1. Baudiamosios teiss samprata, objektas ir sistema.

Nuo seniausi laik mogaus elgesys, darantis al visuotinai pripaintoms svarbiausioms vertybms
vadinamas nusikalstamu elgesiu, susilaukianiu atitinkamo vertinimo bausms. Kitaip tariant, tiek senesniais
laikais, tiek dabartiniu metu kiekvienam nusikalstam veik padariusiam asmeniui siekiama atkeryti u
padaryt skriaud. Btent dl ios prieasties, kiek mes nepolemizuotume, kerto siekis ilieka ir dabartins
baudiamosios teiss esme.

Vertinant pateikt informacij, galima daryti ivad, kad baudiamosios teiss pagrindas yra dvi teisins
kategorijos nusikalstama veika ir bausm. Btent ios dvi kategorijos lietuvi kalboje apibendrinamos vienu
terminu - baudiamoji teis. Kitaip tariant konstruojant analizuojamos teiss akos pavadinim akcentas
daromas ties bausms terminu. Tuo tarpu angl, prancz bei vokiei kalbose, baudiamoji teis gali bti
vadinama ir nusikaltimo teise ir bausms teise. Viskas priklauso nuo to kas yra idjos pagrindas. Kai idjos
pagrindas yra nusikalstama veika (nusikaltimas), vartojamos ios svokos: Criminal Law, Droit criminel,
Criminalrecht. Tuo metu, kai idjos pagrindas yra bausm, vartojamos ios svokos: Penal Law, Droit
penal, Straftrecht. Beje, lotyn kalboje terminas poena reikia bausm, o crimen nusikalstama veika
(nusikaltimas).

Ianalizavus baudiamosios teiss kilms ir pavadinimo sandaros aspektus, galima pateikti bei ianalizuoti ios
materialios teiss akos svok. Baudiamoji teis - tai valstybs nustatyt teiss norm visuma, kurios
udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato poveikio priemones, taikomas u i draudim
nepaisym.

Vertinant baudiamosios teiss apibrim, matyti, kad ir iuo atveju akcentuojami du momentai
draudiama veika bei poveikio priemon, kas dar kart patvirtina isakyt mint apie baudiamosios teiss
pagrindines teisines kategorijas.Taiau egzistuoja nuomon, kad baudiamoji teis jau senai nesitenka
klasikinius nusikalstamos veikos ir bausms - rmus.

Analizuojant galiojanio 2000 m. rugsjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto baudiamojo kodekso
(toliau BK) normas, pastebsime, kad jos reglamentuojama ne tik tai, kas yra nusikalstama veika bei kokios
bausms u j padarym skiriamos, bet ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms pagrindai,
baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs ir kiti baudiamosios teiss institutai. Vertinant tai, i ties kyla
logikas klausimas, ar vis dar yra pagrindas baudiamj teis vadintis nusikalstamos veikos ir bausms teise?
Manoma, kad atsakymas klausim turi bti teigiamas. Juk nepaisant to, kad alia nusikalstamos veikos ir
bausms svok BK mes rasime ir daugiau reglamentuot institut, vis dl to, jie taipogi susij ar tai su
nusikalstamos veikos, ar tai su bausms kategorijomis. Analizuojant baudiamj atsakomyb alinanias
aplinkybes mes isiaikiname, esant kokioms slygoms visus nusikalstamos veikos sudties poymius tutinti
veika negali bti pripastama nusikalstama. O nagrinjant atleidimo nuo bausms institut, vis vien bsime
priversti kalbti apie pradin bausms kategorij.

Aikinantis baudiamosios teiss sampratos klausim, svarbu akcentuoti tai, jog baudiamoji teis yra ultima
ratio teis. Tai reikia, kad baudiamoji teis yra paskutin priemon socialiniams santykiams reguliuoti.
Baudiamoji teis kaip socialini santyki reguliatorius pasitelkiama pagalbon tada, kada kit teiss ak (pvz.,
administracins, civilins, konstitucins, darbo, mokesi bei kt.) normomis to padaryti nra galimybs arba
konkrei veik paplitimas kelia pavoj atitinkam socialini santyki vystymui. Matyt akivaizdiu dalyku yra
tai, kad tik baudiamoji teis gali tinkamai reaguoti gyvybs atmim, turto pagrobim, sveikatos sutrikdym
ir pan.

Vertinant isakytas mintis galima daryti ivad, kad baudiamoji teis kaip priemon socialiniams santykiams
reguliuoti turi bti pasitelkiama tik tada, kada kitos teiss akos yra bejgs.

Baudiamoji teis, bdama viena i teiss ak, turi visus poymius bdingus teisei. Taiau kaip ir kiekviena
teiss aka ji turi ir savitum.

Vienas i specifini baudiamosios teiss poymiu, tai jos objektas (dalykas). Bendrojoje baudiamosios teiss
teorijoje jau pradedant 19 a. ginama mintis, kad baudiamoji teis neturi savo tyrimo objekto, nes ypatingomis
priemonmis saugo visuomeninius santykius, kuriuos reguliuoja tokios teiss akos kaip konstitucin, civilin,
darbo ar kt.. Anot i autori (K. Binding), baudiamoji teis, savo griet sankcij pagalba jau esamoms
normoms suteikia ypating gali.

Tuo tarpu ymus klasikins mokyklos atstovas Carins Rusijos profesorius N. S. Tagancev teig, kad
nuodugniau panagrinjus BK, pastebsime, kad jame apstu norm, kuri kituose statym svaduose nerasime,
todl egzistuoja akivaizdus poreikis kalbti apie savit baudiamosios teiss objekt.

Paioje pradioje buvo kalbta apie tai, kad baudiamosios teiss pagrindas yra nusikalstama veika ir bausm.
Btent tai yra ir baudiamosios teiss dalykas. Atsivelgiant tai, kad iuo klausimu informacija jau buvo
pateikta, dmes nortsi atkreipti kitoki iuo klausimu esani pozicij.

Egzistuoja nuomon, kad atsivelgiant tai, jog teis reguliuoja socialinius santykius, btent jie ir yra
baudiamosios teiss objektas. Teigiama, jog galima iskirti net ir i santyki grupes, kuri visuma ir sudarys
baudiamosios teiss objekt.

1. Apsauginiai baudiamieji teisiniai santykiai. ie santykiai atsiranda padarius nusikalstam veik ir kyla tarp
j padariusio asmens bei valstybs. Apsaugini santyki dalykas yra baudiamosios atsakomybs ir bausms
realizavimas. Tai susij su nusikalstamos veikos kaip vykio nustatymu ir bausms paskyrimu arba atleidimu
nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms, taip pat aukljamojo poveikio bei priveriamj medicininio
poveikio priemoni taikymu.

2. Santykiai susij su asmens sulaikymu nuo nusikalstamos veikos padarymo. Baudiamosios teisins normos
draudianios atitinkamas veikas ir grasinanios bausmmis savotikai udeda asmeniui pareig susilaikyti nuo
nusikalstamos veikos padarymo. Draudimo nustatymas yra valstybs prievartos iraika. Btent draudimu ji
reguliuoja asmen elges.

3. Treioji grup yra reguliaciniai. J pagalba asmenims suteikiama teis daryti al baudiamojo statymo
ginamoms vertybms. Pavyzdiui, btinosios ginties, btinojo reikalingumo ir kitais atvejais suteikiama teis
daryti al baudiamojo statymo ginamoms vertybms. tai asmuo gyvendinantis savo teis gynyb tampa
konkrei socialini santyki dalyviu. iuo atveju galima kalbti apie trial besiginaniojo asmens,
upuoliko ir valstybs teisin santyk.

Kitas svarbus klausimas yra baudiamosios teiss sistema. Jau ilg laikotarp baudiamj teis sudaro bendroji
ir specialioji dalys dalys. io skirstymo pagrindu sudarytas ir Lietuvos Respublikos bei daugelio kontinentins
Europos bei kit valstybi baudiamieji kodeksai.

BK bendrojoje dalyje reglamentuotos bendrosios nuostatos, baudiamojo statymo galiojimo taisykls,

nusikalstamos veikos rys, jos stadijos ir formos, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs bei bausms
klausimai, baudiamosios atsakomybs senaties institutas, priveriamj medicinos priemoni bei kiti bendri
baudiamosios teiss klausimai.

Skirtingai nei bendroji dalis, specialioji baudiamojo kodekso dalis, tai nusikalstam veik sraas. Kita vertus,
specialiosios dalies normos neapsiriboja vien tik nusikalstam veik apraymu. ia galima rasti ir normas,
reglamentuojanias atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimus (pvz., 114 straipsnio 3 dalis) ir
normas, kurios reglamentuoja kalts klausimus (pvz., 184 straipsnio 4 dalis). Be to, viena i 2000 m. BK
naujovi ta, kad jame yra ir toki norm, kurios reglamentuoja baudiamojo proceso pradios klausimus (pvz.,
BK 178 straipsnio 5 dalis).

Nepaisant to, kad baudiamasis kodeksas skirstomas dvi dalis, vis dl to, jo skyri numeracija yra vieninga.
Tai taip pat viena i 2000 m. BK naujovi, nes iki 2003 m. galiojs 1961 m. BK neturjo vieningos skyri
numeracijos.

Viening numeracij turi tik BK straipsniai. Tai iskirtin kodifikuoto teiss akto ypatyb. Jos esm yra ta, kad
Lietuvos Respublikos Seimui primus nauj BK straipsn, jam suteikiamas numeris to straipsnio, kuris pagal
prasm jam artimiausias, bet papildomai pridedamas enkliukas1, 2, 3, 4 ir taip toliau (pvz., 39-1, 147-1
straipsniai).

Pabaigai, atkreiptinas dmesys tai, kad BK bendroji ir specialioji dalys tarpusavyje glaudiai susijusios ir
viena be kitos negali funkcionuoti. Tik j sjunga sudaro baudiamj teis kaip baudiamj teisini norm
sistem. Tuo galima sitikinti, kad ir skaitant BK 54 straipsnio 1 dal.

2. Baudiamosios teiss metodas ir udaviniai

Metodas yra teisini priemoni visuma, kuriais veikiami socialiniai santykiai, siekiant tinkamai juos reguliuoti.
Teigiama, kad metodas, kaip socialini santyki reguliavimo bdas yra svarbus siekiant atriboti vien teiss
ak nuo kitos. Neva kiekviena teiss aka turi savitus jos reguliavimo sfer patenkani socialini santyki
reguliavimo metodus.

Baudiamosios teiss tema raantys mokslininkai gan danai teigia, kad baudiamosios teiss metodas yra
imperatyvinis arba kitaip sakant nurodymas. Manu, kad su ia pozicija galima nesutikti.

Argumentuojant toki pozicij, nortsi atkreipti dmes tai, kad teiss teorija, bdama teiss pagrindu,
iskiria iuos tris metodus socialini santyki reguliavimo metodus: leidimas, nurodymas ir draudimas.
Nagrindami baudiamosios teiss normas, padarysime akivaizdi ivad BK dominuoja normos, kurios
draudia atitinkamas veikas (pvz., draudiama udyti (BK 129 straipsnis), draudiama grobti svetim turt (BK
178 straipsnis) ir pan. Taiau draudianios normos nra vienintels. BK yra ir toki norm, kurios leidia
padaryti al baudiamojo statymo ginamoms vertybms (pvz., gyvendindama prigimtin asmens teis
savigyn, baudiamoji teis savo norm pagalba suteikia asmeniui teis daryti al baudiamojo statymo
saugomoms vertybms (griams) ginant save, kit asmen, nuosavyb, visuomen ar valstyb (BK 29
straipsnis), sulaikant asmen, tariam padarius nusikalstam veik (BK 30 straipsnis) ir kitais atvejais.) arba
nurodo atitinkamo elgesio btinyb (pvz., BK 36 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nusikalstama veika dl
aplinkybi pasikeitimo prarado pavojingum, teismas turi j padarius asmen atleisti nuo baudiamosios
atsakomybs).

Apibendrinant galima teigti, kad baudiamoji teis reguliuodama socialinius santykius vien draudimo metodu
neapsiriboja. Neirint tai, kad leidimas labjau bdingas civilinei teisei, o nurodymas administracinei,
baudiamoji teis taip pat iuos metodus naudoja reguliuodama socialinius santykius.

Baudiamosios teiss udaviniai yra tradiciniai. Tikriausiai nebus suklysta pasakius, kad svarbiausias
baudiamosios teiss udavinys yra apsaugoti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs
interesus nuo nusikalstam veik. is baudiamosios teiss udavinys atsispindi LR BK 1 straipsnio 1 dalyje.
Tuo tikslu kodekso normos apibria, kokios veikos yra nusikalstamos ir jas udraudia; nustato bausmes bei
kitokias baudiamojo poveikio priemones, nustato baudiamosios atsakomybs, asmen atleidimo nuo jos ar
bausms pagrindus ir slygas.

Analizuojant BK 1 straipsnio1 dalyje tvirtint nuostat, galima pastebti, kad pirmiausiai siekiama saugoti
mogaus interesus, o tik vliau visuomen ar valstyb. Situacija, kai asmens interesai ir j apsauga ikeliami
aukiau nei visuomens ar valstybs interesai, tapo galima tik po nepriklausomybs atkrimo. Taiau
baudiamojo kodekso specialiosios dalies skyri idstymas sudaro kiek kitok vaizd. Nusikaltimai mogaus
gyvybei ar sveikatai seka tik po nusikaltim Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir
konstitucinei santvarkai!

Nagrinjant klausim toliau, turime kalbti apie tai, kad baudiamoji teis atlieka individuali ir bendrj
prevencij. Pastarosios esm - ukirsti keli nusikalstam veik padarymui t. y. siekti kad asmenys nedaryt
nusikaltim. Siekiant io tikslo nra akcentuojamas vien tik tam tikr veik draudimas. Juk statym leidjai
suteikia teis patiems asmenims apsiginti nuo nusikalstam ksinimsi, tikintis, kad tai pads ukirsti keli
nusikaltim padarymui. Tuo tarpu per individuali prevencij siekiama ukirsti keli nauj nusikalstam veik
padarymui, todl ji orientuota tuos asmenis, kurie jau kart nusikalto. Siekiant, kad asmenys pakartotinai
nenusikalst, numatytos vairios priemons: bausms, priveriamj medicininio ir aukljamojo pobdio
priemoni skyrimas, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, nuosprendio vykdymo atidjimas ir t.t.
Galiausiai, mintas udavinys nra ir negali bti vieninteliu baudiamosios teiss udaviniu. Galima kalbti ir
apie tai, kad tikslu yra ir nusikalstamumo augimo temp mainimas, jo kontrol, asmen aukljimas ir pan.
Taiau akcentuotina ir tai, kad nusikalstamumo temp augimo mainimas priklauso ir nuo kit faktori -
socialini ekonomini, politini, moralini ir kt..

3. Baudiamosios teiss santykis su kitomis teiss akomis

Baudiamosios teiss doktrinoje daniausiai analizuojamas baudiamosios teiss santykis su tokiomis teiss
akomis kaip baudiamojo proceso teise, administracine teise, bausmi vykdymo teise, civiline teise ir darbo
teise.

Kalbant apie baudiamosios teiss santyk su baudiamojo proceso teise, btina pabrti, kad baudiamojo
proceso kodekso (toliau BPK) normos reglamentuoja asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn tvark
(proces). Kitaip tariant, BPK normos reglamentuoja esant kokioms slygoms pradedamas baudiamasis
procesas, kokios yra procese dalyvaujani asmen teiss ir pareigos, ikiteisminio tyrimo ir teisminio
nagrinjimo taisykles ir kt.

Kita glaudiai su baudiamja teise susijusi teis yra bausmi vykdymo teis. Atmintina, kad BK normos
reglamentuoja tik bausmi ar baudiamojo poveikio priemoni ris, j dyd, skyrimo bei atleidimo nuo j
tvark. Tuo tarpu bausmi vykdymo kodekso (toliau BVK) normos reglamentuoja bausms ar baudiamojo
poveikio priemoni atlikimo tvark. Tiesa BVK yra ir toki norm, kurios reglamentuoja ir atleidimo nuo
bausms klausimus (pvz., 157 straipsnis). Vertinant tai, galima pasakyti, jog bausmi vykdymo teis pereng
savo ribas ir i dalies m reglamentuoti iskirtinai baudiamosios teiss sferon patenkanius klausimus.

Kalbant apie baudiamosios teiss santyk su kitomis teiss akomis btina atkreipti dmes ir jos santyk su
administracine teise, o tiksliau tariant su ta jos dalimi, kuri reglamentuota administracini teiss paeidim
kodekse (toliau ATPK). Paanalizavus tam tikras BK ir ATPK normas aptiksime, kad tam tikrais atvejais jos
apibria savo prigimtimi identikas veikas ir u j padarym nustato tam tikras poveikio priemones. Toki
norm atribojimo kriterijumi daniausiai tampa minimalus gyvenimo lygis (toliau MGL). tai tiek BK, tiek ir
ATPK nustato atsakomyb u vagyst (BK 178 straipsnis, o ATPK 50 straipsnis), administracins atsakomybs
atribojimo nuo baudiamosios atsakomybs u svetimo turto pagrobim tampa 1 MGL. MGL yra atribojantis
kriterijus ir kontrabandos atveju. Baudiamoji atsakomyb u kontraband kyla tuomet, jei gabenam preki
vert virija 250 MGL. Taiau tai ne vienintelis administracin atsakomyb u kontraband nuo baudiamosios
atsakomybs atribojantis kriterijus. Juo yra ir gabenam daikt riniai poymiai ginklai, narkotins
mediagos, meno kriniai ir kt..

Nepaisant to, kad baudiamoji teis labiausiai susijusi su aukiau mintomis teiss akomis, negalima palikti
nuoaly ir kitas teiss akas. Taiau btina paymti, kad santykis su kitomis teiss akomis yra kiek kitokio
pobdio.

tai darbo saugos taisykli paeidimo atvejai i esms yra darbo teiss reguliavimo objektas, taiau jei i
taisykli paeidimo paskoje galjo vykti nelaimingas atsitikimas monms, avarija ar atsirasti kitoki sunki
padarini, tai pradeda galioti BK atitinkamos normos (BK 176 straipsnis). Pagal civilinio kodekso (toliau CK)
normas (1.91 straipsnis) dl apgauls sudarytas sandoris gali bti teismo tvarka pripaintas negaliojaniu.
Taiau ne visais atvejais tai bus galutinis probleminis situacijos iriimas. Galimas dalykas, kad jei bus
nustatyta, kad apgauls bd buvo siekiama uvaldyti svetim turt arba jis buvo uvaldytas, tai padariusiam
asmeniui kils ir baudiamoji atsakomyb u sukiavim (BK 182 straipsnis). Civilins atsakomybs atribojimo
nuo baudiamosios atsakomybs atribojimo klausimas gali ikilti ir turto sualojimo ar sunaikinimo atveju.
Sprendiant i problem, svarbu atkreipti dmes slygas, kurioms esant buvo padaryta ala kit asmen
turtui. Pavyzdiui, jeigu svetim turt sualoja dl neatsargumo asmuo, kuris dirbo jam mons vadovo ar kito
galioto asmens nurodytus darbus, tai apie baudiamj atsakomyb kalbti nevalia. i ivad galima padaryti
todl, kad ala buvo padaryta darbo santykiuose esanio asmens veiksmais ir nukentjs asmuo turi kreiptis su
pretenzija dl alos atlyginimo to asmens darbdav.
4. Baudiamosios teiss principai

Baudiamosios teiss principus galima skirstyti bendrus ir specialius.

Svarbiausi bendrieji baudiamosios teiss principai yra ie:

1. Teisingumo;

2. Teistumo;

Svarbiausiais specialieji baudiamosios teiss principais yra ie:

1. Nullum crimen sine lege nra nusikalstamos veikos be statymo;

2. Nullum poena sine lege nra bausms be statymo;

3. Nullum crimen sine culpa nra nusikalstamos veikos be kalts;

4. Non bis in idem ne du kartus u t pat;

5. Ultima ratio paskutin priemon socialiniams santykiams reguliuoti;

5. Baudiamosios teiss mokslas. Baudiamosios teiss mokyklos

Baudiamoji teis kaip mokslas susiformavo tik naujaisiais laikais. Net senosios Romos teisininkai nebuvo
sukr nei vieno veikalo, kuriame bt sistemoje nagrinjami baudiamosios teiss klausimai. Baudiamja
teise nepaskatino domtis net ir toks reikmingas vykis teiss vystimosi istorijoje kaip teiss fakultet
steigimas Italijos universitetuose. domu tai, kad tuo metu apie baudiamj teis studentai suinodavo romn
teiss dstomo kurso metu. Tokia situacija iliko iki 16-ojo amiaus.

eioliktas amius minimas neatsitiktinai, nes btent tuo metu baudiamoji teis, kaip savarankika teis,
praddama dstyti auktosiose mokyklose bei paraomi didel reikm net ms laikams turintys veiklai. iuo
periodu ileidiami iki iol ital ir prancz jurist cituojami J. Klaro ir P. Farinacijaus veikalai. Specifinmis
baudiamosios teiss temomis ra ir tokie didieji mstytojai kaip H. Gracijus bei D. Lokas. Jie nagrinjo
bausms tiksl klausim, tikjimo laisv ir jos santyk su baudiamj statym leidyba.

Tuo tarpu iandien didel tak kontinentins baudiamosios teiss vystymui turintys Vokietijos mokslininkai,
baudiamosios teiss moksle svarbi viet um tik 18-ojo amiaus pradioje. 18-as amius buvo lemtingas ir
kita prasme. Tuo metu buvo engti pirmieji ingsniai humanitarins sistemos link. Naujajai krypiai pritariantys
mokslininkai puoseljo lygybs prie statym princip bei pasisak u tai, kad baudiamoji atsakomyb kilt
tik esant kaltei. Kitaip tariant, buvo propaguojami pamatiniai baudiamosios teiss principai - nulum crimen
sine lege, nulum poena sine lege.

Baudiamosios teiss mokslo pradia lm seniausios baudiamosios teiss teorijos (mokyklos) klasikins
(teisins) susiformavim.

Klasikins mokyklos pagrindins nuostatos:

baudiamosios teiss mokslas turi tirti nusikaltim ir bausm kaip teisines kategorijas;
baudiamoji teis turi bti tik teisinis mokslas, kurio paskirtis yra paruoti instrukcijas apie tai, kaip
teisingai suprasti, taikyti, kritikuoti ir kurti baudiamuosius statymus;
baudiamosios teiss mokslo tikslas - padti kurti ir taikyti baudiamuosius statymus. Siekiant io
tikslo btina visas teisines kategorijas, susijusias su nusikaltimu ir bausme iskirti, susisteminti ir
nagrinti.
Klasikins mokyklos atstovai neneig, kad tirti nusikaltim btina ir kaip socialin reikin, taiau, j manymu,
bt teisingiau, jei tai daryt ne baudiamoji teis, o baudiamoji sociologija, kuri turi bti pripainta
savarankika mokslo aka. Panaios pozicijos klasikai laiksi ir tuomet, kai buvo kalbama apie nusikalstam
veik padariusi asmen ypatybi analiz. Laikydamiesi grietos linijos, jie buvo sitikin, kad tai irgi ne
baudiamosios teiss mokslo, o baudiamosios antropologijos kaip savarankiko mokslo tyrimo objektas.

18 a. pabaigoje susiformavo dvi savarankikos klasikins mokyklos srovs:

metafizin;
utilitarin.

Metafizins klasikins teorijos atstovai (I. Kantas) siek sukurti taip vadinamj aminj natralij
baudiamj teis. ie tyrimai buvo paremti iimtinai metafiziniais principais bei pagalbine priemone
istorija. Kaip ir reikjo tiktis, metafizin srov labiausiai paplito tarp Vokietijos mokslinink.

Utilitarins klasikins mokyklos idjiniu lyderiais buvo . Bekarija. Utilitarin srov geriausiai atsispindi .
Bekarijos veikale Apie nusikaltimus ir bausmes (ileistas 1764 m.). Kadangi klasikins mokyklos tikslas yra
grynai praktinis, tai ir . Bekarijos mintas veikalas buvo paraytas tikslu idstyti vairius samprotavimus
atskirais baudiamosios teiss klausimais bei pateikti pasilymus ar duoti patarimus baudiamj statym
leidjams ir j vykdytojams. is mstytojas buvo tvirtai sitikins, kad bausm u nusikaltimo padarym gali
bti nustatyta tik statymu, o juos gali leisti tik statym leidjas, kuris visuomenins sutarties dka atstovauja
visuomen. . Bekarija man, kad nepaisant to, kad valdovas gali leisti bendrus statymus, jis neturi teiss j
taikyti. Kitaip tariant, jis negali bti teisju, skelbianiu, kad konkretus mogus paeid visuomens sutart ir
dl to nusipelno bausms. Raydamas apie bausmes . Bekarija teig, kad bausms iaurumas yra prieingas
monijos gerovei. Be to, bausms iaurumas yra prieingas ir paiam jos tikslui ukirsti keli nusikaltimams.

Apibrdamas nusikaltim . Bekarija naudojo tik formal jo poym prieingum teisei. Taiau tuo paiu jis
buvo tvirtai sitikins, kad baudiamos gali bti tik tos veikas, kurios padaro aiki al sociumui bei
baudiamumas gali suteikti naudos. Kalbdamas apie bausmes, . Bekarija man, kad skiriant bausmes btina
atsivelgti nusikaltimo sunkum. Pasisakydamas mirties bausms tema, is klasikins mokyklos atstovas teig,
kad mirties bausm yra neefektyvi, o galiausiai ir nereikalinga.

19 amiaus pabaigoje susiformavo dar viena klasikins mokyklos srov pozityvizmas. ios srovs atstovai
man, kad mokslas turi pamirti bet kokius metafizinius pradmenis bei nutraukti natralios baudiamosios
teiss paiekas. Anot ios klasikins mokyklos srovs alinink (N. S. Tagancev), mokslo paskirtis,
panaudojant lyginamj istorin ir dogmatin metodus, kurti pozityviuosius baudiamuosius statymus.

Maa to, tuo paiu metu buvo suformuota ir taip vadinama treioji mokykla, kuri pavieniai mokslininkai
vadino net savarankika baudiamosios teiss mokslo teorija. Taiau vliau buvo prieita ivados, kad treioji
mokykla yra nei klasikins mokyklos srov, nei savarankika teorija, o vliau sustiprjusios sociologins
mokyklos savotika atmaina. Treiosios mokyklos puoseltojai sitikin, kad bausm turi bti atribota nuo
kitoki baudiamojo poveikio priemoni kaip priveriamos medicininio poveikio priemons. Itin kategorikai
buvo pasisakyta ir dl to, kad kovojant su nusikalstamumu pagrindinis dmesys turi bti skiriamas socialinms
reformoms.

Reziumuojant galima akcentuoti, kad klasikins teorijos atstovai aikiai pasisak u tai, kad nusikaltimas tai
veika, kuri suprantama kaip valingas mogaus kno judesys, sukeliantis tam tikrus pokyius ioriniame
pasaulyje. Be to, btent klasikai apibdindami nusikaltimo sudt teig, kad ji yra ne kas kita, o objektyvi
poymi visuma. Kalt, pasak klasik, tai subjektyvus asmens santykis su jo daroma veika bei dl tos veikos
kilusiomis pasekmmis. Taiau skirtingai nei dabar, i teisin kategorija buvo nagrinjama atskirai nuo
nusikaltimo sudties.

XIX a. pabaigoje atsiradusi antropologinbaudiamosios teiss teorijos kryptis smarkiai paveik baudiamosios
teiss moksl, nes klasikin mokykla jau nebuvo vienvaldis lyderis baudiamosios teiss moksle. Tiesa,
antropologins teorijos uuomazg galima rasti net 1750 1850 m. raytuose veikaluose. iuo laikmeiu
frenologai (tyr kaukols formas) ir fizionomistai (veido tyrintojai) mgino atrasti ry tarp nusikalstamumo ir
biologini faktori.

Antropologin teorija rmsi naujausiais to meto atradimais, o jos pagrindinis teiginys buvo tai, kad nusikaltlis
yra tam tikros moni ries, turinios tik jai bdingas biologines savybes, atstovas.

Antropologins mokyklos pradininku yra laikomas italas . Lombrozo. Pagrindinis . Lombrozo veikalas buvo
L'uomo delinquente (Nusikalstamas mogus), ileistas 1889 m.. . Lombrozo teig, kad nusikaltli tarpe
fiziniai, nerviniai ir protiniai nukrypimai pastebimi kur kas daniau nei normali moni tarpe. Jo nuomone, ie
nukrypimai kyla i dalies dl atavizmo, i dalies dl degeneravimo. io mokslininko manymu, atavistiniai
moni fiziniai ir psichiniai bruoai yra vienintel klitis nusikaltliams prisitaikyti prie visuomens nustatyt
norm. Dl ios prieasties jie norom nenorom turi tas normas paeisti, padarydami nusikaltim. Remdamasis
vien anatominiais poymiais . Lombrozo band iskirti skirtingus nusikaltli tipus. Klasifikuodamas
kaukols formas, rank ir pirt ilg, plaukuotum, aus form ir panaias savybes, jis teig, kad galima nuspti,
kok nusikaltim mogus padarys ateityje. . Lombrozo teig, kad apie 40 procent vis kalini yra btent
nusikaltliai i prigimties. ymiausiais antropologins teorijos skleidjais taip pat pripastami E. Ferri ir R.
Garofalo. . Lombrozo knyga L'uomo delinguente, R. Garofalo Criminologia ir E. Ferri Sociologia
kriminale suformavo antropologins teorijos pagrindines pozicijas ir padjo jai sitvirtinti baudiamosios teiss
moksle.

Reziumuojant galima teigti, kad neirint ios teorijos pasiekim, vis gi tenka pripainti, kad i kryptis negali
bti be ilyg pavadinta baudiamosios teiss teorija, nes sistemikai baudiamosios teiss problem
nenagrinjo.

Tuo tarpu pasireikus antropologins ir klasikins mokyklos prieprieai, ugim nauja baudiamosios teiss
mokslo teorija sociologin. Sociologins teorijos alinink (Fr. fon Listas) manymu, apie baudiamj teis,
kaip apie moksl galima kalbti tik tada, kada nagrinjamos tarp savs glaudiai susijusios trys jos dalys:
baudiamoji dogmatika, kriminologija arba nusikaltimo etiologija (tirianti nusikaltim prieastis) ir
baudiamoji politika.

i sociologins mokyklos mintis nra visuotinai paplitusi vis j palaikanij tarpe. tai Fr. fon Listas mano,
kad baudiamosios teiss dalys yra ios:

1) baudiamoji teis tikrja io odio prasme.

2) kriminologija ir penologija.

3) baudiamoji politika.

Savit poir baudiamosios teiss sistem turi ir kiti sociologins mokyklos atstovai. J tarpe buvo toki,
kurie termin baudiamoji teis norjo pakeisti terminu kriminologija ir pastarj suskirstyti ias dalis:

1) baudiamoji antropologija.

2) baudiamoji teis.

3) baudiamoji politika.

Reziumuojant tenka pasakyti, kad silpniausia sociologins mokyklos vieta ta, kad baudiamj teis buvo
bandoma vadinti kriminologija. O stiprioji, kad kategorikai buvo pasisakyta u btinum tirti nusikalstamumo
ry su iorine aplinka.

Apibendrinus prie tai mint teorij atstov mintis ir stengiantis upildyti buvusias spragas mokslinei
visuomenei buvo pristatyta kokybikai nauja baudiamosios teiss mokslo teorija etin - sociologin teorija.
ios teorijos atstovai (Poznyevas) man, kad baudiamoji teis susideda i dviej dali: bendrosios ir
specialiosios. Pirmoji tiria nusikaltim, kaip bendresn kategorij, nusikaltlius, bausm ir visus kitus bendrus
dalykus, betarpikai susijusius su mintomis teisinmis kategorijomis, o specialiosios dalies paskirtis - atskir
nusikaltim ir u juos nustatom bausmi tyrimas. Kitaip tariant, baudiamosios teiss mokslo tyrimo objektas
turi bti nusikaltimas, nusikaltlis ir bausm.

Baudiamosios teiss mokslas turi parodyti koki tiksl turi siekti statym leidjas, kokias veikas jis turi
vadinti nusikalstamomis, kokios bausms turi bti u j padarym skiriamos. Ne k maesnis dmesys turi bti
skiriamas nusikaltimo ir bausms santykiui bei bausms organizavimui. iems tikslams pasiekti baudiamosios
teiss mokslo atstovai turi naudoti dedukcin, indukcin, statistin, sistemin ir istorin metodus.

20 a. pradioje pradjusi formuotis neoklasikin teorija, kurios pagrindiniai atstovai yra (H. Jeekas, R.
Frankas, J. Goldmitas). ios teorijos atstovai, kuriant savarankik teorij, rmsi neokantist darbais.

Pagrindins ios mokyklos nuostatos yra ios:

- neoklasikai mano, kad esminis nusikalstamo elgesio elementas yra mogaus laisva valia.

- neoklasikai pirmieji mokslikai pagrind neveikim, kaip veikos r;

- veika apibriama, kaip tikslinga mogaus veiklos iraika;

- kalbdami apie nusikaltimo sudties fenomen, ios mokyklos atstovai jai priskyr objektyviuosius (objektas
ir objektyvioji pus) ir subjektyviuosius (subjektas ir subjektyvioji pus) nusikaltimo sudties poymius;

- neoklasikai teig, kad prieingumas teisei turi bti siejamas su nusikaltimo alingumu;

- neoklasikai grietai pasisak u tai, kad bt atstatyta objektyvi baudiamosios atsakomybs pagrind
reikm, sugraintas prieastinis ryys, kaip nusikaltimo sudties poymis, bei prisiminta savita - neatsargi -
kalt.

Naujausia ir jauniausia baudiamosios teiss mokslo teorija yra - finalin (tikslin). Ji formavosi 20 a. viduryje
Vokietijoje. ios teorijos pagrindinis atstovas - H. Velcelis. Jo ideologija turjo nema tak Graikijos,
Japonijos, Ispanijos, Italijos, Austrijos ir kit ali baudiamajai teisei. Metodologin finalins teorijos baz yra
N. Hartmano idealistin filosofija. Finalistai i Hartmano filosofijos perm ir ipltojo mokym apie
vertybes ir veiksmo koncepcij. Pastarosios esm ta, kad veiksmu gali bti laikomas tik mogaus elgesys,
kuris skiriasi nuo instinktyvios gyvn reakcijos ir objektyvi prieastini ryi stebim gamtoje. Finalistai
teigia, kad veika tai tikslinga mogaus veikla. Veikos finalikumas (tikslingumas) pagrstas tuo, kad mogus,
painodamas prieastingum, gali numatyti savo veiksm pasekmes. Finalin veika tai tikslinga veika. ios
teorijos atstov manymu, tikslas yra pagrindinis nusikalstamo elgesio elementas. Finalins teorijos alininkai,
apie mogaus veiksm esm silo sprsti ne pagal realius veiksm rezultatus, o pagal j finalikum. Finalin
teorija skiria du kiekvieno veiksmo gyvendinimo etapus. Pirmasis tai tiksl klimas, priemoni jiems
gyvendinti atranka ir alutini pasekmi, kurios gali atsirasti siekiant tikslo, numatymas. Antrasis tai
konkrei tiksl siekimas. Pastaroji mokykla silo atsisakyti nuo kalts, kaip nusikaltimo sudties poymio, o
teismui silo apie veikos prieingum teisei ir asmens kalt sprsti atskirai, nesiejant tai su nusikaltimo sudties
rodinjimu.

Pateikdami nusikaltimo apibrim finalistai pirmenyb teikia ne formaliam, o materialiam nusikaltimo

apibrimui. Taigi, jie teigia, kad nusikaltimas tai mogaus elgesys, kurio tikslas paeisti pripaintas
visuomens vertybes. Apibdindami i baudiamosios teiss mokslo teorij, jos kritikai isireikia labai
vaizdingai i teorija nra nauja ten, kur ji teisinga, bet ten, kur ji nauja ji klaidinga.

Ianalizavus baudiamosios teiss mokyklas, atkreiptinas dmesys ir baudiamosios teiss tyrimo metodo
klausim. Neabejotina, kad vis baudiamosios teiss mokslo metod ivardinti bei inagrinti nepavyks, bet to
ir nebtina siekti. Dmesys turi bti atkreiptas paius svarbiausius, daniausiai naudojamus tyrimo metodus.
Tokiais yra ie metodai: dogmatinis, sociologinis, lyginamasis - teisinis, istorinis - teisinis, dialektinis
(filosofinis).

D o g m a t i n i s metodas (kitaip vardijamas juridiniu), naudojamas galiojani baudiamj - teisini norm

sisteminimui ir komentavimui (aikinimui). Be baudiamj norm aikinimo, be svok aikinimo
nesivaizduojama nei iuolaikin baudiamosios teiss teorija, nei praktika. iam tikslui naudojamos formalios
logikos ir gramatikos taisykls.

S o c i o l o g i n i s metodas naudojamas analizuoti nusikalstam veik ir bausm kaip socialines kategorijas.

Taikant metod, atrenkama ir analizuojama informacija apie baudiamojo statymo bkl ir jo poveik
nusikalstam veik padariusiam asmeniui bei ir nusikalstamai veikai kaip socialinei kategorijai. Tam
pasitelkiami vairs sociologiniai metodai: apklausa, anketavimas, interviu, ekspertin analiz ir pan. i
metod pagalba tiriami vairs asmenys: tarnautojai, nepilnameiai, teisininkai, nuteistieji, vyrai, moterys ir
pan..

L y g i n a m a s i s - t e i s i n i s metodas naudojamas tikslu analizuoti konkreius baudiamosios teiss

institutus, kategorijas ar pan. lyginant jas su usienio valstybi analogais. Lyginant vairi valstybi analogikus
institutus, svokas galima pasisemti daug pozityvi ir nauj idj. Taiau, lazda turi du galus. Juk naujovi ar
kit valstybi pavyzdi vedimas BK gali turti ir neigiam rezultat.

I s t o r i n i o - t e i s i n i o metodo pagalba galime itirti kaip vystsi tam tikri baudiamosios teiss institutai,
normos bei visa baudiamoji teis ar net pats baudiamosios teiss mokslas.

D i a l e k t i n i o (filosofinio) metodo esm yra ta, kad baudiamajame teisiniame tyrime naudojamos
pagrindins dialektikos taisykls ir kategorijos. Dialektikos taisykls yra ios: vienybs ir prieingybi kovos,
kiekybini pokyi transformavimasis kokybinius, neigimo neigimas. O kalbant apie kategorijas reikia
paminti atsitiktinumo ir btinybs, prieasties ir pasekms, formos ir turinio bei kitas kategorijas. Paymtina,
kad dialektikos taisykls ir kategorijos suteikia galimyb naujiems painimams naudojant visiems inom
formul nuo inomo prie neinomo ir taip suteikiant tokiam tyrimui metodologin prasm. Dialektinio
metodo praktin reikm yra labai didel. Btent io metodo pagalba nustatomas prieastinis ryys tarp veikos
ir padarini tiriant nusikaltimus mogaus gyvybei, sveikatai, eismo saugumui ir pan.. Btent is metodas
pasitelkiamas siekiant surasti asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn ir jo baudimo filosofinius
pagrindus.

Atkreiptinas dmesys, kad nurodyti ir dar nepaminti baudiamosios teiss mokslo metodai klausimo
nagrinjimui negali bti naudojami pavieniui. Tirti konkret baudiamosios teiss klausim ir gauti ger
rezultat galima tik tada, kada naudojama tam tikra metod sistema

2 tema. Baudiamasis statymas

I DALIS

Klausimai:

1. Baudiamojo statymo samprata, poymiai ir atribojimas nuo kit bendrj teiss norm akt.

2. Baudiamojo kodekso struktra. Baudiamosios teisins normos struktra.

3. Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio normos dispozicija. Dispozicij rys.

Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio normos sankcija. Sankcij rys

1. Baudiamojo statymo samprata, poymiai ir atribojimas nuo kit bendrj teiss norm akt

Visiems inoma, kad visuomen labai sudtinga organizacija. Jos nariai nuolat tarp savs palaiko vienokius ar
kitokius socialinius santykius. iems santykiams reguliuoti kuriami tam tikri standartai, nes tik j dka galima
utikrinti stabil ir saug konkretaus sociumo gyvenim bei visos monijos progres. Visi mes inome, kad
tuos standartus vadiname elgesio normomis, o kadangi kalbame apie moni tarpusavio santyki norminim,
tai esame priversti prabilti apie socialines normas. Kas yra socialins normos, jums jau turi bti inoma, bet
norint ilaikyti login problemos dstymo eig vis gi btina charakterizuoti.

Socialins normos tai elgesio taisykls, kurios skirtos reguliuoti moni tarpusavio santykius ir kuri
vykdymas garantuojamas santykio dalyvi abipuse nauda bei valstybs arba visuomens poveikio priemonmis.
Socialins normos yra vairiausio pobdio. Tai ir morals normos, tai ir paproiai, tai ir visuomenini
organizacij normos. Taiau labiausiai mus domina viena socialini norm ris tai teiss normos. Teiss
norm ri vairov, kuri yra dl skirting jos klasifikavimo pagrind, taip pat jums ne paslaptis. Taiau teiss
normos be j iraikos formos yra kakas amorfinio, todl ties ia problema trumpam ir stabtelsime.

Ikeldami teiss formos klausim pagrindin dmes turtume koncentruoti ties oficialiomis teiss norm
iraikos formomis, tokiomis kaip teisinis precedentas, ratifikuotos tarptautins sutartys bei teiss norm aktas.

Visikai teisingai danai mokslinje literatroje paymima, kad pagrindin roman - german tradicijos ali
teiss norm raikos forma yra teiss norm aktas. Taiau i pripaint teiss akt ri tik bendrj teiss
norm aktas mus domina nagrinjant baudiamojo statymo samprat. Taip yra dl to, kad pagal bendrj teiss
norm juridin gali baudiamasis statymas priklauso pirmajai statym grupei.

Apibendrinant galima teigti, kad baudiamasis statymas, kaip paprastas statymas - tai tam tikra tvarka tautos
(referendumo bdu) arba Seimo priimtas raytinis dokumentas, kuriame suformuluotos baudiamosios teisins
normos, nustatanios, keiianios ar naikinanios mogaus daromos veikos nusikalstamum ar baudiamum,
reglamentuojanios bendrsias baudiamosios atsakomybs slygas, nustatanios atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs ar bausms pagrindus bei sprendianios kitus su nusikalstamos veikos kaltininko baudiamja
atsakomybe susijusius klausimus.

Lietuva priklauso kontinentinei teiss sistemai, todl, kaip ir visose kontinentins teiss sistemos alyse, bazinis
baudiamosios teiss altinis yra baudiamasis statymas. Naudojant od bazinis omenyje turima tai, kad
skirtingai nei teigiama tam tikruose literatros altiniuose, baudiamasis statymas nra vienintelis
baudiamosios teiss altinis. Maa to, manytina, neteisinga bt sakyti, kad baudiamasis statymas yra
svarbiausias baudiamosios teiss altinis. Mginkim i nuomon apginti.

Neabejotina, kad tik baudiamasis statymas apibria kokia veika yra nusikalstama ir tik jis numato
atsakomybs laipsn ir pobd. Kiti statymai ar juo labiau kiti norminiai teiss aktai i klausim sprsti negali.
Taiau alia paprasto baudiamojo statymo dar yra ir pagrindinis statymas Konstitucija bei ratifikuotos
tarptautins sutartys, kurios atsivelgiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. nutarim Dl
Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari 7 straipsnio ketvirtosios dalies
ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, turi paprasto statymo gali.

Pavieniai autoriai neiskiria Konstitucijos ir ratifikuot tarptautini sutari, kaip baudiamosios teiss altini.
Kalbdami apie Konstitucijos ir baudiamj statym santyk jie visikai pagrstai teigia, kad baudiamieji
statymai negali prietarauti Konstitucijai. Taiau, ar tikrai vien iuo aspektu Konstitucija reikminga tada, kada
kalbame apie baudiamj teis. Juk Konstitucija yra aukiausi gali turintis ir tiesiogiai taikomas ms
valstybs pagrindinis statymas, kurio visa eil norm turi betarpik ry su baudiamja teise (pvz.,
Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis bausm gali bti skiriama tik remiantis statymu, Konstitucijos 31
straipsnio 5 dalis niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart).

Kiekvienas teiss subjektas gindamas savo teises gali vadovautis konstitucinmis normomis. Btent dl to
reikt manyti, kad ne baudiamasis statymas, o Konstitucija yra pagrindinis baudiamosios teiss altinis.
Tsiant toliau, dmes nortsi skirti ir Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotoms tarptautinms sutartims.
Konstitucijos 138 str. tvirtinta, kad Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra
sudedamoji LR teisins sistemos dalis. Pagarsintos normos pagrindinis trkumas yra tas, kad ji nesprendia
tarptautini sutari ir nacionalini statym santykio problem. Btent dl to aptinkamos vairios nuomons
dl tarptautini sutari statuso ir j galiojimo, ypa kai kalbama apie baudiamj teis.

Mintu nutarimu Lietuvos Konstitucinis Teismas aikindamas i konstitucin norm prijo ivados, kad
ratifikuotos tarptautins sutartys turi statymo gali, bet skirtingai nei civilinje teisenoje, baudiamojoje
teisenoje jos gali bti taikomos tik specialiai statym numatytais atvejais. Kitaip tariant, baudiamoji teis yra
ypatingiausia teiss aka ir jai Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari
nuostata (pastaba: is statymas neteks galios, bet iandien galioja Lietuvos Respublikos tarptautini sutari
statymas, nustatantis (11 straipsnis) analogik princip), kad Jei sigaliojusi ratifikuota tarptautin sutartis
nustato kitokias normas, negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties
sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins
sutarties nuostatos netaikoma.

inoma, kalbdami apie tarptautini sutari taikym, turime pripainti, kad tarptautini sutari normos nra
vienodo tipo. Dalis j yra savaime galiojanios ir nereikalauja kokios nors detalizacijos, o kitos galioti savaime
negali, nes yra labai abstrakios.

Vertinant i aplinkyb, galima daryti tvirt ivad, kad tarptautini sutari taikymas baudiamojoje teisenoje
yra ne toks pats kaip civilinje tik tuo atveju, kada kalbame apie savaime negaliojanias tarptautines normas.
Tik tokiu atveju galima sakyti, kad konkreti tarptautin sutartis arba jos norma (normos) yra lyg orientyras
nacionalinio statymo krjui. Visai kitoks taikymo mechanizmas turi bti siejamas su savaime galiojaniomis
tarptautinmis sutartimis ar sutari normomis (Pastaba - savaime galiojanios tarptautins normos yra ir
visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos). Jos turi galioti tiesiogiai.

Jei bt kitaip, tai ko vertas Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos konsulins konvencijos 43
straipsnis, kuriame suformuluotos kitokios nei BK 4 straipsnyje nustatytos baudiamosios jurisdikcijos taikymo
taisykls, padarius nusikalstam veik siunianios valstybs laive, esaniame priimanios valstybs
teritorijoje.

Taigi ivada yra viena Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys lygiai kaip ir Lietuvos
Konstitucija bei baudiamieji statymai yra Lietuvos baudiamosios teiss altinis (i nuostata turi bti
pateikiama su akcentu savaime galiojanias tarptautines sutartis ar j normas).

Atkreiptinas dmesys tai, kad baudiamosios teiss teorijoje diskutuojama, ar tokie teiss aktai kaip
postatyminiai aktai, teismo sprendimai laikytini baudiamosios teiss altiniais?

Atsakant klausim, pirmiausiai reikia atkreipti dmes tai, jog postatyminiai aktai (pvz., Vyriausybs
nutarimai) yra tokie, kad vien tik j pagrindu nesprendiami baudiamosios atsakomybs klausimai. Todl BT
altiniais jie bti negali. Kita vertus btina atkreipti dmes tai, jog ie teisiniai aktai gali bti vieninteliai
nustatant konkreios nusikalstamos veikos sudties poymius (pvz. BK 281 straipsnis). Taiau tai nepaneigia
jau idstytos pozicijos.

Tsiant toliau, btina aptarti ir teism sprendim reikm nagrinjamo klausimo kontekste. Anglo saks
teisinei sistemai nuo seno bdinga tai, kad baudiamosios teiss altiniu gali bti ir teisminis precedentas, ir
bendruomenin teis, ir statutin teis. Taiau pastaruoju laikotarpiu apie i problem vis daniau kalbama ir
kontinentinje Europoje. Teigiama, kad vis daniau tiek kontinentin, tiek anglo-saks teisins sistemos bando
iekoti bendr slyio tak ir artja viena prie kitos. Anglo-saks teisinje sistemoje be teisminio precedento,
be statutins teiss, baudiamasis statymas taip pat tampa svarbiu baudiamosios teiss altiniu, o
kontinentinje Europoje prabilama apie teisminio precedento reikm.

Rutuliojant klausim, btina kalbti apie tai, kad pagal Teism statymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte
nustatyta, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esanius statym ir kit
teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat ir kiti asmenys,
taikydami tuos paius statymus bei kitus teiss aktus. Vertinant i norm, matyti, jog Lietuvos Aukiausiojo
Teismo atitinkamo skyriaus daugumos teisj aprobuotos nutartys daugiau yra privalomo teisminio aikinimo
pavyzdys. Taiau nepaisant to, visgi galima bt teigti, jog ios Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys gauna
precedentin reikm ir gali vadintis antriniu baudiamosios teiss altiniu. Maa to, apie tok pat status
galima kalbti tuomet, kai omenyje turimos ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje nepaskelbtos
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegij priimtos nutartys.

Galiausiai, btina turti omenyje, kad 2004 m. gegus 1 d. Lietuvai tapus pilnateise Europos Sjungos nare,
aktualus tampa ir Europos Sjungos teiss akt kaip baudiamosios teiss altini klausimas. Rutuliojant i
problem, reikia turti omenyje, kad baudiamosios teiss unifikavimo prasme svarbus yra tik vienos ries
teiss aktas pamatinis sprendimas, kur priima Europos Sjungos Taryba.

Sutinkamai su Europos Sjungos steigimo sutarties 34 straipsnio 2 dalies b punktu Europos Sjungos Tarybos
pamatiniai sprendimai tiesiogiai neveikia, todl galima bt teigti, kad sprendiant baudiamsias bylas reikia
vadovautis tik konkret sprendim inkorporuojaniu baudiamuoju statymu. Taiau iuo atveju reikia atkreipti
dmes tai, kad Europos Bendrij Teisingumo Teismas 2005-06-16 byloje Nr. C-105/03 prim sprendim, jog
nacionalinis teismas privalo atsivelgti visas nacionalins teiss normas ir jas aikinti kiek manoma labiau
remdamasis pamatinio sprendimo nuostatomis bei tikslais.

Vertinant i ivad, galima teigti, kad konkreios bylos prasme Europos Sjungos Tarybos priimtas pamatinis
sprendimas yra j inkorporuojanios nacionalins baudiamosios teisins normos aikinimui pasitelkiamas
altinis.

Sugrtant prie baudiamojo statymo, kaip bazinio baudiamosios teiss altinio, btina iskirti ir panagrinti
jo poymius. Baudiamojo statymo poymiai yra bendrieji (tai visiems bendrj teiss norm aktams bdingi
poymiai) ir specialieji. Bendrj poymi, kurie iskiriami teiss teorijoje, nenagrinsime, o vis dmes
skirsime savitiems (specialiems) baudiamojo statymo poymiams.

Pirmasis poymis. Baudiamasis statymas nustato, pakeiia ar naikina veikos nusikalstamum ar

baudiamum. odis nustato reikia, kad statym leidjai, priimdami baudiamj statym apibria tam
tikr veik kaip nusikalstam ir nustato kokios bausms gali bti taikomos u i nusikalstam veik padarym.
Teisikai tariant, tam tikras mogaus elgesys yra kriminalizuojamas. Nuo statymo sigaliojimo momento,
galiojantis nusikalstam veik sraas papildomas nauja veika. odis pakeiia reikia, kad statym leidjas
keiia jau kriminalizuotos veikos poymius ar daro pakeitimus sankcijoje. Keiiant sankcija gali bti
sumainamas arba padidinamas laisvs atmimo trukms minimumas ar maksimumas ir pan. odis naikina
reikia tai, kad nuo statymo sigaliojimo momento asmens elgesys, kuris buvo pripastamas nusikalstamu,
tokiu daugiau nelaikomas. iam procesui vardinti teisinje terminologijoje vartojamas terminas veik
dekriminalizacija. Be abejons, dekriminalizuojant veik, naikinama ir sankcija.

Antras poymis. Baudiamasis statymas reglamentuoja bendrsias baudiamosios atsakomybs slygas. i

slyg yra visa gausa, bet tarp j galima suminti paias svarbiausias: asmuo baudiamas tik tuo atveju jei jo
veikos baudiamumas buvo nustatytas sigaliojusiu statymu; asmuo baudiamojon atsakomybn traukiamas tik
tuo atveju, jei jis yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu; niekas negali bti baudiamas u t pai
nusikalstam veik antr kart ir t.t.. Kitaip tariant nustatomos slygos, kurios bdingos visoms baudiamajame
kodekse apraytoms nusikalstamoms veikoms arba j grupms.

Treias poymis. Baudiamasis statymas nustato atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms
pagrindus. Tik baudiamasis statymas reglamentuoja atvejus kada asmuo gali bti arba turi bti atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs ar bausms.

Ketvirtas poymis. Baudiamasis statymas sprendia kitus su nusikalstamos veikos kaltininko baudiamja
atsakomybe susijusius klausimus. is plaiausias poymis talpina visa tai, kas iki iol nebuvo suminta. Tai ir
priveriamj medicinos priemoni sraas bei j taikymo nuostatos, tai ir nepilnameiams nustatyt
aukljamj poveikio priemoni skyrimo pagrindai, tai ir bausms vykdymo atidjimo taikymo pagrindai ir kt.
2. Baudiamojo kodekso struktra. Baudiamosios teisins normos struktra.

Lietuvos baudiamoji teis yra kodifikuota. BK - tai kodifikuotas galiojani baudiamj statym rinkinys
arba kitaip tariant vientisas baudiamasis statymas. Jis turi vidin vieningum ir tarpusavyje susiet norm
visum. iuo metu Lietuvos Respublikoje galioja 2000 m. rugsjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo
patvirtintas baudiamasis kodeksas su su pakeitimais ir papildymais.

BK susideda i bendrosios ir specialiosios dali. Bendrosios dalies straipsniai tai normos, kurios nustato
baudiamosios teiss principus ir kitas bendrsias nuostatas. Kitaip tariant, BK bendrojoje dalyje apibriamos
bendrosios svokos, idstomi patraukimo baudiamojon atsakomybn ir atleidimo nuo jos pagrindai,
nustatoma bausmi sistema ir pateikiami bendrieji bausmi skyrimo pradmenys, reglamentuojami atleidimo
nuo bausms atvejai ir kiti klausimai. Tuo tarpu specialioji dalis tai konkrei nusikalstam veik sraas, u
kuri padarym nustatomos ir atitinkamos sankcijos. Patogumo ir greito naudojimosi dlei kiekviena BK dalis
turi skirstym. Bendroji dalis susideda i 14 skyri, o Specialioji i 32 skyri. Taiau esminis momentas tas, kad
pateikiama vieninga BK skyri numeracija.

Kaip minta, BK turi ir viening straipsni numeracij. Jeigu panaikinamas koks nors BK straipsnis ar skyrius,
tai jo vieta lieka tuia, o paymima tik tai, kad straipsnis neteko galios ir nurodomas statymas, kuriuo is
straipsnis buvo panaikintas. Analogikai daroma tuomet, kai naikinami itisi skyriai. Taiau gali bti ir taip, kad
konkreiam straipsniui netekus galios, jo vietoje vliau talpinamas naujas straipsnis, kuriam priskiriama
buvusio straipsnio numeracija. Taip buvo padaryta, pavyzdiui, 1998 m. pavasar, kai vietoje netekusio galios
1961 m. BK (kuris nuo 2003 m. gegus 1 d. negalioja) 71 straipsnio, buvo patalpintas straipsnis, numatantis
atsakomyb u genocid.

BK bendrosios ir specialiosios dali straipsni struktra yra skirtinga. Bendrosios dalies viena straipsnio dalis
yra viena pastraipa (pvz., BK 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu specialiosios dalies vien straipsnio dal (norm)
kaip taisykl sudaro dispozicija ir sankcija (pvz. BK 182 straipsnio 2 dalis). Iimt sudaro tos BK specialiosios
dalies normos, kurios reglamentuoja kitus nei nusikalstamos veikos sudties ir sankcijos klausimus (pvz., 179
straipsnio 4 dalis, 190 straipsnis).

Analizuojant klausim, svarbu atkreipti dmes tai, kad BK specialiosios dalies normos struktros klausimu
vieningos nuomons nra.

Vieni mokslininkai teigia, kad specialiosios dalies norma susideda i hipotezs ir sankcijos. Tokiu atveju,
manoma, kad veikos apraymas pateikiamas sankcijoje. Kiti laikosi klasikini pozicij, t.y, kad specialiosios
dalies norma susideda i dispozicijos ir sankcijos. O hipotez susilieja su dispozicija. Vertinant ias pozicijas,
manytina, kad labiau priimtina yra klasikin pozicija, todl j vliau panagrinsime detaliau.

Tsiant toliau, atkreiptinas dmesys tai, kad baudiamojo kodekso straipsnis ir baudiamoji teisin norma ne
visuomet sutampa. Jeigu straipsnis susideda i daugiau nei vienos dalies, tai straipsnis turs kelias normas.
Galiausiai, nortsi atkreipti dmes tai, kad BK pabaigoje gali bti talpinama taip vadinama pastraipsnin
mediaga. Tai blanketini dispozicij iaikinimai, valstybs aukiausios teismins instancijos (Lietuvos
Respublikoje tai Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai) ir kt. Galiojantis BK pastraipsnins
mediagos neturi.

3. Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio normos dispozicija. Dispozicij rys

BK straipsnio normos dispozicija tai normos dalis, kurioje apraomi konkreios nusikalstamos veikos
poymiai. statym leidjai, konstruodamas dispozicijos tekst, naudoja vairias logines formas, todl
dispozicijos, pagal veik apraymo bd, yra keturios: paprastos, apraomosios, blanketins ir nukreipianios.

P a p r a s t o j i dispozicija tik vardij veik kaip nusikalstam, taiau neaikina koki nors jos poymi.

Baudiamosios teiss teorijoje isakoma mintis, kad paprasta dispozicija yra tuomet, kai lakonikas veikos
apraymas yra pakankamai aikus ir nereikia papildom statymo nurodym norint j teisingai suprasti. i
pozicija yra diskutuotina, nes klaidos, atsirandanios kvalifikuojant veikas ir vairios diskusijos interpretuojant
tam tikrus dispozicijos odius, rodo, kad ios paprastos dispozicijos nra tokios jau aikios. Dl ios prieasties
isakoma net ir tokia mintis, kad paprastos dispozicijos yra statym leidybos defektas ir j reikt vengti.

Atsivelgiant aukiau pateiktas mintis galima daryti ivad, kad paprastos dispozicijos bna tik pagal savo
form, bet ne pagal turin. Galiausiai, noriau atkreipti dmes tai, kad kartais normos dispozicijoje
nurodomos kelios galimos veikos (pvz., BK 253 straipsnis, nustatantis atsakomyb u audmen, sprogstamj
mediag, sprogmen ar aunamj ginkl neteist gijim, laikym, neiojim, gabenim ar realizavim),
taiau tai nereikia, kad tokia dispozicija gauna kokios nors kitos ries poymius. Kiti paprastos dispozicijos
pavyzdiai bt ie: BK 129 straipsnio 1 dalis, 153 straipsnis, 161 straipsnio 1 dalis.

A p r a o m o j i dispozicija yra tuomet, kai statym leidjas ne tik vardij konkrei veik kaip nusikalstam,
bet ir nurodo koki poymi visuma j sudaro. Apraomj dispozicij BK - didioji dalis. Vertinant prie tai
isakytas mintis, galima teigti, kad kuo daugiau bus apraomj dispozicij, tuo teisingiau bus taikomas
statymas. Apraomosios dispozicijos pavyzdiu gali bti ios BK normos 149 straipsnio 1 dalis, 179
straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis.

B l a n k e t i n dispozicija yra tada, kada statym leidjai nepateikia veikos poymi, o j nustatymui
duodama nuoroda kitus teiss aktus (pvz., statymus, taisykles, nuostatus, statutus ir pan.) Norint isiaikinti ar
tam tikras asmens elgesys atitinka normos dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos poymius, btina
studijuoti konkreius teiss aktus.

Akcentuotina, kad toks dispozicij konstravimo bdas neleidia teigti, kad baudiamosios teisins normos taiko
tik sankcijas u kitos teiss akos norm nepaisym.

Blanketini dispozicij atsiradim slygojo, pirmiausiai, tai, kad vairi taisykli ar pan. apraymas BK
padaryt j nepaprastai gremzdiku bei todl, kad taisykls, nuostatai, kiti teiss aktai gali bti danai
kaitaliojami. Jei ios normos bt trauktos BK, tai tikrai netarnaut baudiamojo statymo stabilumui.
Blanketins dispozicijos pavyzdiu gali bti ios BK normos: 282 straipsnio 1 dalis, 325 straipsnis, 326
straipsnis.

N u k r e i p i a n i o s dispozicijos yra tada, kai veikos poymiai paioje dispozicijoje neapraomi, o j

nustatymui daroma nuoroda to paties straipsnio pirmj dal arba kit baudiamojo kodekso straipsn.
Nukreipianiosios dispozicijos gali bti konstruojamos taip:

- naudojant odi junginius ta pati veika, tie patys veiksmai, io straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai,
jei nra poymi numatyt tam tikro straipsnio konkreioje dalyje.

- naudojant apibendrinant od (pvz., iaginimas, turto prievartavimas.

Nukreipianiosios dispozicijos pavyzdiu gali bti ios BK normos: 283 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 2
dalis, 319 straipsnio 2 dalis.

Galiausiai, reikia pastebti, kad tam tikrais atvejais dispozicijos nra vien tik paprastos, apraomosios,
blanketins ar nukreipianios. Taip yra todl, kad sudarant dispozicijas naudojami keli veikos apraymo bdai.
Tokios dispozicijos vadinamos kompleksinmis, sudtinmis ar miriomis (pvz., 138 straipsnio 1 dalis).

4. Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio normos sankcija. Sankcij rys.

Sankcija tai ta straipsnio dalis, kuri nustato kokios bausms taikomos u dispozicijoje apraytos veikos
padarym. Sankcijos bna trejopo pobdio: absoliuiai apibrtos, santykinai apibrtos ir alternatyvios.

A b s o l i u i a i a p i b r t a sankcija yra tada, kada joje numatyta viena konkreti bausm, apibriant jos
r ir rib. Tokios sankcijos nesuteikia teismui galimybs vertinti kiekvieno nusikaltimo ypatybes, nusikaltlio
asmenyb, todl baudiamojoje teisje naudojamos retai. iuo metu galiojaniame BK tokios sankcijos nra.
S a n t y k i n a i a p i b r t a sankcija yra tada, kada joje numatytas konkreios bausms minimumas ir
maksimumas (pvz., 129 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais statym leidjas numato tik maksimum, o
norint nustatyti minimum, reikia pasitelkti BK bendrosios dalies atitinkama norma (pvz., 130 straipsnis)

A l t e r n a t y v i o j i sankcija yra tokia, kurioje nurodytos kelios bausms rys. Tokios sankcijos naudojamos
daniausiai, nes teismui suteikia galimyb rinktis i keli bausmi ri (pvz., 133 straipsnis).

II DALIS

Klausimai:

1. Baudiamj statym galiojimas laike. Pagrindinis baudiamj statym galiojimo laike principas.
Nusikalstamos veikos padarymo laikas ir jo nustatymo taisykls. Baudiamj statym galiojimas atgal.

2. Baudiamj statym aikinimas. Aikinimo samprata ir bdai.

1. Baudiamj statym galiojimas laike. Pagrindinis baudiamj statym galiojimo laike principas.
Nusikalstamos veikos padarymo laikas ir jo nustatymo taisykls. Baudiamj statym
galiojimas atgal.

Stabils teisiniai aktai - stabilios valstybs poymis. Apie tai danai kalba tiek teisininkai, tiek statym leidjai,
tiek ir kiti politiniai veikjai. Taiau realijos kitokios. statym leidyba dar tolima nuo to, kad slygot stabili
statym galiojim Lietuvos valstybje. statym kait tak daro besikeiiantis visuomens poiris vertybi
skal, baudiamojo poveikio priemones taikomas u nusikalstamos veikos padarym bei kitus su
baudiamja teise susijusius klausimus. Taiau dana statym, tame tarpe ir baudiamj, kaitos prieastis,
ypa turint omenyje veik kriminalizavim, nusikalstamos veikos poymi keitim bei bausmi nustatym, yra
statymo leidj nesiaikinimas, o kartais ir nenoras aikintis baudiamosios teiss paskirties bei jos pamatini
nuostat.

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum nustato tos veikos
padarymo metu galiojs baudiamasis statymas. Tai pagrindinis baudiamj statym galiojimo laike
principas. Komentuojant baudiamj statym galiojimo laike princip, pirmiausiai reikia isiaikinti, kada
statymai sigalioja ir kada nustoja galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70 straipsnyje nustatyta, kad statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir
oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jei paiais statymais nenustatoma vlesn sigaliojimo
data. 1993 m. statymo Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo
tvarkos 5 straipsnio 1 dalis i esms nustato t pat. ioje normoje tiesiog papildomai nurodoma, kad statymai
skelbiami Valstybs iniose.

Baudiamojo statymo galiojimas pasibaigia panaikinus j specialiu aktu, kai jis pakeiiamas kitu statymu arba
pasibaigus statymo galiojimo terminui (jei statymas buvo priimtas nustatytam terminui) ar pasikeitus
aplinkybm ir slygom, kurias atsivelgiant is statymas buvo priimtas.

Antras ingsnis, kur btina engti aikinantis pagrindin baudiamj statym galiojimo laike princip, tai
nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas. Btina turti omenyje, kad nusikalstamos veikos padarymo
laiko problema esti tuomet, kai tarp pavojingos veikos ir jos padarini yra tam tikras laiko tarpas, kai vienos
nusikalstamos veikos bendrininkai veikia skirtingu laiku bei kai nusikalstama veika trunkama arba tstin.

Tsiant toliau, nortsi akcentuoti, jog aikinantis nusikalstamos veikos laiko nustatymo klausimus, reikia skirti
du dalykus nusikalstamos veikos padarymo laiko svok ir nusikalstamos veikos padarymo momento
svok. Esm ia tame, kad nusikalstamos veikos, priklausomai nuo j pobdio, gali bti baigtos ir nebaigtos
(rengimasis padaryti nusikalstam veik ir pasiksinimas padaryti nusikalstam veik), taiau nusikalstamos
veikos padarymo laiko problema vis vien turi bti isprsta.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas
arba baudiamojo statymo numatyt padarini atsiradimo laikas, jeigu asmuo norjo kad padariniai atsirast
kitu laiku.

Aikinantis i norm, btina atkreipti dmes tai, kad baudiamosios teiss teorijoje iskiriamos tokios
nusikalstam veik sudtys, kaip formalios ir materialios. Jei nusikalstamos veikos sudtis formali, tai
nusikalstamos veikos padarymo laikas sutampa su pavojingos veikos atlikimo momentu. Taip yra todl, kad
galimi pavojingos veikos padariniai nesvarbs tokios nusikalstamos veikos sudties buvimo ar nebuvimo
prasme. Kils jie ar ne, o jei kils, tai kada, formalios nusikalstamos veikos prasme nra svarbus aspektas.

Kiek sudtingesn situacija yra su nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymu materialiose nusikalstam
veik sudtyse. Problema ta, kad jei nusikalstamos veikos sudtis materiali, tai pavojingi padariniai tampa
privalomu nusikalstamos veikos sudties poymiu ir gali kilti tiek tuoj po pavojingos veikos atlikimo ar
neatlikimo, tiek ir kitu laiku. Tad akimirksniu kyla klausimas, kaip nustatyti toki nusikalstam veik padarymo
laik?

Sprendiant i problem svarbu sisavinti tai, jog jeigu nusikalstamos veikos kaltininkas negaljo kontroliuoti
konkrei pavojing padarini atsiradimo, tai nepriklausimai nuo to, ar jie kilo tuoj po pavojingos veikos
atlikimo (neatlikimo) ar kitu laiku, nusikalstamos veikos padarymo laikas bus pavojingo veikimo ar neveikimo
laikas. Ir tik tuo atveju, kada nusikalstamos veikos kaltininkas galjo kontroliuoti padarini atsiradim bei
norjo, jog jie atsirastu kitu nei pavojingos veikos atlikimo (neatlikimo) metu, tada nusikalstamos veikos
padarymo laikas bus pavojing padarini atsiradimo laikas. Teism praktikoje taip pat laikomasi i pozicij.
Tai liudija Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr.38 Dl teism praktikos taikant baudiamojo
kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu 10 punktas.

Sprendiant nusikalstamos veikos padarymo laiko klausim, svarbu turti omenyje, kad jeigu nusikalstama
veika yra trunkama (pvz., aukimo privalomj karo tarnyb vengimas (BK 314 straipsnis), tai jos padarymo
laiku bus pripastamas tokios nusikalstamos veikos nutraukimo momentas. Jei nusikalstama veika yra tstin,
tai jos padarymo laikas bus paskutinio numatyto veiksmo atlikimo metu arba veikos nutraukimo momentas..

Praktikoje danas atvejis, kai nusikalstam veik padaro ne vienas, o keli asmenys (bendrininkavimas padarant
nusikalstam veik BK 24 straipsnis). Sprendiant nusikalstamos veikos padarymo laiko klausim esant
bendrininkavimui, joki nesklandum dl baudiamojo statymo taikymo nra, jei visi bendrininkai veik vienu
metu. Taiau gali bti taip, kad nuo nusikalstamos veikos suplanavimo iki jos realizavimo statymas keitsi.
Tokiais atvejais nusikalstamos veikos padarymo laikas nustatomas pagal tai, kada kiekvienas bendrininkas
atliko jam numatytus veiksmus. Galiojant iai taisyklei gali bti taip, kad padjjas, kurstytojas ar
organizatorius atsakys pagal vien statym, o vykdytojas pagal kit. Iimtis yra tik tas atvejis, kada kitu nei
vykdytojas veikiantys bendrininkai laiku norjo, kad padariniai kilt kitu nei jie veik metu (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 38 10 punkto 5 dalis).

Tsiant toliau reikt pakalbti apie grtamj statymo gali. Grtamoji baudiamojo statymo galia nustatyta
BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamum panaikinantis, bausm velninantis arba kitokiu
bdu nusikalstam veik padariusio asmens teisin padt palengvinantis baudiamasis statymas turi
grtamj gali, t. y. taikomas iki tokio statymo sigaliojimo nusikalstam veik padariusiems asmenims, taip
pat atliekantiems bausm bei turintiems teistum asmenims.

Sutinkamai su BK 3 straipsnio 2 dalimi statymas turi grtamj gali, jei jis:

1) naikina veikos nusikalstamum;

2) velnina bausm;
3) kitokiu bdu palengvina veik padariusio asmens teisin padt.

1) primus statym, kuris naikina veikos nusikalstamum, asmens padaryta veika, nuo to momento, kai
sigalioj toks statymas, tampa nenusikalstama. Todl ikiteisminis tyrimas tokioje byloje turi bti
nutraukiamas. Jeigu esant tokiai situacijai byl nagrinjame teisme, tai inagrinjus j, teismas turi priimti
iteisinamj nuosprend, o jeigu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai jis turi bti panaikintas. Tokio
statymo taikymo pavyzdiu gali bti kasacin byla Nr. 2K-809-203, kuri pasikeitus statymui buvo nutraukta.

2) Bausms velninimas nauju statymu gali bti atliekamas vairiai. statym leidjas gali sumainti konkreios
bausms minimum arba maksimum, numatyti velnesn alternatyvi bausm, paalinti grieiausi sankcijoje
numatyt alternatyvi bausm ir kt.

Atkreiptinas dmesys tai, kad tam tikrais atvejais statymu gali bti sumainamas minimumas ir pakeliamas
maksimumas, taiau tokiu atveju ne visada galima daryti vienareikmik ivad, jog naujas statymas yra
velnesnis. T patvirtina tiek minto Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo 15 punktas, tiek Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus trij teisj kolegijos nutartis kasacinje byloje Nr. 2K-
475/2003 [1] .

Akcentuotina ir tai, kad tam tikrais atvejais statymas gali ir nekeisti BK atitinkamo straipsnio normos
sankcijos, bet gali paalinti nusikalstam veik kvalifikuojanius poymius arba kitaip suformuluoti
konstitucins (pagrindins) nusikalstamos veikos sudties poymius (pvz., iaginimas, kuris nustojus galioti
1961 m. BK 118 straipsniui, buvo iskaidytas du 2000 m. LR BK straipsnius 149 straipsn (iaginimas) ir
150 straipsn (seksualinis prievartavimas). Tokiu atveju reikia lyginti ne tik sen ir nauj statym, j sankcijas,
bet ir norm dispozicijas.

Galiausiai, reikia turti omenyje, jog veikos baudiamumo velninim gali nulemti pakeitimai ne tik BK
specialiosios dalies sankcijoje, bet ir BK bendrojoje dalyje (pvz., 2000 m. BK 2001-10-09 statymu minimalus
baudos dydis (BK 32 straipsnis) buvo sumaintas nuo 100 MGL iki 1 MGL. Dl to suvelnjo ios bausms
minimali riba.

Btina pabrti, kad viena i BK naujovi yra tai, kad bendrai pamus velninama baudiamoji represija. i
ivad galima padaryti nepaisant to, kad BK 42 straipsnis, palyginus j su 1961 BK, numato ymiai daugiau
bausmi ri. Juk galiojaniame BK atsisakoma papildom bausmi, kai tuo tarpu didel dalis 1961 m BK
sankcij greta pagrindini bausmi numat ir papildomas bausmes. Dabar u vien nusikalstam veik galima
tik viena bausm. Papildom bausmi atsisakoma ir tais atvejais, kai 1961 m. BK ji buvo numatyta kaip
alternatyvi. Tai taip pat statym daro velnesniu.

Nemaa dalis naujo BK norm sankcij yra konstruojamos kaip alternatyvios. Greta terminuotos laisvs
atmimo bausms numatomas aretas ar su laisvs atmimu nesusijusios bausms. statymas numatantis
alternatyvias bausmes visada bus laikomas velnesniu u statym, kurio sankcija numat tik vien terminuoto
laisvs atmimo bausm. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad beveik visose BK specialios dalies straipsnio norm
sankcijose ar tose bendrosios dalies straipsniuose, kurie reglamentuoja konkrei bausm, maja minimals
bausms dydiai. Ypa tai taikytina tokioms bausmms kaip terminuotas laisvs atmimas (BK 50 straipsnis) ir
bauda (BK 40 straipsnis). Galiausiai, BK specialiojoje dalyje i esms sumajo kvalifikuot sudi. Tai vyko
dl to, kad buvo atsisakyta toki kvalifikuojani poymi, kurie yra bendri daugumai nusikalstam (pvz.,
nusikaltim pakartotinumas, grup i anksto susitarusi asmen). ie poymiai tapo atsakomyb
sunkinaniomis aplinkybmis. Todl galima teigti, kad mintos ar panaaus pobdio aplinkybs neturi
reikms veikos kvalifikavimui, bet reikmingos skiriant bausm. Dl ios prieasties, vertinant veikas, kurios
buvo kvalifikuotos pagal mintus poymius, naujo BK nuostatos bus velnesns.

3) Kitokiu bdu palengvinantis veik padariusio asmens teisin padt statymas yra toks, kuris nustato
palankesnes atleidimo nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs slygas, panaikina kokias nors atsakomyb
sunkinanias aplinkybes, nustato grietesniu asmen patraukimo baudiamojon atsakomybn principus ir kt.

Aikinantis statym galiojimo laike problemas, o konkreiai veik perkvalifikavimo pagal velnesn statym
problem, kyla dar vienas aktualus klausimas - koki asmen atvilgiu naujas velnesnis statymas turi
grtamj gali? Juk praktikai veikos perkvalifikavim ar padties pagerinim gali pretenduoti ir asmuo,
kuriuo byla yra ikiteisminio tyrimo, ar teisminio nagrinjimo stadijoje, bei tas asmuo, kuris jau nuteistas ir
atlieka bausm. BK 3 straipsnio 2 dalis iuo atveju yra kategorika - velnesnis statymas taikymas visiems
asmenims, nepriklausimai nuo j procesinio statuso.

BK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog baudiamasis statymas, nustatantis veikos nusikalstamum,

grietinantis bausm arba kitaip sunkinantis nusikalstam veik padariusio asmens teisin padt, neturi
grtamosios galios. Iimtis taikoma i BK straipsni normose apraytoms nusikalstamoms veikoms: 99, 100,
101,102,103, 105 ir 111.

Detalizuojant ias nuostatas reikia pasakyti, kad veikos nusikalstamum nustatantis statymas yra toks
statymas, kuris numato arba pakeiia nusikalstamos veikos sudt. Veikos baudiamum nustatantis statymas
yra toks statymas, kuris numato bausm u nusikalstam veik, nustato arba pakeiia jos r bei dyd. Veik
padariusio asmens teisinei padiai takos turi toks statymas, kuris nustato kalinimo staigos r ir reim,
atleidim nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, bausms vykdymo atidjim, senat, teistum ir kt.

Praktikoje manomi atvejai, kada nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendio primimo momento
statymas keitsi kelis kartus. iuo aspektu vieumon ikyla tarpinio statymo taikymo problema. iuo klausimu
vieningos pozicijos nerasime. Vieni autoriai teigia, kad tarpinio statymo problema neegzistuoja, nes nustojs
galios statymas, net jei jis buvo ir velnesnis, negali bti taikomas. Tai mirs statymas, kuris kaip ir mirs
mogus negali bti reanimuojamas. Negaliojantys statymai neturi jokios galios. Jis negaliojo nei veikos
padarymo, nei jos teisinio vertinimo metu.

Su ia pozicija kategorikai nenori sutikti kita autori grup. Jie teigia, kad jei tarpinis statymas yra velnesnis
nei dabar galiojantis jis turi bti taikomas nepriklausomai nuo to ar esamuoju laiku turi galios ar ne. Manytina,
kad btent i pozicija yra teisinga, kitaip nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir bausms taikymas priklausyt
nuo teissaugos institucij darbo, o tai ma maiausiai yra neteisinga.

Tarpinio statymo taikymo problemos aktualum galime pamatyti analizuodami situacij, kuri susidar dl 1998
m. kovo mn. 26 d. priimto statymo Dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, nustatyt
baudiamojo kodekso 310 straipsnyje u spirito ir jo skiedini (miini) laikym bei gabenim. is statymas
priskirtinas prie statym, palengvinani tam tikros kategorijos asmen teisin padt, todl turjo bti
taikytinas atgal. Taiau problemos dl statymo taikymo atgal kilo tada, kada Lietuvos Seimas 1998 m.
balandio 7 d. priimtu statymu j panaikino. Po tokio Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo, vieumon ir
ikilo ms nagrinjama problema, nes tapo neaiku, ar galima 1998 m. kovo 26 d. statym taikyti tiems
asmenims, kuriems is statymas galjo bti pritaikytas jam galiojant, bet dl neinom prieasi taip nebuvo
padaryta?

Manytina, kad atsivelgiant Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dal galima daryti ivad, kad tarpinis
statymas, vis gi, turjo bti taikomas tiems asmenims, kuriems jis galjo bti pritaikytas, su ta slyga, kad jie
atitiko statyme jiems keliamas slygas.

Taiau 1999 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos buvo
nusprsta kitaip. Kolegijos nariai prijo ivados, kad 1998 m. kovo 26 d. statymas Dl atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs ir bausms, nustatyt baudiamojo kodekso 310 straipsnyje u spirito ir jo
skiedini (miini) laikym bei gabenim netaikytinas, nes jis negaliojo nei nusikaltimo padarymo, nei teismo
sprendimo primimo dien.

Vlesn Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika dl velnesnio tarpinio baudiamojo statymo taikymo
pasikeit. iai dienai jau neabejojama, kad velnesnis tarpinis baudiamasis statymas turi bti taikomas, nors
negaliojo nei nusikalstamos veikos padarymo nei nuosprendio primimo momentu.

[1] Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutari iekokite iuo internetiniu adresu: www.lat.lt
2. Baudiamj statym aikinimas. Aikinimo samprata ir bdai.

statymo aikinimo paskirtis - rasti atitikim tarp jo formos ir dvasios. Taiau bna toki atvej, kai aikinantis
statym padaroma ivada, kad tam tikras klausimas nesureguliuotas. Tad kyla klausimas, ar teismas gali i
sprag upildyti? Btent dl to nagrinjant baudiamojo statymo aikinimo klausim, pirmiausiai, susiduriame
su analogijos problema.

iuolaikiniuose vadovliuose danai teigiama, kad baudiamojoje teisje analogija negalima. Vertindamas
toki mint galima drsiai sakyti, kad ji tam tikra prasme klaidinanti. Klaidinanti vien jau dl to, kad
baudiamoji teis vairiuose pasaulio kampeliuose nevienoda. Pavyzdiui ten, kur teisminis precedentas yra
baudiamosios teiss altinis, analogijos klausimas baudiamojoje teisje neaptarinjamas, nes savaime
suprantama, kad teisminio precedento dka yra upildoma esanti socialini santyki reguliavimo spraga.
Panaiai yra ir tuomet, kada analizuojame paproiu paremt baudiamj teis (pvz., ariato statymai).

eng pirmj ingsn analogijos problemos painimo ir aikinimosi link, sugrkime prie uduoto klausimo, o
btent, ar gali teismas upildyti esam statymo sprag? Norint atsakyti uduot klausim, btina atminti, kad
galimi du atvejai, kada susiduriame su baudiamojo statymo spragos problema. Pirma, tai baudiamojo
statymo netobulumas, o antra, tai baudiamojo statymo nebuvimas.

Baudiamojo statymo netobulumas tai situacija, kai primus baudiamj statym veika yra
kriminalizuojama, bet esti sprag apraant jos poymius. su ia problema vairi valstybi teismai susiduria
pastoviai. Visiems suprantama, kad statym leidjas ne aikiaregys ir vis galim statyme apraytos veikos
poymi inoti negali.

Gyvenimas vietoje nestovi. Nusikalstamumas gauna naujas formas, todl neigti, kad teismas turi teis sprsti
i problem, kad ir pleiamai taikydamas baudiamj statym, bt tas pats, kas neigti gyvenimo vairov.
Taiau msuose i teismo teis irima labai skeptikai. Manoma, kad nullum crimen sine lege principas
neleidia nusiengti grietai statymo raidei. Visi atsimename Lietuvoje buvusi bank kriz, kuomet Lietuvos
gyventojai dl nesiningos atskir bankinink veiklos prarado milijonus.

vykus bank krizei galiojantis 1961 m. BK buvo papildytas naujais straipsniais, kurie neva kriminalizavo ne
vien su bankine veikla susijusi veik. Taiau grietesnis statymas atgal negalioja, todl dauguma nesining
bankinink iveng baudiamosios atsakomybs, nors LR Konstitucijos 23 str. aikiai parayta, kad nuosavyb
nelieiama. i nuostata absoliuti. Ji nesuteikia galimybs baudiamajame statyme aprayti tik kai kurias
ksinimosi nuosavyb formas ir u tai nustatyti bausm. Taiau msuose vl gi yra kitaip. Nuosavyb
nelieiama tik tam tikra prasme, nes baudiamasis statymas (turint omenyje griet statymo raids laikymsi)
nenustato bausmi u visas iandien ir ateityje manomas ksinimosi nuosavyb formas.

tai 1961 m.BK 275 straipsnyje buvo nustatyta atsakomyb u kaltininkui patikto ar esanio jo inioje svetimo
turto pasisavinim ar ivaistym. Taiau praktikoje danai pasitaik atveju, kada kaltininkas ivaist ne turt,
kuris suprantamas, kaip res corporales (kilnojamas materialus daiktas), o teis turt (keisto daikto
ivaistymas, atsisakymas nuo servituto (asmuo paveldjo teis turt, o jo globjas nuo tos teiss atsisako),
pinig, esani sskaitoje ivaistymas. Jeigu anuomet vadovautumms 1961 m. BK 275 straipsniu, Lietuvos
Aukiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 8 Dl teism praktikos sukiavimo arba ivaistymo bylose bei
galiojania teorija, kad baudiamasis statymas taikomas labai tiksliai, tai k tik mintas veikas padar asmenys
negaljo bti nuteisti u ksinimsi svetim turt. Tikriausiai aiku, kad taip ir vyko. Tuo tarpu naujame BK
teiss turt ivaistymas yra nusikalstama veika (BK 184 straipsnis).

Akivaizdu, kad situacija absurdika, nes tik sigalioja naujas BK ir teis turt ivaistantys asmenys gali bti
traukiami atsakomybn, nors galiojant 1961 m. BK jie tarsi buvo nekalti kaip naujagimiai.

Kita vertus, Lietuvos teism praktikoje bna atveju, kai taikant pleiamj aikinim pasinaudojama analogija,
kaip problemos sprendimo bdu. tai BK 182 straipsnyje nustatyta atsakomyb u sukiavim, kurio kertinis
dalykas yra apgaul. Doktrinoje jau ilgus metus kalbama apie tai, kad apgaul ir piktnaudiavimas yra skirtingi
ksinimosi svetim turt bdai. Tuo tarpu jau mintame nutarime Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas
nurod, kad piktnaudiavimas pasitikjimu yra viso labo apgauls forma.

Atsivelgiant tai, kad msuose stengiamasi precizikai laikytis statymo raids ir skeptikai vertinama teismo
galimyb, pasiremiant bendra statymo dvasia, pripainti asmenis kaltais dl jau kriminalizuot, bet ne iki galo
apibdint veik padarymo, problemos sprendimo kelias vienas kurti taip vadinamas atviras normas. Esant
tokiai normai teismui atriamos rankos, o statymo leidjui nebtina j keisti vos tik iaikja nauja turto
prievartavimo forma. Tokios normos pavyzdys BK 181 straipsnis, nustatantis baudiamj atsakomyb u turto
prievartavim.

Kitas analogijos problemos kontekste aktualus klausimas baudiamojo statymo nebuvimas. Tai situacija, kai
teisiniam veikos vertinimui mes negalime pasirinkti koki nors baudiamojo kodekso norm, nes jokia
panaaus pobdio veika nekriminalizuota. Tokioje situacijoje kalbti apie problemos sprendim analogijos
keliu gal ir nereikt, taiau tarptautin praktika ino ir kitoki atvej.

tai 1976 m. Angoloje buvo nuteisti keli JAV ir Didiosios Britanijos pilieiai, kaltinant juos tuo, jok jie kaip
samdiniai dalyvavo svetimame kare. Nepaisant to, kad kaltinamj advokatai teig, jog i asmen nuteisimas
prietarauja principui nullum crimen sine lege (Angoloje, tuo metu kai buvo daroma veika, nebuvo statymo
numatanio baudiamosios atsakomybs) asmenys buvo nuteisti ir nubausti. Toks sprendimas buvo priimtas
vadovaujantis nuostata, kad baudiama veika buvo udrausta pagal paprotin teis ir civilizuot valstybi teis.
Lygiai ta paia mintimi vadovautasi teisiant II pasaulinio karo nusikaltlius Niurnbergo ir Tokijo tribunoluose.

Tsiant toliau galima pereiti prie baudiamojo statymo aikinimo bd.

Teiss moksle statym aikinimo bdai klasifikuojami vairiai. Taiau labiausiai paplits klasifikavimas yra:
pagal subjekt, pagal apimt ir pagal bd.

Aikinimas pagal subjektus gali bti autentikas, teisminis ir doktrininis.

Autentikas aikinimas yra toks, kai pats statym leidjas pateikia iaikinim (pavyzdiui, BK 190 straipsnis).

Teisminis aikinimas bna dviej ri norminis ir kazuistinis. Kazuistinis baudiamj statym aikinimas
pateikiamas nagrinjant konkrei baudiamj byl. Jis yra privalomas tik emesniam teismui, jei jis nagrins
t byl i naujo. Kitiems teismams, nagrinjantiems panaaus pobdio baudiamsias bylas is aikinimas
neprivalomas. Tuo tarpu norminis statym aikinimas privalomas visiems teismams. Juo vadovautis turi ir kit
teissaugos institucij darbuotojai. Pabrtina, kad is aikinimas privalomas tik tokio pobdio bylose.
Norminio statymo aikinimo pavyzdiai yra Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika
paskelbtos kasacins nutartys.

Doktrininis aikinimas niekam neprivalomas. Jis pateikiamas, moksliniuose straipsniuose, monografijose,

paskait mediagoje ir panaiai. Nors is aikinimo bdas neprivalomas, bet dl pateikiam svari argument,
juo vadovaujamasi danai.

Pagal apimt statym aikinimas gali bti siaurinamasis, pleiamasis ir tapatus. Tapatus aikinimas yra toks, kai
statymas aikinamas tiksliai pagal tekst. Siaurinamasis baudiamj statym aikinimas yra tuomet, kai
pateiktas normos iaikinimas susiaurina statymo taikymo ribas. Tarkime, BK 161 straipsnyje nustatyta
atsakomyb u vaiko traukim girtauti. Atsivelgiant BK 13 straipsn, io nusikaltimo subjektu gali bti
asmuo, sulauks 16 met. Taiau logikos nebt, jei atsakomybn u vaiko traukim girtauti atsakyt vaikas.
Todl taikant pleiamj aikinim, galima teigti, kad BK 161 straipsnio subjektas yra asmuo, kuris nusikaltimo
darymo metu buvo sulauks 18 met.

Kalbant apie pleiamj ar siaurinamj baudiamojo statymo aikinimo bdus, btina turti omenyje, kad
reikia bti dmesingiems, nes tokio iaikinimo paskoje galima ikraipyti statym leidjo vali.

statymo turinio iaikinimo bdai yra ie: gramatinis, sisteminis, istorinis, loginis.
Gramatinis bdas. Tai teksto aikinimas gramatikos ir sintakss taisykli pagrindu. io bdo pagalba galima
isiaikinti atskir odi, termin, svok reikm ar panaiai.

Sisteminis bdas. Tai normos turinio isiaikinimas, lyginant vien norm kit norm sistemoje. io statym
aikinimo bdo pagalba galima isiaikinti vairias svokas, poymius ir panaiai.

Istorinis aikinimo bdas. is bdas padeda isiaikinti vairi statym primimo prieastis, tikslus, j
primimo slygas.

Loginis bdas. io bdo pagalba normos turinys iaikinamas naudojant logikos taisykles. Reikt paymti, kad
io bdo iskyrimas nra pagrstas, nes ar bus naudojamas gramatinis, ar istorinis, ar sisteminis bdas, vis vien
bus naudojamasi logikos taisyklmis.

III DALIS

Klausimai:

1. Valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai.

2. Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas.

Ekstradicija

1. Valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai.

Kalbant apie valstybs baudiamosios jurisdikcijos principus, pirmiausiai, reikia atkreipti dmes tai, kad
valstybs baudiamoji jurisdikcija neabejotinai susijusi su galiojimais leidiant baudiamuosius statymus
(statym leidybos jurisdikcija), nagrinjant baudiamsias bylas (teismin jurisdikcija) ir sudarant slygas
(prielaidas) baudiamj byl nagrinjimui dl valstybs teritorijoje ir u jos rib padaryt nusikalstam veik.
Valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama pagalba tam tikr princip, kuri tvirtinimas konkreios
alies baudiamajame kodekse apibria ios alies baudiamj statym galiojimo erdvje teisines ribas. Tai,
kad valstybs baudiamoji jurisdikcija turi bti paremta teritoriniu principu, neginija nei tarptautins, nei
baudiamosios teiss specialistai. i nuostata yra fundamentali, nes j paneig negaltume kalbti ir apie
valstybs suverenitet. Taiau alies baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas negali bti paremtas vien tik
teritoriniu principu, nes jo pagalba nustatoma baudiamoji atsakomyb tik u alies teritorijoje padarytas
nusikalstamas veikas. Dl ios prieasties kalbama ir apie valstybs ekstrateritorin jurisdikcij, kuri
gyvendinama tam tikr, valstybs paremt princip sistema. Tarptautinje teisje pripastami ie
ekstrateritorins jurisdikcijos principai:

- vliavos;

- personalinis;

- valstybs interes apsaugos;

- individuali interes apsaugos;

- universalus;

- atstovavimo.
Taiau atkreiptinas dmesys tai, kad BK tvirtinti tik ie ekstrateritorins jurisdikcijos principai: vliavos (BK
4 straipsnis), personalinis (BK 5 straipsnis); valstybs interes apsaugos (BK 6 straipsnis) ir universalus (BK 7
straipsnis).

Vis valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip analiz reikt pradti nuo teritorinio valstybs
baudiamosios jurisdikcijos principo.

Teritorija yra valstybs egzistavimo materialin baz (pagrindas). Joje valstyb gyvendina savo suverenitet,
pasireikiant valstybins valdios virenybe. Dl ios prieasties kiekviena valstyb savo teritorijos ribose
sukuria savit teisin tvark ir jos apsaug organizuoja teisinmis priemonmis. Todl bet kuri valstyb
pareigoja kiekvien jos teritorijoje esant asmen paisyti statym, o paeidusiems reikalavim taiko
nacionaliniais statymais nustatytas sankcijas.

BK 4 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad asmenys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs
teritorijoje ... atsako pagal kodeks.

Taikant teritorin princip paprastai nesvarbi nusikalstam veik padariusio asmens pilietyb, nesvarbi
nukentjusiojo pilietyb, nesvarbu net ir tai, kur yra nukentjusysis usienyje ar valstybs, kuri taiko teritorin
princip, teritorijoje. Taiau norint teisingai taikyti teritorin baudiamj statym galiojimo erdvje princip,
reikia iskirti valstybs teritorijos sudtines dalis bei panagrinti klausim, ar tikrai visais atvejai, kada
padaroma nusikalstama veika Lietuvos teritorijoje, j padars asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn
pagal Lietuvos baudiamuosius statymus?

Lietuvos teritorij sudaro ios dalys: sausumos teritorija - tai visa sausumos dalis alies valstybins sienos
ribose; vandens teritorija - tai vidaus (nacionaliniai) vandenys ir teritorin jra; oro teritorija tai oro stulpas,
esantis vir alies sausumos ir vandens teritorij; ems gelms, esanios po sausumos ir vandens teritorijomis.

Sausumos teritorija - tai ta valstybs teritorijos dalis, kurios plotai apibrti tiek natraliomis, tiek dirbtinmis
valstybs sienos ribomis. Lietuva sausumos sien turi su Latvijos Respublika, Baltarusijos Respublika, Lenkijos
Respublika ir Rusijos Federacija. Kalbant apie valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo dl
nusikalstam veik padaryt Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje iimi, galima pasakyti, kad jos
susijusios su Lietuvos ir usienio valstybi piliei imunitetu nuo nusikalstamos veikos padarymo vietos
valstybs jurisdikcijos.

Valstybs vandens teritorij sudaro dvi dalys vidaus vandenys ir teritorin jra.

Vidaus vandenys yra kiekvienos valstybs suverenioje valdioje ir j reimas paprastai nustatomas
nacionaliniais statymais. Kadangi tai neginijama, tai lyg ir nedera abejoti tuo, kad usienio valstybi laivai ir
juose esantys asmenys turi beslygikai paklusti pakrants valstybs statymams ir vis baudiamj byl
tyrimas, padarius nusikalstam veik laive, esaniame pakrants valstybs vidaus vandenyse, turi priklausyti
pakrants valstybs teissaugos institucijoms. Taiau tarptautini norm (tarp j ir paprotini) ir tarptautins
praktikos analiz leidia daryti ivad, kad tam tikrais atvejais pakrants valstyb susilaiko nuo savo
baudiamosios jurisdikcijos. Ypa tai taikytina atvejams, kai nusikalstama veika padaroma pakrants valstybs
uosto akvatorijoje.

Pakrants valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas jos vidaus vandenyse vis pirma priklauso nuo
to, kokiai kategorijai priskirtinas laivas. Paprastai pakrants valstybs baudiamoji jurisdikcija negyvendinama
usienio valstybi karo laiv atvilgiu, nes jie naudojasi imuniteto teise. O kalbant apie civilius laivus, reikt
pasakyti, kad Lietuvos pasirayt tarptautini sutari analiz leidia teigti, kad pakrants valstyb gali
gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij tik tuomet, kai:

- nusikalstama veika padaroma pakrants valstybs pilieio ar prie j arba, kai nusikalstama veika padaroma
asmens, kuris nra laivo ekipao narys, ar prie j;

- nusikalstama veika paeidiami pakrants valstybs vidaus vanden arba jos uosto tvarka ar saugumas;
- nusikalstama veika paeidiami pakrants valstybs statymai ir kiti teiss aktai dl sveikatos apsaugos,
saugumo jroje utikrinimo, migracijos ir muit reimo, jros apsaugos nuo terimo nafta ar kontrabandos
(Lietuvos pasiraytoje konsulinje konvencijoje su Lenkijos Respublika vietoje kontrabandos vardintas
nelegalus narkotik perveimo atvejis);

- u padaryt nusikalstam veik pakrants valstybs statymai numato atsakomyb ne maiau kaip trejus metus
laisvs atmimo (Lietuvos pasiraytoje konsulinje konvencijoje su Lenkijos Respublika nustatytas 5 met
laisvs atmimo terminas).

Teritorin jra (teritorin jra yra 12 jrmyli ploio), bdama kranto valstybs vandens teritorijos dalis, yra
kranto valstybs suverenioje valdioje. Vertinant tai, kad teritorin jra yra valstybs teritorijos sudedamoji
dalis ir yra pakrants valstybs suvereninje valdioje, galima bt daryti ivad, kad ioje vandens teritorijos
dalyje gali bti nustatomas toks teisinis reimas, kuris tenkins alies nacionalinius interesus. Taiau i tikrj
ios teritorijos reimas yra specifinis, nes jis nustatomas ne tik nacionalins, bet ir tarptautins teiss normomis.

Nusikalstamos veikos, padarytos pakrants valstybs teritorinje jroje, pripastamos padarytomis alies
teritorijoje. Taiau tokiu atveju gyvendinti valstybs baudiamj jurisdikcij teritorinio principo pagrindu be
ilyg negalima, nes tai prietaraut pripaintoms tarptautinms normoms ir tarptautinei praktikai. Be to,
teritorinio principo gyvendinimas gali bti nemanomas, nes nepavyks nustatyti net paties nusikalstamos
veikos padarymo fakto. Dl i prieasi teritorinje jroje Lietuvos jurisdikcijos gyvendinim reikia
reglamentuoti lygiai taip pat, kaip ir jos gyvendinim alies vidaus vandenyse.

Visa valstybs sien ribose esanti oro erdv yra ios valstybs suverenioje valdioje. Tarptautins teiss
doktrinoje iuo metu pripainta, kad oro erdv, esanti vir valstybs sausumos ir vandens teritorijos, yra jos
teritorijos sudtin dalis. Atsivelgiant tai, kad Lietuva ratifikavo kelet tarptautini sutari (1963 m. Tokijo
konvencija, 1970 m. Hagos konvencija, 1971 m. Monrealio konvencija, Konsulin sutartis tarp Lietuvos
Respublikos ir Lenkijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos konsulin sutartis, Lietuvos
Respublikos ir Ukrainos konsulin konvencija, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos konsulin
konvencija ir konsulin konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos), kuri norm
analiz leidia daryti ivad, kad galima susidurti su atveju, kai Lietuva privals susilaikyti nuo teritorins
jurisdikcijos gyvendinimo. Dl ios prieasties galima teigti, kad Lietuvos jurisdikcija teritorinio principo
pagrindu dl usienio valstybje registruotame orlaivyje padarytos nusikalstamos veikos turt bti
gyvendinama atsivelgiant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Tai atvejai, kada nusikalstamos veikos
pasekms susijusios su alimi, kurios teritorijoje yra orlaivis; nusikalstama veika padaryta valstybs pilieio ar
asmens nuolat ten gyvenanio arba prie juos; nusikalstama veika ksintasi alies saugum; paeistos skrydio
taisykls; alies jurisdikcijos taikymas reikalingas tarptautini susitarim vykdymui. Pagal Lietuvos statymus
kaltininkas turi atsakyti ir tada, kada paeidiamos tarptautinio skrydio taisykls.

Valstybs ems gelms taip pat yra svarbi alies teritorijos dalis. ioje teritorijos dalyje baudiamosios
jurisdikcijos gyvendinimo prasme problem nekyla. Nei tarptautinje, nei baudiamojoje teisje neginijama,
kad kiekviena valstyb gyvendina iimtines suverenias teises sausumoje ir vandens gelmse. Gin nra ir dl
gelmi, kurios eksploatuojamos, gylio. Valstybs gelms siaurja ems centr proporcingai jos sausumai ir
vandenims. Tuo tarpu kur kas realiau kalbti apie praktikai pasiekiamas gelmes. Btent ia valstyb
gyvendina savo baudiamj jurisdikcij praktikai dl vis padaryt veik, iskyrus atvejus, kai tarptautins
teiss normos ar nacionaliniai statymai nustato kitaip.

Vliavos principas, kaip ir teritorinis, tvirtintas BK 4 straipsnyje. BK 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
asmenys, padar nusikalstamas veikas ... laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais
enklais, atsako pagal kodeks.

Gan danai teigiama, kad laivai ir orlaiviai esantys su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais yra
Lietuvos valstybs teritorija. Vertinant i mint, btina akcentuoti, kad keista kalbti apie laivus ar orlaivius
kaip apie teritorij, nes kitaip turime sutikti su tuo, jog valstybs teritorija gali judti i tako A tak B, kas
nra logika. Manytina, kad nedera iuo atveju kalbti ir apie tai, kad orlaiviai ar laivai yra tarsi valstybs
teritorija. Tarptautinje doktrinoje jau senai pripainta, kad laivo ar orlaivio teritorijalumo doktrina turi nueiti
umartin, o asmen, padariusi nusikalstamas veikas iuose objektuose atsakomybs klausimas turi bti
sprendiamas vliavos principo pagrindu. ios minties ir reikt laikytis.

Su Lietuvos vliava ar skiriamaisiais enklais jros, ups ir oro laivai gali plaukioti tiek atviroje jroje, tiek ir
kitos valstybs vandens teritorijoje. i erdvi teisinis reimas yra nevienodas, todl ir Lietuvos baudiamoji
jurisdikcija dl nusikalstam veik, padaryt laivui esant kiekvienoje i j, turi bti gyvendinama
vadovaujantis skirtingomis taisyklmis.

Sprendiant klausim dl valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo dl nusikalstamos veikos, kuri

padaryta laivui ar orlaiviui esant atviroje jroje, btina vadovautis iais tarptautiniais aktais:

1958 m. enevos Konvencij dl atviros jros;

1982 m. Jr teiss konvencija;

1969 m. Konvencija dl intervencijos atviroje jroje.

Jros, ups ir oro laivai su Lietuvos vliava ar Lietuvos skiriamaisiais enklais bna ne tik niekam pagal
tarptautin teis nepriklausaniose vandens ar oro teritorijose, bet ir tose teritorijose, kuriose savo suverenitet
gyvendina kuri nors usienio valstyb. Kitaip tariant, kalbama apie kit valstybi vidaus vandenis ir teritorin
jr bei apie oro erdv vir j ir sausumos teritorijos.

Jeigu mes vadovausims BK 4 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, tai tursime padaryti ivad, kad padarius
nusikalstam veik Lietuvos jros, ups ar oro laive, esaniame mintose teritorijose, gyvendinama beslygin
Lietuvos baudiamoji jurisdikcija. Akivaizdu, kad tai nesiderina su Lietuvos pasiraytomis tarptautinmis
sutartimis.

Nagrinjant problemas, susijusias su valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimu valstybs vandens ir

oro teritorijose, buvo atkreiptas dmesys tai, kad i esms kurios nors valstybs teritorijoje padarytos
nusikalstamos veikos patenka tos valstybs teritorin jurisdikcij, taiau tarptautins sutartys gali nustatyti ir
kitokias taisykles. Jau buvo akcentuota, kad Lietuva iuo metu turi vadovautis visa eile galiojaniomis
dvialmis konsulinmis konvencijomis.

Vien dl ivardint prieasi galima daryti ivad, kad jeigu nusikalstama veika padaroma Lietuvos jros, ups
ar oro laivuose, kurie tuo metu buvo kitos valstybs teritorijoje, tai Lietuvos baudiamoji jurisdikcija vliavos
principo pagrindu gali bti gyvendinama tik tuomet, kai tokia teis jai suteikta tarptautins sutarties pagrindu
arba tuomet, kai valstyb, turinti teis gyvendinti savo jurisdikcij teritorinio principo pagrindu, atsisako tai
daryti. Beslygika laivo vliavos valstybs baudiamoji jurisdikcija gali bti gyvendinama tik tuomet, kai
kalbame apie karinius arba valstybinius jros, ups ar oro laivus.

Personalinis principas istorikai yra pirmas teritorinio principo papildinys. io principo pagrindu valstyb gali
gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij dl usienyje padaryt jos piliei bei nuolatos alyje gyvenani
asmen nusikalstam veik. O baudimo pagrindas - nuolatinis i asmen teisinis ryis su nuolatins
gyvenamosios vietos valstybe.

Padar nusikalstam veik usienyje, ie asmenys gali atvykti pilietybs arba nuolatins gyvenamosios vietos
valstyb. Tuomet gali ikilti j atsakomybs u padaryt veik problema. Nacionaliniuose statymuose
netvirtinus personalinio principo, kaltininko pilietybs ar nuolatins gyvenamosios vietos valstyb negalt io
asmens nubausti, nes prie tai nagrinti teritorinis ir vliavos principai tarnauja visai kitiems tikslams. Nesant
personalinio principo, galtume susidurti su atveju, kai u Lietuvos rib nusikalt diplomatai ar kiti imuniteto
teis besinaudojantys asmenys tiesiog ivengt baudiamosios atsakomybs. J negalima iduoti nusikalstamos
veikos padarymo vietos valstybei, o netvirtinus personalinio principo, negalima pritaikyti ir nacionalini
statym. T pat galime pasakyti ir apie paprastus asmenis. Tam tikrais atvejais pilietybs teisinio santykio
pagrindu pripastamas ekstradicijos negalimumas taip pat tiesiogiai pareigoja pripainti ir nacionaliniuose
statymuose tvirtinti personalin princip, nes tik j taikant galima tokius asmenis nubausti u daugel
nusikalstam veik, padaryt u Lietuvos teritorijos rib.
Asmens baudimas pagal Lietuvos baudiamuosius statymus gali bti organizuotas daniausiai personalinio
principo pagrindu ir tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo vietos valstyb perduoda baudiamj
persekiojim kaltininko valstybs (pilietybs arba nuolatins gyvenamosios vietos) teissaugos institucijoms.
T pati galima pasakyti ir apie atvejus, kai ikiteisminio tyrimo metu dl Lietuvoje padarytos nusikalstamos
veikos iaikja, kad buvo nusikalsta ir usienyje.

BK 5 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys u
usienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal kodeks.

Analizuojant i norm galima aikiai iskirti dvi asmen kategorijas, kurie patenka po io principo galiojimu -
tai Lietuvos respublikos pilieiai ir Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys.

Kas yra Lietuvos Respublikos pilieiai apsprendia 2002 m. rugsjo 17 d. Lietuvos Respublikos pilietybs
statymas. O nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, tai ir asmenys be pilietybs ir usienio valstybi pilieiai.
Pastarieji asmenys turi turti leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Isiaikinus personalinio principo galiojim patenkani asmen kategorijas btina atkreipti dmes
svarbiausi io principo taikymo slyg nusikalstamos veikos abipusio baudiamumo reikalavim, kuris
tvirtintas BK 8straipsnio 1 dalyje. Analizuojant reikalavim reikia atkreipti dmes tai, kad tiek tarptautins,
tiek baudiamosios teiss doktrinoje seniai pripastama, kad teritorinis principas yra dominuojantis, todl
kiekvienas asmuo, padars nusikalstam veik, pirmiausia privalo atsakyti pagal nusikalstamos veikos
padarymo vietos valstybs statymus. Be to, nelogika ir neteisinga reikalauti, kad asmuo paklust dviej, o
turint dvi ar daugiau pilietybi, vis t valstybi baudiamiesiems statymams. Problem nebt, jei i
valstybi statymai bt vienodi, taiau kol kas taip nra ir vargu, ar bus. Be to, asmen priimaniai valstybei
visikai nerpi, ar konkretus asmuo paiso kitos valstybs statym, ar ne. Toks elgesys bt tik pagarbos savo
alies statymams enklas ir asmens geros valios iraika. Visa tai rodo, kad abipusio baudiamumo
reikalavimas tikrai yra neatsiejama personalinio principo galiojimo dalis, jei nusikalstama veika padaroma kit
valstybi teritorijoje.

Valstybs interes apsaugos principas tvirtintas BK 6 straipsnyje, kur parayta, kad usienieiai, neturintys
nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudiamj statym, jeigu jie usienyje
padar io kodekso 114-128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.

Darant nusikalstam veik usienyje, gali bti ksinamasi ne tik nusikalstamos veikos padarymo vietoje, bet ir
usienio valstybje ginamas ideologines vertybes. Ksinantis jas, ala gali bti padaroma konkreios valstybs
nacionaliniams interesams. Siekiant apginti iuos interesus ir susiformavo taip vadinamas valstybs interes
apsaugos principas.

Valstybs interes apsaugos principas taikomas tik tiems usienieiams, kurie neturi nuolatins gyvenamosios
vietos Lietuvos valstybje. Be to, is principas taikomas tik tada, kada usienyje padaroma kuri nors BK 114
128 straipsniuose aprayta nusikalstama veika. Galiausiai, btina normos taikymo slyga yra nusikalstamos
veikos abipusio baudiamumo slyga, kas nra visai logika io principo taikymui. Juk vargu, ar kurios nors
valstybs BK gins Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum ar konstitucin santvark.

Universalusis baudiamj statym galiojimo erdvje principas yra kosmopolitins teorijos krinys,
kurios itak galime aptikti H. Grocijaus darbuose.

Yra inoma, kad kiekvienos civilizuotos valstybs pozityvioji teis stengiasi nustatyti baudiamj atsakomyb
ne tik u tas nusikalstamas veikas, kuriomis ksinamasi toje valstybje labiausiai saugomas vertybes, bet ir u
tas, kuri padarymas kelia grsm tarptautinei teistvarkai. Aktyvus i valstybi dalyvavimas tarptautinje
teissaugos veikloje yra btinas civilizacijos progresui ir monijos ilikimui. Jeigu civilizuotos valstybs nustos
saugoti vertybes, esanias monijos gerovs ir ger tarptautini santyki pagrindu, o apsiribos tik savais,
egoistiniais, interesais, tai bet kokios pastangos gerbti ir puoselti tarptautinius teiss principus[1], kurie
stiprina tarptautin taik ir saugum, nueis perniek.
Norint pasiekti tiksl prie tai aptart valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip nepakanka. Jie nesudaro
galimybs valstybei aktyvia veikla, o ne vien tik deklaracijomis, rodyti, kad ji visomis teisinmis priemonmis
siekia kovoti su tais teiss paeidimais, kuriais ksinamasi visai monijai svarbias vertybes, ir nesvarbu, kas ir
kur paeidia teis. Tik universalusis principas gali padti sprsti mintas problemas.

Lietuvos baudiamajame kodekse universalusis baudiamj statym galiojimo erdvje principas tvirtintas 7
straipsnyje, kur nustatyta, jog asmenys atsako pagal kodeks, nesvarbu, kokia j pilietyb ir gyvenamoji
vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar u padaryt veik baudiama pagal nusikaltimo padarymo
vietos statymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomyb u kuriuos numatyta tarptautini sutari pagrindu

Universalus principas taikomas atsivelgiant ias nuostatas:

1. universalusis principas taikomas nusikaltimams, padarytiems u princip taikanios valstybs

teritorijos rib;
2. i nusikaltim baudimui galioja atitinkamos tarptautins konvencijos;
3. u nusikaltimo padarym baudiama nepriklausomai nuo jo padarymo vietos statym;
4. asmuo baudiamas jo faktinio buvimo valstybje tik tuo atveju, kai jis negali bti iduotas arba
perduotas nusikaltimo padarymo vietos valstybei arba tarptautiniam teismui;
5. universalus principas taikomas bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo pilietybs ir gyvenamosios
vietos.

[1] Suvienytj Nacij Organizacijos statai. Tarptautinio teismo statutas. - Vilnius, 1981.

2. Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas.

Nusikalstamos veikos padarymo vietos problema danai analizuojama iuolaikins baudiamosios teiss bei
tarptautins teiss teorijoje, taiau, kaip matysime vliau, ne k maiau ji domino ir prajusi imtmei vairi
valstybi baudiamosios teiss specialistus. J dka buvo sukurtos kelios teorijos, kurios bus nagrinjamos
toliau.

Norint nuodugniau nagrinti problem btina iskirti kelias nusikalstamos veikos padarymo galimybes: 1) veika
sumanoma ir padaroma Lietuvos teritorijoje; 2) veika sumanoma ir padaroma u Lietuvos teritorijos rib; 3)
dalis veikos padaroma Lietuvos teritorijoje, o dalis u jos rib; 4) veika padaroma bendrininkams veikiant ne
vienos valstybs teritorijoje; 5) veika padaroma naudojant telekomunikacij tinklus.

Pirmuoju ir antruoju atveju nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo problema nekyla, nes asmens
padaryta veika apsiriboja vienos valstybs teritorija, taiau visais kitais atvejais sprendiant nusikalstamos
veikos padarymo vietos problem ginytin ir teisikai domi klausim kyla daug. Norint juos visus
inagrinti reikia itirti teisin vairi nusikalstam veik prigimt, atkreipti dmes svarbiausias teisines veik
savybes ir padarymo slygas.

Nusikalstama veika kur laik gali tstis ir susidaryti i vairiausi kno judesi. Be to, statymas baudia ne tik
u baigtos nusikalstamos veikos padarym, bet ir u pasiksinim, o tam tikrais atvejais ir u rengimsi padaryti
nusikalstam veik, todl galime susidurti su situacija, kai asmuo rengsi padaryti nusikalstam veik arba
pasiksino j padaryti u Lietuvos teritorijos rib, o baigta ji buvo Lietuvoje. Galimas ir atvirktinis variantas.

BK 4 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata, kad Kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybs
teritorijoje, ir usienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybs teritorijoje, jeigu ioje teritorijoje ji
buvo pradta, baigta arba nutrko.

inant tai, kad usienio valstybi baudiamuosiuose statymuose tvirtinama tokia pati arba labai panai
nuostata, galima bt teigti, kad analizuojama BK nuostata tvirtina konkuruojanios jurisdikcijos problem.
Pavyzdiui, Pranczijos Respublikos BK 113-2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstama veika laikoma
padaryta Pranczijoje, jei bent dalis nusikalstamos veikos buvo padaryta jos teritorijoje. Tad kyla klausimas,
kam teikti pirmenyb, ar valstybei, kurios teritorijoje buvo veika pradta, ar valstybei, kurios teritorijoje ji buvo
baigta?
Iekant atsakymo reikia turti galvoje, kad tarptautiniu lygiu inomi du pagrindiniai nusikalstamos veikos
padarymo vietos nustatymo principai. Pirmasis subjektyvus teritorinis principas. Juo gali vadovautis ta
valstyb, kurios teritorijoje buvo pradta arba baigta daryti. Antrasis objektyvus teritorinis principas.
princip taiko ta valstyb, kurios teritorijoje kilo nusikalstamos veikos padariniai.

Baudiamosios teiss specialist pozicij analiz leidia daryti ivad, kad ne kas kita, o veika ir padariniai,
kaip nusikalstamos veikos sudties objektyvs poymiai, yra dviej tarp savs konkuruojani nusikalstamos
veikos padarymo vietos nustatymo teorij pagrindai. Pirmosios teorijos alininkai mano, kad nusikalstamos
veikos esm yra pavojinga veika. Antrosios teorijos alininkai teigia, kad veikos teorija nra visapusikai ir
pakankamai pagrsta, nes gyvendinant j valstybs, kurios teritorijoje kyla padariniai, interesai praktikai
neapsaugomi. Toliau dstydami savo argumentus padarini teorijai pagrsti kai kurie mokslininkai teigia, kad
sprendiant i problem padariniai yra pagrindinis nusikalstamos veikos sudties poymis, nes tik jiems
padedant galima matyti, kokios vertybs nukentjo.

Reikia pasakyti, kad pastarosios teorijos alininkai visikai be pagrindo pavojing veik pripasta tik
papildomu, o ne pagrindiniu nusikalstamos veikos poymiu. Be to, abejotina, ar teisinga padarini doktrina
iplsti teritorinio principo taikym, apeliuojant vien padarini kilimo fakt. Manytina, kad nusikalstamos
veikos padarymo vietos nustatymui vien tik padarini kilimo faktas gali bti svarbus tuomet, kai negalima
nustatyti tikslios pavojingos veikos padarymo vietos ir pagrstai manoma, kad veikos padariniai turjo kilti
kitoje valstybje.

Akivaizdu, kad bet kokios drastikos priemons sprendiant nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatym,
nieko gera neduoda, nes problem sprsti dl to bna tik sudtingiau. Matyt, todl XX a. pradioje susiformavo
taip vadinama tarpins (ubikvitacins) teorija.

Btent i teorija tvirtinta BK. Tarpins teorijos alininkai sitikin, kad tiek pavojinga veika, tiek pavojingi
padariniai yra svarbs ir neleistina teikti pirmenyb kuriam nors vienam i j, jei statym leidjas nenusprend
kitaip. Vertinant ubikvitacin teorij matyti, kad jos alininkai, jungdami veikos ir padarini teorijas, siek
utikrinti visokeriop kiekvienos valstybs interes apsaug. iai teorijai reikt pritarti, bet jos taikymas turi
bti diferencijuotas.

Baudiamojoje teisje nusikalstam veik sudtys skirstomos formalias ir materialias, nors galbt nra tokios
nusikalstamos veikos, kuri nesukelt vienoki ar kitoki padarini.

Esant formaliai sudiai pavojingi padariniai nra btinas nusikalstamos veikos sudties poymis. Veika
laikoma baigta nepaisant kylani padarini. Remiantis ia nuostata galima bt teigti, kad pavojingi padariniai
neturi vyrauti nustatant ir nusikalstamos veikos padarymo viet. Taikydami pavojingos veikos teorij
padarysime ivad, kad konkreti nusikalstama veika padaryta teritorijoje tos valstybs, kurioje pasireik
asmens valia.

Daug diskusij ia tema kyla tuomet, kai kalbama apie nusikaltimus, padaromus panaudojus vadinamj nekalt
tarpinink. Nekaltu tarpininku gali bti pripastamas laikas, urnalas, laikratis ir kita.

Esama autori, kurie, remdamiesi anglikja doktrina, palaiko mint, kad tokiu atveju nusikalstamos veikos
padarymo vieta yra ta, kurioje tarpininkas pasiekia adresat. Tarptautinje teisinje literatroje ios doktrinos
taikymo pavyzdiu laikoma Cuttingo byla. Tuo tarpu net Didiosios Britanijos teismai, sprsdami
nusikalstamos veikos padarymo vietos klausim, vadovaujasi visikai kitokia logika. Tokiais atvejais jie taiko
subjektyv teritorin princip. Pavyzdiu galt bti i turto prievartavimo byla. is pavyzdys akivaizdiai
iliustruoja, kad esant atsakomybei vien tik u pavojingos veikos padarym bet kurie bandymai paremti kit, o
ne veikos teorij yra nevaisingi. Nelogika taikyti nekalto tarpininko teorij, nes tuomet nusikalstamos veikos
padarymo vietos nustatymo klausimas priklauso nuo to, kur tam tikru momentu yra nukentjusysis.

Silau sivaizduoti situacij, kai per Lenkijos teritorij traukiniu vaiuojaniam asmeniui peiliu krtin
suduodamas mirtinas smgis, taiau asmuo mirta tik Lietuvos teritorijoje. odikai taikant BK 4 straipsn
reikt konstatuoti, kad nusikalstama veika (nuudymas) padaryta Lietuvos teritorijoje. Nuudymo sudtis yra
materiali ir padarini kilimas turi lemiam reikm sprendiant io nusikaltimo baigtumo momento klausim.
Vadovaudamiesi btent iuo argumentu tam tikri baudiamosios teiss specialistai teigia, kad jei padariniai
pasireik konkreios valstybs teritorijoje, nusikalstama veika pripastama padaryta joje nepaisant to, kad visa
veika buvo padaryta u ios teritorijos rib. Manytina, kad tik fakto, jog padariniai pasireik konkreios
valstybs teritorijoje, konstatavimas neleidia sukurti savo teorijos.

Sprendiant nusikalstamos veikos padarymo vietos klausim btina gilintis problemos esm, o ne apsiriboti
formaliu poiriu. Atsiribojant nuo nusikalstamos veikos sudties ries, kuri turi reikm sprendiant
nusikaltimo baigtumo moment, svarbu nustatyti, kas, t. y. ar pavojinga veika, ar pavojingi padariniai, yra
pagrindinis konkretaus nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo akcentas. Dar galima atsivelgti tai, ar
kaltininkas norjo, kad pavojingi padariniai kilt kitos valstybs teritorijoje, ar ne.

ios minties pagrstum, manytume, rodo tai, kad anglosaks teisins sistemos valstybse taikoma taip
vadinamoji efekto teorija .Jos esm ta, kad objektyvus teritorinis principas gali bti taikomas pripastant
konkreios valstybs teritorij nusikalstamos veikos padarymo vieta tik tuomet, kai padariniai joje buvo
efektingiausi. Remdamasis btent ia doktrina kotijos teismas Lockerbie byloje nusprend, kad
nusikalstamos veikos padarymo vieta yra kotijos teritorija, nes orlaivis, kuriame buvo padti sprogmenys,
susprogo vir Lockerbio miestelio. Tokiais paiais argumentais vadovavosi ir Turkijos teismas darydamas
ivad, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta Turkijos teritorijoje.

Atlikta klausimo analiz rodo, kad bet koks pasekmi doktrinos idealizavimas ir beatodairikas taikymas
praktikoje turi bti vertinamas neigiamai, nes esmini klausim negalima sprsti vien tik formaliais
argumentais.

Ubikvitacin teorija skelbia ne tik tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje ji buvo pradta
arba baigta, bet ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje ji nutrko.

Pripainti, kad nusikalstama veika nutrko Lietuvoje, galima tik tuomet, kai veika buvo pradta usienyje, o
Lietuvoje tssi arba truko. Konkretus to pavyzdys galt bti kontrabandos gabenimas, neteistas aunamojo
ginklo neiojimas, keli asmen, esani skirtingose valstybse, udymas ir kiti trunkamieji arba tstiniai
nusikaltimai arba baudiamieji nusiengimai. Tokiais atvejais nusikalstamos veikos nutrkimas Lietuvos
teritorijoje siejamas su aktyviais kaltininko, teissaugos institucij arba civili asmen veiksmais, kurie padeda
nutraukti tolesn nusikalstamos veikos darym.

Tuo tarpu Lietuvos teritorija negali bti pripainta nusikalstamos veikos padarymo vieta, jei susiduriama su
prieingu variantu, t. y. kai tstin ar trunkamoji nusikalstama veika pradedama Lietuvoje, o usienio valstybs
teritorijoje nutrksta. i ivada perasi dl to, kad nusikalstama veika yra tam tikr element visuma.
Pagrindiniai ios visumos elementai buvo realizuoti u Lietuvos teritorijos rib, todl ta erdv yra
nusikalstamos veikos padarymo vieta. Vadovaujantis tokia paia logika galima daryti ivad, kad Lietuvos
teritorija neturi bti pripastama nusikalstamos veikos padarymo vieta, jei Lietuvoje jos darymui buvo
rengtasi, o daroma ji buvo u Lietuvos teritorijos rib. Vertinant Lietuvos teism praktik galima daryti ivad,
kad sprendiant klausim dl nusikalstamos veikos padarymo vietos vadovaujamasi tokiomis paiomis
taisyklmis. Pripainus i taisykl teisinga btina engti (vertinus pareiktas mintis dl veikos ir padarini
doktrinos taikymo autoriaus pastaba) ir kit logik ingsn, t. y. pripaint, kad veika, pradta u Lietuvos
rib, o baigta Lietuvoje, pripastama padaryta Lietuvos teritorijoje.

Esant nusikalstamam neveikimui nusikalstamos veikos padarymo vieta turi bti pripastama ta, kurioje asmuo
turi ir gali atlikti pareig. Jei auktinis, bdamas usienyje, vengia bti paauktas privalomj karo tarnyb
(BK 314 str.), nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Lietuva, o ne auktinio faktin buvimo vieta. Taiau jei
pareig reikia atlikti ten, kur yra asmuo (pavyzdiui, darant veik, numatyt BK 114 str.), jo buvimo vieta bus
nusikalstamos veikos padarymo vieta.

Daug problem kyla tuomet, kai reikia nustatyti bendrininkaujant padarytos nusikalstamos veikos viet. BK 4
straipsnio 2 dalyje tvirtinta nuostata, kad bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta vieta,
kurioje i veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrinink veik kitoje vietoje, jo veikimo vieta.
Bendrininkaujant nusikalstama veika gali bti padaroma keliais bdais: 1) kiekvienas bendrininkas padaro
veik Lietuvoje; 2) nusikalstamos veikos vykdytojas veik padaro Lietuvoje, o kiti bendrininkai u jos rib;
3) vykdytojas veik padaro u Lietuvos rib, o kiti bendrininkai Lietuvoje.

Pirmuoju atveju nustatant nusikalstamos veikos padarymo viet joki problem nekyla, nes vis bendrinink
veikos buvo padarytos Lietuvoje. Tuo tarpu kitais atvejais, jei remsims analizuojama Lietuvos baudiamojo
kodekso norma, nustatyti, kur padaryta nusikalstama veika, nra lengva. i ivada daroma todl, kad minta
norma jos taikytojo aikiai neinformuoja, kaip suprasti formuluot o jeigu bendrininkas veik kitoje vietoje
jo veikimo vieta.

Taikant gramatinlogin aikinimo metod galima teigti, kad bendrininkams veikiant skirtingose vietose
nusikalstamos veikos padarymo vieta yra kiekvieno bendrininko veikimo vieta. Kitaip tariant, jei keli
bendrininkai veikia keliose valstybse, tai kiekvieno j veikimo vieta bus nusikalstamos veikos padarymo vieta.
Sutikime, situacija paradoksali, nes daugjant bendrinink veikimo viet, daugja ir nusikalstamos veikos
padarymo viet.

Norint, kad normos, kuria reglamentuojama bendrinink daromos nusikalstamos veikos padarymo vietos
nustatymo taisykl, aikinimas netapt slyga pateiktoms ivadoms daryti, silytina vadovautis nuostata, kad
padaryta nusikalstama veika yra vis bendrinink bendr veiksm rezultatas. Tai reikt, kad vis bendrinink
veiksm teisinis vertinimas tiesiogiai turi priklausyti nuo vykdytojo padarytos veikos teisinio vertinimo. I viso
to iplaukia, kad jei vykdytojas padar nusikalstam veik Lietuvoje, o ji buvo suorganizuota usienyje, tai visa
nusikalstama veika pripastama padaryta ne kur nors kitur, o tik Lietuvoje. Faktin organizatoriaus ar kito
bendrininko veika nusikalstamos veikos vietai nustatyti neturi jokios reikms. ie asmenys veikdami usienyje
bendrininkavo Lietuvoje padarytoje nusikalstamoje veikoje. ios minties teisingum patvirtina pavyzdiai i
Lietuvos teism praktikos.

Atkreiptinas dmesys tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vietos klausimas aktualus ir tuomet, kai
kalbama apie nusikalstamos veikos padarym virtualioje erdvje. Tarkime, Lietuvoje esantis mogus internetu
iplatina pornografines nuotraukas, padarydamas daugelio valstybi Baudiamuosiuose kodeksuose numatyt
nusikalstam veik pornografijos platinim (LR BK 309 str.).

inome, kad internetas - virtuali erdv, kurioje susitinka du subjektai, t. y. informacijos gavjas ir informacijos
skleidjas. Informacijos skleidjas interneto puslap deda informacij, kuria naudojasi informacijos gavjas.
Jei pagrindu laikytume i schem, galtume teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje
veik udraustos informacijos skleidjas. Taiau problema ta, kad platintojas deda informacij svetain,
neturini jokios teritorins priklausomybs ir kuria gali bet kas naudotis.

Faktas, kad informacija prieinama visiems potencialiems vartotojams, leido susiformuoti teorijai, kad
nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje vartotojas informacij aptiko arba pasinaudojo. i teorija
m skintis keli po to, kai Minesotos Valstijos (JAV) vyriausiasis prokuroras pareik, kad kiekvienas asmuo,
paskleidiantis internete informacij, ino, jog ji bus prieinama Minesotoje, todl jis nusikalsta ia. Akivaizdu,
kad Valstijos vyriausiasis prokuroras, sprsdamas klausim dl nusikalstamos veikos padarymo vietos, rmsi
jau analizuotu objektyviuoju teritoriniu principu. Taiau nagrinjamu atveju io principo negalima taikyti, nes
tuomet kiekvienas asmuo, internete paskleidiantis neleistin informacij, nusikalsta ne tik Minesotoje, bet ir
bet kurioje kitoje valstybje, kurioje i informacija prieinama.

Informacijos skleidjai ino, kad internete dta informacija naudojantis tam tikra kompiuterine technika gali
bti prieinama bet kuriame ems kampelyje. Jei kiekviena valstyb, nordama taikyti teritorin princip,
mgins remtis objektiniu principu, susidursime su absurdika situacija. Tokiu atveju kiekviena alis, kurios
teritorijoje bus naudojamasi informacija, taps nusikaltimo arba baudiamojo nusiengimo padarymo vieta.
Manau, kad ios ivados nepriimtinos.

Tokiu atveju sprendiant klausim dl nusikalstamos veikos padarymo vietos silytina vadovautis bendra
taisykle, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta vieta, kurioje kaltininkas veik. Taiau taikydami i
taisykl turime daryti ivad, kad kaltininkas veik ne kokioje nors konkreioje teritorijoje, o niekam
nepriklausanioje virtualioje erdvje.
3. Ekstradicija (asmen idavimas).

Ekstradicija tai tarptautiniais, tarpvalstybiniais ir nacionaliniais statymais reglamentuojamas procesas, kai

viena valstyb kitai perduoda praom asmen, turint tiksl j teisti ar vykdyti jam paskirt bausm.

Ekstradicijos pagrindai ir esmins slygos reglamentuotos BK 9 straipsnyje. Taiau btina atkreipti dmes tai,
kad BK 9 straipsnis i esms reglamentuoja ne tik ekstradicij, bet ir asmen perdavim Tarptautiniam
baudiamajam teismui kas nra ekstradicija tikrja io odio prasme.

Analizuodami BK 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, galima teigti, kad i Lietuvos Respublikos gali bti iduodami tiek
usienio valstybi pilieiai, tiek ir Lietuvos Respublikos pilieiai (jeigu toki galimyb numato konkreti
tarptautin sutartis). Pagrindas i asmen ekstradicijai yra tarptautin sutartis.

iai dienai ekstradicijos procese Lietuva turi vadovautis ne viena tarptautine sutartimi. Paminti galima tik
kelias: 1957 m. Europos konvencija dl ekstradicijos ir 1975 m. pirmasis papildomas bei 1978 m. antrasis
papildomas protokolai, 1970 m. Hagos konvencijos dl kovos su neteistu orlaivi ugrobimu, 1971 m.
Monrealio konvencijos dl kovos su neteistais aktais, nukreiptais prie civilins aviacijos saugum, visa eil
dviali ar daugiaali tarpvalstybini sutari dl teisins pagalbos civilinse, eimos ir baudiamosiose
bylose (pvz., sutartys su Baltarusija, Moldova, Ukraina, Rusijos Federacija, Kazachstanu bei Uzbekistanu),
Konvencija dl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp Europos Sjungos valstybi nari, parengta
vadovaujantis Europos Sjungos sutarties K.3 straipsniu ir kt.

Kalbant toliau, btina atkreipti dmes ekstradicijos slygas ir procedr. Atmintina, jog ekstradicijos slygos
nustatytos tiek BK, tiek BPK, tiek ir visos eils Lietuvos Respublikos ratifikuot ir sigaliojusi tarptautini
sutari. Tai svarbus momentas, pareigojantis ekstradicijos procese vadovautis ne vien tik nacionaliniais teiss
aktais.

Lietuvoje asmens ekstradicijos teismo procesas vyksta Vilniaus apygardos teisme. io teismo sprendimas gali
bti skundiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis.

Ekstradicij reikia skirti nuo asmen perdavimo klausimo, kuris gali bti ir turi bti nagrinjamas dviem
aspektais:

- asmen perdavimas Tarptautiniam baudiamajam teismui (tai gali bti nuolat veikiantis Tarptautinis
baudiamasis teismas bei ad hoc kurti ir veikiantys tarptautiniai baudiamieji tribunolai (buvusiai Jugoslavijai
ir Ruandai);

- asmen pardavimas pagal Europos areto order (BK 9-1 straipsnis).

II skyrius. Baudiamosios atsakomybs pagrindai
3 TEMA. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SAMPRATA

Klausimai:

1. Nusikalstamos veikos samprata ir rys.

2. Nusikaltimo samprata ir poymiai. Nusikaltim klasifikavimas ir jo reikm.

3. Baudiamojo nusiengimo samprata ir poymiai. Nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo atribojimas.

1. Nusikalstamos veikos samprata ir rys.

Viena i iuo metu galiojanio BK naujovi yra ta, kad atsirado visikai naujas terminas nusikalstama veika
(BK 10 straipsnis). io termino 1961 m. BK nebuvo, todl gali kilti logikas klausimas, kokios yra ios
naujovs prieastys?

Atsakant klausim, vis pirma, reikia atkreipti dmes tai, kad naujame BK alia nusikaltim atsirado ir
baudiamieji nusiengimai kaip maiau pavojingos veikos, kurios taip pat daro al baudiamojo statymo
ginamoms vertybms. Btent todl ikilo btinyb sukurti nauj termin, kur vartojant bt vardintas tiek
nusikaltimas, tiek ir baudiamasis nusiengimas.

Vertinant i naujov, galime drsiai sakyti, kad tai dsninga baudiamosios teiss vystymosi pasekm.
Daugelio pasaulio valstybi baudiamuosiuose kodeksuose, skirtingai nei tai buvo 1961 m. BK, apraomas ne
vienas, o keli teiss paeidimai, kuriuos padarius skiriamos bausms ar kitos baudiamojo poveikio priemons.
tai Vokietijoje nusikaltimai skirstomi nusikaltimus, u kuri padarym skiriama ne maesn kaip vieneri
met atmimo bausm, ir baudiamuosius nusiengimus, u kuri padarym skiriama bausm negali viryti
vieneri met laisvs atmimo. Austrijos BK taip pat iskiriami nusikaltimai (u j padarym skiriama kalinimu
iki gyvos galvos arba laisvs atmimu daugiau nei 3 metams) bei baudiamieji nusiengimai (visi kiti
nusikaltimai).

Dvejopas baudiamosios teiss reguliavimo sferon patenkani teiss paeidim skirstymas siaknijs ir
kituose emynuose. To pavyzdiu gali bti kad ir Piet Amerikos valstybs. Tiesa, yra ir toki valstybi, pvz.,
Anglija, JAV, kur nusikaltimai skirstomi tris ris. Pavyzdiui, Jungtinse Amerikos Valstybse baudiamoji
atsakomyb kyla u sunkius nusikaltimu (felony), baudiamuosius nusiengimus (misdemeanour) ir teiss
paeidimai (infraction)

Kita vertus, atkreiptinas dmesys tai, kad naujojo Lietuvos Respublikos BK skiriamasis bruoas, lyginant j
su prie tai mint valstybi baudiamaisiais statymais, yra tas, kad pas mus u baudiamuosius nusiengimus
negali bti skiriama net maiausiai laiko trunkanti laisvs atmimo bausm. Daugiausiai kas baudiamj
nusiengim padariusiam asmeniui gali bti paskirta tai 45 paros areto (BK 49 straipsnis). Nors aretas ir
susijs su laisvs atmimu, bet tai nra taip vadinamoji terminuoto laisvs atmimo bausm, kuri skiriama nuo
3 mn. iki 20 met (BK 50 straipsnis).

2. Nusikaltimo samprata ir poymiai. Nusikaltim klasifikavimas ir jo reikm.

odis nusikaltimas tiek jums, tiek kitiems asmenims girdtas ne kart. Atskir asmen kategorijos io odio
prasm suvokia skirtingai. Vieni iuo odiu apibdina vis tai, kas, j manymu, prietarauja daugeliui
priimtinoms visuomeninio gyvenimo taisyklms. Kiti iuo odiu apibdina tik tam tikr, jiems nepriimtin
mogaus elges. Tuo tarpu teisininkai tardami od nusikaltimas suvokia j ymiai siauriau ir su tam tikru
turiniu. Tad kyla logikas klausimas, kodl taip yra? Atsakymas klausim yra gan paprastas. Didioji
visuomens dalis nra teisininkai, todl jie od nusikaltimas vartoja visur, kur jiems jis yra tinkamas. Nra
abejoni, kad mes niekada ios situacijos nepataisysime, nes tinkamam ios problemos suvokimui reikalingos
tikrai ne menkos teisins inios. Todl asmenims neturintiems teisinio isilavinimo atleistinas netinkamas
odio nusikaltimas ar kokio kito teisinio termino vartojimas. Tuo tarpu teisininkams netinkamas
nagrinjamo termino vartojimas neatleistinas. Teisininkas turi aikiai inoti, kodl vienoks mogaus ar juridinio
asmens elgesys yra nusikalstamas, o kitoks ne? Jis turi inoti ir nuo ko priklauso, ar tam tikras elgesys bus
pavadintas nusikalstamu ir kas turi teis tai nusprsti!

Siekiant atsakyti iuos ir daugel kit su nusikaltimo samprata sietin klausim, btina nusikaltim nagrinti
teisine prasme. Btent teisine prasme, nes nema dmes nusikaltimui, kaip socialinio gyvenimo reikiniui,
skiria artimas baudiamajai teisei mokslas kriminologija, kuri nagrinja nusikalstamumo prieastis, jo
dinamik ir kt..

Terminas nusikaltimas teisine prasme vairi mokslinink ir vairiose valstybse apibriamas skirtingai.
Pirm kart nusikaltimo svoka buvo pateikta 1791 m. Pranczijos BK. Anuometiniame ios valstybs
baudiamajame statyme nusikaltimu buvo pripastama veika, kuri baudiama pagal galiojant baudiamj
statym. Gan panai nusikaltimo svoka pateikiama Japonijos BK, kur parayta, jog nusikaltimas tai kalta,
prieinga teisei veika, kuri numatyta baudiamajame kodekse.

Tuo tarpu JAV pavyzdiniame BK raoma, kad nusikaltimas tai elgesys, kuris be pateisinamos prieasties ir
neatleistinai daro didel al asmens ar visuomens interesams arba sudaro grsm tokiai alai atsirasti.
nusikaltimo apibdinim savo esme panas ir vairi mokslinink pateikiami nusikaltimo apibrimai.
Pavyzdiui, yra toki mokslinink, kurie teigia, kad nusikaltimas tai bet kokio pobdio teiss paeidimas,
kuris nukreiptas prie vis visuomen.

Matome, jog nors kalbama apie vien ir ta pat dalyk, jam apibrti naudojamos skirtingos logins
konstrukcijos. Vienur akcentas yra formalus nusikaltimo poymis prieingumas teisei, kitur - materialus
nusikalimo poymis, t. y. pavojingumas visuomenei.

Vertinant tai, galima teigti, kad ie du poiriai nusikaltimo apibrim ir yra tarp savs konkuruojanios
nuomons. Kita vertus, ten kur dviej skirting teorij atstovai mgina pagrsti savo pozicijos teisingum,
visada atsiranda ir tam tikra prasme jas vienijani nuomoni. ios teorijos atstovai, mano, kad apibriant
nusikaltim btina akcentuoti tiek ir prieingum teisei, tiek ir veikos pavojingum. Btent ios teorijos
knijimo pavyzdys yra naujas Lietuvos Respublikos BK.

Lietuvos Respublikos BK nusikaltimo svoka pateikta 11 straipsnio 1 dalyje, kur parayta, kad nusikaltimas
yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo
bausm. Vertinant i nusikalimo svok, galima bt teigti, jog ji yra gantinai lakonika. Juk perskait
nusikaltimo apibrim, mes nesuprasime kam konkreti veika yra pavojinga, jog ji udraudiama baudiamuoju
statymu (baudiamuoju kodeksu)? Be to, i nusikaltimo svoka kai kuri mokslinink susilaukia kritikos dl
to, kad j formuluojant visikai be reikalo akcentuojamas materialus nusikaltimo poymis veikos
pavojingumas.

Nordami isiaikinti iuos ir dar kelet kit su nusikaltimo svoka susijusi klausim, pradsime nuo
nusikaltimo svokos konstrukcini klausim. Tenka pripainti, kad tam tikra prasme teiss tie, kurie teigia, jog
daugelio Europos valstybi BK nerasime tokio ar panaaus pobdio nusikaltimo apibrimo. To prieastys
kelios. Kai kuriose valstybse nusikaltimo svoka baudiamajame kodekse i vis nepateikiama, nes is
klausimas paliktas baudiamosios teiss doktrinai (teorijai). O kitose apibriant nusikaltim naudojamas tik
formalus jos poymis prieingumas baudiamajam statymui. Kita vertus, reikia atkreipti dmes, jog net ir
tokiu atveju nuo materialaus nusikaltimo poymio neatsiribojama. Juk nepriklausomai nuo to, ar is poymis
bus naudojamas konstruojant nusikaltimo apibrim ar ne, vis vien jis tampa svarbiu tada, kada svarstomas
konkreios veikos kriminalizavimo klausimas. Neturt bti taip, jog statym leidjas kriminalizuoja
atitinkamo pavojingumo nepasiekusias arba i vis nepavojingas veikas. Atsivelgdami moment, kyla
btinumas panagrinti veikos pavojingumo moment, kuris, kaip jau buvo minta yra materialus nusikaltimo
poymis. Juk tik analizs keliu bus galima isiaikinti, ar taip turi bti ireiktas is nusikaltimo poymis.
Apibdinant pavojingumo poym danai teigiama, kad veika pavojinga visuomenei. Vertinant i pozicij
tenka pastebti tai, kad ji neatlaiko kritikos. Vis pirma, i prielaid galima daryti todl, kad visikai
nepagrstai naudojamas absoliutus vienetas visuomen. Niekam ne paslaptis, kad visuomen nra vienalyt,
todl kyla klausimas, ar teisinga teigti, jog konkreti veika kriminalizuojama todl, kad tampa pavojinga visiems
visuomens (sociumo) nariams?

Juk niekam ne paslaptis, kad sociumo atstov poiriai konkreius klausimus skiriasi. Vieni puoselja ir
stengiasi apsaugoti vienokias vertybes, kiti kitokias, o treti mano, jog nei vien nei kit puoseljamos vertybs
nra svarbios ir nemato problemos dl joms daromos alos. Todl jau vien dl ios prieasties galima teigti, kad
veikos pavojingumas visuomenei yra netinkama materialaus nusikaltimo poymio formuluot. Bt ymiai
tiksliau ir teisingiau, jei pritartume jau daugiau nei prie imt met paplitusiai teorijai, kuri teigia, kad darant
nusikaltim ksinamasi baudiamojo statymo ginamas svarbiausias vertybes, ir sutartumme, kad veikos
pavojingumas viepataujaniai vertybi sistemai, o ne veikos pavojingumas visuomenei turi bti
pripastamas materialiu nusikaltimo poymiu.

Kai kurie autoriai teigia, kad kaip savarankikas nusikaltimo poymis turi bti iskiriamas veikos poymis. i
pozicij ginantys mokslininkai teigia, kad neiskyrus veikos, kaip nusikaltimo poymio bus neaiku kokio
pobdio ksinimasis turi bti baudiamas. Be jokios abejons, tiesa yra tai, kad negalima pripainti
nusikaltimu mogaus sitikinimus, mintis, pavojing asmens bsen ar panaaus pobdio dalykus. Negalima
nusikaltimo padarymu kaltinti gyvulius ar gamtos jgas. Taip yra todl, kad veika turi turti visus btinus
poymius tiek fiziologine, tiek psichologine prasme.

Taiau, ar tai yra pagrindas kalbti apie veik kaip apie nusikaltimo poym? Juk visiems inoma ir tai, kad
kiekvieno mogaus veika turi bti motyvuota ir tikslinga. Poelgio motyvacija ir tikslingumas yra valinio elgesio
btini poymiai, nes asmuo turi turti pasirinkimo laisv tarp prosocialaus ir asocialaus elgesio. Todl jei nra
valios, motyvacijos ir tikslingumo veik negalima pripainti nusikalstama. Vertinant ias mintis, galima bt
teigti, kad motyvas ir tikslas taip pat turt bti nusikalstamos veikos poymiais. Taiau taip nra. Tiesa,
gyvuoja tokia teorija, kad nusikaltimo poymiu turt bti kaltumas. Jeigu kalbti apie kaltum kaip apie
nusikaltimo poym, tai galima sakyti, jog vargu ar pagrsta ir j pripainti savarankiku nusikaltimo poymiu.
Jeigu mes kalbame baudiamj atsakomyb u pavojingos veikos padarym, tai turime nustatyti ir kalt, nes
kitaip paeisime vien i pagrindini baudiamosios teiss princip nullum crimen sine culpa. (BK 2
straipsnio 3 dalis). Btent dl ios prieasties nemaa dalis mokslinink kaltum neskiria kaip savarankik
nusikaltimo poym. Taiau iuo klausimu negali bti kategorikos pozicijos. Todl remiantis i teorin mint
vystani mokslinink darbais bei savo apgalvotais argumentais, galima bt laikytis ir tokios pozicijos, jog
kaltumas yra savarankikas nusikaltimo poymis. Esant pakankamai argumentacijai, i pozicija negalt bti
atmesta.

Vertinant pateikt informacij, galima daryti ivad, kad neginijamais nusikaltimo poymiais yra:

1. veikos pavojingumas viepataujaniai vertybi sistemai;

2. veikos prieingumas teisei.

Nusistaius nusikaltim apibdinani poymi rat, reikt juos detaliai panagrinti.

Pirmasis poymis veikos pavojingumas viepataujaniai vertybi sistemai. Aikinantis vardint poym,
pirmiausiai, dera isiaikinti k reikia terminas pavojingumas.

Daugeliui gali kilti klausimas, ar veika pripastama pavojinga tik tuomet kai padaroma ala baudiamojo
statymo saugomom vertybm? Jei tai bt tiesa, tai nepasisekus gyvendinti nusikalstam sumanym, asmuo
nebt traukiamas baudiamojon atsakomybs. Bet, ar ta aplinkyb, kad sumanymas nepavyko gali daryti
mogaus (kalbsime btent apie mogaus darom veik, nes tik jis yra nusikalstamos veikos subjektas, o
juridinio asmens baudiamosios atsakomybs slygos - atskiras klausimas) poelg nepavojingu? Be abejo,
nepavykus nusikalstam sumanym negalima prilyginti vykusiam, taiau tokio elgesio pavojingumas
akivaizdus. Btent todl abiej BK bendrosios dalies atitinkami straipsniai (BK 21 ir 22 straipsniai) numato
galimyb patraukti asmen baudiamojon atsakomybs u rengimsi padaryti nusikaltim ir pasiksinim
padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim. Dl ios prieasties galima teigti, jog pavojinga veika yra ne
tik ta, kuri daro al baudiamojo statymo saugomoms vertybms, bet ir ta, kuri darant sudaro grsm tokiai
alai atsirasti.

Paymtina, kad is nusikaltimo poymis yra objektyvus. Tai reikia, kad, ar veika konkreiu laikmeiu
pavojinga ar ne, nepriklauso nei nuo statymo leidjo, nei nuo institucijos taikanios statym valios. Juk veika
tampa pavojinga ne todl, kad to kakas to norjo, o todl, kad ji prietarauja didiajai sociumo daliai
priimtinoms gyvenimo taisyklms. Btent todl galime teigti, jog statymas turi bti lyg ir visuomens interes
atspindys.

Jei statym leidjas kriminalizuoja veik, kuri didiosios visuomens dalies nepripastama pavojinga, tai tokio
veiksmo pasekms visiems inomos. Norma tampa neveikianti arba jos gyvendinimas tampa lyg kova su vjo
malnais. Tokios praktikos pavyzdiu gali bti taryiniais laikais nustatyta atsakomyb u spekuliacij, u teis
laisvai reikti savo mintis, u vartotoj apgaul ir pan.)

Kalbant apie vertybes, kaip apie nagrinjamo poymio sudedamj dal, btina paminti kelis svarbius dalykus.
Vis pirma, btina pasakyti, kad baudiamoji teis gina labiausiai vertintinas vertybes, tokias kaip mogaus
gyvyb, jo sveikata, laisv, orumas ir. t.t. (vertybi skal galima sudaryti velgiant BK specialiosios dalies
skyri pavadinimus). Jeigu veika daroma ala kuriai nors visuotinai pripaintai, didiausiai vertybei arba
sudaroma grsm tokiai alai atsirasti, tai tokia veika beslygikai tampa pavojinga viepataujaniai vertybi
sistemai ir gali bti kriminalizuojama.

Apibdinant vertybes btina iskirti dvi vertybi kategorijas: bendramogikos vertybs ir ideologins vertybs.
Bendramogikos vertybs pripastamos ir ginamos bene visose valstybse, nepriklausomai nuo valstybins
santvarkos, paproi, ipastamos religijos ir pan. Kiek kitoks vertinimas yra ideologini vertybi. J ginimas
priklauso nuo to, kokia politin jga, valdioje, nuo to, kokia valstybin santvarka, kokia kultra, istorija,
visuotin religija.

Antras svarbus momentas tas, kad vertybi sistema nra statin. Ypa tai pasakytina apie ideologines vertybes.
Visiems tikriausiai yra aiku, kad aukiau minti faktoriai turi didel reikm sprendiant klausim dl
atitinkamos vertybs apsaugos. Taiau svarbu, kad tai netapt vieninteliu kriterijumi sprendiant klausim dl
vienos ar kitos vertybs apsaugos. Bt klaidinga manyti, kad valdioje esanti politin jga neatsivelgdama
niek, o vadovaudamasi vien tik savo sitikinimais gali nusprsti, koki veik rayti nusikaltim sra, o
koki ibraukti. Taiau jei kam nors toks noras kyla, tai jiems btina priminti jau isakyt mint, kad veika
tampa pavojinga ne dl kieno nors valios, o dl to, kad taip lemia objektyvs faktoriai (pvz. bank kriz).

Toliau apibdinant veikos pavojingum, paymtina, kad jis charakterizuojamas dviem rodikliais: pavojingumo
pobdiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobd apsprendia tokie faktoriai kaip: nusikaltimo objekto
vertingumas, nusikaltimo dalykas, veikos padarymo bdas, veikos pasekms, nusikaltimo subjektas, tikslas,
motyvas, kalts forma. Btent dl savo pavojingumo pobdio nuudymas yra daug pavojingesnis nusikaltimas
nei vagyst, vagyst daug pavojingesnis nusikaltimas nei melagingas praneimas apie nusikaltim ir t.t..

Tuo tarpu pavojingumo laipsniu skiriasi tapats arba vienariai nusikaltimai. Pavyzdiui, vagyst sibraunant
patalp (BK 178 straipsnio 1 dalis) labiau pavojinga nei paprasta vagyst (BK 178 straipsnio 1 dalis).

Taiau net ir tuo atveju, kai veika yra pavojinga viepataujaniai vertybi sistemai, ji automatikai netampa
nusikaltimu. iandien msuose principas nullum crimen sine lege nepajudinamas, todl btinai reikia, kad ji
bt aprayta baudiamajame statyme. Kad ir kaip veika bt pavojinga, ji nebus nusikalstama tol, kol nebus
atitinkamo statymo. Juk nusikaltimas tai prieinga teisei veika.

Kita vertus, istorija ino atvejus, kai prieingumas teisei nebuvo laikomas nusikaltimo poymiu. Nuo 1940 m.
iki 1953 m. teismas galjo pripainti veik nusikalstama net ir tuo atveju, jei nebuvo atitinkamo statymo. Taip
buvo dl to, kad svarbiausiu ir vieninteliu nusikaltimo poymiu buvo veikos pavojingumas socialistinei
santvarkai.
Galiausiai, reikia atkreipti dmes tai, jog kai kurie autoriai teigia, kad baudiamumas taip pat yra vienas i
nusikaltimo btin poymi. Atsivelgiant tai, kad galiojaniame BK vienas i dviej nusikaltim nuo
baudiamojo nusiengim ribojani poymi yra veikos baudiamumas laisvs atmimo bausme, galima bt,
kad i pozicija verta dmesio. Taiau atsivelgiant tai, kad BK negali bti tokio nusikaltimo, u kurio
padarym nebt numatyta kokia nors bausm (nullum crimen sine lege, nullum poena sine lege), galima teigti,
jog jis yra perteklinis.

Apibrus kas yra nusikaltimas ir isiaikinus nusikaltimo poymius svarbu aptarti nusikaltimo ri problem.
Nusikaltimo klasifikavimo problema gali bti sprendiama vairiai. Viskas priklauso nuo to, pagal k juos
klasifikuosime.

Nusikaltimus galima klasifikuoti pagal j sunkum, pagal objekt, pagal nusikaltimo padarymo bd, pagal
kalts form, pagal tikslus ir motyvus. Be to, galimas statyminis ir doktrininis nusikaltim klasifikavimas.

Kalbant apie statymin nusikaltim klasifikavim, pradti reikt nuo to, kad nusikaltimai skirstomi tyinius
ir neatsargius (BK 11 straipsnis). Savo ruotu tyiniai nusikaltimai papildomai skirstomi nesunkius,
apysunkius, sunkius ir labai sunkius. io skirstymo pagrindas kaltininkui grsianios bausms dydis. statym
leidjai grietai nustat, kad jeigu sankcijoje numatyta grieiausia numatyta bausm nevirija trej met
laisvs atmimo bausm, tai nusikaltimas yra nesunkus. Tuo tarpu, jeigu statyme numatyta didiausia bausm
viris deimt met laisvs atmimo, tai nusikaltimas bus labai sunkus. eerius metus virijanios laisvs
atmimo bausms dydis nustatytas sunkiam nusikaltimui, o virijantis trejus, bet nevirijantis eerius
apysunkiam nusikaltimui. Vertinant i BK naujov, galima jai tik pritarti. i ivad galima paremti kad ir tuo,
jog skirtingai nei 1961 m. BK, papildius galiojant nauju nusikaltimu, nereikia daryti pakeitim bendrojoje
dalyje. Tiesiog pakanka to, kad statym leidjas nustato atitinkam sankcij ir tokiu bdu automatikai
isprendia nusikaltimo sunkumo klausim.

Neatsargs nusikaltimai statymo lygiu neklasifikuojami. Taiau atsivelgiant tai, kad neatsargiu nusikaltim
yra vairiuose baudiamojo kodekso skyriuose, juos galima klasifikuoti pagal objekt. Tai bt doktrininis
nusikaltim klasifikavimas.

Doktrinos pagrindu galima klasifikuoti ir tyinius nusikaltimus. Pavyzdiui, atsivelgiant tai, ar darant
tyinius nusikaltimus buvo naudojamas smurtas ar ne, juos galima klasifikuoti smurtinius ir nesmurtinius.
Visus nusikaltimus galima klasifikuoti padarytus nepilnamei ir pilnamei, padarytus specialaus subjekto ir
visus kitus. Kitaip tariant, moksliniame (doktrininiame) lygyje nusikaltim klasifikavimo pagrind gali bti
vairi

3. Baudiamojo nusiengimo samprata ir poymiai. Nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo

atribojimas.

Baudiamasis nusiengimas yra nauja nusikalstamos veikos ris, apibrta galiojanio BK 12 straipsnyje.
iame straipsnyje parayta, kad baudiamasis nusiengimas yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika
(veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret.

Vertinant baudiamojo nusiengimo apibrim, taip pat galima iskirti du jo poymius.

Baudiamasis nusiengimas tai:

1. pavojinga viepataujaniai vertybi sistemai veika;

2. prieinga teisei veika;

I pirmo vilgsnio baudiamojo nusiengimo poymiai yra identiki nusikaltimo poymiams. Taiau tai tik
pirmas ir neteisingas spdis. Pamginkime isiaikinti kodl?

Baudiamasis nusiengimas ir nusikaltimas panas tuo, kad tai prieingos teisei veikos. Atsakomyb tiek u
nusikaltim, tiek ir u baudiamj nusiengim yra galima tik tada, kada veika (veikimas ar neveikimas)
aprayta baudiamajame statyme ir u jos padarym grasinama atitinkama bausme. iuo atveju vl gi galioja
visiems jau girdtas nullum crimen sine lege nullum poena sine lege principas. Tuo tarpu poymis
pavojingumas viepataujaniai vertybi sistemai baudiamajame nusiengime ir nusikaltime identikas tik
savo iorine (odine) forma. Turinio prasme jis yra kitoks.

Taip yra dl to, kad nevienodas atsakomybs u baudiamojo nusiengimo ir nusikaltimo padarym dydis. Jei
baudiamasis nusiengimas negali bti baudiamas laisvs atmimo bausme, tai ir jo pavojingumas maesnis
nei nusikaltimo. Baudiamaisiais nusiengimais pripastamos veikos, kurios daro nedidel al baudiamojo
statymo ginamoms vertybms arba sudaro nedidels alos grsm (pvz. seksualinis priekabiavimas (BK 152
straipsnis), vaiko nugirdymas (BK 161 straipsnio 2 dalis), nedidels verts svetimo turto pagrobimas (BK 178
straipsnio 4 dalis) ir pan.).

4 TEMA. NUSIKALTIMO IR BAUDIAMOJO NUSIENGIMO (NUSIKALSTAMOS VEIKOS)

SUDTIS

Klausimai:

1. Nusikalstamos veikos sudties samprata. Nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos sudties santykis.

2. Nusikalstamos veikos sudties poymiai.

3. Nusikalstamos veikos sudtis ir BK specialiosios dalies straipsnio normos dispozicija. J tarpusavio santykis.

4. Nusikalstamos veikos sudi rys.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo samprata. Kvalifikavimo etapai bei subjektai

1. Nusikalstamos veikos sudties samprata. Nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos sudties

santykis.

Nusikalstamos veikos sudtis tai ne i dien ar amiaus iradimas. Nusikalstamos veikos sudtis (lot. - corpus
delicti) buvo inoma ir Senosios Romos valstybs gyvavimo laikotarpiu. Taiau tuometin io teisinio termino
prasm buvo visai kita nei dabar. Vystantis mokslui vystsi ir nusikalstamos veikos sudties nagrinjimas. io
nepaprastai svarbaus teisinio termino analizei daug dmesio skyr vairi laik ir valstybi mokslininkai.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta viena pagrindini baudiamosios atsakomybs nuostat pagal baudiamj
statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo sudt. Tai reikia, jog asmens baudiamosios atsakomybs pagrindas yra konkreios
nusikalstamos veikos sudties buvimas jo veikoje. Vertinant aspekt, galima teigti, jog nusikalstamos veikos
sudties klausimas yra vienas svarbiausi baudiamosios teiss klausim.

Nusikalstamos veikos sudtis - tai visuma objektyvi ir subjektyvi poymi, kurie baudiamojo statymo
ginamoms vertybms pavojing veik charakterizuoja kaip atskir nusikalstamos veikos r. Nusikalstamos
veikos sudtis yra tam tikras modelis, kuris sugalvotas tikslu teisikai vertinti asmens padaryt pavojing
veik. Juk vien tik stebint tam tikrus objektyvioje tikrovje pasireikianius asmens veiksmus, negalima daryti
ivad, kad padaryta nusikalstama veika. Juo labiau negalima daryti ivad, kokios ries i nusikalstama veika.
Visus iuo klausimu kylanius neaikumus galima paalinti tik nusikalstamos veikos sudties modelio pagalba.

Nepaisant to, kad nusikalstamos veikos sudtis yra tik mokslin abstrakcija, jos pagalba statym leidjas
kriminalizuoja pavojingas veikas bei daroma ivada dl nusikalstamos veikos padarymo. Norint asmens veik
vardinti nusikalstama veika, btina nustatyti, jog ji atitinka visus rodintinus konkreios nusikalstamos sudties
poymius.
Apibrdami nusikalstamos veikos sudt, minjome, jog nusikalstamos veikos sudtis tai tam tikr poymi
visuma. Tai reikia, kad jei nerodomas nors vienas btinas konkreios nusikalstamos veikos sudties poymis,
mes negalime asmens traukti baudiamojon atsakomybn. Dl ios prieasties negalima ir asmens vadinti
nusikaltliu. Tai galima daryti tik tada, kada siteisja teismo kaltinamasis nuosprendis, kuris ir patvirtina, kad
asmens veikoje buvo konkreios nusikalstamos veikos sudtis. Nusikalstamos veikos sudties modelis gelbsti
ne tik darant aukiau mintas ivadas, bet ir priskiriant veik tam tikrai nusikalstam veik grupei.

Nagrinjant nusikalstamos veikos sudt svarbu isiaikinti nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos
sudties termin santykio klausim.

Analizuojant i problem, vis pirma, reikia akcentuoti, jog ie terminai nra tapats, todl svarbu tiksliai juos
vartoti. Nusikalstama veika yra objektyvios tikrovs reikinys. Nusikalstamos veikos padarym galime stebti
kiekvienas, todl kiekvienas galime preliminariai teigti, kad konkretus asmens elgesys yra nusikalstamas.
Taiau galutin ivada, ar asmuo padar nusikalstam veik daroma tik tuomet, kai rodomi visi konkreios
nusikalstamos veikos sudties poymiai.

Dl ios prieasties galima teigti, jog nusikalstamos veikos sudtis, prieingai nei nusikalstama veika, nra
objektyvios tikrovs reikinys. Nusikalstamos veikos sudtis akiai nematoma. Tai teisinink iradimas, skirtas
teisinei ivadai daryti.

Nusikalstamos veikos sudtis skirta tik profesionalams, o paprastiems asmenims ji neinoma. Todl tik
teisininkai, pasitelkus nusikalstamos veikos sudties model, vertindami objektyvioje tikrovje pasireikiani
veik, gali tiksliai atsakyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne.

Atribojant nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos sudties terminus galime pasitelkti nusikalstamos
veikos ir nusikalstamos veikos sudties poymius. Jie nra vienodi, todl ir ie teisiniai terminai nra tapats.

2. Nusikalstamos veikos sudties poymiai.

Siekiant detaliau nagrinti nusikalstam veik, baudiamosios teiss teorija teigia, jog j sudaro tam tikr
poymi objektyvi ir subjektyvi - visuma. Objektyvs poymiai bt ie: baudiamojo statymo ginamos
vertybs (objektas), pavojinga veika, pavojingi padariniai, prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir pavojing
padarini, nusikalstamos veikos dalykas, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, rankiai, priemons,
bdas ir aplinkybs, nusikalstamos veikos subjektas bei j apibdinantys specials poymiai.

Tuo tarpu subjektyvij poymi skaiius yra ymiai maesnis. iai poymi grupei priskirtini:
pakaltinamumas, kalt, nusikalstamos veikos padarymo motyvas bei tikslas.

Objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius galima bt skirstyti

pagrindinius ir fakultatyviuosius. io skirstymo pagrindas nusikalstamos veikos sudties poymi reikm
konkreios nusikalstamos veikos apraymui bei rodinjimui. Pagrindiniais objektyviaisiais nusikalstamos
veikos sudties poymiais bt: baudiamojo statymo ginamos vertybs (objektas), pavojinga veika, pavojingi
padariniai, prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir pavojing padarini bei nusikalstamos veikos subjektas.
O pagrindiniais subjektyviaisiais poymiais bt: pakaltinamumas ir kalt. Visi kiti nusikalstamos veikos
sudties poymiai yra arba fakultatyvs objektyvieji sudties poymiai arba fakultatyvs subjektyvieji sudties
poymiai. Schemikai tai atrodyt taip:
 Nusikalstamos veikos sudties Nusikalstamos veikos sudties
pagrindiniai poymiai fakultatyvs poymiai
baudiamojo statymo ginamos vertybs nusikalstamos veikos dalykas;
Objektyvs nusikalstamos veikos (objektas);
sudties poymiai nusikalstamos veikos padarymo
pavojinga veika; laikas;

pavojingi padariniai; nusikalstamos veikos padarymo

vieta;
prieastinis ryys tarp pavojingos veikos
ir pavojing padarini; nusikalstamos veikos padarymo
rankiai;
nusikalstamos veikos subjektas
nusikalstamos veikos padarymo
priemons;

nusikalstamos veikos padarymo

bdas;

nusikalstamos veikos padarymo

aplinkybs;

specials nusikalstamos veikos

subjekto poymiai
pakaltinamumas; nusikalstamos veikos padarymo
Subjektyvs nusikalstamos veikos motyvas;
sudties poymiai kalt
nusikalstamos veikos padarymo
tikslas

vairioje teisinje literatroje teigiama, jog fakultatyvs nusikalstamos veikos sudties poymiai rodinjami
tik tada, kada jie aprayti konkreios normos dispozicijoje, o pagrindiniai visuomet. Taiau tai nra visika
tiesa. Juk analizuodami konkreias BK norm dispozicijas pamatysime, jog tokie poymiai kaip prieastinis
ryys ar pakaltinamumas niekada neapraomi, o toks poymis kaip pavojingi padariniai apraomas tik tada,
kada sukonstruojama materiali nusikalstamos veikos sudtis. Todl galima teigti, kad nepaisant to, jog tam tikri
objektyvs ar subjektyvs nusikalstamos veikos sudties poymiai priskirtini prie pagrindini, vis dl to, j
apraymas konkreioje nusikalstamos veikos sudtyje, o tuo paiu ir rodinjimas, turi tam tikr ypatybi.
Kitaip tariant, tam tikri nusikalstamos veikos sudties poymiai nors ir yra pagrindiniai, bet sudties aprayme
naudojami ne visuomet. Dl ios prieasties galima bt teigti, kad nusikalstamos veikos sudties poymi
skirstymas pagrindinius ir fakultatyvius galimas tik teoriniame lygmenyje. Jei kalbame apie konkrei
nusikalstam veik, tai visi rodintini poymiai tampa pagrindiniais. Juk nerodius nors vieno sudties
reikalaujamo poymio, asmuo negali bti pripaintas padariusiu konkrei nusikalstam veik.

3. Nusikalstamos veikos sudtis ir BK specialiosios dalies straipsnio normos dispozicija. J tarpusavio

santykis.

Norint tiksliai nustatyti kiekvienos nusikalstamos veikos sudties poymius, reikia nagrinti BK specialiosios
dalies konkret straipsn, nes nusikalstamos veikos sudties poymiai apraomi ne kur kitus, o specialiosios
dalies straipsnio normos dispozicijoje. Btent iuo aspektu ir ikyla nusikalstamos veikos sudties santykio su
specialiosios dalies straipsnio norma problema.

Nagrinjant konkretaus straipsnio normos dispozicij gali kilti klausimas, ar rodintini tik tie nusikalstamos
veikos sudties poymiai, kuriuos statym leidjas apra konkreioje dispozicijoje? Jei laikysims tos
pozicijos, kad nusikalstamos veikos sudties poymiai yra tik tie, kuriems statym leidjas suteik
baudiamj teisin reikm, t. y. panaudojo konstruodamas normos dispozicij), tai tam tikrais, o tiksliau
tariant, daugeliu atveju rodinti reiks tik kelis nusikalstamos veikos sudties poymius. Pavyzdiui, BK 178
straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprayti tik ie nusikalstamos veikos sudties poymiai: pavojinga veika,
pavojingi padariniai ir nusikalstamos veikos dalykas. Ar tai reikia, kad toki poymi kaip kalt, subjektas,
baudiamojo statymo ginamos vertybs ar prieastinis ryys nereikia rodinti?

Sprendiant i dilem btina atminti, jog konkreios nusikalstamos veikos sudtis platesn nei normos
dispozicija. BK nra nei vienos normos dispozicijos, kurioje bt aprayti visi rodintini tos nusikalstamos
veikos sudties poymiai. Juk tokie poymiai kaip subjektas, pakaltinamumas ar prieastinis ryys straipsnio
normos dispozicijoje niekada neapraomi. Taiau tai nereikia, jog j tam tikrais atvejais nereikia rodinti.
Vertinant tai kas pasakyta, galima daryti ivad, jog danai problemika nusprsti, kokie nusikalstamos veikos
sudties poymiai turi bti rodinjami konkreiu atveju. BK ios problemos galima sakyti nesprendia. Tai
paliekama baudiamosios teiss teorijai.

Baudiamojo statymo saugomos vertybs normos dispozicijoje beveik niekada neapraomos, taiau objekto
rodinjimas yra siejamas su kiekviena nusikalstama veika. Taiau norint rodyti konkret objekt, btina
nustatyti, kokios baudiamojo statymo ginamos vertybs saugomos konkreia norma. Tai gan didel problema.

Nustatant nusikalstamos veikos objekt galima pasiremti BK specialiosios dalies skyriaus pavadinimu. Jei
nusikalstama veika priklauso skirsniui nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms
teisms ir turtiniams interesams tai tokios nusikalstamos veikos objektas bus nuosavyb arba turtins teiss ar
turtiniai interesai. Viskas priklausys nuo konkreios nusikalstamos veikos pobdio. Taiau tam tikrais atvejais
skyriaus pavadinimas bna labai lakonikas. Tuomet reikia pasitelkti gramatik ir logik. Tokiu pavyzdiu gali
bti skyrius nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai. Juk valstybs tarnyba gantinai
plati svoka, be to, ar tai yra vertyb? Pasitelk logik galime teigti, kad, pavyzdiui, kyininkavimo objektas
yra valstybs institucij arba vieas paslaugas teikiani moni, staig ar organizacij prestias.

rodinjant tok poym kaip pavojinga veika problem nekyla, nes is nusikalstamos veikos sudties
objektyvus poymis visada apraomas normos dispozicijoje. Problem poym konkretizuojant gali kilti tik
tada, kada normos dispozicija bna blanketin. Tokiu atveju konkretizuojant veik, reikia pasitelkti normos
dispozicijoje nurodytas taisykles, statym ar kit teiss akt.

Pavojingi padariniai rodinjami tik tada, kada nusikalstamos veikos sudtis bna materiali. Tokiu atveju
rodinjamas ir prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir pavojing padarini.

Nusikalstamos veikos subjekto poymiai normos dispozicijoje nenurodomi. J charakterizuojantis

(apibdinantis) poymis amius atskleistas BK 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nusikalstamos veikos subjektas
rodinjamas tik tada, kada kyla abejoni, ar konkretus mogus nusikalstamos veikos darymo metu buvo
sulauks statymo reikalaujamo amiaus. Kiti (fakultatyvs) objektyvieji poymiai rodinjami tik tuomet, kai
bna aprayti straipsnio normos dispozicijoje. Todl iuo atveju svarbu isiaikinti, kuris normos dispozicijoje
esantis odis kur nusikalstamos veikos sudties objektyv fakultatyv poym paymi.

Pakaltinamumo svoka BK nepateikta. BK 17 ir 18 straipsniuose suformuluotos tik nepakaltinamumo ir riboto

pakaltinamumo svokos. Nepaisant to, kad pakaltinamumas yra pagrindinis nusikalstamos veikos sudties
subjektyvus poymis, jis rodinjamas tik tada, kada tiriant ar nagrinjant byl kyla abejoni, ar nusikalstamos
veikos darymo metu mogus galjo suprasti savo veiksm esm ir juos valdyti.

Kalt yra taip pat pagrindinis nusikalstamos veikos sudties fakultatyvus poymis. Nepaisant to, kad kalt ne
visada apraoma normos dispozicijoje, ji turi bti rodinjama kiekvienu atveju. i ivad galima paremti tuo,
kad BK 2 straipsnio 3 dalyje tvirtintas kalto asmens baudiamosios atsakomybs principas. Skirtingai nei buvo
1961 m. BK, galiojaniame baudiamajame statyme nustatyti rodintina kalts forma nra sunku. 2000 m. BK
visi nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai yra tyiniai, iskyrus atvejus, kada konkreiame straipsnyje
nurodyta, jog jie gali bti padaryti ir neatsargiai arba tik neatsargiai.
Tikslas ir motyvas rodinjami tik tuomet, kai aprayti straipsnio normos dispozicijoje. Taiau atkreiptinas
dmesys tai, kad sutinkamai su BPK normomis, motyvas ir tikslas turi bti nustatomi visose baudiamosiose
bylose. Todl reikia skirti svokas motyvo ar tikslo nustatymas ir motyvo ar

4. Nusikalstamos veikos sudi rys.

Visos nusikalstam veik sudtys baudiamosios teiss teorijoje klasifikuojamos tam tikras ris. Pirmiausiai,
nusikalstamos veikos sudtys skirstomos : bendr, rin ir konkrei. Tai taip vadinamoji vertikalioji
nusikalstam veik sudi klasifikacija.

Bendra nusikalstamos veikos sudtis tai ta vadinamoji objektyvi ir subjektyvi poymi visuma. Tai tas
bendras modelis, kurio pagrindu konstruojama konkreios nusikalstamos veikos sudtis. Rin nusikalstamos
veikos sudtis tai tam tikr poymi visuma, kuri apibdina vienari nusikalstam veik grup. Pavyzdiui,
nusikalstamos veikos sudtis bdinga nusikaltimams mogaus gyvybei ar sveikatai. Tiek bendra, tiek rin
nusikalstamos veikos sudtis yra teoriniai modeliai ir praktiniu poiriu toks skirstymas nra naudingas.

Konkreti nusikalstamos veikos sudtis tai poymi visuma, apibdinanti konkret nusikaltim ar baudiamj
nusiengim, aprayt BK specialiosios dalies straipsnio normos dispozicijoje, pvz. nuudymo nusikaltimo
sudtis, turto prievartavimo nusikaltimo sudtis ir pan.

Pagal pavojingumo laipsn nusikalstam veik sudtys skirstomos pagrindines (konstitucines), privilegijuotas
ir kvalifikuotas. Pagrindin nusikalstamos veikos sudtis yra tuomet, kai nustatydamas veikos nusikalstamum
statym leidjas naudoja minimal kiek poymi (pvz., BK 129 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu kvalifikuota
nusikaltimo sudtis yra tuomet, kai statym leidjas apraydamas konkrei nusikalstam veik, naudoja
papildomus poymius kurie, lyginant su pagrindinje sudtyje esaniais, sunkina kaltininko atsakomyb (pvz.,
BK 129 straipsnio 2 dalis). Privilegijuota sudtis yra tuomet, kai statym leidjas apraydamas konkrei
nusikalstam veik, naudoja papildomus poymius kurie, lyginant su pagrindinje sudtyje esaniais, lengvina
atsakomyb (pvz., BK 130 straipsnis, BK 131 straipsnis).

Atmintina, jog siekiant nustatyti ar nusikalstamos veikos sudtis yra kvalifikuota ar privilegijuota, reikia lyginti
sankcijas. Kaip taisykl kvalifikuotos ir privilegijuotos sudtys talpinamos BK straipsnio antroje, treioje ir
kitose dalyse. Taiau yra atvej, kai tokios sudtys iskiriamos atskir straipsn (pvz., BK 130 straipsnis, BK
131 straipsnis ar BK 136 straipsnis).

Atsivelgiant nusikalstamos veikos sudties poymi apraymo bd jos sudtys skirstomos paprastas ir
sudtines. Paprastos sudtys, tai sudtys su viena pavojinga veika, viena kalts forma, vienu objektu. Tuo tarpu
jei nusikalstamos veikos sudtis yra su dviem ar didesniu kiekiu pavojing veik, dviem kalts formom ar
dviem objektais ji bus sudtin (pvz., BK 253 straipsnis). is skirstymas taip papt neturi jokios praktins
reikms, bet teorikai yra pagrstas.

Didiausi praktin ir teorin reikm turi nusikalstam veik sudi skirstymas formalias ir materialias. io
skirstymo pagrindas nusikalstamos veikos sudties konstrukcijos ypatybs. Jeigu pavojingi padariniai (kartu
su pavojinga veika) aprayti normos dispozicijoje, tai jie tampa btinu konkreios nusikalstamos veikos
sudties poymiu. Tokia nusikalstamos veikos sudtis yra materiali (pvz., BK 129 straipsnis, BK 178 straipsnis,
BK 180 straipsnis ir pan.). Jei nusikalstamos veikos sudtis materiali, privalomu rodinti poymiu tampa ir
prieastinis ryys. Jis rodinjamas tik materialiose nusikalstam veik sudtyse.

Jeigu straipsnio normos dispozicijoje aprayta tik veika, tai tokios nusikalstam veik sudtys vadinamos
formaliomis. iais atvejais atsakomyb atsiranda tik u veik (pvz., BK 252 straipsnis, BK 299 straipsnis, BK
301 straipsnis ir kt.).

5. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo samprata. Kvalifikavimo etapai bei subjektai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas tai gyvenimikos situacijos teisinis vertinimas, pasireikiantis

formalizuota skaii kalba. Kvalifikavimo esm ta, kad gyvenimikas atvejis lyginamas su tam tikra BK
specialiosios dalies norma ir tokio palyginimo rezultate daroma ivada, kad konkretus mogaus elgesys atitinka
arba neatitinka konkretaus nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymius. Kitaip tariant, daroma teisin
ivada, kad asmens veika atitinka arba neatitinka konkretaus nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties
poymius.

Danai girdime, kad kompetentingi asmenys teigia: asmens elgesys atitinka LR BK 225 straipsnyje numatytos
nusikalstamos veikos sudties poymius arba asmens veikoje nra nusikaltimo, numatyto LR BK 129 straipsnio
1 dalyje, sudties. I pirmo vilgsnio toki ivad padaryti nesunku. Kvalifikuoti, turintys ger lyg teorini
ini asmenys gan greitai sugeba padaryti tokias ivadas. I pirmo vilgsnio tai yra tiesa, bet i tikrj
nusikalstamos veikos kvalifikavimas labai sudtingas procesas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas susideda i tam tikr stadij. Pirmoji stadija - baudiamosios teisins
normos parinkimas ir aikinimas. Jeigu mogus neimano arba blogai imano statymus jis negals teisingai
kvalifikuoti veikos. Todl labai svarbu studij metais sisavinti baudiamosios teiss teorij. Tik tuomet galima
bus teigti, kad yra padti pagrindai baudiamj statym imanymui. Antroji stadija tai konkretaus tiriamojo
atvejo poymi nustatymas. ioje stadijoje labai svarbu tiriamoje veikoje atpainti normos, kuri buvo nagrinta,
poymius. Treia stadija tai konkretaus atvejo sulyginimas su baudiamja norma ir tokio sulyginimo
rezultate daroma teisin ivada. i ivada formalizuojama skaii kalba (asmens padaryta veika atitinka
(neatitinka) BK 131 straipsnyje apraytos veikos poymius.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas turi bti atliekamas kompetentingo asmens ir tik teisin reikm
turiniame teisiniame dokumente. Visas baudiamosios bylos tyrimas prasideda ir baigiasi kvalifikavimu.
Pirmoji procesin kvalifikavimo stadija yra ikiteisminio tyrimo pradjimas, o galutin teismo nuosprendis.

Kvalifikavimo subjektu gali bti ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ir teismas. Juo gali bti ir
advokatas ar nukentjs asmuo. Taiau vien tik j atliktas veikos kvalifikavimas negali bti galutiniu. Vis vien
lemiamas vaidmuo yra ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar teismo. Tik ie kompetentingi pareignai,
atsivelgdami advokato ar nukentjusiojo argumentus, gali pakeisti jau atlikt veikos kvalifikavim.

5 tema. Nusikalstamos veikos objektyvieji poymiai

I DALIS

Klausimai:

1. Baudiamojo statymo ginam vertybi (objekto) samprata ir rys. Teisingo nusikalstamos veikos objekto
nustatymo reikm nusikalstam veik kvalifikavimui.

2. Pavojinga veika ir jos formos. Pavojingas veikimas ir pavojingas neveikimas.

3. Pavojingi padariniai.

4. Fakultatyvs objektyvieji poymiai.

1. Baudiamojo statymo ginam vertybi (objekto) samprata ir rys. Teisingo nusikalstamos veikos
objekto nustatymo reikm nusikalstam veik kvalifikavimui.

Vienas i baudiamosios teiss teorijai ir praktikai svarbi klausim yra baudiamojo statymo ginam vertybi
(objekto) problema. ios problemos tyrimui nemaai dmesio skyr ymiausi vis laik mokslininkai. Visais
laikais buvo siekiama inagrinti nusikalstamos veikos objekto teisin prigimt, ry su kitais teisiniais
reikiniais bei viet nusikalstamos veikos sudtyje.
Nusikalstamos veikos objekto problema nra vien teorin. Praktikos analiz jau senai parod, kad
nusikalstamos veikos objekto suvokimo problema egzistuoja ir ten. Ypatingai ji irykja veikos
kriminalizavimo bei veikos kvalifikavimo metu.

Niekam nekyl abejoni, kad nusikalstamos veikos objektas yra tai k ksinamasi darant nusikalstam veik.
iuo klausimu sutaria visi mokslininkai. Ginai kyla tada, kada reikia atsakyti klausim, kas yra nusikalstamo
ksinimosi objektas. iuo klausimu egzistavo vairiausi teorij. Vienu metu buvo teigiama, kad darant
nusikalstam veik ksinamasi teiss norm. Kiti laikosi nuomons, kad nusikalstamos veikos objektas yra
visuomeniniai santykiai, kurie saugomi baudiamj norm pagalba. Vertinant ias pozicijas, galima teigti, jog
jos yra silpnai mokslikai pagrstos ir dl to nepritaikomos visiems atvejams.

Tuo tarpu egzistuoja ir universali teorija, kuri teigia, jog nusikalstama veika ksinamasi teiss normos
saugom vertyb. ios teorijos autorius ymus Carins Rusijos teisininkas profesorius N. Tagencevas.

ios minties prisilaiko ir dabartiniai Lietuvos baudiamosios teiss mokslininkai. Pasirmus btent pastarja
teorija, nekyla joki problem sprendiant dilem, kas yra nuudymo, sveikatos sutrikdymo ar kokio nors kito
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo objektas.

Kalbant apie baudiamojo statymo ginamas vertybes, btina paymti, kad kiekviena visuomen yra
nusistaiusi tam tikr vertybi skal, kur aukiausioje vietoje yra labiausiai puoseljamos vertybs (pvz.,
mogaus gyvyb, sveikata, laisv, orumas ir kt.), o emiausioje maiau svarbios, bet taip pat saugotinos
vertybs.

Bendrai pamus, galima iskirti dvi vertybi kategorijas: bendramogikosios ir ideologins. Bendramogikos
vertybs pripastamos ir ginamos bene visose valstybse, nepriklausomai nuo valstybins santvarkos. Tuo
tarpu poiris ideologines vertybes vairiose valstybse skiriasi. J hierarchija bei apsauga priklauso nuo to,
kokia politin jga valdioje, nuo to, kokia valstybin santvarka, kokia kultra, istorija, visuotin religija ir
pan.. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, apie kokios kategorijos vertybes kalbame, labiausiai puoseljamas
stengiamasi apsaugoti baudiamj norm pagalba.

Analizuojant baudiamojo statymo ginam vertybi klausim, aktualus tampa ir vertybi skirstymo klausimas.
Problema tame, kad konkreti norma gali saugoti nebtinai vien bendramogik ar ideologin vertyb, o dvi ar
net daugiau. Tokiu atveju ikyla nusikalstam veik sudi, saugani kelias vertybes problema. Atmintina,
kad jeigu konkreti baudiamoji norma ima apsaugon kelias vertybes, tai viena i j bna pagrindin, o kita
papildoma (fakultatyvin). Btent pagrindin vertyb apsprendia normos viet BK norm sistemoje.
Pavyzdiui, plimo darymo metu ala gali bti padaroma ne tik nuosavybei, bet ir mogaus sveikatai, judjimo
laisvei, jo garbei ar orumui. Taiau pagrindin iuos normos (BK 180 straipsnis) saugoma vertyb yra
nuosavyb, todl plimo straipsnis yra ne kokiame nors kitame, o XXVIII skyriuje.

Taigi, pagrindin vertyb tai ta vertyb, kuri statym leidjas nori apsaugoti pirmiausiai, kai daromi panaaus
pobdio nusikaltimai ar baudiamieji nusiengimai. O papildoma vertyb ta, kuri taip pat saugoma statymo
leidjo, taiau ne ji apsprendia nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo viet BK specialiosios dalies norm
sistemoje.

Baudiamojoje teisinje literatroje labai danai usiminama apie nusikalstamos veikos objekto funkcij
kvalifikuojant nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. Teorijoje netgi naudojamas isireikimas
nusikalstam veik kvalifikavimas pagal objekto poymius.

Atmintina, jog priklausomai nuo to, ar teisingai nustatysime baudiamojo statymo ginam vertyb, priklausys
ir atitinkam baudiamj teisini padarini taikymas atitinkam veik padariusiam asmeniui. O klaid, kurios
daromos kvalifikuojant nusikalstamas veikas atsivelgiant baudiamojo statymo ginamas vertybes, pasitaiko
labai daug.

Labai danai dl netikslaus ar netinkamo kvalifikavimo usitsia bylos nagrinjimas, alojamas moni
gyvenimas ir pan.. Todl ikyla baudiamojo statymo ginam vertybi reikms problema kvalifikuojant
nusikalstamas veikas.
Paymtina, jog baudiamojo statymo ginam vertybi nustatymas yra iskirtinai protin veikla. Norint
kvalifikuoti veik pagal kriterij, btina nustatyti: 1) kokia baudiamojo statymo saugoma vertyb buvo
paeista darant nusikalstam veik, 2) kokio pobdio ir dydio buvo padaryta ala, arba kitaip tariant, faktinius
duomenis sugretinti su baudiamja teisine norma. Taiau tai nra taip paprasta padaryti kaip pasakyti. Tam
btina painti baudiamsias teisines normas. O tai galima padaryti tik aikinant baudiamj statym.

Teorijoje iskiriami tam tikri etapai, kurie padeda kvalifikuoti nusikalstam veik pagal baudiamojo statymo
ginamas vertybes (objekt). Pirmas etapas - faktini duomen, kurie charakterizuoja baudiamojo statymo
ginamas vertybes nustatymas ir analiz. io etapo metu nustatomi visi faktiniai duomenys, kurie gali turti
reikms nustatant, kokiai baudiamojo statymo ginamai vertybei padaryta ala. Didiausios klaidos daromos
dl to, kad iame etape neteisingai nustatomos faktins vykio aplinkybs arba ne visos fiksuojamos. O tam
tikrais atvejais ios aplinkybs neteisingai teisikai vertinamos. Tikslu ivengti klaiding vertinim reikia:
isiaikinti, ar nustatytos ir vertintos visos faktins aplinkybs, ar konkreios vertybs tikrai saugomos
baudiamosios normos, bei kokio pobdio padaryta ala. Kitaip tariant, io etapo metu nustatomi ir iskiriami
patys bendriausi poymiai charakterizuojantys tam tikr baudiamojo statymo ginam vertyb.

Antras etapas - baudiamj teisini norm atranka (reikia paymti, kad iuo metu reikia nepamirti ir apie
kit teiss ak normas). io etapo metu, pirmiausiai, pasirenkamas baudiamojo kodekso skyrius. Tik tuomet
jei bus teisingai iskirtas kuris nors BK skyrius, galima bus priartti prie detalizavimo konkreios
baudiamojo statymo ginamos vertybs vardijimo.

Atkreiptinas dmesys, kad iuo atveju labai svarbu isiaikinti, kuri i keli galim vertybi yra pagrindin.
Pavyzdiui, palyginkime du nusikaltimus BK 154 straipsnis (meiimas) ir BK 313 straipsnis (mirusiojo
atminimo paniekinimas). Matysime, kad 154 straipsnis saugo toki vertyb kaip gyvo mogaus garb ir orimas,
o BK 313 straipsnis mirusiojo mogaus atminim. Tad tokiu atveju reikia turti omenyje, jog galima
paskleisti toki informacij, kuri bus melaginga, bet teisinis tokios veikos vertinimas priklausys nuo to, ar
informacija yra apie gyv mog, ar jau apie mirusj. Suklydus iame etape, teisiniai padariniai gali bti net ir
tokie, kad faktikai nusikalstam veik padars asmuo liks nenubaustas (pvz., V. Petkeviiaus baudiamojoje
byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradtas pagal BK 154 straipsnio 2 dal, bet teismas kaltinamj iteisino.
Tokio sprendimo prieastis, netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas vietoj BK 313 straipsnio 2 dalies
inkriminuota BK 154 straipsnio 2 dalis).

Treias etapas - faktini aplinkybi sugretinimas su atrinktomis baudiamosiomis normomis. io etapo metu
turi bti pasirinktos viena ar kelios normos tikslu jas nuodugniai inagrinti, atsivelgiant veikos poymius,
kurie charakterizuoja baudiamojo statymo ginam vertyb. Tokios analizs paskoje atrenkama labiausiai
tinkanti baudiamoji norma.

Ketvirtas etapas - sprendimo primimas, kuris atsispindi tam tikrame procesiniame dokumente. iame etape
labai svarbu atkreipti dmes argumentacij. Kiekvienas sprendimas turi bti argumentuotas.

Paymtina, kad didjant informacijos kiekiui ie etapai gali kartotis vairiose baudiamojo proceso stadijose,
todl nenuostabu, jog galutinis pavojingos veikos kvalifikavimas gali skirtis nuo pirminio kaip diena ir naktis.
Tame nra nieko blogo, jei tik tokia veikla nesusijusi su menka pavojing veik kvalifikuojanios asmens
kvalifikacija.

2. Pavojinga veika ir jos formos. Pavojingas veikimas ir pavojingas neveikimas.

Pavojinga veika yra vienintelis, visais atvejais apraant nusikalstam veik naudojamas nusikalstamos veikos
objektyvusis poymis. Pavojinga veika apraoma kiekvienoje nusikalstamos veikos sudtyje, o apibdinama ji
gali bti, kaip neteistas, smoningas ir valingas mogaus elgesys, kuriuo daroma ala baudiamojo statymo
saugomoms vertybms arba sudaroma grsm tokiai alai atsirasti. I pateikto apibrimo matyti, kad ne bet
koks mogaus elgesys gali bti pripastamas pavojingu. Norint veik pripainti pavojinga, reikia inoti jos
turin.

Pirma, niekada negali bti kalbos apie veik baudiamja teisine prasme, jei objektyvioje tikrovje kil
pokyiai buvo slygoti nenugalimos jgos, fizins ar psichins prievartos. Antra, labai svarbu, jog veika
pasireikt iorikai ir galt realiai sukelti pokyius mus supaniame pasaulyje. Tik tuomet, kai veika
pasireikia iorikai ir realiai gali objektyvioje tikrovje sukelti pokyius, ji gali bti pripastama pavojinga.

Isiaikinus pavojingos veikos turinio problem galime priartti prie jos pasireikimo form. Tikriausiai jau
nevienas pastebjo tai, kad pavojinga veika turi dvi atmainas: pavojing veikim (delictum commissionis) ir
pavojing neveikim (delictum ommissionis).

Neabejotina, kad daniausiai nusikalstamos veikos padaromos veikimu. Vartant bet kurios valstybs
baudiamuosius statymus matysime, kad btent i veikos atmaina daniausiai apraoma straipsni normos
dispozicijose. Apibriant pavojing veikim galima pasakyti, kad tai aktyvus, smoningas ir valingas
mogaus elgesys, kuriuo daroma ala baudiamojo statymo saugomiems griams arba sudaroma grsm alai
atsirasti. Baudiamja teisine prasme veikimo pagrindas yra kno judesys. Kno judesio ypatyb ta, kad jis
objektyviai gali padaryti pokyius ioriniame pasaulyje. Tie pokyiai gali bti procesuose arba daiktuose. Kno
judesiai gali pasireikti kaip skirting mogaus kno dali judjimu, taip ir odiais (kalba), gestais, mimika,
pieiniais bei raytine forma.

Pavojingas veikimas ir kno judesys yra labai artimos bet ne tapaios kategorijos. i mint jums pateikiu dl
tos prieasties, kad reflektoriniai ir impulsyvs kno judesiai niekuomet nelaikomi pavojingais baudiamja
teisine prasme. Tuo paiu reikia nepamirti, kad veikimas daniausiai nebna susijs su vienu kno judesiu.

Tsiant toliau reikia pasakyti, kad kiekvienu atveju svarbu nustatyti pavojingo veikimo ribas, t. y. jo pradi ir
pabaig. Taip yra dl to, kad teisingas i rib suvokimas turi svarbi reikm vertinant nusikalstamos veikos
stadijas, nustatant nusikalstamos veikos baigtumo moment, traukiant asmenis atsakomybn u
bendrininkavim, sprendiant savanoriko atsisakymo nuo nusikalstamos veikos padarymo, amnestijos taikymo
bei patraukimo baudiamojon atsakomybs senaties klausimus. Veikimo pradi priimta pripainti pirmuosius
smoningus ir valingus kno judesius, kurie kelia al baudiamojo statymo ginamoms vertybms arba sudaro
grsm tokiai alai atsirasti ir baudiami baudiamojo statymo sankcijoje nustatyta bausme. Veikimo pabaiga
pradt realizuoti veiksm nutraukimo momentas ar vis veiksm atlikimas.

Antroji, reiau pasitaikanti veikos forma, yra pavojingas neveikimas. Nagrinjant pavojing neveikim, kaip
pavojingos veikos form, reikia isiaikinti kelis svarbius dalykus. Pirmiausiai, svarbu isiaikinti kodl
egzistuoja i pavojingos veikos forma. Galiausiai, btina isiaikinti atsakomybs u neveikim pagrindus.

Jau buvo akcentuota, kad pirmieji mokslikai neveikim, kaip veikos r, pagrind neoklasikai. Taiau
neabejotina tai, kad tokie bandymai buvo daromi ir anksiau. Siekiant pagrsti baudiamosios atsakomybs
kilim u pavojing neveikim, buvo analizuojami pareigos veikti pagrindai. Btent dl ios prieasties apie
vairias teorijas kalbsime po to, kai pateiksime ir inagrinsime pavojingo neveikimo svok.

Apibriant pavojing neveikim galima pasakyti, kad tai pasyvus smoningas ir valingas mogaus elgesys,
kuomet neatliekami veiksmai, kuriuos asmuo privalo ir gali atlikti. Be jokios abejons, baudiamoji
atsakomyb asmeniui u pasyv jo elges kyla ne dl to, kad jis nieko nedaro, o dl to, kad toks jo elgesys daro
al baudiamojo statymo saugomoms vertybms arba sudaroma grsm tokiai alai atsirasti.

Neveikimo pradia yra momentas, kai asmuo privalantis ir turintis reali galimyb veikti to nedaro, o pabaiga
kelio neveikimui ukirtimas arba jo pabaiga.

Kalbant apie neveikim, inotina, kad asmuo baudiamojon atsakomybn u pavojing neveikim traukiamas
tik tada, kada jis turi pareig veikti.

Moksliniai tyrimai iuo klausimu buvo vystomi jau XVI a. pabaigoje. Btent iuo laiku keli gyvenim
pradjo skintis pirmoji - bendramogikos pareigos teorija. Akivaizdu, kad noras bausti bet kok nesikiim
plataus palaikymo nesulauk. Neturdama solidaus palaikymo bendramogikos pareigos teorija nujo
umartin, o jos vieton stojo nauja, bet panaios krypties teorija specialios pareigos teorija.

ios teorijos esm yra ta, kad baudiamoji atsakomyb galima paeidus nuostat nekenk artimui, bet yra ir
toki atveju, kada ji galima dl to, jog asmuo nepadar veiksm, kuriuos jis privaljo atlikti. iuos nuostatos
pagrindu buvo iskirti atsakomybs u pavojing neveikim pagrindai: 1) specialios pareigos veikti buvimas; 2)
ios pareigos nesilaikymas; 3) pavojing padarini kilimas. Anot ios teorijos autori, speciali pareig veikti
suponuoja: 1) statyme suformuluotas imperatyvas; 2) teisiniai santykiai (pvz., santykiai tv ir vaik;
sutuoktini santykiai ir pan.); 3) tiksli sutartis.

Pastaroji teorija beveik niekuo nesiskiria nuo j kritikuojani mokslinink propaguojamos teorijos, kuri
atsakomyb u neveikim grindia prieastiniu ryiu. Prieastinio ryio teorijos atstovai teig, kad i niekur
niekas neatsiranda, todl negalima patraukti baudiamojon atsakomybn asmens, kuris matydamas, jog sksta
mogus nesuteikia jam pagalbos. iuo atveju jis neatsakingas ne tik u kilusius padarinius, bet ir u pat
neveikim. Ne dl jo kalts asmuo pradjo sksti, todl ir kalbos apie atsakomyb u pagalbos nesuteikim
negali bti. Tik tuomet, kai asmens pavojingos bsenos prieastis buvo kaltininko veikimas arba neveikimas,
galima baudiamoji atsakomyb. Taiau net ir tokiu atveju btina nustatyti, kad kelio ukirtimas pavojingoms
pasekmms buvo galimas. Pavyzdiui, negalima kaltinti gydytoj dl neveikimo, kurio paskoje asmuo mir,
jeigu nustatoma, kad neveikimas buvo slygotas tikru inojimo, jog nieko negalima pakeisti. Tuo tarpu aukl
yra atsakinga u vaiko mirt, jei dl jos neapdairaus elgesio vaikas krito prd, o ji, turdama galimyb
igelbti vaik, to nepadar.

Apibendrinus isakytas mintis galima teigti, jog abiem atvejais mes turime ir pareig veikti ir prieastingum ir
galimyb veikti. Pareig veikti lemia: 1) asmens profesija arba tarnybin padtis, 2) ankstesnis asmens elgesys,
3) teismo ar konstitucijos pareigojima

3. Pavojingi padariniai.

Kiekviena nusikalstama veika ioriniame pasaulyje sukelia tam tikrus pokyius. iems pokyiams vardinti mes
naudojame termin pavojingi padariniai. Nepaisant to, kad nra tokios pavojingos veikos, kuri nesukelt
koki nors pavojing padarini, j rodinjimas apsprstas nusikalstamos veikos sudties konstrukcijos
ypatybmis. Kaip inia, pavojingi padariniai rodinjami tik materialiose nusikalstam veik sudtyse. Tik
tuomet jie tampa btinu nusikalstamos veikos sudties poymiu. Esant formaliai sudiai pavojingi padariniai
straipsnio normos dispozicijoje neapraomos ir yra u nusikalstamos veikos sudties rib. Taip daroma dl to,
kad tam tikrais atvejais alos imatuoti nra galimybs arba jos dydis neturi prasms vertinant veikos
pavojingum. Tam tikrais atvejais pavojinga veika jau savaime yra pakankamas veikos pripainimo
nusikalstama faktorius. Be to, bna toki pavojing veik, kuri padarini tekt laukti labai ilgai (pvz.,
genocidas (BK 99 straipsnis).

Skirtingai nei formaliose, materialios sudtyse vien pavojingos veikos atlikimas neleidia teigti, kad buvo
padaryta baigta nusikalstama veika. Skirtingai nei pirmuoju, iuo atveju, lemiam reikm turi pavojing
padarini atsiradimas.

Apibendrinant reikt akcentuoti, kad pavojingi padariniai tai tam tikro pobdio ala. ala gali bti turtin,
fizin, moralin, socialin, politin ir pan. Taiau ne visos jos turi vienod baudiamj teisin reikm.
Paprastai pavojingi padariniai apraomi nusikalstamos veikos sudtyje, kai jie susij su fizins, moralins arba
turtins alos padarymu.

4. Fakultatyvs objektyvieji poymiai.

Kaip inia fakultatyvs nusikalstamos veikos sudties objektyvieji poymiai yra: nusikalstamos veikos dalykas,
nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bdas, rankiai, priemons, aplinkybs bei specials
nusikalstamos veikos poymiai. ie sudties poymiai rodinjami tik tuomet, kai aprayti konkreios normos
dispozicijoje. Jei normos dispozicijoje apraytas poymis nerodomas, tai nerodoma ir visa konkreios
nusikalstamos veikos sudtis.

Kita vertus, visi puikiai suvokiame, kad kiekviena nusikalstama veika padaromas tam tikroje vietoje, tam tikru
laiku, tam tikru bdu. Danai darant nusikalstam veik naudojami tam tikri rankiai ar priemones. Btent dl
to, Lietuvos Respublikos Baudiamojo proceso kodekso 305 straipsnyje nustatyta, kad apraomojoje
apkaltinamojo nuosprendio dalyje be kita ko turi bti idstoma rodyta pripaintos nusikalstamos veikos
aplinkybs: vieta, laikas, bdas kitos svarbios aplinkybs. Taiau iuo atveju turime omenyje ne i poymi
rodinjim sudties, o grynai fakto prasme.

Isiaikinus bendrus klausimus, susijusius su nusikalstamos veikos sudties objektyvi fakultatyvi poymi
rodinjimu, btina apie juos pakalbti detaliau.

Nusikalstamos veikos dalykas yra labiausiai probleminis nusikalstamos veikos sudties objektyvus fakultatyvus
poymis. Baudiamosios teiss teorijoje isakoma vairi nuomoni dl dalyko svokos, teisins prigimties ir
t.t. Pavyzdiui, dstoma, kad nusikalstamos veikos dalykas - tai daiktai, kurie naudojami darant nusikalstam
veik. Vertinant i pozicij, galima bt teigti, jog ji neteisinga. Juk tam tikrais atvejais darant nusikalstam
veik nukenia ir dalykas (pvz., turto sunaikinimas ar turto sualojimas (BK 187 ar 188 straipsniai), o
nusikalstamos veikos darymui naudojami daiktai yra rankiais arba priemonmis, t. y. visai kitais
objektyviaisiais poymiais.

Visikai nepriimtina ir ta nuomon, kuri siaurina nusikalstamos veikos dalyk iki materialaus daikto sampratos,
teigiant, kad dalykas yra materialaus pasaulio daiktas, kurio gamyb ar igavim dtas mogaus darbas, ir
kuris turi savo kain.

Visikai pagrstai baudiamosios teiss teorijoje isakoma mintis, kad nusikalstamos veikos dalyku gali bti ir
nematerialaus pasaulio daiktai (pvz., teis turt sukiavimo atveju (BK 182 straipsnis) ar turtinio pobdio
veiksmai (BK 181 straipsnis) ir pan..

Atkreiptinas dmesys tai, kad isakoma pozicija, jog nusikalstamos veikos dalykas yra bet kokios
nusikalstamos veikos padarymo atveju. iai pozicijai reikt nepritarti. Atsivelgiant tai, kad nusikalstamos
veikos dalykas yra fakultatyvus poymis, galime teigti, kad jis nra bdingas kiekvienai nusikalstamos veikos
sudiai.

Dar viena su nusikalstamos veikos dalyku susijusi problema yra ta, ar mogus gali bti nusikalstamos veikos
dalyku. Manytume, kad maiausiai nepadoru, o galiausiai ir neteisinga apie mog kalbti, kaip apie
nusikalstamos veikos dalyk. mogus yra tik teisini santyki dalyvis ir kai jam padaroma ala, BPK norm
pagrindu jis tampa ne dalyku, o nukentjusiuoju.

Nusikalstamos veikos padarymo vieta tai ta vieta kur ji pasireik objektyvioje tikrovje. is fakultatyvus
poymis baudiamojo kodekso straipsnio normos dispozicijoje vardijamas ne taip jau danai, nepaisant to, kad
kiekviena nusikalstama veika padaroma tam tikroje vietoje. Tik tuomet, kai vieta tampa ypa reikminga
sprendiant klausim, ar asmens elgesys bus nusikalstamas, statym leidjai j nurodo straipsnio normos
dispozicijoje, taip reikalaudami jos rodinjimo (pvz., BK 199 straipsnis).

Apibdinant nusikalstamos veikos padarymo laik, galima pasakyti t pat. Pridurti reikt tik tiek, kad teismas
visuomet atsivelgia nusikalstamos veikos padarymo laik. Tam tikrais atvejais nusikalstamos veikos
padarymo laikas daro labai didel tak bausms skyrimui. Tarkim, jei nusikalstama veika padarytas
epidemijos, epizootijos ar kitu visuomenei sunkiu laiku, kaltininkui skiriama bausm bus didesn nei paprastai.

BK straipsnio normos dispozicijoje nusikalstamos veikos padarymo bdas vardijamas tuomet, kai jis turi
esmin tak atribojant tam tikrus veiksmus. Pavyzdiui, turto pagrobimo tikslu vartojamas fizinis smurtas ar
grasinama j panaudoti. Tokiu atveju kaltininko veiksmai bus vertinami kaip plimas (BK 180 straipsnis), kai
tuo tarpu jeigu kaltininkas grobia turt be smurto, tai jo veiksmus galima bt vertinti kaip vagyst (BK 178
straipsnis). Danas atvejis, kai nusikalstamos veikos padarymo bdas yra nusikalstam veik kvalifikuojantis
poymis (pvz., BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytas sibrovimo poymis). Tai darydamas statym leidjas
akcentuoja tam tikr nusikalstamos veikos padarymo bd kaip pavojingesn ir todl numato daug grietesnes
sankcijas.

Nusikalstamos veikos padarymo rankiai tai daiktai ir priemons, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja
darydamas nusikalstam veik. Daniausiai rankiais betarpikai veikiamas nusikalstamos veikos dalykas arba
nukentjs asmuo. Nusikalstamos veikos rankiai naudojami ir patekim gyvenamas patalpas, saugyklas ar
kitus objektus tikslu. Daniausiai is poymis apraomas straipsnio normos dispozicijoje tada, kada statym
leidjas nori sugrietinti atsakomyb (pvz., 180 straipsnio 2 dalis).

Nusikalstamos veikos padarymo priemons tai daiktai betarpikai nenaudojami nusikalstamai veikai padaryti,
bet palengvina atlikti nusikalstamus veiksmus arba sudaro nusikalstamos veikos materialias prielaidas (pvz.,
transporto priemon, kuri pasitelkiama iveti pavogtus daiktus). Nusikalstamos veikos padarymo priemons
straipsnio dispozicijoje apraomos itin retai.

Specials nusikalstamos veikos subjekto poymiai tai kriterijai, kuriais remiantis kaltininkas iskiriamas i
bendros nusikalstamos veikos subjekt rato. statym leidjai, nustatydami baudiamj atsakomyb u tam
tikr nusikalstam veik padarym, siaurina i veik galini padaryti subjekt rat naudodami specialiuosius
subjekto poymius. Taip daroma todl, kad ne kiekvienas sulauks nustatyto amiaus fizinis asmuo gali
padaryti tam tikro pobdio nusikalstamas veikas. ias nusikalstamas veikas gali padaryti tik tie asmenys, kurie
dirba tam tikr darb, uima atitinkamas pareigas ar pasiymi kitomis specifinmis savybmis. Nusikalstamos
veikos sudtys, kuriose nurodyti ie asmenys, gali bti vadinamos sudtimis su specialiais subjekto poymiais.
Specialus subjektas ypatingas tuo, kad kitokia jo visuomenin ar tarnybin padtis (pvz., valstybs tarnautojas),
profesija (pvz., gydytojas), demografiniai duomenys (pvz., LR pilietis).

Tikriausiai niekam nekyla abejoni dl to, kad paprast asmen kaltinti kyininkavimu (BK 225 straipsnis) bt
absurdika, nes jis neturi tam tikr galiojim, kuri pagalba gali kak nusprsti. Taiau niekas nedraudia tok
asmen bausti u bendrininkavim kyininkaujant. Tas pats pasakytina ir kitas veikas.

Siaurindamas asmen, atsaking u tam tikras nusikalstamas veikas, rat statymu leidjas apie tai nurodo
straipsnio normos dispozicijoje.

Baudiamosios teiss teorijoje specialaus subjekto poymiai klasifikuojami vairiai. Daniausiai pateikiama
tokia klasifikacija:

1) poymiai charakterizuojantys socialin, demografin arba teisin subjekto padt (pvz., pilietis, tarnautojas,
gydytojas, auktinis, liudytojas, nuteistasis);

2) fiziniai kaltininko bruoai (pvz., amius, lytis, sveikatos bkl, darbingumas);

3) subjekto ir nukentjusiojo tarpusavio santykiai (pvz., giminiki santykiai, tarnybiniai santykiai).

Atkreiptinas dmesys tai, kad specialaus subjekto svokos ir poymi suvokimas turi svarbi reikm
kvalifikuojant nusikalstamas veikas. Jei normos dispozicijoje nurodytas specialus subjektas, tai joks kitas
asmuo negali bti konkreios nusikalstamos veikos vykdytoju. Taiau klaidinga manyti, kad asmuo neturintis
specialaus subjekto poymi negali bti konkreios nusikalstamos veikos bendrininku (organizatoriumi,
padjju ar kurstytoju).

II DALIS

Klausimai:

1. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir pavojing padarini. Jo nustatymas.

2. Prieastinio ryio teorijos.

1. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir pavojing padarini. Jo nustatymas.

Prieastinio ryio problema pradta nagrinti Senovs Romoje. Pirmiausia, prieastinio ryio nustatymo
problemos kilo kvalifikuojant veikas, kuriomis buvo siekiama padaryti al tokioms vertybms kaip gyvyb ar
sveikata. O daug nuodugniau i problema pradta nagrinti Viduramiais.
iuo laikotarpiu buvo parengta nemaai prieastinio ryio nustatymo taisykli. Lengviausia prieastin ry
galima buvo nustatyti tuomet, kai padaryti paeidimai kitoki pasekmi, nei mirtis ar sveikatos sutrikdymas ir
negaldavo sukelti. Taiau esant net ir tokiems paeidimams buvo nustatomas 40 dien terminas, kuriam sujus
kil padariniai nebuvo siejami su padaryta pavojinga veika. Jei per laikotarp neatsirasdavo siekiami
padariniai, buvo manoma, kad vlesn j atsiradimo prieastis yra kita. domu tai, kad vliau is terminas
vairiose valstybse buvo kitoks. tai Lietuvoje iki 1993 m. galiojo 30 dien laikotarpis. Tuo tarpu Anglijoje is
terminas net ir iandien yra vieneri metai.

Dabartinje baudiamosios teiss teorijoje prieastinis ryys suprantamas kaip objektyvus nusikalstamos
veikos sudties poymis, rodintinas materialiose nusikalstam veik sudtyse. Nepaisant to, kad kiekvienas
veikimas ar neveikimas neivengiamai sukelia tam tikrus pokyius mus supanioje objektyvioje tikrovje,
formaliose nusikalstam veik sudtyse padariniai yra u sudties rib, todl atkrenta poreikis rodinti ir
prieastin ry tarp konkreios veikos ir konkrei padarini.

Apibdinant prieastin ry, reikt pasakyti ir tai, kad teisininkai prieastin ry turi irti kaip objektyviai
egzistuojant ry tarp mogaus elgesio ir tam tikr padarini, u kurias iam mogui tenka atsakyti.
Baudiamosios teiss aspektu, mus domina ryys tarp visuomenei pavojingos ir baudiamajame statyme
apraytos nusikalstamos veikos ir pavojing padarini.

Kalbant apie prieastin ry naudojamos dvi svokos - prieastis ir padarinys. Prieastis yra tai, kas sukelia
padarin, o padarinys tai prieasties idava. Remdamiesi visuotiniu reikini sryio principu, inoma, kad
kiekvienas reikinys yra veikiamas daugelio jg. Todl bet kuris padarinys yra keli prieasi veikimo
rezultatas. Lietuvos baudiamojoje teisje nereikalaujama nustatyti visas kilusi padarini prieastis ar visus
galimus padarinius, kuriuos sukelia tiriamoji prieastis. Tiriant ir nagrinjant baudiamj byl reikia nustatyti
prieastin ry tarp statyme vardintos pavojingos veikos ir pavojing padarini.

Atmintina ir tai, kad prieastinio ryio fakto tarp pavojingos veikos ir pavojing padarini konstatavimas dar
nereikia, kad asmuo turi bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Galutin ivada daroma tuomet, jei veika
buvo padaryta kaltai tyia ar dl neatsargumo.

Ivad apie prieastinio ryio buvim ar nebuvim daro byl tiriantis ar nagrinjantis kompetentingas valstybs
pareignas, pasiremdamas vykio vietos apiros, liudytoj, tariamojo, kaltinamojo apklausos protokolais,
specialisto ar eksperto ivadomis bei kt. procesiniais dokumentais. O esminis io aspekto klausimas, tai
prieastinio ryio teorij iskyrimo ir taikymo ivadai, ar yra prieastinis ryys tarp baudiamajame statyme
apraytos veikos ir aprayt padarini daryti.

2. Prieastinio ryio teorijos.

Daugiausia prieastinio ryio teorij atsirado XIX a. Buvo inomos tokios teorijos, kaip: btinos pasekms
teorija, pakankamos prieasties teorija, tiesiogins pasekms teorija, betarpikos pasekms teorija, artimiausios
prieasties teorija ir pan.. Taiau pagrindins buvo dvi: conditio sine gua non ir adekvataus prieastingumo
teorijos.

Visuotinai priimtina, kad prieastinis ryys, kaip nusikalstamos veikos sudties objektyvus poymis,
rodinjamas tik materialiose nusikalstamos veikos sudtyse. Tik rodius prieastin ry tarp pavojingos veikos
ir pavojing padarini, galima sprsti klausim dl asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn. Tuo tarpu
jei nusikalstamos veikos sudtis formali, prieastinis ryys nerodinjamas.

Visiems turbt suprantama, kad kiekvieno reikinio egzistavimui reikia keli antecedent. Kitaip tariant, jei
nebt i antecedent, tai nebt ir reikinio apie kur kalbame. Norint ivysti nam, reikia, kad bt atlikta
visa eil darb. Tas pats pasakytina ir apie asocial reikin. Norint, kad mogus t nuo kulkos reikia, kad
kakas pagamint ginkl, ovinius, parduot juos potencialiam nusikaltliui, o is juos panaudot numatytam
tikslui pasiekti ir pan.
ios mintis leidia mums teigti, kad tam tikro reikinio prieasi turime iekoti tarp btin jo antecedent.
Taiau galima klausti, ar konkretaus reikinio prieastimi tursime pripainti i antecedent visum, ar tik kai
kuriuos i j?

klausim vairs mokslininkai atsako skirtingai. Vieni teigia, kad reikinio prieastimi btina pripainti
visus j slygojusius antecedentus. Tarp ios pozicijos atstov buvo ymus pasaulio logikas D. S. Milis.

D. S. Milis man, kad konkretaus reikinio prieastimi reikia pripainti visum faktori, kurie slygojo
atitinkamo reikinio atsiradim. Jo manymu visos reikinio prieastys turi vienod reikm, kitaip nebt ir
paio reikinio.

Kalbant apie baudiamosios teiss moksle susiformavusias prieastinio ryio teorijas, tai galima sakyti, kad
artimiausia D. S. Milio yra ta, kurios pagrindu galima teigti, kad prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir
pavojing padarini yra tada, kada konkreti veika buvo viena i btin konkrei padarini prieastis. Kitaip
tariant, nebt ios veikos, nebt ir konkrei padarini. i teorija pasaulyje inoma kaip teorija conditio sine
qua non (prieastis be kurios nebt).

i prieastinio ryio teorija iuo metu yra paplitusi bendrosios teiss valstybse. tai Anglijoje buvo nuteistas u
neatsarg gyvybs atmim mogus, kuris mutyni metu metaliniu strypu sudav kelis smgius kitam mogui
per pirtus ir juos sualojo. Po mutyni nukentjs kreipsi gydytojus ir jie prijo ivados, kad pirtus btina
amputuoti. Taiau nukentjs su tuo nesutiko ir nuo operacijos atsisak. Kaip ir reikjo tiktis prasidjo
kraujo ukrtimas ir po kurio laiko nukentjs mir nuo kraujo ukrtimo. Kaltininkas buvo nuteistas u
neatsarg gyvybs atmim.

Vertindami atvej, turbt pagalvojote, kad neteisinga bt tokiais atvejais kalbti apie neatsarg gyvybs
atmim. Asmuo turi atsakyti tik u atitinkam sveikatos sutrikdym. Na ir i ties, jei turti omenyje pas mus
bei kitose kontinentins teiss valstybse prigijusi prieastinio ryio teorij, tai apkaltinti mintus asmenis
neatsargiu gyvybs atmimu bus nemanoma. Tokiu atveju bt teigiama, kad vyki grandin sikio treioji
jga ar prieastis, kuri t grandin suard ir pati lm pasekms atsiradim. Todl kaltinti galima tik t treij
jg.

Bendrosios teiss valstybse treiosios jgos sikiimas vykio grandin taip pat yra svarbi aplinkyb,
sprendiant prieastinio ryio nustatymo fakt. iose valstybse irgi galioja taisykl, kad sikius vyki
grandin treiajai jgai (novus actus interveniens) asmuo atsako tik u savo veik, treios jgos sukelti
padariniai negali bti jam inkriminuoti. Taiau bendrosios teiss valstybse galioja labai domi taisykl, o
btent, jei situacija yra labai sudtinga, tai klausim, ar yra prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir
pavojing padarini, sprendia didysis iri..

Kai kurie mokslininkai, pasiremdami D. S. Milio sukurta prieastinio ryio teorija, band kurti savsias arba
bent jau savitai stengsi j paaikinti. tai eil Vokietijos mokslinink teig, kad pritaikius D. S. Milio teorij
baudiamojoje teisje, tai prieastimi turime pripainti bet koki veik, kuri yra btinas atitinkamo padarinio
antecedentas. Tuo tarpu Carins Rusijos prof. Kolokolov, aikindamas D. S. Milio teorij, prijo ivados, kad
jei prieastis yra vis slyg rezultatas, tai mogus niekada negali bti pavojing padarini prieastimi. Juk
paalinus mogaus veik i antecedent sumos, pavojingi padariniai taip pat galjo kilti. Tuomet mogaus veika
nra prieastiniame ryyje su padariniais.

Tuo tarpu buvo ir toki autori, kurie teig, kad tiek D. S. Milio, tiek ir kit mokslinink pozicija iuo
klausimu yra klaidinanti. Anot j, jei mes nenukrypstamai interpretuosime D. S. Milio teorij, tai tursime
teigti, kad prieastis yra reikiniui btin slyg visuma. O tai reikia ne k kit, o tai, kad gyvenime yra labai
daug vairi antecedent be kuri tam tikro reikinio nebt. Juk mogus nenuaut kito mogaus, jei kakas
jam neparduot ginklo! Ar tai reikia, kad ginklo pardavjas yra atsakingas u nuudym? Remiantis ia teorija
ieit, kad taip. Taiau tokia ivada msuose negalima.

i D. S. Milio teorijos analiz akivaizdiai rodo, kad tam tikro reikinio antecedent visuma ar kiekvienas i
j paskirai negali bti pripastami reikinio prieastimi. Tam tikri mokslininkai man, kad reikinio prieastimi
galima pripainti tik kok nors vien ar kelis svarbiausius antecedentus, kurie ir dar didiausi tak rezultatui.
Jie man, kad jei mes velgsime i problem i filosofins puss, tai tikrai prieisime ivados, kad tam tikro
rezultato prieastis yra btin slyg visuma. Taiau j manymu, baudiamojoje teisje tiesioginis ios taisykls
taikymas yra negalimas, todl btina sukurti kiek siauresn ir labiau tinkani teorij.

Apeliuodami tai, kad nusikalstamos veikos subjektas yra tik mogus, pasisak u tai, kad kalbdami apie
prieast omenyje turime turti tik mogaus elges. Tsiant toliau, jie teig, kad reikinio prieastimi gali bti tik
toks mogaus elgesys, kuris labiausiai prisidjo prie pavojing padarini atsiradimo. Vertinant ias mintis i
karto kyla klausimas, kokie turi bti naudojami vertinamieji kriterijai, norint tai nustatyti? Gaila bet jie nebuvo
nurodyti.

Vertindami i ir kit mokslinink darbus, kuriuose buvo bandoma, remiantis minta D. S. Milio teorija,
idstyti kriterijus, padsianius atriboti prieast nuo paalins slygos, galime teigti, kad visi bandymai buvo
neskmingi. domu tai, kad buvo bandoma pateikti net subjektyvius prieasties ir slygos atribojimo kriterijus,
pamirtant, kad prieastinis ryys yra objektyvus, nuo ms valios nepriklausantis, kriterijus. Prieastinis ryys
egzistuoja nepriklausomai nuo to k apie j galvoja mogus, nepriklausomai nuo to pritariama jam ar ne.

Pastaroji analiz rodo, kad kontinentins teiss sistemos valstybse visuotinai conditio sine qua non
prieastinio ryio teorija neprigijo. Taiau tai nereikia, kad ji yra klaidinga ir praktikai nepritaikoma. Ji
skmingai gali bti ir yra taikoma (pvz., Vokietijos teism praktikoje) kontinentins Europos teism praktikoje.

Kita inoma ir praktikoje taikoma prieastinio ryio teorija yra - adekvataus prieastingumo teorija. Ji buvo
sukurta XIX a. pabaigoje ir ikarto sukl daug audring diskusij. ios teorijos autoriai man, kad tarp
konkretaus reikinio prieasi negalima nubrti grietos ribos, siekiant nusprsti kur i j buvo lemiama.
Pasiremiant ia mintimi, buvo teigiama, kad tai galima padaryti tik tuomet, kai vertiname vis eil toki
reikini. Vertindami vis eil toki reikini mes galsime iskirti adekvaias ir neadekvaias reikinio
prieastis. Pavyzdiui, jei suduodamas nestiprus smgis kumiu irdies srit ir tai sukelia mogaus mirt dl
to, kad jis sirgo irdies nepakankamumo liga, tai kaltininkas negali bti kaltinamas nuudymu, nes jo elgesys
nra adekvati mirties prieastis. Pakartojus tok veiksm keliolika kart, toki padarini mes nesulauktumme,
iskyrus atvej, kai mums pasitaikyt dar vienas mogus, pasiymintis ia nenumatyta savybe. Tai beveik
nemanoma, todl tai nekreipiamas dmesys.

Tuo paiu ios teorijos autoriai man, kad sprendiant klausim, ar prieastis yra adekvati ar ne, reikia turti
omenyje visas aplinkybes, apie kurias kaltininkas inojo arba kurios buvo objektyviai atpastamos. Tai reikia
ne k kit, o tai, kad iaikjus, jog kaltininkas inojo apie bsimos aukos irdies nepakankamumo lig ir ia
aplinkybe pasinaudojo, siekdamas konkrei tiksl, tai jis ir privalo atsakyti u konkrei padarini kilim, nes
tokiu atveju jo konkretus elgesys buvo adekvati reikinio prieastis.

i teorija aikiai parod, kad reikia skirti du dalykus reikinio prieast (adekvati prieastis) ir reikinio slygas
(neadekvati prieastis). Tarkime,konflikto metu P. suduoda A. smg peiliu pilvo srit. Po toki veiksm A.
paliekamas vienas. Jam nesuteikiama btina medicinin pagalba ir jis mirta. Skrodimo metu nustatoma, kad
laiku suteikus A. medicinin pagalb jis galjo igyventi.

is pavyzdys aikiai iliustruoja, kad A. mirties prieastimi (adekvati prieastis) buvo dris peiliu gyvybikai
svarbius organus, o mirties slyga (neadekvati prieastis) buvo tai, kad gydytojai laiku nesuteik A. medicinins
pagalbos.

Tsiant toliau, reikt atkreipti js dmes prieastinio ryio nustatymo problemas, kai nusikaltimas
padaromas neveikimu. Neveikimas, kaip nusikalstamo elgesio atmaina, kontinentinje Europoje inomas seniai.
O bendrosios teiss valstybse u neveikimu sukelt al asmenys buvo teisiami tik pradedant XIX a. viduriu.
To prieastis - civilizacijos vystymas ir komunikabilumo augimas. Btent dl i prieasi buvo nusprsta, kad
mogus privalo atsakyti ne tik tada, kada jo veika pasireikia veikimo forma, bet ir tada, kada ji pasireikia
neveikimo forma (kitaip tariant, susilaikoma nuo veikimo). Ir i ties, visiems suprantama, kad mogus,
nordamas ilikti pats turi rpintis kitais visuomens nariais ne tik laikydamasis tam tikr draudim (pvz.,
neudyti, nevogti), bet ir ireikdamas save aktyviai. iandien niekam nekelia abejoni faktas, kad tam tikrais
atvejais (mogus turi pareig ir galimyb veikti) mogus privalo sikiti vyki grandin ir ukirsti keli
galim pavojing padarini atsiradimui.
Kaip inia, prieastingumas, kaip ir laikas bei erdv, yra slygin kategorija. Dl ios prieasties mes turime
inoti, kad tokia kategorija kaip prieastingumas netaikytina vien tik veikimui. Prieastinio ryio nustatymas,
esant neveikimui, taip pat galimas. Pavyzdiui, aukl, kurios pareiga yra priirti vaik, atsako u neatsarg
gyvybs atmim, nes turdama pareig rpintis vaiku ji to nepadar ir be prieiros buvs vaikas, nujo iki
baseino ir krits j nuskendo.

velgiant Lietuvoje prigijusi teorij ir esani praktik, galima teigti, kad ia prieastinio ryio klausimas
sprendiamas atsivelgiant btinas ir atsitiktines reikinio pasekmes. Kitaip tariant, kalba eina apie btin ir
atsitiktin prieastin ry. Jeigu nustatoma, kad konkretus padarinys yra atsitiktinis t. y. dsningai
neiplaukiantis, tai kalbos apie atsakomyb u tokio padarinio atsiradim negali bti. Tokiu atveju asmuo
atsako tik u pai veik, su slyga, kad u jos padarym nustatyta baudiamoji atsakomyb. Tuo tarpu
nustaius, kad konkretus padarinys yra btinas t. y. dsningai iplaukiantis, tai konstatuojamas faktas, kad
baudiamja teisine prasme yra teisikai reikmingas btinasis prieastinis ryys.

Taiau gali bti taip, kad padarini atsiradimui tak galjo turti kelios prieastis. Tuomet, norint nustatyti,
kuri i j sukl konkret padarin, reikia taikyti btinosios slygos taisykl. Mums btina nustatyti, ar konkreti
veika buvo btina konkrei padarini atsiradimo slyga. Tuo tikslu taikomas eliminavimo metodas kas bt,
jei bt kitaip. Paaliname kuri nors vien slyga ir irime kaip klostytsi vykiai. Jeigu nieko nesikeiia, tai
reikia, kad konkreti slyga nra btina konkrei padarini atsiradimo slyga. I to galime sprsti, kad
btinosios slygos nustatymas tai fakto nustatymas, ar mus dominanti ir statyme aprayta veika buvo btina
padarini kilimo slyga.

III DALIS

Klausimai:

1. Nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo subjekto samprata ir rys.

2. Fizinis asmuo kaip nusikalstamos veikos subjektas. Amius kaip fizinio asmens pagrindinis poymis.
Amiaus nustatymo bdai. Asmens, nesulaukusio baudiamosios atsakomybs amiaus, atsakomyb.

3. Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai.

4. Asmens, padariusio nusikalstam veik, asmenybs poymiai ir j baudiamoji teisin reikm. Asmens,
padariusio nusikalstam veik, asmenyb ir nusikalstamos veikos subjektas.

1. Nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo subjekto samprata ir rys.

Vienas i nusikalstamos veikos objektyvi poymi yra nusikalstamos veikos subjektas. Ilg laik Lietuvos
baudiamojoje teisje nusikalstamos veikos subjektu buvo pripastamas tik fizinis asmuo. iandien kai kurie
mokslininkai teigia, kad situacija keiiasi alia fizinio asmens kaip nusikalstamos veikos subjektas yra ir
juridinis asmuo. Tokio pobdio mini pagrindas BK bendrosios dalies (BK 20 straipsnis) ir specialiosios
dalies (pvz., BK 225 straipsnio 5 dalis) nuostatos.

Nepaisant to, kad BK viena i naujovi yra tai, kad nustatyta juridinio asmens baudiamoji atsakomyb u
atitinkam nusikalstam veik padarym, vis dl to, juridinis asmuo negali bti laikomas nusikalstamos veikos
subjektas. Analizuodami BK 20 straipsnio nuostatas, matome, jog juridinis asmuo atsako u fizinio asmens
padarytas nusikalstamas veikas. Pats juridinis asmuo padaryti nusikalstamos veikos negali, todl jis yra tik
baudiamosios atsakomybs subjektas. Jo atsakomyb yra papildoma atsakomyb ir priklausi nuo fizinio
asmens padarytos veikos.

2. Fizinis asmuo kaip nusikalstamos veikos subjektas

Apsisprendus dl nusikalstamos veikos ir baudiamosios atsakomybs subjekt, galima pereiti prie smulkesni
nusikalstamos veikos subjekto klausim.

Norint konkret fizin asmen patraukti baudiamojon atsakomybn u vienos ar keli nusikalstam veik
padarym btina isiaikinti, ar jis pasiymi jam btinais poymiai.

Ilg laik nebuvo gino dl to, kad fizinis asmuo kaip nusikalstamos veikos subjektas - tai pavojingos veikos
darymo momentui esantis pakaltinamas ir sulauks statymo reikalaujamo amiaus mogus. Tiesa, buvo toki
autori, kurie pasisak apie tai, kad prie nusikalstamos veikos subjekt apibdinani poymi turi bti
priskiriami: subjekto visuotinis pavojingumas bei asmens socialin ir politin charakteristika. Buvo net toki,
kurie teig, kad laikas atsisakyti tradicinio poirio nusikalstamos veikos subjekto poymius ir pairti i
problem kiek kitaip. Buvo siloma apibdinant nusikalstamos veikos subjekt vertinti tik asmens norus,
jausmus, tarnybin ir visuomenin veikl, jo praeit, moral ir panaius dalykus.

Akivaizdu, kad visi ie silymai gali bti vertinami tik kaip teorinio pobdio samprotavimai. Jie negali turti
jokios praktins reikms, nes pritarus jiems mes iplsime nusikalstamos veikos subjekt apibdinani
poymi rat ir sulugdysime vis rodinjimo proces. Tokiu atveju baudiamosios atsakomybs ribos tapt
pernelyg plaios ir nusikalstamos sudties rodinjimas bt chaotikas ir ilgai trunkantis procesas. Juk
akivaizdu, kad dauguma vardint poymi turi teisin reikm tik tuomet, kai kalbame apie kaltininko
asmenyb kaip apie aplinkyb turini tak bausms skyrimui ir todl negali bti vertinami nusikalstamos
veikos sudties poiriu.

Tuo tarpu apie 1995 metus pavieniai Lietuvos baudiamosios teiss autoritetai labai pagrstai pradjo abejoti
tuo, ar pakaltinamumas tikrai yra fizin asmen kaip nusikalstamos veikos subjekt apibdinantis poymis. Juk
pakaltinamumas - tai mogaus sugebjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Vertindami i svok
matome, kad sudtiniai jos elementai yra intelektualinis (sugebjimas suprasti savo veiksmus) ir valinis
(sugebjimas juos valdyti) kriterijai.

Tsdamas io klausimo analiz noriu atkreipti dmes tai, kad kalbdami apie kalt, o tiksliau tariant apie
kalts form apibrimus, mes matysime, kad jie taip pat konstruojami intelektualinio ir valinio kriterij
pagrindu. Btent dl to, pakaltinamum turime analizuoti ne kaip nusikalstamos veikos subjekto poym, o kaip
savarankik subjektyv poym. Vertindami i informacij galime daryti ivad, kad nusikalstamos veikos
subjekt apibdina tik vienas pagrindinis poymis - amius.

BK 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudiamojon atsakomybn gali bti traukiamas tik toks fizinis asmuo,
kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo buvo suj 16 met amiaus. eiolika met tai pagrindin amiaus
riba, leidianti mog traukti baudiamojon atsakomybn u nusikalstamos veikos padarymo, su slyga, kad
padaryta veika atitinka kitus nusikalstamos veikos poymius. Taiau yra atvej, kada baudiamojon
atsakomybn gali bti traukiami ir jaunesni nei eiolika met amiaus sulauk jaunuoliai. BK 13 straipsnio 2
dalyje sumintos visos nusikalstamos veikos u kuri padarym baudiamoji atsakomyb galima sulaukus ir 14
met amiaus.

Tuo tarpu vairiose pasaulio valstybse emutin amiaus riba, nuo kurios galima baudiamoji atsakomyb, yra
vairi. Graikijoje ir veicarijoje baudiamoji atsakomyb galima nuo 7 met, kotijoje nuo 8 met, Anglijoje
nuo 10 met, Austrijoje nuo 19 met. Visgi daugumoje valstybi emesnioji riba svyruoja nuo 12 iki 16 met.
Yra ir toki valstybi, kur grietos ribos neegzistuoja. Pavyzdiu gali bti Rumunija. ioje valstybje
baudiamoji atsakomyb galima nuo 15 met, taiau papildomai nurodyta, kad jei yra rodym, kad
nusikaltimo padarymo metu asmuo veik smoningai, galima asmen patraukti baudiamojon atsakomybn ir
tuo atveju jei jis nesulauk 15 met.

Kyla klausimas, kas apsprendia, kad skirtingose valstybse amius ribos nustatomos nevienodos. Visais
atvejais pagrindas yra asmens smons lygis, gebjimas suprasti darom veiksm pavojing pobd ir jo
socialin reikm, taip pat galjimas juos valdyti. is apibdinimas tam tikra apimtimi labai panaja
pakaltinamumo apibrim. Tai ne atsitiktinis panaumas. Juk antrosios Lietuvos Respublikos metais
maameiai ir nepilnameiai buvo vardijami kaip nepakaltinami asmenys. Nesulauk 10 met vaikai buvo
pripastami visikai nepakaltinamais ir jiems negalima buvo kelti baudiamj byl, o nuo 10 iki 17 met
vaikai buvo pripastami slyginai nepakaltinami. Juos bausdavo velniau nei suaugusius. Taiau iandien
pakaltinamumas ir amius yra atskiri nusikalstamos veikos sudties klausimai ir tapatinti j nevalia.

Tsdamas noriau atkreipti dmes tai, kad vaiko smons vystymasis labai ilgas ir sudtingas procesas. Jis
prasideda nuo paprast fakt painimo ir baigiasi sudting reikini suvokimu. Sugebjimas suvokti savo
veiksm pobd atsiranda ne i karto. mogus gali tai padaryti tik tada, kada jis gauna tam tikr ini, gdi
bei socialinio patyrimo. Tikriausiai niekam nekyla abejoni, kad 7 met vaikas negali bti baudiamas, tarkime,
u vagyst. Gal jis ino, kad vogti negerai, bet sulauks tokio amiaus dar nesuvokia kodl tai draudiama
daryti. Jis nesuvokia ir tai, kokia ala daroma.

Be abejons, atsiras ir toki septynmei kurie tai suvokia! Tad kyla klausimas, kaip gi konkreioje valstybje
nustatyti t minimali amiaus rib, jei tarp vieno amiaus sulaukusi vaik nra vienodumo. Atsakymas
paprastas - turi bti itirta, ar daugelis tam tikro amiaus sulauk vaik gali suprasti savo veiksm socialin
reikm. Taiau tai nra vienintelis minimalaus amiaus nustatymo kriterijus. Turbt niekam nekils noras
pasakyti, kad Lietuvoje vaikai subrsta greiiau nei Austrijoje, todl ir baudiamojon atsakomybn jie traukiami
daug anksiau. Taip nra ir negali bti, todl visais atvejais papildomu kriterijumi yra kriminogeninis faktorius -
tam tikr nusikalstam veik paplitimo lygis i asmen tarpe.

Jei Austrijoje asmenys iki 19 met nusikalsta tik kartais, tai dl j neverta nuleisti amiaus kartel emyn. Juk
yra ir kitoki baudiamojo poveikio priemoni nei bausm, kuri pagalba galima asmen nukreipti prosocialaus
gyvenimo link. Tokiomis poveikio priemonmis gali bti kad ir aukljamojo ar visuomeninio poveikio
priemons.

Neirint tai, kad Lietuvoje baudiamoji atsakomyb galima nuo 16 met yra atvej, kai tik sulauks 18 met
asmuo gali atsakyti u padaryt pavojing veik. Tarp toki veik yra genocidas (BK 99 straipsnis), tarptautins
teiss draudiamas elgesys su monmis (BK 100 straipsnis), vaiko traukimas nusikalstam veik (BK 159
straipsnis), vaiko traukimas girtauti (BK 161 straipsnis) ir kt. BK straipsniai, kuriuos aikinantis padaroma
ivada, kad subjektu gali bti tik pilnametis mogus.

Nusikalstamos veikos subjektas, o tuo paiu ir j apibdinantis kriterijus amius rodinjamas tik tada, kada
kyla abejoni, ar nusikalstamos veikos darymo metu konkretus mogus buvo sulauks statymo reikalaujamo
amiaus. Visais kitais atvejais kreipiamas dmesys tik kaltininko asmenybs nustatym.

Nusikalstamos veikos subjektas rodinjamas remiantis asmens tapatyb payminiais dokument originalais, o
jei j nra nuoraais arba atitinkamais iraais ar paymomis. Taiau bna toki situacij, kai ivardint
dokument nra. Tuomet lieka vienintel ieitis - teismo medicinins ekspertizs paskyrimas. Jos metu padaryta
ivada ir bus pagrindas ivadai, ar konkretus asmuo gali bti pripaintas nusikalstamos veikos subjektas daryti.

Kita vertus, teismo medicinins ekspertizs metu labai retai galima nustatyti tikslius asmens gimimo metus.
Daniausiai ekspertizs ivadoje nurodomas laiko tarpas kuriuo asmuo galjo gimti. Pavyzdiui, nurodoma, kad
tiriamasis mogus gim laike nuo 1989 iki 1991 m. Tokiu atveju manoma, kad asmuo gim 1991 m. gruodio
31 dien, o 14-os met amiaus jis sulauks tik 2006 m. sausio 1d. 00 val. Atmintina tai, kad asmuo yra sulauks
tam tikro amiaus ne jo gimimo dien, o tik nuo kitos dienos 00 val. i mini teisingum patvirtina ir
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika (Kasacin byla Nr. 2K-493/2005). Taip yra dl to, kad taikomi du
principai visi asmenys statymui lygs ir visos abejons yra kaltinamojo naudai.

mogaus amiaus rodinjimo procese bna atvej, kai dokument pagalba galima nustatyti tik asmens gimimo
metus arba metus ir mnes. Pirmuoju atveju manoma, kad mogus gim inom met paskutinio mnesio
paskutin dien, o antruoju - inomo mnesio paskutin dien.

Neretai pasitaiko atvej, kai dokumentai yra padirbti. Tokiu atveju, pirmiausiai, reikia sprsti klausim ar tai tas
pats asmuo, kuris nurodytas dokumente, o tik vliau nustatinti jo ami. Neesant pas asmen ar jo artimuosius
dokument, kurie patvirtint jo ami, nereikia skubti skirti teismo medicinin ekspertiz. Pirmiau, reikt
kreiptis civilins metrikacijos archyv ar migracijos tarnyb.

3. Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai.

BK nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumus reglamentuojanios normos aptinkamos pagrinde XI
skyriuje. Taiau is skyrius yra ne visuma tokio pobdio norm. Dar kelios tokios normos yra BK bendrosios
dalies III skyriuje (BK 13 straipsnio 3 dalis reglamentuoja nesulaukusi 14 met asmen atsakomyb), IV
skyriuje (BK 27 straipsnio 4 dalis reglamentuoja pripainimo pavojingu recidyvistu taisykles) ir XIII skyriuje
(BK 97 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas teistumo termin skaiiavimas po bausms atlikimo ar atleidimo nuo
bausms).

Vis i norm tikslai yra:

1) utikrinti, kad nepilnamei atsakomyb atitikt j socialin branda;

2) riboti laisvs atmimo bausms taikym ir didinti aukljamojo poveikio priemoni taikymo nepilnameiams
galimyb;

3) padti nepilnameiui keisti gyvenimo bd ir elges derinti baudim u nusikalstam veik su asmenybs
ugdymu, aukljimu, neteisto elgesio prieasi alinimu;

4) sulaikyti nepilnamet nuo nauj nusikalstam veik padarymo.

Siekiant i tiksl statym leidjas numat, kad nepilnameiui, padariusiam baudiamj nusiengim,
skiriamos, o nusikaltim padariusiam ir nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms atleistam nepilnameiui
gali bti skiriamos aukljamojo poveikio priemons, kurios kartu su bausmmis gali bti vadinamos vienu
apibendrinaniu terminu baudiamojo poveikio priemons.

Kita vertus, baudiamasis statymas numato ne tik ypatumus, susijusius su aukljamojo poveikio priemoni
skyrimu ir j vykdymu ar nevykdymu, bet ir ypatumus, susijusius su atleidimu nuo baudiamosios
atsakomybs, bausms skyrimu ir atleidimu nuo jos. Kitaip tariant, baudiamajame kodekse numatytas ymiai
siauresnis nepilnameiams skiriam bausmi sraas, skiriasi galim jiems skirti bausmi dydiai, nustatomos
specifins bausmi skyrimo taisykls, reglamentuojamos kitokios nei suaugusiems asmenims bausms
vykdymo atidjimo, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms slygos, tvarka ir teisins pasekms.

Vertinant nepilnamei baudiamj atsakomyb reglamentuojani norm visum, galima daryti ivad, kad
BK sudaro ymiai palankesnes slygas nusikaltusiems nepilnameiams nekartoti nusikalstam veik ir dorai
gyventi visuomenje.

Galiausiai, noriau atkreipti dmes tai, kad traukiant nepilnamet baudiamojon atsakomybn, reikia
nepamirti, kad tai ypatingas nusikalstamos veikos subjektas ir jo baudiamosios atsakomybs klausimas turi
bti sprendiamas ypa dmesingai. Nepamirkite, kad jei nusikalstam veik padar nepilnametis, tai kaltas ne
vien tik jis. Kalti jo tvai, artimieji, kalta ir visuomen, kad neskyr iam asmeniui deramo dmesio.

4. Asmens, padariusio nusikalstam veik, asmenybs poymiai ir j baudiamoji teisin reikm.

Asmens, padariusio nusikalstam veik, asmenyb ir nusikalstamos veikos subjektas.

Visai neatsitiktinai nagrinjant vien nusikalstamos veikos sudties poym nusikalstamos veikos subjekt
turi bti nagrinjama ir kaltininko asmenyb.

Problema tame, kad kai kam gali atrodyti, jog svokos nusikalstamos veikos subjektas ir kaltininko
asmenyb tapaios. Tokios nuomons laikosi ir kai kurie kriminologai. Jie teigia, kad svokos kaltininko
asmenyb ir nusikalstamos veikos subjektas yra beveik identikos. Viena nuo kitos jos skiriasi tik tuo, kad
svoka kaltininko asmenyb daug detaliau apibdina nusikalstam veik padarius asmen, t. y. apima
daugelio statymo nenumatyt poymi, toki kaip: asmenybs socialinis vaidmuo, socialiniai ryiai, vertybin
orientacija, psichologins ypatybs ir pan. is poiris grindiamas postulatu, kad pats nusikalstamos veikos
padarymo faktas yra btinas ir pakankamas rodymas, kad i veik padariusio asmens asmenyb kokybikai
skiriasi nuo statym nepaeidianio asmens.
Tuo tarpu baudiamja teisine prasme, tai tikrai skirtingos svokos. Viena nuo kitos jos skiriasi tiek turiniu, tiek
baudiamja teisine reikme.

Turiniu svokos nusikalstamos veikos subjektas ir kaltininko asmenyb skiriasi tuo, kad nusikalstamos
veikos subjekt (fizin asmen) apibdina tik amiaus kriterijus. Tuo tarpu kaltininko asmenyb apibdina trys
poymi grups.

Pirma grup, tai poymiai charakterizuojantys kaltininko asmenyb iki nusikalstamos veikos padarymo. Tokiais
poymiais yra konkrets faktai, kaip antai: ar nusikalstam veik padar pirm kart, ar nusikalto pakartotinai;
ar turi teistum; ar baustas administracine tvarka; ar dirba, mokosi; amius; eimynin padtis ir t.t.

Antra poymi grup, tai poymiai charakterizuojantys fizin asmen nusikalstamos veikos darymo metu.
Tokiais poymiais esti: nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bdas, kalts forma ir t.t.

Treia poymi grup, tai poymiai charakterizuojantys asmen po nusikalstamos veikos padarymo. Tokiais
poymiais yra: savanorikas atvykimas, prisipainimas, gailjimasis, alos atlyginimas, padjimas tardymui ar
teismui ir t.t.

Kaip jau buvo minta, nevienoda i dviej ir labai svarbi teisini svok baudiamoji teisin reikm. Vis
pirma, nusikalstamos veikos subjektas yra nusikalstamos veikos sudties objektyvus poymis, kuris
rodinjamas kiekvien kart kai kyla abejons, jog konkretus asmuo yra sulauks statymo reikalaujamo
amiaus. Tokiu atveju nerodius, kad asmuo yra sulauks atitinkamo amiaus, negalima bus padaryti ivad,
kad jis yra konkreios nusikalstamos veikos subjektas. Tuo tarpu kaltininko asmenyb charakterizuojantys
poymiai tik tam tikrais atvejais turi reikm kvalifikuojant nusikalstamas veikas (pvz., nusikalstamos veikos
padarymo bdas, vieta, kalts forma).

Savo ruotu kaltininko asmenyb didiausi tak daro bausms skyrimui. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad
skiriant bausm, be vis kit faktori, turi bti atsivelgiama ir kaltininko asmenyb.

Kaltininko asmenyb charakterizuojani poymi visuma turi bti nustatoma tam, kad nusprsti, kokio
pobdio bus baudiamoji atsakomyb ir kokia bus paskirta bausm. Panagrinkime kaip tai realizuojama
praktikoje.

BK 59 straipsnyje ivardintos atsakomyb lengvinanios aplinkybs. Tarp visos gausos atsakomyb

lengvinani aplinkybi, pamintos ir tokios, kurios betarpikai susijusios su kaltininko asmenybe, kaip antai:
gailjimasis, atvykimas ir prisipainimas padarius nusikalstam veik, padjimas iaikinti nusikalstam veik
ar susekti joje dalyvavusius asmenis. Be to, teismas gali savo nuoira koki nors aplinkyb pripainti
lengvinania, todl gali bti taip, kad tokia aplinkyb kaip tik ir apibdins kaltininko asmenyb.

Visiems turi bti aiku, kad skiriant bausm turi bti atsivelgiama ias kaltininko asmenyb
charakterizuojanias aplinkybes ir skiriama bausm ariau sankcijos minimumo (BK 61 ir 62 straipsniai).
Teismins praktikos analiz parodo, kad skirdamas bausm teismas visuomet atsivelgia mintas ir kitas
kaltininko asmenyb charakterizuojanias aplinkybes (r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Dl
teism praktikos taikant bendruosius bausmi skyrimo pradmenis).

BK 60 straipsnyje ivardintos atsakomyb sunkinanios aplinkybs, tarp kuri taip pat yra kaltininko asmenyb
charakterizuojani poymi (pvz., veika padaryta dl savanaudik ar chuliganik paskat, veika padaryta
kankinant ar tyiojantis i nukentjusiojo, veika padaryta visuotinai pavojingu bdu arba naudojant sprogmenis,
sprogstamsias mediagas ar aunamuosius ginklus ir t.t.) Teismas, atsivelgdamas tai, kad poymiai
neigiamai charakterizuoja asmen ir rodo jo didesn socialin pavojingum, skiria bausm ariau sankcijos
maksimumo (61 straipsnis).

statym leidjas, vertindamas kai kuriuos vardintus ir kitus kaltininko asmenyb apibdinanius poymius
numato galimyb atidti bausms vykdym (BK 75 straipsnis), paskirti velnesn negu statymo numatyt
bausm (BK 62 straipsnis), atleisti nuo baudiamosios atsakomybs (BK 39 straipsnis) ir pan.
Tsiant toliau reikt atkreipti dmes tai, kad kaltininko asmenyb turi didel tak ne tik kvalifikuojant
veikas ar skiriant bausmes. Ji turi tak ir tuomet, kai parenkamas terminuoto laisvs atmimo atlikimo reimas
(BK 50 straipsnio 3 dalis), kai sprendiamas klausimas dl asmens atleidimo nuo bausms (BK 77 straipsnis).

IV DALIS

Klausimas:

1. Juridinis asmuo kaip baudiamosios atsakomybs subjektas. Juridinio asmens kaip baudiamosios
atsakomybs subjekto poymiai ir atsakomybs slygos.

1 . Juridinis asmuo kaip baudiamosios atsakomybs subjektas. Juridinio asmens kaip baudiamosios
atsakomybs subjekto poymiai ir atsakomybs slygos.

Pradedant detaliai nagrinti juridinio asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn u fizinio asmens
padaryt nusikalstam veik slygas, pirmiausiai reikt isprsti klausim, ar i esms logika kalbti apie
juridinio asmens baudiamj atsakomyb?

Pats paprasiausias atsakymas klausimus bt toks, kad juridini asmen baudiamosios atsakomybs
klausimo eskalavimas yra niekinis, nes asmen galima veikti administracinmis ir civilinmis priemonmis.
Argumentuojant i pozicij galima bt remtis tuo, kad Lietuvos Respublikos Administracins teiss
paeidim kodeksas (toliau - ATPK ) numato galimyb juridiniam asmeniui paskirti didiules pinigines
bausmes, o civilins teiss norm pagalba juridin asmen galima net likviduoti. Be to, galima teigti ir tai, kad
u alos padarym baudiamojon atsakomybn pakanka patraukti konkret fizin asmen. Juk taip buvo iki iol,
tad, ar btina kak keisti ir u vienos ir tos paios nusikalstamos veikos padarym bausti ne tik fizin, bet ir
juridin asmen. Kitaip tariant, tuo atveju, jei baudiamojon atsakomybn traukiamas ir fizinis ir juridinis
asmenys, tai galima kelti principo non bis in idem paeidimo klausim.

Norint prietarauti tokiai pozicijai ir kak pasakyti tikinamo pagrindiant juridini asmen baudiamosios
atsakomybs btinum, reikia pradti nuo pat pradi, t. y. nuo juridinio asmens baudiamosios atsakomybs
itak.

Niekas nesiginija, kad personalins atsakomybs principas baudiamojoje teisje yra dominuojantis. Yra
nuomoni, kad jo itakos aptinkamos Senovs Romos teisje, bet didioji specialist dalis, vis gi, teigia, kad
personalins atsakomybs principas susiformavo Didiosios Prancz buruazins revoliucijos metu. Kitaip
tariant, jam tikrai yra du imtai su trupuiu met.

Igirdus i mint, tikriausiai, galima klausti, ar tai reikia, kad iki tol dominuojaniu buvo kolektyvins
atsakomybs principas? domu tai, kad konkrets faktai gal ir galt leisti daryti toki ivad, bet tiesa yra kita.
Kolektyvin atsakomyb buvo savotika iimtis, kuri patvirtindavo princip, kad u nusikalstamos veikos
padarym, pirmiausiai, atsako konkretus fizinis asmuo.

tai XI-XII a., remiantis tuomet galiojaniomis Rus tiesos nuostatomis, kaltininkas buvo baudiamas ne tik
asmenikai. U padaryt nusikalstam veik atsakydavo ne tik jis pats, bet ir jo mona bei vaikai. Be abejons,
atsakomyb buvo kitokia nei kaltininko. Siekiant nubausti k tik mintus asmenis, tiesiog buvo leidiama
igrobstyti eimai priklausius turt.

Leidimas igrobstyti eimos turt nra vienintelis istorinis pavyzdys to, kad u fizinio asmens padaryt
nusikalstam veik galjo nukentti ir kiti asmenys. tai XVII a., dvarininkas, nuuds svetim valstiet, galjo
susitaikyti su nukentjusiuoju (kitu dvarininku) tik tada, jei pastarajam atiduodavo savo geriausi valstiet ir
jo mon su vaikais. Na o tai, kad gyvavo ir iandien dar tam tikrose valstybse gyvuoja kraujo kerto
principas, t. y. kai u padaryt skriaud gali atsakyti vienas i kaltininko eimos nari ar artimj giminaii
arba net ir visa jo eima ar bendruomen, akivaizdiai rodo, kad baudiamojoje teisje kolektyvin
atsakomyb buvo pripastama nuo seno.
Be jokios abejons, ie pavyzdiai nra visikai susij su juridinio asmens baudiamosios atsakomybs teorij,
bet niekas negali paneigti to, kad tai pavyzdiai rodantys kolektyvins baudiamosios atsakomybs galimum.

Tuo tarpu tikrja io odio prasme juridinio asmens" baudiamoji atsakomyb buvo teisinta tik XIX a. Tai
buvo padaryta tiek kontinentinje Europoje, tiek bendrosios teiss valstybse. Neabejotina, kad visuotinai is
reikinys paplits nebuvo, nes juridinio asmens baudiamosios atsakomybs klausimas, kaip ir iandien,
susilaukdavo kritikos.

tai JAV juridini asmen baudiamoji atsakomyb buvo teisinta 1887 m., primus Federalin statym Dl
prekybos tarp valstij". Didiojoje Britanijoje tai buvo padaryta ymiai vliau. Danai teigiama, kad ioje
valstybje juridini asmen baudiamoji atsakomyb buvo teisinta apie 1950 metus. Taiau yra duomen, kad
Didiojoje Britanijoje juridini asmen baudiamosios atsakomybs institutas buvo inomas net apie 1850-
uosius metus. Btent tuo metu buvo parengtas Baudiamojo kodekso projektas, kuriame buvo numatyta
galimyb kartu su fiziniu asmeniu baudiamojon atsakomybn traukti ir fizinius asmenis. Taiau is projektas
nebuvo akceptuotas.

Kontinentinje Europoje juridini asmen baudiamoji atsakomyb pirm kart buvo teisinta 1670 m.
Pranczijoje. Pranczijos ordonanse buvo specialus skyrius, kuris teisino korporacij baudiamosios
atsakomybs galimyb. Taiau vlesniuose statymuose nieko nebuvo kalbama apie tai, kad juridini asmen
baudiamoji atsakomyb galima. Todl tai leidia teigti, kad palaipsniui sigali taip vadinamas juridini asmen
nebaudiamumo pagal baudiamj statym principas.

domu tai, kad is principas visa savo galia pradjo aknytis ir vairi Europos valstybi pozityviojoje
baudiamojoje teisje. Ypa tai buvo pastebima po to, kai F. Savigny paskelb savo darbus juridini asmen
baudiamosios atsakomybs klausimu. Btent is Vokietijos mokslininkas yra vienas i t, kurie sukr taip
vadinam fikcijos teorij. ios teorijos esm - vienintelis tikrasis teiss subjektas yra fizinis asmuo, o juridinis
asmuo yra tik dirbtinai sudarytas teiss subjektas, t. y. teisin fikcija. Juridiniai asmenys yra neveiksns,
veiksns yra tik i fizini asmen sudaryti juridinio asmens valdymo organai.

Taiau ir po ios teorijos paplitimo, visgi, liko toki baudiamj statym, kuriuose juridini asmen
baudiamoji atsakomyb nebuvo visikai panaikinta. Juridiniai asmenys galjo bti baudiami pagal 1813 m.
Bavarijos, Hanoverio bei 1845 m. Rusijos Statuto atitinkamas nuostatas.

Juridini asmen baudiamosios atsakomybs idja atgimsta vl tik XIX a. pabaigoje. J m propaguoti tiek
Vokietijos baudiamosios teiss, tiek ir civilins teiss (pvz., O. Gierke) specialistai. Ypa O. Gierke sukurtos
teorijos dka, juridini asmen baudiamosios atsakomybs galimybs pagrindimas tapo labai svarus. Buvo
sukurta taip vadinam realybs teorij. Jos esm ta, kad juridinis asmuo yra realiai egzistuojantis teiss
subjektas. Jis savo veikloje vadovaujasi bendra valia, kuri gali nesutapti su susivienijim susijungusi fizini
asmen valia bei turi galimyb veikti tik savo vardu. Juridinis asmuo yra veiksnus. Jo veiksnum gyvendina jo
valdymo organai.

domu tai, kad tiek civilins teiss, tiek baudiamosios teiss specialist pastangos teorikai pagrsti juridini
asmen baudiamosios atsakomybs galimyb nenujo perniek. Tai galima tvirtinti todl, kad juridini asmen
baudiamosios atsakomybs galimyb, kaip visiems suprantamas dalykas, buvo numatyta daugelio to meto
Europos valstybi naujausiuose baudiamuosiuose statymuose. Pasklaid kad ir 1885 m. Rusijos Statut,
matysime, kad yd bendruomen galjo atsakyti baudiamja tvarka u karo bgli - yd slpim, o
konkreti bendruomen galjo atsakyti u pakartotin paleidim asmen, kurie buvo sulaikyti u imaldos
praym ir kt.

Tsiant problemos analiz, reikia pasakyti, kad XX a. pirmoje pusje, ypa kalbant apie period po I pasaulinio
karo iki XX a. vidurio, juridini asmen baudiamosios atsakomybs klausimas buvo nublanks. Nedidelis
viesos spindullis, leidiantis teigti, kad juridini asmen baudiamoji atsakomyb iame periode nebuvo
umirta tai faktai apie Tarybin Rusij. ioje valstybje iki 1930 met (NEPO gyvavimo laikotarpio pabaiga)
juridiniai asmenys buvo pripastami kaip baudiamosios atsakomybs subjektai. Na o vliau tarybin
baudiamosios teiss doktrina perjo tik prie fizinio asmens baudiamosios atsakomybs.
XX a. antrosios puss Europos valstybse juridini asmen baudiamosios atsakomybs klausimas sprendsi
nevienodai. Tarkime Nyderland Karalystje korporacij baudiamoji atsakomyb buvo teisinta 1950 m.
priimant statym Dl ekonomini nusikaltim". Tik 1976 m. i norma buvo perkelta Nyderland Karalysts
BK bendrosios dalies 51 paragraf. Pranczijos Respublikoje juridini asmen baudiamoji atsakomyb buvo
atgaivinta tik 1992 m., priimant nauja BK, nors domu tai, kad jo rengjai apie i btinyb pasisak jau 1985
m. tvirtinti juridini asmen baudiamj atsakomyb numatoma Norvegijos Karalystje, Suomijos
Respublikoje. teisinta ji yra Vokietijos Federacinje Respublikoje bei vedijos Karalystje. Apie tai kalbama ir
Rusijos Federacijoje, nors 1997 m. sigaliojusio BK rengjai jau tuomet norjo tai padaryti, bet Rusijos
Federacijos Parlamentas i BK naujov sukritikavo ir jai nepritar.

Juridini asmen baudiamosios atsakomybs pripainimo link Lietuva eng 2002-01-25 priimdama statym,
kuriuo 1961 m. LR BK buvo papildytas 11-1 ir 22-1 straipsniais.

Tsiant toliau btina atkreipti dmes tokios teorijos pagrstum. Juk bt neteisinga manyti, kad juridini
asmen baudiamosios atsakomybs instituto propagavimas yra didels grups asmen, palaikani i idj,
pamiimo rezultatas. Jau madaug apie 150 met tokiu bdu siekiama padidinti valstybs kontrol t
korporacij atvilgi, kuri veikla gali slygoti vartotoj ir visuomens teisi paeidinjim. Be to, reikia
atkreipti dmes tai, kad danai veikiant juridini asmen naudai ar interesais padaroma ala baudiamojo
statymo saugomiems griams yra ymiai didesn nei ta, kuri gali padaryti pavieniui veikiantis konkretus
fizinis asmuo. Ypa tai pasakytina apie al, kuri gali bti padaroma gamtai, valstybs finans sistemai ir pan.
Juridini asmen baudiamosios atsakomybs teisinim galima pagrsti ir tuo, kad kasmet vis daniau
prabylama apie siningos konkurencijos puoseljim, transporto ir darbo saugumo didinim ir pan.

Juridini asmen baudiamosios atsakomybs prieininkai galt teigti, kad tuo atveju, jei buvo padaryta ala
arba jos grsm buvo didel gali atsakyti kaltas fizinis asmuo, o papildoma juridini asmen baudiamoji
atsakomyb yra tik nepateisinamas baudiamosios teiss galiojimo rm prapltimas bei principo non bis in
idem nesilaikymas. Taiau ar teisinga, teisti tuos fizinius asmenis, kurie nors ir inojo apie juridinio asmens
darom neteist veik, bet nieko negaljo pakeisti. Ar gali atsakyti ininierius, kuris leido padidintu apkrovimu
eksploatuoti renginius, utikrinanius nepertraukiam gamybos proces, jei mons vadovyb, dl sunkios
materialins padties, negaljo skirti papildom l t rengini eksploatacini slyg pagerinimui. Atidiau
panagrinj tokius ir panaius pavyzdius prieisime ivados, kad vien tik fizinio asmens baudimas nebt
logikas ir visapusikas kilusios problemos sprendimas. Juk taip elgiamasi buvo mons interesais. Kritikos
neatlaiko ir tie juridini asmen baudiamosios atsakomybs prieininkai, kurie akcentuoja principo non bis in
idem nesilaikymo klausim. Juk fizinis ir juridinis asmenys yra ne vienas ir tas pats. Kiekvienas i j tsako u
savo veik, nors niekas neginija, kad pagrindas juos traukti atsakomybn yra vienos ir tos paios
nusikalstamos veikos padarymas. Kita vertus, galioja savitos juridinio asmens baudiamosios atsakomybs
slygos, todl nra jokio pagrindo kalbti apie principo non bis in idem paeidim nra.

Pasisakant u juridini asmen baudiamj atsakomyb, galima pateikti ir tok argument. Administracinje
teisje (turint omenyje ATPK) juridini asmen atsakomyb pripainta jau senai. Taiau mes inome, kad tarp
baudiamosios ir administracins atsakomybs esanti riba danai yra labai menka. Manytina, jog nereikia
abejoti tuo, kad atskirais atvejais monms nustatyta administracin atsakomyb gali bti pakeista baudiamja,
siekiant taip efektyviau kovoti su vairiais teiss paeidimais.

Kita vertus, siekiant io tikslo galima bt ir nedaryti toki intervencij baudiamj kodeks kaip tai padaryta
dabar, o tiesiog ATPK arba atskirame teisiniame akte numatyti normas, kurios reglamentuot juridinio asmens
baudiamosios atsakomybs pagrindus, slygas ir pobd. Pakakt nustatyti, kad u atitinkamus teiss
paeidimus gali bti taikomos baudiamojo poveikio priemons. Tuomet tokio pobdio atsakomyb taip pat
vadintsi baudiamja.

Btent taip pasielgta, pavyzdiui, Vokietijoje ir vedijoje. Taiau msuose toki tradicij nra, todl norint
atverti keli juridini asmen baudiamosios atsakomybs galimybei, btina keisti poiri sisenjusius
baudiamosios atsakomybs principus ir sutikti su juridini asmen baudiamosios atsakomybs
reglamentavimu baudiamajame statyme.
Galiausiai, atkreiptinas dmesys tai, kad tarptautins organizacijos taip pat prabilo apie btinyb teisinti
juridini asmen baudiamosios atsakomybs galimyb. rodant io teiginio teisingum, pirmiausiai, reikt
paminti 1988 m. Europos Tarybos rekomendacij Nr. R(88)18. Remiantis ia rekomendacija, prie moni
nusikalstamos veiklos priskiriami visi nusikaltimai, padaryti realizuojant mons kin veikl. Pamintinas ir
1992 m. Jungtini Taut rekomendacijos projektas, kuris buvo paruotas Vokietijoje vykusio tarptautinio
seminaro, skirto aptarti baudiamosios politikos tendencijas saugant aplink ir gamt, metu. iame projekte
akcentuojamas susirpinimas auganiu aplinkos ir gamtos terimu, o kaip viena i priemoni, galini toki
situacij veikti, yra silymas teisinti juridini asmen baudiamj atsakomyb. Be to, ir visa eil Europos
Sjungos Tarybos pagrind sprendim pareigoja valstybes u atitinkamas veikas nustatyti ir juridini asmen
baudiamj atsakomyb (pvz., 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pagrind sprendimas 2003/568/TVR dl kovos su
korupcija privaiame sektoriuje)

Manau, kad isakytos mintys turjo tikinti, kad juridini asmen baudiamosios atsakomybs pripainimas yra
istorijos slygota btinyb, o ne kakoks atskir naujos kartos mokslinink nemotyvuotas darbo vaisius. Antra
vertus, niekas neneigia to, kad diskusijos iuo klausimu, o ypa tada, kada kalbama apie juridinio asmens
baudiamosios atsakomybs slygas, yra btinos.

Btent apie juridini asmen baudiamosios atsakomybs slygas iandien toliau ir panagrinkime. Kita vertus,
pirmiausiai reikia isiaikinti, k mes suprantame po terminu juridinis asmuo ir, ar visi juridiniai asmenys gali
bti traukiami baudiamojon atsakomybn.

Juridinis asmuo, vis pirma, - tai fizini asmen susivienijimas, kuris turi turti teisnum ir veiksnum. Tarp
vardint dviej poymi svarbiausias ir problemikiausias - teisnumo poymis. Civilins teiss teorijoje yra
inomos dvi teisnumo rys: bendras ir specialus. Jei mes tursime omenyje tik specialj juridini asmen
teisnum, tai nuteisti juridin asmen tiesiog bus nemanoma. Toks teisnumas yra gantinai siauro pobdio, nes
veikiant juridinio asmens naudai, bet ne taip kaip numatyta statuose sudarytas sandoris pripastamas
negaliojaniu, nes jis prietarauja juridinio asmens tikslams. Tuomet atsako tik fizinis asmuo.

Naujame Civiliniame kodekse alia specialaus teisnumo, teisintas ir bendras teisnumas. Bendras teisnumas
sietinas tik su privaiais juridiniais asmenimis, o specialus paliktas tik vieiems ir pelno nesiekiantiems
juridiniams asmenims. Tai reikia, kad privats juridiniai asmenys gali turti visas teises ir pareigas, iskyrus
tas, kurioms atsirasti reikia tam tikr fizinio asmens savybi.

teisinus bendrj teisnum juridini asmen baudiamosios atsakomybs galimybs tampa platesns, nes
ipleiama tam tikros ries juridinio asmens egzistavimo sfera. Kita vertus, tokios koncepcijos tvirtinimas
reikia ir tai, kad vieiems ir pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims baudiamoji atsakomyb galt bti
taikoma tik tuo atveju, jei nusikalstama veika bus padaroma io asmens egzistavimo teisinje sferoje.

Kai kurie mokslininkai kalbdami apie juridini asmen baudiamj atsakomyb omenyje turi tik mones.
Btent taip buvo nustatyta ir viename i dviej baudiamojo kodekso projekt (Teisingumo ministerijos).
Taiau, ar tai yra teisinga? Juk tokios nuostatos tvirtinimas neleist baudiamojon atsakomybn patraukti
politines partijas, profsjungos susivienijimus, vieas staigas, asociacijas ir kt.

Visi mes inome, kad Konstitucijos 29 straipsnyje tvirtintas vis asmen lygybs prie statym principas. Tad,
jei mes kalbdami apie juridini asmen baudiamj atsakomyb ir apsiribosime tik monmis, tai gali kilti
klausimas dl io konstitucinio principo paeidimo. Matyt, btent ie argumentai padar tak statym
leidjams, nes galiojaniame BK kalbama jau ne apie mones, o apie juridinius asmenis. Taiau ir iuo atveju be
privilegij neapsieita. Valstybs ir savivaldybs institucijos ir staigos bei tarptautins vieosios organizacijos
gavo imunitet ir baudiamojon atsakomybn nebus traukiamos.

Vertinant tokias statymines nuostatas negalima sakyti, kad jos yra blogos. Toki atvej, kada valstybs ir
savivaldybs institucijos bei staigos baudiamja tvarka neatsako yra. Taiau tai tikrai diskutuotinas klausimas.
Neginijama yra tik tai, kad baudiamosios atsakomybs subjektu negali bti valstyb.

Apie i ilyg buvo pareikta jau XIX a. pabaigoje. Pranczas A. Mestre, 1899 m. raytoje knygoje apie
juridini asmen baudiamj atsakomyb, nurod, kad pripainus juridini asmen baudiamj atsakomyb
kaip galimyb, reikia inoti, kad tai netaikoma valstybei. Tuo tarpu valstybs ar savivaldybs institucijoms ir
staigoms jokie apribojimai neturt bti taikomi. tai Norvegijos Karalystje numatoma teisinti
baudiamosios atsakomybs galimyb, jei nusikalstama veika padaroma juridinio asmens valstybins ar
savivaldybs staigos interesais. Tas pats numatyta ir Pranczijos Respublikos BK.

Diskutuoti galima ir kitu klausimu, t. y. u koki nusikalstam veik padarym galima juridinius asmenis
traukti baudiamojon atsakomybn. iuo klausimu galimi keli sprendimo variantai.

Pirmasis buvo pasirinktas Pranczijos BK krj. Tokia pati pozicija vyrauja JAV ir Didiojoje Britanijoje. i
valstybi teisje nustatyta, kad juridinis asmuo gali atsakyti faktikai u bet koki nusikalstam veik, kuria gali
padaryti fizinis asmuo. Tuo tarpu Nyderland karalystje juridinis asmuo gali bti patrauktas baudiamojon
atsakomybn tik u nusikalstamas veikas finansams ir ekonomikai. Tai antras galimas problemos sprendimo
variantas. Tiesa, atskirose valstybse, juridinis asmuo gali atsakyti ir u atskirus turtinius nusikaltimus.

Vertinant BK galima teigti, kad pas mus pasirinktas antrasis modelis. BK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
juridinis asmuo atsako tik u nusikalstamas veikas, u kuri padarym kodekso specialiojoje dalyje nustatyta
juridinio asmens baudiamoji atsakomyb. Tai tokios veikos, pavyzdiui, kaip neteistas naudojimasis energija
ir ryi paslaugomis (BK 179 straipsnis), sukiavimas (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimas (BK 183
straipsnis), kontrabanda (BK 199 straipsnis) ir kt. Vis straipsni tikrai neivardinsime, bet tai ir nra btina.
Juk kiekvienas turite galimyb susipainti su BK ir nusistatyti vis spektr veik, kurias padarius galima ir
juridinio asmens baudiamoji atsakomyb.

iuo atveju gali bti keliamas klausimas dl to, ar analizuojamos BK nuostatos yra tinkamos? Vertinant kad ir
tam tikr usienio valstybi teisin baz, galima bt teigti, kad siaurinti juridini asmen baudiamj
atsakomyb nereikjo. Juk gyvenimas yra tiek margas, kad neinia, ar ateityje neprireiks keisti iandien
pasirinktos pozicijos, siekiant paalinti gal bt atsirasianias spragas. Manytina, kad Pranczijos, Didiosios
Britanijos ir JAV pasirinkta pozicija yra kur kas lankstesn, nes leidia ymiai plaiau pritaikyti juridinio
asmens baudiamj atsakomyb. Juk niekas specialiai nebandys teisti juridinio asmens u neatsarg gyvybs
atmim, jei tam nebus rimto pagrindo.

Neginytina, kad daniausiai juridiniai asmenys bus traukiami baudiamojon atsakomybs u nusikalstamas
veikas ekonomikai, finans sistemai, nuosavybei ir kt.. Taiau, vlgi, kas ino ko galima laukti i rytdienos? J
prognozuoti sunku.

Tsiant juridinio asmens baudiamosios atsakomybs slyg analiz, reikia akcentuoti, kad juridinio asmens
baudiamoji atsakomyb nealina fizinio asmens baudiamosios atsakomybs. i nuostata taikoma
nepriklausomai nuo to, ar fizinis asmuo buvo nusikalstamos veikos organizatorius, vykdytojas, kurstytojas ar
padjjas. Btent taip nustatyta BK 20 straipsnio 4 dalyje.

Kita vertus BK projekte buvo siloma visai kitokia koncepcija. Buvo siloma nustatyti, kad juridinio asmens
baudiamoji atsakomyb alina fizinio asmens baudiamj atsakomyb. Akivaizdu, kad pritarus iam
pasilymui situacija bt komika. Suprask, kad tuomet mons vardu galima daryti bet kokius ekonominius,
finansinius ar kitus nusikaltimus ar baudiamuosius nusiengimus ir likti nenubaustas, nes u tave atsakys
juridinis asmuo.

Kalbant toliau, reikia pasakyti, kad Europos baudiamosios teiss mokslui ir praktikai yra inomi trys
pagrindiniai baudiamosios atsakomybs taikymo juridiniam asmeniui modeliai:

1) Organo veika, kaip nuosava juridinio asmens veika. Taikant model organizacija privalo bti
identifikuojama su kiekvienu savo nariu. Tuo tarpu asmen, pripastam korporacijos nariais ratas vairiose
alyse yra skirtingas. Vienur tai tik vadovaujantis personalas (Belgija), kitur tai ir paprasti tarnautojai (Didioji
Britanija).

2) Netinkama juridinio asmens organizacija. Taikant model nereikalaujama asmens identifikuoti su

korporacija. Baudiamoji atsakomyb taikoma nustaius teiss paeidim ir neteist mons praturtjim, jei
tai vyko dl netinkamo juridinio asmens organizavimo. Baudiamosios atsakomybs taikymo juridiniam
asmeniui pagrindas yra organizacijos viepatavimas individo atvilgiu ir kolektyvin daugelio individ
susivienijimo kalt. Kalts pagrindas yra netinkama juridinio asmens organizacin struktra, suteikusi galimyb
individui veikti nusikalstamai juridinio asmens vardu ir naudai.

3) Paskatos principas. is modelis taikomas siekiant apsaugoti itin svarbias vertybes, pavyzdiui, gamt ar
vartotojo interesus. Kai kuriose valstybse tam tikrose teisinio reguliavimo srityse reikalaujama visikai ir
tiksliai laikytis teiss norm. Tuomet nustatoma absoliuti teisin atsakomyb, o kalt preziumuojama. Tai taip
vadinamoji ir jau minta kvazi-baudiamoji atsakomyb (taip yra pvz., Vokietijoje ir vedijoje).

JAV taip pat inomi trys juridini asmen baudiamosios atsakomybs modeliai:

1) Juridinis asmuo gali bti baudiamas u tradicinius nusikaltimus. Juridini asmen baudiamoji atsakomyb
galima tada, kai nusikaltimo kaltininkai yra direktori valdybos nariai arba aukti valdybos pareignai, kurie
vykd savo pareigas ar veik juridinio asmens interesais arba leido ar nurod savo pavaldiniams daryti iuos
nusikaltimus. Tuomet reikia nustatyti i nusikaltim subjektyvius poymius.

2) Juridini asmen baudiamoji atsakomyb galima ir u kitus deliktus, kaip, pavyzdiui, u udraust
susitarim dl kain. iuos deliktus gali padaryti korporacij nariai, nepriklausomai nuo uimam pareig.
Svarbiausia, kad ie nusikaltimai bt padaryti korporacijos nario, veikianio nevirijant savo kompetencijos ir
siekiant suteikti korporacijai naudos.

3) Na ir paskutinis modelis - tai grietos atsakomybs modelis, taikomas specifinei delikt kategorijai. Tokiais
atvejais nereikalaujama nustatyti padariusio nusikaltim fizinio asmens kalts, bet btina nustatyti, kad
nusikaltimas buvo padarytas korporacijos naudai.

Kalbant apie juridinio asmens baudiamosios atsakomybs slygas, manytina, kad viena i svarbiausi slyg
yra tai, kad traukti juridin asmen baudiamojon atsakomybn galima tik tada, kada nustatoma, kad fizinis
asmuo padar nusikalstam veik juridinio asmens naudai ar interesais. i juridinio asmens baudiamosios
atsakomybs slyga tvirtinta ir naujo BK 20 straipsnio 2 dalyje. iuo atveju yra tik viena problema dl
neinomos prieasties naudojamas odis veiks. Tad gali kilti klausimas, ar atsakys juridinis asmuo, jeigu
fizinio asmens elgesys pasireik neveikimu. Manytina, kad iuo atveju odis veiks turi bti aikinamas
plaiau.

BK nustaius tai, kad fizinis asmuo veik (neveik) individualiai ar juridinio asmens vardu ir taip padar
nusikalstam veik, juridinio asmens baudiamojon atsakomybn patraukti dar nepavyks. Btina, papildomai,
nustatyti, kad veik (neveik) asmuo, einantis vadovaujanias pareigas ir turjs teis:

1) atstovauti juridin asmen arba

2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba

3) kontroliuoti juridinio asmens veikl.

Itin domi yra treioji papildoma slyga - turjs teis kontroliuoti juridinio asmens veikl. Suprask, juridinis
asmuo atsako tik tada, kada vadovas veik (neveik) individualiai ar juridinio asmens vardu ir turjo teis
kontroliuoti juridinio asmens veikl. Susiduriame su tam tikra logine klaida - juridinio asmens vadovas turi
teis kontroliuoti juridinio asmens veikl ir jei jis to nedaro, juridinis asmuo traukiamas baudiamojon
atsakomybn. Bet, ar gali bti taip, kad juridinio asmens vadovas turi teis, o ne pareig kontroliuoti juridin
asmen. Tai turbt nemanomas dalykas.

Jeigu nevykdoma kontrol, tai juridinis asmuo gali atsakyti tik tada, kada nekontroliuojami darbuotojai ar
atstovai padaro nusikalstam veik juridinio asmens naudai. Tokia nuostata tvirtinta BK 20 straipsnio 3 dalyje.
Tad kyla klausimas, kam reikalinga BK 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte tvirtinta slyga - turjs teis
kontroliuoti juridinio asmens veikl?
Be to, problem praktikai gyvendinant juridinio asmens baudiamj atsakomyb gali kilti ir tada, kada
bandysime aikintis kas slypi po terminu galiotas atstovas". Galima bt suprasti, kad tarsi reikia iekoti
kokio nors teisinio dokumento, kuriame bt nustatytos galiojimo kaip sandorio ribos. Taiau, ar taip gali bti?

Gal ir gali, taiau, ar tokiame dokumente bus kas nors kalbama apie galiojim atstovauti juridin asmen
veikiant neteistomis priemonmis? Tikriausiai ne. Todl, kalbant apie atstovavim, mes turime suprasti tik
faktin atstovavim, kuriam nereikalingas koks nors dokumentas.

Kita svarbi ir problemin juridinio asmens baudiamosios atsakomybs slyga juridinio asmens kalt. Kalbant
apie i juridinio asmens baudiamosios atsakomybs slyga, reikia pasakyti, kad taikant tam tikr juridinio
asmens baudiamosios atsakomybs model kalt nra rodinjame. Taip yra tada, kada kalbame apie kvazi -
baudiamj atsakomyb. Tokiu atveju kalt preziumuojama.

Tuo tarpu, jei mes kalbame apie tok juridinio asmens baudiamosios atsakomybs model, koks tvirtintas
Lietuvos respublikos BK, tai tokiu atveju kalts rodinjimas yra btinas. Taiau neaiku apie koki kalts
samprata tokiu atveju mes turime kalbti?

Kontinentins baudiamosios teiss atstovai iuo klausimu vieningos nuomons neturi. Vieni mano, kad
juridinio asmens kalt yra t fizini asmen, kurie ir daro konkreius nusikaltimus ar baudiamuosius
nusiengimus kalt. O kiti sitikin, kad juridinio asmens baudiamosios atsakomybs klausimas negali bti
isprstas vadovaujantis psichologins kalts samprata. Pasak j, juridinio asmens kalt gali bti tik
normatyvin. Kitaip tariant, kalt reikia suvokti kaip priekait, kad juridinis asmuo elgsi neteistai arba
paeisdamas teiss normas buvo ydingai nusistats teiss norm ginam vertybi atvilgiu. Taiau gaila, kad
normatyvin kalts samprata Lietuvos baudiamojoje teisje neipltota, tad praktiniu poiriu juridinio asmens
kalts klausimas tampa opi teorin bei praktin problema.

Kaip ten bebt, vis dl to, psichologin kalts teorija kalbant apie juridinio asmens kalt tikrai neturt bti
taikoma, nes absurdika bt kalbti apie tai, kad, pavyzdiui, juridinis asmuo suprato tam tikros nusikalstamos
veikos pavojing pobd, numat, kad tokia veika gali sukelti atitinkamus padarinius ir j norjo. Kita vertus,
Lietuvos teismin praktika kol kas taiko psichologin kalts samprat (pvz., baudiamoji byla Nr. 1-707-16-
2004). Ieitis i ios keblios situacijos bt viena reikia vadovautis normatyvine juridinio asmens kalts
samprata. Tai reikt, kad juridinio asmens kalt reikt vertinti per BK 20 straipsnyje nustatytas juridinio
asmens baudiamosios atsakomybs slygas, kurios ir tampa normatyvins kalts sampratai btinu elementu -
priekaitu.

5 TEMOS IV DALIES PRIEDAS

Baudiamoji byla Nr. 1-707-16-2004

Inagrinjs baudiamj byl, teismas, nustat, kad AB S i anksto susitarusi daryti, tsti ir
ubaigti nusikalstam veik suklastojo tikr dokument ir suklastot dokument panaudojo, ...
6 TEMA. SUBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES POYMIAI

Klausimai:

1. Nusikalstamos veikos sudties subjektyvij poymi samprata ir baudiamoji teisin reikm.

Nusikalstamos veikos sudties subjektyvij ir objektyvij poymi santykis.

2.Pakaltinamumas kaip baudiamosios atsakomybs slyga.

3. Nepakaltinamumo samprata, kriterijai ir taka baudiamajai atsakomybei.

4. Riboto pakaltinamumo samprata ir poymiai.

1. Nusikalstamos veikos sudties subjektyvij poymi samprata ir baudiamoji teisin reikm.

Nusikalstamos veikos sudties subjektyvij ir objektyvij poymi santykis.

Kalbant apie nusikalstamos veikos sudties subjektyviuosius poymius, vis pirma, reikia atkreipti dmes tai,
kad nusikalstamos veikos sudties subjektyvieji poymiai atskleidia mogaus elgesio vidinius momentus.
Kalbdami apie kalt, pakaltinamum, motyv bei tiksl kaip nusikalstamos veikos subjektyviuosius poymius,
mes turime turti omenyje tik fizin asmen. Taip yra todl, kad bet kuris nusikalstamos veikos sudties
subjektyvus poymis susijs su smons ir valios momentas, o juridinis asmuo pastarj dalyk neturi.

Nusikalstamos veikos subjektyvieji poymiai gali bti skirstomi pagrindinius ir fakultatyviuosius.

Pagrindiniais nusikalstamos veikos sudties subjektyviaisiais poymiais yra pakaltinamumas ir kalt. Kita
vertus, nepaisant to, kad pakaltinamumas yra pagrindinis nusikalstamos veikos sudties poymis, jis
rodinjamas tik tada, kada kyla abejoni dl to ar fizinis asmuo nusikalstamos veikos darymo metu galjo
suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Tuo tarpu kalt rodinjama kiekvienu atveju. Nepriklausomai nuo to, ar
straipsnio normos dispozicijoje nurodoma kalt, j vis vien reikia rodyti. Motyvas ir tikslas privalomai
rodinjami tik tada, kada apraomi BK specialiosios dalies normos dispozicijoje.

Charakterizuojant nusikalstamos veikos sudties subjektyviuosius poymius atkreiptinas dmesys tai, kad ie
poymiai, lyginant su objektyviais, rodinjami gantinai sunkiai. Taip yra todl, kad nei kalts, nei tikslo, nei
kit subjektyvij poymi negalime matyti. Btent dl ios prieasties kiekvienas tyrjas, kuris imasi teisikai
vertinti kito mogaus padaryt nusikalstam veik, turi sisavinti ir perprasti vis informacij, kuri jis surenka
nordamas rodyti konkreios nusikalstamos veikos sudties subjektyviuosius poymius. Juk toki moni,
kurie, tariant ar kaltinant juos nusikalstamos veikos padarymu, atskleidia savo tikruosius ketinimus yra maai.
Todl ir kyla problemos, norint suinoti, koks buvo, pavyzdiui, tikras mogaus psichinis santykis su veika,
prieastiniu ryiu bei padariniais?

rodinjant nusikalstamos veikos sudties subjektyviuosius poymius, daniausiai didel reikm turi tariamojo
ar kaltinamojo parodym, kurie fiksuojami, priklausomai nuo fizinio asmens procesins padties, tariamojo
apklausos ar teismo posdio protokoluose. Btent i asmens parodym mes sprendiame apie, pavyzdiui,
veikos supratim, apie padarini numatym ar nenumatym, apie j norjim ar nenorjim. Kita vertus, fizinio
asmens parodymai negali bti visais atvejais vienintelis altinis, kur vertinant sprendiamas klausimas apie jo
kalt ar tikslus. Labai danai papildomai btina atsivelgti ir nusikalstamos veikos sudties objektyviuosius
poymius.

Nusikalstamos veikos sudties tam tikr (pvz., pavojingos veikos padarymo bdas, rankiai ir kt.) objektyvij
poymi vertinimas ypa svarbus tada, kada jie mums aikiai liudija apie subjektyvij ir objektyvij poymi
nesutapim. Btent dl ios prieasties rodinjant subjektyviuosius poymius danai pasitelkiami liudytoj,
nukentjusij parodymai, ekspertizs aktai, kratos, pomio ir kit procesini veiksm atlikimo protokolai.

Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo nutarimu Dl teism praktikos nusikaltimuose mogaus gyvybj
bylose yra paymjs, kad apie kaltininko tyios turin teismas sprendia atsivelgdamas visas padaryto nusi-
kaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo rankius, bd, sualojim kiek, j pobd, viet (pvz., kai sualoti
gyvybei svarbs organai), nusikalstam veiksm intensyvum ir j nutraukimo prieastis, kaltininko ir nukent-
jusiojo tarpusavio santykius, elges vykio metu, taip pat prie nusikaltim ir po jo padarymo ir kt. Kitaip
tariant, objektyviai pasireikiantis mogaus elgesys tam tikrais atvejais gali nulemti jo veiksm teisin
vertinim. Kitaip tariant, tam tikrais atvejais, sprendiant apie tikruosius fizinio asmens ketinimus, remiamasi
labiau informatyviais objektyviais nusikalstamos veikos sudties poymiais. Tai liudija ir teism praktikos
pavyzdiai (Kasacin byla Nr. 2K-365-2003 ir Kasacin byla Nr. 2K-194-2003).

Visikai kitaip yra tada, kada objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai nra tiek informatyvs. Ne
taip jau seniai visiems inomas tulpini gaujos narys Pinia buvo kaltinamas neteistu narkotini mediag
laikymu. Kaltinimai buvo paremti vien tuo, kad jo kelni kienje buvo rastas maielis su narkotinmis
mediagomis. Neirint to, is asmuo buvo nuteistas laisvs atmimu tik pirmos, tiek ir apeliacins instancijos
teismuose. Netgi Lietuvos Aukiausiojo Teismo trij teisj kolegija, nagrinjusi byl kasacine tvarka,
neisprend io kazuso ir perdav byl nagrinti septyni teisj kolegijai. Tik tokios sudties AT Baudiamj
byl skyriaus teisjai prim vienintel teising sprendim nutraukti baudiamj byl, nesant nusikaltimo
sudties (Kasacin byla Nr. 2K- 490-2001). Primus kit sprendim bt pripastama, kad Lietuvoje galimas
objektyvus pakaltinamumas.

Vien tik tokia informacija leidia suprasti nusikalstamos veikos sudties subjektyvij poymi reikm
nusikalstamos veikos sudties rodinjimui. Be to, atsivelgiant nusikalstamos veikos sudties
subjektyviuosius poymius galima atriboti nusikalstam elges nuo nenusikalstamo, nes nra nusikalstamos
veikos be kalts. Baudiamoji atsakomyb negalima ir tuo atveju, jei veika padaryta dl neatsargumo, o
atitinkama norma reikalauja tik tyios rodinjimo. Negali jos bti ir tuomet, kai veika padaroma esant visai
kitam nusikalstamam motyvui ar tikslui nei nustatyta konkretaus straipsnio normoje. Galiausiai, nusikalstamos
veikos sudties fakultatyviniai subjektyvieji poymiai, net ir tuo atveju, jei jie neturi reikms nusikalstamos
veikos sudiai, vis vien daro didel tak sprendiant klausim dl nusikalstamos veikos pavojingumo
pobdio, kuris yra vienas i kriterij, turini tak bausms skyrimui (BK 54 straipsnis).

2. Pakaltinamumas kaip baudiamosios atsakomybs slyga.

BK 17 straipsnio 2 dalyje parayta, kad asmuo, teismo pripaintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK u
padaryt pavojing veik. Tuo tarpu nepakaltinamas asmuo yra toks, kuris darydamas BK udraust veik dl
psichikos sutrikimo negaljo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm (BK 17 straipsnio 1 dalis).

Nepakaltinamas asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, nes baudiamojoje teisje priimta,
kad atsakingu u savo asocial elges gali bti tik toks asmuo, kuris veikos darymo metu suprato savo veiksm
esm ir galjo juos valdyti. Atkreiptinas dmesys tai, kad pakaltinamumas, nors ir bdamas pagrindiniu
nusikalstamos veikos sudties subjektyviuoju poymiu, rodinjamas tik tada, kada byla tirianiam ikiteisminio
tyrimo pareignui ar prokurorui arba j teisme nagrinjaniam teisjui kyla tarimas dl to, ar nusikalstamos
veikos darymo metu asmuo galjo suvokti savo veiksm esm ir juos valdyti. Tai reikia, kad baudiamojoje
teisje gyvuoja pakaltinamumo prezumpcija. Tai reikia, kad visi asmenys yra pakaltinami, jei nerodyta kitaip.
Pakaltinamumo prezumpcija yra artima nuo 1843 m. Anglijoje galiojaniai McNateno taisyklei, pagal kuri
asmuo laikomas pakaltinamu, kol nerodoma prieingai.

Atskiri mokslininkai mano, kad pakaltinamumo prezumpcija prietarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai,
nes ia pasakyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir
pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Vertinant tokius samprotavimus, reikia pasakyti, kad
mokslinink, palaikani toki nuomon, pozicija yra tikrai kritikuotina. Pakaltinamumo prezumpcijos
pripainimas tikrai nereikia, kad paeidiamas mintas LR Konstitucijos principas. Juk rodinjant asmens
kaltum kreipiamas dmesys ir asmens pakaltinamum. Kiekvienas i ms, pairjs LR BK 15 ir 16
straipsnius matysime, kad rodinjant kalt, rodinjamas ir asmens gebjimas suprasti savo veiksmus bei juos
valdyti. Be to, visiems suprantama, kad kilus tik maiausiam pagrstam tarimui, kad asmuo, nusikaltimo
darymo metu, galjo bti nepakaltinamas, t. y. negaljo suprasti savo veiksm esms arba j valdyti, tuojau pat
skiriama teismo psichiatrin ekspertiz tikslu paalinti bet kokias abejones dl asmens sugebjimo suprasti savo
veiksmus ir juos valdyti. Nesant tokiam tarimui ekspertiz nereikalinga, nes rodant kalts turin rodome ir
asmens sugebjim suprasti savo veiksmus ir galjim juos valdyti.
3. Nepakaltinamumo samprata, kriterijai ir taka baudiamajai atsakomybei.

Atidiau pairj LR BK 17 straipsnio 1 dal, matysime, kad nepakaltinamumas yra siejamas tik su
psichiniais sutrikimais, kurie slygoja asmens negaljim suprasti savo veiksm esm arba negaljim juos
valdyti. Tuo tarpu inotina, kad antrosios respublikos metais nepakaltinamais buvo pripastami ir asmenys,
nesulauk statymo reikalaujamo amiaus, leidianio juos patraukti baudiamojon atsakomybs u nusikaltimo
padarym. Tuomet beveik niekas neabejojo, kad nesulauks statymo reikalaujamo amiaus asmuo nesupraAnta
savo veiksm socialins reikms ir todl yra nepakaltinamas. Atsivelgiant to meto situacij, toks sprendimas
buvo btinas.

Sugrtant prie nepakaltinamumo svokos reikia pasakyti, kad ji yra 19-20 a.a. tess mokslo kdikis. Btent 19
a. mokymas apie nepakaltinamum pradjo spariai vystytis ir apie 20 a. vidur gavo toki form, kokioj mes j
iandien matome. Taiau tai nereikia, kad i problema nebuvo ikilusi ir kur kas ankstesniais periodais.

Jau Romn teis inojo proto ligas, kurias ji vadino vienu apibendrinaniu odiu - furor. Btent iais laikais
buvo suformuluotas posakis furiosi nulla voluntas est. Buvo manoma, kad nusikaltimas padarytas psichikai
nesveiko mogaus yra atsitiktinumas, nes proto liga veikia asmens vali. Romn teiss recepcijos laikais taip
pat buvo prisilaikoma nuomons, kad beproiai (btent taip anais laikais buvo vadinami nepakaltinami
asmenys) nra atsakingi baudiamja teisine tvarka. U i asmen padaryt al turjo atsakyti j globjai.

Tuo tarpu inkviziciniu periodu visi ie teiss pasiekimai buvo sulugdyti. Inkviziciniu periodu proto liga buvo
laikoma velni valdios apraika. Dl ios prieasties ie asmenys buvo iauriausiai baudiami.

vairi valstybi statymuose ir vairiais laikmeiais nepakaltinamumo svoka formuluojama skirtingai. Vienais
atvejais statyme vardijami tik tam tikri nepakaltinamumo atvejai, o bendrosios svokos sutvarkymas ir
nustatymas paliekamas teorijai ir praktikai. Kitais atvejais baudiamajame statyme stengiamasi pateikti isam
sra atvej, kuomet asmuo gali bti pripastamas nepakaltinamu. Tokiu bdu nepakaltinamumo svoka buvo
tvarkoma Carins Rusijos ir XIX a. Vokiei teisje. Vadovaujantis panaiais principas ji buvo konstruojama ir
1961 m. LR BK 12 straipsnyje.

Tuo tarpu galiojaniame LR BK tvirtinama visai kitokia koncepcija. BK 17 straipsnio 1 dalyje aikiai pasakyta,
jog asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas io kodekso udraust veik jis dl psichikos sutrikimo
negaljo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm. Matome, kad nuo konkretaus apibrimo
pereinama prie gantinai abstraktaus. ios idjos esm yra tame, kad bet koks psichikos sutrikimas gali iaukti
pas asmen negaljim suprasti savo veiksm pavojingumo arba negaljim juos valdyti.

Taiau nepriklausomai nuo to, kokia koncepcija pasiremta konstruojant nepakaltinamumo svok BK, btina
turti omenyje, kad vis vien egzistuoja atitinkama teorija, kuri privalu inoti.

Nepakaltinamumo svok susideda i dviej kriterij: juridinio ir medicininio. Kiekvienu atveju turi bti
nustatomi abu ie kriterijai. Taip yra todl, kad vien tik susirgimas psichine liga nesuteikia galimybs asmen
pripainti nepakaltinamu. Juk pasitaiko nemaai atvej, kai psichine liga sergantys asmenys gali suprasti savo
veiksm esm ir juos valdyti. Todl nepakanka nustatyti vien tik tai, kad asmuo serga kokia nors psichine liga.
Visais atvejais btina nustatyti ir tai, ar dl konkretaus psichikos sutrikimo asmuo negaljo suprasti savo
veiksm arba j valdyti.

Baudiamajame statyme medicininis nepakaltinamumo kriterijus ireiktas taip - dl psichikos sutrikimo.

Pamginkime kriterij panagrinti nuodugniau. Norint tai padaryti, btina iskirti galimus psichikos
sutrikimo atvejus. Jais yra: chronins psichins ligos, laikini psichikos sutrikimai, silpnaprotyst ir kitokios
patologins bsenos.

Chronin psichin liga tai sunkiai igydomas ar visikai neigydomas ilgalaikis ir progresuojantis psichinis
susirgimas. Prie i psichini susirgim priskiriama: izofrenija, epilepsija, progresyvinis paralyius, smegen
sifilis, vairios psichozs (aterosklerozins, senatvins, encefalitins, infekcins) ir t.t. Jei asmuo serga iomis
ligomis, kartais galime stebti sveikatos pagerjim, bet tai nereikia, kad asmuo pasveiko. Todl chronins
psichins ligos gali bti nepertraukiamo ir priepuolinio pobdio.
Laikinas psichikos sutrikimas tai tam tikr laik trunkantis psichinis susirgimas, kuris laikui bgant pasibaigia
ligonio visiku pasveikimu. Prie i sutrikim priskiriama: patologinis girtumas, patologinis afektas, patologin
mieguista bsena (pastaba - btina inoti, kad i bsena gali bti ne tik tada, kai mogus visikai nepabudo, bet
ir tada, kai mogus kankinamas nemigos labai stipriai nori miego), baltoji kartlig, maniakalin-depresin
psichoz, min alkoholin psichoz, alkoholin melancholija ir t.t. Didiausia dmes reikt atkreipti
patologin girtum. Patologinis girtumas - tai labai retai sutinkamas laikinas psichins veiklos sutrikimas.
Teismo psichiatrijos praktikoje tokia mogaus bsena nustatoma 1 kart i imto tiriam atvej. Patologinis
girtumas diagnozuojamas pagrinde vyrams. Patologinis girtumas gali pasireikti: 1) asmenims, kurie paprastai
nepastebi koki nors psichikos nukrypim; 2) asmenims, kurie po infekcinio ar somatinio susirgimo jauia
astenin silpnum; 3) asmenims, kurie yra patyr galvos traum arba sirgo kokiomis nors smegen ligomis.

Esant ioms prieastims dar nereikia, kad asmuo gali bti patologinio girtumo bsenoje. Didel tak tokiai
bsenai atsirasti daro nuovargis, fizinis ir psichinis isekimas, jaudulys, baim, nerimas, nepasitikjimas. Esant
tokiai bsenai net nedidelis alkoholio kiekis gali slygoti patologin girtum. Kadangi aukiau vardintos
slygos vienu metu pasireikia itin retai, tai priimta manyti, kad vienas ir tas pats asmuo tokioje bsenoje gali
bti tik vien kart gyvenime.

Pagrindiniai patologinio girtumo simptomai yra ie: 1) netiktas ir rykus bsenos pasikeitimas; 2) mogus
ikreiptai pradeda suvokti aplink; jis bna atitrks nuo realybs, jauia nepagrst baim, jam atrodo, kad jam
gresia labai rimtas pavojus; 3) mogaus elgesys tuomet panaja elges toki ligoni, kurie yra miglotoje
bklje; ie asmenys bna arba labai susikaup, o j judesiai yra automatinio pobdio, arba jie labai staigiai ir
be prieasties susijaudina ir j elgesys yra agresyvaus, smurtinio ir prievartinio pobdio, arba jie tiesiog
pradeda labai ariai gintis nuo tik jiems suvokiamo pavojaus; 4) Po atitinkam veiksm atlikimo mogus giliai
umiega, o atsibuds nieko neprisimena (patiria amnezij).

Silpnaprotyst tai, pirmiausia, gimtas protinio isivystymo nepakankamumas, kuris trukdo teisingai suvokti
vairius reikinius ir vertinti savo poelgius. Antra, silpnaprotyst atsiranda kaip progresuojanio psichinio
susirgimo, traum, infekcijos pasekm (pvz., involiucinis procesas). Iskiriamos trys silpnaprotysts formos:
idiotija (i forma yra pati sunkiausia), imbecilumas (vidutinio sunkumo forma) ir debilumas (lengviausia
silpnaprotysts forma).

Kitokia patologin bkl tai toks asmens susirgimas, kuris nra chroninis arba laikino pobdio, bet dl savo
psichopatologini paeidim drsiai gali bti su jais sutapatinamas. Tai sunkios psichopatijos ar psichastenijos
formos, vairios neurozs, abstinencin bkl dl narkotinio bado, vairs susirgimai, sukeliantys psichikos
sutrikimus (viduri ar dmtoji iltin), vairs psichikos pasikeitimai dl staigaus apkurtimo, apakimo ir t.t.

Jau buvo akcentuota, kad vien medicininio kriterijaus bvimas nesuteikia galimybs asmen pripainti
nepakaltinamu. Visais atvejais privalomas ir juridinis kriterijus.

Ligotos psichikos padariniai bna dvejopo pobdio. mogus arba praranda galimyb realiai suvokti tikrov,
arba praranda galimyb kontroliuoti savo elges. Psichikai nesveik asmen elgesys yra ligotos bsenos ir
klaidingo reikini suvokimo rezultatas. ie asmenys negali atlikti smoningus arba valingus veiksmus.

Atsivelgiant i aplinkyb, nepakaltinamumo svokoje akcentuojamas ir juridinis kriterijus, kuris susideda i

dviej dali: intelektualinio ir valinio kriterij.

Intelektualinis kriterijus svokoje ireiktas iais odiais: nebegaljo suvokti jos pavojingumo. Kadangi
nepakaltinamumas yra labai konkreti kategorija, jis nustatinjamas tik konkreios veikos atvilgiu. Asmuo gali
sirgti kokia nors psichine liga, bet tam tikroje situacijoje tai netrukdo jam suprasti savo veiksm esms. Teigti,
kad asmuo nesupranta savo veiksm esms galima tik tuomet, kai jis nesupranta savo elgesio faktins puss ir
prieastinio ryio tarp veikos ir padarini.

Nesugebjimas suprasti savo veiksm esms reikia ir tai, kad asmuo nesupranta elgesio pavojingumo.

Nesugebjimas suprasti prieastinio ryio vystymosi tarp veikos ir pasekmi pasireikia tuo, kad psichinis
ligonis nesupranta kokios atsiras pasekms dl jo veikos.
Valinis kriterijus nepakaltinamumo svokoje ireiktas odiais: negaljo valdyti savo veiksm .

Paymtina, kad intelektas, valia ir emocijos, bdamos psichinmis mogaus funkcijomis, glaudiai tarp savs
susijusios. Kaip taisykl, jei dl psichini susirgim paeistas asmens intelektas, tai is asmuo nesugebs savo
veiksm valdyti. Taiau bna ir taip, kad pasireikiant psichinei ligai asmuo puikiai supranta savo veiksm
esm, bet praranda galimyb juos valdyti. tai asmuo sergantis epideminiu encefalitu yra links seksualin
eksces, valkatavim ir pan. ie asmenys puikiai supranta savo elgesio iorin pus, bet niekaip negali atsispirti
jam. Kitaip tariant, ie asmenys negali savo veiksm valdyti. J valia, dl psichikos nukrypim, paralyuota.

Atkreiptinas vis dmesys tai, kad statyme intelektualinis ir valinis kriterijai atskirti odeliu arba. Tai
reikia, kad pripastant asmen nepakaltinam, prie tai nustaius medicinin kriterij, pakanka konstatuoti, kad
nra vieno i j. Kitaip tariant, jei dl kokio nors psichikos sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksm
esms, jis turi bti pripaintas nepakaltinamu. Analogika ivada daroma ir tuo atveju, jei dl psichikos
surrikimo asmuo suprato savo veiksm esm, bet negaljo j valdyti.

4. Riboto pakaltinamumo samprata ir poymiai.

Gyvenime nereti atvejai, kada nusikalstam veik padars asmuo pripastamas pakaltinamu, bet atliekam
medicinini tyrim metu, visgi, suabejojama jo gebjimu visikai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Tokiais
atvejais, medikai ir teissaugos institucij darbuotojai, teigia, kad nusikalstam veik padar nors ir
pakaltinamas, bet pasiymintis tam tikromis psichinmis anomalijomis mogus.

Kriminologai jau senai atkreip dmes tai, kad danai nusikalstamas veikas daro asmenys, turintys tam tikr
psichikos anomalij. Atlikt tyrim rezultatai parod, kad asmen su psichinmis anomalijomis padaryt
nusikalstam veik skaiius lieka stabiliai auktas. tai treiajame, ketvirtajame deimtmetyje toki asmen
padaryti nusikaltimai sudar: 66 (Belgija), 74 (Vokietija), 70 (Rusija) procent vis nuteistj. Analogiki
duomenys gaunami ir dabartiniu metu.

iandien galima drsiai sakyti, kad madaug 50 procent vis nusikalstam veik padaromi asmen su
psichinmis anomalijomis. O jei kalbti tik apie smurtinius nusikaltimus, tai toki asmen skaiius enkliai
didja ir gali sudaryti net apie 70 procent vis nuteistj. ie skaiiai yra gantinai spdingi ir veria tiek
medikus, tiek teisininkus susimastyti i asmen baudiamosios atsakomybs problema.

Ilg laik asmenys, padar nusikalstamas veikas ir pasiymj tam tikromis psichinmis anomalijomis, buvo
teisiami lygiai tokiais paiais pagrindais ir tvarka, kaip ir psichikai sveiki asmenys. Bausm jie taip pat
atlikdavo tose paiose kalinimo staigose. iandien situacija kita. LR BK yra riboto pakaltinamumo svoka,
kuri taikant mintos problemos sprendiamos.

Kita vertus, 1994 m. nepaprastai diskusin baudiamosios teiss institut buvo bandyta teisinti pirm kart.
Taiau vos tik buvo priimti atitinkami BK pakeitimai, kilo aiotaas. Nemaa dalis teisinink m kalbti apie
tai, kad prisidengus riboto pakaltinamumo institutu udikai ir kiti smurtinius nusikaltimus darantys asmenys
sugebs ivengti atsakomybs. Teismo medikai taip pat buvo prie io straipsnio sigaliojim, nes nebuvo
pasiruo diagnozuoti riboto pakaltinamumo bkl. Atskiri teisininkai buvo sitikin, kad anuomet Lietuvoje
teisinta riboto pakaltinamumo forma buvo ydinga, nes paneig teorin baudiamosios atsakomybs pagrindim.
Jie teig, kad teisinis baudiamosios atsakomybs pagrindas yra nusikaltimo sudtis, taiau ribotas
pakaltinamumas, kaip nusikaltimo sudties poymis, iame modelyje nenumatytas. Tai, anot i autori, reikia,
kad jei mogus nra pakaltinamas, tai jis negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn.

Norint oponuoti iai pozicijai, reikia turti omenyje, kad tais atvejais, kada konkretus fizinis asmuo
pripastamas ribotai pakaltinamu, konstatuojama, kad jis visgi yra pakaltinamas, bet tam tikri psichikos
sutrikimai jam neleido iki galo suvokti savo veiksm esm arba juos valdyti. Btent tai ir yra riboto
pakaltinamumo esm. Todl kalbti apie tai, kad nusikalstamos veikos sudtyje reikia numatyti nauj poym
yra netikslinga.

Ivad, kad toks asmuo yra pakaltinamas galima daryti dl to, kad nusikalstamos veikos darymo metu mogus
suprato savo veiksm pavojingum ir galjo juos valdyti. Savo veiksm supratimas ir galjimas juos valdyti
leido iam asmeniui susilaikyti nuo nusikalstamo elgesio. Juo labiau, net ir esant tam tikriems psichikos
sutrikimams, mogaus elgesio pagrind sudaro tai, kad jo psichinje veikloje ilieka socialiniai-psichologiniai
determinantai, kurie bdingi normaliems monms. Todl abejoti tuo, kad ribotai pakaltinamas mogus yra
nusikalstamos veikos subjektas tikrai neverta. Juk tokiais atvejais mes kalbame apie ribot pakaltinamum, o ne
apie ribot nepakaltinamum.

Vadovaujantis iais argumentais galima bt paneigti ir t mokslinink pozicij, kurie teigia, kad riboto
pakaltinamumo institutas abejotinas ir procesine prasme, nes galioja principas, jog visos abejons yra
kaltinamojo naudai. Sprendiant klausim dl asmens roboto pakaltinamumo niekas neabejoja, kad is asmuo
yra pakaltinamas. O jei kakuo ir abejojama, tai abejojama tik tuo, ar is asmuo, turintis tam tikr psichikos
anomalij, gali atsakyti lygiai taip kaip ir psichikai sveikas mogus. Btent tokiu atveju mums gali bti
vertingas principas, kad visos abejons yra kaltinamojo naudai. Todl is procesinis principas nepaneigia, o
atvirkiai, remia riboto pakaltinamumo instituto pripainim.

Kalbant apie bendr teismo medik nuomon, galima pasakyti, kad iuo klausimu j pozicijos isiskiria. Vieni
yra u riboto pakaltinamumo institut, nes tai pareigoja teismo ekspertus kur kas atidiau ianalizuoti asmens
psichik ir duoti kuo tikslesn ivad dl jos bkls. Tuo tarpu psichiatrai, kurie pasisako prie riboto
pakaltinamumo institut, teigia, kad du argumentai lemia btent toki j pozicij. Pirma, statyme
nepateikiamos riboto pakaltinamumo ribos. Antra, teigiama, kad is institutas formuos aling baudiamj
politik, nes tam tikroms grupms asmen bus atleidiamos nuodms.

Oponuojant iai pozicijai galima bt pasakyti, kad jokios nuodms tokiems asmenims neatleidiamos. Jis
lieka atsakingu dl padarytos nusikalstamos veikos. Taiau atsivelgiant tai, kad tam tikri psichiniai
nukrypimai dar tak jo elgesiui, gali bti velninama jo baudiamoji atsakomyb.

Argumentas, kad nra tiksli riboto pakaltinamumo rib yra irgi ne absoliutus. Specialios inios, kuriomis
operuoja patirt turintis teismo medikas, leidia be didesni problem isiaikinti, ar konkretus asmuo
psichikai sveikas, ar ne. ios inios leidia nusprsti ir tai, ar tam tikra psichikos anomalija alina asmens
pakaltinamum, ar ne. Jei bus nusprsta, kad alina asmens pakaltinamum, tai galutin ivada, kuri padarys
teismas bus ta, kad asmuo yra nepakaltinamas, o jei bus nusprsta, kad nealina, tai ivada irgi numanoma
asmuo pripastamas ribotai pakaltinamu.

Tuo tarpu usienio valstybse riboto pakaltinamumo institutas inomas nuo XIX a. Riboto pakaltinamumo idj
teorikai pagrind sociologins mokyklos atstovai (A. Prinsas ir F. Listas). Jie teig, kad riba tarp normalios ir
nenormalios reakcijos konfliktines gyvenimo situacijas yra menka, todl privalu painti riboto pakaltinamumo
institut. Nra joki abejoni, kad sociologins mokyklos atstovai, grsdami riboto pakaltinamumo btinum,
pasirm antropologins mokyklos atstov atliktais tyrimais. . Lombrozo, E. Feri ir R. Garofalo atlikt tyrim
dka buvo suabejota tuo, ar gali asmuo su psichiniais nukrypimais vadintis visikai pakaltinamu asmeniu?

Usienio valstybi baudiamuosiuose statymuose riboto pakaltinamumo institutas pirm kart buvo tvirtintas
vedijoje 1864. Vliau i idja paplito ir kitose valstybse. vedijos pasekjomis tapo Danija (1886 m.),
Suomija (1889 m.). Riboto pakaltinamumo institutas buvo tvirtintas ir 1926 m. RTFSR baudiamajame
kodekse.

Tsiant toliau, reikia atkreipti dmes tai, kad mogaus pripainimas ribotai pakaltinam neleidia kalbti apie
tai, kad jam automatikai turi bti velninama bausm ar atsakomyb. Tokia ivada daroma dl to, kad pas
asmenis, pripaintus ribotai pakaltinamais, savo veiksm supratimas ir galjimas juos suprasti yra nevienodo
pobdio ir intensyvumo. ie dalykai gali priklausyti nuo vairi aplinkybi, tame tarpe nuo intelekto
nepakankamumo lygio arba emocinio-valinio sutrikimo laipsnio. Tai reikia, kad toki asmen kalts ir
atsakomybs laipsnis turi priklausyti nuo kalts turinio, psichinio stovio, vertybins orientacijos bei kit
iorini ir vidini faktori bei slyg.

BK 18 straipsnyje aikiai pasakyta, kad fakto, jog asmuo yra ribotai pakaltinamas konstatavimas, dar nereikia,
kad is mogus bus baudiamas velniau. statym leidjas ia akcentuoja, kad teismas gali suvelninti
atsakomyb. Mintame BK straipsnyje teismo pasirinkimo laisv ribojama tik vienu atveju. Jei padarytas
baudiamasis nusiengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyinis nusikaltimas, tai teismas gali
atsakomyb suvelninti arba atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, taikant medicinines poveikio priemones.
Tuo tarpu, jei padaromas sunkus nusikaltimas, tai atsakomyb galima tik velninti, o atlesti nuo jos nevalia.

Vertinant ias nuostatas negalima pasakyti blogos jos ar geros. Pasaulyje egzistuoja vairs ribotai pakaltinam
asmen baudiamosios atsakomybs modeliai, todl kurio nors vieno ar keli derinio teisinimas LR BK yra
grynai statymo leidjo valia.

II DALIS

Klausimai:

1. Kalts samprata ir kriterijai. Kalts turinio ir formos nustatymas.

2. Tiesiogin tyia.

3. Netiesiogin tyia.

1. Kalts samprata ir kriterijai. Kalts turinio ir formos nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir LR BK 2 straipsnio 2 dalyje tvirtintas vienas pagrindini

baudiamosios teiss princip pagal baudiamuosius statymus atsako ir baudiamas tik toks asmuo, kuris
kaltas nusikalstamos veikos padarymu (lot. nullum crimen sine culpa).

Kalt yra pagrindinis nusikalstamos veikos sudties subjektyvus poymis, kuris, nepriklausomai nuo to ar
apraomas konkreios normos dispozicijoje, rodinjamas visose baudiamosiose bylose. Tuo paiu,
atkreiptinas dmesys tai, kad kalt yra sunkiausiai rodinjamas nusikalstamos veikos sudties poymis.

Taiau praeityje kalts rodinjimas nebuvo didel problema. tai Senovs Romos laikais rodinjant kalt buvo
remiamasi objektyvaus pakaltinamumo principu. Asmuo buvo baudiamas atsivelgiant tik vykus fakt.

Be to, inkvizicijos siautjimo periodu buvo organizuojami taip vadinamieji dievo teismai. Btent iais laikais
buvo sugalvota vairiausi bd kaip rodyti asmens kaltum arba nekaltum. Asmens kalt buvo rodinjama
vieai.

Be abejons ms laikais, tokie veiksmai, rodinjant asmens kalt, negalimi. Taiau dar kai kuri asmen
smonje ir iandien iliks ne toki jau sen laik pagrindinis posakis prisipainimas rodym karalien.
Tenka pastebti, kad nusikalstamos veikos, o tuo paiu ir kalts rodinjimas negali bti paremtas vien tik
mogaus prisipainimu. Visais atvejais turi bti surinkta visa eil kit rodym, nes tik pastarj visuma gali
kaltinti arba teisinti asmen.

Tsiant toliau, btina paymti, kad kalt - tai socialin kategorija. Be to, btina akcentuoti ir tai, kad
baudiamja teisine prasme bendros kalts nra. statym leidjas nepateikia bendro kalts apibrimo.
Baudiamajame kodekse apibrtos tik kalts rys - tyia ir neatsargumas. Btent dl ios prieasties
nepakanka teismo kaltinamajame nuosprendyje konstatuoti, kad mogus kaltas nusikalstamos veikos padarymu.
Visais atvejais btina atsakyti klausim - tyia ar dl neatsargumo ji buvo padaryta. Btina parodyti, koks
nusikalstamos veikos darymo laiku buvo mogaus psichinis santykis su pavojinga veika, su prieastinio ryio
vystymusi ir pavojingais padariniais (su slyga, kad sudtis materiali).

Tai, kad kalts svoka nepateikiama baudiamajame statyme, dar nereikia, kad ji nekonstruojama
baudiamosios teiss doktrinoje. Kita vertus, ir iuo klausimu neivengiama nuomoni prieprieos.

Vieni mokslininkai teigia, kad kalt tai nusikalstamoje veikoje pasireikiantys tyia arba neatsargumas. Kiti
mano, kad kalt tai fizinio asmens psichinis santykis su pavojinga veika ir pavojingais padariniais. Treti
sitikin tuo, kad kalt tai fizinio asmens psichinis santykis su daromos nusikalstamos veikos objektyviais
poymiais.
Vertinant iuos kalts apibrimus reikt pasakyti, kad universaliausiu galt bti tas, kuris kalt apibria
kaip fizinio asmens psichin santyk su pavojinga veika ir pavojingais padariniais.

Kalts, kaip psichinio santykio su pavojinga veika ir pavojingais padariniais, elementai yra smon ir valia. Dl
ios prieasties kalt apibdinama per intelektualin ir valin kriterijus (elementus). Atsivelgiant i kriterij
skirting sveik konstruojami vairs kalts ri apibrimai.

mogaus psichinis santykis su veika ir su prieastinio ryio raida yra intelektualinis kalts kriterijus. Tuo tarpu
mogaus psichinis santykis su pavojingais padariniais, o tais atvejais kai nusikalstamos veikos sudtis yra
formali su pavojingos veikos norjimu, yra valinis kalts kriterijus. Tiesa, kai kuri autori nuomone, prie i
kalts kriterij turt bti priskiriamas ir emocinis kriterijus. Taiau tokia mokslin mintis nra prigijusi.

Isiaikinus kalts apibrimo problem, btina koncentruoti dmes ties dar sudtingesniu klausimu kalts
detalizacijos klausimu. Baudiamosios teiss teorijoje iskiriami du kalts detalizacijos lygiai, kurie visais
atvejais yra neivengiami norint rodyti kalt. iais lygiais yra kalts formos ir ries bei kalts turinio
nustatymas.

Kiekvienu nusikalstamos veikos padarymo atveju mes turime nustatyti kokia kalts forma ir ris ukoduota
konkreioje baudiamojoje normoje bei kokia kalts ris yra tiriamojoje veikoje.

Baudiamasis statymas aikiai nurodo tai, kad nusikalstama veika gali bti padaryta tiek tyia, tiek dl
neatsargumo. Taikant galiojant BK didesni sunkumu nustatyti kalts form konkreioje baudiamojoje
teisinje normoje nra. Baudiamasis statymas aikiai nustato, kad visos BK apraytos nusikalstamos veikos
yra tyins, iskyrus atvejus, kada BK straipsnyje nustatyta, jog nusikalstama veika gali bti padaryta ir dl
neatsargumo (pvz., BK 184 straipsnio 1 ir 2 dalys) arba tik dl neatsargumo (pvz., BK 132 straipsnis).

Kalbant apie kalts turinio nustatymo problemas, pirmiausiai reikia atkreipti dmes tai, kad rodinjant kalt
nepakanka nustatyti rodintin kalts form ir r. Btina engti ir kit ingsn isiaikinti rodintin kalts
turin, nes btent kalts turinys padeda tiksliai atriboti vien nusikalstam veik nuo kitos.

Pateikiant kalts turinio svok galima teigti, kad tai tyia ir neatsargumas konkreioje nusikalstamos veikos
sudtyje. Kalts turinys tai lyg unikali formul, kuri nerodius, nerodoma ir mogaus kalt dl konkreios
nusikalstamos veikos padarymo.

sitikinti ios minties teisumu galima labai lengvai. Pavyzdiui, norint rodyti, kad konkretus asmuo padar
nusikaltim, numatyt BK 238 straipsnyje, btina rodyti, kad jis suprato, jog be svarbiuos prieasties
nepranedamas teissaugos staigai ar teismui apie jam inom darom arba padaryt sunk nusikaltim jis
atima galimyb teissaugos institucijoms tinkamai reaguoti iuos nusikalstamus veiksmus ir nori taip elgtis.
Nerodius io kalts turinio, negalima bus kalbti ir apie konkreios nusikalstamos veikos padarym.
Galiausiai btina akcentuoti, kad kiekvienos BK specialiosios dalies normos kalts turinys yra unikalus. Kitaip
mes neturtumme tokios gausos nusikalstam veik.

2. Tiesiogin tyia.

Tiesiogin tyia (lot. dolus directus) yra viena i tyins kalts ri. Sutinkamai su BK 15 straipsnio 2 dalimi
nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok
pavojing nusikalstamos veikos pobd ir norjo taip veikti; arba j darydamas asmuo suvok pavojing
nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti
padariniai, ir j norjo.

Matome, kad skirtingai nei 1961 m. BK, galiojaniame BK pateikiami du tiesiogins tyios apibrimai. Vienas
j taikytinas formalioms nusikalstam veik sudtims, o kitas materialioms. Tad panagrinkime jas nurodyta
eils tvarka.

Formalioms sudtims skirtas tiesiogins tyios apibrimas susideda i dviej dali:

1. suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd intelektualinis kriterijus;

2. norjo taip veikti valinis kriterijus.

Pavojingo nusikalstamos veikos pobdio suvokimas - tai fizinio asmens suvokimas, kad jo daroma veika yra
alinga baudiamojo statymo saugomoms vertybms. Pavojingo nusikalstamos veikos pobdio suvokimas
apsprendiamas iimtinai mogaus subjektyviais bruoais, o btent: gyvenimo patirtimi, isilavinimu, erudicija,
kultra, morale ir t.t.

Pasitaiko toki atvej, kai nusikalstamos veikos kaltininkas teigia neinojs, kad jo padaryta veika yra
nusikalstama ir dl to negali bti baudiamas u jos padarym. mogaus pasiteisinim galima atsakyti labai
paprastai. mogui reikt paaikinti, kad baudiamasis statymas i jo ir nereikalauja suvokti tai, kad jo
padaryta veika yra traukta nusikalstam veik sra ir u jos padarym nustatyta bausm. Nusikalstamos
veikos neteistumo suvokti nereikia. Pakanka to, kad mogus suvokt padarytos veikos pavojing pobd, nes
btent taip nustatyta galiojaniame baudiamajame statyme. Kitaip tariant, mogus turi suvokti tik tiek, jog jo
veika yra pavojinga viepataujaniai vertybi sistemai ir didiosios visuomens dalies yra vertinama neigiamai.
Traukdami asmen baudiamojon atsakomybn mes nenusiengsime pagrindiniams baudiamosios teiss ir
konstituciniams principams. Taiau jeigu yra kitaip, tuomet kyla klausimas, ar nebuvo nusiengta veik
kriminalizavimo taisyklms.

Norjimas taip veikti tai norjimas veikti pavojingai. Vertinant i statymo leidjo patvirtint nuostat galima
abejoti tik vienu, o btent tuo, ar nesuklysta naudojant od veikti. Juk lingvistine prasme odis veikti
reikia usiimti kuo, dirbti, daryti, rodyti veiklum. is odis turi savo antonim neveikti ir todl negali bti
pripastamas veikos sinonimu. Pripainkim tai spraga.

Materialioms nusikalstam veik sudtims skirtas tiesiogins tyios apibrimas, skirtingai nei pirmuoju atveju,
susideda i trij dal:

1. suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd intelektualinio kriterijaus dalis, ireikianti mogaus
psichin santyk su veika;

2. numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai intelektualinio
kriterijaus dalis, ireikianti mogaus psichin santyk su pasekmi numatymu;

3. ir j norjo valinis kriterijus.

Pavojingo nusikalstamos veikos pobdio suvokimas komentuojamas lygiai taip pat kaip ir pirmuoju atveju.

Kodekse numatyt padarini numatymas tai, kaip jau buvo minta, antra intelektualinio kriterijaus
sudedamoji dalis. Lingvistine prasme numatymas reikia i anksto nuspti. Kitaip tariant, numatymas tai
smonje susidarantys vaizdiniai, kurie vyks, gali ar turi vykti ateityje, jei asmuo pasirinks vienok ar kitok
elgesio variant.

Esant tiesioginei tyiai, asmuo numato pasekmes kaip neivengiamas arba kaip daugiau ar maiau galimas.

Pavojing padarini norjimas tai valinis tiesiogins tyios kriterijus, kuris parodo mogaus psichin santyk
su padariniais. Norimi yra ne tik tie padariniai, kurie suteikia mogui pasitenkinim, bet ir tie, kuri atvilgiu jis
yra neigiamai nusiteiks ir kurie jam yra kaip tarpiniai ar kaip priemon tikrajam tikslui pasiekti.

Apibdinant kriterij btina paymti, kad asmens smon ir valia yra glaudiai tarp savs susij dalykai.
Negalima teigti, kad smon ir valia egzistuoja skyrium. Asmens valia nepasireikia i niekur. Galima sakyti,
kad ji evoliucionuoja. Pradioje mogus suformuoja tiksl, o vliau jo siekia. Todl siekiant konstatuoti fakt,
kad mogus nusikalstam veik padar esant tiesioginei tyiai, prieastys, dl kuri atsirado noras padaryti
atitinkam veik, lemiamos reikms neturi.

3. Netiesiogin tyia.
Netiesiogins tyios (lot. dolus eventualis), t. y. antros tyins kalts ries apibrimas pateiktas naujojo LR
BK 15 str. 3 d., kur parayta, kad nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas netiesiogine
tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar
neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir nors j nenorjo, bet smoningai leido jiems
atsirasti.

i tyios ris yra pati problematikiausia. Jos atsiradimas siejamas su XIX a. pradia, tuomet, kai vokiei
mokslininkai visapusikai paneig iki tol buvusios netiesiogins tyios (lot. dolus indirectus) teorij. Nepaisant
to, kad iais laikais kai kurie autoriai sutapatina ias dvi tyios ris, skirti jas vis dl to btina.

Dolus indirectus - tai tokia tyios ris, kurios pagrindu asmuo galjo bti traukiamas baudiamojon
atsakomybn ne tik u tai k jis norjo padaryti, bet dar ir u tai ko ne tik nenumat, bet neturjo ir negaljo
numatyti. Btent dl ios prieasties galima drsiai teigti, kad dolus indirectus - tai objektyvaus pakaltinamumo
teisinimas, kas velgiant ne tik i ios dienos, bet ir i an laik yra visikai nepriimtina.

iandien netiesiogin tyia - tai eventuali tyia, kuomet baudiamojon atsakomybn mogus traukiamas todl,
kad pavojingi padariniai kyla dl jo abejingumo.

Netiesiogin tyia susideda i trij dali:

1. suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd;

2. numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai;

3. ir nors j nenorjo, bet smoningai leido jiems atsirasti.

Pirmoji ir antroji dalys - tai netiesiogins tyios intelektualinis kriterijus, o treioji valinis kriterijus.

Daniausiai teigiama, kad netiesiogin tyia nuo tiesiogins tyios skiriasi tik valiniu kriterijumi, o
intelektualinis kriterijus yra toks pats. Tuo tarpu priimtinesn turt bti kiek kitokia pozicija, o btent ta, kad
netiesiogin tyi galima atriboti nuo tiesiogins tiek valinio, tiek ir intelektualinio kriterijaus pagalba.

Neabejotina, kad esant netiesioginei tyiai pavojingo veikos pobdio supratimas yra toks pat kaip ir
tiesioginje tyioje, taiau pasekmi numatymas iuo atveju yra kiek kitoks. Jei esant tiesioginei tyiai mogus
numato padarinius kaip neivengiamus arba kaip daugiau ar maiau galimus, tai esant netiesioginei tyiai
mogus numato tik didesn ar maesn konkrei padarini galimyb. Populiariai isireikus, netiesiogins
tyios atveju mogus numato tik konkrei padarini galimum, jei bus elgiamasi pagal pasirinkt model.
Maa to, palankiai susiklosius situacijai numatomi padariniai net ir nekyla. Tuo tarpu tiesiogins tyios atveju
numatom padarini kilimo galimyb yra daugiau nei 50 nuoimi.

Neabejotinai, kad rykiausias tiesiogins tyios ir netiesiogins tyios atribojimo kriterijus yra valinis
kriterijus. Esant netiesioginei tyiai mogus nenori jo numatom padarini, bet smoningai leidia jiems kilti.
Galima paklausti, ar gali bti taip, kad mogus numato padarinius, bet j nenori ir tuo paiu smoningai leidia
jiems kilti? Gal tokiu atveju mes turtume kalbti apie neatsargi kalt?

Atsakymas klausim turi bti kategorikas. Esant neatsargumui, o tiksliau tariant nusikalstamam
pasitikjimui, mogus lengvabdikai tikisi ivengti padarini, o netiesiogins tyios atveju mogus nesiima
koki nors veiksm, kad jo numatomi padariniai neatsirast arba yra visikai abejingas t padarini atsiradimui.
Kitaip tariant, asmuo mano, kad tam tikros palankios aplinkybs gali jam padti ivengti numatom padarini.
Taiau bda ta, kad toks jo manymas niekuo nepagrstas (Kasacin byla Nr. 2K-204-2001). i situacija
iliustruoja ne kokios nors kitos kalts ries, o btent netiesiogins tyios bvim.

Galiausiai reikia pastebti, kad pavieniai autoriai skeptikai iri tyios skirstym tiesiogin ir netiesiogin.
Vieni mano, kad toks skirstymas neturi jokios praktins reikms, o kiti pasisako u tai, kad apjungus
netiesiogin tyi ir nusikalstam pasitikjim reikt sukurti nauj kalts form.
Neabejotina, kad visi ie samprotavimai neturi tvirto pagrindo. Netiesiogins tyios bvimas yra pagrstas tiek
psichologikai, tiek teisikai. Teisine prasme i dviej tyios ri buvimas yra svarbus kalbant apie tam tikr
baudiamosios teiss institut (pvz., pasiksinimo, rengimosi, bendrininkavimo) tak nusikalstam veik
kvalifikavim bei baudiamosios atsakomybs ir bausms individualizavim.

III DALIS

Klausimai:

1. Apibrtos tyios ir neapibrtos tyios samprata, nustatymas ir taka nusikalstam veik kvalifikavimui.

2. Neatsargios kalts bendra charakteristika.

3. Nusikalstamas pasitikjimas.

4. Nusikalstamas nerpestingumas

1. Apibrtos tyios ir neapibrtos tyios samprata, nustatymas ir taka nusikalstam veik

kvalifikavimui.

Pagrindins tyins kalts rys yra tiesiogin tyia ir netiesiogin tyia. Btent skirstym akcentuoja ir
statym leidjas, nes tik j apibrimai pateikiami BK. Tuo tarpu baudiamosios teiss teorijoje ir praktikoje
tyia skirstoma ir kitas ris, kurios turi svarbi reikm kvalifikuojant nusikalstamas veikas.

Vis pirma tyia skirstoma apibrt ir neapibrt. Apibrta tyia (lot. dolus determinatus) yra tuomet, kai
nusikalstam veik darantis asmuo tiksliai numato kok nusikalstam rezultat jis pasieks atlikdamas ar
neatlikdamas konkrei pavojing veik. Esant apibrtai tyiai alos numatymas yra tikslus, grietas tiek
kokybine, tiek kiekybine prasmmis. Atsivelgiant tai, kad darant tam tikr veik siekiama konkretaus
rezultato, mogaus veika ir kvalifikuojama pagal tyios kryptingum net ir tuo atveju, kai siekiamas rezultatas
pasiektas nebuvo (Kasacin byla Nr. 2K-204-2001 ir Kasacin byla Nr. 2K-742-2000)

Kalbant apie apibrt tyia reikia atkreipti dmes tai, kad tam tikri autoriai isako nuomon, jog apibrta
tyia gali bti skirstoma paprast ir alternatyvi. Anot j paprastoji apibrta tyia yra tuomet, kai numatoma
sukelti vien konkret padarin arba atlikti vien konkrei veik. Tuo tarpu alternatyvioji apibrta tyia (lot.
dolus alternativus) yra tuomet, kai mogus numato, kad dl jo veikos gali kilti kuris nors i jo dviej numatom
pavojing padarini ir kiekvienas j jam priimtinas. Tarkime, asmuo kitam asmeniui suduoda nedideliu peiliu
pilvo srit. Atlikdamas tokius veiksmus asmuo numato, kad po toki veiksm atlikimo galimi du padariniai -
asmens mirtis arba sveikatos sutrikdymas. Paaikja ir tai, kad abu ie numatomi padariniai kaltininkui buvo
priimtini.

inant fakt, automatikai susiduriame su kaltininko veikos kvalifikavimo problema. Reikalas tame, kad
neaiku, ar kaltininko veiksmus kvalifikuosime kaip pasiksinimas nuudyti, ar kaip sunk sveikatos
sutrikdym (su slyga, kad btent tokie padariniai kyla). i teorij propaguojantys mokslininkai teigia, kad
esant tokiai situacijai kaltininko veiksmus btina kvalifikuoti pagal sunkiausius nortus padarinius. Aptartu
atveju kaip pasiksinimas nuudyti. Taiau tokiu atveju visikai nesuprantama, kam iskirti t alternatyvij
apibrt tyi, jei jos poveikis mogaus veikos kvalifikavimui yra niekinis.

Btent dl i trkum btina turti omenyje, kad apibrta tyia yra tuomet, kai mogus siekia konkrei
padarini arba konkreios veikos, o nepavykus pasiekti tokio tikslo jo veika turi bti kvalifikuojama kaip
pasiksinimas.

Neapibrta tyia (lot. dolus indeterminatus) yra tuomet, kai darydamas pavojing veik asmuo numato, kad,
skirtingai nei apibrtos tyios atveju, tiesiog kils kakokie negatyvs padariniai. Atmintina, kad tokiu atveju
mogus nekoncentruoja dmesio ties konkreiais galimais pavojingais padariniais. mogus tiesiog nori padaryti
al baudiamojo statymo saugomoms vertybms. Kokie kils padariniai jam nesvarbu. Pagrindinis jo
nusikalstamo elgesio tikslas alos baudiamojo statymo saugomoms vertybms padarymas. Esant
neapibrtai tyiai mogaus veika turi bti kvalifikuojama pagal faktikai kilusius padarinius, su slyga, kad
tikrai nebuvo tyios sukelti ymiai pavojingesnius padarinius (kaip jau buvo minta apie asmens tikrj tyi
gali liudyti nusikalstamos veikos sudties objektyvs poymiai) (Kasacin byla Nr. 2K-75-1998)

Priklausomai nuo tyios susiformavimo laiko, ji skirstoma iankstin ir staigiai kilusi. Iankstin tyia (lot.
dolus praemeditatus) yra tuomet, kai tarp nusikalstamo sumanymo ir jo realizavimo praeina tam tikras laiko
tarpas. iuo laikotarpiu asmuo apgalvoja visas nusikalstamos veikos padarymo detales, pradedant nuo ranki,
priemoni pasirinkimo ir bsimo j panaudojimo ir baigiant nusikalstamos veikos slpimu.

Staigiai kilusi tyia yra tuomet, kai tarp nusikalstamo sumanymo ir jo realizavimo praeina tik kelios akimirkos.
Savo ruotu staigiai susiformavusi tyia skirstoma paprast arba kitaip tariant altakraujik (lot. dolus
repentinus) ir afektin (lot. impetus).

Paprasta staigiai kilusi tyia yra tada, kada kaltininkui kyla noras padaryti nusikalstam veik ir ia pat is noras
realizuojamas. Tuo tarpu afektin tyia yra tuomet, kai nusikalstama veika padaromas dl didelio
susijaudinimo, kur sukelia nukentjusiojo pavartotas fizinis smurtas arba sunkus eidimas. i tyios ris,
skirtingai nei i ankstin ar staigiai kilusi paprastoji, kurios turi reikm tik skiriant bausmes, vienintel turi
tak veikos kvalifikavim (Kasacin byla Nr. 2K-391-2003, Kasacin byla Nr. 2K-266-2002,Kasacin byla
Nr. 2K-174-2002, Kasacin byla Nr. 2K-187-2003).

2. Neatsargi nusikalstam veik bendra charakteristika.

Neatsargi nusikalstam veik skaiius, palyginus su tyinmis, yra ymiai maesnis. Neatsargi nusikalstam
veik lyginamoji dalis yra apie 12 15 nuoimi vis registruot nusikalstam veik. Taiau kalbant apie
neatsargias veikas btina vertinti tai, kad labai didelis j latentikumas.

Gamyboje, buityje ar kitoje sferoje pasitaiko nemaai atvej, kuriuos galima vertinti taikant nusikalstamo
pasitikjimo ar nusikalstamo nerpestingumo svokas. Taiau vieumon jie ikyla retai. Tai apsprendia
daugelis faktori. Tarp i faktori visumos galima vertinti giminikum, alos atlyginim, baim netekti darbo
ir pan.

Visiems inoma, kad 21 amius, kaip ir k tik prajs 20asis, tai spartaus techninio progreso amius. Taiau
technika ne tik gelbsti, bet gali bti ir grsminga. Bet kuri netinkamai valdoma technin priemon gali atneti
daug bdos. Btent dl to, vertindami neatsargi nusikalstam veik statistik, matome, kad didesnioji i
nusikalstam veik dalis (apie 90 nuoimi) nusikalstami keli eismo saugumo taisykli paeidimai. Ir tik
vos keli nuoimiai tenka neatsargiam gyvybs atmimui.

Tiktina, kad atsivelgiant tai, jog technikos valdymas reikalauja daug didesni proto gali, statym leidjas
nustat, kad atsakomyb u neatsargias nusikalstamas veikas galima tik nuo 16 met.

Baudiamosios teiss teorija daugiau kaip 100 met ino dvi neatsargios kalts ris nusikalstam
pasitikjim ir nusikalstam nerpestingum. velgiant i kalts ri apibrimus kyla klausimas dl
atsakomybs pagrind. Baudiamosios teiss teorijoje senokai diskutuojama dl to, koks yra baudiamosios
atsakomybs u neatsargias veikas pagrindas. Vieni teigia, kad atsakomybs pagrindas yra veikos ir pavojing
padarini prieastingumas. Pastarj pozicij palaikani mokslinink nuomone, negalima atsakomyb u
neatsargias veikas grsti kaltininko subjektyvikumu, nes to, vertinant neatsargios kalts konstrukcij, velgti
nemanoma. Be jokios abejons toks baudiamosios atsakomybs esant neatsargiai kalts formai vertinimas
neatitinka iuolaikins baudiamosios teiss pasiekim ir yra rykus objektyvaus pakaltinamumo pavyzdys. Juk
matant atsakomybs pagrind veikos ir pavojing padarini prieastingume, mes galtume kaltinti daugel
asmen vairiausi pavojing padarini suklimu. Juk objektyvioje tikrovje niekas i niekus neatsiranda.

Akivaizdu, kad taip bti negali, todl i teorija iki i dien ir neigyveno. Neigyveno ir kitos teorijos, nes
buvo pernelyg sudtingos ir neatitinkanios subjektyvios kalts sampratos.

Visikai teiss tie mokslininkai, kurie teigia, kad neatsargios kalts esm yra tame, kad statymas ne tik
draudia smoningai ir valingai ksintis saugomas vertybes, bet nustato ir pareig bti atsargiems ir
dmesingiems. Todl ir baudiamosios atsakomybs pagrindas u neatsargias veikas yra tas, kad mogus
baudiamas u savo nedmesingum, u savo neatsargum, kurie ir sukelia baudiamajame statyme apraytus
padarinius.

3. Nusikalstamas pasitikjimas.

Nusikalstamo pasitikjimo (lot. luxuria) apibrimas pateikiamas BK 16 straipsnio 2 dalyje, kur parayta, kad
nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo pasitikjimo, jeigu j padars
asmuo numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, taiau
lengvabdikai tikjosi j ivengti.

Aikinant nusikalstamo pasitikjimo svok btina atkreipti dmes tai, kad joje intelektualinis nusikalstamo
pasitikjimo kriterijus ireiktas odiais - asmuo numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame
kodekse numatyti padariniai, o valinis odiais lengvabdikai tikjosi j ivengti.

dmiai panagrinjus i svok, matysime, kad statym leidjas nenurodo, koks asmens psichinis santykis su
veika? Tiek tiesiogins tyios, tiek ir netiesiogins tyios atvejais asmuo suvokia nusikalstamos veikos
pobd. Tad kyla klausimas, ar tai reikia, kad nusikalstamo pasitikjimo atveju nra asmens psichinio
santykio su veika?

domu tai, kad tokios pasenusios pozicijos prisilaiko ne maa dvideimto amiaus antros puss mokslinink.
Taiau kyla klausimas, ar taip gali bti? Akivaizdu, kad to bti negali, nes prieingu atveju mes negalsime
asmens apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Tikriausiai nenuginijama yra tai, kad jei asmuo numato, jog
jo veika gali sukelti tam tikrus pavojingus padarinius, tai jis supranta ir savo atitinkamos veikos pavojingum.
Kita vertus, ar galime dti lygybs enkl tarp veikos pavojingumo supratimo tyioje ir nusikalstamame
pasitikjime. Be abejo, kad ne. Juk esant tyiai asmuo suvokia nusikalstam veikos pobd, o esant
nusikalstamam pasitikjimui to bti negali dl to, kad asmens baudiamoji atsakomyb kyla tik kilus
baudiamajame statyme numatytiems padariniams. Dl ios prieasties reikt teigti, kad asmuo supranta ne
pavojing savo veikos pobd, o riziking pobd. Kitaip tariant, asmuo supranta ne tai, kad jis daro
nusikalstam veik, o tai, kad jis elgiasi rizikingai (kartais rizikingas asmens elgesys gali sudaryti ir teiss
paeidimo sudt (pvz., saugaus greiio virijimas), kas galiausiai ir sukelia baudiamajame statyme numatytus
padarinius.

Kita nusikalstamo pasitikjimo valinio kriterijaus dalis BK ireikta odiais numat, kad dl jo veikimo ar
neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai. Esant nusikalstamam pasitikjimui asmuo numato
pavojingus padarinius tik kaip galimus. Kitaip tariant, pavojingi padariniai numatomi tik abstrakioje formoje.
Virydamas saug greit asmuo numato, kad gali kilti tam tikri pavojingi padariniai. Taiau kokie konkreiai
asmuo nesivaizduoja. Saugaus greiio virijimo padariniai gali bti vairs vairaus laipsnio sveikatos
sutrikdymas, gyvybs atmimas, turto sualojimas ar sunaikinimas ir kt. (Kasacin byla Nr. 2K-266-2003)

Valinis nusikalstamo pasitikjimo kriterijus BK ireiktas odiais lengvabdikai tikjosi j ivengti.

Vertinant i formul galima pasakyti, kad esant nusikalstamam pasitikjimui, asmuo nenori numatom
pavojing padarini. i ivad galima padaryti dl to, kad tikintis ivengti pavojing padarini negalima j
norti. Taiau skirtingai nei netiesioginje tyioje, kuomet asmuo nenordamas numatom pavojing padarini
visgi lieka jiems abejingas (smoningai leidia pavojingiems padariniams kilti), nusikalstamame pasitikjime
asmuo tikisi j ivengti pasiremdamas realiomis aplinkybmis (pvz., gamtos jgos, profesionalumas, gyvenimo
patirtis ir pan. (r.,Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 Dl teism praktikos
nusikaltim mogaus gyvybei bylose 26 ir 27 punktai). Vertinant i aplinkyb, kyla klausimas, kodl
tikjimasis ivengti pavojing padarini remiantis realiomis aplinkybmis yra baudiamojo persekiojimo
objektas. Esm ta, kad is tikjimasis bna lengvabdikas.

Kalbant apie pasitikjim pasakytina tai, kad jis gali bti pagrstas ir lengvabdikas. Jei tikjimasis realiomis
aplinkybmis yra pagrstas, tai asmuo baudiamojon atsakomybs negali bti traukiamas. Tokiu atveju mes
turime kazuso atvej. Tuo tarpu lengvabdikas pasitikjimas yra tuomet, kai konkretus asmuo pasitiki
realiomis aplinkybmis, bet jis yra perdtas. Kiti asmenys panaioje situacijoje tomis aplinkybmis, kuriomis
pasitikjo kaltininkas, nepasikliaut.
4. Nusikalstamas nerpestingumas.

Nusikalstamo nerpestingumo (lot. negligentia) svoka pateikta BK 16 straipsnio 3 dalyje nusikaltimas ar

baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo pasitikjimo, jeigu j padars asmuo nenumat, kad
dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir
savo asmenines savybes galjo ir turjo tai numatyti.

Analizuojant i nusikalstamo nerpestingumo svoka, daugeliui gali susidaryti spdis, kad ia tvirtinta
atsakomyb be kalts. Taiau tiesa yra kita. Inagrinjus i neatsargumo r, matysime, kad baudiamosios
atsakomybs pagrindas u tokias veikas yra tvirtas tiek teisine, tiek psichologine prasmmis.

Nusikalstamas nerpestingumas susideda i dviej dali:

1. asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai
intelektualinis kriterijus.

2. nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir turjo tai numatyti valinis kriterijus.

Vertinant nusikalstamo nerpestingumo svok galima klausti, kodl psichinis santykis su pasekmi numatymu
ireiktas neigiama forma ir ar taip gali bti?

Atsakant iuos klausimus btina inoti, kad, skirtingai nei mano pavieniai autoriai, esant nusikalstamam
nerpestingumui, mogus tikrai nesupranta daromos veikos pavojingumo. Tai logika ivada, nes negaldamas
numatyti savo veikos pavojing padarini, jis negali suprasti ir jos pavojingumo. Kitaip tariant, nusikalstamo
nerpestingumo intelektualinis kriterijus galt bti ireiktas taip asmuo nesuvok pavojingo savo veikos
pobdio, nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai.

Kita vertus, pavojingo veikos pobdio nesupratimas visikai nereikia, kad asmuo nesupranta savo elgesio
faktins puss. Jis supranta, kad atlieka tam tikr poelg, bet konkrei situacij suvokia ne iki galo. Tiesiog jis
klaidingai vertina savo poelgio socialin reikm. Prisiminkime, jog kalbdami apie asmens elges teigme, jog
jis turi bti motyvuotas ir tikslingas. Tai reikia ne tik tai, kad asmuo atsakingas u tuos padarinius, kuriuos
numat ir kuri norjo, bet, sutinkamai su dialektikos dsniais, ir u tuos, kurie kilo kaip tam tikro elgesio
nenumatytas padarinys. Kitaip tariant, prie kakaip pasielgiant kiekvienas mogus turi apgalvoti visus galimus
savo elgesio padarinius. Tuo paiu reikia akcentuoti, jog mogus gali atsakyti tik u tuos padarinius, kuriuos jis
objektyviai turi ir subjektyviai gali numatyti.

Btent turjimas ir galjimas yra ios kalts ries valinis kriterijus. pareigojant asmen numatyti savo
pavojingos veikos pavojingus padarinius, tuo paiu mogus pareigojamas suprasti ir savo veikos pavojingum.

Kas gi apsprendia tai, kad asmuo turjo numatyti, kad atlikus konkrei veik atsiras pavojingi padariniai?
Turjimas numatyti pavojingus padarinius kyla: i tam tikr teiss akt; dl asmens teisins padties; esant
bendro gyvenimo patiriai.

Taiau vien objektyvaus pagrindo buvimas nra pakankamas pagrindas traukti asmen baudiamojon
atsakomybn u dl nusikalstamo nerpestingumo forma padaryt nusikalstam veik. Visais atvejais turi bti
nustatyta, kad asmuo galjo numatyti, jog jo veika sukels pavojingus padarinius. Galjimas numatyti
pavojingus padarinius priklauso nuo mogaus individuali savybi bei situacijos, kurioje daroma atitinkama
veika.

Apibdinant ias dvi kategorijas, galima pasakyti tik tai, kad norint, jog mogus i esms galt numatyti
atitinkamus pavojingus padarinius, btina, jog situacija nebt labai sudtinga. O kalbant apie mogaus
individualias savybes (pvz., fiziniai asmens duomenys, jo isivystymo lygis, isilavinimas, profesija, gyvenimo
patirtis ir pan.), tai jos turi suteikti galimyb teisingai suvokti esam situacij, j vertinti ir padaryti pagrstas
ivadas. Visuomet btina prisiminti, kad kiekvienas mogus yra individas ir nevertinus vis j apibdinani
savybi, negalima sprsti klausim apie jo baudiamj atsakomyb u pavojing padarini suklim.
statyme aikiai pasakyta, kad tik turjimas ir galjimas numatyti padarinius yra teisinis pagrindas atsirasti
baudiamajai atsakomybei. Neesant bent vieno i btin dviej element, nra ir atsakomybs.

Galiausiai, atkreiptinas dmesys tai, kad dabartiniu metu, nusikalstamas pasitikjimas ir nusikalstamas
nerpestingumas galimi tik materialiose nusikalstam veik sudtyse. Taiau teoriniame lygmenyje jau seniai
nusprsta, kad nusikalstamas nerpestingumas galimas ir formaliose nusikalstam veik sudtyse. I esms i
teorin galimyb tam tikra prasme patvirtina ir kai kurios BK normos. Pavyzdiui, BK 124 straipsnyje nustatyta
baudiamoji atsakomyb u valstybs paslapties atskleidim. Nors io nusikaltimo sudtis formali, bet 125
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 125 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji
padaryta dl neatsargumo, vis dl to padarius i veik, neatsargios kalts rodyti nepavykt. To prieastis BK
16 straipsnio 3 dalis, kuri nusikalstamo nerpestingumo svok formuluoja tik materialioms sudtims. ios
problemos pavyzdiu i teism praktikos gali bti Prezidento R. Pakso byla (Kasacin byla Nr. 2K-7-544-
2005).

IV DALIS

Klausimai:

1. Dviguba kalts forma teorijoje ir statymuose.

2. Kazusas ir jo baudiamoji teisin reikm.

3. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas.

4. Juridins ir faktins klaidos.

1. Dviguba kalts forma teorijoje ir statymuose.

Pagal BK 2 straipsnio 3 dal asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas
padars nusikalstam veik . i pamatin baudiamojo kodekso ir visos baudiamosios teiss nuostata
aikiai ir nedviprasmikai parodo, kad konkreti nusikalstama veika gali bti baudiama tik esant kaltei, kuri,
sutinkamai su BK 14 straipsniu yra tyin arba neatsargi.

Taiau baudiamosios teiss doktrinoje jau senokai isakoma mintis, kad alia tyins ir neatsargios kalts
form papildomai egzistuoja dviguba ir miri kalts formos. ios minties dka baudiamosios teiss teorijoje
buvo suformuluotos net kelios koncepcijos.

Anot labiausiai paplitusios - dviguba (kitaip ji ios koncepcijos propaguotoj vadinama miri arba sudtin)
kalts forma bdinga didesnei daliai nusikalstam veik sudi. ie autoriai teigia, kad nagrinjamos kalts
formos pavadinimas neturi jokios reikms ir mano, kad dviguba kalts forma yra tuomet, kai vienoje teiss
normoje susijungia bet kokios kalts rys: tiesiogin tyia su netiesiogine; tiesiogin tyia su nusikalstamu
pasitikjimu arba nusikalstamu nerpestingumu; netiesiogin tyia su nusikalstamu pasitikjimu ar
nerpestingumu arba tiesiog nusikalstamas pasitikjimas su nerpestingumu.

Kiti mokslininkai prieinasi tai miniai, kad dviguba kalts forma yra tuomet, kai vienoje normoje susijungia
nusikalstamas pasitikjimas su nusikalstamu nerpestingumus. O dar kiti - dvigub kalts form pripasta tik
tuomet, kai normoje sveikauja tyia ir neatsargumas.

Tuo tarpu yra ir toki teoretik kurie mano, kad dviguba kalt bna tik tuomet, kai vienoje nusikalstamoje
veikoje tuo paiu metu galima aptikti tiek tyios (tiesiogins ir netiesiogins) tiek neatsargumo (pasitikjimo ir
nerpestingumo) poymi. Taiau j nuomone, mintos kalts formos yra savarankikos. Jos viena su kita
nesusilieja ir nesudaro tam tikros naujos kalts kuri vadintsi dviguba, miria ar sudtine. Anot i autori
dviguba, sudtin ar miri kalts forma i vis neegzistuoja.

Vertinant ias pozicijas galima drsiai pasakyti, kad teisingomis gali bti pripastamos visos. Taiau mes
laikysims tos nuostatos, kad dviguba kalts forma vis dl to galima. Pavyzdiui, apie dviguba kalts form
galima bt kalbti analizuojant BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalis. iuo atveju asmens kalt pavojingos veikos
atvilgiu pasireikia tiesiogine tyia, o kvalifikuojanio poymio (nepilnametis ar maametis) atvilgiu gali
pasireikti ir nusikalstamu pasitikjimu ar nusikalstamu nerpestingumu. Kita vertus, btent iuo klausimu
gyvuoja ir tokia pozicija, kad jokios dvigubos kalts ia nra, o galima asmens psichinio santykio problema
kvalifikuojanio poymio atvilgiu sprendiama taikant faktins klaidos teorij.

Nepriklausomai nuo to, ar apie dvigubos kalts formos galimyb mes kalbsime analizuodami vien ar kit BK
norm, atmintina, kad teorijoje inomi kelis svarbs norm su dvigubos kalts form konstrukcijos momentai:

1) Nusikalstamos veikos su dviguba kalts forma yra tyins. Todl galima drsiai teigti, kad nenusiengta BK
14 straipsnio nuostatai, kur tvirtinta, jog asmuo pripastamas kaltu padars nusikaltim ar baudiamj
nusiengim, jeigu jis i veik padar tyia ar dl neatsargumo;

2) dviguba kalts forma tai tyia ir neatsargumas vienoje nusikalstamoje veikoje;

3) nusikalstamos veikos su dviguba kalts forma gali bti tik kvalifikuotose sudtyse;

4) dviguba kalts forma yra galima, bet ne btina.

Tsdamas toliau, noriu atkreipti js dmes tai, kad nemaa mokslinink dalis pasisako u tai, kad alia
dvigubos kalts egzistuoja ir taip vadinama miri (sudtin) kalts forma. Anot j galima iskirti tris grupes
nusikalstam veik, kurios yra su miria kalts forma. Pirmoji grup, tai tokios normos, kai vienoje
nusikalstamos veikos sudtyje galime aptrikti kai kuriuos tyins kalts poymius ir visus poymius bdingus
neatsargiai kalts formai. Antra grup - tai tokios normos, kai veika padaroma tyia, o pavojing padarini
atvilgiu asmens psichinis santykis gali pasireikti tiek tyia, tiek neatsargumu. Treia grup - tai tokios
normos, kai veika gali bti padaroma tiek tyia, tiek neatsargiai, o pavojingi padariniai kyla tik dl
neatsargumo. vertinus ir nuodugniai ianalizavus ias teorijas, galima drsiai teigti, kad miri kalts forma
neturi realaus pagrindo egzistuoti. Kiek mes nepostringautumme, vis vien nusikalstamos veikos priskirtinos
pirmajai ir treiajai grupms yra neatsargios, o antros grups nusikalstamos veikos yra tyins.

2. Kazusas ir jo baudiamoji teisin reikm.

Gyvenime pasitaiko nemaai atvej, kai niekas neatsakingas u sukeltus padarinius. Tokiems atvejams vardinti
teisje egzistuoja atitinkamas terminas kazusas. Kazusas tai padarini suklimas be kalts arba kitaip tariant
atsitikimas.

Gyvenime bna taip, kad paaikinimai dl padarytos veikos ir (ar) sukelt pavojing padarini neatitinka nei
tyios, nei atsargumo poymi. Btent dl ios prieasties galima teigti, kad kazusas yra tuomet, kai asmens
psichinis santykis su pavojinga veika ir pavojingais padariniais turi ne visus tyins arba neatsargios kalts
form poymius.

Ikiteisminio tyrimo ir teism praktikoje kyla ne maai problem, kai reikia atriboti kazus nuo nusikalstamo
pasitikjimo arba nuo nusikalstamo nerpestingumo. Todl iam klausimui reikia skirti didesn dmes.

Nagrinjant nusikalstam pasitikjim buvo akcentuota, kad tikjimasis ivengti pavojing padarini gali bti
pagrstas ir lengvabdikas. Tuo paiu buvo pabrta, kad esant pagrstam tikjimuisi ivengti pavojing
padarini, asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybs. Btent tokiu atveju ir sakoma, kad
situacij galima vertinti kaip kazus. Taiau tuo problema neisemiama.

Praktikoje pasitaiko atvej, kai asmens tikjimasis ivengti pavojing padarini bna paremtas rizika. Kitaip
tariant, asmuo ino, kad jei jis atitinkamai pasielgs gali kilti pavojingi padariniai, bet jis vis gi pasirenka
veikos bd tikdamasis, kad viskas bus gerai. is tikjimasis nra lautas i pirto. Jis bna paremtas ilgalaike
praktika ir mokslu.
Kazusas bus ir tuomet, kai asmuo nesuprato daromos veikos pavojingo pobdio, nenumat pavojing
padarini kilimo ir neturjo arba nors ir turjo, bet negaljo suprasti veikos pavojingo pobdio ir numatyti
pavojing padarini (Kasacin byla Nr. 2K-809-2001 ).

Jeigu nustatoma, kad ala buvo padaryta be kalts, tai baudiamasis persekiojimas tampa negalimu, o jei jis jau
buvo pradtas, tai turi bti nutrauktas. Taiau reikia nepamirti, kad kazuso buvimas nra klitis asmen
patraukti civilinn atsakomybn, jei rodome, kad yra kalt civiline prasme.

3. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas.

Nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas yra fakultatyviniai nusikalstamos veikos sudties
subjektyvs poymiai. ie poymiai rodinjami tik tuomet, kai apraomi straipsnio normos dispozicijoje.
Taiau net tuo atveju, kai straipsnio normos dispozicijoje motyvas ir tikslas neaprayti, jie yra labai svarbs.
Bet kokios tyins nusikalstamos veikos teisingas teisinis vertinimas nesivaizduojamas nenustaius
nusikalstamos veikos padarymo motyvo ir tikslo.

Motyvas tai asmens interes ir poreiki slygota vidin paskata, kuri sukelia mogui nor padaryti
nusikalstam veik arba kitaip tariant, motyvas - tai veikos varomoji jga. Motyvas yra visose tyinse veikose.
Kita vertus, yra mokslinink, kurie iai nuomonei prietarauja. Jie teigia, kad esant netiesioginei tyia motyvas
neegzistuoja, nes kil pavojingi padariniai nra slygoti motyvuotos veikos. Vertinant i pozicij, galime
drsiai teigti, kad ji nepagrsta. Esant netiesioginei tyiai asmuo ne tik numato pavojingus padarinius, bet ir
smoningai leidia jiems kilti. Tad is asmens elgesys taip pat yra motyvuotas.

Paymtina, kad ne visi galimi nusikalstamos veikos padarymo motyvai apraomi straipsnio normos
dispozicijoje. Esm ta, kad apraomi tik tie, kuri buvimas sudaro konkreios pavojingos veikos pagrind
(esm) arba turi didel reikm lengvinant ar sunkinant kaltininko atsakomyb. Kiti motyvai, tokie kaip
pavydas, kertas, egoizmas, neviltis ir pan., kvalifikavimui reikms neturi, todl straipsnio normos
dispozicijoje neapraomi. Taiau juos atsivelgiama skiriant bausm (BK 54 straipsnis).

Tikslas tai mintyse sukonstruotas bsimo rezultato modelis, kur asmuo nori gyvendinti darydamas
nusikalstam veik.

Kiekvienas mogus vienaip ar kitaip elgdamasis turi tam tikrus tikslus. Vien moni tikslai yra nusikalstami,
kit ne. Vieni asmenys turi tiksl praturtti darant nusikalstamas veikas, o kiti gerina savo turtin padt
dirbdami.

Skirtingai nei motyvas, nusikalstamos veikos padarymo tikslas yra tik tokiose nusikalstamose veikose, kurios
padaromos tik tiesiogine tyia. ios ivados prieiname vertin tai, kad padarius nusikalstam veik netiesiogine
tyiai, asmuo nenori pavojing padarini. O jei pavojing padarini nenorima, tai kalbos apie kok nors tiksl
bti negali.

Tikslas, lygiai kaip ir motyvas, charakterizuoja psichinius procesus vykstanius asmens smonje, todl tikslas
parodo nusikalstamos veikos pavojingumo pobd, kuris turi neginijam reikm skiriant asmeniui bausm.

Tuo paiu galime drsiai sakyti, kad motyvas ir tikslas yra tarp savs glaudiai susij. Juk nusikaltimo tikslas
atsiranda nusikaltimo motyvo pagrindu ir kartu sudaro t pamat ant kurio formuojasi kalt.

Teisinje literatroje tikslai ir motyvai neretai klasifikuojami. Klasifikacij yra vairi, bet labiausiai teisikai
pagrsta gali bti pripastama i. Tai klasifikacija pagal motyv ir tiksl teisin ir moralin vertinim. iuo
pagrindu motyvus ir tikslus galime klasifikuoti emus ir neemus. emi motyvai ir tikslai yra tuomet, kai jie
sunkina mogaus atsakomybs laipsn, parodo jo ypatingai prieik nusistatym visuomens atvilgiu. ie
motyvai ir tikslai yra arba kvalifikuojantys poymiai, arba atsakomyb sunkinanios aplinkybs.

Visi kiti motyvai ir tikslai pripastami ne emais. Kitaip tariant, jie yra neutrals arba gali slygoti
atsakomybs lengvinim.
4. Juridins ir faktins klaidos.

Gyvenime pasitaiko toki atvej, kai asmuo klaidingai suvokia tam tikrus faktus, o tai reikia, kad ir kalts
turin gali eiti ne tik tikrieji, bet ir klaidingi asmens samprotavimai apie darom veik ir jos socialin reikm.

Klaida tai asmens klaidingas savo veikos, jos padarini ir faktini aplinkybi suvokimas. Baudiamosios
teiss moksle klaidos skirstomos dvi ris: juridines (lot. error juris) ir faktines (lot. error fakti).

Juridin klaida tai asmens klaidingas savo veikos teisinio vertinimo suvokimas. Klaidos dl veikos teisinio
vertinimo gali bti trejopo pobdio.

Pirma, atlikdamas tam tikrus veiksmus arba nuo j susilaikydamas asmuo galvoja, kad nusikalstamos veikos
nedaro, bet i ties jo veiksmai yra nusikalstami. Komentuojant i klaid danai buvo ir yra teigiama, kad
statymo neinojimas nuo atsakomybs neatleidia. Paremiant i mint remiamasi ir Konstitucijos 7 straipsnio
3 dalimi. Taiau iuo atveju reikia skirti du atvejus. Pirma kada statymo nuostat neino dl to, kad jam jos
nerpi. Antra atvejai, kada asmuo dl objektyvi prieasi neino statyme nustatyt draudim, kuriuos
paeidus kyla baudiamoji atsakomyb. Btent iuo atveju negalima kalbti apie asmens baudiamj
atsakomyb.

Antra, asmuo darydamas tam tikr veik mano, kad daro nusikalstam veik, bet i ties taip nra. iuo atveju
net negali bti diskusij apie asmens baudiamj atsakomyb .

Treia, darydamas nusikalstam veik asmuo gali klaidingai sivaizduoti dl to galinius kilti teisinius
padarinius. Kitaip tariant, jis gali klysti dl veikos kvalifikavimo, dl bausms ries ar dydio. Vertinant tai,
kad statymas nereikalauja i aplinkybi suvokimo, asmens veiksmai kvalifikuojami ir baudiami
nepriklausomai nuo jo sivaizdavimo.

Faktin klaida tai asmens klaidingas tam tikr faktini aplinkybi suvokimas.

Teisinje literatroje isakomos vairios nuomons dl faktini klaid ri, todl galima rinktis sau
priimtiniausi pozicij. Taiau bet kuriuo atveju reikia inoti, koki tak veikos kvalifikavimui turi kiekviena
vardinta faktin klaida.

Tuo tarpu, silytina vadovautis ia faktini klaid klasifikacija: klaida dl dalyko, klaida dl asmenybs, klaida
dl veikos pobdio, klaida dl padarini, klaida dl prieastinio ryio ir klaida dl aplinkybi.

Esant klaidai dl dalyko asmuo ksinasi ne numatyt, o visikai kit nusikalstamos veikos dalyk. tai vagis
iplia i moters rankin, manydamas, kad ten daug pinig, bet i ties joje pinig nebuvo. Tai aptiks, vagis
numeta visus daiktus ir pasislepia. Tokie kaltininko veiksmai vertinami kaip pasiksinimas pagrobti svetim
turt.

Klaida dl asmenybs yra tuomet, kai kaltininkas klysta dl asmens kuriam norima padaryti al. Tarkime,
kaltininkas, nordamas nuudyti pil. F., pasislepia laiptinje ir kai ueina auk panaus mogus - auna. Taiau
vliau iaikja, kad tai buvo ne pil. F., o labai j panaus kaimynas. Vertinant i klaid, ivada viena - tokia
klaida nedaro takos veikos kvalifikavim.

Klaida dl veikos pobdio yra tuomet, kai kaltininkas darydamas veik mano, kad daro nusikalstam veik,
bet ie veiksmai tokiais nepripastami. Tarkime, asmuo parduoda miltelius manydamas, kad tai narkotin
mediaga, taiau ie milteliai yra tik miltai. Esant tokiai klaidai kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip
pasiksinimas neteistai parduoti narkotines mediagas (Kasacin byla Nr. 2K-200-1999).

Jei asmuo klysta dl nusikalstamos veikos padarymo bdo, priemoni, ranki, vietos ir laiko - tai tokios
klaidos vadinamos klaidomis dl veikos pobdio. Veikos vertinimas tuomet priklauso nuo tyios turinio ir
kryptingumo.
Klaida dl padarini gali bti tuomet, kai asmuo numat pavojingus padarinius, bet jie neatsirado arba t
padarini nenumat, bet faktikai jie kilo. Tarkime, padegdamas nam kaltininkas numato, kad jame buv
asmenys gali sudegti, bet gaisrinink gero darbo dka numatomi padariniai nekyla. O gali bti ir taip, kad
asmuo nenumato, kad padegdamas nam gali sualoti mog, bet turjo ir galjo tai numatyti. Pirmuoju atveju
asmuo bus traukiamas atsakomybn tik u tyin padegim, o antruoju atveju u tyin padegim ir u neatsarg
sunk sveikatos sutrikdym, su slyga, kad nekilo sunkesni nenumatyti padariniai. Taiau jei asmuo norjo
sukelti sunkesnius padarinius, bet jie nekilo, tuomet kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal tyios
kryptingum.

Klaida dl prieastinio ryio yra tuomet, kai asmuo klaidingai sivaizduoja prieastinio ryio vystimsi.
Tarkime, asmuo staigiai stabdo automobil kelyje ir mano, kad po toki veiksm nieko blogo nei jam, nei
keleiviams neatsitiks. Taiau jis suklysta. Automobilis nuslysta nuo kelio, atsitrenkia med ir keleiviai sunkiai
sualojami. Esant tokiai klaidai, asmuo atsako tik u konkrei pavojing padarini atsiradim dl
neatsargumo.

Klaida dl aplinkybi. Vertinant tokio pobdio klaidas reikia inoti, kad jei asmuo neinojo apie ios
aplinkybs buvim, tai jo veika turi bti kvalifikuojama be jos. Tarkime, kaltininkas auna moter. Ekspertizs
metu nustatoma, kad moteris buvo nia. Apklausos metu kaltininkas teigia neinojs, kad moteris nia.
Jeigu yra objektyvus pagrindas manyti, kad kaltininkas tikrai neinojo, kad moteris nia jis turi atsakyti tik u
paprast nuudym, t. y. jo veiksmai vertinami pagal BK 129 straipsnio 1 dal (su slyga, jog nra kit
nuudym kvalifikuojani poymi). Tuo tarpu jei kaltininkas man, kad ksinasi nia moter, o ji tokia
nra, tai jis btinai turi atsakyti u pasiksinim nuudyti ni moter. Tokiu atveju lemiam reikm turi
tyios kryptingumas.

Negalima klaid tapatinti su veikos nukrypimu. Veikos nukrypimas yra tada, kada atlikus visus planuotus
veiksmus, vykiai pakrypsta netikta vaga. Tarkime, norint nuudyti asmen kaltininkas auna i pistoleto, bet
dl to, jok numatyta auka paslysta, kulka pataiko praeiv ir j sunkai sualoja. i situacija iliustruoja ne
faktins klaidos buvim, o veikos nukrypim. Esant tokiai situacijai, kaltininko veiksmai turi bti
kvalifikuojami kaip pasiksinimas nuudyti ir kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo.

Tam tikri mokslininkai klaidas skirsto pateisinamas ir nepateisinamas bei teisikai reikmingas ir teisikai
nereikmingas.

7 TEMA. BAUDIAMJ ATSAKOMYB ALINANIOS APLINKYBS

Klausimai:

1. Baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi samprata, rys ir trumpa j charakteristika.

2.Btinoji gintis ir jos teistumo slygos.

3. Tariamoji gintis.

1. Baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi samprata, rys ir trumpa j charakteristika.

Visi inome, kad btini nusikalstamos veikos poymiais yra veikos pavojingumas viepataujaniai vertybi
sistemai (baudiamojo statymo ginamoms vertybms) ir veikos prieingumas baudiamajai teisei
(baudiamajam statymui). Taiau gyvenime danai bna taip, kad nusikalstam veik iorikai priminantis
mogaus elgesys nebaudiamas. Tad kyla klausimas, kodl taip yra? Juk vertindami tok mogaus poelg galime
teigti, kad jis atitinka visus btinus konkreios nusikalstamos veikos sudties poymius.

Kita vertus, jei mes pasistengsime dmiau panagrinti tok mogaus elges, tai pastebsime, kad jis, skirtingai
nei nusikalstamas elgesys, yra socialiai naudingas. O jei taip yra, tai jis nieku gyvu negali bti pripaintas
nusikalstamu. Prie ios ivados prieina bene kiekvienas autorius, kuris nagrinja i problem. Taiau
nesutarimai tarp mokslinink vis vien egzistuoja. Nesutarim prieastis nuomoni vairov dl baudiamj
atsakomyb alinani aplinkybi ri.

Vieni autoriai teigia, kad prie baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi reikia priskirti: teist sakymo
vykdym, tarnybini ar profesini pareig vykdym, savo teiss gyvendinim, privertim paklusti, savanorik
atsisakym pabaigti nusikalstam veik, nukentjusiojo sutikim, maareikm veik, statymo pasikeitim,
socialins ar politins padties pasikeitim, nuosprendio vykdymo ir patraukimo baudiamojon atsakomybn
senaties terminus, fizin prievart, nenugalimos jgos poveik, btinj gint ir btinj reikalingum. Kiti
mokslininkai nelink taip plaiai velgti i problem, todl prie nagrinjam aplinkybi priskiria tik btinj
gint ir btinj reikalingum.

Akivaizdu, kad tiek viena, tiek kita pozicijos gali bti kritikuojamos. Vertinant pirmj, galima teigti, kad
pagrindin baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi ri gausos prieastis tai, kad nesilaikoma
baudiamojoje teisje nustatytos terminijos. ie autoriai nemano esant reikalingu skirti baudiamj
atsakomyb alinanias aplinkybes ir aplinkybes, neleidianias asmen patraukti baudiamojon atsakomybn
ar vykdyti jam bausm ir t.t. Jie tvirtai sitikin, kad visos ios aplinkybs - tai baudiamj atsakomyb
alinanios aplinkybs.

Vertinant i pozicij, btina paymti, kad kiekvienas baudiamosios teiss institutas pasiymi specifiniais
poymiais, o vienas i toki savarankik institut yra baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs. Savitu
baudiamosios teiss institutu yra ir baudiamosios atsakomybs senatis. Taip buvo yra ir bus, nes ie skirtingi
baudiamosios teiss institutai pasiymi ne tik jiems bdingais poymiais, bet turi ir savo unikali teisin
prigimt.

Kritikuotina pozicija ir t mokslinink, kurie siaurina baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi ri

sra. Apsiribodami vien tik btinja gintimi ir btinuoju reikalingumu tikrai neivengsime keblum
vertindami kitok mogaus elges, kuris taip pat lyg ir daro al baudiamojo statymo ginamoms vertybms,
bet neirint to vis vien yra socialiai naudingas.

Atsivelgiant isakyt kritik galima teigti, kad baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi ri skaiius
neabejotinai turi bti didesnis. Prie toki aplinkybi priskirsime:

- btinj gint,

- btinj reikalingum,

- asmens, tariamo padarius nusikalstam veik, sulaikym,

- nukentjusiojo sutikim,

- pateisinam profesin ar kin rizik,

- sakymo vykdym,

- profesini pareig vykdym,

- mokslin eksperiment,
- teissaugos institucijos uduoties vykdym.

Kita vertus, ne visos ivardintos baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs yra tvirtintos galiojaniame
BK. Tokia aplinkybe yra nukentjusiojo sutikimas. Kita vertus, galima klausti, ar nukentjusiojo sutikimas visa
apimtimi gali bti priskirtinas prie baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi? Atsakymas klausim
neabejotinai turt bti neigiamas, bet tai nepaneigia paties principo, kad nukentjs gali duoti sutikim alos
darymui.

Panagrinkime tai detaliau.

Nukentjusiojo sutikimas. Apibdinant i baudiamj atsakomyb alinani aplinkyb galima teigti, kad
asmuo neatsako pagal baudiamuosius statymus, jei jis padar al baudiamojo statymo saugomoms
vertybms dl nukentjusiojo sutikimo. Kita vertus, i taisykl taikoma ne vis saugom vertybi atvilgiu, o
tik t dl kuri asmuo gali laisvai apsisprsti. Niekam nekyla abejoni, kad esant turto eimininko valiai jis
paimamas, sugadinamas ar sunaikinamas tai baudiamoji atsakomyb tai padariusiam asmeniui negalima. Tuo
tarpu visai kita situacija yra dl gyvybs atmimo esant nukentjusiojo sutikimui. Nepaisant to, kad su savo
gyvybe mogus gali daryti tai k jis nori, kitiems ios teiss jis perleisti negali. Tiek Lietuvos, tiek kit
valstybi baudiamieji statymai grietai draudia atimti kitam mogui gyvyb net ir esant nukentjusiojo
sutikimui (maa to, kai kur baudiamas net ir pasiksinimas atimti sau gyvyb). Iimtis - beviltikai serganio
mogaus gyvybs atmimas jo arba j artimj sutikimu (gr. euthanasija (lengva mirtis). Taiau ir iuo atveju
valstybi praktika nevienoda. Eutanazij legalizavo tik kelios valstybs (pvz., Olandija, Australija ir i dalies
Anglija). Taiau tiktina, kad laikui bgant kitos valstybs taip pat paseks iuo pavyzdiu, nes jos prieinink
argumentai nra stiprs. Jie daugiau moralinio pobdio, todl pragmatikai mstant, eutanazijos platesnio
teisinimo galimyb ne u kaln.

Nukentjusiojo valios apribojimai taikomi ir sveikatos sutrikdymui, nepaisant to fakto, jog tam tikri autoriai
teigia, kad mogaus knas, sveikata yra jo nuosavyb ir jis laisvas dl j apsisprsti. Kiti mano prieingai
mogaus knas, sveikata yra ne tik jo, bet ir socialin vertyb, todl net ir esant mogaus sutikimui daryti al
mogaus sveikatai nevalia. Treia grup mokslinink mano, kad sprendiant i problem btina atsivelgti
sveikatos sutrikdymo laipsn ir slygas kurioms esant tai buvo padaryta. Tarkime, jei draugui sualojate
sveikat tikslu ivengti jo privalomosios karins tarnybos, tai elgiats ne tik neteistai, bet ir nusikalstamai.

Kita vertus, jei omenyje turti nukentjusiojo sutikim dl fizinio skausmo suklimo ar neymaus sveikatos
sutrikdymo, tai iuo atveju baudiamoji atsakomyb neturt kilti. Juk daugyb moni veriasi ausis, kitas kno
vietas, padaro gyvats lieuv ir pan. Taiau apie ias paslaugas darani asmen atsakomyb negirdti. Ir tai
savaime suprantama.

Aptarus pastarj problem, dmes reikt skirti kitoms kiek reiau praktikoje taikomoms baudiamj
atsakomyb alinanioms aplinkybms.

Pateisinama profesin ar kin rizika. Gamybinje, profesinje ar kinje veikloje tikriausiai nemanoma
ivengti situacij, kai diegiant naujas technologijas, taikant naujus darbo metodus ar pan., ala padaroma
baudiamojo statymo saugomoms vertybms. Tad kyla klausimas, ar tai darantis asmuo visais atvejais turi
atsakyti? Atsakant klausim btina skirti atvejus, kai rizikuojama pateisinamai ir nepateisinamai. Jeigu
asmuo rizikuoja nepateisinamai, tai jo atsakomybs klausimas sprendiamas bendrais pagrindais. Tuo tarpu kai
rizika pateisinama, tai apie atsakomyb negali bti kalbos. iuo atveju klausimas kyla tik dl pateisinamai
rizikai keliam reikalavim.

Norint, kad rizika bt pateisinama, btina laikytis tam tikr slyg. Vis pirma, rizika turi atitikti siekiamus
tikslus. Kuo reikmingesnis tikslas, tuo leidiama didesn rizika. Kitaip tariant, jei kalbame apie pateisinam
rizik, tai ios rizikos socialin reikm yra kur kas didesn nei galimi padariniai. Antra, tikslo negalima
pasiekti kitaip nei rizikuojant. Treia, rizika negali peraugti tyin alos darym. Ketvirta, padaryta veika turi
atitikti iuolaikin moksl ir technik. Galiausiai, rizikos objektas, kaip taisykl, turi bti materialiniai faktoriai.
Tik esant i aplinkybi visumai, galima kalbti apie tai, kad asmuo negali bti traukiamas baudiamojon
atsakomybn u al padaryt baudiamojo statymo saugomoms vertybms.
 Mokslinis eksperimentas. Logika, kad monijos progresas negalimas be tam tikr mokslini eksperiment.
Tikriausiai, dabartiniu metu mes nesidiaugtumme daugelio mokslo ak laimjimais, jei nebt daromi
moksliniai eksperimentai. Taiau norint, kad eksperimento metu padaryta ala netapt baudiamosios teiss
vertinimo objektu, reikia laikytis tam tikr mokslinio eksperimento darymo slyg. Pirma, galimyb daryti
mokslin eksperiment turi bti mokslikai pagrsta ir aptarta. Antra, jei eksperimento dalyviu gali bti gyvnas,
tai i galimyb inaudojama pirmiausiai. Kitaip tariant - mogaus dalyvavimas eksperimente turi bti kratutin
priemon. Treia, jei eksperimento dalyvis yra mogus, tai eksperimento atlikimo tikslu turi bti gautas jo
sutikimas. Ketvirta, eksperimentas negali bti atliekamas su maameiais, su sutrikusios psichikos asmenimis,
su mogaus vaisiumi ar nia moterimi bei su mogum, kuriam atimta laisv. Iimtys i ios taisykls gali bti
numatytos specialiuose statymuose. Be to, mokslinis eksperimentas draudiamas, jei neturima eksperimento
dalyvio ar dalyvi patvirtinimo, kad jie informuoti apie galimus eksperimento padarinius.

Tik tuomet, kai nustatomos visos ios slygos, galima kalbti apie eksperimento teistum bei apie tai, kad dl
kilusi pavojing padarini negali bti atsakingas j atliks asmuo.

sakymo vykdymas. Tam tikri autoriai mano, kad teisto sakymo vykdymas nra baudiamj atsakomyb
alinanti aplinkyb, nes ir taip aiku, kad teisto sakymo vykdymas negali bti baudiamas. Tokiu atveju
nebna kalts, o be jos baudiamoji atsakomyb negalima. Tuo tarpu, jei asmuo vykdo aikiai neteist sakym
tai u padaryt al atsako jis pats bei sakym davs asmuo (asmenys). i autori manymu, sakymo
vykdymo teistumo bei dl to kylantys baudiamosios atsakomybs klausimai turt bti nagrinjami tokiuose
skyriuose kaip subjektyvieji nusikalstamos veikos poymiai, objektyvieji nusikalstamos veikos poymiai,
bendrininkavimas ir tik i dalies iandien dstomos paskaitos rmuose.

Niekam nekyla abejoni, kad aikiai neteisto sakymo nevykdymas negali bti baudiamosios teiss vertinimo
objektas. Bet praktika rodo, kad danai bna atvej, kai neinoma, kok sakym reikia pripainti aikiai
neteistu.

Sprendiant klausim, ar sakymas yra aikiai neteistas ar ne labai svarbu turti omenyje dvi savarankikas
sritis. sakymai gali bti duodami karinje sferoje ir civilinje sferoje. Nuo to, kokioje sferoje atiduodamas
abejotinas sakymas, priklauso ir j gavusi asmen veiksmai.

Jei kalbsime apie civilin sfer, tai asmuo gavs sakym ir abejojantis jo teistumu neturi jo vykdyti kol
nesitikino, kad sakymas teistas. Jei asmuo vykdo abejotino teistumo sakym ir padaro al baudiamojo
statymo saugomoms vertybms, tai jis traukiamas baudiamojon atsakomybn bendrais pagrindais (Kasacin
byla Nr. 2K-50-2003) .

Visikai kitaip is klausimas sprendiamas, kai asmuo neinojo, kad sakymas neteistas. Tokiu atveju btina
nustatyti ar jis turjo ir galjo sitikinti sakymo teistumu ir numatyti galimus jo vykdymo padarinius.

Karinje arba kitoje statutinje sferoje situacija kitokia. Jei asmuo abejoja sakymo teistumu, bet nra poymi
leidiani manyti, kad jis aikiai neteistas, tai toks sakymas privalo bti vykdytas. Tai nepadars asmuo,
statymo numatytais atvejais, traukiamas atsakomybn. Taiau tais atvejai, kai tik po kurio laiko paaikja, kad,
asmens manymu, abejotinas sakymas buvo tikrai neteistas, o jis jau vykdytas, tai u tokio sakymo sukeltus
pavojingus padarinius baudiamojon atsakomybn traukiamas sakym atidavs asmuo.

Teissaugos institucijos uduoties vykdymas. i aplinkyb turi bti istudijuota savarankikai. Skaityti: L.
Paktaitis. Nusikalstam veik imituojanio elgesio modelio taikymas tiriant kyininkavimo nusikaltimus //
Jurisprudencija. Nr. 23(15). 2001.

Profesini pareig vykdymas . Jei asmuo padaro al baudiamojo statymo saugomoms vertybms dl savo
profesins pareigos vykdymo, tai jis baudiamojon atsakomybn netraukiamas, su slyga, kad jis nevirijo
statymo ar kit teiss akt jam suteikt galiojim.

Kuomet kalbama apie i aplinkyb, daniausiai omenyje turima gydytoj veikla. Mes inome, kad labai danai
gydytojams tenka atlikti tokius veiksmus, kuriuos iorikai galtumme pavadinti nusikalstamais. Labai danai
gydytojams tenka paalinti mogaus galnes, organus, sualoti kn ir pan. Taiau tai daroma tikslu igelbti
jiems gyvyb ar sustiprinti sveikat. Btent dl ios prieasties tokie gydytoj veiksmai yra teisti. Taiau
paeidus jiems suteiktas teises baudiamoji atsakomyb tampa galima. Lygiai tas pats pasakytina ir apie kit
profesij moni veikl, kuomet vykdant statymais ar kitais teiss aktais suteiktas teises tenka daryti al
baudiamojo statymo saugomoms vertybms (pvz., policijos pareignai, vadovybs apsaugos departamento
pareignai, valstybs saugumo departamento pareignai ir kt.).

2. Btinoji gintis ir jos teistumo slygos.

LR Konstitucijoje nustatyta, kad mogaus teis gyvyb saugo statymas (Konstitucijos 19 straipsnis), mogaus
laisv nelieiama (Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalis), mogaus asmuo nelieiamas Konstitucijos 21 straipsnio
1 dalis), nuosavyb nelieiama (Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis), mogaus bstas nelieiamas (Konstitucijos
24 straipsnio 1 dalis). Be abejons ias ir daugel kit vertybi saugo ne tik pagrindinis statymas - Konstitucija,
bet ir baudiamasis statymas. Kitaip tariant, valstyb, baudiamj priemoni pagalba gina svarbiausias
vertybes. Valstyb nustato, kad ksinimasis ias vertybes baudiamajame statyme apibrtomis formomis bus
pripastamas nusikalstama veika ir baudiamas.

Taiau niekam ne paslaptis, kad valstyb negali bet kuriuo momentu utikrinti vis vertybi saugum, todl ji
statymu suteikia teis tai daryti paiam mogui. Todl jau daugeli ami viena i baudiamojo statymo
ginam vertybi apsaugos utikrinimo form yra btinoji gintis, naudojimasis kuria ilieka viena pagrindini
mogaus teisi net ir tuo atveju, kai ksinimosi galima ivengti (Kasacin byla Nr. 2K-809-2001 ir Lietuvos
Aukiausiojo Teismo senato nutarimo Dl teism praktikos taikant statymus dl btinosios ginties ir jos rib
perengimo 2 punktas).

BK 28 straipsnio 2 dalyje parayta, kad asmuo neatsako pagal kodeks, jei jis, neperengdamas btinosios
ginties rib, padar baudiamajame statyme numatyto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymius
formaliai atitinkani veik gindamasis ar gindamas kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises,
visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi. I pirmo
vilgsnio i svoka yra labai konkreti ir aiki. Taiau tai tik pirmas spdis. Problem dl jos suvokimo yra ne
maai.

Analizuojant btinosios ginties svok, galima iskirti dvi btinosios ginties teistumo slyg grupes: slygos,
susijusios su ksinimusi bei slygos, susijusios su gintimi .

Ksinimasis turi bti pavojingas, akivaizdus ir realus (Kasacin byla Nr. 2K-231-2001). Prie pradedant
analizuoti ksinimsi apibdinanius kriterijus, btina isiaikinti odio ksinimasis reikm.

Lietuvi kalbos odyne parayta, kad odis ksintis turi bti suprantamas kaip noras padaryti k pikta.
Logika, kad pikti ketinimai gali bti gyvendinami arba aktyviais veiksmais (pavojingas veikimas) arba
susilaikymu nuo aktyvi veiksm (pavojingas neveikimas). Tad ikyla klausimas, ar btinoji gintis galima esant
tik pavojingam veikimui, ar galima ir pavojingo neveikimo atveju?

Nagrinjant i problem, reikia pasakyti, kad baudiamosios teiss teorijoje vieningos nuomons dl to, ar
btinoji gintis galima tik dl ksinimosi, kuris realizuojamas pavojingo veikimo forma nra. Vieni autoriai
teigia, kad btinoji gintis galima tik esant pavojingam veikimui, o kiti neranda joki klii pripainti
btinosios ginties naudojim teistu, jei baudiamojo statymo saugomas vertybes buvo ksintasi pasyvia
pavojingos veikos forma.

Manau, btinosios ginties panaudojimas prie pavojing neveikim gali bti pateisinamas. sivaizduokime, kad
atvetam ligonin vaikinui gresia pavojus. Jo gyvyb kabo ant plauko. Taiau jaunuolio apirti atjs
chirurgas teigia, kad operacijos nedarys, nes ant stalo gulintis mogus - jo sn invalidu padars mogus.
Gydytojo manymu, dl to jis nusipelno tokio paio likimo. Igirds tai jaunuolio tvas, labai nirta ir suduoda
kelis smgius gydytojui veid teigdamas, kad tokiais veiksmais jis vis vien privers atlikti savo pareig.
sivaizduokime, kad savo tiksl jis pasiekia. Operacija atliekama skmingai.

Ianalizavus klausim, galima panarinti aukiau nurodytus ksinimosi kriterijus.

Ksinimosi pavojingumas. Jau inome, kad ksinimasis yra pavojingas tuomet, kai baudiamojo statymo
saugomoms vertybms daroma ala arba sudaroma grsm tokiai alai atsirasti. Taiau kyla klausimas, ar
ksinimasis bet kokias baudiamojo statymo saugomas vertybes suteikia teis naudoti btinj gint?
Nagrinjant i problem autoriai taip pat pasiskirst kelias stovyklas. Vieni teigia, kad btinoji gintis galima
tik tuomet, kai ksinamasi tokias vertybes kaip gyvyb, sveikata, mogaus laisv, garb, nuosavyb, vieoji
tvark ar visuomens saugumas. Kiti mano, kad btinj gint galima naudoti tuomet, kai ksinamasi bet kuri
baudiamojo statymo saugom vertyb, kuri sraas nustatomas inagrinjus kodekse esanias normas.

Panagrinjus i nuomon detaliau, galima sau uduoti vis eil klausim. Kyla klausimas, ar galima naudoti
btinj gint, jei ksinamasi valstybs finans sistem, valdymo tvark, sining kininkavim ir panaaus
pobdio vertybes? Atsakymas, matyt, turt bti neigiamas. Todl apibendrinant galima sakyti, jog konkreios
veikos pobdis apsprendia, ar galima naudoti btinj ginti ar ne.

Nagrinjant ksinimosi pavojingumo problem, svarbu inoti, ar btinoji gintis galima prie ksinimsi kuris
yra pavojingas, bet nusikalstamu nepripastamas? Tarkime, baudiamojo statymo ginamas vertybes ksinasi
baudiamajai atsakomybei kilti btino amiaus neturintis asmuo, ar asmuo, kuris dl psichini sutrikim
nesupranta savo veiksm esms arba negali j valdyti.

Jau inoma, kad i asmen padaryti veiksmai nors ir yra pavojingi, bet nusikalstamais pripastami bti negali.
Taiau nepaisant to, btinoji gintis prie tokius asmenis, siekiant nutraukti jau pradt arba tiesiogiai grsiant
pavojing ksinimsi, yra galima.

Praktikoje galima susidurti ir su tokia situacija, kai veika atitinka tam tikros nusikalstamos veikos poymius,
bet, skirtingai nei prie tai aptartu atveju, nra pavojinga. Tai btinojo reikalingumo, profesins pareigos
vykdymo, tariamojo asmens sulaikymo, btinosios ginties ir pan. atvejai. Atmintina, kad btinoji gintis prie
iuos veiksmus negalima. Apie iimt galima kalbti tik tada, kada susiduriama su pateisinama klaida.

Atmintina ir tai, kad negalima btinosios ginties provokacija. Negalima iprovokuoti kito asmens upuolim, o
vliau, panaudojus jg, teigti, kad veikta btinosios ginties slygomis. Ginties provokacija - tai tokie veiksmai,
kai asmuo tyia provokuoja kito asmens pavojingo ksinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos pretekstu
padaryti al (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo Dl teism praktikos taikant statymus dl
btinosios ginties ir jos rib perengimo 11 punktas). Pavojingo ksinimosi nra ir mutyni atveju, bet yra
tada, kada nutraukus puolim, kita toliau puola (Kasacin byla Nr. 2K-197-2003).

Ksinimosi akivaizdumas. Btinoji gintisgalima tik prie pradt pavojing ksinimsi arba tuomet, kai
besiksinantis asmuo yra ireiks aik nor daryti al baudiamojo statymo saugomoms vertybms
(tiesiogin ksinimosi grsm). Apie ksinimosi grsm galima kalbti ir tada, kada egzistuoja realus pagrindas
manyti, kad prie kur laik ireikti grasinimai gali bti tuojau pat gyvendinti. i situacij reikia skirti nuo
atveju, kada ksinimosi grsm argumentuojama asmens pavojingumu (Kasacin byla Nr. 2K-338-2004).

Nagrinjant i ksinimosi slyg reikia atminti, kad btinosios ginties bkl arba kitaip tariant teis naudoti
btinj gint ilieka tol kol ksinimasis nra baigtas. Jei ksinimasis baigtas, tai teis btinj ginti
nebeegzistuoja (Kasacin byla Nr. 2K-175-2004 ). Tokiu atveju alos padarymas baudiamojo statymo
ginamoms vertybms bus pripaintas neteistu, o al padars mogus bus traukiamas baudiamojon
atsakomybn bendrais pagrindais. Atmintina, kad ksinimasis yra baigtas, jei:

1. besiksinantis asmuo savanorikai atsisak tsti savo veik;

2. ksinimasis besiginanio asmens yra atremtas;

3. besiksinantis asmuo pasiek savo tiksl.

Taiau atmintina tai, kad jei, atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes, besiginaniajam asmeniui nebuvo
aiku, kad ksinimasis yra baigtas, tai jo veiksmai vertinami atsivelgiant btinosios ginties taisykles. Esant
tokiai situacijai, manoma, kad ksinimasis dar tssi ir besiginantis asmuo turjo teis gintis.
Nagrinjant ksinimosi akivaizdumo slyg, ikyla rengimosi btinajai giniai teistumo klausimas. Vieni
mokslininkai teigia, kad bet kokie veiksmai, kurie atliekami tikslu pasiruoti galimam pavojingam ksinimuisi
yra negalimi. Kiti mano, kad rengimasis gynybai yra normalus dalykas. Kaip pavyzdys pateikiamas ginklo
sigijimas savigynai. Manytina, kad rengimasis btinajai giniai yra galimas. Tiesiog svarbu, kad jis bt
kontroliuojamas.

Ksinimosi realumas. Ksinimasis turi bti realus. Kitaip tariant, jis turi realiai egzistuoti erdvje, o ne asmens
vaizduotje. Ksinimosi buvimas tik to asmens vaizduotje slygoja tai, kad toks asmuo, jei jis padaro al
baudiamojo statymo saugomoms vertybms, turi bti traukiamas atsakomybn bendrais pagrindais.

Isiaikinus slygas dl ksinimosi, btina painti ir antrj slyg grup, t. y. slygas dl ginties.

Pirma, gynyba galima tikslu apsaugoti baudiamojo statymo ginamas vertybes. Jau buvo minta, kad norint
naudoti btinj gint, ksinimasis turi bti nukreiptas tam tikras baudiamojo statymo saugomas vertybes.
Tai reikia, kad gynybos objektai yra tokie patys kaip ir ksinimosi. Tuo paiu atkreiptinas dmesys tai, kad
gintis galima tik nuo ksinimosi vertybes, kurios turi didesn vertingum. Tai reikia, kad negalima gintis jei
ksinamasi menkavert dalyk. i slyga taip pat reikia tai, kad negalima daryti didel al, jei ksinamasi
tokias vertybes kaip garb ar orumas. Aikinantis i slyg, savaime aiku, kad ginti galima ne tik save bet ir
kit asmen, visuomen ar valstyb.

Antra, ala turi bti daroma besiksinaniajam ar besiksinantiesiems, bet jokiu bdu ne treiajam ar
tretiesiems asmenims. Jei ala daroma ne besiksinaniajam, o treiajam asmeniui, tai besiginantysis asmuo
atsako bendrais pagrindais.

Treia, btinoji gintis turi bti panaudota laiku. Apie tai, ar gynyba buvo savalaik, sprendiama atsivelgiant
ksinimosi akivaizdum. Gynyba negali bti nei ankstyva nei vlyva. Kitaip tariant, negalima naudoti btinj
gint tikslu su asmeniu susidoroti ar jam atkeryti. Jei io reikalavimo nepaisoma, tai asmuo atsakomybn
traukiamas bendrais pagrindais.

Ketvirta, btinoji gintis yra teista tik tuomet, kai neperengtos jos ribos. Atkreiptinas dmesys tai, kad
perengti btinosios ginties ribas galima tik tuomet, kai buvo btinosios ginties situacija. Jei iaikja, kad
btinosios ginties situacijos nebuvo, tai asmuo traukiamas atsakomybn bendrais pagrindais. Aukiau minta
slyga yra pati svarbiausia. Dl ios prieasties, statym leidjas numat atskir norm, kuri skirta
reglamentuoti kas yra btinosios ginties rib perengimas, o kas tokiu nelaikoma (BK 28 straipsnio 3 dalis).

Btinosios ginties rib perengimas yra tuomet, kai besiginantysis asmuo pats tampa teiss paeidju, t. y. jo
veiksmai i socialiai nauding virsta nusikalstamais. Baudiamasis statymas nustato, kad btinosios ginties
rib perengimas yra tuomet, kai gynyba aikiai neatitiko ksinimosi pobdio ir pavojingumo.

Atitikimo laipsnis statyme nurodytas odiu aikus. statymas nereikalauja visiko gynybos ir ksinimosi
atitikimo (Kasacin byla Nr. 2k-433-1999). Jei taip bt, tai gynyba bt neefektyvi. Btent siekiant, kad taip
neatsitikt, statymas leidia besiginaniajam asmeniui naudoti iek tiek pranaesnius ginklus ar priemones bei
padaryti iek tiek didesn al.

Esant aikiam neatitikimui asmens veiksmai turi bti vertinami pagal atitinkam LR BK straipsn su nuoroda
LR BK 28 straipsnio 3 dal.

Lietuvi kalboje odis aikus suprantamas, kaip kakas gerai matoma, rykaus, lengvai suvokiama.
Nagrinjamos problemos ribose aikus neatitikimas yra tuomet, kai btinosios ginties metu naudojami tokie
bdai, priemons ar rankiai kurie konkreioje situacijoje buvo bereikalingi norint atremti ksinimsi.

Galiausiai, atkreiptinas dmesys ias aplinkybes:

1. jei asmuo virijo btinosios ginties ribas, tai atsakomybn jis traukiamas tik u faktins alos padarym ir tik
esant tiesioginei tyiai daryti i al;
2. vien tik pavojing padarini pobdis negali bti pagrindas sprsti klausim, ar buvo perengtos btinosios
ginties ribos. Visais atvejais reikia vertinti ksinimosi pobd ir pavojingumo laipsn;

3. jei upuolime dalyvauja grup asmen, tai gynyba gali bti naudojama kiekvieno grups dalyvio atvilgiu;

4. ginklo naudojimas prie neginkluotus asmenys negali bti vienintelis kriterijus sprendiant klausim dl
btinosios ginties rib perengim;

5. apie ksinimosi pobd ir pavojingum turi bti sprendiama atsivelgiant ne tik faktins alos pobd, bet
ir padariniu, kurios atsirast jei gintis nebt panaudota;

6. kiekvienoje byloje svarbu vertinti vis eil dalyk, o btent: vykio aplinkybes, psichologines ypatybes,
besiginaniojo ir besiksinaniojo fizinius duomenis, j skaii bei vis eil kit faktori (Kasacin byla Nr.
2K-839-2002);

LR BK 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad btinosios ginties rib perengimu nelaikoma dl didelio
sumiimo ar igsio, kur sukl pavojingas ksinimasis, arba ginantis nuo sibrovimo bst padaryta veika.

Manytina, jog sumiimo ir igsio terminai turi bti aikinami naudojant lingvistin statymo aikinimo
metod. Sumiimas - tai suglumimas, pasimetimas, kuris manomas dl tam tikros prieasties. Tuo tarpu odis
suglumti reikia: aptemti protui, apduiti, sutrikti, o odis pasimesti reikia - susimaiyti. Savo ruotu, odis
igstis suprantamas kaip staigi baim, isigandimas. Atsivelgiant lingvistin i odi prasm, galime
teigti, kad jei ksinimosi idavoje asmuo isigando, susimai, pasimet ir dl to virijo btinosios ginties ribas,
jis atsakomybn netraukiamas.

Aikinantis sibrovimo bst samprat, pirmiausiai atkreiptinas dmesys tai, kad baudiamojoje teisje
sibrovimas - tai bet koks neteistas patekimas tam tikras patalpas. Taiau btinosios ginties atveju
sibrovimu negalima laikyti bet kokio pobdio neteist patekim bst. iame kontekste sibrovimas
turi bti suprantamas tik kaip smurtinis, staigus, netiktas patekimas bst (kasacin byla Nr. 2K-697-2002).

Btinosios ginties rib perengimu gali bti pripastami tik tyiniai veiksmai. Tai reikia, kad jei ala padaryta
dl neatsargumo, tai asmuo baudiamojon atsakomybn netraukiamas.

3. Tariamoji gintis.

Tariamoji gintis - tai gynyba nuo neesamo ksinimosi (Kasacin byla Nr. 2K-486-2001 ). Esant tariamai giniai
asmuo dl vienoki ar kitoki prieasi klysta arba dl ksinimosi pavojingumo, arba dl ksinimosi
akivaizdumo, arba dl ksinimosi realumo. Veiksm, kurie daromi esant tariamai giniai, teisinis vertinimas yra
nevienodas ir priklauso nuo tam tikr aplinkybi.

Norint vertinti tariamosios ginties teisinius padarinius, reikia vadovautis faktins klaidos taisyklmis. Jei, esant
faktinei klaidai, eliminuojama asmens tyia ir neatsargumas, tuomet baudiamoji atsakomyb negalima. Toks
teisinis vertinimas egzistuoja todl, kad asmuo ne tik nesupranta, bet, atsivelgiant bylos aplinkybes, neturi ir
negali suprasti, kad visuomenei pavojingo ksinimosi nra. Vertinant konkrei situacij prieinama ivados, kad
lygiai taip pat ioje situacijoje pasielgt didesn moni dalis. Taiau jei vertinant tam tikr situacij
nusprendiama, kad pagal bylos aplinkybes asmuo turjo ir galjo suprasti, kad ksinimosi nra, tai u kilusius
padarinius atsakoma pagal statym bendrais pagrindais. Taiau, akivaizdu, kad esant formulei turjo ir
galjo, asmens veiksmai bus vertinti kaip padaryti dl neatsargumo.

Tuo tarpu, jei asmuo al baudiamojo statymo saugomom vertybms daro neesant realiam pagrindui, jis turi
bti apkaltintas tyins nusikalstamos veikos padarym. Toki gynyb slygoja didel baim, kuri ir nulemia
bereikalingos alos padarym.

II DALIS

Klausimai:
1. Asmens, tariamo padarius nusikalstam veik, sulaikymo samprata ir teistumo slygos.

2. Btinais reikalingumas ir jo teistumo slygos.

1. Asmens, tariamo padarius nusikalstam veik, sulaikymo samprata ir teistumo slygos.

BK 29 straipsnyje reglamentuotas asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas. io straipsnio 1 dalyje

nustatyta, kad Asmuo neatsako pagal kodeks u veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas
itrkti ar kitais veiksmais aktyviai bandaniam ivengti sulaikymo nusikalstam veik padariusiam asmeniui
padaro turtins alos, nesunk sveikatos sutrikdym arba sunk sveikatos sutrikdym dl neatsargumo, o
sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmen, tyia nuudius ar pasiksinus nuudyti, - sunk sveikatos
sutrikdym, jeigu nusikalstam veik padarius asmen kitaip nebuvo galima sulaikyti.

Analizuojant io straipsnio pavadinim bei j norm turin, vis pirma, kyla klausimas, ar teisinga kalbti apie
asmen, kuris dar nra nuteistas kaip apie padarius nusikalstam veik. Manytina, kad toks ios aplinkybs
pavadinimas yra netinkamas. Visiems turt bti inoma, kad nusikaltliu asmuo tampa tuomet, kai jo veikoje
yra visi tam tikros nusikalstamos veikos sudties poymiai ir teismas j pripasta kaltu dl jos padarymo. Dl
ios prieasties, apibdinant nagrinjam aplinkyb, teisingausia vartoti svok tariamas asmuo. Tik tokiu
atveju mes galtumme teigti, kad silomas nagrinjamos aplinkybs pavadinimas atspindi vis jos esm ir
neikraipo turinio.

Baudiamosios teiss teorijoje dl ios baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs isakomos labai
prietaringos nuomons. Vis pirma, nemaa dalis mokslinink nesutaria, ar i BK norma taikytina tik civiliams
asmenims, ar ir pareignams. Vieni j mano, kad BK 29straipsnis taikytinas tik civiliams asmenims nes,
vertinant policijos ar kit jgos struktr veiksmus taikytinos BK 30 straipsnio nuostatos. Kiti sitikin tuo, kad
BK 29 straipsnis reglamentuoja ir civili ir statutinje sferoje dirbani asmen veiksmus, sulaikant
nusikalstamos veikos padarymu tariamus asmenis. Manytina, kad pastaroji pozicija nra teisinga. Tokio
manymo pagrindas BK 30 straipsnio nuostatos, kurias analizuodami, matome, kad io straipsnio normos aikiai
ir nedviprasmikai nubria skiriamj linij. Juk BK 30 straipsnyje kalbama apie profesini pareig vykdym
ir galiojim ribas.

Nustaius nagrinjamo straipsnio galiojimo ribas, turime isiaikinti asmens, tariamo padariusio nusikalstam
veik, sulaikymo teistumo slygas, kurios baudiamosios teiss teorijoje skirstomos dvi grupes:

1. slygos, susijusios su nusikalstamos veikos padarymu;

2. slygos, susijusios su alos padarymu.

1.1. BK 29 straipsnyje nustatyta, kad asmen sulaikyti galima tik tada, kada jis padar nusikalstam veik.
Siekiant painti i nuostata, btina atsakyti klausim, k reikia terminas nusikalstam veik padars
asmuo? iuo tikslu panagrinkime pavyzd. Tarkime, nakties metu vagis ilauia parduotuvs duris, taiau
suveikia signalizacija ir jis ima sprukti. Pro al einantis praeivis tariamj persekioja, o sulaikydamas
nesunkiai sutrikdo jam sveikat. Taip buvo pasielgta dl to, jog tariamasis asmuo aktyviai veng sulaikymo.
Vertindami i situacij, matome, kad nusikalstama veika (vagyst) nra baigta. Asmens veiksmai nutrko
pasiksinimo stadijoje, tad kyla klausimas, ar tai reikia, kad praeivio veiksmai bus pripainti neteistais? Juk
BK 29 straipsnis leidia daryti al tik tada, kada nusikalstama veika padaryta. Vienintelis teisingas atsakymas
tok klausim bt ne. Atmintina, kad norint sulaikyti tariamj nereikia laukti momento kol jis baigs daryti
numatyt nusikalstam veik. Sulaikymas yra teistas net ir tuomet, kai asmuo tik rengiasi ar ksinasi padaryti
nusikalstam veik.

Mes inome, kad nusikalstamos veikos, atsivelgiant kalts form, gali bti tyins ir neatsargios.
Nagrinjamas institutas neteikia pirmenybs kuriam nors i aukiau vardint nusikalstam veik, o tai reikia,
kad galima asmen sulaikyti ir jam padaryti al nepriklausomai nuo to ar jis padar tyin ar neatsargi
nusikalstam veik.
Kur kas sudtingesn yra kita problema. Svarbu isiaikinti, ar padarius bet koki nusikalstam veik galima
sulaikyti tariamj ir esant btinybei jam padaryti al? Tam tikra autori grup mano, kad sulaikyti galima tik
tok fizin asmen, kuris yra sulauks statymo reikalaujamo amiaus, pakaltinamas ir padar sunk nusikaltim.
Kiti autoriai sitikin, kad sulaikyti galima tik tok asmen, kuriam u io nusikalstamos veikos padarym gresia
laisvs atmimo bausm. Treti mano, kad sulaikyti asmen panaudojant jg galima tik tuomet, kai yra
pakankamas pagrindas manyti, kad nusikalstama veika bus neiaikinta, o tariamasis liks nenubaustas.

vertinus ias gerbtinas nuomones, vis gi tenka konstatuoti, kad vadovavimasis kuria nors viena, mums
nesuteikia galimybs isprsti aukiau pateikt dilem. Todl manytina, jog sulaikyti galima esant tarimui dl
bet kurios nusikalstamos veikos padarymo. Esm tik ta, kad priklausomai nuo nusikalstamos veikos ries ir
sunkumo, ribojamas didiausios alos padarymas.

Galiausiai paymtina, jog sulaikyti nusikalstamos veikos padarymu tariam asmen ir padaryti jam al
galima tik norint j pristatyti teissaugos institucijas. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad tariamojo asmens
sulaikymas pagal BPK normas skiriasi nuo taip vadinamo baudiamojo teisinio sulaikymo.

1.2. al sulaikomajam asmeniui galima padaryti tik tada, kada sulaikomas asmuo sulaikymo vengia aktyviais
veiksmais. Aktyvs veiksmai, kuriais asmuo vengia sulaikymo, gali bti vairs: sprukimas bgant,
nuvaiavimas automobiliu, bandymas itrukti ir pan. i statymo nuostata reikia, kad jei sulaikomasis asmuo
aktyviai nesiprieina, tai bet koks alos padarymas pripastamas neteistu. Tokiais atvejais al padars asmuo
atsako bendrais pagrindais.

Nagrinjant i slyg reikia paymti, kad jei sulaikomasis asmuo, siekdamas ivengti sulaikymo, ksinasi
sulaikanio ar kito asmens sveikat, gyvyb ar nuosavyb, galioja btinosios ginties taisykls (BK 29 straipsnio
2 dalis).

1.3. Asmens sulaikymas yra teistas tik tuomet, kai yra pakankamai duomen manyti, kad btent is, o ne kitas
mogus tariamas padarius nusikalstam veik.

Pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo galjo padaryti nusikalstam veik gali bti:

asmens uklupimas bedarant nusikalstam veik;

maiusij ar nukentjusiojo nurodymas asmen kaip padarius nusikalstam veik;

radimas aiki nusikalstamos veikos pdsak ant tariamojo ar jo drabui arba prie jo ar jo bute;

buvimas kit duomen leidiani pagrstai manyti, kad asmuo padar nusikalstam veik. Tokiais
duomenimis gali bti tam tikra vykio situacija, paties asmens elgesys ir pan.

Panagrinkime situacij. Tarkime, nakties metu policijos rmjas pastebi, kad i daugiabuio namo pirmojo
aukto balkono ioka vyrikis ir bga sustojime stovinio autobuso link. Su savimi is vyrikis neasi didel
rankin. vertin situacij policijos rmjas vyrik ima persekioti. Nordamas sustabdyti tariam paeidj,
policijos rmjas aukia stok, bet vyrikis neatsigrdamas vis vien bga toliau. Tuomet policijos rmjas,
prisiartins prie bganio vyrikio, j pastumia. Vyrikis nukrenta ir susialoja. Vliau iaikja, kad tai minto
buto savininkas. Jis tiesiog labai skubjo autobus, todl girddamas raginim stok man, kad jis skirtas ne
jam, nes nieko blogo nra padars.

Vertindami i situacij, galime drsiai teigti, kad policijos rmjo veiksmai buvo teisti. Juk vardintos
aplinkybs leido pagrstai manyti, kad is asmuo galjo bti padars nusikaltim. Nesvarbu, kad tuo jis nebuvo
sitikins imtu procentu. statymas to nereikalauja. Svarbu, kad policijos rmjas turjo pagrst manym, jog
asmuo galjo padaryti nusikalstam veik.

1.4. Baudiamosios teiss teorijoje isakoma mintis dl to, kad sulaikyti nusikalstamos veikos padarymu
tariam asmen galima iki tol kol nesujo apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai. Jei sueina
apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai (BK 95 straipsnis), asmuo negali bti traukiamas
baudiamojon atsakomybn. O jei asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, tai jo sulaikymas
netikslingas. Kita vertus, dl to galima diskutuoti, nes sprsti ar sujo patraukimo baudiamojon atsakomybn
senaties terminai galima tik tuomet, kai isiaikinama ar asmuo, per statymo nustatyt termin, nra padars
naujos nusikalstamos veikos. O tai padaryti nesulaikius tariamojo labai sudtinga.

2.1. Sulaikymo metu ala gali bti padaroma tik sulaikomajam ar jo turtui. Bet kokios alos, nesilaikant
statymo reikalavim, padarymas tretiesiems asmenims vertinamas bendrais pagrindais. Kitaip tariant, asmuo
gali bti apkaltintas tyins arba neatsargios nusikalstamos veikos padarymu.

2.2. Sulaikantysis asmuo turi teis daryti al tik tuomet, jei kitaip sulaikyti asmen nebuvo galima. Tai reikia,
kad sulaikomasis asmuo, atsivelgdamas susidariusi situacij, turi inaudoti visus realiai manomus bdus,
kurie leist ivengti jgos panaudojimo. Tik tuomet, kai visos jgos nenaudojimo ir alos nedarymo galimybs
inaudotos, galima naudoti jg ir daryti al.

2.3. Sulaikant asmen reikia stengtis padaryti kuo maesn ir statymo apibrt al.

Baudiamosios teiss teorijoje prieita ivados, kad alos padarymo teistumas priklauso nuo tam tikr
objektyvi ir subjektyvi aplinkybi. Objektyviomis aplinkybmis laikytina: padarytos nusikalstamos veikos
pobdis ir pavojingumo laipsnis bei sulaikymo metu susidariusi situacija. Subjektyviomis aplinkybmis yra:
sulaikomo asmens asmenyb; sulaikomo asmens elgesys; rankiai ir priemons, kurias naudoja sulaikomasis;
sulaikom asmen skaiius. Atkreiptinas dmesys, kad sulaikantysis asmuo, pirmiausia, turi vertinti kiekvien
i i dviej aplinkybi atskirai, o vliau abi kartu.

Galiojanioje BK redakcijoje nra usiminta apie sulaikymo rib virijim. Praktikoje manomi atvejai, kai
sulaikantysis asmuo turi teis daryti sulaikomam asmeniui al, taiau jos dydis bna kur kas didesnis nei
statymo leidiamas. Tokie atvejai manomi: 1) kai asmeniui padariusiam palyginus nesunk nusikaltim
padaroma ala aikiai neatitinkanti io nusikaltimo pavojingum; 2) kai sulaikymo metu gali bti padaroma
nedidel ala, bet faktikai ala bna padaryta ymi; 3) kai nei nusikalstamos veikos pobdis, nei kitos
aplinkybs nereikalavo ymios alos padarymo, bet ji padaroma.

Pastaruoju metu didesn nei leidia BK al padars asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn bendrais
pagrindais, o is faktas vertinamas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb (BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punktas)
arba gali lemti sprendimo dl velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimo primim (BK 62
straipsnio 2 dalis).

2. Btinais reikalingumas ir jo teistumo slygos

Btinasis reikalingumas reglamentuotas BK 31 straipsnyje. io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Asmuo

neatsako pagal baudiamuosius statymus u veik, kuri jis padar siekdamas paalinti jam paiam, kitiems
asmenims ar j teisms, visuomens ar valstybs interesams gresiant pavoj, jeigu is pavojus negaljo bti
paalintas kitomis priemonmis ir padaryta ala yra maesn u t, kurios siekta ivengti.

Btinasis reikalingumas kaip ir btinoji gintis yra socialiai naudinga veika. Taiau skirtingai nei btinosios
ginties atveju, esant btinajam reikalingumui, ala padaroma ne tam asmeniui, kuris sukl pavoj, o visikai
kit asmen interesams. Nepaisant to, alos padarymas baudiamojo statymo ginamoms vertybms
pripastamas teistu, nes padaryta ala yra maesn nei ivengtoji.

Norint, kad btinojo reikalingumo bklje padaryta veika bt teista, reikia isiaikinti, ar ji atitiko visas
teistumo slygas. Visas btinojo reikalingumo slygas slyginai galima suskirstyti dvi grupes: slygos,
susijusios su pavojaus grsme; slygos, susijusios su io pavojaus paalinimu.

1.1. Pavojus turi grsti Lietuvos valstybs interesams, visuomens interesams, konkreiam asmeniui ar kitiems
asmenims arba j teisms. Nagrindami i slyg, pirmiausia, turime isiaikinti, ar bet kokio pavojaus
alinimas darant al baudiamojo statymo ginamoms vertybms bus pripaintas teistu? Paiame statyme
tiesiogiai tai nenurodyta, bet j nuodugniau panagrinjus darome ivad, kad pavojaus grsm turi bti didel.
Tik tuomet galima pateisinti maesns alos padarym.

Pavojaus altiniai gali bti vairs. Btinojo reikalingumo bkl gali atsirasti dl stichini gamtos nelaimi; dl
fiziologini ir patologini proces; dl gyvuli, kurie nra kito mogaus daromo nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo rankiu, elgesio; dl mogaus visuomenei pavojingo elgesio; dl mechanizm veiklos ir pan.

1.2. Pavojus turi bti akivaizdus ir realus. Akivaizdus pavojus yra toks, kuris jau ikilo, bet dar nesibaig, ir
nors dar nepasireik, bet yra jo pasireikimo tiesiogin grsm. Realiu pavojumi pripainsime tik tok pavoj,
kuris i tikrj egzistuoja tikrovje, o ne asmens vaizduotje. Jei asmuo man, kad pavojus yra, bet realiai jo
nebuvo, tai atsakomybn u padaryt al saugomiems griams jis nebus traukiamas tik tuomet, jei
atsivelgiant susidariusi situacij buvo galima manyti, kad pavojus egzistuoja. Tuo tarpu, jei nustatome, kad
asmuo turjo ir galjo suprasti, kad pavojaus nra, tai baudiamojon atsakomybn jis traukiamas kaip u
padaryt nusikaltim ar baudiamj nusiengim dl neatsargumo.

2.1. Esant tam tikrai situacijai, pavojaus negalima paalinti kitais bdais, kaip tik darant al. Jei bus nustatyta,
kad pavojaus galima buvo ivengti alos nedarant, tai jos padarymas utraukia atsakomyb bendrais pagrindais.
Esant galimybei asmuo btinai turi pasirinkti tok elgesio variant, kuris nepadarys alos baudiamojo statymo
saugomoms vertybms.

2.2. Padaryta ala turi bti maesn nei ivengtoji. Vertinant i slyg, reikia bti labai atidiems, nes,
patikkite, labai sunku palyginti faktikai padaryt al su galimos alos dydiu. Be to, labai sunku nusprsti
kurie interesai buvo vertingesni: ar tie kurie paeisti, ar tie kurie galjo bti paeisti. Norint atsakyti iuos ir
panaius klausimus, reikia bti labai dmesingiems analizuojant konkreios situacijos aplinkybes.

Baudiamosios teiss teorijoje jau senokai diskutuojama apie tai ar lygiaverts alos padarymas gali bti
pripastamas teistu. Yra nuomon, kad lygiaverts alos padarymas neturi utraukti baudiamosios
atsakomybs. Kiti tvirtai sitikin tuo, kad lygiaverts alos padarymas negali bti pripaintas teistu. i
pozicij patvirtina BK 31 straipsnio analiz. Kita vertus, btina akcentuoti tai, kad i aplinkyb atsivelgiama
skiriant bausm.

Atmintina, kad jei asmuo turjo kelias galimybes ivengti pavojaus padarant al, statymas nereikalauja
pasirinkti maiausi al darani galimyb. Praktikoje taip pat galimi atvejai, kai asmuo smoningai paeidia
teiss nustatytus draudimus tikslu paalinti alos padarymo tam tikroms vertybes grsm, bet tokiu elgesiu
padaroma ala kuri, konkreioje situacijoje, nebuvo reikalinga. Tarkime, asmuo, nemokdamas vairuoti uvaldo
svetim automobil tikslu igelbti sueistajam gyvyb. Vaiuojant keliu padaroma avarija, kurios metu niekuo
dtas mogus yra lengvai sualojamas bei padaroma turtin ala. Taiau pavoj gyvybei pavyksta paalinti.

Taip pat reikia inoti, kad jei asmeniui nepavyko ivengti alos atsiradimo, dl nuo jo valios nepriklausani
aplinkybi, tai atsakomybn jis netraukiamas.

2.3. ala turi bti padaroma treiajam asmeniui. Treiuoju asmeniu pripastamas bet kuris fizinis ar juridinis
asmuo, kuris neturi nieko bendra su susidariusia situacija.

ala, padaryta btinojo reikalingumo bklje, pripastama teista tik tuomet, kai yra visos aukiau vardintos
slygos.

Baigiant nagrinti klausim, reikt iskirti ir panagrinti dar vien problem, susijusi su btinuoju
reikalingumu. Baudiamosios teiss teorijoje ir praktikoje nra vieningos nuomons dl to, ar galima asmens
veiksmus pripainti teistais, jei al baudiamojo statymo saugomoms vertybms padaroma tikslu suvelninti
prie tai paties padarytos pavojingos veikos padarinius.

Vieni autoriai mano, kad veikti pagal btinojo reikalingumo taisykles galima tik tada, kada pavojaus grsm
kilo dl neatsargi paties asmens veiksm. Kiti mano, kad ir tuo atveju, kai pavojaus grsm kilo dl tyini
veiksm, galimyb veikti btinojo reikalingumo slygomis tiri ilikti. Galiojaniame BK pripainta pirmoji
nuomon (BK 31 straipsnio 2 dalis).
8 TEMA. NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS

Klausimai:

1. Nusikalstamos veikos padarymo stadij samprata, rys ir baudiamoji teisin reikm.

2. Tyios iklimo aiktn samprata ir atribojimas nuo baigtos nusikalstamos veikos.

3. Rengimasis padaryti nusikaltim ir atsakomyb u j.

4. Pasiksinimo padaryti nusikalstam veik samprata, baudiamasis teisinis vertinimas ir atribojimas nuo
rengimosi.

5. Pabaigtos nusikalstamos veikos samprata ir teisinis vertinimas.

6. Savanorikas atsisakymas pabaigti daryti nusikalstam veik ir jo taka asmens baudiamajai atsakomybei.

1. Nusikalstamos veikos stadij samprata, rys ir baudiamoji teisin reikm.

Vartodami termin nusikalstama veika i esms omenyje turime pabaigt nusikalstam veik arba kitaip tariant
galvojame apie padarym tokios pavojingos veikos, kuri atitinka visus baudiamajame kodekse apraytos
konkreios nusikalstamos veikos sudties poymius. Ir tai natralu, nes gyvenime asmenys baudiamojon
atsakomybn daniausiai traukiami u tai, kad kitam asmeniui atm gyvyb, i kito asmens pavog turt ir kt.
Be to, didioji dalis visuomens atitinkamos veikos pavojingum sieja su tokia situacija, kada darant konkrei
veik ji pabaigiama iki galo arba kyla atitinkami padariniai.

Taiau toks baudiamosios atsakomybs u tam tikr pavojing veik padarym suvokimas bdingas ne
teisininkams. Juk tas, kas nors ir pavirutinikai susipaino su baudiamuoju kodeksu, nedvejodamas pasisakys
apie tai, kad baudiamoji atsakomyb galima ir tada, kada nusikalstama veika nutrksta ksinimosi arba
rengimosi stadijoje. Ir tai natralu, nes jeigu veikos pavojingumas bt siejamas tik su jos baigtumu, tai mes
galtume stebti tokias situacijas, kai asmuo nebt traukiamas baudiamojon atsakomybn tik dl to, kad
darydamas pavojing veik dl nuo jo valios nepriklausani aplinkybi nesugebjo pasiekti usibrto tikslo.
Tuo tarpu pavojingomis viepataujaniai vertybi sistemai yra ir tokios veikos, kurios nevisikai atitinka
baudiamajame statyme apraytos konkreios nusikalstamos veikos poymi. O j pavojingumas tame, kad
asmens nusikalstami ketinimai nepabaigiami dl nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybi. Be to,
atkreiptinas dmesys tai, kad tyin asmens veika i esms visuomet susideda i tam tikr etap, kuri
pasireikimas objektyvioje tikrovje visa apimtimi priklauso nuo daugelio faktori. Pavyzdiui, atitinkamos
nusikalstamos veikos sudties konstrukcija bei pats jos pobdis suponuos ksinimosi negalimum (BK 122
straipsnis), arba sumanymui padaryti nusikalstam veik kilus ia ir dabar mes negalsime fiksuoti joki
parengiamj veiksm.

Vertinant tai, kas pasakyta, tikriausiai pastebjote, kad objektyvioje tikrovje valingas mogaus elgesys
susideda i tam tikr etap, kurie baudiamosios teiss teorijoje vadinami nusikalstamos veikos padarymo
stadijos. Kita vertus, baudiamoji teis neigiamai vertina ne visas nusikalstamo sumanymo realizavimo galimas
stadijas. Pavyzdiui, tyios iklimas aiktn tik itin retais atvejais pripastamas kaip baigta nusikalstama veika
u kurios padarym nustatyta baudiamoji atsakomyb (detaliau is klausimas bus nagrinjamas vliau). Taigi,
baudiamaja teisine prasme mus domina tik ie nusikalstamo sumanymo etapai, kurie sukelia vienokius arba
kitokius teisinius padarinius: rengimasis padaryti nusikaltim, pasiksinimas padaryti nusikalstam veik,
baigta nusikalstama veika.

Kalbant nusikalstamos veikos stadij sampratos tema, svarbu akcentuoti, kad jomis galime pripainti tik tuos
objektyvioje tikrovje pasireikianius konkretaus mogaus elgesio etapus, kurie pasiymi tiek objektyviais,
tiek ir subjektyviais momentais. Tai reikia, kad nusikalstamos veikos stadijomis mes negalime pripainti
nusikalstamos veikos motyvo atsiradim, tyios susiformavim bei tyios iklim aiktn. Be to, apie
nusikalstamos veikos stadijas galime kalbti tik tada, kada vertiname tyines nusikalstamas veikas (nusikaltim
ar baudiamj nusiengim), nes konkrei plan realizavimas esant neatsargiai nusikalstamai veikai
negalimas. Juk konkrets planai, tai mogaus smonje susiformav ateities vaizdiniai, o neatsargiuose
nusikaltimuose to bti negali. Juk esant neatsargiai kaltei asmuo arba padarini nenumato, arba jei ir numato tai
lengvabdikai tikisi j ivengti. Galiausiai, rengimasis padaryti nusikaltim ar pasiksinimas padaryti
nusikalstam veik galimas tik tiesiogine tyia, nes netiesiogins tyios atveju asmuo nors ir numato pavojingus
padarinius bet j nenori. O jei asmuo padarini nenori tai akivaizdu, jog jis tikisi j ivengti. Tuo tarpu
rengimosi ir pasiksinimo atveju yra kitaip.

Apibendrinant pasakytina, kad nusikalstamos veikos padarymo stadijos - tai tyins nusikalstamos veikos
padarymo etapai, kurie vienas nuo kito skiriasi atliekamos pavojingos veikos pobdiu ir tyios realizavimo
laipsniu.

Galiausiai, analizuojant nusikalstamos veikos stadij problem, reikia atkreipti dmes tai, kad stadij
irykinimas ir j atribojimas yra labai opi problema ne tik baudiamosios teiss teorijoje, bet ir praktikoje.
Paymtina, kad konkreios stadijos inkriminavimas priklauso ne nuo tam tikr vykio aplinkybi, bet nuo
nusikalstamos veikos objekto kur ksinasi kaltininkas ir nuo kaltininko daromos veikos pobdio. Tarkime,
asmuo sulaikomas lauant gyvenamojo namo garao duris. Vertindami fakt kvalifikavimo tikslu, mes galime
analizuoti kelias versijas. Asmens veiksmai gali bti vertinami kaip pasiksinimas pagrobti svetim turt
sibraunant patalp, o gali bti vertinami kaip rengimasis padaryti nuudym, sunk sveikatos sutrikdym,
iaginim ar pan. Taiau gali bti ir taip, kad mes bsime priversti asmens veiksmus kvalifikuoti kaip baigt
nusikaltim, t. y. svetimo turto sualojim arba sunaikinim. Tad akivaizdu, kad atitinkamose situacijose, norint
pateikti elgesio teisin vertinim, mums gali nepakakti objektyvi duomen ir esminis dmesys bus skiriamas
asmens siekiams (apie juos suinoma apklausiant kaltinink).

Iskirdamas nusikalstamos veiklos stadijas statym leidjas nustat, kad u rengimsi padaryti nusikaltim ir
u pasiksinim padaryti nusikalstam veik asmuo atsako pagal io baudiamojo kodekso straipsn, kuris
numato atitinkam baigt nusikaltim ar baudiamj nusiengim (BK 21 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnio 1
dalis). Tuo paiu palikta teis teismui skirti ir velnesn, negu statymo numatyta, bausm (BK 62 straipsnio 2
dalis).

2. Tyios iklimo aiktn samprata ir atribojimas nuo baigtos nusikalstamos veikos.

Atsivelgiant tai, kad nusikalstamos veikos darymas yra asocialus mogaus elgesys, kuris baudiamas
paiomis grieiausiomis poveikio priemonmis (bausmmis), nedanas tokiam poelgiui nusiteiks asmuo
nelinks vieai apie tai kalbti. Juk bet koks informacijos nutekjimas gali slygoti greit nusikalstamos veikos
atskleidim ir atitinkamos bausms neim. Taiau pasitaiko toki atvej, kada apie ketinim padaryti
nusikalstam veik prabilama vieai. Kitaip tariant, nusikalstamos veikos padarym sumans asmuo apie savo
atitinkam ketinim pasidalina su kitais monmis.

Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis garantuoja mogaus teis turti savo
sitikinimus ir teis juos laisvai reikti, jis tuo paiu nustato ir i teisi apribojimo kriterijus. Konstitucijos 25
straipsnio 4 dalyje aikiai parayta, kad laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su
nusikalstamais veiksmais tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos
kurstymu, meitu ir dezinformacija. Btent dl ios konstitucins nuostatos buvimo galima pateisinti tam tikr
odine forma realizuojam mogaus veik kriminalizavim ir baudim. Taiau pastaroji situacija ivieina
teoriniu ir praktiniu aspektais aktuali problem - tyios iklimo aiktn atribojim nuo baigtos nusikalstamos
veikos.

Baudiamosios teiss teorijoje, vis pirma, akceptuota, kad nusikalstama veika yra pavojinga viepataujaniai
vertybi sistemai veika (veikimas arba neveikimas), kuri udrausta baudiamuoju statymu, o, vis antra, kad
baudiamoji atsakomyb negalima u mintis ar tam tikr smons bkl. Taiau kyla klausimas, ar asmens
vieai ireiktas noras padaryti nusikalstam veik yra tik Konstitucijos garantuot teisi realizavimo forma?
Tam tikrais atvejais pastarj klausim galima atsakyti teigiamai. Pavyzdiui, jei asmuo nepatenkintas esama
valstybs santvarka, tam tikros rass, tautybs, religijos asmen nekontroliuojama imigracija ar kokia nors kita
jam aktuali problema, tai Konstitucija tokiam asmeniui garantuoja teis apie tai kalbti ir statymo numatytomis
priemonmis keisti esani padt. Taiau tuo atveju, jei realiai esani ar asmens sivaizduojam problem
sprendimui parenkamos pavoj kelianios priemons (pvz., rasins neapykantos kurstymas, raginimas smurtu
nuversti teist valdi), tai valstyb turi pareig (realizuojant atitinkamas Konstitucijos nuostatas) u tai
nustatyti baudiamj atsakomyb. Taiau visais atvejais privalu turti galvoje tai, kad atitinkam veik
baudimas galimas tik tuomet, kai nustatomas atitinkam ketinim realizavimo realumas. Pavyzdiui, vienaip
reikt vertinti draug ar pastam konflikto metu itart fraz a tave nuudysiu, kai nra joki objektyvi
aplinkybi, leidiani tikti atitinkam grasinim gyvendinimo realumu, bei tokios paios frazs itarim
tuomet, kai jos autorius prie savs turi aunamj ginkl, yra teistas u nuudym ar pan. Pirmu atveju
akivaizdu, kad pagarsint ketinim gyvendinimas yra nerealus, kai tuo tarpu kitoks vertinimas perasi antruoju
atveju.

Atkreiptinas dmesys tai, kad grasinim realumas kaip btinas nusikaltimo poymis nustatytas ir tam tikrose
baudiamojo kodekso normose. Pavyzdiui, BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomyb u grasinim
nuudyti mog arba sunkiai sutrikdyti jo sveikat, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas
bus vykdytas (Kasacin byla Nr. 2K-783 / 2003).

3. Rengimasis padaryti nusikaltim ir atsakomyb u j.

BK 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rengimasis padaryti nusikaltim yra priemoni ir ranki
suiekojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrinink telkimas arba kitoks tyinis nusikaltimo
padarym lengvinani slyg sudarymas. Asmuo atsako tik u rengimsi padaryti sunk ar labai sunk
nusikaltim.

Aikinantis rengimosi padaryti nusikaltim svok, vis pirma, reikt atkreipti dmes tai, kad baudiamoji
atsakomyb u rengimsi siejama tik su viena nusikalstamos veikos rimi nusikaltimu. Nepaisant to, kad
nusikaltimai skirstomi neatsargius ir tyinius, o pastarieji labai sunkius, sunkius, apysunkius ir nesunkius,
baudiamoji atsakomyb kils tik tuo atveju, jei bus rengiamasi padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim.
Vertinant tai, gali kilti klausimas, ar tokia statym leidj valia yra pagrsta? Juk bendrja prasme vertinant
tyines nusikalstamas veikas ir analizuojamoje normoje apraytus veiksmus, galima bt daryti ivad, kad
baudiamoji atsakomyb u rengimsi turi kilti nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos ries (nusikaltimas ir
baudiamasis nusiengimas) ar jos kategorijos (labai sunkus, sunkus, apysunkis ir nesunkus nusikaltimas). i
pozicij patvirtina ir 1961 m. LR BK (negalioja nuo 2003 m. gegus 1 d.) 16 straipsnio 1 dalies analiz.

Analizuojant pastarj problem, reikia akcentuoti tai, kad baudiamosios atsakomybs u rengimsi padaryti
nusikalstam veik ribos priklauso nuo valstybs pasirinktos baudiamosios politikos krypties. Tiek rengiant
dabar galiojant BK, tiek pastaruoju metu vyrauja nuomon, kad baudiamosios atsakomybs u rengimsi
prapltimas nra tikslingas dl tos prieasties, jog nemanoma fiksuoti vis rengimosi atvej, o be to,
netikslinga telkti baudiamosios justicijos pajgumus maesnio pavojingumo veikas darani asmen
persekiojimui ir baudimui. Be jokios abejons galima ir kitokia nuomon. Taiau kol kas vyraujanti mintis yra
ta, kuri tvirtinta BK 21 straipsnio 1 dalyje.

Atsivelgiant BK 21 straipsnio 1 dalies redakcij, galima teigti, kad rengimsi padaryti sunk ar labai sunk
nusikaltim (toliau bus vartojamas tik terminas nusikaltimas) apibdina tiek objektyvs, tiek subjektyvs
poymiai. Objektyviais poymiais reikia pripainti konkret aktyv pavojing veikim ir pavojing neveikim,
kaip antai:

- priemons suiekojim;

- priemons pritaikym;

- ranki suiekojim;

- ranki pritaikym;
- veikimo plano sudarym;

- bendrinink telkim;

- kitok nusikaltimo padarym lengvinani slyg sudarym.

Detaliau analizuojant ias pavojingos veikos pasireikimo formas, pirmiausiai, btina atkreipti dmes, kad
pavojingo veikimo forma gali pasireikti kiekviena i j, kai tuo tarpu pavojingas neveikimas gali pasireikti tik
tuomet, kai kitaip sudaromos nusikaltimo padarym palengvinanios slygos. Tsiant toliau, noriau atkreipti
dmes tai, kad svokos priemon ir rankis jau buvo nagrintos, todl ios paskaitos metu detaliau
aikinamos bus kitos, iki iol nenagrintos rengimosi svokos sudtins dalys. Pradti reikt nuo termin
suiekojimas ir pritaikymas.

Lietuvi kalbos odyne odis suiekoti reikia iekant rasti. Todl galima daryti ivad, kad baudiamasis
statymas apima bet kokius ranki ar priemoni radimo (plaija prasme) bdus: pirkim, dovanos primim,
pagaminim, radim ir kt. Tuo tarpu lietuvi kalbos odyne odiui pritaikymas suteikta reikm padaryti
tinkamu, priderinti. Todl iuo atveju galima sakyti, kad baudiamoji atsakomyb u rengimsi padaryti
nusikaltim galima tada, kada kaltininkas keiia atitinkamo daikto, kuris nusikaltimui daryti bus naudojamas
kaip rankis ar priemon, savybes (pvz., atriai ugalanda metalin stryp, atsuktuv, automobilyje ar kitoje
transporto priemonje rengia slptuv).

Veikimo plano sudarymas tai aktyvus kaltinink elgesys, kuomet aptariamas numatyt nusikalstam veiksm
pradios momentas, veiksm atlikimo eilikumas ir sparta, nusikaltimo slpimo galimybs, numatomi galimi
bendrininkai ir kt. (Kasacin byla Nr. 2K-111/2002). Tuo tarpu bendrinink telkimas tai kiek kitokio pobdio
konkrets kaltininko veiksmai, kuomet bendrininkai vairi bd (pvz., papirkimas, tikinimas, prievarta)
pagalba skatinami tam tikra forma (pvz., bti vykdytoju, bendravykdytoju, padjju) prisidti prie atitinkamos
nusikalstamos veikos darymo.

Tsiant toliau reikia pastebti, kad statyme bt sunku aprayti visus manomus rengimosi veiksmus, todl
statym leidjai BK 21 straipsnio 1 dalyje panaudojo universali, visas kitas inomas ir ateityje galsianias
pasireikti pavojingos veikos formas apimani formuluot kitoks tyinis nusikaltimo padarym lengvinani
slyg sudarymas. Todl akivaizdu, kad taikant i formuluot, rengimusi padaryti nusikaltim galima
pripainti ir atitinkamas veikas, kurios pasireikia pavojingo neveikimo forma (pvz., nejungimas patalpas
sauganios elektronins apsaugos sistemos tikslu, kad kiti bendrininkai ar tai padars asmuo galt netrukdomai
patekti patalpas ir pagrobti turt, neurakinimas seifo ir kt.).

Galiausiai, atkreiptinas dmesys tai, kad tam tikri rengimosi padaryti nusikaltim veiksmai gali atitikti ir tam
tikros kitos nusikalstamos veikos sudties poymius (pvz., rengiantis padaryti nuudym pagrobiamas
aunamasis ginklas (BK 254 straipsnis).

4. Pasiksinimo padaryti nusikalstam veik samprata, baudiamasis teisinis vertinimas ir atribojimas

nuo rengimosi.

BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Pasiksinimas padaryti nusikalstam veik yra tyinis veikimas ar
neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, jeigu veika
nebuvo baigta nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybi.

Analizuojant pasiksinimo svok, vis pirma, reikia atkreipti dmes tai, kad BK 22 straipsnio 2 dalyje
nustatyta tarsi papildoma pasiksinimo svoka, akcentuojant tai, jog pasiksinimas padaryti nusikalstam veik
yra ir tada, kada to nesuvokiant ksinamasi netinkam objekt arba naudojamos netinkamos priemons ir
btent dl i prieasi nepavyksta gyvendinti nusikalstamo sumanymo. Pastarj papildym galima
analizuoti atskirai, taiau siekiant vengti didesns polemikos galima pasakyti, kad plaija prasme ksinimasis
netinkam objekt ar ksinimasis netinkamomis priemonmis irgi yra prieastys, kurios ne dl kaltininko valios
neleidia pabaigti suplanuotos nusikalstamos veikos. Kita vertus, ioje svokoje yra kitos, kiek didesns
problemos. Analizuojant BK 22 straipsnio 2 dal reikia atkreipti dmes tai, kad ia pateikta taip vadinamoji
papildoma pasiksinimo padaryti nusikalstam veik svoka nra tiksli ir isami. ios minties vystym noriau
pradti nuo to, kad terminas netinkamos priemons turt bti aikinamas ir suprantamas plaiau nei priimta
suprasti analogik nusikalstamos veikos sudties poym. Kitaip, mes susidurtumme su problema, kuomet
negalsime patraukti baudiamojon atsakomybs tokio asmens, kuris nordamas nuudyti kaip rank naudoja
mokomj aunamj ginkl. Problema yra ir su terminu objektas. iuo atveju mes turime turti taip pat kiek
kitok poir. Terminas objektas pasiksinimo svokos prasme turi bti suprantamas ne kaip vertyb, o kaip
tam tikras mus supanio objektyvaus pasaulio dalykas, reikinys. Pavyzdiui, kaip pasiksinimas padaryti
nusikalstam veik turi bti kvalifikuojami tokie kaltininko veiksmai, kuomet jis nuudymo tikslu kirviu
sukapoja mog, neinodamas to fakto, kad jis jau mirs.

Aptarus ias pasiksinimo padaryti nusikalstam veik svokos subtilybes, btina ianalizuoti, kas gi i esms
yra tas pasiksinimas. Kaip ir rengimosi svoka, taip ir pasiksinimo svoka gali bti ir turi bti apibdinama
(analizuojama) per objektyviuosius ir subjektyviuosius poymius. Pastarasis poymis yra analogikas
rengimuisi. Pasiksinti padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim galima tik tiesiogine tyia. I ia
iplaukia ir tai, kad pasiksinimas galimas tik tyiniuose nusikaltimuose. Atkreiptinas dmesys tai, kad apie
tyios sukelti atitinkamus padarinius arba pabaigti pradt pavojing veik sprendiama ne vien tik i kaltininko
parodym. Svarbi reikm turi ir objektyvios vykio aplinkybs (Kasacin byla Nr. 2K-75/1998). Objektyvios
bylos (vykio) aplinkybs turi svarbi reikm ir tuomet, kai sprendiamas klausimas dl pasiksinimo padaryti
nusikalstam veik atribojimo nuo panaiais poymiais pasiyminios baigtos nusikalstamos veikos (Kasacin
byla Nr. 2K-87/2006).

Kalbant apie objektyviuosius poymius, paymtina, kad pasiksinti padaryti nusikalstam veik galima tiek
pavojingo veikimo, tiek ir pavojingo neveikimo forma. Problem, siekiant suprasti, koks elgesys galt bti
vertinamas kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam veik veikimo forma, i esms nebna. Kur kas
sudtingiau sivaizduoti neveikimo forma pasireikiant pasiksinim padaryti nusikaltim ar baudiamj
nusiengim. Siekiant tai perprasti reikia prisiminti baudiamosios atsakomybs u pavojing neveikim
slygas ir vis tai papildyti atitinkamu tikslu. Pavyzdiui, slaugytoja turi suleisti gyvybikai svarbius vaistus,
bet to nepadaro ne dl to, kad negali tai atlikti dl nuo jos valios nepriklausani aplinkybi, o dl to, jog nori
konkretaus ligonio mirties. Iaikjus tokiai situacijai, slaugs veika turt bti kvalifikuojama kaip
pasiksinimas nuudyti (BK 129 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnio 2 dalis).

Baudiamajai atsakomybei u pasiksinim padaryti nusikalstam veik kilti btina dar viena objektyvi slyga
pradtas daryti nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas nebaigiamas dl prieasi, nepriklausani nuo
kaltininko valios. Kitaip tariant, kaltininkas, pradjs daryti nusikalstam veik, susiduria su tokiomis
aplinkybmis, kurios pradtos veikos pabaigim daro nemanomu (nukreipus auk aunamj ginkl, jai
sustoja irdis ir auka mirta) arba jos pabaigimas apsunkinamas tiek, kad priimamas sprendimas jos netsti
(pvz., kaltininkas uklumpamas benes daiktus i gyvenamosios patalpos, auka atpasta kaltinink, kuris savo
veid slp po kauke, gydytojai laiku suteikia pagalba ir nukentjusysis lieka gyvas).

Baudiamosios teiss teorijoje iskiriamos atitinkamos pasiksinimo rys:

- baigtas pasiksinimas;

- nebaigtas pasiksinimas.

Baigtas pasiksinimas padaryti nusikalstam veik yra tada, kada kaltininkas atlieka visus jo manymu
nusikalstamam tikslui pasiekti btinus veiksmus, taiau pavojinga veika nebaigiama dl nuo jo valios
nepriklausani padarini (pvz., siekdamas nuudyti mog, kaltininkas auna galv, bet pavojingi padariniai
(mogaus mirtis) nekyla todl, kad gydytojai tam sugebjo ukirsti keli). Nebaigtas pasiksinimas padaryti
nusikaltim ar baudiamj nusiengim yra tada, kada kaltininkas nesugeba iki galo atlikti vis suplanuot
veiksm, nes tai jam padaryti sutrukdo nuo jo valios nepriklausanios prieastys (pvz., nordamas iaginti
auk, kaltininkas pavartoja fizin smurt siekdamas palauti jos pasiprieinim, bet prievartinio lytinio akto
neatlieka dl to, kad sutriko erekcija).

Kalbant apie pasiksinim padaryti nusikalstam veik, aktualus klausimas tiek teorine, tiek praktine
prasmmis yra pasiksinimo ir rengimosi atribojimas. Baudiamosios teiss teorijoje pastaruoju klausimu yra
kelios nuomons. Tam tikri autoriai teigia, kad rengimosi ir pasiksinimo atribojimo pagrindas yra subjektyvus
kriterijus. Nordami pagrsti savo nuomon jie teigia, kad aptariamu atveju skiriasi tikslas, bei subjekto
sivaizdavimas apie nebaigtos nusikalstamos veikos pobd. Taiau mes jau kalbjome apie tai, kad
subjektyvieji rengimosi padaryti nusikaltim ir pasiksinimo padaryti nusikalstam veik poymiai yra
identiki. Tiek vienu, tiek kitu atvejais veikiama tiesiogine tyia. O kas dl tikslo, tai tiek vienu, tiek kitu atveju
kaltininkas tiksl turi vien padaryti numatyt (suplanuot) nusikaltim ar baudiamj nusiengim. Tad
akivaizdu, jog subjektyviuoju pagrindu rengimosi padaryti nusikaltim nuo pasiksinimo neatribosi. Belieka
vilgsn nukreipti kit pus objektyviuosius poymius.

Geriausiai sisavinamas rengimosi padaryti nusikaltim ir pasiksinimo padaryti nusikalstam veik atribojimo
kriterijus atitinkamame baudiamajame statyme apraytos veikos poymi realizavimas. Jeigu asmuo pradjo
realizuoti atitinkamame baudiamajame statyme apraytos veikos poymius, tai mes turime kalbti apie
pasiksinim padaryti nusikalstam veik. Jeigu to nra, tai turime konstatuoti rengimsi padaryti nusikaltim
(Kasacin byla Nr. 2K-285/2002; Kasacin byla Nr. 2K-566/2002).

5. Pabaigtos nusikalstamos veikos samprata ir teisinis vertinimas.

Apie baigt nusikalstam veik galime kalbti tada, kada kaltininkas realizuoja visus nusikalstamos veikos
poymius. Atkreiptinas dmesys tai, kad nemaa dalis nusikalstamos veikos sudi sukonstruotos su
alternatyviais pavojingos veikos, jos bdo ir kt. poymiais. Todl tokiu atveju pakanka, kad kaltininkas
realizuot bent vien alternatyv poym. Pavyzdiui, iaginimas (BK 149 straipsnio 1 dalis) gali bti
pripastamas baigtu nusikaltimu tada, kada kaltininkas lytikai santykiavo su mogumi prie jo vali
panaudodamas arba fizin smurt, arba grasinimus tuoj pat panaudoti fizin smurt, arba kitaip atimdamas
galimyb prieintis, arba pasinaudodamas bejgika nukentjusiojo asmens bkle.

Baudiamosios teiss teorijoje ir praktikoje kyla problemos atribojant pasiksinim padaryti nusikalstam veik
nuo baigtos nusikalstamos veikos. Daniausiai tokia problema aktualizuojasi tada, kada susiduriama su atvejais,
kai siekiant pagrobti tam tikr turt, realiai uvaldoma tik dalis jo, o kita dalis lieka nepagrobta todl, kad
kaltininkas sulaikomas nusikalstamos veikos darymo vietoje. Atkreiptinas dmesys tai, kad teism praktika
iuo klausimu kur laik buvo skirtinga. Vieni teismai tokius kaltininko veiksmus kvalifikuodavo kaip baigt
nusikaltim (pagrobto turto atvilgiu) ir kaip pasiksinim padaryti vagyst (paruoto pagrobti turto atvilgiu).
Taiau jau eil met praktika nusistovjo. Manoma, kad jeigu uvaldyto turto vert yra pakankama tam, kad
galima bt konstatuoti vagysts sudt, tai papildomo kvalifikavimo (pasiksinimas padaryti vagyst)
neuvaldyto turto atvilgiu nereikia. Taiau tuo atveju, kai asmuo pagrob tik dal tokio turto, kurio grobimas
sudaro kvalifikuot sudt, tai tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik kaip pasiksinimas padaryti
kvalifikuot vagyst (pvz., BK 178 straipsnio 3 dalis) (Kasacin byla Nr. 2K-237/2002).

6. Savanorikas atsisakymas pabaigti daryti nusikalstam veik ir jo taka asmens baudiamajai

atsakomybei.

Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik reglamentuotas BK 23 straipsnyje.

Savanoriko atsisakymo esm yra ta, kad gyvenime pasitaiko toki atveju, kada kaltininkas nors ir atlieka tam
tikr veik nusikalstamo tikslo pasiekimo link, taiau atliks dal veikos savo noru nusprendia veikos
nebetsti. Tokiu atveju kyla klausimas, ar verta asmen traukti baudiamojon atsakomybn? Atsakymas gali bti
dvejopas. Vieni gali teigti, kad kaltininkas jau pereng rib, todl turi atsakyti u tai k padar, o kiti gali bti
tvirtai sitikin, kad tokiam asmeniui reikia dovanoti. Vertinant ias nuomones, vis dl to pirmenyb reikt
teikti pastarajai. Argumentai bt paprasti. Jeigu bt tokia situacija, kad pradjus daryti nusikalstam veik
negalima sustoti ir taip ivengti atsakomybs, tai tuomet susidurtumme su atvejai, kai kaltininkas nori nenori
turt pabaigti tai, k suman, nes nutraukus pradt nusikalstam veik jis vis vien bt traukiamas
baudiamojon atsakomybn. Btent dl ios prieasties BK 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Asmuo, savo
noru atsisaks pabaigti nusikaltim ar baudiamj nusiengim, pagal kodeks atsako tik tuo atveju, jeigu
padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudtis.

Norint konstatuoti asmens veikoje savanoriko atsisakymo buvim, btina identifikuoti tai, kad:
- savanorikas atsisakymas pasireik rengimosi padaryti nusikaltim ir pasiksinimo padaryti nusikalstam
veik stadijose;

- savanorikas atsisakymas pasiksinimo padaryti nusikalstam veik stadijoje pasireik tuo metu, kai dar
nebuvo baigta daryti pavojinga veika (formali nusikalstamos veikos sudtis) arba kol nekilo atitinkamos
nusikalstamos veikos pavojingi padariniai (materiali nusikalstamos veikos sudtis);

- atsisakymas pabaigti nusikalstam veik turi bti savanorikas ir negrtamas.

Aikinantis iuos savanoriko atsisakymo poymius, didesn dmes reikia atkreipti du paskutiniuosius.
Nepaisant to, kad formalios nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nepriklausomai nuo pavojing padarini
kilimo, vis dl to, savanorikas atsisakymas galimas ir tokias atvejai. Tokia galimyb yra tuomet, kai pavojinga
veika susideda i keli dali (pvz., 149 straipsnis), nes prieingu atveju pavojingos veikos darymo pradios
momentas sutampa su nusikalstamos veikos baigtumu (BK 249 straipsnis). Kita vertus, ir esant materialiai
nusikalstamos veikos sudiai savanorikas atsisakymas ne visuomet yra galimas. Pavyzdiui, siekdamas
mogaus mirties, kaltininkas, naudodamas aunamj ginkl, pataiko aukai galv ir irdies srit. Akivaizdu,
kad tokioje situacijoje kaltininkas jau niekuo negali nukentjusiam padti dl jo gyvybs isaugojimo, nebent
jis bt gydytojas ir pats imtsi veiksm, kurie sustabdyt negrtam padarini kilim.

Jau minta, kad atsisakymas pabaigti nusikalstam veik turi bti savanorikas. Tai reikia, kad kaltininko
apsisprendimui netsti pradtos nusikalstamos veikos poveikio nedaro tam tikri ioriniai faktoriai. Jis
sprendim netsti pradtos nusikalstamos veikos priima savo valia, bdamas sitikins tuo, kad gali j pabaigti
be pavojaus savo gyvybei, sveikatai ar laisvei (Kasacin byla Nr. 2K-660/2001). Kita vertus, btina atkreipti
dmes tai, kad tam tikrais atvejais gali kilti klausimas, ar iorinis poveikis kaltinink ir vlesnis jo
apsisprendimas netsti nusikalstamos veikos gali bti vadinamas savanoriku atsisakymu pabaigti nusikalstam
veik. Pavyzdiui, kaltininkas nori seksualiai prievartauti (BK 150 straipsnis), taiau auka ima jo maldauti
nedaryti i veiksm, nes ji to neitvers ir atims sau gyvyb. Kaltininkui pagaila aukos ir jis atsisako tsti
suplanuotus veiksmus. Kyla klausimas, ar tokius kaltininko veiksmus gali pripainti savanoriku atsisakymu
pabaigti nusikalstam veik? Iekant atsakymo uduot klausim, reikia atkreipti dmes tai, kad tokioje
situacijoje kaltininkas galjo netrukdomai pabaigti suplanuot nusikalstam veik be jokio pavojaus sau. Dl to,
kaltininko veiksmus galima vertinti kaip savanorik atsisakym pabaigti nusikalstam veik, o baudiamojon
atsakomybn jis gali bti traukiamas tik tuomet, jei jo atliktuose veiksmuose yra kito nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo sudtis.

Tsiant toliau, btina akcentuoti, kad savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik galimas tik tad,
kada tsti pradt daryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim atsisakoma negrtamai. Negali bti kalbos
apie savanorik atsisakym pabaigti nusikalstam veik, jei kaltininkas susidrs su atitinkamomis klitimis
nusprendia nusikalstamo sumanymo gyvendinim atidti kitam, ymiai palankesniam laikui.

Veikos prasme savanorikas atsisakymas gali bti gyvendintas tiek aktyviais veiksmais, tiek ir susilaikant nuo
tolimesni aktyvi veiksm. Kita vertus, konkreti savanoriko atsisakymo forma priklauso nuo sumanytos
nusikalstamos veikos pobdio. Pavyzdiui, jeigu kaltininkas pradjo gyvendinti savo sumanym padaryti
vagyst, tai nordamas savanorikai atsisakyti j pabaigti jis turi susilaikyti nuo tolimesni veiksm. Tuo tarpu,
jei kaltininkas nusikalstam sumanym gyvendinti siekia pavojingo neveikimo forma, tai akivaizdu, kad
savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik jis gali tik tada, kada imsis aktyvi veiksm, kuri pagalba
bus sutrukdyta pavojing padarini kilimui. Galiausiai, atkreiptinas dmesys tai, kad aktyvi veiksm
reikalaus ir tokia situacija, kada nusikalstamo tikslo pasiekimui kaltininkas atlieka tam tikrus veiksmus (pvz.,
padeda automobil sprogmenis), bet numatyti padariniai kyla ne i karto, o po kurio laiko. Tokiu atveju
kaltininkas, nordamas savanorikai atsisakyti pabaigti nusikaltim (baudiamj nusiengim), taip pat privalo
veikti aktyviai (pvz., neutralizuoti sprogmenis) ir taip ivengti pavojing padarini atsiradimo.

Jeigu asmuo mgino savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik, taiau jam nepavyko ivengti
nusikalstamos veikos arba pavojing padarini, tai baudiamosios atsakomybs jis neivengia, nors bausme jam
gali bti velninama (BK 23 straipsnio 4 dalis).
Specifinis savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik klausimas yra savanorikas atsisakymas pabaigti
nusikaltim ar baudiamj nusiengim esant bendrininkavimui, todl jis bus aptartas 9 temos nagrinjimo
metu.

Galiausiai, btina akcentuoti, kad savanorik atsisakym reikia skirti nuo aktyviosios atgailos, kuri
suprantama, kaip aktyvus kaltininko veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo. Esminis atribojimo kriterijus
yra tas, kad savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik galimas tol, kol pavojinga veika
nepabaigiama arba iki pavojing padarini kilimo momento, kai tuo tarpu aktyvioji atgaila pasireikia vliau.
Jos esm ta, kad kaltininkas imasi aktyvi veiksm nordamas sumainti pavojingus padarinius (nugabena
nukentjusj ligonin, teikia jam pirmj medicinin pagalb ir kt.). Nepaisant to, kad aktyvi atgaila yra tam
tikri pozityvs veiksmai post factum, vis vien kaltininkas gali tiktis tam tikro bausms palengvinimo. Juk byl
nagrinjantis teismas atitinkamus kaltininko veiksmus (esant teisiniam pagrindui) gali pripainti baudiamj
atsakomybe lengvinania aplinkybe (BK 59 straispnis) .

9 TEMA. BENDRININKAVIMAS PADARANT NUSIKALSTAM VEIK

I DALIS

Klausimai:

1. Bendrininkavimo samprata ir teisin reikm.

2. Bendrininkavimo poymiai.

3. Bendrinink rys: vykdytojas ir padjjas.

4. Bendrinink rys: organizatorius ir kurstytojas.

1. Bendrininkavimo samprata ir teisin reikm.

Sklaidant BK lapus, kuriuose apraytos nusikalstamos veikos, nesunkiai pastebsime, kad bene visos j
sukonstruotos taip, tarsi jas daryt vienas asmuo. ios minties pagrindas yra statym leidj naudojama
formul Tas, kas..., kuri i esms orientuot subjekt, kuris padaro toliau normoje aprayt nusikalstam
veik. Taiau gyvenime neretai pasitaiko atvej, kada tam tikri mons sumano nusikalstam veik daryti kartu.

Teisikai vertinant toki asmen aktyvius pavojingus veiksmus arb pavojing neveikim problem nekils,
jeigu kiekvienas j bent i dalis padarys tai, kas aprayta konkreios normos dispozicijoje. Kitaip tariant, jeigu
kaltininkas savo veiksmais betarpikai uvaldo svetim turt (BK 178 straipsnio 1 dalis) arba j pagrobia
panaudodamas fizin smurt (BK 180 straipsnio 1 dalis), tai jo veiksm kvalifikavimui pagal atitinkamus BK
straipsnius bei tolesnei baudiamajai atsakomybei u tai klii nra. Taiau sivaizduokime, kad vienas i
kartu veikiani asmen betarpikai turto negrobia, bet be jo atliekam veiksm arba pasyvaus elgesio
atitinkama nusikalstama veika nebt padaryta (pvz., toks asmuo gali suteikti nusikalstamos veikos padarym
palengvinanius rankius ar priemones, i anksto paadti paslpti nusikaltl, pagaliau, is asmuo gali bti
nusikalstamos veikos organizatorius ar kurstytojas). Jeigu BK neapibrt bendrininkavimo bei bendrinink
ri svok, nenustatyt kit nusikalstamos veikos bendrinink baudiamosios atsakomybs slyg, tai tokio
asmens baudiamosios atsakomybs klausimas negalt bti sprendiamas teigiamai. Kitaip tariant, nors
bendr pastang pasiekto nusikalstamo tikslo autoriai bt atitinkama moni grup, baudiamojon
atsakomybn bt traukiamas tik tas, kuris realizuot bent dal konkreios nusikalstamos veikos sudties
poymi (bt vykdytojas arba bendravykdytojas). Kad taip neatsitikt, BK pateikiama bendrininkavimo
svoka, nustatomos ir apibriamos bendrinink rys bei bendrininkavimo formos, reglamentuojami kiti
bendrinink baudiamosios atsakomybs klausimai.

Tsiant toliau, reikt atkreipti dmes tai, kad tam tikri autoriai, nagrindami bendrininkavimo institut,
akcentuoja grups darom nusikalstam veik pavojingum bei ia aplinkybe pagrst grietesn grups nari
baudim. Apie bendrinink darom veik didesn pavojingum spd sudaro ir masins informacijos
priemons. Taiau kyla klausimas, ar toks bendrininkavimo suvokimas gali bti pripastamas kaip maksima?

Neabejotina, kad grups asmen padaryti nusikaltimai ar baudiamieji nusiengimai yra specifin
nusikalstamos veiklos ris. Neabejotina ir tai, kad tam tikros nusikalstamos veikos negali bti padaromos
nebendrininkaujant. Neabejotina, kad tokia veikla tam tikrais atvejais palengvina nusikalstamos veikos
padarym bei pasunkina jos iaikinim. Taiau tai tik tam tikri atvejai, bet jokiu bdu ne visuotin taisykl.
Pagrsti samprotavim galima iais argumentais. Vis pirma, toki nusikalstam veik, kurios gali bti
padaromos tik tada, kada veikia grup asmen yra tikrai nedaug. Toki nusikalstam veik pavyzdiais gali bti
nusikalstamas susivienijimas (BK 249 straipsnis), plimas padarytas organizuotoje grupje (BK 180 straipsnio
3 dalis), prekyba monmis organizuotoje grupje (BK 147 straipsnio 2 dalis), iaginimas bendrinink grupje
(BK 149 straipsnio 2 dalis). Visumoje sunku bt ginytis su tuo, kad bendrininkaujant tam tikros
nusikalstamos veikos padaromos lengviau, o iaikinamos sunkiau. Taiau, gyvenime pasitaiko nemaai ir toki
atvej, kada grups asmen padaryta vagyst jos palengvinimo prasme niekuo nesiskiria nuo vieno asmens
padarytos, o ir iaikinti j yra kur kas lengviau. Juk kuo daugiau asmen dalyvauja nusikalstamos veikos
daryme, tuo didesn informacijos nutekjimo galimyb. Vienoki pastang reikia iaikinti ir itirti vieno
asmens padaryt nusikalstam veik ir kitoki - grups asmen. iuo aspektu pagrindinis tokios minties
argumentas yra asmens psichologinis tipas. Kitaip tariant, kuo daugiau vairi psichologini tip, tuo lengviau
rasti rakt konkret asmen.

2. Bendrininkavimo poymiai.

Aptarus bendrininkavimo instituto pagrstum bei bendrinink padarom nusikalstam veik pavojingum,
gilesniam bendrininkavimo instituto suvokimui turime panagrinti ir bendrininkavimo poymius.

Bendrininkavimas, kaip specifin nusikalstamos veikos padarymo forma, turi tiek objektyvius, tiek
subjektyvius poymius (Kasacin byla Nr. 2K-241/2003). Objektyvij grupei galime priskirti iuos: dviej ar
daugiau asmen dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme bei bendrinink pastang vienumas (Kasacin
byla Nr. 2K-241/2003).

Norint kalbti apie bendrininkavim, btina, kad vertinimo objektu tapt dviej asmen padaryta veika. Kitaip
tariant, bendrininkavimo instituto kritin riba yra dviej moni dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme,
kas paneigiamas to, kad norint konstatuoti tam tikros bendrininkavimo formos buvim (nusikalstamas
susivienijimas), btinas ne dviej, o trij asmen minimalus dalyvavimas.

Kiekvienas nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantis asmuo turi atitikti subjekto poymius, t. y. turi bti
sulauk atitinkamo amiaus, o kai to reikalauja atitinkama nusikalstamos veikos sudtis pasiymti ir
atitinkamais specialiaisiais subjekto poymiais. Jeigu asmuo nra sukaks amiaus nuo kurio galima
baudiamoji atsakomyb u atitinkamos veikos padarym, tai jis negali bti pripaintas bendrininku, o
atitinkam asmen bendri veiksmai bendrininkavimu. Taiau tai nereikia, kad tas, kas sukurst, suorganizavo
ar padjo daryti nusikalstam veik asmeniui, kuris neturjo baudiamajai atsakomybei kilti btino amiaus liks
nenubaustas. Jo atsakomybs klausimas bus sprendiamas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo per
tarpinink teorija (teorija bus nagrinjama vliau).

Veiksm bendrumas, kaip objektyvus bendrininkavimo poymis, reikia, kad kiekvieno i bendrinink veiksmai
yra nukreipti bendram nusikalstamam tikslui pasiekti. Bendrininkai darydami nusikalstam veik atlieka
skirtingus veiksmus, taiau kiekvieno j veiksmai yra labai reikmingi bendroje nusikalstamoje veikloje. O
reikmingi tuo, kad sudaro prielaidas bei slygas kit bendrinink veiksmams. ie veiksniai nulemia tai, kad
vykdytojas rytasi atlikti atitinkamoje BK normoje aprayt nusikalstam veik. Jeigu bendrininkai nesutelkt
bendr pastang bei kiekvienas j neatlikt jiems priskirt vaidmen, tai ir nusikalstamos veikos vykdytojui
bt ymiai sunkiau, o tam tikrais atvejais net nemanoma padaryti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo
(Kasacin byla Nr. 2K-1058/2001, Kasacin byla Nr. 2K-730/2001).

Atkreiptinas dmesys tai, kad nors bendrinink veiksmai yra skirtingi taiau u padaryt nusikalstam veik
jie atsako bendrai. Kitaip tariant, teisiniai nusikalstamos veikos padariniai yra nedalomi; kiekvienas atsako
nepriklausomai nuo savo indlio (Kasacin byla Nr. 2K-294/2002). Kita vertus, bendrinink veiksm pobdis
vertinamas sprendiant klausim dl atitinkamos bausms skyrimo (Kasacin byla Nr. 2K-125/2003). ia verta
prisiminti ymaus Carins Rusijos baudiamosios teiss mokslininko N. S. Tagancevo odius, kad
bendrininkavimas tai lyg grojimas orkestro sudtyje, kur kiekvienas instrumentas yra skirtingas, kiekvienas
muzikantas atlieka savo partija, bet visas muzikinis krinys yra vis vien j bendr pastang rezultatas.

Bendrininkavimas yra labai sudtingas reikinys, nes atitinkamas nusikalstamas rezultatas yra bendr pastang
rezultatas, o tai reikia, kad kiekvieno bendrininko pavojinga veika yra prieastiniame ryyje su padarytu
nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengimu. Taiau apie prieastingum kalbant bendrininkavimo temos
kontekste, btina turti omenyje, kad ia jis pasiymi tam tikra specifika.

Kaip inia vykdytojas (bendravykdytojai) ir tik jis (jie) padaro veik, kuri aprayta atitinkamos normos
dispozicijoje, todl apie nusikalstamo rezultato tiesiogines ssajas su daroma pavojinga veika galima kalbti tik
io bendrininko atvilgiu. Tad kyla klausimas, ar galima kalbti apie kit bendrinink (organizatoriaus,
kurstytojo, padjjo) padarytos veikos buvim prieastiniame ryyje su nusikalstamos veikos rezultatu?
Atsakymas paprastas. Jeigu atitinkamo bendrininko (organizatoriaus, kurstytojo, padjjo) pavojingas veikimas
arba pavojingas neveikimas buvo btina slyga vykdytojo (bendravykdytoj) daromai veikai, tai mes privalome
kalbti apie adekvataus prieastinio ryio buvim.

Norint konstatuoti bendrininkavim, btina turti omenyje, kad dl atitinkamo pavojingo veikimo arba
pavojingo neveikimo turi bti susitarta i anksto (iki veikos pradios) arba veikos darymo metu. Bet kokie
veiksmai po nusikalstamos veikos pabaigimo arba pavojing padarini kilimo (su slyga, kad dl j nebuvo
tartasi prie tai nurodytu laiku) negali bti vertinami kaip bendrininkavimas.

Bendrininkavim galima ir reikia konstatuoti (esant visiems kitiems poymiams) tuomet, kai prisidedama prie
kito asmens jau pradtos nusikalstamos veikos Taiau bendrininkavimo nebus tada, kada keli asmenys,
nepriklausomai vienas nuo kito, siekia to paties nusikalstamo rezultato. Pastaroji ivada daroma todl, kad
kiekvienas i i asmen konkretaus nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt realizuoja savarankikai.

Analizuojant subjektyviuosius bendrininkavimo poymius (Kasacin byla Nr. 2K-241/2003), pradti reikia nuo
to, kad bendrininkavimas galimas tik tyiniuose nusikaltimuose ir baudiamuosiuose nusiengimuose. Vis
pirma, tai reikia, kad bendrininkavimas negalimas neatsargiuose nusikaltimuose ir baudiamuosiuose
nusiengimuose. Vieinant teigin btina atkreipti dmes tai, kad dl tokio vertinimo pagrstumo jau
senokai isakomos abejons. Toks atitinkam autori mastymas grindiamas tuo, kad objektyviai vertinant
tyinius ir neatsargius veiksmus, jokio skirtumo nematysime. O kas dl subjektyvi moment, tai esant
neatsargumui vis vien tam tikrais atvejais egzistuoja susitarimas atlikti arba neatlikti tam tikrus veiksmus.
Pavyzdiui, jei du vaikinai sumano papoktauti mesdami vanden gerai nemokani plaukti mergin, tai dl
i veiksm atlikimo susitarimo nepaneigsi. Taiau pavojing padarini atvilgiu vaikinai tikrai nesitaria, tad ir
baudiamojon atsakomybn dl j kilimo turt bti traukiami pavieniui.
Esant bendrininkavimui ne tik pats nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas turi bti tyiniai, bet ir
bendrininkai turi veikti tyi. Dl ios prieasties bendrininkavimu negalsime pripainti tokius veiksmus,
kuomet kuris nors mogus pasitelkia kit mog savo nusikalstamiems tikslams pasiekti pastarajam to
nesuvokiant. ioje situacijoje asmuo padars nusikaltim bus pripaintas vykdytoju, o kitas asmuo arba iviso
nebus traukiamas baudiamojon atsakomybn (jeigu veik nekaltai), arba (jei tai numatyta specialiai statyme)
atsakys kaip u neatsarg nusikaltim ar baudiamj nusiengim. Toks vertinimas yra todl, kad pirmasis
neperspja antrojo apie tikruosius savo ketinimus, todl antrasis veikia neturdamas tyios daryti nusikalstam
veik. O baudiamojon atsakomybn jis traukiamas u neatsargaus nusikaltimo arba baudiamojo nusiengimo
padarym todl, kad lengvabdikai tikjo ivengti padarini arba turjo ir galjo numatyti pavojing padarini
kilim.

Bendrininkavimo instituto rmuose tsiant tyios klausimo analiz, btina akcentuoti tai, kad skirtingai nei
esant parengtinei nusikalstamai veiklai, bendrininkavimas galimas ir tada, kada bendrininkai arba vienas i j
veikia esant netiesioginei tyiai. Be to, atkreiptinas dmesys ir tai, kad bendrininkavimo buvimo nepaneigia
(esant visiems bendrininkavimo poymiams) galimai skirtingi kiekvieno bendrininko darom veiksm motyvai
ir tikslai (Kasacin byla Nr. 2K-610/2002). Kita vertus, vienodi vis bendrinink tikslai ir motyvai reikalingi
tada, kada motyvas ir tikslas yra btini atitinkamo nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties poymiai.

Bendrininkavimui btinas ir kitas subjektyvus poymis susitarimas daryti nusikalstam veik bendrai, kuris
turi bti realizuojamas iki nusikalstam veiksm atlikimo pabaigos. Taiau nereikalaujama, kad esant
apsisprendimui imtis nusikalstamos veiklos, susitariama bt prie kiekvien nusikaltim ar baudiamj
nusiengim. Pakanka susitarimo apie bendr nusikalstama veikl ir bendro tikslo daryti nusikaltimus arba
baudiamuosius nusiengimus.

Susitarimas daryti nusikaltimus ar baudiamuosius nusiengimus gali bti realizuojamas vairiomis formomis
(pvz., odiu, ratu, pieiniais, konkliudentiniais veiksmais (Kasacin byla Nr. 2K-1058/2001). Taiau
bendrininkavimo nepaneigia ir tokie atvejai, kada egzistuoja tylus pritarimas norui daryti nusikalstam veik
bendrai arba inojimas, jog veikiama kartu su kitais monmis.

Kitaip tariant, bendrininkavimui btina, kad vykdytojas ir kiti bendrininkai bent jau inot apie tai, kad jie
veikia kartu. Vykdytojas turi inoti, kad jam padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim padeda kitas
asmuo arba tai, kad kitas asmuo yra jo atliekam veiksm organizatorius arba kurstytojas. Pastarieji savo ruotu
taip pat turi inoti, kad j plan vykdytoju (vykdytojais) yra atitinkamas asmuo. Taiau nereikalaujama, kad
bendrininkai vienas kit painot asmenikai arba bent bt mat. Atsivelgiant tai, kas idstyta, galima
teigti, kad nra bendrininkavimo jei atitinkami bendrininkai nesupranta, kad savo veiksmais padeda vykdytojui
padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim bei tada, kada vykdytojas neino, kad jam padaryti
nusikalstam veik padeda kiti asmenys.

3. Bendrinink rys: vykdytojas ir padjjas.

LR BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vykdytojas yra asmuo, nusikalstam veik padars pats arba
pasitelks nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius kodekso 13 straipsnyje nustatyto amiaus asmenis, arba
kitus asmenis, kurie dl tos veikos nra kalti. Jeigu nusikalstam veik padar keli asmenys kartu, tai
kiekvienas i j laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Analizuojant pastarj svok, vis pirma reikt akcentuoti, kad odis asmuo suprantama kaip fizinis
asmuo, sukaks statymo reikalaujamo amiaus (sprendiama atsivelgiant BK 13 straipsnio nuostatas) ir kuris
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo darymo metu buvo pakaltinamas. Tai reikia, kad juridinis asmuo
bendrininku bti negali.

odis betarpikai, vis pirma, turi bti suprantamas taip, kad konkret nusikaltim ar baudiamj
nusiengim kaltininkas padaro pats. iuo atveju nesvarbu ar vis veik, ar tik jos dal padarys atitinkamas
asmuo. Svarbu tai, kad atliekant atitinkamus veiksmus, bt veikiama be tarpinink. Atkreiptinas dmesys, kad
tam tikrais atvejais vykdytoju gali bti pripastami ir tie asmenys, kurie veik per tarpininkus. Tarpininko
vaidmuo gali tekti nepakaltinamam asmeniui, asmeniui, kuris nesukako statymo reikalaujamo amiaus (BK 13
straipsnis) arba asmuo, kuris atitinkamos veikos prasme veik nekaltai (paymtina, kad btent pastarasis
svokos momentas yra vienas i komplikuoiausi, o suprantamas jis turt bti pagal teism praktikoje
suformuot model (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 46 8 punktas).

Bendrai vertinant iuos vykdytojo svokos aspektus, galima drsiai teigti, kad statym leidjai visikai be
pagrindo suformavo toki vykdytojo svok, kuri apima ir nusikalstamos veikos padarymo per tarpinink
atvejus. Juk analizuojant detaliau atitinkamus gyvenimikus atvejus, kada veikiama per nepakaltinam asmen
ar panaudojant kitus BK 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, tai juos nusikalstamos veikos link nukreip
asmenys tikrai nerealizuoja veikos poymi, tad ir tikraisiais vykdytojais neturt bti vadinami. Tokiais
atvejais jie, paprasiausiai, turi atsakyti kaip vykdytojai.

Jeigu keli asmenys betarpikai realizuoja konkreios nusikalstamos veikos poymius, tai jie vadinami
bendravykdytojais. Bendravykdytojais yra ir tie asmenys, kurie veikdami tyia betarpikai realizuoja tik dal
atitinkamos veikos poymi (Kasacin byla Nr. 2K-15/2000, Kasacin byla Nr. 2K-24/2000, Kasacin byla Nr.
2K-235/2001).

Bendravykdytojais yra ir tie asmenys, kurie siekdami nusikalstamo tikslo, vaidmenimis pasiskirsto formaliai.
Pavyzdiui, kaip bendravykdytojai, o ne kaip atskirus vaidmenis atliekantys bendrininkai turt bti
pripastami tie asmenys, kurie veikdami tyia ir susitarus betarpikai dalyvauja atimant gyvyb kitam
asmeniui, nors aunamojo ginklo nuleistuk nuspaudia tik vienas j.

BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Padjjas yra asmuo, padjs daryti nusikalstam veik duodamas
patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba alindamas klitis, saugodamas arba pridengdamas kitus
bendrininkus, i anksto paadjs paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos padarymo rankius ar priemones,
ios veikos pdsakus ar nusikalstamu bdu gytus daiktus, taip pat asmuo i anksto paadjs realizuoti i
nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus daiktus.

Pradedant nagrinti padjjo svok, atkreiptinas dmesys tai, kad BK 24 straipsnio 6 dalyje tvirtinta norma
ivardija visus galimus padjimo padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim bdus (Kasacin byla Nr.
2K-964/2002). Kitaip tariant, nagrinjamas veiksm sraas yra isamus, todl kitokie veiksmai negali bti
pripainti padjimu padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim. Padti padaryti nusikalstam veik
galima ne tik vykdytojui bet ir kitiems bendrininkams.

Bendrai tariant, padjimas tai slyg nusikalstamai veikai padaryti sudarymas arba skmingo nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo pabaigimo arba paslpimo garantavimas. Daniausiai padti padaryti nusikaltim ar
baudiamj nusiengim galima iki jo darymo pradios, reiau - j pradjus daryti. Atmintina, kad jei
konkreios nusikalstamos veikos sudtis nustato, kad vykdytoju gali bti tik tas fizinis asmuo, kuris pasiymi
specialiais nusikalstamos veikos subjekto poymiais, tai toki poymi neturintis, taiau nusikalstamos veikos
padaryme betarpikai dalyvavs asmuo pripastamas ne vykdytoju, o padjju. Svarbu inoti ir tai, kad
padjimas padaryti nusikaltim arba baudiamj nusiengim tokiu pripastamas tik tada, kada atitinkami
veiksmai i esms palengvina jo padarym arba paslpim.

Padjimas gali bti tiek fizinis, tiek ir intelektualinis. Daniausiai nusikaltim ar baudiamj nusiengim
padedama daryti fizikai. Tokiais veiksmais pripastami: priemoni ar ranki teikimas, klii alinimas, kit
bendrinink saugojimas ir pridengimas. Intelektualinis padjimas tai patarim, nurodym davimas, iankstinis
paadjimas paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos darymo rankius ar priemones, nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo pdsakus ar nusikalstamu bdu gytus daiktus bei i ankstinis paadjimas realizuoti
i nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus daiktus. Paadas yra iankstinis tuomet, jei jis duotas iki
nusikalstamos veikos darymo arba iki jos darymo pabaigos. Bet kokie panas veiksmai po nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo padarymo negali bti pripastami padjimu.

Tuo atveju, kai asmuo faktikai atlieka paadtus veiksmus, tai tursime konstatuoti fizin padjim.

Tiek baudiamosios teiss teorijoje, tiek ir praktikoje kyla klausimas, kaip reikt vertinanti asmens veiksmus,
kada nusikalstamu bdu gytas turtas i pagrobjo superkamas nuolat, bet odinis susitarimas dl toki veiksm
buvo tik kelis pirmuosius kartus? Yra nuomon, kad visus vlesnius nusikalstamu bdu gyto turto supirkimo
atvejus reikia vertinti kaip padjim padaryti nusikalstam veik, nes svetimo turto grobikas nuolatin supirkjo
sutikim pirkti daiktus vertina kaip paad tai daryti ir ateityje. Kiti mano, kad apie bendrininkavim ia kalbti
negalima, nes tai tik atitinkamos nusikalstamos veikos vykdytojo ar kito bendrininko vienaalikas manymas,
kai tuo tarpu esant bendrininkavimui susitarimas turi bti abipusis. Dl ios prieasties atitinkami veiksmai
sudaro atskir nusikalstamos veikos sudt (BK 189 straipsnis) ir pagal tai turi bti vertinami. iam poiriui
pritartina.

Padjimas padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim (jei fizinis padjimas) galimas ir neveikimu.
Neveikimu padti padaryti nusikalstam veik galima tuomet, kai asmuo turintis speciali pareig ukirsti keli
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymui, ios pareigos neatlieka.

4.Bendrinink rys: organizatorius ir kurstytojas.

BK 24 straipsnio 4 d. tvirtinta, kad Organizatorius yra asmuo, subrs organizuot grup ar nusikalstam
susivienijim, jiems vadovavs ar koordinavs j nari veikl arba parengs nusikalstam veik ar jai
vadovavs.

Organizatoriaus veikla yra labai vairi. Jis verbuoja, lenkia, suvienija asmenis nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo padarymui, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jos darymo bdus, paskirsto bendrininkus
vaidmenimis, nustato tarpusavio ryius, imasi aktyvi veiksm siekiant paslpti nusikaltim ar baudiamj
nusiengim ir kt. Esminis organizatoriaus poymis yra tai, kad jis sujungia vien keli bendrinink pastangas
(Kasacin byla Nr. 2K-517/2004).

Be abejo, sudtingiausia organizatoriaus veikla yra organizuojant nusikalstam susivienijim ar organizuot

grup. Jam tenka ne tik surasti bendrininkus, ne tik juos palenkti savo pusn bet ir sukurti pastovi grups
struktr, numatyti veiklos planus bei esant poreikiui koordinuoti atitinkamos organizuotos grups ar
nusikalstamo susivienijimo veikl. Esant nusikalstamai organizacijai (tokiomis yra organizuota grup bei
nusikalstamas susivienijimas) gali bti ir keli organizatoriai. Organizatoriumi gali bti ir toks asmuo, kuris
atitinkamos grups nekr. Atmintina, kad organizatorius gali atlikti ir vykdytojo veiksmus. Tuomet jo
veiksmai papildomai kvalifikuojami ir pagal BK 24 straipsnio 3 dal. Organizatoriaus veiksmuose esant kit
bendrininko poymi, papildomas kvalifikavimas neatliekamas.

Kurstytojo svoka tvirtinta BK 24 straipsnio 5 dalyje, kur nustatyta, kad Kurstytojas yra asmuo, palenks kit
asmen daryti nusikalstam veik.

Kurstytojas tai asmuo, kuris visuomet betarpikai kontaktuoja su nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo
vykdytoju ar kitu bendrininku. Kurstytojas savo veiksmais veikia kito asmens vali tikslu suadinti nor
padaryti nusikalstam veik. Poveikio bdai gali bti vairs. Tai gali bti ir patarimas, ir kalbinjimas, ir
papirkimas, ir suadinimas neapykantos, kerto, pavydo, ir grasinimas, ir sakymas, ir fizin prievarta bei kt.
(Kasacin byla Nr. 2K-276/1999, Kasacin byla Nr. 2K-24/2000, Kasacin byla Nr. 2K-56/2002).

Baudiamoji atsakomyb kurstytojui kyla tik tada, kada konstatuojama, kad lenkiama buvo padaryti konkret
nusikaltim ar baudiamj nusiengim. Kitaip tariant, nusikalstamos veikos link veikiamas asmuo turi tiksliai
suprasti kokio nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo i jo norima. Taiau tai nereikia, kad jam
turi bti kuo tiksliausiai papasakojama apie nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo pobd, nurodomi tiksls
aukos duomenys, veiksm vykdymo vieta, laikas, ar kitokios nusikalstamos veikos aplinkybs. Pakanka, kad
kurstomam asmeniui lakioje, bet tuo paiu aikioje formoje bt ireikiama, ko i jo tikimasi (norima). Taiau
tuo atveju, kada atitinkamas poymis yra svarbus veikos kvalifikavimui, tai jo aptarimas yra btinas.

Atmintina, kad tam tikrais atvejais kurstymas imtis neteist veiksm gali sudaryti ir baigt atitinkamo
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt (pvz., BK 122 straipsnis). Atmintina ir tai, kad metodai kuriuos
naudoja kurstytojas neturi ugoti kurstomo asmens valios. Todl prie kurstom asmen naudojamas fizinis
arba psichinis smurtas neturi sudaryti btino reikalingumo ar panaios situacijos (Kasacin byla Nr. 2K-
52/2001).

Kurstytojas visuomet turi suprasti visas konkreios nusikalstamos veikos sudties faktines ir juridines
aplinkybes, bei prieastinio ryio buvim tarp savo veiksm ir kito bendrininko nusikalstam veiksm.
Galiausiai, kalbant apie kurstym padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim, reikt usiminti ir apie
nusikalstamos veikos provokacij. Asmuo, kuris provokavo padaryti nusikalstam veik, turi atsakyti kaip
kurstytojas. Tokiu atveju nesvarbu ar provokatorius yra civilis asmuo, ar pareignas. Nesvarbu ir tai, kad tokie
asmenys gali veikti pagal nusikalstam veik imituojant elgesio model.

Kurstytojas nuo organizatoriaus skiriasi tuo, kad jis tik traukia vykdytoj ar kit bendrinink nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo padarym, bet jiems nevadovauja.

II DALIS

Klausimai:

1. Bendrininko ekscesas. Bendrininko eksceso reikm kit bendrinink baudiamajai atsakomybei.

2. Nusikalstamos veikos padarymas per tarpinink.

3. Bendrininkavimo formos

1. Bendrininko ekscesas. Bendrininko eksceso reikm kit bendrinink baudiamajai atsakomybei.

Bendrininko eksceso tema nevienareikmikai vertinama baudiamosios teiss teorijoje ir praktikoje.

Daniausiai nesutariama dl paties instituto pavadinimo. Analizuojant senesn baudiamj teisin literatr
daniausiai pastebsime, kad autoriai vartoja svok vykdytojo ekscesas, nors atskleisdami io instituto
poymius akcentuoja ir tai, kad ieiti u susitarimo rib gali ir kiti bendrininkai. Kiti autoriai, atkreipdami
dmes pastarj moment, apibdindami ijimo u susitarimo rib atvejus naudoja svok bendrininko
ekscesas. Manytina, kad pastaroji nuomon turi bti priimtina, nes nelogika naudoti vienok pavadinim, o
atskleidiant atitinkamo instituto turin aptarti dar ir kitus galimus atvejus. Atitinkamo instituto pavadinimas turi
atspindti esminius jo turinio momentus.

odis ekscesas kils i lotyniko odio excessus ijimas, pasitraukimas. Atsivelgiant nagrinjamo
odio prasm, galima teigti, kad bendrininkavimo instituto prasme ieiti galima u to dl ko buvo susitarta.
Todl bendrininko ekscesas turi bti suprantamas kaip ijimas u susitarimo rib. Kitaip tariant, bendrininko
eksceso atveju mes susiduriame su situacija, kada bendrininkas (bendravykdytojas, padjjas, kurstytojas ar
organizatorius) padaro tai, ko neapm susitarimas.

Norint konstatuoti bendrininko eksceso buvim, svarbu isiaikinti susitarimo ribas. Jeigu susitarimas buvo
konkretus, o kuris nors bendrininkas savo iniciatyva msi papildomos veiklos, tai dl jos jis turi atsakyti
individualiai. Tokiu atveju reikms neturi tai, kad tie papildomi, bet neaptarti veiksmai galjo bti daromi
aptarto nusikalstamo sumanymo gyvendinimui palengvinti. Taiau praktikoje neretai pasitaiko atvejai, kada
konstatuojama, jog susitarimas nebuvo konkretus, todl apie bendrininko eksces negali bti ir kalbos
(Kasacin byla Nr. 2K-563/2000, Kasacin byla Nr. 2K-762/2001). Kitaip tariant, vertinami gyvenimiki atvejai
gali bti tokie, kad susitarimas yra dl nusikalstamos veikos darymo, taiau kokiais bdais, koki padarini
laukiama ir pan. gali bti nesitariama. Tuomet ir turime taip vadinamj bendro pobdio susitarim. Atmintina,
kad bendrininko eksceso nebus ir tada, kada dl atitinkam veiksm nesitariama (pvz., dl aunamojo ginklo
naudojimo), bet nusikalstamos veikos darymo metu j bandant naudoti tam nesiprieinama. Tokiu atveju
manoma, kad susitarimas gyvendinamas pritariant (nesiprieinant) tokiems bendrininko veiksmams.

Kalbant bendrinink atsakomybs dl kurio nors j eksceso tema, reikia pasakyti, kad u nusikaltim ar
baudiamj nusiengim dl kurio padarymo nebuvo tartasi atsako j padars bendrininkas. U susitarimo rib
ijs bendrininkas atsako ir u t nusikalstam veik dl kurios padarymo tarsi su kitais asmenimis.

2. Nusikalstamos veikos padarymas per tarpinink.

Pirmoje bendrininkavimo paskaitoje buvo minta, kad nusikalstamos veikos padarymo per tarpinink atvejai i
esms atspindti BK 24 straipsnio 3 dalyje, t. y. normoje, kurioje tvirtinta vykdytojo svoka. Minta ir tai, kad
be pagrindo statym leidjas iuos atvejus apra atitinkamoje normoje, nes per tarpininkus veik asmenys
nra vykdytojais tikrj to odio prasme. Kur kas teisingiau teigti, kad tokie asmenys atsako kaip vykdytojai,
nes kitus asmenis naudoja nusikalstamais tikslais tarsi rankius.

Nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo per tarpinink atvejai yra ie:

- kai nusikalstamais tikslais naudojamas baudiamajai atsakomybei kilti btino amiaus nesukaks asmuo;

- kai nusikalstamais tikslais naudojamas nepakaltinamas asmuo;

- kai nusikalstamais tikslais naudojamas asmuo, kuris veikia nekaltai.

Tiek pirmas, tiek antras nusikalstamos veikos padarymo per tarpinink atvejis didesni suvokimo problem
nekelia. Daugiausiai dmesio reikalauja treias atvejis, t. y. atvejis, kada veikiama per nekalt asmen.
Analizuojant pastarj situacij, svarbu turti omenyje, kad nekaltai asmuo veikia tik to sumanymo, kur jis
savo veika gyvendina prasme (ioje vietoje dert prisiminti pirmoje paskaitoje pateikt Lietuvos
Aukiausiojo Teismo senato iaikinim). Taiau tai nereikia, kad negali bti sprendiamas tokio tarpininko
baudiamosios atsakomybs klausimas. inoma, bus toki atvej (ir, matyt, daugiausiai), kada tarpininkas
neatsakys, nes jo psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir pavojingais padariniais (psichinio santykio su
pavojingais padariniais buvimo reikalavimas taikomas materialiom nusikalstam veik sudtims) neatitiks nei
tyins, nei neatsargios kalts apibrim. Taiau tuo atveju, jei tarpininko vaidmenyje veiks asmuo suprato
daromos veikos riziking pobd, numat pavojingus padarinius ir lengvabdikai tikjosi j ivengti
(nusikalstamas pasitikjimas) arba nenumat pavojing padarini, bet turjo ir galjo juos numatyti bei suprasti
daromos veikos pavojing pobd (nusikalstamas nerpestingumas), tai jo atsakomyb priklausys nuo to, ar
atitinkama BK norma numato ias kalts ris kaip atsakomybs pagrind.

3. Bendrininkavimo formos.

Baudiamosios teiss teorijoje bendrininkavimo form klausimas vienas i labiausiai diskutuotin. Vertinant
isakom nuomoni skaii, galima bt taikyti tam tikr formul kiek mokslinink, tiek ir pozicij.

Nepaisant to, kad bendrininkavimo form klausimas yra vienas t, kuris, skirtingai nei buvo 1961 m. BK,
reglamentuotas galiojanio kodekso bendrojoje dalyje, vis vien pritartina tai nuomonei, kad toks klausimas
neturt bti keliamas. ios minties pagrindas tas, kad bendrininkavimo forma yra viena bendrinink grup.
Kitaip tariant, bendrinink grup (t. y. bent jau dviej asmen bendra veikla) yra bendrininkavimo esm ir apie
jokias kitas formas negali bti nei kalbos, ko nepasakysi apie galimas grups formas. Btent iuo atveju galima
kalbti apie paprast bendrinink grup, apie organizuot grup, apie nusikalstam susivienijim ir kitas
galimas grups formas. Taiau kol kas is poiris nra plaiai paplits. To prieastis, matyt, nenoras daryti
intervencij jau nusistovjusi terminij. Tad lieka viena ieitis kalbti apie bendrininkavimo formas, bet
omenyje turti galimas grups formas.

Bendrininkavimo forma tai bendrininko poymius atitinkani keli asmen bendrai dalyvaujani
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padaryme veiklos tipas, kuris priklauso nuo bendrinink sveikos
bd ir susitarimo lygio.

Bendrininkavimo formos gali bti iskiriamos dviem pagrindais: pagal baudiamojo statymo normas ir pagal
doktrin. Analizuojant bendrininkavimo formas doktrininiu poiriu, galima bt kalbti apie didiausi j
vairov, nes, kaip jau minta, iuo klausimu kiekvienas mokslininkas idsto savit poiri. Vieni teigia, kad
bendrininkavimo formomis yra paprastas bendrininkavimas, organizuota grup, nusikalstama organizacija ir
gauja. Kiti mano, kad bendrininkavimo formomis yra paprastas bendrininkavimas, bendrininkavimas esant
vienpusiam subjektyviam ryiui bei bendrininkavimas esant abipusiam subjektyviam ryiui. Treti skiria tokias
bendrininkavimo formas kaip bendrakaltyb, paprastas bendrininkavimas ir nusikalstama organizacija.
Akivaizdu, kad bendrininkavimo formas skiriant iuo pagrindu, painti j tikrai negalsime. Maa to, bus
komplikuota ir praktin veikla. Dl i prieasi tinkamiausias bendrininkavimo form iskyrimo pagrindas
yra baudiamasis statymas.

Minta, kad galiojaniame baudiamajame kodekse bendrininkavimo form klausimas yra sulauks kur kas
didesnio dmesio nei buvo iki ios. Taip galima teikti todl, kad norint iskirti bendrininkavimo formas pagal
iki 2003 m. gegus 1 d. galiojus 1961 m. BK, tekdavo analizuoti tiek bendrosios, tiek ir specialiosios
(anuomet - Ypatingosios) dali normas. Tuo tarpu pastaruoju metu i uduotis palengvjo i esms.
Bendrininkavimo form klausimas reglamentuotas keliomis BK 25 straipsnio normomis, kuris taip ir vadinasi
Bendrininkavimo formos.

Taiau reikia turti omenyje tai, kad BK 25 straipsnio normos nra vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis
galima iskirti visas baudiamojo statymo taikymo poiriu svarbias bendrininkavimo formas. Pastarj mint
pagrsiau tuo, kad BK 25 straipsnyje nieko nepasakyta apie tokius atvejus, kada nusikalstam veik padaro
vienas vykdytojas, o jo bendrininkais yra padjjas, organizatorius ar kurstytojas. Atsivelgiant tai, kad tokioje
situacijoje mes neturime dviej vykdytoj, tai tokios grups nepavadinsime bendrinink grupe (BK 25
straipsnio 1 dalis), nors kalbdami apie juos baudiamosios atsakomybs prasme vis vien taikysime grups
svok.

Idstytu mini pagrindu galima daryti ivad, kad baudiamojo statymo taikymo aspektu bendrininkavimo
formos turi bti ir gali bti iskiriamos tam tikru pagrindu: 1) pagal kaltinink santyk su baudiamajame
statyme apraytos veikos poymi gyvendinimu; 2) pagal organizuotumo laipsn ir susitarimo pobd.

1) pagal kaltinink santyk su baudiamajame statyme apraytos veikos poymi gyvendinimu

bendrininkavim galima skirstyti :

a) paprast bendrininkavim;

b) sudtin bendrininkavim.

Paprastas bendrininkavimas kitaip gali bti vadinamas nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo

bendravykdymu. Kitaip tariant, tai situacija, kada pavojingos veikos poymius visikai ar i dalies gyvendina
kiekvienas nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantis asmuo (Kasacin byla Nr. 2K-854/2003).
Bendrininkavimas pasireikiantis bendravykdymu BK 25 straipsnyje vadinamas bendrinink grupe. BK 25
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Bendrinink grup yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du
ar daugiau asmen susitaria nusikalstam veik daryti, tsti ar ubaigti, jei bent du i j yra vykdytojai.

Sudtinis bendrininkavimas yra tada, kada nusikalstam veik daro vienas ar keli vykdytojai, o kartu su jai
veikia ir tokie bendrininkai kaip padjjas, organizatorius ar kurstytojas. Vertinant i bendrininkavimo form
problema ta, kad jei vykdytojas yra vienas, tai BK 25 straipsnio prasme bendrininkavimo formos nebus. Taiau
tai nereikia, kad jos nra visai, nes tokia bendrinink grup vertinama BK 24 straipsnio 2 dalies prasme.
Tiesiog, tokiu atveju negalima bus inkriminuoti baudiamj atsakomyb sunkinanios aplinkybs (BK 60
straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu tokia galimyb yra tada, kada nustatomas padjjas, organizatorius,
kurstytojas ir bent du vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Apie baudiamj atsakomyb sunkinanios aplinkybs pripainimo galimyb tokiu atveju kalbu neatsitiktinai,
nes BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto inkriminavimas yra teismo diskrecijos teis. Atsivelgdamas kiekvieno
bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik pobd ir laipsn, teismas gali nepripainti bendrinink
grups atsakomyb sunkinania aplinkybe. Taiau tuo atveju, kada bendrinink grups poymis yra atitinkamos
nusikalstamos veikos kvalifikuojantis poymis, tai klausim dl to, ar kaltininkams inkriminuoti bendrinink
grup kaip atsakomyb sunkinani aplinkyb negalima net svarstyti. Taip yra todl, kad per atitinkamos
normos sankcij statym leidjas jau vertino tokio darinio didesn pavojingum.

2) Pagal organizuotumo laipsn ir susitarimo pobd bendrininkavimo formos iskiriamos ios:

a) bendrinink grup;
b) organizuota grup;

c) nusikalstamas susivienijimas.

Bendrinink grups identifikavimo ir teisinio vertinimo klausimai i esms jau aptarti. Papildomai galima
pasakyti tik tai, kad bendrinink grup yra pati paprasiausia BK 25 straipsnyje reglamentuota bendrininkavimo
forma, kuriai nebdingas iankstinis vaidmen pasiskirstymas, veiksm planavimas ir kt. auktesnio
organizuotumo poymiai. Ji galima bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikti tiek paprasto
bendrininkavimo forma, tiek ir sudtinio bendrininkavimo forma (Kasacin byla Nr. 2K-498/2004).

Organizuota grup BK 25 straipsnio 3 dalies prasme yra ...tada, kai bet kurioje nuskalstamos veikos stadijoje
du ar daugiau asmen susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vien sunk ar labai sunk nusikaltim ir
kiekvienas grups narys, darydamas nusikaltim, atlieka tam tikr uduot ar turi skirting vaidmen.

Analizuojant organizuotos grups svok, pirmiausiai, reikia pasakyti, kad organizuota grup yra ne tik
bendrininkavimo forma, bet ir organizuoto nusikalstamumo ris. Organizuotos grups gali bti vairios:
automobili vagi, reketo, prekybos monmis ir kt.

Kritin organizuotos grups riba yra 2 asmenys, kurie darydami nusikaltim atlieka tam tikr uduot ar turi
skirting vaidmen. Atsivelgiant pastarj formuluot reikia akcentuoti, kad nebtinai visi organizuotos
grups nariai bna vykdytojai. Tokioje grupje bendrinink gali bti vairi. Taiau esmingiausia yra tai, kad
organizuotoje grupje turi bti organizatorius arba organizatoriai. i ivad pareigoja daryti nagrinjamos
bendrininkavimo formos pavadinimas.

Kvalifikuoti tam tikr bendrinink darin kaip organizuot grup galima tik tada, kada nustatoma, kad
bendrininkai tarsi daryti kelis nusikaltimus (nesunks, apysunkiai, sunks ir labai sunks) arba vien sunk
arba labai sunk nusikaltim. Dl ios prieasties perasi ivada, kad nustaius, jog tam tikra gerai organizuota
bendrinink grup susitaria daryti baudiamj nusiengim (nusiengimus) arba vien nesunk ar apysunk
nusikaltim, tai tokios grups mes negalsime kvalifikuoti kaip organizuotos. Tokiu atveju beliks isiaikinti, ar
tokios grups veiksmuose nra bendrinink grups poymi (BK 25 straipsnio 2 dalis). J nenustaius,
atitinkam asmen baudiamosios atsakomybs klausimas bus sprendiamas tik BK 24 straipsnio rmuose.

Nepaisant to, kad inagrinjome visus statyme nustatytus organizuotos grups poymius (susitarimo poymio
aikinimas bendras), vis dl to galima drsiai teigti, kad vien j pagalba identifikuoti organizuot grup tikrai
nepavyks. T galima padaryti tik inant taip vadinamuosius organizuotos grups turininguosius poymius, kurie
formuluojami teism praktikoje. Neabejotina, kad iam tikslui tarnauja ir doktrina. Organizuotos grups
turiningj poymi painimas svarbus ne tik tam, kad identifikuoti i bendrininkavimo form, bet ir tam, kad
j atriboti nuo bendrinink grups ar nusikalstamo susivienijimo.

Esant organizuotai grupei bendrinink ryiai bna gana pastovs (Kasacin byla Nr. 2K-565/2002). Tai bdinga
ir toms organizuotoms grupms, kurios suburiamos vienam sunkiam arba labai sunkiam nusikaltimui daryti, ir
toms, kurios suburiamos keliems nusikaltimams daryti. Neabejotina, kad ryi pastovumas bus vienoks, esant
susitarimui daryti vien sunk ar labai sunk nusikaltim ir kitoks, esant susitarimui daryti nusikaltimus. Taiau
svarbu turti omenyje, kad norint konstatuoti ryi pastovum, nebtina nustatyti fakt, jog bendrininkai vienas
kit painojo (Kasacin byla Nr. 2K-348/2000; Kasacin byla Nr. 2K-565/2002).

Bendrinink ryi pastovumas yra vienas i poymi, leidiani sprsti klausim dl atitinkamos grups
organizuotumo, kuris bna didesnis nei bendrinink grupje ir maesnis nei nusikalstamame susivienijime. Kiti
organizuotum apibdinantys poymiai yra nusikalstamos veiklos trukm ir intensyvumas, pasiskirstymas
konkreiais vaidmenimis ar uduotimis, susitarimas su kitomis grupmis dl pasidalinimo teritorij ar
nusikalstamos veiklos srii ir kt. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 43 10 punktas; Lietuvos
Aukiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 52 20 punktas; Kasacin byla Nr. 2K-884/2002).

Organizuota grup yra daugiau maiau pastovi bei susikuria i anksto. Kitaip tariant, tokiai grupei btinas
veiksm planavimas. Organizuotai grupei nra btinas ginkluotumo bei ryio priemoni poymiai, taiau tam
tikrose grupse jie pasireikia.
statym leidjai numat, kad organizuota grup yra baudiamj atsakomyb sunkinanti aplinkyb visiems
grups nariams (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taiau is poymis neinkriminuojamas tada, kada
organizuota grup numatyta kaip atitinkamo nusikaltimo (pvz., BK 147 straipsnio 2 dalis, BK 180 straipsnio 3
dalis) kvalifikuojantis poymis, nes du kartus sunkinti asmens baudiamj atsakomyb negalima. Galiausiai
reikia turti omenyje tai, kad teism praktika susiklost tokia, kad organizuotos grups nari veiksmai
kvalifikuojami tik pagal atitinkam BK specialiosios dalies straipsn be nuorodos BK 24 straipsnio atitinkam
dal (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 9 punktas; Teism praktikos, nagrinjant
baudiamsias bylas dl kontrabandos, apvalga) . Nuoroda nedaroma ir BK 25 straipsn.

Nusikalstamo susivienijimo statyminis apibrimas pateiktas BK 25 straipsnio 4 dalyje, kur parayta, kad
Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai vienam ar keliems sunkiems ar
labai sunkiems nusikaltimas daryti susivienija trys ar daugiau asmen, kuriuos sieja pastovs tarpusavio ryiai
bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucin grup ar
organizacija bei teroristin grup.

Nusikalstamas susivienijimas pati pavojingiausia ir sunkiausiai identifikuojama bendrininkavimo forma. Be to,

tai vienintel bendrininkavimo forma, kuri BK specialiojoje dalyje numatyta kaip savarankika nusikaltimo
ris (BK 249 straipsnis).

Vertinant BK 25 straipsnio 4 dal ir 249 straipsnio normas galima teigti, kad baudiamasis statymas numato
iuos btinus nusikalstamo susivienijimo poymius, kurie j atriboja nuo bendrinink grups ir organizuotos
grups:

- trij ar daugiau asmen buvimas;

- nusikalstamo susivienijimo dalyvi pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymas;

- tikslas daryti sunkius arba labai sunkius nusikaltimus.

Trij ar daugiau asmen buvimas. Nusikalstam susivienijim sudaro maiausiai trys asmenys, galintys bti
nusikalstam veik subjektu, esantys pakaltinami, susitelk ar sutelkti tam, kad bendrai daryt vien ar kelis
sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. BK nereikalauja, kad tokie nusikaltimai realiai bt padaryti ir kad juose
kiekvienu atveju bt dalyvav maiausiai trys susivienijimo nariai (Kasacin byla Nr. 2K-25/2006). Jeigu vis
dlto tokie nusikaltimai padaryti, tai jie kvalifikuojami kiekvienas atskirai, kaip realioji sutaptis (i
nusikalstam veik daugto forma bus nagrinjama io kurso 10 temos rmuose) su kitais nusikaltimais, taip
pat ir su nusikalstamu susivienijimu. Be to, nra btina, kad kiekviena i padaryt nusikalstam veik bt tik
sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.

Nusikalstamo susivienijimo dalyvi pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen ar uduoi

pasiskirstymas.Nusikalstamas susivienijimas yra tokia bendrininkavimo forma, kuriai bdingas auktas
organizuotumo lygis. Tai reikia, kad susivienijimo nariai palaiko ilgalaikius tarpusavio ryius, atlieka arba yra
sutar dl atlikimo tam tikro vaidmens ar uduoties bendram nusikalstamam rezultatui.

Baudiamosiose bylose pasitaiko, kad ie poymiai ginijami. Kaltinamieji savo tarpusavio ryius apibdina
kaip epizodinius, spontanikus, o glaudesnio bendravimo atvejais kaip nulemtus kaimynysts, giminysts,
draugysts, mokyklini laik painties santyki, to paties sporto klubo lankymo, kit laisvalaikio pomgi ir
pan., o ne siekio bendrai daryti kokius nors nusikaltimus. Paymtina, kad ryi palaikymo pagrindas neturi
jokios reikms sprendiant atitinkamo poymio konstatavimo klausim. Svarbu, kad teismas kruopiai ir
detaliai aprayt atitinkam asmen ryius, parodant j pastovum (Kasacin byla Nr. 2K-668/2003). Glaudi
ir pastovi ryi palaikymui nusikalstamo susivienijimo nariai, paprastai, apsirpin ryio ir kitomis
techninmis priemonmis, palengvinaniomis j nusikalstam veikl.

Tikslas daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Sunki ar labai sunki nusikaltim apibdinim galima
aptikti BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys, i kuri matyti, jog nusikalstamas susivienijimas turi paskirt - daryti
tyinius nusikaltimus, u kuriuos baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija eerius metus
laisvs atmimo. Jau minta, kad baudiamajai atsakomybei u nusikalstam susivienijim nra btina, kad
tokie nusikaltimai bt padaryti, nors teism praktikoje linkstama pabrti, kiek ir koki veik nusikalstamas
susivienijimas yra padars. Dl ios prieasties teism sprendimuose tikslas daryti sunkius ar labai sunkius
nusikaltimus nra aptariamas pats savaime, kaip atskiras kvalifikavimui reikmingas poymis. Jo buvimas bent
jau iki iol buvo ir tebra konstatuojamas per nuorodas nusikalstamo susivienijimo realiai padarytus
atitinkamo sunkumo nusikaltimus (Kasacin byla Nr. 2K-198/2005).

Nusikalstamas susivienijimas paprastai kuriamas keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams padaryti.
Taiau atskirais atvejais jis gali bti kuriamas ir vieno sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, reikalaujanio
atlikti daugel ir sudting veiksm, padarymui.

Galiausiai, reikia akcentuoti, kad baudiamoji atsakomyb kyla tiek u nusikalstamo susivienijimo krim ar
vadovavim, tiek ir u dalyvavim jo veikloje (pastarieji klausimai aptariami paskaitose, kurios skirtos
atitinkam nusikalstam veik sudi nagrinjimui).

III DALIS

Klausimai:

1. Savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik esant bendrininkavimui ypatumai.

2. Prisidjimo prie nusikalstamos veikos padarymo samprata, formos ir atribojimas nuo bendrininkavimo.

1. Savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik esant bendrininkavimui ypatumai.

Jau minta, kad baudiamajame statyme savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik klausimai
reglamentuoti 23 straipsnyje. Vienas i esmini io straipsnio skirtum, lyginant ji su 1961 m. BK 17 straipsniu,
yra tas, kad jame yra dviej tip normos. Vienos reglamentuoja bendras savanoriko atsisakymo taisykles, o
kitos - skirtos sunorminti nagrinjamo instituto ypatumus esant bendrininkavimui.

BK 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kai nusikalstam veik daro keli asmenys, tai savanorikai atsisaks
j pabaigti organizatorius ar kurstytojas pagal kodeks neatsako, jeigu jis msi vis nuo jo priklausani
priemoni, kad bendrininkai nepadaryt nusikalstamos veikos, kuri jis organizavo ar sukurst, ir ta veika
nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarini. Be to, pagal kodeks neatsako padjjas, jeigu jis savo noru
atsisak dalyvauti nusikalstamoje veikoje, apie tai prane kitiems bendrininkams ar teissaugos institucijoms ir
ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos.

Pradedant analizuoti pastarj norm, svarbu atkreipti dmes tai, kad, kaip jau buvo minta, savanorikas
atsisakymas pabaigti nusikalstam veik, priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobdio, gali bti dviej
ri: aktyvus ir pasyvus. Tad kyla klausimas, ar abi savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik rys
galioja ir esant bendrininkavimui? Norint atsakyti pastarj klausim, svarbu prisiminti bendrinink rys (BK
24 straipsnis) bei galimas bendrininkavimo formas (BK 25 straipsnis). Tai svarbu padaryti todl, kad
atsivelgiant pastaruosius kriterijus sprendiami ir savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik esant
bendrininkavimui klausimai.

Sugrtant prie BK 23 straipsnio 3 dalies nagrinjimo, pirmiausiai btina atkreipti dmes tai, kad i norma
reglamentuoja tik toki bendrinink kaip organizatoriaus, kurstytojas bei padjjas savanoriko atsisakymo
pabaigti nusikalstam veik klausimus. Nepaisant to, kad bendrja prasme savanorikas atsisakymas pabaigti
nusikalstam veik gali bti realizuotas pasyvia ir aktyvia formomis, kurstytojui, organizatoriui bei padjjui i
esms privaloma tik pastaroji. statym leidj apsisprendim, lm tai, kad minti bendrininkai betarpikai
atitinkam nusikalstam veik nedaro, todl vien tik j apsisprendimas atsiriboti nuo bendrai sutartos
nusikalstamos veikos darymo neturs joki teigiam padarini. i mint galima pagrsti tuo, kad nusikalstama
veika vis vien gali bti padaryta vykdytojo ar bandravykdytoj. Tad natralu, kad i esms tik aktyviais
veiksmais (kalbinjimu, praymu, praneimu teissaugos institucijoms ir pan.) galima ukirsti keli bendrai
suplanuotos nusikalstamos veikos padarymui. Kita vertus, galima bt modeliuoti ir taip, kad organizatorius
gali atsisakyti pabaigti nusikalstam veik ir nepriimdamas sprendimo dl atitinkamos nusikalstamos veikos
sudties poymi gyvendinimo (pvz., neduoti sakymo kitiems bendrininkams padti sprogmenis po numatytos
aukos automobiliu). Neabejotina, kad tokiu atveju turi bti utikrinta, jog kiti bendrininkai sutartos
nusikalstamos veikos patys nepadarys.

Apibendrinant galima teigti, kad organizatorius, kurstytojas ar padjjas turi elgtis taip, kad paalint savo
indl atitinkam nusikalstam veik ir taip ukirst keli jos padarymui.

Tsiant toliau, svarbu atkreipti dmes, kad statym leidjas mintiems bendrininkams diferencijuoja
baudiamj atsakomyb dl nepasisekusio bandymo nutraukti nusikalstamos veikos darym. BK 23 straipsnio
3 dalyje aikiai ir nedviprasmikai nustatyta, kad jeigu kurstytojas ar organizatorius msi vis nuo jo
priklausani priemoni, kad bendrininkai nepadaryt tos nusikalstamos veikos, kuri jie sukurst ar
suorganizavo, bet ji vis vien buvo padaryta, tai j atitinkamos pastangos baudiamosios atsakomybs nealina.
Kitaip tariant, kad ir kaip organizatorius ar kurstytojas verstsi per galv siekdamas, kad nusikalstama veika
nebt padaryta, bet jiems tai padaryti nepavyko, tai baudiamojon atsakomybn jie bus traukiami bendra
tvarka. Vienintelis iems bendrininkams taikytinas palengvinimas, tai BK 23 straipsnio 4 dalyje reglamentuota
galimyb suvelninti bausm BK 59 straipsnio pagrindu.

Analizuojant pastaruosius atvejus, galima klausti, ar teisinga tokia statym leidj pozicija? Juk gali bti taip,
kad organizatorius ar kurstytojas padaro visk, jog nusikalstama veika nebt baigta (pvz., atkakliai kalbinja
nusikalstamos veikos vykdytoj nukenksminti sprogmenis, o nepavykus tai padaryti prie kelias dienas
informuoja atitinkamas teissaugos institucijas), bet sprogmenys nenukenksminami dl to, kad specialios
policijos ar krato apsaugos pajgos vykio viet neatvyksta dl neapdairumo ar aplaidaus poirio savo
pareig vykdym? Manytina, kad tokia aplinkyb i esms turt alinti organizatoriaus ar kurstytojo
baudiamj atsakomyb arba bent jau suteikti pagrind kalbti apie labiau velnesns bausms nei esant vien
tik lengvinaniai aplinkybei skyrim. Pirmas variantas kol kas net nesvarstomas, kai tuo tarpu velnesns
baudiamosios atsakomybs pagrindas BK yra. Manytina, kad tokiu pagrindu gali bti BK 54 straipsnio 3 dalis.
Taiau kol nra atitinkamos teism praktikos, tol negalima pasakyti kiek tokie spjimai pagrsti taikomuoju
aspektu.

Tuo tarpu aukiau nagrinti dalykai netaikytini padjjui. Jam statym leidjai nustat iuos reikalavimus:

- apie savo apsisprendim atsisakyti dalyvauti nusikalstamoje veikoje praneti kitiems bendrininkams arba
teissaugos institucijoms;

- jeigu nusikalstama veika vis vien buvo padaryta, tai ji turi bti padaryta be jo pagalbos.

Pastarieji statym leidj reikalavimai turi bti suprantami taip, kad padjjas turi priimti tinkam sprendim
dl to, kaip jis atsiribos nuo suplanuotos nusikalstamos veikos. Veiksm pasirinkimas priklauso nuo padjimo
pobdio. Jeigu padjimas pasireik tuo, kad duoti patarimai ar nurodymai, tai tokiu atveju pakakt
bendrininkams arba teissaugos institucijoms praneti apie savo sprendim toliau savs bendrinink nelaikyti,
nes atitinkamo patarimo ar nurodymo atgal nesugrinsi. Tuo tarpu jeigu kalba eina apie atitinkamo paado
davim arba apie ranki ar priemoni suteikim, tai vien pasakymo, kad atsisakau kartu toliau dalyvauti darant
nusikalstam veik nepakaks. Btina atsiimti duot paad arba suteiktus rankius ar priemones. Neabejotina,
kad jei tokio veiksmo padaryti nepavyksta dl nenugalim prieasi (pvz., bendrininkai teigia, kad atitinkamus
rankius pardav ar pamet), tai pakaks vien toki pastang deklaracijos, t. y. veiksmo, kuris reik, jog padjjas
savs daugiau nepriskiria atitinkamos nusikalstamos veikos bendrinink tarpui.

Analizuojant padjjo savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik klausim, svarbu isiaikinti, ar
galimi tokie atvejai, kad apie apsisprendim atsisakyti padaryti nusikalstam veik kitiems bendrininkams jis
nepranea, bet ino, kad be jo pagalbos atitinkamo nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padaryti nepavyks
arba jo padarymas bus labai apsunkintas? Tarkime, padjjas vienintelis turi sudting ir brangiai kainuojani
rang, skirt seif atidarymui ir nusikalstamos veikos darymo ivakarse nusprendia nedalyvaus sutartoje
vagystje. Sutartu laiku ir sutartoje vietoje susirink bendrininkai pasigend padjjo su atitinkama rang ir,
suvokdami, kad be jo nusikalstamos veikos nepadarys, taip pat nors ir nesavanorikai (dl nuo j valios
nepriklausani aplinkybi poveikio), bet atsisako daryti nusikalstam veik. Vertinant atvej, matome, kad
jis i esms tenkina tok statym leidj nustatyt reikalavim, kad nusikalstama veika turi bti nepadaryta
arba padaryta be jo pagalbos. Taiau trksta praneimo bendrininkams ar teissaugos institucijoms, nors
pleiamai aikinant termin praneimas, galima bt pripainti, kad neatvykimas sutart viet yra
praneimas apie tai, kad is bendrininkas nusikalstamos veikos daryme su kitais nedalyvauja. Taiau pastaruoju
metu tokio pobdio ar apimties baudiamojo statymo teisminio aikinimo nra.

Kita vertus, egzistuoja tokia nuomon (j patvirtina ir tarybini laik teism praktika), kad esant
bendrininkavimui kiekvienas norintis atsisakyti pabaigti nusikalstam veik bendrininkas turi imtis aktyvi
veiksm, siekdamas, kad nusikalstama veika nebt padaryta. O jeigu to padaryti nepavyko, tai jis turt
atsakyti u rengimsi ar pasiksinim padaryti nusikalstam veik. Neabejotina, kad tokia savanoriko
atsisakymo nuo nusikalstamos veikos padarymo esant bendrininkavimui teorija turi teis gyvuoti, taiau esant
dabartinei teisinei bazei dl baudiamumo u parengtin nusikalstam veikl (nustatytas baudimas u rengimsi
padaryti tik tam tikrus nusikaltimus) jos gyvendinimas vis vien bt siejamas su tam tikru nebaudiamumu.

Sprendiant vykdytojo ir bendravykdytoj savanoriko atsisakymo klausim, reikia vadovautis BK 23

straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis. Vertinant ias normas, reikia atminti, kad kaip ir vieno asmens nusikalstamos veikos
darymo atveju, taip ir esant bendrininkavimui vykdytojo savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik
elgesys priklauso nuo nusikalstamos veikos pobdio. Jeigu nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais,
tai savanorikai atsisakyti j pabaigti galima tik neveikimu. Tuo tarpu, jei nusikalstamos veikos padarymas
pasireikia pavojingo neveikimo forma, tai norint atsisakyti pabaigti nusikalstama veik, btina imtis aktyvi
veiksm t. y. nutraukti neveikim. Neabejotina, kad vykdytojo elgesys bei pati galimyb savanorikai atsisakyti
pabaigti nusikalstam veik, priklauso ir nuo nusikalstamos veikos sudties ries (formali ar materiali). Esant
formaliai sudiau, savanoriko atsisakymo forma priklausys nuo aukiau aptart veiksni. T pat galima
pasakyti ir apie materialias sudtis, taiau yra viena ypatyb. Jos esm yra ta, kad, kaip jau buvo minta
analizuojant nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymo klausim, tam tikrais atvejais po pavojingos
veikos padarymo kaltininkas gali kontroliuoti pavojing padarini kilim. Todl tokiu atveju vykdytojas,
nordamas savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik, turi imtis aktyvi veiksm ukirsti keli
pavojing padarini kilimui. Jeigu pavojing padarini kilimo ivengti jam nepavyksta, tai jo baudiamosios
atsakomybs klausimas sprendiamas BK 23 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Esant nusikalstamos veikos bendravykdymui savanoriko atsisakymo taisykls turt bti tokios paios kaip ir
prie tai aptartos. ios minties pagrindas BK 23 straipsnio normos, kurias analizuodami speciali taisykli dl
bendravykdytoj veiksm esant j savanorikam apsisprendimui atsisakyti pabaigti nusikalstam veik
nerasime. Kitaip tariant, jei kuris nors bendravykdytojas nusprend savanorikai atsisakyti pabaigti
nusikalstam veik, jis turi sprendim priimti iki pavojingos veikos darymo pabaigos, o esant galimybei ukirsti
keli pavojing padarini atsiradimui iki pavojing padarini kilimo. Prims atitinkam sprendim, jis turi
informuoti kitus bendrininkus, kad nusikalstamos veikos daryme daugiau nedalyvauja (Kasacin byla Nr. 2K-
854/2003). Taiau problema ta, kad egzistuoja nuomon, jog esant sutarimui nusikalstam veik daryti bendrai,
savanoriko atsisakymo taisykls turt bti sudtingesns ir panati tas, kurios iai dienai nustatytos
nusikalstamos veikos organizatoriams ir kurstytojams. Tokiu atveju bendravykdytojas i esms visuomet turt
imtis aktyvi veiksm, kuri pagalba bt siekiama nutraukti suplanuotos nusikalstamos veikos darym. Taiau
iai dienai pavieinta nuomon praktinio pritaikymo neturi.

2. Prisidjimo prie nusikalstamos veikos padarymo samprata, formos ir atribojimas nuo

bendrininkavimo.

Nusikalstama veika yra vienas i socialini reikini, kurio vystimesi tam tikra prasme gali dalyvauti ne vien tik
kaltininkas ir nukentjs asmuo, bet ir kiti fiziniai asmenys. J dalyvavimas gali pasireikti tuo, kad mat
nusikalstamos veikos darym, girdjo apie planuojamus nusikalstamus veiksmus, slp nusikalstam veik
padarius giminait ar vaik, pirko nusikalstamos veikos metu gytus daiktus arba jais naudojosi ir pan. Tokiais
atvejais neabejotinai gali bti kalbama apie toki asmen padaryt veiksm teisin vertinim, nes jie turi tam
tikr ry su atitinkama nusikalstama veika. is ryys pasireikia tuo, kad plaija prasme jie dalyvauja
nusikalstamos veikos padaryme.

Dalyvavimas nusikalstamos veikos apdaryme gali bti vertinamas jau aptarto bendrininkavimo instituto
pagalba. Taiau iuo klausimu turima informacija galina padaryti neigiamas ivadas. Telieka vilgsn nukreipti
kito, su bendrininkavimo institutu besiribojanio, instituto link. Omenyje turimas specifinis prisidjimo prie
nusikalstamos veikos institutas. Kalbant nagrinjamu klausimu, svarbu akcentuoti, kad vardinto instituto
specifikumas yra tame, jog jis skirtas nustatyti baudiamosios atsakomybs ribas u veikas, kurios yra sryyje
su atitinkamais nusikaltimais ar baudiamaisiais nusiengimais, bet tiesioginio poveikio j padarymui neturi.

Analizuojant prisidjimo prie nusikalstamos veikos institut, svarbu isiaikinti:

prisdjimo prie nusikalstamos veikos samprat bei ris;

prisidjimo padaryti nusikalstam veik atribojim nuo bendrininkavimo.

Galiojanio baudiamojo statymo, skirtingai nei galios netekusiame 1961 m. LR BK, bendrojoje dalyje
prisidjimo prie nusikalstamos veikos institutui dmesys neskiriamas. Omenyje turiu tai, kad skirtingai nei
dabar, 1961 m. BK bendrojoje dalyje buvo du straipsniai, kurie apibr nusikaltimo slpim (1961 m. BK 19
straipsnis) ir tvirtino atsakomybs u nepraneim apie nusikaltim princip (1961 m. BK 20 straipsnis).
Vertinant i informacij, galima daryti ivad, kad esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, prisidjimo prie
nusikalstamos veikos instituto ri, o tuo paiu ir sampratos klausimams painti btina pasitelkti BK
specialiosios dalies normas. Taiau kyla klausimas kokias?

Pastarasis klausimas keliamas neatsitiktinai, nes net ir tuomet, kai galiojo 1961 m. BK, vis vien kildavo
diskusija dl prisidjimo prie nusikalstamos veikos form (ri). Kalbant konkreiau, galima pasakyti, kad
buvo diskutuojama dl to, ar nesudraudimas (1961 m. BK 179 straipsnis (aplaidumas), o nuo 1995 m. sausio 1
d. 288 straipsnis (tarnybos pareig neatlikimas) ir nusikalstamu bdu gauto turto gijimas bei realizavimas
(1961 m. BK 281 straipsnis) yra tik savarankikos nusikalstamos veikos ar prisidjimo prie nusikalstamos
veikos formos?

Atsakymo ikelt klausim pateikimas priklauso nuo to, kaip mes suprantame prisidjimo prie nusikalstamos
veikos esm. Manytina, kad prisidjimas prie nusikalstamos veikos, tai tam tikr veiksm atlikimas arba
neatlikimas, ko paskoje sudaromos slygos padaryti nusikalstam veik, apsunkinamas jau padarytos ar
rengiamos nusikalstamos veikos iaikinimas arba kalt asmen patraukimas baudiamojon atsakomybn ir
nubaudimas. Jeigu prisidjim prie nusikalstamos veikos irti btent per i prizm, tai tuomet kalbdami
apie atitinkamo instituto ris tikrai negalsime apsiriboti vien tik nusikalstamos veikos slpimu ar nepraneimu
apie j.

Kita vertus, baudiamosios teiss teorijoje ireikiami ir tam tikri abejojimai dl tokio baudiamosios teis
instituto kaip prisidjimas prie nusikalstamos veikos reikalingumo. i abejon grindiama tuo, kad toks
statymas veria bendradarbiauti su teissaugos institucijomis, kas prisideda prie skundikikos visuomens
krimo. Be to, teigiama, kad atitinkamos statymo nuostatos visikai nepadeda efektyviai kovoti su
nusikalstamumu.

Vertinant atitinkamas mintis, galima nedvejojant su jomis nesutikti. Toki pozicija galima grsti jau vien tuo,
kad prisidjimo prie nusikalstamos veikos institutas nubria aiki bendrininkavimo instituto rib. O
svarbiausia yra tai, kad nustatant baudiamj atsakomyb u prisidjimu prie nusikalstamos veikos vadinamus
veiksmus, sudaromos prielaidos spartinti nusikaltim ar baudiamj nusiengim iaikinamum. To
pavyzdys gali bti kad ir baudiamoji atsakomyb u melaging skundim (BK 236 straipsnis) ar melagingus
parodymus, ivadas ir vertimus (BK 235 straipsnis).

Kadangi analizuodami prisidjimo prie nusikalstamos veikos institut priartjome prie konkrei jo
pasireikimo form, tai ir patyrinkime klausim nuodugniau. Atsivelgiant pateikt prisidjimo prie
nusikalstamos veikos instituto esm, galime iskirti ias analizuojamo instituto ris:

- nusikaltimo ar nusikaltim padariusio asmens slpimas (BK 237 straipsnis);

- nepraneimas apie nusikaltim (BK 238 straipsnis);

- melagingas skundimas ar praneimas apie nebt nusikaltim (BK 236 straipsnis);

- nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas (BK 198 straipsnis);
- poveikis liudytojui, nukentjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertjui (BK 233 straipsnis);

- poveikis nukentjusiajam asmeniui, kad is susitaikyt su kaltininku (BK 234 straipsnis);

- melagingi parodymai, ivados ir vertimai (BK 235 straipsnis);

- kalinio ilaisvinimas (BK 240 straipsnis).

Iskyrus prisidjimo prie nusikalstamos veikos ris, kyla poreikis jas painti detaliau. Taiau detalesn analiz
atliksime tik t prisidjimo prie nusikalstamos veikos ri, kurios turi didesn paplitim ir reikmingum.
Pradkime nuo nusikaltimo ar nusikaltim padariusio asmens slpimo.

Tiek BK 237 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir pavadinimo analiz leidia kalbti apie tai, kad baudiamoji
atsakomyb siejama su dvejopo pobdio veikomis: a) nusikaltimo slpimu; b) nusikaltim padariusio asmens
slpimu.

Pavojingos veikos prasme nusikaltimo slpimas yra realizuojamas atliekant aktyvius veiksmus. Tai svarbus
momentas, nes yra manani, kad paslpti nusikaltim galima ir neveikimu. Oponuojant tokiai pozicijai, galima
remtis veiksm srau, kuris pateikiamas analizuojamos normos dispozicijoje. Normos dispozicijoje raoma,
kad baudiamoji atsakomyb kyla u sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pdsak, ranki, priemoni,
nusikalstam bd gyt daikt ar kit su atitinkamu nusikaltimu susijusi dalyk, turini rodomosios
reikms paslpim, sunaikinim ar sugadinim. Vertinant tai kas parayta, perasi nedviprasmika ivada, kad
paslpti nusikaltim galima tik pavojingo veikimo forma. tok atsakym orientuoja ir logika. Negalima kako
paslpti nieko nedarant. Vystant klausim toliau btina akcentuoti, kad nusikaltimo slpimo prasme svarbus
momentas yra nusikalstamos veikos kategorijos dl kuri gali kilti atitinkama problema. statym leidjas,
skirtingai ne buvo 1961 m. BK susiaurino nusikalstam veik spektr, dl kuri padarymo kyla atitinkami
apribojimai kitiems asmenims. Dabartiniu metu baudiamoji atsakomyb siejama tik su sunkaus ar labai
sunkaus nusikaltimo slpimu. Kitais atvejais kalbos apie baudiamj atsakomyb pagal BK 237 straipsn bti
negali. Tuo tarpu jei mes diskutuojame nusikaltim padariusio asmens slpimo tema, tai ia jokios
diferenciacijos nusikaltim kategorij lygmenyje nra. ia diferenciacija vyksta kitame nusikalstam veik
ri - lygmenyje. statymas aikiai nustato, kad atsakomybn pagal BK 237 straipsn nebus traukiamas asmuo,
jei jis slps baudiamj nusiengim padarius asmen. Rutuliojant atsakomybs pagal BK 237 straipsn
negalimumo klausim, svarbu atkreipti dmes ir tai, kad nusikaltim padariusio asmens artimieji giminaiiai
ir eimos nariai negali bti kaltinami atitinkamo nusikaltimo padarymu net ir tuo atveju, jei jie atliks kur nors
vien dispozicijoje aprayt veiksm.

Galiausiai, btina akcentuoti tai, kad u nusikaltimo ar nusikaltim padariusio asmens slpim neatsako tie
asmenys, kurie atitinkamus (dispozicijoje apraytus) veiksmus dar nordami baudiamosios atsakomybs
ivengti patys arba kad jos ivengt atitinkamos nusikalstamos veikos bendrininkai.

Jeigu kalbant apie nusikaltimo ar nusikaltim padariusio asmens slpim pavojingos veikos aspektu buvo
akcentuoti pavojingi aktyvs veiksmai, tai kitos prisidjimo prie nusikalstamos veikos - nepraneimo apie
nusikaltim (BK 238 straipsnis) esminis momentas yra tas, kad iuo atveju baudiamoji atsakomyb
nustatoma u pavojing neveikim. Nesigilindami diskusij dl to, ar i esms gali bti nustatytas
pareigojimas praneti apie inomai rengiam ar darom nusikalstam veik, mes turime aptarti esminius
nepraneimo poymius, kuri vienas pirmj yra tas, kad nepraneimas yra maiau pavojinga veika nei
nusikalstamos veikos slpimas. tok vertinim orientuoja atitinkam norm sankcij palyginimas. Antras
esminis atsakomybs u nepraneim momentas yra tas, kad kaltu dl atitinkamos veikos padarymo gali bti
pripastamas tik tas mogus, kuris nepranea apie jam inom darom ar padaryt labai sunk nusikaltim.
Galiausiai, svarbu ir tai, kad kaip ir pirmiau aptartu atveju, taip ir pastaruoju, baudiamojon atsakomybn u
nepraneim netraukiami atitinkam nusikaltim padariusio asmens artimieji giminaiiai ir eimos nariai.

Nepraneimas apie nusikaltim reglamentuotas BK 238 straipsnyje, kur nustatyta baudiamoji atsakomyb u
nepraneima teissaugos institucijai arba teismui apie jam inom darom ar padaryt labai sunk nusikaltim.
Kaip matyti, baudiamosios atsakomybs u nepraneim pagrindai yra ie: 1) inojimas apie darom ar
padaryt ar darom labai sunk nusikaltim; 2) nepraneimas teissaugos institucijoms arba teismui.
 inoti, ar yra daroma ar jau padaryta nusikalstama veika galima tada, kada pats esi tai mats arba atitinkama
informacija yra pasiekusi mogaus ausis ar akis kitais bdais (pvz., internetu paskleidiamas vaizdo raas,
vykio liudytojai apie tai papasakoja). Aikinantis inojimo klausim, svarbu atkreipti dmes tai, kad
atsakomyb u nepraneim apie nusikaltim kyla tik tada, kada nepraneama apie inom darom ar jau
padaryt labai sunk nusikaltim. Tai reikia, kad jeigu asmuo ino, kad yra rengiamasi daryti sunk ar kitok
lengvesn nusikaltim, tai baudiamoji atsakomyb pagal BK 238 straipsn jam nekyla.

Nepraneimas tai pasyvus smoningas ir valingas mogaus elgesys, kuomet pareig imtis aktyvi veiksm
turintis asmuo (pareig veikti formuojama baudiamojo statymo) to nedaro. Natralu, kad norint asmen
patraukti baudiamojon atsakomybn, svarbu nustatyti, kad jis turjo galimyb veikti. Svarbu ir tai, kad praneti
apie labai sunk nusikaltim (apie jo darym ar padarym) reikia iki to momento, kol tai netapo inoma
teissaugos institucijoms arba teismui. Neabejotina, kad galima ir tokia situacija, kad asmuo apie jam inom
darom ar jau padaryt labai sunk nusikaltim pranea po to, kai apie atitinkam nusikaltim teissaugos
institucijos ar teismas jau yra informuoti. Tuomet reikia isiaikinti, ar po atitinkamo delsimo informuodamas
teissaugos institucijas ar teism, asmuo inojo, jog informacija apie labai sunkaus nusikaltimo darym ar
padarym jau buvo inoma. Jei tai nenustatoma, tai asmens kaltinti nusikalstamos veikos (BK 238 straipsnis)
padarymu negalima. Galiausiai, atkreiptinas dmesys tai, kad terminas teissaugos institucijos paaikintas
BK 248 straipsnio 3 dalyje, o detalizuojant teisminio tyrimo staigas, btina panagrinti Lietuvos Respublikos
baudiamojo proceso kodekso 165 straipsn.

Svokos artimieji giminaiiai ir eimos nariai iek tiek atskleistos BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Aikinantis ias normas vienas pagrindini klausim bt termino bendrai gyvenantys neregistravus
santuokos (partneryst) detalesnis aikinimas ir taikymas bei tv atsakomybs problema u j vaiko partnerio
padaryto nusikaltimo slpim, vaiko partnerio slpim jam padarius nusikaltim bei nepraneim apie vaiko
partnerio rengiam ar padaryt nusikaltim.

Partnerysts klausimas yra viena i Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) reguliuojam srii,
kuriai nustatomas privalomas registravimas (CK 2.18 straipsnis). Kitaip tariant, jeigu vyras ir moteris ketina
ateityje sukurti eiminius santykius ir kartu gyvena ne maiau kaip vienerius metus, jie gali bendru pareikimu
registruoti partneryst (CK 3.229 straipsnis). Tad kyla klausimas, ar BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodytas
asmuo partneris yra tas asmuo, kur su nusikalstam veik padariusiu asmeniu sieja tik registruota
partneryst? Manau, atsakymas klausim turi bti neigiamas. i pozicij galima bt argumentuoti tuo, kad
CK normos partnerysts klausim yra sureguliavusios turtiniu aspektu, k paymi ir CK 3.229 straipsnio
nuostatos. Tuo tarpu baudiamajame statyme buvo koduojama visai kita logika. BK rengusios darbo grups
nariai atitinkam 248 straipsnio 2 dalies redakcij akceptavo todl, kad Lietuvoje nemaai toki atvej, kada
vyras ir moteris gyvena kartu, bet santuokos neregistruoja. Gyvendami kartu jie veda bendr k, augina
bendrus vaikus ir kt., tad natralu, kad tokioje situacijoje versti duoti parodymus prie sugyventin ar pareigoti
praneti apie jo padaryt nusikaltim arba drausti j slpti po nusikalstamos veikos padarymo bt neteisinga.
Juolab, kad CK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo (2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII-1864) 28
straipsnyje nustatyta, kad CK treiosios knygos XV skyriaus normos dl bendro gyvenimo neregistravus
santuokos sigalios pradjus galioti statymui, reglamentuojaniam partnerysts registravimo tvark, taiau toks
statymas dar nra priimtas. Btent dl aukiau nurodytos motyvacijos ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas
2004 m. lapkriio 16 d. nutartimi paliko galioti atitinkam problem pirma instancija nagrinjusio teismo
sprendim (Kasacin byla Nr. 2K-615/2004).

Kas dl kit ikelt problemini klausim, tai platesnio aikinimo teism praktikoje kol kas nra, tad
atitinkam problem galima analizuoti tik teoriniame ir tik asmenini nuomoni lygmenyje. O nuomon bt
ta, kad partnerio (sugyventinio) tvai turt bti prilyginti sutuoktinio tvams. Pastarosios nuomons
argumentai bt tokie patys kaip ir partnerio (sugyventinio) prilyginimui sutuoktiniui.

Baudiamosios teiss teorijoje yra iskiriama tokia prisidjimo prie nusikalstamos veikos ris kaip
nesudraudimas. Nesudraudimas, kaip teigia prie tai mint teorij puoseljantys mokslininkai, tai i anksto
nepaadtas neukirtimas kelio inomai rengiamam ar daromam nusikaltimui, kuomet yra speciali pareig tai
padaryti. Vystant pareigos klausim, atskiri mokslininkai kalba apie tai, kad j turi ne tik pareignai (pvz.,
policijos, valstybs saugumo departamento), bet ir paprasti mons. Manytina, kad pastaroji pozicija, toje
apimtyje kiek ji susijusi su piliei pareiga imtis aktyvi veiksm ukertant keli nusikalstamos veikos
padarymui, yra kritikuotina. Galimyb reikti kritinius samprotavimus suteikia mokymas apie baudiamosios
atsakomybs slygas esant neveikimui. Atgaivindami iuo klausimu jau sisavintas inias, inome, kad nei
vienas i akceptuot pareigos veikti kriterij ia netinka. Baudiamasis statymas taip pat skeptikai iri
tokius mokslinius pamstymus, nes atitinkama apimtimi tokia veika nra kriminalizuota. Baudiamajame
statyme atsakomyb nustatyta tik u piktnaudiavim (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareig neatlikim (BK
229 straipsnis), tad i straipsnio rmuose ir turi bti sprendiamas klausimas dl valstybs pareign ar jiems
prilygint asmen baudiamosios atsakomybs u pareigos ukirsti keli nusikalstam veik darymui
nevykdym.

Kalbant prisidjimo prie nusikalstamos veikos atribojimo nuo bendrininkavimo tema, btina pabrti, kad kaip
ir bet kuriuo kitu atveju, taip ir iuo, pagrindinis baudiamosios teiss institut atribojimo kriterijus yra j
poymiai. Nagrinjant bendrininkavimo tem, visi io instituto poymiai buvo aptarti, tad belieka juos
prisiminti ir sulyginus su prisidjimo prie nusikalstamos veikos instituto poymiais padaryti atitinkamas
ivadas. Kita vertus, atskirai reikia akcentuoti, kad pagrindinis bendrininkavimo ir prisidjimo prie
nusikalstamos veikos atribojimo kriterijus - tai bendrumo tarp nusikalstam veik daranio ar j padariusio
asmens ir prie jos prisidedanio asmens veiksm nebuvimas. Labiau detalizuojant nagrinjam institut
skirtumus, galima bt pasakyti, kad bendrininkavimo atveju tarp bendrinink turi bti susitarimas veikti
bendrai, kai tuo tarpu esant prisidjimui prie nusikalstamos veikos, jokio susitarimo bendrai daryti nusikalstam
veik nra. Be to, esant bendrininkavimui padaryti nusikalstam veik, konstatuojamas bendrai veikiani
asmen atliekam veiksm prieastingumas. Esant prisidjimui to nebna.

10 TEMA. NUSIKALSTAM VEIK DAUGETAS

Klausimai:

1. Paviens nusikalstamos veikos svoka, rys ir konkrei ri poymiai.

2. Nusikalstam veik daugeto svoka, poymiai ir rys. Nusikalstam veik daugeto atribojimas nuo
paviens nusikalstamos veikos.

3. Nusikalstam veik sutapties (idealioji sutaptis) svoka, poymiai ir baudiamoji teisin reikm.

4. Nusikalstam veik pakartotinumo (realioji sutaptis) svoka, poymiai ir baudiamoji teisin reikm.
Nusikalstam veik pakartotinumo (realioji sutaptis) atribojimas nuo nusikalstam veik sutapties (idealioji
sutaptis).

1. Paviens nusikalstamos veikos svoka, rys ir konkrei ri poymiai.

Norint painti nusikalstamos veikos daugeto klausim, btina isiaikinti paviens nusikalstamos veikos
samprat. Apie pavien nusikalstam veik galima kalbti tada, kada konkretaus asmens elgesys atitinka kurios
nors vienos baudiamajame statyme apraytos nusikalstamos veikos sudt. Kitaip tariant, statym leidjas yra
sukrs formul: viena veika viena sudtis. Taiau iuo klausimu btina pastebti, kad viena vertus, viena
veika neturi bti tapatinama su vienu kno judesiu, o antra vertus, gyvenime gali bti ir taip, kad norint pateikti
vieno poelgio teisin vertinim, vienos baudiamojo kodekso normos nepakanka. Pastaruoju atveju kaip tik ir
susiduriama su nusikalstam veik daugeto problema (vienos i form prasme), kas dar kart patvirtina, jog
nusikalstam veik daugeto temos painimui paviens nusikalstamos veikos klausimas yra itin svarbus.

Teisinje literatroje iskiriamos ios pagrindins paviens nusikalstamos veikos rys:

- paprastas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas;

- tstinis nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas;

- trunkamas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas;

- sudtinis nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas.

Apie paprast pavien nusikalstam veik galima kalbti tada, kada konkreti nusikalstama veika padaroma
ia ir dabar vienu kno judesiu (pvz., auka nuudoma driu peiliu ird (BK 129 straipsnis) ar esant j sistemai
(pvz., grasinant peiliu i praeivio tamsiame skersgatvyje pagrobiami pinigai (BK 180 straipsnio 2 dalis).

Apie tstins nusikalstamos veikos buvim tradicikai kalbama tada, kada ji susideda i tapai nusikalstam
veiksm, esant vieningai tyinei kaltei ir siekiant vieno nusikalstamo tikslo. Taiau toks poiris kritikuotinas.
Kritiko vertinimo pateikta svoka turt susilaukti ir susilaukia todl, kad tstin nusikalstam veik galima
padaryti nebtinai tapaiais veiksmais (pvz., vienas vagysts epizodas gali bti esant sibrovimo poymiui, o
kiti ne; vienas i keli numatyt nuudym (esant vienam sumanymui) gali bti padarytas panaudojant
aunamj ginkl, o kiti - peil ar kitus mogui aloti pritaikytus rankius. Be to, galima ir reikia abejoti tuo, ar
tstinio nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo svokoje btina formuoti tikslo poym. Juk tikslas yra tik
vienas i fakultatyvi sudties subjektyvij poymi. Maa to, tstinmis nusikalstamomis veikomis gali bti
ir neatsargs nusikaltimai ar baudiamieji nusiengimai.

Kalbant apie tstin nusikalstam veik, gali bti keliamas klausimas dl to, ar i esms manoma pateikti jos
svok. Juk nusikalstam veik vairumas orientuoja tai, kad tikslaus apibrimo negali bti, o jeigu ir gali, tai
jis turi bti labai abstraktus. Kitaip, bus daromos klaidos kvalifikuojant veikas kaip tstines. Galiausiai, reikia
turti omenyje, kad praktikoje, sprendiant klausim dl atitinkam veik kvalifikavimo kaip tstins, btina
vadovautis objektyvi ir subjektyvi poymi visumos principu. Atiduodant prioritet kuriam nors vienam, bus
padaroma klaid.

Tstin nusikalstama veika baigta tada, kada atliekami visi konkreios nusikalstamos veikos sudt einantys
veiksmai arba jos darymui ukertamas kelias.

Trunkama pavien nusikalstama veika padaroma tada, kada asmuo vien kart atlieka nusikalstamus
veiksmus, o po to yra taip vadinamoje nusikalstamoje bklje, kuri trunka tam tikr laik (pvz., asmuo prie 20
met neteistai sigyja ir iki iol laiko bei (arba) neioja aunamj ginkl).

Trunkamos nusikalstamos veikos ir tstins nusikalstamos veikos panaumas yra tame, kad tiek viena, tiek kita
tsiasi tam tikr laik, o skirtumas - kad esant trunkamajam nusikaltimui ar baudiamajam nusiengimui asmuo
neatlieka joki papildom veiksm nusikalstamam tikslui siekti, kai tuo tarpu esant tstiniam nusikaltimui ar
baudiamajam nusiengimui nusikalstama veika atliekama kartojant atitinkamus veiksmus.

Trunkamos nusikalstamos veikos baigiamos tada, kada joms ukertamas kelias, jos nutrunka dl kaltininko
veiksm, o esant pavojingam neveikimui inyksta pareig veikti.

Sudtiniai pavieniai nusikaltimai ar baudiamieji nusiengimai taip pat turi paviens nusikalstamos veikos
status. Pasitaiko atvej, kada vienoje nusikalstamoje veikoje yra keli savarankik nusikalstam veik
poymiai. Taip daroma tada, kada tam tikras kaltininko elgesys savyje akumuliuoja savarankikas
nusikalstamas veikas (pvz., BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta atsakomyb u nuudym dl
chuliganik paskat, kai tuo tarpu tiek nuudymas (BK 129 straipsnio 1 dalis), tiek vieosios tvarkos
paeidimas (BK 284 straipsnis) yra savarankikos nusikalstamos veikos).

2. Nusikalstam veik daugeto svoka, poymiai ir rys. Nusikalstam veik daugeto atribojimas nuo
paviens nusikalstamos veikos.

Nusikaltim veik daugeto tema glaudiai siejasi su mokymu apie nusikalstam veik, jos sudt bei bausms
skyrim. Lietuvoje baudiamosios atsakomybs pagrindu pripastama nusikalstamos veikos sudtis, kurios
poymius teismas turi nustatyti kiekvienu atveju prie skirdamas asmeniui bausm. Maa to, kiekvienu atveju
vertindamas asmens elges, teismas turi aikiai nustatyti viena ar kelios nusikalstamos veikos buvo padarytos.
Dl ios prieasties svarbu isiaikinti ne tik daugeto samprat, bet ir iskirti nusikalstam veik daugeto
atribojimo nuo paviens nusikalstamos veikos kriterijus. Taiau apie tai iek tiek vliau. Dabar panagrinkime
nusikalstam veik daugeto svokos ir ri klausimus.

Nusikalstam veik daugeto institutas yra viena i sudtingiausi baudiamosios teiss problem. Taip galima
teigti dl to, kad mokslininkai ir praktikai jau senokai ginijasi dl nusikalstam veik daugeto form, j ri
ir bausms skyrimo taisykli. Sutariama tik dl to, kad nusikalstam veik daugetas yra tada, kai padaromos
kelios nusikalstamos veikos ir nra teisini klii kaltinink patraukti baudiamojon atsakomybn bent u dvi
i j.

Atsivelgiant tai, kad nusikalstam veik daugeto apibrimo problema i esms neegzistuoja, klausim
labiau analizuosime daugeto form aspektu.

Analizuojant baudiamj statym galima pastebti, kad jame tvirtintas kiek paangesnis poiris
nusikalstam veik daugeto form sistem nei buvo iki iolei. Taiau problema ta, kad skaitytojui ar tyrjui
tenka paiam iskirti baudiamajame statyme tvirtintas nusikalstam veik daugeto formas, o j svok
iekoti mokslinje literatroje. Tokia padtis buvo galiojant ir 1961 m. baudiamajam statymui. Tuo tarpu kai
kuriose pasaulio valstybse nusikalstam veik daugeto form, o kartais ir j ri apibrimai pateikiami
baudiamj statym rinkiniuose (pvz., Pranczijos BK).

Mokslinje literatroje daniausiai pripastama visiems puikiai inoma trinar nusikalstam veik daugeto
sistema iskiriant ias jo formas: nusikalstam veik sutapt, nusikalstam veik pakartotinum ir nusikalstam
veik recidyv (Schema Nr. 1).

Taiau kiekvienas mokslininkas, nagrindamas i daugeto form ris bei mgindamas analizuoti j
tarpusavio santyk, atkreipdavo dmes ak badanius trinars daugeto sistemos prietaravimus. Dl ios
prieasties daugelis mokslinink prieidavo ivados, kad tikrosios nusikalstam veik daugeto formos yra dvi:
idealioji sutaptis ir realioji sutaptis. Taiau buvo ir toki, kurie, pritardami, kad trinars nusikalstam veik
daugeto form sistema nelogika, teigdavo, kad daugeto formos yra idealioji nusikalstam veik sutaptis bei
pakartotinumas.

Vertinant pastarsias pozicijas, btina akcentuoti, kad jos abi teisingos. Tai patvirtina ir galiojantis Lietuvos
baudiamasis statymas (BK 63 straipsnis). Taiau problema ta, kad tiek vienos, tiek kitos teorijos pradininkai ir
alininkai i esms yra Rusijos mokslininkai. Tai daugeliui Lietuvos mokslinink ir praktik neymus, bet
lietuvi kalbos poiriu svarbus momentas. Esm ta, kad rus kalboje terminai ideali sutaptis ir reali
sutaptis yra teisingi, logiki ir turi tinkam paaikinim. To nepasakysi apie lietuvi kalboje esania i
termin prasm.

Jeigu pasitelkdami lietuvi kalbos odyn bandysime aikintis realiosios sutapties termino prasm, gausime
paradoksal rezultat. Lietuvi kalboje odis realus reikia atitinkantis tikrov, tikras, o odis sutaptis
pasidarym tokiu paiu, sutapim. Taigi rykja labai domus termino realioji sutaptis paaikinimas prasms
poiriu tikras sutapimas. Be to, net ir tuo atveju, jei realij sutapt mginsime pavelgti kitu aspektu,
pastebsime, kad logikos maa ir ia.

Bdami preciziki, tiesiog turime atkreipti dmes tai, kad tais atvejais, kai asmuo skirtingomis veikomis
padaro dvi ar daugiau tapai, vienari ar vairiari nusikalstam veik, kokio nors sutapimo velgti
nemanoma. Problema iuo atveju, matyt, yra ta, kad veriant rusik od buvo klaidingai
pasirinkta jo lietuvikoji reikm sutaptis. Tuo tarpu rus kalboje jis reikia bendr kieno nors rezultat (rus.
).

Kita vertus, kur kas logikesnis Vokietijos baudiamojoje teisje vartojamas terminas real Konkurrenz. Taiau
net ir iuo atveju, mano manymu, odio real (liet. realus) vartojimas yra abejotinas. Juk aptariamuoju
atveju mes tiesiog turime konstatuoti tik nusikalstamo elgesio pasikartojimo fakt, ir tiek. I ios trumpos
analizs galima padaryti vien ivad terminas realioji sutaptis, o savo ruotu ir nagrinjamos daugeto
formos ris turi inykti i teisins apyvartos.

engus ingsn, btina engti ir kit atsisakyti termino idealioji sutaptis, nes jis toks pat alogikas kaip ir
pirmasis. Pasidomjus, k reikia odis idealus, bei turint omenyje jau aptart odio sutapimas reikm,
paaiks idealiosios sutapties turinys tobulas sutapimas. Be to, atsivelgiant pasilym, jog realioji sutaptis
neturt bti nagrinjamos daugeto formos ris, pakakt vien tik formos pavadinimo, kad bt galima vardyti
atvej, kai viena veika padaromos kelios nusikalstamos veikos.

Vertinant pateikt informacij, bt galima klausti, ar verta abejoti ne vien deimtmet Lietuvoje pripastama
ir net 2000 m. Baudiamajame kodekse tvirtinta terminija (BK 63 str. 5 d. 1 p.)? Atsakymas klausim,
manau, turt bti vienareikmikas ir teigiamas. Pripainkime, kad baudiamosios teiss terminai turi bti
lietuviki, logiki ir visiems suprantami be papildom komentar. Taigi nusikalstam veik daugeto sistema turi
bti dvinar, o jos formomis pripaintina: nusikalstam veik sutaptis ir nusikalstam veik pakartotinumas
(Schema Nr. 2).

Sprendiant nusikalstam veik daugeto atribojimo nuo paviens nusikalstamos veikos klausim, pirmiausiai
akcentuotina tai, kad apie nusikalstam veik dauget galime kalbti tada, kada asmens elges turime vertinti
pagal dvi baudiamojo statymo normas. Tuo tarpu esant pavienei nusikalstamai veikai taikoma viena
baudiamojo kodekso norma. Galiausiai, skiriasi daugeto bei paviens nusikalstamos veikos rys.

3. Nusikalstam veik sutapties (idealioji sutaptis) svoka, poymiai ir baudiamoji teisin reikm.

Doktrinoje ir praktikoje pripainta, kad nusikalstam veik sutaptis yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro
dvi ar daugiau nusikalstam veik, kvalifikuojam pagal skirtingus BK straipsnius.

Pagrindinis nusikalstam veik sutapties poymis tai vienos pavojingos veikos padarymas. Kitas svarbus
momentas yra tas, kad asmens padaryta pavojinga veika kvalifikuojama bent pagal du baudiamojo statymo
straipsnius. Treias, nra teisini klii asmen patraukti baudiamojon atsakomybn bent pagal du
baudiamojo statymo straipsnius (asmens pavojinga veika gali bti kvalifikuojama kaip nusikaltimas ir
baudiamasis nusiengimas, kaip nusikaltimas ir nusikaltimas, kaip baudiamasis nusiengimas ir baudiamasis
nusiengimas).

Teisinmis klitimis, kurios neleidia asmens patraukti baudiamojon atsakomybn bent u dviej nusikalstam
veik padarym gali bti statymo reikalaujamo amiaus nesukakimas, asmens pripainimas nepakaltinamu,
imuniteto nuo baudiamosios jurisdikcijos buvimas, apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termin
sujimas, amnestijos pritaikymas ir kt. Jeigu, esant ivardintoms arba kitoms prieastims, baudiamojo
persekiojimo dalyku negali bti asmens padaryta pavojinga veika, kuri kvalifikuojama bent pagal du
baudiamojo statymo straipsnius, tai nra ir sutapties.

Esant nusikalstam veik sutapiai asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn bent u dvi nusikalstamas
veikas, jam skiriamos bausms u kiekvien i j, bet galutin subendrinta bausm bna viena, t. y. ta, kuri yra
grieiausia i paskirtj. Kitaip tariant, taikomas bausmi sudjimo principas (BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalys).

Rutuliojant sutapties tem, primintina, kad ji yra tuomet, kada asmuo viena veika padaro dvi ar daugiau
nusikalstam veik (turint omenyje ir kitus sutapties konstatavimui btinus poymius). Taiau kyla klausimas,
ar tradicins nusikalstam veik sutapties svoka neveda ms aklaviet, ypa tada, kada sprendiamas
klausimas dl galutini bausmi skyrimo u keli nusikalstam veik padarym? Atsakymas klausim
turt bti vienareikmikas ir teigiamas!

Viena i esmini naujojo baudiamojo kodekso naujovi yra ta, kad dabar bausmi subendrinimo taisykls tapo
ymiai grietesns. Skirtingai nei buvo numatyta 1961 m. BK, galiojaniame baudiamajame statyme
pateikiamas isamus sraas atvej, kada galima taikyti bausmi apmim, kas savo ruotu reikia, kad visais
kitais keli nusikalstam veik padarymo atvejais turi bti taikomas visikas arba dalinis bausmi sudjimas.
Todl Lietuvos teismai pastaruoju metu ir lauo galvas dl to kas yra sutaptis (idealioji sutaptis), o kas
pakartotinumas (realioji sutaptis).
Tokios bylos pavyzdiu, kuomet ikilo padaryt nusikalstam veik vertinimo kaip pakartotinumo ar kaip
sutapties klausimas, neseniai buvo nagrinta Lietuvos Aukiausiajame Teisme (Kasacin byla Nr. 2K-
92/2005).

Vertindamas bylos faktus, pirmosios instancijos teismas, kaltininkui paskyr bausm u kiekvien nusikalstam
veik atskirai, o skirdamas jam galutin subendrint bausm, taik bausmi apmimo bd. Tokio teismo
sprendimo motyvas - kaltininko padaryti nusikaltimai sudaro sutapt (teismas naudoja kodekso svok - ideali
nusikalstam veik sutaptis).

domu tai, kad nors pirmos instancijos teismas platesni tokio sprendimo motyv nenurod, Lietuvos
Aukiausiojo Teismo septyni teisj kolegija tok sprendim patvirtino. Taiau skirtingai nei pirmos
instancijos teismas kasacinis teismas vardijo konkreius motyvus ir taip paneig prieing prokuroro nuomon.

Lietuvos kasacinio teismo argumentai dl to, kad nagrinjamoje situacijoje yra ideali sutaptis yra ie:

visi kaltininko veiksmai sek vienas paskui kit;

jie buvo padaryti per labai trump laiko tarp, esant bendram sumanymui pagrobti svetim turt;
automobilio dureli sugadinimas nebuvo savitiksliu dalyku; tai buvo tik tam tikras etapas siekiant
konkretaus tikslo pagrobti svetim turt;
BK 187 straipsnio 1 dalyje apraytos veikos padarymas buvo sudtin dalis veiksm, kuriais buvo
pagrobtas svetimas turtas: ilauiant automobilio dureles buvo veikta klitis, trukdanti gyvendinti
iankstin sumanym pagrobti svetim turt.

Analizuojant iuos teismo motyvus, abejoti galima tik dl vieno ar teismo pateikta argumentacija visikai
atitinka pripaint sutapties svok ir ypa toje dalyje, kur kalbama apie viena veika padaromas kelias
nusikalstamas veikas. Tradicikai apie sutapt galima buvo kalbti tada, kada darydamas vien nusikalstam
veik kaltininkas automatikai realizuoja ir kitos nusikalstamos veikos poymius. ios minties patvirtinimu
galt bti kad ir nagrinjamos bylos situacija dl UAB T antspaudo pagrobimo. Nepaisant to, kad antspaudo
ir turto pagrobimas kvalifikuoti pagal skirtingus BK Specialiosios dalies straipsnius, taiau ios nusikalstamos
veikos, atsivelgiant tai, kad objektyvusis poymis veika yra analogikas, t. y. pagrobimas, - nevertintinos
kaip pakartotinumas (reali nusikalstam veik sutaptis). Nusikalstam veik sutaptis neabejotinai yra tada, kada
pagrobiamas svetimas turtas sibraunant patalp (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir tuo paiu padaromos
nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 ir 165 straipsniuose.

Taiau visai kita situacija yra analizuojamoje baudiamojoje byloje. Juk iuo atveju BK 178 straipsnio 1 dalyje
ir BK 187 straipsnio 1 dalyje aprayt nusikalstam veik poymiai galima sakyti neturi nieko bendro. Juos
vienija tik prie tai pateikti teismo motyvai.

Panaaus vertinimo gali susilaukti ir situacija, kada kaltininkas su nukentjusiu lytikai santykiavo (BK 149
straipsnis) ir i karto po to tenkino lytin aistr (BK 150 straipsnis) arba atvirkiai. Praktikoje yra ir toki byl,
kuomet asmuo pradeda tenkinti lytin aistr oraliniu bdu arba reikalauja masturbuoti jo lytinius organus ir
nebaigs tenkinti lytins aistros lytikai santykiauja. Arba asmuo baigia lytin akt ir tuoj pat imasi lytins
aistros tenkinimo oraliniu ar kitu panaiu bdu (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 49 Dl
teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose ).

Vertinant tokias situacijas vargu, ar galima teigti, jog iaginimas ir seksualinis prievartavimas padaryti viena
veika. Nepriklausomai nuo to, kad veiksmai atliekami vienas po kito, bet naudojant vienos veikos termin
juos susieti sunku.

Sprendiant ikilusi problem, racionaliausia bt atsisakyti sutapties svokoje vartoti termin viena veika,
o vietoj jo vesti vieno poelgio termin. Galvoiau, kad poelgio terminas yra ymiai imlesnis nei terminas
viena veika, todl geriau tenkint ios dienos poreik. Tuomet, kalbdami apie sutapt inotumme, kad tai
situacija, kuomet asmuo vienu poelgiu padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, numatyt skirtinguose
baudiamojo kodekso straipsniuose (Schema Nr. 3).
4. Nusikalstam veik pakartotinumo (realioji sutaptis) svoka, poymiai ir baudiamoji teisin reikm.
Nusikalstam veik pakartotinumo (realioji sutaptis) atribojimas nuo nusikalstam veik
sutapties (idealioji sutaptis).

Tradicikai nusikalstam veik pakartotinumas (realioji sutaptis) suprantamas kaip situacija, kada asmuo
savarankikomis skirtingomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, kurios kvalifikuojamos
pagal t pai ar skirtingas baudiamojo kodekso normas. Taiau prie tai atlikta sutapties analiz aikiai rod,
kad terminas viena veika nra tinkamas ir turi bti keiiamas termin vienas poelgis. Tad padarius
atitinkamas ivadas galima teigti, kad nusikalstam veik pakartotinumas yra tada, kada asmuo savarankikais
skirtingais poelgiais padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, kurios kvalifikuojamos pagal t pai ar
skirtingas baudiamojo kodekso normas (Schema Nr. 4).

Esant nusikalstam veik pakartotinumui, asmens padarytos nusikalstamos veikos gali bti tapaios (tai tokios
nusikalstamos veikos, kurias darant ksinamasi ne tik tapat objekt, bet ir kvalifikuojamos jos pagal vien ir
t pat baudiamojo statymo straipsn (pvz., BK 178 straipsnis ir 178 straipsnis), vienars (tai tokios
nusikalstamos veikos, kurias darant ksinamasi t pat objekt, bet kvalifikuojamos jos pagal skirtingus
baudiamojo kodekso atitinkamo skyriaus straipsnius (pvz., 178 straipsnis ir 180 straipsnis) arba vairiars
(tai nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, kuriuos darant ksinamasi skirtingus objektus (pvz., 129
straipsnio 1 dalis ir 281 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju mes kalbame apie bendr pakartotinum. Taiau jeigu
padarytos nusikalstamos veikos yra tapaios arba vienars, tai tuomet pakartotinumas yra specialus. Tiesa,
reikia atkreipti dmes tai, kad praktin prasme ios nusikalstam veik pakartotinumo ris iandien neturi
jokios reikms. J galima buvo pateisinti tik tuomet, kai galiojo 1961 m. baudiamasis statymas. Anuomet
nusikalstam veik pakartotinumas buvo ir kaip baudiamj atsakomyb sunkinanti aplinkyb (1961 m. BK
41 str. 1 p.), ir kaip nusikalstam veik kvalifikuojantis poymis (pvz., 1961 m. BK 271 str. 1 d.).

Apibendrinus galima teigti, kad nusikalstam veik pakartotinumas turi iuos poymius:

1) padaryti ir vertinami du ar daugiau nusikaltim ar baudiamj nusiengim;

2) padaryti nusikaltimai ar baudiamieji nusiengimai gali bti tiek vairiariai, tiek vienariai, tiek tapats;

3) neturi bti teisini klii asmen nuteisti bent u dvi nusikalstamas veikas.

Galima iskirti ir ias nusikalstam veik pakartotinumo ris:

1. Bendras nusikalstam veik pakartotinumas (nusikalstam veik pakartotinumas plaija prasme);

2. Specialus nusikalstam veik pakartotinumas (nusikalstam veik pakartotinumas siaurja prasme).

Norint konstatuoti nusikalstam veik pakartotinum (realioji sutaptis) btina nustatyti, kad visos
nusikalstamos veikos padarytos iki kaltinamojo nuosprendio primimo ir sigaliojimo. Jeigu viena ar kelios
nusikalstamos veikos padaromos iki kaltinamojo nuosprendio primimo ir sigaliojimo, o kita jau po to, tai
jokio nusikalstam veik pakartotinumo mes netursime. Tokiu atveju nusikalstam veik pakartotinumo
klausimas bus sprendiamas tik t nusikalstam veik atvilgiu, kurios bus padarytos iki nuosprendio
primimo ir sigaliojimo. Neabejotina tai, kad tokiu atveju turi bti galimyb asmen patraukti baudiamojon
atsakomybn bent u dvi nusikalstamas veikas. Kitaip tariant, neturi bti teisini klii asmens poelgius
kvalifikuoti bent pagal dvi baudiamojo kodekso normas. Po nuosprendio sigaliojimo padarytas nusikaltimas
ar baudiamasis nusiengimas bus vertinamas kaip pavien nusikalstama veika ir teisin reikm ji gali turti
tik tada, kada bus sprendiamas nusikaltim recidyvo klausimas. is klausimas bus nagrinjamas kitoje
paskaitoje.

Esant nusikalstam veik pakartotinumui bausms skiriamos u kiekvien nusikalstam veik atskirai, o vliau
bendrinamos. Taiau skirtingai nei sutapties atveju pagrindinis bausmi bendrinimo bdas esant nusikalstam
veik pakartotinumui yra sudjimas (visikas arba dalinis (BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalys). Apmimas kaip
bausmi subendrinimo bdas esant nusikalstam veik pakartotinu gali bti taikomas tik tada, kada padarytos
nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik rims
arba kategorijoms pagal baudiamojo statymo 10 ar 11 straipsnius arba tada, kada u vien i padaryt
nusikalstam veik paskirta dvideimt met laisvs atmimo arba laisvs atmimas iki gyvos galvos (BK 63
straipsnio 5 dalis).

Kalbant nusikalstam veik pakartotinumo (realioji sutaptis) ir nusikalstam veik sutapties (idealioji sutaptis)
atribojimo tema, pirmiausia reikia pasakyti, kad esant sutapiai mes vertiname vien asmens poelg, o esant
pakartotinumui kelis savarankikus poelgius. Tam tikri autoriai teigia, kad atribojant sutapt nuo
pakartotinumo svarbus atribojimo kriterijus yra laiko tarpas tarp nusikalstam veik. Taiau akceptavus
iuolaikin poir nusikalstam veik sutapt, laiko tarpas kaip atribojimo kriterijus negali bti naudojamas.
ios pozicijos argumentu gali bti atvejis, kuris ioje paskaitoje jau buvo nagrintas. Omenyje turima situacija
su iaginimu ir seksualiniu prievartavimu. Juk tokiu atveju, kaip ir nusikalstam veik pakartotinume, tarp
veik taip pat yra laiko tarpas, bet vedant poelgio kategorij, bes vis mogaus elges irime per sutapties
prizm.

11 TEMA. NUSIKALTIM RECIDYVAS

Klausimai:

1. Nusikaltim recidyvo svoka ir rys. Nusikaltim recidyvo ir nusikalstam veik daugeto santykis.

2. Paprasto nusikaltim recidyvo svoka, poymiai ir taka baudiamajai atsakomybei.

3. Pavojingo nusikaltim recidyvo svoka, poymiai ir taka baudiamajai atsakomybei. Asmens pripainimo
pavojingu recidyvistu teisiniai pagrindai ir tvarka. Asmens pripainimo pavojingu recidyvu galios netekimas.

1. Nusikaltim recidyvo svoka ir rys. Nusikaltim recidyvo ir nusikalstam veik daugeto santykis.

Viena i keli naujojo Lietuvos baudiamojo statymo naujovi yra ta, jog jame pateikta kitokia nei anksiau
nusikaltim recidyvo samprata. iandien nusikaltim recidyv irima ne kaip nusikalstam veik daugeto
form, o kaip savarankik baudiamosios teiss institut, kurio paskirtis nustatyti kriterijus, kuriais remiantis
konstatuojamas paprastas arba pavojingas nusikaltim recidyvas. Tiek paprasto nusikaltim recidyvo, tiek
pavojingo recidyvo paskirtis panai nustatyti atitinkam status turinio asmens baudiamosios atsakomybs
pasunkinimus. i statym leidj politika visikai suprantama. Jeigu asmuo nepasimok i savo klaid ir
kartoja ne bet kokius nusikaltimus, o tyinius, tai natralu, kad jo teisin padtis, lyginant su kitais asmenimis
turt pasunkti. Kita vertus, tam tikrais atvejais statym leidjai teismui palieka pasirinkimo laisv. Kitaip
tariant, teismui paliekama motyvuoto apsisprendimo teis netaikyti sunkesn baudiamj atsakomyb
nustatani norm (pvz., recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym turt bti skiriama laisvs atmimo
bausm, taiau esant atitinkamoms aplinkybms teismas gali to ir nedaryti (BK 56 straipsnis).

Analizuojant BK 27 straipsn matyti, kad statym leidjas iskyr dvi nusikaltim recidyvo ris:

- paprast recidyv;

- pavojing recidyv.
Tuo tarpu iki naujojo Lietuvos baudiamojo statymo primimo ir sigaliojimo nusikaltim recidyvas buvo
viena i nusikalstam veik daugeto form, kurios element galima buvo aptikti ir nusikalstam veik
pakartotinume. Teorijoje buvo iskiriamas recidyvinis pakartotinumas, kuris nieko nesiskyr nuo legalaus
recidyvo.

Legalaus recidyvo akcentas buvo ir yra svarbus ta prasme, kad nusikaltim recidyvo teorijoje inomas ir
faktinis recidyvas, kuomet asmuo pakartoja nusikaltim jau po to, kai teistumas u pirmj nusikaltim
panaikinamas arba inyksta. is momentas svarbus kriminologijai. Tyrinjant i fenomen, stengiamasi atsakyti
klausim, kas gi asmen paskatino vl nusikalsti po to, kai sujo arba inyko nemai teistumo terminai (BK 97
straipsnis).

Taigi, bendrai tariant galima sakyti, kad tiek iandien, tiek ir anksiau nusikaltim recidyvas turi dvi pirmines
savo ris:

- faktin recidyv;

- teisin (legalj) recidyv.

Kita vertus, baudiamosios teiss ir kriminologuos teorijoje buvo ir yra iskiriamas ir penitenciarinis recidyvas.
Jo esm ta, kad po nuteisimo u tyin nusikaltim laisvs atmimo bausme, asmuo vl padaro tyin
nusikaltim, kuris baudiamas taip pat laisvs atmimo bausme. Vertinant i nusikaltim recidyvo r reikia
pasakyti, kad ji svarbi kriminologams, bet ne baudiamosios teiss specialistams. i ivad galima daryti todl,
kad penitenciarinio nusikaltim recidyvo prasme joki baudiamosios atsakomybs pasunkinim baudiamasis
statymas nenumato.

Akcentavus legalaus recidyvo svarb, turime sugrti prie galiojanio baudiamojo statymo ir pakalbti apie
legalaus recidyvo ris. Neabejotina, kad iame kontekste svarbiausias nusikaltim recidyvo skirstymas yra
skirstymas jau mintus paprast recidyv (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir pavojing recidyv (BK 27 straipsnio 2
dalis). Kita vertus, manomas ir kiek kitoks poiris klausim. Legal (teisin) recidyv galima skirstyti ir
pagal tarp savs siejam nusikaltim santykio vertybi (objekto) aspektu. iuo pagrindu galiam iskirti ias
legalaus recidyvo ris:

- bendr recidyv;

- special recidyv.

Bendras recidyvas yra tuomet, kai po nuteisimo u tyin nusikaltim asmuo padaro kit tyin nusikaltim,
kuris santykyje su pirmuoju (pirmaisiais) priskirtinas prie vairiari. Tuo tarpu specialus recidyvas yra tada,
kada po nuteisimo u tyin nusikaltim asmuo padaro kit tyin nusikaltim, kuris santykyje su pirmuoju
(pirmaisiais) priskirtinas prie tapai arba vienari. Tiek bendras, tie specialus nusikaltim recidyvas gali
reiktis ir paprasto recidyvo, ir pavojingo recidyvo atveju. Kita vertus, pastaruoju metu, t. y. galiojant naujam
baudiamajam statymui, recidyvo skirstymas i esms turi tik teorin reikm. Praktiniu aspektu tai jau
nebeaktualu.

Kritikai mstant, galima bt atsiriboti ne tik nuo k tik aptart nusikaltimo recidyvo ri, bet ir i esms nuo
visos dabartiniu metu statymikai tvirtintos recidyvo sampratos.

inoma, baudiamosios teiss specialistams bt sunku susitaikyti su mintimi, kad i j leksikos dings toks iki
iol prastas terminas, bet, mano nuomone, anksiau ar vliau tai turs vykti. silym galima paremti tuo,
kad terminas recidyvas reikia pasikartojim, grim (lot. recidivus), todl gali ir turi bti siejamas ir su jau
inagrinta nusikalstam veik daugeto forma nusikalstam veik pakartotinumu. Kita vertus, nusikalstam
veik pakartotinumo kontekste mes vertiname tik iki nuteisimo pasikartojanias nusikalstamas veikas ir
neapsiribojame tyiniais nusikaltimais. Na, o visa tai, k baudiamosios teiss ir kriminologijos specialistai
vadino nusikalstam veik, o tiksliau tariant, nusikaltim recidyvu, turi bti tik kaip kaltininko asmenyb
apibdinantis kriterijus (BK 54 str. 2 dalies 5 punktas) ir per jos vertinim darantis tak skiriant bausm u
kiekvienos nusikalstamos veikos padarym (BK 56 straipsnis) bei taikant baudiamajame statyme (BK 38
straipsnio 2 dalis, 39 straipsnis, 40 straipsnis, 77 straipsnio 5 dalis ir 97 straipsnis) numatytus apribojimus
(atsakomybs pasunkinimus).

Taiau iandien situacija kita, tad sugrkime prie baudiamajame statyme iskirt nusikaltimo recidyvo ri
ir jas detaliau panagrinkime.

2. Paprasto nusikaltim recidyvo svoka, poymiai ir taka baudiamajai atsakomybei.

Paprasto recidyvo arba kitaip tariant nusikaltim recidyvo svoka pateikta BK 27 straipsnio 1 dalyje. ioje
normoje nustatyta, kad nusikaltim recidyvas yra tada, kada asmuo, jau teistas u tyinio nusikaltimo
padarym, jeigu teistumas u j neinyks arba nepanaikintas statym nustatyta tvarka, vl padaro vien ar
daugiau tyini nusikaltim. Jeigu mes nustatome visus iuos kriterijus, tai asmen galime vadinti recidyvistu
(Kasacin byla Nr. 2K- 456/2004).

Vertinant vardintas slygas, pirmiausiai reikia akcentuoti tai, kad nusikaltim recidyvas gali bti vertinamas tik
tyini nusikaltimu prasme. i statym leidjo pozicija recidyvinio nusikalstamumo prevencijos prasme
vertinama teigiamai, nes tik tyini nusikaltim padarymas gali liudyti, kad asmuo nepaiso ankstesnio
nuosprendio ir akivaizdiai nenori laikytis visuomenje nustatytos tvarkos, gali liudyti apie tam tikr mogaus
teisins psichologijos deformacijos laipsn, apie kalto asmens antivisuomeninio elgesio atsparum ir pan.

Tuo tarpu kita aplinkyb nagrinjamu aspektu vertintina nepalankiai. statymas surdytas taip, kad recidyvistu
asmuo gali bti vardintas net ir tuo atveju, jei jis yra nepilnametis. Be to, pilnametis asmuo tampa recidyvistu
neatsivelgiant tai, kad pirmasis tyinis nusikaltimas, u kur asmuo buvo nuteistas, buvo padarytas jam esant
nepilnameiu.

Atsivelgiant tai, kad recidyvistui paprastai skiriama terminuota laisvs atmimo bausm bei atsivelgiant
tai, kad nepilnametis yra besiformuojanti asmenyb, statym leidjo pasirinkimas tokiais atvejais nepilnamet
vardinti recidyvistu ir grietinti jam atsakomyb yra neginytinas nusikalstam veik recidyv skatinantis
veiksnys.

Galiausiai, atkreiptinas dmesys ir tai, kad konstatuojant fakt, jog asmuo yra recidyvistas neturi reikms u
pirmj tyin nusikaltim paskirta, o u antrj ar didesn j kiek gresianti bausm.

Analizuojant nusikaltim recidyvo svok, btina atkreipti dmes tai, kad norint asmen laikyti recidyvistu,
jokio teismo sprendimo nereikia. Tokiu konkretus asmuo tampa viso labo pritaikius statymo nuostat. Taps
recidyvistu, asmuo neabejotinai gali patirti atitinkamus baudiamosios atsakomybs pasunkinimus. U antr
nusikaltim jam gali bti skiriama laisvs atmimo bausm (Kasacin byla Nr. 2K-540/2004), jam negali bti
taikomos tam tikros atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rys (pvz., BK 38 straipsnis) ir kt.

Vertinant BK 27 straipsnio 1 dalyje tvirtint norm, btina atkreipti dmes tai, kad baudiamja teisine
prasme asmuo gali bti vardijamas recidyvistu tik padars vien i dviej baustin pavojing veik
nusikaltim. Neabejotina, kad baudiamojo nusiengimo pavojingumas maesnis nei nusikaltimo, taiau reikia
turti omenyje tai, kad kai kurie baudiamieji nusiengimai (ypa tyiniai) padaromi labai danai, todl tyinio
baudiamojo nusiengimo padarymo fakto nenumatymas nustatant recidyv baudiamja teisine prasme, o tuo
paiu ir skiriant bausm, galima sakyti prisideda prie recidyvinio nusikalstamumo mainimo.

Taikant baudiamojo statymo 27 straipsnio 1 dal gali bti svarbu, ar norint asmen vadinti recidyvistu, reikia
atsivelgti neinykusius teistumus iki naujojo BK sigaliojimo? Atsakant tok klausim, btina akcentuoti,
kad sprendiant asmens pripainimo recidyvistu klausim, reikia atsivelgti visus nepanaikintus ir
neinykusius teistumus u nusikaltimus, padarytus iki 2000 m. BK sigaliojimo. iuo aspektu, svarbu tik tai,
kad reikia vertinti, ar iki naujojo baudiamojo statymo sigaliojimo nusikaltimu buvusi veika tokia iliko ir
dabar.

Baudiamojo statymo 27 straipsnio 1 dalies taikymui svarbus klausimas yra ir usienyje padaryt nusikaltim
taka. iuo klausimu utikrintos teism praktikos nra, taiau galima bt pasakyti, kad iuo aspektu nustatyti
atitinkam nusikaltim sudi dispozicij esmin atitikim (abipusio baudiamumo principo taikymas in
abstrakto).

3. Pavojingo nusikaltim recidyvo svoka, poymiai ir taka baudiamajai atsakomybei. Asmens

pripainimo pavojingu recidyvistu teisiniai pagrindai ir tvarka. Asmens pripainimo pavojingu
recidyvu galios netekimas.

Pavojingo nusikaltim recidyvo svoka pateikta baudiamojo statymo 27 straipsnio 2 dalyje. ia i esms
nustatyta, kad nusikaltim recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padars asmuo teismo gali bti pripaintas
pavojingu recidyvistu, jeigu is asmuo:

- turdamas neinykus teistum u labai sunk nusikaltim, padaro nauj labai sunk nusikaltim (BK 11
straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas pripastamas labai sunkiu, jei jis yra tyinis ir statyme
numatyta didiausia bausm virija deimt met laisvs atmimo. Tokiais nusikaltimais yra, pavyzdiui,
Genocidas (BK 99 str.), Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis (BK 100 str.), Valstybs
perversmas (BK 114 str.), Ksinimasis Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb (BK 115 str.), Nuudymas
(BK 129 str.), Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 3d.), Maameio asmens iaginimas (BK 149 str.
4d.);

- bdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), padaro nauj labai sunk nusikaltim;

- bdamas recidyvistas, jeigu bent vienas i sudarani recidyv nusikaltim yra labai sunkus, padaro nauj
sunk nusikaltim (BK 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u
kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija eerius metus laisvs atmimo, bet nevirija
deimties met laisvs atmimo. Tokiais nusikaltimais yra, pavyzdiui, Prekyba monmis (BK 147 straipsnio
1 dalis), Iaginimas (BK 149 straipsnio 1 dalis), Seksualinis prievartavimas (BK 150 straipsnio 1 dalis);

- turdamas tris teistumus u sunkius nusikaltimus, padaro nauj sunk nusikaltim (Kasacin byla Nr. 2K-
584/2001 ir Kasacin byla Nr. 2K-770/2002).

Vertinant i statym leidjo pozicij ir lyginant j su anksiau buvusia (omenyje turimos galiojusios asmens
pripainimo itin pavojingu recidyvistu slygos (1961m. LR BK 26 str.), galima daryti ivad, kad galiojant
naujam BK asmen, pripaint pavojingais recidyvistais bus maiau. Juk anksiau asmen pripainti itin
pavojingu recidyvistu (kas iai dienai prilyginama pavojingam recidyvui) galima buvo ymiai daniau ir
paprasiau nei dabar. Pavyzdiui, galiojant 1961 m. BK asmuo padars bet kok plim (1961m. LR BK 272
str.) ir u tai bet kuria eile du kartus nuteistas galjo bti pripastamas pavojingu recidyvistu. Tuo tarpu
galiojant naujam baudiamajam statymui asmuo gali bti pripaintas pavojingu recidyv tik tada, kada padaro
kvalifikuot plim (BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Tsiant toliau pavojingo recidyvo analiz, btina atkreipti dmes tai, kad statym leidjo teismams suteikta
diskrecijos teis dl sprendimo pripainti asmen pavojingu recidyvistu. Sprsdamas klausim dl asmens
pripainimo pavojingu recidyvistu, teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend u paskutin nusikaltim,
atsivelgia kaltininko asmenyb, nusikalstam ketinim vykdymo laipsn, dalyvavimo darant nusikaltimus
pobd ir kitas bylos aplinkybes. Pastarosiomis gali bti nusikaltimo padarymo motyvas, atsakomyb
lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs ir kt.

Neabejotina, kad asmens pripainimas pavojingu recidyvu paliktas teismo diskrecijai dl to, kad ymiai
grietesni tokio sprendimo teisiniai padariniai. Teismo diskrecini gali padidinimas individualizuojant bausm
teigiamai vertintinas nusikalstamumo prevencijos poiriu, nes atsivelgimas asmenybs psichologines,
moralines savybes, nusikaltim padariusio asmens charakteristik, sudaro palankesnes prielaidas
nepageidaujamo, nusikalstamo elgesio prognozei ir individualiai prevencijai.

Pripaintas pavojingu recidyvistu asmuo negali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir
nukentjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnio 2 dalis), jam neabejotinai gresia sunkesns laisvs atmimo
bausms atlikimo slygos, jei jis tokia bausme bus vl nuteistas (BK 50 straipsnio 3 dalis), skiriant bausm u
naujai padaryt tyin nusikaltim, pavojingam recidyvistui skiriama grietesn nei straipsnio sankcijoje u
padaryt nusikaltim nustatytos laisvs atmimo bausms vidurkis bausm (BK 56 straipsnis). Pastarosios
taisykls iimtis, tai BK 62 straipsnis. Tiktina, kad pavojingam recidyvistui nebus pritaikytas bausms
vykdymo atidjimas (BK 75 straipsnis). Be to, kaip jau buvo minta, pavojingas recidyvistas negali bti
lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeiiant
velnesne (BK 77 straipsnis). Paprastai pavojingiems recidyvistams netaikoma amnestija. Galiausiai,
pavojingiems recidyvistams bet kurio nuteisimo u padaryt nusikaltim atveju ilgesnis nei kitiems asmenims
teistumo terminas.

Neabejotina, kad kai kurie i ivardint baudiamj teisini padarini sietini ir su recidyvistais, taiau vis vien
pavojingiems recidyvistams jie yra sunkesni.

Kalbant apie slygas, kurios turi tak asmens pripainimui pavojingu recidyvistu, btina atkreipti dmes tai,
kad, skirtingai nei recidyvo atveju, negali bti atsivelgiama teistumus u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar
bdamas jaunesniu nei atuoniolika met, taip pat usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos Lietuvos
Respublikos baudiamieji statymai atsakomybs nenumato (BK 27 straipsnio 4 dalis). iuo aspektu svarbu
atkreipti dmes tai, kad Lietuvos ir atitinkamos usienio valstybs normos, nustatanios atitinkam veik
nusikalstamum, bus lyginamos taikant veik abipusio baudiamumo slyg in abstrakto. Savaime suprantama,
kad neatsivelgiama ir neatsargius nusikaltimus bei nusikaltimus, u kuriuos teistumas yra inyks ar
panaikintas.

Asmens pripainimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai BK 97 straipsnio nustatyta tvarka inyksta arba
panaikinamas teistumas. Teistumo inykimas siejamas su BK 97 straipsnyje nustatyt teistumo termin
sujimu, o panaikinti pavojingam recidyvistui (kaip ir kitiems teistum turintiems asmenims) teistum gali
teismas. Nepaisant to, kad BK 97 straipsnio 7 dalyje kiti nei teismas subjektai galintys panaikinti teistum
nenumatyti, bet klausim irint i teorinio tako, galima pasakyti, kad tai gali padaryti ir Lietuvos
Respublikos Seimas priimdamas amnestijos akt. Apie teorin tokio dalyko galimyb kalbu todl, kad iki iolei
tokios praktikos nebuvo (Kasacin byla Nr. 2K-658/2003).

12 TEMA. BAUDIAMJ TEISS NORM KONKURENCIJA

Klausimai:

1. Norm konkurencijos samprata ir atsiradimo prieastys. Baudiamosios teiss norm konkurencija ir norm
kolizija.

2. Baudiamosios teiss norm konkurencijos rys.

3. Bendrosios ir specialiosios norm konkurencija ir jos veikimas.

4. Specialij norm konkurencija ir jos veikimas.

5. Visumos ir dalies norm konkurencija bei jos veikimas.

1. Norm konkurencijos samprata ir atsiradimo prieastys. Baudiamosios teiss norm konkurencija ir

norm kolizija.

Svoka konkurencija (lot. concurrere - prieikai susidurti) baudiamosios teiss teorijoje vartojama tada, kada
konkreti objektyvioje tikrovje pasireikusi pavojinga veika gali bti kvalifikuojama bent jau pagal dvi
baudiamojo statymo normas. Taiau i vis tam atvejui tinkani norm turi bti parenkama viena. Tai lengva
pasakyti, bet sunku padaryti.

Aikinantis norm konkurencijos klausim, svarbu atkreipti dmes tokios situacijos prieastis. Vis pirma,
atkreiptinas dmesys tai, kad vystantis baudiamiesiems statymams priimamos naujos normos, kurios gali
bti susijusios ir su jau galiojaniomis. Kitaip tariant, sigaliojus atitinkamai baudiamajai teisinei normai,
vienas ir tas pats visuomeninis santykis tam tikra apimtimi bna reguliuojamas keliomis baudiamosiomis
teisinmis normomis.

Kartais statym leidjas smoningai sukuria norm konkurencij, tuo pabrdamas vienok ar kitok veikos
pavojingumo laipsn, kartu atitinkamai isprsdamas ir bausms klausim (pvz., BK 135 straipsnio 1 dalyje
nustatyta baudiamoji atsakomyb u paprast sunk sveikatos sutrikdym, kai tuo tarpu BK 130 straipsnio 2
dalimi ji taip pat nustatyta. Taiau skirtingai nei pirmuoju atveju, BK 130 straipsnio 2 dalyje numatyti
atsakomyb sunkinantys poymiai. Jeigu atitinkamoje pavojingoje veikoje BK 130 straipsnio 2 dalyje esantys
poymiai (bent vienas) nenustatomi, tai reikia taikyti 130 straipsnio 1 dal).

is pavyzdys tik vienas i daugelio, tad svarbu painti ne tik tokias paprastas, bet ir kiek sudtingesnes norm
konkurencijos taisykles.

Taiau engiant ingsn svarbu atkreipti dmes norm konkurencijos ir norm kolizijos santyk.
Paymtina, kad tam tikri autoriai norm konkurencijos klausim analizuoja norm kolizijos problemos
kontekste. Tokiu atveju apie norm konkurencij kalbama kaip apie speciali norm kolizijos r.

Vertinant pastarj pozicij reikia pasakyti, kad norm konkurencijos ir norm kolizijos klausimai yra tarp
savs glaudiai susij, bet tapatinti j nereikt. Antra vertus, negalima i svok ir prieinti, nes apie norm
kolizij galima kalbti tuomet, kai jau isprstas norm konkurencijos klausimas.

Norm kolizijos ir norm konkurencijos savitumai bt tokie:

1) kolizins normos yra tokios, kurios prietarauja viena kitai. Prietaravimas gali atsirasti, pavyzdiui, tuomet,
kai tam paiam klausimui sureguliuoti dar galioja ir senas statymas, ir jau priimtas naujas. Esant norm
konkurencijai tokio prietaravimo nra. Abi normos galioja savarankikai ir savarankikai gali bti (omenyje
turima tai, kad taikoma sprendiant kvalifikavimo klausim) taikomos.

2) norm kolizijos ir norm konkurencijos skirtumas yra tas, kad norm kolizija sukuriama statym leidjams
nekokybikai dirbant. Esant norm konkurencijai tarp galiojani statym jokio prietaravimo nra.
Klausimas, koki norm reikia prilaikyti, ikyla tik tada, kada padaroma konkreti nusikalstama veika. Norm
konkurencijos atveju, skirtingai nei norm kolizijos atveju, negalima kelti abstraki norm taikymo klausim,
o reikia aikintis, kuri norma taikytina iam atvejui. Atsivelgiant nusikalstamos veikos ypatumus, norm
konkurencijos atveju turi bti pritaikyta arba viena, arba kita baudiamoji teisin norma.

Kitaip tariant, vis pirma, galima teigti, kad norm kolizijos klausim privalo isprsti statym leidjai, o
norm konkurencijos klausim sprendia (pagal kompetencija) ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar
teisjas. Galiausiai, norm konkurencijos problema yra sudtingesn u norm kolizijos problem.

Kalbant apie norm konkurencij, svarbu atkreipti dmes tai, kad siekiant iriti atitinkam problem, reikia
sugebti inarplioti persipynusius bylos fakto ir teiss klausimus. Tai padaryti tinkamai padeda baudiamj
statym imanymas bei teism praktikos inojimas.

2. Baudiamosios teiss norm konkurencijos rys.

Norm konkurencijos klausimo sprendimas tiesiogiai priklauso nuo norm konkurencijos ries, kurios
atsiradim apsprendia skirtingas nusikalstamos veikos sudties konstravimas. Esm ta, kad statym leidjai
baudiamajame statyme vienas nusikalstamos veikos sudtis konstruoja panaudodamas bendresnius poymius,
kitas - specifinius, siauresnius. O bna ir toki atvej, kada BK straipsniuose nusikalstam veik sudtys
konstruojamos taip, kad jos apima dvi kituose BK normose apraytas sudtis, kas duoda visikai nauj
nusikalstamos veikos sudt.

Atsivelgiant tai, kas pasakyta, galima iskirti ias baudiamj teisini norm konkurencijos rys:

1) bendrosios ir specialiosios norm konkurencija;

2) specialij norm konkurencija;

3) visumos ir dalies norm konkurencija.

Kiekvienai i i norm konkurencijos ri veikti yra suformuluotos specifins taisykls, kuri inojimas
palengvina nusikalstam veik kvalifikavimo klausim sprendim.

3. Bendrosios ir specialiosios norm konkurencija ir jos veikimas.

Bendrosios ir specialiosios norm konkurencija yra tuomet, kai vienai pavojingai veikai gali bti pritaikytos dvi
normos, kuri viena yra bendra, o kita speciali. Sprendiant bendrosios ir specialiosios norm konkurencijos
veikimo klausim, vis pirma, btina nustatyti kiekvienos konkuruojanios normos pobdi. Kitaip tariant,
btina sau atsakyti klausim, kuri i vertinam norm yra bendra, kuri - speciali.

Nustatant normos pobd, reikia turti omenyje, kad toks norm santykis yra reliatyvus. Esm ta, kad norma yra
speciali arba bendra ne apskritai, o tik kitos konkreios normos atvilgiu. Tai reikia, kad kiekvienoje
specialioje normoje turi bti visi bendrosios normos poymiai. Tuo tarpu specialioji norma turi turti ypating,
tik iai normai bding poymi. Antai aunamojo ginklo grobime (BK 254 straipsnis) yra visi vagysts (BK
178 straipsnis) arba plimo (BK 180 straipsnis) poymiai. Taiau aunamoji ginklo grobimas yra speciali
vagysts arba plimo sudtis dl darant atitinkam veik pavojun pastatytos vertybs (visuomens saugumas)
didesnio vertingumo.

Nustaius, kad dvi ar daugiau norm tarpusavyje konkuruoja, reikia isiaikinti, kuri i j taikytina. Teism
praktika ir baudiamosios teiss teorija laikosi tokios taisykls, kad esant bendrosios ir specialiosios norm
konkurencijai taikoma specialioji norma. Tuomet bendroji norma yra lyg ir rezervin tiems atvejams, kurie
neapimti specialiosios normos.

Tokios ivados pagrindas yra tai, kad i bendrosios normos iskiriant specialij norm, statym leidjai
ireikia savo poiri iuo klausimu atitinkamoje nusikalstamoje veikoje jis iskyr special atveji ir norm,
kuri jam turi bti pritaikyta. Specialiosios normos pritaikymas duoda ymiai tikslesn teisin padarytos
pavojingos veikos vertinim (kvalifikavim).

Kalbant bendrosios ir specialiosios norm konkurencijos tema, btina atkreipti dmes tai, kad kartu ios
normos gali bti pritaikytos tik tuo atveju, kada padaromi kelios nusikalstamos veikos (nusikalstam veik
pakartotinumas). Antai asmuo u piktnaudiavim (BK 228 straipsnis (bendra norma) ir atskirai u
kyininkavim (BK 225 straipsnis (speciali norma) gali bti teisiamas tuomet, kai vien kart jis kyininkavo, o
po kurio laiko piktnaudiavo tarnyba.

Bendrosios ir specialiosios norm konkurencija gali bti ne tik tarp dviej skirtinguose straipsniuose idstyt
norm, bet ir tarp vieno straipsnio skirting dali. Tuomet viena dalis turs bendrj, antra - specialj pobd.
Tai taip vadinama konkurencija tarp pagrindins (konstitucins) ir kvalifikuotos sudties. iuo atveju kaip
pavyzdys gali bti paprasto (BK 129 straipsnio 1 dalis) ir kvalifikuoto (BK 129 straipsnio 2 dalis) nuudymo
sudtys.

Taigi, bendrosios ir specialiosios norm konkurencija veikiama taip: kiekviena speciali norma turi prioritet
prie bendrj norm.

4. Specialij norm konkurencija ir jos veikimas.

Tam tikrais atvejai baudiamj statym analiz leidia pastebti, kad tam tikrais atvejais su bendrja norma
konkuruoja ne viena, o kelios specialios normos, kurios skirtingai nei pirmu atveju tarpusavyje yra lygiaverts.
Tokiu atveju taip pat ikyla norm taikymo klausimas kuri pasirinkti? Toki situacij ir yra specialij
norm konkurencija.

Galima iskirti kelis specialij norm konkurencijos atvejus.

Vis pirma bendrosios normos atvilgiu tarpusavyje gali konkuruoti normos su sunkinaniomis (kvalifikuota
sudtis) ir lengvinaniomis (privilegijuota sudtis) aplinkybmis. Tuomet reikia isprsti klausim, kuri sudt
taikyti kvalifikuot ar privilegijuot?

Sprendiant i problem, reikia vadovautis taisykle, kad kai konkuruoja normos su lengvinaniomis ir
sunkinaniomis aplinkybmis, prioritetas atiduodamas normai su lengvinaniomis aplinkybmis.

ios taisykls veikimo pavyzdiu gali bti nuudym kriminalizuojani norm analiz. BK numatytos kelios
nuudym rys: paprastas nuudymas (BK 129 straipsnio 1 dalis), kvalifikuotas nuudymas (BK 129
straipsnio 2 dalis) ir privilegijuoti nuudymai (BK 130 ir 131 straipsniai). sivaizduokime, kad motina nuudo
savo k tik gimus kdik dl gimdymo nulemtos bsenos. Sprendiant klausim dl kvalifikavimo, svarbu
turti omenyje kelis momentus. Viena vertus, naujagimio nuudymas (BK 131 straipsnis) yra privilegijuota
nuudymo sudtis, kita vertus naujagimis yra maametis, o maameio nuudymas turt bti
kvalifikuojamas kaip kvalifikuotas nuudymas. Tad susiduriama su specialij norm konkurencija, kuri
sprendiant pirmumas turi bti teikiamas privilegijuotai nuudymo sudiai (BK 131 straipsnis). Kitaip tariant,
pirmenyb teikiama lengvinantiems, o ne kvalifikuojantiems nusikalstamos veikos sudties poymiams.

Specialij norm konkurencija taip pat bus, kai viename baudiamojo kodekso straipsnyje yra numatytos
kelios skirtingo sunkumo kvalifikuotos sudtys. Tai tokie atvejai, kai greta pagrindins sudties yra dalys,
numatanios kvalifikuotas sudtis. Pavyzdiui, plimo straipsnis (BK 180 straipsnis) susideda i trij dali.
Pirmoji BK 180 straipsnio dalis yra pagrindin (kvalifikuota) sudtis, o BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalys
kvalifikuotos sudtys. Be to, BK 180 straipsnio 2 dalis yra sunkesn nei BK 180 straipsnio 1 dalis. Dl to, kad
kiekviena paskesn BK 180 straipsnio dalis, numatanti kvalifikuot plim, nurodo vis naujus poymius, gali
susidaryti kai kuri sunkum kvalifikuojant veikas. Pavyzdiui, organizuota grup plimo bdu pagrobia turt
panaudojant aunamj ginkl. Tad kyla klausimas, kaip kvalifikuoti toki veik?

Sprendiant atitinkam dilem gali kilti noras inkriminuoti abi BK 180 straipsnio dalis (omenyje turima antroji
ir treioji dalis).

Gali bti, kad tokiu atveju atsiras norini aukiau aprayt veik kvalifikuoti i sutapties, taiau toks noras
tikrai bt neteisingas. Ma maiausiai jis nesiderint su logika, o galiausiai kirstsi su principu non bis in
idem.

Btent dl i prieasi nusistovjusi taisykl, kad kiekvienas labiau atsakomyb sunkinantis poymis apima
visus kitus - maiau pavojingus. Tai reikia, kad jeigu tarpusavyje konkuruoja kelios to paties straipsnio dalys,
numatanios skirtingas kvalifikuojanias sudtis, tai turi bti taikomos tos, kurios numato labiausiai pavojing
sudt.

Taigi apibendrinant idstytas mintis, galima padaryti bendr ivad, kad veikoje esant keliems skirtingiems
atsakomyb sunkinantiems poymiams, nurodytiems vairiose baudiamojo statymo straipsnio dalyse, veika
turi bti kvalifikuota pagal t dal, kuri numato pavojingiausi veikos apibdinim. Taiau nusikalstam veik
pakartotinumo (realioji sutaptis) atveju btina inkriminuoti visas asmens padarytas nusikalstamas veikas ir
jokios kalbos apie norm konkurencij iuo aspektu bti negali.

5. Visumos ir dalies norm konkurencija bei jos veikimas.

Visumos ir dalies norm konkurencijos ypatumas tas, kad kelios veik atitinkanios normos sutampa
nevienodai. Viena norma i veik atitinka visapusikai, o kitos - tik i dalies. Jeigu panagrintume tok
nusikaltim kaip iaginimas (BK 180 straipsnis), taipastebtume, kad jis gali bti apibdintas kaip keli
nusikaltim sutaptis: lytinis santykiavimas (BK 178 straipsnis), smurto panaudojimas arba grasinimas j
panaudoti, ko paskoje gali bti padaromas atitinkamas sveikatos sutrikdymas (pvz., BK 138 straipsnis) bei
neteistas laisvs atmimas (BK 146 straipsnis). Taiau i straipsni suma neparodo visos plimo esms. J
daug isamiau apibdina btent BK 180 straipsnis(plimas).

Kad geriau suprastume i norm konkurencijos r. galime j palyginti su bendrosios ir specialiosios norm
konkurencija.
Bendrosios ir specialiosios norm konkurencijai bdinga tai, kad:

1. dvi ar daugiau norm numato baudiamj atsakomyb u padaryt veik;

2. viena norma atitinka veik bendrais bruoais, kitos (specialiosios) pabria ios veikos specifinius bruous;

3. specialioji norma atitinka veik tiksliausiai, nes atspindi ne tik ios veikos bendrus bruous, bet ir ypatumus;

4. normos dl savo apimties yra tarpusavyje pavaldios;

Visumos ir dalies norm konkurencijai bdinga tai, kad:

1. dvi ar daugiau norm numato atsakomyb u padaryt veik;

2. bendra norma apima vis veik; kitos normos atitinka kvalifikuojamos veikos dalis;

3. bendroji norma atitinka veik tiksliausiai, nes atskiras ios veikos dalis apibdinanios normos neirykina
ios veikos specifikos;

4. normos dl savo turinio yra tarpusavyje pavaldios.

is palyginimas duoda pagrind suformuluoti bendrj visumos ir dalies konkurencijos veikimo taisykl
esant problemai, turi bti taikoma bendra norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos poymius.

Toks konkurencijos veikimo bdas gali bti paaikintas taip: kaltininkas privalo atsakyti u vis neteist
veik, tiksliai atitinkani baudiamojo statymo norm. iuo atveju toks tikslumas pasiekiamas pritaikant
norm, kurioje isamiai aprayti padarytos veikos poymiai.

Vystant tem, gali kilti problema dl to, ar atitinkam veik reikia kvalifikuoti kaip visum, ar kaip sutapt?
Norint atsakyti klausim, btina isiaikinti, ar einantys i visum nusikaltimai yra maiau pavojingi.
Jeigu bet kuri visumos dal sudarys sudtis, kuri gali bti vertinama kaip pavojingesn u i visum, ji negali
bti aprpta tokios visumos ir turi bti kvalifikuota atskirai, t. y. pagal dviej ar daugiau nusikalstam veik
sutapt.

Apibendrinant galima teigti, kad visuma paprastai yra pavojingesn u kiekvien atskirai paimt dal. Jeigu bet
kuri einanti visum dalis gali bti laikoma pavojingesne - tuomet ji kvalifikuojama savarankikai.

Norint teisingai vertinti visumos ir dalies tarpusavio sveik reikia isiaikinti, kaip jos santykiauja esant
objektyviems nusikalstamos veikos sudties poymiams?

Vertybi atvilgiu visumos ir dalies konkurencija gali pasitaikyti danai. ia antrosios nusikalstamos veikos
vertyb yra tik sunkesnje nusikalstamoje veikoje numatytos vertybs dalis. Pavyzdiui, neatsargus gyvybs
atmimas (BK 132 straipsnis) yra tik dalis keli transporto eismo saugumo ar transporto priemoni
eksploatavimo taisykli paeidimas (BK 281 straipsnis). Asmuo, paeids eismo saugumo taisykles, ne tik daro
al eismo saugumui, bet ir moni gyvybei ar sveikatai, taip pat nuosavybei. Todl veika, kai paeidiami ie
objektai ir atsiranda i norm konkurencija, turi bti kvalifikuojama pagal BK 281 straipsn, nes jis isamiau
apibdina padaryt nusikalstam veik. Tokia pat tvarka isprendiama ir kai kuriuose kituose normose
numatyta vertybi konkurencija.

Visumos ir dalies konkurencija vertybs atvilgiu, pasireikia tuo, kad dalies vertyb yra pavaldi visumos
vertybei ir is isamiau atspindi nusikalstamos veikos esm. Atmintina, kad norm konkurencij vertybi
atvilgiu paprastai lydi konkurencija ir kit nusikalstamos veikos sudties poymi atvilgiu.

Gana charakteringa konkurencija yra tuomet, kai susiduriame su sudtinmis nusikalstamomis veikomis. Tokiu
atveju atitinkama nusikalstama veika gali sudaryti dal visumos. Pavyzdiui, nesunkus sveikatos sutrikdymas
gali bti sudedamoji plimo dalis.
Sprendiant norm konkurencijos klausim reikia turti omenyje, kad ji veikos poiriu gali pasireikti
sekaniai:

1) veika, numatyta vienoje normoje, yra tik sudedamoji dalis veikos, numatytos kitoje normoje;

2) nusikalstami padariniai, numatyti vienoje normoje, yra tik dalis padarini, numatyt kitoje normoje (pvz.,
sveikatos sutrikdymas esant kvalifikuotam iaginimui).

Esant tokiai norm konkurencijai btina taikyti t norm, kuri isamiau apibdina pavojingos veikos turin ar
kilusius padarinius. Analogikais principais reikia vadovautis, kai sprendiame apie kit nusikalstamos veikos
sudties objektyvi poymi (padarini, nusikalstamos veikos padarymo bdo) konkurencijos klausimus.

III skyrius. Nusikalstam veik padarymo teisins pasekms

13 TEMA. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB IR BAUDIAMOJI POLITIKA

Klausimai:

1. Baudiamajame statyme numatyt veik padarymo teisini pasekmi bendra charakteristika.

2. Teismin (praktin) baudiamoji politika Lietuvoje po 1990 met ir jos tendencijos.

3. Baudiamoji atsakomyb.

4. Dvigubos atsakomybs problema Lietuvos teisje

1. Baudiamajame statyme numatyt veik padarymo teisini pasekmi bendra charakteristika.

2000 m. Baudiamasis Kodeksas numato dvi nusikalstamos veikos padarymo teisini padarini ris: 1)
baudiamj atsakomyb ir 2) atleidim nuo baudiamosios atsakomybs. Savo ruotu baudiamoji atsakomyb
galima dviej atmain: 1) baudiamoji atsakomyb su bausms paskyrimu ir vykdymu 2) baudiamoji
atsakomyb su bausms paskyrimu, bet atleidimu nuo bausms.

Atleidus asmen nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs vietoje bausms taikomos baudiamojo ar
aukljamojo poveikio priemons, kurios nra bausm. Kai kuriais atvejais baudiamojo poveikio priemons
taikomos kartu su bausme.

Atskiras pavojingos veikos padarymo padarinys yra priveriamosios medicininio pobdio priemons. Jos
numatytos asmenims, kurie pavojing ir BK numatyt veik padar bdami nepakaltinamumo bsenoje. ios
priemons taikomos vietoje baudiamosios atsakomybs ir nra nei bausms, nei baudiamojo poveikio
priemons. Tai savarankikos teisins prigimties priemons. Taiau kadangi jos taikomos ryium su pavojingos
veikos, turinios visus nusikalstamos veikos objektyviuosius poymius, padarymu, jas galima laikyti vienu i
pavojingos veikos padarymo padariniu, numatyt BK.

3. Baudiamoji atsakomyb.

Terminas "baudiamoji atsakomyb" Lietuvos teiss teorijoje bei baudiamojoje praktikoje labai paplits ir
danai vartojamas terminas. Minimas jis ir galiojanio Baudiamojo kodekso normose. Kartu greta
"baudiamosios atsakomybs" termino Lietuvos baudiamojoje teisje vartojamas "bausms" terminas, kuris
taip pat danai vartojamas BK baudiamajai atsakomybei paymti.

Plaiau iuo klausimu r.:

 V.Piesliakas Baudiamosios atsakomyb samprata /Lietuvos auktj mokykl mokslo darbai. Teis. T. 16-1.
1980. P.12-22.

V.Piesliakas Ugolovnaja otvetstvennost i osvobodenije ot nee.(rus kalba) Minskas, 1988. p.5-15

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2k-280-1999 Teism praktika 1999 Nr. 12

Tam kad isiaikinti kas slepiasi po terminu baudiamoji atsakomyb mums btina i eils atsakyti iuos
klausimus. 1. Kada baudiamoji atsakomyb prasideda ir kada baigiasi 2. Koks baudiamosios atsakomybs
turinys. 3. Koks jos santykis su kriminaline bausme. Visais iais klausimais tarybinje baudiamosios teiss
teorijoje buvo pareiktas labai platus nuomoni diapazonas.

Ieities momentas problemos sprendimui yra teiginys, kad baudiamoji atsakomyb yra tiesiogiai sietina su
baudiamuoju teisiniu santykiu ir nagrinjama io teisinio santykio rmuose kaip baudiamojo teisinio santykio
turinio sudtin dalis. Darant nusikalstam veik atsiranda baudiamasis teisinis santykis. Jau pati nusikalstama
veika yra teisinis santykis. Antai, ksindamasis kito asmens sveikat nusikaltlis savo veiksmais realizuoja
baudiamosios teiss normos dispozicij, taigi sukelia teisin santyk. Darydamas nusikalstam veik asmuo
kaip nusikaltimo subjektas sueina teisin santyk su nukentjusiuoju, kuris yra antras io teisinio santykio
dalyvis. Tai taip vadinamas pirminis baudiamasis teisinis santykis, kurio subjektai yra kaltininkas ir
nukentjusysis. Taiau paeidus baudiamosios teiss norm t. y. padarius kaltininkui baudiamajame statyme
numatyt veik, atsiranda dar ir antrinis baudiamasis teisinis santykis. Pastarojo teisinio santykio dalykas yra
asmens, padariusio nusikalstam veik nustatymas, nusikaltimo poymi nustatymas jo veikoje ir isprendimas
klausimo dl jo baudiamosios atsakomybs. is teisinis santykis atsiranda tarp asmens, paeidusio baudiamj
statym ir valstybs, kuriai atstovauja kriminalins justicijos institucijos. Kadangi teisinis santykis turi savo
turin, o turinys dalyvi teiss ir pareigos bei veiksmai, realizuojant teises ir pareigas, tai ir baudiamojo
teisinio santykio dalyviai turi tam tikras teises ir pareigas. Baudiamoji atsakomyb iame teisiniame santykyje
yra viena i asmens, padariusio nusikalstam veik pareig. Baudiamoji atsakomyb lieka kaltininko pareiga
tol, kol oficialiai nerodoma, jog asmuo i tikrj padar nusikalstam veik ir toki pareig turi. Kadangi
baudiamoji atsakomyb susijusi su esminiais mogaus teisi apribojimais, nustatyta speciali tvarka
baudiamosios atsakomybs kaip pareigos buvimui nustatyti. i tvarka sureguliuota baudiamojo proceso
statymais, kurie kodifikuoti Baudiamojo proceso kodekse. Ikiteisminio bylos tyrimo bei teisminio jos
nagrinjimo esm ir paskirtis yra nustatyti fakt ar asmuo tikrai padar nusikalstam veik, ar jis yra
baudiamajame teisniame santykyje su valstybe ir turi pareig atsakyti pagal baudiamuosius statymus.
Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinjimo metu turi bti rodoma, kad is asmuo padar nusikalstam
veik ir i tikrj turi pareig atsakyti pagal baudiamuosius statymus.

Baudiamoji atsakomyb prasideda nuo to momento, kai asmuo paeidia baudiamosios teiss norm. Kalbant
apie baudiamj atsakomyb reikia paymti, kad baudiamojo teisinio santykio rmuose baudiamoji
atsakomyb praeina dvi stadijas. Pirmojoje teisinio santykio stadijoje baudiamoji atsakomyb yra asmens
padariusio nusikalstam veik, pareiga bti patrauktam baudiamojon atsakomybn sutinkamai su statymu.
Baudiamoji atsakomyb pasireikia kaip pareiga tol, kol nra oficialiai rodyta, jog asmuo toki pareig turi.

Teiss taikymo aktas, nustatantis pareigos buvim yra teismo apkaltinamasis nuosprendis. Btent nuo
apkaltinamojo nuosprendio primimo momento prasideda antra baudiamosios atsakomybs stadija-
baudiamosios atsakomybs realizavimo stadija, ji pradedama realizuoti, asmuo laikomas patrauktu
baudiamojon atsakomybn. Be abejo praktikoje galimi atvejai, kai baudiamoji atsakomyb nra realizuojama
ir lieka tik kaip asmens pareiga. Baudiamieji statymai ino senaties institut. Sutinkamai su senaties
normomis, asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybn, jei sujo baudiamajame statyme numatytos
apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties slygos. Pagaliau baudiamoji atsakomyb gali bti
nerealizuojama teissaugos institucij nuoira. Antai, BK numato atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
institut. Kaltininkas esant tam tikroms slygoms gali bti atleidiamas nuo pareigos atsakyti u padaryt veik
priimant oficialu teiss taikymo akt. Antai, asmuo, padars nusikaltim gali bti atleidiamas nuo
baudiamosios atsakomybs dl kaltininko ir nukentjusiojo susitaikymo (BK 38str.), arba perduodant j pagal
laidavim (BK40 str.). Antai, nepilnametis, padars nesunk nusikaltim sutinkamai su BK 93 straipsniu gali
bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs pakeiiant j priveriamosiomis aukljamojo pobdio
priemonmis, jei jis nusikaltim padar pirm kart, pripaino kalt, atlygino padaryt al ar susitar dl jos
atlyginimo ir yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis statym, nepadarys naujo nusikaltimo.

Baudiamoji atsakomyb realiai pradedama realizuoti, kaltininkas pradeda neti baudiamj atsakomyb
nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento. Taiau atkreiptina dmesys, kad tokia ivada yra ilgo
teorijos ir praktikos vystymosi rezultatas. Net iki XX amiaus pabaigos Lietuvos baudiamojoje teisje
baudiamoji atsakomyb (t. y. jos realizavimas) buvo siejama ne su teismo nuosprendio primimu, bet su
baudiamuoju procesiniu asmens, tariamo padarius nusikaltim, patraukimo kaltinamuoju momentu iki
apkaltinamojo nuosprendio primimo ir kardomj procesinio pobdio poveikio priemoni taikymu tiriant
byl iki teismo. Terminas patraukimas kaltinamuoju buvo tapatinamas su terminu patraukimas
baudiamojon atsakomybn. Toks poiris buvo itin paplits tarybinje baudiamojoje ir baudiamojo proceso
teisje. Tok poir baudiamj atsakomyb dst ir kai kurie Lietuvos teisininkai. Deja, toks baudiamosios
atsakomybs supratimas prietaraut vienai i principini baudiamj statym nuostat, kad nusikaltimo
sudtis yra vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrindas.

Toks baudiamosios atsakomybs supratimas prietaravo vienai i principini nuostat, tvirtint LR

Konstitucijos 31 straipsnyje ir ufiksuot BK 2 str. 4 d., kad tik pripaintas kaltu nusikalstamos veikos
padarymu asmuo gali atsakyti pagal baudiamj statym. Kaltu asmen pripasta tik teismas. Tuo tarpu pagal
anksiau galiojus BPK kaltinamuoju asmen pripaindavo ir kardomsias priemones skirdavo ikiteisminio
tyrimo pareignai. Pripainus patraukim kaltinamuoju baudiamosios atsakomybs realizavimo pradia mes
susidursime su problemomis, jei vliau byla bus nutraukta dl rodym trkumo ar asmuo vliau teismo bus
iteisintas. Tokiu atveju reiks pripainti, kad asmuo neteistai buvo patrauktas baudiamojon atsakomybn.

Taigi teiss taikymo aktas, konstatuojantis nusikaltimo sudties buvim ir pakankam pagrind traukti asmen
baudiamojon atsakomybn, yra teismo apkaltinamasis nuosprendis. Taip klausym isprend ir Lietuvos
Aukiausiojo Teismo plenarin sesija, savo ivad pagrsdama iais argumentais. [1]

Taiau koks baudiamosios atsakomybs turinys. Terminas baudiamoji atsakomyb jungia savyje tris
elementus. Pirmas btinas baudiamosios atsakomybs elementas ir jos neivengiamas palydovas yra asmens
pasmerkimas valstybs vardu ireikiamas apkaltinamajame nuosprendyje, pripastant asmen kaltu padarius
nusikalstam veik numatyt BK. Apkaltinamasis teismo nuosprendis yra vienintel procesin baudiamosios
atsakomybs realizavimo forma. Be apkaltinamojo nuosprendio nra baudiamosios atsakomybs.
Baudiamoji atsakomyb pradedama gyvendinti ar, kitais odiais tariant, asmuo laikomas patrauktu
baudiamojon atsakomybn tik nuo apkaltinamojo nuosprendio paskelbimo momento. Apkaltinamasis
nuosprendis yra pirmas ir pagrindinis baudiamosios atsakomybs elementas. Be nuosprendio nra ir negali
bti baudiamosios atsakomybs.

Antras ir stipriausiai veikiantis baudiamosios atsakomybs elementas yra bausm. Taigi terminas
"baudiamoji atsakomyb" yra daug platesnis u "bausms" termin. Bausm yra tik vienas i baudiamosios
atsakomybs element, sudtini dali. Baudiamoji atsakomyb, be bausms paskyrimo ir vykdymo, dar
numato ir asmens pasmerkim valstybs vardu u baudiamajame statyme numatytos veikos padarym,
priimant apkaltinamj nuosprend, bei teistum.

Bausm yra tik vienas i baudiamosios atsakomybs element. Taiau i kitos puss, reikia atkreipti dmes,
kad bausm nra btinas baudiamosios atsakomybs palydovas. Ir 1961 met baudiamieji statymai, ir naujas
BK numato kelias baudiamosios atsakomybs realizavimo formas: a) baudiamj atsakomyb su bausms
paskyrimu ir atlikimu (pilna baudiamoji atsakomyb) ir b) baudiamj atsakomyb su atleidimu nuo bausms
atlikimo (atleidimas nuo bausms).

Treias baudiamosios atsakomybs elementas, jos sudtin dalis yra asmens teistumas. Teistumo termino
laikotarpiu asmuo dar vis yra baudiamuosiuose teisniuose santykiuose su valstybe ir jam padarius nauj
nusikalstam veik asmeniui suteikiamas recidyvisto ar pavojingo recidyvisto statusas ir teismai turi atsivelgti
tai skirdami bausm .
 Taigi baudiamoji atsakomyb tai asmens padariusio nusikalstam veik pareiga, kilusi dl nusikalstamos
veikos padarymo, bti patrauktam baudiamojon atsakomybn: t. y. bti teismo pasmerktam valstybs vardu,
priimant apkaltinamj nuosprend, atlikti bausm ir turti teistum.

[1] Teism praktika 1999 Nr.12 p. 321

4. Dvigubos atsakomybs problema Lietuvos teisje

Nors paodiui non bis in idem reikia- ne du kartus u t pat[1], tarptautiniuose ir vidaus teiss aktuose is
principas veriamas kiek siauriau. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijos 7 Protokolo 4
straipsnyje, kuris pavadintas teis nebti persekiojamam ar baudiamam du kartus teigiama, kad niekas
negali bti persekiojamas ar baudiamas baudiamja tvarka pagal vienos ir tos paios valstybs statymus u
nusiengim, u kur jis jau buvo galutinai iteisintas ar nuteistas sutinkamai su tos valstybs teise ir
baudiamuoju procesu.[2]

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d. teigiama, kad niekas negali bti baudiamas u vien
nusikaltim antr kart.[3] BK 2 str. 6 d. teigiama, kad niekas negali bti baudiamas u t pai nusikalstam
veik antr kart.[4]

Taigi atkreiptinas dmesys, jog kaip Konvencija taip ir Lietuvos Konstitucija bei statymai nedraudia
dvigubos teisins atsakomybs aplamai. Jie draudia tik dvigub baudim. Todl non bis in idem principo
teisingas vertimas lietuvi kalb turt skambti negalima du kartus bausti u t pat. Nubaudimas kaip
teisinio reguliavimo metodas btingas baudiamajai, administracinei, drausminei atsakomybei. Tuo tarpu
civilins teiss reguliavimo metodas civilinei atsakomybei nepripasta baudimo. Civilins atsakomybs tikslas
ne nubausti, o atstatyti paeist teis.

Dviguba baudiamoji atsakomyb u t pai nusikalstam veik.

Lietuvos statymai labai aikiai pasisako dl dvigubos baudiamosios atsakomybs u t pai nusikalstam
veik. BK 2 str.6 d. aikiai sako, kad niekas negali bti baudiamas u t pai nusikalstam veik antr kart.
Tai reikia, kad jei asmuo u padaryt nusikalstam veik buvo pripaintas kaltu Lietuvos Respublikos teismo
nuosprendiu, pakartotinai u t pai veik jis negali bti pripaintas kaltu ir nubaustas. Tiesa, tai neapima
atveju, kai auktesnis teismas keiia nuosprend BPK numatytais pagrindais ar panaikinus nuosprend
apeliacine ar kasacine tvarka, byla perduodama nagrinti I instancijos teismui i naujo. iuo atveju I instancijos
teismas nauj nuosprend gali priimti tik auktesniam teismui panaikinus emesns instancijos teismo
nuosprend. Todl dvigubos baudiamosios atsakomybs u tapai veik panaiais atvejais nebus. Taiau
praktikoje pasitaiko, kad asmenys Lietuvos teism kelis kartus nuteisiami u t pat nusikaltim. Tokie atvejai
gali pasitaikyti tada, kai byl tiria ir nagrinja panaiu laiku keli skirtingi teismai.

irkite Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2k-56-1999

r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-590-2001

Baudiamoji ir administracin atsakomyb u t pai veik.

Praktikoje ne taip jau retai pasitaiko atvej, kai asmuo padars statymo numatyt veik i pradi
patraukiamas administracinn atsakomybn, o vliau dl to paties fakto keliama baudiamoji byla. Bna ir
atvirkiai, kai asmen pripainus kaltu padarius nusikaltim jis vliau dl to paties fakto nubaudiamas
administracine nuobauda. Ar non bis in idem principas galioja tik baudiamojoje teisje ir tik baudiamajai
atsakomybei, ar non bis in idem principas galioja ir u baudiamosios teiss rib.

Dvigubos baudiamosios ir administracins atsakomybs problemos u t pai veik sprendimui Lietuvoje

reikming impuls dav 2000 05 23 Lietuvos Aukiausiojo Teismo septyni teisj kolegijos nagrinta J.S.
kasacin byla[5]. i byla buvo vienas i esmini postmi teisminei praktikai plaiau taktuoti princip non bis
in idem. Lietuvos Aukiausiasis Teismas teisingai nustat, kad asmens nubaudimas administracine nuobauda ir
kriminaline bausme u t pat teiss paeidim paeidia non bis in idem princip. Analogikai i problema
sprendiama kit Europos valstybi teisinje praktikoje. Kartu reikia priminti, kad Europoje baudiamoji teis
suprantama plaiau negu Lietuvoje. Europos teis baudiamosios teiss sferai priskiria ir ms vadinamj
administracini teiss paeidim teis. Baudiamoji teis apima visas veikas, u kurias baudiama[6].

Kartu reikia paymti, kad praktikoje ne bet koks dvigubas baudimas pripastamas non bis in idem principo
paeidimu.[7]

Svarbi reikm sprendiant klausim dl dvigubos baudiamosios ir administracins atsakomybs suvaidino S.

N. byla, kuri kasacine tvarka nagrinjo Lietuvos Aukiausias teismas dl iauli miesto apylinks teismo
2001 m. gruodio 5 d. nuosprendio ir iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2002 m. gruodio 19 d. nutarties. iauli miesto apylinks teismo 2001 m. gruodio 5 d. nuosprendiu S. N.
nuteistas pagal 1961 m. BK 141 str. 2 d. laisvs atmimu vieneriems metams ir eiems mnesiams. Pritaikius
Lietuvos Respublikos 2000 m. balandio 11 d. statymo Dl amnestijos akto 1 str. 1 d. 1 p., S. N. nuo
paskirtos bausms atleistas. iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m.
gruodio 19 d. nutartimi, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Kasaciniu skundu nuteistasis pra panaikinti iauli miesto apylinks teismo 2001 m. gruodio 5 d.
nuosprend ir iauli apygardos teismo 2002 m. gruodio 19 d. nutart ir baudiamj byl nutraukti. Vienas i
kasatoriaus argument liet dvigubos atsakomybs negalimumo principo paeidim. Kasacinis skundas buvo
tenkintas ir byl nutraukta. Lietuvos Aukiausiasis Teismas patenkino skund ir teismo nuosprendis ir
paskesns nutartys naikintinos ir baudiamoji byla nutrauktina dl Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi konvencijos 7 protokolo 4 str. paeidimo.[8]

[1] Blacks Law Dictionary. Sixth ed. St.Paul.Minn. West Publishing. 1990 P. 1051

[2] European Convention on Human Rights as amended by Protocol No.11European Treaty series No.5

[3] LR Konstitucija . Vilnius 1992.

[4] Valstybs inios, 2000 Nr. 89 - 2741

[5] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-228-2000

[6] r. Plaiau V.Piesliakas Ekonominiai nusikaltimai Vakar Europos valstybi ir JAV teisje. //Lietuvos
policijos akademijos mokslo darbai. T.1. 1993. P.40-41

[7] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-304-2000, Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla
2K 373 -2000

[8] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2k-322-2003

14 TEMA. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs.

Klausimai:

1. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs samprata ir skiriamieji poymiai.

2. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos ir pagrindai.
3. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rys.
4. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ri klasifikacija.
5. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs teisiniai padariniai.
6. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs kai veika prarado pavojingum
7. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl maareikmikumo.
8. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl susitaikymo.
9. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs esant atsakomyb lengvinani aplinkybi
10. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs dl laidavimo.
11. Nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs.
 12. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar
nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas

1. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs samprata ir skiriamieji poymiai.

Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra savarankikas nusikalstamos veikos padarymo padarinys, kurio
esm tame, kad asmuo padars nusikalstam veik atleidiamas nuo t teisini padarini, kurie sudaro
baudiamosios atsakomybs turin. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs - tai asmens, padariusio
nusikalstam veik atleidimas nuo jo pasmerkimo valstybs vardu oficialiai pripastant j kaltu nusikalstamos
veikos padarymu ir priimant apkaltinamj nuosprend, atleidimas nuo bausms paskyrimo ir nuo teistumo.[1]
Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs tai atleidimas nuo vis padarini, kurie sudaro baudiamosios
atsakomybs turin kartu pamus.

Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs kaip savarankikas baudiamosios teiss institutas

charakterizuojamas tam tikais poymiais, kurie skiria j nuo kit panai institut, kaip antai atleidimo nuo
bausms ir aplinkybi, alinani baudiamj atsakomyb institut. ie skiriamieji poymiai yra ie:

Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs neatsiejamai susijs su nusikalstamos veikos padarymu.

Nusikalstamos veikos padarymas yra preliminari atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs taikymo slyga.
Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs kaip ir visa baudiamoji teis tampriai susijs su nusikalstama
veika. Kadangi atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra vienas i nusikalstamos veikos padarymo
padarini, apie asmens atleidim nuo baudiamosios atsakomybs galima kalbti tik tuo atveju, jei yra padaryta
nusikalstama veika. Be abejo nusikalstama veika turi bti ne tik kakieno manymu padaryta, bet ir ikiteisminio
tyrimo metu ar teisme turi bti nustatytas vis nusikalstamos veikos sudties poymi buvimas kaltininko
padarytoje veikoje. Atleisti nuo atsakomybs galima tik tok asmen, kuris turi pareig bti patrauktas
baudiamojon atsakomybn. Ta pareiga atsiranda dl nusikalstamos veikos. Jei asmuo nepadar nusikalstamos
veikos, jam neatsirado pareiga bti patrauktam baudiamojon atsakomybn, taigi nra nuo ko jo atleisti. Taigi
vis nusikalstamos veikos poymi konstatavimas yra btina preliminari slyga sprsti tokio asmens
baudiamosios atsakomybs ar atleidimo nuo jos klausim. Jei asmuo padar pavojing veik, taiau joje nra
vis btin asmens baudiamajai atsakomybei nusikalstamos veikos poymi (pvz. asmuo padar veik be
kalts ar pripastamas nepakaltinamu) nra kalbos apie atleidim nuo baudiamosios atsakomybs[2].
Nekeliamas klausimas dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir tais atvejais, kai asmuo padar
formaliai statymo draudiam veik, bet joje yra aplinkybi, alinani baudiamj atsakomyb (btinoji
gintis, btinasis reikalingumas ar kitos baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs.

Teisme nusprendus asmen atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, asmuo nra neiteisinamas, taigi
iteisinamasis nuosprendis nepriimamas, kaip tai daroma nenustaius nusikalstamos veikos sudties.

[1] Plaiau r. V.Piesliakas Ugolovnaja otbetstvcennost i osvobodenije ot neje. Minsk 1989

[2] r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2001 06 15 nutarimas Dl teism praktikos atleidiant
nepilnameius nuo baudiamosios atsakomybs ir skiriant jiems priveriamsias aukljamojo pobdio
priemones ir apibendrinimo apvalga - Teism praktika 2001 Nr. 15

2. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos ir pagrindai.

Veikos, turinios nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi padarymas nra nei btina slyga, nei
pagrindas taikyti atleidim nuo baudiamosios atsakomybs. Nusikalstamos veikos poymi buvimas yra
pagrindas traukti asmen baudiamojon atsakomybn, o ne atleisti nuo jos. Atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs susijs su statyme nustatyt slyg ir pagrind buvimu. Atleidimui nepakanka vien tik prokuroro
ar teismo nuoiros, t. y. subjektyvios ivados, kad netikslinga asmen traukti baudiamojon atsakomybn.
Sprendimas dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs galimas tik esant statyme numatyt slyg ir
pagrind visumai.

Reikia skirti atleidimo slygas ir atleidimo pagrindus. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos tai
formals statyme numatyti reikalavimai, kuri buvimu sitikin prokuroras ar kaltinamasis turi teis teikti
praym dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos
paprastai lieia padarytos veikos pavojingum ir kaltininko asmenyb. Taiau Atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs slyg buvimas dar nra pakankamas pagrindas teismui priimti sprendim dl asmens atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs. Teismas atsisako atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs esant
statyme numatytoms slygoms, bet nesant statyme numatyto pagrindo. Pagrindas paprastai siejamas su
bausms tiksl pasiekimu be baudiamosios atsakomybs, su teismo sitikinimu, kad asmuo nedarys nauj
nusikalstam veik [1] .

Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos ir pagrindai statym leidjo formuluojami specialiose BK
straipsniuose, skirtuose atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs. BK numatyta visa eil atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs ri. Kiekvienai atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs riai statym
leidjas formuluoja atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygas ir pagrindus. Jie formuluojami BK
straipsni, numatani atleidim nuo baudiamosios atsakomybs dispozicijose. Slygos paprastai lieia
padarytos nusikalstamos veikos charakteristik ir asmens padariusio nusikalstam veik charakteristik. Antai,
BK 93 straipsnis numato, kad ias nepilnameio atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygas ir pagrindus
1) nepilnametis padar neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, 2) nusikaltim padar pirm
kart 3) nukentjusio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paalino
padaryt turtin al arba pripaintas ribotai pakaltinamu, arba pripaino savo kalt ir gailisi padars
nusikalstam veik arba yra kit pagrind manyti, kad nepilnametis laikysis statym ir nedarys nauj
nusikalstam veik.

Taiau eilje straipsni atleidimas nuo baudiamosios atsakomyb siejamas tik su slygomis, lieianiomis
padarytos nusikalstamos veikos charakteristik, o pagrindai nenurodomi. Antai BK 36 straipsnis leidia taikyti
atleidim, jei veik prarado pavojingum. BK 37 straipsnis suteikia teismui teis atleisti nuo baudiamosios
atsakomybs asmen dl nusikalstamos veikos maareikmikumo, jei 1) padaryta nusikalstam veika formaliai
ir turi kurios nors baudiamojo statymo numatytos veikos poymi, bet dl maareikmikumo nra pavojinga.

Tai dar vienas esminis io instituto bruoas. Asmenys atleisti nuo baudiamosios atsakomybs nra teismo
nuteisiami. Nors j atvilgiu gali bti priimamas nuosprendis, bet nuosprendiu byla nutraukiama. Taigi ie
asmenys jie neturi teistumo btinojo baudiamosios atsakomybs bruoo.

I kitos puss reikia paymti, kad atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs nra ir asmens, padariusio
nusikalstam veik, iteisinimas. Asmuo iteisinamas, kai nra nusikalstamos veikos sudties ar yra kit
aplinkybi alinani baudiamj atsakomyb. Tokiais atvejais teismas priima iteisinamj nuosprend ir tai
nra atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs.

Kartu paymtina, kad atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra asmens kompetetingo taikyti atleidim
nuo baudiamosios atsakomybs, t. y. teismo teis. Net ir esant visiems statyme numatytiems pagrindams
teismas gali netaikyti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, jei jis prieina ivados, kad nra pagrindo
manyti jog kaltininkas ateity laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik, t. y. atleidimu nuo
baudiamosios atsakomybs bus pasiekti bausms tikslai.

[1] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2k-372-2004

3. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rys.

BK bendrojoje dalyje numatytos ios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rys: 1.Atleidimas nuo
baudiamosios atsakomybs, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum (BK 36 straipsnis). 2.
Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo (BK 37 straipsnis). 3.
Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis).
4. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi (BK 39 straipsnis) 5.
Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar
nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas (BK 39-1 straipsnis.) 6. Atleidimas nuo
baudiamosios atsakomybs pagal laidavim (BK 40 straipsnis). 7. Nepilnameio atleidimas nuo
baudiamosios atsakomybs (BK 93 straipsnis).
2. Be to BK specialiojoje dalyje yra numatytos dar keturios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rys. 1.
BK 114 straipsnio 3 dalis numato atleidim nuo baudiamosios atsakomybs asmens, kuris dalyvavo smoksle
siekiant padaryti valstybs perversm, jeigu jis savo noru valstybs institucijai suteik svarbi informacij apie
rengiam valstybs perversm. 2. BK 227 straipsnio 4 dalis numato atleidim nuo baudiamosios atsakomybs
asmens u papirkim, jeigu kyio i jo buvo reikalaujama, provokuojama j duoti ir jis, pasils, paadjs ar
davs ky, nedelsdamas apie tai prane teissaugos institucijai arba ky jis pasil, paadjo ar dav su
teissaugos institucijos inia. 3. BK 259 straipsnio 3 dalis numato atleidim nuo baudiamosios atsakomybs
asmens, kuris savo noru kreipsi sveikatos prieiros staig dl medicinos pagalbos ar kreipsi valstybs
institucij nordamas atiduoti neteistai pasigamintas, gytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar
psichotropines mediagas. Toks asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs u vartot ar atiduot
narkotini ar psichotropini mediag gaminim, gijim ir laikym. 4. BK 291 straipsnio 2 dalis numato
atleidim nuo baudiamosios atsakomybs usienieio, neteistai atvykusio Lietuvos Respublik turint tiksl
pasinaudoti prieglobsio teise. Minto straipsnio 3 dalis numato usienieio atleidim nuo baudiamosios
atsakomybs, jeigu jis neteistai perjo LR valstybs sien, turdamas tiksl i Lietuvos Respublikos teritorijos
neteistai pereiti treij valstyb, jei jis nustatyta tvarka isiuniamas valstyb, i kurios teritorijos neteistai
perjo Lietuvos Respublikos valstybs sien, arba valstyb, kurios pilietis jis yra.

4. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ri klasifikacija.

Visas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris galime suskirstyti beslygines ir slygines atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs ris. Esant beslyginms atleidimo rims, atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs negali bti panaikintas ir asmuo negali bti u ankiau padaryt veik traukiamas baudiamojon
atsakomybn, net jei jis padaro nauj nusikalstam veik. BK numato ias atleidimo beslygines atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs ris: kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum (BK 36 str),
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikalstamos veikos maareikmikumo (BK 37 str.),
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi (BK 39 str), nepilnameio
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs. (BK 93 str.)

Kelios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rys yra numatytos BK specialiojoje dalyje.

Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko (BK 38 str.) ir
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim (BK 40 str.) priklauso slygini atleidimo ri
grupei. Tai reikia, kad asmeniui atleistam nuo baudiamosios atsakomybs teismas ar statymas kelia tam
tikrus reikalavimus, kuri nevykdymas gali slygoti atleidimo pan.

5. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs teisiniai padariniai.

Nors atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs gali bti taikomas teismo nuosprendio pagrindu, jis
neutraukia asmeniui teistumo. jei asmuo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs padaro nauj tyin
nusikaltim, jis nelaikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Jei asmuo atleidiamas nuo baudiamosios
atsakomybs taikant beslygines atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris, padarius jam vliau nauj
nusikalstam veik, jis bus laikoma pirm kart teisiamu asmeniu. Taiau kai kuriais atvejais jei asmuo atleistas
nuo baudiamosios atsakomybs esant slyginiam atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs ir jis nevykdo
teismo ar statymu nustatyt slyg, baudiamoji byla gali bti atnaujinta ir asmuo gali bti patrauktas
baudiamojon atsakomybn u veik, dl kurios jis buvo nuo baudiamosios atsakomybs atleistas. Toki
galimyb numato BK 38 ir 40 straipsniai.

Kitais atvejais (BK 36, 37, 93 str.) sprendimas atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs negali bti
panaikintas.

Asmeniui atleistam nuo baudiamosios atsakomybs vietoj baudiamosios gali bti taikomos baudiamojo
poveikio ar aukljamojo priemons. Toki galimyb numato BK 67str. ar 82 str. Sutinkamai su BK 67 str.nuo
baudiamosios atsakomybs ar bausms atleistam pilnameiui asmeniui gali bti skiriamos ios baudiamojo
poveikio priemons: 1) udraudimas naudotis specialia teise; 2) turtins alos atlyginimas ar paalinimas; 3)
nemokami darbai; 4) moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond;
 Nepilnameiui atleistam nuo baudiamosios atsakomybs pagal BK 93 str. teismas taiko vien ar kelias BK 82
str. numatytas aukljamojo poveikio priemones: 1) spjim; 2) turtins alos atlyginim arba jos paalinim; 3)
nemokamus aukljamojo pobdio darbus; 4) atidavim tvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims,
kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti; 5) elgesio apribojim; ias priemones teismas taiko priimdamas
sprendim dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs. Aukljamojo priemoni skyrimas teismui yra
privalomas.

Baudiamojo proceso kodeksas nenumato, kad asmeniui atleistam nuo baudiamosios atsakomybs tuo paiu
nuosprendiu ar nutartimi taikomos kitos (civilinio ar administracinio poveikio) priemons.

6. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum.

BK 36 straipsnis nustato, kad padars nusikalstam veik asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs,
jeigu teismas pripasta, kad iki bylos nagrinjimo teisme is asmuo ar jo padaryta veika dl aplinkybi
pasikeitimo tapo nepavojingi. is straipsnis numato dvi slygas, kuri buvimas takoja teismo sprendim: 1)
a)padaryta veika prarado pavojingum arba b) asmuo padars nusikalstam veik prarado pavojingum, 2) tai
vyko dl aplinkybi pasikeitimo .

Pavojingum gali prarasti tam tikra nusikalstamos veikos ris arba konkreiomis aplinkybmis kaltininko
padaryta veika. Visais atvejais svarbu, kad tai vykt dl aplinkybi pasikeitimo. Tam tikros nusikalstamos
veikos ris pavojingum gali prarasti tik dl aplinkybi, susijusi su valstybs politiniu, ekonominiu ar kitokiu
vystymusi. Tokiais atvejais statym leidjas atsivelgdamas pasikeitusias aplinkybes turt panaikinti
nusikalstamos veikos nusikalstamum. Taiau po aplinkybi pasikeitimo, statymo leidjas turi vertinti
pasikeitim pobd ir j tak nusikalstamos veikos pavojingumui. O tam reikia laiko. Todl galimi atvejai, kai
veika prarado pavojingos veikos pobd, taiau statym leidjas dl jos dar nepasisak ir neprim statymo,
kuriuo panaikint veikos nusikalstamum. Tokiu atveju klausimo sprendimas atiduodamas teismo rankas.
Tokie atvejai, kai veika praranda pavojingum pasitaiko ne danai. Tai bna susij su esmingais pasikeitimais
valstybje.

Kaip jau minta pavojingum prarasti gali ir konkreti asmens padaryta veika. Antai asmuo neteistai ikirto
medius tam tikroje teritorijoje. Taiau ikiteisminio tyrimo metu paaikjo, kad yra patvirtintas detalusis ios
teritorijos planas, pagal kur joje vyks statybos ir mediai bus ikirsti. Tokiu atveju teismas konstatuos, kad
padaryta veika prarado pavojinguma, nors veikos ris neteistas medi kirtimas lieka pavojinga.

7. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo

BK 37 straipsnis numato,kad padars nusikaltim asmuo gali bti teismo atleistas nuo baudiamosios
atsakomybs, jeigu dl padarytos alos dydio, nusikaltimo dalyko ar kit nusikaltimo poymi ypatum veika
pripastama maareikme.

Klausimas dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs gali bti keliamas tik padarius nusikaltim. Dl
baudiamojo nusiengimo negali kilti klausimo dl jo maareikmikumo, kadangi baudiamj nusiengim
pavojingumas ir taip maas.[1].

Klausimas dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal BK 37 straipsn gali bti keliamas ir toli grau
ne dl vis nusikaltim padarymo. Jei BK straipsnis greta nusikaltimo numato ir baudiamojo nusiengimo
sudt, veika negali bti pripainta maareikm ir asmuo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs. Taiau jei
greta nusikaltimo sudties u padaryt veik numatyta administracin atsakomyb, padarytas nusikaltimas gali
bti pripaintas maareikmiu.

Jei BK straipsnis dispozicijoje numato tik nusikaltimo sudties poymius, vis pirma reikia atsivelgti koki
vertyb pasiksino kaltininkas. Negali bti pripastami maareikmiais nusikaltimai asmens gyvybei ir
sveikatai.
Jei nusikaltimo sudtis yra materiali ir padarini poymis suformuluotas panaudojant vertinamj kriterij (pvz.
ymi ala, sunks padariniai) tokia veika taip pat negali bti pripainta maareikm. Jei teismas laiko, kad
padaryta ala nra ymi, daroma ivada, kad nra nusikaltimo sudties ir asmuo iteisinamas, o ne atleidiamas
nuo baudiamosios atsakomybs.

Jei nusikaltimo sudtis formali, sprendiant nusikaltimo maareikmikumo klausim daniausiai praktikoje
atsivelgiama nusikaltimo dalyko ypatumus. Taiau nusikaltimo dalyko negalima vertinti atitrauktai nuo
baudiamojo statymo saugom vertybi, kuria norjo paeisti kaltininkas.

iuo klausimu papildomai irkite:

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-205/2007;

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-791/2004

[1] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-283/2005

8. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko

BK 38 straipsnis numato asmens padariusio nusikalstam veik atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
galimyb, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko. Asmuo, padars nusikalstam veik gali bti teismo
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu jis 1) padar baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk
ar apysunk tyin nusikaltim, 2) prisipaino padars nusikalstam veik ir 3) savu noru atlygino ar paalino
fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryt al arba susitar dl ios alos atlyginimo ar paalinimo, ir 4)
susitaik su nukentjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens arba valstybs institucijos atstovu. Taigi yra
keturios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos. statymas reikalauja vis keturi slyg buvimo.
Taiau sprendimo primimui slyg nepakanka be slyg turi bti teisinis pagrindas, kuris pateisina teismo
sprendim dl asmens atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs. Jis suformuluotas taip: teismui yra pagrindo
manyti, kad jis nedarys nauj nusikalstam veik.

Pirma slyga reikalauja, kad bt padarytas baudiamasis nusiengimas, neatsargus arba nesunkus ar
apysunkis tyinis nusikaltimas. Padarius sunk ar labai sunk nusikaltim atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs dl susitaikymo negalimas. Todl sprendiant atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausim
svarbu tinkamai kvalifikuoti padaryt veik.

Antra slyga reikalauja prisipainimo padarius nusikalstam veik. Prisipainimas padarius nusikalstam veik
yra atsakomyb lengvinant aplinkyb pagal BK 60 straipsnio.

Treia slyga lieia savu noru atlyginim ar paalinim fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos alos arba
susitarim dl ios alos atlyginimo ar paalinimo. statymas nereikalauja, kad ala bt pilnai atlyginta iki
sprendimo dl atleidimo nuo atsakomybs primimo. Taiau jei ji neatlyginta, turi bti raytinis susitarimas dl
jos atlyginimo ar apie tai paymta teismo posdio protokole. Pageidautina, kad bt nustatytas alos
atlyginimo terminas.

Ketvirta slyga reikalauja kaltininko susitaikymo su nukentjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens atstovu.
Susitaikymas gali vykti ir kaltininko ir nukentjusiojo iniciatyv.

iuo klausimu papildomai irkite

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2k-372-2004

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-117/2005

Kaip pasakyta BK 38 straipsnyje sprendimo primimui be pamint slyg btinas pagrindas- yra pagrindas
manyti, kad jis nedarys nauj nusikalstam veik. r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-
123/2006

BK 38 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali bti atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksiau jau buvo
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaip susitaiks su nukentjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo
dienos iki naujos veikos padarymo prajo maiau nei ketveri metai. Taigi tam tikros asmen kategorijos negali
bti atleistos nuo baudiamosios atsakomybs net ir esant visoms slygoms ir pagrindams. Todl prokurorams
ir teismams svarbu nustatyti mintas aplinkybes.

Kaip jau anksiau minta i atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris yra slygin vieneri met
laikotarpyje skaiiuojant nuo teismo sprendimo primimo asmeniui keliamos tam tikro slygos. Jos yra dvi 1)
per laikotarp nedaryti nauj nusikalstam veik 2) vykdyti teismo patvirtint susitarim dl alos atlyginimo
slyg ir tvarkos.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal io straipsnio 1 dal, 1) per vienerius metus
padar baudiamj nusiengim ar neatsarg nusikaltim arba teismas gali panaikinti sprendim dl atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs ir sprsti dl tokio asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas
nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal io straipsnio 1 dal, per
vienerius metus padar nauj tyin nusikaltim, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs
nustoja galioti ir sprendiama dl tokio asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas
veikas.

9. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi

Sutinkamai su BK 39 straipsniu asmuo, teismo motyvuotu sprendimu gali bti atleistas nuo baudiamosios
atsakomybs, jeigu: 1) jis padar baudiamj nusiengim arba neatsarg nusikaltim 2) mint nusikalstam
veik jis padar jis pirm kart 3) yra ne maiau kaip dvi io kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos
atsakomyb lengvinanios aplinkybs, 4) nra atsakomyb sunkinani aplinkybi.

ios atleidimo nuo baudiamosios atsakomyb ries ypatumas yra tame, kad ji gali bti taikoma tik padarius
baudiamj nusiengim ar neatsarg nusikaltim. Ji netaikoma u tyinius nusikaltimus.

statymas reikalauja, kad nusikalstama veika turi bti padaryta pirm kart. Nusikalstamos veikos padarym
pirm reikia skirti nuo kitos panaios svokos asmuo teisiamas pirm kart. Nusikaltimo padarymas pirm
kart reikia, kad asmuo pirm kart teisiamas, pirm kart stoja prie teism kaip kaltinamasis. Be to
papildomai reikalaujama, kad asmuo padar tik vien nusikalstam veik. Jei asmuo padar kelias
nusikalstamas veikas, tik dl pirmos veikos jis gali bti laikomas asmeniu, pirm kart padariusiu nusikalstam
veik. Dl pakartotini veik jis jau neatitinka io statymo reikalavimo.

Treia ir ketvirta atleidimo slyga reikalauja nustatyti ne maiau kaip dvi io kodekso 59 straipsnio 1 dalyje
numatytas atsakomyb lengvinanias aplinkybes ir neturi bti nustatyta atsakomyb sunkinani aplinkybi.
Atkreiptinas dmesys, kad teismas sprsdamas dl asmens atleidimo nuo baudiamosios atsakomyb pagal
BK straipsn negali remtis aplinkybmis, nenumatytomis BK 59 straipsnio 1 dalyje. Jei teismas
vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi pripains atsakomyb lengvinani aplinkyb faktori, kuris
nenumatytas BK 59 straipsnio 1 dalyje, jis negals ia aplinkybe motyvuoti atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs.

iuo klausimu papildomai irkite baudiamoji byla Nr. 2K-437/2007

10. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim

i atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r numato BK40 straipsnis.Atleidimas nuo baudiamosios

atsakomybs pagal laidavim galimas tik esant tam tikroms slygoms ir pagrindams. statymas reikalauja
penki slyg bvimo BK40 straipsnio nuostat taikymui.
Jos yra ios: 1) asmuo padar nusikalstam veik pirm kart, 2) padaryta veika yra baudiamasis
nusiengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyinis nusikaltim, 3) yra asmens, kuris vertas teismo
pasitikjimo, praymas perduoti kaltinink jo atsakomybei pagal laidavim. 4) visikai pripaino savo kalt ir
gailisi padars nusikalstam veik, ir 5) bent i dalies atlygino ar paalino padaryt al arba sipareigojo j
atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be ivardyt slyg teismas turi nustatyti pagrind atleidimui nuo
baudiamosios atsakomybs. Jis formuluojamas taip: teismas turi pagrindo manyti, kad asmuo visikai atlygins
ar paalins padaryt al, laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik ir jo atleidimas atitiks bausms
tikslams. Net jei yra nustatytos visos slygos kaltinink atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, bet teismas
daro ivad, kad tokiu bdu nebus pasiekti bausms tikslai, priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir asmeniui
skiriama bausm. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra teismo teis. Tai reikia, kad I instancijos
teismui atsisakius atleisti asmen nuo baudiamosios atskarybs ir tinkamai motyvavus savo sprendim,
auktesns instancijos teismas neturt pakeisti tokio sprendimo.

ios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ries ypatumas, kad turi bti ratikas asmens, kuris sutinka
laiduoti u kaltinink, kad jis vykdys visas jam keliamas slygas praymas. Toks asmuo vadinamas laiduotoju.
Laiduotojas gali bti kaltininko tvai, artimieji giminaiiai ar kiti teismo pasitikjimo verti asmenys. Teismas,
priimdamas sprendim, atsivelgia laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobd ir galimyb daryti teigiam
tak kaltininkui.

Laidavimas gali bti paskirtas su ustatu arba be jo. klausim sprendia teismas atsivelgs padarytos
veikos pobd, kaltininko asmenyb bei laiduotojo asmenyb. Ustatas tai tam tikra pinig sum, kuri
laiduotojas turi mokti teismo depozitin sskaita. Jos dyd nustato teismas. Praydamas perduoti asmen
pagal laidavim su ustatu, laiduotojas sipareigoja mokti teismo nustatyto dydio ustat. Atsivelgdamas
laiduotojo asmenines savybes ir jo turtin padt, teismas nustato ustato dyd arba sprendia dl atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs pagal laidavim be ustato. Ustatas grinamas pasibaigus laidavimo terminui,
jeigu asmuo, u kur buvo laiduota, per teismo nustatyt laidavimo termin nepadar naujos nusikalstamos
veikos.

Laidavimo terminas nustatomas nuo vieneri iki trej met. Konkret laidavimo termin nustato teismas Per
laikotarp laiduotojas turi teis atsisakyti laidavimo. Atsisakymo prieastys gali bti vairios. iuo atveju
teismas, atsivelgdamas laidavimo atsisakymo prieastis, sprendia dl ustato grinimo, taip pat dl asmens
baudiamosios atsakomybs u padaryt nusikalstam veik, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs. Jei laiduotojas atsisako savo funkcij dl to, kad asmuo u kur jis laidavo
nepateisino jo pasitikjimo, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs gali bti panaikintas. Jeigu asmuo,
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, laidavimo metu padar nauj baudiamj
nusiengim ar neatsarg nusikaltim, teismas gali panaikinti sprendim atleisti nuo baudiamosios
atsakomybs ir sprsti dl io asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas veikas. Jeigu asmuo,
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, laidavimo metu padar nauj tyin nusikaltim,
ankstesnis sprendimas atleisti j nuo baudiamosios atsakomybs nustoja galioti ir sprendiama dl io asmens
baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas.

11. Nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs

BK 93 straipsnis numato, kad nepilnametis, pirm kart padars neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin
nusikaltim, teismo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu jis: 1) nukentjusio asmens
atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paalino padaryt turtin al arba 2)
pripaintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik arba yra kit
pagrind manyti, kad nepilnametis laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik.

Taigi teismas turi nustatyti tris slygas, kuri buvimas suteikia teis atleisti nepilnamet padarius nusikalstam
veik nuo baudiamosios atsakomybs. Jos yra tokios.

1) asmuo padar baudiamj nusiengim ar neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim

2) nusikalstam veik jis padar pirm kart

3) be to jis a) 1) nukentjusio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba
paalino padaryt turtin al arba 2) pripaintas ribotai pakaltinamu, arba

3) pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik arba 4) yra kit pagrind atleisti j nuo
baudiamosios atsakomybs

Yra pagrindo manyti, kad nepilnametis laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik.

Teismas, atleids nepilnamet nuo baudiamosios atsakomybs io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais,
skiria jam io kodekso 82 straipsnyje numatytas aukljamojo poveikio priemones.

12. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups
ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas

BK 391 straipsnis numato, kad asmuo, tariamas dalyvavs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui
darant nusikalstamas veikas arba priklauss nusikalstamam susivienijimui, gali bti atleistas nuo baudiamosios
atsakomybs, jeigu jis prisipaino dalyvavs darant toki nusikalstam veik ar priklauss nusikalstamam
susivienijimui ir aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas
nusikalstamas veikas.

io statymo nuostatos tikslas stimuliuoti kov su organizuotu nusikalstamumu, skatinti toki nusikaltim
atskleidim, net ir suteikiant nusikaltliams tam tikras lengvatas dl j baudiamosios atsakomybs.

statymas formuluoja tokias tris atleidimo slygas: 1. asmuo, tariamas dalyvavs organizuotai grupei ar
nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklauss nusikalstamam susivienijimui, 2). jis
prisipaino dalyvavs darant toki nusikalstam veik ar priklauss nusikalstamam susivienijimui ir 3) aktyviai
padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas.
Teismas gali atleisti nuo baudiamosios atsakomybs tik esant visoms trims slygoms. Ar laikyti asmens
parodymus prisipainimu dalyvavus organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstam
veik ar priklausius nusikalstamam susivienijimui sprendia teismas, atsivelgdamas kaltinamojo parodym
reikm rodant jo dalyvavim daromuose nusikaltimuose. Taiau ypatinga reikm teikiama ar kaltinamojo
parodymai padjo patraukti baudiamojon atsakomybn kitus organizuotos grups ar nusikalstamo
susivienijimo narius ir ukirsti keli tolesnei grups veiklai.

Taiau atleidimas taikomas ne visiems organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nariams. Atleidimas
netaikomas asmeniui, kuris dalyvavo tyia nuudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudiamosios
atsakomybs jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar
vadovui.

15 TEMA. BAUSMS SVOKA IR PASKIRTIS

Klausimai:

1. Bausmi ir baudiamojo poveikio priemoni bendra charakteristika.

2. Bausms samprata.

3.Bausms tikslai (paskirtis).

1.Bausmi ir baudiamojo poveikio priemoni bendra charakteristika.

 2000 m. Baudiamasis Kodeksas u veikos, turinios nusikalstamos veikos poymius, padarym numato
sekanias poveikio priemones: bausmes, baudiamojo poveikio priemones, aukljamojo poveikio priemones,
priveriamsias medicinos priemones. Visas ias priemones gali skirti teismas asmeniui, padariusiam
baudiamojo statymo numatyt pavojing veik. Taiau statymas numato skirtingas j skyrimo slygas ir
padarinius. Bausms skiriamos asmenims, patrauktiems baudiamojon atsakomybn, t. y. teismo nuteistiems
asmenims u nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarym. Baudiamojo poveikio priemons paprastai
skiriamos asmenims, teismo atleistiems nuo bausms ar atleistiems nuo baudiamosios atsakomybs, taiau kai
kurios baudiamojo poveikio priemons gali bti skiriamos ir kartu su bausme. Aukljamojo poveikio
priemons paprastai skiriamos atleidus asmen nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs. Priveriamosios
medicinos priemons skiriamos asmenims, padariusiems baudiamojo statymo numatyt pavojing veik ir
teismo pripaintiems nepakaltinamais.

2. Bausms samprata.

Bausms terminas vartojamas tik baudiamojoje teisje. Jokia kita teiss aka nenaudoja bausms termino. U
administracinius teiss paeidimus skiriamos administracins nuobaudos, u drausminius- drausmins
nuobaudos, u civilins teiss paeidimus civilinio poveikio priemons.

BK 41 straipsnio 1 dalis pateikia bausms apibrim. Bausm yra valstybs prievartos priemon, skiriama
teismo nuosprendiu nusikaltim ar baudiamj nusiengim padariusiam asmeniui. Taigi bausm - tai
valstybs taikoma prievartos priemon. Tai pirmas bausms poymis. Bausm taikoma nepriklausomai nuo
kaltininko ar kit baudiamojo proceso dalyvi nor. Teismas nesitaria nei su kaltininku, nei su nukentjusiuoju
dl bausms skyrimo, neprao j sutikimo ar patarimo, o vadovaujasi baudiamojo kodekso nuostatomis.
Bausm tai asmens nubaudimas. Nubaudime yra bausms esm. Nubaudimas yra antras bausms skiriamasis
poymis, atribojantis j nuo kit teisino poveikio priemoni. Bausm skiriama tik teismo. Tai treias svarbus
bausms poymis. Jokia kita institucija neturi teiss nubausti mogaus, padariusio nusikalstam veik. Tai tik
valstybs funkcija, kuri realizuoja teismas. Bausm skiriama valstybs - Lietuvos Respublikos vardu. Tai
ketvirtas bausms poymis, kuris nurodo vie bausms pobd ir valstybs pasmerkim kaltininko poelgio.
Bausm skiriama tik teismo apkaltinamuoju nuosprendiu. Tai penktas bausms poymis. Apkaltinamasis
nuosprendis vienintel bausms skyrimo procesin forma. etas bausms skiriamasis poymis susijs su
bausm skyrimo pagrindais. Bausm skiriama tik dl nusikalstamos veikos padarymo. Negalima skirti bausms
dl administracinio teiss paeidimo, drausminio nusiengimo ar civilinio delikto padarymo. Taiau galima
prieinga situacija, kai dl nusikalstamos veikos padarymo baudiamj ir baudiamojo proceso statym
numatyt tvarka vietoje bausms kaltininkui skiriamos kitos statym numatytos teisinio poveikio priemons.
Kai kurios poveikio priemons gali bti skiriamos kartu su bausme, taiau negali bti dvigubo nubaudimo.

Pagaliau bausms paskyrimas utraukia kaltininkui tam tikrus neigiamus padarinius atlikus bausm, o btent
teistum. Tai septintas bausms poymis.

3. Bausms tikslai (paskirtis)

BK 41 straipsnis nustato, kad bausme siekiama 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo; 2)
nubausti nusikalstam veik padarius asmen; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas
nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikytsi statym ir vl nenusikalst; 5)
utikrinti teisingumo principo gyvendinim.

Bausms tikslus slyginai galima suskirstyti tris grupes: 1. Bausms tikslai keliami visiems be iimties
visuomens nariams 2. Bausms tikslai, keliami nusikaltusiems asmenims. 3. Bausms tikslai, keliami teismui.

BK pirmiausia irykina bausms nustatymo baudiamuosiuose statymuose tikslus. I tikrj kodl statym
leidjas udrauds daryti tam tikras veikas, numato bausm u statymo paeidim? Koki tiksl siekia
statym leidjas, kriminalizuodamas vien ar kit veik. Atsakymas: sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik
padarymo. is tikslas skirtas visiems visuomens nariams ir vadinamas bendrja prevencija. Juo siekiama
atkreipti asmen, kurie dar nepadar nusikalstamos veikos, bet pagal savo socialines nuostatas link paeidinti
baudiamuosius statymus, dmes baudiamojo statymo buvim ir galimus nusikalstamos veikos padarymo
padarinius. Baudiamieji statymai, j sankcijos grasina tokiems asmenims tam tikrais nemalonumais, t. y.
bausmmis. Taiau statym sankcijos deja ne visus asmenis sulaiko nuo nusikalstam veik padarymo.

Todl BK formuluoja antr grup bausms tiksl, kurie skirti asmenims, jau paeidusiems statymus. statymas
teigia, kad bausme siekiama a)nubausti nusikalstam veik padarius asmen, b) atimti ar apriboti nuteistajam
galimyb daryti naujus nusikaltimus c) siekti, kad asmenys, atlik bausm laikytsi galiojani statym ir
nedaryt nauj nusikaltim. i grup bausms tiksl vadinama specialioji prevencija, kadangi jie nukreipti
asmenis, jau paeidusius baudiamj statym.

Taigi nubaudimas yra vienas i bausms tiksl. Bausm pirmiausia yra nubaudimas. Nubaudime yra bausms
esm. Nepaisant ilg laik besitsiani gin dl nubaudimo vietos bausms paskirtyje, statym leidjas
aikiai nubr bausmje nubaudimo tiksl. Nubaudimas tai tam tikras skausmas, nuostoliai, pergyvenimai,
praradimai, nepatogumai asmeniui, padariusiam nusikalstam veik. Kiekvienai bausmei bdingi nubaudimo
elementai. Taiau skirting ri bausms numato skirtingus nubaudimo elementus. Bausm negalima be
nubaudimo element. Tuo bausm skiriasi nuo civilinio poveikio priemoni taikom civilinje teisje. Civilinio
poveikio priemons nebaudia. J tikslas yra ne nubausti teiss norm paeidus asmen, o priversti atlyginti
padaryt al.

Nubaudimo negalima tapatinti su kertu. Taiau nubaudimas tam tikra prasme yra atpildas kaltininkui u
padaryt pavojing veik. Atpildo reikalauja teisingumas. Teisingumo jausmas yra kiekviename moguje.
Visuomenin smon iuo metu yra tokia, kad bausm laikoma normaliu atpildu u padaryt nusikalstam
veik. Kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo grietesns bausms reikalaujama nusikaltusiam asmeniui. Visuomen
pilnai pritaria tokiai nuostatai. Teismas likt nesuprastas, jeigu u nuudym kaltininkui paskirt baud ar
vieuosius darbus. Taiau negalima nepastebti tendencijos, kad vis daniau nukentjusieji vietoje bausms
reikalauja piniginio atlygio dl patirt igyvenim ar padarytos alos. i tendencij negali neatsivelgti
statym leidjas, todl naujajame BK atsirado toki norm, kaip atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs
kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius, velnesns bausms skyrimas, atlyginus al.

Nubaudimu ar atpildu siekiama ne vien teisingumo, bet ir atimti kaltininkui galimyb daryti naujas
nusikalstamas veikas. is tikslas bdingas tik laisvs atmimo ir atmimo teiss dirbti tam tikr darb ar
usiimti tam tikra veikla bausmms, i dalies laisvs apribojimo bausmms.

Pagaliau vienas i bausms tiksl yra siekti, kad atlik bausm asmenys nedaryt nauj nusikalstam veik. is
tikslas pakeit pataisym bei peraukljim kaip ankstesniuose statymuose formuluojamus bausms tikslus.
Kaltininkui skiriama bausm ne tik tam, kad j nubausti, bet ir tam, kad jis atlikdamas bausm susimastyt dl
savo poelgio alingumo ir nepriimtinumo ir atliks bausm ateity nedaryt nauj nusikalstam veik, gerbt
visuomenje galiojanias teiss normas.

Treia grupe bausms tiksl siekiama gyvendinti teisingumo princip bausms skyrimo procese. Bausms
teisingumas yra vienas i baudiamosios teiss princip, todl jis jau buvo plaiau nagrintas I knygos 4
skyriuje, todl iame skyriuje jis nebus plaiai nagrinjimas.

Kitas klausimas, ar i viso reikia BK formuluoti bausms tikslus. Neabejotina kad praddamas kurti BK,
statym leidjas turi tiksliai isiaikinti, ko jis siekia, nustatydamas asmen baudiamum ir traukdamas
asmenis baudiamojon atsakomybn. Taiau ar reikia bausms tikslams suteikti statymo formuluot?
Daugelyje valstybi bausms tikslai yra teorijos problema. iai temai skiriamas labai didelis dmesys
mokslinink veikaluose, vadovliuose.

Kokia baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemoni taikymo paskirtis. Nors statymas atskirai neformuluoja
baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemoni tiksl, galima teigti, kad ir joms keliami kai kurie bausmei
formuluojami tikslai. BK 67 straipsnis nustato, kad baudiamojo poveikio priemons turi padti gyvendinti
bausms paskirt.
16 TEMA. BAUSMI SISTEMA IR BAUSMI RYS

Klausimai:

1. Bausmi sistema.

2. Atskiros bausmi rys ir j charakteristika.

1. Bausmi sistema

BK numato septynias bausmi ris. 1) viej teisi atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti
tam tikra veikla atmimas; 3) vieieji darbai; 4) bauda; 5) laisvs apribojimas; 6) aretas; 7) laisvs atmimas.
Visos jos ivardytos BK 42 straipsnyje. Bausms iame straipsnyje vardinamos tam tikra tvarka. Bausms
vardinamos tam tikra tvarka sudaro bausmi sistem. Atkreiptinas dmesys, kad bausms vardijamos pradedant
nuo velniausios ir baigiant grieiausia bausme. Bausmi sistema turi didel praktin reikm. Jos inojimas
labai praveria, kai ikila reikalas keisti paskirtas bausmes kitas bausmes. BK yra nemaai straipsni, kurie
numato bausmi pakeitim, taiau vienais atvejais numatomas velnesni bausmi pakeitimas grietesnmis,
kitais atvejais grietesni bausmi pakeitimas velnesnm bausmm. Tuo tarpu vien tik susipainus su bausmi
poymiais statyme ne visada bna pakankamai aiku, kokia bausm yra grietesn, kokia velnesn.

BK formuluoja atskiras bausmi sistemas dl nusikaltim, dl baudiamj nusiengim, taip pat asmenims,
kurie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnameiai. Taigi galima teigti, kad yra trys bausmi
sistemos. Sutinkamai su BK 42 str. 1 d. nusikaltim padariusiam pilnameiui asmeniui gali bti skiriamos ios
bausms: 1) viej teisi atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas; 3)
vieieji darbai; 4) bauda; 5) laisvs apribojimas; 6) aretas; 7) terminuotas laisvs atmimas; 8) laisvs
atmimas iki gyvos galvos. Sutinkamai su BK 42 str. 2 d. u baudiamojo nusiengimo padarym pilnameiams
asmenims gali bti skiriamos ios bausms: 1) viej teisi atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr darb arba
usiimti tam tikra veikla atmimas; 3) vieieji darbai; 4) bauda; 5) laisvs apribojimas; 6) aretas.

BK 90 straipsnis numato, kad asmenims, nusikaltimo padarymo metu nesulaukusiems 18 met gali bti
skiriamos tik ios bausms: 1) vieieji darbai; 2) bauda; 3) laisvs apribojimas; 4)aretas; 5) terminuotas laisvs
atmimas. Taigi asmenims, nusikaltimo padarymo metu neturjusiems 18 met, negali bti skiriama viej
teisi atmimo, teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos
galvos bausm.

BK 42 str. tvirtinta nuostata, kad asmeniui, padariusiam vien nusikaltim ar baudiamj nusiengim, gali
bti skiriama tik viena bausm. Kelios bausms gali bti skiriamos tik asmeniui padarius kelis nusikaltimus,
taiau bet kuriuo atveju teismas negali skirti daugiau kaip dvi bausmes.

2.Atskiros bausmi rys ir j charakteristika.

Viej teisi atmimas

Viej teisi atmimas yra visikai nauja bausms ris Lietuvos baudiamojoje teisje. Tai teiss bti
irinktam ar paskirtam valstybs ar savivaldybs institucij ir staig, moni ar nevalstybini organizacij
renkamas ar skiriamas pareigas atmimas. Viej teisi atmimo bausms poymiai formuluojami BK 44
straipsnyje. Viej teisi atmimas yra teiss bti irinktam ar paskirtam valstybs ar savivaldybs institucij
ir staig, moni ar nevalstybini organizacij renkamas ar skiriamas pareigas atmimas.

ios bausm silpnoji pus yra ta, kad viej teisi atmimas straipsnio sankcijoje nenustatomas. i bausm
teismas skiria tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatyta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam
tikra veikla atmimo bausm ir be to teismas nusprendia, kad nusikalstama veika padaryta piktnaudiaujant
vieosiomis teismis.

Teismas, skirdamas viej teisi atmimo bausm, turi nurodyti, kokia teis atimama. Vieosios teiss gali
bti atimtos nuo vieneri iki penkeri met. ios bausms terminas skaiiuojamas metais ir mnesiais.

Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla

Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm poymiai apraomi BK 45
straipsnyje.

ios bausms esm yra tame, kad asmeniui teismo nuosprendiu udraudiama dirbti tam tikr darb arba
usiimti tam tikra veikla. Asmens nubaudimas yra tame, kad jis negali tam tikr laik dirbti tam tikr darb ar
usiimti tam tikra profesine ar mgjika veikla. Tai apriboja jo galimybes dirbti pagal specialyb, kurios jis
moksi ir dl to neretai skaudiai kerta per kaltininko materiali padt. Draudimo pobdis turi bti vardytas
teismo nuosprendyje. Teiss dirbti tam tikr darb atmimas arba teiss usiimti tam tikra veikla atmimas yra
panaios svokos ir ne visada teismai jas skiria. Atmimas teiss dirbti tam tikr darb susijs su asmens teis
darbinje veikloje, t. y. pasirenkant profesij ar darbo srit ribojimu. Tai atmimas teiss dirbti valstybs
tarnyboje, atmimas teiss dirbti materialiai atsaking darb, dirbti darb susijus su buhalterine apskaita, dirbti
darb susijus su materialini vertybi apsauga, dirbti finansininko darb, dirbti darb susijusi su transporto
priemoni vairavimu aplamai ar su keleivi veimu. Tuo tarpu atmimas teiss usiimti tam tikra veikla
nebtinai susijs su asmens profesine veikla. Antai asmuo vairuodamas automobil paeidia eismo saugumo
taisykles ir padaro avarij. Kaltininkas turi vairuotojo paymjim, bet automobilio vairavimas nra jo darbin
veikla. Jis dirba kit darb. Ar galima automobilio vairavim laikyti usimimu tam tikra veikla. Ar galima
automobilio vairavim kelionei darb ar prie jros laikyti usimimu tam tikra veikla. Atrodo, kad tokia ivada
neiplaukia i baudiamojo statymo nuostat aikinimo.

Atmimas teiss usiimti tam tikra veikla gali bti atmimas teiss usiimti advokato praktika, teisininko ar
gydytojo, farmacininko praktika.

i bausm kaip ir kitos bausms skiriama tik tuo atveju, kai io kodekso specialiosios dalies sankcija numato
toki bausm. Kitais atvejais teismas toki bausm gali skirti tik vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar
62 straipsnyje numatytais pagrindais. iai bausmei skirti statymas formuluoja papildom reikalavim - veika
padaryta kaltininko darbins ar profesins veiklos srityje arba teismas, atsivelgdamas padarytos
nusikalstamos veikos pobd, padaro ivad, kad nuteistajam negalima palikti teiss dirbti tam tikr darb arba
usiimti tam tikra veikla.

Teis dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla gali bti atimama nuo vieneri iki penkeri met. ios
bausms laikas straipsnio sankcijoje nenustatomas. J nustato teismas,

skirdamas bausm. Bausms terminas skaiiuojamas metais ir mnesiais. Jeigu teiss dirbti tam tikr darb arba
usiimti tam tikra veikla atmimo bausm paskirta kartu su laisvs atmimu arba aretu, ji taikoma vis laisvs
atmimo ar areto atlikimo laik ir teismo paskirt laik po laisvs atmimo ar areto atlikimo.

Vieieji darbai
Viej darb bausm reguliuoja BK 46 straipsnio nuostatos. Tai visikai nauja bausms ris, atsiradusi
sigaliojus naujam BK. Viej darb kaip bausms esm yra toks asmens nubaudimas, kai jis priveriamas tam
tikr laik dirbti paprastai fizin nereikalaujanti didels kvalifikacijos darb. Be to darbas, atliekant bausm, yra
neatlygintinis. Nuteistasis negauna jokio piniginio umokesio u atlikt darb.

Vieieji darbai kaip kitos bausms gali bti skiriami tik u t nusikalstam veik padarym, dl kuri statymo
sankcija numato tokios ries bausm, t. y. tik io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Taiau
statymo sankcijoje vardijama tik bausms ris, bet nevardijami kiti btini ios bausms atributai, kaip antai
viej darb atlikimo laikas bei darbo valand skaiius. Jie vardijami BK 46 straipsnyje.

Skirdamas vieuosius darbus teismas nuosprendyje turi nurodyti bausms laik ir darbo valand skaii.
Vieieji darbai gali bti skiriami nuo vieno mnesio iki vieneri met, o bausms terminas skaiiuojamas
mnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti vieuosius darbus, pareigojamas per teismo paskirt laik neatlygintinai
dirbti nuo 10 iki 40 valand per mnes visuomens labui. Taiau bendras darbo valand laikas per vis
paskirtos bausms atlikimo laik negali bti ilgesnis nei 480 valand, kai bausm skiriama u nusikaltim, ir
240 valand, kai bausm skiriama u baudiamj nusiengim. Vieieji darbai gali bti skiriami ir
nepilnameiams, taiau jiems negali bti paskirta daugiau nei 240 valand viej darb per vis bausms
laik.

Teismas skirdamas viej darb bausm nenurodo, kokio pobdio ir kokiose staigose vieuosius darbus
atlikins nuteistasis. Darb nuteistajam parenka bausm vykdanti institucija kartu su savivaldybi
vykdomosiomis institucijomis ir (ar) apskrities virininko administracija gavusi vykdymui teismo nuosprend.
i bausm vykdo pataisos inspekcijos.

Vienas i esmini viej darb bausms ypatum lyginant su kitomis bausmmis yra tas, kad jie vykdomi tik
tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Tai be abejo nereikia, kad teismas prie skirdamas bausm turi atsiklausti
kaltinamojo ar jis sutiks atlikti toki bausm. Toks atsiklausymas paeist bausms skyrimo nuostatas. Teismas
skiria viej darb bausm, jei laiko toki bausm teisinga ir tikslinga byloje. Taiau prie pradedant vykdyti
i bausm, bausms vykdymo institucija turs atsiklausti nuteistojo asmens ir gauti ratik jo sutikim dl
bausms atlikimo. Prieingu atveju ji kreipsis teism dl bausms pakeitimo kita bausme. Teismas tokiu atveju
nutartimi pakeiia vieuosius darbus bauda arba aretu pagal io kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas
taisykles.

Pasitaiko atveju, kai siteisjus teismo nuosprendiui paaikja, kad asmuo dl objektyvi prieasi (pvz.
sveikatos stovio) negali atlikti pagal straipsn jam paskirt viej darb. Tokiu atveju teismas
vadovaudamasis BK 46 straipsnio 5 dalimi gali atleisti j nuo ios bausms ir vietoj ios bausms paskirti io
kodekso IX skyriuje numatyt baudiamojo poveikio priemon.

Tais atvejais, kai asmuo dl pateisinam prieasi per teismo paskirt laik neidirbo paskirt viej darb
valand, teismas gali pratsti viej darb laik, kol is asmuo idirbs paskirtas valandas.

I kitos puss, jeigu asmuo vengia atlikti vieuosius darbus, bausm vykdanti institucija spja nuteistj dl
galim teisini pasekmi. Jeigu asmuo ir po spjimo vengia atlikti viej darb bausm, teismas bausm
vykdanios institucijos teikimu gali pakeisti vieuosius darbus bauda arba aretu. Vieieji darbai keiiami bauda
arba aretu pagal io kodekso 47, 49 ir 65

straipsniuose nustatytas taisykles, prisilaikant io kodekso 65 straipsnyje nustatyt taisykli, taip pat prisilaikant
minimali bei maksimali dydi bei termin, statymo numatyt baudai bei aretui.
Vieieji darbai negali bti skiriami nedarbingiems asmenims bei nioms moterims.

Bauda

Bauda yra pinigin bausm, teismo skiriama io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis
ios bausms nubaudimo elementas yra nukreiptas asmens turtin status. Bauda siekiama priversti sumokti
u padaryt veik. Aiku bauda mokama valstyb biudet, o ne nukentjusiajam.
 Bauda skiriama minimaliais gyvenimo lygio (MGL) dydiais. Baudos dydis u padaryt nusikalstam veik
straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jis nustatomas BK 47 straipsnyje. Minimali bauda yra vieno MGL dydio.

Maksimals baudos dydiai statyme diferencijuojami priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobdio.
Bauda gali bti skiriama toki dydi:

1) u baudiamj nusiengim, taip pat nepilnameiui gali bti skiriama iki 50 MGL dydio;

2) u neatsarg nusikaltim - iki 75 MGL dydio.

3) u nesunk nusikaltim - iki 100 MGL dydio;

4) u apysunk nusikaltim - iki 200 MGL dydio;

5) u sunk nusikaltim - iki 300 MGL dydio;

6) Juridiniam asmeniui iki 10000 MGL dydio bauda.

Konkret skirtin baudos dyd vadovaudamasis BK 47 straipsnio bei BK VIII skyriaus nuostatomis nustato
teismas, skirdamas bausm. Atkreiptinas dmesys, kad bauda gali bti skiriama ir nepilnameiu, taiau tik tuo
atveju, jei jis dirba ar turi savo turto.

Paymtina, kad teismo nuosprendyje bauda turi bti nurodoma ir MGL, ir absoliuia pinig suma. Kaip antai
100 MGL (13000Lt). Tai daryti btina dl to, kad MGL dydi pinigin iraika nustatoma vyriausybs
nutarimais ir ji laikui bgant keiiasi.

Baudos bausm vykdoma savanorikai arba priverstinai. Bauda turi bti savanorikai sumokta per 2 mnesius
nuo nuosprendio siteisjimo dienos. Atsivelgdamas materialin nuteistojo padt, teismas gali nustatyti
ilgesn baudos mokjimo termin. Nuosprend paskelbs teismas iaikina nuteistajam, kad jis privalo sumokti
baud teritorins mokesi inspekcijos sskait per du mnesius nuo nuosprendio siteisjimo dienos ar per
kit teismo nustatyt laikotarp. Teismas privalo pasiraytinai spti nuteistj arba juridinio asmens valdymo
organ ar galiot asmen, kad nustatytu laiku nesumokta arba nepervesta bauda bus iiekota priverstinai. Jei
asmuo per 2 mnesius ar kit teismo nustatyt laikotarp nevykdo bausms, bauda iiekoma priverstinai per
antstoli pagal nuosprend primusio teismo iduot vykdomj rat. Baudos bausm priverstinai vykdo
antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausms
atlikimo vieta. Antstolis, praddamas priverstin baudos iiekojim, i karto, neteiks raginimo, taiko
priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos iiekojimo tvark nustato Civilinio proceso kodeksas bei
BVK numatytos taisykls. Jei asmuo vengia savanorikai sumokti baud ir nra galimybi iiekoti j
priverstinai, teismas per io Kodekso 78 straipsnyje nustatyt laik gali pakeisti baud grietesne bausme -
aretu. Keisdamas baud aretu, teismas vadovaujasi io Kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklmis.

Bna atveju, kai paskyrus bausm paaikja, kad asmuo neturi l sumokti teismo paskirt baud, nors ir
nevengia jos mokti. Tokiais atvejais nuteistojo praymu, teismas, vadovaudamasis io kodekso 65 straipsnyje
nustatytomis taisyklmis, i bausm gali pakeisti velnesne bausme - vieaisiais darbais.

Laisvs apribojimas

Laisvs apribojimas yra nauja bausms ris, pirm kar atsiradusi Lietuvoje tik 2000 m. BK. Jos poymiai
aprayti BK 48 straipsnyje. Laisvs apribojimo bausm teismas gali skirti tik io kodekso specialiojoje dalyje
numatytais atvejais.

i bausm iorikai labai primena vien i atleidimo nuo bausm ri- bausms vykdymo atidjim. Laisvs
apribojimo bausms esm yra tame, kad asmuo gyvena laisvje, taiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi
tam tikri apribojimai ir draudimai. Btent apribojim ir draudim sistemoje yra ios bausms esm ir
pagrindiniai nubaudimo elementai. i bausm skiriama tam tikram laikui, o btent: nuo trij mnesi iki dvej
met. Bausms terminas skaiiuojamas metais ir mnesiais. Konkret bausms laik nustato teismas skirdamas
bausm.

Asmeniui, kuriam paskirta laisvs apribojimo bausm, teismas nustato vien ar kelis draudimus bei
pareigojimus. Teismas gali udrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar
asmen grupmis; 3) turti, naudoti, gyti, saugoti paiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus
daiktus.

pareigojimai yra dviej ri:

1) privalomi, t. y. iplaukiantys i statymo (BK 48 straipsnio) ir teismo nuosprendyje neminimi, ir

2) kiti pareigojimai, kuriuos turi teis paskirti teismas.

Privalomi pareigojimai yra ie:

1) be teismo ar bausm vykdanios institucijos inios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus pareigojimus ir laikytis teismo nustatyt draudim;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir pareigojimus.

Papildomi teismo nuoira skiriami pareigojimai yra ie:

1) tam tikru laiku bti namuose;

2) atlyginti nusikalstama veika padaryt turtin al ar jos dal arba toki al paalinti savo darbu;

3) pradti dirbti arba usiregistruoti darbo biroje, mokytis;

4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos, kai nuteistasis sutinka;

5) neatlygintinai idirbti iki 200 valand per teismo nustatyt, bet ne ilgesn kaip laisvs apribojimo laik
sveikatos prieiros, globos ir rpybos staigose ar nevalstybinse organizacijose, kurios rpinasi negaliaisiais,
nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais monmis.

pareigojim ir draudim sraas yra pavyzdinis. Teismas vietoj mint BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyt
draudim ar pareigojim asmeniui jo ar kit baudiamojo proceso dalyvi praymu gali paskirti ir kitus iame
BK straipsnyje nenumatytus draudimus ar pareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai daryt teigiam tak jo
elgesiui. Teismo nustatyt nuteistajam draudim ir apribojim skaiius nenustatomas, taiau jie turi bti
suderinami.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvs apribojimo bausm, i bausm jam keiiama aretu pagal io kodekso 49 ir 65
straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimas paprastai siejamas su pareigojim ir draudim nevykdymu.

Jeigu nuteistasis dl objektyvi prieasi negali vykdyti nustatyt pareigojim, teismas bausm vykdanios
institucijos teikimu gali atleisti j nuo bausms vietoj jos paskirdamas io

kodekso IX skyriuje numatyt baudiamojo poveikio priemon.

Aretas

Aretas yra trumpalaikis laisvs atmimas, atliekamas aretinje. Areto nuostatos formuluojamos BK 49
straipsnyje. Areto bausms esm - trumpalaikis laisvs atmimas, bet grieto izoliavimo slygomis. Taip
vadinamoji oko terapija kaltininkui. Pagrindinis nubaudimo elementas areto bausmje yra atmimas
kaltininkui laisvs su grietais apribojimais bausms atlikimo metu, kas vardijama kaip bausms atlikimo
reimas. Reimas - tai diferencijuot areto bausms vykdymo slyg ir atliekani aret nuteistj elgesio
taisykli visuma. Pagrindiniai reimo aretinse reikalavimai yra ie: btinas nuteistj izoliavimas ir nuolatin
j prieira; reikalavimas, kad nuteistieji tiksliai ir nenukrypdami vykdyt savo pareigas. Pagal poym
aretas suartja su laisvs atmimo bausme. Skirtumai atsiranda, kai lyginami bausms terminai ir atlikimo
slygos.

Nuteistieji, kuriems paskirtas aretas, i bausm atlieka aretinse.

Areto terminas skaiiuojamas paromis. Jis gali bti skiriamas u nusikaltim nuo penkiolikos iki
devyniasdeimties par areto, u baudiamj nusiengim - nuo deimties iki keturiasdeimt penki par
areto. Nepilnameiui aretas gali bti skiriamas nuo penki iki keturiasdeimt penki par. Paymtina, kad
areto laikas u nusikalstam veik straipsnio sankcijoje nenurodomas. Teismas, skirdamas bausm ir
nustatydamas areto dyd vadovaujasi BK 49 straipsnyje tvirtintomis nuostatomis.

statymas numato, kad jeigu paskirta iki keturiasdeimt penki par areto, teismas gali nustatyti atlikti j
poilsio dienomis. Taiau jeigu asmuo paeidia i areto atlikimo tvark, j teismas savo sprendimu gali
pakeisti prastine areto atlikimo tvarka. Areto bausms skyrimas pateisinamas asmenims, pirm kart
teisiamiems u nesunkius ir apysunkius nusikaltimus.

Aretas negali bti skiriamas nioms moterims. Moterims auginanioms vaik iki trej met, atsivelgiant
vaiko interesus aretas gali bti neskiriamas.

Laisvs atmimas.

Laisvs atmimas yra dviej ri: terminuotas laisvs atmimas ir neterminuotas laisvs atmimas, t. y. iki
gyvos galvos. Laisvs atmimo bausms nuostatos apraytos BK 50 ir 51 straipsniuose. Laisvs atmimo
bausm gali bti skiriama tik u nusikaltimo padarym. Laisvs atmimas kaip ir kitos bausms gali bti teismo
skiriamas tik io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Tuo tarpu sutinkamai su BK 12 straipsniu
baudiamasis nusiengimas yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri
numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret. Taigi ir BK specialiosios dalies straipsni
sankcijos u baudiamj nusiengim laisvs atmimo bausms nenumato.

Terminuoto laisvs atmimo bausm u vien nusikaltim gali bti skiriama nuo trij mnesi iki dvideimties
met. Taiau jeigu skiriama bausm pagal io kodekso 64 straipsn, kai neatlikus bausms padaromas naujas
nusikaltimas, gali bti paskirta iki dvideimt penkeri met laisvs atmimo bausm.

Laisvs atmimas yra vienintel bausms ris, kurios dydis nustatomas BK specialiosios dalies straipsni
sankcijose, todl skirdamas i bausm teismas pirmojoje eilje vadovaujasi BK straipsnio, dl kurio asmuo
pripastamas kaltu sankcija, o ne BK 50 straipsnio nuostatomis.

Taiau negalima ignoruoti ir bendrosios dalies nuostat reikms skiriant laisvs atmimo bausm.

Antai, jei statymo sankcija u padaryt nusikaltim nenustato minimalaus laisvs bausms dydio, teismas
skirdamas bausm vadovaujasi BK 50 straipsnio nuostatomis. Atkreiptinas dmesys, kad BK bendrojoje dalyje
yra ir kit straipsni, kurie koreguoja laisvs atmimo bausms skyrim. Antai, BK 90 straipsnio 5 dalis
nustato, kad laisvs atmimo bausm nepilnameiui negali viryti deimties met. BK 91 straipsnio 3 dalis
nustato, kad kai skiriama laisvs atmimo bausm nepilnameiui, jos minimum sudaro pus minimalios
bausms, numatytos io kodekso straipsnio, pagal kur teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Terminuoto laisvs atmimo bausms terminas skaiiuojamas metais, mnesiais ir dienomis.

Taigi teismas gali paskirti trejus metus, penkis mnesius ir dvideimt dien laisvs atmimo.

Laisvs atmimo bausm pilnameiai nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kaljimuose, o
nepilnameiai nepilnamei pataisos namuose. Skirtingai nuo 1961 m. BK, 2000 m. BK nereglamentuoja
kokios nuteistj kategorijos kokiose pataisos darb staigose atlieka bausm. io klausimo sprendimas yra
teismo nuoiros reikalas. Teismas skirdamas laisvs atmimo bausm nustatydamas laisvs atmimo bausms
atlikimo staigos r, atsivelgia kaltininko asmenyb, padaryto nusikaltimo pobd ir pavojingum. i
nuostata utvirtinta ir BVK 63 straipsnyje, kuris nustato, kad pataisos staigos r, kurioje nuteistasis atliks
laisvs atmimo bausm, nustato teismas remdamasis Baudiamojo kodekso 50 straipsniu. Teismas
nuosprendio rezoliucinje dalyje privalo nurodyti pataisos darb staigos r.

Tuo tarpu konkrei pataisos staig, kurioje nuteistasis atliks bausm parenka Kaljim departamentas,
atsivelgdamas nuteistojo asmenybs pavojingum, visuomens saugum, padarytos nusikalstamos veikos
pavojingum ir pobd, nuteistojo sveikat, psichologines savybes, ami, darbingum, turim specialyb ir
poir darb.

Kalbant apie laisvs atmimo bausms nubaudimo elementus, pabrtina, kad primus nauj Baudiamj ir
Bausmi vykdymo kodeks i esms pasikeit laisvs atmimo kaip bausms filosofija. Nubaudimas laisvs
atmimo bausmje suvedamas pagrinde tik atmim laisvs. Kit nepagrst suvarym stengiamasi
atsisakyti.

17 TEMA. BAUDIAMOJO POVEIKO IR AUKLJAMOJO POVEIKIO PRIEMONS IR J

SKYRIMAS

Klausimai:

1. Baudiamojo poveikio priemons.

2. Aukljamojo poveikio priemons.

1. Baudiamojo poveikio priemons.

Baudiamojo poveikio priemons nra bausms, taiau kadangi jos skiriamos u nusikalstamos veikos
padarym, sutinkamai su BK 67 straipsniu jos turi padti gyvendinti bausms paskirt. Baudiamojo poveikio
priemons paprastai gali bti skiriamos pilnameiui asmeniui, taiau kai kurios priemons gali bti skiriamos ir
nepilnameiui asmeniui. Baudiamojo poveikio priemons skirstomos dvi grupes: 1) skiriamos kartu su
bausme 2) skiriamos atleistam nuo baudiamosios atsakomybs arba atleistam nuo bausms asmeniui.

Pirmai grupei priskiriamos ios priemons 1) udraudimas naudotis specialia teise. 2) turto konfiskavimas.
Antrai grupei priskirtume turtins alos atlyginim ar paalinim, nemokamus darbus, moka nukentjusi nuo
nusikaltim asmen fond. Jos skiriamos atleidus nuo baudiamosios atsakomybs ar atleidus nuo bausms.
Taiau udraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas taip pat gali bti skiriami atleidus nuo
bausms ar nuo baudiamosios atsakomybs.

Teismas turi teis kartu su bausme skirti dvi baudiamojo poveikio priemones. Atleidus nuo baudiamosios
atsakomybs taip pat gali bti skiriamos kelios poveikio priemons.

Udraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

Teismas gali udrausti asmeniui naudotis specialiomis teismis (teise vairuoti keli, oro ar vandens transporto
priemones, teise laikyti ir neioti ginkl, teise medioti, teise vejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis
iomis teismis asmuo padar nusikalstam veik. Teismas udraudia naudotis specialiomis teismis nuo
vieneri iki trej met. is terminas skaiiuojamas metais, mnesiais ir dienomis.

Teismas, udrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teismis, konkreiai nurodo, kokia teise ar teismis
naudotis udrausta, ir io draudimo termin. Udraudim naudotis specialiomis teismis reikia skirti nuo
bausms atmimo teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla. Udraudiant naudotis tam tikra
teis, j patvirtinantis dokumentas nra paimamas i kaltininko.
Turtins alos atlyginimas ar paalinimas (BK 69 straipsnis).

Teismas skiria turtins alos atlyginim ar paalinim, kai dl nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo buvo
padaryta alos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. atlyginamos alos dyd neskaiiuojamos sumos, nukentjusio
asmens gautos i draudimo ar kit institucij patirtai alai padengti. ala turi bti atlyginta ar paalinta per
teismo nustatyt termin.

Nemokami darbai (BK 70 straipsnis.)

Teismas skiria nuo 20 iki 100 valand nemokam darb sveikatos prieiros, globos ir rpybos ar kitose
valstybinse ar nevalstybinse staigose bei organizacijose. Nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu
asmuo sutinka. Baudiamojo poveikio priemon, kurios asmuo negali vykdyti dl pateisinam prieasi, jo
praymu gali bti pakeista kita baudiamojo poveikio priemone. Jeigu asmuo po teismo sprendimo siteisjimo
nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudiamj poveikio priemon vykdanios institucijos teikimu
pakeiia nemokamus darbus kita baudiamojo poveikio priemone.

moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond (71 straipsnis).

Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydio mok nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond. moka turi
bti sumokta per teismo nustatyt termin.

Turto konfiskavimas

BK 72 straipsnis (Turto konfiskavimas) nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas
konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esanio pas kaltinink, jo bendrinink ar kitus asmenis, pamimas
valstybs nuosavybn. I kitos puss tvirtinama nuostata, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo
nusikaltimo rankis, priemon ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalis nustato tris atvejus,
kai teismas privalo konfiskuoti turt. Jie yra ie: 1) perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai
padaryti pinigai ar kiti materiali vert turintys daiktai (nusikaltimo priemons); 2) darant nusikalstam veik
panaudoti pinigai ir kiti materiali vert turintys daiktai (nusikaltimo rankiai); 3) i nusikalstamos veikos gauti
pinigai ir kiti materiali vert turintys daiktai (nusikalstamos veikos rezultatas).

Perduoti nusikalstamai veikai daryti daiktai tai pinigai ar daiktai, kuriuos tretieji asmenys perduoda
kaltininkui tam kad jis juos panaudot ar jais pasinaudot rengdamasis ar darydamas nusikalstam veik. Tai
gali bti automobilis preki ar ginkl gabenimui, ginklas nuudymui, pinigai papirkimui ir pan.

Darant nusikalstam veik panaudoti pinigai ar kiti materiali vert turintys daiktai, kuriuos teismas turi
konfiskuoti gali bti ginklai, panaudoti kito asmens nuudymui ar sveikatos sutrikdymui, narkotins ar
psichotropins mediagos, kurios realizuojamos tretiems asmenims, kontrabandos bylose gabenami per
valstybs sien daiktai ir pan.

Taiau daugiausia problem praktikoje kyla apibriant i nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus
materiali vert turinius daiktus. I nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materiali vert turintys daiktai,
tai nusikaltusio asmens materiali nauda, nedarbins pajamos, gautos dl nusikaltimo padarymo. Taiau turtin
naud ne visada lengva nustatyti.

irkite Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-459/2004

Svarbi turto konfiskavimo nuostata: nusikaltim sraas, u kuri padarym galimas turto konfiskavimas.[1].
LR BK nevardija nusikaltim, dl kuri gali bti taikomas turto konfiskavimas. Tai leidia daryti ivad, kad
turto konfiskavimas taikomas dl vis BK specialiojoje dalyje numatyt nusikalstam veik, jei yra BK 72
straipsnyje numatytos slygos.
 Kita svarbi turto konfiskavimo nuostata - teismo nuoira, taikant turto konfiskavim. Lietuvos BK 72
straipsnis nepalieka vietos teismo nuoirai taikant turto konfiskavim. Teismas privalo konfiskuoti turt, kuris
atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies reikalavimus., t. y. kai teismas nustato asmens neteist praturtjim ar tam
tikr daikt panaudojim darant nusikalstam veik.

Kitiems asmenims perduoto turto konfiskavimas labai aktuali problema, ir ne tik Lietuvoje. 1961 met BK
numat tik turto, priklausanio nuteistajam asmenins nuosavybs teise, konfiskavim. Kit asmen valdomas
turtas negaljo bti konfiskuojamas net ir nustaius, jog jis gytas suvokiant nusikalstam jo kilm.

BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas
konfiskuojamas. Kartu kalbant apie turto konfiskavim i treij asmen, ikila j kalts dl tokio turto
perdavimo ar sigijimo klausimas. Tretiesiems asmenims priklausantis turtas gali bti konfiskuojamas tik esant
i asmen suvokimui (kaltei) dl nusikalstamos turto prigimties. Jei asmuo gijo nusikalstamu bdu gaut
turt, taiau gijo siningai, neinodamas, neturdamas ar negaldamas inoti nusikalstamo turto atsiradimo
altinio, toks turtas neturi bti konfiskuojamas. Todl BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kitiems fiziniams ar
juridiniams asmenims perduotas turtas konfiskuojamas, esant bent vienai i dviej slyg: 1) turtas jiems buvo
suteiktas nusikalstamai veikai daryti. Asmuo perduodantis kitam tam tikr daikt ar pinigus turi suvokti savo
veiksm pavojing pobd, t. y. kad perduoda turt nusikalstamai veikai daryti. Jei jis to nesuvokia savo veikos
pavojingumo, turtas gali bti konfiskuotas, jei jis perduodamas turt turjo ir galjo suvokti, kad turtas bus
panaudotas nusikalstamai veikai. Taiau jei nusikaltim padars asmuo suklaidino, turto savinink dl jo
panaudojimo tiksl (pvz. Papra automobilio perveti krovin, o i tikrj automobiliu gabeno namin degtin)
ir is negaljo numanyti apie tikrus tikslus, toks turtas negali bti i turto savininko konfiskuotas.

2) gydami turt, jie inojo arba turjo ir galjo inoti, jog is turtas, pinigai ar u juos naujai gytos vertybs yra
gautos i nusikalstamos veikos. Antai kaltininkas u i kontrabandos gautus pinigus nuperka ar padovanoja
nam savo monai ar tvams, ar automobil savo meiluei. Nustaius kad is turtas gautas i nusikalstamos
veikos ir perduotas tretiems asmenims, jis gali bti konfiskuotas, jei turto gijjas suvok, kad jam padovanotas
ar labai pigiai parduotas turtas gytas i nusikalstamos veikos, o jei nesuvok, tai turjo ir galjo i aplinkyb
suvokti. Jei tokio psichinio santykio nebuvo, turtas negali bti i treio asmens konfiskuotas.

Svarbus klausimas - neteisto pasipelnymo dydio rodinjimo problema. Pagal BK 72 straipsn turi bti
rodytas asmens pasipelnimo dydis. Tai nra lengvas dalykas, ypa tais atvejais kai byloje yra nukentjusiojo
civilinis iekinys. tai kaip is klausimas sprendiamas Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje.

Papildomai iuo klausimu irkite

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2k-573-2003

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr 2k- 270/ 2004; Teism. Praktika Nr. 21

Taigi nusikaltim nuosavybei bylose jei byloje yra nukentjusij civiliniai iekiniai, patenkinus
nukentjusij civilinius iekinius dl pagrobto turto, BK 72 str. nuostatos paprastai netaikomos. Taiau jei
asmuo pagrobt turt ar jo dal pardav ar kitaip panaudojs gavo u j materialios naudos, ie pinigai
konfiskuojami valstybs naudai remiantis BK 72 str. 5 d. taigi turto konfiskavimas vagysts, plimo ar kit
nusikaltim nuosavybei bylose gali bti taikomas tik tada, kai kaltininkas pardavs turt gavo materialins
naudos. Materialin nauda - tai skirtumas tarp pagrobto turto pardavimo kainos ir civilinio iekinio dydio, jei
civilinis iekinys yra pareiktas. Materiali naud kaltininkas turi tik tuo atveju, jei pagrobt turt pardav
didesne kaina, negu pagrobto turto vert. Taiau jei byloje nereikiamas civilinis iekinys, pagrobto turto
pardavimas ir maesne kaina, negu jo tikroji vert, duoda pagrind turto konfiskavimui.

Paskutin skiriamoji turto konfiskavimo nuostata, koks turtas, gautas nusikalstamu bdu gali bti
konfiskuotas? Pagal BK 72 straipsn konfiskuojamas bet kokiame pavidale esantis turtas: pinigai, nekilnojamas
turtas, daiktai ir pan. Ir tik tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslptas, suvartotas, priklauso tretiesiems
asmenims ar jo negalima paimti dl kit prieasi, teismas i kaltininko, jo bendrinink ar kit io straipsnio 2,
3 ir 4 dalyse nurodyt asmen iieko konfiskuotino turto vert atitinkani pinig sum. Bet kokiu atveju
teismas, skirdamas turto konfiskavim, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vert
pinigais.

Atkreiptinas dmesys ir tai, kad turto konfiskavimas yra baudiamojo poveikio priemon, taikoma ir
nepilnameiams. Taiau nepilnameiams taikomas tik io straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas privalomas turto
konfiskavimas. Nepilnameiui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs io kodekso VI ar XI skyriuje
numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausms io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, taip pat gali
bti skiriamas turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas gali bti skiriamas ir juridiniam asmeniui.

2. Aukljamojo poveikio priemons

Aukljamojo poveikio priemons tai tam tikr priemoni sistema, taikom asmenims, nusikalstamas veikas
padariusiems nesulaukus 18 met. Taiau kai kurios i j gali bti taikomos ir asmenims, kuriems
nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo suj atuoniolika met. Toki nuostat numato BK 81
straipsnis, kuris nustato, kad io kodekso XI skyriaus 90-94 straipsni nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies
1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos aukljamojo poveikio priemons gali bti taikomos asmeniui, kuriam
nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suj atuoniolika met, taiau nebuvo suj dvideimt vieneri
metai, jeigu teismas, atsivelgs padarytos nusikalstamos veikos pobd, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o
prireikus - specialisto paaikinimus ar ivad, nusprendia, kad toks asmuo pagal socialin brand prilygsta
nepilnameiui ir baudiamosios atsakomybs ypatum taikymas jam atitikt io kodekso 80 straipsnyje
numatyt paskirt.

BK XI skyriuje numatytos aukljamojo poveikio priemons nepilnameiams taikomos vietoje bausms atleidus
juos nuo baudiamosios atsakomybs pagal BK 93 straipsnio nuostatas ir atleidus nuo bausms pagal BK 92
straipsnio nuostatas. Jos negali bti skiriamos kartu su bausme. Nepilnameiui gali bti skiriamos ios
aukljamojo poveikio priemons: 1) spjimas; 2) turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas; 3) nemokami
aukljamojo pobdio darbai; 4) atidavimas tvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie
rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti; 5) elgesio apribojimas; 6) atidavimas speciali aukljimo staig. Teismas
nepilnameiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas aukljamojo poveikio priemones.

spjimas gali bti skiriamas nepilnameiui kaip savarankika aukljamojo poveikio priemon arba kartu su
kitomis tokiomis priemonmis. Teismas, skirdamas nepilnameiui i aukljamojo poveikio priemon, ratu
iaikina galimas teisines pasekmes, jeigu jis padaryt nauj nusikalstam veik. Praktikai tai beprasm
poveikio priemon, retai duodanti naudos.

Turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi l, kuriomis
savarankikai disponuoja, arba padaryt al gali paalinti savo darbu.

Turtin ala turi bti atlyginta arba paalinta savo darbu per teismo nustatyt termin.

Nemokami aukljamojo pobdio darbai skiriami nuo 20 iki 100 valand sveikatos prieiros, globos ir
rpybos ar kitose valstybinse ar nevalstybinse staigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turti
aukljamj pobd. Nemokami aukljamojo pobdio darbai vykdomi, jeigu nepilnametis sutinka. Nemokam
darb nepilnameiui negalima skirti, jeigu jis atiduodamas speciali aukljimo staig.

Atidavimas tvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti
nustatomas nuo ei mnesi iki trej met, bet ne ilgiau kaip iki nepilnameiui sueis atuoniolika met. i
priemon gali bti skiriama tais atvejais, kai: 1) tvai ar kiti asmenys sutinka ugdyti bei priirti nepilnamet,
patys nedaro neigiamos takos nepilnameiui, turi galimybi sudaryti jo asmenybei ugdyti tinkamas slygas,
sutinka teikti btin informacij ios priemons vykdym kontroliuojanioms institucijoms; 2) nepilnametis
sutinka, kad j ugdyt bei priirt nurodyti asmenys, ir pasiada j klausyti bei tinkamai elgtis.

Atidavimas tvams ar kitiems asmenims ugdyti ir priirti gali bti skiriamas nepilnameiui kaip savarankika
poveikio priemon ar su kitomis aukljamojo poveikio priemonmis.
 Elgesio apribojimas skiriamas nuo trisdeimties dien iki dvylikos mnesi. ios poveikio priemons terminas
skaiiuojamas dienomis ir mnesiais. . Teismas nepilnamet gali pareigoti:

1) bti namuose nustatytu laiku; 2) mokytis, tsti moksl arba dirbti; 3) gyti tam tikr ini ar imokti
draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.); 4) atlikti vis gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos,
toksikomanijos ar venerins ligos kurs. is pareigojimas skiriamas tv ar globj praymu, jeigu
nepilnametis sutinka; 5) dalyvauti valstybini ar nevalstybini staig bei organizacij rengiamose socialinio
ugdymo ar reabilitacijos priemonse.

Skirdamas elgesio apribojim teismas nepilnameiui gali udrausti: 1) aisti azartinius aidimus; 2) usiimti
tam tikra veikla; 3) vairuoti motorin transporto priemon (motocikl, savaeig main ir pan.); 4) lankytis
vietose, kuriose daroma neigiama taka nepilnameio elgesiui, arba bendrauti su monmis, daraniais jam
neigiamos takos; 5) be ios priemons vykdym kontroliuojani institucij inios keisti gyvenamj viet.

Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie pareigojim ir draudim vykdym.

Atidavimas speciali aukljimo staig nustatomas nuo ei mnesi iki trej met, bet ne ilgiau kaip iki
nepilnameiui sueis atuoniolika met. Konkret buvimo specialioje aukljimo staigoje laik nustato teismas,
atsivelgdamas nepilnameio asmenyb, tai, ar jo nusikalstamas elgesys kartojasi, kokios poveikio priemons
jau taikytos, ir kitas bylos aplinkybes.

i poveikio priemon praktikai negali bti paskirta atleidimus nuo baudiamosios atsakomybs ar nuo
bausms, nes asmeniui paskyrus atidavim speciali aukljimo staig bt atimta jo laisv, kas prietaraut
mint institut paskiriai.

Jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena aukljamojo poveikio priemon, jos nevykdo ar netinkamai j vykdo
ir dl to buvo ne maiau kaip du kartus sptas, teismas, remdamasis ios priemons vykdym kontroliuojani
institucij teikimu, gali pakeisti t poveikio priemon bet kokia kita aukljamojo poveikio priemone, iskyrus
atidavim speciali aukljimo staig.

Jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys aukljamojo poveikio priemons, j nevykdo ar netinkamai
jas vykdo ir dl to buvo ne maiau kaip du kartus sptas, teismas,

remdamasis i priemoni vykdym kontroliuojani institucij teikimu, gali pakeisti jas kitomis aukljamojo
poveikio priemonmis, skaitant atidavim speciali aukljimo staig.

[1]r. Council of Europe convention on laundering, search, seizure and confiscation of the proceeds from crime
and explanatpry report. Strasbourg, 1991.

SAVIKONTROLS KLAUSIMAI

1. Kuo baudiamojo poveikio priemons skiriasi nuo aukljamojo poveikio priemoni.

2. Kada ir kas skiria baudiamojo poveikio priemones.
3. Kada ir kas skiria aukljamojo poveikio priemones
4. Kuo bauda skiriasi nuo turto konfiskavimo.
18 TEMA. BAUSMS SKYRIMAS

I DALIS

Klausimai:

1. Bausms skyrimo pagrindai .

2. BK specialiosios dalies sankcija ir jos reikm bausms parinkimui ir skyrimui.

3. Baudiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostat reikm skiriant bausm.

4. Bausms ries parinkimas

5. BK 54 straipsnio 2 dalyje tvirtint nuostat reikm bausms dydio parinkimui.

6. Atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs ir j reikm bausms dydiui

1. Bausms skyrimo pagrindai .

Bausms skyrimas yra sudtingas procesas, kuris reikalauja tiek BK bendrosios, tiek specialiosios dalies
nuostat inojimo. Labai klystama, jei galvojama, jog bausmei paskirti pakanka susipainti su BK specialiosios
dalies straipsnio, pagal kur kaltinamas asmuo, sankcij. Bausms skyrimas yra baudiamojo kodekso
bendrosios ir specialiosios dali nuostat taikymo rezultatas.

Bendrieji bausms skyrimo pagrindai nustatyti BK 54 straipsnio, kuris taip ir vadinamas Bendrieji bausms
skyrimo pagrindai 1 ir 2 dalyse. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausm pagal io kodekso
specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcij, laikydamasis
io kodekso bendrosios dalies nuostat. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausm, teismas
atsivelgia : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir r; 3) padarytos
nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 5) kaltininko asmenyb; 6) asmens
kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r; 7) atsakomyb lengvinanias bei
sunkinanias aplinkybes.

Taigi pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas skirdamas bausm turi prisilaikyti trij taisykli, kurios
visumoje ir sudaro bausms skyrimo pagrindus: 1) bausm skiriama pagal baudiamojo kodekso specialiosios
dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcij 2) teismas vadovaujasi
baudiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis. 3) teismas skirdamas bausm vertina padarytos
nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kalts formos ir ries, padarytos nusikalstamos veikos motyvo ir
tikslo; nusikalstamos veikos stadijos, kaltininko asmenybs, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant
nusikalstam veik formos ir ries, atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes

2. BK specialiosios dalies sankcija ir jos reikm bausms parinkimui ir skyrimui.

Skirtinos u padaryt nusikaltim bausms yra ivardytos BK specialiosios dalies straipsni sankcijose. Bausm
kaltininkui skiria tik teismas. Priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobdio baudiamsias bylas nagrinja ir
bausmes skiria teisjas vienasmenikai ar trij teisj kolegija. Taigi teism gali sudaryti vienas teisjas ar trys
teisjai. Taiau visais atvejais bausms skiriamos Lietuvos Respublikos vardu.

Sutinkamai su BK 54 straipsnio 1 dalimi teismas bausm skiria vadovaudamasis baudiamojo kodekso

specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcija. Pirmas
bausmi skyrimo pagrindas (taisykl) pareigoja teism skirti tik tos ries ir tokio dydio bausm, kuri
nustatyta BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik,
sankcijoje. Todl prie skiriant bausm labai svarbu gerai istudijuoti ir iaikinti statymo sankcij.

Plaiau irkite

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla .2K-496/2004

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-117/2005

Teismo paskirta bausm kaltininkui didija dalimi priklauso nuo to, kaip statymo leidjo yra formuluojamos
statymo sankcijos, kiek bausmi ri jos numatys.

BK u nesunkius ir apysunkius nusikaltimus paprastai numato dviej, trij ar net keturi ri bausmes. Tik u
sunkius ir labai sunkius nusikaltimus statymo sankcijoje paprastai numatoma tik viena laisvs atmimo
bausm. Taiau atkreiptinas dmesys, kad BK 42 straipsnio 3 dalis numato, kad u vien nusikalstam veik
skiriama tik viena bausm. Taigi teismas i keli sankcijoje numatyt bausmi turi irinkti vien bausm, kuri
skirs kaltininkui. Keli statymo sankcijoje numatyt bausmi paskyrimas u vieno nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo padarym prietaraut baudiamojo kodekso nuostatoms ir bt vertinamas kaip netinkamas
baudiamojo statymo taikymas.

3. Baudiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostat reikm skiriant bausm.

N kiek ne maiau reikmingas bausms skyrimui yra antras bausms skyrimo pagrindas, vardytas BK 54
straipsnio 1 dalyje. Jis formuluoja taisykl, kad skirdamas bausm teismas atsivelgia BK bendrosios dalies
nuostatas. Bendrosios dalies nuostatos bausms skyrimo procese yra ne maiau reikmingos, negu specialiosios
dalies sankcija. Skiriant bausm teismas vadovaujasi nuostatomis, numatytomis Baudiamojo kodekso
bendrosios dalies skyriuose Bausm, Bausms skyrimas, Baudiamojo poveikio priemons,
Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai.

Paymtina, kad BK specialiosios dalies sankcijos, formuluodamos skirtinas u nusikalstam veik bausmes,
neretai vardija tik bausms r, bet nevardija esmini bausms nubaudimo element, kaip antai bausms
dydio, suvarym pobdio. Tik laisvs atmimo bausm sankcijoje formuluojama nustatant jos dydius.
Kitos bausms sankcijoje tik vardijamos, nenustatant nei j dydi, nei kit reikming nubaudimo element.
Taigi jei teismas nusprs kaltininkui skirti laisvs apribojimo bausm, numatyt BK specialiosios dalies
straipsnio sankcijoje, ikils klausimas ar pakaks nuosprendio rezoliucinje dalyje urayti odius paskirti
laisvs apribojim. Ar aiki bus tokia bausm. Nesusipain su BK skyriaus Bausm nuostatomis
neivengsime statymo paeidimo.

Nemaiau svarbu inoti kiek i sankcijoje numatyt bausmi teismas gali paskirti kaltininkui: tik vien bausm
ar kelias sankcijoje numatytas bausmes, ar gali teismas greta bausms ar vietoje jos skirti baudiamojo ar
aukljamojo poveikio priemon. Atsakymus iuos klausimus galima rasti tik BK bendrosios dalies nuostatose.

Bendrosios dalies nuostat studijos leidia pasitikslinti ar kiekviena i sankcijoje numatyt bausmi ri gali
bti skiriama kaltinamajam. Bendra BK nuostata yra tokia, kad nra bausmi skiriam tik atitinkam kategorij
asmenims. Kiekvienas kaltinamasis nepriklausomai nuo to, ar jis vyras ar moteris, nepilnametis ar pilnametis i
principo gali bti nubaustas bet kuria sankcijoje numatyta bausme. Tai bendras principas. Taiau yra tam tikr
apribojim, numatyt btent bendrojoje dalyje, kuriuos reikia inoti. J nepamatysi susipaindamas vien tik su
sankcija. Antai palygin BK 42 ir 90 straipsnius, padarysime ivad, kad nepilnameiams padariusiems
nusikaltim ar baudiamj nusiengim negali bti skiriama bausm atmimas teiss dirbti tam tikr darb ar
usiimti tam tikra veikla, kadangi BK 90 straipsnio 1 dalyje vardijant nepilnameiams skirtinas bausms ris,
i bausm nevardyta. Be to yra apribojim ir skiriant i bausm pilnameiams. Antai BK 45 straipsnis (Teiss
dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas) nustato, kad teismas skiria teiss dirbti tam tikr
darb arba usiimti tam tikra veikla atmim tik tais atvejais, kai kaltininkas nusikalstam veik padaro
darbins ar profesins veiklos srityje arba kai teismas, atsivelgdamas padarytos nusikalstamos veikos pobd,
padaro ivad, kad nuteistajam negalima palikti teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla.

BK 49 straipsnis formuluodamas areto bausms poymius, nubaudimo elementus ir skyrimo slygas, etoje
straipsnio dalyje nustato areto bausms skyrimo apribojimus, nustatydamas, kad aretas neskiriamas nioms
moterims ir gali bti neskiriamas asmenims, auginantiems vaik iki trej met, atsivelgiant vaiko interesus.
BK 90 straipsnio 6 dalis riboja baudos skyrim nepilnameiams, nustatydama, kad bauda gali bti skiriama tik
dirbaniam ar savo turto turiniam nepilnameiui.

Dar didesn bendrosios dalies nuostat reikm nustatant skiriamos bausms minimalias ir maksimalias ribas.
Kaip minta BK specialiosios dalies sankcijose bausms vardijamos, bet nenurodomi skirtin bausmi dydiai,
laikas ar kiti reikmingi nubaudimo elementai. Antai jei teismas nusprs skirti baud, ikils klausimas, kokio
dydio bauda numatyta u padaryt nusikaltim ir kokiose ribose teismas gali paskirti baud. Atsakym galima
rasti tik susipainus su bendrojoje dalyje formuluojamomis nuostatomis dl baudos (BK 35 straipsnis). Su ta
paia problema susidursime skirdami bet kuri bausm.

Laisvs atmimas yra vienintel bausms ris, dl kurios specialiosios dalies sankcija vardija skirtinus laisvs
atmimo bausms dydius. Taiau labai apsigausime, jei galvosime, kad laisvs atmimui paskirti pakaks
susipainti vien tik su statymo sankcija. Antai, u kai kuriuos nusikaltimus statym leidjas sankcijoje nustato
tik maksimal laisvs atmimo bausms dyd ir nemini minimalaus skirtino bausms dydio. Tokiais atvejais
neisiversime be bendrosios dalies straipsni, kuriuose formuluojamos laisvs atmimo bausms nuostatos,
studij.

BK 90 straipsnio 5 d. numato, kad laisvs atmimo bausm nepilnameiui negali viryti deimties met,
nepriklausomai nuo BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyt aplinkybi buvimo.

I kitos puss paskyr nepilnameiui minimali sankcijoje numatyt bausm taip pat galime paeisti statym.
Reikalas tame, kad BK 91 straipsnio 3 d. nustato, kad kai skiriama laisvs atmimo bausm nepilnameiui, jos
minimum sudaro pus minimalios bausms, numatytos io kodekso straipsnio, pagal kur teisiamas
nepilnametis, sankcijoje.

Paymtina, kad teismas greta bausms turi teis, o kartais ir pareig paskirti baudiamojo poveikio priemon.
Jos BK specialiosios dalies sankcijose i viso nenurodomos. Atsakym ar privalome ir ar galime kaltininkui
greta bausms paskirti gausime tik iaikin bendrosios dalies nuostatas, numatytas skyriuose Bausm ir
Baudiamojo poveikio priemons.

Taigi bendrosios dalies nuostatos ne maiau reikmingos skiriant bausm negu specialiosios dalies sankcija.

4. Bausms ries parinkimas

Baudiamojo kodekso bendrosios dalies nuostat reikm skiriant bausm neapsiriboja aukiau pamintomis
nuostatomis. Naujo BK specialiosios dalies sankcijos formuluojamos taip, kad u didij dal nusikalstam
veik statymas numato alternatyviai keli ri bausmes. Kadangi pagal BK 11 straipsn nusikaltimas tai tokia
veika, u kuri numatyta laisvs atmimo bausm, savaime aiku tampa, kad u visus nusikaltimus BK
specialiosios dalies straipsni sankcijos numato laisvs atmimo bausm. Taiau tik dl sunki ir labai sunki
nusikaltim laisvs atmimas paprastai yra vienintel statymo sankcijoje numatyta bausm. U kit kategorij
nusikaltimus greta laisvs atmimo bausms statymo sankcija numato alternatyviai kit ri bausmes
(paprastai dviej ar trij ri).

Taiau tokiu atveju ikyla klausimas ar teismas skirdamas bausm yra laisvas skirti bet koki i statymo
sankcijoje numatyt bausmi kaltinamajam? is klausimas sprendiamas BK 55, 56 straipsniuose. BK 55
straipsnis (Bausms skyrimas asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim)
nustato princip, kad asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas
paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias bausmes. ioje nuostatoje tvirtintas anksiau jau mintas anso
principas, pagal kur asmeniui, pirm kart stojaniam prie teism turt bti skiriama ne laisvs atmimo,
bausm. I kitos puss BK 56 straipsnis (Bausms skyrimas recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym)
nustato, kad recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym teismas paprastai skiria laisvs atmimo bausm.
Minti du straipsniai tvirtina tam tikr takoskyr, kuria statym leidjas daro tarp asmen teisiam pirm kart
ir recidyvist. statymas pareigoja suteikti ans asmenims teisiamiems pirm kart ir neizoliuoti j nuo
visuomenes, jei bausms tikslai gali bti pasiekti velnesnmis bausmmis.

statymas numato, kad teismas skiria alternatyvi laisvs atmimui bausm iais atvejais: 1. asmuo teisiamas
pirm kart 2. padarytas nusikaltimas yra nesunkus ar apysunkis.

BK 55 straipsnio nuostata nepareigoja teismo skirti su laisvs atmimu nesusijusi bausm, asmenims,
teisiamiems dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Padarius iuos nusikaltimus net ir tais atvejais, kai
statymo sankcija numato keli ri bausmes, teismas savo nuoira parenka skirtinos bausms r,
nesivadovaudamas BK 55 straipsnio nuostatoms.

BK 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym paprastai skiria
laisvs atmimo bausm. Taiau iame straipsnyje nepateikta recidyvisto samprata. Recidyvisto samprata
pateikta BK 27 straipsnyje.

Nusikaltim recidyvas 2000 m. BK yra aplinkyb, takojanti ir apsprendianti skirtinos bausms r. [1] .

5. BK 54 straipsnio 2 dalyje tvirtint nuostat reikm bausms dydio parinkimui.

Teismas isiaikins statymo nuostatas, ir pasirinks ar skirs laisvs atmimo bausm, ar kitas alternatyvias
laisvs atmimo bausmei bausmes bei isiaikins sankcijoje numatytos skirtinos bausms minimal ir
maksimal dydius bei kitas bausms skyrimo slygas, pereina prie bausms u padaryt nusikalstam veik
skyrimo. Jis turi nustatyti laisvs atmimo bausms dyd, o skiriant kit alternatyvi bausm, ne tik bausms
dyd, bet bausms r (i sankcijoje numatyt bausmi ri). iame bausms skyrimo etape teismas
vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta bausms skyrimo taisykle. Ji nustato, kad teismas skirdamas
bausm turi vertinti nagrinjamos bylos aplinkybes ir j tak skirtinos bausms dydiui, o skirdamas nelaisvs
atmimo bausm ir skirtinos bausms riai. BK 54 straipsnio 2 dalis pareigoja teism nustatant galutin
skirtinos bausms dyd atsivelgti : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir
r; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 5) kaltininko
asmenyb; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r; 7) atsakomyb
lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes.

6. Atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs ir j reikm bausms dydiui

Svarbus momentas parenkant skirtinos bausms dyd tenka aplinkybms lengvinanioms ar sunkinanioms
kaltinimo atsakomyb. Tai statyme specialiai vardyt aplinkybi sraas, kuri buvimas takoja bausms
skyrim bausms ries ir dydio prasme. ios aplinkybs lieia arba nusikalstamos veikos pavojingum, arba
kaltininko asmenybs pavojingum.

BK galima sutikti atvej, kai kurios aplinkybs lengvinanios ar sunkinanios kaltinimo atsakomyb sutampa
su nusikalstamos veikos sudties pagrindiniais, bet daniau su straipsnio dispozicijoje numatytais
kvalifikuojaniais poymiais. Tokiais atvejais jos negali bti pakartotinai vertinamos kaip atsakomyb
lengvinanios ar sunkinanios aplinkybs . Tai sakmiai nurodo BK 59 straipsnio 3 dalis ir 60 straipsnio 2 dalis,
kurios nustato, kad skirdamas bausm, teismas neatsivelgia toki atsakomyb lengvinani aplinkyb, kuri
statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis. Skirdamas bausm, teismas neatsivelgia toki
atsakomyb sunkinani aplinkyb, kuri statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis.

Kalbant apie atsakomyb lengvinani ir atsakomyb sunkinani aplinkybi sraus pastebtina, kad
sunkinani aplinkybi sraas yra isamus, o lengvinani pavyzdinis. Tai reikia, kad teismas gali
atsakomyb lengvinania aplinkybe pripainti ir toki aplinkyb, kurios nra BK 59 straipsnyje numatytame
srae. BK 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali pripainti atsakomyb lengvinaniomis aplinkybmis
ir kitas io straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tuo tarpu atsakomybe sunkinani aplinkybi sraas
yra isamus ir teismas negali atsakomyb sunkinania aplinkybe pripainti fakt, kuris nenumatytas BK 60
straipsnyje numatytame srae.

Atsakomyb lengvinanios aplinkybs vardijamos BK 59 straipsnyje yra ios: 1) kaltininkas suteik

nukentjusiam asmeniui pagalb arba kitais aktyviais veiksmais iveng ar band ivengti sunkesni padarini;
2) kaltininkas prisipaino padars baudiamojo statymo numatyt veik ir nuoirdiai gailisi arba padjo
iaikinti i veik ar joje dalyvavusius asmenis; 3) kaltininkas savo noru atlygino ar paalino padaryt al; 4)
nusikalstama veika padaryta dl labai sunkios turtins arba beviltikos kaltininko padties; 5) veika padaryta dl
psichins ar fizins prievartos, jeigu tokia prievarta nepaalina baudiamosios atsakomybs; 6) veikos
padarymui takos turjo provokuojantis ar rizikingas nukentjusio asmens elgesys; 7) veika padaryta
nukentjusio asmens, kurio bkl beviltika, praymu; 8) veika padaryta paeidiant nusikalstam veik
padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos arba teissaugos institucij uduoties
vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento teistumo slygas; 9) veika padaryta
perengiant btinosios ginties ribas, kai baudiamasis statymas numato atsakomyb u btinosios ginties rib
perengim; 10) veika padaryta dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti nukentjusio asmens veiksmai;
11) veik padar ribotai pakaltinamas asmuo; 12) veik padar prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas asmuo;
13) nepavyks savanorikas atsisakymas padaryti nusikalstam veik.

Teism praktikoje ivardytos aplinkybs sutinkamos nevienodai danai. Dl vien aplinkybi klausimas
sprendiamas vos ne kiekvienoje byloje, kitos aplinkybs bylose sutinkamos reiau.

Daniausiai sutinkama aplinkyb, dl kurios vyksta ginai baudiamosiose bylose yra dl kaltininko
prisipaino padarius baudiamojo statymo numatyt veik ir nuoirdaus gailjimosi arba padjimo iaikinti i
veik ar joje dalyvavusius asmenis; iai atsakomyb lengvinaniai aplinkybei konstatuoti privalu nustatyti
vien i trij alternatyv: 1) kaltininko prisipainim padarius nusikalstam veik ir kaltininko nuoird
gailjimsi arba 2) kaltininko prisipainim padarius nusikalstam veik ir padjim iaikinti nusikalstam
veik 3) kaltininko prisipainim padarius nusikalstam veik ir padjim iaikinti joje dalyvavusius asmenis.
Kaip matome vien tik asmens prisipainimas yra nepakankamas iai atsakomyb lengvinaniai aplinkybei
nustatyti. Kaltininko prisipainimas padarius nusikaltim yra esmini bylos aplinkybi pripainimas duodant
tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dlsurinkt rodym.
Kaltininko prisipainimas padarius nusikaltim gali bti teismo pripastamas atsakomyb lengvinania
aplinkybe, jei kaltininkas pripaino padars nusikaltim parengtinio bylos tyrimo ar teisminio bylos
nagrinjimo metu. Negali btipripastamas atsakomyb lengvinania aplinkybe asmens prisipainimas
padarius nusikaltim parengtinio bylos tyrimo metu, jei teisme jis keiia parodymus ir ima neigti nusikaltimo
padarym. Sprendiant klausim dl ios atsakomyb lengvinanios aplinkybs pripainimo svarbiausias
dmesys skiriamas tariamojo ir kaltinamojo parodymams dl padarytos veikos objektyvi aplinkybi (veikos,
bdo, laiko, vietos ir pan). Tuo tarpu inkriminuotos kalts formos nepripainimas neturt bti klitis pripainti
i atsakomyb lengvinani aplinkyb, kadangi asmuo i tikro gali klysti ar kitaip suvokti daromos veikos
pavojingum ir dl to numatyti visai kitus padarinius negu jam inkriminuoti padariniai. Kaltininko nuoirdus
gailjimasis dl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripasta padars baudiamj
veik, kritikai vertina savo elges ir stengiasisuvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentjusiajam
neatidliotin pagalb, jo atsiprao, grina pagrobt daikt ir pan.). Kaltininko nuoirdus gailjimasis dl
padaryto nusikaltimo gali bti pripastamas atsakomyb lengvinania aplinkybe, jei toks gailjimasis vyko iki
apkaltinamojo nuosprendio primimo. Aktyvus padjimas iaikinti nusikaltim yra tada, kai kaltininkas savo
valia padeda iaikinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Padjimas iaikinti kitus nusikaltlius yra
tada, kai kaltininkas nurodo nusikaltim padariusi asmen pavardes, gyvenamj ar slapstymosi viet, kitus
esminius nusikaltusi asmen poymius ar kitas inias apie juos, jei tai padeda teissaugos institucijoms
iaikinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybn kitus nusikaltlius.

O dabar pateiksime nuorodas teism praktik, bylas kuriose pateikiamas ios aplinkybs aikinimas:

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-264/2005

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacins nutartys 2k-264/2005, 2k-P-464/2005, 2k- 420-2006

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin nutartis 2K-201/2007

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-420/2006

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-594/2006

Atsakomyb sunkinanios aplinkybs vardijamos BK 60 straipsnyje. Jos yra ios: 1) veik padar bendrinink
grup. 2) veik padar organizuota grup; 3) veika padaryta dl chuliganik ar savanaudik paskat; 4) veika
padaryta kankinant nukentjus asmen ar tyiojantis i jo; 5) veika padaryta maameiui; 6) veika padaryta
asmeniui, kuris dl ligos, invalidumo, senatvs ar kit prieasi buvo bejgikos bkls, be jo praymo; 7)
veika padaryta niai moteriai, kai akivaizdu kad ji nia; 8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar
kito asmens nelaime; 9) veik padar asmuo, apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit
psichik veikiani mediag, jeigu ios aplinkybs turjo takos nusikalstamos veikos padarymui; 10) veika
padaryta visuotinai pavojingu bdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamsias mediagas arba aunamuosius
ginklus; 11) dl padarytos veikos atsirado sunki padarini.

BK 60 straipsnis numato isam j sra. Teismas negali pripainti atsakomyb sunkinani aplinkyb toki
faktin aplinkyb, kuri nra numatyta pamintame srae.

Plaiau apie atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes ir j reikm r. Teism praktikos skiriant
bausmes apvalga//Teism praktika 2007 Nr. 27

[1] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K- 389/2005

II DALIS

Klausimai:

1. Skirtinos bausms dydio nustatymas.

2. velnesns, negu statyme numatyta bausms skyrimas ir jo pagrindai

3. velnesns negu statyme numatyta bausms skyrimas, jei paskirta bausm aikiai prietaraut teisingumo
principui (BK 54 str. 3 d.)

1. Skirtinos bausms dydio nustatymas.

vertins BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus poymius ir aplinkybes, teismas nustato skirtinos bausms dyd,
o skirdamas alternatyvi laisvs atmimui bausm dar ir bausms r, ir paskiria bausm. Skirtinos bausms
dydio nustatymo procesas sureguliuotas BK 61 straipsnyje (Bausms skyrimas, kai yra atsakomyb
lengvinani ir (ar) sunkinani aplinkybi). BK 61 straipsnis nustato, kad teismas, skirdamas bausm,
atsivelgia tai, ar yra nustatyta tik atsakomyb lengvinani ar tik atsakomyb sunkinani aplinkybi, ar yra
ir atsakomyb lengvinani, ir atsakomyb sunkinani aplinkybi, ir vertina kiekvienos aplinkybs reikm.
Be to teismas, vertins atsakomyb lengvinanias ir (ar) atsakomyb sunkinanias aplinkybes, j kiek, pobd
ir tarpusavio santyk, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka velnesn
ar grietesn bausms r, taip pat skiriamos bausms dyd, skaiiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi statymas
nustato, kad skiriant bausm vienod reikm turi visos 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o ne tik
atsakomyb lengvinanios ar atsakomyb sunkinanios aplinkybs. Kiekvienos aplinkybs reikm teismo turi
bti vertinta ir motyvuotai parinkta velnesns ar grietesns bausms ris ir bausms dydis.

Skirtinos bausms dydio nustatymo procesas prasideda nuo statymo sankcijoje numatytos bausms vidurkio
nustatymo. Nustatant statyme numatytos bausms vidurk, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio
sankcijoje numatytas bausms dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje
minimalus bausms dydis u padaryt nusikalstam veik nenurodytas, nustatant bausms vidurk,
vadovaujamasi tos ries bausms minimaliu dydiu (pvz. 3 mnesiai laisvs atmimui, 1 MGL baudai ir pan.).
Paskirtos bausms ris ir dydis nurodomi nuosprendio rezoliucinje dalyje, be to paskirtos bausms ris ir
jos dydis turi bti motyvuotos nuosprendio apraomojoje dalyje. To reikalauja BPK 305 straipsnis[1].

Atkreiptinas dmesys, kad BK 61 straipsnyje tvirtinta viena nuostata, kuria gyvendinamas gero kaltininko
elgesio ir pagalbos teissaugos institucijoms principas. BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu
kaltininkas 1) savo noru prisipaino padars nusikaltim, 2) nuoirdiai gailisi, 3) aktyviai padjo iaikinti
nusikaltim ir 4) nra atsakomyb sunkinani aplinkybi, teismas skiria jam ne didesn kaip straipsnio
sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos bausms vidurkis laisvs atmimo bausm arba su laisvs
atmimu nesusijusi bausm. i nuostata yra imperatyvi ir teismas esant ioje dalyje ivardytiems pagrindams
privalo skirdamas bausm vadovautis ia nuostata. Nesivadovavimas ja skiriant bausm yra pagrindas keisti
nuosprend, velninant bausm, jei proceso dalyviai paduoda apeliacin ar kasacin skund.

2. velnesns, negu statyme numatyta bausms skyrimas ir jo pagrindai

statym leidjas sankcijas stengiasi formuluoti taip, kad teismas visais atvejais galt tinkamai individualizuoti
bausm, paskirti teising bausm statymo sankcijos ribose. Taiau atskirais atvejais teismas susiduria su
sunkumais. Jie daniausiai kyla padarius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, dl kuri sankcijose paprastai
bna numatyta tik viena laisvs atmimo bausm, be to danai bna numatomas ne tik maksimalus, bet ir
minimalus laisvs atmimo bausms laikas. Tokiose bylose gali atsitikti taip, kad ir velniausia bausm
atsivelgiant bylos aplinkybes teismui pasirodys per grieta ir neteisinga. K tada daryti teismui? Ar yra
galimyb paskirti nenumatyt statymo sankcijoje bausm? Taip. Baudiamasis kodeksas numato galimybes
skirti velnesn, negu numatyta statyme bausm. Jos numatytos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.
iose BK straipsniuose aprayti velnesns bausms skyrimo pagrindai.

velnesns negu statyme numatyt bausms skyrimas, tai teismo galimyb: 1) paskirti maesn bausm, negu
straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik numatyta maiausia bausm, arba 2) paskirti velnesn
bausms r, negu numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik. 3) paskirti pavojingam
recidyvistui maesn bausm, negu nustatyta io kodekso 56 straipsnio 2 dalyje,
Teismas remdamasis BK 62 straipsnio nuostatomis gali paskirti maesn bausms dyd, negu straipsnio
sankcijoje u padaryt nusikalstam veik numatytas minimalus bausms dydis. is bausms skyrimo bdas
gali bti taikomas tik laisvs atmimo bausmei tuo atveju, jei sankcijoje numatyta laisvs atmimo bausms ir
maksimalus, ir minimalus dydis. Pvz. numatytas laisvs atmimas nuo 3 iki 7 met. Tokiu atveju teismas skiria
laisvs atmimo bausm trumpesniam negu 3 metai laikui. is bausms skyrimo bdas negali bti pritaikytas,
jei sankcijoje nenumatyta minimali bausms riba. Tada ji sutampa su minimaliu dydiu, BK bendrojoje dalyje
numatytu laisvs atmimo bausmei, t. y. 3 mnesiai. Teismas negali paskirti laisvs atmimo trumpesniam negu
3 mnesiai laikotarpiui.

Teismas gali paskirti velnesn bausms r, negu numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam
veik. Tokiu atveju teismas paskiria kit velnesn bausms r.

Kas dl pavojingo recidyvisto, tai statymas (BK 56 straipsnio 2 dalis) numato, kad bausm jam turi bti
skiriama grietesn, negu sankcijoje numatytas laisvs atmimo bausms vidurkis. Todl teismas esant BK 62
straipsnyje numatytom slygom pavojingam recidyvistui gali paskirti maesn bausm, negu sankcijoje
numatytas laisvs atmimo bausms vidurkis, taiau bet kuriuo atveju tai bus statymo sankcijoje numatyta
bausm.

BK 62 straipsnis numato tris grupes slyg, kuri buvimas gali paskatinti teism skirti velnesn, negu statymo
numatyta, bausm.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta pirma grup toki slyg. Teismas, atsivelgs visas bylos aplinkybes, u
kiekvien nusikalstam veik gali paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm, jeigu 1) nusikalstam
veik padars asmuo pats savo noru atvyko ar prane apie i veik, 2) prisipaino j padars ir nuoirdiai
gailisi, ir (ar) padjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iaikinti nusikalstam veik, ir 3) visikai ar i dalies
atlygino arba paalino padaryt turtin al.
i grup slyg sudaro trys atsakomyb lengvinanios aplinkybs, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4
punktuose. Btina nustatyti visas ivardytas aplinkybes. Bent vienos nebuvimas alina galimyb taikyti BK 62
straipsnio 1 dalies nuostatas.

io straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsivelgs visas bylos aplinkybes, gali u kiekvien nusikalstam
veik paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm tuo atveju, kai 1)yra atsakomyb lengvinani
aplinkybi,

2) bent i dalies atlyginta ar paalinta turtin ala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

3) byloje nustatyta bent viena i emiau pamint aplinkybi, o btent

a)kaltininkas ilaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra negals ir nra kam juos priirti, arba

b) kaltininkas ilaiko maameius vaikus, kuri dl paskirtos statyme numatytos bausms nebt kam
priirti, arba

c) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstam veik buvo antraeilis, arba

d) veika nutrko rengiantis padaryti nusikaltim ar pasiksinant daryti nusikalstam veik, arba

e) veika padaryta perengiant btinosios ginties ribas, arba

f) veika padaryta paeidus nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins
pareigos arba teissaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento
teistumo slygas.

velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais
reikalauja, kad bent i dalies bt atlyginta ar paalinta turtin ala, jeigu ji buvo padaryta, ir kad bt
atsakomyb lengvinani aplinkybi. alos atlyginimas ar paalinimas savaime yra atsakomyb lengvinanti
aplinkyb, taiau be jos teismas turi nustatyti dar bent vien kit BK 59 straipsnyje numatyt aplinkyb. Be
mint dviej aplinkybi dar btina papildomai nustatyti bent vien i BK 62 2 dalies 1-6 punktuose numatyt
ir k tik ivardyt aplinkybi.

BK 62 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas taip pat gali pagal io straipsnio 3 dal paskirti velnesn, negu
statymo numatyta, bausm, jei 1) asmuo, dalyvavo tyia nuudant, 2) a)prisipaino dl vis savo padaryt
nusikalstam veik ir b) aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari
padaryt tyin nuudym, 3) Ir byloje yra bent viena i i slyg: a) nuudymas padarytas dl grasinimo ar
prievartos arba b) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nuudant buvo antraeilis, arba c) veika nutrko
rengiantis nuudyti ar ksinantis nuudyti.

Atkreiptinas dmesys, kad velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas yra teismo teis, bet ne
pareiga.

3. velnesns negu statyme numatyta bausms skyrimas, jei paskirta bausm aikiai prietaraut
teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai
prietaraut teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausms paskirtimi, gali motyvuotai paskirti
velnesn bausm. Tai visikai naujas pagrindas skirti velnesn, negu numatyta statyme, bausm. Jo esm -
sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui. Lietuvos Aukiausias
Teismas yra iaikins, kad teismas esant atitinkamai situacijai pirmiausia turi svarstyti velnesns bausms
skyrim pagal BK 62 straipsn. Tai yra dl to, kad mintame BK straipsnyje suformuluoti gan grieti ir dl to
aiks pagrindai. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas yra gan aptakus.
 BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo slygas paanalizuosime pasiremdami Lietuvos teism praktika. Radvilikio
rajono apylinks teismo nuosprendiu A. K. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dal laisvs atmimu trejiems
metams. iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos nuosprendiu Radvilikio
rajono apylinks teismo nuosprendis pakeistas. Pripainta A. K. atsakomybe lengvinania aplinkybe jo
prisipainimas padarius nusikalstam veik ir nuoirdus gailjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A.
K. pripaintam kaltu pagal BK 150 straipsnio 3 dal, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausm
laisvs apribojimas vieneriems metams, pareigojant nuo 21 val. iki 6 val. bti savo namuose.

A. K. nuteistas u tai, kad 2004 m. gruodio 14 d., apie 14 val. 30 min., kelyje Radvilikis-Pakruojis, pams
paveti automobiliu Audi-100, nepilnamet J. ., gimusi 1989 m., prie jos vali nusive j toliau nuo kelio
ir sustojs vietins reikms keliuke ir urakins automobilio duris, prievarta band numauti nepilnametei
kelnes ir kelnaites, liep nusirengti drabuius, pats atsisagsts kelnes jga savo knu prispaud J. . prievarta
buiavo jai lpas, liet jos lytinius organus ir kio lytinius organus pirtus, t. y. panaudojs fizin smurt fizinio
slyio bdu tenkino lytin aistr su nepilnamete J. . prie jos vali ir tuo padar BK 150 straipsnio 3 dalyje
numatyt nusikalstam veik.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pra teism panaikinti iauli apygardos
teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos nuosprendio dal dl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.
Kasatorius skunde nurodo, kad iauli apygardos teismas nepagrstai A. K., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3
dalimi, paskyr bausm laisvs apribojim vieneriems metams. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003 m.
birelio 20 d. nutarimo Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas,
reglamentuojanias nuosprendio suraym Nr. 40 3.1.13 punkte nurodyta, kad taikydamas velnesns, negu
straipsnio sankcijoje numatyta, bausms paskyrim (BK 54 straipsnio 3 dalis), teismas turi nurodyti, kokios yra
iimtins aplinkybs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas iam asmeniui u ios
nusikalstamos veikos padarym aikiai prietaraut teisingumo principui. Apeliacins instancijos teismas
pirmosios instancijos teismo nuosprend pakeit motyvuodamas tuo, kad A. K. pagal BK 150 straipsnio 3 dal
paskirta trej met laisvs atmimo bausm savo rimi yra per grieta, nes pirmosios instancijos teismas
neatsivelg nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn, nuteistojo elges nusikalstamos veikos darymo metu
ir po jos, nukentjusiosios pozicij dl A. K. skirtinos bausms, jo eimynin padt. Tuo tarpu kasatorius
teigia, kad apeliacins instancijos teismas nenustat joki iimtini aplinkybi, slygojusi BK 54 straipsnio 3
dalies taikym.. Tuo tarpu aplinkybs, kad nukentjusioji A. K. atleido ir pra neskirti laisvs atmimo
bausms bei tai, kad A. K. yra 29 met amiaus, yra veds, turi maamet vaik ir ilaiko eim, nra iimtins
BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinis skundas nebuvo patenkintas. (Pateikiamos itraukos i
nutarties).

Dl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Generalinis prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad teismas privaljo nustatyti iimtines aplinkybes, kurios
liudyt apie btinum taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatoriaus manymu, apeliacins instancijos
teismas nenustat joki iimtini aplinkybi, slygojusi BK 54 straipsnio 3 dalies taikym nuteistajam.

Vienas fundamentali bausms skyrimo princip, tvirtint Lietuvos Respublikos Baudiamajame kodekse yra
bausms teisingumo principas. Bausm yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingum ir
kaltininko asmenybs pavojingum. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausm skiria pagal io
kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcij
laikydamasis io kodekso bendrosios dalies nuostat. Taiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos
bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui teismas turi teis paskirti velnesn, negu
statymo sankcijoje numatyt bausm. Tokia galimyb tvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Kadangi seksualinis prievartavimas priskiriamas prie sunki ar labai sunki nusikaltim BK 11 straipsnio
prasme, BK 150 straipsnio 3 dalies sankcija numato vienintel bausms r - laisvs atmim nuo dvej iki
deimties met. Pirmosios instancijos teismas A. K. nuteis pagal BK 150 straipsnio 3 dal laisvs atmimu
trejiems metams, t. y. paskyr statymo sankcijoje numatyt bausm, artim BK 150 straipsnio 3 dalies
sankcijos minimumui. Tuo tarpu apeliacins instancijos teismas konstatavo, kad A. K. paskirta reali laisvs
atmimo bausm neatitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltininko asmenybs, prietarauja
teisingumo principui, todl pakeit apylinks teismo sprendim ir, A. K., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3
dalimi, paskyr kit sankcijoje u nusikaltim nenumatyt bausm - laisvs apribojim vieneriems metams.

Bausms skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja teismo ivados, kad statymo sankcijoje
numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui. Lietuvos Aukiausiojo Teismo
senato 2003 m. birelio 20 d. nutarimo Nr. 40 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso
normas, reglamentuojanias nuosprendio suraym 3.1.13 punkte nurodyta, kad taikydamas velnesns, negu
straipsnio sankcijoje numatyta, bausms paskyrim, teismas turi nurodyti, kokios yra iimtins aplinkybs, jog
straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas iam asmeniui u jo nusikalstamos veikos padarym
aikiai prietaraut teisingumo principui. Taiau to nereikia suprasti, kad statymas reikalauja nustatyti
kakokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijs su aplinkybi,
apibdinani nusikalstamos veikos pavojingum ir i veik padarius asmen, visumos vertinimu. Aiku,
teismas turi ivardyti, kuo remiantis jis padar savo ivad. Tokia ivada turi sekti vertinus padaryto
nusikaltimo pavojingum ir kaltininko asmenybs pavojingum.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostat taikymui btina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (iuo atveju -
seksualinio prievartavimo) pavojingumas, atsivelgiant padaryto nusikaltimo viet, laik ir bd, lytins
aistros tenkinimo fizinio slyio bdu intensyvum ir formas, kilusius padarinius, yra ymiai maesnis negu
rinis nusikalstamos veikos pavojingumas, vertintas statymo leidjo baudiamojo statymo u padaryt
nusikaltim sankcijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta vidurdien, kaltinamasis
automobilyje buvo vienas, fizinio smurto naudojimas pasireik tik tuo, kad jis sddamas automobilyje i ono
ugul nukentjusij, kur laik laik jos rankas. Tuo tarpu joki smgi ar kitoki panai fizins prievartos
veiksm, kurie patvirtint ryk fizin smurt, nebuvo suduota. Dl fizins prievartos nukentjusiajai nebuvo
padaryta joki kno sualojim. Byloje nenustatyta joki A. K. veiksm, kuriuos galima bt vertinti kaip
grasinimus BK 150 straipsnio prasme. Tai apklausose patvirtino ir pati nukentjusioji. Seksualinis
prievartavimas suprantamas kaip veiksmai, kurie pasireikia lytins aistros tenkinimu kitais bdais, negu lytinis
santykiavimas, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio slyio bdais (dirginant vyro ar moters lytinius
organus, lieiant lytiniu organu kito mogaus kn ir pan.) A. K. veiksmai, vertinti kaip seksualinis
prievartavimas, pasireik tuo, kad kaltinamasis buiavo nukentjusij lpas, liet jos krtin, glamonjo
launis. Pirt kiimo lytinius organus ir lytini organ dirginimo A. K. nepripaino. Nukentjusiosios
parodymai dl io nuteistojo veiksmo prietaringi. Teismo medicinos specialisto ivadoje nustatyta, kad nei J.
. kne, nei lytiniuose organuose sualojim nra, nekaltybs plv nepaeista. Pati nukentjusioji intensyviai
nesiprieino. Ji pati i dalies nusireng ir tik odiais ireik savo nesutikim. Taigi lytins aistros tenkinimas
pasireik buiavimu ir kno glamonjimu. A. K. veiksmai, vertinant jo suvokim, buvo ant nusikalstamos
veikos ir nenusikalstamos veikos ribos. vertins mintus duomenis, apeliacins instancijos teismas padar
pagrst ivad, kad veiksmai, kuriais A. K. tenkino savo lytin aistr fizinio slyio bdu, nebuvo intensyvs.
Nusikalstamos veikos padarymo bdas ir nuteistojo veiksm, kuriais jis tenkino savo lytin aistr fizinio
slyio bdu, iraika lm maesn nusikaltimo pavojingum, palyginus su riniu ios nusikalstamos veikos
pavojingumu.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui nemaiau svarbu, kad kaltininko asmenybs vertinimas pastmt prie
ivados, kad laisvs atmimo bausms paskyrimas u nusikaltim, padaryt byloje nustatytomis aplinkybmis,
nebt teisingas. Vertinant kaltininko asmenybs pavojingum, svarbu vaidmen vaidina kaltininko elgesys
prie nusikalstamos veikos padarym, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.
Apeliacins instancijos teismas nuosprendyje paymjo, kad taikydamas nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dal,
atsivelgia nuteistojo elges prie nusikalstamo veikos padarym, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.
Imta domn, kad A. K. teisiamas pirm kart, veikos padarymo metu naudojo lengv fizin prievart ir
negrasino, nukentjusiajai papraius, j parve namo, nors galjo toliau tsti savo nusikalstamus veiksmus, t
pai dien paskyr pasimatym, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (atsipra ir visikai atlygino
patirt moralin al), taip pat kiti jo asmenyb charakterizuojantys poymiai (veds, turi maamet dukr,
vienas ilaiko eim). Tai rodo, kad nuteistojo asmenybs pavojingumas nra didelis. Apeliacins instancijos
teismas pagrstai nuosprendyje paymjo, kad byloje nustatytomis aplinkybmis nuteistojo atskyrimas nuo
eimos gali neigiamai paveikti jo socialinius ryius, todl bausms tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvs
atmimo bausm ir izoliavus j nuo visuomens.
Be to, skiriant bausm, btina vertinti nukentjusiosios elgesio tak nusikalstamos veikos padarymui.
Apklausta apeliacins instancijos teismo posdio metu, nukentjusioji parod, kad nepastamam vyrui
(nuteistajam A. K.) pasilius automobiliu j paveti, ji sutiko, taip pat dav savo telefono numer, o nuteistajam
j pradjus buiuoti, pradioje nesiprieino. Tai leido A. K. manyti, kad veiksmus, kuriais jis tenkino savo lytin
aistr, jis atliko ne prie nukentjusiosios vali. Dl to darytina ivada, kad nuteistj padaryti nusikalstam
veik paskatino atsitiktinio pobdio situacija, o ne jau susiformavusios antivisuomenins nuostatos.

Taip pat apeliacins instancijos teismas, taikydamas nuteistajam A. K. BK 54 straipsnio 3 dal, pagrstai
atsivelg nukentjusiosios ir jos statymins atstovs pozicij dl skirtinos bausms. Paymtina, kad
nukentjusioji ir jos statymin atstov pra nutraukti pradt ikiteismin tyrim, o bylos teisminio nagrinjimo
metu pra teismo skirti A. K. kuo velnesn bausm. i aplinkyb neabejotinai ireikia nukentjusiosios
poir padaryt nusikalstam veik ir kaltinink. Apeliacins instancijos teismas pagrstai pripaino, kad i
aplinkyb taip pat lm BK 54 straipsnio 3 dalies taikym.

vertinusi mintas aplinkybes, kolegija laiko, kad apeliacins instancijos teismas A. K., pripaintam kaltu pagal
BK 150 straipsnio 3 dal, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrs su laisvs atmimu nesusijusi
bausm - laisvs apribojim vieneriems metams, baudiamj statym pritaik tinkamai[2].

Be to r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr.. 2K-7-45/2007

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-77/2007

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2k-98/2005

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr.. 2K-264/2005

[1] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k-201-2007

[2] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr.. 2K-420/2006

III DALIS

Klausimai:

1. Bausms skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas

2. Bausms skyrimas kai neatlikus bausms padaroma nauja nusikalstama veika.

1. Bausms skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas

Jei teismas nagrinja byl dl vienos nusikalstamos veikos jis skirdamas bausm vadovaujasi BK 54- 61
straipsniuose nustatytomis taisyklmis. Taiau nemaai byl teismuose nagrinjama dl keli nusikalstam
veik, padaryt vieno asmens. Jei padarytos veikos sudaro nusikalstam veik sutapt, bausms skyrimo
procesas turi tam tikr ypatum. Ypatumai vis pirma iplaukia i reikalavimo, kad baudiamojoje byloje
kiekviena padaryta ir rodyta nusikalstama veika bt kvalifikuojama. I to seka, kad teismas inagrinjs byl,
u kiekvien nusikalstam veik turi skirti BK specialiosios dalies sankcijoje numatyt bausm. Dl to tokiose
bylose be BK 54-61 straipsniuose numatyt taisykli teismas skirdamas bausm turi papildomai atsivelgti tai,
kad paskirtos kelios bausms. Bausmi skyrimo padarius kelias nusikalstamas veikas mechanizm numato BK
63 straipsnyje tvirtintos nuostatos.

BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad esant nusikalstam veik sutapiai bausms skyrimas susideda i dviej
etap: 1. bausms skyrimas u kiekvien padaryt nusikalstam veik 2.bausmi bendrinimas.

Kaip nustato BK 63 straipsnis 1 dalis, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas pirmiausia paskiria
bausm u kiekvien nusikalstam veik atskirai. Tai yra pirmas bausms skyrimo etapas. Be abejo skirdamas
bausm u kiekvien padaryt nusikalstam veik teismas turi pilnai atsivelgti BK 54-61 straipsniuose
nustatytas bausms skyrimo taisykles. Kartu reikia paymti, kad galimi atvejai, kai bausmes u kai kuriuos i
padaryt nusikaltim, sudarani nusikalstam veik sutapt, jau anksiau yra paskyrs kitas teismas,
nagrindamas byl dl vieno i padaryt nusikaltim. Tokios situacijos aptartos BK 63 straipsnio 9 dalyje. iuo
atveju teismas pirmame etape skiria bausm ar bausmes tik u t ar tas nusikalstamas veikas, dl kuri jis
nagrinja baudiamj byl, o vliau antrame bausms skyrimo etape visas bausmes paskirtas ioje ir kitose
bylose dl nusikalstam veik, sudarani nusikalstam veik sutapt, subendrina.

Skiriant bausm u kiekvien padaryt nusikalstam veik teismas pilnai vadovaujasi BK 54-61 straipsniuose
numatytomis taisyklmis. vertinamas kiekvienos padarytos veikos pavojingumas, kaltininko asmenyb,
atsakomyb lengvinanios ir sunkianios aplinkybs. Be to visos mintose straipsniuose numatytos aplinkybs
vertinamos kiekvienam nusikaltimui atskirai, o ne suplakamos bendrai u visas nusikalstamas veikas[1]. Be
abejo skiriamos tik sankcijoje u padaryt nusikalstam veik numatytos bausms.

Tik paskyrs bausmes u atskiras nusikalstamas veikas teismas prieina prie antro bausms skyrimo etapo-
galutins bausms skyrimo, vadinamo bausmi bendrinimu. Bausmi bendrinimas, tai galutins bausms
skyrimas, kai kelios ar net keliolika vienari ar skirting paskirt bausmi ri ir dydi suvedamos
subendrint bausm. Reikia atsiminti, kad BK 42 straipsnio 3 dalis nustato, kad u vien nusikalstam veik
teismas gali paskirti tik vien bausm, tuo tarpu dl keli nusikalstam veik gali bti skiriamos viena arba dvi
galutins bausms(BK 42 straipsnio 4 dalis).

Bausmi bendrinimas vyksta panaudojant tam tikrus bausmi bendrinimo bdus ar metodus. Jie nustatyti BK
63 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad skirdamas galutin subendrint bausm, teismas gali bausmes apimti
arba visikai ar i dalies jas sudti, taigi statymu teisinti du bausmi bendrinimo bdai.

Kitas klausimas ikylantis teism praktikoje - kiek teismas laisvas pasirinkdamas bausmi bendrinimo bdus:
apmim ar sudjim. BK nustatytos gan grietos bausmi bendrinimo bd taikymo taisykls.

Bausmi apmimo bdo esm yra ta, kad naudodamas bd, teismas grietesne bausme apima paskirtsias
u atskirus nusikaltimus velnesnes bausmes. Nustatoma grieiausia i paskirt bausmi ir ji apima kitas
velnesnes bausmes. Kitais odiais grieiausioji i paskirt bausmi praryja paskirtas velnesnes bausmes
ir galutin bausm tampa lygi bausmei paskirtai u vien i nusikalstam veik. io bausmi bendrinimo bdo
neigiama pus yra ta, kad galutinje bausmje neatsispindi visa eil bausmi, paskirt u atskiras nusikalstamas
veikas ir gali susidaryti spdis, kad asmuo nuteisiamas tik u vien nusikalstam veik. Bausmi paskyrimas
u kitas padarytas veikas tam tikra dalimi tampa beprasmis[2].

BK 63 straipsnio 5 dalis nustato, kad bausmi apmim teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstam veik sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam
veik rims ar kategorijoms pagal io kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) u vien nusikalstam veik paskirta dvideimt met laisvs atmimo arba laisvs atmimas iki gyvos
galvos.

Paymtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalis vardija isam sra atvej, kai teismas bausmes privalo bendrinti
tik apmimo bdu ir negali naudoti sudjimo bdo.

Pirmas atvejis kai teism paskirtas bausmes bendrina apmimo bdu yra ideali nusikalstam veik sutaptis, t.y
situacija, kai viena veika asmuo paeidia kelis skirtingus BK straipsnius.

Antra situacija, kai teismas taiko bausmi apmimo bd - padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi savo
pavojingumu. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte aikinama, kad veikos labai skiriasi savo pavojingumu dviem
atvejais: 1)jos priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik rims ar 2) jos priskiriamos skirtingoms
nusikalstam veik kategorijoms.
 Nusikalstam veik rys vardytos BK 10 straipsnyje- tai nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai.
Nusikaltim kategorijos ivardytos BK 11 straipsnyje. Galiojantys baudiamieji statymai iskiria keturias
nusikaltim kategorijas: nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Taiau atkreiptinas
dmesys, kad formalus nusikalstam veik priskyrimas skirtingoms nusikalstam veik rims ar kategorijoms
dar neduoda pagrindo taikyti bausmi apmim. statymas reikalauja, kad dl to nusikaltimai labai skirtsi savo
pavojingumu. Teism praktikoje nusistovjo aikinimas, kad jei nusikaltimai priskiriami kategorijoms bent per
vien, galima daryti ivad, kad jie labai skiriasi pavojingumu ir tai pateisina bausmi apmimo bdo taikym.
(nesunkus ir sunkus nusikaltimai, apysunkis ir labai sunkus).

Paprastai daroma ivada, kad veikos labai skiriasi savo pavojingumu ir tuo atveju, jei viena i padaryt veik
yra apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, o kita baudiamasis nusiengimas. Kaip matome, dl
padaryt dviej veik, i kuri viena yra nesunkus nusikaltimas, o kita baudiamasis nusiengimas negalima
teigti, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pavojingumu ir bausmes bendrinti automatikai taikant bausmi
apmimo bd.

Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pavyzdiui, nesunkus ir
apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstam veik yra baudiamasis nusiengimas, kita - nesunkus
nusikaltimas, i veik pavojingum kiekvienu konkreiu atveju vertina teismas (t. y. palyginami veik
ksinimosi objektai, dalykai, padarymo bdai, sukelti padariniai ir pan.) [3] . Analogikai is klausimas
aikinamas ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo nagrintoje kasacinje byloje pagal J.P. kasacin skund, kurioje
jis nuteistas u kelis nusikaltimus, ir pra teism sprendimus pakeisti, jam paskirtas bausmes subendrinti
taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkt ir galutin bausm skirti grietesne bausme apimant velnesnes
bausmes.[4]

Visais kitais nusikalstam veik daugto atvejais, nenumatytais BK 63 straipsnio 5 dalyje teismas turi bausmes
bendrinti visiko ar dalinio sudjimo bdu.

Bausmi sudjimo kaip bausmi bendrinimo bdas paprastai pasirenkamas bausmms bendrinti, jei padarytos
nusikalstamos veikos sudaro realij sutapt ir be to priskiriamos tai paiai nusikaltim kategorijai ar greta
esanioms kategorijoms.

Bausmi sudjimo bdo esm yra ta, kad paskirtos u atskiras nusikalstamas veikas bausms sudedamos.
statymas numato dvi bausmi sudjimo ris: visik ir dalin bausmi sudjim.

Naudodamas visiko bausmi sudjimo princip, teismas prie grieiausios i paskirtj bausmi prideda visas
paskirtas u atskirus nusikaltimus velnesnes bausmes. Pavyzdiui, asmeniui pagal BK 178 str. 1 dalj u atvir
pilieio N. mobilaus telefono vagyst teismas paskyr 1 metus laisvs atmimo, u slapt pilieio K. pinigins
vagyst pagal BK 178 str. 1 dal - 2 metus laisvs atmimo, o u turto sunaikinim pagal BK 187 str. 2 dal - 4
metus laisvs atmimo. Pasirinkdamas visiko sudjimo bausmi bendrinimo bd teismas prie grieiausios i
paskirtj bausmi -4 met laisvs atmimo - prids visas velnesnes bausmes, paskirtas u kitus nusikaltimus,
t. y. 1 ir 2 metus laisvs atmimo. Galutin bausm bus 7 metai laisvs atmimo. Atkreiptinas dmesys, kad
taikant bausmi sudjimo bd btinai turi bti nustatoma grieiausioji i paskirt bausmi, nes btent prie jos
pridedamos kitos velnesns bausms.

Tais atvejais, kai teismas u atskiras nusikalstamas veikas paskiria skirting ri bausmes, grieiausioji
bausm nustatoma vadovaujantis bausmi srau, nustatytu BK 42 straipsnyje, o velnesns bausms keiiamos
tam tikru statyme nustatytu santykiu. Bausms keiiamos i velnesni grieiausi i paskirt bausmi, o ne
atvirkiai. Tai numato BK 65 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes io
kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, velnesn bausm keiia grietesne bausme. Taigi jei u
vien nusikaltim teism paskyr laisv atmimo bausm, u kit laisvs apribojim, o u treia vieuosius
darbus, galutin bausm bus laisvs atmimo bausm. j bus keiiamos kitos bausms. Bausmi keitimo
taisykles numato BK 65 straipsnis (Bausmi sudjimo ir keitimo taisykls). Jame numatytos tokios taisykls ir
santykiai :
1) viena laisvs atmimo diena prilyginama:

a) vienai areto parai (1:1); b) dviem laisvs apribojimo dienoms (1:2);

2) viena areto para prilyginama:

a) dviej MGL dydio baudai (1:2); b) eioms viej darb valandoms (1:6);

c) dviem laisvs apribojimo dienoms (1:2);

3) viena laisvs apribojimo diena prilyginama:

a) trims viej darb valandoms (1:3); b) vieno MGL dydio baudai (1:1);

valandoms.4) vieno MGL dydio bauda prilyginama eioms viej darb valandoms.

Kartu atkreiptinas dmesys, kad statymas draudia dvigub bausmi keitim. Taigi jei BK 65 straipsnis
nenumato tiesioginio vienos bausms keitimo kita bausme santykio, tai i bausm negali bti keiiama t kit
bausm. Negali bti keiiama kita bausm teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla
atmimas, kadangi statyme nenumatyti ios bausms pakeitimo kita santykiai.

Kas dl baudos, tai ji pagal BK 65 straipsnio reikalavimus negali bti keiiama grietesn bausm. Mintas
straipsnis nustato, kad bauda nekeiiama ir skiriama kartu su kita bausme. Jei ji nra grieiausioji i paskirt
bausmi, ji skiriama kaip antra galutin bausm greta grieiausios bausms.

Keiiant bausmes vien kit negalima j pakeisti toki bausm, kuri nebuvo paskirta nei u vien i padaryt
nusikalstam veik.

Dalinio sudjimo principo esm yra ta, kad prie grieiausios i paskirt u atskiras nusikalstamas veikas
bausmi teismas i dalies prideda paskirtas velnesnes bausmes. Taigi kaip ir taikydamas visik bausmi
sudjim, teismas ir iuo atveju pirmiausia turi nustatyti grieiausij i paskirt bausmi ir prie jos pridti
kitas paskirtas bausmes.

Taiau praktikoje ikilo taikant dalin bausmi sudjim ikilo visa eil klausim. Pirmas klausimas ar
bendrinant bausmes prie grieiausios paskirtos bausms turi bti bent i dalies pridedamos visos paskirtos
bausms ar tik paskirt velnesni bausmi sumos dalis. is klausimas buvo gino dalyku Lietuvos
Aukiausiojo Teismo kasacinje byloje Nr.. 2K-131/2005[5]. Buvo iaikinta, kad

teismas bendrindamas bausmes privalo nuo kiekvienos paskirtos bausms pridti bent dal bausms. Kitas
klausimas - koki paskirtos bausms u atskir nusikaltim dal turi pridti teismas bendrindamas bausmes. Nei
statymas, nei teisminis statymo aikinimas nereglamentuoja io dalyko. Svarbu tik nepaeisti taisykls,
numatytos BK 63 straipsnio 7 dalyje, kad galutin subendrinta bausm negali viryti dvideimties met laisvs
atmimo, o jeigu skiriama kitos ries bausm, - BK bendrojoje dalyje nustatyto tos ries bausms
maksimalaus dydio.

Paymtina, kad statymas nenustato, kokiais atvejais teismas paskirtaisiais bausmes bendrina visiko, o kada
dalinio sudjimo bdu, tai paliekama teismo nuoirai. Taiau atkreiptinas dmesys, kad labai svarbu, jog bt
nustatoma grieiausioji bausm ir velnesns bausms bt pridedamos btent prie grieiausios i paskirt
bausmi. Tai lieia ir bausmi bendrinimo situacij, numatyt BK 63 straipsnio 9 dalyje[6].

Tais atvejais kai padaroma trys ir daugiau nusikalstam veik gali atsitikti, kad bendrinat bausmes vienas
bausmes reiks apimti, o kitas sudti. Tokiais atvejais vadovaujamasi BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatytomis
taisyklmis. Jei skiriant galutin bausm dalis paskirt bausmi gali bti apimamos, o kitos tik visikai ar i
dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmi apmimo ir sudjimo bdu, o bausmi bendrinimo tvark
teismas pasirenka vertins padaryt nusikalstam veik pobd ir pavojingum. Taigi teismas gali i pradi
paskirtsias bausmes sudti, o po to sudtas bausmes apimti su velnesnmis bausmmis, arba i pradi
bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatomis apimti, o po to sudti.

Nereti atvejai teism praktikoje, kai asmuo kelias nusikalstamas veikas padaro skirtingu laiku,kartais vairiuose
miestuose, todl ikiteisminiai tyrimai vykdomi skirting teism teritorijose, be to vieni j baigiami greiiau, kiti
vyksta ilgiau. Tokiais atvejais bylos dl atskir padaryt nusikalstam veik, sudarani nusikalstam veik
sutapt perduodamos nagrinti skirtingiems teismams arba nors ir tam paiam teismui, bet inagrinjamos
skirtingu laiku. Taigi pasitaiko atvej, kai teismas nagrindamas byl dl vieno ar keli nusikalstam veik jau
turi kito teismo sprendim dl vienos ar keli veik, sudarani nusikaltim sutapt. Tokiais atvejais byl
nagrinjantis teismas pirmiausia turi sitikinti ar kiti nusikaltimai, dl kuri yra priimti nuosprendiai sudaro
nusikalstam veik sutapt ar teismas turi reikal su nusikaltim recidyvu. Jei yra nusikalstam veik sutaptis,
teismas nagrindamas byl ir skirdamas bausm vadovaujasi BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta taisykle. Ji
nustato, kad pagal io straipsnio taisykles skiriama bausm ir tais atvejais, kai po nuosprendio primimo
nustatoma, kad asmuo iki nuosprendio pirmojoje byloje primimo dar padar kit nusikaltim ar baudiamj
nusiengim. Taigi bausmi skyrimo taisykls yra tos paios kaip ir nagrinjant byl dl padaryt nusikalstam
veik viename teismo posdyje.

Esant mintai situacijai teismas kaip paprastai paskiria bausmes dl nusikalstam veik, kurios yra teisminio
nagrinjimo dalykas ir po paskirtsias bausmes subendrina su bausmmis paskirtomis kitais teism sprendimais
u atskiras veikas sudaranias nusikalstam veik sutapt.

Taiau teism praktikoje neretai klaidingai suprantama bausmi bendrinimo taisykl situacijoje, atitinkanioje
BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytas slygas.[7]

Dl bausmi bendrinimo r. :Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K- 282/2005

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-P-193/200.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-P-193/2007

2. Bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaroma nauja nusikalstam veika (BK 64 straipsnis

Iorikai panaios BK 63 straipsnyje numatytas bausmi skyrimo taisykles numatytos bausms skyrimo
taisykls BK 64 straipsnyje. Taiau reikia paymti, kad jos iek tiek skiriasi, be to taikomos i esms
skirtingose situacijose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos esant nusikalstam veik sutapiai, o BK 64
straipsnio nuostatos taikomos, esant nusikalstam veik recidyvui. Pagal BK 27 straipsnio 1 dal nusikaltim
recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas u tyinio nusikaltimo padarym, jeigu teistumas u j neinyks ar
nepanaikintas statym nustatyta tvarka, vl padaro vien ar daugiau tyini nusikaltim. Taiau BK 64
straipsnyje numatytos taisykls taikomos ne visiems nusikaltum recidyvo atvejams, o tik tada kai naujas
nusikaltimas padaromas neatlikus bausms u ankstesn nusikaltim. I kitos puss, io straipsnio taisykls
taikomos ir tokiems recidyvo atvejams, kuri neapima BK 27 straipsnyje pateiktas nusikaltim recidyvo
apibrimas. Antai jos taikomos ir tada, kai asmuo teistas u baudiamj nusiengim arba u neatsarg
nusikaltim, padaro nauj neatsargi ar tyin nusikalstam veik arba nusikalstamos veikos padaromos
atvirkia tvarka. BK 64 straipsnio 1 dalis (Bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaryta nauja
nusikalstama veika) detaliai vardina situacijas, kai skiriant bausm naudojamos iame straipsnyje nustatytos
taisykls. Jos vardija iuos atvejus: 1. Jeigu nuteistasis, neatliks paskirtos bausms, padaro nauj nusikalstam
veik 2. Nauj nusikalstam veik padaro asmuo, kuriam bausms vykdymas atidtas, bausms vykdymo
atidjimo laikotarpiu; 3. Nauj nusikalstam veik neatliktos bausms laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai
atleistas nuo bausms prie termin. Esant situacijai, pamintai BK 64 straipsnio 1 dalyje, bausms skyrimas
susideda i dviej etap. Pirmame etape teismas inagrinjs byl, skiria bausm u nauj (recidyvin )
nusikalstam veik . Antrame etape jis bendrina bausmes, t. y. skiria galutin bausm. Abu bausms skyrimo
etapai turi atsispindti nuosprendio rezoliucinje dalyje. tai kaip tai atrodo praktikai. Antai vienoje byloje
Vilniaus I apylinks teismas inagrinjs Jono K. byl, kaltinant j pagal BK 178 straipsnio 2 dal, nuosprendio
rezoliucinje dalyje pripaino Jon K. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dal ir paskyr dvejus metus laisvs
atmimo. Kadangi teismas nustat, kad naujas nusikaltimas buvo padarytas u ankstesn nusikaltim Kauno
apylinks teismo paskirtos vieneri met laisvs atmimo bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu, teismas
vadovaudamasis BK 64 straipsniu prie Vilniaus I apylinks teismo paskirtos bausms pilnai pridjo neatlikt
bausm, paskirt Kauno apylinks teismo nuosprendiu ir paskyr galutin bausm trejus metus laisvs
atmimo. Skirdamas subendrint bausm, teismas gali bausmes visikai ar i dalies sudti. Teismas yra laisvas
kokiu bausmi sudjimo bdu bendrinti bausmes. Taiau paymtina, kad skirtingai nuo situacij, numatyt
BK 63 straipsnyje, statymas nenumato bausmi bendrinimo bausmi apmimo bdu.

Kai bausms visikai sudedamos, prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms teismas prideda vis neatliktos
bausms dal. Kai bausms i dalies sudedamos, prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms i dalies pridedama
neatliktos bausms dalis. Taigi bendra taisykl, kad bendrinant bausmes u pagrind imama naujai paskirta
bausm ir btent prie jos pridedama neatlikta bausm. Taiau tuo atveju, kai neatliktos bausms dalis yra
didesn, negu naujai paskirtoji bausm, bendrinimas vyksta atvirkia tvarka ne prie nuosprendiu paskirtos
bausms, o prie neatliktos bausms pridedama nauju nuosprendiu paskirta bausm ar jos dalis. Todl tokio
pobdio bylose svarbu isiaikinti kokia bausm yra grietesn - teismo paskirta u nauj nusikalstam veik
ar u ankstesn nusikalstam veik paskirta ir neatlikta bausm. Tai itin svarbu, jei bendrinant bausmes
taikomas dalinio sudjimo bdas. Nesilaikant mintos taisykls gali kilti situacij, kai galutin bausm bus
velnesn, negu neatlikta u ankstesn nusikaltim bausm.

Paymtina, kad kai bausms bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta bausm negali viryti
dvideimt penkeri met laisvs atmimo, o jeigu skiriama kitos ries bausm, - io kodekso nustatyto tos
ries bausms maksimalaus dydio. Tai didiausias terminuotas laisvs atmimo bausms dydis, numatytas LR
BK, kuris gali bti skiriamas asmeniui u padarytus nusikaltimus.

Jei tenka bendrinti skirting ri bausmes, vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis bausms keiiamos.
velnesns bausms keiiamos grietesnmis.

Taiau atsivelgiant paskirtosios ir neatliktosios bausms r, bausms gali bti nekeiiamos ir paskiriamos
dvi galutins subendrintos bausms.

[1] Apie teism daromas klaidas r.Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr.2K-201/2007

[2] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K- 183/2006

[3] Konsultacija Teism praktika Nr. 23

[4] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-587/2004

[5] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-131/2005. Teism praktika 2003 Nr, 23

[6] Plaiau r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K- 282/2005

[7] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2k-92/05

19 TEMA. ATLEIDIMAS NUO BAUSMS

I DALIS

Klausimai:

1. Atleidimo nuo bausms samprata, teisin prigimtis ir pateisinimas

2. Atleidimo nuo bausms rys ir j klasifikacija.

3. Bausms vykdymo atidjimas.

1. Atleidimo nuo bausms samprata, teisin prigimtis ir pateisinimas

Atleidimas nuo bausms tai asmens padariusio nusikalstam veik ir teismo dl to pripainto kaltu, j padarius,
atleidimas nuo visos ar dalies teismo paskirtos bausms atlikimo. Taigi atleidimo nuo bausms preliminari
slyga yra apkaltinamojo nuosprendio primimas, asmens pripainimas jame kaltu padarius nusikalstam
veik ir daugumoje atvej bausms paskyrimas. Tuo tarpu atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs
apkaltinamasis nuosprendis nepriimamas, asmuo kaltu dl padarytos nusikalstamos veikos nuosprendyje
nepripastamas, o bausm i viso neskiriama. Tame yra esminiai i institut skirtumai. Kol asmuo nra teismo
nuteistas, tol nra pagrindo j atleisti nuo bausms.

Atleidimo nuo bausms institutas BK skirtas padti gyvendinti baudiamosios atsakomybs ir bausms
paskirt. Jei padarytas nusikaltimas nra sunkus, asmuo supranta savo poelgio pragaitingum, pats teismo
procesas ir nuosprendis, kuriame vertinamas jo poelgis ir paskiriama bausm, gali bti pakankamai grietas
spjimas visam likusiam gyvenimui. Jei nra pagrindo manyti, kad asmuo darys naujus nusikaltimus, kyla
klausimas ar visada prasminga vykdyti vis paskirt bausm. Tam tikroms asmen kategorijoms pateisinama
baudiamoji atsakomyb be paskirtosios bausms vykdymo. I kitos puss, kai kuri nuteistj asmen
atvilgiu nra btinybs vykdyti vis nuosprendiu paskirt bausm, jei bausms tikslai yra pasiekti atlikus dal
bausms.

BK numato dvi atleidimo nuo bausms atmainas: 1. Atleidim nuo visos teismo paskirtos bausms atlikimo 2.
Atleidim nuo dalies teismo paskirtos bausms atlikimo.

2. Atleidimo nuo bausms rys ir j klasifikacija.

LR Baudiamajame kodekse atleidimo nuo bausms rys patalpintos BK X skyriuje, kuris pavadintas
Bausms vykdymo atidjimas ir atleidimas nuo bausms ir XI skyriuje Nepilnamei baudiamosios
atsakomybs ypatumai. BK bendrojoje dalyje numatytos ios atleidimo nuo bausms galimybs arba rys: 1.
Bausms vykdymo atidjimas (75 straipsnis) 2. Bausms vykdymo atidjimas nepilnameiui (92 straipsnis), 3.
Atleidimas nuo bausms dl ligos (76 straipsnis), 4. Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie
termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme (77 straipsnis), 5. Asmens,
kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj atuoniolika met, lygtinis atleidimas nuo laisvs
atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms jam pakeitimas velnesne bausme (94
straipsnis), 6. Amnestija (78 straipsnis), 7. Malon (79 straipsnis).Viena atleidimo nuo bausms ris yra
patalpinta Bausmi vykdymo kodekse BVK 157 straipsnis numato lygtin paleidim i pataisos darb
staigos.

Visos atleidimo nuo bausms rys remiantis tam tikrais kriterijais gali bti klasifikuojamos. Antai,
priklausomai nuo to ar statymas numato atleidimo nuo visos bausms atlikimo ar tik nuo dalies bausms
galimyb, atleidimo nuo bausms rys skirstomos : 1) atleidim nuo visos teismo paskirtos bausms ir 2)
atleidim nuo dalies neatliktos bausms. Pirmai grupei priskiriama Bausms vykdymo atidjimas (75 ir 92
straipsniai), atleidimas nuo bausms dl ligos (76 straipsnio 1 dalis). Antrai grupei priskiriami atleidimas nuo
bausms dl ligos (76 straipsnio 2 ir 3 dalys), lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir
neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme (77 ir 94 straipsniai) ir lygtinis
paleidimas i pataisos darb staigos (BVK 157 straipsnis).
 Sutinkamai su BK 78 straipsniu ir 79 straipsniu atleidimas nuo bausms dl malons ir amnestijos galimas ir
nuo visos ir nuo dalies neatliktos bausms .

Atleidimas nuo bausms gali bti skirstomas beslygin ir slygin atleidim nuo bausms. Esant
beslyginiam atleidimui nuo bausms, statymas asmeniui, atleistam nuo bausms, nekelia joki reikalavim ir
atleidimas negali bti panaikintas, o asmuo nukreiptas atlikinti neatlikt bausm. Esant slyginiam atleidimui
teismo sprendimas dl atleidimo esant tam tikrom slygom gali bti panaikinamas ir asmuo, ankiau atleistas
nuo bausms, gali bti pasiustas bausmei vykdyti. Beslygins atleidimo rys yra tik atleidimas nuo bausms
dl ligos (BK 76 straipsnio 1 ir 2 dalys), dl amnestijos ir dl LR Prezidento malons. Visos kitos atleidimo nuo
bausms rys yra slygins, t. y. atleidimas nuo bausms, esant statyme numatytoms slygoms gali bti
panaikintas ir asmuo pasiuniamas bausm atlikti.

3. Bausms vykdymo atidjimas.

BK yra du straipsniai, kurie formuluoja bausms vykdymo atidjimo nuostatas. Tai BK 75 ir 92 straipsniai.
Bausms vykdymo atidjimas yra praktikoje daniausiai taikoma atleidimo nuo bausms ris. Tiesa, dl ios
normos teisins prigimties literatroje vairiu laiku pareikta skirting nuomoni, pradedant tuo, kad tai
bausms ris ir baigiant tuo, kad tai ypatingas paskirtos bausms vykdymo bdas. Paymtina, kad net ir
iandien dl to nra vieningos nuomons. Pagrind ginams duoda ir BK X skyriaus, kuriame formuluojamos
bausms vykdymo atidjimo nuostatos pavadinimas. Jame greta atleidimo nuo bausms atskirai pamintas
bausms vykdymo atidjimas. O tai sudaro prielaidas teigti, kad bausms vykdymo atidjimas lyg ir nra
atleidimas nuo bausms. Atsivelgiant ios normos viet BK bendrojoje dalyje ir bausms vykdymo
atidjimo poymius neturt kilti abejoni, kad i norma numato ne k kit kaip slygin atleidim nuo visos
bausms atlikimo.

i norma Lietuvos baudiamojoje teisje atsirado dar 1977 metais ir vadinosi Nuosprendio vykdymo
atidjimas nepilnameiui. BK bausms vykdymo atidjimo nuostatas formuluoja net dviejose straipsniuose
75 ir 92. Jie pirmiausia skiriasi pagal asmen kategorijas, kuriems gali bti taikomas bausms vykdymo
atidjimas ir i to iplaukianius taikymo pagrind ir poveikio priemoni taikymo ypatumus.

Bausms vykdymo atidjimo klausim teismas svarsto inagrinjs baudiamj byl ir ijs pasitarimo
kambar priimti nuosprendio. Jei teismas prieina ivados, kad asmuo padar nusikalstam veik ir yra
pagrindas traukti j baudiamojon atsakomybn, teismas paskiria jam bausm. Tik paskyrs bausm, teismas
ima sprsti klausim ar tikslinga nuteistajam paskirt bausm atlikti ar jis atleistinas nuo bausms. Prijs
ivados dl paskirtos bausms atlikimo netikslingumo, teismas nusprendia atidti paskirtosios bausms
vykdym. Ijs teismo posdi sal teismas skelbia nuosprend pripasta asmen kaltu padarius
nusikalstam veik, paskelbia paskirtos bausms r ir dyd bei sprendim remiantis BK 75 ar 92 straipsniu
atidti paskirtos bausms vykdym, bei nustato bausms vykdymo atidjimo laik bei baudiamojo ar
aukljamojo poveikio priemones bei pareigojimus, skirtinus nuteistajam.

Sutinkamai su BK 75 straipsnio 1 dalimi asmeniui, nuteistam laisvs atmimu u vien ar kelis nesunkius ar
apysunkius tyinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip eeriems metams u
dl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym nuo vieneri iki trej
met. BK 92 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnameiui, nuteistam u vien ar kelis neatsargius nusikaltimus
arba nuteistam laisvs atmimu ne daugiau kaip ketveriems metams u vien ar kelis tyinius nusikaltimus,
teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym nuo vieneri iki trej met. iose nuostatose tvirtintos
bausms vykdymo atidjimo slygos. Pirma slyga lieia padaryto nusikaltimo kategorij. Dl asmen,
padariusi nusikalstamas veikas sulaukus 18 met amiaus, toks klausimas gali bti svarstomas tik tuo atveju,
jei padarytas nusikaltimas, kuris yra nesunkus ar apysunkis arba neatsargus nusikaltimas. Padarius baudiamj
nusiengim, paskirta u j bausm negali bti atidedama. Jei nusikaltim padar nepilnametis statymas
apribojim, lieiani padaryto nusikaltimo kategorij (sunkum) nenustato. Taigi formaliai nra klii
nepilnameiui atidti paskirtos bausms vykdym ir dl padaryto sunkaus bei labai sunkaus nusikaltimo.

Antra svarbi bausms vykdymo atidjimo slyga paskirtos bausms ris. Bausms vykdymas gali bti
atidtas tik teismui paskyrus vien bausms r- laisvs atmimo bausm. Btent dl to negali bti atidedamos
bausms, paskirtos u baudiamj nusiengim.
Treia slyga lieia paskirtos bausms dyd. Jis neturi viryti trej met dl tyins nusikalstamos veikos ir
eeri met dl neatsargumo padaryto nusikaltimo, o nusikaltim padarius nepilnameiui bet kokio dydio
laisvs atmimo bausme u neatsarg nusikaltim ir ne daugiau kaip ketveri met paskirt bausm u tyin
nusikaltim,

Esant visoms trims slygoms teismas turi teis svarstyti klausim dl paskirtosios bausms vykdymo atidjimo.
Taiau tam, kad teismas realiai taikyt bausms vykdymo atidjim be mint slyg turi bti statyme
numatyti pagrindai. Ir BK 75 ir 92 straipsniai nustato, kad bausms vykdymas gali bti atidtas, jeigu teismas
nusprendia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausms tikslai bus pasiekti be realaus bausms
atlikimo.

Apie teism praktik taikant bausms vykdymo atidjim irkite:

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-131/2005.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K- 173/2006

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2k-373/2006

Paymtina ir tai, kad bausms vykdymo atidjimas yra teismo teis, o ne pareiga. Taigi net esant visoms
formalioms slygoms laisvs atmimo bausms vykdym atidti, teismas turi teis paskirti real bausms
atlikim, jei jis laiko, kad bausms tikslai nebus pasiekti atidjus jos vykdym.

Plungs rajono apylinks teismo nuosprendiu R. K. nuteistas dl atuoni svetimo turto vagysi, visos
kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d. laisvs atmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos
bausms subendrintos i dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausm laisvs atmimas dvejiems metams ir
devyniems mnesiams, bausm atliekant pataisos namuose. Kasaciniu skundu nuteistojo gynjas pra pakeisti
teism sprendimus, nes jo manymu teismai netinkamai pritaik baudiamojo statymo bendrosios dalies normas
dl bausms skyrimo ir bausms vykdymo atidjimo (BK 55 str., BK 75 str. 1 d.) ir nepagrstai netaik bausms
vykdymo atidjimo. Teismas turjo atsivelgti nuteistojo R. K. asmenyb, btent tai, kad nusikalto pirm
kart, R. K. antraeil vaidmen dalyvaujant automobili vagystse, tai, kad jis prisipaino, padars
nusikaltimus, nuoirdiai gailisi ir utikrina, kad ibtas laikas nelaisvje jam yra pakankama gyvenimo
pamoka, i kurios padar ivadas ir yra rytingai nusiteiks ateityje daugiau nenusikalsti. Kasatoriaus manymu,
teismai nenustat ioje byloje pagrind ir aplinkybi, pareigojani netaikyti BK 75 str. 1 d.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo baudiamj byl skyriaus teisj kolegija nuteistojo gynjo kasacinio skundo
netenkino.(emiau pateikiami teismo nutarties motyvai dl BK 75 straipsnio taikymo.)

Kolegija laiko, kad nra pagrindo keisti teism sprendimus, nes jie priimti nepaeidiant BK VIII skyriaus
Bausms skyrimas nuostat. Nors BK 55 straipsnis nustato taisykl, kad asmeniui, pirm kart teisiamam u
nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias bausmes, kartu
is straipsnis numato tam tikrais atvejais galimyb teismo nuoira skirti kaltinamajam laisvs atmimo
bausm, jei teismas laiko, kad remiantis bausms paskirtimi yra tam pagrindo. Taiau skirdamas laisvs
atmimo bausm, teismas privalo motyvuoti savo sprendim. Apylinks teismas savo sprendim skirti laisvs
atmimo bausm R.Kelpai motyvavo tuo, kad padarytas ne vienas, o atuoni nusikaltimai, nusikaltimai nebuvo
atsitiktiniai, kaltinamasis niekur nedirba, nesimoko, alos neatlygino. Kolegija laiko tai tikinamais motyvais
skirti laisvs atmimo bausm.

Pagrstai, kolegijos manymu, apylinks teismas netaik bausms vykdymo atidjimo. Bausms vykdymo
atidjimas yra teismo teis. Bausms vykdymo atidjimui btina nustatyti pagrindus, pamintus BK 75
straipsnyje. Viena i btin slyg bausms vykdymui atidti yra teismo ivada, kad yra pakankamas pagrindas
manyti, kad bausms tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausms atlikimo. Apeliacins instancijos teismas
atmet nuteistojo apeliacin skund, nes neman, kad ie tikslai gali bti pasiekti atidjus paskirtos bausms
vykdym. Papildomai teismas nurod, kad dl R.K. yra pradti dar keli ikiteisminiai tyrimai dl padaryt
nusikaltim - automobili vagysi.[1]
Atiddamas bausms vykdym, teismas privalo nurodyti bausms vykdymo atidjimo laik. Jis gali bti
skiriamas nuo vieneri iki trej, o nepilnameiams iki keturi met. Vis t laik vir nuteistojo galvos kabo
damoklo karas. Tai reikia, kad kaltininkui keliami tam tikri reikalavimai, kuriuos jis turi vykdyti vis
bausms atidjimo laikotarp. Bendras reikalavimas yra nepadaryti naujos nusikalstamos veikos, taip pat
nepadaryti kit teiss paeidim.

Be to teismas privalo paskirti nuteistajam baudiamojo poveikio priemon ir (ar) statyme numatytus specialius
pareigojimus. Baudiamojo poveikio priemons vardijamos BK IX skyriuje. Jos yra 1) udraudimas naudotis
specialia teise; 2) turtins alos atlyginimas ar paalinimas; 3) nemokami darbai; 4) moka nukentjusi nuo
nusikaltim asmen fond;

Sutinkamai su BK 67 straipsnio 6 dalimi teismas gali paskirti ir dvi baudiamojo poveikio priemones. Be to
teismas gali papildomai paskirti pareigojimus. Jie yra tokie 1) atlyginti arba paalinti nusikaltimu padaryt
turtin al; 2) atsiprayti nukentjusio asmens; 3) teikti nukentjusiam asmeniui pagalb, kol is gydosi; 4)
pradti dirbti ar usiregistruoti darbo biroje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; 5) pradti mokytis, tsti
moksl ar gyti specialyb; 6) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos, kai
nuteistasis sutinka; 7) be institucijos, priirinios bausms vykdymo atidjim, sutikimo neivykti i
gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skiriam pareigojim skaiius neribojamas. Teismas
negali neskirti baudiamojo poveikio priemons, o dl pareigojim sprendia atsivelgs bylos aplinkybes.

Atiddamas bausms vykdym nepilnameiui, teismas jam paskiria jam vien ar kelias aukljamojo poveikio
priemones, numatytas BK XI skyriaus 82 straipsnyje. Iimtis atidavimas speciali aukljimo staig. i
priemon negali bti skiriama atidjus paskirtos bausms vykdym, kadangi ji susijusi su laisvs atmimu, o tai
prietaraut bausms vykdymo atidjimo esmei.

Skirdamas pareigojimus, baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemones, teismas nuosprendyje privalo

nustatyti laik, per kur nuteistasis privalo juos vykdyti. pareigojimai ir poveikio priemons gali apimti vis
bausms vykdymo atidjimo laik, bet gali bti (ir paprastai bna) skiriami vykdyti ir per trumpesn laik, kad
iki bausms vykdymo atidjimo pasibaigimo galima bt vertinti kaltininko elges. J nevykdymas per teismo
nustatyt laik sukelia tam tikrus teisinius padarinius nuteistajam.

Bausms vykdymo atidjimo teisiniai padariniai yra bendri ir suaugusiems asmenims, ir nepilnameiams. Jeigu
nuteistasis bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu vykd teismo paskirtas baudiamojo ar aukljamojo
poveikio priemones bei paskirtus pareigojimus, nepadar BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyt
paeidim ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis statym, nedarys nauj nusikalstam veik, teismas
galutinai atleidia nuteistj nuo bausms, kai sueina bausms vykdymo atidjimo terminas. Pasibaigus
bausms vykdymo atidjimo laikui, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinks teismas, BPK nustatyta tvarka
rengia teismo posd, kuriame nagrinja nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikim ir sprendia dl
nuteistojo galutinio atleidimo nuo paskirtos bausms. Nustats kad nuteistasis vykd visas BK 75 ir 92 str.
numatytas slygas, teismas galutinai atleidia nuteistj nuo bausms, kurios vykdymas buvo atidtas. Tuo
klausimu priimama teismo nutartis.

Asmenys, nuteisti bausme, kurios vykdymas buvo atidtas, teistum turi tik bausms vykdymo atidjimo
laikotarpiu. Jeigu per t laik, kuriam atidtas bausmi vykdymas, jie nepadaro naujo nusikaltimo ir j atvilgiu
bausms nustatyta tvarka nebuvo vykdytos, yra laikomi neturiniais teistumo. Nors galutinis atleidimas nuo
bausms paprastai teisikai forminamas (priimama teismo nutartis) jau pasibaigus bausms vykdymo atidjimo
laikui, teistumas inykta pasibaigus bausms vykdymo atidjimo laikui, skaiiuojant jo pradi nuo
nuosprendio siteisjimo dienos.

Jei nuteistasis vykdo teismo paskirtas poveikio priemones, pareigojimus, taiau bausms vykdymo atidjimo
laikotarpiu padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam taikytos administracins nuobaudos ar drausminio
poveikio priemons, teismas gali vieneriems metams pratsti bausms vykdymo atidjimo termin. is
klausimas gali bti sprendiamas ir nepasibaigus bausms vykdymo atidjimo laikui, taiau vieneri met
papildomas laikas skaiiuojamas sujus bausms vykdymo atidjimo laikui. Tuo klausimu priimama teismo
nutartis.
Jei nuteistasis be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt poveikio priemoni, pareigojim arba
paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus
taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas nuteistojo elges
kontroliuojanios institucijos teikimu spja nuteistj, kad bausms vykdymo atidjimas gali bti panaikintas.
Jeigu nuteistasis toliau nevykdo poveikio priemoni ir teismo pareigojim ar daro teiss paeidimus, teismas
nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu priima sprendim panaikinti bausms vykdymo
atidjim ir vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm. Svarstydamas nuteistojo elges kontroliuojanios
institucijos teikim dl bausms vykdymo atidjimo panaikinimo, teismas patikrina, ar nuteistasis turjo
galimyb vykdyti paskirtus pareigojimus, ar pagrstai jam paskirtos administracins nuobaudos arba
drausminio poveikio priemons. Nustats, kad teismo pareigojimai nevykdyti be pateisinamos prieasties, o
nuobaudos paskirtos pagrstai ir nepasibaigs j galiojimo laikas, teismas priima nutart panaikinti bausms
vykdymo atidjim ir vykdyti nuosprendiu paskirt bausm. Svarstydamas klausim dl bausms vykdymo
atidjimo panaikinimo, teismas turi atsivelgti padaryt paeidim pobd. Paymtina, kad ne bet koks teiss
paeidimas yra pagrindas naikinti bausms vykdymo atidjim. Antai eismo taisykli paeidimas iskyrus
nebent vairavim esant neblaiviam ar kit specifini taisykli (pvz. Darb saugos) paeidimai gali neliudyti,
kad asmuo nepateisina jam pareikto teismo pasitikjimo. Nuteistojo padaryt paeidim pobdis turi parodyti
jo nenor taisytis ir sudaryti pagrind teismui sprsti, kad asmuo ir ateityje nesilaikys statym, darys naujus
nusikaltimus.

[1] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-338/2005

II DALIS

Klausimai:

1. Atleidimas nuo bausms dl ligos

2. Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatliktos laisvs atmimo bausms dalies
pakeitimas velnesne bausme.

3. Atleidimas nuo bausms dl amnestijos

4. Atleidimas nuo bausms dl LR Prezidento malons.

1. Atleidimas nuo bausms dl ligos

BK 76 straipsnis numato atleidimo bausms galimyb dl kaltininko ligos. is BK straipsnis numato tris iek
tiek skirtingus atleidimo nuo bausms dl ligos atvejus.

BK 76 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikalstam veik padars asmuo gali bti atleistas nuo bausms, jeigu
iki teismo nuosprendio primimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios bausm atlikti bt per
sunku. i norma pagrsta humanizmo principu baudiamojoje teisje. iuo atveju teismui, nagrinjaniam byl,
priimant apkaltinamj nuosprend jau inoma kaltinamojo liga ir jos pobdis. Teismui tenka vertinti ar esama
diagnoz yra pagrindas atleisti j nuo bausms. Reikalas tame, kad atleidimo pagrindas suformuluotas taip, kad
apima ne bet koki lig, o tik sunki nepagydom lig, dl kurios bausm atlikti bt per sunku. Taigi teismas
sprsdamas klausim turi nustatyti, kad a) liga sunki b) liga nepagydoma b) dl jos per sunku bt atlikinti
bausm.

Teismas pripains, kad asmuo padar nusikalstam veik, bet serga sunkia nepagydoma liga, dl kurios
bausm atlikti bt per sunku, priima apkaltinamj nuosprend, kurio rezoliucinje dalyje pripasta asmen
kaltu padarius nusikalstam veik, paskiria tokiam asmeniui bausm (bausms r ir dyd) ir tuo paiu
nuosprendiu atleidia j nuo visos bausms atlikimo.

iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos nuosprendiu L. Z. nuteistas pagal BK
182 straipsnio 2 dal laisvs atmimu vieneriems metams ir eiems mnesiams u tai, kad savo ir kit naudai
apgaule gijo akcinei bendrovei Maeiki nafta priklausant didels verts turt- 6 556 831, 32 Lt. Kasaciniu
skundu nuteistasis pra teism panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutarties dal, kuria atmestas jo praymas taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies
nuostatas.

Nuteistojo kasacinis skundas nebuvo patenkintas. Atsakydama kasacin skund teisj kolegija paymjo, kad
pagal BK 76 straipsnio 1 dal, nusikalstam veik padars asmuo gali bti atleistas nuo bausms, jeigu iki
teismo nuosprendio primimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios bausm atlikti bt per sunku.
Ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicinos, o ne teiss klausimas. Nepagydom lig
ir sveikatos bkli, dl kuri nuteistieji gali bti atleisti nuo tolesnio laisvs atmimo atlikimo, sraas, yra
patvirtintas 1995 m. lapkriio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos ir Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos sakymu Nr. 969/578. Kiekvienu konkreiu atveju teismo medicinos ekspertai
nustato, ar liga, kuria serga nuteistais, atitinka lig, raytai mint sra. Teismo medicinos ekspert ivadoje
Nr. EKG 138/04 (01) nurodyta, kad L. Z. nustatytos somatins ligos ir traumos neeina Nepagydom lig ir
sveikatos bkli, dl kuri nuteistieji gali bti atleisti nuo tolesnio laisvs atmimo atlikimo, sra. Teismui
pateiktose medicinos ivadose nebuvo siloma atleisti nuteistj nuo bausms dl jam nustatyt lig, todl
teismas ir netaik BK 76 straipsnio nuostat.

Ne maiau svarbi yra ir antra slyga - kad dl ios ligos bausm nusikalstam veik padariusiam asmeniui
atlikti bt per sunku. Pagal ligos pobd laisvs atmimo bausms atlikimas L. Z. nors ir bt apsunkintas,
taiau teismai laik, kad jis nebt per sunkus. Profesoriaus A. Garmaus teismo medicinini tyrim biuro
ivadoje konstatuojama, kad nesant galimybs kalinimo staigoje tinkamai gydyti L. Z. diagnozuotas ligas, jo
sveikatos bkl smarkiai ir negrtamai pablogt. Bet dabar dar anksti teigti, kad laisvs atmimo vietose
nebus galimybs j tinkamai gydyti. Jei tokios galimybs bausms atlikimo metu nebus, gali bti keliamas
klausimas dl atleidimo nuo tolesnio bausms atlikimo sutinkamai su BK 76 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Atleisti nusikalstam veik padarius asmen nuo bausms dl ligos yra teismo teis, o ne pareiga. Sprsdamas
atleidimo nuo bausms klausim, teismas, kaip nurodyta BK 76 straipsnio 1 dalyje, turi atsivelgti padarytos
nusikalstamos veikos sunkum, nuteistojo asmenyb ir ligos pobd. Sprendiant atleidimo nuo bausms dl
ligos klausim, reikia paymti, kad nuteistasis padar sunk nusikaltim, o apgaule uvaldyto turto vert (6
556 831,32 Lt) gerokai virija emutin didels verts turto rib, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyia,
nuteistajam suvokiant, kad jis apgaule gyja svetim didels verts turt, numatant, kad dl to AB Maeiki
nafta patirs didel turtin al ir norint taip veikti. Be to, kai kuriomis teismo medicinos ivadose nustatytomis
ligomis nuteistasis jau sirgo darydamas nusikaltim, taiau tai nesutrukd jam padaryti i nusikalstam veik.
Todl vertins padarytos nusikalstamos veikos pavojingum, nuteistojo asmenyb ir jam diagnozuot lig
pobd, bei tai, kad dl i lig laisvs atmimo bausms atlikimas yra manomas, o nuteistojo bkl iuo metu
netrukdo atlikti laisvs atmimo bausms ir nekelia grsms kitiems nuteistiesiems, apeliacins instancijos
teismas pagrstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendiu paskirt reali laisvs atmimo
bausm.[1]

BK 76 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, kuris po nuosprendio primimo suserga sunkia nepagydoma
liga, gali bti atleistas nuo tolesnio bausms atlikimo. i statymo nuostata pagrsta humanizmo principu
baudiamojoje teisje ir numato galimyb atleisti nuo tolesnio bausms atlikimo asmen, kuris bausms
atlikimo laikotarpiu suserga sunkia nepagydoma liga. Sprsdamas klausim, teismas atsivelgia ne tik ligos
pobd, bet ir padarytos nusikalstamos veikos sunkum, nuteistojo asmenyb, jo elges bausms atlikimo
metu ir atliktos bausms laik. Vertindamas ar liga yra sunki ir nepagydoma teismas remiasi Nepagydom lig
ir sveikatos bkli, dl kuri nuteistieji gali bti atleisti nuo tolesnio laisvs atmimo atlikimo, srau. iuo
atveju statymas nekelia slygos, kad dl ligos bausm atlikti bt per sunku.

i atleidimo nuo bausms ris yra beslygin, taigi negali bti panaikinta. Taiau i kitos puss asmuo,
atleistas nuo dalies bausms atlikimo io straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, po atleidimo nuo bausms
kur laik turi teistum. Jo laikas priklauso nuo padaryto nusikaltimo kategorijos, o ne nuo paskirtos ar atliktos
bausms laiko.

BK 76 straipsnio 3 dalyje numatytas dar vienas atvejis kai asmuo gali bti atleidiamas nuo bausms. Asmuo,
kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms paskyrimo sutrinka psichika ir dl to jis negali suvokti
savo veiksm esms ar j valdyti, atleidiamas nuo tolesnio bausms atlikimo. i atleidimo nuo bausms ris
gali bti taikoma asmeniui, kuris nusikaltim padar bdamas pakaltinamas, bet vliau jo psichika sutriko.
Atleisdamas tok asmen nuo bausms, teismas nusprendia dl priveriamj medicinos priemoni skyrimo.
Atkreiptinas dmesys, kad tokiam asmeniui pasveikus, jis gali bti siuniamas toliau atlikti bausm. Tokiu
atveju laikas, kur buvo taikomos priveriamosios medicinos priemons, skaitomas laisvs atmimo laik
diena u dien. Prie sprsdamas klausim teismas skiria teismo psichiatrin ekspertiz, kurios ivada padeda
teismui priimti teising sprendim.

2. Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatliktos laisvs atmimo bausms
dalies pakeitimas velnesne bausme.

Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatliktos laisvs atmimo bausms dalies
pakeitimas velnesne bausme numatytas BK 77 ir 94 straipsniuose.

statymas numato lygtinio atleidimo nuo bausms slygas ir pagrindus. Yra kelios slygos lygtinai atleisti
asmen nuo bausms prie termin. Pirma slyga yra ta, kad lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms
prie termin ir lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet taikomas tik tiems asmenims, kurie buvo nuteisti
laisvs atmimo bausme. Nuteistieji kit ri bausmmis negali tiktis lygtinio atleidimo nuo bausms prie
termin.

Antra slyga, nustatyta BK 77, 94 straipsniuose reikalauja, kad asmuo atliekantis laisvs atmimo bausm, jau
atlikt tam tikr teismo paskirtos laisvs atmimo bausms dal. BK 77 straipsnis reikalauja, kad asmuo atlikt:
a) ne maiau kaip vien tredal paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim,
kur padar nia moteris, taip pat vienias tvas (motina), turintis vaik iki 7 met arba du ar daugiau
nepilnamei vaik, kai jam (jai) tv valdia nra teismo apribota i vaik atvilgiu; b) ne maiau kaip pus
paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim arba c) ne maiau kaip du
tredalius paskirtos bausms u sunk nusikaltim, d) ne maiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausms u
labai sunk nusikaltim, arba jeigu asmuo yra recidyvistas.

BK 94 straipsnis numato tokius paskirtos bausms atlikimo minimalius terminus asmeniui, kuriam nusikaltimo
padarymo metu jam nebuvo suj atuoniolika met, arba asmeniui, kuriam remiantis io kodekso 81 straipsnio
2 dalimi buvo taikyti nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai: a) ne maiau kaip pus paskirtos
bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim arba b) ne maiau kaip du tredalius
paskirtos bausms u sunk ar labai sunk nusikaltim;

Treia lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin slyga yra visikas nusikaltimu padarytos turtins alos
atlyginimas arba i dalies jos atlyginimas ar paalinimas ir sipareigojimas per neatliktos bausms laik visikai
j atlyginti ar paalinti. Toks reikalavimas keliamas BK 77 ir 94 straipsnyje.

Esant ioms trims formalioms slygoms bausms vykdymo institucija turi teis rayti teikim teismui dl
lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ar jos pakeitimo velnesne. Taiau tam kad teismas priimt
sprendim dl lygtinio atleidimo turi bti teisinis pagrindas asmuo savo elgesiu, mokymusi ir(ar) darbu
laisvs atmimo bausms atlikimo metu rod, kad j galima lygtinai atleisti nuo bausms prie termin arba
laisvs atmimo bausm pakeisti velnesne.

Kartu paymtina, kad lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo bausms
dalies pakeitimas velnesne bausme gali bti taikomas toli grau ne visoms nuteistj kategorijoms. Jis negali
bti taikomas, net ir esant slygoms bei pagrindams a) pavojingam recidyvistui; b) laisvs atmimu iki gyvos
galvos nuteistam asmeniui; c) asmeniui, kuris jau buvo kart lygtinai atleistas nuo bausms prie termin ir per
neatliktos bausms dalies laik padar nauj tyin nusikaltim.

Teismas, lygtinai atleisdamas asmen nuo bausms prie termin, gali paskirti vien arba kelis io kodekso 75
straipsnio 2 dalyje numatytus pareigojimus. Tai tie patys pareigojimai, kurie skiriami atidedant bausms
vykdym. Tokiu atveju teismas nustato laik, per kur nuteistasis privalo vykdyti paskirtus pareigojimus. Be
abejo is laikas negali bti ilgesnis u neatliktos bausms laik. Teismas, lygtinai atleisdamas asmen BK 94
straipsnyje numatytais pagrindais asmen nuo laisvs atmimo bausms prie termin, gali paskirti vien arba
kelis io kodekso 87 straipsnyje numatytus pareigojimus ar draudimus.Jie yra tokie: 1) bti namuose nustatytu
laiku; 2) mokytis, tsti moksl arba dirbti; 3) gyti tam tikr ini ar imokti draudimus (saugaus eismo,
mokinio taisykles ir pan.); 4) atlikti vis gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos,toksikomanijos ar venerins
ligos kurs. is pareigojimas skiriamas tv ar globj praymu, jeigu nepilnametis sutinka; 5) dalyvauti
valstybini ar nevalstybini staig bei organizacij rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonse.
Teismas nepilnameiui gali udrausti: 1) aisti azartinius aidimus; 2) usiimti tam tikra veikla; 3) vairuoti
motorin transporto priemon (motocikl, savaeig main ir pan.); 4) lankytis vietose, kuriose daroma
neigiama taka nepilnameio elgesiui, arba bendrauti su monmis, daraniais jam neigiamos takos; 5) be ios
priemons vykdym kontroliuojani institucij inios keisti gyvenamj viet. Kartu teismas nustato termin,
per kur asmuo privalo vykdyti nurodytus pareigojimus ir laikytis nurodyt draudim. is terminas negali bti
ilgesnis u neatliktos bausms laik.

Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, ar paleistas i laisvs atmimo viet
vykd teismo paskirtus pareigojimus ir nepadar BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyt paeidim, kai sueina
laisvs atmimo bausms terminas, jis laikomas atliks bausm. Skirtingai nuo asmen, kuriems bausms
vykdymas buvo atidtas, jokios papildomos nutarties dl galutinio atleidimo nuo bausms teismas nepriima.

Taiau jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, be pateisinam prieasi
nevykdo teismo paskirt pareigojim, draudim arba paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss
paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus buvo taikytos administracins nuobaudos ar drausminio
poveikio priemons, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu spja nuteistj, kad gali
bti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin. Jeigu sptas nuteistasis toliau
nevykdo teismo paskirt pareigojim ar daro teiss paeidimus, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios
institucijos teikimu priima sprendim panaikinti lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir
vykdyti neatlikt bausms dal.

Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, arba asmuo, paleistas i laisvs
atmimo viet, per neatliktos bausms laik padaro nauj nusikalstam veik, teismas skiria jam bausm pagal
io kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles, t. y. paskyrs bausm u nauj nusikalstam veik pilnai ar i
dalies prideda neatliktos bausms laik.

3. Atleidimas nuo bausms dl amnestijos.

Pagal savo pasekmes prie atleidimo nuo bausms instituto priskiriama amnestija. BK 78 straipsnis (Amnestija)
nustato, kad nusikalstam veik padars asmuo gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo Seimo
priimtu amnestijos aktu. Taigi amnestijos teis turi tik LR Seimas. Tuo tikslu priimamas specialus statymas.
Taiau Seimas priimdamas amnestijos statym ir formuluodamas jo nuostatas turi prisilaikyti BK 78 str.
nuostat, kurios nustato kokie teisiniai padariniai gali bti taikomi amnestijos aktu. Nusikalstam veik padars
asmuo amnestijos aktu gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo. Taigi BK draudia amnestijos
aktu atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs.

Paymtina, kad atleidimo nuo bausms dl amnestijos pagrindus, slygas ir tvark BK nereguliuoja. Tai
nustato LR Seimas formuluodamas konkretaus amnestijos statymo nuostatas. Atleidimo nuo bausms slygos
skirtinguose amnestijos statymuose gali bti formuluojamos skirtingai. Paymtina, kad LR Seimas iki naujo
BK sigaliojimo labai aktyviai naudojasi teise leisti amnestijos statymus. Ypa dani amnestijos statymai buvo
laikotarpiu nuo 1990 iki 2002 met. Tuo laikotarpiu Lietuvoje buvo priimti net 7 amnestijos statymai. Pirmas
amnestijos statymas buvo priimtas 1990 gegus 8 d. Jis vadinosi Lietuvos Respublikos statymas dl
amnestijos akto Dl amnestijos atstaius nepriklausom Lietuvos valstyb [2]. Po to sek 1993 m. birelio 15
d.Dl amnestijos paymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos primim [3]. Treias amnestijos statymas
buvo priimtas 1995 m. gruodio 21 d. ir vadinosi Dl amnestijos[4] Po to sek 1996 m. liepos 10 d. Lietuvos
Respublikos amnestijos u kai kuri operacij usienio valiuta normini akt paeidim statymas [5]. 1998 m.
gruodio 22 d. Lietuvos Respublikos statymas dl dalins amnestijos akto [6]. 2000m. balandio 11 d. buvo
priimtas Lietuvos Respublikos statymas dl amnestijos akto [7]. Paskutinis amnestijos statymas buvo 2002 m.
lapkriio 7d. statymas Dl amnestijos paymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deimties met sukakt [8]
 Amnestijos statymo turinys yra LR Seimo nuoiros klausimas, t. y. jis turi teis kiekviename amnestijos
statyme nustatyti skirting jo struktr, taikymo pagrindus. Taiau praktikai kiekvienas statymas turi
bendrybi.

4. Atleidimas nuo bausms dl LR Prezidento malons

Asmuo nuo bausms gali bti atleistas malons aktu. Sutinkamai su LR Konstitucija bei BK 79 str. malons
teis turi LR Prezidentas. BK 79 straipsnis numato, kad malons aktu nuteistasis gali bti atleistas nuo visos ar
dalies bausms atlikimo. Taiau Malons nuostatai numato, kad Respublikos Prezidento malone nuteistasis gali
bti ne tik atleidiamas nuo neatliktos bausms dalies, bet nuteistajam sumainamas bausms dydis ar
neatliktoji bausms dalis pakeiiama velnesne bausme.

Joks statymas nereguliuoja malons suteikimo pagrind. Prezidentas yra visikai laisvas suteikti malon ir
atleisti nuo visos ar dalies paskirtos bausms vykdymo bet kur asmen, nuteist bet kurio LR teismo.
Suprantama, btina slyga Prezidento malonei yra nuteistojo asmens praymas. Malons klausimai svarstomi ir
malon gali bti teikiama tik pagal pai nuteistj raytinius praymus. Kit asmen praymai (gynj,
giminaii, Seimo nari ir pan.) negali bti pagrindu svarstyti praym dl malons. Praym turi teis paduoti
asmuo, nuteistas bet koki bausms rimi t. y. ne vien nuteistas laisvs atmimo bausme ir bet kokio dydio
bausme. Nuteistasis terminuotu laisvs atmimu ir laisvs atmimu iki gyvos galvos malons praym paduoda
tik per pataisos staigos administracij. Nuteistieji kitomis bausmmis malons praymus paduoda patys,
priddami j atvilgiu priimtus teism nuosprendi ir nutari nuoraus, reikalingas paymas, pvz. kokia
teismo nuosprendiu paskirta baudos dalis sumokta, paymas apie eim ir apie turim turt, dl turto
konfiskavimo - turto areto akt bei kitus dokumentus, kurie turi reikms malons praymo svarstymui.

Prezidentui realizuoti teis malon padeda Malons komisija esanti prie LR Prezidento. jos sudt eina:
Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos
teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Respublikos Prezidento patarjas teiss
klausimais - Teiss departamento vadovas, Respublikos Prezidento patarjas teiss klausimais, Lietuvos
teisinink draugijos atstovas, Lietuvos kalini globos draugijos atstovas, Lietuvos nusikaltim auk rmimo
asociacijos atstovas, Respublikos Prezidento kanceliarijos Teiss departamento vyriausiasis specialistas
malons klausimais (Komisijos sekretorius). Malons komisija sudaroma LR Prezidento dekretu. Malons
komisija yra kolegiali, patariamoji, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. Komisijos posdiams
vadovauja Respublikos Prezidentas.

Malons praym svarstymo tvark ir sprendim primimo tvark nustato malons praym nagrinjimo
nuostatai.

Teikiant malon atsivelgiama nuteistojo padaryto nusikaltimo pobd ir pavojingum, jo asmenyb, elges,
poir darb, atliktos bausms laik, nusikaltimu padarytos turtins alos atlyginim, pataisos staigos
administracijos, visuomenini organizacij bei buvusi darboviei nuomon ir kitas aplinkybes.

Komisijos nuomon dl malons teikimo Respublikos Prezidento nesaisto.

Malons klausimai sprendiami LR Prezidento dekretu. Nepatenkinus malons praym, pakartotinai pateikti
malons praymai svarstomi prajus ne maiau kaip eiems mnesiams nuo ankstesnio svarstymo. Iki
nurodyto termino pabaigos gauti pakartotiniai praymai grinami pareikjams.

[1] Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-375/2006

[2]Lietuvos Aidas, 1990.05.18, Nr.: 4; Valstybs inios, 1990.05.20, Nr.: 14- 393

Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. vasario 15 d. Dekretas Nr. 1K-880 Dl Malons komisijos
sudarymo ir jos nuostat Valstybs inios. 2007, Nr. 22-823

Savikontrols klausimai.
 1. Kokie yra atleidimo nuo bausms instituto esminiai poymiai.
2. Kokios atleidimo nuo bausms rys numatytos BK.
3. Kuo skiriasi slygins atleidimo nuo bausms rys nuo beslygini. Kokios kokioms rims
priskiriamos.
4. Kokie yra atleidimo nuo bausms teisiniai padariniai.
5. Kokios bausms vykdymo atidjimo slygos numatytos statyme.
6. Kokios numatytos atleidimo nuo bausms rys.
7. Kokius padarinius gali sukelti amnestijos pritaikymas asmeniui.
8. Kokius padarinius gali sukelti amnestijos pritaikymas asmeniui.
9. Kokius padarinius gali sukelti malons pritaikymas asmeniui.
10. Kokius padarinius sukelia naujo nusikaltimo padarymas, asmeniui, atleistam nuo bausms.

20 TEMA.BAUDIAMOJO STATYMO TAIKYMO SENATIS

Klausimai:

1. Baudiamojo statymo taikymo senaties samprata, pateisinimas, juridin prigimtis ir rys.

2. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis.

3. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis.

1. Baudiamojo statymo taikymo senaties samprata, pateisinimas, juridin prigimtis ir rys.

Senaties institutas yra tradicinis baudiamosios teiss institutas, sudtin kiekvienos valstybs baudiamj
statym dalis. Senaties svoka baudiamojoje teisje siejama su baudiamojo teisinio poveikio priemoni
netaikymu dl padarytos nusikalstamos veikos. LR BK numato dvi senaties baudiamojoje teisje ris: 1.
apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis (BK 95 str.); 2. apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis
(BK 96 str.).

Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis reikia, kad asmuo padars nusikalstam veik netraukiamas
baudiamojon atsakomybn dl padarytos veikos, o apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis reikia, kad
nevykdoma teismo paskirta nuteistajam bausm.

Aptariant senaties institut pirmiausia ikila klausimas kuo galima pateisinti tokio instituto egzistavim
baudiamojoje teisje. Kodl asmenys padar nusikalstamas veikas, ir net labai sunkius nusikaltimus, gali
ivengti baudiamosios atsakomybs u padaryt veik?

Senaties institutas tiesiogiai iplaukia i bausms paskirties. BK 41 straipsnis kalba apie nubaudim, kaip vien
i bausms tiksl, taiau greta formuluojamas tikslas pasiekti kad asmuo nedaryt nauj nusikalstam veik.
Taigi jei asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ar po teismo nuosprendio, kuris nebuvo vykdytas,
primimo per tam tikr laikotarp nenusikalsta i naujo, galima kelti klausim ar tikslinga j traukti
baudiamojon atsakomybn, skirti ir versti atlikinti paskirt bausm. Dl to galima ir ginytis. Viskas
priklauso nuo visos eils slyg, kaip antai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo, asmens elgesio po nusikaltimo
padarymo, pagaliau nuo laiko tarpo prajusio nuo nusikaltimo padarymo iki klausimo dl asmens
baudiamosios atsakomybs ar bausms vykdymo sprendimo.

vairi valstybi statym leidjai pripasta, kad esant tam tikroms slygoms, baudiamojo poveikio priemoni
taikymas asmeniui, padariusiam nusikaltim, gali bti nepateisinamas ieinant i bausmei ir baudiamajai
atsakomybei keliam tiksl. T pripasta ir tarptautin baudiamoji teis visoje eilje tarptautini susitarim
nuostat, teisinusi senat kaip vien i slyg netaikyti konvencij nuostatas[1]. Ms alies statym leidjas
laikosi principo, kad tam tikrais atvejais baudiamoji atsakomyb neturi kilti arba neturi bti realizuojama.
Senaties taikymo slygos, tvirtintos statyme, t. y. baudiamajame kodekse. Jos lieia: 1. padaryto nusikaltimo
sunkum, 2. asmens elges po nusikalstamos veikos padarymo 3. laiko tarp, prajus nuo nusikalstamos veikos
padarymo iki ikiteisminio tyrimo, bylos teisminio nagrinjimo, nuosprendio primimo arba jo vykdymo
pradios.
Baudiamosios teiss teorijoje senaties instituto pateisinimo ir taikymo pagrindo klausimu yra kelios
nuomons. Yra nuomon, kad senaties instituto pateisinimas yra tame, jog pavluotas bausms taikymas
nepasiekia nusikaltim prevencijos tiksl, kadangi nutrksta ryys tarp nusikalstamos veikos ir bausms. Dalis
baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso teoretik vienu i senaties instituto pagrind laiko tai, kad prajus
po nusikalstamos veikos padarymo ymiam laiko tarpui, vyk pamirta aplinkiniai ir ryium su tuo,
pavluotas bausms taikymas negali turti teigiamo prevencinio pobdio. Literatroje sutinkamas ir toks
teiginys, kad senaties taikymo pagrindas, yra ikiteisminio tyrimo ir nagrinjimo teisme sunkumai bylose dl
nusikalstam veik, padaryt prie daugel met. Akivaizdu, kad statym leidjas sugalvojo senaties institut
ne tam, kad nutraukti baudiamsias bylas, kuriose sunku nustatyti objektyvi ties. Yra nuomon, kad
padarytos veikos pavojingumo praradimas yra senaties pateisinimas. Taiau ariausiai tiesos yra tie autoriai,
kurie laiko, kad senaties instituto pateisinimas baudiamojoje teisje yra tame, kad asmuo, padars
nusikalstam veik, sujus statyme nurodytiems terminams praranda pavojingum. Kartu galima teigti, kad
asmens pavojingumo praradimas yra ir senaties taikymo pagrindas. Bausms taikymas asmeniui, kuris nebra
pavojingas ir kuriam nebereikalingos baudiamojo poveikio priemons, reikt kert, savotik atpild, ir tai
prietaraut bausms tikslams. Asmuo, padars nusikalstam veik, yra pavojingas. Taiau laikui bgant tokio
asmens pavojingumas gali mati ar net i viso inykti. Bet tam, kad sitikinti tuo ir t fakt konstatuoti reikia
laiko. Asmens pavojingumas negali inykti ikart, prajus kelioms dienoms po nusikaltimo padarymo. Tai
procesas, kuriam konstatuoti reikia laiko. Baudiamasis statymas nustatyto senaties taikymo slygas, kuri
visum ir leidia teismui daryti ivad dl asmens pavojingumo inykimo. Tarp vis slyg statym leidjas
ikelia terminus, kurie apsprendia asmens pavojingumo buvim ar inykim. Tik sujus atitinkamiems
terminams gali bti keliamas klausimas dl asmens pavojingumo praradimo. Bet vien to nepakanka ivadai
padaryti.

Kitas klausimas ar senaties institutas tai savarankikas baudiamosios teiss institutas ar atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs ar atleidimo nuo bausms institut sudtin dalis, atskira ris? Teorijoje tai
ginytinas klausimas. Yra dvi nuomons iuo klausimu. Vieni autoriai laiko, kad senaties institutas yra
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir atleidimo nuo bausms instituto sudtins dalys: apkaltinamojo
nuosprendio primimo senatis (BK 95 str.) yra atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs viena i ri, o
apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis yra atleidimo nuo bausms ris.

Kita nuomon, kad senatis yra savarankikas baudiamosios teiss institutas. Senaties rys tik iorikai
panaios atleidim nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, taiau neatitinka atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs ir atleidimo nuo bausms institutui keliam reikalavim. Be abejo ie institutai turi
panaumo. Antai BK 36 straipsnis numato vien i atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ri dl veikos
ar asmens pavojingumo praradimo. Kaip jau minjome ir senatis taikoma dl asmens pavojingumo praradimo.
Taiau procesin tvarka ir pagrindai skirtingi. Be to statymo dl senaties taikymas ir baudiamojo proceso
nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo institucij ir teismo pareiga, kai tuo tarpu atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs visikos teismo nuoiros klausimas.

Kartu pabrtina, kad senaties taikymas asmeniui nereikia jo iteisinimo. Viena i senaties taikymo slyg yra
nusikalstamos veikos padarymas, ir teismo sitikinimas dl nusikalstamos veikos sudties buvimo. Senaties
taikymas negali bti laikomas atleidimo nusikaltliui aktu.

2. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis.

Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties taikymo pagrindas yra asmens pavojingumo praradimas, t. y.
asmuo, padars nusikalstam veik, tapo nepavojingu ir baudiamosios atsakomybs priemoni taikymas jo
atvilgiu prietaraut bausms tikslams. BK 95 straipsnis numato tris slygas, kuri visuma duoda teis teigti,
kad asmuo tapo nepavojingas. Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso 95 str. l d. nustato, kad asmeniui,
padariusiam nusikalstam veik, negali bti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1. nuo jos padarymo
dienos yra praj iame straipsnyje nurodyti terminai. 2. nusikalstam veik padars asmuo statymo nustatyt
termin ribose nesislp nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. 3. nusikalstam veik padars asmuo statymo
nustatyt termin ribose nepadar naujos nusikalstamos veikos. i trij slyg buvimas suteikia teis ir
pareig taikyti senat.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso 95 str.1 d. 1p. asmeniui, padariusiam nusikalstam
veik, negali bti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praj:

dveji metai, kai padarytas baudiamasis nusiengimas;

penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyinis nusikaltimas;

atuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyinis nusikaltimas;

deimt met, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;

penkiolika met, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;

dvideimt met, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijs su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu.

Taigi statym leidjas numato atitinkamus terminus, kuriems sujus asmuo negali bti traukiams
baudiamojon atsakomybn, dl jo padarytos veikos negali bti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip
matome terminai diferencijuojami, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo (kategorijos) pradedant
dvejais metais ir baigiant dvideimties met terminu.

statymo dl senaties nuostat teisingam taikymui ypatingai svarbi reikm turi teisingas pradinio ir galutinio
senaties termino eigos nustatymas. Senaties terminai, nurodyti Baudiamojo kodekso 95 straipsnyje
skaiiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos. Dl to kiekvienu konkreiu atveju btina tiksliai
nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laik. Nors Baudiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad
nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudiamojo statymo numatyt
padarini atsiradimo laikas, jeigu asmuo norjo, kad padariniai atsirast kitu laiku, skaiiuojant senaties
terminus iomis nuostatomis vadovaujamasi tik i dalies. Senaties terminai BK 95 straipsnio prasme pradedami
skaiiuoti nuo nusikalstamos veikos pabaigimo laiko, t. y. kai veikoje yra baigtinio nusikaltimo ar parengtins
nusikalstamos veikos sudtis.

Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai skaiiuojami iki apkaltinamojo nuosprendio

paskelbimo dienos. Pabrtina tai, kad naujajame Baudiamajame kodekse numatyti baudiamosios
atsakomybs senaties terminai siejami ne su proceso pradia, ar atskiromis jo stadijomis, o su apkaltinamojo
nuosprendio primimu. Tai reikia, kad ikiteisminio tyrimo pradjimas, tarimo pareikimas ar bylos teisminio
nagrinjimo pradjimas nesustabdo ir nenutraukia senaties termin eigos. Lietuvos Aukiausiojo Teismo
plenarinje sesijoje inagrintose kasacinje byloje Nr.2K-280/1999 nurodoma, kad terminas -patraukimas
baudiamojon atsakomybn - negali bti nei tapatinamas, nei siejamas su tarpinmis baudiamojo proceso
statymuose nustatytomis baudiamosios bylos tyrimo stadijomis. i nutartis turjo didiul reikm doktrinai ir
teism praktikai, nes iki tol buvo praktikoje buvo laikoma, kad senaties terminai skaiiuojami tik iki asmens
patraukimo kaltinamuoju momento. Po to po jie lyg ir sustoja ir ikiteisminio tyrimo institucijos neskubdamos
galjo tirti byl.

Kartu paymtina, kad apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis taikoma ne dl vis nusikaltim
padarymo. Baudiamojo Kodekso 95 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nra senaties iems
nusikaltimams: 1 .genocidui (99 straipsnis); 2. tarptautins teiss draudiamam elgesiui su monmis (100
straipsnis); 3. tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymui (101 straipsnis); 4. okupuotos
valstybs civili trmimui ar okupavusios valstybs civili gyventoj perklimui (102 straipsnis). 5.
Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimui, kankinimui ar kitokiam nemonikam elgesiui su
jais (103 straipsnis); 6. tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j turto apsaugos karo metu
paeidimui (104 straipsnis); 7. civili ar karo belaisvi prievartiniam panaudojimui prieo ginkluotose pajgose
(105 straipsnis); 8. saugom objekt naikinimui ar nacionalini vertybi grobstymui (106 straipsnis); 9.
agresijai (110 straipsnis); 10. draudiamai karo atakai (111 straipsnis); 11. udraust karo priemoni naudojimui
(112 straipsnis);

Vis pasaulio monij iki iol jaudina asmen, padariusi karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui,
baudiamosios atsakomybs klausimas. Antrojo pasaulinio karo metu ir ikart po jo pabaigos tarptautinje
teisje susiformavo pagrindiniai teiginiai ir normos, numatanios karo nusikaltli ir j bendrinink
baudiamj atsakomyb. J esm, kad asmenys, padar karo nusikaltimus, nusikaltimus taikai ir monikumui,
bt baudiami nepriklausomai nuo laiko, prajusio po nusikaltimo padarymo. Tarptautins teiss normos
nustatydamos atsakomyb u tarptautinio pobdio nusikaltimus, neleidia taikyti senat. is tarptautins teiss
principas buvo gyvendinamas vairiuose tarptautins teiss dokumentuose. Pvz., 1964 m. birelio 7 d. Varuvos
Deklaracijoje buvo pabrta, kad tarptautinje teisje nra baudiamojo persekiojimo senaties termin.
Beslygikas karo nusikaltli atsakomybs principas, kaip vienas pagrindini tarptautins teiss princip,
tvirtintas ir daugelyje JTO sprendim. is principas gyvendintas tarptautinje teisje Jungtini Taut
Organizacijos 1968 m. Konvencijoje Dl senaties termino netaikymo u karo nusikaltimus ir nusikaltimus
monikumui ir Europos 1974 m. konvencijas Dl senaties netaikymo u karo nusikaltimus ir nusikaltimus
monikumui.

Lietuvos Respublika be joki ilyg, pripaino tarptautins teiss aktus dl senaties netaikymo u nusikaltimus
monikumui ir karo nusikaltimus ir gyvendino juos 2000 m. Baudiamajame kodekse.

Senaties taikym apsprendia ne vien laiko tarpas po nusikalstamos veikos padarymo. Ne maiau svarbu kaip
asmuo elgiasi po nusikalstamos veikos padarymo. statymas reikalauja, kad asmuo neturi slptis nuo
ikiteisminio tyrimo ir teismo. Asmens padariusio nusikalstam veik pasislpimas nra nusikaltimas. Tokie
veiksmai neutraukia baudiamosios atsakomybs. Taiau asmens pasislpimas nuo ikiteisminio tyrimo, ar
teismo sustabdo senaties eig tam laikotarpiui, kurio bgyje asmuo slapstosi. Baudiamojo kodekso 95
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nusikalstam veik padars asmuo pasislp nuo ikiteisminio tyrimo ar
teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuri asmuo sulaikomas arba kuri jis
pats atvyksta ir prisipasta padars nusikaltim. Tokiu bdu, senaties eigos sustabdymo atveju senaties
termin skaitomas ir laikas, prajs nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos iki pasislpimo nuo
ikiteisminio tyrimo ar teismo dienos, ir laikas, prajs nuo asmens sulaikymo arba atvykimo ir prisipainimo
padarius nusikaltim dienos. Jeigu visas tas laikas sudjus, nevirija senaties termin, nurodyt Lietuvos
Respublikos Baudiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies l punkte, asmuo traukiamas baudiamojon
atsakomybn, t. y. jam priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Baudiamojo kodekso 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bti priimtas, jeigu
nuo to laiko, kai asmuo padar nusikaltim, prajo penkiolika met, o nuo to laiko, kai padar nusikaltim,
susijus su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu dvideimt met ir senaties eiga nenutrko dl naujo
nusikaltimo padarymo. BK 95 straipsnio 3 dalis numato senaties terminus tiems asmenims, kurie po
nusikaltimo padarymo pasislp nuo teissaugos ir vis laik buvo paiekomi. Penkiolikos met terminas lieia
visus asmenis, padariusius bet kokio sunkumo nusikaltimus ir pasislpusius nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo.
Iimt sudaro tik nusikaltimai, susij su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu, kuriems nustatytas
dvideimties met senaties terminas. Antai asmeniui, kuris pabgo i pataisos nam ir penkiolika met slpsi
nuo teissaugos, negali bti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei per t laik jis nepadar naujo nusikaltimo.

Baudiamojo kodekso 95 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki iame straipsnyje nurodyt termin
pabaigos padaro nauj nusikalstam veik, senaties eiga nutrksta. Taigi statymas senaties taikymui kelia ir
trei slyg nepadaryti naujos nusikalstamos veikos, nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo. Padarius
nauj nusikalstam veik senaties eiga u anksiau padaryt nusikalstam veik nutrksta ir senaties eiga u
pirm nusikalstam veik pradedama skaiiuoti nuo tos dienos, kuri buvo padarytas naujas nusikaltimas ar
baudiamasis nusiengimas. Senaties eigos nutrkimas reikia, kad terminas, sujs iki naujos nusikalstamos
veikos padarymo, anuliuojamas, ir senaties terminai pradedami i naujo skaiiuoti nuo naujos nusikalstamos
veikos padarymo dienos. Kaip buvo pabrta ankiau, teisin senaties instituto prigimtis yra ta, kad prajus
nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos atitinkamam laiko tarpui, asmuo, j padars, praranda savo
pavojingum. Naujos nusikalstamos veikos padarymas rodo, kad asmuo lieka pavojingas ir yra pagrindas
taikyti baudiamj atsakomyb.

Taiau atkreiptinas dmesys, kad esant keli nusikalstam veik sutapiai senaties eiga skaiiuojama atskirai
kiekvienam nusikaltimui. Todl gali susidaryti situacija, kai u kai kuriuos padarytus nusikaltimus asmuo bus
traukiamas baudiamojon atsakomybn, o dl kai kuri baudiamasis procesas bus nutrauktas dl senaties pagal
BK 95 straipsnio nuostatas.
Paymtina kad visos trys senaties taikymo slygos kriminalinje justicijoje turi vienod reikm. statyme
nustatyto termino pasibaigimas automatikai nereikia, kad baudiamasis procesas pabaigiamas. Kiekvienu
atveju reikia isiaikinti, asmuo per t laik nebuvo pasislps ar nepadar nauj nusikalstam veik, dl kuri
vyksta ikiteisminis tyrimas.

Iaikjus apkaltinamojo nuosprendio senaties slygoms baudiamasis procesas nedelsiant nutraukiamas.

Esant senaiai proceso nutraukimas yra privalomas. Teismo nuoirai ia nra vietos. Kartu atkreiptinas
dmesys, kad senaties pritaikymas nra asmens iteisinimas dl padarytos nusikalstamos veikos. Baudiamojo
proceso nutraukimas BK 95 straipsnyje numatytais pagrindais, yra proceso nutraukimas nereabilituojaniais
pagrindais. I esms tokiu teismo ar prokuroro aktu konstatuojama kad asmuo padar nusikalstam veik, nors
byla dar iki galo neitirta ir neinagrinta. I kitos puss tokia apkaltinamojo nuosprendio senaties taikymo
procesin tvarka sukelia eil problem. Tokiu teisiniu reguliavimu kaltinamajam ukertama teis gintis nuo
tokio sprendimo byloje primimo. Tam tikra prasme Baudiamojo proceso kodeksas ioje dalyje tiesiogiai
prietarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Ms manymu, senatis gali bti taikoma tik asmeniui, kurio
kalt, padarius nusikalstam veik, yra rodyta.

3. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis.

Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis tai situacija, kai asmuo, padars nusikalstam veik, ir teismo
nuteistas realia bausme, atleidiamas nuo paskirtos bausms atlikimo ir nuosprendis nevykdomas, jei po
nuosprendio siteisjimo prajo tam tikras statyme nustatytas laiko tarpas ir yra kitos statyme nustatytos
slygos. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties taikymo pagrindas yra asmens pavojingumo
praradimas, t. y. asmuo, teismo nuteistas dl nusikalstamos veikos padarymo, tapo nepavojingu ir
baudiamosios atsakomybs priemoni taikymas jo atvilgiu prietaraut bausms tikslams. BK 96 straipsnis
numato tris slygas, kuri visuma duoda pagrind teigti, kad asmuo tapo nepavojingas.

Baudiamojo kodekso 96 str. l d. nustato, kad teismo nuteistam asmeniui, negali bti vykdomas priimtas
apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1) apkaltinamasis nuosprendis nepradtas vykdyti per tam tikr laiko tarp,
2) teismo nuteistas asmuo per statymo nustatyt laik nevengia atlikti paskirtos bausms, 3) teismo nuteistas
asmuo per statymo nustatyt laik nepadar naujos nusikalstamos veikos. i trij slyg buvimas pareigoja
teism taikyti senat.

Sutinkamai su BK 96 straipsnio 1 dalimi apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo vykdytas:

per dvejus metus, kai paskirta bausm u baudiamj nusiengim,

per trejus metus, kai paskirta ne laisvs atmimo bausm, arba kai paskirta laisvs atmimo bausm
nevirija dvej met,

per penkerius metus, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija penkeri met,

per deimt met, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija deimt met,

per penkiolika met, kai paskirta laisvs atmimo bausm virija deimt met ar paskirtas laisvs
atmimas iki gyvos galvos.

Kaip matome tam tikr termin sujimas yra viena i btin slyg sprendiant klausim dl apkaltinamojo
nuosprendio vykdymo senaties taikymo. statymas senaties terminus diferencijuoja pradedant nuo dvej met
iki penkiolikos met. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminai skirtingai negu anksiau
nagrinti apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai priklauso ne tiek nuo padaryto nusikaltimo
sunkumo, kiek nuo teismo paskirtos bausms ries ir dydio. Tik dl baudiamojo nusiengimo padarymo
statym leidjas senaties termin sieja su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu (rimi).

Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas skaiiuoti ne nuo nuosprendio primimo
dienos, o nuo nuosprendio siteisjimo dienos. Taigi jei proceso dalyviai dl nuosprendio padav apeliacinius
skundus, apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminai neina. Tokiu atveju jie pradedami skaiiuoti
nuo apeliacins instancijos teismo sprendimo primimo dienos. Jei apeliacinis skundas dl nuosprendio
nebuvo paduotas, apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas skaiiuoti prajus 20
dien nuo nuosprendio primimo.

Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas skaiiuojamas iki nuosprendio vykdymo pradios.
siteisjus nuosprend, pateikia vykdyti j prims teismas ne vliau kaip per tris dienas nuo nuosprendio
siteisjimo arba nuo bylos grinimo i apeliacins instancijos teismo dienos. Teisjas surao patvarkym
vykdyti nuosprend ir kartu su nuosprendio nuorau isiunia bausms vykdymo institucijai:1) dl viej
teisi atmimo bausms pataisos inspekcijoms; 2) dl teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra
veikla atmimo bausms pataisos inspekcijoms ir nuteistojo darbovietei, ir, jeigu nuteistajam atimta teis
usiimti tam tikra veikla, institucijai, iduodaniai leidimus tokiai veiklai; 3) dl viej darb bausms
pataisos inspekcijoms; 4) dl baudos priverstinio iiekojimo antstoliams; 5) dl laisvs apribojimo bausms
pataisos inspekcijoms; 6) dl areto bausms aretinms; 7) dl terminuoto laisvs atmimo ir laisvs
atmimo iki gyvos galvos bausmi tardymo izoliatoriui pagal Kaljim departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos patvirtint tvark. Taigi nuosprendio vykdymo pradia sutampa su
atitinkam institucij teismo patvarkymo dl bausms vykdymo gavimu. Prasidjus nuosprendio vykdymo
procesui senaties terminai neskaiiuojami.

Antai, paskyrus laisvs atmimo bausm ir nesumus nuteistojo teismo salje, jis vykdant teismo patvarkym
turi bti suimamas po nuosprendio siteisjimo ir ne vliau kaip per deimt dien nusiuniamas pataisos
staig. Sumim vykdo policija. Paskyrus baudos bausm nuosprend paskelbs teismas iaikina nuteistajam,
kad jis privalo sumokti baud teritorins mokesi inspekcijos sskait per du mnesius nuo nuosprendio
siteisjimo dienos ar per kit teismo nustatyt laikotarp. Nuo tos dienos prasideda apkaltinamojo nuosprendio
senaties termino eiga. Jeigu nuteistasis savanorikai nesumokjo visos baudos, teismas prims nuosprend
iduoda antstoliui vykdomj rat ir bauda vykdoma priverstinai. Antstoliui gavus vykdomj rat pradedamas
priverstinis baudos iiekojimas ir nuo to momento senaties terminai neskaiiuojami. Taigi jei asmuo savo noru
per teismo nustatyt laik nesumokjo baudos ir jos toliau nemoka, tai nereikia, kad trejus metus nemokant
baudos, sueis senaties terminai ir bausms nereiks vykdyti. Tokiu atveju svarbi tampa antra senaties taikymo
slyga. Nagrinjamos baudos nemokjimo prieastys.

Senaties taikym apsprendia ne vien laiko tarpas prajs po nuosprendio siteisjimo. Ne maiau svarbu dl
koki prieasi nuosprendis nebuvo vykdomas. Reikalaujama, kad nuteistasis nevengt atlikti bausms. Jeigu
nuteistasis po nuosprendio siteisjimo vengia atlikti bausm, senaties eiga sustoja. Taigi jei nuteistasis po
nuosprendio siteisjimo pasislepia nuo teissaugos, senaties terminai neina. Jie atsinaujina nuo tos dienos, kai
nuteistasis pats atvyko atlikti bausms ar buvo sulaikytas.

Kartu statyme nustatyta, kad nuosprendis negali bti vykdomas, jeigu po jo siteisjimo dienos prajo
penkiolika met, o kai paskirtas laisvs atmimas daugiau kaip deimiai met arba laisvs atmimas iki gyvos
galvos, - dvideimt met ir senaties eiga nenutrko dl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi jei asmuo
iklauss nuosprend ir nesuimtas teismo salje vliau stengdamasis ivengti bausms vykdymo ivyksta
usien, jis turi maiausiai penkiolika met slptis nuo teissaugos, kad galt teistai ivengti paskirtos
bausms vykdymo dl senaties.

Paymtina, kad terminas vengimas vykdyti bausm tik dalinai sutampa su BK 95 straipsnyje vartojamu
slpimosi terminu. Vengimas vykdyti bausm gali bti susijs su slpimusi, taiau paskyrus alternatyvias
laisvs atmimui bausmes vengimas gali ir nebti susijs su slpimusi.

Jei vengimas pasireikia pasislpimo formoje, asmens sulaikymas arba jo atvykimas ir pareikimas dl
paskirtos bausms vykdymo akivaizdiai rodo, kad nuo iol asmuo nevengia atlikti bausms.

Senaties taikymui statymas kelia ir trei slyg- nepadaryti naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nuteistasis iki
apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties termino pabaigos padaro nauj nusikalstam veik, senaties eiga
nutrksta. iuo atveju apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo naujo
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo.

Iaikjus apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties slygoms teismas pagal bausm vykdanios
institucijos teikim ar nuteistojo praym nagrinja klausim dl bausms vykdymo proceso nutraukimo ir
atleidimo nuo bausms. Esant senaiai proceso nutraukimas yra privalomas. Teismo nuoirai ia nra vietos.
Paymtina, kad primus teismo sprendim atleisti kaltinink nuo bausms remiantis BK 96 straipsniu inyksta
ir asmens teistumas, kadangi jo inykimo laikas susietas su realiai atliktos bausms laiku.

Praktikoje gan reti atvejai, kai priimtas nuosprendis nevykdomas kelerius metus, nesant nuteistojo asmens
kalts. Todl BK 96 straipsnio nuostatos taikomos palyginti retai.

[1] Pvz. Europos Tarybos konvencija dl ekstradicijos, Europos Tarybos konvencija dl baudiamojo proceso
perdavimo, Europos Tarybos konvencija dl tarptautinio baudiamj nuosprendi pripainimo.

[2] r. Teism praktika", 1999, Nr.12

SAVIKONTROLS KLAUSIMAI

1. K reikia terminas senatis baudiamojoje teisje

2. Iki kada skaiiuojami apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai
3. Kokios yra apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties taikymo slygos
4. Kokie yra apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties pritaikymo padariniai.
5. Ar dl vis nusikaltim yra taikoma apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis

21 TEMA. TEISTUMAS BAUDIAMOJOJE TEISJE

Teistumas yra tik baudiamojoje teisje vartojama svoka. Ji paymi asmens teisin stov, o btent nuteisimo u
nusikalstamos veikos padarym, apkaltinamuoju nuosprendiu, fakt. Teistumas jungia du elementus. Pirma
kaip pasakyta BK 97 straipsnyje teistumas yra asmens nuteisimo faktas. Antras teistumo elementas siejamas su
tam tikru laiko tarpu, kurio metu asmuo laikomas turintis teistum ir tuo laikotarpiu asmeniui BK normos kelia
tam tikrus elgesio reikalavimus.

Teistais laikomi visi asmenys, kuri atvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taiau BK nurodo, kad
teistum, kaip baudiamj teisin kategorij, kuri sukelia tam tikrus teisinius padarinius, turi tik asmenys,
nuteisti u nusikaltimo padarym (BK 97 straipsnio 1 dalis). Taigi asmenims, nuteistiems u baudiamj
nusiengim teistumo svoka ir teisiniai padariniai netaikomi.

Taiau nors teistumas yra grynai baudiamoji teisin kategorija ir turt dominti tik teissaugos institucijas,
realiame gyvenime teistumas pagimdo ne tik baudiamuosius teisinius padarinius. Praktikai teistumas sukelia
dviej ri padarinius: baudiamuosius teisinius ir kitokius nesusijusius su baudiamja teise ir
nereguliuojamus baudiamosios teiss norm padarinius. Btent i kit teiss akt iplaukiantys padariniai
neretai stipriausiai veikia asmens status ir numato jo teisi apribojim.

Sutinkamai su BK 97 straipsnio 1 dalimi teistum teismas atsivelgia: 1. skirdamas bausm u naujos

nusikalstamos veikos padarym, 2. sprsdamas dl kaltininko atleidimo nuo bausms 3. sprsdamas atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs 4. sprsdamas lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ar bausms
pakeitimo velnesne bausme 5. sprsdamas pripainimo asmens pavojingu recidyvistu klausim.

Pagrindinis teistumo baudiamasis teisinis padarinys pasireikia jo takoje bausms skyrimui. BK 56 straipsnis
nustato, kad recidyvistui, t. y. asmeniui turiniam teistum u tyinio nusikaltimo padarym padarius nauj
tyin nusikaltim teismas paprastai skiria laisvs atmimo bausm. Pavojingam recidyvistui u tyin
nusikaltim skiriama grietesn negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim nustatytos laisvs atmimo
bausms vidurkis bausm. Kitokia bausm pavojingam recidyvistui gali bti skiriama tik io kodekso 62
straipsnyje numatytais pagrindais. Tokiu bdu realizuojama BK 97 str. numatyta nuostata, kad teistum
teismas atsivelgia skirdamas bausm u naujos nusikalstamos veikos padarym. Jei jau buvo paeids
baudiamojo kodekso normas, tai leidia teismui daryti prielaid, kad naujai padarytas nusikaltimas nra tik
nepalankiai susiklosiusi aplinkybi poveikio rezultatas, o yra dsninga viso ankstesnio jo elgesio pasekm.
Pagal 1961 m. BK teistumas buvo kaltininko atsakomyb sunkinanti aplinkyb, Baudiamajame statyme
mintoji sunkinanti aplinkyb buvo formuluojama kaip nusikaltimo padarymas asmens, kuris pirmiau buvo
padars kok nors nusikaltim". Tai buvo pagrindas teismui skirti grietesn bausm.

Taigi asmuo, padars tyin nusikaltim po to, kai jau buvo nuteistas u pana nusikaltim, be abejo,
pavojingesnis, nei asmuo, vykds nusikaltim dl neatsargumo. Papildom baudiamojo poveikio priemoni
taikymas u tyinius nusikaltimus ne kart teistiems asmenims yra pagrstas, nes tik iais atvejais galima kalbti
apie ankstesnio nuosprendio metu padaryto spjimo piktybik nepaisym ir aikius antivisuomeninius
mogaus poirius.

Taip pat teistumas yra btina slyga, asmen pripastant pavojingu recidyvistu su visom iplaukianiom
pasekmm. Taigi, viena pagrindini slyg asmen pripastant recidyvistu arba pavojingu recidyvistu -
neinyks ir nepanaikintas teistumas u ankstesnes tyines nusikalstamas veikas, leidiantis sprsti apie tai, jog
mogus smoningai ignoruoja valstybs vardu teismo paskelbt jo veikos neigiam vertinim ir apie padidjus
tokio asmens pavojingum aplinkiniams. Kartu teismas, sprsdamas dl asmens pripainimo pavojingu
recidyvistu, neatsivelgia teistum, u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar bdamas jaunesnis negu
atuoniolika met, neatsargius nusikaltimus, u kuriuos teistumas yra inyks ar panaikintas.

LR BK 97 straipsnio l dalyje numatyta, kad teistum teismas atsivelgia ir sprsdamas dl kaltininko

atleidimo nuo bausms, lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin arba bausms pakeitimo velnesne
bausme klausim.

Atleidimas nuo bausms baudiamosios teiss instituto egzistavimas grindiamas tuo, jog kriminaline bausme
siekiama ne tik nubausti nusikalstam veik padarius asmen, bet ir pataisyti j. Viena i minto tikslo
pasiekimo form yra asmens, pripainto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, atleidimas nuo paskirtosios
bausms atikimo.

Teistumas gali tapti klitimi taikyti tam tikras atleidimo nuo bausms ris. Be abejo visi asmenys atliekantys
bausm turi teistum ir ta prasme teistumas negali takoti atleidimo nuo bausms. takoti atleidim nuo bausms
gali teistum skaiius. Antai BK 77 straipsnis nesieja lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin lyg ir
nesieja su teistumu. Taiau LR BK 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad lygtinis atleidimas nuo bausms prie
termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme netaikomas pavojingam
recidyvistui bei asmeniui, kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausms prie termin ir per neatliktos bausms
dalies laik padar nauj tyin nusikaltim.

Asmenims turintiems kelis teistumus, t. y. esantiems recidyvistais ir pavojingais recidyvistais amnestijos

statymai arba netaikomi, arba kelia papildomas slygas amnestijos taikymui.

BK 97 str. l p. taip pat numatyta, kad teistum teismas atsivelgia sprsdamas ir dl kaltininko atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs. Teistumas riboja mint nuostat taikym asmenims, nuteistiems u padaryt
nusikalstam veik, kuriems teistumas u tai nra inyks ar panaikintas statym nustatyta tvarka. LR BK 38
straipsnyje, numataniame atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjusysis
susitaiko, nustatyta, kad net ir esant statymo numatytoms aplinkybms minto straipsnio nuostatos netaikomos
recidyvistams, pavojingiems recidyvistams.

BK 39 straipsnyje, reglamentuojaniame atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani

aplinkybi, numatoma, kad asmuo padars baudiamj nusiengim arba neatsarg nusikaltim, teismo
motyvuotu sprendimu gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu asmuo pirm kart padars
nusikalstam veik. Analogika slyga tvirtinama ir BK 40 str. 2 d., numatant, kad asmuo teismo gali bti
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, jeigu jis pirm kart padar nusikalstam veik,t. y.
neturi teistumo. Analogika nuostata numatyta BK 93 str., reglamentuojaniame nepilnamei atleidim nuo
baudiamosios atsakomybs.

Teistumas tai ne tik asmens nuteisim patvirtinantis faktas, bet ir tam tikras laiko tarpas, kurio metu is faktas
turi teisin reikm. Taiau teistumas negali persekioti asmens vis laik. Todl baudiamajame statyme yra
nustatyti teistumo buvimo terminai. Teistumo terminai yra dviej ri: 1. teistumas bausms atlikimo metu 2.
teistumas bausms atlikimo metu ir po bausms atlikimo. Sujus statyme nustatytam terminui, teistumas
inyksta ir asmuo laikomas anksiau neteistu. Teistumas inyksta savaime. Tam nereikalaujama teismo
sprendimo. Jei vliau jis padarys nusikaltim, jis bus traktuojamas kaip asmuo pirm kart padars
nusikalstam veik.

Tam tikros asmen kategorijos teistum turi tik bausms atlikimo (vykdymo metu) Lietuvos Respublikos BK
97 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turiniais teistum tik bausms vykdymo metu laikomi asmenys, nuteisti
u neatsargius nusikaltimus. iuo atveju, atlikus bausm u padaryt neatsarg nusikaltim, teistumas inyksta
ir asmenys laikomi neteistais.

Panaiai klausimas sprendiamas dl asmen, kuriems bausms vykdymas buvo atidtas. Jie teistum turi tik
laikotarpiu, kuriam buvo atidtas bausms vykdymas. Tai reikia, kad iuo atveju asmuo teistum turi tol, kol
pasibaigia bausms vykdymo atidjimo terminas.

Taiau daugumai asmen teistumas atlikus bausm neinyksta jie laikomi teisti dar kur laik po bausms
atlikimo.

BK 97 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenys, nuteisti u tyinius nusikaltimus ir realiai atlik paskirt
bausm, turi teistum bausms atlikimo laikotarpiu ir po bausms atlikimo arba atleidimo nuo bausms
atlikimo:

a) trejus metus, jeigu jie nuteisti u nesunk ar apysunk nusikaltim;

b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti u sunk nusikaltim;

c) atuonerius metus, jeigu jie nuteisti u labai sunk nusikaltim;

d) deimt met, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.

Nepilnameiams, nuteistiems u io straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po

bausms atlikimo ar atleidimo nuo bausms atlikimo mainami per pus.

Atkreiptinas dmesys, kad teistumo inykimo terminai priklauso ne nuo paskirtos ir atliktos bausms laiko, kaip
tai buvo nustatyta 1961 m. BK, o nuo padaryto nusikaltimo kategorijos. Kuo sunkesnis padarytas nusikaltimas,
tuo ilgesnis teistumo inykimo terminai po bausms atlikimo. Jei asmuo yra nuteistas u kelis skirting
kategorij nusikaltimus, jis laikomas turintis teistum u kelis nusikaltimus. Taiau teistumo terminai nra
sudedami. Taip pat jie neina atskirai u kiekvien nusikaltim. Eina vienas teistumo terminas u kelis
nusikaltimus. Teistumo inykimas slygojamas terminu, statymo numatytu u sunkiausi nusikaltim. Antai jei
asmuo nuteistas u apysunk ir labai sunk nusikaltim, jis turs teistum u du nusikaltimus atuonerius metus
po bausms atlikimo, nes u labai sunk nusikaltim teistumo inykimo terminas yra atuoneri metai. Visus
tuos metus, kol neinyks teistumas u sunkiausi nusikaltim, jis bus laikomas teistu u abu nusikaltimus.

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaiiuojami nuo paskirtos bausms atlikimo
arba atleidimo nuo bausms atlikimo. Antai jei asmuo u sunk nusikaltim buvo nuteistas 10 met laisvs
atmimo ir atliks du tredalius bausms buvo atleistas nuo bausms prie termin, teistumo inykimo terminas
pradedamas skaiiuoti nuo teismo nutarties dl lygtinio atleidimo nuo bausms primimo momento. Jei asmuo
atleidiamas amnestijos statymu, teistumo inykimo terminas, skaiiuojamas ne nuo statymo, dl amnestijos
primimo, o nuo amnestijos komisijos sprendimo primimo dienos ar teismo nutarties primimo dienos.
Asmeniui, kuris prezidento dekretu dl malons atleidiamas nuo bausms, teistumo inykimo terminas
skaiiuojamas nuo Prezidento dekreto, sigaliojimo momento.

Teistumo inykimo slygos paskirus nelaisvs atmimo bausmes skaiiuojamos taip pat.

BK 97 straipsnio 7 dalis numato, kad kai sueina ne maiau kaip pus teistumo termino, teismas nuteistojo
praymu gali sutrumpinti teistumo laik arba panaikinti teistum.
Ypatinga situacija yra tada, kai teismas atleidia asmen nuo visos paskirtos bausms (dl ligos ar taikant
amnestijos statym).

BK 97 straipsnio 8 dalis nustato taisykl, kad jeigu turintis teistum asmuo padaro nauj nusikaltim ar
baudiamj nusiengim, teistumo inykimo eiga nutrksta. iuo atveju teistumo u ankstesn nusikalstam
veik inykimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo bausms u nauj nusikaltim ar baudiamj nusiengim
atlikimo. Asmuo laikomas teistu u kiekvien iki to ir nauj padaryt nusikalstam veik tol, kol inyksta
teistumas u sunkiausi i j. Tai reikia, kad skirtingai nuo senaties termin, skaiiuojamas vienas teistumo
inykimo terminas, kur apsprendia teistumo terminas u sunkiausi nusikaltim. O sunkiausias nusikaltimas
gali bti nebtinai nusikaltimas, u kur asmuo nuteistas paskutiniu nuosprendiu.

SAVIKONTROLS KLAUSIMAI

1. K reikia terminas teistumas.

2. Kokius padarinius numato BK dl teist asmen
3. Ar teistumas persekioja asmen vis gyvenim ar jis po kiek laiko inyksta
4. Kokios teistumo inykimo slygos.
5. Kokius padarinius BK numato asmeniui, kuris neinykus teistumui padaro nauj nusikaltim.

22 TEMA. PRIVERIAMOSIOS MEDICINOS PRIEMONS

Prie poveikio priemoni taikom dl nusikalstamos veikos padarymo priskiriamos ir priveriamosios medicinos
priemons. Taiau nuo kit BK numatyt poveikio priemoni jos skiriasi asmen kategorijomis, kurioms jos
taikomos ir taikymo tikslais. Priveriamosios medicinos priemons kaip ir bausms taikomos asmenims,
padariusiems veikas, turinias nusikalstamos veikos poymi. Taiau ios ries poveikio priemons taikomos
asmenims, kurie teismo pripainti nepakaltinamais dl veikos padarymo. Jie nesuvok daromos veikos
pavojingumo ar negaljo savo veiksm valdyti, dl tam tikros psichins bsenos, kuri vardijama kaip
nepakaltinamumas, dl to nepakaltinamiems asmenims negali bti skiriama bausm, kurios tikslai, nustatyti BK
41 straipsnyje ir nukreipti asmenis, kurie smoningai ir valingai paeidia statym. Priveriamj medicinos
priemoni tikslas nra nubausti asmen dl padarytos veikos, o gydyti j, o jei jis pagal ligos pobd yra
pavojingas aplinkiniams, izoliuoti j nuo aplinkos, kad nekelt pavojaus kitiems visuomens nariams.

Priveriamosios medicinos priemons reguliuojamos BK XIV skyriuje, kuris taip ir pavadintas

Priveriamosios medicinos priemons. Sutinkamai su BK 98 straipsniu priveriamosios medicinos priemons
gali bti taikomos netik asmenims, teismo pripaintiems nepakaltinamais, bet ir pripaintiems ribotai
pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems sutriko psichika jau po nusikalstamos veikos padarymo ar net
bausms paskyrimo, dl to jie negali suvokti savo veiksm esms ar j valdyti.

BK 98 straipsnio nuostatos tokiems asmenims numato skirtingo lygio priveriamj priemoni taikym:

1) ambulatorin stebjim pirmins psichikos sveikatos prieiros slygomis;

2) stacionarin stebjim bendro stebjimo slygomis psichikos sveikatos prieiros staigose;

3) stacionarin stebjim sustiprinto stebjimo slygomis specializuotose psichikos sveikatos prieiros

staigose;

4) stacionarin stebjim grieto stebjimo slygomis specializuotose psichikos sveikatos prieiros staigose.

Ambulatorin stebjim teismas taiko asmeniui, kurio dl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos
sutrikimo nereikia stebti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatorikai gydytis, kai po stacionarinio
gydymo jo psichikos bkl pagerja.

Stacionarin stebjim bendro stebjimo slygomis teismas taiko asmeniui, kur dl jo psichikos sutrikimo
reikia stebti ir gydyti stacionare.
Stacionarin stebjim sustiprinto stebjimo slygomis teismas taiko asmeniui, kur dl padarytos veikos
pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebti ir gydyti specializuotame stacionare.

Stacionarin stebjim grieto stebjimo slygomis teismas taiko asmeniui, kuris ksinosi mogaus gyvyb ar
sveikat, dl psichikos sutrikimo yra ypa pavojingas aplinkiniams ir turi bti stebimas bei gydomas
specializuotame stacionare.

Teismas nenustato priveriamj medicinos priemoni taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba
pagerja jo psichikos bkl bei inyksta jo pavojingumas. Teismas ne reiau kaip kart per eis mnesius pagal
sveikatos prieiros staigos ivad privalo sprsti klausim dl priveriamj medicinos priemoni taikymo
pratsimo, ries pakeitimo ar j taikymo panaikinimo.

Jeigu priveriamsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebtina, taip pat jeigu teismas panaikina i
priemoni taikym, asmuo gali bti teismo perduodamas giminaii ar kit asmen globai ar rpybai ir kartu
jam gali bti nustatomas medicininis stebjimas. Teismas ias priemones skiria nutartimi, o ne nuosprendiu.

[1] Plaiau r. L.E.Radaviius Teiss psichiatrija:istorija ir dabartis.Vilnius, 2004.P. 112-118.