G.

Eberlein

AUTOGENIN
TRENIRUOT
IR SVEIKATA

Eberlein G.

Eb-18
Autogenin treniruot lr sveikata. (Pratarm,
p. 34, D. Langeno; Pabaigos odis liet. leid., p.
8 9 9 5 , E. Laurinaiio). V.: Mintis, 1 9 8 2 . - 9 6
p., iliustr.
G y d y t o j a , sukaupusi didel praktin patirti, knygoje aprao,
kaip m o n e s , imok d a r y t i a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p r a t i m u s
su
geba pasalinti nervinius, irdies, kraujotakos, virkinamojo irakto
ir kitus k a s d i e n i n i o g y v e n i m o k o n f l i k t s u k e l t u s n e u r o t i n i u s reiki
nius. A u t o g e n i n e treniruot, kaip aikina a u t o r
padeda atsikraty
ti nemigos, depresijos, baims j a u s m o ir kit nerviniu sutrikim.
K n y g a s k i r i a m a m o n m s , k u r i e r p i n a s i s a v o s v e i k a t a i r kan
kinasi n u o vairi s a v o t a r i a m o n e p i l n a v e r t i k u m o k o m p l e k s .

4101000000
_ 50105233
10782
M 851(08)82

BBK 53 57

615.31

Leidinio spec. redaktorius

gydytojas psichoterapeutas E. LAURINAITIS

Econ Verlag. Dsseldorf. Wien, 1977

Vertimas lietuvi kalb, Mintis",
1982.

PRATARM
Si knyga turi daug privalum: ji parayta labai ai
kiai ir paprastai, todl net ir pirm kart autogenine tre
niruote susidomjs skaitytojas supras j be ypating
pastang. Tuo labiau kad autor vietomis rao taip tai
giai, jog, atrodo, ir pats ,,autogenikumas", t. y. savi
mon", kiek nukeliamas i antrj viet. Taiau taip atsi
tinka visada, kai tenka gydyti psichines ligas. Be abejo,
tai priklauso ir nuo autors temperamento.
Jau ir anksiau
yms
gydytojai,
pavyzdiui,
B. E. Karpas, H. Princenhornas ir kiti, yra atkreip d
mes fakt: gydo ne metodas, o gydytojas. Tiksliau
pasakius, egzistuoja pastovus savitarpio santykis tarp
metodo ir to, kuris juo naudojasi. Taigi metodas, iuo
atveju autogenin treniruot, yra lyg ir apmatai, o spe
cifini niuans jam suteikia tas, kuris j taiko. ioje kny
goje tai labai taigiai daro gydytoja Gizela Eberlein. I
manantieji metod tai pajus, sitikin, kokie lengvi
yra atskir savitaigos vaizdini kompleks variantai.
Vis dlto patys spdingiausi ioje knygoje yra pa
vyzdiai, aikinantys autogenins treniruots metod bei
iliustruojantys gydytojo pokalb su pacientu medicinins
apklausos metu.
Skaitytojui paaikja, kad idealiu atveju jie abu pri
valo vienas kit papildyti. Danai tiesiog aikiai matyti,

k a d iuo visai nekaltai a t r o d a n i u " m e t o d u i tikrj ga

lima pagerinti ligoni, k u r i e m s sutriko d v a s i n pusiausvy
ra, bkl, stabilizuoti j psichik, o to j u k k a i p tik ir sie
k i a visos p s i c h o t e r a p i n s m o k y k l o s .
Dl savo paprasto ir aikaus stiliaus k n y g a autogeni
n s t r e n i r u o t s m e t o d u i p a d s tapti v i e n a i p a g r i n d i n i
p s i c h o h i g i e n o s bei psichoprofilaktikos p r i e m o n i , ir todl,
aiku, ji taps populiari.
J o h a n o G u t e n b e r g o u-to
prof, dr. D. L a n g e n a s, M a i n c a s

KAM REIKALINGA
TRENIRUOT?

AUTOGENIN

A u t o g e n i n t r e n i r u o t 19261932 m. sukr J. H.
ulcas. J i s r m s i stebjimais, k u r i u o s prie 30 m e t b u v o
atliks Oskaras Fogtas savo h i p n o z s studij metu. Pasta
rasis nustat, j o g p a k a n k a m a i isilavin ir kritiki bandy
m u o s e d a l y v a v a s m e n y s s u g e b a patys siteigti rimties b
v, t. y. sukelti autohipnoz. T a i p susitelks savyje mo
gus gali pats sau paskirti uduot. Tai j a u ne sugestija i
alies, k a i p h i p n o z s atveju, o savs paties v e i k i m a s sa
vitaiga. Si h i p n o z s savyb ir t a p o a u t o g e n i n s treniruo
ts p l t o j i m o p a g r i n d u .
M a n e d a n a i klausia: Kuo g i a u t o g e n i n treniruo
t skiriasi n u o j o g o s ? " J o g a tai p a s t a n g o s fizini ir
d v a s i n i j g k o n c e n t r a c i j a pasiekti a u k t e s n s m o n s
lyg. Aukiausios a u t o g e n i n s treniruots p a k o p o s yra
p a n a i o s j o g ir su ja siejasi. Be to, a u t o g e n i n treni
ruot b t g a l i m a p a v a d i n t i vakarietikja joga, tiesa,
be j o g a i b d i n g fizini p r a t i m , taiau tolygi j a i savo
s u s i t e l k i m u gilinantis save pat. T a i g i saviraikos tiks
lai bendri, tik j s i e k i a m a skirtingais keliais. G i l y n save
v e d a daugelis keli, l e i d i a n i itrkti i aklaviets, at
sikratyti b a i m s . A u t o g e n i n t r e n i r u o t yra v i e n a i m u m s
p r i i m t i n form. Dabarties mog, kuris n u o l a t rpinasi ryt
d i e n a ir n i e k a i p n e g a l i atitrkti n u o vakarykios, iki ga-

lo j a u n e s i s m o n i n a to ,,hic et n u n c " to, k a s yra dabar

ir i a , a u t o g e n i n t r e n i r u o t pirmiausia m o k o sustoti ir
nurimti.
i faz s u s i k a u p i m o faz, k u r i galima paversti
k a s d i e n s bsenos d a l i m i , j a u leidia j a m suvokti savo
g y v e n i m . T o k i o s a u t o g e n i n s bsenos m e t u p r a s i d e d a
betarpikas persijungimas, t. y. s u s i k o n c e n t r a v i m a s rim
tyje. T a i gebantis m o g u s j a u gali atitrkti n u o kasdie
nybs ir v e i k s m i n g a i tvarkyti savo paties g y v e n i m .
ioje k o n c e n t r u o t o j e rimties b s e n o j e j a u pradeda
ma ilstis. Dabar m o g u s s u g e b a pajusti pat save pa
vyzdiui, suvokti savo n e r v i n g u m o , k l a i d i n g s t e r e o t i p
(neurozi), d m e s i n g u m o s u m a j i m o , n e r v i n i o isekimo,
n e m i g o s bei konfliktini situacij prieastis. A u t o g e n i n e
treniruote p a g y v i n a m a s savs p a i n i m o procesas ir, skir
tingai n u o psichoanalizs, j a s u t e i k i a m a aktyvi p a g a l b a
sau. P s i c h o a n a l i z d a r o m o g p r i k l a u s o m n u o j gydan
io p s i c h o a n a l i t i k o , o gerai a u t o g e n i n t r e n i r u o t val
ds m o g u s l i e k a n e p r i k l a u s o m a s , laisvas ir n e t imoks
ta iekoti savo s u g e b j i m , p a d e d a n i atlikti g y v e n i m o
j a m k e l i a m u s udavinius, rasti ir t o b u l i n t i j u o s . itaip
a u t o g e n i n t r e n i r u o t atskleidia galimybes, k u r i o m i s
galima naudotis kiekvien dien.
K o n c e n t r u o t a s atsipalaidavimas, atsiribojimas n u o
aplinkos, p e r j i m a s rimties bv, poilsis bet k u r i u o m e
tu, r a d i m a s b d b a i m e i nugalti, s u s i k a u p i m o ir darbin
g u m o suintensyvinimas, geresnis m i e g a s tai autogeni
n s treniruots tiksl, k u r i e yra p r i e i n a m i visiems, dalis.
K r y p t i n g a i tvirtins savitaigos
formules, m o g u s ga
li veikti n e r e i k a l i n g varymsi ir k o m p l e k s u s . Vadi
nasi, j i s u g d o savo asmenyb. is kelias v e d a n u o iori
n i o Ai J save, k i t a i p tariant, tai yra saviraika. Be to,

pasiryimas ir vidinis n u s i t e i k i m a s yra svarbs s k m s

veiksniai.
A u t o g e n i n treniruot m e s p r a d e d a m e n u o usipr o g r a m a v i m o " . P e r centrin n e r v sistem k r e i p i a m s
v e g e t a c i n ir itaip a p s a u g o m e j a u t r i a u s i m s o r g a n
(o j turi k i e k v i e n a s ) , t. y. m s sielos seismograf, n u o
n u o l a t i n i d i r g i k l i susikrimtimo, konflikt, stres ir
t. t. itaip m e s g a l i m e valdyti votuvo reakcij", arba,
p a p r a s i a u sakant, a u t o g e n i n e t r e n i r u o t e pirmiausia i
m o k s t a m e veikti savo organus ir j sistemas, o a n t r o j o j e
fazje v a d i n a m u o j u " v i d i n i u vilgsniu" r a n d a m e ir isi
a i k i n a m e n e i g i a m r e a k c i j prieastis. 2 o d i u , m e s gali
me v a l d y t i o r g a n u s ir j sistemas, k u r i e iki tol b u v o bej
gikai palikti n e i g i a m v e g e t a c i n i r e a k c i j valiai. T o
imokstame, k a s d i e n p r a k t i k u o d a m i e s i ir v a l d y d a m i b
dus fizikai ir dvasikai atsipalaiduoti, n e s iam tikslui
reikia pasitelkti t a m tikr i b a n d y t t e c h n i k .
A u t o g e n i n treniruot, k a i p k o n c e n t r u o t o atsipalai
d a v i m o m e t o d a s , y r a saviveikos p r i e m o n , k u r i r e i k i a
valdyti. Sugebs tai daryti m o g u s bet k u r i u o m e t u leng
v a i gali atsiriboti n u o aplinkos, persijungti, tapti ir likti
ramus. J i s gyja tam tikr s u g e b j i m , pavyzdiui, nura
m i n a savo sujaudint ird, l a i k u sustabdo streso p o v e i k ,
taigi reguliuoja savo v e g e t a c i n n e r v sistem. T a i p pa
s i e k i a m a p i r m o j i p e r g a l : a t e i n a r a m y b ir poilsis. Ta
i a u daryti p r a t i m u s r e i k i a kasdien, geriausia 23 k a r t u s
po kelias minutes.
N u o s t a b i a u s i a i a m e t o b u l j i m o procese yra n u o l a t
stiprjantis pozityvus n u s i t e i k i m a s , k u r i s ilgainiui palen
g v i n a s u n k u m u s , suadina n o r gyventi ir, n e p a i s a n t vis
k o , mogui leidia blaiviai Ir realiai vertinti vairias si
tuacija?,
_ ..

AUTOGENIN

TRENIRUOT

IR

SVEIKATA

Vis d a u g i a u m o n i n a u d o j a a u t o g e n i n treniruot,
n e s vis d a u g i a u j priversti skstis: Viskas baigta, dau
giau n e t u r i u jg, esu p e r n e l y g nervingas, k a k o k s su
dirgs, n e g a l i u suprasti savs, a t r o d a u kitoks, n e g u esu i
tikrj, pasidariau baiktus, p e r greitai sikariuoju. J e i
bent k i e k galiau bti r a m e s n i s ! "
O a v i s k i m u ird, k i e k v i e n a s s u s i j a u d i n i m a s
sukreia m a n e vis, m a n d a n a i s k a u d a galv, j a u visai
n e g a l i u s u k a u p t i dmesio, blogai m i e g u ! "
Ar esate paties savs eimininkas? Ar ir j s j a u i a t s
prislgtas, p e r d t a i varots, bijote g y v e n i m o ?
Ar ir j s esate i t moni, kurie, a p s i l a n k pas gy
dytoj, suino, kad, ties sakant, faktikai yra sveiki,
k a d visi t y r i m rezultatai n o r m a l s , taiau vis dlto jau
iats ligotas ir silpnas, n e n o r i t e n i e k u o domtis, n e m o
k a t e diaugtis g y v e n i m u . T a d a j s d i a g n o z vegeta
cin distonija.
O k a i p r e i k t v e g e t a c i n distonij a p i b d i n t i tiks
liau?
70 proc. moni, k u r i e lankosi pas gydytojus, n e g a l i
susidoroti su g y v e n i m o s u n k u m a i s . K a s d i e n tampa, persidirbimas, p e r v a r g i m a s , neisprstos p r o b l e m o s susarg
d i n a " daugel. mogus, kuris p e r n e l y g varosi ir daniau
siai turi k o m p l e k s , r e a g u o j a savo jautriausiu organu,
kuris yra jo sielos seismografas. T a d a gali atsirasti, pa
vyzdiui, vairi irdies d a r b o s u t r i k i m s p a u d i m a s ir
dies plote, iplit s k a u s m a i n u g a r o j e , k a i r j e r a n k o j e ar
ba staiga p r a d e d a t a n k i a u plakti irdis. Kai m o g u s pa
naaus p o b d i o n e g a l a v i m a i s skundiasi gydytojui ir
m a n o , k a d s u t r i k o j o irdies darbas, d a n a i suino, j o g

apiros rezultatai geri ir faktikai j o k i o r g a n i n i paki

t i m nerasta. K l i n i k i n i a i tyrimai, k r a u j o analiz, elektro
kardiograma normals, joki duomen apie koki nors
lig nra, taigi mogus turt bti sveikas. Bet vis dlto
jis j a u i a s i blogai. M e d i k a i tai v a d i n a funkciniais irdies
d a r b o sutrikimais, k u r i e d i a g n o z u o j a m i k a i p v e g e t a c i n
distonija.
V e g e t a c i n d i s t o n i j a " svoka, atsiradusi vos prie
k e l i o l i k a m e t ir s i e j a m a su v a d i n a m j a m e n e d e r i liga,
k u r i rodo, jog paeista d v a s i n m o g a u s pusiausvyra.
M e s i n o m e , k a d d u tredaliai vis s k r a n d i o bei arny
n o o p a t s i r a n d a dl v a d i n a m j v e g e t a c i n i sutrikim.
Vadinasi, susierzinimas, sielvartas, n e m a l o n i o s buitins
situacijos, intrigos, n e a p y k a n t a ir p a v y d a s p a d e d a atsi
rasti s k r a n d i o o p o m s . I to matyti, k a d ramus, n e t r i k d o
m a s g y v e n i m a s geriausiai a p s a u g o m s o r g a n i z m n u o
n e i g i a m reakcij. O tai pasiekti p a d e d a a u t o g e n i n tre
niruot. M a t mes, g y v e n d a m i t e c h n i k o s ir automatizaci
j o s amiuje, e s a m e p r a r a d n a t r a l b i o l o g i n ritm. Dl
to j a u n e m o k a m e gyventi imintingai ir d a n i a u s i a i nes
t e n g i a m e ugdyti savo t u r i m gimt j g ir gali.
P e r pastaruosius k e l e t d e i m t m e i m e d i c i n o s moks
las t suinojo a p i e p s i c h i n s pusiausvyros s u t r i k i m ir
fizini n e g a l a v i m prieastin ry, o farmakologija suk
r d a u g y b m e d i k a m e n t iems funkciniams s u t r i k i m a m s
alinti. Vis d l t o aiku, j o g ie m e d i k a m e n t a i gelbsti tik
laikinai, be to, m e s paprasiausiai t a m p a m e lyg ir ne mes,
j e i n u o t o k i n e r v i n i s u t r i k i m g i n a m s v i e n tabletmis.
A u t o g e n i n e treniruote i m o k s i m e isiversti be vaist ir
gerai jaustis. K a s d i e n y b s urmulyje, ivarginti nesibai
giani p r o b l e m , d a r b bei n u o l a t i n s tampos, m e s ga
lsime p a s i t r a u k t i " r a m y b s sal. prat pereiti j rim9

ties bsen, m e s gysime savyb per savo v e g e t a c i n ner

v sistem v e i k t i savo k n o organus.
Ilgai b u v o m a n o m a , k a d v e g e t a c i n s n e r v sistemos
i viso es n e m a n o m a paveikti, o j e i ir galima, tai tik
vaistais. J s u d a r o s i m p a t i n ir iai prieinga parasimpat i n n e r v sistemos dalys, labai susijusios su g a l v o s sme
genimis bei v i d a u s sekrecijos l i a u k o m i s .
M e s n u s p r e n d m e imokti a u t o g e n i n s treniruots.
Vidujai pasiry ir k a s d i e n t r e n i r u o d a m i e s i , b e v e i k visi
m o n s s u g e b a rasti k o n t a k t su p a i u savimi, v e i k s m i n
gai n a u d o t i s a v o j g a s ir p e r v e g e t a c i n n e r v sistem
p a v e i k t i o r g a n u s ir j sistemas. T a i a u ia b t i n a i reikia
pabrti, j o g a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s sikiimui", k a i p
tai p a v a d i n o J. H. ulcas, i pradi, j e i tik leidia sly
gos, t u r t v a d o v a u t i gydytojas ir stebti, k a d besimo
k a n i a j a m n e s u s i d a r y t y d i n g refleks ir neatsirast
n a u j liguist p o l i n k i .
J e i k a r t j a u i m o k o m e visus eis pratimus, autoge
n i n t r e n i r u o t g a l i m a atlikti v i e n a m b e t k u r i u o m e t u i r
savarankikai naudoti j kasdieniame gyvenime kaip
profilaktin p r i e m o n .
J a u v i e n k o n c e n t r u o t a s n u s i t e i k i m a s rimties bsenai,
dar v a d i n a m a s susitelkimu r i m i a i " , teikia poils. Tai pa
grindas po to s e k a n t i e m s p r a t i m a m s , kuris tarsi apgau
bia b e s i p r a k t i k u o j a n t m i n k t u iltu apsiaustu. gyta r a m y b
ir peilsis yra p i r m i e j i a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s po
v e i k i o rezultatai, leidiantys v l i a u valdyti n e r v i k a i pa
eistas ir k l a i d i n g i m p u l s t v a r k o m a s o r g a n sistemas.
Pastoviai siteiginjant p r a t i m formules, tuoj ima ai
kti, j o g d a r b a s d u o d a vaisi: n u s i r a m i n a m a , p a g e r j a
k r a u j o apytaka, d l to savo ruotu vl atsistato paeis
tos v e g e t a c i n s pusiausvyros h a r m o n i j a .

K o n c e n t r u o t a i n u s i t e i k d a m a s ir s u k e l d a m a s sau tik
slingus
vaizdinius,
pratim metu
besipraktikuojantis
m o g u s ilgainiui tai ima daryti automatikai, p a n a i a i
k a i p j a u k a r t i m o k s skaityti: net n e n o r d a m a s neju
i o m i s imasi b e t k o k i o teksto, vos tik is p a p u o l a j a m
p o r a n k a . Vyksta g i l u m i n i s s i s a v i n i m o darbas o r g a n i n
je p s i c h i n j e p l o t m j e , k o l s u r a n d a m a s savasis A " ir
galiausiai p r a s i d e d a a s m e n y b s b r a n d a .
A u k t e s n s e a u t o g e n i n s treniruots p a k o p o s e vadi
n a m u o j u vidiniu vilgsniu" isiaikinate p r o b l e m a s , u
d a v i n i u s ir g y v e n i m i k a s situacijas, k a d g a l t u m t e gy
ti g y v e n i m e taip r e i k a l i n g t e i g i a m nuostat. To pasie
k i a m e , k r y p t i n g a i s u f o r m u l u o d a m i savitaigos tikslus, t. y.
vis ta p a i a forma k a r t o j a m u k o n c e n t r u o t u n u s i t e i k i m u
galime paadinti m u m y s e slypinias itin k r y b i n g a s j
gas. Atsiplti n u o kasdienybs, matyti ir daryti tai, k a s
svarbiausia, tai tikslas, k u r gyvendinti geriausiai pa
ds a u t o g e n i n treniruot. T a m p i r m i a u s i a b t i n a i reikia
valdyti p r a t i m t e c h n i k .
ioje k n y g o j e p a t e i k t i ei a u t o g e n i n s treniruots
pratimai, k u r i e yra viso d a r b o pradia. J a i s remiantis,
j a u g a l i m a iekoti p r a k t i n s ieities i vairi g y v e n i m i
k situacij.

APIE

PRATIM

TECHNIK'

R e n g i a n t i s daryti a u t o g e n i n s treniruots pratimus,

k u r i e pagal J. H. ulc1 v a d i n a m i k o n c e n t r u o t u atsipa'2r. Schultz J. H. Das Autogene Training (14. Aufl. 1973) in Ubungsheft fr das Autogene Training (14. Aufl. 19b9). Abi knygas ileido Gergo Thiemo leidykl tutgart,

l a i d a v i m u " , btinai reikia p a s i r p i n t i i o r i n m i s slygo

mis ir vidiniu n u s i t e i k i m u r i m i a i . N o r s v l i a u p r a t i m u s
galima daryti bet kur ir bet kada, svarbu, k a d atliekaniajam n i e k a s n e t r u k d y t n e k a l b i n t , n e g a i i n t tele
fonu, n e k e l t t r i u k m o . Reikia, kad jis susitelkt savyje
ir pasijust, tarsi bt liks v i e n a s n e g y v e n a m o j e saloje.
U i m a m a t a m tikra a t s i p a l a i d a v i m o padtis, o akys u
merkiamos. Taigi:

1. LAISVA

SDSENA

S d i m a iek tiek p r a s k t u s k o j a s ant taburets arba

kds, visu padu lieiant grindis. Atsisdus pirmiausia
isitiesiama (r. 1 a pav.), p a s k u i laisvai s u g l e m b a m a , bet
p r i e k n e p a l i n k s t a m a . R a n k dilbiai guli striai a n t
laun, platakos n u k a r u s i o s emyn, nesilieia v i e n a su
kita, galvai l e i d i a m e nusvirti p r i e k (r. 1 b pav.).

2. S E N E L I O KDJE

S d i m a s e n e l i o k d j e (kd su atlou galvai ir atra

m o m i s r a n k o m s ) . C i a galima atsiremti n u g a r a ir galva,
dilbiai padti ant atram, platakos n u k a r u s i o s emyn,
k a i p a n k s i a u apraytoje padtyje (r. 2 pav.).
3. GULINT ANT N U G A R O S

T r e i o j i a t s i p a l a i d a v i m o p a d t i s yra gulsena ant nu

garos, kai galva ir k a k l a s remiasi n e d i d e l p a g a l v l
p a k a n k a p o p a k a u i u pakiti s u l e n k t rankluost. Siek
tiek sulenktos r a n k o s guli alimais a n t k i l i m l i o , k o j

pirtai n u k r e i p t i vir. Po p a k i n k l i a i s patartina padti

nedidel susukt atraml. K o j a s laisvai p r a s k e i a m e
ialis (r. 3 pav.).
Po k o n c e n t r a c i j o s rimtyje n o r m a l i b s e n reikia
grti nuosekliai. Paprastai tai d a r o m a tokia tvarka:
1) l e n k i a m o s ir itiesiamos rankos,
2) giliai p a k v p u o j a m a ,
3) a t s i m e r k i a m a .
T i k d a m i e s i skms, i t e c h n i k p r i v a l o m e gerai
valdyti ir visada ja naudotis. Btina slyga pratimus
daryti kasdien, i pradi 23 kartus per dien, j truk
m n e ilgesn k a i p viena dvi minuts, vliau dau
giausiai iki 10 min. Pradioje patariama pratimus kartoti
ibandytu, patogiausiu laiku. N e r e i k i a n i e k o geisti ar da
ryti per prievart, tai tik bereikalingi kliuviniai, beje,
panaiai, k a i p ir smalsumas ar lkesiai. J a u d a b a r r e i k t
priprasti prie minties, kad viskas turi vykti s a v a i m e " , k a i p
to reikalauja p a g r i n d i n a u t o g e n i n s treniruots p r a t i m
taisykl " m i n i nurirnimas".

PRATIM E I G A

3 paveikslas

Autogenins treniruots metu mes pasitelkiame pa

galb tikslingus vaizdinius ir koncentruot savitaig. T a i p
pirmiausia imokstame veikti o r g a n u s per vegetacin
n e r v sistem. Patirta ramyb ir poilsis, k a i p r e i k a l a v o
J. H. ulcas, ir bus pirmasis akivaizdus a u t o g e n i n s tre
niruots l a i m j i m a s . J i s p a s i e k i a m a s tokiais pratimais:
1) s u n k u m o pratimas a t p a l a i d u o j a n t raumenis,
2) ilumos pratimas a t p a l a i d u o j a n t kraujagysles,
3) irdies pratimas reguliuojant irdies darb,
4) k v p a v i m o pratimas valdant k v p a v i m ,

5) p i l v o ertms o r g a n v e i k i m a s (sauls rezginio pra

timas),
6) galvos p r a t i m a s (kaktos atvsinimas).
Bet k u r i s k o n c e n t r u o t a s n u s i t e i k i m a s a t l i e k a m a s tik
r a m y b s b s e n o j e . T a i g a l i m a p a v a d i n t i ir susitelkimu
rimiai", k u r i o g e r i a u s i a siekti savitaigos formule a vi
sikai ramus". i formul vis l a i k turi ilikti nepa
kitusi.
T a i p pasinrus savyje", visikoje rimtyje, kuri ap
gaubia m o g lyg gelbstintis apsiaustas, ir k a r t o j a m o s
p r a t i m savitaigos formuls nustatyta tvarka.
1. SUNKUMO PRATIMAS

A t s i s d u a r b a atsigulu v i e n o j e i a t s i p a l a i d a v i m o
p a d i . Pirmiausia sutelkiu d m e s savo d e i n r a n k
(kairiarankiai p r a t i m p r a d e d a n u o k a i r s rankos). A j
sivaizduoju, realiai pajuntu, sismoninu j o s k a s d i e n e s
funkcijas ir esu j a i u tai d k i n g a .
I patirties m a n pastamas m a l o n u s a p s u n k u s i k
n o d a l i nuovargis, k u r a u k e l i k o n c e n t r u o t a savi
taiga:
Mano dein ranka labai sunki".
P o t o s e k a n i p r a t i m metu, k a r t o j a n t vis t p a i
savitaigos formul, s u n k u m a s s a v a i m e iplinta a n t r o j e
rankoje, o tik p a s k u i d e i n j e (kairje) k o j o j e ir yra
tvirtinama savitaigos formule:
Visas mano knas sunkus".
Patyrus s u n k u m o pojt, i k a r t o g a l i m a p r a d t i krau
jagysles a t p a l a i d u o j a n t ilumos pratim. Prie tai eis
k a r t u s k a r t o j a m o s savitaigos formuls sutelktam sunku
mo j a u s m u i r a n k o s e (kojose) patirti. V l i a u k a r t o j a m a sa
vitaigos formul rimties bsenai pasiekti.

2. ILUMOS PRATIMAS

T u o j p o t o eis k a r t u s k a r t o j a m a k o n c e n t r u o t a sa
v i t a i g a M a n o d e i n (kair) ranka labai i l t a " , o pa
b a i g o j e v i e n k a r t teigiama r a m y b " . A t l i e k a n t i s pra
t i m t u o m e t u j a u i a i v i d a u s s k l i n d a n i " ilum, k u r i
d a n a i p r a s i d e d a velnuiu d i l g i o j i m u delnuose, o kar
tais ir k o j p a d u o s e . T o l i a u k a r t o j a n t p r a t i m u s , ilumos
pojtis stiprja, j i s j a u i a m a s vis labiau ir labiau. I ats
k i r p r a t i m p a k o p (rankos, kojos) j i s p a m a u iplinta
p o vis k n . Dl t o susitelks patirti i l u m m o g u s
greitai apsunksta, pasijunta ess iltas ir i tikrj t o k s
pasidaro.
Kad greiiau ir intensyviau b t patiriamas i l u m o s
pojtis, k a i p p a g a l b i n p r i e m o n dar g a l i m a sivaizduoti
ilt voni. Darantis p r a t i m u s sivaizduoja guls iltoje
v o n i o j e ir l e n g v i a u a t p a l a i d u o j a r a u m e n i s . T a d a pereina
m a p r i e a p i b e n d r i n a m o s savitaigos, kuri p a s i e k i a m a at
p a l a i d u o j a n i o j e r a m y b s padtyje k a r t o j a n t formul:
A visikai ramus, mano knas sunkus ir iltas".
T a i p s u k u r i a m a s pagrindas, leidiantis bet k u r i u o m e t u
atsiriboti n u o aplinkos, n u s i r a m i n t i , pailsti ir, pasinrus
savyje", gauti n a u j jg, k u r i a s pasitelkus, l e n g v i a u nu
v e i k t i k a s d i e n i n i u s darbus.
Tas, k u r i s greitai ir gerai sugeba atlikti s u n k u m o ir
ilumos pratimus, j a u gali suvaldyti savo i r d " ir j ati
t i n k a m a i p a v e i k t i . A u t o g e n i n e treniruote valdant vegeta
c i n n e r v sistem, pavyksta padaryti tai, kas, atrodyt,
y r a n e m a n o m a p a i a m reguliuoti irdies ritm. T a i p
g a l i m a n o r m a l i z u o t i ritm, t. y. pakeisti jo d a n u m . Va
dinasi, m o g u s pats p a g e r i n a savo irdies bei k r a u j a g y s l i
d a r b ir itaip g e b a p a d i d i n t i p r a t e k a n i o k r a u j o kiek, o
k a r t u i r p a k a n k a m a i a p s i r p i n t i d e g u o n i m i . T a i yra b d a s

apsisaugoti n u o g r e s i a n i o infarkto. Be to, tai ir profilakti

n p r i e m o n , k u r i a r e i k t n a u d o t i s . Ir d a r : p a k a n k a m a s fi
zinis a k t y v u m a s ir t i n k a m a mityba. T o l e s n d a r b o eiga yra
3. IRDIES

DARBO

REGULIAVIMAS

pagal savitaigos formul:

Mano irdis plaka ramiai ir ritmingai".
Tai d a r o m a visikos r a m y b s b s e n o j e t a r i a m a i savai
me k a i p a n k s i a u valdyt r a u m e n i s ir k r a u j a g y s l e s at
p a l a i d u o j a n i p r a t i m n a t r a l i seka.
Dabar tiesiog p e r e i n a m a prie k v p a v i m o pratimo, ku
ris p r a d e d a m a s laisvai, be j o k i pastang. T a i p suinten
s y v i n a m a ramyb, s u n k u m a s , ilumos j a u s m a s bei povei
kis irdiai. Sis pratimas, k u r v i s a d a reikia pradti smo
n i n g u ikvpimu, leidia j a t l i e k a n i a j a m pajusti laisvai
savyje vykstanius gyvybinius procesus.
N e n a t r a l i a m arba sukaustytam" k v p a v i m u i suregu
liuoti skirtas
4. P R A T I M A S K V P A V I M U I

REGULIUOTI

J a m n e r e i k i a naudoti s m o n i n g o s nfc" (takos, d suda

ryti b e a s m e n savitaigos formule:
Kvpavimas
visikai
ramus",
kol i m a m a jausti, kad
kvpuoti"
lengva,
ir toliau atlikinti v e i k s m lygini t^lp, kaip ir visus ki
tus p r a t i m u s k a s d i e n n u o 10 iki 14 cllomj ramybs b s e n o Je.
T a i p k i e k v i e n a s suranda savo k v p a v i m o ritm. Kai
k u r i e m s p r a t i m u s a t l i e k a n t i e m s ^uu>n<-ms geriau sekasi,
k a i j i e v a i z d u o t j e susikuria atitinkanul p a v e i k s l u s - j i e ,

pavyzdiui, tariasi m a t v j y j e b a n g u o j a n t r u g i l a u k
arba j a u i s i r u o j a n i a s j r o s vilnis, k y l a n i ir slgst a n i b a n g m. A t u o m e t u visada p r i s i m e n u G t s
odius:
Gerai
atsikvpti dvejopai
naudinga:
trauks giliai, leidi orui vl dingti.
Traukti
sunku,
utat
lengva
paskiau:
Tokia nuostabi
tad gyvyb mogaus.
Imokus daryti k v p a v i m o pratim, b e j o k i o s tam
pos, r a m i a i sijautus savo k v p a v i m , n u s i r a m i n a m a ,
pailsima.
5. SAULS R E Z G I N I O P R A T I M A S

pagal savitaigos formul:

Sauls
rezginyje
kaupiasi
maloni
iluma".
J u o p a v e i k u s p i l v o e r t m s organus, r a m y b i r poilsis d a r
labiau pagilja.
Sauls rezginys y r a n e r v i n i lsteli ir n e r v j u n
g i a m j g r a n d i mazgas. is n e r v i n i lsteli d a r i n y s
yra po diafragma ir v e i k i a visus pilvo e r t m s organus.
A u t o g e n i n s treniruots m e t u j k r e i p i a m s k a i p sau
ls rezgin (plexus solaris).
K a d g r e i i a u pilvo e r t m j e p a t i r t u m e i l u m ir is
pojtis b t intensyvesnis, g a l i m a vaizduotis, j o g t a r p
k r t i n k a u l i o ir b a m b u t s yra udta ilta psl arba gu
l i m e iltoje v o n i o j e , l a i k y d a m i a n t tos v i e t o s r a n k . K u r
laik pasipraktikav, i tikrj p a j u n t a m e s k l i n d a n i
ilum", k u r i atsiranda dl v e g e t a c i n i o p o v e i k i o isipl
tus p i l v o e r t m s k r a u j a g y s l m s . T a i p y r a s k a t i n a m a m e
d i a g apykaita, taigi gerja v i r k i n i m a s . is pratimas,
d e r i n a m a s su racionalia mityba ir p a k a n k a m u fiziniu ak
tyvumu, y r a i d e a l i d a u g e l i o v i r k i n a m o j o trakto organi-

h i o ir p s i c h i n i o p o b d i o s u t r i k i m profilaktika. Dabar
mogus j a u i a save k a i p s u n k i ilt m a s . J i s yra visi
k a i ramus, atsipalaidavs, j o k v p a v i m a s laisvas, k r a u j o
t a k a gera. P a g a l i a u a t l i e k a m a s
6. G A L V O S PRATIMAS

J u o i m o k s t a m e atvsinti k a k t " i r galutinai tvir

t i n a m e j a u p a s i e k t fizin ir d v a s i n bsen. T i k t a i ia
mes, n a u d o d a m i savitaigos formul:
Kakta
vsoka"
arba Kakta maloniai vsi", smo
n i n g a i p a g r i n d i n dmes k r e i p i a m e galv.
pratim, kuris i p r a d i t u r t trukti ne ilgiau
k a i p k e l i a s sekundes, g a l i m e palengvinti, s i v a i z d u o d a m i
gaivi o r o srov. Arba, sakysim, t a r i a m s b r a u k i a sau
per k a k t d r g n u rankluosiu. Ypa p r i m y g t i n a i n o r i u
perspti, k a d n e n a u d o t u m e svokos altis", n e s k l a i d i n
gi vaizdiai gali sukelti galvos skausm, m i g r e n o s prie
p u o l arba n e t n u o j galima apalpti.
iuo k o n c e n t r a c i j o s p r a t i m u galvai m o g u s savitai
gos formule M a n o k a k t a v s o k a " gali pasiekti, k a d i tik
rj visada ilaikyt blaivi galv", o tada j i s j a u g e b s
viesiu protu ir s u m a n i a i imtis k a s d i e n i d a r b ir n e p r a
ras dvasios v a l u m o .

RAMYBS

SAVITAIGA

T o l i a u aprayti atvejai i m a n o p r a k t i k o s tikins,

k i e k daug yra situacij, k u r i o s e a u t o g e n i n t r e n i r u o t
yra tikra ir p a t i k i m a p a g a l b i n i n k k a s d i e n i a m e gyveni
me. T a i t u r t teikti drsos veikiant didelius s u n k u m u s
bei k l a i d i n g a s nuostatas, ir v i e n savo j g o m i s .

Erika, paprasta n a m e i m i n i n k " , k a i p j i pati a p i e

save pasak, n u o l a t k e n t j o n u o k a s d i e n s tampos ir dl
to a t s i r a n d a n i o n e s u s i v a l d y m o . A d a r a u labai daug
klaid, a u k l d a m a savo keturis vaikus, nes d a n a i staiga
sikariuoju ir n e s u v a l d a u rank, o p a s k u i ir visai nei
n a u k d a r a n t i . " e i m y n i n i s g y v e n i m a s irgi n e b u v o har
m o n i n g a s , n e s m o t e r i k e i stigo kantrybs. G y d s i rami
n a m a i s vaistais, k u r i u o s s k i r d a v o gydytojas, ir k u r l a i k
j a u s d a v o s i geriau. Tada a p a s i d a r y d a v a u ne tokia dir
gli ir geriau m i e g o d a v a u , bet vos tik n u s t o d a v a u vartoti
tabletes, vl viskas grdavo s e n a s ves."
Vegetacin
distonija tokia
buvo
jos
diagnoz.
Gydytojas j a i paskyr a u t o g e n i n t r e n i r u o t grupje. J i
bijojo
prasti vartoti vaistus, n o r j o pati p a v e i k t i
save, k a d t a p t r a m e s n . v y k o tai, ko ji i p r a d i nesi
t i k j o : labai greitai i m o k o k o n c e n t r u o t a savitaiga pa
siekti ramybs bsen. Paprastai usiplieksdavusi" i
karto, r a u d o n u o d a v u s i ir b a l d a v u s i i pykio, Erika i
m o k o isijungti" pereiti r a m y b s bsen, o tai ir
yra a u t o g e n i n s treniruots p a g r i n d a s bei a k i v a i z d i pa
r a m a sau. s i v a i z d u o j a m e ramyb, vidujai n u s i t e i k i a m e
rimiai.
A visikai ramus" t o k i a yra k o n c e n t r u o t a savitai
ga r a m y b s b s e n a i pasiekti.
sivaizduokite r a m y b ! Ar galite? G a l turite nuot
r a u k i savo p a s k u t i n i atostog k a l n , j r o s platy
bs, j a u k a u s kratovaizdio vaizd, k u r i e asocijuotsi su
ramybe. Arba, m i n t y s e k a r t o d a m i s a k i n : A visikai
r a m u s " , si j a u s l u m e jo s k a m b e s ir p a s i d u o k i m e iai ra
mybs nuotaikai.
Erika i p r a d i savo urauose p a y m j o : Visada,
k a i n o r i u bti rami, m a n tai n e p a v y k s t a . N e i i io, n e i

i to galvon ateina imtai tiesiog j u o k i n g a i nereikmin

g d a l y k : reikt nusipirkti muilo, iskalbti k o j i n e s ir
daugyb kitoki smulkmen".
E r i k a n o r j o bti rami. T a s n o r a s dar labiau d i d i n o
ir taip j a u n e m a j o s d i r g l u m . Atleisti raumenis, atsi
p a l a i d u o t i reikia be dideli pastang, leisti, k a d tai vy
k t tarsi savaime. Be to, i pradi j a i stigo kantrybs.
K gali kiti, aiku, stengsiu padaryti ir a " , m a n ji.
Bet greitai j a p n i k o abejons, ar apskritai k a d a nors
sugebs imokti a u t o g e n i n s treniruots pagrind. Paga
liau jai, k o n c e n t r u o t a i susikaupus, p a v y k o susidoroti su
uduotimi likti v i e n a i su savimi", t. y. i tikrj vi
sikai atsipalaiduoti. J o s vyras, kuris m a n , jog m o n o s
j a u nepakeisi, ir b a n d taikstytis su j o s n e r v i n g u m u bei
n e p a s t o v i u bdu, savo nuostabai, pastebjo, k a d viskas
p a m a u krypsta gera.
P e n k i o l i k a d i e n E r i k a d a r pratimus, kuriais n o r
jo v i e n tik atsipalaiduoti ir pasiekti ramybs bsen. Ji
u i m d a v o v i e n i trij a t s i p a l a i d a v i m o padi, kurios
yra b t i n a slyga p r a t i m a m s atlikti, p a s i r p i n d a v o , k a d
nors p e n k i a s m i n u t e s j o s n i e k a s netrukdyt, ir i m o k o
save n u r a m i n t i " .
J i sak, jog geriausiai jai sekdavosi gulint prie
mieg. A rainiai kvepiu ir ikvepiu, visos mintys tada
n u p l a u k i a kakur tolyn ir m a n s d a u g i a u n e b e v a r g i n a . "
O j u k a p i e tai ir svajoja d a u g y b moni, k u r i u o s kan
k i n a n e m i g a , nes j u o s p e r s e k i o j a d i e n o s vykiai ir reika
lai. J i e n e g a l i atsikratyti m i n i ir toliau, mintyse, nesi
liauja skubj, g e n a m i k a s d i e n i rpesi.
Mintys n u r a m i n a m o s " t a i p :
A t s i s d a m e ant kds. Kojos, kiek praskstos, remiasi
grindis. R a n k o s guli ant laun. Sdime sugleb, atsipa
laidav.

U s i m e r k i a m e , ramiai i k v e p i a m e ir kvepiame, pa
skui s a k o m e sau: A visikai r a m u s " . T a i k o n c e n t r u o t a
savitaiga.
Dabar a seku savo mintis. J o s atsiranda ir vl nyk
sta. Ikyla visi rpesiai ir bdos. Visa, k turiu padary
ti, n e d u o d a m a n ramybs. Btinai turiu parayti adtj
laik. Padaryti ir , ir t. Bandau suvokti, k o d l plsta
is m i n i srautas. Pasiduodu t m i n i t k m e i . N i e k o
n e d a r a u priverstinai. Sdiu visikai tykiai. N i e k o net
roktu. T e g u l s m e g e n y s n o r s k a r t k a i p reikiant isidksta. T a i g i suteikiu j o m s visik laisv.
Ir labai greitai, tiesiog po k e l i pratim, p a s i d a r o
k i e k tykiau. Bet a vis dar tebesu tik stebtoja. Po 36
p r a t i m savo mintis seku j a u geriau. A j a u i m u sivaiz
duoti, k a i p sdiu tai taip pasinrus a u t o g e n i n j e b
senoje, o mintys ateina ir vl inyksta. A j a u galiu, taip
sakant, atsisieti n u o paios savs. Sdiu tarsi greta sa
vs ir stebiu save.
T a i p pasinrusi, sdiu deimt m i n u i . Paskui nut
raukiu ramybs b s e n ir vl grtu dabartin. prati
m, kur dar tikt vadinti atsiribojimu n u o a p l i n k o s " ,
a t l i e k a m e septynis kartus, t. y. vis savait. Geriausia
j daryti rytais.
M a n sunkiausia visk suspti l a i k u " , s k u n d s i p r a m o n i n i n k a s , neimans, k a i p isivaduoti n u o d i e n a i
d i e n o s b e s i k a u p i a n i d a r b natos. Uuot maj, j
vis d a u g i a u ir daugiau. A t e i n a vis prasiau d a r b u i pa
r e n g t moni, viskuo t e n k a rpintis p a i a m . " Daugiau
nebeturiu jg", taip k a l b j o jis, a p i b e n d r i n d a m a s sa
vo rpesius, ir n u t a r pabandyti pasitelkti p a g a l b o n au
t o g e n i n treniruot. M a t bijojo, k a d j o neitikt infark-

tas. J i s j a u b u v o b e p r a d e d s guostis a l k o h o l i u ir ryti

tabletes n u o n e m i g o s .
Daktare, a paprasiausiai n e g a l i u n u o v i s k o atsiri
boti. K a i n i e k o neigeriu, m a n o galvoj viskas ima te
uti, lyg ten suktsi a m i n o s girnos. A suprantu, k a d gal
bt n i e k o neieis, bet vis dlto... vis dlto..." M e n k a vil
ties k i b i r k t l veikti s a v o l i k i m a t v e d j m a n o kabi
n e t a n . J i s n o r j o susipainti s u a u t o g e n i n s treniruots
pagrindais. E r i k a daryti a u t o g e n i n s treniruots pratimus
i m o k o d i r b d a m a grupje, o L. t u r j a u a p m o k y t i ir j a m
v a d o v a u t i individualiai. K a l b a n t i s po truput p r a d j o ai
kti ir giliai slypinios vis t jo n e g a l a v i m prieastys:
b u v o ia ir s u n k u m darbe, n e s u s i p r a t i m tarp jo ir tech
n i n i o bei k o m e r c i n i o direktori. S m u l k i o s intrigos, ne
s k l a n d u m a i finansiniais ir t e c h n i n i a i s klausimais, nevyk
dyti s i p a r e i g o j i m a i k l n e r i m ir nuolat j a u d i n o . mo
na p a v y d u l i a v o jo sekretorei. Visai be p a g r i n d o " , sa
k jis, bet atvirai isiaikinti nesisek. T a i p j vis labiau
i r labiau a p m neviltis. J a m t r k o r a m a u s s u s i k a u p i m o ,
drsos ir ryto, t. y. b d o bruo, kurie, k a i p jis m a n ,
visada j a m b u v o bdingi.
Po k e l i ilgok p o k a l b i jis j a u g a l j o pats vertinti
savo n e g a l i o s prieastis. P a s k u i jam, k a i p ir Erikai, pir
miausia t e k o imokti atsiriboti n u o a p l i n k o s ir pereiti
ramybs bsen. Man niekada nepavyks to padaryti",
p r o t e s t a v o jis. T a i a u imoko, i m o k o atsipalaiduoti, jau
stis laisviau, p r a l i n k s m j o , o k a r t u steng ir atsiplti
n u o k a s d i e n i savo reikal, n e s i b a i g i a n i p r o b l e m .
J i s pdrsjo, p a s i d a r l a b i a u pasitikintis savimi ir iky
lanius u d a v i n i u s m s i sprsti noriai, su tam tikru ma
l o n u m u , kad gali p a d t i sau p a i a m .
A i tikrj d a b a r d a u g r a m e s n i s " , p a s a k jis.
S u j u o t e k o padirbti ilgokai. J a m p r i r e i k n e t puss m e -

t, k o l i m o k o atlikti a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p r a t i m u s ir,
pasitelks p a g a l b o n k o n c e n t r u o t u s savitaigos vaizdinius,
daryti l e m i a m tak savo paties g y v e n i m u i .
R e m d a m a s i s a u t o g e n i n e treniruote, jis formavo savo
g y v e n i m o bd, atgavo p a s i t i k j i m savimi, j a m n e r e i k
j o n e i a l k o h o l i o , n e i tablei. J i s p a s i e k to, a p i e k sva
j o j a d a u g e l i s m o n i t e i g i a m g y v e n i m o nuostat. o
diu, j i s visikai pasikeit, arba galbt teisingiau atra
do save, o tai l e i d o j a m p a n a u d o t i savo aktyvisias j g a s
sprendiant g y v e n i m o k e l i a m u s udavinius.

SUNKUMO

PRATIMAS

T i k p o to, k a i k u r i o j e n o r s a t s i p a l a i d a v i m o padtyje
p a g a l i a u pavyksta atsiriboti n u o aplinkos, susikaupti ir
n u s i r a m i n t i , g a l i m a p a b a n d y t i daryti pirmj a u t o g e n i n s
treniruots
sunkumo
pratim.
J atlikti i m o k s t a m a n u o s e k l i a i p a j a u i a n t s u n k u m
r a n k o s e ir k o j o s e .
Visas mano knas sunkus" galns suglemba, ran
k a p a s i d a r o sunki.
K i e k v i e n a s , kuris yra patyrs m a l o n a p s u n k i m o
j a u s m , intensyviai p a s p o r t a v s arba pajuts t i k r n u o
v a r g po fizinio darbo, ino, k o k s p a v a r g s ir suglebs
t a d a k r e n t i l o v ir tuoj pat n u g r i m z t i gil m i e g .
N o r i a u ir a pasijusti toks suglebs, a p s u n k s ir pa
vargs. A t p a l a i d u o t i raumenis, o tai ir yra s u n k u m o pra
t i m o tikslas, s i e k i a m a sutelkiant d m e s p i r m i a u s i a
v i e n r a n k : p r a d e d a m a n u o deins, o k a i r i a r a n k i a i
n u o kairs. P a s k u i sivaizduoju, j o g a p s u n k o kojos, ir ga-

liausiai m a n e u v a l d o visa a p i m a n t i s pojtis visas ma

no knas sunkus!
siteigs a p s u n k i m , k a r t u a p a s i j u n t u ivargs, la
bai ivargs. Esu visikai ramus, suglebs, atsipalaidavs,
pavargs, s u n k u s . ios k o n c e n t r u o t o s savitaigos m e t u a
atitrkstu n u o visko, k a s m a n e slegia, n u o d i e n o s rei
kal, n u o s a v o rpesi.
A p a s i d u o d u n u o v a r g i u i , p a s a k p o n i a E r i k a ,
ir inau bei jauiu, j o g k a k a s su m a n i m i ir m a n y j e daro
si, o tai j a u ir yra poilsis."
L. b u v o tokios pat n u o m o n s . Vos tik persijungiu,
u s i m e r k i u ir i m u jausti s a v e pat p r a d e d u ilstis. P e r
s u n k u m o ir i l u m o s p r a t i m u s poilsis dar labiau suintensy
vja!"

I L U M O S PRATIMAS
Lygiai taip, k a i p g a l i m a imokti atleisti, t. y. atpalai
duoti r a u m e n i s , taip galima imokti a t p a l a i d u o t i ir krau
jagysles. K a i p s u n k u m o p r a t i m p r a n t a m e daryti atski
r o m i s p a k o p o m i s , p r a d j n u o r a n k ir koj, t a i p ir ia
p r a t i m a t l i e k a n t i s m o g u s s u s i k o n c e n t r u o j a ilumos po
jiui, t. y. k r a u j a g y s l i a t p a l a i d a v i m u i , kuris d a n a i
p r a s i d e d a k a r t u su s u n k u m o p r a t i m u t a r i a m a i lyg ir
savaime.
Visas mano knas iltas, m a n o dein r a n k a ilta,
m a n o k a i r r a n k a ilta. A n e t g i j a u i u d e l n u o s e ir pa
duose velnut d i l g i o j i m . " i l u m o s p r a t i m a s autogeni
n j e t r e n i r u o t j e yra p i r m o j i o r g a n treniruot, todl j
btinai turi p a a i k i n t i ir j a m v a d o v a u t i gydytojas.

K a i p p r i r e i k u s n a u d o t i s k o n c e n t r u o t a savitaiga krau
j a g y s l m s atpalaiduoti, matyti i tokio pavyzdio. A t j o
pas m a n e G e r t r d a ir klausia: Daktare, gal g a l t u m t e
m a n p a d t i a u t o g e n i n e treniruote? A danai raustu d l
p a i o s m e n k i a u s i o s prieasties. T a i labai n e m a l o n u , n e s
esu m o k y t o j a ir prie vis klas n u o l a t j a u i u o s i labai
n e p a t o g i a i . Pasijuntu tarsi k o k i a m o k i n u k , o k a r t a i s tai
m a n e n e t imua i pusiausvyros, r a, baisiai n e l a i m i n
ga, v o s ne vos ivargstu p a m o k iki galo. Danai j a u i u o
si prislgta, n e r e t a i m a n b n a labai lidna, nes atrodo,
k a d sdiu ne s a v o v i e t o j e " . i m o k y t o j a gerai i m a n
savo d a l y k ir g a l j o bti gera p e d a g o g . O vis dlto j
nuolat itikdavo tokia n e s k m . Ilgainiui paraudimas j
trikd vis labiau ir labiau, p a s k u i atsirado k o m p l e k s , per
j u o s atrjo n e u r o z ir galiausiai susiformavo y d i n g a s
stereotipas. T a i b u v o lyg p a s a k a be galo. G e r t r d a vis
laik bijojo, k a d tik neparaust, ir, inoma, btinai pa
rausdavo. Baim vis didjo, ir m e n k i a u s i a proga atsiras
d a v o v e g e t a c i n i s sutrikimas staigiai isiplsdavo vei
do kraujagysls", t. y. ji p a r a u s d a v o .
Taip b u v o jau v a i k y s t j e , toliau skundsi j i . Vi
sada, kai, pavyzdiui, k l a s j e k a s n o r s atsitikdavo, a
r a u d o n u o d a v a u dl kit. M o k y t o j a i tai greitai p a s t e b j o
ir v l i a u n e k r e i p d a v o m a n o p a r a u d i m d m e s i o . T a d a
m a n p a l e n g v j o . Bet dabar, kai dirbu m o k y k l o j e , tai da
rosi tiesiog n e p a k e n i a m a . K u o labiau stengiuosi parau
d i m o atsikratyti, t u o b n a blogiau. J a u ryt m a n e su
k a u s t o b a i m : k a s bus p e r p a m o k a s , ypa per biologij,
fizik, n o r s k a i p tik ie dalykai m a n patys artimiausi ir
j u o s dstyti m a n geriausiai sekasi. A pati savs nesu
prantu."
Prie p r a d d a m a a u t o g e n i n treniruot, a pasikalb
j a u su ia mokytoja, b a n d y d a m a isiaikinti, k u r slypi vi-

so to prieastys, ir p a d t i j a i suprasti p a r a u d i m o m e c h a
nizm, t, y. v e g e t a c i n p a r a u d i m o p o b d . G e r t r d a , k a i p
pati b u v o sakiusi, j a u n u o vaikysts b u v o nedrsi, grie
tai a u k l j a m a . Pavyzdiui, sekso k l a u s i m jai n i e k a s nie
k a d a n e p a a i k i n o . A p i e tuos d a l y k u s j i n i e k o n e i m a n .
K n , k a i p i r visk, k a s s u j u o siejosi, j i l a i k n u o d m s
altiniu. D a r b d a m a p a a u g l , j i avjosi v i e n u b e r n i u k u
i s a v o klass, b e t su j u o rodytis v i e u m o j e " , k a i p tais
laikais sakydavo, jai b u v o grietai d r a u d i a m a . O kakie
n o p a s t e b t a s j d v i e j p a s i b u i a v i m a s b u v o palaikytas
n u s i k a l t i m u " . G e r t r d a t a p o baikti ir u s i s k l e n d sa
vyje, b e v e i k su n i e k u o n e b e n d r a v o ir a t s i d j o vien tik
m o k s l u i . Ir tik visapusikai l a v i n d a m a s i , o v l i a u studi
j u o d a m a , j i isiaikino visus r p i m u s k l a u s i m u s . J a u d i n o
tik paraudimas p a s k u t i n n e t i k u s i o a u k l j i m o ir siak
nijusios b a i m s liekana.
K a l b a n t G e r t r d a p r i s i m i n ir dar k a r t igyveno
v i e n s a v o paauglysts l a i k o t a r p ir tiesiog a k i m i r k s n i u
s u v o k savo "negalios e s m . K a k a s j o j e susitvenk, ir
m a n liko t i k atleisti vartus." A G e r t r d a i parodiau,
k a i p s u s i k a u p u s pavelgti savo v i d i n p a s a u l ir p a m a
tyti giliai slypinias io reikinio prieastis. Beliko iai
kinti, k a d k a i k u r i e j o s p r i s i m i n i m a i s u k e l d a v o krauja
gysli v e g e t a c i n e s reakcijas. N e r v v e i k i a m o s , krauja
gysls isiplsdavo, ir ji parausdavo.
Sustabdyti iuos
procesus, t. y. atkurti p s i c h i n ir fizin h a r m o n i j , ir bu
v o m s a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s tikslas. J pasiekti i
dalies j a u g a l i m a a t p a l a i d a v u s k r a u j a g y s l e s pagal formu
l: Visas m a n o k n a s iltas". P a s k i a u r e i k j o sudaryti
s p e c i a l pratim, k u r i s p a d t s u s i k o n c e n t r u o j a n t atpa
l a i d u o t i k o j p d kraujagysles. M a t , k a i p s u j u m o r u yra
p a s a k s J. H. ulcas, ten n i e k a s n e g a l i pamatyti, k a d
j s r a u d o n u o j a t e " . R e i k i a p a s i n a u d o t i t o k i u vietos pa-

k e i t i m u " ir p a b a n d y t i visikai atsikratyti io v a r g i n a n i o

s i m p t o m o . A laisva, m a n o v e i d a s vsus, a esu r a m i
bet k u r i o j e situacijoje." i o m i s formulmis, k u r i o s vliau
tvirtinamos eiais a u t o g e n i n s treniruots pratimais,
G e r t r d a i pasisek atstatyti v e g e t a c i n p u s i a u s v y r ir at
sikratyti r a u d o n a v i m o .
Panaius, n o r s k i e k ir k i t o k i o s prigimties n e g a l a v i m u s
t e k o veikti ir Irenai. Vis d m e s j a i r e i k j o sutelkti
od, Irena b u v o 24 met, l a i m i n g a i itekjusi, dirbo kir
pja. Darbas j a i patiko, taiau vis dlto t u r j o keisti spe
cialyb, nes, k a l b d a m a su klientais, ji ne tik r a u d o n u o
davo, b e t a n t j o s v e i d o ir k a k l o ikildavo p s l e l i ir at
sirasdavo p a b u r k u s i r a u d o n d m i . Visi m a n , j o g tai
alergija, specifin odos reakcija. J i lanksi pas d a u g e l
specialist, gydsi s t a c i o n a r i n s e o d o s lig k l i n i k o s e . Ku
r l a i k sveikata p a g e r d a v o ir m i n t i s i m p t o m a i a p m a l s d a v o . T a i a u vos tik Irenai t e k d a v o b e n d r a u t i s u k o k i u
nors jai n e p a s t a m u m o g u m i , j vl i m d a v o k a n k i n t i
prasti n e g a l a v i m a i .
Kada Irena pirm kart pastebjo nemalonum?
k l a u s i m j a i a k o m p o n a v a u a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s
k o n c e n t r u o t savitaig. J a u s u s i t e l k d a m a s u n k u m o pra
timui, Irena pasak, jog ias reakcijas ji p i r m k a r t pa
stebjo p o m o t i n o s mirties. K a d a n g i tvas greitai v e d
k i t moter, ji d a u g laiko p r a l e i s d a v o viena. Dl to ji pa
iu svarbiausiu b r e n d i m o m e t u p r a r a d o p a s i t i k j i m
savimi ir p a s i d a r baikti. T a d a p i r m kart ir atsirado
n e m a l o n i odos reikini, k u r i u o s ji p e r daug n e k r e i p
dmesio, n e s jai b u v o paaikinta, k a d ios o r g a n i z m o
vystymosi krizs yra laikinos. T a i a u Irenai tariamoji
alergija n e i n y k o . Prieingai, susidarius
nepalankiai
situacijai, ji dar labiau p a a t r d a v o . Ypa k r i t o akis tai,

kad ios odos reakcijos n i e k a d a n e v a r g i n d a v o Irenos, k a i

ji b d a v o kartu su savo vyru. Galbt dl to, kad a su
j u o j a u s d a v a u s i rami ir n u o v i s k o a p s a u g o t a " , p a s a k
ji m a n , kai pasiteiravau a p i e tai. Irenos vyras b u v o a
t u o n e r i a i s metais u j vyresnis.
Kai Irena m s p o k a l b i o metu, a u t o g e n i n s treniruo
ts p a d e d a m a , isiaikino bei aikiai s u v o k g a l i m a s ne
g a l a v i m o prieastis, j varginusi liga p r a j o , kai tik ji
vald antrj, t. y. ilumos, pratim.
inoma, tiek Gertrdai, tiek Irenai s k m i n g a i pagyti
p a d j o ne v i e n tik a u t o g e n i n s treniruots ilumos pra
timas.
Ir v i e n , r kit v a r g i n o b r e n d i m o m e t a i s susidars
b a i m s s i n d r o m a s " . Abi m o t e r y s l e m i a m u a s m e n y b s
formavimosi laikotarpiu n e s u g e b j o susidoroti su atsira
d u s i o m i s p r o b l e m o m i s , ir j oda, t. y. kraujagysls, rea
g a v o k a i p sielos seismografas", k a i p a p s a u g i n i votu
v reakcija.
Analitikai nesiliauja tvirtin, j o g tokiais atvejais ge
riausia b t imtis psichoanalizs. T a i a u a pati geriausi
rezultat p a s i e k i u a u t o g e n i n e treniruote. i n o m a , kartu
d e r i n d a m a j su k r y p t i n g a i s p o k a l b i a i s ir a t i t i n k a m a kon
c e n t r u o t a savitaiga.
A u t o g e n i n t r e n i r u o t yra kelias, kuris p a d e d a mo
gui surasti pat s a v e " ir p e r paties savs suvokim lei
dia j a m pavelgti savo vidin pasaul, k a i p tai apibdi
no J. H. ulcas. is vidinis vilgsnis ia vos vos j u n t a
mas, taiau po k i e k v i e n o i m o k t o n a u j o p r a t i m o jis vis
labiau rykja ir k a i p p r a d i n s p a k o p o s k o m p o n e n t a s
jungiamas pratim program.
A ramiai kvepiu ir ikvepiu, esu suglebs, atsipa
laidavs. Esu visikai ramus, labai a p s u n k s ir iltas."
K i e k v i e n a s mogus, kuris yra i m o k s susikaupti ir

p e r e i t i r a m y b s bsen, j a u p o p i r m d v i e j p r a t i m
p a j u n t a atsipalaidavs, isivadavs n u o to, k a s j slegia,
ir t u o p a i u engia p i r m j poilsio faz t i e k v i d i n e ,
tiek iorine p r a s m e . V i s k a s j a m geriau sekasi, n e d i d e l s
n e g a n d o s i r rpesiai t a m p a n e t o k i e svarbs, rykja
tai, k a s svarbiausia a t s i r a n d a k r y b i n s m i n t i e s dina
mika.

IRDIES

PRATIMAS

Kaip nuraminti i susijaudinimo smarkiai plakani

ird? A visk p e r n e l y g i m u ird, : s k u n d s i U .
T a d a m a n e sukausto baim, ird m a u d i a dar stipriau.
N a k t p a b u n d u n u o irdies p l a k i m o : j i taip dauosi b e
paliovos. Sakau, gal m a n p a d t a u t o g e n i n t r e n i r u o t ? "
Kai tik ji i m o k o atsiriboti, bti visikai rami, g a l j o
pati p a v e i k t i ir savo ird.
M a n o irdis p l a k a r a m i a i ir ritmingai",-tokia for
m u l e ji k r e i p d a v o s i savo ird ir pasiek, ko n o r j o .
Taip ji ir vl galjo ramiai miegoti.
ird jai tyr d a n a i ir p r i p a i n d a v o , j o g sveika. Ele
k t r o k a r d i o g r a m o s , tyrimai s u a p k r o v i m u n e p a r o d y d a v o
j o k i pakitim, i r j i n i e k a i p n e g a l j o sutikti, k a d irdis
galt taip j a u t r i a i r e a g u o t i p a a l i n i u s dirgiklius.
T a i a u irdis b u v o j o s sielos seismografas ir fiksavo
visas ikilusias j o s g y v e n i m e konfliktines situacijas, o
ios atsirasdavo d l to, k a d ji g y v e n o su anyta. Su ta
m o t e r i m i i viso n e m a n o m a s u g y v e n t i , s k u n d s i ji ir
p a p a s a k o j o a p i e savo e i m o s s a n t y k i u s . A n y t a n o r i
visk inoti, v i s i e m s sakinti ir v i s a d a turi bti j o s vir
us. Dl to d a n a i m a n o r v y r o n u o m o n s n e s u t a m p a .
3

G. Ebdeifl

G y v e n i m a s darosi sunkus. Aikintis su ja n r a j o k i o s

prasms. D a u g k a r t bandiau, b e t v i s k a s v e l t u i . "
odiu, r e i k j o rasti m o t y v u o t ieit, k a i p geriau
siai isprsti konflikt. K a d a n g i a n y t a b u v o silpna ir
n e g a l j o apsieiti be k i t pagalbos, atiduoti j s e n e l i
n a m u s b u v o n e g a l i m a , b e to, i r v y r a s b t n e s u t i k s .
T a d k daryti?
A u t o g e n i n s treniruots susitelkimu rimiai a pasie
kiau, k o j a i p r i e tai n e p a v y k d a v o p a d a r y t i : atsiriboti, n e
sisieloti d l n i e k , visk irti p a p r a s i a u . T o k s poi
ris j p a k e i t . Uuot i k a r t o usiplieskusi, ji i m o k o atsi
velgti { anytos ami, a p l i n k y b e s ir visa kita, a p i e k
a n k s i a u visai n e s u s i m s t y d a v o . ,,A p a p r a s i a u s i a i ta
p a u i m i n t i n g e s n " , p a s a k ji p a t i a p i e save ir j a u ga
ljo ivengti a n t r i n i p a s e k m i be r e i k a l o labai ap
k r a u t i ird.
Yra d a u g moni, k u r i irdis panaiai, k a i p p o n i o s
U., irgi s k a u s m i n g a i r e a g u o j a neisprstas g y v e n i m o si
tuacijas.
T a i p b u v o ir H e l m u t u i , kuris, k a i p ir d a u g e l i s m a n o
p r a k t i k o j e prie j ir po j o , pajuts, j o g ilgiau taip ken
tti negali", k r e i p s i i m a n e . A inau, k a d m a n s
l a u k i a infarktas, k u r i s gal j a u ir prasidjo. Daktare, ir
dies s k a u s m a i k a n k i n a b e atvangos. A jau n e p a j g i u
taip t o l i a u g y v e n t i l " A, atidiai k l a u s y d a m a s i , j a m lei
d a u ilieti ird, isakyti visk, k a s j slg ir k a n k i n o .
O t o k i e m s konflikt prislgtiems m o n m s , k u r i e baimi
n a s i g r e s i a n i lig, prie p r a d e d a n t a u t o g e n i n treni
ruot, pirmiausia reikia lyg ir pasirengti, t. y. isakyti
gydytojui s a v o bdas. H e l m u t , kurio irdiai ir k r a u j o
t a k o s sistemai a t s i l i e p d a v o visi g y v e n i m o s u n k u m a i , bu
vo j a u daug k a r t n u o d u g n i a i ir visapusikai tyr gydy-

tojai. L a i m e i , arba, j o odiais, n e l a i m e i , k o l k a s n i e k o

n e p a v y k o rasti, j e i n e s k a i t y s i m e irdies n e u r o z s " . Bet
n u s i s k u n d i m a i n e s u m a j o , n o r s o r g a n i n i p a k i t i m ir
n e b u v o pastebta. Susijaudinus, susinervinus, be to, ir
nakt, r a m i a i m i e g a n t p r a s i d d a v o stiprs s k a u s m a i kai
r i o j o j e k r t i n s pusje, k u r i e p e r s i d u o d a v o k a i r ran
k odiu, b d i n g i angina pectoris s i m p t o m a i . T a d a j i s
igerdavo r a m i n a m j arba m i g d o m j vaist, apsivers
d a v o n u o k a i r i o j o ono, a n t k u r i o b u v o prats miegoti,
a n t d e i n i o j o ir p a s i s t e n g d a v o umigti. Bet p a s k u i vl
n u b u s d a v o , ir m i n t y s a p i e r e i k a l u s b e i darbus, k u r i u o s
r p j o ubaigti, v l j p r a d d a v o k a n k i n t i . R e i k j o ap
mstyti p o k a l b i u s su v e r s l o draugais, k u r i e retai k a d a
b a i g d a v o s i prie v i d u r n a k t . Be to, H e l m u t a s be galo
daug rk, nes, k a i p jis tvirtino, cigaret b u v o v i e n i n t e l
p r i e m o n n e r v a m s a p r a m i n t i i r susikaupti. J i s m gerti,
n e s m a n , j o g a l k o h o l i o btinai r e i k i a : prie valg nau
d i n g a igerti aperityvo, v a l g a n t v y n o , po to ampa
n o , o v a k a r e jis m g o ilenkti b o k a l k i t a l a u s " , aiku,
ne iaip sau, o tik i reikalo, ir itaip, be kitko, j i s vis
k a u p " j a u i r t a i p g e r o k a i p a d i d j u s savo svor}. J o pe
ius slg b e r e i k a l i n g i k i l o g r a m a i . P a j u d t i (anksiau j i s
sportavo) vis k e t i n d a v o a t o s t o g metu, o ias, r e i k a l spi
riamas, vis t r u m p i n d a v o ir t r u m p i n d a v o arba ivykda
vo atostogauti p e r n e l y g vlai. Atidiau p a v e l g u s jo
g y v e n i m o bd, p a s e k u s jo d i e n o s d a r b v i r t i n sd
j i m , rkym, k a l b j i m , diktavim, r e i k a l t v a r k y m
telefonu, j a u d i n i m s i , n e r v i n i m s i ir t. t., p a s i d a r ai
ku, j o g staigaus ir s k a u d a u s s m g i o irdies infarkto
p a v o j u s labai ir labai didelis. Tai, k a i p ir jis pats m a n ,
vien l a i k o klausimas, nors b u v o tik 42 m e t . T o k i o s
l e m t i e s b a i m b u v o g a l i m a iskaityti j o v e i d e : k l a i d i o
jantis, n e r a m u s vilgsnis, p r a k a i t a v i m a s susijaudinus.

J i ? s m u l k i a i p a p a s a k o j o , k o k i r a m i n a m j , tonizuoja
mj, v i r k i n i m skatinamj, s k a u s m m a i n a m j vai
st y r a s u k a u p s savo n a m vaistinlje. Ilgiau nei
laikysiu, tai aiku ir m a n p a i a m , sak jis ir, k i e k pa
svyravs, p r i d r , j o g i r e i m o j e n e v i s k a s t v a r k o j e .
Usiverts n e s i b a i g i a n i a i s reikalais, e i m a i geriausiu
atveju l a i k o galiu rasti v i e n savaitgaly. V a i k a i j a u m i e
ga, k a i grtu n a m u s , o ryt a v l tarnyboje. m o n a
pyksta, n e s u t i n k a bti v i e n n a m e i m i n i n k e , labai ne
p a t e n k i n t a . Ir a j s u p r a n t u . "
I l i e d a m a s savo skund, jis ir pats vis aikiau
m suprasti, k a i p n e t e i s i n g a i gyvena. Anksiau, bda
m a s n e y m u s firmos tarnautojas, n e t u r j o t v i s rpes
i, k u r i e d a b a r gul ant j o , firmos r e i k a l galiotinio,
pei. J t r a u k k a r j e r o s a m b i c i j linas i r v o s nepra
ud. T a i p j i s atsidr ties praraja, p a m a t , k a i p pavo
j i n g a i j o gyventa.
J i s taip pat t i n o j o a p i e rizikos faktorius, suke
lianius infarkt, j a u t n e s a i k i n g o r k y m o al ir p a v o
jus, k u r i e gresia dl d i d e l i o svorio, j u d j i m o stokos, dl
stresini situacij, p e r s i d i r b i m o ir p e r v a r g i m o , ir mat,
k a d stumia prat savo e i m y n i n g y v e n i m .
O d a b a r jis a t j o p a s gydytoj ne dl to, k a d pasi
matuot kraujospd, padaryt elektrokardiogram ar
d a r k a r t pasitikrint c h o l e s t e r i n o k i e k kraujyje. Visa
tai j i s gerai i n o j o . J i s a t j o i r n e dl to, k a d g a u t k o
k i n o r s y p a t i n g vaist. J a m r p j o pasiteirauti a p i e
a u t o g e n i n treniruot, nes pasiryo j o s imokti. Kai a
dar g y v e n a u ia ir js k a l b j o t e apie treniruot, m a n e tik
j u o k a s m i viso to, n e s tada p a m a n i a u : Kam ji m a n ? "
O d a b a r a u t o g e n i n treniruot H e l m u t u i pasidar gyvy
bikai reikalinga, ir paia plaiausia p r a s m e . N o r s b u v o
p a d i d j s H e l m u t o k r a u j o s p d i s ir ji slg p e r didelis

svoris, j o k i k i t ligos p o y m i , laimei, d a r n e b u v o , to

d l j a m p a s k y r i a u ilgalaikes atostogas sveikatai patai
syti", m o t y v u o d a m a tai profilaktiniu b t i n u m u , n e s vy
rik r e i k j o gelbti n u o r i m t o p a v o j a u s n u o gresian
io infarkto. Bkl, k u r i o j e j i s b u v o atsidrs, p a v a d i n a u
pervargimu n u o tampos". Dabar ms udavinys buvo
isivaduoti i ios krizs, savitaigos b d u rasti atspar
rimtyje ir neleisti, k a d p e r v e g e t a c i n n e r v sistem ir
d n e i g i a m a i v e i k t vairs dirgikliai.
Siuo a t v e j u r e i k j o p a v e i k t i d a u g e l srii, j a s suak
tyvinti. Paadinti s v e i k poir, kritikai pavelgti sa
v o g y v e n i m o b d i r d e r i n t i j s u s v e i k a t i n g u m o reika
lavimais. T a i b u v o pirmasis udavinys, kur t u r j o m e i
sprsti, p a s i r e m d a m i a u t o g e n i n e t r e n i r u o t e .
Visos mintys, kurios, d i d j a n t s m o n i n g a m poiriui
savo sveikat, r e i k a l a v o imtis ryting p r i e m o n i , nu
k r y p o k o n c e n t r u o t s a v i t a i g r a m y b s b s e n a i pasiek
ti. I p r a d i H e l m u t u i seksi sunkiai, n e s j i s m a n , j o g
ramyb ivesianti j i p r o t o " . T a i a u p o k e l i treniruo
ts d i e n H e l m u t a s i m o k o pasinerti r a m y b s bseno
j e " ir itaip atsiriboti n u o j v a r g i n a n i vyki ir prisi
minim.
Viskas p a m a u , rimties b s e n o j e a m i n t y s e kar
t o j u s a k i n " , p a s a k H e i m u t a s , ir j a m greitai p a v y k o
i
tikrj
atsijungti".
P a s k u i j i s p r a d j o mokytis p r a t i m : a t p a l a i d u o t i rau
m e n i s ir kraujagysles. Keista, bet j i s i m o k o j d a u g
greiiau, n e g u a tikjausi. J i s b u v o t a i p isisms, k a d
d a b a r atsiradusi p a u z ir g a l i m y b atsipalaiduoti b u v o
tai, k o j a m labiausiai r e i k j o . P a p r a s i a u s i a i j i s pasvars
ts n u t a r paskirti t laik, k a d isisukt i n e a b e j o t i n a i
j a m gresianios ligos, ir s m o n i n g a i mgavosi, k a d gali
sau p a d t i " .

Pai p a s k u t i n a k i m i r k a vis d l t o susigrie

biau, p a s a k j i s , i r d a b a r esu visai kitas m o g u s . "
inoma, a t o s t o g a u d a m i visa tai gali pasakyti daugelis;
svarbiausia, k a d pagalba, k u r i ierzintam, p e r v a r g u s i a m
m s laik m o g u i gali suteikti a u t o g e n i n treniruot,
b t n e a t s k i r i a m a k a s d i e n i o g y v e n i m o dalis, protis.
H e l m u t a s taip ir p a d a r .
A visikai amus! Mano raumenys sugleb! A at
sipalaidavs, sunkus ir iltas!
Persijungti ir p a n a u d o t i k o n c e n t r u o t savitaig sek
si i karto. Visa, k a s j a m k l n e r i m , k a s j slg, dau
giau n e v a r g i n o . D a b a r j i s b u v o p a s i r e n g s p r a d t i tre
ij a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s irdies pratim.
Mano irdis plaka visikai ramiai ir ritmingai!
K a d a n g i H e l m u t u i , kuris j a u p i r m o j o p r a t i m o metu
p a j u t o r a m i n a n t p o v e i k savo irdiai, svarbiausia b u v o
j o specifin reakcija, a j a m i a n k s t o p a p a s a k o j a u apie
irdies darb.
N e p a p r a s t a i svarbu, k a d m o g u s n u s i m a n y t apie sa
v o k n o o r g a n funkcijas, k a d jis, k i t a i p sakant, akty
viai d a l y v a u t j darbe.
Kodl viskas, kas bevykt, taip p a v e i k i a m a n o ir
d? Ir ar tikrai a u t o g e n i n t r e n i r u o t gali turti toki
tak irdiai ir k r a u j o a p y t a k a i ? " T a i klausimai, n u o l a t
u d u o d a m i gydytojui. I statistikos d u o m e n matyti, j o g
vegetaciniai irdies ir k r a u j a g y s l i s u t r i k i m a i " yra la
biausiai paplitusios ligos.
P r a d e d a m e jausti ird, n u s i g a n d u s j i i m a s m a r k i a i
plakti, dl irdies k r a u j o t a k o s s u t r i k i m p r a d e d a skaud
ti k a i r j e k r t i n s pusje, k a i r j e rankoje, o prieastis
kraujagysli irdies
koronarini kraujo ind spazmas
ir d l to atsirads d e g u o n i e s t r k u m a s b e i susikaupusios
3fl

lakins m e d i a g o s , pvz., p i e n o rgtis ir p i r o v y n u o g i n

rgtis. Ir visai nesvarbu, k u r i i i a n d i e n vis d a r tebeg i n y t i n t e o r i j apie funkcin a n g i n a p e c t o r i s " paga
liau pasirodys esanti teisinga: irdies n e p a k a n k a m u m o
s i m p t o m a i ligoniui a t r o d o pavojingi, ir jis nusigsta. Tai
gi m e s t u r i m e diaugtis, k a d yra p e r s p j i m o sistema
irdis". Praktikai tai atrodo, pavyzdiui, t a i p : m o g u s
nervinasi, j a u d i n a s i , n e s jis, k a i p ir H e l m u t a s , apsikro
vs darbais. M i n t i s gena m i n t i r n i e k a i p n e l e i d i a j a m
n u r i m t i . Darosi s u n k u umigti, n a k t m o g u s danai nu
b u n d a . V i e n d i e n j a m iek tiek suskausta ird, j i s pa
j u n t a j esant k a i r j e k r t i n s p u s j e . A n k s i a u jis n e t
ir n e i n o j o , j o g irdis y r a k a i p tik toje vietoje. J a m din
gteljo m i n t i s : Ar tik tai n e b u s irdis?" Ant k a i r i o j o o
n o j a m j a u n e p a v y k s t a umigti, ivis darosi n e m a l o n u
gulti ant to ono, n e s tarytum k a k a s t r u k d o . Vis da
n i a u ir d a n i a u r a n k a n e s m o n i n g a i p r a d e d a liesti kairi
j k r t i n s pus, siektelja p o paastimi. Portfel m o g u s
i kairs d a b a r d a n i a u s i a i p e r i m a dein, darosi n e r v i n
gas, d l k i e k v i e n o m e n k n i e k i o k e l i a triukm, sau ir ki
t i e m s darosi nata. A t g a i v o s m i n u t , s u m s r a n k o m i s
galv, susimsts klausia savs k a s su m a n i m i darosi,
ir vis d a n i a u ir d a n i a u i m a jausti s a v o ird. A k t y v
t i k s l i n g u m j o g y v e n i m e p a k e i i a aktyvus n e r v i n i m a s i s .
N a m u o s e m o n a neatpasta vyro, v a i k a i tvo. J i s persi
dirbs, iseks, dirglus. m o n a j a m pataria n u e i t i pas gy
dytoj. Vyras grta n a m o p a l e n g v j u s i a i r d i m i t a i
es tik n e r v a i . J i s tik tursis m a i a u dirbti: t a i p p a s a k s
gydytojas. N e r i m a s k i e k atslgsta, ir g y v e n i m a s v l e i n a
s e n a v a g a : v l skubama, n e r v i n a m a s i , v l k a u p i a s i nei
sprstos p r o b l e m o s . J a u k a r t atsiradusi b a i m p a m i r
tama, t a i a u n e visikai, j i t y k o pasislpusi k a k u r giliai,
k o l v i e n b e m i e g nakt, irk, ir ilenda. P a s k u i atei39

na ir toji d i e n a : inai, N. infarktas. O kas g a l j o p a m a n y

ti: v i s a d a b u v o toks j a u n a t v i k a s , s p o r t i k a s " , pasako
ja k a i m y n a i . Tai, ko n e s i t i k j o artimieji ir ko b i j o j o pa
cientas, atsitinka staiga, tiesa, d a b a r j a u ne taip netik
tai ir ne v i s a d a tragikai, k a i p b d a v o anksiau, t a i a u
prislegia visus. Kai j a u inai, k u o v l i a u gali baigtis vege
t a c i n i a i irdies ir k r a u j a g y s l i s u t r i k i m a i ir k reikia, k a i
n o r a s ir galios gyventi yra riboti, k a i reikia atsisakyti
g y v e n i m o diaugsm, a u t o g e n i n treniruot su savo spe
cifinmis p o v e i k i o irdiai g a l i m y b m i s ir su tuo susiju
sia n a u d a t a m p a p a g a l b o s rankiu, kur k i e k v i e n a s gali
ir turt p a n a u d o t i p a g a l savo i n d i v i d u a l i u s p o r e i k i u s .
H e l m u t a s i m o k o a u t o g e n i n s treniruots irdies"
p r a t i m u neleisti stresams v e i k t i j o s n e i g i a m a i ir g e r i a u
a p r p i n t i m i o k a r d k r a u j u . Aiku, k a r t u reikjo- paa
linti ir kitus rizikos faktorius, t- y. mesti rkius, atsisaky
ti n e s a i k i n g o s mitybos ir kt.
K a l b a n t k o n k r e i a i a p i e ird, p a v e i k t i j savitaiga
a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u p a v y k s t a ne i karto, o ke
liomis p a k o p o m i s . P i r m i a u s i a k o n c e n t r u o t a savitaiga pa
s i e k i a m a r a m y b s b s e n a is p r a t i m vadas p a a l i n a
b e n d r tamp.
Ramybe, sunkumu, iluma ia i v i d a u s kylania
savitaigos jga, p a d e d a n t v a i z d i n i a m s , r a m i a i ikvpda
mi ir k v p d a m i , p r a d e d a m e v e i k t i ird. Pulso, r o d a n i o
irdies darb, j o k i u b d u n e g a l i m a versti p l a k t i greiiau
arba liau, reikia v i e n tik n o r m a l i z u o t i irdies p l a k i m ,
p a v e i k t i p e r v e g e t a c i n n e r v sistem n e t e i s i n g a i val
d o m ird.
M a n o irdis plaka ramiai ir ritmingai is p r a t i m a s
v e i k i a n a t r a l i a s j o s a d a p t a c i n e s jgas. m o g u s veikia
savo irdies b a i m , pajunta, k a d ir p a t s gali t nuveik

ti savo labui. P r a t i m m i n t y s e g a l i m a atlikti e m i a u nu

rodytu bdu.
Visiems aiku, j o g d v a s i n i a i s u k r t i m a i gali daryti
takos irdies veiklai. Bet k o k s igstis ir irdis pagy
v i n a savo veikl. I sielvarto, k a i p s a k o m a , irdis nusto
ja plakusi. Dabar j a u inoma, j o g v a d i n a m a s i s irdies
veiklos automatizmas" t a m t i k r o m i s
slygomis
paklsta
valiai", t a i a u ne p a n o r j u s " , o p a d e d a n t savitaigos
vaizdiniams.
A atsigulu apraytoje padtyje, tiktai dein r a n k
u d e d u ant irdies. K a d a n g i r a n k a p a s i d a r o s u n k i ir sle
gia arba gali nuslinkti, po a l k n e p a d e d a m e p a g a l v l
arba s u l e n k t a n t k l o d , k a d r a n k a gult horizontaliai.
prasta seka a t l i e k a m e r a m y b s savitaig, s u n k u m o
ir ilumos p r a t i m u s , o po to s i v a i z d u o j a m e s a v o ird.
Visi ino, j o g tai yra siurblys, v a r i n j a s po k n krauj.
N o r s k a r t u p u l s u o j a ir visos arterijos, t a i a u didiausi
d a r b turi atlikti is s t e b u k l i n g a s r a u m u o . A r t e r i j o m i s
irdis i v a r i n j a d e g u o n i e s prisotint k r a u j iki smul
k i a u s i gysleli kapiliar. P a s k u i anglies d i o k s i d o (an
gliargts) p r i s i k a u p s k r a u j a s v e n o m i s grta atgal
ird, i kur turi bti p e r v a r o m a s p e r plauius. T e n j i s
atiduoda angliargt ir v l prisisotina d e g u o n i e s . Ka
dangi mes vliau norsime nukreipti krauj nesveikus
k n o organus, tad vis i n a u j o ir i n a u j o sivaizduosime
i j o apytak.
irdis yra m s k n o stebuklas. M e s d k i n g i j a i u
n e p a v a r g s t a m darb. Kaip ramiai ir stipriai ji plaka! si
v a i z d u o j a m e ird k a i p siurbl. M i n t y s e m a t o m e plastin
j o s p a v i d a l . M a t o m e , k a i p ji dirba ir v a r o k r a u j de
in, p a s k u i k a i r rank, o po to dein, v l i a u kai
r koj. s i v a i z d u o j a m e tai ir s a k o m e sau, k a d m s ir
dis yra sveika.

M e s siklausome j o s p l a k i m , k u r j a u i a m e dei
ne ranka. P a s k u i g a l i m a imokti r e g u l i u o t i irdies plaki
m. T a m n a u d o j a m e savitaigos formul: Mano irdis
plaka ramiai ir ritmingai". M e s v a l d o m e savo ird (r.
paVi

43

p.).

K a i inai, j o g Indijoje yra moni, k u r i e priveria

savo ird n e p l a k t i 12 m i n u t e s , p r a d e d i iek tiek nusi
v o k t i a p i e m u m y s e slypinias savireguliacijos j g a s b e i
galimybes ir imi stebtis, k a d a u t o g e n i n s treniruots
m e t o d a s yra d a r taip retai t e n a u d o j a m a s .
Kai gerai supranti, k a s yra irdis, imanai apie j o s
d a r b ir s u v o k i jos gali, gali dar p a p i l d o m a i p a s i n a u d o t i
j o s p a g a l b a . P r a t i m o formul: irdis plaka ramiai ir rit
mingai" g e r e s n e i k r a u j o a p y t a k a i suadinti g a l i m a papil
dyti, p a v y z d i u i : Mano irdis plaka ramiai ir ritmingai,
stipriai ir vienodai". V i e n a g r u p i n s t r e n i r u o t s d a l y v
itaip p a s i e k p u i k i rezultat. savo ird ji k r e i p d a v o
si dar ir i n d i v i d u a l i a i : Klausyk, irdie, dirbk g e r a i " .
Liaudies u n i v e r s i t e t o grupje ji p a s k u i teig, j o g po to,
k a i i m o k o a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s pratim, n e j a u i a jo
k i irdies d a r b o sutrikim. T a i p galima sumainti dl
a p l i n k o s p o v e i k i o a t s i r a n d a n i a s n e i g i a m a s reakcijas,
k u r i o s v e i k i a ird ir kraujagysles. Be to, a u t o g e n i n e tre
n i r u o t e itaip t e i g i a m a i g a l i m a veikti ir irdies ligas, tik
tai tokiu a t v e j u p r a t i m u s r e i k i a daryti n u o l a t i n j e gydy
tojo prieiroje.
J e i tik yra galimyb, a u t o g e n i n s treniruots t u r t
p a m o k y t i ir j a i v a d o v a u t i gydytojas, k a i p tai yra prak
tikai d a r o m a g r u p i n i t r e n i r u o i m e t u liaudies univer
sitetuose arba V o k i e i s v e i k a t o s a p s a u g o s draugijos or
g a n i z u o j a m u o s e u s i m i m u o s e . T e n j dalyviai gali t

suinoti ir a p i e irdies, k r a u j o a p y t a k o s bei k r a u j o spau

d i m o funkcijas.
H e l m u t a s d a b a r j a u m o k j o skirti, k a s esminga, n u o
to, k a s tra m e n k n i e k i a i : i s i v a d a v o n u o b t i n y b s gy
venti, k a d g y v e n t u m " . T i k s l i n g a s n u s i t e i k i m a s k a r t u su
l a k i a v a i z d u o t e j a m p a d j o laikytis t o k i o s pozicijos gy
v e n i m e , k u r i leido p a i a m sprsti ikylanius udavinius.
A j a u n e s i d u o d u v e i k i a m a s a p l i n k y b i , p a s a k j i s ,
a pats j a s v a l d a u . " atvej, k u r i s k a r t o j a s i imtais pa
n a i variant, a p a m i a u i s a v o praktikos, k a d paro
dyiau, k i e k daug y r a galimybi, k u r i o m i s n a u d o d a m i e s i
m e s g a l i m e p a d t i sau.

KVPAVIMO

PRATIMAS

Visus a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p r a t i m u s a p i m a kv
p a v i m o pratimas, k u r ia specialiai p a t e i k i a m e ketvir
tuoju i eils.
J a u pats pirmasis k v p a v i m o savitaigos k r e i p i n y s
r a m i a i ikvpti pabria ramyb, y r a tarsi vadas j.
R a m i a i k v p u o t i , r a m i a i kalbti, bti s u s i k a u p u s j a u
gana ikalbinga m i n i seka. mogui, k u r i s i b a i m s
nioktuoja", reikia p a b a n d y t i p a d t i k v p u o t i ltai ir
ritmingai, taip j n u r a m i n t i ir iblakyti t o k i u a t v e j u da
niausiai m a u d i a n i b a i m .
Kvpavimas
visikai
ramus" t o k i a
yra
savitaigos
formul k v p a v i m u i . m o g u s turi s m o n i n g a i suvokti sa
v o k v p a v i m , k v p a v i m o ritm, turi pajusti k v p a v i m o
p o v e i k . J i s turi m o k t i k v p u o t i a u t o m a t i k a i , turi pa
justi, k a d jis l e n g v a i k v p u o j a .

s i v a i z d u o d a m a s k v p a v i m o ritm, pavyzdiui, ban

g u o j a n t j a v lauk, v j y j e s i b u o j a n i a s m e d i vir
n e s ar k r a n t b e s i p l a k a n i a s j r o s bangas, p r a t i m da
rantis m o g u s v i d u j a i s u s i k a u p i a giliai k v p u o t i . K o n
centruota
savitaiga kvpavimas
visikai
ramus j a m
sukelia begalybs pojt. T u o m e t u p r a t i m a i s usiiminj a n i o j o a" k u k l i a i p a s i t r a u k i a al ir uleidia v i e t
visa a p i m a n i a m s a v i r e g u l i a v i m o p r i n c i p u i .
K a d s u v o k t u m e , k a s yra k v p a v i m a s , t u r i m e t i
n o t i a p i e j o fiziologinius b e i fizinius procesus. k v p d a m i
m e s t r a u k i a m e su o r u d e g u o n i e s s a v o plauius, o ik
v p d a m i a t i d u o d a m e anglies dioksid. D e g u o n i e s prisiso
tins k r a u j a s p e r j p e r d u o d a n i arterij sistem pasklin
d a p o vis k n , p a s i e k d a m a s k i e k v i e n j o lstel. P o
p a s i k e i t i m o dujomis, t. y. po iorinio k v p a v i m o proce
so, vyksta vidinis k v p a v i m o p r o c e s a s d e g u o n i e s ati
d a v i m a s lstelms ir t u o p a i u CO2 p e r m i m a s i lste
li. T a d a k r a u j a s v e n sistema grta atgal plauius, ir
visas procesas p r a s i d e d a i n a u j o .
K v p a v i m e aktyviai d a l y v a u j a d a u g y b
raumen.
Didiausias i j yra k v p a v i m o r a u m u o - diafragma,
k u r i kvepiant n u s i l e i d i a emyn, o ikvepiant p a k y l a
auktyn. T o d l p i l v a s kvepiant isipuia, o ikvepiant
dumba.
Labai svarbu, k a d ie k v p a v i m o procesai b t sup
r a n t a m i k a i p n e d a l o m a visuma, k a d mogus pasijust
tapatus su s a v o k v p a v i m u ir savo k v p a v i m e , tuo pe
riodiku a u k t y n e m y n , tuo r a m i a i kylaniu ir vl
n u s l g s t a n i u v i l n i j i m u . M e s k a l b a m e pagal k v p a v i m o
b a n g a s ! M s k a l b a s k l a n d i ir s k a m b i p e r d u o d a m a ,
isakoma, formuluojama. K v p u o j a m e laisvai, k a l b a m e
l a i s v a i , e s a m e laisvi i savyb g a l i m e gyti ir ilavin
ti p a d e d a n t a u t o g e n i n e i treniruotei.

K l a u s a s sirgo v e g e t a c i n i o p o b d i o a s t m a b r o n c h i a le. Susijaudins, ypa tada, k a i isigsdavo, jis k e n t dl

b r o n c h spazm. Tai p r a s i d j o , k a i K l a u s a s m lankyti
m o k y k l , o v l i a u jis j a u t s i vis blogiau. Alergijos k o
k i o m s n o r s m e d i a g o m s nustatyti n e p a v y k o . Atostogos
p r i e j r o s a r k a l n oras m e n k a i k t e p a d d a v o . Tai bu
v o b a i m , ugniauianti j o bronchus, n e l e i d i a n t i j a m
laisvai galvoti ir veikti. K u o d i d e s n b d a v o b a i m , tuo
s u n k i a u j a m darsi k v p u o t i , ir j a u i toli girddavosi,
k a i p jis vokia ir vilpia. M o k s i jis vis prasiau. Ber
n i u k a s , k u r i a m j a u j o tryliktieji metai, dl t o labai
k e n t j o . T o d l p r a d j o lankyti a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s
g r u p i n i u s p r a t i m u s v a i k a m s , o p a s k u i d a l y v a v o ir j u d
j i m o pratybose, t a p y b o s bei p i e i m o p a m o k o s e , a i d i m u o
se. T a i a u j a m n e s i s e k atsiriboti bei p a n a u d o t i k o n c e n t
ruot savitaig k a i p kitiems. Visur jis b u v o paskutinis,
i r a p a b a n d i a u t o k i j o b k l veikti h i p n o z e . Berniu
k a s l a b a i patikliai l e i d o s i gydomas, p e r j o atsipalaida
v i m o bsen, k u r i o s m u m s r e i k j o , ir a j a m d a v i a u la
bai tiksliai suformuluot u d a v i n : k v p u o t i laisvai ir
r a m i a i . Vaikas, iki tol n e r a m u s , k v p a v s tankiai, trk i o j a m a i , su p a m l y n a v u s i o m i s l p o m i s , m kvpti ir
i k v p t i r a m i a i ir ritmingai, visikai atsipalaidavs, ne
suvarytas. M o t i n a , p a m a i u s i d a b a r vaik, tiesiog nega
ljo p a t i k t i s a v o akimis. S u n k u apsakyti j o s laim, kai,
kelis k a r t u s p a d i r b j u s individualiai, b e r n i u k b r o n c h
spazmai vis m a i a u k a n k i n o . N a u d o d a m a s i s a u t o g e n i n e
t r e n i r u o t e ir, inoma, specialiais k v p a v i m o pratimais,
K l a u s a s po ei savaii b u v o p a e n g s taip toli, k a d
j a u g a l j o apsisaugoti n u o s a v o p r i e p u o l i o " . A n k s i a u
j t u t u o j a u a p i m d a v o b a i m , k a d pritrks kvapo, o tai
k a i p tik ir s u k e l d a v o arba s u s t i p r i n d a v o priepuol. Da
bar K l a u s a s n u r i m s t a ir tada susikaupia k v p u o t i . J i s

visas a t s i d u o d a k v p a v i m u i ir jo ritmui. K l a u s a s i m o k o
pasijusti savimi, atsipalaiduoti. J i s n a u d o j a a u t o t r e n i r u o t m a i a u s i a i tris kartus per d i e n , o j e i reikia, tai, ino
ma, ir d a n i a u . J o s n a u d a ypa akivaizdi, k a i stebi ber
n i u k , k u r i s s u s i k a u p s a t l i e k a s a v o uduot. Dabar a
j a u ir pats t galiu, d a k t a r e , p a s a k jis, tiesiog spin
d d a m a s i d i a u g s m o . A pats matau, k a i p m a l o n i a i
m a n e v e i k i a ramyb, m a n n e r e i k i a laukti i r b a i m i n t i s . "
A u t o g e n i n e t r e n i r u o t e K l a u s u i b u v o suteikta iokia tokia
atspirtis, k u r i o s r e i k m b e r n i u k a s p u i k i a i s u v o k ir pa
juto.
D a r m a l o n e s n i s ir svarbesnis K l a u s u i b u v o kitas jo
l a i m j i m a s gytas g e b j i m a s laisvai" kalbti. J i s , atli
k s p r a t i m u s , p a p i l d o m a i t u r d a v o p a d a i n u o t i ir aktyviai
k v p u o t i vairiais b d a i s : atodsio, irkluotojo, mosto, ra
mybs kvpavimu.
K v p a v i m o p r a t i m reikia daryti p a d e d a n t vairiems
vaizdiams.
A t s i d s d a m a s a isivaduoju n u o s a v o natos, ran
k o m i s n u m e t u j alin (atodsio k v p a v i m a s ) .
tojo

A t r a u k i u } save i r k l galus lr a t m e t u Juos (Irkluo

kvpavimas).

A imetu abi r a n k a s n u o k r t i n s alis ir, r a n k o m s

ratu k r i n t a n t emyn, ikvepiu o r (mosto k v p a v i m a s ) .
A usimerkiu, udedu d e i n r a n k ant savs, kai
r u n u g a r o s , r a m i a i kvepiu ir ikvepiu, save ir i
savs (ramybs k v p a v i m a s ) .
Klausas b u v o uolus, imlus ir visikai p a s i k l i o v gy
dytoju bei pasitikjo savimi. Dabar, po v i e n e r i met, jis

n e t n e p r i s i m e n a savo astmos, elgiasi laisvai ir pasitik

d a m a s , yra p a k a n k a m a i savarankikas, o k a d a n g i jo dau
g i a u j a u n e v a r g i n a b e r e i k a l i n g a s varymasis, m o k y k l o j e
vis l a i k m o k o s i v i e n o d a i gerai. ios astmos a t s i r a d i m o
prieastis, k u r i btinai r e i k j o isiaikinti, tikriausiai bu
vo, be visa kito, atsitikimas, susijs su m o k y k l a . A p i e tai
b e r n i u k a s p a p a s a k o j o p o treio h i p n o z s seanso. J i s b u v o
m a o gio, trapus, k i e k kitoks", n e g u visi kiti. Pirmai
siais m o k s l o metais j, grtant i m o k y k l o s , k a r t iau
riai sumu, i jo a t m paveiksllius ir kitus j a m bran
gius n i e k n i e k i u s . Kad n e a p s i j u o k t ir n e n u s i e n g t tai
syklei, jog vyrai n e v e r k i a " , jis n i e k a m n e p a p a s a k o j o
a p i e savo n u o s k a u d . M o t i n a tik pastebjo, k a d jis staiga
n e t e k o n o r o lankyti m o k y k l . Kodl? J a i t a i p i r l i k o
neaiku.
A n k s i a u giliai savyje ugniauta ir iki iol slpta
n u o s k a u d a ikilo aiktn k a i p s p j a m a n e g a l a v i m o prie
astis. P a g a l i a u v i s k n u o d u g n i a i isiaikinus, b u v o pada
ryta gera pradia, leidusi isivaduoti n u o to sloguio, at
sipalaiduoti, o a u t o g e n i n treniruot t a m b u v o pats ge
riausias bdas.
O . sirgo b r o n c h i n e astma. J o s prieastis b u v o neaiki.
N v i e n a s gydytojas, n j i pati n e g a l j o pasakyti, k a i p
ji susirgo. Susirgo, ir tiek, n i e k u r nedingsi, t e k o su t u o
susitaikyti. N e p a d j o nei vaistai, nei k l i m a t o pakeiti
m a s n i e k a s . Ypa stebino, kad astmos p r i e p u o l i a i pra
s i d d a v o be j o k i o s aikios prieasties. Pasitaikydavo, k a d
j ilgiau ar t r u m p i a u visai n e b d a v o , ir n e p r i k l a u s o m a i n u o
o r o ar j o s m e n s t r u a c i n i o ciklo. V a i k a i teik jai diaugs
m, eima, n o r s jos vyras pilotas ir retai b d a v o n a m u o
se, b u v o d a r n i ir laiminga. Geriausiai ji j a u s d a v o s i , t a i
ji p a s t e b j o pati,-kai vyras b d a v o n a m u o s e . Siam net-

g i n e t e k o n k a r t o p a m a t y t i s u n k i j o s astmos p r i e p u o
li. V i e n d i e n ji liaudies universitete p e r s k a i t skelbi
m apie a u t o g e n i n treniruot i r p a m a n : O gal m a n o
astma yra n e r v i n i o p o b d i o ? " S u i n o j o a p i e a u t o g e n i n s
treniruots svarb. P a s k u i ji savo laike m a n ra:
V a k a r v a k a r e J s k a l b j o t e apie b a i m , i r m a n pa
aikjo, k a d a taip pat bijau! Ir d a u g labiau, n e g u p a t i
m a n i a u . T i k t a i a j stengiuosi ugniauti, k a i p k a d J s
aikinate. Ar gali bti, k a d m a n i b a i m s dl vyro, esan
io o r e " , gyvybs k i l t astmos priepuolis? K a t u r i a u
daryti, n u o k o p r a d t i ? "
Priartti prie m s tikslo, t. y. isiaikinti astmos
p r i e p u o l i atsiradimo prieastis, p a d j o isamus p o k a l b i s .
P r i e p u o l i pradia, vidinis poiris v y r o specialyb ir
pagaliau, k a i p aikiai p a v y k o nustatyti, giliai p a s m o n
je slypinti ir iki iol s m o n i n g a i n e s u v o k t a b a i m , k a i j i s
skrisdavo n a m u s . A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p r a t y b o s e
j i pastebjo, k a d astmos p r i e p u o l i a i p r a s i d d a v o k a i p tik
tada, k a i ji l a u k d a v o grtanio vyro, ir k a d j i e staiga i
n y k d a v o , vos tik jis i a e r o u o s t o p a s k a m b i n d a v o , j o g gr
ta j n a m u s .
P a s i r m u s iais faktais, a u t o g e n i n e treniruote b u v o
g a l i m a tvirtinti a t i t i n k a m a i ir tikslingai a k c e n t u o t a s bei
i n d i v i d u a l i z u o t a s savitaigos formules. O. savo astm vei
k p e r pus m e t .
Kvpavimas
visikai
ramus kvpuoti
lengva."
Sis
pratimas, k a i p j i pasak, a p i m d a v o j vis. J i diaugsi,
ir b u v o rami dl ateities, nes n u g a l j o savo v i d i n neri
m ir b a i m . P r a t i m u s d a r tris kartus per d i e n ir g a l j o
suimti s a v e r a n k a s .
Ramyb
Sunkumas
iluma
i. G, Eberleio

M a n o irdis p l a k a r a m i a i ir r i t m i n g a i
K v p a v i m a s visikai r a m u s k v p u o t i lengva.
Visa tai m e s j a u g a l i m e padaryti. Tas, k u r i a m pavy
ko umegzti v i d i n ry su p a i u savimi, kuris specia
liuose kursuose, v a k a r u o s e arba s a v a r a n k i k a i d a r o spe
cialius p r a t i m u s , v a d o v a u j a m a s gydytojo, k a s d i e n ir pas
toviai, t u r t sugebti persijungti, k a i p ia r e i k a l a u j a m a ,
savaime, be joki pastang.

SAULS

REZGINIO

PRATIMAS

S a u l s rezginys k a s tai yra?- Tai y r a v e g e t a c i n s

n e r v sistemos dalis, kuri dl s a v o v i d i n i o n e r v skaidu
l s u s i p y n i m o vadinasi ,,plexus solaris" sauls rezgi
nys. J i s v e i k i a visus p i l v o e r t m j e esanius o r g a n u s :
skrand, arnyn, k e p e n i s su tulies psle, v i d a u s sekre
cijos liaukas, taigi, ir kas, lytines liaukas, odiu, visus
o r g a n u s ir o r g a n sistemas, kurios yra emiau diafragmos.
P a d k i m e r a n k ant v i r u t i n s p i l v o dalies tarp krtin
k a u l i o ir b a m b u t s : tai ir bus toji sritis".
Mano
sauls
rezginyje
kaupiasi
maloni
iluma."iuo a u t o g e n i n s treniruots p e n k t u o j u p r a t i m u g a l i m a
sureguliuoti d a u g e l i o o r g a n veiklos pusiausvyr. ia la
bai p a d e d a , pavyzdiui, t o k i e vaizdiai: tarytum sdi il
toje v o n i o j e , esi usidjs ilt k o m p r e s ant k n o arba
saul ildo tavo kn. Labai greitai p a j u n t a m e , k a i p vi
s k n a p i m a j a u k i iluma.
is p r a t i m a s i p i r m o vilgsnio a t r o d o s u n k o
kas, bet j daryti i m o k s t a m a greitai, kai tik j a m pas-

d u o d a m a . Tik reikia n e p a m i r t i , k a d p o v e i k i s o r g a n a m s ,
t. y. p e r s i j u n g i m a s , yra labai didelis, todl btina inoti,
k o k i a yra sveikatos bkl. P r a t i m Sauls rezginyje
kaupiasi maloni iluma" d a r a n t i s ligonis p a g y v i n a k r a u j o
a p y t a k p i l v o ertmje, o tvirtins a t i t i n k a m a i sudarytas
tikslingas savitaigos formules, p a g e r i n a ir atskir o r g a n
k r a u j o apytak. J i s yra iltas, suglebs, atsipalaidavs, j o
k r a u j o a p y t a k a gera i b s e n mogus susikuria kon
c e n t r u o t a savitaiga.
T a i g i k r a u j a s yra s i u n i a m a s ten, kur jo reikia: i
taip yra v e i k i a m a m e d i a g apykaita, k u r i yra intensy
viausia n a k t . O m e d i a g a p y k a i t a savo v e i k l a i impul
sus gauna i k l a j o j a n i o j o n e r v o . T u o m o m e n t u , pavyz
diui, p r i s t a b d o m a irdies veikla. J e i p r a t i m d a r a n i o
a s m e n s k r a u j o s p a u d i m a s emas, gali net atsitikti, k a d
jis, s u s t i p r i n d a m a s k r a u j o p r i p l d i m p i l v o ertm, su
kels k r a u j o t a k o s n e p a k a n k a m u m arba esant n e p a l a n
k i o m s a p l i n k y b m s net ir k o l a p s .
odiu, p e n k t u o j u p r a t i m u Mano sauls rezginyje
kaupiasi maloni iluma" a galiu suvelninti streso povei
k, pagerinti k r a u j o apytak, p a d t i atsipalaiduoti, regu
liuoti bei r a m i n t i s a v o k n o o r g a n darb.
M i u l e r , 43 m e t moter, itikdavo atrs tulies ps
ls p r i e p u o l i a i , kai tik ji s u s i j a u d i n d a v o . P a g r i n d i n prie
a s t i s nesutarimai e i m o j e " , O t n e s u t a r i m ir-nesu
tarimais n e p a v a d i n s i , n e s i tikrj viskas sukosi apie
anyt. M i u l e r b u v o ne visai tolerantika, o anyta per
d a u g valdinga, todl jos danai taip susikirsdavo, k a d net
kibirktys p a i r d a v o " . Vyras atsidr tarp d v i e j ugni.
Tarpusavyje m u d u k u o puikiausiai s u t a r i a m e , guodsi
j i . Bet kai tik susinervinu, m a n tuoj p r a s i d e d a tulies
psls p r i e p u o l i a i . M a n o g y d y t o j a s tvirtina, jog a k m e n

tulyje n r a , o s k a u s m a i e s v e g e t a c i n i o p o b d i o . G a l
m a n p a d t a u t o g e n i n t r e n i r u o t ? " M i u l e r p r a d j o lan
kyti l i a u d i e s u n i v e r s i t e t o v a k a r i n g r u p ir, valdiu
si a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s pagrindus, i n d i v i d u a l i a i m
n a u d o t i s savitaiga, n o r d a m a p a v e i k t i k e p e n i s ir tulies
psl.
V i e n ryt atsitiko tai k a s . dkusi a ivaiavau
i n a m i r j a u a u t o m o b i l y j e pajutau, k a d m a n vl k a k a s
d a r o s i , p a s a k o j o j i . T a d a a p a s u k a u alikel, susto
j a u ir, t u t u o j a u p e r j u s i r a m y b s bsen, susikoncent
r a v a u tai, k a s vyksta v i r u t i n j e m a n o p i l v o e r t m s da
lyje: m a n o s a u l s rezginyje k a u p i a s i m a l o n i iluma, tul
ies psl a t p a l a i d u o t a , glebi, ilta. Ir tiesiog n e t paiai
sunku patikti: skausmas net neprasidjo."
N u o t a d a M i u l e r n i e k a d a d a u g i a u n e k a n k i n o skaus
m i n g i tulies p s l s p r i e p u o l i a i . Bet net ne tai svarbiau
sia. G y v e n i m e pritaikiusi a u t o g e n i n t r e n i r u o t (po pus
m e i o M i u l e r m o k j o visus p r a t i m u s ) , j i apskritai galjo
susidaryti b l a i v e s n poir vairiais k l a u s i m a i s . P a s i d a r
t o l e r a n t i k e s n , p r a d j o suprasti savo a n y t ir v y r ir su
geram diplomatui bdingu tikslingumu susikr visiems
trims p r i i m t i n a s n o r m a l i a s k a s d i e n s bties slygas. Any
ta p e r s i k l virutinio a u k t o patalpas, k u r a n k s i a u bu
v o M i u l e r d a r b o k a m b a r y s . D a b a r j i uleido j v y r o m o
tinai, k u r i b u v o u tai labai d k i n g a . Paskui, visi pasita
r, aikiai n u s t a t b e n d r o g y v e n i m o tvark, isiaikino,
kas k u r i a m n e p a t i n k a , i r m a l o n i a i " sutiko v i e n a s k i t a m
n e t r u k d y t i . Dabar m e s visi d a u g l i n k s m e s n i ir laimin
gesni", pareik Miuler.
T a i p , k a i p M i u l e r i m o k o paveikti kepen-tulies
o r g a n grup, be to, k a r t u ir geriau susivokti p a i n i o s e

g y v e n i m o situacijose, ir H e i n c u i H. a u t o g e n i n t r e n i r u o t
p a d j o d a u g k padaryti.
H e i n c a s H., v l i a u ijs v i s a u t o g e n i n s treniruo
ts p r a t i m kurs, p i r m i a u s i a atjo pas m a n e p a s i k a l b t i
ir suteikti b t i n i a u s i ini a p i e savo sveikat. T a i , k
a igirdau, b u v o p a p r a s t a k a s d i e n g y v e n i m o istorija,
k o k i i a n d i e n tkstaniai. K i e k v i e n kart, v o s tik ryt
p r a v e r i u savo k a b i n e t o duris, m a n e a p i m a b s i m o s d i e n o s
b a i m . I r d a n i a u s i a i n e b e p a g r i n d o . N e s p j u prissti
prie stalo, k a i s u s k a m b a telefonas ir n e s i l i a u j a birbti be
veik v i s dien. D r a u g e t e n k a d u o t i n u r o d y m u s , su sek
retore isiaikinti gautuosius ir s i u n i a m u o s i u s ratus, vai
r u o t o j a m s iduoti p a s k y r a s (jis y r a d i d e l s a u t o b u s ir
transporto mons vadovas). inoma, pasitaiko visoki
n e s k l a n d u m : reikia o p e r a t y v i a i pakeisti n e a t v y k u s
d a r b mog, m o n a t u o m e t u p a s k a m b i n a , k a d t u r i m e
priimti s v e i u s ir t. t. Ir t a i p n u o l a t o s , tiesiog n e g a l i m a
ilgiau itverti. K a i itaip v i s k a s grite g r i v a m a n ant
galvos, i r k i e k v i e n d i e n m a d a u g v i e n o d a lavina, m a
n e a p i m a v i e n a s i r tas p a t s j a u s m a s . A p a j u n t u m a u d u
l skrandyje, atla r a n k o s ir kojos, galva kaista ir i
rausta, s p a u d i a v i s p i l v o plot, ir m a n t a d a p a s i d a r o
aiku, j o g s k r a n d i o o p o s v l nei vengs i u . T a i m a n e
b e galo v a r g i n a . P e r v i s u s tuos r e i k a l u s d a r a u s i tikras
ligonis."
I io p a s a k o j i m o labai aikiai matyti, k o k i tak tu
ri p e r didel t a m p a ir a p k r o v i m a s , k u r i e p i r m i a u s i a pra
tingai atsiliepia n e a t s p a r i a u s i a m io m o g a u s orga
n u i s k r a n d i u i . Prie p r a d d a m a s a u t o g e n i n t r e n i r u o t ,
H e i n c a s H . j a u p e n k i s k a r t u s b u v o gydsis s k r a n d i o op.
P a g u l j s l i g o n i n j e i r j usigyds, p o k u r i o l a i k o o p a
v l susirgdavo. Ir t a i p n u o l a t o s . Bet d a b a r jis tvirtai nu
s p r e n d p a d a r y t i visk, k a d o p a d a u g i a u n e a t s i v e r t .

H e i n c u i H. t a i p kyrjo ligos, vaistai, toks g y v e n i m o b

das, k a d jis p a n o r o rasti k o k i n o r s ieit. J i s tikjosi,
k a d a u t o g e n i n treniruot ir bsianti jo isigelbjimas.
A u t o g e n i n s treniruots p r a t i m H e i n c a s H. m o k s i
n e d i d e l j e grupje. T a i p visada geriausia daryti, kai li
ga yra aiki iuo atveju s k r a n d i o opa. Skeptikai, ne
p a s i t i k d a m a s klaussi j i s vado su pavyzdiais ir paaiki
nimais. Daugiau nesijaudinti? Bet tai j u k n e m a n o m a " ,
m a n jis. Ir sitikino, kad, k o n c e n t r u o t a savitaiga atpa
l a i d a v u s k v p a v i m , g a l i m a sulaikyti ir veikti j a u d i n i
msi. T a i a u is m e t o d a s ne veltui v a d i n a m a s treniruote,
n e s p r a t i m t e n k a kartoti ir kartoti.
H e i n c a s H. i m o k o daryti visus pratimus, tarp j ir
sauls rezginio pratim, ir j a u galjo vaizdiai suvokti,
kas vyksta jo skrandyje, n e s per t laik b u v o isiaikin
ta visa, ko reikjo. K i e k v i e n kart, j a m susijaudinus,
aikinau a, jo skrandis iskiria skrandio sultis visai
taip, lyg r e i k t virkinti maist. Taiau itaip pagamin
tos skrandio sultys daniausiai s u s i k a u p d a v o tuiame
skrandyje, n e s H e i n c a s H . per n u o l a t i n i u s n e m a l o n u m u s
bei j a u d i n i m s i paprastai n e t e k d a v o apetito. T o s sultys
i m d a v o erzinti skrandio gleivin, taigi ir jo r a u m e n i s ,
t. y. s k r a n d i s p r a d d a v o virkinti pat save". H e i n c u i H.
paaikjo, j o g p i r m i e j i k e t u r i jo imokti p r a t i m a i leis pa
siekti usibrt tiksl: savitaigos b d u a t p a l a i d u o t i skran
dio tamp, pagerinti k r a u j o a p y t a k j a m e ir suildyti
j odiu, j n u r a m i n t i . O tai reikia sulaikyti nervi
n i u s dirgiklius ir j u o s neutralizuoti. J a u vien k o n c e n t r u o
ta savitaigos r a m y b s bsena p a d e d a atsiriboti ir kartu
persijungti. R a u m e n y s ir kraujagysls atpalaiduotos, irdis
p l a k a r a m i a i ir ritmingai, k v p a v i m a s , k a i p vis autoge
n i n s treniruots p r a t i m dalis, sustiprina s u n k u m o ir i
l u m o s j a u s m , ramyb. tvirtinus tai, pavyksta atsiriboti

n u o v i s k o m s a t v e j u n u o k a s d i e n i dirgikli i r stre
s. O b e n d r a s pilvo e r t m s o r g a n p r a t i m a s Sauls rez
ginyje kaupiasi maloni iluma"
panaudojamas
specialiai
skrandiui apsaugoti.
H e i n c a s H., kuris j a u isiugd s u g e b j i m jausti ir
suvokti savo skrandio darb, t. y. susipaino su rentge
n o n u o t r a u k o m i s b e i s k r a n d i o funkcine veikla, n a u d o
d a v o t o k i k o n c e n t r u o t savitaigos formul:
Mano skrandis ramus, iltas, atsipalaidavs, glebus.
Mano skrandis dirba gerai, mano skrandis iltas, atsipa
laidavs ramus,
glebus,
atsipalaidavs".
N a u d o d a m a s sauls rezginio p r a t i m specialiai iam
v i e n a m organui, H e i n c a s H . s u g e b j o paalinti s k r a n d i o
opos pavoj.
N u o t o l a i k o p r a j o p e n k e r i metai. Heincas H . kart
k a r t m i s m a n e a p l a n k o . J i s yra n e p a p r a s t a i laimingas, at
sikrats p a v o j a u s gauti s k r a n d i o op. Be to, p a k i t o jo
poiris ir k a i k u r i u o s kitus dalykus, o svarbiausia
l a i s v a l a i k i o p r a l e i d i m . J i s , aistringas mediotojas, daug
l a i k o praleidia su m o n a r v a i k a i s netoliese e s a n i a m e
V e s t e r v a l d o mike. ia a tikrai pailsiu ir s u k a u p i u j
g visai a t e i n a n i a i s a v a i t e i , p a s a k o j a j i s . D a u g k o , k a s
d a v m a n p e l n o , bet s e k i n o jgas/ t e k o atsisakyti, n e s
v e r i a u turti maiau pinig, bet u t a t . l a i s v savaitgal
ir ger s v e i k a t ! "
Atgauti sveikat ir n e t pakeisti inertik g y v e n i m o
t k m p a v y k o ne v i e n tik Heincui H. Tai pasisek dau
geliui, k u r i e usiiminja a u t o g e n i n e treniruote. itaip pa
vyksta veikti visus dl y d i n g o g y v e n i m o b d o atsiradu
sius n e g a l a v i m u s , o tai p a d r s i n a ir k e l i a ryt bei pasi
t i k j i m savimi.
Pavyzdiui, v i e n a s ininierius p a p a s a k o j o , k a i p jis,
a u t o g e n i n s treniruots p a d e d a m a s , p a g a l i a u ilaik bai-

giamj e g z a m i n A c h e n o auktosios t e c h n i k o s m o k y k
los d i p l o m u i gauti. Prie e g z a m i n b a i m t a i p stipriai pa
v e i k d a v o s k r a n d bei arnyn, k a d d l n e s i l i a u j a n i o vi
d u r i a v i m o j i s j a u d u k a r t u s b u v o p r i v e r s t a s atsisakyti
s a v o tikslo. T o k i a o r g a n i n r e a k c i j a yra v i s i e m s i n o m a
ir d a u g e l i u i s u k l i u d o gyvendinti usibrtus s u m a n y m u s .
P a n a i a i atsitiko ir Diteriui. J i s i m o k o r e g u l i u o t i sa
v o arnyn, m e d i c i n i k a i tariant, sustabdyti k l a j o j a n i o j o n e r v o v e i k i m . E g z a m i n a ilaikysiu, tai m a n n i e k o
n e r e i k i a m a n o a r n y n a s ramus, iltas, a t p a l a i d u o
t a s " , t a i p formulavo jis savitaigos k r e i p i n , kuris p o to,
k a i Diteris i m o k o daryti a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s prati
mus, p a v e i k , galima sakyti, p u i k i a i . Drsiai, rytingai,
n e s i v a r y d a m a s n u j o j i s laikyti e g z a m i n o , kuris, j o o
diais, j a m virto b e v e i k v i e n m a l o n i u p a s i k a l b j i m u .
K a i p tik p e n k t a s i s a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s pratimas,
kuris leidia p a v e i k t i o r g a n u s i r j sistemas, y r a labai
tikinantis ir, be to, p a d e d a dar ir rasti k e l i p a t sa
v e j a t l i e k a n t i s m o g u s n u o l a t s k a t i n a m a s susimsty
ti. O k a i m i n t y s a t i t r a u k i a m o s n u o reikal, darosi leng
v i a u suvokti, k a i p pats k o n k r e i a i gyveni. A r k a d a n o r s
girdjote, k a d k e p e n y s yra be galo j a u t r u s organas? Ke
p e n i s n e tik v e i k i a tokios v i s k a r d a n i o s m e d i a g o s ,
k a i p alkoholis, nik ot in a s, vaistai, be to, n e t e i s i n g a mity
b a : j o s labai j a u t r i a i r e a g u o j a ir g y v e n i m o n e g a n
d a s : j a u d i n i m s i , rpesius, s k a u s m bei grauat.
D a b a r y r a inoma, k a d tulies isiskyrimas, k a i p ir
visa k e p e n veikla, p a k l s t a v e g e t a c i n e i n e r v sistemai,
taigi gali bti v a l d o m a s n e t e i s i n g a i . T a i a u ia persp
j i m o s i g n a l o " , k a i p m i n j o m e , a p r a y d a m i ird, nebegir
dti. Daniausiai, deja, p e r n e l y g vlai p a s t e b i m e , j o g
k a k a s sutriko. N e a i k s , k a r t k a r t m i s j u n t a m i skausmai,
o k a i k a d a ir n e d i d e l i s s p a u d i m a s , lyg ir p e r p i l d y t a s

skrandis, v i r k i n i m o sutrikimai, h e m o r o j u s b e i v e n isi

p l t i m a s p a p r a s t a i reikia, k a d sutriko m e d i a g apykai
ta d l k e p e n veiklos. Bet t a d a j a u gali bti p r a s i d j s
k e p e n u d e g i m a s (hepatitas). D a n a i j i s a t s i r a n d a d l
gripo v i r u s i n s infekcijos k o m p l i k a c i j , taiau, ir tai
m a a i k a s ino, k e p e n funkcija gali sutrikti ir d l nei
sprst konflikt a r b a n e p a k e l i a m a i s u n k i g y v e n i m o si
tuacij. S v a r b i a u s i a s n e i g i a m a s v e i k s n y s ia yra baim.
R e i k i a inoti, j o g k e p e n y s gali bti toks pat v e g e t a c i n i s
r e a g u o j a n t i s organas, k a i p ir visi kiti, tiktai j r e a k c i j
d a u g s u n k i a u p a s t e b t i (r. pav. 60 p.).
A p a i n o j a u pacient, k u r i d l neaikaus p o b d i o
s k a u s m k e p e n y s e " l a n k s i pas d a u g e l gydytoj, guljo
ligoninse. N i e k a d a n e b u v o rasta j o k i k o k i o s n o r s ligos
poymi. J o s kepenyse niekam nepavyko pastebti n
m e n k i a u s i o sutrikimo, kol, p r a j u s e e r i e m s m e t a m s n u o
n e g a l a v i m pradios, b u v o nustatyta s u n k i k e p e n liga.
T o j i m o t e r i s per v i e n e r i u s metus, o tai labai s v a r b u ino
ti, a u t o m o b i l i o a v a r i j o j e n e t e k o trij a r t i m m o n i
vyro ir d v i e j v a i k . Ji n i e k a i p n e g a l j o su t u o susitai
kyti". tai tada, p r a s l i n k u s m a d a u g pusei m e t po ne
laims, ir p r a s i d j o visi tie s k a u s m a i k e p e n y s e " , aiki
n o j i visiems gydytojams. D a b a r m u m s j a u aiku, k a d
p s i c h o s o m a t i k o s poiriu ia b u v o k u r k a s reikminges
n i s dalykas, n e g u i p i r m o v i l g s n i o galjo pasirodyti.
i p a c i e n t inojo, k a d j o s g i m i n j e silpnos k e p e
n y s " , j o s m o t i n a m i r n u o k e p e n ligos. T o d l ji, visai
s u p r a n t a m a , n e g a l j o atsikratyti b a i m s j a u s m o . ia, rei
k i a manyti, susidjo keli n e i g i a m i v e i k s n i a i .
Yra i n o m a , k a d d i a b e t i k u s t e i g i a m a i v e i k i a j a u v i e n
pats b e n d r a s a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s n u s i t e i k i m a s rim
iai. Tie, k u r i e j a u seniau u s i i m i n j a a u t o g e n i n e treni-

ruote, gali p a v e i k t i b l u n ir tam tikromis a p l i n k y b m i s

n e t s u m a i n t i c u k r a u s k i e k kraujyje.
O ar galima p a v e i k t i lytinius o r g a n u s ? " iuo klausi
mu p a p r a s t a i rpinasi daugelis moni. P. m a n e kreip
si i n t y m i u k l a u s i m u . J i s b u v o 23 m e t amiaus, autoinec h a n i k a s , n o r j s vesti. L e m i a m u m o m e n t u dl o r g a n i n i
prieasi j visada i t i k d a v o n e s k m . J o v a r p a sugleb
d a v o dar prie p r a s i d e d a n t lytiniam aktui. J i s b u v o la
bai n e l a i m i n g a s , n e i n o j o , k daryti. Kuo toliau, t u o blo
giau j i s jautsi, ir v i e n dl n e n u g a l i m o s b a i m s . O b a i m
dar l a b i a u v i s k k o m p l i k a v o . A klausiausi J s paskai
t, d a k t a r e , taiau n e i n a u , k a i p tai r e i k t padaryti. Ar
tai m a n o m a ? " K l a u s i m a s b u v o skirtas m a n ir kartu pa
i a m a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t o d u i . Labai gerai, k a d
jis k r e i p s i m a n e , n e s tam, k a d p a s i r i n k t u m t i n k a m
pratim, reikia inoti s u t r i k i m o prieastis, k u r i a s P. pa
,T1 T t
a i k i n o pats.
:
i;' "T'-'')
Prie s u s i p a i n d a m a s su savo d a b a r t i n e suadtine,
P. o k i u o s e sutiko v i e n m e r g i n , kuri, jo odiais ta
riant, j a m tiesiog usikor a n t k a k l o . I tikrj ji j a m
n e l a b a i patiko, bet p a s k u i jis vis dlto s u a r t j o su ja. Ga
l i m a sakyti, i j iprievartavo. T a i p jis sak, o po io
vykio pasijuto visai imutas i v i " . A p a a i k i n a u ,
j o g tas atsitikimas greiiausiai bus sukls v i d i n jo var
ymsi, p e r a u g u s k o m p l e k s , barjer, k u r j a m vl rei
k j o perengti. P r a r a d s v i d i n darn, jis k a n k i n o s i , k a d
taip atsitiko- K a d a n g i jis b u v o j a u t r i o s prigimties, psichi
nis varymasis n e t r u k u s m reiktis fizini funkcij sut
r i k i m u . J i s pasielg protingai, v i s k p a s i s a k y d a m a s savo
suadtinei, k u r i b u v o n u o v o k i ir m o k j o laukti.
T a i a u P. b u v o toks n e k a n t r u s ir taip bijojo vl susi
k o m p r o m i t u o t i , k a d pats v i e n a s n e g a l j o to m a z g o iraiz-

gyti. J u m s paprasiausiai trksta p a s i t i k j i m o , ryto ir

d r s o s " , p a s a k i a u j a m . M e s dar k a r t v i e n p o k i t o i
eils i n a g r i n j o m e visus vykius, n u t i k u s i u s prie sutri
k i m . Kai viskas i tikrj p a s i d a r aiku, v e i k m e ir
p a s k u t i n i u s v a r y m o s i likuius. K a d a n g i to v a r y m o s i po
bdis b u v o labai intymus, P. r e i k j o gerai tuos d a l y k u s
i m a n a n i o mogaus, k u r i a m jis galt j u o s patikti. iuo
a t v e j u tai b u v o gydytojas. Bet n e b t i n a i j i s : geras drau
gas ar k u r i s nors kitas mogus, m o k j s j suprasti, bt
galjs p a d a r y t i t pat.
Yra moni, kurie, p a d e d a n t a u t o g e n i n e i treniruotei,
sugeba v i e n i patys isiaikinti d a l y k o e s m ir padaryti
teisingas ivadas, tiktai t a m btina v i e n a slyga: reikia
turti drsos n e n u s l p t i n i e k o p a t i e m s n u o savs.

GALVOS

SAVITAIGOS

PRATIMAS

A p r a y t u o j u atveju p e n k t a s i s p r a t i m a s sauls rez

ginyje kaupiasi maloni iluma > o r g a n i n e
prasme
buvo
tvirtas pamatas, k u r i u o r e m d a m a s i s P. k r y p t i n g a i g a l j o
veikti savo lytinius organus, taiau netiesiogiai, o p e r
etj savitaigos pratim, k a i d m e s y s k o n c e n t r u o j a m a s
galv. Tai labai sustiprina ryt ir p a s i t i k j i m savimi.
K a i p ir d a u g e l i o moni, P. elgesiui ypa d i d e l r e i k m
t u r j o baim, k a d gali itikti n e s k m , iuo a t v e j u ly
tin negalia. J i s g y v e n o vis b a i m i n d a m a s i s ir n e g a l j o
atsipalaiduoti. T e i g i a m a i p a v e i k t i save p a d j o savitaigos
formul: A esu rytingas, tvirtas ir laisvas", p a r e m t a
utikrinimu, j o g organikai jis yra sveikas. Tai j a m pir
m i a u s i a s u t e i k vilt, o p a s k u i p a s i t i k j i m savimi ir tvir-

tum, t. y. savybes, k u r i a s j a m r e i k j o skubiai isiugdy

ti, k a d g a l t tvirtai p a i m t i g y v e n i m o v a i r r a n k a s .
ei a u t o g e n i n s treniruots pratimai, papildyti indi
v i d u a l i a i p a n a u d o t o m i s savitaigos formulmis, ived P.
teising keli. Beje, v i s k n e p a p r a s t a i p a l e n g v i n o j o b
simosios m o n o s p r o t i n g a s elgesys.
vairius o r g a z m o p o j i o sutrikimus, k u r i e daniau
siai atsiranda dl n e r v i n i o p e r d i r g i n i m o arba n e n a t r a
laus varymosi, irgi g a l i m a paalinti p a n a u d o j a n t indivi
dualiai sudarytas a u t o g e n i n s treniruots s a v i t a i g o s for
mules. Isiaikins ir iki galo s u v o k s savo b e r e i k a l i n g
varymsi, k o m p l e k s u s , n e n u o i r d u m bei egoistinius po
elgius, mogus gyja pozityvi n u o s t a t ir s k m i n g a i j u o s
veikia.
K i e k v i e n a s ino, k a d v i e n tik p a d e d a n t v a i z d u o t e i ,
be j o k i fizini v e i k s m , pavyzdiui, g a l i m a sukelti or
gazm. T a i p pat yra inoma, k a d tikslingas n u s i t e i k i m a s
ir susitelkimas turi l e m i a m r e i k m h a r m o n i n g a m e i m o s
g y v e n i m u i . O j e i visa tai inoma, t a d a v i s i e m s aiku, j o g
a u t o g e n i n treniruot gali padti, ypa etasis j o s prati
m a s galvos p r a t i m a s su savitaigos formule:
Kakta

vsoka!

Kakta

maloniai

vsi!

m o g u s imoksta n e p a s i d u o t i bet k o k i a i situacijai ir

atsikratyti b a i m s j a u s m o , kuris paprastai d a u g e l nuola
tos lydi ir n u o k u r i o t a i p sunkiai sekasi isivaduoti. Prie
i m o k d a m i rytingai ir laisvai jaustis bet k o k i o j e situaci
j o j e , t u r i m e isamiai susipainti su galvos pratimu, isi
aikinti j o e s m .

P e n k t u o j u , t. y. sauls rezginio, p r a t i m u m e s daug

ma aikiai p a j a u t m e t sunki mas, kuri yra m o g u s " .
A visikai ramus!
ka ramiai! Kvpuoju
maloni
iluma!

Apsunks! iltas! Mano irdis pla

lengvai! Sauls rezginyje
kaupiasi

Esi suglebs, atsipalaidavs, i m o k s atsiriboti n u o

v i s k o ir d a b a r susikaupi vien tai, kad g a l t u m altai
protauti, k a d protas bt blaivus, gerai j a u s t u m e i s bet
k o k i o j e situacijoje. ias svokas a k c e n t u o j a m e autogeni
n s t r e n i r u o t s etuoju pratimu, kai p a g r i n d i n i s d m e
sys k o n c e n t r u o j a m a s g a l v :
Kakta

maloniai

vsi,

vsoka.

iuo p r a t i m u galima n u r a m i n t i v e g e t a c i n i o p o b d i o
galvos skausmus. Tiktai iuo atveju pirmiausia btinai
reikia isiaikinti s k a u s m prieastis.
Krista sirgo m i g r e n a j a u n u o 12 met. Ji daug k a r t
b u v o n u o d u g n i a i itirta: s k y d l i a u k s funkcija n e b u v o pa
didjusi, n e b u v o rasta nei c e r v i k a l i n i o s i n d r o m o , n e i jo
ki u d e g i m i n i idini, t. y. c h r o n i k o tonsilito, d a n t
ar tulies psls plini, m e d i a g a p y k a i t a b u v o n o r m a
li, k e p e n y s , skrandis, a r n y n a s ir visos kitos o r g a n sis
t e m o s f u n k c i o n a v o be priekait. K o d l gi j tada danai
ir net be j o k i o ryio su m e n s t r u a c i j o m i s k a n k i n o stiprs
galvos skausmai? Prieasties n i e k a i p n e p a v y k o nustatyti.
A u t o g e n i n treniruot iuo atveju buvo, k a i p sako
ma, p a s k u t i n viltis. Krista i tikrj m treniruotis".
Ji d a r p r a t i m u s pastoviai, tris kartus per dien. valdiu
si etj pratim, t. y. imokusi isijungti ir persijungti

bei p a v e i k t i savo organus, ji staiga pastebjo, k a d prie

p u o l i a i " p a s i d a r ne tokie stiprs ir p r a e i d a v o daug grei
iau. N o r s jai p a k a k o tik p u s s v a i s t n o r m o s , j i nesilio
v dariusi pratimus.
J o s gydytojas ir net pati p a c i e n t su n u o s t a b a sek,
k a i p intervalai tarp galvos s k a u s m p r i e p u o l i vis ilgjo
ir ilgjo. Atrod, tarsi staiga b t m ir atsileid spaz
m g n i a u t a i " , p a s a k Krista ir nesiliov dariusi prati
m u s . P o n e p i l n u s m e t u s trukusi a u t o g e n i n s treniruots
u s i m i m su specialiai p r i t a i k y t o m i s savitaigos formul
m i s m i g r e n a p r a j o . Krista d a b a r b e j o k i o v a r g o g a l j o
ir toliau dirbti radijo o p e r a t o r e .
Kakta maloniai vsi" ir
Galva blaivi, pakauyje lengva"
iomis savitaigos formulmis Kristai geriausiai seksi
siekti tikslo. I p r a d i atvsinti k a k t " j a i b u v o k i e k
sunkoka, taiau n e t r u k u s m a l o n i v s a " m rastis pati
savaime, o tada a t j o ir p a g e r j i m a s .
Ursula, liaudies universiteto, k u r i a m e a dsiau,
klausytoja, v i e n ryt labai sutrikusi p a s k a m b i n o m a n ir
pasiskund, jog n u o tada, kai p r a d j o daryti etj pra
tim, jai labai p a b l o g j o . Dabar jai n u o l a t s k a u d a galv.
Ursula a t v y k o pas m a n e , ir b e s i k a l b a n t p a a i k j o , j o g
ji, n e p a i s y d a m a p e r s p j i m ir d r a u d i m o , staiga ueinan
ius galvos s k a u s m u s b a n d gydyti alio savitaiga".
T a i p p r a s i d j o v a d i n a m o j i ilgalaik tampa, k u r i o s atsi
kratyti galima b u v o tik gydantis, k a r t h i p n o z e .
A u t o g e n i n s treniruots pratimai, neteisingai n a u d o
j a m i , gali sukelti m i g r e n . Ursulai tai ir p a v y k o " pada
ryti. D m e s i o s u t e l k i m a s galv savitaigos formule:
Mano kakta maloniai vsi" arba geriau: Mano kakta
vsoka" n u o kit o r g a n i n i p r a t i m skiriasi tuo, k a d j u o
k r a u j o a p y t a k a ne suaktyvinama, o vien tik ramiai, atpa-

l a i d u o j a m a i n o r m a l i z u o j a m a . m o g u s j a u i a s i ramus, blai
vus, a t s i p a l a i d a v s ir susikaups, n e s i l e i d i a v e i k i a m a s
situacijos.
etasis p r a t i m a s y p a p u i k i a i t i n k a v a d i n a m i e s i e m s
stresiniams galvos s k a u s m a m s " alinti arba tiksliau j
profilaktikai. Visada, k a i esu labai ivargs, k a i n e t e n k u
j g ir tiesiog neinau, ko pirmiausia griebtis, p a j u n t u n u o
p a k a u i o s k l i n d a n t vis atresn galvos skausm. T a d a suimu g a l v r a n k o m i s ir, a t r o d o , ilgiau neiksiu. T o k i e m s
s k a u s m a m s ujus, esu priverstas gerti d a u g y b nus
k a u s m i n a n i " tablei n u o galvos s k a u d j i m o , k a d v a r .
gais n e g a l a i s itveriau iki k o n f e r e n c i j o s ar p a s i t a r i m o
g a l o " , p a p a s a k o j o m a n Rudolfas M . J i s , r e m d a m a s i s
a u t o g e n i n e treniruote, a t r a d o i n d i v i d u a l , t i n k a m bd,
k a i p p a g e l b t i sau, ir j s k m i n g a i p a n a u d o j o .
N u o t o l a i k o t a p a u visai kitu m o g u m i , tvirtina
j i s . A p a p r a s i a u s i a i neleidiu, k a d n e g a l i a m a n e u
valdyt. A u t o g e n i n t r e n i r u o t t a p o m a n o geriausiu poil
siu a t o k v p i o m i n u t m i s . " J i s d a b a r s u g e b a taip gyventi,
k a d galvos s k a u s m a i n u o p e r v a r g i m o " n i e k a d a j o n e
kankina.
etasis pratimas, t. y. d m e s i o s u t e l k i m a s galv,
yra p a g r i n d a s , k u r i u o r e m i a m s , n o r d a m i p a d i d i n t i kon
c e n t r a c i j ir d a r b i n g u m .
N e s i l e i s t i situacijos v a l d o m a m v a d i n a s i , ilikti san
t r i a m ir altakraujikam, sugebti blaiviai protauti, susi
valdyti ir n e p r a r a s t i pusiausvyros net tais m o m e n t a i s ,
k u r i e a n k s i a u v e r s d a v o j a u d i n t i s ir nervintis. Praplsti
s u s i k a u p i m o ir d a r b i n g u m o galimybes n o r t d a u g k a s :
m o k i n i a i , studentai ir visi tie, k u r i e g y v e n i m e yra usi
br t n u v e i k t i .

64

G e b j i m a s s u s i k a u p t i p a d i d i n a m a s j a u v i e n etuoju
p r a t i m u , k a i v s i a g a l v a s m o n j e tvirtinami usibrti
siekiai. itaip m o g u s savo s m e g e n y s e ria n a u j u s m
s t y m o g r i o v e l i u s " . J i e ufiksuojami e n g r a m o m i s " , arba
p r i s i m i n i m forma. K a i tai p a v y k s t a padaryti, s a v a i m e
aiku, p a d i d j a ir g e b j i m a s susikaupti.
etasis p r a t i m a s m a n leidia k o n c e n t r u o t a i susikau
pti mstymui, o m s t y d a m a s a j a u galiu suformuluoti
d a u g y b k o n c e n t r u o t m i n i " . Pirmiausia d a u g p a d e d a
Jau pats p e r j i m a s r a m y b s bsen, kuri leidia p a n a u
doti jgas, p a d e d a n i a s ugdyti s a v o gimtus s u g e b j i m u s .
i a reikia suvokti pat save, veikti v a r y m s i ir susida
ryti t e i g i a m g y v e n i m o nuostat. A i a n d i e n atliksiu
visa, k usibriau, ilaikysiu e g z a m i n ; esu ir iliksiu
r a m u s ; n e p a s i d u o s i u v e i k i a m a s situacijos; esu drsus ir
n e p r i k l a u s o m a s ; s u s i k a u p s isprsiu visus u d a v i n i u s ;
s a v o d a r b atlieku gerai." T o k i u s a r p a n a i u s reikalavi
m u s reikia k e l t i sau p a i a m . J i e leidia tikslingai msty
ti, veikti ir dirbti. T a i a u t e i g i a m i e m s rezultatams gauti
btinai reikia p a r e n g t i tam tikrus pagrindus, o tai, ino
ma, l e n g v i a u s i a padaryti d m e s i o k o n c e n t r a c i j o s bdu.
Teiginys, j o g i n i e k o n i e k a s n e a t s i r a n d a " , galioja
ir ia.
Aikiai suformuluotos mintys, gali pasiekti savo tiks
l, ir tuo lengviau, k u o labiau pats m o g u s y r a atsikrats
bet k o k i egoistini n o r bei sieki, n u k r e i p i a tas mintis
r e i k a l o labui, o ne t r o k d a m a s garbs ar p e l n o . K i e k v i e
n a s mogus, k u r i s s u p r a n t a a u t o g e n i n t r e n i r u o t i r j a
n a u d o j a s i , kuris pats p a j u n t a j o s t e i k i a m n a u d ir tiks
lingai msto, sugeba formuluoti k o n c e n t r u o t a s mintis, ku
rios atitinka jo g y v e n i m o bd, n o r u s ir s u g e b j i m u s .
Koncentracijos jgos padedami, mes galime palenk
ti likim, j e i g u i m o k s t a m e siklausyti save ir p a a d i n a 5. G, Eberlein

m e savyje veiklij j g m s v a i r i n i n k " . i a slypi

taip pat ir s u g e b j i m a s a p d a i r i a i elgtis su m o n m i s , su
d r a u g a i s ir su prieais, ir t a m tikra p r a s m e p a v e i k t i k i t
n u o m o n e s taip, k a d j o s virst t e i g i a m u poiriu mus.
A g a l v o j u apie t a v e " , taip k i e k v i e n a s m o g u s per sa
v o g y v e n i m p a s a k o d a u g y b kart. is a u t o g e n i n s treni
ruots savitaiga a k c e n t u o j a m a s ir galvos p r a t i m u pabr
iamas bei tvirtinamas g a l v o j i m a s apie k i t u s " t a m p a
k o n c e n t r u o t a jga. O i s a v o ruotu p a d e d a m u m s apgal
votai derinti savo santykius su kitais m o n m i s .
K o n c e n t r a c i j o s j g n u k r e i p t i kit m o g yra su
g e b j i m a s , k u r k i e k v i e n a s gali isiugdyti a u t o g e n i n s
treniruots pratimais. A g a l v o j u a p i e t a v e ! A t a v e ma
tau! A tave myliu! A tau siuniu savo geriausias min
tis! A teikiu tau j g ! A visada su t a v i m i ! "
tai v i e n a s pavyzdys i ufiksuot p a s i s a k y m : Au
t o g e n i n treniruot m a n labai padjo, o gal n e t ir t u r j o
lemiam reikm mano gyvenime",ra viena jauna
mano koleg.
Pirmaisiais metais, k a i tik p r a d j a u dirbti, m a n m
pavydti v i e n a moteris, k i e k a n k s i a u dirbusi m e d i c i n o s
seserimi. T u o metu j i b u v o n a m e i m i n i n k , a u g i n o vai
kus. e i m y n i n i s g y v e n i m a s jai susiklost labai n e l a i m i n
gai. A n k s i a u galbt svajojusi studijuoti m e d i c i n , dabar,
n e p a t e n k i n t t r o k i m ir tam tikros nevilties g e n a m a , ji
p a j u t o p o l i n k trikdyti ir k a n k i n t i kitus.
T i e kiti tuo m e t u b u v a u a, l a i m i n g a i itekjusi prak
tikuojanti gydytoja. Kol a tai suvokiau, vis dlto p r a j o
n e m a a laiko. T a d a m a n i a u , j o g m e d i c i n o s p r a k t i k a besi
d o m i n t i s m o g u s yra m a n o draugas, visada p a s i r e n g s
padti. V i e n ryt, j o s paklausta, k a s n u t i k v i e n a m j o s
pastamam, d a u g n e g a l v o d a m a , nuoirdiai atsakiau, jog,
itraukus p r o t i n dant, jo aizda labai s m a r k i a i k r a u j u o -

ja. A, sakau, j gydau, n e s t e n k a p a v a d u o t i d a n t gydy

toj, k u r i s savaitgaliui yra ivyks. T a r p kitko, j, m e d i
cinos seser, n e t p a p r a i a u p r i r e i k u s j priirti, nes pa
naiais atvejais n e r e t a i v l i a u atsiranda a n e m i j a . T a i p
p r a s i d j o toji n e l e m t a istorija. N u o tos d i e n o s d a u g e l i s
m o n i n e d i d e l i a m e m s miestelyje p r a d j o s u m a n i m
k a k a i p n e p r a s t a i sveikintis ir keistai vilgioti m a n o pu
sn. Kai tik n o r d a v a u N aplankyti, jos n i e k a d a n e b d a
vo n a m u o s e , k o l v i e n kart telefonu ji m a n t r u m p a i vis
k iklojo: Greitai pati pamatysite, k a d J u m s ia n r a
k a s veikti. Su m o n m i s , k u r i e elgiasi taip, k a i p J s , a
d a u g i a u n e l i n k u s i b e n d r a u t i ! " Ir tik po k e l i d i e n sui
n o j a u , jog esu gydytoja, k u r i es n e s i l a i k o m s profesi
j o s m o n m s p r i v a l o m o s paslapties. Taigi, m a n a u , isa
m e s n i k o m e n t a r n e r e i k i a . A netekau e m s p o k o j o
mis, p a c i e n t a i m m a n s vengti. Ir k a i p tik tada, k a i ge
r a pradia t e i k tiek d a u g vili. J a u n o r j a u v i s k mes
ti, atsisakyti g y d y t o j o praktikos. Gerai, k a d b u v o m a m a .
J i p a s a k : J e i jauti m e i l iam darbui, neleisk t o k i e m s
n i e k n i e k i a m s j o s ugniauti. S u n k u m a i t a u r i n a m o g " .
A toliau veriausi gydytojos praktika. Buvau imokusi
a u t o g e n i n s treniruots ir, galima sakyti, s a v a i m e n e p a
s i d a v i a u n e g e r o m s ir n e l a b a i l i n k s m o m s m i n t i m s , nutei
k i a u save t e i g i a m a i . N e a p k s t i ar keryti n i e k a d a n e m o
kjau, n e k i l o t o k i m i n i ir dabar. N e s v y r u o d a m a dir
bau toliau. Gro p a s i t i k j i m a s savimi, vl pajutau tvirt
p a g r i n d po kojomis, galjau isprsti d a u g e l m a n o pa
c i e n t u s v a r g i n a n i p r o b l e m . M a n o p r a k t i k a b u v o gera
ir solidi.
N e t r u k u s v i e n a s m a n o straipsnis, pasirods spaudoje,
m a n e plaiai igarsino. I m i n t o s moters, k u r i tada j a u
g y v e n o Frankfurte, gavau s v e i k i n i m o laik su geriau
siais l i n k j i m a i s , k u r i a m e ji, t a r p kitko, ra: A J u m s

p r i d a r i a u d a u g pikta. P a v y d j a u J u m i v i s k o v y r o , pro
fesijos, eimos. N e g a l j a u J s paksti, t o d l n o r j a u J u s
sulugdyti arba n o r s skaudinti. T a d a tikjausi, j o g J s ,
p a t e k u s i neviltin, atsisakysite gydytojo p r a k t i k o s . D a b a r
a suprantu, k a i p n e g r a i a i t a d a elgiausi. S a v o p a c i e n
tams J s n e p a s a k t e a p i e m a n e n i e k o bloga. N e n u i l s d a
m a toliau d i r b o t e savo darb, n o r s k i t i J u m s g y v e n i m
visaip sunkino. I kur mte j g nepykti ant mans? J s
galjote m a n e apsksti d l b j a u r a u s meito. N i e k o t o k i o
J s n e d a r t e . N e t p r i e i n g a i J s , k a i p t e k o girdti,
m a n e n e t stengts suprasti. D l to, k p a d a r i a u , labai
gailiuosi ir p r a a u atleisti. T a i p a v l u o t a atgaila, bet tikra
i r nuoirdi. M a n o e i m a iiro, s n u s j a u b e v e i k suaugs.
V l d i r b u m e d i c i n o s seserimi, d a u g k s p j a u blaiviai ap
mstyti, suvokti. L i n k i u geriausios k l o t i e s J s gyveni
me I A t s a k y m o galite n e r a y t i " ,
is gydytojos p a s a k o j i m a s labai aikiai atskleidia
m u m s p a i u s s l a p i a u s i u s m o g a u s sielos k a m p e l i u s . M i
n t o j i gydytoja n e p a s i d a v ir tvirtai e n g s a v o k e l i u
ir tai labai vaizdiai p a r o d o m u m s , k a i p a u t o g e n i n treni
ruot p a d e d a a s m e n y b e i brsti ir tvirtti, k a i Ego (asmuo)
tarsi inyksta ir atsiskleidia p a t s m o g u s . R e i k i a iugdy
ti k i e k v i e n a m e m o g u j e slypinias p r i g i m t i e s jgas, ku
rios i r n u l e m i a j o g y v e n i m . T a i g i a u t o g e n i n t r e n i r u o t
gali bti b d a s n u s i r a m i n t i , p a s i e k t i laim, s k m ir t a p t i
s m o n i n g a i f o r m u o j a m o s mogikosios b t i e s " atributu.
Tas, kuris, n u o l a t t r e n i r u o d a m a s i s , g a v o patirti kryptin
gos savitaigos galimybes, j o s p a d e d a m a s , gijo g e b j i m
taikyti s a v i h i p n o z " .
J. H. ulcas, k a i p inoma, a u t o g e n i n t r e n i r u o t grin
d h i p n o z s i n i o m i s : h i p n o z s m i e g p a n a i o s bse
nos (hypnos gr. miegas) m e t u m o g u i g a l i m a teigti

uduot ir j i s j vykdys, t a i a u m o g u s t u r t sugebti ir

p a t s sau paskirti u d a v i n i r j atlikti. J a m t e r e i k i a m o
k t i p a v e i k t i savo v e g e t a c i n n e r v sistem, atsiriboti,
p a s i e k t i r a m y b s bsen, atitrkti n u o a p l i n k o s ir, pana
iai k a i p h i p n o z s metu, laisvai, n e v a r o m a i kreiptis pa
t save.

INDIVIDUALIOS SAVITAIGOS FORMULS

S a v a i m e aiku, k a d taikyti s a v i h i p n o z r e i k t tik
gerai valdius p i r m u o s i u s eis pratimus. J n a u d o t i ga
l i m a bet k a d a ir susidarius vairiausioms situacijoms. Va
d i n a m j savitaigos formuli b t i n u m ir g a l i m y b l e m i a
k o n k r e i o s a s m e n y b s tiksl ir n o r v i s u m a ir a p i m a ati
t i n k a m a s v i e n o ar k i t o a s m e n s p o v e i k i o sferas.
Yra t o k i o s p a g r i n d i n s taisykls.
Bet k o k i a savitaigos formul turi bti trumpa, neatitrkusi nuo tikrovs, tiesiogin IT teigiama. Btinai r e i k i a
v e n g t i n e i g i n i n e " ir n e r e i k i a " , d r a u d i m , pavyzdiui,
tau n e g a l i m a " , tu n e p r i v a l a i " . A u t o g e n i n j e t r e n i r u o
t j e tvirtintos k r y p t i n g o s savitaigos formuls p a p r a s t a i
bna t a d a efektyvios, k a i m o g u s yra t a m v i d u j a i pasi
r e n g s ir teisingai susitelks.
M . t a i p usivert e i n a m a i s i a i s ratais, j o g tiesiog
m d u s t i " p o t a p o p i e r i nata, k o l p a g a l i a u n e n o r j o j
lr matyti.-Tai labai j slg. J i s b u v o ininierius ir t u o
metu v e r t s i s a v a r a n k i k a i . R e i k j o rasti k o k i n o r s iei
t. Autogenine treniruote jis siteig formul: T v a r k a

d i u g i n a " ir m s i d a r b o . Labai stropiai d i r b o k e t u r i o l i k a

d i e n ir susitvark.
Ilz a t j o ir p a k l a u s , ar a nesu bandiusi autogeni
ne treniruote padti nusikratant rkymo proio". Ji no
rjo mesti rkiusi.
S u n e d i d e l i u breliu b e n d r a m i n i m e s p a r e n g m e
savitaigos formul, o k a d a n g i a p i e r k y m j o k i o pozity
v a u s t e i g i n i o sugalvoti n e m a n o m a , a j i e m s pasiliau
tok sakin a t i t i n k a m a m n u s i t e i k i m u i . A absoliuiai
a b e j i n g a s rkymui, jis m a n visikai n e r p i " . Panaios
formuli k o m b i n a c i j o s t i n k a ir usibriant atlikti darbus,
k u r i u o s iki tol vis r e n g m s padaryti, bet d i e n a i d i e n o s
vis a t i d l i o j a m e .
Savitaigos f o r m u l m i s : A atsakysiu laikus; a pa
darysiu n a m darbus; a s k a m b i n s i u p i a n i n u ; a imoksiu
angl kalb; a aplankysiu pastamus" uakcentuojame
teigin:
A esu geras".
Silpnybms, o r g a n r e a k c i j o m s bei k l a i d i n g i e m s m
stymo s t e r e o t i p a m s veikti reikia n a u d o t i teigiamas ir
n e n u k r y p u s i a s n u o t i k r o v s savitaigos formules, k u r i a s
g a l i m a siteigti p a d e d a n t p r a t i m a m s arba tarp p r a t i m
a u t o g e n i n s b s e n o s metu, p a v y z d i u i :
1. K o n c e n t r u o t a savitaiga r a m y b s b s e n a i t a m p a
pratimu:
A esu ir bsiu r a m u s !
2. Po p i r m o j o ir a n t r o j o p r a t i m o :
A esu ir bsiu r a m u s !
A esu rytingas, drsus ir laisvas!
3. Po treiojo ir k e t v i r t o j o p r a t i m o (irdis ir kvpa
vimas) :
A esu ir bsiu r a m u s !

7n

A esu rytingas, drsus ir laisvas!

A t e i g i a m a i iriu g y v e n i m !
4. Po p e n k t o j o p r a t i m o :
A esu ir bsiu r a m u s !
A esu rytingas, drsus ir laisvas!
A t e i g i a m a i iriu g y v e n i m !
A veiksiu visus s u n k u m u s !
5. Po etojo p r a t i m o :
I 4 k r e i p i n i a i ir p a b a i g o j e :
A gerai n u s i t e i k s !
Apibendrinimas
A esu ir bsiu r a m u s !
A esu rytingas, drsus ir laisvas!
A t e i g i a m a i iriu g y v e n i m !
A veiksiu visus s u n k u m u s !
A gerai n u s i t e i k s !
ios visos savitaigos formuls, n e i d i l d o m a i gravir u o j a m o s " atmintyje, s u d a r o t e i g i a m p r o g r a m , k u r i si
tvirtina p a s m o n j e ir v e i k i a m s elges. T a d a mogus
aikiau pastebi ir s u v o k i a a s m e n i n e s p r o b l e m a s , jas blai
viai vertina, n e p a s i d u o d a situacijos p o v e i k i u i ir itaip pa
galiau isiugdo p a s i t i k j i m savimi.
Aiku, vairiausios g y v e n i m o situacijos r e i k a l a u j a ir
v i s o k i a u s i savitaigos k r e i p i n i p r a k t i n i a m p a n a u d o j i m u i
b e i savihipnozei. N u r o d y s i u k e l e t g a l i m formuli pa
vyzdi.
A
A
A
A

isiaikinsiu s a v o reikalus.
p a s i k a l b s i u su visais..
padarysiu savo darb.
isprsiu udavinius.
71

A
A
A
A
A
A
A
A
A
A
A
A
A
A

a p s i t v a r k y s i u bute.
paraysiu laik.
n u e i s i u finans skyri.
a p m o k s i u skolas.
a p l a n k y s i u s a v o s e n tet.
esu siningas.
s a k a u teisyb.
esu ir liksiu r a m u s .
esu stropus.
ilaikysiu e g z a m i n .
n u s p r s i u p a d a r y t i tai ir tai ir a d a r a u tai ir tai.
esu laisvas ir rytingas.
veiksiu s u n k u m , konflikt.
esu g e r a s I

Visa tai s k a m b a labai p a p r a s t a i , t a i a u visi i n o m e ,

k i e k j g t e n k a ieikvoti, k i e k k a r t a i s r e i k i a v a l i o s i r
pasiryimo, k a d prisivers t u m e atlikti m u m s n e m a l o n i u s
reikalus.
A u t o g e n i n t r e n i r u o t leidia s u s i k o n c e n t r u o t i ir pa
d e d a m o g u i isiugdyti tvirt t e i g i a m g y v e n i m o nuosta
t, o tai, s a v a i m e s u p r a n t a m a , turi n e p a p r a s t a i svarbi
r e i k m . I tos gausybs m o n i , k u r i e v i e n a i p ar k i t a i p
dalyvavo m a n o organizuojamose autogeninse treniruo
t s e liaudies u n i v e r s i t e t o u s i m i m u o s e , V o k i e i svei
k a t o s a p s a u g o s d r a u g i j o s r e n g i n i u o s e , m o n s e , priva
iuose k u r s u o s e ar gydydamiesi, didioji d a u g u m a k r e i p
si d l i r d i e s k r a u j o a p y t a k o s susirgim, s k r a n d i o ir
a r n y n o n e g a l a v i m , b a i m s ir n e m i g o s .
V a r g u a r r a s i m e mog, k u r i s gyvena, n e p a t i r d a m a s
b a i m s j a u s m o . B a i m t o k i a pat sena, k a i p ir m o n i j a , ir
t u r i daugyba v a i r i a u s i a t m a i n . Reikia tik atsikratyti

Jos, bet k a i p ? B a i m gniudo, v a r o l a i s v a s m e n y b s to

b u l j i m , ji gali pasireikti visose g y v e n i m o srityse.
it k p a s a k G e r h a r d a s : Darbe a esu g e r b i a m a s .
Sakyiau, j o g m a n sekasi,'bet v i s d l t o n u o l a t k e n i u bai
m ia, giliai irdyje. O m a n o b e n d r a d a r b i a i vis t i k i n a :
P a v y d t i n a s J s r a m u m a s , p a s i t i k j i m a s savimi. K a d
m u m s t a i p l " O j u k t a i p nra, t i k r a i n r a . A tik apsime
tu. I b a i m s a d a n a i n e g a l i u net umigti, i m u a p i e k
n o r s galvoti. Tiesa, k a i p r i s p a u d i a d a r b a i ir n e t u r i u ka
da mstyti a p i e j, a t r o d o , lyg ir v l v i s k a s b t gerai.
Utat n a k t v l a t s l i n a toji s i a u b i n g a b a i m . J a u p e n k e
r i m e t a i , k a i g e r i u vaistus; l a i k i n a i p a s i d a r o geriau, b e t
v o s tik liaujuosi j u o s vartojs, v i s k a s tsiasi taip, k a i p
buv. Deja, j a u i u , k a d i l g i a u t a i p n e g a l s i u k e n t t i . Pri
sirijs tablei, p a s i n e r i u p u s i a u m i e g i n " lyg m i e g u ,
lyg v i s k j a u i u . V i s k a s k i e k nutolsta, nyksta, bet i es
m s tai v i s tas pats. m o n a p a t a r p a b a n d y t i a u t o g e n i n
treniruot".
Prie i m a n t i s a u t o g e n i n s treniruots, b t i n a i r e i k j o
Isamiau su j u o pasikalbti, ir, l a i m e i , m u m s p a v y k o isi
aikinti b a i m s a t s i r a d i m o prieastis.
J i s p a p a s a k o j o , j o g v a i k y s t j e j labai s u k r t v i e n a s
atsitikimas. V i e n o j e v i e t o j e b u v u s i d i d e l v a n d e n t i e k i o
ataka, storas vamzdis, n u t i e s t a s p e r u p . D a u g e l i s j o kla
ss b e r n i u k sigudrino j u o p e r p l a u k t i k i t k r a n t , n e s
v a m z d i o v i d u j e iaip t a i p p a v y k d a v o ilaikyti g a l v vir
v a n d e n s . Atsitiko taip, k a d p l a u k d a m a s v i e n a s i j pas
k u t i n i u m o m e n t u i s i g a n d o i r n o r j o p a s u k t i atgal, t a i a u
jau n e g a l j o . J p a i u p o i r n u n e v a n d e n s srov. N u o
t a d a b a i m G e r h a r d o ir n e p a l e i d i a i savo gniaut. N u o
lat j i s s a p n u o j a tai siaur v a m z d , tai lift, i k u r i o j i s
n i e k a i p n e g a l i itrkti, arba n u t i n k a kiti p a n a s d a l y k a i ,
kur Jis jauiasi suspaustas". Ivaduoti J ii tos baims

j a u s m o ir b u v o m u d v i e j tikslas, k u r p a v y k o pasiekti
a u t o g e n i n e treniruote b e i a i k i n a m a i s i a i s p o k a l b i a i s . Au
t o g e n i n treniruot, k a i p s a k o J. H. ulcas, p a d e d a atsi
kratyti baims, tiktai reikia v i d i n i o pasiryimo ir kantry
bs, k a d t b a i m isiaikintume, pavelgti savo v i d " ,
susikoncentruoti ir gauti drsos prisipainti sau visk,
suinoti ties, o tada tyloje, giliai s u s i k a u p u s ir aktyviai
v e i k i a n t s m o n e i , irykja ir b a i m s prieastys. G e r h a r
das V. j a u po k e t u r i m n e s i , inoma, prie tai i m o k s
n a u d o t i s a u t o g e n i n s treniruots pratimais, irgi galjo
laisvai" alsuoti ir tapti paiu savimi.
B a i m daniausiai susijusi su k a k o k i a g y v e n i m o si
tuacija. Bijomasi p a t i k r i n i m o , r a o m o j o darbo, valstybi
n i o e g z a m i n o , virininko, moni, nelaims, ligos o
diu, n r a t o k i o dalyko, k u r i s n e g a l t sukelti baims. J i
m o g gali taip uvaldyti, k a d jis n e p a j g i a n m i n u t e i
itrkti i j o s gniaut ir v i s k iri bei v e r t i n a iuo as
pektu. m o g u s tada net bijo p a i o s baims. Tai j a u bai
ms neuroz, t. y. k l a i d i n g a s stereotipas, atsirads i bai
ms. Danai b a i m s nelieka, k a i tik p r a e i n a j sukls
vykis, pvz., e g z a m i n a s , p a t i k r i n i m a s ar p a n .
B a i m e laikytina ir scenos k a r t i n " , p r i d a r a n t i daug
n e m a l o n u m . A r a u t o g e n i n e treniruote g a l i m a jos atsi
kratyti? A t s a k y s i m e t a i p ! Po to, kai, p a d e d a m i etojo
pratimo, a t s i p a l a i d u o j a m e , tarsi sijungdami solo instru
m e n t u d a r n i a i grojant orkestr, itariame pasirinktas
formules: A esu rytingas ir laisvas. A n e p a s i d u o d u
situacijai! A pasirodysiu p u i k i a i ! "
N e m a a i vyresnij k l a s i mokini, aiku, i m o k
dalyk, sugeba padti sau ir ima geriau mokytis. Anks
iau per r a o m u o s i u s teisindavosi: Viskas ilakst i gal
vos", o d a b a r rezultatai n u o l a t gerjo. Tai patvirtino ir
m o k y t o j a i , kurie, susipain su a u t o g e n i n s treniruots ga-

l i m y b m i s ir j paskatinti, stengsi iuo m e t o d u ugdyti

mokini protinius sugebjimus.
Tai m a n o m a tik tada, j e i yra teigiamas nusistatymas
bei gimti p e d a g o g i n i a i s u g e b j i m a i , k a i m o k y m a s ir
m o k y m a s i s p a s i d a r o n e p a p r a s t a i smags dalykai. T a d a
m o k y k l o j e galima ivengti baims, k u r i ilgainiui danai
virsta m o k y k l i n e n e u r o z e " ir skaudiai atsiliepia toles
niame gyvenime. Mokymasis paveriamas pasitenkinimo
altiniu, m a l o n i u ir p a t r a u k l i u dalyku. S a v a i m e aiku, k a d
a u t o g e n i n e i t r e n i r u o t e i p e d a g o g i k o j e k e l i a m i ypatingi u
daviniai. Taiau, inoma, n r a k o tiktis, k a i p m a n Kar
las, jog, i m o k s daryti j o s pratimus, galsi hipnotizuoti
mokytojus. Tai tipika klaida, n u o l a t pasitaikanti tarp
j a u n moni. J i e danai m a n o , j o g a u t o g e n i n treniruo
t ada k a k sensacinga.
A visada bijau visko ir vis, tiesiog bijau, k a d ir
vl bijosiu, prisipaino m a n I n e s a . Pati n e i n a u k o d l .
Ir n i e k o n e g a l i u padaryti. A v i e n a n e s u g e b u gyventi,
n i e k o n e g a l i u dirbti, n i e k a m n e t i n k u . M a n e v a r g i n a n e
miga, ir m a n a u , j o g v i e n k a r t atsidursiu p s i c h i a t r i n j e
ligoninje!"
I p r a d i a u t o g e n i n s treniruots p r a t i m ji su ma
n i m i m o k s i viena, n e s m u m s r e i k j o isikalbti ir visk
isiaikinti. P a p r a i a u prisiminti k o k i u s nors praeities vy
kius, galjusius k o k i u nors b d u j igsdinti. Kart
p r i m i m ji a t j o labai susijaudinusi.
Tik p a m a n y k i t e , kas m a n n e t i k t a i a t j o galv:
kai b u v a u dar visai m a a dar net n e l a n k i a u m o k y k
l o s pusseser, kuri t a d a . p a s m u s viejo, udar m a n e
r a k a n d sandliuk. Ieiti a n e g a l j a u , o pusseser,
n i e k a m nepasakiusi, ivaiavo. Ilgai m a n s tada i e k o j o
ir r a d o nusiverkusi, visai n e t e k u s i n u o v o k o s . Paskambi
n a u motinai, ji patvirtino, k a d tikrai b u v o toks atsitiki-

m a s . " itaip Inesa, s u s i k a u p u s i a u t o g e n i n j e b s e n o j e ,

s u r a d o s a v o b a i m s prieast. A j a i iaikinau, k a i p t o
atsitikimo m e t u patirta b a i m v i s l a b i a u i r giliau p a s l a p
ia j v e i k ilgus m e t u s .
Inesa p u i k i a i i m o k o a u t o g e n i n e t r e n i r u o t e rasti b
d savo b a i m e i n u g a l t i . K i e k v i e n savait j i j a u t s i vis
geriau ir geriau.
P a t e i k t u o s e pavyzdiuose m i n t i a s m e n y s i n o j o , j o g
j i e bijo. O k a i m o g u s s u p r a n t a bijs, j a m yra aiki tos
b a i m s prieastis arba t e n k a j o s iekoti. iaip ar taip, b e t
a b i e m apraytais atvejais aiku, j o g dl v i s k o ia k a l t a
b a i m . T a i a u n e m a a y r a moni, k u r i e bijo, patys t o
n e s u v o k d a m i . Danai tai y r a v i d i n b a i m , k u r i o s n e m a
n o m a pastebti, bet ji sukelia d a u g d v a s i n i ir fizini su
trikim.
Atrod, tarsi b i a u jusi p e r k a n o t sln. Staiga
supratau, j o g n u o l a t i n i s m a n o n e p a t i k l u m a s sietinas s u
seniai p a m i r t u atsitikimu. K a i tik p r a d j a u lankyti m o
kykl, k a r t m o k y t o j a m a n e n e t e i s i n g a i a p k a l t i n o i r l a z d a
sudro m a n p e r r a n k a s , p a p a s a k o j o v i e n a v y r e s n i o
a m i a u s a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s d a l y v . N u o t a d a vi
sus m o n e s a iriu su t a m t i k r u iankstiniu nusistatymu.
Tai ir buvo mano nepasitikjimo altinis", nusprend ji.
J i d a u g k a r t b a n d veikti s a v o t r k u m , t a i a u ber
gdiai, n e s j a i t r u k d slapta, p a i o s n e s u v o k t a v i d i n
baim.
S a v o g y v e n i m e d a u g k p a s i s t e n g i a m e idildyti b e
pdsako, ypa nemalonius dalykus. M e s juos paprasiau
siai umirtame, ir t a d a i p a i o s gilumos n u o l a t i p l a u k i a
trukdanios barfgos", a t s i r a n d a n i o s d l b a i m s k o m p l e
kso. O atidiau pasivalgius praeityje, b e v e i k v i s a d a ga
l i m a l e n g v a i utikti v i s o to prieastis. Iki iol b u v o m a
n o m a , j o g b a i m , n e i a i k i n t a s tr neisprstas p r o b l e m a s ,

n e n a t r a l varymsi ir k o m p l e k s u s m a n o m a paalinti
vien psichoanalize.
G a l b t j s e s a t e v i e n a s i t, k u r i e bijo vis ir vis
k o : k a k o b a u g u t a m s o j e , bijote sutikto uns, m o n i , ku
rie j u s ukalbina, s a l j e i e k o t e v i e t o s p a i a m eils kra
te, k a d g a l t u m t e skubiai ieiti. J s n e t n e b a n d o t e plau
kti, n o r s ir g a l t u m t e . odi, itis d i e n k a k o bijote.
A ir p a t s n e i n a u k o " , s a k o t e kartais. B a n d y m a s nus
tatyti v i s o to prieastis baigsi n e s k m i n g a i . S t e n g t s
daryti visk, k galjote, l a n k t s p a s d a u g e l gydytoj,
v a r t o j o t e vaistus. T i k r i a u s i a i i m o k o t e daryti ir autoge
n i n s t r e n i r u o t s pratimus, v i s k d a r t e teisingai, t a i a u
k o l k a s p a g e r j i m o n e m a t y t i . Pripastate, j o g t a p o t e
iek tiek r a m e s n i s , b e t a p s k r i t a i v i s k a s l i k o k a i p buv.
S a v o lig isiaikinote: j s n e tik v i s k o bijote, betgi
visas esate tarsi b a i m s gumullis. Vis j s esyb uval
diusi b a i m s n e u r o z . J s p a s i k a l b j o t e su gydytoju ar
ba su p s i c h i a t r u ir v i s k atvirai iklojote. Pasijutote k u r
k a s g e r i a u ! D a b a r j u m s r e i k i a apsiarvuoti kantrybe, o
ne k a t e g o r i k a i s siekiais, ir v e i k t i toliau. Pirmiausia ne
d e l s d a m i tvirtinkite savitaigos formules:
A

tai

padarysiu!

veiksiu

sunkumus!

M a i a u s i a i triskart p e r d i e n u i m k i t e sau patogiau

si a t s i p a l a i d a v i m o padt, i j b e n t v i e n k a r t gulim,
beje, pastaroji geriausiai t i n k a vakarais, prie u m i n g a n t .
Zod b a i m " n u g i n k i t e k i e k galint toliau, k a d nepa
s i e k t smons, t o l i m i a u s i savo o d y n o k a m p e l .
O dabar susikaupkite ramybs bsenai:
A
A

esu visikai ramus,

veiksiu sunkumus, a

rytingas, atsipalaidavs!
tai padarysiu!

J s l a u k i a t e . Kas turi nutikti, tevyksta s a v a i m e .

Mano knas sunkus. D a b a r laukiate, k o l j s rankos,
k o j o s suglebs ir a p s u n k s .
Mano

knas

maloniai

iltas!

Kai a p s u n k s t a m a , t. y. kai atsileidia r a u m e n y s , atsi

p a l a i d u o j a ir kraujagysls.
A visikai ramus, suglebs,
Mano knas sunkus.
Mano knas maloniai iltas!
T a d a vl terpiate k r e i p i n :
A veiksiu sunkumus a
ir u b a i g i a t e
A

esu

rytingas

ir

atsipalaidavs.

tai

J s nutylate, l a u k i a t e tegul k o n c e n t r u o t a savitai

ga v e i k i a s a v a i m e . Ji v e i k i a j u s ir j u m y s e .
itaip j s r e n g i a t e save t e i g i a m a m n u s i t e i k i m u i . J s
mielai n o r t u m t e jaustis laisvas, bti rytingas, linksmas.
T a i g i reikia atsikratyti jus n u o l a t a p i m a n i o s pesimistins
n u o t a i k o s . J s n u g a l i t e pat save, i g y v e n a t e d v a s i n i o
p r a s k a i d r j i m o " proces. J s k r e i p i a t e save bti drsiam,
g e r a m ir laisvam. Po to s e k a n i u s o r g a n p r a t i m u s j s
p a p i l d o t e vis n a u j a i s ir n a u j a i s norais.
irdis rami. Mano irdis plaka ramiai ir ritmingai. A
esu drsus ir laisvas. K v p a v i m a s visikai ramus.
J s ramiai kvepiate ir ikvepiate.

drsus ir laisvas.

Kvpuoti lengva.

J s paklstate vyksmui ir laukiate. J s pasirengs

viskam, esate kantrus. J s galite laukti. J u s p l u k d o ir li
liuoja t e i g i a m a banga.
A esu drsus ir laisvas, a veiksiu sunkumus.
veikia mane ir manyje.
Mano
sauls rezginyje kaupiasi maloni iluma!

Tai

J s p a s i d u o d a t e iam p a g r i n d i n i a m v y k s m u i . Iorinis
pasaulis dingsta k a k u r toli, tarsi j r a atoslgio metu. J s
esate v i e n a s . Pagaliau j s t a m p a t e s a v i m i ir laukiate.
A esu drsus ir laisvas a esu savimi!
A
veiksiu
sunkumus!

padarysiu

laisvas!

esu

J s esate visai nuiuvs, j u m y s e sivyrauja ramyb,

p a j u n t a t e giliai savyje uslpt jg. J s laukiate, pri
i m a t e j ir inote taip, d a b a r j a u inote, k a d susikon
c e n t r a v s ilaikysite t atjusi jg.
Mano
sauls
rezginyje
kaupiasi
maloni
iluma^a
drsus ir laisvas atsipalaidavs, rytingas.
Mano kakta vsoka.
Ir l e n g v a s d v e l k i m a s , g a i v i n a n t i oro srov vsina m a n o
kakt.
S u s i k o n c e n t r a v s galvos p r a t i m u i , k u r i o metu js vi
sam laikui tvirtinate engram inojim, k u r i o n i e k u o
m e t n e p r a r a s i t e , js k a r t o j a t e :
esu

A esu suglebs atsipalaidavs.

A esu drsus ir laisvas a esu savimi.

A
{veikslu sunkumus a nugalsiu visas
klitis,
R a m u s ! S u n k u s ! iltas! S u g l e b s ! A t s i p a l a i d a v s !
A pastu s a v e ! A esu drsus ir laisvas!
T a i yra pavyzdys, k a i p r e i k t atlikti pratimus. J a m e
p a t e i k t o s tiek formuls, tiek vaizdiniai, k o k i e j i e g a l t
bti, o sau j u o s susidarysite patys. A u t o g e n i n j e treni
ruotje n i e k o n e g a l i m a nusiirti" n u o k i t tai visai
taip, k a i p n u s i r a o m a s r a o m a s i s d a r b a s m o k y k l o j e n r a
savas d a r b a s ir nereikia, j o g d a l y k a s b u v o s u v o k t a s ir
suprastas. N e t prieingai, uduoties nusiraantysis aikiai
n e s u p r a t o , n e s n e g a l j o j o s suvokti, p a n a u d o t i . Lygiai
taip n e g a l i m a p a p r a s i a u s i a i nusiirti p r a t i m . J u o s
reikia atlikti individualiai, o ne imti ir atkartoti svetimus,
n e b e n t t u o atveju, j e i darantysis gali j u o s p e r i m t i sau,
p a n a u d o t i k a i p savus.

GYDYMAS

NUO

NEMIGOS

P r i e m o n s n u o n e m i g o s , k u r i a s teikia a u t o g e n i n tre
niruot, yra labai vairialyps, ir j a s po to, k a i isiaiki
n a m o s n e m i g o s prieastys, reikia n a u d o t i grietai diferen
cijuotai.
Daugelis n e m i e g a todl, k a d iapus m i e g a m o j o d u r
n e g a l i palikti p e r d i e n s u s i k a u p u s i aibs r e i k a l reika
lli. T o k m o g vis l a i k slegia p r o b l e m o s , neisprsti
konfliktai, g y v e n i m o n e g a n d o s , n u o k u r i j i s n e b e g a l i at
siginti. Persidirbimas ir p e r v a r g i m a s irgi s u t r i k d o m i e g .
sipareigojimai m a n e p e r s e k i o j a , p a s a k v i e n a s n e m i
gos v a r g i n a m a s
p a c i e n t a s . M a n tiesiog te ia galva,
80

visi p r a j u s i o s d i e n o s r e i k a l a i ir rytdienos p r o b l e m o s ug
riva m a n e b e m i e g a n t , ir a n u b u n d u . " T a i tik maa
d a l e l n e m i g s u k e l i a n i prieasi, k u r i o m s , aiku,
k i e k v i e n a s r a n d a vairiausi p a a i k i n i m . Vis d l t o reikia
isiaikinti svarbiausia, k o d l n e m i e g a m a . Tai g a l i m a pa
daryti p a d e d a n t a u t o g e n i n e i treniruotei. iaipjau galioja
bendrosios taisykls, m o k o m a s i vis ei p r a t i m , ku
riuos d a b a r jungiamos i n d i v i d u a l i a i p a r i n k t o s formuls
miegui.
A esu visikai ramus visas mano knas sunkus.
Visas mano knas iltas, a suglebs, atsipalaidavs! Kvpavimas
ramus.
O d a b a r j a u g a l i m a siteigti specialiai mieg, pavyz
diui:
A vis nakt miegosiu gerai arba
A miegosiu iki 6 valandos ryto miegosiu
kietai.

giliai

ir

A r b a p a p r a s t a i siteigti tik du odius:

A

miegosiu a

miegosiu a

miegosiu.

Pasiklausius atrodo, k a d viskas labai paprasta, taiau

n e r e i k i a pamirti, k a d ios k o n c e n t r u o t o s savitaigos for
m u l s veikia tik p e r v e g e t a c i n n e r v sistem. T i k tada,
k a i p a s i s e k a suvaldyti savo v e g e t a c i n n e r v sistem, k a i
j galima p a v e i k t i savitaiga, ima rykti lyg ir s a v a i m e
atsirads" pagerjimas.
N u s i t e i k i a n t miegui, yra keli svarbiausi dalykai, ku
r i j o k i u b d u n e g a l i m a umirti. J e i , sakysim, esi susi6. G, Eberlein

pf

n e r v i n s , t. y. sudirgs ir sitemps, tai t u r i y p a pabr

tinai gerai atlikti p i r m u o s i u s p r a t i m u s , pavyzdiui, k o n
c e n t r u o t savitaig r a m y b s b s e n a i v i s a d a daryti, laiky
d a m a s i s savitaigos formuls:
A esu visikai ramus a
A esu visai ramus.

esu ir bsiu ramus.

i r a m y b d a r labiau p a d i d i n a m a s u n k u m o ir ilumos
savitaiga.
Ramus!, Suglebs! Atsipalaidavs! Ir p r i e to p r i d u r t i :
Pavargs! Pavargs! Pavargs! > A esu visikai ra
mus!
'A esu lr bsiu ramus! Suglebs! Atsipalaidavs!
Visas mano knas sunkus! Esu labai pavargs! Visas
mano
knas sunkus!
Mano knas iltas! Visas mano knas iltas! Esu pa
vargs!
Sunkus!
Suglebs!
Atsipalaidavs!
Pavargs!
Pavar
gs!
T o k i a k o n c e n t r u o t a savitaiga ir taps efektyvia pagal
b a n u o n e m i g o s . J e i irdis p l a k a p e r d a u g garsiai, galima,
aiku, i n t e n s y v i a u atlikti irdies p r a t i m .
Mano irdis
ir vienodai!

plaka

irdis
mano

Pavargs! A esu visikai ramus! Visas

sunkus! Visas mano knas iltas! Ramus!

rami!
knas

visikai

ramiai

lr

ritmingai,

stipriai
i:

S u g l e b s ! A t s i p a l a i d a v s ! S u n k u s ! iltas! PavargsI
irdis ramil

V l lr v l sau k o n c e n t r u o t a i siteigiama, ir tada pra

d e d a v e i k t i savitaigos k r e i p i n i a i . V l ir vl k a r t o j a m i ie
pratimai:
A miegu! A
bs!
Atsipalaidavs!
ti, miegoti!

esu
A

pavargs! Miegoti!
miegu!
Miegoti,

Ramus!
miegoti,

Sugle
miego

D a r k a r t atskirai p a g a l j a u i n o m savitaigos formu

l k r e i p i a m a s i k v p a v i m , k u r i s s a v a i m e a p i m a v i s u s
pratimus.
Kvpavimas
visai
ramus!
Kvpuoti
lengva!
A kvpuoju ramiai kvepiu ir ikvepiu kvpuo
ti
lengva!
Miegoti
ramiai,
suglebus,
atsipalaidavus!
Miegoti!
Miegoti!
monms, kuri vegetacins reakcijos organas yra
pilve, k u r i e r e a g u o j a k e p e n i m i s , tulimi, s k r a n d i u ar ar
nynu, k u r i e galbt yra t u r j j a u d i n i m o s i sukelt skran
d i o op, y p a svarbu m i e g o formules integruoti p e n k t o
jo p r a t i m o m e t u prie sauls r e z g i n i o k o n c e n t r u o t sa
vitaig ir po j o s .
Kvpavimas
ramus!
Kvpuoti
lengva!
Miegosiu
ramiai!
Esu
suglebs!
Atsipalaidavs!
J s leidiats a p i m a m a s n u o v a r g i o i r s u s i k o n c e n t r u o
jate pratimui:
no

Mano
sauls

sauls rezginyje
rezginyje
kaupiasi

kaupiasi maloni
maloni iluma!

Ir t u o po to d a r tvirtinate:

iluma!

Ma

A'miegu!
Ramus!
A miegu!
Miegoti!

Suglebs!

Atsipalaidavs!

P o r k a r t tai p a k a r t o j a t e , i r t a d a j u s s a v a i m e a p i m a
miegas.
Daugelis, a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p a d e d a m i , u m i n g a
n e t n e s p j padaryti vis pratim.
A atsigulu lov, isijungiu ir p e r s i j u n g i u r a m y b s
bsenai, b e t p r a d t i p r a t i m j a u n e s p j u " , s a k o d a n a i
tai vienas, tai kitas a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p r a t i m
k u r s o lankytojas. S a v a i m e s u p r a n t a m a , l o v j i e gulasi
v i d u j a i n u s i t e i k miegui. ie m o n s j a u yra gij pasiti
k j i m o , k a d sugebs umigti, ir ino, j o g a u t o g e n i n s
t r e n i r u o t s savitaiga j i e m s pads. Aiku, k a d , susikon
centravus, n u s i t e i k u s miegui, n e r e i k i a grti b u d r u m o
bsen, n e s tai b t k o n c e n t r u o t o s m i e g o savitaigos i
b l a k y m a s . P a g r i n d i n formul: A esu absoliuiai abe
jingas
miegui suglebs atsipalaidavs"
veikia
visose
p r a t i m p a k o p o s e . Dl t o savitaig m i e g u i g a l i m a j u n g t i
j a u n e t ir su n u s i t e i k i m u r a m y b s bsenai, k u r i s t u o at
v e j u v e i k i a r a m i n a m a i ir p a d e d a atsipalaiduoti. O specia
l p r a t i m miegui, k u r i a m atlikti reikia v e g e t a c i n i u poi
riu paveikti o r g a n u s ir j sistemas, galima sudaryti tik
po to, k a i i m o k s t a m a daryti a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s pir
mosios p a k o p o s pratimus.
Sibil v a r g i n o galvos skausmai. T o d l ji a t j o pas
m a n e imokti a u t o g e n i n s treniruots. G a l v o s s k a u s m a i
p a c i e n t e i n e l e i d o umigti. Keisiausia, k a d galvos skaus
m a i visada ueina gulint l o v o j e . Itis d i e n n i e k o n e j a u
iu, bet vos tik a t e i n a v a k a r a s ir prasideda. T a d a nega
liu i s k a u s m o umigti. T a i p yra j a u d v e j i metai. G e r i u
tabletes, k a d k a i p n o r s umigiau."

Sibil patikrinus, n e b u v o rasta j o k i ligos s i m p t o m .

N e p a v y k o rasti j o k i o s galvos s k a u s m prieasties. Sutri
k i m a s tikriausiai b u v o v e g e t a c i n i o p o b d i o ; b e to, galvos
s k a u s m a i p r a s i d d a v o tik v a k a r e .
Sibil dirbo v a i k darelyje ir m g o s a v o d a r b . Ko
k i n o r s y p a t i n g s u n k u m n e j a u t . T e k o k u r l a i k pa
vargti, kol a p r a d j a u n u m a n y t i , k o d l Sibil (24 met)
k a n k i n o staiga ueinantys galvos skausmai. J a u apraytu
bdu k o n c e n t r u o t a i atliktas p r a t i m a s m i e g u i i p r a d i
n i e k o n e p a d j o . Tik a u t o g e n i n e t r e n i r u o t e vis labiau su
t v i r t i n a m a s pasiryimas suvokti pai s a v e " v i e n d i e n
p a d j o isiaikinti s k a u s m prieastis. Sibil, m a o k o
gio, laiba ir glena, bijojo, j o g n e g a l s itekti, n e b u s
m y l i m a . Kai tai b u v o isakyta, ji g a l j o suprasti ry tarp
baims, galvos s k a u s m i r n e m i g o s . N u o ryto iki v a k a r o
Sibil b u v o labai uimta, savo d a r b dirbo m i e l a i ir netu
r j o l a i k o galvoti. T a i a u v a k a r a i s a t g y d a v o p a s m o n
n u g i n t o s mintys ir bgtavimai, k u r i sismoninti j a i ne
leisdavo vis v a r t o j a m o s tablets. etojo pratimo, t. y.
k o n c e n t r u o t o galvos savitaigos p r a t i m o " , m e t u j a i paai
kjo, k a d ji iuo p r a t i m u gali isiaikinti s a v o p r o b l e m
ir, be to, isiugdyti t e i g i a m poir gyvenim. M i e g o
s u t r i k i m k a i p nebta. F o r m u l s m i e g u i iuo a t v e j u b u v o
m a i a u svarbios n e g u pats p r a t i m a s :
Kakta

vsoka kakta

maloniai

vsi!

T a i a u ir ia, k a i p ir bet k u r i u o kitu atveju, k a i atsi

k r a t o m a b a i m s ir s u v o k i a m a p r o b l e m o s esm, btinai
r e i k i a gerai m o k t i p r a t i m u s . R e i k i a isiugdyti g e b j i m
k a n t r i a i laukti p r a t i m rezultat. Tas, k u r i s labai n o r i u
migti, pats sau sukuria didiausi klit, t r u k d a n i j a m ,
todl a b e j i n g u m a s m i e g u i yra p a t i svarbiausioji slyga.

Tsinys
Pratimai

PABAIGA

S a v s a t p a l a i d a v i m o (savitaigos) m e t o d a s j a u n e kar
t m i n t u v i d i n i u v i l g s n i u p a d e d a m o g u i isiaikinti sa
ve p a t " ir i t a i p susikurti t e i g i a m p o i r i g y v e n i m .
A u t o g e n i n t r e n i r u o t s u b r a n d i n a a s m e n y b , o tai s a v o
r u o t u g y v e n i m e t a i p p a t turi pozityvi} v a i d m e n , y p a
santykiuose su monmis. Todl manau, jog labai svarbu
su a u t o g e n i n e t r e n i r u o t e s u p a i n d i n t i ir v a i k u s (jau 812
met) b e i j a u n u s m o n e s . J i s u m a i n a vis d i d j a n t ag
r e s y v u m ir u g d o m o g u j e tai, k a s g e r a ir t e i g i a m a .

AUTOGENINS TRENIRUOTS
P I R M O S I O S PAKOPOS PRATIM PLANAS
Pratimai

Savitaigos formuls

P a s t a b a . ie du pratimai atliekami kartu vienas po kito, nes ]ie su

kelia vien bendr pojt. Po keturi savaii praktikos jau galima ati
trkti nuo kasdieni reikal naudojantis koncentruota savitaiga:
A esu visikai ramus! Sunkus!
iltas! Suglebs!
Atsipalaidavs!
3. irdies pratimas

(Mano) irdis plaka ramiai ir rit

mingai!
irdis plaka ramiai ir ritmingai,
stipriai ir vienodai!

4. Kvpavimo pratimas Kvpavimas visikai

[sustiprina
ramybs, Kvpuoti lengvai
sunkumo, ilumos poj-

Savaits

Sunkumo savitaiga
Mano dein (kair) kola labai Antra savait
(raumen atpalaidavi sunki
Treia savai
mas):
Mano dein (kair) koja labai
t
sunki
Visas mano knas sunkus!

86

Savaits

ramus!

eta savait
Septinta sa
vait
Atunta sa
vait
Devinta sa
vait

P a s t a b a (pratim apibendrinimas) i karto pradedama jausti pra

tim teigiam poveik:

Pirma savait
Nusiteikimas pratimams A esu 'visikai ramus!
Ramus! Suglebs! Atsipalaidavs!
Imokti grti normali padt.

2. ilumos savitaiga
(ilumos pratimas, su
stiprinantis ramybs
pojt);

Savitaigos formuls

Mano dein (kair) ranka visai Ketvirta sa

iltai
vait
Mano dein (kair) koja visai Penkta savai
iltai
t
Visas mano knas iltasl

A visikai ramus! Sunkus! il Deimta sa

tas! Aisipataidavs! Suglebs!
vait
irdis rami! Kvpuoti lengvai
5. Sauls rezginio prati
mas (sustiprina ramy
bs, sunkumo ir ilu
mos, pojt ir atpalai
duoja pilvo ertms or
ganus skrand, ar
nyn ir t.t.);

Mano sauls rezginy/e kaupiasi

maloni iluma.
Vlrimollkt.i
Mano sauls rezginy j t kaupiasi .-IV.Iltl't
maloni iluma.
Ramus! iltas! Sugltbil Atlipa Dvylikta tialaidavs!
vdUu

P a s t a b a vis iki iol imokt pratim apibendrinimas:

A visikai ramus! Sunkus! iltas! Trylikta sa
irdis ramti Kvpavimas visikai vait
ramus/

B7

Tsinys
Pratimai

P A B A I G O S O D I S L I E T U V I K A J A M LEIDIMUI
Savitaigos formuls

Savaits

Kvpuoti lengva!
Mano sauls rezginyje kaupiasi
maloni iluma!
Ir dar kart uakcen Ramus! Sunkus! iltas! Suglebs! Keturiolikta
tuoti
Atsipalaidavs!
savait
6. Galvos pratimas'
Kakta vsoka!
Penkiolikta
(blaivi galva, malonus Kakl maloniai vsi!
savait
atsipalaidavimas, ramy Kakta vsoka!
eiolikta sa
bs pojio sustiprini Kakta maloniai vsi!
vait
mas):
P a s t a b a . Dabar pratimai eina savaime vienas po kito. Savitaig su
koncentravus kur nors organ, j galima paveikti, persijungti ir taip
normalizuoti jo veikl.
A esu visikai ramus! Sunkus!
iltas!
Mano irdis plaka ramiai ir rit
mingai!
Kvpavimas visikai ramus! Kv
puoti lengva!
Mano sauls rezginyje kaupiasi
maloni iluma!
Kakta maloniai vsi!
Autogenins treniruots pirmosios pakopos pratimams imokti papras
tai reikia nuo dviej ir puss iki keturi mnesi.
Autogenin treniruot yra ne pasaulira ir ne religija. Ji stebukl
nedaro. Autogenin treniruot yra koncentruoto susitelkimo savyje me
todas.
Cizela Eberlein

88

Tai pirmoji autogenins treniruots knygut lietuvi

kalba, k u r i o j e n u o s e k l i a i i d s t o m i visi a u t o g e n i n s tre
n i r u o t s p i r m o s i o s p a k o p o s p r a t i m a i . Tiesa, j a u yra i
leista V . L e v i o k n y g e l M e n a s bti s a v i m i " , t a i a u j o j e
s t a n d a r t i n i a i a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p r a t i m a i n r a patei
k t i p a k a n k a m a i n u o s e k l i a i , t o d l i j o s m o k y t i s A T sava
r a n k i k a i g a n a sunku. Be to, V. Levis p a g r i n d i n d m e s
skiria s a v i a u k l a i ir a s m e n y b s u g d y m u i . T a i a u autoge
n i n t r e n i r u o t gal duoti labai d a u g n a u d o s g y d a n t vai
riausius funkcinio p o b d i o sutrikimus, o G. E b e r l e i n
d a u g i a u s i a ir rao k a i p tik a p i e i s u t r i k i m g y d y m ir
profilaktik. A u t o r gyvai ir v a i z d i n g a i a p r a o n e m a a i
a t v e j i s a v o p r a k t i k o s , kai, p a d e d a n t a u t o g e n i n e i tre
niruotei, p a c i e n t a i s u g e b j o atsikratyti d a u g e l i o negala
v i m : d i r g l u m o , n e m i g o s , n u o l a t i n s tampos, s k a u s m
irdies plote, funkcini s k r a n d i o v e i k l o s sutrikim, pas
t o v a u s r a u d o n a v i m o ir kt. I ties tokiais n e g a l a v i m a i s
s k u n d i a m a s i g a n a danai, bet tik n e d a u g e l i s m a n o , j o g
p a g r i n d i n s t n e g a l i prieastys yra p s i c h o l o g i n s ir j o g
d a u g i a u s i a gali p a d t i ne gydytojas ar vaistai, o patys
p a c i e n t a i . A n t r a vertus, n u e i t i pas gydytoj ir gauti re
c e p t v a i s t a m s yra k u r k a s l e n g v i a u , n e g u k e l i s m n e s i u s
m o k y t i s a u t o g e n i n s treniruots, stengtis p a i a m suvokti
savo n e g a l a v i m o prieastis, iekoti sau t i n k a m o s savitai
gos formuls k i e k tai r p e s i ir l a i k o ! D a u g e l i s nu
e i n a l e n g v e s n i u keliu, n e t n e s u s i m s t y d a m i , j o g galbt
j i e m s visikai n e r e i k a l i n g o s tablets. Be to, vaistai j u k
p a d e d a n e n u o v i s lig: t a b l e t m i s neveiksi p s i c h o l o
g i n i s u n k u m , j o s n e p a d s rasti g y v e n i m i k situacij
s p r e n d i m , s u r e g u l i u o t i t a r p a s m e n i santyki. Visa tai
89

m e s t u r i m e p a d a r y t i patys, o p a d t i gali ir p a d s autoge

nin treniruot.
A u t o r s a v o k n y g e l j e gana grietai l a i k o s i tos pra
tim
mokymosi
tvarkos,
kuri pasil AT krjas
J . H . ulcas. T a i a u n u o t o laiko, k a i b u v o s u k u r t a A T ,
p r a j o d a u g i a u k a i p 5 0 m e t , b u v o atlikta n e m a a t y r i m
a n a l i z u o j a n t A T efektyvum, inagrinta, k o k i a p r a t i m
t v a r k a geriausia, k a i p g e r i a u ir g r e i i a u g a l i m a i m o k t i
A T . D a u g ioje srityje n u v e i k tarybiniai m o k s l i n i n k a i ir
gydytojai p s i c h o t e r a p e u t a i M. L e b e d i n s k i s , T. Bortnikas,
K. M i r o v s k i s , A. o g a m a s . Ypa v a i s i n g a i p a d i r b j o S. Sviadoius ir G. Beliajevas. K a i k u r i a i s j pasilytais tobu
lesniais p r a t i m a i s v e r t a p a s i n a u d o t i . ie p a k e i t i m a i n e
lieia a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s e s m s , t a i a u p a d e d a be
s i m o k a n t i e m s s a v a r a n k i k a i g r e i i a u ir t e i s i n g i a u imok
ti naudotis standartiniais AT pratimais.
P i r m a r e k o m e n d a c i j a d l v i e n o s i s t a n d a r t i n i AT
p o z v e i k o " . S d i n t be a t r a m o s n u g a r a i , g e r i a u atsipa
laiduojama tuomet, kai alknmis atsiremiama kojas
iek t i e k a u k i a u keli, o k o j o s p r a s k e i a m o s m a d a u g
45 k a m p u . T a d a k n o p o z i c i j a y r a y m i a i stabilesn, gali
ma atpalaiduoti kur kas daugiau raumen.
Kitas papildymas vadinamoji relaksacijos kauk",
t. y. v e i d o ir k a k l o r a u m e n a t p a l a i d a v i m a s p a i o j e a u t o
g e n i n s t r e n i r u o t s p r a d i o j e . P a i o s A T r e l a k s a c i j o s for
muls n e a p i m a veido ir kaklo raumen, o j atpalaidavo
m a s y r a l a b a i svarbi visos A T dalis. T o d l , prie p r a d e
d a n t p a i AT, r e k o m e n d u o j a m a atlikti p r a t i m , a t p a l a i
d u o j a n t v e i d o ir k a k l o r a u m e n i s , t. y. usidti" relaksa
cijos k a u k . T a i p a s i e k t i p a d s v i d i n i s vilgsnis, k u r i u o
r e i k i a p a m a u p e r v e l g t i visus v e i d o i r k a k l o r a u m e n i s i
viraus emyn, ta paia tvarka juos valingai atpalaiduo
jant. Nuosekliai pervelgiant, galima pasinaudoti tokio-

00

m i s f o r m u l m i s : Kakta visikai lygi. A n t a k i a i nesu raukti,

visai
laisvi. V o k a i
nuleisti. Akys
po
vokais
i
ri lyg toli e s a n t tak. S k r u o s t r a u m e n y s a t s i p a l a i d u o
ja (apatinis a n d i k a u l i s iek t i e k n u s i l e i d i a emyn, bur
na p r a s i v e r i a m a d a u g p e r 1-1,5 cm). Lieuvis v e l n i a i
l i e i a v i r u t i n i u s dantis. L p o s pravertos, t r u p u t l p a p s
tos p r i e k . A t p a l a i d u o t i rykls ir k a k l o r a u m e n y s . Atsi
p a l a i d u o j a s p r a n d a s (kai A T a t l i e k a m a sdint, i u o m o
m e n t u g a l v a t u r t nusvirti a n t k r t i n s ) " . is vadas
a u t o g e n i n t r e n i r u o t p a d e d a atsipalaiduoti, yra geras
p a p i l d y m a s rimties b s e n o s " savitaigai. Be to, relaksaci
jos kauk galima panaudoti mini treniruoi" metu. Tai
p a d s vairi stresini situacij a t v e j a i s greitai atsipalai
d u o t i ir nesileisti t r a u k i a m a m n e r e i k a l i n g u s konfliktus ar
barnius, k u r i e taip d a n a i s u t r i k d o m s d v a s i n r a m y b .
Dar v i e n a s a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s k o m p o n e n t a s , .ku
r g a l i m a b t m o d i f i k u o t i , i j i m a s i a u t o g e n i n s b
senos. G. E b e r l e i n t a m skiria n e d a u g d m e s i o , o n u o iji
mo procedros priklauso savijauta tuoj po treniruots.
Be to, i j i m o p r o c e d r a y r a skirtinga tiems, k u r i arte
rinis k r a u j o s p d i s n o r m a l u s ar p a d i d j s , ir tiems, k u r i
jis yra s u m a j s . A u t o g e n i n e t r e n i r u o t e g a l i m a s u m a i n t i
a r t e r i n k r a u j o s p d , k a i jis p a d i d j s , ir k a i k u r i e i ja
u s i i m i n j a n i gali s m a r k i a i s u m a i n t i k r a u j o s p d ma
i n a n i v a i s t dozes ar n e t visikai j atsisakyti, tik pa
sitar su s a v o gydytoju). I kitos puss, a n t o g e n i n treni
ruot gali p a d i d i n t i a r t e r i n k r a u j o s p d t, k u r i jis y r a
m a e s n i s u n o r m a l . N o r m o s a p a t i n e riba v e r t t laikyti
110 mm Mg s t u l p e l i o sistoliniam ( v a d i n a m a j a m viruti
n i a m ) ir 70 mm I
stulpelio diasl.oliniam ( v a d i n a m a j u m
a p a t i n i a m ) s p a u d i m u i , .fcifiu u r l e i i n i s k i a u j o s p m l u i lyyus
ar d i d e s n i s u nuiodyli, reiklu numiniln /.mnlrni ,-tpi.i
i j i m o i auloyenliu'-H b a l n o t i procoUOra.
01

Pirma, p r a d t i ilginti k v p i m ir t r u m p i n t i ikvpi

m taip, k a d p e r 810 k v p a v i m o c i k l p a s i e k t u m e m a k
s i m a l k v p i m i r m i n i m a l i k v p i m , k i t a i p d a r vadi
n a m l a n k o viu". k v p i m a s j o m e t u ilgas i r gilus,
lyg l a n k o t i m p o s t e m p i m a s , o i k v p i m a s t r u m p a s ir stai
g u s kaip
paleistos
strls
skrydis.
is
kvpavimas
a k t y v u o j a v i s organizm, p a d e d a p e r e i t i b u d r u m o
bsen.
Antra, reikia aktyvuoti r a u m e n i s , k u r i e b u v o maksi
m a l i a i a t p a l a i d u o t i . G e r i a u s i a i tai daryti t o k i a t v a r k a : i
p r a d i t e m p t i ir a t p a l a i d u o t i r a n k r a u m e n i s , po to pa
siryti visu k n u , p a g a l i a u e n e r g i n g a i p a j u d i n t i visus
v e i d o (mimikos) r a u m e n i s .
T i k p o ito galima a t s i m e r k t i ! Labai svarbu neatsi
m e r k t i p e r anksti, n e s d l t o galimi vairs n e m a l o n s
r e g j i m o sutrikimai. J i e n o r s i r praeina, p a l i e k a n e m a l o
n i p r i s i m i n i m . T a d a a t s i s d a m e ir p a g a l i a u atsistojame.
T o k i i j i m o p r o c e d r turi n a u d o t i tie, k u r i arte
rinis k r a u j o s p d i s n o r m a l u s a r b a padidjs. T i e m s , k u r i
arterinis k r a u j o s p d i s p a s t o v i a i maesnis, reikia p r i e
v i s a p r a y t i j i m o p r o c e d r siteigti alt, d r e b u l vi
s a m e k n e . ituo vaizdiu s u s i a u r i n a m o s pavirins k
n o kraujagysls, d l t o p a k y l a arterinis k r a u j o s p d i s ,
kuris a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u s u m a j a m a d a u g
1020 m m H g stulpelio. K a i p tik iam a u t o g e n i n s treni
ruots p o v e i k i u i n e u t r a l i z u o t i ir r e i k a l i n g a alio savitai
ga, k i t a i p m o n m s dl s u m a j u s i o a r t e r i n i o kraujosp
d i o po t r e n i r u o t s gali svaigti galva ar atsirasti k i t
n e m a l o n i labai e m o k r a u j o s p d i o p o y m i .
D a r v i e n a s p a p i l d y m a s m o k a n t i s AT vaizdi
p a n a u d o j i m a s . Rykus pavyzdys, rodantis s k i r t u m tarp
p a p r a s t o s o d i n s savitaigos ir savitaigos p a n a u d o j a n t
vaizdin, yra v a d i n a m a s i s citrinos testas". R a m i a i atsis-

d ir usimerk, p a b a n d y k i t e k e l i s k a r t u s sau p a s a k y t i :
M a n o b u r n a p i l n a seili". N e t ir labai stengiantis, tik n e
d a u g e l i u i p a v y k s p a s i e k t i n o r i m efekt. N a , o d a b a r pa
b a n d y k i t e sivaizduoti, k a d j s i m a t e viei, rykiai gel
t o n citrin, p j a u n a t e pusiau, a t s i p j a u n a t e skiltel, d e d a t e
i skiltel b u r n ir iulpiate... D a u g u m a j a u d a b a r ne
j u i o m i s p r a d j o t e ryti seil, tiesa? is p a v y z d y s aikiai
r o d o , j o g p a s i e k t i n o r i m p o j t g a l i m a ymiai l e n g v i a u
ir greiiau v a r t o j a n t savitaigai vaizdinius, o ne odius.
i u o a t v e j u odiai v a r t o j a m i tik k a i p p a g a l b i n p r i e m o
n v a i z d i n i a m s sukelti. M o k a n t i s p i r m o s t a n d a r t i n i o sun
k u m o " p r a t i m o , labai p r a v e r s t vaizdis, k a d lyg j s k
n a s prisipila vino, arba sivaizduoti, k a d j u s u k a s a ilta
m e P a l a n g o s pliao smlyje. Labai n e b l o g a s vaizdis
p i r m a m ir a n t r a m i l u m o s " p r a t i m a m s y r a pojtis,
k u r i s atsiranda p a g u l j u s m a d a u g 1015 m i n u i ilto
je v o n i o j e ir po to ileidus i j o s v a n d e n . P a g a l i a u i
p r o c e d r g a l i m a atlikti i tikrj, j e i p i r m ir a n t r
s t a n d a r t i n i u s p r a t i m u s atlikti sekasi sunkiau. T u o m e t rei
k i a siminti atsiradus pojt ir a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s
m e t u j tik a t g a m i n t i . i l u m o s p o j t sukurti p a d e d a vaiz
dis, lyg j s r a n k ildyt a r b a sauls zuikutis, arba pa
prasiausia stalin lempa, arba ji p a m e r k t a ilt v a n d e n .
Kitas standartinis AT p r a t i m a s k v p a v i m a s . G. Eberl e i n p a t e i k i a io p r a t i m o variant, k u r i s atsiriboja tik
laisvo k v p a v i m o p o j i o s u k l i m u . T a i a u io p r a t i m o
m e t u galima atlikti k v p a v i m o p r a t i m u s p a g a l lenteles, o
tai d u o t p a p i l d o m o s n a u d o s . Apsiribosiu n u r o d y m u , jog
g a n a p a p r a s t o s ir n a u d i n g o s k v p a v i m o p r a t i m lentels
p a t e i k t o s G. B e l i a j e v o ir jo b e n d r a a u t o r i k n y g o j e Psic h o h i g i e n i n s a v i r e g u l i a c i j a " (Leningradas, 1977 m.).
Dar v i e n a s verias d m e s i o p r a t i m a s etasis stan
dartinis, arba galvos". T a i i tikrj labai u n i v e r s a l u s

p r a t i m a s . Pirmiausia jis p a d e d a atsikratyti galvos skausm,

k u r i e k i l o dl galvos k r a u j a g y s l i s p a z m ar dl pasto
vios p a k a u i o a r k a k t o s r a u m e n tampos. A n t r a vertus,
is p r a t i m a s y r a labai geras poilsis po p r o t i n i o d a r b o . T a i
labai svarbu, n e s m e s p a p r a s t a i n e m o k a m e pajusti n u o
v a r g i o n u o p r o t i n i o d a r b o ir labai n e r e t a i p e r v a r g s t a m e .
T o d l iuo p r a t i m u n a u d o t i s tiesiog p r i v a l o m o k t i visi
p r o t i n i o d a r b o d a r b i n i n k a i . T a i a u n e v i s i e m s tinka tokia
io p r a t i m o modifikacija, k u r i pasil savo k n y g o j e au
tor. J a u k a n a d i e i p s i c h o t e r a p e u t a s V . Lit, k u r i s bu
v o J . H . ulco b e n d r a a u t o r i s leidiant p a s k u t i n e s Au
t o g e n i n s t r e n i r u o t s " laidas, pastebjo, j o g v s o s k a k t o
je savitaiga tinka m a d a u g 85 proc. b e s i m o k a n i j .
K i t i e m s 15 p r o c . n u o io vaizdio p a s i d a r o blogiau, g a l v a
t a m p a sunki, k a i p m e s n e r e t a i s a k o m e nevieia".
T o k i u a t v e j u r e k o m e n d u o j a m a k a k t o s srityje siteigti n e
vs, bet atvirkiai ilum. T a i a u reikia siminti, k a d
p o j i a i k a k t o j e ir v i s a m e k n e turi bti prieingi, ir to
dl, n a u d o j a n t k a k t o s sriiai i l u m o s pojt, v i s a m e liku
s i a m e k n e reikia j a u s t i vs. i o m s d v i e m etojo stan
d a r t i n i o p r a t i m o m o d i f i k a c i j o m s V. Lit pasil atitin
k a m a i t o k i u s vaizdius: j s gulite iltoje v o n i o j e , o k a k t
vsina v e n t i l i a t o r i a u s o r o s r o v e l arba atvirkiai j s
gulite v s i o j e v o n i o j e , o k a k t ildo ilta v e n t i l i a t o r i a u s
srov. K a d n u s p r s t u m e , k o k i a etojo s t a n d a r t i n i o prati
m o modifikacija m u m s tinka, prie p r a d e d a n t m o k y t i s
io pratimo, r e i k i a vertinti, k j s j a u i a t e g a l v o j e : j i
vieia", l e n g v a ar atvirkiai nevieia", sunki. Po
to g a l i m a atlikti a u t o g e n i n treniruot, b t e n t etj
standartin A T pratim. P o t r e n i r u o t s vl reikia vertinti
savo p o j i u s galvoje. J e i n u o vsos savitaigos j s gal
v a p a s u n k j o , t a p o n e v i e i a " , vadinasi, j u m s reika
linga a n t r o j i io p r a t i m o modifikacija. T a i a u n e r e i k i a

labai skubti k e i i a n t io p r a t i m o v a r i a n t : a t m i n k i t e ,
j o g sprsti, ar jis tikrai j u m s n e t i n k a , g a l i m a tik tuomet,
j e i v s o s pojtis b u v o p a k a n k a m a i rykus.
Na, bet utenka papildom rekomendacij. Kaip
k i e k v i e n a s p a k a n k a m a i p o p u l i a r u s m e t o d a s , taip ir auto
g e n i n t r e n i r u o t susilauk d a u g y b s p a t o b u l i n i m ir
modifikacij. i a p a t e i k i a u tik tuos, k u r i u o s p a t i k r i n a u
s a v o p r a k t i n i o d a r b o m e t u i r sitikinau j v e r t i n g u m u .
P a b a i g o j e n o r i u pateikti k e l i a s b e n d r e s n e s m i n t i s a p i e
a u t o g e n i n t r e n i r u o t . Pirma, a u t o g e n i n t r e n i r u o t tai
m e t o d a s , k u r i s gali ir p a d e d a veikti d a u g e l n e g a l a v i m ,
bet tik tada, k a i j s patys inote, k o k i a s p r o b l e m a s n o
rite sprsti. Antra, ji ne d o g m a , j reikia taikyti krybi
k a i . N e m a n o m a visikai tiksliai a t g a m i n t i k i t o m o g a u s
poji, todl n e r e i k i a j a u d i n t i s d l to, k a d j s p o j i a i
iek tiek skirsis n u o apraytj. T r e i a , m o k a n t i s AT,
y p a i pradi, gali atsirasti n e m a a i vairiausi nepras
t poji, d a r v a d i n a m a u t o g e n i n i a i s ilydiais". T a i
gali bti n i e j i m a s , n u t i r p i m o j a u s m a s , k a i k u r i o s k n o
dalys p a s i d a r o nutolusios, p'akeitusios form ar dyd, gali
p r a d t i iek tiek pykinti, pasitaiko, k a d l a i k i n a i pasikei
ia n u o t a i k a tai pagerja, tai p a b l o g j a . ie ir k a i ku
rie kiti reikiniai p r a e i n a s a v a i m e p o p a i a u t o g e n i n i
t r e n i r u o i , j i e yra visikai n e k e n k s m i n g i , t o d l n e v e r t a
j u o s k r e i p t i d m e s i o . Ir pagaliau, k a i p rao autor, n e
umirkite, prie p r a d d a m i m o k y t i s a u t o g e n i n s treniruo
ts, pasitarti su gydytoju. Bt labai n a u d i n g a , j e i bent
m o k y m o s i p r a d i o j e j u m s p a d t kvalifikuotas specialis
tas. S k m s b e s i m o k a n t i
E.

Laurinaitis

gydytojas

psichoterapeutas