UDK 29

Ro - 59

Jvadas

Skaitytojau, Jus atsivertete aktualiq, "Jon os" leidyk-

Sios knygos leidybq pareme
Sigitas Gideika ir Jakob Tie/mann.
ISBN 9986-40]-45-3
los parengtq ir isleistq knygel~ apie vienq labiausiai zi-
nomQ religiniQ organizacijQ - Jehovos liudytojus. Lie-
tuvoje N buta jau iki Antrojo pasaulinio karo -
bendruomene buvo iregistruota 1935 m. SovietQ
laikais, kaip ir daugelis kitQ konfesiN, Jehovos liudyto-
jai patyre ziaurius persekiojimus, taciau, reikia pasa-
kyti, sugebejo islaikyti savo tikejimq. Jie sayo veiklq
visiskai atkure tik Lietuvai vel atgavus nepriklau-
somyb~ - siandien skaiciuojama apie 1,5 tukstanCio
jehovininkQ (pasaulyje organizacija turi apie 10 min.
nariQ); Lietuvoje yra 30 bendruomeniQ, lietuvilJ kalba
leidziamos knygos, brosiuros, zurnalas "Sargybos
bokstas". Galbut sie zmones yra aplank~ jau ne vienq is
must} Uei ne - artimiausiu metu taip tikriausiai ivyks,
nes jie ipareigoti Jehovos vardq paskelbti kiekvienam
zmogui). Visa tai kaip tik ir leidzia kalbeti apie Jums
pristatomos knygeles aktualumq.
Zinoma, reiklesnis skaitytojas pastebes gana katego-
riskq (daznai net ne itin pagarblJ) autoriaus tonq kalbant
apie "klaidatikius", kuris, matyt, kyla is radikalaus
© P. Rogosin, ]995 krikscionisko angazuotumo. Gali iskilti ir klausimas,
kiek teisetai Jehovos liudytojlJ organizacija vadinama
© Vertimas i lietuvil} kalbq,
Ieidykla "Jona", ]997
3
 "sekta"? Religijos sociologai, isskirdami sektai bildin-
gus bruozus, vis\! pirma pazymi tokius is j\!: izoliacija
nuo isorinio pasaulio, nepriklausomumas ir nonkon-
formizmas; pasauleziuros, ideologijos, aksiologijos at-
skirumas; griezta hierarchine struktilra, centralizacija;
autoritetingas vadovas; nari\! atsidavimas, lojalumas,
fanatizmas iF didelis religingumas. 1992 m. Europos
Tarybos Parlamentines asamblejos Juridini\! reikal\! ir
zmogaus teisi\! komisija pateike pranesimq, kuriame
isskirta dar viena labai reiksminga sektos definicija,
skirianti jq nuo kit\! religini\! grupi\!: "Religija supo-
nuoja laisvq informuot\! zmoni\! pritarimq ir tikejimo
priemimq, tuo tarpu zmones, stojantys i kai kurias sek-
tas, istojimo momentu gali bilti laisvi, bet neinformuoti,
o kai gauna visq informacijq, dazniausiai bilna ne-
laisvi". Taigi galime teigti, jog sektos tikslas yra del
vienl! ar kit\! priezascil! (daznai komercinil!, politini\! ar
ideologinil!) patraukti zmones, didinti naril! skaicil!, 0
ne atvirai skelbti savo doktrinq.
Vokietijos Kelno Arkivyskupijos teologas Verner
Hobsch, tyrinej~s NRJ ir sekt\! veiklq, pateikia apiben-
drinancias isvadas, leidziancias identifikuoti konkreciq
religin~ grup~ kaip sektq. Pagal V. Hobsch'q, sektai vi-
sada bildingi trys bruozai: ji turi gYVqIyderi, pasizy-
minti ypatingu dvasiniu autoritetu ir galinti keisti
grupes doktrinq; jai yra biidingas dualistinis poziiiris i
pasauli - jl! pacil! teigimu, priklausymas grupei yra
pirmoji isgelbejimo sqlyga; sekta atsiriboja nuo isorinio
pasaulio - informacija apie ji sektos narius pasiekia
tik "perfiltruota". Cia galima padaryti isvadq, jog sekta
kaip bendrija, kuri pasizymi nepagarba zmogaus asme-
niui, siekiaji kontroliuoti, zlugdo jo autentiskq raiskq ir
4 5
jvairiais bildais riboja laisvo pasirinkimo galimyb~, is
esmes negali bilti krikscioniska. Tai paste beta ir 1986
1Tl. Vatikano skelbtame pranesime apie Sektas, kultus ir
naujus religinius judejimus, kuriame nurodoma, kad
sekta visada skelbia savo isskirtinumq ir taip pati save
apriboja nuo krikscionisk\! baznycil} bei baznytinil}
bendruomenil!. Ji galinti biiti krikscioniskos kiImes, bet
ivairiais bildais pati neigia savo krikscioniskumq
(pavyzdziui, be Biblijos skelbdama dar koki nors savo
susikurtq apreiskimo saltini - lyderio nuomon~ ar jam
"apreikstq" tekstq, laikant ji Iygiaverciu Sventajam
Rastui). Stiprinant sektantiskus bruozus, krikscio-
niskumas prarandamas, pradedami kelti tikslai, kurie
yra gresmingi laisvai asmens egzistencijai. Norint juos
pateisinti, neisvengiama ir doktrinos korekcijos -
dazniausiai atmetama triasmenio Dievo s,amprata arba
neigiamas Jezaus Kristaus dieviskumas. Panasiu keliu
nuejo ir Jehovos liudytojl! organizacija. Ji, be kita ko,
turi ir visus kitus cia isvardintus sektai biidingus bruo-
zus. Pavyzdziui, skelbia, jog visi, kurie gyvena sian-
dien ir nepriima sios organizacUos propaguojamo pak-
lusnumo "vienintelei teisetai Zemes vyriausybei" -
vadovaujanciai korporacijai Brukline, neisvengiamai
sudegs Jehovos pykcio ugnyje; taigi garantuotas
megavimasis amzinuoju zemiskuoju Rojumi pripazis-
tamas tik bendrijos nariams, tuo tarpu net ir "sansas"
tiikstantmetineje karalysteje - tik Jehovos liudytoj\!
skelbimo negalejusiems isgirsti, daugiausiai praejusiais
amziais gyvenusiems zmonems. Jehovos liudytojai ne
tik neskatinami naudotis nepriklausomais informacijos
saltiniais ir verciami skaityti tik Bruklino korporacijos
aprobuotq literatiirq, bet taipogi jie yra kvieciami neda-
lyvauti jokiame pilietiniame-visuomeniniame gyveni-
me (pavyzdziui, jiems negalima dalyvauti rinkimuose,
taip patvirtinant, jog paklUsta organizacijos nariai tik
"dangiskajai" Jehovos "vyriausybei", atstovaujamai
Jehovos liudytojlJ vadovybes Brukline). Jehovos liudy-
tojlJ vadovas - prezidentas - turi is tieSl}milziniskus
igaliojimus - gali koreguoti doktrinq, skelbti vis nau-
jas "pranasystes": jo zodis jehovininkams yra sventas ir
nekvestionuotas. Atsizvelgiant i visa tai, religijos
sociologijos zodynai daznai ivardina Jehovos liudyto-
jus kaip klasikin~ sekt~, t. y. grupy, ne tik pilnai tu-
rinciq visus sektai ir jos santykiui su aplinkiniais biidin-
gus bruozus, bet ir gyvuojanciq jau antrq simtmeti.
Kaip kyla ir kuo pavojingas sektantiskumas?
NaujlJjlJ religiniq judejimq specialiste, dr. F. Valentin
(Austrija) Jehovos liudytojus priskiria pseudokriks-
cionisklJ "sventumo grupil!" kategorijai (be pastarlJjlJ
cia dar telpa mormonai ir "KrikscionilJ mokslo" bazny-
cia). SilJ bendrijq sektantiskumas kildintinas is neadek-
vacios sventumo sampratos, kuri sventumq apibrezia ne
kaip Oievui pasvystq gyvenimq ar veiksmq, kylanti is
buvimo Viespaties artumoje, bet kaip tam tikrlJ taisyk-
lilJ laikymqsi, "tikrojo mokymo" ispazinimq. Toks
"sventumas" neisvengiamai bus susijys su absoJiucia
savos didybes ir isskirtinumo pajauta - cia jau
prasideda pavojai ne tik zmogaus sielai, bet ir visai
visuomenei, kurioje sekta bando isitvirtinti: juk ji vei-
kia galios principu - svarbiausia tokiai organizacijai
yra didinti savo itakq ir justi jegq, kovoje su "seto-
niskuoju aplinkiniu pasauliu". Taip sociumui nesama
destrukcijos, susi skaldymo, "tei silJjlJ" ir "pasmerktlJj lJ"
nesutaikomos kovos idejos.
6 7
Baigiant - dar keletas zodziq apie JiislJ rankose
esanciq knygely. Ji gali labai praversti ypatingai tiems,
kurilJ seimos nariai jau isitrauke i sektq ar kurie patys
atakuojami nenuilstanciq "liudytojq". Mat Jehovos
liudytojai, manipuliuodami Biblijos citatomis, istrauk-
tomis is konteksto, megina irodineti savq mokymq pa-
gristumq - taip jie suglumina gerai Sventojo Rasto
neZinanti zmogq; tuo tarpu sioje knygeleje taip pat
gausu jehovininklJ ypatingai nemegiamlJ Biblijos
citatq, kuriomis gali pasinaudoti kiekvienas ginantis
autentiskq krikscioniskq tikejimq ar norintis earodyti
Jehovos liudytojlJ sampratq nepagristumq. Zinoma,
reiktq pasakyti,jog knygeles autorius protestantas, ir jo
pateikiamos kai kurios doktrinos gali biiti ne visai
iprastos skaitytojui katalikui - kaip, pavyzdziui,
grieZtas pirmojo ir antrojo prisikelimq atskyrimas. Bet
tai, manau, tik paskatins brolius krikscionis giliau pasi-
dometi vieni kitlJ, 0 ir savo pacilJ, tikejimo tiesomis.
Ariinas Peskaitis,
Vilniaus Universiteto
Religijos studijq ir tyrimlJ centro bendradarbis
 KAS YRA SIE ZMONES?

Kas is musQ judriose miestQ gatvese nemate vyrQ ir

moterQ, po vien'l stovinciQ prie sienos su baltu drobiniu
krepsiu ant peties ir prie krutines laikanciQ zurnal'l?
"Kas yra sie zmones?" - klauseme sav~s.
Kas is musQ neatidare durQ pasibeldusiems lanky to-
jams ar lankytojoms su prigrustais krepsiais? Maloniai
sypsodamiesi jie prisistato es'l Jehovos liudytojai ir
praso leisti uzeiti minutelei ir kartu su jumis paskaityti
Dievo Zodi ir pasimelsti.
Kodel gi ne? Jus pakvieciate juos uzeiti "minutelei"
ir, kai. nelaukti sveciai isitaiso svetaineje, jus karstli-
giskai ieskote atsakymo i klausim'l: "Kas yra sie zmo-
nes?"
Sie zmones - CarIzo Raselo mokymo pasekejai,
pasivadin~ "Jehovos liudytojais".
Uzej~ pas jus ir atlapoj~ savo krepsius, jie neprade-
da skaityti Dievo Zodzio ar melstis, 0 siUlo pirkti atnes-
t'l literatur'l, kuri'l leidzia dideliu tirazu ivairiomis kal-
bomis. Ypatingai populiarus zurnalas "Sargybos boks-
tas". Kai kurias knygas jie sutinka "palikti perskaityti",
sakydami, kad kuri'l nors savaites dien'l, kai jus busite
maziau Jlzsiem~, jie pasireng~ susitikti dar kart'l. Jums
sutikus, atsitiktinius vizitus jie pavercia reguliariomis
"Biblijos pamokomis" jusQ namuose, dalyvaujant jusQ
giminems, artimiausiems draugams ir kaimynams. Taip
brukamos Jehovos liudytojl] paziuros.

9
 KADA IR KAlP SUSIKURE Sl ORGANIZACIJA?
Jehovos liudytojv organizacija atsirado apie 1874
metus.
J,! ikiln~ amerikietis Carlzas Raselas (Charles Ru-
ssell). Jis gime Pitsburgo mieste (Pensilvanija) religin-
goje seimoje. Bildamas dar mazas, Carlzas susirgo ypa-
tinga persekiojimo manija. Ikyri mintis apie neisven-
giamas pragaro kancias nepaliko berniuko ne minutei.
Veliau, veikiamas tos pacios minties, jaunasis Carlzas
stengesi dievobaimingai gyventi ir nepraleisdavo pro-
gos perspeti savo draugus, nelankancius maldos namv,
kad jie neisvengs amzinv kanciv.
Po keleriv metv Raselas susitiko su vienu tuo metu
naujos Septintos dienos adventistlJ baznycios salininku,
kuris netikejo ir piktai neige pragar,! ir amzinas kancias.
Carlzas Raselas su dziaugsmu patikejo sia niekuo nepa-
grista ideja ir uoliai skelbe "nauj~,!" krikscionyb~ -
krikscionyb~ be Dievo teismo ir bausmes.
Tuo metu Carlzas buvo smulkus prekybininkas, par-
davinejantis galanterijos prekes. Todel jis turejo puikias
galimybes skelbti savo isitikinimus kaimo pirkejams.
1884 metais Raselas uzsiaugino barzd,! ir per spaud,!
pasiskelbe es,!s naujosios baznycios pastorius. Ameri-
koje, kaip ir reikejo tiketis, laikrascilJ reporteriai susi-
domejo "naujos sektos ikilrejo" biografija ir nesykstejo
vietos jo pateiktai medziagai. Amerikos reporteriai is-
spausdino savo laikrasciuose ne tik tai, k,!jiems pasake
Raselas, bet ir tai, k~ jie mate ir isgirdo is zmonos, gi-
minilJ ir ji supusilJ zmonilJ·
Kaip rase spauda, "pas.torius" Raselas pasirode es,!s
ne vien "apsisaukelis", pastorius be jokilJ teisilJ ir palai-
10
minimo, bet ir nedorovingas zmogus. Nebiltina cia kar-
loti viso to, kas buvo parasyta laikrasciuose apie nedor,!
charakteri ir zem,! elgesi "pastoriaus" -prekiautojo, siil-
liusio savo prekes ir mokym,! apie nuodemes nebau-
dziamum,! namlJ seimininkems, kurilJ vyrai tuo metu
buvo darbe.
Dokumentais irodytas gedingas "pastoriaus" Carlzo
rysys su "naujojo" mokymo pasekejomis priverte jo
zmon'! skirtis. "Pastoriaus" Raselo teismo procesas nu-
skambejo po vis,! Amerik,!. Carlzas bei jo gerbejos ne-
gaiIejo piniglJ ir apskunde nuosprendi auksciausioms
teismo instancijoms. Vis delto "pastorius" buvo pripa-
zintas kaltu del neistikimybes zmonai ir tironisko elge-
SIO su Ja.
Turedamas stambias piniglJ sumas ir dideli turt,!,
Raselas spejo perduoti ir legaliai perrasyti visas savo
lesas ir teises toms "raselistlJ" organizacijoms, kurias
jis neviesai, bet visiskai kontroliavo. Biltent taip Car-
Izas ateme is zmonos priteistas jai lesas, dar kart'! pa-
rodydamas savo "moral urn'!" .
Naudodamasis savo pasekejlJ lesomis, Raselas
isleido septynis savo komentarlJ tomus, pavadin~s juos
"Rasto tyrinejimais". Siose knygose jis moko skai-
tytojus: "Geriau yra neperskaityti Biblijos, negu per-
skaityti j,! vis,! ir neperskaityti mana komentarlJ"·
Raselas isdidziai pareikSdavo, kad iki jo dar nebuvo
tokio teologo, kuris taip teisingai biltlJ isaiskin~s Sven-
t&.iiRast,!.
Nors aiskindamas Biblij,! Raselas tvirtino ypac gerai
mok,!s graiklJ kalb,!, bet teisme jam teko prisiekti ir
prisipazinti, kad neturi teologinio iSsilavinimo, niekada
ir niekur nebuvo ordinuotas pastoriumi, neturi teises
II
juo biiti ir nesugeba perskaityti graikl! abeceles.
Be to, buv~s gabus prekiautojas sukiire filmq skam-
biu pavadinimu: "Visatos kiirimo fotodrama". Vazine-
damas su siuo filmu po visus Amerikos miestus ir vi-
liodamas smalsuolil! minias, Carlzas susizere nemazq
doleril! derlil!.
Taip pat Raselui praturteti padejo "Stebuklingi
kvieciai", kuriuos uz aukstq kainqjis pardavinejo tik sa-
vo vienminciams. Sie ypatingi kvieciai neva buvo pen-
kis kartus derlingesni uz paprastuosius.
Carlzas Raselas skelbe, kad jau dabar atejo Dievo
pazadetoji tiikstantmetine karalyste zemeje ir kad nei
jis, nei jo pasekejai jau niekada nemirs, nes tiikstant-
metineje karalysteje nera mirties. Kaipgi buvo sukresti
ir nusivyle visi jo pasekejai, kai suzinojo, jog jis mire
traukinyje, vaziQojanciame per Teksasq. Raselas paliko
savo didziuli kapitalq, kuri sukrove piisletos rankos
paprastl! zmonil!, tapusil! paklydimo aukomis.
Kai Raselq lydintys draugai suprato, kad jl! vadas
tuojau mirs, jie pakviete konduktoril! bei nesikq i kupe,
kur gulejo Raselas, ir pasake: "Mes norime, kad jiis
savo akimis pamatytumete, kaip mirsta didieji Dievo
vyrai!" Bet "didziojo" vyro mirtis nebuvo verta sil!
kuklil! gelezinkeliecil! demesio. Mirstantis mokytojas
nepasake savo draugams ne vieno zodzio. Mirstantis
Carlzas buvo niiiresnis uz nakti, atrode prislegtas ir net
piktas, lyg numatydamas tas "pragaro kancias", kurias
visq gyvenimqjis taip atkakliai neige ir taip uoliai sten-
gesi tuo itikinti kitus zmones.
Raselas mire 1916 metl! lapkricio 9 dienq.
12
TOLESNIS ORGANIZACIJOS PLETOJIMASIS
Raselo, tvirtai isitikinusio ir teigusio, kad jis nemirs
ir kad "milijonai dabar gyvenancil! zmonil! niekada ne-
mil's", mirtis daugeli apvyle, ir organizacijos gretos la-
bai sumazejo. Siuo kritiniu sektos laikotarpiu atsirado
kazkoks Dz. F. Ruterfordas (J. F. Rutherford) ir pradejo
vadovauti "judejimui". Naujasis sektos vadas pasivadi-
no ne "pastoriumi", bet "teiseju", nors tam jis irgi netu-
rero reikiaml! teisil!. Jis apsisauke "teiseju" vien toMI,
kad, tarnaudamas kaimo advokatu Misiirio valstijoje,
keliais neatideliotinais atvejais pavadavo teisejq.
"Teisejas" Ruterfordas pasirode eSqS inirtingas paci-
fistas. Pirmojo pasaulinio karo metu jis buvo arestuotas
uz pasisakymus pries karq ir Amerikos tvarkq bei
vyriausyb~.
ISej~s is kalejimo, Ruterfordas apsistojo Kalifornijo-
je, gyveno uzdarq gyvenimq, pamokslaudamas per
Amerikos radijq.
Ruterfordas "ispranasavo" Abraomo ir karaliaus
Dovydo apsilankymq zemeje kiinisku pavidalu 1925
metais. Laukdamas sil! dangaus gyventojl!, Ruterfordas
uz surinktus pinigus jiems nupirko San Diego mieste
prabangiq vilq, apstate jq brangiais baldais ir net i gara-
:lq pastate geriausiq automobili· Laukdamas "dangaus
princl!", Ruterfordas gyveno "jl!" didziuliame name ir
naudojosi "jl!" automobiliu.
Ruterfordas isleido knygq "Dievo arfa", kurios vi-
suose desimtyje skyril! jis groja viena vienintele styga:
po 6000 zmonijos istorijos metl! zmones turi suprasti,
jog isiviespatauja Dievo valdzia zemeje. Sio "teokra-
tinio valdymo" metu Kristus ir Jo suzadetine, pavaiz-
13
 duota kaip 144000 Apokalipses skaistuoli\}, "nusipel-
ne", kad Iikusi zmonija, gyvendama zemeje, is tikr\}j\}
jrodyt\} savo paklusnum'l Dievui. TodeI visos "setonis-
kos" organizacijos, tai yra jvairios baznycios, turi buti
isnaikintos.
Ruterfordas ir jo pasekejai vadino save "visos egzis-
tuojancios organizuotos krikscionybes priesais, nepri-
pazjstanciais kompromis\}". Del tokio "bekompro-
misinio poziurio" visos religijos ir vislJ pavadinimlJ
baznycios ne tik buvo sektos vadov\} isjuoktos, bet ir
parodytos kaip pagrindine vis\} pasaulio blogybilJ,
nelaimilJ ir bedlJ priezastis. Nieko neisskiriant, visa
krikscionybe buvo apskelbta "didziqja paleistuve",
"didziuoju Babilonu". Savo sekt'l jie pavadino "Dievo
organizacija", 0 visas kitas baznycias ir religijas _
"velnio organizacija". Vartodami biblines s'lvokas,
politines ir komercines organizacijas jie vadino Egiptu,
o kataliklJ ir protestant\} baznycias ~ filistieciais, moa-
bieciais, amonieciais, edomieciais ir t. t.
Ruterfordas moke, kad visi, kurie jau yra, Dievo
organizacijoje, "Dievo stovykloje", turi grobti sielas is
"setono stovyklos", nes kitaip visi "nusidejeliai" bus
isnaikinti. "Nusidejeliais", zinoma, vadinami visi, kurie
nepriklauso jlJ sektai. Sekta - tai patikimas "prieglob-
scio miestas", ir tas, kas nespes jeiti j sj "miest'l", bus
nuzudytas "uz miesto ribos" - Harmagedono kautynese.
Carlzo Raselo mokymo pasekejai kelet'l kart\} keite
organizacijos pavadinim'l. Kai Raselas organizavo savo
sekt'l, jis pavadino j'l "Tukstantmetines karalystes ryt-
meCio ausra" bet kai jo klaidos buvo demaskuotos, greit
pakeite sj pavadinim'l kitu: "Sargybos bokstas ir trak-
tat\} draugija". Sis naujas pavadinimas buvo pakeistas
14
lll'i'iu: "Liaudies tribunos asociacija". Praejo nemazai
Illiko, ir Raselas savo erezij'l pridenge nauju pavadi-
IIIIl1U: "Bruklino padangte". Pries Raselo mirtj sekta
,vo klaidingas teorijas vel paslepe po "Tarptautines
,ivcntojo Rasto tyrinetoj\} organizacijos" vardu. Nuo
19J I met\} sekta vadinasi "Jehovos liudytojai", remda-
IIIHsituo, kad siuo vardu Dievas vadina savo isrinktqj'l
taut'l, 0 jie ir yra toji tauta (Iz 43, 10 - 12).
"Teisejas" Ruterfordas, taip pavadin~s si'l sekt'l,
lIIire "princ\} rumuose" 1942 m. ir buvo priskirtas prie
"svent\}jlJ". Buvo paskeI bta: "Mus\} brolis Dzozefas
Franklinas Ruterfordas neuzmigo mirties miegu, bet
pakeite savo prigimtj j dieviskqj'l ir dabar yra su
Dievu".
Po Ruterfordo mirties sektos vadovu tapo Natanas
H. Noras (Nathan H. Knorr), bet faktiskai sekt'l valde
komitetas, kuris anonimiskai spausdino visus savo Iei-
dinius.
"Pastoriaus" Raselo ir "teisejo" Ruterfordo paseke-
jai norejo palaidoti Rutelford'l dideliame "princlJ ru-
mlJ" dvare ir padaryti si'l viet'l taltum musulmon\} Me-
ka, kur maldininkai eitlJ nusilenkti, bet San Diego mies-
to valdzia pasipriesino tokioms laidotuvems, ir Jehovos
IiudytojlJ planai buvo sugriauti. Numatytos "Mekos"
vietoje liko tusti "princ\} rumai", kai p mirusio "prana-
so" Dzozefo Franklino Ruterfordo neissipildziusios
pranasystes daiktinis jrodymas. Komitetas greitai par-
dave "princlJ rumus", bet neissipildziusi "pranasyste"
liko istorijoje ir niekada nebus pamirsta.
15
 SEKTOS TIKEJIMO PAGRINDAI
Septyni Raselo tomai gali buti geras pavyzdys to,
kas darosi, kai neatgim~s is auksto zmogus pradeda
aiskinti dvasines tiesas, nezinodamas, kad "jokia
pranasyste . negali buti savavaliskai aiskinama, nes
eranasyste niekuomet nera atejusi zmogaus valia, bet
Sventosios Dvasios paakinti zmones kalbejo Dievo
vardu" (2 Pt 1,20 - 21). "Deja,juslinis zmogus nepri-
ima to, kas ateina is Dievo Dvasios. lis tai laiko kvai-
lyste ir nepajegia suprasti, kad tuos dalykus reikia vert-
inti dvasia" (1 Kor 2, 14). "Patepimas, kurj is 10 esate
gav~, jumyse lieka, ir nereikia, kad jus kas nars
mokytlJ, nes pats 10 Patepimas moko jus visko, ir lis
yra tiesa, 0 ne melas. Ir kaip lis jus pamoke, taip lame
ir laikykites" (1 In 2, 27). Deja, Raselas, em~sis
Biblijos aiskinimo, neturejo sio "pamokancio patepi-
mo", "nepajege suprasti" dvas'inilJ dalyklJ ar buti
"Sventosios Dvasios paakintu", ir todel jo mokyme
nera tokios krikscioniskos tiesos ar dogmos, kurios jis
neiskreiptlJ ir neparodytlJ zmonems melagingai.
1950 m. lehovos liudytojai isleido savqjj "Naujqjj
Testament,!" angllJ kalba. 10 tikslas - klaidingai is-
verstais kai kuriais graiklJ kalbos zodziais jtvirtinti savo
mokymo pagrindus. Del naujosios "terminologijos"
sunku su jais kalbetis, nes jie cituoja savo biblijq, 0
visus kitus Biblijos vertimus vadina suklastotais.
lehovos liudytojai nepripazjsta egzistuojancios val-
dzios. lie tiki "Dievo valdymu", vadinamqja "teokrati-
ja" ir, priesingai aiskiems Dievo Zodzio nurodymams
(Rom 13, I - 3; 2 Pt 2, 10), niekina kiekvienq valdziq.
Kristus yra krikscionybes pradininkas ir pagrindas
]6
Iwi Baznycios galva, todel lehovos liudytojIJ mokymq
prndesime nagrineti nuo jlJ mokymo apie KristlJ·
JEHOVOS LIUDYTOJAI NEIGIA KRISTAUS
DIEVISKUMA
Jehovos liudytojai nepripazjsta Jezaus Kristaus
dieviskumo. Argumentus paneigti Jezaus Kristaus
dieviskumq Carlzas Raselas pereme is zinomo eretiko
Arijaus, kuris buvo teistas Nikejos (325 m.) ir
Konstantinopolio (381 m.) susirinkimuose. Arijus mo-
ke, kad Dievo Sunus nelygus Tevui ir nera amzinas, nes
pats buvo sukurtas Dievo. Raselo fantazija buvo dar la-
kesne. Jis raso: "Kristus buvo sukurtas angelu, ir pries
isikunydamas Jis buvo ne kas kitas, kaip arkangelas
Mykolas. Kadangi Kristus - didziausias Jehovos kuri-
nys, Jis tapo pirmuoju, t. y. "vienatiniu", 0 paskui del Jo
ir Jo jega buvo sukurti visi kiti angelai, jegos, valdzios
ir zemes kuriniai.
Pagal Jehovos liudytojus·, Dievas turejo du sunus,
kurie nuejo skirtingais keliais. Sunus Logos'as (Kris-
tus) liko lojalus Dievui Tevui, 0 sunus Liuciferis (seto-
nas) sukilo pries Dievq, ir nuo to laiko Logos'as tapo
vieninteliu Dievo jpediniu ir istikimu vislJ Jo jsakymlJ
vykdytoju. Pradzioje Dievas Tevas Liuciferj paskyre
nematomo dvasinio pasaulio administratoriumi, 0
Logos'q - matomo, materialaus pasaulio. ProtevilJ
nuodeme sulauze siq tvarkq. Tokiais nebutais dalykais
Raselas saldina savo painius aiskinimus.
Jehovos liudytojai moko, kad Kristus jsikunijys
prarado savo dvasinj pradq ir tapo tik zmogumi. 0 dva-
]7
 s;a prisikC/~s is numirusilljll, lis prarado savo zemiskqji
prad<t ir vel tapo tik dvasine bekune butybe. Kristus
visada buvo tik kurinys, Jehovos liudytojai inirtingai
neigia Jezaus Kristaus amzinqj<t dievyst~.
Dievo Zodyje nera ne vienos frazes ar eilutes, kuri
patvirtintll tokias paziuras. Priesingai, apie Kristaus
dieviskumq.rasoma daugelyje Senojo ir Naujojo Testa-
mento vietll. Pranasas Izaijas vadina Kristll Sunumi,
Dievu, amiinybes Kureju: "Sunus mums duotas ... Ga-
Iingasis Dievas ... Amiinasis Tevas ..." (Iz 9). Kalbe-
damas apie dvasin~ Kristaus kilm~, evangeIistas Jonas
raso: "Pradzioje buvo Zodis. Tas Zodis buvo pas Diev<t,
ir Zodis buvo Dievas ..." (In 1, 1). Pats Kristus sake:
"As ir Tevas esame viena" (In 10, 30). Kuo tiketi _
Raselu ar Kristumi? II' dar: "Kas yra mat~s Mane, yra
mat~s Tevq" (In 14,9). Kristus sake, kad Jis neturi pra-
diios: " ... pirmiau, negu gime Abraomas, As Esu!" (In
8, 58). Kai apastalas Petras pareiske: "Tu _ Mesijas,
gyvojo Dievo Sunus", Kristus patvirtino, jog tai tiesa:
"Palaimintas tu, Simonai, lono sunau, nes ne kunas ir
kraujas tai tau apreiske, bet Mano Tevas, kuris yra dan-
guje" (Mt 16, 17).Toki pat Tevo apreiskimq gavo ir kiti
apastalai. Apastalas Paulius raso: " ... Jame (Kristuje)
sutverta visa, kas yra danguje ir zemeje, kas regima ir
neregima, ar sostai, ar viespatystes, ar kunigaikstystes,
ar valdiios, - visa sutverta per Ji ir Jam. Jis yra pirma
viSll daiktll, ir visa Juo laikosi" (Kol 1,16-17).
"Kristuje kuniskai gyvena visa dievystes pilnatve"
(Kol 2, 9). "Ir, kaip visi sutinka, didi yra maldingumo
paslaptis: Jis apsireiske kune, buvo Dvasios paliudytas,
pasirod~s angelams, paskelbtas pagonims, itiketas
pasaulyje ir paimtas i slov~" (I Tim 3, 16).
18
"Kiekvienas, kas neigia Silnll, neturi ir Tevo. Kas
iSpazista Sunt}, tas turi ir Tevq" (I In 2,23). Neigdami
Kristaus dieviskumq, Jehovos liudytojai ne tik atima is
Jo slovy, garb~ ir pagarbq, bet prilygina Kristt} papras-
tai atsiteisimo uz Adorno nuodemy priemonei.
Kristaus dieviskumq neigia ne vien Raselas, pries Ji
sukyla pats setonas, visos pragaro jegos ir Dievo priesai
- nuo Aleksandrijos kunigo Arijaus iki siuolaikinit}
unitorit}. Kristaus zemiskojo gyvenimo dienomis relig-
iniai fanatikai norejo Ji uzmusti akmenimis uz tai, kad
"Jis dedasi Dievu" (In 10, 33), milst} laikais tokie pat
dvasiskai akli religingi skeptikai pasireng~ nukryziuoti
kiekvienq, kas dar tiki Jezaus Kristaus dieviskumu.
Anksciau Sventojo Rasto tiest} neigejai buvo kiek
sqziningesni, kai pareiksdavo: "Biblija moko, kad
Kristus yra Dievas, bet as tuo netikiu ..." Milst} "isprusi-
mo amziuje" jie isreiskia savo netik~jimq ne taip
siurksciai, jie sako: "Zinoma, as neneigiu to, kas
pasakyta Biblijoje, bet "mano" Biblijos vertimas skel-
bia, kad Kristus buvo paprastas zmogus"
JEHOVOS LIUDYTOJAl NEIGIA KONISKJ\JI
KRISTAUS PRISIKELIMJ\
Raselas raso: "Jezus daugiau nebeegzistuoja kilnis-
kuoju pavidalu. Kristaus zmogiskasis kilnas nesutrilnijo
ir nesudiilejo, bet ar jis pavirto dujomis, ar kur nors vis
dar egzistuoja - sito niekas nezino. Buvo biltina ne tik
tai, kad zmogus Jezus Kristus mirtl}, bet ir kad zmogus
Jezus Kristus daugiau niekada nebeegzistuotl}. Jezus
mire kaip zmogus, bet prisikeJe is numirusil}jl} kaip
]9
auksciausia dvasine dieviskosios prigimties butybe .
Zmogus Jezus mir~s, amziams mirys" (2 ir 5 "Rasto
tyrinejimt}" tomai).
Kristaus kunas buvo pasalintas is Juozapo
Arimatiecio kapo antgamtiniu budu, kad netrukdyttt Jo
mokinit} tikejimui", - moko Jehovos liudytojai. Stai
iki kokio absurdo gali nusiristi fantazija zmogaus, gal-
incio savo niekuo nepagristus prasimanymus kelti
auksciau patikrintt} faktt} ir Dievo Zodzio liudijimo.
Kaip zinoma, vyriausieji kunigai sugalvojo melq, kuri
kariai, budej~ prie Jezaus kapo, turejo pranesti vyres-
nybei: "Pasakykite, kad jums bemiegant atejy nakti Jo
mokiniai Ji pavoge". Dabar, praejus beveik dvidesim-
ciai krikscionybes istorijos amzit}, ateina naujas
netiesos liudytojas Raselas su dar didesniu melu. Kaip
jis tvirtina, ne mokiniai "pavoge" Kristaus kunq, 0 Pats
Dievas "pagrobe" kunq antgamtiniu budu, noredamas
apgauti mokinius, kad tai nekliudytt} jt} prietaringumui.
Norint isitikinti panasit} tvirtinimt} klaidingumu,
reikia tik prisiminti Sventojo Rasto tekstq: "Jiems (mo-
kiniams) apie tai besikalbant, pats Jezus atsirado tarp N
ir prabilo: "Ramybe jums!" Virpedami is isgqscio, jie
taresi matq dvasiq. 0 Jis paklause: "Ko taip issigandote,
koMI just} sirdyse gimsta dvejones? Pasiziurekite i
Mano rankas ir kojas. Juk tai As pats! Palieskite Mane
ir isitikinsite: dvasia gi neturi kuno nei kault}, kaip ma-
tote Mane turint". Tai tarys, Jis parode jiems rankas ir
kojas" (Lk 24, 36 - 40). Gaila tik, kad Raselas, em~sis
aiskinti Jezaus Kristaus prisikelimq is numirusiQjt}, ne-
pasistenge pries tai perskaityti sios Sventojo Rasto
vietos. Nejaugi apaky Raselo pasekejai patys negali pri-
siminti to, kad prisikelys Kristus nuejo septynias mylias
20
Kleopu ir jo draugu, kalbedamas su jais pakeliui is
:-Ill
.Icruzales i Emausq? Nejaugi ir Jehovos liudytojams,
kaip ir Tomui, Kristus turi asmeniskai pasakyti: "lleisk
Cia pirstq ir apziUrek Mano rankas. Pakelk rankq ir
paliesk Mano sonq; jau nebebuk netikintis - buk ti-
kintis" (In 20, 27)?
Kalbant apie prisikelimq is numirusit}jt} apskritai,
galima kalbeti tik apie kuniskqji prisikelimq, nes fizine
mirtimi mirsta tik kunas, 0 ne dvasia,kuri is esmes yra
nemirtinga ir negali mirti. Mirtis - tai dvasios
atsiskyrimas nuo kuno, prisikelimas - dvasios ir kuno
SusIJunglmas.
JEHOVOS LlUDYTOJAI NEIGIA DlEVO
TREJYB~
Raselas raso: "Nesqmony apie Dievo Trejyb<t mums
idiege prazil<t teologijos seminarijt} profesoriai. Si teo-
rija priestarauja "Sventajam Rastui" ir sveikam protui.
Toks poziuris tinka tik viduramzit} zmonems. Must}
laikais niekas neskirs jam net menkiausio demesio ..."
("Rasto tyrinejimai", 5 tomas). Jehovos liudytojai po-
lemizuoja: "Kas tai per triasmenis Dievas su trimis
galvomis ant vieno kaklo?" Ruterfordas Dievo Trejybes
doktrinq vadina "setoniska doktrina" ir "setonisku me-
lu".
Aci u Dievui, kad mums nereikia spelioti, koks yra
Dievas: vienas ar trys Jo asmenys? Nors Dievo Trejybe
yra zmogui nepasiekiama dieviskoji paslaptis, Dievas
vis delto dave mums pakankamai sviesos ir pamato ti-
keti. Trejybe pasireiskia jau kurdama regimqji pasauli.
21
 mes regime TRIS vienalytes Trejybes ASMENIS:
SONUS meldzia TiNA, TEVAS siuncia SVENTAJA
DYASIA·
Mes jau citavome kelias Senojo Testamento vietas,
kurios patvirtina Trejyb~ Dievo, ypatingais atvejais
vartojancio ivardi "MES": "MES padarykime ... MOSlj
paveikslq ... Kq MUMS pasiQsti?" ir kt. Yerta prisiminti,
jog hebraisko zodzio Dievas - "ELOHIM" - vartoja-
ma tik daugiskaita, nes vienaskaitos nera.
Net toje vietoje, kur Moze tare: "Klausyk, Izraeli!
Yiespats, musl1 Dievas, yra VIENAS Viespats", mok-
slininkai teologai ir hebrajl,! kalbos zinovai zodi
"VIENAS" mana esant ne paprastq VIENETA, 0
sudetin~ vienyb~. Sis zodis "VIENAS" sudetine reiks-
me daznai vartojamas Senajame Testamente. Stai, pa-
vyzdziui, kad ir tie zodziai: "Todd vyras paliks savo
tevq ir motinq ir glausis prie savo zmonos; ir jie taps
VIENU KONU" (Pr 2, 24).
SVENTOJI DVASIA - ne itaka, 0 ASMENYBE,
kuri gali "kalbeti", "kaltinti", "ieiti", "gyventi", "vesti i
visq tiesq", "liudeti" ir t. t. Tik ASMENYBE geba taip
pasireiksti, bet ne "itaka".
"Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai ... Ir
pati Dvasia liudija musl1 dvasiai, kad esame Dievo vai-
kai" (Rom 8, 14. 16). Jehovos liudytojai nieko nezino
apie Sventosios Dvasios pasireiskimqjl1 gyvenime, nes
Sventoji Dvasia Dievo duota "Jo klausantiems ..." (Apd
5, 32). Nenuostabu, kad sie zmones, neigiantys Tre-
jyb«, neispazista Jezaus Kristaus kaip vienatinio Dievo
Sunaus, nes " ... ne vienas negali istarti: "JEZUS YRA
II VIESPATS", jei Sventoji Dvasia nepaskatina" (1 Kor
12,3).

23
 JEHOVOS LIUDYTOJAI NETIKI ANTRUOJU
KRISTA US ATEJIMU KUNE
Raselas rase: "Kristus jau nera zmogiska biitybe,
todel ir neturime laukti, kad Jis ateis kaip zmogus ...
Jezus Kristus ateis, bet ne kaip zmogus, 0 kaip dvasine
biitybe ... Zmogaus akys neisvys antrojo Kristatis ateji-
mo - tai aiski tiesa ..." ("Laikas arti", 2 tomas; "Tebus
Dievas teisus", "Tiesa padarys jus laisvus").
Kalbedami apie dvasini Kristaus atejimq, Jehovos
liudytojai moko, kad "Kristus jau atejo i zem~ 1874
metais, 0 praejus trejiems su puse metlJ visi tikrieji
krikscionys, miegoj~ zemes dulkese, taip pat prisikele,
bet neregimame kune. Sis dvasinis prisikelimas ivyko
1878 metais. Kristus nematomai kovoja su tamsos ka-
riuomene zemeje jau nuo 1914 metlJ spalio menesio.
Butent .tada ir prasidejo Didzioji Jehovos diena, 0
praejus trejiems su puse metlJ, t. y. 1918 metais, Kristus
izenge i dangaus sventov~ ir paskelbe teokratijq arba
Jehovos valdziq zemeje" .·'Paskutinis Kristaus musis su
setonu, - sako Jehovos liudytojai, - bus Harma-
gedono musis, kur "karininkas, vykdantis Jehovos
isakymus", Kristus Jezus, atsives nematomas dvasines
kariuomenes ir, vadovaudamas 144000 Jehovos liudy-
tojlJ, sunaikins setonq ir jo demoniskq armijq kartu su
zemiskomis religijomis ir organizacijomis zmonilJ,
"neapsviestlJ" Jehovos liudytojlJ mokymo. Nuo
Harmagedono issigelbes tik tie, kurie priklausys Jeho-
vos liudytojlJ organizacijai".
Raselo mokymas apie 1914 metais tariamq tikin-
cilJjlJ prisikelimq, nera naujas. Dar apastalo Pauliaus
laikais "nuklyd~ nuo tiesos Himenejas ir Filetas" moke,
24
knd "prisikelimas jau ivyk~s, ir tuo sugriove kai kurilJ
tikejimq". Toki mokymq apastalas Paulius savo Laiske
Timotiejui pavadino netiesa ir kviete isklydusius is
Viespaties kelio zmones atsisakyti sios netiesos, saky-
damas: "Bet nepajudinamai stovi Dievo pamatas su
iskirstu irasu: Viespats pazista savuosius ir: Teatsi-
traukia nuo neteisybes kiekvienas, kuris garbina Vies-
paties vardq" (2 Tim 2, 19).
Vienas klaidingas Raselo aiskinimas keicia kitq.
Sventojo Rasto zodzius: "Jezus, paimtas nuo JUS\! i
dang\!, sugris taip pat, kaip esate Ji mat~ zengiant i dan-
glJ" (Apd 1, 11), Raselas aiskina taip: "Tai reiskia, kad
Jezus sugris taip pat nepastebimai ir tyliai, kaip ir
isejo". Ne taip aprasomas antrasis Kristaus atejimas
Sventajame Raste. Atvirksciai, mes skaitome: " ... pats
Viespats, nuskambejus paliepimui, arkangelo balsui ir
Dievo trimit\li, nuzengs is dangaus" (1 Tes 4,16). Kurgi
cia "nepastebimas ir tylus" atejimas, apie kuri svajoja
Raselas? Ar galima kalbNi apie kazkoki "slaptq"
atejim~, zinomq tik vieniems Jehovos liudytojams, kai
Dievo Zodis aiskiai perspeja mus: " ... ir isvys Ji
kiekviena akis, net ir tie, kurie Ji perdiire; ir del Jo rau-
dos visos zemes gimines" (Apr 1, 7).
Raselas netiki, kad Kristus sugris i zem~ kuniskame
pavidale, nes "tiki" Jo "dvasiniu" prisikelimu ir tokiu
pat "dvasiniu" nuzengimu i danglJ. Sitaip vienas klai-
dingas teigimas biitinai sukuria kelis kitus, dar sventva-
giskesnius ir nesuprantamesnius. Prisiminkime zo-
dzius, kuriais baigiasi Luko evangelija: "Jezus nusive-
de juos palei Betanijq ir, iskel~s rankas, palaimino juos.
Laimindamas Jis atsiskyre nuo jlJ ir pakilo i danglJ"·
Kyla klausimas: jeigu Kristus prisikeJe ir pakilo tik
25

dvasiskai, kaip Jis galejo isvesti mokinius is miesto,
pakelti rankas, laiminti juos, atsiskirti nuo zemes ir kilti
jiems matant? Nenuostabu, kad mokiniai net po to, kai
"debesis Jj paslepe nuo j\} aki\}", vis dar "ziurejo j
zengianti dangun Jez\}" ir tik angeIai, pasi\}sti is dan-
gaus, padejo jiems atsigauti is nuostabos.
Mokiniai gaIejo patvirtinti visiems, kad kyIanciojo j
dang\} Kristaus kunas, prisikeI~s ir pasIovintas, buvo
toks pat, kokiu "po savo kancios Jis pateike jiems dau-
geli irodym\}, kad yra gyvas, per keturiasdesimt dien\}
jiems rodydamasis ir aiskindamas apie Dievo kara-
Iyst~" (Apd 1, 3). Kaip gaiIa, kad RaseIas, didziqjq
Iaiko dali sudarinedamas savo eretiskas knygas, netu-
rejo Iaiko susipazinti su siais nuostabiais Dievo Zodyje
aprasytais ivykiais.
Dar nuostabesnis vaizdas laukia zmoni\} per antrqji
Kristaus atejimq: "SauIe uztems, menulis nebeduos
sviesos, zvaigzdes kris is dangaus, ir dan~aus gaIybes
bus sukrestos. Tuomet danguje pasirodys Zmogaus Su-
naus zenkIas, 0 visos zemes tautos ims raudoti ir
pamatys Zmogaus Sun\}, ateinanti dangaus debesyse su
didzia gaIybe ir slove" (Mt 24, 29 - 30), "Kaip zaibas
tvyksteleja is rytl} ir nusvinta iki vakar\}, taip bus ir su
Zmogaus Sunaus atejimu" (Mt 24, 27). Visus siuos
zodzius pasake pats Kristus. Kurgi cia "tylus ir nepaste-
bimas" Kristaus atejimas i zem~, kuri skelbia Jehovos
liu<!,ytojai?
Slove ir dekingumas mus\} brangiam Viespaciui, ku-
ris zinojo, kokiu laiku mes gyvensime ir kaip mums rei-
kes Jo ispejimo: "Daug kas ateis su Mano vardu ir
sakys: "As Mesijas!", ir daugeIi sukIaidins ... Jei tada
kas nors jums sakytlJ: "Stai cia Mesijas", arba: "Jis
Il'nai!", _ netikekite. Atsiras netikrlJ mesijlJ ir netikrlJ
pranaslJ, ir jie darys didelil} 1,enkllJbei stebukllJ, me&in-
dami suklaidinti,jei tai imanoma, net isrinktuosius. Stai
jlls apie tai is anksto ispejau! Tad jeigu jums saky1\!:
"Stai Jis tyruose!", neikite, "Stai Jis namlJ gilumoje!",
nclikekite" (Mt 24).
JEHOVOS LlUDYTOJAI NEIGIA ZMONIJOS
ATPIRKIM1\
"Zmogus Jezus Kristus visiskai ispirko tik vienq
Adomq. Viena paaukota gyvybe gali atpirkti tik vienq
pasmerktq sielq, - moko Raselas. - Kristus atidave
save kaip ispirkq, kad turetlJ teis~ duoti mums, Adorno
palikuonims, "dar vienq galimyb~" issigelbeti
tUkstantmetineje karalysteje. lSpirka ne vienam 1,mogui
neduoda teises gauti am1,inqji gyvenimq ... Mes
mirstame ne u1,saVOnuodemes, 0 u1,Adorno nuodemy,
nes "Adome visi numire". U1, saVO nuodemes mes
numirsime tik prarady "dar vienq galimyby" issigelbeti
I
tfikstantmetineje karalysteje ... klausimq, ar Kristaus
mirtis Golgotoje turi kq nors bendra su muslJ nuodemilJ
atpirkimu, atsakymas turi buti vienas: NE!" - raso
Raselas savo knygose.
Sventasis Rastas muslJ epochos 1,mones apibudina
kaip "atstumiancius", "issi1,adancius", "nepripa1,istan-
cius". "Dvasia aiskiai sako, kad paskuciausiais laikais
kai kurie 1,mones atkris nUOtikejimo, pasidavy klaidi-
nancioms dvasioms ir demonlJ mokslams, veidmainin-
giems melo skelbejams, turintiems sq1,ineje idegintq
nusikaltimo 1,enklq" (1 Tim 4, 1 - 2). "Netikri moky-
27

26