Treias Gria Ovniukas. Ketvirtas Goa Pivorylovas.
O kas gi penktas?
Arielio veidas ir vl pavirto imperatoriaus kauke. Buvo akivaiz
du, kad klausimas jam nemalonus.
- Penkto nesinori n minti. Dl asmenini prieasi - kon
fliktuoju su juo. Na taip, yra dar vienas autorius, raantis js vidi
nius monologus. Kuria, taip sakant, kabutes dedam smons srau
t. Absoliuto metafizikas. ia, inoma, juokais. Toki metafizik
Maskvoje - kaip nekrut tarakon, atleiskit u posak. Bet kurioje
chruiovkoje68tikrai bent pora yra.
- O dl ko kilo konfliktas?
- Tai kad jis mane nuolat ugaulioja, kai jo produkt taisau.
Pastaruoju metu visai lioviausi j skaityti, filtruosiu redaguodamas
paskutin kart. Didij dal imesiu. Kur reikia pagal siuet, pats
prikuriu jums teising mini, taip patikimiau.
67 Kasiakas - marihuanos cigaret.
68 Chruiovka - sovietinis blokinis daugiabutis namas su itin anktais butais.
Chruiovkos masikai statytos XX a. etajame ir septintajame deimtme
tyje, valdant Nikitai Chruiovui.

88

- O kuo jums netinka jo produktas?

- Tai kad j nuolat unea kair. Nenori dirbti pagal siuet.
Ir per gerai galvoja apie save, atseit a pas jus ne iaip sau penk
tas numeris, a - penktoji esencija - kvintesencija lotynikai. Visa
prasm - tai a. O js - tik rmeliai... O skaitytojas t kvintesencij
kaip tik ir praleidia. Kas normaliam mogui domu? Siuetas ir
kuo viskas baigsis.
- Tai kam jis i viso reikalingas?
- Pagal plano pirmavaizd be jo - niekaip. Tokiam veikjui kaip
js priklauso daug specifini mini. Reikia, kad bt metafizini
pamstym, mistini valg ir visa kita. Tik todl ir pasamdme.
O iaip tai jis izofrenikas, tiksliai sakau. Btumt mats, kaip jis
skaito recenzijas apie save. iuena kampe laikraiu ir burba:
Kaip? Ugeso stebuklingasai ibintas? Tai ko tu j penkerius me
tus myai, pyzda? Myo tai kas? Ir visa metafizika. Js - jo gulbs
giesm, grafe, nes daugiau jam jau niekur tiek vietos neduos.
- O kaip j atpainti, t kvintesentori?
- Galima atpainti, pavyzdiui, taip: kai griaudiant miui js
staiga susimstote apie to mio prasm, tai jis ir yra.
- Jei griaudiant miui mstysi apie jo prasm, - sumurmjo
T., - visa prasm bus ta, kad tave sumu.
- tai taip panaiai kalba ir ms rinkodarininkai, - isiiep
Arielis.
- O kodl a T.?
- itai taip pat nusprend rinkodarininkai. Tolstojus - toks o
dis, kad visi j prisimena i mokyklos. Vos igirsti, ir prie akis i
kart didingas senolis su palaidine, delnai u juostos. Kur jau tokiam
nuo tilto okti. O tai T. - paslaptinga, seksualu ir romantika. Pats
tas dabartinmis aplinkybmis.
- O kodl btent grafas, ar tai svarbu?
- Net labai, - atsak Arielis. - Rinkodarininkai teigia, kad ian
dien grafas Tolstojus publikai domus tik kaip grafas, bet ne kaip
Tolstojus. Jo idjos niekam per daug nereikalingos, ir jo knygos turi
paklaus tik dl tos prieasties, kad jis buvo tikras aristokratas ir
nuo vystykl iki mirties gyveno absoliutaus okoladinio glamro
89

slygomis. Jeigu Kar ir taik ir An Karenin skaito iki iol, tai

tiktai todl, kad isiaikint, kaip turtingi ponai gyveno Rusijoje,
kol nebuvo Rubliovkos69. Be to, kad isiaikint i pirmj - grafo - rank.
- O kas tas Optos Vienuolynas?
- Tai jau js pats bandykit isiaikint. Antraip sugriausim vis
detektyvin element.
Kur laik imperatorius ir T. tyljo. Paskui T. tar:
- Vis dlto nesuprantu. Visai nesuprantu. Kaip paaikjo, jums
dl Levo Tolstojaus vieni rpesiai - negalite net minti jo pavards.
Jums i jo tereikia grafo titulo. Tai kam tada i viso j pasikinkt?
- Tai kad pradjom kurti kitu laikotarpiu, - atsak Arielis. - Ir
visai kitais tikslais. Krme jus anaiptol ne parduoti, o turdami
did ir reikming tiksl. Ir grynai dvasin.
- Teikiats tyiotis, - ypteljo T., - o mane ir ities aplanko
toksai jausmas.
- Kodl gi tyiojuosi, - atsak Arielis, - visai ne.
- Ir koks buvo tas tikslas?
Imperatorius, papts lp, atsargiai paglost ant savo krtins
balt kryiaus emal.
- Graf Tolstoj, - tar, - kitados buvo atskyr nuo banyios.
- Girdjau i Knopfo. Bet u k?
- U puikyb. Kirsdavosi su banyios vadovybe. Netikjo, kad
kagoras tampa Kristaus krauju. aipsi i sakrament. O prie mirt
ijo Optos Vienuolyn, bet jo nepasiek - mir pakeliui. Todl
ant jo kapo nra nei kryiaus, nei antkapio. Tolstojus liep tiesiog
uversti jo kn emmis, kad nesmirdt. Visa tai dvideimto
amiaus pradioje gal ir buvo stilinga. O dvideimt pirmajame
alyje prasidjo dvasinis atgimimas, todl instancijose, - impera
torius mosteljo nosimi auktyn, - pribrendo mintis, kad kryiaus
vis dlto reikt. O ms eimininkas ypa atidiai fiksavo visus
tuos dvelksmus.
69 Rubliovka - prabangiausias Maskvos gyvenamj nam kvartalas, kur gy
vena Rusijos elitas.

90

- Kieno eimininkas? - paklaus T.

- Prekybos ir leidybos rm Jasnaja Poliana.
- domus pavadinimas.
- Aha, vertinote? Tas ir yra. tai jis ir dav nurodym pasirai
toti rankoves ir parengti ijaust knyg apie tai, kaip grafas Tols
tojus plai liaudies gyvenimo panoram fone pasiekia Optos
Vienuolyn ir prie mirt susitaiko su motina banyia. Toki, su
prantate, alternatyvi istorij, kuri vliau bt galima pamau
pakiti vietoje tikrosios, siekiant kovoti su istorijos ikraipymais.
Suprantama, idja karta, ypa jei tinkamai j kniji. Pradioj
norta suspti prie jubiliej. Pam tam tikslui nemenk paskol,
sudar sutartis, idalijo avansus, apmokjo rinkodar, usitikrino
informacin palaikym ir bsim eter. Apgalvojo net reklam.
sibgj pasamd tokiam visai tautai svarbiam reikalui paius
brangiausius raytojus, kokie tik buvo alyje, - toks specialus nuro
dymas. Beje, absoliuiai idiotikas, nes itam projektui j nereikia.
- Tai ia js, ar k, pats brangiausias? - paklaus T.
- A tai ne, bet kad a ia veikiau redaktorius. O tai Gria
Ovniukas kandiojasi - kaip Abramoviiaus jachta. Nes jeigu jis
bus projekte, knyg pirks seksualiniu poiriu frustruotos vienios
moterys, o j vien Maskvoje pus milijono galv. Ir Mitenka nepi
gus, nes su juo knyg pirks glamrinis biur planktonas ir laten
tiniai gjai. itie mgsta, kai juos trypia su neapykanta, - tai kakas
psichoanalitinio, man pasakojo. Planktono pas mus Maskvoje
buvo apie keturis imtus tkstani, dabar liko du imtai. Utat
latentini gj kasdien vis daugiau. sivaizduojate, kokia jga, kai
kartu kinkyti Gria ir Mitenka. Tiesa, persiklojant pozicijoms, ben
dri skaiiai maesni u paprast sum, nes didel dalis glamrinio
biur planktono tuo pat metu priklauso ir seksualiai frustruot
vieni moter bei latentini gj grupei, taiau bendras rezultatas
vis tiek spdingas. Taiau su Levu Tolstojumi net ir Mitenkai su
Gria nepavykt grinti paskolos. Buvo aiku nuo pat pradi.
- Tai kodl pradjot?
- Nes nafta kainavo imt keturiasdeimt doleri u barel.
Tada ir ne toki dalykli ikrsdavom. Niekas rimtai neman,
91

kad grinsime kredit per rink. eimininkas tikjosi ilupti

pagrindiniame versle. Vylsi, kad po tokio patriotinio ygio prileis
i biudeto atsiriekti. Vadovli, broir spausdinti, o gal ir statyb
srity koks gardus ksnelis nukris - nes pagrindinis jo verslas buvo
kaip tik tas.
- O kas js eimininkas?
- Tada buvo Armnas Vagitoviius Makraudovas. Vystytojas.
Tai va. Vos sikinkm projekt, kai viskas braukt ir apsivert
auktyn kojom. Prasidjo kriz.
- Kokia kriz?
- Tas ir yra, kad neaiku. kart niekas net neband k nors
paaikinti. Anksiau tokiais atvejais i pagarbos publikai bent pa
saulin kar organizuodavo. O dabar ivis jokio akompanimento.
Ateiviai nesiver, asteroidas nenukrito. Tiesiog televizijos diktor
mlynu varkeliu m ir tyliu balseliu paskelb, kad nuo rytojaus
viskas bus blogai. Ir n vienas kanalas neidrso paprietarauti.
- Bet juk kriz turt turti prieast?
Arielis gteljo peiais.
- Visaip rao, - atsak, - bet argi jais kas patiks. Jie ir prie
kriz vis k nors protingo raydavo, kad krizi daugiau nebus.
Asmenikai a manau, kad tai organizavo pasaulio vyriausyb. Ji
spausdina pinigus, o per kriz kainos nukrinta. Tai ims, palauks,
kol kainos nukris, prisispausdins daug pinig ir mus visus nu
pirks.
- O ar tai turi k bendra su grafu Tolstojumi?
- Dar ir kaip. Juk pas mus net balandiai gyveno i procent
grin. Nafta nusmuko, baigsi pinigai. Liaudis msi iekoti gal,
kas kam skolingas. Msikis Armnas Vagitoviius, kaip vystytojas,
klimpo itin giliai. Jisai en babkes prasukinjo. Pradjo sprsti
klausim stogo lygiu. O stogas dabar vienas, tik kampai atskiri.
enus valdo jgos struktr ekistai, o Armn Vagitovii liberalieji.
- O kuo jie skiriasi?
- Taigi viskas jau i pavadinimo aiku. Jgos ekistai - u tai,
kad viskas bt vairuojama pagal pajgas, o liberalieji - pagal libe
92

ralus. Tikrovje, inoma, viskas sudtingiau, nes pajgos gali ivairuoti pagal liberalus, o liberalai - pagal pajgas.
- Js kakaip primityviai aikinate, - pasipiktino T., - tarsi
altkalviui.
- Nes tokius klausimus uduodate. Trumpiau, susti gali ir vi
eni, ir kiti. Bet liberalieji daniausiai ukandiauja paprastais mo
nmis, kurie vargingesni. Panaiai kaip banginiai minta planktonu,
nieko asmenika. O pajgos vartoja maistui daugiausia liberaliuo
sius - uvers vien ir paskui ilgai visi kartu valgo. Taigi mitybos
grandinje jgos atstovai yra lyg ir aukiau. Kita vertus, liberalie
ji gali suryti vis miest, ir niekas nesuinos. O kai pajgos kuo
nors ukandiauja, apie tai spiegia visi laikraiai, todl i esms
j galimybs lygios. Ir aikios ribos tarp j i tikrj nra. Dabar
supratote?
- Ne iki galo.
- Iki galo a ir pats nesuprantu, tad nesisielokite. odiu, jgos
ekistai pamst pamst ir nusprend susti Armn Vagitovii.
O liberalieji, nors ir labai cyp, negaljo jam niekuo padti. Pajginiai net baudiamj byl ikl: paskui Armn Vagitovii
vilkosi kakoki ofor galai. Taigi, nenoriu js varginti, jis taip
klimpo, kad liko tik vienas kelias - skubiai visk atiduoti, kam pa
sakys, ir London, ariau santaupli. Nes galjo kokiai deimiai
meteli nuo j atskirti. tai jis ir atidav versl vietoj skolos. Staty
bas, benzino kolonles ir mus krvoje.
- Ir daug u jus dav?
- Ms niekas neskaiiavo. Paprastai paleido su krova. Ben
drame balanse ms net nematyti. Benzino kolonles ir statyb
versl dar manoma parduoti, nors iais laikais net ir tai problemika.
O ms leidykla - tai, galima sakyti, trys kompiuteriai ir virum j
kybantis valiutos kreditas. Kas tai pirks? O enams reikia pinigus
grint, be to, nedelsiant, nes jie taip pat sksta skolose. Taigi jie
nuleido ms kontor krizs vadybinink.
- K tok?
- Krizs vadybinink. Suleiman. sivaizduokit tok digit su
diplomu master of biznes administrein, kur penkerius metus
93

mok grti babkes i visko, k umato akys ir igirsta ausys. At

seit efektyvus valdymo organizatorius. Jis pamat, koks kreditas
skirtas ms projektui, ir pradjo aikintis, kame aknys - i kur
tokie nereals skaiiai. Na, jam iklojo prieistor, paaikino, kad
buvo planuota susigrinti i biudeto. Taip pat paaikino, kad prie
biudeto vietoj Makraudovo jo niekas nepriki, - jis ir pats susi
protjo, nekvailas. Na, surinko jis rinkodarininkus, ie perirjo
kontraktus ir pradjo mintyti, kaip grinti kredit. Suvokiate si
tuacij?
- Daugma, - atsak T.
- Rinkodarininkai ikart pareik, kad it piev apie atgai
laujant Tolstoj mes niekam neparduosime. O tai visi ir taip inojo
nuo pat pradi. ia kakas ir sako: Ponai, jei jau pasamdm to
kius raytojus, kodl i viso turtume tsytis su tuo bestuburiu
apie atgail? Imkim ir padarykim normal triler su retro detek
tyvo elementais, ir kreiam runkeli iki pat anden... Pradjome
smegen turm. Pradioj norjom pervadinti Lev Tolstoj poruiku Golicynu. Bet paaikjo, kad Levas Tolstojus jau figruoja vi
sose sutartyse. U Golicyn agentai bt papra daugiau pinig.
is variantas atkrito. Taiau pasirod, kad galima be joki prie
mok pakeisti vard graf T. - pavyzdinje sutartyje jis taip
buvo dviejose vietose raytas, kad tilpt eilutje, ir jie teisdamiesi
usipist. Kas toliau? Siuetas sutartyje apraytas neaikiai, tik pora
odi apie kelion Optos Vienuolyn, atskyrim nuo banyios
ir nesiprieinim blogiui smurtu. O avanso grinimo slygos kon
kreios: atmetus rankrat... Tai va, paaikinome autoriams, kad
pagrindinis veikjas nuo iol - grafas T., ir nebe raytojas, o vie
niius didvyris ir kovos men meistras, apie trisdeimties met, nes
pagrindinis veikjas senolis niekam nereikalingas. Ir keliaus jis at
seit Optos Vienuolyn su nuotykiais ir susiaudymais. Na, dar bus
erotini scen ir proting kalb, turint omeny, kad rinkoje paklau
sus simyljs baironiko tipo herojus.
- K reikia - baironiko tipo?
- Baironikas... Na, tai neva toksai Kainas ir Manfredas. Pavar
gs demonas, udirbantis nuo imto tkstani doleri per metus.
94

- O jeigu maiau?
Arielis isiiep.
- Koks gali bti baironizmas, jei nra pinig. Tuomet tai ne baironizmas, o poza. Vis dlto pinigai - dar ne viskas. Baironizmas...
Tai, tarkim, kakas, kas daro jus seksualiai patraukl skaitytojai,
kuri tapatinasi su kunigaiktiene Tarakanova.
- Ar j, t kunigaiktien, sugalvojo Mitenka?
- O kas gi daugiau, - atsak Arielis. - Pirmasis erotinis epi
zodas buvo planuojamas tiesiog laive. Tiesiog Gria Ovniukas j
uvert anksiau, nei Mitenka spjo pakiti po jumis. Dl to tarp j
net konfliktas buvo kils. Mitenka kad uriks ant jo savo tenorliu:
K tu, - sako, - darai, budeli? A tris dienas laukiu, kol Arikas
man siuetin linij prastums, o tu mano drgnadziundz i karto
nukakoini? O Gria atsako: A, - sako, - negaliu kvpimo stab
dyti dl visokios smulkms. Man js projektas i viso nieko ne
reikia. Nenorit, visai ieisiu, perskaitykit atidiai sutart.
- O Aksinj taip pat Mitenka sugalvojo?
Arielis linkteljo.
- J kol kas isaugojom.
- Ties pasakysiu, silpnaprotis tas js Mitenka.
- Kjs, grafe, labai gabus vaikinas, nors a jo ir nemgstu. Kaip
niekas kitas moka perteikti ledin krizs alsavim. tai siminiau
i jo paskutins skilties: Maskvos city boktai, uversti auktyn
taip pat liai ir beviltikai, kaip antrinio vieumo pizdiatinos
kainos Vogue kavinje... Gerai usuko elmis, ar ne? Arba tai:
Glazrins teleprostituts, megavagi ir hiperudik ilaikytins,
kurios net i labdaros sigudrino pasidaryti auksin papuoal
savo skustai gaktai, - kas jos, jei ne Didiosios Nusidjls projek
cija skurdiame iaurs krate, purpurinis pragariko saullydio
spindulys, krintantis ant kalio chlorido pagrauto Zamoskvores
sniego?
- Uteks citat, - perkirto T. - Veriau paaikinkite, kokia ben
dra pasakojimo kryptis. Kur link jis turt vystytis?
- Kryptis tokia, - atsak Arielis, - grafas T. per kovas ir ekscesus
ieko Optos Vienuolyno, o paioje pabaigoje, kai atranda, ulipa
95

ant kalvels, velgdamas kryi tolumoje persiegnoja ir supranta,

kad buvo nusidjs banyios vyresnybei. Paskui panekesys su
tvu Varsonofijumi ir katarsis, po kurio jis atgailauja motinai ba
nyiai. it linij nusprendme palikti. alyje tokia padtis, kad
nepakenks popams dar kart nulaiyti. Rinkodarininkai sutiko,
tik patar, kad atgailauti T. turt ne dl sakrament ar Trejy
bs, o u tai, kad keliaudamas prisigrybavo, - antraip masinis
skaitytojas nesupras. Tokiu atveju atsiranda realus ansas atgauti
babkes, grinti paskol ir net prisidurti nedidel plius. Nuleido
vykdytojams nauj koncepcij. Na, buvo vairi nuomoni. Mitia
ir Goa spjaudsi, o tai Ovniukui ikart patiko. Jis sako: Didio
sios Glindos u tai neduos, ir velniop, - mes jau per pirm mnes
penkiskart daugiau surinksim. Pradjom darbus, o toliau jau vis
k inot...
- Kurgi ne, - tar T.
- Ties sakant, iki vakar dienos viskas klostsi neblogai. O
vakar tas Suleimanas, kad j kur devynios, atsivert verslo plan,
dar kart sigilino, ir staiga jam topteljo, kad T. atgaila motinai
banyiai - tai product placement70. tekst integruota krikio
nybs reklama daugiakonfesje kultrinje terpje. Trumpiau pa
sakius, pasikrapt jisai erius ant smakro ir liep kelti klausim
dl apmokjimo archimandritui Panteleimonui. Kuris pas tuos,
- imperatorius ir vl paliet kryiaus pavidalo ordin, - atsako
upablik rileinz71. Kad apmokt snaus palaidno72sugrim.
- Ir kas toliau?
- O toliau dar nieko kaip ir nevyko. Kaip mes svarstme? Uuvo planuojama, kad atvyks Optos Vienuolyn js pulsit po koj
senoliui Varsonofijui ir atgailausite. Kad senolis Varsonofijus kreip
sis jus su tviku pamokymu apie siel, o i ir sugrins jus ba
nyios glb. O dabar jau niekas nieko neino. Laukiam.
-Ko?
70 Product placement (ang.) - pateikiamas produktas.
71 Public relations (ang.) - vieieji ryiai.
72 Snaus palaidno palyginimas. Lk 15.

96

- Jemelios73.
- O kas tai per asmuo?
- Ne asmuo, o kakas panaaus telegram. Ar Panteleimonas
sumoks, ar ne.
- O jei nesumoks?
- Suleimanas nusprend juos imt ant ponto. Pareik, kad jei
atsisakys mokti, ms juodojo piaro specialistai padarys jiems ko
losali vaizdio ir metafizini nuostoli paiu fundamentaliausiu
lygiu. sivaizduojate, koki odi imoko Londone?
- Keisti pradjo eiti abrekai74, - tar T.
Imperatorius sksteljo rankomis.
- Bizantija, - tar tokiu tonu, lyg tas odis galt visk paai
kinti. - ia i viso labai daug keistum. Pagal teorij jgos ekistai
patys turt prastminti Armno Vagitoviiaus pradt variant
su banytine atgaila. Nes jie yra u stagnacij, saviki protegavim
ir obskurantizm75. O liberalieji ekistai, prieingai, turt spausti
babkes per krizs vadybininkus, nes jie yra u ofor, geeft76 ir
pasaulio vyriausyb. O praktikoje ieina kaip tik atvirkiai. tai
kokia dialektika. Kaip Faustas Mefistofelyje: Dalel tos jgos, kuri
visiems be atvangos, darydama tik blera, glogo linki...77 Tfu, lie
uvis susipyn. Na, supratote.
Imperatorius artikuliavo odius vis liau, tarsi migdamas, ir
frazei baigiantis jo veidas visikai sustingo, o vliau liovsi jud
jusios ir rankos - apmir kakokio smulkaus gesto viduryje.
- O kas tuos kolosalius metafizinius nuostolius darys? - pasi
teiravo T.
Imperatorius prapl vien ak.

73 EMensi - turima omenyje elektronin pat (ang. E-male).

74 Abrekas - kalnietis plikas.
75 Obskurantizmas (pranc. obscurantisme) - prieikumas mokslui, vietimui,
paangai.
76 Geeftas (vok. Geschaft) - darbas, verslas (danai apgaunant).
77 Perfrazuota citata Dalel tos jgos, kuri visiems be atvangos, / Darydama
tik gera, blogo linki i Gts Fausto (Aleksio Churgino vertimas).

97

- Kaipgi kas? Gria tai tikrai neis, ant jo tik makrcha. Mitenka - pats inote, kas. Pivorylovas jau pademonstravo, kaip torinasi
ir bchina. Ms metafizikas irgi nepasirays.
- Kodl? Juk nuostoliai metafiziniai.
- Tai kad primyo kelnes. Sako, pagal sutart jam priklauso
tik smons srautas kabutse ir mistiniai nukrypimai. Negalima gi
visko varyti kabutse kaip smons sraut? Negalima. Na tai atsigros ant mans: teks man ir nuostolius daryti, ir vaizd griauti.
Gero, suprantama, maai.
T. nepatikliai pavelg imperatori.
- Ir js imsits...
Imperatorius kreivai nusiypsojo.
- Mes mons pavalds. Kaip pasakys, taip ir padarysime,
nors tema sunki. Tiesa, Suleimanas adjo pagalbon atsisti vien
mog. Jei reikia, sako, pas mus toki intelektual atsiras, koki
Maskvoje nieks dar neuost. Net domu.
- Kakokia beprotika ta js knyga, - tar T. - Pradjot
sveikat gyviesiems, o baigte aminu atilsiu.
- tai toks dabar gyvenimas, - atsiliep imperatorius. - Ir ne a
j sumaniau.
- Tai kas dabar bus?
- Ryt ir suinosim. Darom taip: kai Panteleimonas atsis
jemeli, triskart imuiu varpais. Toliau veiksime pagal aplinkybes:
manau, pats susiprotsite, kas ir kaip.
Arielio veidas ir vl virto riestanose kauke. Jo altos iblukusios
akys paskutin kart pavelg T. lyg veikdamos pasiprieinim.
- Laikas skirtis, grafe, - tar lp kaspinlis. - Mums abiem
reikt pailsti. Rytoj sunki diena. Turit dar klausim?
- Taip, - tar T. - Ar js senelis atsitiktinai neaikino, kam
Dievui reikia tokiu bdu sutvarkyto pasaulio? Su visomis tomis
galybmis, aidianiomis viena su kita vaiduoklik siel lauky
mse? Tai k, Dievas mgaujasi spektakliu? Skaito gyvenimo knyg?
- Dievas neskaito gyvenimo knygos, - svariai atsak imperato
rius. - Jis j degina, grafe. O paskui suvalgo pelenus.
98

Anksti ryt, kai T. dar miegojo, i Jasnaja Polianos atvaiavo

veimas su daiktais ir ginklais.
Paiu laiku: andaro mundur jau spjo imarginti tiek dmi
ir dulki, kad jo spalva primin veikiau ne skaisi, o debesuot
dien. Keliose vietose jis praplyo ir ivis tapo labai abejotinas: gy
ventojai lyddavo T. vilgsniu, lyg svarstydami, ar tik tokia vargana
andar pulkinink ivaizda nereikia, kad vir Tvyns gal gale
suspindo ilgai lauktoji laisvs aura.
Be kita ko, T. vl sigijo arkl, tiesa, kur kas prastesn nei dova
notasis igon barono.
Papusryiavs T. liep balnoti irg, o pats atsidar keliondes
su amunicija ir idliojo ant stalo atsistus ginklus ir drabuius.
Nebuvo abejoni, kad ant kelio jo tykos Knopfas su savo monmis,
ir pasirengti susitikimui derjo rimt rimiausiai.
Iki puss apsinuogins, T. ant savo raumeningo kno apsivilko
liemen su daugybe kieni ir kienli. Liemen buvo sunki: i
vidaus j deng arvaiediai markiniai i supint plieno juost,
kauiuko sil ir banginio s, nuo kuri bt galj atokti ne tik
amenys, bet ir striai pataikiusi kulka.
O Knopfas dabar juk taip pat ruoiasi pasimatymui, - svarst
T. kamydamas po liemens kienes svaidomuosius peilius. - Ir
greiiausiai pareng man staigmen... Tai, be kita ko, suprantama
ir nuobodu. domu kas kita: ar Knopfas susimsto, kodl visa tai su
juo vyksta? Kodl jis laksto paskui mane ikors lieuv? Nejaugi jis
toks patiklus idiotas, kad priimt visk, kas dedasi, be jokios nuo
stabos, tarsi viskas taip ir turt bti?
Ant liemens T. apsivilko plaius ir ilgus valstietikus marki
nius, lygiai tokius kaip artojo, kur mat pro traukinio lang. Pas
kui - erdvius ukrainietikus mlynos spalvos arovarus, kurie sun
kiai skambteljo nuo juose suslapstyt mirties nagi.
Vienas atgabent i Jasnaja Polianos ryuli buvo supakuotas
itin kruopiai. Perpls du sluoksnius vyniojamojo popieriaus,
99

T. im juodo lako dut ir pastat j ant veidrodio stalelio.

Atsisds prie veidrodio, jis pam ukas, kruopiai susiukavo
barzd ir atidar dut.
Jos viduje buvo du skyreliai. Viename, visai mayiame, guljo
bespalvi ilkini sil rit. Kitame - plonyi pilkai juod str
li pluotelis. Tai buvo nusmailinti stiprios plieno vielos gabal
liai, atrs ir ilgi. T. m pinti juos barzd, silu tvirtindamas po
smakru.
Ties sakant, patiklus idiotas - ne tik Knopfas, - mst jis, ste
bdamas pirtus veidrodyje. - Nieks i aplinkini neabejoja tuo,
kas vyksta. Nei pirkli seninas Raspliujevas, nei Aksinja, nei tas
milinikas igonas Loiko sulauyta nosim. Sunku net sivaizduoti,
kaip sudaryta Knopfo siela... Kita vertus, argi jau taip sunku... Vei
kiausiai jis vadovaujasi miglotu, bet geleiniu sitikinimu, kad visi
bendrieji gyvenimo klausimai jau isprsti ir metas sprsti dalinius.
Antraip kaip jis galt vaidinti savo vaidmen?
Susipyns visas vieliukes barzd, T. apsiav kauiukinius ba
tus su plieninmis katmis paduose (kauiukas buvo apklijuotas
karnomis, todl i iors batai atrod nelyginant senos suplyusios
vyos). Paskui usimauklino ant galvos plai iaudin skrybl taip pat sen ir i pairos labai sukeusi - jos dvigub suklijuot
krat viduje buvo paslptas plonas plieno diskas atriais dantytais
krateliais.
Daiktadje liko nedidel mlyna d, panai brangi cigar
ar saldaini dut, - joje, be jokios abejons, turjo bti kakas
specialaus. T. atidar j.
*
Ant skaisiai raudono aksomo pamualo, dviejose pairti
itin jaukiose duobutse, guljo du juodo metalo kgiai. Ant j buvo
iilgins briaunos su kypais ranteliais, o abiej virnje - po gel
ton kapsuls ak.
Prie pat kgi guljo sulankstytas popieriaus lapas. T. ilankst
j ir pamat piein: barzdot mog, iklus vir galvos rank (ant
rosios rankos pirtai buvo nuolankiai ukiti u ilg valstietik
markini juostos).
Vir jo buvo nupietas vaigds pavidalo ybsnis su odiais
100

Bum bum!, o nuo jo apaion skyrsi du trikampiai - siauras ir

platus. Po siauruoju, kuriame stovjo mogus, buvo uraas ia
isigelbsi. Platusis, po kur blaksi kakokie eliai, vadinosi
Praties vieta.
Apaioje buvo prieraas pietuku:
Grafe, i schemos viskas aiku. Pirtu pradrs kapsul, pa
metkite maiul vir galvos, kad pakilt ne maiau kaip
arin. Pati apsisuks, kaip reikia (tiktai meskite atsargiai,
nepasukite). Poktels tiesiai vir galvos ir visk aplinkui su
varpys, ojs nepalies. Praktikuokits atsargiai mtydamas.
De Martinjakas, likimo kalvis.
Jasnaja Poliana
De Martinjakas? - nusistebjo T., traukdamas bomb i skais
iai raudono aksomo lizdo. - Tikriausiai koks nors pasekjas. Kalviauti m, aunuolis. Tik kad neprisimenu, nieko neprisimenu. Ta
iau darbas beveik juvelyrinis...
Ant pirmojo kgio dugno buvo kruopiai igraviruota Nesiskundianioji. T. kelissyk pamtjo bomb vir galvos. Pasie
kusi aukiausi tak, ji kaskart atsukdavo emyn kapsuls
vyzd. Pakartojs t pat pratim su kitu mirties kgiu (antroji
bomba vadinosi Be atsako), T. atsargiai paslp juos arovar
kiense.
Kai kurie atsisti dalykai kl nuostab - pavyzdiui, senovin
dvinag akut su labai plaiai iskstais danteliais ir keistu pava
dinimu Tiesa, negrabiai igraviruotu ant kotelio.
Ir kodl tiesa? - susimst T. - Tiesa bado akis, ar k? Vis
nesiprieinim pamirau. Dliok dabar i trupini...
Galiausiai T. baig ruotis. Jis dar kart nuvelg save veidro
dyje. Jo barzda paplatjo ir tarsi truput prailo - lyg per pastarsias
akimirkas jis bt taps daug vyresnis ir imintingesnis. ypteljs
T. pasiirjo laikrod riter. Metas vykti.
Ijs i viebuio, jis krpteljo.
101

Aksinja nauju geltonu sarafanu sdjo savo veime prie pat

priebuio - ivydusi T., nuoko ant ems, puol jo pasitikti -/bet
pamaiusi, kaip jis atrodo, staiga isigando, netiktinu judesiu su
stojo belkdama, mosteljo rankomis ir atoko.
- Tu? - ikvp. - Ajau ne tu?
- A a, - apmaudiai patvirtino T. - Ir anksti gi tu keliesi...
- Nejau i andar imet? - gailiai paklaus Aksinja. - Kirvu
ku prisivaistei... Igrei, tai ir sdk namuose...
Viebuio patarnautojas, t pat mirksn pasirods lauke, su
stojo netoli nuo j, pritp ir atkis atidi aus m vaizduoti, kad
riasi batrait.
- Tu veimo atjai? - paklaus T. sausai. - Tai imk ir vaiuok
sau su Dievu. O a turiu reikal.
- Tai kurgi tu toks eisi, - tar Aksinja, vairuodama patar
nautoj. - Sarmata vyota. Eik, a tau bent senus aulinius duosiu.
- Eik sau, Aksinja, - tyliai pakartojo T., - vliau.
- Negerk, Liovuka! - m rypuoti Aksinja. - Dl Dievo praau
tavs, negerk! Tu, kai igeri, toks nesavas!
oks baln, T. smeig arkliui onus po karnomis umaskuo
tomis plieno vaigdmis ir neatsigrdamas nuuoliavo rytmetine
gatve alin.
Pasala lauk u trij varst nuo miesto - prie apleistos vali
prieplaukos, kur nuo kelio atsiakojo takas, vedantis link ups.
T. pajuto tai instinktyviai: joki iorini pavojaus enkl ne
buvo. Aplink pusiau sugriuvus} plyt barak virtusiu stogu Vjo
puiami lingavo eivamedi salynai; dryuotas utvaras nuo
kalnje supuvusi prieplauk buvo pakeltas, perdivusi sargo b
del tuia - viskas paymta ilgameio apleistumo yme.
Artdamas prie prieplaukos T. po truput maino greit - ir
tik todl spjo laiku sustoti. Skersai kelio buvo tempta plona pil
ka virv, beveik visikai susiliejanti su eme. Ji nr eivamedi
krmus po juoda lango skyle barako sienoje. Sustabds arkl, T.
pasitrauk kelis ingsnius atgal, lyg svarstydamas, kur jam joti to
liau - tiesiai ar prie ups.
102

Aiku, - paman jis. - Lange greiiausiai autuvas, o virvut

pririta tiesiai prie gaiduko. Sistema Sustok, praeivi78 - inom...
O Knopfas kakur alia ir mane stebi. Blogai, kad jis mane mato, o
a jo - ne.
Vis paragindamas arkl vadelmis, T. privert j nervingai suk
tis vietoje, kad bt kuo sunkiau nusitaikyti. Tuo paiu metu jis
nepastebimai ilaisvino i balnakilps dein koj ir perkl kno
svor ant kairiosios.
- Ponai! - suriko jis. - A jauiu, kad js netoli! Silau aptarti
tai, kas vyksta! Pone Knopfai, patikkite, mes neturime visikai
jokio pagrindo konfliktuoti!
eivamedi krmyne kakas vos pastebimai sujudjo. T. aki
mirksniu permet dein koj per baln ir susisuko taip, kad j vi
sikai dengt arklio onas. Jau kit akimirk i krm plipteljo
mlyn dm fontanliai ir nugriaud autuv salv. aud i dvi
vamzdi, grankulkmis. Viena i j br T. rank. Arklys eng
atbulas, sdo ant sverdjani upakalini koj ir sunkiai virto dulkes.
Antras per dvi dienas, - paman T., jausdamas alt tio
bang, - na ir niekai...
Jis prigludo prie ems anapus kritusio arklio. Dar kart nu
griaudjo vis ir nauja grankulki porcija bjauriai epsdama su
smigo arkliui pilv.
- Ponai, - suriko T., - dar kart kvieiu jus liautis!
Vietoj atsakymo i krm supokjo revolveri viai.
Puiku, - suprato T., - vadinasi, jie neutais autuv dar kart.
Dabar negaiti...
Isitrauks i po markini kelis svaidomuosius peilius, jis v
duokle iskleid juos ant delno.
- Ponai, - suriko jis, - primenu, nesu smurto alininkas! Ne
noriu niekam pakenkti! Matau prieais save tik krmus, kartoju,
78 OcmaHoeucb, npoxoMu! / 3decb nenoeeK neoKum na cMepnwbix ne noxomu... (Sustok, praeivi! / ia ilsisi mogus,} mirtinguosius nepanaus...) A. S. ikovas, i epitafijos rus karvediui Aleksandrui Vasiljeviiui Suvorovui (1729-1800).

103

vien krmus! Dabar a sviesiu juos peilius! Peiliai labai atrs,

todl jei ten kas nors slepiasi, prayiau ilsti, kol suskaiiuosiu iki
trij, kad nieko nesueisiau! Viens! Du!
T. prisivert ilaikyti neilg pauz.
- Trys!
Ikart po io odio jis pakilo ir pradjo mtyti amenis, kiek
pasisukdamas po kiekvieno metimo. Ketvirtasis peilis kak kliu
d - tai buvo aiku i kanios kupino klyksmo. Susirauks i panie
kos sau, T. svied dar dvejus amenis t pai viet ir klyksmas
perjo gargaliavim.
I krm ir vl m audyti, ir T. pasislp u arklio. Vos nuti
lus viams, T. ir vl paleido kelis peilius. kart jis kliud i karto
du. Kaskart igirds skausmo riksm jis paleisdavo t pai viet
dar du atriausius plieno gaballius.
I krm, kaip ir anksiau, pokjo viai, bet jie pasidar re
tesni. T. suprato, kad ten liko dar trejetas.
- Ponai, - suriko jis, - paskutin kart silau baigti! Pakaks
kraujo ir kani!
- Veidmainis! - atov Knopfas.
Itrauks i kiens dar vien alt plienin uv, T. pamtjo j
delne ir svied balso pusn. Knopfas sustugo.
- Nieke! Js persmeigte man blauzd! Atsakysite u tai!
- Kartoju, - atsak T., - jums bt protingiau ilsti i krm!
- Ar garantuojate mums saugum, - paklaus vienas i Knopfo
padjj, - jeigu ieisim?
- Idavikai! Bailiai! - sunypt Knopfas.
Vietoj atsakymo pasigirdo iurkts keiksmai.
- Niekaip nepakenksiu jums! - suriko T.
- Paadate?
- Paadu. A apskritai niekam nedarau jokios alos! Bent jau
stengiuosi... mons dl neimanymo kenkia patys sau.
- Kol turite peili, mes bijome! - pareik Knopfo parankinis. Meskite juos ant kelio! Tik neapgaudinkite!
Po keli akimirk liemen su svaidomojo arsenalo likuiais
pakilo i u arklio dvsenos ir sunkiai barkteljo keli.
104

- O stiletai? Juk js dar turtumt turti ir stilet?

- Tikra tiesa, ponai, - atsak T., vargais negalais tempdamas ant
nuogo kno dulkinus markinius. - Js informuotumas stulbina.
Bet ir jus prayiau mesti ant ems savo revolverius. Ir nepamir
kite atimti revolverio i Knopfo.
Krmuose vyko neilgos grumtyns, lydimos gaikiojimo ir
riksm.
- Idavikai! Kvailiai! - murmjo Knopfas. - Visi js mirsit! Js
nepastate ito mogaus. Manot, jis k nors gyv paleis?
Vienas i Knopfo pagalbinink suriko:
- Metu ant kelio revolverius, grafe!
Ant kelio vienas paskui kit trinkteljo trys policinink Smith
and Wesson.
- Leiskite jums priminti, ponai, js dar turjote ir autuv! suuko T.
Du autuvai nukrito dulkes prie revolveri.
Nejau jie ia rimtai? - paman T. - Sunku net patikti... Vis
dlto reikia laikytis odio.
Nukabins nuo arovar dkl su stiletais, T. nusvied j ant
kelio.
- Dabar ieikit! - suriko. - Neliesiu, garbs odis!
I krm isiropt du Knopfo kompanionai. Jie laik rankas
prie krtins rodydami, kad yra beginkliai. Bet i poza, uuot i
sklaidiusi T. abejones, privert j apsiniaukti - einantys jo pusn
sekliai buvo per daug panas pasiruousius atakai boksininkus.
Ir i kur toki pridygsta? - paman jis. - Gyva bala - ir visi
vienodi, lyg nulipdyti i pilk dulki kokiame nykiame veislyne...
Reikt su jais pasikalbti, gal vis dlto aptiksiu rusenant smons
kibirktl...
Abu sekliai buvo tvirti suoti trisdeimties keturiasdeimties
met vyrai msingais atvptlpiais alaus ir dereli mgj veidais,
bet vienas buvo nulpausis, o kitas - su andenomis. Apsitais lan
guotais kostiumais, - uuomina pavojingus nuotykius ir sportin
gyvenimo bd, - panaiais tuos, kuriais vilki liberals Peterbur
go advokatai per sekmadienines ikylas automobiliu salas.
105

- Grafe, pasirodykite ir js, - tar seklys su andenomis.

Akivaizdu, kad jie turi kakoki ksl, - nusprend T. - Taiau
monmis reikia tikti net ir tada, kai beveik visikai akivaizdu,
kad jie meluoja. Privalau suteikti jiems galimyb...
Pakils i u arklio lavono, T. parod skliams tuias rankas.
Abu tuoj pat isitrauk i po savo languot vark po ma derinder ir nusitaik T.
- Rankas auktyn, grafe!
T. atsiduso.
- Ponai, - tar jis, keldamas auktyn rankas, - suprantama,
vykdysiu js reikalavim. Bet kaip js irsite man akis?
- Tai kad nra jokio reikalo irti, - prabilo Knopfas, lsda
mas i krm. - Js imtyni meistras ir turtumte inoti, kad
grumiantis su mirtinai pavojingu prieu nedera irti jam akis.
Reikia irti trikampio, kur sudaro smakras ir raktikauliai,
centr.
Knopfas vilkjo tok pat kaip ir jo kompanionai kostium, tik
geriau pasit. T. staiga ov galv keista mintis: gali bti, kad
Knopfas, nelyginant jros moliuskas, dauginasi atgnybdamas gel
dels svaromis mayius savo kno gaballius, o ie vliau apauga
nuosavais languotais audiniais ir tampa tokie panas gimdytoj,
kad j beveik nemanoma atskirti.
Tik kad n vienas i j neigyveno pakankamai ilgai, - paman
T., - kad galima bt isiaikinti, ar jie galiausiai tampa visikai to
kie pat kaip Knopfas, ar ne. Ir itie vargu ar igyvens...
Turbt kakas negera atsispindjo jo veide. Nulpausis sekfys
susinervino, pamojavo ore trumpo pistoleto vamzdiu ir pareik:
- spju - n vieno dviprasmiko judesio!
T., nenuleisdamas rank, ingteljo atatupstas nuo arklio lavo
no.
- Ponai, susimildami, - tar jis, - i kur galiau inoti, kokius
judesius js laikote dviprasmikais? Tai priklauso nuo js isiauk
ljimo, socialins klass ir gyvenimo aplinkybi.
- Paausime kaip kurapk, - iko nulpausis. - Veriau ir ne
bandykite.
106

- A beginklis ir nekeliu grsms, - atsak T. - Pavojus, kaip

teigia kin imintis, js pai viduje.
T. trauksi kur kas liau, nei sekliai judjo link jo, ir buvo ai
ku, kad jis niekur nesids. Bet paniekos kupina ypsena jo veide,
be jokios abejons, tamp nervus. Languotieji ponaiiai paspartino
ingsn.
- Neklausykite jo, - pamok Knopfas, - betrko dar... Stok! Atgal!!
Taiau buvo per vlu - nulpausis koja kliud vir kelio tempt
virv.
Mrinio barako lange ybteljo, drioksteljo, ir grankulki
viesulas abiem sekliams imu em i po koj. Smgis buvo toks
stiprus, kad nelaimliai, prie tkdamiesi ant kelio, pakilo or,
tarsi bt kgliai, kuriuos atsidau nematomas likimo rutulys.
Nulpausis seklys mir akimirksniu; antrajam i snario isuko
kair rank, bet jis buvo dar gyvas, kai parkrito kruvinas dulkes.
T. atsigr Knopf. Tas pakl tuias rankas ir net iskt
drebanius pirtus.
- Atsarginio pistoleto neturiu, - pralemeno jis. - Js nesiliauja
te mans iurpinti, grafe. Qui pro quo. Jei ne itaip, tai kitaip.
- inote, - atkirto T., - man tai visai neseniai sak vienas ark
lys. Kuris, jeigu sigilini, yra tikras js brolis, taigi ia nra nieko
stebtina. Tik jis vert it posak kiek kitaip.
- Arklys? - dirbtinai nusistebjo Knopfas, atsargiai traukda
masis al, - k js sakot... Nuostabu, grafe, kad arkliai iki iol
vis dar su jumis kalbasi. Paintis su jumis daniausiai jiems bna
lemtinga.
- Nereikia meluoti, Knopfai, ne su manimi, o su jumis. Negana
to, paintis su jumis daniausiai bna lemtinga ir monms...
Knopfas judjo taip, kad priverst T. atsistoti nugara savo su
smukusius kompanionus. T. pastebjo tai ir nusiiep. Nusims
nuo galvos iaudin skrybl, neatsigrdamas svied j atgalios.
Skrybl sulamjo virum kelio, ir plieno diskas, umaskuotas
josios kratuose, perr gerkl sekliui su andenomis, kuris pa
sirms alkne ir sukaups paskutines jgas taiksi T. i savo
107

derinderio. Belikus mirksniui, kai amenys perr nelaimliui

miego arterij, T. kteljo:
- Pasisaugok!
- Tikra tiesa, kito tokio fariziejaus em nebuvo maiusi! pasipiktino Knopfas. - Kodl taip atkakliai laikots it idioti
k ceremonij? K bandote apgauti? Ar jums i tikrj patinka
puoselti iliuzij, kad js - niekada nenusidedantis nesiprieintojas?
- Kodl manote, kad tai iliuzija? - atkirto T. - Argi nematote,
kiek pastang man tenka dti ir kaip a rizikuoju elgdamasis mo
nikai? Nejaugi manote, kad visi, taip pat kaip ir js, matydami sve
tim skausm ilieka abejingi ir ciniki?
Knopfas palingavo galv.
- Veidmainis, koks veidmainis! Na palaukit, iandien ikelsiu
jus dienos vieson. Parengiau ypating atrakcion. Loiko!
Niekas neatsiauk. Tada Knopfas sudjo delnus prie burnos ir
dar kart paauk:
- Loiko!!
T. igirdo u nugaros juok ir atsigr.
Link jo per lauk ygiavo plikai skustas milinas suplota nosi
mi - tas pats, kuris norjo susiimti su juo prie igon lauo. Jis buvo
iki puss nuogas, tais paiais aliais arovarais, sukitais minktas
totorikas punis.
- Sakiau tau, dar susitiksim, barzdyla, - iko igonas. - tai
ir imu valanda.
T. nusiypsojo.
- Kiek siekia mano atmintis, - paprietaravo jis, - js naudojats
smlio chronometrais, o jie valand nemua. Beje, kas nors i deka
dent galt panaudoti tai kaip paradoksali metafor. Smlio
laikrodio dis yra tyla. Todl jis vis laik mua aminyb...
- Neauink tuiai burnos, - pertrauk igonas. - Prajus kart
mus apmulkinai, bet dabar nepavyks. Grumsims iki mirties...
Tavo mirties.
- ito nepaadu, - patikslino T.
igonas eng artyn, usimojo kumiu ir staiga idavikikai
108

apsisuko ir smog koja - su tokiu vikrumu, kokio niekaip negaljai

tiktis i tokio didiulio mogaus. T. atoko. Tada igonas prioko
prie jo ir paband suduoti kumiu per aus. T. ir vl isisuko, bet
kit mirksn Loiko stipriai sur jam delnu per and. Susirauks
i skausmo, T. stm j dviem rankom pilv.
is niukteljimas neatrod labai stiprus - lyg T. bt pastms
alin usiaidus bernikt. Taiau igono veidas paaliavo. Jis
susilenk, pritp ir kur laik band kvpti, gaudydamas burna
nepaslank or. T. rankove nusiluost lp kamputyje itrykus
krauj.
- Patariau jums baigti smurt, - tar jis. - Antraip pada
riniai bus patys lidniausi.
Loiko atsities. Jo rankose atsirado du kreivi peiliai, kuriuos jis
slp auluose. Negaidamas laiko odiams, jis puol T.
Visa kita toliau atrod taip, lyg T. su igonu bt pradj okti
kok nors lengvabdik ok, o jo esm buvo ta, kad T. panerdavo per igono rankas ir nuolat atsirasdavo jam u nugaros. Jiems
padarius du ar tris ingsnelius paaikjo, kad T., sustabds save
nukreiptus amenis per kelis centimetrus nuo savo markini, lai
ko igon tvirtai sums u rie.
Laikyti igon buvo sunku - T. veidas iraudo.
- Js sitikins, kad nenorite liautis? - paklaus kimiu nuo
tampos balsu. - Dar nevlu...
- ksnelius tave sukaposiu, - suvokt igonas.
T. prisimerk, r
- Mato evangelijoje sakoma, - tar, be to, i jo balso staiga din
go ankstesnis gergdesys, - jei kas tave ugaut per dein skruost,
atsuk jam ir kit79. Evangelistas Lukas kartoja: kas ugauna tave per
vien skruost, atsuk ir antrj80...
T. trkteljo igon prie savs taip, kad j veidai beveik susiliet.
- Js, pone, buvote toks lus ir sudavte man deinj
skruost, - ts jis, atkis barzd auktyn taip, kad jos pilkai
79 Mt 5,39.
80 Lk6,29.

109

plienin luota atsidr sulig igono veidu. - Tai tai jums kairysis!
O tai deinysis! Kairysis! Deinysis! Kairysis! Deinysis! O tai kai
rysis! O dabar deinysis!
T. siuts sukiojo galv i vienos puss kit, o pinti barzd
plieno ranteliai po kiekvieno judesio palikdavo igono veide naujus
pjvius. igonas jau rkte rk, o T. vis dar kartojo:
- Deinysis! Kairysis! O tai deinysis! O dabar vl kairysis!
Galiausiai igonas atleido pirtus ir imet savo kreivus peilius.
Tada T. kojos spyriu nustm j toliau nuo savs. Kaukdamas nuo
baisaus skausmo igonas atkio pirmyn rankas ir puol bgti vos
neapverts ant kelio pasitaikiusio Knopfo. Ivyds jo kruvin be
aki veid Knopfas krpteljo ir siek dulkse gulinio revolverio.
N mirksnio negaidamas, T. puol artyn, pasiokjs vertsi
per galv ir iupo nuo kelio nebegyvo seklio derinder. Kai Knop
fas nutaik savo revolver T., jam kakt jau spoksojo du vienas po
kitu idstyti vamzdiai.
- Tai tai kodl jus vadina Geleine Barzda, - sunabdjo
blykdamas Knopfas. - Baigiam tai kart ir visiems laikams. Nu
aukime vienas kit, jei jau niekas i ms negali nugalti...
- Paklausykite, Knopfai, - atsak T., - man taip pat griso i be
prasmika dvikova. Taiau patikkite, a galiu jums papasakoti kai
k tokio, kas radikaliai pakeis js poir tai, kas vyksta. Parody
kim pagaliau viens kitam bent kiek pakantumo...
- Pakantumo? - isiviep Knopfas. - Js miklus ir iaurus udi
kas, grafe. Nuo js barzdos laa kraujas, o kalbate apie pakantum?
Js paprasiausiai geidiate iki galo pasigardiuoti mano mirtimi.
Tikriausiai paruote man k nors itin iurpaus...
- Nekrskite juok, - tar T. - Geriau visk isiaikinkime, kol
esame vieni ir mums nereikia vaidinti t velnik vaidmen. Jau
seniai noriu su jumis pasikalbti.
- Apie k gi?
- Papasakosiu tai, k man pavyko suinoti apie ms, , prie
ikumo prieastis. Matote t suol prie barako? Veriau paslpkim
revolverius, prisskim ir pasikalbkim.
110

XI

Kol T. kalbjo, Knopfas atidiai, raukydamasis ir kak mur

mdamas po nosimi, tyrinjo savo rusvus bukomis nosimis batus,
lyg svarstydamas, ar ne metas juos neti taisyti. Taiau klaussi
atidiai. Vos nutilus T., jis ikart atsak:
- Taigi apibendrinkime. Mus abu kuria demonas, vardu Arielis, kuris yra io pasaulio krjas ir valdovas, taip?
- Jis nelaiko savs demonu, - patikslino T. - Jis vadina save tik
ru mogumi. Ir kuria mus ne vienas, o drauge su visa utve toki
pat esybi, kaip ir jis. Bet js teisus - mums abiem jis, suprantama,
demonas. Arba veikiau dievas, bet ne geras, o gantinai tmingas
ir siauraprotis.
- Js nuolat palaikot ry su tuo demonu?
- Negaliu pasakyti, kad nuolat, - atsak T. - Jis pats pasirenka,
kada ir kokiu pavidalu apsireikti. Taiau bendraujame mes danai.
- O apie mane is demonas prane, kad a taip pat jo krinys,
bet, palyginti su jumis, lyg ir antraris bei epizodinis?
- Taip, bendrais bruoais taip, - sutiko T. - Tik nesieiskite. Ms
prigimtis tokia, kad kvaila kalbti apie kieno nors pranaum. Mes tik kakieno prasimanymas, mus paeiliui imstani prot vaisius...
Ir T. parod kakur tolyn.
- Aha, - tar Knopfas. - Supratau. Ar tie protai kuria mus me
no tikslais?
- Taip, - patvirtino T. - Nors, kita vertus, smarkiai abejoja savo
produkto menine verte. Kaip supratau, j tikslas kur kas artimesnis
komercinei gyvulininkystei nei menui.
Knopfas pabeld pirtais suolel.
- Sakykite, o tie js demonai jums papasakojo, ko js einate
Optos Vienuolyn? - pasiteiravo jis. - Ir kodl js pastangos susi
duria su tokiu nirtingu pasiprieinimu?
- inoma, - tar T. - Turiu patekti ten, kad galiau atlikti at
gail ir susitaikyti su banyia. Demonams ito reikia dl intrigos,
kurios ir pats iki galo nesuprantu.
111

- O kaip jums paaikino mano vaidmen?

- Js spendiate man pinkles, kad bt domiau.
- Vadinasi, kad bt domiau, - pakartojo Knopfas. - Geriausi
kriminalins policijos agentai va kaip muss, kad bt domiau...
Tik tiek?
T. linkteljo.
Kakur kitapus ups trissyk garsiai imu varpas.
Jo garsas buvo melancholikas ir tarsi klausiantis.
Knopfas atsistojo ir m greitai vaikioti pirmyn atgal iilgai
suoliuko - atrod, tuoj pratrks.
- Sakykite, - pasiteiravo jis, - ar i savo Arielio jums kada teko
girdti apie Echnatono obelisk?
- Ne, - atsak T.
- O apie hermafrodit kats galva?
- Taip pat ne. O kas tai?
- inote, - tar Knopfas, - a, kaip ir dauguma sekli, pagal
pairas esu materialistas ir ateistas. Bet paklauss js galiau
patikti, kad egzistuoja antgamtinis pasaulis. Ar gali bti, kad jus
i tikrj bt vedusios piktosios dvasios, kaip tiki kai kurie aukti
Peterburgo pareignai?
- Mane? - T. i nuostabos ivert akis. - Piktosios dvasios? Ar
jums galvoj negerai?
- Gerai, - tar Knopfas. - Gal pageidautumte susipainti su
manja vyki versija?
- Labai smalsu.
Knopfas prisdo ant suoliuko.
A
- Tkstantis atuoni imtai eiasdeimt pirmaisiais metais, pradjo jis, - taip taip, grafe, kaip tik tais metais, kai buvo panai
kinta baudiava, Egipte, senj Tb apylinkse, rado keist kap.
I pradi archeologai nusprend, kad tai kokio ynio ar faraono
palaidojimo vieta, nes faraonus neretai laidodavo slapta, - bet si
vaizduokite kasintoj nuostab, kai milinikame laidojimo ka
meros sarkofage jie aptiko sudauyto obelisko dalis. Jo luitai buvo
apipilti bitumine mastika ir apvynioti tvarsiais tarsi mumija. I
liko tik obelisko fragmentai, bet net ir to, k pavyko perskaityti
112

egiptologams, pasirod pakankama, kad reikal sikit Vatika

nas. Obeliskas buvo sunaikintas, o atradimas amiams nuslptas
nuo monijos...
- Tai ir buvo Echnatono obeliskas?
- Tikrai taip. Faraono atskillio, kuris perkl sostin dykum
ir pirmasis pasaulyje paband isiadti daugiadievysts, kolona.
Obelisk yniai sudau, kai buvo sugrinta senoji tvarka, tai vy
ko tuoj po Echnatono mirties. O slapti faraono pasekjai palaidojo
akmens nuolauas.
- Kas buvo urayta ant obelisko?
- raas bylojo siaubingus dalykus. I to, k perskait archeolo
gai, paaikjo, kad Echnatonas nebuvo panaus kitus ems valdo
vus, garbinanius pasirinkt dievyb mainais u param. Jis buvo
fanatikas, kitaip tariant, labiausiai norjo tiesiog tarnauti savo die
vui. Ir dievas suteik jam toki galimyb.
- Koks dievas? - paklaus T.
- Tas dievas pradioje buvo hermafroditas kats galva. Bet bu
vo manoma, kad regti jo atvaizd - blogas enklas, ir tas prietaras
buvo toks gajus, kad bareljefuose ar freskose jo niekada nevaizduo
davo tikruoju pavidalu. Naudodavo pakaitin paveiksl - disk su
daugybe rank, - prasm ta, kad is dievas visagalis ir akinamai
graus ir j suvokti galima tik pasitelkus sauls karnos spindes.
Paskui i nuostata buvo pritaikyta ir jo vardui, kurio es negalima
minti, todl is inyko i ra, o ankstesni buvo sunaikinti. J gar
bino tiesiogiai nevardydami - tiksliai taip, kaip faraonus vadin
davo ne j tikraisiais vardais, o vairiausiais maginiais titulais. Kal
bant paprastai, kad nereikt tarti io draudiamo vardo, diev
imta vadinti ms saulyte, o vaizduoti - sauls disko pavidalu,
nes palyginimas su saule buvo aukiausia pataikavimo forma, ko
ki tik inojo senieji mons. O i tikrj hermafroditas kats galva
buvo baisiausias i vis diev...
- I kur js visa tai inote? - paklaus T., nepatikliai velgda
mas Knopf.
- I t, kurie siunt mane pas jus, - atsak Knopfas. - Leisite
tsti?
113

T. linkteljo.
- Siekdamas rodyti savo atsidavim, Echnatonas prisiek paau
koti hermafroditui daugyb siel - pat didiausi skaii, kuris
kada nors buvo ufiksuotas egiptietikais ramenimis. Man minjo
tiksl skaii, bet nesidmjau jo, tik atmenu, kad jis anaiptol ne
apvalus...
- O kaip bdavo aukojamos sielos? - siterp T.
- Kaip tik tai ir buvo vis keisiausia ir baisiausia. Siekdami
pagauti savo tinklus kaip galima daugiau siel, Echnatono yniai
nusprend pasinaudoti vienadievysts idja. J planas i esms bu
vo toks: palikti hermafrodit kats galva vieninteliu dievu, o visus
kitus dievus paskelbti demonais. Bet kadangi reikjo laikyti pa
slaptyje tikrj hermafrodito paveiksl, nusprsta vilioti mones
spstus, kaip jauk naudojant nematom nematerialios prigimties
stab... Turiu nuoirdiai jums prisipainti, grafe, kad a ir pats ne
suprantu i odi reikms.
- Prieingai, tai gantinai paprasta, - numyk T.
- Paprasta? - susirauk Knopfas.
- inoma. Kas, js nuomone, yra stabas?
- Statula, kuri pirmykiai mons trina riebalais, kad jiems
sektsi kare ir medioklje...
- Tikrai taip, bet kodl btent statula? Stab gali bti pai vai
riausi. Galima pasakyti monms: js dievas - tai itas daytas
kelmas. Tok stab nesunku sukurti, bet ir sunaikinti j taip pat
lengva - toks dievas labai greitai pranyks laike. Bet jei vietoj stabo
pasirenkamas abstraktus proto konstruktas, pavyzdiui, beknio
Dievo, kaip asmenybs, koncepcija, tai sunaikinti tokio stabo nebus
manoma net nusiuntus vis armij. Tikriau tariant, liks vienintelis
bdas jo atsikratyti: liautis galvojus apie j. Bet daugumai moni
itai absoliuiai nemanoma.
- Galbt, - tar Knopfas, - galbt... Js netiktinai protingas,
grafe.
- Tai k gi nusprend Echnatono yniai?
- Jie nusiunt jaun yn pas senovs judjus - laukin klajokli
gent, kurios atri praktin nuovoka derjo sujaudinamu naivumu
114

dvasiniais klausimais. ynio uduotis buvo tvirtinti j skaisiuose

tyruose protuose nematerial hermafrodito stab ir udrausti gar
binti visus kitus dievus. yn vadino Moze. Buvo ipranaauta, kad
per senovs judjus vienadievysts mokymas paplis po vis pasaul
ir duos pagrind daugybei atak - ir visos sielos, pagautos j nau
dojant, pateks Egipto mag sukurt juodj tamsos eer, kur jas
praris hermafroditas...
Knopfui tai pasakojant, virum lauk, tarsi patvirtindamas jo
siaubingus odius, stiprjo ir pltsi kupinas skausmo riksmas. Jis
trauk dmes ir galiausiai T. pakl akis.
auk aklas igonas Loiko - jis bgo per lauk, atkis prieais
save rankas ir uverts kruvin veid em pilk dang. Knopfas taip pat sistebeilijo nelaiml. igonas kaukdamas pralk pro
suoliuk ir nubgo per lauk toliau; po akimirkos jo balsas nutilo
tolumoje.
- Na gerai, - tar T. - Tarkim, kad kalbate ties. Bet kuo ia
dtas a?
- Ipranaauta, - ts Knopfas, - kad pasaulio ciklas pasibaigs
tuomet, kai hermafroditui bus paaukotas kakoks Didysis Le
vas. Antikos laikais ipainjai man, kad i auka jau paaukota, Didiuoju Levu buvo karvedys Ari ben Galevis, pravarde Sidono
Litas, kur amininkai u skming reid Sirijos vynuogynus
pramin Visagaliu Ari. Tuo ir aikinamas nuolatinis pasaulio pa
baigos laukimas, bdingas daugeliui to meto tradicij. Taiau slap
tinti ndienos ipainjai, sutikrin enklus ir nurodymus, mano,
kad Didysis Levas - tai js. Juk Levas - js tikrasis vardas. Ar da
bar jau supratote, ko js keliaujate Optos Vienuolyn?
- Nevisikai.
- Hermafrodito su kats galva tarnai privalo paaukoti js siel
savo siaubingam ponui, kad bt baigtas krimo ciklas.
- Bet jeigu krimo ciklas baigsis, tie sektantai turbt praus
drauge su visais kitais?
- Jie mano, kad tuo metu jiems atsivers koridorius, vedantis
nemirtingum.
- O kas tas Optos Vienuolynas?
115

- Tiksliai ito niekas neino. Rusijoje taip vadinami keli vie

nuolynai ir atsiskyrli buveins, bet jie nedoms - juos jau daug
kart apiekojo ir apirjo. Js veikiausiai vykote vien i t
viet n netardamas, kas ten js laukia. Taiau sektant termi
nologijoje Optos Vienuolynas - tai kaks panaaus alchemiko
alegorij, kai, pavyzdiui, odius vinas, gyvsidabris atitinka
kakas kita, slapta.
- Kas btent?
Knopfas surimtjo.
- Spjame, - sukudjo, - kad tai bet kuri vieta, kur Didysis
Levas bus paaukotas hermafroditui su kats galva. Sektant planas
toks: isisti jus beprasmik kelion ir pakeliui paaukoti.
- O kam jiems sisti mane btent Optos Vienuolyn? Isist
veriau kok nors Zaraisk81, patykot kur mikelyje, ir baigta.
- Matote, grafe, seniesiems tokio pobdio ritualams btinas
tam tikras teatralikumas, tam tikras - tegu ir formalus - diaugs
mingas aukos bendrininkavimas.
T. nusijuok.
- Tokiu atveju nesuprantama js veiksm logika, Knopfai.
Kuri gal siekiate mane sunaikinti, jei ten, kur a vykstu, mans
vis tiek laukia mirtis? Leiskite atlikti nevar darb kitiems.
- Js absoliuiai sveikai mstote, grafe, - sutiko Knopfas. - Jei
tai bt grynai mano reikalas, a taip ir biau pasielgs. Bet ne a
sakinju kriminalins policijos departamente. Aukiausio rango
pareignai neretai tiki keisiausiais prietarais - ir kai kurie i j
absoliuiai rimtai iri i pranaysi, aukojim ir splioni is
torij.
- Ir dl to privalote mane umuti?
- Mano udavinys - ne umuti, o sulaikyti jus. Js neturtumte
patekti tvo Varsonofijaus rankas.
- Kas tai?
81

116

Zaraiskas - rajono centras 145 km atstumu nuo Maskvos. Miesto pavadini

mas gali bti siejamas su senovs rus veiksmaodiu 3apa3HTb, kurio
senovin reikm - umuti, mirtinai sueisti.

- Tai jums ant kuln minantis sektos pasiuntinys. Bet jeigu kito
kelio jums sustabdyti nebus, teks jus nugalabyti.
T. susimst.
- Na? - paklaus Knopfas. - K pasakysite?
- Js pasakojimas skamba gdiai, - atsak T. - Tarkim, kad
sakote ties. Tada ieit, kad veikiate ivien su tais, kurie nori ma
ne paaukoti. Nes kaip tik js paakinote mane vykti Optos Vie
nuolyn.
- A? - apstulbs pakartojo Knopfas.
- inoma. Kaip tik i js pirm kart igirdau apie jj traukinyje.
- Ir anksiau nieko apie j neinojote?
T. sutriko.
- Turiu prisipainti, kad man sunku atsakyti it klausim.
Reikalas tas, kad po ms susidrimo - galbt dl to, kad kontzijo
kulka, gal dl uolio i vagono up - mane itiko kakas panaaus
atminties praradim. Vienintelis dalykas, kur prisimenu, - tai
ms pokalbis kup ir js odiai apie Optos Vienuolyn.
- K js, - nutrauk Knopfas, - nereikia visko versti ant sveti
mos galvos. Kai prabilau apie Optos Vienuolyn, tai buvo bandy
mas jus sustabdyti nenaudojant smurto. Norjau praneti, kad
mums viskas inoma...
- Kam - mums?
- Policijos vyresnybei.
- O i kur policijos vyresnyb gavo duomen, kad a judu link
Optos Vienuolyno?
- Regis, i Konstantino Petroviiaus Pobedonoscevo, Sinodo
oberprokuroro. Toks mogus, kaip pats suprantate, niek nepliauk.
T. nepatikliai pavelg Knopf.
- Pobedonoscevas?
Tas linkteljo.
- Kaip einantis oberprokuroro pareigas, jis turi bti ir yra pui
kiai informuotas apie visas fanatik sektas. Taip pat ir apie herma
frodito kats galva pasekj sekt. Turtumte suprasti, koks tai
subtilus reikalas. iai informacijai nutekjus liberalij spaud,
ms Tvyns dvasiniams institutams gresia rimti nemalonumai.
117

- O kaip atsirado terminas Optos Vienuolynas? Kodl btent

Optos?
- Negaliu tiksliai pasakyti. Kiek teko girdti, tai susij su Fiodoro
Michailoviiaus Dostojevskio, kuris um vien i aukiausi
viet slaptojo kulto hierarchijoje, veikalais. Regis, ypating mistin
reikm iam terminui suteik btent jis... Taiau jis kalbjo, jei ge
rai prisimenu t bylos puslap, ne apie paprast Optos Vienuolyn,
bet apie kakok Optos Laktingal Vienuolyn. Juk painojote
Dostojevsk, grafe?
T. susigrieb rankomis u galvos.
- Nepamenu, gi sakiau... Susitrenkiau okdamas nuo tilto.
- Tai, kad praradote atmint, - velniai tar Knopfas, - veikiau
siai nra susij su tuo, kad atsitrenkte vanden. Susimute ne per
stipriai. Ir kulkos kontzija taip pat negaljo turti toki padarini.
- Tai kas tada?
- Tikriausiai buvote mesmerizuotas.
- Nejaugi tai manoma?
- Dar ir kaip. Neseniai Peterburge piktavaliai uhipnotizavo
banko direktori. Tai jis pirmiausia iprievartavo mainink, o pas
kui susm i seifo visus grynuosius pinigus - aukso imperialus - ir
kakur juos isine... Gal btume ir atkr vaizd, bet jis po pir
mosios apklausos ioko pro lang.
- Matau, visk galite paaikinti, - tar T. - Bet js pasakojate
per daug keistus dalykus, kad bt galima jais tiesiog imti ir pati
kti. Ar galite rodyti, kad sakote ties?
- Galiu.
*
- Ir kaipgi?
- Na kad ir taip, grafe, kad neiojate aukos amulet.
- Atsipraau?
- O kas, js nuomone, kaba jums po kaklu?
- Ar tai? - T. pirtu ukabino grandinl, ant kurios kabojo
miniatirinis auksinis knygos pavidalo medalionas. - Priemirtin
js bandit nuudytos kunigaiktiens Tarakanovos dovana.
- Kodl j neiojate?
- Kaip atminim. Nors daikiukas nepatogus, braio krtin.
118

Knopfas nusijuok.
- O ar inote, kad kaip tik Tarakanova ir norjo jus praudyti?
Velion buvo negailestinga avantirist, vykdiusi paias pavojin
giausias sektant uduotis. Ji pati niekuo netikjo, bet gebdavo
susukti prot kitiems - matote, net ukabino jums ant kaklo aukos
enkl. Tai ji pakio jums vyno su migdomaisiais. Jei ne a, aukoji
mas jau bt vyks.
T. numojo ranka.
- K js. Kunigaiktien Tarakanova - pavojinga moteris? Niekai.
- Gerai. Tuomet pasakykite, kas yra amuleto viduje.
- Tai kad nieko tenai nra, manau. Viso labo niekutis. Kakokia
simbolin gyvenimo knyga.
- tai ir tas bankininkas i Peterburgo, - tar Knopfas. - Jo
klausia: Kas per raktelis ant js liemens grandinls? O jis at
sako: tai, sako, aminybs kurantams82prisukti. O i tikrj - tu
ios kasos raktas...
- Manote, amulete kas nors paslpta?
- Kaip tik taip, - patvirtino Knopfas. - Ms duomenimis, ja
me yra auksin ploktel su slaptu hermafrodito vardu. Ipainjai
tiki, kad tai vardas, kuris padeda umegzti su juo ry. Idrss j
perskaityti profanas pasmerktas mirti.
- Kas per nesmons, - suabejojo T. - Kuri gal jiems taip
nertis i kailio, jeigu jie nori atlikti aukojim?
- Senovs kult ipainjai puodavo aukojam gyvul dievy
bs, kuriai aukojo, simboliais.
- Gyvul? Ai jums...
- Didysis Levas, - sksteljo rankomis Knopfas. - tai jus ir...
padabino.
- Js kliedite, Knopfai.
- Tuomet pabandom praverti amulet. Nebaisu?
T. nusikabino nuo kaklo pakabut, apirjo j ir kakodl paju
to nepasitikjimo bang.
82 Kurantai (pranc. courant - bgantis, tekantis) - bokto arba didelis kamba
rinis laikrodis su muzikiniu mechanizmu.

119

- Gerai, - tar, - prayiau. Reikt ko nors atraus...

- tai, - Knopfas ities jam svaidomj peil rudai raudonomis
dmmis. - Vienas i jsiki.
- Ai, - tar T., pam peil ir pridjo jo amenis prie knygos
pavidalo pakabuio. - Bandysim ia. Kad ne, beviltika. Nepasiduo
da - a juk jums...
Staiga dkliukas trakteljs atsidar ir ant suolo ikrito armo
nikle sulankstytas plonai ilieto aukso laktelis.
Knopfas dviem pirtais pam aukso armonikl, atsargiai pa
mosavo ja ore ir ji isiskleid, virsdama smulkiais enklais imar
gintu spindiniu gelsvai aliu lapu.
- Malonkite, - apstulbs sukudjo T., - bet kaip...
- Slaptasis hermafrodito vardas, - tar Knopfas, pagarbiai kel
damas aukso juostel, kad galt pairti j prieais saul. - Js
toks svarbus jiems, kad pakabino jums po kaklu ne koki kopij, o
original, senovs Egipto artefakt. Aminybs dvelksm.
- Leiskite pairt.
- Atsargiai, - papra Knopfas.
T. pam lapel. enklai, - paukiai, akys, kryiai, moni ir
gyvn figrls, - kuriais jis buvo imargintas, buvo smulks ir
aiks, spausti virtuozikai tiksliai ir tokiomis smulkiomis neap
iuopiamomis detalmis, kurios niekada nebt atsiradusios, jei
imtmeius nebt egzistavusi io rato mokykla. I pirmo vilgs
nio darsi aiku, kad daiktas i tikrj labai senas ir, be abejons,
autentikas.
- Kas ia urayta? - pasiteiravo T.
*
- Negaliu inoti. O dabar prayiau atiduoti... Taip, ir medalion,
ir lapel. Veriau tvarkingai sulankstykime, kaip buvo, nes daikte
lis, matyt, brangus... tai taip. sitikinote?
T. buvo sugniudytas.
- A... n nenumanau, k ir sakyti, - sumurmjo. - Arielis nie
ko panaaus nepasakojo.
- Paklauskite progai pasitaikius. inoma, jei jis po viso ito
jums dar apsireik.
- Gerai, - sutiko T., - o kas tuomet, js nuomone, Arielis?
120

- Neinau, - gteljo peiais Knopfas. - A netikiu antgam

tiniais reikiniais ir spju, kad tai ligsta haliucinacija, kakokiu
keistu bdu atliepianti tai, kas vyksta tikrovje. Jums tai galjo ir
specialiai teigti... Sakykite, o to Arielio veide nebuvo koki nors
katinik bruo?
- Nebuvo, - atsak T., msliai spausdamas kumtyje barzd. Suprantu, kur link sukate... Ne, tikrai nebuvo... Galutinai mane su
painiojote. O, velnias!
- Kas atsitiko? - krpteljo Knopfas.
- Rank sipjoviau... Pala pala... Bet jeigu tai tiesa ir mane i ties
mesmerizavo, vadinasi, i tikrj a - tik paprastas gyvas mogus?
- Tai inoma.
- Ir tai js taip pat galite rodyti?
Knopfas susijuok.
- Kaip vis dlto jums sujauk prot. Pirm kart matau mog,
reikalaujant rodym, kad jis yra gyvas mogus. Didiuma mo
ni, grafe, prat laikyti tai savaime suprantamu dalyku... Na tai,
pavyzdiui, js k tik sipjovte barzda. Ar ne rodymas?
- I tikrj... Tai k daryti?
- Jums dert grti Jasnaja Polian, - atsiliep Knopfas. Atsitokti, visk apgalvoti. Bsiu laimingas, galdamas pats asme
nikai palydti jus ten su apsauga. O dl io auksinio lapikio, tai
teks j pridti prie bylos. Juk ne kasdien paprasto policijos agento
rankas patenka slaptas hermafrodito su kats galva vardas.
Ir Knopfas pasuko ratu pakabut ant grandinls. T. niriai ty
ljo.
- Tai k? - paklaus Knopfas. - Vis dar manote, kad bandau jus
pergudrauti? O gal laukiate inuts i savojo Arielio? Tai kvieiam
j, tegu jis mums iaikina...
Paoks nuo suolo, Knopfas sudjo delnus ddele prie burnos ir
uriko, tpiodamas vietoje:
- Arieli! Arieli!
- Uteks tos klounados, - niriai nutrauk T.
- Arieli! - Knopfas suuko dar garsiau. - Eik po velni, Arieli,
girdi? Nubausk mane u iuos odius, jeigu tu esi!
121

- Gerai, - tar T. - Tebnie, kaip sakote. Grkim Jasnaja Polian.

- tai ir puiku! - nuvito Knopfas. - Diugu, kad gebate klausyti
proto argument. Patikkite, nepaisant ankstesnio ms tarpusa
vio, , nesupratimo, a didiavausi ir tebesididiuoju paintimi su
tokiu ikiliu mogumi...
Mandagiai kilsteljs katiliuk, jis prisdo ir palenk galv, aki
mirkai tapdamas panaus mim: judjo tik jo galva ir torsas, o u
krato laikoma skrybl nepajudinamai kabojo erdvje ten pat, kaip
ir i pradi nusilenkiant. Ijo klounikas ir kartu elegantikas ju
desys: nors ir kaip niru buvo T. sieloje, jis nusiypsojo. Knopfas i
sitrauk i kiens breget, paskambino juo vingri melodij ir tar:
- Jei norime suspti atuntos valandos traukin, teks paskubti.
spju, a vaiktau labai g...
Staiga pokteljo vis.
Per trumpiausi mirksn prie tai T. igirdo kulkos spragteljim
kn. Knopfas susverdjo, pavelg kakur T. u nugaros, paskui
perkl pajuodavusias akis j ir parkrito.
T. atsigr.
Nuo mrinio barako griuvsi link jo spariais ingsniais arti
nosi grupel moni. Priekyje ingsniavo neauktas dvasininkas
su naganu rankoje. Jam i paskos skubinosi penketas vienuoli su
autuvais - du laik ginklus atki, o likusieji, apsikrov neuliais,
buvo labiau panas ygiuojanius kareivius: vienas i j ne su
lankstyt viesaus brezento kareivik palapin, kitas - du projek
cinius ibintus, o treiasis temp talp krep su siuvintu kryiumi
ir fonograf nikeliuotu vamzdiu.
T. paino ventik. Tai buvo tas pat senas ydas su karpa ant
nosies, su kuriuo kalbjosi Kovrovo gatvje, - tik dabar jis buvo ne
itin panaus sen yd, nes vilkjo ne durtin, o juod sutan. Kar
pa, kaip pasirod, taip pat buvo netikra - ji dingo.
Kai prijo prie Knopfo lavono, dvasininkas itrauk jam i ran
kos auksin amulet, atidiai apirjo ir sikio vidin kien.
- itas daiktas turi bti saugomas pas oberprokuror, - tar. Atsitiktinse rankose jam ne vieta.
122

- Js Pobedonoscevo mons?
Dvasininkas nusiypsojo.
- Mes niekada neprisistatome, - atsak jis, - bet js veikiausiai
nepasakosite spaudai apie ms susitikim. Tikrai taip.
- Kuo js vardu?
- Tvas Varsonofijus js paslaugoms.
- Js? - apstulbs paklaus T. - Man minjo js vard. Vadina
si, vis laik jau pas jus?
- Vadinasi, taip, - tar Varsonofijus, aisdamas revolveriu.
- Tai kas gi js i ties?
Varsonofijus plaiai nusiypsojo.
- Turjote domi atsakymo klausim versij, grafe. Jei pa
menate, idstte j man Kovrovo gatvje. Ir, inote, beveik pati
kjau jumis. Tai kainavo man bemieg nakt. Ak, ir neduok Dieve
jums k nors panaaus patirti...
Vienas i vienuoli palinko vir Knopfo lavono ir, kabindama
sis kryiumi u jo varko, apiekojo. Aptiks pinigin, im pini
gus ir vikriai paslp po sutana. Lik vienuoliai msi kraustyti ki
t numirli kienes - jie veik vikriai ir atsargiai, stengdamiesi
neisitepti krauju.
- K ketinate man daryti? - paklaus T. - Umuite?
- Kaip jums tai galjo auti galv? - sieid Varsonofijus. Argi a galiau? Jus umu Peresvetas.
Jis parod galva vien i vienuoli - peiuit bern bespalv
mis akimis ir tvarkingai kirpta barzdele.
Peresvetas vypteljo ir nusim nuo peties Mauzerio autuv.
Atgrs T., jis kruopiai nusitaik galv, o paskui staiga nukrei
p vamzd mrinio barako pusn.
Ant jo bebaigianios griti sienos tupjo mautytis rusvas
kaiukas. Pavelgs mones, jis gailiai sumiauk ir nutipeno alin
samanomis aplusiomis plytomis, nervingai ikls uodeg - tarsi
nujausdamas, kad is susitikimas neada jam nieko gera.
Peresvetas iov, ir kaiukas akimirksniu dingo i regjimo
lauko - su tokia jga j nublok kulka.
Vienuoliai nusikvatojo. Varsonofijus taip pat isiiep.
123

- Peresvetas ria kulkoje kryiaus enkl, - paaikino Varsonofijus. - Tinka apvalant nuo bjaurasties. Ypa paranku kovojant
su knu. Kulka ne tik pramua j, bet ir iplia nemenk gabal,
taigi vienu viu galima veikti gantinai didel tr.
- Ko jums i mans reikia? - paklaus T.
- Kaip ir visiems ms profesijos atstovams, - atsak Varsonofijus, tik viena - nemirtingos js sielos!
Vienuoliai suvingo kaip juodbri kinkinys.
T. pakl akis dang. Jis buvo emas ir pilkas, bet jame negal
jai velgti jokios didybs ar ramybs - juo plauk neiraikingi
debesys, artimi ir alti, primenantys rudeninius darus, nederli
ir amin sielvarting skurd. Trokimo kautis toliau nebebuvo
(o ir su kuo, - paman T., - dl ko?). irdyje liko tik milinikas
nuovargis.
ii my CBodoflbi n noKon! ii 6 xoien 3a6biTbcn n 3acHyTb!83
Lermontovo odiai, visada skambj T. keistu disonansu, stai
ga gavo prasm, supuol poras.
inoma. Ramyb - tai sapnas. O laisv... Laisv - usimirimas!
Pamirti visk, net ir mint apie umart. Va tai ji ir yra...
Taiau Peresvetas auti nesiskubino.
Djosi kakas keista - atrod, kad vienuoliai ruoiasi spektak
liui.
Pirmiausia jie im i krepio su kryiumi dvi apvalias ilkines
vduokles ir pritvirtino jas prie ilg ranken, dl to vduokls m
panti milinikas musi dauykles. Ant ilko buvo ipaiytas
keistas enklas, panaus raityt raid M, perkirst apskritimo
lanko. Pakl vduokles, vienuoliai msi tolygiai mojuoti jomis T.
pus, lyg sisdami jam kokias takas ar bangas: tai veikiausiai bt
atrod juokingai, jei ne lavonai aplink.
Du kiti vienuoliai tuo laiku itrauk i to paties krepio stiklin
skambteljus tinkl, iskleid j ir pajudjo link T. Tinklas buvo nu
83 Michailo Lermontovo (1814-1841) eilraio Bbixoacy o f lH H h H a flopory
(Ieinu a vienias keli, 1841) eilut: Iekau a tik laisvs ir ramybs! A
noriau usimirti ir usnst!

124

iurs, tamsiai pilkos spalvos; o skambjo dl to, kad prie jo akui

buvo pririti kvarco kristalai, gras pairti ir labai atrs. T. pri
simin, kad jau mat tok tinkl kunigaiktiens Tarakanovos lai
ve - alia negyv vienuoli triume.
Vienuoliai veng irti T. akis - jie velg sau po koj ir jo
taip, lyg naryt eer iekodami kokios nors uvikts.
T. niekinamai nusisuko nuo j ir susigrdo rankas kienes.
Jis neapsiriko: jei bt tiesiog kis rank kien, Peresvetas
greiiausiai bt ovs. Taiau, T. atsukus udikams beginkl nu
gar, vienuolis nevelg tame judesy nieko grsminga.
- Grafe! - kreipsi Varsonofijus. - Ko dabar? Kaip sako popai ir
fotografai, dabar iskris paukiukas, cha cha! Nepraleiskite!
Nekreipdamas dmesio Varsonofijaus maivymsi, T. apglb
delnu alt bombos kg ir nuvelg mio lauk, lyg bandydamas
prisiminti k nors svarbaus.
Knopfas guljo ant nugaros ir atmerktomis akimis velg vaka
rjant dang. Netoliese dunksojo arklio lavonas su riebiai blizgan
iomis skylmis pilve. Du sekliai tamsiais nuo kraujo varkais tyso
jo pakelje prie grankulkmis nugent krm. Kakur tolumoje ir
vl baisiu balsu ukauk aklas igonas.
T. pakl veid dang. Tiesiai virum jo tarp debes buvo
siaura propera.
T. didiuoju pirtu sutraik kapsul ir atsigr vienuolius.
Peresveto akys susiaurjo - jis kilsteljo vamzd, bet pirmiau, nei jis
spusteljo gaiduk, T. pamtjo bomb virum galvos ir visu knu
virto atgal.
vis ir su juo sutaps sprogimas pasigirdo tada, kai jis jau griu
vo ant ems. ybteljimo jis nebepamat. Skausmo nepajuto, tie
siog aptemo akys. Pasirod, kad krinta duob su kariu alsuojan
iu dugnu. Keista, kad i pradi ji atrod negili, bet kuo ilgiau jis
krito, tuo emiau leidosi dugnas. N viena bedugn nebt galjusi
bti tokia gili..
Paskui jam prieais pradjo psti vjas. Jis pamau darsi vis
stipresnis, ir netrukus kritimas sultjo, kol visikai liovsi.
125

XII

Realyb sudar dvi viena kitai prieingos jgos.

Pirmoji buvo tolygus ir nesikeiiantis vjas. Jis siek pagriebti T.
ir nusineti auktyn. Jis dvelk vsa ir adino vilt.
Kita jga buvo sunkumas, panaus nuvargus kako miliniko
ir labai seno susitaikym su paiu savimi. Ji buvo karta ir alinanti
ir trauk T. emyn.
Tame take, kuriame buvo T., abi jgos vaistininko tikslumu
atsvr viena kit.
I pradi to keisto poliarikumo suvokimas ir buvo vienintel
mintis. Paskui ant jos pradjo klotis kitos. Mini radosi vis dau
giau, ir netrukus jos tapo nepastebimos - tikriau tariant, tas, kas jas
pastebdavo, pradingo j sraute ir pats tapo nepastebimas.
Tai, suprantama, ne fizinis vjas ir sunkumas, nes a neturiu
kno. Ties sakant, a apskritai jokio apvalkalo nebeturiu. Nra net
gi vardo, paties subtiliausio i vis kn. Vardai, kuriais vadinausi, - ne mano, dabar tai akivaizdu. Manyje i viso nra nieko tokio,
k galima bt vadinti vardu. Bet kas dabar galvoja apie tai?
Atsakymo nebuvo.
Ir vjas, ir sunkumas, be jokios abejons, reals, nes a juos
jauiu. Vadinasi, ios jgos kam nors priklauso. Tarkim, kad tai ir
esu a - grafas T... Lyg ir logika. Bet i kur atsiranda tas vjas ir
sunkumas? Ar galiu a ivysti j altin?
Pasirod, kad altinis jau rykja. Tai buvo tamsos sankaupa
prieaky.
Taiau ten buvo ne paprasta tamsa.
Kuo ilgiau T. irjo j, tuo daugiau pastebjo detali. Pir
miausia jis mat tik intensyvaus juodumo rutul, kakokiu bdu
isiskiriant tokiame pat juodame fone. Vliau jam m rodytis, kad
juodume yra kakas balsva, o paskui tame balsvume pradjo ryk
ti rausvi gelsvumai, pamau susiliejantys didiulio mogaus vei
do bruous. Atsirado akys, paskui nosis, burna - ir T. suprato, kad
mato Ariel.
126

Taiau jo veidas, ties sakant, atrod neprastai. Dein akis

virto siauru plyeliu (T. nusprend, kad taip galjo atsitikti dl
mieio). Nosis buvo patinusi (galimas daiktas, sloga, paman T.).
Taiau begdikai sutinusi apatin lpa buvo paymta aikiais ir
gdingais prievartos enklais, kuri jau niekaip nebtum galjs
paaikinti natraliomis prieastimis: ant jos juodavo punktyras
sukrejusi aizdeli, kurias, be jokios abejons, paliko dantys,
kai buvo susidurta su kietu ir greitai judaniu kumt panaiu
daiktu.
Toliau T. suvokime vyko tam tikra grandinin reakcija: vos pa
sitvirtino, kad Arielio veide liko muimo pdsak, is prarado mis
tin kosminio objekto didyb, ir net j supantis juodumas nubluko ir
susitrauk; vizija per kelias akimirkas gavo kn, ir visos smulkios
detals, net nesveikos odos poros, pasidar aikiai matomos. Arie
lio akys atsisuko, ir T. suprato: demiurgas taip pat j regi.
Kur laik jie tyldami irjo vienas kit.
- Kas atsitiko? - paklaus T.
Buvo neaiku, kaip ir kokiu bdu jis kalba, taiau klausim pa
vyko uduoti lengvai, kaip visada.
- Man? - negraiai isiiep Arielis. - Ar jums?
- Jums, - mandagiai tar T. - Matau, vyko nelaim.
Arielis mirkteljo ir jo akys drgnai sublizgjo. T. pasidar smal
su, kas nutiks demiurgo aaroms: ar jos nutrks nuo blakstien ir
nulks erdv, ar prads ristis skruostais? Bet Arielis jau susivald,
jo sutinusios lpos isitemp, sudarydamos kak panaaus ligst
ypsen.
- Panteleimonas atsisak, - prane jis.
- Taip ir pamaniau, - atsiliep T.
- Be to, negana, kad atsisak. Kaip pietietis jisai atsisak ypa
eidiamai. A gi jums jau pasakojau, kad krizs vadybininkas Suleimanas, nepaisant visos jo londonikos poliruots, vis dlto yra
piet mogus, o antroji signalin sistema jiems instaliuota palyginti
neseniai ir neretai iprovokuoja nekontroliuojamas emocijas.
- Antroji signalin sistema? - paklaus T. - Kas tai yra?
- Slygini refleks, susijusi su odiais, sistema. Prieingai nei
127

pirmoji, susijusi su organizmo reakcijomis kart, alt ir taip toliau.

tai sakykite, kokias asociacijas jums sukelia odis ogaidis84?
- Kakas i seminarijos, - svarst T. - Panaiais pavyzdiais
seminarijoje iliustruojama mogikojo imanymo menkyst. Es
mogus net mintyse nepajgus sukurti k nors nauja, o geba tik
jungti jau Viepaties sukurtus elementus. Klasikinis atvejis - spar
nuotas jautis. Ogaidis veikiausiai bus tos paios kilms.
- Logika, - tar Arielis. - Jei archimandritas, vadinasi, semi
narija. O gyvnli asociacijos visai kitokios. Suleimanas, vos
igirds it seminarijos termin, pamiro visus savo europietikus
unoru ir dav komand patrumpinti j versl emiau juostos. Kaip
jis pareik: Pizdelinti paiu fundamentaliausiu lygiu. Atsiunt
savo intelektual, kaip ir adjo, - toks normalus pacanas pasirod,
apsitryns. Pasdjom vakar, pamstm, kur tas j fundamenta
lusis lygmuo, persiegnojom, na ir pradjom...
- Aha, - pritar T., - a maiau.
- Apie hermafrodit man ne itin patinka, tai enas djo. U
tat toliau taip prasinem, kad Denas Braunas85 nervingai iulpia
kampe. Gralis pagal ms versij - tai Jzaus Kristaus mumija,
sutrnijusiais tvarsiais privyniota prie kryiaus specialioje sina
gogoje po Vatikanu. Naudodamiesi Graliu, masonai i pasaulio
vyriausybs valdo istorijos proces. Jie todl ir nekenia musul
mon, kad t neveikia spinduliuot. O baigti norjome tuo, kad
prievartin iuolaikinio baltojo mogaus religija - tai mirusi yd
kultas, kurio skirtingos atakos apima ir tamsi liaudies mas, ir
laisv mylini liberalij visuomen. enas netgi sugalvojo
paskutin fraz: ito reikia ne mirusiems, ito reikia gyviems.
- Ir k js ia kalbate, - isigando T., - net baisu darosi, ities.
- Nesibaiminkite, - numyk Arielis. - Dar ne visk pasakiau
iki galo.
84 Rus. K037ionemyx - negeras mogus, panaus pederast.
85 Denas Braunas (Dan Brown) - JAV raytojas, paras detektyvin roman
Da Vinio kodas. Knygoje kaip realyb pateikiami tikintiesiems prastos irj
tikimos istorijos neatitinkantys Jzaus gyvenimo vykiai.

128

- O kas nutiko?
- Suleimanas taigi pakabino nete kelias itraukas - apie bar
ir hermafrodit. Kad Panteleimono kontora susigaudyt, jog jis
nejuokauja. Toliau viskas kaip prasta: susimokjo u flek, top
iplaukme. O kai iplaukme, netas pradjo svarstyti. Tiesa, dau
giausia svarst, kodl popai umu kaiuk, jeigu j hermafroditas
kats galva, - ia a, kvailys, per skubjim neapsiirjau. Na ir
m vienas kit usipuldami ginytis dl abraomik religij. O to
kius bazarus filtruoja. Taip per pusvaland pasiek jgos ekistus kartu su informacija, kas tai ikl top. Pradjo tikrinti, kok tas
Suleimanas turi stog, ir staiga mato, kad tai jie patys ir yra. Svar
biausias i jgos ekist dabar yra generolas myga. Baisus mogus,
jo atsakaniai visi bijo. Monstras. Kiekvien sekmadien skraido
Elbrus - medioja i sraigtasparnio snieginius leopardus. Apsauga
pastato ant laito MacBook Air su MAC OS 10.686, o jis tratina
i snaiperio autuvo. Ir n vienas alias unytis amtelti nedrsta. O
liberaliesiems vadovauja pulkininkas Urkinsas.
- Kakokia keista pavard, - nusistebjo T.
- ia jis i Urkinsono pasikeit, kad priimt ekistus. Es Lat
vijos auli palikuonis. Tas irgi kietas. Teko girdt, kad leidosi batiskafu Marian lov - j ten rimtos esybs instruktavusios, kas ir
kaip. Urkinsas - svarbus mogus, j kas mnes siunia London
vaizduoti, kad puia nauji vjai. Bet myga vis tiek svarbesnis. Oli
garchas Botvinikas prie mirt j asmenikai imok karinio neurolingvistinio programavimo. Sako, liberal boktas u tai j ir
uvert.
- Nesuprantu n puss odi, kuriuos js sakote, - pasiskund
T. - Kas tas karinis neurolingvistinis programavimas?
- Niekas tiksliai neino. Bet daug gand. Pavyzdiui, myga
drbteli k nors neaikaus telefonu, o mogus, irk, po trij die
n itinsta ir nusigaluoja. Va toks veikjas - kad suprastumte, ko
kie mons sitrauk. Taigi isiaikino myga, koks reikalas, pas
kambino Suleimanui ir sako: Tu k, vriuk, galv susitrenkei?
86 Operacin sistema MAC OS 10.6 Snow Leopard. (Aut. past.)

129

Tavo kreativikai varo ant vis Ibrahimo religij. Net zoroastrieius eid. Pradioj Suleimanas nesusigaud: kokius dar zoroastrieius, klausia. O myga atsako, tokius, ble. Rusus mazdaistus.
Suleimanas klausia: Js, drauge generole, apie kokius mazdais
tus - apie etus ar apie treius? Juk js ia reikiat susirpinim
dl t, kurie vainja mazdomis? ia jau myga sitemp. A, sako, - jaudinuosi dl rus ugnies garbintoj, supratai ar ne? Ims
jiems staiga ir nepatiks, kad tavo knygoj sksta deganti bara.
Gal tai eidia j religinius jausmus? Suleimanas nusprend,
kad ne u k ant jo stumia, ir sako: na, panorjus ir prie stulpo
prisipisti galima, drauge generole... Atseit mes gi suprantame, ne
vaikai. O myga jam tokiu pavargusiu tonu sako: Mane tu gal
ir apgausi, Suleimane, o zoroastriei - nichuja. ia Suleima
nas konkreiai periko, nusprend, kad myga jau naudoja karin
neurolingvistin programavim. Nes jau baisiai neaikus pokal
bis prasidjo. O myga tarkuoja j toliau: Zoroastrieiai dar bt
nieko, bet ant ko tu toliau varai - ant dievo Savaofo87? Tau k,
negerai? Tu, - sako, - specialiai duodi pretekst liberastams? Urkinsonas gi tave teisme per penkias minutes atpizdins, jam ikelti
byl - kaip du pirtus apmyt. Tu k, - sako, - nori man ekstre
mistin straipsn pripaiyt? Veltui stengiesi, - sako. - T straips
n ne man, bet tau pripaiys. Tave, - sako, - ir iaip jau gali bet
kur uverst - juk psichopat Maskvoje gausu. Juodosios nals,
nibelungai, kriptomasturbatoriai i pravaja ru, Bizantijos klubo
kvateronai. Budistai dabar irgi absoliuiai jobnuti, i j gali tiktis
visko, ko tik nori. Be kita ko, k pats paistei apie islam Trylikos
Hurij klube? Suleimanas j tikina: nieko. O myga jam: Aha,
nepameni, buvai apsiuosts ir apsirks, o tai juostel atmena.
Sakei, kad islamas - tai religija taikos, kuri prasids, kai visiems
netikliams bus padaryta sekim baka88. Jei kas internet ds,
87 Savaofas - vienas i Dievo Jahvs epitet judaizme. Krikionybje atitinka
pirmj veniausiosios Trejybs asmen, Diev Tv.
88 CeKUM-aiuKa - pagal analogij i tiurk kalb, rus. ceKup-auuca - kirviu
per makaul.

130

tau pirmajam gerkl ir perr. Savi, kad negadintum jiems vaiz

dio. Kad visi inot, jog islamas - ities taikos religija89.
- O Suleimanas?
- O k Suleimanas? Prisimin, kur gyvena, ir visas jo europietikas identitetas nubyrjo kaip blankios pleiskanos. Apsiiko ir m visk varyt ant mans. O savo intelektualo net nepri
simin, nors u hermafrodit pagal visk atsakingi enai.
sak ataukti tekst i tinklalapio, o mane atleisti. Be to, ne iaip
sau atleisti, o pirmiau dar ir pridubasinti prie vaizdo kamer.
- O itai kam? - nustebo T.
- Parodyti zoroastrieiams, jei paskirs streik... Sako, myga
liep. Bet man perdav, kad i tikrj myga nieko tokio nesak.
Tik burbteljo: Tam mudakui, kuris t visk igalvojo, snuk u to
kius juokelius imalti. Ir spirt j lauk. Galima sakyti, paprasiausiai
nusikeik. O jie visk paodiui ir vykd. Ir per sprand lygiai tris
kartus lazda smog: atseit jei nepavyksta vienu smgiu per tris
sprandus, tris kartus per vien padarysim. Nuosava saugumo tar
nyba, sivaizduojate? Kuri tikrindavo leidim ir pagarb atiduoda
vo... - Arielis sukkiojo. - O projekt udar.
- Visai? - pasiteiravo T.
- Aha.
- O kaip dl paskolos?
Arielis prisimerks pavelg T.
- inote, grafe, - pasak jis, - net odiais negaliu ireikti,
kaip man visa tai iki lemputs.
T. pajuto nerim.
- Ir kas dabar bus?
- Man ar jums? - paklaus Arielis.
- Jums, - mandagiai atsak T.
- Paliksiu Suleiman. Tik ne nuogas plikas, kaip visi mano, o su
visu dirbiu. Ir visk antrkart parduosiu.
89 Analogija su L. Tolstojaus romano pavadinimu Karas ir taika (Bona u uup\
odis Mup reikia taika arba pasaulis: CKa3an, h t o ncnaM- s t o pe/mrua
Mnpa [...] H t o 6 Bce 3Hann, h t o ncnaMflencTBMTenbHo penwrna Mwpa.

131

- Kur eisite?
- Yraviena vietel. Viena rimta pulkininko Urkinsono struktra
renka komand naujam projektui. Ironikas retro uteris90su sour
ce, ieis PC ir Xbox versijos. Konsolinis variantas pasirodys kartu
su specialiai parayta knyga, tipo kaip kolekcinis Warcraft, jeigu
jums tai k nors sako. Projektas vadinasi Dostojevskio Peterbur
gas arba Langas Europ - dar galutinai nenusprendme. Mano
galva, Langas Europ - blogiau. Visi manys, kad apie Ukrain
ir razborkes dl duj. Taiau ideologiniu poiriu projektas labai
reikmingas, todl babki jam rado net ir per kriz. Kol kas elpia
nafta.
- O kuo reikmingas? - pasidomjo T., nusprends orientuotis
pagal nedaugelio suprantam odi ir prasmi mirksnius.
- Tai tipo ms atsakymas emberlenui. Pindosai91 ileido
Xbox uter, vadinasi Petropavelas. Apie tai, kaip keturi Amerikos
jreiviai - negras, ydas, gruzinas ir kinas - gelbja pasaul nuo dvi
galvio rus imperatoriaus, kur hun princes Anastasija pagimd
nuo Rasputino. O mes norime suduoti atsakomj smg. Visas su
dtingumas tas, kad negana smg suduoti, dar reikia, kad pindo
sai j nupirkt. Todl darysime du variantus: vietin ir eksportuoti.
Skirtumas minimalus - tiesiog reversuosime vektori. Vietiniame
variante visokia bjaurastis ls Dostojevskio Peterburg i Europos,
o eksportuojamame - i Dostojevskio Peterburgo Europ.
- O kodl Dostojevskio Peterburgas? - smalsavo T. - Kas ia
pas jus - tai Tolstojus, tai Dostojevskis?
- Pavydite? - isiiep Arielis. - Be reikalo. Svarbiausia kultri
n dvideimt pirmojo amiaus technologija, kad inotumte, - tai
komercinis svetimo kapo sisavinimas. Lavon nuiulpimas - la
biausiai gerbiamas anras, nes tai tiesiogin naftos gavybos analogi
ja. Anksiau buvo manoma, kad palikim i dinozaur gavo vieni
ekistai. O vliau kultrin visuomen irgi aptiko, kur sabainti
vamzd. Taigi dabar kink visus velionius. Net nuudytasai impe
90 Shooter (ang.) - aulys; kompiuterini aidim anras.
91 Pindosai - amerikieiai.

132

ratorius aria, kaip js baltas arklys ant kalvos. Ir veriau negalvoti

kam. Kuo geresnis Dostojevskis? Juoba kad tai toks pats Dostojevs
kis, kaip i js Tolstojus.
- Ai, - burbteljo T.
- Projektas komercinis, - ts Arielis, - todl ms Fiodoras
Michailoviius bus ne reflektuojantis svajoklis ir skystablauzdis, o
kovotojas. Toks patiklus titanas, nordikas barzdotas mueika, lais
vu laiku studijuojantis Konfucij...
- Taiau kodl btent Dostojevskis? Kodl, pavyzdiui, ne Tur
genevas?
- Tai bent prikibote. Na gerai, pasakysiu. Federalin Saugumo
Tarnyba turi insaid92, kad kitais metais televizijos laid vedja
Opra Vinfri rekomenduos Amerikos moterims perskaityti roman
Broliai Karamazovai. Tuomet eksportuoti paruotas Dostojevskio
Peterburgas automatikai pateks tarp atitinkam antrojo eelono
preki, o tai padidina pardavim maiausiai penkis kartus. O tuo
pat metu pasirodius Xbox ir PC galima susierti krv babki.
- Kodl jums taip svarbu parduoti Vakarams?
- Kitaip pinig neimui. Pas mus bet kok aidim pavogs, ir
tiek. O investicijos iame versle kur kas rimtesns nei literatroje.
Sumeskit: knyg rao daugiausia deimt moni, o aidimui pasi
baigus vien titrai eina penkias minutes ir reikia visiems mokt.
- O kodl btent Peterburgas?
- Kad tuo pat metu dar ir jgos virnei nulaiyt. K sau gal
vojat, juk visas iaurs Aljansas i ten. Tam ir pinig daugiau skirs.
- Ten ir nibelungai turi dal? - atsargiai spjo T. - Jei jau iaurs
Aljansas?
- Nibelungai ia ivis niekuo dti, - sausai atkirto Arielis. Daugiausia, k jie sugeba, tai turguje pagsdinti uzbekus. O iaurs
Aljansas, inokit, su niekuo nesidalija. Jie visus varo po savim.
- Vis tiek nesuprantu, - tar T. - Sakot, Peterburg pasirinko
te nordami nulaiyti jgos virnei. Betgi js dabar priklausysite
liberaliajai?
92 Inside (ang.) - slaptos inios.

133

- Taip.
- O kodl liberalioji virn nori nulaiyti jgos virnei, jeigu
jos nesutaria?
- Bizantija, gerbiamasai, - atsak Arielis. - Ne galva tai perpran
tama, o tik neabejinga irdimi. Arba, blogiausiu atveju, patyrusia
subine, dovanokit u nevykus kalambr. Vis tiek nesuprasite. O
ir kuri gal tai jums?
- Kaip kuri gal? Juk btent dl to ir vyksta tie visi nesklan
dumai mano gyvenime.
- Galite nesijaudinti. Nesklandumai netrukus pasibaigs.
- O kaip btent?
- Ogi niekaip. Tiesiog pasibaigs.
- Kokia prasme?
Arielis nusiypsojo.
- O ia tai jau pats nusprskite, kokia. A usiimsiu uteriu,
Grios laukia trys projektai, Mitenka ivis kaip raketa kyla auktyn,
niekas net nesitikjo. Jis pasira milijono verts kontrakt su tele
vizija - dl serialo Sen Izergil. Tai apie vien sen pasileidl,
kuri imoko daryti ivadas apie mog i minto - panaiai kaip
igon i delno. J kiekvienoje serijoje mentai kvieia paiulpti
lavonui, kad padt tyrimo brigadai. Tik ji iulpia u uuolaidos,
kad neikrist iprime-time93, - tik siluetas matyti... Va tik nereikia
taip mane irti, grafe, nereikia. Suprantu, nepatinka. Bet kad ir
man tai neatrodo per daug simpatika. Bet kas jus dabar kurs? Nr
kam. Visai.
- Tai kas vyks po ms pokalbio?
i
- Nieko nevyks, juk sakiau.
- Kaipgi?
- tai ir suinosite, - atsiliep Arielis.
Kelioms akimirkoms stojo tyla. Regis, Arielis suvelnjo.
- Ties sakant, - tar jis, - senelis kai k kalbjo man apie tai.
Taiau nesu sitikins, kad tai susij su jumis.
- Klokit.
93 irimiausias, klausomiausias laikas. (Ang.)

134

- Jis sak, kad i esms jokios mirties nra. Viskas, kas vyksta, tiesiog inyksta viena i scenos aikteli, kur dvideimt dvi galybs
vaidina savo vaidmenis. Taiau tos paios jgos dalyvauja milijar
duose kit spektakli. Todl nieko tragika nenutinka.
- Js tik pamirote paklausti, k iuo klausimu msto pati
aiktel, - tar T. - Ta, kuri inyksta.
- Kad ir k ji galvot, kad ir kaip kankintsi, visa tai u j da
rys galybs. Be j nr kam. Be to, aiktel inyksta ne i karto. Kur
laik ilieka kakas... kai kas... Kakas panaaus pdsak drgna
me smlyje. Arba viesos atspind akies tinklainje.
- Kieno akies?
- Sunku pasakyti, grafe. Kita vertus, juk tai tik palyginimas.
Tarkim taip, isaugomas liktinis vytjimas, mini rkas. Tam
tikra individualaus egzistavimo inercija. Ji trunka neilgai, taiau
senelis teig, kad tai nuostabus ir stebuklingas metas. Kaip tik tada
mogus gali gyvendinti pat slapiausi savo trokim. Bet kok.
- Nejaugi visai bet kok?
- Taip. Jis gali bti bet koks kaip tik todl, kad neegzistuoja
apribojimai, kliud esant gyvam. Kai turite kn, vis realyb
bendra. O kai neturite kno, js asmenin visata niekam nekliu
dys. Apie j niekas n nesuinos. Protas pagaliau gali vertis kur
panorjs.
- inoma, skamba domiai, - pritar T. - Taiau juk js senelis
kalbjo apie tikrus mones.
- Tikrai. O kas nutinka veikjui, kur nustoja krusi autori
brigada, neinau. Galimas daiktas, jums taikytina sutrumpinta
analogija... Nors js gi neturite ir joki trokim, kol mudu su Mitenka j nesugalvojame. Taip, paslaptis...
T. igirdo alt negyv melodij, panai mechanins laktin
galos laktavim. Arielis pastebimai sunerimo.
- Telefonas, - tar iverts akis. - Dabar dl nieko krpioju...
Jis nusisuko.
Tuo pat metu kakas nutiko ir jg, laikiusi T. vienoje vietoje,
balansui. m dominuoti panai vj jga, trkteljo j alin, ir
demiurgo galva ikart pasiliko toli apaioje.
135

- Ei! - suriko T. - Arieli! Arieli!!!

Bet Arielis jau tapo takeliu. O paskui pranyko ir takas - ir a
lia neliko nieko, kas galt atsakyti. Paskui dingo traukos jga. O
dar po akimirkos nurimo vjas.
Palusiomis valios pastangomis T. paband sekti paskui dings
tant i Visatos demiurg, ir kakokiu bdu jam tai pavyko - nors
T. suprato, kad per tai ieikvojo visas savo jgas ir kitam panaiam
veiksmui j jau neuteks.
I pradijis kelias akimirkas girdjo kak neaikaus murmant
bals. Paskui balsas nutilo ir pro juodum pradjo rykti mogaus
siluetas, - jis sdjo prie keisto aparato, kiek primenanio Under
wood, su vieianiu prieais veid ekranu.
T. paino Ariel - is, regis, nenuman, kad yra stebimas, arba
nekreip tai dmesio. Bet susikaups baksnojo dviem pirtais savo
prietaiso klavius (T. suprato, kad tai ir yra ta pati Tiuringo maina,
apie kuri itiek prisiklaus), ir vieianiame staiakampyje prie
ais jo veid atsiranda raids - lyg kas bt jas pais i kitos puss.
Raids sukimba odius, odiai - sakinius, sakiniai - pastrai
pas. T. temp regjim, ir vieiantis pavirius priartjo visai prie
pat jo veido - tarsi jis pats, o ne Arielis bt sdjs prie Tiuringo
mainos.

XIII
Derjo pripainti, kad veidas po stambiu odiu S cuko94 bu
vo jau nejaunas ir nebegaivus. Utai dl auktos skiriamosios gebos
urnalo virelis buvo ities painus: poros, rauklels, mai ink
tirai, vairaus kalibro plaukeliai, vos irimi atsidalijusios odos
vyneliai, riebi odos iskyr blizgesys, tamsus barzdos kuoktas,
sies kojels aki kampuiuose - visa tai primin slaptais enk
lais imargint emlap, kuriame mikinga alis su dviem altais
94

136

dyKO - nuoroda rus urnal Cno6 su stilizuota, pagal veidrodin atspind

parayta Craide.

eerais, atskirtais ilgu nosies kalnagbriu. urnalo devizas: Tu

rsim bulbi - neprapulsme! neskmingai nugul tiesiai ant kak
tos.
Ne veidas, - ypteljo Dostojevskis, - o tkstantmet imperija.
lugimo ir grities ivakarse."
Dostojevskis suprato, kad euforija, apmusi ivydus eilin po
puliarumo rodym, virsta lidesiu.
Kiek vis dlto raukli, - paman. - Dar gerai, kad veidrodyje
ne taip ryku. Kitaip kas ryt nusiminiau... Koks aikus ryys tarp
mogikosios lovs ir mirties trni. Specialiai bandai apsigauti,
vis tiek neleis...
Bet apsigauti vis dlto norjosi. Pavelgs turin, jis atsivert
reikiam puslap ir ivydo stambi antrat:
FIODORO DOSTOJEVSKIO MIRTIES TAISYKLS
Leids vilgsniui pasilepinti juodais riebi raidi danteliais, jis
pavelg savo nuotrauk, atgamint maesniu formatu (dl to ji
neatrod tokia slegianti, kaip ant virelio), ir nujausdamas kukl
ir kiek gding malonum pradjo skaityti savo paties aforizm
kolekcij:
- Gyvenime rasite daug dalyk, i kuri ieina puiks pigs
ginklai. iupkite d, statin, plyt ir svieskite juos prie.
- Atm i prieo der ir degtin, neeikvokite ovini kon
troliniam viui -jis vis tiek netrukus numirs nuo radiacijos.
- Always aim for the head. You will do more damage.
- Parbloktuosius ant ems lengva pribaigti vienu smgiu.
- Durklai padaro maiau alos, taiau jais galima suduot
kur kas daugiau smgi. Be kita ko, galite imokti smogti
prieui nugar, nepastebimai pritykoj i upakalio.
137

- Nepamirkite apirti lavon, ant j gali bti deros ar

degtins.
- Siekdami neutralizuoti radiacij, niekada negerkite dau
giau kaip vieno gurknelio degtins - prieingu atveju rizi
kuojate girtas atsidurti prie apsuptyje.
- Nesistenkite umuti vis iki vieno prie anksiau, nei
pradsite siurbti i j sielas, - tinkamu laiku praryta siela
suteiks valumo ir pads skmingai kovoti iki galo.
- Sutingusius prieus geriausia sudauyti gabalus nelau
kiant, kol jie atitirps.
Apsileidliai, - sumurmjo Dostojevskis, pirm kart pasteb
js klaid, - sutingusius. Sustingusius! Nejau neaiku pagal pras
m? Na ir stuobriai! Net ir ia visk pagatavi apdergt
Ikart prajo noras skaityti toliau. Svieds urnal maskuoja
mosios duobs kamp, Dostojevskis susirauk. Nemaloniausia bu
vo suvokti, kad jis gudrauja pats su savimi - susisielojs dl rauk
li, lieja tul dl nekaltos klaidels.
Po oda suzyz dozimetras - kaip visada, netiktai. Dostojevskis
nusikeik, isitrauk i kiens gertuv su konjaku ir nugr didel
gurkn. Konjako liko dar vienam tokiam pat. Po keli akimirk
bjaurus zyzimas virto tyliu gargaliavimu ir nutilo, tarsi po oda gy
vens plieno kirminas bt usprings alkoholiu ir numirs. *
Alkoholis baigsi. Maa to, prie tris valandas buvo suvalgytas
paskutinis deros gabalas. Pats metas rengtis ipuoliui.
Dostojevskis prijo ugnies pozicij. Prieais apkas guljo sena
naujamet eglut su aisliukais, bet tarpeliai tarp akeli buvo gana
dideli, kad galima bt kontroliuoti vis erdv priekyje. Usidjs
akinius su ventj tv vizoriumi, jis prigludo prie taikiklio.
I vakar, lyg pagal usakym, artjo mirusi siel grupel.
Kaip prasta, jos laiksi ariau viena kitos. Kad tai mirusios sielos,
buvo aiku i gelsvos aureols, supanios siluetus. Nubluks gelsvu138

mas virpjo tik aplink moni figrles; visa kita - ibint stulpai,
balandiai, skelbim stulpas su plakatu, reklamuojaniu nauj Aksinjos Tolstajos-Olsufjevos knyg, - atrod taip pat, kaip ir velgiant
plika akimi.
Plika akis, - paman Dostojevskis ir atsiduso. - O skamba
kaip... Mokslas nestovi vietoje. O tai visuomenin mintis - argi ji
gali pasigirti kuo nors, kas prilygt technikos paangai?
Mirusios sielos buvo jau u kokio imto ingsni. Pastms
akinius ant kaktos, Dostojevskis pakl prie aki perlamutrinius
teatro ironus ir atidiai jas apirjo.
Priekyje jo trys mozrai, u j - penki studentai (inoma, tai
nebuvo tikri mozrai ar studentai - Dostojevskis taip klasifikavo
negyvlius dl miglot ir jam paiam nevisikai aiki asociacij).
Procesijos gale jo du kavalerdavrai baltais karinink mundurais ir
du nekropasiuntiniai su manta. I viso, kaip ir priklauso, dvylika.
Dostojevskis kelet mirksni mst, k su jomis daryti: ar
prisileisti ariau ir suaudyti i tucerio, ar panaudoti tam paskutin
povamzdin granat.
Geriau granat, - nusprend pagaliau. - Antraip isibgios...
Povamzdinis granatsvaidis buvo seniai ir patikimai priaudytas,
todl visus kitus veiksmus jis atliko nemstydamas: nustat tai
kiklio ploktel aukiausi padt, taikiklyje sugavo ant granito
rm sienos miliniko raudono urao TONAS - LOCHAS
raid CH ir m laukti, kada mirusios sielos prieis ariau.
Po raide CH, madaug per pusmetr nuo grindinio, siena bu
vo suvarpyta sprogim pdsak, panai akmenyje ikaltas gigan
tikas ramunes. Laikui bgant ankstesns yms nyko: nauji spro
gimai nuolat ta granit.
Nra nieko pastovaus pasauly, - paman Dostojevskis, ikv
ps prie paspausdamas nuleistuk. - jo dvylika negyvli, ir kur
jie dabar?
Granata trenksi sien, kai visa grup buvo ties odiu LO
CHAS. Plyksteljo mlynas dmelis - suveik isviedimo utaisas,
o dar po mirksnio per sien nusirito banga ir iblak negyvlius
alis: sprogo aerozolis.
139

Bubum - atsklido emas malonus garsas, panaus kokios

nors grsmingos prieistors kalbos od.
Dostojevskis ir vl pakl prie aki ironus.
Visi, iskyrus vien kavalerdavr, buvo gatavi - tas sukosi
aplink savo a, maldamas koja kruvinoje kelni kikoje, visai kaip
pritrktas vabzdys. Nesinorjo net galvoti, k bt tek iksti
vargeliui, jei jis bt gyvas mogus. Pasiekti j tuceriu buvo sun
ku - per daug jau greitai jis sukosi, taiau, laimei, alia stovjo stan
dartin raudona benzino statin.
Pripuols prie tucerio, Dostojevskis nuleido taikiklio ploktel
dviem padalomis emiau, pagavo dioptriniame apskritime gelton
statins numer, sulaik kvpavim ir iov. Statin virto gelton
liepsn plipsniu, ir su kavalerdavru buvo baigta.
Be reikalo eikvoju audmenis, - lidnai mintijo Dostojevskis,
lsdamas i maskuojamosios duobs. - Nusiengiu savo paties tai
syklms...
Perlips per eglut, nujo sprogimo viet.
I arti lavonai atrod prastai. Ypa baisios atrod iverstos
akys - lyg prie mirt kas bt mirtinai nustebins negyvlius. Va
kuumas.
Ir kodl toks pigus dabar gyvenimas? - pamst Dostojevs
kis. - Taigi dl to, kad pigi mirtis. Anksiau myje davo dvide
imt tkstani moni - ir j mindavo per amius, nes kiekvien
i it dvideimties tkstani kas nors turjo umuti savo ranko
mis. Paleisti arnas nevirpteljusia ranka. Vienu miu pasisotin
davo didiul mogaus prote gyvenani demon armija. O dabar,
panorjus umuti dvideimt tkstani, utenka spustelti myg
tuk. Per maa demonikai puotai...
Laimikis pasirod neblogas. Studentai ne penkis butelius
degtins - du suduo per sprogim, taiau trys liko. Kavalerdavrai
turjo po standartinio aristokratiko konjako gertuv, o nekropasiuntini krepiuose - keturios deros, dvi vaistinls ir penki
tvarsiai. Mozrai neturjo nei valgio, nei alkoholio, utat atsirado
trys povamzdinio granatsvaidio utaisai. Tai buvo vertingiausias
radinys, nes ateityje reik ir der, ir degtin, ir kitus kuklaus iau
140

rietiko gyvenimo diaugsmus. Vienas i mozr turjo dar ir kny

g - Sparnuoti Konfucijaus posakiai.
- Paskaitykime, - numyk Dostojevskis ir sikio knyg bulato95kien.
Staiga koj pervr atrus skausmas.
Nesuprantamu bdu igyvens kavalerdavras sigudrino nepa
stebimai priliauti i upakalio ir dantimis kando aulin. ino
ma, dantys neperkando storos odos, bet slaptoji adata, kuri kiek
vienas kavalerdavras turjo po lieuviu, pasiek kuln.
Lyg tyia kirvis liko maskuojamojoje duobje. Vargais negalais
ilaiks pusiausvyr, Dostojevskis kelis kartus smog kavalerdavrui
smilkin. is iiojo baltomis putomis drimbanius andikaulius
ir apmir. Bet nuodai jau buvo patek krauj.
Pasidar nepakeniamai sunku kvpuoti ir judti. Prie akis
m plaukti raudoni eliai, o mintys tapo panaios malno gir
nas, kurias galvoje suko kakas pavargs ir negeras.
Vaistinl? Arba tvarstis? Ne, tvarsio neuteks...
Teko sunaudoti vaistinl. inoma, buvo gaila - bet vaistinl,
ties sakant, kaip tik ir buvo reikalinga tuo atveju, jeigu krauj pa
tekt slaptosios adatos nuod.
tai taip jie ir Pukin, - paman Dostojevskis, - auktuomens
glindos. Pirmiausia i pistoleto, o paskui, kai jis daugiau negaljo
virstakliuoti, slaptomis adatomis galv... Lermontovas teisingai
ra apie juos - pasipt niekai...
Pulsuojantis raudonas dusulys pamau atlgo. Dabar beliko i
iulpti sielas.
Bet pirmiausia, inoma, derjo pasimelsti.
Susirads varesn viet, Dostojevskis atsiklaup, atsiduso ir u
merk akis. Senolis Fiodoras Kuzmiius96kalbjo, kad reikia melstis
dvasikai ir protikai susikaupus, visa irdimi sijauiant kiekvieno
odio prasm - antraip maldos kalbjimas virs prisiskaitlikumo
95 Bulatas - uniforminis dvieilis puspaltis ar striuk, paprastai Rusijos jri
nink ar kareivi uniformos dalis.
96 Fiodoras Kuzmiius - iminius, gyvens XIX a. Sibire.

141

nuodme. Taiau pastaruoju metu sunkiai seksi susikaupti. tai

ir dabar, prisimindamas Tikjimo ipainim, Dostojevskis vis pa
gaudavo save godojant labai netinkamas mintis:
Europa, Europa, o kas jau ten tokio gero, toje Europoj? varios
tupyklos stotyse, ir tiek. Nebent vaiuoti tenai paikti, o daugiau
ten veikt nra k...
O paskui ikart, be jokio ryio:
Atidiai perskaiius Dao De Dzing, visikai akivaizdu, kad
visus urnalistus btina nedelsiant pakarti u paut...
Galop, vis dlto susikaups, jis nukreip dmes nuo proto
klystkeli ir iaip ne taip baig mald.
Demonai, - atsiduso. - Vos atsiklaupi melstis, tuoj supuola.
Anksiau maiau graudavo. Buvau jaunesnis, tyresnis ir tvirtes
nis... Na gerai, dabar pradedam...
Pasitrauks al, jis pakl prie veido deln - taip, kad isksti
pirtai pridengt prieais tysanius lavonus. Paskui susikaup ir
pradjo traukti visu pilvu.
Pradioje nieko neijo - trukd kakokia iorin jga. Dosto
jevskis susirauk, sumurmjo Atleisk, Viepatie ir patrauk grei
iau.
Pasigirdo spragteljimas - ant vieno i negyvli kaklo sprogo
grandinl su kakokiu velniku amuletu. Tuomet reikalas ikart
pasistmjo: ydras kas m plaukti nuo susisukusi kn prie
delno, o nuo jo, srovendamas rankos in dienovidiniais, tekti po
paastimi kabant paprastj ilgmolig, kur nussdavo, sutirtda
vo ir virsdavo skysta ydra mana.
*
Sielas, nors ir mirusias, turjo visi - iskyrus t kavalerdavr,
kuris dr slapta adata.
Kakodl panas dalykai daniausiai nutinka kaip tik aristo
kratams, - paman Dostojevskis. - Dingsta ryys su auktesniais
dalykais, bet koks Dievo dvelksmas, ir sielos vietoje lieka tik nuod
bala slaptai adatai. I ia nuolatinis aukiausij klasi siekis
eminti, aipytis ir rengtis ypatingais drabuiais, visaip demons
truojant, kad skiriasi i kit. Demonstruoti... Juk odis kils i de
mono. Reiks tai pasakyti Fiodorui Kuzmiiui...
142

Laimikis buvs puikus: prisirinko tiek man, kad uteks pen

kiems koviniams ualdymams arba vienam trokimui. Iblsus
ydrajam dmeliui, krebteljo prasta pagunda: prieiti prie lavon
ir pairti, k gi pavirto j veidai. Pagunda buvo didel, bet jis
veik j, nusisuko ir eng atgal prie apkaso.
Reikia ufiksuoti urnale. Ir neatidlioti, tiesiog dabar - nes ir
vl pamiriu. Juk prajus kart jau norjau, bet nepadariau...
Sukrovs trofjus duobs kampe, jis susirado smailesn pietuk,
pasirinko S cuko numer, atsivert puslap su mirties taisyklmis
ir prira paioje apaioje, taupydamas viet:
- Iiulp sielas, niekada neirkite veidus. Taip, tai tie
sa - jie pasikeiia. Taiau jei smalsu suinoti, kaip btent,
pasirenkite tam, kad neteksite apetito maiausiai dviem sa
vaitm.
- Niekada neikite prie kritusio prieo nepareng ginklo - jis
gali bti dar gyvas!
ia suzyz od sitas dozimetras. Dostojevskis nusikeik,
isitrauk i kiens gertuv, baig gerti konjak ir nusvied j i
apkaso iukli krvos pusn.
- Balsuokite u var miest, - sumurmjo ir prigul ant iu
inio po faneros stogeliu, umaskuotu sausomis egliakmis.
Dabar buvo galima atsipalaiduoti iki ryto, nesibijant svei: mi
rusios sielos vengia vaikioti keliais, kur kelios i j sutiko galutin
mirt. Bent jau dien ar dvi, kol lavonai visikai suskils elementus.
Atsiverts trofjin Konfucij, Dostojevskis pradjo j kaip pak
lius vartyti. Kuo ilgiau skait, tuo beprasmikesnis atrod tekstas tikriau tariant, jame vis rykiau skleidsi ta subtili mirguliuojanti
prasm, kurios gausu bet kurioje telefon knygoje. Matyt, Konfuci
jaus naudoti hieroglifai bylojo apie seniai pasitraukusias i pasaulio
esybes, ir iversti jo kalbos iuolaikin buvo nemanoma. Dosto
jevskis jau ketino sviesti knyg kandin itutintos gertuvs, kai
staiga tarp odi pelen blyksteljo tikr tikriausias deimantas:
143

Konfucijus sak:
- Esama trij nauding draug ir trij draug, darani
al. Naudingi teisingasis draugas, nuoirdusis draugas ir
draugas, kuris daug ino. O kenkia meilikaujantis draugas,
dviveidis draugas ir draugas grabylys.
Dostojevskis uvert knyg ir svajingu vilgsniu pavelg auk
tyn, ten, kur tarp debesies krato ir svei nam stogo buvo matyti
skiautel dangaus.
O juk tai tiesa. Ir dl meilikautoj, ir dl grabyli. Ypa dl
grabyli... Ir dl naudingj taip pat tiesa. Noriau turti nuo
ird draug, ir dar tok, kuris daug ino... Tik i kur j gauti?
Dozimetras ir vl suzyz. Dostojevskis tyliai nusikeik. Kaskart
jam sugrus duob su laimikiu, prietaislis praddavo sisti sig
nalus dukart daniau.
Galbt dulki atsineu, - paman jis, atsidarydamas degti
n. - Kita vertus, kuo ia dtos dulks. Dulki visur...
Nugr didel gurkn ir lukteljo, kol nutils dozimetras.
Dabar zvimbs kas penkios minuts. Kas per reikalai. iandien
prisigersiu... Kol blaivus, reikia nusprsti, k daryti su mana. Nes
pradsiu ir vl...
Isitrauk i po paasties ilgmolig ir nutirpo: manos viduje
nebuvo. Visai.
Viepatie, suskilo, ar k?
Bet ilgmoligis buvo sveikas. Dostojevskis kelis mirksnius ni
riai mst, kas nutiko, o suprats nusijuok.
k
A gi nor sugalvojau. Pats nepastebjau, e tai tau... Nuoir
daus draugo usimaniau... Mirk i juoko. Kam nors papasakosiu nepatiks. Be kita ko, kam galiau papasakoti? Fiodorui Kuzmi
cku, ar k? Jam tai nedomu... tai draugui ir pasakysiu, jeigu
isipildys...
Buvo gaila manos - j derjo panaudoti sprendiant koki nors
praktin problem... Pavyzdiui, sitaisyti naujus aulinius: buvo
lyktu nuauti negyvlius. Bet atvejis ities buvo pamokantis. O
svarbiausia, juokingas.
144

Dostojevskis pastat tucer prie sienos - taip, kad jis bt po

ranka, - ir paband sugrti prie skaitymo. Bet jau temo ir nesinorjo
varginti aki - o degti pozicijoje vies neverta. Tada Dostojevskis
atsigul ant ono, uvert knyg ir pasikio j po galva.
Tirtjant sutemoms, i daikt pamau likdavo tik isklid kon
trai. Tiesiai prieais j mtsi kibiras sulamdytu dugnu, o i dei
ns - ovini d. Jie virto apskritimu ir kvadratu, primenaniu
raides O ir V.
K tai galt reikti? - grimzdamas mieg mst Dostojevs
kis. - Optos Vienuolynas... Kaip seniai tai buvo... Optos Laktingal
Vienuolynas...

XIV
T. atgavo smon.
Ir i karto suprato, kad be reikalo tai padar, - aplink nebuvo
n gyvos dvasios.
Nebuvo nei Arielio, sdinio prie Tiuringo mainos, nei paios
Tiuringo mainos, nei tos vatins juodumos, kuri prastai reikia
nieko. Tikriau tariant, juoduma atsirasdavo, taiau tiktai tada, kai
T. sistebeilydavo aplink ir sitikindavo, kad ten - nors ak durk.
O vis likus laik nebdavo netgi jos.
Taip prajo kelios akimirkos, o galbt amiai ar tkstantmeiai.
Vien i t akimirk T. suprato, kad mato aminyb - ir kad ji
btent tokia, miglota, neapibrta ir bemint, neturinti jokios nuo
vokos apie save.
Tai suprats, jis isigando. O isigands sitikino, kad vis dlto
egzistuoja.
Reikia nuolat k nors galvoti, antraip visai inyksiu, itirpsiu
kaip cukrus... Galvoti bet k...
Bet j supaniame neapibrtume nebuvo nieko, u ko bt ga
ljusi usikabinti mintis, - ir po keli bejgik proto konvulsij T.
ir vl puol aminyb.
...Optos Vienuolynas...
145

i mintis ir vl grino j save. Aminybje viskas buvo kaip

anksiau.
Dar kartel itaip panersiu, - topteljo T., - ir jau niekada nebeinersiu... Ir viskas? Nejaugi a paprasiausiai akimirkai inirafi i
pilko prietmio, kad ir vl amiams be pdsako itirpiau jame? O
stebuklo ir laims paadas, kur skleid dangus, lapija, saul, - visa
tai melas? Ne, negali bti... Galvoti! Apie bet k... Beje, iaikjo
domi dalyk. Svarbiausi ndienos klausimai - anaiptol ne K
daryti? ir Kas kaltas? Jie visikai kiti: Kas a? ir Kas ia? Ir
bet kuriame gyvenime anksiau ar vliau ateina akimirka, kai ito
daugiau negalima slpti nuo savs. Taiau kai tai gal gale tave pa
siekia, visuomenei jau nieko nepaaikinsi...
Net trumpiausia mstymo pertraukl kl siaub, nes smon
praddavo tirpti. Tapo aiku, kad ji buvo kakuo panai tamp tarp
magneto poli: tam, kad ji egzistuot, btinai reikjo minties ir to, kuris
j msto, antraip nra ko suvokti ir nra kam. Todl tam, kad smon
neinykt, reikjo j nuolat kedenti, i naujo sukuriant vis magnet.
Ne iaip sau, - paman T., - pasaulyje tiek sumaities. mons
kaip tik tuo ir usiima: nuolat kedena save ir vadinamj visat,
kad nedingt be pdsako. Grbliais, teleskopais, kad ir kas bt.
Slepiasi nuo aminybs, kuri nenusinei n kruopelyts to, kuo
kitados buvai... O tai rus valstietis nemsto, kas bus po mirties, o
ramiai sikuria dabartyje. Ir nereikia iekoti nieko anapus papras
to liaudies supratimo, nes jis igelbsti nuo pragarms. Kai mirta
valstietis, paprasiausiai nebra kam bepulti bedugnn. Tai ir yra
vienintelis isigelbjimas, koks tik manomas. O tai gyvenimas,
skirtas protauti, kaip tik ir sukuria t, kuris nugarma bedugnn su
siaubu, neturdamas n maiausio anso, nes koks ia, klausiu, ga
lt bti ansas? Kol lieka tas, kuris engia, ionai engs, vilt
mesk al97... Teisingai pasakyta: bkite kaip vaikai98. Nes vaikai
tokiomis aplinkybmis niekur nekrinta - jie patys bedugn...
97 Uraas ant pragarovart Dants Pragare:ionai engs, vilt mesk al.
98 I ties sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, ne
eisite dangaus karalyst. Mt 18,3.

146

Protas, nebegalintis pasiremti poji organais ir paliktas pats

sau, pasirod kakuo panaus popieriaus lap, siekiant atsisukti
link aminybs tokiu kampu, kad visas jo plotas inykt, susitrauks
neapiuopiam plonyt linij.
Ir ikart aiku, - baugiai mst T., - kad jokio mstytojo anapus
it konvulsij nra, o visos virpani samprotavim spirals - tik
apgavikiki bandymai priversti egzistuoti tai, ko i tikrj niekada
nebuvo. Negana to, kad nebuvo ir nra, jam i tikrj net nra i
kur rastis. Vis dlto eksperimentas, kad ir absoliuiai apgavikikas,
kur laik veik. Tai ir buvo gyvenimas.
Mintis tekdavo sukelti jga, panaiai kaip vmim, - ties sa
kant, egzistavimas dabar ir atrod panaus tok prievarta sukelt
vmim.
A mstau, vadinasi, egzistuoju, - prisimin T. - Kas tai pasa
k? Kartezijus." Stulbina, kokius svaigius uolius virum bedugni
sigudrina atlikti tie pranczai, igr raudonojo. Ar jie t bedugni
nemato? A mstau... O kas, jei msto kas nors kitas? Kas nors, pa
naus Ariel? Bet i kurgi jis, kvailelis, ino, kad tai jis pats? Kita ver
tus, Kartezijus teisus ta prasme, kad tas jo a egzistuoja tik tol, kol jis
galvoja apie j. Pranczui derjo tarti ne A mstau, o Mstau a.
O pats tas a negali nei mstyti, nei egzistuoti, nes inyksta ikart,
vos Kartezijus nustoja apie j galvoti, nusprends igerti raudonojo...
Baigs mintyti i mint, T. su siaubu suprato, kad po jos nra
paruos naujos minties, ir staigiai dingo.
Siaubingomis valios pastangomis jis vl prisivert atsirasti i
niekur. Buvo labai baisu, nes jis nesuvok, kaip jam tai pavyko, ir
nebuvo tikras, ar jam tai pavyks darkart.
Galvoti tik apie paprastus ir konkreius dalykus, - nusprend
jis. - Tiesiog prisiminti, kas buvo anksiau. Ir laikytis to...
T. prisimin, kaip pro traukinio lang atrod baltas dvaro rmas
ant kalvos. Paskui prisivert su visomis smulkmenomis prisiminti
kup, Knopf prie lango, up, tilt ir kunigaiktiens Tarakanovos
laiv.9
99 Ren Dekartas (.Descartes), lotynizuotas vardas - Kartezijus (Cartesius).

147

Tai i ties padjo laikytis paviriuje.

Kuo labiau T. susitelkdavo ties prisiminimais, tuo geriau ap
iuopiami jie darsi - ir pamau jam m rodytis, kad jis regi kak
panaaus sapn atmerktomis akimis. Kai kas buvo sismoninta ir
pastebta tik dabar: pavyzdiui, vieno i Knopfo palydov varko
atlape ppsojo Mykolo Arkangelo draugijos enklelis, o kunigaik
tiens Tarakanovos valgomajame vos pastebimai kvepjo paiuliais100.
Dar prisimin ponas su katiliuku ir cigaru burnoje, veimaiiu
pravaiavs Kovrovo gatve pro T.: ponas, be jokios abejons, tvirtai
sitikins, kad uima patikim viet pasaulyje ir kad pats tas pas
aulis yra nepajudinamas. Ir dar labai aikiai ikilo graudiai avi
mergyt rausva suknele, prabgusi Bajor viebuio koridoriumi.
Taiau prisiminimai buvo panas ibal lempoje: jie pamau
idegdavo. Neaiku, kiek prajo laiko, bet kai atmintis atsitrenk
paskutin pasiekiam - sprogim prie apleistos prieplaukos, visas
k tik nuvilnijusio gyvenimo kontras gavo galutin ibaigtum.
Jo paskutiniame puslapyje jau buvo padtas takas; dabar jau
nebuvo galima pakeisti n vieno enklo. Prisiminimai baigsi, ir T.
su lidesiu paman, kad netrukus ir vl prasmegs nebt: penas,
leidiantis egzistuoti protui, artjo prie pabaigos.
Gali bti, - paman T., - kad tai net ne a pats prisiminiau? Gal
kas nors pervyniojo mane pradi? K dabar daryti? Kaip susiturti?
adinti geismus? Kad ir paius tamsiausius ir emiausius... O a j
turiu? tai Aksinja... Grai, taip... Ar a j myljau i tikrj? Ir ar ji
mane prisimena? Ar jos neslegia isiskyrimas? Antra vertus, susiras
kit... Juolab kad tai vis tiek ne jinai, o tasai velnio netas Mitenka...
Taiau Aksinj vis tiek prisimin taip akinamai rykiai, kad is
prisiminimas akimirkai sustabd i vis pusi ugrivani nebt.
O juk gyvenimas ities panaus tekst, kur mes nepaliau
dami kuriame, kol alsuojame. Kaip tai vadino Arielis, Tiuringo
maina? Mums atrodo, kad mes kak veikiame, sprendiame, kal
100 Paiulis - puskrmis, kils i Filipin sal; i lap gaminamas eterinis alie
jus, o diovinti lapai naudojami kaip insekticidas.

148

bame, o i tikrj paprasiausiai per popieri bga adata, nuskaito

vien enkliuk ir spausdina kit. Tai ir yra mogus...
Pasistengs T. tiksliai prisimin Arielio odius:
O paskui tas neaiku kieno paraytas tekstas mgina ir pats
k nors sukurti ir prasimanyti - tiesiog protu nesuvokiama.
Senelis kalbjo, kad mogus yra tokia iliuzin btyb, jog
dauginti aplink save naujus vaiduoklius jam - dviguba nuo
dm...
Nuodm? - paman T. viltingai. - Nuodminga? Tai jau do
mu. Nes jeigu yra nuodm, turt bti ir nusidjlis. Nra joki
abejoni. Gal nors u to usikabinti? Tik tai kaip nusidti be kno?
Problema... ventvagyst? Vargu. Ir kam ji ia reikalinga... Nebent
ities priveisti nauj vaiduokli. K daro Arielis? Ima ir rao. O ia
nei plunksnos, nei rankos, nei stalo, nei popieriaus...
T. paband sivaizduoti sies plunksn.
Jam pavyko.
Tada T. nupie vaizduotje medin raomj stal su popieriaus
krvele.
itai taip pat i karto pasisek, ir net labai skmingai - stalas
ijo toks apiuopiamas, kad ant jo darbinio paviriaus galjai i
rti kypas met rieves, sudaranias kak panaaus moters figr
perdtai storomis kojomis ir daugiasluoksniu vriniu ant ilgo kak
lo. Popierius taip pat kuo puikiausiai pavyko, buvo matyti net fak
tra. O alia popieriaus be ypating pastang atsirado deganti va
k ir bronzin gulbs, tarp kurios sparn tvaskjo nedidelis juodas
eeras, formos raalin.
Taiau tada dingo plunksna. O kai pavyko grinti plunksn,
prapuol stalas, popierius ir raalas.
tai stalas, - paman T., valios pastangomis grindamas stal
viet. - Kur jis stovi? Stalas turt stovti kambaryje...
Taiau vietoj kambario staiga atsirado absoliuiai konkreti bre
zentin kariuomens palapin. Bet T. nespjo isigsti - palapin i
karto dingo.
149

Akimirk jis pajuto toki begalin vienatv, kad i jam pasirod

mane panai fizin skausm.
Nepasiduoti. Kambarys turi turti sienas^Bent vien sien.
Jis pavelg tenai, kur turjo bti siena, ir i tikrj j pamat ne tiek pamat, kiek sukr savo vilgsniu. Paskui jis lygiai taip pat
pamat kitas sienas. Kambarys tarsi atsirasdavo priklausomai nuo
to, kur nukrypdavo jo dmesys, - tikriau tariant, kol kas dar ne
kambarys, o keturios viena po kitos atsirandanios sienos, dengtos
uolinmis ploktmis. Ant vienos i j kabjo impresionistinis
Eliziejaus lauk eskizas paauksuotais rmeliais: neapibrti arkli
sturpliai, o vir j - gelton ir raudon iburi plmai, praskiesti
vakaro miglos.
T. pakl akis, paskui jas nuleido, ir kambarys gavo lubas ir
grindis - taiau pradingo sienos. Kai perkl vilgsn ant sienos, ji
klusniai atsirado, bet dabar be paveikslo. Ir dar dingo lubos.
Po keli minui jam vis dlto pavyko surinkti vis kambar.
Jis buvo panaus viebuio kambar - var ir absoliuiai prast tik be lang ir dur, kaip vaikikoje mslje.
Ir gerai, - nusprend T. - Nereikia joki dur ir lang. Kas
ino, kas u j...
Nederjo galvoti apie tai, kas liko anapus sien, - praraja galjo
siverti vidun. T. vis maiausiai geid ir vl dingti be joki garan
tij, kad pavyks sugrti atgal.
Kita vertus, - paman jis, - kodl praraja? Juk praraj a si
vaizduoju lygiai taip pat, kaip it kambar, kad bent k nors gal
iau atsiremti vilgsniu. Todl, kad i tikrj... Net neinau, kaip
ia pasakius... Beje, a ir vl galvoju ne apie tai, apie k dert...
T. paskubomis nuvelg kambar, nordamas sitikinti, kad
pajgs palaikyti jo egzistavim. Pastanga pasirod per daug intensy
vi: kambarys staiga prisipild daugybe daikt, kuri prie akimirk
nebuvo. Dabar ant sien kabjo tirolietika skrybl su plunksna,
elnio ragai, dvivamzdis, raudono aksomo uuolaidos (lang u j
taip ir neatsirado) ir dar dvi ibalins lempos, skleidianios iki
baltumo skaisi vies. Dur, kaip ir anksiau, nebuvo.
T. nukreip vilgsn stal.
150

Plunksna negali tiesiog kaboti ore, - pamst jis. - Ir pati b

gioti per popieri. Reikalinga ranka...
Sudtingiausia pasirod sivaizduoti nuosav deln. Paaikjo,
kad T. visikai neprisimena, kaip jis atrod: visos prie jo vaizduots
akis stojusios rankos - putlios ir trumpapirts, raudonos, bekrau
js ir plonos, degusios, paymtos azijietiko gelsvumo - aikiai
priklaus kitiems. Galiausiai T. sivaizdavo balta laikos pirtine ap
maut platak.
Po iokios tokios nejaukios pauzs pirtinta ranka pakl
plunksn, pamerk j raalin ir nubr popieriuje trump
brkn.
Plunksna met ant popieriaus dvigub el. Skaisioje ibalo
viesoje aikiai matsi lapas; buvo matyti net smulkios popieriaus
poros ir plonyiai, beveik nematomi juodi plaukeliai abipus plunks
nos paliktos linijos - naivs raalo bandymai isiverti laisv, isprdus popieriaus kapiliarus. T. ypteljo.
tai itaip ir mogus, - paman jis. - O kur bgti? I tikro: kur
dar bgsi, jei viskas pasaulyje - tiesiog tekstas, o lapas, plunksna ir
raalas priklauso tam, kuris vedioja raides? Beje, iuo metu jas ra
au a pats... Bet kas tuomet a pats? Ar tik ne Arielis?
i mintis pasirod nepakeliamai klaiki.
Dirbti. Rus valstieiui bt juokingos begalybje strigusio
dyko dvarponio proto problemos. Todl kad rus valstietis ino tik
darb nuo ryto iki vakaro. tai ir mes dirbsime neatsitraukdami.
Imkim ir pabandykime k nors parayti...
Plunksna paliet popieri ir para:
UP
T. tuoj pat ivydo i up - ji buvo smaragdo alumo ir pldo
tarp rusv akmen skardi, vir kuri kilo neaukt balt namu
k erpiniai stogai. Regis, tai vyko kakur Italijoje.
domu, - paman T. - I kur visa kita - krantai, namai? Ir ar
galima visa tai pakeisti?
Pamerks plunksn raalin, prira:
151

LEDO SUKAUSTYTA UP
Ir up pasikeit. Vietoj smaragdo juostos prieais T. radosi be
kratis ledo laukas - up pasidar labai plati. Rusvi pakrani ak
menys dingo. Kiek tik mat akis, visk deng sniegas. Buvo iemos
vakaras: gelsvai mlyn debes properoje deg raudona besilei
dianios sauls akis.
T. pajuto, kad j perpild linksma rinti jga, panai t sauls
nutviekst smaragdo sraut, kuris pasirod jam paioje pradioje.
Vadinasi, a i tikro visk galiu, - paman jis. - Ir nra nei
Arielio, nei jo parankini. Kas dabar mano krjas? A pats! Paga
liau... Galima sugalvoti save i naujo. Vis dlto neskubsime nieko
keisti. Pradioje visai tiks grafas T. Pirmiausia reikt isivaduoti
i ito limbo101... Kad ir ten pat, i kur mes ia patekome. Imkim ir
pabandykim pat trumpiausi marrut...
Pirtin priartjo prie popieriaus ir m greitai rayti:
Ledo sukaustyta up, be jokios abejons, buvo Stiksas, ski
riantis gyvj pasaul nuo to, kam pavadinti moni kalba
nra odi. Trigalvis Cerberis, ano pasaulio vart serg
tojas, buvo kakur netoliese - tai galima buvojusti i melan
choliko siaubo, kuris bangomis ritosi per siel. Taiau kol
kas grafas T dar nemat sargybinio. Jis jopakrante link ap
snigt griuvsi, dunksani ledinio lauko pakratyje. Kran
tas, kuriuo jis jo, buvo mirties krantas...
t.

Rsios saullydio spalvos smon siver su tokia jga, kad

pirtinta ranka dingo. Buvo nesuprantama, i kur atsirado itisas
pasaulis, realus ir akinamai rykus: T. niekada gyvenime nieko pa
naaus nebuvo regjs.
101 Limbas (pragaro prieangis) - vieta, kur, pasak katalik, po mirties paten
ka nekriktyt kdiki ir dor nekrikioni sielos, o iki Jzaus Kristaus
mirties patekdavo visi teisieji. Pastaruoju metu Katalik Banyia atsisako
limbo doktrinos ir teigia, kad mir nekriktyti kdikiai eina dang.

152

Saullydio gaisai pamau iblso, ir T. vl pradjo matyti kam

bar. is persimain. Tirolika skrybl ir elnio ragai dingo, aksomo
uuolaidos taip pat - utat atsirado itisa kai atvaizd kolekcija.
Didiausia i j buvo juoda afrikietika kauk paslaptingai juo
duojaniomis akiduobmis ir iaud gri sais. Po ja ant sienos
kabjo lentyna, ant kurios stovjo patys vairiausi katinai i tera
kotos, dayto molio ir fajanso. Tarp j itin isiskyr kilmingas gel
tonos spalvos oriento vris su tarkyne vienoje rankoje ir vduokle
kitoje.
Kakodl viena i stovini ant lentynos kai - nedidel, i
pairos labai sena egiptietika juodos spalvos statull - pasirod
T. neapsakomai kraupi. Jos tamsalse migdolo formos akyse buvo
kakas traukianio: T. pasirod, kad jis gali sutekti jas, kaip lietaus
vanduo per kanalizacijos groteles, ir jis greitai nukreip vilgsn.
Vis dlto ia nejauku, - pamst. - Ir kuri gal dabar man itas
kambarys? Svarbiausia nepamirti, i kur atsiranda pasaulis. Anks
iau j kr svetima valia, o dabar... irsim, k sugebu a pats...
Tuo metu aplink atsirado dar kelios lentynos su katmis. Steng
damasis neirti jas, T. nukreip dmes rank su balta pirtine.
Ranka pamerk plunksn raalin ir nune j prie popieriaus
lapo. Nuo plunksnos ant popieriaus nukrito raalo laas ir virto
tvarkingu apskritu juoduliu. lapias juodulio pavirius, atspindjs
lempos liepsnel, akimirkai tapo visikai baltas - ir T. pasivaideno,
kad ant popieriaus prieais j guli sidabrin moneta.

XV
T. nemst, kur link jis eina ir kodl spaudia delne sidabrin
monet. Jis inojo, kad nereikia nieko bijoti. Tai, kas buvo anksiau,
jo visikai nejaudino. Jis buvo tikras - bet kuri akimirk galima
visk prisiminti, pakanka sustoti ir kaip reikiant susikaupti. Tik
tai sustoti nebuvo galima: reikjo suspti iki sauls laidos.
Tikrai sakant, kapstytis po atmint ir nesinorjo. Smon pa
prasiausiai atspindjo realyb, fiksuodama, kad pasaulyje vilpia
153

vjas, po kojomis girgda sniegas, o horizonte plinta raudona besi

leidianios sauls ugnis. Sieloje bt buv visikai ramu, jeigu ne
periodikai kelioms akimirkoms miai uplstanios siaubo ban
gos. Atrod, siaub atnea vjas.
T. inojo, kad monet reikia atiduoti keltininkui pusiau sugriuvusiame pastate prie ledo krato.
Tik koks jau ia galt bti keltas? - pagalvojo jis. - Juk ia le
das... Nieko, tuoj suinosime.
Netrukus pastatas priartjo. Jis buvo dviej aukt - viruti
niai langai spoksojo tuiomis akiduobmis, o apatinius kakas ne
grabiai umrijo plytomis. Stogo nebuvo, regis, jis jau labai seniai
griuvo vidun.
Sienoje, atsuktoje ledo lauk, buvo auktos durys su mayiu
langeliu, kuriame spygsojo maa akut. Prieais duris virum ledo
kilo pailgi sniego barchanai. siirjs T. pastebjo pakrypusio ant
ono ir iki puss prasmegusio po ledu kelto kontrus.
T. prijo prie dur ir pasibeld.
Prajo minut. T. pasivaideno, kad akutje kakas mkteljo,
bet tai galjo bti atsitiktinis viesos blikas.
Staiga langelis su triukmu prasivr. Pro j ilindo ranka nevaria
pilka rankove. T. sutriko ir tada ranka nekantriai spragteljo pirtais.
Prisimins, k turjo padaryti, T. djo deln monet. Ranka
dingo langelyje ir netrukus inr vl. Dabar ji laik u odini dir
eli por masyvi geleini pai. T. vos suspjo jas paiupti, ir
langelis usitrenk.
T. apirjo paias. Jos buvo labai senos, i pajuodusio metalo,
sutrkinjusios ir sueijusios. J forma primin viking valtis; pana
um dar labiau irykino drakon galvos ant virun uriest nosi.
ia staiga kakas i vidaus smog duris ir pasigirdo bjaurus
dergesys, lyg kas bt kuo nors atriu grems metal. Cerbe
ris! - susivok T.
Reikjo skubti. Prijs ledo krat, jis atsisdo ant sniego ir
greitai pritais paias prie koj - odiniai dirai tvirtai ir patiki
mai laik paias. Atsistojs jis ulipo ant ledo, met vilgsn ply
t griuvsius ir nuiuo link ugnimi ulieto horizonto.
154

Jis spjo vos kelis kartus atsispirti ledu, pratindamasis prie

pai, kai i u nugaros atsklido surdijusi vyri girgdesys. T.
atsisuko gars.
Durys atsivr, T. ivydo figr pilka chlamida ant aki u
trauktu gobtuvu ir keist un - pana didel vilkun, tik su i
sigimlikais ivaros pavidalo maiais abipus snukio. Tie maiai
sujudjo, atsisuko, ir T. pasibjaurjs suprato, kad tai dar dvi galvos.
Nepastamasis paleido trigalv un ir is mikliai nuskuod link
ledo krato.
Jeigu tai Cerberis, - galop prisimin T., - vadinasi, prieais ma
ne - Stiksas... Dabar tiktai kit krant... Persikelti kit krant...
Daugiau nesidairydamas alis, jis sibgjo nesibaigianiu ledo
veidrodiu. Seksi prastai, tartum sapne, kur niekada nesiseka bgti
taip pat greitai, kaip tikrovje, o kojos nuolat kliva viena u kitos.
Cerberis sulojo - ne taip, kaip loja unys, o visikai be garso. Bet
jo lojim galjai aikiai justi - siaubo bangomis jis slg sauls rez
gin, ir T. prisimin, kad pirm kart iuos spazmus pajuto, kai m
artintis prie keltininko namelio, tiesiog nesuprato j prigimties.
Staiga jis pastebjo priekyje ant ledo gulint mog. Tai buvo ap
knus vyrikis tarnybiniu fraku su herbu puotomis sagomis, auk
su siuvinta apykakle ir kryiumi ant kaklo. Jis, be jokios abejons,
buvo negyvas. Jo trikamp skrybl su puria balta plunksna mtsi
ant ledo u keli metr nuo kno, o ties perplta gerkle tamsavo
suals kraujas.
Paskui T. ivydo dar vien lavon: moter ilkiniais naktiniais
markiniais. Jos knas buvo suplytas uns dant.
Cerberis - tai sargas, - prisimin T. - Tik k btent jis saugo?
Vargu ar reikia sergti an pasaul nuo gyvj, norini tenai pa
tekti. Veikiau atvirkiai...
uo buvo jau arti. Nors ir kaip band susiimti T., tai jam nesise
k - gerkl gniau baims traukuliai.
Juk buvo garantija, kad viskas baigsis gerai, - paman jis. Bet kokia btent? Taip. Balta pirtin. Kad tik nepamiriau - balta
pirtin...
ie odiai keistu bdu padjo.
155

T. suprato: jis negali sibgti, nes kno judesiai per daug stai
gs, o judti reikia tolygiai, stengiantis, kad mostai rankomis ir at
sispyrimai kojomis bt neskubs ir apskriti, panas natral
vytuokls judjim. Reikjo ne trkioti, o lyg sibuoti pasitink
ant i priekio atbgant led.
Vos jis m judti kitonikai, uo pradjo atsilikti. Netrukus T.
pajuto palengvjim. Jam net pasivaideno, kad igirdo kakur neto
li juok, - bet juoksi vjas.
Atgal nuplauk dar keli keisti ant ledo tysantys lavonai: dama
juodais nriniais, padoriai apsirengs ponas arklio galva (T. prisi
min kalbant arkl) ir galiausiai trys neabejotinai tikri Napoleonai
Tretieji, tik skirtingais gyvenimo etapais: vienas - apyliesis ir jaunas,
tvarkingai pakirpta barzdele ir vienia ordino snaige ant karinio
munduro, kitas daug vyresnis, toli nuo veido skriejaniomis atrio
mis vakuot s strliukmis, ir jau visika saullydio versija su
ile plaukuose, paprasta dvieile liemene po tamsiu naminiu chalatu.
Visi trys Napoleonai guljo pagret, ir jei ne daugyb uns pdsak
aplink, bt galima manyti, kad juos paklojo viena grankulki salv.
O paskui pasirod negyvlis, kurio T. kakodl nesitikjo ia i
vysti. Tai buvo tvas Varsonofijus savo tamsia sutana. Jo veidas bu
vo sudarkytas artimo sprogimo skeveldr, bet emai ant kaktos u
smauktas prakiurdytas klobukas kakokiu bdu isilaik ant galvos.
Net jeigu nelaiml ir apdorojo uns dantys, ito negaljai pastebti.
Kit velion T. taip pat i karto paino, nors niekada ir nemat.
Tai buvo rausvaskruostis plikteljs blondinas, nuo kurio veido net
mirtis nepajg nuplauti atsargaus optimizmo iraikos. Jis guljo
auktielninkas, baletiniu judesiu atmets dein rank, prie kurios
tssi ilga grandinl, prasidedanti nuo liemens sagos. Ant gran
dinls galo karojo maas nikeliu dengtas raktas.
Juk tai banko direktorius, apie j pasakojo Knopfas, - diugiai
paman T. - O raktas - nuo aminybs kurant... Vis dlto prisu
ko, idyklis.
Prie velionio guljo nedidelis geltonas odinis kelionkrepis - jis
buvo tiesiai ant kelio, T. ukliud j koja ir vos nepargriuvo. Kelion
krepis netiktai lengvai nuiuo ledu al.
156

Turbt visa i lyguma ste nusta vairiausi kadavr102, kurie

siek prisikelti, taiau nepajg...
Jis apsidair.
O man, regis, pavyks...
Trigalvio uns nebeimat. Per kn nusirito paskutin baims
banga, o tada T. pastebjo, kad raudona vakaro aros juosta ugeso.
m spariai temti. Vjo gsiai pasidar varbesni, aplinkui
lk sniego tumulai, ir netrukus sisiautjo pati tikriausia pga.
Dabar buvo tamsu, nors pirtu ak durk. veid puiantis vjas
m taip stipriai spausti, kad T. beveik nebepaslinko pirmyn; liko
tiktai viltis, kad vjas lygiai taip pat meta atgal ir trigalv un, jei is
vis dar bando j vytis.
Akimirk vjas pasiek neveikiam gali - ir T. staiga tikrja
to odio prasme ilk i sniego debesies mlyn vasaros vakar.
Jis prarado pusiausvyr ir krito ol. Paios, kurios k tik
tvirtai laiksi ant koj, paios nulk ir nuiuo sniego debes,
kuris liko u nugaros, paskui is debesis m suktis, i pradi virs
damas viesulu, tuomet - laibu sniego dulki stulpu, ir dingo be
pdsako.
Buvo beveik sutem. T. guljo olje prie kakokio mro griu
vsi. Baisiai skaudjo galv, maud kulkos nubrozdinta ranka, vis
dlto jis buvo gyvas.
Bomb jis pamtjo tiksliai: per sprogim T. pataik tylos zo
n, ir jis nenukentjo.
Vienuoliams pasisek maiau. Visi juodaskverniai buvo nebe
gyvi: j skeveldr suaiyti knai guljo aplink T. naikinimo spin
dulio atstumu nuo sprogimo epicentro nelyginant siaub kelianios
mirties glels iedlapiai, o jos viduriukas buvo jis pats. Atokiau ty
sojo Varsonofijus - ia jis atrod kitaip negu ant ledo. Kraujo i
paskui jo kn rod, kad jis band liauti, taiau jg uteko neil
gam. Po jo ol atgrtu veidu pritekjo didel kraujo bala, kurioje
dabar mirko klobukas.
102 Kadavras (lot. cadavre) - lavonas, negyvlis.

157

T. atsistojo, pavelg tenai, kur dingo sniego viesulas, ir staiga pa

stebjo kak geltonuojant olje. lubiodamas prijo ariau ir pa
mat t pat kelionkrep, kuris mtsi ant ledo prie negyvo banki
ninko - laikrodi specialisto. Kelionkrepis nebuvo urakintas,
pradars j T. ivydo vienodus popieri suvyniot monet stulpelius.
O tai pravers, - paman jis, - a gi isibergdiau i pinig...
Kai jis ijo keli, buvo jau visai tamsu. Jis jaut bais, neemi
k nuovarg - tarsi jam ant pei kabt naiai su vininiais kibi
rais, kupinais Stikso vandens.
Netrukus kelyje sumavo iburlis - tai buvo ibalinis ibintas
ant veimo ienos. T. sustojo paiame kelio viduryje, kad valstietis
pamatyt j i toli ir neisigst. Privaiavs veimas sustojo.
- Pametk, brolau, - tar T. - Atsilyginsiu.
- Kur nuveti, pone?
- Peterburg. Ir greitai, brolau, greitai.
Valstietis kiek pamst ir linkteljo. T. lipo veim ir usiklojo
sulamdyta gnia, gulinia ant ieno.
Pavaiavus kelias minutes, kai j jau marino miegas, valstietis
pasiteiravo:
- O Peterburge kur, pone? Jis didelis.
- Pas Dostojevsk, - rytingai atsak T.
- Dostojevsk? - nusistebjo valstietis. - Teikiats juokauti, po
ne. Jau kiek met, kaip Dostojevskis mirs.
- Meluoji...
- Galiu persiegnoti, pone.
- Tada viebut. Pat geriausi, Nevsk.
- Padarysime.
Vis dlto kakoks per daug paslaugus ir mandagus valstietis, mst T. migdamas. - Tarsi jis pastaruosius deimt met kasdien
bt vainjs keli tikdamasis pavti pon, k tik persiklus
per Stiks. Tikriausiai tolstojininkas... Kita vertus, kiekvienas rus
mogus turi paslapt, tai kodl negalt rastis kaip tik toki vals
tiei? inoma, reikt padirbti prie paveikslo. Pamstyti, kaip
jis augo, kaip jo siel paveik didieji ms Tvyns vykiai... Arba
veriau tiesiog duosiu jam auksin ir trauk j velniai, ities.
158

2 DALIS
IMPERATORIAUS SMGIS

XVI

Arielis stovjo prie didels baltos spintels su kakokiomis juo

domis rankenlmis ir keptuvje, po kuria plaikstsi linksm ydr
ugneli vrinys, kep kiauinien. Jis vilkjo violetinius apatinius ir
avjo numintas odines lepetes.
T. stovjo jam u nugaros. Jis nenuman, kur yra, taiau suvok,
kad ia bti jam nedert ir kad Arielis pyksta ant jo u netikt
vizit. Tokiomis aplinkybmis beveik nebuvo vilties paliesti neu
gijusi demiurgo aizd, taiau pasirinkimo nebuvo, todl T. kalb
jo kartai ir nuoirdiai, nesirinkdamas odi:
- Ar js bent sivaizduojate, kokia tai kania - inoti ir suprasti,
kad gyveni, kenti, vargsti tiktai tam, kad tamsi glind vada galt
usidirbti pinig? Bti mstaniam, visk suprasti, visk matyti ir tiktai tam, kad jus panas padarai galt prisikimti kapus...
- Tai tai kaip js, - neatsisukdamas palingavo galva Arielis. Tai ai.
Kur laik tvyrojo tyla, kuri trikd tik keptuvje spirgantys
riebalai. Paskui T. sumurmjo:
- Atleiskit, nesusivaldiau. Nereikjo ito sakyti.
Arielis taikiai linkteljo.
- inoma, nereikjo, - atsiliep jis. - Js tai bent inot apie sa
ve ties. O kiti ivis nieko nenutuokia. Nardo nuo tilt, uoliuoja
irgais, atskleidia nusikaltimus, ilauia seifus, atsiduoda nuosta
biems nepastamiesiems, veria karalius, kovoja su griu ir blo
giu - ir visa tai be maiausi smons provaisi. tai, girdiu:
Dostojevskio charakteriai, paveiksl gilumas. Kokie, po velni, cha
rakteriai? Argi gali turti personaas psichologin gelm, jei jis n
nenutuokia, kad yra policinio romano herojus? Jeigu jis nesuvokia
161

tokio paprasto dalyko apie save, tai kam tuomet reikalingos jo min
tys apie moral, dorov, Dievo teism ir monijos istorij?
- Jis bent jau nesikankina kaip a.
- Sutinku, grafe, - tar Arielis. - Js padtis dviprasmika ir
tragika - bet js j suprantate! Suprantate todl, kad suteikiau jums
toki galimyb. O kiti jos neturi. Prisiminkite Knopf. Padoriausias
mogus. O nieko nesuprato, nors aikinot jam pus dienos. Iki iol
jo gaila.
- Desperacija, - sukudjo T.
- O, js manot, man geriau? - isiiep Arielis. - A gi jums
nuolat kartoju - a niekuo nesiskiriu nuo js. Tik js gyvenate
dom gyvenim, o a - ne.
- Man kakodl atrodo, - suabejojo T., - kad taip kalbdamas
js gudraujate. Js laisvas mogus, jeigu viskas gris, galite ssti
garlaiv ir iplaukti Konstantinopol. O mans net negali vadinti
asmenybe tikrja to odio prasme. Tik etiket su odiu T., kuri
slepia tai vien, tai kit perjn - priklausomai nuo js rinkotant poreiki. Js turite valios laisv, o a - ne.
- Valios laisv? - prunkteljo Arielis. - Liaukits. Tai tokia pat
buka banyios dogma, kaip tai, kad Saul - visatos centras. Valios
laisvs niekas neturi, mokslas tai tyliai ir neafiuojamas rod.
- Ir kaipgi?
- tai taip. Js k manote, tikras mogus - a arba, tarkim, Mitenka - yra asmenyb, gebanti priimti sprendimus? Taip buvo mano
ma prajusiame amiuje. Tikrovje mogaus sprendimai susidaro
tokiuose tamsiuose smegen ukaboriuose, kuriuos negali pavelgti
joks mokslas, ir priimami jie mechanikai ir nesmoningai, kaip pra
moninio roboto, kuris matuoja atstumus ir gria skylutes. O tai, kas
vadinama mogaus asmenybe, paprasiausiai paymi tuos spren
dimus savo antspaudu su odiu tvirtinu. Be to, visus be iimties.
- Nevisikai suprantu, - apsiniauk T.
- Na irkit, - atsak Arielis. - tai, tarkim, nutukusi moteris
nusprendia daugiau niekada nevalgyti saldumyn, o prajus va
landai praryja okolado dut - ir visa tai ji nusprend pati! Tiesiog
persigalvojo. Realizavo valios laisv. Tikrovje persijung kakokios
162

rels, galv eng kitas lankytojas, ir viskas. O ta js asmenyb

kaip japon imperatorius visk patvirtino, nes jei pabandyt bent
kart nepatvirtinti to, kas vyksta, tuoj paaikt, kad ji i viso nieko
nesprendia. Todl pas mus rytais pus alies meta gerti, o per pie
tus jau stovi eilje prie alaus - ir niekas nesikankina dl asmenybs
susidvejinimo, o paprasiausiai vis toks turtingas vidinis gyveni
mas. tai jums ir visa valios laisv. Js k, nortumte bti geresnis
u savo krjus?
- Kur jau man su jumis ginytis, - tyliai pratar T. - A gi tik
ll. Visai kaip tas juodas pajacas, su kuriuo nekuiavausi pas igo
nus... Ties sakant, js ir neprietaraujate. Js tiesiog teigiate, kad
taip pat esate ll.
- Teisingai, - sutiko Arielis. - Bet tai neturt sudaryti preteks
to nusiminti. Mes - marionets, ir visus ms veiksmus galima pri
lyginti plikai mechanikai. Bet iki galo perprasti itos mechanikos
niekas nesugebt - tokia ji sudtinga ir paini. Todl, nors kiekvie
nas ms i esms tra mechanin ll, niekas neino, kok ji fint
ikrs kit akimirk.
- tai, praau, - nusimin T. - Js bent jau galite krsti fintus.
- Mielasis, bet argi tie fintai mano paties?
- Tai kieno gi?
- Na pagalvokite. tai, pavyzdiui, js sigeidte Aksinjos - argi
galima tvirtinti, kad tai js paties kaprizas? Tiesiog buvo Mitenkos pamaina. Na, o jei a usimaniau paimti paskol su dvylikos
procent metinmis palkanomis ir nusipirkti nauj mazd, kad
paskui stoviau smirdinioje spstyje ir spoksoiau skyd su de
vintosios mazdos reklama, argi tai mano geidis? - Arielis intona
cija iskyr od mano. - Skirtumas tik tas, kad jus daro vienas
Mitenka, o mane - ikart deimt suki i trij smegen plovimo
kontor. Ir jie anaiptol nra piktadariai, o visikai tokios pat mecha
nins lls, ir bet kur i j aplinkinis pasaulis kasdien lenkia su tuo
paiu slogiu abejingumu.
- Bet kodl mons visa tai daro vienas kitam?
Arielis kakam pagrmojo pirtu ir ijung ugn po savo kiau
iniene.
163

- Taip tik atrodo, kad tai daro mons, - paaikino jis. - Tik
rovje i t moni nesuiekotum n vieno realaus veikjo net su
paia skaisiausia lempa. A gi jau aikinau - js ten aptiksite tik
pasmons tamsybje spragsinias hormon reles ir devais103 su
viena spyruoklle, pliekiant savo tvirtinu ant visko, kas paklius
po ranka.
- Js kakaip visk suprastinate, - suabejojo T. - mogus turi
ir k kita.
Arielis gteljo peiais.
- Dar yra laistykl, visa tai paliejanti emocijomis. J apskritai
gali valdyti bet kuris priklyds rinkodarininkas... tai, pavyzdiui,
ne kart pastebjau: iri kok nors populiar Holivudo blokbaster104- nusmurgs das nuo pirmo iki paskutinio kadro, spjaudaisi, raukaisi - o paskui staiga stoja patetika muzika, rstus karys
ekrane saliutuoja mergaitei su balionliu, ir akys paios sudrksta
nuo aar, nors ir nesiliauji spjaudytis... Lyg visi privalomi sielos
judesiai bt rayti kompaktinje ploktelje kartu su garso take
liu ir titrais. Juk tik vienas Hamletas man, kad sudtinga spusioti
jo votuvus. Nuo t laik Danijos karalystje daug ko imoko.
- Taiau kas spusioja votuvus?
Arielis pakrutino ore iskstus pirtus.
- O kas spaudia rylos votuvus? Svirtys. tai ir ia tokia pat
ryla. Negyva ir beprasmika, kaip vulkaninis procesas Mnulyje.
Atskleisiu jums baisi paslapt: net ir patys galingiausi bankininkai
ir masonai i pasaulio vyriausybs - viso labo tokie pat prisukami
apelsinai105. Visus iki vieno monijos vadus prisuka pilnas smlio
vjas, puiantis vir ms negyvos negyvenamos planetos.
- Taiau...
- Nesiginykite, - lidnai nutrauk Arielis. - Nereikia, ia gin
ytis beprasmika.
103 Device (ang.) - taisas.
104 Blockbuster (ang.) - populiarus filmas.
105 Nuoroda Antonio Berdeso (Anthony Burgess) roman Prisukamas apelsi
nas.

164

- Kaipgi beprasmika, - susijaudino T. - Juk js praleidote tai,

kas vis svarbiausia. A turiu neabejotin ir tiksl jausm, kad esu.
A esu! Girdite? Kai kvps oro pajuntu js kiauiniens kvap,
kiekviena mano lstel aukte aukia: a! Tai a jauiu! Argi tai ne
tiesa?
Arielis dirsteljo savo autanius pusryius.
- Ne, - tar jis.
- Kitaip tariant, js norite pasakyti, kad tai is aikiausias ir
tikriausias i vis jausm - mano bties pojtis - taip pat apgaul?
Iliuzija?
- Suprantama. Ir inote kodl?
- Kodl? - apstulbo T.
- O todl, - Arielis atsak neskubdamas, lyg smogdamas tiks
liai apskaiiuot smg vytine, - kad tai, kas svarbiausia, js pa
mirote. Juk tas vis tikriausias ir neklaidingas js egzistencijos
pojtis gimsta ne jumyse, grafe. O manyje. Cha cha cha cha!
- Ne! - suklyk T. - Ne! Kankintojas!
Jis norjo griebti Arieliui u gerkls, taiau nesuvokiama jga
sukaust jo kojas ir rankas - tarsi Arielis bt spjs nepastebimai
supanioti j virvmis.
T. keliskart nirtingai pasimuist ir suprato, kad galutinai susi
painiojo - ir kuo stipriau kovoja, tuo stipresni darosi jo paniai.
Tada jis m klykti.
- Js viesybe? - kakur alia sunerimo paslaugus sodrus ba
ritonas.
- Virv, - sukriok T., - virv nuimk!
- Tai ne virv, - paguod baritonas, - teikts susipainioti pa
klodje. Gerkl smaugia.
Sutelks jgas T. isivadavo i sutarytos paklods ir pasirm
ant alkni.
- Kur a? - paklaus.
- Teikiats bti savo kambaryje, - atsak prie lovos stovintis
liokajus su livrja. - Hotel d'Europe, Peterburgas.
T. kur laik tyrinjo ryto viesos nupraust savo liukso erd
v, - auksins gls - kryiai - ant sien apmual, lub lipdyba,
165

vaizduojanti angelus, aidianius su zefyrais106, nuo skersvjo vir

panti muslino uuolaida virum lovos, - ir galop visikai atsitokjo.
Ir vl Arielis! - paman su apmaudu. - Taiau k reikia jo pa
sirodymas? Nejaugi jis ir vl bando sibrauti mano gyvenim? Nors
vargu. Kam jam tai? Jis gi met mane kaip iukl. Be to, anksiau
jis man niekad nesisapnavo, o visad apsireikdavo tikrovje... Ma
tyt, bsiu sukrs j pats drauge su visomis tomis prisapnuotomis
beprasmybmis, kurias jis paist. Neverta sureikminti sapn...
Liokajus tebestovjo prie lovos.
- Ko tau? - paklaus T.
- sakte paadinti anksti ryt, js viesybe. Sakt, tursite du
svarbius susitikimus. Pirmasis deimt ryto.
- O kiek dabar?
- Septynios, - atsak liokajus.
- Liepk patiekti kav ir pusryius.
- Jau patiekta. Ant stalo.
T. uuod kavos aromat.
- Na gerai, ai, mielasis, - tar jis. - Tuomet eik. Ir pasiimk
rubl, pinigai ant veidrodio.
- Ai, js viesybe, - atsiliep liokajus.
- Dar kas nors? - paklaus T., pastebjs, kad is delsia.
- Js jau laukia. Tas ponas, kuriam paskyrt vakare. Regis,
nervinasi. sakysite atsakyti?
T. atsisdo lovoje, nukor kojas.
- Kas per ponas? - paklaus. - irninis?
Liokajus linkteljo.
- Taiau kodl taip anksti?
- Negaliu inoti.
- Gerai, - tar T. - Liepk pasakyti, kad priimsiu per pusryius,
ikart, kai nusiprausiu.
Prajus ketviriui valandos, kai T. aukso spalvos ilko chalatu
su kutais gr kav, kambar jo lankytojas. Tai buvo ponas irni
106 Zefyras - senovs graik Vakar vjas.

166

spalvos varku, kakaip neapiuopiamai panaus velion Knopf

(arba veikiau jo vyresnj brol - buvo jau pagyvens).
- Prisskite, , - tar T. ir mosteljo kd prieais.
Per prajus susitikim irninis ponas prisistat Serafimo var
du, bet T. pagal galimybes stengsi netrikdyti angel vartodamas
pseudonim, apsieidavo neaikiais garsais ir vardiais.
Sveias atsisdo, nusim nuo galvos katiliuk ir pasidjo ant
kelio.
- Tikjausi sulaukti js vakare, - tar T. - Kas nutiko?
- Vakar pastebjau, kad mane seka.
- it kaip, - abejingai numyk T. - Ir k tai galt reikti?
- Nieko gero, - atsak irninis. - Oberprokuroras Pobedonoscevas, apie kur pareigojote surinkti duomenis, priklauso auk
iausiam valstybins biurokratijos sluoksniui. Ir spju, kad vykiais
susidomjo Treiasis skyrius. Galimas daiktas, jie mano, kad nihi
listai rengia teroro akt.
- Tai vienintel prieastis, dl kurios taip anksti klts ry
t? - paklaus T.
- Ne, - atsak irninis ponas. - Paaikjo viena domi aplinky
b, todl nusprendiau spti jus.
- Kokia gi?
- ryt esate paskyrs susitikim su mongol mediumu Dambonu Tulku. Tai tai, man pavyko isiaikinti, kad jis taip pat susijs
su Pobedonoscevu.
Pone, - susirauk T., - a pavediau jums surinkti informacij
apie Pobedonoscev, taiau nepavediau nipinti mans.
irninis ponas nusiypsojo.
- Kartais ms darbe tai neivengiama, - tar. - Mes tikrina
me kontaktus t person, apie kurias renkame duomenis, o kartais
ir t kontakt kontaktus. Galjau i viso neusiminti apie fakt,
bet pamaniau, kad jis sudomins jus. Ypa jei praneiu tai prie jums
susitinkant su mediumu.
T. linkteljo.
- Veriau i eils, - tar jis. - Pradkime nuo svarbiausio. Ar
isiaikinote tai, ko praiau?
167

irninis ponas isim i varko kiens keliskart perlenkt

kalkinio popieriaus lap, iskleid ir paklojo ant stalo.
- Kas tai? - susidomjo T.
- Namo, kuriame gyvena Pobedonoscevas, planas. Gatvs ura
ytos, taiau ia, kamputyje, dl viso pikto dar ir tikslus adresas jei vis dlto nusprstumte vykti karieta. Butas etame aukte,
paymtas kryiuku. I anksto turkite omeny: atsarginis jimas
ukaltas, eiti ir ieiti galima tik centriniais laiptais.
- O kas ia per raudoni ratukai ir linijos?
Kanalizacijos liukai ir kanalizacijos schema. Matote, liukas prie
pat jimo. iame rajone itin plaiai isiakojusi tuneli sistema, tik
r tikriausios katakombos. Puikus atsitraukimo variantas baigus
reikal.
- Gerbiamas pone, - tar T., - i kur js itraukte, kad kalba
ma apie kok reikal?
- Atleiskite, - sutriko irninis, - lepteljau nepagalvojs.
- Apsauga?
- Namas nesaugomas. Taiau pat oberprokuror sergsti gink
luoti vienuoliai, priklausantys tai paiai draugijai, kaip ir jis. Greti
mame name rengta kakas panaaus kareivines - pavojaus atveju
jis skambina telefonu, ir po penki minui jie jau vietoje. Tuo tiks
lu teko...
- Nesvarbu, - nutrauk T. - Ar jums pavyko isiaikinti, kas tai
per slapta draugija?
irninis ponas dygiai nusiypsojo ir pratar:
- Sodomitai.107
- Kodl taip manote?
irninis gteljo peiais.
- Tiesiog i patirties inau, kad slaptosios draugijos daniausiai
neturi jokios paslapties, iskyrus it. Antraip kuri gal jiems
slaptumas?
- Galbt taip maskuojama kita, dar smerktinesn, veikla?
irninis pakraip galv.
107 Sodomitas - mogus, praktikuojantis sodomij.

168

- Vargu. Skolinti pinigus u procentus iais laikais galima visi

kai atvirai - Anglijos karalius u tai net ventina riterius. O ne
trukus, manau, ventins ir u sodomij. Tik kam jie dabar rpi, tie
Anglijos riteriai? tai laikraiai ra, kad pernai Manesteryje...
T. nutrauk j delno judesiu.
- Prayiau nenukrypti, - spjo jis. - Kuo konkreiai js remia
ts, darydamas toki vienareikmik prielaid? Kokiais faktais?
irninis ponaitis perdjo savo katiliuk nuo kelio ant stalo,
kio rank vidin kien ir itrauk ipampus tokios pat irniens
spalvos, kaip ir jo varkas, vok. Voke guljo kakoks cilindro for
mos daiktas.
- Kas tai? - paklaus T.
- Js mongolo mediumo atsakymas Pobedonoscevo paklau
sim. Rizikuodamas savo gyvybe pavogiau i oberprokuroro pato
ds. Paties paklausimo neturiu, bet viskas aiku i atsakymo.
T. atpl vok. Viduje buvo sulankstytas popieriaus lapas ir
cilindras, padengtas blizgia balta mediaga.
- Fonografo volelis?
- Tikrai taip, - patvirtino irninis.
T. iskleid popieri ir perskait:
Js ekscelencija pone Pobedonoscevai!
Atsakydamas js paklausim, skubu praneti, kad, kiek
man inoma, Tibeto lam mokymas niekaip neaikina tos
aplinkybs, kodl dails jaunikaiiai neretai bna link pederastij. Kaip privatus asmuo vis dlto galiu tai k pasaky
ti. Gyvi bdami dauguma pederast aistringai siekia grai
berniuk, nes toks yra turinij polink i nuodm idea
las. Taiau kai nuodm pasiekia tok laipsn, kad paverta
pai mogikosios esybs erd, net mirties bna per maai
iai aistrai ugniauti, ir ji persikelia kit gyvenim, kur
daniausiai isipildo pats stipriausias trokimas, neisipilds
prajusiame, - taigi nuodmiautojas atgimsta savo buvusio
dievaiio pavidalu. Taiau kaip tik tada ikyla aiktn visas
169

mogikj sieki virsmo pasmerktumas: tas, kuris anksiau

sekiodavo paskui apveidius jaunikaiius, pats tampa nedo
ro susidomjimo objektu. Tikra tiesa, koks bergdumas: kas
yra jaunysts grois, jei ne grsms sdynei altinis? Ir itaip,
Js ekscelencija, igyvenimo gyvenim.
Prie io rato pridedama fonografo bgnel rayta senovs
tibetiei daina Kai burna nusidjau, tais metais mano lama
miru. dainavojoginas Denisas Bykososovas, Bon tradicija.
Priimkite ir persk.
Urganas Dambonas Tulku VI
- Bgnelis sugadintas, - susirpins tar irninis ponaitis. - Ar
matote, tas ilgas brimas? itoj vietoj usikirs, bet klausytis ma
noma. Kakas labai keista - emas mykimas ir lamesiai. Bet sieloje
ikart darosi neramu.
T. akimirkai susimst.
- Sakte, itas mediumas bendrauja su Pobedonoscevu. Ar tu
rjote omeny...
- Ne, k js, - nevankiai nusiiep irninis. - Tik stiliaus fig
ra. Oberprokuroras Pobedonoscevas domisi spiritizmu, ir lamos
Dambono kontaktai su juo yra grynai profesinio pobdio. Lama
vadovauja seansams kaip spiritus. Vis dlto nusprendiau praneti
jums, kad jiedu pastami.
- Ai, - palkjs tar T. - O tas lama i tikrj geras mediu
mas?
- Spiritist aplinkoje kalbama, kad jam nra lygi Peterburge.
Neva jis gebantis ne tik ikviesti dvasias, bet dar ir skaityti irdis, ir
regti ketinimus...
- Btent taip ir yra, - staiga atsklido tylus, bet aikus balsas, suprantama, su tam tikrais apribojimais...
T. ir irninis ponas vienu metu atsigr.
Tarpduryje stovjo neauktas kresnas vyrikis plikai skusta
galva, palyginti jaunas, tamsiai raudona sutana - tokios spalvos ir
sukirpimo, kad, iskirdama j tarp miestietikai vilkini moni,
170

tuo pat metu per daug netrauk dmesio, i tolo pandama

mantr ir ryk vasarin palt. Vienoje rankoje jis laik susukt
laikraius ir virve perrit didok gabarit paveiksl, kita narst
stamb medin roin.
- Pone Dambonai, - tar T., - nesitikjau js ivysti taip
anksti - mes, regis, sutarme deimtai.
- Kaip ir atspjote, grafe, atsirado nauj aplinkybi.
Ir lama mosteljo galva irnin. Tas pam nuo stalo savo kati
liuk ir sitemp, pasirengs lyg mutis, lyg ir sprukti.
- Girdjau js pokalb su iuo ponu, grafe, - pareik lama, todl jums pretenzij neturiu. O jums, ponuli, - lama atsisuko
irnin, - klausim taip pat neturiu, kaip negalima klausti vilko,
kodl is vagia verius. Taiau man reikalinga i mediaga, nes jos
laukia klientas. Gal leisite...
Dambonas prijo prie stalo, pakl nuo jo fonografo velenl
ir Pobedonoscevui adresuot ratel, djo atgal vok ir susikio
savo palto pavidalo sutan.
- Pinigai krepelyje ant veidrodio, - prabilo T. - Ten imperialai - imkite, kiek jums reikia, ir keliaukite...
ie odiai buvo skirti irniniam ponaiiui, kuris jau spjo atsi
durti prie pat jimo dur. Tas ilgai nesipraydino: keliskart skamb
teljs monetomis, jis nusilenk T., ijo i kambario ir udar duris.
T. atsisuko lam ir nutais prasikaltus veid.
- Pone, leiskite kuo nuoirdiausiai atsiprayti js, a siaubin
gai sutriks... Patikkite, tai nesusipratimas - nesu davs joki nu
rodym dl js.
Lama Dambonas pastat portret ant kds ir tar:
- Tuia jo, grafe, - jau sakiau, jums pretenzij neturiu. Tai js
turtumte man atleisti, kad trikdau pirma paskirto laiko. Teko pa
iam samdyti nipus, kad pasekt it vagii. Ar nepersigalvojote
dl eksperimento?
- A? Ne... Jeigu, inoma, po to, kas vyko...
- Kol kas nieko nenutiko, - tar Dambonas. - Mano klient
tarpusavio santykiai mans nelieia ir niekada juos nesikiu. Tai
pasirengs?
171

- I esms taip, - atsak T. - Tiesa, a ne visai sivaizduoju...

Dambons isitrauk i kiens ma peiliuk, perpjov pa
veiksl veriani virv, perkirto popieri ir kaip od nutrauk po
pierin pakuot ant grind.
T. ivydo Dostojevskio portret iki juosmens - is buvo pavaiz
duotas natralaus dydio, akademine ir kiek oficiozine maniera su tokiu dosniu plauk, poodinio raumenyno ir sveiko rausvumo
priedu, kurio niekada nepagaili dkingi palikuonys.
- Kam tai? - nustebo T.
- Tokie yra mano darbo su dvasiomis metodai, - atsak Dambonas.
- Sakykite, o kaip js i viso galite ikviesti mirusiojo dvasi?
Juk ji pagal js tikjim atgimsta?
Dambonas pairjo T.
- Pagal mano? - paklaus nustebs.
T. pasijuto truput nesmagiai.
- Bet juk js budistas. O budizme, kiek man inoma, tikima,
kad siela atgimsta. Ten net yra lamos atgimli.
- Tikrai, - sutiko Dambonas, - a ir pats esu lama atgimlis.
- Tai kaip tuomet ikviesti dvasi? O kas, jei ji jau siknijo,
tarkime, t sekl, kuris pavog js laik i Pobedonoscevo
pato duts? O mes iekosime Dostojevskio kakur astralinia
me pasaulyje, n netardami, kad jis prie akimirk kalbjosi su
mumis...
- Ir js tikite visomis itomis nesmonmis? - kilsteljo anta
kius Dambonas.
T. sutriko.
- A... Kad a neinau, tikrai. Maniau, kad js tikite. Juk ne a
esu lama atgimlis, o js.
Dambonas atlaidiai nusiypsojo.
- Jei neinote, grafe, mokymas apie lam atgimim susijs tik
su feodalins vienuolyn nuosavybs paveldjimu.
- Tai js kalbate kaip lama? - apstulbo T.
- A kalbu tai kaip lama, kuris niekada neapgaudinja rimt
klient. Todl taip brangiai ir imu.
172

- Kitaip tariant, - toliau smalsavo T., - js i viso netikite rein

karnacijomis?
- Ne visai, - atsak Dambonas. - Mano supratimu, atgimsta
ne pavien asmenyb, o Absoliutas. Tai reikia, kad ne Karlas po
mirties virsta Klara, o vis ta pati neapsakoma jga tampa ir Klara,
ir Karlu ir galop sugrta prigimtin bsen, nepaliesta n vieno i
buvusi siknijim. Taiau i tikrj, inoma, negalima teigti, kad
Absoliutas atgimsta ar siknija. Todl veriau i viso nediskutuoti
ia tema.
- O kaip tuomet vertinti prajusi gyvenim atsiminimus?
Dambonas gteljo peiais.
- Svetim gimim likui ilieka toje maitinamojoje kultrinje
terpje, i kurios randasi ms laikinoji emikoji asmenyb. Kaip
negyvi ols stiebeliai perpuvusiame mle. Bet jeigu jums prie pa
do prilimpa narzano108etiket, tai nereikia, kad prajusiame gyve
nime js buvote narzanu.
- Bet juk visas js mokymas...
- Taip taip, - sutiko Dambonas. - Galite nebetsti. Buda datakose109 sako: Kai a buvau Bodisatva110, kai a buvau caraitis...
Kaip jau sakiau, vienintelis absoliutus protas buvo mumis visais.
Todl tasai i ms, kuris pats tampa tuo absoliuiu protu, gali auk
ljamaisiais tikslais prisiminti visk, k nori. Arba bent sakyti vis
k, k panorjs.
- O kaip tuomet baudiami nusidjliai, jei jie neatgimsta pra
gare?
- Bausm yra ta pasidygtina proto bsena, kuri jis patiria iki
mirties. Tai ir yra pragaras. Visa tai - tik to, kas vyksta ms gyven
ime, metafora. Kita vertus, grafe, labai pasistengus ities galima at
gimti pragare. Absoliuiam protui manoma absoliuiai viskas.
108 Narzanas - natralus gazuotas mineralinis vanduo iaurs Kaukaze.
109 Dataka - sen. ind literatros ris (pasaki, pasak, buitini ir avantirini apysak pobdio proziniai su eiliuotais intarpais kriniai).
110 Bodisatva (skr. bodhisattva < bodhi - visikas supratimas, painimas + sattva - btis; btyb) - budizmo dievyb.

173

- Hm, - numyk T., - koki domi bna lam atgimli. Nie

kada nebiau pamans.
- A ne visai paprastas lama atgimlis, - nusiypsojo Dambonas. - Taiau tai neturi nieko bendra su ms eksperimentu. ino
ma, jeigu dar nepersigalvojote.
- Anaiptol. Mano apsisprendimas tvirtas kaip niekada. Bet i
kur tokiu atveju mes ikviesime Dostojevskio dvasi?
- Jei pageidaujate, - rimtai paaikino Dambonas, - kreipsims
t pat absoliut prot, apie kur kalbjau. Ir papraysime jo pa
mstyti apie jus dominant tikrovs aspekt - kad ir kas jis bt.
Jus domina kontaktas su Fiodoru Dostojevskiu, todl a parpinau
portret, jei galima taip pasakyti, vietoj kelrodio.
- domu. O kaip manote, ar absoliutus protas nesupyks, kad j
trukdo u pinigus?
- Nesijaudinkite, - nuramino Dambonas, - net jeigu taip ir
vyks, problem tursite ne js, o a.
- O kur mes iekosime absoliutaus proto? - nerimavo T.
- Js aptiksite j savyje. Taiau tik trumpam ir su mano pagalba.
Tai k, pradedam?
T. linkteljo.
- Tai klausykite atidiai. Pojiai eksperimento metu gali bti
gantinai netikti. Todl, jei norite gauti atsakym konkret klau
sim, i anksto j aikiai ir paprastai suformuluokite. Vienas du o
diai, daugiausia trys. Ir pakartokite t fraz kelis kartus, kad ne
pamirtumte.
- Toki fraz a jau turiu, - patikino j T.
- Galiau igirsti?
- Jums ji nieko nereik. Teikits: Optos Vienuolynas. Na, arba
Optos Laktingal Vienuolynas. tai ko ketinu klausti Dostojevs
kio, nes kaip tik jis pirmasis pavartojo posak.
- Gerai, - pertar Dambonas, - a ities nesuprantu, taiau
svarbiausia, kad suprastumte js pats. Dar viena slyga. Noriau,
kad eksperimento metu sdtumte priritas prie kds.
T. apsiniauk.
- O itai kam?
174

- Reikalas tas, - atsak Dambonas, - kad mano naudojam

substancij poveikis bna sunkiai prognozuojamas, ir nutinka...
- Substancijos? Kokios substancijos?
- Sugirdysiu jums special tibetietik preparat.
- Atsipraau, - sunerimo T., - js, vadinasi, ketinat aperti ma
ne kakokiais nuodais ir dar pririti prie kds?
- Nepasitikite manimi?
- Js ia niekuo dtas. Turiu nemaai prie, ir pasikliauti ten
ka tik paiu savimi. Jeigu mane uklups, atleiskite, pririt prie k
ds... Nemanau, kad vykiai susiklostys kaip tik taip, bet rizikuoti
negaliu.
Dambonas pasinr apmstymus.
- Sakykite, - paklaus T., - tas js preparatas veikia judesius?
Gebjim valdyti savo kn?
- Tas ir yra, kad ne. Taiau pats js suvokimas patirs rimt
pokyi, ir js paties gerovei...
- A pats geriau inau, kur mano gerov, - atkirto T. - Ar galite
atlikti eksperiment nepriris mans prie kds?
- Tai pavojinga. Ir jums, ir man.
- Kodl?
- Atliekant eksperiment jums, galimas daiktas, atrodys, kad
judate erdvje. Kad js knas nedaryt refleksyvi judesi, j rei
kia prilaikyti...
Tai pasaks, Dambonas nuvelg T. figr vertinamu vilgsniu.
- Virvs, suprantama, patikimiau, - tar Dambonas, - taiau
manau, kad su viena piliule ir taip susidorosiu. Kiek jums svarbi i
slyga?
- Ji lemiama.
- Tuomet prayiau trigubo honoraro. Ir pinigus priek.
- Malonu kalbti su dalykiku mogumi, - nusiypsojo T. Imkite pats, krepys su imperialais ant veidrodio...
Kol Dambonas skaiiavo monetas (tai utruko gana ilgai), T.
prijo prie pasienyje stovinios indaujos, atsistojo taip, kad Dam
bonas nematyt jo rank, ir itrauk stali. Viduje guljo meta
linis kgis su geltonu kapsuls mygtuku ir ant plokio dugno
175

igraviruotu odiu Be atsako. Tai buvo antra bomba - vienintelis

dalykas, liks T. i visos amunicijos, kuri jam pristat i Jasnaja
Polianos.
Regis, pirmoji vadinosi Nesiskundianioji, - paman jis, ir tikra tiesa, vliau niekas nesiskund. O iuo atveju, reikia manyti,
nieks nebeatsakys. Kalvis de Martinjakas itin giliai perprato nesi
prieinim. Gaila mtytis tokiais graiais daikiukais, bet jeigu tas
Dambonas idavikas...
Pasims bomb, T nemaiomis sikio j kien. Kai jis gro
savo viet, lama, kaip tik baigs skaiiuoti pinigus, paslp kap
su monetomis savo sutanos gelmse ir nusiypsojo.
- Viskas gerai, - tar jis. - Iorin procedros forma ities pa
prasta, galime pradti...
Neinia i kur jo rankoje atsirado nedidelis rykus mazgelis. Jis
j imazg (mkteljo skepeta su niriu religiniu siuvinjimu mlyni triakiai veidai, ugnies lieuviai, kakokie tamss kalnai)
ir pastat ant stalo prieais T. nediduk sidabrin turkiais puot
kaukols pavidalo dut. ydros kaukols akuts pavelg T. su
isprogusia nuostaba.
- Atidarykite, - paliep Dambonas.
T. atlenk kaukols dangtel.
Viduje guljo trys piliuls, forma kiek panaios T. kienje gu
lini bomb - lao pavidalo, didumo sulig nagu, tamsiai pilkos
spalvos, su smulkiai maltos sausos ols intarpais.
- Kas ia? - paklaus T., pams vien i piliuli ir keldamas j
prie aki.
ukdeno aaros, - atsak Dambonas. - ukdenas111, jei nori
te inoti, - tai asmenin dvasia, sergstinti Didj Geltonkepur La
m i Potalos rm. Kaip suprantate, geriausia i vis manom
rekomendacij.
- I ko jos padarytos?
- I daugiau kaip imto vairi oli, akneli ir substancij mi
inio. Tiksli sudtis imtmeius laikoma paslaptyje.
111 Dalai Lamos udrausta dvasin praktika.

176

T. pastebjo, kad duts dugne kiekvienai piliulei ispaustos

duobuts, - atrod, kad aaros i bendro centro krinta tris skirtin
gas puses.
- Kodl btent trys? Tai turi koki nors prasm?
- Pagal aki skaii, - paaikino Dambonas. - Pasaulieiams
rekomenduojama viena piliul, nes jie, galima sakyti, iri pasaul
viena apspangusia akimi. Paengusiam dvasios keliu galima pra
ryti dvi, nes jis mato abiem akimis. O tris leidiama suvartoti tik
tam, kuris regi iminties akimi. Bet jam jokios piliuls i viso nerei
kalingos, todl treioji pridta ritualo tikslais - tokios tradicijos.
Jums dert igerti vien. Arba, atsivelgiant tai, kad atliekame
eksperiment be virvi, pus.
- Ne, - tar T., - dvi.
- Argi js kelio mogus?
T. linkteljo.
- Ar galiau paklausti, k js permante juo eidamas?
T. dmiai pavelg Dambon. Papasakoti visk? - paman
jis. - Ties sakant, laiko nra...
- Pavyzdiui, gerbiamas pone, - truput i aukto atsak, permaniau, kad i Visat kartu su Peterburgu ir ia esaniu lama
Dambonu sukriau a pats, mistiniu bdu veikdamas i absoliu
ios tutumos. Esu kosmoso tvas ir aminybs valdovas, bet tuo
nesipuikuoju, nes aikiai suprantu, kad visos tos regimybs - tik
iliuzins mano proto konvulsijos.
Dambonas sutelk vilgsn T. - kakur tak tarp jo anta
ki. Jis velg tenai ilgai, beveik minut, ir jo veide pamau m
rykti su pagarba sumis suglumimas, lyg klajokli genties atsto
vui stebint automobil.
- domu, - prabilo. - Tokius odius girdiu gana danai, bet
mons, juos tariantys, daniausiai sielos gilumoje patys supranta,
kad meluoja. O js, i vis poymi sprendiant, sakote ties... Ne
inau, grafe, kokiu keliu js einate, bet jums tikrai galima igerti dvi
piliules. Joki prietaravim. O man, patikkite, didel garb tar
nauti jums kaip palydovui. Tik tai bandymas uims daug laiko preparatas veiks iki pat vakaro. Todl silau jums pradti nedelsiant...
177

Atsikls jis prijo prie indaujos, prisipyl i grafino stiklin

vandens ir sugro pas T.
- Usigerkite, - tar, - piliulms reikia laiko, kad pradt veik
ti. Spsiu duoti tolesnius nurodymus. Jums viskas bus paprasta.
veiks dvejones (jau nebuvo aiku, kuri gal jis k tik isi
reikalavo dviej piliuli), T. sidjo burn pilkus kgelius ir u
gr vandeniu. Jie buvo visikai beskoniai ir atrod padaryti i
vako.
*
Dambonas taip pasuko kd su Dostojevskio portretu, kad is
atsirast tiesiai prieais T.
- Dabar, - tar, - irkite jam tiesiai veid. sivaizduokite,
kad tai gyvas mogus, sdintis prieais jus. Paskui pabandykite at
mesti bet kok dvilypum - pats tapkite tuo mogumi. Pasistenkite
persikelti jo pasaul... Uduokite sau klausim, k mat ios akys,
kai buvo gyvos...
- Man pavyko susidaryti vaizd, - tar T. irdamas portre
t, - k ios akys mato dabar.
- Taip dar geriau, - atsak Dambonas. - Kas tai? Ugnies up?
Ledo dykuma, dangaus sodas?
- Miestas, - tar T., nenuleisdamas aki nuo Dostojevskio vyz
di, - kakoks miestas. Truput panaus msik, bet apgyven
dintas judaniais negyvliais.
- Puiku! - entuziastingai suuko Dambonas. - Tuomet veikite
taip. I pradi bandykite pamatyti miest i paukio skrydio. O
paskui i lto nusileiskite kuri nors gatv.
- O kaip tai padaryti?
Dambonas nustebs pavelg T.
- Pasitelks asmenin maj, - atsak. - Kaip dar kitaip?
T. pajuto, kad pradjus klausinti galima tuoj pat sulugdyti su
tokiu vargu susikurt mistiko reputacij. Bet klausinti, kaip pasi
rod, nebuvo jokio reikalo.
- Jau matau, - nustebs sukudjo. - Taip, matau...
Tai buvo panau sapn nemiegant: T. i tikro regjo Dostojevs
kio Peterburg tarsi i stog aukio. Be kita ko, ne tiek mat, kiek
sivaizdavo ar prisimin - bet miestas buvo matyti visikai aikiai.
178

J galima buvo apirinti, perkeliant vilgsn nuo vienos detals

prie kitos.
Namai atrod apleisti ir nirs. Gatvse nebuvo nei praeivi,
nei ekipa - vos vien kart tolumoje pravaiavo veimas, prime
nantis jros kriaukl dl i on kyani ilg geleini dygli. Ret
sykiais atsiverdavo grindinyje taisyti kanalizacijos liukai, ir nuo j
link nam laiptini perbgdavo kalkmis surdutus isibaltin po
naiiai. Nam sienas deng purvo dms, keiksmaodiai ir nes
kaitomi grafiiai, nykiai vienodi savo vaivoryktiniu pliuralizmu.
T. pajuto poreik k nors pasakyti.
- Ojuk provincija gyvena kitaip, - sumurmjo jis. - Skurdiau tas tiesa. Bet vis dlto kakaip tyriau, monikiau... Ir oras tikrai
varesnis.
- Nenukrypkite, - paragino Dambonas. - Js turtumt si
vaizduoti kok nors orientyr, prie kurio vyks susitikimas. Ar ga
lite?
- Taip, - atsak T. - Ten buvo numesta eglut su naujameiais
aisliukais.
- Matote j?
- Kol kas ne. Tik kakoki migl.
Gatves i ties gaub nemalonaus alsvo atspalvio migla.
- Nieku gyvu neirkite rk, - liep Dambonas. - irkite
dang. O paskui, kai dvasia nurims, ir vl pavelkite emyn.
Greiiau iekokite savo egluts, jauiu, kad greitai js visikai persikelsite. Kartoju, btina atmesti bet kok dvilypum.
- Pasistengsiu, - atsak T. ir pakl akis dang.
Vir miesto plauk du apskriti debesys, panas gumburiuotus ir perdm msingus veidus i Diurerio graviros. Vienas veidas,
regis, buvo seno ilgaplaukio mogaus, kitas apvalus ir jaunas, ir abu
irjo T. su nemoniku aminybs abejingumu, kuris nedingo
net ir tada, kai paius veidus isklaid vjas.
Jie turi dvigalv imperatori, - prisimin T. - Galbt tai ven
tin iliuminacija. Juk turt ia jie turti koki nors veni... Ta
iau kurgi ta numesta eglut? A, tai kur ji...
179

XVII

Dostojevskis jau seniai nieko panaaus nebuvo regjs. Tiks

liau, i viso niekada.
Tiesiai prieais apkas, vos u trij ingsni, stovjo neinia i
kur atsirads mongol bonza tamsiai raudona sutana ir neatsipldamas spoksojo jam tiesiai akis.
*
Bonza buvo beginklis ir, be jokios abejons, atjo ne i Vakar,
taiau Dostojevskis vis tiek to.
Pirma, buvo nesuprantama, kokiu bdu piktj dvasi tarnas
prislino taip arti ugnies pozicij. Jei jo vietoje, pavyzdiui, b
t atsirads zombomimanas - bt mets apkas besnap su
gyvai juostelmis ir bt likusi tik lapia vieta.
Antra, Dostojevskis prisimin muitins virininko pasakojim
apie nuodus, kuriuos atimdavo ties langu Europ (is, kaip ir dau
gelis muitins tarnautoj, i jaunums smaginosi dzogenu112, ta
iau subrends sugro banyios glb).
Rinka umu visk, kas mogika gyvenime, - skundsi vir
ininkas. - Prie reform toki olyi bdavo... Visoki visokiau
si. Kartais ali, kirgizik. Kartais salotini - uzbekik. Arba
visai tamsi - i Kaukazo. I Tolimj Ryt taip pat pasiekdavo.
Su tokiu maloniu rusvumu. Ir visos savaip imdavo veti: palengva,
kaip ampanas. Humanitarikai, saultai... O dabar? tai imst
Amsterdame tas ikas113, kurios auga ant vandens. O kas pasiekia
Peterburg? monms papasakotum - niekas neberkyt. Sukiai
purviname rsyje ima vant, mirko sintetinio kanabinolo kibire,
vliau pjausto ir parduoda kaip rinktin olandik produkt. Ji net
gi lapia, ta lyktyn, ir laikui bgant tarsi supelija - ant jos atsir
anda tokia balta plvel. Taiau ta plvel - ne pelsiai, o idivusi
112 Dzogenas - ndienos lamaizmo miesto folkloro tradicija. (Originalo red.
past.)
113 ika - kanapi ekstraktas (haio aliejus, skystos kanaps), gaunamas
pamerkus augal tirpiklius.

180

chemija. Kala kaip tikra hidra114. Bet tuia, kaip proto prigimtis
Tibeto satanizme. O jau kokia ala sveikatai, ito i viso niekas
neino...
Ir e tau, dabar tas satanizmas visai konkreiu pavidalu stovjo
prieais apkas ir begdikai spoksojo akis.
- I kur i atsiradai, siauraaki? - paklaus Dostojevskis.
Lama neatsak, tik pasitrauk atbulas, ir jo akyse atsirado igstis.
- A tau parodysiu, - sumurmjo Dostojevskis ir vienu uoliu
ioko i apkaso.
Taiau mutis vis dlto neteko. Pasirod, kad lama miklus kaip
bedion ir vis pagauna u rie, taigi Dostojevskis i tio kelis
kartus vo jam kakta per skust kiau. Tada lama puol bgti.
Dostojevskis ilgai j vijosi - i pradi iilgai krantins granito laip
tais, paskui onine gatve. Taiau lama bgo greitai.
Staiga Dostojevskis susiprotjo, kad visas spektaklis galjo bti
surengtas tik siekiant j ivilioti i apkaso. Nusikeiks jis lygiai taip
pat greitai nudm atgal. Sugrs ugnies pozicij jis usidjo aki
nius ir pripuol prie taikiklio - ir suspjo kaip tik laiku, kad ivyst
tai, kas nemanoma.
I Vakar jo mogus.
Tikriau tariant, i Vakar daug kas ateidavo, ypa pastaruoju
metu, taiau barzdotas vyrikis auksiniu ilko chalatu, regis, nebu
vo mirusi siela. Kad ir kaip bt, geltonos aureols aplink jo figr
ventj tv vizorius neufiksavo.
Dostojevskiui mkteljo mintis, kad neteko galios ventintas
vanduo tarp li - dl per didelio artumo smegenims, nuodming
ketinim. Sako, taip bna.
Jis nukreip vilgsn vakarin Nevos krant, matom proper
oje tarp nam. Mirusios sielos ten vaiktinjo kuoktais, nesibaimindamos. Vizorius veik: aplink mayius siluetus virpjo akvarelinis, taiau rykus geltonas vytjimas. Dostojevskis sufokusavo
vilgsn barzdyl su chalatu. Aplink j aureols, kaip ir anksiau,
nebuvo.
114 Taip narkoman argonu vadinamas acto anhidridas.

181

Ne, - suprato Dostojevskis, - tai ne negyvlis...

Regis, barzdyla inojo, kad yra stebimas, - nusiypsojo ir pamo
jo ranka. Dostojevskis buvo tikras: nei jo paties, nei taikiklio lio
blizgesio nemanoma pastebti tarp rusv egli akeli ir spalvot
stiklo burbul. Taiau barzdyla dar kart nusiypsojo ir linkteljo,
tarsi patvirtindamas, kad Dostojevskis neapsiriko.
domu, - paman Dostojevskis. - I Vakar ir nemirs... Kas
gi tuomet? Gal grta msikis valgas?
4
Suzyz dozimetras.
Dostojevskis gurkteljo iltos degtins ir susimst. Negyvliai,
tysantys ant grindinio po urau TONAS LOCHAS, jau beveik
visikai suiro elementus, virto materijos skutais pridengtais dul
ki kauburliais, bet vis dlto dar buvo matomi.
Ne, tikrai ne negyvlis, - nusprend jis. - Negyvliai prads
judt ne anksiau kaip vakare - kai itie isisklaidys... O jeigu visai
tiksliai, kai baigsis degtin.
Dostojevskis seniai pastebjo keist dalyk: nauja alkoholio
partija ateidavo kaip tik tada, kai baigdavosi senoji. Tai nepri
klaus nei nuo anksiau pasigrobtos degtins kiekio, nei nuo nu
kaut mirusi siel skaiiaus, nei nuo radiacijos lygio. Vos pasi
baigus alkoholio atsargoms, turmuoti ugnies pozicij, irk,
vl traukdavo grimais apsikrovusi negyvli kompanija. Senolis
Fiodoras Kuzmiius man, kad tai akivaizdus Dievo buvimo ro
dymas. Kaip papildom rodym jis pateikdavo raudonas benzino
statines, visada nepaaikinamu bdu atsirandanias tokiose vie
tose, kur vienu viu buvo galima sudeginti vis grup negyvli.
(Kalbdamas apie ias statines, Fiodoras Kuzmiius visada labai
jaudindavosi. ituomi nugalsi! - kartodavo susijaudins. - ituomi nugalsi!) Dostojevskis neiman, kaip tai susij su dog
matika, taiau praktiniu poiriu Fiodoras Kuzmiius buvo tei
sus.
Taigi barzdotas mogus su chalatu apsireik visikai ne laiku taiau jis gretinosi vis ariau ir ariau. I visko sprendiant, ginklo
jis neturjo.
Ir kas per diena, velniai griebt? - paman Dostojevskis. - Ge
182

rai. Netrukus suinosime, kas per reikalas...

Nusims akinius, padjo juos ant specialios lentynls, taisy
tos ant apkaso sienos. Paskui pam kirv, neskubdamas ilindo
ant pylimo, perlipo per eglut ir ijo atvir erdv.
Nepastamasis su chalatu ir vl pamojavo jam ranka ir drsiai
eng prieais. Dostojevskis pastat kirv ant grindinio, atsirm
kot ir nutais paslapting veid. Nepastamasis sustojo u deim
ties ingsni.
- Sveiki, Fiodorai Michailoviiau!
Dostojevskis ivert akis.
- O i kur, garbusis pone, jums inoma, kad esmi Fiodoras Michailoviius?
- Malonkite, toks elegantikas ponas su dvikoiu kirviu. Kas
dar tai galt bti, jei ne garsusis Dostojevskis?
- Na, pavyzdiui, koks nors dailid, - tar Dostojevskis. - Arba,
che che, msininkas... O js kas toks bsite?
- Sudtingas klausimas, - atsak mogus su chalatu. - Da
niausiai mane vadina grafu T.
- tai kaip, - ispaud Dostojevskis su vos juntamu sarkazmu. Grafas T., vadinasi... O a jus kitaip sivaizdavau.
- Ir kaipgi?
- Na, kaip daniausiai vaizduoja graf T. iaudine skryble, su
dviem revolveriais.
- Tai jau praeityje, - atsak T. - Dabar viskas kitaip. Galite ma
nyti, kad grau i kito pasaulio.
Negyvlis, - paman Dostojevskis ir susirauk. - Pats prisipa
sta, retai taip bna. Ko ia dar abejoti.
- it kaip? - prabilo jis. - Ir kokia gi jga privert jus atlikti to
ki varginam kelion?
- Susidomjimas jumis, Fiodorai Michailoviiau.
- Gudraujate, grafe, - numyk Dostojevskis, - veikiausiai tur
jote ir kit tiksl.
- Galimas daiktas, - sutiko T.
Dostojevskis m palengva judti kairn, kad apeit T. ir u
kirst jam keli atsitraukti.
183

- Tai it koksai js, - draugikai suburkavo. - O inote, gerai,

kad mes susitikome. Mane visada domino klausimas, ar ilgai grafo
T. kovos menas atsilaikyt prie mano kirv. Tik nebuvo galimybs
ito patikrinti...
T. nusiypsojo.
- O juk a irgi apie jus bei t esu girdjs, Fiodorai Michailoviiau. Kai kurie netgi laiko jus nenugalimu. Galbt itam mieste
liktyje jums ities nra lygi... Js paslaugoms.
Dostojevskis nusilenk, neskubdamas atsiseg bulat, nusi
met nuo pei ir liko vienais juodais markiniais. Paskui ulenk
rank su kirviu u nugaros, nusilenk iki pat ems, tarsi pirmas
nusilenkimas bt pasirods jam nepakankamai emas.
T. atsakydamas mandagiai palenk galv.
- Idiotas! - ikvp Dostojevskis.
- Atsipraau? - nustebs kilsteljo antak T.
Dostojevskiui kakas darsi. Jis sispoksojo popieriaus gniuu
l, kur vjas rideno grindiniu kair nuo T., ir jo veide atsispindjo
susidomjimas, akimirksniu peraugantis kakok eist godum.
Jis eng prie popierlio, pasilenk prie jo, krypteljs susverdjo
ir usimojo kirviu, kad ilaikyt pusiausvyr, - o kit mirksn a
menys pravilp toje vietoje, kur k tik buvo suspjusio paskutin
akimirk pasilenkti T. galva.
Dostojevskis mikliai atoko al, prispaud kirv prie krtins,
umerk akis ir tar:
- Bobokas!115
Ir t pai akimirk kaip pakirstas krito ant nugaros tarsi medi
n skulptra.
T. lauk, kas bus toliau. Taiau nieko nevyko: Dostojevskis gu
ljo ant nugaros gniaudamas kirv ir atkis dangui barzd, kuri
kedeno vjas.
Minut ar dvi palauks, T. paauk:
- Fiodorai Michailoviiau!
115 Bobokas(1873) - fantastinis F. Dostojevskio (1821-1881) apsakymas, kurio
veiksmas vyksta kapinse.

184

Dostojevskis neatsak.
- Gal susitrenkte? Jei reikia pagalbos, sakykite!
Dostojevskis neatsiliep. Jis buvo panaus senovs viking,
plaukiant aminyb laidotuvi luotu, - tik tasai luotas buvo visas
aplink isibarsts miestas.
T. eng atsarg ingsn link jo.
- Fiodorai Michailoviiau!
Kirvio pentis pravilp ten, kur prie akimirk buvo T. kojos, kaip ir prajus kart, jis vos per plauk spjo pasprukti i smgio
linijos. Staigus mostas kirviu, regis, paneig visus fizikos dsnius:
buvo neaiku, kaip Dostojevskiui pavyko i visiko sustingimo pe
reiti prie tokio stulbinamo greiio.
Mosto inercija padjo Dostojevskiui paokti ant koj. Glausda
mas kirv u nugaros, jis atsuko T. atverst deln ir suriko:
- Idiotas!116
Ir ia staiga vl tarsi ileido T. i aki. Dostojevskis eng kelis
netvirtus ingsnius, pakl akis, ir jo veide vl pasirod baim, tarsi
danguje bt pastebjs k nors, kas kelt nerim. Jis abiem ran
kom ikl kirv vir galvos ir puol prie T.
Na, uteks, - paman T.
Tiksliai nutaiks moment, jis bato galu ukabino ant ems
gulint Dostojevskio bulat ir pamtjo j auktyn.
- Cholstomeras!117- suriko jis.
Bulatas ore isiskleid ir apgaub Dostojevsk tamsia vilnimi jinai sulaik j tik akimirksniui, taiau per t mirksn T. spjo pereiti
em stovsen. Isilaisvins Dostojevskis trenk T. galv baisin
g smg, nuo kurio - tai buvo jau aiku - nemanoma isisukti.
Akimirk prie smg Dostojevskis, kaip prats, umerk akis, kad
jas nepatekt pursl.
smigs kak minkta kirvis suvirpjo ir sustingo - taiau
kaukols kaul trakjimo Dostojevskis neigirdo. Atsimerks jis su
nuostaba sistebeilijo auk.
116 Idiotas (1868) - F. Dostojevskio romanas.
117 Cholstomeras (1886) - L. Tolstojaus (1828-1910) apysaka.

185

Tai, k jis ivydo, buvo taip nepanau tikrov, kad smegenys

kur laik atsisak patvirtinti vykio realum, bandydamos kitaip
interpretuoti jas pasiekusius nervinius impulsus. Taiau tai buvo
nemanoma.
T. delnais spaud kirvio amenis, laikydamas jas vos per verk
nuo galvos. Dostojevskis band itraukti kirv, taiau jo pent nely
ginant replmis suspaud.
- Tik tavo nagai vien kart prilips! - sukudjo T.
Dostojevskis ibalo.
- Panau, kad js tikrai grafas T...
Atidiai velgdamas Aakis Dostojevskiui, T. atsuko amenis
on ir privert Dostojevsk isilenkti nepatogiai ikreipus ran
kas.
- Vis dlto itin kvaila padtis susidar, - prabilo Dostojevskis. A negaliu itraukti kirvio, o js... Negalite jo paleisti. Ir smogti
man taip pat negalite.
T. nustebs kilsteljo antak.
- Kodl gi?
- Kaip kodl? Todl, kad tai bus js paties idealo idavyst.
- Pardonnez-moi?
- Na kaipgi, - ts Dostojevskis pamau rausdamas nuo pa
stang (jis vis band pergalti T. ir itraukti kirv), - nesiprieinti
blogiui smurtu.
- Ak it apie k js, - atsiliep T., taip pat vis labiau uliejamas
tamsaus kraujo. - Taip, truput. Taiau koks gi js blogis, Fiodorai
Michailoviiau? Js - paklyds gris!
Dostojevskis spjo pastebti tik tai, kad T. pda lengvabdika
dygsniuota lepete atsipl nuo ems. Kit akimirk netiktinai
stiprus smgis per pat barzdos vidur pakl j or ir nusvied
aksomin nebyli tyl.
Kai Dostojevskis atsipeikjo, jis guljo maskuojamosios duobs
dugne. T., sitaiss ant ovini ds, sdjo prieais ir susikaups
tyrinjo trofjin kirv. Pastebjs, kad Dostojevskis atmerk akis,
jis dr pirtu amenis ir paklaus:
186

- Izh Navertell. Kokia ia kalba? Never tell, ar k? Kakoks

pidin inglim...
- Tai rus, - atsak niriai dairydamasis Dostojevskis. - Tie
siog lotynikais ramenimis urayta. Ievsko darbo, vienetinis.
Modelis I navertel. Kataloge nra, pagamino specialiai man i
Damasko plieno ir sidabrinio portsigaro lydinio. Specialiai jubilie
jaus proga.
- Aiku, - tar T. ir padjo kirv al.
- Kaip js ia atsiradote?
- Taigi atvykau, kaip js pats pageidavote, Fiodorai Michailoviiau, - atsak T. kiek suglums.
Dostojevskis isprogdino akis.
- A pageidavau? Teikiats kak painioti. Supraskite mane tei
singai, a baisiai diaugiuosi ir laikau garbe, bet kad biau pagei
davs... Pala pala... Konfucijus?
T. linkteljo.
- Nuoirdusis draugas, kuris daug imano? - garsiai aikteljo
Dostojevskis ir jo veidas pragiedrjo. - Taip taip, buvo. Bet kad js,
grafe, pats asmenikai... Nebiau drss n svajoti. O a prie jus su
kirviu okau, koks kvailys!
Pasigirdo dozimetro zyzimas, ir Dostojevskis susirauk.
- Reikia nedelsiant igerti, - tar jis. - Bent po gurknel.
- iaip tai vengiu, - atsak T., imdamas butel, - bet tokia pro
ga... Ir nebent po gurknel. Malonkite.
Baigs degtin, Dostojevskis sulauk, kada nutils dozimetras.
- Tai k, nuoirdusis drauge, - tar, - klokite dabar vis ties.
- Jums nepatiks, Fiodorai Michailoviiau, - numojo ranka T. mons retai j mgsta, inau i savo patirties.
- O js pabandykite.
- K gi jums papasakoti?18
118 Pigeon English - kontaktin angl kalba; kontaktin kalba, arba pidinas, bet kuri kalba, sukurta (daniausiai spontanikai) i kit kalb miinio
ir skirtingomis kalbomis kalbani asmen vartojama kaip bendravimo
priemon.

187

- Pradkite kaip tinkamas.

- Gerai, - sutiko T.
Atsistojs jis prijo prie popieri krvos alia sienos, pakl d
mt S cuko numer ir atsuko virel Dostojevskiui.
- Virelyje ne js, Fiodorai Michailoviiau. Tai Igas Lo. Arba,
kalbant tiksliau, Ignacas Lopesas de Lojol, jzuit ordino krjas.
Publikavo gimimo metinms. O barzd js pats jam pripaite plo
nai nusmailintu pietuku. Plaukelis prie plaukelio. Itin kruoptus
darbas.
Dostojevskis sutriko.
- Kuri gal ikart taip, - tyliai pertar, - emiau juostos...
- Ir vis it js Mirties taisykli urnale niekas nespaus
dino, Fiodorai Michailoviiau, - negailestingai ts T. - Js prira
te jas pietuku ten pat, reklamos priede, kur daug laisvos vietos. Il
gai sdjote, ar ne? Spausdintinmis raidelmis, miniatirinmis...
O antrat kokia ryki. Ko gera, surat vis pietuk.
Dostojevskis visas iraudo, o paskui veik save ir isiiep.
- Ai u teisyb, - ironikai tar. - Sulaukiau, taip. Sutinku,
kvaila. Bet juk man ir paiam juokinga - manote, a rimtai? Nuobo
du ia. Vis dien sdi pasaloje, sergji ventsias prieigas - bna,
ir pansti pakvailioti. ia, inote, be mirusi siel, daugiau gdytis
beveik nra ko.
- Mirusi siel? - pakartojo T. - O ia dar kas?
- Taigi va, drybso, - Dostojevskis mosteljo galva link urao
ant sienos. - Ant kuri degtin ir dera. Tik tuo ir esi gyvas.
- O kaip js jas atskiriate, Fiodorai Michailoviiau? Kieno sielos
mirusios?
Dostojevskis sugraib ant lentynos savo akinius.
- ia ventj tv vizorius, - tar jis. - Jei kurio siela mirusi,
aplink j matyti geltona aureol.
- O kodl taip vadina - mirusios sielos?
- Tai nelyginant sielos, kurias Viepats savo valia apleido. Tiks
liau tariant, ne Viepats apleido, o siela pati j atmet. Dievikoji vie
sa tokioje sieloj ugeso, todl toki siel galima siurbti manai. Tai ne
nuodm. tai, pavelkite krantin toje pusje, ten slankioja...
188

T. apirjo gremzdikus akinius, paskui usidjo juos ir iki

o galv i duobs.
- Taip, - tar apsidairs, - ities. Vieni negyvliai. Tai k, ten
n vieno gyvo nra?
- I kurgi jiems imtis, - atsak Dostojevskis. - Kiek ia sdiu,
grafe, js pirmasis...
- O kaip veikia itie akiniai?
- Jie turi dvigubus stiklus, o tarp j - vstas vanduo. Supur
vintai viesai pereinant per stiklus, bjaurasties dalels irykja dl
ventosios Dvasios ir pradeda skleisti gding lapimo spalvos vy
tjim.
T. atsuko Dostojevsk juodus lius ir vilpteljo.
- ia tai bent...
- Kas? - apniuko Dostojevskis.
- Aplink jus, Fiodorai Michailoviiau, taip pat... vyti.
- Teikiats juokauti?
- Anaiptol ne, - tar T. - Ar kada irjote save pro juos veid
rodyje?
Dostojevskis tiriamai pavelg T. bandydamas suvokti, ar su
juo poktaujama, ar ne.
- Ne, - atsak.
T. ities jam akinius. Dostojevskis usmauk juos ant aki, pasikuit pairje lamto krvoje, suvejojo ten trikamp veidrodio
uk, pavelg j, aikteljo ir susmuko ant ovini ds.
- Fiodorai Michailoviiau, tik nepanikuokite, - tar T., - visk
itaisysime. Kas jums dav akinius?
- ventas senolis Fiodoras Kuzmiius, - atsak Dostojevskis,
rankove luostydamasis nuo kaktos prakait. - Jis turi vis d
toki.
- Duokenkit ionai.
Dostojevskis pakluso. Pams i jo akinius, T. svied ant ems
ir stipriai mygo juos koja gilyn. Akiniai sutrakjo ir i j itryko
vos pastebima vandens srovel.
- K js darote? - persikreip Dostojevskis. - Juk tai ventva
gyst...
189

- Utat mirusi siel dabar nra, - atkirto T.

Dostojevskis niriai nusiiep.
- Js, grafe, staiai kaip vaikas, - tar. - Taip msto vaikai: jei su
dauysi laikrod, tai ir laikas sustos. O kas dabar, js nuomone, yra?
- Jeigu norite inoti, Fiodorai Michailoviiau, papasakosiu.
T. atsistojo ir msi lauyti virum pylimo kyanias egluts
akas, rinkdamasis tas, ant kuri nebuvo aisliuk.
- Reika ukurti lau, - tar. - Pasakoti teks ilgai... Taigi, Fiodo
rai Michailoviiau, viskas prasidjo nuo to, kad vaiavau traukiniu.
Vilkjau violetin sutan, o prieais mane kup sdjo galanterins
ivaizdos ponas. Neinojau, i kur ir kur vaiuoju, ir neprisiminiau
net to, kaip atsiradau kup, - bet tai kakodl nekl man nuosta
bos. Staiga bendrakeleivis pradjo su manimi keist pokalb...
Kai T. baig kalbti, properoje tarp nam jau mlynavo auros
juosta. Lauas jau seniai ugeso ir Dostojevskis niriai spoksojo jo
pilkus pelenus, gniaudamas kumtyje barzd. Paskui pakl galv
ir tar:
- Taigi, pagal js pasakojim a jau mirs.
- Ir kodl gi? - nustebo T.
- Taigi valstietis, kuris ve jus veimu Peterburg, jums ai
kino, kad numiriau. Vadinasi, tikrai esu mirusi siela.
- Js mirs tik tame pasaulyje, i kurio atjau a, Fiodorai Mi
chailoviiau. O tas, kuriame dabar esame, egzistuoja tik jums ir tik
tai js dka. Na kaipgi js galite bti mirs, jeigu pateka saul?
Pats pairkite.
Dostojevskis pavelg tolim aur.
- Bet kuri gal tuomet ginti prieigas, mstyti apie liaudies
gerov? Vadinasi, mes visi - tik cirko gladiatoriai?
- Labai geras palyginimas, - atsak T. - Man net galv nebt
ov. Geriau n nepasakysi.
- O cirkui vadovauja iaurs ir kaprizingi dievai? Ir mes ken
iame ir kovojame tik tam, kad jie galt pasilinksminti?
- Dar blogiau, - tar T. - Jeigu egzistuotume jiems linksmin
ti, tai turt absurdik didyb. Beprasmybs prabang. Ne, mes
190

gyvename tam, kad jie turt kuo misti. Mes nelyginant triuiai,
auginami parduoti pagalbiniame kolegijos asesoriaus119kelyje.
- Bet kuri gal dievams pagalbinis kis? Juk jie dievai.
- Jie dievai tik mums. O pagal savo pai parametrus jie
gantinai nyks padarai. Bent jau taip man pasirod.
- Bet kodl krjas niekada nesineka su manimi? Arba su
kitais? Kodl jis kalbasi tik su jumis? Dl tam tikro pranaumo?
T. akimirkai susimst.
- Neinau, - tar jis. - Didels meils sau nepastebjau, greiiau
jau atvirkiai. Galbt jiems reikia liudytoj tam, kad galt
mgautis savo visagalybe. O su visais likusiais jis niekada nekal
ba paprasiausiai todl, kad i esms yra nusikaltlis. Jis gdijasi
apsireikti savo keniantiems kriniams, nes j gyvenimas ir yra jo
nusikaltimas. Maa to, jis - ne vienas. J visa gauja, tiesiog likusieji
su manimi nesineka. Bet a juos jauiu, o, dar ir kaip...
- Koks siaubas, - nebeitvr Dostojevskis.
- Norjote tiesos? Tai ir nesiskskite. iaip ar taip, tai paaikina,
kodl js gyvenate isigimlikame, iauriame, bet kaip sukniedy
tame pragare, apie kur jums neleidiama net nuosekliai pamstyti.
- Tai netiesa, - tar Dostojevskis. - Mstyti galiu k tik
panorjs. Ir sprsti taip pat. Mano valia laisva.
- Taip tik atrodo, - atkirto T. - Tai, k laikote savo mintimis, i
tikrj tra js demiurg balsai, kurie nuolat aidi js galvoje ir
valdo kiekvien js ingsn. Jie visk sprendia u jus.
- Taiau kokiu bdu j mintys pereina mano galv?
- Taigi lygiai tokiu, kokiu ir gimsta, Fiodorai Michailoviiau.
Juk js galva tik formaliai yra js galva. O i teisybs - futbolo
kamuolys, kuriuo jie aidia savo siaubingus aidimus. Ir kol lei
diate j balsams skambti savo prote ir gyvenate j nupietame
pasaulyje, egzistuojate tik tam, kad patenkintumte j niekingus
interesus.
- Bet kam jie itai daro?
119 Kolegijos asesorius - valdinink rangas carinje Rusijoje, 1722 m. rang len
telje priskirtas VIII klasei (i viso buvo 12 rang).

191

- Jau sakiau. Tai vejyba120.

- Turite omeny dievikj?
- Dievikoji vejyba, Fiodorai Michailoviiau, - beveik tas pat,
kas sezoninis darbas. Sezonin nedidelio masto komercija.
- Na ir cinizmas, - susig Dostojevskis. - Taiau toks poi
ris nra naujas, grafe. Taip, pasaul sukrme ne mes. Ir jame esama
demon. Bet juk jame yra ir angel. Dabar js paprasiausiai pava
dinote krj nauju vardu ir leidote suprasti, kad ne per labiausiai
j gerbiate. Taiau ar ne vis tiek, kaip j pavadinsime - Arieliu ar
Savaofu? Svarbiausia, kad jis kuria pasaul ir mus. Tai k, ties sa
kant, js atradote?
- Vien svarb niuans, - patikino j T. - Nors jis ir kuria pasau
l ir mus, mes panorj galime daryti t pat. inau tai absoliuiai
tiksliai.
- I kur?
T. nieko neatsak, bet jo veidas staiga pasirod Dostojevskiui
sustings ir rstus, tarsi ikaltas i kapini granito. Dostojevskis
pajuto keist virpul.
- Js... Js tai suinojote aname pasaulyje? Po to, kai buvote
nuudytas netoli prieplaukos?
T. linkteljo.
- Ir js... Prisiklte?
- A nelinks vartoti toki patetik odi, - tar T. - A, jei
tiksime aminatilsiu Knopfu, ir iaip turiu rpesi, susijusi su
banyios dogmatika. Tarkim, a sugrau pasaul. Ir dabar a
ities esu kitokios prigimties esyb nei js arba tie bdiai, kuriuos
udote dl deros.
- Kitokios prigimties? Bet koks skirtumas?
- Jis toks, - paaikino T., - kad nuo iol a pats kuriu save. Kai
Arielis pasmerk mane inykti, nugrimzdau umart, pilk niek,
apie kur negalima nieko pasakyti. Galimas daiktas, biau papras
iausiai jame itirps, taiau trokimas pasiekti Optos Vienuolyn
buvo per stiprus. Ir dabar a veikiu i aminybs. Atrodo, kad mano
120 Savo sekjams Jzus paadjo: Nuo dabar js mones vejosite.

192

knas yra ia, bet tai tik regimyb. Mano tikroji prigimtis ir esm
yra ten.
- Kur ten?
- Tarsi sapne, - atsak T. - Bet kur kas gilesniame lygmenyje. Tiks
liau sakant, a sapnuoju jus, it miest ir visa kita. Kartais sapnuoju
ir Ariel} - tai turbt nemaloniausia. Bet dabar jis taip pat tik sapnas.
- O kaip js kuriate save ir pasaul?
- Balta pirtine.
- Kokia balta pirtine?
- Kuri sukriau i nieko paioje pradioje. Tai buvo pirmasis
kabliukas. I tikrj gryniausias slyginumas, taiau be jo - n i
vietos. Pradjau kurti pasaul kaip tekst, nes reikjo kaip nors pra
dti. Bet dabar jau nematau prieais save jokios pirtins, plunks
nos ar popieriaus. Viskas vyksta spontanikai, savaime.
- Ak, - palingavo galv Dostojevskis, - matau, nukrypote
mistin anarchizm. Kadaise apie tai buvau paras ger straipsn...
Na gerai, o koks buvo antrasis js krinys?
- Stiksas.
- Ir kodl j sukrte?
- Kad galiau persikelti per j ir sugrti pasaul.
- Ir kam? Juk, js odiais tariant, is pasaulis isigims ir ab
surdikas.
- Bet ia liko kai kas, k privalau surasti.
- Ir k gi?
- Optos Vienuolyn, - tar T. ir reikmingai sistebeilijo Dos
tojevsk. - Girdjot t odi jungin?
- Girdjau, - atsak tas. - Bet sunku staiga prisiminti.
- Galbt Optos Laktingal Vienuolynas? - nenustygo T.
Dostojevskis pliaukteljo sau delnu per kakt.
- O, dabar prisiminiau! Vien kart Konstantino Sergejeviiaus
Pobedonoscevo bute i ties perskaiiau paaip praneim apie
slaptos mistik draugijos posd, kuriame atsitiktinai teko apsilan
kyti. Teksto, deja, neisaugojau. Praneimas taip ir vadinosi: Optos
Laktingal Vienuolynas. Matot, tai odi aismas. J draugija
vadinosi tiesiog Optos Vienuolynu.
193

- Ir kas gi tai yra? - sitemp i susijaudinimo gniaudamas

kumius T.
- Niekas neino. Turbt dar vienas Paadtosios ems pava
dinimas.
- Ir kuo gi usim ta draugija?
- Tuo, kad iekojo to Optos Vienuolyno. Vadovaujama pono
Solovjovo121, kuris buvo jos vyresnysis. Labai originalus ponas. Ir
kr teorijas, labai panaias js.
- Ir kokias gi?
Dostojevskis surauk antakius bandydamas prisiminti.
- I tikrj tai gryniausios erezijos. Naujausias patentuotas, dar
trumpesnis kelias dang - kaip visada bna tokiems ponams. Jo
mokymo esm sudar tai, kad mistiniu veikimu usiimantis mo
gus turt pasidalyti knyg ir jos skaitytoj. Knyga - tai visi ms
sielos virpteljimai, visi polkiai ir blakymasis, visos ms mintys,
baims, viltys. Solovjovas lygino jas su beprasmiku ir baisiu ro
manu, kur rao kauktas beprotis, ms piktasis genijus, - ir mes
negalime atsiplti nuo t juod puslapi. Bet, uuot j sklaidius
diena i dienos, reikia susirasti skaitytoj. Su juo susilieti ir yra
aukiausias dvasios tikslas.
- Pala... Pala... - kilsteljo T. - Tai verta apmstyti. Kauktas
beprotis... kaip tikslu.
- I pradi ir man pasirod domu, - ypteljo Dostojevs
kis. - Bet i tikrj tai tik tuias grabyls laktingalos suokimas.
Gras odiai, kurie niekur neveda, o tik sujaukia siel ir veda
pagund. Apie tai ir buvau paras.
- O kur Solovjovas dabar?
- Tiksliai niekas neino. Veikiausiai pragaio kur nors ten.
Ir Dostojevskis pamojo ranka Vakarus.
121 Vladimiras Solovjovas - ymiausias XIX a. antrosios puss rus filoso
fas, kurio veikalai apima daug vairi srii: metafizik, politines idjas ir
banytines problemas, estetik, morals filosofij, literatros kritik, pub
licistik, istorij. 1878 met vasar su Fiodoru Dostojevskiu lanksi Optos
vienuolyne pas ventu laikom atsiskyrl Ambrozij.

194

- Gal dar k nors prisimenate?

Dostojevskis papurt galv.
- Raiau praneim pilnas spdi, - tar jis, - o dabar jau pa
mirau... Bet jeigu jus tai domina, manyiau, kad Pobedonoscevas
galt inoti.
- Pobedonoscevas? - pakartojo T. nustebs. - Argi ir jis ia?
Dostojevskis pavelg T. suglums.
- Kurgi daugiau, mielasis, jis galt bti, jei ne Peterburge?
- Na taip, - sutiko T. - O kaip jis susijs su iuo klausimu?
- Tiesiogiai. Jis - didiausias visoki erezij specialistas ir iaip
labai nekvailas mogus. Vienintelis, galintis pagydyti dvasios ne
gali. iuo atveju a ne dl js jaudinuosi, nemanykite... A dl sa
vo geltonojo vytjimo. Gal, pasimeldus paiam oberprokurorui,
Viepats ir iklausys... Bet jums, manau, jis tai jau tikrai turt k
papasakoti.
- O toli?
- Apytikriai varstas122, - paguod Dostojevskis. - Geriausia eiti
kanalizacija.
- O kodl?
- Kad mes tik taip ir judame. Juk gatvse mirusios sielos.
- O k^aip mes nusileisim kanalizacij?
Dostojevskis pakilo, pastm on ovini d, nubrauk po
ja gulinius skarmalus, ir T. ivydo purvin ketaus liuk su dvigal
viu ereliu ir kakokiais skaiiais.

XVIII
Pakeliui Dostojevskis nei i io, nei i to persimain.
I pradi jis buvo nekus ir papasakojo T. apie ventj atsi
skyrl Fiodor Kuzmii. Tas gyveno kakur ia, poemio kata
kombose, bet kur tiksliai, niekas neino, ir buvo laikoma didele
skme j po eme susitikti. Vieni kalbjo, kad Fiodoras Kuzmiius 122 Varstas - 0,6 km.

195

paprastas mogus i liaudies, valstietis. Kiti tikjo, kad anksiau jis

buvs dvigalvis imperatorius Petropavlas, bet vliau, po didiojo
dvasios mio, nusikirts vien galv ir ijs atskirt. Bet kuri
btent galv jis nusikirto - liberalij ar galios, buvo laikoma pa
slaptimi siekiant nesukirinti liaudies, ir kiekvienas tikjo savaip.
Vienuolis moks, kad Rusija - tai rojun plaukianti lytis, ant kurios
ydai krena lauus ir trypia kojomis, kad toji lytis kuo greiiau
suskilt ir visa liaudis nuskst, - o yd es laukianios valtys,
plduriuojanios aplink lyt. Be kita ko, Fiodoras Kuzmiius dar
buvs didis maldininkas - manyta, kad drauge su juo dl ko nors
pasimeldus trokimas btinai isipildysis.
Bet kuo toliau vingiavo pilkas smardus vamzdis, tuo niresnis
darsi Dostojevskis. Netrukus jis ir visai nutilo, atsipl toli priek
ir dabar eng vienas su ibintu rankoje viesdamas keli. Nors T.
nemat jo veido, persimainiusi palydovo nuotaik galjai jausti i
jo gunkteljusios nugaros, kuri linko vis emiau ir emiau. Taiau T.
nekreip tai dmesio. J per daug jaudino k tik igirsti odiai apie
knyg ir skaitytoj: jie pamau pasiek smon ir m svaigti galva.
Ant drgnos sienos kas keli metrai kartojosi vis tie patys keisti
grafiiai: trys viena po kita skirtingais daais ir braiu paraytos
eiluts, lyg pagal trispalv trafaret:
Dievas mir. Ny.
Ny mir. Dievas.
Js abu pydoriai. Vassya Pupkin.
raas apie Diev buvo baltas, apie Ny - mlynas, o Vasios
Pupkino sentencija - raudona.123 vilgsniu bgdamas per tas eilu
tes, T. pirmiausia sivaizduodavo Jehov i Mikelandelo freskos
Siksto koplyioj, paskui pavargus Ny, pana kanios sutaurin
t Maksim Gork, ir galiausiai baltapk Vai - arogantik am
i iminties paveldtoj, gsdinant ir kartu av savo abejingu
maksimalizmu.
123 Rusijos valstybins vliavos spalvos.

196

Bet mintis, kuri nedav ramybs T., buvo ne apie juos.

inoma, - mst jis. - Ir kaip galjau nepastebti ito anksiau?
Nra skirtumo, kiek autori. it ra, pavyzdiui, ra net trys.
Vis tiek ir Diev, ir Ny, ir Vai sukuria tas, kuris skaito. Taip
pat ir su manimi. Kad ir kas igalvot tai, k laikau savimi, kad
a atsirasiau, vis tiek reikalingas skaitytojas. Kaip tik jis neilgam
tampa manimi, ir tik jo dka a esu... A esu...
Turbt T. bus kai k sumurmjs balsu - Dostojevskis atsigr.
T. padar raminam gest, ir is nuingsniavo toliau.
A esu... Pala. tai ia ir paspstos pinkls. Juk Arielis sak,
kad aikus ir neklystamas jausmas a esu kyla visai ne man, o
jam. Ir a sutikau, nes skambjo visai logikai - juk jis mano auto
rius. O dabar aikja, kad is jausmas kyla net ne jam, o ivis ka
kokiam skaitytojui. Ir vlgi nepasiginysi... Vadinasi, kad ir kuo a
i tikrj biau, tai vis tiek bsiu ne a? Tik pamanyk... Dl vieno
Arielis neklysta: tai, kas akivaizdiausia, gali pasirodyti papras
iausia optin iliuzija...
Po kojomis retsykiais sugrikdavo stiklas - grindys buvo nu
klotos buteli uki.
Tai kas gi igyvena jausm a esu? Reikia isiaikinti i pat
pradi. Matyt, taip: kai mane kr Arielis, jis gim Arieliui, o
vliau... Skaitytojui? Lyg ir taip. Betgi tai visada buvau a! Ir kaip
tai i viso manoma, kad tai a esu ir tuo pat metu a ia niekuo
dtas?
Prieais ioko iurk, paskui dar dvi. T. pasivaideno, kad vriu
kus supa lengvas alsvas vytjimas, lyg jie bt trinti laikrodio
rodykli fosforu. Dostojevskis iurkes nekreip dmesio.
Kita vertus, rasti savyje skaitytoj. Kaip domu... kaip nepras
ta. Ir kaip tikslu, kaip prasminga! Puiki metafora. Ir ities, kas
vyksta man skaitant t trieil apie Ny? A ikart sivaizduoju jo
pavargus kareivikai jreivik veid... Kareivikai jreivik, nes
jo miliniki sai - lyg dvi bangos laivo priekyje, ir jis plaukia
aminyb, toks karinis dvasios laivas... Taiau itas Ny, kur taip
detaliai pavaizdavau savo vidiniu vilgsniu, neturi supratimo, kad
a esu jo krjas... Nors be mans jo paprasiausiai nra...
197

- Jau nebedaug liko, - tar atsigrdamas Dostojevskis.

T. pasirod, kad palydovo veidas tapo visai nedraugikas ir ni
rus, bet tai veikiausiai tebuvo kreivi ibinto eliai. Jiedu pasuko
onin tunelio atak, kur buvo ilta ir drgna, ir nuingsniavo per
plon gal pelsi, o gal saman sluoksn.
Pamatyti skaitytojo nemanoma, - mst T. - A niekuomet
jo neaptiksiu, kaip itas sieninis Ny niekada nesuvoks mans - jei
a pats nepriversiu jo ito padaryti savo vaizduotje... Bet k tuomet
reikia tapti skaitytoju? Neaiku. Taigi jokios praktins reikms is
atradimas neturi - tik iaip, proto aismas...
- Taip, viskas pagal nuodmes, - staiga sumurmjo Dostojevs
kis, tarsi j bt palietusi temptai iekanti T. mintis. - Laidoji ne
gyvlius ir pats n nepastebi, kaip tampi vienu i j. O juk buvo
pasakyta, taip... Kita vertus, kavalerdavr negaila... O jauni numirliukai... Kartais susigraudini - gi visai dar vaikai. Gal jiems dar
buvo galima padti? Kaip manote, grafe?
- Sudtingas klausimas, - atsiliep T., suprats, kad Dostojevs
kiui tai sisenjusi ir kankinanti problema. - I tikrj pagelbti
sunku, nes, kiek suprantu Arielio sumanym, jie buvo sukurti tik
tam, kad juos nuaut ir nukabint nuo j degtin su dera. Kita
vertus, mes su jumis n kiek ne geresni. Lygiai tokie, kaip ir jie, ito
pasibjaurtino cirko gladiatoriai.
- Tai filosofija, - atsidsjo Dostojevskis. - O realyb ta, kad
mano siela mirusi, o js - gyva. tai ir svarstau - gal iguldiau
per daug jaunuolyno?
- Problemos aknys visai kitos.
- Ir kas gi tai?
- Ogi tai, kad tikite gyvosiomis ir mirusiomis sielomis. Js ne
tiktinai patikliai priimate pasaulyje egzistuojanias konvencijas,
Fiodorai Michailoviiau. O juk jos visos aliai vienos vestos tik tam,
kad tenkint smulkius kieno nors interesus.
- O js atmetate konvencijas?
- Mane isvied j urib. Kad igyveniau, turjau surinkti
pasaul i naujo, jau savo rankomis... Todl galiu rinktis, k imti, o
ko - ne. Dar toli?
198

- Atjom, - tar Dostojevskis.

Jis parod styranius i sienos kablius, kurie kilo auktyn,
tams achtos ulin. Kabliai i pairos buvo tvarkingi ir net kai
kur padengti nikeliu.
- Auksin mylia, - paaikino Dostojevskis. - Kanalizacijos
liukai tiesiai prieais laiptines. Labai patogu susisiekimo poiriu.
ionai negyvliai uklysta kur kas reiau. Bet gatvje vis tiek geriau
neusibti.
Ilinds i liuko, T. pamat prieais save pilk gyvenamj
nam, stovint dviej tui gatvi sankryoje.
- etame aukte, - nibteljo Dostojevskis, velgdamas auk
tyn. - Kampe, kur raudonos uuolaidos. Turt bt namuose, dega
viesa...
Laiptinje trenk drgme, katmis ir senais laikraiais.
Vir jimo tamsavo geleies laktais apkalta konsjero124bde
l, i kurios ambrazros kyojo dvivamzdio iotys. Pats konsjeras
taip ir nepasirod, bet vamzdis kiek trkteljo laiptins pusn - tai,
matyt, buvo leidimas ueiti. Dostojevskis linkteljo bdelei, iupo
T. u alkns ir patrauk j laiptais auktyn.
Pasieks et aukt, jis sustojo prieais auktas rudas duris su
auksiniu skamballiu ir rytingai j pasuko. Negarsiai sutilindiavo
varpelis. Minut ar dvi truko tyla. Dostojevskis veng irti T.; jo
lpos vos pastebimai krutjo, lyg bt su kuo nors kalbjs.
Meldiasi, - suprato T.
Galop durys atsivr.
Tarpduryje stovjo liesas ponas vieliniais akiniais ir senama
diku surdutu, kruopiai nuskustu, bet glebiu veidu, kurio atspal
vis toks nesveikas, koks atsiranda, kai oda mnesi mnesiais ne
mato sauls. I koridoriaus u jo nugaros sklido tylus fonografo
skambesys.
Ponas nusilenk kviesdamas sveius ueiti.
- Sveiki, Fiodorai Michailoviiau, - kiek aismingai tar jis
priekambaryje. - Ir kas toks elegantikas ia su jumis?
124 Konsjeras (pranc. concierge) - durininkas, vartininkas.

199

- Leiskite pristatyti graf T., - pratar Dostojevskis.

Vos mirksniui Pobedonoscevas apmir, lyg j bt sustingds
magnio blyksnis, taiau tuoj pat atsitokjo, nusiypsojo paiu ir
dingiausiu bdu ir pliaukteljo rankomis.
- Ak, tai ia juk js! Dabar matau, taip. Atleiskite, grafe, kad
taip susimoviau. Bet itaip apsitaisiusio, ir dar su tokio... hm... faso
no barzda, js nemanoma atpainti. Bet kaip simbolika, kad at
jote pas mane kaip tik su Dostojevskiui Pagaliau...
- Oberprokuroras Pobedonoscevas, - pasak Dostojevskis, lyg
formaliai pristatydamas sveiui eiminink. - Ms laik dvasinis
viesulys.
- Nepaprastai diugu susipainti, - pareik T.
- tai, - tar Pobedonoscevas, toliau ypsodamasis, - kaip tyia
andai sklaidiau jsiks Aksinjos Michailovnos knyg.
- Koki knyg? - loteljo T.
- Taigi jinai jau visas dvi ileido, - atsak Pobedonoscevas. Kaip suvilioti aristokrat ir Kaip suvilioti genij. Visas Peterburgas
svaigsta. Nors ir netiki, inoma, kad rao ji pati. O netrukus turt
ieiti dar viena: Mano gyvenimas su grafu T.: pakilimai, nuopuoliai
ir katastrofa. Jau ir skelbimai visur ikabinti.
T., tarsi iekodamas atramos, nusitvr Dostojevskio rankovs.
Pobedonoscevas nedelsdamas pagavo kit Dostojevskio rank, ir
jie drauge patrauk svetain - Pobedonoscevas trauksi atbulas,
atgrs T. besiypsant veid, ir akimirk uvald keistas jaus
mas, kad jie kaip du krovikai nea ikilmingai tylint Dostojevsk
buto gilum.
Svetain buvo apstatyta paprastai, net asketikai. Iilgai vienos
sienos tilpo sofa, prie kurios stovjo didelis ovalo formos stalas, u
dengtas avietinio aksomo staltiese. Ant stalo blizgjo degtins gra
finas, briaunotos stiklins ir deros bei srio lkts. I kitos puss
prie stalo buvo pritrauktos kelios kds ir foteliai, ir ita bald ap
linka dvelk kakaip lengvabdikai ir studentikai. akis krito
masyvi stiklinta spinta - jos turin po stiklais slp tankios baltos
uuolaidos. Dar prie lango bala ino kodl buvo pastatyta taburet,
o daugiau joki bald kambaryje nebuvo.
200

- Na, prisskite, - paragino Pobedonoscevas. - Vienai akimir

kai jus paliksiu - man reikia paskambinti labai svarbiu reikalu.
Nusisuks jis ijo koridori. Netrukus nutilo fonografo gar
sai.
Dostojevskis atsisdo ant sofos ir panairavo T.
- Kas per Aksinja? - pasiteiravo. - monik?
- Buvo vienas epizodas Kovrove, - niriai atsiliep T., vaiktin
damas po svetain. - Nepaminjau pasakodamas. Tik neaiku, kaip
ji iia atsirado. itai labai labai tartina...
Dostojevskis neatsak.
Su juo djosi keisti dalykai: tars por odi ar padars nedi
del judes, jis ilgam sustingdavo nejuddamas, be to, jo veidas tap
davo grietas ir mslus, lyg j bt uvaldiusi kokia paslaptinga
mintis. Maa to, jis kakodl vis taiksi atgrti veid taip, kad T.
j nuolat matyt i priekio - tarsi panel, kuri ino, kokiu kampu
irint atrodo patrauklesn, ir vis laik stengiasi pasirodyti btent
tuo rakursu.
- Sskit prie stalo, grafe. Nes vis vaiktot vaiktot, net kakaip
nejauku...
T. klesteljo vien i foteli prie stalo.
- Ir ko tokie lidni veidai? - ts Pobedonoscevas. - Lidesys mirtina nuodm. Nerstinkite krjo.
- Grafui T. tokie patarimai netinka, - ypsodamasis prabilo
Dostojevskis. - inot, jis buvo asmenikai pastamas su krju,
bet nustojo juo domtis. Dabar jis pats savo pasaulio demiurgas.
- Nejaugi? - kilsteljo antak Pobedonoscevas. - O kaip tuomet
paaikinti tai, kad jis yra iame kambaryje?
- Grafas mano, - paaikino Dostojevskis, kertingai dbteljs
T., - kad iuo metu jis kabo visikoje tutumoje ir isigalvoja pats
save. O visus kitus isigalvoja vairs velniai. Ir it kambar, ir jus,
Konstantinai Petroviiau, ir net rk u lango.
- Ana va kaip, - pratar Pobedonoscevas. - Na taip, toks poi
ris ms laikais - ne naujiena. Dabar sdau rayti Verdanio pro
to tutybs antrojo tomo - tai teologijos traktatas, prie kurio bus
pridtas naujausij sekt inynas. Jeigu grafo pairos tam tikra
201

prasme pasirodys originalios, bsiu laimingas galdamas jam skirti

viet tarp Talmudizmo ir oliatikybs125.
- oliatikyb? - nustebo Dostojevskis. - O kas ia per daiktas,
Konstantinai Petroviiau?
- Tai prietaras, atkeliavs i Etiopijos ir paplits tarp Piterio
mozr. Veikiausiai juos matte - jie neioja T formos126Egip
to kryi, kuris, j nuomone, simbolizuoja Trejyb ir kartu od
tu. Vos nepraradau balso aikindamas tiems monms, kad tar
nyst Viepaiui ir apsvaigimas nuo kanapi - juk dalykai du to
kie skirtingi127. Bet jie netiki. Js, grafe, taip pat mokote ko nors
panaaus?
- A nieko nemokau, - sausai atkirto T. - O kalbant apie religi
j, tai dl tam tikr savo asmenins gyvenimikos patirties dalyk
negaliu lovinti itos pilkos miglos krjo...
- Ir kas tai per dalykai? - paklaus Pobedonoscevas prisimerk
damas.
- Grafas mano, - ir vl siterp Dostojevskis, - kad mes - tik be
sigrumiantys gladiatoriai, kuri gyvenime nra n elio prasms.
Lls, kurias trkioja u virvui nuolat besikeiiantys llininkai.
- Taip ir yra, - sutiko Pobedonoscevas. - Tik juk visa tai u m
s nuodmes, grafe. Juk nepulsite ito neigti?
T. trkteljo peiais. Pobedonoscevas akylai j stebjo, laukda
mas atsakymo. T. atsiduso: nesinorjo veltis gin, bet ito reikjo
i mandagumo.
- Ms nuodms, - tar, - i tikrj visai nra ms nuod
ms. J pridaro tie patys llininkai, kurie pirmiausia pripildo mus
aistr. O vliau jie patys mus ir demaskuoja, apsimet ms s
125 Tpaeocnaeue (rus.) - nuoroda staiatikyb (npaeocnaeue).

126 Raid T yra iskirtinis prancikon ordino enklas. T formos kryi ir

iais laikais ant kaklo neioja ir prancikon tretininkai. i raid - ventojo
Prancikaus talismanas.
127 Aleksandro Pukino tragedijos Mocartas ir Saljeris parafraz (zenu u 3710decmeo - dee eeiu necoeMecmnue - genijus ir mogudyst - juk dalykai
du tokie skirtingi).

202

ine. Tai, k i pradi vertiname kaip savo nuodm, o vliau kaip atgail, tik dvi to paties mechanizmo sudedamosios dalys,
sudaranios jiems slygas ilaikyti mus absoliuioje savo valdioje.
Pirmiausia mus veria nerti niekybs verpet, o vliau reikalauja
lieti aaras dl klaidos ir laikyti save nieku. Taiau tai daro vienos
gaujos nariai, kurie vienas po kito uvaldo ms siel. Jie anaiptol
nra susipriein, jie veikia ivien.
Pobedonoscevas ivert akis.
- Koks domus mokymas. Vis dlto gal paaikintumte, kodl
tie llininkai taip lengvai uvaldo ms sielas?
- Ogi todl, kad uvaldyti ten visikai nra ko. Tai nelyginant
vieojo tualeto kabina - bet kuris, j uklyds, jau j ir uvald. Be
j ten ivis nieko nebt. Iskyrus, atsipraysiu, skyl.
- O kas jie, tie llininkai? Ar galtumte papasakoti?
- Trumpiau tariant, tai esybs, kurios bendromis pastangomis
mus sukuria mums nesuprantamais tikslais. Mums nedera laikyti
j prieais, nes mes ir esame jos. Mes egzistuojame tik tiek, kiek jos
mus dvasina. Mes negalime j kuo nors apkaltinti. Tikriau tariant,
galime, tik tai beprasmika, nes jos paios ir vaidina tame spektak
lyje, kaltindamos paios save. Mes atskirai nuo j paprasiausiai
neegzistuojame. Kaip tik jos kas mirksn mus ir gimdo.
- it kaip. O kaip tada siela ir valios laisv?
- Labai paprastai, - atsak T. - Viena i t esybi, naudodamasi
js burna, dabar ir klausia: O kaip tada siela ir valios laisv? tai
ir viskas, k galima pasakyti iuo klausimu.
- Ar jums inomi it esybi vardai?
- Taip. Vyriausiasis demonas vardu Arielis. Kaip tik jis ir for
muoja it siaubing erdv - ir jus, jos gyventojus. inau tai abso
liuiai tiksliai.
- I kur?
- Jis pats man tai prane. Ir kaip rodym keliais glaustais,
bet tiksliais trichais apibdino js pasaul dar prie tai, kai j
ivydau.
- Tai, sakot, jis kuria ms pasaul? - msliai paklaus Pobedo
noscevas.
203

- Na, bent jau i dalies - ten yra ir daugiau krj. Kai usigeidiate igerti vyno arba, tarkim, atsiduoti knikiems geiduliams,
darbo imasi jo pagalbininkai. Be kita ko, gali bti, kad padjjas yra
kaip tik jis. Kas vyriausiasis j hierarchijoje, taip iki galo ir nesupra
tau.
- Js kalbate apie labai auktas materijas, kurios daniausiai es
ti paslptos nuo mirtingj aki, - patikino j Pobedonoscevas. Apie koki hierarchij js kalbate? Ar tik neturite omenyje Dangi
kosios Banyios?
- Jeigu js apie archimandrit Panteleimon, - atsak T. kiek
pamsts, - tuomet turiu jus nuvilti - kaip sakoma, teisybs emj
nr, bet jos nra ir aukiau128. Ariel} su Dangikja Banyia sieja
dalykiniai santykiai. Bet susitarti jie kol kas nesugebjo.
Pobedonoscevas nusim akinius ir isitrauks i kiens nosi
n juos kruopiai nusiluost.
- Aaaiku, - nuts taisydamas akinius viet. - Bijau jus nu
vilti, bet ito niekaip negaliau vertinti kaip naujos erezijos. Kak
panaaus jau esu girdjs i pono Solovjovo - juk j pastate?
T. pakrat galv.
- Girdjau tik vard.
- Poetas ir filosofas. Vadino savo mokym protingu nevei
kimu. Pastarojo simboliu jis pasirinko lotynik N su tilde129 veikiausiai i nesmoningos meils katalikybei, cha cha... Nors i
toks enkliukas visai tikt ir js nesiprieinimui, grafe. Prisimenu,
skait savo tragedij tai prie ito stalo, ji vadinosi dar keisiau,
leiskit prisiminti... Kankano pridjimas, regis. Apie atsiskyrl hesichast, gyvenant dykumoje.

128 A. Pukino tragedijos Mocartas ir Saljeris parafraz (nem npaedu na sem

ite, no nem ee u eume - paodiui: teisybs emj nr, bet jos nra ir auk
iau).
129 Tild (isp. tilde) - enklas ant raids n (n), reikiantis minktum. Tilds
forma panai titlo; titlas (gr. titlos - uraas) - odio sutrumpinimo, raids
praleidimo enklas, plaiai naudotas banytiniuose senovs slav ratuose,
pvz., vietoj 6on>bdavo raoma 6r~'bw.

204

- Argi manoma parayti pjes apie dykumoje gyvenant atsi

skyrl? - nustebo Dostojevskis. - Ir i kur dykumoje veikiantys
asmenys?
- Legionas, - atkirto Pobedonoscevas, kakodl krypteljs gal
va T. - Pjesje atsiskyrlis kovoja su demonais, kurie braunasi jo
prot, ir gal gale j uklumpa gdus nuvitimas, kad nieko, isky
rus demonus, jo prote i viso nra, ir tas, kuris kovoja su pagundo
mis ir aistromis, - lygiai toks pats demonas, kaip ir visi likusieji,
tik besivaipantis. Net Dievo aukiasi tik vienas i t veidmaini
demon - ir tai tik dl juoko, o kitas Diev vaizduoja. I sielvarto
atsiskyrlis nusprendia pasikarti. Ir tai, kai taburet jau lekia jam
i po koj, jis supranta, kad is paskutinis baisus sprendimas buvo
lygiai toks pats velnio gundymas, kaip ir visi ankstesni jo dvasios
iekojimai...
- Aha, - pritar Dostojevskis, - imu prisiminti. Regis, Solovjo
vas vadino toki bsen proto pakrikimu ir mok, kad su ja susi
tvarkyti galima tik vienu vieninteliu bdu - imokus atpainti i
veido visus tuos demonus.
- Kaip tik tai ir turjau omenyje, - linkteljo T. - Bet nereikia
daryti tragedijos i to, kas vyksta. Tos viena kit keiianios haliuci
nacijos ir yra ms vienintel prigimtis. Bent jau tol, kol mumyse
atsiranda jga, gebanti duoti jiems atkirt.
- Ir kokia gi tai jga? - susidomjo Pobedonoscevas. - Koks
nors, , dvasinis mokymas? Tai, k garbusis Hesichijas vadino
vienvaldiu sumanymu?
- Ne, - atsak T. - viskas kur kas paprasiau. Reikia paiam
kurti save.
- Bet kas tokiu atveju tai darys? - pasiteiravo Pobedonoscev
as. - Jeigu mumyse nra nieko, tik apavai.
- Kaip tik ia ir gldi paradoksas, - paaikino T. - I pradi
mumyse nra nieko, kas galt tai padaryti. Naujoji esyb atsiranda
kartu su veiksmu, per kur ji pasireikia. Suprantate? Tas veiksmas
neturi jokio pagrindo, jo niekas nelemia. Jis vyksta nevalingai,
visikai spontanikai, jis neveikiamas prieasties ir pasekms dsnio
ir tampa savo paties pagrindu. Tai nelyginant visatos gimimas
205

i nieko. Paskui galima tarti, kad kuriame patys save. Ir tada didybe
prilygstame savo pasaulio demiurgui.
- Js, grafe, kaip spju, ir esate toks didybe prilygsts self-made
man1307- siterp Pobedonoscevas.
- Js ities labai nuovokus.
- Atspti nesunku, - ypteljo Pobedonoscevas. - Bet kaip tada
tie velniai, kurie pirmiau vald mog? O kaip tuomet Arielis ir jo
parankiniai? Nejau jie taip lengvai paleis savo galvij?
- Jie bus bejgiai, - atkirto T. ir truput apsiniauk.
- it kaip, - ironikai ts Pobedonoscevas. - domu, domu...
- Sakykite, o kur galiau rasti t pon Solovjov? - paklaus
T. - Noriau su juo pasinekti.
- Su juo pasinekuiuoti bus sudtinga, - atsak Pobedonosce
vas, meiliai irdamas T. - Reikalas tas, kad ponas Solovjovas
aretuotas. Jis kaltinamas rengs pasiksinim. aukiausius as
menis. Ir dabar laikomas Petropavlovsko tvirtovs raveline130131. Kar
tais j ivea apklausas vairiose vietose. Bet abejoju, ar jums, grafe,
kas leist dalyvauti tokioje apklausoje...
Priekambaryje sutilindiavo varpelis. vilgsniu pasvrs T.,
Pobedonoscevas atsigr Dostojevsk:
- Nieko negeriate, Fiodorai Michailoviiau. Ir kodl gi?
- Jaudinuosi, Konstantinai Petroviiau, - atsiliep Dostojevs
kis. - Noriu nektelti su jumis svarbiu klausimu.
- nektelsime, - patikino j Pobedonoscevas. - Einu tik dur
atidaryti...
Pobedonoscevui ijus i svetains, Dostojevsk itiko ankstesn
transformacija: jis sustingo, ikilmingai sistebeilijs tolumon, lyg
kambaryje, be jo, nieko daugiau nebt.
Turbt, - lidnai pagalvojo T., - a jam - tik uvusi siela, ereti
kas... Kita vertus, ta vieta pati taip veikia. Visk lemia Pobedonoscevo taka...
130 Self-made man (ang.) - mogus, padars pats save, t. y. mogus, kuris pats
gyvenime prasimu.
131 Ravelinas (pranc. ravelin) - pagalbinis tvirtovs statinys.

206

Durys prasivr ir T. nustro.

kambar eng trys vienuoliai. Vienas i j nesi ant peties
talp drobin krep su karoliukais siuvintu kryiumi ant ono lygiai tok pat, kok turjo vienas i velionio Varsonofijaus paly
dov.
Koridoriuje pasigirdo graudus miaukimas, o tada svetainje
pasirod Pobedonoscevas - engs paskui vienuolius, jis sandariai
udar duris paskui save.
- Ponai, - tar jis vytdamas laiminga ypsena, - iandien
mes turim nekviest svei, kuriais, kad ir kaip bt, baisiai diau
giams...
T. pastebjo, kad Pobedonoscevas iri ne j, o juodaskver
nius, ir susiprotjo, kad nekviestas sveias - jis pats.
- Leiskite jus supaindinti, - ts Pobedonoscevas. - Tai broliai
Nikodemas, Ilarionas ir Sofronijus - vienuoliai. O ia ponas T., jis,
, grafas.
- Nuostabi profesija, - ypteljo brolis Nikodemas.
- Tai ne profesija, - atsak T., akylai stebdamas juodaskver
nius. - Tik pasaulietin pravard.
Ilarionas ir Sofronijus veikiausiai buvo dvyniai: jauni, nirs, lyg
prislgti vienos sunkios minties antspaudu, su bespalvmis barzde
lmis ir arti viena kitos smaksaniomis vandeningomis akutmis.
Nikodemas, prieingai, buvo panaus Hofmano student - jame
buvo kakas romantiko ir aunaus, kakokia uuomina kupin
nuotyki nakt ir svaiginam narsum.
Ivyds vienuolius, Dostojevskis atgijo ir m ypsotis. Taiau
jie neatkreip j dmesio, tarsi jo i viso nebt kambaryje. Prij
prie stalo, jie susdo: Ilarionas su Sofronijumi - fotelius, o Nikode
mas - ant Dostojevskio uimtos sofos kratelio, prie krslo, kuria
me sdjo T.
- Mes ia kalbjoms apie pon Solovjov, - tar Pobedonos
cevas, lyg pristatydamas vienuoliams dienotvark. - Tai toks filo
sofas.
- Ak, jau tie filosofai, - noriai prats Nikodemas. - Neblogai
juos sudirbo Pukinas. Judjimo nra, iminius tar. O kitas,
207

neketindamas klausyt, pradjo jo akivaizdoj smaukyt...132Vos dvi

eiluts, o visos korporacijos vaizdas kaip ant delno.
Aplink stal stojo tyla. Nikodemas susidrovjo ir, matyt, pano
ro uglaistyti netakt.
- Atleiskite, - tar jis, grdamasis T., - ojukjs tas pats grafas T.?
- K reikia - tas pats?
- Na, turiu omeny, tas, apie kur rao Aksinja Tolstaja-Olsufjeva? Kokios js nuomons apie jos knygas?
T. nieko neatsak, bet stiklin suvirpjo jo rankoje ir truputis
degtins isiliejo ant stalo. Nikodemas nutais ujauiam min.
- Turbt baisiausiai slegia, ar ne? Tose knygiktse viskas prasimanymai, nuo pirmo iki paskutinio odio, ikart matyt.
Nieks, suprantama, ir netiki. Bet skaito visi, net dvasininkijos luo
mo atstovai. Ypa lyktus tas nuolatinis smyis laikraiuose.
- O k gi ten rao?
- Js neskaitote? tai ia tai tikras aristokratikumas, gerbiu.
Tuoj papasakosiu. Buvo didiulis skandalas. Aksinjos Tolstajos-Olsuljevos odiais tariant, viskas vyko taip: besimokydama Smolnyje
ji nuoirdiai susiavjusi grafo mokymu apie supaprastjim133,
met institut nebaigusi paskutinio kurso ir supaprastjo tiek,
kad jos visai negaljai atskirti nuo kvailels valstiets. Todl, su
tikusi graf, ji netruko ukariauti jo ird. Bet grafas jai atsiskleid
netikta ir gsdinama savo esybe. Tuo metu, kai mezgsi j ryys,
JJeuweHbx nem, CKa3an Mydpe 6padamu> bpyeo CMonnan u cman nped
hum dpoHumb. Plg. A. S. Pukino eilrat Judjimas: JeunceHbn nem,
CK3an Mydpe 6padamu. / Jpyeo CMonnan u cman nped hum xodumb.
(Judjimo nra, iminius tar. O kitas, neketindamas kalbt, pradjo jo
akivaizdoj judt.)
133 Supaprastjimas - L. Tolstojaus ir jo pasekj propaguotas paprastas gy
venimo bdas. Siekiama vienybs su visa esatimi isaugojant natralum.
Btis - tai organikas ir net kosminis reikinys. Socialin aplinka - tai tik
forma. mons kartais tampa negyvos formos vergais, ir j vidinis pasaulis
ima tutti. Tuomet belieka apsivilkti valstietikus markinius - atsisakyti
prabangos ir civilizacijos grybi, fiziniu darbu ir individualiomis pastango
mis tenkinant tik btiniausius fizinius ir dvasinius poreikius.
132

208

jis nuolat vartojo paias stipriausias narkotines substancijas, dl

kuri tapdavo nepakaltinamas. Jis keliskart band ukapoti j kir
viu. Dl to ji visikai nusivyl supaprastjimu, pabgo Peterburg
ir gro gyventi auktuomens gyvenimo...
Visa povyza reikdamas kratutin pasidygjim aptariama te
ma, Dostojevskis sustingo vietoje, beds akis lang tarsi ami
nyb. Pobedonoscevas prijo, apkabino j per peius, pridjs kiek
pastang privert pakilti nuo sofos ir nusitemp prie lango, lyg no
rdamas j ivesti i zonos, kur veik nuodingi Nikodemo odiai.
- ...ji umezg roman su Olsuljevu, - ts Nikodemas, - js,
inoma, girdjote apie j. Tai kavalergardas, taps nusikaltli gau
dymo genijumi. I ia ir jos antrosios knygos pavadinimas. Jei tik
tume bulvarine spauda, - o ja, kartoju, niekas netiki, - T., vengda
mas vieumo, dingo neinoma kryptimi. Jo gaudyti buvo isisti
geriausi imperijos sekliai ir sanitarai, bet jis labai gudrus ir nuolat
persirengia - tai andaru, tai valstieiu, tai igonu. Ponios Tolstajos-Olsuijevos odiais, jis taip nukvako nuo narkozi, kad m
kalbtis su arkliais, o aplinkinius gali palaikyti bala ino kuo. Dar
rao, kad tarpais jis praranda atmint ir yra originaliai pamis: jam
atrodo, kad kalbasi su Dievu. Norjau pasakyti: kas tik ms laikais
nesikalba su Dievu, bet T. visai rimtai tiki, kad Dievas jam atsako.
O jau visai bulvariniai laikratpalaikiai ra, kad seklius, kurie
buvo isisti jo gaudyti, T. pats asmenikai papjov arba nunuodijo
tropiniais nuodais...
Tiradai baigiantis, Nikodemo veidas gavo toki iraik, lyg
jam bt skaudu ir gda klausytis savo paties pasakojimo. Jis nutilo,
T. taip pat sdjo tyldamas. Vliau, sukaups jgas, tar:
- A tikrai buvau pastamas su viena valstiete, vardu Aksinja,
k ia slpti... Tik vargu ar ji bt galjusi parayti k nors panaaus.
Jinai net ir toki odi nemoka. Patikkit manim, tarp supa
prastjusios kursants ir merginos i liaudies - didiulis skirtumas.
Nikodemas isiiep ir familiariai pliaukteljo delnu T. per kel.
- Apie tai ji irgi rao! - entuziastingai prane. - Ir kaip me
luoja, k? Tvirtina, kad, prie pirm kart pasirodydama jums prie
ieno veimo, ji specialiai du mnesius moksi kaimo dialekt,
209

o vliau nustojo kasdien praustis ir skustis paastis, atleiskit u

nevanki detal... Pagrindin jos knygos mintis - net ne mintis,
mini ten nra, o tas, taip sakant, sales pitch134, dl kurio j skaito
jaunuts merginos, - kaip tik ir yra, kad persisotinus ir itvirkus
aristokrat suadina ne rafinuotas subtilumas, o, prieingai, kra
tutinis vulgarumas ir nevalyvumas, inoma, susietas su tam tik
ru fiziniu patrauklumu. Dl to tarp sostins menadi135 paplito
sarafan, prijuosi ir nevari nag mada... Mon Dieu, kaip visi
alpsta dl to supaprastjimo! Js mane stulbinate, grafe: bti paia
me uragano, galima sakyti, epidemijos, centre ir likti tokiam nuos
tabiai abejingam! Bravo! Bravo!
T. nieko neatsak. Nikodemas sipyl degtins, pasaliutavo stik
line, ilenk ir krenkteljo.
Tuo tarpu Pobedonoscevas pasodino Dostojevsk ant taburets
prie lango ir m glostydamas rank kudti jam aus kak vel
naus. Kudjo tyliai, bet daug kas vis dlto pasiek T. ausis:
- Tavo siela gyva, Fedenka, tik lidi. Viskas bus skaityta kaip
ygdarbis. O jei pasimelsi, tai ir gelta inyks... Gyva jinai, gyva, net
negalvok...
Drsinamai patapnojs Dostojevskiui per pet, Pobedonosce
vas gro prie stalo.
- Vis dlto toli nueita, - tar Nikodemas, velgdamas kituodu
vienuolius. - Laikraiai tvirtina, kad grafo T. dabar ieko - nors
jam nepateikti jokie oficials kaltinimai.
- Uteks apie tai, - susirauk Pobedonoscevas. - Mano namuose
spaudos antys nesvarstomos. ia kalbamasi apie dvasinius ir religi
nius dalykus...
Viso pokalbio metu vienuoliai dar neymius, taiau kraupo
kus judesius. Kitas mogus vargu ar bt atkreips tai dmes, bet
T. jie turjo baisi ir neabejotin reikm - ir suklysti dl to buvo
nemanoma.
134 Sales pitch (ang.) - komercinis pateikimas.
135 Menad (gr. mainas, kilm. mainados - palusi, dkstanti) - sen. graik mit.
btyb, bakchant.

210

Ilarionas sdjo fotelyje, pasidjs savo karoliukais siuvint

krep ant keli, ir vis laik kak tais jo viduje, tarsi glosty
damas ten tupint vr, nekantraujant isiverti laisv, - maa to,
T. buvo sitikins, kad girdi vis pagaunam ausimi atri kritolo
briaun tilindiavim.
Sofronijus laik dein rank sutanos kienje, ir kai jos audi
nys sitempdavo ant klubo darant kok nors judes, tapdavo aiku,
kad ten guli pailgas daiktas - ir jau tikrai ne ikona, o greiiausiai
revolveris.
O Nikodemas, nors niekaip kitaip neisidav, kartkartmis
pavelgdavo T. su tokiu begaliniu supratimu akyse, kad tai bt
buv sunku paaikinti paprasta uuojauta dl skandalo su Aksinja.
T. jaut, kad vienuoliai tik ir laukia enklo. Ir kai susitvenkusi
aplink stal tampa tapo nepakeliama, jis staiga paoko i vietos.
Prijs prie taburets, ant kurios sdjo galutinai pasinrs
save Dostojevskis, kilsteljo j u pei ir parsived atgal prie stalo.
Dostojevskis tyldamas pakluso, ir T. pasodino j ant sofos tarp sa
vs ir Nikodemo.
- Imkim, Fiodorai Michailoviiau, pasdkim alia... Konstan
tinas Petroviius mus sukritikavo, tai tegu ir ties pasako.
Vienuoliai pastebimai sutriko. Nikodemui teko pasitraukti pa
t sofos kamput, o tarp rkan dvyni ir T. dabar atsirado stalas.
Pobedonoscevas, igirds T. odius, atsikrenkt.
- Ties, grafe? Verdanio proto kritikoje raau, kad atriu skep
tiku protu tiesos atrasti nemanoma. Ji pasiekiama tiktai tikjimu.
Tai suprato ventasis Augustinas. O ndienos isilavin ponai mano,
kad tiesa gimsta svarstant. Ar galite sivaizduoti, broliai? Prot val
dovai laiko aukiausiu ir neginijamu tiesos matu silogizm!
Ir jis tyliai suplojo delnais.
Matyt, tai ir buvo tas enklas, kurio lauk juodaskverniai.
Sofronijus surauk antakius ir isitrauk i kiens nepadoriai
didel Smith and Wesson.
- K tok?
- Silogizm, - skubiai pakartojo Pobedonoscevas, apsimesda
mas, kad nieko nepastebjo. - Juk js inote toki logikos svok.
211

Tai - kai pateikiami du poiriai, o i j ivedamas treias. Ir ita

niekybe paremtas visas iuolaikins mogikosios minties statinys,
galite sivaizduoti?
- Ar jums dl ko nors netinka logikos principai? - isiiep T.,
taip pat nekreipdamas dmesio revolver Sofronijaus rankose.
Pobedonoscevas ikl pirt.
- tai todl visi iuolaikiniai filosofiniai ginai tokie niekingi,
grafe, - tar, - kad besiginijantieji rodinja ties remdamiesi js
logika. Tuo tarpu silogizmai - beprasmika nesmon.
- Ir kodl gi? - pasiteiravo T.
- Na, tai pateikite prasmingo silogizmo pavyzd.
Tuo metu pokalbis, ties sakant, jau tapo visikai formalus,
nes Nikodemas taip pat ikio i po sutanos mayt nikeliuot pis
tolet, o Ilarionas, daugiau nesislapstydamas, isitrauk i karo
liukais siuvinto krepio sulankstyt tinkl, skambteljus krito
liniais amenimis akutse. Taiau Pobedonoscevas elgsi taip,
tarsi prie stalo nieko, iskyrus gin apie silogizmus, n nebt
vyk.
- Tai pateikite pavyzd, grafe, - pakartojo jis. - Pirmyn.
T. nusiypsojo ir pasitrauk ariau Dostojevskio.
- Na, kad ir itas, - tar jis, kidamas rank kien, kuri den
g Dostojevskio onas. - Kajus - mogus. mons mirtingi. Todl
Kajus turi mirti. Argi su ituo pasiginysi?
- Su tuo ir ginytis neverta, - atr Pobedonoscevas. - Visika
nesmon, ir tiek. Kajus - visai ne mogus, o tik sakinio veiksnys.
Jis niekada negim. Tai kaipgi jis mirs? Taip js pats ir rodte, kad
tie silogizmai - nesmon.
T. kienje tyliai spragteljo.
- Kur a tai rodiau? - nuoirdiai suglums paklaus T.
- Kaipgi kur? - kartai pasipiktino Pobedonoscevas. - Taigi
pats pairkite. Kajus - mirtingas mogus i silogizmo. Mirti jis
niekaip negali, nes silogizmuose nemirtama. Vadinasi, silogiz
mai - beprasmikas niekas, ir daryti i j tiesos mat - beprotyb.
O jeigu su ituo nesutinkate, parodykite man mirus mog i silo
gizmo. Parodykite negyv veiksn, grafe, tuomet a...
212

Kol Pobedonoscevas, blykiodamas akiniais, var i tirad,

prie stalo vyko keli svarbs vykiai.
Sofronijus nutaik savo didiul revolver T. Nikodemas pa
linko pirmyn. Ilarionas ities tinkl ir laik j taip, kad kuris kitas
bendras bet kada galt iupti u kito galo.
Bet T. sek tik revolver Sofronijaus rankoje. Ir kai tik jo vamz
dis akimirkai nukrypo alin, vyko kakas, ko nesitikjo n vienas
vienuolis: T. iupo Dostojevsk u pei ir puol drauge su juo
siaur tarp tarp stalo ir sofos.
- Pasisaugok! - uriko jis.
Pobedonoscevas, tuo metu kaip tik bepostringaujantis apie ne
gyv veiksn, kilsteljo akini stiklus lubas - ten, kur nulk T.
pamtta bomba.
Baigti sakinio jis jau nespjo.

XIX
Girdjau sakant - prarado smon. Kaip keista... Kita vertus,
juk kai kas ities praranda ir vl atranda. inau tai i savo patirties.
Bet kas? Jei jis praranda smon, vadinasi, jis - ne smon, o kas
nors daugiau? Ties pasakius, nedera vaikytis atsitiktins prasms,
mirganios ties negrabiais odi sudrimais. Nors, kitaip vel
giant, jokios kitos prasms nei ta, kuri atsiranda ties negrabiais o
di sudrimais, i viso nra, nes visa mogikoji prasm ir tra tas
mirgjimas... Akligatvis, ir vl akligatvis...a
T. paband pajudinti rank. Pavyko.
Paskui mintis gro ir pojiai - T. uuod degsi kvap. alia
mu laikrodis - kaip tik jo diai ir privert j atsipeikti. Kakas
sunkaus spaud pet. T. pasisuko ir atsimerk.
Skaisti saul u lango liudijo, kad gatvje rytas. I visko spren
diant, buvo devynios ar deimt valand. Keldamas rank, kad pri
sidengt akis, T. pamat auksin rankovs ilk. Jis vis dar vilkjo
viebuio chalat su kutais - tik dabar gerokai iterliot dulkmis,
tinku ir dar kakuo, panaiu pada.
213

Taiau ia pasirod bess ne Hotel dEurope viebuio nu

meris, kur T. tikjosi ivysis.
Tai buvo Pobedonoscevo butas - ta pati svetain, kur vakar gr
arbat ir kalbjo apie silogizmus.
T. suprato, kad guli ant grind, spausdamas glbyje sunk Dos
tojevskio portret - nelyginant ploki antklod, dengiani nuo
sunkmeio speigo. Isikapsts i po portreto, jis kur laik niriai
spoksojo j.
Portretas daug kur buvo sugadintas: jis buvo nustas susidrim
ir smgi pdsak, dmi ir nuodag, o barzdos srityje buvo maty
ti rykus pado atspaudas, ir drob toj vietoj perplta. Rmas dvie
jose vietose perlautas taip, lyg kas bt norjs perlenkti paveiksl
pusiau. Ir vis dlto negaljo bti abejoni, kad tai tas pats portretas,
kur lama Dambonas atsine viebuio kambar.
Stalas nuo sprogimo apvirto. Spinta su uuolaidlmis, stovjusi
prie sienos, taip pat nublokta ant grind - jos viduj, kaip pasirod,
bta itisos ikon kolekcijos, ir dabar jomis buvo nuklotos visos
grindys.
Atvaizdas, pavaizduotas ikonose, buvo keistas.
Tai buvo ne mogaus, o kats atvaizdas.
Visi atvaizdai rmsi tam tikru kanonu. Galva buvo maomis
usimiegojusiomis akutmis, kurios kiek vairavo, lyg bt ir
jusios tak panosje, - itai kl niauraus susikaupimo pojt. Pati
galva, padengta trumpa pilka Vilnele, buvo apvali ir kiek per didel,
o tai trikamps ausys, prieingai, atrod neproporcingai maos.
Viena ikon detal - sai - rykiai skyrsi. J visur buvo po
tris poras, taiau ant patamsjusi senovini lent jie pavaizduoti
lauti staiu kampu ir primin rsius juodus aibus, o naujai ta
pytose ikonose j forma panjo bang, tiksliai atkartojani
tilds enkl. i transformacija, be jokios abejons, slp ami
amius trukusius disputus ir mogudystes, apie kurias galt ilgai
postringauti koks nors sekt ir erezij specialistas. Na, kad ir pats
Pobedonoscevas...
Vos prisimins Pobedonoscev, T. i karto j ir pamat. Negyvas
oberprokuroras guljo ant nugaros alia apverstos kds, smeigs
214

lubas nuo sprogimo aprkusius akini stiklus.

Vienuoliai taip pat buvo negyvi - jie keistomis pozomis tysojo
ant grind per nakt sutirtjusio kraujo klanuose. Skeveldros ir vl
nepasiek T.; drauge su juo tylos zonoje atsidr Dostojevskio port
retas ir sofos dalis.
Pakils T. persikreip nuo skausmo nugaroje - taiau visi kau
lai, regis, buvo sveiki. Svetainje jau tvenksi salsvas irimo kvapas,
ir T., kiek lubiodamas, paskubjo ieiti koridori.
Tolimajame koridoriaus kampe ant grind tupjo mautlytis
kaiukas. Pamats T., jis sumiauk ir dingo u kampo - ten, kur
greiiausiai buvo virtuv.
Artimiausios durys ved Pobedonoscevo kabinet.
Tai buvo erdvus kambarys su masyviu raomuoju stalu, tam
siai mlynu persiku kilimu ant grind ir iilgai sien stoviniomis
knyg spintomis. Vienoje vietoje ant sienos kabojo balta uuolaida bet lango ten negaljo bti. T. trkteljo j.
Uuolaida deng tiesiai sien mryt bizantik mozaik,
lyg kopij, lyg perkelt original: didiulis pantokratikas136 kati
nas apvaliomis apsimiegojusiomis akimis, nepastebimais aus tri
kampliais, archajikais aus aibais ir smulkiomis graikikomis
raidmis iilgai apskrito atvaizdo pakrai. Hermafroditas laik
ikls auktyn dein letenl, o kairija rmsi masyv foliant
su auksiniu odiu BXrY ant virelio.
Tiesiai prieais raomj stal stovjo baroko stiliaus drabui
spinta su veidrodiu - panau, ji buvo pastatyta taip, kad sdintysis
prie stalo visada galt matyti savo atspind. T. paman, kad spinta
tikrai galt slpti koki paslapt - pavyzdiui, umaskuot ijim
i buto. Prijs prie spintos, jis trkteljo dureles.
Viduje nebuvo jokio slapto ijimo. Utai ten kabjo kelios pra
matnios ir neskoningos suknels - panaios tas, kurias vilki pase
nusios kokots. Spintoje kvepjo kaip poeto Bunino eilse: senais
136 Pantokratorius (gr. pantokratdr - visavaldis) ankstyvosios krikionybs
(Bizantijos ir Romos) ikonografijoje - Kristus, pavaizduotas kaip teisjas,
sdintis ant trigubos vaivorykts, dan. su atversta knyga rankoje.

215

isidkusiais kvepalais, i kuri aromato liko tik pati sunkiausia ir

tvariausia muskuso frakcija.
Udars dureles, T. prijo prie lango ir atsargiai vilgteljo lau
kan. Gatvje buvo giedras Peterburgo rytas - viet saul, kakur
skubjo valdininkai ir darbo mons, riedjo brikels, danguje suko
ratus paukiai. Jau vien tas gerai organizuoto ir judraus gyvenimo
vaizdas atrod nelyginant priekaitas - regjosi, kad jis reikalauja, jog
stebtojas liautsi stebjs, usiimt reikalais ir susiliet su peizau.
T. prijo prie stalo.
Vir jo kabjo narvelis su kanarls ikama (kaip i pirmo
vilgsnio pasirod T.). Taiau patyrinjus i ariau pasirod, kad
pauktis gyvas. Bet tai atspti buvo galima tik i jos aki spindesio:
ji tupjo tarsi sustingusi, suakmenjusi i skausmo ar galbt ban
dydama pasislpti - nes neinojo, ko galima tiktis i sibrovusio
but ukariautojo. Pamerks jai ak, T. atsisdo prie raomojo stalo.
Ant stalo nikeliu ir plienu blykiojo fonografas, i vielins
pietukins kyojo atriai nusmailinti spalvoti pietukai. kair nuo
raymo reikmen stovjo naujausios konstrukcijos telefono apara
tas, o i deins, po madingu sidabrins vyos pavidalo nuospaudu,
guljo krvel dailia raysena prirayt popieri (virutiniame kai
riajame kiekvieno lapo kampe auksu spaustos raids SOP137).
T. num nuospaud nuo popieriaus krvos. Rankratyje ne
buvo n vieno taisymo ar ubraukto odio - lyg tas, kuris ra,
bt kopijavs tekst i vaizduotje susikurtos kabanios lentos su
ventaisiais ramenimis. Pakls pirm lap, T. perskait:
Iorinis Ciklas. Traktato Sodomijos nuodm ir
Religin Patirtis prolegomenaj138
Pradti: mogui bdinga nuodmiauti, bdinga ir atgailau
ti. Bdinga atsiduoti ydai ir siekti jos atsikratyti. Nes antraip
137 veniausiojo Sinodo oberprokuroras.
138 Prolegomenai (gr. prolegomena) - anginiai samprotavimai, vadas ko
nors studijas.

216

kokia gi kani, arba to, k katalikai klaidingai mano es

ant skaistykla, prasm?Tik ta, kad nuodmingos sielos dalys
atsiskiria nuo jos viesos. Jei mogus, gyvas bdamas, pats,
kiek leido jgos, grmsi su nuodme, apsivalymas per kan
i jam bus ne bausm, o palaiminta pagalba veikiant tai,
kojis nepajg veikti gyvendamas.
Pereiti: kas gi tuomet yra iuolaikins sektos, kurios nepripa
sta apsivalymo per kani, bet pripasta sodomij ir lei
dia sodomitams eiti dvasin tarnyb? klausim galima i
skaidyti atskiras problemas, kurias privalu nagrinti i eils.
Pirma: ar sodomitas gali bti religingas mogus? Istorijos
patirtis byloja, kad tokia galimyb yra. Galima tiktis, kad
Viepats dl begalinio savo gailestingumo neatmes nusid
jlio maldos, jei io sielos polkis nuoirdus ir apima jo esyb
tomis akimirkomis, kai i laisva nuo nuodms.
Antra: galima net sivaizduoti, kad slaptas nuodmiautojas
laikyt pamaldas, jei is atvirai nevenia savo nuodms ir
tarnauja Viepaiui ne kaip sodomitas, o kaip mogus, skaus
mingai suvokiantis, kad yra netobulas ir kamuojamas sunkios
negalios. Maa to, toks mogus, atmindamas savo nuodm,
bus maiau links teisti kitus.
Baigti: naujausios sekt tendencijos rodo, kad sodomitai
geidauja tarnauti Viepaiui ne kaip atgailaujantys nusi
djliai, o kaip tik kaip sodomitai. Kitaip tariant, jie nort
kreipti mald Dievop ne iprislgtos savopaios netobulumo
sielos gelmi, o tiesiai i ieinamosios angos, kuri tuo metu
kitas Belzebubo ragas... Quo vadis?i39
Ivyds quo vadis, T. susirauk.
Staiga jam topteljo galv arklio qui pro quo. inoma, tarp j
maai kas bendra. Taiau vis dlto yra: abiem atvejais lotyn kal
ba ir abiem atvejais tai susij su nuopuoliu, tiktai prajus kart jis
139 Quo vadis (Domine)7, (lot.) - klausimas, kurj i Romos bgs v. Petras u
davs pasirodiusiam prie j Kristui: Kur eini, Viepatie?

217

buvo knikas ir realus, o dabar jo gelmes dirsteljo tik protas. is

panaumas galjo reikti tik viena...
Mitenka? - nustro T. - Nejaugi? O juk tiktina, net labai. Pederastija, antras galas, Belzebubo ragas... Juk tai jo kompetencijos
sritis, Arielis aikino. Ir tie vienuoliai dar vakar kalbjo apie Aksinj.
O u j taip pat atsakingas Mitenka. Vadinasi, jis? Negali bti. Vis
dlto i kur antraip ji bt inirusi? Pala... Bet tokiu atveju ieit...
Kad protas nesikibt tos nepakeliamos minties, T. m sklai
dyti ant stalo gulinius popierius. Jam ukliuvo keli atplti laikai.
Dviejuose buvo kalbama apie painius piniginius atsiskaitymus.
Treiasis pasirod bess toks:
Jo Prakilnybei . S. O. P.
Konstantinui Petroviiui Pobedonoscevui,
tarnybinis.
Siuniu Js Prakilnybei senovs Egipto rao, padaryto mo
zaikinio aukso ploktelje, vertim, raas aptiktas medalione
ant tvo Varsonofijaus Netrebkos lavono tiriant grafo T. byl.
Egipto muziejaus specialist nuomone, sprendiant i hie
roglifformos, is tekstas datuotinas XVIII dinastijos ar kiek
vlesniu laikotarpiu. raas reikia:
Slaptasis hermafrodito kats galva vardas, suteikiantis ga
ilj valdyti, yra AHriJ. Jei gebsi valdyti hermafrodit tar
damas vard, labai gerai!1
Vertjai nurodo, kad AH/TJ taip pat gali bti veriama ir
kaip tradicinis EXrBC
((arba kitaip, priklausomai nuo pasi
rinktos atitikmen lentels naudojant hieroglif rejestrus).
Pats medalionas, nors ir gautas Js praymas, deja, negali
bti perduotas Js Prakilnybei, nes auktesni instancij
sakymu pridtas prie grafo T. bylos.
Vykdytojas
Oberegzekutorius P. Skovorodkinas
Dokumento paratje pietuku rayta:
218

Ir vl Olsufievas!! Idiotai, negaljo apiekoti lavon!

Daugiau nieko domaus ant stalo nebuvo. T. nusprend apiekoti
stalius. Viduriniame guljo brauningas. Kituose dviejuose - vai
rios kanceliarins smulkmenos. Kairiojoje spintelje buvo sudti
dokumentai ir aplankai su rankraiais, ir dar nam kio knygos
su romnikais skaiiais ant nugarli; deinioji spintel slp
poliruot med meistrikai taisyt seif. is buvo praviras.
Ant raudono lentynls aksomo guljo pradtas imto rubli
verts asignacij pluotelis ir du dokumentai. Pirmasis buvo per
pus perlenktas lapelis i liniuoto bloknoto:
S oberprokurorui
Konstantinui Pobedonoscevui
Praneu Js Prakilnybei duomenisygautus stebint Olsufievo
nam Peterburge - Fontankos krantinje prie Panteleimono
tilto (keturioliktas numeris).
Nustatyta, kad pon Olsufiev ne kart lank Aksinja Rozental (su kuria j sieja intymus ryys) ir kriminalins po
licijos skyriaus agentas Knopfas, tiriantis grafo T. paiekos
byl.
Kalbantis su kriminalins policijos pareignais pavyko sui
notiykad T. paiekos byl inicijavopats Olsufievas. Taiau ko
ituo siekiama, lieka neaiku.
Be to, noriu atkreipti Js Prakilnybs dmes, kad patvir
tintasfaktas, joggrafas T. buvo susitiks su Vladimiru Solov
jovu, tai vyko Olsufievo name prie metus. I tuo laikotarpiu
ten tarnavusio durininko gautais duomenimis, susitikime
dalyvavo ir pats Olsufievas.
Agentas Brunhilda
A? Buvau susitiks su Solovjovu? - apstulbo T. - Tuomet ne
atsitiktinai veriuosi t Optos Vienuolyn, visai ne... Bet kas per
vienas tas Olsufjevas?
219

Antrasis seife rastas dokumentas i pairos buvo paprasiau

sias kanceliarinis ratas, kuri daug cirkuliuoja tarp vairi depar
tament, - jis buvo imargintas smulkiu juodu braiu, stipriai
pasvirusiu dein, su virtine barokini vinjei, panai tas, ku
riomis pulko ratininkai dabina savo krinius, kai susimsto apie
aminyb.
SS oberprokurorui
Konstantinui Petroviiui Pobedonoscevui
II klass vienuolis atsiskyrlis,
kolegijos asesorius
Semionas Kuprijanovas
Slaptai
Didiojo, Paslaptingojo EXrB140 vardan
Praneu Jums, Js Prakilnybe, Slaptosios Procedros grafo
T. byloje aplinkybes.
Kaip ir tiktasi, grafas buvo ukluptas prie apleistos vali
prieplaukos - tiksliai atitiko Js Prakilnybs gautus laiko
ir vietos nurodymus. Ten pat buvo aptikti ir kriminalins
policijos agent, bandiusi sulaikyti graf, lavonai.
Pirmoji dvasinink grup, isista sugauti grafo, uvo. Mums
atvykus, visi vienuoliai jau buvo negyvi. Rava Var Sonofas
dar buvo itiktas agonijos, taiau padti jam nebebuvojoki
galimybi. Pats grafas T., kontzytas per sprogim, buvo be
smons. Aukojimo amuleto ant jo kaklo nebuvo.
Vis dlto nedelsiant buvo pradta Slaptoji Didiojo Levo
sielos sublimavimo procedra siekiant Js Prakilnybei ge
rai inomo kilnaus tikslo, kuriam buvo naudojamas prastas
vent Reikmen komplektas: Kritolinis Tinklas ir kilno
140 BXrB - Bxazaean - Bhagavanas. Hinduizmo teologija pripasta trij Dievo

aspekt - Brahmano, Paramatmos ir Bhagavano - buvim. Sanskrito o

diu Bhagavanas vadinamas Dievas. Jis reikia Tas, kuris visikai valdo vi
sas egzistuojanias vertybes.

220

jamasis Transformavimo Kupolas, sudarytas dviej projek

cini ibint ir brezentins armijos palapins pagrindu.
Laikantis Slaptosios Procedros protokolo, recipiento vokai
buvo priverstinai pakelti, o akys nukreiptos brezentin sto
g, atliekant ibint ekranofunkcij. Deinysis projekcinis
ibintas baugino miegani smon Didiosios Bedugns ,
Negailestingo Vjo, Nepakeliamo Sloguio, Nesutram
domos Liepsnos ir kt. vaizdais, o kairysis turjo maldyti
siel Atvaizdo projekcija, taip atverdamas kanal kontak
tui su Didiuoju, Aminuoju BXTB ir vliau sielai siurbti.
Siekiant sukelti sublimuojamoje sieloje kankinam vieniu
mo jausm, buvo naudojamas Bendamino Perselio141pjess
O Solitude Sent Amano odiais fonografo raas.
Deja, vykdant Procedr vyko klaida, dl kurios kaltas am
in atils vienuolis Peresvetas. Atliekant tarnybin patikri
nim nustatyta, kad trys dienos prie Procedr Peresvetas
naudojo vien i projekcini ibint Kovrove demonstruo
damas pasaulietinio turinio paveiksllius pastamai mies
tietei ir supainiojo skaidri komplekt.
Dl io rikto kairysis projekcinis ibintas vietoj BXTB atvaiz
do parod atsitiktini vaizd sek: Italijos ups Brentos pei
zaus, saullyd prie Jenisiejaus iem, vairius skandinav
ir graik mitologijos personaus, prancz dailinink tapy
tas Paryiaus panoramas, Luji Napoleono portretus ir kt.
Pastebjus apsirikim ir kairiuoju ibintu suprojektavus
ant palapins stogo Atvaizdo paveikslus, baigsi valanda
nuo paaukoto kaiuko mirties ir i Kritolinio Tinklo ga
lutinai isikvp Dievo malon. Dl ios prieasties, taip
pat dl to, kad nebuvo rastas Aukojimo Amuletas, sielos
siurbimas nevyko.
Atsivelgiant ypating bylos svarb, grafas paliktas gulti
vietoje be smons. Nepavykusios Slaptosios Procedros
141 Supainioti vardai: r. kompozitorius Henry Purcellis, aranuotojas - Ben
jaminas Brittenas.

221

pdsakai kuo kruopiausiai umaskuoti. Vienuoli knai,

siekiant, kad grafui nekilt tarim, palikti j ties vietoje.
Manau, dert pasiruoti tinkamai sutikti graf Peterburge
ir atlikti ritual.
lakinas
Rava Rafas Kuprijanas
Apaioje Pobedonoscevas pietuku ra:
Jauiu, baisus ir nenuspjamas bus paskutinis susitikimas.
Taiau jo neivengsi. Sustiprink, Viepatie.
T. umerk akis - ir staiga jam prie akis ikilo Dostojevskis. Jis
buvo ne toks kaip portrete - toks kaip anksiau liko tik jo veidas,
o knas, iaustas i melsvos liepsnos, buvo neemikas ir skaidrus.
Dostojevskiui u nugaros buvo matyti du akinamai balti angel si
luetai.
- inote k, grafe, - tyliai tar Dostojevskis, - panau, kad jus
iki iol kuria Arielis. Su visomis js baltomis pirtinmis. Tiesiog
jis pritaik jus savo uteriui...
T. nieko neatsak - pritrko odi, ir dviej angelik ugni
lydima mirguliojanti Dostojevskio figra ikilmingai nusklend
auktyn.
Tai, k jis girdjo, be jokios abejons, tebuvo akustin haliuci
nacija. Ir neabejotina tiesa. Kad ir kaip bt, reikjo kuo greiiau
dingti i Pobedonoscevo buto.
Laipt aiktel buvo tuia. Name tvyrojo vsi vasarika tyla,
trikdoma tik vjo linguojamos langins girgdesio.
Vadinasi, ir vl Arielis su savo gauja, - mst T. leisdamasis
laiptais. - Ir vl mane apkvailino... Kiek dabar bus nauj niekybi
ir kraujo, sivaizduoju. Ir jau aiku, kas toliau. Du ginkl krepiai i
Jasnaja Polianos, skalsi paketlis nuo Goos Pivorylovo, tada nakt
pasirodys Aksinja, dbtels purpurine akimi ir nibtels k nors
lotynikai...
222

Pasieks apatin aukt jis pastebjo, kad laiptin pasikeit.

Geleins konsjero bdels nebebuvo - utat prie laukuj dur
stovjo lenkta Vienos kd, ant kurios narpt durininkas uni
formine kepure su geltonu lankeliu.
Kakokiu etuoju durininko pojiu pajuts, kad artinasi T.,
jis, taip ir nepramerks aki, pridjo platak prie lankelio. T. tyl
damas eng pro j.
Ijs lauk, jis kur laik apirinjo kanalizacijos liuk tie
siai prieais jim laiptin. Nebuvo aiku, kaip pro j galjo pra
lsti paveikslas, nors, kita vertus, Arielis galjo ikrsti ir ne toki
dalyk. Paskui alia sustojo kadaise geltonai dayta, o dabar beveik
visikai ruda nuo purvo veiko karietait.
Veikas buvo niekuo neisiskiriantis Piterio vanka, bebarzdis
jaunas vyriokas, kaip matyti - i kaimo atvyks udarbiauti miest.
- Ei, ponuli, pavsiu...
Klesteljs gale, T. tar:
- Europosviebutis. Tik tu, brolyti, vaiuok iilgai Fontankos.
Ir parodyk, kur ten keturioliktas numeris - Olsufjevo namas.
Dar gerai, jeigu Aksinja, - mst irdamas mones, sku
banius su reikalais, - o ne koks nors jreivlis ar veikas. Ojuk taip
irgi gali nutikti, jeigu rinkotantai palieps. Ir vl atrodys, kad tai a,
tik toks tai vairiapusis ir daugialypis, viduje giliai prietaringas ir todl itoks grandiooozinis moguuus...142
ios mintys sukl veriamo skausmo priepuol, ir jis virto fizinio
bties nepakeliamumo jausmu.
Gal imti ir visai inykti?
Tai buvo ne tiek mintis, kiek sauls rezginyje usimezgs jaus
mas - bet toks stiprus ir dezorientuojantis, kad T. teko atsiloti
karietaits sdyn, kad atgaut kvap.
Karietait pristabd.
- tai Olsufjevo namas, - tar vanka.
142 Aliuzija Maksimo Gorkio (1868-1936) apybrai V. I. Leninas (1924),
kur M. Gorkis cituoja Vladimiro Lenino (1870-1924) odius apie raytoj
L. Tolstoj: Kokia uola, k? Koks grandiozinis mogus!..

223

T. nuotaika staiga persimain - nusiminim pakeit tiesiog al

tas rytas.
Kodl jau taip ikart imti ir inykti, - paman jis, nuvelgda
mas veiko nurodyt nam. - Tai mes visada suspsim. O ia aik
ja daug naujo...
Pastatas jam buvo visai nepastamas. Pusrsio langai, du ari
niai balkonai fasado centre, arkos imitacija, status stogo bortas su
paryietiko stiliaus langais - atminiai nebuvo u ko usikabinti.
T. sunkiai atsiduso.
Kas toks Olsufjevas? Neprisimenu, nieko neprisimenu... tai
ryt anksti i ryto tuo ir usiimsime...
Dar kart atidiai nuvelgs namo stog, jis dav enkl veikui.
Vanka pliaukteljo lieuviu ir nuriedjo toliau.
Prajus ketviriui valandos, T. eng Hotel dEurope hol ir
prijo prie tamsiais akmenimis dekoruoto stovo.
Kitapus jo sdinio registratoriaus plaukai buvo sutepti alie
jumi ir itin tvarkingai perskirti lygiai per vidur galvos einan
iu sklastymu, dl to jis buvo panaus jaun Prsijos karinink.
Registratorius taip keistai pavelg T., kad is pajuto btinyb
prabilti.
- Sakyk, brolau, o tas lama, na, bonza mongolikais drabuiais,
kuris pas mane lanksi, daugiau nebuvo atjs?
Viebuio tarnautojo veidas nuvito ypsena.
- Tai kurgi jau jis ateis, js viesybe, - tar susiavjs. - Kurgi
jau jam eiti. Vakar js j taip portretu ivanojote, kad dabar jis ne
greitai beateis.
- Portretu? - susirauk T.
- Jis jums j ir atne. Kur barzdotas ponas nupietas. Ak, kaip
jus tas bonza supykd, js viesybe! Js gi j pus varsto Nevskio
prospektu vijots. aukt Pasisaugok! ir portretu, portretu...
Registratorius ikl auktyn abi rankas rodydamas, kaip b
tent, ir nusiypsojo dar plaiau. T. pervr j nepalankiu vilgs
niu.
- Tai, vadinasi, nebuvo, - konstatavo. - Tuomet sakyk mane
paadinti rytoj penkt. Tik nepamirk, turiu svarb reikal.
224

Registratorius surimtjo ir kak pasiymjo prieais j gulin

ioje kontoros knygoje.
- sakysite patiekti valgyti kambar? - paklaus. - Visk vege
tarin?
T. linkteljo.
- Ir dar, brolau, - tar. - Nusisk k nors krautuv, kol neu
sidar. Reikia poros laikrai ir butelio klij.
Registratorius supratingai isiiep - nors T. net sivaizduoti
negaljo, k btent jisai suprato.

XX
Pilka netolimos ups tranja, valdik kupol speniai, stog
laitai, panas vedani ant eafoto laipt pakopas, - stulbino
io miliniko beprasmio mechanizmo darb traukt moni liki
m gausa.
Miestai panas laikrodius, - mst T., - tik jie nematuoja
laiko, o j generuoja. Ir kiekvienas didelis miestas gamina ypating
savo laik, kur pasta tik tie, kurie jame gyvena. Rytais mons
tarsi krumpliaraiai sukimba ir velka kits kit i savo land, ir kiek
vienas krumpliaratis sukasi savo vietoje, kol visikai susidvi, ven
tai tikdamas, kad taip juda laims link. Nieks i j nenumano, kas
prisuka mechanizm. Bet kai is sulta, miestas ikart virsta griu
vsiais, ir juos paspoksoti atvyksta mons, gyvenantys pagal visai
kitok laikrod. Atn laikas, Romos laikas - kur jis? O Peterburgas
dar tiksi - eios ryto. Kaip rao jaunimas: K gi, metas kibti dar
b, gerai pastam darb...143
sikibs pririt prie kamino virv, jis perlipo per stogo krat
ir vikriai nuslydo siena balkon. Tolesni jo veiksmai buvo greiti
ir tiksls ir truko vos kelias akimirkas: i butelio likteljs ant
143 Hmo m, nopa npunuMambcx 3a deno, / 3a cmapuHHoe deno ceoe (K gi,
metas kibti darb, / gerai pastam darb), Aleksandro Bloko eilratis
npeBpamna Bc b nyTKy CHanana (Pradioje visk vert juokais).
225

laikraio klij, uklijavo j ant dur stiklo, staigiai stukteljo per j

alkne, susirauk igirds dusl duen skambes, kyteljo rank
skyl, pasuko ranken, atsidar balkon, smuko vidun ir uvr
duris.
Regis, niekas nepastebjo. Kas dabar?
Jis stovjo rkomajame, kiaurai prisigrusiame cigar dm
kvapo. Ant stalelio prie sienos blizgjo vairiaspalvi grim bute
liai; i lengvos balzos pagamintos cigar duts kviet tolimj
Havan. moni nebuvo.
Pravrs duris T. ijo portretais ipuot koridori. Nuo sien
paslaptingai velg Jekaterinos laik kavalieriai su perukais ir da
mos dekoltuotomis sukniomis.
Prie dur rkomj pasirod bess jimas miegamj, kur
kvepjo subtiliais moterikais kvepalais. Ten taip pat nieko nebu
vo. Aplink tvyrojo kakokia ypatinga negyva tyla, i kurios galjai
justi, kad tuti visi namai. Taiau i prielaid vis dlto derjo pa
tikrinti.
Vienas koridoriaus galas rmsi urakintas dvivres duris - u
j, i visko sprendiant, buvo svetain. Kitas ved link marmurini
laipt, kurie leidosi pirm aukt. Nulips emyn, T. atsidr
priekambaryje, dekoruotame marmuru ir italikais peizaais. Ant
postament abipus laukuj dur stovjo milinika kinika vaza su
nupietu kriokliu ir auktas laikrodis.
T. prijo prie vazos apirti pieinio ir staiga jam pasivaideno,
kad ore pakvipo alkoholiu. Paskiau u nugaros pasigirdo lamesys.
Atsigrs ivydo stor rusvaplauk katin, sitaisius ant
marmurins Palads statulos. Buvo neaiku, kaip jis ten atsirado, nebent bt nuoks nuo uuolaidos. Katinui nebuvo patogu tupti
ant maos apvalios galvos, bet mizanscena buvo tokia akivaizdi
uuomina Edgaro Po eilrat apie likim - varn, nutpus ant
graik deivs biusto, kad T. i karto sumet, k pamats. Netars
n odio, jis prijo prie katino, iupo u sprando, papurt ore ir
pakl sau prie aki.
- Na, Arieli Edmundoviiau? Ar pats pasirodysite, ar uodeg
priverti?
226

Matyt, od ant sprando jis suspaud kiek per stipriai, nes ka

tinas nepajg net miauktelti. Gyvno atsakymas nuskambjo
gargdiai ir slopiai:
- Sunku irti, kaip emai nusiritote, grafe. Nejaugi manote,
kad nesiprieinimas blogiui reikia, jog negalima prieintis tam
sai, kuri liejasi i asmenins sielos? Kokia gda! Keliavote Optos
Vienuolyn, o baigte itokiu...
- Aha, - nutrauk T. - Atvykom, Arieli Edmundoviiau? Nuo
stabu. Pats metas isiaikinti...
- Malonkite, - atsak katinas, - galim pasikalbt. Tik leiskite
man... Na paleiskit, paleiskit - nepabgsiu.
T. paleido katin. Nusileids is m pstis keisdamas form,
nelyginant oro balionlis - ir netrukus prieais T. stojo Arielis.
kart jis atrod labai ekscentrikai. Jis vilkjo auksu siuvint
kats kailiuko spalvos rytietik chlamid, o virutin veido dal
deng rusva kats kauk i papj ma144, taip pritaikyta, kad i po
jos kyantys sai atrodyt nelyginant natrali jos dalis.
Jau i pirmo vilgsnio buvo akivaizdu, kad demiurgas girtas
kaip pdas.
- O js, garbusis, ne toks jau originalus, - atlaidiai prane
Arielis ir draugikai kumteljo T. pet. - auktis krjo dmesio
sukeliant skausm kriniui - labai populiari dievoiekos kryp
tis. Imkim kad ir ingischan, Napoleon arba bet kur kit
gars ukariautoj... Taiau daniausiai taip pasireikia stichikas
vaikikas religingumas. Kaip tik taip, o ne Froido niekybmis
dert aikinti, kodl i laidyni audomi virbliai. Sutinkate?
- Ne, - sausai nukirto T.
- Tai eime, pasikalbsime, - tar Arielis. - Manau, didioji svetai
n bt kaip tik. O jeigu netiks, mes j patobulinsime, cha cha cha...
Ulips laiptais, Arielis nuingsniavo koridoriumi ir pridjs
deln atidar dvivres duris, kurios prie akimirk buvo urakintos.
144 Papj ma (pranc. papier-mach - kramtytas popierius) - plastika popie
riaus skiauteli pavidalo aliava arba mas, paprastai sumaiyta su klijais,
gipsu, krakmolu, naudojama tam tikriems gaminiams daryti.

227

U dur pasirod besanti erdvi sal, apstatyta Karelijos bero

baldais, tarp kuri isiskyr prabangus milinikos perluots pavi
dalo sekreteras. Sals vidury stovjo apskritas stalas, apsuptas k
di, tarsi sukurtas karaliaus Artro riteri susibrimui.
Sien prieais langus puo portretas sunkiais muziejiniais r
mais. Jame buvo pavaizduota jauna dama tamsia suknele udaru
kaklu - dar beveik vaikas. akis krito keistai trumpa ukuosena su
smulkiomis garbanlmis. Dviem pirtais ji laik u kotelio mayt
geltonai rud mandarin ir ypsojosi - ir ia galjai justi tok besot
itvirkim, kad T. nejuia persikreip. I pradi jis paman, kad
tai kokia vidurami Ispanijos grandesa145, bet i plataus atsainaus
potpio susivok, kad ia - ne senovs meistro darbas, o stilizacija.
Ir tik tada paino, kad moteris portrete - Aksinja.
T. i karto nusigr.
Tarp Fontank velgiani lang - ten, kur link velg besi
ypsanti grandesa, - sien puo brangi medioklini ginkl ko
lekcija: abipus dramblio kaulu dekoruoto dvivamzdio, kuris buvo
taip tirtai nusagstytas inkrustacij, kad labiau panjo Faber
kiauin negu autuv, kabojo brangiaisiais akmenimis nusagstyti
durklai ir kalavijai.
- Prisskite, - familiariai tar Arielis. - Ir kaip jums? Ar patal
pos tiks panekesiui su krju?
T. atsisdo prie stalo.
- Sakykit, o ita sal ar egzistavo, kai durys buvo urakintos? pasiteiravo jis. - Turiu omeny portret, ginklus, vis apstatym.
- Sudtingas klausimas, - isiviep Arielis. - Ir taip, ir ne.
- Kaipgi?
- Js pasaul a formuoju savo dmesio energija. Sutelkiu
dmes detal, ir ta detal atsiranda. Todl galima teigti, kad prie
mums susitinkant kambarys neegzistavo. Kita vertus, visi j suda
rantys elementai jau buvo mano dievikajame prote. Todl tam tik
ra preliminaria prasme is kambarys egzistavo jau tada, kai mte
kankinti niekuo dt gyvn. Bet palikite tai teologams...
145 Grandesa (isp. grandeza) - didyb.

228

Prijs prie bufeto, Arielis pravr dureles, im padkl ir pa

stat ant jo butel degtins - be to, T. pasirod, kad tas judesys slp
kakok fokus, lyg kok sumainym, tarsi Arielis bt atsines
degtin ir dabar tik mikliai itrauks j i po chlamidos.
- K gersite? - paklaus Arielis. - ia yra likerio, konjako.
- O ar galima be ito?
- Negalima.
- Tuomet duokenkit konjak, - nusileido T. - Fiodoras Michailoviius kalbjo, kad padeda nuo radiacijos.
Arielis pastat ant padklo dar vien butel ir por kritolini
stikliuk, sugro prie stalo ir atsisdo prieais T.
- Nuo radiacijos bus kaip tik, - patvirtino pildamasis degtins. Turiu jums pasakyti, grafe, kad suteikte man nemaa domi i
gyvenim... Sakykite, grafe, tomis akimirkomis, kai diaugts i
trks i mano, che che, leten, nejau jums neov galv mintis,
kad visos tos baltos pirtins ir kiti js laisvs atributai yra mano
igalvoti?
T. panarino galv.
- Ne, - siningai prisipaino.
Arielis patenkintas sukikeno.
- O kaip jums apskritai itoks siueto vingis? Mano nuomone,
plaiai usimota ir, nepabijosiu pasakyti, subtilu... K ir sakyti, pa
saka, staiai pasaka. Ypa tas persiklimas per Stiks. inoma, nu
siirjau i kit, bet kas iais laikais neplagijuoja. Utat kaip pui
kiai ijo, k? Net pats grafas T. nesusiprotjo!
- Tik todl nesusiprotjau, - niriai burbteljo T., - kad js nedjote tos minties mano galv.
- Supratote, - linkteljo Arielis.
- Utat negaltumte mans apkaltinti erezija.
- O tai itai galiu, - sukikeno Arielis. - Dar ir kaip galiu. Be
reikalo manote, mano pone, kad man yra kas nors nemanoma.
A galiu visk. O jums derjo bti atidesniam. Juk dariau uuomi
nas. Rus kalba pasakiau, kad isineiu vis dirb. O kas mano
didiausias dirbis? Tai js. Nepaisant visos savo dievoiekos ir
dievokros.
229

- Dievo iekotojas - ia js, - atkirto T. - Ir sugalvok tu man melstis katinui... Nejau tasai hermafroditas - taip pat vertingas js
dirbis?
- Kaip tik taip ir yra. Dostojevskio Peterburge pus vis susi
audym vyksta cerkvse. Techninje uduotyje nurodyta, kad
sugriaunama keturiasdeimt - eiasdeimt procent aidim in
terjer erdvs. Kitaip tariant, freskos byra, kiotai146 isilaksto, panikadilai147sprogsta nuo kulk. O ms bantustane148nevalia k
sintis religijos versl, tai jau patyrte. Bet juk turi bti kas nors
pavaizduota ikonose, kurias audo? tai ir sugalvojo. Gaila, kad
nepaklauste Dostojevskio, k jis turi omeny tardamas od die
vas. Jis jums bt paaikins.
T. gteljo peiais.
- Kakaip netikina. Katinas.
- Gerai jau, baikit, - numojo ranka Arielis. - Jei koks girtas kunigaitukas bt paskyrs dievu ne yd, o katin, tai ir katin bt
tkstant met garbin. Be to, noriu jus patikinti, teologinis apara
tas bt ne k prastesnis u iuolaikin, ir saugojimosi retorika taip pat. Ms liaudiai bdingas stebtinas patiklumas vertinant
valdios sprendimus.
Jis usivert stikliuk. T. atsiduso.
- Igerkit, igerkit konjaklio, - velniai paragino Arielis. - Ra
diacija - ne juokai. Pirmiausia iretja barzda, paskui - piktaizds
ant veido. Js kiek laiko praleidote Dostojevskio Peterburge? Apie
146 Kiotas (rus. Kuom) - ypatinga idailinta spintel (danai suveriama) arba
stiklinta lentynl ikonoms laikyti.
147 Panikadilas (rus. nanuKbuno) - centrinis cerkvs sietynas, viestuvas, ku
riame daug vaki arba lampad.
148 Bantustanas (oficialiai bant tvik, ang. bantu homeland, afrikietikai
bantu tuisland) - savavalds gentins teritorijos, kurias juodiesiems gyven
tojams buvo skyrusi Piet Afrikos Respublikos baltj valdia apartheido
laikotarpiu. Bantustanus Piet Afrikos valdia buvo krusi ir Namibijoje.
Bantustanai buvo kuriami siekiant tam tikros tautybs juoduosius gyvento
jus sutelkti vienoje teritorijoje, kad ios teritorijos bt tautikai vienalyts
ir tapt pagrindu nepriklausomoms juodj valstybms sukurti.

230

par? Vadinasi, reikt gerti madaug savait. O kai esi ten, kas va
land - butel degtins. Ir, beje, nebtina udyt, ia Dostojevskis
prifantazavo. Ir degtins, ir deros galima sigyti nieko neudant
mainais artefaktus Baltj nakt krautuvje.
- Artefaktus? - sukluso T., velgdamas stikliuk su konjaku. O kas tai?
- Tai daiktai, suteikiantys ironikajam uteriui virtualaus opingo149 aspekt. Taip mes darniai trauksime visus bazinius ins
tinktus. Polivanovo strypas, Polivanovo poverl, katone, ventojo
Selifano kiauai, bengalinis liuas, deginantys lainiai... Tik prie
vartojant reikia juos aktyvinti absorbuot siel energija.
- Kitaip tariant, vis dlto teks udyti?
Arielis susimst.
- Tokiu atveju ieit, kad taip, - abejodamas tar. - Ir kas gi
taip ims ir nei i io, nei i to atiduos jums siel. O sielas siurbti, iaip
ar taip, vis tiek teks - visa dinamika tuo paremta.
- O js bent suprantate, kad js sukurtas pasaulis labai pana
us pragar?
Nors ir keista, itie odiai, be jokios abejons, pamalonino
Ariel.
- Ne toks jau ia ir pragaras, - isiviep jis. - Netiesa, yra ir
diaugsm. Deryts atsikandai, degtinyts makteljai, sielikt
absorbavai - argi blogai? Abejons ia tik jus ir drasko. Taip jos
kankins jus ir dvare. Nebtumt grafas. Dl naivumo net sielos su
siurbti negalite. tbt visur iekosite moralini prad ir visaip ne
siprieinsite.
- O kam ivis sumstt t siel isiurbim?
- Tai ne a, - atr Arielis, - o pasaulio vyriausyb. Dabar i
tuo grindiami visi aidimai. Ir i viso nesuprantu, kodl js taip
nusistats prie mane. Js, regis, laikote mane ir mano kolegas ka
kokiais metafiziniais kankintojais. O mes niekuo nesiskiriame nuo
js, juk aikinau, kai jums sapnavausi. Lygiai tokie patys tragiki
fantomai. Ir Mitenka, ir Gria Ovniukas, ir Goa Pivorylovas.
149 Shopping (ang.) - apsipirkimas.

231

- Js ir vl drauge?
- O kaipgi kitaip, - ypteljo Arielis.
- Nesuprantu. Jie ir vl persiorientavo uter?
Arielis numojo ranka.
- uter i viso pamirkite.
- Ir kodl gi?
- Savo vaidmen js ten jau atlikote.
- Kaipgi? Ir koks ten buvo mano vaidmuo?
- Antro lygio bos faitas150. Pasirodote i u paverstos egluts
prajus paskutiniam zombi briui - kai Dostojevskiui baigiasi
povamzdins granatos. Dostojevskis oka i apkaso ir susiima su
jumis. Paskui js ipliate jam i rank kirv - tai cut-scene151.
terpta animacija, jei neaiku. Dostojevskis pralaimi, vliau pasis
tiprina pasninku ir malda ir oro balionu iskrenda Amerik, tai
taip pat cut-scene, bet jos kol kas nedar. Ir dabar neaiku, padarys
ar ne. Jei ir darys, tai be mans - a nuo rytojaus ieinu.
- Kaip suprasti - ieinate?
- Naftoveis nebeduoda pinig. Periri visus projektus - l
taupymas. Ms uter tikr tikriausiai aldys.
- Bet js gi norjote parduoti Vakarams?
- Taip pat neieina. Jiems nepatiko scenarijus. Ypa nuo tos
vietos, kur Dostojevskis nusileidia Niujorke. Jie atsiunt laik.
Tok mandag. Atseit idja domi, dinamika, bet i esms esa
me priversti atsisakyti... Es vienam epizode Harlemo yd cho
ras gieda giesm juodas moronai152, a ne tau, o kitame pasirodo
tamsiaodis valdovas vardu Batrakas Abrama153. Ar nemanote, kad
ia esama tam tikr pasauliros prietaravim? Atseit vartoto
150 Bossfight (ang.) - bos kova.
151 Cut-scene (ang. ikirpta scena) - kompiuterinio aidimo epizodas, kai
aidjas danai i viso negali veikti vykstanio proceso. Naudojama siuetui
pltoti, pauzms tarp aidim upildyti. Gali bti terpiama animacija arba
vaizdo mediaga.
152 Moron (ang.) - prietranka. odi aismas: originalo kalba ia dainuojama
eopon - varne.
153 Abraomo tarnas (BampaKA6paMa) - kalambras. Uuomina Barak Obam.

232

jas susipainios... Tikrovje joki prietaravim - tik dialektika.

Tiesiog jie ten visi labai jau baikts. Kalba kaip laisvi mons, o i
tikrj kiekvienas dreba dl savo morgido154ir Camrya tojotos.
Mes jiems atram: nesibaiminkit, pas mus viskas subalansuota, o
epizodui baigiantis Batrakas Abrama ant oforini mek ijoja
nusiikt. O jie atsako: Niekam jie ia nerpi, tie js lokiai. Jau
trisdeimt met, kaip ms vartotojai nustojo domtis js v
rynu... Trumpiau, susimyo.
- Ir kas bus dabar?
- Grime prie pradins koncepcijos. Toliau meistrausim ro
man.
- Tai k, grit pas Suleiman?
- Na k js, dl Dievo. U jokius pinigus.
- Betgi js leidykla priklauso jam?
- Kad jau ne, - paaikino Arielis. - sivaizduojate, k generolas
myga pasil Suleimanui? Tu, - sako, - su Makraudovu nieko
atskirai nepasiraei dl leidyklos? Tai kuri gal tau itas hemorojus - tkk vis t lamt atgal ankstesnio savininko balans. Ten
vis tiek tik steigimo dokumentai, trys kompiuteriai ir skola. Kokio
velnio tau t paskol grinti, tegu Makraudovas krapto ikn tam
savo Londone - ar k ten dar jis turi vietoj galvos.
T. susivert konjako taurel.
- O Makraudovas? - paklaus.
- O k Makraudovas, k jis gali. Ms kontraktai ant jo. Taigi
dabar jis mus ir vl pasiklojo. Utat visi susirinko. Gro Mitenka - j kaip tik neseniai itrenk i televizijos. Netgi etj autori
pasisamdme, staiatiki realist - inote, toks dvasinis garveys,
atseit u graius gelbsiu. Taigi po truput ilendame i krizs.
- Ir kam gi jums etasis autorius?
- Norim prikergti vien realistin skyriuk. Bet apie tai kalbti
kol kas ankstoka... Taigi, grafe, pakybojot pilkoj tutumoj, pabu
vote erdvs tvu, o dabar, kaip sakoma, welcome back155.
154 Mortgage (ang.) - ustatas.
155 Sveiki sugr. (Ang.)

233

T. pakl Ariel patamsjusias akis ir sukudjo:

- Tyiojats? Na k gi... Mgaukits. Gal js ir i tikrj mano
krjas - bet juk ir js turite krj. Ir jis visk mato. Jis neleis,
kad... Viskas ne taip, kaip js sakote... Tikrovje pasaulis negali bti
toks! Ir gal gale nusiimkite it velnio kauk!!!
Tai sakydamas, T. vis kl bals ir baigiantis frazei jau rkte
rk; tuo pat metu pakilo nuo kds, persilenk per stal ir nupl
nuo lotelti nespjusio Arielio kats kauk.
Pasirod, kad Arielio paaky didiul, per pus veido mlyn.
Akimirk jie stebeilijo vienas kit, paskui T. numet kauk ir
virto atgal ant savo kds.
- Oho, - ikvp, - atleiskite... Maniau, kad neiojate nordamas
pasiaipyti. Neinojau, kad turite tok...
- Fingal, - niriai baig Arielis. - Ir kodl ikart pasiaipyti?
Tai k, a, js nuomone, vris? Man, inokite, kiekvienas susitiki
mas su jumis - poilsis. Patys inot, nuo ko, nuolat jums guodiuosi.
Ir kauk usidjau tyia - kad savo ivaizda nesugadiniau jums
nuotaikos. O js sakot - pasityiojimas...
- Atleiskite, - sutriko T., - neteisingai supratau. Vis dlto pra
jus kart mlyn buvo kur kas maesn. Kiek laiko nutekjo. Ir
kodl taip?
- Pats i naujo {tryniau pirtu. Kad bt didesn ir tamsesn.
Matot, prie pat akies tiesiog juoda.
- Ir kam?
- Makraudovas liep atlikti abdukcij, kad galt per teism
uvaiuoti Suleimanui ir jo stogui. Juk ia tik Maskvoje - ekist
stogas, o i Londono ant jo galima ir nusimyti, suformavus toki
ilg parabol. Sako: Jeigu jie tave prie kamer mu, nusipirksime
vaizdo ra. Ir btinai gauk paym. Sakau, mnuo prajo, o jis:
Na ir kas. Pasakysi: stipriai mu, niekaip nesugyja. Mes, sako,
perleisim juos per visus laikraius, kurie su mumis sveikinasi, ir
bus jie iginti i padorios visuomens... Bet a, ties sakant, tariu,
kad liberalieji ekistai gavo leidim bakstelti jgos struktroms.
Tiesiog taip jau sutapo. Nes parabol lieka parabole, bet Armnas
Vagitoviius ir Londone pavaldus pulkininkui Urkinsui.
234

- Siaubas, - ujauiamai tar T. - O js ko delsiat: iuptumt

revolver ir atkerytumt tam Suleimanui... Ar js taip pat nesiprieintojas?
- Koks i mans, po velni, nesiprieintojas. Tik a ne vrik
tis, kas man leis mones audyti. Kai kuriais klausimais js kaip
vaikas. Vis dar manote, kad bandau jus pergudrauti? O a jums vis
k iklojau iki panagi.
- Ne visai taip, - patikslino T. - Js sakote ties tik apie smulk
menas. Bet svarbiausius dalykus nutylite.
- Ir kokius gi? - ivert akis Arielis.
- Ar nemeluosit?
- Prisiekiu, - ir Arielis ir prispaud deln prie krtins.
- Sakykite, kas toksai Solovjovas?
- Solovjovas? Ar a buvau apie tai usimins? Cha cha cha... Tai
tas pats fruktas, dl kurio Mitenk i televizijos itrenk. I tikrj
Mitenka pats kaltas. Ar nepasakojau, jis visuose epizoduose nuolat
su kuo nors suveda sskaitas. Tai su draugeliais i literatros kurs,
tai su kritikais, tai su globaliniu atilimu - odiu, su bet kuo, k
tam tikru metu laiko svarbiausiu savo prieu.
- O kuo ia dtas Solovjovas?
- O tuo, kad Mitenka ir su juo nort suvesti sskaitas. Jau ir
to Solovjovo program seniausiai nutrauk, o jis vis tiek nusprend
pakiti jam kak, nes labai jau kertingas. Jei prisimenat, Mitenka
kr serial Sen Izergil. Tuo metu jie dar serij Mandeltamo
kapas - ia toks poetas, ra eiles, panaias valdia lykti kaip
barzdaskuio rankos. Niekas neturi supratimo, kur jis palaidotas,
todl ir toks pavadinimas. Taigi televizijoje sugalvojo dom siu
et, stengsi visa brigada. O Mitenka pasiliko po darbo, lindo
scenarij ir toj vietoj, kur sen apima transas ir ji pradeda kalbti
dvasia, pakeit esmin replik. Vietoj valdia lykti kaip padavjo
varpa para valdia lykti kaip Solovjovo andenos. Taip ir pa
leido eter. sivaizduojate? Negana, kad prinekjo chamik daly
k karininkui, tai dar ir visa intriga igaravo. Nes pagal sumanym
irovui turjo kilti klausimas, kas palaidotas kape: Mandeltamas
ar padavjas, o dabar jis ivis neinia k prads galvot...
235

- Js apie kok Solovjov kalbat? - isiiojo T.

- Savaime aiku, apie kok. Buvo toks televizijos diktorius,
ateities mogus. Dien tarkdavo i lygintuvo156, o naktimis siun
tindavo sparn157.
T. kantriai ypsojosi.
- O a, - tar, - kalbu apie t Solovjov, kuris mok iekoti savo
viduje skaitytojo. Ir sumst Optos Vienuolyn, kur a einu.
Arielis nepatikliai kilsteljo antakius. Paskui jo veide mk
teljo nerimas.
- O i ko apie j suinojote?
- Dostojevskis papasakojo. Vadinasi, ir vl apsimelavot?
- Tai kad nemeluoju. Tiesiog apie an Solovjov ivis neturtu
mte inoti... Regis, pats bsiu praovs. Dar ne visus gabalus suglosiau. Na taip, toks personaas buvo. Pradinje krinio versijoje,
lygiagreioje siueto linijoje. Bet kad mes j jau seniai eliminavom.
- O kodl?
- Kodl kodl. Taigi pas mus sunkmetis, kiek dar kart reiks
kartoti. O elit konsensuso idja kokia? Mainti ilaidas. Gerai jau,
nepykit. Papasakosiu dviem odiais.
Arielis sipyl dar stikliuk.
- Na tai va, - tar ilenks. - Buvo toksai Solovjovas. Juk kai
mes su Armnu Vagitoviiumi pradjome, tikjoms turti rimt
biudet. Todl norjome sumontuoti knygoje dvi lygiagreias is
torijas. Jsik buvo planuojama kaip pasakojimas apie laisva
manio genijaus sugrim motinos banyios glb. O Solovjovo
istorija, prieingai, turjo pasakoti apie dvasin katastrof, kilusi
dl rafinuoto filosofo ir poeto avjimosi Ryt panmongolizmu ir
pagonikuoju neoplatonizmu, - tai vliau peraugo nesutramdom
aistr katalikybei ir baigsi nuopuoliu juoduojani ekumenizmo
bedugn...
156 Vladimiras Solovjovas - iuo atveju omenyje turimas inomas Rusijos tele
vizijos urnalistas, radijo laid vedjas, girdimas ir matomas visur. Dl jo
perdirbtas net inomas anekdotas: jungi lygintuv, o ten - Solovjovas.
157 Spam (ang.) - ei. pato iukls.

236

- Ir kas toliau?
- Toliau js puikiausiai visk inote. Nur finansavim, par
dav vreliams ir paleido, kad patys atsipirktume.
- Turiu omeny, kas toliau nutiko Solovjovui?
- I pradi norjome j pritaikyti kautis dviem panikadilais.
Pasil Gria Ovniukas. Jis nuolat stengiasi sugalvoti k nors nau
jo, kad nesikartot kaip autorius. Paskui paguglinom, kas tai per
daiktas, ir nusprendm pakeisti duonriekiais peiliais. Ketinom pa
sitelkti net Solovjovo mokinius: Andrej Bel158, kuris susilieja su
lubomis, ir Aleksandr Blok, kuris nepraleidia n vieno smgio.
Ir i pradi neblogai josi. Solovjovas visk pradjo beveik kaip
js - tik vaiavo ne traukiniu, o dilianu159, o vietoj staiatiki po
po apdar vilkjo katalik kunigo sutan. Na ir, suprantama, vietoj
revolverio - duonriekis. Paskui prasidjo rpesiai.
- Ir kokie?
- Reikalas tas, - tar Arielis, - kad u Solovjov buvo atsakin
gas kitas autorius, nesakysiu kas. Ir kai pradjom sukti galvas, kaip
pereiti prie kiskaitos, jis pasil tai koki mint. Atseit Solovjovas
kitiems veikjams pasakoja, kad j viduje ess skaitytojas. Raytojai
mirtingi, o skaitytojas aminas, ar atvirkiai, jau ir neprisimenu.
Pats iki galo nesupratau. O rinkodara tuo labiau nesuprato. Bet vos
igirdusi ikart puol spjaudytis.
- O tai kas j netenkino? - susidomjo T.
- Jie, kad jums bt aikiau, Tiuringo mainai turi specialias
lenteles, kuriose apskaiiuota, kiek ir i ko galima gauti navaro.
Tai va, rinkodarininkai tar, es bandymas austi skaitytoj pa
sakojimo audin plaij masi nesudomins ir bus neskmingas
komerciniu poiriu. Jiems sako: supraskit, skaitytojas ia - tik
metafora. O jie atsikerta: tai js supraskite, js kreditas valiuta. Ir
metaforos turi bti tokios, kad garantuot ne tik procentus, bet ir
augant kurs. Kai doleris kainavo dvideimt du rublius, skaitytoj
buvo galima dti tekst. O dabar - ne, nes sublik sitraukimo
158 Benu (rus.) - baltas.
159 Dilianas - didel karieta keleiviams ir patui veioti.

237

veiksm iliuzija. Skaitytoj, sako, pasaulio literatroje jau nekart

yra dar teksto veikju, ir tai kaskart neigiamai paveikdavo parda
vim...
- Js vis laik stengiats nukrypti nuo temos, - perkirto T. Paklausiau apie Solovjov, o js man pasakojate apie savo rinkotantus. Neabejoju, kad siekiate apsukti mane aplink pirt.
Arielis ikart ididiai atkio lp.
- Js vis laik lyg ir bandote mane pagauti. Jei norit, grinsiu
t Solovjov atgal.
- inoma, noriu, - nudiugo T. - O js nejuokaujate?
- Ne, - atsak Arielis. - Man negaila. Ms siuete brsta toks
poskis, kad jis dar gali ir praversti.
- Koks poskis?
- O toks. Armnas Vagitoviius sumst, kaip babkes atmuti.
Beje, nepaprastai protingas mogus. Manyiau, genijus. Tik vargu
ar jums patiks is bdas, grafe...
Arielis ir vl sukikeno kaip girtas.
- Ir kas tai per bdas? - sunerimo T.
- Ogi palsim po archimandritu Panteleimonu. Kuris pas tuos, Arielis nubr ore kryiaus enkl, - ir atsako u piar. Prisime
nate?
- Prisimenu. Taiau kam tai?
- Ogi paklausykite. Juk kai pradjome istorij apie js atgail,
su banytine valdia nieko nederinome, nes babks jo ne i jos. Da
bar pinigai visur baigsi, o tai jie, prieingai, dabar turi dar daugiau.
- Kodl?
- Per kriz daugiau liaudies imirta: infarktai, tai tas, tai anas.
O jie daugiausia i negyvli ir pelnosi. Tai sumojs, Armnas Vagi
toviius ikart per savo mones susisiek su archimandritu Pante
leimonu - paniuktinti, gal ir juos projektas sudomint.
Ir paaikjo domus dalykas. Pasirodo, Tolstojaus atgaila j visai
nedomina, nes tai gryniausia fantastika, o ten mons labai tiksls.
Taiau jiems bt domu pavaizduoti dvasines grafo kanias. Per
teikti vis banytinio prakeiksmo siaub. Parodyti, kas nutinka
atsimetlio sielai, kai j atmeta banyia.
238

- Ak, - tyliai aikteljo T.

- K? Tataigi! Taip sakant, ikelti puikybs auktumas, - viso
kios baltos pirtins ir kitokia teurgija160, - leisti timptelti Dievui
u barzdos, o paskui iupt ir atsivadjus emn tkt. juod juo
diausi Dievo ir banyios atstumtojo nevilt.
T. uliejo alta siaubo banga - lyg alia ir vl bt sulojs Cer
beris.
- O vliau, - be gailesio ts Arielis, - pavaizduoti grafo po
mirtines kanias. Parodyti, kas bna sielai atskalnei, kai i palai
dojama be popo.
- Palkkit, - pertrauk T. - Bet juk a ne Tolstojus! A grafas
T.! Su tuo Tolstojumi a ivis nieko bendra neturiu, juk pats sakte!
- O kuri gal, js nuomone, pasamdme realist? Irutuliosim t klausim, nusiraminkit. Visus kaiukus itrinsim, net bliz
gs. Dabar tokia programa: pirmiausia bevaisis blakymasis, vliau
mirtis be atgailos ir nuo banyios atitrukusios sielos kanios. Jie
mums net ikon nuskenavo, vadinasi Levas Tolstojus pragare. Sa
ko, reikia literatrinio analogo.
- Ir k, - pakudomis ivebleno T., - dabar visk keisit...
- O keisti nieko nereikia. Viskas gatava, reikia tik iek tiek pa
koreguoti retrospektyv. Panteleimonas ms mediag pagyr.
Labiausiai j prajuokino katinas, kuriam meldiamasi. Ir Dosto
jevskio Peterburgas su siel absorbcija taip pat tiko. Taigi tas visas
blokas lieka.
- Juokaujate.
- Kodl turiau juokauti, meldiamasis? Juk pats sakte: visai
kaip pragare. tai ir jiems patiko. Tik jie liep sujungti i vis nevie
nalyt mediag vien normal aik siuet. Nes, sako, viskas pa
drika, nelygu. Neaiku, kaip vienas galas jungiasi su kitu. adjome
tai pataisyti: jau iandien sodinsim pat Ovniuk, jis akimirksniu
visus galus sutrauks... Kodl taip raukots, jums nedomu?
- Kodl gi, net labai, - pareik T.
160 Teurgija (gr. theurgia < theos - dievas + eregon - darbas) - viduramiais at
siradusi magijos ris.

239

- Jie pra patobulinti dar dvi pozicijas. Pirma, iauktinti Dos

tojevsk - jis, sako, ito nusipeln. Mes tam reikalui papram dar
pinig, o jie - pyga taukuota. Tada susitarm, kad padarysim biu
detin variant - vien pastraip. Taigi js jau matt. O tai dl
antros pozicijos adjo ir pinig duot, nes jiems tai svarbi tema.
- Apie mane? - pasiteiravo T.
- Tam tikra prasme taip - netiesiogiai. Jie pra trenkti per Ti
beto budizm.
- Kodl?
- Panteleimonas skundiasi, kad Tibeto lamos per danai lan
kosi: tai i Niujorko, tai i Londono - sausakimi boingai. Ir taip
elgiasi, lyg bt atidar kioskel dykumoje. Lyg ia anksiau niekas
nebt verslo turjs.
- O kuo ia dtas a?
- Panteleimonas isak idj, kad reikia menikai pavaizduoti
vis rytietik satanistini kult bergdum. Pirmiausia parodyti
kok nors praregjus lam, o vliau, kai jau bsite aname pasaulyje,
atskleisti j bard161kaip msikes staiatiki skaistyklos kanias.
Tik be angel ir vilties isigelbti.
- Iradingas, - sumurmjo T.
- Dar ir kaip. Nekvailas. Beje, per t laik jis spjo apsiginti
disertacij, sivaizduojate? Dabar - teologijos moksl daktaras.
- Kieno daktaras?
- Juos prilygino mokslininkams, - prunkteljo Arielis. - Da
bar jie gali gauti mokslinius laipsnius, kaip anksiau fizikai ar ma
tematikai. Panteleimonas jau sukurp disertacij, ikart dakta
ro - ventoji komunija kaip itiso spektro naudingj protein
altinis. inoma, ra ne pats - pasisamd aspirant i Maisto ins
tituto ir du vaikzus i Efektyviosios filosofijos fondo. Antraip per
mnes nebt suspjs.
- O kam bus pavesta kovoti su lamomis? Ir vl jums?
161 Bardas (tibetiei k.) - tarpin bsena. J yra eios: gimimo, sapn, medi
tacinio nugrimzdimo, mirties momento, aukiausios tikrovs, laiko tarp
mirties ir naujo gimimo.

240

- Ne, - tar Arielis, - a nepaveiau. Ulauim ms metafizik.

Jau pasiram su juo papildom sutart.
T., neitars n odio, palingavo galv.
- Tai tai, tokiam projektui, - ts Arielis, - jie pasireng skir
ti ir normali babki. inoma, ne tiesiogiai, o per vien bankel.
Panteleimonas nori trisdeimt procent, bet jie duoda tiek, kad ir
po otkato viskas bt okei: grinam kredit, imokam, kas liko,
pagal sutartis ir net ieinam ali plius. O svarbiausia, kokia
grai schema, tik pagalvokite: anksiau romano apmatus klme
ironik uter, o dabar ironiko uterio apmatus keliame atgal ro
man, visk sumaiom ir iebiam tam paiam archimandritui Panteleimonui, dl kurio man paakyje mlyn. Jautiesi mogus kaip
jaunas kamikadz, che che...
- Kami... kas?
- Tai i japon, mielasis. Jis turi dvi reikmes - laknas, uvs
atakuodamas didel laiv, arba ministras, pavogs milijard vyk
dant reform. A, inoma, pozityvija prasme.
T. lidnai ypteljo.
- Ir kas ia pozityvaus?
- Kaip tai kas? Visi patenkinti: mes baigiame sutart, Arm
nas Vagitoviius grina kredit, Panteleimonas... Beje, pamirau
papasakoti juoking istorij. Tas Panteleimonas, aikindamas, kaip
prieintis lamaizmui, prisimin vien armn tantrist, su kuriuo
tarnavo statybos batalione. Praporikas iurka tam armnui kas
ryt per paskirstym sakydavo: Pisau tavo tt, pisau tavo mam,
pisau tavo lam...
- O a? - nutrauk T. - Sakot, visi patenkinti, o a?
Arielis sksteljo rankomis, ir T. staiga pastebjo, kad ir rankos,
ir pats Arielis tapo perregimi; dabar pro jas buvo matyti langas,
velgiantis Fontank.
- Turtumt susiprasti, - tar Arielis. - Stengsiuosi kuo galda
mas padti. Tik ms padtis, velgiant objektyviai, labai kebli, ir
tam tikrame etape teks...
Jis dviem pirtais brkteljo sau per kakl ir, elegantikai pratss
rankos judes, pakl prie pamklik aki tok pat pamklik laikrod.
241

- Bet kart jokios pilkos tutumos, paadu. Viskas liesis per

kratus. Kaip sako Tibete ir Holivude, mirtis - tai tik pradia, che
che... O dabar, grafe, man metas. Artimiausiu metu bsiu uimtas:
sumuimai, pareikimas teism, vliau dviem savaitms ivykstu
Hurgad. Tad vargu ar greit galsim susitikti pagurknoti konja
klio... Nenuobodiaukite.
- O kas bus toliau? - pasiteiravo T.
- Pirmiausia Gria pritemps siuetl, kad nebt prasms
lakn162. O kai griu, irsim. Pasistengsiu neskausmingai.
- Pala, - pertrauk T., - a ne apie tai. Kas dabar bus? Js specia
liai sukrte tui nam pasikalbti su manimi?
- Ne, - patikino j Arielis, - tai bt per didel prabanga. Na
mas tuias todl, kad jo eimininkas, ponas Olsufjevas, iandien
laukia sveius atvykstant jums pastamos Aksinjos. Tokiomis
dienomis jis i vakaro ileidia visus tarnus.
- O kur tuomet pats Olsufjevas?
- Vakar jis utruko tarnyboje Valdovo gimimo dienos proga, paaikino Arielis. - Taiau i akimirk jis jau ilipo i puskariets
ir artinasi prie dur.
Tuo metu i demiurgo bebuvo liks perregimas kontras - lyg
jis bt padarytas i kritolo. T. greiiau spjo, nei pamat, kad
Arielis ypsosi, o tada pranyko ir tas kontras.
Kakur toli nuaidjo tylus juokas, ir T. mkteljo nemaloni
mintis, kad Arielis vis t laik buvo visai ne ten, kur j mat. Taiau
galvoti nebuvo laiko - apaioje trinkteljo laukujs durys.

XXI
T. prijo prie ginkl kolekcijos ant sienos, nukabino nuo
kabliuk dvivamzd ir j atlenk. Gilzs abejingai dr j altomis
alvario akimis. Ulenks autuv, T. prijo prie dur ir atsistojo u
j - taip, kad nepasiekt per dur sprd paleista kulka.
162 Lakna - teksto spraga, praleidimas, trkstama vieta.

242

domu, - pagalvojo abejingai, - o mirti savo noru galiu? Pats

palsti po kulkom ir sugriauti Arielio planus? Ir kodl ligi iol ito
nepadariau? Tikriausiai todl, kad viena mano dalis laiko Ariel} ha
liucinacija, paiu tikriausiu komaru, kur sukelia psichikos liga. Ir
tai tikriausiai ir yra mano sveikoji dalis - ta, dl kurios a vis dar
gyvas..
Koridoriuje pasigirdo ingsniai.
Be to, - mst T., - jeigu dabar palsiau po kulkomis, a ne
sugriauiau Arielio plan. O prieingai - jiems pasitarnauiau.
Gal kaip tik todl mane ir apniko tokios mintys? Tai velnias, ir vl
susimaiiau. Tarp kita ko, ne laikas...
ingsniai koridoriuje nutilo prie pat dur.
Prajo kelios minuts. Galiausiai T. nusibodo ta nebyli prie
priea, ir jis atlau abu gaidukus. J spragteljimai sitempusiai
klausai pasirod kurtinami, nelyginant rimbo pliaukteljimai.
- Grafe, - itar vyrikas balsas u dur, - inau, kad js ia.
Maiau imut stikl ir virv ant stogo. Praau js neauti.
- K js, pone, - atsiliep T., - a ir neketinau. Ir kaip jums
galjo ateiti galv tokia mintis...
Durys atsivr ir kambar eng auktas mogus baltu kavalergardo munduru, su auksiniu almu rankoje. Tai buvo trisdeimties
su trupuiu blondinas - tikriau sakant, paman T., pusblondinis:
plauk liko tik ant smilkini ir pakauio, o visa likusi galva buvo
plika, be to, pliks kontrai buvo tokie netiktinai lygs ir ryks,
tarsi nuo jo kaktos iki virugalvio bt su dalgiais praygiavusi
armijos liliput kuopa.
T. pastebjo, kad kavalergardas laiko alm ant kumio - tar
si atkis prie save auksin taran su plieno paukiu ir balta a
tuoniakampe vaigde. T. isiiep ir nutaik vamzd jam veid.
- Js adjote neaudyti, - primin tas.
- A taip ir nedarysiu, - atsiliep T., - jeigu atiduosite man savo
pistolet.
- Pistolet?
- Taip, - atsak T. - Pistolet, kur slepiate po almu. Jis isikia
daugiau, nei tiesiog netumte j ant delno.
243

Kavalergardas kaltai ypteljo, nusim nuo rankos alm ir

atidav T. mayt brauning. Pams ginkl, T. mosteljo stalo link.
- Sskits. Tiktai nesumanykit kvailiot, spju labai rimtai.
Ponas pritp ten, kur dar visai neseniai sdjo demiurgas.
T. susirauk - jo galvoje mkteljo labai nemaloni mintis, kad
i tikro ia visai ne Olsufjevas, o ne kas kitas kaip Arielis, kuris
ibgo u dur, pakeit kostium bei grim ir eng kambar
nauju amplua.
T. sitais prieais kavalergard ir pasidjo autuv ant keli.
Kelias akimirkas jie tyldami spitrijo vienas kit. Tada Olsufjevas
nutrauk tyl.
- inojau, kad anksiau ar vliau js vis tiek ateisite, - tar jis.
- K gi, grafe, js tikrai turit pagrind reikalauti, kad atlyginiau
nuostolius. Ir a priadu tai padaryti bet kuriuo bdu. Tik prayiau
nevelti ms tarpusavio atsiskaitymus Aksinjos. i tyra btyb
neturi nieko bendra su tuo, kas tarp ms vyksta.
- avu, - atsiliep T. - Gal tokiu atveju paaikintumt, kas,
ties sakant, tarp ms vyksta? Niekaip negaliu susigaudyti.
Olsufjevas i padilb dbteljo T., lyg lojas, bandantis atspti,
kokios kortos varovo rankose.
- K js inote?
T. ypteljo.
- inau toli grau ne visk. Taiau kai kas man yra inoma.
Ir sukneinsiu jums galv, jei bent kart pagausiu jus meluojant.
Todl nemeluokite ir nebandykite isisukti. Klokit man visk, kaip
yra, nuo pradios iki pabaigos.
- Klauskite, - sutiko Olsufjevas.
- Kas yra Optos Vienuolynas?
- Neinau.
- Js meluojate, - nukirto T., keldamas autuv.
- Ne, nemeluoju. A i tikrj neinau. Ir paiekos skyrius taip
pat. Js kelion, grafe, kaip tik ir yra bandymas surasti atsakym
t klausim.
- Nekalbkite su manimi mslmis, - atr T. - Man reikia
minim. Klausiu dar kart: tai kas yra Optos Vienuolyne?
244

Olsufjevas ypteljo.
- Dievas.
T. suglums pavelg j.
- Dievas?
- Tai tiesiog trumpiausias i vis man inom odi, kuris
kreipia ten, kas yra u bet kokio odio rib. Galima bt pri
tempti ionai aib kitoki termin, taiau kokia prasm? Ami
nasis gyvenimas, galia valdyti pasaul, filosofinis akmuo - viskas
nublanksta palyginus su tuo, k atranda tas, kuris pasiekia Optos
Vienuolyn.
- Luktelkite, - nutrauk T. - Apsieikime be poetini vaiz
di, praau. Tebnie vien faktai. Js norite pasakyti, kad tas, kuris
patenka Optos Vienuolyn, sutinka Diev?
- Arba pats tampa Dievu. O tai ino tik tas, kuris ten patenka.
Pavyzdiui, Solovjovas. Taiau nra n menkiausios galimybs su
juo pasikalbti, nes jis laikomas grieiausio areto slygomis ir
aukiausiojo paliepimu jam draudiama bendrauti netgi su mani
mi. Jo padtis kaip Geleins Kauks - teis j apklausti turi tik pats
imperatorius. O klausimas, kaip pats suprantate, yra iskirtins
reikms ir svarbos. Kaip tik todl a ir nusprendiau... ... pasi
telkti jus pagalb.
- Kodl mane?
- Solovjovas pasak, kad Optos Vienuolyn galite patekti tik
js.
- Kada jis taip sak ir kam?
- Mums su jumis, - atsak Olsufjevas. - itame tai kambary,
apytikriai prie metus. Jis sak, kad man niekaip nepavyks, kad ir
kaip stengiausi. Na, o js sugebtumt, jei pamirtumt visus savo
reikalus, rpesius ir planus.
- Kaip tai susij su vienuoliais i Pobedonoscevo gaujos?
Olsufjevas surimtjo.
- Susij tiesiogiai ir betarpikai. Jiems, kaip ir man, js esate
tarsi link stebuklo vedani slaptj dur raktas - tik jie ten bando
prasibrauti kitu marrutu.
- O kodl jie nori mane paaukoti savo hermafroditui?
245

- Kiek suprantu, taip jie viliasi atverti duris Optos Vienuoly

n. Juos vilioja tokio pat imanymo aidas - tolimas ir netiktinai
ikreiptas. inoma, sektantai jau seniai nesupranta savo tikjimo
prasms. Jie tik pavojingi maniakai. Solovjovas spjo - jie bandys
jus sustabdyti. Dar daugiau - jis minjo, kad jus persekioti gali ne
tik mons, bet ir neregimojo pasaulio padarai, savotiki sargai, sie
kiantys paklaidinti bet kur, pradjus kelion Optos Vienuolyn.
T. apsiblaus.
- Solovjovas kalbjo apie dvasias?
- Taip.
- J daug?
- Jis pasakojo apie vienintel, kuri apsimes pasaulio krju ir
reikalaus, kad jam paklustumte. Tai angos sargybinis, netiktin
okultin gali turintis demonas. Js turite j veikti, nors tai, galima
sakyti, nemanoma.
- O jis nesak, kuo vardu ta dvasia?
- Taip, jis minjo vard, - tar Olsufjevas. - Ji vardu... Labai
savotikas odis. Astarotas... O gal...
- Arielis?
- Taip, regis, taip.
- Taiau kodl a ninieko neprisimenu?
- Kaip tik todl, - paaikino Olsufjevas, - kad a ryausi suda
ryti js kelionei tas idealias slygas, apie kurias kalbjo Solovjovas.
Padjau jums visikai umirti visus reikalus ir rpesius, iskyrus
pat svarbiausi.
- Kodl?
- Norjau pasekti, kurgi js gal gale nukeliausite, ir suinoti,
kas yra tas Optos Vienuolynas... - Olsufjevas atsiduso. - Taiau ke
lio tenai apgaule suinoti nemanoma. Todl js dabar ir atjote pas
mane. Prisipainsiu, per vlai susivokiau, kad vykiai gali rutuliotis
kaip tik taip.
- Aha, - tar T. - Regis, imu suprasti. Bet kaip js privertte
mane visk umirti?
- Tai padar mano mogus.
- Kas btent?
246

- Knopfas.
- Knopfas?
Olsufjevas linkteljo.
- Kad Varsonofijui ubgtume u aki, jis atskubjo Jasnaja
Polian ir, kiek pakeits, papasakojo jums js paties istorij. Kaip
didel paslapt prane, kad js dvaro paonje ekumeniniai Pe
terburgo lamaistai nori paaukoti mog tantriniam idamui163 Rolangui Gjalpui, su kuriuo jie tapatina Iganytoj. Atseit tuo tikslu
jie pasirink vietos ventiko dukr, o i piktadaryb turjo bti
vykdyta kaimo cerkvje. Js pasiovte igelbti mergin. I ia ir
sutana: j apsivilkote tam, kad galtumte nesukls tarim patek
ti cerkv.
- Bet kodl...
- Palaukit. Vos lipote traukin, Knopfas usak arbatos ir
pyl js stiklin nedidel kiek slapto preparato, jis pagamintas
Bremeno chemijos laboratorijoje prie Vokietijos generalinio tabo.
Tai vokiei chemik atrasta sudtingos sudties mediaga, gami
nama natrio druskos karbokanifolins rgties pagrindu, atranki
niu bdu veikiant atmint.
- Aha, - kteljo T.,- tai tai kur uo pakastas! A taip ir
inojau. Ir kaipgi tas vokikas mlas veikia?
- Preparatas sukelia vis mogui artim moni, neiskiriat
net artimiausi, amnezij. Jei taip galima pasakyti, smegenyse su
yra vis socialini ryi vaizdiniai. Maa to, mogus negali prisi
minti nieko konkretaus ir apie save. Taiau bendras iprusimas,
proto funkcijos, proiai ir gdiai ilieka. I pradi mogus net
ir nesuvokia, kad pasikeit. Jis nesupranta, kad visk pamiro, tai j pasiekia vliau. Taiau svarbiausia ne tai. Prarads atmint,
pirmsias penkias minutes jis tampa pavaldus bet kokiai taigai.
Jis, taip sakant, tampa baltu popieriaus lapu, kuriame galima rayti
163 Idamas (Troktamas Dievas) - meditacin dievyb saugotoja, kuri ap
mstant ir su kuria susitapatinant lengviau pasiekti smons nuvitim.
Tikinij idamais gali bti vairios dievybs. Jie skirstomi taikiuosius ir
ariuosius.

247

k tik panorjus - ir raas iliks amiams. Vokieiai planavo i

mediag panaudoti karo atveju - kad paverst karo belaisvius ka
reiviais mirtininkais.
- Aiku, - tar T. - Ir js...
- Taip, - linkteljo Olsufjevas. - Vaizdiai kalbant, Knopfas i
tame baltame lape ra odius Optos Vienuolynas, o toliau jo
uduotis buvo stebti, kaip js judate, kartkartmis nuvejant alin
Pobedonoscevo agentus.
- Taiau kodl Knopfo mons nuolat audydavo mane?
- Plan turjo teis inoti tik Knopfas, - paaikino Olsufje
vas. - Jis pats i tikrj niekada neband jums pakenkti. Kiti sek
liai nuoirdiai tikjo, kad j uduotis - jus sustabdyti. Bet realios
grsms jums jie nekl.
- it kaip. Vadinasi, manote, kad bandyti isisukti nuo kulk tai tik gimnastika... Taiau kodl prie pat t Knopfas band gr
inti mane Jasnaja Polian?
- Jis norjo, kad js ivengtumte fataliko susidrimo su Po
bedonoscevo agentais, - jam pritrko vos minuts. Bet paklauss jo
ir sugrs Jasnaja Polian, patikkite, nebtumte ten usibuvs.
Tokiu atveju ten turjo vykti kitas ms agentas - igonas Loiko.
T. nusijuok.
- Ne pats geriausias pasirinkimas, - tar jis. - igonas Loiko ities bejausmis galvaudys, bet pastaruoju metu jis turi rpesi
dl regjimo.
Olsufjevas gteljo peiais.
- Jie visi tebuvo varovai.
- Neinau, ar tikti jumis, ar ne, - suabejojo T. - Pasakojate
keisiausius dalykus. itaip vokieiai visus veiks, jeigu turi tok
preparat...
- Deja, - tar Olsufjevas, - taip tik atrodo. Nelaimei, apraytu b
du preparatas veikia anaiptol ne visada. Kartais trumpam aptemsta
protas, aikus pasaulio suvokimas komplikuojasi dl haliucinacij
ir mogaus veiksmai tampa neprognozuojami. Vokieiai atliko
bandymus Afrikoje - ir trisdeimt procent atvej preparato gav
aborigenai nukreipdavo ginkl prie eksperimentuotojus.
248

- Vadinasi, supratot, kad galiu isikraustyti i proto, ir vis tiek

tam ryots?
Olsufjevas energingai papurt galv.
- Ne, grafe, prisiekiu! ios aplinkybs paaikjo vliau. Knopf sutrikd js elgesys kunigaiktiens Tarakanovos jachtoje, kai
suklt gaisr main skyriuje, o vliau svaidte eberkl jo agen
tus, vadindamas juos Amazons unauja. Jis atsiunt mums pa
klausim ir mes perdavme j agentros tinklui, per kur buvo gau
tas preparatas. Tik tada viskas ir paaikjo. Tuo metu, kai Knopfas
vaiino jus arbata, mes nieko neinojome apie alutin poveik.
- Viskas aiku, - atsiduso T. - Su jumis kalbti apie moral arba
uuojaut artimui nra prasms, be to, vlu, todl pataupykime lai
k. Ar turite rodym, kad nemeluojate?
Olsufjevas ypteljo.
- Kaip pats numanote, grafe, nesirengiau jums rodinti, kad
mano odiai - tiesa... Taiau kai k vis dlto galiau jums pateikti.
Jis atsistojo i ustals, prijo prie perluots pavidalo sekretero
ir atlenk jo dangtel. T. pakl ginkl, bet Olsufjevas nuramino j
rankos mostu.
- A isaugojau nuotrauk, kuri padaryta sen senovje - ms
jaunysts metais, - tar jis. - Tada dar mokiausi universitete, o So
lovjovas jau augino savo keistus sus... Velnias, kiek ia lamto... Per
paskutin ms susitikim jis pasira ant nuotraukos savo prasta
padrika maniera. Taiau is raas, regis, susijs su Optos Vienuolynu...
Sugrs prie stalo, jis ities T. nuotrauk ir pastat ant stalo
ma mlyno stiklo buteliuk su juodu guminiu kamteliu.
- O ia vokiko preparato likuiai, - tar ssdamas alia T. Kaip tik jo Knopfas pyl jums arbat. Tai viskas, grafe. Daugiau
rodym, kad kalbu ties, neturiu.
T. dbteljo nuotrauk. Joje buvo ufiksuoti trys mons,
susd ant suolo mantriai raityta atkalte, regis, miesto sode: pro
lapij tebuvo matyti neaikios balkvos nesufokusuotos statulos. Vi
dury sdjo Olsufjevas - dar ilaikiusiu jaunatvik putlum veidu,
ilgais iki pei plaukais ir be menkiausios uuominos bsim pli
k. Jam i kairs, ikls rankose du vyno butelius, plaiai ypsojosi
249

lengvabdis plevsa, ir T. iurpdamas atpaino save. I deins

nuobodiavo jaunuolis eiuku kirptais plaukais ir keistokais nuka
rusiais sais - tas irjo ne objektyv, o on ir emyn.
tai itas ir yra Solovjovas, - suprato T.
Jis apvert nuotrauk. Kitoje pusje buvo parayta:
Liovai ir Aleksiui, kuris vis tiek nesupras. Neretai sakoma:
Veidrodis atspindkit veidrod. Taiau tik retas perpran
ta i odi gilyb. O juos suprats ikart matai, kaip su
konstruota io pasaulio gaudykl. tai iriu med sode.
Smon iri med. Bet medis - akos, kamienas, alias lap
virpjimas - juk taip pat smon: tiesiog a suvokiu visa tai.
Vadinasi, smon iri smon, kuri apsimeta kakuo kitu.
Veidrodis atspindi kit veidrod. Vienas apsimet daugeliu
ir iri save, ir sukelia sau hipnotinio transo bsen. Kaip
nuostabu. Vladimiras.
- Panau, kad Solovjovas js nevertino, - sumurmjo T., kel
damas akis Olsufjev. - Js perpratot. Tiktai labai savotikai.
Olsufjevas nukreip akis on.
- Sprendiant i itos nuotraukos, - tar T., - kadaise buvom
draugai. Kartu grm vyn. Tikriausiai kalbdavoms apie paslap
tingus ir stebuklingus dalykus. Ojs nusprendte mane preparuoti,
nelyginant koks turgaus nihilistas varl. Privertt susitraukinti
mano raumenis veikdamas savo elektros ikrovomis...
- Esu pasirengs suteikti jums bet koki satisfakcij, - atsak
Olsufjevas. - Jei pageidaujate dvikovos, rinkits slygas.
T. met vilgsn mlyn buteliuk, stovint ant stalo. Jis iki
puss buvo pilnas.
- Dvikova? - pakartojo. - Js, pone, savo poelgiu parodte, kad
neatitinkate tokiems santykiams keliam reikalavim. Be to, a ne
pripastu dvikov. Turiu jums visikai kitok pasilym.
-Ir kok?
- Silau jums pasirinkti vien i dviej ateities variant. Pir
muoju sukneinsiu jums galv autuvu. Padarysiu tai be didelio
250

diaugsmo, bet ir be gailesio. Antruoju js pats igersite preparat.

Ir suinosite, k reikia bti svetim eksperiment objektu.
Olsufjevas pavelg mlynj buteliuk ir ibalo.
- A kaip tik nieko nesuinosiu, - ilemeno jis. - Prieingai, a
visk pamiriu. Inyks tas, kuriam js norite atkeryti, ir js ker
tas neteks jokios prasms.
- Taip tik geriau, pone, - nukirto T. - Juk pasakyta: mano ker
tas, a atmoksiu164. Ir negalvokit apie tai kaip apie mano kert.
Manykit, kad tai galimyb visk pradti i pradi.
- N u k.
- Turite ir kit galimyb, - tar T. keldamas vamzd. - Rinkits.
Tik greiiau, antraip man teks pasirinkti u jus.
- Js norite, kad a lyg niekur nieko okiau juod amnezijos
duob? - sukudjo Olsufjevas nepatikliai velgdamas T. - Leiskit
man bent jau susitvarkyti reikalus, duoti nurodymus...
T. tik isiiep.
- Galiu bti naudingas jums, - kartai ts Olsufjevas. - Nors
ir negalsiu suvesti js su Solovjovu, a inau, kur renkasi jo pa
sekjai.
-Kur?
- Jie susitinka kart per savait. et vakaro. Miloserdno skers
gatvio antrame name, tai visai alia. Rytoj kaip tik tokia diena. Juos
stebi policija, bet valdia nemano, kad jie galt kelti rimt grsm.
Norint patekti susirinkim, pakanka jiems pateikti kok enkl,
rodant, kad painojote Solovjov. Na kad ir i nuotrauk. Norit,
nueisim tenai kartu?
- Nenoriu. Gersit?
- Ne, - rytingai nukirto Olsufjevas.
T. pajudino vamzd.
- Pone, - tar jis, - a nebegaliu dramatikai atlauti gaiduk,
kad pademonstruoiau, jog mano ketinimai rimti. Jie jau atlauti.
164 Nekerykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rstybei; juk parayta:
Mano kertas, a atmoksiu, sako Viepats. Rom 12,19. i itrauka yra ir
L. Tolstojaus romano Ana Karenina epigrafas.

251

Galiu tik juos nuleisti. Ir padarysiu tai, kai baigsiu skaiiuoti iki
trij, priadu. Vienas...
Olsuljevas pavelg Aksinjos portret.
- Gal leistumt bent ratel parayti?
- Du...
- Velniop jus, - pavargs atsiduso Olsufjevas. - Sudie ir bkite
prakeiktas165.
Pams nuo stalo buteliuk jis itrauk kamt ir vienu mauku
igr skysio likut. Paskui pastat buteliuk ant stalo ir sispitrijo
lang - fasadus kitapus ups. Jo veide irykjo kako kankinamo
ir liguisto lkestis.
T. atidiai stebjo j, bet taip ir nepastebjo, kada suveik pre
paratas. Prajo beveik minut ir kanios iraik Olsufjevo veide
pamau pakeit suglumimas. Paskui jis, delikaiai prisidengs del
nu burn, nusiiovavo, atsigr T. ir tar:
- Pardon. Tai kur mes sustojom?
T. buvo pasirengs kam tiktai nori, tik ne itam.
- K? - sutriks paklaus jis.
- Visai ilk i galvos, - tar Olsufjevas ir nusiypsojo tokia pa
tiklia ypsena, kad T. pajuto sins grauat. Jis suprato, kad teks
improvizuoti.
- Mes kalbjome, , apie js apsisprendim idalyti turt
vargams ir skirti savo gyvenim paprastiems valstietikiems dar
bams. Js kreipts mane, nes Peterburge terminas supaprastjimas ir vardas grafas T. tam tikra prasme yra sinonimai, taip
jau susiklost. A visai nepagrstai esu moni laikomas ios srities
autoritetu. Bet js biiul Aksinja, - T. makteljo portret, - ia
me kelyje pasiek kur kas daugiau. Kai ji to nori, jos nemanoma
atskirti nuo paprastos valstiets, todl jinai be jokio vargo imokys
jus kaimieio manier. O darbas laukuose sustiprins js kn ir
apvalys dvasi.
165 npoiame u ydbme npoKTintnu. Plg. npoia Haecezdy Mamepuid [...]
Bydb npOKnxma mu, Kojium. Daina KonbiMa (fl iio m h io t o t BaHMHCKHM
nopT), G. M. Aleksandrovo variantas.

252

Olsufjevas pirmiausia pavelg Aksinjos portret, paskui T.

ir ilgam paniro mintis.
- Atleiskite, - galiausiai tar, - bet jeigu apsisprendiau skirti
save emdirbystei, i pradi turbt reikt ieiti atsarg?
- Manyiau, - nutrauk T., - pakaks isisti telegram Valdo
vui. Pagaliau juk tai vienintel kavalergardo privilegija. Atmetus
teis joti saviudikas kavalerijos atakas, - bet dabar, dkui Die
vui, ne dvyliktieji metai.
Olsufjevas panairavo savo alm ant stalo.
- Dl telegramos sutinku, - pasak linksmai. - Ir tai, ko gera,
bus labai nauja. Tik tai kaip idalyti vargams turt? Jo labai gau
su, nepamanykite, kad giriuosi. Tam reiks skirti met metus ir re
gsiu darb laukuose kaip savo ausis.
- Manyiau, - atsak T., - jums dert patikti reikal ko
kiai nors iskirtinai nesavanaudikai labdaros draugijai. Bet leiskite
jums patarti: veikti dert nedelsiant, kol js pasiryimas dar
tvirtas. Nepalikite sau kelio atgal. Daug stipri moni itame kely
tapo svyravim ir nerytingumo aukomis.
Olsufjevas niekinamai isiviep.
- Visai nepastate mans, jei itaip apie mane galvojate. inot
k? Jau iandien padarysiu visk, kas btiniausia. Surasiu labda
ros draugij. Nusisamdysiu advokatus, kuriems bus galima patikti
vis procedr. Ir iki vakaro pasiraysiu visus popierius.
Jo vilgsnis ukliuvo u autuvo, gulinio T. ant keli.
- Atsargiau, grafe, - tar, - js atlaute gaidukus, o autuvas
utaisytas. Su ginklais nejuokaujama. Veriau...
Kiek pakovojs su savimi, T. ities jam ginkl. Kaip bus, taip
bus, - paman jausdamas altuk krtinje, - net smalsu...
Nutaiss rimt veid, Olsufjevas atsargiai nustat gaidukus
saugi padt, prijo prie sienos ir pakabino autuv viet.
- Ar nenortumte palaikyti man draugijos? - atsigr T. Juk... ... paprastju pirm kart gyvenime. O kas, jei ten bus
moni, kils klausim...
- Bet jei bsiu ten su jumis, gali pasirodyti, kad sprendim pri
mte ne savarankikai, - paaikino T. - Be to, bus geriau, jei tuo
253

metu nektelsiu su Aksinja. Jinai netrukus bus ia. Pasakysiu jums

atvirai, kaip draugui: moteris gali sutrukdyti didingam likimo po
skiui, kur js esate sumans. Ypa artima: aaros, riksmai... Pa
sistengsiu j parengti.
- Hmm, - pritar Olsufjevas, surauk kakt ir atidiai apir
jo portret. - Moteris - tai visada pavojinga. Nuodai pramatnioje
taurje, be kalb.
T. pakilo nuo kds ir atsistojo taip, kad udengt nugara m
lyn buteliuk ant stalo, o paskui paslp j kienje.
- Tai k, grafe, - ts Olsufjevas, nusisukdamas nuo portreto, tuomet einu aikintis, kaip kuo greiiau visa tai sutvarkyti. Pasima
tysime vakare arba rytoj - juk js bsite mieste?
T. linkteljo.
- A Peterburge ilgam.
- Tuomet neatsisveikinu, - tar Olsufjevas, siekdamas dur
rankenos. - Ir tai kas dar, grafe, ai u dvasin pagalb. Js
net negalite sivaizduoti, kaip dabar ramu ir lengva mano sie
loje.
Kai durys usidar, T. rytingai prijo prie sekretero, i kur Ol
sufjevas buvo isitrauks nuotrauk ir buteliuk, susirado pietuk
ir popieriaus lapel ir para:
Solovjovo pasekjai, susirinkimas. Rytoj et, antras namas
Miloserdno skersgatvyje.
sikis ratel kien, jis dbteljo ant sienos kabant dvi
vamzd, nusiiovavo ir nerytingai pasikas barzd.
Vis dlto nederjo vieno paleisti, - paman, - kad tik bdos
nebt... Gal vis dlto pasivyti?

XXII
Gatv, kuria tolo Olsufjevas, buvo absoliuiai tuia, - tai
atrod keistoka net ir ankstyv ryt. Vis laik, kol vijosi, T. nieko
254

nesutiko - tai buvo gerai, nes dvivamzdis jo rankose tikrai bt

sutrikds praeivius.
Tai, kad Olsufjevas gudrauja ir juo negalima tikti, iaikjo jau
ties pirma sankrya, kai prie jo prisigretino akivaizdiai jo lku
riuojantis pakeleivis - liokajus su livrja ir talpiu krepiu ant peties.
A gi velnikai ialkau, - staiga suprato T., spoksodamas lio
kajaus krep. - Negalima ignoruoti materialaus pasaulio dsni,
kai jame gyveni. Fiodoras Michailoviius tokiai atvejais medio
davo mirusias sielas ir gaudavo i j degtins ir deros... Niekyb...
Taiau kur besidsi? When in Romey do as the Romans do166, net
jeigu tos Romos eils numeris neaikus...
T. prisimin, kad kienje guli akiniai su ventj tv vizoriumi, isim juos ir rytingai usidjo ant nosies.
Ir Olsufjev, ir liokaj supo ryki geltona aureol, ir ji ikart
perkl mintis t grynai praktin plotm, kuri prasideda anapus
grio ir blogio ribos. Nurijs seil T. pakl autuv.
O kaip ia su nesiprieinimu? - paman. - Blogai... Juk tai
vaikiojantys lavonai - kad ir kaip galvotum, blogis. Kita vertus,
o kas yra nesiprieinimas blogiui? Tai pasiprieinimo nebuvimas.
O prieintis galima tik tada, kai blogis upuola tave pirmas. O kai
pats upuoli ir greitai visus iguldai, jokio pasiprieinimo blogiui i
viso nebna...
Lyg pajuts t mint liokajus atsigr, pamat T. ir spjo Ol
sufjev. Tas sustingo vietoje. Liokajus trkteljo i kiens revolver,
ir tai isprend dilem: ilgiau nebemstydamas T. pakl autuv
prie peties ir dukart iov.
Prijs jis pakl liokajaus krep ir pasitrauk po drobine mar
kize, kurios elyje stovjo kakokios ds ir statins. Krepyje
aptiko deros ir butel degtins. Vis likus tr um neaikios
paskirties daiktai: jei paliestum, lyg ir lajiniai balti strypai, panas
vakes be dagties, ir i tos paios mediagos padaryti iedai.
Aha, - atspjo T., - Polivanovo strypas. O ia Polivanovo
poverl... Artefaktai... Tikriausiai dabar reikt verl ant strypo...
166 Kai esi Romoj, elkis kaip romnas. (Aut. past.)

255

Bet ito jis nepadar. sitaiss ant ds suvalg der, paskui

lengvai, kaip vanden, igr degtin ir palaist jos likuiais rankas,
kad atsikratyt deros kvapo. Tai ne visai pavyko: delnai ir toliau
skleid stipri esnako ambr.
Atsiduso atsisuks lavonus.
Negerai ijo... Kita vertus, galima tikinamai rodyti, kad
nenusiengiau nesiprieinimo idjai. Nes grio ir blogio kategori
jos, Dievo kvptosios, taikytinos tik gyvai sielai, o mirusiai sielai
jos pasidaro svetimos, nes ji atmet Diev, kuris vienintelis ir tra
j matas... Vadinasi... Beje, ir kam gi a meluoju? Kitus apgausiu - o
save? Ar su savimi taip pat galima susitarti? Susitarsiu, kodl ne...
A gi dabar net ir j sielas isiurbsiu... Tikrai tikrai, isiurbsiu...
i galimyb, apie kuri pirma jis buvo pagalvojs su savinieka
ir sarkazmu, kaip apie kok nesivaizduojam nuopuol, - o jam jau
tai tikrai negaljo nutikti, - staiga pasirod visai priimtina. Vliau
net ir tinkama.
Ogi imsiu ir isiurbsiu, - ramiai pakartojo mintyse kildamas
nuo ds. - Kaip ten Fiodoras Michailoviius darydavo?
Itiess priek rank, dar pusiau juokais, jis palengva trkteljo
save pilvo apai ir ikart ivydo prieais vos pastebim ydr r
k - nelyginant ore itirpusi elektr, kuri m vilnyti nuo lavon
link jo delno, o toliau - iilgai rankos ir stuburo, pai pilvo apa
i, keldama lengvas ir malonias vibracijas visame kne. Po akimir
kos smonje beliko vienintelis noras: kad tas elektrinis kutenimas
niekada nesibaigt. Taiau pasigirdo negarsus trakteljimas ir
ydras vytjimas dingo.
Paskui trakteljimas pasikartojo ir T. atsimerk.
Apaioje beld dur plaktukas.
T. pakilo nuo kuets, kur j uklupo miegas, ir su palengvjimu
pavairavo autuv, k tik iovus sapne. Jis kaip ir anksiau
ramiai kabjo ant sienos. Prijs prie lango atsargiai dirsteljo pro
uuolaidos kamp.
Prie laukuj dur stovjo jauna moteris raudona suknele, su to
kios pat spalvos ilkiniu rankinuku. Ji pakl galv, lyg tikdamasi
k nors pamatyti lange, ir T. paino Aksinj.
256

Dar kart pasibeldusi, ji gteljo peiais, sugraib rankinuke

rakt ir atsirakino duris.
T. nusileido ant tos paios kds, ant kurios sdjo kalbda
masis su Olsufjevu. Jaut keist nervin pagyvjim, tarsi jam prisi
sapnavs komaras ities bt elektrins vis kn.
Ana va kaip, - mst jis, - norjau perprast pasaulio paslapt,
susilieti su skaitytoju - ir kuo visa tai baigsi? Ir kodl man tokios
lyktyns sapnuojasi? Tikriausiai Arielis nori padaryti, kad mano
mirtis bt kankinama ir baisi. O paleisdamas kam nors arnas
dramaturgas turi tikinti publik, kad prie j - lyktus tipas... Kad
jokios uuojautos...
T. staigiai atsisuko lyg tikdamasis ivysti begalybn tolstanias
irov sals eiles. Taiau aplink tebuvo vis ta pati svetain.
mones tikina, kad jie kankinasi todl, jog yra nuodmingi.
O i tikrj juos moko nusidti, kad galt pateisinti j kanias.
Veria gyvulikai gyventi, kad galt ir paskersti kaip galvijus. Kiek
nelaimli Rusijoje dabar ugeria degtinaite nusikaltim, kur padar
dl deros. Avinai skerdykloje, kurie dar nesuprato, kas j laukia...
Jo vilgsnis krito ant stalo gulint kavalergardo alm su plie
niniu paukiu. altas metalo blizgesys staiga j prablaiv - ir viskas
nuvito visai kita viesa.
Kita vertus, k a ia dabar, - paman jis. - Arielis nulieja uterio likuius, o a i to darau filosofij. Ir lauau galv - kokia vi
so to prasm? Ogi tokia ir prasm: pagyvens gojus167 kabalistas
bando usidirbti kukliai vakarienei... Ir dl Olsufjevo viskas aiku:
tai Gria Ovniukas itemp siuet. Arielis gi spjo... Bet kodl a
beveik niekada nematau visko taip aikiai, kaip i akimirk? O
svarbiausia, kodl a vis laik manau, kad ta gauja - tai a? Kodl
laikau j mintis savo mintimis? J poelgius - savo poelgiais? Nejau
gi tiesa, kad a - tai jie, tiktai visi drauge? Ne, negali bti... Ant
raip neatpainiau j, kai jie sibrauna mano siel. Svarbiausia niekada neprarasti to vilgsnio blaivumo, matyti juos, matyti juos
visada...
167 Gojus - neydas, kitatikis.

257

Sprendiant i gars, pasiekiani j pro atvertas duris, Aksinja vis dar buvo vestibiulyje. I ten sklido girgdesi, lamesi ir
kaukjimo kakofonija, kuri usits taip ilgai, kad T. ov galv
mintis apie usitsusi krat smulki preki krautuvlje. Dl
nervins tampos jo mintis tapo dar atresn.
Juk ities, - mst jis. - Vienintelis dalykas, kur tikrai ga
liu padaryti, tai nuolat grti prie blaivaus savs stebjimo. Vie
nintel mano laisv ta, kad galiu matyti, kuri i piktj dvasi
ugrob ir veda mano siel. O dar yra laisv ito nematyti, tai ir
visas to be or not to bel6S. Privalau nuolat priminti sau, kad a - ne
Arielis, ir ne Mitenka. Ir tuo labiau ne tas Pivorylovas, nors jam
kakodl uleidia vis daugiau vietos... N vienas i j nra a.
O kas tuomet a? Neinau. Bet a surasiu atsakym, kad ir kas
bt...
Galop lengvi Aksinjos ingsniai pasigirdo koridoriuje - ji ka
k niniavo. Paskui paauk:
- Aleksi!
T. nutyljo.
Atsivr durys, ir Aksinja eng svetain.
Pamaiusi prie stalo sdint T. ji sustojo, i nuostabos praiojo
burn ir imet ant grind savo raudon rankinuk.
Ji neatpastamai pasikeit. Beveik nieko neliko i jukios mer
giots, kuri T. buvo sutiks provincijos miesto gatvje, - tik akys
vytjo ankstesniu aliu spindesiu. Prie j stovjo jauna auktuo
mens moteris vasarine ilkine suknele, su kulonu168169virum gilios
ikirpts. Jos plaukai buvo pasukti ir kruopiai sutvarkyti, kad
sudaryt poetins netvarkos spd.
- Liova, - apstulbusi ikvp. - Liova... Neudyk!
T. droviai atsikrenkt.
- K ia kalbi... Regis, tave pasiek kokie lykts gandai?
- Liovuka, - pakartojo Aksinja, - nereikia!
- Kvaila, kaip anksiau, - iko T. - Bet kaip igrajai...
168 Bti ar nebti (ang.). I Viljamo ekspyro Hamleto.
169 Kulonas - ant kaklo pakabinamas papuoalas su pakabuiu.

258

Nenuleisdama nuo jo aki Aksinja perjo per sal ir pritp ant

miniatirins kuets prie sienos.
- K tu ia veiki? - paklaus.
- Kalbjausi su Olsufjevu. Juk mes su juo - seni pastami, tik
riausiai inai. Taigi ijo taip, kad jis paliko mane ionai, o pats
ivyko svarbiu reikalu. Jisai utruks iki vakaro.
- Ketinate kautis dvikovoje?! - suriko Aksinja, plaiai ips
dama akis.
- Ne, - ypteljo T., - nesitikk.
- Prisiek, Liova.
- Neprisieksiu, nes nesuprantu to ritualo. Taiau paadu, kad
dvikovos nebus. Taiau a turiu klausim dl...
- Tik nereikia priekait, - nutrauk Aksinja. - Kaip, tavo nuo
mone, turjau pasielgti, kai palikai mane vien prie viebuio tame valstietikame veime, be l pragyventi?
- A... - T. net sutriko. - Prisipainsiu, nepagalvojau apie tai.
- Ak, nepagalvojote, js viesybe?
- Ne, - atsak T. - Man kakodl atrod, kad tu turi... Na, kaip
ia pasakius, savo asmenin gyvenim, kur man nedert per
daug atkakliai brautis.
Aksinja piktai nusijuok.
- Todl ir palikau tave ir ijau pas Aleks.
- A neklausiu, kodl suartjai su Olsufjevu. Tai tavo asmeninis
reikalas. Bet k tu jam pasakojai apie mane?
- Tai kad, tikriau pasakius, nieko, - gteljo peiais Aksinja. J domino Optos Vienuolynas, kur vereisi vykti veimu. Papa
sakojau, kad tu mans apie j teiravaisi, o a i baims primelavau,
kad u miko.
- Aiku. O kas per niekingas metodas - persirengti valstiete ir
tykoti girto mogaus?
- Liova, tavs nemanoma suprasti. Nuo iol ir supaprastjimas jau laikytinas nuodme? Be kita ko, auktuomens vyrija lai*
ko geru tonu medioti nekaltas beginkles merginas nekreipiant
visikai jokio dmesio tai, koks likimas j laukia ateityje... Su
vediotojai, panas tave, net sugalvojo tok posak: Meilje ir
259

kare leidiama viskas... Tai kodl gi, Liovuka, jei js patini

kus manevrus atsakai kuo nors panaiu, tai ikart tampa niekingu
metodu?
T. veid imu raudonos dms.
- Tarkim, tu teisi. Bet kas per knygos, apie kurias visi kalba?
Ypa tai ita, sidmjau: Mano gyvenimas su grafu T.: pakilimai,
nuopuoliai ir katastrofa.
- Liova, mons turi usidirbti pragyvenimui, - atr Aksinja. - Ne visi turi dvar ant kalvos ir balt arkl su dekoratyviniu
plgu.
T. pajuto, kad iraudo dar labiau.
- Bet kur prisirinkai mediagos net dviem knygoms? Kokie
pakilimai ir nuopuoliai? Mes gi kartu praleidom vos pusvaland.
- Taip, - sutiko Aksinja, - tas tiesa. Bet juk viskas priklauso
nuo individualaus spdio stiprumo. Pranaas Mahometas tik
akimirkai buvo paimtas dang, bet mons tai prisimena iki iol.
T. nepatikliai pakraip galv.
- O kodl mano pavard pasirinkai? Kas tau leido?
- Tai ne pavard, o literatrinis pseudonimas. Kiekvienas turi
teis j pasirinkti. Bet jeigu tu btum buvs padorus mogus, Liova,
tai bt buvusi mano pavard.
T. pajuto, kad paraudo net kaklas.
- Ir tu pati raai? Ir kaip tai manoma - vos spjau privaiuoti
Peterburg, o tu jau dvi knygeles ileidai? Tu nebtum spjusi n
vienos parayt.
- O a diktuoju, - paaikino Aksinja. - Su manimi dirba dvi
stenografuotojos. Paskui maininks perspausdina, o a jau imuosi
naujo skyriaus. Taip galima knyg per savait, ir n kiek nepavargs
ti.
Ji diugiai nusiypsojo.
T. nudelb akis, pamat pasiiauusius savo barzdos garbinius,
nervingai trkiojant ant kelio subraiyt deln ir staiga pajuto
nepakeniam pasidygjim savimi. Matyt, kakas atsispindjo jo
veide - Aksinja baugiai aikteljo:
- Liova, nepyk!
260

- Kaip ia nepyksi, - suirzo T., - kai... Kodl pripasakojai laik

raiams, es norjau ukapoti tave kirviu?
Aksinja ivert akis.
- Todl, kad tai tiesa. Argi neprisimeni? Kaip bgdavau nuo
tavs mik?
- Prisimenu, - niriai sumurmjo T. - Tik ne bgdavau, o pa
bgau. odis bgdavau reikt, kad veiksmas kartojosi daug kart.
- Nebtinai, - paprietaravo Aksinja. - Gal turjau omenyje,
kad procesas buvo tstinis. Kaip atsistojau veime, pasitaisiau ske
pet, su siaubu pasiirjau tavo rankas, naranias iene, paskui pasruvusias narkotiniu siiu tavo akis...
- Kokiu narkotiniu siiu?
- O tu neprisimeni? Tu gi kalbjaisi su arkliu. Iki iol matau jo
degant juod vilgsn, smeigt kakur vir tavo galvos, lyg jam b
t persidavs tavo tmingas pamiimas.
- Dabar aiku, k tu rainji savo knygiktse, - sumurmjo
T. - Na, kalbjau su arkliu, taip. Betgi tai kasdien daro kiekvienas
husaras, ir ne tik tai. O udyti tavs nenorjau, meluoji. Norjau
nukirsti pirt. Ir ne tau, o sau*
- Sakei, prisimenu, - ramiai atsak Aksinja. - Naujausioje savo
knygoje skyriau tam net du skyrius.
- Du? Ir kaip apie tai galima sugalvoti net du skyrius?
- Pabandiau siskverbti tavo vidin pasaul. Norjau atskleisti
skaitytojui galim tavo veiksm prasm.
- Ir k gi tu atskleidei?
- Tau tikrai domu?
- inoma.
Aksinja patogiai sitais ant kuets ir graia dikcija, kaip daug
ir danai auditorijai kalbti prats mogus, pradjo:
- Spjau, Liova, kad banytin anatema padar tave morali
niu luoiu. meisi narkozi, susiavjai Ryt kultais ir galiausiai
pradjai bendrauti su demonais ir jiems melstis. Kai uvaldydavo
narkotiniai kliedesiai, tie demonai tau apsireikdavo regjimuose,
tikindavo tave, kad i ties jie yra viesiosios dvasins substancijos
ir net tikrieji io pasaulio krjai...
261

- Kuo ia dtas pirtas? - nutrauk T.

- Palauk, - nenusileido Aksinja, - tie dalykai tarpusavyje susij.
Ir a bandau atskleisti t ry - turk kantrybs. ia buvo viena i
dviej. Arba demonai kalbjo su tavimi, siknij arkl, o tu dl
savo puikybs manei, kad gijai bendravimo su beadiais pada
rais dovan, kaip ventieji atsiskyrliai. Arba demonai apsdo tave
pat ir sukl tau haliucinacij, kad arklys kalbasi su tavimi, kai tuo
metu jis ramiausiai rupnojo ol.
- Kas ia tau pripaist?
- Ne pripaist, o iaikino. Apsvarsiau klausim su dva
sininku, kuris ivaro piktsias dvasias. Jis vardu tvas Empedoklas.
- Aha, - tar T. - Aiku. Tai vis dlto kuo ia dtas pirtas?
- O tuo, - atsak Aksinja, - kad veikiamas narkozi ir bendrau
damas su demonais mei nekritikai vertinti svetimos kultrins
ir religins tradicijos aruod. O tame aruode, kaip pavyko nusta
tyti mudviem su tvu Empedoklu, slypjo viena istorija, kuri ir su
adino tavo vaizduot.
- Nesuprantu, apie k ia tu.
- Tai legenda apie vien senovs kin imini, kuris visus
klausimus apie pasaulio sanklod ir mogaus prigimt atsakydavo
tylomis ikeldamas pirt. Suprantama, jeigu taip bt dars pa
prastas mogus, visi bt nusprend, kad jis kvailys. Taiau visi
inojo, kad jis - nuvits mogus, ir tame geste atrasdavo marias
prasms. Ir dar jam gyvam esant sukaup snis komentar: vie
ni teig, kad jis rodo, jog aukiausios tiesos nemanoma ireikti
odiais, kiti - kad nurodo, jog veiksmas svarbesnis u mstym,
treti - dar kak, ir taip be galo.
- Taiau koks ryys...
- Luktelk, Liova. Tas iminius turjo mokin - visai jaunut,
kuris visaip band sekti mokytoju ir laikui bgant svajojo tapti jo
pdiniu. Jis daugyb kart mat, kaip meistras ikelia pirt, ir
imoko tiksliai atkartoti t gest, net su ta paia iraika veide. Vie
nintelis skirtumas - jis nebuvo nuvits.
Aksinja padar pauz ir pavelg T. Tas gteljo peiais.
262

-Ir k?
- Pas jo mokytoj ateidavo kuo vairiausi moni. Turjusieji
daugiau turto ir gali, suprantama, patekdavo pas pat meistr.
O paprastesn liaudis tik briuodavosi aplink jojo namus, netu
rdama jokios vilties ivysti imintingj senol. Ir mokinys m
po truput priiminti t publik savo kampelyje. Jis iklausydavo
j klausimus apie gyvenim ir nutaiss proting veid ikeldavo
pirt. Patenkinti lankytojai vliau isiskirstydavo namus,
digaudami, kad jiems pavyko visai nebrangiai sigyti dalel ap
reikimo. Bet kart tai suinojo senasis meistras. T pat vakar
jis pasim peil, usimet suplyus apsiaust su gobtuvu ir pasi
beld mokinio kambarl. Mokinys nusprend, kad atjo eilinis
lankytojas. Meistras, pakeits bals, udav jam klausim apie gy
venimo prasm. Mokinys, nieko bloga netardamas, ikl auk
tyn pirt. Ir tada mokytojas isitrauk i uanio peil ir nukirto
t pirt.
- it kaip, - sumurmjo T. - Ir kas nutiko toliau?
- O toliau, - ts Aksinja, - mokytojas garsiai ir aikiu balsu
pakartojo t pat klausim, kur k tik buvo udavs. Ir mokinys,
nespjs susivokti, k daro, ikl auktyn pirt, kurio jau nebe
buvo.
-Na?
- tai ia prasideda domiausia dalis, - atsak Aksinja. - Jei mo
kinys bt galvojs, kad jo mokytojas - tik sukius, jisai bt nu
sprends, kad mokytojas tiesiog nori paalinti potencial varov
ir, be to, dar tyiojasi. Bet mokinys, kaip ir visi kiti mons, besi
briuojantys prie senolio nam, ventai tikjo, kad mokytojas buvo
nuvits...
- Tai kaipgi visa tai baigsi? - nekantriai siterp T.
- Mokinys nuvito, tai kaip, - atov Aksinja. - Mes manm,
kad tu inai it istorij.
- Kas mes?
- Mes su tvu Empedoklu. Mes manm, kad prie tenkinam
kno geiduli tu norjai pridti liuciferik dvasin pasitenkinim,
kuris Rytuose vadinamas nuvitimu, todl ir nusprendei nusikirsti
263

pirt. Tvas Empedoklas moko, kad demonik Ryt kult pase

kjams negana knik diaugsm ir kad baisiausi nuodm jie
daro savo dvasioje, mgaudamiesi subtiliausiais potyriais ir metafi
zine ekstaze, kuriais juos gundo puolusios nematomo pasaulio esy
bs. Ir tai, pasimgavs nekalta mergaite - dar vaiku, tu tuoj pat
puolei...
- Na, tarkim, tai netiesa, - nutrauk T. - Dl nekaltos.
- Turiu omeny nekaltos dvasiniu poiriu. Knygoje viskas ai
ku i konteksto. Nesikabink prie smulkmen.
- Pripliurpei, - atsiduso T. - Dabar aiku, kodl mane taip
nairavo prie stalo, kol a bom...
Jis usikirto ir nebaig.
- K? - paklaus Aksinja.
- Nebesvarbu. Ir kuri gal reikjo visa tai igalvoti? Tu gi pati
mans klausei, kodl noriu kirsti pirt. Ir a tau aikiai atsakiau:
kad nuo blogio apsisaugoiau. Pamirai?
- Nepamirau, - atsak Aksinja.
- Tai k, savo Empedoklui ito nepasakojai?
- Pasakojau. O jis atsak, kad Rytuose satanistai mano, jog di
diausias blogis - kai stinga subtili dvasini malonum, kuriuos
jie vadina nuvitimu. Nelyginant morfijaus vartotojai, kuriems
baisiausia - likti be savosios narkozs. Argi ne taip?
- inoma, ne, - atr T.
Aksinja apsiblaus.
- Tai kam tu tada j kirtai?
T. susigds pasimuist.
- Gi sakiau. Toliau nuo nuodms.
- Nuo kokios nuodms?
- Lyg neinotum, - beveik be garso atsak T.
Aksinja prunkteljo kumt.
- Kokia gi tai nuodm, Liova? Na ir isigalvoji.
- Isigalvojau ne a, o... Nors tu nesuprasi. Tik prayiau nesieist.
Bet Aksinja ir neketino sieisti.
Ji ypteljo ir T. pamat jos akyse pastamas alias kibirktles.
264

Ikart atminty ikilo skarel virum rusvos plauk kupetos, trapus

kakliukas, kyantis i nuskalbto raudono sarafano.
I esms, - paman jis, - nepaisant viso ito peterburgietiko
blizgesio, vis dar galima atpainti, kad tai ana kvatokl kaimo
mergiot, kuri sutikau Kovrove...
- Nesuprasiu? - paaipiai pakartojo Aksinja. - Kur jau ten.
Kirsti pirt, kad apsisaugotum nuo nuodms... K gi tokio tu juo
darai, kad niekas negali suvokti?
T. pajuto, kaip krtinje suplastjo irdis.
tai ir Mitenka kur buvs, kur nebuvs. Gerai, kad bent ikart
atpastu. Blaivaus vilgsnio nepraradau. O kas toliau?
- Rasit pasakysi man, a ne? - pakartojo Aksinja, nepriekaitingai
imituodama kaimo prastuomens tart.
Ji velg j vis liau, su ta vylinga ir nepaaikinama tkstant
mete paslaptimi akyse, o tam, kaip taikliai pastebjo Ny, nra e
mje kito minimo, kaip tik bsimas ntumas.
- Nortum suinoti? - paklaus T. staiga prikimusiu balsu.
Aksinja linkteljo.
- Eik, parodysiu...
- O Aleksis? - sunibdjo Aksinja. - Kas, jeigu jis sugr?
- Ne, - tokiu pat kudesiu atsak T. - Jis ijo ilgam. Galima
sakyti, visam laikui.
- Gerai, - beveik be garso ikvp Aksinja. - Tik, Liova...
-K?
- Tegu tai bna ms atsisveikinimas...
*********

Guldamas ant nugaros T. spoksojo miegamojo lubas. alia

susirietusi Aksinja vediojo skaisiai raudono nago galiuku jam per
skruost, kutendama ir vyniodama ant pirto barzd, - tai kartu ir
erzino, ir buvo malonu. Kita ranka ji glaud prie krtins naktinius
markinius.
Ir kodl ji m slpti savo kn? - mst T. - Jau nuvyto?
Gal isigim per gimdym... Koks lyktus vis dlto kalambras 265

isigimti per gimdym170. lyktus ir taiklus. Kita vertus, vargu ar

ji bt galjusi taip greitai pagimdyti net ir padedama dviej stenografuotoj... Taiau anksiau ji elgdavosi kitaip. Ji buvo kita. Tyra
viesi pavasario dalel - kaip tik tai prie jos ir trauk. O miestas vis
k pavog... Ar ne miestas? Nesvarbu kas. Svarbiausia, kad moteris
per savo apakim mano, jog pajgs kompensuoti trumpalaik gam
tos ydjim isitepliojusi pomada ir skaistalais, prisikvpinusi paryietikais kvepalais ir pasidabinusi auksu... Juokinga. Tik ia dert ne
juoktis, o verkti, nes ji tai daro i reikalo, pataikaudama vyro galumui
sudvisusiose miest kloakose, uuot diugiai trisusi laukuose...
T. atsidsjo.
Kita vertus, Olsufjevas suteiks jai toki galimyb. Kodl vis
dlto ji dangstosi? Pala, neumigti... Matyt, Arielis nenori prarasti
tikslins jaunesns kaip penkiolikos met auditorijos. Tai jinai ir
slepia papus. Viepatie, ir kaipgi igyventi tavo pasaulyje? Ties
sakant, koks dar viepatie...
T. dar kart atsidsjo.
- Ir ko taip sunkiai dsauji, Liova? - paklaus Aksinja. - Ar kas
grauia tave? Pasipasakok, palengvs.
- Aha, - numyk T. - Renki mediag knygai?
- Kodl jau taip ikart mediag, - nusiypsojo Aksinja. - Tie
siog domu, kuo gyveni, kaip pasaul matai.
- Tai kad tu vis tiek nesuprasi. O jei suprasi, sieisi. Arba
nepatiksi.
- O tu pabandyk, - paakino Aksinja. - Nemanyk, kad a kvaila.
tai Aleksis manim patikjo ir pats matai rezultatus.
- Aleksis? - niekinamai kilsteljo antak T. - Jis ia ivis niekuo
dtas. Greiiausiai Mitenkai literatros kursuose bus paaikin,
kad veikja turt evoliucionuoti.
- Kokiam dar Mitenkai?
- Tam, kuris tave igalvoja, - ir T. - Tikriau tariant, igal
voja net ne tave, o erotines scenas, kuriose tu dalyvauji. Jam tu - tik
kalbanti dekoracija.
170 M3ypoboeanu pobu. (Rus.)

266

Aksinja palingavo galva.

- itai skamba taip chamikai, - tar, - kad tingiu net galvoti
apie tai, kaip tai kvaila.
- Vis dlto kaip tik taip ir yra. Kai dingai i mano gyvenimo,
tai vyko dl to, kad Mitenka buvo usims ir savo jgas skyr ne
mums, o vienai atgrasiai senei, kuri... Tiek to, veriau netsiu, vis
tiek nepatiksi. O iandienos ms susijimas, manau, buvo toks
trumpas ir toks nedomus, nes jie filtruoja kontent171.
- Dabar aiku, - ypteljo Aksinja. - Nesijaudink, Liova. Kiek
vien vyrik gali itikti neskm, ia nra nieko gdinga. Prisiner
vinai, persigrei prastos degtins. Dl mans nesijaudink, pana
iems usimimams visada turiu po ranka Aleks Olsufjev.
T. susirauk kaip nuo dant skausmo.
- Gali taukti k panorjusi, - atr jis, - bet jokio Olsufjevo i esms nra. Tikriau, tai tik iblukusi vinjet, dulkinas
tutumos ornamentas mano beviltiko kelio Optos Vienuolyn
kelkratyje...
Aksinja plaiai atmerk akis, iupo nuo spintels prie lovos
bloknot ir pietuk ir m juo greitai greitai vedioti popieriuje.
- domu, - susirauk T., - ir k tu ten raai?
Aksinja nutyljo. Priraiusi du lapelius, jinai padjo bloknot
atgal, atsistojo ir prisidengusi suglamytais naktiniais markiniais
prijo prie veidrodio staliuko. Pamusi nuo jo vien i nuotrauk,
gro prie lovos ir ities j T.
- Kas ia?
- Menin nuotrauka, - atsak Aksinja. - Mudu su Aleksiu, kurio,
kaip tu tvirtinti, tikrovje nra. Beje, jis rao eiles. Graias ir kaip
kavalergardui labai keistas. Balta diena jau sklaidos alis ir omnes
ima.monija naktis... Tai i Horacijaus odi. Ten buvo omnes una
mant nox - vis laukia viena naktis... O jis igirdo monija172...
- Taiau kodl naktis, - suabejojo T., - galgi ne viskas jau taip
tamsu...
171 Content (ang.) - turinys.
172 Manum HOHb.

267

Nuotraukoje Aksinja vilkjo slaugytojos drabuius - tai jai

tiko; tiesa, kosmetikos sluoksnis ant veido buvo pernelyg storas,
dar j kiek panai pietiet. Ji romantikai ir svajingai velg toliuosna - arba taip atrod dl stipriai parykint aki. Olsufjevas
buvo baltu varku ir su papacha173- kaip matyti i spaudo virum
pietini kaln linijos, buvo fotografuota vienoje i reisrinius
efektus naudojani Peterburgo atelj.
- ia jis panaus suki kortuotoj, - iko T.
Aksinja vos pastebimai ypteljo.
- Kas tau, Liovuka, pavyduliauji?
- Visai ne, - sumurmjo T., sukdamas alin akis. - Dar kai
kas. Sakyk, ar Aleksis niekada nra su tavimi kalbjs apie Solov
jov?
Aksinja susimst.
- Kart minjo. Sak, kad tas Petropavlovsko tvirtovj.
- Kuo j kaltina?
- Valstybs idavimu, - atsak Aksinja. - Gantinai keista is
torija. Aleksis sak, kad Solovjov laiko tvirtovje jo paties labui.
Taiau auktuomenje atkakliai sklinda gandai, kad jis jau mir.
O kai kas sako, kad jis buvo plikas ir udikas - baisesnis net u
tave, Liova...
T. dar kart pavelg nuotrauk, kaltai atsiduso, grino Aksinjai ir pakilo i patalo.
- Renkis, - tar. - Palauksiu svetainje. Noriu tau bei t parodyti.
- K btent?
- Tai bus nauja literatrin mediaga.
Prajus kelioms minutms nepatikliai atsargi, bet su bloknotliu
rankoje Aksinja pasirod svetainje ir prijo prie atvir balkono
dur, alia kuri stovjo T.
- Ties sakant, norjau atsisveikinti, - tar T. - Netrukus sugr
Aleksis - igirsi daug domi dalyk.
- Kas ia per uuomina?
173 Papacha - vyrika kailin kepur, nupjautinio kgio arba cilindro pavidalo;
neiojama kazok ir Kaukazo taut, sovietini auktj karinink.

268

T. ijo balkon ir atsisuko nugara Fontank.

- Nenoriu gadinti tau malonumo, - idro jis. - Bet tavo gyve
nimas nuo iol pasikeis. Mano galva - gera.
- Nustok kalbti mslmis.
- Daugiau joki msli, - tar T. ir sikibo virv. - simink
mane tok, kok dabar matai. Susidariau supratim apie tavo sti
li, todl galiau net padiktuoti tavo stenografuotojai... Prisime
nu jo raumening figr, virve sliuogiani ant stogo. Keli verls
bei tiksls judesiai, ir koja juodu odiniu auliniu peroko per keter.
Paskui ten pat atsidr ir visas jo didelis, i atminties man inomas
knas, o vliau... Vliau mano lange liko tik saul ir dangus...
Aksinja m skrebenti bloknote, i padilb tariai dbiodama
T., kuris jau sliuog virve auktyn.
Usiropts ant viraus, T. pavelg emyn ir pamat tolyje
Olsufjev - tas eng krantine lydimas keistos procesijos, kur buvo
radikaliai atrodantys studentai, dvasininkas ir pora gerai apsitai
siusi ponaii, panai teisj luomo atstovus. Olsufjevas jiems
kak kartai aikino mojuodamas rankomis.
Paskutin kart pavelgs balkone sustingusi Aksinj, T. per
met koj odine punimi per skardin kraig, pasitemp ir dingo u
stogo krato.

XXIII
Kit ryt T. ijo i Hotel dEurope pus ei. Iki Solovjovo
draugijos susirinkimo liko vos pusvalandis, bet Miloserdno skers
gatvis, kaip paaikjo, buvo vos u poros ingsni nuo Nevskio.
Panau, kad inia apie Pobedonoscevo t pasiek spaud tik
iandien. Vis laik, kol T. ingsniavo prospektu emyn, jam atro
d, kad bernikiai laikrai pardavjai, kiojantys vakarines
antrates, savo skambiais balsais taikosi jam tiesiai smegenis, ban
dydami padaryti taip, kad jis atsisukt.
- PRAGARIKA KATASTROFA POBEDONOSCEVO BUTE!!
269

- UVO OBERPROKURORAS SU TRIMIS KONFIDANTAIS!!

- POBEDONOSCEVO BUTE APTIKTI KVARCO KRISTALAI!!
- BANDYMAS IAUKTI DOSTOJEVSKIO DVASI
BAIGSI KRUVINU SUSIDOROJIMU!!
Ir i kur jie suinojo apie Dostojevsk? - spliojo T. - Greiiausiai
sutapimas. Atkreip dmes portret, suinojo, kad Pobedonoscevas buvo niks spiritizm... Bet ko jie itaip klykia... Nervai nebe...
Vis dlto jis isuko i Nevskio taip ir nenusipirks laikraio.
Reikiamas namas pasirod bess dviauktis rmas, prieais
kur lyg kareiviai garbs sargyboje stovjo keli seni topoliai. Graut
mergait balta suknyte okinjo klases, spalvotomis kreidelmis
nubraiytas ant aligatvio prieais jim. Ji pasvr T. grietu
vilgsniu, bet nieko nepasak.
engs vsi laiptin, T. pasitikrino laikrod. Buvo be deimt
eios - atjo per daug anksti.
Laukti laiptinje nesinorjo, be to, i viraus sklido linksmi bal
sai, ir jis nusprend ulipti antr aukt.
Laipt aiktelje prieais vieninteles buto duris rk dvejetas.
Vienas i j buvo suotas niekuo neisiskirianios, bet stilingai
nihilistins ivaizdos jaunikaitis, o antras...
Antras buvo tas pats lama spiritistas, atnes T. Dostojevskio
portret ir piliules sidabrinje kaukolje... kart jis vilkjo ne rau
don sutan, o vark ir palaidin, kurie dar j pana azijietikos
rass kultros darbuotoj - nors gilus brimas per vis veid vert
abejoti ta kultra.
Lama Dambonas ir T. kits kit pastebjo vienu metu.
Lamos veide mkteljo siaubas, jis nevalingai loteljo atgal
ir vos neprarado pusiausvyros. Jo palydovas nihilistas atsigr,
pamat T. ir sikio dein rank kien.
T. atkio pirmyn delnus darydamas raminam gest.
- Ponai, - tar jis, - maldauju, laikykits rimties. Atjau Solov
jovo draugijos susirinkim ir niekam nesudarysiu nepatogum. O
270

js, pone, - T. atsisuko persirengus lam, - prayiau atleisti

u tarp ms vykus nesusipratim. Patikkite, jauiuosi be galo
nesmagiai - bet js pats tam tikra prasme ir davte tam pretekst.
Utat dabar suprantu, kodl reikalavote trigubo honoraro...
Lama Dambonas n neband palaikyti io drovaus bandymo
pajuokauti - nusigr ir pranyko bute. Nihilistas itrauk i kie
ns rank, perliejo T. atidi vilgsniu ir dingo tam i paskos, privrs buto duris.
T. liko vienas stovti laipt aiktelje.
Tai velnias, - mst jis. - Ir atsitik gi man taip...
Sulauks, kada laikrodis rodys penkias minutes po ei, jis pa
skambino duris.
Atidar kiek netiktas tokioje vietoje liokajus su livrja ir ilo
mis andenomis.
- Jums paskirta? - paklaus.
- Ne, bet...
- sakyta leisti tik ponus, kuriems paskirta, - paaikino lio
kajus.
- Atleiskite, bet...
- Negalima, - pakartojo liokajus ir paband udaryti duris.
T. kio koj tarpdur ir kteljo:
- Ponai! A dl Vladimiro Sergejeviiaus Solovjovo! sakykite
leisti!
- Filimonai, atidaryk, - tar moters balsas buto gilumoje ir lio
kajus paklusniai pasitrauk.
engs T. ivydo priekambaryje aukt graki dam tamsia
suknele su kamelijos174formos sege.
- Ko pageidautumte? - pasiteiravo ji, atidiai stebdama T.
- Matote, i pastam suinojau, kad ia renkasi Solovjovo
draugija. Painojau Vladimir Sergejevii, ir man pasirod...
Dama ypteljo.
- Savo susitikim neafiuojame, - paaikino ji. - Be to, draugi
ja - per stipriai pasakyta. Greiiau tiesiog biiuli susirinkimas.
174 Kamelija (pranc. camelia) - visalis medis arba krmas.

271

Kaip galtumte patvirtinti, kad esat pastamas su Vladimiru Sergejeviiumi?

T. isitrauk i vidins kiens nuotrauk, kuri buvo gavs i
Olsufjevo.
- tai, - tar, - tik Solovjovas ia jaunas...
Dama atidiai apirjo nuotrauk, paskui perskait ra kito
je pusje ir pasak:
- Taip, nekelia abejoni, kad tai Vladimiras Sergejeviius. Bet
js, pone, smarkiai pasikeitte nuo t laik. Kuo js vardu?
- T., - atsak T. - Grafas T.
Dama truput iblyko.
- Vadinasi, tai tiesa, - tar ji, - o a maniau, kad jaunimas ve
dioja mane u nosies... Su visa pagarba, ta skandalinga ir iurpo
ka reputacija, kuri jus lydi, grafe... Be to, vienas i ms svei, la
ma Dambonas, baisiausiai persigando, kai js pasirodte, nes jau
buvo turjs su jumis reikal, - k tik sugirdme jam la. A, ties
sakant, neturiu nieko prie kriminalin asmen, taiau pas mus
dalyvauja spauda. Mes pasikvietme reporter, nordami atkreipti
progresyvi laikrai dmes Vladimiro Sergejeviiaus likim, ir
js pasirodymas posdyje...
- Paadu, kad nesudarysiu joki nepatogum, - nuolankiai
patikino j T. - Tiesiog noriu pasiklausyti. Ir galbt uduoti por
klausim.
Damos veide mkteljo abejon.
- Ar inote, - paklaus, - kad policija draudia ms susibri
mus? Jei jus ia aptiks, galite turti papildom nemalonum.
T. numojo ranka.
- Kas jau kas, o tas niekniekis man tikrai nerimo nekelia. Jeigu
inotumte, kaip man svarbus kiekvienas odis apie Solovjov, n
akimirkos nedvejotumte.
Dama dar kart apirjo nuotrauk ir grino j T.
- Gerai jau, - sutiko. - Pagaliau kas a tokia, kad galiau jums
atsakyti? Tik nesisskite alia lamos Dambono. Galite uduoti
klausim, bet nepertraukite kalbtoj. Eikit paskui mane.
Svetainje, ipuotoje portret estampais (Epiktetas, Markas
272

Aurelijus ir dar kakas su barzda), sdjo apie deimt skirtingos

ivaizdos ir amiaus moni. T. i karto sumet, kad urnalistas,
apie kur kalbjo dama su kamelija175, - tai pasidabins ilgais sais
ponulis melsvai raudonu apoplektiko sprandu, kakuo panaus
Knopf (net jo kostiumas buvo su okoladiniais languiais). Jis s
djo atskirai nuo kit.
Kds svetainje buvo sustatytos sien atsuktu pusraiu, o
ant sienos, tarsi dmesio centre, kabjo pietuku pietas Solovjovo
portretas - tokio pat dydio, kaip ir estampai su filosofais. Solovjo
vas atrod kur kas vyresnis nei nuotraukoje, kuri T. pateik damai,
ir jo sai buvo ilgesni - jie beveik siek krtin.
kair nuo sienos buvo pritvirtintas kvadratinis kartono gaba
llis su ranka darytu rau:
Protas - tai pamiusi bedion, lekianti link bedugns. Be
je, mintis, kad protas - tai pamiusi bedion, lekianti link
bedugns, yra ne kas kita, kaip koketikas pamiusios be
dions bandymas pasitaisyti ukuosen pakeliui prie skar
dio.
Solovjovas
dein nuo portreto buvo kitas kartonas, didesnis:
Tu - ne eilut Gyvenimo Knygoje, o jos skaitytojas. viesa,
kuri padaro puslap matom. Taiau vis emik istorij
esm yra ta, kad i amina viesa velkasi paskui nieking
autori terliones ir nepajgi pakilti ligi savo tikrosios lem
ties - tol, kol tai bus pasakyta Knygoje... Beje, tik viesa gali
inoti, koks yra pasaulio likimas.
Solovjovas
Po portretu kabojo treias kartonas:
175 Aliuzija roman Dama su kamelijomis (1848) - inomiausi Aleksandro
Diuma (snaus) krin.

273

Protingas neveikimas nekelia rpesi. Jei apraytum j sim

boline momento kalba, jis toks: Js Didenybe, prisiminkite,
kad js imperatorius, ir paleiskite dm176!
Solovjovas
Na, itai jie andarams pakabino, - paman T. - Nors... Pobedonoscevas juk minjo ventj Hesichij ir vienvald sumanym.
Gaila, kad taip ir nespjome kaip dera pasikalbti...
Dama su kamelija pastebjo, kur link jis iri, ir ypteljo.
- Taip, Vladimiras Sergejeviius nebuvo palankus proto konstruktams... Taiau jo slapti pasekjai aukiausiose sferose link
visk suprasti per daug tiesiogiai. Kiek jau dm paleid, o jis kal
bjo visai ne apie tai.
- O apie k? - sukluso T. - Ir kas per imperatorius?
- Jei leisite, paaikinsiu po susirinkimo, ia pora odi nei
siversi. Dabar jau nra laiko. Sskits tai ia, i krato...
Ji negarsiai suplojo delnais.
- Taigi pradedam. Vladimiras Sergejeviius nenorjo, kad j
mindami rengtume susitikimus pagal tam tikr ritual. Jis neno
rjo, kad mes supanatume su religine sekta, - ito jis labiausiai bi
jojo. Jis sak madaug taip: Na susitiksite, mane prisiminsit, pasi
juoksit...
Damos su kamelija balsas suvirpjo, ji sumirksjo, ir T. staiga,
be jokio aikaus pagrindo, nusprend, kad ji veikiausiai kitados
buvo Solovjovo draug, o mergait, kuri jis mat prie dur, - j
dukra.
- Bet kai kurios neivengiamos tradicijos, - ts dama, - ms
maoje draugijoje vis dlto susiformavo, kvaila bt tai neigti...
Dkingas Vladimiro Sergejeviiaus atminimas jau, taip sakant,
176 Bavue eenunecmeo [...] Bu xomume pacnycmumb JyMy. Aleksandro Bloko
publicistin knyga Tlocnednue hu UMnepamopcico enacmu apie car Niko
laj II ir 1916 met vykius. Rus k. dyMa reikia ir valstybs institucij, ir
mint, god. Pacnycmume dyMy - paleiskite dm arba paskleiskite
god - protingo neveikimo principai.

274

pramin tam tikrus takelius... Vienas i j - tai trumput medita

cija, kuria pradedame savo susibrim. Esm ta, kad mes tyliai atsi
griame savo vid, bandydami uiuopti savyje Skaitytoj - pa
slaptingj jg, kuri mus sukuria ia ir dabar... Kiekvienas daro tai
pagal savo supratim, ia nra nustatytos technikos ar taisykli...
Nortumt k nors pasakyti?
- A? - nustebo T., pamats, kad dama iri j.
- Atleiskite, bet js taip... taip paklt antakius, ir a nuspren
diau...
- Ne ne, - patikino j T., - neturiu joki pastab. Tiesiog, kiek
suprantu Vladimiro Sergejeviiaus mokym, bandyti savyje velg
ti skaitytoj - bergdias reikalas.
Dama su kamelija rausteljo.
- Ir kodl gi js taip manote?
- O todl, - atsak T., - kad ne skaitytojas yra mumyse, o prie
ingai - mes akimirksniui ikylame jo vaizduotje ir dingstame,
pralekiame vienas paskui kit, tarsi rudens lapai, kuriuos vjas nea
pro palps lang.
- Koks poetikas paveikslas, - tar dama su kamelija. - Tik iek
tiek nirokas. Na, tuomet pasistenkite sivaizduoti t palps lang
ir pralkti pro j kaip sausas uolo lapas... A gi sakiau, kad mes
neturime kokios nors visiems privalomos procedros.
- Ponai, neketinau kam nors priegyniauti, - sumis sumur
mjo T. - Tiesiog norjau pasakyti, kad skaitytojas - tai i principo
transcendentin, matuojant msikais matais, esatis, todl mes ne
galime jo patirti pojiais.
- inote, pone, - ypsodamasis siterp panaus laisv meni
nink ponas plaiu geltonu kaklaraiiu, - kart isakiau Vladimi
rui Sergejeviiui kak panaaus. Ir inote, k jis atsak? Jisai
nusiypsojo ir tar: Tai, k tu kalbi, sudtinga, o tiesa paprasta.
Skaitytojas tik iri. tai ir tu tiesiog irk. Ir daugiau ninieko
nereikia.
T. nebesumst, k tai atsakyti, ir tik linkteljo galva.
- Taigi, - tar dama su kamelija, - pradsime.
Ji negarsiai pliaukteljo delnais ir kambaryje stojo tyla.
275

T. nusprend kuo siningiau sitraukti reikal. Usimerks

sispitrijo prie akis virpani juodum. Joje blykiojo altvyksls;
ambiai liuo emyn tinklainje atsispauds lango staiakampis.
Na ir kur ia skaitytojas? Visur, inoma. Visa tai i tikrj
mato jis. Ir net it mano mint msto jis - galbt net rykiau nei
a pats. Kita vertus, ponaitis geltonu kaklaraiiu absoliuiai tei
sus - juk skaitytojas tik iri puslap, taip. Tokia ir yra funkcija,
daranti j skaitytoju. Kuo, sakykite, jis dar turt usiimti? Na tai,
ir a tiesiog iriu... Taip, o kas tuomet tasai a, kuris iri? Ir
kam tada i viso reikalingas dar kakoks a, jeigu irti gali tik
skaitytojas? Msl. Reikia dar ilgai galvoti. Arba, prieingai, visai
negalvot...
Dama su kamelija ir vl suplojo delnais, ir T. suprato, kad medi
tacijai skirtas laikas baigsi.
- Na, - pradjo dama, - ar k nors aplank doms potyriai?
Ponas geltonu kaklaraiiu pakl pirt.
- inot, tai ne visai atitinka tem, bet a kai k sumsiau...
Skaitytojas nejuntamas, beknis. Panaus savo paties stok, tu
tum. Tai va, man topteljo: mogus ir yra laikinas tutumos nuo
krypis. Kad jis gimt, mama ir tt kala Dievui prot ma vinuk, ant kurio epochos vjas vynioja visok lamt. Prajus kokiems
septyniasdeimiai met Dievo organizmas istumia vinuk vel
niop - kartu su visu ant jo prilipusiu lamtu. Tai tiesiog apsaugin
reakcija, kaip mums bna sivarius pirt rakt. Jokio mogaus,
grietai kalbant, niekada ir nebuvo, buvo tik kakas panaaus
plaktuko bilsnojim u sienos, ir tai mirksniui prikaust Dievo d
mes. Smon, kuri mogus laiko savo smone, tikrovje yra Die
vo smon.
- odis Dievas ia perteklinis, pasakyt budistas, - atkreip
dmes lama Dambonas.
- O an budistas tart, kad ia visi odiai pertekliniai, - pri
dr nihilistins ivaizdos jaunuolis, kur T. mat ant laipt, - jis
sdjo alia Dambono.
- Bet kokia tuomet gimimo prasm? - paklaus dama su ka
melija.
276

- Tikriausiai te, kad skaitytojas nori kuriam laikui usimirti, spjo geltonasis kaklaraitis. - Kai btent tokia skaitymo esm kuriam laikui usimirti.
Nihilistas energingai papurt galv.
- Nesutinku, - tar, - kad Absoliutas nori pamirti save. Jei
nori umirti save, reikia save painti, o Absoliutas savs nepasta.
Solovjovas tai teig gantinai kategorikai.
- Meldiamieji, - suplojo delnais geltonasis kaklaraitis, - kaip
gi Absoliutas gali nepainti savs?
- O kam jam save painti? Tai tas pats, kaip pasakymas apie
car car - koks i jo caras, jei nelaiko savo troboj karvs. O jis gal
ir trobos neturi.
- Kokia prasme trobos?
- Ta, - atr nihilistas, - kad Absoliutas ivis neturi jokio
savs, kur bt galima painti arba nepainti. ia tik ms
papilvj maskatuoja, mielasis. Ir tai ne vis.
Geltonasis kaklaraitis prasiiojo, lyg bt igirds k nors la
bai piktinanio, bet nieko nepasak.
- Maa to, - kartai ts nihilistas, - sunkiausiai suvokiama
Dievo savyb yra ta, kad Dievo nra. Bet tai, meldiamasis, ne i
t dalyk, kuriuos pavyksta perprasti kietu universitetiniu protu.
Liaukits apie tai galvojs, nusimazgokite savo valdik smalk,
tada gal viena akimi ir ivysite...
- Ponai, - nutrauk dama su kamelija, - praau nenusiristi
iki vulgarybi. Tarp ms yra moni, kurie ia pirmkart, - ne
varginkime j itais susiaudymais. Pasistenkime padaryti ms
susitikim prasmingesn. Silau, kad tie, kurie gerai nusiteik, pa
pasakot k nors domaus apie Solovjov - kok prisimena... Niekas
neprietarauja?
Toki svetainje neatsirado.
- Tuomet pradsiu pati, - tar dama. - Daugelis ino, kad So
lovjovas gebdavo dvasios akimis velgti ne tik ateityje vyksian
ius vykius, bet ir tekstus, kurie dar tik bus parayti. Kartais jis
galdavo net juos cituoti. Pastarosiomis dienomis danai prisi
menu vien atvej... inote, kai jis pavelgdavo ateit, tai bdavo
277

nepamirtamas regjimas. Susidarydavo spdis, kad jis sklendia

po milinikos dangaus bibliotekos kupolu, prieais kakoki ne
matom kartotek, kurios staliukus itraukia vilgsniu. Tokiomis
akimirkomis man regdavosi, kad velgiu j i apaios, o jis kakur
kyla, nors mes gulim, kaip ir pirmiau... Tai yra stovim vienas alia
kito. Atrod, kad jis mato, kaip vienas su kitu susij kakokio uni
versalaus imanymo fragmentai, suskil pavieniams monms ati
tekusias ukes. Jis regdavo tas ukes skrosdamas laik ir erdv ir
gebdavo sudti jas daikt...
- Atvejis, - primin ponas ilgais sais. - Js kalbjote apie atve
j, kur danai prisimenate.
- Taip, - tar dama su kamelija, - ai. Kart kalbjoms apie
knygas ir jis usimin, kad vadinamoji dvasin literatra daniau
siai bna nenaudinga. O nuostabiausi perlai slypi visai nepreten
duojaniose didel dvasingum knygose. Ir kaip rodym pacitavo
vieno bsimo rus raytojo, kakodl raiusio anglikai, knyg.
Visai trumput itrauk apie mirtant mog. siminiau, kad
mirtantj jis lygino su mazgu, uritu ant stygos. Solovjovas taip
ir ivert - ant stygos, nors ten buvo anglikas odis string, jis
gali reikti ir paprasiausi virv. Tuoj baigsiu ir viskas bus aiku...
Tai tai, mirtantysis panaus mazg, kur galima akimirksniu
atmegzti, jei tam mazge atpainsi styg - nes net pat sudtingiausi
mazg sudaro jos kilpos ir vijos. Jei susimstai, jokio mazgo ivis
nra, yra tik jo form gavusi styga. Ir atmazg j mes atmegsime ne
tik pat mazg, bet ir vis pasaul...
- Grau, - kakas atsiduso, - o kas per raytojas?
- Tiksliai nepamenu, - atsak dama. - Pauktika pavard lyg Filinas177, lyg Alkonostas178. O paskui Solovjovas tarsi pasisuko
prie kito savo dangikosios bibliotekos staliuko, pavelg vidun,
ypteljo ir tar: fizikai, kurie dabar msinja atomo pilv, ateityje
nusprs, kad joki daleli nra, o yra kakas kita, tam tikra sty
177 &U71UH(rus.) - apuokas.
178 AjiKOHOcm (rus.) - rus mene ir legendose vaizduojamas pauktis su mergi
nos galva.

278

ga, strings, kuria ritasi bangos - visai kaip ilga virve skalbiniams
diaustyti, jei timpteli jos gal. Ir viskas, kas sudaro pasaul, ir net
tai, kuo jis buvo prie atsirasdamas, - visa tai tik skirtingi tos paios
stygos virpesiai... Tada paklausiau: o kas tuomet timpioja t styg,
kad jie atsirast? Jis nusijuok ir atov: Kaipgi kas? Tu! Kas gi
daugiau?
- Ne visai jus supratau, - temptai ypsojosi urnalistas ilgais
sais.
- Tuo metu a taip pat, - tar dama su kamelija. - Bet, inote,
man ie odiai ikart padvelk kakuo stabiu, tokiu... Tarsi mes
visi jau btume igelbti, tiesiog dar ito neinome. Svarbiausia, jo
odiai visada grindavo vilt. Kartais taip bna: viskas labai blo
gai, vis sielose niru, o paskui engia mogus ir atnea ger nau
jien. Dar niekas nesuprato, kas per reikalas, bet nuvilnija elektros
banga, kakas j perduoda kitiems, ir viskas akimirksniu pasikei
ia. Jis ir buvo toksai mogus, atneantis ger naujien...
- Visos naujienos geros, - tar lama Dambonas.
j atsigr - kai kurie, kaip pasirod T., suglum. Dambonas
kosteljo deln ir kakodl dbteljo T.
- Mudu su Vladimiru Sergejeviiumi danai ginydavoms, pradjo jis, - kartais vos nesusimudavome... Bet galiausiai jis man
padjo suprasti vien labai svarb dalyk. Js tikriausiai esate gird
j, kad budizme labai svarb vaidmen turi tutumos svoka. Be to,
manoma, kad j perprasti reikia ne intelektu, o tiesiogiai, o tatai es
manoma tik po ilg praktikos met. Kai buvau jaunesnis, tais klau
simais domjausi ir mokiausi pas daugel lam. Vliau man tai pa
vykdavo ir paiam, taiau mans neapleisdavo kakokio keisto apsi
metimo pojtis, kur palikdavo visa procedra... Ar nevarginu js?
- Ne, k js, - tar dama su kamelija. - Labai domu.
- Solovjovas, - ts Dambonas, - aikino, k reikia tibetietikoji tokio tiesioginio perpratimo versija. Jo odiais tariant, tai
niekuo nesiskiria nuo vairi dievuk vizualizavimo - o j paveiks
lus smonje po daugel met trukusi pratyb lamos geba susi
kurti akimirksniu ir be joki pastang. Tik tutumos atveju tai ne
vizualizacija, o, kaip jis sak, mentalizacija. Galima pateikti tok
279

palyginim: kai js suvokiate pasaulio tutum pagal Tibeto apei

gas, aktyvinama ta pati smegen funkcija, kuri leidia velgti, kad
nutuks valstietis yra buo inaudotojas.
- K reikia mentalizacija? - pasiteiravo geltonasis kaklaraitis.
- Tuoj paaikinsiu, - atsak Dambonas. - irkit, i pradi
lamos aikina mokytiniui filosofin tutumo179kategorij. Paskui
moko matyti tui laikin dalyk prigimt. Tuomet aikina, kad
proto tutuma panai suvokianij erdv, ir taip toliau. Ir po ku
rio laiko ie proto konstruktai taip sutankja laiko atvilgiu, kad
pradeda priminti tiesiogin suvokim - kaip sako patys lamos, i
galvoti dalykai tampa neigalvoti. Jie tai ir vadina tiesioginiu tiesos
patyrimu.
- Nesuprantu, - gailiai suinkt ponas ilgais sais.
Dambonas akimirkai susimst rinkdamas odius.
- Kai mokoms vaiuoti dviraiu, - tar, - nustojam mstyti, kur
pasukti vair, kad neparkristume. Viskas vyksta be pastang. Ta
iau tai nereikia, kad mes nebegalvojame, kur j sukti. Mes papras
iausiai nustojame tai analizuoti - daugiau nesismoniname pro
to veiksmo. ia tas pats. Mes neatmetame mstanio proto, tiesiog
mstymas, kuris be galo lekia vis tuo paiu marrutu, tampa, taip
sakant, nematomas sau paiam. Juk mogus apskritai negeba su
vokti to, ko neino. Jis gali tik painti jam inomus ablonus arba, tai yra tas pats, - projektuoti juos iorn. Vaikystje mokms
atpainti kat ir un pagal j form ir spalv, o ia mokoms pama
tyti i odi sudaryt gyvn, kuris neturi nei formos, nei spalvos.
Bet i esms Tibete ipilstytasai proto prigimties stebjimas nela
bai skiriasi nuo kokio nors vizualizuoto alio velnio su vriniu i
kaukoli ir burna ant pilvo.
179 Tutumos svoka (njata) - laikoma kertiniu vis budizmo krypi ak
meniu. Tutumas reikia isivadavim i prisiriimo prie pair, istorij
ir sumanym, kai protas tampa laisvas nuo godulio, pykio ir paklydim,
taigi tuias, isivadavs i kanios ir tampos. Budizme tiesioginis vis rei
kini tutumos igyvenimas laiduoja galimyb isilaisvinti i nevaldom
atgimim rato.

280

- Kodl? - vis taip pat gailiai pasiteiravo ponas ilgais sais.

- Todl, kad jokio proto i viso nra, - atr Dambonas. - Ly
giai taip pat, kaip ir alio velnio. Protas - tik bdas byloti. Kokia
galt bti jo prigimtis? Ir koks tutumas - kieno atvilgiu?
- Manote, kad lamos viso ito nesupranta? - paklaus geltona
sis kaklaraitis.
- Jie, tarkim, atsargiai apeina klausim. Sako, kad reikia
matyti ne prasimanyt tutum, o t, kuri i tikrj yra. Nors is
patarimas ir yra didiausia klastot, nes nra jokios tutumos, kol
mes nesukuriame jos odiu tutuma, ir lygiai taip pat i odi
galima ipsti ventj dvasi ir pasaulin revoliucij. Taiau
ita operacija lamaizmo maskuojama taip pat kruopiai, kaip ly
tinio gyvenimo apraikos Viktorijos laik Anglijoje. Ties sakant,
n viena religin sekta, kuri remiasi odiais vaiduokliais, nra kuo
nors geresn u kitas. Visa tai tik skirtingos satanizmo formos.
- Nieko sau, - nuts panaus profesori ponas i paskutins
eils. - Grietai.
- Taip... A, inoma, supykau ir paklausiau, kaip tuomet ivysti
ties. O jis akimirkai susimst, pavelg t savo dangikj kupol
ir atsak: tiesos nemanoma ivysti, nes j nra kam irt. Ir dar
pasak, kad ties ino kiekvienas, tiesiog neino, kad ino...
Dama su kamelija pakl rank.
- Jeigu teisingai supratau, - tar ji, - grafas T. kak panaaus tu
rjo omenyje sakydamas, kad Skaitytojo savyje velgti nemanoma,
kad ir kiek stengtumeisi. Bet Solovjovas pridurt, kad liautis j
regjus taip pat nemanoma. Ar js ia nevelgiat paralels, grafe?
Visi suiuro T. Jis sksteljo rankomis ir visa ivaizda ireik
visik nuolankum vieajai nuomonei. Dama su kamelija atsigr
Dambon.
- Prayiau tsti.
- O apie Budos prigimt, - ts Dambonas, nedraugikai nai
ruodamas T., - Solovjovas sak, kad ino tik vien pavyzd, kai
apie j kalbta ir ji nebuvo smerkiama, - nors iorikai tai atrod
kaip pats gryniausias Dievo iniekinimas.
- Papasakokite.
281

- Kin budizme buvo an sekta. Jos pasekjai neig ventus

ratus ir mok nesiremti odiais ir enklais. Nepaisant to, pas juos
vis tiek danai atkeliaudavo pasaulieiai ir vairs tiesos iekotojai
ir uduodavo klausim apie Budos mokymo prasm. an mokyto
jai daniausiai atsakydavo kaip nors iurkiai: arba lazdos smgiu,
arba riksmu. Tarp j ypa pasiymjo vienas, vardu Lin Dzi, kuris
atsakym, kas yra Buda, atsakydavo, kad tai yra iviets skyl.
- Fui, - pasibodjo dama su kamelija, - kaip lyktu.
- Daniausiai jo atsakym supranta ta prasme, kad Lin Dzi mo
ks neprisiriti prie svok ir koncepcij, net jei tai Budos koncep
cija. Taiau Solovjovas man, kad tai pats tiksliausias i vis ma
nom paaikinim. sivaizduokit, sak jis, prismirdusi ir apikt
tupykl. Ar joje yra bent kas nors varaus? Yra. Tai skyl jos cent
re. Jos niekas negali sutepti. Viskas tiesiog nulks kiaurai emyn.
Skyl neturi nei krat, nei rib, nei formos - visa tai bdinga tik
pagrindui, kuriame ji ipjauta. Vis dlto ta visa atmat ventov
egzistuoja tik todl, kad egzistuoja ita skyl. Ta skyl ivietje
svarbiausia, kartu ji - tai kakas, kas i viso nra su ja niekaip su
sij. Maa to, skyl yra skyl ne dl jos paios prigimties, o dl to,
k mons aplink j surent: tupykla. O asmenins prigimties sky
l tiesiog neturi - bent jau tol, kol pritps lama pradeda j dalyti
tris kajas180...
- Labai panau tai, kaip Solovjovas apibdino Skaitytoj, atkreip dmes dama su kamelija. - Tiesiog paodiui. Pavelkit Skaitytojas, kurio dka atsirandame pasaulyje, absoliuiai nemato
mas ir nejauiamas. Jis tarsi atskirtas nuo pasaulio - taiau pasaulis
atsiranda tik jo dka! I esms yra tik jis, Skaitytojas. Kita vertus,
jo visikai nra realybje, kuri jis kuria! Nors net ir paradoks
i tikrj suvokiame ne mes, bet jis... Taiau mes - laisv pair
mons, o js - mongol tautybs asmuo. Ar js neskaudino toks
poiris js religij?
180 Trys kajos - Dcharmakaja, Nirmanakaja ir Sambchogokaja - trys altiniai trys mokslinio lamaizmo sudedamosios tutumos dalys. (Originalo red.
past.)

282

- inote, - atov Dambonas. - Solovjovas nesiginijo su Buda.

Jis tiesiog teig, kad gilintis savo prigimt pasitelkus lamaistines
praktikas - tai tas pats, kas tyrinti iviets skyl kasdien vizuali
zuojant tradicin tibetietik tupykl, ipuot mantromis ir lam
su geltonomis ir raudonomis tibeteikomis181182portretais. Galima vis
gyvenim kolekcionuoti tokias tupyklas - tuo ir usiima visi tie
tibetietiko siuvinjimo breliai, nuolat tarpusavyje besiginijantys,
kuris i j disponuoja autentika tibetietik, o kuris - tik gdinga
savadarbe tupykla. Bet tai niekaip nesusij su skyle.
- Bet juk skyl yra kiekviename i t taisym, - replikavo
urnalistas ilgais sais.
- Yra. Bet tolkom i to maai. Utat daug tulk, che che, taip pas
mus juokauja. Tulkas - tai lama atgimlis, kaip a. Beje, Solovjovas
yra kalbjs ir apie lamas atgimlius - sak, kad yra dvi kategorijos
moni, kurie jais tiki: beraiai sniego alies klajokliai ir Europos
inteligentai, uvaldyti neblstanio dvasinio atsimainymo trokulio.
- Tai k, Solovjovas neig Tibeto budizm?
- Prieingai, - pareik Dambonas, - jis ipranaavo, kad Ti
beto budizmas kuo plaiausiai paplis, nes i pair sistema jau po
dviej seans sudaro galimyb bet kuriam kontoros tarnautojui
vadinti visus kitus mones klounais.
- Js kakaip keistai mstote, - praneko urnalistas ilgais
sais, - js gi ir pats budistas, argi ne?
- Ir kas gi ia jums atrodo keista? Budos mokymas - ne banaly
bi rinkinys, kur du tkstanius met redaguoja nutukusi vienuo
lyn biurokratija, - jis orientuotas tai, kaip persikelti Kit Krant
bet kuria manoma slankia priemone. Toliau patys isiaikinsite.
Gate gate paragate parasamgate bohdi swaha!
- Vis dlto mes nukrypome, - siterp dama su kamelija, nu
olankiai vilgteljusi T., - jau ir prie sanskrito prijom. Bijau,
garbusis lama Dambonai, kad kalbate dalykus, kurie yra per daug
181 Tibeteika - plg. tiubeteika - apvali (kartais kvadratin) lengva vyrika ar
moterika Vidurins Azijos taut kepurait.
182 Tojik(rus.) - nauda, prasm.

283

sudtingi daugumai dalyvaujanij, - juk niekas mums nesuteik

garbs bti mokytais mongolais. Taiau js paminjote vien ities
dom dalyk. Kas tai per odiai vaiduokliai, kuriais remiasi
religins sektos?
Dambonas apsidair aplink, tarsi iekodamas kokio tinkamo
daikto, bet, kaip buvo matyti, nieko tinkamo nerado. Tada pakl
rank ir iskt pirtus, lyg spausdamas jais nematom riedul.
- odiai - labai senas instrumentas, - tar. - Jie atsirado todl,
kad taip buvo lengviau medioti stambius vris. A galiu pasakyti:
ranka, kuoka, mamutas. Ir tai praom, i tikrj galima iupti
kuok rank ir voti ja mamutui per makaul. Taiau kai sakom
a, ego, siela, protas, dao, dievas, tutuma, absoliutas,
visa tai odiai vaiduokliai. Realybje jie neturi joki konkrei
atitikmen, tai tik bdas organizuoti ms intelekto energij tam
tikros formos verpet. Vliau mes pradedame matyti io verpeto
atspind savo pai smons veidrodyje. Ir atspindys tampa toks
pat realus kaip materials objektai, o kartais net realesnis. Ir toliau
ms gyvenimas vyksta priklydusi prasmi sode, isikerojusi
proto konstrukt elyje, o iuos nuo ryto iki vakaro kultivuo
jame net ir tada, kai nustojame juos pastebti. Nors fizinio pasau
lio realyb nuo ms nepriklauso, - na, bent jau nuo daugumos i
ms, - mentaliniai vaizdiniai yra sukurti ms nuo pradios iki
pabaigos. Jie kyla i proto, kilnojanio odi svarmenis, pastang.
O esmin ms prigimtis negali bti ireikta odiais dl tos
prieasties, dl kurios balalaika negalima sugroti tylos.
Profesorius paskutinje eilje keliskart pliaukteljo delnais,
bet niekas prie jo neprisijung.
Kokie stabiai protingi, tyri, nuostabs mons, - paman T.
susijaudins. - Bet jei papasakoiau jiems tai, k absoliuiai tiksliai
inau apie j pasaul ir apie juos paius, palaikyt psichopatu... Ypa
jeigu paaikiniau, kodl jie dabar visa tai kalba... Kokia paslaptis
tas ms gyvenimas...
Kur laik visi tyljo. Paskui kakas nutiko urnalistui ilgais
sais. Padars kelis greitus nervingus judesius, lyg nebepajgdamas
suvaldyti krauj plipteljusios elektros, jis suriko:
284

- Ir kaip ia taip dabar? A matau tik itisus prietaravimus.

Vadinasi, vienai Solovjovas sako - tu styga. Antram sako - tu tuia
vieta. Treiam sako - tu ivis kakoks neaikus verpetas. Taiau
mogus negali tuo pat metu bti ir styga, ir tuia vieta. Ir dar, kaip
protas gali kilnoti odi svarmenis, jeigu jokio proto i viso nra?
- Jis ir apie tai kalbjo, - paaikino Dambonas. - Vienam
mogui skirti odiai nieko neduoda kitam. odiai gyvena tik
mirksn, tai toks pat vienkartinis daiktas, kaip, , kondomas, tik
atvirkiai: kondomas, taip sakant, akimirkai atskiria, o odiai
akimirkai suvienija. Taiau saugoti odius po to, kai jie igirsti,
taip pat kvaila, kaip laikyti panaudot... Supratote mane, ponai.
Dambonas tar condom pranczikai, su aspiracija183, i ku
rios ikart darsi aiku, kad kalbama apie kak itin gdinga ir abe
jotina.
- Sakykite, - vl prabilo urnalistas, - o Solovjovas tikjo Diev?
- Dar ir kaip, - atsak Dambonas. - Bet tai dar nereikia, kad
jis t od suprato taip pat, kaip ir js.
- O velni tikjo? monijos prie?
- Velnias - tai protas. Intelektas, protas, tonas, melo
tvas - tai tik jo pseudonimai.
- Kodl taip manote?
- Galiau pacituoti Biblij, - pareik Dambonas, - bet galima
paaikinti ir taip. Pirma, protas lyktus. Vis pasaulio isigimim ir
netobulum irado btent jis. Antra, protas sukilo prie Diev, kur
anksiau buvo imsts, ir prisidar marias rpesi. Treia, pagal
savo prigimt protas - tik elis, jis neilaiko tiesaus vilgsnio ir i
karto inyksta. Tikrovje jo nra - jis tik regimyb prieblandoje. To
dl protui btinai reikia prietemos, antraip jis neturs kur gyventi.
- Kaip drstate usipulti prot - juk tai monijos viesa! - pa
sipiktins ubliov profesorikos ivaizdos ponas. - Miegantis pro
tas gimdo pabaisas!
183 Aspiracija - duslj priebals h primenantis lamesys, girdimas po sprog
stamojo priebalsio, skiriantis priebalsines fonemas arba parykinantis prie
balsio duslum.

285

- Tiesa, - sutiko Dambonas, - pasakyta labai tiksliai. Protas tai miego atmaina. Pavyzdiui, bna mirties miegas. O bna ir pro
to miegas, kuris gimdo pabaisas. Bet nieko baisaus dl to nra - at
sibudus visos pabaisos dingsta drauge su ttuku.
- Atleiskite, - siterp ponas geltonu kaklaraiiu, - bet Solov
jovas man girdint yra saks, kad kaip tik protas ir sukuria vis pa
saul.
- Todl mes jo labiausiai ir nemgstame, - sausai atkirto Dam
bonas.
- Betgi kaip suprasti, kad protas kuria pasaul? - pasimuist
urnalistas, kreipdamasis geltonj kaklarait. - Protas generuoja
mintis. O pasaul aplink mus, kaip matome, sudaro daiktai.
- Daiktai - tai taip pat mintys, - tar Dambonas. - Tiesiog jie
ilgiau trunka ir yra bendri visiems.
- Taiau kodl js sakote, kad protas isigims?
- Js gi urnalistas. Atsiverskite bet kur laikrat ar urnal ir
paskaitykite penkias minutes.
is argumentas kakodl paveik: urnalistas su sais niriai
linkteljo, paskui dirsteljo savo ura knygel ir, matyt, prisimi
n klausim, kur ketino uduoti.
- Sakykite, ponai, - pradjo jis, - ar niekas i js nesat girdj
istorijos apie bankinink Pavl Petrovii Kail? Pamenate, laik
raiai ra, kad jis pavog valdikus pinigus, kai buvo mesmerizuotas vieno i Solovjovo pasekj. inoma, laikraiais nedaug kas
tiki, bet juk be ugnies ir dm nra?
Keli mons suprunkt. Kai kurie nutais gaii min, tarsi tai
bt nuolatin ir jau gerokai grisusi juokeli tema.
- Taip, - sutiko dama su kamelija, - toks banko direktorius i
tikrj buvo. Patikkite, net neinai, ar ia juoktis, ar verkti. Tai
tai, por kart buvo usuks pas mus, pasiklaus, k kalbame, o
paskui m ir isikraust i proto. Jo banke tuo metu buvo ieikvoti
pinigai, bet jis bt galjs dar ilgai tai slpti. O pagavo j u tai, kad
jis pagrob auksinius i seifo, visai menk sum, palyginti su visu
kitu. Pinig taip ir nerado. O tardomas jis teig, kad surado bd,
kaip panaudoti t auks teisybs vardan. Ir vis laik taip pakrizen286

damas, inote. O paskui m ir pasidar gal. Niekas jo, savaime

suprantama, nemesmerizavo - o Vladimir Sergejevii jis mat tik
kart, ir tai probgmiais.
- O argi Vladimir Sergejevii aretavo ne dl ios istorijos? pasmalsavo urnalistas.
- Ne, - utikrino dama su kamelija. - Visai ne. J aretavo
pateik politin kaltinim. Aukiausiojo asmens eidimas... Nors
i tikrj jokio eidimo ten nebuvo.
- Papasakokite, - papra urnalistas.
- Tai kad ir pasakoti nelabai yra k, - ypteljo dama. - Tik
gandai. Atseit kalbjsis su imperatoriumi. Tas paklauss, kokia yra
kosmin Rusijos civilizacijos prasm. O Solovjovas - imk man taip
ir pasakyk: Tai, js didenybe, sauls energijos perdirbimas liau
dies skausm. U tai ir pasodino. Suprantama, imperatorius ir pats
visk ino apie sauls energij, bet dalyvavo ambasadoriai, ir viskas
pateko usienio laikraius. Beje, pati j neskaiiau, galimas daik
tas, meluoja.
- Meluoja ar ne, - prabilo nihilistinis jaunuolis, - bet faktas,
kad bet kuri neeilin asmenyb, kuri nesieja savo tiksl su galimy
be prisivogti, ms valdia tradicikai laiko grsms altiniu. Ir
kuo rykesn ta asmenyb, tuo labiau valdia jos bijo.
- O kodl js neprotestuojate? - paklaus urnalistas.
- Bet kaip? - sksteljo rankomis dama su kamelija.
- Turiu patikim altini policijoje, - tar urnalistas. - Tiks
liai inau, kad Solovjov rytoj ve apklaus pas aukiausiuosius.
Kaljimo karieta ivyks i Petropavlovsko tvirtovs lygiai vidurdien.
Kodl jums, tai yra dabar jau mums, nesurengus prie tvirtovs pro
testo manifestacijos? Neprikalus kaljimo priirtoj prie gdos
stulpo? Imkim ir paruokim... ... transparant, atsiaukim visko, kas tokiais atvejais priklauso. A savo ruotu garantuoju,
kad atvyks liberaliosios spaudos atstovai. Atkreipsime visuomens
dmes nieking valdios savival!
Staiga atsilapojo durys ir kambar bgo maa mergait - ta
pati, kuri aid gatvje klases. Jos veidelis buvo perbals i jaudu
lio.
287

- Policija! - pratar tyliai. - Policininkai ir civilikai apsireng

sekliai!
Pasirod, kad eimininkai buvo visikai pasiruo tokiems
vykiams. Dama su kamelija tuoj pat nukabino nuo sienos Solov
jovo portret ir ranka uraytas citatas, sulankst juos ir paslp,
paskui velniai gnybteljo mergaitei skruostuk:
- Nebijok, Aneka. Viskas bus gerai.
Tuo metu visi esantys kambaryje paoko i savo viet ir prie
dur susidar nedidel grstis.
- Ramybs, ponai! - kiojo ponas ilgais sais. - A spaudos
atstovas ir jie nedrs...
Prie T. prisigretino nihilistins ivaizdos jaunuolis, kur T. buvo
sutiks ant laipt.
- ekit paskui mane, grafe, ivesiu jus, tiktai greiiau, maldauju.
- Js pastate mane?
Jaunuolis ypteljo.
- Ar ne geriau bt apginti susirinkusiuosius? - paklaus T.
- Patikkite manim, apginsite juos kur kas geriau, jeigu poli
cija neutiks js j draugijoje. Kils maiau klausim. Neatsili
kite...
Nusisuks jis ingteljo prie lango. T. sek jam i paskos. Atla
pojs lang, jaunuolis ilipo ant kakokio priestato stogo.
- Greiiau.
T. nubgo paskui j skardiniu laitu, peroko ant kito stogo ir
susilenks pasiek jo krat, siekiant seno topolio laj.
- ia aka, - tar jaunuolis. - Ja ant kamieno ir toliau emyn.
Darykit kaip a.
Jis atsispyr nuo stogo krato, sikabino ak, keliais judesiais
pasiek kamien ir su bedions miklumu nusileido ant ems. T.
turjo tempti visas jgas, kad galt taip pat elegantikai pakartoti
paskui j pratim.
Jie atsidr tylioje oninje gatvje. Praeiviai tolumoje neatkrei
p juos dmesio.
- Dabar eime Nevskio pusn, - tar jaunasis nihilistas. - Atsipa
laiduokite. Geriausia vaidinti, kad nekuiuojams.
288

- Kam vaidinti, - paprietaravo T., gaudydamas kvap. - Juk

galima ir i tikrj pasikalbti. Kuo js vardu?
- Vasilijus iapajevas, - prisistat jaunuolis. - Beje, seniai svajo
jau su jumis susipainti, grafe.
T. tylomis spusteljo itiest rank.
- Ir kaip jums ms mayt draugija?
- O, - atsak T., - esu visikai suavtas. Ties sakant, nieko
ypatinga - toks, mano nuomone, ir turt bti normali moni
bendravimas. Tiesiog man dl tam tikr prieasi tenka turti rei
kal su visai kitokia publika.
- Na, iuo poiriu js nesate vienias, - tar iapajevas, ir jo
grietame veide akimirksn atsispindjo slepiama kania.
- Bet a nesutinku su daugeliu girdt dalyk, - ts T.
- Ir su kuo?
- tai, pavyzdiui, su odiais apie vinuk, kuriam laikui kalt
tulingo Dievo galv. Kuris vliau ikrinta, ir tiek. Tai labai panau
ties. Taiau per daug iauru ir kvaila, kad tai bt tiesa.
- O kaip js sutvarkytumte pasaul, jeigu visk sprstumte pats?
T. susimst.
- Prasm kaip tik ta, kad kakokia dulkel, pelenai atgyja, su
vokia save ir pasiekia pat dang. Toks reikini kelias... Tokios tu
rt bti dangikosios meils apraikos. K dar galt mylti visa
galis dangus, jei ne mayt dulk?
iapajevas ypteljo.
- Taip, - tyliai tar. - Toks reikini kelias. Neseniai norjau dar
kart perskaityti senovin knyg, ir inote, kas mane apstulbino?
Viena paprasta mintis, panai js isakyt. Ji skambjo apytikriai
taip: Tai, kas yra, niekada nedings. Tai, ko nra, niekada neprads
bti. Jei egzistuoja dulk, tai reikia, kad ji niekuo nesiskiria nuo
dangaus.
- Kita vertus, - prabilo T., - jei atrodo, kad dulkel yra, tai dar
nereikia, kad ji i tikrj yra. I tikrj yra tik tai, kas j mato.
- inoma, - sutiko iapajevas. - Dangus mato dulkel ir mus
visus. Bet inote k? Daugelis supranta, kad dulkel sukr dangus.
Bet maai kas tesupranta, kad dang sukr dulkel.
289

T. linkteljo.
- Js k tik man atskleidte be galo svarb dalyk, - atsak jis. Ir a mstysiu apie tai...
- Tik nesustokite, - spjo iapajevas, - neatkreipkite dmesio.
Pro al nutapsjo du andarai, paskui dar vienas, kakodl lai
kydamas rankoje kard, ir pokalbis kelioms akimirkoms nutrko.
- Sakykite, - vl prabilo T., - o tas Dambonas i tikrj lama
atgimlis?
- Kaip ia jums pasakius. Viena vertus, pats tikriausias, kok tik
galima sivaizduoti. Kita vertus, nevertiniau ito per daug rimtai.
- Kodl?
- Matote, - paaikino iapajevas, - jis - turtingo mongolo gal
vij augintojo snus. O titul tvai nupirko jam vos gimus - pas
juos Mongolijoje tai kaip Rusijoje grafo titulas, niekad nepamaiys...
Pardon, nenorjau...
- K js, viskas gerai, - nusijuok T.
- Be to, pirko ne u pinigus, o ikeit kiauli band. O uaugo
Urganas Dambonas Paryiuje. Ir pranczikai kalba kur kas ge
riau negu mongolikai.
- K, i tikrj?
- Na taip, - atsak iapajevas. - Todl jis ir pasirinko vietoj ant
ro vardo od Dambonas - pranczikai jis reikia kump. Kad
primint ir kiauli band, ir pusryius Monmartre.
- O budizmas?
- Budizmu jis susiavjo jau Peterburge. I pradi daug bend
ravo su lamomis, taiau vliau prarado susidomjim Tibeto mo
kyklomis.
- O kur jis tokiu atveju ima t savo gydal?
- Kok?
- Regis, ukdeno aar.
iapajevas nusikvatojo.
- Tai js ir itai jau inote, - nusistebjo jis. - Tarp ms kal
bant, susiperka uoste i oland jreivi mediagas ir pasigamina.
Visa kita - tik teatras. Bet dalykas rimtas, a bandiau... Na tai,
mes ir Nevsky. Kur jums dabar?
290

- Hotel dEurope, - atsak T.

- Tuomet eime. Truput jus palydsiu.
- Netiktina, - engs kelis ingsnius pratar T. - Solovjovas
yra k nors pasaks apie visus dalykus, bent trumpai...
- Nuostabiausia, - pritar iapajevas, - kad jis sigudrino kiek
vienam pasakyti kok nors labai paprast, bet pasaul auktyn ko
jomis apveriant dalyk. Kiekvienam. Vliau negaldavome atsi
stebti: ir kaip mes patys nesusiprotjome? Bet js tikriausiai ir be
mans puikiai inote t jo bruo...
T. pajuto poreik pakeisti tem.
- Beje, nejaugi tiesa, kad j sum tik u t fraz apie liaudies
skausm?
- Anekdotas, - numojo ranka iapajevas. - Tiesiog anekdotas.
Kiek man inoma, reikalas buvo visai kitoks. Jis parod imperato
riui ateit.
- Ir kas nutiko?
iapajevas ypteljo.
- Sako, imperatorius ibalo ir paklaus: Ar js daugiau niekam
ito nerodte? Solovjovas atsak, kad ne. Tada j ir aretavo, ir nuo
to laiko jo niekas nemat. Bet a neinau, ar taip i tikrj ir buvo.
- Ar eisite rytoj t... protesto manifestacij?
iapajevas papurt galv.
- Man tai kakaip netinka.
- Tarnaujate?
- Mokausi, - atsak iapajevas. - Bsiu kavaleristas.
T. nepatikliai nusiypsojo.
- Nejaugi? Js pirmas mano sutiktas kavaleristas, susirpins
klausimu, ar Absoliutas turi asmenyb.
iapajevas atsiduso.
- inote, grafe, negaliau pasakyti, kad is klausimas i tikrj
mane jaudina. Taip sau, kad galiau palaikyti pokalb. O dl mano
specialybs... Pajutote t alt vj ant veido? Man kakodl atrodo,
kad siekiant igyventi netrukus bus reikalingi kaip tik tie gdiai,
kuriuos lavinu. Ir dar nepakenkt imokti dainuoti revoliucines
dainas.
291

- O kam gi?
- mons, ypa policija, visais laikais labiausiai bijo to, ko ne
supranta. Todl geriausia maskuot - apsimesti tuo, k jie jau gerai
pasta. Beje, js tai imanote ne k prasiau u mane. Tiesa, teko
girdti, kad labiausiai mgstate persirengti andaru, bet juk esms
tai nekeiia...
- Kaip greitai sklinda gandai, - sumurmjo T. - Sakykite, Vasili
jau, ar galiau uduoti jums vien klausim? Ketinau uduoti
klausim per susirinkim, bet nespjau.
- Savaime suprantama, klauskite.
- Kas yra Optos Vienuolynas?
iapajevas nusijuok.
- Ikart jauiasi, kad esate artimas Vladimiro Sergejeviiaus
draugas, - net ir t klausim uduodate ta paia intonacija, kaip ir
jis. A, suprantama, neinau.
- Dar neinote? - niaukdamasis pratar T.
- Dar neinau arba jau neinau.
- it kaip, - pakartojo T. - Vadinasi, neinote...
- Suprantama, ne. Ir ne per labiausiai dl to jaudinuosi. Toki,
kurie tai aikiai ino, pasaulyje priviso tiek, kad Kalkutos turguje
juos dabar pardavinja po keturiasdeimt rupij u por. tariu, kad...
iapajevas nutilo.
- K tariate? - susidomjo T. - Kalbkite.
- inote, kuo Solovjovo linija radikaliai skiriasi nuo kit man
inom protingo neveikimo linij?
- Ir kuo gi?
- Tuo, kad iam procesui vykstant visur visais atvejais kas nors
suinoma, - paaikino iapajevas, pabrdamas od suinoma. O Solovjovo pasekjai daniausiai netenka to, k dar vakar tikrai
inojo, ir mainais u tai nieko negauna. inojimas, sak Solovjo
vas, - tai mirties bsena, o bet kokio imanymo virn yra mirtis.
A, Tiesa, Kelias - vis t svok prigimtis tokia nuodinga,
kad jas kaskart tenka i naujo ukasti po eme. O ten, kur nra i
nojimo, nra ir mirties. Ir a n kiek nenustebiau, jei pasirodyt,
kad Optos Vienuolynas - tai ta pati vieta, kurioje bdami mes dar
292

neinojome, kad reikia eiti Optos Vienuolyn... O domiausia ioje

aminoje kelionje, grafe, tai, kad mes kiekvien mirksn prade
dame j i naujo...
Iki kitos sankryos jo tylomis. Paskui iapajevas tyliai pratar:
- U ms nipas. Neatsisukite.
- K silote? - paklaus T. - Nuausim geruol?
iapajevas numojo ranka.
- Jis ito nevertas. Veriau nuviliosiu j paskui save. Taiau ia
mums ir teks atsisveikinti.
- Buvo labai malonu susipainti, - tar T. - Galimas daiktas,
kada nors dar susitiksime... Beje, neabejokite, Absoliutas vis dlto
turi asmenyb.
- Ir kas gi tai per asmenyb? - susidomjo iapajevas.
- Tai js, - atsak T.
-A?
- Arba ta mergait, kuri aid klases prieais nam. Atrodo,
Ania. Arba tas ponas geltonu kaklaraiiu.
iapajevas akimirkai sustingo ir isiiojo, bet tuojau susim.
- Neinia, neinia, - tar, tiksliu karikio judesiu pridjs du
pirtus prie smilkinio, ir staiga puol skersai gatv.
T. pasuko galv. I oriai Nevskiu ingsniuojanios minios atsi
skyr du kukliai apsireng ponai ir oko paskui iapajev; vienas
i j, pribgs gatvs vidur, vos nepapuol po veimo ratais. ia
pajevas tuo metu jau buvo dings i aki.
Netrukus T. eng stiklu ir nikeliu spindint Hotel dEurope hol.
Ir i kur man atjo galv ta mintis apie Absoliuto asmenyb, mst jis, velgdamas pasilenkusio paimti rakto administrato
riaus sklastym. - Matyt, kartais per mus pereina trumpas ir tiks
lus atsakymas tam, kam jis tikrai reikalingas, o mes net iki galo
nesuvokiame to, k tik k pasakme. Gali bti, kad is jaunas ka
valeristas iandien tiksliai taip atsak svarbiausi mano klausim,
ir man liko tik iki galo j perprasti. O galbt man j atsakys pats
Solovjovas. Rytoj - jeigu bsiu gyvas...
293

XXIV

Amunicijos veimas, nakt atkeliavs i Jasnaja Polianos, sosti

ns gatvje atrod apgailtinai.
Staiga irykjo skurdios kaimo buities, jos stulbinamo artu
mo gdiai, mikuose praleistai monijos vaikystei enklai, kuri
anksiau negaljai pastebti: ratlankiai buvo iterlioti purvu ir m
lu, suskil stipinai kaip paklius suriti karnomis, o ieno kuoktai
virum pilk lent atrod nelyginant gaurai ant biblinio mogaus
kaktos, - prie ami amius jis jau susimsts, kas ir kodl veria
j tempti ant kupros neinia i kur atkeliavus kryi, bet taip ir
nesurads atsakymo.
Tik tai viskas atvirkiai, - mst T., kabindamas nuo veimo
odin keliond (kakodl atsiunt tik vien), - apgailtinas yra
ne kaimo veimas. Tai miesto gatv ekscentrika ir pompastika.
Valstieio veime apmstytas ir naudingas kiekvienas elementas,
kiekvieno medgalio paskirtis suprantama ir paprasta. Tai nelygi
nant trumpiausia linija tarp dviej tak - btinybs ir galimybs.
Ir nubrta ta linija nors ir kreivokai, utat utikrintai. O kas yra
miestas?
T. stabteljo prie viebuio dur ir nuvelg gatv.
Pavyzdiui, kokie nors gipsiniai atlantai, trise laikantys deko
ratyvin balkon, kur - tai simbolika - net ir ijimo nra. Viskas
mieste yra tokios prigimties. Niekuiai, garbanls, grimas ir pudra
ant pvanios nuodms fizionomijos. inoma, siaub kelia ne pati
Babelio kosmetika, o tai, kad greta jos viskas, kas paprasta ir tikra,
pradeda atrodyti prasta ir skurdu. O jeigu nebt pertekliaus, ne
bt ir skurdo... Pala, o kas visa tai dabar manyje msto? Mitenka,
ar k? Labai jau panau jo skiltis. Ar tas, kuris skrebena mano
mintis, metafizikas? Gerai, nemiegu...
Ulips savo kambar, T. pastat daiktad ant stalo ir pra
dar. Viduje blyksteljo tamsus plienas. T. sukio d abi rankas,
kad pajust jos raminam patikim vs, o paskui msi dlioti ant
stalo ginklus.
294

Kakas ne taip.
Surauks kakt, T. atidiai perirjo amunicij.
Trko lakuotos duts su plienu barzdai.
Tiesa, pasirod, kad susukta iurkt gniutul viela vis dlto
yra - vidinje kienlje. Taiau ji atrod sulankstyta ir apsvilusi.
Ir tai dar ne viskas: svaidomj peili tebuvo maiau kaip pu
s, ir tie patys tamsavo suodi ruoais. Nebuvo arvaiedi lie
mens ir svaidomojo disko - skrybls. Utat tarp kit reikmen
jis aptiko kak naujo - dalg. Paprasiausi valstieio dalg, su
lankstyt, vietomis surdijus, pilku virvagaliu privyniot prie
trumpo medinio koto, - toks keistokas abordainio kalavijo va
riantas.
Kovos drabuiai kart taip pat atrod keistai, nors neblogai ti
ko miesto slygomis: atsiunt senutl, sulopyt ir nuneiot val
dininko milin nusirusia kiauns apykakle. ia pat guljo valdi
ninko uniformin kepur.
Po miline, paiame ds dugne, guljo ratelis:
Js viesybe grafe Levai Nikolajeviiau!
Su lidesiu praneu, kad Js dvar Jasnaja Polianoje itiko
bda. Rugpjio mnesio septint dien pasipraydino pas
mus apnakvindinamas klajojantis neregys igonas vardu
Loiko. inodami prast Js viesybs prielankum luo
iams irpriklydliams, nedrsomejam atsakyti ir kurdinome
arklidse.
Nakt neregys Loiko pirmiausia igvoltavojo pieninink Gru
, o paskui padeg arklides bei dvaro ruim ir per gaisr i
diaugsmo okinjo, kol j surio. auk taip: Manei mane
nugalti - tai dabar uksk raudonu gaidiu, geleine barz
da!
Akl igon pristat stano pristavui, bet tai menka paguoda
nelaimje: prie tai dvi savaites truko sausra, o tnakt pt
vjas, ir viskas sudeg, js viesybe: ir dvaro rmas, irflige
lis, ir kalv, irpriestatai. Sudeg irfechtavimo sal su visomis
295

js ikamomis ir manekenais, nors ir stovjo nuoalyje. Ir

liaudies nemaai sudeg, vis dar nesuskaiiavome.
O /c af 0 igon rio, tai tas, nors ir aklas, vo ant direlio
pritaisytu geleiniu svarmenimi smilkin Liochai Samochvalovui, kuris js viesyb prie traukinius vaidina. Liocha
kit dien ir pasimir, dabar niekas nebeina arti nei prie
ekspres, nei prie septintos valandos traukin.
Todl ir siuntinlis toks varganas, js viesybe, - surinkom,
k radome tarp plni, o milin paaukojo js kaimynas,
atitarnavs valstybs patarjas Vasiljevas, senas js ger
bjas. Revolveriu tai jau js pats apsirpinsite, dl to n
ma nesijaudinu. Dalg siuniu dl viso pikto, imesite, jei
nereiks. Dar norjom sisti tinkl gruliams vejoti, kad
turtumte k umesti ant prie, kaip paveikslliuose apie
Romos Koliziej, bet Vasiljevas spjo, kad supyksite.
Atleiskite man, kvailiui nusidjliui, nesuirjau. Ir kaip
ia suirsi, kai Dievas nusprendia nubausti.
Dvaro kvaizdis
Semionas Golubniis
Baigs skaityti, T. nusvied laik ant stalo.
tai ir nam jau nebra... Dievas nubaud, aha. Tik kuris b
tent? Arielis? Prisilupo prie ivyk Hurgad ir kvailioja? Ne, var
gu. Gaisras, svarmuo ant diro - labiau primena Ovniuk... Tikrai,
jam gi visada kraujas iki keli. Ir vl tikriausiai kvpimas apm.
Kada gi pagaliau jis tuo krauju usprings, prakeiktas kraugerys, praud itiek moni... Kita vertus, kodl turiau lidti be rei
kalo. Vis tiek nieko i moni neprisimenu. I traukinio maiau tik
Lioch - jeigu tai jis ir buvo. Ir fechtavimo sal pamirau... Nors...
T. usimerk ir akimirkai jam pasirod, kad regi keistas iaudi
nes baidykles su skryblmis atriais kampais, kirasomis184 i pap184 Kirasa (pranc. cuirasse, i lot. coriacea - odin) - arvas, dengiantis krtin
i vis pusi, paprastai sudarytas i sujungt antkrtinio ir antnugario.

296

j mas ir raudonais apsiaustais, - jos panjo pikto citrusini

princo i italikos pasakos darovi armij. Vliau prie akis ikilo
riterio arvai su taikiniu vietoj galvos. Bet tai veikiausiai buvo ne
prisiminimas, o klastot, bandanio sivaizduoti fechtavimo sal
proto aismas. O atmintis buvo tuia ir nyki kaip rudens naktis
Peterburge.
Kita vertus, - mst T., pindamas barzd plieno vielikes, blaiviai pavelgus reikalo esm, tiesa gali bti tai, kad a i viso
neturiu k prisiminti. Kodl esu toks patiklus? Tas Semionas Golubniis greiiausiai egzistuoja tik kaip paraas po ituo laiku...
Pala pala. igonas Loiko i tikrj egzistuoja, puikiai j prisimenu.
Tik pamanykit, koks ikalbingas patapo: gelein barzda, raudonas
gaidys. Toliau pltoja charakter...
Pabaigs su barzda, jis apsivilko atsist valdininko apdar.
Kiek pamenu, tarp Peterburgo iurpi yra toks kliinis pasa
kojimas, - paman jis, - apie negyv valdininkl, darganot nak
t prisiplakus prie generolo karietos lango185. O Solovjov gabens
karieta, taigi labai tiks. Bet kaip prieiti? Laukti, kada karieta i
rieds i Petropavlovsko tvirtovs? O kas paskui? Kapoti dalgiu?
Net nebejuokinga...
I veidrodio j dbteljo atsarg ijs valdininkas sutaryta
pilka barzda. Susikprins T. ingteljo parketu kelis neutikrintus
ingsnius. Vliau paband pamgdioti lubavim. Ijo kiek
karikatrikai, bet tikinamai.
Atrodau tinkamai. O kas toliau? Juk nesikausi gi su tvirtovs
gula, ities. Svaidyti peilius Nevskio prospekte - tai kakoks mauvais genre186. Ir jau iki gyvo kaulo griso, po teisybei... K jau kalbti,
kad peili, galima sakyti, i viso nra. Vaikytis raitam? Negalima matyti u varsto. Be to, raitj gaudyns mieste - tai kakas i Diu
ma. Pasala? Prie tvirtovs nesurengsi, ypa vienas. O kur Solovjov
ive, vienas Dievas teino...
i formuluot jam ikart sukl tarim.
185 Aliuzija Nikolajaus Gogolio (1809-1852) apysak Milin (1842).
186 Mauvais genre (pranc.) - blogas tonas.

297

Vienas dievas? O gal ir visi penki. Taiau ne tai svarbiausia.

Svarbiausia, kad j planuose, i visko sprendiant, numatyta, jog
turiau susirasti kariet. Tai kam tuomet sukti galv? Reikia pa
prasiausiai pasikliauti Apvaizda... Be joki abejoni, atves rei
kiam viet, juk itiems niekeliams reikia grinti paskol. Tik
kaip tai pateikti formaliai?
Jis darsyk dbteljo savo atvaizd. Atitarnavs valdininkas
apie kak temptai mst veidrodyje.
ia reikia kako netikto, nepaprasto... Tokio, kad niekas n
sivaizduoti negalt... Sako - pasikliauti Dievo valia reikia atmes
ti nuosav... O kas, jei...
Topteljusi galv mintis T. i pradi pasirod baisoka... Bet
jau po akimirksnio tapo aiku, kad geresns ieities nra.
T. prijo prie veidrodio alia dur, pravr veidrodio spintels
stali. Sidabrin kaukols pavidalo dut stovjo toje pat vietoje,
kur jis j paliko po susitikimo su Dambonu.
Viduje buvo likusi paskutin pilkos aaros pavidalo piliul.
Dviej neabejotinai buvo per daug, - paman T. - O viena bus
kaip tik.
Nepaliks sau laiko apmstymams, jis simet piliul burn,
prarijo ir tik tada sipyl i grafino vandens usigerti.
Siel tuoj pat apniko atgaila.
Na ir kuri gal tai padariau? - paman jis. - Ir kodl a ir
vl silpnavalikai grivu... Pala pala, tik be saviplakos. Nesnausti.
Niekas niekur negriva. Tiesiog fragment su karietos ugrobimu
patikjo ne Ovniukui, o Goai Pivorylovui. Tikriausiai Ovniukui
nebeuteko pinig. Taupo, bjaurybs. Arba vagia... Veikiausiai, be
je, kaip tik vagia. Turbt gavo i Panteleimono avans Ovniukui,
pasidalijo, o deimt procent numet negrui Goai. Ir tai mano
gyslomis jau ltai teka nuodai... Juk jie jau seniai atkal it schem,
niekai, ir kaip a anksiau nesupratau...
Stvrs dalg, T. pasikabino j u kilpos prie koto ant specia
laus kabliuko, prisito prie milins pamualo. Paskutin kart
apirjo save veidrodyje, usismauk kepur ant aki ir ijo i
kambario.
298

Ant laipt prasilenk su jauna pora: karininkas baltu kiteliu ir

dama lengvute muslino suknia, per kuri persiviet velni rank
ir pei oda. Ji buvo paiame jaunysts ydjime ir tokia akinamai
grai, kad T. nulydjo j ilgu vilgsniu.
Mitenka, - ikart prisimin, - dirba Mitenka. Gerai, nemie
gu...
Ijs hol, jis nugr veid sien ir greitu ingsniu aplenk
administratoriaus pult. nik panekes administratoriai neat
kreip j dmesio. Ijs i viebuio, jis pasuko onin gatv ir
patrauk toliau nuo Nevskio.
Na ir kurgi jis, tasai likimo pirtas? Jei teisingai apskaiiavau,
turiau gauti kok nors enkl...
Laukti teko neilgai.
Perjs dar vien sankry, T. ivydo prie tilto atvir kanali
zacijos liuk, i abiej pusi aptvert raudonomis fanerinmis plan
etmis su urau: Pasisaugok! auktukas ities primin rieb ro
domj pirt - ir net jei tai nebuvo jo iekomasai likimo pirtas,
pats odis Pasisaugok! taip aikiai primin nesiprieinimo princi
pus, kad atsitiktinio sutapimo ia tikrai negaljo bti.
Ant liuko krato stovjo juodas skardinis cilindras su vieian
iu apvaliu langeliu - degantis karbidinis ibintas. Darbinink a
lia nebuvo.
Ir vl pas Dostojevsk po eme? - paman T. - Tikriausiai nu
leido dar ne vis uter... Pairsim...
sitikins, kad n vienas praeivis jo nestebi, T. prisdo prie liuko
krato, nuleido emyn kojas, iupo ibint ir smuko drgn ilt
tams.
Kad preparatas m veikti, T. susiprotjo tada, kai suvok, kad
jau nelipa apaion skersiniais, o ingsniuoja pilku apytamsiu tu
neliu. Jis nepastebjo momento, kai vienas veiksmas virto kitu, poemis i karto j ubr.
Blanki ibinto viesa keisiausiu bdu transformavosi alsv,
nelyginant sien skleidiam vytjim - ir netrukus T. pasijuto
taip, tarsi ingsniuot milinikos lempos viduje. Vietomis ant sie
n augo samanos; likusi erdvs dal deng tinke igremti vardai
299

ir grafiiai, didiosios j dalies nebuvo manoma perskaityti, nes

jie sudar kakoki tarpin grand tarp ra ir pieini. Taiau di
diausias raas, besikartojantis kas kelis metrus, buvo visai skai
tomas:
T. TVAM ASI
Prajus kart taip pat buvo kakas panaaus, - prisimin T., ir taip pat kartojosi. Tik neaiku, kodl kabutse? Regis, tai posakis
sanskrito kalba. T. esi tu. K a ir taip gerai inau...
Prijs isiakojim, T. pasuko deinn. Nujs dar imt ings
ni - kairn. Paskui dar du kartus deinn. Kitam mogui nebt
manoma paaikinti, kuo paremtas toks pasirinkimas. Tai sunku pa
aikinti net sau paiam, ir T. netrukus pajuto nebepasitiks savimi.
Kai ar ten a einu? - svyravo jis. - tai pastarj kart nejutau
joki abejoni. Nes buvau suvartojs dvigub doz ir dar t portret
vilkau... Gal gyvenime kiekvienas kaip tik dl to ir nea savo kry
i - kad nesuabejot marrutu? Nes kai nei kryi, reikia gi inoti
kur... Ties sakant, daniausiai - kapines.
Po dar vieno poskio, kur pasirinko taip pat somnambulikai
lengvai, abejons atkrito: prieais sklend akinamai baltas ir vei
kiausiai visai dar neseniai nupietas grafitis:
TU MANAI KAD TU TOLSTOJUS
O I TIKRO BIRKA PASISTOJUS
T. atsidsjo.
Ir ko man bijot? - paman jis, tarsi atitokdamas i komaro. Jeigu bijau, vadinasi, ir vl usimirau. Argi galiau paklysti? Tai
yra, inoma, galiu - bet tik tuo atveju, jeigu tiems niekams ito
reikia pagal siuet, ia vis tiek nieko nepaveiksi. O jiems pagal
siuet reikia, kad surasiau Solovjovo kariet. Manyiau, u koki
deimties puslapi... Vadinasi, vis vien kur nors ieisiu... domu kas
kita. Kas i j atsakingas u tuos raus? Pivorylovas, ar k? Jie, re
gis, visad ioka, kai jo epizodas... Nors, kita vertus, t T. tvam asi
300

veikiausiai para metafizikas - jis skrebena smons sraut kabu

tse, o ten kaip tik kabuts ir buvo...
Jam nespjus baigti minties, priekyje sumavo viesa.
T. susig ir nuslino, stengdamasis kelti kuo maiau triukmo.
Netrukus viesos altinis priartjo ir neilgoje tunelio atakoje T.
ivydo itis vaki ir lempeli vaigdyn. Lempels deg mlynai
ir rausvai, o vaki liepsneles vos vos virpino tunelyje klajojantis
skersvjis, dl to viesa atrod sibuojanti ir netikra, tarsi sapnuo
jama. moni akligatvyje nebuvo matyti - ten tebuvo kd, ant ku
rios ppsojo striukas kailinis maias.
Dar u keli ingsni T. pasiek maldingai sielvartingas kva
pas - panaus t, kur gali uuosti per dievobaiming senui
laidotuves. Jis paman, kad tai lempeli aliejus. Paskui gulintis ant
kds maias staiga sukrutjo, nukabino ant ems kojas, ir T. pai
no, kad tai mogus, iki iol kitojs ant kds embriono poza - pa
riets kojas prie krtins ir sikniaubs veidu tarp keli.
Pasirod, kad mogus - nedidukas ilabarzdis senukas, susisu
ps skrand, pasit i kako panaaus nusirusi kai kailiu
kus. Jo kaklas buvo standiai, nelyginant tvarsiu, apvyniotas ne
variu ilko aliku. Senuiukas tariai spoksojo T. ir vos pastebimai
krutino lpas.
- T., - sutriks prisistat T., - grafas T.
- O a - Fiodoras Kuzmiius, - tar senuiukas. - Pavard taip
pat turjau, ale pamirau... Ko iekai, mogeli mielas?
- Iekau karietos, Fiodorai Kuzmiiau, - rimtai atsak T.
- Kokios karietos?
- Ta karieta turi veti vien mog. O jis man trks ply reika
lingas.
- A tai kode tu jos po eme iekai? - nustebo Fiodoras Kuzmi
ius. - Dar suprasiau, jei tu, pavyzdiui, iekotumei kur viesiau.
O ia gi ir tamsu, ir drgna.
- Ale tai vent ties sakote, - sutiko T., kaip visada jausdamas
vent pagarb paprastai prastuolio iminiai (dl to jis daniausiai
nejuia imdavo kalbti kiek nenatralia liaudika nekta), - bet, kad
j kur, Fiodorai Kuzmiiau, supratau, kad ant ems a tos karietos
301

nepavysiu. Ir taip nusprendiau: jei Viepats suteiks malon surasti,

tai ir po emmis surasiu. O jei nesuteiks, tai ir viruj neaptiksiu.
- Teisingai pamanei, - patvirtino senuiukas. - O kas ta svarbi
asaba toje karietoj?
- Ta asaba, - atsak T., - mok vienos didios iminties.
- Tagi anagi, - greitakalbe ibr senuiukas. - Ir kas per imintis?
- O ta, seneli, - paaikino T., - kad reikia imokti skirti visus
kipus, kurie siel sukyla, ir visus atpainti i veido ir i vardo. Kol
jie dar viraus nepam. Kad n vienas negalt tavs uvaldyti. Ir
tada pamau igysi nuo proto pakrikimo.
Senuiukas m pritariamai linksti.
- Ties sak anas mogus, - tar jis. - Viskas teisinga. Taip ir
gyvenk. Tik kam tau ano iekoti, jeigu visk ir taip inai?
- Ogi paklausti, - atsak T., - k toliau daryti. Kai it virn
pakilai.
- ia tu apie save? Sakai, pakilai? - grietai ybteljo akimis
T. senuiukas.
veiks bugtum, T. linkteljo.
- Tikiu, - sutiko senuiukas, suvarps j vis skvarbiu akylu
vilgsniu. - Tikiu, kad pakilai. Reikia tau su anuo mogum ir vl
susitikti. Tai ir ygiuok pas j. Laiminu.
- O kur ygiuoti? - pasiteiravo T.
- Jei neinai, - pamok senuiukas, - Viepaties maldoje pak
lausti reik.
T. netyia atkreip dmes senuiuko rankas. Jo pirtai, ky
antys i nevari nubrizgusi rankovi, buvo ipuoselti, ilgais,
kruopiai ivalytais ir nudildintais nagais. Maa to, regis, tie nagai
buvo lakuoti - blizgjo netvarioje lempeli viesoje.
Supaprastjusysis, - paman T., - bet ne iki galo...
Pasidar apmaudu, kad taip uoliai imitavo prastuomens kal
bsen. Kalbantis su mogumi i liaudies tai dar bt galima lai
kyti pagarbos enklu, taiau ia visa tai atrod tarsi gryn gryniau
sias farsas.
Senuiukas pastebjo, kad T. iri jo rankas, susikio jas
uant ir droviai pratar:
302

- Nesmerk, grafe. ita tai tiesiog protis, iliks i kdikysts.

Burnt momho denbHbiMnenoeeKOMu dymamb o Kpace Hoeme...187
- Tiek jau to, - numojo T. - Ne mano reikalas. Js, pone, veriau
pasakykite, kam rekomenduojate melstis? Arieliui Edmundoviiui
Brahmanui? O gal jo mamai?
Igirds it pone, senuiukas perjo prie daugiskaitos.
- Dl to nesisielokite, - velniai tar. - Malda pati susiras keli.
Ir nesipuikuokite. Labai jau js ididus, tai kas. A juk irgi toks bu
vau, o gal ir blogesnis. Js grafas, o a - pats imperatorius.
T. nepatikliai bed akis senuiuk.
- Imperatorius? - pakartojo. - Koks imperatorius?
- Petropavelas, - atsak senuiukas. - Tik itai buvo seniai. O
dabar va paprastas maldininkas. Atmeldiu tuos, kur viruje, kad
lytis po jais pirma laiko neskilt. Kad jau mane suradote, tai pa
simelsiu ir u jus. i, ir surasite t mog...
Senuiuko veidas iblyko ir surimtjo, ir tas rimtumas persi
dav ir T.
- Esu ekskomunikuotas, - prisipaino jis.
- A inau, - linkteljo senuiukas. - Bet jeigu malda sklis i
irdies gelmi, patikkit - tikrai pasieks, k reikia. Tik js rasit ir
melstis nemokate?
Senuiukas pakilo nuo kds ir mikliai prijo prie pilku milu
ukloto kioto (uuolaidos buvo tokios pat spalvos, kaip ir siena, to
dl T. jas pastebjo tik dabar, nors kiotas buvo rengtas paiame
lempeli ir vaki vaigdyno centre). Pakls nuo vaki stalelio
nediduk knygel, jis ities j T.
Tai buvo netgi ne knygel, o tiesiog avietin odin jmaut, pa
nai restorano meniu, visa apgargjusi vaku. Ant jos vilgjo auk
su spausta banguota linija, kaip virum ispanikos raids N, tik
be paios raids. Suglums T. surauk kakt.
- Ar jus trikdo tild? - paklaus atidiai j stebjs Fiodoras
Kuzmiius. - Isilavin mons kakodl visuomet siekia paaikinti
187 Citata i A. Pukino romano Eugenijus Oneginas: Nors tu mogus rimiau
sias bsi, gali nagus valyt graiai...

303

 enkl. Beje, domiausi paaikinim sugalvojo neumirtamasis

ponas Solovjovas...
T. krpteljo.
- Js painojote pon Vladimir Solovjov?
- Probgmiais, - atsak Fiodoras Kuzmiius, - kadaise jis
ia prabgs pro al, labai seniai. Didysis painiotojas. Jis pasaks,
kad tild panai bang, ir jos prasm ta, kad mogus - ne atskira
btyb, koks jis sivaizduoja ess, o banga, skrodianti vienintel
gyvenimo okean... Lyg tikrasis tikjimas negalt egzistuoti, kol
kakoks Solovjovas nesuteiks jam truput prasms...
T. akimirk dvejojo, sakyti ar ne Fiodorui Kuzmiiui, kad ka
rieta turt veti kaip tik Solovjov, ir nusprend ito nedaryti.
- Kiti, - ts Fiodoras Kuzmiius, - velgia toki prasm,
kad po dvasinio pakilimo neivengiamai vyksta nuopuolis, o
po nuopuolio - ir vl pakilimas. Treti moko, kad tild - tai slap
tas Viepaties simbolis, trkusi begalyb, ir jos prasm ta, kad
ydinga begalyb188 yra ms tikslas, paniai, kuriuos sutraukyti
gali tik dievyb. O mano supratimu, tai veriau savs nekankinti
tuiom filosofijom ir tiesiog priimti apeigas tokias, kokios mus
pasiek...
Fiodoras Kuzmiius nusigr kiot, atmet nuo jo uuolaidas,
ir T. krpteljo, nors ir numan, k ivys.
Nuo paiinos lentos j velg plokias kats veidas (niekaip
nebtum galjs jo pavadinti snukiu). I jo dvelk kakas ironiko
ir gudriai totoriko, vieiai nutapyti sai panjo ne tiek til
ds enkl, kiek eis paragrafo enklus. Katino akys buvo nei
raikingos ir negilios.
- Melskims! - paskelb Fiodoras Kuzmiius, ranka daryda
mas prieais krtin banguot judes, tarsi ore piet tild. Paskui
nusilenk ikonai ir pradjo kak bambti sau po nosimi, pirma
tyliai, o vliau vis garsiau ir garsiau.
T. atsivert raudonj knygel. Viduj pasirod nuo vaki lajaus
patamsjs popieriaus lapas. Jame buvo kursyvu ispausta:
188 Hgelio terminas.

304

god
givejiealth
give_ammo
give_armor
noclip
notarget
jump height 128
timescale.25
Sprendiant i gars, kurie pasiekdavo T. ausis, Fiodoras Kuzmiius skait kaip tik t tekst, tik keistai tardamas, nutsdamas,
paringuodamas paiose netikiausiose vietose, ir tie paprasti o
diai ities imdavo skambti kaip paslaptingi senj ukeikimai,
kupini galios ir slpini: givammmoj! givarrrmoj! Taiau Fiodo
rui Kuzmiiui meldiantis, be jokios abejons, prasm pereidavo
per ird: tardamas no target jis pritpdavo ir atkidavo priekin kai
r rank, tarsi prisidengdamas nematomu skydu, o ikvpdamas
jump height paokdavo ir garsiai pliaukteldavo delnais - ir T. ne
grabiai kartojo tuos judesius paskui j.
Malda baigsi taip pat, kaip prasidjusi - banguotu rankos
mosteljimu.
- O dabar keliaukite, grafe, - nurod Fiodoras Kuzmiius. - Ir
daugiau nesikliaukite savimi - patikkite save apvaizdai. Viepats
viso pasaulio nat nea - nejaugi tiksl neives? Tik atsiduokite
jam ir, irdimi jauiu, surasite t, kurio iekote... Na, keliaukite... Ir
greiiau, greiiau - kol yra bent laelis tikjimo...
Atsisveikins ir nusilenks senoliui, T. greitu ingsniu pajudjo
pirmyn, jausdamas, kad maldos odiai vis dar ridinjasi ausyse.
Nujs kelis ingsnius jis susivok, kad pamiro ibint, bet
nusprend nebegrti: tunel apviet nerykus alsvas neaikios
kilms vytjimas, jo visikai uteko, kad galtum irti keli. Du
kartus pasuks u kampo, jis pamat sienoje vertikali geleini
kabli eil, vedani link mlynos vakaro viesos apskritimo, - liu
kas virum galvos buvo atviras.
305

Tarsi apimtas transo, T. m lipti plieno kabliais auktyn ir i

lindo tiesiai ilt Peterburgo vakar, apverts prie liuko stovini
planet su rau Pasisaugok! (ia bta to paties liuko, per kur jis
ir nusileido po eme).
Pirma, k jis pamat, buvo kita gatvs puse ltai judanti kal
jimo karieta.
Ji primin priplot prie ems juod krab - su geltonais ereliais
ant dur, grotomis ant tamsint lang ir kakokiomis keistomis
elektros ritmis ant stogo. Vienias veikas kiurksojo ant pasdo;
apsaugos alia nebuvo.
Vienu uoliu ioks paviriun, T. nuingsniavo prie karietos,
traukdamas i poemio purvu apdrabstytos milins surdijusius
dalgio amenis.
- Gerasis mogau! - tylutliai paauk veik, kai iki tikslo teli
ko keli ingsniai.
Ivyds susitarius valdinink su baisulingu instrumentu ran
koje, veikas oko nuo passto ir puol gatve alin. Bgo vangiai matyt, igstis buvo tos stiprus, kad paveik paralyiuojamai ir
trukd judti greiiau.
Karietos durys buvo uautos masyvia sklende, kuri buvo u
antspauduota vino plomba su vieliuke. T. pasibeld langel.
Niekas neatsiliep. T. pasibeld duris dar kart, stipriau.
- Pone Solovjovai, js gyvas?
Ir vl niekas neatsiliep. Tada T. dalgio amenimis perr vie
l, atov sklend ir atlapojo duris.
I karietos padvelk kakoks nemalonus salsvas kvapas. Gilumoje,
ant klijuote trauktos sdyns, neaikiai bolavo sustingusi mogaus fig
ra, visa susupta audin, nelyginant musulmon ar negyvas jrininkas.
Tikriausiai, - paman T., - jam ukimo burn...
Jis siropt karieton, palinko prie keleivio, paliet jo galv ir
suprato, kad tai atsainiai sukaltas manekenas.
T pai akimirk jam u nugaros suderg geleis. T. puol prie
dur, smog jas petimi, taiau buvo per vlu - kakas i gatvs uov
plieno sklst. Paskui pasigirdo balsas, kuris jam pasirod pastamas:
- Kaip pats suprantate, grafe, js aretuotas. Prieintis beprasmika.
306

Tarsi patvirtindamas tuos odius vir grafo galvos pasigirdo

tylus gausmas. Jis perjo veriam plon spiegim, lyg kas bt visu
smarkumu paleids nematyt neregt elektros prietais, ir dalgis,
itrks jam i rank, dusliai bilsteljs, prilipo prie sienos.
Paskui elektrinis cypimas pasidar dar garsesnis, ir T. staiga
pasirod, kad tkstaniai mayi landi rank sikibo jam
barzd, trkteljo j prie sienos ir ipleik ant apmual alia dal
gio, prispaud prie klijuots jo veid ir suplojo skruost. Galia buvo
tokia didel, kad pasidar sunku kvpuoti.
Gria Ovniukas, - paman T., - suklysti tiesiog nemanoma.
Atpastu meistro brai...
Langelis karietos duryse prasivr ir T. pamat vyrikio veid.
Jis tikrai kakur buvo mats it mog, taiau kur laik negaljo
jo prisiminti. Galop i tanki ilg s atpaino urnalist, raginus
Solovjovo draugij surengti protesto manifestacij.
- andar majoras Kudasovas, - draugikai prisistat veidas. Mes truput pastami, grafe, nors prajus kart buvau be uniformos.
Taigi mes vis dien laukiam, kada js tame liuke apsiforminsite.
Vainjam gatve pirmyn atgal, pirmyn atgal, o liukas tai atviras. Dar
kiek, ir gyventojai, sibaimin, kad kas nors nenudardt emyn, bt
puol skstis valdiai. Teko jiems aikinti, kad mes ir esam valdia...
Utrauks papiros, Kudasovas leido karieton dvokiani d
m debesikt. Paskui langelis usitrenk ir stojo tamsa.

XXV
Aleksejevo ravelino mirtinink kamera buvo aukta ir siaura
patalpa tamsaus akmens sienomis ir skliautinmis lubomis. J ap
viet ant stalo deganti lajin vak, kuri skleid daugiau suodi
negu viesos. Plonyt pertvara skyr klozeto puod nuo likusios
kameros dalies; i bald tebuvo stalas, suolas prie jo ir du gultai pa
kampse. Oras dvelk egli spygliais ar kakuo panaiu.
T. sdjo ant gulto atsargiai kasydamasis smakr (plienins
vielos buvo iurkiai kartu su plaukais ipltos i barzdos ir oda
307

vietomis nesmarkiai kraujavo) ir mst, kad tai viena i niriausi

viet, kurias jam yra tek matyti.
Prieastis - raai, kuriais kamera buvo imarginta iki pat lub.
Sunku sivaizduoti, kaip kaliniai ten pasiekdavo - nebent bt pri
trauk prie sienos stal ir ant jo vertikaliai pastat suol. Bet ir tai
vargu ar bt utek aukio.
raai buvo padaryti kaljimo raalu (pagamintu, kaip spjo pa
aikinti mgstantis panekti kaljimo priirtojas, i juodos duo
nos, vaks suodi ir kraujo). Pagal prasm jie visi buvo palyginti
panas vienas kit - skelb, kada ir u k kalin ves ant eafoto:
vardas, data, baudiamojo teisyno straipsnis ir kas nors panaaus
sudievu, mons arba aretante, nepasiduok!
Lidino ne tiek ra turinys, kiek j gausa - regint t nesibai
giani ataskait apie prievarta nutrauktas gyvybes, bet kokia priva
ti egzistencija m atrodyti kaip dulkel ant valstybs mechanizmo
krumpliarai. Kiekvienoje i t eilui tarsi ruseno miniatirin
nutraukto gyvenimo dalelyt, jos paskutinis atgarsis emje. Jokia
negyv kaukoli piramid nebt padariusi tokio spdio.
Tarp ra isiskyr pieinys, paymtas kratutinio metafizinio
ikio yme, - u uodegos pakartas katinas, iskts letenles, su
kruopiai ipietu tilds formos s eetu abipus praiot, be gar
so miaukiani nasr: galimas daiktas, ia ruosi miriai kakas
i irinktj ir kankinosi apniktas paskutini emik abejoni
(prie katino buvo raas: Dievas - moni dikas. Evangelija pagal
Pilyp).
Nepadjo tavo malda, Fiodorai Kuzmiiau, - paman T. ir
sukudjo paskutiniuosius nukryiuoto Dievo odius, kakodl
inirusius atmintyje:
Eloji, Elojiy lema sabachtani...m
Staiga visai ia pat pasigirdo tylus paaipus balsas:
- O minia nusprend: matai, jis aukiasi lamos...189190
T. krpteljo ir pakl akis.
-

189 Mano Dieve, mano Dieve, kodl mane apleidai?! Mk 15,34.

190 Kai kurie ten stovintys igird sak: Matai, jis aukiasi Elijo.Mk 15,35.

308

Ant suolo prie stalo sdjo begalvis mogus.

Jis vilkjo lengv vasarin surdut, i po kurio kyojo atsainiai
uritas kaklaraitis. Kaklo bigs nebuvo matyti - j deng aukta
krakmolyta apykaklait ulenktais kampais. O kalbjo ant stalo
gulinti galva su kupeta susitariusi plauk ir ilgais sais.
Pirmiausia T. pamst, kad nukirsta galva negalt kalbti, nes
atskirta nuo balso stygoms or tiekianio organo.
Taiau galva pamerk ak ir ts:
- Neimkite per daug giliai ird dl it terlioni ant sien, grafe.
Galvos akys linksmai spindjo, o balsas skambjo raminamai,
ir T. nusprend, kad visa tai kakoks fokusas. Tarsi patvirtindamas
jo spjim, begalvis mogus nukl galv nuo stalo, pridjo prie pe
i, kiek pasukiojo lyg derindamas, ir ji susijung su knu.
Tik tada T. paino Solovjov - tas atrod taip pat, kaip paskiau
siose savo nuotraukose.
Solovjovas krypteljo galva sien ir tar:
- Kodl taip sakau? raai netikri. Tai administracija rank
lavina.
- I kur inote? - pasidomjo T.
- Pastamas andaras pasakojo. Pats pagalvokite, na kuris i
mirtinink aukos paskutines minutes tam, kad pasigamint raalo
i suodi ir kraujo, o paskui keberiotsi per suol iki pat lub?
Solovjovo knas atrod visai tikrovikai, bet vis dlto buvo aki
vaizdiai kitos prigimties nei visi kiti kameroje esantys daiktai. At
rod, kad i tikrj jis yra kakokioje kitoje erdvje ir apviestas ne
matomo viesos altinio, o tamsi ir siaur kamer j projektuoja
paslaptinga paslpt veidrodi sistema.
- Js negalite net sivaizduoti, - tar T., - kaip a diaugiuosi,
kad susitikome. Tiek laiko bandiau jus susirasti... Bet, matau, jums
nutiko nelaim?
- Tam tikra prasme, - atsak ypsodamasis Solovjovas. - Man
nukirto galv.
- Koks siaubas...
- Liaukits, grafe. Pradedant nuo tam tikros raidos pakopos to
kie dalykai nustoj savo reikms.
309

- Kas tai padar? - paklaus T.

- Arielis. Na, inoma, ne pats. Kakaip pasitvark per savo fan
tomus. Mes gi suprantame, kaip iame pasaulyje tvarkomi reika
lai...
T. i tampos net kilsteljo i vietos.
- Pastate Ariel?
- Na taip.
- Sakykite, ar tai, k jis kalba apie gamt ir ms egzistencijos
tiksl, tiesa?
- I dalies. Bet tiesos kruopelyts jo odiuose ibarstytos tarp
didiausi melo kaln. Be to, tiesa visada priklauso nuo iriniojo.
Kam nors Arielis - tikrai Dievas. Taiau man tai veikiau piktoji
dvasia.
- Jis tikras demiurgas?
- Tai interpretacijos dalykas, - atsak Solovjovas. - Mano aki
mis - ne. Jis greiiau kakas panaaus prievaizd, kontroliuojant
irklininkus galeroje. Aplinkybi auka, kitoms aplinkybi aukoms
esantis kaip papildomas eksploatacijos veiksnys...
- Jis js taip pat nemgsta, - tar T.
- Nieko stebtina. N kiek neabejoju, kad vieumoje esate
girdjs apie mane daug bloga.
- Taip, kas buvo, tai buvo, - sutiko T. - Kaip supratau, jus lai
ko kakuo panaiu miesto pamil. Ilgai apie jus kalbti vengia.
Trumpai: jaunystje js teikte daug vili kaip busimasis meni
ninkas, bet, literatros palkinink nuomone, negrinote pal
kan u jus investuotas viltis. Be to, minjo valstybs idavim
ir aret...
Solovjovas lidnai ypteljo ir sksteljo rankomis.
- Utat js mokiniai, - ts T., - turiu omenyje Solovjovo
draugij, apie jus pasakoja tokius nuostabius dalykus, kad nesunku
jus supainioti su Apolonijumi Tianieiu191 ar su kuriuo kitu senovs
stebukladariu.
191 Apolonijus Tianietis - antikos filosofas neopitagorietis (gyv. 1-98 m.), ma
gas ir stoikas, Romos imperijos nuosmukio laik pamokslininkas.

310

kart Solovjovas ypteljo kiek susidrovjs.

- Vieni mano, kad a - pavojingas beprotis, - tar, - kiti, prie
ingai, manyje velgia tai, kuo patys nesiryo tapti. Antrasis atve
jis, inoma, malonus, taiau toks pat nepelnytas, kaip ir pirmas. O
k apie mane jums sak Arielis?
- Kak neaikaus, - atsak T. - Pro dantis.
- Juk js inote, kad a taip pat buvau itos istorijos dalis?
- Taip, Arielis minjo kak apie katalikik sutan ir du duon
riekius.
- Gda net prisiminti, - atsiduso Solovjovas, - kiek niekuo dt
soi i Knopfo inybos paklojau. Taiau vliau atsirado keblum.
- Koki? - pasiteiravo T.
- Reikalas tas, kad a perpratau Ariel. Suvokiau vien dalyk,
kuris sulugd vis jo sumanym.
- Ir k btent js supratote?
Solovjovas prisimerk ir pasvr T. ilgu vilgsniu, lyg dvejoda
mas, atsakyti t klausim ar ne. Ir, matyt, nusprend atsakyti.
- Sakykite, grafe, ar jums niekada neov mintis, kad js nuo
pat pradi buvote sukurtas ne ikilmingam ir kilniam vaidmeniui,
apie kur labai neapibrtai usimin Arielis, o kaip tik tam, kur ir
vaidinate? Turiu omenyje nuo pirmos akimirkos?
T. apsiniauk.
- O jei ir taip, koks skirtumas? Juk tai, kas vyksta, nuo ito ne
pasikeis...
- Pasikeis, dar ir kaip pasikeis, - patikino j Solovjovas. - Rei
kalas tas, kad tokiu atveju js pasirodote ess visai kitos, nei esate
prats galvoti, istorijos veikjas.
T. staiga pajuto keist altuk pairdiuose.
- Kaip suprasti?
- Js tikite, kad tai istorija apie graf T., besiveriant prie ne
inomo tikslo, kuris keiiasi priklausomai nuo usakovo pagei
davim. Istorij kuria kakoks Arielis Edmundoviius Brahmanas
ir jam pavaldi autori brigada. Ir tas Arielis Edmundoviius i dyko
buvimo kartais umezga su grafu T. kabalistinius santykius, kurie
neva rutuliojasi anapus romano apie graf T. rib. Teisingai kalbu?
311

- Teisingai, - tar T. - Taip ir yra.

- Kodl tuo tikite?
- Todl, kad tokia realybs versija daug kart pasitvirtino prak
tikoje.
- Taiau visi praktiniai tos realybs patvirtinimai buvo dalis
tos realybs, kuri jie patvirtindavo? Ar ne taip? ia protingam
mogui kaip tik ir dert tarti kak negera. Juk js, dkui Dievui,
ne koks fizikas eksperimentuotojas.
- O kaip yra i ties?
- Js i tikro esate romano veikjas. Taiau romanas ne tik apie
jus. Tai romanas apie Ariel Edmundovii Brahman ir jo paranki
nius, komanduojanius golemui192 vardu grafas T., - jie pastarj
velniai, bet atkakliai vilioja nuo aminosios tiesos paiek prie siel
absorbcijos konsoliniame193uteryje, motyvuodami, kad tokie rinkos
ir krizs reikalavimai. Romanas yra isamus ito proceso apraymas.
- Bet kas tokiu atveju pasikeiia?
- Tai, kas svarbiausia. Arielis - nei dievas, nei krjas. O lygiai
toks pat personaas, kaip ir mes su jumis. Jis tiesiog ieina scen
reikiamu momentu ir itaria savo replikas.
T. paoko ir m matuoti kamer ingsniais.
- Norit pasakyti, kad... Bet juk jis neabejotinai gali... Keisti
vykius. Daryti stebuklus.
- Na ir kas? Tai tiesiog veikjas, turintis t savyb. Js geb
jimas gaudyti kirv u amen galbt kam nors taip pat atrodo ste
buklas. O jums tai prasiausias dalykas pasaulyje.
- Norite pasakyti, kad Arielis meluoja? Kad jis - visai ne auto
rius?
- Ne. Jis autorius. Bet tai veikjas, kurio vaidmuo ir yra bti
autoriumi. Suprantate? Tikrojoje Knygos erdvje jis ne demiurgas,
192 Golemas (sen. hebr. golem - nesusiformavusi, beform mas, embrionas) yd legendin btyb. Golemas bdavo suformuojamas i molio ar purvo ir
atgaivinamas magija.
193 Kompiuterini aidim konsol - kompiuteris arba kompiuterinio tipo ren
ginys, daugiausia skirtas kompiuteriniams aidimams aisti.

312

o toks pat personaas, kaip ir mes su jumis. Ir tai pasakytina ne apie

j vien, bet ir apie visus jo parankinius.
- Reikt tai apmstyti, - suvapjo T. - Neslpsiu, toli paengte.
Net galva sukasi.
Solovjovas nusijuok, nujo kameros kamp ir prisdo ant
tuio gulto.
- Ko js juokiats? - sunerimo T.
- Kad anksti suktis pradjo. Visa tai tik vestis.
T. apsilai sukepusias lpas.
- k? - suvokt.
- Ar inote, kokiu bdu egzistuoja visas pasaulis ir mes su jums?
- Taip, - atsak T., - turiu iok tok supratim apie js mo
kym. Ir net manau, kad padariau tam tikr paang taikydamas
j praktikoje.
- K turit omeny?
- Kalbu apie gebjim atpainti prot prasiskverbianius de
monus. Daugiau nebepainioju j su savimi. Visus juos, - T. pasidy
gdamas makteljo galva kakur link klozeto puodo, - atpastu
nuo pirmos akimirkos. Ypa Mitenk ir t Gri Ovniuk.
- Esate sitikins, kad visus? - primerk akis Solovjovas.
- Taip, - atsak T., - a netgi supratau, kad pats atpainimas tai tik penktojo demono, to, kuris atsakingas u mano smons
sraut, veiklos rezultatas. Matote, a atpastu net atpastantj,
nors mans ito niekas niekada nemok.
- Nuostabu, - pagyr Solovjovas. - Bet ar imokote matyti tai,
kas svarbiausia?
- Js kalbate apie skaitytoj, kurio smonje mes atsirandame?
Solovjovas linkteljo.
- O tai, - tar T., - mano akimis, gryniausias sofizmas. Skaity
tojas niekaip ir niekada nepasireikia ms realybje. Ir kam murtis
ivis galvoti apie j? Tokia pati bergdia prielaida, kaip pasaulinis
eteris.
- Tuomet dar viena uuomina. ia pat, itoje kameroje, ant sie
nos... Ne, js irite ne ten. Turiu omenyje ne u uodegos pakar
t kaiok, o kaljimo administracijos suklastotus raus. Imkim
313

akimirkai ir patikkim, kad jie autentiki. Perskaitykit bet kur sa

vo nuoira.
T. atsistojo ir prijo prie sienos.
- Tamsoka, - sumurmjo. - Kita vertus, irsiu. tai: Rao
dievo tarnas Fedka Piatakas i Maskvos. Papjoviau dl pun tris
alnierius, ryt paryiais pakars. Priimk, viepatie, siel...
- Ir kas ta tema jums ateina galv?
- Pirma, - prabilo T., - neaiku, kaip Fedka sigudrino pap
jauti dl aulini ikart tris kareivius. Ar jis padr juos mieganius,
taikydamasis ikart tris poras, ar tiesiog nutrauk aulinius, o
udiku tapo gindamasis nuo persekiotoj... Kakaip labai neriliai
jis apra. Matyt, jaudinosi.
- Kas nors dar?
- Antra, neaiku, k btent Viepats su ta siela darys, j prims.
Skalbs, lygins?
- Dar koki mini?
T. susimst.
- Na, dar galima pasvarstyti, kodl j taip vadino - Fedka Pia
takas. Galimas dalykas, reikalas tas, kad jis u penkiakapeik teikda
vo kokias nors niekingas paslaugas, pavyzdiui, paduodavo riestain
su degtine arba skandindavo kaiukus. Jis rao, kad yra i Maskvos, lnynuose aplink Chitrovo turg i tikro gali sutikti sieliki,
kurios tai galt. O gal jis i veido buvo panaus parel. Beje, kuo
puikiausiai sivaizduoju: tokia sudriskusi kepur ant galvos, btinai
ruda, mayts gudrios akuts, audanios alis, ir riesta nosyt at
viromis nervmis tarsi parelio nipas... Ir pats toks nedidukas.
- tai, - tar Solovjovas, - jau beveik prijom. Juk kaip gyvas.
Js dabar ivydote j savo vaizduotje, ar ne?
- Ko gero.
- Labai gerai. Dabar sivaizduokite, kad priemirtinis Fedkos
Piatako raas - trumpas romanas. O pats Fedka Piatakas - jo vei
kjas. Kas js toks ito romano atvilgiu?
- Skaitytojas.
- Kaip tik taip. K tik js pats buvote skaitytojas. Bet js inote,
kad gimstate skaitytojo smonje, taip? Tai, k js laikote savo s
314

mone, i tikrj yra skaitytojo smon. Tai ne js dabar skaitte

apie Fedk Piatak. Tai skaitytojas, kurio vaizduotje mes su jumis
atsirandame, pamat jo sudriskusi rud kepur ir kiauls nip.
Pamat velgdamas per jus.
- Tarkim. Ir kas?
Solovjovas ilaik pauz.
- O tas, - tyliai tar, - kad skaitytojas, skaitantis i knyg, toks pat iliuzinis fantomas, kaip ir mes. Tikrojoje realybje jo nra.
Jis - tokia pat tarpin optika, kokia buvote js pats, skaitydamas
istorij apie Fedk.
- Bet kas tuomet yra?
- Tik nesuvokiama protu galyb, matanti jus per skaitytoj, lygiai taip pat, kaip skaitytojas k tik mat Fedk Piatak per jus,
grafe.
T. tyljo.
- Visatoj tra tik vienas skaitytojas, - ts Solovjovas. - Bet jam
ant nosies gali bti kiek nori spalvot akini. Atsispinddami vie
ni kituose, jie gimdo velniai ino kokius atspindius: pasaulinius
karus, finansines krizes, globalias katastrofas ir kitus atrakcionus.
Taiau visa tai skrodia tik vienas vilgsnis, tik vienas skaisios su
vokianios viesos spindulys - tas pats, kuris mirksn eina per
jus, mane ir bet kur mus matant. Nes tas spindulys i viso tra vie
nas vienintelis visoje krinijoje ir, taip sakant, tapatus visomis sa
vo nesuskaiiuojamomis apraikomis. Be to, vadinti j spinduliu didel klaida. Bet, inoma, ne didesn nei laikyti j tupyklos skyle.
- O kas sukuria tai, k tas vilgsnis mato?
- To, k jis mato, niekas kitas nesukr. Jis kuria tai, k pats mato.
- Kokiu bdu?
- Tuo, kad jis tai mato.
- Gerai, - sutiko T., - tuomet paklausiu kitaip. Kas iri tuo
vilgsniu?
- Js.
-A?
- inoma. Js ir esate tas vilgsnis, grafe. Js ir esate ta nesuvo
kiama galyb.
315

- Tai js norite pasakyti, kad a - pasaulio krjas?

Solovjovas sksteljo rankomis, lyg stebdamasis, kaip dar tuo
galima abejoti.
- Bet jeigu a - pasaulio krjas, kodl man jame taip nejauku?
Solovjovas suprunkt.
- Veriau btumt paklauss: Jeigu a - komaro autorius,
kodl man jame taip baisu?
- Aiku, - tar T. - Taiau kodl btent a? Kuo a ypatingas?
- Lygiai tokie pat ypatingi ir a, ir ta mus palubje, ir bet kuris
kitas optinis elementas. Ir js, ir a, ir bet kas kitas - tai ta pati esa
tis, tik, kaip sako technikos specialistai, skirting bvi. Vienas ir
tas pats galutinis stebtojas, kuris niekada nuo nieko nesislepia, nes
slptis jam nra nuo ko. Be jo, nieko daugiau nra. Ir js puikiau
siai inote, koks jis, nes js ir esate jis. Didioji pasaulio paslaptis
absoliuiai atvira, ir ji niekuo nesiskiria nuo js paties. Jeigu su
pratote, k kalbu, js k tik regjote didiausio Visatos stebuklo
atspind... Tai suvokti ir reikia ivysti Skaitytoj.
- Taiau kodl js sakote, kad spindulys tik vienas?
- Jei ten bt du skirtingi spinduliai, jie niekada nesuprast
vienas kito ir nesusitikt. Vieno mogaus paraytas tekstas bt
nesuprantamas kitam. Js gi inote, kartais toks jausmas apima
skaitant knygas - tarsi kakas jumyse prisimena tai, k visada i
nojo. Prisimena kaip tik ta jga. Ir mes suprantame viens kit kaip
tik todl, kad ji supranta ir mane, ir jus. Tai ir yra ta Akis, kuri,
anot svarbiausio Vakar mito, band sunaikinti hobitai. Taiau jie
pasiek ne tai, kad Akis apako, kaip skelbia j karo propaganda, o
tik tai, kad jie patys liovsi j regj.
T. tyljo. Jo susikaupusiame veide atsirado keista iraika lyg klausytsi tolimos, vos girdimos, ties tylos riba inykstanios
muzikos. Paskui jis nusiypsojo.
- Taip, - galop tar. - Grau. Bet a, kaip ir pirmiau, links ma
nyti, kad tai sietina su abstrakiosios metafizikos sritimi ir jokios
takos msikms aplinkybms neturs.
- Be reikalo js taip manote, - papriekaitavo Solovjovas. Kaip tik ia ir atsiveria kelias Optos Vienuolyn.
316

- O kas tas Optos Vienuolynas? Ties sakant, iekojau js

tik todl, kad galiau uduoti vienintel klausim. Kur a ei
nu?
Solovjovas ypteljo.
- A neinau, - tar jis.
T. ivert akis.
- Kaipgi? Dar suprasiau, iapajevas neino - jis tuo klausimu
vis filosofij imsts. Bet js? Juk js pats j sugalvojote!
- Kas j sugalvojo, nesvarbu. Svarbu tik tai, kuo js j paversite
per savo kelion. Atsakyti klausim gebsite tik js.
- O gal, - suabejojo T., - Arielis, kaip ir anksiau, vynioja mane
aplink pirt ir apsimeta jumis. Juk taip jau yra buv. Atrodo, aps
dimas niekada nesibaigs.
- Jis baigsis, - utikrino Solovjovas, - kai galutinai suprasite,
kad jis ir visa jo gauja egzistuoja lygiomis teismis su jumis, manimi
ir suolu, ant kurio js sdite. O iki to laiko Arielis Edmundoviius
mulkins jus tvirtindamas, kad vienintelis priimtinas evoliucijos
variantas besipleiant ekonominei krizei - rutulioti js pasaul
link klerikalaus konsolinio uterio su velnios erotikos elementais
ir lokalaus branduolinio konflikto...
- Beje, - prisimin T., - jis buvo spjs, kad grins jus pasa
kojim.
Solovjovas pritariamai linkteljo.
- inau. Jis planavo panaudoti mane kaip masal. Tai, ties sa
kant, ir vyko.
- O ito pokalbio jis nemato? - tariai apsivalg T.
- Ne, - nuramino Solovjovas, - nemato. Pagal siuet dabar jis
yra ivyks. Bet jis sugr, ir gali bti taip, kad viskas, k iandien
igirdote ir supratote, ilks or redaguojant. inoma, jeigu palik
site jam toki galimyb.
- Kur jis ivyko?
- Hurgad, Egipt.
- Taip, prisimenu, - tar T. - Tai kaip nors susij su Echnatono
obelisku?
Solovjovas sumosavo rankomis.
317

- Koks dar, po velni, Echnatono obeliskas? Dar pasakytumt Knopfo piramid... Hurgada - tai tiesiog neturting demiurg po
ilsio vieta. Kaip mums Baden Badenas.
T. trumpam susimst.
- Tada dar vienas klausimas, - prabilo jis. - Sakykite, jeigu Arielis ir visi jo parankiniai - tik veikiantys asmenys, kas tuomet yra
tikrasis autorius? Tikrasis ir galutinis?
- O tai jums teks isiaikinti paiam.
- Taiau kaip?
- Susitiksite su juo akis ak.
- Kodl manote, kad jis bus geresnis u Ariel?
- Matote, - paaikino Solovjovas. - Jis kitaip suvokia Knygos
paskirt. Jo nuomone, ji ta, kad reikia igelbti veikj. Ypa tok,
kokio ivis nemanoma igelbti. Pana jus...
- Bet kam jis tada igalvojo Ariel ir jo pasaul?
Solovjovas gteljo peiais.
- Manau, tik tam, kad pasiaipyt i idjos, jog toks pasaulis i
tikrj galt egzistuoti. Jo menamas egzistavimas ir yra ta paaipa.
- O kam sukr mane?
- Jau sakiau, grafe - tik tam, kad per visa tai btumte igelbtas.
Igelbtas i tokios vietos, kur nra jokios vilties, kur isigelbjimo
nra ir negali bti. Kas galt bti domiau u tok nuotyk?
- Na gerai, - tar T., - tai kodl tuomet js neisigelbjote? Juk
jums nukirto galv.
- Grafe, jau sakiau, kad tokie dalykai galt turti reikms,
jeigu biau koks nors id apvogs senatorius. Bet mans tai
absoliuiai neslogina, patikkite. Greiiau prieingai...
- Vadinasi, isigelbjimas - nebtis?
- Ir k js ia kalbate? Kokia nebtis? Kur js i viso j matte?
Kad nebtum, reikia bti, maa to, dar reikia pripaiyti prie
bties dalelyt ne. Pamstykite, k ta nebtis itinka?
- T, kurio nra... Pala pala... Prisimenu, iapajevas sak... Sun
kiausiai suvokiama Dievo savyb yra ta, kad Dievo nra. Tada pa
maniau, kad tai pretenzingas sofizmas, o dabar, regis, pradedu... Tai
kas tada yra isigelbjimas?
318

- Isigelbjimo problema i tikrj yra nereali, grafe. Ji gimsta

menamai asmenybei, kai prot apima mstymo kartlig. Tokios
pat menamos asmenybs gimsta ir inyksta daugyb kart per die
n. Jos vis laik kitokios. Ir jeigu tokiai asmenybei netrukdysi, po
mirksnio kito ji amiams save pamir. O be jos, gelbti daugiau n
ra k. Kaip tik tam nervingam fantomui numaldyti ir igalvoti visi
pasaulio dvasiniai mokymai.
- Galbt, - msliai sumurmjo T. - Tai bent jau paaikina,
kodl isigelbjimo problema taip maai rpi valstietijos masms.
Bet tokiu atveju js prietaraujate pats sau. K tuomet nori igelbti
galutinis autorius?
Solovjovas ypteljo.
- Jus. Ir daugiau neklausinkite - kaip, kodl ir kam. Js tai su
prasite, kai sutiksite j. Js prijote rib, u kurios baigiasi odiai.
Likusi kelio dal privalote nueiti vienas. Liko nebedaug.
T. atsiduso.
- K gi, - tar. - Tarkim, noriau jumis patikti. K turiau
daryti?
- Js tai jau inote. Suraskite Optos Vienuolyn. Tik neklau
sinkite atsitiktini moni, kaip j pasiekti. Iekokite savo viduje.
- Manote, jis ten atsiras?
- Jis ten visada buvo, - ypteljo Solovjovas. - Kaip tik jame at
siranda visa kita. Tiesiog niekada neatkreipte tai dmesio. Buvote
per daug usims susiaudymais ir supaprastjimu...
Koridoriuje sugirgdjo rakinamos grotos ir pasigirdo kaustyt
bat ingsniai. Paskui atsklido balsai.
- Po velni, - nusikeik Solovjovas. - Regis, Arielis pareng
jums staigmen, gantinai nemaloni. Dabar negaikite n aki
mirkos. Visk galima isprsti labai greitai, ir js beveik inote
kaip...
- Kas per staigmena?
- etasis elementas, - paaikino Solovjovas. - Pamenate, jis
kalbjo apie realist, kur pasamd nepaisydami krizs? Jums ban
dys pateikti pasilym, kurio itin sunku atsisakyti. i pagund
veikia tik nedaugelis. Bet js, esu tikras, gebsite, nes...
319

ia pasigirdo beldimas duris ir Solovjovo siluetas ikart uge

so - lyg bt isijungs slaptas viesos altinis, kuris dar j mato
m.
Paskui T. pabudo.

XXVI
Atmerks akis, Tolstojus pakl galv.
Turjo praeiti kelios akimirkos, kol jis suprato, kad sdi prie sta
lo savo darbo kabinete. Prie j ant alios gelumbs guljo prirayt
lap snis; i rankos ikritusi plunksna paliko ant vieno i lap
ilg pusapval juodul, kuris, regis, turjo kak bendra su k tik
pasibaigusiu sapnu. Ir dar ant stalo guljo balta laikos pirtin, taip
pat susijusi su sapnu, ir net labai susijusi.
Tolstojus pavelg pro lang. Ten buvo vasaros vakaras - gli
klombos, besileidiantis link tvenkinio sodas ir em kasti stul
pai su virvmis milino ingsniams aisti194. Aplink vien i t
stulp, vis ipsdamas andus, be garso lakst trumpai kirptas ber
niukas ilgais pilkais markiniais.
Tolstojus nuleido akis. Ant palangs guljo batsiuvio nagiai. Po
langu stovjo medin d su kurpaliais ir odos nuopjovomis. Vis
kas aplink atrod kaip anksiau.
Kur laik jis rauk antakius, kol galop prisimin.
Sapnavau, kad raau roman... Taip, tikrai. Kakok absoliuiai
beprotik roman, kur veik velionis Dostojevskis. Ir a pats... Vis
dlto netiktinai rykus ir keistas sapnas, beveik itisas gyveni
mas, fantastinis ir juokingas... Pala. Bet ar tikrai a pats raiau t
roman? Ne, regis, a pats buvau romanas, kur ra... Arba ir viena,
ir kita vienu metu...
194 Milino ingsniai - senovinis rus liaudies aidimas per kalendorines pa
vasario ir vasaros ventes, muges, vietos jaunimo vakarones. aidjai sukasi
ratu virvmis aplink stulp ir stengiasi paliesti prieais esant asmen. Taigi
visi bga vienas nuo kito darydami milino ingsnius.

320

 duris ir vl pasibeld.
- Levai Nikolajeviiau, - i koridoriaus paauk liokajaus bal
sas. - Visi susirinko piet. Teiksits ateiti?
- Taip, ateisiu, - atsiliep Tolstojus. - Perduok, kad atsipraau,
tegu pradeda be mans. Ateisiu po deimties minui ir tik igerti
arbatos.
Nutilus ingsniams koridoriuje, Tolstojus padjo galv ant ran
kos ir sitais tokia poza, kokia j numarino miegas, - jis inojo,
kad taip galima prisiminti pamirtas sapno detales. Kiek pasdjo
visikai nejuddamas, tada pam plunksn, pada j raalin ir
ura:
Knopfas (?). igonas su lle. Solovjovas ir Olsufjevas. Kun. Ta
rakanova. Prozektorius195Brahmanas (?). Konfucijus. Vis svarbi
ausia, nepamirti - Opt. vienuolynas.
Paskui jis pakl rank prie krtins, dviem pirtais sum ant
jos kabant pakabut ir pakl prie aki.
Tai buvo miniatirin aukso knyga, iki puss nugramzdinta i
balto jaspio ipjautame gls iede, - ijo kakas panaaus varpel
neproporcingai didele erdimi. Ji kabjo ant auksins grandinls.
Daiktas buvo labai senas ir, nors pairti atrod patvarus, buvo
paymtas daugybe laiko enkl: {brai, nuoskil ir dmi. Tols
tojus nusiypsojo ir nepatikliai pakraip galv.
Atsistojs jis nueng laukiamj primenani patalp, kuri
nuo jo darbo stalo skyr knyg lentynos. Ten, ant apskrito stalo,
tarp stiklini dur sod ir alia klijuote mutos sofos, guljo koks
pus tuzino knyg vokiei, angl ir prancz kalbomis.
I sodo atsklido prislopintas riksmas. Tolstojus pavelg ten
link pro stiklines duris. Berniktis, kuris virve sukosi aplink stul
p, prarado pusiausvyr ir nuvirto ol. Tolstojus ypteljo, eng
prie prausykls ir pasilakst veid.
Jam engus valgomj, pokalbis prie stalo nuiuvo, o du
mons - i Indijos atvykusio sveio vertjas ir fonograf derinimo
195 Prozektorius (lot. prosector - atkirtjas, atpjovjas) - gydytojas, skrodiantis
lavonus.

321

specialistas - net band atsistoti, bet juos sulaik. Pats svetys i In

dijos, auktas idivs senis oranine chlamida ir medini karoli
roiniu, plaiai nusiypsojo. Tolstojus sumurmjo sveikinim,
linkteljo galva ir atsisdo savo viet.
Tai velnias, - paman jis, - ir vl pamirau jo vard... Svami...
ananda. O tai kas prie t anand, nepamenu. Regis, j galima
kreiptis tiesiog svamiu, pagal prasm kaip garbusis tve... Svar
biausia, nesunku atsiminti: svamis - benamis.
- Ai, svami, - tar nusikabindamas nuo krtins pakabut
ir tiesdamas j indui, - bet as, regis, per senas tokiems eksperimen
tams.
Vertjas kakodl itin ilgai vert i paprast mint - indas per
t laik spjo atidiai apirti pakabut ir pasikabinti ant kaklo
vir medini karoli. Jo veide irykjo velnus susirpinimas.
- Ir visai jokio poveikio? - paklaus.
Tolstojus paglost barzd galvodamas, kaip ia atsakius.
- Ne, - utikrino jis, - poveikis, be jokios abejons, buvo. Tur
bt n karto gyvenime nesu sapnavs tokio beprotiko, ilgo ir,
svarbiausia, labai panaaus realyb sapno. Ir tam sunku sugalvoti
tikrovik paaikinim, nebent po ms pokalbio biau itin pasi
rengs stebukliniams potyriams. Nors buvau skeptikai nusiteiks.
Net neinau... Bet man sunku patikti, kad regjau ateit. Tai buvo
kakoks keistas kratinys i to, k atpastu, ir visiko absurdo.
- O galtumte tiksliau? - toliau domjosi indas.
Tolstojus sipyl arbatos puodel pieno ir gurkteljo. Tada
pakl akis sekretori ertkov.
- Js, mielasis, neurainkite ito pokalbio, - kaltai papra. Velniai ino kas.
ertkovas vo pastebimai ypteljo. Tolstojus atsigr ind taip, kad galt vienu metu stebti ir j, ir vertj.
- Gerai, - tar, - papasakosiu. Sapnavau, kad esu knygos vei
kjas. Mane kr i karto keli mons, atsakantys niekai. Ir teks
tas, kur jie ra, tapdavo mano pasauliu ir mano gyvenimu. Vis
dlto tame pasaulyje gyveno ir man pastam asmen. Kai kurie
i j net sdi prie ito stalo...
322

Tolstojus atsisuko fonograf derinimo specialist:

- tai js, pone Knopfai, tame sapne buvote negailestingas u
dikas, audte mane i revolverio.
Knopfas ibalo, pakl Tolstoj bespalves akis ir prispaud
platak prie krtins, lyg bandydamas ten uiuopti mygtuk, ku
riuo galt ijungti save amiams.
- Tikriausiai ir apie mane koki lyktyn sapnavai, - linksmai
subruzdo Sofija Andrejevna, - argi ne taip, Liova?
Tolstojus papurt galv.
- Tavs iviso nebuvo, - atsak jis. - Buvo tavo biiul Tarakano
va. Vaiino mane specialiai pagaminta lydeka. Ir dar buvo igonas
Mladiius.
Sofija Andrejevna linkteljo.
- Loiko Mladiius, - paaikino kitiems, - buvo igon choro
kapeldineris196, Liova j gerai painojo. Galinas ir nuostabiai dai
nuoja pritariant gitarai - Liovai kaskart tvenkiasi aaros. Buvo atva
iavs pas mus sveius. Ir kart ipra i ms italik ll - juod
pajac i marionei teatro. Ir kuo j ta ll suavjo, nesuprantu.
Staiai simyljo j. Padovanok ll, - sako, - atsilyginsiu, jei ne
iame pasaulyje, tai kitame. O jei nedovanosi, lsiu nakt, pavogsiu
ir raudon gaid paleisiu... Juokavo, inoma.
- Juokavo, juokavo, - msliai pakartojo Tolstojus. - Ll buvo.
Ir dar buvo... Olsufjevas, bet kokiu pavidalu! Dl Dievo meils, nu
siraminkite, gal js pasidarte beveik ilkinis!
Pastarieji odiai buvo skirti Knopfui, kuris taip ir liko sdti
iverts i siaubo akis ir prispauds prie krtins deln.
Prie stalo stojo tyla, kuri drumst tik peili ir akui skimb
iojimas. Indas pasilenk prie vertjo ir pasiteiravo:
- Sakykit, o sapne js nepastebjote paties amuleto?
Tolstojus trumpam susimst.
- Maiau. Jo viduje, regis, buvo kakoks auksinis inkliuzas,
kuriame irykjo ventas tekstas, kakodl egiptietikas. Vliau,
196 Kapeldineris (vok. Kapelldiener) - seniau teatro ar koncertins staigos tar
nautojas, tikrinantis lankytoj bilietus, irintis tvarkos.

323

kitoje sapno dalyje, j ivert - ir pasirod, kad jame yra kakokio

senovs dievo vardas. Beje, i jo jokios praktins naudos.
- Kaip domu, Liova, - pliaukteljo delnais Sofija Andrejevna. - Ir ko gi nesakai? Ir koks gi buvo dievo vardas?
- Tiksliai neprisimenu, - nuts Tolstojus. - Keturios raids,
dl kuri niekas nebuvo visikai tikras. Bet amulet, - jis atsisuko
ind, - sapne kakas band i mans atimti. Ir net norjo dl to u
muti. O paskiau, - Tolstojus atsisuko Knopf, - dl jo nuud jus.
Knopfas, kuris taip ir nepajg atplti delno nuo irdies,
umerk akis ir linkteljo, tarsi priimdamas tai, kas vyko, kaip
pelnyt bausm.
- Sakykite, o kas buvo tie raytojai? - pasidomjo ertkovas. Tie keli mons, kurie jus isigalvojo?
Tolstojus sribteljo arbatos.
- Kakokie tamss sukiai, - atsak. - Svarbiausias vardu Arielis. Ten pas juos vien roman kurpia itisa artel.
- Kakas panaaus brime197? - pasitikslino ertkovas.
- Ne, - atov Tolstojus, - kur kas blogiau. Ten knygas rao
taip, kaip ms valstieiai peni parduoti skirtas kiaules. Ir tokio ro
mano personaas buvau a. Be kita ko, vienu metu net pats j raiau.
Be to, paius absurdikiausius ir netikrovikus gabalus. Tam apsi
maudavau ant rankos balt pirtin. Pirtin kuo realiausia, guli
ant mano stalo, ir a i tikro kartais j usimaunu, kai raau, nes
ant rankos nuospaudos. Ir dar girdjau begal nesuprantam nauj
odi. Buvo labai juoking.
- Vadinasi, js vis dlto matte ateit, - prabilo indas. - Nors
ir per toki keist prizm. Nes, kiek suprantu, js regjime buvo
element, kuri niekaip nemanoma susieti su js kasdiene patir
timi.
- Taip taip, buvo, ir labai daug, - patvirtino Tolstojus. - Ypa
kai ivydau Dostojevsk su karo kirviu. tai ten tai jau prasidjo
197 Brime (pranc. bouts rims - rimuoti galai), lit. aidimas - eilratis, kurio
rimai autoriui (daniausiai keliems autoriams i karto) i anksto pateikiami
kaip krybins uduoties slyga.

324

tikr tikriausias komaras. Gyvi numirliai Peterburgo gatvse, ar

ino didumo nevankybs ant sien... mons, siurbiantys vienas
kito sielas, kad gaut komercinio pelno, be to, net ne sau, o tiems,
kurie juos ito moko.
- Apokalips, - atsiduso Sofija Andrejevna.
- Ties sakant, ir dabar dedasi kakas panaaus, - ts Tolsto
jus. - Daugeliui nerpi klausimas, kaip gyventi, kam tarnauti, k
liudyti, o tai, kaip laimti priz, kaip pralobti... Nuo ia iki Arielio vienas ingsnis.
- Tu daug galvoji apie tai, - tar Sofija Andrejevna. - tai ir pa
sivaideno.
- Ir taip gali bti, - sutiko Tolstojus. - Beje, Dostojevskis nuolat
citavo Konfucij. Kaip tik tas vietas, kurias neseniai panorau vl
perskaityti.
- Js sakte Arielis, Levai Nikolajeviiau? - tyliai pasitikslino
ertkovas.
- Taip.
- is vardas, kiek man inoma, reikia Dievo Levas.
- Ak, Liova, - pritar Sofija Andrejevna. - Arieliu veikiausiai tu
pats ir buvai. Patsai didiausias Levas i vis.
- A gi jau aikinau, kad romane buvau tik paprastas perso
naas. O jis - mano autorius.
- Bet juk tu visada sakei, Liova, kad kai raai, neivengiamai su
sitapatini su veikju, - ts Sofija Andrejevna. - Ir kad kitaip i viso
nemanoma sukurti groini tekst.
Tolstojus, tuo metu bandantis nuleisti stiklin arbatin auk
tel, apmir.
- Kas tau, Liova? Uspringai?
- Ne, - tar Tolstojus ir nusijuok. - Sapne man bt labai pra
vertusi i mintis. Kaip tik taip, aha... Autorius turi apsimesti veikju,
kad tasai atsirast... tai kur j galima suiupti... Tada aiku, kam
gelbti veikj. Ir kur iekoti Dievo. Ir kam mylti kit mog, kai
is kenia, - juk tai berib aminyb, kuri save pamiro, nusimin
ir verkia...
- Kakaip chaotikai kalbi, - sudrausmino Sofija Andrejevna.
325

- Nesvarbu, - atsak Tolstojus, - ia a tik iaip sau, balsu ms

tau. domiai sulipdytas mogus. Kas i krikioni nra svajojs,
kaip jis bt tarnavs Kristui, jei Tiberijaus laikais bt gyvens
Palestinoje. O tikrovje padti keliaujaniam Dievui labai paprasta,
ir toki galimyb turi kiekvienas - reikia tik apsivalgyti aplinkui
ir pamatyti, kam i alia esanij bloga.
- Taip dar chaotikiau.
Tolstojus gurkteljo arbatos.
- Tau bus domu kas kita - a juk siminiau to Arielio pavard.
Jis buvo vardu Arielis Edmundoviius Brahmanas.
- Brahmanas? - paantrino Sofija Andrejevna. - Prisimenu tok.
Prozektorius, kur sutikome Odesoje, ar ne?
- Taip, btent. lik198. Tik tas, kur sapnavau, n kiek nebuvo
panaus j, - tar Tolstojus.
- Kas per Brahmanas? - sukluso ertkovas.
- Keliaudami per Odses, - paaikino Sofija Andrejevna, viebutyje turjome itin keist kaimyn - pon i Varuvos. Jis k
sinosi pavogti Liovos lik, kuri jam padovanojo vietos ydai. Be
to, jis visikai neturjo vagies patirties, tai i karto tapo aiku, nes
j sugavo viebuio patarnautojai. Jau ketino kviesti andar, bet jis
parpuol ant keli, apsiverk ir prisipaino, kad norjs tik pasiimti
kok nors niekut kaip atminim apie did mog. Sako: Mano
mona nia, tai a vaikeliams ant galvos t lik dsiu, gal ir i j
raytojai iaugs.
Kai vertjas baig i ilg fraz, indas paklaus:
- Ir kuo viskas baigsi?
- Liova silinksmino, - ts Sofija Andrejevna. - Padovanojo
jam t lik ir net igr su juo degtins. Tik, sako, ne lik ia es
m...
Sdintieji prie stalo nusijuok.
- Matai, Liova, isipild, - tar Sofija Andrejevna, - nors ir sap
ne. Galbt tai buvo ano Brahmano snus ar vaikaitis. Arba ivis
provaikaitis.
198 lik - maa kepur be snapelio (ppr. yd), abauda.

326

- Js nesuprasi, - numojo ranka Tolstojus. - ertkovas sako,

kad Arielis - tai a pats, o tu manai, kad tai lik pavogusio prozek
toriaus vaikaitis. Be kita ko, sapne jis veik su bendrais, kuri Ode
soje tai jau tikrai nebuvau sutiks.
Jis atsigr ind.
- Tai kas vis dlto tai per amuletas?
- Jis vadinasi Gyvenimo Knyga, - prabilo indas, darydamas
pauzes, kad suspt vertjas. - Kur ir kada jis pagamintas, neaiku,
bet jau daug imtmei jis kaip brangenyb perduodamas i kartos
kart. Manoma, kad j pasikabinus ant kaklo ir usndus sapnuo
jasi pranaiki sapnai.
- Kur j gavote?
- Gavau j dovan i savo mokytojo, o is - i savojo. Jie tikjo,
kad i auksin knyga leidia pavelgti ateit. Taiau ta ateitis visada
pasirodo per proto, kuris j iri, prizm. Todl tas reginys nei
vengiamai utertas - arba, tiksliau tariant, nulemtas asmenins
iriniojo patirties. Tarkime, jei js kavaleristas, tai veikiausiai
ir ivysite kavalerijos ateit. Taigi js sapne gali pasirodyti ugn
spjaudantys geleiniai irgai. Tok atvej prisimenu...
- O jeigu js Levas, raantis knygas, - ts Tolstojus, - tai jus
suplys gabalus pamiusio prozektoriaus palikuonys, nes is sva
jojs, kad jo atalos atsidt literatrai.
Vertjas ilgai aikino odi aism, susijus su Arielio ir Levo
vardais. Paskui Tolstojus susimsts tar:
- Kai kurios bsimo pasaulio detals... Kaip ia pasakius, jos
buvo visikai aikios ir derjo sapne, bet dabar neteko bet kokios
prasms. A net negaliu j kaip reikiant prisiminti. Panaiai, lyg sap
ne jums bt arab kalba iaikin, kokiu principu veikia fonogra
fas, ir js btumt visk suprats, bet atsibuds nieko negaltumt
prisiminti.
- Tai geriausias rodymas, - siterp indas, - kad bandymas pa
vyko.
Tolstojus gteljo peiais.
Prie stalo stojo tyla. Pasinaudojs proga, Knopfas atsikrenkt
ir delikaiai tar:
327

- Levai Nikolajeviiau! A dar kart noriau atsiprayti dl to

nesusipratimo...
Aplink stal pasigirdo krizenimas.
- ...ir praneti, - didvyrikai ts Knopfas, - kad fonografas da
bar veikia ir bus jungtas, kai tik teiksits sakyti.
- Tai a turiau atsiprayti dl nesusipratimo, - paprietaravo
Tolstojus. - Labai jums ai, pone Knopfai... Hm. Net kakaip keis
ta matyti jus be revolverio.
- Liova, tu galutinai j sutrikdysi, - nibteljo Sofija Andrejevna.
Bet Tolstojus jau buvo atsisuks ind.
- Atmetus visas beprotikas detales, - tar, - esu priverstas
pripainti, kad is sapnas i ties tam tikra prasme... Taip sakant,
siejasi su senomis mano mintimis... Su daugeliu mano mini.
Taiau, savaime suprantama, a netikiu, kad tokiu bdu manoma
pamatyti ateit.
- Tas amuletas leidia ivysti ties, - atsak indas. - O ateitis ir
praeitis - tiktai dalis tiesos.
- Negaliau pasigirti, kad maiau ties.
- Atliekant tok eksperiment, ji gali bti paslpta arba sumai
yta su nesmonm, - paaikino indas. - Kaip saul danguje - kar
tais j dengia debesys, bet jos buvimas nekelia abejoni.
- Tikrai, sapne man daug kart ikilo klausimas, kas yra tie
sa, - sutiko Tolstojus. - Bet atsakymo j a taip ir negavau.
- Tuomet eksperimentas tsis toliau, - tar indas. - Kart prasi
djs, jis btinai tsiasi iki galo.
Tolstojus ypteljo.
- ia mes stojame ant netvirto pagrindo. Js norite mane ti
kinti, kad vyko stebuklas. Bet tiesa ir stebuklas, mano giliu sitiki
nimu, - du nesuderinami dalykai. Kai pereinama prie kalb apie
visokius prisiklimus, transformacijas ir kitus dalykus, reikia t
pai akimirk pasitikrinti, ar vietoje js pinigin. Atkreipkite d
mes, juk tie religiniai stebuklai visad kakokie pasigailtini, bana
ls - arba ikona aaroja aliejumi, arba, pavyzdiui, lubas abiem
kojom pradeda lubuoti tik viena, arba demonai kuriam laikui per
sikelia i vienos kiauli bandos kit...
328

- Liova, - priekaitingai tar Sofija Andrejevna.

- Js materialistas? - paklaus indas.
- Jokiu bdu, - utikrino Tolstojus. - A kaip tik manau, kad
nra baisesnio paklydimo u materialist pasaulir. Taiau ne
galiu pasakyti, kad visikai priimu kuri nors vien religin dok
trin.
- Js tikite Diev?
- inoma.
- O sutinkate su tuo, kad mogus - tai jo siknijimas?
Tolstojus prunkteljo. ertkovas atsisuko vertj ir tar:
- Jis juokiasi todl, kad prie dvi dienas kaip tik apie tai ir kalb
joms. Ir Levas Nikolajeviius puikiai, mano nuomone, suformula
vo atsakym. Jis sak taip: mogus laiko save Dievu, ir jis teisus, nes
Dievas jame yra. Laiko save kiaule - taip pat teisus, nes kiaul taip
pat jame yra. Bet mogus labai klysta, kai laiko savo vidin kiaul
Dievu.
Iklauss iki galo vertim, indas labai rimtai linkteljo ir
paklaus:
- Js tikite reinkarnacija?
- A manau, - atsak Tolstojus, - kad paviens asmenybs eg
zistencija - tai viena i nuolat tobuljanios gyvybs aminojo gy
venimo fazi. Ir tos formos tokios artimos, kad mogaus niekada
neapleidia miglotas prajusio bvio atsiminimas. Gal todl ir kal
bama apie siel persiknijim. Taiau, kad ir kaip bt, mirtis nra
baisi - tai tik persiklimas. Pasaulis yra vienis. Jame yra tik vienas
stebuklas - gyvyb.
- Sutinku, - tar indas, kai vertjas baig versti. - Vienintelis
tikras stebuklas - mes patys. Todl neketinu js tikinti, kad jums
nutiko stebuklas. Prieingai, mano akimis, toks potyris i viso ne
turi nieko neprasta.
Tolstojus ypteljo.
- Gerai, jeigu taip. Vadinasi, js manote, kad a kada nors su
sapnuosiu t sapn iki galo?
- Taip, - patvirtino indas, - btinai. Ir amuleto jums jau ne
reiks.
329

Stojo tyla, kuria pasinaudojo tarpduryje idygs liokajus.

- Atvyko nauj svei, - prane jis.
- Kas ten? - paklaus Sofija Andrejevna.
- Du isilavin darbininkai, - ironikai prisistat engs pas
kui liokaj Tolstojaus snus Dmitrijus Lvoviius, - ir dar mergait
kursante. Regis, i nihilist: trumpai apsikirpusi, liepsnaplauk ir
rko papiros. Graut.
- Na tai, - isiiep ertkovas, - ir vl prays pinig revolve
riams.
- A ir vl neduosiu, - atr Tolstojus. - O it mergait imokysim nerkyt. Pasikviesime j pasivaikioti kokius atuonis vars
tus, ji tuoj savo pachitosas199pamir...
- Ak, Liova, - pliaukteljo delnais Sofija Andrejevna, - ir kodl
gi tu niekini bet kok moters sielos judes link emancipacijos?
Tolstojus nusijuok.
- Kai moterys pradeda samprotauti apie emancipacij, - tar
stebdamas ind, - a visuomet prisimenu Epiktet. Jis ra, kad
romiets nesiskyr su Platono veikalu Valstyb, nes jame Platonas
propagavo mon bendrum. Deja, jos ne visai aikiai suprato kitas
knygos idjas. Emancipacija... Ir kam? Isinuoginti iki juosmens ir
vaiuoti pokyl. Tai js galite ir dabar.
- Ai, Liova, - kritoliniu balseliu atrm Sofija Andrejevna, kad iandien bent jau nereikalauji, kad vilkiausi sarafan, apsiauiau vyas ir keliauiau prie ups velti lugto.
- Tau tikrai labai nepakenkt, - atkirto Tolstojus, stodamas i
u stalo, - bet juk tu nesugebsi. Tai tau ne openo preliudai.
Pastebjs, kad kiti sveiai taip pat m kilti i u stalo, jis pridr:
- Maldauju, nesivarginkite. Paliksiu jus iki vakariens - turiu
parayti por laik...
Jis atsisuko ind.
- O ryt ryt, jei pageidausite, aprodysiu jums savo mokykl
valstiei vaikams.
- Tai bus labai domu, - mandagiai atsak svetys.
199 Pachitosa (isp. pajitos - apeliai) - plonas papirosas.

330

Grs kabinet, Tolstojus usirakino ir atsisdo prie stalo.

Truput m miegas, bet tas silpnumas buvo keistai malonus. Tai
domu, - paman, - ar dabar usnds susapnuoiau tsin?
Padjo sunertas rankas ant stalo ir nuleido ant j galv, sikurdamas ta paia poza, kokia atsipeikjo prie pietus. Vis dlto, nepai
sant mieguistumo, tikras miegas jo nem. Tolstojus kelissyk usi
merk ir vl atsimerk, kol staiga pastebjo, kad nuo sienos - i tos
vietos, kur visada kabjo Feto ir openhauerio portretai, - j iro
nikai spokso Napoleonas Treiasis, pasikais ermuonli man
tij su keistu ordinu, primenaniu penkiakamp Maltos kryi.
Pala pala, - topteljo jam, - bet juk a jau miegu...
Maa to, pasirod, kad jis gali irti neatmerkdamas aki, be
to, visas puses: jis mat ant spintos kabanius drabuius, dalg be
koto ir savo apskrit minkt skrybl. Kartu jis kakokiu bdu
gebjo matyti kitame kampe stovinias lazdas, skirtas pasivaik
iojimams. Taiau, nepaisant it pastam kasdiens buities de
tali, kambarys akivaizdiai negaljo bti jo kabinetas, nes jame
nebuvo lang.
it kambar jau esu mats, - prisimin Tolstojus, - tik jis buvo
truput kitoks... A jame kaip tik ir bandiau pats rayti save... Ar
taip nepabandius dar kart? Reikia imti ir baigti it reikal, kol
Arielis Egipte...
Negaldamas atsistebti, kaip lengvai ir sklandiai pavyksta
kiekvienas veiksmas, Tolstojus pam nuo stalo balt laikos pirti
n, usimov j, pakl plunksn, pada raalin ir surait popie
riuje akimirksniu gimusi fraz:
Durys atsilapojo ir kamer eng du andarai.

XXVII
Durys atsilapojo ir kamer eng du andarai - majoras Kudasovas ir nepastamas poruikas.
Majoras atrod auniai: jo ilgi sai buvo tirtai pridayti, an
dai nuskusti, ir i viso jis atrod taip, tarsi bt norjs vykti
331

pokyl, bet paskutin akimirk vis dlto ikaks tarnyb. J lydin

tis poruikas buvo dar visai jaunutis, bebarzdis, su sklastymu per
vidur galvos ir atidiomis vandeningomis akimis, kokios bna
ni kali ir apie Paryiaus mad raani urnalist akys.
Abu andarus neabejodamas galjai priskirti prie padorios
draugijos ir i tam tikro valdiko suakmenjimo j veiduose sprsti,
kad bsimas pokalbis jiems nemalonus.
Ir kodl tie andarai visada atrodo tokie prasikalt? - paman
T. - Ties sakant, domiau kas kita. tai dabar kas juos kuria? A
pats? Arielis? Ar ivis koks nors Gria Ovniukas? Pairsim...
- Miegojote, grafe? - paklaus Kudasovas. - Atleiskite, kad teko
paadinti.
- Gal veriau ikart prie reikalo, - r T.
- Kaip pageidausite. Ar inote, kokia bausm jums numatyta
u kunigaiktiens Tarakanovos ir j lydjusi asmen nuudym?
T. apsiniauk.
- Vargels a neudiau, - tar jis, - kaip tik prieingai. Ban
diau j apginti, taiau nespjau.
- Nuo ko js j gynte?
- Nuo Amazons indn, spjaudani unuodytomis strlmis.
Tai jie j praud. Nors koks nors Pobedonoscevas ir galt tvir
tinti, kad j nuud ateizmas.
- Apie velion oberprokuror pasikalbsime vliau, - nukirto
Kudasovas. - Kas per indnai?
- Nejaugi manote, kad buvau su jais pastamas? - sarkastikai
atrm klausim T. - Man nespjo j pristatyti.
- Ir kur jie iuo metu?
- Sudeg.
- Puiku... O andar pulkininko kn js nusprendte patikti
vandeniui kaip kontrast degintiniam laidojimui?
- Kokio pulkininko?
- Kur pasmaugte nuuds Tarakanov.
- Pasmaugiau? - kilsteljo antakius T. - A? Susimildami, a
tokiais dalykais neusiimu. Pasmaugiau... Na ir pasakte... Kita ver
tus, suprantu, kodl jus apniko tokios mintys. Vienu metu ities
332

vilkjau andaro kitel. Bet man j dav igonai, nes i ups ilipau
nuogutlis...
- O kaip pas jus atsirado sakvojaas su imperialais, aptiktas
Hotel dEuropejs kambaryje? Ar taip pat dav igonai, kai ili
pote i ups?
- Ne, - paprietaravo T., - man ilipus i ups, sakvojaas jau
buvo ant kranto. Manau, jis ten atsirado todl, kad ukabinau j ko
ja. O igonai ia niekuo dti. Tai buvo visai kita up, be to, ualusi.
- Taip taip, - sumurmjo Kudasovas. - Suprantu, nemanoma
dukart bristi t pai up...
- Ne, - sutiko T., - be to, tai ir geografiniu poiriu visikai kita
up. Stiksas.
Karininkai susivalg.
- Taigi, - meiliai paklaus Kudasovas, - jeigu teisingai jus su
prantu, bankininkas Kailis, kuriam priklaus sakvojaas, negebjo
forsuoti Stikso, o js gebjote?
T. linkteljo.
- Visikai taip, kaip js sakote. Kai js duomenys atitinka tik
rov, a pirmas pasirengs juos patvirtinti.
- Oberprokuroro Pobedonoscevo ir grups vienuoli nuudy
mas, manau, taip pat yra susijs su senovs Graikijos legendomis ir
mitais?
- Net nesivaizduojate, kaip stipriai, - atsak T. - Tik ne seno
vs Graikijos, o senovs Egipto. Ir tai anaiptol ne nuudymas, o
nelaimingas atsitikimas laikantis... ... nesiprieinimo blogiui
taktikos.
- Js dukart nesiprieinote naudodamas skeveldrines bom
bas, - siterp jaunasis andaras, - pirm kart - prie Kovrovo, o
vliau - oberprokuroro Pobedonoscevo bute Peterburge?
- Daugma taip, - sutiko T. - Regis, abu kartus viskas vyko kuo
siningiausiai. Prisimins nesigailiu.
andarai dar kart susivalg, taiau kart beveik linksmai.
- Na k gi, nra prasms be galo tsti io pokalbio, - tar Kuda
sovas. - Vaizdelis aikus.
- Visikai su jumis sutinku, - pritar poruikas.
333

- Mes net neprimename jums sekli, kuriuos praudte, - ts

Kudasovas, - k jau ia tokia smulkm bendrame balanse. Ojuk js,
grafe, jau daugel met einate iuo keliu. Dar amin atils minis
tro Dolgorukio laikais pas jus Jasnaja Polianoje buvo rengti slapti
ijimai ir laiptai, jei tekt susidurti su statymu, inom inom... O
naktimis sargyb eidavo tiek mogeli, kiek net kaljimo nesergsti... Jei tada btume jus sustabd, daug kas bt galj susiklostyti
kitaip... Bet dabar liga per daug uleista, kad galtum j gydyti.
Norisi tikti, kad js nuo pat pradi inojote, kas js laukia u
pasiksinim nuudyti car.
- Apie k js ia? - apstulbo T.
Kudasovas atidiai pavelg T. akis ir padjo ant stalo per pus
perlenkt popieriaus lap.
- is laikas js nepasiek, - tar. - Bet dabar js galite j per
skaityti.
T. pam popieri ir atlenk. Lapas buvo imargintas tvarkinga
lakia raysena:
Hotel cTEurope, grafui T.
Grafe,
prie susirinkim teiravots apie imperatori, paleidiant
dm, kitaip - iskleidiant god (jei dar prisimenate),
taiau aplinkybs susiklost taip, kad tkart nespjau jums
atsakytu Bandysiu idstyti tai laike.
ie odiai susij su sena istorija: kart kalbdamasis su
Dambonu Solovjovas tar, kad keturios tauriosios budizmo
tiesos200, taikomos iuolaikiniam mogui, turt skambti
kitaip nei prie du tkstanius met. Prisiginij irprisijuok,
jie dviese ura toki versij:
200 Budos suformuluotos keturios tauriosios tiesos sudaro budizmo doktrinos
pagrind: 1) yra kania; 2) yra kanios prieastis; 3) yra kanios veikimas;
4) yra kelias kaniai veikti.

334

1) gyvenimas yra nerimas

2) nerimo pagrind sudaro goda
3) godos nemanoma igodoti, manoma tik iskleisti
4) norint iskleisti god, reikia imperatoriaus
Ketvirtj taurij ties i pradi jie norjo urayti ki
taip - kad iskleistum god, surask t, kuris j godoja .
Taiau, kaip pastebjo Dambonas, iuolaikinis protas taip
iatrintas, kad neretai msto net tada, kai suvokiakad jo
nra.
Js klausiate, kas tas imperatorius ? Labai paprastai - tas,
kuris pastebi god, j iskleidia ir dingsta kartu su ja. Toks
metodas vadinamas imperatoriaus kiriu , ir a manau,
kad jam btinai atsiras vieta js nesiprieinimo arsenale.
Kirtis suduodamas ne tik godai, bet ir paiam imperatoriui,
kuris va drauge su goda: i esms jis ieina nespjs ateiti,
nes darbas jau baigtas.
Galima bt teigti, kad imperatorius- tai aktyviojo Skai
tytojo pavidalo reprezentantas. Jei norite - Autoriaus. Ta
iau skirtumas tarp Skaitytojo ir Autoriaus egzistuoja tik tol,
kol goda neiskleista, nes ir skaitytojas, ir autorius- tik
mintys. Kai a paklausiau Solovjovo, kas gi liks, kai nebebus
nei godos, nei imperatoriaus, jis paprastai atsak: Tu ir tavo
laisv.
ia gali kilti klausimas - k gi, ties sakant, Solovjovas va
dino odiu tu?Autorius, Tu ir Skaitytojas - taip jis su
prato Trejyb. Atrodo, kad tos trys svokos skiriasi. Taiau
tikrovje jos signalizuoja t pat, ir bjo i viso nieko nra.
Galimas daiktas, mano padrikas laikas sukelsjums mini.
Dabarjs, kad ir kaip bt, jau inote, kaip su jomis elgtis...
smile...
Js T. S.
P. S. Anekaperduoda linkjimus baisiam ddulei su barzda
335

- Negaliau pasigirti, kad mes iki galo perpratom it ifr, tar Kudasovas, - taiau esm akivaizdi. Kalbama apie planuojam
piktadaryst, kuria taikomasi imperatorikj person. Kada ir
kur js ketinote kirsti imperatoriui?
T. gteljo peiais.
- Iskleisdami god. Tai, regis, akivaizdu i laiko. Juk js jau
pasikalbjote su jo siuntja?
- Ji dingo i Peterburgo.
- Tik pamanykite, kaip apmaudu...
Kudasovas ypteljo.
- K nors i js ikvosti - jokios vilties, tai akivaizdu, - tar
jis. - Taiau kai kalbama apie pirmj imperijos asmen saugum,
mes laikoms kitos taktikos - nesiaikiname vis smulkmen ir
detali, o kertame patys. Visiems, kuriuos pajgiame pasiekti. Js
nepakenksite nei imperatoriui, nei dmai.
- Ketinate pasielgti su manimi taip pat, kaip su Solovjovu?
- Nra kitos ieities, - sksteljo rankomis Kudasovas. - Dova
noj jums gyvyb mirtinai rizikuotume. Be abejo, js nusipelnte
bti teisiamas. Taiau aukiausioji valdia nenori, kad tai ikilt
aiktn, nes tai tik padidins atskirt tarp valdanij sluoksnio ir
liaudies. Js tiesiog inyksite i publikos akiraio, ir tiek, grafe. Tik
kart jau nebeinersite kur nors Kovrove pasidabins pasmaugto
andaro munduru.
T. iojosi kak sakyti, taiau Kudasovas grakiai mosteljo
ranka, lyg ragindamas negaiti laiko tuiam teisinimuisi. Tada T.
usimet koj ant kojos, atkio barzd ir ididiai sispoksojo ka
meros kamp.
- Ir kaip ketinate mane udyti? - pasiteiravo.
- Js bsit suaudytas kieme.
- Kada?
- Nedelsiant.
- O a kakodl maniau, kad man nukirs galv, kaip Solovjo
vui... iriu, Arielis Edmundoviius vis labiau linksta minimaliz
m.
- Atsipraau? - sitemp Kudasovas.
336

- Tiek to, - atsiduso T. - Js vargu ar suprasite, taigi negaikime.

- Sakykite, - prabilo poruikas, - gal turite kok nor, kur ga
ltume ipildyti? Paskutin vali? Nortumte sutvarkyti turt?
Arba rayti tradicin atminimo ura? Ms specialistai perkels
j ant kameros sienos kuo tiksliausiai imituodami js raysen. i
noma, jei nekils problem dl cenzros.
- ia tai rimta mintis, - pagyr T. - Grau, kad valstyb rpinasi
kultra. sakykite man paduoti popieriaus ir raalo. Ir nauj vak,
ia tamsoka.
Kudasovas pamojo ir poruikas pasuko link dur.
- Ir dar, - pridr T. jam pavymui, - prayiau atneti stiklin
vandens. A noriu gerti.
Kol jaunojo andaro nebuvo, Kudasovas nepratar n odio i pradi studijavo raus ant sien, paskui msi atidiai tyrinti
grindis po savo kojomis. T. tik dabar pastebjo, kad jis su pentinais.
Ir kam andarui pentinai? - paman. - Pentinu kart ses
kliuds...201 domu, ar jis turi seser? Arba bent arkl? Kita vertus,
koks mano reikalas...
Prajus penkioms minutms poruikas gro su variniu padklu
rankose. Ant padklo buvo herbinio popieriaus krvel ir kance
liarijos raalin su plunksna. I paskos kamer eng kareivis su
stikline vandens vienoje rankoje ir degania vake kitoje. Poruikas
pastat padkl prieais T.; netrukus kareivis idealiai simetrikai
kair ir dein nuo padklo padjo ant stalo vak ir stiklin.
- O dabar palikite mane kuriam laikui vien, - papra T.
- Nemanoma, - tar poruikas, - raykite mums matant.
- Bent ketviriui valandos...
Kudasovas papurt galv.
- domu, ir ko js bijote? - nusistebjo T. - Kad nusiudysiu i
tuo padklu? Taigi jums bus maiau vargo ir sin rami... Taiau a
jums tokio palengvinimo nesuteiksiu, net nesitikkite... I ties, po
nai, palikite mane. Turiu susikaupti, o jums esant tai nemanoma...
Kudasovas su poruiku susivalg. Poruikas gteljo peiais.
201 Eilut i Kozmos Prutkovo eilraio.

337

- Gerai, turite ketvirt valandos, - tar Kudasovas ir m kalbti

kiek kaltu tonu. - Ir tai dar kas. Gavome js pastamos Aksinjos
Tolstajos-Olsufevos praym, kur perdav ms aukiausioji va
dovyb. Panau, kad ji turi labai rimt ryi... Taigi ji ketina ileisti
nauj knyg - Truputis sauls altoje nalje202. Ir pra, kad pa
teiktumte trump atsiliepim apie paskutin puslap, eilut ar dvi.
- Tegu pati rao mano vardu, - tar T. - Perduokite, kad leidau.
- Gerai, perduosiu, - linkteljo Kudasovas. - Bet bijau, kad
vargelei bus sunku k nors sugalvoti u jus, grafe, todl jinai ir
prao... Tiek to, ne mano reikalas.
Kai durys usidar, T. dirsteljo sien - ten, kur buvo Fedkos
Piatako atsisveikinimo raas.
Dabar inau, kur reikia iekoti tikrojo autoriaus, - paman
jis. - Jo nereikia iekoti. Jis staiai ia. Jis turi apsimesti manimi,
kad a atsirasiau. I tikrj, jei isiaikintum, nra jokio mans,
yra tik jis. Taiau tasai jis ir esu a. Ir taip kiaurai vis tarpin
optik - iki pat pradios ir pabaigos, Solovjovas tkstant kart tei
sus... Eternal mighty I am203, kaip senoje protestant psalmje.
Tik mano atveju eilut kiek pailgjo iki I am T. Bet T. ia nes
varbus. Svarbu tik I am. Nes I am gali bti ir be grafo T., o tai
grafo T. be ito I am negali bti. Kol mstau: I am T, a dirbu
pagalbiniu darbininku Arielio kontoroje. Bet kai nukerpu t mint
iki I am, ikart matau tikrj autori ir galutin skaitytoj. Ir dar
t vienintel prasm, kuri yra tame I ir visuose kituose odiuose
taip pat. Kaip paprasta...
Mstyti trukd linksmas poruiko balsas koridoriuje - jis kal
bjo kak greitai ir neaikaus.
Ieina tautologija: a esu tai, kas a esu. Ties sakant, tai, regis,
jau buvo kakokioje knygoje... Taiau kodl mane taip kyriai sten
202 HeMHoeo conua e xonobuoii eboee - nuoroda prancz raytojos ir drama
turges Fransuazos Sagan roman Truputis sauls altame vandenyje (1969),
rusikai veriama HeMuozo conua e xonobuou eobe. V. Pelevinas mgaujasi
odi eoba (vanduo) ir eboea (nal) sskambiu.
203 Aminasis galingasis a esu.

338

giasi tikinti, kad autori yra daug? Todl, kad autorius yra vienas...
Kodl mane taip kyriai skatina apsimesti pasaulio krju, silo balt
pirtin ir milinik raomj stal? Kad nesusiprotiau, jog a ir taip
esu jo krjas, cha cha cha... O tai vargas Arielis taip tvirtai tikjo
savo autoryste, kad niekada niekada nebesupras, kaip yra i tikrj...
I koridoriaus atsklido valus vyrikas daugiabalsis kvatoji
mas - poruikas veikiausiai baig anekdot.
Bet jeigu viskas btent taip, - paman T., - tai a be vargo gal
iau veikti Ariel... Tokia galimyb btinai turt bti numatyta.
Viskas, kas btina, turt bt tiesiog panosje... Taip. O kas mano
panosje?
Jis apvelg stal - herbinio popieriaus krvel, raalin su
plunksna, vandens stiklin ir vak.
O kas, jei...
T. usimerk, lyg bijodamas, kad k tik ovusi galv mintis taip
pat netiktai gali i jos ir pranykti. Jis kur laik barbeno pirtais
stal, ir tas barbenimas darsi vis tankesnis. Paskui nusijuok.
Taigi ne gali bti, o absoliuiai tikrai...
Durys prasivr ir kamer kyteljo Kudasovas. Jo akys deg
smalsumu.
- Pamirau pasakyti, grafe: jei pageidausite, mes turime opijaus
ekstrakto.
- Dkoju, - tar T. atsipeikjs. - Atleiskite man u nesantru
m. Tiesiog a supratau... odiu, man reikt dar poros minui.
andaro veide atsirado susirpinimo ir empatijos iraika.
- Laukiam, - linkteljo ir dingo u dur.
Tai k, - paman T., pajuts iurpok ir linksm azart. - Yra
tik vienas bdas visk patikrinti. ia ir dabar, ir n minute vliau...
Prisitrauks lap, jis pamerk plunksn raal ir stambiomis
raidmis ivediojo lapo vidury:
Arielis Edmundoviius Brahmanas
Pamsts apved vard punktyriniu apskritimu ir m rayti
iilgai linijos maytes raides. Visas, kokias tik gebjo prisiminti:
339

rusikas, graikikas, lotynikas, kelias senovs hebraj ir net ke

lias skandinavikas runas. Ra be jokios sistemos ar logikos - tie
siog br enklus, kurie patys iokdavo atmintyje, ir netrukus
demiurgo vardas atsidr spiralmis j alis tolstanio net ir autoriui
nesuprantamo ifro centre.
Nekelia abejoni, kad enkl eilikumas ir j prasm magi
joje visai nesvarbu, - mst T. - Kitaip galvoti reikia eisti dang
manant, kad jis taip pat usikrts biurokratine negalia, kaip ir
emikoji valdia. Bet kuris ukeikimas ar ritualas - tik bandymas
atkreipti save kakokios nematomos instancijos dmes, taiau jei
tvirtai inai, kad ta instancija yra tavyje, galima nustoti jaudintis
dl nieking neatitikim...
Paras raidi sekos gale graik omeg, T. padjo plunksn.
Na tai, - paman jis, - dabar ir suinosime, ar a drebantis
padaras, ar viesos spindulys tamsos karalystje...
Pakls prirayt lap, jis ketino kytelti j prie vaks, bet per
sigalvojo ir pasidjo ant stalo.
- Vis dlto veriau gerbti formalumus, - sunabdjo jis, - nes
pasakyta... Kakas tikrai turi bti pasakyta tuo klausimu. O svar
biausia a pamirau.
Pams plunksn, besiskleidianio raidi skurio deinje pri
ra od BXrB, o kairje - tok pat nesuprantam od ArHIf204,
kur kakodl rmino nelygiu penkiakampiu. Paskui nupie apa
ioje mai ir ura graikik od y&Te.
Atrodo, raoma taip, - pagalvojo. - Bt galima ir rusikai, bet
taip kabalistikiau... Dabar jau tikrai viskas.
Pakls lap, suvyniojo j ritin ir paliet vaks liepsnel. Po
pierius usideg. Sukiodamas lap ore, kad is sudegt ne perne
lyg greitai, T. sur j ugniai, paskui velniai perm puri pelen
mov ir leido iki galo sudegti paskutinei popieriaus skiautelei. Jo
rankoje liko susigarankiavs pilkai juodos spalvos ritinys, pa
naus ems suvirkint bero toies rat.
204 ArH - sutrumpinta senovs banytins slav kalbos odio arne for
ma. Plg. Azne Bomu, Agnus Dei (lot.) - Dievo Avinlis.

340

Supyls pelenus stiklin vandens, T. imai j pirtu. Stiklinje

susidar tolygus drumstas miinys.
Durys atsivr.
- Grafe, - tar majoras Kudasovas, - metas... Atsipraau, ir k
js darot? Nedrskite!
Jis puol prie T., taiau pirmiau, nei jis bt spjs sutrukdyti,
T. pakl stiklin prie lp ir velgdamas andarui tiesiai akis
dviem gurkniais imauk vis vanden.

XXVIII
Buvo vakaras. Arielis Edmundoviius Brahmanas k tik usiibi
no palubje lemp ir jau buvo beketins patraukti prie raomojo stalo,
ant kurio zirz Tiuringo maina ir garavo kava, kai kakas blyksteljo
prieais jo akis ir pasigirdo triukmingas elektros spragsjimas.
Arielis Edmundoviius iopteljo i nuostabos.
Vir stalo, statmenai vieiai prispausdint lap pluotui, kabo
jo sfera, panai didel oro balion perregimomis sienelmis. Jo vi
duje buvo grafas T. - tokiu paiu pavidalu, kaip j prastai vaizduoja:
su dviem revolveriais iilgai on ir iaudine skryble ant sprando.
Tik jis buvo visai maytis - aislinio mekiuko dydio - ir rankoje
laik mai su nesuprantamu graikiku odiu.
- Puikiai atrodote, Arieli Edmundoviiau, - pasisveikino T. Matyti, kad pailsjot.
Stojo tyla, kuri trikd tik alikikas reitatyvas, sklindantis i
pilk dui iilgai onini Tiuringo mainos sieneli:
Opa opa opa, kurva ta Europa, utat ana Frisk205 mums
parod pisk!
I tikrj Arielis atrod ne per geriausiai. Jis buvo baisiausiai
persigands ir net pro deg buvo matyti, kaip iblyko - beveik vi
sikai sisiurbusi mlyn po akimi i mlynos pasidar ydra.
205 Daininink ana Frisk - viena graiausi moter rus ou versle. Apie jos
romanus su ymybmis ir oligarchais nuolat rao Rusijos spauda.

341

- Kas ia dainuoja? - paklaus T.

- Pilkasis apmuitinimas, - paaikino Arielis, - ia tokia jau
nimo... Tai velnias... Ir kas ia dedasi? Kodl js ia?
- Regis, js niekada neatsiklausdavote, ar galima atsirasti mano
pasaulyje.
- Kaip js ia atsidrte?
- Labai paprastai, - atsak T. - Pasirodo, jus galima isikviesti
pabendrauti naudojant js paties ritual. Tai kur kas paprasiau,
nei maniau.
Arielis ingteljo prie sienos ir atsisdo ant siauruts sofos, ap
trauktos kakuo panaiu mlyn kats kail.
- Ir kaip jums scena Jasnaja Polianoje? - paklaus jis, bandy
damas susigrinti savitvard. - Pavyko, ar ne? Ypa gerai ijo tas
indas - tiesiog kaip gyvas. Reikt tik sugalvoti jam vard...
T. mosteljo pluot atspaud ant stalo.
- Glazruojate?
Arielis linkteljo.
- Tarpiniai taisymai, - tar. - Panteleimonas liep mesti lauk
vis Mitios meil, o vietoj jos radikaliai irykinti senol Fiodor
Kuzmii. Knyga bus dvasin, auditorijai nuo penkiolikos, todl
erotines scenas pakeiiame devyni vaigdui nutyljimo figra.
K tik pataisiau. O dabar alinsiu ir lam Dambon.
- Kodl?
- Taip patvark Panteleimonas. A, - sako, - tokio nebuvau u
saks. O ms metafizikas jam bakst sutart, kur rus kalba pa
rayta: sukurti praregjusio lamos paveiksl. Panteleimonas sako,
kad jis pas mus kakur ne ten praregjo. O metafizikas atauna: utai
kaip pridera. Tegu, sako, nors knygoje toks bus. odiu, liepta supa
prastinti budizmo linij. Atseit visas vadinamasis Tibeto budizmas tai bendras Centrins valgybos valdybos ir Anglijos valgybos
projektas. inoma, Panteleimonas - kvailys, nemoka sutari sudarint. Bet to lamos, iaip ar taip, visai negaila. O dl erotins linijos
skaudu - imet keturiasdeimt puslapi, ir dar koki! Visas stan
grias detales, ble. Dabar tame pasaulyje nebetursite k prie idinio
prisiminti. Vadinasi, be reikalo itvirkavot, cha cha cha.
342

- Jumis dtas per daug nesilinksminiau, - sausai atkirto T.

Arielio akyse ir vl mkteljo igstis. Jis nutais rimt min.
- Eilinis dievagriovos priepuolis?
- Argi js dievas? Jums net iki velnio toli.
- Tik prayiau nelipinti man etikei, - pasipiktino Arielis. Kad ir koks a biau, a - js autorius, ir js tai inote.
- Js - ne mano autorius. Js veikjas, manantis, kad esate au
torius. Bet knyg rao tikrasis autorius, kuris kuria jus pat.
- K gi, - sutiko Arielis, - galimas daiktas, tam tikra aukiausija
prasme viskas kaip tik taip ir yra. Bet a tokio autoriaus nepastu.
- O a pastu, - tar T.
- Ir kas gi jis?
T. ypteljo.
- A.
Arielis prunkteljo.
- Jums, regis, paliko spd skyrius apie balt pirtin, - tar. O mano poiriu, tai nuobodiausia knygos vieta. A apskritai ke
tinu j imesti paskutinkart taisydamas. Kartu su keiksmais.
- Abejoju, ar js dar spsite k nors imesti ar mesti.
Balionas, kuriame kabjo T., m leistis emyn kartu vis did
damas, kol T. pasiek normalaus mogaus g. Kai padai paliet
grindis, jis pasirod bestovs akis ak su Arieliu. Dabar kambar
perskyr lenkta skaidri siena - tarsi tarp T. ir Arielio bt pakibs
milinikas lis.
- Kaip js visa tai darote? - apdujo Arielis.
- Taip pat, kaip ir js anksiau. A kuriu js pasaul taip pat,
kaip js krte manj.
T. ities priekin rankas ir skaidrus lio pavidalo pavirius
tarp jo ir Arielio isitiesino, padalydamas kambar dvi lygias da
lis.
- Kas suteik jums gali?
T. ypteljo.
- Tokie pat kabalistai, kaip ir js, - atsak T. - Jie tiki, kad yra
dvideimt du krinijos spinduliai - ar penkiolika, nebeprisimenu.
Bet i tikrj tra tik vienas spindulys, kiaurai veriantis visa, kas
343

egzistuoja, ir visa, kas egzistuoja, ir yra jis. Tas, kuris rao Gyveni
mo Knyg, ir tas, kuris j skaito, ir tas, apie kur pasakoja ta Knyga.
Ir tas spindulys - a pats, nes a negaliu bti niekuo kitu. Visada juo
buvau ir aminai juo bsiu. Nejaugi manote, kad man reikalinga
dar kokia nors galia?
- e tau kad nori, - sarkastikai tar Arielis. - Aminai juo b
site. Vadinasi, js ir esate aminyb?
- A, - atsak T., - ar bet kuris kitas, kuris nori ja bti. Tik j
s pasaulyje ito labai maai kas trokta. Pavyzdiui, js. Juk js
nenorite bti aminybe. Js norite laikinai pabti dievu, kad kuo
greiiau iluptumte kredit.
Kol T. kalbjo, skaidri siena, skirianti j nuo Arielio, ir vl lin
ko, bet jau Arielio pusn, ir vien akimirk net apgaub j skaidria
pussfere. Keistu bdu toje pussferje atsidr ir kambarys, ir visi
baldai: raomasis stalas, Tiuringo maina su savo garso dutmis,
knyg lentynos ir kats sofa, ant kurios rymojo demiurgas.
Dabar T. supo tamsa, ir aplink j nieko nebuvo manoma ir
ti - matsi tik maias jo deinje rankoje.
- A - js krjas, grafe, - grsmingai sugriaud Arielis. - Ne
jaugi tuo abejojate?
- Prisiminkite, kaip atsiradote mano gyvenime, - neisigando
T. - Radau jus tamsiame podlyje kunigaiktiens Tarakanovos
baroje.
- Ir kas i to?
- Tai js atsiradote mano gyvenime, o ne a jsikiame. Ir koks,
po velni, js krjas, jei a buvau jau tada, kai js dar nebuvo?
Suderinkite su savo kabala...
Nuo t odi Arielio visata dar labiau susitrauk ir galutinai
susiskliaud burbul, pana t, kokiame pirmiau buvo pasi
rods pats T. Demiurgo kambarys tapo visai miniatirinis, bet jo
aisliniuose langeliuose dl keisto optinio efekto, kaip ir anksiau,
nelyginant vaigdi dulks buvo matyti tolimi elektros iburiai.
T. neinojo, k btent nuo savo sofos mato Arielis, bet is m
vis labiau nerimauti.
- K dabar darysite? - paklaus.
344

- Man regis, - tar T., - bt teisinga su jumis pasielgti taip,

kaip js norjote pasielgti su manimi, gerasis mogau. Ketinote pa
dti tak mano gyvenime. Vietoj jo padsiu tak jsikiame.
- Ketinate mane umuti?
- Ne, - atsak T. - A paprasiausiai pats ubaigsiu it knyg.
- Nenekkite niek. Tikrov ne tokia paprasta, kaip jums at
rodo. Bet kuri visata gyvena pagal tokius dsnius, pagal kuriuos ji
sukurta, nesvarbu, ar krjas to nori, ar nenori. Nemanoma baigti
knygos nesujungus vis siueto gal.
- Sutinku, - linkteljo T., - bet js pats sudarte man slygas
baigti it istorij.
- K js kalbate?
- Js ne itin kruoptus. Palikote u nugaros vien siuetin li
nij, kuri liko neirutuliota. Dabar man pakanka j tiesiog ubaigti.
- Nieko nesuprantu, - ilemeno iblyks Arielis.
- Js opuse yra motyvas, susijs su vardais. Pamenate, Suleimanas sak jums isiaikinti dl banyios legendos, ir js sumstte hermafrodit su kats galva? Pagal t legend durys Optos
Vienuolyn atsivers tada, kai hermafroditui bus paaukotas Didysis
Levas.
- Kokia puiki atmintis, - pagyr Arielis. - Ities aukos mes taip
ir nesudjome... Ir kas toliau?
- Viskas paprasta. Arielio vardas yra sudarytas i dviej odi:
Ari ir EI, tai reikia Viepaties Levas. Didysis Levas - tai ne
a, o js.
- A? - apstulbo Arielis.
T. linkteljo.
- Ai js seneliui kabalistui... Galiau tai pateikti kaip galu
tin rodym, kad autorius ne js, o a, bet argi turiau jums k
nors rodinti, Arieli Edmundoviiau?
Tuo laiku aplink Ariel susiglaudusi sfera susitrauk iki dvira
io rato dydio, o ant sofos rymantis demiurgas m panti
aislinio namelio gyventoj vaik parduotuvs vitrinoje. Taiau to
limj liepsneli spieiai miniatiriniuose jo kambario languose
bylojo, kad jo pasaulis vis dlto yra sudtingesnis.
345

Kakur ten, tarp t iburi, liko jgos ir liberalieji boktai,

Grigorijus Ovniukas ir Armnas Vagitoviius Makraudovas, sen
Izergil ir kavin Vogue, lidnasis Harlemo yd choras, Dosto
jevskio Peterburgas ant milinikos lyties, langas Europ Ukrai
nos pasienyje, pasaulin finans kriz ir pirmieji nedrss vilties
daigai, vadybininkas Suleimanas su savo saugos tarnyba, archi
mandritas Panteleimonas su savo nematomu dievu ir, inoma, rinkodarininkai, kas mirksn besirpinantys, kaip gudriau visa tai
pardavus visam tam...
Su Arieliu djosi kakas keista: jis susitrauk kartu su kamba
riu, bet netolygiai - taip, kad jo galva tapo per didel susitrauku
siam knui. Plauk aureol ant jos pasidar staiai milinika,
panai karius, ir Arielis ities dabar atrod panaus lit, tiktai
visai mayt.
Taiau jo balsas skambjo labai aikiai, kaip ir anksiau.
- Taip, - pritar jis, - domus pastebjimas. Man galv nebuvo
atj... Tik tai i kur js itrauksite hermafrodit kats galva?
- Visada neiojuosi, - atkirto T. - Nortumt pairti?
Ir jis pakl rank su maiu.
- Hates, - perskait Arielis. - Hates? Tai pragaras, ar ne?
- Ne, Hadas graikikai kitaip raoma. O odis gates reikia
kats. inojau, kad vertinsite kalambr. Js pats sukrte i
simboli grandin, Arieli Edmundoviiau. Taigi dabar nesiskskite,
kad ji usuko pas jus sveius...
Tardamas tuos odius T. kio rank mai ir itrauk i jo
miegst liepsnaplauk katin, nuo guljimo susiplojus vientis
mas, - prireik laiko, kol i jos isiskyr letenos, uodega ir knas.
Vliausiai atsimerk abejingos alios akys ir katinas miaukteljo.
Arielis isiviep.
- ia gi Olsufjevo katinas. Js per j bandte isikviesti mano dva
si, ir gantinai skmingai. Ir koks i jo, po velni, hermafroditas?
- Tik aproksimacija206, - sutiko T. - Katinas ne visai herma
206 Aproksimacija (lot. approximo - artju) - vien dydi (geom. objekt)
apytikslis reikimas kitais, paprastesniais.

346

froditas, o tik kastruotas beirdio eimininko. Betgi ir js, Arieli

Edmundoviiau, ne visai Didysis Levas. Tai tegu js netobulumai
atsveria vienas kit...
Ir T. paleido katin.
Arielis nepratar n odio, bet T. pasirod, kad jo plaukai at
sistojo piestu. Strykteljs nuo sofos, jis puol prie stalo, kur stovjo
Tiuringo maina.
Atrod taip, tarsi T. bt stebjs vaidinim miniatiriniame
lli teatre. vytinios mainos iotys usideg, jose irykjo plo
nyts teksto eiluts, ir Arielis msi ariai belsti per klavius, vis
atsigrdamas, kad irkt spausdinamus odius veid vir jo pa
kibusiam milinikam T.:
Taiau kai T. paband perkiti katin per rib, - klyk jis, paaikjo, kad tai nemanoma... Visai nemanoma! Katino letenos
sktriojosi alis per nelaid baliono paviri, kaip per arvuot
stikl, ir katinas pyks miauk, nesuprasdamas, kas dedasi...
Taiau tikrovje vyko visai kas kita.
Nukrits tams, katinas i pradi visai dingo i aki, o paskui
atsirado ties riba, kuri skyr T. pasaul nuo apvalios Arielio visa
tos. J, be jokios abejons, sudomino susitars padaras jos vidury.
Katinas sumiauk ir lengvai, tarsi jokios perregimos pertvaros n
nebt, liuokteljo vidun.
Tuo metu Arielis jau atoko nuo savo mainos ir pasislp po
stalu. T. pamat, kaip katinas letena apvert Tiuringo main, tada
visk udeng jo rusva nugara.
Tuomet vyko kakas lemtinga.
Pasigirdo panaus sprogusios padangos gars pokteljimas ir
sfera ugeso.
Tapo tamsu ir tylu.
Tyla tssi kelias ilgas akimirkas. Tokias ilgas, kad T. m atro
dyti, jog po to daugiau niekas niekada nebevyks. O tada pasigirdo
kurtinamas gergdesys - lyg kas bt pravrs sunkias akmenines
duris, kuri niekas imtus met nebuvo paliets.
Pai dur nesimat, bet kuo plaiau jos vrsi, tuo viesiau da
rsi aplink.
347

Buvo ankstyvas rytas. T. ivydo step, plytini visas puses ligi

pat horizonto, o vir io buvo matyti neryks melsvi siluetai - gal
kaln, gal debes, o gal fantastini stog.
Tiesiai prieais j stovjo arkliu kinkytas veimas.
Tai buvo paprasiausias valstieioveimas, kuriame buvo lygiai tiek
ieno, kiek reikjo, kad galtum patogiai ant jo sitaisyti. Arklys taip pat
buvo pats paprasiausias, vis dlto T. pasivaideno, kad jam jau kakaip
matyta ta pamius purpurin ugnis, kuria liepsnojo j atgrta akis.
T. lipo veim ir arklys neskubdamas nubidzeno laukus.
I pradi jis laik rankose vadias, bet vliau, suprats, kad arklys
pats eina, jas paleido ir isidrb iene.
Po truput darsi vis viesiau, galop tolumoje ilindo sauls
kratelis. Irykjo vir galvos kabantys debesys - jie buvo taip
auktai, kad atrod susting, akmeniniai, amini.
T. isitrauk i ieno varp ir sikio j tarp dant.
Vaikai mano, kad debesyse gyvena Dievas. Ir tai gryn gry
niausia tiesa. O tai domu, ar galvoja debesys? Tikriausiai jei msto,
tai j mintys labai trumputs. Ir k jau k, bet apie Diev savyje tai
jie tikrai negalvoja, nes tam reikia inoti labai jau daug odi...
Staiga T. pasirod, kad rugio varpos skonis kakoks keistas. Jis
isitrauk j i burnos ir atidiai apirjo. Taiau skalsi ant var
pos nebuvo n pdsako - varpa buvo absoliuiai vari. T. ypteljo.
Arklys, lyg pritardamas, linksmai nusiveng, maukteljo pats
sau uodega ir pasileido greiiau.
Viskas grta u paskutins ukardos. Debesys, vaikai, suau
gusieji ir a taip pat. Tai kas gi dabar ten vaiuoja? Kaip reta kvailas
klausimas, nors j ir mgsta uduoti visokie dvasios guru. Kas tai vardis, o ia - nei vardo, nei vietos. Viskas, k galima pama
tyti, - tai, kaip pasakyt jrininkas, prasiskyrusi bang putos u
laivagalio. Laikas ir erdv, kuriuos ventosios Trejybs Sergijevo
vienuolyno207rinkodarininkai sukurp liberalij ekist usaky
mu, kad stebima gstanio Arielio Edmundoviiaus Brahmano
207 ventosios Trejybs Sergijevo vienuolynas - didiausias vyr vienuolynas
Rusijoje, kurtas XIV a. ventojo Sergijaus Radoneskio.

348

vilgsnio nesiliaut palaimingai almjusi rinka. Juk viesa turi k

nors apviesti. Bet dabar metas namo...
- Tik pirmiau dert sugalvoti tiems namams pavadinim, staiga prabilo besigriodamas arklys.
- Tatai nemanoma, - atsiduso T. - Tai ir svarbiausia.
- Ir ko jau taip? - suniurnjo arklys. - Aprayti, galimas daik
tas, ir nemanoma. Bet sugalvoti pavadinim - kodl gi ne.
- Pavyzdiui?
- Manyiau, tai turt bti rusikas lotynikos kilms terminas.
Kad irykt, jog treioji Romos civilizacija yra pirmosios Romos
pdin. Tokiu bdu nudsim i karto du arielius edmundoviius:
ilaiysim jgos struktroms ir paspausime rank liberaliosioms...
Kaip jums odi junginys Optos Vienuolynas, grafe?
- O kur ia lotyn kalba?
- Kaip tai kur? odis Optos kils i lotyn kalbos veiksma
odio optare - rinktis, geisti. ia svarbiausia - konotacijos, su
sijusios su begaline galimybi seka. Na, o Vienuolynas - tai tu
tuma, kaip ia be jos. Kiek prasmi ia atsiveria...
- Kakodl nelabai, - siterp T.
- Kaipgi nelabai? - sieid arklys. - Jumis dtas... A dabar pa
okiau veime ir surikiau: Optos Vienuolynas, taip taip! Langas,
atidarytas i karto visas puses! Taip negali bti, bet taip yra...
Arklys kinkavo pasuks galv T., ir veimas m brti plat
lyg rat.
- Tas langas ir esu a, - ts jis, ybiodamas purpurine akimi. A ir esu ta vieta, kurioje egzistuoja visata, gyvenimas, mirtis, erd
v ir laikas, mano dabartinis knas ir vis kit spektaklio dalyvi
knai - nors, jeigu sigilini, jame i viso nieko nra...
- O pirt kirsim?
Arklys nusiveng.
- Bt visai puiku atsisveikinant, - meiliai tar. - Bus galima
pavadinti didiausio neveikimo aktu prie paskutins ukardos. Jei
norite inoti, k i tikrj manau...
- Su visu tuo pas iapajev.
Arklys net sustojo.
349

- Kodl pas iapajev?

- Jis kavaleristas, jam domu, k msto arklys.
- Tai kurgi a dabar j surasiu?
- Rasi, - atov T. - Kuo aikiausiai jauiu, kad bent ia Arielis
Edmundoviius buvo teisus: tai, k jis vadino realybe, btinai kur
nors ileis daigelius. Tai tegu iapajevas ir aikinasi su jais. Galbt
kalbsi ir dl to pirto. O dabar pirmyn...
Arklys nubidzeno priek, ir T. umerk akis.
Prieais j radosi pastama tamsa, kupina nematomos viesos,
kuri pasireik daugybe nepagaunam atspindi. N vien nega
ljai sutelkti dmesio ilgam - jis tuoj pat inykdavo, taiau jie visi
kartu paversdavo juodum kakuo kitu, nepanaiu nei tams, nei
vies. T. paman, kad tai ir yra vienatinis Dievo paveikslas, atsis
tas i dangaus tikrja to odio prasme, nes kiekvienas mogus nuo
kdikysts neiojasi j savyje. Ir ten, jei atidiai iri, yra visi atsa
kymai visus klausimus...
Pajuts kakok judjim, jis atmerk akis ir pamat liepsnaplauk katin - pasirodo, tas jau pavijo veim ir dabar tupi alia iene.
- Gal norit, grafe, padeklamuosiu eilrat? - grteljo ark
lys. - Man dingojasi, jis ders prie akimirkos nuotaikos.
- O kieno eilratis?
- Mano.
- Deklamuok, - tar T. - domu.
Arklys tyldamas eng dar kelis ingsnius, matyt, nordamas
atgauti kvap, o vliau progiesmiu pradjo:
Taip ami pabaigoje Viepats engia Trise
Sugiedot lemiai krinijos, baigusios savo cikl.
Muziejaus kapini kapins pradingsta dykrose,
Po amius trukusios praktikos tiesiogpanyra migl.
Senasis monijos prieasyijs pasiakot,
Staiga su skausmu supranta, kad neverta n mginti.
Kapins virsta eme, apaugusia ole.
Paskui inyksta visi, galjjas taip pavadinti.
350

Dein pamirta bus, kair inyks.

Nuo ia dl technini prieasi giesm nebesirutulioja.
Bet sugiedota pakankamai, ir tai, kas vliau nutiks,
Netelpa eilrat ir tik su savimi rimuojasi...
Suvoks, kad eilratis baigsi, T. pasak:
- Neblogai. Kaip arkliui net labai neblogai.
- Ai, - padkojo arklys. - A ia, teisyb pasakius, dl to, kad
ukarda jau netoli. Artja riba, u kurios... Ir i viso, jei autorius
dabar js, reikia nusprsti, kur bus paskutinis apvalgos takas.
- Taip, - sutiko T., - tai tiesa.
Jis pastebjo, kad vis dar mvi pirtin, - i jau nebe visai balta,
o iterliota ols syvais. Nusimov ir nusvied j alin.
Pirtin nukrito ol, ukliudydama stieb, kuriuo ropojo va
ballis ilgu aliu pilveliu po perregimais sparnais. Jis sustingo. Pas
kui suprats, kad pavojaus nra, rpliojo toliau. Netrukus jis pasiek
sauls dry, ir ant jo sparn irykjo vaivoryktinis suskaidytos
viesos tinklas.
Tada jis msi kako labai keisto: prisispaud pilveliu prie stie
bo, pakl galv ir m trinti vien kit priekines letenles. Atrod,
kad miniatirinis alias mogeliukas meldiasi saulei ikart dviem
poromis rank.
iuose veiksmuose veikiausiai nebuvo jokios prasms. O gal
vabalytis norjo tarti, kad jis visikai menkas, palyginti su tamsiai
raudonu sauls rutuliu, ir, inoma, jokiu bdu negali bti lygina
mas su ja. Bet tai kas keisiausia - ta milinika saul, kaip ir visa
kita pasaulyje, kakokiu stabiu bdu atsiranda ir inyksta mautlyiame padare, kuris kito sauls viesos sraute. Vadinasi, nema
noma pasakyti, kas i ties yra tas vabalytis, toji saul ir tas barzdo
tas mogus veime, kuris jau beveik dingo tolumoje, - nes bet kokie
odiai bt kvailyb, klaida ir sapnas. Ir visa tai buvo aiku i ke
turi letenli judjimo, i velnaus vjo iugdjimo olje ir net i
tylos, kuri stojo vjui nurimus.

351

IIEJIEBHH, BrncTopOneroBMH
PELEVIN, Viktor Olegovi
Pe76

t : [romanas] / Viktor Pelevin ; [i rus kalbos vert Irena Potaenko]. - Vilnius : Metodika, 2012. - 352 p.
ISBN 978-609-444-093-9
Grafas T. keliauja paslapting Optos Vienuolyn, bet daugyb
klii ir moni stengiasi sutrukdyti grafui pasiekti tiksl. Vis
dlto grafas T. - ne paprastas keliautojas, jis tikras kovos men i
novas, pasirengs nugalti net paslaptingiausias jgas. Taiau neti
ktai grafas T. sutinka savo krj, kuris papasakoja jam bei t
apie pasaulio santvark...

UDK 821.161.1-31

Viktor Pelevin
T
Atsakingoji redaktor Auks Baurien
I rus kalbos vert Irena Potaenko
Redagavo Janina Grigaityt
Maketavo Kristina Mickeviien
Leidykla Metodika
Odmini g. 8, LT-01122 Vilnius, info@metodika.lt
Spausdino UAB BALTOprint,
, {
Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

G rafas T. keliauja j pa sla p tin g O p to s V ie n u o lyn , b e t

d a u g yb kli i ir m o n i sten giasi s u tru k d y ti g ra fu i
pa sie kti tiksl . Vis d lto g ra fa s T. - ne pa prastas
ke liau tojas, jis tik ra s kovos m e n inovas, pasirengs
n u g a l ti n e t p a sla pting iausias jgas. Taiau n e tik ta i
g ra fa s T. su tin ka savo krj, kuris papasakoja jam
bei t apie pasaulio santvark...
V ik to ra s P elevinas nepaliauja s te b in ti savo m e n in e
im one. Susiedam as p a g rin d in ro m a n o veikj g ra f
T. su g a rsiu o ju rus klasiku Levu T o ls to ju m i, a u to riu s
p a tv irtin a , kad svarbiausi n d ie n o s klausim ai yra ne
K d a ry ti? ar Kas kaltas? . O Kas a? ir Kas ia?