Professional Documents
Culture Documents
2012
,
,
: ,
, ,
,
, ,
.
,
.
.
. ,
. ,
,
. ,
, , , ,
. ,
,
. , , ,
, , ,
. ,
, , , ,
.
, 1986
. ,, ,
. ,
.
,
. ,
.
.
: 1. ; 2.
, , ; 3.
; 4. ; 5. .
-
.
,
, .
.
. ,
,
.
, ,
, ,
. ,
.
aRzrdis Sesaxeb.
,
.
/. /
, ,
. , ,
, ,
,
-
. ,
,
-
,
,
),
,
, , ,
.
, ,
, ,
mis mizansa da amocanebs ayenebs
da,
amis
Sesabamisad,
aRzrdis
sistemasac
sruliad
gansxvavdebian,
gankerZoebul
rac
SeiZleba
ganmartebaSi.
aisaxos
amdenad,
aq
Tu
im
sistemisaTvis
damaxasiaTebeli
ZiriTadi
niSandoblivi Tviseba.
nebismieri saxelmwifos safuZveli aris misi axalgazrdobis ganaTleba
diogene;
garkveuli
sfero,
viTardeba,
icvleba
da,
yoveli
cneba
mxolod
erTi
nabijia
mocemuli
kanonzomierebidan
ganviTarebisa
da
droisa
da
gamomdinare,
drois
sivrcis
pirobebSi.
momavalSi,
am
mecnierebis
moTxovnebis
Sesabamisad,
misi
Sinaarsi
da
Taviseburebani,
rac
Tavad
aRzrda
aRzrdis
imdenad
process.
farTo
da
es
bunebrivicaa,
yovlismomcveli
pedagogikis
sagnis
gansazRvris
Semdeg,
sinamdvilis
miekuTvneba
igi,
sad
kvlevis
uWiravs
klasifikaciaSi
sabunebismetyvelo,
Tu
romel
adgili
socialur,
kidev
sferos
mecnierebaTa
humanitarul,
romelime
sxva
tipis
Soris,
Sinaarssa
misive
da
pedagogikis
mecnierebis
amocanebs,
Taviseburebebs
kvlevis
kanonzomierebani
obieqtis,
da
xasiaTi.
xasiaTis
mixedviT
xdeba
amdenad,
pedagogikis,
xasiaTs,
gansazRvravs
sagnis
swored
rogorc
ZiriTadi
sakvlevi
mecnierebaTa
mis
sagnis
klasifikacia.
mecnierebis
zogadi
uzogades
uwodeben.
cnebebs
ki,
maSasadame,
mecnierebisaTvis
Cveulebriv,
kategoriebs
aRzrdas
pedagogikis
kategoriis
mniSvneloba
aqvs
da,
Kkategoria
(kategoria)
berZnuli
sityvaa
da
niSnavs
uzogadesi
da
sinamdvileSi
arsebiTi
Tviseba,
moqmedi
mxare,
obieqturi
kanonzomiereba.
[dialeqtikuri
materializmi,
Tbilisi,
aRzrda
pedagogikaSi
farTo
da
viwro,
specifikur-
rogorc
zemoT
ganixilaven
aRvniSneT,
farTo da
aRzrdas
pedagogikaSi
individs,
savsebiT
naTelia,
arsebiTi
mniSvneloba
dedis
rom
organizmidan
pirovnebisaTvis
aqvs.
vinaidan
dahyveba.
am
unarebs
aRzrda
farTo
SeiaraRebas,
romelTa
saSualebiTac
igi
aRzrda
mocavs
viwro
gagebiT
aRzrdas,
davaxasiaToT
TiToeuli
maTgani
da
maT
aRzrda
da
swavleba
mecnierebaSi
yofiTi
procesi,
sazogadoebrivi
procesebic,
ojaxsa
socialur
da
im
aramed
romlebic
garemoSi,
yofiTi,
xorcieldeba
sadac
mozardi
cxovrobs.
am
procesSi
igulisxmeba
konkretuli
sainformacio
aRzrda
saSualebebis
xorcieldeba
gavlenebi
sazogadoebis
mozardze.
cxovrebis
yvela
yofiTi
pirobebi,
zneobrivi
zneobriv
atmosfero,
aRzrdaze
urTierToba
ojaxis
megobrebTan
da
organizacia
aRmzrdelebs
droulad
da
sxva.
bunebrivia,
marTva
seriozuli
SeniSnon
yvela
TiTqmis
am
procesis
SeuZlebelia,
Zalisxmeva
amitom,
sWirdebaT,
mavne zegavlenebi da
raTa
miznobrivad
ganvasxvavoT aRzrda,
rogorc
obieqturi
specialurad
organizebuli
procesi,
razedac
Seesabameboda
rusulad
mier
gamocdilebis
ganaTleba
ama
Tu
im
mizanmimarTul
sazogadoebis
sferoSi
dagrovili
SeTvisebas.
maSasadame,
kulturasTan
mimarTebis
xalxuri
Tqma
ucodinari
adamiani
pedagogikis
safuZvlebi),
saxelmZRvanelo
ganaTlebis
Sesaxeb
wers:
(pedagogiis
WeSmariti
gauwrTvneli.
[pedagogiuri
Txzulebani,
amgvari
gagebis
safuZvelze
(ganaTleba
is
ZiriTadi
amocanebi,
romelTa
efeqturi
arsebiTi
da
meorexarisxovani
sakiTxebis
gamoyofis
verbaluri
da
raodenobrivi
azrovnebis
unarebis
formireba;
SeTvisebuli
codnis
praqtikaSi
gamoyenebis
unaris
formireba;
msoflmxedvelobis formireba.
yovelive
amis
gamo
SeiZleba
vTqvaT,
rom
ganaTleba
daakmayofilebs
sazogadoebis
moTxovnebs.
rasac
zogad
ganaTlebas
mozardi,
ZiriTadad,
saSualo
ganaTleba
ganaTlebulobis
warmoadgens
safuZvels.
mis
gareSe
pirovnebis
SeuZlebelia
aucilebelia
yoveli
adamianisaTvis
ganaTlebas.
zogadi
ganaTlebis
SinaarsSi
8. sporti.
sagnobrivi jgufebi aerTianebs momijnave disciplinebs
da, sagnobrivi kompetenciebis mixedviT, moicavs rogorc
savaldebulo, ise arCeviT sagnebs. zogadi ganaTlebis
samive safexurze sagnobriv jgufebSi Semavali sagnebi
iswavleba savaldebulo da/an arCeviTi saxiT. dawyebiT
safexurze sagnebs Soris integraciis xarisxi gacilebiT
maRalia, vidre sabazo da saSualo safexurebze, sadac
sagnebi
ufro
specializebulad
iswavleba.
[,,erovnuli
epoqaSi
moqmedi
aRzrdis
mizniTa
da
doniT.
sazogadoebis
kvalobaze,
icvleba
kadrebisadmi,
rasac
moTxovnebi
Sesabamisi
ganviTarebis
profesiuli
cvlilebebi
mohyveba
zogad
ganaTleba.
zogadi
ganaTlebaze
Sendeba
specialuri
ganaTleba
specialuri
ganaTlebis
SeuZlebelia
profesis
mqone
pirovnebis
zemoTqmulidan
ki
naTlad
Cans
ganaTlebis
codnis
SeZena.
TiToeuli
maTganis
ukiduresi
moswavlis
ganviTarebas,
ise
mTeli
rac
SemecnebiTi
SeiZleba
meti
Zalebis
faqtobrivi
ganaxorcielebs
moswavle,
Tu
mas
ar
aqvs
im
dgas
dResac.
ganaTlebis
mkvlevarebi,
eqspertebi,
moqmedi
ganaTlebis
politikis
maswavleblebi
specialistebi
ganaTlebis
miznebis
da
mudmiv
da
swavlebisadmi
istoriulad,
swavlebisa
da
amgvarma
interesma,
ganaTlebis
sxvadasxva
idealizmi,
egzistencializmi,
konstruqtivizmi
da
sxv.
xazgasmiTaa
ganaTlebisa
da
swavlebis
teqnologiebi
mudmiv
cvlilebebsa
ganicdian
droisa
da
da
da
Teoriebi,
ganviTarebas
sazogadoebrivi
cxovrebis
SuZlian.
ganaTleba,
swavla,
codna
ai
procesSi
monawileobs
maswavlebeli
da
moswavle.
maswavlebeli
gadascems
moswavleebs
codnas,
SeTvisebas.
TviT
codnis
SeTvisebis
procesi
inteleqtualuri
mexsiereba,
sinTezi
zepiri
da
sxva,
moswavlis
mier
da
unarebi
weriTi
rac
imas
azrovneba,
metyveleba,
niSnavs,
SemecnebiTi
rom
Cvevebis
analizi,
swavleba
SemuSavebas
gulisxmobs.
skola erTsa da imave dros unda swvrTnides kidec bavSvsa
da
aswavlides
kidec.
wvrTna
da
swavla
xelixels
qcevis
wesebs,
umuSavdeba
xasiaTi
da
rodia
xelmZRvaneli
pasiuri,
roli
piriqiT,
maswavleblis
aucileblobiT
gulisxmobs
gamoyenebas,
gaaZliereben.
warmatebuli
swavleba.
romlebic
moswavleTa
gareSe
SeuZlebelia
amis
swored
aqtivobis
saSualebiT
vinaidan swavlebis
procesSi
monawileobs
SemTvisebeli
ori
mxare
erTdroulad,
rac
gadamcemi
da
gulisxmobs
procesi
mimdinareobs
im
SemTxvevaSi,
Tu
anu
igi
ar
aris
interaqtiuria.
kombinacia
interaqtiuri
vxvdebiT
Tanamedrove
pasiuri
msmeneli),
maSasadame,
swavleba,
pedagogiur
sityvaTa
rasac
xSirad
terminologiaSi,
swavleba
aris
maswavleblis
mier
mier
am
codna-CvevaTa
SeTvisebis
aRzrda
viwro
ganviTarebas,
gagebiT
romlis
gulisxmobs
wanamZRvrebi,
im
unarebis
SesaZleblobebi
wesebis)
formirebis
da
SesaZleblobebi,
sakiTxis
ukeT
normebis
a.S.
dacvis,
axaldabadebul
magram
saWiroa
ganmartebisaTvis,
ganvixiloT
Tavad
mecnierebaSi.
qarTul
msoflmxedvelobis
unaris
bavSvs
maTi
enciklopediaSi
es
ganviTareba.
saWirod
cneba
aqvs
migvaCnia
fsiqologiis
unaris
Semdeg
warmatebiT
ganxorcielebis
subieqtur
Taviseburebebi,
romelTa
analizis,
sinTezis,
ganyenebis
da
SesaZleblobaTa
ganviTareba,
pirvel
moiazreba.
arsebobs
CxartiSvilis
gonierebas,
zogadi
mixedviT,
rac
niWi
ki,
da
rogorc
specialuri.
zogad
inteleqtualur
niWSi
CvenTvis
prof.
S.
gulisxmoben
SesaZleblobebTan
yvela
moqmedebaSi
monawileobs.
mis
gareSe
analizi,
sinTezi,
induqcia,
deduqcia,
zogadi
romelsac
mier
unarebis
kidev
erT
ganmartebas,
gamocemuli
termini
zogadi
zogadi
unarebis
unarebi
krebulSi
gulisxmobs
vxdebiT:
informaciis
esaa
reagirebis,
nebismieri
unarebzea
cxovrebiseul
anu
moTxovnebze
garemosTan
inteleqtualuri
damokidebuli.
adaptirebis
saqmianobis
zogadi
saTanado
safuZveli.
warmateba
unarebi
am
gansxvavdeba
unarebi,
intelqtualuri
ganzogadeba,
romlebic
vlindeba
operaciebis
abstrahireba
universaluri,
(analizi,
da
a.S.)
saxiT,
sinTezi,
adamians
mecnierebasa
da
kulturasTan
ziareba,
emzadeba
am
gamocdisaTvis
saSualo
miRebis
procesSi.
rogorc
vxedavT,
zogadi
unarebis
formireba
pirovnebaSi,
mecnieruli
mxareebis formirebaa,
maSin
-
- ,
maSasadame,
pedagogikis
kidev
erTxel
mecnierebis
davazustoT,
ZiriTadi
cnebebia:
rom
aRzrda
am
cnebaTa
ganviTarebas
procesebi
mozardis
xels,
zogierTi
mecnieri
uwyobs
ganviTarebasac
vTvliT,
Sesabamisi
pedagogikis
ZiriTad
es
mTlad
zusti
ganviTarebis
cnebas,
sxvadasxva
mecniereba
swavlobs.
ar
cnebad
miiCnevs.
iyos,
vinaidan
unda
aspeqtiT,
aRzrdis
sxvadasxva
organizebuli
da
da
yovelmxriv
pirovnuli
formirebas.
mxareebis
ganviTarebas,
amUunarebis
mis
ganviTarebis
ganviTarebis
procesSi.
mag.,
komunikaciis,
saWiroebas
zepiri
da
damoukidebeli
azrovnebis
da
sxv.
am
aRmzrdeli,
maswavlebeli
sxvadasxva
meTodsa
da
yovel
konkretul
weriTi
da
metyvelebis,
SemoqmedebiTi
unarebis
ganviTarebisaTvis
swavlebis
procesSi
teqnologias,
arCevs
swavlebis
Seuwyos
ganviTarebas.
mis
Tumca,
mier
mizandasaxuli
xazgasmiT
unda
unarebis
aRiniSnos,
rom
ganviTarebas.
fsiqikuri
ganviTarebis
qveS
igulisxmeba
emociis,
rogorc
aseve
pirovnebis
unaris,
inteleqtis,
moTxovnilebebis
da
nebis,
xasiaTis
da
swavlebis
gziT
xdeba.
fizikuri
da
mozardis
zogadi
fizikuri,
fizikuri
ganviTareba
zneobrivi
da
aRzrdis
es
pirovnebis
meSveobiT
aris
fsiqikuri,
sxva
Tvisebebis
ganviTareba.
aqve kidev erTxel aRvniSnavT, rom swavlisa da aRzrdis
procesi
xels
uwyobs
adamianis
zogad
ganviTarebas,
Tu
sxva
adamianuri
SesaZleblobani,
SesaZlebel
saSualebiT
Zalad
swavlebisa
viTardebian.
da
ganaTlebis
maSasadame,
individis
amgvari
daxasiaTebis
Semdeg
SesaZlebelia
sazogadoebis
gaCenas.
uSualod
emTxveva
mis
mier
dawyebis
process.
(am
SemTxvevaSi
adamianis
ganyenebuli
ar
gaCena
azrovnebis
vgulisxmobT
adamians
azrovneba
gaCenis
dRidan
aqvs,
ar
ganvixilavT
saSualebiT
adamianma
avt.).
ganyenebuli
winaswar
azrovnebis
gaiazra
fizikuri
da
moifiqra
am
moTxovnilebis
TavdacvisaTvis
a.S.)
damzadebis
da
maTi
damzadebis
SeTviseba
da
gamoyenebis
SeuZlebeli
saWiro
saSualebebi
aucilebloba.
rTuli
xdeba
cxadia,
xasiaTis
specialuri
da
maTi
procesis
miTiTebebis,
aramed
bunebriv-xalxuri
gagebiT),
e.i.
im
umartivesi
romelic
yofiTi
aucilebelia
gamocdilebis
maTi
fizikuri
cnobierad
mxolod
adamianis,
gadarCenas
codnis
warmarTvas
rogorc
emsaxureba.
amgvari
biologiuri
Tumca,
gadacema,
adamianebis
unda
mier
organizmis
aRiniSnos,
gamocdilebis
da
rom
gaziarebis
sazogadoebis
ganviTarebis
garkveul
etapze,
cxadia,
gacnobierebul
xasiaTs
iRebs
da
igi
saxelmwifos
keTildReoba
swored
Zliereba
aRzrdasTan,
da
sazogadoebis
momaval
TaobasTan
mecnieruli
gagebidan,
asocirdeba.
aRzrdis
warmoSobis
aRzrdis,
rogorc
amgvari
obieqturi
procesis
xasiaTisa
da
1.
aRzrda
sazogadoebrivi,
socialuri
xasiaTis
rogoricaa
ganviTarebis
yovel
etapze
warmoqmnili
ekonomikur
formacias.
struqturas,
am
sazogadoebriv-
ekonomikuri
struqturis
normebi,
saxelmwifoebrivi
sazogadoebis
politikuri
organoebi),
religiuri,
Sexedulebebi,
romelsac
zneobrivi,
mohyveba
mxatvruli
da
aris
ekonomikuri
urTierTobebis,
yoveli
konkretuli
sazogadoebriv-
formaciis
Sesabamisi
ideologiuri
iuridiuli,
politikuri,
religiuri,
aRsaniSnavi
debuleba
damokidebulebis
ganapirobebs
bazisisa
Sesaxeb.
zednaSens.
da
bazisi
zednaSenis
gansazRvravs,
aRmocendeba
axali
bazisi,
ganmtkicebasa
da
ganviTarebas.
bazisis
mier
3.
aRzrda,
rogorc
sazogadoebisaTvis
maradiuli
damaxasiaTebeli
movlenaa.
sazogadoebis
obieqturi
aRzrda
arsebobasTan
aucilebeli
yovelTvis
erTad,
procesi,
igi
da
iarsebebs
sazogadoebaSi
is
adamianisagan,
movlena
misi
an
sagania,
nebisagan
romelic
arsebobs
damoukideblad.
mag.,
gaTviTcnobierebuli
aRzrdis
arseboba
da,
TavisTavad,
adamianTa
nebisgan
da
momaval
Taobas
gadascemdnen
TavianT
gamocdilebas,
gagebiT
bavSvebi
pirovnebebad
pirovnebisa
aRmzrdelebis
avt.)
gareSe.
(ara
Tanamedrove
iqceodnen
es
ki
specialuri
miuTiTebs
aRzrdis
mis
gareSe
ki
aRzrda
ar
arsebobs,
igi
mudmivi
xasiaTi
sruliadac
ar
uTiTebs
mis
gamoixateba.
ramdenadac
aRzrda
igi
ganicdis
ganviTarebas
icvleba
da
amocanebi,
sazogadoebis
viTardeba
formebi
aRzrdis
sistematur
xasiaTiT
da
cvalebadobasa
ganviTarebis
aRzrdis
a.S.
ganirCeva
kvalobaze.
Sinaarsi,
sruliad
da
mizani
da
sxvadasxvagvari
erTmaneTisagan
dRemde
da
viTardeba
ara
mxolod
sazogadoebrivi
Tu
im
romelime
formaciis
wiaRSic,
vinaidan
cxadia,
cnobiereba
aRzrdis
sistema,
am
da
periodSi
yofiereba,
ganviTareba
icvleba
da
formebi
viTardeba
sazogadoebrivi
rasac
uciloblad
mohyveba
Secvla.
viTardeba
aRzrdis
da
meTodebi,
organizacia,
SigniT
ucvleli
rCeba
mizanmimarTuleba,
mxolod
romelic
aRzrdis
am
zogadi
sazogadoebisaTvis
aRzrda
mizanmimarTuli
amocanebsa
da
politikuri
procesia.
xasiaTs,
aRzrdis
sazogadoebis
wyobis
mizans,
ekonomikur-
Sesabamisad,
gansazRvravs
klasobriv
xasiaTisaa.
aRzrdis,
sazogadoebaSi
rogorc
klasobrivi
specialuri
institutis
monaTmflobelebisa.
damyarebuli
uufleboa,
es
aris
sazogadoeba.
mas
mxolod
monaTmflobelTa
pirveli
cxadia,
monebis
muSaxelad,
klass
iZulebaze
iaraRad
gabatonebuli
klasi
iyeneben.
mdgomareoba
xelSi
uWiravs
gabatonebuli
cxovrebis
klasi
ar
sadaveebi.
daTmobs
am
gamonaxavs,
raTa
SeinarCunos
es
upiratesoba.
absolutur
mosaxleoba
gamoyeneba
mxolod
umravlesobas
warmoadgens.
da
iaraRiT
monebi
da
cxadia,
am
morCilebaSi
moyvana
SeuZlebelia.
am
privilegirebuli
mdgomareoba,
vinaidan
saSualeba
umciresobis
mier.
aRzrdam
bunebiT......AaRzrda
gardaqmnis
adamians
da
qmnis
bunebas demokrite
aRzrdis
gamoiwvia
privilegirebul
misi
ganviTareba,
movlenad
gaCnda
gamocxadebam
skola
(2500w.
Cv.
saukuneebi.),
magram
aRzrda
am
aRzrdis
klasobrivi
xasiaTi,
iSviaTi
ganaTlebis
principi,
romlis
ZiriTadi
radgan
kanonzomierad
igegmeba
aRzrdis
mizani
da
ganmaxorcielebeli
mowesrigebuli
ojaxi,
organizaciac.
(organizaciaqmnili)
sazogadoeba.
amaTgan
garemo
wamyvani,
esaa
skola,
centraluri
Seqmnili
dawesebulebaa,
saswavlo
sadac
WeSmaritad
saaRmzrdelo
mowesrigebuli,
unda
iyos
institutebic,
ojaxic
raTa
isini
da
sazogadoebrivi
aRzrdis
organizacias
gageba
upirispirdeba
warmoadgendnen.
organizaciaqmnili
Tavisufali
aRzrdis
aRzrdis
Teorias,
romelic
uaryofs
moqcevas.
magram,
gamoCenili
Cveni
Tavisufali
azriT,
frangi
aRzrdis
ukiduresad
mcdari
ganmanaTleblis
da
aRzrdis
miznis
Tavisufali,
aqtiuri
aRzrdis
zegavlenebs.
ase
rom,
aRzrda
monacemebi
aqvs,
romelTa
mas.
mniSvneloba
mesame,
gaTvaliswinebas,
principadaa
xSirad
rac
romelTa
Tumca,
am
rTulia,
erTi
da
ganviTareba
imave
gadamwyveti
Taviseburebis
pedagogikaSi
Zalze
sxedan
procesSi
asakobrivi
wodebuli.
gaTvaliswineba
aRzrdis
aqvs
gaTvaliswineba
zogadpedagogikur
principis
vinaidan
asakis
gansxvavdeba
srulad
erT
klasSi
moswavleebi,
erTmaneTisagan,
SeiZleba
iTqvas
saxelmZRvaneloze,
romelic,
asakis
moswavleTa
gansxvavebulia
da
es
individualuri
monacemebiT.
ganviTarebis
gansxvaveba
am
done
ganpirobebulia
xasiaTis
problemebi
aRmzrdeli
momavliT
moqmedebs,
aRsazrdeli
ki
fsiqologma da pedagogma
tragedia
aRmzrdelma
profesiul
unda
uwoda.
cxadia,
daareguliros,
ostatobasa
da
dimitri
es
rac
codnas
uznaZem
winaaRmdegoba
misgan
moiTxovs.
maRal
mexuTe,
da
SromiT
aRzrdas.
Zneli
warmosadgenia
cxadia,
dasaxasiaTeblad
SeiZleba,
magram
davkmayofildeT,
rom
aRzrdis
kidev
uamravi
amjerad
vinaidan
procesis
argumentis
mxolod
am
sirTulis
motana
zemoxsenebuliT
sakiTxze
msjeloba
Semdeg
SeiZleba
fizikurad,
da
mizanmimarTuli,
zneobrivad
SromisaTvis
kanonzomieri
da
momzadebis
procesi,
esTetikurad
socialuri,
romelic
met-naklebad
eTanadeba
kacobriobis
Semecnebis
erTad,
ama
Tu
gzaze.
im
mecnierebis
cnebis
ganviTarebasTan
mniSvneloba
ixveweba
da
mis
ganviTarebasa
SeZenaze
gavlenas
axdens
ara
aRzrda,
romelic
ojaxsa
da
da
qcevis
mxolod
wesebis
organizebuli
saswavlo-saaRmzrdelo
aRzrdis
Rebulobs
procesSi
aRmzrdelis
mozardi
meqanikurad
gavlenebs,
aramed
ki
ar
Tavadac
cxovrebis
aqtiuri
monawilea,
rac,
Teoria,
samwuxarod,
ver
wyvets
aRzrdis,
ojaxSi,
ganaTlebisa
da
swavlebis
saswavlo-saaRmzrdelo
kulturul-saganmanaTleblo dawesebulebebSi.
da
skolsa
da
ojaxs,
rogorc
garemos.
avt.),
yuradRebis
miRma
datovon
sazogadoebrivi
verafriT
urTules
ver
saqmeSi.
moipoveben
unda
warmatebas
aRiniSnos
isic,
aRzrdis
rom
aRzrda
aRar
saWiroebs
aRmzrdels.
is
dafuZnebulia
sxva
maswavlebels
formebisagan
mihyavs
Tavis
gamoirCeva,
mier
winaswar
rom
igi
dagegmili
miznis Sesabamisad.
rogorc zemoT aRvniSneT, saskolo ganaTlebis mizans
warmoadgens ara mxolod codna-Cvevebis SeTviseba, aramed
codnis
aTvisebis
maswavlebeli
gahyveba,
aRsazrdels
procesia.
ganviTarebac,
cxovrebis
instituciuri
dasrulebadi
periodSic
unaris
swavla
swavla
aucilebelia,
bolomde
da
ki
vinaidan
vinaidan
ver
ganaTleba
zrdasrulobis
profesiuli
ganviTareba
SeuZlebelia
swavlis
gareSe,
rasac
amisa,
sinamdvilis
yvela
mxare
garkveul
amasTanave,
zrdasrulTa
Camoyalibeba
xdeba
yvela
yovelgvari
mizandasaxulobis
amgvari
viTarebasa
da
gareSe,
aRzrda
pirobebSi,
stiqiurad.
aRzrdis
sakiTxebiT
ukanasknel
aTwleulSi
zrdasrulTa
ganaTlebis
mecniereba
andragogika,
Semoifargleboda,
seriozulad
sakiTxebi
rogorc
da
ganixileba
Seiqmna
pedagogikis
kidec
dargi,
unda
stiqiuri
ubralod,
naklebia,
aRiniSnos,
gavlenebis
am
saqme
adamianTan,
msoflmxedveloba,
adamianze
problemebi
SemTxvevaSi,
vinaidan
Camoyalibebul
rom
aqac
sazogadoebis
saxeze
SeSfoTebis
gvaqvs
safuZveli
zrdadasrulebul,
romelsac
cxovrebis
gvaqvs.
wesi
aqvs
sakuTari
da
arsebul
viTarebaSiOorientaciis unari.
zemoT motanili msjeloba kidev erTxel adasturebs,
rom
pedagogika
aris
mecniereba
adamianis
aRzrdis
Sesaxeb.
aRzrda, swavlasTan erTad, iqcevs saTanado yuradRebas da,
Cans, gonebrivi mxaris paralelurad aukeTesebs moswavleTa
zneobriv mxares.
SemTxveva,
socializaciis
ganixilaven,
rodesac
cnebebs
rac,
adamianebi
erTi
Cveni
da
azriT,
aRzrdisa
imave
da
mniSvnelobiT
seriozuli
xasiaTis
garkveuli
niSniT,
SeiZleba
socializacia
Tavad
termini
socialis
LlaTinuri
Teoria
faqtorebi
qmnian
[qarTuli
sabWoTa
arkvevs,
pirovnebis
Tu
ama
enciklopedia,
ra
Tu
t.
9]
im
socialuri
Tvisebas.
socializacia
uwyvetadaa
urTierTobebsa
maSasadame,
da
dakavSirebuli
maTs
socializacia
sazogadoebrivi
codnis,
adamianTa
erTobliv
aris
normebisa
Soris
saqmianobasTan.
adamianis
da
mier
Rirebulebebis
SeTvisebis
procesi
im
niSniT,
rom
mas
SeeZlos
mizanmimarTuli
da
kontrolirebadi,
xasiaTisa,
socializacia
ar
SeiZleba
iyos
iwvevs
sazogadoebasTan.
am
individis
socializaciis
adaptacias
procesis
Sedegad
unarebs, im RirebulebaTa
epoqis
mxolod
obieqti,
anu
Rebulobs
konkretuli
damaxasiaTebel
niSnebs,
subieqticaa,
romelic
urTierTobaTa
arsebul
cvlis,
srulyofs,
igi
pasiurad
ki
ar
sazogadoebisaTvis
aramed
igi
am
SemoqmedebiTad
sazogadoebriv
ganaviTarebs
am
procesis
moqmedebs
formebze
formebs.
da
amitom
aqtiuria
individis
monawileoba
sazogadoebriv
moZvelebuli
normebi,
Rirebulebebi
da
am
TvalsazrisiT
SeiZleba
iTqvas,
rom
da
socializacias
mniSvnelobiT,
Soris.
aRzrda
gulisxmobs
Tavisi
pirovnebis
farTo
formirebas,
sazogadoebis
da,
maSasadame,
sakuTari
aRzrda
mizanmimarTuli
Pprocesia,
romelic
ufro
metad
imsaxureben
pativiscemas,
sicocxles,
xolo
sicocxles aristotele;
pirvelni
Rirseul
am TvalsazrisiT aRzrda
swored
aRzrdis
procesi,
Tavisi
ar
unda
saaRmzrdelo
dagvaviwydes,
rom
instituciebSi
oficialur
(skola,
ojaxi,
organizebulobisa,
socializaciac
yvela
mizanmimarTul
da
aRzrda
da,
SemTxvevaSi
maSasadame,
ver
regulirebul
atarebs
xasiaTs.
am
formebi,
da
mag.,
maswavleblebs
moswavleebs
Soris,
Soris,
moswavleTa
dajgufebebs
Soris
da
sxva,
romelTa
kontrolireba
SeiZleba
miznebTan
iyos
rogorc
TanmTxveuli,
pozitiuri,
anu
negatiuri,
anu
aseve
am
iTqvas,
aRzrdis
rom
adamianis
garemoebisa,
daskvnis
procesi
saxiT
gegmavs
socializacias,
am
da
SeiZleba
warmarTavs
ukanasknels
ki
yvela
socialuri
instituciis
da
mTeli
ZvelTan
Sexebisas
xelewifeba
axlis
aRmoCena,
misi
sakvlevi
sagnis
aRzrdis
imave
kanonzomierebis
kanonzomierebis
mocemuli
mqonecaa
aRzrdis
Taviseburebani
misi
mqone
mecniereba,
sagani.
amdenad,
damaxasiaTebeli
SeiZleba
zogadi
pirdapir
ra
zemoT
xasiaTis
gavavrceloT
pedagogikaze.
Tuki
aRzrda
movlenaa,
miekuTvneba
sazogadoebrivi,
maSin
pedagogika,
sazogadoebriv
sazogadoebriv
movlenas
socialuri
rogorc
mecnierebaTa
swavlobs.
mecniereba,
cikls.
aRzrda
xasiaTis
igi
adamianis
pedagogikac,
rogorc
mecniereba,
Teoria,
sazogadoebis
cnobierebis
istoriulobiT
da
xasiaTdeba.
amocanebi,
Sesabamisad,
Sinaarsi
bunebrivia,
pedagogikac.
mas
gaaCnia
icvleba
da
formebi.
icvleba
Tavisi
aRzrdis
amis
da
viTardeba
istoria.
pedagogikis,
mravali
saukunis
ganmavlobaSi
pedagogiuri
sxvadasxva
msjelobebSi,
xalxis
gamonaTqvamebsa
da
pedagogikis
es
sawyisebi
gadmocemulia
sxvadasxva
da
gamonaTqvamebi,
folkloris
pirmSoa:
swavla
gasaRebio;
swavla
codnis
bednierebisao;
umdidreao;
swavlisagan
ganaTleba
romlebic
madlis
Teslia
qarTuli
dedaa,
bedis
da
codna
gamdidreba
simdidreze
bneleTis
mociqulTa
gamoTqmuli
sazogadoebaSi,
kerZod,
Zvel
iyo
monaTmflobelur
aRmosavleTSi,
magram
berZnul
Teoriis
filosofiaSi
pirveli
nimuSebi
am
miaRwia.
pedagogikuri
filosofiis
brwyinvale
da
sxva
moazrovneTa
SromebSia
mocemuli
saukunis
kvintilianes
romaeli
damsaxureba,
moazrovnis
romelmac
mark
fabius
Tavis
cnobil
principebi
monaTmflobeluri
Camoayaliba.
sazogadoebis
zogadad,
filosofiaSi
cda.
axali
welTaRricxvis
pirveli
mxriv,
adasturebs
mowinave
iseTi
poziciebzea
msoflioSi.
saswavlo-saganmanaTleblo
amas
kerebis
da
bulgareTSi,
qarTveli
petriwis,
palestinaSi,
gelaTis
humanisti
petriwonis
akademia,
moazrovneebis
SavTelis,
xanZTelis,
seminaria
iyalTos
-
petre
akademia,
iberis,
mTawmindelebis,
Teoriis
CamoyalibebaSi
revoluciuri
idealebi.
mecnierebis,
xelovnebisa
da
epoqis
pedagogika
feodalizmis
sqolastikuri
aRsaniSnavia
pedagogikaSi
humanizmis
klerikaluri,
dogmatur-
winaaRmdegaa
mimarTuli.
pedagogikis
humanistebis
miiRo.
vitorino
de
feltres,
pedagogiuri
ideebi,
romelTac
safuZveli
Semdeg
burJuaziuli
moazrovneebis
j.
pedagogika
lokis,
J.J.
viTardeba
rusos,
i.
iseTi
pragmatistuli
pedagogiuri
pedagogika
mimdinareobani,
(diui),
rogoricaa:
eqsperimentuli
skolis
pedagogika
(kirSenSteineri),
XX
saukunis
ocdaaTiani
wlebidan
msoflioSi
msoflios
sabWoTa
sivrceSi
ganviTareba
rogorebic
gruzdevi,
periodis
moeqca.
dakavSirebulia
saxelebTan,
esipovi,
pedagogika.
qarTveli
arian
babanski,
saqarTvelo,
cxadia,
sabWoTa
pedagogikis
iseTi
mecnierebis
makarenko,
skatkini
mecnierebidan
da
danilovi,
sxvebi.
aRsaniSnavia
am
g.
iseT
fsiqologia,
mecnierebebTan,
sociologia,
rogoricaa
fiziologia,
filosofia,
politologia,
droTa
ganmavlobaSi
aRzrdisa
da
swavla-ganaTlebis
ramac
aRmocenda
romelic
pedagogikur
erTiandeba
pedagogikur
zogadi
gamoiwvia
pedagogika,
erT
saskolo
socialuri
skolis
higiena,
es
cikli,
da
qmnis
mecnierebebia:
pedagogika,
saskolo
pedagogika,
pedagogikis
specialuri
pedagogika,
SedarebiTi
pedagogika,
procesi.
mTeli
jgufSi
sistemas.
pedagogika,
koreqciuli
saerTo
skolamdeli
umaRlesi
istoria,
mecnierebaTa
mecnierebaTa
pedagogika,
diferenciaciis
asakobrivi
pedagogika,
pedagogika,
kerZo
sociologia
da
sxva.
sazogadoebis
grZeldeba
da
sazogadoebis
saWiroebebs
sityvaa
mecnieruli
konkretulad,
kvlevis
kvlevis
ama
meTodTa
meTodologia
da,
Tu
zogadad,
meTodebis
im
moZRvrebas
Sesaxeb,
an
mecnierebaSi
erTobliobas.
moZRvrebaa
niSnavs
farTo
moRvaweobis
ufro
gamoyenebul
gagebiT
ki,
struqturis,
gagebiT
meTodologia
yovelgvari
moRvaweobis
koncefcias
yovelgvari
meTodologiuri
Zvel
saberZneTSi
aristotelesTan.
logikur
aristotele
sistemas
universalur
sakiTxebi
aRiarebda
iaraRad,
damuSavda.
Tavis
kerZod,
mier
WeSmariti
rogorc
gansakuTrebiT
Seqmnil
mecnierebis
TviTon
ityoda
rogorc
damoukidebel
moZRvrebad
idea
mecnierebaTaTvis
meTodTa
sistemis
safexuri
rene
meTodologiis
meTodologiis
dekarte,
problemebi
magram
mainc
ganviTarebaSi
aris
imanuil
kantamde
Semecnebis
Teoriis
da
umaRles
safexurs
hegelis
hegelis
filosofiur
warmodgenilia
sistemaSi
rogorc
meTodologia
absoluturi
ideis
(sulis)
dialeqtika
gamoacxada
SemecnebiT
da,
saerTod,
vTqvaT,
dialeqtika
universalur
saSualebad.
bunebis,
sazogadoebis
aRiara
movlenaTa
(dialeqtika
da
azrovnebis
kvlevis
moZRvreba
ganviTarebis
ubralod
rom
vTqvaT,
meTodologiur
saSualebebis
SeuZlebelia
erTianoba,
movlenis
an
misi
romelTa
gareSe
konkretuli
mxaris
sagnis
xerxebsa
kvlevisaTvis
da
saWiro
saSualebebs.
konkretul
maSasadame,
gzebs,
arsebiTi
safuZvlis
meTodologiuri
SerCevas,
vinaidan
safuZvlis
SemTxvevaSi
ama
Tu
im
movlenis
kvleva
da,
Sesabamisad,
meTodologiuri
zogi
arasworad
socialur
sakmaod
safuZveli
da
Sedegic
mecnierebebSi
gvian
iCens
arasworia.
kvlevis
xolme
sworadaa
SerCeuli,
samwuxarod,
araswori
Tavs,
mas
Sedegebi
Semdeg,
roca
araswori
pedagogikis
mecnierebas
formirebasTan
da
aq
kvlevis
saqme
Sedegebi,
aqvs
daSvebuli
vinaidan
mozardi
Taobis
Secdomebi
xSirad
meTodologiis
arCevasa
da
daskvnebis
sworad
kulturis
momarjveba,
floba,
raTa
mecnieruli
kvlevis
Cvevebisa
Sedegi
da
WeSmaritad
meTodologia,
koncefcias
mecnierebisaTvis
zogadad,
qmnis
yovelgvari
da
igi
msoflmxedvelobriv
moRvaweobisaTvis,
warmoadgens
SexedulebaTa
mTlian
sistemas
sinamdvilisa
da
misi
ganviTarebis
xedva
mecnierebaTa
dadgena,
ama
damokidebuli
da
mier
Tu
mimdinareoba
sakiTxebis
im
arsebobs.
gadawyveta,
movlenaTa
imaze,
Tu
konkretul
WeSmaritebis
axsna,
didad
romel
aris
filosofiur
sayovelTao
pedagogika
izolirebul
kavSirs.
aRzrdas
ara
movlenas,
am
kanonze
rogorc
aramed
dayrdnobiT
damoukidebel,
sxva
sazogadoebriv
kanonzomierebis
sworad
gamokvleva
SeuZlebelia
roca es kavSiri
erT-erTi
kanoni
cvlilebebis
aRiarebs
TandaTanobiTi
Tvisebriv
cvlilebebSi
gadasvlas.
Tvisebrivi
cvlileba,
magram
xdeba
revoluciaa,
TandaTanobiTi
eyrdnoba
ara
raodenobrivi
ra am
pedagogiur
igi
uzogades
RonisZiebaTa
marTalia,
naxtomia,
erTbaSad,
cvlilebebis
kanons,
iseT
aramed
Sedegad.
pedagogika
mTlianobas,
eZebs
romelic
amocanebis
Camoyalibebas
an
Sesabamisad,
gardaqmnas.
romelime
e.i.
Tvisebis
aRmzrdelma,
aramed
masSi
TandaTanobiTi
cvlilebebis
ganmavlobaSi
TandaTanobiTi
RonisZiebebis
aq
es
ori
moyvanili
kanoni,
cxadia,
ori
magaliTis
gamoiyeneba
mimarT,
ara
aramed
da
mecniereba
meTodologiis
Tavis
kanonzomierebebs,
specialuri
Sesabamisad,
sferoSi
maTs
Semaval
amsaxvel
konkretuli
esa
da
is
movlenaTa
procesebs
gzebiTa
Tu
ikvlevs
saSualebebiT,
pedagogikis
meTodologiaze
konkretuli
mecnierebaSic,
dayrdnobiT,
meTodebi.
zogad
SerCeulia
es
meTodebia:
kvlevis
dakvirveba,
saskolo
dokumentaciis
Seswavla
da
saubari.
dakvirveba
niSnavs
Sesaswavl
movlenaze
(saganze)
pedagogiuri
meTodia,
radgan
sakvlevi
obieqti
kvlevis
umTavresi
SesaZleblobas
Seiswavlos
da
upiratesi
aZlevs
mkvlevars
bunebriv
mdgomareobaSi,
garda
amisa,
dakvirveba
SeiZleba
Catardes
saswavlo-saaRmzrdelo
dawesebulebaSi,
amasTanave,
specialist
mkvlevris
garda,
romelime
TanamSromelma,
mSobelma
da
bavSvis
ori
saxe
arsebobs
TviTdakvirveba
da
gegmis
Sedgenas.
Cveulebrivi
gegmisagan
ganisazRvros
kvlevis
umetes,
roca
cxovrebis
gansxvavebiT,
dasrulebis
sakvlevi
romelime
mkvlevarisaTvis
dasakvirvebeli
dakvirvebis
mxares
ucnobia,
movlena
da
ar
zusti
obieqti
gegmaSi,
SeiZleba
vada,
bavSvis
sulieri
warmoadgens,
rodis
Tan
ara
miT
radgan
aRmocendeba
erTxel,
aramed
elodos
mis
bunebrivad
aRmocenebas.
es
garda,
pedagogikaSi
sxva
meTodebic
uaryofs
ama
Tu
im
meTodTa
Tavsdeba
saskolo
dokumentaciis
meTods,
vfiqrobT,
misi
saTauridan
gamomdinare,
ganmarteba
ar
esaWiroeba.
aRvniSnavT
da,
amasTan,
adamianebTan
kvleva
urTierTobas,
subieqturobas
kvlevis
TvalsazrisiT,
am
vinaidan
es
mkvlevars
dokumentaciis
ar
aqvs
da
gamoricxavs
Tumca,
Sedegebi
sandoobis
naklebad
informacia
Semdgeneli
obieqturobisa
gulisxmobs
rac
procesSi.
kvlevis
ar
sandoa,
saswavlo
adamianebis,
maTi
keTilsindisierebis
Sesaxeb.
kvlevis
procesSi,
moswavlis
saSinao
meTodia,
SedarebiT
zustad
romlis
saSualebiTac
swvdeba
movlenis
mkvlevari
arss
da
mis
maswavlebelsa
da
moswavles
Soris
ndobis
dayenebas
saukunis
saswavlo
dasasrulsa
da
procesSi.
me20
es
meTodi
saukunis
me19
dasawyisSi
cdis
msvlelobisaTvis
saWiro
isaa,
rom
misi
saSualebiT
mkvlevars
dros,
cdis
piri,
icis
ra,
rom
masze
axdenen
bunebriv
mdgomareobaSi,
ris
gamoc
Seicavs
gamoiyeneba
fsiqolog
a.f.
lazurskis
mier
imaSi
mdgomareobs,
rom,
marTalia,
mkvlevari,
amis
Sesaxeb
pedagogiuri
swavlobs
araferi
eqsperimenti,
bunebriv
sandoobas.
icis
cdis
faqtobrivad,
mdgomareobaSi,
Tumca,
pirma.
eqsperiments
rac
e.i.
movlenas
zrdis
xSirad
mis
teqnikuri
sirTuleebi axlavs.
rogorc cnobilia, pedagogika socialuri mecnierebaa
da,
maSasadame,
misi
kvlevis
meTodebic
socialur
garemoebebidan
SesaZlebelia
gamomdinare,
pedagogikuri
Tanamedrove
kvlevis
periodSi
meTodebis
aRiniSnos,
rom
socialuri
kvlevis
meTodebs,
kvlevis
meTodebad.
maT
saerTo
mizani
kvlevis
meTodebi
kvlevis
iseTi
kvlevis
fokus-jgufisa
meTodebs
da
mivakuTvnebT,
CaRrmavebuli
erTi
intervius
avt.):
asociaciuri,
situaciis
dasrulebis,
mier
SezRuduli,
aranairi
piriqiT,
daxmarebiT
TvalsazrisiT
misi
problemis
SeZlebisdagvarad
aRmoaCinos.
meti
Sesabamisad,
axali
ar
aris
mizania,
respodentis
irgvliv
arsebuli
Tvisebrivi
struqturuli
maCvenebeli
TvalsazrisiT,
ixveweba
Tavad
kvlevis
procesSi.
raodenobrivi
problemis
ukve
dadgenili
Tvisebrivi
raodenobrivi
kvlevis
meTodebi,
Tavis
mxriv,
or
SezRudulia
ZiebiTi
imdenad,
kvlevis
ramdenadac
farglebSi
is
manipulirebs
mopovebuli
Tvisebrivi
monacemebiT.
pedagogikur
kvlevas
garkveuli
Taviseburebebi
didi
masStabebi
miiRos,
roca
mas
mecnier-
rom
uwyveti
pedagogikuri
procesia,
kvlevaA
romelsac
mudmivi,
saswavlo
da
am
swavlebaSi
SemTxvevaSi,
kvlevasTan,
mecnierebis
moswavleTa
saqme
romlis
ganviTareba
saWiroebebis
gvaqvs
yoveldRiur
gareSec
pedagogikis
sruliad
warmoudgeneli
1.
yoveli
kvlevis
dawyebas
win
unda
uswrebdes
etapebs,
kvlevis
organizaciis
yvela
saWiro
kvleva
unda
mimdinareobdes
maqsimalurad
bunebriv
pirobebSi;
4.
kvlevis
mimdinareobis
fiqsirdebodes
procesi
maqsimaluri
da
Sedegebi
sizustiT
unda
rogorc
mkvlevarma,
kvlevis
Sedegebze
dayrdnobiT
unda
pedagogikis
Teoriisa
da
praqtikis
ganviTarebas.
dabolos, pedagogikaSi kvlevis meTodebi, saSualebebi da
xerxebi
isini
urTierTisagan
urTierTs
izolirebulad
avseben
gamoyenebis
SemTxvevaSi,
swavlebis
procesebis
da,
mkvlevris
aRzrdis
ar
arseboben.
mier
sworad
ganaTlebisa
siRrmiseul
da
Semecnebas,
pedagogikis
zogad
Teoriasac
uwodeben,
mudmivad
cvladi
da
ganviTarebadia,
vinaidan
viTardeba
romelic
yvela
Tavad
yvela
da
mecnierebas
sferos
ganviTarebis
adamiani
axal
am
adamianTa
da
adamianuri
moTxovnebs
procesebs,
sazogadoeba,
cxovrebis
uyenebs.
cxadia,
mecnierebis
gansazRvravs
is
pedagogikis
mecnierebis,
pedagogikis
bunebrivad
mivyavarT
aRzrdis
warmoSobasTan,
pedagogiuri
aRzrdis
gamocdileba
sferoSi,
swored
warmoadgens
im
xalxuri
umdidres
Camoyalibebaze.
tradiciebma
nel-nela
saswavlo
dawesebulebamde,
(qristeSobamde
civilizaciis
xalxuri
kacobrioba
saukune,
XXV
ganviTarebasTan
aRzrdis
miiyvana
pirvel
pirvel
skolamde
egvipte),
romelmac
erTad,
Tanamedrove
saskolo
pedagogiur
gamocdileba
seriozul
gavlenas
praqtikuli
axdens
pedagogikis
mxriv,
Teoria
qmnis
pedagogiuri
pedagogiur
praqtika
praqtikas
da,
aviTarebs
da
aRrmavebs
sistema,
romelTa
safuZvelzec
iqmneba
mudmivad
CarTulia
da
mudmivad
fiqrobs
am
sakiTxebis
istorias
vuwodebT
aviTarebs
pedagogikis
istorias,
da
rac
rasac
Zalze
Teorias.
pedagogikis
amdidrebs
maTi
CamoTvla
da
Sors
TiTqmis
arc
erTi
filosofosi
ar
kvintiliane,
konfuci,
komenski,
ruso,
vaxtang
bocvaZe
pedagogikis
da
Teoriis
VI, gogebaSvili,
sxvebi
kidev
da
erT
WavWavaZe,
sxvebi.
wyaros,
vaJa
maSasadame,
pedagogikis
istoria warmoadgens.
rogorc ukve aRvniSneT, pedagogikis Teoriisa da misi
ganviTarebis
ukukavSiri,
xelSemwyob
maTi
wyaroebs
urTierTqmedeba
Soris
(da
ara
arsebobs
romelime
rom
mas
saqme
aqvs
adamianTan,
rogorc
fsiqo-
mecniereba
damoukideblad,
sxva
moaxerxebs
am
movlenis
Seswavlasa
da
zemoT
aRvniSneT
bunebrivia,
filosofia
pedagogika
Tavis
warmoadgens.
Teoriul
da
saqmianobis
procesi
verafriT
ver
swavlebis
asakobrivi
procesi
da
gaTvaliswinebis
Taviseburebebis
warmoudgenelia
individualuri
gareSe,
iseTi
gaTvaliswinebis
ganviTarebis
fsiqikuri
gareSe,
mozardis
procesebis
rogorebicaa,
romlebic
fsiqologiis
mecnierebis
Seswavlis
fsiqologiis
aRmzrdelobiT
procesSi
monacemebs.
saswavlo-
aucilebelia
mozardis
mecnierebis
mniSvnelovania
naTeli
maTi
xdeba,
swavlebis
rom
mecnierebebTanac.
pedagogikis
safuZvlebi
meTodikebis
pedagogika
aseve
kavSiri
iswavleba
Seqmna,
kavSirSia
SeiZleba
sazogadoebrivi
da
am
davasabuToT
cxovrebis
yvela
izolirebulad,
sxva
movlenebisagan
warmoSobisaa
ganviTarebas,
ganaTlebas
da
damuSavebas,
niSnavs
pedagogika,
movlas,
rogorc
nawils
warmoadgens.
Sesaxeb, kacobriuli
igi
adamianuri
yofis
Seqmna,
romelTac
ara
mxolod
mecnierul-
pedagogikuri,
aramed
kulturuli
Rirebuleba
aqvT.
problemebisa
da
ganviTarebis
srulyofis
gzebis Ziebas.
kiTxvebi gameorebisaTvis
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Tavi II
am TavSi gaecnobiT:
rogoria
istoriulad
azrTa
sxvaoba
am
faqtorTa
zemoqmedebis Sesaxeb;
rogoria
aRorZinebis
epoqis
ZiriTadi
Sexedulebani
klasikuri
pedagogikis
warmomadgenelTa
fiqroben
qarTveli
pedagogebi
da
sazogado
asakobrivi
periodizaciis
istoriuli
ganviTareba;
ra mniSvneloba aqvs asakobriv periodizacias swavla
aRzrdis procesSi;
ra aris adamianis individualuri Taviseburebani;
mniSvneloba
aqvs
individualuri
Taviseburebebis
codniTa
Camoyalibeba
da
-
unarebiT
SeiaraRebul
garkveuli
faqtorebis
maSasadame,
pedagogikis,
rogorc
mecnierebis
memkvidreobiTi
Taviseburebani,
romlebic
romelic
mozardze
aramizanmimarTulad
sazogadoeba,
cxadia,
am
megobarTa
ukansaknelTa
wre,
da
garemod
masmediis
kontrolireba
sakiTxi
yovelTvis
problemur,
arsebuli
mimdinareobani
da
Sexedulebani
Tandayolili
monacemebi
ideebi,
an
memkvidreobiT
bavSvis
bunebrivi
TaviseburebebimiaCniaT;
Teoriaze
dafuZnebuli
e.w.
sufTa
dafis,
mesame
am
ori
jgufis
meqanikurad
SemaerTebeli
da
rolis
uaryofa
idealisturi
ideologiis
xolo
aRzrda
memkvidreobiT
miRebul
idealisturi
damyvani
sawyisiT
Teoriis
aRzrdis
fesvebi
rolis
antikur
araraobamdis
filosofiaSia.
igi
Semdeg
yovelTvis
sxvadasxva
formiT
gvevlineba.
filosofosi,
warmomadgeneli,
platoni
Tanaxmad,
adamians
romlebic
ar
saSualebiT.
obieqturi
iyo.
dabadebidan
arian
SeZenilni
gamodioda
ra
idealizmis
platonis
Tan
filosofiis
dahyveba
ideebi,
grZnobaTa
organoebis
sensualizmis
winaaRmdeg,
samyaros
(ontologiur)
sazRvrebs.
WeSmariti
rene
dekartem,
romelic
Semdeg
ingliseli
dasabuTeba
gansakuTrebuli
pesimistur
siZlieriT
filosofiaSic
gamoixata
igi
miiRo.
germaneli
da
aRmzrdelebis
araviTar
zemoqmedebas
ar
warmoadgens
nativizmis
e.w.
Teoriis
biologiuri
nativisturi
warmomadgenlebi
arian
g.
memkvidreobiT
Tandayolili
Tvisebebis
nativizmis
SesaZleblobani
mixedviT,
ganviTarebis
organizmis
procesSi
Tandayolili
ar
ganicdian
Tvisebriv
mxareebs,
isini
ukve
imTaviTve
atareben mas.
sakiTxisadmi amgvari midgoma, vfiqrobT,
aRzrdis wminda
ganmsazRvreli
rolis
aRiarebamde
saukunemde
pedagogika,
cxadia,
Sors
iyo
sruliad
ugulebelyofs
es
Teoria
garemos
rolsac.
pirovnebis formirebis procesSi memkvidreobisaTvis
gadamwyveti rolis mikuTvneba kidev ufro Zlier formebSi
iqna warmodgenili XX saukuneSi germaneli mecnierebis fric miulerisa da ernst hekelis mier Camoyalibebuli
biogenetikuri kanonis safuZvelze. es kanoni asabuTebs, rom
organizmis ganviTarebis istoria iyofa or monaTesave,
erTmaneTTan mWidrod dakavSirebul Stod ontogeniad, anu
individis
ganviTarebis
istoriad
da
filogeniad,
anu
organuli
jgufis
ganviTarebis
istoriad.
ontogenia
romelic
ganpirobeulia
memkvidreobis
moicavda
biogenetikuri
ukiduresi
kanonis
xasiaTis
pedagogikaSi
Secdomebs.
gadatana
gaxda
ganviTareba
fatalisturadaa
ganpirobebuli
ise
ganviTarebaze
gavlena.
rom,
sruliad
sazogadoebrivi
aqedanpedagogikaSi
uaryofilia
fsiqikis
garemos
gansazRvruli
savsebiT
umarTebulod
da
Seeguos
maT.
faqtia,
rom
aseTi
miwurulSi
pedagogikis
sawinaaRmdego
pedologiis
Camoyalibebis
safuZvlebi
ukavSirdeba
ganviTarebis
iziarebda.
Teoria
holis
mier
efuZneboda
biogenetikur
SemuSavebuli
e.hekelis
Tvalsazriss
rekapitualiciis
mier
formulirebul
termini
holis
mowafem,
o.
kristiansenma
SemoiRo.
pediatrebi,
sociologebi,
fsiqologebi,
hyofda.
ontogenezis
gamoyenebiTi
Teoriuli
fundamentur
pedologia
pedologia
Seiswavlida
kanonzomierebebs,
xolo
saswavloaRmzrdelobiTi
zeviT
aRvniSneT,
pedologia
bevr
qveyanaSi
pedologia
anketebisa
da
testebis
moswavleTa
aRzrdis
umniSvnelovanesi
funqciebi,
skolisa
da
pedagogis
pedologizaciis
mixedviT,
xuTiode
wuTis
ganmavlobaSi
dadgenilebiT
crumecnierebad
iqna
gamocxadebuli
likvidirebuli
iqna
pedologTa
rgoli
iyvnen
mecnierebis
pirovnebis
genetikisadmi
zogierTi
pirveli
poziciidan
formirebis
gadaWarbebuli
maTganis
ugulebelyofa,
mecnierebi,
mier
ganexilaT
procesSi,
mniSvnelobis
aRzrdis
es mecniereba
da,
romlebic
genetikis
rom
miniWeba
rolis
ara
da
savsebiT
namdvilad imsaxurebda
seriozul yuradRebas.
saqarTveloSi, SeiZleba iTqvas, rom pedologiis mecnierebis
warmomadgeneli iyo dimitri uznaZe. man 1939 wels gamosca
wigni pedologia. igi seriozul yuradRebas uTmobda
genetikis sakiTxebs, Tumca unda aRiniSnos, rom d. uznaZe
aRzrdasa da garemosac mniSvnelovan rols akisrebda. igi
swored aRzrdas, saTanado zemoqmedebaTa organizacias,
aniWebda gadamwyvet rols bavSvis Sinagani monacemebis
ganviTarebisaTvis.
Tandayolili ideebiTa da memkvidreobiT adamianTa
bedis ganpirobebas mkacri protesti filosofiaSi unda
mieRo da man miiRo kidevac igi materialistur
sainteresoa,
lokisaTvis
memkvidreoba
mniSvneloba
adamianis
arsebobs
Tu
da
Tu
aqvs
pirovnebis
ara
ara
saerTod
mas
raime
formirebaSi.
loki
niWierebis,
memkvidreobiT
Tvisebebis, maTi
gansakuTrebuli
memkvidreobiT
gadmocemul
gadmocemuli
konstituciis
TvisebebSia
gareSe.
swored
iseTi
niWierebiTa
da
ZalebiT,
romlebSic
[ , , , 1939
gv.131]
niSnavs Tu ara es imas, rogorc zogierTi avtori
fiqrobs, rom lokis empiristuli Teoria pirovnebis
formirebis procesSi ar ayenebs aRzrdis
did
organizebul
rols
akuTvnebs
sazogadoebriv
garemos,
garemos.
gansakuTrebiT,
Tumca,
mis
mier
marTalia,
pirovnebis
igi
formirebis
asabuTebs
procesSi,
garemos
magram
did
rols
aRzrdasTan
saboloo
jamSi,
aRzrda
gansazRvravs
misi
aRzrdasac
gulisxmobs,
maSin
gasagebi
xdeba
pirovnebis
formirebis
procesSi
misi
aRzrdis
yovlisSemZleobis Teoria.
amgvarad,
TiTqmis
Tanabrad
cdebian
is
avtorebi,
xazgasmiT
asabuTeben
lokis
mier
pirovnebis
igi
scnobs
gansakuTrebulobas
im
adamianTa
zomiT,rom
memkvidrul
adamianis
es
ganuzomlad
did
lokis
pedagogiuri
moZRvrebisaTvis
moZRvrebis
da
SeiZleba
zogierTi
lokis
aspeqtisTvis
damaxasiaTebeli
winaaRmdegobiT
aixsnas,
rac
misi
da
sawinaaRmdego
or,
empirizmi
erTmaneTTan
ukiduresad
sruliad
calmxriv
debulebas
akuTvnebs.
cxadia,
orive
Teoria,
ukiduresad
viliam
(18711938
Sternis
w.w.)
mier
mecnierebaSi
ganviTarebis,
gamaxvilebuli
misi
iqna
ganxorcielda
pirovnebis
yuradReba
memkvidreobiT
gadmocemul
faqtorebzec.
esaa
swored
da
adamianis
formirebisasaxsnelad
rogorc
faqtorebze,
ise
konvergenciis
Sinagan,
garegan
ZiriTadi
dedaazric.
konvergenciis Teoriis Tanaxmad, bavSvis pirovnebis
Camoyalibebas gansazRvravs rogorc Sinagani, ise garegani
faqtorebic Sinaganis gareganTan SeTanxmebis gziT. es
Teoria cdilobs Searigos nativisturi da empiristuli
Teoriebi. amis mixedviT, ganviTareba Sinagan monacemTa
garemosTan konvergenciaSi mdgomareobs. v. Sterni aRniSnavs,
miRebas,
aramed
Sinagan
midrekilebaTa
Sinagani
monacemebidan
an
mxolod
garemo
da
Sinagani
konvergenciisa.
faqtorebis
gaerTianebis,
anu
piriqiT,
verc
aqtiuri
garemos
zemoqmedebiT
am
niWis
ganviTarebisaTvis
Sesaferis
garemo
am
SemTxvevaSi
organizebuli
garemo,
garemos
anu
cnebaSi
igulisxmeba
aRmzrdelebis
mier
maSin
mdgomareobdes.
WeSmariteba
konvergencia,
orives
erTi
SeerTebaSi
unda
SexedviT,
swor
ekleqtikurad
aerTianebs
nativistur
da
empiristul Teoriebs.
am sakiTxTan mimarTebiT, aqve unda aRiniSnos qarTveli
fsiqologis, dimitri uznaZis pozicia, romelic avtors
gadmocemuli aqvs naSromSi pedologia da romelsac
struqturis
Sinagani
SeuZlebelia
sinaTlis
maxasiaTeblebis
gareSe,
funqciis
daxasiaTeba
(garegani)
maSasadame,
fsiqikuri
Tvalis
Sinagani
romelTa
gareSe
misi
ganviTareba
mouxerxebelia
da,
maSasadame,
Cven
winaSe
koincindenciis
erTianobis
faqti
dgas.
Tu
SeirCeva
zemoqmedeba.
Sesabamisad,es
socialuri
wris
Sinaganze
mier
saTanado
garegani
zemoqmedeba
adamianis
modificirebul
garemoSi
maxasiaTebelia.
jgufis
amgvari
Sesatyvisi
garemo
garkveuli
fsiqofizikuri
Zalebis
ganviTareba
damokidebuli,
masze
xolo,
moqmed
meore
asakobriv
mxriv,
garemozea
piriqiT,
TviTon
vxedavT,
aRzrdis,
d.
uznaZe
garemosa
pirovnebis
da
ganviTarebis
memkvidreobiTobis
problema
maRla
aRzrdasTan erTad, am
dadga.
aqedan,
bunebrivia,
rom
aq
SedarebiT
gamonakliss
helveciusi
magram
Cven
materializmis,
visaubrebT
rogorc
mTlianad
mimdinareobis
franguli
Sesaxeb.
am
materialistur
moZRvrebaSi
mocemulia
zrdis
Tavis
damsaxurebas
progresuli
procesSi,
udides
rols
moZRvrebis
mixedviT,
normaluri
akuTvneben.
adamianebi
maTi
TavianTi
im
zomiT,
rom
erTi
gankuTvnili
iyos
ra
aRzrda,
erTi
mxriv,
yovlisSemZle
mxolod
da
mxolod
aRzrdis
Sedegia,
wyobasac.
mTavari
mixedviT,
aris
sazogadoebriv
damrigebeli
bavSvisa,
mmarTvelobis
forma,
xazi
gausva
aRzrdis
rolis
sazRvrebis
Camoyalibebis
procesSi
aRzrdis
rolis
keTili
garemos
Seqmna
da
aseTi
mSvidobiani
gziT
Taviseburebebs,
memkvidreobiT
gadmocemul
formirebis
faqtorebis
sakiTxis
pedagogikas,
swored
am
epoqis
TvalsaCino
renesanszec,
kerZod,
qarTul
renesansze,
renesansi
(renessance)
franguli
sityvaa
da
Sua
saukeneebis
religiurasketuri
msoflmxedvelobis
warmoSobas,
axali
funqcia
anTropocentrizmi, berZ.,
antropos-
adamiani),
r.aSami(1515-1568w.w.);
espanelix.vivesa(1492-
frangebif.rable(1494-1553w.w.),
m.monteni(1533-
1592w.w.);
germanelebi
r.
agrikola(1443-1485w.w.),
reixlini(1455-1522w.w.);
roterdameli(1466-1536w.w.),
i.
holandielierazm
vitorinio
de
feltre(1378-
masalaSi,
eTikurfilosofiur
socialuri
interesebis
avkargianobis
urTierTobis
[qarTuli
normebia
sabWoTa
epoqis
sistemis
es
msoflxedva
Teoriul
imdroindel
safuZvlad
iqca.
Sua
centrad,
saswavlosaaRmzrdelo
interesebis,
misi
rac
imas
procesi
gulisxmobs,
unda
individualuri
aigos
da
rom
bavSvis
asakobrivi
aRzrdis
harmoniuli
pirovnebis
miznis
humanistebis
mier
swavlaaRzrdis
procesSi
realuri
mecnieruli
astronomia,
codnis
bunebismcodneoba
(maTematika,
swavleba
da
sxv.),
SemoqmedebiTi
f.
rable,
TvalsaCinoebiT,
damoukidebeli
vetorino
uSualo
muSaobis,
TviTmoqmedebisa
da
de
da
dakvirvebiT
swavlis
aqtiuri
feltre
sxv.),
swavleba,
unaris
ganviTareba,
azrovnebis
ganviTareba,
vxedavT,
moazrovneebis)
humanistebis
moZRvrebaSi
(renesansis
dasmulia
epoqis
aRzrdisa
da
gaxda
safuZveli
klasikuri
pedagogikis
sakiTxis
specialur
dasmas
da
maTi
rolis
sistemur
swavlebis
procesze
maT
mier
mowodebuli
iseTi
azrovnebis,
samyaros
Semecnebis
unaris
naazrevSi
mocemulia
am
saxelmZRvanelos
maTi
pozicia,
imdroindeli
saqarTvelos
politikuri
mxolod
sakuTari
saxsrebiT
daarsebul
an
zog
SemTxvevaSi,
romelime
SemogTavazebT
pedagogisa
da
maTi
TanamebrZolis,
aRmzrdelis,
SesaniSnavi
ganaTlebis
Jurnal
mkiTxveli
icnobdes
l.bocvaZis
mosazrebas
Tvalwin.
yovelTvis
pirobebiT
swavla-aRzrdis
ganisazRvreba
weswyobilebiT,
mizani
sazogadoebrivi
romelic
mudam
saqmeSi
wyvdiadiT
moculi
iqneba
[l.
bocvaZe,
socializmi
da
ar
saxalxo
ganaTleba].
rac Seexeba pirovnebis formirebis faqtorebs, bocvaZe
sastikad ilaSqrebda nativizmis winaaRmdeg pedagogikaSi da
amtkicebda, rom yovlad SeuZlebelia bavSvis ganviTarebis
gansazRvra memkvidreobiT gadmocemuli TvisebebiT. misi
azriT, marTalia, es Tvisebebi garkveul rols TamaSoben
pirovnebis ganviTarebaSi, magram isini ar arian gadamwyvetni
am procesSi. igi usafuZvlod Tvlis bavSis niWierebis
gansazRvris cdas. Znelia ganisazRvros bavSvis niWierebis
zomiereba sazogadod. SeiZleba, rom bavSvis uniWobis mizezi
iyos bavSvis sulieri Zalis gvian gaxsna an sxva SemTxveviTi
mizezebi. [Jurnali mwyemsi, 1893, #12, gv.10].
marTalia bocvaZem uaryo memkvidreobiTi faqtorebis
gadamwyveti mniSvneloba, magram
mTlianad uaryofamde ar
TABULA RAZA-s,
123].
marTalia,
bocvaZe
meorexarisxovan
mniSvnelobas
isini
aucileblad
angariSgasawevni
arian.
SeZenil
TvisebebTan,
aramed
memkvidreobiT
romelsac
savsebiT
formirebis
procesSi
sworad
gadaWra
memkvidreobiT
pirovnebis
gadmocemuli
Tvisebebi
aRzrdisa
formaSivlindeba.
da
garemos
marTalia
zegavleniT
bocvaZem
uaryo
procesSi.
misi
azriT,
umTavresad
aRzrdazea
bavSvSi
arsebobs
memkvidreobiT
garkveuli
bunebrivi
gadmocemuli
Tvisebebi
Camoyalibebulni,
aramed
mxolod
SesaZleblobania,
Tu
ranair
mimarTulebas
miiReben
es
SegviZlia
gamoviyvanoT
keTili
Tu
cudi
unda
SeZlos
bavSvSi
yvela
SesaZleblobis
rogorc
vxedavT,
bocvaZe
pirovnebis
formirebis
esmis
adamianis
garemomcveli
buneba
Tavisi
Tu
ranairi
Tvisebebis
mqone
adamiani
misi
damokidebuli
samarTliani
sazogadoebrivi
SexedulebiT,
cxovrebis
bevradaa
pirobebze.
xazs
usvams
aRzrdis,
garemos
da
70
iyo
wlis
ganmavlobaSi.
sabWoTa
ganixilavda
rogorc
erTaderT
absolutur
ideologia
da
maT
vinaidan
aisaxeboda
Soris,
swored
socialur
upirveles
aRzrda
yovlisa,
gansazRvravs
istoriuli
fragmenti
kacobriuli
azris
gansazRvra
sabWoTa
postsabWoTa
moqalaqis
sivrce
fenomeni,
jerac
ver
gaTavisuflebula.
marqsis mier pirovnebis Camoyalibebis procesSi aRzrdis
rols
safuZvlad
udevs
adamianisa
da
garemos
filosofiasa
Camoyalibeba
da
pedagogikaSi
warmoebs
manamde
nebismieri
arsebuli
ganviTareba,
maTi
pirovnebis
Camoyalibeba,
moqmedebiT
mosaSualeobs,
awesrigebs
da
adamiani
zemoqmedebs
garemoze,
bunebaze
erTad
icvlebian
da
viTardebian
moqmedebs
axdenszemoqmedebas
maSasadame,
adamianze,
aramed
adamianic
adamianebi
ar
arian
garemos
avtomaturi
aseTia
adamianis
revoluciuri
praqtikis
formaSi,
moqmedebas
ara
ar
praqtikaSi,
ucqeris
subieqturad.
rogorc
igi
sagnobriv
adamianis
SeiZleba
garemoze
calcalke
zemoqmedebis
erTisa
da
Sesaxeb.
meoris
aseve
ar
cvlilebebze
cvlilebebis
warmovidginoT
da
TanmTxeva
SeiZleba
mxolod
racionalurad
gavigoT
rogorc
erTaderTi
gza
xalxis
Sesacvlelad
da
axali
saSualebiT
ar
SeiZleba
gabatonebuli
klasis
aRzrda
Camoyalibebis
wamyvan
rols
procesSi.
asrulebs
maszea
srulfasovani
moqalaqis
momzadebis
Camoyalibeba.
aRzrdas
udidesi
pirovnebis
damokidebuli
amocana,
mniSvneloba
bavSvis
aqvs
kargad
esmis,
rom
misi
klasis,
maSasadame
uzrunvelyofs
Camoyalibebas
Sesabamisad.
swored
aRzrdis
warmoebas,
adamianis
Sinaarsisa
romelsac
da
pirovnebis
mimarTulebis
marTavs
mTeli
moTxovnilebebis
an
maTisakuTar
TiToeuls
formaciaSi
aRzrdis
wamyvani
roli
miRebisa
marcxiT
damTavrdeba,
magram
es
Cakvdes
masSi.
aRzrdis
Sedegad
yalibdeba
garemo
gansazRvravs,
gamoricxavs
memkvidreobas
memkvidreoba
moqmedebs
adamianis
Camoyalibebis
procesze,
magram
sazogadoebrivi
garemosa
adamianis
da
ara
magram
ar
formirebaSi.
ganviTarebisa
da
ganmsazRvrelad.
aRzrdis
zegavleniT,
SesaZlebloba,
wanamZRvrebi
mxolod.
Tvalsazrisi;
meore jgufis warmomadgenlebis mixedviT, ganviTarebas
gansazRvravs socialuri faqtorebi, mag., garemo da aRzrda -
sociogenetikuri Tavlsazrisi;
mesame jgufis warmomadgenlebi ganviTarebas ukavSireben
socialurisa da biologiuris erTiani zemoqmedebis
faqtors - interaqciuli Tvalsazrisi.
pirveli jgufis warmomadgenlebisaTvis ganviTarebis
safuZveli garkveul biologiur niSanSia, mag., fizikuri
gv. 3536].
ramdenadac TiToeul asaks garkveuli specifikuri
Taviseburebebi axasiaTebs, cxadia, asakobrivi garemoc
amdenad garkveuli da specifikuri unda iyos. gamomdinare
aqedan, d. uznaZe, asakobriv periodizacias, ama Tu im
periodisaTvis damaxasiaTebeli asakobrivi garemos
Taviseburebebs udebs safuZvlad. Sesabamisad, gamohyofs
dedis muclis, axalSobilobis, dedis ZuZus, adreuli
bavSvobis xanas, skolis winare periods, pirvel, saSualo da
ufros saskolo periods.
Tavdapirvelad,
istoriul
konteqstSi
asakobrivi
dasabuTebuli
organizaciis
gareSe
mimdinareobda.
kacobriobis
periodizacia
istoriaSi
antikuri
pirveli
periodis
didma
asakobrivi
moazrovnem,
mozardis
ekuTvnis
ganviTarebis
Cex
pedagogs,
mniSvnelovani
pedagogikis
gazafxuls,
axalgazrdoba
SuadResa
da
zafxuls,
198, t. ].
savsebiT originaluri asakobrivi periodizacia mogvca
frangma ganmanaTlebelma JanJak rusom (17121778 w.w.). man
asakobriv periodizacias ganviTarebis Sinagani procesi
(biogenetikuri Teoria) daudo safuZvlad. igi Tvlida, rom
ganviTarebis procesi Sinaganad aris gansazRvruli bunebis
mier. aRzrda unda Seesabamebodes am unarebs. amis mixedviT
zrdis sxvadasxva stadiaze sxvadasxva unari viTardeba. amis
mixedviT, rusom ganviTarebis 4 stadia gamohyo:
1)
Cviloba,
dabadebidan
wlamde
fizikuri
ganviTarebis periodi;
2) bavSvoba, 2 wlidan 12 wlamde - Sinagan grZnobaTa
ganviTarebis periodi;
3) gviani bavSvoba, 12 wlidan 15 wlamde - gonebrivi
ganviTarebis periodi;
4) mozardoba, 15 wlidan 25 wlamde -
zneobrivi, anu
vnebebisa da qariSxlebisperiodi.
iseTi sistema, romelic SeuZlebels xdis pedagogikis
ZiriTadi wesis Sesrulebas: aswavle ise, rom savsebiT
gasagebi
iyos,
uaryofs,
Zirs
uTxris
yovelgvar
pedagogikas. i.gogebaSvili
bavSvis
gonebrivi
ganviTarebis
periodi
daudo
mecnieris, pedagogikis
istorikosisa
da
asakobrivi
periodizacia
saqarTveloSi
mozardis
ganviTareba
Semdeg
periodebad
dahyo:
1) Cviloba, dabadebidan 5 wlamde;
2) usuaroba, 5 wlidan 10 wlamde;
3) ninveloba, 10 wlidan 15 wlamde;
4) yrmoba, 15 wlidan 20 wlamde.
zrdasrulTa asakebad sulxansabas miaCnia: Wabuki, 20-30 ww.,
sruli, 3050 ww., Semdeg moxucebuli, beri, mixrwnili
(mxcovani).
asakobrivi
ganviTarebis
periodebs
ukavSirebs
ganaTleba,
TxuTmetidan
ocamde
maRali ganaTleba.
XX saukunis miwurulsa da XX saukuneSi bavSvis
ganviTarebis
asakobrivi
periodizaciebi
TandaTanobiT
w.w.),
(biofsiqikuri
edvard
klaparedi
(18731940
ww.)
(18841939
w.w.),
ganviTareba), p. blonski
warmodgena
gaTvaliswinebis
calmxrivad,
gareSe,
mravali
SeuZlebelia.
faqtoris
Tanamedrove
Cven
zemoT
ukve
ganvixileT
qarTveli
mecnieris,
erTi
qarTveli
saqarTveloSi
Salva
mecnieris,
pedagogiuri
fsiqologiis
(1914-1980w.w.)
CxartiSvilis
SeiZleba
iTqvas,
damfuZneblis,
mier
damuSavebul
migvaCnia,
warmodgenili
rom
mas
TiToeuli
aRmzrdelobiTi
yvelaze
farTod
asakisaTvisis
RonisZiebani,
romlebic
aqvs
pedagogiurxels
uwyoben
ganviTarebis
asakobrivi
fazebi
da
swavlebis
pedagogiuri safexurebi
xolo
boloSi
sakmaod
momwifebuli
da
asakobriv
asakobriv
fazebTan
aris
mozrdilobis
xana,
romelsac
gardamaval
ganviTarebis
metnaklebi
damaxasiaTebeli
safexurebi
erTmaneTisgan
sicxadiT,
fsiqofizikuri
asakisaTvis
TaviseburebebiT,
ganviTarebis
periodebis
mniSvnelovan
dadgena
cvlilebaTa
qcevaSi
safuZvelze
fazebi
asakSi
ar
yvela
mozrdilTan
mimdinareobs.
amitom
erT
qvemoT
niadagzea
nawarmoebi.
ris
gamoc
mas
mxolod
SevxvdeT.
zogierTi
asakis
xangrZlivobaze
garemoebaTa
gamo
erTsa
da
imave
fizikuri,
inteleqtualuri
da
volituri
gansazRvraven.
socialuri
ganviTarebac
mis
Sesabamisad
icvleba
qcevis
motivebi
da
cxrili I
asakobrivi
fazebi
ganviTarebis
qronologiur
i asaki
saswavlo klasebi
qalebi
vaJebi
vaJebisTvi
qalebisTvis
saSualo
79
7-9
I daII
I da IIIII ,
bavSvobis
9 - 11
9-12
III da V
IV da V
mozrdilo momwifebiswin 11 13
12-14
V da VI
VI da VII
bis
14-16
VII
bavSvobis
are
13 - 15
(winarepubert
da VIII da IX
VIII
ati)
momwifebis
(pubertati)
Wabukobis
aRvniSnavT,
15 - 20
rom
im
IX da X
16-21
periodisaTvis,
rodesac
IV
1. bavSvobis periodi
es is periodia, romelic ZiriTadad moicavs asaks
dabadebidan 1112 wlamde. am periodidan saskolo
bavSvobis
periods,
romelic
Cveulebriv
yovelgvari
iZulebis
gareSe,
didi
Sinagani
sulieri
romlebic
tkivilebi
da
Sinagani
konfliqtebi,
amitom
es
asaki
saaRmzrdelo
muSaobas
raime
da
Sepirobebul
aqtivobis
celqobas,
Seukavebeli
romelic
moTxovnilebiT
Cevulebriv
wminda
sazogadoebrivi
movaleobebis
SegnebiTa
da
ra
fizikuri
da
sulieri
TaviseburebebiT
Tavs
Seesatyviseba,
did
xalissa
maT
da
darRvevis
mizezad,
rasac
maswavleblebi
unda
mieces
am
tendenciiT
Seqmnili
Zlieri
pirebis
warmatebaTa
Sesaxeb.
maTi
zemoaRniSnulisa,
10-11
wlis
mozardi
qsovilebi.
mxolod
12
majis
gaZvlovanebis
wlisTvis
procesi
mTavrdeba.
gul-
gamoc
SeuZlebelia
misi
fizikuri
ZalisxmeviT
umuSavdeba
realisturi
garemosamyarosadmi
ganwyobileba,
ris
gamoc
erTgvari
fantaziasa
da
es
garemoeba
qmnis
bunebismetyvelebis
movlenaTa
mizezobrivi
urTierTobis
wvdomis
logikuri
ganviTarebisTvis,
rac
azrovnebisagan
momdevno
asakis
da
misi
funqcias
wels
ganviTarebas
iwyebs
kritikuli
afaseben.
vaJebi
fizikur
Zalas,
sxeulis
maswavlebelTa
xasiaTis
Sinagani,
ZiriTadi
sxeulisagebulebisa
monacemebis
mixedviT
sportisadmi
Rirebuleba
afaseben.
damokidebulebas
eZleva.
da
qcevis
sportul
aqac
moswavleebi,
garegani
unarsa
da
gansakuTrebuli
ra
Tqma
unda,
siyvarulsa
da
pativiscemas,
mis
mSobliur
gviani
bavSvobis
asakis
mozards
mxiarul
bavSvurad
suleluri,
qcevis
mizezic
xdeba,
romelic
rom
rogorme
mozards
sxvisi
sulieri
mimarTulebiT,
mocemuli
SemTxvevis
Sesatyvisad
TamaSze,
radgan
mecadineobis
procesSi
maTi
amitom
TamaSiaucilebeli
xdeba
mozardis
misces
moswavles
saxlSi
Sesasruleblad,
rom
raTa
igi
sistematur
Sromas
SeaCvios
da
keTilsindisieri gaxados.
I II moswavleTa yuradRebas TviTon swavlis procesi
da skolis garegani mowyobiloba ipyrobs, maSin roca III IV
klaselebTan izrdeba interesi skolis sazogadoebrivi
cxovrebis,
moswavleebisa
kultmasobrivi
xarisxis
mimarTulebiT.
damokidebulebas
muSaobas,
muSaobis,
swavlebis
bavSvebi
amxanagebTan,
biblioTekas,
da
maswavleblebis,
organizaciisa
aRweren
TavianT
kabinetebs,
da
TavianT
sazogadoebriv
maswavlebelTan
damokidebulebas,
maTTvis
gansakuTrebiT
saintereso
gakveTilebs da a.S.
erTi sityviT, III IV
igi
bavSvobis
mdgomareobaSi
daaxloebiT
asaks gardamaval
mdgomareobidan
gadasvlis
1112
asaksac
periodad
wlidan
iwyeba,
mowifulobis
iTvleba.
1516
uwodeben,
es
asaki
mTavrdeba
da
erT
TvalsazrisiT,
aspeqtze
miuTiTebs.
gansakuTrebiT
sxva
aspeqtebis
socialuri
momwifebis
da
sulieri
srulyofis
procesi
Semdegac
socialuradac
srulebiT
momwifda
ar
niSnavs,
rogorc
rom
pirovneba
igi
da
magram
ganviTarebis
rogorc
mxriv,
igi
socialuri,
am
ise
drosiTvis
gonebrivi
isev
bavSvs
saWiroa
mivuTiToT,
ra
aspeqtebi
gvaqvs
momwifebis
procesi
Zlier
zegavlenas
da
mihyveba.
es
Tavisebureba
inteleqtualuri
am
asakis
zog
ufro
damaxasiaTebel
Taviseburebaze:
a)
sqesobrivi
kanonzomierebis
momwifebis
mixedviT
procesi
mimdinareobs,
biologiuri
magram
masze
klimati
da
temperatura,
meti
mniSvneloba
momwifebis
yvela
mimdinareoba
movlena,
sqesobrivi
da
masTan
jirkvlebis
garegani
emsaxureba,
xolo
sekrecia
Sinagani
organizmis
sekreciis
gamravlebas
homonebi
Tavisi
moTxovnilebas
aRZravs,
moqmedebis
ganwyobis
aRmocenebasac
uzrunvelyofs.
hormonebi,
gadadian
ra
mTel
sisxlSi,
riTac
Sesatyvisi
es
organizmze
sistemaSic
iwvevs
SesamCnev
cvlilebebs:
ganviTareba
mTlianad
am
jirkvlebis
funqciebzea
hormonebiT
gadamuSavebasa
da
am
Sezavebuli
ukanaskneli
sakvebis
gziT
miReba
gamowveul
sxeulebrivi
gardamavali
da
asakis
sulieri
pirveli
mdgomareoba,
fazisTvis
Sinagan
agznebulebas,
ukmayofilebas,
sisxlnakleboba
da
Zlierdeba
daRlilobisken
midrekileba.
aRniSnul garemoebaTa gamo mozrdilis qceva bavSvis
qcevisgan TvalsaCinod gansxvavebuli da emociuri formiT
mimdinareobs: masSi xSirad igrZnoba ukmayofileba da
mdgomareobas
ganwyobilebebi
dadebiTi
ikaveben,
mimarTulebis
pozitiur
fazas
ganviTarebis
SemTxvevaSi,
yvelaze
ufro
Cans,
TavianTi
zogierTi
moqmedebis
fazaSi
sqesobrivad
gogonebi
Zalian
garyvnili elementebis
advilad
eqcevian
gavlenaSi, zogjer
gansakuTrebiT
axasiaTebs.
amas
sxva
avtorebic
b)
mozrdilis
erTgvari
saerTo
Crdili
emociur
sakuTari
ganwyobilebaSi
sxeulis
Taviseburi
erTad
agebulebaSi,
irRveva
romelic
damaxasiTebeli,
da
proporciuloba
gviani
mozardi
sxeulis
bavSvobisTvis
swrafad
iwyebs
iyo
zrdas
agebulebaSi
pubertatelis
aZlierebs
proporciis
disharmonias
Tavis
urTierTmimarTebis
nawilebis
darRveva,
darRvevas,
uwodeben.
sidideTa
rac
saxes
rasac
disharmonias
normaluri
arasasiamovno
dacinvis
isini
yovelgvari
maT
nacvlad
moZraobaTa
sayvedurebisa
da
meti
TanagrZnobiT
damuSaveba
gakilvis
daxvewaSi
gareSe
unda
gardamaval
asakSi
izrdeba
mxolod
kunTebis
Zalebis
cnobiereba
da
xSirad
metismetad
asakSi,
mozardis
gansakuTrebiT
ZvalkunTovani
mis
sistema
meore
imdenad
gaviTvaliswinoT
yvela
is
fsiqo-fizikuri
romelic
sisxlis
gamtarianobas
gansazRvravs)
mozardis
advilad
daRlisa
da
da
amitom
gardamaval
asakSi
mozards
unda
am
asakSi
aucileblad
unda
SevaCvioT
radgan
mozrdilis
organizmi
gaZlierebuli
met
raodenobas
moiTxovs,
vidre
zrdadasrulebulis organizmi.
mozrdilis Tavis tvini rogorc moculobis, ise wonis
mixedviT
zrdadasrulebulisas
uaxlovdeba.
amitom
am
mozrdilobis
asakSi
didi
intensivobiT
areebze.
romelnic
instiqtur
da
emociur
moZraobebs ganageben.
ZiriTadad qerqul procesebi agznebisa da Sekavebis
procesebi
ar
aris
gawonasworebuli.
pirveli
reaqciebis
gamomuSaveba
Zneldeba.
agznebis
rom
maT
niadagze
mizanSeuwoneli
moqmedeba
da
cxovrebis
is
pirobebi,
romlebSic
uyenebs
gavleniT,
axali
nervul
sistemas,
am
moTxovnaTa
sacxovrebo-saswavlo
pirobebis
da
gaRizianebadobis
aweuli
done,
rac
da
sicxoveliT
mimdinareobs,
mozardis
yvela
warmatebis
Sefaseba
da
ufrosebis
mier
waqezeba da
aseT
ganwyobileba
SemTxvevaSi
Cveulebrivze
mozards
metad
saerTo
negatiuri
uviTaredeba
da
igi
zemoqmedeba
moaxdinos. aRmzrdelis
nervuli
romelic
sruliad
uvargisia
pedagogiuri
muSaobisaTvis.
mozrdilTa
umravlesobisaTis
damaxasiaTebelia
damwuxrebuli,
xdeba,
imis
Seuracxyofili
mixedviT,
Tu
ra
iyo
an
misi
meore
SemTxvevaSi
interess
kargavs
ki
da
igive
moqmedebisadmi
Tavis
TavSi
misi
asakis
bolos
aseTi
kontrastulad
emociur
cxovrebaSi
ganviTarebis
grZnobebi,
emociebi
iCens
Tavs.
mSoblebic
da
mozrdilis
emociuri
aRzrdis
swori
xelmZRvaneloba
SeZlon.
SevCerdeT
am
mimarTulebiT
momxdar,
asakis
farulad
xSirad
pirvelad
iCens
dakavSirebuli,
Tavs
uSualod
metad
Tu
momwifebis
naklebad
gardamaval
asakSi
didi
gardatexa
xdeba
ufro
maRali
formebi
da
mimarTulebani,
TvalsaCino,
konkretuli
azrovnebidan
wvdomas,
romelnic
moklebulni
arian
swavlebaze
gadasvlis
did
SesaZleblobas
gamo
miuwvdomelni
grZnobis
xdebian.
organoebisaTvis
sazogadoebrivi
saerTod
cxovrebis
mxare,
saerTod,
mxolod
TvalsaCinoebidan
abstraqcias
pirveli
saskolo
asakis
mozardi
advilad
sinamdvilis
axerxebs
rTuli
aRqmuli
Sinaarsidan
an
erTi
warmodgenili
an
ramdenime
mocemulobidan
ar
gavyavarT.
igi
Tavis
asakidan
abstraqcia
sul
sxva
sinamdvilis
movlenaTa
calkeuli
klasebis
gonebiT
miwvdomilis
ganyenebas
axdens.
abstraqciis
mozardi
wertilis,
gziTaa
SesaZlebeli,
xazisa
da
magaliTad,
sibrtyis
specifikur
ganasxvavos.
manam,
sanam
moswavles
aseTi
wertili,
mZime
xazi
da
sibrtye
SeiZleba
imis
gaazreba,
rom
sibrtyes
ori
sivrciTs
ukanasknelis,
xazisa
SeuZlebelia.
ganzomilebas.
amitom
da
grZnobadi
wertilis,
analogiur
am
movlenaTa
ori
aRqma
gagebis
mxriv,
am
gansakuTrebiT
mecnierebaTa
uwyobs
xels
safuZvlebis
azrovnebis
Seswavla
am
formis
ganviTarebas.
zemoaRniSnuli garemoeba specifikur amocanas ayenebs
V-VII
klasebis
maswavlebelTa
winaSe.
am
klasebis
grZnobadi
Sinaarsebis
tyveobidan
amitom
igi
xSirad
isev
TvalsaCinoebas
saswavlo
warmatebis
erTgvari
daqveiTeba,
mocemuli
momentisaTvis
saWiro
meTodur
ganviTarebas
iwyebs
asakSi
sakuTari
azrebi
da
Sexedulebebi,
gamoTqvas
Sexedulebebis,
msjelobisa
da
argumentebis
warmoadgenen.
igi
kritikulad
ekideba
gnsakuTrebul
kmayofilebas
ganicdis
da
mozrdilis
damoukidebeli
momwifebiswinare
da
periodSi
kritikuli
mainc,
araa
da
argumentacias.
azrovnebis
aseT
da
negativizmis
safuZvelSi
arsebuli
masSi
jansaRi
garemoeba
saxe
usaTuod
ar
unda
dakargos.
iqnes
es
miRebuli
Sinasamyarosken
axdens
Semobrunebas
da
garkveuli
azriT
msoflmxedvelobrivi
an
mozardi
kmayofildeboda
sinamvilis
calke
SeukavSirebeli
fragmentebis
saxiT
iyo
urTierTkavSirebisa
Seqmnis
da
moTxovnileba.
samyaros
mozrdili
mTliani
iwyebs
iseT
problemebze,
romelTac
filosofiurs
msoflmxedvelobisaTvis
damaxasiaTebel
formas iRebs.
azrovnebis am Taviseburebebis gamo iq, sadac swavla
aRzrdis
saqme
saTanado
simaRleze
araa
dayenebuli,
samyaros
RvTaebrivi
warmoSibisa
da
sulis
am
periodis
dasawyisamde
bavSvis
mTeli
misi
ganviTarebis
sagani.
mozrdilobis
asakSi
SefasebebSi
subieqtri
momentebi
Warbobs,
magram
sakuTari
Tavisken
mimarTvada
saqmes
esmaxureba.
TviTdakvirveba,
fsiqikuri
Tvisebebis
gacnobierebisa
da
V-VII
klasebis
moswavleebi,
romelTac
unari
jer
kidev
sakmaod
ar
aqvT
ganviTarebuli ar hyofniT.
mozardis azrovnebis im nakads, romelic sxvisi an
sakuTari pirovnebis sulier TvisebaTa gacnobierebasa da
Sefasebas
isaxavs
miznad,
gansazRvruli
azriT,
mSvenieri,
diadi
da
amaRlebuli
movlenebisaken,
met
SemTxvevaSi
maRali
esTetikuri
obieqtebis
esTetikuri
dafuZnebuli.
msjeloba
faqtiurad
maszea
amaRlebuli
peizaJebis
zegavleniT
aRZrul
Sefasebis
wyurvils
iwvevs,
rac
esTetikur
asakis
procesebi
ZiriTad
Taviseburebas
tendenciebi,
is
interesebi,
SevCerdebiT.
ganvixilavT
mxolod
im
xasiaTis
cvlilebebs,
romelTac
aRzrdis
TvalsazrisiT
meti
mniSvneloba aqvs.
pirvel rigSi, unda davasaxeloT bavSvobis datovebisa
da mowifulobaSi gadasvlis fsiqologiuri tendencia,
romelic
mravali,
erTimeoresagan
mniSvnelovnad
ufrosebisadmi
bavSvuri
morCilebis
winaaRmdeg
momzadebaSi
monawileobas
iRebs
yvel
is
asakis
pirvel
fazaSi
aqvs
adgili
da
normaluri
damokidebuleba,
romelsac
manamde
aRzrdis
saqme
sagrZnoblad
garTulebul
siZneleebSi eqceva.
amgvarad, gardamaval asakSi, xSirad, aRmzrdelsa da
aRsazrdels Soris arsebul urTierTobas amwvavebs da
mtkivneuls xdis is garemoeba, rom, erTi mxriT, mozardi
Tavis Zalebs metismetad gadaWarbebiT afasebs da gacilebiT
met
uflebebs,
Tavisuflebasa
da
damoukideblobas
asaki
1314
wlebTanaa
axlos,
imdeni
saxiT
iCens
Tavs
damokidebuleba
iq,
swor
sadac
ufrosebis
pedagogiur
taqtzea
dafuZvnebuli.
gardamaval asakSi mozardi, jer kidev araa Sinaganad
momwifebuli
imisaTvis,
damaxasiaTebeli
damoukideblad
rom
zrdadamTavrebulisTvis
srulfasovani
ganaxorcielos
qcevis
da
aqtebi
sazogadoebrivi
romelSic
Tavs
ise
ganicdis
TiTqos
uyvebian
TavianT
Tavze
ambebs
vaJTan
rom
warmosaxvaSi
mainc
ganicadon
TavianTi
srulyofileba.
mozardi iq, sadac aRmzrdelobisagan misi ZiriTad
tendenciebis Sesatyvis sulier sazrdos ver Rebulobs da
Tavisi uxeiro, asakisaTvis naadrevi da gaumarTlebeli
moqmedebis gamo mxardaWeris nacvlad wyromas imsaxurebs,
iseT wres eZebs, romelic mis midrekilebebs TanagrZnobiT
Sexvdeba
da
misi
Tavisufali
gaSlis
fsiqologiur
mopovebisaTvis
brZolaSi
aqezebs,
uCndeba
da
kmayofilebas
ganicdis.
amitom
angariSi
Tavisuflebisa
da
gauwios
mis
ZirTad
damoukideblobisaken
tendencias,
miswrafebis
SeTanxmebiT
isaxavs
da
axorcielebs.
aseT
saqmis
mtkice
da
ganuxreli
xelmZRvaneloba
Sesvlas,
maswavlebels
rogorc
hgonia,
es
piriqiT,
zogierT
aseT
mSobelsa
rames
da
aRzrdis
gadamwyveti
mniSvnelobis
mqone
erTi
Rirebuli
emaxureba.
pirovnebis
mxedvelobaSi
gvaqvs
Camoyalibebis
is
tendencia,
zegavleniT
aRmocendeba
da
Tavis
saTaves
etaneba
daeqvemdebaros,
da
Tavis
cdilobs
Tavs
moralur
bavSvuri
normebs
mdgomareobidan
da
aRzrdis
Tavisuflebasac
saqme
bavSvobis
grZnobs.
amitom
datovebisa
da
zrdadamTavrebulis
tendenciazedac
mdgomareobaSi
SeiZleba
gadasvlis
davafuZnoT,
bunebriv
ramdenadac
es
impulsebis
Sekavebasa
da
sazogadoebrivi
normebis
praqtikuli
miswrafeba
did
SeTviseba
winaaRmdegobas
maRali
awydeba
riTac
winaaRmdegoba
gansakuTrebiT
xSirad
mdidaria
asakisTvis
es
asaki.
es
damaxasiaTebeli
da
ojaxmac
didi
daxmareba
unda
idealebiTvalsaCino
xasiaTs
atareben
da
asakis
mozardi
xSirad
erTdroulad
sul
sxvadasxva
Soris
karg
fexburTelobas
gansakuTrebiT
biologiuri
procesi,
magram
socialur
socialurvolituri
sazogadoebis
materilur,
momwifeba
moralur
gulisxmobs
da
sulier
mTel
xangrZlivoba
sazogadoebis
periods
moicavs.
mniSvnelovnadaa
kulturuli
am
periodis
damokidebuli
cxovrebis
doneze,
im
romlis
srulyofasac
gulisxmobs.
amiT
aixsneba
is
asakSi
xSirad
mozardi
metismetad
daqveiTeba,
aramed
impulsebis
swrafi
ganxorcielebis
saqmes
eRobebian
win,
ufro
nebisyofa,
rom
bavSvis
nebisyofasTan
manZilze
sul
ufro
mcirdeba
subieqturi
iseTi
motivebi,
romlebic
sazogadoebrivi
rogorc
fizikuri
agebulebis,
ise
sulieri
daqveiTebulia.
jiutoba
da
Jinianobac
avtoritets,
romelic
misi
moraluri
da
da
sazogadoebrivi
valdebulebisa
da
bolosTvis
TviTkritikis
unaric
sakmaod
asakis
bolosac
araa
mozrdili
miuwevs
guli,
rac
mis
SesaZleblobas
vaJebisaTvis
erTi
ukanaskneli
saswavlo
weli.
romelic
pirvelma
axalgazrdobis
krizisis
xasiaTdeba
erTgvari
daZabulobiTa
da
a.
buzemanma
aRwera
da
saxelwodebiT
aRniSna.
igi
aweuli
aRgznebadobiT,
motoruli
emociuri
mousvenrobiT,
riTac
yuradRebis
koncentraciis
unari
qveiTdeba,
skolis
gareT
mimdinare
movlenebisadmi
cvlilebebi,
sxeuli
Tanabarzomierad,
TvalsazrisiT
Camoyalibebis,
Wabukoba
xasiaTis
aris
ZiriTad
profesiis
SerCeva da daufleba.
adrindeli Wabukoba warmoadgens
didi da daZabuli
da
skolis
warmatebiT
damTavrebis
sazogadoebriv
Rirebulebas
da
im
valdebulebebs,
problemur
azrovnebas,
ris
gamoc
xdeba
yoveldRiuri
sistematiuri
mecadineoba,
disciplinebia,
saSualo
skolaSi
SemweobiT
araTvalsaCinoabstraqtuli
azrovneba
uSualo
dakvirvebisaTvis
yovelTvis
miuwvdomeli rCeba.
qaliSvilebisa da Wabukebis azrovneba mozrdilebis
azrovnebisagan
TanmimdevrobiTa
gansxvavdeba
da
safuZvlianobiT.
organizebulobiT,
maTi
azrovnebis
danayofebis
urTierT
mimarTebas
swvdebian
da
momavlisaken,
arsebiTad
warsuliT.
rogorc
awmyoTi
mozrdilisa
Wabukobis
cxovrobs,
da
periodSi.
xolo
moxuci
momwifebulis
fsiqika,
Tavisuflebisa
da
damoukideblobis
aqamde
SemoqmedebiTi
aRiarebuli
gzaze
Sromis
dideba
mopovebuli
da
safuZvelze
sazogadoebrivi
TvalsaCino
warmatebebi,
wyurvili
warmosaxvas
da
cxovelmyofeli
Wabuki
qaliSvilebisa
vaJebisyoveldRiuricxovrebis
xdis.moswavleebisaTvis,romlebic
asakSi
fantazia
Sedian,damaxasiaTebeli
aseT
da
Cveulebriv
movlenad
adreuli
Wabukobis
xdeba
maRali
SemarTeba
niSnavs
aseTi
miznebis
marTla
dasaxvas
da
maTi
mozardis
ganwyobilebasedeba
ganwyobilebad
romantikul
safuZvlad.
gulisxmoben
aq
romantikul
mzadyofnas
grZnobiT
axalgazrdas
mdgomareobaSi,aniWebs
ayenebs
cxovrebis
fxizel
xaliss
da
uzrdis
edeba
faqiz
socialur
damokidebulebaTa
garemoebis
ganicdian,Rrma
gamo
mZime
TanagrZnobiT
sulier
ekidebian
tkivilebs
da
TavianTi
ganviTarebisa
Sezrdis
da
sazogadoebriv
TvalsazrisiT
gansakuTrebuli
movlenaTa
momenturi
zemoqmedebis
da
qaliSvilebs
saSualo
manZilze,gansakuTrebiT
klasSi,gadasawyveti
aqvT
skolaSi
damamTavrebel
uaRresad
mniSvnelovani
gza
da
sazogadoebrivi
mniSvnelobis
motivebs
ar
iTvaliswinebs,romelTa
safuZvelzedac
ubralo
SemTxvevis
profesiaze,romelic
sxva,mniSvnelovnad
aqamde
gamo
moswondaT
gansxvavebul
uars
amboben
da
irCeven
specialobas
,romelic
asakSi
profesiis
SerCeva
uaxloes
cxovreba
aiZulebs
seriozulad
moekidnon
am
skola
moswavles
sakuTar
SesaZleblobaTa
Tu
im
profesias,rom
SesaZleblobebs
masTan
saerTod
ar
mimarTebaSi
iTvaliswinebs;
sakuTar
profesia
maT
ubiZgebs.
erT
romelime
aRniSnul
garkveul
garemoebaTa
gamo
moswavle
garkveuli
profesiuli
orientaciiT
mozards
aTi
wlis
manZilze
amzadebs
gaxdes
skolisTvisac
da
moswavlisTvisac,
da
ganviTarebis
urTierTbis
sakiTxis
individualur
Taviseburebebs,romlebic
TanSobil
da
agznebisa da Sekavebis
TanSobili
midrekilebani.
1. niWi aris bunebriv monacemTa erTianoba, romelic ama
Tu im moqmedebis aTvisebasa da SesrulebaSi iCens Tavs. rac
ufro
advilad,swrafad,
srulyofilad
iTvisebs
da
moepoveba
mas
am
moqmedebis
mimarTulebiT.
niWi
realur
wvrTna
SesaZleblobad
xdis
didi
da
codna,
Tesls emsgavseba.
niWi
Sedgeba
unarebisagan.
unarebi
garkveuli
inteleqtualur
SesaZleblobaTa
ganviTareba,
gonierebas,
rac
zemoT
dasaxelebul
mis
gareSe
specialuri
niWi,
ra
didi
safuZvlad
da
mis
warmatebiT
gaxorcielebas
am
niWis
mixedviT
adamianebi
TvalsaCinod
niWierebis
xarisxSi,
rac
SeiZleba
gaizomos
zeviT
iyvnen.
normis
zeviT,talantobisa
da
sami
dabali
safexuri
gamoiyofa.
idioti
mis
umaRles
safexurze
dgas. is
adamianebic,
maswavlebelma
rom
inteleqtualuri
ganviTarebis
saqmes
warmatebiT
uxelmZRvanelos,
aucilebelia
man
moswavleTa
individualuri
da unaris
maqsimalur
damaxasiaTebeli
xSiria
SemTxveva,
saqmianobisaTvis
roca
mozards
erTi
saWiroSesaZleblobani
aqvs
aseTi
procesSi,
SesaZleblobani
raTa
mozardis
unda
gamoirkves
profesiuli
aRzrdis
ganviTareba
im
aqtivobis
bunebrivi
funqcionirebis
yoveldRiur
done
tendenciis
moqmedebaSi
poulobs
ewodeba
sidides, romelic
Tavis
realizacis.
xangrZlivad
iyos
umoZraod,
mosvenebul
ganmalobaSi
sul
ramdenime
saaTis
aqtivobiT
done
ZalRonis
sidideze
arsebiTad
araa
damokidebuli.
aqtivobis dabali done, pirvel rigSi, sizarmacis
saxiT
iCens
Tavs
da
pirovnebis
cxovrebis
mTel
romelTac
praqtikuli
moqmedebis
sferoSi
da
amitom
xangrZlivi
gonebrivi
muSaoba
arian.
magram
inteleqtualurmuaSaobaSi,
maRal
inteleqtualur
SesaZleblobas
aqtivobis
maRal
dones
didi
xelovnurad
unda
iqnes
aweuli
garegani
SeiZleba
iyos
movlenebi,
romlebic
mozardSi
codnis
nergaven.
obieqturi
Rirebulebisadmi
pitiviscemas
gareSe
axerxebs
zurgi
Seaqcios
iseT
masSi
aRzrdis
miznebis
sawinaaRmdego
sasmeli
ramdenimejerme
gasinjos
an
kide
ukanasknelis
cdilobs.
zegavleniT
mozardis
amgvari
maT
SeCvevas
individualuri
sagangebod
Tvisebebi
romlebic
pirvelad
fiziologma
i.
pavlovma daadgina.
i. pavlovma ZiriTadi nervuli procesebis aRznebisa
da Sekavebis Zalis, wonasworobisa da Zvradobis mixedviT
daadgina nervuli sitemis oTxi ZiriTadi tipi, romlebic,
misive azriT,
3.Zlieri
temperamenti);
gauwonasworebeli,
TavSeukavebeli
tipi
agznebis,
(qolerikuli
nervuli
sistemis
es
tipebi
TanSobilia
da
mozardis
nervuli
sistemis
am
ZiriTad
mozardis
asakobriv
da
individualur
kiTxvebi gameorebisaTvis
1. ra faqtorebi moqmedeben pirovnebis formirebaze?
2. romel jgufebad SeiZleba daiyos dRemde arsebuli
Teoriebi pirovnebis formirebis faqtorebis Sesaxeb?
3. ra roli eniWeba aRzrdas pirovnebis formirebis
procesSi empiristuli Teoriis mixedviT?
4. rogor moiazreba aRzrdis, garemosa da
memkvidreobis faqtorebis zemoqmedeba pirovnebis
formirebaze frangi materialistebis moZRvrebis
mixedviT?
5. romelia aRzrdis rolis uarmyofeli Teoriebi?
6. ra roli eniWeba aRzrdas platonis azriT?
7. ra roli eniWeba aRzrdas aristoteles azriT?
8. ra roli eniWeba aRzrdas jon lokis TvalsazrisiT?
9. ras uwodebs jon loki tabula raza-s?
10. ra roli eniWeba aRzrdas komenskis azriT?
11. ra roli eniWeba aRzrdas pirovnebis formirebis
procesSi biologiuri nativisturi Teoriis
mixedviT?
12. ra roli eniWeba aRzrdas pirovnebis formirebis
procesSi pedagogikis klasikosebis azriT?
13. rogoria asakobrivi periodizaciis mokle istoriuli
mimoxilva?
14. ra faqtorebis safuZvelze xdeba asakobrivi
periodizacia pedagogikaSi?
15. romelia mozardobis periodis Sida asakobrivi
fazebi?
16. romel periods uwodeben bednieri bavSvobis asaks
da ra TaviseburebebiT xasiaTdeba igi?
17. rogor aisaxeba fiziologiuri cvlilebebi
mozrdilis emociur ganwyobaze?
18. rogorifizikuri cvlilebebi mimdinareobs
mozrdilobis periodSi?
19. azrovnebis rogori formebis Camoyalibeba
mimdinareobs gardamaval asakSi?
20. ra TaviseburebebiT xasiaTdeba Wabukobis asaki?
21. ra faqtorebi gansazRvravs adamianis individualur
Taviseburebebs?
22. ra aris inteleqti?
23. ra aris aqtivobis bunebrivi done?
24. ra aris temperamenti?
... .
, ,
, ,
, , ,
.
; ,
.
- ,
,
.
II
arsis
wvdoma.
ganyenebuli
azrovnebis
unaris
saWiroebebidan,
gonebrivi
aRzrdis
upirveles
amocanas
marTalia,
moswavlis
mier
codnis
SeTvisebis
process
erT-erT
rac
gadawyvetili
unda
SeTvisebis
unaris
swavlebis
iyos.
dasrulebisaTvis
swored
Camoyalibebaa,
codnis
ZiriTadad
damoukideblad
pedagogikis
Tanaxmad,
SromiTi aRzrda.
Sroma adamianis Segnebuli, mizanmimarTuli saqmianobaa
sakuTari materialuri da sulieri moTxovnilebis
dasakmayofileblad. igi adamianis cxovrebis aucilebeli
pirobaa, sazogadoebis ganviTarebis safuZvelia. Sromis
saSualebiT Seqmna adamianma is sulieri da materialuri
kultura, romlis gareSe Tanamedrove cxovreba
warmoudgenlad migvaCnia. swored amitom, pedagogikis,
rogorc aRzrdis mecnierebis promlematikaSi, pirovnebis
Sromisadmi damokidebulebis, SromiTi Cvevebis
gamomuSavebis sakiTxebi, seriozul yuradRebas ipyrobs.
rogorc am Tavis dasawyisSi aRvniSneT, pirovnebis SromiTi
momzadebis sakiTxis dasma burJuaziul pedagogikaSi moxda.
misi progresuli warmomadgenlebi, ruso,oueni, pestaloci,
komenski, distervegi, uSinski, gogebaSvili da sxvebi
xazgasmiT miuTiTebdnen Sromis udides aRmzrdelobiT
mniSvnelobaze pirovnebis formirebis procesSi da
gvTavazobdnen swavlebisa da Sromis SeerTebis sxvadsxva
;
;
;
;
;
;
;
;
;
;
;
ganaTlebis
sistema,
zogadad,
aseT
organizacias
warmoadgens.
sxvadsxva tipis saganmanaTleblo dawesebulebis
damoukideblad arseboba jer kidev ar niSnavs ama Tu im
qveyanaSi ganaTlebis sistemis arsebobas.
skolis pirvel dasaxelebas qristesSobamde XXV
saukuneSi vxvdebiT Zvel egvipteSi, magram ganaTlebis
sistemebi mTel msoflioSi gvian, XVIII-XIX saukuneebis
mijnaze Seiqmna. ganaTlebis sistemis
arsebobisaTvis
saWiroa swavlebis sxvadasxva safexurisa da tipis farTo
saskolo qseli, maT Soris garkveuli struqturuli da
Sinaarsobrivi urTierToba, xelmZRvaneli organoebis wyoba
da sxva. aqedan, cxadia, msoflios qveynebis ganaTlebis
sistemaTa
istoriis
sxvadasxvagvaroba
rogorc
xangrZlivobis, ise Tvisebrivi mxariTac.
mimarTuleba
ganpirobebulia
miznebiTa da amocanebiT.
saxelmwifos
saerTo
marTalia,
ganaTlebis
sistema
gansazRvrulia
sazogadoebis ganviTarebis doniT, misi politikur ekonomikuri wyobiT, magram igi, amave dros, uaRresad
aqtiuri Zalaa, xels uwyobs sazogadoebis ekonomikuri
wyobis ganviTarebas, mecnierebisa da teqnikis progress.
ganaTlebis sistemis bunebis am mokle da zogadi
daxasiaTebidan aSkaraa daskvna, rom msoflioSi moqmedebda
da moqmedebs erTmaneTisagan sruliad gansxvavebuli
sistemebi. erTi da imave formaciis qveynebSic ki, ganaTlebis
sistemebi
Tumca
ara
principulad,
magram
mainc
gansxvavdebian erTmaneTisagan. TiTqmis yvela saxelmwifoSi
sxvadasxvagvaria
ganaTlebis
sistemaSi
moqceuli
dawesebulebebis struqtura, Sinaarsi da organizaciuli
formebic ki.
saqarTveloSi ganaTlebis kerebi uZvelesi droidan
arsebobda. Cvenamde moRweuli Zveli berZeni istorikosebisa
da
geografebis
Canawerebi
mowmobs,
rom
antikur
saqarTveloSi iyo ayvavebuli qalaqebi SesaniSnavi
sazogadoebrivi SenobebiT,
gimnasionebiT. antikuri
gimnasionis memkvidred SeiZleba CaiTvalos kolxeTis
umaRlesi ritorikuli skola III - IV saukuneSi. qristianobis
saxelmwifo religiad gamocxadebas (326w) mohyva skolebis
eklesiebTan gaxsna, ramac kidev ufro Seuwyo xeli qveyanaSi
ganaTlebis
ganviTarebas.
Tumca,
ucxo
dampyrobTa
Semosevebma da, gansakuTrebiT ki, arabTa batonobam didi
xniT SeaCera qveynis ganviTareba.
qarTuli kulturis aRorZineba da ganviTareba kvlav
iwyeba IX-X-XI saukuneebSi, jer grigol xanZTelis cnobili
saganmanaTleblo moRvaweobiT tao - klarjeTSi da, Semdgom,
qveynis gareT, aTonisa da petriwonis monastrebSi, qarTveli
moRvaweebis
ioane
xursiZis(mTawmindeli),
eqvTime
mTawmindelis(aToneli), grigol bakurianis Zis da sxva
ganswavluli qarTvelebis dauRalavi RvawliTa da SromiT.
swored am viTarebam moumzada safuZveli
qarTuli
kulturis iseTi umniSvnelovanesi kerebis aRmocenebas
saqarTveloSi, rogorebic iyo gelaTisa da iyalTos
akademiebi XII saukuneSi. magram, XIII saukunidan moyolebuli,
jer monRolTa batonobam, xolo Semdeg iranisa da
profesiuli
ganaTleba
saqarTveloSi
xuT
safexurs
aris
struqturirebuli
da
regulirdeba
umaRlesi
ganaTlebis
ganaTlebis
saministro.
sferoSi
saqarTveloSi
atarebs
umaRlesi
umaRlesi
saganmanaTleblo
dawesebuleba,
pirveli
safexuris
bakalavriatis
universiteti
umaRlesi
saganmanaTleblo
universiteti
umaRlesi
saganmanaTleblo
uzrunvelyofs
dawesebulebebis
saswavlo-saaRmzrdelo
sworad
dagegmvasa,
am
am sistemis
kiTxvebi gameorebisaTvis
1. ra aris ganaTlebis sistema;
2. romeli dawesebulebebisagan Sedgeba ganaTlebis
sistema;
3. rogoria saqarTveloSi saSualo skolis
struqtura;
4. ramden safexuriania saqarTveloSi umaRlesi
skola da rogoria kreditebis ganawileba
safexurebis mixedviT;
5. ras niSnavs ganaTlebis sistemis
saxelmwifoebrivi xasiaTi;
6. ras niSnavs ganaTlebis sistemis sayovelTao
xasiaTi;
7. ras niSnavs savaldebulo ganaTlebis principi;
8. rogoria saqarTvelos ganaTlebis sistemis
warmoSobis istoriuli aspeqtebi.
ucnobi
iyo,
xolo
uherski-brodeli-metad
cnobili.
Kkomenskis mama, martini, bohemis ZmaTa
sazogadoebis aqtiuri wevri iyo. igi Tavisi
droisTvis sakmaod ganaTlebuli kaci gaxldaT,
zedmiwevniT icoda biblia da xalxSi did
saganmanaTleblo
muSaobas
eweoda.
aqedan
gamomdinare, martini didad zrunavda imisTvis,
rom Tavisi Svilebi ganaTlebul adamianebad
aRezarda. Cven ar viciT, swavlobda Tu ara mamis
sicocxleSi komenski skolaSi, magram eWvs
gareSea mas mSoblebi ZmaTa skolaSi Seiyvandnen,
romelic im droisTvis sakmaod saxelmoxveWili
iyo,
Tumca
aseT
skolebSi
sqolastikurdogmatikuri swavleba mimdinareobda. cnobilia,
Tu rogor Seafasa komenskim am skolebis
muSaoba. is skolaSi gatarebul wlebs dakargul
drod Tvlida, amitom man jer kidev skolaSi
gadawyvita, rom momavalSi xalxis swavlaganaTleba gaeumjobesebina. SemdgomSi am ideis
ganxorcielebas Sealia mTeli Tavisi cxovreba
da energia.
Kkomenskis
pedagogikuri
ideebi
warmoadgens
fuZemdeblur
debulebebs
misi
pedagogikuri moZRvrebisa.
gamoCenili Cexi pedagogi, pedagogikis klasikosi, pedagogikis
rogorc mecnierebis fuZemdebeli da ubadlo didaqtikosi ian amos
komenski (1590-1670) progresuldemokratiuli pedagogikuri moZraobis
lideria.
komenskis kalams 300ze meti pedagogiuri xasiaTis naSromi ekuTvnis,
romelTagan centraluri
didi didaqtikaa. igia pirveli saskolo
saxelmZRvaneloebis grZnobadi samyaro suraTebSi, enaTa Ria karebi
avtori da mravali progresuli pedagogikurdidaqtikuri debulebebis
wamomyenebeli. misma sidiadem ganapiroba swored msoflio komenologiis
uaRresad farTo masStabi.
ian amos komenskis
xSirad uwodeben
pedagogikis niutons, pedagogikis koperniks, pedagogikis kolumbs,
pedagogikis mamas, xalxTa maswavlebels . . .
komenskis udidesi
damsaxureba kacobriobis winaSe is aris, rom man demokratizmisa da
humanizms poziciebidan mogvca dromoWmuli Suasaukoneobrivi dogmatur
sqolastikuri aRzrdis mTeli sistemis Rrma da dasabuTebuli kritika.
dakvirvebiT, mxolod mas Semdeg, rac TviT sagans gavecaniT, SeiZleba mis
Sesaxeb laparaki, rom ufro farTod avxsnaT igi. [i.a. komenski, r.C.ped.
Txz. t1. gv.219220, Tbilisi, 1949]. am msoflmxedvelobazea dafuZnebuli
komenskis pedgogiuri Sexedulebani saerTod, da kerZod, Sexedulebani
pedagogikis zogadi safuZvlebis ZiriTad problemebze.
komenskis pedagogikur moZRvrebaSi, romelic ZiriTadad did
didaqtikaSia warmodgenili, pirveladaa mocemuli pedagogikis rogorc
Teoriis gagebis cda. ufro metic, SeiZleba iTqvas, rom igi pedagogikis
ganmartebasac ki iZleva, roca pirdapir wers, iwyebs ra Tavis genialur
naSroms: didi didaqtika, romelic Seicavs yvelasTvis yvelafris
swavlebis universalur xelovnebas. [i.a. komenski, r.C.ped. Txz. t1. gv.1] es
gageba, Tavis droisaTvis, sworad unda miviCnioT, Tuki mxedvelobaSi
miviRebT, rom komenski pedagogikisa da didaqtikis principul
gansxvavebulobas ver xedavs da did didaqtikaSi igi pedagogikasac
gulisxmobs, Tumca sxva adgilas wers: didaqtika aris swavlebis Teoria.
[i.a. komenski, r.C.ped. Txz. t.1. gv.3.] albaT igi did didaqtikasa da
didaqtikas erTnieri SinaarsiTa da gamoTqmiT ar xmarobs.
pedagogikis komenskiseul gagebas arc is amcirebs, rom igi mas
universalur xelovnebas uwodebs. xom cxadia, rom XVII saukunisaTvis
mecnierebisa da xelovnebis gagebebs Soris zRvari dadebuli ar iyo. aq Tu
imasac davamatebT, rom aRzrdisa da swavlebaganaTlebis terminebs
komenski xSirad erTmniSvnelobiT xmarobs, rom misTvis adamianad gaxdoma
SeuZlebelia ganaTlebis gareSe, maSin naTelia mis mier mocemuli
ganmartebis WeSmariteba (Tavis droisTvis). es komenskis didi
damsaxurebaa.
ian amos komenskis pedagogiur moZRvrebaSi soliduri adgili aqvs
daTmobili aRzrdis miznisa da amocanebis problemas. es problema,
principSi, marTalia burJuaziis interesebis Sesabamisad aris gadaWrili,
magram msoflmxedvelobis ormagobidan gamomdinare,
komenskiseuli
aRzrdis mizanic ormagi bunebisaa.
aRzrdis miznis pansofosis momzadebis gagebisaTvis komenski
fons Tavisi ukvdavi naSromis dasawyisSive qmnis: didi didaqtika,
romelic Seicavs yvelasTvis yvelafris swavlebis xelovnebas, anu,
WeSmariti da saukeTeso saSualeba, Tu rogor SevqmnaT yoveli
qristianuli saxelmwifos yovel TemSi, qalaqsa da sofelSi iseTi
skolebi, romlebSic orive sqesis mTel axalgazrdobas, yovelgvari
gamonaklisis gareSe, sadac ar unda iyos, SeeZleba iswavlos mecnierebani,
miaRwios zneobriv warmatebas, SeiTvisos RvTisniereba, yovelive is, rac
1949]
komenskis bavSis adamianad gadaqcevaSi wamyvani rolis mikuTvnebis
gamoxatvisTvis mravali gamonaTqvami aqvs Tavis SromebSi: nuravin
ifiqrebs, rom is iyos WeSmariti adamiani, visac naswavli ar aqvs adamianis
rolis Sesruleba, adamiani rom adamianad gaxdes, man unda miiRos
ganaTleba, adamianisgan aRzrdis gareSe sxva ar gamova ra, garda
mxecisa, adamiani aRzrdis gareSe an cru aRzrdiT yvelaze mZvinvare
cxovelia, rogoric ki SeiZleba dedamiwis zurgze iyos da sxva.
komenski imdenad gamsWvalulia aRzrdisaTvis ganuzomlad didi
rolis mikuTvnebiT, rom zogjer aWarbebs da mas yovlisSemZleobis Zalas
aniWebs, e.i. pirovnebis formirebis erTaderT faqtorad aRiarebs.
cnobilia misi gamoTqma, rom yvela bavSvisgan SeiZleba aRizardos
adamiani. mis moZRvrebaSi amis dasasabuTeblad motanilia cnobili
magaliTi sarkisa da dafis Sesaxeb. ai isic: ar arsebobs iseTi WuWyiani
305, 1949]
marTalia, komenskis es asakobrivi periodizacia da masTan
Sesabamisebuli saxalxo ganaTlebis sistema aramecnierulia, magram
saxalxo ganaTlebis sistemis demokratizmis poziciidan igi umaRlesi
etapia wina saukuneebis pedagogikuri azrovnebis istoriisa.
jon loki
,,cudad aRzrdil kacSi simamace gadadis uxeSobaSi, swavlulobapedantizmSi,
sityvamaxviloba- gauTlelobaSi, gulTbiloba- mliqvnelobaSi
ganaTleba qmnis gansxvavebas adamianTa Soris.
Seqmna.
amitom
Tanamedroveebi
miznad
misi
gaeTavisuflebina.
am
daisaxa
gavlenisagan
miznisaTvis
igi
rogorc
zomieri
nominalizmi,
cnebebi
ara
mxolod
ganmanaTlebeli,
esTetikosi
anton
sayovelTao
aRiarebiT,
inglisis
siamayed miiCneodnen.
inglisel pedagogs, filosofoss, metarialisturi sensualizmis
fuZemdebelsa da Semecnebis Teoriis, rogorc specialuri dargis
dammuSavebels axal filosofiaSi, inglisis 1688 wlis diadi
burJuaziuli, kompromisuli revoluciis Svilsa da ideologs jon
loks (1632-1704) gansakuTrebuli adgili uWiravs kacobriobis istoriaSi
saerTod, da kerZod, pedagogikuri azrovnebis istoriaSi.
miuxedavad imisa, rom jer kidev ian amos komenskim sastikad
gaakritika feodaluri skola da Seqmna pedagogika, romelic ramdenadme
Seesabameboda momavali burJuaziuli klasis interesebs, faqtobrivad,
jon loki aris axali burJuaziuli pedagogikis damwyebi da misi empiriul
fsiqologiaze damfuZnebeli.
lokis mTavarma Sromebma:
cda adamianis gonebis Seaxeb
(filosofiaSi), azrebi aRzrdis Sesaxeb da gonebis aRzrdis Sesaxeb
(pedagogikaSi) didi gavlena moaxdina XVII, XVIII da XIX saukuneebis
filosofiur da pedagogikur azrovnebaze.
lokis pedagogikuri moZRvreba uSualod gamomdinareobs misi
msoflmxedvelobidan filosofiuri da socialurpolitikuri
Sexedulebebidan. es moZRvreba imdroindeli inglisis revoluciur
kompromisuli da burJuaziulliberaluri situaciis msgavsad ormagi da
zog SemTxvevaSi, winaaRmdegobrivi bunebisaa.
filosofiaSi loki araTanmimdevruli materialistia, rogorc
ontologiis, ise gnoseologiis TvalsazrisiT. igi aRiarebs samyaros
oboeqtur arsebobas Tavisi materialuri ganzomilebebiT. esaa lokis
. 1898, .60]
lokis mixedviT, yvela axaldabadebuli bavSvi aRWurvilia iseTi
SesaZleblobebiTa da monacemebiT, rac savsebiT sakmarisia maTi
pirovnebis
srulfasovani
CamoyalibebisTvis.
bavSvis
goneba
TandaTanobiT ivseba warwerebiT imisda mixedviT, Tu rogor moqmedebs
masze obieqturi sinamdvile.
aq bunebrivad ibadeba kiTxva: Tuki obieqturi sinamdvilis, sagnebisa
da movlenebis zemoqmedeba gansazRvravs bavSvis gonebis warwerbiT
Sevsebas, e.i. mis mier codnis SeZenas, misi pirovnebis formirebas, maSin
raRa SuaSia aRzrda? saidan gamogvyavs, rom pirovnebis formirebis
procesSi loki aRzrdas yovlisSemZle kategoriad Tvlis? Tanamedrove
pedagogikis saxelmZRvaneloebi da mecnieruli literatura ratomRac
gverds uvlian sakiTxis ase dayenebas da pirdapir mohyavT adgilebi lokis
moZRvrebidan aRzrdis yovlisSemZleobis dasasabuTeblad.
Cven vfiqrobT, rom, marTalia lokis mixedviT, bavSvis sufTa goneba
mis grZnobaTa organoebze sinamdvilis (garemos) zemoqmedebiT ivseba,
magram am zemoqmedebis regulatorad, zemoqmedebis odenobisa da xasiaTis
warmmarTvelad igi aRzrdas Tvlis. aRzrdazea damokidebuli, ra
farglebSi, ra zomiT da TaviseburebebiT imoqmedebs obieqturi
sinamdvile bavSvis sulze. aRzrda gansazRvravs axaldabadebuli bavSvis
pirovnebis Camoyalibebas. cxra meaTedi adamianebisa, romelTac Cven
vxvdebiT, miuTiTebs loki keTili an boroti, sasargeblo an usargeblo
aRzrdis wyalobiT gaxdnen. adamianTa Soris arsebuli sxvaoba mxolod da
mxolod aRzrdis Sedegia.
cxadia sufTa dafaze dawerilis xarisxi da odenoba, lokis
mixedviT, damwerzea damokidebuli e.i. bavSvis mier SeZenili codnisa da
Tvisebebis xarisxi da odenoba, misi pirovnebis Camoyalibeba
damokidebulia aRmzrdelze. swored esaa lokis calmxrivoba. igi meore
ukiduresobaSi vardeba. man aRzrda yovlisSemZled gamoacxada, rac
cxadia, swori araa.
mainc sainteresoa, saerTod, aRiarebs Tu ara loki memkvidreobis
ideas da aqvs Tu ara mas raime mniSvneloba adamianis pirovnebis
formirebaSi? pedagogikisa da pedagogikis istoriis saxelmZRvaneloebis
umravlesobaSi an uaryofiTadaa gacemuli pasuxi am kiTxvaze
da
laparakia mxolod aRzrdis yovlisSemZleobaze, an aRzrdis rolze
, , . ., 1939,.176].
lokis mier garemosaTvis aseTi rolis miniWeba swored imis
safuZvelia, rom igi metad fxizlad da mzrunvelobiT udgeba
aRsazrdelis, momavali jentlmenis, Sesaferis garemoSi moqcevas da am
mimarTulebiT skolis uaryofamdec ki midis. loki winaaRmdegia bavSvis
skolaSi mibarebisa, radgan am skolaSi igi xedavs cudad aRzrdili,
yovelgvari mdgomareobis biwieri biWebis Wrel brboebs, romlebiTac
Cveulebriv, savsea es saswavleblebi. yovelive amis gamo, gacilebiT
besarion belinski
fizikuri aRzrda zneobriv aRzrdasTan harmoniulad
mimdinareobs. sxeulis janmrTelobisa da simagris ganviTarebas
Seefardeba gonebrivi unarianobis ganviTareba da codnis SeZena.
besarion grigolis Ze sevaborgi (18111848)rusi literatori, kritikosi, filosofosi,
publicisti. daibada eqimis ojaxSi. swavlobda
jer Cembaris samazro saswavlebelSi, Semdeg
penzis gimnaziaSi. 1829 wels Caabara moskovis
universitetis
sityvierebis
mimarTulebaze.
studentobis dros dawera da studentur wreebSi
kiTxulobda batonyobis winaaRmdeg mimarTul
dramas dimitri kalinini, risTvisac 1832 wels
universitetidan garicxes. meTaurobda yvelaze
mowinave da niWier mweralTa wres. man pirvelma
konstantine uSinski
aRzrdam, Tu mas surs adamianis bedniereba,
unda aRzardos is ara bednierebisaTvis, aramed moamzados is
SromisaTvis.
konstantine dimitris Ze uSinski (18231870w.w.)
rusi pedagog-demokrati,
mecnieruli pedagogikis fuZemdebeli
ruseTSi. 1844 wels daamTavra moskovis
universitetis iuridiuli fakulteti,
sadac
datoves
saprofesoro
momzadebisTvis, xolo
1846 wels
daniSnes
profesoris
movaleobis
Semsruleblad
iaroslavlis
demidovis iuridiul liceumSi, iqve
daiwyo
samecniero
kvleviTi
moRvaweoba. 1855 wlidan moRvaweobda
gatCinis obolTa institutSi, 1862-67
wlebSi imyofeboda sazRvargareT,
sadac swavlobda saskolo saqmes.
27, 1948]
uSinskis aRzrdis uZiriTades amocanad miaCnda adamianis
momzadeba cxovrebisTvis. cxovrebisaTvis momzadeba uSinskis iseT
zogad xasiaTis
amocanad miaCnia, romelic TviTon moiTxovs
konkretuli amocanebis gadawyvetas. igi uSinskis ramdenadme aRzrdis
miznis donemde ahyavs.
uSinskis azriT, harmoniulad Camoyalibebuli mTliani pirovnebis
aRzrdisaTvis aucilebelia aRzrdis amocanebis mtkice erTianoba.
swored aq xdeba TviTon uSinskis pedagogikis myari sistemis saboloo
srulyofa. am sistemiT igi adis umaRles safexurze pedagogikaSi.
magram, imisTvis, rom aRzrdis am amocanebs erTiani xasiaTi mivceT da
maTi
warmatebiT
ganxorcielebis
safuZvelze
yovelmxriv
ganviTarebuli, mTliani pirovnebis momzadebas mivaRwioT, saWiroa
amocanebis es erTianoba emyarebodes aRzrdis miznidan gamoyvanil
aRzrdis erTian princips. uSinskisaTvis aseTi principia xalxurobis
principi aRzrdaSi. visia? uSinskis pedagogiuri moZRvrebis suli da
gulia xalxurobis principi, romelic upirveles yovlisa misi
sazogadoebrivpolitikuri koncefciidan gamomdinareobs. uSinskis
moZRvrebaSi xalxurobis principi gadawyvetilia iseT maRal doneze,
romelsac klasikuri pedagogikis verc erTi moZRvreba ver Seswvda.
xalxurobis principis cnebaSi konstantine uSinskis esmoda
xalxis miswrafeba Tavisi erovnuli saxis SenarCunebisa da
gamtkicebisaken da xalxis sazogadoebrivekonomikuri cxovrebis
ganviTarebisaTvis xelis Sewyoba. swored amitom werda igi, rom xalxi
267
269