Atomo branduolio nukleoninis modelis

(protonai ir neutronai; j svarbiausios charakteristikos: mas, elektrinis krvis, sukinys, magnetinis momentas,
stabilumas, j skaiius branduolyje).

Iki 19 am. pabaigos buvo manoma, kad atomai yra maiausios nedalomos mediagos
dalels.
1896 m. A. Bekerelis aptiko urano drusk skleidiam neinom spinduliavim.
P. Kiuri ir M. Kiuri nustat, kad panaius spindulius skleidia toris, polonis ir radis.
M. Kiuri, ityrusi i spinduli judjim magnetiniame lauke, nustat, kad i
spinduli pluotelis suskyla tris pluotelius: ir spindulius.
1904 m. E. Rezerfordas nustat, kad spinduliai yra helio atom branduoli srautas.

elektron srautas, o labai trumpos elektromagnetins bangos.

1911 m. E. Rezerfordui atradus atomo branduol i karto paaikjo, kad btent jis kinta
radioaktyviojo skilimo metu. Taigi atomo branduolys yra sudtinis.
1919 m. E. Rezerfordas, dalelmis apaudydamas azoto branduolius, atrado proton.
1932 m. D. edvikas atrado neutron.
1932m. D. Ivanenka ir V. Heizenbergas paskelb hipotez, patvirtint daugeliu
eksperiment, kad atomo branduolys sudarytas i proton ir neutron.

Atomo branduolio nukleoninis modelis

(protonai ir neutronai; j svarbiausios charakteristikos: mas, elektrinis krvis, sukinys, magnetinis momentas,
stabilumas, j skaiius branduolyje).

Taigi atomo branduolys nra nedaloma dalel, o turi vidin struktr.

ios struktros paiekomis ir usim ir usiima mokslininkai.
20 amiaus viduryje buvo pasilyta daug branduolio modeli.
Aptarsim tik du tai:
1. Laelinis modelis.
2. Sluoksninis branduolio modelis.

Atomo branduolio nukleoninis modelis

(protonai ir neutronai; j svarbiausios charakteristikos: mas, elektrinis krvis, sukinys, magnetinis momentas,
stabilumas, j skaiius branduolyje).

Laelinis modelis.
1936 m. J.Frenkelis pasil, o N.Boras ivys laelin model, priskirdamas branduolinei
mediagai skysio savybes.
Pagal model nukleonai branduolyje,panaiai kaip molekuls laelyje, juda chaotikai
ir tik trumpasieks ir stiprios branduolins jgos ilaiko nukleonus maame branduolio
tryje.
Branduolins mediagos laelis yra elektrintas, jos tankis visuose branduoliuose yra
praktikai vienodas, o laelis, panaiai kaip skysiai, yra maai spdus.
Laelinis modelis paaikina branduolines reakcijas, j dalijimsi, remiantis juo gauta
pusiauempirin nukleon ryio energijos formul.

Atomo branduolio nukleoninis modelis

(protonai ir neutronai; j svarbiausios charakteristikos: mas, elektrinis krvis, sukinys, magnetinis momentas,
stabilumas, j skaiius branduolyje).

Sluoksninis branduolio modelis.

JAV fizik M.Heprt-Majer ir vokiei fizikas G.Jensenas 1949 m. pasil sluoksnin
branduolio model.
Pagal j nukleonai branduolyje, panaiai kaip elektronai atome, isidst sluoksniais ir
posluoksniais.
Sluoksni prigimt aikinanios teorijos remiasi viendaleliniu modeliu.

Spjama, kad kiekvienas nukleonas juda suderintiname lauke, kuris nra centrinis, todl
nukleon ir elektron sluoksniai skiriasi.

Atomo branduolio nukleoninis modelis

(protonai ir neutronai; j svarbiausios charakteristikos: mas, elektrinis krvis,

sukinys, magnetinis momentas, stabilumas, j skaiius branduolyje).

Protonai ir neutronai yra sudtins branduolio dalels, jos

vadinamos nukleonais.
Protonas yra vandenilio, kurio mass skaiius A=1, arba proio branduolys.
Tai stabili subatomin dalel. Ji turi elementar teigiam elektros krv e=1,6*10-19 C.
Protono rimties mas mp=1,672648*10-27 kg. Lyginant su elektrono mp~1836me.
Protono sukinio kvantinis skaiius s=1/2, todl jam taikomas Paulio principas.
Protono magnetinis momentas p=2,79N, dydis
vadinamas branduoliniu magnetonu.

e
5,050824 10 27 A m 2
2m p

Protono savasis magnetinis momentas yra apie 660 kart maesnis u elektrono
orbitin magnetin moment.
Protonas turi vidin infrastruktr, todl jis nra elementarioji dalel.

Atomo branduolio nukleoninis modelis

(protonai ir neutronai; j svarbiausios charakteristikos: mas, elektrinis krvis,

sukinys, magnetinis momentas, stabilumas, j skaiius branduolyje).

Neutronas yra elektrikai neutrali subatomin dalel,

kurios rimties mas mn=1,674954*10-27 kg.
Lyginant su elektrono mn~1838,7 me.
Neutrono, kaip ir protono sukinio kvantinis skaiius s=1/2.
Nors elektrikai jis neutralus, jo savasis magnetinis momentas p=-1,91N.
Dl to, kad laisvojo neutrono rimties mas yra didesn u protono mas, neutronas
yra nestabilus.
Neutronas gali virsti protonu, elektronu ir elektroniniu antineutrinu.
Neutronas, kaip ir protonas, turi infrastruktr, todl jis nra elementarioji dalel.

Branduolio mas.

Branduolio mas proporcinga nukleon skaiiui branduolyje.

Branduolio fizikoje daleli mas nusakoma unifikuotais atomins mass vienetais.
Tarptautinje kalboje jis vadinamas unit (ymimas simboliu u).
is vienetas lygus anglies izotopo 12C mass 1/12 daliai:
Neutrono mas mn=1.00876u, protono mp=1.00783u.
Branduolio mas, ireikta u vienetais, apytiksliai lygi jo mass skaiiui: mbr A.

Branduolio krvis.

Branduolio krvis lygus dydiui Ze ;

ia Z atomo eils numeris periodinje element lentelje.
Dydis Z kartu rodo proton skaii branduolyje.
Dalis branduoli gauta dirbtiniu bdu. iuo metu gauti branduoliai, kuri Z=112.

Branduolio mas, krvis.

Bendras branduol sudarani daleli skaiius
vadinamas mass skaiiumi.
ia N branduolio neutron skaiius,
Z branduolio proton skaiius.
Toliau branduolius ymsime itaip:
ia X cheminio elemento simbolis.
To paties elemento atom branduoliai (tuintys apibrt proton skaii), gali turti
vair neutron skaii jie vadinami izotopais.
Pavyzdiui, vandenilio yra trys izotopai:

lengvasis vandenilis, arba protis;

sunkusis vandenilis, arba deuteris;
tritis.

Deguonies taip pat yra trys izotopai:

inoma apie 300 stabili ir vir 2000 radioaktyvi izotop.
Savaime suprantama, kad elektron skaii atome lemia tik turini teigiam kruv
proton, t.y. apatinis, ymimas raide Z skaiius.

Branduolio spindulys

Tyrimai rodo, kad lengvj atom branduoliai yra rutulio formos ir tik sunkieji
branduoliai nuo jo nedaug (apie 1%) nukrypsta.
Eksperimentikai nustatyta, kad branduolio spindulys R priklauso nuo mass
skaiiaus A itaip:

, ia:

Jei laikysime, kad

vandenilio atomo branduolio spindulys,

o 5,31011 m vandenilio atomo spindulys,

Tai padidinus mastel ir jei laikytume, kad toks branduolys yra rieuto dydio,
kurio spindulys yra 1 cm, tai elektronas tokiame atome skriet 353,33 m atstumu
nuo branduolio!

Branduolio tankis

Branduolio tankis

branduolio mas;

vidutin nukleono mas.

Matome, kad vis chemini element branduolio tankis yra vienodas.

Jo skaitin vert

yra labai didel.

1 cm3 branduolins mediagos mas bt 1011, t.y. 100 milijardu kg!

Branduolio sukinys
Branduoliui, panaiai kaip atomo elektroniniam apvalkalui, priskiriamas impulso
momentas. Jis vadinamas branduolio sukiniu ir lygus nukleon sukini ir orbitini
impuls moment geometrinei sumai.
Jam nusakyti sudaromas vidinis kvantinis skaiius J .
Tuomet branduolio sukinys:
Dydis J yra sveikas skaiius (J=0,1,2,3,), jei mass skaiius A yra lyginis ir
pusinis (J=1/2, 3/2, 5/2, ), jei A nelyginis.
Sumuojant nukleon momentus, daniausiai turime prieingos krypties vektori
sudt, todl net daugianukleonini branduoli dydis J maas ir svyruoja tarp 0 ir 9/2.

Branduolini jg savybs
iuo metu skiriamos keturios fundamentalios (elementarios) sveikos: stiprioji,
elektromagnetin, silpnoji ir gravitacin.
Stipriausia yra stiprioji sveika, elektromagnetin sveika yra ~102 kart silpnesn.
Stiprioji sveika jungia nukleonus branduolyje.
Stipriosios sveikos jgos dar vadinamos branduolinmis jgomis.
Jos neleidia nukleonams isiskirti ir ilaiko branduol pusiausvyroje, nepaisant to, kad
tarp branduolio proton veikia elektromagnetins stmos jgos (kadangi protonai yra
to paties enklo-teigiamo krvio ir jie vienas kit stumia).
Branduolins jgos yra traukos jgos.
Tiriant proton sklaid buvo nustatyta, kad branduolins jgos yra trumpasieks ir
veikia tik tada, kai atstumai tarp nukleon yra labai mai (~1015 m).
Didjant atstumui, i jg poveikis staigiai maja.
Bdingasis atstumas
siekiu (spinduliu).

vadinamas branduolini jg veikimo

Branduolini jg savybs
Didjant atstumui r, jos staigiai silpnja (majimo dsnis eksponentinis):
Jei r<R0, branduolins jgos staigiai didja ir daug kart (~105) virija tarp proton
veikianias stmos jgas.
Dar labiau sumajus atstumui (r 0.5*10-15 m) tarp nukleon pradeda veikti
stmos jgos.
Kiti branduolini jg ypatumai yra tokie:
1. Branduolins jgos pasiymi sotinimu. Kiekvienas nukleonas sveikauja su ribotu
gretim nukleon skaiiumi. sotinimas aikinamas atostmio tarp nukleon jgomis,
kurios neleidia vieno nukleono veikimo srit patekti daug nukleon. Tokioje srityje
randasi 4-5 nukleonai, todl jau helyje branduolins jgos praktikai sisotina.
2. Sveika tarp nukleon priklauso nuo j sukini orientacijos. Todl branduolins
jgos nra centrins, t.y. nra nukreiptos iilgai du nukleonus jungianios linijos.
3. Ji nepriklauso nuo nukleon krvins bsenos: sveika dviej proton, dviej
neutron ar protono su neutronu branduolyje yra vienodo dydio.

Branduolini jg aikinimas. Mezon hipotez ir j atradimas

Kvantin mechanika nukleon sveik aikina j tarpusavio kaita dalelmis.
iuo metu visos fundamentaliosios sveikos aikinamos kaita dalelmis skiriasi tik
mainuose dalyvaujani daleli prigimtis.
1935 m. japon fizikas H.Jukava ikl hipotez, kad nukleonai branduolyje sveikauja
keisdamiesi ypatingomis dalelmis, kuri mas 200-300 kart didesn u elektron
mas. Taigi branduolins jgos yra pakaitinio pobdio.
Jos yra lengvesns u nukleonus, todl buvo pavadintos mezonais arba pionais.
Pionai esti trij ri: teigiami +, neigiami ir neutrals 0.
Elektringj pion krvis lygus elementariajam krviui (e arba e+).
Pionai sukinio neturi ir yra nestabils.
Pakaitine sveika taip pat aikinamas atomo elektron ryys su branduoliu. iuo atveju
elektronai ir branduoliai keiiasi elektromagnetinio lauko kvantais, t.y. fotonais.
Nukleon sveika aikinama naudojant panai terminologij.
Teigiama, kad nukleonai kuria ypating branduolin lauk, kurio kvantai ir yra pionai.

Branduolini jg aikinimas. Mezon hipotez ir j atradimas

Taigi branduolines jgas galima paaikinti dviej sveikaujani nukleon pasikeitimu
pion kvantais.
Protonas ir neutronas keiiasi elektrintaisiais pionais + ir .
Vienvardiai (pp) ir (nn) nukleonai neutraliaisiais 0.
Sveikai susidaryti labai svarbu, kad apsikeitimas pionais vykt labai greit, t.y.
branduolinio lauko kvantai turt bti virtuals.
Realius (ne virtualiuosius) pionus 1947 m. aptiko kosmini spinduli sudtyje.
Vliau pionus gavo bombarduojant taikin greitaisiais protonais (W~300 MeV) .

Branduolio ryio energija. Savitoji ryio energija. Mass defektas.

Laisv nukleon bvis ir j bvis branduolyje i esms skiriasi.
Branduolio mas mb yra maesn u laisv nukleon masi sum, o masi skirtumas
vadinamas mass defektu:
skirtum slygoja nukleon branduolyje stiprioji sveika.
Apie sveikos dyd galima sprsti i ryio energijos, kuri lygi darbui, kur reikia atlikti
suskaldant branduol protonus ir neutronus.
Taigi, ryio energija yra laisv nukleon ir j branduolyje energij skirtumas.
Pasinaudojant Einteino energijos W ir mass m tarpusavio ryio formule W=mc2,
branduolio ryio energij W ireikiame itaip:
Skaiiavimuose patogiau naudoti ne branduolio mas mb, o atomo mas ma.
Tada protono mas mp pakeiiama proio mase mH, o ryio energija uraome itaip:
Matuodami mas unifikuotais atominiais mass vienetais, o energij MeV vienetais,
gauname toki branduolio ryio energijos iraik:

Branduolio ryio energija. Specifin ryio energija. Mass defektas.

Branduolio ryio energija, lyginant su elektrine
cheminio ryio energija, yra labai didel, todl
branduoli pakitimo metu gali atsipalaiduoti daug
daugiau energijos, negu chemini reakcij metu.

Ryio energija priklauso nuo nukleon skaiiaus branduolyje - nuo mass skaiiaus A.
Branduoli stabilum (tvirtum) charakterizuoja savitoji ryio energija:
, t.y. vienam nukleonui tenkanti ryio energija.
Todl, inant branduolio ryio energij, ir bendr daleli skaii branduolyje, galima
rasti branduolio savijt ryio energij,
t.y. naudojant iraik:

W
A

Zm p Nmn mb c 2
A

Branduolio ryio energija. Specifin ryio energija. Mass defektas.

Dydio W priklausomyb nuo A turi du ypatumus.
1. Didiausia specifinio ryio energija branduoliuose
element, esani periodins element sistemos
viduryje (28 A 138),
t.y. i branduoli
dydio W vert ~ 8,7 MeV/nukleonui, j nukleonai
suriti stipriausiai, o patys branduoliai stabiliausi.
Kai A>100, W maja ir

ji yra 7,5 MeV/nukleonui.

Branduoli, kuri mass skaiius A>20, vidutin savitoji ryio energija praktikai
nepriklauso nuo A ir yra ~ 8 MeV/nukleonui.
2. Majant nukleon skaiiui (A<20), W maja labai netolygiai. Didesn specifin
ryio energij turi tie branduoliai, kuriuose proton ir neutron skaiius yra lyginis, o
maesn u gretimus branduolius turi tie branduoliai, kuriuose j skaiius yra nelyginis.

Radioaktyvusis skilimas; jo dsnis (skilimo pusamis).

Radioaktyvumu vadina savaimin branduoli kitim (suirim, skilim), kurio metu jie
virsta kit atom branduoliais.
Irimas nepriklauso nuo temperatros, slgio, cheminio junginio sudties ir yra
branduoli vidinis procesas.
Gamtoje sutinkama vairi element apie 300 radioaktyvi izotop.
J radioaktyvumas vadinamas gamtiniu.
J 1896 m. aptiko prancz fizikas A.Bekerelis, kuris pastebjo, kad urano druska
spinduliuoja kakoki spinduliuot.
1934 m. F. ir I.olio-Kiuri aptiko dirbtin radioaktyvum buvo pastebtas B, Al, Mg
irimas, bombarduojant juos
branduoliais.
iuo metu dirbtini radioaktyvi branduoli skaiius yra apie 2000.
Radioaktyvusis irimas yra atsitiktinis procesas.
Pavyzdiui, vienas i branduoli gali suirti po 1s, kitas po 100 met, treias po
milijardo met.

Radioaktyvusis skilimas; jo dsnis (skilimo pusamis).

Atomo branduoli skilimo spart nusako statistinis teigiamas dydis - skilimo konstanta.
Per nykstamai trump laik dt, suskilusi branduoli skaiius dN
proporcingas iam laiko tarpui ir bendram nesuirusi branduoli skaiiui N:
ia proporcingumo koeficientas vadinamas skilimo konstanta.
Ji parodo, kokia dalis atom branduoli suskyla per vienetin laik (1sekund).
Pertvark lygt, j suintegrav ir atsivelg pradin slyg
(jei t=0, tai N=N0), gauname radioaktyvaus skilimo dsn:
kuris aprao nesuirusi branduoli skaii.
Praktikoje irimo sparta apibdinama irimo pusamiu.
Pusamis T yra laiko tarpas, per kur suskyla pus vis branduoli.
Dyd T randame i slygos:
Atvirkias skilimo konstantai dydis:

, o ilogaritmav:

Radioaktyviojo skilimo dsningumai

(, elektroninio (-) bei pozitroninio (+) skilimo dsningumai ir j aikinimas).

Sunkesni u vin (Z>83) element izotopai savaime spinduliuoja helio branduolius

( daleles)
. Tok skilim vadina skilimu.
Atsirads naujas antrinis elementas turs keturiais vienetais maesn mass skaii ir
dviem vienetais maesn eils numer.
Paymj pirmin element simboliu X, o antrin Y , skilim apraome:
Pvz., radis, ispinduliavs energijos W dalel, virsta radonu:
Tyrimai parod, kad daleli energija (ji kinta nuo 4 iki 9 MeV ) yra diskreti.
Tai reikia, kad ir branduolio energijos lygmenys yra diskrets.
Radioaktyviam irimui vykti btina slyga yra itokia: antrinio branduolio ir dalels
ryi energij suma turi bti didesn u pirminio branduolio ryio energij.
Apie branduol yra stiprus elektrinis laukas, kuris trukdo dalelei palikti branduol.
Todl klasikins mechanikos poiriu per tok barjer dalel pereiti negali.
D.Gamovas, ir savarankikai E.Kondonas, skilim paaikino k tik sukurtos kvantins
mechanikos metodais. Pagal juos skilimas yra tunelinio efekto pasekm.

Radioaktyviojo skilimo dsningumai

(, elektroninio (-) bei pozitroninio (+) skilimo dsningumai ir j aikinimas).

Gamtoje stebimi trys () skilimo atvejai.

Vykstant () skilimo iems procesams antrinio branduolio mass skaiius nepakinta,
o jo eils numeris pakinta vienetu (Z=1).
1.

skilimo metu i branduolio ispinduliuojamas elektronas.

io spinduliavimo aikinimas ikl fizikams kelet problem.

Pirmoji elektron branduolyje nra.
Antroji siejama su elektron energija. Pasirod, kad ji yra itisin, nors ir pirmini, ir
antrini branduoli energija yra kvantuota.
Tai prietarauja energijos tverms dsniui. iuos tariamuosius prietaravimus
paaikino, remdamasis V. Paulio pasilyta hipoteze, kad gamtoje turi egzistuoti
labai lengva, elektrikai neutrali elementarioji dalel neutrinas ir antineutrinas.
Pagal i teorij, elektronus spinduliuoja neutronai ir kad kartu ispinduliuojama dar
viena dalel elektroninis antineutrinas
.
io irimo metu neutronas virsta protonu, o virsmo schema yra itokia:
Pagal E.Ferm, elektrono ir antineutrino energij suma yra kvantuota, nors atskir
daleli energija gali bti vairi. i ivada jau neprietarauja ir elektron energijos
tolydiam kitimui, ir bendros energijos tverms dsniui.

Radioaktyviojo skilimo dsningumai

(, elektroninio (-) bei pozitroninio (+) skilimo dsningumai ir j aikinimas).

Kartu buvo isprsta ir branduolio sukinio tverms dsnio problema.

Elektronui ilkus i branduolio, jo sukinys turt pakisti dydiu
Taiau branduolio sukinys priklauso nuo jo mass skaiiaus, kuris po irimo
nepasikeiia.
Kad pirminio branduolio sukinio tverms dsnis bt nepaeistas, V.Pauli neutrinui
(antineutrinui) priskyr

dydio sukin.

Tuomet pirminio branduolio sukinys nepakis, jei ilekiani elektrono ir antineutrino

sukiniai bus prieing krypi.
Aprayt virsm galima pavaizduoti itokia schema:
ia Y antrinio branduolio simbolis.
I schemos matome, kad Y elemento vieta vienu vienetu pasislenka chemini element
lentels pabaigos link.

Radioaktyviojo skilimo dsningumai

(, elektroninio (-) bei pozitroninio (+) skilimo dsningumai ir j aikinimas).

2.

+ skilimo atveju i branduolio ilekia pozitronas (elektrono antidalel).

Antrinio branduolio krvis dydiu e+ sumaja ir jo vieta pasislenka vienu vienetu

lengvesni element pus, o jo mass skaiius nepakinta.
Pozitronai e+ atsiranda branduolio protonui virstant neutronu ir elektroniniu neutrinu

Radioaktyviojo skilimo dsningumai

(, elektroninio (-) bei pozitroninio (+) skilimo dsningumai ir j aikinimas).

3. Vidini sluoksni elektronas (daniausiai i K sluoksnio) gali bti trauktas branduol

itoks reikinys vadinamas elektrono pagava arba K pagava.
Elektron pagauna branduolio protonas ir i jo susidaro neutronas
ir kartu ilekia elektroninis neutrinas
:
vykus K pagavai, branduolio numeris Z vienetu sumaja ir tampa Z 1, o mass
skaiius nepakinta.
Pagavos reikin pirmas stebjo L.V.Alvarezas (1937 m.) vanadio (V) bandymuose,
Kai po pagavos atsirasdavo titano branduolys:
Branduoliai po K pagavos daniausiai bna suadinti ir, ispinduliav fotonus, grta
normal bv.
Po pagavos K sluoksnyje lieka laisva vieta, kuri uima i auktesni sluoksni
peroks elektronas. Vyksta Rentgeno K serijos foton spinduliavimas.
Pagal spinduliavim ir sprendia apie vykusi K pagav.

Neutrino
1931m. V. Paulis pasil hipotez, kad gamtoje turi egzistuoti labai lengva, elektrikai
neutrali elementarioji dalel neutrinas.
Pagal V. Pauli neutrinas neturi krvio, mas taip pat lygi nuliui arba labai maa
(dabar manoma, kad ji lygi me ~7*106 ; me elektrono mas).
Kadangi neutrinas dalyvauja gravitacinje ir silpnojoje sveikoje, juddamas aplinkoje
jis jos nejonizuoja ir nepraranda energijos, todl yra labai skvarbus.
1 MeV energijos neutrinas vine nusklist ~ 100 viesmei nuotol.

V.Paulis man, kad neutrino (antineutrino) egzistavim negalima eksperimentikai rodyti.

Taiau neutrino (antineutrino) egzistavim galima patvirtinti netiesioginiu bdu.
1936 m. A.Leipunskis patvirtino neutrino egzistavim pagal radioaktyvaus
spinduliuojanio e+ daleles, atatrank.

1942 m. D.Alenas tyr lengvesni branduoli

atatrank, atsiradusi dl K pagavos
1946 m. F. Reinsas ir K.L. Kauenas patvirtino neutrino egzistavim proton virsmo
neutronu metu.
~ p n e
e

Daleli registravimo bdai

Branduoliniams reikiniams tirti ir matuoti reikia speciali priemoni detektori.
J yra vairi ri.
Daugelis j remiasi duj arba skysi jonizacija, kiti spinduliavimo liuminiscentiniu,
cheminiu ar iluminiu skysi ir kietj kn veikimu.
ia susipainsime tik su keliais bdingesniais, plaiai vartojamais prietaisais.

Daleli registravimo bdai - Geigerio ir Miulerio skaitikliai.

Skaitikl sudaro cilindro formos elektrodas (katodas K)
ir jo ayje itempta plona vielut (anodas A).
Prijungus auktos tampos (1000-1200 V) altin,
tarp elektrod sudaromas stiprus elektrinis laukas.
altinio neigiamas polius prijungiamas prie katodo,
o teigiamas per didels varos rezistori R prie anodo.
Elektrodai taisyti stikliniame vamzdelyje, kuris upildytas praretintomis (iki 20 kPa)
inertinmis dujomis (90%) ir spirito garais (10%).
Praeidami pro skaitikl, fotonai duj tiesiogiai beveik nejonizuota. Jie, sveikaudami su
skaitiklio sieneli atomais, imua i j elektronus, kurie jonizuoja dujas smgiu.
Skaitiklyje atsiranda laisvj elektron ir jon, kurie, elektrinio lauko pagreitinti, savo
ruotu toliau jonizuoja dujas.
vyksta ilydis dujose, ir elektros grandinje pradeda tekti srov.

Daleli registravimo bdai - Geigerio ir Miulerio skaitikliai.

Rezistoriaus R dydis parenkamas taip, kad ilydio
metu jame susidariusio tampos kritimo, sukelianio
tampos majim tarp anodo ir katodo, utekt
ilydiui nutraukti.
Taip suformuotas tampos impulsas perduodamas
stiprintuv, o po to registravimo rengin.
Impulso srovs stiprumas nepriklauso nuo pirmini jon por skaiiaus ir j energijos,
Bet tik nuo tampos tarp elektrod ir duj slgio.
is skaitiklis tokiame tamp reime registruoja j patekusi daleli skaii.
Ilydio trukm

, todl skaitikliu per 1 s galima uregistruoti

daleli.

Daleli energij matuoja vadinamieji proporcingieji skaitikliai.

Jie yra panaiai rengti, taiau tampa tarp elektrod maesn, nepakankama antrinei
smginei jonizacijai.
Impulso srovs stiprumas priklauso nuo registruojamos dalels sukurt pirmini
elektring daleli skaiiaus, kuris priklauso nuo registruojamos dalels energijos.

Daleli registravimo bdai - Geigerio ir Miulerio skaitikliai.

Daleli registravimo bdai - Vilsono kamera.

Ji skirta greit elektring daleli pdsakams stebti.
Vilsono kamer sudaro cilindras A, kurio viduje yra
stmoklis B.
Kameroje yra soi vandens gar ir oro miinys. Staigiai leidiant stmokl emyn,
miinys adiabatikai plsis ir atvs, o sotieji garai persisotins.
Jei tuo momentu kamer per lang L lekia (arba ) dalel, tai ji, jonizuodama or,
palieka paskui save jon vor.
Garai apie jonus kondensuojasi ir ant jon nusda vandens laeliai, o pdsakas
pasidaro matomas. Apvietus kamer onine viesa S, pro virutin stikl pdsak
galima nufotografuoti.
Fotografavim reikia suderinti su adiabatiniu isipltimu, nes dl difuzijos jon pdsakai
greit isisklaido.

Daleli registravimo bdai - Vilsono kamera.

Pdsako storis ir ilgis priklauso nuo registruojam daleli
prigimties ir j energijos.

daleli jonizacijos galia yra didesn u daleli, todl j pdsakai yra storesni ir
trumpesni, o daleli plonesni ir ilgesni.
.T.R.Vilsonas kamer sukonstravo 1911 metais.
1927m.D.V.Skobelcinas kamer patobulino, taiss j magnetin lauk.
Magnetiniame lauke krvinink trajektorijos yra apskritim lankai.
Imatav j kreivumo spindul ir inant magnetinio lauko indukcij, apskaiiuojama
registruojam daleli energija.

Daleli registravimo bdai - Vilsono kamera.

Daleli registravimo bdai - Vilsono kamera.

Daleli registravimo bdai - Burbulin kamera.

Vilsono kamer svarbiausiais trkumas yra miinio maas tankis, dl ko daleli
pdsakai gali bti ilgi ir netilpti kameroje.
1952 m. D.A.Gleizeris sukonstravo burbulin kamer, kuri upild ne dujomis, o
skysiu. Skysiuose pdsakai beveik 1000 kart trumpesni.
Burbulins ir Vilsono kamer veikimo principai yra panas.
Udaroje kameroje su stipriais langais laikomas lengvai uverdantis skystis (eteris,
vandenilis, propanas). Jo temperatra yra auktesn negu virimo temperatra.
Taiau skystis neverda, nes yra specialiai suslgtas.
Staigiai sumainus slg, skystis trumpam lieka metastabiliame perkaitintame bvyje ir
neverda (negaruoja). Jonizuojanti dalel, lkdama iuo momentu skyst, sutrikdo
metastabil bv ir skystis iilgai dalels trajektorijos uverda.
Virtin burbuliuk apie dalel aikiai parodo jos trajektorij. iose kamerose taip pat
naudojamas magnetinis laukas, nes kreiva dalels trajektorija teikia informacijos
apie jos elektrin krv ir energij.

Daleli registravimo bdai - Burbulin kamera.

Daleli registravimo bdai - Burbulin kamera.