MOKSLINIAI STRAIPSNIAI

VILNIAUS PILI TYRIMAI

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

RIMANT GUOBYT
Rimant Guobyt fizini moksl daktar, Lietuvos geologijos tarnybos Geologinio kartografavimo poskyrio vedja, VU Gamtos moksl fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros lektor, straipsni apie vairi Lietuvos viet paviriaus geologij ir geomorfologij bei aerofotonuotrauk deifravimo taikym geologiniams tikslams autor, Lietuvos kvartero geologinio ir geomorfologinio emlapi 1:200 000, 1:400 000 masteliu sudarytoja.

Vietoj vado Vilniaus istorijos, kultros ir architektros tyrintojai vienbalsiai pripasta, kad svarbiausias ms sostins bruoas yra jo reljefas: Vilniui yra bdinga ypatinga gamtin aplinka. Miesto gamtin pagrind sudaro: Neries ir Vilnels upi slnis, io slnio laitai, nuo i upi santakos besidriekiani Pilies, Trij Kryi, Bekeo kaln virtin...1; Gamtin aplinka tai pagrindinis Vilniaus savitumo bruoas ir pagrindin saugotina vertyb2; Pili komplekso kalvynas kaip istorinis bei kultrinis branduolys kartu yra svarbiausias miesto centro gamtins urbanistins struktros kompozicinis centras, pagrindinis centro erdvins raikos elementas3. Miest krimuisi ir raidai takos turi daugelis faktori, kuri vienas i svarbiausi tai strategikai patogi gamtin situacija4, todl galima neginijamai teigti, kad tik dl reljefo iskirtinumo Vilniaus pili kompleksas krsi btent ioje vietoje. Nepaisant ypatingos reljefo raikos ir savitumo, reikia pripainti, kad Vilniaus pili rezervato ir apylinki reljefas iki iol maai tyrintas, o detalaus (1:10000 ir stambesnio mastelio) geomorfologinio ir geologinio Vilniaus miesto emlapi iki iol neturime. A.Basalyko sudarytas ir 1955m. straipsnyje Vilniaus miesto ir jo apylinki geomorfologiniai bruoai5 paskelbtas Vilniaus miesto ir apylinki bendrasis geomorfologinis emlapis, kuris iandienos kartografijos kontekste labiau primena schem (nenurodytas mastelis, nra vietos koordinai), laikytinas pirmuoju Vilniaus geomorfologiniu emlapiu (1pav.). emlapyje matome plat terasin Neries klon-sln, skiriant Medinink kalvyn nuo Ries kalvyno (ie kalvynai danai vadinami auktumomis), su kruopiai ipreparuotomis griovomis ir raguvomis kairiajame Neries laite, dar vadinamame eroziniu Vilniaus kalvynu. Trumpai apvelgs ikikarinio, kar ir pokari laikotarpi Vilniaus miesto reljefo klausimais spausdint ir rankratin mediag, autorius, remdamasis savo tyrim duomenimis, isamiai aprao Vilniaus apylinki reljef. Irykins Neries atskirt kalvyn reljefo skirtumus, autorius pabria, kad miestas sikrs ne tik orografini, bet ir glaciomorfologini rajon sandroj ir kad dauguma kvarterist yra link pro Vilni vesti paskutiniojo apledjimo maksimalaus ledyn iplitimo rib6 (nors emlapyje mintos ribos nerodo). Straipsnyje isamiai charakterizuotos Neries ir Vilnios slni terasos, erozinis griovraguv tinklas, aprayta slni bei erozinio kalvyno formavimosi raida. ems tyrjai, skaiiusieji Geografin metrat (dabar Geografijos metratis) 1960 m. turjo prog susipainti su
24

detaliai aprayta Gedimino kalno geologine sandara, kuri pagal savo paties ir tuometinio Miest ir kaim statybos projektavimo instituto specialist tyrim duomenis apra V.Vodzinskas. Pagal sukaupt faktin mediag autorius straipsnyje vaizdingai papasakoja ir Gedimino kalno geologins raidos istorij.7 Vliau apie Vilniaus apylinki reljefo kilm ir morfologij rayta vaizdiai bei taigiai, taiau tik bendrais bruoais. Daugiausia vaizdingumo Vilniaus apylinkms

1pav. Vilniaus miesto ir apylinki geomorfologinis emlapis, sudarytas A.Basalyko 1955m. A geomorphological map of the city of Vilnius and its vicinity. A. Basalykas, 1955. (1 slniuotas stambiai banguotas Medinink auktumos reljefas, 2 daubtas smulkiai kalvotas Ries auktumos reljefas, 3 fliuvioglacialin auktesnioji lyguma (80 m), 4a fliuvioglacialin emesnioji lyguma (60 m), 4b etoji (40 m) terasa, 5 penktoji (3035 m) terasa, 6 ketvirtoji (2025 m) terasa, 7 treioji (1318 m) terasa, 8 antroji (810 m) terasa, 9 salpin (45m) terasa, 10 denudaciniai slnio laitai, 11 teras pakopos, 12 iuo metu ardomi skardiai, 13 senieji neveikls sufoziniai-nuoliauiniai cirkai, 14 raguvos auktj teras laituose, 15 ays senj griov, esani vidurini teras laituose, 16 erozins vandenskyrins keteros, 17 jaunos veiklios griovos, 18 galini moren ar keimins kalvos, 19 eroziniai palikuonys, 20 aklinos daubos terasose, 21 iplov kgiai, 22 ozai. Rodykls rodo paviriaus nuolydio krypt.)
LIETUVOS PILYS 2007

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

Straipsnyje minimi Vilniaus vietovardiai topografinio emlapio M 1: 50 000 fone. ( GIS centras) The Vilnius place names, which were mentioned in the article, on a topographic map M 1: 50 000. ( GIS centras)

teikia Neries ir Vilnios slni laitai, raiyte iraiyti ma slniuk, senovini griov, raguv, cirk. Juose daniausiai atsidengia purios, lengvai plaunamos smlingos ir virgdingos snaos, todl kai ups giliai sigrau, tuos laitus labai lengvai galjo raiyti altini ir krituli vanduo. Tankiai persipynusios senovins griovos ir raguvos ir tarp j ilikusios liekanins kalvos bei liekaniniai atragiai sudaro vietomis tikr kaln reginius. Tai vadinamieji eroziniai kalvynai Vilniaus apylinki puomena... ra profesorius A.Basalykas 1968 m. urnale Ms gamta.8 K. Monstvilo 1976m. paskelbtame straipsnyje Vilnios ioi geologija ir geomorfologija detaliai apraytos Katedros aikts, Sereikiki parko ir Gedimino kalno geologins, ininerins-geologins ir hidrogeologins slygos pagal 19681973m. atlikt ininerini tyrim duomenis.9 Eroziniai kalvynai unikali Vilniaus puomena, buvo pakartota 1981m. mokslo darb leidinyje Geografija, kuris visas buvo skirtas Vilniaus miesto geografijos klausimams.10 Leidinio vadinio straipsnio autoriai Vilniaus apylinki reljefo sandar nagrinja remdamiesi daugybs statybviei prakas sieneli tyrim duomenimis ir 19601980m. publikuota kokybikai
LIETUVOS PILYS 2007

nauja geologine mediaga, i kurios verta paminti anuomet sensacij suklus L.Petrulio Neries senslnio atradim. L.Petrulis pirmasis antrosios terasos ribose 20m emiau Neries vandens lygio aptiko dar prie ledynmet egzistavus devono periodo uolienas sigrauus Neries sensln.11 1993m. buvo ubaigtas Vilniaus apylinki geologinis kartografavimas 1:50000 masteliu, kurio metu buvo nustatyti svarbiausi apylinki geologins sandaros, geologins raidos bei reljefo kilms bruoai.12 Sudaryti geologinio turinio emlapiai 1:50000 masteliu leidia pateikti labai apibendrintas inias apie Vilniaus pili kultrinio rezervato teritorijos ir apylinki geologin sandar bei reljef. iuo metu Lietuvos geologijos tarnybos specialistai kuria Vilniaus miesto geologins informacijos skaitmenin duomen baz 1:10000 masteliu, ir tik 20092010m. bus sudaryti 1:10000 mastelio Vilniaus miesto skaitmeniniai geomorfologinis ir kvartero geologinis emlapiai. Nedidels Vilniaus pili kultrinio rezervato teritorijos paviriaus geologin sandara bei reljefo detals puikiai irykt detalaus mastelio (1:2000, o dar geriau
25

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

2 pav. Vilniaus apylinki reljefo erdvinis modelis (Lietuvos reljefo erdvinio modelio fragmentas).13 A spatial map of the relief in the vicinity of Vilnius (A section of the spatial model of Lithuanias relief).

1:1000) geologiniame ir geomorfologiniame emlapiuose. iandien tegalime pateikti tik apvalgin informacij apie Vilniaus pili kultrinio rezervato teritorijos paviriaus bei gelmi sandar ir geomorfologij, naudodamiesi 1:5000 mastelio geologine-geomorfologine informacija, gauta sudarius tokio mastelio Vilniaus pili kultrinio rezervato teritorijos geologin-geomorfologin emlap. Vilniaus apylinki orografija Senasis Vilnius krsi Neries slnyje, o iandieninio miesto teritorija isiplt keturis orografinius rajonus: Medinink ir Sudervs kalvynus bei Vilijos ir Voks lygumas (2pav.). Miesto ais Neris. Ups ilgis Vilniaus mieste 35 km. Tekdama per Vilni, up sigrauia 78m, t. y. jos krantai tekant miest yra 95m, o ties Gedimino pilimi 8786m auktyje vir jros lygio. Neries klonio su terasomis plotis nuo 2,5 iki 5km. Siauriausia klonio vieta (keletu metr siauriau negu 2,5km) tarp nipiki ir Trij Kryi kalno. Kita svarbi miestui up Neries intakas Vilnia. Per Vilni ji vingiuoja net 18 km. Vilnios klonio-slnio plotis 500600 m, vietomis jis iplatja iki 1km. Neries klonis-slnis atskiria jaun Auktaii ir senj Amenos (Piet Nalios)
26

auktumas, miesto teritorij padalydamas jaunj iaurvakarin ir senj pietrytin dalis. Aukiausia kairiajame Neries krante esanti pietrytin miesto dalis ukop Amenos auktum Medinink kalvyno palaites (Medinink kalvynas danai vadinamas Medinink auktuma). Priepaskutinio apledjimo, todl senosiomis vadinam Amenos (Piet Nalios) auktum stuomuo yra Baltarusijos teritorijoje, o Lietuvai tenka tik nedidelis iaurvakarinis auktum lanko smaigalys, kuris ir vadinamas Medinink kalvynu, o Auktojas (293,8 m abs. a.) ir Juozapin (293,5 m abs. a.) tai aukiausios Lietuvos kalvos. Vilniaus link Medinink kalvyno pavirius emja ir palei pietvakarin miesto rib lkta ir lktai stambiai banguota kalvyno plynaukt plyti 200 180 m absoliuiame auktyje. Tik vienios pakilumos ikilusios iki 220225 m vir jros lygio. Ukop Pavilnio erozinio kalvyno raguvomis Grigaii masyvo papdes randame ir aukiausi Vilniaus mieste Rokantiki kalv, kurios virn yra 230m vir jros lygio (2 pav.). Gilaus Vilnios klonio atkirstas iaurinis Medinink kalvyno kylis Sapiegins kalvynas tsiasi iki Dvarioni; kylio smaigaliu laikytina beveik 50m aukio erozin Auktagirio kalva, ikilusi iaurs vakarus nuo
LIETUVOS PILYS 2007

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

3pav. Ribiki erozinis kalvynas. 1952 m. aerofotonuotrauka, Lietuvos geologijos tarnybos saugykla. Ribiks erosional hill land (a 1952 aerial photo, Lithuanian Geological Survey).

Vilniaus pili kultrinio rezervato teritorija apima pietvakarines Sapiegins kalvyno nuolaites, kur aukiausi erozini palikuoni Trij Kryi, Gedimino Kapo ir Stalo kaln virns yra 164163m absoliuiame auktyje (4pav.). Gedimino pilies kalno, kakada buvusio vienu i Sapiegins kalvyno atragi, pavirius yra 140 141m auktyje vir jros lygio. Kitapus 33,5 km ploio terasinio Neries klonio esantys iaurvakariniai miesto rajonai (Santariks, ekin, Fabijoniks, Justiniks, Pilait ir kiti) pastatyti Auktaii auktumos Sudervs (Ries) kalvyno palaitse (2pav.). Smulkiai ir vidutinikai kalvoto bei banguoto kalvyno paviriaus vyraujantis absoliutus auktis 150180 m. Tik Bajor sod teritorijoje kpsani lkt kalv virns yra 200210m absoliuiame auktyje. Smlingos Vilijos (arba VilniosNeries vidurupio)15 lygumos fragmentas patenka iaurrytin miesto dal (Antavilio, Balio, Juodio, Tapeli eer apylinks). Puynu apaugusios lygumos pavirius yra 135145m absoliuiame auktyje. pietvakarin miesto dal (Liudvinavo apylinks) patenkanios Voks (arba Voks Merkio vidurupio) 16 smlingos lygumos paviriaus absoliutus auktis 150160 m. Abi lygumos artjant prie Vilniaus siaurja ir visai inyksta. Centrinje Vilniaus dalyje lieka tik Medinink ir Sudervs kalvynus skiriantis Neries klonis. Geomorfologiniai Vilniaus reljefo bruoai Unikalu tai, kad Vilnius sikrs paskutinio ledyno pakraio ruoe. Nemuno vardu pakriktytas paskutinis ledynas, atslinks Lietuv madaug prie 2521 tkst. met ir padengs beveik vis Lietuvos teritorij, sustojo ties Vilniumi, neveiks auktai ikilusios Amenos auktumos. Taigi Vilniaus teritorijoje buvo Nemuno ledyno pakratys (5a17, 5bpav.), kur apvalginiuose

Dvarioni. Jos virns absoliutus auktis 175180m. Medinink kalvyno nuolaits, nusileidianios Neries ir Vilnios slnius, iki pamat suraiytos griov ir raguv, vadinamos Vilniaus eroziniu kalvynu (3pav.). Dl gilios erozijos ia kaip retai kur Lietuvoje yra dideli reljefo santykini auki skirtumai vietomis 12km atkarpoje jie siekia per imt metr, todl susidaro rykaus kalvotumo spdis.14

4pav. Vilniaus pili valstybinio kultrinio rezervato kalv reljefo modelis. Pagal rezervato topografinio plano duomenis sudar A.Murnikova, Lietuvos geologijos tarnyba. A model of the relief of the hills of the Vilnius Castle State Cultural Reserve. Based on data from the reserves topographic plan that was created by A. Murnikova, Lithuanian Geological Survey.
LIETUVOS PILYS 2007 27

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

5a

5pav. Paskutinio ledyno maksimalus iplitimas: 5a iaurs pusrutulyje, 5b Lietuvoje, 5c Vilniaus mieste. Geomorfologiniame emlapyje rudai nuspalvinti plotai rodo morenin reljef, vairiais alios spalvos atspalviais nuspalvinti smlingas kalvotas ledyno pakraio reljefas, zandrai, deltos, fliuvioglacialins ir aliuvins terasos, mlynai nuspalvinti plotai tai prieledynini mari suklotos lygumos, pilka spalva parodytos pelks, geltona eolinis (kop) reljefas.19 M Medinink kalvynas, K Kirtim plynaukt, ekins ozas, , T alij eer ir Tapeli rinos (dubakloniai), 1, 2 RibikiPavilni ir Sapiegins Rokantiki eroziniai kalvynai, 3 Bajor kampinis masyvas, Nm max Nemuno ledyno maksimalaus iplitimo riba. Maximum extent of the last glaciation: 5a in the northern hemisphere, 5b in Lithuania, 5c in the City of Vilnius.

5c 5b

emlapiuose nesunku parodyti, tuo tarpu detalesniuose emlapiuose18 (5cpav.) sunkiau, nes vairaus dydio kyuliai ledyno priekyje nevienodai veik paviri: vienur paviriaus nuogulas sujauk, kitur pakratyje paliko galinmis arba kratinmis morenomis vadinamus pakratinius gbrius, o daniausiai nuo tirpusio ledyno pakraio pld vandenys nuplov ne tik vieiai supilt pakratin gbr tikriausi ledyno egzistavimo pdsak, bet ir smarkiai erodavo prie ledyn plytjus senesn paviri. Ledyno iplitimo teritorijai atkurti reikia daugybs geologini fakt. Klasikiniai paskutinio ledyno egzistavimo rodymai yra ie: paviriaus eeringumas, pakratini gbri lankai, rinos (dubakloniai) ir ozai. Nesunku pastebti, kad visi natrals Vilniaus eerai yra btent Sudervs kalvyne ir Vilijos lygumoje paskutinio ledyno suformuotame paviriuje. Net dvi iraikios rinos* patenka miesto teritorij: alij eer ir Antavili20 (arba Tapeli).21 Antavili rina tai klasikin poledynmeiu atsikrusi rina, esanti kairiajame Neries krante Antavili apylinkse. Vietovje j atsekame pagal gili ovali Antavilio, Skarbelio, Balio, Juodio ir Tapeli eerli, sujungt siaur upeli slniais, virtin. Ledynui tirpstant rininis griovys buvo upildytas ledyno tirpsmo vanden snaomis, palaidojusiomis griov patekusius neitirpusio

ledo luistus, kuriems vliau, jau poledynmeiu, itirpus pavirius tose vietose dubo liko glaciokarstinmis vadinamos pelktos arba sausos dubs ir glaciokarstiniai eerliai. Rinos ilgis apie 5 km. Prasidjusi ties Antaviliais rina baigiasi pelkje apie 1 km pietryius nuo Tapeli eero. ioje vietoje rinos gylis 44 m buvo nustatytas pagal kartografinio grinio pergrt rin upildiusi nuogul stor.22 alij eer rin sudaro du lygiagrets beveik vienodai ivingiuoti apie 3,5 km ilgio gils kloniai: viename j (200350m ploio) telko Raistelio ir Gulbino eerai, kitame (400500m ploio) Balsio eeras ir maytis Akies eerlis. Tai poledynmeiu atsikrusi rina, kurios gils (apie 50m gylio) ir plats kloniai ryks dabartiniame reljefe. Prasidjusi giliais kloniais Gulbin mike pieiau ilins kaimo alij eer rina ties Auktja Riee giliu rininiu Ries slniu atsiveria Ner. Prie alij eer rinini kloni pradi toje paioje grandinje iaurs rytus tsiasi beveik 2 km ilgio oz** virtin. Taigi alij eer rina tai sudtinga ozrin grandin. Tokios teigiam ir neigiam form virtins susidaro ledyno pakratyje, kai tuneliais tekj ir kloj nuosdas vandenys, priartj prie ledyno pakraio, kur slgis maesnis, galinga srove isiveria i po ledyno, igraudami pado nuogulose gilius rius. Abiej rin

* Rina vadinamas gilus, danai duobtas staialaitis dubaklonis, igrautas ledyno pade cirkuliavusiems vandenims dl didelio ledyno slgio galingu srautu isiveriant i po ledyno. Rinos susidaro ledyno pakratyje ir daniausiai yra orientuotos ledyno slinkimo kryptimi. ** Ozas tai ledyno dugne tuneliu tekjusi vandens sraut suneti smlingi ir vyringi pylimai. 28 LIETUVOS PILYS 2007

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

ir Tapeli, ir alij eer pagrindin kryptis iaurs vakarpietryi, ir rodo ji pagrindin Vilnios ledyno lieuvio slinkimo depresij tarp Medinink ir Baravykins kalvyn krypt (2pav.). Du ryks paraleliniai pakratini gbri lankai (Mickn ir Kenos) rodo buvusio ledyno lieuvio maksimali padt ir stabteljimo pozicij jam tirpstant (5c pav.). Pagal sujaukt ir sustumdyt Medinink kalvyno palait nesunkiai atsekame buvusio ledyno pakrat ties Naujja Vilnia ir Kairnais. Sudtingesn geologin situacija yra Vilniaus teritorij siterpusio Medinink kalvyno smaigalyje ir jo vakarinse palaitse. tai Kirtim plynaukts paviriaus absoliutus auktis 160180m, o lktai banguotame jos paviriuje kai kur kpso nedideli (58m aukio) keimai***. Keimus primenani kalveli aptikta ir Sapiegins kalvyno paviriuje (Dvarioni apylinkse). ios formos bdingos btent paskutinio ledyno sukurtam reljefui. Kita vertus, udurpjusio Kirtim plynaukts paemjimo paviriuje buvo aptiktos Merkins tarpledynmeio nuosdos.23 Jos nepadengtos paskutinio ledyno morena, o tai patvirtina, kad teritorijoje nebuvo paskutinio ledyno dangos. Auktai ikils Bajor masyvas (Visori, Santariki apylinks) su plaiadugniais sausslniais tarp lktalaii kalv labai panaus Medinink kalvyno tsin kitapus Neries ir, matyt, taip pat nebuvo padengtas paskutinio ledyno (5cpav.). Bet netoliese vingiuojanti Vilniaus miesto geologin ymyb, dar 1936m. patekusi Didiosios Britanijos enciklopedij Britannica, o 1964m. tapusi Lietuvos geologijos paminklu ekins ozas svarus argumentas paskutinio

6pav. ekins ozas 1952m. aerofotonuotraukoje. Lietuvos geologijos tarnybos saugykla. A 1952 aerial photo of the ekin moraine (Lithuanian Geological Survey).

ledyno buvimo iose apylinkse naudai (2pav.). ekins ozas tai keteruotas 1160m ilgio ir 50m ploio (pade) pylimas. Kai kuri keter auktis nuo papdi net 10 12m, keteros plotis 318m. Ozas supiltas i kypai sluoksniuoto virgdingo smlio, su rieduli sankaupomis. Vietomis ozo ketera apklota plona (1,20,7m storio) morenos danga. Itss iaurs rytpietvakari kryptimi ir formavsis ledoskyrinje zonoje, ekins ozas, matyt, nra klasikinis radialinis ozas, rodantis ledyno slinkimo
7pav. Bajor kampinio masyvo, Sapiegins ir Pavilni erozini kalvyn geologin sandara (autoriai J. Satknas, J. Verickas, R. Guobyt). Geologini indeks reikms: g glacialas, arba morena, gt kratin, arba galin, morena, ft ledyno pakraio smlingi ir virgdingi dariniai, f fliuvioglacialas, arba ledyno tirpsmo vanden snaos (vairaus grdtumo, virgdingas smlis, virgdo ir gargdo nuogulos), lg limnoglacialas, arba prieledynini basein nuosdos (smulkutis ir smulkus smlis, aleuritas, molis), dz Dzkijos, dn Dainavos, m emaitijos, md Medinink, nm 3 Nemuno (paskutinis) ledynai; III treios virsalpins, II antros virsalpins teras nuogulos; pp dm prepleistoceno, arba prieledynmei laikotarpio, eerins nuosdos; K1js apatins kreidos, D2ld vidurinio devono, S2pb virutinio silro uolienos. Raudona linija tektoninis lis, juodos vertikalios linijos gili geologini grini vietos. Geologinio pjvio linija parodyta 5cpaveiksle. The geological structure of the Bajorai angular mass and the Sapiegin and Pavilnys erosional hill lands (authors Satknas, Verickas, and Guobyt).

*** Keimas tai ledyno protirpoje nusdusi sna (daniausiai smlio) sudaryta ovali kalva. LIETUVOS PILYS 2007 29

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

krypt ekins apylinkse. Ozas greiiausiai buvo sunetas ledyno tirpsmo vanden ups, tekjusios jau mirusio suskilinjusio (nejudraus) tirpstanio ledyno plyyje, kurio ledinms sienoms itirpus liko vingiuotas pylimas (6pav.). Vilniaus kalvyn ir Vilniaus pili kalv gelmi sandara Paleogeografini paskutinio apledjimo slyg atkrimui Vilniuje ir apylinkse svarbs ne tik geomorfologiniai paviriaus bruoai, i kuri pagrindinius mes trumpai apvelgme, bet ir geologin gelmi sandara. Palyginkime Vilniaus teritorijos ikili paviri Bajor kampinio masyvo, SapieginsRokantiki ir Pavilni erozini kalvyn geologin sandar, pavaizduot geologiniame pjvyje (7pav.). Nuspalvinta pjvio dalis tai kvartero, arba ledlaiki laikotarpio, nuogulos, kuri storis Vilniaus mieste vietomis yra 190160 m, o giliuose eroziniuose Neries ir Vilnios kloniuose-slniuose kartografiniais griniais pergrta vos 4020m i nuogul. Geologinio kartografavimo metu24 Vilniaus mieste identifikuotos Dzkijos (gIIdz), Dainavos (gIIdn), emaitijos (gIIm), Medinink (gIImd) ir paskutinio Nemuno ledyn morenos (pjvyje parodytos rudomis spalvomis), mint ledyn tirpsmo vanden snaos vairaus grdtumo, virgdingas smlis, virgdo ir gargdo nuogulos (aliai nuspalvinti sluoksniai) ir prieledynini basein nuosdos smulkutis ir smulkus smlis, aleuritas, molis (mlynai nuspalvinti sluoksniai). Seniausios Vilniuje kvartero nuogulos tai prieledynmei laikotarpio smulkus ir smulkutis eerinis smlis (pp dm), kurio nedideli plotai (pjvyje nuspalvinti ydra spalva) iliko nenuardyti vliau teritorij keliskart dengusi ledyn. Geologiniame pjvyje matome, kad virutin kvartero storyms dal Bajor, SapieginsRokantiki ir Pavilnio apylinkse iki 5060 m gylio, o kai kur ir giliau sudaro priepaskutinio Medinink ledyno pakratiniai dariniai:

rausvai rudas arba rudas moreninis priesmlis, daniausiai sustumdytas vairaus dydio raukles, ir raukltos smlingos bei virgdingo smlio nuogulos. i storym savo akimis galime pamatyti aukiausiame (per 65m aukio) Vilnios skardyje Pkori atodangoje, 1974 m. paskelbtoje geologiniu gamtos paminklu. iandien didioji skardio dalis apklota nubyrjusiomis ir nuliauusiomis i viraus nuogulomis, bet virutinje dalyje dar galime tyrinti raukltus smlio ir virgdo bei gargdo sluoksnius. Tiktina, kaip be ilyg teigia dauguma kvartero geolog, kad ios glaciodislokacijos (taip geologai vadina ledyno padarytus nuogul sujaukimus) tai paskutinio ledyno veiklos padarinys. Taiau atskirti paskutinio ledyno sujaukimus nuo didelio masto priepaskutinio ledyno pakratini darini dislokacij ir skeldi nra taip paprasta. Tam btini specials glaciostruktriniai visos storyms (atodangoje) tyrimai, kuri iki iol dar niekas neatliko. Aiku tik tai, kad aukiausi Vilniaus kalvyn stuomuo sudarytas i nedarniai slgsani arba dislokuot senj Medinink ir emaitijos ledyn palikt nuogul. Kai kur mint masyv paviriuje aptinkama 23 m storio morenos bei vairaus grdtumo ir virgdingo smlio lopinliai gali bti paskutinio ledyno paliktos nuogulos. Vilniaus pili kalvos tai auktoji Vilniaus pili kultrinio rezervato teritorija, apimanti Sapiegins Rokantiki erozinio kalvyno fragment. Trij Kryi, Bekeo, Stalo, Piliakalnio, Gedimino Kapo ir Altanos kalnais vadinam kalv virns tai priepaskutinio ledyno sudaryto reljefo reliktai, igyven paskutinio ledyno gniautus ir ilik tankiai gili griov ir raguv suaiytame senojo kalvyno paviriuje (8pav.). Kalvos sudarytos i dislokuoto kypai slgsanio smulkaus, vairaus arba virgdingo smlio su rudo moreninio priesmlio liais ir vairiai iraitytais sluoksniais (9pav.). Kai kur rudo moreninio priesmlio ploteliai aptinkami ir kalv paviriuje.

8pav. Vilniaus pili valstybinio kultrinio rezervato geomorfologinis emlapis. 1 erozini kalv virns priepaskutinio ledyno reljefo reliktai, 2 eroziniai atragiai, 3 griov ir raguv dugnai, 4 plats sausaslni dugnai, 5 sufozinio cirko dugnas, 6 III ir IV virsalpini teras fragmentai, 7 II virsalpin terasa; 8 pakilumos II terasos paviriuje, 9 udurpj paemjimai II terasos paviriuje, 10 eroziniai laitai, 11 sufozinio cirko laitai, 12 spjama Vilnios vaga (pagal Getkand, 1648, ir Grunert)25, 13 ssmauka, galjusi jungti Gedimino pilies kaln su kalvynu, 14 nuoliau vieta Gedimino pilies kalno laite, 15 geologinio pjvio vieta, 16 rezervato riba. A geomorphological map of the Vilnius Castle State Cultural Reserve.
30 LIETUVOS PILYS 2007

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

Bdingiausias kalvyno bruoas senajame reljefe iraiytos griovos, iandien raguvomis ir net sausaslniais vadintinos. Bdingas sausaslnis prasideda plaiu sufoziniu nuoliauiniu cirku Dain slnio estrados vietoje. Stats 2832 m aukio cirko laitai iraiyti smulki griov. Nusileidia sausaslnis Neries klonio laitu treiosios Neries terasos aiktel (8pav.). Didija griova vadinama raguva atsiveria Vilnios treij teras. Beveik 400m ilgio, dviaka, o prie pat ioi net triaka raguva atskiria Stalo ir Piliakalnio kalnus, o leisdamasi emyn nuo pagrindinio kalvyno dar atria ir Gedimino Kapo bei Altanos kalnus. Griovos ir raguvos eroziniame kalvyne izoliuoja daugyb atragi, besileidiani nuo erozini kalv virni palei griov ir raguv laitus, danai iki pai papdi. Kai kurios neilgos griovos, prasidjusios virutinje lait dalyje, pasibaigia tiesiog laito vidury tai kabaniosios griovos (A.Basalyko sugalvotas terminas). Vilniaus pili kultriniam rezervatui priklausanioje kalvyno dalyje neturime gili geologini grini, todl neinome ir tikslios kalv gelmi sandaros. Pagal anksiau aprayt SapieginsRokantiki kalvyno geologin sandar (7pav.) galime teigti, kad ir pili kalnai-kalvos, kurios yra minto kalvyno fragmentas, suklotos i senj ledyn palikt moren ir jas skiriani smling sluoksni. Tai patvirtina laiptuoti sausaslnio ir raguv bei griov iilginiai profiliai. Minktus lengvai iplaunamus smlingus sluoksnius kertanios j atkarpos yra staios, laitai smlingi. Morenos sluoksnius kertanios griov ir raguv atkarpos neymaus nuolydio, dugne danos i morenos iplaut rieduli sankaupos. Ilgi

9pav. Dislokuoti smulkaus (a) ir virgdingo (b) smlio sluoksniai su rudo moreninio priesmlio (c) tarpsluoksniais, atidengti Didiosios griovos-raguvos pradioje, statybviets Krivi gatvje prakasoje (2007 m. pavasaris). Shifted layers of fine (a) and coarse (b) sand with seams of brown moraine sandy loam (c), that were uncovered at the head of the Great Gully Ravine. The construction site on Krivi Street.

ir smarks liets prisotina virutinius smlingus sluoksnius vandens, kuris laikosi apatinje smlingo sluoksnio dalyje ant morenos (arba molio). Griovos perkirstoje vietoje vanduo drenuojasi, teka griova emyn ir paprastai sausas griovos dugnas virsta laikino upelio vaga. Pili kalvas sudarani moren sluoksnius galima skaiiuoti lipant Didija griova. Gedimino pilies kalnas, iandien atkirstas nuo pagrindinio masyvo tik Vilnios vagos, greiiausiai buvo kalvyno atragis, su kalvynu sujungtas II terasos aukio
10pav. Scheminis geologinis pjvis, kertantis rytin Gedimino pilies kalno lait (pagal A.Pekaiio surinktus ininerini geologini ir archeologini tyrim duomenis). Geologini indeks reikms: g II dn Dainavos ledyno morena, lgIIdn Dainavos ledyno prieledynini mari nuosdos: smulkutis ir aleuritingas (dulkingas) smlis, gIIm emaitijos ledyno morena: priemolis ir priesmlis su smlio tarpsluoksniais; fII md Medinink ledyno tirpsmo vanden nuogulos: smulkus, smulkutis, aleuritingas smlis; gt II md Medinink ledyno pakratin morena: moreninis priesmlis; tIV technogeniniai dariniai (supiltas gruntas). Vertikalios linijos rodo grini vietas ir gyl. Geologinio pjvio vieta parodyta 8paveiksllyje. The geological profile cutting the east slope of Gediminas Castle Hill (based on the engineering geological and archaeological research data collected by Antanas Pekaitis).

LIETUVOS PILYS 2007

31

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

11pav. Pirtuotas Grenlandijos ledyno lieuvis (A). Beveik vari tirpstanio Grenlandijos ledyno virutin dalis (B, C). G.Skridlaits nuotrauka, 2006. The fingered tongue of a Greenland glacier (A). The almost clean upper part of a melting Greenland glacier (B, C). Photo by Skirdait, 2006.

pakilumos fragmentu (8pav.), kuris, istorik ir archeolog teigimu, buvo prakastas miestui pltojantis jau istoriniais laikais. Erozin beveik 40m aukio Gedimino kalva, jos laituose ir virnje grt grini duomenimis, suklota i trij pagrindini moren ir jas skiriani tarpmorenini smling sluoksni (10pav.). Virutin kaln dengianti kaitaus storio (nuo 0,51,0 iki 35 m) morena, aptikta po 45 m storio technogeniniu sluoksniu, greiiausiai yra tik Medinink morenos liekanos (apatin jos dalis). J pergrus, buvo pasiektas smulkus, vietomis dulkingas smlis, kurio 6 8 m sluoksnis dengia antrj nuo viraus 1015m storio emaitijos moren. Po ja vl slgso dulkingo smlio storym, o jau po kaln supania II terasos lyguma aptikta ir treioji seniausioji Gedimino kalno morena, vadinama Dainavos vardu. Vilniaus pili kultrinio rezervato teritorij patenka kalvyno papdse ilik Neries ir Vilnios kloniais tekjusi ledyno tirpsmo vanden (fliuvioglacialini) sraut suklot teras (IV ir III) fragmentai ir dabartins holoceno laikotarpiu i upi suklotos (II ir I) terasos. J paviriuje beveik visur aptinkama apie 23m technogenini darini (grunto), todl geologin teras sandara, o kartu ir upi raida pili teritorijoje vis dar lieka paslaptimi. Geologins raidos istorija Apvelg Vilniaus kalvyn geologins sandaros ir geomorfologijos ypatumus, paskutinio ledyno padt Vilniaus mieste ir jo atsitraukim galime sivaizduoti taip: atslinkusio ledyno pakratys Vilniaus miesto ribose sutiko ikil priepaskutinio ledyno palikt pakratin gbr, kurio jau nepajg eroduoti. Smlingas gbrys tapo ledoskyra, suskaidiusia ledyno pakrat dvi platakas: Nemuno, slinkusi pietus, ir Vilijos ( rytus nuo Vilniaus), kurios vienas lieuvis uklojo Vilnios depresij, kitas liuo Baltarusijos teritorij, paliks neveikt Buivydi tarplieuvin masyv. Nors ledoskyros zonoje
32

atsidrusi Bajor, Santariki, SapieginsRokantiki, Kirtim ir Pavilni vietovi pagrindinis ledynas neveik ir sirm kalvyn papdes, virutiniai ledyno ledo sluoksniai, matyt, kai kur buvo uslink ant ledoskyros paviriaus ir j iek tiek sujauk. Btent tokioje ledyno uklotoje vietoje ledyno plyyje galjo susidaryti ir garsusis ekins ozas. Kadangi virutin ledyno dalis, palyginti su jo padu, paprastai bna vari, tai, ledynui itirpus, ledoskyroje buvusi kalvyn paviriuje tik kai kur liko jo nuogul (11pav.). Ledyno pakraiams pradjus intensyviai tirpti, m formuotis ir egzotikieji Vilniaus kalvynai. Iskirtinis kalvyn bruoas yra j erozin, arba, kitaip sakant, skulptrin, kilm. Svarbiausias ledoskyroje atsidrusio ir ledyno sukaustyto Medinink kalvyno performavimo etapas prasidjo intensyvaus ledyno tirpimo metu, madaug prie 25tkst. met. Palei ledyno pakrat, gal net ir po ledynu susiformavo Neries upei pradi davs ledyno tirpsmo vanden srauto klonis. Juo pld vandenys ard atitirpstanio alusio kalvyno papdes. Atilimas turjo bti staigus, nes klon nuo stai i aminojo alo gniaut isilaisvinusi lait intensyviai m slinkti itiusio grunto mass. Jos ivagojo laitus giliomis griovomis taip tankiai, kad kai kur vietoj laito sienos tarp griov liko tik siauri atragiai. Kalvyno laituose kabanios griovos ufiksavo ledyno tirpsmo vanden ups, kuri griovas formuodamas drenavosi alo vanduo, paviri. Erozijos procesas buvs staigus ir intensyvus, j paspartino ir tirpsmo vandens termins
LIETUVOS PILYS 2007

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

12pav. Nuoliaua rytiniame Gedimino kalno laite prie akmenimis igrsto altinio sienels: A 2004 m. kovo 2223 d.; B 2008 m. kovo 3-4 d. V.Mikulno nuotrauka. A landslide on the east slope of Gediminas Hill near a spring wall paved with stones: A on 2223 March 2004; B on 34 March 2008. Photo by Mikulnas.

erozijos efektas, kitaip sakant, laituose i nuogul sunksi atitirpstantis alo vanduo, inedamas ir smlio bei molio daleles. Jeigu bt vykusi tik gilinamoji (linijin) bei pavirin (ploktumin) erozija dl pavirinio vandens nuoplovos, vargu ar tokios gilios ir staialaits griovos, kurios pasenusios virto plaiadugnmis raguvomis, bt galjusios susiformuoti. Dabartin vaizd Vilniaus eroziniai kalvynai gavo madaug prie 1415 tkst. met, kai susiformavo Neries slnis, kuriame ups vaga buvo IIIIV teras lygyje. Btent ias terasas atsiveria daugelio raguv bei griov iotys. Tuomet griov erozija sultjo, laitai stabilizavosi. Griovos buvo altiniuotos, jomis dar kur laik drenavosi kalvyno smlinguose sluoksniuose susikaup vandenys. Apie tai byloja iki i dien ilik Vilniaus altiniai kalvyno laituose, Antakalnyje. Neris ir jos intakai igyveno sudting, bet natrali gamtin raid poledynmeiu ir holocene, o Neries klonyje sikrus Vilniui, jo terasinis pavirius vietomis pakeistas neatpastamai. Gedimino kaln supanios antrosios Neries virsalpins terasos paviriuje buvo upilti pelkti paemjimai, tiktina, kad upilta senoji pilies kaln ir prieigas juosusi Vilnios vaga ir rytinje kalno pusje ikasta nauja.24 O ir pati Neris neabejotinai ne vien kart keit vag, tai priartdama, tai vl atsitraukdama nuo pili kalv. Dabartiniai geologiniai procesai Vilniaus kalvyn geologin raida nenutrko geologiniai procesai lti, danai ms akiai nepastebimi, bet vyksta nuolatos. Mums atrodo, tarsi nevyksta nieko, kai staiga akimirksniu nuliauia arba nugriva dalis laito. Dl gravitacijos, polaidi ir lietaus poveikio, dl gruntinio (pavirinio) vandens lygio pokyi vyksta lait deformacijos, nubyrjimai, nuoliauos, aktyvja arba silpsta griov erozija, vyksta kiti reljefo performavimo procesai. Juos pagreitinti, o danai ir sukelti gali i pirmo vilgsnio net pozityvi mogaus veikla (o k jau sakyti apie drastik aplinkos keitim): lait ar griov tvirtinimas, statybos arti laito briaunos, keli tiesimas ir kt. Tai
LIETUVOS PILYS 2007

suaktyvina grunt sutankjim, nuoliau ir nuobir susidarym, griov gilinamj erozij. ie procesai gali paveikti ne tik gamtin aplink, bet ir saugom istorijos ir archeologijos paveld. Nemaloni toki proces iliustracija nuoliaua Gedimino pilies kalno rytiniame laite. 2008 m. pavasar laito pakopa prie rieduliais ikloto altinio sienels nuslinko jau antr kart, prajus vos ketveriems metams nuo pirmosios nuoliauos susidarymo toje paioje vietoje (12pav.). iemet nuslinko jau didesn laito dalis negu 2004 m. Akivaizdu, kad geologins slygos ioje vietoje formuotis nuoliauai palankios. Dar kart vilgtelkime kalno rytinio laito geologin pjv (10 pav.). Madaug 20m auktyje nuo kalno papds, arba 120m absoliuiame auktyje, slgso emaitijos morenos kraigas. i morena tai vandenspara vir morenos slgsaniame smlyje susikaupianiam vandeniui. Susidarius jo pertekliui ir drenuojantis morenos paviriumi laito link, mirks ir pasunkjs lait dengiantis technogenini darini ir dirvoemio sluoksnis atplys nuslenka emyn. Nuoliauos susidarym pagreitina plona velnos danga, laipiojimai laitu, gal net dideli laite augantys mediai. Tyrinti lait procesus, juos numatyti, stabilizuoti tai ininieri geolog veiklos sritis. Ivados ir pasilymai Vilniaus pili rezervato teritorija turi unikali iki iol dar iki galo neatskleist mokslin ir paintin geologin bei geomorfologin vert. Vilniaus pili kalvyne galima rasti visus eroziniam kalvynui bdingus elementus, todl rezervato teritorija galt bti etaloninis pavyzdys Vilniaus erozini kalvyn susidarymo raidai suprasti. Straipsnyje aprayta kalvyno genezs raida yra hipotetin. Vilniaus pili rezervato teritorijos reljefas gali pagelbti sukurti unikalaus erozinio reljefo kilms model. Kvartero nuogul Vilniaus mieste, o greiiausiai ir pili rezervato teritorijoje pjvis yra svarbus stratigrafijos ir paleogeografijos mokslui. Pjvyje rasti prieledyniniai
33

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA

Vilniaus vardu pavadinti eerini nuosd sluoksniai, Btn tarpledynmeio eerins nuosdos, Medinink ir emaitijos ledyn dislokaciniai dariniai, bylojantys apie i apledjim mast, periglacialins (aminojo alo) formacijos ir kiti geologins sandaros elementai, nedanai aptinkami kitur Lietuvoje ir visame Baltijos regione. Detaliai itirtas ir apraytas tipinis Vilniaus pili geologinis pjvis galt bti svarbus, didels mokslins verts etaloninis kvartero laikotarpio paleogeografini slyg sekos modelis. Ypa kruopi ir isami geologini tyrim nusipelno rezervatui priklausani Neries ir Vilnios upi terasos, o upi raidos poledynmeiu ir holocene atkrimas ir natralios gamtins aplinkos Gedimino kalno papdse rekonstravimas bt svarbus Vilniaus miesto istorijai.

Vilniaus pili rezervato teritorij btina smulkiai itirti inineriniu-geologiniu kartografiniu bdu 1:2000 masteliu, sudaryti erdvin geologini sluoksni iplitimo model. Btina sistemingai inventorizuoti ininerinigeologini proces vyksmo vietas, organizuoti j stebsen ypating dmes skiriant technogenini faktori ir gamtins aplinkos sveikos atvejams. Padka. Autor nuoirdiai dkoja Vilniaus valstybinio pili rezervato darbuotojams u suteikt galimyb susipainti su A. Pekaiio surinkta archyvine ininerini tyrim mediaga, prof. V.Baltrnui u reikmingas dalykikas pastabas, dr. J.Satknui u vertingus konsultacijas, R.Norvaiienei u iliustracij parengim spaudai.

Rimant Guobyt
Unique topography and geology of the State Cultural Reserve of Vilnius Castles Summary All investigators of the Vilnius culture and architecture agree that Vilnius is famous for its topography. It is interesting to note, that the city is situated exactly in the place where the last glacier stopped 25 000 years ago. The northwestern part of the city was built on the surface still preserving traces of the last glaciation. The traces are: numerous lakes, marginal ridges, subglacial channels and eskers. As a matter of fact all the natural lakes of Vilnius are in the north western part of the city. Two former subglacial channels, i.e. picturesque alieji eerai and Antaviliai (Tapeliai) Lakes occur in the city and its surroundings. Deep oval Antavilys, Skarbelis, Baldis, Juodis and Tapeliai Lakes are adhered to the 5 km long chain within the Antaviliai subglacial channel. These lakes are remnants of buried ice blocks beneath sediments in a subglacial river. The favourite resort place of Vilnius citizens are the two 3.5 km long deep valleys in one of which the Raistelis and Gulbinas and in second the Balsys and Akis Lakes are situated. The outstanding geological feature of Vilnius is ekins esker which was included in the Encyclopaedia Britannica already in 1936, and became a geological monument of Lithuania in 1964. The esker emerged when a channel on the glacier bottom was filled up by sandy sediments. A winding 1160m long and 50m wide ridge remained after the retreating the glacier. The last glacier destroyed the slopes of the older Medininkai upland and pushed anew marginal ridges near Naujoji Vilnia and Kairnai. Farther to the south and west the city occupies the old surface of the Medininkai morainaic hilly Upland which was not disturbed by the last glacier. The highest hill of the city named Rokantiki is situated in the Medininkai upland. The top of the Rokantiki hill is at the 230 m above see level. Eroded high slopes of the Neris and Vilnia river valleys with small gullies and wide ravines compose a picturesque scenery around Vilnius. The deep erosion created a series of prominent hilly slopes named Pavilniai, Paneriai, Sapiegin. The height of the mentioned hills from its background to tops reaches more than 100 m. A small part of the erosional hills (Sapiegin) is included in the area State Cultural Reserve of Vilnius Castles. The famous historical sites such as the Hill of Three Crosses, Bekesh Hill, Table Hill, Vilnius Mound, Gediminas Grave Hill, Bare Hill, as well as Gediminas Castle Hill are located on tops of the mentioned erosional hills. Erosional processes started on the slopes of the Neris and Vilnia river valleys after the last glacier had retreated and continue nowadays. The latter fact is illustrated by landslides on the eastern slope of the Gediminas Castle Hill. In spring of 2008, a block of the slope slid for the second time in the place where it had happened four year ago. A detailed engineering mapping at a scale of 1:2000 is needed in order to create a 3D geological model and to ensure monitoring of the ongoing geological processes. It is also recommended to reconstruct the ancient natural environment around the Gediminas Castle Hill.

34

LIETUVOS PILYS 2007

VILNIAUS PILI TERITORIJOS EGZOTIKASIS RELJEFAS IR GELMI SANDARA A. Maiulis, Vilniaus miesto savitumas: gamtos ir architektros darna, Vilniaus miesto savitumai, sudarytojas A. Maiulis (ser. Acta Academia Artium Vilnensis, t. 40), Vilnius, 2006, p. 716. 2 A. Brdikis, Vilniaus miesto panoramos ir j kaita, Vilniaus miesto savitumai, p. 8598. 3 I. M. Daujotait, Vilniaus gamtin morfostruktra miesto urbanistin savastis, Vilniaus miesto savitumai, p. 4146. 4 A. Brdikis, Vilniaus miesto panoramos ir j kaita, p. 8598. 5 A. Basalykas, Vilniaus miesto ir jo apylinki geomorfologiniai bruoai, LTSR MA geologijos ir geografijos institutas. Moksliniai praneimai. Geografija, t. I, Vilnius, 1955, p. 3345. 6 A. Basalykas, Vilniaus miesto ir jo apylinki geomorfologiniai bruoai, p. 4355. 7 E. Vodzinskas, Vilniaus miesto Gedimino kalno geologiniai ir geomorfologiniai bruoai, Geografinis metratis, 1960, Nr. 3, p. 111135. 8 A. Basalykas, Dunkso tarp kaln plaiai, Ms gamta, 1968, Nr. 1, p. 13. 9 K. Monstvilas, Vilnios ioi geologija ir geomorfologija, Geografinis metratis, 1976, Nr. XIV, p. 183198. 10 A. Basalykas, V. Dvareckas, Vilniaus apylinks geomorfologiniu atvilgiu, Geografija, t. XVII, Vilnius, 1981, p. 340. 11 L. Petrulis, Neries slnio srangos Vilniaus miesto rajone klausimu, Moksliniai praneimai, 1958, t. 6. 12 J. Satknas (ats. vykd.). Grupins geologins nuotraukos M 1:50000 Vilniaus, venioni rajonuose ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje ataskaita (su grafiniais priedais). umsko objektas. Rankratis. Lietuvos geologijos tarnyba, Geologinis fondas, Vilnius, 1991, p. 782 (rus k). 13 J. Belickas, . Dnas, Skaitmenins kartografijos duomen posistems krimas, Lietuvos geologijos tarnybos 1998 met veiklos
1

rezultatai: Metin ataskaita, Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 1999, p. 7173. 14 . Kudaba, Lietuvos auktumos, Vilnius, 1983, p. 186. 15 A. Basalykas, V. Dvareckas, Vilniaus apylinks geomorfologiniu atvilgiu, p. 340. 16 Ten pat, p. 340. 17 J. Ehlers, V. Astakhov,. P. L. Gibbard, J. Mangerud, J. I. Svendsen, Glaciations (Late Quaternary in Lowland Asia), Encyclopedia of Quaternary Science, vyr. redaktorius Scott A. Elias, Amsterdam, Boston: Elsevier, 2007, t. 2, p. 10851095. 18 Lietuvos geomorfologinis emlapis, M 1:200 000 (autor R. Guobyt, 2000), http://www.lgt.lt/maps. 19 Lietuvos geomorfologinis emlapis, M 1:200 000 (autor R. Guobyt, 2000), http://www.lgt.lt/maps. 20 J. Belickas, . Dnas, Skaitmenins kartografijos duomen posistems krimas, p. 7173. 21 J. Satknas, Paleori formavimasis kontinentini apledjim aplinkoje Ryt Lietuvos atvejis, Geologija, Nr. 31, 2000, p. 5265. 22 . Kudaba, Lietuvos auktumos, Vilnius, 1983, p. 186. 23 . , . , . , - , , , 1986, p. 3247. 24 J. Satknas (ats. vykd.). Grupins geologins nuotraukos M 1:50 000 Vilniaus, venioni rajonuose ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje ataskaita (su grafiniais priedais). umsko objektas. Rankratis. Lietuvos geologijos tarnyba, Geologinis fondas, Vilnius, 1991, p. 782 (rus k). 25 V. Drma, Dings Vilnius, Vilnius, 1991, p. 43, 132. 26 Ten pat, p. 43, 132.

LIETUVOS PILYS 2007

35