Henrik Fexeus

NUOSTABUS
PROTAS
Isamus asmenybs
tobulinimo kursas

Is ved kalbos verte

Agniet Merkliopait ir
Nadeda Kuner

Alma littera
UDK 159.923.2 Versta i:
Fe418 Henrik Fexeus, Konsten Att Fa
Mental Superkrafter, Forum, 2011

krin, esant bibliotekose, mokymo ir mokslo staig

bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudiama
mokslini tyrim ar asmenini studij tikslais atgaminti,
vieai skelbti ar padaryti vieai prieinam kompiuteri
tinklais tam skirtuose terminaluose t staig patalpose.

ISBN 978-609-01-1253-3

Copyright Henrik Fexeus 2008 by Agreement with GrandAgency and

OKNO Literary Agency, Sweden
Iliustracijos Ralf Soderlind, Henrik Fexeus
Virelio iliustracija Shutterstock.com / agsandrew
Autoriaus nuotrauka Thorn Ullberg
Vertimas lietuvi kalb, Agniet Merkliopait, Nadeda Kuner, 2013
Leidykla Alma littera, 2013
 Skiriama Ingrid irLarsui - mano tvams, kurie visada
leisdavo man eiti kitu keliu.

Tinkamiausias laikas sodinti med

buvo prie dvideimt met. Kitas tinkamas
laikas yra iandien.
Kin patarl
VADAS
TURINYS
Kodl i knyga?
Sveiki sugr

1 knyga JUK NEGALIU

jungti js krybingumo
Esate kryhingesni, negu manote 0500
Baim lugdo js krybingum 0490
Raskite savo sraut 0484
Paadinkite savo ypating krybin gali 0479
Tinkam odi svarba 047 1
Krybika aplinka 0464

2 knyga MSTYKITE QBD

Priimkite geresnius sprendimus naudodami
tinkamos ries smegenis
Manote, kad esate racionals? 0446
Smegenys reaguoja greiiau u jus 0442
Emocinis sprendim primimas 0438
Dopamino problema 0430
Racionalus sprendim primimas 0423
Paadinkite savo ypating proto gali 0409

3 knyga IEK TIEK DAUGIAU DIAUGSMO,

JEIGU GALIMA QBBB
Raskite diaugsm, prasm ir od i Lraids
Laims ugdymo stovykla 0394
Sudedamosios laims dalys 0384
Refreimingas 0343
Paadinkite savo laims gali 0335
Keli paskutiniai odiai apie laim 0303

4 knyga ESATE SUSIJ B B S

Kaip naudotis santykiais ir socialiniais tinklais
Visi kiti 0298
Socialiai uprogramuotas mogus 0295
Pasitikjimas kitais 0285
 Vyrika ir moterika 0277
Paadinkite savo ypatingas socialines galias 0265
K mes apie jus manome 0252

5 knyga VERIAME NAUJ PUSLAPJ SBBD

Perprogramuokite neigiamas savo savybes
Ar ne laikas keistis? 0230
Paadinkite ypating minties gali 0227
I iskirtin galia: atsikratykite nerimo 0216
II iskirtin galia: motyvuokite save ir pasiekite tikslus 0208
III iskirtin galia: atsikratykite nereikalingo streso 0186
Praktinis mini programavimas 01 66

6 knyga KAIP TEN BUVO BBB

Isiugdykite atmint kaip dramblio
Daugiau niekada nieko nepamirkite 01 54
K prisimenate 01 46
Kai beveik inai 0142
Paadinkite savo nepamirtam ypating gali 0134
Dabar sudtingiau 01 20

7 knyga SIVAIZDUOKITE, KAD JAU BAIGTE DQB

Skaitymo palusiu greiiu menas
Norime visk suspti 0102
Kaip atversti knyg 0099
Paadinkite savo greitj ypating gali 0091

8 knyga KAIP YRA I TIKRJ 0 QBB

Permatykite prietarus ir melus tarsi rentgenu
Aikiaregyst 0074
Neigiamas poiris moksl 0071
Uprogramuotas prietaringumas 0055
Tai negali bti atsitiktinumas 0050
Bdos dl alternatyviosios medicinos 0043
Antgamtinius reikinius galima kiaurai permatyti 0032
Kaip tapti mediumu 0024
Tai negali bti atsitiktinumas 0013
Svarbi ypatinga galia 0009

PABAIGOS ODIS BBEIB

Ai, kad buvote kartu
LITERATROS SRAAS i
d& dl i i k n yg a ?
 Kiekviena sudtinga problema turi paprast
sprendim, kuris yra klaidingas.
H. L. Menckenas

SVEIKI
tai ir vl susitikome. Tiems, kurie yra skait mano ankstesnes
knygas, noriau pasakyti: Sveiki sugr! Tie, kurie pirm
kart veria mano knyg, tikdamiesi kvap gniauanios is
torijos apie didvyrius arba lengvai virkinam erotini eilrai,
taip pat laukiami.
ioje knygoje toliau nagrinju tai, apie k raiau knygose Min
i skaitymo menas ir Elkis taip, kaip a noriu. inoma, jos tu
rin suprasti kuo puikiausiai galima ir neskaiius ankstesnij. Be
to, i knyga kitokia - anksiau buvo raoma apie tai, kaip js svei
kaujate su aplinka (kaip bendraujate su kitais monmis ir kaip su
jumis bendrauja pasaulis), o ia - apie js bendravim su savimi.
Kelerius metus praiau js rpintis aplinkiniais. kart vis d
mes skirsite sau. (Na, gal beveik vis.)
Taigi pasinaudokite proga ir pasisveikinkite. Paspauskite sau
rank. Nuo iol daug laiko leisite kartu.

BBBD nuostabus protas

cAfiie, iairigalb.
I pat pradi noriau patikslinti: tai yra savigalbos knyga. Norisi
tikti, kad jums savigalba labai patinka, taiau man nebuvo akivaiz
du, kad paraiau tai, kas aikiai priklauso mintam anrui. Galbt
tesu itilis, bet pamginsiu paaikinti savo nuomon.
Per pastaruosius deimtmeius savigalbos kultra iaugo iki ne
aprpiam platybi. Kartais svarstau, ar tai nra antra didiausia
ms pasaulio religija po futbolo. Nesupraskite mans klaidingai.
Mano manymu, nuostabu, kad mons nori susipainti su savo vi
diniais mechanizmais ir, taip sakant, dirbti su savimi. Tai drsu ir
verta pagarbos. Daugelis mano draug yra motyvacijos konsultan
tai ir savigalbos knyg autoriai. Vis dlto niekad nesivaizduoju sa
vs kaip vieno i j. Niekada nemaniau, kad mano knygos yra apie
savigalb. Paliksiu i garb tiems, kurie nori rayti tokias knygas.
Man i sritis visada prilygo tamsiam teorij ir guru vandenynui,
kuriame sunku suprasti, kuo galima pasitikti, o kuo ne.
Vis dlto per pastaruosius metus psichologijos ir smegen
veiklos tyrj vilgsniai m krypti tai, su kuo motyvacijos kon
sultantai dirbo deimtmeius - savs tobulinim. Pirm kart i
mokslins perspektyvos galime pamatyti, kas i tikrj veikia, o
kas ne. Didel i nauj tyrim dalis susijusi su vadinamja pozity
vija psichologija.
Taiau tai toli grau nra viskas. Nesunku suprasti pirmiau pa
teikt Menckeno citat taip, kad greit sprendim nebna, o juos
silantys asmenys klaidingai suprato problem ar dar blogiau -
buvo apgauti. Be abejo, pasipelnyti troktani apgavik niekada
netrksta. Vis dlto citat galima suprasti ir kitaip. Daugelis i pa
iros sudting problem i ties yra gana lengvos - kaip ir j
sprendimai. Taiau kartais jie neatitinka to, k mokame.
Turdamas inias, kurias mums suteik naujieji psichologiniai
ir neuropsichologiniai tyrimai, vis dlto nusprendiau atsisakyti
ankstesni nuostat ir parayti tobul savigalbos knyg. Norjau
sukurti toki, kurioje, remiantis dabartinmis ms turimomis
ios srities iniomis, kart ir visiems laikams bt paaikinta mo
nms, kas veikia, o kas ne. Esama veiksming metod, kuriuos
galite taikyti siekdami pagerinti vairias savo savybes, pradedant
krybingumu bei atmintimi ir baigiant laims patyrimu ir emoci-

HENRIK FEXEUS Q Q D E !
niais sprendimais. Noriu ne tik paaikinti, k galite daryti, bet ir
parodyti, kaip ir kodl tam tikri metodai veikia.
Ugdydami savo slaptus socialinius gdius gausite tai, k ge
riausiai galima apibdinti kaip ypatingas proto galias.
Nemanau, kad taip jas pavadindamas perlenkiu lazd. Pavyz
diui, imoksite treniruoti atmint. Kai tam skirtus metodus pa
rodiau per televizij, vienas i laidos dalyvi pareik, kad mano
gdiai beveik antgamtiki ir turiau juos rodyti cirke. Taiau pa
matysite, kad ypatinga galia laikoma gera atmintis yra labai kukli,
turint omeny jos poveik jums ir js gyvenimui, palyginti su kitais
ioje knygoje aptariamais gdiais. Kiekvienoje dalyje apraiau ge
riausius pasauliui inomus metodus, kurie i ties gali padti jums
padaryti savo smegenis ypatingas.
Jums tereikia nusipirkti triko.

3tlUHjUA blj&fOvotA
iais laikais visoje planetoje galime bendrauti aibo greiiu. Viena
me ems krate kas nors vyksta, ir po trij sekundi galime per
skaityti apie tai kieno nors Facebook. Jeigu nepamatome to vykio
per televizij (nufilmuoto mobiliuoju telefonu, elektroniniu patu
persisto ini laidos redakcijai ir jos dto global server), ga
lime j pamatyti internete ir tutuojau pakomentuoti begalybje
forum. Gyvename nedelsianioje, globalioje komunikacijos realy
bje. Telekomunikacij tinklai tapo bendromis monijos akimis ir
ausimis. Kas perduodama per iuos tinklus? Idjos. Ms mintys
iandien yra emje dominuojanti krybin jga. Ms idjos tapo
galingesns negu kada nors anksiau, ir jeigu technologijos tobuls
taip pat greitai kaip dabar, sunku sivaizduoti, kuo viskas gali baig
tis. (Jau dabar aptarinjami kontaktiniai liai su Heads UpDisplay
funkcija - tekstas ir grafika i js mobiliojo telefono ar kompiu
terio perkeliami lius taip, kad matytumte juos prie save. O i
knyga bus spausdinama jau po to, kai televizoriai su trij matmen
funkcija paband tapti met Kald dovana, taiau buvo aplenkti
futuristini iPad.)
Dabar monija priklausoma ne nuo fizins jgos, o nuo proto ir
intuicijos. mogikasis fizins jgos trkumas (palyginti su daugybe
kit gyvn) padjo mums irasti tokias pagalbines priemones kaip
automatiniai ginklai, sunkveimiai ir sri pjaustykls. Pavyzdiui,

B B D B nuostabus protas
buvome priversti kompensuoti tai, kad vidutinio dydio impanz gali
lengvai sugriebti mus u koj ir trenkti artimiausi sien.
Ms galia nuolat buvo ne fizin, o protin. Tai kodl pagaliau
nesupratus, kas yra toji galia, tas ypatingas talentas, jos neval-
dius? Galbt paprietarausite, kad jau kelis deimtmeius naudo
jame intelekto testus, taiau diduma ms proto anksiau nebuvo
pastebta ir traukta tokius testus. Atliekant psichologinius ty
rimus taip pat ne itin domtasi iomis proto dalimis. Daugiausia
tai tie minkti ir pkuoti dalykliai, kurie laikomi sunkiai imatuo
jamais ir... nemokslikais. Pavyzdiui, jausmai. J vaidmuo ms
protiniame gyvenime buvo nirtingai ignoruojamas ir mokslin
psichologija kaip manydama veng ios temos. Taiau paprasti
mons to nedar: savigalbos knygos populiarios tiek Vakar pa
saulyje, tiek Japonijoje, o tai reikia didel poreik keisti ir tobulinti
asmenin emocin gyvenim.

Timas tobulti
prastai tobulinti asmenyb labiausiai siekia moterys. Galbt dl
to, kad jos savo emocijas jauia geriau negu vyrai (taip, tai tikra
tiesa - vliau apie tai kalbsiu plaiau) ir labiau jas vertina. Dl to
atitinkama literatra pirmiausia skiriama moterims, o vyrai iek
tiek atstumiami. Angliku posakiu touchy-feely apibdinama tai,
kas vyr danai laikoma emociniu egoizmu ir per dideliu jautrumu.
I tikrj svarbu, kad retas tekstas tinka tiek vyrams, tiek mote
rims. Mano knyga yra bandymas itaisyti i klaid.
Diduma dabartini ms ini paremta vadinamosios kognity-
vins psichologijos valgomis. Kognityvins psichologijos teorija
buvo pirmoji, pagal kuri mintys, jausmai ir veiksmai glaudiai
susij. Tai gali pasirodyti savaime suprantama tokiems profanams
kaip js arba a, taiau psichologijai toli grau nebuvo akivaizdu.
Kognityvins psichologijos alininkai teigia, )oggalvodami, kad kas
nors bus negerai, jausite didesn nerim ir js elgesys bus paremtas
savisauga, pavyzdiui, vengsite stres kelianios situacijos. Taiau
jeigu galvosite, kad viskas bus gerai, jausite didesn pasitikjim sa
vimi ir js elgesys ireik t pasitikjim, todl reikiam uduot
atliksite geriau. Sutelk dmes ms mstymo modelius ir siti
kinimus, terapeutai kognityvistai sugalvojo daugyb technik, ku
rios gali mums padti keisti tiek jausmus, tiek veiksmus.

HENRIK FEXEUS Q Q D K I
 Veiksmingiausi metodai, priveriantys mones keistis, apima
geriausius vairi srii elementus. mogus elgiasi, kaip jam pras
ta, tik veiksmingiau. Pastaraisiais metais kognityvin terapij pa
pild daugiausia i Ryt pastamos idjos, pavyzdiui, smoningu
mo ir meditacijos. Taip pat daug dmesio buvo skiriama jau mintai
pozityviajai psichologijai. Vis dlto net mokslininkai ir psichologai
vaikto ant adat. Dabar atrodo, lyg k kepdami vienu metu nau
dotume deimt recept. Kartais rezultatai nuvilia (kad ir kaip gerai
atrodyt kokosini ir okoladini moreng pica), o kartais bna
fantastiki. Tyrimai ir praktin patirtis taikant naujus psichologi
jos metodus padeda mums pamau suprasti, kas ities veiksminga
ir kada geriau atsisakyti pomidor padao.
Noras tapti geresne asmenybe ir painti save yra gilus mogi
kas trokimas. Deja, pagarbos vert siek danai lydi kiti paveld
ti bruoai, pavyzdiui, tikjimas i trokimo, saviapgaul ir per sti
prus tikjimas greitais sprendimais, teikianiais vilt, kad manoma
be pastang pasiekti norim tiksl. Todl pristatydamas savigalbos
metodus noriu kartu padti atsikratyti iracionalaus tikjimo tokiais
dalykais kaip savigalbos religija ir paaikinti, kodl taip lengvai pa
tikime ypatingomis galiomis, kurios i ties neveikia: kodl tikime
homeopatija arba monmis, teigianiais, kad jie geba kalbtis su
mirusiaisiais, kodl negalime susilaikyti neperskait vakarinio lai
kraio straipsnio apie nauj diet. Prietaringumas ne tik susijs su
nyktukais ir troliais. Jis daro didel tak visam ms mstymui,
pradedant nuo svarbi sandri ritual ir baigiant tikjimu, kad
galima greitai padti sau.
mons, tiriantys, kas i ties yra gyvenimo kokyb, daro t
pai ivad: tie, kurie mano nevaldantys savo gyvenimo, maiau
pasiekia ir jauiasi blogiau u tuos, kurie tiki, kad gyvenim val
do. Mano tikslas - suteikti kuo daugiau priemoni, galini padti
jums valdyti kuo daugiau savo gyvenimo srii.
Patobulin vien arba kelias i knygoje minim srii sutiksite,
kad jos pavadinimas nra pretenzingas reklaminis triukas. Paste
bsite, kad i ties turite ypating proto gali. Taiau noriau pa
brti, kad tai ne filosofija. Ir ne ideologija. Tuo labiau ne religija.
Tai tik paprasta priemon, palengvinanti jums gyvenim. Kuo len
gvesn j padarysite savo galvoje, tuo lengvesnis jis bus u jos rib.
Ir ne tik jums, bet ir aplinkiniams.

S S D Q NUOSTABUS PROTAS
 Js smegenys veikia vis laik. Jos nuolat juda tam tikra kryp
timi. Galite arba pamginti jas nukreipti tinkama linkme, arba ne
tiktai atsidurti griovyje. Geriau valdyti savo mintis bei jausmus
ir imokti panaudoti smegen galimybes. Kodl gi nepasistengus
jaustis kuo geriau ir smagiau?

I?<vdm5 a)i a&HtMiHisggvmtikas

m atidiau save stebti, pradjome save suvokti ne tik per profe
sij. Jau nebevardijame savs mikininku, siuvja ar finans vado
vu - inome, kad esame mons, gyvenantys asmenin gyvenim,
kuris nra susijs su ms darbu. Tai gana naujovikas poiris -
skirti darbin gyvenim nuo asmeninio, - bet mes su malonumu j
pasirenkame.
Daugelis net tiki, kad mums reikia tam tikr gebjim vienokio
se situacijose (darbe) ir visai kit - kitokiose (kitoje gyvenimo sri
tyje). Taiau tai netiesa. Pavyzdiui, puikus gebjimas strategikai
sprsti problemas gali bti naudingas ir asmeniniame gyvenime.
O gebjimas valdyti nerim ir stres labai svarbus ne tik eimoje,
bet ir darbe.
Jei jauiams lidni ir nelaimingi, tai neigiamai veikia ne tik
gebjim valdyti asmenin gyvenim, bet ir naum darbo vietoje.
Mokjimas bti siningam tiek su savimi, tiek su kitais bus nau
dingas visiems js santykiams, nesvarbu j pobdis. Koks skirtu
mas, ar sukats darbe, ar kraptots sode - visur kak darote js.
Taigi js vardijate visus savo veiksmus. Todl js ypating proto
gali lygis lemia, kaip jausits ir kaip susitvarkysite su darbais.
Gal atrodo savaime suprantama. Taiau uj artimiausi kny
gyn pamatysite, kad psichologini knyg lentyna (tarkim, Dau
giau savigarbos) yra toli nuo lentynos su literatra apie vadovavi
m (pavyzdiui, Kaip msto mons, kuriems sekasi). Regis, ie
du anrai susij su visikai skirtingais pasauliais. Taiau i tikrj
kelion namo i biuro nra ilga. (Bent jau proto poiriu. Ties sa
kant, nenumanau, kiek laiko kasryt vaiuojate darb.) Nesvarbu,
kuriame i pasauli esate, prireiks toki pat priemoni norint gerai
jaustis, efektyviai veikti ir suvokti savo egzistencijos prasm. Kny
gyno lentyn idstymas primena vaik skyri drabui parduo
tuvje H&M: iaurus lyi stereotipas, palengvinantis gyvenim

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
vartotojams. Moterys ino, kur yra psichologins knygos, o vyrai -
kur knygos apie versl. Taip ivengiame klaid. Taiau mums de
rt liautis skirti ydr nuo roins ir veiksmus nuo jausm. Toks
mstymas paremtas senoviniais stereotipais ir niekam nra nau
dingas. ioje knygoje apraytos technikos pads sukurti strategijas,
leisianias augti bet kuriame pasaulyje.

H utai apie, integmis

Vidurinje mokykloje kampanija prie narkotikus mane imok,
kodl taip pavojinga uostyti klijus ir gerti al - ms smegen ls
teli skaiius ribotas ir per gyvenim jos neatsinaujina. Kitaip nei
visos kitos ms kno lstels, smegen lstels nustoja gamintis
besibaigiant lytiniam brendimui (madaug tada, kai liaujasi augs
skeletas), o tos, kurios mirta (pavyzdiui, nuo klij uostymo),
dingsta visam laikui.
Taip buvo manoma devintojo deimtmeio pradioje. iandien
inome, kad tai netiesa. Ms smegenys plastikos. Naujos smege
n lstels gaminasi iki pat ms mirties ir nuolat jungiasi. iais
laikais net manoma pro mikroskop pamatyti smegen lsteli
jungtis. Kaskart mums k nors imokus ios jungtys ir visas tinklas
keiiasi. Tai reikia, kad perskaiius i knyg js galvos turinys
bus nebe toks kaip anksiau. Kad ir kaip man nortsi, tai nra tik
mano nuopelnas. (Nors lov, inoma, atiteks man.) Tai neiven
giamas js biologins sandaros padarinys. Vis dlto js smegen
ivaizda priklausys ir nuo to, ko nusprsite pasimokyti i ios kny
gos. Js smegenys priklauso tik jums ir daro tai, ko norite js.*
iandien jau nemanoma, kad su amiumi smegenys kietja ir
aptingsta. Tai, kad sendami pradedame liau mstyti, labiau lemia
ne amius, o stimulo nebuvimas. Deja, daugelis pagyvenusi mo
ni atsiduria aplinkoje, kur stokoja domi patyrim. Numanau,
jog pagyven mons liau msto dl to, kad j smegenys per retai
gauna prog apdoroti tinkam informacij (vargu ar persikins se
neli globos nam sienos su meno kriniais i turgaus yra doms
patyrimai). Dl to darome klaiding ivad, kad tarp amiaus ir
smegen veiklos sultjimo yra ryys.

* Beje, nors smegen lstels iratsinaujina, uostyti klijus nra pati geriausia mintis.

Q B G E I NUOSTABUS PROTAS
 Jei nuolat naudosime smegenis ir kursime joms uduotis, tai
turs milinik poveik. Tik pairkite pagyvenusius mones,
kurie, uuot patikj, kad metai juos blogai paveiks, ir toliau buvo
aktyvs ir smalss. Pavyzdiui, mano merginos senelis. Jam jau
per devyniasdeimt ir iuo metu jis intensyviai rao jau ketvirt
plytos storio istorin roman. Be to, jis naudojasi Facebook ir elek
troniniu patu lyg dvideimtmetis. Taip, jis beveik aklas, taiau tai
jam netrukdo. Jo kompiuteris prijungtas prie didels raikos tele
vizoriaus keturiasdeimt atuoni coli ekranu, o rifto dydis art
ja prie tkstanio penki imt.
Aktyviai gyvenani moni atmintis danai kone tobula, j
gebjimas greitai gyti ini (pavyzdiui, kaip naudotis Facebook)
neretai bna geresnis negu jaunesni moni, kuri smegenys tiek
pat entuziastingos, bet daug maiau patyrusios. Smegenys su am
iumi ne silpnja, o stiprja, jei tik jos pakankamai gerai maitina
mos. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo js smegen bsenos,
ateitis atrodo viesi - jeigu nusprsite, kad ji tokia bus.

(Pfuotin, (ritimo, Oi smihata

sivaizduokite, kad per vakar mieste igrte per daug alaus arba
namie prisivalgte picos, led ir bulvi trakui. Sveika tarp pro
tins ir fizins bsenos niekad nebna tokia akivaizdi kaip ryte po
tokio vakaro. Painiojate psichologin nerim su bloga fizine savi
jauta, o galvoje skamba imintingas balsas, kad tai jums bausm.
Laim, protas sveikauja su knu ne tik kai sau kenkiame, bet ir kai
elgiams protingai. Pavyzdiui, pabgioj ryte pastebsite, kad vis
dien geriau seksis mstyti.
Gerindami fizin sveikat patobulinsite ir protin. Apie fizin
sveikat galvojame ne tik sirgdami (arba prisivalg led) - iandien
daugelis ino, kad, norint gerai jaustis, btina nuolat rpintis savo
knu.*
* Protin bkl galite pagerinti treniruodami fizin, taiau, deja, tai neveikia prie
ingai: lavindami smegenis negysite geresns fizins formos. Vien mintys nepa
darys js tokio pat sportiko kaip buvs ledo ritulininkas Borje Salmingas ar bu
vusi atlet Maria Akraka. Taip, eksperimentuojant valytojoms buvo primenama,
kiek kalorijjos kasdien sudegina dirbdamos savo darb, irjos i ties numesdavo
daugiau svorio negu tos, kurioms tai nebuvo primenama. Vis dlto neatrodo tik
tina, kad mintys lengvai pads jums priaugti raumen.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 Verta prisiminti i pastaraisiais deimtmeiais ipltot for
mos palaikymo filosofij net kalbant apie smegen lsteles. Yra
bd pagerinti ne tik fizin, bet ir protin sveikat. Treniruots gali
padaryti js mintis ir pojius stipresnius, greitesnius ir lankstes
nius, o tai savo.ruotu pads inaudoti visas galimybes apsisaugoti
nuo streso ir tampos, kuri negalite ivengti.
Kitas ioje knygoje aprayt metod rezultatas - palaikysite
bendr form, ne tik t dal, kuri puoseljate sporto salje.

Pati knyga
Kaip jau pastebjote, pastaruosiuose puslapiuose danai vartoja
mas odis tyrimas. Mgstu moksl. Taiau dalis to, k vliau pers
kaitysite, gali bti panau sveiko proto valgas. Vis dlto svei
kasprotas taip pat gali klysti, todl reikia j bandyti lygiai taip pat
kaip kitas psichologijos teorijas. Psichologai kartais tiria dalykus,
kurie mums savaime suprantami, nes jie imoko, kad negalima da
ryti prielaid apie tai, kaip mogus veikia giliai viduje.
Teorija leidia mums klijuoti etiketes ant savo veiksm, kad ga
ltume apie juos kalbtis su kitais monmis. Ji parodo mums ry
tarp vairi dalyk. Pratimai taip pat naudingi, nes geriausia proga
k nors imokti bna tada, kai galime stebti ir jausti, kuo abstrak
ti informacija (kuri gaunate i knygos) svarbi konkreiai tikrovei.
Dar geriau, jeigu konkreti tikrov yra ms gyvenimas.
Nesvarbu, ar norite tapti krybingesni darbuotoju, ar tik prisi
minti vis un dresavimo kurs dalyvi vardus, - skm priklau
sys nuo js protins bsenos. Mintys formuoja iorin js egzis
tencij. Emocijos nulemia js reakcijas igyvenimus ir patirtis.
Vienas i ios knygos tiksl - padti jums labiau mgautis gyveni
mu ir pasiekti skm, kad ir kas jums yra skm. Noriu parodyti,
kaip galite tobulinti savo vidinius gebjimus ir ypatingas proto ga
lias, kad galtumte gyventi tok gyvenim, kokio troktate.
Taiau nesakysiu jums, kaip gyventi. Tai turi bti js sprendi
mas.
Tolesniuose skyreliuose pateiksiu daugyb idj ir technik. Jos
tikrai daugiau ar maiau (priklausomai nuo to, kas esate) pravers
jums kasdienybje. Todl isirinkite, kas jums tinkamiausia. ia
vedikas stalas, todl praom grti antr, trei kart ir paragauti

EIEIGE nuostabus protas

to, k i pradi praleidote. Juk gyvenimas nuolat keiiasi. Su juo
keiiasi ir js poreikiai. U antr kavos puodel nepraysiu n ska
tiko.

Tikiuosi, jums bus domu skaityti. Nes man domu. i knyga pa-
remta vienu i auniausi poiri mogaus smegenis - jos visada
gali tobulti. ia atrinkau veiksmingiausias idjas ir technikas. Gal
bt kai kurias jau inote, taiau netinkamai jas taikote arba ivis
netaikote. Jei taip, tikiuosi paskatinti jus vl imti jas taikyti. Kaip
sakoma Terminatoriuje II, ateitis nenumatyta. Prieingai, tai
nauja ir domi alis. Neturite sikib laikytis praeities ir to, kaip tas
ar anas buvo anksiau.*
Manyje tnantis piktasis mokslininkas, kuris ketina uvaldyti
pasaul, tikisi, kad tikrai dsite reikiamas pastangas tam, kad gy-
tumte ypating proto gali, nes tapsite vienu i nedaugelio, kurie
taip i ties daro. Viena i prieasi, kodl savigalbos knygos to
kios populiarios, kad perskait vien toki daniausiai nusiperka-
me kit, uuot lavin tai, ko imokome i pirmosios. Turime am
in bevais vilt, kad vien nuo skaitymo tapsime geresni mons.
Bdamas tarp nedaugelio t, kurie visk atliko, tapsite ne tik
gudresnis, protingesnis, darbingesnis, krybingesnis ir darnes
nis - tapsite gudresnis, protingesnis, darbingesnis, krybingesnis
ir darnesnis negu dauguma kit moni. O tada galsite uvaldyti
pasaul.
Arba tiesiog velnionikai gerai jaustis.

Kaip skamba? Puiku? Jau pradjome skaiiuoti ingsnius iki js

naujojo a.

* {spjimas: 1871 m. JAV vietimo ministerija publikavo ataskait Isilavinimo

ir beprotybs ryys. Joje buvo inagrintas 1741 atvejis, kai mons iprotjo, ir
buvo prieita prie ivados, kad perdtas mokymasistapo 205 atvej prieastimi.
Kiti isilavin mons teig, jog sveikata neretai kenia nuo to, kad protas bna
per daug stimuliuojamas. Taigi neskaitykite daugiau negu po valand per vie
n kart. Ypatingos galios, aiku, svarbios, bet nenoriu bti kaltas dl kieno nors
sprogusios galvos.

HENRIK FEXEUS Q B Q Q
 r
'Tf/tatW'ai
/vata****

Teletas patarim pradedantiems tobulinti pasirinktas

ypatingas galias.

Dkite pastangas. Jei norite veiksmingai taikyti ios knygos

metodus ir priimti joje pateikt informacij, turite treniruo
tis. Greiti ir pastang nereikalaujantys metodai i principo
visada bna mitas. Nors daugel mano aprayt metod
galima greitai valdyti, visus juo taikant reikia nema pa
stang. Ne visi jie vienodai sunks, taiau yra daug toki,
kuriems btinas tikras entuziazmas ir laikas, skiriamas pro
tui tobulinti. Tiesiog no pain no gain. Dabar pat paskirkite
savo dienotvarkje laik ypatingoms galioms lavinti.

Usirainkite. Raykite ios knygos paratse arba popie

riaus lape, o jei nieko neturite - sau ant rank. Usirainkite
mintis ir igyvenimus po pratim.Tai labai pravers, kai vliau
prie j grite.

Remkits asmeniniu lygiu. Viliuosi, kad i knyga pads

jums tobulti kaip mogui. Taiau ios informacijos naudo
tojai turi skirtingas inias ir slygas, kiekvienas siekia rezul
tat jam ar jai tinkamiausiu tempu. Todl be galo svarbu,
kad matuotumte rezultatus, lygindami naujuosius su
ankstesniais savo rezultatais. Jums tobuljant nesvarbu,
kas pasisek ar nepasisek kam nors kitam.
 JUK
NEGALIU
ju n g tij s , k u k g lrin g u n w '
 Nebna nedomi dalyk,
tik nesidomintys mons.
Lordas Chestertonas

ESATE KURYBINGESNI,
NEGU MANOTE
Kas tai yra ir kas nra

yksta pasitarimas. Ikilo problema ir negalite judti toliau,

V kol jos neisprsite. Galbt net surengte pasitarim kaip

tik tam, kad isprstumte i problem. Ir tai kakas taria:
Nagi, turime mstyti krybingai!Taiau poveikis prieingas -
pajauiate, kad galva visikai itutja. Staiga ankstesns idjos
nebetinka. Juk dabar neutenka gero pasilymo. Dabar turite bti
krybingas. O k gi tai reikia?
Filme Hadsakerio pdinisTimo Robinso personaas Norvilas
bando parduoti nuostabi idj visiems sutiktiems finansininkams.
Taiau vos parodius brin jie atsisako - nes tai tra apskritimas
popieriaus lapelyje. Galiausiai jis randa mog, kuris supranta jo
vizij, ir i to gimsta ymusis Hula Hoop lankas. Oho. Va ia tai k
rybingumas.
Kaipgi jums padaryti k nors panaaus per pasitarim? Ities ga
lite bti krybingas, kai to norite. iame skyrelyje parodysiu kaip.

QEIQE1 NUOSTABUS PROTAS

 Gebjimas krybingai mstyti bus svarbus visose ios knygos
dalyse, todl nusprendiau sutelkti dmes krybingum jau pir
mame skyrelyje. Krybingas mstymas nra laisvas mini srautas,
vedantis prie ko nors labai gero. Prieingai, veiksmingas krybingu
mas padeda smoningai kontroliuoti, kaip mintys formuojasi js
smegenyse. Si kontrol nulemia vis kit treniruoi rezultatus,
nesvarbu, ar norite pagerinti atmint, ar vis gyvenim. Protini
proces valdymas ir j tobulinimas iki ypating gali yra krybingo
mstymo pratimas. Tai kada geriau pradti, jei ne dabar?
Galbt jau traukiats pagalvoj, kad nesate pasiruo taip anksti
engti tok didel ingsn, kad krybingumas yra sudtingas ir nea
pibriamas ir kain ar i viso j manoma matuoti. Juk greiiausiai
taip jau yra, kad krybingumas vieniems bdingas, kitiems ne...
Nepasiduokite net nepradj - panas klaidingi sitikinimai
jus sieja su diduma Vakar pasaulio gyventoj. Krybingumas, at
metus visus prietarus apie menininkus su daais plaukuose ir so
cialiai negalius roman raytojus (arba lank iradjus), nra toks
sudtingas, koks atrodo.

cAfde, khg(riHguHi
Kas gi yra krybingumas? Nors kiekvienas turi asmenin suprati
m, turbt sutiksite, kad i principo mgstame krybingumo ap
raikas. Namie, mokykloje ir darbe krybingumas paprastai prii
mamas teigiamai. J taip vertiname, kad net sugalvojome bdus
krybingiems monms apdovanoti: Auksinis lokys, Grammy,
Teatro kauk ir Auksinis kiauinis parodo jiems ms pagar
b - k jau kalbti apie Nobelio premij! Nesunku imti pavydti
genijams ir nusprsti, kad toks krybingumas neprieinamas pa
prastiems mirtingiesiems.
Taiau viskas yra kitaip. Vis moni elgesys ir mstymas yra
krybikas. Viskas, k matote aplink (net tualetinio popieriaus ri
tinlis), yra krybik veiksm rezultatas. Nors krybingumas gali
atrodyti kaip paslaptinga galia, kuria vieni mons apdovanoti, kiti
ne, visi gali ia galia naudotis, ir visi naudojasi. Net tie, kurie teigia
nes krybingi.
Daugelis painioja krybingum su menikumu ar spontaniku
mu. Arba su gera vaizduote (kuri taip pat sunkiai apibriama kaip

HENRIK FEXEUS Q Q S S
ir krybingumas). Taiau neprivalote bti menininkas - galite bti
krybingas net naudodamasis Microsoft Excel programa.
Be abejo, ne visi turi vienod krybingumo potencial. Kai kam
tiesiog bna lengviau sugalvoti k nors naujo. Taiau dauguma yra
krybingesni, negu mano es. Bendra tendencija tokia, kad mes
laikome save maiau krybingais, negu esame i tikrj. Kai at
liekant tyrimus moni praoma vertinti savo krybingum, apie
eiasdeimt procent nurodo, kad jis emesnis u vidutin lyg.
Aiku, statistikai tai nemanoma.

ddasikims kwtylriHguik& testas

mons yra band imatuoti ne tik savo intelekt, bet ir krybin
gum. Metodas daniausiai bna paremtas tam tikra uduotimi,
pavyzdiui, urayti kuo daugiau bd, kaip galima panaudoti pa
prast svarl. Kodl nepabandius? Padarykite dviej minui
pertraukl ir pairkite, kiek sugalvosite svarls naudojimo
variant. Suskaiiuokite sugalvotus bdus ir padalykite i dviej.
Taip gausite vidutin skaii - kiek naudojimo bd sugalvojote per
minut. Pagal uduot vidutinis skaiius yra keturi. Atuoni bdai
per minut yra labai daug, dvylika - nepaprastai daug, o eiolika
sugalvoja maiau negu vienas i tkstanio.
Tokie testai ilgai buvo populiars darbovietse, kur norta i
matuoti mogaus krybingum. Taiau dar prie kelis deimtme
ius krybingumo guru Tony Buzanas ikl problem - testas
klysta. Jis gali imatuoti tik skaii mini, kurios jums kyla esant
stresui, o ne j krybingum. Krybingumas nebtinai susijs su
kiekybe. I tikrj testas teparodo, kiek asociacij ar interpretaci
j jums sukelia odis naudoti. Kai is odis susijs su svarle,
siauras, bet tinkamas jo interpretavimas yra pritvirtinti ar lai
kyti kartu. Nieko keisto, kad taip interpretuojant galvoje kyla tik
keli variantai. Platesnis ir krybikesnis odio naudotiinterpre
tavimas yra suderinti su. Tada tikrai manoma sugalvoti gerokai
daugiau pasilym.
Tai ir yra krybingumo esm - suderinti du atskirus odius ir
paversti juos kuo nors nauju. Kaip jau esu saks, mintas testas
matuoja ne js krybingum, o tai, kiek asociacij jums sukelia
odiai naudoti ir svarl. Veriau tinkamai ibandykime
js krybingum.

9 Q S E NUOSTABUS PROTAS
 y p a tin g a ifOvatiauu

KLASIKINIS KRYBINGUMO TESTAS -

ATGIMIMAS

Neinau, kiek variant sugalvojote atlikdami mint test, taiau

vienas i tkstanio nesugeba surinkti eiolikos. Esu tikras, kad net
nesuprakaitav sugalvosite trisdeimt (t. y. beveik dvigubai daugiau)
krybik bd panaudoti svarl, jeigu js bus paklausta, kaip
galima suderinti su...

kosminiu laivu, puoduku, lempa,

apelsinu, Italija, vyno buteliu,
veidrodiu, unimi, debesimi,
druska, staltiese, rankine,
atostogomis, vandeniu, batu,
moterimi, laikraiu, viiuku,
saule, brokoliu, televizijos laida,
mediu, voku, megztiniu,
ausimi, mobiliuoju telefonu, automobiliu,
ratu, kort malka, kde.

Nustatykite dvi minutes ir perirkite sra. Paadu, rasite bd

suderinti kiekvien i i dalyk su svarle, net jei tai i pradi
atrodo nemanoma. Galbt galite... panaudoti j kaip atr instru
ment? Ilydyti? Suteikti kit form? Panaudoti kelis tkstanius s
varli? Perirkite vis sra, net jei surinkote reikiam variant
skaii. Paadu, bus smagu.

H E N R IK FE X E U S Q Q S B
Jei padarte, kaip tikjausi, ir nujote vis keli nuo kosminio laivo
iki kds, dabar turbt galvojate, kad dauguma js variant ne
itin vyk. Galbt kai kurie net atrodo visai menkaveriai. I ties,
sprendiant tam tikr problem, krybikos mintys gali pasirody
ti geresns ar blogesns. Remiantis akademiniu apibrimu, idja
turi bti originali (t. y. tokia, kokios niekas nesugalvojo anksiau) ir
praktika, kad galt bti vadinama krybika. tariu, jog kai kurie
js sugalvoti sprendimai tikrovje gali bti ne itin praktiki. (Kita
vertus, pamatytumt manuosius!) Taiau jokio skirtumo. Sis testas
turjo parodyti, kas yra krybingumas ir kad jums lengva krybin
gai mstyti. Be to, svarbu prisiminti, kad is testas nieko neparo
do, kiek krybingi js esate kitose srityse, pavyzdiui, muzikos ar
ekonomikos. Jis teparodo, kaip jums sekasi krybikai panaudoti
kanceliarin prek.

Tkjfyfk#
Mokjimas pradti krybingai mstyti kada panorjus yra be galo
stipri proto galia. Prisiminkite pasitarimus ir kitokias situacijas,
kai tiesiog strigote. Kai nekildavo n vienos naujos ar geros idjos.
sivaizduokite, kad galite to ivengti.
Vis dlto krybingumui kartais prireikia pagalbos. Mes taip pui
kiai imokome galvoti apie visa, kas jau yra, kad pamirome mo
kytis galvoti apie tai, kas gali bti. Tai, kas jau yra, taip daug anali
zuojama, kad nespjame pamstyti, ar galime sukurti tai, ko patys
norime. Daugelio problem nepavyks isprsti vien pairjus,
kas ir kaip vyko praeit kart, ir bandant paalinti tai, kas nevei
k. Danai reikia rasti nauj keli. Deja, ms to niekas nemok.
Mokykla ir visuomen mus aukldamos visada teikdavo pirmeny
b struktrai, skaiiams ir logikai, todl puikiai mokame vertinti ir
daryti ivadas. Taiau ne taip gerai mokame originaliai ir praktikai
mstyti.
Daugelis ms klaidingai mano, kad krybiki sprendimai - lyg
aibas i giedro dangaus. Taiau dauguma krybik mini kyla
tada, kai mogus, ilgai ir sunkiai sprends tam tikr problem, v
liau nustoja aktyviai iekoti ieities ir leidia toliau dirbti su ja savo
pasmonei. Taip pat dauguma krybing moni madaug ino
savo tiksl dar prie praddami darb, bet jiems gali bti sunku t

S Q S B NUOSTABUS PROTAS
tiksl apibdinti (kartais net sau patiems). Jie labiau intuityviai
jauia rezultat. Didel krybiko darbo dal sudaro intuicijos i
reikimas odiais ir praktini detali idstymas.
Taigi krybingumas nra kain kas, kuo gali pasinaudoti nepa
prastai gudrs mons, uuot sunkiai dirb. Tai kaip tik yra sun
kaus darbo rezultatas ir kartu vidinis gebjimas originaliai ir prak
tikai mstyti. Ities krybingumas net nra susijs su intelektu.
Nra joki rodym, kad auktesnis intelektas nulemia didesn k
rybingum.*
I ties lavinti krybingum padeda mokymasis mstyti be kon
centracijos; kad galtumte derinti mintis naujais domiais bdais,
turite turti galvoje daugyb vaizd, mini ir idj, galini laks
tyti ir susidurti tarpusavyje. I principo visi pratimai ioje knygos
dalyje turi padti jums pasiekti toki protin bsen.

I smegen perspektyvos naujos idjos tra kartu judanios kelios senos

mintys.

Suuwu5i dakjov,
Greitas bdas sulugdyti mogaus (ypa vaiko) krybingum - j
apdovanoti. Gal atrodo keista, kad apdovanojimas kenkia, taiau
is reikinys ne kart rodytas. Pavyzdiui, dvi vaik grups aidia
su popieriumi ir kreidelmis. Vienai grupei praneama, kad jie gaus
gra medal, kai visk pabaigs. Kitai grupei nieko nesakoma. Kai
prajus kelioms savaitms vaik vl papraoma paaisti su popie
riumi ir kreidelmis, tie, kurie gavo medal, pieimui skiria daug
maiau laiko ir bna maiau motyvuoti u kitus vaikus. Psicholog
nuomone, vaikai msto madaug taip: Suaugusieji mane apdova
noja, kai darau tai, ko paprastai nenoriu daryti. Kadangi mane ap
dovanoja u pieim, jis man neatrodo smagus. O apdovanojimo
negavusiam vaikui uduotis savaime vertinga.

* Dauguma neino, kad intelekto testai i tikrj neturi jokio mokslinio pagrin
do. Galima sakyti, kad jie buvo lauti i pirto, o j tikslas buvo vertinti mokini
pasiekimus klasje. Klasikinis intelekto testas neparemtas jokia gilesne teorija,
jo uduotys tiesiog imituoja tai, k vaikai veikia mokykloje. Prisiminkite tai ir
atlaidiai nusiypsokite, kai kas nors girsis auktu intelektu. Nes itai tereik, kad
jis (ji) gerai atlieka mokyklines uduotis.

HENRIK FEXEUS Q Q S B
 I tikrj apdovanojimas nra blogas dalykas. Blogai, kad apdo
vanojame vaikus u tai, kad jie atlieka nuobodias uduotis. Todl
negalime apdovanoti j u smagi uduoi atlikim (nes apdo
vanodami rodome, kad jos nuobodios). Suaugusiesiems lengviau
velgti tai pro pirtus, taiau kartais ir mes stringame vaikysts
suprogramuotoje sistemoje. Jei pradedate sportuoti, tai dl to, kad
sportas jums atrodo smagus, ar ne? Usiimate kempo dl to, kad
tai jums patinka, ir js treniruoi tikslas turt bti usimimas
ia sporto aka, o ne laimjimas. Pergal varybose gali bti patrau
klus papildomas rezultatas, bet juk ne dl jos pradjote treniruotis.
Kiek sportinink nesuklydo ir nepavert aukso medalio savo auk
iausiu tikslu, lyg tai bt j gyvenimo prasm? Nors pati kelion
tikslo link - vaiavimas dviraiu ar lygiagretusis slalomas - jiems
i tikrj vertinga, juk kitaip jie nebt pradj daryti to, k daro
dabar.
Apdovanojimai ne tik maina motyvacij ir paveria smagias
uduotis nuobodiomis. Deja, jie taip pat paveikia nuobodias u
duotis - paveria jas dar nuobodesnmis, nes visa uduoties vert,
kuri galt atsverti nuobodum (pavyzdiui, savo daikt atradimas
sutvarkius kambar), staiga dingsta ir lieka tik nuobodumas.
Neapdovanojimas (arba tinkamas apdovanojimas) nra tas pat
kaip dmesio nesuteikimas. Jeigu norite paskatinti kieno nors ak
tyvum ar krybingum, paminkite to mogaus darb ir pastan
gas. Pasakykite jam, kad jo aktyvumas jums atrodo fantastikas,
arba kad jums diugu, jog jis djo tiek pastang js bendr dar
b. Toks apdovanojimas yra daug konstruktyvesnis krybingumo
ir aktyvumo poiriu negu aukso medalis. Be to, kiek ilgiau blizga.

dtaida,? V a li#!
Motyvacijos konsultantas Stephenas Covey danai pasakoja, kad
anksiau jis kiekvien iem slidindavo. Jis sunkiai dirbo, siekda
mas tobulti, ir inojo, kad jam sekasi, nes vis gridavo. Neslidi-
njantiems gal skamba keistai, taiau jeigu esate i t, kurie bent
kart riosi slidinjimo batus ar snieglents direlius, inote, kad
negrivate tada, kai nedaug i savs reikalaujate. Coveyliovsi griu-
vinjs leisdamasis nuo kalno, kai jam buvo atuoniolika. Tada jis
nustojo rizikuoti. Bti puikiu slidininku jau nebetapo taip svarbu ir

Q B S B nuostabus protas
nesinorjo daryti daugiau klaid. Covey sako, kad vis dar neblogai
slidinja. Taiau jis nepatobuljo nuo atuoniolikos met.
Si istorija galt bti ir mano. Neblogai moku naudotis tiek
slidmis, tiek snieglente. Taiau jau seniai praradau nor griti ir
alotis. Esu senesnis, bailesnis ir per retai slidinju. Todl darau
tai saugiai. Ir veikiausiai blogiau negu tada, kai man buvo atuo
niolika.
Tikiuosi, mano mintis aiki: jei nesate pasiruo kartais klysti,
nepatobulsite. Dauguma moni vengia klaid, nes bijo parodyti,
kad jiems nepasisek, arba per daug nori parodyti, kad jiems pui
kiai sekasi. Taiau js esate protingi ir inote, kad klaidos yra mo
kymosi ir gyvenimo dalis.
Atminkite, klaida savaime nra blogas dalykas. Js pasirenkate
savo poir j. Klaida yra rezultatas, kuris eina kita kryptimi
negu tas, kurio tikjots. Kitaip tariant, tai grtamasis ryys, ku
rio jums reikia, siekiant tobulti ir pasiruoti reikiamas priemones.
Bti krybingam, vadinasi, bti neitirtoje teritorijoje. Todl svar
bu mokytis i savo klaid ir jas panaudoti naujoms kryptims atrasti.
Kai einate keliu, kuriuo dar niekas njo, tik js klaidos gali padti
tobulti. Kaip sako Briuso Veino liokajus Alfredas filme Betmenas:
pradia: Kodl krintame, sere? - Tam, kad imoktume pakilti.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 y/tatiH^aifiHatUuA

KRYBIKAS PROBLEM SPRENDIMAS

Krybikos mintys puikiai tinka, kai reikia isprsti problem. Taiau

krybikas problem sprendimas yra keli ingsni procesas. Tai,
kad esate krybingas, nereikia, jog akimirksniu rasite sprendim.
Vadovaukits toliau ivardytais punktais ir nukreipsite savo smege
nis reikiama linkme. Isirinkite problem, kuri iuo metu yra ikilusi,
arba dl smagumo koki nors sugalvokite ir pairkite, kas bus.
Turkite po ranka sra, kai ikils kasdienika problema. strig
bet kada galsite perirti punktus ir pamatysite, ar ko nors nepra-
leidote.

1. Apibrkite problem, kuri norite isprsti (geriausia, kad ji

bt jums domi).
2. Susikurkite dmesio neblakani aplink, kurioje galtu
mte tirti problem. kvpimas naudingas, taiau sitikinkite,
kad jauiate skirtum tarp to, kas jus kvepia, ir to, kas blako.
Taip neprarasite koncentracijos.
3. Dirbkite su problema taip, kaip jums prasta. Darykite tai tam
tikr laik be pertrauk. Usiraykite rezultat. Dabar susipa
inote su uduotimi.
4. Sukurkite metafor, vaizdin, vizij ar poetin iraik, repre
zentuojani problem, su kuria susidrte. Nepraleiskite
io ingsnio. Suprasdami uduot labiau intuityviai, galsite
teikti sau idjas tokiu bdu, koks kitaip gali bti sunkiai pa
siekiamas.
5. Nustatykite gdius, kuri reikalauja aktualios problemos
kontekstas. Ar jums reikia k nors gerai imanyti? Ar reikia ge
riau mokti prancz kalb? Pradti sportuoti? Imokti groti
instrumentu?

Q Q S B NUOSTABUS PROTAS
 6. Pasirpinkite reikiamomis iniomis. Nesuprasdami mate
matikos nesugebsite isprsti matematinio udavinio. Ar
jums reikia inyno? Nueiti paskait? Lankyti vakarinius
kursus?
7. Neturkite iankstini nuostat. Pabandykite reikiam srit
pavelgti taip, lyg nieko apie j neinotumte. Automatinio
isaugojimo funkcija, kuri turi dauguma iuolaikini kom
piuterini program, paremta tokiu poiriu: jei nieko nei
manote apie kompiuterius, darote prielaid, kad js rao
mas tekstas isaugomas jums nieko nedarant. Taip ir bna,
kai raote. Vis dlto utruko, kol i funkcija tapo savaime su
prantama kompiuterini program dalimi.
8.Kelkite klausimus. Kodl yra taip, o ne kitaip? Kodl tas ar tas
nuolat daroma taip pat? Ar tai geriausias bdas, ar protis?
9. Atlikite uduot, nes patys to norite, o ne dl to, kad bsi
te apdovanoti. Pasistenkite bti patenkinti rezultatu, uuot
siek bti geresni u kitus. Rinkits lyg, atsivelgdami
savo, o ne kieno nors kito tikslus.
10. Sugalvoj idjas ir galimus sprendimus, rizikuokite. Idrski-
te duoti laisv ypatingoms mintims ir irkite, kur jos veda.
11. Bkite tikri, kad galite dar labiau patobulinti savo krybin
gum.
12. strig usiraykite visk apie problem ir galim jos spren
dim ir pabandykite derinti iuos apibdinimus neprastu
bdu: alinkite tai, kas susij su ia problema, keiskite, jun
kite, sudarykite kitoki tvark, form ir pan. Pairkite, kas
vyks.
13. Jei vis dar nepajudjote, atsitraukite nuo pagrindinio tikslo
ir suskirstykite j maesnius (jei dar to nepadarte). Prad
kite dirbti su kiekvienu maesniu tikslu atskirai.
14. Atsitraukite nuo problemos ir imkits ko nors kito. Arba nu
eikite kin. Leiskite problemos sprendimui brsti pasmo
nje ir vl jos imkits, kai pajusite, kad protas pailsjo.
15. Siekite kiekybs - darykite daug krybik bandym. Kry
bikiausi sprendimai atsiras, kai bsite produktyviausi.

H E N R IK F E X E U S Q Q Q D
 LUGDO
KRYBINGUM
Mintys, kurios jus varo

r baim susijusi su krybingumu? Be abejo. i dviej dalyk

A ryys yra toks: kai vienas i j stiprus, kitas silpnas. Ar pri

simenate Norvil su popieriaus lapeliu? Visiems sutiktiems
savo idj jis rod vienodai entuziastingai. Tikrovje danai cenz
ruojame savo krybikas mintis net neidrs j ilieti popieriuje.
Atsisakome engti ant sibuojanios proto lentos, ant kurios b
name krybingi, nes bijome, kad nepajgsime. Arba mums nepa
siseks. Nenoras patirti neskm paremtas baime. Taiau nelabai
aiku, ko bijome. Manome, kad nebepatiksime sau arba kitiems, jei
mums nepasiseks. Bet ar ne tiesa, kad patiksime sau dar maiau,
jei nebandysime?
Jei vis dar baiminats ar nervinats, silau pasikalbti su vaiku
apie tai, ko jis arba ji bijo ir k su ta baime daro. Vaikai daniausiai
bijo konkrei dalyk - mirties, branduolinio karo arba tamsiame
kampe gyvenani pabais. Neinau, kaip atrodo jums, bet man
js baim dl rytojaus pristatymo darbo kolektyvui neprilygsta
baimei bti sustam tikr tikriausios pabaisos. O vaikas savo bai
m veikia. Vadinasi, ir js galite.
iuo metu gastroliuoju su savo ou Smons cirkas. Tai iskir
tin savs kankinimo forma - kas vakar dvi su puse valandos sto
vti scenoje prie penkis-atuonis imtus u biliet sumokjusi
moni neinant, kaip man seksis. Ties sakant, velnikai baisu.
Taiau taip pat beprotikai smagu. Nes kaskart kam nors vykus ne
pagal plan imokstu k nors naujo. Ir kit kart bnu truput ge
resnis. Nors danai rizikuoju apsikvailinti prie tkstant moni,
tai niekis, palyginti su baime bti sustam siaubingos pabaisos.

Galbt atsakysite: Lengva tau kalbti.Atrodo, kad a neinau, k

reikia i tikrj bijoti. Gerai, tada taip. Sutinku, pasakymas juk
geriau daryti negu nedaryti yra tipika supaprastinta mintis i
savigalbos knygos. Todl nusileiskime truput giliau. Remiantis

G Q S Q NUOSTABUS PROTAS
teorija, pagal kuri nemanoma nusipirkti tinkamo purkiklio nuo
vabzdi neinant, koki ri vabzdi yra lauke, mogui btina
inoti, ko jis bijo, kad galt veiksmingai prieintis savo baimei.
Esama penki baims tip, kurie gali jus sustabdyti net nepradju
sius veikti. Pateikiu tuos tipus ia - taip pat ir vaist nuo kiekvieno
i j. I tikrj vaistas visada tas pats - drsa. Taiau priklausomai
nuo to, ko bijote, drs atrandate skirtingais bdais.

PihM&ji(rauki: bti iijuaktark

Tai viena i pagrindini ms baimi, pasireikianti jau ankstyva
me amiuje. Baim tapti patyi auka veria statyti sienas ir nelei
dia ibandyti nauj dalyk - juk galime apsiioplinti. Nerimas dl
to, k mano kiti, atima i ms energij ir savigarb.
Jei keniate nuo ios baims, pasirpinkite, kad jus supt mo
ns, kurie msto taip pat kaip ir js. Iekokite bendradarbi, su
prantani, ko siekiate. Tai turt bti kiti mons, ne tie, kurie su
jumis aktyviai sprendia problem. Uteks, jeigu su jais bus galima
pasidalyti mintimis ir pajusti j supratim. Jei visas pasaulis js
nesupras, bet kada galsite atsisukti juos ir gauti paramos, palai
kymo ir paskatinimo.
Taip pat verta turti omeny, kad visi genijai i pradi buvo i
juokti ir ivadinti beproiais. Prisiminkite Albert Eintein, Niko-
l Tel ar Ingvar Kamprad. Visa tai nereikia, kad esate genijus
vien dl to, kad i js juokiamasi. Bet vis tiek.

cA nikji bitk,:Ovaha&ti ta i, k tukUke,

Dl ios prieasties su malonumu saugots, mgstate k nors dary
ti taip, kaip visada darte, ir manote, kad neverta kelti sumaities.
aidiate ne tam, kad laimtumte, o tam, kad nepralaimtumte.
Visada turite puik paaikinim, kodl kvaila veikti btent dabar
arba jau iandien engti ingsn priek. Taiau rezultatas - kas
dienis nerimas ir jausmas, kad reikia kako daugiau. Apple krjas
Steve as Jobsas 2010 m. pavasar buvo pakviestas pasakyti kalbos
Masasetso technologijos universiteto baigiamj kurs studen
tams. Jis papasakojo, kad kasryt klausdavo savo atspindio veidro
dyje: Jei tai paskutin mano gyvenimo diena, ar pragyvensiu j

HENRIK FEXEUS E H D
taip pat?Kelias dienas i eils pasaks ne, jis suprato, kad nema
to galimybi ir turi k nors keisti.
i baim galite veikti tiesiog k nors darydami. Praddami da
ryti. Atlikdami uduot. Bet k. Ne taip svarbu, k darysite. Svarbu,
kad darysite. Taip nestovsite vietoje. Veiksmais met ik bai
mei, iaip ar taip, patirsite, kad ji nra tokia jau nenugalima, kaip
atrodo. Oisijudin gausite energijos, kuri pads veikti klitis.
Lygiai taip pat, kaip skirstote didesn tiksl maesnius (plaiau
apie tai kalbsiu skyrelyje apie motyvacij), galite suskirstyti baim
dalines baimes. Padarykite jas konkretesnes. K i tikrj bijote
prarasti? Sudarykite sra. Pasirpinkite, kad inotumte, k i
ties reikia srae nurodyti dalykai. Kovokite su jais po vien i
eils. Girkite save net u maus laimjimus.

JhMi&jibaim: bti atstumtam

Dar viena baim, iumpanti mus, kai dar tebesame vaikai. Ji auga
mokykloje, kai aikiai matome, kas atsitinka su atstumtaisiais ir
patyi aukomis. Brandiame amiuje baim nepritapti gali bti
stipresn negu bet kada. Ms gilus evoliucinis paveldas aikina
mums, kad atstumtieji retai igyvena. Todl, uuot isak savo
nuomon, tikims, kad niekas ms nepastebs. Jei tylsime ir da
rysime taip, kaip mums sako kiti, su niekuo nesusidursime ir kiti
mus mgs. Ar bent jau priims. i baim sukuria nemalon pasyvu
mo ir klaustrofobijos derin, kuris galiausiai trukdys bet kokiems
js veiksmams, iskyrus tuos, kurie darys jus nematom.
Jeigu i tokio apraymo atpastate save, privalote kai k pada
ryti. Tai skambs kaip kli, bet tai fundamentali mogikoji tiesa.
Perskait kit sakin, nesakykite inau, inau - pabandykite i
ties suprasti ir pajusti, k jis reikia. Js veiksmai ir mintys nra
js.

Js veiksmai ir mintys nrajs.

Tai yra js nor rezultatas ir siekis veikti pagal juos, naudojant

turimas priemones. Kai js idjoms nepasiseka, tai nereikia, kad
nepasiseka jums. Tai reikia, kad siekio, ini, planavimo ir veiks
mo procesas turi bti permstytas. Tai reikia, kad js mokots.

nuostabus protas
Kiti taip pat tai ino - tol, kol neprisiimsite kalts ir netikinsite
viso pasaulio, koks js esate nevyklis, kokia tai dideljs klaida ir
kad js niekada nesugebsite nieko padaryti tinkamai. Uuot taip
dar, pasakykite, kad rezultatas neatitiko js lkesi ir kad pana-
grinsite, kodl taip atsitiko. Pamatysite, kad dl tokio poelgio visai
nesumenks js statusas grupje - veikiau jau padids. Gerbiame
tuos, kurie prisiima atsakomyb u savo veiksmus ir juos analizuo
ja. Ir ne taip svarbu, ar viskas vyksta taip, kaip norisi.
Svarbu, kad vl pradtumte veikti. Nieko baisaus, jei veik
site atsargiai. Pirmiausia smarkiai nerizikuokite. Apskaiiuokite
biudet. Planuokite ateit. Naudokits paprastomis ir aikiomis
idjomis - kuo jos trumpesns, tuo geriau. I anksto pagalvokite
apie alternatyvas, jei kas nors eit ne pagal plan. Taip gausi
te drsos, pasitikjimo savimi ir pamau ryits engti didesn
ingsn. Negalsite augti, jei niekada nebandysite daryti to, ko
dar nemokate.

dC daiftteji (ratin: k& uh&huH

Daugelis mano, kad turi suplanuoti kiekvien detal prie leisda
miesi didiausi gyvenimo nuotyk. Arba konferencij. Baim,
kad kas nors eis ne pagal plan, paveria mus saugumo narkoma
nais. Otai lemia nesugebjim veikti. Aiku, bt patogu, jei visada
turtume detali schem, k daryti pradioje, viduryje ir pabaigoje.
Taiau taip nebna. Netikrumas yra ms gyvenimo dalis - ir jis
daro gyvenim dom.
sivaizduokite, kad tikrai inote, kaip klostysis visas js gyve
nimas: kada sutiksite savo antrj pus, kada susipyksite ir isiskir-
site, kur bsite, kai susitaikysite, kok nam nusipirksite ir koki
laid rodys per hologramin televizori, kai mirsite nuo senyvo am
iaus. Komaras, ar ne? Be to, toki dalyk nemanoma inoti i
anksto.
Norite to ar ne, bet js gyvenate su netikrumu. Apkabinkite j,
uuot skl antaus. Tikkite, kad sugebsite prisitaikyti ir reaguoti
besikeiianias situacijas. Visada taip darote, kai apie tai negalvo
jate. inoma, kas nors gali bti sunku - darbe, asmeniniame gyve
nime ar bet kokioje kitoje socialinje aplinkoje, kurioje esate. Ta
iau niekaip negalite to pakeisti - todl ir galvoti apie tai per daug

HENRIK FEXEUS Q Q Q B
nereikia. (Aiku, jei toje situacijoje tikrai negalite nieko padaryti i
anksto. Visai nenoriu pasakyti, kad nusispjautumte visk, kas
js lauks artimoje ateityje. Taiau situacijos, kurioms galite pasi
ruoti, jums inomos, ar bent jau turite svari prieasi manyti,
kad jos susidarys. Si baim susijusi su nepastamomis situacijomis,
kuri negalite numatyti ar suplanuoti net stengdamiesi.)
Kai pasidarys baisu, tereikia prisiminti, kaip gerai viskas seksi
anksiau (pamirkite, kas nesisek). Juk pastarj kart susitvark
te, vadinasi, susitvarkysite ir kart.
Jeigu nepavyksta rasti kelio, gali bti, kad jums sunku j aikiai
velgti. Pabandykite irti kitaip. Galvokite apie mog, kur
gerbiate. K jis arba ji daryt tokioje situacijoje? Ar yra kokia nors
prieastis, kodl negalite pasielgti taip pat? Sis triukas danai pa
deda susidaryti aikesn nuomon apie situacij.

'Pwkt&ji baim: bti dmuiAhuMaHt

Tai viena i labiausiai varani baimi - bijojimas, kad kas nors pa
manys, jog esate apsimetlis. Kad nesate toks gudrus, krybingas,
graus, turtingas, drsus ar rytingas, koks atrodote. inote, kas
domiausia? i baim jauia visi. Pavyzdiui, pastu vien vers
lo pasaulio milin, kuriam dl ios baims prireik terapijos. is
mogus ilgai buvo vienos i didiausi ms moni perspektyvus
direktorius. Turbt visi sutikt, kad jis buvo tikra vaigd. Taiau
jo baim pasidar tokia gili, kad galiausiai teko kreiptis pagalbos.
Pirma ios baims prieastis ta, kad manome, jog mons apie
mus galvoja daugiau, negu jie i tikrj galvoja (paprastai aplinki
niai ne taip danai pastebi mus ir k mes galime ar ko negalime, kaip
mums atrodo). Antra - kartkartmis keniame nuo emos saviver-
ts ir abejojame savo galimybmis vairiose situacijose. ios abejons
su tikjimu, kad pasiekimus nuolat kakas vertina, gali paralyiuoti
net paius geriausius - kad ir koks iracionalus bt is tikjimas.
Tokiu atveju nieko negalite daryti, tik veikti toliau. Nusispjauti
balsel, sakant jums, kad kart visi pamatys, koks esate apsime
tlis ar idiotas. Tai tra balsas.
gausite drsos, toliau veikdami ir nepaisydami to balso. Jeigu jis
kit moni, numokite juos ranka. Jie taip sako tik dl to, kad pa
vydi ir jauia grsm, nes js darote tai, ko jie patys nedrsta daryti.

0 Q B Q NUOSTABUS PROTAS
 Taip pat verta aikiai suvokti, kas yra ar nra js sritis. Jeigu
praoma padaryti k nors, kas visikai neatitinka js galimybi ar
interes, geriau aikiai tai parodyti, negu i mandagumo sutikti.
Taip pat galvokite apie praeit. Kada darte tai, ko niekad nesi
tikjote darysi, ir k kuo puikiausiai veikte? Ar okote su guma?
Ar ruote trij patiekal vakarien dviem? Ar darte pristatym
visiems kolegoms ar klass draugams? Kaip tada save ribojote? Ir
kaip tai darote dabar?
Ir i viso - kas blogiausio gali nutikti? Turite velgti tai plaiau.
Ities, jei dabar susimausite, negi mirsite? Aha. Taip ir maniau. Ar
jums teks eiti dirbti Seven Eleven parduotuv? Galbt. I tikrj
gyvenime bna labai maai situacij, kurios tikrja to odio pras
me gali nulemti js kritim, jei kas nors eis ne pagal plan. Dl
vis kit blogiausiu atveju irausite. inoma, tai niekada nebna
smagu, bet nesutrukdys jums daryti to, k taip gerai mokate.

HENRIK FEXEUS
 RASKITE SAVO SRAUT
Tas malonus tkms jausmas

aujovikame krikionikos maldos Tve msvertime yra

N odiai nesisk mums ibandym. Manau, tai iokia tokia

klaida, nes kaip tik ibandymai paveria mus tobulesniais
monmis. Be to, kai kurie ibandymai (susij su didiausiomis
ms galimybmis ir dl to ms neprislegiantys) nukelia mus
nuostabi bsen, vadinam srautu.
Pasaulis, kuriame nesusidurtume su ibandymais, t. y. Tve
ms pasaulis, atrodyt be galo nuobodiai. Ibandyti gyvenim
tokiame pasaulyje nesunku - tereikia priversti save neveikti nieko
kito, tik pirkti paruot maist ir irti televizij (dien) - 9 kana
l arba TV3.
Pasaulis be ibandym negali ilgai egzistuoti. Nes norime iban
dym ir iki. Jeigu maisto ir televizijos laid pasirinkimas jums
yra vienintelis smegen stimuliavimo bdas, greit pradsite;/ su
vokti kaip ibandym, nes js smegenys taip itrokusios iki,
jog priims bet k. Makgiverrodo vienu metu su Daktarikiais?
Kaip tai isprsti? tai kodl ilg laik nedarbingi mons gali imti
visikai rimtai dejuoti, kad po dviej dien jiems teks eiti pas kir
pj, ir abejoti, ar susitvarkys su tuo tikr tikriausiu stresu, kur
jiems sukels is vykis. Kai nra joki kit iki, kuriame juos i
to, k turime.
Nutariau kalbti apie sraut, nes manau, kad j galima suprasti
kaip ypating krybingumo form. Tai labai maloni bsena, taiau,
norint j pasiekti, reikia keli dalyk: turite susidurti su ikiu,
kuris jus priverst stipriai susitelkti ir beveik maksimaliai panau
doti savo gebjimus. Ikis ar uduotis taip pat turi bti baigtin.
Turi bti aikus tikslas. Grtamasis ryys apie tai, kaip galite pri
artti prie tikslo ar nuo jo nutolti, irgi turi bti suteikiamas nedel
siant. Kiekvien akimirk turite inoti, kur esate tikslo atvilgiu.
Taip pat turite turti galimyb stipriai susikoncentruoti, kad inyk
t savs suvokimas. Turite susilieti su savo uduotimi. okjas turi
virsti okiu, dainininkas - daina, bgnininkas - ritmu, buriuoto
jas - laivu.

I3 BBB nuostabus protas

 Patirdami srauto bsen k nors darome vien dl veiksmo. Net
jei i pradi bna kitas iorinis tikslas (laimti medal ar padaryti
spd vaikinui), jis inyksta. Mes neanalizuojame to, k darome,
ir nesvarstome, ar galtume tai daryti kitaip, - tiesiog darome. Net
laikas juda kitaip - trumpos akimirkos, prilygstanios teniso ka
muoliuko atmuimui, sultja, o valandos gali praeiti lyg sekunds,
kai skaitote ger knyg. Intuityviai ir nedelsdami sveikaujate su
aplinka.

2inofe, kad ta iju m ftatin h a

Biologiniu poiriu esant srauto bsenos isiskiria daug dopamino.
Dopaminas, apie kur dar kalbsime, yra chemin mediaga, kuri
padeda mums sutelkti dmes svarbi informacij ir lanksiau,
greiiau mstyti. Be to, jis yra apdovanojimo narkotikas. Didelis
jo kiekis sukelia jausm, kad kak padarme gerai. Kitaip tariant,
esame taip gudriai sukurti, kad padidjusi koncentracija ir kartu
dopamino kiekis organizme fiziologikai padeda mums pasiekti
aukiausius rezultatus ir sukelia pozityvius jausmus.
Srauto bsen kartkartmis patiria beveik visi (danai velnes
n ir trumpesn versij, vadinam mikrosrautu), ypa kai visikai i
naudojamos galimybs arba kas nors daroma geriau negu anksiau.
Aikus pavyzdys yra dviej asmenybi susiliejimas viena, kaip de
vintajame deimtmetyje dainavo grup Gyliene Tider: Kai mudu
tampame vienu.Taip pat kitos intensyvios ir ekstatins veiklos.
Srautui bdingas spontanikas diaugsmas ir net usidegimas.
Kadangi i bsena tokia maloni, ji savaime yra apdovanojimas. Ki
taip nei patiriant pasitenkinim savimi, igyvenant srauto bsen
nra poreikio pasakoti kitiems, jog esame savimi patenkinti. Tai vi
sikai vidinis igyvenimas.
domu, kad patirdami srauto bsen jauiame valdantys situaci
j. Taiau paradoksalu, kad mes taip pat prarandame kontrol. Ka
dangi srautas tra tik absoliuioje dabartyje, nevaldome galutinio
rezultato - neinome, kaip viskas baigsis. Taiau patirdami srauto
bsen apie tai negalvojame. Tuo metu ateitis neegzistuoja.
Sraut galima patirti usiimant daugybe vairi veikl, taiau
daniausiai ta, kuri pasirinkome patys. Pavyzdiui, daugelis ger
mokytoj uduoda mokiniams nam darb, kurie jiems bt i-

HENRIK FEXEUS Q Q B B
kis, bet ir veikiami. Vis dlto tokie nam darbai bna primesti, o
ne laisvai pasirinkti, todl srauto bsena juos atliekant retai pasie
kiama.
Kiti jaunimo mgstami usimimai (tokie kaip televizijos i
rjimas ar bendravimas su draugais) taip pat negali sukelti srauto
bsenos, nes neatitinka reikiam kriterij. Kitaip tariant, paradok
sas: kodl taip retai usiimame srauto bsen sukelianiomis vei
klomis, nors i bsen mgstame? Kodl renkams lengvj keli
vietoj to, kuris pilnas iki?
Galimas atsakymas yra visiems pastamas fenomenas - va
dinamasis pseudosrautas. Puiks jo pavyzdiai - vaizdo aidimai,
realybs ou ir paskalos.* Tam tikri i veikl elementai, pvz., en
tuziazmas ir sitraukimas, gali sukelti srauto bsen, bet nesukuria
ikio ir retai sukelia arba i viso nesukelia jausmo, kad sustiprjo-
me ar esame patenkinti. (Gal i ties pasijuntate laimingi ir praran
date laiko pojt irdami Meistr meistr per SVT arba Sky
l sienoje per 5 kanal, taiau bijau, kad priklausote nykstaniai
maumai.) Nesunku susigundyti lengvai prieinamu netikru srautu,
taiau jis atitraukia js dmes nuo sunkiai pasiekiamo, bet ga
liausiai gerokai daugiau duodanio tikro srauto patyrimo.

fran tas aftdmmtwjimas u nyat

Srautas nulemia tai, kad mums tampa nebe taip svarbu, k kiti apie
mus mano. Kai visikai pasineriame patyrim, pats patyrimas
tampa daug domesnis negu kit moni nuomon apie tai, k mes
darome. Srauto bsen patiriame tada, kai tarp ikio ir ms ge
bjim bna balansas. Taiau i ties dert sakyti, kad i bse
n patiriame tada, kai bna balansas tarp ms ikio suvokimo ir
ms gebjim suvokimo. Tai reikia, kad pakeit savo ikio arba
gebjim suvokim galite perkurti patyrim ir taip pasiekti srauto
bsen.

* Kol mans neupuol brys pykusi aidim mgj, patikslinsiu, kad yra vaiz
do aidim, kurie i tikrj sukelia sraut primenani bsen. Be to, i bsena
yra slyga, nulemianti skm aidime. Dauguma toki aidim priklauso shmups
(shoot em ups) kategorijai: nuoga pasikartojimais paremta struktra dera su ne
paprasto form atpainimo greiio bei reakcijos reikalavimais. iuos aidimus kai
kas dievina ir daug kas nekenia, taiau visi gerbia.

S Q B B NUOSTABUS PROTAS
 Turbt akivaizdu, kad niekada nepasieksite srauto bsenos,
jeigu js nuostata - to niekada nesugebsiu. Prisiminkite, kad
tai tra nuostata. Galite j keisti, kaip tik norite. Galbt galiausiai
uduotis bus jums per sunki. Bet juk vis tiek galite pairti, kiek
pasieksite, tiesa? Nuostata turi bti tokia: Manau, kad sugebsiu -
atrodot kad sugebsiu - dabar sugebu, velniai griebt! (Aiku, pa
tirdami srauto bsen tokioms mintims netursite laiko.)
Prisiverskite bent kart per dien surizikuoti. Kaip - priklau
so nuo to, kas esate. Rasite kelet pasilym skaitydami pratimus
ioje knygoje. Vidin motyvacija pads daugiau pasiekti, bti i
tvermingesniam ir krybingesniam, suteiks pasitikjimo savimi ir
geros nuotaikos. Praddami iekoti verting iki prisiminkite,
kad optimalus patyrimas daniausiai galimas pasiekus pai geb
jim rib. inosite, kad j pasiekte, kai pastebsite, jog esate visi
kai pasinr uduot. Bet ne paskend joje.
Kaip sako srauto tyrjas Mihaly Csikszentmihalyi, laimingas
mogus padaro bent vien sudting dalyk per dien.

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
 RASKITE SRAUT
adangi tikrai jau esate patyr srauto bsen, inote,

K kaip tai malonu ir koks stiprus vliau jauiats. Srautas

yra geras dalykas, todl manau, kad dert sudaryti
kuo daugiau galimybi j patirti. Paiekokitejs kompeten
cij atitinkani darbo uduoi. Panagrinkite savo darbo
aplink ir pabandykite rasti, kas trukdo srautui - gal mono
tonikos uduotys, gal per lengvi ar per sudtingi ikiai.
(Norit tikkit, norit ne, bet tiek Volvo, tiek vedijos policija
perirjo ir pakeit savo darbo procesus, kad darbuoto
jams bt lengviau pasiekti sraut.) Skirkite laiko toms spor
to akoms ar aidimams, kurie jums leist nuolat tobulti
susiduriant su gerai parinktu pasiprieinimu.
Srauto bsena danai pasiekiama per ritualinius veiks
mus, todl neretai bna susijusi su religijomis, kurios prakti
kuoja dainavim, okius ir meditacij. Nebtina bti religin
gam, kad patirtum ritual sukeliam srauto bsen: nueikite
vakarinius kursus ir ugdykite savo talent per ok, muzik,
ritm ar meditacij. Kad ir k pasirinktumte, pasistenkite
tai praktikuoti kasdien.
Taip pat galite patirti intelektin sraut nesiliaudami
smalsauti, nuolat keldami klausimus ir siekdami mokytis.
Danai ibandydami savo galimybes sustiprinsite tikjim,
kad galite veikti ikius, su kuriais susiduriate.Taip bus len
gviau rytis kurti naujas idjas.
PAADINKITE SAVO YPATING
KRYBIN GALI
Bkite krybingi kada panorj

abar inote, kas yra krybingumas ir kaip galite veikti nuola

D tin mogik refleks, leidiant vairioms baimms niekais

versti js ygdarbius. Atjo laikas pajausti savo krybingu
m. Toliau iame skyrelyje pateikti metodai, galintys sustiprinti
js ypating gali, kuri, kaip dabar inote, turite. Visi jie veiks
mingi, tik skirtingai, todl isirinkite tuos, kurie jums tinkamiausi.
Jei danai juos taikysite, naujos, domios, beprotikos ir praktikos
mintys ims lankytis js galvoje dar nebaigus skaityti ios knygos.
Nra tinkamo atsakymo klausim, kiek krybingam galima
tapti. Krybingumas yra toks pat kaip ir kiti gebjimai - ms ga
limybs skirtingos. Pavyzdiui, tik nedaugelis i ms gali gauti
olimpin aukso medal u audym. Taiau pasitrenirav visi galime
taikin pataikyti daniau ir ariau centro.

Ttefvadeiskite,gex idj.
Kertu layb, kad jums danai taip atsitinka. Nes ir man taip bna
nuolat. Stovite parduotuvs eilje, ryte valots dantis ar einate
virtuv ir staiga jums galv auna mintis. Tai gali bti problemos
sprendimo dalis, prisiminimas, ko reikia paklausti draugo, ar min
tis, kaip ikabinti paveikslus. Kad ir kas tai bt, idja gera. Ir tada
pagalvojate: Turiu tai siminti!
Jeigu esate pasinr kok nors projekt ar intensyv darb, ta
pati mintis (A, taip, taip, turiu tai siminti!) gali kilti kelis kartus
per dien. Jei neturite galimybs mint ikart paversti veiksmu, t. y.
imtis sprsti problem (paskambinti draugui ar susirasti plaktuk
ir vini), gali atsitikti viena i dviej: bandysite ilaikyti galvoje vi
sas kilusias mintis tol, kol ateis laikas jas panaudoti, arba tiksits,
kad idja gr tinkamoje situacijoje.
Pasirink pirmj variant, visikai ukimite galv, nes per die
n turite prisiminti ir daugyb kit dalyk: paskambinti svarbiu

HENRIK FEXEUS Q Q Q E l
 LEISKITE KITIEMS BTI
KRYBINGIEMS U JUS
eras klasikinis bdas rasti netiktus ir krybikus

G sprendimus strigus vienoje vietoje ar tiesiog panorus

pasilinksminti yra pagalvoti, kaip kiti mons isprs
t problem.

Kaip pasielgt Tomas Cruise'as?

Gandis?
Varliukas Kermitas?
Obama?
mogus, kuriuo a aviuosi?
mogus, puikiai imanantis kaip tik tokias situacijas?

Kaip jis (ji) isprst problem?

Kjis (ji) daryt?
Kokius patarimus jis (ji) duot?

Kiekvieno mogaus asmenyb unikali, todl kiekvienas j

problem velgia i unikalios perspektyvos. A pats sten
giuosi elgtis kaip VilisVonka.
reikalu, pakeliui namo usukti videofilm parduotuv ir inoti, ar
bulvs verda penkiolika, ar dvideimt penkias minutes. Dl to gali
te pradti nerimauti, ar nepamirote ko nors svarbaus. Kai kas nors
paprays js atsiminti dar vien dalyk, atsidsite ir pasakysite:
Tojau truput per daug.
Jei pasirinksite antrj variant ir patiksite, kad mintis vliau
gr pati, ji daugyb kart ateis per vlai ir jums teliks pripainti:
Ak, juk turjau padaryti tai taip. K gi. Kit kart prisiminsiu. Ir
greiiausiai neprisiminsite.

Yra daugyb bd nelaikyti galvoje vis reikiam dalyk, bet j ir

nepamirti. Pavyzdiui, galite rayti ant lapuk ir klijuoti juos ant
aldytuvo arba naudoti virtualius ura lapelius kompiuterio dar
balaukyje ar telefone. Bda, kad ne visada bnate prie savo lapuk
ar kompiuterio, kai reikia k nors atsiminti. Be to, fiksuoti mintis
reikia greitai, kol jos nedingo! (Mintys neretai taip daro.) Technika
kartais trukdo tai daryti veiksmingai: jau ketinate k nors usiray
ti, bet utrunkate su elektroniniu patu pamat, kad turite penkis
neperskaitytus laikus, arba pradedate taisyti netinkamus odius
telefono programoje ir umirtate, k norjote usirayti. Todl
silau paprast ir ne itin technik metod. Pats juo naudojuosi,
kai darau kelis darbus vienu metu ir kai mintys sukasi apie bet k.
Nueikite kanceliarini preki parduotuv. Nusipirkite kelis
flomasterius. Svarbu, kad rastumte tokius, kuriais bt lengva
ir malonu rayti. Tuo geriau, jeigu j erdels bus kiek storesns -
tada tai, k paraysite, bus aikiai matyti (o js negalsite rayti per
maomis raidmis). Taip pat nusipirkite pakel madaug 10 x 15
centimetr kiet liniuoto ar balto popieriaus lap (man asmenikai
labiau patinka balti).
Visose vietose, kur danai bnate, pasidkite po nedidel krve
l lap ir flomaster. Darbe. Svetainje. Virtuvje. Prie lovos (i kr
vel labai svarbi!). Ant raomojo stalo. Ir kienje arba rankinje.
itaip, kad ir kur bsite, visada galsite usirayti galv atju
si mint. Net jei maiydami beamelio pada virtuvje prisimin
site, kad pamirote upildyti vaik vasaros atostog grafik, arba
sugalvosite, kaip primuti paskutin aidimo Karo dievas IIIblo
giuk. Vos ities rank pasieksite popieri ir flomaster. Usira
ykite mint, padkite popieriaus lap viet ir pamirkite t mint.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
tai kuo smagi tokia tvarka - nereikia visko laikyti galvoje. Kalbant
kompiuteri kalba, uuot upild savo vidin atmint, naudosite
iorines atmintines. Nepasiduokite pagundai pagailti popieriaus
lap virtuvei, nes jau padjote j svetainje u dviej metr. Taip
rizikuosite, kad kai beamelis bus paruotas, laktiniai orkaitje, o
js eisite svetain, jau bsite umir savo mint.
Kaip turbt suprantate, tai puikus bdas gaudyti klajojanias
mintis, visas tas domu, ar... ir turbt reikt..., kurios ateina
ir ieina, jei jas nepairime rimtai. Jei imsite usirainti jas ant
popieriaus, pastebsite, kad perkant pien jus aplanko daugyb
ger idj.
Kas vakar turite apeiti namus ir susirinkti visus lapus, ant ku
ri k nors parate. Uraytus dalykus galite suskirstyti grupes,
pavyzdiui: tai, k reikia padaryti kuo greiiau; tai, k galima pada
ryti vliau; mintys, kurias reikia pltoti. Arba tokias kategorijas
kaip Vaikai, Asmeniniai dalykai, Darbasir Planai. Nesvarbu,
k darysite su popieriaus lapais, jau tursite susirink svarbiausias
dienos mintis. Ir bsite nieko nepamir.
i sistema danai mane gelbdavo, kai vienu metu dalyvaudavau
keliuose projektuose. Mintys lkdavo pasiutusiu greiiu ir danai
tarp j pasitaikydavo nesusijusi su dabartine situacija. Vis dlto
tutuojau usiraydamas mintis ir jas paleisdamas neperkaitinau
galvos visais svarbiais dalykais, kuriuos reikjo prisiminti. Didiu
lis palengvjimas inoti: Neprivalau dabar apie tai galvoti. Tai i
saugota tinkamesniam laikui. Patariu jums elgtis taip pat.

Ikieg o kifc su uuntiud, fatfufiudau, fia lm fu tt

Ar jums kada nors buvo kilusi gera mintis visikai prie pat mieg?
Tokiais atvejais turbt pagalvojate: Paliksiu rytdienai. O ar da
nai prisimenate j kit ryt? Taip ir maniau.
tai kodl svarbu pasidti popieriaus lap prie lovos. Nemaai
ger idj monms kyla prie pat umiegant. Turdami po ranka
popieriaus ir flomaster galsite tas idjas gaudyti nepalikdami j
kitai dienai. Nes kit dien jau bsite visk pamir. Jums net ne
btina jungti lempos, tiesiog nukeverzokite k nors tamsoje - jei
tik nesate neskaitomos raybos pasaulio empionas, t keverzoni
pakaks, kad vliau prisimintumte, k ketinote parayti.

BBBB NUOSTABUS PROTAS

 Esama ir kitos prieasties, dl kurios dert raytis tai, apie k
galvojate umigdami: mintys, kurios kyla, kai beveik miegate, da
nai bna nepaprastai krybikos. Daugelis mstytoj naudojosi ia
pusiaumigos bsena iekodami nauj ir domi mind. Kalbama,
kad taip dar Salvadoras Dali ir Thomas Edisonas. Jie abu elgdavosi
panaiai - usnsdavo mgstamiausiuose foteliuose ir pasirpin
davo, kad pabust beveik umig. Edisonas laikydavo rankoje plie
ninius kamuoliukus, ie, pirtams pakankamai atsipalaidavus, kris
davo ant plieno lakto sukeldami didel triukm. Dali ant rankos
balansuodavo aukt, tas krisdavo ir j paadindavo. Pabud ie
mons i karto usiraydavo mintis, kurios jiems bdavo kilusios.
Umiegant smegenys ima neutralizuoti iorinius spdius ir
sutelkia dmes vidinius procesus. Pusiaukelje tarp mieganio ir
budinio anebefiksuojate iorini juslini patyrim, bet vis dar
smoningai suvokiate savo mintis. Esant tokios bsenos prasideda
haliucinacijos. Pradedate sapnuoti, nors jauiats budrs. Spju,
kad toks jausmas jums pastamas.
Inykstantys iorinio pasaulio rmai paveikia ir vidinio pasaulio
rmus. Paviens mintys ima maiytis tarpusavyje ir atsiranda visi
kai nauji deriniai - tai pradin krybos proceso stadija. Gal kurie
nors i i derini yra kaip tik tai, ko jums trksta, kad isprstu-
mte problem.
Vis dlto ne tik priartjimas prie sapn karalysts padeda bti
krybingam. Naudinga tiesiog atsigulti. Tyrimai rodo, kad norad
renalinas, viena i smegenyse esani chemini mediag, varo
krybik mstym. Noradrenalinas greitina puls ir kraujo apy
tak. Stovint organizme isiskiria daugiau noradrenalino, nes dl
gravitacijos kraujas plsta kno apai ir reikia daugiau pastan
g, norint ilaikyti tolyg kraujo spaudim, kad smegenys taip pat
gaut kraujo. Atsigulus knui nebereikia taip stipriai prieintis
gravitacijos poveikiui, todl gaminama maiau noradrenalino. Jei
didesnis jo kiekis veikia kaip klitis, suprantama, kad, sumajus
organizme noradrenalino, krybiki protiniai procesai pagreitja.
Atsigulkite ir ibandykite! Gal ateis mini ir rasite sprendimus,
kuri iekote.

HENRIK FEXEUS Q D D B
 2f/udin(U/owlium

DARYKITE KAIP PROFESIONALAI

Js, kaip Dali irEdisonas, galite nesunkiai pasinaudoti haliucinacij

irkognityviniderinibsena iekodami domi idj. tai kaipda
rykite.
Pasirpinkite, kadpo ranka bt popieriaus irflomasteris.
Patogiai atsigulkite aratsisskite.
Padkite vien alkn ant plokio paviriaus taip, kad bt at
versta apatin rankos dalis. Atpalaiduokite rank.
Pagalvokite apie problem, kurinorite isprsti.
Galvodami apie problem leiskite sauusnsti.
Pakankamai atsipalaidavus rankanukris irjs pabusite.
Usiraykite krybikas mintis, kurios kilosnaudiant.
Jei vis daresate truput mieguistas, galite viskpakartoti.

dOvigOiHgas vidus heikatauja kuhglriik&s i&tA

Ar kada sdjote puikiai apstatytame ir sutvarkytame kambary
je bandydami galvoti apie tai, apie k anksiau nebuvote galvoj?
Gal su kolegomis dalijots idjomis apie nauj mons k naujut
naujutlje pasitarim salje. Pasiruo kruopiai nuvalyt balt
lent ir kelis graius buteliukus mineralinio vandens. Ogal su savo
antrja puse sdjote prastoje virtuvje, kur visada planuodavote
atostogas, ir desperatikai bandte sugalvoti k nors naujo iems
metams?
Kas nusprend, kad geriausios idjos kyla tada, kai ms nesti
muliuoja niekas kitas, tik paios idjos? Tai bloga mintis. Visikai
klaidinga. Veriau sivaizduokite, kad idjos panaios snaiges ar
vandens laus. Kad susidaryt, jos turi formuotis apie k nors. Apie

B B B NUOSTABUS PROTAS
vidur. Centr. Skl. Pradj be joki idj, be joki idj ir baig
site. Jums reikia kvpimo. Neriuotos, netiktos, chaotikos in
formacijos, kuri sudaro vaizdai, garsai ir patyrimai. Geriausia, jei
gausite jos i altini, kuriuose neiekote. Juk kitur jau irjote,
tiesa? Ruodamiesi bti krybingi, naudojams prastais bdais ir
procedromis. Tokie proiai geri. Taiau kartais stringame senuo
se keliuose. Lauykite proius...

...perskaitykite penkis nedidukus skelbimus ant kelio enklo

(jei nurodytas tinklalapis, patikrinkite j internete);
...perskaitykite reklamin plakat atvirkiai;
...atsiminkite po raid i kiekvieno parduotuvs pavadinimo,
kur pamatysite, kol tos raids sudarys nauj od;
...junkite televizori deimiai sekundi ir vl ijunkite;
arba por kart perjunkite kanal;
...atsiverskite atsitiktin knyg ir perskaitykite puslap;
...junkite www.wikipedia.org ir paspauskite Atsitiktinis
straipsnis;
...junkite www.bleb.org/rarxdom ir atsitiktinai panarykite
Google; perskaitykite pirm puslap ta kalba, kuri supran
tate;
...nusipirkite laikrat, kurio iaip nieku gyvu neisirinktu
mte, ir vis perskaitykite;
...nusipirkite laikrat, kur nortumte perskaityti, bet nie
kad nespjate, ir perskaitykite vis straipsn;
...perskaitykite dainos odius ir pagalvokite apie j prasm;
...ukalbinkite nepastam mog.

Kad ir kok veiksm pasirinktumte, negalite bti pasyviai pavei

kiami gaunamos informacijos. Kad ir kokia absurdika ir bepras
mika ji atrodyt, negalite jos praleisti ir iekoti ko nors geresnio.
Taip darydami rizikuojate, kad imsite pasmoningai iekoti ko nors
tinkamo savo prastam mstymo bdui. Uuot taip dar, turite pri
siversti laisvai kurti asociacijas su gauta informacija. Kokias mintis
ji jums kelia? Susiekite j su savo projektu ar bet kokia uduotimi,
kuri atlikdami turite bti krybingi. Neisigskite, jei vienintel
js sugalvota asociacija yra mirtinai juokinga. Vis tiek j apgalvo
kite. Juk ji gali nuvesti prie to, kas nuves prie tikrai geros idjos.

HENRIK FEXEUS Q Q B B
 flint*

DAUGIAU STEBKITE
aprastas bdas jungti krybik mstym - kartais

P abejoti viskuo, kasjus supa. inoma, niekam negirdint

(kitaip su jumis pasidarys nemanoma bendrauti) -
mintyse. Minut ar dvi paklausinkite savs apie visk, k
matote, ir sugalvokite ger atsakym.

Kodl jis taip apsirengs?

Kodl ji neioja raudonus akinius?
Kodl asfaltas juodas?
Kodl jie pasirinko btent tok rift?
Kur jie ketina eiti?
Kodl ulini dangiai yra skritulio, o ne kvadrato
formos?

Taip lavinsite tris gebjimus: gebjim stebti pasaul, ge

bjim nepriimti visko u gryn pinig ir iekoti kit spren
dim bei gebjim greitai rasti atsakymus klausimus. ie
gdiai aukso verti, kai reikia mstyti krybikai ir sprsti
problemas.

( paskutin klausim i tikrj yra logikas ir praktikas atsa

kymas. Ar sugebsite j atspti?)
 TINKAM ODI SVARBA
Js odiai veikia js mintis

pibdindami vairius dalykus beveik visada vartojame pa

A lyginimus, metaforas ir analogijas. K nors su kuo nors ly

gindami vartojate metafor. Pavyzdiui, apie isiblakius
mog sakoma, kad skrajoja debesyse. Kitas pavyzdys - Bushas
jaunesnysis paskelb kar terorizmui. ia kalbos ypatybe galima
naudotis norint mstyti krybikai ir kitaip velgti vairiausius
dalykus.
Geras bdas yra kognityvinis derinimas - vienos idjos elemen
tai pritaikomi kitai. Tai paprasta padaryti per palyginimus. Paly
ginkime js dabartin veiksm - skaitym - su kuo nors kitu, apie
k danai pagalvojate. Pavyzdiui, seksu. (Ko gero, tai galokas
triukas, bet ir a, ir js inote, kad dabar daug dmiau skaitysite
artimiausius puslapius.)
Taigi palyginimas: skaitymas = seksas. Kur nueisime, jei ms
tysime panaudodami palyginimo elementus? Kas virs lytiniu or
ganu? K galima palyginti su apvaisinimu? Kas bus ms vaisius?
tai vienas pasilymas:

skaitymas =seksas
smegenys =lytinis organas
perskaitytos
r J informacijos
. .. .
apvaisinimas
supratimas r
nauja idja =vaisius

Galite tsti, kiek tik norite. Bet princip, manau, jau supratote. Pri
taikydami specifin idjos struktr (iuo atveju sekso idjos) kitai
(skaitymui) galite kurti naujus krybikus sprendimus.

Kitas pavyzdys. sivaizduokite, kad dirbate su projektu. Kampani

ja, reorganizacija ar mokykline uduotimi. Galite palyginti pro
jekt, pavyzdiui, su... pasaka.

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
 Kas yra projekto didvyris?
Kas yra ta klitis, kuri reikia veikti?
Kas yra drakonas ar blogiukas?
Ko reikia laimingai pabaigai - ir kokia pabaiga bt laiminga?

Toks palyginimas gali atverti jums akis, gal pamatysite, ko anks

iau nematte, arba tai, k matte, pamatysite naujai. Gal n nesu
pratote, kas js projekte svarbiausia, kol nepalyginote jo su pasa
ka. Arba galite palyginti savo projekt su pramog parku.

Kas atitinka jim?

Kokie atrakcionai traukia mones ir nea peln?
Kas yra cukraus vata ir balionai (t. y. populiarios preks)?
Kas jungia karuseles?
Kas iduoda bilietus?
Kaip sudti park, kad galtumte j perkelti?

Tikriausiai anksiau nemante, kad darbas su naujja organizacija

ar kampanija gali tapti bendru modeliu, kur bus galima pritaikyti
gyvendinant kitus projektus. Bent jau taip nemante, kol darb
nepavelgte kaip keliaujant pramog park.

Galbt manote, kad ilgai msiau, kol suradau du gerus projek

tui tinkanius palyginimus. Anaiptol. Usiraiau pirmus du gal
v atjusius variantus. Be abejo, vieni palyginimai bna geresni
ir praktikesni u kitus. Taiau jeigu norite tokiu bdu paadinti
savo krybingum, svarbu tinkamo palyginimo neiekoti per ilgai.
Kitaip galite apsistoti prie struktros, kuri bt per daug panai
js jau turim idj. O tikslas yra panaudoti k nors kita. K nors
netikta. K nors, kas nuvest jus prie nauj ir krybik mini.
Todl pradioje svarbus ioks toks spontanikumas. Po kurio laiko
pastebsite, kurie palyginimai jums tinka, ir tada jau nebus nieko
blogo, jeigu jais remsits.
Kai apsisprsite dl palyginimo, svarbu, kad jis bt tam tikros
struktros. Usiraykite palyginimus lentel: palyginimas dei
niame stulpelyje (kaip mintame pavyzdyje su seksu), o atitinka
mos js problemos dalys - kairiame (kaip skaitymas). Nepasiduo
kite, jei koks nors palyginimas nebus akivaizdus. inoma, nereikia

BBBB NUOSTABUS PROTAS

kiti ko nors, kas i tikrj visai netinka, taiau krybingai mstyti
pradsite kaip tik tada, kai i karto nesugalvosite vaisiaus, drakono
ar cukrins vatos atitikmen. Tada ir prasids smagumas.

S(UJig&kitAbtafttfVULimi
Toks mano pasakymas reikia, kad turite kruopiai rinktis paly
ginimus. Jie padeda priartti prie idjos kuriant tam tikrus ms
tymo rmus. Taiau i rm ivaizda, t. y. palyginim reikms,
visada subjektyvi. vairiems klausytojams palyginimai gali reikti
skirtingus dalykus. Siekdamas pritraukti js begdik dmes,
pateikiau analogij tarp skaitymo ir sekso. Dariau prielaid, kad
tokia tema jums atrodys smagi ir kupina pozityvi asociacij. Ta
iau galbt jums mintyse ikyla visai kitoks vaizdas ir kitos asoci
acijos. Jeigu seksas mogui atrodo problemikas, jo srae, parem
tame palyginimu skaitymas = seksas, gali atsirasti, pavyzdiui,
tokie odiai:

kalt
nenoras
skausmas =

Staiga analogija tapo ne itin konstruktyvi. Venkite negatyvias min

tis keliani palyginim, nes juos vartodami savo neigiamas mintis
perkelsite pradin idj - o tai toli grau nra krybinga. Taigi
tam tikri mstymo rmai gali bti ne tik prastesni u kitus, bet ir
alingi.
Rimtai sakau, kad palyginimai labai konkreiai formuoja ms
mintis. Prie du tkstanius tris imtus met Platonas man, kad
smegenys yra lyg dviej irg traukiamas veimas: vienas irgas
santrus, logikas ir racionalus (j lengva suvaldyti), kitas nepa
klusnus, padks ir emocionalus (j nuolat reikia stabdyti). Nors
Platonas vartojo paprasiausi palyginim, jo jausm ir raciona
lumo skirstymas taip igarsjo, kad tapo svarbiu Vakar kultros
ramsiu. Jis padar tak tokiems garsiems mstytojams kaip Ovi
dijus, Descartesas, Baconas, Jeffersonas ir Kantas. Net Freudas,
prajus dviem tkstaniams dviem imtams met po Platono paly
ginimo, vis dar kalbjo apie arklius. Vienintelis skirtumas buvo tas,

HENRIK FEXEUS Q Q Q E ]
kad irgu jis vadino ms id, t. y. emocinius veiksmus, o raiteliu -
ego, ms racionalj a.
Tik kai technologinis progresas suteik mums kompiuterius,
Platono palyginimas buvo pakeistas kitu: mme suvokti savo sme
genis kaip kompiuter, o mintis - kaip kompiuterines programas. i
metafora pasirod iek tiek geresn, nes padjo mums krybingai
mstyti ir kurti dirbtin intelekt. (irg ir veimo metafora nie
kaip to nepasiekt.) Vis dlto palyginimas su kompiuteriu taip pat
buvo problemikas, nes kompiuteriai neturi jausm. Todl aktua
ls ms sprendim elementai buvo grietai laikomi racionaliais,
kaip kompiuterins programos. Jausm nebuvo manoma sudti
programin kod apraanius loginius vienetus, todl jiems neliko
vietos.*

i!6vtA, tig a ax tfa a k itM num tatfvm m ud?

Ne itin skmingas Platono palyginimas kelis tkstanius met
trukd mums suprasti, kad mogikiesiems sprendimams btina
sveika tarp vadinamojo sveiko proto ir emocini reakcij - gebji
mo, kuris yra toks svarbus, kad jam bus skirta visa likusi ios kny
gos dalis.
Kad biau tikras, jog i ties kaliau jums galv, kad ms
asociacijos mus valdo ir kad svarbu rinktis tinkamas metaforas,
pateiksiu pavyzd i usienio politikos konteksto. Po ipuoli prie
Pasaulio prekybos centr ir Pentagon 2001 m. rugsj Bushas ir jo
administracija nedelsdami pradjo naudoti visikai nauj su tero
rizmu susijusi retorik. Bushas mesteljo nauj fraz - paskelb
kar terorizmui ir teig, kad ipuoliai buvo karo skelbimas. i
metafora - kova su terorizmu yra karas - suformavo amerikiei
mintyse grsms vaizd ir i esms pakeit j usienio politik.
Nes per kar visas vidinis saugumas pavojuje. Be to, kare turi bti
bent dvi alys. Taip pat viena i ali turi laimti, kita pralaimti.
Karui reikia ginkl ir kari; 2001 m. Afganistane ir 2003 m. Irake
prasidjusios kovos buvo paskelbtos kaip tik pasitelkiant paly
ginim. Tai buvo karo su terorizmu elementai. Karas reikalauja
* Nors irbuvo geniali bandym aprayti jausmus loginiais vienetais, pavyzdiui,
Marvino Minsky, garsaus Masasetso technologijos instituto mstytojo ir dirb
tinio intelekto pionieriaus.

B O S E NUOSTABUS PROTAS
nacionalins vienybs - kitoks mstymas yra nepatriotikas. (i
mint tautai i vis jg stengsi priminti respublikon televizijos
kanalas FoxNews.) Be to, karas yra kovinis veiksmas, kuriam btini
koviniai sprendimai, todl per kar gynyba turi aukiausi autori
tet ir yra svarbiausia. Net tai vyko JAV. Per kar sankcionuojami
veiksmai, kurie niekad nebt leisti taikos metu, pavyzdiui, bru
tals apklaus metodai ir piliei teisi paeidimai, kuriuos JAV
sistemikai taik kelerius metus oko itiktam pasauliui beirint.
Staiga tapo ne tik leistina, bet ir btina meluoti belaisviams, kad
jiems skirta mirties bausm. Juk vyko karas.
Lyg bt negana, kad Busho palyginimas turjo tokias pase
kmes, tai dar ir nebuvo geras bdas kovoti su terorizmu. Pirmiausia
karas vyksta tarp valstybi. Taiau JAVupuol ne valstyb, o orga
nizacija - tiktina, Al-Qaeda. Nors ios organizacijos baz buvo Af
ganistane, pats Afganistanas nieko nepuol. Tuo metu, kai Bushas
vadovavo savo karui, terorizmas tapo dar sunkiau apibriamas,
nes i organizacij (toki kaip Al-Qaeda) jis isivyst internetu po
pasaul keliaujani ideologij. Be to, karo svoka lemia, kad negal
vojame apie terorizmo prieastis ir nebandome suprasti religij ir
kultr susidrim. Prieingai, karo metafora lemia stereotipais ir
klimis paremt mstym apie gr ir blog, Vakarus ir arabus.

Clintonas kitados pavartojo kit palyginim. Jis suprato terorizm

ne kaip kar, o kaip policijos uduot. Policija turi palaikyti sta
tym. Todl JTO paskelb daugum teroristini priemoni ne
teistomis. Terorizmas buvo suprantamas remiantis statymais ir
teismuose buvo konkreiai kalbama apie tokius nusikaltimus kaip
neteistas ginkl laikymas, smurtas prie diplomatinius asmenis ir
t. t. Tokio poirio pranaumas - taip sutelkiamas dmesys pas
kirus veikjus, o ne kakok didel nematom prie. Be to, skir
tingoms valstybms daug lengviau bendradarbiauti gyvendinant
statymus negu vykdant kar. Leidimas policijai palaikyti statym
lemia daug maesn civili auk skaii negu kariniai bombardavi
mai. (Niekas taip nepadidina neapykantos ir nesuteikia terorizmui
tokios jgos kaip civili aukos.)
Vis dlto ir is poiris problemikas. Terorizmas paremtas ide
ologija - to paprastai negalima pasakyti apie kitus nusikaltimus.
prasti nusikaltliai daniausiai galvoja tik apie save. Teroristai

HENRIK FEXEUS Q Q Q B
bando keisti pasaul ir tiki, kad j veiksmai galiausiai prives prie
ko nors gero. Kadangi statymo palaikymo metodai nemaina ide
ologins terorist motyvacijos, j rezultatai paprastai bna gana
neilgaamiai.
Nixonas ir Reaganas vartojo dar vien palyginim. Taip, taip,
vl nauji odiai: jie terorizm suprato kaip lig ir su juo elgsi kaip
su gripo epidemija. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad i liga ne
biologin, o socialin. Pagal i metafor terorist idjos plinta
kaip virusas - tam tikroje aplinkoje jie ukreia dal psichologikai
jautri moni. Kitas, naujesnis, odis mstymo virusui pavadinti
yra memai. Kyla daug domi klausim, kaip memas vystosi. Ko
reikia, kad mogus tapt jam jautrus? Kaip jis sitvirtina mogaus
smonje? Kaip ten ilieka? Kaip pereina i vieno mogaus kitam?
Kas labiausiai rizikuoja usikrsti? Kaip galime apriboti plitim
arba jam sutrukdyti?* Remiantis iuo poiriu, terorizmas yra su
dtinga moni ir aplinkos sveika. Tai leidia nagrinti psicholo
ginius motyvus. iuo atveju ligsukelia terorizm skatinanti ide
ologija, verianti mones piktintis spaudimu tam tikrai religijai ar
kultrai ir to spaudimo sukljais. Be to, mons ima manyti, kad
terorizmas gali bti moralikai pateisinamas ir tapti veiksmingu
rankiu kovoje u teisingum. Kurstytojai gali spaudyti psichologi
nius mygtukus mes prie juosir sukelti galing ideologija parem
t grupin judjim.
ios metaforos trkumas toks, kad visi silomi sprendimai nu
kreipti ateit. Nors psichologiniu poiriu doms, jie nesilo jo
ki priemoni, padedani dorotis su staiga ikylaniomis grsm
mis ir dabartiniais nusikaltliais.
Neseniai pasilyta konstruktyvesn kovos su terorizmu meta
fora. Kai kurie mstytojai (ne amerikiei prezidentai) yra parei
k, kad j verta suvokti kaip iankstini nuostat veikim. Uuot
sutelkus dmes individus ir j ideologij, terorizmas suvokiamas
kaip skirting grupi konflikt ir nesutarim iraika. Kitaip ta-

* Jeigu domits techniniais aspektais, t. y. kaip idja arba elgesys gali plisti tarp
ms smegen ir visoje visuomenje, rekomenduoju paskaityti straipsn The
Life-Cycle of Mms. Jamjau nemaai met, todl iandien kai kas gali pasirodyti
ne itin naujovika. Kita vertus, jis nemokamas ir a esu vienas i autori. ia tik
iaip sakau. epin darb galite rasti ia: http://www.aleph.se/Trans/Cultural/
Memetics/memecycle.html.

Q Q S B NUOSTABUS PROTAS
riant, jis kyla i ms ir j santykio, ne tik kitoje pusje. Europos
alyse buvo nemaai pasilym dirbti laikantis io poirio. Regis,
i metafora yra konstruktyviausia siekiant sumainti terorizm
skatinanios ideologijos poveik visuomenei.
inau, dabar svarstote, kaip terorizmas susijs su krybingu
mu, taiau norjau parodyti, kad vieno odio pakeitimas palygini
mais kalbant apie antiteroristin kov gali turti lemiam tak ga
lingiausi pasaulio ali elgesiui. Kartais pasekms bna mirtinos.
Jei nesate tikri, kad krybingai mstydami vartojate tinkam
metafor, pakeiskite j kita ir pairkite, kas bus. Gal n patys to
neinodami savo darbe rmts karo metafora, nors i tikrj jums
reikjo pramog parko. Arba prieingai. Gali prireikti ir karo. Nes
klounai turi prot nervinti.

Jfvm taH tzgyvm ke,

Kasdieniame gyvenime metaforos taip pat daro poveik emocijoms
ir poiriui. Nors js gyvenim manoma palyginti su kaljimu ir
rasti tiek sarg, tiek laiko, kur jums liko kalti, atitikmenis, js
protinei bsenai turbt labiau pravers, jei savo egzistencij suvok
site kaip vent. Kaip JAVpagal odius keiia savo elges, js galite
patys kurti gyvenimo ties. Kadangi tai interpretavimo klausimas,
patys sprendiate, ar stiklin pusiau tuia, ar pusiau pilna. Ar gy
venimas sunkus? Ar jis panaus vakarl? odiai turi nepaprast
poveik ms mintims. Kad ir k pasirinktumte, taip ir bus.

HENRIK FEXEUS
 KRYBIKA APLINKA
Naudokits tuo, kas jus supa

ai norite mstyti krybingai, visa aplinka gali bti naudinga.

K Jeigu ji jus supa, vadinasi, galite ja pasinaudoti, gauti kvpi

mo, pasisemti tinkamos nuotaikos arba pavelgti j kitaip ir
paadinti naujas mintis. Toliau - patarimai, kaip tai daryti.

H aug iau galin kite

iandien labiau nei kada anksiau populiaru vaizduoti meditacij
kaip bd atrasti egzistencin pusiausvyr. Padidjus jos populia
rum daug lm tai, kad pirm kart pavyko moksliniais metodais
vertinti meditacijos poveik ir pamatyti, kad ji i ties veikia. Vis
dlto ketinu silyti jums ne meditacij - veriau prieingai. Apie j
usiminiau tik tam, kad nepainiotumte i dviej metod. Nes jie
gali atrodyti iek tiek panas.
Kad ir koks temptas js gyvenimas, esu tikras, kad jame pilna
laiko sprag. Penkios minuts kasryt, kai laukiate autobuso. Pen
kiolika minui, kai dviraiu vaiuojate darb. Ta nuobodi poe
min perja, kuria kasdien einate. iuolaikins technologijos pad
jo mums upildyti tokias spragas taip, kad j nepastebtume. Per
jas raome inutes, kalbame telefonu, aidiame Canabalt ar klau
soms muzikos. Kartais skaitome knyg ar laikrat. Daniausiai
tai gana beprasmiki veiksmai, bet jau geriau atlikti tokius negu
nieko neveikti. Ar atpastate save?
I tikrj tokios akimirkos - pats tas metas problemoms sprs
ti. Taip sakydamas neturiu omeny, kad reikia valgyti tai, nuo ko
norisi vemti. (Ir k noriu tuo pasakyti?) Toki problem nesprs
kite. Taip pat neliepiu jums svajoti, nes prarasite gebjim velgti
struktrikai ir konstruktyviai. Jeigu jau turite vaiuoti autobu
su ar laukti vluojanio draugo, panaudokite t deimt minui
konstruktyviam mstymui. Ijunkite iPod ir nukreipkite mintis
savo vid.
Isirinkite problem, kuri reikia isprsti, ir pavartaliokite j
galvoje. Paiekokite poiri, apie kuriuos anksiau negalvojote.

EIBSB n u o s t a b u s p r o ta s
 NAUDOKITE MUZIKINIUS INKARUS
augelis mgsta dirbti klausydamiesi muzikos. Kartais net

D a. Gerai, kad muzika ne tik atpalaiduoja, bet ir gali pad

ti pasiekti krybik bsen. Ar bet koki kit reikaling
protin bsen. Darykite taip: nusprskite, koki muzik naudo
site krybikai bsenai pasiekti. Nesirinkite naujo mgstamiausio
disko - ateityje pasirinktos muzikos klausysits tik tada, kai jums
reiks bti krybingam. Geriausia, jeigu muzika bus instrumenti
n. Kai klausots dainos teksto ar kalbos, smegenyse veikia kalbos
centras, o jis turi bti laisvas, kad galtumte sprsti sudtingas
problemas. tai kodl ijungiate iPod, kai reikia surinkti dur kod,
kur nelabai gerai prisimenate, ir ijungiate radij automobilyje,
kai reikia pagalvoti, kok keli pasirinkti.
Pamstykite, kiek muzikos jums reikia. Penki valand garso
takelis tikrai per ilgas, nes turite spti iklausyti didij dal muzi
kos. Penkios minuts taip pat netiks - per trumpai, nes nenorsite
danokai kartoti garso takelio. Kadangi smegenys ilaiko koncen
tracij ciklais po madaug devyniasdeimt minui (plaiau apie
tai kalbsiu vliau), silau madaug tokios trukms garso takel
(arba dvigubos - dviem kartams su trumpa pertrauka). kelkite
muzik kompiuter ar grotuv arba raykite disk, teliks pradti.
Kitas ingsnis - sukurti protin ry tarp muzikos ir bsenos, ku
ri norite pasiekti. Pavyzdiui, norite greitai pasiekti bsen, kai
efektyviai sprendiate problemas. Klausydamiesi muzikos pirm
kart imkits t problem, dl kuri esate tikri - tas isprsite.
Gal jau turite aiki idj, kuri telieka gyvendinti. Klausydamiesi
muzikos tokiose situacijose, parodysite pasmonei, kokia muzika
atitinka problem sprendimo bsen (jeigu bandysite veikti per
sunkias problemas ir atsidursite aklavietje, poveikis bus kitoks).
Kelis kartus pakartoj triuk, galite pradti naudoti pasirink
t muzik kaip pradin veiksn pasiekti reikiam protin bsen.
Kit kart, kai reiks dirbti krybikai ar veikti klit, pasiklausy
kite muzikos - taip greitai paadinsite mini tinkl, pratus prie
problem sprendimo.
Vis tiek nieko kito neveikiate. Laikykits disciplinos. Pastebj, kad
mte svajoti, sutelkite savo mintis uduot.
Ir man atrodo, kad labai malonu klausytis muzikos ir leisti min
tims laisvai klajoti. Danai taip darau vaiuodamas metro. Taiau
taip pat inau, kaip gali bti veiksminga to nedaryti, jei turiu apie
k pagalvoti. Nordamas visikai sigilinti savo mintis ir susikaup
ti, neretai einu pasivaikioti arba pasinaudoju kelione metro.
Nuolat patiriame daugyb spdi ir vienu metu galvojame
apie krv dalyk, todl susitelkti k nors viena mums tapo per
didele prabanga. Net problem sprendiame ar krybingi bname
paprastai vienu metu su daugybe kitu dalyk. Taigi mintos laiko
spragels, kai vis tiek nesate usim niekuo, ko negaltumte pa
daryti vliau (ta netvarka tikrai gali palaukti penkiolika minui),
yra aukso vertos, jeigu jums reikia pamedituoti - arba susikoncen
truoti.

'Pagatkite, afde, ta i, kasju s Supa

Kituose savo darbuose* raiau apie tai, kaip spalva, forma ir aplin
ka veikia nuotaik ir mstymo bd (tai demonstravau ir televi
zijos laidoje Proto aptemimas). Nemaai mokslinink tyr, kaip
vairs aplinkos aspektai gali paskatinti arba suvaryti krybing
mstym. Rezultatas visada bdavo vienodas - tai, kas jus supa,
yra svarbu js mstymui.
Keli padaryt atradim pavyzdiai: mokiniai, kuri vardas ura
ytas alia spalva, pagal klasikin spalv skirstym keliania kry
bikumo ir laisvumo asociacijas (dl to mums ir bna rodoma alia
viesa), test ilaiko geriau u tuos, kuri vardas uraytas raudona
spalva, susijusia su varymu ir pabaiga.
Asmenys kambaryje, kur kabo abstraktus paveikslas su vienuo
lika ali kryi ir vienu geltonu, sprsdami uduot lengviau ati
tolsta nuo nuspjam mini negu tada, kai mato paveiksl, kuria
me visi dvylika kryi ali. Taip yra todl, kad geltonas kryius tarp
ali yra krybikesnis derinys, suteikiantis pakankamai pasmo-

* Daugiausia knygoje Elkis taip, kaip a noriu. Knyga apie taig ir tak. Ir ma
uose popieriaus lapukuose, kuriuos klijavau mieste, o kart, ko gero, bdamas
labai neblaivus, Magnusui Carlssonui ant koj.

9 D E IB NUOSTABUS PROTAS
 DIDELI BURBULAI IR JOKI
PROBLEM
ai buvau maas, mano tvai man, kad kramtomoji guma

K yra blogiausias skanstas pasaulyje. Taip kramtydamas

meluoji skrandiui, kad jis gaus maisto, ir jis iskiria skran
dio suli, kad jos iskaidyt tai, kas leidiasi emyn. Kadangi
maisto i tikrj nra, skrandio suli susidaro per daug ir jos
sukelia op", - aikindavo mama.*
Neturiu supratimo, ar ji buvo teisi, bet dabar vl turiu prieas
t kramtyti gum: neaiku kodl, bet, regis, yra ryys tarp gumos
kramtymo ir pagreitjusios protins veiklos - tai ypa pasakytina
apie atmint. Vienas i paaikinim primena tai, k man kitados
pasakojo mama: kramtant organizme isiskiria daugiau insulino -
laukiama maisto, kur reikia suvirkinti. Dl to pagreitja kne
esanios gliukozs pasisavinimas (pavyzdiui, i kramtomosios
gumos ir kito maisto). Juk gliukoz - tai cukrus, t. y. greitas kuras,
todl jei smegenys staiga gauna daugiau gliukozs, jos gauna ir
kuro kognityvinms funkcijoms atlikti.
Pagal kit versij, kramtymas tiesiog padidina kno aktyvu
m, todl tampate iek tiek budresnis ir energingesnis.
Kad ir kaip ten bt, per kit test ar egzamin galite save
pastimuliuoti kramtydami gum (rekomenduoju Big Red, jei su
gebsite jos rasti). Jei kas nors klaus, tiesiog paminkite tyrimus.

* Kartais atrodo, kadatuntojo deimtmeio pradioje iniasklaidoje te

buvo vien panik keliantys straipsniai apie vaikams pavojingus dalykus.
Pavyzdiui, imokau dti atrius peilius indaplov btinai atriu galu
emyn, nes kakoks vaikis JAVkrito indaplov, susipjaust peiliais ir
mir. Kiauiniluktai taip pat nepaprastai pavojingi. Todl maiyti bly
neli tel ir valgyti virtus kiauinius reikjo be galo atsargiai - jei mo
gui gerkl patenka kiauinio lukto gabaliukas, tai beveik tas pat kaip
praryti stiklo uk, nes gerkl akimirksniubus perpjauta. Nemanau, kad
mano tvai buvo daugiau ar maiau bails u kitus, tiesiog prie kelis
deimtmeius buvo lengviau nekritikai ryti socialin informacij i
vakarini laikrai. iandien daug protingiau vertiname skandalingus
laikrai straipsnius... ar ne?
ning asociacij su individualaus kelio pasirinkimu, ir dl to ms
mintys apie uduot paveikiamos.
Taip pat domu, kad mons, kuri praoma pagalvoti apie
pankus (yra stereotipas, kad jie maitautojai ir patys renkasi savo
keli), randa krybikesnius sprendimus negu tie, kuri praoma
pagalvoti apie ininierius (kurie, remiantis stereotipais, rao lan
guotame popieriuje ir vadovaujasi instrukcijomis).
Yra ir kit pavyzdi. Bet grkime prie js. Pagalvokite apie
savo aplink. Kas kabo ant js sien? Kokios spalvos jus supa?
Kokios muzikos klausots? Visi spdiai suteikia js pasmonei
vairi asociacij. Jei norite, kad bt lengviau krybingai mstyti,
pasirpinkite, kad aplinka jums padt!
(Tik maytis perspjimas: pasikabin ant sienos toki dievuk
kaip Albertas Einteinas ar Leonardas da Vinis portretus, ko gero,
gausite prieing efekt. Kai mogus toks neprilygstamas, imame
patys save varyti ir apribojame mintis, uuot mst krybingai.)

Ztiaukits Oisuvadiniteiskite, taik.

Tikriausiai esate pastebj, kad rasti tiek asmenini, tiek darbo
problem sprendimus lengviau, kai bnate geros nuotaikos. Gera
nuotaika padidina gebjim mstyti lanksiai ir sudtingai. Kuo
jums smagiau, tuo geriau veikia smegenys. Regis, juokas ir dvasinis
pakilimas padeda plaiau mstyti ir laisviau kurti asociacijas. Taip
galime atrasti ryius, kuri anksiau nematme. Tai svarbu kal
bant ne tik apie krybingum, bet ir apie sudtingus santykius bei
gebjim numatyti vairi veiksm padarinius. Todl geras bdas
padti draugui, kuriam reikia paspartinti mstym, - papasakoti
jam anekdot. Gera juoko doz puikiai veikia, kai reikia krybik
sprendim. Vienas tyrimas parod, kad mons, irj linksm
filmuk, geriau sprend klasikin krybingumo galvosk negu tie,
kurie prie tai nesilinksmino.
Kodl patiems nepabandius? tai testas, kuris buvo panaudo
tas atliekant tyrim.

Kakas duoda jums stearino vak, degtuk ir dut smeigtuk.

Js uduotis - taip pritvirtinti vak prie kamtins ploktels
ant sienos, kad jai degant ant grind nelat stearino. Kaip tai
padaryti? Pagalvokite.

B B S G NUOSTABUS PROTAS
Spju, kad iuo metu neturite galimybs patys to patikrinti ir nusi
pirkti reikiam rekvizit, todl pateiksiu jums du daniausius atsa
kymus, kaip atlikti i uduot.
Pirmas: nemanoma pritvirtinti vaks prie sienos smeigtukais,
nes taip ji sul.
Antras: taip pat nemanoma priklijuoti vaks prie sienos ily
dant stearino ir spaudiant j vak - ji per sunki, todl nukris.
Tai k darysite?

Jei nerandate sprendimo, padkite knyg al ir panarykite tin-

klalapyje Youtube. Pairkite juoking vaizdo ra. (Man nedert
nieko rekomenduoti, nes humoras yra labai subjektyvus dalykas,
bet grups Moosebutters klipas Disco Video su Meco sci-fi funk sti
liaus choreografija praskaidrina net pai niriausi dien. Jeigu

HENRIK FEXEUS Q Q 5 S
nepatiks, tikrai rasite kdik, darant k nors smagaus.) Gerai pasi
juok, vl pagalvokite apie problem su vake.
Kaip sekasi dabar?
Net jei vis tiek nerandate sprendimo, atkreipkite dmes, kad
dabar js idjos tikrai ne tokios prastos kaip ankstesns, jau iek
tiek beprotikesns, t. y. krybikesns.
T, kas pasiduoda, sprendimas laukia ia.

(Apgailestauju, bet degtukai susprendimu neturjo niekobendro.

J paskirtis tebuvojus iblakyti. Na ir, aiku, udegti vak.)

E I S E l NUOSTABUS PROTAS
 Nenusivilkite, jei neisprendte problemos. Psichologai jau gana
ilgai naudoja galvosk krybingam mstymui ibandyti, nes jis
pakankamai keblus. Dauguma su ia problema susidrusi mo
ni patenka spstus, vadinamus funkcij ribomis: galvodami apie
vairius objektus, jie sivaizduoja tik prastus j naudojimo bdus.
Kitaip tariant, apsiriboja prastomis objekto funkcijomis.
Norint isprsti toki problem, reikia mstyti out ofthe box, t. y.
u duts rib, arba iuo atveju su dute! Tyrimas, kur minjau,
parod, kad prie test linksm film perirj mons alternaty
vius sprendimus (naujas objekt funkcijas) rasdavo lengviau negu
tie, kurie irjo film apie matematik. Todl pirmieji (o gal ir js,
jei padarte juoko pertraukl) rado teising sprendim: dut
pritvirtinama prie sienos smeigtukais ir naudojama kaip vakid.

Vis dlto nebtina griti nuo kds i juoko siekiant paveikti savo
mini tinkl - visikai pakaks, jei bsite geros nuotaikos. Taip yra
dl to, kad atminties veikimas tiesiogiai susijs su js emocine b
sena: kai blogai jauiats, lengviau prisimenate tai, apie k galvoja
te blogai jausdamiesi, o kai bnate geros nuotaikos, lengviau prisi
minti teigiamas mintis. Kai besidiaugdami vertinate pranaumus
ir trkumus, atmintis draugikai pastmja jus tokia linkme, kuri
padeda irti pasaul pozityviau (ne taip neigiamai), o tai skatina
jus truput labiau rizikuoti ir bti drsesnius.
Taip pat mintys nukreipia jus neigiama linkme, jei esate blogos
nuotaikos. Tai padidina rizik, kad galite priimti pernelyg atsarg
ir bail sprendim. Laisvai klajojanios neigiamos mintys varo
tiek js intelekt, tiek krybingum.
Kitaip tariant, nordami ijudinti savo polink nuotykius ir
nebanalum sprendiant problem, padidinkite krybingum pa
irdami filmo Briusas Visagalis scen, kurioje Jimas Carrey
tiesioginiame eteryje valdo Steve o Carello vaidinam ini prane
j. Taip pat galite pasiklausyti dainos Flight of the Conchords arba
paprayti ko nors jus kutenti tol, kol imsite maldauti pasigailjimo.
Atsiminkite labai imintingo mogaus Dalai Lamos patarim:
Manau, nereikt pernelyg rimtai visk irti. iek tiek links
mumo gali daug k pakeisti.
Viskas taip ir yra.

HENRIK FEXEUS Q Q S B
StiVmstfth&tii lauymai
tai sistemikas, bet ekstremalus daug kam inomos minties - o
gal einant darb pasukti kitu keliu ir patirti k nors naujo? - va
riantas.
Sudarykite savo proiais paremto elgesio apra. Isam apra
. Pabandykite prisiminti, kaip ryte rengiats, kokiu keliu einate
darb (kaip jau minta), kaip valgote ir geriate, kaip sveikinats
su monmis, k pirmiausia padarote gr namo, k veikiate prie
mieg ir t. t. Galite utrukti kelias dienas, kol prisiminsite visus
savo proius protlius, nes jie giliai siaknij. Vis dlto pastebjus
kelis ar - labiau tiktina - koki deimt, nesunku pabandyti elgtis
prieingai.
Visada pirma valgote suio gabaliukus su avokadais, o tada ga
baliukus su krevetmis? Dedate salot lkt kair nuo lkts su
pagrindiniu patiekalu? Pamginkite padaryti prieingai. Padkite
salot lkt dein. Gabaliukus su avokad suvalgykite paskuti
nius. Pradkite valgyti aviei pyrag nuo plaiojo krato, o ne nuo
smailiojo. Perskaitykite laikrat antroje dienos pusje, o ne ryte, ir
pradkite ne nuo puslapio apie kultros naujienas, kaip paprastai
darote. Koks jausmas? Ar nejauku?
proiai lemia, kad pasaulyje veikiame visikai automatikai, ne
galvodami, k darome. Kartu jie suteikia mums saugumo ir pasiti
kjimo jausm. Js proiai yra subtilus patikinimas, kad pasaulis
vis dar veikia tuo bdu ir ta tvarka, kuri jums labiausiai patinka.
Todl gali bti kiek nemalonu keisti net neymius savo proius.
Galite pasijusti taip, lyg kas bt itrauks jums i po koj kilim,
kur esant net nenutuokte, - staiga imsite abejoti, ar pasaulis vis
dar savo vietoje. Jei sulauius kok nors prot taip ir atsitinka, dau
giau jo nebekeiskite (aiku, jei tai nra blogas protis, kuris jums
kenkia dl kit prieasi).
Vis dlto jums gali labai patikti tam tikri pokyiai, kai imsite elg
tis kitaip negu visada, pavyzdiui, laikyti telefon kitoje rankoje,
pirkti kitokias sultis ar miegoti ant nugaros.
Kodl turite dti pastangas, kad taip nedaug, i pirmo vilgs
nio nereikmingai pakeistumte savo elges, jei i tikrj siekiate
ypating gali? Na, tokiais veiksmais prieinats prastai sveikai
su pasauliu per uprogramuotus procesus. Taip pripratinsite sme

Q B B E NUOSTABUS p r o ta s
genis bti spontanikas ir kelti klausimus. O tai btinos savybs
siekiant mstyti itin krybingai.

(jUbtaxlUiLs nJtMuii
Iki iol nemaai perskaitte, kaip atlikti vairius veiksmus siekiant
krybingumo. Taiau ne maiau svarbu ilstis. Taip, taip, teisingai
perskaitte.
Miego ciklas trunka 90-110 minui. Per laikotarp ms
bsena kinta nuo lengvesnio iki gilesnio miego. Bdraujant knas
patiria panaios trukms cikl - keiiasi periodai, kai mums rei
kia daugiau ar maiau poilsio. Spju, kad jums tai pastama. Nors
nepastu js asmenikai, numanau, kad tam tikru dienos metu
pastebite, jog prarandate koncentracij. Gal staiga pasijauiate
daug labiau pavarg. Arba jums ima suktis galva ir pasidaro sunku
supaisyti mintis. Galbt pradedate iovauti arba turite pasiryti
ir giliai kvpti. Arba pastebite, kad spoksote pro lang ir mintys
klajoja kakur kitur, visai ne ten, kur reikt. Esate savo atskirame
pasaullyje. Jei kas nors k nors pasako, atsiliepiate: Atsipraau,
k sakei?, nes visai nesiklauste. Visi ie poymiai rodo, kad js
knui is metas - ultradinio ritmo. Kiek pastebj savo elges die
n suprasite, jog i bsena nuosekliai kartojasi madaug kas pus
antros valandos.
Labai kvaila nepaisyti poilsio ritmo. inoma, galite bandyti nu
slopinti signalus ir judti toliau, taiau taip lengvai tapsite irzls,
nepatogiai jausits, gal net nulisite. Lyg btumte neisimiegoj.
Norint kuo geriau inaudoti savo resursus - tiek protinius, tiek
fizinius, - btina leisti fiziologinei sistemai ilstis tiek, kiek jai rei
kia. Tai yra nuo penki iki penkiolikos minui kas devyniasdeimt
minui. Savo individualius poreikius suprasite klausydamiesi
kno signal. vedik darboviei tradicija - kavos pertraukl
deimt, piets apie dvylikt ir popiets kavos pertraukl apie
trei - gerai atitinka ultradin ritm. Neinau, kaip tokia tradicija
atsirado, bet ji puiki, nes krybingumas ir laikas, kuris kitaip bt
prarastas svajonms, perkeliamas informacijos poiriu naudin
gus (neretai ir naius) pasitarimus virtuvje. Deja, tokia sistema
ms streso kupinoje visuomenje pradeda nykti, o tai didelis
ingsnis atgal darbinio krybingumo poiriu.

HENRIK FEXEUS Q Q S B
r a t * * *

ienas i populiari bd gauti krybik idj yra

V mini lietus (ang. brainstorming). Jo esm - mons

susirenka kambaryje ir isako visas turimas idjas, j
nekritikuodami ir neskirstydami. Tik vliau pateiktas idjas
irima i ardau ir vertinama, kiek jos naudingos.
Taiau iais laikais vis labiau atrodo, kad per kolektyvinio
idj svarstymo sesijas i tikrj sukuriama maiau krybi
k idj negu tada, kai dalyviai galvoja savarankikai! Vie
nas i galim paaikinim - dirbdami savarankikai, mons
jauiasi patys atsakingi u rezultatus. Pasiekus ger rezulta
t, jiems atitenka visa garb, blog - gda. darb sitraukus
kitiems, asmeninis entuziazmas susilpnja. Pasiekus ger
rezultat, asmenin garb nebus itin didel, nes bus pada
lyta visiems grups nariams, o patyrus neskm juk bus k
kaltinti.
Pasaulio tyrimai rodo, kad mons labiau sitraukia u
duot, daugiau dirba ir bna krybingesni tada, kai dirba
savarankikai, o ne su grupe.
Tai nereikia, kad grupinis mstymas yra blogas, taiau
grupei dert rinktis tada, kai visi jos nariai jau apmst pro
blem savarankikai. Grupje asmenins mintys gali isiru
tulioti naujas idjas. Jei dar niekas nra rads gero spren
dimo.

L
 Norint paruoti keli krybai, labai svarbu periodikai atsipa
laiduoti. Taiau tai nereikia, kad turite kaip robotas policininkas
ijungti visas savo funkcijas, kai tik jums prireikia pertraukls.
Prieingai, galite panaudoti poilsio laikotarp tam tikroms krybi
koms svajoms.
Pastebj, kad mintys sukasi ne apie praneim, kur bando
te parayti, atidkite j al ir leiskite smegenims kelias minutes
atsipalaiduoti. Gr prie savo uduoties, pabandykite prisiminti,
kokios mintys sukosi js galvoje per pertrauk. Pamstykite, kaip
bent vienas i apgalvot dalyk gali bti pritaikytas js uduoiai
ar problemai. Nesiliaukite mst, kol nerasite galimo sprendimo.
Nepamirkite, kad krybingumas yra gebjimas derinti dvi visi
kai skirtingas mintis ir taip pasiekti visai nauj tak. Net jei su
galvotas sprendimas pasirodys nerealistikas arba jums nepads,
apgalvosite savo problem visikai naujai - o tai nekainojama. Tai
pasieksite tiesiog atsipalaidav ir reikiam akimirk pasvajoj.

Ttegaimfute, ik iiasaijUutiMuy
sivaizduokite, kad aidiate splioni aidim vienoje rankoje lai
kydami juod akmenuk, o kitoje - balt. Js prieininkas turi
atspti, kurioje rankoje yra baltas akmenukas. Jei atsps, tursite
sumokti jam deimt kron, jei ne - jis sumoks jums. Problema
tokia, kad prieininkas be galo gudrus ir visuomet isiaikina, kaip
js mstote. Jei smoningai paslpsite baltj akmenuk deinje
rankoje, jis j ir pasirinks. Jei nusprsite, kad jis ino, jog ketina
te slpti baltj akmenuk deinje rankoje, ir bandysite j apgauti
paslpdami akmenuk kairje, prieininkas pagaus js mintis ir
isirinks kair. Kad ir kuri rank pasirinktumte, bandydami bti
pranaesni, prieininkas jus perpras ir isirinks teisingai.
Prie kelerius metus danai rodydavau pana numer scenoje
ir bdavau visainis prieininkas. Kelet kart i eils turdavau
atspti, kurioje rankoje irovas laiko penki kron monet ar
spalvot akmenuk. Prie kiekvien spjim laindavoms i imto
kron. Man, aiku, reikdavo neprarasti pinig (daniausiai taip ir
atsitikdavo, bet ne visada, nors bandydavau sukiauti kiek tik ma
noma). Vliau apsikeisdavome vaidmenimis ir irovas turdavo
kelis kartus spti, kurioje rankoje a laikau monet arba akmenu

H E N R IK F E X E U S Q Q B Q
k. Tada mano tikslas bdavo j suklaidinti. Atspjs teisingai, jis
pasilikdavo pinigus. Esu atliks numer imtus kart ir i viso
nepraradau daugiau negu tkstanio dviej imt kron. Turjau
galimyb valdyti situacij taip, kaip mums retai pavyksta tikrame
gyvenime.
Jeigu dalyvautumte panaiame aidime ir visk lemt grynas
atsitiktinumas, turtumte teisingai spti penkiasdeimt procen
t, nes atsirast vienas ansas i dviej. Taiau daugumos rezul
tatas bna daug emesnis u penkiasdeimt procent ir monms
aidiant su manimi, ir psichologams isamiau tiriant reikin.
Taip yra dl to, kad kartais galvojame per daug tais atvejais, kai
to nereikt daryti. Vliau skaitysite apie smegen apdovano
jimo sistem ir apie tai, kodl mes kartais per daug galvojame.
O dabar pakaks suprasti, kad tam tikrose situacijose net didiulis
krybingumas nepadeda. Kai rezultat nulemia atsitiktinumas,
geriausia vis laik planuoti ir nebandyti velgti atsitiktinumo.
Nes taip greiiausiai padarysite tik blogiau. (Ir a pasiliksiu savo
pinigus.)
Tokiu atveju krybingi bsite pasirydami leisti vadovauti at
sitiktinumui - ir taip maksimaliai padidinti tinkamo rezultato
tikimyb: laikant spalvotus akmenukus (pasitelkime aik pavyz
d), js optimali strategija - dlioti juos rankose taip, kad patys
neinotumte, kuris atsidurs kurioje rankoje. I ties tai geriausia
manoma strategija visose panaiose situacijose, kai varots su ra
cionaliu prieininku, o rezultato tikimyb yra 50:50.
Tas pats galioja ir prieininkui. Geriausia jam mesti monet
ir i to nusprsti, kuri rank rinktis. Nemanoma tiktis geres
nio rezultato nei vienas i dviej, nesvarbu, kurioje pusje esate,
o js geriausia strategija visada yra atsitiktinis pasirinkimas. Jei
situacija tokia, kad vienas atsakymas teisingas, o kitas ne, turime
prot save apgaudinti ir dl to gauname blogesn rezultat negu
tiesiog bandydami laim. Gal atrodo, kad sprendim perleisti atsi
tiktinumui neatsakinga ir nesmagu. Taiau taip darydami bsime
teiss bent pus kart. O kai kuriose situacijose tai baigiasi kuo
geriausiai.

Q Q B B NUOSTABUS PROTAS
c 4 fu tu rity M i& iW xta i& t& iy a .

Devynioliktame amiuje gyveno ir skmingai dirbo tyrjas ir moks

lininkas Louisas Agassizas. Kalbama, kad po vienos paskaitos Lon
done prie jo prijo moteris ir pasak, kad niekada neturjo galimy
bs ko nors imokti. Agassizas paklaus, kuo ji dirba, ir moteris at
sak, kad dirba savo sesers svei namuose. Moters uduotis buvo
skusti bulves. Tada Agassizas paklaus:
- Ponia, kur sdite tuo metu, kai atliekate dom, bet kasdie
nik veiksm?
- Ant emiausio virtuv vedani laipt laiptelio, - atsak ji.
- Okur bna js pdos?
- Ant glazruot plyt.
- Kas yra glazruotos plytos?
- Neinau.
- Kiek laiko jau ten sdite?
- Penkiolika met.
- Ponia, tai mano vizitin kortel. Gal galtumte parayti man
laik apie glazruotas plytas?
Moteris suprato j visikai rimtai. Ji atsivert odyn ir perskai
t reikiamus straipsnius. Taigi suinojo, kad glazruotos plytos
daromos i sukietinto kaolino ir kristalizuoto aliuminio silikato.
Kadangi moteris neinojo ir i odi reikms, paskait ir apie
juos. Pradjo lankytis muziejuose ir domtis geologija. Nujo ply
t fabrik ir t isiaikino apie imt dvideimt skirting plyt
ir erpi ri. Vliau moteris para dvideimt ei puslapi aka
demin darb apie glazruotas plytas ir erpes ir nusiunt daktarui
Agassizui. Atsakydamas jai Agassizas pasil gerai sumokti u lei
dim t darb publikuoti. O paskui paklaus: Kas buvo po tomis
plytomis?
Ji atsak: Skruzdls.
Tada jis papra: Papasakokite man apie skruzdles.
Ir ji pradjo tyrinti skruzdles. Galiausiai para tris imtus
eiasdeimt puslapi ia tema ir nusiunt Agassizui. Jis ileido
t darb kaip knyg. U j gautus pinigus moteris galjo leisti ke
lionms vairias pasaulio vietas, apie kurias anksiau tik pasva
jodavo.

HENRIK FEXEUS Q Q B D
 Banyios veikjas Marionas D. Hanksas, kuris keliaudamas po
JAVskait paskaitas apie neinaudotas mogaus galimybes, danai
pasakodavo i istorij. Jis baigdavo j klausimu auditorijai:
- Ar tai girdint jums nekyla stiprus jausmas, kad visi sdime su
dj kojas ant sukietinto kaolino ir kristalizuoto aliuminio silikato
gabal, po kuriais bgioja skruzdls?
Neinau, ar istorija apie Agassiz ir moter yra tikra. Taiau jos
esm kaip tik tokia.

tXas t&tuuL
Jeigu jau esate atlik kokius nors i ioje dalyje aprayt pratim
arba mte vadovautis kuriais nors patarimais, jau pradjote kaip
reikiant treniruoti savo smegenis. Jeigu atlikote pratim daugiau
nei vien kart, turbt pastebjote, kad antr - o k jau kalbti apie
trei - kart buvo daug lengviau. I pradi gali pasirodyti, kad
krybingai mstyti ir iekoti nauj mini derini sunku, bet, kaip
turbt jau pamatte, reikia tik praktikos.
Pirmoji ypatinga js proto jga jau ia. Tikiuosi, jauiats gerai.
Beje, apie jausmus - krybingai mstant galima pajausti, ar idja
gera, ar netikusi. Bet kaipgi? Ar mums dert pasitikti savo jaus
mais ir nuojauta, nors jie danai bna nesusij su jokiais mums
suprantamais argumentais, ar turtume mstyti tik racionaliai ir
logikai, kad btume tikri, jog elgiams teisingai? Atsakymas yra
ne ir ne. Arba taip ir taip. Priklauso nuo poirio. Smege
nyse vykstantys cheminiai procesai ir sprendim strategija su nuo
jauta paveikia js mstym jums ne visada inomu bdu, todl
kartais galite patys save privesti prie neteisingo sprendimo.
Inarpliosime tai kitoje knygos dalyje.

Q Q B G NUOSTABUS PROTAS
MSTYKITE
^ P h im k lte , b fv m td u n u A

n a u d m lc m i tm k a m m h iM
 Nesame ms pai mintys, bet niekas
mums netrukdo j stebti. Suprantame,
kad ms mintys nra realios, todl
neprivalome laikyti j tiesa.
Alanas Carras

MANOTE, KAD ESATE

RACIONALS?
Emocinis mstymas

aip ir daugelis, nutarte nusipirkti nam. Galbt jau gyvenate

K name, bet prireik didesnio. O gal gyvenate bute ir pirksite

pirm nam. iaip ar taip, mte irinti namus. Bet taip
sunku priimti tinkam sprendim ir vertinti visus pranaumus bei
trkumus. Pavelkime nam, kur kaip tik apirinjate ir rimtai
ketinate pirkti.
Namo trkumas - jis gana toli; jums teks kasdien vainti
darb valanda ilgiau. Pranaumas - didelis svei kambarys. Js
tvai, uoviai ir toli gyvenantys draugai lankyt jus daug daniau
ir nakvot iame kambaryje, jei nusipirktumte nam. Didesnis
socialinis komfortas ar ilgesnis vaiavimo laikas? Hmmm. K pa-

Q Q D E NUOSTABUS PROTAS
sirinkti? Esate beveik tikras, kad galimyb priimti sveius svarbes
n - socialiniu poiriu js gyvenimas gali visikai pasikeisti. V
liau, atkreipus dmes svei kambar uliejani popieio sauls
vies, pasirinkimas ima atrodyti lengvas. Sutinkate, bdami tikri,
kad pasirinkote protingai. Didelis, viesus namas, kur bus vietos
visiems draugams ir giminaiiams. Tai gali bti tik gera.
Dabar persikelkime metais ateit. Ar matote save grstyje arba
autobuse? Ar matote, kad keikiats? Taip gali bti dl to, kad per
metus skyrte kelionei darb trimis imtais penkiasdeimia va
land daugiau, negu reikjo. Ir kodl? Per iuos metus svei kam
barys buvo panaudotas tris kartus: vien kart ten nakvojo uoviai,
kit - js tvai, trei - sesuo, kuri gyvena Australijoje. I viso
kambarys buvo naudojamas apie keturiasdeimt valand. Ma
daug deimtadalis papildomo laiko, kur jums per t pat laikotar
p teko praleisti prie vairo. Kaip tai galjo atsitikti? Juk visk taip
kruopiai apgalvojote?

Neimokysiu js nieko naujo sakydamas, kad priimant vairius

sprendimus mus veikia daugyb veiksni. Taiau iki iol neino
jome, kokiu dideliu mastu tai i tikrj veikia. Tik dabar, naudo
damiesi iuolaikine technika, galime pairti tiesiai smegenis ir
pamatyti, kaip jos atrodo mums mstant - ir renkantis. Pasirodo,
prieingai, negu patys manme, mes anaiptol nesame sukurti kaip
ypa racionalios btybs. Ms mintys sudaro daugyb vairi tin
kl, kurie nra itin racionals, bet sukelia jausmus.
Kaskart bandant priimti racional sprendim js smegenis
uplsta jausmai. Net jei stengiats bti protingi ir santrs, ie
jausm impulsai jums neinomu bdu paveikia js sprendim.
Kartais jausmai net visikai valdo js mintis.
Vienas i amin mogaus smegen paradoks tas, kad jos ne
itin save pasta. inote daug daugiau, negu jums atrodo. Ms
tanios smegenys nieko neino apie pagrind, kuriuo remiasi, ir
ignoruoja visus veiksmus u kaktins srities, kur vyksta ms s
moningas mstymas. Todl turime jausmus. Jie yra langas ms
pasmon. Jausmai reprezentuoja vis informacij, kuri apdoro-
jame, nors jos ir nesuprantame.
Kadangi jausmai ir mintys taip artimai sveikauja tarpusavyje
ir su ms poreikiais, neretai mums bna sunku suprasti, kas yra

HENRIK FEXEUS Q Q Q E 1
kas. Net kalbdami nesivarginame bandyti atskirti iuos dalykus.
Pavyzdiui, sakome, kad jauiams pavarg ar alkani. Bet juk nuo
vargis ir alkis yra ne jausmai, o poreikiai. Jausmai yra chemins
kno reakcijos, kurios greitai prasideda ir taip pat greitai baigiasi,
paversdamos mus diaugsmingais, lidnais, nustebusiais, piktais
ar isigandusiais. Poreikiai yra tai, kas btina, kad igyventume,
pavyzdiui, gaudami maisto, miego ar prisilietim.
Taip pat kalbame apie diugias mintis. Bet juk mintys yra ko
mandos knui, k jausti ir kaip reaguoti tikrov. Paios savaime
jos nra emociniai patyrimai, nors ir gali sukelti jausmus.
Be jausm, smegenys taip pat sveikauja su aplinka. Visi ms
sprendimai priimami atsivelgiant tai, kaip atrodo pasaulis. No
belio premij gavs psichologas Herbertas Simonas palygino mo
gikj protin veikl su irklmis. Viena irkli gelet yra sme
genys. Kita - supanti aplinka. Nordami suprasti, kaip irkls vei
kia, turite stebti abi geletes vienu metu. Viskas susij: priimant
sprendimus, aplinka, ms poreikiai ir jausmai veikia mus taip pat
(ar net labiau) kaip ir ms protas.

^U ituiga,ftasjiam i g a lia
Kalbdami apie savo mintis, turime omeny savo smon. Atrodo,
net keista daryti kitaip. Vis dlto smoningi procesai tesudaro
nedidel ms smegen veiklos dal. Anot mokslininko Josepho
Ledoux, smon vergauja viskam, kas yra giliau po ja. Jis teigia,
kad didel ms mstymo dal valdo jausmai. Ms jausmai taip
pat nra atsitiktiniai - tai reakcijos informacij, prie kurios ne
galime tiesiogiai prieiti savo smone, pavyzdiui, ms patyrimai.
Jei patyrs reisierius negalt naudoti savo jausm prieigai prie
visko, k imoko per savo gyvenim, per kiekvien filmavim jam
tekt smoningai analizuoti visas scenos alternatyvas. Filmavimas
niekada nesibaigt. Taip galima sakyti apie kiekvien, kas savo dar
b atlieka remdamasis inojimu, k ir kaip reikia daryti.
Js ypatingas pasmoninis kompiuteris apdoroja vis aktua
li informacij ir paveria j emociniais signalais, o ie vliau valdo
js veiksmus. Kai inote, kad turite k nors padaryti, nes tai at
rodo teisinga, js pasmon perduoda smonei savo skaiiavim
rezultatus. Tai labai artima klasikiniam intuicijos apibrimui ne-

NUOSTABUS PROTAS
atidliotinas inojimas smoningai nesamprotaujant. inojimas
neinant, i kur tai inote.*
Deja, i mantri sistema nereikia, kad ms smegenys upro
gramuotos visada priimti tik teisingus sprendimus. Paprietarausiu
daugybs savigalbos knyg liaupsms: intuicija nra stebuklinga
priemon, kuri gali visk pakeisti. Jausmai panas pasiuntinius,
perduodanius praneimus smonei nuo pasmons. Jei pranei
mas svarbus, jausmas bna stiprus. Tokiu atveju aikiai girdite bel
dim duris. Kuo svarbesnis praneimas, tuo garsesnis beldimas.
Jeigu j ignoruosite, jausmas nesiliaus belds tol, kol neatidarysite
dur. Paskui jis perduos jums praneim. Si nauja informacija taps
js dalimi. Dalis js protins veiklos pasikeis ir imsite mstyti
apie k nors truput kitaip negu anksiau - jausmas bus atliks
savo darb. Taiau tai nereikia, kad visi jausmai yra tobuli ms
veiksm vedliai, kurie niekada neklysta. Tai netiesa. Kartais jaus
mai mus suklaidina ir veria daryti klaidas, kuri neretai bt gali
ma ivengti, jei btume atids. Smegen dalis, kurioje mstoma ra
cionaliai ir kur praneimai atskiriami nuo jausm, pati didiausia.
Tam yra prieastis.
Ypating kompiuteri ir pasiuntini metaforos gali mus nuves
ti tik prie vieno. Kad galtumte priimti sprendim, turite inoti,
kaip konkreiai jis veikia. i ypating gali labiau suadina supra
timas negu treniruots. Galiausiai imoksite perokti per pavojin
gus kognityvinius spstus ir isisukinti nuo intensyvi emocini
puolim, lyg btumte Lara Kroft ar Natanas Dreikas. Gebjimas
priimti teising sprendim (nesvarbu, ar iekote tinkamos idjos
tam krybiniam pasitarimui, kuriame buvote knygos pradioje, ar
investuojate nam su papildomu kambariu) labiausiai paremtas
nauju supratimu apie tai, kaip js veikiate. Taigi pirmiausia i ar
iau pavelkime t didiul riebal gabal, kur visur neiojats, -
js smegenis.

* Puikiai inau, su kokiomis nuostatomis ir problemomis gali sietis toks odis

kaip intuicija. Vis dlto visi turime intuicij minta prasme. Tiesiog mons
mgsta vadinti j nuojauta.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 SMEGENYS REAGUOJA
GREIIAU U JUS
Smegen sandara ir kodl jausmai
yra greitesni

s smegenis sudaro kelios dalys, susiformavusios skir

M tingais mogaus evoliucijos etapais. Visos ios dalys da

lyvauja priimant sprendimus, bet j vaidmenys iek tiek
skiriasi. Kad suprastumte, kaip veikiate, kai renkats nam,
main, Aftonhladet ar Expressen laikrat, turime pradti nuo
pradi.

T n A tu L tia b u lm
Primityviausia ms smegen dalis yra kamienas virutinje stu
buro dalyje. J turi visi gyvnai, turintys bent minimali nerv sis
tem. i pradinsmegen dalis reguliuoja pagrindines gyvybikai
svarbias funkcijas, tokias kaip kvpavimas ar mediag apykaita.
Kamienas taip pat valdo tam tikras schemines reakcijas ir judesius.
i primityvi smegen dalis negali formuoti smoning mini ar
ko nors mokytis - tai ryulys programuot nustatym, padedani
knui veikti reikiamu bdu ir reaguoti taip, kad igyventume. (Lyg
jungtumte automatin Tamagoio reim.) Smegen kamienas
buvo viskas, ko reikjo karaliaujant reptilijoms, jis net dabar veria
gyvat nypti, kai ji ketina pulti.
I io primityvaus kamieno isivyst vadinamoji limbin siste
ma. Ji atsirado pirmj induoli galvose. Limbin sistem sudaro
keli smegen kamien supani rat sluoksniai. (odis limbin
kilo i graik limbus - ratas.) i sistema yra ms jausm centras.
Meil, pyktis, nusiminimas ir baim kyla ia. Kai jums ko nors labai
norisi, esate iki aus simyljs ar sispraudiate kamp i siaubo,
tai reikia, kad ustrigote savo limbinje sistemoje. Suprantu, kad
greiiausiai anksiau negalvojote apie tok savo jausm ir smegen

Q Q Q B NUOSTABUS PROTAS
santyk, bet paprastumo dlei galtume sakyti, kad limbin sistema
yra ms smegen irdis.

ps, tuuyoi&s tkstaiui&i integengs

Prie imt milijon met (plius minus kok mnes) induoliai
eng didiul ingsn. Anksiau vir limbins sistemos buvo du
ploni sluoksniai, padedantys planuoti, suprasti spdius ir koor
dinuoti judesius. Mintu laikotarpiu atsirado keli nauji sluoksniai,
suteikiantys netiktin protin pranaum.
Prie madaug du imtus tkstani met isivyst Homo sa
piens su savo milinikomis smegenimis pakeit absoliuiai visk.
Pirm kart pasaulyje atsirado i tikrj mstyti gebantis gyvnas.
mons imoko galvoti apie savo jausmus ir per odius tirti pa
saul. Pradjome irti pasaul kaip ilg sek, sudaryt i prie
asi ir pasekmi santyki. gijome gali kaupti inias ir logikai
analizuoti problemas, mantriai meluoti ir planuoti ateit.
Kartais stengdavome net vykdyti savo planus.
Stora rauklta mediaga, sudaranti virutin mogaus smege
n sluoksn, ir padaro mus monmis. Tai yra ms tikrojo ms
tymo ir racionalumo buvein. Ten surenkame juslinius patyrimus
ir suprantame j reikm. Taip gauname galimyb galvoti apie
jausmus ir jausti tokius abstrakius dalykus kaip menas, idjos ir
simboliai.
Savaime suprantama, kad mogikos smegenys suteik Homo
sapiens didiul pranaum igyventi neskmes, nes tapo manoma
kurti strategijas ir planus, o tai padidino galimyb, kad ms pa
likuonys pavelds toki pat pagrindin neuron plokt. ie nau
ji gdiai buvo be galo naudingi. Taiau taip pat ir visikai nauji.
Todl visus mintus dalykus gebanios smegenys susiduria su to
kia pat problema kaip ir visa nauja technika - vis dar lik nemaai
dizaino klaid ir defekt. mogaus smegenys iek tiek primena
pirmuosius iPhone arba Windows Vista - produktus, kurie buvo pa
leisti rink daug anksiau, negu galjo visikai atitikti nekantri
vartotoj poreikius.
Dl ios prieasties pigus skaiiuotuvas matematin udavin vi
sada isprs greiiau u matematikos profesori, kompiuteris laimi

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
prie achmat pasaulio empionus, o mes taip danai painiojame
prieastinius ryius su atsitiktiniais.* Evoliucija dar nespjo itai
syti klaid naujesnse smegen dalyse.

UOii iena, ta i gieda,

Emocins smegenys imtus milijon met ltai, bet nuosekliai
tobuljo. Jos vis patirdavo vairius ibandymus ir keitsi, todl
dabar geba aibiku greiiu priimti sprendimus remdamosi labai
mau informacijos kiekiu. Tai aikiai parod amerikiei tyrimas,
kur atlikdami smegen tyrjai fiksavo visus protinius procesus,
vykstanius mogui aidiant beisbol. I tikrj apskaiiuoti j
nemanoma: per prast metim kamuoliui prireikia 0,3 sekunds
nukeliauti nuo metiko iki atmujo. Tiek laiko praeina tarp dvie
j vidutini irdies di. Atmujo nelaimei, jo raumenims reikia
0,25 sekunds tam, kad smgiuot, o tai reikia, kad smegenims
lieka tik 0,05 sekunds nusprsti, kaip muti. Net ir toks skaiius
yra per didelis, nes reikia keli milisekundi tam, kad informacija
nueit i aki vizualij smegen dal, todl atmujas i tikrj
turi maiau negu 0,05 sekunds metimui suvokti, ianalizuoti ir nu
sprsti, ar jam reikia muti.
Deja, nemokame taip greitai galvoti. Smegenims reikia dvi
deimties milisekundi spdiui suprasti - ir tai tobulomis
aplinkybmis laboratorijoje. Tai kaipgi beisbolo aidjai sugeba
atmuti kamuol nekeliaudami ateit ir nematydami, kaip atro
dys metimas?
tai atsakymas: smegenys pradeda rinkti informacij apie meti
m daug anksiau, negu kamuolys palieka metiko rank. Vos pama
ts metik, atmujas ima stebti tai, kas gali jam padti numatyti,
kur atsidurs kamuolys: kiek stiprus atrodo metikas, kokia jo rankos
forma ir judesiai. inoma, atmujas smoningai nesuvokia, kad jis
atlieka i analiz, ir nesugebt jums paaikinti, kodl smgiavo
taip ar anaip. Vis dlto jo veiksmai paremti ia informacija.

* Kai iekome prieasties ir pasekms ten, kur tra migloti ryiai, kyla konspira
cijos teorijos. Pavyzdiui, ar inojote, kad per pastaruosius keturiasdeimt met
respublikon amerikiei Senate buvo tiek pat, kiek ir dmi ant Sauls pavir
iaus? Taip, taip, skaiiai patvirtina. Tai juk turi k nors reikti, tiesa? Tik neaiku
k... (ioje vietoje turt groti pagrindin Xfailmelodija.)

B Q E I NUOSTABUS PROTAS
 Tie patys procesai buvo nagrinjami tiriant teniso ir kriketo ai
djus bei futbolo vartininkus. Jie dar prie smg turi numatyti,
kur atsidurs kamuolys, todl privalo pasitikti subtiliomis pasmo
ns uuominomis. Profesionali kriketo aidj tyrimas parod,
kad jiems pakako pamatyti vien sekund i filmo, kuriame metikas
ruosi mesti, kad jie teisingai vertint ir kamuolio greit, ir kur jis
atsidurs.
Be klausim priimame automatin gebjim, nes jis taip pui
kiai veikia. Kurdama ms smegenis, evoliucija nesiteik pakeis
ti vis gerai veikiani emocini proces naujus, kuriuos galima
bt suvaldyti. Dl to virutiniai ms smegen rm auktai yra
priklausomi nuo primityvaus rsio. Protiniams procesams reikia
jausm, nes jie leidia mums suprasti vis informacij, kurios ne
galime ar negebame tiesiogiai suvokti. Pavyzdiui, kur atsidurs ka
muolys. Arba kaip geriausia nufilmuoti scen.

Jeigu ms racionalusis ir emocinis mstymas bt lygiavertis,

turtume pranaum - galimyb naudotis abiem. Taiau moni
aistros ir jausmai ugoia intelekt. Tai irgi priklauso nuo sme
gen sandaros. Evoliucija suteik mums biologinius pagrindus,
valdanius ms emocin gyvenim pagal tai, kas buvo geriausia
vlesnms moni kartoms. Neturiu omeny paskutini penki ar
penkiasdeimties. Greiiau jau paskutines penkiasdeimt tkstan
i kart. Oprie tai evoliucija milijonus met formavo tai, kas v
liau tapo ms jausmais. Per pastaruosius deimt tkstani met
vyks mogikosios kultros sprogimas nepadar svarbios takos
ms biologinms emocij programoms.
Taigi, kaip patirsite situacij kitkart sutik nauj mog ir kaip
j reaguosite, priklausys ne nuo js sprendim ir prisiminim, o
nuo js tolimos, paveldtos praeities. Tai reikia, kad susidurdami
su postmodernistine egzistencijos dilema per danai naudojams
emociniu registru, tinkamesni mamut mediotojams.

HENRIK FEXEUS Q Q E 1 E 3
 EMOCINIS SPRENDIM
PRIMIMAS
Neinoma js sprendim pus

acionalusis mstymas - ta supratimo forma, apie kuri dau

R giausia inote: juk bnate susimst ir temptai galvojate. Ta

iau yra ir kitas mstymo bdas - impulsyvus, paslaptingas
ir kartais nelogikas. U j atsako js emocins smegenys. ie du
skirtingi bdai artimai sveikauja tarpusavyje, kurdami js proti
n egzistencij.
Smegen skyrim racionalisias ir emocines atitinka liaudi
kas skyrimas - irdis ir smegenys. Kai pridj rank prie krtins
sakome, kad kas nors atrodo teisinga, sitikinimas gilesnis, negu
taip manant vien racionaliai. Kaip jau esu minjs, emocinis ms
tymas gali ugoti racionalj: kuo stipresnis jausmas, tuo silpnes
ns racionalios mintys. Tokia jau ms prigimtis, ir, atrodo, jos
itakos - ms evoliucinis pranaumas: jausmai ir intuicija gelb
davo mog tokiose situacijose, kai jam grsdavo mirtinas pavo
jus ir reikdavo reaguoti aibikai, nes mstymo pertraukl bt
kainavusi gyvyb. Vis dlto iuolaikinis mogus nedanai atsiduria
tokiose situacijose. Kasdien nereikia gelbtis nuo nirusios me
kos. Utat reikia, kad pirktumte pien su maiau riebal. Taiau,
kaip jau esu saks, evoliucija dar nepradjo rpintis paskutiniais
tkstantmeiais.
Prieingas veiksmas, t. y. kai racionalios mintys veikia emo
cines, nra mums gimtas. Taiau tai svarbus gdis iuolaikin
je visuomenje, todl j vertt lavinti, jei nenorite bti valdomi
jausm.
Tyrimai rodo, kad k nors pastebj mes per kelias milisekun
des ne tik pasmoningai suprantame, kas tai yra, bet ir apsispren
diame, ar tai mums patinka. Signalui pasiekus ms smon, jau
bname susidar apie j tam tikr nuomon. Jausmai ne visada
sutinka su ms racionaliuoju a. Emocins smegenys be galo
jautrios - pakanka spdio fragmento, primenanio tik paveldtos
atminties daleles, ir sijungia pavojaus gyvybei signalas. Kartais tai

Q B B B NUOSTABUS PROTAS
nieko blogo, pavyzdiui, kai isigstame irdami film. Vis dlto
realiame gyvenime ios greitos emocins reakcijos gali virsti pro
blema - ypa jei ms bdai jas suvokti tokie pat neiuolaikiki.

'Pka5Ht&Mtigd&la
Didiausi tak ms sprendimams daranti emocini smegen
dalis vadinama migdoliniu knu. Tai yra migdolo formos susijungu
si lstelini struktr darinys, balansuojantis vir smegen ka
mieno (netoli apatins limbinio rato dalies) ir susidedantis i dviej
dali - po vien kiekvienai smegen pusei. Migdolinis knas ms
emociniams prisiminimams tarsi Shurgard mons sandliai. Jame
yra visa ko esm ir prasm, nes prasmes kuriame per savo emocines
asociacijas.
Galima teigti, kad migdolinis knas mums gana svarbus.
Dl smegen sandaros migdolinis knas taip pat tarnauja kaip
emocinis sargas, galintis ugrobti likusi smegen dal kada pa
norjs. Pirmiausia signalai i aki ir aus per smegenis keliauja
gumbur (savotik tarpin stotel jusliniams patyrimams), o is
siunia du signalus: vien - migdoliniam knui, kit - ms ms
taniai smegen daliai. Taiau kelias iki smoning smegen il
gesnis negu iki migdolinio kno, todl pastarasis pradeda atsakyti
signal anksiau, negu gauname galimyb smoningai pagalvoti
apie j ir apie reakcij j. tai kas vyksta, kai k nors padarome
negalvodami, pavyzdiui, kai okame pagalb skstaniajam
arba staigiai sustabdome dvirat didiuliu greiiu artjant auto
mobiliui.
Dl io migdolinio kno ir gumburo ryio emocin sistema gali
veikti visikai atskirai nuo ms smoning mini. Emociniai pri
siminimai gali formuotis ivis be jokio smoningo poveikio. Omig
doliniame kne saugomi prisiminimai ir reakcijos gali valdyti ms
jausmus mums neinant, kodl elgiams tam tikru bdu - signalas
niekada nepasiekia mstanios smegen dalies. Toks aplinkkelis
leidia migdoliniam knui saugoti emocinius spdius ir prisimi
nimus, kuri niekada visikai smoningai nesuvokme ir niekada
nesuvoksime. Reaguojant migdoliniam knui (pavyzdiui, kai au
tomobilis atsiduria per arti), elgiams kaip primityvs gyvnai, nes
is knas yra limbins sistemos dalis.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 Tai kartu ir gerai, ir blogai.
Gerai, nes tampame greitesni. Blogai, nes kartais, mums to ne
suprantant, su kokiais nors veiksmais bna siejami netinkami jaus
mai. Pastebime tik kad keistai reaguojame. Kaip vienas vyras, kuris
stebjosi, ko taip susijaudindavo pamats tam tikros ries gl.
Migdolinis knas isaugojo skausming prisiminim i t laik, kai
jam buvo metai ir mama paliko tt atsisdama kaip tik toki gli
puokt. Nors vyras smoningai neatsimin vykio, jo migdolinis
knas puikiai atsimin jausm.
Vis dlto prisiminimai be jausm, gyvenimas be migdolinio
kno yra gyvenimas be prasms. Su migdoliniu knu susij ne tik
teigiami ir neigiami patyrimai, bet ir visi jausmai, veriantys mus
apskritai k nors daryti. Gyvnai, kuriems migdolinis knas buvo
sueistas ar ioperuotas, nejauia baims ir pykio, praranda tiek
konkurencijos, tiek bendradarbiavimo instinktus ir neturi jokio
supratimo apie savo viet grups hierarchijoje. J jausmai atbunka
arba i viso inyksta.
Jei migdolinio kno ir kaktins srities ryys susilpnja, mogui
gali tapti taip sudtinga priiminti sprendimus, kad jam gali bti
sunku rpintis savimi. moni, turini tok sutrikim, intelektas
ar painimo gdiai nebna prastesni negu kit, taiau jie tragi
kai klysta tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime ir gali skirti ke
lias valandas tokiai paprastai uduoiai kaip pasitarimo datos i
rinkimas. Tokiems monms sunkiai sekasi priimti sprendimus dl
to, kad jie prarado prijim prie emocinio mokymosi. Kelias tarp
kaktins srities ir migdolinio kno yra ta vieta, kur susitinka ms
mintys ir jausmai. Be jo neatrandame to, k per gyvenim imoko
me mgti ir nemgti.
Apie k nors galvojant, racionalusis mstymas paprastai palei
dia emocines reakcijas, kurios anksiau buvo susijusios su iomis
mintimis. Taiau jei ryys su emocine mintimi paeistas, asocia
cijos neveikia - viskas pasidaro emocikai neutralu ir pilka. Myli
miausias augintinis ar nekeniamas giminaitis nebespinduliuoja
patrauklumo ar bjaurumo. Asmenys, turintys tok sutrikim, pa
miro visas emocines inias, nes nebeturi prijimo prie migdoli
niame kne esanio jausm sandlio.
Tada ir pasidaro nemanoma apsisprsti dl kito pasitarimo
laiko. Kaipgi sudaryti plan ir ikelti prioritetus, jei viskas atrodo

Q B B S NUOSTABUS PROTAS
r
ai

KLAUSYKITS SAVS
vairs mons skirtingai patiria emocini smegen si

gnalus, todl turite patys imokti atpainti savo intuity

vj bals, jei norite imokti jo klausytis. Jei odis intu
icija" jums vis dar atrodo per keblus, vietoj jo gausite kit,
mokslikesn termin. Antonio Damasio, pirmas atrads mi
ntas kaktins srities dalis ir susiejs jas su jausmais, pasirin
kimais ir socialiniu elgesiu, pavadino iuos emocinius signa
lus kno ymikliais. Anot jo, kiekvienas ms pasirinkimas
gauna tok ymikl, o vliau j fiziologikai atspindi ms
jausmai dl io pasirinkimo. atspindjim jauiame kaip
nuojaut" arintuicij".Tas pats dalykas, tik kiti odiai. tai
keli pavyzdiai, k jums vertt atkreipti dmes:

Ar jauiate k nors ypatingo?

Ar staiga pajauiate, kad esate kuo nors sitikin?
Ar kakas tarytum traukia jus kokia nors kryptimi?
Ar atrodo, lyg kakas nepalieka js ramybje?
Kuria kno dalimi tai jauiate?

Atminkite, kad js intuicija ar kno ymiklis nra joks ora

kulas. Jis gali klysti. Vis dlto jo visada verta klausytis.
vienodai svarbu - arba nesvarbu? Jei nebelieka skirtumo tarp inda-
plovs itutinimo ir kelions Bahamas po met?
Migdolinio kno ir kaktins srities ryio atradimas leido moks
lininkams padaryti ivad, kad jausmai, nors ir daro iracional po
veik, btini racionaliam sprendim primimui. Kai pasaulis mums
pateikia didiul pasirinkim (kur gyventi, k vesti, kur investuo
ti, kai pensij fond rezultatai vl pasikeit, ar pirkti okolado ir
mt skonio led, ar aviei erbeto), i patirties gautos emocins
inios siunia signalus, o ie tiesia linija formuoja sprendim, eli
minuodami vienas alternatyvas ir jau i pat pradi parykindami
kitas. Jausmai nukreipia mus tinkama linkme, kad rastume viet,
kur sausa logika geriausiai gali atlikti savo darb. Taigi emocins
smegenys taip pat veikia mstym kaip ir racionalios. Ivada, kad ir
kaip keistai skambt, yra tokia:

Jei norite bti racionalus, turite bti jausmingas.

Ne tik migdolinio kno signalai gali veikti, mums to nesuvokiant.

Mus taip pat gali itikti emocin bsena, apie kuri neinome ir
kuri gali paveikti ms sprendimus. U smons horizonto besisle
piantys jausmai, apie kuriuos nieko nenutuokiame, smarkiai veikia
tai, kaip patiriame vairius dalykus ir juos reaguojame, o dl to
gali kilti problem. Prisiminkite, kaip kadaise jus anksti ryte su
erzino kitas mogus. O gal kas nors be prieasties buvo su jumis
nemandagus. Ar tada didum dienos nepykote, ar neatrod, kad
kiti jus stumdo, nors visai nestumd, ar nemandagiai nekalbjote
su aplinkiniais be rimt prieasi? Visai tiktina, kad neturjote
jokio supratimo apie tai, kaip elgts. Taiau jeigu kas nors jums
apie tai usimint, galtumte racionaliai ianalizuoti savo elges.
Padarytumte ivad, kad kitas mogus buvo teisus, ir galtum
te pakeisti savo nuotaik nusprsdami, jog ankstesni vykiai tra
menkniekiai, - gal tada dauguma js t dien priimt sprendim
bt kitokie.
Savo emocini bsen analiz yra btina svarbiam gdiui -
menui nusimesti blog nuotaik ir greitai atsigauti po gyvenimo
neskmi ir erzinimo.

Q B B NUOSTABUS PROTAS
 Tai nieku gyvu nereikia, kad turime vengti emocini bsen.
Galvodami visada naudojame emocinius vaizdus ir fantazijas. Ne
svarbu, ar sprendiame geometrijos udavin, ar planuojame malo
niausi pasivaikiojimo aplink eer marrut, ar ketiname keisti
ukuosen, turime sivaizduoti nesamus dalykus. Vaizduot bti
na, kad ir su kokia problema susidurtume. Jausmai padeda mums
numatyti nesamus scenarijus, o tai yra lemiamas gdis priimant
sprendimus: tik gebdami pakeisti tai, koks jums atrodo kuris nors
dalykas, gebsite pakeisti tai, koks jis yra i tikrj.

HENRIK FEXEUS Q Q B Q
3

LEISKITE DIRBTI PASMONEI

eigu reikia priimti svarb darbin ar asmenin sprendim

J ir bti tikram, kad rezultatas bus kuo geriausias, daryki

te taip: isiaikinkite visus aktualius faktus ir kruopiai
vertinkite vairias alternatyvas. Taip arba rasite racional
sprendim, arba vis tiek neinosite, kaip elgtis. Abiem atve
jais vertt skirti sau penkias minutes, kai niekas netrukdys.
Laikykite problem galvoje, nebandydami jos sprsti. Tik
pasirpinkite, kad ji ten likt ir plaukiot js smegenyse.
Per daug apie j negalvokite, geriau stebkite savo savijaut
dl jos - kylanius jausmus, vaizdus ar pojius. Galite pa
justi, kad atrodo savaime suprantama, kaip dert elgtis.
Tada tereiks papypsti ir vaiuoti. Js emocinisa" sutin
ka su racionaliuoju.
Taiau kartais viskas neatrodo taip gerai. Gal tai signa
las, kad dert isiaikinti daugiau fakt - js migdolinis
knas dl tam tikros prieasties susiejo dabartin sprendi
mo primim su kakuo neigiamu, todl reikia isiaikinti t
prieast.
Kai pats randu tai, kas man panau racionaliausi pro
blemos sprendim (pavyzdiui, koks turt bti mano pasi
rodymo finalas), atsisdu ir prie praddamas su juo dirbti
pagalvoju. Kartais ima atrodyti, kad yra ir geresni spren
dim. Tik bda ta, kad migdolinis knas nenori man j at
skleisti. Galbt jis j net neino, tik ino, kad dabartinis nra
pats geriausias.
Kai taip atsitinka, suprantu, jog turiu daugiau pastimu
liuoti smegenis, jei noriu rasti geresn sprendim. Todl,
nors ir inau, kad esu klaidingame kelyje, toliau dirbu su pir
mja idja. Kartais net spju j ibandyti prie publik, bet
anksiau ar vliau mano smegenys pavargsta nuo kvailioji
m ir pateikia geresn sprendim.
Nenustodamos dirbti su problemos sprendimu (nors i
nau, kad dirbu su klaidingu), mano smegenys toliau galvoja
apie galimus variantus. Joms kyla nauj idj, o galiausiai
ateina u senj daug geresnis sprendimas. Suprantu, kad
naujas geresnis, kai dingsta jausmas, kad visikai susimau-
siu, jei ir toliau dirbsiu su senuoju.
Tai pasakoju nordamas paaikinti, kad ne visada reikia
jausmo, norint suprasti, ar esate tinkamame kelyje. Js
racionalios smegenys turi veikti, jei norite rasti nauj keli.
Taiau jausmai pastums jus reikiama kryptimi, jeigu juos
atsivelgsite.
 DOPAMINO PROBLEMA
Apdovanojimo mediaga jus ijudina

aip jau esu saks, populiaru manyti, kad ms mintys ir jaus

K mai yra atskirti ir egzistuoja skirtinguose pasauliuose. At

skiriame ird nuo smegen. (Ir sivaizduojame, kad dein
smegen pus degina smilkalus ir avi sandalais, o kairioji yra dl
struktros pamis faistas.) Visa tai netiesa. Teisingiau bt sa
kyti, kad jausmai yra kitokia mini ris ir kad jie beveik visada
artimai susij su savo racionaliaisiais atitikmenimis.
Jei norite visiko tikslumo, tai sakant, kad ms sprendimai
gali ir turi bti veikiami jausm, omenyje turimi skirtingi dalykai.
Pirmas pasakymas reikia, kad nesmoningos emocins bsenos
(pavyzdiui, pyktis) veikia elges ir sprendimus jums net nepaste
bint, kad matote gyvenim pro pykio stikl. Antras reikia, kad
jums gali kilti jausmas, kas yra gerai ar blogai, paremtas daugybe
pasmoningai ianalizuotos informacijos, apie kuri neturite s
moning ini. Tai du skirtingi jausm svokos vartojimo bdai.
Pagal pirm variant, susijus su nesmoningomis emocinmis
bsenomis, turimi omeny klasikiniai jausm apibrimai: pyktis,
diaugsmas, lidesys ir kt.
Antruoju atveju kalbama apie grynai binarin jausm: jis atrodo
geras arba blogas. Norime tsti arba nustoti. Toks jausmas mums
gali kilti be kit emocini bsen sikiimo. To prieastis - nepas
tebima chemin mediaga, vadinama dopaminu.
tai kaip viskas yra: kad veikt kuo veiksmingiau, ms sme
genys mokosi, atsimindamos tam tikrus atvejus, kai klystame, ir
pagirdamos mus, kai pasielgiame teisingai. Smegen lstels at
kreipia dmes, kai ms lkesiai neatitinka rezultat, ir panau
doja inias, gautas i neivengiam klaid, kad pagerint ms
elges. Apdovanojimas, kur gauname tinkamai pasielg ir kuris
sukelia mums nor tai pakartoti, uuot vl klydus, yra papildoma
dopamino doz. Dopamino molekuls padeda mums gerai jaustis
ir diaugtis. Kitas mano teiginys gali nuskambti nirokai ir ne
itin maloniai, bet galima sakyti, kad dopaminas yra viso diaugs
mo altinis. Gavusios per didel dopamino doz, iurks atsigula ir

Q Q B Q NUOSTABUS PROTAS
nudvesia - i palaimos. Visa motyvacija daryti k nors kita, ne tik
gulti ir bti laimingam, dingsta. Dl dopamino mgstame seks,
vairius stimuliantus ir garsi muzik. Jis taip pat padeda mums
reguliuoti savo jausmus nuo meils iki pasilyktjimo. Dopaminas
yra asmenin smegen valiuta.
Dabar galbt paprietarausite, kad ne taip jau danai gerai jau
iats ir diaugiats teisingai pasielg, taiau i tikrj kaip tik taip
ir yra - tiesiog js to neinote. Dopamino poveikis ne visada bna
toks stiprus, kad j pastebite. Net jei tik js knas truput geriau
pasijus, tai paveiks js veiksmus. Klasikinis eksperimentas aikiai
parod, kaip viskas veikia: vienas dalyvis - aidjas - gavo keturias
kort malkas, dvi juod ir dvi raudon, ir du tkstanius doleri.
(Netikrais pinigais. Mokslininkai retai turi daug ali.) Kiekviena
korta rod aidjui, ar jis laimjo, ar pralo. aidjo buvo papra
yta atversti bet kuri i virutini kort ir pabandyti laimti kuo
daugiau pinig. Taiau organizatoriai sukiavo: kortos krvelse
buvo sudtos neatsitiktine tvarka. Dvi kort malkas sudar didels
rizikos kortos - jos lm didesnius laimjimus (imt doleri) ir
didiulius nuostolius (tkstant du imtus penkiasdeimt doleri).
Palyginti su iomis, kitos dvi malkos buvo nuobodios ir konser
vatyvios - jose esanios kortos lm daug maesnius laimjimus
(penkiasdeimt doleri) ir retai baud aidj. Jei aidjas trauks
kortas tik i konservatyvi malk, jis utikrintai laims, ir gana
greitai.
I pradi aidjas kortas rinkosi visikai atsitiktine tvarka. Jis
neturjo jokios prieasties isirinkti kuri nors vien malk ir atsi
sakyti kitos, todl beveik visi eksperimento dalyviai trauk kortas
i vis malk ir iekojo pai pelningiausi. Daugumai prireikdavo
atversti madaug penkiasdeimt kort, kol imdavo traukti kortas
tik i konservatyvi, bet pelning malk.
Taiau prireikdavo vidutinikai atuoniasdeimties kort, tai
yra trisdeimties papildom pakartojim jau supratus aidim, kol
dalyviai sugebdavo paaikinti, kodl jie renkasi tam tikras malkas.

Ms loginis mstymas ltas, o jausmai greiti. aisdami dalyviai

buvo prijungti prie mainos, matuojanios j odos laidum. (Tai
prastas bdas pamatuoti stres. Dl auktesnio susinervinimo ir
streso lygio oda drksta ir jos laidumas didja.) Mokslininkai pa

HENRIK FEXEUS Q Q S S
stebjo, kad jau po deimties kort aidj rankos nervindavosi,
liesdamosi prie didels rizikos kort. Nors aidjai neturdavo jo
kio supratimo, kurios kort malkos geriausios, jiems kildavo ima
tuojamas, bet nesmoningas baims jausmas. aidj rankos daug
anksiau u j logik isiaikindavo, kurios malkos pavojingos.
aidjai, kurie dl anksiau mint smegen sutrikim negal
davo patirti jausm, i viso neisiaikindavo, kurios malkos geriau
sios. Dauguma dalyvi eksperimento pabaigoje laimdavo dideles
sumas, bet bejausmiai, visikai racionals aidjai bankrutuodavo
ir turdavo skolintis pinig i mokslinink, kad galt tsti aidi
m. Kadangi iems aidjams nepavykdavo susieti nepelning mal
k su neigiamais jausmais - j rankos niekada nesinervindavo, - jie
ir toliau traukdavo kortas i vis keturi malk.
Negaudamos u pralaimjim emocinio antausio, smegenys
niekada neimoksta, kaip turi elgtis tam, kad laimt.
Kaip jausmai gali bti tokie taikls? Atsakymas - dopaminas,
molekulinis ms jausm altinis. Ms smegen lstels upro
gramuotos taip, kad kurt prielaidas apie ateit, o vliau vertint
skirtum tarp tos prielaidos ir tikrj vyki. Kai paaikdavo,
kad prielaida klaidinga, t. y. kai aidjai rinkdavosi nepelningas
kort malkas, lstels tutuojau liaudavosi siuntusios dopamin.
Tada aidjas patirdavo neigiam jausm (jamjau nebebdavo taip
smagu kaip anksiau) ir pasimokydavo daugiau netraukti kort i
tos malkos. O kai prielaida atitikdavo rezultat, t. y. kai aidjas
itraukdavo ger kort, jis jausdavo malonum ir prisiriimas prie
tinkamos malkos dar labiau stiprdavo. Galiausiai smegen lste
ls imokdavo greitai laimti. Jos atspdavo aidimo paslapt daug
anksiau, negu aidjas suprasdavo ir sugebdavo paaikinti spren
dim.
is gdis labai svarbus. Dopamino lstels automatikai aptin
ka subtilius motyvus, kuri kitaip nepastebtume, ir surenka vis
informacij, kurios smoningai negebtume suprasti. Remdamosi
ta informacija, jos padaro tam tikr skaii detali prielaid apie
tai, kaip veikia pasaulis, paveria tas prielaidas blogais arba gerais
jausm patyrimais. Ir mums kyla nuojauta.

B D B E NUOSTABUS PROTAS
 wmmmmmmmmmammmmmmmammm
"1
W'

LAVINKITE APDOVANOJIMO
MEDIAG
eja, negalime aklai pasikliauti dopamino lsteli siun

D iamais praneimais. Joms reikia nuolat treniruotis,

kad ir toliau daryt teisingas prielaidas. Lstels visa
da turi dti pastangas. Todl, jei norite pasikliauti savo jaus
mais, turite bti jiems atids ir juos lavinti. Galite treniruoti
dopamino lsteles danai priimindami tam tikros srities
sprendimus ir gaudami atsak, ar js sprendimai teisingi.
Kitaip tariant, nelengva ilavinti dopamin taip, kad jis pa
dt jums balsuoti vedijos Karalysts Riksdago rinkimuo
se, nes tai darote tik kas ketvirtus metus, ir (tai svarbiausia)
sunku suinoti, ar teisingai balsavote.
Utat dopamino pagalbos lengviau sulaukti tose situaci
jose, kuriose danai atsiduriate darbe, namie ar mokykloje.
Kol galite nuosekliai atnaujinti dopamino lsteli gaunam
informacij patikrindami, ar js sprendim rezultatai ati
tinka lkesius (biudeto utenka ar gerai parate test),
dopamino lstels pads jums daug lengviau ir greiiau tei
singai galvoti. Pagaliau galsite bti tikri, kad tai, kas atrodo
gerai, ir yra gerai.

V
 T?idiaiiiia& goduMtai
Yra vienas keblumas - dopaminas visai neskiria to, k imokome
mgti. i chemin mediaga yra savotika lkesi ir apdovanojimo
sistema, skatinanti vis manom nor pildym. Esame uprogra
muoti taip, kad visada norime tik geriausio - ir tuoj pat. Kad ir kaip
tai niekika, ie norai kartais veria mus elgtis prieingai sveikam
protui. tai kodl labai svarbu valdyti savo impulsus. Jeigu to ne
darysime, i sistema privers mus daryti beveik bet k, kad gautume
tai, ko norime.
Tai, kokie neprotingi bna ms norai, nesunku pamatyti ai
diant Monopol. inome, kad tai tra aidimas. Jo pabaiga ma
iausiai svarbi. Be abejo, svarbiausia, kad is aidimas atlikt so
cialin funkcij, nes jis gali utrukti kelias valandas, o tuo metu
mes linksminams ir bendraujame. Vis dlto neivengiamai su-
pykstame pralo ir neproporcingai apsidiaugiame laimj. Su
amiumi dauguma imokstame nerodyti savo reakcij, bet vis tiek
jauiame pralaimjimo kartl. Taip bna ne dl to, kad esame ne
subrendliai, o dl to, kad pasmoningai nusiteikme laimti, nes
juk tai ir yra aidimo tikslas. Kai is tikslas nepasiekiamas, dopami
nas nusivilia ir mus nubaudia.
Ms lkesi mechanizmas nereikalauja, kad gautume kokios
nors naudos i pasiekt rezultat, - jeigu bt tokie reikalavimai,
niekam nerpt bandymai surinkti visas vaigdutes aidime
Super Mario Galaxy, - vien tai, kad mums kas nors sekasi, teikia
diaugsm.
Kad ir kaip bt lidna, bet kokiam pasisekimui pasaulyje reikia
emocins savikontrols - gebjimo atidti al savs apdovano
jim ir sulaikyti impulsus. Kai buvau maas, mano moiut saky
davo: Viskam savas laikas. Niekada i tikrj neinojau, k ji tuo
nordavo pasakyti. Taiau ji buvo teisi. Jei norime k nors pasiekti,
privalome atsispirti dopamino galiai ir dirbti jau dabar, net jei ap
dovanojim gausime vliau. Jei negaltume ignoruoti savo troki
mo nuolat bti i karto apdovanotam, niekas nieko nedaryt. Tie
siog vis laik vartytums okolade.

B B S NUOSTABUS PROTAS
i Tdyiti tei&Uuja.

Yra dar viena prieastis, dl kurios verta nepildyti dopamino tro

kim. Sakoma, kad i klaid mokomasi. Ilgai maniau, kad tai arba
baiktus poiris pasisekim, arba bandymas pateisinti nesp
dingus rezultatus. Taiau kaip ir kitokia liaudies imintis, atjusi
galv raant i knyg, i i tikrj teisinga net lsteli lygiu. Fizi
kas Nielsas Bohras yra saks, kad ekspertas yra tas, kuris padar vi
sas manomas klaidas labai siauroje srityje. Smegenys sutinka. Ko
nors imanymas - tai inios, gaunamos tada, kai dopamino lkes
iai suklysta ir smegenims tenka juos perirti. Todl nereikt
vengti klaid. Prieingai, dert parodyti, kad klysti leidiama, ir
net paskatinti tai daryti, o vliau atidiai nagrinti padarytas klai
das, kad galtume i j pasimokyti.
ioje srityje nemaas mokyklos vaidmuo. iais laikais mokiniai
skatinami bti teiss. Pavyzdiui, maksimalus teising atsakym
skaiius raant test. Jei taip, mogus protingas. Klysti ne taip ska
tinama. Jei mogus klysta, vadinasi, jis nepakankamai stengiasi.
Arba yra kvailokas. Vis dlto aikiai matyti, kad u prot giriami
mokiniai galiausiai ne taip danai drsta priimti naujus, sunkesnius
ikius, nes jie kelia pavoj suklysti - ir taip nebeatrodyti protin
giems. Utat mokiniai, giriami u darb neatsivelgiant pasiektus
rezultatus, daug drsiau imasi dar sunkesni ibandym.
Jei besimokantis ar ko nors siekiantis mogus giriamas u gim
t savyb (pavyzdiui, prot), bda tokia, kad tai neskatina moky
mosi. Tai skatina mus vengti naudingiausio mokymosi bdo - mo
kymosi i savo klaid.
Vienas geras mano draugas tvirtai tiki, kad geriausias moky
mosi bdas yra teisingai elgtis, uuot klydus, nes teisingas elgesys
sukelia gerus jausmus. O gerai jaustis maloniau negu blogai, todl
norisi ir toliau elgtis teisingai. Taiau iuo atveju painiojami du
dalykai. Kai gerai jauiats, nes k nors padarte teisingai, dopa-
minas motyvuoja jus vl pasielgti taip pat. Taiau tai tra ankstes
nio veiksmo kartojimas. O kartojimas nra lygu mokymuisi. Kad
k nors imoktumte, turite inoti, kodl darote tai, k darote, ir
kas bus, jei pasielgsite kitaip - galbt rasite dar geresn bd atlik
ti t veiksm. Jei neidrsite suklyd patirti nepatogumo jausmo,
js smegenys niekada nepakeis savo modeli. Prie pasisekant,

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
js smegen lstelms turi nepasisekti. Daug daug kart. Taip,
kaip buvo, kai mokts iuoti snieglente. Arba vaiuoti dviraiu.
Nuosekliai tobuljote ne nepaisant to, kad gridavote, o dl to, kad
gridavote. Liovts griuvinj, kai pradjote kartoti veiksm, kur
atlikote tada, kai negriuvote. Galbt toks buvo js tikslas, ir jums
to pakanka. Taiau tuo metu nustojote tobulti. Jei deimt met
neslidinjote kalnuose, bet nusprendte vl to imtis, galiu jums
beveik garantuoti, kad grisite. Daug kart. Ir kartu vl pradsite
tobulti.
Kaip sako radijo laid vedjas Farbroras Barbro, trump keli
nebna.

BB NUOSTABUS p r o ta s
 RACIONALUS SPRENDIM
PRIMIMAS
Kai sprendia kaktin sritis

s jausmai yra svarbus rankis, taiau jie negali nuolat

M ms gelbti. Tam tikrose situacijose emocins smegenys

isijungia ir veria mus (jei ir toliau klausoms jausm)
priiminti paius netinkamiausius sprendimus. Todl geriausius
sprendimus priima tie, kurie ino, kad ateina laikas liautis paisyti
intuityvi reakcij.

U aijam nti ii 5ju n g ia

Jau pripainome, kad ms dopamino lstels nepaprastai nau
dingos, kai reikia numatyti vykius. Taiau taip bna, kai vykius
manoma numatyti. Dopamino lstels pakia mums koj, aktyviai
bandydamos numatyti tai, apie k nieko nemanoma inoti i anks
to. Pavyzdiui, apie atsitiktinum.
Darant vien eksperiment iurk buvo udaryta T formos la
birint. (A manau, kad toks labirintas prastokas, bet panau, kad
iurkei buvo smagu.) Keli maisto trupiniai buvo dedami tolimiau
siame deiniame arba tolimiausiame kairiame take. Dl maisto
vietos buvo sprendiama atsitiktinai, bet ansai buvo valdomi: 60
procent atvej maistas buvo dedamas kairje pusje. Kad supras
tumte, apie k kalbu, sivaizduokite, kad maisto viet nulemia de-
imtsienio kauliuko metimas. Ant keturi sieneli urayta dei
n, ant ei - kair. Atsitiktinumas lemia, kokia sienel ikris,
bet kair turi daugiau ans.
Kaip seksi iurkei? Ji greit pasimok, kad kair pus daniau
naudingesn u deinij. Galiausiai ji m eiti tik kair pus ir
gaudavo maisto 60 procent atvej. iurk nebandydavo kaskart
pasiekti tobulo rezultato. Ji nesisteng atrasti visuotinio mistinio
maisto atsiradimo dsnio. Ji prim apdovanojim einant ne
saugum ir imoko rinktis tai, kas daniausiai duodavo geresnius
rezultatus.

HENRIK FEXEUS Q Q B B
 Vliau eksperimentas buvo pakartotas su universiteto studen
tais vietoj grauik (ir, kiek man inoma, be labirinto). Kitaip nei
iurks, sudting dopamino lsteli tinkl turintys studentai u
sispyr iekodavo sunkiai suprantam modeli, kurie, j manymu,
nulemdavo apdovanojimo viet. Jie darydavo prielaidas ir bandy
davo i j mokytis. Bda, kad jiems nebuvo ko numatyti: tai, kas at
rod kaip atsitiktinumas, ir buvo atsitiktinumas. Taiau studentai
nepasitenkindavo 60 iurki procent ir galiausiai gaudavo tik 52
procentus. Beveik visi studentai man, kad jiems sekasi ir kad jie
netrukus galt atspti kod. O i tikrj juos pergudravo iurk.
Atsitiktiniai vykiai ms emocinse smegenyse sukuria defek
t. Dopamino lstels taip susiavi, kai mato du kartus i eils pa
taikius krepinink arba kelias i loimo automato laimtas mone
tas (ar teisingai atspja maisto viet), kad ms smegenys visikai
klaidingai supranta tai, kas vyksta. Pasitikime savo jausmais, kurie
nori velgti modelius, nes be modeli nemanoma numatyti rezul
tato, o be prielaid nebsime pagirti.
Ms smegenys net kitu lygmeniu uprogramuotos iekoti savo
aplinkoje modeli - is gebjimas veikia tiek interpretuojant jusli
nius patyrimus, tiek suprantant prieastinius ryius. Dopaminas
sukelia mums modeli poreik net molekuli lygmeniu. Taiau mo
deli ne visuomet esama - kartais patys juos sugalvojame, siekda
mi numatyti ateit.
is smegen defektas, veriantis matyti nesamus modelius,
gali turti rimtas pasekmes. Pavyzdiui, akcij rinkoje, kuri yra
klasikinis atsitiktins sistemos pavyzdys. Jei kalbame apie akcijas,
atsitiktinumas reikia, kad informacija apie tai, kaip tam tikros
akcijos vert kilo anksiau, negali padti numatyti to, kaip ji kils
ateityje. Numanau, kad toks teiginys sujaudins daugel t, kurie
namie prekiauja akcijomis, taiau nuo akcij rinkos neatsiejam
atsitiktinum dar XXa. penktojo deimtmeio pradioje atskleid
ekonomistas Eugeneas Fama. Ir jis buvo teisus. Fama apvelg ke
li deimtmei akcij rinkos duomenis ir padar ivad, kad joks
kiekis ini nei racionali analiz nepadt numatyti, kas bus v
liau. inoma, iais laikais turime daug galingesnius kompiuterius,
kurie gali apdoroti gerokai daugiau informacijos negu penktajame
deimtmetyje Famos naudotos priemons. Vis dlto iuolaikini
priemoni atliktos analizs rezultatas labiau patvirtina Famos i

QBBB n u o s t a b u s p r o ta s
vadas, negu jas paneigia. (Be abejo, yra toki, kurie su tuo nesu
tinka. Taiau dauguma j pardavinja brangias programas, kurios,
kaip kalbama, gali numatyti padt akcij rinkoje. Nieko nuosta
baus, kad jie nesutinka - jei Fama buvo teisus, j verslas lugs.)
Akcij rinka panai vienarank bandit: nepastovs jos poky
iai gali atrodyti nuspjami bent trump laik. tai kur slypi pavo
jus. Ms dopamino neuronai deda visas pastangas, kad atspt
paslapt, taiau daniausiai nebna ko atspti. Daug kart girdjau,
kaip patenkintas makleris visus tikina atrads sistem, kaip visada
arba beveik visada, na, bent jau gana danai, bti teisiam. Jam pa
vyk suprasti, kaip veikia akcij rinka. Paprastai klausiu jo, kodl
jam taip svarbu rasti sistem (neskaitant galimybs usidirbti) - ar
jis nori parodyti sau, kad valdo toki sudting sistem kaip akcij
rinka, ir taip simbolikai rodyti, kad valdo savo pasaul? (Daniau
siai toks mogus bna vyras.) Ir paprastai jis sutinka.
Taigi svarbiausia yra kontrol. Ji padeda mums numatyti atei
t. Tada bname apdovanoti teigiamais jausmais, nes inome, kaip
reikia elgtis. Kaip dar suinosite i skyrelio apie laim, aplinkos
kontrol yra vienas i pagrindini veiksni, padedani mums ge
rai jaustis.
Siekdami suprasti pasaul, prieiname savo smegen lsteles ir
chemines molekules su tuo, ko nemanoma numatyti. Uuot sutik
su grynu atsitiktinumu, atrandame igalvotas sistemas ir velgia
me prasmingas tendencijas ten, kur tra beprasmiki atsitiktinu
mai. Anot smegen tyrjo Reado Montague, loti akcij rinkoje ir
kazino mgstame dl tos paios prieasties, dl kurios debesyse
velgiame gyvnus ir nuogus mones. Susidurdamos su kuo nors
valdomu atsitiktinumo, pavyzdiui, vienarankiu banditu ar debe
siu, smegenys automatikai velgia chaoso dsningum. Taiau
tie balti pkeliai nra Peliukas Mikis ar Angelina Jolie be drabui.
Ir nesate mat modelio, slapta valdanio akcij rink.*

* Jeigu jus domina moralizuojanios istorijos apie tai, kaip viskas gali baigtis, jei
visur imsime velgti modelius, pairkite debiutin Darreno Aronofsky film
Pi. Arba paskaitykite nuostabi Umberto Eco knyg Fuko vytuokl. Abiejuose
kriniuose rodoma ta pati problema, kylanti, kai kiti mons taip pat patiki, kad
kakur yra modelis, ir vliau daro visk, kad nutildyt pagrindin veikj, kuris
pirmas t model igalvojo (ir kuris i tikrj kenia nuo netinkamai nusiteikusi
dopamino lsteli).

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 ATSVERKITE EMOCINES
SMEGENIS
iekvienas jausmas atsiranda su galimybe apie j su

K inoti. Stebdami savo elges, galite atrasti net tuos

jausmus, kurie i pradi bna nesmoningi. ino
dami, k jauiate, turite galimyb pagalvoti, kodl tai jau
iate. Jeigu jausmas atrodo neprasmingas, pavyzdiui, js
migdolinis knas sureagavo klaiding nuomon, galite j
numoti ranka. Vis tiek j jausite, bet galite neleisti jam val
dyti savo elgesio. Jei tai neigiamas jausmas, prie veikdami
galite palaukti, kol jis praeis. Jeigu pykstate, verta pagalvoti
kodl - pyktis danai dingsta, kai suvokiame, kad pyksta
me be prieasties. Ms mstanios smegenys lengvai gali
ignoruoti ar bent jau atsverti emocines smegenis.
Pripainsiu, kad stiprius jausmus ijungti valios jga ne
lengva. Nespjus j ivyti laiku (pavyzdiui, pripainimu,
kad jaudinamas! dl nieko), visikai praydusi toki jaus
m nepavyksta ignoruoti. Taiau tokiu atveju vis tiek gali
te laukti. Jei supratote, kad pykstate be reikalo, bet vis tiek
jauiats pikti, veriau nieko nesakykite ir nedarykite tol, kol
is jausmas nepraeis. Tikdami, kad teisyb ms pusje,
darome daugokai kvailysi.
 Praktin imintis jums ir js piniginei: kam nors brangiai mo
kdami u tai, kad rpintsi js investicijomis, tiesiog vergikai
sekate savo lkesiais. Taiau nei js, nei t moni, kuri akci
j portfelius investuojate, dopamino lstels neskirtos akcij rin
kos pokyiams valdyti. Todl visikai atsitiktinai sudarytas akcij
portfelis per ilg laik visada pasirodo naudingesnis u brangius
ekspertus su stilingomis kompiuterinmis programomis. Kaip ir
atliekant bandymus su iurke ir universiteto studentais, i prieas
tis lemia, kad daugumai moni su taupymo fondais vidutinikai
sekasi blogiau negu su akcij rinka. Net tie, kuriems akcij rinkoje
sekasi geriau, neilgai ilaiko pozicijas, o j skm bna sporadi
ka. Tyrimai danai parodo, kad tiems investuotojams, kurie nieko
nedaro su savo akcij portfeliais, sekasi beveik deimia procent
geriau negu vidutinikai aktyviam investuotojui.
Prie kelet met per televizij buvo rodomas eksperimentas:
dalyviams siliau tam tikr sum grynj, jeigu jie isiaikins, kas
lems j komandai suteikiamus takus. Stengdamiesi rasti slapt
struktr ir vedami mogiko tikjimo, kad visa, k matome aplink,
yra ms veiksm rezultatai, abiej komand nariai per visas var
ybas band sugalvoti model, kaip j elgesys lm (ir nelm)
gautus takus. O i tikrj, norint laimti, jiems tereikjo kelioms
sekundms stabtelti ir pamatyti, kad takai niekaip nesusij su j
veiksmais: jie buvo suteikiami atsitiktine tvarka. Atsitiktinumas la
biau valdo pasaul, negu mums atrodo, bet ms jausmai atsisako
su tuo susitaikyti.

HENRIK FEXEUS Q Q D E ]
TacmatuiJausm valdymas
Jeigu aktyvs migdoliniai knai taip mus valdo, kodl mes nevieno
dai elgiams? Kodl ne visada veikiame pagal savo lkesi sistem
kaip mano varyb dalyviai? Tai priklauso nuo mstanios ms
smegen dalies. Eksperimento dalyviams buvo sunku savaranki
kai galvoti, jie nervinosi ir varsi. Daugumos pasilymai lm gru
ps mstym. prastose situacijose turime galimyb naudoti visas
savo smegenis, nejausdami tokio spaudimo. Tokiais atvejais galime
pasiprieinti dopamino vilionms. Racionals asmenys nra ma
iau jausmingi. Jie tik geriau valdo jausmus. Jau supratote, kaip tai
daryti: reikia apie juos galvoti. inote, kai pykstate. Ir inote, kai
diaugiats. Jei apie tai galvojate.
Garsus Aristotelio posakis skamba taip: Supykti gali bet kas.
Tai lengva. Taiau supykti ant tinkamo mogaus, tinkama jga, tin
kam akimirk, pakankamai ilgamar trumpam laikui, dl tinkamos
prieasties ir tinkamu bdu - tai nelengva. Paprasiau tariant, jis
pasak, jog viena i svarbiausi js racionalaus mstymo funkcij
yra rpintis, kad js jausmai bt protingai panaudojami. i tiesa
vis dar galioja.*

* Vienas domus papildymas. Tie, kuriems per dvideimt met, danai mano, kad
paaugliai elgiasi neatsakingai ir neapgalvotai. iuolaikiniai smegen tyrimai rodo,
kad tai nra ms, neimani suaugusij, plepalai. Vaik smegenys auga ir vys
tosi tokia pat tvarka kaip evoliucijos metu (tik, laim, daug greiiau). Pirmiausia
isivysto smegen kamienas, tada limbin sistema, kuri visikai susiformuoja, kai
lytikai subrstame. Taiau paskutin smegen dalis - racionalioji kaktin sritis -
isivysto vliausiai ir galutinai neiauga tol, kol mums nesukanka madaug dvide
imt met. Tai reikia, kad paauglystje emocins smegenys veikia visa jga (dar
ir pastiprinamos paauglysts hormon), o protiniai raumenys, kurie jas turt
kontroliuoti, tik kuriasi. Norui nedelsiant gauti apdovanojim prieinamasi vis
dar silpnai. Taigi tai nra tik pikti plepalai, kuriuos mgstame mes, rkantys pyp
kes ir dvintys nertinius su lopais ant alkni, bet ir neurologijos tiesa: paaugliai
priima prastesnius ir neretai maiau atsakingus sprendimus, nes jie tikrja odi
prasme yra maiau racionals u suaugusiuosius.

B O D E NUOSTABUS PROTAS
 2fftatUigd5 OiatiHiaA

GREITAS AUKCIONAS

is pratimas gali pasirodyti keistokas. Taiau pasistenkite per daug

negalvoti apie uduot - js racionalioms smegenims ia nra k
analizuoti. Tiesiog greitai atsakykite klausimus, o a vliau visk pa
aikinsiu.

Scenarijus toks. Aukcione parduodamas senas Apple MacBook. Dl jo

varosi du asmenys. Nepasakosiu nieko apie j lyt, ami ar finansi
n padt. Pasakysiu tik paskutinius j asmens kod skaiius.
Vieno mogaus asmens kodo skaiiai yra xxxxxx8768.
Kito - xxxxxx0125.
Pradin kompiuterio kaina - penki tkstaniai kron. vertinta,
kad jis kainuoja atuonis tkstanius. Noriu, kad per kelias sekun
des nusprstumte, kiek daugiausiai u kompiuter yra pasiruos
sumokti kiekvienas i pirkj. inau, kad neturite kuo paremti savo
sprendimo, bet darykite, kaip pasakyta. Beje, js turtos sekunds
jau prajo, tad griebkite raikl ir usiraykite didiausias abiej pir
kj kainas:

xxxxxx8768 pasiruos sumokti daugiausiai___________

xxxxxx0125 pasiruos sumokti daugiausiai___________

Jeigu visk lemt atsitiktinumas, xxxxxxOl 25 sumokt didiausi

kain pus vis kart, kai kas nors atlieka test. O xxxxxx8768 tai
padaryt kit pus kart. (Juk yra penkiasdeimties procent tikimy
b, kad kuris nors ij sumoks didiausi kain.) iaip ar taip, idr
siu perskaityti js mintis: esu gana tikras - ne imtu procent, bet
tikrai daugiau negu penkiasdeimia, - kad leidote xxxxxx8768
sumokti didiausi kain.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 (Tadaaam!)
iuo atveju lemia ne atsitiktinumas, na, bent jau ne visk. Dau
guma test atliekani moni nusprendia, kad didiausi kai
n sumokt xxxxxx8768. Labai maai kas leidia tai padaryti
xxxxxx0125. Be galo keista, tiesa? Juk asmens kodas visai nesusijs
su finansais? Greit viskas bus iaikinta.

\J6 lLMintiji ii Sjungia

Js neturt nustebinti mintis, kad racionalios smegenys turt
vadovauti emocinms smegenims. Juk jau vaikystje imokome,
kad neretai reikia susiimti ir nebti pernelyg spontanikiems ar
per daug linksmintis. Sokratas kiek velniau pasak, kad itirtame
pasaulyje neverta gyventi, nors i tikrj omenyje turjo t pat.
Smoningos mintys turi vadovauti viskam, kas vyksta ms viduje.
Bda ta, kad ne viskas taip paprasta. Tam tikrose situacijose ra
cionali mini ne tik nepakanka sprendimui priimti (pavyzdiui,
mintose situacijose su reisieriumi ar beisbolo aidju), bet jos dar
ir gali mus nuvesti prie visikai klaidingo sprendimo, jei klausysi
me j, o ne savo jausm. Psichologas Timothy Wilsonas tai aikiai
parod keliais garsiais eksperimentais. Per vien j grupei student
jis parod krv plakat ir papra individualiai papasakoti, kuris
patiko labiausiai. Patikus plakat buvo leidiama netis namo. Kai
kuri student taip pat buvo praoma isamiau paaikinti, kodl jie
pasirinko vien ar kit plakat. Per apklaus po keli savaii pa
aikjo, kad tie, kuriems teko paaikinti plakato pasirinkim, buvo
juo daug maiau patenkinti negu tie, kurie rinkosi pagal nuojaut.
Taip atsitiko dl to, kad mstyti priversti asmenys atliko racionali
savo pasirinkimo analiz, ir anksiau jokios reikms neturj da
lykai (tokie kaip spaudos kokyb ar plakate vaizduojamo mogaus
inomumas) staiga nulm plakato pasirinkim. Uuot vadovavsi
pirmu spdiu, kuris plakatas sukl daugiausiai teigiam emoci
j, studentai pakeit savo pasirinkim taip, kad jis labiau atitikt
sudting login mstym apie tai, k jiems dert pasirinkti. Ta
iau toks koregavimas tik iorinis. Pirmasis pasirinkimas - tai, kas
mogui i tikrj patinka, - lieka jo viduje. Galime laikinai j nuslo

Q D D B NUOSTABUS PROTAS
pinti, kaip padar studentai, taiau netrukus jis vl ikils paviri
ir mes savs paklausime, kokio velnio tai darome.
Esu tikras, kad bent kart ilgai galvojote apie k nors, kas i ti
krj buvo teisingas pasirinkimas, o paskui jautte, kad vis dlto
klydote. Nesakau nors taip kruopiai apgalvojote. Sakau nes
taip kruopiai apgalvojote. Visada pasikliauti racionaliomis sme
genimis pavojinga. Tam tikrose situacijose galime visk tiesiog per
daug analizuoti. Ypa daug galvodami netinkamu atveju atsiriboja-
te nuo savo jausm apimam ini. Per didel savianaliz lemia ne
didesn, o maesn savs painim. Ir liksite su filmo Jotos kanalas
IIIplakatu vien dl to, kad jo spalvos buvo graiausios.

TJidy&is HacwHaJLuk& a jth ifa jtik a i

Deja, mstyti racionaliai ne itin lengva, kai reikia priimti svarb
sprendim; darome t pai klaid pirkdami nam ar automobil.
Patys save apgauname, nes nematome, kas mums svarbiausia.
Ankstesniuose puslapiuose nusipirkote nam, nes jame buvo
didelis papildomas kambarys. Tai, kad kelias iki to namo buvo va
landa ilgesnis, neatrod baisu. Js ir daugelio kit nam pirkj
klaida buvo tokia, kad nepagalvojote, ar verta aukoti papildomus
tris imtus valand per metus, kad nereikt statyti lovos svetai
nje, kai pas jus lankosi uov.* Norit tikkit, norit ne, bet pirkda
mi nam ir rinkdamiesi plakat elgiams visikai vienodai. Labiau
siai patenkinti tie nam savininkai, kurie apsisprend per pirm
sias minutes. Prie jiems pradedant mstyti apie lang form ar k
nors kita, apie k jie anksiau nebt galvoj, lemiam vaidmen
suvaidina tai, kiek laimingi jie bus.

Dl racionali smegen trapumo turime atsiriboti nuo nenaudin

gos informacijos. Bda ta, kad gyvename kultroje, kuri visikai u
lieja mus informacija: Google, BBCWorld, SVT24, Wikipedia, Twitter
ir Facebook iuo poiriu nepalengvina mums gyvenimo. Be to, juk

* Laik taip pat galima matuoti pinigais. Kakas yra apskaiiavs, jog keliaudami
darb valanda ilgiau turime gauti keturiasdeimia procent didesn alg, kad
jaustums tokie pat patenkinti kaip ir anksiau. Akivaizdu, jog sena patarl tei
singa: nieko nra brangiau u laik. (I tikrj patys brangiausi yra santykiai, bet
prie to dar prieisime.)

HENRIK FEXEUS Q Q D B
norime visa tai turti. Be paiekos priemons kienje abejojame,
ar ms ini pakanka sprendimui priimti. Taiau toks informa
cijos perteklius turi savo kain. Ms smegenys neskirtos tokiam
dideliam informacijos kiekiui apdoroti. Kaip ir eksperimento su
plakatais dalyviams, galiausiai mums pasidaro nemanoma atskirti
reikaling dalyk nuo t, kurie iame kontekste nra reikmingi.
Neioti galvoje tiek daug informacijos be galo sunku, nes spren
dimus veikia ms pastarosios mintys - nesvarbu, ar jos susijusios
su paia sprendimo situacija. Jei prie pat prasidedant aukcionui
js paprays pagalvoti apie savo (ar kieno nors kito) asmens kodo
skaiius, o tie skaiiai dideli, silysite didesnes sumas negu tuo
atveju, jeigu skaiiai mai. inoma, js asmens kodo skaiiai nie
kaip nesusij su Gustavo III laik veidrodiu. Arba Apple MacBook,
jeigu jau kalbjome apie j. Taiau js smegenys tokios tingios,
kad nepajgia atsitraukti toliau nuo pastarosios minties. Jei i
mintis bus apie didelius skaiius, smegenys jais remsis net ir kita
me kontekste. Tada per daug sumoksite u veidrod. Arba leisite
xxxxxx8768 sumokti didiausi kain.

I tikrj tai gana kontroversika nuomon. Paprastai manome,

kad kuo daugiau informacijos mus supa prie priimant sprendim,
tuo geriau. Taiau kartais bna prieingai. Racionalios smegenys
vienu metu gali apdoroti tik labai ribot informacijos kiek, todl
kai suteikiate joms per daug mediagos apmstymams, o paskui
bandote priimti svarb sprendim, patys paspendiate sau sps
tus. Svarbu jausti, kiek jautri perkrovoms kaktin sritis, kad ne
prislgtumte savo sprendim trokimu vienu metu atsivelgti
kuo daugiau veiksni.
Atrodo, stebuklinga ms racionalaus mstymo riba yra tas
septynetas dalyk, kuriuos ms darbin atmintis gali ilaikyti
vienu metu (daugiau skaitykite skyriuje Kaip ten buvo p. 155).
Automobili pirkjai, kuriems teko palyginti skirting modeli
automobilius pagal keturias kategorijas su keturiais informacijos
punktais kiekvienoje i kategorij, geresnius sprendimus prim
tada, kai jiems reikjo apgalvoti pasirinkim, negu tada, kai va
dovavosi jausmais, nes tos keturios kategorijos apm racionali
smegen apdorojam informacij. Taiau pirkjai, kuriems tuos
paius modelius teko palyginti pagal dvylika toki kategorij - i

Q Q D B NUOSTABUS PROTAS
 RACIONALUMAS BAIGIASI TIES
SEPTINTU
pgalvotas plakat pasirinkimas, nam ir nauj auto

A mobili pirkimas turi kai k bendro: sprsdami priva

lote atsivelgti daugyb vairi veiksni. Negalime
apdoroti tiek daug informacijos, tuo labiau vertinti vairi
veiksni kartu (kaip palyginti vietos kojoms trkum su
greitu sibgjimu?). Ms smegenys tam neparengtos. Kai
btina atsivelgti daugiau negu septynis veiksnius, nesu
gebame priimti smoning ir racionali sprendim.
Kaip suinosite vliau, tas pats skaiius septyni galioja
kalbant apie maksimal informacijos kiek, kur galime ilai
kyti darbinje atmintyje. Neatrodo labai keista, kad dalyk,
kuriuos ms racionalus mstymas gali sutelkti dmes,
skaiius ribojamas darbins atminties pajgumo. Jeigu tai
tiesa, jau turite prieast perskaityti tolesn skyri apie at
minties treniravim: ilavinta atmintis suteiks jums daugiau
galimybi racionaliai mstyti.
viso keturiasdeimt atuonis informacijos punktus (po keturis kie
kvienoje i kategorij), kuri yra per daug vargms mstanioms
smegenims, - rinkosi daug geriau, kai vadovavosi jausmais, o ne
band visk apgalvoti.
Nesvarbu, k ketinate pirkti. Jeigu palyginimas lengvas - du
bulvi skustukai, - galite iki begalybs galvoti, kurio labiau nori
te. Taip vliau nesigailsite. Taiau jei palyginimas sudtingesnis,
pavyzdiui, perkant Ikea baldus, racionalios smegenys, bandyda
mos apdoroti vis informacij, pernelyg supaprastina pasaul. Taip
rizikuojate sutelkti dmes vien ar du veiksnius, kurie net nra
svarbs. (Pavelk, i sofa taip tinka prie ms uuolaid!) Kuo il
giau rinksits Ikea parduotuvje, tuo maiau bsite patenkinti savo
pasirinkimu po kiek laiko. Nesvarbu, k isirinksite. Ijungdami
jausmus, ijungiate labai svarb informacijos kanal.

ne trim, Huisik&sghufi
Placebo efektas yra geras pavyzdys, parodantis, kad esame veria
mi racionaliai save tikinti, kad turime pasirinkti tai, ko i tikrj
nenorime. Spju, jau inote, kas yra placebo efektas - ms gebji
mas pasveikti (sakykim, peralus) vartojant i tikrj neveiksmin
gus vaistus, vien tikint, kad jie mums pads. Kitaip tariant, placebo
efektas yra pasmoninga protin kno funkcij kontrol (patys
priveriate save pasveikti), suderinta su js tikjimu, kad tam i
tikrj yra prieastis, pavyzdiui, tablet. is efektas labai galin
gas: nuo 35 iki 75 procent pas gydytoj apsilankiusi pacient
pasveiksta nuo netikr vaist. (Tai daug geresnis rezultatas negu
tikr vaist veiksmingumo laipsnis.) Placebo efektas yra vadina
mosios savaime isipildanios pranaysts pavyzdys: sveikstame,
nes tikims pasveikti.
Tai aikiai parodo racionali smegen gali pakeisti net pagrin
dinius kno signalus. Placebas veikia ne tik sergant, bet ir pati
riant skausm. Eksperimento dalyviai, gav elektrook (taip, jie
sutiko savanorikai), teig jut maesn skausm - ir j smegenys
i ties registravo maiau skausmo, - kai jiems ant rank pirmiau
sia buvo utepta skausm malinanio (o i tikrj neveiksmingo)
kremo.

Q Q D B NUOSTABUS PROTAS
 K gi, tikjimas kremo ar tablei veiksmingumu gali nulem
ti ms reakcij stresines situacijas. O kaip tai susij su nevyku
siu plakat pasirinkimu? Na, ta smegen sritis, kuri atsakinga u
skausmo signal malinim, taip pat gali padti mums ignoruoti
jausmus, kai mums labiausiai j reikia, ir taip privesti mus prie
klaiding kasdieni pasirinkim.

cT L ig to ito t 5tM /)wy8

Turime daug k spti, todl ltos racionaliosios ms smegenys

nespja analizuoti kiekvienos problemos pakankamai kruopiai ir
eina vairiais aplinkkeliais, paremtais ankstesne patirtimi. Kadan
gi js kaktin sritis vienu metu gali susitvarkyti tik su septyniais
dalykais, ji bando kompensuoti trkum, jungdama gyvenimo
sudtingumus didesnes, lengviau apdorojamas dalis. Protas api
bendrindamas supaprastina tikrov, o tai nra gerai. Jau ir taip
prieinams pernelyg paprastam pasaulio vaizdiniui.
To pavyzd galite ivysti artimiausioje saldumyn parduotuv
je. Kada nors mokslininkus vairiose pasaulio alyse ugrau sin
dl to, kaip jie elgsi su studentais. Vien dien student bendrabu
io koridoriuje buvo paliktas dubuo saldaini ir samtis. Saldaini
buvo galima laisvai pasiimti. Kit dien dubuo buvo vl pripildytas,
bet samtis buvo pakeistas didesn. Paaikjo, kad samiui padid
jus mons m 66 procentais daugiau saldaini. Samtis nesukl
jiems didesnio saldaini pomgio: jie galjo paimti lygiai tiek pat
jau pirm dien pasemdami kelis kartus. Taiau dauguma ms
saldaini neskaiiuoja - nelabai turime laiko tokioms uduotims, o
greitai vertinti kiek itin sunku. Studentai rinkosi aplinkkel: kie
kvienas vidutinikai m po samt. Jie negalvojo apie samio dyd
ir, jam padidjus, valg daugiau. Tas pats atsitinka, kai gauname
maisto porcij. Turime prot valgyti iki galo, kad ir kokia didel
porcija bt i pradi. Pamirtame paisyti savo sotumo pojio
ir einame racionaliu aplinkkeliu viena porcija =vienas maisto vie
netas. Jei lkt dvigubai didesn, - o kiekybs alyje JAV maisto
porcijos restoranuose per pastaruosius dvideimt penkerius metus
iaugo 40 procent, - vis tiek valgome iki galo. Tai buvo parodyta
darant vien bauginant eksperiment, kai dalyviams teko suvalgy
ti lkt sriubos. Tik jie neinojo, kad kai kurios lkts bedugns.

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
Jiems nepastebint sriubos porcija nuolat pasipildydavo per vamz
del lkts dugne. Bedugnes lktes gav mons suvalgydavo vi
dutinikai 70 procent daugiau sriubos negu tie, kurie gavo prast
porcij, ir valgydavo nepastebdami, kad pasisotino.
Jei kada nors galvojote apie tai, kodl maielius saldainiams Ica
ar Hemmakvall parduotuvse telpa penki kilogramai (taip, iriu
tave, Karamellkungen saldumyn skyriau), tai tariu, kad taip yra
dl mano jau aptartos prieasties. Tikriausiai saldumyn gamin
tojai suprato, kad mes, vartotojai, einame aplinkkeliu: vertiname
saldaini kiek pagal tai, kiek upildome maiel. Padidin maie
lius jie veria mus pirkti daug daugiau saldaini - ir valgyti gerokai
nesveikiau. Nors vis dar perkame tik pus maielio, lygiai taip pat
kaip ir anksiau. Pasikliauname aplinkkeliais, kurie nuveda mus
klaidinga kryptimi, nes mums trksta procesoriaus galios mstyti
kitaip.
Kai racionali smegen aplinkkeliai nebeatitinka tikrovs, de
rt klausytis emocini smegen. Tik bda, kad jau bname jung
autopilot. Tai k gi mums daryti? Ar i viso manoma priimti pro
ting sprendim? Nesijaudinkite, ieitis yra.

QDEI NUOSTABUS protas

PAADINKITE SAVO YPATING
PROTO GALI
Derinkite skirtingus sprendim primimo bdus

inau, iame skyriuje buvo daug teorijos, bet norjau, kad su

prastumte, kokias klampynes js smegenys turi pereiti kas
kart jums k nors sprendiant. Lengva sakyti, kad reikia klau
sytis tik jausm. Kaip inote, jie kartais pakia koj. Kita vertus,
aklai pasikliauti protu irgi negalima. Ms racionalios smegenys
spendia mums spstus kitais bdais. Tai irgi inote.
Atsimenate, paioje pradioje minjau, kad i ypatinga galia
labiausiai kuriama per supratim, o ne per treniruotes? Veikiau
siai tai buvo ne visai tiesa, juk iame skyriuje skaitte apie tam
tikrus dalykus, kuriuos bt galima lavinti. Taiau gautos inios
apie emocini ir racionali smegen stiprybes ir silpnybes sutei
kia jums nauj galimybi suprasti, kaip geriausiai galite panaudoti
savo gdius. Juk daniausiai kalbama ne apie bulvi skustukus,
ir jums reikia priiminti sprendimus labai sudtingose situacijose.
Prieingai, negu imokote per gyvenim, danai neverta bandyti
apgalvoti vis alternatyv, nes taip uliesite racionalias smegenis
informacija. Js sprendimas nuo to netaps geresnis. Tiesiog su
gaiite daugiau laiko.
Vis dlto racionalus mstymas gali padti, kai variant nra
per daug ir juos visus manoma ilaikyti galvoje. Be to, paprastes
ni pasirinkimai ne visada bna svarbs emocikai, todl tokiose
situacijose galite panaudoti racional mstym, kad btumte
tikri, jog js jausmai dl informacijos trkumo nenubgs su ju
mis klaidingu keliu. Sudtingesnse situacijose, kai i ties norime
kruopiai visk apgalvoti, turime daugiau pasikliauti savo emo
cinmis ivadomis (nes jau inote, kaip treniruoti dopamino ls
teles) ir tada, kai atrodo tinkama, vadovautis graik deivs Niks
patarimu: Just do it.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 ^udiMgaAfixatimu

EMOCINIO SPRENDIM PRIMIMO

METODAS

Priimant sprendim, dert naudoti smoning mstym, kad su

rinktumte vis reikiam informacij. Taiau nebandykite analizuo
ti tos informacijos smoningai. Uuot taip dar, ileiskite smon
trump atostog (pavyzdiui, atlikdami kelis krybikus pratimus
i ios knygos!) ir leiskite pasmonei suvirkinti informacij. Tai, k
jums pasakys nuojauta, intuicija, kno ymikliai - tinka bet koks ter
minas, kuris jums prie irdies, - greiiausiai bus geriausia alternatyva.
Visi, kas nuolat turi priiminti svarbius sprendimus, nuo moni
vadov iki pokerio loj, gali veiksmingai panaudoti emocikesn
mstym. Jei turite pakankamai patirties su sprendimu susijusioje
srityje, t. y. jei js dopamino lstels pakankamai itreniruotos, per
daug negaikite, smoningai sverdami visus u" ir prie". Sudtin-
giausiems sprendimams priimti daugiausia reikia jausm.
Gali bti sunkoka susitaikyti su ia mintimi. Esame prat many
ti, kad yra prieingai. Leidiate savo nuojautai sprsti, ko valgysite
vakariens, bet ne ko pirksite. Taiau liaudies imintis kalba k kita.
Racionalioms smegenims labiau tinka lengvesns problemos.Tokios
problemos bna tiek lengvos, kad pakia koj ms emocinms
smegenims, kurios neino, kaip vertinti kainas Coop parduotuvje.
Sudtingoms problemoms, prieingai, reikia emocini smegen
procesoriaus galios.
Visa tai nereikia, kad vos mirktelj inosite, kaip pasielgti. Net
pasmon turi imokti apdoroti informacij.Taiau js jausmai da
nai ino daugiau u jus. Ir atvirkiai, priklausomai nuo situacijos. Tu
rite atrasti individual protin balans, kad galtumte viena sistema
pastiprinti kit.

E IQ Q E NUOSTABUS PROTAS
TteheikaiiHgaA tkr
iuolaikinis susitelkimas racional mstym ir rimtus faktus
lm ms emocinio mstymo nuslopinim. Tikiuosi, parodiau
jums, kad emocinis mstymas yra toks pat svarbus. Be to, jis nra
keistesnis ar sunkiau suprantamas negu ta ms mstymo dalis,
kuri smoningai suvokiame.
Kadangi jau inote, kaip veikiate, ateityje vengsite toliau sura
yt populiari klaid. Tai trys dani sprendim primimo bdai,
lemiantys vlesn nepasitenkinim dl ms noro atmesti jausmus
ir bti visikai racionaliems. I tikrj jau ir patys supratote, kokie
jie, todl tik trumpai paaikinsiu. Ojs daugiau niekada taip nebe
darysite.

dUautmaMfy*iMAMai
PROTIS ATSIVELGTI TIK FINANSINIUS ASPEKTUS IR IGNORUOTI
PATYRIM ASPEKT.
Vieno tyrimo dalyviai turjo pasirinkti - maytis irdels for
mos okoladukas u penkias kronas ar daug didesnis tarakono
pavidalo okoladukas u dvideimt kron? Dauguma pasirinko di
desn tarakono formos okoladuk, vadovaudamiesi racionaliu de
vizu daugiau okolado u pinigus. Nors anksiau paklausti, kur
okoladuk labiau nort suvalgyti, jie leisdavo kalbti jausmams
ir rinkdavosi irdel.
Vliau tik nedaugeliui tarakono pavidalo okoladukas pasirod
skanus.
Jei kada esate nusipirk didiul porcij led, kuri kokyb
buvo prastesn u tuos, kuri trokote i tikrj, guosdamiesi,
kad gaunate du litrus led vietoj puss litro u t pai kain, tai
buvo js tarakono formos okoladukas. (O kadangi trys ketvir
iai t led nuo to laiko stovi neliesti aldiklyje, galite juos paimti
ir imesti.)

dCtaJudiKMtUHtok&laA
PROTIS PRIIMANT SPRENDIM ATSIVELGTI TIK OBJEKTYVIUS,
RIMTUS ATRIBUTUS, KURIUOS LENGVA VERTINTI, IR IGNORUOTI
SUBJEKTYVIUS, NE TOKIUS RIMTUSATRIBUTUS.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 Kai grups moni buvo paprayta nusipirkti garso kolonles,
esant dviem modeliams u toki pat kain, dauguma pasirinko tas,
kuri lauko efektas (rimtas, vatais matuojamas atributas) buvo
galingesnis, nors prie tai sak, kad kitos labiau patiko dl velnaus
garso. Galima bt pasiginyti, kad j jausmai suklydo, bet skaiiai
nemeluoja.
Spstai. Spkite, ar po savaits mons nenorjo pakeisti kolo
nli?
Jei lova ar fotelis i tikrj jums neatrod graiausias, bet nusi
pirkote j, nes jus suavjo fantastik jo konstrukcij atskleidian
tis brinys, tapote auka. Ir tai jums bus primenama kaskart, kai
sveiai labiau nors atsissti ant sdmaiio.

dtaidiMJiMtiAuiduUjmatiUUaA
PROTIS SUTELKTI DMES PAGRINDIN SPRENDIMO TIKSL IR NE
PAISYTI KIT ASPEKT, KURIE YRA SVARBS BENDRAI PATIRIAI.
is pavyzdys - ne i kokio tyrimo, o tiesiai i mano kasdienybs.
Tik vakar vakare kalbjausi su pikta drauge. Jai atrod, kad jos ko
legos, trokdami sudaryti ekonomikai nauding sandor, pateik
per grietus kainos reikalavimus tiekjui, kurio paslaugas ketino
pirkti. Kolegos savo ruotu man, kad mano draug juos kritikuo
dama klysta. Juk tai tik verslas, - sak jie. Be to, jie nepamat to,
k velg ji: j reikalavimai dl kainos rod, kaip (emai) jie ver
tina tiekjo paslaugas, sugadino asmenikus ir reikalingus santy
kius, sukr bendr nemaloni atmosfer. Tai buvo lidna patirtis
visiems. Per ilg laik veikiausiai kainuosianti monei daug daugiau
negu tos kelios kronos, kurias pavyko ispausti grietu elgesiu.
Kad ir koks konkretus bt js tikslas, nieko nra svarbiau u
patirt j pasiekus. Ir u patirt keliaujant iki jo. Pasistenkite, kad
kelion bt prasminga, kitaip tikslas toks nebus. O tada bus gali
ma galvoti, kodl i viso norjote j pasiekti.

E IB Q E NUOSTABUS PROTAS
 2fftatbu(L8fthatinau

SKAIIAVIMAS MINTINAI

Pirma uduotis
Per penkias sekundes padauginkite toliau nurodytus skaiius vien
i kito. Svarbu, kad sustotumte laikui pasibaigus. Net nespj prieiti
prie paskutinio skaiiaus galsite apytiksliai numatyti rezultat. U
siraykite j. Jei turite galimyb, prie skaitydami toliau papraykite
keli draug atlikti t pai uduot.
Pradkite:

9x8x7x6x5x4x3x2x1

Antra uduotis
Per penkias sekundes padauginkite kitus skaiius vien i kito. Svar
bu, kad sustotumte laikui pasibaigus. Kaip ir pirma, net nespj pri
eiti prie paskutinio skaiiaus galsite apytiksliai numatyti rezultat.
Usiraykite j. Jei turite galimyb, prie skaitydami toliau paprayki
te keli draug atlikti t pai uduot.
Pradkite:

1x2x3x4x5x6x7x8x9

Komentaras
Matote abi skaii sekas, todl galite pavelgti atidiau ir jas paly
ginti. Ar matote, kad jos vienodos? Jau pradini klasi matematikos
vadovliuose raoma, kad element tvarka neveikia daugybos rezul
tato. Ar ie du rezultatai neturt bti vienodi? Pavelkite skirtum
ir droviai pakikenkite.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 Didiausia tikimyb, kad gavote skirtingus rezultatus. Taip atsiti
ko dl to, kad jus paveik skaii tvarka. Js (ir js draug, jei pa
rodte jiems skaiius) gautas antros uduoties rezultatas greiiausiai
yra maesnis u pirmos uduoties rezultat. Ir veikiausiai abu rezul
tatai yra daug maesni u teising atsakym - 362 880!

l?u fok&ditdai atm jai

Kad ir kokios geros nuomons btume apie savo racional ar
emocin mstym, ms sprendimai lengvai nuklysta aklagatv
dviem iskirtiniais atvejais - kalbant apie skaiius ir logik. Abiem
atvejais prieastis ta pati: tokias protines priemones kaip skaiiai
ir logika pravartu naudoti daugybje kontekst, taiau jie ne visa
da atspindi tikrov. Tai yra moni sukurtos sistemos, evoliucija
nepareng ms smegen joms apdoroti. Kad gyvenimas netapt
pernelyg sudtingas, svarbu turti bendr supratim, kaip veikia
skaiiai ir logika. Vis dlto ne visada verta iais dalykais grsti savo
sprendimus - juk ne visai juos suprantame.

*P0ak6 iiskbdinis dalykas skaiiai

Daugelis priimam sprendim labiausiai bna paremti skaiiais.
Deja, ms smegenys su jais nedraugauja. Visikai ne. Per vis pa
grindin ms smegen evoliucijos laikotarp joki skaii i viso
nebuvo - tol, kol mes j nesugalvojome. Gimstame neturdami
gebjimo kaip nors elgtis su skaiiais ir numeriais - tai kultrinis
iradimas, panaudojantis ms gd suprasti vienetus. is iradi
mas gana sudtingas - kai kurios kultros dar nepasiek skaiiaus
3. Igalvoti skaii 0 mums pavyko gana neseniai (madaug prie
du tkstanius tris imtus met) - palyginti su kitais iradimais,
is yra naujut naujutlis.
Skaiiams atsidrus ms galvoje, su jais ima dtis doms daly
kai. Joki problem su tokiais maais skaiiais kaip 3 ar 5. inome,
k jie reikia. inome, kiek yra trys akmenukai. O k reikia 128
456? Kiek tai akmenuk? Nordami sivaizduoti didesnius skai
ius, turime mokti skaiiuoti, o nordami imokti skaiiuoti, turi-

NUOSTABUS PROTAS
me treniruotis. Ms sunkumai dl skaii aikiausiai matomi, kai
mons praomi k nors padaryti su labai dideliais ar labai maais
skaiiais, arba su tikimybmis. Ms mstymas visada turi slapt
nuostat, kurios daro mums tak, traukia mintis ir paveikia ms
sprendimus. Jos net veikia tai, kaip mstome apie skaiius - ypa
jei ne itin atidiai irite, k darote.
Ketindami vertinti kokius nors skaiius, dauguma pradeda nuo
to, kur lengva laikyti galvoje. is skaiius tampa pagrindu kitoms
mintims, jos nuo to skaiiaus juda skirtingas puses. Matematinse
uduotyse pagrindinis skaiius daniausiai bna pirmas skaiius,
prie kurio prieinate. Dl to kyla dvi problemos. Pirma, negalime
utektinai pakoreguoti savo pradinio spjimo, kad rastume teisin
g sprendim. Dl to neprijote prie tikrojo pratimo atsakymo. An
tra problema tokia, kad js spjim lengvai paveikia aplinkybs.
vadin mintos matematins uduoties aplinkyb buvo pirmasis
skaiius. Kadangi gavote labai maai laiko udaviniui isprsti, bu
vote priversti remtis spjimu. Kai mums tenka tai daryti (o taip
atsitinka gana danai), paprastai pasirenkame didesn ar maesn
skaii, kaip ieities tak, atsivelgdami tai, ar ms pirmas pri
eitas skaiius (1x2 arba 9x8 rezultatas) yra didelis, ar maas. Tai
paveikia galutin rezultat daugiau, negu dert.
Gav uduot, pradjote mintinai skaiiuoti kuo greiiau i kai
rs dein, o laikui pasibaigus spjote likusi dal. Kaip tik sp
jim paveikia pirmas prieitas skaiius - ir net pirmas skaiius seko
je. Mums retai pavyksta toli nueiti nuo pasmoninio pagrindinio
skaiiaus.
Kai tokios pat skaii sekos buvo pateiktos atliekant eksperi
ment, vidutinis antros uduoties rezultatas buvo lygus 4 200, o
pirmos - 5 000. Atsakymus paveik skaii tvarka ir tai, kad mo
ns prilipo prie savo pagrindini skaii. Todl spdami likusios
dalies atsakym dalyviai negaljo pakankamai auktai vertinti re
zultato. Kaip ir js.
Deja, ia dar ne pabaiga. Kaip rodo ankstesnis asmens kod ir
kompiuterio aukciono pavyzdys, ms mintys gali prisiriti prie
dalyk, visai nesusijusi su esme. Kadangi mums taip sunku su
prasti skaiius, mus lengva jais apgauti. Labdaros organizacija pra
o js paaukoti 200, 175 ar 150 kron arba js pasirinkt sum.
Paadu, ta suma nelabai nutols nuo pateikt pasilym. Jie sutei

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
kia js mintims kontekst ir jums renkantis jas patvirtina. Todl
duodate imtin. Taiau jums nekyla mintis, kad galite duoti 28
kronas. Arba 1,2 Egipto svaro.*

Istorijos moralas toks, kad geriau vengti bendrauti su skaiiais, jei

gu nra btina. Daniausiai jie tik erzina. Kaskart atsidr skaiiais
apibdinamoje situacijoje pabandykite paversti juos kuo nors prak
tiku, konkreiu ir suprantamu. Pavelkite, trys akmenukai kaip
tik telpa mano rankoje. O128 456 akmenukai? Ar matote netoliese
stovint konteiner?
Nesileiskite tikinami vien skaiiais paremtais argumentais.
Skaiiai tra abstrakti reali santyki reprezentacija. Daug geriau
isiaikinti, k i ties skaiiai reikia, ir leisti tam bti js spren
dimo pagrindu.

cAuthS ii^kbdaus dalykas ahtvakti logika,

Nesistebiu, jei kartais pagalvojate, kad vis dlto gebate gana gerai
logikai mstyti ir rasti stiprius argumentus. Jauiuosi lygiai taip
pat. Ms kasdien naudojamos vairios ivad darymo ir argumen
tavimo formos atrodo tokios paprastos ir esmins, kad lengva pati
kti, jog ms smegenys joms uprogramuotos. Vis kalbu apie js
smegen procesoriaus gali ir nesu pirmas, palygins jas su itin ga
lingu kompiuteriu. Tai argi sunku iek tiek pagalvoti logikai? Cha.
Ibandykite pratim.
Kiekvienos i i korteli vienoje pusje yra raid, o kitoje -
skaiius. Galima dar pridti taisykl, kad kitoje kortels su balse
pusje yra lyginis skaiius. Kurias korteles reikia apversti, kad pa
matytumte, ar taisykl neklaidinga?

* Maytis patikslinimas. ioje knygoje pateikiu pavyzdius, kurie yra paremti sta
tistiniais tyrimais. Verta prisiminti, kad 83 procentai statistikos i tikrj neati
tinka tikrovs ir yra klaidingi.**
** Supratote? Ar primte t sakin net neapgalvoj? Pasakymas, kad 83 procentai
statistikos i tikrj yra klaidingi, pats yra statistinis teiginys. Jei tai tiesa, yra
83 procent tikimyb, kad is teiginys klaidingas... tai yra neatitinkantis tiesos. O
tai savo ruotu daro j teising, jei tiktina, kad netiesa, jog jis klaidingas. Ojojoj.
Skaiiai, kaip ir sakiau.

Q B Q B NUOSTABUS PROTAS
Jei pasielgte kaip dauguma, nusprendte apversti korteles Air 2.
Atrodo logika, tiesa? Bet taip nra. Kortels A apvertimas tikrai
pads suinoti, ar viena taisykls dalis yra teisinga: pamatysite, ar
kitoje balss pusje yra lyginis skaiius. Taiau apvert kortel 2
negausite daugiau informacijos, negu jau turite. Nesvarbu, ar ki
toje kortels 2 pusje yra K, ar A. Taisyklje nieko nepasakyta apie
tai, kokia raid yra kitoje kortels su lyginiu skaiiumi pusje. Ji tik
sako, kas turi bti kitoje kortels su balse pusje. (Tikiuosi, vis dar
sekate mint.) Be A, dar turite apversti kortel 7. Jeigu kitoje kor
tels 7 pusje yra A, taisykl klaidinga, ir nesvarbu, kas yra kitoje
kortels Apusje, nes sakoma, kad kitoje kortels su balse pusje
turi bti lyginis skaiius. O 7 nra lyginis skaiius. Taigi teisingas
sprendimas yra dvi kortels, bet ne Air 2, o Air 7.

Nenusivilkite, jeigu jums nepasisek - maai kas isprendia

galvosk i pirmo karto. Jeigu esate vienas i toki, sveikinu. Sis
pavyzdys rodo, kad neturime gimt taisykli, kuriomis galtume
paremti abstrakius sprendimus. Nordami isprsti tokius uda
vinius, turime sukti galv iki begalybs, ir vis tiek lieka didel tiki
myb, kad suklysime.
Vis dlto kakaip igyvename realybje. Net situacijose, kuriose
bt gerai imanyti tokias logines taisykles. Ibandykite kit va
riant: toliau pateiktos kortels reprezentuoja bar. Kaip turbt
inote, pagal statym reikia bti vyresniam negu atuoniolikos
met, norint gerti alkoholinius grimus bare. Kurias korteles su
grimais ir amiais turite apversti, kad suinotumte, ar btent is
baras laikosi statymo?

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
 Jums kyla noras apversti alaus kortel ir pairti, ar kitoje
pusje nesislepia koks maametis, be to, spju, kad jums atrodo
akivaizdu, jog nra prasms tikrinti, k geria atuoniolikmetis. Ka
dangi amius parodytas, nesvarbu, kas geriama - gaivusis grimas
ar alus. Daug domiau pairti, k geria eiolikmetis. Supratote
tai vos per kelias sekundes.
Vis dlto problema lygiai tokia pat kaip ir anksiau! Vienintelis
skirtumas tas, kad vietoj raidi ir skaii yra grimai ir amiai.
Kortel 2 pirmame pratime yra tas pat kaip atuoniolikmetis, o
kortel 7 - tas pat kaip eiolikmetis.

Kaip manote, kodl kart buvo daug paprasiau?

Lengviau sprendiame logines problemas, kai jos ireiktos realio

mis situacijomis (alaus grimas prie statym). Taip yra dl to, kad
veikia dviej ri logika. (Gerai skaiiuojant, t ri yra daugiau,
bet iam kontekstui uteks ir dviej.) Pirma yra grynoji logika. Ji
abstrakti, ireikiama slygomis jeigu A, tai B ir uraoma juo
kingais enkliukais. Antra yra deontin logika, susijusi su tikrojo
ms gyvenimo taisyklmis, leidimais ir atsakomybmis. ios r
ies logika padeda sprsti kasdienes problemas pltojant praktinio
mstymo strategijas.
Ko gero, nieko keisto, kad ms loginiai gdiai susij su tikro
mis situacijomis ir mes siekiame analizuoti sudting leidim (ga
lima gerti al) ir apribojim (negalima gerti alaus) tinkl, su kuriuo
susiduriame tikrame gyvenime. Nes tai mums naudinga. Igyveni
mo poiriu gimta grynoji logika turi labai ma vert, palyginti
su iniomis apie tai, kaip eiti bar.

B B B Q NUOSTABUS PROTAS
Nra kvaila manyti, kad deontin logika isivyst per evoliucij.
Jei taip, visiems mums gimtas gebjimas logikai suprasti ilaidas,
pelnus ir socialinius sipareigojimus, kurie sudaro ms egzisten
cijos tarp moni dal. Taiau loginiai gdiai ikart dingsta, kai
apraote situacij abstrakiomis svokomis, uuot susiej j su ti
krove. Nordami ilaikyti login mstym, privalote turim infor
macij sukonkretinti. Kitaip tariant, jei ketinate priimti sprendim,
venkite abstraki argument. Tas pats galioja, kai suteikiate infor
macij kitiems, kurie turi j atsivelgti ar grsti ja savo sprendi
mus. Mums sunku suprasti abstrakcijas ir mes danai klaidingai
mstome. Uuot kalbj apie A ir 2, pasistenkite rasti praktinius
pavyzdius. Jeigu A, tai B, bet ne C gali bti tikra tiesa, taiau
daug lengviau suprasti, jeigu Agnes trenkia Bjornui, Bjornas su
pyksta, bet Cezariui nerpi. Taip visiems pasidaro daug lengviau -
ir reiau klystama.

daA t&tiau,
Yra daugyb ger knyg apie vairias sprendim primimo strate
gijas. Taiau n viena strategija nebus veiksminga, jei pirmiausia
neimoksite valdyti savo racionalaus ir emocinio mstymo. Turi
te lavinti juos abu. Racional - nebandydami analizuoti per daug
variant, vengdami patogi, bet netinkam apibendrinim, ino
dami, kada jums reikia blokuoti emocinius impulsus ir kada ne,
nevertindami to, kas imatuojama, labiau u patyrimus. Emocin
mstym turite treniruoti taip, kad inotumte, kada jo reikia ar
nereikia klausyti, taip pat turite pasirpinti, kad nuolat gautumte
grtamj ry, kai js jausmais paremti veiksmai bna teisingi.
Rad pusiausvyr tarp i dviej mstymo bd ir imok visada
konkretinti sunkiai suprantamus dalykus, atrasite gali priimti
ypatingus sprendimus.
Kitame skyriuje susidursime su didiausiu savigalbos indus
trijos aukso veriu, t. y. ms laime. Kaip raoma mus bangomis
uplstaniose iai temai skirtose knygose ir urnaluose, visi des
peratikai troktame bti daug laimingesni, negu esame dabar. Ta
iau po dideli bang danai lieka balos. Atjo laikas jums ir man
nusileisti laims bal - ten pabti visai verta, jei tik esate pasiruo
pabraidioti. Bus geriau, jei pasakysiu dabar: kita js ypatinga

HENRIK FEXEUS Q Q E I E I
galia nebus tapimas laimingam pagal usakym. Taiau ji suteiks
jums galimyb pasiekti stiprybs, pozityvumo ir konstruktyvumo
emocines bsenas, kai tik panorsite. Taip pat suinosite, kas su
teikia js gyvenimui prasm ir koki tiksl jums dert siekti. Si
ypatinga galia leis jausti taip gerai, kaip patys norsite, ir suteiks
js akims vilgesio.
Anams guminius batus.

Q B ID E NUOSTABUS PROTAS
 IEK TIEK
DAUGIAU
DIAUGSMO,
JEIGU GALIMA
Habkite, diaugtiit,, fViMM
Oi m ! ii et tiaidfo
 Prajo savait nuo tos dienos, kai mano
mona gavo ini i gydytojo: jai liko gyventi
tik trisdeimt ketverius metus. Savaime
suprantama, mums prireik daug k apgalvoti.
Ijau i darbo, kad galiau ja rpintis, ir dabar
leisime likus laik, darydami tai, k norime
daryti. Kraustoms Disneilend.
Armando Iannuci

LAIMES UGDYMO
STOVYKLA
Ms siekis diaugtis

patinga proto galia, apie kuri bus kalbama iame skyriuje, i

Y tikrj yra pagrindin kit ypating gali slyga. Pavelkite

visa taip, lyg treniruotumte smegenis prie protines futbolo
rungtynes. Be abejo, galite imokti puikiai spirti ir isisukinti, ta
iau tai nebus itin naudinga, jei nemoksite bgioti su kamuoliu.
Gebjimas valdyti emocijas taip, kad btumte pozityviai nusi
teik, yra js svarbiausia slyga. Kamgi reikia ilavintos atminties
ar didesnio krybingumo, jei blogai jauiats? Sveiki atvyk nuo
taikos treniravimo stovykl!

Q B B B NUOSTABUS pr otas
 Galbt jums atrodo, kad man dert pradti knyg nuo ia, jei
gu jau laim yra pagrindin kit proto gdi slyga. Galbt esate
teiss. Taiau a nerimavau: galbt neirsite mane rimtai, jeigu
pirmuose puslapiuose paskelbsiu, kad galite valdyti savo nuotaik
ir kad visai nesunku isiaikinti, kas gyvenime svarbiausia. Jeigu
nujote su manimi taip toli, tikiuosi, jau spjau pelnyti js pasiti
kjim. Nes ta laim yra visai ne tokia balta ir pkuota, kaip jums
gali atrodyti.

IffialuujaAfOiatUuas

ANAGRAMATIKA

Noriau paprayti, kad prie skaitydami toliau atliktumte greit

krybik pratim. J sudaro trys anagramos - odiai, galintys virsti
kitais, pakeitus raidi tvark. Pairkite kiekvien anagram ne
ilgiau kaip pus minuts. Daugiau laiko jums neprireiks. Net jei ne
sate prat prie anagram, manau, viskas bus gerai. Grime prie j
truput vliau ir paaikinsiu, kokia buvo pratimo esm. O pirmiausia
anagramos:

hoppa
(ved. okinti)

stolpe
(ved. stulpas)

bifogar
(ved.pr/sega)

HENRIK FEXEUS E
T?ai&u&HAU6 ifViatiHta6
Ko gero, laim yra mgstamiausias pastarj met savigalbos
knyg odis. Ms dienomis jis pernelyg danai vartojamas. Juk
vis dlto laim - labai stiprus odis. Taiau tai netrukdo kiekvie
nam laikraiui spjaudytis naujais gyvenimikais patarimais, kaip
jums tapti laimingam.
Gaila, kad pastarj met laims mediokl bent jau i dalies
paremta tikru kalbiniu nesusipratimu.
iuolaikiniai psichologiniai tyrimai atliekami beveik vien angl
kalba, ir j objektas vadinamas happiness. Taiau is odis nra tas
pat, kas laim. Happiness nra specifin pozityvi bsena, bet po
zityvi patyrim skal. O paioje happiness skals virnje yra tai,
k mes, vedai, vadiname laime.
Taip pat nevisikai teisinga happiness versti diaugsmas. Saky
dami, kad diaugiams, turime omeny pozityvi bsen, kuri nra
tokia stipri kaip laim. Tas pats ir su gera savijauta. Smagu diaug
tis ar gerai jaustis, bet bti laimingam dar smagiau. Happiness api
ma abi ias bsenas ir daugyb kit. Bda ta, kad ved kalboje nra
tikslaus odio happiness atitikmens. Todl visur kiame laim.
io nesusipratimo padarinys toks, kad nemaai ved dabar
jauia spaudim bti laimingi, nes knygose ir laikraiuose tik apie
tai ir tekalbama. Tarytum bt siekiama, kad kiekvienas kelt sau
per auktus reikalavimus ir jaust t nenumalinam trokim me
dioti laim. I tikrj niekada nebuvo kalbama apie niek kit, tik
apie vairi pozityvi bsen paiek. Kartais visai pakanka bti op-
timistikesniam. O tai ne taip jau reikliai skamba, tiesa?
Mano geras draugas yra minjs, kad odis laim labai arti
mas odiui laimjimai, ir svarsts, ar laimjimprasm galjo
kiek nors paveikti laim dl i odi panaumo ir taip padaryti
laim dar labiau susijusi su rezultatais. Tarsi, jei mogus nra
laimingas, tai jis nieko nelaimjo. (K kita reikia happiness - tai ne
veiksm rezultatas, o bsenas apimanti svoka.)
Kadangi panaiai skambanius odius smegenyse saugome ne
toli vien nuo kito, toks nesmoningas poveikis yra ne tik galimas,
bet ir visai tiktinas. O tai dar viena prieastis mums liautis varto
jus od laimtaip, kaip dabar.

Q B S E NUOSTABUS PROTAS
K gi mums vartoti vietoj jo? Neturiu gero atsakymo klausim.
Esu taip pat klimps kaip ir visi kiti, nes visas is knygos skyrius
skirtas laimei, atsipraau, pozityvioms bsenoms. Taip pat nenoriu
vartoti happiness, nes ved kalboje jau ir taip turime mindfulness,
fitness ir wellness. Nereikia mums dar vieno -ness.
Tol, kol niekas gudresnis u mane nesugalvojo tinkamesnio o
dio u laim (ar negrab odi jungin pozityvios bsenos),
nusprendiau daryti taip: prie savo nor ir toliau vartosiu laim.
Taiau bsime su jumis susitar, kad omeny tursiu ne tiek LAAA-
AAAIM!!!, kiek mint pozityvi bsen spektr. Skaitydami lai
m, galvokite apie happiness.

Pitidw togya abw dvfUKufytriai

Taip populiaru kalbti apie laim pasidar todl, kad tik pastarj
deimtmet psichologai pradjo tyrinti, kas mums padeda gerai
jaustis. Gali atrodyti netiktina, kad mums prireik tiek daug laiko
prie to prieiti, bet yra paprastas paaikinimas. Iki industrializacijos
mogus buvo labiau funkcija negu individas. mons sunkiai dir
bo, nes reikjo maisto. Savirefleksijai nebuvo vietos. Kai industria
lizacija suteik mums daugiau laisvo laiko (bent jau kai kuriems i
ms), pradjome atrasti save ir savo charakteri skirtumus.
Gana greit pastebjome, kad yra keistai besielgiani moni.
Tai buvo jokia naujiena - mus visada supo kaimo kvaileliai, pik
ti vyrukai ir neurotikos moteriks, - taiau pirmkart susims-
tme, kodl jie tokie. Taip pat pasidar sunku isaugoti tikjim
antgamtiniais dalykais (turiu omeny banyi) ir visuomens hie
rarchija. monms teko iekotis vertybi kitose srityse ir daugelio
vilgsniai nukrypo save. Gim psichologija.
Psichologijos biblija, Williamo Jameso Psichologijos princi
pai, buvo ileista 1890 m., todl psichologija yra palyginti jaunas
mokslas. Vliau beveik imtmet Freudas ir kiti band isiaikinti,
kodl mums kartais sprogsta galva, kol prijo prie logikos nuomo
ns: reikia daryti prielaid, kad mons i principo jauiasi gerai,
ir domtis, kas padeda gerai jaustis - ir kaip galime panaudoti ias
inias, kad jaustums dar geriau.

HENRIK FEXEUS Q Q S D
tb iiikjfo (ri&l&xjycL
Be abejo, pagrindinis klausimas - kodl mums atrodo taip svarbu
gerai jaustis. Ar mums i tikrj to reikia? Pozityvioji psichologija
klausim atsako, parykindama laims svarb ms vystymuisi.
Laims tyrimais nagrinjama ne tik kas daro gyvenim smag, bet
ir manom.
Tam, kad igyvent, ms protviams reikjo valgyti, daugintis
ir auginti vaikus. ie veiksmai neatsitiktinai teikia mums malonu
m ir pasitenkinim. Kadangi valgyti ir myltis smagu, labiau tik
tina, kad ms protviai daniausiai rinkdavosi iuos usimimus,
siekdami trumpalaikio pasitenkinimo. Be to, turint omeny ilg lai
k, ie veiksmai padeda mums igyventi ir klestti kaip individams
ir kaip riai.
Evoliucija pasirpino, kad patirtume stipr pasitenkinim atlik
dami veiksmus, kuriais tsiame savo genetin linij. Laim suteikia
ne tik valgis, myljimasis ir vaik apkabinimas, bet ir buvimas alia
eimos nari, stipri draugyst su nedidele grupe moni, nuolati
nis noras bendradarbiauti didesnje moni grupje, gyvenimas
saugioje ir kvepianioje aplinkoje, fizins treniruots, gdi
tobulinimas bei naudojimas ir ne iaip maistas, o skanus maistas.
Visa tai kelia diaugsm ir padeda mums igyventi.
Mums gimtas noras ne tik igyventi, bet ir gyventi.}pagrindin
smegen rang eina diaugsmingi lkesiai, mgavimasis ekstaze
ir maloni empatijos iluma. Toks gyvenimo diaugsmas nepriklau
so nuo amiaus, lyties, proto ar aukljimo, bet yra ms operacins
sistemos dalis. Nors ir paveikia bendr savijaut, aplinkybs veikia
mus maiau, negu mums atrodo. mons yra uprogramuoti bti
laimingi beveik bet kokioje situacijoje.
Ms trokimai sijungia vos mums patyrus k nors gero.
Diaugiams sutik draugus. Mums skiriasi seils uuodus skanaus
maisto kvap. irdis dauosi einant pasimatym. ie teigiami po
tyriai yra automatins kno reakcijos ir vieni pai pagrindini
gamtos princip. Net tokioms primityvioms btybms kaip bits
bdingas is gebjimas: jos turi vien smegen lstel, kuri veria
jas tpti ant gli su daug nektaro per jausm, kad joms gera tup
ti ant tinkamos gls - panaiai js gaunate papildom dopamino
doz padar k nors gero.

B B S S NUOSTABUS PROTAS
 Visa tai nereikia, kad teigiami jausmai tra susij su biologija.
Vystsi ms fiziniai knai, taip pat ir ms kultra. mogus i
principo yra sociali btyb. Priklausome bendruomenei, kuri ben
draudama pereina i kartos kart. Linksmumas, diaugsmas, ma
lonumas, laim ir visi kiti teigiam potyri variantai yra tokia dide
l mogikos esybs dalis, kad tas nedaugelis ms, kurie negeba j
patirti, gavo etiket - jie vadinami anhedonistais. Psichologai labai
nort suinoti, kas jiems negerai.

I tikrj dabartinis susidomjimas tuo, kas mus diugina, prasid

jo nuo amerikiei ekonomisto Roberto Easterlino. XXa. 8-ajame
deimtmetyje jis atkreip dmes, kad per pastaruosius dvideimt
atuonerius metus vidutinio amerikieio alga padidjo dvigubai (ir
net truput daugiau), bet gyvenimo kokyb visikai nepasikeit.
Gyventi buvo taip pat gera ar sunku kaip ir anksiau. inoma, Eas
terlino kolegos ekonomistai dl to labai supyko, nes tokia mintis
prietaravo nuomonei, kad finansinis pagerjimas teigiamai pavei
kia mogaus bsen (tai yra, kad galime nusipirkti laim). Aiku,
galiausiai visiems teko pripainti, kad jie neino atsakymo kebl
klausim: jeigu ne pinigai, tai kas gi daro mus laimingus? tai kaip
viskas prasidjo.
Ryt imintis ilg laik bylojo, kad laim eina tik i vidaus. Mes,
uaug materialiuosiuose Vakaruose, manome beveik prieingai:
daug lengviau jaustis laimingam, kai aplinka nra sumauta, ir kuo
ji geresn, tuo mums smagiau. Vis dlto laims tyrimai rodo, kad
klystame. Kaip Easterlinas ir sak, geras gyvenimas nepagerina
bendros savijautos. Atliekant vien i garsiausi laims tyrim, pa
velgta 180 pasaulio ali (apie 96 procentus ems gyventoj)
ir palygintas j laims lygis su alies ekonomine padtimi. Tyrimo
ivados iki iol cituojamos kiekvienoje knygoje apie laim.
Mokslininkai isiaikino, kad neturtingose besivystaniose a
lyse (pavyzdiui, Moldavijoje), kur monms kasdien reikia kovoti
dl duonos ksnio ir kur gyvenimas labiausiai primena Sizifo dar
b - ridenti kaln didiul akmen, kuris prie virns vis nusirita
atgal, - laims lygis taip pat labai emas. Laim retai patiriama,
kai mogui trksta svarbiausi dalyk, kad igyvent. Taiau kai

HENRIK FEXEUS E1E1E1E3

tik ekonomin alies padtis truput pagerja - patenkinami tokie
pagrindiniai poreikiai kaip stogas vir galvos, valgis ant stalo, ga
limyb atsikratyti lig ir pakankamai stabili ateitis, - laims krei
v pasiekia auktesn tak ir sustoja. Nesvarbu, kaip gyvenimo
standartai kyla po pirmojo laims lygio pakilimo. Daugelis tai laik
rodymu, kad materialin gerov nra susijusi su gera savijauta (jei
pagrindiniai poreikiai patenkinti). Tai suteik pagrind vienai i
fundamentali ties, kurias per pastaruosius metus ikl laims
guru: kad negalime nusipirkti laims.

Tik tai nra tiesa.

Laims lygis i ties taip smarkiai nebekyla, kai pasiekiamas tam ti

kras materialios gerovs lygis. Taiau kaip tas lygis atitinka tokius
pagrindinius poreikius kaip maistas, gyvenamoji vieta ir drabuiai
(tai danai minima kalbant apie minto tyrimo rezultatus) - su
bjektyvus klausimas. irint faktinius skaiius matyti, kad laims
lygis ima kilti gaunant 20 000-25 000 vedijos kron mnesin
alg. Taiau iame take jis nesiliauja kils, bent jau ne visai, ir ne
sustoja emiau 35 000 kron. Nesu tikras, bet spju, kad valstietis
i Nepalo u tokius pinigus gali patenkinti daug daugiau negu tik
pagrindinius poreikius. Taigi manau, kad laim ir materialin ge
rov yra labiau susijusios, negu laims judjimas nori pripainti.
Visikai manoma nusipirkti bent tam tikr laims dal - kol js
metin alga pasieks 400 000 kron.
Vis dlto patarsiu daryti taip, kaip silo imintingieji rytieiai:
siekiant laims pavelgti vid. Nes ten ji yra i tikrj, ir nesvarbu
ta metin alga.

$s, astumitus tatts kalvis

Abrahamas Lincolnas yra pasaks, kad dauguma moni bna lai
mingi tiek, kiek nusprendia tokie bti. Tyrimai rodo, kad jis buvo
teisus. Todl nepavydkite monms, kurie bna laimingi tada, kai
js tokie nebnate. Laim - kaip ir meil - nra skirta tik tiems,
kam labai sekasi. Kitas odis, kuris skamba beveik taip pat kaip ve
dikas lycka*, yra lucky, bet tai du skirtingi dalykai. Jie gali atrodyti
* Laim (ved.).

Q B S Q NUOSTABUS PROTAS
susij. (Dieeeeeeeve, kaip tau pasisek, kad sutikai vyr, a nie
kada netapsiu tokia laiminga) Bet laimingieji ino, jog tai lemia ne
skm, o sunkus darbas, kur dirbant reikia kruopiai vertinti ir
imtis nepatogi veiksm. Pavyzdiui, kavinje prieiti ir ukalbinti
nuostab mog, nors ir nedrsu.
Kitas dalykas, kuris iekant laims mus danai erzina, - mes no
riai lyginame savo laim su svetima. Be abejo, tai visika kvailyst,
nes mano laim, sukurta i mano vidaus, nebtinai yra tokia pat
kaip js, sukurta i js vidaus. Neprivalau tapti toks pat laimin
gas ar i viso bent kiek laimingas nuo to, kas daro jus laimingus. Vis
dlto danai pagalvojame: Ak, regis, joms be galo smagu aisti pa
pldimio tinklin apsivilkus maudymosi kostiuml. Ir a taip dary
siu. Gal tai ir tiesa. Bet jei nemokate elgtis su kamuoliu arba, kaip
a, nedvite maudymosi kostiumli, tai jau ne tiesa. Jeigu js
smegenys dar neimoko mgti operos, nejausite malonumo kai
mynui jungus Hendelio Orland. Utat jums daugiau malonumo
suteiks Nitzer Ebb ar Familjen grupi kryba, apie kuri kaimynas
snobas visikai nieko nenusimano. Kiekvienas pats turi atrasti, kas
jam sukelia pozityvius jausmus. Nra objektyvios normos, nusta
tanios, ar mogus laimingas.

HENRIK FEXEUS Q E H D B
 KO GERO, SVARBIAUSIA,
K PERSKAITYSITE
APIE LAIM
egis, pozityvs jausmai suteikia mums daugiau min

R i ir skatina imtis veiksm. Js protins galimybs

isipleia. Toks protins veiklos pasikeitimas stipriai
paveikia js mentalin struktr, nes negalite atsisakyti
nauj mini. Taip js viduje susikuria nauji itekliai, o tai
lemia didesn savivert ir dar pozityvesn protin bsen.
i lengvai patikrinama idja buvo stipriai paremta pasta
rj met tyrimais: vieno tyrimo dalyviai irjo skirtingus
trumpus filmus. Juose buvo ireikti teigiami, neutrals arba
neigiami jausmai. Pairj kiekvien filmuk, tyrimo daly
viai turjo usirayti tiek dalyk, kiek galjo sugalvoti ir kiek
nort padaryti, jeigu tikrame gyvenime jaust parodyt
jausm. Pozityvs jausmai lemdavo ne tik gerokai ilgesnius
sraus, bet ir daug krybikesnius pasilymus.
Kitaip tariant, rutulioti mintis per pozityvius jausmus
naudinga ne tik dabartyje, bet ir ateityje, kai galsite pada
ryti visk, k sugalvojote diaugdamiesi. Yra ir akivaizdi
pranaum - pavyzdiui, naujus dalykus greiiau imoks
tate diaugdamiesi, o ne liddami (arba bdami nusiteik
neutraliai).
Teigiami jausmai skatina nemaai kognityvistini ir bi-
hevioristini savybi, kurios mums naudingos: atidum,
darbin atmint, verbalinius gdius ir smalsum. Jei svars
tte, kodl nuolatinis pozityvumas yra ypatinga galia, dabar
turite atsakym. Js smegenys gauna svarbi itekli, prie
kuri kitaip nebt prijusios, tampate protingesni ir k-
rybingesni, o tai pads jums daug geriau panaudoti visas
kitas ypatingas galias. Na ir, aiku, nuostabu gerai jaustis to
tepanorjus.
Taiau atminkite: tokia laim, koki mato iuolaikin psi
chologija, skirta ne lepiams. Ji pati neateis jums usiimant
kitkuo. Dar senovs graikai inojo, kad laim neatsiranda i
niekur lyg diev dovana, bet ateina pas tuos, kas optimaliai
panaudoja savo resursus ir gebjimus. Aristotelis yra saks,
kad laim ir pasitenkinimas ateina pas tuos, kas geriausiai
inaudoja savo galimybes. Niekas netampa laimingas at
sitiktinai. Laim visada yra smoningo poirio ir tiksling
veiksm rezultatas. Gebjimas jausti laim yra ypatinga
proto galia, kuri, pradta naudoti, gali pakeisti vis js eg
zistencij, taiau tam reikia tiek pat treniruoi, kiek ir kitos
ypatingos galios, - jei ne daugiau.
 SUDEDAMOSIOS LAIMES
DALYS
Ko reikia norint gerai jaustis

eigiami jausmai nebtinai yra blogi. Teigiami jausmai pa

N deda mums velgti didesn pasirinkim, o neigiami veikia

prieingai: jie veria mus susitelkti vien dalyk, kad greitai
ir veiksmingai isprstume problem. Todl neigiami jausmai pa
djo mums igyventi. Taiau iandien pasaulis atrodo kitaip negu
prie penkiasdeimt tkstani met. iais laikais retai patenkame
gyvybei pavojingas situacijas, o neigiami jausmai jau nebra tokie
reikalingi kaip anksiau.
Deja, pasaulis keiiasi daug greiiau u mones, todl ilaikme
didesn gebjim jausti pykt, baim ar pavyd, negu reikia iuo
laikinei visuomenei. is maytis, bet nesmagus jausm paveldas
ustoja mums keli laims patyrim.
Paanga, ypa kognityviosios elgesio terapijos, pirm kart su
teik mums veiksming bd valdyti savo senovinius negatyvius
jausmus taip, kad jie neukirst mums kelio pozityv gyvenim.
Nemaai ioje knygoje pateikiam pratim paremti kaip tik kogni-
tyvistiniu poiriu ms smegenis. Atlikdami pratimus uprogra
muosite savo mstym, elges ir santyki valdym.
Vis dlto apie laim galima kalbti daug apimaniais ir lanks
iais terminais. O inoti, k ji reikia praktikai, visai kas kita. Pra
dkime nuo to, kad yra keli pagrindiniai punktai, kurie btinai turi
bti vykdyti, kad gerai jaustumts:

autonomija (niekas nevaldo js veiksm ir nespaudia js);

artimos aplinkos kontrol;
ateities viltis;
daugiau pozityvi negu negatyvi emocini bsen;
asmeninis tobuljimas;
savs primimas;
gyvenimo tikslas;

Q E IB B NUOSTABUS PROTAS
 galimyb daryti tai, kas pavyksta ir patinka;
pozityvs santykiai su kitais ir socialinis bendrumas.

Atrodo, nemaai reikia, kad btume laimingi? Neisigskite. Keli

srao punktai atkartoja vienas kit, o dauguma j - natrals no
rai. Tai nereikia, kad mums nereikia dti pastang ar kad juos vi
sada lengva patenkinti. Toliau paaikinsiu, k i tikrj ie punktai
reikia ir kaip juos vykdyti. Bti laimingam nra taip sudtinga,
kaip atrodo. Reikia tik inoti tinkam bd.

cAattm&mia OicodiHwt afduikm htmbwli:

taukai fiagkm dai
Vienos mano draugs kaimynas groja violonele. Ji girdi muzik
taip aikiai, lyg instrumentas bt jos svetainje. Kas vakar pen
kiolika po septyni kaimynas pradeda groti ir groja apie pusva
land. Laim, jis groja gerai ir daniausiai neutrunka ilgiau negu
pusvaland. Todl tokie malonios muzikos koncertai nekelia mano
draugei problem.
Taiau tam tikr laikotarp kaimynas rengsi konkursui. Violon
el ugrodavo bet kokiu laiku. Trei dienos. Be penkiolikos de
imt vakare. Ir neretai po kelias valandas savaitgaliais. Arba tik
deimt minui. Bet visada tie patys nuobods keturi ar atuoni
taktai, tas pats per t pat, nepaprastai sudtinga melodija. Mano
varg draug jau nebesigrjo kaimyno virtuozikumu. Tai jai vir
to baisiu patyrimu. Muzika galdavo ugroti bet kada - ir nebdavo
joki enkl, kada galt nutilti. Pats maiau, kaip mano draug dl
to nervinosi. Paskutins dienos prie konkurs man buvo apibdi
namos su kankinimais susijusiais odiais. Buvo pavartotas odi
junginys protiniai karo veiksmai.
Nuolatinis nerimas mano draug apm ne dl t pai takt,
nors, inoma, tai j sekino. Blogiau buvo tai, kad ji nebegaljo i
noti, kada prasids grojimas. Esu tikras, kad jeigu ji bt turjusi
violonels gars paleidiant mygtuk, jai nebt buv sunku ke
liskart per dien j paspausti ir padti kaimynui laimti. Tada tai
bt buvs jos pasirinkimas, ji bt valdiusi padt. Bet ji neturjo
tokio mygtuko. Todl ir negavo tokios kontrols teiss.**
* Beje, kaimynas laimjo konkurs.

HENRIK FEXEUS Q E H 3 E 1
 Pagrindin geros savijautos slyga yra jausmas, kad valdote savo
gyvenim. Susidurti su nevaldomomis situacijomis gali bti pra
tinga. Nesvarbu, ar pasirenkame elgtis pagal kieno nors kito, ar
pagal savo norus - svarbu, kad galtume rinktis. Jausmas, kad gy
venimo nepavyksta suvaldyti, visada kelia stres, kuris savo ruotu
paveikia nuotaik ir kenkia sveikatai.
Kaip rodo pavyzdys su violonelininku, ms kontrols porei
kis apima ir maus, ir didelius dalykus. Jei jums atrodo, kad per
dedu, kad mano pikiurnai draugei tiesiog nepatinka Dvorakas ir
kad kontrols jausmas apima tik didesnius ir svarbesnius gyveni
mo dalykus, pagalvokite apie tai k: atliekant vien tyrim seneli
nam gyventojai buvo skatinami labiau valdyti savo kasdienyb
negu anksiau. Uuot tik gav maisto, jie galjo kartu sprsti, kas
bus gaminama. Rinktis, kokias keliones vaiuos. Patys laist g
les. Sprend, kaip bus rengti j kambariai. Mai, ities kasdieniki
dalykai tarytum sukl vandens raibulius. Globos nam gyventojai
pradjo prisiimti atsakomyb ir kitose situacijose: jie m bendrau
ti tarpusavyje, pavaljo ir teig, kad dabar yra daug laiminges
ni. O svarbiausia - mirtingumas sumajo perpus. Kitaip tariant,
jausmas, kad valdote, dalyvaujate ir sprendiate, kas vyksta tiek su
maomis, tiek su didelmis js gyvenimo dalimis, daro ilgalaik
poveik protinei ir fizinei sveikatai.
Jei, uuot valds, mogus bejgikai stovi alia, jam gali kilti
tiesiog fizinei sveikatai alingas stresas. Stresin reakcija, kuri
patiriame prarad savo gyvenimo kontrol, yra labai senas evo
liucinis paveldas, bdingas ne tik monms, bet ir kitiems pri
matams. Si reakcija reikalinga tam, kad susigrintume prarast
kontrol (arba gautume j, jei ivis neturjome), taiau i reakcija
bna maiau konstruktyvi tada, kai kontrols trkumo negalime
panaikinti.
Deja, ta pati reakcija kyla tiek isprendiamose, tiek nei
sprendiamose situacijose. iuos odius raau Gardemoeno oro
uoste, pakeliui namo i Oslo, kuriame daviau kelis interviu. Prie
savait Islandijoje isiver ugnikalnis. Isiverimo sukeltas mil
inikas pelen debesis kelioms dienoms udeng visos Europos
skrydi marrutus. iandien anksti ryte draudimas skraidyti
pradjo velnti - man bent jau buvo leista iskristi Norvegij.

Q B S E NUOSTABUS PROTAS
 KASDIENYBS KONTROL
adangi net visikai kasdienis bejgikumas, pavyz

K diui, nedalyvavimas sprendiant, k valgyti per pie

tus, darbas su sakinti pernelyg mgstaniu vadovu
arba pakartotinis egzamino neilaikymas, gali neigiamai
paveikti ms gerov ir sveikat, svarbu inoti, kokias sri
tis vis dlto valdote. Js artima aplinka yra geras pavyzdys.
Neleiskite atsitiktinumui sprsti, kaip praleisite dien: smo
ningai nusprskite, kaip knygos turi stovti lentynoje; jun
kite ne bet koki radijo stot, o pasirinkite, kokios muzikos
norite klausytis; galvokite apie tai, kaip sdite dirbdami, ir
nutarkite, k irsite svajodami. Kartais net verta daryti
tai, ko daryti nebtina - vien tam, kad inotumte, ar vis dar
sugebate. Pavyzdiui, nusipirkite maiel diovint span
guoli vien dl to, kad jos juokingai atrodo.
Pripastu, gal ir keistoka valdyti savo kasdienyb tokiu
menku mastu, bet svarbu rasti bd priminti sau, jog val
dote savo gyvenim ir esate laisvi daryti, k norite. Be to,
kaskart atlikdami tok veiksm patirsite truput kasdienio
diaugsmo. Juk inote, kas sakoma apie detali svarb.
Taiau dabar, vakare, pelenai m tirtti ir skrydiai i io oro
uosto vis nukeliami. Mane supantys mons patiria kaip tik t
bejgikumo keliam stres, kai j skrydiai didiajame ekrane
i eils ima raudonuoti. J stresas nra konstruktyvus, nes nie
kas i ms negali paveikti nei lktuv skrydi, nei Islandijos
ugnikalni. Esame situacijoje, kurioje beprasmika nervintis dl
kontrols trkumo. Vis dlto stebdamas mones, keliaujanius
Kastrup, kur oro uost k tik udar, tariu nemaai bepraside
dani gastrit.

Klasikinis pavyzdys, kai autonomikumo poreikis kertasi su auto

ritetu, yra garsusis jaunysts maitas, kai rkiame ant tv, kad jie
idiotai, ir ieidami utrenkiame duris (nes juk vis dlto gyvename
j namuose). Beveik visi yra tai patyr bdami eiolikos ar atuo
niolikos met. Ar taip? Ar neatpastate savs? Nieko nuostabaus.
Profesional tyrimai parod, kad audringas jaunysts maitas i
principo yra mitas. Be abejo, kai kas igyvena gana sunki paau
glyst, kupin konflikt su tvais. Taiau toki mauma. Dauguma
praleidia paauglyst gerbdami ir myldami savo tvus, tik pasitai
ko nuomoni skirtum. Konfliktai daniausiai bna isprendiami
kalbantis ir pateikiant argumentus, o ne riksmais ir barniais, kaip
mitas nort mus tikinti.
Jeigu jau prakalbome apie mitus: prajus madaug dvideimiai
met po tariamo jaunysts maito, imame suprasti, kaip menkai
valdome savo padt. Apimti panikos mstome, kaip galjo taip nu
tikti, ir bandydami grinti tai, kas prarasta, nusiperkame motoci
kl, susirandame meilu ar papraome kirpjo padaryti toki pat
ukuosen, koki neiojome bdami dvideimties. Sveiki, vidutinio
amiaus kriz prasidjo.
Net ir tai, pasirodo, yra gana retas reikinys. Pasiek trei ar
ketvirt deimtmet, i tikrj tampame introspektyvesni ir per-
mstome savo vaidmen eimoje ir darbe. Vyr poiris vertybes
gali pasikeisti ir jie pradeda teikti prioritet eimai, o ne darbui.
Moterims gali bti atvirkiai - darbas gali uimti eimos viet. Ta
iau ie pokyiai retai kada lemia gyvenimo kriz.
domu, kad tokie mitai vis dlto egzistuoja. Be abejo, yra mo
ni, kurie igyvena sunk paauglysts laik su tvais ar gyvenimo
kriz bdami vyresnio amiaus. Vis dlto tok apibendrinim, kad

BEISEI NUOSTABUS PROTAS

visi turime saugotis i dalyk, lemia viena: mes mirtinai bijome
prarasti savo egzistencijos kontrol. Taip bijome, kad net kuriame
apie tai pasakas. Nes inome, kad prarad galimyb rinktis ir veikti
savo aplink taip pat prarasime galimyb bti laimingi.

2ffwtbuja& fOvatimaA

ANAGRAMATIKA: SUGRIMAS

Ar prisimenate pratim su anagramomis skyriaus pradioje? tai dar

vienas. inau, kad pirmas buvo truput sudtingas, taiau jeigu jums
nepasisek su anuo, papraysiu atlikti . Kad ir kaip jums seksi pir
m kart, tai niekaip nepaveiks antro. ios trys anagramos sukurtos
remiantis kitu principu negu pirmosios. Tai taip pat anagramos, ta
iau jos tikrina kit js savyb. Kit js smegen ving, jeigu jums
taip labiau patinka. Praom isiaikinti, kokiais odiais gali tapti:

bli
(ved. tapti)

bokat
(ved. usakytas)

bifogar
(ved. prisega)

siminkite, kiek atspjote. Paaikinimas jau arti!

HENRIK FEXEUS
JinwktaA (rygiikuHtas
Kaip galime imokti bti laimingi, taip galime imokti ir bti nelai
mingi. Kai kas to mokosi po kelet kart per savait. Ar lengva, ar
sunku pajusti tokias negatyvias bsenas kaip lidesys ar melancho
lija, i tikrj priklauso ne nuo situacij, su kuriomis susiduriate, o
nuo to, kaip imokote bti nelaimingi. Kasdien bloga nuotaika yra
didiausias laims marodierius. Gerai, kad gebame imokti nauj
dalyk.
Vienas pagrindini dramos element yra vadinamasis imoktas
bejgikumas - jausmas, kai negalite pakeisti nemalonios situacijos.
Imoktas bejgikumas - tiesiogin prietara tos kontrols, kuri
mums atrodo tokia svarbi. Prarandame nuotaik dl to, kad pasi
duodame. Jei tai vyksta ilgokai, galime pulti depresij.
Psichologas Martinas Seligmanas ry tarp imokto bejgiku
mo ir blogos nuotaikos pastebjo atlikdamas gana atgras bandy
m su unimis. Jie buvo udaryti du narvus, kuri grindys ne
maloniai trankydavo elektra. Viename narve uo galjo ijungti
elektr paspausdamas svirt. Kitame narve uo nevald situacijos.
Vliau abu unis udarius kit nemaloni aplink, kur juos taip
pat trenkdavo elektra, tik ijungiama kitaip, uo i pirmojo narvo
taip ir padar: surado reikiam mygtuk ir paspaud. O savo aplin
kos anksiau negaljs paveikti uo veikiausiai padar prielaid,
kad ir kart nieko nemanoma pakeisti. Jis neband nieko daryti,
tik guljo ir kent elektros smgius.
Nesvarbu, kokia ms nuomon apie bandym, jis rodo
mums, kaip mokoms bejgikumo. Jei ankstesn situacija paro
d mums, kad neverta nieko daryti, liaujams band. Kam dabar
bandyti, jei anksiau nepasisek? Bejgikiems Seligmano unims
buvo nustatyti visi depresijos ir pasyvumo simptomai. Jie maiau
d ir nenorjo poruotis ar aisti su kitais unimis. Inyko j susi
domjimas pagrindiniais ms gyvenimo elementais: maistu, dau
ginimusi ir socialiniais veiksmais.
Toks pat poveikis buvo atskleistas atliekant eksperiment su
monmis. Vietoj elektros smgi jiems teko patirti didiul, dau
giau kaip imto decibel, triukm. Viena grup turjo galimyb
ijungti gars, o kita - tik kentti. Paskui dalyviai po vien buvo
nuvesti kambar, kuriame buvo galima ijungti triukm.

Q B B E NUOSTABUS PROTAS
 Kaip ir unys, anksiau situacij suvaldyti galj bandomieji as
menys pastebdavo, kad jie tai gali padaryti ir dabar. Kiti tiesiog at
siduodavo likimui. Jie net nebandydavo paspausti triukm ijun
gianios svirties, kad pamatyt, kas bus. Vliau apatikai sddavo
kampe, o kai buvo praomi suaisti aidim, visikai nesisteng ir
buvo net nepajgs sprsti kryiaodio.

Kasdienybje imoktas bejgikumas retai veikia taip dramatikai,

kaip atliekant iuos tyrimus. Ir gerai. Vis dlto net kasdienis va
riantas gali bti pakankamai lemtingas. Patys to neinodami, jau
esate iband jo poveik. Ar atsimenate pirmj anagram test
p. 393? Kaip jums seksi? Spju, kad ne itin gerai. To ir buvo siekia
ma. Dviej pirmj anagram buvo nemanoma isprsti. Jas su
dar odiai, i kuri negalima padaryti anagram. Treiasis odis
buvo tikra, isprendiama anagrama. Taiau greiiausiai neveikte
ir jos.
Vliau, vos prie kelis puslapius, jums teko atlikti pana test.
Manau, iuo atveju jums daug labiau pasisek. kart dvi pirmosios
anagramos buvo lengvos. BU=bil (ved. automobilis), bokat =tobak
(ved. tabakas). Treioji, bifogar = biograf (ved. kinas)t buvo kiek
sudtingesn, bet vis tiek neturjo sudaryti dideli sunkum. Ti
ktina, kad veikte visas tris.
tai kur kabliukas.
Treioji anagrama abiejuose testuose buvo ta pati. (Pratimai
pateikti skirtingose knygos dalyse, kad neprisimintumte odi.)
Js gebjim ar negebjim atspti treij od nulm du anks
tesni odiai, su kuriais k tik dirbote: kai du pirmuosius buvo
lengva atspti, greitai imokote, kad valdote situacij. Anagramos
nra jums neveikiamos. Taip nusiteik prijote prie paskutins
anagramos ir j isprendte. O atlikdami ankstesn pratim, kai
neveikte dviej odi, imokote abejoti savo galimybmis ir pa
tikjote, kad nieko nekontroliuojate. Taip nusiteikus jums nepasi
sek atspti treio odio, kur, vos pavelg situacij kitaip, b
tumte nesunkiai atspj.
Per SVT kanalo interviu, skirt serialui Laims mediokl
(2011), papraiau laidos vedjos isprsti tas paias anagramas, ir ji
parod klasikin pavyzd, kaip stipriai mus veikia tikjimas ar neti
kjimas savo gebjimais. Pirmkart pamaiusi od bifogar, jau pra-

HENRIK FEXEUS QE1QD

sikeikusi dl dviej pirmj, ji pus minuts kartojo: Velnias, vel
nias, velnias, niekaip neisprsiu, kokia a nevykl. Ir neispren
d. Antrkart pamaiusi t pat od ir bdama labai patenkinta dl
to, kad jau isprend dvi anagramas, ji kalbjo kitaip: Sugebsiu,
sugebsiu! Ji sak begalyb variant (prieingai nei anksiau), o
visai prie laikui pasibaigiant atspjo teising.* Moralas toks: nie
kada netikkite, kad nepasiseks ar neverta bandyti, vien dl to, kad
taip buvo pirm kart. Tokia nuostata ne tik pavojinga aktualioje
situacijoje - ji paveikia ir js poir vis egzistencij.

Ms norasgyventi priklauso ne nuo to, kokia situacija yra i tikrj, o

nuo to, kaipj vertiname.

* Kadangi ji, kitaip nei js, abi uduotis gavo vien po kitos (buvo manoma pada
ryti tik taip), bt galima paprietarauti, kadjai geriau seksi spti odius antr
kart, nes ji buvo k tik pus minuts treniravusis tai daryti. Tai protinga mintis.
Taiau prie minut igyvenus gana neigiam patyrim tas odis jai vis dar buvo
susijs su blogomis mintimis apie neskm. I tikrj ji atliko pirmj uduot
taip pat kaip ir js - tvirtai tikdama, kad tai nemanoma, o ne konstruktyviai
bandydama atspti odius. Labiau bijojau, kad ji vl pasiduos vos ivydusi kitus
odius.

Q B B S NUOSTABUS PROTAS
 S
'jffijM ai

NESIMOKYKITE, KAD JUMS

NEPASISEKS
akartokime: niekada nemanykite, kad kas nors nepa
siseks ar kad ko nors nemokate, vien dl to, kad taip
buvo atsitik anksiau.

Kiekvienas naujas atvejis suteikia nauj galimybi.

Su tuo nesutikdami paspsite sau spstus daug svarbes

nse situacijose negu aidimai su raidmis. Prielaida, kad
valdote situacij, skatina nusiteikti optimistikai. O imoktas
bejgikumas skatina pesimizm, blog nuotaik, uvis blo
giausia -depresij.

Iftftis Oi vfdlMdzmLi: kai mote, kadgalite,

Vilto
Viltis yra pozityvi nuostata, kad viskas susitvarkys. Pozityviosios
psichologijos tyrjai pastebjo, kad viltis ne tik guodia ir malina
skausm, kai mogui sunku. Ji vaidina stebtinai svarb vaidme
n ms gyvenime ir suteikia mums pranaum visose srityse,
pradedant skme mokykloje ir baigiant sudtingo darbo rezulta
tais. Ji yra viena i galvoskio daleli, btin tam, kad taptume
laimingi. Anot psicholog, turdami vilties, bnate tikri, kad tu
rite tiek nor, tiek priemoni savo tikslams pasiekti, kad ir kokie
jie bt.

HENRIK FEXEUS Q E J B E !
 Vieniems viltis yra geriau pastama negu kitiems. Vieni laiko
save sudting situacij narpliojimo ekspertais ir daro prielaid,
kad visada gali isprsti kylanias problemas. Kiti nejauia, kad turi
energijos, gebjim ar priemoni savo tikslams pasiekti. Daug vil
ties turintys mons turi bendr savybi, tarp j ir gebjim save
skatinti. Jie jauia esantys pakankamai iradingi, kad jiems pasi
sekt atlikti uduotis, ramina save, kai kas nors atrodo nekaip, ir
sako sau, kad viskas susitvarkys. Jie bna pakankamai lanksts,
todl randa vairi bd pasiekti tikslus - arba pakeiia tikslus, kai
tie pasirodo nepasiekiami, - ir geba skirstyti dideles uduotis ma
esnes, veikiamas.
Kai kam i protin bsena savaime suprantama. Kitiems ji at
rodo beveik nepasiekiama. Taiau viltis, kaip ir kitos proto galios,
yra gebjimas, poiris save ir gyvenim, kur galima lavinti. Vis
dlto nepateiksiu jums jokio vilt tobulinanio pratimo. Turite la
vinti mano mintus vilties bsen sudaranius dalykus po vien.
Stiprindami visas ypatingas savo proto galias suinosite, kad js,
kaip ir teigiama vilties apibrimu, turite ne tik noro, bet ir priemo
ni savo tikslams pasiekti.
Viltis - tai gdis, kur gausite, kai kitos js gyvenimo dalys
bus savo vietoje. is gdis taip pat yra artimas tokiai protinei b
senai kaip optimizmas.

0fdiHU3MA
Kaip ir viltis, optimizmas reikia, kad mogus turi dideli lkes-
i, jog, nepaisant neskmi ir problem, gyvenimas susitvarkys.
Ateit visada galima pakeisti. Optimizmas yra poiris, neleidian
tis monms tapti apatikiems, lidti ar jaustis beviltikai, kai gy
venimas nelengvas. Jis suteikia js gyvenimui daugiau teigiam,
o ne neigiam emocini bsen, kad ir koki sunkum patiriate.
Kaip ir viltis, optimistin nuostata padeda mums veiksmingai
skirstyti dalykus. (Turimas omenyje realistikas optimizmas, nes
naivumu paremtas optimizmas gali bti pratingas. Norint bet
kokia kaina visur iebti vies, galiausiai galima visikai prarasti
gebjim orientuotis tikrovje.)
Psichologas Martinas Seligmanas (tas su bejgiais unimis) yra
vienas i pozityviosios psichologijos pradinink. Jis apibdina op-

E1DD NUOSTABUS PROTAS

timizm remdamasis tuo, kaip mons sau aikina savo skmes ir
neskmes. Optimistiki mons iri netikt neskm kaip da
lyk, kur jie gali pakeisti, kad kit kart pasisekt.
Kitaip tariant, jie ino tai, k jau imokote i ios knygos: klysti
lygu mokytis. Pesimistiki mons, prieingai, dl neskmi kal
tina save ir kokius nors savo charakterio bruous, kuri, kaip jie
mano, nemanoma pakeisti.
ie skirtingi poiriai pasaul daro milinik poveik mogaus
gyvenimui. sivaizduokite, kad nusivylte negav norimo darbo.
Jeigu js poiris optimistikas, js, nepaisydami nusivylimo,
vis tiek aktyviai ir viltingai reaguosite kurdami nauj veiksm pla
n - velgsite neskm kaip galimyb pasimokyti. O jeigu js
poiris pesimistikas, reaguosite nusivylim nusiteikdami, kad
negalite nieko pakeisti taip, kad kit kart bt geriau, todl nie
ko nedarysite su problema. Manysite, kad neskm lm asmenin
silpnyb, su kuria jums teks gyventi visada. Jei vis dlto pabandy-
tumte sukurti veiksm plan (gal dl to, kad geroje knygoje para
yta, jog taip dert daryti), greitai pajusite, kad nra jokio tinka
mo kelio, ir tai tik dar sustiprins sitikinim, kad jau i pat pradi
buvote teiss - situacijos nemanoma pakeisti.
Optimistas ateit velgia manydamas, kad joje galima kai k
padaryti kitaip nei praeityje, o pesimistas - kaip neivengiam
ankstesni vyki pasikartojim.
Kodl taip yra? Atsakymas - tai, k jau inote apie pozityvias
protines bsenas. Kai bname optimistiki ir tikims, kad atsitiks
kas nors gero, ms smegenyse isiskiria dopamino, leidianio
mums gerai jaustis. Kitaip tariant, pozityvs lkesiai sukelia po
zityvius emocinius patyrimus. (Beje, tai daug saugesnis ir legales
nis bdas patirti chemijos sukeliam malonum negu tai, k jums
gali pasilyti tartinas vyrukas u kampo.) O pozityvs patyrimai
lemia pozityv poir ir padeda jums mstyti naujai, iekoti ne
tikt sprendim. Negatyvus poiris, prieingai, blokuoja kry
bing mstym ir taip padaro galimyb rasti ger idj beveik ne
manom.
odis optimistaskartais vartojamas neigiama prasme, apib
dinant mog, kuris visur mato tik gera - net ir ten, kur nedert.
Taiau optimistas nra joks usisvajojs romantikas. Bti optimis-

HENRIK FEXEUS QEIDB

T/ftfltwai

KURKITE VILT
iltis - tai sitikinimas, kad gebi priimti ir sprsti iky

V lanias problemas. Norint tinkamai sprsti proble

mas, reikia gero pasirengimo ir planavimo. tai keturi
paprasti (bent i pirmo vilgsnio) punktai, padsiantys jums
kurti vilt.
Kiekvienoje situacijoje reikia...

suformuluoti aikius tikslus;

sugalvoti vairi bd tuos tikslus pasiekti;
rytingai taikyti tuos bdus;
performuoti pasitaikanias klitis taip, kad jos
virst veikiamais ikiais.

Gali atrodyti paprasta. Taiau tikrovje ustringame ties an

tru ar treiu punktu. Ir bkime siningi, neretai praranda
me vilt dl to, kad rimtai nepairime pirm punkt.

tu reikia iekoti sprendim, bti lanksiam ir itvermingam, ypa

kai kas nors ne itin gerai sekasi.
Optimizmas gali paveikti net fizin sveikat. Atliekant kelet
tyrim mons buvo ilgai stebimi, ir paaikjo, kad tie, kurie buvo
optimistikai nusiteik dvideimties met amiaus, turjo daugiau
slyg bti sveiki ir prajus deimtmeiui.
Prie daugiau negu keturiasdeimt met atuoni imt ame
rikiei gydytojai apklaus savo pacientus, ar j poiris optimis
tinis, ar pesimistinis. iandien pavelgus atsakymus matyti, kad
optimistikai nusiteik mons gyveno vidutinikai devyniolika

Q S B B nuostabus protas
procent ilgiau negu pesimistai. Kitaip tariant, prie keturiasde
imt met apie optimistin nusiteikim kalbj mons savo gy
venim pailgino penktadaliu, palyginti su pesimistikai nusitei
kusiais.
Optimistinis poiris teikia ir kitokios naudos sveikatai. Pa
vyzdiui, imto dvideimt dviej pirm infarkt patyrusi moni
poiris buvo vertintas pagal optimizmo ir pesimizmo skal. Pra
jus atuoneriems metams, 21 i 25 pesimistikiausi moni mir
(buvo sitikinta: j pesimizmas nepriklaus nuo to, kad ankstesnio
tyrimo metu jie inojo, jog rizikuoja mirti), o i 25 optimistikiau
si moni mir tik 6. Protinis pacient nusiteikimas aikiau u vi
sus klasikinius medicinos tyrimus (irdies bsena po pirmo infark
to, arterij usikimimas, cholesterolio lygis ar kraujo spaudimas)
parod, ar jie igyvens.
Keli paskutiniai skaiiai prie baigiant baisok paaikinim,
kodl svarbu bti optimistu: i moni, kurie per anksti mirta nuo
ligos, 31 procentas yra optimist ir 69 - pesimist. Taigi, jei susirg-
site sunkia liga, nuo kurios galima mirti, beveik dvigubai daugiau
ans, kad bdamas pesimistu j sustiprinsite, negu tikdamas,
kad galite pakeisti ateit. Laim, tokias ms protines nuostatas
kaip optimizmas ar pesimizmas galima pakeisti.

HENRIK FEXEUS QEIDD

 $ fa d in g (ti fik x d u tu ti

LAUYKITE NEGATYVIUS MODELIUS

IR UGDYKITE OPTIMIZM

tai geras penki ingsni metodas, kaip liautis msius pesimisti

kai ir pradti mstyti optimistikai. Taikykite j kaskart, kai pasteb
site, kad skundiats savimi ir savo gebjimais. is metodas pads
pavelgti situacij kitaip - konstruktyviau.

'Pikuoti
Kaskart patyr neskm, kuri, js manymu, lm js vidin nei
giama savyb, pirmiausia isiaikinkite, i ko susidaro neskm, i ko
susideda js pesimistin nuomon apie save ir kaip tai veikia js
nuotaik.

cAntkas itujtHjti
Atitraukite dmes nuo neskms ir apmstym pasinaudodami bet
kokiu modeli lauymo bdu: garsiai pasakykite sau Stop!", mv
kite ant rieo gumyt, kuria galite pliauktelti sau kaskart, kai tik
imate sukti galv, arba smoningai sutelkite dmes k nors kita.

Jitm cti jutgtoiti

Atitolkite nuo pesimistinio poirio save ir savo (ne)gebjimus pri
paindami, kad yra ir kit, su jumis nesusijusi, paaikinim.

detvikhti JUU5Hi5
Suabejokite pesimistiniu sitikinimu apvelgdami savo paaikinimo
rodymus ir palyginkite j su optimistiku paaikinimu, pagal kur
js neskm priklauso nuo iorini, specifini ir laikin prieasi.
(Konkreius metodus, kaip engti ir paskutin ingsnius, rasite kiek
vliau, kai praktikuosite refreiming.)

S B B B NUOSTABUS PROTAS
 <Pwkto6 ingSHti
Stebkite, kaip isiaikinimas, dmesio atitraukimas, atitolimas ir
abejojimas sukuria tiek js poirio, tiek nuotaikos pokyt: jis suteiks
jums daugiau energijos ir pads konstruktyviau pavelgti situacij.

Qwetotti OptiHU3HUL5
Tai kas gi lemia ms poir pasaul ir padaro mus optimistais
ar pesimistais? Ar mes patys prie to nors kiek prisidedame? Ar tai
vyksta be ms sikiimo? Atsakymas yra taip. J abu klausimus.
Remiantis tyrim duomenimis, ms kairysis smegen pusrutulis
atsakingas u pozityvius jausmus, o deinysis - u negatyvius.*
Vienas i bd tai rodyti - smegen sutrikim tyrimas. Isiai
kinta, kad kairiojo smegen pusrutulio sutrikimai lemia depresij,
baim ir pesimizm, o tai reikia, kad paeistas pozityvi jausm
centras ir ima vadovauti negatyvs jausmai. Deiniojo smegen
pusrutulio sutrikimai sukelia entuziazmo trkum (veikiausiai
dl per didelio dopamino kiekio) ir laims jausm, t. y. paeistas
negatyvi jausm centras, o pozityvs pernelyg sustiprja. Vieno
domaus tyrimo dalyvi buvo praoma palaikyti tokius pat daik
tus deinje arba kairje rankoje ir papasakoti, kokius jausmus tas
daiktas kelia. Kai daiktas bdavo laikomas deinje rankoje (kurios
nervai veda diugesio smegenis, t. y. kairj pusrutul), jausmai
bdavo apibdinami labiau teigiamai, negu laikant tok pat daikt
kairje rankoje.
Kol mano vyriausiam snui sukako eeri, jis nordavo eiti man
i kairs, kad galt laikyti mano kair rank savo deine. Jis la
bai jaudindavosi, kai negaldavo eiti toje pusje. Tada ivis nelai
kydavo mano rankos. Visai tiktina, kad jo reakcija buvo panai
bandomj asmen, laikiusi tam tikr daikt: veikiausiai jam
atrod daug smagiau laikyti mano rank savo diugiojoje ranko
je. Laikantis u kairs ttis nebeatrodydavo jam toks mielas, todl

* Praom atkreipti dmes, kad tai niekaip nesusij su prastu poiriu smegen
pusrutulius, es kairysis atsakingas u racionalum, o deinysis - u krybingu
m. Toks poiris labai populiarus ir daniausiai klaidingas. Toliau skaitydami tu
rsite galimyb pasijuokti i jo garsiausiu visainio juoku.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
bdavo geriau atsitraukti. Vargu ar jis buvo iracionalus vaikas, ne
atsikratantis nuolatins minties, veikiau visikai racionaliai mgi
no sustiprinti teigiamus jausmus per tinkam rank. Kita galima
ivada: per pasimatym besilaikant u rank vienas i judviej jau
sis laimingesnis u kit. (Patarimas: pasistenkite, kad laimingesnis
bt kitas mogus. Galite jam tai leisti, jeigu jau inote prieast.)
Negana to, kad ms teigiami ir neigiami jausmai paskirstomi
tarp smegen pusrutuli, - mes dar ir gimstame gebdami daugiau
reaguoti vienu i j. Madaug tredalis moni turi prot reaguoti
pozityviau (t. y. kairiuoju smegen pusrutuliu), tredalis - negaty
viau (t. y. deinje pusje esaniomis niriosiomis smegenimis), o
dar vienas tredalis yra kakur per vidur.
Dominuojantis smegen pusrutulis lemia ne tik ms paty
rimus, bet ir charakterius. Kairiojo smegen pusrutulio mons
(diugiosios smegenys) labiau pasitiki savimi, yra optimistikesni
ir harmoningesni. Jiems lengva bendrauti su kitais ir velgti gyve
nime gera. Deiniojo smegen pusrutulio mons (niriosios sme
genys) sunkiau valdo neigiamus jausmus ir danai bna intraver-
tikesni, pesimistikesni ir taresni. Jie lengviau pasijauia nelai
mingi ir visas neskmes laiko galimomis katastrofomis, o tai veikia
j poir pasaul. Deiniojo pusrutulio mons labiau u kairiojo
pusrutulio mones mano, kad nemalons patyrimai yra negatyvs,
o kairiojo pusrutulio monms pozityvs patyrimai stipresni negu
deiniojo pusrutulio monms. Pagrindin ms smegen nuos
tata suteikia pasauliui nuolatin disko stiliaus roin arba Kafkos
pilkumo atspalv. Ji paveikia net fizin sveikat: moni, kuri kai
rysis smegen pusrutulis dominuoja, imunitetas daug geresnis.

tai kodl kai kas pradeda laims mediokl kiek auktesnje kalno
vietoje, o kitiems tenka lipti nuo apaios. Sutinku, kad tai neteisin
ga. Vis dlto, nors daug lengviau manyti, jog viskas aplinkui atrodo
pilka ir lidna dl to, kad js deinysis smegen pusrutulis do
minuoja, nebtinai taip ir yra. Nieko neprarandate net gim mo
gumi, kuris reaguoja deiniuoju smegen pusrutuliu. Ilgai manyta,
kad genai valdo iki puss ms nuotaikos. Naujausi tyrimai rodo,
kad gen poveikis nuotaikai artja prie trisdeimties procent, t. y.
tredalio. i dal nedaug tepakeisite, bet likusi galite formuoti,
kaip jums patinka. O imoktos nuotaikos ugoia genetines daug

S E IS E NUOSTABUS p r o ta s
labiau, negu manyta iki iol. Patys valdote net septyniasdeimt
procent savo optimizmo ar pesimizmo. Tereiks pasistengti tru
put daugiau negu tuo atveju, jeigu ir genetin dalis bt pozityvi.
Dalis to, k tobulinsite, gali pasirodyti visika nesmon, nes esate
uprogramuoti rinktis kitus mstymo bdus ir emocines bsenas.
(Kitaip nei kairiojo smegen pusrutulio valdomi mons, kuriems,
norint tapti laimingiems, tereikia sustiprinti jau turim nusitei
kim.) Taiau jei pakankamai treniruosits, galite imokti jaustis
taip pat gerai kaip ir kairiojo smegen pusrutulio mons, net jeigu
jums truput nepasisek genetins programos loterijoje.
Tai nra tik gras odiai - turiu rodym.
Apie 30 procent pasaulio gyventoj yra negatyvoki deiniojo
pusrutulio mons. Taiau paklausti, 80 procent pasaulio gyven
toj atsako, kad jauiasi visai ar beveik laimingi. Tai reikia, kad jei
skaiiuosime visus kairiojo pusrutulio mones ir visus neutraliuo
sius 80 procent laimingj, jie vis tiek sudarys tik 66 i 80 pro
cent (tredal pasaulio gyventoj plius dar tredal). Likusius ke
turiolika procent turi sudaryti deiniojo pusrutulio mons. Taigi
darydami gana radikali prielaid, kad visi mons, kuri kairysis
smegen pusrutulis dominuoja, ir visi neutralieji jauiasi laimin
gi, turime sakyti, kad beveik pus vis deiniojo pusrutulio moni
mano, jog yra laimingi.
Spju, jog kita pus nusprend susitaikyti su likimu ir nuoir
diai mano, kad jiems lemta gyventi neviltyje. (Greiiausiai tai tie
patys mons, kurie vargu ar ateis js gimtadien ir kurie nenori
keliauti Indonezij, nes girdjo, kad ten daug moskit.)

Taigi genetiniai duomenys nra prieastis nejausti laims. Taiau

jeigu manote, kad jums tai sekasi sunkiau negu kitiems, dabar i
note, kodl taip yra: galite bti taip uprogramuoti. Laim, i pro
gram galima perrayti.
N vieno smegen pusrutulio dominavimas nra visikai stabi
lus. Psichologas Richardas Davidsonas ityr dominuojanius gru
ps kdiki smegen pusrutulius. Prajus deimiai met jis vl
juos ityr, ir paaikjo, kad rezultatas pasikeit. Nemaam skaiiui
vaik, kuri deinysis smegen pusrutulis anksiau buvo dominuo
jantis, pasireik didesnis kairiojo pusrutulio aktyvumas. Kitiems
buvo prieingai. Pokyi vyko dl to, kad gyvenimo patirtis labiau

HENRIK FEXEUS Q Q S B
 ATSISUKITE IOR
rups intravert ir ekstravert buvo paprayta tris sa

G vaites rayti isam dienorat apie visus savo veiks

mus ir nuotaikas. Paaikjo, kad tiek intravertai, tiek
ekstravertai su didiausiu malonumu atlikdavo ekstraverti
kus veiksmus. Visi galintys atlikti iorin pasaul nukreiptus
veiksmus jauiasi geriau, nesvarbu, koks j charakteris. Svar
bu ne tai, kas gimta, o tai, k veikiate.

formavo j charakterius negu pradins programos. Taip pakeisti

program galima net esant vyresnio amiaus. Nauji spdiai visa
da gali pakeisti ms reakcij vairius dalykus. Kartais smegenys
net persiprogramuoja be jokio paalinio sikiimo. Vis dlto ne visi
jausmai vienodai lengvai pasiekiami visiems monms. Kai kuriuos
galime valdyti tiesiog pakeisdami dain savo iPod. O kitais atvejais
mums lengviau jausti vienus jausmus, o ne kitus (pavyzdiui, sumi
im, o ne pasididiavim) dl aplinkos ir aukljimo.
Noriu pabrti, kad nieko blogo bti truput maiau pozity
viam. Neprivaloma nuolat bti tryktaniam energija. Ir taip galima
gerai gyventi, jei tik niekas neplepa, kad reikt daugiau ypsotis
ar linksmintis. Atminkite, kad siekiame happiness, o tam nebti
na okinti aligatviu, tarsi btum kamuoliukas. Utat nra jokios
prieasties nepasimgauti maloniais dalykais, kuriuos pasilo gy
venimas.
Optimistin poir verta isiugdyti ir dl daugelio kit prieas
i, jis gali padti pasiekti norimus gyvenimo tikslus.
Nesvarbu, koks charakteris jums gimtas, galite isiugdyti op
timizm ir vilt - lygiai taip pat kaip bejgikum ir nevilt. iuo
atveju svarbus veiksnys yra tai, k psichologai vadina pasitikjimu

Q S Q Q nuostabus protas
savimi, t. y. mogaus sitikinimas, kad jis sugebs susitvarkyti su
savo gyvenimu ir jo ikiais. Panau vilt, ar ne? Galima sakyti,
kad stiprus pasitikjimas savimi sudaro vilties pagrind. Kai mo
gus, kuriam kas nors sekasi, sustiprina to pripainim pasitikjimu
savimi, jis bna labiau links rizikuoti ir siekti didesni iki,
veikus ikius savo ruotu dar labiau sustiprja pasitikjimas sa
vimi. Toks poiris padidina tikimyb, kad mogus savo gdius,
kad ir kokie jie bt, panaudos geriausiai - arba padarys tai, ko
reikia jiems tobulinti.
Daug pasitikjimo savimi tyrim atliks psichologas Albertas
Bandura taip visa tai apibendrina: mogaus tikjimas ar abejoji
mas savo gebjimais turi didel poveik patiems gebjimams. Savi
mi pasitikintys mons atstumia neskmes; jie priartja prie pro
blem, galvodami, kaip su jomis dorotis, o ne jaudindamiesi dl to,
kas gali nepavykti.
Vis dlto vien pasakyti jums, kad susiimtumte, bt taip pat
beprasmika, kaip teikti Bobby McFerrino disk ir paploti per nu
gar. tai kodl ioje knygoje pateikiu tiek daug pratim. Jie skirti
tam, kad naudingus patarimus verstumte konkreiais veiksmais,
taip kurdami pozityvi asmenin egzistencij. Pasitikjimas savimi
tobulinamas i esms siekiant dviej dalyk: kad jaustumte savo
kompetencij taip, jog galtumte ja pasitikti, ir kad ugdytumte
savigarb. Otai jau lems kitas sudedamsias laims dalis - asmeni
n tobuljim ir savs primim.

n " ' ; teaia tas, k u rs a m laikte,

Ms savs suvokimas paremtas tuo, kaip vertiname savo geb
jimus, talentus, pranaumus ir kitas savybes, taip pat aplinkini
vertinimais. Jis apima pasitikjim savimi (kylant i aplinkini
reakcijos mus) ir savigarb (ms inias apie savo stiprybes ne
paisant aplinkini nuomons). Daugelis laims galvoskio detali,
toki kaip viltis, optimizmas, kontrol ir autonomija, priklauso
nuo stiprios savigarbos ir pasitikjimo savimi. Savimi pasitikini,
bet ne tiek daug savigarbos turini moni savs suvokimas yra
toks, kad jiems svarbiausia tobulinti savo vaizd prie kitus mo
nes, todl jie nuolat ieko galimybi pasigirti arba isiskirti. Patyr

HENRIK FEXEUS Q B S B
neskm, jie daniausiai atsisako tos minties ir grta prie to, k
tikrai sugeba.
mons, kurie nepasitiki savimi ir turi em savigarb, labiau
siai siekia save apsaugoti ir ivengti neskmi, paeminimo ir at
stmimo. Jei kas nors stebi, kaip tokiems monms nesiseka, jie
daniausiai bando tol, kol jiems nepasiseka. Nors jei kas nors leist
rinktis, jie i viso nesiimt uduoties.
Aukta savigarba yra tas pat kaip savs supratimas. Tai reikia,
kad ir savo stiprybes, ir silpnybes matote pozityviai, bet realisti
kai. Taip pat inote, kad js vaizdis yra tinkamas, kad ir k apie
j mano kiti, nes tik js patys i tikrj inote savo vert. ema
savigarba gali bti pratinga ir yra viena i daniausi prieasi,
dl kuri mons eina pas psichoterapeutus.
Tai ko gi labiausiai reikia geram savs suvokimui? Pasitikjimo
savimi ar savigarbos? Per didelis pasitikjimas savimi neleis jums
imtis kit iki ar ibandyti kit dalyk, tik tuos, kuriuos aki
vaizdiai imanote. I naujos situacijos greitai pasitrauksite, jei ne
gausite galimybs suibti.* Pernelyg ema savigarba pads suktis
naujoje situacijoje, bet tik dl to, kad kaina, kuri tursite sumokti
to nepadar, per didel: loiama i js savs vertinimo. Todl tokie
mons vengia iki ir nepastam situacij, nes jos gali baigtis
neskme.
Geriausia nuostata yra tokia, kai jauiate savo gebjimus ir jais
tikite, bet kartu esate tiek kuklus, kad matote reikal mokytis nau
j dalyk ir engti nepatirtas sritis. Be abejo, visi norime bti ma
tomi ir vertinami kit, taiau jeigu jums jauku daryti tai, k mo
kate, arba norite daugiau pasimokyti, pamatysite, kad aplinkiniai
vertins jus, net jeigu jums nepasiseks i pirmo bandymo.

* Atkreipkite dmes, kad per didelis pasitikjimas savimi nebtinai yra blogas
dalykas. Nieko blogo, kol manoma ilaikyti pozityvi iliuzij apie save. Nerealis
tikas tikjimas savo gebjimais gali padti lengviau patirti teigiamas emocines
bsenas. Tik yra rizika, kad vien dien, tikrovei per stipriai apie save priminus,
jis sublik kaip netikusi sufl.

Q BSB nuostabus protas

 Iffw tu tgaA tHatiHUL5

DVI NAUJOS PERSPEKTYVOS

Sudarydami dkingumo sraus (p. 332) ir naudodami refreiming

(p. 343), patys sau padsite rasti teigiam vertybi ir stiprinti savigar
b. tai dar du geri bdai pradti labiau save vertinti.

Gerumo skal
mons savo kompetencij danai mato taip, lyg jai bti reikalin
gas prieybi santykis: k nors mokate arba gerai, arba blogai. aisti
achmatais? Ne, man tai blogai sekasi. Bet gerai aidiu go.

Uuot kius savo gebjimus vien i dviej stali (geriems arba

blogiems dalykams), daug konstruktyviau ir protui naudingiau nau
doti skal: nuo to, kas maiau gerai, iki to, kas labai gerai. Atrodo,
viso labo odi aismas, taiau, kaip jau inote, tik to ir tereikia, kad
pakeistumme savo poir ar jausmus. Uuot man, kad jeigu jums
nepavyksta gerai tapyti aliejiniais daais, vadinasi, blogai tai moka
te, veriau laikykits nuomons, kad visada gerai k nors mokate.
Tada telieka apibrti, kiek gerai: ar ne taip gerai (jums reikia vadi
nio kurso apie tai, kaip atidaryti da tbeles), ar fantastikai (js
darbus galima kabinti Niujorko MOMA iuolaikinio meno muzieju
je). Jei pralaimjote achmat turnyr, turbt ne taip gerai mokate
aisti achmatais, bent jau palyginti su kitais aidjais. Taiau svarbu
prisiminti, kad visada esate kakur pagal gerumo skal. Visada turite
ger vert. inoma, pasakymas, kad aisti achmatais mokate nela
bai gerai, vietoj pasakymo, kad mokate tai blogai, nepagerins js
achmat aidimo gdi. Taiau tai daug konstruktyvesnis bdas
skatinti save tuos gdius tobulinti. Arba pakabinti savo paveikslus
mintame muziejuje.

HENRIK FEXEUS Q Q E I E !
 Negalite lygiuotis niek kit, iskyrus save
Galime semtis i kit moni kvpimo, taiau vos pradj lyginti
savo gebjimus su j gebjimais imame rungtyniauti. Kasdienybje
tokios rungtyns nesibaigia niekuo kitu, kaip emesne savigarba: j
pabaigoje retai bna finio juostel ir taur (kaip mintame ach
mat turnyre). inoma, sunku, o gal ir nemanoma nelyginti savs
su kitais. Kodl jiems patinka jo idjos, o ne mano? Jo plaukai tokie
tanks ir juodi, o a beveik plikis. Nieko nuostabaus, kad jis jiems la
biau patinka.
Toks palyginimas niekaip jums nepads. Todl pasistenkite jo
atsikratyti. Bkite pakankamai dosns ir parodykite kitiems pelnyt
pagarb, uuot jaut j keliam grsm. Vienintelis jums naudingas
palyginimas yra vidinis ir susijs su js ankstesniuoju a". Tik tokiu
atveju palyginimas prasmingas: ar dabar mokate k nors, ko nemo
kjote pastarj mnes? Ar pakeitte poir tai, kas vakar atrod
taip sudtinga?
Lygindami save su kitais, tik save sumainate (ar dar blogiau - pa
didinate). O lygindami savo naujj a" su senuoju, pamatote savo
gebjimus ir paang.

Savuwdi
Savivert yra tai, kaip save sivaizduojate. Nors tai tra fantazija,
ji stipriai veikia js tikrj a. I principo js elgesys niekada
nenukrypsta nuo io savo vaizdio. Jis veikia kaip savaime isipil-
danti pranayst: sako jums, kaip dert elgtis, kad atitiktumte
mog, kokiu save laikote. Nors mus taip stipriai valdo ms savi
vert (arba kaip tik dl ios prieasties), daugelis nesupranta, kad
j veiksmus valdo tik pai fantazijos apie save.
io vaizdio patys nekuriate. Bent jau ne visai. Jis susidaro i
iorini detali. Toki kaip js vardas. Kaip danai galvojate apie
save, mindami savo vard? Vis dlto tik nedaugelis yra tiek val
gs, kad patys apsisprst dl savo vardo. (Yra keletas toki - pa
vyzdiui, kai mano snui buvo eeri, jis pasikeit vard tok, ku
ris jam atrod geresnis.)
Js tapatyb daugiausia paremta ryiais su kitais monmis.
Tai pasakytina apie visus giliuosius savs suvokimo aspektus: ar

NUOSTABUS PROTAS
patys sau atrodote patraukls, ar vidutiniki, ar baiss? Ar jauia
ts saugiai, tvirtai, ar nervinats, kankinats? Ar jums sekasi, ar
nesiseka? Tokie savs suvokimo bdai i principo paremti kit el
gesiu su jumis. Turime prot velgti save kit akimis.
O kit akyse danai yra rezultatai, kuriuos jie mat jums anks
iau veikiant, arba kuriuos jie priskiria js ateiiai perfiltruodami
per savus lkesius ir nuostatas. Tai, kaip kiti jus suvokia, taip pat
veikia, k patys apie save galvojate. Js ayra js pai mintis,
idja apie save. Jei perduosite i mint kitiems, jie bus apie jus to
kios pat nuomons kaip js.
Kasdien atliekate daug ma ritual, kurie skleidia tam tikr
js vaizd ir veria kitus j priimti. Tai neivengiama ir neturt
jums rpti, jeigu js savivert normali. Kadangi diduma ms
komunikacijos vyksta pasmoningai, aplinkiniai reaguoja js
kno kalb, balso ton ir emocinius signalus, nesvarbu, ar apie tuos
signalus k nors inote. Net apie k nors kalbdami teigiamai knu
galite signalizuoti visai k kita. Esm ta, kad savo elgesiu nuolat
rodote kitiems, kaip dert su jumis elgtis.*
ema savivert virto tikra liga. Vienas tyrimas parod, kad b
dami keturiolikos met 98 procentai amerikiei turi em savi-
vert. Ir kasmet darosi vis blogiau. Nra jokios prieasties many
ti, kad vedijoje padtis daug geresn. Populiarus bdas nuslpti
em savivert - tiesiog apsimetinti. Juk mes visi pakankamai gu
drs, kad kur laik galtume pavaidinti. Taiau kaskart apsimesda
mi dar labiau uminuojame pasitikjim savimi. Jam visai inykus,
susilpnja ir ms gebjimas save gerbti. Bandydami paslpti men
k savivert po priklijuota kauke, tik vaistote laik ir energij, ku
riuos galtumte panaudoti prasmingiau, pavyzdiui, tobulindami
savo vaizd ir gyvendami tok gyvenim, kokio i tikrj troktate.
Pirmiausia pavelkite veidrod ir pamatykite, kuo i tikrj
save laikote. Saviverts atradimas gali virsti stulbinaniu patyrimu,
nes ji ne visada atitinka tai, k jauiate ir ko norite. Tada turite pa
klausti savs, ar tikrai privalote bti taip besielgianiu mogumi. Ar
manoma pakeisti vaizd? Be abejo, manoma.
inoma, kartais gali atrodyti sunku pasikeisti, ypa jauiant,
kad sikibote tam tikro elgesio modelio. Kai k nors darome pakan-
* To poveikis gali bti daug didesnis, negu jums atrodo. Koks didelis jis gali bti,
suinosite i ios knygos skyriaus apie socialinius tinklus ir tak.

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
karnai ilgai, tai virsta proiu. O proiai moka kovoti u bv. Ta
iau bet kok prot (ir prot per daug rkyti, ir per danai dainuoti
karaok) sukrs elgesys paremtas js saviverte. Tad i tikrj
stringate dl saviverts. protis tra jos iraika. Todl visi bandy
mai pakeisti savo elges bus beveriai, jei kartu neperkursite savi
verts. Kaip jau supratote skaitydami skyri apie metaforas, tai,
kaip js save apibdinate, yra labai svarbu. Taigi nusipiekite nauj
vaizd spalvotomis kreidelmis.
Sukurdami js norus labiau atitinkani savivert vis pro
blem gal ir neisprsite. Taiau ji pads jums pasitikti gyvenim
pozityvesnmis idjomis ir lengviau velgti savo stiprybes. Visi
mons, kuriems sekasi, nesvarbu, kokioje srityje, pripasta, kad
jie labai gerai moka t ar an. Ir jiems dl to ne gda. Todl ir jums
neturt bti gda. Atminkite, kad esate unikalus - niekad neeg
zistavo mogus, galintis daryti tuos paius dalykus lygiai taip pat
kaip js, be to, po js tokio mogaus irgi nebus (nebent js i
skirtinis talentas yra moni klonavimas). Kuo geriau jausits, tuo
geresnis taps js gyvenimas.
Viena sena kli teisinga: jei norite tapti laimingi, turite painti
save. Taiau tai nereikia, kad tapsite laimingi vien dl to, kad save
painsite. Tai ne galutinis tikslas, o darb pradia. Paindami save
pamatysite, k savyje dert pakeisti, kad js gyvenimas bt
laimingesnis. Taip galsite pasirpinti, kad gyventumte tinkamu
bdu. Daugelis t, kurie nerimauja dl laims trkumo, gyvena
netinkamu bdu. Kaip yra pasaks vienas brit psichoterapeutas,
neinodami, kas esate, lengvai daug k padarysite, kad daug ko gau
tumte ir btumte laimingi. Taiau jei padarysite atvirkiai ir susi
taikysite su savimi, darysite tai, kas turi bti padaryta, gausite tiek
pat kiek ir anksiau, bet nejausite streso ar nuovargio.

(jyimunuy tikslai Oi twdybis: datnvdis Oi ateitis

Aiks gyvenimo tikslai glaudiai susij su laime. Tarp tikslo ir noro
k nors turti yra skirtumas. Noriau parayti knyg nra tiks
las. Tai noras. Jis niekada neisipildys, jei nepaversite noro tikslu,
sudarydami realistik veiksm plan, ir nepradsite pagal j veikti.
Taiau prie turdami tiksl ir net norus privalote turti tam tikr
vertybi rinkin. Tai jos padeda mums rinktis tikslus. Vertyb yra

B B S S NUOSTABUS PROTAS
sitikinimas, kad vieni tikslai yra geresni u kitus. Be abejo, skirtin
gi mons ir skirtingos visuomens renkasi skirtingas vertybes, o
tai veikia ms elges. Vertyb galt bti tokia: Tai, kas lengva ir
malonu, taip pat yra gerai. Skamba neblogai, bet turbt supran
tate, kad ne itin protinga lyginti ger gyvenim su pasitenkinimu.
Daugumai ms bendra vertyb yra kis, sutampantis su Spike o
Lee filmo pavadinimu Elkis teisingai. Ms poiris i vertyb
lemia, k ji reikia kiekvienam i ms. Taiau norime elgtis tei
singai vien dl to, kad tai teisinga. O tai kartais prietarauja ms
siekiui greitai ir paprastai pasitenkinti. Kartais siekiant savo tiksl
mums tenka k nors paaukoti arba igyventi nelengv laikotarp.
Pavyzdiui, parayti knyg yra ilgas darbas. Man jis utruko atuo
niolika mnesi. Taigi ne visada buvo smagu ir daug kart ketinau
pasiduoti.
Kai tiksl bna sunku pasiekti, lengva pasiduoti trumpalaikio
malonumo vilionms. aisti Sin &Punishment savo Wii daug sma
giau negu rayti.
Vis dlto vertybs nepaiso, k mes renkams, ir sako mums, k
turime rinktis. Galiausiai trumpalaikis ir lengvai gautas pasitenki
nimas nesukels nuolatinio laims jausmo, utat veikiant pagal savo
vertybes ir elgiantis teisingai patiriamas stiprus harmonijos ir lai
ms jausmas.
Kartais bandome paaikinti savo vaikams (ar net sau patiems),
kad dabar nuobodu, nes vliau bus linksma. Daniausiai jie pa
velgia mus, lyg btume kvaileliai. Taiau atpastate anksiau
ioje knygoje pateikt argument. Siekiant nuolatins laims taip
ir reikia mstyti.
Kadangi vertybs yra tam tikri idealai, ne visada iki galo j lai
koms. (Taip pat galtume savs paklausti, i kur vertybs kyla, bet
tai jau visai kita diskusija.) Nenustebkite, kai moni elgesys nea
titiks j sitikinim. Net komunistai kartais geria kokakol. Taiau
kai jums pavyks elgtis pagal savo vertybes ir nusistatyti tikslus,
js elgesio nebeveiks aplinkos ar biologini program nulemtos
prieastys. Tada veiksite visikai savarankikai.

HENRIK FEXEUS Q E 1 B E ]
 ^ftatbyas ftojatiHuiA

AR TAI TO VERTA?

Daugeliui ms nevisikai aiku, kaip vertinti vairius dalykus ir kaip

tuos dalykus atspinds ms elgesys. Geras bdas isiaikinti, k pa
tys labiausiai vertinate, yra sudaryti atitinkam sra. Usiraykite:

k labiausiai mgstate veikti;

kokias vietas labiausiai mgstate lankyti;
kokias sporto akas praktikuojate ir kokias rungtynes
stebite;
kokias veiklas renkats;
su kokiais knyg ar film veikjais labiausiai
susitapatinate;
kokius mones gerbiate ir kodl.
(Tikrai sugalvosite daugiau dalyk, kuriuos vertinate ir nortumte
usirayti.)

Toks sraas pads akimirk sustoti ir rimtai apgalvoti klausim:Ko

i tikrj noriu pats, jei man leidiama rinktis?" Rad atsakym inosi
te, k vertinate. inosite, k reiks sutelkti dmes, o k bus galima
atmesti. Tursite krypt. Patys sprendiate, ar eisite tiesiai, ar vingiais.

B E IB E NUOSTABUS PROTAS
 1

NAUDOKITE POZITYVIUS
LKESIUS
ad btumte tikri, jog pasieksite savo tikslus ir ne-

K nuklysite nuo kelio, turite taip save motyvuoti, kad

vertintumte ateit labiau u dabart. Dabarties ap
dovanojimas gali suteikti daug malonumo dl mielojo do-
pamino. Taiau velgiant tolesn ateit per daug kelioni
nedelsiamo pasitenkinimo link js taip niekur ir nenuves.
O dl to jums gali kilti nerimas.
Taigi: tai, kas bus, kai pasieksite savo tikslus, turi atrodyti
svarbiau, smagiau ir prasmingiau u bet k, kas iandien gali
jus iblakyti. Padti naujj DVD leistuv al ir rayti vestu
vin kalb, kuri tursite pasakyti po savaits, bus daug len
gviau, jei pagalvosite apie tai, kaip norite atlikti i garbing
uduot, kuri gavote i draug, ir kaip juos pradiugins gera
kalba. Juk film pairti galite bet kada.
Dl didesnio ateities vertinimo taip pat gali sumati
tikimyb, kad imsits rizikingos veiklos, kuri gali pakenkti
js gyvybei, pavyzdiui, rkymo, alkoholio grimo ar uo
lio su paraiutu nuo kalno.
T

BESIDIAUGIANTIS PENSININKAS
edanai gyvendiname viltis apie tai, k veiksime

N vliau. Kai tursime laiko. Paskutinis vliau langelis

yra pensinis amius. Be abejo, ij pensij, tursite
daugiau laisvo laiko negu dabar, kai dirbate. Taiau maai
kas randa nauj pomgi ijs pensij. Todl, jei dar to ne
padarte, atsiminkite tai k: jei visus usimimus atidedate
gyvenimo pabaigai, nesvarbu, ar norite auginti vynuoges
Piet Afrikoje, ar lankyti stiklo ptimo kursus, imkits savo
pomgio jau dabar. Vliau, kai tursite tam laiko, veikiausiai
to nedarysite.

Laimingi bname pasiek auktai vertinamus tikslus (pabaig

ti knyg), o ne emai vertinamus (pribaigti didiausi Sin & Pu
nishment bos). Ms tikslus lemia daugyb veiksni, tarp j ir
charakterio bruoai. Pavyzdiui, atviri mons bna laimingesni
atlikdami ekstravertikus veiksmus, o udari - intravertikus. Gali
pasirodyti, kad tai prietarauja mano teiginiui p. 366, kur sakiau,
kad tiek intravertai, tiek ekstravertai geriau jauiasi atlikdami
ekstravertikus veiksmus. Taiau ten kalbjau apie bendrus veiks
mus. Dabar kalbame apie veiksmus, atitinkanius ms asmeni
nes vertybes. Intravertiko mogaus vertybs retai kada reikalauja
ekstravertiko elgesio. Gerai, jei nuolat renkate mintis, keliate sau
tikslus ir galvojate, kaip juos pasiekti, kad tai neprietaraut js
vertybms.
Yra ir kita prieastis, dl kurios verta kelti sau tikslus. Kaip
jau kalbta apie sraut, pasiek tiksl, kur patys isirinkote, gau-

Q SB E1 NUOSTABUS PROTAS
site vidin apdovanojim. Taip retai bna, jei tiksl jums kas nors
nustat. Jei norite daugiau suinoti apie save, pagalvokite, kodl
isirinkote btent iuos tikslus, kuo jie jums svarbs. Atsakymai
visada bna doms.
Suformuluodami tiksl pagal savo vertybes tiesiog suteikiate
sau galimyb gauti dar daugiau pozityvi gyvenimo patyrim.

tteidinmi (lakyti tai, kmgenai sekasi:

naudokite S(uf&stifvajtres
Nieko nuostabaus, kad mgstame daryti tai, kas mums gerai se
kasi, ir tobulinti savo stiprybes. domu, kad visuomen mano
atvirkiai.
Tyrimus atliekanti organizacija Gallup tkstaniui moni u
dav klausim, kuris i pirmo vilgsnio skambjo visai nekaltai:
Ar turite galimyb kasdien daryti tai, kas jums geriausiai sekasi?
Jeigu jums nusiypsojo laim bti vienam i t, kurie klausim
atsakyt teigiamai, jau inote, k jie isiaikino: darbas, kuriame
galite daryti tai, kas jums geriausiai sekasi, yra js mgstamas
darbas. Gallup pamat, kad mons, kuri darbuotojams buvo lei
diama daryti tai, k jie moka geriausiai, klestjo ne tik ekono
mikai - j darbuotojai labai retai neatvykdavo darb, nes buvo
lojals darbdaviui ir pasiymjo aukta darbine morale. Praktin
ivada tokia, kad visiems bt geriau, jei darbdaviai parinkt dar
buotojams uduotis pagal tai, k jie geriausiai moka. Ataskaito
je Gallup taip ir rekomenduoja. i mintis panaudoti moni sti
prybes gali atrodyti savaime suprantama. Juk taip ir veikia ms
darboviets ir organizacijos? Ne. I tikrj dauguma darbdavi
sutelkia dmes ne stiprybes, o silpnybes, kad galt jas pataisy
ti. Juk stiprybs ir yra stiprybs, todl su jomis nieko nereikia da
ryti. Geriau jau pataisyti tai, kas nra gerai. Taiau, pasak Gallup,
dirbdami su silpnybmis mes tobuljame ne taip, kaip dirbdami su
stiprybmis.
Visa tai nieku gyvu nereikia, kad neturime mokytis nauj
dalyk ar kad turime nedaryti klaid, kurios yra tokios svarbios
ms progresui. Padarykime taip: pagalvokime apie mog, ku
ris rao nuostabiai ir ratu tekstus kuria geriausiai i vis mons
darbuotoj, bet nelabai moka kalbti prie auditorij. Ar jam ir jo

HENRIK FEXEUS Q Q S B
darbdaviui naudingiau suteikti daugiau galimybi rayti laikus,
instrukcijas, praneimus spaudai ir vidiniam laikraiui, ar nusis
ti vieojo kalbjimo kursus? Galbt atsakymas nra aikus. Taiau
mums nereikia splioti, Gallupjau patikrino. Atsakymas toks: pagal
pirmj strategij bt sukurtas nuostabus raytojas, o pagal an-
trj - geriausiu atveju - vidutinikas oratorius.*
K i tikrj reikia daryti tai, kas gerai sekasi, ir naudoti savo
stiprybes? Pirmiausia btina slyga yra autonomija. Turite skirs
tyti savo resursus taip, kaip jums atrodo tinkama. Pagal p. 484
pateiktas srauto taisykles, darbo uduotys turi bti kompleksi
ns. Jeigu jos per paprastos, vadinasi, neatitinka js stiprybs.
Galiausiai turi bti aikus ryys tarp js indlio ir apdovano
jimo. Visi norime gauti kokius nors savo veiklos rezultatus: ar
didesn atlyginim, ar koleg vertinim, ar patvirtinim, kad
sumodeliuota dant pastos tbel yra kaip tik tokia, kokios buvo
tikimasi.
Ms laim darbo vietoje lemia ne tai, kiek gauname mne
sio pabaigoje, o darbo uduoi suteikiamas pasitenkinimas. Jei
gu jums pasilyt vis gyvenim dirbti kratovaizdio krju u
20 000 kron per mnes arba metro kasininku u 40 000 kron
per mnes, k pasirinktumte? inau, kad ne visi pasirinkt t
pat, k ir a. Taiau manau, kad dauguma labiau nort projektuo
ti kalvas ir vandens telkinius, o ne ymti bilietlius, nes krybi
kas kratovaizdio krjo darbas kaip tik ir suderina autonomij,
kompleksikum ir ry tarp pastang ir apdovanojimo, o tai dau
gumai ms svarbiau u pinigus.

StifViiiiklt& cJwxoJzt^K Oi tcuMUf,

Be abejo, nedera poliruoti vien asmenini stiprybi nusispjovus
savo silpnybi tobulinim. Treniruots esamas silpnybes paveria
bsimomis stiprybmis, bent jau i dalies. (Beje, iki iol kalbjome

* i tema aikiai, nors ir kiek nirokai atskleista serialuose ir knygose apie Deks-
ter. Deksteris yra policijoje dirbantis serijinis udikas be matom empatini g
di. Jis gerai atlieka savo pareigas. Taiau kai tik nesuteikia dmesio tai, k gerai
moka, ir pradeda kapstytis savo silpnybse, viskas nueina labai bloga linkme. Kai
galiausiai jis sau prisipasta, kad jam gerai sekasi udyti mones, jo gyvenimas
tampa daug lengvesnis. Tikiuosi, ne visi sieksime laims taip kaip Deksteris, bet
principas tas pats.

Q BSD nuostabus protas

tik apie darbines stiprybes, o js juk turite stiprybi ir kitose gyve
nimo srityse, kurios yra ne maiau svarbios.)
Stiprybi pasirinkim smarkiai veikia ms charakterio bruo
ai. Kai kurie i j labai susij su gyvenimo diaugsmu. Jei ie
bruoai neeina js stiprybi srit, turite skirti jiems daugiau
dmesio. Pravartu tobulinti bent kelis charakterio bruous, kurie
suteikia daugiausia pasitenkinimo gyvenime, nesvarbu, koks j
pradinis lygis.
Tie bruoai nebtinai jums inomi. Vieno tyrimo dalyvi pra
yta pagalvoti apie savo esam arba buvus mgstamiausi darb,
didiausi meil, geriausi draug ar domiausi hob. Rinkdamiesi
ias sritis, tarytum naudojame ablonus, kurie mums rodo, kaip
viskas turi bti: iekodami darbo siekiame didelio atlyginimo, sta
tuso ar geros geografins padties; palaikant santykius mums svar
bus ekonominis saugumas ir partnerio seksualumas; laisvalaikiui
renkams tai, kas suteikia daugiausia malonumo. Taiau ie ablo
nai neatitiko tyrimo dalyvi atsakym. Vert lemdavo ne pinigai
ir ne ilgos blakstienos. Tyrimo dalyvi pasirinkimai atitiko j cha
rakterio bruous. Pavyzdiui, ypa draugiki (stiprus charakterio
bruoas) rinkosi darb, kuriame galjo patarinti ir padti kitiems,
smalsuoliams (kitas charakterio bruoas) labiausiai patiko... hm,
nuotykius link partneriai, o patiems rpestingiausiems didiausi
laim teik sodo prieira.
Jei inote, kokie js charakterio bruoai stiprs, tai gali padti
geriau jaustis. Spju, kad jums nebus sunku ivardyti nuo dviej ir
penki asmenini stiprybi, o jei nepavyks, galite pasinaudoti to
liau pateiktu srau. Vis dlto geras gyvenimas susijs su daug dau
giau negu penkiais charakterio bruoais. Todl dar vienas ingsnis
laims link - tobulinti tuos bruous, kurie dar nra stiprs. Taip
suteiksite sau vairesni galimybi rinktis ir velgsite daugiau gy
venimo niuans.

HENRIK FEXEUS Q E I S E I
 y/wtingaAfiMttiMuid

LAIMINGIEJI CHARAKTERIO
BRUOAI

Visi turime asmenini stiprybi - charakterio bruo, kurie mums

patinka ir kuriuos naudojame kaip galdami daniau. Savo stiprybes
galite pagerinti panaudodami jas naujais bdais. Taip pat yra charak
terio bruo, tiesiogiai susijusi su laime. Kuo daugiau toki bruo
sudarys asmenines stiprybes, tuo smagesnis taps gyvenimas. Kai ku
rie i j veikiausiai jau yra stiprs. Toliau surayti visi laim kuriantys
charakterio bruoai ir skirtingi pasilymai, kaip juos tobulinti. Atmin
kite, kad neprivalote bti tobuli. Taiau kai k tikrai verta turti.

Gebjimas vertinti gro

J galima tobulinti taip:
Nueikite parod ar muziej, kuriame dar nebuvote.
Pradkite rayti groio dienorat: kasdien pasiymkite,
k graiausio pamatte.
Bent kart per dien sustoj stebkite k nors graaus
gamtoje (pavyzdiui, med ar paukt).

Tikrumas, dar vadinamas autentikumu

J galima tobulinti taip:
Pasistenkite nemeluoti ir nesakyti draugams nenuoirdi
kompliment.
Pagalvokite, kokios vertybs jums svarbios, ir kasdien
nuveikite k nors, kas jas atitinka.
Jei kam nors aikinate, ko ir kodl norite, darykite tai
nuoirdiai ir siningai.

Q B S B NUOSTABUS p r o ta s
Drsa
J galima tobulinti taip:
Apginkite grupje nepopuliari idj.
Pasiskskite atitinkamai institucijai dl pastebtos neteisybs.
Darykite k nors, ko paprastai bijote.

Krybingumas (tai jau imanote, bet traukiau ir ia, kad sraas

bt isamus)
J galima tobulinti taip:
Pradkite lankyti keramikos, fotografijos, skulptros,
pieimo ar tapybos kursus.
Namie isirinkite kok nors daikt ir sugalvokite nauj jo
panaudojimo bd.
Dar kart perskaitykite ios knygos skyri apie
krybingum ir dabar jau atlikite pratimus.

Smalsumas
J galima tobulinti taip:
Nueikite paskait, apie kurios tem nieko neimanote.
Nueikite neinom patiekal restoran.
Atraskite mieste nauj viet ir suinokite jos istorij.

Siningumas
J galima tobulinti taip:
Pripainkite savo klaid ir prisiimkite u j atsakomyb.
Pagirkite k nors, k nelabai mgstate.
Iklausykite kieno nors nuomon nepertraukindami.

Atlaidumas
J galima tobulinti taip:
Pamirkite neapykant ar pavyd.
Kai jauiats nuskriausti, niekam to nepasakokite, net jeigu
teisyb js pusje.
Paraykite laik kam nors, kuo nusivylte, ir, uuot
isiunt, savait kasdien j skaitykite.

HENRIK FEXEUS Q E 1 S D
Dkingumas
J galima tobulinti taip:
Skaiiuokite, kiek kart per dien pasakote ai", ir
didinkite skaii.
Kasdien raykite dkingumo sraus i trij dalyk, u
kuriuos esate dkingi (kaip - imoksite p. 332).
Paraykite kam nors padkos laik ir isiskite.

Viltis
J galima tobulinti taip:
Pritaikykite refreiming (r. p. 343) sunkiam patyrimui ir
pairkite, koki nauj galimybi jis jums suteik.
Usiraykite kitos savaits, mnesio ir met tikslus ir
sukurkite konkreius planus, kaip galima juos pasiekti.
Suabejokite savo pesimistikomis mintimis ir paiekokite
alternatyvi paaikinim.

Humoras
J galima tobulinti taip:
Kasdien priverskite bent vien mog nusiypsoti ar
nusijuokti.
Imokite rodyti triukus, ongliruoti ar dar k nors netikta
ir parodykite draugams.
Juokaukite su savimi apie save.

Draugikumas
J galima tobulinti taip:
Aplankykite k nors ligoninje ar seneli globos namuose.
Uleiskite keli pstiesiems vairuodami ir automobiliams
eidami psiomis.
Padarykite draugui ar nepastamam mogui paslaug ir
nepasakykite, kad tai js padarte.

Gebjimas vadovauti
J galima tobulinti taip:
Organizuokite vakarl ar draug susibrim.

NUOSTABUS PROTAS
 Prisiimkite atsakomyb u nemaloni darbo uduot ir
pasirpinkite, kad ji bt atlikta.
Pasistenkite, kad naujas mogus gerai jaustsi darbe,
klube ar draug brelyje.

Meil
J galima tobulinti taip:
Iklaus kompliment nesakykite na k tu..." Pasakykite
ai".
Paraykite trump laikel mylimam mogui ir palikite, kad
tas j rast.
Veikite su geriausiu draugu tai, kas jam labai patinka.

ini trokimas
J galima tobulinti taip:
Studijuodami perskaitykite knyg i papildomos literatros
srao.
Kasdien imokite po nauj od ir j vartokite.
Padarykite tai, k darote dabar - perskaitykite dalykin
knyg.

Kuklumas
J galima tobulinti taip:
Vis dien nekalbkite apie save.
Apsirenkite dmesio netraukianiais drabuiais.
Sugalvokite, k js draugas daro daug geriau u jus, ir
pasakykite jam kompliment.

Atvirumas nuomonms
J galima tobulinti taip:
Paaiskite velnio advokat - paprietaraukite savo prastai
nuomonei.
Sugalvokite, kuo tvirtai tikite, ir pagalvokite, kur
galtumte klysti.
Pasiklausykite radijo laidos arba perskaitykite laikrat, kur
neisakomi politiniai poiriai.

HENRIK FEXEUS Q Q D E ]
Atkaklumas
J galima tobulinti taip:
Sudarykite veiksm sra ir kasdien atlikite vien punkt.
Pabaikite svarbi uduot dar iki nustatytos datos.
Kelias valandas dirbkite be pertrauk ir trukdi -
televizoriaus, telefono ir elektroninio pato. (Tik
neumirkite kno poilsio ritmo!)

Poiris
J galima tobulinti taip:
Isirinkite protingiausi jums inom asmen ir pabandykite
dien pagyventi taip, lyg btumte tas asmuo.
Duokite patarim tik tada, kai js prao, ir kuo nuodugniau
juos apmstykite.
Isprskite konflikt tarp dviej draug, eimos nari ar
koleg.

Protingumas
J galima tobulinti taip:
Pagalvokite prie k nors sakydami (jei tai neai" -
od galite sakyti bet kada).
Nevirykite greiio vairuodami.
Prie valgydami saldumyn paklauskite savs:Ar verta dl
ito sustorti?"

Savikontrol
J galima tobulinti taip:
Pradkite treniruoi program ir kasdien savait jos
laikykits.
Pasistenkite neskleisti gand ir neapkalbinti kit moni.
Kai jums ima dingti nuotaika, suskaiiuokite iki deimties.
Tiek kart, kiek reikia.

Socialin kompetencija
J galima tobulinti taip:
Pasistenkite, kad kas nors maloniai jaustsi.

NUOSTABUS PROTAS
 Atkreipkite dmes, kai draugas ar eimos narys daro k
nors sudtingo, ir pasakykite jam kompliment.
Kai kas nors jus erzina, uuot kerij, pabandykite suprasti
jo (jos) tikslus.

Gebjimas dirbti komandoje

J galima tobulinti taip:
Bkite geriausiu manomu komandos draugu.
Perduokite grups vadovo pareigas kam nors kitam.
stokite koki nors asociacij.

Gyvybingumo kibirktl
J galima tobulinti taip:
Vis savait eikite miegoti taip anksti, kad nereikt
nustatyti adintuvo, o atsibud valgykite skanius pusryius.
Kodl gi ne?" sakykite triskart daniau negu kam?"
Kasdien k nors padarykite dl to, kad norite, o ne dl to,
kad reikia.

Isirinkite vien, dvi ar tris savybes i io srao. Jas ir bdus, kuriais

ketinate tas savybes tobulinti, usiraykite ant popieriaus lapuko.
Priklijuokite j prie aldytuvo, kompiuterio ar lauko dur. Svarbu, kad
lapelis bt tinkamoje vietoje jums priminti, jog turite uduot. Nuo
lat keiskite lapukus ir savybes.

Posutyviai itwzyoi: kai malonutam aftgauduiti

Kadjaustums laimingi, reikia gana daug dalyk. mogui ne visada
vienodai sekasi visose srityse. Todl ir yra iskirtinis gdis, pade
dantis mums bti teigiamai nusiteikusiems ir ypsotis net tada, kai
nesinori: puikiai mokame patys sau meluoti, kokie esame nuosta
bs. Ir labai gerai, kad ir kaip keistai tai skambt.
Dauguma moni (bent jau sveik) mato save, pasaul ir ateit
pozityviai. Nesvarbu, ar dominuoja kairysis, ar deinysis smege
n pusrutulis, ms smegenys labiau linkusios mstyti pozityviai

HENRIK FEXEUS Q Q Q B
negu realistikai ar negatyviai. Mgstame malonias mintis, da
niau siekiame ko nors, suteikianio diaugsmo, negu atvirkiai,
ir turime unikal gebjim pagrainti savo gyvenim. I principo
manome, kad dauguma dalyk yra geresni u vidutin norm.
Manome, kad gauname teigiam spdi daniau, negu i ti
krj gauname.
Daniau pasakojame geras, o ne blogas naujienas.
Kai ms praoma isakyti laisvas asociacijas, labiau tiktina,
kad sugalvosime pozityvius, o ne negatyvius odius.
Lengviau simename pozityvius vykius ir atsimename juos
tiksliau negu negatyvius.
Mums prireikia maiau laiko pastebti, kad kas nors yra gera,
negu bloga.
Manome, kad dauguma ms gyvenimo vyki yra pozityvs.
Manome, kad turime daugiau kontrols, negu i tikrj turime.
Manome, kad blogi dalykai atsitinka ne dl ms kalts.
Manome, kad ateitis bus viesesn, negu atrodo i tikrj.
Taip pat manome tur daugiau toki teigiam asmenini bruo
kaip intelektas, humoro jausmas, patrauklumas, optimizmas ir
gebjimas vairuoti automobil negu vidutin norma. inoma, tai
negali bti tiesa: juk visi negali viryti normos.
Dauguma i ms smoningai nesuvokia toki pozityvi iliuzij.
Jos veikia taip gerai, kad net nepastebime, kaip jos veria mus velg
ti pasaul (ir save) iek tiek geriau, negu tas (ir mes) nusipeln.
Gali atrodyti, jog tai prietarauja garsiajam psichologijos princi
pui, kad greiiau pastebime blogus dalykus. Perirj imto mo
ni nuotraukas, i kuri devyniasdeimt devyniose veido iraika
neutrali, o vienoje - pikta, vliau atpainsite piktj veid per dal
sekunds. Juk tai, kad sutelkiame dmes blogus dalykus, turt
prietarauti teiginiui, kad ms smegenys labiau linkusios msty
ti teigiamai? Ne visai taip. K nors blogo aibikai pastebime dl
to, kad analizuojame aktuali aplink, nors danai tai vyksta taip
greitai, kad negalime to pastebti. Ms smon apdoroja naujus,
stebinanius ir svarbius dalykus - paprastai ji pasiymi kaip tik
tokiu selektyviu dmesiu. Daugum kasdieni veiksm atliekame
automatikai, taiau ms selektyvus dmesys fiksuoja svarbius
pokyius, pavyzdiui, greitai artjant automobil. Arba pikt veid
moni bryje. Ms gebjimas greitai pastebti blogus dalykus

Q B Q E I NUOSTABUS PROTAS
buvo svarbus siekiant igyventi, nes paddavo ivengti grsmi ir
nelaimi. Gyvnas, kuris vis atnaujina inias apie aplink ir paste
bi pokyius, turi daugiau ans igyventi negu gyvnas, kuris to
nedaro. monms tai pasireikia tuo, kad daug greiiau pastebime,
kas yra ar gali bti ne taip, negu kas yra tinkama. Kai viskas gerai,
mums nebtina kreipti tai dmesio. Vis tiek igyvensime. tai ko
dl socialiai aktyvi piliei balsai pasigirsta tik tada, kai kas nors
nueina uniui ant uodegos, o ne tada, kai viskas ramu.
Tuo metu, kai selektyviuoju dmesiu stebime, kad niekas nepa
sikeist bloga, pozityvioji smegen nuostata mus paveikia dides
niu mastu, apimaniu visus procesus po smoningomis mintimis.
Selektyvusis dmesys ieko negatyvi pasikeitim, taiau gilesn
ms nuostata yra pozityvi: viskas gana gerai.

Dauguma ms prisiima atsakomyb u k nors gera, pavyzdiui,

gerai atlikt test ar suteikt pagalb, bet ne u tokius blogus daly
kus kaip neskm atliekant test arba ko nors eidimas. Taip yra
dl to, kad troktame daryti gerus dalykus ir tik retai - blogus. Taip
pat daniausiai pervertiname savo indl pozityv grups rezulta
t. Kai sutuoktini paklausiama, kas atlieka didum nam ruoos,
bendra darbo indlio suma daniausiai virija imt procent. Tie
siog prisiimame sau daugiau garbs, negu nusipelnome.
Tai, kad usispyr laikoms pozityvi iliuzij, i ties mums
naudinga. mons, kurie sau suteikia teigiam asmenini savybi,
ateit mato viesi ir tiki, kad gali valdyti svarbius savo gyvenimo
vykius, sugeba sunkiau ir ilgiau dirbti, nes tikisi i savo darbo tei
giamo rezultato. (Kalbdamas apie darb turiu omeny ne tik tiesio
gines pareigas, bet ir visus veiksmus gyvenime, pradedant svajoni
mogaus suradimu ar mons krimu ir baigiant penki metr
aukio Eifelio bokto lipdymu i plastilino.) Tokie mons, susid
r su klitimis, bando vairius sprendimus tol, kol jiems pasiseka,
nes bna tikri, kad sugebs pasiekti savo tiksl.
Kai mans klausdavo, kaip spju (arba drstu) daryti tai, k
darau stovdamas scenoje ar rodydamasis per televizij, ilgai at
sakindavau: Mane skatina didiul aistra ir absoliutus tikjimas
savo gebjimais. Daniausiai taip sakydavau todl, kad tai kietai
skambjo. Taiau pozityvi iliuzij mokslas rodo, kad ioje frazje
nemaai tiesos.

HENRIK FEXEUS Q E J Q Q
 ILIUZIJOS JUMS NAUDINGOS
aprastai pozityvias iliuzijas susikuriame naudodami

P dvi nesudtingas strategijas. Jas galite naudoti ir s

moningai, kad dar labiau sustiprintumte savo pozi
tyvius sitikinimus. Gali pasirodyti keista, kad pasakoju, kaip
sustiprinti iliuzij. Juk daniausiai norime atsikratyti iliuzij
apie save, o ne jas pagerinti. Taiau ios iliuzijos mums nau
dingos.

* Galvodami apie praeities patyrimus, dmes sutei

kite teigiamas detales. Taip sustiprinsite prisimi
nimus apie jas, o ne apie neigiamas ar neutralias
detales.

Atkreipkite dmes tas savo asmenybs dalis, ku

rios atrodo silpnesns ar tiesiog nepatinka. Prisipa
inkite, kad jas turite, ir nusprskite, ar reikia toliau
su jomis dirbti. Neatsivelgdami sprendim tikin
kite save, kad ie bruoai tra js kompetentingos
ir patrauklios asmenybs iimtys.
 REFREIMINGAS
blogus dalykus pavelkite kitaip

iena i laims paslapi yra gebjimas susitvarkyti su neigia

V momis emocinmis bsenomis. iam gdiui isiugdyti rei

kia daug treniruoi.
Esu minjs, kad racionalios smegenys gali padti jums igno
ruoti ar bent jau atremti jausmus, kuri nenorite patirti. Bda ta,
kad kartais tai padaryti bna itin sunku. Kai mus uvaldo stiprus
neigiamas jausmas, neturime kitos ieities, tik elgtis pagal j tol, kol
jis praeis. Tikras menas atremti baim ar pykt jiems dar nespjus
suydti, tomis akimirkomis, kai jie dar tik pradeda dygti viduje.
Tada turime ans. Taiau reikia bti atidiam, kad pastebtum to
ki silpn emocin bsen ir atskirtum j nuo vis kit spdi,
kasdien konkuruojani dl dmesio. Tai sunku, taiau ne taip,
kaip bandyti suvaldyti jau siaudrinus jausm.

datahsiiyna bloga, mintis

Atrodo logika, kad monms dert valdyti jausmus. Taiau tai
prietarauja sveiko proto pamokslams apie tai, kaip turime elg
tis su savo emocijomis. Daugelis moni yra sitikin, kad, siekiant
atsikratyti pykio, reikia ne ko kito, o tikro nirio protrkio. Arba
kad, norint ilieti lides, btina kaip reikiant isiverkti.
Tokie sitikinimai paremti beveik dviej imt met senumo,
visikai atgyvenusia teorija apie tai, kaip veikia smegenys ir jaus
mai. Bandydami suprasti save, danai lyginame kno funkcijas
su naujausiomis technologijomis. iandien smegenis lyginame su
kompiuteriu. Devynioliktame amiuje vietoj jo buvo katilas. Ojei
gu jausmai veikia kaip katilas, neigiami jausmai gali susikaupti ir
sudaryti spaudim, kur galiausiai reikia ileisti, kad mogus ne-
pratrkt.
Be abejo, monms naudinga konstruktyviai pasikalbti apie
savo patirt ir patikti jausmus artimam draugui; dalijamas li
desys danai tampa perpus maesnis. Jei viskas vyksta tinkamai.

HENRIK FEXEUS Q Q D E 1
Taiau beprasmika tiesiog ileisti neigiamus jausmus laisv be
tinkamos metodikos (pavyzdiui, terapijos) jiems suvaldyti.
Nors smarkiai papykti bna malonu, n vienas autoritetingas
psichologas nra rads rodym, kad aaros ar niris veikt kaip
saugumo ventiliai ir palengvint nat. Kaip tik prieingai. Dar
prie penkiasdeimt met mokslininkai isiaikino, kad pykio
protrkiai nir labiau didina negu maina, o aaros gali nutemp
ti mus giliau depresij. Taip yra dl to, kad kaskart pasiekdami
stipri emocin bsen mokome savo smegenis t bsen patirti
ir taip padarome, kad j bt dar lengviau pasiekti. Ir kit kart
kam nors negraiai pasielgus kelyje sureaguosite dar smarkiau
negu pastarj kart, nes sddami prie vairo ir garsiai keikdamiesi
imokte savo smegenis pykti ant netikusi vairuotoj. Tas pats
bna, kai nuolat isiverkiate prie guodianius draugus dl jus pa
likusio idioto: mokote savo smegenis patirti labai blog bsen. Jei
taip elgsits per ilgai, smegenims pasidarys sunku i tos bsenos
itrkti.
Jausm valdymas atitinka pasaulvokos valdym. Js emocin
bsena lemia, koki matote savo aplink: jei bijote, matote grsm,
jei pykstate - klitis, jei diaugiats - galimybes. Mes nesupranta
me, kad visa tai tra emocikai nuspalvinti poiriai, ir manome,
kad grsms, klitys ir galimybs yra tikri ioriniai veiksniai. Todl
suvokiame juos kaip rodymus, kad ms jausmai tinkami. Keistai
argumentuodami atgaline tvarka rodome, kad turime teis jaustis
tam tikru bdu: bijome, todl matome grsm. Kadangi manome,
jog grsms tikros, t. y. pavojingos nepriklausomai nuo ms pa
tiriamo jausmo, priimame jas kaip jausm patvirtinanius rody
mus - taip dar labiau j sustiprindami. Negebjimas suprasti, kaip
jausmai formuoja pasaulvok, lemia tai, kad jausmas ir realybs
filtras ms emocinse smegenyse nuolat stiprja. Neperdedu sa
kydamas, kad nesvarbu, ar js tai inote, bet js jausmai nuspren
dia, kokioje tikrovje gyvensite.
Taigi, suvald neigiamus jausmus tik laimsite. Atidiai stebki
te, kada jie atsiranda, ir iekokite kit keli savo jausmams. Uuot
pasidav, pasielkite prieingai. Primus sprendim nesielgti pagal
neigiam jausm, poreikis atlikti blog veiksm ateityje pasidarys
daug silpnesnis, o kartu su juo ir atitinkamas jausmas. Nusprend

Q B Q B NUOSTABUS PROTAS
nerkti prie vairo kitkart taip nesupyksite. Be to, bus daug len
gviau ko nors atsikratyti ir iekoti nauj nuotyki neverkiant pas
draugus.

Ttcuyi tihuwfo kniai

Nors emocinms smegenims sunku udrausti reaguoti, js galite
pasirpinti, kad jos nereaguot be reikalo. Galbt praeityje imoko
te reaguoti tam tikru bdu, racionaliu, bet dabar neatliekaniu jo
kios pozityvios funkcijos. Kai kas nors paadina emocikai kraut
prisiminim i praeities, js jausmai reaguoja, sijungia tie patys
jausmai kaip ir tada. Kitaip tariant, emocins smegenys dabart
reaguoja kaip praeit. Okadangi jos vertina aibikai ir visikai au
tomatikai, nespjame suvokti, kad tai, kas kadaise buvo tiesa, ne
btinai yra tiesa ir dabar. mogus, kuris vaikystje buvo muamas
ir imoko reaguoti piktus ir grietus veidus stipriu pykiu ir riks
mais, ilaikys dal reakcij ir suaugs, nors tada jau nebna jokios
grsms, kai kas nors suraukia antakius ar nori rimtai pasikalbti.
Jei sugebsite isiaikinti, kas jums kelia neigiamus jausmus,
galite pairti, ar yra bdas interpretuoti t pai situacij kry
bikiau ir ne taip negatyviai. i technika vadinama nauj suvoki
mo rm suteikimu, arba refreimingu, ir yra labai galinga priemon
jausmams suvaldyti.
iais laikais refreimingas yra viena populiariausi terapijos
priemoni. Dar nebuvau apie j girdjs, kai teko panaudoti pana
i technik, kad mano pasaulio neuliet nesaugumas ir pernelyg
neigiama savivert. Pradinje mokykloje i mans bdavo labai ty
iojamasi. (Sunku patikti, inau. Juk a toks kuklus ir santrus.)
Pagrindinje mokykloje patyios tssi, o gimnazijoje visikai iny
ko. Taiau iki etos klass mano savivert buvo lugdoma taip, kad
pats to nesuprasdavau. Paskui dar daug daug met pro besijuokian
t mog praeidavau bdamas tikras, kad tas juokiasi i mans. Net
jei bdavau gyvenime to mogaus nemats. inoma, paauglystje
supratau, kad tiesa nra tokia pat, kokia buvo man esant dvylikos:
tikimyb, kad mogus juokiasi i mans, o ne i draugo papasakoto
juokelio, bdavo mikroskopikai maa. Taiau net tai inodamas to
nejauiau. Dar kelerius metus turdavau sustoti ir smoningai for

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
muluoti kit moni elgesio paaikinimus - kad jie k nors dar ne
dl to, jog a jiems nepatinku. monms, kuri savivert lugdoma,
nutinka domus dalykas. Jie tampa didiausiais pasaulio narcizais.
Jie daro prielaid, kad visi pasaulio vykiai ir kit moni veiksmai
yra tiesiogins reakcijos j apgailtin egzistencij. Jie retai kada
supranta arba i viso nesupranta, kad kiti mons pakankamai u
sim savo gyvenimu ir jiems ne tiek jau rpi, k veikia kiti.
Daug vliau supratau, kad kurdamas scenarijus, paaikinanius,
kad kit moni elgesys niekaip su manimi nesusijs, atlikdavau
tam tikr refreiming. Prireik daug laiko, kol is smoningas, po
zityvesnis ir racionalus mstymas visikai veik automatin nega
tyvi emocin reakcij. Taiau dar prie inykstant iai neigiamai
reakcijai supratau, kas j sudar - iracionalus atsakymas praei
ties vyk, niekaip nesusijus su dabartimi. Tada jau galjau velgti
racionalesnes dabarties vyki prieastis. Taip imokau nekreipti
dmesio augant nerim tol, kol jis pavargdavo bti ignoruojamas
ir dingdavo.
Pakaks plepal - js gyvenimo patyrimai labiausiai priklauso
nuo perspektyvos, i kurios juos irite. Priklausomai nuo to, ko
kias prasmes suteikiate situacijoms ir veiksmams, skirtingai jau
sits ir elgsits. mogus, kuris turi didiausi pasirinkim, kaip
irti vairius dalykus, turi ir daugiausiai galimybi valdyti savo
padt. Taikydami refreiming ne nusisukate nuo tikr problem, o
bnate pakankamai lanksts, kad rastumte poir, kuris padt,
o ne gniudyt. Elgiats pagal generolo Pattono posak: Mes ne
atsitraukiame, o priartjame i kitos puss.

E IB Q Q NUOSTABUS PROTAS
 Tfftatbuas fOualMas

SUTEIKITE SMEGENIMS NAUJ

PERSPEKTYV

Norint imokti pozityviai mstyti reikia pastang ir laiko. Laim, yra

ger ir veiksming technik. is pratimas parodys, kaip galite panau
doti refreiming bsenai pakeisti, jei lengvai patenkate uburt ne
gatyvumo rat vos susidr su neskme ar nusivylimu.
Veikiausiai blog nuotaik lemia tai, kad pesimistikai mstote
apie neskm. Geras pavyzdys - elektroninis laikas, kur gavau i
mogaus, i kurio (kaip ir i mans) kiti juokdavosi vaikystje. Jam tai
isivyst bendr moni baim, kuri net dabar trukdo kontaktuoti
su neinomais dalykais, ypa su prieingos lyties atstovmis.
ie metodai skirti jam ir visiems tiems, kam reikia naujos pers
pektyvos.

1 refreimingas: alternatyvios ivados

Kai kam nors nepasisekus kyla jausmas, kad tai atsitiko dl js kal
ts, turite nedelsdami nutraukti toki reakcij. Jums reikia galvoti
apie vyk ne taip pesimistikai. Tarkim, js vadov ar mokytoja
praeina nepasisveikinusi ir visikai jus ignoruodama. Be abejo, kyla
klausim, kas vyksta. Bet kas bna toliau? Pesimistas gali greitai pra
dti slysti staia paniekos sau nuokalne:

Ji su manimi nepasisveikino. Ji nenorjo sveikintis, nes mans ne

kenia. Nusipelniau bti nekeniamas. Juk esu visikas netiklis ir ji
tai ino. Ir visi kiti ino. Mirsiu vienias ir nelaimingas/'

Jei darome prielaid, kad i situacijos analiz nra realistika ir kad

esate jai parod, jog nesate visikas nevyklis ir kvailys, turite itrkti
i savo slegianios spirals, kol nepamatte dar vieno jos vingio. Pir-

HENRIK FEXEUS Q B Q S
 mas klausimas, kur galtumte sau uduoti - ar yra koki nors kit
prieasi, dl kuri ji galt jus ignoruoti? Be abejo, yra:

jai bloga diena;

ji skubjo;
ji galvojo apie k nors kita;
ji nemato be akini.

Kaip matote, n vienas i paaikinim nesusijs su jumis. Atsikratyki

te sen mstymo modeli prisiversdami sugalvoti ir panaudoti kok
nors nauj paaikinim:

Ji su manimi nepasisveikino. Matyt, jai galvoje sukasi daug mini,

jei mans nepastebjo. Turbt jai nelengva bti tokiai usimusiai.
domu, ar galiu palengvinti jai gyvenim. Per kavos pertraukl pa
vaiinsiu bandele ir parodysiu, kad ji man rpi."

Kitas bdas pavelgti vyk lemia visai kitok rezultat!

2 refreimingas: perspektyva ir abejojimas

Galite derinti pirmiau pateikt metod ir optimistinio mstymo stra
tegij, kuri jau imokote:

Inagrinkite savo pesimistins ivados rodymus. Ar i tikrj

esate nevyklis? Veikiausiai ne, juk vis ryt programavote
vidin mons tinkl.
Sugalvokite alternatyv paaikinim.
Suteikite savo mintims perspektyv. Kiek svarbu, kad ji
nepasisveikina? Svarbiau patikti savo draugams.

3 refreimingas: palyginkite i viraus apai

Treia refreimingo forma pravarti, kai viskas i ties nujo uniui ant
uodegos. Galite panaudoti lyginamj perspektyv i viraus apa
i. Aiku, skaudu, kad jus met mergina, bet ar santykiai i tikrj
buvo geri? Galbt negavote norimo darbo, bet juk neturite prainti
pinig gatvje.
Galbt ne taip jau puiku, kad imate jaustis geriau dl to, kad yra
moni, kuriems sunkiau negu jums, taiau tokie palyginimai be

Q B B E NUOSTABUS PROTAS
galo stimuliuoja: staiga tai, kas anksiau buvo sunkiai pakeliama, jau
nebra taip pavojinga.

4 refreimingas: raskite gli purve

Kuo daniau igyvenate neigiamus jausmus (pavyzdiui, gailite sa
vs), tuo didesn js protinio gyvenimo dal jie uims, nes juos
lavinsite. Anaiptol nenoriu pasakyti, kad nepaisytumte to, kas jus
jaudina, taiau ne visada pavyksta mintais metodais suteikti nega
tyviems patyrimams naujus rmus. Tokiais atvejais galite pabandyti
kitaip pavelgti blogo vykio poveik. Pamginkite kad ir dabar. Pri
siminkite, kaip kas nors jus smarkiai eid ar nuskriaud.Tada pagal
vokite, kuo jums is patyrimas buvo naudingas. Gal tapote stipresniu
ar protingesniu mogumi? Ar susiklost js santykiai su mogumi,
prie kurio kitaip niekad nebtumte priartj? Naudos paiekos gali
utrukti kelias minutes, bet beveik visada manoma rasti kok nors
teigiam poveik. monms, kurie taip daro, lengviau valdyti savo
pykt ar skausm dl vykio ir atleisti to vykio sukljui.*
Jeigu atrodo sudtinga rasti k nors gero i proto varanioje si
tuacijoje, kai kas nors jus nuvyl ar eid, gausite iek tiek pagalbos.
Gal i situacija padjo jums...

tapti stipresniam ar geriau suprasti savo stiprybes, apie kurias

net nenutuokte?
labiau negu anksiau vertinti tam tikrus gyvenimo aspektus?
imokti geriau reikti savo jausmus?
bti rytingam nutraukiant blogus santykius?
tapti atlaidesni mogumi?
sustiprinti santykius su mogumi, kuris anksiau jus
nuskriaud?
pavelgti aplink jums naudingesni bdu?

* Tiknesakykite, kad tai per sudtinga ar i viso nemanoma. Kitados miau

interviu i keli moni, kuriems buvo nustatyta mirtina vio stadija. Jie
neinojo, kiek turi laiko, tik inojo, kad nedaug. Jeigu jums prie akis dabar
ikilo sulinkusios nugaros ir uges vilgsniai, baisiai klystate. ie mons
vytjo. Jie visi teig, kad liga padjo rasti gyvenimo prasm, ir aikino, jog
inant, kadgyvenimas bet kada gali pasibaigti, pasidaro akivaizdu, kas svar
bu, o kas ne, todl buvo dkingi u ias inias.
Po velni, jeigu jie tai sugeba, tai ir js sugebsit.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 ISKIRTINIS REFREIMINGAS:BET"
ie, kurie esate skait mano ankstesnes knygas, inote,
kad mane vilioja galimyb keisti poirius ir nuostatas
keiiant tam tikrus odius. Tai paprasta, ekonomika ir
nereikia daug atsiminti. (Beje, esu tinginys.)
Pagal refreimingo technik iekodami pozityvaus ne itin
smagi dalyk poveikio galite pasinaudoti odeliu bet".*
Grups por buvo paprayta papasakoti apie geriausias
ir blogiausias savo partneri savybes. Poros ir j santykiai
buvo stebimi itisus metus. Prajus metams grta prie se
nj apklaus ir tirta, kokius odius mons vartojo, kal
bdami vieni apie kitus. Pastebtas svarbus skirtumas tarp
isilaikiusi ir isiskyrusi por. Tas skirtumas - vienas vie
nintelis odisbet". Kalbdami apie didiausius savo partne
ri trkumus, santykius ilaik apklaustieji buvo link kartu
pateikti trkum paaikinimus: Kartais ji galvoja tik apie
save, bet dl to kalta sunki vaikyst."
Kartais jie net kalbdavo apie trkum naud: Jis ne
moka ruoti valgio, bet dl to daniau ieiname kur nors
pavalgyti."
Trys odio bet" raids suteik blogam elgesiui naujus
rmus, perkeldamos j kontekst, kuriame jis suprantamas
ir atleidiamas. O toks elgesys juk galt sulugdyti santy
kius. Taip ities majo neigiamas tariam partneri klaid
poveikis - geriausiu atveju, jei mons bdavo pakanka
mai gudrs ir panaudodavo ketvirt refreimingo technik,
jis virsdavo kuo nors teigiamu. Toks mstymo ir kalbjimo
bdas padjo ilaikyti tinkam santyki ritm labiau u visa
kita, kas buvo pastebta per apklausas.
* Kitoje knygoje Mini skaitymo menasesu minjs, kad tam
tikrose situacijose vietoj odio betgeriauvartoti ir. Tai vis dar
rekomenduotina, taiau kiek kitokiose situacijose.
 PAADINKITE SAVO
LAIMS GALI
Sustiprinkite pozityvius patyrimus ir jausmus

tikrj i ypating gali jau paadinote praktikuodamiesi su

I sudedamosiomis laims dalimis. Jei norite tvirtinti savo laim,

turite dirbti su iomis dalimis. Taip pat verta tapti refreimingo
propaguotoju. Vis dlto, kaip ir bet kokiu kitu atveju, yra ir papras
tesni technik, kurioms nereikia toki dideli pastang. Mums
ne visada pakanka jg optimizmui ugdyti, taiau ias technikas
galite naudoti kasdien, kad sustiprintumte ger savijaut.

Paioje laims skals virnje dingsta net svarbs ryiai i io s

rao, iskyrus vien iimt - gerus santykius su kitais monmis.
I vis moni, kurie buvo apklausti sudarant i lentel, visus,
kurie teig es laimingi, siejo artimi santykiai su kitais monmis.
Remiantis psichologiniais tyrimais, itin retai nurodomos btinos
ar reikiamos slygos, bet panau, kad geri socialiniai santykiai yra
btina slyga norint bti visikai laimingam. Todl apie tai ir kalb
sime kitame knygos skyriuje.
I srao taip pat matyti, kad tokie asmeniniai bruoai kaip op
timizmas, ekstravertikumas, savigarba ir neurotikumas stipriai
veikia js teigiamus patyrimus: akivaizdu, kad js laim artimai
susijusi su js poiriu gyvenim.*

* Vis dlto atkreipkite dmes, kad atmintinje rodomi tik ryiai. Joje nieko nesa
koma apie prieastis ir pasekmes. Ar ekstravertai bna diugesni, ar atvirkiai -
diaugsmas padaro mones ekstravertais? Panau, kad abu dalykai sveikauja. Kai
kurios asmenins savybs suteikia mums diaugsmo. Taiau diugesni individai
taip pat daugiau pasiekia vairiose gyvenimo srityse, tokiose kaip bendradarbia
vimas, draugyst, darbo pareigos, pajamos, veiklos rezultatai ir protin bei fizin
sveikata. Ovisa tai yra laims altiniai.

HENRIK FEXEUS
 IfftatUyas fiHjatuiuu

EGZISTENCINE ATMINTINE

tai sraiukas, kuriame pamatysite vairius savo gyvenimo aspek

tus ir j poveik laimei. Ne visada viskas bna taip, kaip atrodo. Tai
gali nuskambti kiek provokuojamai, bet tyrimai rodo, kad daugelis
veiksni, kuriuos laikome lemiamais laims atvilgiu, i tikrj labai
maai susij arba i viso nesusij su ms savijauta. Kiti veiksniai,
atvirkiai, yra svarbesni, negu mums atrodo. inodami, kas sukelia
laim, o kas ne, galsite skirti savo laik ir resursus tam, kas i tikrj
reikminga, ir maiau rpintis kitais dalykais.

Pozityvus ryys su laime ir pasitenkinimu

Nuo nulio iki Gana svarbus Svarbus

neymaus ryio ryys ryys
Amius Draug skaiius Gebjimas valdyti
Lytis Santykiai pozityvius vykius
Isilavinimas Dvasingumas Optimizmas
Socialin klas Laisvalaikio Darbas
Inteligentikumas usimim lygis Sekso danumas
Pajamos Ekstravertikumas Identik dvyni
Fizin sveikata laim
Vaikai
Fizinis patrauklumas Dmesys detalms Laikas procentais, kai
patiriate teigiamus
Etnin priklausomyb Neurotikumas jausmus
(t. y. priklausymas (negatyvus ryys)
Galimyb pasitikti
maumai arba Autonomija
laims matmenimis
daugumai)
Savigarba

B B B D NUOSTABUS PROTAS
tAthveifthite dmes taim.
Ko gero, populiariausi pratim, padedant tapti laimingam, su
galvojo daktaras Robertas Emmondas. Atliekant pratim reikia
rayti dkingumo sraus. Pasilymas usirainti gerus dalykus
i savo gyvenimo yra protingas, nes danai darome prielaid, kad
mums sekasi tai, k darome, ir atkreipiame dmes tik blogus daly
kus. Taip nepastebime, kaip gerai mums i tikrj sekasi. Onorint
bti laimingiems nepakanka, kad sektsi, reikia dar ir kreipti tai
dmes. Usirainti gerus dalykus yra paprastas bdas tai pasiekti.
I to yra ir kitokios naudos. Jei i prigimties esate pesimistikes-
nis, bus daug sunkiau pamirti arba paneigti, kas buvo gero, jeigu
esate tai usira. Usiraydami teigiamus patyrimus (ir apie juos
galvodami) mokote savo smegenis pozityviau mstyti.
Kad ir kaip banalu tai atrodo, kasdienis sraas, kuriame fik
suojate, k vertinate, u k bnate dkingi ar dl ko diaugiats,
yra viena galingiausi priemoni perkrauti diaugsmo sistem. io
paprasto pratimo teikiama nauda aikiai rodyta. Tai silpnesni lig
simptomai (!), geresnis gebjimas siekti tiksl, didesnis entuziaz
mas, atkaklumas, dmesingumas ir energija. Gal atrodo, kad toki
dideli pokyi vienas nedidelis sraas negali lemti, bet tyrimai tai
patvirtina. Sutelkdami dmes vertinim, dkingum ir diaugs
m, suteikiame savo poiriams pozityvumo plipsn. Pastebime
neymius dalykus, i kuri sudarytas geras gyvenimas. Remiantis
tyrimais, is pratimas taip pat maina depresijos rizik ir poveikis
ilieka iki puss met baigus sudarinti sraus.
Tai gali atrodyti kiek sunkiai suprantama. Taiau pabandykite
sudaryti savo sra. Neturite ko prarasti - utat galite visk lai
mti.

HENRIK FEXEUS Q Q B Q
 'Piktuosyfwluu)(L5fVitiHiaA

JS DKINGUMO IR DIAUGSMO
SRAAS

Kaip visada sra galima sudaryti geresniu ir prastesniu bdu. ia

surayti visi dalykai, apie kuriuos dert pagalvoti, jeigu norite, kad
js dkingumo sraas bt kuo veiksmingesnis.
Srae gali bti ir ma, ir dideli dalyk - visko, k vertina
te ir u k esate dkingi gyvenimui. Pavyzdiui, eima, puo
dukas vieiai maltos kavos ryte, graus apdovanojimas,
tikrai gera daina arba fantastikas golfo smgis.
Svarbu, kad nauj dalyk paraytumte kasdien. Kai d
kingumo sraai buvo diegti mokyklose siekiant pagerinti
mokini poir, io sumanymo vykdytoj nuostabai, i pra
di nebuvo matyti jokio poveikio. Galiausiai kakas paste
bjo, kad mokiniai nujo lengvu keliu ir kasdien ra t pat.
Kasdienis vakaryki odi kartojimas ir atsisakymas
mstyti, be abejo, prietarauja paiai pratimo esmei. Kas
dien sugalvodami nauj dalyk pamatysite, kad pratimas
nemonotonikas - aiku, jei tik nenorsite kartotis, taiau
tokiu atveju js sprendimas bus gerai pasvertas.
Pildyti sra kitos dienos ryte toli grau ne taip veiksmin
ga, kaip daryti tai atitinkamos dienos pabaigoje. Palaukus
pus paros, vykiai atmintyje jau nebna tokie viei. O va
kare jie vis dar su jumis. Todl pildykite sra kuo vliau,
geriausia prie eidami miegoti.
Tiriant, kokio ilgio sraas patartinas, padaryta ivada, kad
trys yra stebuklingas skaiius. Deimties dalyk sraas pa
darys menkesn poveik, greiiausiai dl to, kad nelengva

Q B B E NUOSTABUS PROTAS
 kasdien sugalvoti tiek daug spdi. Taigi laikykits trij
dalyk per dien.
Trumpai paaikinkite sau, kodl kiekvienas srao punktas
yra geras patyrimas. Net ir pastebdami gerus dalykus ne vi
sada susimstome, k jie i tikrj reikia. Paaikinimas sau
paiam naudingas ir tuo, kad skatina gilesn mstym. Ko
dl apsidiaugiau, kai ji pavaiino mane gaiviuoju grimu?
Nes tai rodo, kad jai patinku, o man tai svarbu. Nes ir ji man
patinka.
Klauskite savs, kodl atsitiko kiekvienas i srae minim
dalyk. Kartais gali prireikti laiko atsakymui rasti. Taiau i
to atsakymo visada suinosite k nors domaus apie save,
savo aplink ir santykius su kitais monmis.
Tokie sraai naudingi ne tik jums - jie gali ukrsti ir esanius alia.
Jei eisite miegoti diugiai nusiteik ir patenkinti, greiiausiai tokie
ir pabusite. O miegoti alia diugiai nusiteikusio mogaus taip pat
gera.

uAntkmyftatbujojsfOiatukas

NEUTRALIZUOKITE NEGATYVUM

Yra ir atvirktinis dkingumo srao variantas - tok sra turtu

mte rayti visus sunkumus, su kuriais susiduriate. Tai suteikia gali
myb valdyti neigiamus jausmus, kai kit kart mstysite apie nega
tyvius dalykus, ir turi rodyt teigiam poveik sveikatai: palyginti su
tais, kurie ra apie banalius dalykus, mons, ra apie sunkumus,
pasiymjo geresniu imunitetu; j sveikata buvo nebloga ir jie reiau
lankydavosi pas gydytojus.
Taiau kaip visada esama taisykli, kuri dert laikytis, kad vis
kas veikt.

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
 Raykite objektyviai ir dalykikai. Apraykite savo giliausius
jausmus ir mintis apie vyk, bet pasistenkite nenukrypti
nuo esms. Venkite emocikai konotuot ir vertinamj o
di. Kitaip tariant, raykite: Atsitiko X ir dl to jauiuosi Y",
o ne: Tas prakeiktas asilas padar X, todl, inoma, esu Y."
Nesikapstykite savo jausmuose, kitaip grite prie nekons
truktyvi skund.
Raykite tik sau. Neleiskite niekam dalyvauti raant. Da
niausiai visikai siningi bname tik tada, kai patys ir esa
me vienintel auditorija.
Para apie savo nerim ar sunkumus, galite ikart nulisti
ar nusilpti, bet nepasiduokite. Net jei taip neatrodo, ateityje
is pratimas bus naudingas js sveikatai.
Taip naudosite savo emocikai krautus prisiminimus tam, kad pato
bulintumte ir usiraytumte ne tokias jausmingas t pai vyki
versijas. Kaip jau inote, emociniai ir objektyvs prisiminimai sau
gomi skirtingose smegen dalyse. Kai vliau kas nors primins jums
sunk vyk, tursite galimyb prisiminti ne toki jausming, t. y. u
sirayt, versij vietoj audring prisiminim. Ne tokius jausmingus
prisiminimus lengviau atsiminti, todl ir lengviau valdyti.
is pratimas nepaalina jausming prisiminim. Jie ilieka ir gali
pabusti, jeigu atmint veikiantis spdis bus pakankamai stiprus. Pra
timas yra bdas situacij valdyti taip, kad galiausiai gebtumte ap
doroti net sunkiausius jausmingus prisiminimus.

iTikgeniausia anlmtakankaHtaigena
Jeigu perskaitte ankstesn ios knygos skyri apie emocines sme
genis, jau imokote priimti ypatingus sprendimus. Taiau vieno
dalyko dar nesu paminjs: ms sprendimai gali tam tikru kno
apdovanojimo sistem pranokstaniu bdu paveikti savijaut.
Kadangi turime vis didesn pasirinkim, rinkimuisi reikia skirti
daugiau laiko. Turiu omenyje ne tik kad mums reikia daugiau laiko,
nes darome daugiau pasirinkim negu anksiau, - kiekvienam ats

E IB B B NUOSTABUS PROTAS
kiram pasirinkimui taip pat reikia daugiau laiko, nes iandien rei
kia rinktis ne i dviej elektr tiekiani bendrovi, o i dvideim
ties. (Dabar pabkime siningi - kas konstruktyviai ir nuosekliai
renkasi pensijos kaupimo portfelius?) Taip yra net kalbant apie
visikai nereikmingus pasirinkimus: vidutinikame led kioske
yra nuo penkiolikos iki dvideimt penki skoni led, deimt r
i pabarstuk ir penki ri sirupo. Nieko keisto, kad bna taip
sunku apsisprsti. Man bna sunku jau tada, kai reikia apsisprs
ti - puodelis ar vaflis.
Padidjo ne tik nerimas dl ateities pasirinkim, bet ir nerimas
dl pai pasirinkim, kuriuos jau padarme. Kuo daugiau galime
rinktis, tuo labiau mintys blakosi pasirinkus: Tik sivaizduok - o
jeigu kitas variantas buvo geresnis. is fenomenas pastebimas vi
same Vakar pasaulyje, bet svarstau, ar tik jis nra kiek danes
nis vedijoje: dar visai neseniai gyvenome visuomenje, kurioje
negaljome patys priimti lemiam sprendim. Vaist buvo galima
nusipirkti tik vienoje vietoje. Alkoholio - tik vienoje. Patas. Elek
tros tiekimo bendrov. Televizija. iniasklaida su savo trimis radijo
stotimis ir dviem televizijos kanalais. Visa tai buvo visai neseniai, o
dabar jau viskas kitaip. Pastarj dvideimties met reformos ve
dams sukl tikr ok dl pasirinkimo. Nesame prat taip rinktis.
Bet, inoma, du trys variantai yra geriau negu vienas arba i viso n
vieno. Taiau net tokios tradicikai pasirinkimo kultros kaip JAV
atstovai, kurie turt bti priprat prie variant daugybs, dl to
patiria tik ma psichologin naud. Kai variant per daug, psicho
logikai mums sunkiau negu tada, kai j per maai. Kaip dainavo
Bruceas Springsteenas, penkiasdeimt septyni kanalai ir nra ko
irti. Tik reikia daugiau laiko k nors isirinkti.

IkaksL Oi midi
Vis dlto bandydami apsisprsti naudojame dvi skirtingas strate
gijas. Maksimalistai trokta padaryti absoliuiai geriausi mano
m pasirinkim. Jie niekaip nesugebt tinkamai isirinkti antros
vietos. Jei nra tinkamo italik Kenneth Cole bat dydio, jie jau
geriau susilaikys nepirk. Susitaikliai bna patenkinti pakanka
mai geru pasirinkimu. Jie ino, kad nelengva rasti patinkani
drabui.

HENRIK FEXEUS Q Q B E 1
 Nieko stebtino, kad maksimalistai rinkdamiesi ilgiau utrun
ka, taiau domu, kad jie vis tiek lieka maiau patenkinti. Net jei i
pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad j pasirinkimas geresnis negu
susitaikli.
Tiriant ias pasirinkimo strategijas pastebta, kad maksimalis
tams, palyginti su susitaikliais, prireikdavo gerokai daugiau laiko
susirasti darbo viet, kurioje jie isilaikyt. Kita vertus, maksima
listai gaudavo daug geriau apmokamus darbus. Atrodo, laikas pro
tingai ikeiiamas pinigus. Taiau tai dar ne pabaiga. Paaikjo,
kad maksimalistai net gaudami didesnes algas likdavo maiau pa
tenkinti savo darbu negu susitaikliai.
I principo maksimalistai yra maiau patenkinti gyvenimu ir ne
tokie laimingi kaip susitaikliai.

Visa tai sukelia paradoks iuolaikinje ms visuomenje su gau

sybe pasirinkim. Norime pasirinkim, ir kuo daugiau, tuo geriau,
bet didesnis j skaiius nepadaro ms laimingesni.
Pavelkite save. Kaip js renkats? Ar apsisprendiate greitai ir
emocingai? Ar apkraunate darbin atmint galybe variant ir vliau
kankinats tardami, kad vis dlto padarte klaid? Ar visada ban
dote padaryti maksimaliai geriausi pasirinkim, ar pasitenkinate
gana geru pasirinkimu?
inoma, niekas nra visikas maksimalistas ar susitaiklis, bet
daniausiai mes vertiname save kaip vidutiniokus. Jei vis dlto
esate absoliutus maksimalistas, galite pabandyti atsipalaiduoti
darydamas nereikmingus pasirinkimus, pavyzdiui, pirkdamas
maist. Stebkite savo jausmus. O jeigu jauiats prislgtas dide
lio pasirinkimo ir manote, kad per sunku isirinkti apelsin sul
i pusryiams, dar prie eidamas parduotuv apsisprskite, k
pirksite. Taip galsite nekreipti dmesio visus kitus parduotuvje
viliojanius variantus. Kit kart galsite nusipirkti k nors naujo.

Q B B E n u o s t a b u s pr o ta s
 IfftatiH/jCLAfVwtiMuu

PASIRINKITE, KADA REIKIA

RINKTIS

Nors susitaikliai daniausiai bna laimingesni u maksimalistus,

neverta stengtis visose gyvenimo srityse daryti vidutinikus spren
dimus. Ar nortumte savo vaikams vidutinikai gero gydytojo? Ar
siektumte vidutinikai gero isilavinimo? Vargu. Veriau imokime,
kada geriau bti susitaikliais, o kada maksimalistais - taip, kaip de
rt imokti, kada geriau bti optimistikiems, o kada atsargiems.
Kitaip tariant, turime pasirinkti, kada reikia rinktis.

Raskite pusiausvyr
Usiraykite kelis pastarosiomis savaitmis padarytus pasirinkimus.
Derinkite paprastus pasirinkimus (kokios msos pirksime trokiniui?)
ir sudtingesnius (kur keliausime per atostogas?). Pagalvokite, kiek
laiko, informacijos analizs ir nerimo prireik, kol pasirinkote. Jeigu
paaiks, kad jums buvo vienodai sunku isirinkti ms ir apgalvoti
pasilym u ko nors tekti, drsiu teigti, kad jums dar reikia gerinti
pusiausvyr. Kai pagaliau rasite tobulos msos ir tai sukels jums to
ki reakcij, kad spiegsite apimti ekstazs, galite savs paklausti, ko
dl tiek daug kankinots besirinkdami. Pasimokykite suprasti, kokius
pasirinkimus darant reikia mstyti, o kurie be to apsieis.

Kiek kainuoja js pasirinkimai?

Jei pus savaits prasvarstte dl pirkinio, kuris sutaup jums pen
kiasdeimt kron, ir pykstate, kad nesutaupte daugiau, galite pagal
voti apie valandin atlyginim, kur gautumte u dvideimt valand,
panaudotas sprendimui, dl kurio vliau gailjots. Viena mano gera
draug yra akivaizdi maksimaliste. Bateliams pirkti ji skiria itis die
n, kad galt pavaikioti po vairias parduotuves, pasimatuoti skir-

HENRIK FEXEUS Q E 1 B D
 tingus modelius ir pagalvoti, - tai gali bti protinga, jeigu jai reikia
brangi bateli, kuriuos ji nors danai avti. Kit dien po matavi-
mosi (o kartais ir po apmstym kupinos nakties) ji apsisprendia ir
nusiperka batelius. Taiau vliau ji danai vl vaikto po parduotuves
ir matuojasi kitus, kad rodyt sau, jog apsisprend teisingai. Kartais
pirmi bateliai grinami parduotuv. Ir viskas prasideda i naujo.
Tam skirtas laikas jau vertas brangiausi bateli visoje vedijoje.
K js sprendim primimo bdas parodo apie tai, kaip verti
nate laik?

Susidarykite taisykles
Nustatykite paprastas situacijas, kuriose jums bna sunku apsisprs
ti. Daniausiai taip bna k nors perkant. Nustatykite taisykl ar rib
priimant sprendimus tokiose situacijose. Taisykl gali skambti bet
kaip, bet ji turi riboti prast js elges. Galimas taisykls pavyzdys -
prie apsisprsdami negalite ueiti daugiau negu dvi parduotuves.
Arba negalite skirti daugiau negu penkiolikos minui daiktui, ku
ris kainuoja maiau negu imt kron. Arba galite pirkti tik mlynus
daiktus. Dar viena gera taisykl: pasistenkite, kad dljs pasirinkimo
nebt manoma gailtis. Stenkits pirkti tik daiktus, kuri vliau ne
grinsite. Imeskite pirkimo ek. Apsipirkite toli nuo nam ar atos
togaudami. Taip ivengsite abejoni, ar kitas daiktas nebuvo geres
nis ir ar nereikt pakeisti pirkinio.

Vertinkite savo pasirinkimus

Uuot nusivyl tuo, ko neturite, diaukits tuo, k turite. Sukonkre
tinkite savo pasirinkimo naud sudarydami pagyrim sra: usi
raykite po tris gerus kiekvieno per pastarj savait padaryto pasi
rinkimo bruous. Pairkite, kokie pasirinkimai vis dlto buvo geri.

Q B B E NUOSTABUS PROTAS
Jikite, dLaugbHikitwkA
Anksiau konstatavome, kad pinigai nesuteikia laims. Taiau nra
kvaila tinkamai jais pasinaudoti. Geras bdas panaudoti pinigus -
kelti kitiems monms teigiamus jausmus. Ms diaugsmui daug
nereikia. Pakaks teikti kam nors dovanl, kad tas mogus gaut
dopamino plipsn - pradiugt ir tapt valesnis.
Grup patyrusi gydytoj dalyvaudami bandyme turjo nusta
tyti, kokia liga serga mogus, pasiklaus jo pasakojim apie simp
tomus. Tarytum netyia kai kurie gydytojai prie pat bandym
gavo saldaini ar igirdo kompliment. Atrodo, per kelerius prak
tikos metus gytos inios turt bti reikmingesns medicininei
analizei negu saldaini Gott &Blandat pakelis. Taiau dovanles
gavusi gydytoj rezultatai buvo geresni - teisingai diagnozei nu
statyti jiems prireikdavo beveik perpus maiau klausim negu ki
tiems. Kramtydami saldainius jie nepraddavo splioti ir nesiliau
davo rimtai irj bandym. Jie klausydavosi pacient taip pat
atidiai kaip ir visi kiti. Jie tiesiog... geriau mst.
Gydytojams geriau seksi ne vien dl to, kad jie gavo simbo
lines dovanles. Dovanos, kurias gauti tikjoms, nieko nekeiia
ms viduje. Dovanls gydytojams suveik, nes buvo netiktos.
Nuostaba padidino dopamino kiek gydytoj smegenyse ir stimu
liavo smegen lsteles. Dopaminas ne tik pradiugina, bet ir pa
gerina darbin atmint, o mums atliekant kelias uduotis vienu
metu kaip tik to ir reikia. Taip galime geriau susikoncentruoti. Ki
taip tariant, diuginanti staigmenl ne tik kelia monms teigia
mas emocijas, bet ir padeda krybingai mstyti ir greiiau priimti
sprendimus.
Prisiminkite, kad ne visi gydytojai gavo saldaini. Kitiems buvo
pasakyti keli draugiki odiai. Tai padar lygiai tok pat poveik -
ir visai u dyk.

Nors paklausti, kam maloniau leisti pinigus - sau ar kitiems, dau

guma atsako: Man, man, man, tyrimai rodo, kad yra atvirkiai.
Padar k nors gera kitiems, o ne sau, mons daug labiau diau
giasi. Tai reikia, kad naudos gavo ne tik gydytojai, bet ir mint
eksperiment vykdiusi psicholog. Kadangi dovanls gydyto
jams suveik, nors ir nebuvo ypatingos, neprivalote leisti dideli

HENRIK FEXEUS Q Q Q B
sum labdarai, draugams ir kolegoms, kad geriau jaustumts. Net
maos dovanls gali sukelti didel ir ilgalaik diaugsm. Kelios ki
tiems ileistos deimtins ar draugiki odiai gali tapti geriausio
mis investicijomis js laim.
Jei k nors darote kit labui be naudos sau, tai vadinama al
truizmu. Apie tai, kiek jis bna tikras, nemaai diskutuota. Dabar
tiniai smegen tyrimai rodo tai, k jau suprato daugelis filosof:
nieko nemanoma daryti be jokios naudos sau, nes mums patinka
altruistikai elgtis. Smegenys mano, kad labdara yra maloni. Gru
p asmen gavo tkstant kron, kur galjo arba pasilikti, arba
skirti labdarai. Jiems nusprendus atiduoti pinigus, buvo aikiai
matyti, kaip suaktyvjo j smegen apdovanojimo centras ir jie
patyr malon nesavanaudikumo jausm. Daliai j su apdovano
jimu susijs irdies aktyvumas labiau padidjo pasielgiant altruis
tikai negu gaunant apdovanojim. Smegen poiriu, duoti tikrai
geriau negu imti.

Jtaudekite ktmthaitui
Vartojant narkotikus ar vaistus, galiausiai prireikia didesni dozi
tam paiam poveikiui pasiekti. Taip yra dl to, kad pakyla ms to
leravimo lygis: reakcija narkotik nuslopsta ir jo prireikia daugiau.
Tai ne tik psichologinis poveikis - yra ir fizini atitikmen, todl
galima manyti, kad tai bendras ms veikimo principas.
K tik vitienos pavalgiusiam mogui bananas atrodo skanesnis
u vitien. Taiau po banano daugumai atrodo skanesn uvis. Kol
nespjote pagalvoti, kad tai pats keisiausias bdas pagrsti nuo
mon, pasakysiu, jog tai ne mano pavyzdys. is keistas meniu - i
tyrimo, kuriuo nagrintas ms skonio ir kvapo poji slopini
mas. J atliekant pastebtas dar vienas domus poveikis: antras
bananas dl pakilusio toleravimo lygio bna ne toks skanus kaip
pirmas. Be to, visi vlesni skoniai (iskyrus banano skon) pasida
rydavo intensyvesni negu paprastai.
Arba regjimas. Js regjimo centre skirtingos smegen ls
tels atsako u spalvas ir judesius. I pradi u regimj signal
raudona atsakanti smegen lstel siunia savo signal, jums
pamaius kelio enkl. Taiau toks signalas greit isisemia. Sa-

B B B B n u o s t a b u s protas
 EGOISTIKAS ALTRUIZMAS
aimingesni tampame darydami k nors tam, kad kiti

L pasijaust geriau, negu darydami k nors savo labui.

Taiau dl to neprivalome su Raudonuoju Kryiumi
vainti Afrik. Pakaks, jei teiksite kam nors i aplinkini
moni netikt dovanl. J gavs mogus apsidiaugs ir
geriau mstys. Toks nesavanaudikumas privers ir jus geriau
pasijausti. (O dl veidrodini neuron, apie kuriuos skaitysi
te p. 294, dar labiau diaugsits matydami, kaip diaugiasi
dovanls gavjas!)Todl pavaiinkite draug pietumis. Nu
pirkite jam saldaini, kuriuos labiausiai mgsta. Pasakykite
netikt kompliment. Nupirkite kavos nepastamajam,
kuriam baigsi grynieji. Suteikite sau ir kitiems diaugsmo.

koma, kad js rega pavargsta nuo raudonos. Galbt signalin

mediaga, per kuri smegen lstel parodo raudona, po kurio
laiko pasibaigia, taiau labiau tiktina, kad smegen tikslas yra
rodyti pokyius, o ne pastovius santykius. Jeigu niekas nesikei
ia, smegenims nra dl ko nerimauti. Jei pavelg al vietoj
prastos raudonos dms pamatysite ali, tai reik, kad js
smegen lstels kuriam laikui nustojo dirbti. Pavelg balt
paviri, galite kelias sekundes matyti ali ir mlyn spalvas.
Bna ir judjimo iliuzij. Minut pairj kriokl, o paskui
ol ant kalvos, pamatysite, kad ol juda link jos virns. Taip
bna dl to, kad u judes atsakingos js smegen lstels nu
stoja veikusios. O kai vliau pavelgsite k nors nejudanio, u
judjim vir atsaking lsteli poveikiui nesiprieins tos, ku

HENRIK FEXEUS EIBE!

rios atsakingos u judjim apai. Todl ima atrodyti, kad ol
juda vir.*
Ms jausmai veikia lygiai tokiu pat principu. Yra daugyb pa
vyzdi, kaip mons dl tam tikr vyki pakvaita i diaugsmo
(pavyzdiui, laimj loterijoje), bet gana greitai grta prie ankstes
nio, t. y. emesnio, laims lygio. Taip yra ne dl to, kad jie pavargsta
nuo skms loterijoje. Tiesiog pakyla j toleravimo lygis laim ke
liantiems dalykams. Vienas bdas su tuo dorotis yra nuolatin vis
stipresni laims patyrim mediokl. Kitas, kiek praktikesnis, -
vl nuleisti toleravimo lyg. Tai galime pasiekti stebdami, kad vis
laik negautume tos paios ries patyrim ir kad vairs patyrimai
keist vieni kitus. Kad ilaikytume laims jausm, turime jungti
pozityvi patyrim rotacij. Juos maiyti yra puikus bdas ivengti
jausm slopinimo, kad ir kokie tie jausmai bt.

JiHwklfc (w dinti MauMUfln

Esame uprogramuoti taip, kad mgstame tai, k atpastame.
O ms santykiai su tuo, ko nepastame, yra, velniai tariant,
tempti. Nauji dalykai visada kelia stres. Kaip sakoma: mons
ino, k turi, bet ne k gauna. Nuo klausytojo priklauso, ar ie o
diai yra spjimas, kad dert siekti ibandyt patyrim, o ne ne
pastamos rizikos, ar tiesioginis paskatinimas iekoti ko nors, ko
dar nra patyrim banke. Mano asmenin nuomon yra antra. Jei
turiu rinktis i ko nors pastamo ir ko nors naujo, man nebelieka
pasirinkimo - visada renkuosi k nors naujo. Kartais tai ne itin ge
rai baigiasi. Juk buvo galima spti, kad burokli skonio ledai ne
bus vyk (Halvaro ledaiNoriopinge, 2008-j vasara).
Bet jukgaljau bti maloniai nustebintas. Taip neretai atsitinka.
Nesu vienintelis, siekiantis naujovi. Jei i savyb nebt u
programuota moni smegenyse, niekaip nebtume sukr iuo-
* poveik pirmas ityr Aristotelis, taiau jo teorija skambjo kitaip. Jis man,
kad velgiant kriokl ms smegenyse vyksta kakoks fizinis judjimas emyn,
o perklus vilgsn k nors kit prireikia keli sekundi, kad tas judjimas liau
tsi. I to jis padar ivad, kad, pairjus kriokl, o tada k nors kita, antras
objektas turt judti emyn. Visikai prieinga tam, kas vyksta i tikrj. Taigi
galime sustoti prie vieno i dviej dalyk: 1) Graikijoje nra kriokli; 2) Aristote
liui daug geriau seksi teorizuoti negu valgytis aplinkui. Kitaip jis bt ikart pa
stebjs savo klaid. Kita vertus, tas vyrukas taip pat teig, kad vyrai turi daugiau
dant negu moterys. Kaip kakas yra pasaks, jis niekada nesivargino tikrinti,
kaip ten yra su ponia Aristoteliene.

Q B B E I n u o s t a b u s p r o ta s
 r
'y/u itW 1
LAIM PER VARIJAVIM
ontrastai ir variacijos yra laims altiniai. Susidr su

K kitais spdiais, uuot pasirink daugiau toki pa

i, pajusime nor patirti pirmuosius, kai vl prie j
grime. Kaip rodo tyrimas su bananais ir uvimi: pozityvus
pirmojo spdio patyrimas gali taptis stipresnis, negu buvo
i pradi, dl to, kad kur laik dmes skyrme kam nors
kitam.
Jei plaiai atsimerksite, pamatysite, kad kasdienyb ku
pina toki kontrastini patyrim. Priminkite sau, kad kartais
verta elgtis kitaip negu dabar. Tai nra sudtinga.

laikins visuomens ar ko nors irad. Abu ie jausmai - pastam

dalyk ilgesys ir naujovi trokimas - varosi ms viduje. Deja,
daniausiai laimi prieikumas naujovms. Neskmes suvokiame
taip, lyg jos bt blogesns u pergales. Labiau susijaudiname pra
rad imt kron negu laimj t pai sum. Todl stipriau rea
guojame rizikuodami patirti k nors nemalonaus negu turdami
galimyb patirti k nors malonaus. Evoliucija priskyr mums elge
sio model, pagal kur baim daniausiai nugali smalsum.
Vis dlto iandien neturime nerimauti, kad virutin olos dalis
grius ir visus sutraikys vien dl to, kad sugalvojome pragrti joje
langel. iais laikais nerizikuojame savo gyvybe kaskart, kai pasi
renkame k nors neibandyto. (Rokforo skonio ledai Haagen-Dasz,
Barselona, 2001-ieji. Paklauskite mans, jei kada susitiksime.). Tad
kovokite su savo genetinmis programomis. Galbt pirmieji kartai
nebus malons. Taiau diugi nuostaba dl to bus tik didesn. Ir
nesvarbu, ar bsite patenkinti savo pasirinkimu, vis vien laimsi
te - juk sukrte savo prasto elgesio kontrast.

HENRIK FEXEUS Q E J E 3D
 IfftotuuaAftHatitkoA

KURKITE KONTRASTIK GYVENIM

Gali bti nelengva sugalvoti, k pasirinkti vietoj prasto elgesio. Jei

dar nesate prat prie rizikos, bet kas bent kiek nepastama gali at
rodyti pernelyg baisu. Vis dlto daniausiai manoma rasti variant,
kuris atrodys pakankamai naujas, bet js negsdins. tai keli pradi
niai pasilymai:

Jei jums patinka tenisas, ibandykite badminton ar

sienin.
Jei jums sekasi sudoku, bandykite sprsti kryiaodius.
Jei gerai susitvarkote su Rubiko kubu, sigykite Rogerio von
Oecho Ball o f Whacks arba parsisiskite savo PlayStation 3
Kuboid".
Jei esate prat prie tailandietiko maisto, usisakykite k
nors kita, o ne prast Pad Thai su vitiena.
Jei mgstate irti filmus, isinuomokite tok, kokio iaip
niekada nesirinktumte.
Praleiskite metin kelion automobiliu ir nuskriskite
Vietnam - arba atsisakykite prast atostog usienyje dl
kelions po vedij.

Jei i pradi atrodo nemalonu keisti tai, k darote, keiskite tai, kada
tai darote. Tai jau ingsnis reikiama kryptimi.

Q S B B NUOSTABUS PROTAS
^HibUkikkite, D atai tamai odiui
Diaugsmas artimai susijs su js kno savijauta ir tuo, k su juo
darote. Todl galite paveikti diaugsm galvodami apie savo jude
sius ir veido iraikas.
Vieno klasikinio tyrimo dalyvi buvo paprayta sprendiant
matematin uduot suraukti kakt, o kit - ypsotis. is maytis
veido raumen skirtumas padar milinik poveik dalyvi nuo
monei apie savo pastangas atliekant uduot. Kaktas rauk mo
ns jaut, kad jiems teko stengtis labiau negu tiems, kurie ypso
josi. Panaiai isiaikinta, kad komedijos tampa daug juokingesns
(o tragedijos ne tokios lidnos), jei irovas i pat pradi ypsosi,
o ne raukiasi.
Kito tyrimo dalyviai turjo dideliame ekrane perirti skirtin
g objekt nuotraukas ir pasakyti, kurios jiems labiausiai patiko.
Kai kurios nuotraukos judjo i kairs dein ir atvirkiai, o ki
tos - i viraus apai ir atvirkiai. Daugumai dalyvi labiausiai
patiko nuotraukos, kurios judjo i viraus apai. Kodl? Na, ver
tikaliai judanios nuotraukos vert irovus vos vos judinti galv
vir ir apai, kad bt galima sekti jas akimis, o horizontaliai
judanios vert galv judinti onus. Dalyviams to nepastebint, j
sprendimai buvo valdomi j pai nesmoningai duodam taipir
nesignal.

HENRIK FEXEUS Q E J D E 1
 IfftatiiUaA OidtiMtm

KNAS IR NUOTAIKA

Diugs jausmai tra smegenyse ir kne vykstantys cheminiai pro

cesai, todl imok valdyti savo chemini mediag gamykl galtu
me kelti sau mintis ir jausmus, kuri reikia laims sutikimo vakarliui.
Tai nra taip sudtinga, kaip galbt atrodo. Js laikysenos, kvpavi
mo, raumen tempimo ir veido iraikos pasikeitimai pakeiia js
jausmus ir elges. Kai knas sitemps, jame isiskiria kitos media
gos negu tada, kai jis bna atsipalaidavs, o jums kyla kitoki mini.
Pavyzdiui, prisiminkite, kada labai nervinots: gal js lauk pri
statymas darbe ar mokykloje, o gal jums patinkantis mogus udav
sudting klausim. Prie juddami toliau sivaizduokite tok atvej.
Jau? Puiku. Dabar nustokite apie tai galvoj. Atsistokite abiem
pdomis remdamiesi grindis, itiesinkite peius, kvailai isiiepkite
ir giliai kvpkite. Nekeisdami kvpavimo ritmo vl pagalvokite apie
nemaloni situacij. Laikykite peius nuleistus, pdas ant grind ir
ypsokits taip, kad matytsi visi dantys. Tiktina, kad js jausmai
dl vykio pasikeis, arba nebegalsite galvoti apie j taip pat kaip
anksiau. domu, ar ne? Jei kitaip naudosite savo kn, js gyveni
mo patyrimai irgi bus kitokie.

Diaukits knu
Besidiaugiantys mons juda kitaip negu lidni. Juddami ir elg
damiesi kaip besidiaugiantys mons galite susikurti teigiamus
jausmus, nes knas ir protas yra artimai susij. Danai bna sunku
pasakyti, kas k lm, kad patyrme tam tikr nuotaik. Pavyzdiui,
jums isiskiria laims mediagos" - serotonino - kaskart kam nors
nusiypsojus. Tai veiksmas, kur besidiaugiantys mons danai at
lieka ir kuris veikia j nuotaik. Galite valdyti savo diaugsm:

B B S NUOSTABUS PROTAS
 vaikiodami labiau atsipalaidav negu visada;
mojuodami rankomis truput stipriau negu visada;
labiau okindami, kai einate;
ypsodamiesi.

Besidiaugiantys mons atlieka tam tikrus ypatingus veiksmus.

Perimkite juos, kad paveiktumte savo diaugsmo lyg:

kalbdami daug gestikuliuokite rankomis;

daug linkskite;
neiokite spalvingesnius drabuius;
vartokite teigiam konotacij odius (mgstu", myliu",
nuostabu");
maiau referuokite save (venkite a", man", pats");
moduliuokite balso ton;
kalbkite truput greiiau;
tvirtai spauskite rank.

Pozityvs jausmai, kuriuos patys sukuriate galvodami apie savo

elges, nedings nustojus ypsotis. Diaugsmas iliks ilgam ir toliau
veiks vairius js elgesio ir mstymo aspektus. Pavyzdiui, imsi
te diaugsmingiau bendrauti su kitais ir jums bus lengviau siminti
smagius gyvenimo vykius. Kitaip tariant, jei norite save paskatinti,
elkits kaip diugus mogus.

HENRIK FEXEUS Q E 1 D D
JCuHtohab kuktas dotykai
Humoras gali turti lemiam poveik gebjimui priimti mus su
pant pasaul. Mokiniams, kuriems leidiama juoktis, bna len
gviau k nors imokti. Darbuotojai, kuriems smagu dirbti, taip pat
bna produktyvesni. Todl humoro jausmas labai svarbus. Ne tik
kaip priemon pasilinksminti per nuobodias ventes, bet ir kaip
gyvybikai svarbus psichologinis resursas. Jei sugebate su humo
ru velgti situacijas, kuriose atsiduriate, bnate maiau veikiami
streso. Taip mainate tikimyb pulti depresij dl stres keliani
vyki. Taip pat rodyta, kad humoras padeda greiiau atsigauti po
ligos ar operacijos.* Net imunitetas sustiprja, kai stres kelian
ias situacijas pavelgiama su humoru! Okadangi humoras skatina
bendrumo jausm, jis gali padti veikti sudting situacij padi
dindamas socialin jus supani moni param.
Net juokas daro ger poveik: jis sustiprina ger nuotaik, nes
nuo jo isiskiria endorfin, kurie nemaai lemia gebjim keisti
savo mintis. Kuo daugiau juokiats, tuo daugiau organizme isiski
ria endorfin - ir nesvarbu, ar juokas nuoirdus, ar dirbtinis.

* Todl ir atsirado vadinamieji ligonini klounai, apie kuriuos tikrai esate girdj.
J gana daug vaik ligoninse. Klounai siekia paskubinti vaik sveikim pagerin
dami jiems nuotaik. Kitaip nei filme Lopas AdamsasRobino Williamso vaidin
tas klounas, kai kurie i j bna visai juokingi.

B B D B NUOSTABUS PROTAS
 $[taluiga&[ViatiHtaA

IJUOKITE SAVO PROBLEMAS

Pagalvokite apie k nors, kas atrodo nemalonu ar net gsdina, bet ko

nebenorite bijoti. Idrskite sileisti baim savo mintis ir ijos pasi
juokite. I pradi gali tekti juoktis dirbtinai, bet tai nesvarbu. Svarbu,
kad tai padarytumte.
Kuo daugiau juoksits, tuo greiiau baim praras gali. Juoko en-
dorfinai suteiks galimyb kitaip pavelgti situacij ir j apgalvoti.
Pajut, kad js neigiami jausmai susilpnjo, galite panaudoti vien
i p. 339 pateikt refreimingo technik, kad nemalonius jausmus ke
liantys dalykai visikai jus paleist.
Tragikai nesuprastame filme Labirintas" Davidas Bowie bando
igsdinti Jennifer Connelly ijos fantazijos sukurtomis iliuzijomis (ir
pernelyg aptemptomis kelnmis). Tai gana gera ms proto veikimo
analogija. Jei norite veikti baim, turite padaryti toki pat ivad, ko
ki Connelly padar galvodama, kaip galt veikti Bowie: js min
i dvasios negali jums pakenkti. Arba cituojant baigiamj fraz i
Labirinto": Youhave no power over me!* Geriausia trolius nuginkluoti
i j pasijuokiant.

* Tu neturi galios man!

HENRIK FEXEUS Q j Q D B
TZa&kite, kaift kasdienftasismagUdi
Negalime tapti laimingi vien kruopiai atlikdami daugyb pratim
i knygos - mums reikia ir linksmintis. Sukams ratu vagonlyje,
pririame prie lazdels virvut ir pamerkiame vanden, grakiai
iokame i visu greiiu skrendanio lktuvo, pagal keistas taisy
kles aidiame su penkiasdeimt dviemkartono lapeliais. Iradome
daugyb bd atmuti kamuol, kad jis kur nors atsidurt, - arba
tiesiog lakstome jam i paskos. N vienas i i usimim nra
domus pats savaime. I tikrj jie net gana absurdiki. Taiau grie-
biams j, kad mums bt smagu.
mons turi gebjim daryti bet k ne tik domiai, bet ir links
mai. Smagumui nereikia joki prieasi. Visos iimtys ir priemo
ns, tokios kaip apsirengti piama ar pliektis mediniu kardu, yra
priimtinos, kai tikslas - pasilinksminti.
Vis dlto nebtina eiti taip toli, kad rastumte diaugsmo kas
dienybje. Net pai paprasiausi dien yra daug prog pasilinks
minti. Daniausiai jos bna trumpos, pavyzdiui, kai pasijuokiate
i kolegos pastabos, ir lengvai pamirtamos. Bandykite atkreipti
dmes tokias progas ir tai, kaip jos veria jus jaustis - ne tik
tada, kai treiadienio vakarais bandote ongliruoti lktmis cirko
mokykloje, bet ir trumpesnmis, kasdienikesnmis akimirkomis.
Linksmintis svarbu. Galbt darote tai daniau, negu jums atrodo.*

Qydgkite defOtesi. veikla

Nesunku patikti, kad neigiamus jausmus dert gydyti visais ma
nomais bdais. Taiau tai ne tik klaidinga, bet ir nemanoma. Kart
kartmis visi patiriame kasdien lides, danai tokius jausmus
kaip pyktis, sumiimas ar nusivylimas. Neigiami jausmai nra visai
blogi. Jie atkreipia dmes grsmes ir parengia jus atsitraukimui
arba kovai, konfliktams, po kuri bus laimtojas ir pralaimtojas,
* Net ir pai maiausi pozityvi dalyk atradimas veikia kaip tam tikras ref-
reimingas. Neseniai praleidau Kald savait aliajame Kyulyje. Jau antr dien
paragavau vietini uog, kuri man nederjo valgyti, ir visas likusias atostogas
man smarkiai skaudjo skrand. Pasveikau tik grs namo. Kai apie tai pasakoju,
daniausiai igirstu: Ooooi, kaip gaila! Visos atostogos sugadintos!inoma, ga
lima manyti ir taip. Taiau pats manau taip: jeigu jau man savait skauds pilv,
geriau bsiu ten, kur ilta ir gera.

B O B nuostabus protas
 NUKREIPKITE SAVO SMEGENIS
TINKAMA LINKME
iuolaikinje visuomenje daug kas atrodo taip, lyg

bt pakeliui kakur, todl lengva umirti, kur i ti

krj esame. Vakare paklauskite draugo ar kolegos,
ko jis valg piet (kasdienio malonumo galimyb), ir ste
bkite, kiek laiko jam prireiks prisiminti. Tada suprasite, k
turiu omeny. Ar kada nors galvojote apie tai, kaip patogiai
sdite skaitydami i knyg ar koks geras diskas groja fone?
Pasistenkite bti atidesni tam, kas vyksta aplink, ir stebkite,
kaip danai diaugiats ar tiesiog gerai jauiats. Mai daly
kai slepia didius.
Kuo daniau pastebsite kasdiens laims atvejus, tuo
pozityvesni jausm susiras js smegenys. Diaugsmas
valdo susitelkim diaugsm - pagal t pat princip, su
inojusi, jog esate nia, pradedate visur matyti vaik ve
imlius. Nuo to, kaip nuteiksite savo smegenis, priklauso,
kojos iekos. ios funkcijos paveikti negalite. Utat galite j
valdyti, kad rast gerus arba blogus dalykus.
per kuriuos abi alys negali nugalti. Neigiami jausmai palengvina
koncentruot ir kritin mstym bei sprendimus. Jie padeda, kai
js tikslas yra rasti ir paalinti klaid.
Teigiami jausmai sako jums, kad atsitiks kakas gero. Jie praple
ia js dmes, kad daugiau suinotumte apie savo fizin ir sociali
n aplink. Toks dmesys padeda atsiverti naujoms idjoms ir susiti
kimams, kai abi alys gali k nors laimti, o civilizacija - judti prie
k. Pozityvus mstymas palengvina tolerancij ir produktyvum.
Depresikojo realizmo tyrimai patvirtina, kad nirs mons
ne iaip sau mano, jog geriau u pozityviai nusiteikusius mones
moka vertinti savo galimybes - taip yra i ties: jie realistikiau
atsimena tiek pozityvius, tiek negatyvius savo gyvenimo vykius
ir bna dmesingesni su krizmis susijusiai informacijai. Diugs
mons kupini teigiam iliuzij, todl danai pervertina savo gali
mybes ir atsimena daugiau pozityvi vyki negu negatyvi. Taiau
diugs mons geba priimti geresnius sprendimus planuodami
gyvenim, nes jie naudoja tokias svarbias strategijas kaip ieko
jimas informacijos apie rizik sveikatai ir kitus spstus, galinius
sulugdyti laiming gyvenim. Negalite bti laimingi, jei neplanuo
jate savo gyvenimo. Be to, negalite planuoti gyvenimo, kai esate
blogos nuotaikos; smegenys neras reikiam mstymo modeli.

Be abejo, tam tikri aplinkos veiksniai gali priversti mus lidti ar

pulti depresij. Taiau neretai mes patys su savo vaizduote tem
piame save emyn. Esame pernelyg gabs sivaizduoti neigiamus
dalykus. Esu tikras, kad bent kart esate supyk vien nuo minties
apie bei t, nors prie tai visai gerai jautts. Pradjus matyti
aplink save tams, ms smegenys nori ilaikyti blog nuotaik
ir nutaria susitelkti toki nuotaik atitinkanius spdius. Fra
z ateitis atrodo tamsi suprantame greiiau negu ateitis atrodo
viesi, negatyvius posakius atsimename geriau u pozityvius. Pati
riant stres ms kn pumpuojami hormonai paprastai dingsta
su streso altiniu. Taiau esant depresijos bsenos jie ilieka. Todl
depresija ir niri nuotaika tolygu nuolatiniam stresui. O kadan
gi dl savo blogos nuotaikos spdius jau filtruojame neigiamai,
stresas padaro mus be galo jautrius: bet kokia pastabl yra piktas
puolimas, o uogiens dm - katastrofa. Jei tai ilgokai utrunka,
nukenia paios smegenys. Smegen lstelms pasidaro sunkiau

Q B D B NUOSTABUS PROTAS
jungtis tarpusavyje, todl mums tampa sunkiau mstyti naujovi
kai ir lanksiai. Ilg laik iliekant blogos nuotaikos ms msty
mas tikrja odio prasme sustingsta.
Vaistas nuo kasdiens depresijos yra aktyvumas. Jus danai nu
lidina koks nors praradimas: projektas buvo atmestas; negavote
norimo atlyginimo arba gavote blog paym; mir giminaitis; kas
nors prarado js pasitikjim arba geras draugas ketina isikraus
tyti. Visa tai yra vairs praradimai, galintys privesti prie aukto
streso lygio ir blogos nuotaikos. Tokiu atveju turite suteikti sau ga
limyb kvpti ir ikvpti. Otada turite judti toliau. Kitaip rizikuo
jate bgti udaru neigiam jausm ratu. Arba dar blogiau - ivis su
stoti. Jeigu, uuot taip dar, nukreipsite vilgsn priek, pro visk,
kas atrodo sunku, ir nedarysite klaiding, imoktu bejgikumu
paremt ivad, pesimistikoms mintims nebus k su jumis veikti.

Tfiatuua&fViatuuas

SULUGDYKITE DEPRESIJ
K NORS VEIKDAMI

Kai bnate blogos nuotaikos, jums reikia ijos itrkti. Todl svarbu,
kadnusistatytumte naujus tikslus. Neprisiimkite perdaug - turki
te omeny, kad bdami blogos nuotaikos neturite daug jg. Tikslai
negali bti nepasiekiami. Jieturi bti pakankamai dideli, kadgaltu
mtejsiekti inodami, jogjums pasiseks. Tai neturi bti kainkas-
svarbiausia, kaddarytumte knors, kasjums pavyks. Jei esate labai
pavarg, gal pakaks perskaityti elektroninius laikus arba pakabinti
gulint paveiksl. I pradi uteks irito. Svarbu, kad rastumte, k
veikti, irveiktumte. Kai tai padarysite, ipasisekimokils nauji pozity
vs jausmai. Kairysis smegen pusrutulis - diugiosios smegenys -
pabus i snaudulio irpadsjums pasijausti geriau.

HENRIK FEXEUS QEIDEI

liaukits vaist latimtaik
Visi turime pomgi ir net aistr, kurios apibria, kokie esame.
Kadangi darbe ne visada galima daryti tai, kas geriausiai sekasi
ir labiausiai patinka, laisvalaikio usimimai be galo svarbs. Jei
dirbate tiek, kad neturite laiko laisvalaikio usimimams ar pom
giams, arba i ties mgstate savo darb ar esate pernelyg usim
netinkamais dalykais.
Vienas i populiariausi, jeigu ne pats populiariausias, laisva
laikio usimim yra irti televizori. Nesvarbu, ar suvokiate
tai kaip vien i mgstamiausi savo usimim, ar tai jums tra
kasdienyb, daniausiai diduma js laisvo laiko atitenka kaip tik
televizoriui. Deja, psichologiniai tyrimai rodo, kad televizoriaus
irjimas suteikia maai psichologins naudos arba i viso jos ne
suteikia, tik sukelia atsipalaidavim primenani bsen. Taiau
atsipalaidavimas iki lobotomij patyrusio ieno maio bsenos ne
sukelia geresns nuotaikos ar didesnio pasitenkinimo gyvenimu.
Jei televizorius prie ko nors ir priveda, tai prie laims majimo.
Palyginti su kitais usimimais, televizijos laida ms dmes gali
atkreipti greiiausiai, bet vargu ar kas galt teigti, kad patyr srau
to bsen irdamas televizori. Be to, televizoriaus irjimas
nesuteikia joki galimybi. Sddami prie jo neusiimate kitais
dalykais, kurie galt sustiprinti pozityvius patyrimus: neaidiate
tradicinio vediko aidimo kubo, neinate pasimatymus ir neben
draujate su draugais.
domi iimtis i taisykls - muilo operos ir kiti serialai su nuo
latiniais veikjais ar siuetais. Devintajame deimtmetyje buvo
Dalasas, dabar yra Tikras kraujas. Kad ir kaip bt keista, tokie
serialai sukelia tam tikr pasitenkinim gyvenimu veikiausiai dl
to, kad irovas pradeda suvokti veikjus kaip tikrus, ima jaudintis
dl j likimo ir jauiasi taip, tarytum jie bt jo draugai. Bda ta,
kad js Erikui Nortmanui n kiek nerpite.
Kitaip nei televizorius, laisvalaikio usimimai suteikia mums
kontakt su kitais monmis ir visus socialinio bendrumo ir drau
gijos pranaumus. Viena i prieasi, dl kuri usiimame laisva
laikio veiklomis, yra ta, kad jos suteikia mums galimyb bendrauti
su kitais monmis, kuriuos su mumis sieja dar ir bendri interesai.
Vyrika draugyst danai bna susijusi kaip tik su bendra veikla

Q B D G NUOSTABUS PROTAS
 ai
'j/u fo y

AKTYVUS LAISVALAIKIS
uprantu, kad grus namo i darbo ar mokyklos visai

S malonu tiesiog griti prie televizori arba atnaujinti

savo Facebook profil. Taiau tokie usimimai nepa
ds jums pasijusti geriau ar tapti laimingiems. Todl sten
kits lavinti jums domius gdius ir bandykite daryti tai,
kas sekasi (arba k nortumte imokti), su kitais monmis.
Paprasiausias bdas - usirayti vakarinius kursus arba
stoti asociacij. Raskite kit moni, kuriems patinka tie
patys dalykai kaip ir jums, ir js laisvalaikis atrodys daug
prasmingesnis u viso pasaulio serialus.

(Kaip tavo naujoji knyg skaitykl?), o moterika - tiesiog su ga

limybe pasikalbti (Kaip tavo naujasis vaikinas?). Abiem atvejais
patenkinami socialiniai poreikiai ir gaunama socialin nauda.
Laims poiriu laisvalaikio usimimai veikia kaip multivita-
min grimai, sustiprinantys teigiamus patyrimus. Perjuos panau
dojate asmeninius gebjimus, parodote, kas esate ir kas jums pa
tinka. Kai kurie laisvalaikio usimimai tokie, kad tenka pajudti, o
tai gerina sveikat ir stiprina ryius su kitais monmis. Tai visai ne
tuti odiai. Kaip jau inote, santykiai su kitais monmis laikomi
geriausiai veikianiais ms savijaut. Draugyst ir meil padaro
mus laimingus taip pat kaip rpinimasis aplinkiniais.

HENRIK FEXEUS Q Q Q E 1
IteftmuikikiU kutu?
Pasaulio sveikatos organizacija taip apibdina sveikat: Sveikata
yra visikai gera fizin, protin ir socialin savijauta, o ne tik lig ar
sutrikim nebuvimas.Ko gero, jei remsims iuo apibrimu, viso
je planetoje nerasime ities sveiko mogaus. Taiau visada galime
to siekti. domu, kad sveikata apibriama trimis aspektais: fiziniu,
protiniu ir socialiniu. Ir visos ios sveikatos formos glaudiai susi
jusios su js laims lygiu. Jau gavote daugyb galimybi ugdyti
protin ir socialin sveikat. Dabar atjo laikas i ariau pavelgti
fizin.
Kad gerai jauiats juddami - nieko naujo ar keisto. Esam aki
mirk fizins treniruots suteikia diaugsmo, apskritai pagerina
savijaut ir padidina laims lyg. Trumpalaik rezultat lemia tai,
kad treniruots ilaisvina js organizme morfin primenanias
mediagas. Ilgalaikiai rezultatai - padidjs veiksm greitis ir tiks
lumas, auktesn savigarba ir sumajusi depresijos ir nerimo rizi
ka. Vyresniame amiuje periodikos treniruots sultina (arba ivis
sustabdo) svorio augim, maina irdies lig ir vio rizik. Be to,
fizins treniruots danai bna susijusios su socialiniu sveikatos
aspektu: greiiausiai sportuojate su kitais monmis, taip gaunate
papildom socialins paramos doz.
Kaip galbt pastebjote, vis vartoju od treniruots. Atsipra
au, jei dl to jums prie akis ikart ikyla prakaitu dvokianti sporto
sal, pragariki dviraiai treniruokliai ir kompaktini disk rinki
nys su urau Absolute Body Pump 12. Treniruots neturi bti labai
intensyvios. Net greitas pasivaikiojimas bus naudingas, jei nesate
prie jo prat. Arba vaiavimas dviraiu darb. Tai irgi treniruot.
Js tikslas - rasti bd fizikai ikrauti tampos ir energijos per
tekli, kuris per dien susikaupia js kne. Atsikrats tampos,
knas ileidia laisv natralius poilsio, atsipalaidavimo ir atsiga
vimo impulsus. Be to, pajusite natral pakilim dl isiskyrusi
endorfin, o tai juk niekada nekenkia.

B B S S NUOSTABUS p r o ta s
 J f/to tiiy a s fOuriimaA

TINKAMAI MIEGOKITE

Miegas - tema, kuria galima labai daug pasakyti.Taiau to nedarysiu.

Ir be mano nurodym inote, kad sunku bti diugiam ir laimingam,
jei vis laik esi pavargs nuo miego trkumo. Todl atskleisiu jums
gero miego paslapt duodamas iuos keturis patarimus.

Pasirpinkite, kad js miegamoji vieta bt susijusi tik su

miegu.* Nedirbkite lovoje. Geriau neirkite joje televizo
riaus. Svarbu, kad pamaius savo lov jums ikilt asociacija
su noru miegoti, o ne pasmoningos mintys apie darb ar
eimos bi".
Vidutinikai nedert miegoti daugiau negu devynias ir ma
iau negu penkias valandas per nakt. Kitaip gali isivystyti
nuolatinis nuovargis, stresas, nerimas ir depresija.
Prie mieg turite iek tiek nusiraminti. Jeigu visada dirbsite
i vis jg tol, kol ateis laikas miegoti, jums gali pasidaryti
sunku miegoti, o tai gali sukelti pykt ar nerim.
Jei pabundate ir negalite vl umigti, negulkite ir nesiner-
vinkite dl to, kad jums taip atsitiko. Geriau nuveikite k
nors konstruktyvaus. Atsikeikite ir paskaitykite knyg. Pa
sitikrinkite elektronin pat. Grkite lov prajus penkio
likai minui ir pairkite, ar dabar bus lengviau umigti.

* inau, k ketinate pasakyti: jeigu jums nusiypsojo laim gyventi aktyv

lytin gyvenim, lova turi asocijuotis ir su juo. Nieku gyvu nenoriu pasakyti,
kad turite liautis myljsi, kad geriau miegotumte. (Daniausiai kaip tik
bna atvirkiai.) Tiesiog turite priimti dvi galimas asociacijas, susijusias
su lova - sekso ir miego, - bet ne daugiau. Arba galite nuslopinti fizikai
aktyvesn asociacij myldamiesi ir ant kit bald.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
JHtfikstaHUU iMUlHltetai
Dauguma su fizine sveikata susijusi dalyk yra savaime supranta
mi. Tikrai esate pastebj, kad js protui gerai, kai judate ir palai
kote fizin form. Taiau tai veikia ir atvirkiai. Palaikydami pro
tin form, gerai jausits fizikai. Suprantu, kad tai skamba keisto
kai, todl turiu truput isamiau paaikinti, kad biau tikras, jog
jus tikinau.
Kaip jau inote, ms jausmai gimsta smegenyse, kurios yra su
jungtos su nerv sistema. Ji nuolat mokosi nauj dalyk per naujus
patyrimus ir igyvenimus. Kita vertus, mus sveikus isaugoti sie
kiantis imunitetas yra grynai mechanika, automatin funkcija ir
ms kraujo knelio dalis. 1974 m. psichologo Roberto Aderio atra
dimas okiravo pasaul ir amiams pakeit biologin mogaus kno
emlap. Aderis pastebjo, kad imunitetas ir nerv sistema ben
drauja. Imunin sistema, kaip ir smegenys, geba mokytis ir prisitai
ko prie informacijos, kuri gauna i nerv sistemos. Tai gali pasiro
dyti ne itin reikminga, bet i tikrj tai revoliucinis atradimas. Iki
Aderio niekam neatjo galv, kad ms imunin sistema gali gauti
signalus i nerv sistemos ar pakeisti savo funkcij. Negana to, atro
do, is derinys btinas, kad imunin sistema veikt tinkamai.
To pavyzdys - eksperimentas, kurio dalyviai gr paskaninto
grimo. Jame taip pat buvo vaisto, kuris laikinai silpnino imunite
t. Pakankamai daug kart igrus io grimo, eksperimento daly
viams uteko vien kart jo igerti - jau be vaisto, - kad j imuni
tetas akivaizdiai susilpnt. Laim, susilpnjimas buvo neymus,
taiau tokia buvo ir vaisto doz.
Praktikai visa tai reikia, kad vykiai js aplinkoje gali susil
pninti js imunitet. Kaip matydami tam tikr mog prisime
nate tam tikr dain, nes prisiminimai apie t mog ir dain jums
susij, taip kai kurie vykiai gali kelti rizik, kad vl su jais susidr
susirgsite - js imunin sistema atsimena, kad jai buvo negera,
kai pastarj kart grte keisto skonio grimo, ir daro prielaid,
kad taip bus ir kit kart. Todl ji susilpnja vos jums paragavus
grimo.
Kadangi ms smegenys ir imunin sistema bendrauja per ner
v sistem, gali bti, kad imunin sistem veikia fizin savijauta,
o tai gali turti bauginani padarini. Gal bt geriau turti sis
tem, kuri veikt visu pajgumu nepriklausomai nuo ms nuo-

S B Q S nuostabus protas
taikos. Juk i lovos ilip ne ta koja ir bdami nepaprastai suirz
norite bti apsaugoti nuo lig taip pat kaip geresns nuotaikos
dienomis. I ties kai kas kaip tik dl to neigia ms prisitaikls
imunins sistemos atradim - igyvenimo poiriu atrodo ne itin
protinga, kad ms apsauga nuo infekcij ir lig taip lengvai pavei
kiama. Na, galbt taip ir nra. Ogal kaip tik taip ir yra. Juk vis dlto
mons dar egzistuoja. Evoliucija turi prot pasilikti igyvenimui
naudingas funkcijas ir atmesti nereikalingas. Todl vertt atsaky
ti klausim, kuo tai mums naudinga.
Tol, kol gausime atsakym klausim, turime laikytis nuo
mons, kad imunin sistema gali mokytis ir bna veikiama ms
protini nuostat.
Tai reikia, kad ms gebjimas valdyti neigiamus jausmus -
pykt, nerim, depresij, pesimizm ir vienium - yra svarbus ne
tik protiniu ir socialiniu aspektu. Tai yra dar vienas bdas ukirsti
keli ligoms. mons, kurie patiria chronik nerim, ilgus lidesio
ir pesimizmo laikotarpius, nuolatin tamp ir prieikum, nesi
baigiant cinizm ar tarum, dvigubai daugiau rizikuoja susirgti
irdies ligomis, astma, artritu, migrena ir skrandio opa. irdies
lig atvilgiu neigiami jausmai yra toks pat stiprus veiksnys kaip
rkymas!
Didelis stresas yra kita negatyvi psichin bsena. Jauiant net
nedidel stres peralimo rizika padidja dvigubai. Taip pat rody
ta, kad imunin sistema patiriant didel stres taip susilpnja, kad
gali paspartinti vio metastazs ar diabeto vystymsi ir paskatinti
kraujo krejim venose, kuris gali sukelti infarkt. Per ilg laik
stresas taip pat gali pakenkti paioms smegenims.
Ryys tarp protinio negatyvumo ir fizini bd akivaizdus, ta
iau, kaip jau esu minjs, jis veikia ne viena kryptimi. Galime tuo
pasinaudoti. Stresas ir depresija gali susilpninti imunin sistem, o
socialinio bendrumo jausmas, atsipalaidavimas ir pasitikjimas ki
tais gali j sustiprinti. Tai vienas i t atvej, kai sveikas protas jau
i pat pradi suprato ties: dauguma moni i patirties suino,
kad lengviau suserga, kai nervinasi ar blogai jauiasi. Tiesiog nema
nme, kad tai veikia abiem kryptimis. Jei js protas gerai jauiasi,
jums bus lengviau palaikyti sveik kn. O kai esate sveiki, jums,
be abejo, lengviau gerai jaustis protikai.

HENRIK FEXEUS Q B Q E I
Sveika* elgesys
Ms emocini nuostat ir santyki su kitais kuriamas gyveni
mo bdas taip pat paveikia fizin sveikat. Pavyzdiui, optimist
sveikata daniausiai bna geresn negu pesimist. Nebtinai dl
to, kad optimizmas paveikia imunin sistem optimizmo hormo
nais, bet dl to, kad optimistai elgiasi kitaip negu pesimistai ir
atlieka veiksmus, kurie padidina geros sveikatos tikimyb. Jei no
rite bti sveiki, nepakanka pradti pozityviai mstyti ir ypsotis
kitiems (nors tai ir gera pradia), jei ir toliau kasdien sulamite po
pakuot bulvi trakui Pringles.
Sveikata yra ilgalaikis sveiko protinio, socialinio ir fizinio gyve
nimo bdo rezultatas. tai kodl jokia dviej savaii dieta negali
bti veiksminga. (Dl to knygos apie svorio mainim yra vienos
populiariausi visoje planetoje: jei viena dviej savaii dieta ne
suveik, galbt suveiks kita.) I tikrj nra nieko sudtingo: val
gykite subalansuot maist, danai sportuokite ir nerkykite; skirkite
savo laik veikloms, kurios atrodo to vertos, ir kurkite gerus santykius
su kitais monmis. inau, tai labai bendri patarimai. Taiau jie tvir
tai paremti begale tyrim ir fakt.
Gera sveikata sudaro ilgesnio gyvenimo ir geresnio atsparumo
pagrind, taiau didiausia nauda gaunama jau dabar: jei esate
sveiki, jausits guvs, judrs ir pilni jg, kurias galsite panaudoti
tam, kas pads gerai jaustis ir bti laimingiems.

NUOSTABUS PROTAS
 KELI PASKUTINIAI ODIAI
APIE LAIM
Iekokite prasmi, bet nemediokite

ioje knygoje pateikti argumentai ir metodai paremti ne as

menine patirtimi ir paveldta imintimi, kas anksiau da
niausiai bdavo pagrindas savigalbos pasaulio idjoms apie
tai, kaip galima tapti laimingam. Jeigu argumentai skambdavo ne
taip padariau ir tapau laimingas, todl ir jums dert taip dary
ti, tai bdavo tariama tkstantmei senumo Indijos guru imin
tis - inios, kuri amius i tikrj retai kada siekdavo deimtmet
ir kurios daniausiai bdavo paremtos tuo paiu daryk kaip a
principu. Tai, k kukliai pateikiu ioje knygoje, paremta naujausiais
psichologiniais ir smegen sandaros tyrimais.*
Apibendrinimas: smegenys yra ypatingu bdu susijusios su to
kiais teigiamais jausmais kaip laim ir diaugsmas. Galite sustiprin
ti ry ir imokti geriau juo naudotis treniruodamiesi ir siekdami
atsidurti diaugsm teikianiose situacijose. Laim yra prieinama
visiems, kaip ir gebjimas j patobulinti. Laims (t. y. happiness)
tyrimai nurodo tris patikimus bdus tapti laimingam: naudoti savo
stiprybes, talentus ir pomgius, isiugdyti optimistin poir gy
venim ir palaikyti gilius santykius su monmis.
Dabar jau inote, kokius metodus tam galite naudoti.
Laim yra ne vien dabarties jausmas - ji paveikia ir js atei
t. Taiau svarbu prisiminti, kad nebtina bet kokia kaina kelti sau
* Jeigu manote, kad pozityvioji psichologija daug nagrinjo tradicines vertybes,
esate teiss. Galbt taip yra todl, kad pirmj psichologini tyrim institut, kur
Martinas Seligmanas 2000 m. steig Pensilvanijoje, JAV, pastaruosius deimt
met remia krikionika organizacija. Tai nereikia, kad tyrim rezultatais ne
galima pasitikti. Taiau turbt nra ko stebtis, kad institute nagrinjamos su
tradicinmis rmj pairomis susijusios irjuos dominanios temos. Pavyzdiui,
eimos ar tikjimo svarba. Kitos vertybs buvo apraomos vartojant labiau su
religija susijusias svokas; praktiniu socialinio bendrumo pavyzdiu tapo jimas
banyi. is amerikiei institutas taip pat padjo visuose pasaulio kratuose
atliekam tyrim pagrind, todl gali bti, kad jei religin organizacija toliau j
remt, pozityvij psichologij paskandint religingume. Taiau 2011 m. krik
ioni pinigai baigsi. domu, k dabar prads nagrinti pozityvioji psichologija?
Gal malonum, jauiam atvirkia tvarka klausantis sunkiojo roko plokteli?

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
tikslo tapti laimingam. Pats tikslas niekada nebna laims slyga.
Senoji patarl, kad kelias ir yra tikslas, visikai teisinga.
Nerealistika ir, ko gero, lidna manyti, kad kada nors pasiek
site ekstatin laims bsen, apie kuri tiek daug raoma laikra
iuose. Net jei sugebsite tai padaryti, dl ms gebjimo prie visko
priprasti i bsena neliks nuolatin. Taiau tai nereikia, kad tur
tumte liautis band jaustis kuo geriausiai. Net jei negalite nuolat
bti maksimaliai laimingi ar diugs, tikiuosi, kad tikinau jus kal
bdamas apie ilgalaik pozityvaus gyvenimo naud.

UCas toliau.
Priartjus prie skyriaus pabaigos, gali atrodyti, kad ta laim visai
nra kuo nors ypatinga. Taip, ities. Bet man vis tiek prireik imto
puslapi, kad jums tai paaikiniau.
Nesvarbu, kokia js padtis, dabar inote, k reikia daryti, kad
valdytumte savo pozityvius patyrimus. Atminkite, kad i ypatinga
galia skirta ne tik neapsakomam diaugsmui pasiekti: ji taip pat
padeda mums idrsti priimti krybikas, naujovikas ir netiktas
mintis, kuri anksiau nebtume sau leid. (Ir kartu sustiprina
imunin sistem.) Tapti laimingam reikia tapti protingesniam. Ir
gerai jaustis.
Neinau, kaip jums, bet man tai atrodo didiausia manoma
nauda.
Kitas ingsnis - i ariau pavelgti tai, k taip grakiai pero
kau iame skyriuje: visus, kurie jus supa. Kaip jau kelis kartus esu
minjs, mums reikia kit moni, kad btume laimingi. Taiau
kiti mons i tikrj turi daug didesn tak augant js ypatin
goms proto galioms. Js to nepastebite, bet js elges ir pasirinki
mus paveikia mons, kuri nepastate. Kita vertus, ir js taka
aplinkiniam pasauliui tsiasi daug toliau, negu galite numanyti.
Kasdien galite pakeisti tkstani moni gyvenimus su jais n ne
susitikdami. Kita ypatingoji galia pads sukurti asmenin pasaul
per sudtingus socialinius tinklus, kuriems priklausote. Kadangi i
ypatingoji galia piktojo genijaus matuokle rodoma kaip svarbiau
sia, taip pat suinosite, kok jus mato kiti mons ir kaip galite pa
teikti jiems savo norim vaizd. Jeigu jau vis tiek mokoms.

Q B Q E NUOSTABUS PROTAS
ESATE
SUSIJ
dCai/t nanddtli bc^kuuA Oi
bomtliniaib timlaib
 Papasakojau dviem draugams
apie organik F a b e r g ampn,
jie papasakojo dar dviem draugams,
tie - dar dviem, o tie - dar dviem.
8-OJO DEIMTMEIO REKLAMINIS
FILMUKAS

VISI KITI
Jums reikalingi kiti mons

au vade adjau, kad kart kalbsiu tik apie jus. Taiau js esa

J te taip artimai susij sujus supaniais monmis, kad nemano

ma aptarinti js ypating proto gali neusimenant apie js
socialin gyvenim. Js ir kit moni saitai yra stipresni ir ilges
ni, negu daugumai atrodo. Jei norite suaktyvinti savo egzistencij
ir valdyti savo gyvenim, turite inoti, kaip tie saitai veikia. Supra
t, kaip per socialinius ryius susikurti norim gyvenim, gysite
netiktin proto gali.
Vieni svarbiausi sprendim, kuriuos galite priimti, susij su ki
tais monmis. Mes, mons, esame socialios btybs, todl ms
smegenys formuoja socialin elges ir paios yra jo formuojamos.
Nemaai mini gimsta kalbantis su kitais monmis. Visas js

flB S E NUOSTABUS PROTAS

idjas veikia diskusijos, kuriose dalyvavote, ir js jausmas apie tai,
kurios i j buvo svarbios. Mstymas i tikrj yra pokalbis su sa
vimi. Jis naudingas, bet jo retai pakanka. Kaip galbt prisimenate,
daugelis krybingo mstymo metod skirti kit moni indliui
tinkamai valdyti.

Vteiu$uMUL5fuwtyiHgeAMis u HkgiU,
Turbt nenustebinsiu js sakydamas, kad ms elgesys su socia
line aplinka turi lemiamas pasekmes sveikatai. Taiau dar visai ne
seniai pirmiesiems socialins sveikatos tyrjams teko i vis jg
stengtis, kad gydytojai pripaint, jog vien fizini tyrim nepakan
ka norint suinoti, kodl mogaus sveikata yra gera arba bloga. B
tina atsivelgti ir kultr, kuriai jis priklauso, jo draugus, eim ir
miest, kuriame gyvena. Pasaulis, kuriame gyvenate, stipriai veikia
tai, kas esate ir kaip jauiats.
iandien inome, kad:
Nuo kit atsiskiriantiems monms gresia 2-3 kartus didesn
rizika mirti jauniems, nesvarbu, ar jie rko ir sportuoja.
Izoliuoti mons daniau mirta nuo vio negu tie, kuriuos
sieja stiprs saitai su kitais monmis.
Nios moterys, kurioms trksta socialinio palaikymo, tris
kartus daniau patiria komplikacijas negu tos, kurios palaiko
mos tinkamai.
Mirtingumas tarp nali auktesnis negu tarp kit to paties
amiaus vyr. Tai ypa pasakytina apie 24-34 met nalius -
j mirtingumas yra 8-12 kart didesnis negu vedusi to paties
amiaus vyr.
Infarktus daniau patiria skyrybas ar kitokius isiskyrimus i
gyven mons.
Socialins ir psichins problemos yra svarbesn stenokardijos
prieastis negu rkymas. Stenokardija tris kartus daniau i
tinka vyrus, turinius dideli bd eimoje, negu tuos, kuri
eimins problemos yra prastos.
Jausmas, kad neturite mogaus, su kuriuo galtumte pasida
lyti asmeniniais igyvenimais ir palaikyti artim ry, dvigubai
padidina rizik susirgti ir mirti. Socialin izoliacija mirta
mumui turi toki pat (o gal net didesn) tak kaip rkymas,

HENRIK FEXEUS QBE]B

 auktas kraujo spaudimas, didelis cholesterolio kiekis kraujyje,
antsvoris ir judjimo trkumas.
eimos nari palaikymas teigiamai veikia reabilitacij, nesvar
bu ligos pobdis.
Socialiai integruoti asmenys - turintys partner, darni eim
ar ger draug - greiiau atsigauna po lig ir ilgiau gyvena.

inoma, vieniumas ar izoliacija nra tas pat kaip buvimas su sa

vimi. Vieniumas niekaip nesusijs su tuo, kiek laiko praleidiame
vieni ir kiek socialini kontakt turime per dien. Nemaai mo
ni, kurie gyvena vieni ir neturi daug draug, yra patenkinti ir
sveiki. Taiau jie nelaiko savs vieniais ir vertina turimus ryius.
Vieniumas pavojingas tada, kai mogus jauiasi atskirtas nuo kit
ir neturi k atsiremti. Svarbu ne susitikim skaiius, o j kokyb:
ar jie ilti, ar santrs; ar teikiantys palaikym, ar kupini negatyvu
mo. Net didelio miesto centre, kur visada pilna kit moni, gyve
nantys mons gali jaustis siaubingai vienii. O kartais mes, mies
tieiai, patys siekiame didesnio atstumo, negu naudinga sveikatai.
Tam, kad jaustumts patenkinti (k jau kalbti apie laim) ir
protingi, jums reikia draugysts, giminysts, santyki ir intymi
ryi. Ypatingos proto galios - smagu ir praktika, bet tikrj savo
prasm jos gyja, kai sveikaujate su kitais monmis.

Q B SE1 NUOSTABUS p r o ta s
SOCIALIAI UPROGRAMUOTAS
MOGUS
Noras bendrauti yra ms DNR

asakymas, kad mogus yra sociali btyb, reikia ne vien tai,

P kad mums naudinga bendrauti su kitais monmis. I tikrj

neturime kitos ieities: ms smegenys uprogramuotos bti
miliniko smegen tinklo dalimi. Jauiame ne tik psichologin,
bet ir biologin poreik bendrauti su kitais monmis. Atrodo, toks
elgesio modelis kaip empatija, kuris anksiau laikytas imokstamu,
raytas ms DNR.
Tai nra ms iskirtin savyb, ji pasireikia ir bedionms
bei kitiems gyvnams: eios makakos rezusai imoko gauti mais
to traukydamos u grandini. Staiga septint makak, kuri visos
kitos aikiai mat, pradjo trankyti skausmingi elektros smgiai ki
toms makakoms traukiant u daugiausia maisto tiekianios gran
dins. Pamaiusios, kaip skauda naujajai makakai, keturios m
traukyti tik u kit, maiau maisto tiekiani, grandini, nuo ku
ri elektra naujoks netrenkdavo. Penkta makaka i viso penkias
dienas nebetrauk u grandini, o etoji - dvylika dien. Jos abi
nusprend badauti, kad nerizikuot pakenkti kitai makakai.
moni kdikiai igird kitus kdikius verkiant patys pradeda
verkti, tarytum jiems bt lidna. Taiau girddami savo verksmo
ra kdikiai neverkia - kad jie parodyt empatij, turi bti lidna
kam nors kitam. Met ir keli mnesi vaikai net bando padti ver
kiantiems kdikiams. Bediones ir kdikius vienija automatinis
impulsas, kit kanios sukelia jiems skausmingus jausmus ir nor
padti.
is impulsas pasireikia ne tik kam nors keniant, bet ir igy
venant visus kitus jausmus. Jie lengvai ukreiami. Kai kas nors
ireikia pykt, pasilyktjim ar lides, ms smegenyse suak
tyvja u tuos paius jausmus atsakingos sritys. Matant baims
ikreipt veid smegenys reaguoja taip, lyg mums patiems bt
baisu, tik ne taip smarkiai. Jausmai tokie pat ukreiami kaip per
alimas. Kiekvienas susidrimas su kitu mogumi virsta emociniu

HENRIK FEXEUS Q B E ] E
pretekstu. Tai reikia, kad nepriklausomai nuo bendro elgesio per
jausm ukrat galime priversti kitus pasijusti truput geriau. Arba
daug geriau. Arba truput blogiau. Arba daug blogiau. O kai kas
nors jausmu ukreia jus, tas jausmas gali ilikti dar ilgai po to, kai
tas mogus dings.
Galime usikrsti ne tik kit moni nuotaika - jausmai labai
paveikiami. Ms aplinkoje pilna nepastebim emocini dirgikli.
Kartais galite pajusti, kad dl neinomos prieasties esate tam ti
kros nuotaikos. Visai tiktina, kad jus paveik dins parduotuv
je grojusi pikta muzika, nirus telefonu kalbanio praeivio balsas
arba vitrinose ikabintos laiming vaik nuotraukos.
Ms smegenys uprogramuotos per vidinius emocinius si
gnalus tiesti tiltus kit smegenis, o tai leidia mums veikti alia
esani moni protus ir knus. T pat su mumis gali daryti ap
linkiniai. Nepykstu ant js, jei dabar surauk kakt svarstote, k
turiu omeny. Toks intymus ryys su kitais monmis atrodo labai
naudingas - bet kaipjis veikia?

Tiesa slypi veidrodiuose.

m ftatya: triu k a i su rnubiodiais

Viskas prasidjo atsitiktinai, vienam mokslininkui pastebjus, kad
tam tikros bedions smegen lstels suaktyvjo, kai ji stebjo j
valgant. domu, kad tai buvo tos paios lstels, kurios suaktyvda
vo dant paiai bedionei. Po io keisto atradimo daug kart tirta
tai, kas dabar vadinama veidrodiniais neuronais. moni smegen
sistema yra tokia pat kaip bedioni. Ms veidrodiniai neuronai
sijungia, kai matome, kad kas nors k nors veikia, pavyzdiui, ko
lega geria kav, ir ms smegen veikla atspindi jo smegen veikl.
Ms smegen lstels gauna informacij, kuri atitinka stebimo
asmens turim informacij, o tai leidia dalyvauti jo veiksme, lyg
patys t veiksm atliktume.
Per vien dom tyrim lazerio plonumo elektrodas matavo b
draujanios pacients smegen lstels aktyvum, ir buvo maty
ti, kad ta lstel suaktyvdavo drus segtuku ir pacientei, ir kam
nors kitam. Kadangi veidrodiniai neuronai atlieka dvigub funkcij
ir suaktyvja tiek mums veikiant, tiek stebint kit veiksmus, jie yra

Q B S B NUOSTABUS PROTAS
mayiai ms smegen stimuliatoriai. Daug veidrodini neuro
n yra smegen srityje, susijusioje su kalba, judesiais ir veiksm
tikslais. Kadangi jie yra taip arti lsteli, atsaking u motorik,
ta smegen sritis gali suaktyvti vien pamaius judes. Smegenys
beveik neatskiria matymo, kaip kas nors k nors veikia, nuo paties
veiksmo. Vienintelis skirtumas tas, kad raumen aktyvumas (vei
kla) tam tikru bdu bna blokuojamas.*
mogaus smegenyse yra kelios veidrodini neuron sistemos,
skirtos ne tik kit elgesiui mgdioti, bet ir tikslams bei jausmams
velgti, siekiant suprasti kit moni veiksm pasekmes. Kai buvo
stebima smegen veikla monms irint filmus, kuriuose kas nors
ypsojosi ar pyko, paaikjo, kad daugiausia suaktyvdavo tos pa
ios smegen sritys kaip ir mogaus, kuris ypsojosi ar pyko tuose
filmuose. Skyrsi tik galingumas: irovai tuos jausmus patirdavo
ne taip intensyviai. Taiau jie patirdavo tuos paius jausmus. Vien
irdami. Kaip ir tiriant bediones bei kdikius, ko nors jutimas
su kitu veria mus k nors daryti dl kito. Tokia yra pradin empa-
tijos forma. Pasakymas, kad lidime ir diaugiams kartu su kitais,
nra metafora. Tai biologin tiesa, pasireikianti giliausiu mano
mu lygmeniu.
Jau inau, koks klausimas sukasi jums galvoje: tai kodl yra
moni, gebani atlikti tokius akivaizdiai neempatikus veiks
mus kaip prievarta ar mogudyst? Arba panaudoti paskutin
tualetinio popieriaus lapel ir nepadti naujo ritinio? Atsakymas
toks - visi mons skirtingi, o kiekviena ris turi degraduojani
pori. Atminkite, kad neempatikus veiksmus atliekantys mo
ns yra nukrypimai nuo normos. Palyginkite j skaii su skaiiumi
moni, kurie kas sekund nieko nekankina ir neskriaudia. Pagal
vien teorij, nemonikai besielgiani moni smegenyse trks
ta neuron ir empatini gdi, panaiai kai kurie gyvnai negeba
jausti empatijos, pavyzdiui, reptilijos nedvejodamos suda savo
vaikus.**

* Visa tai nereikia, kad tapsite geru krepininku vien pairj daug film apie
NBA. Siekiant gerai atlikti veiksm, reikia lavinti ir raumen atmint. Kitaip mano
kaimynas, kuris yra sofos ir alaus karalius, dievinantis kanal Eurosport, jis tapt
geriausiu pasaulyje sportininku.
** Galbt kaip tik dl empatijos trkumo daugeliui moni reptilijos atrodo tokios
atgrasios ir blog simbolizuoja visur, pradedant Biblija irbaigiant serialu V(1983).

HENRIK FEXEUS Q Q S B
 NEIOJATE UKRAT
gdiodami kit moni veiksmus ir jausmus, vei

M drodiniai neuronai sukuria bendr smon. Tam,

kad suprastume kitus, jais tampame - bent iek tiek.
Js jausmus smoningai ir nesmoningai patiriate ne tik
js, bet ir jus supantys mons. Prisiminkite tai, kai sumany
site pajusti stipri emocin bsen, kad ir kokia ji bt.
Ukrsite kitus.

Ms smegenys uprogramuotos bti empatikos, nes tai teikia

mums didel evoliucin naud: ms vaikams bna daug lengviau
igyventi, o genams - daugintis, jei greitai suprantame, k vaikai
jauia ir patiria ir kada jiems reikia pagalbos.
Jau Charlesas Darwinas teig, kad empatija yra svarbi igyve
nimo priemon. Ji palengvina socialin bendradarbiavim, o mes
esame paios socialiausios btybs i vis. Gali bti ir taip, kad so
cialinis bendradarbiavimas buvo pagrindin monijos igyvenimo
strategija.
O js mante, kad empatija teparodo, kada mog reikia apka
binti.

T k a ta u ju s

Turime ir kit savybi, kuri pagrindin paskirtis - palengvinti

bendravim su kitais monmis. Biologai teigia, kad ms gebji
mas skirti spalvas yra specialiai suderintas taip, kad velgtume ne
ymius odos atspalvio pokyius. Remiantis viena teorija, imoko
me skirti spalvas, kad aibikai atskirtume kit moni emocines

B NUOSTABUS PROTAS
bsenas, nes emocijos veikia odos atspalv (pavyzdiui, i baims
iraustame ar iblame).
domu, kad visi spalvas skiriantys gyvnai ant priekins galvos
dalies turi labai maai plauk. Vadinasi, gebjimas skirti spalvas
isivyst kartu su poreikiu skirti kit veido iraikas, siekiant su
prasti nuotaik. Tai, kok matote pasaul pastebdami detales ir
skirtingas spalvas, yra tiesioginis rezultatas, kils i pradinio niu
ans kupino socialinio gyvenimo poreikio.
Skirti vairius odos atspalvius svarbu, nes retai pasakojame,
kaip jauiams, daniausiai emocijas ireikiame kitomis priemo
nmis. Todl raktas, padedantis suprasti kito mogaus emocin b
sen, yra gebjimas reaguoti neverbalinius signalus: odos atspalv,
balso ton, gestus, veido iraik ir t. t. Emocin ties atskleidia
ne tai, k pasakome, o tai, kaip pasakome. Tokie signalai kaip ner
vingas balsas ar suirzim ireikiantis greitas gestas visada gauna
mi nesmoningai. Patys to neinodami, signalus priimame ir juos
atsakome. Taip bendrauti neimokome smoningai, is gebjimas
mums prigijo bendraujant su kitais, kai augome. Jei mums tai ge
rai sekasi, gauname didiul naud, nes viso pasaulio tyrimai rodo,
kad galimyb velgti jausmus per neverbalinius signalus teikia ke
let pranaum: tok gebjim turintys mons labiau jauia emo
cin pusiausvyr, bna populiaresni ir ekstravertikesni, geresni
klausytojai, j santykiai su prieingos lyties atstovais (arba su tos
paios, priklauso nuo skonio) gilesni ir skmingesni.*
Vis dlto pastu nemaai moni, kurie teigia, kad labiausiai
juos dominantis mogus, gal net partneris, yra visika j prieyb.
Jie visai skirtingi. Jei tai tiesa, pirmasis teiginys neteisingas.
tariu, kad mons yra tokie, kaip sako rekas: mes lyg svog
nai, o svognai turi sluoksnius. Klausiau mint asmen, ar taip
ir yra, ar jie, nors iorikai (skonis muzikai ir filmams, tempera
mentas, biologiniai ritmai, energijos lygiai, politiniai sitikinimai
ir t. t.) ir yra prieybs, turi bendr poir pasaul, gyvenim ir
kitus mones. Manau, tam, kad vertintume k nors visikai mus
nepana, reikia pradins platformos, kurioje turime panaum -
giliausio svogno sluoksnio, kuriame slypi bendri komunikaciniai
* Kaipgi umegzti t magik draugysts ar meils ry? Ar panaumai arba skir
tumai traukia vienus prie kit? Tyrimai rodo, kad panas mons iugdo gilesn
draugyst negu skirtingi.

HENRIK FEXEUS Q B S Q
 r
if f ia t i'y 0*

TIKINKITE PRISILIETIMAIS
engvai prisilieskite prie virutins kito mogaus rankos

L dalies, kai ko nors praote. Taip padidinsite tikimyb,

kad tas mogus sutiks, nes prisilietimai nesmoningai
interpretuojami kaip artimas abipusis santykis. Be to, mgs
tame prisilietimus, nes jie leidia mums pasijausti pasteb
tiems.
Tiriant reikin paaikjo, kad prisilietimas dvideim
ia procent daugiau moni privert sutikti nueiti kartu
naktin klub, o deimia procent daugiau - pasakyti nepa
stamam asmeniui savo telefono numer. Btent tai lemia
nuolatin viso pasaulio padavjoms(-ams) skirt arbatpini
gi sraut, nes jie danai naudoja triuk savo darbe.

susitarimai ir vertybs. Du visais lygmenimis absoliuiai skirtingi

mons tiesiog negebt vienas kito suprasti. Manau, pats faktas,
kad du mons yra draugai arba pora, rodo gil bendr poir
pasaul - tada, be abejo, smagu, kad visi kiti j bruoai taip skiriasi.
Dauguma moni anksiau ar vliau su tuo sutinka. Net jei truput
nusivilia, kad vis dlto nra tokie jau skirtingi.

Q B S E I NUOSTABUS PROTAS
 JfftatbuaA/VtatiHuu

SUTEIKITE POKALBIUI TKM IR KURKITE

POZITYVIUS JAUSMUS

Kai prie kit moni jauiams draugiki, diugs, entuziastingi,

susidomj ir atsipalaidav, ms judesiai susiderina su t moni
judesiais. Tai, kiek patogiai su kuo nors kitu jauiats, yra absoliuiai
fizinis matmuo. Apie tai jau esu ras*, bet turiu pasikartoti. Kno
sinchronizavim su kuo nors galima naudoti kaip priemon dalytis
emocinmis bsenomis. monms, kurie nemoka taip sisti ir priim
ti jausm, danai ikyla problem dl santyki, nes kitai pusei alia j
darosi nepatogu, kad ir neinant to prieasties.
Knikas neverbalini signal sinchronizavimas aikiai matyti
dviem monms kalbantis. Net galima imatuoti emocinio supra
timo lyg stebint kalbos ritm ir gars. Jei sugebsite pokalb su
kitu mogumi paversti velnia tkme be staigi pauzi ir pertrau
kinjim, padidinsite emocin energij. Jei, prieingai, judviem ne
pavyksta per pokalb lanksiai vienam kito keisti, emocin energija
susilpnja. Galvodami apie pokalb norime, kad jis eit sklandiai ir
nereikt stengtis jo pagerinti.
tai k galite daryti, kad pokalbis, kuriame dalyvaujate, vykt
sklandiai ir ilikt geri jausmai.

Kai tik panekovas nutyla, pradkite k nors sakyti.

Nepertraukinkite jo, bet usikabinkite u paskutinio
odio, kad nebt nepatogios pauzs.
Kalbkite tokiu pat tonu kaip panekovas.
Pritaikykite savo kalbjimo ritm prie ritmo, kur girdite.

* Daugiausia Mini skaitymo mene- mieloje knygoje piktu vireliu.

HENRIK FEXEUS Q Q Q E 1
 nekdami keiskite balso ton, ritm ir kalbos greit, kad
pasikeitimai bt girdimi ir laipsniki.

Kai viskas eis kaip i pypks, su panekovu bendrausite, lyg grotu

mte oki muzik, tik ne taip garsiai. Keisdami taktus ir palaikydami
pokalbio tkm skmingai sustiprinsite bendrumo jausm.

V&ibaliHti Hu/wumaAii
Labai mgstame kalbti su kitais monmis. Pokalbi temos danai
bna ne itin domios (iandien ir vl saulta?), taiau nemaai j
veikia kaip pretekstas truput pabendrauti. Prieast, kodl mums
taip smagu kalbtis, gali atskleisti revoliucinga idja apie tikrj
ms kalbos esm. XXa. 10-ojo deimtmeio pradioje psichologas
Robinas Dunbaras, palygins primato smegen dyd ir jo grups
dyd, padar ivad, kad ie du dalykai tiesiogiai susij. Kai kuri
bedioni grupes sudar vidutinikai ei individai. Jei grupje
bdavo daugiau nari, j smegenys nepajgdavo apdoroti visos in
formacijos, palaikyti grups bendradarbiavimo ir vieningumo. Ta
iau mogaus smegenys didesns. Nevarginsiu js skaiiais, bet
pagal Dunbaro skal ms smegenims tinkam standartin grup
(t. y. grup, kuriai priklausydami galite prisiminti vis nari vardus
ir inoti, kokie j tarpusavio santykiai) sudaro madaug 150 mo
ni. Istoriniai duomenys rodo, kad senovje vidutin kaim kaip tik
ir sudar apie imt penkiasdeimt moni. Jau imtmeius toks
yra vidutinis karini grupi dydis.
Kiti primatai savo socialinius tinklus (pavyzdiui, ei bedio
ni grupes) palaiko rpindamiesi vieni kitais, t. y. kasydami, trauk
dami i kailio strigusias akeles ir kitaip velniai liesdami vieni
kitus. Tokia socialin taisykl turt galioti ir mums, juk mes irgi
primatai. 150 moni grupje mums prireikt 42 procent viso
savo laiko, kad galtume visais pasirpinti. Jei taip ir darytume,
vargu ar dar k nors nuveiktume. Taiau, regis, mes visai to neda
rome. Asmenikai js nepastu, bet tariu, kad jau seniai niekam
nerinkote nuo nugaros akeli ir vabzdi. Tai kas gi atsitiko? Kaip

B B I3 S NUOSTABUS PROTAS
gebame palaikyti savo socialinius tinklus nedarydami kaip kiti pri
matai ir neskirdami vieni kitiems daug laiko?
Anot Dunbaro, mes rpinams vieni kitais. Kadangi bt ne
praktika skirti tam 42 procentus savo laiko - taip veikiausiai mir
tume i bado, - ipltojome grupinio rpinimosi technik, kuri pa
deda vienu metu rodyti dmes keliems asmenims.
Tai yra ms kalba.
Pasak Dunbaro, ms kalba galjo isivystyti i fizinio rpini
mosi, kuriam bedions skiria daug laiko ir kuris bna nukreiptas
tik vien grups nar. Kalba yra ne toks plaukuotas ir veiksmin
gesnis bdas painti draugus, nes galime vienu metu kalbti su
keliais i j. Kalbdami maesnje grupje galime stebti pozity
vius ar negatyvius vis jos nari bruous, tuo pat metu rankomis
darydami visai k kita, pavyzdiui, keisdami muzik iTunes ar lai
kydami pic.
i mint gali paremti Dunbaro ivada, kad siekiant palaikyti
santykius 150 moni grupje ms rpinimosi technika turt
bti 2,8 karto veiksmingesn u prast goril rpinimsi. Kitaip
tiesiog nesptume. Tai reikia, kad pokalbiuose turt dalyvau
ti apie 4 mones: js ir dar 2,8 mogaus. i nuomon patvirtina
prasta staliuk rezervavimo tvarka restoranuose ir daniausias
papldimyje ant pakloto sdini moni skaiius. Kiek js pa
prastai bna, kai susitinkate su draugais?
Apie keturis?

Tai stulbinanti idja. Anksiau buvo manoma, kad kalba isivyst

arba dl poreikio apsikeisti informacija apie pavojingus plrnus
ir skanius krmus, arba kuriant sudtingesnius rankius. Pagal
naujj teorij, kalba isivyst dl poreikio palaikyti grups vieny
b. Kaip ir jausmai, ms kalba yra priemon gauti ir valdyti infor
macij apie kitus mones. Dunbaro nuomon i dalies patvirtina
tai, kad dauguma ms pokalbi bna ne apie svarbiausius dalykus
(pavoj, maist ir seks) ir intelekto atvilgiu gana primityvs. Re
tai savanorikai susirenkame padiskutuoti apie aplink, kultr ar
ekonomik. Kalbdami apie pasaulin nuosmuk paminime, kokie
netik specialieji efektai buvo filme 2012. Okam nors paminjus
Homer dauguma pagalvoja, kad tas mogus ne taip itar Barto
Simpsono tio vard. Jei mums leidiama rinktis, plepame apie

HENRIK FEXEUS Q B Q B
nereikmingus dalykus. Ne dl to, kad esame pavirutiniki, nie
kuo nesidomintys ar kvaili, o dl to, kad rpinams vieni kitais.
Kaip mayt akel, kuri bedion nuima draugui nuo nugaros,
neturi jokios didesns reikms, tik parodyt dmes, taip ir ms
pokalbi turinys nepersveria ms vien kitiems rodomo dmesio
kalbant. Nenuvertinkite jaukaus paplepjimo su savo draugais ir j
draugais. Gal ir atrodo, kad kalbate tik apie serialus ir per trump
vasar. Taiau i tikrj sustiprinate savo gyvybikai svarb so
cialin tinkl.

B B S S NUOSTABUS PROTAS
 PASITIKJIMAS KITAIS
Ms pasaulis grindiamas pasitikjimu

art pastebjome, kad protingiau burtis negu gyventi po

K vien (ar po du). Taip imokome gauti naudos i vairi ben

dradarbiavimo form. Pradjome formuoti bendruomenes
ir kurti taisykles, k galima ir ko negalima daryti, norint, kad tos
bendruomens veikt. Kurti bendruomenes yra racionalus spren
dimas - joms priklausantys asmenys gyja pranaum, kuri nieka
da neturt bdami vieni.
Perasi ivada, kad vis dar ilaikome bendruomenes, nes nuolat
matome teigiamus j rezultatus, ir tai sustiprina nor ir toliau joms
priklausyti laikantis j taisykli.
Taiau ms bendruomens paradoksalios. Anksiau, bdami
visikai racionals, btume nesugebj sudaryti jokios grups, nes
bt vis atsirads kas nors nesilaikantis jos taisykli. O dabar, kai
kas nors pradeda sukiauti, mums nelieka jokio kito racionalaus
pasirinkimo, kaip daryti t pat. Taisykli laikymasis lemia, kad vi
siems bna vienodai gerai, bet tik su slyga, kad niekas nesukiauja.
Taiau jei kiti pradeda lauyti taisykles, atsisakydami tai daryti tik
pakenktume sau. Todl turime sukiauti. Galiausiai visi nutaria suk
iauti ir pasidaro nemanoma suburti veikianios bendruomens.
Viskas taip ir vykt, jei btume grietai racionals.
Sdite ia, pastate, kur ne js pastatte, skaitote knyg, kuri
ne js parate, ir galbt net geriate kapucin, kur kakas kitas
jums paruo u tam tikr atlyg. Mudu su jumis egzistuojame ne
apsakomai sudtingoje bendruomenje, sudarytoje i individ, ku
rie, mstant visikai racionaliai, turt bandyti vieni kitus apgauti,
kol vienas i j pasilyt keisti gabal msos sauj uog.
Tokie politikos teoretikai kaip Rousseau teig, kad visuomen
isivyst umezgus kontakt ir nutarus laikytis taisykli, norint
gauti visuomens silomos naudos. Kadangi t pai akimirk,
kai sutikome su susitarimo slygomis, supratome, kad atskiram
individui visada naudingiau sukiauti ir t slyg nesilaikyti, turi
bti kakoks kitas, gilesnis, susitarimas, veriantis mus laikytis
pirmojo.

HENRIK FEXEUS Q B S B
 Bda ta, kad toks argumentas niekur neveda. Juk man, inoma,
protingiausia nesilaikyti ir antro susitarimo. Todl turi bti treias
susitarimas, veriantis mus paadti laikytis susitarimo, verianio
laikytis susitarimo dl taisykli. Perfrazuojant neurolingvistinio
programavimo guru Richard Bandler, visuomen paremta susita
rimu, paremtu susitarimu, paremtu susitarimu...
Kak akivaizdiai praleidome.
tai ir atsakymas: moni bendradarbiavimas paremtas i pir
mo vilgsnio visikai iracionaliu dalyku - pasitikjimu. Bendra
darbiaujame su kitais monmis, nes jauiame, kad galime jais pa
sikliauti ir kad jie ms nenuvils. Emocinis gebjimas pasikliauti
kitais veria mus ne visada sverti galim naud ir numatom al.
Ms visuomen neveikt, jei visk taip svertume, nes kiekvienas
i ms pasiklyst mintyse vos pabands ko nors gauti.*

P a& itikyimas
Pasitikjimas, t. y. gebjimas pasikliauti kitais ir leidimas pasikliau
ti savimi, yra protinis gdis, leidiantis mums gyventi taip, kaip
dabar gyvename, uuot sdjus atokioje oloje vidury miko, pri
sidengus tik egliakmis ir neturint supratimo, kaip ukurti ugn.
(inoma, darau prielaid, kad nesate vienas i t, kurie gyvena po
akmeniu mike ir tamsoje ria drabuius i spygli. inau, kad js
kakur egzistuojate, nes internetu usakte deimt ios knygos eg
zempliori.)
Deja, tok svarb dalyk irime neatsakingai. Negebame pa
sikliauti kitais ir neleidiame kitiems pasikliauti mumis (tai da
niausiai bna ms, o ne j klaida). Nuviltas pasitikjimas - ar nu
sivylimo galimyb - visikai mus paralyiuoja. Kaip j grinti? Net
ne visada suprantame, kad dl visko kaltas nuviltas pasitikjimas,
nes tokiose situacijose danai vartojame kitus odius: Mano vai
kai mans nebeklauso; Visi mano buv vyrai pasielg kaip idiotai.
Kaip man dabar leisti bent vien savo gyvenim?; Noriau pa-

* Galima ginytis, kad pasitikjimas nra btinas, jei yra statymai. Laikytums
bendro susitarimo, nes nebt kitos ieities. Kita ieitis bt nelegali. Taiau ir
ia tikt tas pats argumentas - kodl statymui palaikyti paskirtiems monms
nepradjus sukiauti? Aikiai matome, kas atsitinka tokioms korumpuotoms vals
tybms: jos lunga.

B B B B nuostabus protas
sielgti su juo kitaip, bet viskas jau padaryta; Atrodo, jie ugoia
mane darbe, kad patys geriau pasirodyt. O pats blogiausias va
riantas, kai nepasitikime net savimi: ito neveiksiu.
Palyginti su kitomis tautomis, mes, iaurieiai, labai vieni kitais
pasitikime. Net 68 procentai skandinav teigia, kad pasitiki kitais
monmis. Taip pat sako 34 procentai JAVgyventoj, 29 procentai
Didiosios Britanijos gyventoj, 23 procentai Lotyn Amerikos gy
ventoj ir 18 procent Afrikos gyventoj. Vis dlto tariu, kad jums
yra kilusi bent viena i mint mini. Oj yra ypa daug variant.
Deja, daugelis moni vis gyvenim mano, kad pasikliauti ki
tais pernelyg rizikinga. gytas kito mogaus pasitikjimas yra viena
i galingiausi motyvacijos ir kvpimo form. Norime, kad mumis
pasitikt, tai padeda mums tobulti. Nepriklausomai nuo asmeni
ns situacijos turite mokti padti pagrind, pelnyti ir atgauti pa
sitikjim - ne kad galtumte manipuliuoti kitais, o dl to, kad tai
geriausias bdas prie j priartti ir su jais bendradarbiauti. K jau
kalbti apie veiksmingiausi bd pasiekti norim rezultat. Me
nas gyti pasitikjim yra gyvenim pakeisti galinti ypatinga galia.

iTaiHgfiaAitikifc savimi
Norite, kad kiti mons - eimos nariai, draugai ir tie, kuriuos vis
laik norisi pabuiuoti, - galt jumis pasikliauti, taiau yra ir gi
lesnis pasitikjimo lygis: pasitikjimas arba nepasitikjimas savimi.
Jums nepavyks pelnyti kit pasitikjimo, jei pirmiausia nepradsi-
te patys savimi pasitikti. Tad panagrinkime, k reikia toks pasi
tikjimas.
Kartais nusistatome sau tikslus, bet j nepasiekiame. Pavyz
diui, liautis rkyti po Naujj met. Jeigu duodate sau tokius pa
adus, tai js ne vieni. JAV Naujj met paadai labai svarbs:
beveik pus alies gyventoj tuo metu prisiada pakeisti savo gy
venim. Tai madaug imtas penkiasdeimt milijon or imest
paad. Kiek juos ipildo? Atuoni procentai.
Lieka imtas trisdeimt atuoni milijonai neipildyt paad
per metus.

Daug kart sulau savo paadus pajauiame, kad nebegalime sa

vimi pasitikti. Abejons savimi veikia ir js elges. Nuviliate save

HENRIK FEXEUS Q B Q Q
vis daniau ir daniau: suvalgote okolado gabaliuk per pasnin
k, nors adjote to nedaryti, ir pagalvojate: Na va, juk inojau,
kad neatsispirsiu.I tikrj tai tra patogus ir iek tiek depresij
varantis bdas atsikratyti savo charakterio. Jis gali sukelti ir kit
pavojing mint: jei negaliu pasitikti net savimi, kaip man pasi
tikti kitais? Suraius popieriuje tokio mstymo nelogikumas at
rodo akivaizdus, taiau negebjimas pasitikti savimi danai lemia
tarum ir kit atvilgiu.
Kadangi tik patys galime pairti savo vid, tik mes ir inome
savo veiksm tikslus. Mano tikslas buvo mesti jam rank t iteplio
t skudur, kadgaliau kai ko paklausti, bet taipjau atsitiko, kad tas
kliudjam ak.
Kit tikslus galime tik nuspti, stebdami j veiksmus. Galbt
negalvojote apie tai, kad ir kiti mons negali pajausti js taip
gerai, kaip js patys, todl bando vertinti tikslus, stebdami js
veiksmus. Jis met man ak itepliot skudur, todl numanau, kadjo
tikslas buvo man pakenkti.
Prarad pasitikjim savimi, liaujams rod savo charakterio
bruous, dl kuri kiti nort mumis pasitikti. Kadangi js veiks
mai taip lemia kit nuomon apie jus, geriausias bdas susigrinti
prarast pasitikjim - prisiimti uduot, kuri atliksite arba paa
dsite atlikti. Kaskart taip darydami atkursite po dalel savo pati
kimumo tiek kit, tiek savo akyse.
Netingkite dirbti siekdami susigrinti pasitikjim savimi.
Nebandykite aikinti ar pateisinti savo poelgi, kurti istorij, nuo
kuri jums pasidarys truput geriau. Pagalvokite, k jums dert
padaryti u savo poelg ir k galite padaryti, kad patobultumte:
kaip kvailai pasielgiau suvalgydamas tris virutinius Viktorijos ir
Danielio vestuvi torto sluoksnius. Derjo iek tiek palikti. Kit
kart reikt rasti, kaip susilaikyti, pavyzdiui, atsistoti paskuti
niam eil prie torto.
Pasistenkite nemeluoti sau, kad esate nieko verti, viskas baigta,
visi js nekenia ir padtis niekad nepasitaisys. Jei i ties nor
site ir stengsits, itaisysite beveik bet koki situacij. Galbt tai
bus nemonikai sunku. Bet manoma. Reikia tik noro. Taigi ne-
besiskskite sau dl klaid ar silpnybi. Tai niekad nebna kons
truktyvu. Suteikite sau tiek pat meils ir rpesio, kiek suteikiate

Q B E B NUOSTABUS PROTAS
 SOCIALINS SKMS
PASLAPTIS
asitikjimo ekspertas Stephenas Covey yra saks, kad

P skms raktas yra sivaizduoti, jog visiems sutiktiems

monms vir galvos kabo uraas: Leiskite man pa
justi savo svarb." Jis norjo pasakyti, kad socialins skms
paslaptis - didum dmesio skirti ne sau, o mogui, kuris
iuo metu yra alia. Kuo maiau galvojate apie save, tuo d
mesingesni tampate kitiems monms ir geriau ugdote so
cialin elges. inoma, Covey visikai teisus, taiau net sutik
damas su pagrindine jo mintimi manau, kad nematom u
ra idja gali palikti cinikumo ar manipuliavimo prieskon.
Laim, budistai mano taip pat, bet daug graiau sufor
muluoja mint ioje maldoje:

Leisk bet kam, kas prie mans priartt, ar apie mane igirs-
damas, ar mane pamatydamas, ar apie mane pagalvodamas,
dl to pajausti malonum irdiaugsm.

Puiki taisykl visam gyvenimui, ar ne?

kitiems. Supraskite, kas ir kur esate, ir dirbkite, kad rytoj labiau sau
patiktumte.
Susigrin pasitikjim savimi, kruopiai rinkits, kokius pa
adus duodate. Nes tursite juos ipildyti. Atidiai juos rinkits ir
elkits su jais taip, lyg tai bt kieno nors kito paadai jums. Kaip
ir bandant itrkti i neigiamos emocins bsenos, js veiksmai
neturi bti didingi. Svarbu, kad darytumte tai, k privalote dary
ti. rod sau, kad esate verti pasitikjimo, pozityviai pakeisite savo
mintis ir elges: kuo daniau tai darysite, tuo labiau tiksite, kad
galite tai padaryti, todl ir padarysite. Taip vis labiau pasitiksite
savimi ir suteiksite kitiems galimyb daryti t pat.

Jai kitijuH iti neftMitiki

Ar kas nors jumis nepasitiki? Ar gali bti, jog tarum lm tai, kad
patys nepasitikite tuo mogumi ir is jausmas atsispindi jam? Paste
bj, kad strigote mini spiralje: Kodl turiau juo pasitikti,
jei jis manimi nepasitiki, pabandykite pasukti kita linkme. Elkits
taip, kad skatintumte pasitikjim, ir pairkite, kas bus.
Nebandykite pataisyti kito mogaus. Tai niekada nepavyksta.
Taiau galite pateikti kitiems atnaujint savo versij - patikim,
vert kit pasitikjimo ir kvepiani veiksmais.
Turkite omeny, kad siekiant susigrinti pasitikjim svarbu
pakeisti kit moni jausmus jums ir mintis apie jus. Tai js nedaug
tegalite valdyti. Negalite priversti kit jumis pasikliauti. Galbt dl
tam tikr gyvenimo vyki kiti mons laikosi tam tikro poirio
kitus. Ogal jie mano, kad visada spjaunate savo darb, nors i tie
s pasitaik vienas neskmingas atvejis. Esm ta, kad js galimy
bs pakeisti kit poir jus ribotos. Galbt jums i viso nepavyks
susigrinti pasitikjimo. Taiau to siekdami imoksite geriau kurti
pasitikjim kitose gyvenimo situacijose ir su kitais monmis.

Kai ko nors klausiama, kas padar didiausi tak jo karjerai ir ko

dl tas mogus taip j paveik, atsakymas danai skamba madaug
taip: Ji tikjo manimi, kai daugiau niekas netikjo ar Ji nepra
rado vilties, kad man pasiseks.I tikrj taip sakoma, kad mogus
neprarado pasitikjimo kitu mogumi ir jo veiksmais, o pirmajam
kaip tik to ir reikjo.

NUOSTABUS p r o ta s
Tffiati^ai

K PASAKEI?
yvename greitu ritmu ir i ms tikimasi, kad nuolat

G sugersime informacij lyg memetins pintys. Kartais,

ypa vakare po sunkios dienos, knui bna gana. Net
bandydami bti atids, retkariais atsiduriame situacijose,
kai kas nors bando k nors paaikinti, bet nauja informacija
neprasiskverbia pro vis sen, kuri laikome galvoje.
Kit kart su kuo nors kalbdami suduokite sau mayt
mentalin antaus. Atsistokite ir paklauskite savs:Pala, ar i
ties jos klausiausi? K prisimenu i paskutinio pokalbio? Ar
tikrai suprantu, k ji jauia ir igyvena?"
Jei atsakymas ne", jums reikia sumainti greit. Atid
kite al visas kitas galvoje besisukanias mintis ir t ities
gudri parengt pastab. Pasistenkite gerai perprasti kito
mogaus poir.

Leisdami kitiems jumis pasikliauti ir patys jais pasitikdami,

tapsite jiems svarbiu mogumi.

Greiiausias bdas sumainti pasitikjim yra elgtis ne pagal

savo charakter.
Greiiausias bdas sustiprinti pasitikjim yra daryti tai, kas
privalu.

HENRIK FEXEUS Q B B E !
 DMESINGUMAS KELIA
PASITIKJIM
ei norite, kad kiti mons jumis pasitikt, kaip galite tai

J parodyti, jei herojikai neikeliate kaiuk i medi ir

nieko neustojate dramatin santyki aikinimosi aki
mirk? Be abejo, svarbu, kad kiti mons inot, jog gali pa
sikliauti jumis tokiose situacijose.Taiau pasitikjimas kuria
mas pamau, kasdien gerai elgiantis su monmis ir rodant
jiems savo rpest.

Paskambinkite kam nors, su kuo ilgai nesikalbjote.

Paraykite padkos atviruk.
Paskatinkite k nors parodydami, jog vertinate jo
rezultatus.
Paraykite elektronin laik draugui, kuriam to
reikia, rodydami, kad apie j galvojate.
Pasistenkite kasdien priversti k nors nusiypsoti -
ypa nepastamus.
Parodykite, kad js pasitikite jais.

Tokie veiksmai parodo js empatij ir dmesingum, tai

yra tikrus patikimo mogaus bruous.
Nelaikykite savo santyki su draugais, eimos nariais ir
partneriu savaime suprantamais. Turime prot taip daryti ir
skirti visas savo socialines pastangas naujiems, domiems
monms, su kuriais k tik susipainome.Taiau niekam ne
patinka bti atmestam. Negalite daryti prielaidos, kad kiti
ino, jog vis dar jums rpi. Dmesys yra vieias produktas,
norint isaugoti gerus santykius, jo atsargas btina nuo
lat papildyti. I ties dmesio poreikis bna stipresnis tarp
moni, kuri santykiai seni, o ne nauji.
 VYRIKA IR MOTERIKA
Konfliktai, komunikacija ir romantika

iena santyki forma, ko gero, vis laik kl sumiim - tai

V santykiai tarp vyr ir moter. Daug kas mano, kad sukurti

pasitikjim ar bent jau supratim niekur nebna taip sunku,
kaip takoskyroje tarp lyi. Nemaai aptarinta, ar apie tai galima
korektikai diskutuoti, ar geriau apsimesti, kad problemos nra.
Vis dlto ms visuomens poiris berniukus ir mergaites jiems
augant labai skiriasi, ir tas skirtumas lemia komunikacijos pro
blem, su kuria daug kas susiduria jau vyresniame amiuje. Nieko
nepasieksime irdami tai pro pirtus. Veriau panagrinkime,
jeigu jau kalbame apie socialin bendrum.
Dabar galbt svarstote, k bendro vyrikos ir moterikos emo
cins bsenos turi su ypatingomis proto galiomis? Na, gav apie
jas ini, gausite vien i grakiausi ypating gali - gebjim
abiem tinkamu bdu nirtingai diskutuoti su mogumi, kuris jums
patinka, vengti, kad tokia diskusija peraugt beprasmik ir emo
cij kupin barn, ir pasirpinti, kad abi nuomons bt iklausy
tos be auk. Taikydami tolesniuose puslapiuose pateiktus metodus
galsite ne tik atsikratyti ankstesni problem, bet ir per rekordin
laik sukurti gilius, prasmingus santykius su nuostabiais priein
gos lyties atstovais.
{tariau, kad susidomsite.

pzuthuMur ikOduHULi
Vyrai neskuba aptarinti svarbi santyki problem ir kartais ne
labai moka skaityti i veido. inau, kad sakiau, jog tai u mus daro
veidrodiniai neuronai, taiau bet koki smegen veikl reikia la
vinti. Pavyzdiui, moterys daug lengviau pastebi lidnas vyr vei
do iraikas negu atvirkiai. Tai reikia, kad moteriai reikia daug
smarkiau nulisti, kad vyras tai pastebt, negu jam paiam, kad
tai pastebt moteris. Tikrai negerai. Kodl taip yra?
Dl to kaltas ms aukljimas.

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
 Bdami mai, priklausomai nuo lyties mokoms skirtingai val
dyti jausmus. aisdamos su kdikiais motinos parodo dukroms
platesn jausm spektr negu snums. Neskaitant pykio, apie kur
tvai danai kalba su snumis, daniau apie jausmus jie kalba su
dukromis. Jei su vaikais kalbamasi apie jausmus, su dukromis isa
miau aptariamas pats jausm patyrimas, o snums nurodomi prie
astiniai ryiai (Taip atsitinka, kai pyksti ir muiesi)
Todl mergaits geriau u berniukus imoksta reikti jausmus ir
apibdinti emocines bsenas. Jos geba odiais pakeisti emocines,
fizines reakcijas, tokias kaip muimasis. Kad berniukai neimoksta
tinkamai reikti savo jausm, gali lemti tai, kad jie ne itin gerai su
pras ir savo, ir kito mogaus jausmus. Labai sunku suprasti ir net
pajusti tai, ko negalime ireikti odiais.
Toks aukljimo skirtumas lemia du visikai skirtingus poi
rius: mergaits gerai imoksta suprasti verbalinius bei neverbali
nius signalus ir reikti savo jausmus, o berniukai imoksta mainti
savo jausmus, ypa susijusius su paeidiamumu, kalte, baime ar
skausmu. (Tai matyti ir i veido iraik: labai mai vaikai nepri
klausomai nuo lyties nutaiso itin skirtingus veidus, taiau jau pra
dinje mokykloje berniuk veidai laipsnikai ireikia vis maiau, o
mergaii pasidaro dar iraikingesni negu anksiau.)
Kai suaugame, moterys bna empatikesns u vyrus. Bent jau
vertinant gebjimus velgti neisakytus mogaus jausmus atkrei
piant dmes veid, balso ton ir kitus neverbalinius signalus. Tu
rint omeny tok mokymsi, dl kurio mergaits imoksta reikti
savo jausmus daug geriau u berniukus, nra ko stebtis, kad su
augusios moterys patiria intensyvesnius ir skirtingesnius jausmus
negu vyrai. Dl to vyr labai gaila.

E IB B E NUOSTABUS PROTAS
 2ftcbu(L5 fOuitinuLS

MOKYKITS BENDRAUTI AKTYVIAI

IR KONSTRUKTYVIAI

Lengviau pastebime ir simename neigiamus dalykus. Todl tam,

kad tarp moni ilikt pusiausvyra, turi bti sakoma daug daugiau
pozityvi komentar negu negatyvi. Tikslus santykis nra nustaty
tas, bet skaiiuoti band mons silo 3:1 ar net 5:1. Tai reikia, kad
nordami padaryti vienai neigiamai pastabai lyg poveik turite pa
sakyti maiausiai tris, o gal net penkias teigiamas pastabas. Ir taip tik
atsversite neigiamos pastabos poveik. Jei norite smagi ir maloni
santyki ar santuokos, tursite viryti skaii.
Yra daugyb ne toki vykusi bd atsakyti negatyvi pastab.
Pavyzdiui, pasyviai, o ne aktyviai: Gerai, gerai." Arba aktyviai, bet
nekonstruktyviai: Ar bna sunku?" Arba pasyviai ir nekonstrukty
viai: Taip, taip. Lyja." Visi galime naudotis tokiais atsakymais, taiau
jie nesustiprina ms santykio su panekovu. Kad santykiai bt
geri, diduma bendravimo turi bti aktyvi ir konstruktyvi. Kaip danai
kalbate pozityviai (t. y. aktyviai ir konstruktyviai), palyginti su nega
tyviais (pasyviais ar nekonstruktyviais) komentarais?
Atminkite, kad nordami isaugoti santykius turite vartoti ma
iausiai triskart daugiau pozityvi frazi negu negatyvi.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Ja i ikitajue,
Ms jausm patyrimo skirtumas lemia ir kit nesusipratim tarp
vyr ir moter, kuris ypa pasireikia rimtai kalbantis, pavyzdiui,
apie santykius. Kartais mus uplsta emocijos: mums pasidaro per
daug partnerio negatyvumo ir savo reakcij j, tad paskstame
sunkiuose jausmuose, kuri negalime suvaldyti. Uversti pernelyg
dideliu jausm kiekiu, negalite klausytis neatsikirsdami, raciona
liai argumentuoti, dlioti savo mini. Tada leidiame primityviau
siai savo smegen daliai rpintis reakcijomis, o jausmai pasiglem
ia vis ms dmes.
Taip bna mums visiems. Taiau vyrus, kurie, kitaip nei mote
rys, nra prat prie intensyvi jausm, daniau uplsta per didelis
jausm kiekis. Moter toleravimo lygis auktesnis, todl joms atro
do normalu gilintis nemalonius barnius. Ovyrams ities nemalo
nu leistis pokalb, kurio alys turi skirtingas nuomones.
Vyrus gana greit uplsta emocijos reaguojant partneri kri
tik. Dauguma j susiranda, kaip saugotis nuo nemalonaus upl
dusi emocij sukeliamo adrenalino plipsnio: jie pastato menta
lin sien, blokuojani pokalb. Pulsas sultja ir jie pajunta iok
tok palengvjim. Bet is metodas veikia tik paius vyrus; kiti
patiria prieing poveik. Kai vyras nirtingai ginijantis pastato
mentalin sien, jo partners pulsas pakyla iki didel stres atitin
kanio lygio.
Kalt dl daug ko, dl ko supykstame kalbdamiesi su mums pa
tinkaniais monmis, bt galima suversti tam limbins sistemos
lavinimui (arba lavinimo trkumui) vaikystje.
Pradiniai vyr ir moter takai emocinje diskusijoje labai ski
riasi. tai kodl tiek vyrai, tiek moterys kartais mano, kad papras
iau bendrauti su savo, o ne su prieingos lyties atstovais. Taip ben
draujama su vienodo emocinio lygio monmis.

Q B B B nuostabus protas
 y/ujiuigas OitiMuib

KALBKITE XYZ

Legendinis komunikacijos psichologas Haimas Ginottas pasil to

bul model, kaip pateikti nusiskundimus nei ginantis, nei puolant.
is modelis vadinamas XYZ formule. Ji atrodo taip:

Kai padarei X, pajutau Y, oa noriau pajusti Z.

Pavyzdiui:

Kai paruoei maisto tik sau, pajutau, kad tau nerpiu. Noriau, kad
ateityje klaustum ir mans, ar nenoriu valgyti.

Paprastas problemos idstymas galt baigtis tuo, kad kitas mo

gus nieko neatsakyt, padsaut ir galiausiai pasakyt kuriam nors
i savo draug: Jis suiktas egoistas idiotas." O i formul nieko ne
eidia, problema svarstoma dalykikai ir be galimybi nuklysti, pra
neim lengva suprasti ir siminti neusigaunant.
i formul ukerta keli tokioms klasikinms apsaugos priemo
nms kaip atgalin kritika ar atsakymo neigimas, nes j reaguoti
galima tik dviem bdais. Pirmas variantas bna madaug toks:

Neinojau, kad pajutai Y, kai padariau X, todl ateityje tursiu

omeny ir darysiu Z.
iuo atveju kartu engiate ingsn santyki tobulinimo laiptais. Kitas
atsakymo variantas yra toks:

inojau (arba inau), kad pajutai Y, kai padariau X, bet man tai
nesvarbu.
Jei taip, inosite, kad galbt neverta skirti tiek daug laiko iam mo
gui. Abiem atvejais situacija isiaikinama labai greitai.

HENRIK FEXEUS Q Q Q B
 JZeikUL thmlhiwtii ftaftitdtmm
Nesunku prirayti daugyb patarim, kaip dert elgtis per kivir.
Norisi tikti, kad ir jums nesunku suprasti, k noriu pasakyti, ir
linktelti. Taiau paiame kovos kartyje, kai i vis jg siautja
emocij audros, bna sunku prisiminti, k tokiu atveju dert da
ryti. Jei norite ilaikyti santykius net apimti kitos emocins bse
nos, ypa nuo vaikysts valdomos priemonmis, kurias naudojate
bdami pikti ir jausdami skausm, jums pirmiausia reikia imokti
veikti naujai. Jei i anksto nepasipraktikuosite taikyti produkty
vesnius konflikt sprendimo metodus, jums bus labai sunku juos
panaudoti jaudinantis. Pykstant bandyti paversti teorij prak
tika - tas pat kaip vaikioti ant verdanio katilo krato. O jeigu
pasipraktikuosite atlikti naujus veiksmus bdami rams, jie virs
automatiniu elgesiu ir tursite daugiau galimybi pasinaudoti jais
net krizinje situacijoje.
Emocinio vyr ir moter aukljimo skirtumas ilieka ir tada, kai
nepykstame vieni ant kit, todl bendravimo per konflikt metodai
gali bti pritaikomi bet kokiam emociniam bendravimui. Kadangi
jau inote apie emocinio bendravimo skirtumus, silau kasdieny
bje taikyti ioje knygoje pateikiamus metodus, kad tas skirtumas
bt kuo daniau neutralizuojamas. Nesvarbu, ar esate vyras, ar
moteris, ie metodai pads tapti mogumi, kuriam lengviau su
prasti kitus - tiek j odius, tiek j emocijas. Taip pat galsite
nieko nenuskriausdami sprsti ginus dl skirting nuomoni. Jei
kasdien taikysite iuos metodus, jie taps js elgesio dalimi. Situ
acijoje, galinioje peraugti tikr barn, jie automatikai pads pa
versti karo lauk vieta, kurioje jums bti prasmingiau. Geriausios
ypatingos galios yra tos, kurias naudodami n nesusimstome.

B B E NUOSTABUS PROTAS
r

JAUSM KALIBRAVIMAS
yrai ir moterys turi kalibruoti emocin bendravim,

V kad vieni kitus geriau suprast ir ivengt situacij,

kuriose kas nors jauiasi ignoruojamas ar puolamas.
tai keli dalykai, kuriuos verta prisiminti.

Patarimai vyrams
Nevenkite konflikt. Galbt kalb apie k nors, kas jus er
zina ar su kuo nesutinkate, js mona, mergina ar artima
draug pradeda i meils, bandydama palaikyti sveikus
santykius ir tinkam j krypt. Turite suprasti, kad jos pyk
tis ar nepasitenkinimas nra asmeninis puolimas. Jausmai
tik palaiko nuomon, kurijai atrodo teisinga.Taip pat jums
dert vengti vieno dalyko, kur pats pernelyg danai da
rau kalbantis: baigti pokalb ikart pateikiant praktik
problemos sprendim. Vyrams tai prasiausias dalykas gy
venime. Kuo greiiau rasime racional problemos spren
dim, tuo greiiau viskas susitvarkys, ar ne? Bda ta, kad
vyrai ir moterys daniausiai naudoja pokalbius skirtingais
tikslais. Vyrai paprastai kalbasi siekdami perduoti ar gauti
su kokia nors uduotimi susijusi informacij. O moterys
per pokalbius kuria ir palaiko santykius. Greitai pasilyda
mi racional sprendim nepaisote to, kad js monai ar
merginai taip pat svarbu (o gal net svarbiau) pajusti, jog
jos klausote ir jauiate empatij jos jausmams. Vyras, i
geranorikumo per greitai pasils problemos sprendim,
palaikomas mogumi, kuriam moters jausmai atrodo ne
reikmingi.
Patarimai moterims
Moterims galioja tas pat kaip ir vyrams, tik atvirkiai. Ne
pradkite asmenikai pulti savo vyro ar vaikino. Skskits
dl jo poelgi, bet nekritikuokite jo u tai, koks jis yra. Skir
kite jo asmenyb nuo veiksm. Nesakykite tu kvailys", jei
norite pasakyti kvailai pasielgei". Taip jam bus lengviau pri
imti kritik. Kadangi jo emocinis aukljimas skiriasi nuo js,
daugum dalyk, kuriuos pasakysite, jis vis tiek igyvens ge
rokai intensyviau, negu jums nortsi. Piktas puolimas grei
tai atsimu didel sien - tai dar labiau jus sutrikdys ir bus
padtas pagrindas baisiam barniui. Tad padkite jam rasti
racional spendim, supraskite ir gerbkite jo nenor kalbti
apie jausmus taip, kaip jums nortsi: jis to tiesiog nemoka.
Taip pat tyrimai rodo, kad js vyrui bus daug lengviau
priimti kritik, jei kartu paaikinsite jam, jog jis vis dar jums
patinka. Tai gali pasirodyti juokinga, bet dl visko vl kaltas
emocinis aukljimas: kai imate ginytis su vyru patirdama
stiprius jausmus, jam gali atrodyti, kad norite nutraukti ju
dviej santykius. Jei norite pasisksti dl partnerio elgesio
taip, kad jis t informacij priimt, bandykite pradti taip:
inai, kad tave myliu, bet.."
Cj>mtxL fiemmitikd
Geri santykiai reikalingi tam, kad nesijaustume izoliuoti ir kad
ms gyvenimas bt prasmingas. Vis dlto tikrai gilius santykius
galima ugdyti nors ir vis gyvenim, todl j daniausiai nebna
daug. Paprastai turime du tris artimiausius draugus. Taiau ar ne
bt smagu palaikyti tokius pat santykius su daug daugiau mo
ni? Ar nebt fantastika per pietus susipainti su gera ir domia
asmenybe, kokios paprastai reikia iekoti kelet met?
Atrodo beprotika, bet tai manoma. Paaikinsiu, kaip tai pa
siekti. Jei is gebjimas bus vienintelis, kur nutarsite lavinti per
skait i knyg, tai laikysiu svarbiu laimjimu.
Arthuras Aronas - mokslininkas, tiriantis, kas vyksta ms
galvoje, kai bname romantikai nusiteik ar simylj. Jis atrado
ssaj tarp romantins proto bsenos ir u motyvacij ir apdo
vanojim atsakingo smegen centro, o tai rodo, kad romantinis
nusiteikimas yra tikslo siekimo bsena. Ji skatina mus veikti dl
galimybs patirti meil. Tiems, kurie bent kart yra dovanoj pa
tinkaniai moteriai gli, tai visikai akivaizdu, bet smagu, kad ir
mokslininkams tai domu.*
Vis dlto Arthurui ikilo problema: tyrimui reikjo romantikai
nusiteikusi ir simyljusi moni, o toki ne taip jau lengva rasti.
Taiau jis tai isprend. Arthuras sugalvojo, kaip padti nepasta
miems vyrams ir moterims iugdyti abipus labai artim ir intym
santyk. Kadangi per valand turjo pasiekti tok pat intymumo
laipsn, kok kai kurios poros pasiekt per kelias savaites, mnesius
ar metus, Arthuras sutrumpino susipainim pateikdamas jiems
trisdeimt eis klausimus, kurie turjo rekordiniu greiiu tarp da
lyvi sukurti artim ry.
Vos per valand Arthuro tyrimo dalyviai suinojo vieni apie ki
tus tai, ko paprastai neklausiama per pasimatymus su nepastamu
mogumi. Dalis klausim buvo apie vertybes ir tikslus. Kiti lau
barjerus, kuriuos statoms palaikydami pavirutinikus ar daly
kinius santykius. Vienas klausimas buvo apie tai, ar ruodamiesi

* Arthuras su savo komanda taip pat atrado smegen srit, kurioje ities matyti
skirtumas tarp kairiojo ir deiniojo smegen pusrutulio: regis, simyljus suakty
vja dauguma deiniojo pusrutulio dali, o kairysis pusrutulis labiau reaguoja, kai
kas nors mums atrodo patrauklus.

HENRIK FEXEUS Q B Q Q
TfIidW ai

RAYKITE APIE SAVO

SANTYKIUS
tliekant vien tyrim grup por turjo kart per sa

A vait usirayti savo giliausias mintis ir jausmus, ku

riuos kelia j santykiai. Palyginus ias poras su tomis,
kurios neusirainjo savo jausm, paaikjo, kad i raiusi
por dvideimia procent daugiau kartu iliko ilgiau. Ra
ydami mons primindavo sau teigiamus savo santyki
aspektus ir galdavo greiiau identifikuoti ir isprsti pro
blemas.
Naudos buvo dar daugiau. Dl to, kad poros usirainjo
jausmus, j nariai pozityviau kalbjosi tarpusavyje (nors jie
ra ne vien apie gerus dalykus) ir tai lm ilgesnius, svei-
kesnius ir laimingesnius santykius.
Rayti kartu - puikus bdas pradti santykius ir steb
ti, kaip jie smagja ir ilgja. Juk vis tiek nieko neplanuojate
sekmadienio vakar, tiesa?

skambinti kitam mogui leidiame jam pavelgti po ms vieja

kauke. Atsakius tok klausim pasidaro lengviau kalbti temo
mis, kuri paprastai neaptarintumte su bet kuo. Kitaip tariant,
esm buvo ne klausimai, o pokalbiai, kuriuos jie skatino. Surayti
popieriuje, klausimai atrod kiek per asmeniki kalbantis su nepa
stamu mogumi, bet daugumai tyrimo dalyvi pokalbiai pasirod
prasmingi ir doms. Taip visada ir bna, kai kalbamasi apie svar
bius dalykus. Menas yra daryti tai laipsnikai. Pavelg pratimo
klausimus greitai pajusite, kad jie pamau darosi vis asmenikesn,

EHUE3 NUOSTABUS PROTAS

o tai padeda dalyviams apsiprasti su btinybe pasakoti nepasta
mam mogui apie privaius dalykus. Taip pat svarbu, kad prie t
siant pokalb abu dalyviai atsakyt klausim. Kitaip vienas pasijus
esantis emocikai aukiau u kit, o tai nra labai malonu.
Dauguma Arthuro tyrimo dalyvi nenorjo baigti pokalbi,
daugelis apsikeit telefono numeriais, kad galt palaikyti ry, o
kai kurie vliau sukr ilgameius tvirtus santykius. Vos po vieno
susitikimo su nepastamu mogumi.
Bet udav tinkamus klausimus.
Be abejo, tyrimai yra viena, o tikras gyvenimas - visai kas kita.
Antruoju atveju mus supa daugyb dmes blakani veiksni,
paveikiani ms pokalbius. Taiau Arthuro metodas veikia ir
tikrame gyvenime. Geriausias bdas sukurti artimus santykius -
laipsnikai kelti abipusio atsiskleidimo lyg. Tam nereikia savai
i, viskas gali vykti daug greiiau. Svarbu tik pradti nuo atsargi
klausim. Dirbkite kartu ir vienodai atsiskleiskite. Ir, inoma, kaip
visada gerai leiskite laik.
Jeigu kartais nenorite rasti daugiau nauj draug, turite pui
k metod pradti domi diskusij, kai pokalbiai per mergvakar,
mons Kald pobv ar gimini susitikim isisems.

fVitlHlCLA

INTYMUMAS PAGAL
USAKYM

tai keli i Arthuro klausim. Pirmiausia patys juos atsakykite ir pa

galvokite, k jie apie jus atskleidia. Taip suprasite, k ie klausimai
gali atskleisti apie kit mog. Nepamirkite, kad kiekvienas klausi
mas sudarytas taip, jog abu panekovai turi j atsakyti prie perei
dami prie kito.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 Nesuraiau vis 36 Arthuro klausim, nes manau, kad suprat
princip js su savo krybingomis smegenimis sugalvosite asmeni
ni variant. Kadangi tikslas yra greitai umegzti artimus santykius,
bus geriau, jei naudosite savo sugalvotus klausimus, o ne t pat s
ra kaip ir visi kiti. Taiau kad apiltumte, pradkite nuo it.

Jeigu galtumte isirinkti bet k pasaulyje,

k pakviestumte vakariens?
Ar kada nors repetuojate prie kam nors skambindami?
Kodl?
Kokia js tobula diena?
Kada pastarj kart dainavote patys sau?
O kam nors kitam?
Jei galtumte gyventi iki devyniasdeimties met
arba su trisdeimtmeio knu, arba sujo protu,
k pasirinktumte?
Ar slapta pasmalsaujate, kaip mirsite?
Jei galtumte kaip nors pakeisti savo aukljim,
k keistumte?
Ar yra kas nors, k seniai svajojote padaryti?
Kodl to nepadarte?
Koks prisiminimas jums graiausias ar svarbiausias?
Jei suinotumte, kad po met mirsite, ar pakeistumte
savo gyvenim? Kodl?
Kok vaidmen meil ir atsidavimas vaidina js
gyvenime?
Kada pastarj kart verkte kam nors matant?
O niekam nematant?
Kas jums yra per rimta, kad apie tai bt juokaujama
(jei toks dalykas ivis egzistuoja)?

B B S S NUOSTABUS PROTAS
 PAADINKITE SAVO
YPATINGAS SOCIALINES
GALIAS
Keiskite save ir pasaul padedami socialini tinkl

ig iol imokiau jus, kaip svarbu pasitikti ir sprsti konfliktus

L su savo moligliu, taip pat kaip aibikai painti mog iki

sielos gelmi. Tai itin naudingi gebjimai. Bet is skyrius ne
apie juos. iaip ar taip, juk adjau iaikinti, kaip paveikti tks
tanius aplinkini moni j n nesutinkant. Tai yra ypatinga galia.
tai ji.

Tftes Susij talrimi, nei manote

Jeigu jums nepastamas mogus skaito i knyg - toks, apie kur
galbt net nesate girdjs, - js gyvenimas gali pasikeisti visiems
laikams. Nieko nepastebsite ir niekad nesuinosite, kad tai vyko.
Js lygiai taip pat darote tiesiogin tak imtams moni, kuri
n vard neinote.
Socialiniai tinklai veikia pagal taisykles, nepriklausanias nuo
juos sudarani moni. Socialinis tinklas pasiymi ypatybmis,
kurios bdingos jam kaip visumai ir kyla i jo vidini ryi. Tiriant,
kaip pauki pulkai pasirenka, kur skristi ir kada keisti judjimo
krypt, paaikja, jog jie juda taip, kad bt atsivelgta vis pauk
i norus. Pasirinkta kryptis paprastai bna palankiausia briui
kaip visumai. Tai lemia ne atskir nari elgesys, o veikiau paios
grups ypatyb. Taip pat veikia ir moni socialiniai tinklai. Esa
ma tam tikro kolektyvinio mstymo, kuris padeda visiems tinklo
nariams.
Pirma, turtumte inoti, kad grup gali daugiau negu atskiri
jos nariai kartu sudjus.
Antra, k turtumte inoti, susij su aktoriumi Kevinu Baconu.

HENRIK FEXEUS Q B S E I
Septintajame deimtmetyje Stanley Milgramas pagarsjusiu ekspe
rimentu rod, kad visus mones sieja daugiausiai ei lygmen
ryys (js draugas yra per ingsn nuo js, draugo draugas yra
per du ingsnius nuo js ir 1.1.). Milgramas dav keliems imtams
moni i Nebraskos po laik, adresuot jo kolegai Bostone. Ne
trumpas kelias. Dalyviai negaljo sisti laik - turjo perduoti
juos kokiam nors pastamam, kuris, j manymu, galjo savo ruo
tu surasti draug, kuris turt asmenikai painoti gavj. Mil
gramas suskaiiavo, per kiek rank perjo kiekvienas laikas, kol
pasiek tiksl. Paaikjo, jog vidutinikai pakakdavo ei moni
grandins, kad laikas atsidurt pas gavj. I ia ir kilo danai ci
tuojama ivada, kad su visais kitais planetos gyventojais kiekvien
sieja grandin daugiausiai i ei asmen. Jei ne maiau.
Vis dlto pasigirdo ir kritik nuomoni dl rezultat univer
salumo. Vis pirma Nebraska ir Bostonas yra vienoje alyje. Pra
jus keturiasdeimiai met eksperimentas buvo pakartotas, kart
pasauliniu mastu, ir buvo siuniami ne popieriniai, o elektroniniai
laikai. Dalyvavo beveik imtas tkstani moni. inut turjo
pasiekti tam tikr gavj kakur pasaulyje, o dalyviams teko per
sisti j kam nors, kas savo ruotu galjo painoti galutin gavj
arba k nors, kas galbt painojo dar k nors. Buvo atuoniolika
gavj: vienas archyvo darbuotojas i Estijos, policininkas i Aus
tralijos, technikos konsultantas i Indijos, karo medikas i Norve
gijos. Ir kart pakako vidutinikai ei ingsni, kad laikai pa
siekt tiksl! Milgramas buvo teisus - pasaulis kur kas maesnis,
nei manome. Kad ir kaip netikimai skambt, esate nutols per
eis draugus nuo zoologijos sodo direktoriaus Kinijoje ar Baracko
Obamos. Greiiausiai dar maiau jus skiria nuo tos, kuri uvald
js ird, kai vakar probgmais pamatte j einant gatve, ir kuri
kain ar dar besutiksite. I tikrj ji veikiausiai buvo viena i js
draug draug draugi.
Taip pat js esate per eis ingsnius nuo Kevino Bacono. Taip
atsirado populiarus grupinis aidimas Six degrees of Kevin Bacon,
kurio dalyviai turi susieti kitus inomus mones su Kevinu Baconu
daugiausiai eiais etapais. Naudojantis interneto paiekos siste
momis pralaimti nemanoma.
Vien tai, kad nuo vis kit jus skiria daugiausiai ei lygmenys,
dar nereikia, kad galite paveikti visus. Js poveikio galimybs

Q B E B NUOSTABUS PROTAS
socialiniame tinkle baigiasi ties viduriu, tai yra ties trimis ings
niais nuo js. Viskas, k sakote ar darote, js tinkle plinta kaip
ratilai vandens paviriuje. odiai ir veiksmai didiausi tak daro
patiems artimiausiems, o kuo toliau tinkl, tuo labiau silpsta.
Paaikjo, kad poveikis visada inyksta po trij etap. Kitaip ta
riant, js veiksmai daro tak js draug draug draugams (trys
ingsniai nuo js), bet j draugai (keturi ingsniai) imatuojamos
takos jau nebepatiria.
Tai veikia ir prieinga kryptimi: js mintis ir pasaulvok per
bendrus draugus veikia asmenys iki trij ingsni nuo js (o nuo
keturi ingsni jau nebe). Tavo draugo draugo draugas paveikia
tavo draugo draug, draugo draugas paveikia tavo draug, o is
paveikia tave. Dsnis galioja visoms socialinio poveikio formoms,
jis buvo pastebtas tiek tarp iradj plintant naujoms idjoms,
tiek sklindant gandui, kad apylinkje atsirado gera aukl. Galbt
todl stulbinamai daug vedik kriminalini roman 2008-2009
metais pasirod su vyturiu virelyje, ir n vienas nebuvo smo
ninga kito kopija. Ratilai tinklo vandenyje. Ovisi man, kad tai j
mintis.

Gal ne taip ir nustebote, nes jau inote, jog js veiksmai daro

tak monms iki trij ingsni nuo js. Pagalvokite. Jeigu visi
pasaulio gyventojai yra vidutinikai iki ei ingsni nuo js, o
js darote tak per tris ingsnius, vadinasi, js poelgiai pasiekia
pus planetos! Pavelkite kitaip: dl socialini tinkl struktros
mes visi esame susij su tkstani tkstaniais kit. Tarkime, tu
rite dvideimt draug, giminaii, pastam ir koleg. Greiiausiai
j daugiau. Bet tebnie dvideimt. Jie savo ruotu turi tiek pat.
(Kad nebt pernelyg painu, tarkime, kad neturite daugiau ben
dr draug.) Taigi jau po dviej ingsni esate netiesiogiai susij
su keturiais imtais moni. Kadangi kiekvienas i j taip pat turi
po dvideimt draug, po trij ingsni turime jau atuonis tks
tanius. Jeigu manytume, kad visi daugiau ar maiau pasta tris
deimt moni - tai artimesnis tiesai skaiius (nepamirkite, kad
galite priskaiiuoti vaik, lankani darel su jsikiais, tvus, ka
riuomens laik draugus, kolegas i kit skyri, bendramokslius i
paralelini klasi), - po trij ingsni turtume dvideimt septynis

HENRIK FEXEUS Q Q S B
tkstanius. Tai vidutinio dydio vedijos miestas! Vis j mintis ir
elges i dalies paveiksite js.
Jau inote, koki tak js veiksmai turi draugams ir artimie
siems: priklausomai nuo to, kaip elgsits, jie gali diaugtis ar li
dti, bti sveiki ar ligoti, turtingi ar vargai. Galiau laintis, kad
retai kada pagalvojate, jog visa, k sakote, mstote ar jauiate, gali
pasklisti toli u artimiausi draug rato. Kita vertus, draugai bei
eimos nariai jums perduoda kit moni mintis tarsi virus ir jus
gali paveikti imtai ar net tkstaniai moni. (Prisiminkite po
ir terorizm kaip mini virus, aprayt p. 466). Tam tikroje
socialinje grandininje reakcijoje mums daro tak vykiai, kuri
patys nematome, ir igyvenimai moni, kuri nepastame. B
dami socialinio tinklo nariai, tampame kai kuo daugiau, negu patys
esame, tampame didesnio darinio dalimi. Idjos, perduodamos per
socialin tinkl, sukuria jo ritm, o mes net netardami linguojame
takt.

Gana siaubinga.

Ir itin stulbinama.

Nenustojate bti savo mini ar poelgi karalius ar karalien. Tiek,

kiek juos valdte, valdote ir toliau. Kad ir koki ypating gali tu
rite, js mintys visada gyvuoja didesniame kontekste ir leidiasi
veikiamos informacijos, kuri igirstate, ir jausm, kuriuos jums
paadina kiti. Kol negyvensime kaip atsiskyrliai, mintys ir jaus
mai niekada nebus vien tik ms pai. Tikras menas mokti tuo
pasinaudoti.

dCotdrfjviHti dimujSHULb
Ms saitus su kitais monmis iki tam tikros ribos valdo genai,
bet labai veikia ir kultra bei aplinka. Kasdien perkuriame vienus
saitus ir kuriame kitus. Viena prieasi, kodl idjos ir elgesys gali
plisti grupje, veikiausiai yra ms veidrodiniai neuronai. Renka
ms draugus, prisitaikome prie norm, kuriame taisykles ir joms
paklstame, atsilyginame kitiems u j elges ir sprendiame, su
kuo susitikinti, o su kuo ne, i dalies dl empatijos.

Q B E E NUOSTABUS PROTAS
 Nors ir atrodo savaime suprantama, kad nudiungu, jeigu diau
giesi tu, taiau visai neseniai pradta tirti, kaip tiksliai teigiamos
emocijos, tokios kaip pasitenkinimas ar laim, perduodamos mo
gaus mogui socialiniuose tinkluose. Pagal matematinius modelius
(kaip gerai, kad galima imatuoti ir pasitenkinim) tikimyb bti
laimingam yra 15 procent didesn, jei kas nors, su kuo jus sieja
tiesioginis ryys, taip pat jauiasi laimingas. Be abejo, tikimyb gali
gerokai iaugti atsivelgiant tai, kas yra tas mogus, tarkime, jeigu
tai js vaikinas ar mergina. Pagal statistik galimyb jausti pasi
tenkinim iauga 15 procent, jeigu kas nors i aplinkini, nesvar
bu kas, jauiasi taip pat. domiausias kitas etapas: tikimyb jausti
pasitenkinim iauga 10 procent, jeigu kas nors per du ingsnius
nuo js jauiasi taip pat. Vadinasi, draug draug taka sudaro du
tredalius js draug daromos takos. Gana daug, turint omenyje,
kad j nepastate. Asmenys per tris ingsnius nuo js, draug
draug draugai, padidina js laim 6 procentais, kitaip tariant,
iek tiek daugiau nei tredaliu, palyginti su artimiausiais draugais.
Kaip matote, kalbame apie emjanius laiptelius, kuri pakop su
daro madaug penki procentai, o po trij pakop poveikis dingsta.
Kodl keliu tiek triukmo dl ivados, kad mons, kuri net ne
pastate, varganais 6 procentais padidina tikimyb jausti pasiten
kinim? Kad suprastumte, reikia iek tiek platesns perspektyvos.
Palyginkime su tuo, kas, daugelio sitikinimu, padaro mus kur kas
laimingesnius, - atlyginimo padidinimu. Papildomi 6500 kron per
mnes lyg ir visai neblogai, tiesa? Bet i ties galimyb jaustis lai
mingam tai padidina vos 2 procentais.
Kad btum laimingas, turti laiming draug kur kas svarbiau
u pinigus. Gana netiktina, bet draug draug draugai, esantys
per tris ingsnius nuo js, stipriau paveikia js emocin gyveni
m negu papildomi 80 000 kron per metus. Bdamas reikiamoje
socialinio tinklo vietoje, leidiate kit laimei sustiprinti ger js
paties nusiteikim ir be joki pastang.
Bet pala. Jeigu moni, kuri nepastame, biiuliai gali pada
ryti mus laimingus, galbt jie taip pat nesunkiai gali ir nulidinti?
Nieko gero, jeigu galiu bti be po vien todl, kad mano biiulio
Jano pussesers vyras, gyvenantis Anglijoje, irgi taip jauiasi. Skai
iai vl diugina, nes nustatyta, kad blog nuotaik skleisti sunkiau
negu diaugsm. Nusiminimas socialiniais tinklais plinta ne taip

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
f3f/idiW*

PASITENKINIM ATRASKITE PAMAU

raug emocin bsena jsik veikia labiau negu

D daugelis kit veiksni. Tai galioja iki pat js draug

draug draug. Teigiamos emocijos plinta lengviau
negu neigiamos, vadinasi, kuo daugiau turi draug, tuo di
desn tikimyb patirti teigiam tak. Kuo daugiau draug
turi tavo draugai, tuo tikimyb dar padidja.
Jei norite ios papildomos laims, turite plsti savo so
cialin tinkl kuo daniau umegzdami ryius su naujais
monmis, geriausia su tokiais, kurie patys sudaro kit soci
alini tinkl idinius. Taiau nieko neidegs, jei su jais nesu
sitiksite. Pasistenkite leisti laik su savo socialinio tinklo na
riais ir suteikite galimyb j draugams ir draug draugams
ukrsti jus teigiama emocine bsena.

skmingai kaip geros emocijos - veikiausiai dl uprogramuoto

ms trokimo mieliau matyti tai, kas gera, o ne kas bloga. Grynai
matematiniu poiriu verta turti kuo daugiau draug: kuo dau
giau moni supa jus ir js draugus, tuo didesnis socialinis tinklas
ir stipresnis emocinis poveikis. Okadangi teigiamos emocijos per
duodamos lengviau negu neigiamos, patiriamas teigiamas poveikis
visada nusvers neigiam.

yJaijLIWiimiutakit elges
Socialiniais tinklais perduodame ne tik emocin bsen bei idjas,
bet ir elges. Pavyzdiui, jaunuoli valgymo proiai persiduoda j
draugams, ypa turint omenyje jaunoms merginoms bding po
link svorio kontrol.

NUOSTABUS PROTAS
 Praalaiiai gali daryti pana poveik: vieno eksperimento da
lyviai, atsitiktinai prisd prie daug valganio mogaus, n nesusi
mstydami elgdavosi taip pat. Atrodo, mgdiojimo poreikis taip
siaknijs, kad negalime jam atsispirti - ir net nepastebime, kad
taip darome. Vis dlto mgdiojame tik tuos, su kuriais jauiame
tur t bendro, kuriuos, nors j ir nepastame, priskiriame tam
paiam socialiniam tinklui. Kai niekuo neisiskirianiu bluzonu
vilkintis vyras atsisdo tarp sunk matematikos egzamin laikan
i student ir m akivaizdiai sukiauti, ir kiti studentai pradjo
sukiauti. Bet kai vyras vilkjo bluzon su konkuruojanio univer
siteto logotipu, kiti studentai nepradjo sukiauti, kad ir kaip jis
stengsi. Jis jau nebebuvo vienas i j.
Vis dlto nustatyta, kad mgdiojame ne tik tuos, kurie sdi
greta, kai valgome ar laikome egzaminus. Mgdiojame ir tuos, ku
rie yra toliau nuo ms. Net u keli draugysts ingsni. Elges
galime perduoti tiek vienas kitam, tiek dar kitam, o per - kitam
ir dar kitam. Vidutinis storulis turi daugiau apkni draug, drau
g draug ir draug draug draug, negu turt, jeigu ryys tarp
svorio ir draug bt atsitiktinis. Normalaus svorio mons savo
ruotu susij su daugiau normalaus svorio moni iki treio so
cialinio tinklo ingsnio, negu galt lemti atsitiktinumas. Po trij
ingsni ryys dingsta. Kaip visada.
reikin nesunku paaikinti tuo, kad bendraujame su mo
nmis, kuri svoris panaus ms, ar tuo, kad bdami netoliese
patiriame t pai tak, skatinani svorio didjim (pavyzdiui,
vienintelis miesto sporto klubas pertvarkomas McDonald's res
toran). Kruopts tyrimai parod, kad tai netiesa. Nors minti
veiksniai ir daro tak, idj ir elgesio plitimas tarp nedidelio sociali
nio tinklo nari yra svaresn prieastis. Vienas asmuo, skleisdamas
socialin ukrat, gali tapti tiesiogine kit tinklo nari svorio did
jimo prieastimi. Priaugdamas antsvorio jis tris kartus padidina ri
zik, kad kas nors i jo aplinkos taip pat prikaups nepageidaujam
kilogram, nepaisydamas kit aplinkos ir draugijos veiksni. Vie
nintel antsvorio viruso taisykl tokia, kad jis, rodos, plinta vien
tarp artimais socialiniais saitais susiet moni: partneri, broli
ir seser ar koleg. Atkreipkite dmes, kad dl trij ingsni ds
nio taka gali pasklisti ir tarp t, kurie nra artimi, jei tik kiekvienas
grandins narys glaudiai susijs su pirmesni. Kilogramai atitinka

HENRIK FEXEUS Q B S E 1
t pat princip kaip Milgramo laikai. Vadinasi, js brolio draugo
mona gali priversti jus priaugti svorio. Kita vertus, js kolegos
sesers biiulis gali priversti jus sulieknti.
Diskusija apie svorio didjim iliustruoja, kaip veikia elgesio
sklaida per socialinius tinklus, nes svorio didjimas yra vienas i
nedaugelio gerai itirt socialini tinkl veikimo aspekt. Taiau
tai pasakytina apie bet kok elges.
Vienas i elgesio plitimo bd, be abejo, yra mgdiojimas. Kaip
ir mons, pradj po darbo bgioti, nes js bgiojate, js drau
gas gali imti valgyti daugiau saldumyn, nes js taip darote. Tai
ne vienintelis sklaidos bdas. Nuolat dalijams idjomis su kitais,
jomis ireikiame ir koks ms santykis su vairiais dalykais. Jeigu
ne vienas i aplinkini priauga svorio, pradeda groti gitara ar staiga
tampa kur kas laimingesnis, keiiasi ms supratimas apie tokio
elgesio vidutin lyg, arba norm. Tokia norma gali plisti kaip gaisro
ugnis, nes dl uprogramuoto socialins priklausomybs trokimo
vis laik norime priartti prie to, kas ms grupje normalu ir vi
dutinika.
Yra ne vienas bdas tai padaryti. Jeigu norma yra sverti daugiau
kaip devyniasdeimt kilogram, galbt vieni j pasieks daugiau val
gydami, o kiti maiau manktindamiesi.* Jeigu bendra norma yra
groti muzikos instrumentu, galbt js grosite gitara, o a afrikie
tik bgnu. Abu laikysims normos groti instrumentu. Jeigu visi
taip daro, taip ir reikia daryti.

* Diaugiuosi, kad itaip nuosaikiai tai priimate. Kai Nicholas Christakis ir Jame-
sas Fowleris prie madaug metus publikavo savo tyrimus, kaip antsvoris plinta
per socialinius tinklus, pasigirdo pikt reakcij. Atsirado toki, kurie visai nesi
stebjo, kad antsvoris gali plisti padedamas t pai mechanizm kaip kitos ma
dos. Kita vertus, buvo ir mananij, kad nutukim lemia genai ir hormonai su
asmeniniais sprendimais, todl nutukimas negali bti ukreiamas. Abi stovyklos,
mano kukliu sitikinimu, nepastebjo svarbi argument. inoma, galime reikin
lyginti su mad plitimu. Taiau turime suprasti, kad kalbame apie kur kas dau
giau, ne tik apie tai, ar bti storam: elgesio sklaidos socialiniuose tinkluose suvo
kimas turi ilgalaiki pasekmi ms poiriui savo gyvenim. inoma, genai ir
hormonai taip pat turi takos modeliuojant gyvenim. Taiau esm yra paskutinis
j teiginys apie ms asmeninius sprendimus. Jie neatsiranda vakuume: juos valdo
mintys, kurios tuo metu sukasi galvoje, ojas savo ruotu veikia tiek ms draugai,
tiek mons, kuri nesame sutik.

nuostabus protas
 AR JS NAUJASIS ELGESYS
YRA JS?
orime manyti, kad valdome savo likim. Bet viskas

N kur kas kebliau. Kadangi sdime viename veime su

visais kitais savo socialinio tinklo nariais, tai, kas nu
tinka kitiems, gali paveikti ir mus. Pavyzdiui, esminis js
sveikat lemiantis veiksnys - kit sveikata. Kaip jauiats,
priklauso nuo imt ar tkstani moni. Kadangi ito ne
manoma ivengti, svarbu bent jau inoti. Nors ir galite patir
ti didel tak moni, kuri galbt n nepastate, mano
ma kontroliuoti, kiek nesmoningai ar smoningai i tak
priimsite.
Jeigu savo elges seksite ir kasdienybje nejungsite
autopiloto, pastebsite, kad netiktai sidjote lkt di
desn nei paprastai porcij spagei su Bolonijos padau.
Prie praddamas valgyti, galite savs paklausti, kodl taip
padarte. Ar todl, kad buvote labai alkanas, nes nespjote
papusryiauti? O gal todl, kad prisdote greta Jorgeno, ku
ris sveria penkiasdeimia kilogram daugiau, ir pradjote
j mgdioti? O gal nejuia pasekte socialine norma, kuri
jums nenaudinga?
Antras pagal prastum negatyvaus arba alingo elgesio
motyvas - nes taip daro visi kiti. Blogiausia yra taip elgtis ir
net nenutuokti, nes visi kiti taip daro. Tai vienas i atvej, kai
nereikia leisti emociniam a" valdyti padties. Turime ana
lizuoti savo situacij ir elges racionaliosiomis smegenimis.
Ms emocins smegenys simpatizuoja draugams, o tai
kartais gali visai suklaidinti.
dCaift/tamikU tinkl
inoma, priimti teigiamus dalykus, pasitaikanius kelyje dl so
cialini tinkl i tkstani moni, kurie yra iki trij ingsni nuo
js, - anokia bda. Taiau aktyviai prieintis neigiamoms takoms
gali bti gana sunku. (Nors neigiamos emocijos per socialinius tin
klus plinta ne taip jau lengvai, atrodo, to paties negalime pasakyti
apie elges.) Tarkime, uuot kovoj su neigiamais dalykais, pasitai
kaniais kelyje, galtumte patys paveikti tinkl, kad juo sklist dau
giau teigiam reikini. Tai juk gerokai palengvint tiek js, tiek
aplinkini padt.
aunu, kad galite ir paveikti tinkl, ir padti jam paveikti jus.
Geriausia ikart pereiti prie antro lygmens ryi. Ties sakant,
didesni pokyi (pavyzdiui, sulieknti, tapti laimingesniam ar
skaityti maiau savigalbos knyg) galite pasiekti pasitelkdamas
draug draugus, o ne paius draugus. Bda, kad jeigu bandant su
draugais jums pavykt, susidariusi nedidel grup likt apsupta ge
rokai didesns js draug draug grups ir toji spaust jus grti
prie ankstesnio elgesio (kuris pastarajai grupei vis dar bdingas).
Jie nebtinai suprast, kad taip su jumis elgiasi. Tiesiog besilaikan
i senosios normos bt daugiau nei js. Deja, tiktina, kad js
su savo draugais galiausiai grtumte ten, kur pradjote.
Kad taip nenutikt, bendraujant su draugais reikalingas dvigu
bas spaudimas: js draug ir kit j draug, antro lygmens so
cialinio tinklo biiuli. Konkretus pasilymas, kalbant kaip tik apie
svorio mainim, - pasikviesti draugus vakariens ir leisti jiems at
sivesti kelet biiuli, o paskui pasilyti stoti bgimo klub. itaip
pasiektumte draugus i dviej pusi ir pritaikytumte stipresn
socialin spaudim. Js laimjimas - sveikatingumo entuziastai,
kurie per du ingsnius nuo js lyg amortizatoriai saugos nuo tak
i alies, ir socialinis modelis su imtais potenciali dalyvi, kurie
skatins jus ities trokti numesti svorio.

Galbt nupieiau tamsok socialini tinkl paveiksl. Taiau ne vel

tui esame susij. Kuriame tinklus, kad perduotume pozityvi infor
macij: sutinkame mog ir j simylime, kartu einame atrakcion
park ar kas nors spja dl slidaus lieptelio. Taip pat skleidiame
empatij: i vis aukojani labdarai 80 procent dovanoja k nors

S B B E nuostabus protas
todl, kad papra j pastamas, o dauguma t, kurie duoda pinig
praantiems imaldos gatvje, taip elgiasi, nes pamat pavyzd.
Kai su tavimi elgiamasi maloniai, ir pats maloniai su kitais elgie
si - tai tarsi socialin grandinin reakcija. Nedoro elgesio ir nema
loni dalyk perdavimas yra alutinis poveikis, su kuriuo turime
susitaikyti, kad galtume pasinaudoti visa socialini tinkl teikia
ma nauda. Per visk apraizgiusius mogikus ryius pasaul galite
paveikti daugiau, negu kada nors sismoninsite. Malonus elgesys
su kitais gali pasklisti iki imt ar deimi tkstani moni. Jei
geriau rpinsits savimi, ir kiti prads geriau savimi rpintis. gy
dami ypating protini gali teiksite dovan tiems, kuri niekada
nesutiksite.
Taip ir inojau, kad giliai irdyje esate supratingas.

HENRIK FEXEUS Q Q S B
 yjwtiHgaA /VtatiMULS

TINKLO PROGRAMAVIMAS

Jeigu norite paskleisti elges ar mint, galbt fantastik idj, kad

jus turt paskirti pasaulio valdovu, tai veiksmingiausias bdas pa
keisti socialines normas. Kad naujoji norma sitvirtint, pasistenkite
pasiekti tuos, kurie yra per du ingsnius nuo js, - draug draugus.
(Be to, vandens raibuliai per draugus sugr iki js ir norma dar la
biau sustiprs.) Yra keletas bd tai padaryti. tai keli pavyzdiai:
Pakvieskite draugus ir j draugus vakarl ir paskelbkite savo
ini.
Sukurkite reklamini skrajui ar lankstinuk ir duokite drau
gams, kad paskleist plaiau.
Suformuluokite idj taip, kad draugams automatikai kilt no
ras skleisti j toliau - arba ji turi bti pakankamai spdinga (Tai
visikai beprotika: ar girdjai, kad..."), arba turi bti verta j platinti
(Kuo ms daugiau, tuo daugiau laimsime")
Pradkite susitikinti su draugais aplinkoje, susijusioje su naujja
idja (repeticij salje, jeigu norite suburti muzikos grup, ar lauke,
jeigu norite paskatinti mones sportuoti), ir tegul jie paragina savo
draugus susitikti atitinkamoje vietoje. Pati aplinka leis kilti reikia
moms asociacijoms ir js idja plis toliau.
Sukurkite tinklalaid, papraykite draug j atsisisti ir paprayti
kit draug padaryti t pat.

Atsivelgiant elges ar idj, kuriuos norite paskleisti, vieni metodai

gali tikti labiau negu kiti. Prisiminkite, kad esmin prieastis, kodl
tai puikiai veikia, yra asmeninis ryys, siejantis visus socialinio tinklo
lygmenis. Dl io ryio pasitikime vienas kitu ir bname pasireng
iklausyti, kai kas nors silo k nors naujo.

B H B NUOSTABUS PROTAS
 PADARYKITE TAK SAU
PANAUDODAMAS SOCIALIN
TINKL
agalvokite, kok savo elges ar mintis nortumte

P pakeisti, ir pasidairykite, ar tai bdinga kitiems arti

miausio socialinio tinklo nariams. Pamstykite, kaip
galtumte panaudoti tinkl, ir leiskits pakeiiamas nori
ma linkme. Raskite ger bd pasiekti draugus, bet pirmiau
sia-draug draugus, ir traukite juos pokyius. Tada ir jums
paiam taps kur kas lengviau.
Galite panaudoti socialin tinkl ir visikai naujam elge
siui pradti. K nortumte daryti, nors dabar nedarote? Ar
netapt lengviau, jeigu, uuot grojs solo, pasitelktumte
antro lygmens pastamus ir pakeistumte socialin norm?
Visuomet paprasiau pradti groti gitara, jeigu keletas mo
ni nori kurti grup.
 K MES APIE JUS
MANOME
Kuo pagrstas pirmas spdis

urdami socialinius tinklus iekome moni, su kuriais, ms

K manymu, turime t bendro, kurie panas mus. Taigi su

tik nauj moni turime greitai susidaryti apie juos spd,
kad inotume, kaip norime - jei apskritai norime - su jais susi-
saistyti. Kadangi mgstame visk supaprastinti ir trumpinti keli,
mums bdingas blogas protis susidaryti pirm spd remiantis
tuo, k matome iorje: kaip mogus atrodo, kuo vilki ir kaip tvar
kosi artimiausioje aplinkoje, tarkime, kaip atrodo jo darbo vieta, ar
kloja lov. Esmin idja ne tokia jau kvaila. Dar prie du tkstan
ius met pirmas asmenybs psichologas pasaulyje graikas Teof-
rastas pastebjo, kad elgesys nebna atsitiktinis. Jeigu pastebite,
kad mogui bdingi tam tikri poelgiai, galite daryti ivadas apie jo
elges kitomis aplinkybmis. Bda ta, kad kasdienybje darydami
ivadas remiams prietarais ir subjektyviomis nuomonmis, o ne
teisingais prieastiniais ryiais. Kaip tik todl, n patys nenutuok
dami, danai smarkiai suklystame vertindami kitus.
Laim, jau seniai esama tradicijos (siekianios paties Teofrasto
laikus) tirti asmenybs ir elgesio santyk. Ji paaikina, kaip yra i
tikrj. Esama ir toki mokslinink, kurie greiiausiai pasiptli
kai ypsodamiesi puse lp nustat, k apie tikrj dalyk padt
manome mes, aplinkiniai. Tie, kurie daniausiai klysta.
Jums i dviej tyrim srii derinys pirm kart leidia sui
noti, kok pirm spd galite padaryti. Jeigu spdis, js many
mu, nra teisingas, suinosite, k daryti, kad paveikslas atrodyt
tikrovikesnis. Tiksliau, galsite padaryti btent tok spd, kok
norite, nesvarbu, teisingas jis ar ne. Panau Nemanom misij.
Tik be gumini kauki.
Dar svarbiau - suinoj, kurios nuorodos apgaulingos, o kurios
tikros, matysite (bent jau tiek, kiek leidia paviriniai bruoai), ko
kie i ties yra js sutikti mons, uuot splioj.
Vis dlto pirmiausia turite imokti vertinti asmenyb.

QBEE NU0STABUS protas

Penki veikmi, tevnija,
iuo metu populiariausias modelis asmenybei apibdinti pagrstas
vos penkiais charakterio bruoais. Kiti laikomi pagrindini penki
niuansais ar variantais. ie penki bruoai yra atvirumas, smonin
gumas, ekstraversa, draugingumas ir neurotizmas. odiai ne
btinai reikia tai, apie k galvojate, tad paaikinsiu juos iek tiek
isamiau.

c AtirOuakas
Tikri atvirairdiai paprastai bna krybingi, iradingi, smalss,
link k nors irasti, turi potrauk abstrakcij ir yra estetai. Jie ver
tina men ir vairius potyrius. ie mons renkasi kit keli namo -
ne todl, kad yra krybingi, o todl, kad tai tiesiog kitas kelias.
Tie, kas iuo poiriu nra atviri, gyvena prastai, yra konkre
ts, remiasi tradicijomis ir labiau vertina inomus dalykus negu
neinomus.

SMumuujuMuis
Smoningi mons yra kruopts, patikimi, nas, susitelk tiks
l, mgstantys planuoti ir tradiciki. Tai jie perka skirting spalv
lipnius lapelius, nes tai praktika.
Tie, kurie nra smoningi ia prasme, bna neorganizuoti, ner
pestingi, impulsyvs ir danai vluoja.

Cfatkcumsya
Tipiki ekstravertai bna kalbs, energingi, entuziastingi, link
bendrauti ir utikrinti. Jie bna vakarlio centre ir visada gauna
dideles mobiliojo sskaitas.
Neekstravertai bna santrs, tyls, nedrss ir mieliau renkasi
savo pai draugij.

TAaiujuufUHuis
Draugingi mons bna paslaugs, nesavanaudiai, ujauiantys,
malons, atlaids, rpestingi ir link bendradarbiauti. Jiems ne
sunku paguosti mog, kur vos pasta.

HENRIK FEXEUS Q Q E I D
 Nedraugingi mons greitai pastebi klaidas, bna prieiki, kri
tiki, grieti ir nejautrs.

limnj&ttiuiiaA
Neurotikais vadinu tuos, kurie yra nervingi, nerams, greitai su
sijaudinantys, nestabils ir permainingi. Jie gali gulti per nakt
nesumerkdami aki ir svarstyti, k gi panekovas turjo omenyje.
Ne itin neurotiki mons bna atsipalaidav, emocikai stabi
ls ir gerai sugeba valdyti stres.

PENKETAS

Visiems mums daugiau ar maiau bdingi penki pagrindiniai charak

terio bruoai. Galite greitai apytiksliai nustatyti, kas bdinga jums,
paymdami, kiek kiekvienas i toliau pateikt teigini jums tinka. I
tikrj kiekviename sakinyje yra du teiginiai, vienas gali tikti labiau
negu kitas, svarbiausia - pora kaip visuma. Nepamirkite, kad, be
js, daugiau niekas ito nematys, tad sigilinkite save ir atsakykite
kuo nuoirdiau. Atsakykite pasirinkdami skaii i skals:

1 = visikai netinka
2 = nelabai tinka
3 = beveik tinka
4 = nei tinka, nei netinka
5 = iek tiek tinka
6 = neblogai tinka
7 = visikai tinka

B B S NU0STABUS PROTAS
Manau, kad esu:
1. Ekstravertas ir entuziastingas ________
2. Kritikas ir links ginytis ________
3. Patikimas ir disciplinuotas ________
4. Baiktus ir greitai susijaudinantis ________
5. vairiapusikas ir siekiantis naujos patirties ________
6. Santrus ir tylus ________
7. Ujauiantis ir malonus _______
8. Neorganizuotas ir nerpestingas ________
9. Ramus ir emocikai stabilus ________
10.Tradicikas ir nekrybingas ________

Kaip skaiiuoti takus vertinant kiekvien charakterio bruo.

Atvirumas
(8 takai minus js takai i 10 klausimo) + takai i 5 klausimo =
Smoningumas
(8 takai minus js takai i 8 klausimo) + takai i 3 klausimo =
Ekstraversija
(8 takai minus js takai i 6 klausimo) + takai i 1 klausimo =
Draugingumas
(8 takai minus js takai i 2 klausimo) + takai i 7 klausimo =
Neurotizmas
(8 takai minus js takai i 9 klausimo) + takai i 4 klausimo =

Itraukti i konteksto takai ne kain k reikia, bet galite juos panau

doti lygindami su kitais.Tkstaniams moni atsakius iuos klausi
mus, buvo apskaiiuotas eilinio vakarieio vidurkis.

Charakterio bruoas Vyrai Moterys

Atvirumas 10,8 10,7
Smoningumas 11,0 10,4
Ekstraversija 9,1 8,5
Draugingumas 10,6 10,1
Neurotizmas 6,7 5,7

HENRIK FEXEUS Q B D E 1
 Taip pat galite paversti savo takus grafine diagrama perkeldami
juos i lentel.

Atvirumas Smoningumas Ekstraversija Draugingumas Neurotizmas

Mano diagrama atrodo tai taip, jeigu nesu alkanas ir mans nekan
kina negeros mintys.

itokios diagramos naudojamos, kai, pavyzdiui, reikia palyginti kan

didatus tam tikr darbo viet. Galima tarpusavyje palyginti ir vieno
mogaus bruous - kaip tik taip ir darome kam nors apibdindami
savo draugus: ja gali pasitikti ir ji be reikalo nesijaudina. Tiesiog ki
tais odiais pasakome, kad ji yra drauginga ir nelabai neurotika.

B E NUOSTABUS PROTAS
Taftktfe abmenytm detektyvu
i

Greitai susidaryti spd apie mogaus asmenyb, be abejo, itin

pravartu bandant isiaikinti, ar norime j turti savo socialiniame
tinkle. T ir bandome padaryti jo aplinkoje iekodami charakterio
rakto. inoma, mons palieka skirtingas uuominas priklausomai
nuo penketo bruo, kurie jiems daugiau ar maiau bdingi. Dairy
damiesi uuomin, danai irime ne ten, kur reikt, ir pernelyg
pasitikime tuo, k matome. Suinoj, ko iekoti ir ko vengti, vertin
dami kieno nors asmenyb smarkiai isiverite priek.
irdami jus, mons remiasi tomis paiomis uuominomis
kaip ir js prie praddami skaityti i knyg. Tiksliau, jie iri tai
k.

dCaiftjudate, Oi kalbate
Manome, kad esate tikras atvirairdis, jeigu...
atrodote stilingai ir graiai;
(jei js moteris) esate pasidaiusi;
madingai rengiats;
esate lieknas;
js veidas draugikas;
danai ypsots;
js balsas malonus;
kalbate neusikirsdamas;
jus lengva suprasti;
kalbate ramiai;
nenukreipiate vilgsnio al.

I tikrj n viena i ivardyt savybi nepasako, atviras js ar ne!

Visi ms pasitelkiami poymiai aplinkini atvirumui vertinti
pasirod es klaidingi. inoma, galite bti atviras, bet mint gu
drybi nepakanka, kad tai patvirtintume. Jos gali reikti ir kad js
visai ne atviras, o draugingas ir siningas.

Manome, kad js labai smoningas, jeigu...

atrodote stilingai ar graiai;
dvite paprastus ( akis nekrintanius) rbus;

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
 dvite dalykikus rbus;
kontroliuojate laikysen;
kalbate neusikirsdamas;
jus lengva suprasti;
kalbate ramiai.

Kaip matote, naudojams i esms tais paiais poymiais vertin

dami kieno nors atvirum ar smoningum. Taiau tik vienas i j
tikrai susijs su smoningumu*:
dalykiki rbai.

Manome, kad js tikras ekstravertas, jeigu...

esate pasidaiusi (jei esate moteris);
dvite dmes atkreipianius rbus;
atrodote stilingai ar graiai;
js veido iraika draugika;
js veido iraika utikrinta;
daug ypsots;
greitai judate;
danai judinate galv;
vaiktote laisvai;
eidamas mostaguojate rankomis;
js balsas garsus;
js balsas stiprus;
js balsas malonus;
jus lengva suprasti;
nenukreipiate vilgsnio.

Kalbant apie ekstraversij, ties sakant, keli i poymi yra teisin

gi. Taiau kaip visada darome per daug ivad. Su ekstraversija i
tikrj susij ie poymiai:
atrodote stilingai ar graiai;
js veido iraika draugika;
js veido iraika utikrinta;
daug ypsots;
* Tai inome proting mokslinink, toki kaip amas Goslingas, dka. Jie idst
tariamus poymius ir palygino juos su tikr moni, pasiymini atitinkamais
charakterio bruoais, elgesiu.

Q B Q S NUOSTABUS PROTAS
 vaiktote laisvai;
eidamas linguojate rankomis;
js balsas garsus;
js balsas stiprus;
nenukreipiate vilgsnio.

Dar vienas enklas, kad mogus ekstravertas, kurio paprastai ne

pastebime greiiausiai todl, kad retai irime panekov emiau
liemens, yra...
jimas kilnojant kojas (ne velkant).

Manome, kad esate itin draugingas, jeigu jums bdinga...

velns veido bruoai;
draugika veido iraika;
daug ypsots;
malonus balsas;
nenukreipiate vilgsnio.

I tikrj vos du poymiai i ivardyt rodo draugingum:

velns veido bruoai;
draugika veido iraika.

Galiausiai vertiname jus kaip itin neurotik, jeigu...

esate smulkaus sudjimo;
js veido iraika rkana;
js veido iraika drovi;
retai ypsots;
eidamas nejudinate rank;
einate sustings;
js balsas silpnas;
js balsas nemalonus;
kalbate usikirsdamas;
jus sunku suprasti;
kalbate chaotikai;
nukreipiate vilgsn.

Prietarai ir vl apgauna. Nra statistinio ryio tarp kurio nors i

i bruo ir neurotizmo. Kita vertus, vienintelis poymis, susijs

HENRIK FEXEUS Q B Q E
su neurotizmu, yra tokia pat kli kaip ir kiti ivardyti poymiai.
mons, priskirtini prie neurotik, danai dvi...
tamsius rbus.

Kaip matote, i to, kaip stovite, kalbate ar vaiktote, galima sprsti,

kiek jums bdinga ekstraversija. Nieko stebtino, nes ekstraversija
savaime yra pastebimas charakterio bruoas. Kitus bruous paste
bti sunkiau. Pernelyg lengvai apie kitus mones darome ivadas,
kurios yra visikai klaidingos, kad ir kokios tikimos atrodyt. La
bai tiktina, kad skaitydamas pateiktus bruo sraus mintyse
prieinots: Pala pala, atviras (ar neurotikas) mogus i tikrj
yra tai toks! Taiau ssajos klaidingos. Kaip jau pastebjote, ke
liems charakterio bruoams priskiriami tie patys tariami poymiai.
Galite tuo pasinaudoti, jei tik norite: pavyzdiui, dailiai atrodyda
mas paskatinsite aplinkinius jus vertinti kaip ekstravert, draugin
g ir atvir. Nesvarbu, koks i ties esate.
Nors pastebjimai ir pagrsti statistiniais ryiais, veriau laiky
kite juos naudingomis nuorodomis, o ne dsniais, chirurgo tikslu
mu susiejaniais tam tikr poym su charakterio bruou. iaip ar
taip, kalbame apie nuorodas, taigi ir vertinti jas dert atitinkamai.
Nuorodos tokios jau yra, kad vienos retai kada pakanka. Taiau kuo
daugiau j susirenkame, tuo tikresni galime jaustis. Taigi turime
dairytis daugiau nuorod. Bsima tema, kuri palietme usimin
dami apie tamsius neurotik drabuius, yra js apranga.

cfa& iiim isida,

Manydami, kad js labai atviras (pagal penki bruo teorij), re
miams tuo, kad atrodote...
nepatraukliai,
chaotikai,
netvarkingai,
nesveikai (iseks ar pervargs),
iradingai,
netradicikai.

Kaip pirtu ak. Visi ie skirtingi ivaizdos elementai pasirod es

susij su dideliu atvirumu. (Prisiminkite, kad odis atvirumas
pagal penki bruo teorij reikia ne visai t pat kaip kasdienje

BBBB NUOSTABUS PROTAS

kalboje. atvirumo svok eina ir noras patirti nauj dalyk, kuri
maiau atviri mons vengt.)

Manome, kad esate labai smoningas, jeigu atrodote...

patrauklus,
puonus,
tvarkingas,
sveikas,
laisvas (atsipalaidavs),
tradicikas.

Kaip matote, ie poymiai i esms prieingi atvirumo poymiams.

Kadangi tas pats mogus gali bti ir atviras, ir smoningas, akivaiz
du, kad jeigu atvirumo poymiai atitinka tikrov, ie negali atitikti.
Tikra tiesa - n vienas i ivardyt poymi nerodo smoningumo.
kart visikai praovme pro al.

Manome, kad js labai ekstravertikas, jeigu atrodote...

patrauklus,
guvus,
laisvas,
tradicikas.

kart geriau pasisek. Pirmieji trys poymiai atitinka tikrov, o

paskutinis - ne. Taigi poymiai, rodantys, kad mogus ekstraver
tas, yra...
patrauklumas,
guvumas,
laisvumas.

Manome, kad esate itin draugingas, jeigu atrodote...

guvus,
laisvas,
tvarkingas.

Vl pernelyg pasitikime poveikiu, kur ms racionals bruoai

daro charakteriui. Pirmieji du poymiai atitinka tikrov, paskuti
nis - ne. Labai draugingi mons paprastai bna...

HENRIK FEXEUS Q Q Q E 1
 guvs,
atsipalaidav.

Galiausiai manome, kad js itin neurotikas, jeigu atrodote...

nesveikai.

Ir visikai teisingai.

Pagal ivaizd ir aprang nesunku atskirti ir tuos, kurie pasiymi

narcisizmu - jie dvi madingus, brangius drabuius ir atrodo sugai
daug laiko rpindamiesi savo vaizdiu. iuo atveju daniausiai
pataikome 100 procent. Laim, savimeil nra vienas i penki
pagrindini mogaus charakterio bruo (nors kai kuri ji lygiai
tokia pat didel).
Suinojote, kurie ivaizdos poymiai yra informatyvs, o kurie
ne. Taiau ar nra poymi, apie kuriuos nesusimstome? kart
nra.
Ivardyti poymiai, pripainti informatyviais, yra vieninteliai,
kur buvo pastebtas ryys. Ivaizdos atvilgiu mums visai neblogai
sekasi atsirinkti reikiamus enklus. Bda ta, kad prisirenkame ir
daugyb kit. iek tiek primename grybautoj, kuriam sekasi pa
stebti grybus, taigi jis renka visus grybus, kokius tik pamato, ne
suprasdamas, kad tik kai kurie yra valgomi.
Kadangi visi esame psichologai mgjai, manome, kad, norint i
tikrj suinoti, kas mogus per vienas, reikia pavelgti paias as
menikiausias jo erdves ir slapiausias slptuves. I to, k pamato
me tose vietose, darome toli siekianias ivadas. Toks samprotavi
mas ne visai klaidingas: asmenins erdvs, tokios kaip miegamasis
ar darbo vieta, gali daug k pasakyti. Taiau, kaip ir kitais atvejais,
ne viskas, k manome suinoj, yra tai, k i tikrj suinome.

HdegaHiAti
Pavelg js miegamj manome, kad js itin atvira asmenyb,
jeigu js miegamasis...
yra ipuotas ir eklektikas;
isiskiria i kit;
jame daugyb vairi knyg;

Q B D B NUOSTABUS PROTAS
 jame daugyb muzikos ra;
jame yra keletas skirting laikrai.

Neblogas spjimas. Net gana atsargus. Tikrieji atvirumo enklai,

kuriuos galime atrasti miegamajame*, yra tokie:
jis isiskiria i kit;
jame yra vairi knyg (gausa neturi reikms);
jame yra keletas skirting laikrai;
yra vairios muzikos ra (gausa irgi neturi reikms);
yra knyg apie men ir poezij;
yra meno dirbini.

Manome, kad mogus itin smoningas, jeigu jo miegamasis yra...

aismingas ir rykus;
geros bkls;
varus;
puonus;
neeklektikas;
gerai apviestas;
neprimtyta drabui;
patogus;
yra knyg, kurios sudtos sistemingai;
yra plokteli ar kitoki muzikos ra;
yra reikmen rayti laikams ar uraams.

Didel smoningum miegamajame i ties rodo...

sistemingumas;
puonumas;
eklektikos nebuvimas;
islapstyti drabuiai;
patogumas;
sistemingai sudliotos knygos;
muzika;
laikraiai (o ne laik popierius).

* Jei atvirumas miegamajamejums kelia toki pat asociacij kaip mano redak
toriui ir srae pasigedote aisliuk subaterijomis, prisiminkite, kad ie daikiukai
islapstomi gerokai prie jums gaunant leidim pavelgti kieno nors miegamj.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Sprsdami, ar mogus ekstravertas, einame kur kas lengvesniu ke
liu. Ivadas darome remdamiesi vieninteliu poymiu, tai yra iri
me, kiek miegamasis
ipuotas ir eklektikas.

Deja, nra jokio ryio tarp ios nuorodos ir kurio nors charakterio
bruoo. Ji neymi nei ekstravertikumo, nei atvirumo (nors taip ir
atrodo).

Manome, kad js itin draugingas, jeigu js miegamasis...

aismingas ir rykus,
tvarkingas,
puonus,
varus,
neprimtyta drabui,
geros bkls,
patogus,
svetingas.

Kaip ir su ekstraversa, vl praovme pro al. N vienas i poy

mi nesufleruoja apie draugingum. Mes tiesiog taip manome.

Neurotizm tariams atpastantys i vieno vienintelio miegamojo

poymio:
pridviss, usistovjs oras.

Net kart nepataikme. Vis dlto miegamajame esama vieno po

ymio, iduodanio neurotizm, ir jis visai ne toks, kokio tikjots.
I tikrj tai
kvepiantys plakatai.

Neurotikiems monms reikia ko nors, kuo jie galt sekti ir kas

jiems nurodyt, kaip elgtis. Todl jie mielai apsikrauna kiais ir
kvepianiais paveikslliais tarsi tam tikromis elgesio gairmis. Tai
bdinga ir kitoms j asmeninms erdvms, pavyzdiui, darbo vie
tai, apie kuri tuojau pat kalbsime.
Kaip matote, tra du charakterio bruoai, kuriuos iduoda js
miegamasis: atvirumas ir siningumas. i bruo poymi ga-

E H 3G NUOSTABUS PROTAS
ima atrasti visur, kur praleidiame nemaai laiko. Vis dlto ma
nome, kad velgiame ir kitus bruous, nors ir apsigauname. Taigi,
jeigu nenorite, kad kas nors palaikyt jus nerimastinga ir iek tiek
depresyvia neurotika asmenybe (nesvarbu, ar tai tiesa), pasirpin
kite ryte ivdinti kambar!
Galiausiai pavelkime ten, kur susitinka js privatusis ir vie
asis a.

fas danlm*vieta
Esame tikri, kad js labai atviras, jeigu js darbo vieta...
ipuota,
gyva ir ryki,
svetinga,
pilna vairi daikt,
iskirtin,
stilinga,
nestandartin,
joje yra vairi knyg.

Taiau vieninteliai tikri poymiai, apie kuriuos turime pagalvoti,

yra...
iskirtin,
stilinga,
nestandartin,
bdinga knyg vairov.

Manome, kad esate labai smoningas, jeigu js darbo vieta...

geros bkls,
vari,
struktruota,
puoni,
neeklektika,
patogi,
svetinga,
didel,
tradicika.

HENRIK FEXEUS
Kaip visada engiame per toli. Tikrieji poymiai yra...
geros bkls,
vari,
struktruota,
puoni,
neeklektika.

Manome, kad js tikras ekstravertas, jeigu js darbo vieta yra...

gyva,
ryki,
eklektika,
apkrauta,
svetinga,
iskirtin,
stilinga,
moderni,
nestandartika.

Darbo vieta turi kelet poymi, iduodani ekstraversij, bet j

kur kas maiau, nei manome. Tikrieji poymiai yra...
ipuota (daniausiai kit moni nuotraukomis),
gyva,
svetinga.

Draugingum manome atpastantys vos i vieno darbo vietos po

ymio:
svetingumo.

Vis dlto tiesa kita. Labai draugingo asmens darbo vieta gali atrody
ti bet kaip. Taiau ji yra ne bet kur. Dl io charakterio bruoo reik
ms socialiniam gyvenimui draugingi mons danai gauna viet
ten, kur praeina daug moni.

Neurotik asmenyb, kaip ir galima nuspti, atpastame dairy

damiesi draugingumo prieprieos, kitaip tariant, darbo vietos,
kuri yra
nesvetinga.

Q BBE1 NUOSTABUS PROTAS

Kaip svetinga vieta nebtinai rodo draugingum, taip nesvetinga
vieta nebtinai iduoda neurotizm. Tiksliausias neurotizmo po
ymis - kaip ir miegamajame - yra darbo vieta,
ipuota kvepianiais plakatais (o ne gimins nuotraukomis).

Link bendrauti ir malons mons sodinami ten, kur intensyvus

eismas, o tie, su kuriais bendrauti sunkiau, atsiduria toli nuo ko
leg tak. Jeigu laukia susitikimas su mogumi, kuris, kalbama,
tikras krienas, galite lengviau atsikvpti, jei paaikja, kad jis sdi
prie pat kavos aparato, kur bgioja visi bendradarbiai. Jeigu jis vis
dlto sdi tolimame tamsokame iaurs ryt kampe, gal ir yra ko
sunerimti.

Taigi k reikia visi ie ir tariami ryiai? Pirmiausia - kad norint

sprsti apie asmenyb nepakanka ivaizdos. Nors kaip tik tai vis
laik darome. Kad galtumte bti tikras dl mogaus bruo,
turite atkreipti dmes, kaip jis atrodo, elgiasi ir konstruoja savo
aplink. Be to, dabar jau inote, koks stiprus polinkis per daug
siirti tai, k matome, ir daryti visikai klaidingas ivadas.
iuos spstus patenka visi, taiau js lengvai j ivengsite, nes
gijote gebjim atskirti pelus nuo grd ir inote, kurie poymiai
yra tikri.
Tik pagalvokite: argi ne pravartu teisingai vertinti mogaus as
menyb (o ne manyti, kad j perpratai) pagal penkis pagrindinius
charakterio bruous, tiesiog dairantis j savo aplinkoje? Nereikia
n odio itarti ir net nebtina mokti kalbos, kuria kalba sutiktas
mogus.
Atsakymas - labai pravartu. Gyvenim prasming daro ms
santykis su kitais monmis. Todl gyvybikai svarbu greitai i
siaikinti, kokie jie, kad galtumte atsirinkti geruosius ir kiaurai
permatyti tuos, kuriuos tik laikte gerais. Be to, galite pasijusti er-
loku Holmsu. O tai visada ne pro al.

HENRIK FEXEUS Q B E ] B
 ^ftatuuOAfOiatuum

KAIP JOS ATRODOTE?

Pavelkite, kaip atrodo js aplinka ir js pats. Koki inut siuniate

aplinkiniams? Nesvarbu, ar j ivados visikai klaidingos, ar ne - jie
vis tiek jas darys. Stenkits kitiems pasirodyti toks, koks norite bti
matomas. Dar kart perskaitykite penki charakterio bruo apibr
imus. inoma, kai kurie atrodys patraukls, o kit norsite ivengti.
Jeigu norite, kad aplinkiniai manyt, jog pasiymite jums patinkan
iais bruoais, galite panaudoti pastaruosius puslapius tarsi atminti
n. Taip tiksliai inosite, k daryti, kad mons js charakter vertin
t taip, kaip jums patinka. Norite atrodyti smoningas? Nusipirkite
dail vark, kalbkite rpestingai ir susitvarkykite miegamj. Ne
norite atrodyti neurotikas? Sukurkite jauki atmosfer savo biure ir
daniau skuskits.
Kodl gi aikinu, kaip elgtis, kad atrodytumte toks, koks nesa
te? Kaip jau skaitte skyriuje apie savivert, asmenybei formuojantis
nema tak daro aplinkini elgesys su mumis. Jeigu jus nuolat lai
kys ykiu, galiausiai tapsite yktesnis, nes tok jus mato. Kaip tik
todl puikus metodas sustiprinti norimus charakterio bruous yra
pasistengti, kad aplinkiniams atrodyt, jog juos jau turite. Tada bus
lengviau iuos bruous i tikrj isiugdyti.

Kita vertus, gali bti pravartu inoti ir ko vengti, kad neatrodytumte

turintis bruo, kurie jums nepatinka (ar kurie jums nebdingi). Gal
bt js visai ne neurotikas. Tada veriau liautis atrodius rkanam,
iek tiek daugiau ypsotis ir paprayti perkelti js darbo stal ariau
virtuvls.

Q B B I3 NUOSTABUS protas
dCo5 t&tUUL
Tkstanio moni buvo paprayta vertinti, k jie veik per die
n, ir aprayti, k jie dar, su kuo ir kaip jautsi. Daugiausia takos
laims jausmui padars veiksnys - laikas, kur jie galjo praleisti su
kitais: ne alga, ne itin domus darbas ir ne eimin padtis.
Dviem paiais maloniausiais usimimais pripaintas seksas
(pirmas srae) ir buvimas su kitais (antras srae)*. Du, velniai
tariant, socialiniai usimimai. Du maiausiai malons usimi
mai - vainti darb ir dirbti.
Kurie mons apklaustiesiems suteik daugiausia laims, be
abejo, galite atspti ir patys. Bet vis tiek paminsiu. tai sraas
moni, dl kuri verta gyventi (tie, su kuriais labiausiai norime
bti, pristatomi srao pradioje).

Draugai
Giminaiiai
Partneriai
Vaikai**
Klientai
Kolegos
Vadovas
Buvimas vienam

Visame pasaulyje artimi ryiai yra laimingo gyvenimo pagrindas.

Nors kultros ir skirtingos, visi sutinka, kad ilti santykiai yra op
timalios mogikos egzistencijos erdis. Gali turti visas ypatingas
proto galias, bet udarame kambaryje jos tampa bereikms. Kaip
tik todl socialins aplinkos supratimas ir integracija j jau savai
me yra ypatinga galia. Jeigu i knyg skaitote tam, kad kaip rei
kiant optimizuotumte savo gyvenim, turite siminti imintingus
odius, kuriuos kakada kakas pasak:
* Turbt ne vienintelis manau, kadjei tik biau galjs i pat pradi pasakyti tai
tyrjams, jiems nebt reikj apklausti tkstanio moni.
** Partneriai ir vaikai atsidr emiau u draugus ir gimines todl, kad pirmieji,
nors ir suteikia mums diaugsmo, sukelia ir nemaai susierzinimo, ko niekada ne
sulaukiame i draug argiminaii. Todl vidutinis j sukeliamas diaugsmas kiek
maesnis, nors nemanau, kad kas nors teikt pirmenyb draugams, o ne vaikams
(na, gal tik kartais).

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
Gyventi i tikrj reikia bendrauti.

Kad btum atidus aplinkai, reikia, kad galva nebt prikimta vai
riausio lamto, kuris tik trukdo. Viena i pagrindini klii vi
sikai panaudoti savo resursus yra neigiam mini gijos, kurios
retkariais apraizgo mus visus. Staiga pernelyg pasiduodame stre
sui, prarandame veiklos krypt, nerimaujame ar nustojame tikti
savimi. ios mintys js ypatingoms galioms tarsi kriptonitas: kai
jos kyla, igaruoja visa proto galia. Todl kitame skyriuje kalbsime
apie tai, kaip save perprogramuoti, kad ivengtumte nepageidau
jamos bsenos. Supermenas turi saugoti vis aling kriptonit
ledo tvirtovje iaurs aigalyje. Js imoksite kai k geriau - kaip
visikai jo atsikratyti.

BBBB NUOSTABUS PROTAS

& e h fV w g n x L m w k it& m g l o m ia

5 a m s a v y (m
 Jeigu manote, kad dl problemos
js niekuo dtas, kaip tik ta mintis
ir yra problema.
Stephenas R. Covey

AR NE LAIKAS KEISTIS?
Galite pakeisti savo blog elges

nkstesniuose knygos skyriuose perskaitte, kaip lavinti savo

A ypatingas galias tobulinant vairi srii gebjimus. io sky

riaus ypatinga galia - pakeisti t, kas ir taip gerai itreniruota,
t. y. js silpnum.
Kitados mokykloje jums udav perskaityti praneim ir js i
jaudulio numtte trisdeimt kilogram? Ogal darbe patyrte tiek
streso, kad negaljote miegoti naktimis? Galbt inojote, ko tur
tumte tuoj pat imtis, bet vis tiek negaljote pradti? Ogal tiesiog
sunku isiaikinti, ko apskritai norite gyvenime? Jei taip, supran
tate, k turiu omenyje.
inoma, reikia vertinti save tok, koks esi, su stiprybmis ir sil
pnybmis. Taiau tai nereikia, kad reikia susitaikyti su savo savy
bmis, kurios nuolat kelia bd. Todl iame skyriuje sutelksime
dmes konkreius praktinius metodus, kaip susitvarkyti su io
mis kvailystmis visiems laikams.

Q B B Q NUOSTABUS PROTAS
 Kiekvienas turime bent po vien Achilo kuln. Danai tiks
liai inome, kokia ta silpnyb, ir grauiams, kad nuolat kaiome
pagalius ratus tiek sau, tiek savo planams. Nors ir inome, kaip
bna, nesiseka nieko pakeisti. Taip elgiantis bdinga nuolat jausti
tamp, labai nerimauti beveik dl visko, patirti sunkum imantis
to, k privalu padaryti, ar strigti dl nekonstruktyvi ir negatyvi
mini. Daugel ios bdos kamuoja kasdien. Net jei taip ir nra,
neabejoju, kad retsykiais pasitaiko patirti ias emocijas. Visiems
mums taip bna. Kai js smegenis apima tokios mintys, jos daro
neigiam tak visai js kasdienybei ir neleidia galvoti apie sma
gesnius, krybikesnius dalykus.
Kita ypatinga galia, apie kuri kalbsime, pads atsikratyti toki
nepageidaujam emocij keiiant save pat. Kad bt kuo aikiau,
suskirsiau metodus pagal tai, kok elges norima pakeisti. Taiau
tikslas vienas, nesvarbu, koks metodas, - perprogramuoti savo
smegenis. Daugyb nepageidaujamo elgesio pavyzdi galima pa
keisti, bet tik pradjus kontroliuoti savo mintis. Visi turt tai mo
kti. Ne, a neteigiu, kad jums bdingas koks nors nepageidauja
mas elgesys. Anaiptol. Bet galbt bdingas tam neapsisprendliui,
sdiniam greta js.

dCcufttaiwikuL
Kitaip tariant, kalbame apie greitus pokyius ia ir dabar. Nes vis
kas prasideda nuo to, kaip suprantate iandien. ia ir dabar. ino
te, kaip svarbu kontroliuoti savo padt. Tai, kad skaitote i knyg,
rodo, jog js taip pat norite valdyti savo vidin pasaul. Vis dlto
ios ypatingos galios lavinimas gali pasirodyti iuo bei tuo... ne
prastas. Ar net keistas. Kodl ne tas pats, ar k nors prisimenate
spalvotai, ar nespalvotai? Greitai apie tai skaitysite. Bet skirtumas
yra. ie metodai veikia dl emocingojo migdolinio kno ir raciona
liosios kaktins srities ryio (r. skyri apie sprendim primim).
Vl pasitelksite kaktinje srityje vykstanius procesus migdolinio
kno reakcijoms reguliuoti ar keisti. Greitai pasikeisti manoma to
dl, kad patys svarbiausi pokyiai paprastai apima ms poir
pasaul. Pairas galime pakeisti taip pat greitai kaip mintis.
Mokslinis paaikinimas tai toks: kaskart darydami k nors
naujo sukuriame naujus ryius tarp smegen lsteli. Tarp j susi-

HENRIK FEXEUS Q B B E 1
daro nervinis kelias, vliau leidiantis greiiau atrasti patirt igy
venim. Vis kartodami tam tikr veiksm fiziologiniu poiriu su
stipriname ry tarp smegen lsteli, susiet su konkreiu veiks
mu. Tarsi mintumte takel mike - kaskart einant jis vis rykja.
Taigi galime teigti, kad siaurja prasme mums bdingas integruo
tas elgesys. Tada aikiau, kodl kai kurie gyja automatik aling
proi (pavyzdiui, rkyti ar persivalgyti). Kaip tik todl vliau
kuo puikiausiai suprantame, kad kvailai pasielgme, bet paskui vl
elgiams lygiai taip pat. Takelis pernelyg gerai imintas. Laim, ga
lime ia mentaline funkcija pasinaudoti ir uprogramuoti naujus
smegen takelius, kurie nuves ten, kur norime - skm ir laim.
Jums tereikia prisiminti tai k: galima kuo puikiausiai minti
mis valdyti jausmus ir igyvenimus. Tereikia imokti, kaip tai ge
riausia daryti. Neretai js neigiamus igyvenimus lemia imoktas
klaidingas mstymas. Nuo to, ar nukreipiate mstymo schemas
reikiama linkme, priklauso, kaip skmingai panaudosite kitus savo
gebjimus. Ateities analitikas Alvinas Toffleris teig, kad dvideimt
pirmojo amiaus analfabetai bus ne tie, kurie nemoka skaityti ar
rayti, o tie, kurie nemoka mokytis ar prireikus imokti ko nors i
naujo.

BBBEI nuostabus protas

 PAADINKITE YPATING
MINTIES GALI
Perimkite savo proto bsenos kontrol

upantis pasaulis sudaro js gyvenimo kontekst. Jis yra spe

S cifinis, tikslus ir nuolat kinta. Esama iek tiek galimybi daryti

tak tiems pokyiams, taiau dauguma j vyksta nepriklau
somai nuo js valios. Galite greitai pasijusti bejgis - jei jau taip
menkai galime paveikti iorinius veiksnius, negalime paveikti ir
savo reakcij juos. Ar tikrai?
Ne.
Keisti reakcij aplinkinius procesus - vienas i geriausi bd
poir savo gyvenim daryti kitok. Kadangi i esms tai tas pat.
Bda ta, kad dauguma ms galvoje turi nebyl gyvenimo spek
taklio scenarij: patek tam tikr situacij, scenarijuje pasitikri
name replikas ir instrukcijas, kad inotume, kaip reaguoti. Nau
dodamiesi scenarijumi, sutiktiems monms idalijame vaidmenis
(pavyzdiui, pagal j ivaizd ar judesius - skaitydami ankstesn
skyri imokote to vengti) ir jais remdamiesi interpretuojame
sutiktj elges. Atsidr situacijoje, kuri jau teko patirti, suvai
diname scen kaip prajus kart. Viskas pagal scenarij. Niekad
nekeliame klausim, ar jis teisingas ir i kur atsirado. Daniausiai
net nesusimstome, kad jis yra. Tarsi mums einant per gyvenim
pasmon bt ir reisierius, ir sufleris.
I ties scenarij sukrme patys. Tai ms teising ir klaiding
nuostat apie pasaul rezultatas, kai remiams juo nesusimstyda
mi, sudarome slygas nuolat suprasti pasaul neteisingai. Kodl gi
nepabandius isiaikinti, kaip atrodo js scenarijus? Kodl elgia
ts taip, kaip elgiats? Tai gal ne itin svarbu, kai scenarijus pasitvir
tina. Taiau kai imoktas elgesys neduoda norimo rezultato, o js
vis tiek taip pat elgiats, akivaizdu, kad kakas ne taip.
Kai kurias scenarijaus dalis nukopijavote nuo tv, mokytoj ir
kit vaikysts met autoritet - taip susiformavo tiesos apie pa
saul ir kaip jame elgtis.

HENRIK FEXEUS Q B Q Q
 Reikia daryti taip, kaip sakoma. Neverk. Nesimuk. Svarbu mokytis.
Ir susirasti darb. Susilaukti vaik. Neklausink tiek daug. Daryk taip,
kaip liepiame. Eik balsuoti.
Taip js pasaulis apibriamas tol, kol leidiate. Js neprivalo
te kartoti t pai nuobodi replik ar sulaukti t pai nuvalkio
t reakcij. Galite perrayti, rayti k nors naujo, grti atgal, dra
m paversti komedija. Ar mokslins fantastikos filmu. (Man visada
patiko sidabrins glaustinuks.) Patys nusprskite, kaip norite eiti
per pasaul.
Popieriuje tai gali atrodyti savaime suprantama, taiau tik ne
daugelis iomis tiesomis remiasi kasdieniame gyvenime. Pernelyg
danai naudojame scenarij, kuris apriboja galimybi ir pasaulio
rib matym. Puik pavyzd 1954 metais pademonstravo bgikas
Rogeris Bannistonas. Iki t met gegus sporto pasaulis inojo,
kad fizikai nemanoma nubgti mylios per maiau kaip keturias
minutes. Kai kurie mokslininkai net tvirtino, kad jeigu mogaus
knas bt priverstas taip greitai judti, veikiausiai sprogt. Ta
iau gegus 6-j Rogeris rod, kad visi klydo: jis tras veik per
3 minutes ir 59,4 sekunds. Anksiau niekas to nebuvo padars.
Niekas. Todl domu, kad per metus po Rogerio rekordo dar 37 b
gikai veik atstum per maiau kaip 4 minutes, o dar po met - jau
daugiau kaip 300. Staiga daugelis steng padaryti tai, kas iki tol
niekam nepavykdavo. Iki tol tikjimas tuo, kas manoma - ar iuo
atveju tuo, kas nemanoma, - ribojo tikruosius bgik gebjimus, o
ne kokia nors fizin klitis.
Kadangi visi buvo tikri, kad tai nemanoma, tai ir nepavykda
vo. Tereikjo vieno prieingo pavyzdio - mogaus, rodanio, kad
nemanoma i ties yra manoma, - ir visi kiti pastebjo galimyb.
Rogerio dka kiti bgikai galjo perrayti savo tikrovs scenarijus.
Dabar lengva juoktis i ios istorijos, taiau tiktina, kad ir js
turite apsiai panai nepastebim nustatyt rib. Kai kuriuos ga
vote per kultrines ir socialines pamokas. Pavyzdiui, manau, kad
buvo kur kas daugiau mano kartos vaik, kurie maudydamiesi po
valgio patirdavo mlung, nes nuolat girddavo, kad taip nutiks,
negu vlesni kart, kai buvo nustatyta, kad teiginys klaidingas
(greiiausiai sugalvotas ant kranto sitaisiusi soi tv, kurie pa
valg nordavo atsipsti). Kitus apribojimus sukrte patys.

B B S S NUOSTABUS PROTAS
 Galbt nelengva pasiekti ekstremalius savo emocinio profilio
pokyius, nes jis i dalies paveldtas. Taiau galite imokti atpainti
jo siuniamus signalus ir juos susilpninti ar sustiprinti.
Jei inote, kad kas nors nemanoma ar kad neverta bandyti,
galbt tai tiesiog jsikis keturi minui taisykls variantas.

2fftatuuQ&fOudimaA

KODL KODL KODL KODL KODL?

Tai vienas i mgstamiausi mano metod isiaikinti, kodl vienaip

ar kitaip reaguoju ar kaip patenku aklaviet.
Jeigu nra po ar atrodo, kad niekas nevertina js ar js darb,
esate apskritai suirzs ar nepatenkintas dabartine situacija, galite i
bandyti tai, ko Toyota savo darbuotojus imok dar atuntajame de
imtmetyje. Tapkite trimeiu kodliumi ir paklauskite savskodl?"
penkiskart i eils - ir atsakykite klausimus. tai itaip:
Kodl jauiu X? Nes Y.
Kodl Y? Nes Z.
Kodl Z? Nes A.
Kodl A? Nes B.
Kodl B? Nes C.

Galt skambti madaug taip:

Kodljauiuosi suirzs? Nes niekas mans neklaus per
susirinkim.
Kodl niekas mans neklaus per susirinkim? Nesjie
klauso vien Benks.
Kodljie klauso vien tik Benks? Nesjis yra neoficialus
lyderis.
Kodljis yra neoficialus lyderis? Nes kiti per tings, kad
patys uimt t viet.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 Kodl kiti per tings? Nes per ilgai dirba ten pat ir prarado
usidegim.

Psichologai, dirb su Toyotos darbuotojais, pastebjo, kad daniau

siai reikia penki ingsni atgal prieasi grandinje, kad atrastum
tikrj prieast, kodl kas nors yra taip, kaip yra. Retai velgiame
ry tarp pagrindins, gilumins, prieasties ir ms igyvenim, ta
iau privalome t ry perprasti, kad galtume tikslingai valdyti savo
emocijas.

A suirzs todl, kad mano kolegos nesijaut savo darb. Taip

sujaukiama sprendim primimo tvarka, nes visi klauso to vieno,
kuris kelia daugiausia triukmo. Pasilysiu personalo vadovui i
sisti vis kolektyv mokymus, kad jie atgaut entuziazm, o
ms bendravimas tapt labiau lygiavertis.
inoma, is metodas taip pat gerai veikia ir kitomis aplinkybmis, net
jeigu ir nesurenki automobili Toyotos gamykloje. Kuo puikiausiai
galite j panaudoti gyvenime apskritai.

Kodl nenoriu jos klausytis? Nes manau, kad ji neka nuobo

dius dalykus.
Kodl manau, kad tai, kji neka, nuobodu?Nesji kaskart ne
ka t pat.
Kodl ji kaskart neka t pat? Nes tai jai atrodo svarbiausia,
apie kgali kalbti.
Kodl jai atrodo svarbiausia apie tai kalbti? Nes tai susij su
problema, kuriji turi isprsti.
Kodlji turi tai isprsti? Kadgalt gerai jaustis.
Kartojimsi, per kur neturiu kantrybs jos klausytis, i tikrj
lemia tai, kadji atsidrusi nemalonioje situacijoje, kuri reikia i
sprsti. Jeigu pabandysiu padti jai susitvarkyti su ia situacija,
ji pasijus geriau ir prads kalbti apie k kita, o man vl taps do
miau klausyti, kji sako.
I susierzinusio tapsite konstruktyviu ir pagelbjaniu mogumi. Tik
iek tiek save pakamantinkite.

B B B B NUOSTABUS PROTAS
dtauiiHaii
Kasdien naudojame vien geriausi psichologini priemoni mani
puliuoti supratimu apie k nors. Ji yra ir viena lengviausi - uduo
ti klausimus. Klausimai lemia, k sutelkiamas ms supratimas
apie vien ar kit reikin ir kiek skms, meils, baims, pykio ar
diaugsmo kasdien igyvename. Jei pajuntate, kad prijote aklavie
t, daniausiai bna taip, kad udavte sau negatyvius klausimus:
Kodl ito nesugebu?, Kodl man visada nesiseka?, Kas man
negerai?
io tipo klausimuose slypi pavojingos prielaidos. Pasakymas
Kodl ito nesugebu? atskleidia dvi tiesas: yra tai, k reikia su
gebti, ir js negalite to padaryti. Kas man negerai? sufleruoja,
kad jums kakas negerai. Tik neaiku kas. Jeigu manote, kad jums
niekada nesiseka, taip pat lemtingai galvojate ir apie ateit: vien to
dl, kad per ankstesnius bandymus iki iol nepasiekte tikslo, es
niekad nepasiseks ir ateityje. (inote, k sakme apie imokt be
jgikum.) Nesvarbu, k sau atsakysite io tipo klausimus. Kas
kart bandydami atsakyti priimsite ir nematomas tiesas, nes nema
noma suprasti ar priimti klausimo, nesutinkant su jo slygomis.
Labai lengva paversti save savaime isipildania bloga pranayste.
Kaip jums patikt, jeigu klausim, kodl nuolat nesiseka, sufor
muluotume tai itaip: K galiu padaryti, kad lengviau pasiekiau
tiksl? Klausimu numatoma, kad tai manoma, net nesunkiai, ir
kad js galite tai padaryti. Susitelkiate tai, k galite padaryti. Jei
vis tiek baiminats, kad atsakymas bus Visikai nieko, k pasa
kytumte apie klausim: Kokius tris dalykus galiu padaryti, kad
tai gyvendiniau? ia formuluote nurodoma, kad jau yra trys
(ar net daugiau) sprendimo bdai. Js uduotis - juos ivardy
ti. Tokios konstruktyvios slaptos slygos kur kas geresns. Kaip ir
anksiau, jos atlieka rm funkcij. Rmais apibriate savo padt,
bet, uuot iekoj bd patvirtinti visa ko negalimum, pradedate
iekoti ieii. Klausimai lemia, k sutelkiame dmes, ir i esms
visada daugiau gauname i ten, kur susitelkiame. Nesvarbu, k
nukreiptas ms dmesys.

HENRIK FEXEUS Q Q Q E !
 RASKITE TINKAMUS KLAUSIMUS
uot savs klaus: Kodl man taip visada nutinka?",

U Kodl sau nepatinku?",Kodl negaliu mesti rkyti?",

formuluokite kiek pozityvesnius klausimus. I karto
gal ir nelengva, bet galite pradti pakeisdami visus klausi
mus, prasidedaniusKodl negaliu...", K daryti, kad..."
Visai nekeista, kad klausimas Kodl negaliu mesti rky
ti?" dar niekur nenuved. Jeigu vis dlto uduotumte sau
klausim K daryti, kad mesiau rkyti?", bt engtas pir
mas ingsnis iekant veiksm plano.
Galite rasti bd performuluoti savo negatyvius klausi
mus mstydami tai taip:

Kaip tai, k norite pasakyti, ireikti geriau ir

konstruktyviau?
Koks pats elegantikiausias bdas isprsti i
problem?
Kaip lengviausia liautis daryti X? Kaip sunkiausia?
(Kodl gi savs iek tiek nepaprovokavus?)
Kiek sprendim galite sugalvoti?

Irt. t. Padarykite prielaid, kad yra ieitis i js situacijos ir

kad galite t ieit rasti. Pagalvokite, kaip tai padaryti greitai,
veiksmingai ar graiai, arba kiek skirting sprendim galima
surasti. Taip mstydami ne tik tapsite laimingesni ir imsits
pozityvesni veiksm, bet ir bsite krybingesni, veiksite
efektyviau ir pradsite daryti tai, apie k anksiau net ne-
drsdavote pagalvoti.
'Palmua^ tikhaifujHiai
Jei biiulis staiga nieko nebenori apie jus girdti ir js nusimena
te, emocin reakcij sukelia ne pats vykis, o js sitikinimai dl
jo reikms. Tai, kas parayta scenarijuje. Laims jausm lemia ne
aplinkybs, o js nusiteikimas dl j.
Neretai manome, kad mintys ir gebjimas racionaliai reflektuo
ti yra tarsi klitis tarp ms ir tikrovs. I tikrj mintys ne tiek
saugo nuo nepageidaujam vyki, kiek juos sustiprina ir sukelia
emocines audras ir nereikalingas kanias. Mintys gali bti tokios
neracionalios ir nutolusios nuo tikrovs, kad mums net netariant
danai sukelia kanias, kai nra nieko blogo. Laim, lengviau smo
ningai pakeisti sitikinim negu jausm. Keldami klausimus apie
ias iracionalias mintis galite mstyti aikiau ir veiksmingiau.
Tai viena svarbiausi mano mini, kuri bandiau vairiai su
formuluoti visose knygose. Js nesate js mintys. Js turite savo
mintis. A niekam tiks reikia, kad a manau, kad esu niekam
tiks. A bevertisreikia, kad a manau, kad esu bevertis. Ne
klauskite savs, kodl js niekam tiks ar bevertis, klauskite, kodl
manote, kad toks esate. Vien tai, kad manote ess nevyklis, nerei
kia, kad taip ir yra. Veikiausiai didioji dauguma nusiteikusi jums
paprietarauti.

HENRIK FEXEUS Q E I B D
 Jj'fadingasfixatinau

AR I TIKRJ TAIP?

Vienas pai nereikalingiausi dalyk yra kurti sau kani. Nors da

niausiai taip ir darome. Nedaug pasitaiko situacij, kai niekaip ne
manoma paveikti savo emocins bsenos. Kartais gali bti nelengva
velgti, kaip j pakeisti. tai sraas klausim, kurie pads pastebti
neigiamas mintis ir patikrinti, ar nekliuvote slaptus j spstus.

Kokie konkrets js ivados rodymai? Ar yra j pagrin

diantis dsnis, ar tas dsnis slypi js galvoje?
Ar tarp t rodym yra mintis, kad privalote k nors gauti
vien todl, kad norite?
Ar padarote situacij blogesn suteikdamas jai pernelyg
tamsi spalv? (Ar i tikrj siaubinga, jei tiesiog neparan
ku? Ar js tikrai idiotas, jeigu tik suklydote?)
Ar taip galvodamas tampate veiklesnis ir diaugsminges-
nis? Ar tiesiog sukeliate sau asmenini problem ir streso?
Ar tikrai viskas yra visada ir niekada ?Ar darote per toli sie
kianias ivadas? (Ar tikrai niekas niekada nenori su jumis
nekti? Kasinink juk nekjo. Ar jums tikrai niekada nepa
siseks? Js tinklaratis juk visai nieko.)
Ar js tikrai privalotel (Ar visada privalote auniai pasiro
dyti? Net jeigu tkart ir kvailai pasielgte, juk nra visatoje
statymo, kuris draust retsykiais padaryti k nors kvailo,
tiesa?)
Ar tikrai turtumte ?Vartodamas od turtum apie save tik
jausite sins grauat (turjau gauti geresn paym), o
taip sakydamas apie kitus, supyksite ir nusivilsite (jis turjo

NUOSTABUS PROTAS
 susitvarkyti). Geriau kelkite klausim, k daryti, kad pasiek
tumte geresn rezultat.
Ar vertinate ir gerus dalykus, kurie jums nutinka, ar manote,
kad jie nieko nereikia? (inoma, laimjote priz, bet prajo
jau deimt met, taigi dabar tai jau nieko nereikia. Argi?)
Ar ignoruojate tai, kas pozityvu, ir matote tik tai, kas nega
tyvu?
Painiojate mones ir veiksmus? (Jeigu kas pasielgia idioti
kai, dl to jis automatikai netampa idiotu.)
Ar visko nesuvokiate pernelyg asmenikai? (Keista, bet pa
saulis sukasi ne apie jus. Jei kas utrenk duris, tai nereikia,
kad nenori su jumis kalbti. Galbt jai tik pasidar altoka.)
Ar manote ins, kaip viskas bus? Neprisispliokite inoda
mas, kas bus. I ties neinote, kaip atrodys ateitis.

Ar tikrai inote, k msto kiti? Kai sivaizduojame in, k

galvoja kiti, danai remiams tuo, k patys galvotume tokio
mis aplinkybmis. Taiau js ir kiti nra vienas ir tas pats. Jie
savo ruotu neino, ko jums reikia, jeigu nepasakote. (Rau
donkepurait neino, kad nortumte kur nors su ja nueiti,
kol nepasakote. O Vilkas nra js nekeniantis nenaudlis
vien todl, kad taip manote.)

c4fdmkjuu wakeya, juMy naujj a$

Gal mintis perprogramuoti savo smegenis, kad mstytumte pozi
tyviau ir konstruktyviau, ir skamba labai maloniai ir paprastai, bet
i ties gali bti sudtinga. Kaip tik todl ioje dalyje ir pateikiama
tiek pratim. Kaip suinojote prie kelis puslapius, niekada nevei
kiate vakuume: viskas, k darote, susij su js socialiniu tinklu.
Kartais aplinka gali bti nesupratinga, net prieika, jeigu norite
pasikeisti. mogus, perengs prastus rmus, kitus tinklo narius
veria suglumti: troktame, kad mons laikytsi savo rm, kad
inotume, kokie jie. Jeigu pasikeiiate, mes, aplinkiniai, turime

HENRIK FEXEUS Q B D E 1
permstyti, kas js. Visuomet sunku i naujo apibrti kitus, nes
juk iki tol manme juos past. Taiau pirmiausia mums primena
ma, kad ir patys esame strig savo susikurtuose pasakojimuose ir
rmuose. Tik mes, kitaip nei js, nieko nedarome. Nesunkiai kyla
pavydas. Be to, aplinkiniai ne visada nori, kad js savivert bt
aukta. Sumaja taka jums, nes netiktai pradjote priiminti
sprendimus ir savarankikai rinktis. Kita vertus, pasikeitimas lei
dia aikiai pamatyti, kurie i draug yra tikri. Tikrieji draugai yra
tie, kuriems vis dar patinkate, nors gavote daugiau pasitikjimo ir
jums pavyksta nuveikti daugiau.
Gal skamba dramatikai, kad naujosios ypatingos galios gali i
taip paveikti js draugus. Taiau vienai gerai mano draugei ir ko
legei teko patirti, kaip kai kurie i t, kuriuos ji laik artimiausiais
draugais, staiga m j apkalbinti, kai ji suibjo kaip raytoja. Jie
laid lieuv apie visk: bandydavo nuvertinti jos pasiekimus (Ta
tavo knyga ne tokia jau ir gera), sakydavo prastas kandias pas
tabas (A pats ne kart ketinau rayti knyg, bet neturjau pra
bangos skirti jai laiko) ar kritikuodavo j kaip mog (Kuo tu save
laikai?).
itai sakau ne tam, kad jus igsdiniau - veikiau kad pareng
iau. Per daug savigalbos knyg nutyli, kad asmenybs pokyiai i
esms visada sukelia ir mogaus aplinkos pokyius. Perskait apie
socialinius tinklus gerai inote, kokie dideli gali bti tie pokyiai.
Jeigu tenka atlaikyti neigiamus komentarus dl bandym pasikeis
ti, patariau atminti, kad nei gydytojai, nei psichologai, nei gimins
negali nuspti ateities. Net ir a negaliu, nesvarbu, k sakau, b
damas scenoje. Niekas negali jums pasakyti, k galite ir ko nega
lite padaryti. Js socialinio tinklo nariai gali dstyti, k spja, k
mano, net kuo yra sitikin, bet jie negali rimtai nuspti ar nusprs
ti, kas jums manoma ar nemanoma.
Naujosios ypatingos galios pads jums neimti galv toki ko
mentar. Utat galsite matyti, kas tai yra - aplinkini trokimas
patiems idrsti pasielgti taip kaip js.

Q B B E NUOSTABUS PROTAS
 KLASIKINIS EETAS
ei esate tikras, kad js mintys neikreipia problemos,

J pasinaudodamas eiais klasikiniais klausimais i verslo

pasaulio galite isprsti kitas problemas.Tiek darbe, tiek
asmeniniame gyvenime. Klausimus galima tuoj pat imgin
ti. Pasirinkite, apie k galvojate ir kam reikia rasti sprendim,
tada skirkite laiko ir nuoirdiai atsakykite j iuos klausimus:

1. Kokie trys teigiami dalykai susij su ia problema?

2. Kas vis dar yra ne taip, kaip nortumte?
3. K js pasirengs padaryti, kad pasiektumte
norim rezultat?
4. K js pasirengs liautis daryti, kad pasiektumte
norim rezultat?
5. Kaip galite paskatinti save nuveikti tai, kas btina,
kad pasiektumte norim rezultat (geriausia,
jeigu tai dar ir patikt)?
6. Kok ingsn tinkama linkme galite engti jau
iandien?

Sprsdamas koki nors problem klausimus galite ikelti ke

let kart. Uduokite juos sau kaskart, kai atrodys per sunku
ar kai paklisite aklagatv. Atsakydamas klausimus pasi-
semsite nauj mini, kaip galima isprsti problem.
 I ISKIRTINE GALIA:
ATSIKRATYKITE NERIMO
Atsikratykite kaustani klaiding nuostat

eistas tas nerimas. Mes ne tik kasdien nerimaujame dl vis

K ko, dl ko tik manoma nerimauti. Taip pat galime nerimauti

dl daugybs dalyk, kurie taip ir nenutiks. Thomas Jefferso-
nas kalbjo, kiek daug skausmo sukelia niekad nepasireiks blo
gis. Protingas vyrukas. Nerimas danai bna susijs su netikusiais
sprendim iekojimo bdais - ypa su sunki sprendim. Tinka
mas bdas isprsti neaiki ar kebli situacij sudarytas i trij
ingsni.
Pirmas ingsnis. Pagalvokite apie bsim vyk (svarb verslo su
sitikim, dar svarbesn pasimatym ar kno dails kursus).
Antras ingsnis. Apgalvokite visas galimybes vykiui nepasisekti.
Treias ingsnis. Raskite kiekvienos manomos neskms spren
dim.
I anksto suplanuoti galimas neskmes ne tik racionalu, bet ir
gudru. Jei prireikt, be plano B, galite pasitelkti planus Cir F. Dau
guma nerimauja todl, kad nutraukia planavim po antro ingsnio.
Jie mintyse prisikuria visoki galimybi nepasisekti ir stringa
siaubingai bijodami, kad taip ir nutiks, net nepasiek treio ings
nio - sprendim krimo.
Kai tie, kurie danai nerimauja, gauna uduot, kuri atlie
kant svarbu sutelkti mintis, pavyzdiui, suskirstyti daiktus dvi
kategorijas ir papasakoti, k tuo metu galvoji, neigiamos mintys,
tokios kaip a nesugebsiu, man visai nesiseka itokie testai,
sutrikdo sprendim primim. Kai bandomosios grups asmen,
kurie paprastai nesijaudina, buvo paprayta smarkiai nerimauti
penkiolika minui, j gebjimas atlikti t pai uduot akivaiz
diai nukrito. Ir atvirkiai - nerimaujanij draugija, prie u
duot penkiolika minui dariusi atpalaiduojamuosius (nerim
mainanius) pratimus, susitvark su uduotimi. Taigi nerimas ne
tik sukelia stres, bet ir paveria jus kvailokais. Todl ir neprieina
te prie treio ingsnio.

Q B D B nuostabus protas
VuM ai

RASKITE TINKAMUS
KLAUSIMUS (2)
atarimas Raskite tinkamus klausimus" p. 222 padjo

P jums lavinti gebjim pavelgti reikinius kitaip, po

zityviau. Metodas puikiai tinka, kai reikia rasti spren
dimus ir nerimaujate. Reikt sau sakyti ne kaip ia dabar
bus?", o k turiau padaryti, kad bt taip, kaip noriu". I
pradi gali bti nelengva pereiti prie ios mstymo strate
gijos, bet reikia treniruotis.
Kad ir kokia bt situacija, rezultatui visuomet didiau
si tak padarys tas, kuris geba bti lanksiausias tiek ms
tydamas, tiek veikdamas. Kuo daugiau poirio tak atra
site, tuo daugiau tursite galimybi rinktis. O kuo daugiau
galimybi rinktis, tuo didesn tikimyb, kad pradsite val
dyti savo padt.

H&idas twui tifouovt

Nerimas puikiai parodo, kaip leidiame vidiniam, nesmoningam
teatro scenarijui ir jame idstytai istorijai apriboti galimybes. Nie
kad neturiu pakankamai pinig. Mano darbas toks sunkus. Atro
do, mano mergina nebemyli mans kaip anksiau. Be mans sustos
mons veikla. K jau kalbti apie pasaul.
Visa tai yra pasakojimai apie jus ir js gyvenim. Galimas daik
tas, kad jums tikrai tenka per daug darbo. Taiau kuo daniau sau ir
kitiems pasakojate apie savo sunk darb, tuo tikresnis tampa pa
sakojimas. Galiausiai jis pasidaro js esaties dalimi. Savo tapatyb

HENRIK FEXEUS B D B
galime suprasti kaip rinkin istorij, kurias pasakojame apie save,
kad suprastume, kas mums nutiko. Ar istorija tikra, ar ne, ar js
darbas i tikrj sunkus, ar tik netinkamai visk irite, neturi
jokios reikms. Jums istorija tikra. itaip nusibriate sau rmus.
Jei manote, kad iki iol nuveikt darb suma yra tai, kas esate da
bar, neabejotinai ir toliau elgsits taip pat. Kadangi toks jau esate.
Vis dlto galite sukurti ir visikai nauj istorij. Kadangi ji vis tiek
nra absoliuiai tikra, galite paversti j kuo tik norite. Jeigu prad
tumte pasakoti, kad bet kada manoma k nors pakeisti, galite ne
delsdami pakreipti savo ateit nauja linkme. Tai, k suvokiate kaip
savo ribas, visas nerimas dl to, k galite, ko ne ir kaip viskas bus,
nusprsta js paties. Nors ir remiats ankstesne patirtimi, nei
note nieko kita, tik kas buvo tikra tkart. One dabar.
Kai rimtai nusprsite ko nors imtis ir jums rps vien tik tei
giami bsimi rezultatai (ir nekreipsite dmesio neigiamus), savo
nuostabai, pamatysite, kad didum manoma gyvendinti. Proble
m kyla, kai pradedate rpintis, kad iki iol ko nors nepasiekte.
Kas nepavyko kaip tik kart. Tada ir jauiate, kad nepavyko. Atsli
na nerimas: jeigu nepasisek kart, galbt ir vl nepasiseks. Dme
sys sutelktas ne ten, kur dert. Inaudokite neskmes kaip patirt,
i kurios galima pasimokyti, ir sutelkite dmes tai, kas sekasi.
Tada prasids pokyiai. Juk inote t malon palengvjimo jaus
m, kai kyla mintis: Ir kodl gi dl ito jaudinausi?Palengvjimas
ateina, kai nerim paveriate kuo nors konstruktyvesniu ir itaip
pagaliau prieinate trei sprendim primimo ingsn, priveriant
veikti ir suprasti, kad nebuvo taip jau sudtinga.
Nerimas yra js paties pasakojimas apie save. Pasakojim gali
te pakeisti kada tik panorj.

fti&, 5ufViatiHuU tmicL tezuttdtus

Vienas i rykiausi moderniosios psichologijos atstov Albertas
Bandura nustat, kad mogaus supratimas apie savo gebjimus
daugiau negu faktiniai ankstesni pasiekimai pasako, ar jam ateity
je seksis. Ar jums pavyks kopti K2 ar ikepti varcvaldo tort,
labiau priklauso nuo to, kaip, js manymu, seksis ar nesiseks, o
ne nuo to, kaip seksi prajus kart. Js poiris ikius, su

Q B D B NUOSTABUS p r o ta s
kuriais susiduriate gyvenime, turs lemiam tak tam, kaip seksis
juos veikti. Bt nuostabu, jeigu pradtume dien viesdami sau
vonios veidrodyje lyg maa saulut. Vis dlto daugelis pradeda die
n nuo temptos treniruots sporto klube sakydami: Velnias, koks
a netiklis.Jie greitai sudeda visk, kas j gyvenime blogai (jei ne
darbas, tai gyvenimo partneris, arba tai, kad partnerio nra), pati
krina, ar nuo vakar nieko neprisidjo, tada usikrauna visk ant pe
i ir iri, ar atlaikys. Dl viso pikto padaro kelet a nesugebu
pritpim. Ieidami pro duris darb ar universitet tokie mons
jau turi susikr stipri neigiam emocin bsen ir susiej j su
(ne)tikjimu savo gebjimais.
Netiks bdas pradti dien ir garantuotas bdas utikrinti, kad
ir tdien nepasiseks.
Jeigu vis dlto bsite savaime isipildanti pranayst, galite bti
tokia, kuri numato gebjim susitvarkyti su netiktais ikiais,
tokia, kuri smalsiai engia pro duris pairti, k gyvenimas pasi
lys iandien. Mstydami pozityviai, pavyzdiui, tikdamiesi, kad
iandien bus smagu ar sulauksite staigmenos, suteiksite smege
nims dmesio centr. Imsite geriau pastebti palankius enklus ir
pradsite elgtis taip, kad padidt tikimyb isipildyti js viltims.
Pradsite veikti remdamiesi ne tuo, ko nenorite, o ko norite. Net
pastebsite, kada taip bus. Kaip jau anksiau nutarme: daugiau
gaunate to, k sutelkiate dmes. Taiau patys turite nusprsti,
ar konstruktyviau nerimauti, kad viskas nueis uniui ant uodegos,
ir sustiprinti tikimyb, kad taip ir bus, ar padaryti savo gyvenim
geresn tikint, kad tai manoma.

HENRIK FEXEUS Q Q D E I
 ^ftatutgaA fOtatuka^

GALVOKITE TEISINGAI IR PAKEISKITE

SAVO SAMPRAT

tai jums geras metodas greitai perimti savo poirio ir galimybi j

pakeisti kontrol.
Kai kitkart bandysite k nors naujo, nesakykiteveikiausiai nesu
gebsiu", kas manau ess" ar ivis nekokia mintis bandyti, niekada
nesusidoroju su ia uduotimi". Geriau pasakykite sau:Bus aunu!"
Jei norite, galite itarti ir garsiai: Vaje, kaip bus aunu!" Nekreipkite
dmesio, ar gerai inote, kas bus, ar ne. Staigmenos taip pat puikus
dalykas.
Deja, ne visada pastebime, kad pradjome save tikinti,
jog negalime. Atkreipkite dmes, kai pradsite sakyti ar da
ryti k nors, kas jums alinga. Jeigu danai darysite tai, kas
jums nepalanku, susiformuos elgesio modelis, o tokius mo
delius sunku pastebti, nes juos vykdome automatikai, n
nesusimstydami. Jeigu susiformavo alingo elgesio modelis,
svarbu j panaikinti. Yra keletas bd tai padaryti, kai kuriuos
jau minjau: usirikite ant rieo gumyt ir pliauktelkite sau
kaskart, kai pastebsite, kad pasielgte pagal aling model.
Arba garsiai pasakykite sau stop.
Svarbu, kad vos tik pastebj, jog tuoj pasielgsite ar pagal
vosite pagal netikus model, kaip nors nutrauktumte poelg
ar mint. Nordami mstyti kitaip turite isiverti i automa
tik proces.
Taigi tikinti save nebtinai yra blogai - visiems reikia
balselio, kuris padt rasti savo gyvenimo keli. Kartais jis
sako tokius dalykus kaip Jis kiek keistokas, ar ne? arba Oi,
a ir vl ne savo rogse.Taiau jis yra ir ms pasakojimo apie
save bendraautoris. Pernelyg danai naudojame bals savo

Q B D B NUOSTABUS PROTAS
 veiksmams apriboti tikindami save ko nors nedaryti net ne
paband: Niekaip nepavyks, ir k a sau maniau?! Daugelis
be perstojo programuoja smegenyse neigiamas mintis, nevei
klum ir em savivert, o paskui stebisi, kodl blogai jauia
si. Nors taip nesudtinga programuoti save prieinga linkme:
A sugebsiu, a sugebsiu! Arba, kaip sak Lasse Abergas
pirmoje filmo Usakomoji kelion (Sallskapsresan)* dalyje:
A nebijau, a galiu skristi!

* inoma, bt buv dar geriau, jeigu jis bt saks a drsusvietoj a

nebijau, nes formuluot nebijaunukreipia dmes baim - tai, kojis nori
ivengti. Bet juk negali norti visko.

tAU iftlajU lujokite,

Danai taip rimtai irime tai, k darome - pirmiausia tai, kas
nepavyksta, - kad pradeda atrodyti, jog vis akys nukreiptos mus.
Nesunku suprasti, kodl taip manome: iaip ar taip, esame sau pa
saulio centras. Kartais pamirtame, kad nebtinai esame centras
visai monijai. Vienas i labiausiai triukinani praregjim, ko
kius tik gali patirti mogus, kurio ema savivert, yra suprasti, kad
jam nerimaujant, k kiti pamanys apie jo poelg, tie kiti n nepama
to, k jis padar. Tai parod keli eksperimentai. Atliekant vien i j
studentai turjo pavluoti paskait - tai situacija, kai atrodo, kad
atsiduri tarsi po didinamuoju stiklu. Lyg to bt maa, vluojantys
studentai turjo vilkti megztin su kvailiausiu pieiniu, kok galjo
sivaizduoti. (Keista, bet stebtinai danai tai buvo Barry Manilow
nuotrauka. A nejuokauju.) Vliau jie turjo atspti, kiek mokslo
draug pastebjo gdingj megztin. Dauguma student man,
kad pus atkreip juos dmes. I tikrj vos penktadalis kit
student pastebjo akis krintant megztin su Manilow atvaizdu.
Kitaip tariant, studentai smarkiai pervertino spd, kur sukl
gdinga situacija. Tai vadinama dmesio centro efektu ir yra i
bandyta daugelyje situacij nuo suvokimo, kaip pavojinga, jei tavo
ukuosena lyg k tik atsiklus, iki prasto pasirodymo grupiniame
darbe. Susigdusieji mano, kad j klaidos kur kas pastebimesns

HENRIK FEXEUS Q Q D D
negu i ties. Kadangi js dmesys visada sutelktas savo elges,
pervertinate jo vaidmen visumai.
Kitaip tariant, visuomet atrodo prasiau, negu yra i tikrj. i
nau, sunku tuo patikti, kai tiesiog stovi ir nori prasmegti skradiai
ems. Taiau tai liudija skaiiai.
Jeigu ir atkreiptume dmes, kad kas nors pasielg negrabiai,
taip jau yra, kad mums labiau patinka mons, retkariais pada
rantys koki ioplyst. 1961-aisiais Kennedy nusprend siverti
Kiauli lank Kuboje. Kai paaikjo, kad tai katastrofikai blogas
sprendimas, jis tapo - stebtina - dar populiaresnis. Oisilavinusi,
gabi suliaspaudi demonstruotoj, nepadariusi n vienos klai
dos, u asmeninius bruous gavo emesn paym negu demons
truotoj, kuri nesugraib suliaspauds ir vis nuliedavo suli.
Stebtojai teig, kad buvo sunku susitapatinti su tobulu mogumi
ir jos pristatymu be jokios dms - tiesiogine prasme, - ir jiems la
biau patiko mogikesnis ne paios tobuliausios demonstruotojos
elgesys. Klaidos ir skiria mus, mones, nuo main. (Ar pagalvojo
te, kad kai koks nors prietaisas, tarkime, duonos skrudintuvas, pra
deda oiuotis, staiga ima atrodyti, kad jis gavo daugiau charakte
rio?) Kitaip tariant, nra ko jaudintis dl retkariais pasitaikani
nedideli neskmi. Prieingai, jos gali praversti js socialiniam
gyvenimui.*

UC, (tekintas ftada)ursu ituoktais gdiais

Visa, k mokame, yra tiesiogiai susij su emocine bsena mokantis.
Tai reikia, kad bdamas laimingas tuos dalykus, kuriuos imokote
jausdamasis laimingas, atsimenate lengviau negu bdamas piktas.
Jie tiesiog susij su diaugsminga bsena. tai prieastis, dl ku
rios kartais taip sunku gerai ilaikyti egzamin, nors rengts ir itin
daug mokts. Mokydamasis jautts ramus, o egzamino patalpoje
susinervinate. Tampa sunkiau prisiminti teisingus atsakymus, nes
jie asocijuojasi su ramesne bsena. Tai savo ruotu dar labiau jus
sunervina ir pasidaro sunkiau pasiekti inias, kurias inote turs

* Atkreipkite dmes, kad tai veikia tikjeigujs jaulaikomas imananiu reikal, o

tie, kurie nuolat kaltina save, tiesiog erzina. Kai ta, kuri visada bna aunuol, k
nors padaro ne taip, pradedame dar labiau j mgti, nes itaip ji tampa panaesn
mus visus, o mes nesame tobuli.

Q B D B NUOSTABUS p r o ta s
galvoje. Yra du sprendimai: rengdamasis uduoiai galite nervintis
tiek pat, kiek j atlikdamas, arba - kur kas geresnis variantas - b
kite ramus rengdamasis ir ilaikykite ramyb gyvendindamas tai,
kam rengts.
Vienas i bd ilaikyti ramyb yra atlikti kvpavimo pratimus,
tokius kaip p. 173. Padsite sau ir apsvarstydamas, kaip i ties
irite neskmes. Prisiminkite situacij, kai jums nepasisek. Kas
vyko paskui? Ar jums tikrai nepasisek? Kol nepagalvojote, kad tai
kvailas klausimas, prisiminkite: nelaimti yra ne tas pat kaip patir
ti neskm. Neskme nepavadintume situacijos, kai ne viskas su
siklost taip, kaip norjote ar tikjots, ar kai sulaukiate atsakymo
ne i mogaus, i kurio norjote igirsti taip. Neskms nra
net tada, kai nepasiekiate laukt rezultat.
Galbt kuri nors i aprayt situacij pastama ir jums. Ir kas
tada? Gerai jau, nelaimjote. Buvo ne visai taip, kaip norjote. Su
laukte atsakymo ne. Ir kas tada? Ar paklauste savs? Turiu
omenyje ne nusispjaut man ant vis t ir kas tada? Klausiu gry
nai tiesiogine prasme: ir kas nutiko tada? K i ties jums reikia
tai, kas nutiko? Nors ir nelaimjote, galbt umte pakankamai
aukt viet, kad galtumte bti patenkintas - beje, ar laimjimas
buvo svarbiausias tikslas? Galbt neyra enklas, kad reikia keisti
priemones, kad pasiektumte tiksl, o gal pat tiksl.
Tai, kas nutiko, suteikia galimyb perirint patobulinti strate
gij ir didesn tikimyb kit kart pasiekti labiau diuginani re
zultat. Greiiausiai gausite dar vien galimyb, kai labiau pavyks
gyvendinti savo planus. Vadinamoji neskm i tikrj yra svar
bus rezultatas ir didesnio kalibravimo proceso dalis. auliui, kuris
pirm strl paleidia kiek per emai ir dein, nra joki prie
asi laikyti tai neskme. Tai svarbus signalas, kad kit strl jis
turs taikyti kiek daugiau kair. Situacija tampa neskme tik tada,
kai pats nusprendiate nutraukti proces pasieks nepatenkinam
rezultat, t. y. po pirmosios strls. Kitaip tariant, neskm nra
rezultatas. Tik klausimas, ar panaudosite nauj informacij, kad
taptumte dar pranaesnis, ar susirinksite strles ir nueisite alin.
Neskms nra tol, kol nepasiduodate.

HENRIK FEXEUS
 II ISKIRTIN GALIA:
MOTYVUOKITE SAVE IR
PASIEKITE TIKSLUS
Kaip imtis veiklos ir neiklysti i kelio

otyvacija ir nerimas veikia vienas kit. Jeigu labai nerimau

M jame, kaip bus, gali baigtis tuo, kad taip susinervinsime,

jog nieko neieis. inoma, gyvenime pasitaiko ir beproti
kai lyki dalyk, bet vis tiek turime juos padaryti. Bna ir toki
darb, kuriuos vis atidliojame, nors neinome kodl. Kuo labiau
atidliojame, tuo labiau rizikuojame klimpti, bet kakodl vis tiek
nieko nedarome.
Su motyvacija ne taip jau paprasta. Taiau be motyvacijos nie
kur nenueisite. Be jos js svajons taip ir liks tik svajons, netaps
tikrove.
Negalime to leisti, tiesa?

U ad tcu m k w t

Mums bdingiau rpintis tuo, k darome, o ne kodl tai darome.

Nieko keista. Dl Freudo panikai bijome giliau pavelgti, kas mus
veda priek, nes ta ms esaties dalis paprastai atrodo pilna slapt
falo simboli ir nevisavertikumo jausm. Dauguma ios knygos
pratim, skirt pokyiams, nukreipti tik dabartin elges. Taiau
tai nereikia, kad nedert pavelgti prieastis. Pakeit prieas
t rasite nauj motyvacij ir pakeisite elges. Arba pradsite elgtis
naujai. Neretai bna sunku suprasti, kas tave skatina, kas veria
daryti tai, k darai. Vis dlto tai nereikia, kad negalima pritaikyti
naujo, konstruktyvaus, pai pasirinkto motyvo, kad pakreiptu
mte savo elges norima linkme. Visai netrukus galsite pasiprakti
kuoti, kaip tai daryti. Taiau pirma turime trumpai aptarti veiklos
prieingyb - vengim apskritai k nors daryti.
Veiksm atidliojimas iki paskutins minuts domus tuo, kad
tai vienas i nedaugelio dalyk, kuri mons neatidlioja. Daugelis

B B S S NU0STABUS p r o ta s
labai greiti nieko nedaryti. Savaime suprantama, tai irgi veiksmas.
Vadinasi, visi ios knygos skaitytojai turi galimyb veikti nedelsda
mi arba atidti tai neribotam laikui. Tad kuo gi skiriasi tai, k tikrai
darote, ir tai, k atmetate? Kas motyvuoja jus tiek, kad griebtum-
ts veiklos? inodamas, kas jus motyvuoja, galite nuveikti darbus,
sumestus krep su urau Vliau. Neretai noro veikti prieastis
bna teigiamos emocijos. Jei sportininko paklaustumte, kodl
tiek daug treniruojasi, retas kuris atsakyt, kad dl nenoro pralai
mti. Jis daug treniruojasi, nes mgsta savo sporto ak. Js irgi
turite mgstam usimim. Neinau, koks jis, taiau inau, kad
tikrai tok turite.
Usimimas nra smagus pats savaime, bet toks tampa dl as
menini igyvenim. Gal kiti patiria malonius igyvenimus aisda
mi Carcassonne stalo aidim, buriuodami Optimist klass jachta ar
raydami savigalbos knygas, o js galite patirti tokius igyvenimus
i esms nuo bet ko. Pasvarstykite, kodl tai, kas taip aunu, yra
aunu. Ar dl to, kad turite galimyb pasukti smegenis? Ar kad pa
tiriate srauto bsen? Ar kad galite kaip reikiant inaudoti kno
galimybes. Atsakymas klausim ir parodys, kas jus skatina.
Susidrus su kuo nors maiau malonaus, reikt paiekoti, kas
galt skatinti atlikti naujj uduot remiantis savomis valgomis
dl motyvacijos. Jeigu atsakymo dar neturite, galite tiesiog turti
omenyje i dimensij. Jei reikia, padarykite problem domesn.
Galbt sprsdamas klausim galite ibgti laukan pabgioti, jeigu
tai padt isijudinti. Bus kur kas smagiau ir paprasiau pradti.
Ties sakant, kuo puikiausiai galite pradti veikti nedelsdamas.
Tai rodote kaskart, kai aktyviai pasirenkate neatlikti veiksmo i
kart. Tereikia atrasti, kas jus skatina, ir kuo daniau tuo naudotis.

HENRIK FEXEUS Q B Q Q
 'tani*0 *
^ p jo tw
at f0' r*'

PASEKMI VERTINIMAS
artais neinome, kurj keli rinktis. Suprantame, kad rei

K kt k nors daryti, taiau indlis ar rizika atrodo tokie

dideli, veiksmas toks nemalonus, o baigtis tokia neaiki,
kad stingte sustingstame ir nieko nebedarome. Paprastas bdas
atrasti geriausi ieit - surizikuoti ir vis tiek tai padaryti, veriau
imtis ko nors kito ar nieko nedaryti - yra atsakyti keturis klau
simus (r. toliau). | kiekvien klausim sugalvokite kuo daugiau
atsakym, o tada priimkite sprendim:

Kas gali nutikti, jeigu tai padarysite?

Kas gali nutikti, jeigu to nedarysite?
Kas negali nutikti, jeigu tai padarysite?
Kas negali nutikti, jeigu to nedarysite?

Tarkime, ikilo klausimas, ar idrsti nueiti vakarl, kuriame nie

ko nepainosite. Atsakymas galt atrodyti tai taip:

Kas gali nutikti, jeigu tai padarysiu? Sutiksiu nauj mo

ni - visai noriau. Galbt sutiksiu t, su kuo vliau susi
tuoksiu. Ogal prastovsiu vis vakar nuobodiaudamas.
Kas gali nutikti, jeigu to nepadarysiu?Vis vakar pras
dsiu vienas namie irdamas film.
Kas negali nutikti, jeigu tai padarysiu? Nesdsiu vienas
namie vis vakar irdamas film.
Kas negali nutikti, jeigu to nepadarysiu. Nesutiksiu kele
to nauj moni, nors noriau. Be to, negali nutikti nie
ko, ko nebiau numats. fe-
Dabar tereikia vertinti, kurios i alternatyv atrodo patraukliausiai,
sudjus j trkumus ir pranaumus. Ar galimas trkumas pirmuoju
atveju - vienam prastovti per vis vakarl - yra blogesnis negu
garantuotas rezultatas ketvirtuoju - nieko nesutikti? Kai kuriems -
galbt, kitiems - ne. Atsaks iuos klausimus visada inosite gali
mas teigiamas ir neigiamas pasekmes, tiek pasirinkus veikti, tiek ne.

h
Tautiniaiggimtinu? taikai
i

Js smegenims reikia sistemos, kad rytingai siektumte savo

tiksl ir numatytumte galimus sunkumus. Daugelio planuose vis
kas paprasta, tik retai kada paprasta tikrovje.
Susidrus su nenumatytomis klitimis motyvacija judti toliau
gali visikai dingti. Veriau planuokite, kad laikydamasis dietos
kok kartel nusidsite. Planuokite, kad bus sunku pataikyti tam
tikras natas per choro repeticij. Vis tiek jos laukite. Nusprskite,
kad tada, kai tai nutiks, - kai praausite pro al, - pradsite i pra
di ir stengsits dvigubai. Kad ir k darytumte, negalite galvoti:
Kart jau praleidau treniruot / suvalgiau okoladin pyragait /
nudaiau u krato, todl galiu ir toliau taip daryti, kad jau nepa
vyko. Tai itin dana mintis (ypa liekninantis), bet ji absoliuiai
klaidinga. Ir pavojinga. Jos ivengsite i anksto numatydami, kad
taip gali nutikti, ir inodami, k daryti.
Tai galima palyginti su konsoliniais aidimais. Daugelyje ai
dim, ypa tuose, kur didel rizika, kad js herojus us, esama
kai ko, kas vadinama tarpiniais takais. Tai vieta, kuri gali grti
krits duob, suiuptas ar pateks kitoki bd. Tarpiniai takai
idstomi tolygiais tarpais, danai prie sudting uduot. Jie yra
tam, kad nereikt visko pradti i pradi, jeigu netyia paspau
dte ne t mygtuk ir nuokote nuo auktos uolos miriai nagus.
Galite pradti nuo ten, kur buvote prie kopdamas uol.
Numatant klitis galima susikurti tarpinius takus ir tikra
me gyvenime. Kad galtumte jungti atbulin pavar ir pradti
i pradi, sukim okoladin tort vidury GI dietos. Tarpiniams
takams bdingas vienas domus bruoas - aidiant konsolinius
aidimus kartais reikia ilgokai pamstyti apie problem, kai kurie
etapai gali bti itin sudtingi ir sunkiai veikiami. Kaip ir tikrame
gyvenime. Jei aidime sti, kartais atrodo sunku vl pradti nuo
paskutinio tarpinio tako, kur prajai, rodos, prie vis aminyb,
ir visk kartoti i naujo. Taiau netrukus pastebi, kad antr kart
greitai ir nesunkiai vykdai visk, prie ko i pradi pluai kaip juo
das jautis. Tik todl, kad pirm kart viskas buvo nauja. Antr kart
susidrs su keblia situacija inai, k daryti, kokie pavojai laukia, ir
nesunkiai j ivengi. Taip pat ir tikrame gyvenime. Kai per staigiai
pasuki ir apsiverti arba suklumpi, gali tekti grti tarpin tak ir

HENRIK FEXEUS
bandyti i naujo, taiau jau inai, k daryti ir ko vengti, kad viskas
bt kaip reikiant. Pasidaro lengviau ilaikyti krypt ir toliau judti
pramintu keliu.
Kaipgi susikurti tarpinius takus ir suplanuoti klitis? Visa pa
slaptis - numatyti, kad bus klii. Pasakykite sau: Valgysiu tai,
ko negalima, deimt kart, kol laikysiuosi ios dietos (ar ko kito),
ir kaskart dar tviriau nusprsiu toliau laikytis dietos, net uoliau
negu iki tol. Reikia bti rytingam ir laikytis krypties. Kai kylan
tys kolegos raytojai man sako: Man nepavyko baigti knygos, tai
nereikia: Man nepavyko baigti knygos, nes prajus ketvirtadien
sugriuvo dangus. Tai reikia: Nusprendiau nustoti ras knyg,
nes praradau ryt.Jeigu tikrai nort baigti knyg, jiems tereik
t vl pradti nuo tarpinio tako, tai yra prie dingstant pui, ir dar
tviriau pasiryti baigti tai, kas pradta.
Kelyje tiksl visada pasitaikys akmenli ir bal. Galbt jus
aptakys ar pradsite slydinti. Taiau kol nenutrauksite kelions,
net jei vaiuotumte griov, nesvarbu, kad ne visuomet vienodai
sekasi (tsiant isikvpusi metafor), nuolat artsite prie tikslo.
Kad gautumte tikro ryto, reikia sustiprinti teigiamas emocijas,
kurias sukelia pats procesas, ir ilaikyti t emocij spd. Nuolat
gerai jausits, o kuo ilgiau eisite tinkama linkme, tuo savijauta bus
geresn.
Nesakau, kad gerai jausits tik pasieks tiksl. Kai pasieksite,
kelion bus baigta. Jeigu pakeliui nesijauiate gerai, jei nemalonu
treniruotis ar praktikuotis, vadinasi, kak darote ne taip. Grkite
iki artimiausio tarpinio tako, kai vis dar jautts auniai, ir pa
siimkite t jausm. Neturt bti pernelyg sunku, juk, kad ir k
darytumte, vis dlto darote, nes pats to norite, tiesa? Teigiamos
emocijos svarbios todl, kad paruoia dirv js rytui ir motyvaci
jai, kurie yra reikmingi rankiai, padedantys veikti sudtingesnius
etapus. Sugebjimas derinti planavim, ryt, tarpinius takus ir
teigiamas emocijas padarys js gyvenim tiek lengvesn, tiek
linksmesn, tiek geresn. O pirmiausia ukirs keli nereikalingoms
mintims apie galimas neskmes.

Q B B B NUOSTABUS PROTAS
 IffwtiMgaA fOiatak

RIZIKA DIUGINA

Jei turite prot atidlioti darbus, kol mons liaujasi pra juos atlik
ti, spju, kad nemgstate daryti nauj dalyk. Jei jauiate, kad per
danai pabgstate (inoma, kaskart nestokodamas puiki pasitei
sinim) ir norite rasti bd idrsti daugiau, galite pasinaudoti tai
tokiu metodu.

Kasdien po rizik
Kaip tik taip, kaip perskaitte. Kasdien prisiverskite bent kart surizi
kuoti.Tai nebtinai turi bti kas reikmingo. iame kontekste rizikuo
ti reikia daryti tai, ko tiksli rezultat neinai i anksto. Atsivelgiant
tai, koks js gyvenimas, gali pakakti pirmkart pakalbinti vaikin i
Statoil degalins. Padaryti k nors naujo yra tas pat kaip surizikuoti,
nors rizika ir maa. Tiesiog svarbu, kad i anksto neinotumte, kaip
seksis ar kas nutiks. Tokiu atveju metodas veikia prasiau. (Manyti,
kad inai, kaip viskas bus, yra kas kita. Jei nesi bands anksiau, tai ir
neinai. Net jeigu ir esi bands anksiau, vis tiek neinai, kaip seksis
kart.)
Kaskart eng ingsn i savo komforto zonos ir pradj veikti
be pasiruoimo visoms galimoms baigtims gausite i savo smege
n apdovanojimo centro plipsn dopamino. Tai pads gerai jaustis
ir patirti pasitenkinim dl savo veiksm. Rizikuoti tiesiog malonu.
Leiskite sau tai atrasti.

Skaiiuokite
Kai rizikuojate kiek daugiau, prie nusprsdamas veikti galite dl
viso pikto paprastai pasverti galimus rezultatus. Norite pakviesti j
okti, bet neinote, ar idrsite. Sudarykite emocin skal nuo 1 iki 10

HENRIK FEXEUS Q Q Q B
 ir vertinkite, kaip pasijustumte dl skirting atsakym * Jeigu su
tiks, bus 10, jei pasakysne'/, bus 2. Kadangi neigiam rezultat vert
emesn negu teigiam, racionaliausia, k galima padaryti, - surizi
kuoti pakviesti j okti.

* Viena technin, bet svarbi detal: atkreipkite dmes, kad nereikia dviej
skali - neigiamos ir teigiamos. Abu poliai turi tilpti vienoje skalje. Nega
tyvs igyvenimai sukelia daugiau emocij negu pozityvs: tiek nenudiun
game gav imt kron, kiek nusimename prarad. Du pagal negatyvi skal
yranegatyviau negu dupagal pozityvi skal pozityvu. Todl galimas baigtis
reikia sudti t pai skal, kad tarp j bt tiesioginis ryys.

cTikst# itektituu

Vienas dalykas yra nuveikti darbus tiesiog tam, kad praktikuotu-

mts rizikuoti ir priprastumte prie minties, jog neinomyb gali
bti visai nieko. Jeigu rimtai norite ko nors pasiekti, vis dlto svar
bu nusistatyti aikius tikslus - turbt kiekvienas pritart. Taiau
svajonms gyvendinti nepakanka tiesiog turti aikius tikslus. i
noma, tai btina slyga, bet reikia ir kit priemoni. Kadangi jau
kalbjome, kaip smegenyse praminti takelius, mielai pratsiau pa
sivaikiojimo metafor: i esms yra trys dalykai, reikalingi Tiks
lui i didiosios T pasiekti - jimo kryptis (bendra js svajon),
gerai sureguliuotas kompasas (js vertybs) ir konkrets tarpiniai
tikslai.
Gerai, kai usibriate realistikus tikslus, kuriuos manoma pa
siekti. Taiau nedarykite klaidos ir nemanykite, kad juos pasiekti
yra gyvenimo prasm. Nes k gi daryti paskui? Teiginys, kad kelias
i esms svarbesnis nei tikslas, nra tik kli. Pagalvokime, pavyz
diui, apie seks. Aiku, ne itin daug inau apie js lytin gyveni
m ir mano tikslas nra j tyrinti, taiau nuoirdiai tikiuosi, kad
myldamiesi neatmetate kelio galvodami vien apie tiksl. Jei taip
darote, man gaila kito (ar kit) proceso dalyvio. Tai bdinga dau
geliui gyvenimo srii. Daugum igyvenim patiriame kelionje,
nes ji visada bna gerokai ilgesn negu tikslo gyvendinimas. Jeigu
nevertinsite savs nepriklausomai nuo to, k pasiekte (ar nepasie
kte), negalsite deramai vertinti ir pasiekim.

QBBEI nuostabus protas

 Jeigujau galite liautis galvoj apie savo lytin gyvenim, imkime ir
i ariau pavelkime priemones, reikalingas pasiekti tam, ko norite.

dOuffdiS
Pradkime nuo to, kas nurodo krypt, t. y. nuo svajoni. Kad kas
nors galt vykti tikrame gyvenime, pirma tai turi vykti vaizduo
tje. Visi esami mogaus kriniai i pradi atsirado kaip mintis
kakieno galvoje. Jei norite patobulinti savo gyvenim, save ar pa
saul, privalote tapti smalsus, imlus pokyiams ir leisti sau svajoti.
Kai smegenys gauna tiksl, jos gali sutelkti mintis jam gyvendinti.
Neturint tikslo energija vaistoma veltui. Garsus psichologas Vik
toras Franklis Antrojo pasaulinio karo metais buvo kalintas kon
centracijos stovykloje. Jis tyrinjo psichologinius skirtumus tarp
t kalini, kurie, kaip ir jis pats, igyveno ekstremaliomis slygo
mis, ir t, kurie neigyveno. Kiekvienam igyvenusiam kaliniui
teko dvideimt astuoni neigyven. Jis pastebjo, kad atlaikiusieji
nebuvo nei geriausios fizins formos, nei patys protingiausi, utat
turjo tiksl, dl kurio vertjo gyventi. J svajon buvo pakanka
mai didel ir prasminga, kad jie pajgt nugalti visas klitis. Igy
venusij gyvyb tiesiogine prasme palaik svajons.

Otikslas yra ne kas kita, kaip svajon su galutiniu terminu.

Todl domu, kad tik maiau kaip trys procentai ms smoningai

formuluoja savo tikslus. Mes nepajgiame patys kurti savo likimo
ir paliekame j atsitiktinumui. Tada jaudinams, kad nesibaig taip,
kaip tikjoms. Taiau padaryti svajones konkretesnes ir paversti
jas tikslais nra sunku. Tereikia galvoti apie k nors, ko nortum
te, fantazuoti, kaip bt, jei tai turtumte, patikrinti, ar galite tai
turti (turiu omenyje ne minios statymo, o veikiau moraline, laiko
ir teisine prasmmis), tada apgalvoti, kaip viskas galt vykti, su
telkti mintis tiksl ir smoningai dirbti jo siekiant.
Paskutin dalis danai neminima tarp populiari savigalbos nu
rodym, k daryti, kad pamatytumte tikslus, pamirtama paai
kinti, kad jei mintys ir valdo veiksmus, iaip ar taip, priek veda
veikla ir sunkus js darbas. Kad ir kokius puikius vizualizacijos
ir susitelkimo lavinimo pratimus atliktumte. (Taip, a jus stebiu,
Paslaptiesalininkai.)

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 Nesunku rasti ir tiksl, dl kuri verta stengtis. Tereikia per
irti vairias gyvenimo sritis: eim, santykius, karjer, sveikat
ir t. t. Kiekvien i i srii pltoti ir tobulinti. Kas fantastiko
galt nutikti js eimoje? Arba js darbe? K i tikrj nortu
mte suinoti apie savo sveikat? Arba santykius? Koki gdi
nortumte gyti dirbdami? Ar eimoje? Kiek nortumte udirb
ti? Kokius asmenybs bruous nortumte ugdyti? K nortumte
nuveikti pasaulio labui? Kaip matote, visas sunkumas - isirinkti,
kurio tikslo siekti pirmiausia!

Tf[taluu)a6 fOiatukS

PRIMINKITE SAU, KAS ESATE

Kartais gali bti nelengva nepamirti, kas esi. Kuo buvai usims. K
i tikrj norjai daryti. Daugelio gyvenimo tempas toks greitas, kad
kartais gali ir usimirti. Tada susimstai, kaip atsidrei ten, kur esi,
gerai neprisimindamas, ar pats pasirinkai tok keli.
is metodas pads ilaikyti koncentracij ir krypt, kai tiek daug
visko susidaro ir galvoje, ir tvarkaratyje. Apsupkite save daiktais, pri
menaniais, kas esate ir kuo norite bti. Paskirkite darbe ar namuose
kampel vien sau. Privalote utikrinti, kad su niekuo nereiks derinti,
kas ten bus. Pripildykite kampel to, kas jums patinka. Isirinkite sau
reikmingus daiktus. Kaip galdami pamaloninkite save. Tegul atsi
randa vietos visiems js asmenybs bruoams, kuriuos vertinate.
Nesukite galvos, bandydamas pasirodyti kuklus: pagyrnika bus
stengtis dl ko nors kito, kampel kuriate tik sau. Jei nutapte gra
paveiksl ir jauiate, kad tapyba yra js tapatybs dalis, pasikabin
kite j. Diplomai ir nuotraukos taip pat tiks - jeigu kelia emocij. Kai
sdsite toje vietoje, tereiks atsimerkti ir suvokti:tai kas esu ir kuo
noriu bti."
Tai vienas geriausi bd prisiminti, kokios js stiprybs, koki
tiksl siekiate ir kas jus skatina.

Q B Q Q NUOSTABUS PROTAS
Kompasas ir keliastulpiai Kitas ingsnis i trij yra js kompasas,
kitaip tariant, vertybs. Tikiuosi, perskait apie vertybes skyriuje
apie laim, suprantate, kad jos veikia js elges ir bando vesti tei
singa linkme, tad nereikia dar kart aikinti. Todl ikart pereisiu
prie treiojo ingsnio - tarpini tiksl. J paskirtis - galimyb pa
matyti, kiek toli nujote keliu, vedaniu svajons isipildym. Tai
lyg akmenys, kurie seniau stovdavo alikelse ir ymdavo, kad
nujote myli nuo ankstesnio akmens. Js keliastulpiai, tarpiniai
tikslai, yra i anksto numatyti vykiai, su kuriais susidursite tam
tikra tvarka.
Ties sakant, domu turti laiko juost su vykiais, kurie turi
vykti tam tikra tvarka, - taip visada inote, ar esate reikiamose
vse. Kaip manote, kiek utruks pasiekti svajon? Metus? Sep
tynerius? Vis gyvenim? Nustatykite realistik galutin dat ir
judkite atgal. Sugalvokite pagrindinius vykius, kuri btinai pri
reiks, ir usiraykite. Jeigu norite nuskristi Mnul, vienas i nea
bejotin tarpini tiksl bt astronauto isilavinimas.
Sudarykite penki ar septyni toki tarpini tiksl sra ir lai
ko juost, atspindini js judjim svajons link. Galite sivaiz
duoti, kaip bt, jei pasiektumte kiekvien i i tiksl. I anksto
vaizduotje apirkite vyk ir pajuskite, kaip bt gyvendinus
kiekvien etap. Sukurkite konkret ir aik kiekvieno tikslo pa
veiksl, tarsi jie bt ia ir dabar. Taip padarykite su visais srao
tikslais. Ir smegenims suteiksite ne tik supratim apie galutin ir
tarpinius tikslus, bet ir nor juos pasiekti, nes prisiminsite, kaip
buvo gera tai sivaizduojant. (Kartais praveria tai, kad smegenys
taip nevykusiai skiria fantazij nuo tikrovs.)
Suformuluoti tarpiniai tikslai turi bti pakankamai dideli, kad
troktumte juos pasiekti. Vliau juos skaidysite maesnius, kas
dienius veiksmus, todl i pradi jie negali bti per smulks. Ar
per dideli, nes taps negyvendinami. Astronauto isilavinimas yra
puikus pavyzdys. Mokslus galima suskaidyti konkretesnius, kas
dienius tikslus, tokius kaip egzaminai ir kursai, kuriuos reikia baig
ti. Kai kasdieniki tikslai ims atrodyti per sunks, pagalvokite apie
ateit - kaip gera bus pasiekus tarpin tiksl - ir prisiminkite dides
n tiksl, kurio siekiate.

HENRIK FEXEUS Q D S B
 1

SUDARYKITE LOBI
EMLAP
anaudokite aplink, kad geriau sutelktumte dmes

P savo tikslus, svajones ir norimus pokyius, kurdami

vadinamj lobi emlap. Jei btina, kad visi pro
jekto dalyviai j suprast vienodai (pavyzdiui, kokia bus
drabui kolekcijos, rinkodaros kampanijos ar knygos vire
lio idja), daugelis krybini profesij atstov darbovietje
sudaro vadinamj nuotaik lent. Tai koliaas i paveiksl
li, paimt i vairiausi altini: laikrai, interneto, kom
paktini disk vireli ir film plakat, - jie visi vienaip ar
kitaip susij su norimu sukurti spdiu. Nuotaik lenta gali
veiksmingai perduoti ini, kai nepakanka odi. Joje yra
daugyb socialini, kultrini ir emocini asociacij, kurias
visi velgia vos pamat. Sudarydamas lobi emlap su
kursite asmeninio tobuljimo nuotaik lent, nesvarbu, ar
siekiate stipresnio savigarbos jausmo, ar meils, ar skms,
ar ko kito. Pradkite versdamas laikraius ir tuo paiu metu
galvodamas, kokie js tikslai. Ikirpkite visus odius, pa
vadinimus ir paveiksllius, kuriuos atkreipsite dmes.
Pradjs galvoti apie savo lobi emlap, nesunkiai rasite
paveiksllius ir odius, tinkamus js temai, neretai neti
ktame kontekste.
Pirmiausia didelio popieriaus lapo viduryje priklijuoki
te grai savo nuotrauk, o tada aplink j suklijuokite lai
krai ikarpas (kaip ir slaptojo kampelio, savo lobi e
mlapio neprivalote niekam rodyti, tad nra ko drovtis).
Gali pasirodyti kvailoka itaip karpyti ir klijuoti, bet lobi
emlapio psichologinis poveikis yra toks pats kaip asme
ninio slaptojo kampelio: sukuriate sau vizual priminim,

L
kur pamaius kaskart kyla intuityvi emocin reakcija. Skir
tumas tas, kad lobi emlapis padeda geriau susitelkti
tiksl. Tegul kiekvienas paveiksllis ir odis, kur dedate
lobi emlap, k nors simbolizuoja - gebjim ar itekli,
kurio nortumte.
Pakabinkite emlap tokioje vietoje, kad danai maty
tumte. Venkite toki viet, kur jis galt paskatinti neigia
mus nesuprating ir pavydi stebtoj komentarus, kitaip
galite ir pats suabejoti emlapio verte ir poveikiu. Jeigu
nerasite kitos tinkamos vietos, galite emlap pakabinti
vidinje spintos dur pusje, kad matytumte kasryt reng
damasis.
Kaskart irdamas lobi emlap matysite ir koliao
visum, ir kiekvien paveiksliuk bei od atskirai. emlapis
primins, kvps ir skatins imtis ygi siekiant savo tiksl. i
rjimas j teiks diaugsmo bei entuziazmo ir padarys tak
js veiksmams, o jums nereiks daug apie tai galvoti. Lo
bi emlapio pranaumas, palyginti su suraytais tikslais,
yra toks, kad paveikslli ir teksto koliaas padeda sukurti
kur kas kompleksikesn gebjim vaizd nei vien odiai.
Be to, lobi emlapis pasiekia js emocin lygmen, o tai
pati geriausia motyvacija.
r j?

DAR IANDIEN K NORS

PADARYKITE
eigu ko nors troktant utekt vien apie tai galvoti, visi

J vaintume Lexus automobiliais, gyventume pilyse ir tu

rtume namuose robotus vergus (gerai jau, paskutinis
punktas galbt svarbiausias man). Taiau kad ir kas raoma
populiariose knygose, neutenka matyti prie akis nauj
televizori, kad j gautum. Reikia dar io to. Veiksm. Vizua
lizuoti savo tarpinius tikslus praiau ne tam, kad pradtum
te fantazuoti. Perduokite smegenims konkret vaizd, kokio
gyvenimo labiausiai nortumte, ir paskatinsite save imtis
darb, kurie nuves prie tikslo. Kad ir kokios didels bt js
vizijos, visada kasdien galite nuveikti k nors, kas nuvest
iek tiek ariau tikslo. Galite kam nors paskambinti, atlikti
nedidel tyrim, parayti elektronin laik, rasti problemos
sprendim. Kasdien k nors nuveikite. Ir bsite vienu ings
neliu ariau savo tikslo negu iki tol.

Pasirpinkite, kad turtumte kam papasakoti apie savo tikslus ir

nuolat supaindinti su daroma paanga. Amerikos mokymosi ir to
buljimo asociacijos teigimu, tikimyb, kad tikrai padarysite tai, k
adjote, iauga nuo 40 iki 95 procent, jeigu yra mogus, kuriam
turite pasiaikinti, jei nepadarote to, k reikjo padaryti (net jei tas
mogus draugas). Jeigu niekas nekontroliuos, taps lengva ivengti
usibrt pokyi ir grti prie prastos veiklos.
Kai man kilo pirma mintis apie vie pasirodym - apskritai
dar nebuvo jokio pasirodymo, - isiuniau pagyrnik praneim
spaudai, kad po trij mnesi surengsiu unikal scenos ou. Taip

Q IIE IQ NUOSTABUS PROTAS

atskleidiau savo tiksl ne tik draugui, bet ir visai vedijos spaudai.
(Gerai jau, vietiniams Stokholmo laikraiams. Bet juk reikia nuo
ko nors pradti.) Spkite, ar buvau scenoje po t trij mnesi? Juk
neturjau kitos ieities!
Apie savo tikslus ir svajones kitiems pasakojame ne vien tam,
kad jie galt mus paspausti. itaip galime sulaukti reikalingos
paramos, kai tampa nelengva. Visada malonu inoti, kad turi u
nugar.

Be abejo, esate girdj, kad siekiant tiksl galima panaudoti pozity

vj mstym. Reikia matyti tiksl, ignoruoti visa kita, aikiai sau
vizualizuoti ir kuo daugiau kartoti. I esms tai ne tokia jau ir kvai
la mintis, bet io tipo pozityviojo mstymo rezultatai gali bti ir vi
sikai neigiami. Viskas priklauso nuo to, kaip formuluojate tikslus.
Pernelyg danai galvojame, ko norime ivengti: nenorime i eg
zamino gauti neigiamo paymio, muti kamuoliuko tvenkin prie
atuonioliktos duobuts ar kad vadovas ipeikt ms pasilym.
Jei taip galvosite koncentruodamasis tikslus, uprogramuosite
smegenis kreipti dmes kaip tik blog paym, tvenkin ar nepa
tenkint vadovo min. Suprantama, norsite to ivengti, bet min
tys vis tiek liks tenai. Stengdamasis nepataikyti tvenkin kaip tik
treniruosite smegenis ten pakliti, nes nuolat vaizduosits veiks
m (ir liepsite sau taip nedaryti). Taigi nieko stebtino, kad gol
fo kamuoliukas vis pliumptels vanden. Panaudojote pozityvj
mstym negatyviam rezultatui sustiprinti. Ir visikai pamirote
treniruotis, k turtumte daryti. Nes visa esm buvo ne gauti ne
patenkinam paym ar pataikyti tvenkin. Reikjo gerai ilaikyti
egzamin ir isaugoti kamuoliuk golfo lauke. Ir priversti virinin
k vertinti js pasilym.
Mstant pozityviai svarbu, kad mstytumte apie pozityv
veiksm, arba tok, kai k nors darote, ir nemstytumte pozityviai
apie negatyv veiksm, arba tok, kai ko nors vengiate.
Niekada neprogramuokite savs nesusirgti - galvokite, kad no
rite bti valus ir puikios sveikatos. Niekada nesuteikite mini
tai, kaip ivengti neskms, veriau tai, kaip elgtis, kad pasisekt.
Niekada neleiskite sitvirtinti miniai, kad esate kvailas. Veriau

HENRIK FEXEUS Q D E I B
uprogramuokite save taip, kad taptumte vis protingesnis (jau da
bar einate teisingu keliu, nes skaitote i knyg).

cA ftie, m zuntiznirU k
Pastaruosius keturiasdeimt met daugyb knyg, plokteli, kur
s, o dabar ir film adjo monms padti gyvendinti j svajones.
Vizualizacija buvo klasikinis metodas. Jis pagrstas tuo, kad turite
usimerkti ir sivaizduoti savo naujj a. sivaizduojate, kaip ma
lonu dvti naujus dailius drabuius, koks patenkintas esate, kad
gavote vadovo pareigas, ir kaip gera gurknoti kokteil Fidelis Ras
trasJamaikos papldimyje. Savigalbos industrija tokius pratimus
praktikuoja ne vienus metus ir, rodos, gali padti jums numesti
svorio, taip pat mesti rkyti, atrasti gyvenimo meil ar skmingiau
dirbti.
A taip pat prie kelet puslapi apraiau pana pratim. Bet
esama reikmingo skirtumo tarp io pratimo ir gryno vizualizavi
mo. Vis daugiau tyrim rodo, kad grynas vizualizavimas i ties
leidia jums pasijusti geriau, bet tuo viskas ir baigiasi. Poveikis
gali bti net prieingas ir jums gali tapti sunkiau pasiekti tikslus.
Atliekant vien tyrim grups student buvo paprayta kasdien
vaizduotis, kad gauna i svarbaus egzamino ger paym. Buvo ir
kontrolin grup, kuriai nereikjo daryti nieko ypatingo, tai yra
nereikjo smoningai vizualizuoti gero paymio. Abiej grupi stu
dentai gavo surayti, kiek valand per dien skirdavo mokymuisi, o
vliau buvo irima, kaip jiems seksi per egzamin. Nors tie, kuri
buvo paprayta fantazuoti, tam skyr vos kelias minutes per dien,
poveikis buvo didiulis: jie moksi kur kas maiau ir gavo prastes
nius paymius. Regis, vizualizavimas leido jiems geriau jaustis ir
labiau pasitikti savimi, bet tai nepadjo pasiekti tikslo. Net prie
ingai.
Kito tyrimo rezultatai buvo panas: mons, manantys, kad
gali veikti visas klitis, pavyzdiui, atsispirti okoladiniam tortui
laikydamiesi dietos, i tikrj susitvark su uduotimi prasiau
negu tie, kurie spjo, kad suklups, ir i anksto numat galimyb
susikimti vis tort.
Kodl turt bti blogai vaizduotis viesi ateit? Mokslininkai
spja, kad fantazuojantys apie bsim nuostab gyvenim pras

QDE1D NUOSTABUS PROTAS

iau susitvarko su neskmmis ir klitimis, kuri visada pasitaiko
nelygiame kelyje skm. Kitas paaikinimas - jie stringa savo fan
tazijose, tarsi bgdami nuo tikrovs, ir neturi po atlikti sunkaus
darbo, kurio reikia, kad tikrovje pasiektum tiksl. Kad ir kuris pa
aikinimas teisingas, tyrimai rodo, kad fantazuodami apie tobul
pasaul, kuriame js pasiek tikslus, jauiats geriau, bet tai nepa
deda gyvendinti svajoni tikrovje.
A pats nemanau, kad pasaulis i ties toks - tik juodas ir baltas.
Net manau, kad gali bti labai pravartu sivaizduoti save ateityje,
pairti, kas esate, kai jau pasiekte, ko trokote, pasijausti tuo
mogumi ir patirti visas malonias emocijas, kurias sukelia buvimas
tenai. Vis dlto nesakau, kad turtumte tai daryti kasdien, kaip
mokoma pagal klasikin vizualizavimo metod. Pakanka vieno kar
to. sivaizduojamos skms skonis neturt pakeisti tikr ambicij
ar sumainti js pasiruoimo darbui. Jis veikiau turi atlikti vari
klio vaidmen ir motyvuoti jus pradti veikti siekiant tikslo.
Kad nueitumte ten, kur norite, vis dar turite perdaryti savo
svajon praktin tiksl, o suskaidyti smulkesnius keliastulpius.
Kad utekt jg nueiti ilg keli iki svajons, danai prireikia kai
ko stipresnio u kasdien motyvacij - jums reikia raketos variklio.
J gauti galite ibandydamas, kaip jausits pasieks kelions tiks
l - t ir silo vizualizacija. Taigi vizualizacija nra veikimo pakai
talas. Tai technika, padedanti trokti veiklos! Anaiptol nereikia
vairius reikinius irti taip lengvabdikai, kad sukluptumte
prie netikt klii. Dl motyvacijos tikslus turite skaidyti tar
pinius ir kurti strategijas, kaip elgtis pakeliui susiklosius vienai
ar kitai situacijai. Besiliekninantys, kurie fantazuodami nenume
t svorio, darbo iekotojai, kurie, savo nuostabai, negavo svajoni
darbo, ir tie, kurie - kaip gaila - nesusirado svajoni poros, kad
ir kaip aikiai matydami j prieais, - visi pamiro, kad reikia dar
ir veiksm plano. Taigi ne vien vaizduokits save, pasiekus tiksl.
Taip pat pamatykite save, engiant ingsn pirmyn, ir pajuskite, kaip
tai malonu. Pritariu raytojui igui Ziglarui, kuris kart pasak:
Retai kada mons tiesiog sau klajodami staiga apsiiri, kad yra
Everesto virnje.

HENRIK FEXEUS Q Q S B
dCas Kenaftaaityimsis mstymas
Ms dienomis pozityvusis mstymas pervertinamas. Kai kas, ro
dos, mano, kad utenka galvoti, kad tapsi turtingas ar gausi puik
automobil, taip ir bus. Praktika technika pavirsta grynu prieta
ringumu. Savaime suprantama, kad ko nors matymas prie akis
gali paveikti tik jus ir js elges. O ne ko nors kito. Tarkime, protu
susitelkdamas tiksl nesmoningai paveiksite bendravim su ap
linkiniais. Labiau tiktina, kad susidurdamas su kitais priartsite
prie tikslo, nes pradsite nesmoningai udavinti aktualius klau
simus ir prayti reikiamos pagalbos. Sutinku. Taiau tai nereikia,
kad pakankamai daug galvodamas apie laimjim loterijoje staiga
laimsite. Regis, labai daug kas tuo tiki.
Vizualizacija neturi takos atsitiktinumui, taip pat nemanoma
paveikti kit moni veiksm intensyviai apie k nors galvojant.
Oprah gali sakyti k tinkama. inau, kad yra daug toki, kurie gal
t prisiekti, jog i technika veikia. Kai kurie j net yra takingi savi-
galbos konsultantai. inote, jeigu paimtume visus mones, perskai
iusius ar kitaip susidrusius su knyga Paslaptis- tai revoliucinis
veikalas apie pozityvj mstym, - ir mones, kurie ileidus knyg
laimjo loterijoje, statistikai beveik nemanoma, kad bent keli i
knygos skaitytoj nebt laimj didels sumos loterijoje. Visikai
atsitiktinai. Tai absoliuiai nepriklauso nuo vienos ar kitos neseniai
skaitytos knygos. Paaikt, kad vieni i laimtoj neseniai per
skait Tkstantmeiotrilogij ispan kalba. Kiti bt penktkart
perskait antrj Hario Poterio serijos knyg. Dar kiti bt nieko
neskait. O dar keletas bt kaip tik perskait Paslapt ir atlik
pozityviojo mstymo pratim. Savaime suprantama, pastarieji vi
suomet bus ikeliami kaip rodymas, kad i pozityviojo mstymo
versija tikrai veikia ir kad galima imstyti nemokam kelion
Indij. (Visai neperdedu - tai pavyzdys i vienos mintos tematikos
knygos.) Mitas apie kratutin pozityviojo mstymo poveik grin
diamas statistini tikimybi neimanymu. Apmaudu.

B O S E ! NUOSTABUS PROTAS
 yfwttiujCLb fOvotimai

ITRINKITE NEGATYVIAS MINTIS

is pratimas apima keli tip vizualizavim (gerj tip) ir jau anks

iau js imoktas technikas. Jis padeda nugalti prast nuotaik,
kai pajuntate gerai pastam guz gerklje ir imate dl ko nors neri
mauti. Atsitraukite nuo darb ir padarykite tai k.

1 ingsnis
Paklauskite savs, kas sukelia tai tokias neigiamas emocijas. Gal tam
tikra situacija? Pairkite, ar prie akis neikils koks nors vaizdas, ar
tyliai sau ko nors nepasakysite.

2 ingsnis
Raskite pozityvi emocijos paskirt. Neigiamos emocijos reikia, kad
reikia kai k atkreipti dmes. Gal jos nori priminti apie interviu ar
spti dl galim neskmi per susirinkim.

3 ingsnis
Veikite remdamasis pozityvia emocijos paskirtimi. Kaip ir nordamas
liautis nerimavs, sudarykite sra, kas gali nepavykti, o tada pasi
stenkite pasirengti visoms galimybms.

4 ingsnis
Sumenkinkite emocij, atkartodami vaizd, kur matte engdamas
pirm ingsn, paversdamas j nespalvotu, sumaindamas iki pa
to enklo dydio ir leisdamas jam itirpti horizonte. Pairkite, ar
emocija dings su vaizdu. Jeigu abu gr, galbt reiks imtis ko nors
daugiau.

HENRIK FEXEUS Q Q S D
 5 ingsnis
sivaizduokite norim tiksl. sivaizduokite, kad viskas klosis kaip tik
taip, kaip norite, nes esate pasirengs visoms galimybms. Sukurkite
galvoje milinik ryk film apie save ir mintyse perirkite. Pa
juskite, kaip tai malonu.

Galiausiai konstatuokite, kokia laim, kad kilo tas nemalonus jaus

mas, nes jis juk leido jums suprasti, kad galite io to imtis!

J sp ik ite, sau, u pakal.

Kaip jau esu minjs, kartais savigalbos knygos veikia kaip knygos
apie lieknjim: kai kas skaito jas ir tiki, jog to pakanka, kad vis
kas isisprst. Perskaiius knyg, lieka tos paios problemos kaip
anksiau, o tada perkama dar viena tikintis, kad kart bus geriau.
inau, kad tai ne apie jus: kadangi esate pakankamai sumanus,
kad pasirinkote i knyg, turtumte bti pakankamai sumanus,
kad atliktumte apraomus pratimus. Taiau galbt turite draug,
kuriam sunkiau save motyvuoti. Tada rekomenduoju kelion lai
ku - kit pratim, kaip paskutin spyr sdyn. Kelion pads gerai
perprasti, kaip iandienos elgesys dar ilgai veiks js gyvenim. Jei
pratimas nepaskatins js - atleiskite, js draugo - keisti netiku
s elges, tam gali bti tik viena prieastis: i tikrj js nenorite
keistis.
Bet tada juk nebtumte pradjs skaityti ios knygos.

NUOSTABUS PROTAS
 2ffwtiMga& OtatiHOL5

ATGAL ATEIT

Svarbu rasti pakankamai laiko iam pratimui, kad galtumte susi

telkti atlikdami kiekvien ingsn. Kvpuokite ramiai ir nesinervin-
kite. Jei skubsite ar prarasite kantryb, pratimas nebus toks veiks
mingas kaip atliekant susikaupus. Bt geriausia, jeigu geras drau
gas galt padti jums perskaityti instrukcijas. Jei rasite skaitytoj,
galite usimerkti atlikdami pratim. (Daugeliui lengviau sivaizduoti
vaizdus, kai j netrikdo konkuruojantys regimi spdiai.) Nepereiki
te prie tolesnio ingsnio, kol iki galo nebaigte vieno. Daugelyje yra
klausim. Jie nra retoriniai, reikia juos atsakyti. Nors ir vien sau.
Prie praddamas nusakykite sau, kok elges ar mint nortum
te pakeisti. Apibrkite norimus pokyius ir galite pradti.

1 ingsnis
sivaizduokite savo elges po ei mnesi. Pagalvokite, kaip jaustu
mts, ar po pusmeio manytumte, kad tikrai turtumte pasikeis
ti. Ar ir toliau rinktumts ne tai, ko norjote. Kokius jausmus patiria
js bsimasisa//?Ar js nusimins? Laimingas? Suirzs? Atsipalai
davs? sijauskite, kad suprastumte, kokie jausmai apima. Pamaty
kite busimj a" tarsi atvaizd veidrodyje. Atidiai pairkite. Kaip
atrodo js veidas? pyks? Ramus? Nusimins?

2 ingsnis
sivaizduokite, kad einate tuo paiu keliu dar metus, kad isaugojo
te t pai nuostat, vis mini baga, kuris jus slegia jau dvylika
mnesi. Tai ateitis, kai vis dar negalite daryti troktam dalyk. Pa
velkite veidrod dar kart. Kaip atrodote, palyginti su ivaizda prie
metus? Labiau pavargs? valesnis? Laimingesnis? Lidnesnis?

HENRIK FEXEUS Q D E H D
 Nepradkite galvoti:Taip, taipjau supratau vis esm" o pama
tykite save i tikrj ir pajuskite, k reikia ten bti. Koks jausmas? Ar
jums palengvjo? Esate nusivyls? Ar jauiate k nors kita?

3 ingsnis
Dabar sivaizduokite, kad prajo penkeri metai. Penkeri metai to pa
ties nevilt varanio elgesio ir susikaustymo. Kur esate? Kaip atrodo
js gyvenimas? K veikiate? Kaip jauiats? Nepaleiskite savo vaiz
dinio po penkeri met tol, kol nerasite realistiko ir tikimo ateities
scenarijaus ir j nesijausite. Skirkite tiek laiko, kiek reiks.

4 ingsnis
Persikelkite dvideimt met ateit, dvideimt met, kuriuos pragy
venote su ta paia neigiama mintimi ar nepageidaujamu elgesiu.
Dvideimt met prarast galimybi.
Nesukiaukite ir nepraleiskite ingsni. Kad pratimas bt veiks
mingas, turite kaip reikiant sijausti savo situacij - tiek dabartin,
tiek t, prie kurios dabartin nuves. Patirkite stipr emocin, beveik
fizin spd, k reikia dvideimt met nusivylimo. Pridkite prie
savo dabartinio amiaus dvideimt met, kad inotumte, kiek tada
jums bus met, ir paskutin kart pairkite veidrod. Ityrinkite
atvaizd. K galite perskaityti i veido bruo? Kaip jauiats, bda
mas toks? Pairkite akis. Kas iri jus? Ar tai mogus, kur gerbia
te ir kuriuo nekantraujate tapti, ar kas nors kitas?

5 ingsnis
Grkite dabart.
Kelions ateit tikslas yra padti jums suprasti, kaip vienas vieninte
lis maas dabartinis protis ar mintis paveiks kitas js gyvenimo sri
tis - vis likus gyvenim. Tegul js valga nusistovi. Viskas, k da
rote - ir ko nedarote - iandien, turi pasekmi tolesniam gyvenimui.

6 ingsnis
Dabar padarykite prieingai. sivaizduokite, kad elgiats taip, kaip
norjote, mstote taip, kaip norjote. Pamatykite save gyvenant
btent taip. sivaizduokite, kad taip darote vis mnes: tobuljate,

NUOSTABUS PROTAS
mokots, vis labiau artjate prie mogaus, kuriuo troktate tapti.
Kur nueisite per mnes? Dar kart pairkite save veidrodyje.
Kaip atrodote? Atkreipkite dmes energij ir savijaut. Kokios
emocijos uplsta? Atkreipkite dmes, kaip greitai pavyko taip toli
paengti.

7ingsnis
Nukeliaukite metus priek. Atkreipkite dmes, koki galimybi
atvr naujasis elgesys ir kaip pasiektos pergals atveria keli ki
toms pergalms. Pairkite, ko imokote pakeliui ir kokios pa
tirties gijote. Kaip atrodote veidrodyje? Diugesnis? Lidnesnis?
Jaunesnis? Susitelks? Kur esate? Kas jus supa? Kaip jauiats ten
bdamas?

8 ingsnis
Vl perokite dvideimt met ateit - dvideimt met elgiantis taip,
kaip norjote. Pagalvokite, kas esate, ir kaip visa patirtis ir priimti
sprendimai jus sustiprino. Pavelkite veidrod. Ar matote mog,
kuriuo norjote tapti? Ar per iuos dvideimt met tobuljote taip,
kaip trokote? Kas velgia i veidrodio? Ar didiuojats iuo mogu
mi? Ar jis jus diugina? Ar slegia? Ar prie dvideimt met buvo verta
vykdyti t ma pokyt, atvedus iki ia?

9 ingsnis
Grkite dabart. Pavelkite iuos du kelius, kuriais jote minty
se. Dvi ateities alternatyvos, kuri pradinis takas tas pat - js, koks
esate dabar. Ar matote, kokie skirtingi ie keliai? Vienintelis pokytis,
kur iandien numojote ranka, paveiks vis likus js gyvenim.
Skamba dramatikai. Taiau svarbi kiekviena sekund, kiekvienas
veiksmas. inau, galvojote, kad reiks tai padaryti. Tiesiog ne dabar.
Be abejo, galite palaukti kok mnes prie keisdamasis. Ar eis. Bet
jau inote, k tai reik. Jau pabuvote ten. Ar esate tikras, kad norite
ten grti?

HENRIK FEXEUS Q D Q D
 III ISKIRTINE GALIA:
ATSIKRATYKITE
NEREIKALINGO STRESO
Streso valdymas, gyvenimas i akimirk ir
kalbjimas prie auditorij

aai kas yra taip nemalonu kaip pojtis, kad ko nors nesp

M ji. Tarsi laikytum kak pirt galiukais ir justum, kad tai

vis greiiau sukasi, rodos, tuoj nebeilaikysi: kiekvienam
nuveiktam darbui tenka du, kuri nespjai ar pamirai, nes reikia
apie tiek daug pagalvoti. Bandai bti uolus darbe, geras partneris
ir aktyvus socialinio tinklo narys, bet keiki save, nes praiopsojai,
kad jau prisnig, o vaikams reikia nauj iemini kelni.
Nieko keista, kad kartais tiesiog pasiduodi.
Vis dlto daugelis stres keliani dalyk neturt bauginti. Di
dum laiko jaudinams be reikalo. Vengiant jaudintis tada, kai ne
btina, ir turint strategij, kaip susitvarkyti su stres ities kelian
iomis situacijomis, gyvenimas tampa kur kas paprastesnis. Kitos
js neseniai gytos ypatingos galios negals atsiskleisti, jei bsite
nuolat apimtas streso, nes nespsite j kaip reikiant ugdyti. Kitaip
tariant, svarbu sugebti tinkamai valdyti stres. K jau kalbti apie
teigiam poveik kraujospdiui.

Jai vitka tampa kiek fW i daug

Kai sakome, kad jauiame stres, turime omenyje pusiausvyros
tarp dviej sistem nebuvim. Viena j, streso atsakas, daro per
daug, o kita, gebjimas atsipalaiduoti, - per maai. Pats savaime
stresas nra nei teigiamas, nei neigiamas reikinys: tai tampos
reakcija, kuri vyksta organizme ir ilaisvina hormonus kortizol,
adrenalin bei noradrenalin. Dl to sustiprja mintys, susijusios
su stresu, todl tampa sunkiau ramiai nusdti ir lengviau usi
imti kuo nors, kas sumaint stres. inoma, geriausia pasirinkti
veikl, kuri padeda imtis uduoties, kelianios stres. Nra labai

Q D B Q NUOSTABUS PROTAS
gerai griebtis trumpalaiki stres naikinani priemoni, toki
kaip ledai ar vynas. Tokiais atvejais tampa greitai grta. Vis dlto
blogiausia strigti udarame mini apie planuojamus darbus rate,
kuris visikai sukausto. Netinkamos reakcijos stres yra daniau
sia prastos sveikatos prieastis.
Stresas yra bene aikiausias pavyzdys, kaip ms mintys gali
paveikti kn. sivaizduokite, kad esate darbe. Po valandos turite
bti baigs ataskait. Skauda galv. Su kiekviena minute galvoje
dzingsi tarsi laikai elektroninio pato dutje. Skamba telefonas,
bet js neatsiliepiate. Segate ataskait segtuv, bet imetate j ant
grind. Aplink pasklinda popieriaus lapai, pro al einantis kolega
netyia ant keli ulipa lapiais batais. Vienas lapas perplyta. Js
pulsas danja sulig stiprjaniu galvos skausmu. Apskritai negali
te mstyti. Streso demonas plaka jums nugar.
Toks auktas streso lygis susijs su ne viena rimta liga - nuo
vio iki irdies lig ir nevaisingumo.
Kadangi ms nerv sistema bendrauja su imunine sistema,
padedami hormon ir kit chemini mediag galime paveik
ti savo kn poiriu vien ar kit situacij. Kaip ir smegenys,
kurioms sunku atskirti tikr veiksm nuo simuliuojamo veidrodi
ni neuron, js nerv sistema neatskiria fizins grsms knui
nuo mentalins grsms js ego. Todl gebjimas susidoroti su
psichologiniu stresu turi lemiam reikm fizinei savijautai. Gal
bt pastebjote, kad suslogavs ar susirgs kita liga ir patirdamas
stres sergate kur kas ilgiau ir jauiats prasiau nei kitais kartais.
Be kita ko, tai priklauso nuo minto stresinio kortizolio ir adreno-
kortikotropinio hormono, kuris pablogina kno gebjim atkurti
savo audinius ir pasiprieinti infekcijoms. kn patekus virusui ar
bakterijoms, padaugja baltj kraujo kneli, kad bt ukirstas
kelias invazijai. Streso chemins mediagos sultina baltj kraujo
kneli gamyb ir tampa sunkiau pasiprieinti infekcijai.
Tai buvo pademonstruota tiriant student krauj prie sunk
test ir po jo: po testo (jis laikytas stres kelianiu igyvenimu) stu
dent kraujyje buvo kur kas maiau baltj kraujo kneli nei iki
tol. Tas pats pastebta ir tarp por. T, kurie man, kad santuoka
kelia jiems daug streso, imunitetas buvo silpnesnis. Kaip ir jums
peralus, moterims, patirianioms stres, nedidel durtin aizda
gijo devyniomis dienomis ilgiau negu kitoms.

HENRIK FEXEUS Q Q Q B
 inoma, nei sunkus testas, nei svarbi ataskaita savaime ne
kenkia js imunitetui. Tai net nepriklauso nuo fakto, kad viena
ar kita situacija kelia jums stres. Lemiam reikm turi js pa
sirinkimas, kaip stres valdyti. vairs mons toje paioje situaci
joje gali reaguoti visikai skirtingai. Kai kuriems situacija atrodyt
neveikiama, o kiti gerai su ja susitvarkyt, nors ir apibdint j
kaip keliani stres. Atrodo, tak imunitetui daro ms poiris
stres. Vienas pirmj streso tyrj Hansas Selye pasak tiesiai:
mogui reikmingiausias emocinis stresas <...> emocin reakcij
sukelia ne tiek vykis, kiek jo interpretavimas.Net jeigu ir jauiate
turs priemoni kebliai situacijai isprsti, ji vis tiek gali kelti stre
s. Nepasiduokite stresui ir pasinaudokite juo, kad geriau susitelk
tumte ir isprstumte situacij. Pozityviai velgdami gyvenim
ir naujai interpretuodami patirt - tai du dalykai, kuriuos knygoje
jau ne kart minjau, - galime pradti prasmingai ir konstruktyviai
reaguoti tai, kas vyksta, uuot kl galvoje chaos kaskart, kai vis
ko tampa per daug.
Nereikia pakeisti pasaulio, darbo, susirasti naujos merginos ar
gauti didesns algos, kad patirtumte maiau streso. Visk lemiate
js, o ne iorins aplinkybs. Keiiantis vykio vertinimui, keiiasi
ir streso pojio intensyvumas bei trukm.

Ms reakcija stres i pradi turjo praktin reikm - prot

viams tai buvo bdas gauti papildomos energijos ir jgos, pavyz
diui, nugalti puolant lok ar, kur kas geriau, pasipustyti padus
ir greitai pabgti. Matyt, js protviams niekada nereikjo patirti
streso dl bsimo Powerpoint pristatymo. Stres keliantys veiksniai
retai kada kelia fizin grsm. Greiiau nepasitenkinim. Kadangi
pasaulis vystsi greiiau negu mogus, nuolat ruoiams atremti
fizines grsmes, kurios taip ir nekyla.
Be to, dauguma dalyk, dl kuri jauiame stres, yra arba tai,
kas niekad nenutiks, arba vykiai i praeities, kuri vis tiek nega
lime pakeisti. Todl mus nuolat kankina tampa. Jeigu tai trunka
ilgai, kyla emocini problem. Jausdami stres atkakliai bandome
vienu metu daryti kelet darb, lyg tai padt. Usideg darbuotis,
vienu metu kalbame telefonu, raome elektronin laik ir ruoia
me valg, nors visi tyrimai rodo, kad nepradedame veikti efekty
viau - veikiau prieingai. Ir pats pastebjote: kai bandte vienu

Q D B D NUOSTABUS PROTAS
metu skaityti knyg, irti televizori ir lankstyti kojines, vliau
nenutuokte, apie k buvo knyga, koki laid matte ir kur pasidjo
kojins.

Sthesas Oi ktm bi& l

Galbt bt neproal paminti, kad stresasyra itin platus apib
dinimas, kuriuo nusakoma daugyb vairi igyvenim. Stresas,
kur patiriame sirgdami rimta, galbt mirtina liga, tokia kaip v
ys, skiriasi nuo to, kur jauiame rytais vaiuodami darb, o is
savo ruotu yra kitoks nei tas, kur igyvename per teniso turnyr.
Reakcija stres priklauso ne tik nuo to, ar jauiams gal isprs
ti situacij, bet ir nuo streso tipo. Trumpalaikis, kontroliuojamas
stresas, pavyzdiui, okant su guma nuo Vesterbruno tilto, gali net
gi paskatinti su infekcija kovojani lsteli gamyb. Lygiai taip pat
ilgalaikis stresas, jei tik jis valdomas, gali paskatinti atsipalaidavim
sukeliani hormon, toki kaip endorfinas ir enkefalinas, gamyb.
Mano darbas yra i keliani ilgalaik - o mano atveju ir nuola
tin - stres. Sunkiausia ilaikyti jo kontrol. Ilgesn laik sunkiai
dirbs, o tada atsipalaidavs, paprastai i karto susergu. Atrodo pa
stama? Tai irgi susij su cheminmis mediagomis ms kne.
Danai susergame i karto pasibaigus laikotarpiui, kai patyrme
stipr, bet kontroliuojam stres, prajus tampai, o ne intensy
viausiu laikotarpiu. Kaip tik todl pastaruoju metu lioviausi ilstis.
Labiausiai stresas kenkia, kai jauiame, kad negalime jo kontro
liuoti. Juk inote, kaip svarbu kontroliuoti savo aplink, kad gerai
jaustumts. Kontrols stoka gali bti net fizikai alinga. Pame
nate eksperimentus, kuriuos atliekant unys gaudavo elektrook,
kur galdavo ijungti arba ne. Eksperimentas pakartotas su iur
kmis. Tik tkart nelaimlms buvo suvirkta mitogen - media
g, kurios normaliomis slygomis stiprina imunitet skatindamos
lsteli dalijimsi. Kitaip tariant, prie eksperiment sustiprintas
iurki imunitetas. Be abejo, elektrookas kl stres visoms eks
perimente dalyvavusioms iurkms. Net ir sustiprinto imuniteto
iurks, patyrusios stres, kurio negaljo kontroliuoti, tai yra i
jungti elektrooko, pasiymjo dar silpnesniu imunitetu.
Eksperimentu, per kur moni gimins bandomieji triuiai
klaussi siaubingo triukmo, taip pat vertintas imunitetas. Po eks

HENRIK FEXEUS Q D E 3 E 1
perimento t, kurie negaljo kontroliuoti patiriamo streso ijung
dami triukmo altin, imunitetas gerokai susilpnjo (sumajo
limfocit, jeigu tokius pamenate). Tiriant eimas, kuriose kas nors
serga Alcheimerio liga, ar praradusius partner mones nustatoma
tas pat: didiausi al imunitetui daro nevaldomas stresas. Vei
kiausiai todl streso valdymo usimimai, tokie kaip grupin te
rapija ar atsipalaidavimo technikos, gali padti ligoniams greiiau
pasveikti.
Kuo labiau jauiame gal valdyti stres, su kuriuo susiduriame
vairiose situacijose, tuo geriau ms imunitetas bna pasiruos
kovoti su jo pasekmmis. Savo imunin apsaug turtumte page
rinti kontroliuodami padt. domi mintis. Ypa turint omenyje,
kad jau kaip reikiant ilavinote savo kontroliavimo gebjimus. Ne
inau, ar manote, kad imuniteto valdymas protu yra ypatinga galia,
ar ne. Bet juk visada malonu ivengti pasiutusiai ilgai utrunkanio
peralimo.

KIAURAI PERMATYKITE NETIKRA

I strategij, kuri imokote skyriuje apie laim - toki kaip hu

moro panaudojimas ar refreimingas, - kelios tinka ir stresui valdyti.
Jos leidia pataisyti neigiam emocin bsen, kuri uplsta igy
venant stres, taiau nebtinai padaro tak streso prieasiai. Todl
dabar jos ir imsims.
Gali bti, kad jausdamas didiul tamp i tikrj patiriate neti
kr stres. Pavelkite vairias sudedamsias streso dalis. Susiraykite
jas. Patiriant stres mamoiai (spti visk iskalbti iki deimtos vaka
ro) gali pasirodyti tiek pat svarbs kaip ir dideli dalykai (prastas dar
bas), todl traukite visk, kas, js nuomone, daro jums tak ir kelia

Q D B B NUOSTABUS PROTAS
 stres. irkite, kad nepraleistumte ko nors manydamas kaip dau
gelis: Visiems kitiems pavyksta suspti" arba Vis tiek turiau suge
bti. Juk pernai pavyko." Skirtingomis aplinkybmis skirtingi mons
ne tuos paius dalykus vertina kaip kelianius stres. Jeigu bandysite
nematyti ko nors, k neats savo streso kuprinje, galiausiai ji dar
pasunks. Pripainkite visk, kas i ties kelia stres, ir suraykite
sra. Tiek reikmingus dalykus, tiek mamoius.
Tada pavelkite sra. Pamats vis savo stres, padalyt
smulkesnius elementus, nesunkiai pastebsite, kad kai kurias dalis
reikia tinkamai suriuoti. Kitoms galbt prireiks veiksm plano. Gal
bt paaiks, kad kai kurios pagrstos klaidingu sivaizdavimu.Taiau
visa tai galima sutvarkyti. Nejausdamas streso tarsi beformio guzo
gerklje ir tiksliai inodamas jo sudedamsias dalis, galsite su juo
kovoti.
Sudarant stres keliani situacij sra lengviau suprasti, kodl
jos priveria jus taip jaustis. Ar j pagrindas yra tam tikras js siti
kinimas, tarkim, kad turite pasiekti daugiau negu kiti. Tada galbt
vertt susimstyti, ar tai konstruktyvi mintis, ar visgi reikt j pa
keisti. Norint pakeisti darb, tenka ilgokai planuoti, bet kaip tik todl
pravartu ikart griebti jaut u rag ir isikelti pagrindin tiksl bei
aikiai apibrtus tarpinius tikslus. Taip ivengsite streso. O skalbim
galite visada planuoti ketvirtadieniais.
Kvaila jaudintis dl to, ko negalite pakeisti. Bet dar kvailiau jau
dintis dl to, k galite pakeisti.

Jutot atickvo/H ias Oi udaM /H iai

Ar jauiate, kad esate neorganizuotas? Danai kalbame, kad tu
rtume geriau planuoti laik, taiau niekas nekalba apie protins
veiklos planavim. Tai nra gerai, nes produktyvesni tampame, kai
suplanuojame, k bus sutelktos ms proto pastangos. Gal atro
do, kad ikeldamas produktyvius mones tarsi cituoju Georgeo
Orwello roman 1984, taiau tikrovje produktyvs mons yra
tie, kurie nusprendia k nors daryti nustatytu laiku ir tada skiria
tam vis dmes. Jie nebando vienu metu daryti keleto darb, kad
visk spt - tai nesumaint streso, veikiau dar sustiprint.

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
 Mano gyvenimas daugeliui atrodyt keistas, nes sukuosi ra
ydamas knygas, filmuodamasis televizijos laidose, kurdamas
straipsnius laikraiams, gastroliuodamas ir pasirodydamas sce
noje, skaitydamas paskaitas ir slapta fotografuodamas nuogas gar
senybes, kad galiau ipeti pinig. Be to, stengiuosi bti blynus
kepantis ttis ir pakankamai romantikas vyrukas. Pasakoju tai ne
tam, kad pastatyiau didel puikybs arkl, nes bandydamas ant jo
ussti tiesiog nukrisiau. Tenoriu pasakyti, kad darau daug dalyk
ir visi jie uima nemaai laiko. Todl man reikia efektyvaus metodo
valdyti stres, kuris greit apimt, jeigu bandyiau vienu metu gal
voti apie visk. Tad planuoju, k sutelkti dmes. Tai vadinu dur
atidarymo ir udarymo metodu - i esms tai reikia, kad vienu
metu darau vien darb.
Kai atviros vienos durys, visos kitos bna udarytos. iuo
metu su pasirodymu Smons cirkasnegastroliuoju, nes, be kita
ko, turiu baigti i knyg. Jeigu dabar papraytumte papasako
ti, apie k tas pasirodymas, neturiau supratimo. Nors esu pa
sirods jau daugyb kart. Mano smegenyse durys kambar
udarytos ir a, nuoirdiai kalbant, visai nenutuokiu, kas u j.
iuo metu negaliu leisti jokio protinio proceso su pasirodymu, nes
visus iteklius reikia skirti kitam mano smegen kambariui - tai
kambarys, kuriame yra i knyga. Pasirodymo duris atversiu ma
daug po mnesio, ir nuoirdiai tikiuosi, kad u j viskas bus taip,
kaip palikau.
T pai technik galima taikyti ir kur kas maesniais interva
lais. Be knygos raymo, kart per mnes raau laid mokslo ka
nalui. Rengdamasis kiekvienai laidai - tai trunka apie dvi dienas -
udarau knygos duris ir sutelkiu dmes bsimos laidos turin. To
mis dienomis neturiu supratimo, kaip man sekasi rayti knyg, nes
turiu galvoti apie k kita. ras laid, udarau menamas televizijos
duris ir vl engiu knygos kambar. Kartais tai nutinka t pai
dien. Tada viskas vyksta dar spariau: kiekvien popiet ir vakar
praleidiu su vaikais ir savo drauge. Tada negaliu galvoti dar ir apie
knyg. (Ar, tarkim, mokslo kanal.) Nes taip tapiau netikusiu ei
mos nariu. Taigi tuo metu duris udarau ir urakinu, o mintys prie
j net nesiartina. Turiu pripainti, kad toli grau ne visada sugebu
bdamas namie negalvoti apie darb, taiau stengiuosi, kiek galiu.
Daniausiai pavyksta.

NUOSTABUS PROTAS
 tai ir papasakojau apie savo av gyvenim, ir suprantu, kad
smarkiai pavydite. Vis dlto tikiuosi, jog supratote: kad ir kokiomis
uduotimis tenka ongliruoti gyvenime, planuojant mentalin vei
kl galima ongliruoti geriau. Vienu metu dirbant su viena uduo
timi, paskui pereinant prie kitos ir nebandant apie visk galvoti i
karto, gyvenime liks daug maiau streso. itaip planuodamas gyve
nim tapsite ramesnis, daugiau nuveiksite darbe, tapsite geresnis
klausytojas ir partneris. Susitelkdamas viena, tursite galimyb
pavelgti jus supantiems monms akis ir suvokti, kad esate vie
nas i laimingj. Svarbu kartais sustoti ir sau tai priminti, ir tikrai
nieko nebus, jeigu visada darysite dar tris darbus.

2f/wtuu)a6 /Vadimas

PLANUOKITE, KAM SKIRTI

Jei kalbtume apie santykius, itin svarbu, kad nebtumte usi

ms keliais dalykais. Blogiausia mginti pasakyti k nors prasmingo
mogui, kurio ia ir dabar nra. Dirbdami susikoncentruojate dar
b. O gr namo skiriate dmes vyrui ar monai ir vaikams. Ir dar
papgai kakadu. Tada vis valand skiriate kokiai kitai veiklai. Pavyz
diui, irite televizori ar galvojate apie darb. Taiau nedarykite
visko vienu metu. Kalbdamasis su vaikais slapiomis neskaitykite
darbo elektronini laik. Neklauskite vyro, kaip jam seksi, lesinda
ma paukt. Turite irti j (j) ir klausyti, k jis kalba. Tas pat ir su
vaikais. Ir su draugais. Tai, ko jie nori, nebtinai yra svarbu. Svarbu,
kad skirtumte vis dmes ir iklausytumte. Tik tai t reikia. Visa
kita ne taip jau reikminga.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
jMteHmiM&tHMiHUiOfa
Jei esate daug sportavs sporto klube, inote, kad kelet dien ne
nujs treniruot pradedate fizikai prastai jaustis. Taip yra todl,
kad js knas priprats prie chemini mediag, kuri pripls
ta krauj treniruojantis, pavyzdiui, adrenalino ar endorfin. i
mediag nebegaudamas knas patiria abstinencij tarsi heroin
vartojanio narkomano. Pastama, ar ne?
Veikiausiai neinojote, kad manoma gyti toki pat priklau
somyb nuo chemini mediag nuolat bnant kuo nors usi
mus - ir jauiant iok tok stres. Dauguma t, kurie mano pri
val nuolat dirbti ir nurodo tokias prieastis kaip reikia pinig,
neturiu kitos ieities arba tiesiog nemgstu nuobodiauti, yra
priklausomi nuo chemini mediag - streso atsako sudedamosios
dalies, kurias gamina j smegenys. O kaip js? Jeigu jauiate, kad
gyvenimas jau kur laik gana temptas ir nuolat turite beprotikai
daug veiklos, pagalvokite, kokius pasiteisinimus esate sugalvojs,
kad galtumte ir toliau taip gyventi. (Puikiai inau, koki mel
esu prirezgs, kad ilaikyiau savo chaotik gyvenim.)
Sporto psichologas Jimas Loehras yra pasaks, kad gyvenimas -
ne maratonas, o virtin trump distancij bgim. Jis turjo ome
nyje, kad, nordamas daug pasiekti kurioje nors gyvenimo srityje,
turite rasti bd atgauti energij - fizikai, emocikai ir protikai.
Po energijos naudojimo laikotarpi reikia kaupimo laikotarpi. Pa
vyzdiui, ms knas geriausiai veikia tada, kai pirma intensyviai
juo naudojams, o tada leidiame pailsti, kad po kurio laiko vl
galtume grti prie intensyvaus laikotarpio. Smegenys veikia taip
pat. Taiau nepakanka kart per metus iskristi usakomuoju reisu
pailsti, kad krautumte savo baterijas. Ypa jeigu planuojate kitus
vienuolika mnesi praleisti apimtas streso.
Stres reguliariai kaitaliodamas su poilsiu galsite ne tik geriau
jam pasiprieinti, bet ir sugebsite pakelti daugiau streso nepa-
tirdamas neigiamos takos. Kaip kno raumenis sustipriname i
pradi treniruodami, tada leisdami pailsti ir pamau didindami
pratim sunkum ar trukm, taip galime didinti stres (= daugiau
nuveikti) ir ivengti jo poveikio, jeigu tik nepamirime daryti regu
liari pertrauk.

B O D E NUOSTABUS PROTAS
 PUKUOTUKAI
is patarimas keistokas, bet nordamas pasilyti greit

S ir veiksming pagalb vis tiek j paminsiu. Psichologai

jau senokai pastebjo, kad naminio gyvno draugija
ramina ir padeda atsigauti.Taiau naujausi tyrimai rodo, kad
pakanka tiesiog irti gyvnus, ir poveikis bus toks pat.
Vieno eksperimento dalyviams buvo rodomi trumpi filmuoti
siuetai apie uvis, paukius ir bediones. Be to, buvo ma
tuojamas j kraujospdis - prie filmukus ir po j. Visi trys
siuetai apie gyvnus sumaino dalyvi kraujospd ir pa
djo jiems atsipalaiduoti. Siekiant patikrinti, ar poveik daro
filmai apie gyvnus, o ne tiesiog televizoriaus irjimas,
buvo atliktas kontrolinis tyrimas: dalyviams rodytas serialas
arba tuias ekranas. Raminamuoju poveikiu pasiymjo tik
filmai apie gyvnus. Serialas Glamour bent jau streso po
iriu sukelia tok pat efekt kaip ijungtas televizorius. (Jei
kalbtume vien apie protin sveikat, manyiau, kad ir
ti ijungt ekran yra geriau.) Kitaip tariant, esama grynai
fiziologinio paaikinimo, kodl filmuota mediaga, kurioje
gyvnai elgiasi juokingai ar mielai, visada pirmauja peri
r srauose YouTube svetainje. Jie tiesiog padeda mums
geriau jaustis. Taigi, jei norite per minut sumainti kraujos
pd ir sultinti puls, panarykite internete ir pairkite
mielus triuiukus!
 Ar prisimenate ultradin poilsio cikl? Jis reikia, kad knas
liaujasi kreips dmes iorinius veiksmus madaug kas devynias
deimt minut, nesvarbu, norite to ar ne, ir skiria penkiolika mi
nui dienos energijos atsargoms papildyti. Nesunku prieintis ir
galvoti: Neturiu laiko pertraukai, kai reikia tiek daug visko pada
ryti! I tikrj neturite laiko dirbti be pertraukos. prasta many
ti, kad kuo sunkiau ir ilgiau dirbi, tuo daugiau nuveiki. Taiau taip
nra. Nerasdamas laiko atsigauti, nusikamuosite kur kas greiiau
ir nepajgsite padaryti visko tiek, kiek btumte galjs padary
ti klausydamasis smegen signal, kad atjo metas pertrauklei.
Skirkite laiko poilsiui bent du kartus per dien. Tegu mintys nea
jus kitur, svajokite ir leiskite knui pailsti bent penkias minutes
(bet ne daugiau kaip dvideimt). Arba pasivaikiokite greitu ings
niu. Nesvarbu, koks temptas js darbas. Du kartus per dien gali
te tai padaryti. Jausits valesnis ir bus lengviau susikaupti.

T7 JM5 bujuMia6 Ui stheAOA

Jei, be laims, pastaraisiais metais buvo kitas madingas odis, tai
neabejotinai dmesingumas. Tiems, kurie sugebjo j praklausyti,
trumpai paaikinsiu, k jis reikia. Igird od meditacija, dauge
lis veikiausiai pagalvoja apie smons stadij, pasiekiam ivalius
visus pojius. Taiau budizmo ekspertas Alanas Wallaceas teigia,
kad dmesingumas yra greiiau atmintis, nepamirimas. Pasak jo,
umartis yra dmesingumo prieyb. Tai ir ne grynos smons
stadija, kitaip tariant, ne ta bsena, kuri igyvename prie pat k
nors suprasdami ar atpaindami. dmesingum eina prisimini
mai i praeities, kaip nepamirti k nors padaryti ateityje ir nepa
mirti bti visikai susitelkusiam ir atidiam esamoje tikrovje. Es
mingiausia teiginio pabaiga - bti visikai susitelkusiam ir atidiam
esamoje tikrovje. Medituoti remiantis dmesingumu - nepertrau
kiamai skirti kokiam nors dabarties vykiui vis dmes. Danai su
sitelkiama savo paties kvpavim.
Nekreipkite dmesio, kad tai dar vienas odis, kuris baigiasi
-ingumas. Dmesingumas yra bdas treniruojant tiek smon, tiek
kn kontroliuoti neigiamas bsenas, pavyzdiui, stres.
Jis veikia tai kaip: bdamas vaikas, turite imokti naudotis a
kute. Imoks daugiau negalvojate, kaip pasmeigti ksnel ir dti

Q Q B E NUOSTABUS PROTAS
 burn. Vis tiek nepraaunate pro al ir maistas automatikai pa
tenka burn, o jums nereikia apie tai galvoti. Taip pat ir su jimu.
Tik kai eidamas grindiniu netiktai suklumpate, pagalvojate apie
engiamus ingsnius.
Kvpavimas yra dar vienas automatinis veiksmas, apie kur re
tai susimstome. Fotografai taip pasineria darb, kad pamirta
kvpuoti: ne kart esu mats fotograf sulaikant kvap, kad ne
sujudint fotoaparato. Jie nepastebi, kad trksta oro, kol staiga
smarkiausiai nekvepia patys save nustebindami. Jiems kvpavi
mas savaime suprantamas. Visai kaip jums ir man.
Smoningai susitelkdamas kvpavim, gyjate gebjim, ku
rio jums i tikrj nereikia. Labai sunku susikoncentruoti savo
kvpavim, nes jis vyksta automatikai. Esame prat kvpuodami
galvoti apie k nors kita. Taiau emocij tyrjas Paulas Ekmanas
teigia, kad imok susitelkti automatik proces, tok kaip kv
pavimas, galime geriau stebti kitus automatikus procesus. Sme
genyse sukuriame naujas jungtis, kurioms tenka uduotis sekti tai,
kas paprastai vysta nesmoningai. Sukrs tas smegen jungtis,
kurios iaip nereikalingos, nes ir taip mokate kvpuoti, vaikioti ir
valgyti, anot Ekmano, galite geriau suprasti, pavyzdiui, savo emo
cijas, kurios danai kyla automatikai. Jeigu imokstate susitelkti
savo kvpavim ilgesn laik, galsite tuo pasinaudoti kontroliuo
dami neigiamas emocijas: pastebsite jas anksiau, suprasite, kas
tai per emocijos, ir galsite jas analizuoti dar nepasiekusias vir
ns. Galbt jis teisus.
io tipo koncentracija sukuria tai, kas vadinama savistaba, ki
taip tariant, savo pastebjim ar reakcij stebjim. Savistaba
padeda atkreipti dmes, kai sustiprja pykio ar streso impulsas.
Prie jam paimant vir, turite ma sekunds dal pasirinkti, ar
leistis uvaldomam pykio arba streso, ar duoti valdi racionaliam
mstymui. is gebjimas neatsiranda savaime, j btina lavinti.
Daug lavinti. Labai sunku pakeisti emocin bsen, kai viena tave
jau uvaldiusi. Vis dlto lavindamas mint pastabum suteiksite
sau galimyb pakeisti krypt dar nekliuvus.

HENRIK FEXEUS Q Q D B
 GILIAI KVPKITE
usitelkdamas kvpavim priveriate nerv sistem

S pereiti ramesn bsen. Taigi net suliepsnojus pyk

iui vis dar galite suvaldyti padt smoningai susi
telkdamas kvpavim ir ilaikydamas j ram ir tolyg. Juk
sakoma: ramiai kvpuok ir suskaiiuok iki deimt. Bna sun
ku, kartais atrodo, kad udusi taip ir neupldus ramybei,
bet kiekvienkart traukus oro tampa lengviau, jei tik nepa
siduodate per anksti. Visada imintinga kiek nurimti prie
duodant atsak prakalb.

inoma, yra keletas dalyk, kuriuos patartina susitelkti lavinant

savistab. Taiau kvpavimas turi papildom pranaum. Tai ne
vien skamba tikimai - buvo atlikti tyrimai ir imatuoti rezultatai.
Tyrimai rodo, kad tie, kurie iek tiek suirz greitai supyksta ir il
gai lieka pikti, pyksta kur kas trumpiau, jeigu naudoja kvpavimu
pagrst dmesingumo meditacij. Eksperimento dalyviai turjo
pasakyti trump improvizuot kalb dviem ne itin susidomju
siems klausytojams. Daugumai i situacija kelia nemenk stres.
Siekiant nustatyti situacijos poveik, buvo matuojamas streso hor
mono kortizolio lygis ir vertinamos autonomins nerv sistemos
funkcijos, tokios kaip pulsas, kraujospdis ir prakaitavimas. Paai
kjo, kad dalyviai, kurie lavino gebjim valdyti emocijas susitel
kiant kvpavim, vliau patek stresin situacij susitvark daug
skmingiau nei tie, kurie nesitreniravo. Kitas tyrimas parod, kad
monms, patiriantiems stres darbo vietoje, imokus medituoti
streso lygis nukrito, jie pajuto energijos antpld, nustojo neri

Q B Q NUOSTABUS PROTAS
mauti ir pradjo laukti, kada gals imtis darb. Taip pat paaikjo,
kad smegenyse vyko pokyi. Iki tol labai aktyvus buvo deinysis
pusrutulis (rkanosios smegenys, jei prisimenate), o tada kur kas
labiau suaktyvjo diaugsmingasis kairysis pusrutulis. Galbt ma
note, kad tas ramus vyras plika galva ir oraniniais rbais visuose
kung fu filmuose atrodo keistokai. Taiau apie smegen programa
vim jis ino gerokai daugiau negu js. Gal ir atrodo, kad galimyb
pratinti smegenis sekti savo automatinius procesus ir sisti signa
lus knui ilaikyti ramyb, kai jis visai nenori, yra nenugalima ypa
tinga galia. Taiau i tikrj tai ne sunkiau negu viens, du, trys, ir
iiikvepiam.
Kartu su geleine koncentracija.

]fftatuya5 /oaitauM

KVPUOKITE TAIP, KAIP REIKIA,

0 NE TAIP, KAIP KVPUOJATE

Galite kada tinkamas lavinti gebjim susitelkti kvpavim. Tai ne

sudtingiau, negu skamba: stenkits perprasti, kas vyksta js kne
kvpuojant. Pirmais kartais susikaupkite dvi minutes. Vliau galite
ilginti trukm iki penki, deimties ar penkiolikos minui atsivelg
damas tai, kaip seksis.
Btina kvpuoti tinkamai. Pirmiausia turite imokti kvpuoti pil
vu, o ne krtine, {traukiant oro turi isipsti pilvas, o peiai turi likti
nepakil. Kakodl beveik visi kvpuoja krtine. Stebkite, ar taisy
klingai kvpuojate, ir prireikus perkelkite kvpavim pilv. Spju,
jeigu kada ir pagalvojate apie kvpavim, tai susitelkiate kvpim.
Ikvepiate savaime. Tai visikai klaidingas poiris. Btent ikvpi
mas turi bti smoningas veiksmas, o kvpimas - refleksin reakcija
ikvpim. Pamginkite kart kaip reikiant ikvpti: ispauskite vis

HENRIK FEXEUS Q Q D B
 or sutraukdamas pilv ir plauius. Nordamas kaip reikiant itutin
ti plauius sitempkite taip, tarsi kakas plunksna kutent upakal.
(Gaila, bet negaljau geriau to apibdinti.) Ikvpus vis or ir atsipa
laidavus, plauiai savaime prisipildys oro. is upls plauius, ir jums
nieko nereiks daryti. Susitelkite oro istmim, o ne kvpim. Gal
bt atrodys kiek nelengva smoningai istumti or, bet pabandius
kelis kartus taps lengviau automatikai kvpuoti tinkamai. Ikvpi
m pavertus smoningu veiksmu, o kvpim savaiminiu refleksu,
plauius pateks kur kas daugiau oro negu iki iol. Pirmais kartais nuo
deguonies galite justi lengv svaigul, taiau tik todl, kad smegenys
gauna daugiau deguonies, kuris pravers, kai prireiks krybingumo ir
sumanumo.

Atraskite savo ritm

Suinojote, k daryti, kad pradtumte kvpuoti laisvai ir giliai. Kitas
etapas - atrasti ritm. Yra keletas variant, jums tereikia nustatyti tin
kamiausi. Pagrindas tai toks:

1. Traukite or plauius, kol suskaiiuosite iki keturi.

2 . Sulaikykite or ir suskaiiuokite iki dviej.
3. Ikvpkite vis or, kol suskaiiuosite iki keturi.
4. Tegul plauiai bna tuti, kol suskaiiuosite iki dviej.
5. r. 1 punkt.

is kvpavimo ritmas, 4-2-4-2, kils i pranajamos jogos. Priklauso

mai nuo kno sudjimo ir js ritmo kitomis aplinkybmis, galite pa
justi, kad labiau tinka kitokie ritmai, pavyzdiui, 6-3-6-3 ar 8-4-8-4.
Esama ir dar kitoki rekomendacij, pavyzdiui, 4-4-4-4 ar tiesiog
4-2-2 (kvpkite per keturis, palaukite du, ikvpkite per du ir pakar
tokite). Mano paties variantas yra 3-3-3-3. Galite paeksperimentuo
ti, kas jums labiausiai tinka. Aklai nekopijuokite ventosios formu
ls. Reikia atrasti ram, taisykling ritm, kuris jums tinka. Ne taip
jau svarbu, koks tiksliai jis bus.

Deja, itokio kvpavimo nauda nra ilgalaik-ji ilieka tol, kol regu
liariai atliekate pratim.Tai visai tas pat kaip fiziniai pratimai ar skam

BBB NUOSTABUS PROTAS

 binimas pianinu. Kelet mnesi nesitreniravs neteksite gebjim.
Taiau skirdamas kvpavimo ritmui kelet minui per dien paste
bsite, kad kvpuojate kur kas geriau. Kad galtumte optimaliai
inaudoti ypatingas proto galias, svarbu, kad kraujyje ir smegenyse
bt pakankamai deguonies. Be to, taps lengviau nukreipti dmes
nuo, tarkime, pikt mini apie k nors kit, nes, uuot pyks ar jau
dinsis, tursite susitelkti skaiiavim.

SthtAinA iitiu iey& i [u w ysjd g i: sem to (m in ti

Esama tokios situacijos, kuri daugeliui sukelia neadekvaiai dide
l stres. Jis ilieka vis gyvenim: nuo sutrikusio keturiolikmeio
pagrindinje mokykloje iki daug udirbanio generalinio direkto
riaus tarptautinje bendrovje. iaip gyvenimas gali bti kuo pui
kiausias, taiau nuo kai ko vos tik pagalvojus nugar imua altas
prakaitas, ir tai yra...

...vieas kalbjimas.

Daugeliui tai absoliuiai baisi uduotis. Greiiausiai daugumai pla

iai paplitusi scenos baim atsirado panaiomis aplinkybmis, kai
vien dien septintoje klasje nesupratinga mokytoja lyg niekur
nieko r: inokite, kad kit savait tursite odiu atsiskaityti
u savo darb! Jums, be abejo, nebuvo paaikinta, kaip tai daro
ma. Tam savs iekaniam paaugliui gyvenimas ir be vis t aki,
nukreipt j, buvo nelengvas. Nieko stebtino, kad daugeliui i
baim taip lengvai siaknijo.
Beveik visiems anksiau ar vliau tenka k nors papasakoti gru
pei moni. Auditorij gali sudaryti penki, penkiasdeimt ar penki
imtai moni, taiau tai vyks. Daugelis ms tokiomis aplinkyb
mis patiria scenos baim. i baim gali atslinti dalyvaujant susi
rinkime, norint ko nors paklausti per pamok ar nusprendus tapti
ygi gamtoje vadovu.
Jei iandien js paprayt rytoj pakalbti prie auditorij, ar
susijaudintumte ir imt skaudti pilv? Ar prastai miegotumte
ir vis vartytumts galvodamas apie visas vietas, kur suklysite, o

HENRIK FEXEUS QDDD

paryiais suprastumte, kad klasikinis patarimas sivaizduoti, jog
publika nuoga, itin prastas, nes kas gi nort su skaidrmis stovti
prie penkiasdeimt nuog banko tarnautoj? Ar tetuli i un
dresros kurs.
Jei taip, js ne vienintelis toks.
Vieo kalbjimo baim gali bti rimta klitis. Kita vertus, jeigu
js ios baims nejauiate, turite milinik pranaum. Gebjimas
kalbti prie auditorij, kad ir kokio dydio ji bt, yra fantastikai
geras.
Mano darbas i esms toks, kad bnu tarsi po didinamuoju sti
klu grupms moni, kuri anksiau nebuvau sutiks. Nesvarbu,
ar stoviau scenoje prie atuonis imtus irov, ar skaityiau
paskait dvideimiai. Kadangi ir a ne visada inau, kas nutiks u
lipus scen, buvau priverstas surasti toki emocin bsen, kad
nieko nereikt bijoti, tada galiau susitelkti tai, k turiu pada
ryti, jausiausi atsipalaidavs ir man bt smagu (o tai ir yra vis
svarbiausia). iuose puslapiuose suraiau metodus, kuriais galite
pasinaudoti, kad atrastumte toki bsen, kokios reikia kalbant
prie auditorij, ir visiems laikams atsikratytumte baims.

Pamirkite perfekcionizm. Dana klaida - manyti, kad js ir

js pasirodymas turi bti nudailintas ir tobulas. Tai neb
tina. Ar prisimenate du suliaspaudi demonstruotojus?
Mums, js publikai, labiau patinka tai, kas mogika, kas ne
visai tobula, ir vis dlto kai viskas eina kaip i pypks.
Pasiruokite uraus i anksto ir imokite juos atmintinai. Nesi-
raykite visko, k sakysite, pakanka raktini odi. Jie neleis
iklysti i kelio, jeigu kilt panika. irdamas juos vis laik
inosite, kur einate ir kokia tvarka pasieksite tiksl. Usira
ykite odius didelmis raidmis ir aikiai, tiek, kad nebt
per daug. Jei leisits smulkmenas, dl streso galite pasiklysti
tarp odi.
Apgalvokite galimas klitis. Neusidenkite aki tikindamas
save, kad viskas klosis gerai, geriau dalykikai ir racionaliai
pagalvokite, kas galt nepavykti, ir sukurkite atsarginius
planus. K darysite, jeigu suges projektorius? I anksto radus
ieit, paskui nereiks daug galvoti apie problemas. Joms i
kilus jau inosite, k daryti. Geriau velgsite, k turite pada

QKIBEI NUOSTABUS PROTAS

ryti, jei suprasite, kad blogiausia, kas gali nutikti, ne taip ir
baisu. Daniausiai bna sunku todl, kad pats jauiats kiek
nepatogiai, taiau tai juk tra js sivaizdavimas, visikai ne
susijs su publikos nuomone.
Atsikratykite kvail streso prieasi. Neapsunkinkite visko la
biau, nei btina: ivakarse gerai isimiegokite - juk norite
bti pailsjs. Ukskite, bet ne per daug (bdamas pernelyg
sotus per pristatym netursite energijos). Venkite anglies
dvideginio (i patirties galiu pasakyti, kad beprotikai raugji,
jei i pradi igeri mineralinio vandens Loka, o tada reikia
garsiai kalbti, ir dar iek tiek nerviniesi). Nereikia tkstanio
Powerpoint skaidri (per didel rizika, kad nebesupaisysite,
kur kas). Jeigu pasirpinsite i anksto atmesti tai tokias de
tales, galsite skirti energij tam, kam reikia - perduoti savo
ini.
Nepamirkite, kad publika js pusje. Jie nenusiteik priei
kai. Jie nori bti js pusje. Js klausytojai nori rasti ssa
j su jumis ir kad jums sektsi. (Iimtis - debatai, tada bna
iek tiek sudtingiau. Vis dlto greiiausiai atsiras toki, kurie
bus js pusje, tad kreipkits juos.) Grkime prie sulias
paudi. Pagalvokite, kaip reaguotumte pamats, kad kas
nors usikirto. Juk visa irdimi troktumte, kad jis susiim
t ir grt ves? Kiti, matydami jus, jauiasi taip pat. Kad
nuteikt publik prie save, kalbtojas turi gerokai padirbti.
Nes auditorija niekada nebna i karto nusiteikusi prieikai.
Ilaikykite atstum. irkite save rimtai - bet ne pernelyg.
Verta pagarbos tai, kad kalbsite svarbia tema ir kad turite
k pasakyti. Neatsiprainkite, kad kalbsite ar dl galim
klaid. Tik sugaiite laiko pranedamas apie savo klaidas ir
nepadarysite to, k turtumte. Nutikus ioplai klaidai, pa
sistenkite pavelgti padt su humoru. Pamaiusi, kad jums
gali bti linksma net ir pasitaikius netiktum, auditorija at
sipalaiduos ir linksminsis kartu. Jeigu usisklsite, dl to, kad
is tas nutiko, jausits apgailtinai ir labai kebliai, o publika
manys, jog ir yra itin keblu.
Pasistenkite, kad smegenys gaut deguonies, o knas - kraujo:
pajudkite ir giliai pakvpuokite prie pat praddamas. Siek
tiek pabgiokite. sikskite lieuvio galiuk ir pasinaibykite

HENRIK FEXEUS Q D Q Q
 aus spenelius (tai klasikiniai aktori metodai kraujotakai pa
gerinti). Pradkite savo pristatym energingai.
Supraskite, kadjs baim tra stresas, matomas per emos sa-
viverts, o pirmiausia negudimo, prizm. Kelet kart pakal
bjs prie auditorij, apsiprasite ir imsite labiau save gerbti.
Tikkims, adrenalino lygis prie pradedant kalbti tebebus
padidjs. Taiau tuomet jausits maloniai ir galsite panau
doti adrenalin, kad jus motyvuot, o ne varyt baims.
Atkreipkite dmes savo kno kalb. ypsokits, laikykite galv
ikelt, eikite tiesiai ir irkite monms akis. Elkits uti
krintai ir projektuokite savo energij publik. Net jeigu giliai
irdyje beprotikai jaudinats, auditorija matys situacij kon
troliuojant mog tol, kol tinkamai elgsits.
Apsimetinkite. Elkits taip, lyg btumte itin patyrs ir da
rs tai imt kart, nors tai ir netiesa. Galvokite apie matyt
kalbtoj, kuris padar spd, pamstykite, k jis (ji) daryt,
ir darykite taip pat. Tai turs takos ne tik auditorijai, bet ir
jums. Elgdamasis kaip savimi pasitikintis mogus, taip ir jau
sits kaskart vis labiau. Galiausiai nesijausite lyg matuodama-
sis kakieno kito kostium - jausits savimi.
Nepamirkite kvpuoti. Lengva pasakyti, sunku padaryti. Tarp
raktini odi usiraykite, kad tarp sakini reikia daryti
pertraukas. Vis tiek kalbsite per greitai. Kvpavimo pertrau
kls ne tik pads gauti oro, bet ir tursite galimyb vertinti,
kur pristatymo etap pasiekte, patikrinti, ar einate teisingu
keliu. Auditorija nemanys, kad kalba itsta ir nesklandi, nors
jums taip atrodyt. Vis dlto js inote, k sakysite paskui, o
publika ne. Ji gaus galimyb suvirkinti tai, k igirdo.
Nesirpinkite savimi. Tiktina, kad isigsite, jei tik pradsite
galvoti apie galimus katastrofos scenarijus, kurie sukasi galvo
je. Visus juos sieja tai, kad j centre js. Jei atidiai pavelgtu
mte publik - kaip mons kvpuoja, kuo vilki, kok spd
daro j asmenybs (jeigu j nepastate), kaip jie klauso js
balso, pasijustumte visikai kitaip. Uuot galvojs apie save
ir savo elges, ikelsite savo baim dmesingum aplinkai.
Leiskite sau pasilinksminti! Jeigu pats nemanysite, kad tai, k
sakote, yra linksma, spdinga ir domu, kodl publika turt
taip manyti?

B O S S NUOSTABUS PROTAS
 Pridkite svorio pradioje, bet pirmiausia pabaigoje. I savo i
gyvenim prisimename virnes ir pabaig.* Jei js pabai
ga stipri, publika j prisimins, nors pristatymas per vidur ir
buvo silpnokas. Niekad nebaikite praneimo visk gadinan
iu skystu komentaru, pavyzdiui: Na, atrodo, viskas. Ti
kiuosi, nebuvo pernelyg nuobodu. Baikite pateikdamas itin
aiki mint ar pasakojim, o tada nustokite kalbti. irkite
auditorij - ir nepamirkite ypsotis priimdamas pelnytus
plojimus.

* tai kodl atostog prisiminimai bgant laikui gerja - nuobodybes tiesiog pa

mirtame. Kakodl mums sunku prisiminti, kiek truko vienas ar kitas laikotar
pis, taiau prisimename, kaip tuo metu jautms. Tiksliau, prisimename emocines
virnes. tai jums ir atsakymas amin klausim, kaip nuplti pleistr: ar grei
tai (labiau skauda, bet po kokios sekunds viskas baigta), ar ltai (skauda maiau,
bet trunka ilgiau). Reikia plti ltai. Prisimename ne kaip ilgai, o kaip stipriai
skaudjo. iuo atvilgiu geriau jau silpnesnis skausmas.
Gerai prisimename ne tik emocines virnes, bet ir patirt igyvenim pabaig.
Jei jau reikia nuplti pleistr, pradkite stipriau, o baikite atsargiai, ir skauds
maiau. Smegenys rays potyr kaip maiau skausming negu darant atvirkiai,
tai yra pradedant atsargiai ir galiausiai staigiai nupliant. Taip yra su visais js
igyvenimais, o tai atsakymas dar vien amin klausim: ar pirmiau pasakyti
prastas, ar geras naujienas? Gerosios turi eiti paskiausiai. Po tokios pabaigos blo
gosios naujienos neatrodo tokios nemalonios.
Jeigu reikia k nors praneti ir inote, kad mogus neapsidiaugs tai igirds, ga
lite pakeisti emocin reakcij js ini reguliuodamas pasakymo intensyvum
ir struktr. Pateikite blogiausia viduryje, o baikite pasakydamas k nors pozity
vaus. Imanymas, kaip prisimename igyvenimus, kartais gali nulemti, ar pagel-
bsime, ar pakenksime savo artimui. Raau tai paioje puslapio apaioje atsidko
damas, kad esate toks atidus ir skaitote visas inaas.

HENRIK FEXEUS Q D B B
 PRAKTINIS MINI
PROGRAMAVIMAS
Perraykite savo neigiam emocini reakcij kod

egatyvi emocin ir mstymo bsena, danai susijusi su neri

N mu ir dideliu stresu, yra baim. Ne visada blogai bijoti - prie

ingai, suvaldydami baim vairiose situacijose stipriname
savo asmenyb. Vis dlto baim gali ir suparalyiuoti. Knygos pra
dioje skaitte, kad baim gali ukirsti keli krybikumui. Tiesa
ta, kad netinkamai nukreipta baim gali ukirsti keli bet kam.

Vaiuv,
Baim gali bti ities neigiamas igyvenimas. Tai kodl gi taip da
nai jos vaikoms? Kodl vainjame staiausiais linksmaisiais kal
neliais, lankoms namuose, kur vaidenasi, ir mgstame kruvinus
siaubo filmus? Kadangi skaitydami i knygos dal susipainsite su
priemonmis, padedaniomis apsiginti nuo neigiam igyvenim
ir mini, turime atidiau pavelgti fenomen - kaip patys pasi
renkame negatyv igyvenim, ir tam, kad pasilinksmintume.

TletkcvaumA Siek tiek (mutm

Esama tikim rodym, kad retkariais patirti baim i tikrj
naud. Kol igsio ne per daug. rodymai gauti remiantis bedio
ni jaunikli tyrimais. Visai mai bedioniukai kart per savai
t i viso deimt savaii bdavo perkeliami i savo narvo, jauki
nam, kit narv su nepastamomis suaugusiomis bedion
mis - buvo akivaizdu, kad tai bedioniukams kl siaub. Vliau,
jau atjunkyti, bet emocikai vis dar priklausomi nuo motin, be
dioniukai su motinomis buvo perkelti nepastamus narvus.
Juose nebuvo kit bedioni, bet netrko skanumyn ir domi
vieteli, kurias buvo galima tyrinti. Taip pat pasielgta ir su kitais
bedioniukais, kurie iki tol nebuvo atsitrauk nuo mamos. Ir jie
su motinomis atsidr naujuose narvuose, pilnuose atlygio ir ga

Q D Q E I NUOSTABUS PROTAS
lim nuotyki. Tie, kuriems teko patirti, k reikia patekti streso
narv su svetimomis bedionmis, buvo kur kas drsesni ir smal
sesni u bendraamius, kurie iki tol patyr vien motinik glob.
Pirmieji bedioniukai laisvai tyrinjo narvus ir vaiinosi skanu
mynais, o kiti ir toliau nedrsiai kabinosi savo mamas. domiau
sia, kad labiau nepriklausomi bedioniukai nerod joki baims
enkl, nors anksiau svetimuose narvuose kaip reikiant bijojo.
Atrodo, reguliarios vienags gsdinanioje aplinkoje suveik tarsi
skiepai nuo streso.
Akivaizdu, kad reguliariai patirdami stres, kur vliau pakeiia
ramus periodas, usiauginame emocinius arvus. Todl idrstame
bti drss ir smalss. mons, vaikystje patyr kontroliuojam
stres (be kita ko, tam reikia imintingo suaugusiojo, pavyzdiui,
vieno i tv, kuris suteikt saugi uuovj atsigauti nuo emoci
nio streso visai kaip bedioniuk mamos), geriau imoksta suval
dyti tamp ir racionaliau vertina nemalonius vykius.*
Kai mes, bdami vaikai, jaunuoliai ar jau suaug, norime patir
ti baim irdami siaubo filmus ar vaindami karuselmis, vei
kiausiai prasiveria poreikis susidurti su neinomybe ir pabandyti
j suvaldyti. Gali bti, jog is poreikis kyla todl, kad ms bsi
mam apravartu imokti suvaldyti baim. Kitaip nedrstume ro
dyti iniciatyvos ir daryti tai, ko dar niekada nesame dar. Baims
nugaljimas ir pasiryimas susidurti su neinomybe yra bet kokios
paangos raktas. Be ios savybs Leonardas da Vinis taip ir nebt
irads sraigtasparnio, Vaskas da Gama nebt pabands nuplauk
ti Indij ir niekas nebt sumans sumaiyti avietins karamels
su saldymedio skoniu.

StifVd nu^tcduil (rauk

Esama ir nuolatins baims. Jeigu paklausintumte aplinkini,
dauguma pasakyt, kad bijo kai kuri dalyk. Gyvai. Aukio.
Neskmi. Galbt ir pats kako bijote. Pavyzdiui, Didiabulvio i
animacinio filmuko. Ar kloun.

* Tai galioja tik tada, kai nemalons igyvenimai, kurie padeda mums treniruotis,
turi aiki pradi ir pabaig tarsi tiksliai apibrta bedioni patirtis. Vaikai, pa
tiriantys nesibaigiant stres, tarkime, dl dideli problem eimoje, net ir suaug
prasiau pakelia stres ir sunkiau i jo isivaduoja.

HENRIK FEXEUS Q D S E I
 Kai mums atrodo, kad kakas yra nemalonu, ms mintys pasi
renka ariausi keli ir apgaule priveria tikti tuo, kas nra tiesa.
Siaub kelia ne raudona nosis, baltas makiaas ir dvideimt metr
vir ems. Baim gimsta smegenyse. Nesunku tai pastebti, nes
js draugas, stovintis greta tokiame pat auktyje, visai nebijo.
Todl kyla klausimas, kas isigandusio mogaus smegenyse
vyksta kitaip negu to, kuris tokiomis pat aplinkybmis ilieka ra
mus. Danai baim kyla i ankstesns patirties: galbt jums yra
tek nukristi nuo stogo ir todl dabar bijote, o draugas nra paty
rs nieko panaaus. Praeitis geriausia tuo, kad ji jau prajusi. Jeigu
jums ji dar neprajusi, vadinasi, js smegenyse kakas atsitiko.
Ne dl pradinio vykio isigands prisimenate, kas buvo. Jeigu ir
toliau mintyse j vis perkratote, tai js palaikote baisj prisimini
m galvoje. Gsdinate pats save. Galbt atrodo nedora vis kalt
versti jums. Juk pats nenusprendte bijoti aukio. Tiesa? I tikr
j kaip tik taip ir padarte. Apsisprendiate bijoti, nors ir nes
moningai, kas kart patirdamas jausm. Niekas kitas negali to
nusprsti u jus.
Blogi prisiminimai susij su baime, o blog prisiminim bna
vairiausi. Pavyzdiui, kai vaikystje mus skriaudia. Negerai to
kias neigiamas patirtis vis atkartoti mintyse. Jei k nors daryda
mas bijote, bijosite dar labiau, jei darysite t pat ir tuo paiu bdu.
Tai pasakytina ir apie problemikus santykius bei irdgl. Kuo il
giau igyvenate dl to, kas buvo, tuo maiau lieka galimybi page
rinti gyvenim. Svarbu inoti, kaip perengti per tokius dalykus,
kad galtumte pltoti naujus santykius ar atrasti kitus diaugsmo
objektus. Turite imokti kontroliuoti emocionalias mintis.
Prasta psichologin bsena danai nusistovi todl, kad sme
genyse turime netinkam ar pasenusi program, automatikai
priveriani patirti bsen (pavyzdiui, nerim, stres, baim,
irdgl ar pykt), be kurios galime apsieiti. Deja, norint k nors
pakeisti, ne visada pakanka inoti, kaip yra, ar suprasti, kad pats
save bauginate. Taiau galite uprogramuoti smegenis mstyti ir
reaguoti kitaip, o kartu ir jaustis kitaip. Greitai tursite galimyb
tai ibandyti pasitelks fantazij ir gebjim vaizduotis - abu iuos
gebjimus jau lavinote skaitydamas ankstesnius puslapius. Kita
ypatinga js galia - tapti savo mini programiiumi!

D S B NUOSTABUS p r o ta s
Tkm ei,IttotyH/utautiMULi
Mintis yra tiesiog mintis. Ms idjos yra tarsi mago triukai, atro
do, kad jos atkartoja tikrov, ir mielai tikime, kad jos tikros. Taiau
tikrov, apibrta js mini, tra iliuzija - u smegen rib ji ne
egzistuoja. Kartais reikia pradti visikai kontroliuoti, k sau sako
te, ir pakeisti tai k nors tinkamesnio. Kai jus persmelkia baim ar
iaip neigiama mintis, paklauskite savs, ar i mintis jums padeda.
Ar ji isprendia problem? Ar padeda tapti efektyvesniam? Ar k
nors nagrinja? Jei mintis nepadeda, ji neatlieka jokios funkcijos ir
net yra alinga.
Terapija padeda perimti kontrol, taiau yra ir kitas, kur kas
greitesnis, bdas, kur galite kaipmat ibandyti. Paprastai uten
ka keleto kart, kad neigiamos mintys inykt visiems laikams ar
bent jau pakeistumte poir ir jos daugiau nebekamuot.*
Metodas pagrstas dviem valgomis ir viena prielaida. Pirmo
ji valga - kai apie k nors galvojate, tarkime, apie prisiminim,
smegenys sukuria atitinkam reprezentacij, pasitelkdamos kelet
ar net visus pojius, kuriais kasdien remiats suvokdamas pasaul.
Veikiausiai atmintyje matote, kaip viskas atrod. Galbt girdi
te, k jums pasak. Kai kas lengvai simena kvapus. Vos truputl
pasitreniravs, galite pajusti ir ilum, alt, vj ar prisiminti jaus
m, jei kas nors jus paliet. Nors tai ir pojiai, jie kyla galvoje kaip
prisiminimai.
Antroji valga tokia, kad reprezentacija su skirtingais prisimi
nimais yra nevienoda. Apie skirtingus dalykus galvojame skirtin
gai. Ibandykite pats. Pagalvokite apie k nors, kuo esate tikras.
Tarkime, kad ryt pateka saul. Ar kad js draugai niekur nedings.
Atkreipkite dmes, kaip visa tai atrodo, skamba, kokie jausmai ap
ima galvojant apie fakt. Pairkite, ar paveiksle, kur matote,
yra judjimo, kokio dydio vaizdas, ar jis spalvotas, ar sufokusuo
tas, plokias ar trimatis, artimas ar tolimas, viesus ar tamsus, ar
garsas stiprus, ar silpnas, koks jo tempas ir ritmas, kokia kryptimi
jis sklinda, k jauiate savo kne, kaip kvpuojate, ar jauiate saldu
m, rgtum ar kartum, kuo kvepia.
* Jei kalbtume apie pai baim, terapija gali daug padti, atsivelgiant tai, ko
bijote ir kiek stiprus is jausmas. Taiau prie pradedant psichoterapij is meto
das gali veiksmingai sumainti nepasitenkinim, be to, kitaip nei psichoterapeuto
paslaugos, jis nieko nekainuoja.

HENRIK FEXEUS Q Q B B
 inoma, js reprezentacija neturs vis mint bruo, taiau
keli i j turt bti.
Kitas ingsnis - galvoti apie k nors, kuo labai abejojate. Pavyz
diui, kad vedija dar kart laims Eurovizijos dain konkurs.
Atkreipkite dmes vaizdus, garsus ir emocijas, uplstanias sulig
ia abejotina mintimi. Kuo ji skiriasi nuo ankstesniosios? Ar ji turi
savybi, koki neturjo pirmoji? Ar skiriasi kuri nors i abiem joms
bendr savybi? Tarkime, jei paveikslas buvo tolimas, ar kart jis
artimas? Ar jis toks pat rykus, ar skiriasi? Veikiausiai pastebsite,
kad gana daug kas kitaip negu pirmojoje reprezentacijoje. Tai ro
dymas, kad dalykams, kuriais neabejojate, ir tiems, kuriais abejo
jate, sukuriate nevienodas reprezentacijas. Apie skirtingus dalykus
mstote skirtingai.
Paskutin dalis, prielaida, yra idja, kad patiriamas emocijas
galime pakeisti keisdami pojius savo reprezentacijose. Jeigu ne
malons prisiminimai bna, pavyzdiui, spalvoti, artimi, garss ir
miliniki, galime nugalti j baim padarydami prisiminimus ne
spalvotus, tolimus, spygsinius ir mauius. Keiiantis reprezenta
cijai, keiiasi ir patiriama emocija. Galite kontroliuoti net i prie
laid. Jau inote, kokius skirtingus spdius kelia tai, kuo esate
tikras, ir tai, kuo abejojate. Paimkite ankstesn abejotin mint ir
suteikite jai garantuotos minties savybi. Kitaip tariant, tegul j
ymi pojiai, kuriuos kl neabejotina mintis. Jei visk atliksite
tinkamai, turt kilti absurdikas spdis, kad staiga neabejojate
tuo, kuo visai neseniai smarkiai nepasitikjote.
Be to, sustiprinti emocin prisiminimo (iuo atveju fantazijos)
krv galime ir pasitelkdami asociacijas. Tai reikia matyti, girdti
ir jausti tai, k patirtumte, jei viskas vykt i tikrj - prisimin
damas js engiate save ir visk igyvenate pirmuoju asmeniu.
Norint sumainti emocin prisiminimo krv, prieingai, reikia at
sitraukti, tai yra pavelgti visum i alies, lyg tai vykt kakam
kitam ir toli.
Kad manoma valdyti emocijas itaip manipuliuojant pojiais
prisiminim reprezentacijose, yra kontroversika prielaida. i prie
laida su dviem pirmaisiais teiginiais apie prisiminimams suteikia
mus pojius yra pagrindas to, kas vadinama NLP - neurolingvisti-
niu programavimu. Neurolingvistinis programavimas yra metodas
keisti asmenyb, turintis bendr bruo su kognityvine elgesio

Q D B B NUOSTABUS PROTAS
terapija. Pastaraisiais metais NLP sulauk kritikos dl kai kuri te
orij. Sutinku, kad daug kas, k NLP propaguotojai giriasi gal, yra
abejotina ir turt bti kruopiai itirta. Taiau kaip mes, vedai,
sakome, nereikia imesti kdikio ipilant nevar vanden. Pirma
sis teiginys (kad patiriame prisiminimus pakartotinai igyvendami
pojius) man visikai neatrodo keistas, nors dl antrojo (kad ms
prisiminimai atrodo skirtingai priklausomai nuo to, kaip priveria
mus jaustis) galima ir pasiginyti. Man asmenikai tinka abu teigi
niai. Atrodo, jie pasitvirtina ir daugeliui kit. Be to, tiek man, tiek
aplinkiniams monms bdinga, kad prisiminim keliamas spdis
darosi kitoks keiiant j reprezentacij. Kai pamokiau io metodo
draugus, kad galt kontroliuoti savo emocinius prisiminimus, visi
patikino, jog tai veikia. Klausimas, ar NLP silomas aikinimas yra
tiesa, ar tai tiesiog sudtinga savaiminio placebo efekto forma, lie
ka neatsakytas. Svarbiausia, kad daugeliui is mstymo modelis
padjo, o ir js pabands nieko neprarasite.

fiXatuHOS

MINI PROGRAMAVIMO PRAKTIKA

Pateiksiu tris pavyzdius, kaip panaudoti mini programavim

emocinei smegen daliai valdyti. Nereikia laukti, kol apims prastas
pas. Prieingai, i technika veiksmingiausia, kai perprogramuojate
save i anksto. Taip ivengsite nereikaling nemaloni mini ir ga
lsite skirti energij linksmesniems dalykams.

I. Eksperimentuokite su vaizdais
Galvokite apie mog, kuris ities jus erzina, apie t, su kuriuo sunku
bti ar apie kur sunku galvoti. Ivyskite j prie save. Tada paklaus
kite savs:

HENRIK FEXEUS Q Q S D
 Ar vaizdas spalvotas, ar nespalvotas?
Ar jis kair nuo js, ar tiesiai prieais, ar dein?
Ar jis didelis, ar maas?
Ar tai filmas, ar paveikslas?

Jeigu tiesa, kad js emocijas veikia vaizdai prisiminimuose, galite

paveikti emocijas keisdamas tuos vaizdus. Dabar paaiskime: prisi
minkite t mog dar kartel. Ibandykite kiekvien i i pasilym
ir pairkite, kas bus:

Jei vaizdas juda, sustabdykite j.

Jeigu jis spalvotas, panaikinkite spalvas.
Mainkite vaizd, kol jis taps mautlis.
Nutolinkite j.
Aprenkite sivaizduojam mog klouno rbais, udkite raus
vus plaukus ir elfo ausis.
Suteikite jam (jai) itin seksual bals - arba aniuko Donaldo.

K dabar jauiate jam (jai)? Ar kyla toki pat nemaloni emocij kaip
anksiau? Kaip visada reikia praktikos, kad imoktum itaip valdyti
pojius. I pradi gali bti sunku. Taiau jeigu jums nors iek tiek
pavyko, vis tiek manau, kad atliks pratimuk pradjote kitaip rea
guoti t mog. Jis (ji) turt jau nebekelti stipri emocij. Greiiau
siai bt sunku taip rimtai reaguoti tai, kas anksiau nervino.
Jei pajutote skirtum, vadinasi, kit kart sutik t mog elgsits
iek tiek kitaip, nes ir jausits kitaip. Jis (ji) savo ruotu taip pat pra
ds kitaip su jumis elgtis. Ir galbt nebebus toks nepakeniamas.

II. Atsikratykite savo baims

Ta pati technika, kuri naudojote nordamas pakeisti savo nusitei
kim kieno nors atvilgiu, gali pagelbti norint pradti kontroliuoti
baim.

1 ingsnis
Galvokite apie tai, ko bijote. Be abejo, prisimenate, k sakiau apie
galimyb sukurti asociacij ir sustiprinti mint engiant" j. Taip

E ID S B NUOSTABUS PROTAS
pat galite disocijuoti mint ir pavelgti save i alies. Pabandykite
disocijuoti save i savo minties ir pairkite, kaip jausits.

2 ingsnis
Vien po kito paalinkite i vaizdinio spalvas ir judjim kaip atlikda
mas ankstesn pratim. Tegul vaizdas tampa nespalvotas, cypsintis,
maulytis ir tolimas. Stebkite, kaip po kiekvieno ingsnio keiiasi
js emocijos.

3 ingsnis
Pagalvokite apie visk, dl ko gyvenime galite diaugtis. Sukurkite
milinik ryk kolia, kupin gyvybs ir judjimo, kuriame atsi
rast vietos visiems draugams, eimai, linksmiems dalykams, kuriuos
jau patyrte, irtiems, kurie dar laukia. Tegul js mini koliaas at
rodo tarsi vent IMAX formatu.

4 ingsnis
Ivyskite prie save didel, diaugsming ir malon paveiksl. dki
te mayt nespalvot savo baims paveiksll didiojo apatin kairj
kamp.

5 ingsnis
Pairkite, koki ma js gyvenimo dal jis sudaro. Pajuskite, koks
jis nereikmingas, palyginti su viskuo, kuo galite diaugtis. Nusprs
kite, kad nuo dabar neeisite baimei js gyvenime uimti svarbes
ns vietos nei i.

III. Savigarba nieko nelaukiant

Iki iol stengms sumainti ar ivalyti neigiam prisiminim bruo
us, kad susilpnintume j poveik. Galite veikti ir prieingai, tai yra
sustiprinti teigiam prisiminim bruous ir pajusti stipresn emocij
negu iki iol. Dabar kalbsiu apie savigarbos stiprinim. Taiau tokiu
pat metodu galite sustiprinti bet koki norim psichologin bsen.
Tada naujj, stipresn, jausm susiekite su kno judesiu, priminsian
iu jausm kaskart, kai j atliksite.

HENRIK FEXEUS Q D 5 E I
 1 ingsnis
Jeigu nepasitikite savimi, mintyse nusikeikite toki situacij, kai
jautts visikai utikrintas. enkite prisiminim, i naujo pamaty
kite vaizdus, igirskite girdtus garsus ir pajuskite tai, k jautte. Jei
galv neateina joks prisiminimas, pagalvokite, kaip jaustumts tu
rdamas tiek galios, stiprybs ir savigarbos, kiek tik jums kada nors
reikjo.

2 ingsnis
Parykinkite ir paviesinkite spalvas, sustiprinkite garsus, tegul js
pojiai ir savigarba dar labiau sustiprja.

3 ingsnis
Jeigu jums sekasi itaip valdyti vidinius vaizdinius, atkreipkite dme
s, kuri jusl padeda stipriausiai pajausti savigarb. Suteikite jai koki
nors spalv ir leiskite iplisti nuo plauk iki pirt galiuk. Pajauskite,
kaip su spalva sklinda jausmas ir ulieja jus vis. Kai jis apims vis
kn, dar dvigubai parykinkite spalv.

4 ingsnis
Kartokite ingsnius nuo pirmo iki treio, kol greitai pajausite pasiti
kjim savimi.

5 ingsnis
Pakartokite ingsnius nuo pirmo iki treio dar kart, tik kart pajaus-
damas stipri savigarb sugniaukite kair rank. Pakartokite tai dar
du kartus.

6 ingsnis
Pabandykite sugniauti kair rank ir pairkite, ar gali kilti savigar
bos jausmas vien nuo io judesio. Jei taip nenutiks, vadinasi, judesys
nepakankamai susietas su emociniu prisiminimu. Kartokite ings
nius nuo pirmo iki treio ir penkt, kol pavyks.

7 ingsnis
Pasimokte, kaip pajausti didel savigarb, o jei vykdte penkt
ir et ingsnius, galite jausm suaktyvinti kada panorjs. Dabar

Q D B E NUOSTABUS PROTAS
 belieka tvirtinti savigarb js bsimajama". Laikykite kair rank
sugniaut ir sugalvokite situacij, kada nortumte labiau pasitikti
savimi. Geriausia toki, koki inote bsiant. Pamatykite, kad viskas
klostosi taip, kaip norite. Pamatykite tai, k matysite, igirskite tai, k
girdsite, ir pajuskite, koks malonus jausmas apima.

Kai tik norsite pajusti didesn savigarb, nuo iol pakaks sugniauti
kair rank. Septintuoju ingsniu susiejs emocij su bsimais vy
kiais, atjus laikui mintyse bsite tiems vykiams pasiruos ir jausite
savigarb, kurios taip reiks. Jums bus kur kas lengviau ilaikyti savi
garb, kai taip nutiks i tikrj.

dCaAMinu,
Galbt sunkoka i karto gyti ypatingas galias, apie kurias iki iol
skaitte. Vis dlto dabar esu tikras, kad tiksliai inote, k reikia ge
bti praktikai suvaldyti prastas emocines ir protines bsenas, i
vengti nerimo ir streso, geriau save motyvuoti, suadinti pokyius
sau ir kitiems per socialinius tinklus, apgaubti save teigiamomis
emocijomis, tokiomis kaip optimizmas ir laim, priimti geresnius
sprendimus ir paadinti krybingum kada panorjus. Ir dar daug
kitko. Kita ypatinga galia i esms lengvai suprantama - tiesiog gy
ti nepaprast atmint. Ji taip pat susijusi su kitomis ypatingomis
galiomis (pavyzdiui, kur kas lengviau palaikyti santykius ir sociali
nius tinklus, jei niekada nepamirti, kuo vardu vienas ar kitas mo
gus), bet puiki ir pati savaime. Gebjimas ne tik nepamirti kokios
nors informacijos, bet ir prisiminti visk, k tik norite, nesvarbu,
ar tai imto grauoli vardai i mokyklos albumo, ar visa periodin
lentel, ar visos sumos kit met biudete, privers aplinkinius a
liuoti i pavydo. Nepasakysi, kad mes to ir siekiame. Bet juk kartais
visai smagu kam nors padaryti spd.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 KAIP
TEN
BUVO
J fa iu g d y k it& a tu m t k a ift d h x u M &
 Umarties egzistavimas niekada
nebuvo rodytas. Tiesiog inome,
kad kai kurios mintys neikyla,
kai mums j prireikia.
Friedrichas Nietzsche

DAUGIAU NIEKADA NIEKO

NEPAMIRKITE
Nra prieasi ko nors neprisiminti

asakykite stop, kai atpainsite save. Atvykote atostog

P Paryi daiktus susidjs raudonj lagamin, kur retai

naudojate. einate viebuio kambar, numetate lagamin
ant lovos... ir jums topteli, kad neturite n menkiausio supratimo,
koks lagamino spynels kodas.
Arba stovite mieste prie bankomato vl etadienio vakar vi
sikai tikras, kad tris kartus i eils suvedte teising PIN kod, ir
apimtas panikos irite, kaip bankomatas grsmingai kramto js
kortel - o kartu ir galimyb grti namo - juosteles.
Arba sdite ir nekate su labai matytu mogumi, kur atsitik
tinai sutikote kavinje. Atrodo, jis gerai jus pasta, o js niekaip

Q D B B nuostabus protas
negalite prisiminti, kas jis toks. Pirmas penkias minutes pavyko tai
nuslpti, bet dabar jis kaip tik paklaus, k veikte nuo tada, kai
paskutinkart matts. O js net neinote, kada tai buvo. Jei bent
galtumt prisiminti, kuo jis vardu.
Arba vyksta egzaminas, o js jauiate absoliut siaub kartu su
pilvo skausmu, nes suvokiate, kad neprisimenate n odio i t
dviej tkstani puslapi, kuriuos perskaitte rengdamasis.
sivaizduokite, kad yra paprastas metodas, padedantis daugiau
niekada nepatirti nieko panaaus ir visada prisiminti tai, k reikia.
Tokio metodo esama. Ties sakant, ne vieno. Susipainkite su dar
viena ypatinga savo galia!

Jeigu niekada nepagalvojote, kaip praverst turti geresn atmint,

kad nepamirtumte vairi dalyk, ko gero, js ne mogus. Kaip
inoma, atmintis yra vienas i gyvybikai svarbi gebjim. Be
atminties btumte vien smon, negaltumte orientuotis laike
ir erdvje, neatpaintumte to, kur paprastai buiuojate, ir nesu-
prastumte, kad kvaila ibgti prie atvaiuojanius automobilius.
Nors atminiai tenka toks lemiamas vaidmuo, atrodo, atmintis
nuolat mus nuvilia. Visi esame ne kart prakeik savo negebjim
prisiminti vardo to, kur k tik sutikome jau trei kart, arba kai
netrukus po vidurnakio apsiirime, kad pamirome pasiimti vai
kus i darelio.
Pasak Tony Buzano, paskyrusio gyvenim mokymosi tyrimams,
devyni i deimties Vakar pasaulio gyventoj kada nors gyvenime
yra simin Sauls sistemos planet pavadinimus. Per gyvenim su
planet pavadinimais susiduriame (pavyzdiui, mokykloje, ir
dami televizori ar kitur) nuo deimties iki imto valand. Taiau
kai Buzanas apklaus savo tautieius britus, paaikjo, kad i t
devyni imt moni i tkstanio (devyni i deimties), kurie
imoko planet pavadinimus, tik imtas bdami suaug mano in,
kiek yra planet. Keturiasdeimt i tkstanio ino in, kiek yra
planet. Deimt i tkstanio mano in ir j isidstymo tvark, ir
net idrst dl to laintis.
Taigi deimt buvo tikri, kad gerai prisimena. I devyni im
t, kurie buvo imok. Per maai pasakyti, kad iais laikais kiek
apleidome atmint. Taiau tai ne ms kalt. Nuolat prarandame
daugyb ini, nes niekad nesimokme, kaip siminti. Taip jau

HENRIK FEXEUS Q B S B
yra, kad turime neabejotinai neprilygstam atmint. Ji tokia gera,
kad ufiksuoja net ir tai, ko neprame siminti. Bda ta, kad ne
inome, kaip ja naudotis. Dar nuo pagrindins mokyklos laik visi
tikjosi, kad galime prikiti piln galv informacijos be joki nu
rodym, kaip geriausia j sandliuoti ir pasiimti reikiam. Galite
i karto pabandyti pairti, kaip skmingai veikia imoktoji sis
tema. Jeigu baigte bent eias pagrindins mokyklos klases, tur
jote imokti tiek msiks Sauls sistemos dangaus kn vardus,
tiek j tvark.

Ar galite ivardyti visus juos i eils?

JtgauMt,.5taekmtm
Dabartinje aplinkoje itin gausu informacijos. Nuolat turime prisi
minti tiek daug, kad galiausiai, kai grtame i dant gydytojo gal
voje sukantis svarbiems kitos dienos susitikimams, apsiirime,
kad tebeturime usimauklin ydrus polietileninius antbaius.
Laim, yra technik, palengvinani gyvenim ir saugani
smegenis nuo perkaitimo. Ir j jau seniai yra. Jau daugiau kaip du
tkstanius met mons stulbina aplinkinius fantastika atminti
mi. Dar romnai rengdavo atminties varytuves, o mus iki iol avi
tie, kurie gali sidmti imtus dalyk priek, atbulai ir bet kokia
tvarka: datas, vardus, vietas ar vis kokios nors srities informacij,
pavyzdiui, visas Pauki Tako vaigdes ar kort tvark imaiy
toje kaladje.
Kadangi tokie pasirodymai seniau paprastai bdavo akstinas
pasipuikuoti, atminties menas buvo atmetamas kaip gudrus triu
kas. Tik dabar supratome, kaip skmingai atminties technikos i
naudoja smegen savyb kurti mini tinklus. Tkstani met se
numo vakarli triukai iki iol tebra puikiausi metodai prisiminti
tai, ko prireikia kasdien. Be to, aunu turti ypating atmint.
Kuo labiau struktruoti js atminties metodai, tuo lengviau
smegenyse saugoti informacij. Kita vertus, nenutuokiant, kaip
naudoti savo atmint ar kaip veiksmingai pasinaudoti siminimo
gebjimais, smegenys greiiausiai spyriosis jums bandant kiti
jas informacij. Kuo daugiau informacijos stengsits sukiti, tuo

B D B B NUOSTABUS PROTAS
smarkiau smegenys bandys jos atsikratyti. Viskas baigsis tuo, kad
galiausiai neprisiminsite nieko, k stengts imokti.
Viena i prieasi, kodl mums taip nesiseka siminti, yra ta,
kad nordami sidmti, pavyzdiui, pirkini sra, naudojams
vadinamja darbine arba trumpalaike atmintimi. Ji veikia kaip li
pnus lapelis: paprasta k nors urayti ir kur nors priklijuoti, ne
sunku nuimti ir nelabai daug telpa. Darbinje atmintyje saugome
informacij, kurios gali prireikti netrukus. Taiau ji labai ribota -
joje telpa vidutinikai septyni informacijos vienetai ( du). Tada ji
prisipildo. Nieko keista, kad stovdamas tarp maisto preki par
duotuvs lentyn vos prisimenate pus i penkiolikos daikt, ku
riuos planavote sigyti.

Yra paprast technik, padedani siminti nedidelius informaci

jos kiekius, pavyzdiui, dvideimt artimiausi darb. (Vartoju o
dius paprastas ir nedidelis, taiau atminkite, kad be atminties
technikos net ir dvideimt dalyk gali bti pernelyg daug, nes sme
genys trumpalaikje atmintyje gali saugoti vos septynis du da
lykus.) Yra ir sudtingesni technik, padedani ilaikyti galvoje
kone neribotus informacijos kiekius, pavyzdiui, po keleto puslapi
rasite metod, kaip siminti deimt tkstani vairi informacijos
vienet. inoma, praktikuotis teks daugiau negu su dvideimia,
bet tai toli grau nra nemanoma.
Silau pirmiausia perskaityti visas toliau pateikiamas techni
kas, o tada isirinkti vien ar dvi geriausiai atitinkanias js porei
kius ir kaip reikiant imokti. Pamatysite, kad gerai valdius vien
technik tampa kur kas lengviau imokti kitas, sudtingesnes. Vi
sos jos paremtos smegen mechanizmais, kuriuos pradjote lavinti
jau pirmame skyriuje - netiktomis asociacijomis ir krybikomis
vizualizacijomis.

HENRIK FEXEUS QDEID

 1, 2, 3, 4, 5 , 6 , 7... IR TORTO
GABALLIS
ai darbin atmintis prisipildo, tampa neapsakomai

K sunku tuo paiu metu galvoti apie k nors kita. Ban

dydami nepamirti t septyni dalyk, esame visikai
uimti. Tai buvo pademonstruota atliekant vien iek tiek
piktybik eksperiment: grupei savo svor kontroliuojani
moni buvo pasilytas gardaus torto gaballis. Kaip ir tik
tasi, jie atsisak. Jie mgo tortus, bet inojo, kad turi kontro
liuoti savo svor.
Vliau t pai moni buvo paprayta siminti septynis
skaiius ir kiek vliau ivardyti skaiius teisinga tvarka. Kol
j darbin atmintis buvo visikai uimta bandymu siminti
skaiius, dar kart pasilyta torto. kart neatsisak kur kas
daugiau eksperimento dalyvi. J smegenys buvo usimu-
sios skaiiais ir negaljo tuo paiu metu atsispirti gundymui
tortu.
I hipnozs terapijos jau seniai inoma, jog norint, kad
klientas k nors daryt neklausindamas, pirma reikia pri
pildyti jo darbin atmint paskiriant (pavyzdiui) vienu metu
daryti septynias skirtingas uduotis. Jis bna visikai usi
ms, o hipnotizuotojas savo ruotu gali panaudoti taig,
kurios kliento racionalus mstymas nebefiltruoja, nes yra
labai usims, ir ji priimama be pasiprieinimo.
Pajuts, kad darosi sunku ongliruoti tiek daug kamuo
liuk, nemeskite or nauj nesulauks, kol keli j nukris.
Kitaip smarkiai rizikuojate, kad padarysite k nors, ko pa
prastai nedarytumte.
Qiiettai attkitiei kukiai
Istorijoje bta fantastik idj, kas yra atmintis - nuo cheminio
viesos ir tamsos miinio iki dvasi, klajojani po ms siel (i
idj Katalik banyia uoliai puoseljo pusantro tkstanio met).
iais laikais inome, kad atmintis yra kognityvin ir fiziologi
n ms smegen funkcija. inome, kad kuriant atmint dalyvau
ja kelios smegen dalys, kurios, regis, atlieka skirtingas funkcijas
(iek tiek neaiku, k tiksliai daro kuri dalis, bet besidomintiems
galiu pasakyti, kad dalyvauja tiek kaktin sritis, tiek hipokampas,
tiek tarpins smegenys, - tik neklauskite!). Taip pat inome, kad
nauji prisiminimai atsiranda tarp smegen lsteli susidarant fizi
niams tinklams. Lstels bendrauja viena su kita tuo, kas vadinama
sinapsmis. Kiekviena smegen lstel turi iki dvideimties plon
ataug (dendrit), o skirting lsteli ataugos susijungia sinaps
mis tarsi liuzais ir bendrauja viena su kita elektrocheminiais im
pulsais. Yeah, baby. Kuriantis naujiems prisiminimams, is sinapsi
nis signal perdavimas keiiasi, nes susidaro nauji, iki tol nebuv
tinklai, nauji ryiai.

c4tHihitm tifud
inoma, kad turime dviej tip atmint: vadinamj trumpalaik
(ji dar vadinama artimja ar darbine) bei ilgalaik (dar vadinama
laikymo atmintimi). Ilgalaik atmintis savo ruotu skirstoma de
klaratyvij ir procedrin. Migdolinio kno dka turime ir emo
cin atmint. i paadinama, kai pajuntate kvepal aromat, kurio
neuuodte ilg laik, ir prie akis ikyla mokyklos laik meils
istorijos paveikslas, galiausiai prisimenate, kad kvepalai vadinosi
Date, o etiketje buvo dainininks Robyn nuotrauka. I esms emo
cin atmintis nesmoningai veikia tiek simenant informacij, tiek
vliau j atgaminant.

Jtglaiki abkuitis
Procedrin atmintis (vienas i ilgalaiks atminties tip) yra tai, k
dar vadiname raumen atmintimi. Tai ja naudojats kaskart, kai
skambinate pianinu, mosuojate beisbolo lazda ar garsiai skaitote
ias eilutes nustebusiam draugui. Nors iame kontekste danai

HENRIK FEXEUS Q Q Q S
naudojame raumenis, pavadinimas kiek klaidina, nes prisiminimai
saugomi ne raumenyse. Kiek geresnis pavadinimas bt kno at
mintis, nes io tipo prisiminimai saugomi nerv sistemoje ir fan
tastikai sudtingoje smegen sistemoje, kuri ir planuoja, ir atlieka
motorines funkcijas. Kno atmintis apima proius ir talentus, ku
riuos ms motorin atmintis yra gijusi per gyvenim. Laviname
j vis skambindami pianinu t pat krin, aisdami daugyb bren-
bolo, tradicins ved sporto akos, rungtyni ir skaitydami balsu
savo vaikams. Kai gebjimas tampa ms dalimi, pasidaro sunku
nusakyti, kaip darome tai, k darome. Kad suprastumte, k turiu
omenyje, pabandykite kam nors paaikinti, kaip vaiuojant dvira
iu ilaikyti pusiausvyr. Nemanoma. Sis atminties tipas susijs
vien su mokymusi darant.

Be to, turime ir deklaratyvij ilgalaik atmint. Ji vadinama de

klaratyvija, nes galime nusakyti, kokia informacija joje saugoma.
Kaip tik j ir turime omenyje sakydami, kad ms prasta atmintis.
Tik deklaratyviosios atminties valdom informacij norime saugo
ti ir atgaminti veiksmingiau negu dabar, o atminties technikomis
bandoma proces palengvinti.

UiajLMytoJmki atmintu
Kaip jau minjau, informacij trumpalaikje atmintyje greitai pa
siekiame, utat ji labai netalpi. Kaip pastebsite pradjs lavinti
atmint, septyni informacijos vienet ( dviej) trumpalaikje
atmintyje gali visikai pakakti, priklauso nuo to, kaip kiekvienas
elementas sukonstruotas.
Informacija trumpalaikje atmintyje ilgai neilieka. Kad ir to
liau j isaugotume, turime perkoduoti ilgalaik atmint. Minjau,
kad siminus nauj dalyk smegenyse susidaro naujas tinklas, todl
gali atrodyti, kad manoma siminti visk, kas ateina galv. Tarsi
btum Skalmanas*. Taiau pokyiams smegenyse reikia laiko, ir kol
naujieji ryiai nra kaip reikiant stiprs, vis dar galime pamirti.
Todl ir simename geriau, jeigu danai apie tai galvojame. Veiki
mo principas tas pat kaip minant smegenyse naujus mini takus:

* Vliukas iradjas, personaas i populiaraus vediko komikso vaikams

(vert. past.).

B D B Q NUOSTABUS PROTAS
kaskart galvodami apie prisiminim sustipriname atitinkamus si
napsinius ryius ir tam tikr smegen lsteli tinkl. Prisiminimas
sustiprja grynai fiziologikai. Mokykite smegenis naudoti kaip tik
t prisiminim, t lsteli tinkl, ir taps lengviau pasiekti prisimi
nim nors ir daug vliau.
Prijome prie svarbaus fakto.

Negaljimo prisiminti prieastis danai bna ta, kad i pat pradi ne

pasirpinome gerai siminti.

Kitaip tariant, jeigu i pradi nepasirpinsime informacij kaip

reikiant ukoduoti ilgalaikje atmintyje, vliau ten nerasime, k
prisiminti. Jei sdite kavinje sumis ir irdamas mog gal
vojate: Turiau prisiminti, kuo jis vardu, kaip gda, kodl gi ne
prisimenu, taip bna todl, kad neisaugojote informacijos. Prie
ingai, nei mano daugelis, atmintis nra tarsi visk raanti vaizdo
kamera, kur visas mokslas yra vliau pasiimti rayt mediag. At
mintis, sauganti visikai visk, bt nepraktika - jai reikt daug
smegen erdvs, kuri galime panaudoti ir geriau. Apibdinimas
selektyvi atmintis danai turi neigiam atspalv, taiau, priein
gai, labai gerai, kad ms atmintis selektyvi - jei tik pasirenkame
aktuali informacij.

HENRIK FEXEUS
 K PRISIMENATE
Js selektyvioji atmintis

rie pradedant i js atminties ugdyti dedaj mokytoj,

P manau, pravartu patikrinti js dabartin atmint. Taip pat

galsite vertinti, kaip veikia js smegenys prireikus pasi
rinkti aktuali informacij. Perskaitykite sra ir pabandykite si
minti kuo daugiau odi (atkreipkite dmes, kad sraas baigiasi
kitame puslapyje). Neskubkite, bet ir neutrukite prie kiekvieno
odio daugiau kaip kelet sekundi. Negrkite atgal, perskaity
kite sra vien kart ir nieko nelaukdamas uverskite lap.

Padaas
Stulbinamai
Dklas
Kimono
Vyras
Moteris
Geltonas
Saga
Knyga
Pripildytas
Vaiuoti dviraiu
Ir
Kdikis
Puodelis
Frydrichas Ny
Muzika
Ponis
Vamzdis
Dulkti
Melsva
Sniegas
Pyragaitis
Informacija
Atviras

Q O B Q NUOSTABUS PROTAS
 Erdv
Kirvis
Kad
okinti
Utl
Po

Paimkite raikl, kur susiradote atlikdami jau seniai aprayt pra

tim, ir suraykite kuo daugiau odi, kuriuos prisimenate i s
rao. Kad nereikt iekoti atskiro popieriaus lapo, galite rayti ir
ia pat paratje.

Kaip seksi? Suskaiiuokite odius. Taip pat patikrinkite, ar u

rayti odiai yra srae. Jei urate daugiau kaip septynis ar a
tuonis odius, esate tikras aunuolis. Kaip inote, madaug tiek
pavyksta siminti nenaudojant jokios siminimo strategijos.
Kokius odius prisiminte, nra atsitiktinumas, nors i pirmo
vilgsnio ir gali taip pasirodyti. I tikrj kai kuriuos dalykus sime
name lengviau negu kitus.

^HAjdaia, antra 'Pinams kantas

Paprastai geriau prisimename vykio pradi nei vidur. Veikiausiai
tiksliai inote, kaip prasideda js mgstamiausi filmai, bet ne k
rodo prajus valandai.
Taip pat aikiau prisimename pirm kart, kai kas nors vyksta,
palyginti su kitais kartais, jeigu vykis kartojasi. Todl niekada ne
pamirtate pirmojo buinio, bet paskui nesunkiai pametate skai
i. Arba kodl tvai, auginantys kelet vaik, turi daugiau pirma
gimio nuotrauk negu kit atal? Jei kalbtume apie js k tik
ibandyt pratim, veikiausiai prisiminte kok nors od i srao
pradios.
Pavyzdiui, padaas, stulbinamai, dklas, kimono.

Hesmuu
Be to, geriau prisimenate dalykus, vykusius k tik, negu tuos, kurie
buvo prie kur laik. Prajusi valand pamenate geriau negu va
kar dien. Ovakar dien - geriau negu prajusi savait.

HENRIK FEXEUS Q Q D B
 Sulauks garbaus amiaus dl Pradios ir Neseniai derinio prisi
menate vaikyst ir prajusi dien taip, lyg, na, lyg tai bt nutik
vakar, o kas vyko tarp dvideimties ir penkiasdeimties met, lieka
kiek miglota.
Tai reikia, kad greiiausiai prisiminte vien ar du i paskutini
srao odi: kad, okinti, utl, po.

~RySiai
Lengviau simenate tarpusavyje susijusius odius negu padrikus,
nes tokie odiai sukuria kontekst, dl kurio tampa prasmingesni.
Lengviau simename informacij, jei ji prasminga. Su kontekstu ir
prasme atsiranda ir emocijos, nes greitas bdas kam nors suteikti
prasm yra umegzti su objektu emocin santyk. Vadinasi, pajuts
asmenin emocin asociacij su kuriuo nors i odi, prisiminsite
j kur kas geriau negu tuos, kurie nesukl joki emocij. Galbt
neseniai lankts su savo brangiausiuoju(-ija) japonikame SPA
centre ir abu vis savaitgal vilkjote kimono*? Jei taip, neabejoti
nai siminte od kimono.
Beje, buvo du odiai vienas po kito, kuriuos nesunku susieti -
vyras ir moteris. Prisimins vien i j veikiausiai prisiminsite
ir kit, nes jie susij ryiu, kokio nra tarp, tarkime, sniegoir py
ragaiio, nors jie taip pat buvo srae.

dOtiMtanty* akis
Automatikai simename dalykus, kurie atrodo keisti, neprasti ar
isioka. Suveikia senas smegen mechanizmas, kuris saugo mums
gyvyb, priversdamas atkreipti dmes, kai aplinkoje staiga kas nors
pasikeiia ar atrodo ne taip kaip visada. Ypa isiskiriani ar ypatin
g vyki danai nepamirtame vis gyvenim. Srae buvo odis,
isiskiriantis i vis kit: jis buvo ilgesnis, vienintelis tikrinis daikta
vardis, ir greiiausiai sukl jums asociacijas, kuri nesitikjote.
Taigi nieko keisto, kad vienas i simint odi buvo Frydri
chas Ny.

* Kadangi taip ir nesidmjote, kad medvilninis chalatas i tikrj vadinasi ju-

kata, o ne kimono.

Q D B B NUOSTABUS PROTAS
tAt&iHtMatke,tik tai, k.sukeMOHie
Kaip matote, imanydamas, kaip atmintis atsirenka informacij,
galiu nuspti, kaip atrodys prisiminim sraai. Taiau tikrovje
toks atsirinkimas kelia problem. Juk ne visada svarbiausi dalykai
bna pirmi. Ojei jie pasirodo viduryje? Ojei neisiskiria pirmkart
matomi ar girdimi? K daryti tada? Mums reikia bdo siminti in
formacij, nesvarbu, kada ji pasirodo ir kiek isiskiria i visumos.
Pirmiausia bent jau a noriu siminti daugiau negu septynis ( du)
dalykus. tai ir susiduriame su atminties technikomis. Jos neutra
lizuoja selektyvij atmint pritaikydamos vien i mint taisy
kli, tiksliau, ryi taisykl, bet kam, k norite sidmti.
Atminties technika paremta prasms ir konteksto krimu. Vie
no eksperimento dalyviai gavo sra odi, kuriuos turjo si
minti. Kai kuri dalyvi taip pat paprayta pagalvoti, ar kiekvienas
i odi kelia jiems teigiam ar neigiam asociacij, o kiti turjo
tiesiog suskaiiuoti, i keli skiemen sudarytas kiekvienas odis.
Paaikjo, kad dalyviai, galvoj apie asociacijas, atsimin odius
kur kas geriau nei tie, kurie kreip dmes tik odi sandar. Beje,
neatsivelgiant tai, ar prayta pasistengti siminti odius, ar ne.
Kuo turiningesn ir suprantamesn informacija, tuo stipriau ji
koduojama ms ilgalaikje atmintyje. Jei yra ir emocin asociaci
ja, siminti dar lengviau. Suvokimas, kad simename tai, kas pras
minga, ir krybiko mstymo gebjimai yra vis technik, pade
dani gyti ypating atmint, kertiniai akmenys.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 KAI BEVEIK ZINAI
Technikos, padedanios prisiminti tai,
k jau turtumte inoti

- Klausyk, matei t film, kaip jis ten vadinasi, na, t, kur vaidina
ta, eh, ta, kuri draugavo su tuo. Kuris susilauk vaiko. Matei film?
- Ne, nemaiau. Okas tu toks?

UCaihas n&is sukasi anttumori#gat&

Kad ir kokia gera ms atmintis, visiems retkariais pasitaiko pa
kliti erzinani padt, kai tiesiog iiiiiiiinome, koks kieno nors
vardas (pavyzdiui, tos ved aktors), bet... niekaip... negalime...
prisiminti. Vardas sukasi ant lieuvio galo, bet niekaip neieina jo
itarti.
Tai domus reikinys, nes jis rodo, kad informacijos saugojimas
smegenyse (laikymas atmintyje) ir tos informacijos pamimas, kai
prireikia (atsiminimas), yra du visikai skirtingi procesai. Taigi sau
goti atmintyje yra ne tas pat kaip atsiminti. Kai kas nors sukasi
ant lieuvio, patenkame keist, erzinani padt: inome, kad
inome, bet negalime t ini pasiekti. Mokslinink manymu, is
reikinys toks stabus, kad jie net suteik jam elegantik pavadini
m - metakognicija.
Kai kas nors ima suktis ant ms proto lieuvio, daniausiai
visk metame ir tikims, kad iekoma informacija vliau pati ateis
galv. Paprastai ir ateina. Bet jeigu pavargote laukti, pateikiu me
tod informacij pasiekti kur kas greiiau.
Kad perprastumte metodo veikim, pirmiausia turite inoti,
kaip smegenys saugo prisiminimus ir mintis: kiekvien prisimi
nim sudaro maas specifini jo komponent tinkliukas (vieta,
laikas, spalvos, kvapai, pasakyti odiai, patirti jausmai). Jis savo
ruotu eina kitus mini ir prisiminim tinklus js galvoje ir
prisideda prie labai sudtingo tinklo sukrimo. Js prisiminim
elementai pinami tose tinklo vietose, kur jau yra panai juos,
tad prisiminimai apie biiul Melker bus susieti su kitais prisimini
mais, kuriuose jis dalyvauja, o libaniei restoranlis, kuriame abu

Q D B B NUOSTABUS PROTAS
lankts, bus susietas su kitais prisiminimais apie t restoranl - ir
panaias vietas.
Kai kas nors sukasi ant lieuvio, vadinasi, pasiekte daugum
prisiminimo element, bet tam tikros informacijos dalies dl vien
ar kit prieasi nepavyksta suaktyvinti. Tai todl galite pasakoti
apie film, kuriame ji vaidino, neinodamas, koks jos vardas. Ti
kimyb, kad pavyks suaktyvinti likusi prisiminimo dal, padids
suaktyvinus kitus prisiminimus, kurie tinkle saugomi greta. Prisi
minkite kitus filmus, kuriuose ji vaidino, k ji panai, u ko ite
kjusi, ir itaip suaktyvinsite kitus prisiminim tinklus, kuriuos
ji eina. Daugelis taip daro automatikai. Galvodami apie kuo dau
giau artim svok, suaktyviname ir daugiau element toje srityje,
su kuria susietas ant lieuvio besisukantis prisiminimas, ir smege
nims tampa lengviau itraukti informacij smon.
Kartu galite panaudoti ir dar vien artim metod. Atrodo, kad
kalbiniai ir vaizdiniai prisiminimai atmintyje saugomi atskirai. Tai
todl prisimenate, kaip koks nors daiktas atrodo, bet negalite pasa
kyti, kaip jis vadinasi. Bet, kaip inote nuo tada, kai aptarme lai
ms ir laimjimo panaum, tarpusavyje panas odiai saugomi
greta; net jeigu js vaizdin atmintis vairi darovi paveiksl
lius laiko vien greta kito, o religines sistemas kiek tolliau, kalbi
nje atmintyje agurkasyra ariau burkosnei pomidoras.
Jei sugalvosite odi, skambani taip, kaip informacija, ku
ri norite pasiekti (tarkime, neprisimenu vardo, bet jis rimuojasi
su... arba tai primena...), suaktyvinsite kalbins atminties srit,
kuriai priklauso iekomas odis, ir padids tikimyb, kad jis taip
pat ikils smon. Girddami, skaitydami ar galvodami apie pa
naius odius lygiai taip pat galime veikti t sukimsi ant lieu-
vio galo.

Beje, toji aktor vardu Tuva Novotny.

Daugumai nekyla didesni sunkum simenant veidus. Nesimena

me vard. inoma, kartais galime apskritai pamirti, kad mog
jau buvome sutik, bet dar reiau igirsime sakant: Prisimenu tavo
vard, bet neprisimenu, kaip atrodai!

HENRIK FEXEUS QDQD

 Kadangi daniausiai simename veidus, puikus metodas simin
ti vardus turt bti toks, kad moni ivaizda subtiliai primint,
kuo jie vardu, tiesa? Toki metod daug. Tuoj pristatysiu vien, ku
ris, mano nuomone, yra pats paprasiausias ir kur pats daugiausiai
naudoju.
Pirmiausia noriau dar kartel priminti, kad, iaip ar taip,
daniausiai nepamirtame vard. Kad pamirtum, pirmiausia
reikia sidmti: neretai bda bna ta, kad vardo nesimename!
Danai todl, kad nenugirstame, k prisistatydamas sako pane
kovas. Galbt kalbame vienas per kit ar trukdo paaliniai garsai.
Arba jis kalba sunkiai suprantama tarme. Arba burba po nosimi.
Jei taip, neturi joki galimybi siminti, k tau sako. Todl pir
miausia...

Jtdikmkifa, kadgenai iigindote mind

Jei tuo metu kalbjo kakas kitas ir neigirdote prisistatanio-
jo vardo, paklauskite dar kart. Tai nra gdinga ir nereikia, kad
jums nerpi. Prieingai, nedaug kas yra taip asmenika kaip ms
vardai. Taip pat esame prat, kad ne visi kreipia juos dmes. To
dl paaikjus, kad mogui ities domu, kuo tu vardu, bname
pamaloninti dmesio. Daniausiai pakanka pasakyti: Atleiskite,
nenugirdau, ir jums diugiai pakartos vard. Ir net pasistengs pa
sakyti aikiau negu pirma. tai kaip paprasta.
Tada pagal amerikietik tradicij pakartokite panekovo vard.
Tai puikus bdas sitikinti, kad teisingai igirdote, o pakartojimas
dar ir padeda geriau siminti.
Jeigu vardo neigirdote todl, kad sveikindamiesi kalbjote
vienas per kit, galite bti tikras, kad ir panekovas neigirdo js
vardo. Taigi padarykite paslaug ir pakartokite, kuo js vardu. U
megzkite aki kontakt ir pasakykite: Sveiki, komisare Bengtso-
nai. A vardu Henrikas.

Stebite imnduA imudais

Kai jau pavyksta siminti vard, kaip prireikus itraukti j i atmin
ties? Geriausias bdas - pasinaudojant ivaizda susikurti vaizdini
asociacij su vairiais vardais rinkin. Yra du bdai tai padaryti. Pir
ma, galima pasitelkti akivaizdius ryius. Jei mogus vardu Bjor-

DDE1 NUOSTABUS PROTAS

nas ar Saga*, nesunku rasti asociacij - galvokite apie rudj lok
ar mgstamiausi pasakos persona (ar atverst didel pasak
knyg). Tada dkite savo paveiksl kuo daugiau poji. Kuo ry
kesn asociacija, tuo lengviau prisiminti, nes geriau atsimename
prasmingus dalykus. Pridkite judjimo, gars, jei galite, ir lytji
mo. Galvodamas apie lok, pamatykite ir igirskite, kaip jis riau
moja, ir pajuskite, kaip veid glosto oro srov. Jei galvojate apie
pasakos persona, tegul jis daro tai, kas jam bdinga. Jei tai fja
Tinker Bei, galbt ji skrenda skimbiodama varpeliais ar mgina
atimti gyvyb visoms kitoms mergaitms.** Jei tai pasak knyga,
veriami lapai garsiai iugda.
Mergina vardu Linda, be abejo, palindo po lova ir 1.1. tai tokias
vaizdines asociacijas vliau susiekite su naujo pastamo veidu.
Sutiks vyr vardu Bjornas jam prisistatant aikiai sivaizduokite
riaumojant lok. Svarbu, kad paveikslas bt rykus ir kad nepa
skubtumte. Kuo jis rykesnis, tuo geriau siminsite vard. Sti
prios asociacijos reikia tam, kad kit kart sutiks t vyr ikart
pagalvotumte apie lok - ir inosite, koks jo vardas.
Kitas bdas - uuot vaizduotje krus vard kvptus vaizdi
nius, pasinaudoti i anksiau pastamo mogaus tokiu pat vardu
ivaizda: sutiks Adam ar Sar, suteikiu jiems poymius, bdingus
mano draugams iais vardais. Jei tai Adamas, duosiu jam iek tiek
pasiiauusius plaukus ir markinlius trumpomis rankovmis, jei
Sara, jau matau, kad ji nusikirpusi kirpiukus ir strazdanota. Kol
galvoje tursiu iuos paveikslus, tol prisiminsiu vardus. inoma,
galima pasinaudoti ir ymybmis. Sutiks Len sivaizduokite,
kad duodate jai mikrofon ir girdite dainuojant: Kaip skauda,
kaip skauda, o jei uaugote su komik grupe, kuri vadinosi Kilin-
go gauja, kodl gi nekius jai nos raikli, jei tik tas vaizdas jums
padt.

* ved k. bjorn - lokys, saga - pasaka.

** Kada paskutinkart matte Disney Piter Pen? Nra k ir kalbti, tame filme
Tinker Bei yra pavydi psichopate. Bet iais laikais ji heroj filmukuose apie save
pai. Veikiausiai po kurio laiko reabilitacijoje.

HENRIK FEXEUS Q D B E I
Afde, auiaduA, sustitu* su vatotais
c

Kartais susipastame su monmis, kuri vardas ne toks kaip

ms pastamo ar ymybs ir nekelia akivaizdi asociacij. Tada
tenka pasitelkti krybingum ir paiekoti su vardu susijusi daly
k ar panaiai skambani pavadinim. Pavyzdiui, Ulfas*. Vard
Ulfas nesunku susieti su vilku, o - su vilkolakiu, tada galite si
vaizduoti transformacijos scen i filmo Amerikiei vilkolakis
Londone ir pritaikyti j Ulfui. (Ar atitinkam scen i Saully
dioserijos. Priklauso nuo to, kokios js kartos. A pats teikiu pir
menyb filmui Vilk draugija.) Sutiks moter vardu Malin, galite
sivaizduoti, kad jos galva smlio spalvos ir ji turi didelius sparnus,
kurie mosuojant tyliai plazda (kandis)**. Ojei mgstate sport, si
vaizduokite, kadjos galva yra futbolo kamuolys, lekiantis vartus***
digaujant irov miniai (vartis)****.

Matyt, jums ateis galv, kad kai kurios i i asociacij ne tokios

jau savaime suprantamos. Net iek tiek pritemptos. Nors ir matau
t kand kaskart j sutiks, kaip nepamirti, kad ji reikia Malin, o
ne, pavyzdiui, Malva? Paprastai. Naudokite lygiai t pat vaizdin
kaskart, kai susipastate su kokia nors Malin, o sutiks Malv -
kit. Visuomet vienamvardui taikydamas t pat vaizdin sustiprin
site ry tarp vardo ir paveikslo. Kadangi ms smegenims patinka
originalios mintys, pastebsite, kad lengviau prisiminti beprotik
asociacij negu racionalesn (pavyzdiui, visoms Malin udedant
tokius pat raudonus akinius kaip js biiuls Malin).

pafaui/tykia ta i*
Sunkiausia bus sugalvoti asociacijas visiems igirstiems vardams.
Pasipraktikavs galsite tai padaryti vos igirds vard, bet pasi
rengti visada pravartu. Todl silau jau dabar sukurti asociacijas
deimiai daniausi vard. Be to, tai puikus krybingumo lavini
mo pratimas, jeigu iki iol j dar neuteko. Nepasiduokite, jeigu i

* ved k. ulv - vilkas.

** ved k. en mal - kandis.
*** ved k. mal-in - vartis.
**** Jei js ne taip smarkiai itroks kraujo, tegul ji spiria kamuol vartus.

NUOSTABUS PROTAS
pradi atrodo sunku: imoks smegenis iekoti originali ssaj,
nustebsite, kiek daug galite prigalvoti. Kaip jau minjau, be vaiz
dini element, pridkite kuo daugiau kit - judesi, gars, kva
p, ilumos ar alio, stiprumo ar silpnumo. Kuo daugiau turinio
vaizdinyje, tuo geriau jis sitvirtina. Padarykime apilim: pateiksiu
penki iuo metu dan vard vedijoje (interneto svetains svens-
kanamn.se duomenimis) asociacij pavyzdius. Tada galsite im
ginti jgas su penkiais daniausiais. Vliau galsite savarankikai
pildyti savo vard sra sutiks moni kitokiais vardais.

Penki dani moteriki vardai vedijoje (mano pavyzdiai).

Ingrid. Taip jau nutiko, kad mano mama vardu Ingrid, tad mo
teriai udedu jos ukuosen, akinius ir girdiu, kaip ji mamos balsu
aukia mane vardu.
Kristina. Paimu i vardo Krist- ir sukuriu religin paralel su
Jzumi. Taiau nukryiavimas kelia kiek nemalonias emocijas, o
nemalons vaizdiniai sitvirtina ne taip skmingai kaip malons,
todl sivaizduoju kryi kyant i rankovi ir i u kaklo, tarsi tai
bt pauki baidykl, o taip kur kas linksmiau.
Lineja. Matau j su atuoniolikto amiaus peruku ir baltai nu
sipudravusi, kvepiani glmis. Moterikos gimins botanikas
Carlas von Linn.
Marian. Jos galva virsta saldainiu, vyniotu raudon eant
popierl, o ausys - jo auselmis, u kuri sums gali ivynioti sal
dain su garsiu fffrrrt!
Kerstin. Vieno mano biiulio mergina, tad matau ilgus viesius
plaukus ir greta stovint savo draug, apkabinus j per peius.

Penki patys daniausi moteriki vardai vedijoje (js eil).

Marija
Ana
Margareta
Elizabet
Eva

Penki dani vyriki vardai vedijoje.

Hansas. Matau, kaip jis valgo daugyb imbierini sausaini,
tiek daug, kad trupiniai byra i burnos, ir girdiu, kaip kriauki

HENRIK FEXEUS Q D B B
kramtydamas. Kaip Joniukas, arba Hansas, veikiausiai ir dar pa
sakoje Joniukas ir Grytut, rads raganos namel.
Karlas (Carl) yra jo didenyb karalius. Jis gauna karaliaus ka
rn ir mantij, o fone skamba himnas.
Ragnaras yra ddul, kuris nenori bti didelis, todl gyja pieti-
nius kontrus ir a girdiu Gost Ekman dainuojant dain i ani
macins atuntojo deimtmeio laidos vaikams.
Olofas. Vienas geras mano draugas tokiu vardu danai neioja
barzd, taigi koks nors Olofas gauna mano draugo barzd ir kasosi
j taip garsiai, kad net girdiu.
vnas. Nepastu n vieno Sveno, bet inau vn Duv*, tad
patupdau Svenui ant galvos baland, tas mina kojelmis plaukuose
ir maloniai burkuoja.

Penki patys daniausi vyriki vardai vedijoje (js eil).

Erikas
Larsas
Karlas (Kari)
Andersas
Johanas

7?MteAure&tfiuu
Dar ne visai baigme. Turite rasti veido dal, kur galtumte d
ti savo vaizdin. Jei mogus nepasiymi iskirtiniais bruoais, pa
darykite taip kaip a: paimkite tas veido dalis, kurias pasitelkiate
asociacijoms. Pavyzdiui, saldainio popierlio auseles ar baland
plaukuose. Vis dlto daugelis turi iskirtini bruo, kuriuos pir
miausia ir pastebite. Galbt j stori antakiai. Arba mayt burna.
Smailus smakras. Jeigu yra toki bruo, geriau naudoti juos, o ne
pasirinktus i anksto, nes visada atkreipsite juos dmes sutiks
mog. Pirmas spdis jau pagal apibrim kyla ikart, taigi t
bruo, kuris pasirod charakteringiausias, pastebsite ir kit kar
t. Taigi dkite savo vaizdin tam tikr veido dal. Tai bus tarsi
viso paveikslo raktas.

* ved k. duva - balandis. vnas Duva - veikjas i Johano Ludvigo Runebergo

epins poemos apie 1808-1809 m. vedijos ir Rusijos kar (vert. past.).

B O B S NUOSTABUS PROTAS
 tai taip: man Olofas reikia barzd, bet jeigu sutikiau Olof
nepaprastai iraikinga nosimi, udiau barzd jam ant nosies. Li-
nja dvi atuoniolikto amiaus kostium, bet jeigu jos akys iskir
tins, dsiu savo vizualin rakt jas, ir jos akis virs gle. Kit kart
sutiks Linj, prisiminsiu, kad vienoje akyje ji turi gl. Oi nuves
mane prie botaniko Carlo von Linn paveikslo ir vardo Linja. Gali
pasirodyti, kad tai sudtingas bdas sidmti vard, bet pratus
pakaks keleto sekundi. Ilgainiui, vaizdiniams kaip reikiant si
tvirtinus, pakaks uuomin, toki kaip gl akyje, ir ikart pagal
vosite: Linja. Likusi vaizdinio dalis bus nereikalinga. Gl akyje
skamba absurdikai? Gerai. Kuo kvailesni ir absurdikesni atrodys
vaizdai, tuo geriau juos sidmsite. Tai ne tik padeda siminti var
dus, bet ir yra viena i visos atminties technikos paslapi.

'PhoI ohlfwkwitoti
Stenkits reguliariai vartoti moni vardus, kai su jais kalbats.
Kaskart itardamas vard turite galimyb susieti vaizdines asocia
cijas su veidu ir dar labiau sustiprinti ry.
Tarkime, vakarlyje turite puiki prog ibandyti i atminties
gudryb su pirmkart sutiktais monmis. Tada galite pairti,
kaip sekasi: slapia pairkite vien i vakarlio dalyvi, su kuria
anksiau kalbjote, ir stebkite, kaip greitai prisiminsite jos vard.
is metodas puikus tuo, kad bsite priverstas atidiau klausytis
ir bti pastabesnis kit odiams. Nes neigirds vard neinosite,
su kuo susieti j veidus! Be to, reikia irti, kaip panekovas atro
do - kaip danai spjate tai padaryti?
Taigi, net jeigu asociacij ir vaizdini metodas neveikt (nors
veikia), vardus gerokai lengviau siminsite tiesiog bandydamas, nes
kelioms sekundms reikia sutelkti dmes panekov. Kad ir kaip
darytumte, bus geriau negu iki tol.

HENRIK FEXEUS Q D Q E I
 PAADINKITE SAVO
NEPAMIRTAMA YPATING
GALI
Kaip atsiminti kur kas daugiau

usitvarkme su dviem problemomis, kurios kasdienybei su

S teikia nereikalingo irzulio: neprisiminti vard ir nesugebti

pasakyti to, kas sukasi ant lieuvio galo. Dabar pereisime prie
klasikini sistem, padedani sidmti informacij (nueiti pas
dant gydytoj) ir skaiius (rugsjo dvideimt penktj pus de
imtos). Kitaip negu taikant vard ir veid metod, atmintis ne
siejama su matomais tikrovs objektais, tokiais kaip veidai, - kart
viskas vyksta galvoje. Vis dlto ir kart reikia susikurti simintinas
asociacijas ir vaizdinius. tai atmintin, kuo turi pasiymti vaizdi
niai, kad bt kuo lengviau juos siminti.

Lavinkitejusles. Geriausiai simename tada, kai jungiame kuo

daugiau poji. Vadinasi, kuo geriau suvokiate dalykus jus
lmis, tuo skmingiau juos sidmsite. Kad sustiprintumte
jusles, smoningai treniruokits girdti, matyti, justi skon,
uuosti ir judti. Pabandykite ir maiyti pojius: kaip atrodo
vienas ar kitas odis? Kok jausm kelia garsas? Tai geras me
todas sustiprinti prisiminimus.
Judjimas. Vaizdiniai, kuriuose kas nors juda, daug pranaesni
u statikus dl tos paios prieasties: jiems siminti panaudo
jate daugiau jusli.
Seksas. Kuo kartesnis, nuodmingesnis ir nepadoresnis bus
atminties paveikslas, tuo tviriau j siminsite. Tad drsiau.
Juk vis tiek niekas neino, apie k galvojate.
Humoras. Tegul paveikslai bna kuo pozityvesni, linksmesni,
absurdikesni, juokingesni ir siurrealistikesni. Kuo labiau
pasistengsite ir kuo unikalesni jie taps, tuo lengviau bus si
dmti.

K IB O NUOSTABUS PROTAS
 Venkite neigiam vaizdini, kuriuose bt smurto ar nemalo
ni poji. Ms smegenys nemgsta be reikalo galvoti apie
tokius dalykus, tad ir prisiminti bus sunkiau.
Skaiiai. Pridjs numeravim, galite lengvai perokti nuo vie
no prisiminimo prie kito ir nesusipainioti. Todl skaiiai inte
gruojami daugel atminties sistem.
Spalvos ir dimensijos. Tai irgi susij su juslmis. Tegul vaizdi
niai bna ryks ir erdviniai: itaip stimuliuosite smegenis ir
siminsite juos lengviau negu plokias fotografijas.
Perdekite. Perdekite spalvas, dydius, garsus - visk, k ma
noma. Viena vertus, itaip sukursite humoristin efekt, kuris
praveria atminiai, kita vertus, vaizdinys taps iskirtinis ir
nesupainiosite jo su panaiu vykiu, kuris galbt nutiko i ti-
krj.

Yra paprastas paaikinimas, kodl jusli spdiai tokie svarbs at

miniai. mogaus smegen patirtis, kaip apdoroti konkreias for
mas ir iorinius dirgiklius, kur kas ilgesn negu abstraki skaii
apdorojimo. Ms protviai naudojosi juslmis rinkdami maist,
saugodamiesi nuo plrn, suvokdami aplinkin pasaul ir steng
damiesi daugintis. ie gebjimai turjo lemiam reikm igyve
nant, o smegen dalys, apdorojanios io tipo informacij, gerai
isivyst, jos ir tebra gerai isivysiusios.
Pavyzdiui, paversdamas skaiius konkreiomis atpastamo
mis formomis, padarydamas jas dar gyvesnes ir intensyvesnes,
priddamas judesi, sekso, humoro, spalv, gars, i aplinkos gau
t lytjimo, skonio ir kit poji, kuriuos js smegenys gudu
sios interpretuoti, tarsi upilsite ant skaii mentalini klij, ku
rie visk dar labiau sutvirtins. Pasistenkite panaudoti bent vien
i atmintinje pateikt pasilym kiekvienai i asociacij, kurias
kursite. Jeigu sukuriame asociacijas, bet vis tiek nepavyksta j si
dmti, danai taip nutinka todl, kad jos per nuobodios ar per
daug tikrovikos. Reikia eiti kita linkme. Galbt tikrov primena
pilk treiadien. Nordamas k nors siminti, nuspalvinkite savo
mintis tarsi Rio karnaval.

HENRIK FEXEUS Q D B B
Stcy& i
Si technika buvo pirmoji, kuri imokau, ji puikiai tinka pradiai,
kai reikia apildyti smegenis. Galite naudoti ssaj technik, kai
reikia siminti vairius sraus, net ir gana ilgus. Nesvarbu, ar tai
pirkini sraas, ar nam darbai su pranczikais odiais. Paste
bsite, kad ssajas lengviau kurti tarp daiktavardi negu tarp
veiksmaodi ir kit kalbos dali. (Pirkini srae rasime vien
daiktavardius - jeigu jis ne pernelyg krybikas, - o nauji pranc
ziki odiai gali bti bet kurios kalbos dalys.) sivaizduokime, kad
jums reikia siminti tai tok pirkini sra:

Bulvs
Pienas
Miltai
Sausainiai
Kiauiniai
uvis
onin
Tualetinis popierius
Lemputs
Juodieji pipirai

I viso deimt pirkini. Spju, kad jei sraas bt perpus trum

pesnis, usiraytumte j ant lapelio arba rizikuotumte grti i
parduotuvs su visai kitais pirkiniais. Nebtinai turi taip nutikti.
Jums tereikia sidmti vienintel daikt - t, kuris yra srao vir
uje. iuo atveju tai bulvs. Kitas ingsnis - absurdikais ir sutir
tint spalv vaizdiniais susieti bulves su pienu ir 1.1. tai taip.

71
m& (mim ik iftiw &
Matote milinikas bulves, krintanias i dangaus tarsi meteoritai
ir panyranias didel pieno jr. Girdite stipr tekjim, o vir
vis pakrants nam tvyro pieno kvapas, viskas sulampa ir nusi
dao baltai.

B D B B NUOSTABUS PROTAS
liuvftient^ ik i Muit,
Norite igerti stiklin pieno, bet vietoj jo i pakelio pasipila miltai.
Visi jie ibyra ikart su garsiu puf ir nukloja jums vis rank.

Ituvndtt ik i sausaini
Prapliate milt pakel ir pastebite, kad jis pilnas sausaini. Sau
sainiai byra, kol iki juosmens paskstate sausaini su okolado ga
baliukais krvoje ir negalite pajudti i vietos.

liu v sausaini ik i kiauini

muate sausainius keptuv tarsi kiauinius. I kiekvieno perlau
to sausainio ikrinta baltymas ir trynys, pradeda irkti keptuvje.

7 1uv kiauini ik i uvies

Atidarote kiauini dut ir matote joje tkstanius smulki rau
don kiauinli vietoj dvylikos prast vitos kiauini. Suvokia
te, kad tai uv ikrai, ir tuo paiu metu pajuntate kak plektelint
per pet. Menk paklausia, k ia idarinjate.

Huv uvies ik i m ins

Irstots valtele ir mekeriojate, bet vietoj eeri ant kabliuko kim
ba onins gabalai.

Huvmins iki tuatdinivftaftieniaus

Kepinate onin keptuvje taip, kad net spragsi, o paskui sudedate
ant ivyniotos metro ploio tualetinio popieriaus juostos, kad nu
varvt. Keptelite milinik ritin, kad atsivyniot daugiau po
pieriaus, o is dunddamas nusirita horizonto link.

ik i tetkftui
Rankoje laikote tualetinio popieriaus ritinl ir desperatikai ban
dote eiti tualet, bet kaskart udegus vies sudta lemput.
Atidarote kitas duris, dar kitas, bet visur sudta lemputs.

HENRIK FEXEUS Q D E 1 D
Titb&lmfuti ikijiwxhyu.ftltik
Sdite prie vakariens stalo, paimate lemput ir pradeda sukti me
talin jos dal. Pasigirsta ritmikas trekjimas ir i lemputs paby
ra vieiai malti pipirai.

Dabar prayiau usirayti deimt daikt, kuriuos reikia nupirkti,

tegul tai bus js pirkini sraas atliekant kelis pratimus. Nepra
leiskite ios uduoties, vliau bus sunku suprasti, apie k kalba, jei
gu pats neimginsite. Paimkite var popieriaus lap ir suraykite
deimt preki, kurias pirkote, kai pastarj kart buvote parduotu
vje, ar deimt daikt, kuri reikia dabar. Palikite tarp po kiekvie
no pirkinio.
Turdamas sra pabandykite sukurti tarp daikt ssajas taip,
kaip pasakojau. Tegul jos bus juokingos, beprotikos ir krybikos.
Jei reikia, tarp srao element usiraykite pagalbini odi, kad
geriau sidmtumte ssajas. Neturtumte utrukti ilgiau negu
kelet minui, tad pradkite.

Baigs galite pairti pirmj pirkin srae - nesigilindamas

naujsias atminties ssajas. Tada uverskite lap. Pabandykite at
siminti sra. Gal atrodys nemanoma prisiminti tai, ko net ne
turjai progos imokti, taiau js atmintis pradjo darbuotis jau
kuriant vaizdinius. Pabandykite ir pamatysite.

Kaip seksi? Spju, kad be didesni sunkum atsiminte vis ar

beveik vis sra. Staiga ima atrodyti, kad kiek vaikika suda
rinti pirkini sraus i deimties preki, tiesa? Neprisimenu,
kada pastarj kart tai dariau. O js k tik padarte tai pasku
tin kart.
Bet bus dar geriau.
i sistema pasakika, j galima panaudoti visai taip, kaip aiki
nau. Bet yra mayt problema: sistema prasideda i naujo prie
kiekvieno srao daikto. Mano pateiktame pavyzdyje bulvs pade
da prisiminti pien dl bulvini meteorit pieno jroje, bet vliau,
norint prisiminti miltus, reikia pradti nuo visai kito vaizdinio
(kaip pilate miltus i pieno pakelio). Vadinasi, prisimins pien,
turite nepamirti, kad kita ssaja prasideda btent nuo pieno py-

QDEIG NUOSTABUS PROTAS

 r
r3p a tty *
r4 ^ ma>/

DAINUOKITE!
tin geras bdas siminti vairius dalykus - rimuoti, kurti skan-

I duotes ir dainas. Reklamos pasaulyje jau senas toks kis: Jei

neturi k pasakyti, sudainuok." Melodijos ir rimai stebtinai
sitvirtina atmintyje. Todl visi mano kartos mons tebeprisime
na ir gali paniniuoti tokius klasikos krinius kaip Ak, kaip pui
kiai skamba" su Magnusu, Brase ir Eva. Visame pasaulyje mons
moka bent dvi eilutes iAce ofBase dainos All That She Wants, nors,
atvirai sakant, daina niekam tikusi. Itikrj dainos yra tiesiog mu
zikin pasakojimo krimo versija.
Lewisui Carrolliui, paraiusiam Alis Stebukl alyje", siminti,
pavyzdiui, svarbias datas bdavo lengviau skaiius pavertus o
dius ir iuos sudliojus trumpus komikus kupletus. metod
jis rekomenduodavo visiems norintiems k nors sidmti. Lengva
jam pasakyti. Sunku parayti dain. K jau kalbti apie toki, ku
rios odiai rimuotsi. Labai lengva sukurti dain-atmintin pa
naudojant sra. Pirmiausia sudarykite sra, k norite siminti,
tada suraskite mgstam melodij, geriausiai jau esam ir su daug
pasikartojim (pavyzdiui, Ace of Base dainos All That She Wants).
Pritaikykite melodij odiams i srao, kad jie kuo geriau
tikt, jei reikia, papildykite jungiamaisiais odeliais, tokiais kaip
ir", o tada". Pabandykite rasti srae besirimuojani odi -
siminsite dar lengviau. Arba, jei tik manoma, sudliokite srao
odius pagal abcl, tarkime, jei tai ali ar miest pavadinimai.
Usiraykite naujj srao versij ir kelis kartus pakartokite dain
remdamasis tekstu.
Net jei ir utruksite dliodamas visus elementus vietas, paskui
tursite sra, kur pamirti bus ne taip paprasta. Nors ir nortu
mte! Veikiausiai jis iliks atmintyje kelet met. (Kad savo akimis
pamatytumte, koks veiksmingas gali bti atmintin dalyk sra
as, pateikiamas kaip daina, interneto svetainje YouTube susiras
kite ir pasigrkite, kaip Masasetso technologijos universiteto
profesorius, muzikantas ir komikas Tomas Lehreris greitakalbe
idainuoja vis periodin chemini element lentel. Dainos pa
vadinimas TheElements.)
limo (o ne grimo, irjimo pien, pirkimo, maudymosi piene ar
ko nors kito, k galima daryti su pienu). Be paties odio pienas,
daugiau niekas nesufleruoja, kaip prasideda kitas vaizdinys. Ano
kia bda, jeigu krte vaizdinius pasitelkdamas rykius juslinius
spdius, bet esama pavojaus, bent jau teorinio, kad nepavyks
nusigauti iki milt, nes neprisiminsite, k daryti su pienu. To i
vengti galite atminties ssajas padarydamas prasmingesnes, tai yra
sujungdamas jas ril pasakojim.

'P a b a k & jiH u is

vairi informacij sujungti vien ril pasakojim yra fantas

tikas atminties metodas. Ilgai kaip tik taip ir darme nordami
siminti savo istorij, statymus, tradicijas ir paproius. Iki tol, kol
tokie vyrukai kaip Homeras nusprend visk urayti, pasakodavo
me vienas kitam atmintinai imoktas ilgas istorijas, perteikianias
reikiam informacij. Galite padaryti t pat, tik glausiau: panau
dokite tai, k prisimenate, trumpai istorijai sukurti. Pakakt apib
dinti, kaip ieinate i nam ir k nors sutinkate. Vl taip pat - kuo
absurdikesnis, kuo garsesnis, kuo labiau ipstas, kuo linksmesnis
ir kuo labiau jaudinantis pasakojimas, tuo lengviau bus j siminti.
Nepratusiam gali prireikti kokios minuts pasakojimui sukurti ir
sitikinti, kad deramai j pamatei, igirdai ir patyrei, kitaip tariant,
ukodavai atmintyje. Jau trei kart seksis kur kas greiiau. Kaip
paprastai visk lemia treniruots. Pirmiausia pateiksiu galimo pa
sakojimo pavyzd, remdamasis ankstesniu pirkini srau. Tada ir
js tursite sukurti pasakojim pagal savo sra.

Ieinu pro duris, nes isiruoiau parduotuv. Lauke kiu kojas dvi
milinikas bulves, kiekvienai po vien. Labai slidu, nes kakas vi
soje gatvje priliejo pieno, taigi liuoi tolyn sispyrs naujuosius
bulvinius batus taip, kad pienas tykta alis. Sustoju u deimties
metr, nes siriu kaln milt, ir mano greitis sumaja. kaln
eina sausaini takelis, juo ir kylu krimsdamas sausainius. Ukops
virn griuosi vaizdu: matau eer, kuriame okinja daugyb
uv ir ildo saul - milinika lemput. oku nuo kalno, krintu ir
minktai nusileidiu didel krv kiauini lukt. Reikia skubti,

Q DBE1 NUOSTABUS PROTAS

todl stoju ant onins slidi, palikt prie lukt krvos. Nra snie
go, taigi liuoi trasa i milinikos tualetinio popieriaus uostos.
Ritinlis vyniojasi apie metr priek nuo mans ir daro man tras.
Pasiekiu parduotuv ir virstu vid kaip tik tuo metu, kai i dangaus
pasipila juodj pipir grdeliai. Eidamas prie preki girdiu, kaip
jie barbena lang.

tai taip. Kurdamas pasakojim utrukau dvi minutes, bet jis

atlieka savo paskirt. Kaip pastebjote, sukeiiau vietomis kai ku
riuos daiktus, kad pasakojimas bt sklandesnis. Js, inoma,
galite daryti taip pat, juk retai kada pirkini srao tvarka bna
reikminga.
Dabar js eil. Sugalvokite trump istorij remdamasis savo
srau. Jei norite, nugvelbkite idj i maniks, bet geriausia pa
iamk nors sukurti: neaiku, ar vaizdiniai, padedantys man, pads
ir jums - gal jums visai nepatinka vaizdiniai be garso. Svarbiausia,
kad trauktumte visus deimt daikt.*
Pirmyn!

Kaip seksi? Lengviau ar sunkiau sukurti ril pasakojim, paly

ginti su ankstesnmis ssajomis? Ar buvo smagu (tai itin svar
bu)? Kaip ir dl visa ko kito, taip ir dl atminties technik skonis
gali skirtis. Galimas daiktas, kad ssajos arba pasakojimas jums
pasirod tobulos priemons. Gali bti ir taip, kad kurti keistas
istorijas jums nelinksma, arba manote, kad dvi minuts yra per
daug pirkini sraui sidmti. Tada galbt jums labiau tiks kitas
metodas.

SamiSSa/&i
is metodas pagrstas dar vienu sidmtinu elementu - skaiiais.
Tai gali atrodyti nereikalinga, o ir man paiam neatrodo, kad is
metodas toks pat smagus kaip, tarkim, kurti pasakojim. Skaii

* Raau ias eilutes prajus gerai parai nuo tada, kai usiraiau pasakojim. Net
ir nevilgiodamas j be didesni pastang visk atsimenu. Ne todl, kad biau
itin gabus, o todl, kad vakar skyriau jamdvi minutes. Irjs gebjimai tokie pat.
Kaip ilgai paprastai prisimenate pirkini sraus? Kol nueinate pus kelio iki par
duotuvs?

HENRIK FEXEUS QflQQ

metodo pranaumas tas, kad pirkini sra siminsite vos tik j
uras. Skaii ssajos yra greitesnis ir sklandesnis bdas nei pa
sakojimas ar asociacijos. Nes kas gi bus, jeigu jau sukrte pasako
jim, o jums nebereikia pirkti onins? Sugrius visas sraas. Gal ir
nra didelio skirtumo, jeigu sraas i deimties pirkini, bet jeigu
j dvideimt, penkiasdeimt ar imtas, tampa ities nepatogu pra
dti visk nuo pradi, kai tik prireikia prisiminti k nors i srao.
Naudodamasis skaii ssaj metodu esate nepriklausomas nuo
itiso asociacij rinkinio.
Skaii ssajomis simintin objekt (pavyzdiui, miltus) susie
site su skaiiumi (pavyzdiui, trejetu). Yra du bdai tai padaryti -
vaizdins ssajos ir rimavimas. Kuris tinkamesnis, priklauso nuo
js. A pats naudojuosi abiem atsivelgdamas tai, kiek objekt
reikia sidmti.
Neatsitiktinai grtu prie pirkini srao. Tokius sraus nau
dojame kelet kart per savait, jei ne kasdien. Jiems siminti pats
naudoju kaip tik skaii ssajas. (Nors, kaip minjau, nemanau,
kad is metodas toks pat smagus kaip kurti pasakojim, pasteb
jau, kad bent jau man jis veiksmingesnis.) Pamatysite, kad gerai i
moks taikyti metod reikiam informacij siminsite per trum
pesn laik, negu utruktumte iekodamas raiklio ir suraydamas
visk, ko reikia, kitoje seno kvito pusje.

Vcdsutuifo 5sojM
Manau, i dviej mint metod is yra paprastesnis ir labiau tie
sioginis, bet jis geriausiai tinka tada, kai reikia sidmti ne dau
giau kaip deimt dalyk. (Tuoj suprasite kodl.) Yra bd metod
pritaikyti dvideimiai ar dar daugiau objekt, bet a manau, kad
tokiu atveju geriau keisti metod.
Vaizdini asociacij ieities takas - sivaizduoti daiktus, atro
danius taip kaip skaitmenys nuo 1 iki 10. Pavyzdiui:

B O B S NUOSTABUS PROTAS
1 = v lia v o s s tie b a s 6 = g o lf o la z d a

\
2 =gulb 7 =bumerangas

3 =nia moteris 8 =smlio laikrodis

4 =burlaivis 9 =buogalvis

5 =vejybos kabliukas 10 =bgno lazdel ir bgnas

HENRIK FEXEUS Q Q B B
Kurdami ssajas, pasirinkite objektus, kurie pirmiausia ateina gal
v. Lengviausia bus siminti tuos dalykus, kuriuos greiiausiai su
galvosite. Prisipainsiu, kad manikiame deimtuke du skaitmenys
susij su moterika anatomija, o dar trys gana nevanks.* Utat
prisimenu juos be problem.
Reikia taip tvirtinti skaitmen paveiksllius, kad kaskart igir
dus ar pagalvojus apie skaii (du) galvoje ikart ir be pastang
ikilt paveiksllis (gulb). Jei pasirinksite gerus paveiksllius,
turt pavykti po keli bandym. Jei kuri nors skaii ssaja po
penki ar ei kart tebra silpna, geriau pakeisti j tinkamesne.
Kitas etapas - traukti pirkini sra su skaitmen asociacijo
mis naujus trij matmen vaizdinius. Puiku, jeigu juose kas nors
juda ir skleidia garsus. Mano pirkini sraas galt atrodyti tai
taip:

1 - Bulv kyla vliavos stiebu.

2 - Gulb plaukia per pieno eer.
3 - Nios moters knas itapytas miltais.
4 - Burlaivis plaukia per milinik sausain su demu ir
stringa deme.
5 - Kabliuku naudojasi lap, bandanti suvejoti kiauin i
vitos lizdo.
6 - Golfo lazda su garsiu plekteljimu numua eer (uvis),
o ne kamuoliuk.
7 - Bumerangas pagamintas i onins arba grta su
prikabintu onins gabalu.
8 - Smlio laikrod sudaro du vienas ant kito sudti
tualetinio popieriaus ritinliai, o tarp j kita popieriaus
juostel.
9 - Buogalvis plaukia prie lemputs tarsi spermatozoidas
prie kiauialsts.
10 - Ant bgno pilna juodj pipir, kurie okioja muant
lazdele.

Kai paveikslliai, simbolizuojantys skaitmenis nuo 1 iki 10 (vlia

vos stiebas, gulb ir t. t.), bus jau gerai sitvirtin, daniausiai pa-
* Noriu pabrti, kad mano asmeninis sraas yra kiek kitoks nei tas, su kuriuo
susipainote. Nenoriu, kad manytumte, jog mane jaudina vejybos kabliukai.

D B B nuostabus protas
kaks vos vienos ar dviej sekundi sugalvoti kombinacijoms (pa
vyzdiui, kad gulb plaukia piene), kurios padt prisiminti sra.
Vis dlto pirmiausia, kaip jau minjau, turite sugalvoti paveiks
llius skaitmenims nuo 1 iki 10. Dabar ir imginkite krybingu
m. Nupiekite arba uraykite deimt dalyk, kurie, js manymu,
tinka skaitmenims. Jeigu tarp mano pateikt pasitaik tinkam,
juos kaip visada galite nugvelbti. Panaudokite kit pirkini srao
pus arba susiraskite kit popieriaus lap, suraykite skaitmenis
nuo 1 iki 10 ir pradkite!

Baigus patartina kelet kart perirti skaitmen paveiksllius,

kad geriau sidmtumte. Paskui pamginkite sukurti asociacijas
tarp skaitmen ir pirkini i srao, kaip dariau a. Nepamirkite,
kad atminties raktas yra dalykai, kuriuos verta prisiminti, tad duo
kite laisv savo beprotikiausioms mintims. Taip ir padarykite.

Jau? Atsakykite klausimus ir patikrinkite, ar gerai siminte sra.

Koks daiktas yra penktas srae?

Koks daiktas yra atuntas srae?
Ar galite ivardyti pirkinius atgaline tvarka nuo paskutinio iki
pirmo?

Ar rezultatai jus nustebino? Kaip matote, is metodas kur kas

lankstesnis negu pasakojimo, nes daiktai nesusieti vienas su kitu.
Jie susieti su kai kuo kitu, ko niekada nepamirite - skaitmenimis
nuo 1 iki 10. Vienintelis trkumas - reikia nepamirti skaitmen
paveikslli, bet jeigu skyrte pakankamai laiko tinkamiems pa
veikslliams isirinkti, neturt kilti bd.
K daryti, jei nori siminti dvideimt dalyk? Ar trisdeimt?
Kai kas teigia, kad skaitmen paveikslliai puikiai veikia ir tokiais
atvejais. Tereikia suteikti jiems papildom ypatyb. Pavyzdiui,
spalv. sivaizduokite, kad paveikslliai nuo 1 iki 10 yra ali, nuo
11 iki 20 raudoni, nuo 21 iki 30 mlyni ir 1.1. inoma, be spalvos,
skirtingoms deimtims galima suteikti ir kitoki ypatybi, pavyz
diui, priskirti vairius garsus ar kvapus. Man tokie metodai veikia
ne taip skmingai. Manau, technika, apie kuri tuoj kalbsime, yra
paprastesn.

HENRIK FEXEUS Q | | B B
TZLhulL
Rimavimas yra dar viena vaizdini ssaj ris. Bet, uuot iekoj
vaizd, kurie atrodyt kaip skaiiai, iekosite toki, kurie skamba
kaip skaiiai. Pavyzdiui:
1 - pienas,
2 - medus,
3 - arklys,
4 - neturi,
5 - lenki,
6 - pei,
7 - sdyn,
8 - kartuol,
9 - kalin,
10 - liai,
11 - tektonika,
12 - lyrika
...ir 1.1, iki 20.

Pripastu, kad kai kurie i mano silom rim skamba keistokai ir

yra tokie asmeniki, kad veikia tik man, bet ia ir yra visa esm -jie
man veikia. Pakeiskite visus, kuriems galite rasti geresnes asociaci
jas, ir pabandykite sudaryti savo rim sra skaiiams nuo 1 iki
20. Raykite greta mano pavyzdi ir sutaupysite popieriaus.

Jeigu bus sunku surimuoti skaiius nuo 11 iki 20, galiu paguosti
tuo, kad sugalvojs asociacijas pirmai deimiai jau tursite siste
m be problem siminti dvideimt daikt: panaudokite vaizdines
ssajas pirmiems deimt, o rimus - likusiems!*
Upilds vis rim sra galite lengvai siminti trisdeimt daly
k, pirmus deimt padedamas vaizdini ssaj ir dar dvideimt -
padedamas rim. Kiekgi galjo rayti darbin atmintis? Tik septy
nis dalykus du. Praom!
Kodl gi nepabandius su srau p. 146. Ten rasite trisdeimt
visikai skirting dalyk. Ir ne vien daiktavardius.

* inoma, galite naudoti rimus ir skaiiams vir 20, bet jeigu nesate Henrikas
Dorsinas, turbt manysite, visai kaip ir a, kad sunku surimuoti tokius skaiius
kaip keturiasdeimt penki ar trisdeimt atuoni.

Q D B B NUOSTABUS PROTAS
 Padarykite taip, ir galite jaustis ess aunuolis. Treniruokits
sieti vaizdines asociacijas ir rimus su vaizdais. Jeigu skirsite tam
laiko, nemanau, kad bus sunku siminti vis sra. Kada pastarj
kart be pastang turjote galvoje trisdeimt dalyk vienu metu?
Pajuskite, kaip smagu naudotis paadinta ypatinga galia. Tik sten
kits pernelyg daug ja nesigirti.
 DABAR SUDTINGIAU
Atminties treniruots, kurias dar negreit pamirite

an buvo patarta netraukti ios atminties treniravimo dalies.

M Atsirado bals (vard neminsiu, bet inome, apie k a), tei

giani, kad ios technikos per sudtingos vidutiniam skaity
tojui. Nesutinku. I tikrj beveik prieingai. Jei jote su manimi iki
iol, dvi atminties technikos, kurias dabar aptarsiu, atrodys tarsi lo
gika ivada i to, k imokote iki iol. valdius jas, jums daugiau nie
kada neprireiks joki kit atminties technik. Vis dlto apsisprskite
pats: jei jauiate, kad visikai pakanka atsiminti dvideimt ar trisde
imt objekt, galite praleisti iuos puslapius. Kai kurie pavadint tai
sunkesniu kursu. Man tai tarsi ypatinga galia tapti ities galingam.

HHtai
Si technika ities klasikin, galbt pati seniausia i vis turim. Sa
koma, kad ja naudojosi romnai, nordami imokti milinikus in
formacijos kiekius, kad galt padaryti vieni kitiems spd. Orato
riai, Renesanso laikais propagav ars memorativa (atminties men),
naudojosi ia technika sakydami ilgas kalbas su daugybe tikslios
informacijos. iuolaikinje informacijos prisotintoje visuomenje
menas ilaikyti galvoje daug ini yra gyvybikai svarbus. Be to,
kaip man romnai, tai vis dar labai aunu.
ios technikos pranaumas - naudojama tai, kas labai gerai pa
stama, t. y. js artimiausia aplinka. Vis dlto, norint j visikai
panaudoti, reikia puikiai gebti vaizduotis. Kai kuriems tai sekasi
geriau, kitiems prasiau, bet js, jau pasipraktikav atlikdami anks
tesnius pratimus, esate pakeliui vaizdavimosi meistrikum.
Pirmiausia turite isirinkti tikr ir gerai pastam viet, kuri
galt tapti js atminties rmais. Pavyzdiui, savo namus. Vis dl
to vieta neturt bti pernelyg maa. Jei gyvenate 18 kvadratini
metr vieno kambario bute, gal geriau pasirinkite kit viet. Gal
bt draugo namus, mgstam parduotuv ar keli darb.
Isirinks viet (tarkime, savo namus), ivyskite prieais tai k:
grtate namo, atveriate laukujs duris ir apsidairote. Atkreipkite
dmes visk, kas yra priekambaryje. Savo priekambaryje ma

B D B B NUOSTABUS PROTAS
tau kiliml, kairje ant sienos yra kabliukas virutiniams rbams,
prieais matau veidrod ir komod, ant kurios jis stovi, telefonspy-
n deinje ir lemp palubje. Galiausiai prie eidamas svetain
atkreipiu dmes grindis.
Padarykite t pat su savo priekambariu. Tada nueikite kit
kambar. Apeikite j i deins kair. Pairkite paveikslus ant
sien. Vazonus. Lentynas. Sof ir stalel. siminkite kuo daugiau. i
ekskursija po namus bus js prisiminim raktas. Matomi daiktai
atstos kabliukus, ant kuri kabinsite visk, k norite siminti, kaip
anksiau atstojo vaizdiniai ar rimai. Todl svarbu, kad simins vis
k, kas yra js namuose, nepakeistumte paveiksllio.
Kitas ingsnis - mintyse udti norimus siminti dalykus ant
daikt, esani js namuose. Kaip visada pasitelkiant humor
svarbu perdti dydius, spalvas ir kitk, kad padtumte tiems da
lykams sitvirtinti atmintyje. Pavyzdiui, imkime ms mielj pir
kini sra. kart prisiminsiu j eidamas per savo priekambar
taip, kaip k tik apraiau.

K tik engiau pro duris. Pirmiausia pairiu kiliml. J vis dengia

krva ma bulvyi.
Tada apsidairau. Kairje ant sienos pamatau kelet kabliuk viru
tiniams rbams, bet iandien ant j sukabinti pieno pakeliai, pienas
varva pro pradurtas skylutes.
Ant sienos kitoje pusje pakabintas veidrodis, bet visas stiklas pa
dengtas miltais, turiu nubraukti juos ranka, kad k nors iriau.
emiau veidrodio yra komoda. Ant viraus daugyb okolado dro
li. Burna sudrksta supratus, kad visa komoda - tarsi milinikas sau
sainis, kur norisi ikart suvalgyti.
Trys komodos staliai leidia skirtingus garsus. Atitraukiu virutin,
ojis pilnas vandens, kuris virte verda nuo daugybs uv. Turiu ikart
udaryti stali, kad uvys neiokt.
Kitame staliuje pilna isigandusi kudakuojani vit. Kai prave
riu stali, jos spokso mane saugodamos savo kiauinius ir paios vl
udaro stali.
I paskutinio staliaus sklinda garsus spragsjimas. Staliuje irka
eilmis idliota kepinama onin ir spragsi riebalai.
Ant sienos deinje kaba telefonspyn. Deja, jos nemanoma naudo
ti - pamus rank ji susispaudia, visas ragelis pagamintas i tuale
tinio popieriaus.

HENRIK FEXEUS QDDE]

 Gal gale pairiu lubas. Tada lemput pradeda didti ir didja
tol, kol upildo beveik vis priekambar ir man nelieka vietos.
engiu ingsn per grindis. Po kojomis kakas traka ir a pamatau,
kad visosgrindys nuklotosjuodj pipir grdeliais.

Svarbu, kad kas kart eitumte per savo atminties kambar (ar kaip
iuo atveju - atminties priekambar) visikai taip pat. Man tai rei
kia, kad visada pamatau objektus tai tokia tvarka ir nieko nepra
leidiu: kilimlis - kabliukai - veidrodis - komodos virus - pirmas
stalius - antras stalius - treias stalius - telefonspyn - lempa -
grindys. Tada galiu bti tikras, kad nieko i savo srao nepamiriu.
Galima priekambar sutalpinti ir kur kas daugiau daikt, pavyz
diui, ant kiekvieno kabliuko galiu pakabinti skirting daikt ar su
grsti juos kamp, bet man bna nelengva siminti, jeigu atmin
ties kabliukai pernelyg panas. Tada veriau pasitelkiu daugiau
daikt ir kelet kambari. Be to, mano priekambaryje yra kelerios
durys, kurias galima traukti. Vis dlto j, kaip srao kabliuk, ne
naudojau, nes jos pads siminti kai k kita, greitai pamatysite.
Tarkime, labai trokdamas padaryti spd sveiams, kurie
ateis vakariens po savaits, nusprendiau siminti visas tris
deimt atuonias ekspyro pjeses - eils tvarka. Tam nepakaks
priekambario, net vis mano nam. Taigi mintimis keliauju
Kultros namus Stokholme. Pirmj pjes, Henrikas VI, ir taip
inau, nes mano paties vardas Henrikas. (VI taip pat lengvai atsi
menu, net jei negalvoju apie ekspyr.) Kultros nam tarpdury
je sutinku tris Rune Andrassono animacinio personao Riardo
klonus (Riardas III). Vestibiulis pavirts milinik labirint,
nieko nesuprasdamas bandau j pereiti (Klaid komedija). Prie
eskalatoriaus stovi tkstanio met senumo androidas i nepaei
diamo titano ir praleidia mones (Titas Andronikas- kaip jau
minjau, pasitelkite asociacijas, kurios veiksmingos jums). Ant es
kalatoriaus viena tetul smarkiai skundiasi visais, kuriuos mato
aplink, net ir manimi, kol vienas doras mogus isitraukia bota
g ir numua jai nuo galvos skryblait (Usispyrls sutramdy
mas), ir t. t.
Jei tik marrut Stokholmo kultros namuose atsiminsiu taip
pat gerai kaip t per mano priekambar, galsiu ivardyti visas pje
ses. Vis dlto, jeigu biau susikrs kelet marrut skirtingose

B O D E NUOSTABUS PROTAS
vietose ir itaip turiau kelet atminties rm, pavyzdiui, visus
serijos Fables tomus laikyiau Hetorgo aiktje, kito pasirodymo
idjas - savo vaik mokykloje, o pirkini sra - priekambaryje,
kaipgi man prisiminti visus iuos atminties rmus?
tai ir prireik dur i mano priekambario. Mintyse turiu spe
cial priekambar, paremt savo tikru priekambariu. Bet jame
vien tik durys. Filme Komaras prie Kaldas Dekas Skelingto-
nas prieina proskyn su mediais. Kiekviename j yra po duris, o
ant i simbolis pasaulio, kur jos veda. Mano priekambaris toks
pats (tik jame nra dur Kald miest). Ant kiekvien dur yra
po paveiksll, vaizduojant, kas slypi u j. Pavyzdiui, ekspyro
statula prie Kultros nam. Taip nepamirtu, kad ios durys veda
ekspyro pjeses per marrut Kultros namuose. Jei reikia daugiau
dur, tiesiog pridedu papildom.

Kita galimyb - remtis ne tikra vieta, o igalvoti visus atminties r

mus. sivaizduokite didel nam, kuris atrodo taip, kaip tik norite,
piln daikt ir bald, kuriuos nortumte ten turti. Iki smulkme
n apgalvojs tokius rmus, galite naudoti juos kaip tikr viet,
skirtumas tik tas, kad kart viskas yra js galvoje ir galite rmus
keisti ir plsti kaip tik panorjs. Vis dlto manau, kad is metodas
iek tiek rizikingas, nes kaskart tenka lygiai taip pat prisiminti vis
k, kas yra js igalvotuose rmuose, ir nra galimybs pasitikrin
ti, kaip yra i tikrj. Jei k nors pamiriau, tarkime, lito kail
prie idinio, negaliau prisiminti ir su juo susieto daikto. Kadangi
visk igalvojau, nra uuomin, kurios primint paius baldus, o
juos priekambaryje vis pastebiu, nes kasdien matau.
Norint nepamirti igalvot viet ir j turinio, galima jas nusi
pieti arba mintyse leistis daugel pasivaikiojim po jas, kol b
site tikras, kad viskas yra ten, kur turi bti. Man vis dlto lengviau
siminti tikrus daiktus, ten, kur danai juos matau. Taigi teikiu pir
menyb esamoms vietoms. inoma, greiiausiai a vienas toks per
nelyg atsargus. Drsiai imginkite krybikesn metod. Jis buvo
mgstamiausias tarp senj atminties meistr.
Atminties rmai su daugeliu dur, nuo kuri prasideda skirtin
gi atminties marrutai (kaip tos, kurios yra mano priekambaryje),
leidia greitai apdoroti didelius informacijos kiekius. i informacija
u dur neliks aminai, jeigu retsykiais praversite duris ir nueisite

HENRIK FEXEUS QDflB

marrut. Pastebsite, kad tai labai malonu. Penkios minuts, skir
tos pasivaikiojimui mintimis po Kultros namus, man veikia tar
si meditacija, be to, itaip sustiprinu ryius tarp smegen lsteli,
o matydamas, kaip puikiai tai veikia, dovan gaunu (galbt skamba
iek tiek keistuolikai) malon slaptos galios pojt.
Jumyse taip pat gyvena slaptas keistuolis. Kitaip neskaitytum
te knygos apie ypatingas galias. Tad pasirpinkite j ilaisvinti. Tai
tiesiog neapsakomai smagu.

d id io ji iiSteMUL *
tai ir prijome prie tikros virns. i sistem septynioliktame
amiuje pristat Stanislausas Minks von Wennssheinas - prisie
kiu, neigalvojau vardo, - atuonioliktame amiuje itobulino Ri
chardas Grey, ir ji laiksi nepakitusi, kol prie kelet met atminties
meistrai, tokie kaip Dominicas OBrienas ir Vladimiras Kozarenko,
nepradjo kurti nauj jos variant. Taiau pradkime nuo pradi.
TMS yra standartin technika, padedanti prisiminti daugyb
dalyk. Ji veikia tarsi sraas, panaus tuos, apie kuriuos neseniai
skaitte. Taiau j sudaro ne deimt ir ne dvideimt, oimtas daikt.
Maiausiai.
Atrodo daug? Nesudtingas triukas pads iplsti sra iki
tkstanio objekt. Ar deimties tkstani. inau, beprotika. Ta
iau tai manoma.
i sistema veikia dviem kryptimis. Viena vertus, ji veikia kaip
sunumeruotas sraas, kur skaiiai padeda siminti vaizdus. Kita
vertus, galima daryti ir prieingai: susikurdamas vaizdus, gali
te sidmti skaiius. Daug skaii. Daugiau neteks pamirti savo
banko sskaitos numerio, o puikus triukas vakarliui - per kelias
sekundes siminti draug kredito korteli numerius (veikiausiai
netursite galimybs to ibandyti daugiau kaip kart, bet vis tiek).
Vadovaudamasis ia sistema niekada nepamirite savo PIN kodo
stovdamas prie bankomato ar savo lagamino spynels kodo.

Pirmiausia leiskite paaikinti pagrindin sistemos veikimo princi

p ir pamatysite, kaip veikia imto objekt sraas, o tada galsi
me pereiti prie praktini detali. Sistemos esm - siminti deimt
* Ang. The Major System (TMS).

Q D D E NUOSTABUS PROTAS
priebalsi, po priebals visiems skaitmenims nuo 1 iki 9. Jums te
reikia prisiminti ias raides. Padaryti visa kita pads pati sistema.
Kadangi deimt raidi deimiai skaitmen jau upildo trumpj
atmint, atminties meistrai per vis istorij pasil vairi priebal
si rinkini, kuriuos bt patogiausia naudoti. Pats skaitmuo gali
padti jums prisiminti raid, pavyzdiui, savo ivaizda ar skamb
jimu. Gal gale manau, kad daugiausia priklauso nuo skonio ir i
koki priebalsi lengviausia kurti odius (kitas etapas).
Toliau pateikti priebalsiai naudojami daniausiai. variant
renkuosi ir pats. Kaip pamatysite, kai kada vien skaitmen ati
tinka keletas priebalsi - todl, kad jie panaiai skamba. Vis dlto
patariu jums pasirinkti vien priebals vienam skaitmeniui, ir kuo
tviriau jo laikytis. Taip sumainsite rizik vliau susipainioti.

0 =S, Z (ssaja - angl k. zzzzzzero)

1 = D, T (ssaja - raid T atrodo panai vienet)
2 =N (ssaja - raid Nturi du stulpelius)
3 =M (ssaja - raid Mturi tris stulpelius arba primena
gulsi trejet)
4 = R (ssaja - ketuRRRi)
5 = L (ssaja - romnikas skaiius Lreikia 50)
6 =J, SH (ssaja - J primena atvirki eet)
7 = K, G (ssaja - raid Katrodo tarsi sien atremtas
septynetas)
8 = F, V (ssaja - dvi raids F, sudtos kartu, primena
kampuot atuonet)
9 =B, P (ssaja - raid Pyra veidrodinis devyneto atspindys)

Taip, sutinku. Ssajos atrodo nenuoseklios ir ne visada savaime

suprantamos.* Jei pats negalite sugalvoti geresni ssaj (kaip jau
minta, bta ne vieno tokio bandymo), ia bus vienas i nedaugelio
atvej, kai reiks imokti deimt dalyk. Taiau verta: leisits at
minties kelion, kurioje netrukus kiek primirite skaii 10.

* itai band isprsti Dominicas OBrienas sukurdamas nauj sra su, jo many
mu, logikiau parinktomis raidmis: 0 =0,1 =A, 2 =B, 3 =C, 4 =D, 5 =E, 6 =S, 7 =
G, 8 =H, 9 = N. Kaip matote, net ir is sraas nra visikai nuoseklus. Vladimiras
Kozarenko kiekvienam skaitmeniui ymti naudoja iki ei raidi, bet, mano
manymu, taip dar painiau. Taiau ibandykite abu variantus ir pairkite, kuris
tinkamesnis js atminiai.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 Vliau iuos 10 priebalsi pasitelksite paversti skaiiams nuo
1 iki 100 odiais ir vaizdais. Pavyzdiui, skaii 3 ymi raid M.
33 reikia MM. Kad MM tapt odiu, reikia balsi. Pavyzdiui,
MaMa. Taigi nusprendiate, kad odis, ymintis skaii 33, bus
mama. Galbt trisdeimt treioje pozicijoje norite prisiminti pla
net Saturn. Jei taip, susikurkite vaizdin, kaip js mama iuoi
nja paiomis Saturno iedais. Dabar vaizdinys jau augs js
atmint. Kad vliau primintumte, kas saugoma trisdeimt treioje
pozicijoje, pakartokite sau: 3yra M, 33 yra MM, taigi 33 yra mama,
o vaizdinys, susijs su mano mama, yra tas, kaip ji iuoinja pai
omis Saturno iedais. Taigi turjau prisiminti Saturn. Imoks,
kokias raides atitinka skaitmenys nuo 0 iki 9 ir i i raidi suda
rytus odius, neutruksite ilgiau kaip sekund iekodamas savo
vaizdini. Kaip ir naudojant kitas skaii sistemas, nebus sunku
okinti pirmyn atgal ar eiti atgaline tvarka.
Pala, pala, girdiu jus sakant. Pirma, kaip man prisiminti, kad
raktinis skaiiaus 33 odis yra mama, o ne, tarkime, Momo (i
Michaelio Ende knygos) su tomis paiomis priebalsmis?
Antra, jeigu srae bus imtas objekt, galvoje tursiu laikyti
imt skirting vaizdini. K reiks daryti, kad j nesupainioiau,
turint omenyje, kad darbin atmintis susitvarko daugiausiai su de
vyniais objektais?
Pagaliau ar odyje mama ne trys priebalss?*
Nesibaiminkite, turiu atsakymus iuos klausimus. Kurdamas
odius savo sraui ir iekodamas balsi dti tarp priebalsi kaip
a odyje mama, visada mginkite su kiekvienu balsiu abcls
tvarka. Pirma abcls raid yra a, tad pradedate nuo jos ir tai
vietoj skaiiaus 33 turite mama. Taigi nra prasms eiti toliau.
Tai reikia, kad jums net nereikia siminti vis imto pagalbini
odi, jei tik atsimenate priebalsius, yminius skaitmenis nuo
0 iki 9. Pavyzdiui, prisimenate, kad raidi derinys RKremiantis
priebalsi srau reikia 47, bet pamirote, kok od i j sudarte.
Tikrinkite kiekvien bals abcls tvarka, kol rasite tinkam od.
Toks odis yra rikis. Kiti galimi odiai yra rokasar rkas, bet
kadangi i abclje yra pirmesn u o ar , inote, kad rikis yra
reikiamas odis. Ar supratote?

ved k. odis mama raomas su dviem mviduryje - mamma (vert. past.).

B O D O n u o s t a b u s p r o ta s
 Matau, kaip keliate rank nordamas atkreipti dmes, kad o
dyje mamayra du balsiai - vienas viduryje, kitas pabaigoje.
Na, kartais nemanoma sugalvoti odio tik su vienu balsiu vi
duryje, tada prireikia ir dar vieno balsio po paskutinio priebalsio.
Bet dl to netampa sunkiau siminti. Jeigu bandydamas atsiminti
savo sra rasite vidurin bals, savaime ikils ir paskutinis. Turint
odio pradi, pabaiga ateina pati. Jums tereikia atkreipti dmes,
kaip odis skamba, kai j tariate, nes kaip tik tai ir darysite, tai yra
sakysite odius. Galite nekreipti dmesio rayb. Todl skaiiui
33 ymti galite naudoti od mama. Jei pairtume, kiek raidi
m yra iame odyje, skaiius bt 333 (nes kiekviena raid m yra
skaitmuo 3). Taiau netariame trij m, viso labo dvi. Dl tos paios
prieasties CK(pavyzdiui, odyje NaCKa*) yra vienas priebalsis,
o ne du, nes skamba taip pat kaip k. Ar dar visk suprantate? Gerai.
Galbt atrodo painu, bet visos ios taisykls apie raidi skai
i ir balsi iekojim pagal abcl yra tam, kad sistema bt kuo
patogesn naudoti. Kuo puikiausiai galima nepaisyti taisykli, jei
gu galv ov geresnis variantas. Skaitmenims 1 ir 6 pasirinkau
priebalsius Dir J (kaip tik iems skaitmenims galima rinktis vien
i keleto raidi). Vadinasi, JD reikia 61. Kai tai supratau, galv
ikart atjo odis jedi**, nors pagal abcls taisykl turjau pasi
rinkti od jade***. Pabandiau pakeisti. Taiaukaskart prijus prie
61 mintyse ikildavo jedi, ir bdavo labai sunku prisiminti, koks
gi odis turjo bti vietoj jo. Dl George o Lucaso ir jo barzdos o
dis jedibuvo kur kas stipresnis. Taigi vl perjau nuo jadeprie
jediir buvo kur kas geriau.****
Pateks panai situacij, rinkits tai, kas veikia geriausiai. Tai
sykls reikalingos tik tam, kad jums padt, paios savaime jos nra
vertingos. Jei jums patogiau k nors pakeitus, tai ir pakeiskite. Visi
mes skirtingi.

* Vienas i Stokholmo gyvenamj rajon (vert. past.).

** Liet. dedajus.
*** Liet. nefritas- pusbrangis akmuo.
**** Dominico OBrieno atminties sistemoje raids nenaudojamos odiams su
daryti, utat susiejamos su inom moni inicialais. Pavyzdiui, 15 = AE = Al
bertas Einteinas. Gali bti, kad ymybes sidmti lengviau negu atsitiktinius
odius, bet kadangi neskaitau paskal laikrai, negaliu prisiminti imto garsi
moni. Man tai bt per daug.

HENRIK FEXEUS QflDB

Keletas patarim prie jums pradedant kurti savo sra nuo 1 iki
100 .

Vienam skaitmeniui ymti galite rinktis vien i keli prie

balsi. Nekaitaliokite j ir isirinkite vien. Kitaip bandyda
mas galvoje atkurti sra tursite per didel pasirinkim. Bus
paprasiau, jei inosite, kad, pavyzdiui, 1 visada yra T (ir kar
tais nepakeiiamas D).
Kaip galdamas stenkits kurti daiktavardius, o ne veiksma
odius ar bdvardius. Norint upildyti sra, veikiausiai
vis tiek prireiks veiksmaodi, taiau daiktus prisiminti len
gviau negu veiksmus ar apibdinimus, juos lengviau ir susieti
su kitais daiktais. Dl tos paios prieasties teikiu pirmenyb
konkretiems, o ne abstraktiems dalykams.
Jei pasitaiko odi, keliani stiprias asmenines asociacijas
(kaip man dedajus), naudokite juos, nesvarbu, kaip jie at
rodo. iuos odius siminsite geriausiai.
Prie priddamas balsi odio gale patikrinkite, ar negalima
sugalvoti odio su vienu balsiu viduryje.

Js dmesiui - mano paties sraas su atminties nuorodomis

nuo 1 iki 100. Televizijos laidoje Proto aptemimassiminiau im
t odi, kuriuos buvau girdjs vien vienintel kart. Tada pa
sinaudojau iuo srau. Pradjs naudotis srau pastebsite, jog
kils noras kai k pakoreguoti, kad sraas geriau jums tikt. Tose
vietose, kur mano sraas neatitinka taisykli, padariau tam tikr
pakeitim vien todl, kad man taip buvo patogiau. Tuos odius,
kurie yra tokie asmeniki, kad veikiausiai visiems kitiems atrodo
beprasmiai, paymjau enklu +. Juos turtumte pakeisti kitais.
Apskritai galite remtis iuo srau kiek tinkami, bet nepulkite jo
tiesiog nusirayti. Kad sukurtumte kuo asmenikesn, o kartu ir
stipr sra, geriausia pradti savarankikai ir pasinaudoti mano
srau tik tuomet, kai tikrai prireiks. Pateikiu j vis kaip nedidel
kvpimo altin.

DDB n u o s t a b u s p r o ta s
 1.Do - mirti 52. LAN [tinklas]
2. Nu [fotoaparato blykst] - dabar 53. Lamm - avinlis
3. Muu! [karv] - m! 54. Lera - molis
4. Ra [Sauls dievas] 55. Lila - violetin
5. Le - ypsotis 56. Leja - samdyti
6. Ja! [ksnis] - taip! 57. Lack - lakas
7. Kaa [smauglys] 58. Lava - lava
8.Fe- fja 59. Lab [oratorija]
9. Be [vienuolis] - melstis 60. JAS - toks Saab naikintuvas
10. Dass - lauko tualetas 61. Jedi - dedajus
11. Daddy + 62. Jan +
12. Dan + 63. Jam [uogien]
13. Damm - dulks 64. Jarre [Jean M.] - anas Mielis aras
14. Darra - virpti 65. Jul - Kaldos
15. Dal - slnis 66. Jajja! - interneto rinkodaros mon
16. Dusch - duas 67. Jack - kirstin aizda
17. Ducka - pasilenkti 68. Java [sala]
18. Def [hiphopas] + 69. Jabb [boksas]
19. Deppa - bti prislgtam 70. Kso - grdtosios varks preki enklas
20. NASA 71. Katt - kat
21. Natt - naktis 72. Ken [Barb]
22. Nan [duona] - indika duona 73. Kam - ukos
23. Nemo + 74. Kar - vonia
24. Narr - kvailelis 75. Kai - plikas
25. Nal - adata 76. Kaj - prieplauka
26. Nasse - pariukas 77. Kaka - pyragaitis
27. Nacka - Stokholmo gyvenamasis rajonas 78. Kaffe - kava
28. Nav - ais 79. Cab [automobilis be stogo]
29. Napp - iulptukas 80. Fes - bezdjo
30. Mas - kort aidimas 81. Fat - lktel
31. Mat - maistas 82. Fan - velnias
32. Man - vyras 83. Fem [Blyton] - penketukas, nuoroda
brit raytojos Blyton knyg vaikams
33. Mamma - mama 84. Fara - pavojus
34. Mara - ragana i 1979 m. vedikos 85. Falla - kristi
televizijos laidos vaikams
35. Mal - kandis 86. Fars [tyli r] - farsas
36. Maja + 87. Fack - skyrelis
37. Mac [Apple] 88. FIFA
38. Maffia - mafija 89. Fab [fabulous] - nuostabus (ang.)
39. Mapp - segtuvas 90. Bas - pagrindas
40. Rasa - griti 91. Bada - maudytis
41. Ratt - vairas 92. Bana - kelias
42. Ren - iaurs elnias 93. BAM!
43. Ram - rmas 94. Bar - baras
44. Ror - vamzdis 95. Bal - pokylis
45. Rally - ralis 96. Baja - Vengrijos miestas
46. Raja - rada 97. Baka - kepti
47. Ra - senovs Egipto Sauls dievas 98. Biff- jautiena
48. Riva - plti 99. Baby - kdikis
49. Rabbi - rabinas 100. Dissas - bti eminamam

HENRIK FEXEUS QDDD

Dabar js eil! Dar kart pavelkite priebalsius p. 115, jeigu j
neprisimenate, ir bkite krybingas! Griebkite raikl, giliai kvp
kite ir sudarykite savo sra nuo 1 iki 100. Juk dabar, kai jau nu
jome taip toli, nepasitrauksite, tiesa?

Stabtelkime, kol sudarysite savo sra. Man, iaip ar taip, reikia

vl ukaisti kavos.

Kadangi dabar skaitote i eilut, tikiuosi, jau baigte. Jei susik-

rte sra, suprantu, kad gali atrodyti nemanoma atsiminti vis
imto usirayt odi.* Taiau ia smarkiai pagelbja srao
struktra. Kadangi visaip dliojote tuos deimt priebalsi kurda
mas sra, tikiu, kad imokote juos kaip dukart du. Kaip inote, K
(arba G) ir Lyra priebalsiai, ymintys skaitmenis 7 ir 5. Vadinasi,
75 yra KLarba GL, atsivelgiant tai, kaip pasirinkote.
Dabar neirdamas pasakykite, koks odis js srae ymi
skaii 75. Juk buvo lengviau, negu tikjots, tiesa? Sistema jums
padeda! Dabar nesakysiu priebalsi - koks odis ymi skaii 48?
Nesijaudinkite, jeigu kiek utrunka, kol prisimenate odius;
taip bna i pradi, kol visi odiai dar nauji. Vis kartojant s
ra bus greiiau ir greiiau. Naudoti dideles atminties sistemas,
tokias kaip i, nra tas pat kaip imokti vaiuoti dviraiu - jeigu
reguliariai nesitreniruosite, sistem pamirite. Todl naudokite j
taip danai, kaip tik manoma: PIN kodams ir dur kodams, pro
jekt numeriams, gimimo metams ir 1.1., nesvarbu, ar tai atrodyt
btina, ar ne.
Nors k tik teko kaip reikiant pasukti galv, kol prisiminte
od, susiet su skaiiumi 75, tikiuosi, suprantate, kaip fantastika,
kad apskritai j prisiminte. Galbt tiesa, kad savo darbinje atmin
tyje galime laikyti nuo penki iki devyni objekt. Taiau srao
sandara leidia bet kada susikurti galvoje imt vaizdini, kurie
savo ruotu padeda prisiminti imt kit dalyk. Utenka deim
ties priebalsi. Ar tai ypatinga proto galia, ar ypatinga protogalia?

* Toliau raoma remiantis prielaida, kad ities susikrte savo sra (ar taip pa-
keitte manj, kad jums tikt). Kitaip gali bti nelengva sekti mint. Tiesiog no
rjau, kad inotumte.

D D B NUOSTABUS protas
Skai& fiM aktfim ib
Savo sra galite panaudoti keleriopai. Viena vertus, su juo galite
dirbti kaip su ankstesniais sraais nuo 1 iki 20, tai yra norda
mas prisiminti daugybs dalyk rinkin. Itin gerai srau naudotis
kaip kalendoriumi: jeigu turite nueiti pas dant gydytoj dvideimt
penkt mnesio dien, susiekite gydytojos vaizd su Nal - adata
(NL = 25). Kai kit kart susimstysite, kada usirate pas dan-
t gydytoj, sivaizduokite j prismaigstyt adat tarsi vudu ll
(kodl gi nepasinaudojus proga ir truputl neatkerijus) ir prisi
minsite, kad vizitas numatytas dvideimt penktj. Arba pasitel
kite sistem vykiams ir datoms prisiminti. Ji gali praversti visada,
kai informacij manoma susieti su skaiiais ar kai reikia sidmti
daug informacijos vienet.
Be to, i sistem galima panaudoti norint siminti ilgesnes
skaii sekas. Tokiu atveju prireiks pasakojimo technikos ir sukurti
pasakojim i keleto skaii por. I pradi galite pridti mnes,
kur numatytas vizitas pas dant gydytoj, leisdamas jai melsti ma
lons (melsti - Be =9, devintas mnuo - rugsjis). Nesunkiai galite
sukurti ir kur kas ilgesnes sekas nei i.
Vis dar prisimenu deimties skaitmen produkcijos kod, kurio
reikjo dirbant televizijoje pirmj 2007-j pusmet: 3314070801.
Kas gi galt pamirti akimirkos spd, kaip mano mama dreba i
siaubo, smaugiama smauglio Ka, bet, laim, j umua fja Tinker
Bel. Mamma - darra - Kaa - do- fe (liet. mama - virpti - Ka - mir
ti - fja) mano sekoje atitinka skaiius 33 14 07 08 01. Nemas pro
blemas.*

Su&ikwiklte, IftMtiali ttli

Spju, jau suskaiiavote, kad kart galite susikurti sra iki 1000
taip pat kaip ankstesn iki 100. Tiesiog kiekvienam odiui reikia
ne dviej, o trij priebalsi. inoma, ne taip jau paprasta sugalvoti
tkstant odi. Neabejoju, kad turjote iek tiek vargo ir su im
tu. Bet nordamas galite pamginti. Metodas toks pat.

* Kadangi suskirsiau skaitmenis po du, galjau praleisti nulius. 07 tiesiog tapo 7

(Kaa). Galvodamas apie savo vaizdin, inojau, kadprie visus objektus, yminius
skaitmenis iki 10, yra nulis. Prireikus tereikjo pridti nulius ten, kur dera.

HENRIK FEXEUS Q Q Q S
 Be to, itaip galite sukurti ilgesnius specialius odius. Jei nori
te siminti, tarkime, PINkod, galite arba sujungti su paveikslliais
i srao iki imto, kaip a padariau su savo produkcijos kodu, arba
pagal keturis skaitmenis sukurti nauj od. Paverskite skaitmenis
priebalsiais, pridkite tarp j balsi ir tursite nauj od. 4865,
senas mano banko kortels PINkodas, virto ravijoli). inoma, ra
yba netaisyklinga, bet itarti galima kuo puikiausiai. 4-8-6-5. Ra-
vi-jo-li. Tada tiesiog susieju mintyse ravioli vaizd su savo banko
kortele (galbt padaau kortel lipn pomidor pada), ir viskas.
Daugiau niekada nepamiriu kodo. Pabandykite pats - kok vaiz
din galite susikurti i 1066, met, kai vyko Heistingso mis, kad
niekada nepamirtumte ios datos?

iTeksiajus klu im 10 0 0 0
inau, paadjau technik, padsiani siminti 10 000 dalyk.
Dominicas OBrienas, kur neseniai minjau, turi susikrs toki
technik, taip pat Tony Buzanas ir keletas kit. tai jums mano va
riantas.
Laim, nereikia sukurti deimties tkstani nauj odi i
keturi priebalsi, taiau prireiks iek tiek praktikos ir suderinti
kelet lig iol mint atminties technik. Prisimenate, kaip man
me, kad jau kain kas, jeigu gali siminti pirkini sra i deimties
daikt. Buvo tokie laikai... Tada paaikinau, kad galite simenamos
informacijos kiek padidinti deimt kart, suteikdamas kiekvienai
su skaiiais susiet vaizdini grupei papildom savyb, pavyzdiui,
spalv. Dabar padarysime kai k, kas pagrsta tuo paiu principu,
bet inaudoja j kiek kitaip.

Pradkime nuo srao iki imto. Susikurkite nauj su skaiiais nuo

1000 iki 9999 derindamas du skaiius i pradinio srao. (Tarkime,
10 + 01 bus 1001, o 98 + 87 bus 9887.) Uras i nauj sek,
pastebsite, kad gavote devyniasdeimt devynias grupes su im
tu skaii kiekvienoje: pirmoji grup prasideda nuo 01 ir j ei
na skaiiai nuo 0100 iki 0199. Kita grup prasideda skaitmenimis
02, j sudaro skaiiai nuo 0200 iki 0299. Trisdeimt treios grups
skaiiai prasideda skaitmenimis 33 (3300-3399) ir 1.1, iki paskuti
ns grups, prasidedanios skaitmenimis 99.

O B E I NUOSTABUS protas
 Jeigu savo srae iki imto skaiiui 33 ymti pasirinkote od
mama, visos ssajos grupje, prasidedanioje skaitmenimis 33
(tai yra nuo 3300 iki 3399), taip pat prasids nuo mamos. Visiems
ios grupms skaiiams susiesite savo mamos vaizd su kitais skai
iais. Remiantis mano pasilytu srau vaizdinys, koduojantis skai
i 3301, bt k nors udanti js mama (33 + 01 = mamma +
do (mirti). Skaiiaus 3351 vaizdinys - js mama, gerianti kav su
pienu (33 + 51 = mamma + latte), 3333, be abejo, yra js senel
(mamma + mamma), o 3399 - mama, spuojanti kdik (33 + 99 =
mamma +baby (kdikis). Nebijokite perdti - taip vaizdiniai dar ge
riau strigs atmint: tegul kava su pienu bna kartutl, o kdikis
milinikas. Taigi turime sra skaiiams nuo 3300 iki 3399, kur
visi vaizdiniai prasideda nuo js mamos. Kitame imtuke, tai yra
nuo 3400 iki 3499, visur matysime baisi ragan, nes pagal mano
sra 34 =Mara. Tad dar kart naudojats savo imto srau ir su
kuriate asociacijas 9999 informacijos vienetams.* O tai visai daug.
Siekiant iaikinti TMS metodo veikim daug dmesio buvo ski
riama skaiiams. Atkreipkite dmes, kad i tikrj turime reikal
su vaizdiniais. Sistema pravers ne tik norint siminti dur kodus ir
sskait numerius, - nors tai irgi puikus panaudojimas, - kaip jau
minjau, j manoma traukti visk, k tik galite sivaizduoti: kny
gos turin ar ilgiausi pirkini sra pasaulyje. Pats sprendiate,
k norite siminti.
Dabar galbt svarstote: Kokia viso to prasm? Smegenyse nra
vietos itokiai galybei informacijos! Net ir naudojantis gudriausio
mis sistemomis kaip i vienu metu galvoje nemanoma ilaikyti
deimties tkstani dalyk. Netiesa. Atrodo, yra prieingai. Bent
jau tol, kol kalbame apie vaizdinius, o ne apie odius. Keli ekspe
riment dalyviams greitai vienas po kito buvo parodyta daugyb
paveikslli. Tada paprayta pairti kitus paveiksllius ir pasa
kyti, ar kai kurie i j matyti anksiau. Iki iol didiausiame ekspe
rimente panaudota deimt tkstani paveikslli. Sunku patik
ti, bet bandymo dalyviai pataik 99,6 procento tikslumu! Lionelis
Standingas, atliks eksperiment, konstatavo, kad ms galimy
bs siminti ir atpainti vaizdus yra bema neribotos. Standingas

* inau, kad vieno trksta - juk adjau 10 000. Bet galbt paskutin element
galite siminti ir pats?

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
iband tik deimt tkstani vaizd, taiau, pasak jo, net ir i
milijono vaizd turtume atsiminti 986 300. Ir be jokios sistemos,
padedanios siminti. Taigi atminties sistema deimiai tkstani
vaizdini yra ne tik visai normali - ji net kiek maoka.

$ A a tm ia tis y n a , ta u k ti

Prie baigiant kalbti apie atminties technikas galbt pats laikas

paminti, kiek ilgai siminta informacija ilieka. Rodos, saugote
atmintyje tai, k anksiau siminte, iki tol, kol reikia, ir ne ilgiau
(jeigu kalbame apie didelius informacijos kiekius, dert retsykiais
grti ir prisiminimus sustiprinti, kitaip kyla pavojus, kad jie ibls
per anksti). Jei siminte pirkini sra, senasis netrukdys sid
mti naujo. Baigus naudoti informacij, pavyzdiui, apsipirkus,
daniausiai ji savaime idyla i atminties. Kad btumte tikras, jog
ssajos atlaisvintos, galite pereiti per savo sistemos vaizdus su nie
kuo j nesiedamas. Nordamas ivalyti savo atminties rmus, da
rykite taip pat. Pasivaikiokite po juos, bet tik irkite daiktus,
kurie visada ten bna, ir nieko su jais nesiekite.
Vis dlto norint ilaikyti galvoje tai, kas kart jau siminta, te
reikia retkariais pakartoti sau sra (ar leistis pasivaikiojim
po prisiminimus) ir patikrinti, ar viskas savo vietoje. Bt neblogai
padaryti tai du tris kartus i eils, kaip ir stengiantis siminti nauj
sra. Pakartokite j dar kartel po keli valand. Tada pakaks prie
jo sugrti kit dien. sitvirtinusi informacij prisiminsite ir po
savaits, bet tada praverst vl j vilgtelti - jei ji tebeaktuali.

Beje, ar tebeprisimenate savo deimties pirkini sra?

Taip ir maniau.

J a fo tia u

O kaipgi faktas, kad galime siminti septynis objektus du? Jis

tebegalioja. Vienintelis menas - tinkamai tuos dalykus apibrti.
Skaii sek 8 5 6 3 0 2 7 5 5 8 7 1 2 2 0 5 galime matyti kaip e
iolika atskir skaitmen. Tada ji netilpt darbinje atmintyje. Ta
iau galime irti j kaip keturias grupes po keturis skaitmenis.

Q D B E I NUOSTABUS PROTAS
Grupes siminti lengviau. Be to, pasitelkdamas kuri nors atmin
ties technik, kiekvien i j galite padaryti prasming. Jau seniai
inoma, kad smegenys apdorojam informacij jungia didesnes
grupes. Vis dlto iek tiek utruko, kol supratome, kad grupavim
galime panaudoti ir atminties sistemose. Kaip tik taip jos ir veikia.
Pavyzdiui, greiiausiai jums bt sunku sidmti 169 pavienes
raides, bet galdamas jas sugrupuoti, tarkime, odius, kuriems
netgi suteiktumte prasm, kad jie tapt suprantami, simintum
te gana daug.
Ar atsimenate, k sakiau js k tik skaitytame sakinyje? Gerai.
Jame buvo kaip tik 169 raids (7 kableliai, 3 skaitmenys ir takas.)
Taigi, kol dar nebaigme, jeigu kartais negaljote nurimti itisus
50 puslapi, Sauls sistemoje yra devynios planetos. tai j eils
tvarka: Merkurijus, Venera, em, Marsas, Jupiteris, Saturnas,
Uranas, Neptnas ir Plutonas. (iaip jau Plutono titulas buvo pae
mintas, tai yra jis nebevadinamas planeta ir jau kur laik priskiria
mas prie nyktukini planet, iuo pavadinimu dalijasi su kitomis
nyktukinmis planetomis, tokiomis kaip Cerera, Erid, Makema-
k ir Hamja, kuri vis orbita kartu su Plutono yra ledo daleli
iede u Neptno. Vis dlto noriu spti, kad nesistengtumte pa
daryti kitiems spdio iomis iniomis, taip sulugdytumt bet
kok geresn vakarl.

O dabar apeliuoju sin: ar nepraleidote ankstesns pastraipos,

uuot atidiai j perskaits, kai pastebjote, kad joje i esms tra
ivardyti dangaus knai? Nekaltinu js, jei taip ir padarte. i
knyga stora ir joje pateikiama daug informacijos, kuri paskui rei
kia suvirkinti. Ojs juk visai nenorite gaiti artimiausi met, kol
j veiksite. Bet sivaizduokite, kad skaitote dukart ar penkiskart
greiiau negu dabar. Tada iki met pabaigos sptumte perskaity
ti dar vien knyg. Greitas ini ir informacijos sisavinimas tapo
svarbiu gebjimu, padedaniu puikiai laviruoti ms moderniame
informacijos prisotintame pasaulyje. Kaip tyia tokia ir bus kita
ypatinga galia. Tolesnius puslapius ne tik imoksite skaityti kur kas
greiiau negu dabar, bet ir suinosite, kaip skaityti sumaniau.
iaip ar taip, jau seniai galjote perskaityti i knyg.

HENRIK FEXEUS Q D Q B
SIVAIZDUOKITE
KAD JAU
BAIGTE
Skaityto#uttlusui guimt tomas
 Spariausiai augantis kiekis ioje
planetoje yra gausyb ms
sukuriamos informacijos.
Kevinas Kelly

NORIME VISK SUSPTI

Mus pasiekia daugiau, negu galime apdoroti

odl gi skyri apie greitj skaitym dedu knyg priepasku

K tin? Ar nebt buv sumaniau (k jau kalbti apie gerair

dikum), jeigu tokia stora knyga bt nuo jo prasidjusi? Be
abejo. Bet bt buv kur kas maiau linksma.
Be to, noriu iliustruoti vien ties. Galbt anksiau nesate su
simsts apie greitj skaitym. Jei taip, tikiuosi, kad iuo metu,
perskaits 421 knygos puslap, velgiate tikrj gebjimo skaityti
greiiau ir sumaniau naud.
Neskaitant t kart, kai turime imokti tam tikr informacij
dl studij, darbo ar pomgi, apsupame save neapsakoma gausybe
raidi. Jeigu js toks kaip a, turite namuose sn knyg, kurias
ketinate perskaityti, kai atsiras laisvo laiko. Retkariais paimate
koki knyg, bet krva, regis, auga greiiau, negu j mainate.
Vis dlto krvoje daugiausia detektyv. Bej, visi turime knyg,
kurias esame nusipirk, nes turtume jas perskaityti, - tai dalykin

Q D B B NUOSTABUS PROTAS
literatra, regis, itin domiomis temomis, bet j taip ir nesirytate
kibti. Lankytis knygyne tampa kone kania: matote daugyb kny
g, kurias nortumte ar turtumte perskaityti, bet inote, kad
neverta j pirkti, kol nesumainsite krvos namie.
O to taip ir nepavyksta padaryti.
Arba visikai pasidavte, galbt jau paauglysts metais. Neper
kate nauj knyg ir retai lankots knygynuose. i knyg gavote
dovan. Skaitymas tapo iek tiek svetimas, susijs su nemaloniais
mokyklos, prievoli prisiminimais. Galimas daiktas, skaitote m
nesin urnal, bet ar pastebjote, kokie jie iais laikais stori? U
trunki kelet dien, kol veiki vien vienintel numer.
Galimyb greitai sisavinti daug informacijos yra ne tik avus
vakarli triukas. Prieingai, tai ypatinga proto galia, kuri gali gero
kai palengvinti jums gyvenim, nesvarbu, ar rengdamasis egzami
nui turite imokti apie Antrj pasaulin kar, ar iekote tinkamos
informacijos rinkodaros projektui, ar jums tiesiog sunku i ryto
suspti perskaityti DAT.

Jko d e h M A iH & itk a e y & i a id & u tftik a b

iandien turime toki galimybi gauti informacijos - tiek pramo

gai, tiek inioms plsti, - koki monija dar neturjo. Parduotuv
lje, kur gerai suskirstyti laikraiai, rasite daugiau informacijos,
negu galtumte apdoroti per visus metus. Kas mnes j pakeiia
toks pat kiekis naujos. Nra ko stebtis, kad nesunkiai galime pa
justi informacin stres. Su tiek daug visko tenka susidurti.
Neseniai pietavau su vienu geru draugu, kur, kaip galjai spti
i vis enkl, kamavo mintas informacinis stresas. Jis pradjo
naudotis Twitter ir sekti penkis mones, kuri veikla jam buvo do
mi dl darbo. Kaskart kuriam nors i j paskelbus inut jo mobi
lusis supypsdavo. Vien per ms pietus tie penki mons kartu
sukr daugiau kaip imt nauj praneim. Ir dar daugiau skai
tytino teksto. Kadangi tai buvo susij su darbu, 80 procent vis
praneim sudar nuorodos kitus tekstus, straipsnius ar tinkla-
lapius, kurie galjo sudominti mano biiul, taigi jam derjo juos
perskaityti. inoma, visa tai tik priedas prie prast darb.

* Populiarus vedijos dienratis (vert. past.).

HENRIK FEXEUS Q f l Q D
 Nenuostabu, kad kartais pasijuntame skst.
Daugel strategij, kaip efektyviau valdyti informacijos sraut,
silo vadinamasis greztaszs skaitymas. Mintis, kad manoma skaity
ti deimt kart greiiau negu dabar, taip vilioja, kad apie greitojo
skaitymo kultr susidar kone atskiras mit rinkinys. Dl sme
gen ir aki veikimo neimanymo iais laikais mokoma technik,
primenani pasak pasaul. Be to, mokoma ir toki technik, ku
rios ities veikia, nors nesuprantama kodl Kitaip tariant, prastas
reikalas savigalbos pasaulyje.
Pabandysiu pateikti didiausius nesusipratimus ir atsijoti ne
realius lkesius. Vis dlto yra praktik ir veiksming technik,
padsiani greitai pagerinti skaitymo gdius, taigi jas ir prista
tysiu.
I esms terminas greitasis skaitymasklaidina, tai turt bti
vadinama efektyviu skaitymu. Nes ms tikslas nra vien tik pa
didinti skaitymo spart. Tai lengvai galite padaryti ir savaranki
kai - kol nereikia siminti perskaitytos informacijos, galima tiesiog
irtis per tekst. Ms tikslas - imokti skaityti greiiau, bet vis dar
suprasti ir apdoroti tai, k skaitome. Todl reikia ir technik, pade
dani veiksmingiau atsirinkti ir riuoti aktuali informacij dar
prie pradedant skaityti. Nuo to ir pradkime.

S D G Q NUOSTABUS PROTAS
 KAIP ATVERSTI KNYG
Sumanaus skaitymo technikos

ei rimtai ketinate pradti skaityti kokybikai ir lavinti efekty

J vaus skaitymo gdius, - o tam prireiks pastang, kaip ir bet

kokioms kitoms treniruotms, - pirmiausia turite utikrinti
tam tinkamas slygas. Deja, retai susimstome, kad, norint gerai
skaityti, reikia ir ger slyg.
Kaip okant triuol pirma reikia patikrinti takelio sml ir vj,
taip ir ruoiantis skaityti reikia sukurti tinkam aplink, kad pa
siektume paius geriausius rezultatus.

Jbikauw i ilgg&i
1. Knyga ar laikratis turt bti patogiu atstumu nuo aki, dau
geliui patogiausias atstumas - 40-50 centimetr.
2. Knyga turt bti pakreipta jus 30-45 laipsni kampu.
3. Knyg dert laikyti tokiame auktyje, kad skaitant nereik
t pernelyg nulenkti galvos. Jei per daug susilenksite, gali pa-
skausti sprandas ir pirma laiko apimti iovulys.
4. Tekstas turi bti gerai apviestas, kitaip akys greitai pavargs.
irkite, kad viesa neatsispindt nuo popieriaus. Blizgesys
ir atspindiai apsunkina skaitym (sunkum gali sukelti blizgus
laikrai popierius).
5. viesa turi sklisti i viraus arba i u deinio peties. itaip
sumainsite rankos ir js paties metamus elius. Jeigu js
kairiarankis (daugiau apie tai vliau), viesa turt sklisti i u
kairio peties.
6. Kd turi bti patogi, bet nereikt rinktis minkto fotelio. To
kiuose skaityti labai malonu, bet fotelis nepads skaityti efekty
viai. Ryys tarp foteli patogumo ir umigimo pernelyg didelis.
Jums reikia smagios kds, ant kurios galtumte sdti tiesiai.

Spju, kad retai skaitote apraytomis slygomis. Nepamirkite,

kad ne visada norsite atsidti veiksmingam skaitymui. Efektyvus
ir greitasis skaitymas yra technikos, kurias naudosite tam tikrais

HENRIK FEXEUS Q j Q S S
atvejais, kai reiks veikti vien ar kit tekst. Nieku gyvu nedrau
diu skaityti fotelyje, prieingai, rekomenduoju. Jei tik nelaikysime
tokio skaitymo efektyviu - o io tuoj imoksime.

S uM tanus k a J fy u m s

Skaitym galima apibdinti kaip keli lygi proces. Pirmiausia

reikia inoti, k reikia raids ir odiai, kad aki smegenims per
duodami signalai tapt prasmingi. Tada reikia sujungti signalus
(skaitomus odius) tarpusavyje ir suteikti jiems turin, kur paskui
galima interpretuoti remiantis savo patirtimi, susieti su kitomis
atitinkamomis mintimis, analizuoti ir kritikuoti. Taiau skaitymas
ia nesibaigia. Reikia gebti ir isaugoti informacij atmintyje, pri
reikus j vl pasiimti ir perduoti kitiems.
Kai mogus pasako, kad k nors perskait, paprastai jis neturi
omenyje visos ios sekos, taiau mintas procesas yra puikus prasmin
go skaitymo apibendrinimas. Jeigu neprisimeni, k perskaitei, tai gal
gali ir neskaityti, tiesa? Tas pat ir jeigu isaugai informacij, bet paskui
negali jos paimti ar prireikus perduoti kitiems. Laim, turite didiul
pranaum, nes skaitydami ankstesn skyri puikiai itreniravote at
mint (ar dabar matote, kaip susijusios visos ypatingos galios?).
Skaitymui galioja tos paios taisykls kaip ir atminiai apskritai:
jei ko nors neprisimenate, tai todl, kad nenusprendte informacijos
sidmti, kai turjote prog. Daniausiai usinorime atsiminti vien
ar kit dalyk tik pastebj, kad neprisimename, o tada jau bna vlu.
Nenoriu pasakyti, kad turite skaityti tam, kad simintumte.
Skaitykite, kad suprastumte. Suprasti reikia suteikti prasm;
skaitymas stengiantis suprasti yra btina sidmjimo slyga. Jei
gu, prieingai, mginsite skaityti, kad simintumte, kaip darome
nakt prie kontrolin darb ar egzamin, pastebsite dom daly
k. Skaitydamas, kad simintumte, atsimeni kur kas maiau negu
tada, kai skaitai, kad suprastum. Norint suprasti, reikia analizuoti
skaitom tekst ir susieti j su kontekstu. Tai padeda jam silieti
js mini tinklus, o tai be refleksijos bt nemanoma.
Be to, supratimas yra gana sudtingas procesas. Reikia ne tik
atpainti od, bet ir atrasti reikiam gars, asociacij ar reikm.
Reikia sugebti dti od ir tam tikr gramatin kontekst, kad jis
gaut prasm tekste. Tada reikia surasti teising konteksto reik
m ir susieti su asociacijomis ir mini tinklais, kurie jau yra sme-

EH 3E H D NUOSTABUS PROTAS
genyse. Galbt net papildyti, jeigu pastebjote inom od, varto
jam netikta reikme ar netiktame kontekste.
Kad skaitydamas sptumte visa tai padaryti, - is procesas
trunka kelis imtus milisekundi, atrodo, beprotikai trumpai, bet
netruks trumpiau, jeigu sukiausite ir skaitysite per greitai, - svar
bu skaitym reguliuoti: skaityti sumaniai reikia inoti, kada galima
padidinti greit, kada sultinti, k reikia perskaityti, o k galima
praleisti. Efektyvus skaitymas nra varybos. Taip skaitant mini
maliomis energijos snaudomis sisavinama kuo daugiau turinio.
Skaitydamas greitai sutaupysite daug laiko. Bet tiek pat laiko - jei
ne daugiau - galite sutaupyti ir atidiai nusistatydamas skaitymo
tiksl ir skmingiau atsirinkdamas, kaip priimti tekst remiantis
metodais, su kuriais tuoj susipainsite.

Niekada negalima sisavinti 100 procent skaitomos mediagos.

Net jei tai ir bt manoma, nebt itin efektyvu. Kai skaitote (ar
kitaip sisavinate informacij) siekdamas k nors imokti, nesmo
ningai filtruojate gaunamus signalus ir atsirenkate, kas tuo metu
jums svarbu. Bt kur kas veiksmingiau informacij filtruoti s
moningai. Imokite atsirinkti reikaling informacij. Norint isi
aikinti, kuri informacija aktuali, svarbu nusistatyti aik skaity
mo tiksl. Ar skaitote nordamas atsakyti konkreius klausimus?
Suformuluokite klausimus i anksto, kad jie nebt migloti ir tiks
liai inotumte, ko siekiate. Ar skaitydamas bandote suprasti kuo
daugiau i visos temos? Tada susitelkite tai, kaip tema apibrta,
kas joje reikminga ir kodl.
Jei dar prie praddamas skaityti inosite, ko norite i teksto ir
kokius klausimus jis turt atsakyti, galsite kur kas greiiau at
sirinkti aktuali informacij. Jeigu skaitysite aktyviai iekodamas
atsakym, sutaupysite daug laiko.

dimsM biaim,, (ritfe*

Norint sisavinti tekst, motyvacija yra lemiamas veiksnys. Bet tiek
pat reikmingas ir gebjimas sutelkti dmes ten, kur reikia. Visada
esame k nors susitelk (jeigu nemiegame ar nesame pusiau s-
* Praom susikaupti (vok.).

HENRIK FEXEUS Q Q S B
moningi). Net kai jauiate, kad mintys keliauja kitur, kai nebesigi
linate t stor metin ataskait ir pradedate svajoti apie koleg i
ekonomikos skyriaus, ir toliau esate sutelk dmes. Tiesiog prade
date koncentruotis k kita, negu planavote. Sutelkti dmes nra
sunkiausia. Sunkiausia ilaikyti dmes ten, kur reikia.
Neprarasti koncentracijos bus lengviau, jeigu atrasite sveikos
bd. Pasitelkite visas jusles - ne tik reg, bet ir lytjim, garsus,
kvapus, skon. Jei kalbtume apie grauol i ekonomikos skyriaus,
turbt nereikia aikinti, kaip tai padaryti, bet turint omeny skaity
m greiiausiai bt sunku rasti daugiau poji, be regos ir lytji
mo (nes laikote knyg). inoma, galite narenti puslapiais ar suks
ti aplank, bet kain ar tai pastebimai padidint js susitelkim.
Kad sijaustumte tekst, turite surasti, k dar galima padary
ti. Jei js paprayt sutelkti dmes tapybos darb, galite irti,
kiek skirting spalv panaudota ar kiek nam nutapyta. Taip kur
kas labiau sijaustumte paveiksl negu vien sistebeilydami j.
Visai taip pat galima daryti ir skaitant: uduokite klausimus (apie
kelis namus ji rao?) ir iekokite atsakym. Neseniai pristaiau at
sakym iekojim kaip metod greitai rasti reikaling informacij.
Tai ir geras bdas ilaikyti koncentracij.
Kitas puikus bdas sitraukti tekst - su juo dirbti. Jei pabrauk
site reikmingas vietas ir raysits pastabas, taps lengviau siminti
tekst, nes jis geriau silies js mstymo sistem, panaudosite
daugiau jusli (vairi spalv ymikliai, jausmas raant paratse)
ir labiau sijausite. Tik nepadarykite klaidos ir nemanykite, kad ga
lite neribot laik bti susitelk t pat dalyk, kol tik turite tiksl.
Kaip inote, smegenims reikia reguliari pertrauk. Nepamirkite
padaryti penki minui pertraukls ir iek tiek pasvajokite (gal
bt apie t koleg). Jei taip nepadarysite, js imokimo kreiv
greitai ners emyn.

tA fd io n tg a ,
Prijome prie itin reikmingo dalyko. Veikiausiai visk skaitote vie
nodai - tiek dienrat, tiek roman, tiek mokslin knyg ar interne
te rast pdf dokument itisai nuo pirmo puslapio iki pabaigos. I
tikrj skirting mediag reikt ir skaityti skirtingai. Kitaip be
reikalo vaistysite laik.

E IQ ID Q NUOSTABUS PROTAS
 Tft&kslbiQAkuygot
Jei skaitote mokslin knyg nordamas ko nors imokti, j turite
skaityti visikai kitaip negu roman, kur norite pasimgauti graia
kalba ir jaudinaniu pasakojimu. Kad suprastumte pasakojim ro
mane, gerai pradti nuo pirmo skyriaus. Taiau skaitant mokslines
knygas nra prieasi manyti, kad geriausia pradti nuo pirmo
puslapio.
Du geri mano draugai susilauk vaik pradjo dlioti dliones.
Ir ne kokias menkas i dviej imt daleli, o didiules - i dviej
tkstani ar daugiau, tokias, kurioms reikia dviej kilimli, ir su
pietais motyvais, vaizduojaniais daugyb figr, veikiani vai
riausius dalykus. Bet jie, kaip jau minjau, turi vaik, todl da
niausiai dlions taip ir lieka gulti vos pradtos, kol a ateinu
sveius su buteliu vyno kaip pretekstu ir po ei valand ieinu
sudliojs didum dlions. Kadangi atkakliai einu sveius ir pa
baigiu dliones, jiems vis tenka pirkti naujas. Jie parsinea namo
nauj dlion, pai naujausi, toki didel, fantastik ir sudtin
g, kad nra ans, jog visk sugadinsiu sudliodamas dalis u juos,
ir ritualas visada toks pat. Sulaikius kvpavim nuo duts nupl
iama plastiko pakuot. Tada dut vartoma ir apirima. Paskui
ji atidaroma, dalys iveriamos ant dlions kilimlio ir dut lie
ka tuia. Kitas etapas - atversti visas dalis spalvota puse vir.
Atidiai atrenkami kampai ir kratins dalys, taip pat tos, kuri
panaios spalvos ar pieinys. Jei pasitaiko akivaizdi atitikim,
dalys sujungiamos ikart. Likusios atidedamos, kad bt lengviau
atrasti, kur j vieta.
Dlions dydis toks, kad reikia sistemikai pereiti mintus eta
pus vien po kito, kad pamau ji gaut savo form. Paprastai pa
skambinu duris madaug tada, kai rmas su vienod spalv dali
mis iki puss sudtas, o mano draugai jau pasireng pasiduoti.
is ritualas nelabai skiriasi nuo to, kaip dert skaityti mokslin
knyg. Kaip ir su dlione, kur kas greiiau ir paprasiau, jei inai, ko
tiktis. Pasistenkite prie nerdamas tekst staia galva susidaryti
gana tiksl spd apie jo turin. Ruodamiesi dlioti dlion ap
irite dut, taigi pasiirite, koks paveiksllis, perskaitote ins
trukcijas ir susirandate kampines bei kratines dalis. Prie skaitant
knyg reikia padaryti tai k.

HENRIK FEXEUS Q Q S B
 Perskaitykite tekst galiniame virelyje ir turin.
Atsiverskite knyg ir paskaitinkite skyri pavadinimus.
Perverskite vien skyri, kad pamatytumte jo struktr.
Atkreipkite dmes tai, kas isiskiria i prasto teksto: paan
trates, santraukas, lenteles, inaas, nuotraukas, teksto dalis
pasviruoju riftu, ivadas, iliustracijas, diagramas ir statistik.
Perskaitykite pastraip ar dvi, kad pamatytumte, kaip auto
rius rao ir kaip koncentruotai pateikiama informacija.
Susipainkite su knygos struktra ir pairkite, kur svar
biausios dalys.

itai pads pajusti, kaip sudarytas tekstas, ir susipainti su sriti

mi. Be to, i anksto susidarysite iok tok spd apie pagrindin
knygos tem. Grkime prie palyginimo su dlione: jeigu neatliks
vis paruoiamj darb tiesiog atsiversite pirm knygos puslap,
bus tas pat kaip pradti dlion nuo virutinio deinio kampo ir
usispirti nuo ten sudlioti j vis.
Skirtumas tas, kad neateisiu su buteliu vyno ir js neigelbsiu.

ibjutfvtaiitti
Mokslini knyg skaitymo metod galite pritaikyti ir laikraiams.
Spju, kad namie turite ne tik krv knyg, bet ir vis sn neskai
tyt laikrai. Tada rekomenduoju kart per mnes padaryti tai
k: paimkite vis pastaruoju metu susikaupusi laikrai krv.
Perverskite visus numerius ir pervelkite kiekvien puslap utruk
damas lygiai sekund. Pasinaudokite metronomu, jei tok turite,
o jei ne - skaiiuokite sekundes mintyse. Ulenkite sudominusi
puslapi kampus arba juos tiesiog isiplkite. Perirj vis kr
v - tai turt trukti kelet minui - pradkite i naujo.
kart sutelkite dmes atrinktuosius puslapius: paimkite i
plt puslapi krvel ar perverskite laikraius iekodamas lap
ulenktais kampais. Paimkite ymikl ir kiekviename ulenktame
ar ipltame puslapyje paymkite tai, kas pasirod domu. Kie
kvienam puslapiui skirkite daugiausiai po dvi sekundes.
Tada galite grti ir perskaityti atsirinktus straipsnius. (Tai da
rydamas pasinaudokite proga ibandyti k tik imokt technik,
kaip skaityti mokslinius tekstus. Ji tokia pat veiksminga su straips
niais kaip ir su knygomis.) itaip vis neperskaityt laikrai

S Q S B NUOSTABUS PROTAS
krv veiksite greiiau nei per valand ir bsite perskaits paius
svarbiausius dalykus. inoma, naudodamiesi iuo metodu galite
praleisti vien kit tekst, kuris galbt bt jus sudomins. Kita
vertus, perskaitysite kur kas daugiau laikrai negu dabar!

^ o im igu kM , ikm am m ai Oi k a k tim a i a i ia i

Kalbant apie greitj skaitym kartais vartojamos svokos pervel-
gimasir skenavimas. Pervelgti tekst reikia greitai perskaityti
j vis norint susidaryti bendr spd apie jo turin. Skenuoti rei
kia greitai perirti tekst iekant tam tikros informacijos.
Greitasis skaitymas kartais kritikuojamas dl to, kad taip tekstas
pervelgiamas, o tai ne tas pat kaip normalus perskaitymas. Man
atrodo, kad viskas priklauso nuo apibrim. Man svoka skaity
masreikia susipainim su tekstu taip, kad igauiau i jo norim
prasming informacij (gal tai atsakymas klausim, naujos inios
ar galiausiai suinojimas, kas udikas). Jeigu sutariame, koks yra
skaitymo tikslas, galite vadinti metodus, padedanius j pasiekti,
kaip tik norite, svarbu, kad jie veiksmingi. Kritikai sako, kad per
velgti tekst niekada nebus taip gerai, kaip atidiai skaityti. ino
ma, tai tiesa. Greitojo skaitymo alinink mantra, kad supratimas
nesuprastja, kad ir kokiu greiiu skaitytumte, yra klaidinga. Ta
iau yra skirtumas, kaip greitai skaitote. Nereikia pasiekti pasaulio
empiono lygio - 25 000 odi per minut. Efektyvus skaitymas
pads jums surasti t stebukling tak, kai skaitysite gerokai grei
iau negu iki iol, bet ir visk suprasite. Greiiau neskaitykite, nes
greiio ir taip pakaks.
Net jeigu ir nepavykt suprasti teksto taip pat gerai kaip skai
tant liau, greitasis skaitymas vis tiek pravers. Tarkime, greitai
skaitydamas praleidiate tiek, kad norint suprasti tekst reikia
skaityti tris kartus. Veikiausiai vis tiek utruktumte trumpiau
negu skaitydamas kaip iki iol - ltai, be pasiruoimo ir tikslo.

Nejauskite sins priekait, kad nepajgiate perskaityti teksto

ltai ir atidiai. Ne visi odiai vienodai svarbs, o dauguma net
gana nedoms ir pasikartojantys. Per vien amerikiei tyrim
buvo analizuojami trys spausdinti tekstai, kuriuos i viso sudar
134 000 odi. I j 102 odiai (tokie kaip the ir of) nuolat kar-

HENRIK FEXEUS E H 3 E H 3
tojosi. Kaip tik ie du odiai sudar 30 598 i vis 134 000 ana
lizuojam odi. Pats neatliks panaaus bandymo, drstu spti,
kad ved kalboje bt panaiai. Jei sakinyje yra dvideimt odi,
gali bti, kad atuoni i j, beveik pus, - pagalbiniai. Ms kalboje
gausu odi, kurie btini taisyklingai gramatikai, bet yra visikai
nesvarbs iekant informacijos.
Kita vertus, yra odi, kuri reikia ypa atidiai dairytis. Gera
gudryb, padedanti rasti tekste iekomus dalykus dar nepradjus
skaityti, yra greitai skenuoti iekant raktini odi. Tam tikri o
diai danai pasitaiko prie svarbi informacij. Pervelgdamas ar
skenuodamas tekst galite padidinti skaitymo spart, jeigu tik dai
rysits io tipo odi. Js smegenims jie yra tarsi spjamosios
vliavls, nes pranea, kad reikia sultinti temp ir sutelkti dmes
pateikiam informacij.

Keletas raktini odi ir frazi:

pastarasis, apibendrinant,
iuo metu, supratimas,
anksiau, turi omenyje,
kita vertus, rodo,
vis tiek, rodo,
teigia, todl.
Kaip matote, raktiniai odiai yra tokie, po kuri eina teiginys. Grei
tai nuskenuokite tekst iekodamas i ir panai odi ir skaity
kite, kas eina ikart po j. itaip suprasite knygos ar teksto pagrin
din mint dar prie praddamas skaityti!
Kaip matote, tikras menas tinkamai sisavinti tekst. Taiau s
moningai skaitydamas sumaniai ir efektyviai ne tik spariau jud
site priek, bet ir greiiau rasite reikiam informacij. Vienu viu
nuausite du zuikius. Vis dlto dabar pats metas aptarti pat skai
tymo greit. Nes veikiausiai jis kur kas maesnis, nei galt bti.

Q I3 B E NUOSTABUS PROTAS
 PAADINKITE SAVO GREITJ
YPATING GALI
junkite aukiausi skaitymo spartos pavar

tjo laikas tam, ko taip troktate, kai susigds irite savo

A knyg kaln, - padidinti pat skaitymo greit. Nra taip sunku,

kaip atrodo. I esms reikia naujo poirio ir naujai pavelgti
tekst. Rezultatai bus greitai. Daug mano draug jau po kokios
minuts treniruoi skaitymo greit padidino 40-60 procent, vien
naudodamiesi metodais, kuri tuoj pamokysiu. Sujungs iuos
metodus su supratimu apie greitj skaitym netrukus gysite itin
veiksming ir laik taupani ypating gali. Pasiruokite sigyti
nauj knyg lentyn, nes skaitysite daugiau negu lig iol.
Vidutinikas skaitymo greitis - apie 250 odi per minut
(PM). 400-600 PMlaikoma geru skaitymo greiiu, jeigu perskai
tte beveik 600 odi, priklausote geriausi skaitytoj gretai ir
greiiausiai esate prats labai daug skaityti. Jeigu spjate perskai
tyti 100 odi ar maiau, dl skaitymo sunkum gali prireikti pro
fesional pagalbos.
Nesvarbu, koks js PM rodiklis, dabar inote savo pradin
lyg skaitant pasirinkto tipo tekstus. Lyg neabejotinai pakelsite
atlikdamas pratimus. Vis dlto svarbu nesilyginti su nieku kitu ir
susikoncentruoti savo paang remiantis esamomis slygomis.
Tik tai prasminga. Pastangos atsipirks. Net jeigu atlikdamas iuos
pratimus padidinsite skaitymo greit vos 50 odi per minut,
susidarys 3000 papildom odi per valand. Tai madaug 10 to
kios knygos kaip i puslapi. Visai neblogai.
Kai pats nustaiau savo skaitymo greit, buvau netoli 600 PM.
Ididiai paglosiau sau krtin, taiau, pasak greitojo skaitymo
guru, nra ia kuo girtis. Jeigu ir esate tarp geriausij, tai tik tarp
nesitreniravusij. manoma greitai padaryti didel paang, ne
svarbu, koks js lygis.
Nepamirkite, kad net ir skaitant greiiau greitis nebus visada
vienodas. Kaip ir dabar. Pasistengs iuo metu pasiekiu 1200 o
di per minut. Taiau tai trunka trumpai ir prireikia dideli pro-

HENRIK FEXEUS Q Q S D
to pastang. O kuo daugiau informacijos bei fakt reikia sisavinti
ir suinoti, tuo maesnis skaitymo greitis. J maina ir nuovargis.
Net ir po greitojo skaitymo treniruoi greitis kis priklausomai nuo
mediagos sudtingumo, trikdi, dabartinio js lygio, motyvaci
jos ir koncentracijos.
sivaizduokite, kad vairuojate automobil. Js greitis nuolat
kinta dl vairiausi prieasi: kelio dangos, oro slyg, eismo,
kiek jums pastamas kelias ir koks js motyvas pasiekti tiksl.
Taip pat ir su skaitymu. Taigi, jei dabartinis greitojo skaitymo pa
saulio empionas Howardas Bergas laikraiui Svenska Dagbladet
sako per minut perskaits 25 000 odi, jis kalba ne apie nuola
tin skaitymo greit, o apie didiausi greit, kur pasiekia per var
ybas. Kitaip tariant, greitojo skaitymo metodai negarantuoja, kad
vis laik skaitysite viesos greiiu. Taiau jie visada garantuoja,
kad skaitysite greiiau.

^ftalhya^ fOvatimaA

DABARTINIS JS SKAITYMO GREITIS

Kad pamatytumte paang, pirma turite isiaikinti, kaip spariai

skaitote dabar. Todl prayiau nueiti prie neperskaityt knyg kr
vos ir vien isirinkti. Nesvarbu, ar tai bus dalykin, ar groin litera
tra. Geriausia rinktis toki, su kokia danai susiduriate ir prie kokios
esate prats. Dalykinis tekstas visada skaitomas iek tiek ilgiau negu
groinis, nes jame daugiau informacijos, bet visus skaitymo pratimus
atlikdamas su ta paia knyga pamatysite paang.

1. Atsiverskite knygos puslap, kur bt vien tekstas.

2. Nustatykite dviej minui skaiiavim naudodamasis
laikrodiu ar telefonu.
3. Paleiskite laikmat ir pradkite skaityti nuo pirmo sakinio
puslapio viruje. Skaitykite prastu tempu.

Q Q S Q NU0STABUS pr o ta s
 4. Igirds pypsjim ikart sustokite ir pasiymkite, kur
sustojote. Dabar inote, kiek perskaitote per dvi minutes.

Pavelkime atidiau. Suskaiiuokite savo PM, tai yra kiek perskaitte

odi per minut. Kad nereikt skaiiuoti vis perskaityt odi,
darykite tai kaip. Suskaiiuokite, kiek odi yra trijose eilutse, ir
padalykite i trij. Suinosite, kiek vidutinikai odi yra vienoje pa
sirinktos knygos eilutje. Padauginkite i viename puslapyje esani
eilui skaiiaus. Suskaiiuokite eilutes ir odius paskutiniame skai
tytame puslapyje, nes greiiausiai jo nebaigte iki galo, ir pridkite
prie gautos sumos. Padalykite i dviej (nes skaitte dvi minutes).
Dabar inote savo PM rodikl. Paprasta.

S k a ity k ite ,g & d a u , Oig h e u u a u

Spju, kad dabar skaitote kiekvien sakin i kairs dein po od.

O jei sakinys iek tiek keblesnis, tarkime, sudtinga jo prasm,
daug kableli ar neprast odi ir panaiai, retsykiais grtate at
gal ir kai kurias vietas peririte du kartus, kad btumte tikras,
jog visk supratote. Kaip tik taip ir esame imokyti - po od, jei
nesi tikras, grk atgal ir pasitikrink.
i praktika visikai netikslinga, teigia greitojo skaitymo atstovai.
Atitraukite vilgsn nuo puslapio (bet pirma pabaikite pastrai
p, kitaip bus kiek beprasmika) ir sutelkite j vien tak savo
aplinkoje. Galbt gl, raikl ant stalo ar kok kit objekt neto
liese. Atkreipkite dmes, jog nemanoma matyti vien tik to daikto,
kad ir kaip stengtumts. Norom nenorom vis tiek matysite, kas
yra aplink nusiirt objekt.
Gerai, grkite.
Greitojo skaitymo alininkai teigia, kad tekst skaitome visikai
taip pat: irdamas od matote po du tris odius abipus, be to,
ir suprantate juos.
Pradjs mokytis skaityti, greiiausiai skaitte paraidiui: dlio
davote odius raid po raids ir tik pasieks odio gal suprasda-
vote jo reikm. All_kooo_hoo_ll_iii_zzz_ariaivisodis_m_a_s...
Aaa! Alkoholizmas! Pamau imokote atpainti pai odio form,

HENRIK FEXEUS Q E H 3 E 1
ir dabar, jei js skaitymo gdiai normals, jau nebereikia dlioti
odi paraidiui. Pamats parayta automobilis dl odio for
mos ikart pagalvojate apie automobil, negalvodamas apie atskiras
raides. (Galbt iuo atveju odis alkoholizmasyra ribinis atvejis.)
Smegenys lengvai gali vienu metu apdoroti raidi grup, taigi,
uuot skaits po raid, matote od. Greitojo skaitymo atstovai tei
gia, kad smegenys gali taip pat skmingai apdoroti ir odi grup,
kad suprastumte juos vienu metu.

fadinga&fOtatuka*

STABTELKITE

Uuot Kaits,orikpo zbdio^^uja&k^ tolygiais

tarpais/ Kur^lds_a!^ s fa b t^ lu iL Y ^ u ^ r^ odi
grup. Jeigu^^iliiijjga/gal^^ kefuriyJakii^Esrrl ta, kad
pairjsivoilrisj^kbs pej^kaitot^Nm^eilut, nes sisavinate o
dius gmpmis po keturis penkis kiekvienkart stabteldami.

1. Atsiverskite savo treniruoi knyg ten, kur sustojote

praeit kart, ir nustatykite laikmat dviem minutms.
2. Skaitykite pagal nauj metod dvi minutes. Pernelyg
neskubkite, kad suprastumte, k skaitote.
3. Suskaiiuokite puslapius ir atkreipkite dmes, kiek nuo
pastarojo karto padaugjo perskaityto teksto.

Kai skaitymo metodikos mokydavau savo draugus, danai pakak

davo trij stabteljimo tak (uuot skaiius itisas eilutes), kad
skaitymas pagreitt daugiau kaip 50 procent. Manau, ir js pa
stebjote didel skirtum.

B B S S NUOSTABUS PROTAS
 Minjau ir okinjim atgal. Nedarykite to be reikalo. Daugeliu
atvej taip nutinka ne dl nesupratimo, o dl neutikrintumo ar
nepasitikjimo savo supratimu. inoma, visiems pasitaiko paste
bti, kad mintys kakur nuklydo ir neprisimename n odio i k
tik skaityto teksto. Taiau i esms beveik visada suprantate, k
skaitote. Nors taip ir neatrodo. Vienintelis bdas tai sismonin
ti - prisiversti neokinti atgal. Jeigu jums tai prasta, i pradi
jausits itin nemaloniai, atrodys, kad galbt gerai nesupratote, kas
norta pasakyti k tik skaitytu tekstu, ir norsite dl viso pikto pa
sitikrinti.
Nereikia.

J
f/ta
tin
gaA
fv
udim
u

BE OKINJIM

1. Prisiverskite perskaityti du puslapius i savo knygos n

karto negrdamas pasitikrinti.
2. Perskaitykite tuos paius puslapius dar kartel ir
pairkite, ar buvo taip, kad ko nors svarbaus
nesupratote ar visai praleidote skaitydamas ir
neokindamas atgal.

Manau, pastebsite, kad supratote beveik visk jau pirm kart.

Amerikiet mokytoja Evelyn Wood buvo viena i greitojo skaity

mo pradinink. etojo deimtmeio pabaigoje ji tyr itin greitai
skaitanio mogaus aki judesius, o jos pastebjimai tapo greitojo
skaitymo ties, kuri mokoma iki iol, pagrindu. Be mint paste
bjim apie stabteljimus ir okinjim atgal, Wood teig radusi
papildom skirtum tarp skaitanij prastu tempu ir greituoli.

HENRIK FEXEUS B
Ji pastebjo, kadi^reitbolkptkys- k okinja nuo vienos odi
grups prie kitos, uuot stabiojusios prie kiekvie odio, bet ir
juda striai emyn.

Kai akys pasiekia dein eiluts krat, greitai skaitantis mogus

neperkelia vilgsnio kair eiluts krat, kad vl pradt nuo pir
mo odio, kaip darytume mes.

Nukryps atgal eiluts pmdiiV^^ituSlto^yilgsnis vl juda stri

ai, taigi skaitant susidaro emymeifmntis zigzagas su stabtelji
mais tiek i kairs Ulsin, tielcJs deins kair.

I esms visos greitojo skaitymo technikos pagrstos iuo pasteb

jimu. Wood alininkai mano, kad ia nieko keista - prieingai, vi
sikai suprantama: iaip ar taip, nuotrauk ar piein irime taip
pat. irint nuotrauk, akys apima vis vaizd. Jos nejuda tiesia
linija nuo detals prie detals. Bt tikra nesmon, jeigu irint
mrin sien ir norint suprasti, k matome, tekt irti kiekvie
n plyt atskirai i kairs dein.
Greitojo skaitymo specialistams tai svarus argumentas. Taiau
irjimo paveiksll ir teksto skaitymo palyginimas turi trku
m. Pirma, nuotraukoje ar pieinyje informacija ukoduota ne
linijiniu, o erdviniu bdu. Ji idstyta visame paveiksllio plote.
Norint sisavinti i informacij ir suprasti, kas vaizduojama, akys
turi judti po vis paveiksll. Js akys teikia pirmenyb toms
sritims, kurios atrodo svarbiausios, o tada upildo likusias. Taiau
tekste informacija koduojama linijiniu bdu, nes jis kuriamas o
dis po odio, i kairs dein. Todl man nekeista, kad j ir atko
duoti norime linijiniu bdu - skaitydami od po odio, eilut po
eiluts.
Be to, regis, greitojo skaitymo kultroje pamirta, kaip veikia
akis. Akies ir smegen sistema sudaryta taip, kad vienu metu ga
lime sutelkti dmes tik ma takel. Labai ma takel. I viso
regos lauko didelis raikumas pasiekiamas tik vienoje dalyje, vadi
namojoje geltonojoje dmje. Ji sudaro 1,5 laipsnio i viso regos
lauko. iam maam takeliui smegenys skiria daugiau energijos
negu likusiai regos lauko daliai. Taigi, kai irime fotografij, i
tikrj ms akys aibikai juda pirmyn atgal ir po vis paveiksll,

E IB S S NUOSTABUS PROTAS
kol regos centras apeina pakankamai daug tak, kad smegenys ga
lt upildyti likusi dal ir suinotume, ar matome modelio Annos
Ankos nuotrauk, ar itempt polietileno plvel. Tai daro tak
greitojo skaitymo technikoms.
Regis, paios Wood tyrimo detals laikui bgant pasimiro.
Bandydamas tiksliai isiaikinti, kaip ji dirbo ir kokias priemones
naudojo aki judesiams stebti, nieko nepeiau. Net Evelyn Wood
Reading Dynamics - mon, kurta remiantis jos idjomis apie teks
to skaitym, - negaljo man padti, kai j kreipiausi. Vis dlto
atrodo, kad ji tiesiog sddavo prie skaitant asmen ir stebdavo
jo aki judesius.
iuolaikin technika aki judesiams tirti yra kur kas labiau pato
bulinta negu Wood laikais, nors jau devynioliktame amiuje inota,
kad skaitant ms akys nuolat stabioja. Akims judant i tikrj
negalime nei skaityti, nei apskritai ufiksuoti regimj spdi.
Tuo metu bname kone akli. Matome tik tada, kai akys nejuda.
Jeigu jums kilo stiprus noras rodyti, kad klystu, ir ltai vilgsniu
perjs per erdv konstatavote, kad visk matte, galiu paprieta
rauti: i tikrj js akys atliko ne vien nepertraukiam judes,
o pajudjo, sustojo, pajudjo, sustojo ir t. t., kol visk nuvelgte.
Taiau stabteljimai buvo tokie trumpi, kad j nepajutote. Priside
da ir smegenys, surinkdamos regimj informacij ir pateikdamos
jums kaip vien nuosekl judes.
Skaitydami sakin perkeliame savo regos centr nuo vieno tako
prie kito, gabaliukas po gabaliuko, kol peririme eilut. tai ia ir
susikerta iuolaikinis mokslas ir Evelyn Wood (ir net viso greitojo
skaitymo judjimo) teorijos. Regos centras toks maas, kad gali ap
imti vos atuonias ar deimt raidi. Tai atitinka vien du odius.
U io idinio rib vaizdas ikart apsiblausia. Jau penki laipsni
kampu nuo regos centro neatpastame raidi, parayt dvylikto
dydio riftu.

Ar jau supratote?

Teisingai. Taip paneigiamos greitojo skaitymo alinink idjos, kad

vienu metu galite suvokti tris keturis odius. Nors prie kok pus
lap skaitte, kad periferin rega padeda matyti vienus odius, kol
regos centras nukreiptas kitur. Net treniravote iuos gdius o

HENRIK FEXEUS Q E H s lS
kindamas per tekst. Ar is teiginys buvo visikai klaidingas? Ar
padariau tai vien i malonumo?
Ne visai.
Nors man ir patiko, kai treniravots.
inau, kad jums, kaip ir visiems kitiems, laikas yra labai bran
gus, o dabar, kai jau sulaukiau js dmesio, net nesvajoju vaistyti
jo menkniekiams. Pratimus atlikote todl, kad norjau jums ro
dyti, jog jie veiksmingi. Problem tebekelia paaikinimas, kodl jie
veiksmingi. inios apie regos centr paneigia vien i esmini grei
tojo skaitymo postulat. A ir pats labai nustebau suinojs, kad i
periferijos suvokiu kur kas maiau, negu maniau, nes atlikdamas
skaitymo pratimus susidariau tok pat spd kaip ir js. Atrod,
kad padidinau skaitymo greit sumaindamas sustojimo tak iki
trij ir sisavinau aplinkin informacij, uuot skaits od po o
dio. Ar buvau tik apgautas? Ar mano laikmatis sugedo? Ne.
I tikrj net ir negaldamas perskaityti odio galite suvokti in
formacij apie raides greta dmesio tako. Js smegenys pradeda
apdoroti penkiolika artimiausi raidi dein nuo regos centro,
nors jos ir nerykios. (Jeigu js vakarietis. Jeigu js prats skaity
ti i deins kair, pavyzdiui, hebrajikai, apdorojate penkiolika
raidi kair nuo regos centro.)
Galite pastebti odi form, ilgum ir atpainti kai kurias
charakteringas raides, o tai puikus parengiamasis darbas. Kai pas
kui nukreipiate vilgsn tuos odius, perskaitote juos kur kas
greiiau dl io parengiamojo darbo. Skyriaus pradioje suinojote,
kad greiiau skaitote jau pastam tekst, kai jau madaug inote,
apie k jis. ia galioja tas pats principas.
Kitaip tariant, nors greitojo skaitymo alinink argumentas,
kad vienu metu perskaitome keturis penkis odius, ir neatitinka
tikrovs, gali bti, kad vienu metu atpastame keturis penkis o
dius, nors jie ir nra dmesio centre. Kad i tikrj suprastume o
dius, vis dlto reikia perkelti dmesio tak daugiau kaip tris kar
tus. Taiau is judesys per greitas ir per subtilus, kad Evelyn Wood
ar jos sekjai bt galj j pastebti.

Tikra tiesa, kad a, kaip ir js, ir dar tkstaniai kit, imokau

skaityti greiiau neprarasdamas supratimo, stengdamasis maiau
stabioti. Dabar, kai jau inote, kad viskas ne taip jau paprasta, kai

Q Q B B NUOSTABUS PROTAS
suinojote ties apie regos centr, akies atpainimo gebjimus ir ju
desius, laikas paaikinti, kodl, mano manymu, i technika padeda
skaityti efektyviau. Ir kodl varginausi jos imokyti.
Prie kelet met, kol nebuvau pradjs tirti vairi greitojo
skaitymo technik, net nesusimstydavau, kaip danai skaityda
mas stabioju. Taiau pradjus apie tai galvoti - ir itaip skaityti, -
kiekviena eilut gijo temp ir ritm, kurie palaik mano susitel
kim ir skaitymo greit. Viens, du, trys, viens, du, trys, viens, du,
trys... Veikiausiai mintis apie tam tikr stabteljim skaii atstoja
tam tikr susitelkimo ir tolygaus tempo palaikymo rank, o ne pa
deda smegenims rinkti informacij. Kai turiu omenyje tris stabte
ljimo takus ir susikoncentruoju tai, kad vilgsnis turi judti tik
tarp j ir niekur kitur, mano subjektyvi skaitymo patirtis tampa
visai tokia pat, kaip apra Wood: iriu tik tris eiluts takus ir
tai padeda skaityti kur kas greiiau.
Be abejo, stabteliu daugiau kart, nei man atrodo. Kai papra
iau js atitraukti akis nuo knygos ir pairti vien vieninte
l daikt, i tikrj regos spdius permte aibikai keisdamas
regos centr - ir pats to nepastebdamas. Smoningai nepajuntu,
kad i ties naudoju nuo septyni iki deimties stabteljimo tak
ir dar periferijoje nuvelgiu raidi form. Net ir nordamas nega
liau pajusti: tai anapus mano smoningo suvokimo rib. Galiu
tik subjektyviai sivaizduoti, k darau, tai yra tris kartus stabtelti
visai kaip js. Vaje, kaip greitai ieina.

Todl manau, kad galiu ir toliau ramia sine rekomenduoti i

technik, kuri yra ne tiek teisingas akies veikimo ir skaitymo api
bdinimas (kaip teigia greitojo skaitymo alininkai), kiek metafora
ir praktikas mstymo bdas. iaip ar taip, ji pads skaityti efekty
viau ir labiau susitelkus - kol pastebsite akivaizd skaitymo pa
greitjim.

VedeU0iH ta & fU flM u

Kadangi jau visk isiaikinome, metas eiti prie kito metodo. Ar

pastebjote, kad kai kas skaitydamas atkakliai vedioja per tekst
pirtu?
Jie ino tai, ko neinote js.

HENRIK FEXEUS Q E H s J E l
 Tiksliau, tai, k anksiau inojote, bet spjote pamirti. Metas
tapti vienam i toki skaitytoj. Kol nepradjote prietarauti, kad
atrodysite kaip ltai mstantis, jeigu skaitydamas vediosite per
tekst pirtu, praau susimstyti. Ar nepasitaiko, kad sisavinda
mas teksto informacij naudojate pirt? Gal iekodamas telefono
numerio? Iekodamas odio odyne? Ar straipsnio enciklopedijo
je? Rodydamas kitam asmeniui k nors laikraio puslapyje? Su
telkdamas dmes informacij, kuri turite nurayti? Atlikdamas
matematinius veiksmus?

Ar tokiais atvejais niekad nerodote pirtu?

Taip ir maniau. O skaitydamas knyg? Ar ir tada taip darote? Ne.

Greiiausiai ne. Taiau kodl? Ms akis pritaikyta sekti judanius
daiktus. Jai labai sunku judti savarankikai. Taip jau yra, kad mes
fizikai negebame vesti akies lygia, tiesia linija, jeigu neturime ko
sekti. Akis okioja pirmyn atgal, auktyn emyn tarsi pinbolo ka
muoliukas, jei tik neturi vedlio. Nordamas greitai skaityti turite
pervelgti eilut kuo tiesesniu - taigi ir greitesniu - aki judesiu.
Jums reikia ko nors, k galtumte sekti. Pavyzdiui, pirto.
Yra keletas bd tai daryti, silyiau ibandyti visus ir isirinkti
labiausiai patikus. Galite tiesiog pridti smili prie knygos pusla
pio ir vesti juo linij emiau skaitomos eiluts i kairs dein,
kad akis turt k sekti. Pasieks eiluts gal atitraukite pirt kok
centimetr, perkelkite prie kitos eiluts pradios ir vl nuleiskite.
Nebtina vesti pirtu iki pat eiluts pabaigos, kuo puikiausiai ga
lite perkelti j kit eilut likus keliems odiams. Akys vis tiek sps
perskaityti likusius odius ir pasivyti pirt kitos eiluts pradioje,
nes pirtas, pereidamas emiau, juda kur kas liau u js akis.
Be to, pirtas padeda palaikyti temp ir neleidia nepastebimai
sultti.
Jei smilius netinka, galite pabandyti su kuo nors kitu. Galimas
daiktas, jums pasirodys, kad pirtas ar visa ranka ustoja tekst ar
vies. Jei taip, pasirinkite plonesn vedl, pavyzdiui, smail rai
kl, kuris leis atitraukti rank nuo skaitymo ploto.
Kodl gi nepabandius ikart? Atsiverskite ankstesn puslap ir
dar kartel j perskaitykite. Pasinaudokite pirtu ar raikliu kaip ve
dliu, ir pamatysite, kad akys juda greiiau, kai turi k sekti.

9 Q S E I NUOSTABUS PROTAS
 r
^voti^S ai

TIK TAK
ei pastebjote, kad sunku palaikyti temp, pasinau

J dokite metronomu. J galite nusipirkti muzikos preki

parduotuvje. Be to, yra mobilij telefon program
li ir interneto puslapi, padsiani ilaikyti takt. veskite
Google od metronome ir rasite. Nustatykite temp, kuris
bt pakankamai greitas, bet ilikt patogus, ir pereikite
kit eilut sulig kiekvienu metronomo pypteljimu.
Trkumas tas, kad prireikus negalite sultinti tempo,
todl, kitaip nei greitojo skaitymo asai, nerekomenduoju
metronomo, kai skaitote i tikrj". Taiau tai puiki trenira
vimosi priemon, norint imokti tolygiai vedioti pirt.

p a ika s [txu yfw tU ftadan^a/,

Okidoki. Dabar, kai jau inote beveik visas pagrindines gudry
bes, kaip pagreitinti skaitym, be reikalo neokinkite atgal, tu
rkite omenyje tik tris (ar keturis - priklauso nuo eiluts ilgumo)
stabteljimo takus ir naudokite pirt akims vesti ir tempui pa
laikyti.
Galiausiai ibandykite kai k, kas gali pasirodyti visikai bepro
tika, taiau tai labai pads, kai reiks skaityti i tikrj. Dabar mo
kysims greitai skaityti ir nereiks nieko suprasti. Nenoriu suga
dinti staigmenos, todl paaikinsiu, kam visa tai, kai baigsite.

HENRIK FEXEUS Q Q E 3 D
 ^u itu tg aA fOiojUkai

SKAITYMO LENKTYNS

is pratimas padalytas kelias dalis, todl utruks kiek ilgliau. Taiau

j atliks gausite dovan ir torto.

Pirmas etapas
Paymkite kryiuku t viet savo skaitymo pratyb knygoje, kur
sustojote. Tai bus pradios takas atliekant vis pratim. Nustatykite
laikmat dviem minutms ir joms bgant kuo greiiau skaitykite, pa
sitelkdamas technikas, kurias imokote. Igirds pypteljim, susto
kite ir uraykite 1ten, kur baigte.

Antras etapas
Tuoj tursite padaryti t pat kaip ir pirmame etape, bet kart per
skaitykite vienu puslapiu daugiau - per t pat laik! Jei prie tai per
skaitte keturis puslapius, dabar teks veikti penkis. Atverskite vie
n puslap priek nuo ymos 1 ir uraykite 2. is skaiius bus js
tikslas. Grkite prie kryiuko, nustatykite laikmat dviem minutms
ir pradkite!

Treias etapas
Ar veikte vis tekst iki 2? Jeigu nepavyko, greiiausiai todl, kad
stengts suprasti, k skaitote. Juk sakiau nekreipti dmesio turin.
Pabandykime dar kart: pairkite, kur sustojote antrame etape (ti
kkims, tiksl pasiekte), ir atverts dar vien puslap priek para
ykite 3. Tai bus naujas tikslas. Jei pirmame etape perskaitte keturis
puslapius, dabar per t pat laik teks veikti eis. Dabar jau inote,
ko reikia: nustatykite laikmat dviem minutms, pradkite nuo kry
iuko ir skaitykite iki usibrto tikslo!

Ketvirtas (ir paskutinis) etapas

Dabar tai jau tikrai atrodys beprotika. Turite dar kartel pakartoti t
pat. Suprantu, kad gali pasirodyti beprasmika, jausmas toks, lyg

raramin nuostabus protas

akys slystu per tekst, veriate puslapius greiiau, negu Supermenas
spja persirengti. iek tiek pakentkite. Juk sakiau, kad gausite do
van, o dabar kaip tik j sau ir padovanosite. Taigi pabandykime dar
kartel. Atverskite dar vien puslap priek ir usiraykite 4. (Jeigu i
pradi perskaitte keturis puslapius nuo kryiuko, is skaiius bus
per septynis puslapius nuo kryiuko.) Jei norite, galite iek tiek pa
grainti skaii, kad bt linksmiau.
Grkite prie kryiuko. Nustatykite laikmat dviem minutms, gi
liai kvpkite, ikvpkite... ir pradedam! Turite veikti visus puslapius
iki ketverto!!!

Dovana
inoma, pirmieji puslapiai, kuriuos skaitte visus keturis kartus, vis
laik buvo tie patys, nes kaskart praddavote nuo kryiuko. Nieko
stebtino, kad perskaits juos keturis kartus, iaip ar taip, sismoni
note kai k, kas ten parayta. Kad suprastumte atlikto pratimo pras
m, tursite perskaityti visai kit tekst.
Atsiverskite vien puslap priek nuo ten, kur parate 4, ir
pradkite skaityti. Kaip ir pirmame etape, kuo greiiau skaitykite
dvi minutes, jei reikia, pasinaudokite pirtu (ar kitu ymekliu) ir
eilutje stabtelkite tris keturis kartus. Taiau kart pasistenkite
suprasti, k skaitote. Nebtina siminti kiekvienos detals, taiau
tekstas neturt likti visai neinomas. Nusistatykite laikmat ir pra
dkite skaityti.
Palyginkite kart veikto teksto apimt su pirmo etapo, rezulta
tu, kai dar nebuvote didiuliu greiiu veiks antro, treio ir ketvir
to etap. Skirtumas turt bti akivaizdus. Ir vis tiek supratote, k
skaitte.
Pirmkart atlikdamas skaitymo su pirtu pratim skaitte taip
greitai, kaip tik - js manymu - galite. Taiau i tikrj galite skaityti
daug greiiau. Jus apribojo nusistatymas, k sugebate ir ko ne. Tai
js keturi minui riba, jei kalbtume kaip bgikai (prisimenate?).
Kelet kart paskaits nekreipdamas dmesio rezultat patyrte,
k reikia skaityti labai greitai, ir smegenims tapo lengviau sismo
ninti, kad tikrai galite tai veikti. i valga ir yra js dovana.
Bijau, kad primelavau dl torto.

HENRIK FEXEUS Q Q Q S
J a i fo fa a u ,

Jei ir toliau naudosits metodais, padedaniais greiiau skaityti, ir

skaitymo struktravimo bei adaptavimo technikomis, skaitysite
ir greitai, ir sumaniai. Nebebus sunku per dien perskaityti itis
knyg. Jei naudosits neseniai imoktomis atminties technikomis,
greitai galsite sisavinti informacij ir inias taip, kaip prie kur
laik atrod nemanoma.
Jei ir toliau naudosits savo naujosiomis ypatingomis proto ga
liomis kasdieniame gyvenime (vis dlto lyg ir dert), bus tik laiko
klausimas, kada aplinkiniai prads pastebti pokyius - jei iki iol
dar nepastebjo. Galbt jie negals tiksliai pasakyti, kas pasikei
t, tiesiog atrodysite kur kas sumanesnis negu anksiau. O juk ir
anksiau buvote visai sumanus. Nenustebkite, jeigu jums miegant
jie sugalvot imatuoti js kaukol, nordami patikrinti, ar tik ne
paaugo.

Kalbu pusiau juokais, pusiau rimtai.

Kitame puslapyje prasideda paskutinis knygos skyrius, kuris bus

iek tiek iskirtinis. j surinkau tas ypatingas proto galias, kurio
mis pasiymi stebtinai daug moni*: gebjim regti ateit, ieiti
i savo kno, nuspti, kas bus, ar bendrauti su ikeliavusiais ami
nybn.
Pats manau, kad krybingumas kada tik panorjus yra prakti
kesn galia u galimyb ieiti i savo kno, o jeigu reikt rinktis,
kasdiens laims krimas man atrodo vertingesnis u apsilanky
mus dvasi pasaulyje. Bet gal tik a taip manau. Suprasiu, jei jums
pasirodyt stulbinama, kad, be vis iki iol gyt ypating gali,
manoma paadinti ir daugiau fantastik gebjim, slypini liku
siuose 90 procent js smegen, kuri paprastai neinaudojate.
Todl kitame skyriuje tiksliai paaikinsiu, kaip viskas yra.

* Bent jau skaiiuojant tuos, kurie ima atlyg u i gali panaudojim.

S B B E NUOSTABUS PROTAS
 KAIP
YRA I
TIKRJ
^ M tafykih fihidaxibb & m in i
t o t u i h m tg o m i
 Noriau pasilyti skaitytojui gerai
apsvarstyti doktrin, kuri, baiminuosi,
gali pasirodyti didiai paradoksali
ir revoliucinga. Doktrina yra tokia -
nepageidautina tikti teiginiu, jeigu nra
koki nors rodym, kad jis teisingas.
Bertrandas Russellas

Matau tai, kuo tikiu.

Thaneas Pittmanas

AIKIAREGYSTE
Kur susitinka vaiduokliai, savigalba ir mokslas

adangi per savo pasirodymus ir televizijoje demonstruoju

K gdius, kurie gali pasirodyti tarsi gebjimas skaityti mintis,

danai sulaukiu klausimo, kuo tikiu. Ar turiu ypating gali?
Ar matau auras ir energijos laukus? Ar egzistuoja dvasi pasaulis?
Daugelis nort teigiamo atsakymo iuos klausimus, bet lidna
tiesa yra tokia, kad netikiu niekuo i mint dalyk. Vis dlto ti
kjimas antgamtiniais reikiniais puikiai parodo, kas gali nutikti,
kai mogaus smegen polinkis iekoti modeli ir prieastini ry-

Q Q B B NUOSTABUS PROTAS
i gauna prog sismarkauti. Antgamtins galios, kuri daugelis
mano tur, taip pat yra io polinkio rezultatas. Taigi pamelavau.
Negalsiu imokyti js kalbti su dvasiomis ar matyti ateit, nes
tai nesusij su smegenyse slypiniomis galimybmis, o veikiau su
tuiais lkesiais, lakia vaizduote ir trokimu, kad viskas bt su
sij. Tikiuosi, pernelyg nenusivylte.
Utat gysite kur kas svarbesn ypating gali. I ties esama
daug panaum tarp tikjimo antgamtiniais reikiniais ir tam tikr
savigalbos industrijos, kuriai, kad ir kaip bt, priklauso i knyga,
aspekt, ir tai dar ne viskas - kai kurios mokslo tiesos, kuriomis
esame tikj, yra tokie pat prietarai kaip tikjimas, kad name ant
kalvos vaidenasi. Ypatinga galia, kuri gysite skaitydami iuos
puslapius, bus tarsi rentgeno prietaisas, pro kur matysite pasau
l, galimyb perprasti ms mogik, bet erzinant prot mstyti
visikai klaidingai ir kaip racionalus mstymas gali priversti mus
patikti nebtais dalykais.
Kodl visa tai svarbu? Perprasti klaiding savo poir svar
bu dl keleto prieasi, taiau pati svarbiausia yra i: teisingesnis
pasaulio vaizdas padeda priimti geresnius sprendimus dl savo gyve
nimo negu klaidingas vaizdas. Jeigu tiksite, kad em yra plok
ia, niekada neidrsite kur nors toliau nukeliauti, baimindama
sis, kad nukrisite nuo krato. Visai tiktina, kad daugelis ties,
kuriomis dabar tikite, yra ne visai teisingos (nors ir inote, kad
em apvali). Visi turime klaiding sitikinim. Gal js ir ne, bet
a tikrai turiu. Todl manau, kad svarbu savigalbos knyg baigti
skyriumi, kur pristatomi tokie sitikinimai ir paaikinama, kodl
jais tikime.
Kaip pastebjote, man patinka mokslas. Taiau net ir jis nra
apsaugotas nuo keist idj ir prietar. Ypa tada, kai vienos sri
ties ekspertai pradeda reikti nuomon apie visai kit srit, pavyz
diui, kaip veikia smegenys ar psichika. Ar ms sveikata. Garsus
biochemikas Linusas Paulingas visiems, kuriems tik buvo domu,
aikino, kad didels vitamino C dozs ukerta keli viui. domi
nuomon mogaus, kuris 1954 metais gavo Nobelio chemijos pre
mij, o 1962 metais - Nobelio taikos premij. Taiau ne jis vienas
toks. Kary Mullis (1993-iaisiais gavs Nobelio chemijos premij)
tikjo, kad astrologija yra pats auniausias dalykas, kai deimtme
tis atspjo, kad jis Oiaragis, o Brianas Josephsonas, 1973-iaisiais

HENRIK FEXEUS Q Q Q B
gavs Nobelio fizikos premij, usidegs kalbjo apie telepatines
mogaus galias.
Visuose gyvena iokia tokia karalien i Alisos Stebukl alyje,
kuri patiki visais eiais nemanomais dalykais dar iki pusryi.
Tai bdinga ir man (inau, okiruoja), ir, kaip matote, net moks
lininkams. Jei daug nusimanai apie vien srit, tai dar nereikia,
kad imanai ir kit. (domu, kad chemikai ir fizikai neretai jauiasi
tur kompetencijos reikti nuomon apie mogaus psichik be di
desni iankstini ini, bet retai kada bna prieingai - psicholo
gai nepradeda tikslinti gamtos moksl.) Tikiuosi, iki ia atjs jau
suprantate, kad nepakanka iek tiek sveikos nuovokosir gilintis
save norint suprasti, kaip funkcionuojame, nors ir gali taip pasiro
dyti. i sritis kur kas sudtingesn.

QBBB NUOSTABUS PROTAS

 NEIGIAMAS POIRIS
MOKSL
Negerai, kai nesiklausome

eriausias bdas isiaikinti, k i ties inome apie pasaul -

G kas veikiausiai tiesa, o kas ne, - yra klausyti mokslo. T, ku

ri darbas yra aikintis kaip tik tuos dalykus. Taiau neretai
bname gana prastai nusiteik mokslo atvilgiu ir nelabai juo pa
sitikime. Mokslininkai danai atrodo alti ir tolimi. Kartais taip ir
bna, daugelio j pernelyg didelis ego, ir jie nesupranta, kad ne visi
mato pasaul taip kaip jie ir kad ne visiems svarbs tie patys daly
kai. Todl jie atrodo arogantiki snobai. Be abejo, yra ir toki, kurie
mano, kad mes, neprofesionalai, nieko neimanome ir racionaliai
nemstome.
Jei visuomen geriau suprast mokslo metodus ir k jis gali
duoti, galbt labiau vertint pastangas ir bt supratingesn tais
kartais, kai mokslui nepasiseka. Ms laikais mokslas danai lai
komas nuomone, o nuomon yra nei geresn, nei prastesn u ki
tas. Kaip sak vienas raytojas, kuris skelbiasi turs paranormali
gali, mokslo atstovai atsisako pripainti psichinius fenomenus,
nes baiminasi alos j pai tikjimo sistemai. Raytojas visai pra
leido fakt, kad mokslas yra vienintel teorin sistema, kuriai nra
nieko savaime suprantama ir kuri sistemingai tikrovje tikrina id
jas ir sitikinimus, net ir paranormalius. Todl mokslas yra kur kas
atviresnis negu kiti sitikinimai. Vienas i mokslo bruo - jis nra
statikas. Sulig naujais pastebjimais keiiasi ir mokslas. Tai yra
vienintel sistema, kuri nuolat atsinaujina su naujais atradimais.
N viena i klasikini sitikinim sistem to nedaro. Pavelkite
krikionyb, islam ar koki nors alternatyvij medicin, kur vis
kas pagrsta teiginiais apie keli tkstantmei senumo inias,
kurios niekada nesikeiia.
Tiesa, mokslas visko nepaaikina. Pavyzdiui, smegenyse dar
liko ypa daug k atrasti. Jeigu mokslas negali paaikinti vieno ar
kito fenomeno, pavyzdiui, keist potyri apleistame name, dar
nereikia, kad antgamtinis paaikinimas teisingas. Tai reikia tik

HENRIK FEXEUS Q B B D
tiek, kad mokslas, kitaip nei, tarkime, paranormali sitikinim a
lininkai, nepuola reikti nuomons dl to, ko dar nerod.
Kaip jau minta, mokslas turi sunkum dl komunikacijos, juos
atspindi ir mokslo atstov vaizdis ms akyse. Todl mes, nepro-
fesionalai, neperimame ini, kurios galt palengvinti mums gy
venim. Pavyzdiui, pavelkime mogaus centrin nerv sistem,
kuri tiriama jau imtus met, o mes iki iol suinome vis nauj
dalyk. Vis tiek tebra ilikusi pasenusi ir neiuolaikik sitiki
nim apie smegen veikim, kad, tarkim, inaudojame tik 10 pro
cent smegen ar kad smon gali veikti u kno rib. Btume jau
seniai suprat, kad tai netiesa, jei tik manytume, jog verta geriau
siklausyti, k sako vyrukai baltais chalatais.

ypatingasphatbkas

TIESA AR MELAS?

Kuo daugiau inote apie pasaul, tuo lengviau priimti sprendimus

dl savo gyvenimo. Kitame puslapyje rasite keturiolika teigini i
bendro isilavinimo, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie js pasau
lvaizdio. Paymkite, ar teiginiai teisingi, ar ne. Teisingus atsaky-
mus rasite paioje apaioje.

1. Paskutinis dinozauras nudvs prie TIESA MELAS

pasirodant pirmajam mogui.
2. Antibiotikai umua virusus. TIESA MELAS
3. Elektronai yra maesni u atomus. TIESA MELAS
4. Katalik banyia iki 1992 met TIESA MELAS
nepripaino, kad Galiljus buvo teisus ir
kad em i tikrj sukasi apie Saul.
5. em apsisuka apie Saul per metus. TIESA MELAS

Q B B B NUOSTABUS PROTAS
 6. Saul yra vaigd. TIESA MELAS
7. mogus turi tiek pat stuburo slanksteli TIESA MELAS
kaip ir irafa.
8 . mons paprastai inaudoja tik 10 TIESA MELAS
procent savo smegen.
9. Kerpami plaukai greiiau auga. TIESA MELAS
10 . Smegenys sunaudoja tiek pat energijos, TIESA MELAS
kiek reikia 10 vat lemputei.
11 . Visata yra ei tkstani met senumo. TIESA MELAS
12 . Australijos sostin yra Sidnjus. TIESA MELAS
13. Ypating gali turintys mons gali TIESA MELAS
lankstyti metalinius daiktus mintimis.
14. Smegenys vidutinikai sveria nuo 1100 iki TIESA MELAS
1300 gram.

tai teisingi atsakymai:

esay. > t se|aiA| 7 l se|aw 7 1 se|9 |/\| *1 1 esb\oLse|9i/\| *6
SPIGIAI *8 esaLL L esa!l 9 eS9!l *Sesa!l > esay_ 7 se|ay\| 7 es9ji 1

kelis teiginius atsakte teisingai? Jeigu surinkote daugiau negu 12

teising atsakym, esate tarp pai geriausi testo sprendj. Jei su
rinkote maiau negu 10 tak, dert sigyti bibliotekos kortel. Ar
bent jau kartais perjungti televizijos kanal.

Mes nesigiliname moksl tiek, kiek turtume. Kita vertus, kartais

per greitai patikime informacija, jei tik ji velkama mokslik
apdar. Ne vienas tyrimas parod, kad kuo ilgesniais ir sudtinges
niais odiais kas nors apibdinama, tuo labiau tuo tikime - ne
svarbu, kas teigiama. Mums taip pat sunku pastebti, kad paai
kinimas nevyks ir nerilus, jeigu tik jis pateikiamas mokslikais
odiais. tai kodl tie abejotini produktai sveiko maisto lentynoje
reklamuojami pasitelkiant spdingas, bet sunkiai suprantamas
diagramas ir sudtingus tekstus. iais laikais, kai gydytojas sten
giasi geriau informuoti savo pacientus ir traukti juos gydymo
proces, undaktariai vis dar tiki, kad pakanka balto chalato, auto-

HENRIK FEXEUS Q Q Q E 1
ritto ir sudting odi. Ir tai veikia - pagalvokite apie homeopa
tij! (Prie jos dar grime.)
Nepadeda ir tai, kad laikraiai bei televizija danai bna nekri
tiki, kaip ir mes. Malonu, kai laikraiai pateikia faktus. Juk turi
bti tiesos, jei apie tai raoma laikratyje, ar ne? Viena moteris, su
kuria kalbjausi apie iniasklaid, pasak: Skaitau tiek Expressen,
tiek Aftonbladet, kad suinoiau vis ties. tai taip. Pasakyta apie
du laikraius, kuriuose iki iol spausdinami horoskopai. Klausim
keliantis, mokslikas informacijos pateikimas kur kas nuobodesnis
negu visa tiesaviename lape - ir net su didelmis nuotraukomis.
Faktai apie smegenis ir j funkcijas daugel stebina. Deja, ie faktai
neretai taip supaprastinami, kad tiesos nebelieka. Galiausiai visur
pradedama rayti, kad ms vaikai taps protingesni, jeigu klausy
sis Mocarto*, o elitiniai akademikai ir mokslininkai neturi kada
mums aikinti, kaip yra i tikrj. Todl ms kasdien informa
cijos porcij sudaro paadai, kad cholesterolis ne toks pavojingas,
jei gauname jo su trakuiais, kad atrastas naujas genas, dl kurio
gyvensime du imtus met, kad vitaminas C ukerta keli viui,
kad turtume imokti geriau panaudoti deinj smegen pusrutul
ir kad visikai nauja piliul pagerins atmint, seksualin gyvenim
ir pakeis kn itreniruot. Tie teiginiai niekada nekvestionuoja
mi, nes kas gi nort pasirodyti toks nuobodus?

Kad nenusimintumte, jeigu testas nelabai pavyko, pasakysiu tai

k: daug Didiosios Britanijos gyventoj netiki, kad em sukasi
apie Saul. Madaug pus Jungtini Valstij netiki evoliucija. Be
veik tiek pat tiki paranormaliomis galiomis, o 49 procentai Jungti
ni Valstij gyventoj mano, kad fizikai manoma bti apsstam
velnio. Italijoje vyskupas Echevarria net 1997-aisiais vieai paskel
b, kad devyniasdeimties procent negalij tvai tuokdamiesi
jau buvo prarad nekaltyb.**

* Garsusis Mocarto efektas i tikrj buvo pastebtas tiriant suaugusiuosius, o

ne vaikus, ir paaikjo, kad muzikos klausymasis kelioms minutms pagerino ko-
gnityvinius gebjimus, o ne lm ilgalaik intelekto padidjim. Tokia jau ta tiesa.
** Veikiausiai jis neklydo pats to neinodamas, taiau kitu poiriu, nei man. Ga
lima spti, kad 1997-aisiais devyniasdeimties procent vis, gimusij Vakaruo
se, nesvarbu, ar jie buvo negals, ar ne, susilauk tvai, kurie tuoksi jau prarad
nekaltyb.

B B S S nu o s ta b u s protas
 Jei klysti dl pasaulio dsni, tai nebtinai esi neisilavins:
atlikus apklausas Amerikos universitetuose (deja, mano iniomis,
vedijoje dar niekas neatliko panai tyrim), paaikjo, jog ketvir
tadalis student netiki, kad praeina metai, kol em apsisuka apie
Saul, beveik tredalis mano, kad antibiotikai umua virusus, o
69 procentai - kad inaudojame tik deimtadal savo smegen ga
limybi. Daugiau kaip tredalis Amerikos koled student, kaip ir
senovs graikas Aristotelis, mano, kad ms akys skleidia spindu
lius ar mistik energij, kai k nors irime.
Prie gilindamiesi tikjim antgamtikesniais reikiniais, pir
miausia turtume vilgtelti tai, k inome esant moksl. Kar
tais skirtumas ne toks jau didelis.
Ities populiarus mitas, kad panaudojame tik 10 procent sme
gen, o likusiuose 90 procent gali slypti visos manomos jaudi
nanios galios, tokios kaip telepatija ir telekinez (daikt perkli
mas i vienos vietos kit mintimis). Kitas klasikinis pavyzdys -
deiniojo ir kairiojo smegen pusrutuli skyrimas: vis ms
gyvenimas tapt kur kas domesnis, jei tik galtume pasiekti savo
krybingj deinj pusrutul (pavyzdiui, kvpuodami pro kair
nerv - bent jau tikint kai kuriais konsultantais). I pradi vilg
telkime iuos klaidingus sitikinimus.

10fVUHMdHtitaA
Trenkite krumpliais stalo krat, jeigu js intelektas emesnis
negu vidutinis. Ne? Nesistebiu. Visi norime manyti es sumans.
Malons mons, ateinantys mano paskaitas ar pasirodymus,
danai prij sako, kad darau spdingus dalykus, ypa turint ome
nyje mokslo teiginius, kad inaudojame tik 10 procent savo sme
gen. Ar tik neradau bdo inaudoti likusij?
Tiesa ta, kad mokslas neteigia nieko panaaus. Mitai apie in
telekt yra giliai siaknij ms kultroje, o giliausiai i j vis,
atrodo, sitvirtinusi idja, kad paprasti mirtingieji naudoja vos 10
procent savo smegen. i mint paneigia i esms bet kuris iuo
laikinis smegen tyrimas.
Pavyzdiui, atliekant magnetin rezonans, kuris parodo, kurios
smegen dalys suaktyvja mstant, nerandama joki miegani
srii. Akivaizdu, kad naudojame vis pilkj gumul, o jei atsiran-

HENRIK FEXEUS Q Q Q H
da neaktyvi srii, jos, prieingai, rodo rimtas problemas. Kad
naudojams visomis smegenimis, matyti ir i moni, kuri sme
genys paeistos. Jeigu dl insulto ar galvos traumos paeidiami
audiniai, funkcijos visada sutrinka, nesvarbu, kuri dalis paeidia
ma. Net ir gerokai maesns kaip 90 procent smegen dalies pra
radimas turi lemting pasekmi smonei, asmenybei, jausmams,
gebjimams ir judesiams. Gal gale elektrin ar chemin smegen
lsteli stimuliacija visada sukelia mentalin ar fizin j aktyvum,
nesvarbu, kurioje srityje jos isidsiusios. Nra srii, kur nieko
nevykt. Kitaip tariant, inaudojame visas smegenis. Galbt ne vi
sas dalis vienu metu, nes vairios sritys veikia skirtingai, bet inau
dojame. Tutti.*
Turint omeny evoliucij, ms smegenys dar ir brangiai atsiei
na. Kodl natralioji atranka bt apdovanojusi mus tokiu dideliu
ir sudtingu organu, jeigu galtume panaudoti tik deimtadal jo
galimybi?
Regis, is mitas kilo i garsaus psichologo Williamo Jameso pa
sisakymo dvideimtojo amiaus pradioje. Jamesas teig abejojan
tis, ar dauguma moni inaudoja daugiau kaip 10 procent savo
potencialo. Potencialoyo ne smegen. 1936-aisiais pasirod Daleo
Carnegie savigalbos knyga Kaip susirasti draug ir daryti tak
monms- viena pirmj io anro atstovi, kurios angoje buvo
cituojamas Jamesas. Deja, citata buvo netiksli: procentai kart
nurod ne potencial, o smegenis. Nuo to viskas ir prasidjo. Nors
iandien rodyta, kad yra prieingai, 10 procent mitas niekaip ne
pamirtamas. I dalies j palaiko idjos teikiama paguoda: kad ir
kokia pilka bt kasdienyb, neiojams milinikus neinaudotus
iteklius. Taiau jei mintis suteikia paguodos, dar nereikia, kad ji
teisinga.
Be to, savigalbos konsultantai turi ir ekonomin motyv, nes
pasinaudoja mitu parduodami knygas, plokteles ir kursus. Pagrin
din mintis bna tokia: reikia imokti pasiekti likusias, slaptas,
smegen dalis ir sulauksi turt ir skms arba - priklauso nuo to,
ko klausysite, - ilaisvinsi savo paranormalius gebjimus ir galsi
susisiekti su dvasi pasauliu.
Mintis, kad turime milinikus rezervus ir neibandyt gebji
m, suteikia saugumo, ojei i fantazija susiejama dar ir su smegen
tyrimais, tuo geriau tiems, kurie i jos udirba.

* Viskas, kartu (it.).

n u o sta b u s protas
 Dauguma intuityviai ino, kad tai netiesa. Kai kitkart kas nors
rodins, kad inaudojame vos 10 procent savo smegen, paklaus
kite, ar jie galt atsisakyti 90 procent likusij. Kain ar atsiras
t daug norinij.

fo ik a batai Oi saadatai
Visi ino skirtum tarp deiniojo ir kairiojo smegen pusrutuli.
Kair pus yra verbalin, racionali, linijin, matematin, mokslika
ir detalizuota. Deinioji geriau orientuojasi erdvje, yra intuityvi,
emocionali, krybinga, artistika ir holistika. Kairioji yra ms
vakarietika karin industrija. Deinioji turi Ryt paslaptingumo ir
avesio. Kairioji yra tiesiog nuobodi, o deinioji - oho, kokia auni!
Netiesa.
ioje knygoje jau usiminiau apie kairs ir deins smegen pu
si skirtumus, pavyzdiui, kad jos reguliuoja skirtingas emocijas.
Pats rykiausias skirtumas tarp kairiojo ir deiniojo pusrutuli vis
dlto susijs su erdvs suvokimu. mons, patyr deiniojo smege
n pusrutulio sualojim, danai apleidia kair pus savo aplin
koje tiek, kad kartais neaprengia kairs kno puss, valgo tik i
deins lkts puss ir visikai negina kairs achmat lentos pu
ss. mons, patyr kairiojo smegen pusrutulio sualojim, retai
kada panaiai ignoruoja dein pus, o jei taip ir daro, tai po kurio
laiko praeina. is reikinys aikinamas tuo, kad kairysis pusrutulis
kreipia dmes erdv tik deinje pusje, o deinysis prireikus gali
matyti abi puses.* Tai gana didelis ir reikmingas smegen pus
rutuli skirtumas. Taiau jis neatspindi dviej visikai prieing
mstymo bd ir nepaaikina mito apie skirtingas pusrutuli as
menybes.

Yra ir kit skirtum, kurie bent jau i pirmo vilgsnio primena kla
sikin smegen padalijim faistin kair ir hipik dein. Api
bendrin gauname tai tokius keturis esminius skirtumus.

* Painu? irkite tai kaip. Jei deinysis pusrutulis kontroliuoja dein ir kair
kno puses, o kairysis - tik dein, vadinasi, yra taip: paeidus deinj pusrutul,
daugiau nra kamkontroliuoti kairs kno puss. Kair pus apleidiama. Jei pa
eidiamas kairysis pusrutulis, nieko neatsitinka, nes tebra deinysis, kuris gali
pasirpinti abiempusmis. Suprantate?

HENRIK FEXEUS Q Q E J Q
 1. Kairysis pusrutulis kontroliuoja dein kno pus, deiny
sis - kair pus (iskyrus akis - jos, atrodo, susietos su abiem
pusrutuliais).
2. Kairei sekasi kontroliuoti linijinius veiksmus, pavyzdiui,
skaityti sakin odis po odio. Dein mato daug dalyk
vienu metu, pavyzdiui, geometrin form, ir supranta, k
ji reikia.
3. Kair geriau supranta tekst, o dein - kontekst. Kairysis
pusrutulis analizuoja pasakymo prasm paodiui, o deiny
sis supranta paslpt prasm, kuri iduoda balso tonas.
4. Kairysis pusrutulis analizuoja detales, o deinysis mato visu
m. Kairysis rpinasi komponentais, o deinysis sudeda juos
kontekst.

Taiau minti skirtumai nereikia, kad pusrutuliai atlieka iuos

veiksmus nepriklausomai vienas nuo kito. Abi puss vaidina svarb
vaidmen ir gali nesunkiai perimti viena kitos funkcijas, jei smege
nys, pavyzdiui, paeidiamos. I srao skirtumai gali pasirodyti
labai statiki, bet i tikrj jie paslanks. Greiiausiai abu pusrutu
liai yra pasireng daugumai veiksm, o vystantis ms protiniams
gebjimams, ima daugiau ar maiau dominuoti tam tikrose srity
se. Bet, inoma, ms smegenys asimetrikos. Tuo pat metu jos ir
netiktinai simetrikos - dl milijonus met trukusios evoliucijos
pasaulyje, kuriame skirtumas tarp kairs ir deins nebuvo toks
jau reikmingas. Nordami suprasti, kaip veikia ms mstymas,
turime pavelgti smegenis kaip visum ir neskirstyti savo proti
ni gebjim deles, paymtas uraais kair ir deinvien
dl patogumo. Nesistengiu sumenkinti fakto, kad vairi smegen
funkcij pasiskirstymas asimetrikas. Problem kelia pernelyg su
paprastinta nuostata, kad du smegen pusrutuliai vienaip ar kitaip
atstovauja dviem prieingiems mstymo bdams, o talentai, sly
pintys deiniajame pusrutulyje, buvo pernelyg ilgai ugniauti. Ar
i mintis jums neprimena mito apie neinaudotus 90 procent? Abi
idjos slepia t pat tikjim i trokimo.
Krybikam deiniajam pusrutuliui priskirti tokie metodai kaip
atsidjimas fantazijoms ir svajonms, transcendentin meditaci
ja, joga, hipnoz ir bioatsakas, be to, galite rasti krvas savigalbos
knyg, plokteli ir kurs ia tema. Diduma silomos savigalbos

9 Q S B NUOSTABUS PROTAS
mediagos i tikrj yra apie krybingum apskritai ir tiesiog pa
teikiama vilkta patrauklesn apdar. Taiau didioji ios media
gos dalis skatina netikrovik asmeninio tobuljimo spd: suku
riama svajon apie visikai nauj mog, kuriuo gali tapti, nors i
tikrj niekada netapsi, nes idja pagrsta klaidinga mogaus funk
cionavimo interpretacija.
Tokio tipo savigalbos knygos ir kitokios priemons daro al ne
tik js savigarbai, bet ir piniginei, taip pat gaiina brang laik.
Terapeutai be joki skrupul ir tie, kurie apsiskelbia konsultuojan
tys gyvenimo klausimais, silo metod, kaip ilaisvinti slapt savo
potencial ir susipainti su savo antruoju a- inoma, u nema
sumel. Galbt tikroji prieastis, kodl idja apie du smegen pus
rutulius vis dar klesti, yra nauda verslui.

cAmimi fvdeiyfm
Mes, mons, nordami suprasti pasaul, turime j supaprastinti.
Vis dlto kartais ikeiiame tikrov tuos supaprastinimus ir pra
dedame jais tikti, lyg tai bt tikra tiesa. Taip gimsta prietarai.
Smegen padalijimas du charakteriuspuikiai parodo, kaip prie
taringa mstysena, kuri veikiausiai mums bdinga visais laikais,
keiiantis pasauliui ir pati gavo nauj pavidal. Verta tai pavelgti
iek tiek atidiau, kad suprastume, kaip veikiame ir kodl manome
taip, kaip manome, kalbant ne tik apie smegenis, bet ir apie mus
paius apskritai.
Dualistinis protins veiklos padalijimas yra toli grau ne nau
jiena. Kinijos padalijimas yra in ir jan, hinduizmas kalba apie
buddhi (smon) ir manas (juslin patirt), Hobbesas kalbjo apie
nukreiptas k nors ir niek nenukreiptas mintis, o ms kas
dienybje yra padalijimas racionalum ir intuicij. Devyniolikto
amiaus antroje pusje kilo susidomjimas smegen pusrutuliais,
panaiai kaip dabar. Grup Pranczijos mokslinink nusprend,
kad kairiajame pusrutulyje buvo civilizacijos buvein, o deinia
jame laiksi primityvesn ms prigimties pus. Smegen pus
rutuliai buvo siejami ir su vyrikais bei moterikais charakterio
bruoais. Kaip pakomentavo vienas pranczas gydytojas, vyri
ko ir moteriko smegen pusrutuli svokos gerai paaikina i
pusrutuli skirtumus: vienas i j intelektualesnis ir stabilesnis,

HENRIK FEXEUS Q Q S B
o kitas - greiiau usidegantis ir greitai pervargstantis. Spkite,
kuris buvo kuris?
Modernus dualistins smegen sampratos variantas ipopulia
rjo atuntajame deimtmetyje dl Roberto Ornsteino knygos The
Psychology of Conciousness, kurioje jis teig, kad iki tol visuomen
buvo pernelyg susikoncentravusi kairij smegen mstysen.
Ornsteinas tvirtino, kad reikia ilaisvinti krybines deiniojo pus
rutulio galias. Idja greitai sitvirtino, j, kaip ir kitas, uoliai gyn
kosmologas ir knyg autorius Carlas Saganas. Kaip jau sakiau,
gamtos moksl atstovai kartais pernelyg lengvai priima abejotinas
idjas apie psichologij. Vyriko ir moteriko smegen pusrutuli
argument, be kit, atkartojo ir feministinis judjimas: es kry
bik, intuityvi ir moterik ms prigimties pus reikia ilaisvin
ti nuo gniudanios vyrikos kairiosios smegen puss.*
Per vis istorij vairios kultros skirtingai vertino ms rankas
ar, velgiant plaiau, kno puses. Teigiamos savybs danai bda
vo siejamos su deine puse, o neigiamos - su kaire. Aristotelis su
dar vis prieybi lentel, kur dein buvo susieta su ribotumu,
vieniu, nelyginiais skaiiais, viesa, tiesumu, griu ir vyrikumu, o
kair - su neribotumu, daugiu, lyginiais skaiiais, tamsa, vingiuo-
tumu, blogiu ir moterikumu. Naujosios Zelandijos maoriams de
in yra dievika pus, o kair - demonika. Krikioni Biblijoje
yra daugiau kaip imtas teigiam nuorod dein rank ir apie
dvideimt penkios neigiamos kair. (Visai nra neigiam nuorod
dein rank.) is padalijimas atsispindi daugelyje kultr visame
pasaulyje. Taiau tai nereikia, kad jis teisingas ar kad visa tai yra.
kuo nors mistika ar magika. Universalus deins ir kairs simbo
lizmas, pagal kur dein kone visada yra teigiama pus, atspindi
* Jeigu lyi metafor panagrintume ilgiau kaip dvi sekundes, susidurtume su
problemomis. Apskritai manoma, kad moterys yra intuityvesns ir geba geriau
reikti jausmus negu vyrai, o tai turt implikuoti didesn deiniojo smegen
pusrutulio naudojim. Taiau jos ir odingesns u vyrus. ie savo ruotu geriau
suvokia erdv negu moterys. Taiau odiniai gebjimai siejami su kairiuoju pus
rutuliu, o erdvs suvokimas - su deiniuoju. Hm. Galbt geriausia visk pamirti
ir eiti toliau.
Tiktina, kad smegen irj gebjim padalijimas i tikrj yra modernus senu
tls tradicijos variantas. Uuot atspindj tikrovs faktus, tie du pusrutuliai yra
metaforiniai kabliai, ant kuri galime sukabinti visas kultros i anksto numaty
tas nuostatas, o tada velgti paaikinim, kodl kartais bname prietaringi. Tai
sena mintis. I pradi ji apm net ne smegenis, bet rankas.

0 Q S B NUOSTABUS PROTAS
vien gerai inom fakt*: dauguma moni visose visuomense
yra... (palaukite, kol prads muti bgnai)... deiniarankiai.
Susiekite akivaizd fakt, kad mums labiau patinka ta kno
pus, kuria daniau naudojams, su mogaus trokimu supapras
tinti pasaul iki aiki prieybi, ir tai jums simbolinis skirstymas:
teigiamos savybs deinje, o neigiamos - kairje.
Robertas Ornsteinas (kaip ir pranczas beveik imtas met iki
jo) savo knygoje padar viena: pam iuos senutlius simbolius ir
pritaik tyrim sriiai, su kuria atuntajame deimtmetyje buvo
daugiausiai dirbama, - smegenims.

iP a h a iy tc L ta ih w X ty je ,, v a d in a s i, ta k i b ti tie s a

Viena i prieasi, kodl taip sunku atsirinkti, kas tiesa, o kas ne,
yra nuolatinis bombardavimas informacija, kuriai netaikoma jokia
kokybs kontrol, nors tvirtinama, kad ji teisinga. iuolaikinje i-
niasklaidos visuomenje tapo itin sunku atskirti faktus nuo fikci
jos. Kadangi visi laikraiai ir televizijos naujien laidos nori patys
pirmieji paskelbti koki domyb, ne visada spjama patikrinti, ar
naujiena nemelaginga. Geriau greiiau negu teisingai, kaip pasak
vieno i ms vakarini laikrai urnalistas. Todl naujos moks
lins tiesosiniasklaidoje kepamos tarsi konvejeriu, neretai kar
tai skatinamos stambi moni, pasiruousi parduoti mums nau
j tablei ar produkt. Kaip man ir jums, bandantiems mstyti
racionaliai ir priimti pagrstus sprendimus, ioje situacijoje turti
koki nors ans? Pateiksiu du trumpus pavyzdius, kas gali nutik
ti, kai iniasklaida darbuojasi per greitai, ir kaip tai veikia bendr
pasaulio suvokim. Kalbsiu apie tai, kas, kaip inote, jums naudin
ga: omega-3 ir antioksidantus.

OmegaS
Omega-3 yra bendras polinesoij riebal rgi eimos pa
vadinimas, j randama, be kita ko, sklose, rieutuose ir uvyse.
Omega-3 riebal rgtys pasiymi reikmingu keleriopu poveikiu
sveikatai, pavyzdiui, sumaina irdies ir kraujagysli lig rizik ir

* Kartais teigiama, kad kairiaranki smegen funkcijos turt bt atvirkios.

Net ir tai pasirod bess mitas.

HENRIK FEXEUS Q Q S D
padeda vaisiui tinkamai vystytis ntumo metu. Trumpai tariant,
naudinga valgyti maist, kuriame yra omega-3 riebal rgi.
Vis dlto prie kelet met rinkoje vyko omega-3 maisto papild,
skirt vaikams, sprogimas. Anglijoje atlikus didel mokslin tyrim
paaikjo, kad mokiniai, vartojantys omega-3, tapo protingesni.
Regis, nepakako valgyti visaverio maisto - vaikams reikjo ir pa
pildom piliuli. Tvai, neperkantys savo ataloms omega-3 pa
pild, buvo neatsakingi ir nevyk. iuo metu didysis subruzdimas
jau prajo, bet omega-3 kapsuli svarba vaikams skirt produkt
rinkoje iliko ir ji daugiausia susijusi su Anglijoje atliktu tyrimu bei
aiotau po jo. Ties sakant, iki iol tai vienintelis tyrimas, kuriuo
analizuotas omega-3 riebal rgi poveikis vaik kognityviniams
gebjimams.

Deja, tyrimas niekada taip ir nebuvo atliktas.

Bent jau nebuvo atliktas taip, kaip teigia iniasklaida. Obuvo tai
kaip: Daramo vietimo valdyba pradjo bendradarbiauti su ome-
ga-3 kapsuli gamintojais. Buvo sumanyta duoti i kapsuli vi
siems penkiems tkstaniams paskutins klass mokini prie
baigiamuosius egzaminus, o paskui vertinti rezultatus. Bda ta,
kad greitai viskas virto viej ryi spektakliu. Savivaldyb vel
g galimyb rayti miesto pavadinim emlapyje ir isiuntinjo
praneimus spaudai, suvaiavo iniasklaidos atstovai i visos a
lies. Buvo utikrintai paskelbta, kad kart per egzaminus vaikams
seksis kur kas geriau nei kitais metais, teigin palaik tiek mies
to taryba, tiek farmacijos mon. Jie taip palenk laikraius ir te
levizij, kad buvo trauktos net ir gerbiamos asmenybs, tokios
kaip gydytojas ir mokslininkas Robertas Winstonas, ir auktino
omega-3 poveik vaikams - net nebaigus tyrimo. Tada prabilo ir
kiti mokslininkai, jie taktikai aikino, kad ne itin mokslika i
anksto skelbti, k adi atrasti. Mokslas stengiasi paneigti prielai
das, o ne rodyti tai, kuo jau tiki. Iankstinis savivaldybs pasi
tikjimas tyrimu ir akivaizdus mons, skyrusios kapsuli, pelno
siekis turjo nuvesti prie vienpusik rezultat. Be to, dl inias
klaidos dmesio mokiniai (ir j tvai) jaut smark spaudim pa
siekti geresnius rezultatus, nes visa alis to tikjosi. Todl tapo

Q B S Q NUOSTABUS PROTAS
nebemanoma rodyti, ar teigiami pokyiai priklaus nuo omega-3
papild, ar mokiniai dl psichologinio spaudimo moksi daugiau
nei kada nors anksiau. Tai dar ne viskas: tyrimo organizatoriai
pamiro surasti, su kuo bt galima palyginti rezultatus. Yra prak
tika tiriant kokio nors preparato poveik sudaryti ir kontrolin
grup, kuri negauna joki preparat, o paskui duoti jai tokias pat
uduotis kaip ir preparato gavusiai grupei - kad paskui bt ga
lima vertinti skirtum. Atliekant didj Daramo mokykl tyrim
nebuvo jokios kontrolins grups. Tebuvo spjimas, kaip mokiniai
bt ilaik egzaminus be omega-3 papild, remiantis ankstesni
met mokini rezultatais.
Kai visos ios klaidos ikilo dienos vies, daugiau niekas ne
drso teigti, kad tyrimas buvo nors kiek mokslikas. Visi praneimai
spaudai, kuriuose tyrimas apibdintas moksliniais terminais, buvo
tyliai atsiimti, o iandien apskritai apsimetama, kad nieko nevyko.
Balionas visikai subliko. iniasklaida vl atsitrauk.
Taiau kampanija buvo pakankamai skminga, kad amiais
pakeist ms inias apie omega-3. Ji pasiek net vedij. ios
svarbios riebal grups mums vis dar reikia, nors galime j gauti
valgydami prast visavert maist. Prieastis, kodl tebeparduoda-
ma tiek daug tablei ir kodl kiekvienas aukto lygio gamintojas
turi special preki enkl, skirt vaikams, yra mokslinistyrimas
Darame. Kuris taip ir nevyko.
(O kaip vaik egzaminai? iniasklaidai ivykus, vaikai vis dlto
gr kapsules ir laik egzaminus. Rezultatai? Jiems seksi iek tiek
prasiau, palyginti su prognozuotais rezultatais nevartojant ome
ga-3. Gal jie tiesiog nuo visko pavargo.)

cAntufaidaM tai
Darosi vis populiariau kimti save antioksidantus. I sveikatos pi
liuli jie virto kai kuo, ko turi bti visur. A neperdedu. Prie valan
dl buvau vietinje Seven Eleven parduotuvje nusipirkti atsigerti
ir pamaiau vitrinoje tai k:

HENRIK FEXEUS Q Q B Q
Pastaruoju metu danai pamatysi toki reklam. Kad mane kur
velnias, ant mano nusipirkto aliosios arbatos su priedais buteliu
ko taip pat yra maytis irdels formos enkliukas, kuriame para
yta anti-ox. Antioksidant dedama visk, vadinasi, jie turt bti
beprotikai naudingi. Bet kodl - ir kas tai per daiktas?
Antioksidant naudos teorija yra tokia: ms kne yra che
mikai aktyvi mediag, vadinam laisvaisiais radikalais. Jie
danai praveria, pavyzdiui, suardo alingas bakterijas, pagautas
imunins sistemos. Taiau laisvieji radikalai kai kada gali ir pa
kenkti. Jie gali padaryti kraujagysles trapesnes ir paeisti DNR,
o tai sukelia senjim ir v. Todl buvo ikelta mintis, kad dl
laisvj radikal lstels sensta, o mus upuola vairios ligos. At
kreipkite dmes, kad tai tra teorija, ir neaiku, ar ji atitinka ti
krov. Antioksidantai yra cheminiai junginiai, kne ardantys lais
vuosius radikalus. I ia kyla tai koks argumentas: jeigu laisvieji
radikalai yra pavojingi (tai per juos tampame ligoti ir seni), o an
tioksidantai dalyvauja juos neutralizuojant, turt bti naudinga

Q Q 5 E NUOSTABUS PROTAS
valgyti daugiau antioksidant ir sultinti senjim bei ukirsti
keli ligoms.*
Kas sak, kad laisvieji radikalai visada blogi? Prieingai, jie gy
vybikai svarbs ms knui, nes padeda imuninei sistemai udy
ti bakterijas. Pasigavs infekcij, turtum greiiau jau tausoti savo
laisvuosius radikalus valgydamas maist be joki antioksidant!
Teorija, kad laisvieji radikalai skatina senjim ir sukelia ligas,
taip pat nerodyta, taigi neinome, ar tai tiesa. Gal gale, jeigu jau
antioksidantai ms kne daro t gero, kodl jie automatikai
turt veikti efektyviau daugiau j privalgius? Sutinku, gali pasiro
dyti logika, kol geriau nepagalvoji, taiau ia ir yra bda - daugyb
dalyk nesigilinus skamba logikai. Tai nereikia, kad jie yra tiesa.
Danai tai bna maginio mstymo proveriai, tokie kaip idja, kad
malti buli peniai gali padidinti potencij. Neaiku, kok poveik
daro papildomai gaunami antioksidantai. Galbt jie i ties panau
dojami ir duoda knui naudos. Ogal jie tik nepanaudojamas perte
klius, kuris paalinamas nujus tualet. Galbt jie virsta kuo nors
kitu. Galbt tiesiog lieka kaip nereikalinga sankaupa. Ogal jie daro
tiesiogin al, pavyzdiui, padaro mus labai neatsparius infekci
joms, nes sunaikina visus laisvuosius radikalus. Atlikti tyrimai, jei
k ir parod, tai tik kad sergantiems viu rizika mirti dar labiau
iaugo, kai jie gavo papildom antioksidant!
Knas yra itin gerai subalansuota sistema, nors ir sunku tuo
patikti matant visus tuos maisto papildus sveik produkt lenty
noje, kuriuos turtume kimti, kad nenumirtume per artimiausias
tris sekundes. Nekokia mintis sugriauti t pusiausvyr vartojant
labai daug ko nors, ko jau ir taip yra kne. Pasakykite tai Vitamin
Well vitamin grimo gamintojams. Jie ino, kad mums nuobo
du klausyti nykaus mokslo. Troktame greit ieii, geriausia su

* Ar prisimenate, kaip prie kelet met tapo vl naudinga igerti taur raudo
nojo vyno? Prieastis ta pati - vyne yra antioksidant. Vienoje klinikoje maiau
pikt plakat, kuris, kiek pamenu, buvo i landstingo, srities parlamento. Plakate
didelmis raidmis buvo parayta, kad antioksidantai nra tinkamas pretekstas
vartoti alkohol, j gausu ir prastame maiste. Pavyzdiui, viename svogne anti
oksidant tiek pat kaip ir taurje vyno. Neinau, kaip js, bet jei man liept rink
tis - stiklin italiko Amarone ar alias svognas, svogn net nepavelgiau.
Plakatas buvo domus tuo, kad kritikavo vyn kaip antioksidant altin. Opats
antioksidant kimimas, siekiant susidoroti su laisvaisiais radikalais, taip irnebu
vo kvestionuotas.

HENRIK FEXEUS | ] | g
ritualinio elgesio spdiu, pavyzdiui, gerti stebukling sveikat
stiprinant grim. Mums tokie dalykai patinka jau ne vien tks
tantmet.
Dl savo moksliko pavadinimo, kieto priedlio anti-ir egzo
tikosios x viduryje antioksidantai yra ne vien cheminis junginys.
Tai ir labai geras preki enklas, padedantis parduoti bet kok pro
dukt.

lie u i i& ita la H k ia i& i& s s ly g o j

Danai nenorime klausyti, k sako mokslas, nes laikome j sausu,

nuobodiu ir ribotu. Be to, kai kas sako, kad mokslas tra teorija.
Tam tikra prasme tai tiesa. Gravitacija irgi teorija. Taiau turime
rimt pagrind tikti, kad ji teisinga. Nors paprastai taip nemano
ma, mokslas yra pati atviriausia teorin sistema i vis, nes, kitaip
nei kiti sitikinimai, nuolat keiia nuostatas sulig atrastomis nau
jovmis.
Taiau niekas nebesvarbu, kai vien nuo minties apie t pasip
tus mokslini baltu chalatu ir bjauriais akiniais per kn pereina
iurpas. Mieliau tikime tuo, kas intuityviai atrodo imintinga.
Nieko keisto - propaguotojai paprastai bna gras, jausmingi ir,
kaip jau minjau, tai, k jie sako, atrodo imintinga. Taiau pasi
duodami j takai nusiiaudime ant galimybs suprasti pasaul tei
singai.
Vis dlto kartais kalti bname ne mes patys. Negalime netikti
tam tikrais dalykais, kad ir kaip beprotikai jie skambt. Puikus
pavyzdys - prigimtinis mogaus gebjimas mstyti prietaringai.

Q Q B Q nu o sta b u s protas
 UPROGRAMUOTAS
PRIETARINGUMAS
Matyti tai, ko nra, yra btina

s informacijos primimo sistemos per evoliucij susi

M formavo tam, kad atlikt labai svarbi uduot - iskirt

modelius chaotikame pasaulyje. Smegenys tai padaro su
stiprindamos silpnus signalus i aplinkos, kad jie aikiai isiskirt
i mus supanio triukmo. alutinis io itin naudingo gebjimo po
veikis yra toks, kad ms jusls taip gerai imoko atpainti mode
lius, jog panaiai elgiasi ir su visikai atsitiktine informacija. ir
dami debesis, dmus ar arbatos tirius beveik negalime ko nors
nevelgti. Tie, pagal kuri pasaulio samprat nemanoma, kad kas
nors atsitikt tiesiog atsitiktinai, skuba surasti antgamtik ar mis
tin t atsitiktini motyv paaikinim, upildo internet Jzaus
atvaizdais ant skrudintos duonos, veidais Marse, o kartais ir paia
prietaringiausia vaizdine iliuzija per pastarj deimtmet: demo
n (ar Osamos bin Ladeno - priklauso nuo to, ko paklausite) vei
dais dm kamuoliuose po ipuolio prie Pasaulio prekybos centr.
Nesakau, kad esate konspiracijomis tikjs beprotis vien todl,
kad visur matote motyvus. Kaip jau sakiau, tai neatsiejama nuo
protinio informacijos apdorojimo. Daugel kart motyvus velgia
me be akivaizdios prieasties. Mes nenorime matyti veid Mnu
lyje ar Marse, bet tiesiog matome. Tai vyksta automatikai.

Keletasgarsi vaizdiniiliuzij. Demonas/bin Ladenas dmuose vir Pasaulioprekybos

centro; apirs kalnasMarse, tinkamai apviestas ir tam tikru kampuprimenantis veid;
ir pavyzdys, kaip kakas atrado Jz savo pusryi sumutinyje.

HENRIK FEXEUS
tKodlj uodas kats Heftkia, neskm
Nuo pasaulio atsiradimo esame turj mit, pagrst neegzistuo
janiais modeliais. Tai ms protvi sugalvoti poetiki apibdini
mai visatos paslaptims, gamtos reikiniams ir paiam gyvenimui
paaikinti. Vienas i i mit variant yra vadinamasis prietarin
gumas. Prietaringumas yra metodas, kuriuo bandome suprasti
pasaulio tvark, bet praauname vertindami ry tarp vykio ir jo
prieasties. Dl modeli, kuri atkakliai ieko ms kognityvin
mainerija, bname tikri, kad esama prieastinio ryio, nors tam
ir nra joki rodym. Pavyzdiui, tikime, kad patirsime neskmi,
jei tik padsime raktus ant stalo ar per keli perbgs juoda kat.
Savaime suprantama, nra joki tai patvirtinani gamtos dsni,
jokio algoritmo, pagal kur ant plokio paviriaus, kur laiko trys
ar keturios vertikalios atramos, padjus metalinius instrumentus,
padedanius eiti pro duris, ar tam tikros induoli eimos viens
palviam atstovui kirtus ms judjimo trajektorij devyniasdeim
ties laipsni kampu atsitiks taip, kad k nors pramiegosime, trenk-
sims stulp ar susimausime per egzamin.
Taiau pakanka t dien, kai nutinka neskm, padti raktus ant
stalo, kad dl savo uprogramuoto siekio i chaoso iskirti motyvus
velgtume apgauling ssaj. Kai kit dien pasirpiname nedti
rakt ant stalo ir nesusiduriame su tokia pat neskme kaip vakar,
tikjimas ssaja dar sustiprja. Savaime suprantama, tai visikai
netinkamas metodas ibandyti teorij, visikai tas pat, kas vietoj
A atversti K atliekant uduot su kortelmis p. 401. Esame link
iekoti ne situacij, kurios paneigt ms sitikinim (Ar man gali
pasisekti net ir padjus raktus ant stalo?), o tik pavyzdi, apgau
lingai patvirtinani tiktus dsnius (Pavelkite, pamiau raktus
nuo stalo, ir man vl sekasi!). is mogikas polinkis tikinti save
iekant rodym, o ne paneigimo, yra vienas i kertini prietarin
gumo akmen. Visk dar labiau supainioja ms gebjimas kurti
savaime isipildanias pranaystes: jei pakankamai stipriai tikime,
kad rakt ir stalo derinys atnea nelaim, nesmoningai patys pa
sirpinsime, kad itikt bda - inoma, su slyga, kad matme rak
tus gulint ant stalo.
Jei prietar prieastiniai ryiai ities pasitvirtina, tai tik todl,
kad patys tuo pasirpiname.

S Q E D NUOSTABUS PROTAS
Raktai ant stalo, jimas po kopiomis, skms nelinkjimas yra
keletas pavyzdi tokio prietaringumo, kuriam daugelis turi imu
nitet. Taiau itoks mstymo bdas gali mus paveikti kur kas la
biau, negu atrodo. I tikrj tai apraika pozityvij iliuzij - t,
kurios padeda mums jaustis laimingiems (apie jas rayta p. 347).
Viena i pozityvij iliuzij, kuria tiki bent jau dauguma suaugu
sij, yra galimyb valdyti pasaul. Tikime, kad sunkiai dirbdami,
atidiai planuodami ir pasitelkdami tinkamas priemones, tech
nik ir moksl galime veikti beveik visk. Galime veikti gamtos
katastrofas, ligas, karus, socialines ir ekonomines problemas. Ne
manome, kad chaosas ir netikti vykiai turs didel tak ms
gyvenimui. Kadangi kita mums bdinga pozityvioji iliuzija yra la
biau sutelkti dmes teigiamus vykius, o ne neigiamus, kartu su
kontrols iliuzija ji danai priveria mus laikyti save teigiam vy
ki prieastimi, nors ities nesame su jais kaip nors susij. riau
savo iurkn, todl jis nenudvs - tai jums tikra ivada, kad
savo veiksmais sukeli teigiamas pasekmes. altomis naktimis vi
sada palieku garae vies, nes inau, kad tada automobilis i ryto
usives. Tai netikra ivada apie dalyvavim palankiuose vykiuo
se. Tiek a, tiek js turime daugyb tai toki sitikinim, be to,
mums atrodo, kad esame juos iband ir rod. inau, skamba
keistai, bet taip jau yra. Greiiausiai esame juos iband tokiu
pat metodu kaip ir pavyzdyje su raktais: atkreipiame dmes, kai
pastebjimai pasitvirtina, ir ignoruojame tuos kartus, kai nepasi
tvirtina. Nesate ioplas ir tai net ne js kalt. Tai automatikas
igyvenimo mechanizmas. Maiau chaoso reikia didesn kon
trol, didesn kontrol reikia maesn stres, o is savo ruotu
lemia maesn fizin ir protin dvjimsi ms vargei btybei ir
didesn tikimyb patirti teigiamas emocijas - visai kaip pozityvio
ji iliuzija.
Be to, kaip jau inote, malonu neklysti ir kur kas paprasiau su
telkti dmes tik malonius vykius, kai motyvas pasitvirtina ir
mes atspjame, o kartus be dopamino greitai pamirtame. Vis dlto
pozityviosios iliuzijos galioja tik mums patiems. Jei ms savivert
ne pernelyg ema, laikome savo laimjimus gebjim rezultatu, o
neskmes - nepalanki aplinkybi padariniu. Kadangi pastame
tik savo vidin pasaul, ivada negalioja kitiems. ia dar ne viskas:
mes j ir apveriame. Danai manome, kad kit moni laimjimai

HENRIK FEXEUS Q Q E I Q
priklauso vien nuo skms, o nepasiseka dl j trkum. Tai negali
bti tiesa, nes visi taip mano - o visi negali neklysti.
vykio vertinim veikia ir kontekstas bei ms lkesiai. Kitaip
negalt bti dl ms mstymo mechanizm. Kontekstas ir l
kesiai padeda filtruoti signalus ir atsirinkti aktuali informacij.
Tai labai gera savyb, viena i t, dl kuri mogaus smegenys yra
unikalios. Galite sukimti kompiuter viso pasaulio informacij ir
nurodyti, kaip j apdoroti, taiau jam kils sunkum, vos tik papra
ysite atsakyti paprast sakin, nes jis neinos, kokia informacija
aktuali: kuri interpretacija i vis galim teisinga. Kompiuteriui
pritrksta konteksto, kuris reikalingas norint k nors suprasti.
Mums, monms, netiktinai gerai sekasi suprasti kontekst
ir atsijoti neaktuali informacij, taiau dl ios prieasties kar
tais, deja, nueiname trumpesniu keliu ir pernelyg sureikminame
kai kuriuos dalykus. Pavyzdiui, manome, kad asmenybs bruoai
pasireikia grupmis. Tas, kuris graus, veikiausiai ir protingas,
isilavins bei geras meiluis. Savaime suprantama, ios savybs
nebtinai susijusios. Taiau pastebj teigiam savyb nesmo
ningai pridedame ir kit mums patinkani. Dailiai raantis mo
gus greiiausiai yra ir sumanus. Tad mokykliniai rainiai, parayti
negraia raysena, vidutinikai vertinami prastesniais paymiais,
negu parayti graia raysena, nors turinys bt ir visikai vieno
das. Panaiai bna ir pastebjus k nors, ko nemgstame: futbolo
komandos juoda apranga (pagrindin blogiuk spalva) vidutinikai
baudiamos daniau u agresyv elges negu komandos balta ap
ranga (didvyri spalva).

Taigi prietaringumas yra daugybs vairiausi veiksni, kurie visi

mums jau uprogramuoti, rezultatas. Pirma, negalime nematyti
motyv ten, kur tra atsitiktinis triukmas. Antra, velgiame prie
asties ir pasekms ryius ten, kur j nra. Treia, esame link ie
koti savo hipotezi rodym ir juos pervertinti. Dl savo lkesi
danai pasiduodame samplaikos iliuzijai ir manome, kad panas
dalykai (tarkime, teigiami jausmai) yra susij. Gal gale perverti
name savo poveik tam, kas vyksta aplinkui. Visi ie labai mogiki
bruoai prisideda prie poreikio suprasti ir asmenikai valdyti pa
saul. Todl ir pradedame atidiai irti, kur dti raktus, ir saugo-
ms gyvnli, einani per gatv.

I3 Q B B NUOSTABUS PROTAS
 Arba manome, kad visa, kas nutiko, buvo tiesioginis rezultatas
maldos, sukalbtos barzdotam vyrui, pakabintam ant lazdos.
Tai sismoninus lengviau suprasti, kas etajame deimtme
tyje nutiko keliose Melanezijos salose Ramiajame vandenyne. Per
Antrj pasaulin kar i praskrendani lktuv sal gyventojai
gaudavo maisto ir kit atsarg. Po keleri met jie usinorjo, kad
lktuvai grt ir atskraidint daugiau maisto. Taigi sal gyvento
jai i ols ir lap nuties nusileidimo takus, i on udeg daug
lau, surent medin bdel, kurioje galjai sdti su dviem me
dio kaladlmis, visai kaip ausinmis, ir antenomis i bambuko
lazdeli. Bdelje sdintis mogus perm didiojo skrydi dispe
erio vaidmen, o kiti tiesiog lauk nusileidiant lktuv. Jie visk
padar teisingai. Viskas atrod lygiai taip pat kaip ir anksiau, bet
neideg. Lktuvai nepasirod. Melanezieiai vos nepuol panik.
K jie praleido? Kas gi ne taip? Kai praeit kart nuties nusilei
dimo takus, atskrido lktuvai, taigi turjo pavykti! Sal gyventojai
suklydo vertindami prieasties ir poveikio santyk.
Kol nepradjote juoktis, kokie jie kvaili, vilgtelkite save.
Melaneziei nusileidimo takus ir js laimingj raikl skiria tik
dydis.

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
 TAI NEGALI BTI
ATSITIKTINUMAS
Kaip statistinis pasiskirstymas daro
mus prietaringus

artais pastebime, kad kas nors nutinka daniau, negu tur

K t, jei lemt tiesiog atsitiktinumas. Vaisingumas yra geras

pavyzdys: atrodo, jis priklauso nuo daugiau veiksni, negu
mokslas iuo metu gali paaikinti. Danas ir gerai inomas reiki
nys - poros, daugel met bandiusios susilaukti vaik, o galiausiai
nusprendusios sivaikinti, pastoja prajus kokiai savaitei po vai
kinimo. Galbt tai galima paaikinti imatavus streso hormon
poveik apvaisinimui. Galbt porai rpinantis, kaip pastoti, streso
lygis taip padidjo, kad neigiamai paveik vaisingum. Panau, kad
ntum veikia ir daugyb iorini veiksni: paklauskite bet kurios
akuers, ir ji papasakos, kad per pilnat gimsta daugiau kdiki
negu kitu metu. Kokia paslaptinga galia ia galt bti?

Abu teiginiai klaidingi.

Taip. Ne tik teiginys apie pilnat, bet ir apie poras, kurios sivaiki
nusios paios pradeda lauktis vaikelio, yra mitai. Galite nieko nesa
kyti, inau, kad greiiausiai pastate moni, kurie pradjo lauktis
vos tik nusprend sivaikinti. A nesakau, kad jie nesusilauk vai
ko. Utat sakau, kad tai nei daugiau, nei maiau prasta negu kas
nors kita. Nra statistikos, kuri pagrst ry tarp sivaikinimo (ar
maesnio streso) ir ntumo ar tarp Mnulio fazs ir gimim skai
iaus. Klausimas veikiau toks - kodl tiek daug moni tiki iomis
ssajomis.*
Turime daug abejotin sitikinim - ne todl, kad jie patenkina
svarb psichologin poreik taip kaip prietarai, o todl, kad jie at
rodo logikiausia ivada remiantis turimais rodymais. Jie kyla i

* Kad skaitydamas apie visus tuos atvejus, kai klystame, visikai neprarastumte
vilties, turite atminti, kaip danai, iaip ar taip, esame teisus, o pirmiausia - ko
kios patirties gijote pats po keli imt puslapi proto optimizavimo.

Q Q B B NUOSTABUS PROTAS
to, k mums sako ankstesn patirtis. Nebtinai neracionalu tikti
ryiu tarp ntumo ir sivaikinimo, tai visikai racionali situacijos
analiz - tik klaidinga. Ms dmesys savaime nukrypsta poras,
kurios sivaikinusios susilauk vaiko, - jos patvirtina ms teorij.
Retai kada atkreipiate dmes tuos, kurie sivaikin nesusilaukia
vaiko, tiesa? K jau kalbti apie tuos, kuriems gimsta vaikelis, nors
jie nra sivaikin kito. Nieko keisto. Visiems, kas tik nori, pasako
jama apie tuos, kurie sivaikin pradeda lauktis, o jeigu pasiseka,
jie net patenka iniasklaid. Tad didesn tikimyb, kad igirsime
apie juos, o ne apie poras, sivaikinusias vaikus, bet taip ir nesusi
laukusias sav. O kada paskutin kart girdjote ger istorij apie
mog, kuriam gim vaikelis, nors jis niekada nesvarst galimybs
sivaikinti? Taigi. Todl i pirmo vilgsnio didesnis k tik sivaiki
nusi por vaisingumas daugeliui atrodo tikra tiesa. Ne todl, kad
labai nortume tuo tikti, o todl, kad tai atrodo vienintel logika
ivada, atitinkanti turim informacij. Tai nereikia, kad klaidin
g sitikinim turintys mons yra iopli ar patikls. Tiek mgjai,
tiek profesionalai, kurie turt visk geriau imanyti (pavyzdiui,
akuers), daro io tipo klaid. Labai nesunku paslysti, ir nei js,
nei a nesame iimtis. I tikro vis dar reikia inoti, kuri kortel, A
ar K, reikia atversti. Taiau kart nuo korteli priklauso, kuo tik
site ir kaip atrodys js tikrov.

tAU&ktiMutkM *WULfotyguA
Ms fantastikas gebjimas rasti chaose tvark ir dsnius gyvy
bikai svarbus, nors ir danai pamirtame, kad dsniai, kuriuos
manome velgiantys, tra hipotezs. Jas privalu patikrinti, jeigu
norime isiaikinti, ar jos teisingos, ar i tikrj susidrme su ds
niu, ar su atsitiktinumu. Deja, danai praleidiame etap ir pra
dedame tikti nesamais dalykais. Paimkime vadinamj hot hand*
fenomen, inom visiems krepininkams.
Atrodo, pataik kelet kart i eils, krepininkai atranda ai
dimo ritm, atsipalaiduoja ir pradeda labiau pasitikti savimi, tad
paskui lengviau pelno tak. Ir dar kart. Jiems atsiria krepys. Ir,
prieingai, nepataik kart ar du, jie danai praranda pasitikjim

* Karta ranka (ang.).

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
ir pradeda nebepataikyti. Tiek krepininkai, tiek j treneriai ir ger
bjai gerai ino fenomen.
Bda tik maa erzinanti detal - io lengvai pastebimo fenome
no nra. Ityrus tkstanius metim, skaiiai kalba patys. Ar ai
djui pasiseka mesti, visikai nepriklauso nuo ankstesnio metimo.
(Jei kiek nors ir priklauso, statistika parod, kad aidjui sekasi
iek tiek geriau, jeigu prie tai nepataik.) Keista, bet aidjai, da
lyvav tyrime, ir toliau liko tikri, kad taikls ir netaikls metimai
pasitaiko grupmis, - nepaisydami neginijam rodym, kad yra
prieingai. Taip man ir j treneriai.
Kaip gali bti, kad visi sutaria dl to, ko nra? Su paaikinimu
jau buvome susidr. Jeigu i anksto tikiesi kokio nors rezultato,
pavyzdiui, kad taikls ar netaikls metimai pasitaikys kartu, len
gviau atsimeni sekas, kurios patvirtina tavo lkesius, ir pamirti
kitas.
Kitas paaikinimas yra fundamentalesnis ir tinka net tais kar
tais, kai nesame i anksto numat, kaip viskas bus: regis, mes,
mons, labai neteisingai suprantame, kaip atrodo grynas atsitik
tinumas.

TffU *tjU U& V U itiH U U

ATSITIKTINUMAS AR NE?

Toliau pateikta krepinio metim serija. X reikia pataikym, O - ne

taikl metim. Kaip manote, ar seka atsitiktin, ar vis dlto taikls ir
netaikls metimai paprastai pasitaiko grupmis?

O XXX O XXX O XX OOO X 00 XX 00

Kelet sekundi pagalvokite ir susidarykite nuomon. Tada skaity

kite toliau. Prie i metim greitai grime.

9 Q D E I NUOSTABUS p r o ta s
Kelis kartus mesdami monet tikims, kad herbas ir skaiius kai
taliosi daniau negu i tikrj. Kadangi atsitiktinumas lemia ma
esn variacij, negu tikims, manome, kad visikai atsitiktiniai
rezultatai pasireikia sankaupomis, kurios neatrodo atsitiktins.
Jeigu metant monet dvideimt kart keturis kartus i eils ikris
skaiius, garantuoju, prie kit metim pajusite pilve kirbjim -
jei ir darkart ikris skaiius, pagalvosite: Negali bti! Kokia tiki
myb, kad ikrist skaiius penkis kartus i eils?! O jei dar esate
usimauklins savo laim neani megzt kepur, tiktina, pa
galvosite, jog rezultatas priklauso kaip tik nuo jos, ir daugiau nie
kada nenorsite jos nusiimti, kaip ir sportininkai, kurie turi sav
skm neani prietar. Galiu pasakyti jums, kokia tikimyb mi
ntame pavyzdyje. Ji yra 1 su 4. Turite 25 procent ans imesti
skaii penkis kartus i eils mesdamas monet dvideimt kart
visikai atsitiktinai. Js kepur niekaip su tuo nesusijusi. Kaip ir
krepinink metimai, nors jie i eils ir pataiko penkis ar eis i
vis dvideimties bandym per vienas rungtynes. Kaipgi ta meti
m seka pratime? Galbt ir neatrodo, bet serija grynai atsitikti
n: metim, kuri baigtis tokia pat kaip prie tai buvusio (XX ar
00), skaiius yra lygiai toks pat kaip skaiius metim, kuri baigtis
prieinga negu ankstesnio (X0) ar (0X). Jeigu vis tiek mante, kad
seka neatrodo tokia jau atsitiktin, esate ne vienas toks: kai per
vien tyrim buvo panaudotas is pavyzdys, 62 procentai dalyvi
man, kad tai puikus rodymas, jog kartos rankos fenomenas i
ties egzistuoja.
Nesunku suprasti, kodl jie taip man - be abejo, taip atrodo. I
pirm atuoni metim taikls ei, o i pirm vienuolikos taikls
atuoni. Taiau atsitiktinumas toks jau yra. aidj, treneri ir j
gerbj daroma klaida priklauso nuo interpretacijos. Jie mato gry
nai atsitiktin rezultat, bet velgia dsn.
Kitas puikus ios iliuzijos pavyzdys - akcij rinka. monms
atrodo, kad pokyiai biroje labiau atitinka nematomus dsnius,
negu yra i tikrj. Atsitiktin pakilim ir nuosmuki serija tiesiog
neatrodo atsitiktin. O jei jau veikia dsniai, turt bti manoma
numatyti rinkos pokyius. tai ir grome prie tos paios diskusi
jos. Visi finans makleriai turt pradti karjer nuo trumpo pa
prastos statistikos kurso.

HENRIK FEXEUS [ D ID E
QlU3iHUL&fade, H0KHW4
Paskutin prieastis, kodl prietaringas mstymas mums atrodo
geras, yra faktas, kad antgamtikus vykius paprastai lydi norma
ls. Po ko nors neprasto viskas grta normalias ves. prasta
pairti visai ger film ar pakankamai greitai bgti. Neprasta
gauti Oskarir pagerinti pasaulio bgimo rekord. Jeigu atitrks-
tame nuo to, kas prasta, pavyzdiui, gauti vidutin paym ar bti
sveikam, ir nelauktai pasigauname grip ar gauname puik pay
m, gana greitai grtame prie normalaus elgesio - nustojame snar-
gliuotis ir vl gauname tik vidutinikus paymius. Atrodo, mo
nms beprotikai sunku sismoninti i paprast ties. Grimu
prie normos paaikinamas ne kart pastebtas dalykas, kad moki
nys, mokykloje pasieks itin ger rezultat ir dl to apdovanotas,
vliau vis tiek pasirodo kiek prasiau. O mokinys, pasirods pras
iau nei visada, kit kart pasirodys geriau, nesvarbu, ar bus apdo
vanotas, ar nubaustas. Tai tampa tikru rebusu tiems, kurie svarsto,
ar neturtume mokyklose vesti apdovanojim ir baud sistemos.
I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad apdovanojimai retai kada at
nea naudos, o baudimas visada duoda rezultat. Taiau tai tra
iliuzija: bsimi pasiekimai visikai nepriklauso nuo to, ar mokinys
buvo apdovanotas, ar nubaustas, - visk lemia tai, kaip skmingai
ar neskmingai jis paprastai pasirodo, prie toki rezultat jis ir gr.
Dl tos paios prieasties Oskar laimjs reisierius nebtinai
kit kart sukurs to paties kalibro film, jeigu tai jam nebdinga, o
bgikas, pagerins pasaulio rekord, nebtinai bgs taip pat greitai
kitose lenktynse. Kadangi paprastai jis taip greitai nebga.
Alternatyvioji medicina, pavyzdiui, homeopatija, veikia visi
kai taip pat. Bti sveikam yra prasta kno bsena ir daugelis ne
vertina, koks stiprus yra kno gebjimas igyti. Jeigu jums skauda
pd ar galv ir nieko nedarote, daniausiai knas pats pasirpina
savimi (jeigu negalavimas nra rimtas), nors ir iek tiek utrunka.
Todl labai smagu klausytis t, kurie auktina gydomsias kinik
oleli galias, homeopatij ar kristalus ir pateikia tai tok argu
ment: Tai ities veikia! Gavau mayt buteliuk ir juod akmen,
kur reikia laikyti prie kaktos, ir po trij savaii mano patempta
koja kaip niekur nieko!Jie nesupranta, kad per tris savaites knas

Q E IB E NUOSTABUS PROTAS
spja grti prie prastos bsenos, kitaip tariant, sveikatos, ir pats.
Alternatyvioji terapija veikia, nes pagert ir be jos.
Tikiuosi, aikiai matote, kad nesupratimas, kaip veikia grimas
prie normos, gali nuvesti prie prietaring sitikinim: pastebite
neprast bsen, padarote k nors, kas, kakieno teigimu, jums
pads, ir grim prie normos palaikote savo veiksm padariniu.
Kitaip tariant:
- Padkite, iayra ekas!
- Tada turite suokti keist eko ok, irjis pasialins.
- Tik pairkit, po keli valand ekas dingo, vadinasi, okis tikrai
padjo!
- Ech, apajuo... Prayiau u magik ok dviej tkstani kron!
itaip galima sukurti itisas sitikinim sistemas ir palaikyti
paias absurdikiausias nuostatas. Nesupratimas, kas yra atsitikti
nis pasiskirstymas ir kad neprasta bsena pereina prastesn, su
mogaus polinkiu visk suvokti kaip savo paties veiksm rezultat
gali nuvesti ne tik prie to, kad prisipirksite brangi, bet neveiks
ming tablei. Tai gali nuvesti prie paties tikriausio fundamenta
lizmo. Kaip jums patinka is faktas: neprastai daug natrali mir
i iaurs Izraelyje sukl spekuliacijas, kad teritorijai kilo nauja,
iki tol neinota grsm. Niekas nesivargino tikrinti, ar miri gau
sumas negaljo bti atsitiktinis - greiiausiai taip ir buvo. Utat
imtasi priemoni. Grup rabin tvirtino, kad miri padaugjo dl
ventvagiko sprendimo leisti moterims dalyvauti laidotuvse, ku
ris kaip tik neseniai buvo priimtas. Todl netrukus moterims vl
udrausta dalyvauti laidotuvse. Gana greitai sumajo miri, nes
j skaiius gro prie normalaus. Kaip manote, kokias ivadas pa
dar rabinai? Tai tarsi lktuvas Melanezijoje ir raktai ant stalo. Tik
kur kas rimiau.

Danai patenkate padt, kai reikia greitai pasirinkti geriausi

sprendim, ir neturite pakankamai informacijos pasiremti, taigi
smegenys pratusios smarkiai trumpinti keli. Danai tai praver
ia, bet lygiai taip pat danai nuveda prie visikai klaiding ivad.
Prietaringos idjos yra io kelio trumpinimo ir splioni pasekm.
Js smegenims maginis mstymas uprogramuotas. Kritikas
mstymas ir logiki svarstymai neatsiranda savaime. Reikia to i
mokti.

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 Trump laik prietaringumas gali praversti: nors tas maas ri
tualas, kur atliekate kaskart prie bgdamas imt metr, ir nieko
nekeiia, jis padeda jums geriau jaustis, o tai savo ruotu iek tiek
paveikia rezultat. Taiau prietaringumas ir maginis mstymas gali
turti didesni, negatyvesni pasekmi visuomenei. Kaip tada, kai
pasijuntame nekaip ir turime apsilankyti pas gydytoj.

BBBB NUOSTABUS PROTAS

 BDOS DL
ALTERNATYVIOSIOS
MEDICINOS
Maginis mstymas ir dideli pinigai

edaug srii yra paveiktos tiek klaiding ir aling sitiki

N nim kaip medicina ir sveikata. Atuonioliktame amiuje

kraujo nuleidimas buvo stulbinanti priemon gydant dau
gel lig, inoma, jei tik mirtinai nenukraujuodavai. Ms laikais
vininkai keliauja Meksik pirkti abrikos kauliuk ekstrakto
Laetril, pradjus drausti interneto svetaines, prekiaujanias iuo
preparatu. Filipinuose iki iol yra psichikos chirurg, kurie ap
simeta operuojantys mones pasitelkdami paprastus magijos triu
kus ir neva itraukia i kno dalis, kuri ten niekada nebuvo, o tada
palieka ligonius tokius pat ligotus, kokius rado. Krikionikosio
se JAV nestinga garsi hileri, gydani ligonius Jzaus galia, net
ir vedijoje yra nemaai garsenybi hileri, toki kaip Thomas Di
Leva ir Carola. K jau kalbti apie visus beverius ritualus ir piliu
les, kurios visame pasaulyje silomos AIDS sergantiems monms
ir kuri kaina prilygsta nedidels alies bendrajam nacionaliniam
produktui. (mantri vaist nuo AIDS pavyzdys - deja, a nejuo
kauju - yra ozono duj injekcija sdmenis, vandenilio peroksido
injekcijos ar stiprus dauymas sau krtin, kad bt suadinta
imunin apsauga.)
iek tiek prietar toli grau nra nealinga. Ne kart jie kai
nuoja ne tik pinigus, bet ir sveikat ar net gyvyb. Tad kodl gi tiek
daug moni nori ir toliau tikti procedromis ir teorijomis, kurios
pripastamos bevertmis? Viena i prieasi ta, kad alternatyvi
gydymo metod silomos galimybs labai vilioja. Sirgti nepagydo
ma liga - ar rizikuoti tokia liga susirgti - skamba taip grsmingai,
kad griebiamasi bet kokio iaudo, jei tik jis leidia patikti, kad nra
taip jau blogai ar kad lig manoma pagydyti. Neatsitiktinai netikri
gydymo metodai daniausiai pasitelkiami gydyti tokioms proble
moms, kuri prasta medicina negali veikti: viui, senjimui ir

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
 NEGALI NEPAVYKTI
l grimo prie normos ir kno galimybs igyti -

D pus lig, dl kuri mons kreipiasi gydytojus, k

nas gali pagydyti pats - garantuotai sulauksite rezul
tat, nesvarbu, kokius gydymo metodus pasirinksite. Pavyz
diui, pakeiskime koki nors alternatyviosios medicinos r
(pasirinkite koki) odiu ledinukas". Suiulps stebukling
ledinuk ikart, kai tik nutinka kas negero, pats galite maty
ti, koks jis veiksmingas: greiiausiai simptomai po priepuo
lio suvelns. Kitaip tariant, ledinukas igyd js lig. Vl
pasireikus simptomams tereikia nusipirkti nauj ledinuk,
ir pamatysite, kaip jie vl inyks. Visuomet galima nusipirkti
daugiau ledinuk.
Jei simptomai vis pasireikia, o js norite grinti ledinu
k, prekybininkas paaikins, kad ne visk supratote: akivaiz
du, kad ledinukas sultino js lig, nes juk nepablogjo.
Gydymas utrunka. Palaukite dar kelias savaites, ir viskas pa
sikeis. Taigi ledinukas veikia, tiesiog jis negydo. Jis sultina
ligos progresavim.
Vienintel galimyb stebuklingam ledinukui patekti
nepageidautin padt yra treiuoju atveju: padtis blogja,
kad ir kiek ledinuk valgytumte. Daugeliui ledinuk par
davj tai nepatogi situacija. Taiau jie suveria kalt jums.
Suiulpte j netinkamu laiku. Ar per greitai. Per ltai. Ar
apskritai netinkamai gyvenote. Be to, neabejotinai tuo metu
valgte ir kit saldaini - o kas sak, kad galima? Nieko keis
to, kad nepadjo.
Kaip matote, beveik nra toki lig, kuri neigydyt le
dinukai. Ojei neigydo, kaltas js pats.
reumatizmui. Ms maginis mstymas drsiai inaudojamas ioje
medicinos srityje.
Prieastis paprasta: kad pasveiktume, esame pasiruo sumok
ti dideles sumas.
Be to, gerai nesuprantame, kaip veikia tradicin medicina. Atro
do, pasveikti padeda tablet ar skystis. Ir tradicin medicina magi
ka - tik nuobodia balt chalat prasme. Alternatyvs gydymo me
todai silo magij, pagrst kultriniais ir socialiniais simboliais,
kuriuos galiu suprasti. Tablets poveikis nepastebimas. Taiau kai
psichikos chirurgas i Filipin, regis, itraukia i mano viduri
lykt kruvin daikt ir sako: itas guzas grau tavo siel. I
imsiu j, visk suprantu. Taip pat, kaip vaikystje suprasdavau pa
sakas. Skirtumas tas, kad niekad nesileisiau gydomas pasakomis.
Nors daugelis yra pasiry kaip tik tai ir padaryti.

Joliitika, neMjftkuL vistu?

Yra tokia alternatyviosios medicinos ris, vadinama holistine. Tai
poiris sveikat ir medicin, pagal kur materialistin, redukcio-
nistin vakarietika medicinos samprata neatlieka viso darbo. Kla
sikin Vakar medicina ieko biologins ligos prieasties ir bando
j gydyti antibiotikais ar chirurginiu bdu. Ji nekreipia dmesio
vidin prieast ir jos sprendimo bd. Holistai mano, kad to ne
pakanka. Nordami perprasti ligos prieast jie siekia traukti psi
chologinius ar net dvasinius veiksnius - arba vaist. Mintis nra
kvaila. iandien inome, kad ms sveikat, be kno, veikia kur
kas daugiau veiksni (pavyzdiui, aplinka ar socialiniai tinklai).
Ne viena medicinos institucija, pavyzdiui, Karolinska institutas
Stokholme, kaip tik pradjo atidiau nagrinti poir ir jo ry
su moksline medicina, naujai vadinama integruota medicina. Tai
domus projektas, pairsime, kokie bus rezultatai. Holistins
medicinos bda ta, kad ji visai nra integruota. Holistai i tikr
j link matyti tik neknikus lig aspektus ir visikai ignoruoti
medicininius. Pasak j, daugelis fizini problem kyla dl trks
tamo balanso tarp kno, mini ir sielos. Vienas populiarus svei
katos konsultantas, dirbs su daugeliu dideli vedijos moni ir,
atrodo, atstovaujantis holistiniam poiriui sveikat, per vien
konferencij rimi rimiausiai pasak: Kai kosji, kas nors turi

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
pasialinti, tai kno enklas tau, kad turi pasakyti kai k svarbaus,
bet bandai nutylti.

it kaip? O a maniau, kad kosju, kai idista gerkl.

Holistin medicina atsakomyb u igijim priskiria pacientui. Pa

gal The Journal of Holistic Medicinet svarbiausia asmenins pastan
gos atkurti pusiausvyr. Nieko keisto - jeigu jau bda yra vidins
pusiausvyros trkumas, galbt niekas kitas ir negali jos sutvarkyti.
Ustojant holistus verta paminti, kad j propaguojami gydymo
metodai yra gana nekontroversiki, pavyzdiui, tinkama mityba
ir sportas. Kai kurios holistins medicinos dalys, jei nekreiptume
dmesio tuius jos variantus ir susitelktume gilumin filosofij,
kaip jau sakiau, turi sav pranaum. Mintis, kad pacientas privalo
prisiimti atsakomyb u igijim, yra protinga. Jei tik i idja nei-
pltojama tiek, jog pacientui tenka kalt, kad nepakankamai igijo.
Deja, danai kaip tik taip ir nutinka. Holistins medicinos alinin
kai turi danai cituojam k: Svarbiau inoti, koks pacientas su
sirgo, negu kokia liga j upuol.
Ech... Ne.
Be abejo, gydytojui svarbu jus painti, kad galt iki galo su
prasti js lig. Bet sakyti, kad tai svarbiau negu suprasti, kas su
daro negalavim? Deja, holistai kupini tai tokios keistos savigal-
bos iminties. Viename holistinio gydymo vadovlyje teigiama,
kad liga itinka, kai mogus neauga ir nedidina savo potencialo.
Kaip matyti, virusai, bakterijos ir lsteli pakitimai ia niekuo dti.
Idja, kad pacientui tenka atsakomyb u igijim, danai ikrei
piama taip, kad jis pats ir sukr lig - holistui tereikia isiaikinti
kodl. Pavojinga visikai ignoruoti mokslin medicin ir, uuot ga
vus siuntim pas gerkls gydytoj, sulaukti diagnozs, kad sausas
kosulys priklauso nuo neisakyt mini.*
Raytoja Susan Sontag ra, kad tikjimas, jog ligas sukelia psi
chologinis stresas, o pagydo valios galia, yra matas, rodantis, kaip

* Dar vienas pavyzdys - kai mokate iridologui, kad pairt dmes js akyse
ir nustatyt negalavimus kne. Galbt ir atrodo protinga, iaip ar taip, akys juk
sielos veidrodis. Tiesa? Iridologija ne tik prietarauja visoms sitvirtinusioms i
nioms apie kn, bet ir empirikai buvo rodyta esanti bevert. Diagnozuoti svei
katos problemas remiantis iridologija yra tas pat, kas skaityti jas i arbatos tiri.
Antruoju atveju bent jau galite igerti puodel arbatos.

B S B NUOSTABUS PROTAS
maai suprantame fizinius lig simptomus. Kitados galjome kal
tinti serganius tuberkulioze dl ios ligos. Jie patys buvo kalti, kad
sirgo. (Greiiausiai jie buvo nustoj tobulti.) Tada vienas moksli
ninkas atrado tuberkuliozs bakterij. Koks kvailelis. Kaip pamaty
site, tai neigsdino holistins medicinos atstov.
Holistinis poiris leidia terapeutui pasirinkti tok metod, kok
tik nori, nebtina j patvirtinti, pakanka tikti jo tinkamumu. Kaip
iaikino vienas sociopsichologas ir holistas: Neinau, k darau, bet
vadovaujuosi savo intuicija ir pasirenku teisingai.Neinau, kdarau?!
Ar tikrai norite eiti pas terapeut, kuris taip iri savo profesij?
tai dar viena grai chiropraktiko ir kineziologo citata: Mano
gydymas pagrstas tuo, kad tinkamu metu duodu tinkam koman
d ir palieiu dvi paias jautriausias kno vietas, kad vienu metu
ilaisviniau jautrius ir skausmingus prisiminimus. Ligos yra u
gniautas dvasinis gyvenimas, o visas gydymas vyksta sielos ly
gmeniu per meil ir atleidim.Ar jis niekada nesirgo gripu?
Galbt dabar manote, kad uoliai iekojau, kol suradau du mo
nes, su kuriais sutikt vienas kitas. Tikrai ne. Prieingai, buvau
gana atsargus. Net nerizikuodamas galiu pateikti vien ities gs
dinant pavyzd - Louise Hay.
Louise Hay yra viena i populiariausi pasaulyje savigalbos kny
g autori. Kadangi ji rao apie t pai srit kaip ir a, noriau
skirti jai iek tiek daugiau dmesio. 1984 metais ileista jos kny
ga Tu gali igydyti savo gyvenim tapo pasauliniu hitu, o 2006
metais buvo iversta ved kalb. Iki tol pasaulyje buvo parduo
ta daugiau kaip septyniolika milijon egzempliori. Knygoje Hay
pateik ilg psichologini kno lig prieasi sra, kurias ji
teig velgusi iki tol dirbdama banyioje. Srae buvo net jos pa
ios sukurt mstymo modeli, padedani pakeisti ligos eig ir
garantuoti ger sveikat.
Knygoje yra keli imt fizini negalavim svadas. j pateko
ir paralyius, ir pilvo ptimas, ir aki ligos, ir nieulys. Kiekvienas
negalavimas aikinamas pagal tai, kokia netinkama nuostata j su
kelia ir kokius naujus mstymo modelius pasirinkti, kad pasveik-
tum. inoma, gali manyti, kad tai nekenksminga, ir a krizenu
perskaits, kad aus skausm sukelia: Pyktis. Nenoras klausyti.
Per daug konflikt. Besiginijantys tvai. Hm. Gerai. itaip Hay
paneigia vis aus lig specialist imanym. Ar pamenate konsul-

HENRIK FEXEUS Q Q E 1 E ]
tant, kalbjus apie kosul? Tai vadinama simpatine magija, greitai
paaikinsiu apie j daugiau. Pirma dar iek tiek paklausykime Hay.
Aus skausm galima nesunkiai pagydyti mstant tai taip: Mane
apsupa harmonija. Su meile klausausi to, kas malonu ir gera. A
esu meils centras.Tai nealinga tik tol, kol jums neskauda ausies.
Aus skausmas gali bti be galo bjaurus. Tada a jau nekrizenu.
Blogai, kad dl Hay knygos mons gali nesikreipti gydytojus -
tai nieku gyvu nerekomenduotina, kai skauda aus, - o ksti skaus
mus manydami, kad juos sukl mintys.
Ities pavojinga pavelgus, pavyzdiui, AIDS. Jei sergate AIDS,
anot Hay, tiktina ligos prieastis yra apsaugos stygiaus ir bevilti
kumojausmas. Js niekam nerpite. Jauiate stipr nevisavertikum.
Savs neigim. Seksualin kalt. Kas per...?! Kvepia fundamentalia
homoseksual baime ir visiku neimanymu, kaip plinta IV. Su
tinku, kad gali uplsti beviltikumo jausmas, jei tau diagnozuoja
ma AIDS, taiau vargu ar tai galime vadinti prieastimi. Laim, Hay
pateikia sprendim, kaip pagerinti padt. Tereikia galvoti tai taip:
Esu visuotinio plano dalis ir myliu pat gyvenim. Esu stiprus ir
galingas. A myliu ir vertinu save. Kam tada reikia ligos progresa
vim ltinani vaist? Ji ne tik kvaiteljusi - ji ir labai pavojinga.
Galbt manote, kad per grietai kalbu apie savo koleg ir kad
vienam asmeniui skiriu per daug vietos ir taip storoje knygoje. Ta
iau nepamirkite, kad Hay jau daugiau kaip trisdeimt met sklei
dia savo gyvybikai pavojing ini milijonams moni visame
pasaulyje. Be to, jau dvideimt met ji organizuoja paramos grupes
sergantiems AIDS! Kaip ten tas iaudas ir sunkios ligos? Maginis
Hay mstymas iuo bei tuo naudingas. Jis daugeliui suteikia vilties
ir sukrov jai milijonus. Taiau vieno dalyko jis nedaro - negydo
lig. Turdamas omenyje septyniolika milijon parduot knyg ir
daugyb sekj, galiu bti tiek grietas, kiek tik noriu. Vis tiek nie
kas nepastebs. Hay ir jos draugai holistai jau ir taip gerai udirbo.

S iM ifU LtU t m a g ija

Tamtikrais dalykais tikime, nes jie tiesiog turt bti tiesa. Tikime,
kad vadinamieji projekcijos testai, pavyzdiui, irjimas keist
form raalo dmes, gali atskleisti k nors reikmingo apie ms
psichik. Tikime, kad i mogaus raysenos galima daryti ivadas
apie jo asmenyb. Atrodo manoma t apie mus atskleisti remian-

S E IB E NUOSTABUS p r o ta s
tis tuo, kaip interpretuojame daugiaprasmius paveiksllius ir ura
ome odius. Lygiai taip pat atrodo logika, kad msos valgymas
prisideda prie irdies lig: riebaliukai ant kepsnio ono atrodo tarsi
sukurti arterijoms kaip reikiant ukimti, ir, be abejo, js poten
cija sustiprs, jeigu valgysite, inoma, sumaltus gyvn, turini
didesn pasididiavim negu js, lytinius organus.
io tipo mstymas - kad poveikis turt bti panaus prieas
t - yra maginio mstymo ris, vadinama simpatine magija. Toks
su tokiu. Bt praktika, jeigu pasaulis veikt pagal princip. No
rime, kad jis taip veikt, nes i filosofija dera su ms poreikiu rasti
dsnius ir ryius. Taiau karti tiesa tokia, kad tik raysena gali at
skleisti, ar raydamas mogus spaud raikl, ar skubjo. Nesvarbu,
k sako grafologai, atleiskite, rato psichologai, nemanoma nu
statyti, ar mogus yra nevala, ar romantikos prigimties, remiantis
raidi forma. Paaikjo, kad klasikinio Rorschacho raalo dmi
testo rezultatai tokie pat atsitiktiniai kaip ir froidika teorija, kuria
jis pagrstas. Gum primenanti jautienos dalis nebeprimena gu
mos, kai knas j apdoroja. O udyti gyvnus, kad galtum suval
gyti j lytinius organus, yra ne tik kvaila, bet ir absoliuiai nedora.
Kartais tikrj ties al nustumia ms sitikinimai, kas turt
bti tiesa. Sveikatos srityje ms vidinis tikjimas simpatine magi
ja priveda prie toki keistybi kaip homeopatija, medicinos sritis,
kurios pradininkas buvo Samuelis Hahnemanas atuoniolikto am
iaus pabaigoje. Ji vis dar smarkiai palaikoma ir yra beveik nepasi
keitusi nuo tada, kai Hahnemanas sugalvojo pagrindines taisykles.

Teisingai. Sugalvojo.

Homeopatija iais laikais labai paplitusi, ir vis dar plinta. Home

opatini preparat galima nusipirkti beveik visur. Todl tegul tai
bus paskutinis parengiamasis pavyzdys, kaip ms mstymas gali
pakiti koj mums patiems, opaskui jau griebsim u rag ypatingas
antgamtines galias.

JOrnuytatya,: twywlum nuuyes mutai

Robertas Pirsigas, knygos Dzenas ir motociklo prieiros menas
autorius, ra, kad tikroji mokslinio metodo paskirtis yra bti ti
kram, kad gamta tavs nesuklaidino, ir netikti, kad inai tai, ko

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
i tikrj neinai. Taiau mokslinio metodo reikia ir idjoms pati
krinti. Tik ne Samueliui Hahnemanui, tik ne jam. Homeopatija yra
medicina, paremta vien spjimu, kuris turt bti teisingas, o ne
empiriniais tyrimais. Spjimas - tai simpatins magijos principas
toks tokiam. Aikiausiai matyti, kad pagrindinis homeopatijos
principas yra bevertis, nors j nustatant ir paisyta tam tikros abs
trakios logikos: Hahnemanas sukr taisykles apie nesibaigiant
mainim. Hahnemanas man, kad nuo ko nors susirgs, pavyz
diui, nuo bario, turtum ir pasveikti nuo bario. Ne nuo prie
nuodio, sukurto panaudojant aktyvisias augalo mediagas, o nuo
paties augalo. Neinau, kaip jis mst. Tai tarsi sakyti, kad usiga
vus kojos pirt skausmas dings pirt usigavus i naujo. Taiau,
kaip minjau, Hahnemanas nebuvo mokslininkas. Apsiginklavs
savo keistja idja jis padar revoliucing atradim, kuriuo dabar
paremta visa homeopatija: jis pastebjo, kad kuo maesn lig su
kelianios mediagos doz dav sveikam mogui, tuo maiau ligos
simptom mogus patyr. Taukalai. Kitaip tariant, jis savaranki
kai pastebjo, kad kuo maiau usigaunu kojos pirt, tuo maiau
skauda. Taiau Hahnemanas ia nesustojo. ios kvailysts tapo
anga jo piece de resistance: remdamasis savo atradimais jis nu
sprend, kad kuo maesn vaisto koncentracija, tuo labiau jis pads
ligoniui pasveikti.
Ar suprantate? Dl viso pikto paaikinsiu dar kartel. Pirmas at
radimas buvo toks, kad kuo maiau trinu jus bariu, tuo maiau
iberia. Vliau Hahnemanui pavyko isiaikinti, kad jeigu jau esa
te ibertas, galiu jus igydyti patrindamas bariu, o kuo maiau
trinsiu, tuo sveikesnis bsite. Perskaitykite sakin dar kartel.
inau, kad jau pagalvojote: ar tai neveda prie absurdikos ivados,
kad darant tiek maai, kiek tik manoma, tai yra visai netrinant
(nes maiau trinti jau nemanoma), brimai inyks? Kitaip tariant,
duodami jums tiek maai vaist, bema visai neduodami (jei tik
naudosime tinkam substancij), gausime aktyvi priemon nuo
lig. Bingo. Kaip tik tai ir yra esmin homeopatijos idja.
Nors, inoma, jie aikina kitaip.
Homeopatija yra pilna mokslikai skambani odi ir gerai i
studijuot paaikinim. Deja, nra ivis joki mokslini rodym,
kad j tablets ir skysiai veikia. Ne todl, kad nebt buv tyrim.
Prieingai, priemons tirtos netiktinai kruopiai, ir n karto ne-

0 0 E NUOSTABUS PROTAS
pasitaik geresnio rezultato nei vartojant gryn placeb. Taip gali
bti todl, kad j vaistuose, be vandens ir cukraus, daugiau nieko
nra. Kadangi Hahnemanui pasirod, kad vaisto efektyvumas di
dja kuo labiau j skiediant, homeopatiniai vaistai maiomi skie-
diant. (Dl viso pikto paskui jie dar deimt kart trenkiami kiet,
bet elasting paviri, kad bt suaktyvinti. To net nekomentuo
siu.) Skiediant perengiama absurdika riba. Jeigu kada ir buvo
kokios mediagos tuose vaistuose, kuri gavote i homeopato ar
radote natralios medicinos lentynoje, galite neabejoti, kad js
buteliuke nra n vienos molekuls. Tipikas homeopat taikomas
skiedimo laipsnis yra vadinamasis C30 (patikrinkite savo buteliu
ko etiketje, visada bna parayta, kiek atskiesta). Tai reikia, kad
vienas laas aktyviosios mediagos atskiestas imtu la vandens.
Kart trisdeimt. Galima pavaizduoti ir kitaip - vienas laas su
1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000
000 000 000 000 000 la, arba vienetas su 60 nuli. sivaizduokite
sfer su vandeniu, kurios skersmuo - penkiolika milijon myli.
Tai toks pat atstumas kaip iki Sauls. Mes vienoje kamuolio pusje,
o Saul - kitoje. viesa atstum keliauja atuonias minutes. si
vaizduokite, kad kamuol dedate vien aktyviosios mediagos
molekul. tai ir skiedimo laipsnis C30. Galima nusipirkti ir C200 ar
net dar daugiau. Tada gydomoji mediaga bt atskiesta daugiau
atom, negu yra visatoje, ir dar su didele atsarga.* tai k perka
te tame pasitikjim kelianiame buteliuke i vaistins lentynos ar
praote sumaiyti savo homeopato. vedijoje leidiama prekiauti
homeopatinmis priemonms kaip tik todl, kad laikoma, jog jos

* Bt galima pamanyti, kad visa tai idsius homeopatai kiek nuraudo. Taiau
jie greitai surado atsakym: gydomosios molekuls nebuvimas vaistuose nereik
mingas, nes vanduo turi atmint, o vaist molekuls paliekajame ym. Mums
nereikia gilintis, kodl labai maa vandens molekul negali turti, sakykime, au
galo molekuls (kuri yra palyginti milinika) yms. Tai lyg sakyti, kad autobusas
gali palikti ym msos kukuliuke. Taiaupirmiausia, turint omenyje didelio laips
nio skiedim, visame pasaulio vandenyje turt bti vis iuo metu egzistuojan
i homeopatini vaist gydomj dozi.
Taigi gaunate vaist nemokamai tiesiog i iaupo.
Lyg to nepakakt, vaistai neretai pateikiami tablei pavidalu. Jos pagamintos
i cukraus, tad reikia atsivelgti ir cukraus molekuli atmint. Cukrus prisime
na kak, k prisimin vanduo po skiedimo, didesnio negu visi visatos atomai, o
vandeniui idivus tai persikl cukr. Taip, taip. Tada suprantu. Kiekkainuoja?
Imu du buteliukus.

HENRIK FEXEUS
nepasiymi gydomuoju poveikiu! Visa tai bt geras anekdotas,
jeigu ne faktas, kad Boiron, didiausia homeopatini preparat ga
mintoja, 2009 metais pardav preparat u 272 milijonus eur. Ir
tai vos viena mon. ios priemons vienintel pamatuojam povei
k daro js piniginei. Ir dar js sveikatai, jeigu ities sirgdamas
gripu bandysite gydytis cukrinmis piliulmis.

\J 0 w g&UL (rftw w fyo w ji HUutuMUL

Turiu prisipainti, kad kai k slpiau iki pat iol: kad ir kiek kriti
kuojama, i tikrj veikia dauguma alternatyviosios medicinos r
i, net homeopatiniai preparatai. Ir ne taip jau menkai. Tiksliau,
jos veikia tiek pat kiek placebas. Nes kaip tik tai jos ir yra. A tikiu,
kad placebo nereikt atmesti. Net ir pagal medicinos moksl place
bo efektui tenka labai svarbus vaidmuo gyjant. Jei norite pasveikti
dl place... atleiskite, alternatyviosios medicinos, vis dlto svarbu
nueiti pas gydytojus, o ne vien nusipirkti buteliuk i parduotuvs
lentynos. Tikroji magija vyksta gydytojo priimamajame. Alternaty
vieji gydytojai niekur neskuba. Jie jus iklauso. Jie dmesingi. Jie
empatiki. Jie tikrai tiki tuo, k daro, nes nuolat mato ger savo
gydymo poveik. ito oficialioji medicina gali tik pasimokyti. Paly
ginti su skubiu apsilankymu pas eimos gydytoj, apsilankym pas
iklausant homeopat galima palyginti vos ne su vizitu pas ger
psichoterapeut. Ar bent jau konsultant*. Jums neteks iklausyti
ir atsargi pasakym, kad galbt jums pagers nuo vieno ar kito
vaisto. Alternatyviosios medicinos atstovas ino, kad pasveiksite -
ir nuo ko. Visa tai suteikia saugumo jausm, o jo ir tereikia, kad
suaktyvintumte placebo mechanizm ir paskubintumte gijim,
jei tik sunkiau nesergate. Pakanka io jausmo ir neivengiamo gr
imo prie normos. (Nors ir atveriau kortas, galbt visk sugadinau
atskleisdamas, kaip yra i tikrj.)

* Deja, tai galioja ne visada - kai kurie homeopatai yra pernelyg tikri, kadj skie
diniai igydo visk, kaip mano kolega Niklasas Hylandas pademonstravo per te
levizij, kai gavo homeopatinio preparato disleksijai gydyti. Disleksijai. Skaitymo
ir raymo sutrikimui. Mes dar neinome, kodl atsiranda disleksija, bet vis dlto
atrodo, kad ji susijusi su kognicija ir signal atkodavimu smegenyse. Taiau atro
do, kad j gali igydyti kad ir vanduo.

BBBB nuostabus protas

 tO m k a i ju n g ti hMJtgw& Mgjim

Per istorij mons naudojosi prietaringu mstymu tose srityse,

kurios tuo metu buvo populiarios. K tik aprayti pavyzdiai tai at
spindi: iuo metu ms prietaringumas daugiausia pasireikia dl
sveikatos bumo. Prie kelis imtus met tie patys mstymo mecha
nizmai vert manyti, kad galime kalbti su mirusiaisiais. Pala, mes
vis dar tuo tikime.
Jeigu manote, kad iki iol buvo labai naudinga vystyti savo rent
geno regjim, tai niekis, palyginti su tuo, kaip naudinga taps da
bar. Kitame puslapyje pradsite aikintis, k daryti, norint kalbti
su mirusiaisiais, ieiti i savo kno, kas i tikrj yra vaiduokliai ir
kodl veriau nueitumte pasiirti Lady Gag.

_L_
y /a itw f

KADA PASTARJ KART SAVS KLAUSTE

urime geriau imokti kelti klausim, i kur atsiranda ms

T pasaulio suvokimas. Ar turime pagrind, ar tai tiesiog iva

dos, padarytos remiantis jausmu, kaip turt bti"? Kiek i
t ini, dl kuri esame tikri imtu procent, i tikrj yra magi
nio mstymo ir nesugebjimo suvokti tikrosios padties, pavyz
diui, atsitiktinio pasiskirstymo ar mogaus kno funkcionavimo,
rezultatas? Ar tikrai matome dsnius ir prieastis ten, kur j nra?
Kaskart, kai jauiats dl ko nors tikras vien todl, kad tai atrodo
ar skamba tarsi tiesa, paklauskite savs:

Ar tikrai yra taip?Ar tiesiog mano smegenys nori tuo tikti?

Tai gera pradia norint susikurti teisingesn pasaulio vaizd.

HENRIK FEXEUS B E I
 ANTGAMTINIUS
REIKINIUS GALIMA
KIAURAI PERMATYTI
Kodl jais tikti turt bti sunkiau
negu netikti

su tiek darbe, tiek savo malonumui daug tyrs antgamtines

E tradicijas, ir iki iol neradau nieko, kas bt privert mane

patikti, kad egzistuoja vaiduokliai, kad taro kortos ar ho
roskopas gali parodyti ateit ar kad manoma bendrauti su dvasio
mis. Tai nereikia, jog man nepatinka antgamtinio pasaulio idja.
Prieingai, nieko nenoriau labiau u paaikinim, kaip tokie da
lykai manomi (geriausia tok, kur suprasiau). Tai labai maloniai
pakeist mano pasaul. Vis dlto itai dar nevyko. I tikrj dar
negirdjau jokio paaikinimo, net ir prasto, kaip tokie reikiniai ga
lt vykti. Kad jie vyksta, esu girdjs. Tik ne kaip. Kol nra atsaky
mo, noriau paaikinti, kaip visk iriu, kad inotumte, kokius
argumentus teks atremti norint mane tikinti, kad galiu bendrauti
su savo mirusiu seneliu.
Pradjus aikintis svokas greitai suprasite, kad nordami ilai
kyti esmines prielaidas apie pasaulio veikim negalime kartu tikti
ir antgamtiniais reikiniais. Pasitelks savo rentgeno regjim ne
tik perprasite, kaip vyko didiausias nesusipratimas monijos is
torijoje, bet ir tursite mediagos diskusijoms prie vakariens stalo
visiems metams.

T?iny&fiaA HaAtytkai
Panau, kad kalbdami apie smegenis ir psichik svyruojame tarp
dviej skirting sitikinim. Viena vertus, esame atids ir vaiuo
dami dviraiu usidedame alm, kad nesusieistume galvos. i
nome, kad per avarij patirtas smegen sualojimas sutrikdys ge
bjim mstyti, suprasti ir reaguoti. Pripastame, kad smegenys
yra ms smons buvein ir kad jos reikmingos tolesnei proti-

I3 Q B B NUOSTABUS PROTAS
nei veiklai. Dl to ir sutinkame su teiginiu, smoningai ar ne, kad
smegen funkcijas lemia gerai inomi fiziologiniai ir psichologiniai
principai.
Kol kas nieko keisto? Gerai. is sitikinimas apsunkina kai ku
riuos kitus populiarius vaizdinius apie ms proto galias. sitiki
nim, kad fizins smegenys yra ta vieta, kur vyksta ms protin
veikla, nesusimstydami nustumiame al, vos tik pasirodo nauja
knyga ar aislas, teigiantis, kad ms protin veikla yra ne tas pat,
kas ms smegen funkcijos. Godiai ryjame akimis straipsnius
laikraiuose ar dokumentines laidas apie mones, kurie, pavyz
diui, teigia, kad ms mentalinis a gali palikti smegenis - net
vis kn - ir vis tiek suvokti aplink, ar kad galime susisiekti su
dvasiomis ar angelais.
K gi renkams? Ar ms smon yra tas pat kaip protins
smegen funkcijos, ar ne? Jeigu ne, tai prietaraut visoms lig
iolinms ms inioms apie smegen veikimo principus. Nelabai
tiktina, kad btume taip smarkiai klyd. Magnetinis rezonansas
iandien leidia pamatyti, kaip dirba smegenys mums kuriant
mintis, kaip jau seniai matome, kaip dirba rankos raumenys, kai
k nors keliame. Visi rodymai rodo viena: ms mentalinis a
sutampa su smegen veikla. Jeigu tai tiesa, negali bti tiesa ir tai,
kad turime antgamtini gali, nes jos prietaraut smegen veiki
mo dsniams. Negalime turti abiej. Norint tikti paranormaliais
reikiniais, pirma reikt atmesti visus ligiolinius smegen tyri
mus. O dar net neprijome prie vaiduokli.

Vdo5 5H dw5i&tki5
domi antgamtini reikini ris yra dvasios. mklomis, vaiduo
kliais, vaidenimusi ir dvasiomis tikime beveik nuo tada, kai atsira
do mogus. Neatrodo, kad tikjimas tokiais dalykais nykt: dau
guma pasta k nors, kas gali papasakoti istorij apie viet, kur
vaidenasi, o daugelis ir patys yra patyr kontakt su dvasia, kuri
band su jais bendrauti. Problema ta, kad, kaip jau minjau, labai
sunku suprasti, kaip smon (kuri ir yra dvasia) gali egzistuoti u
kno rib tuo paiu metu neatmetant gamtos dsni, kuriuos iaip
jau laikome tiesa. Taiau problem dl vaiduokli kyla dar iki ten
nenujus. Tarkime, svoris.

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
21gfULHtas
Koziris, paaikinantis, kad tikrai turime siel - ar kai k, kas palieka
kn, kai pakratome kojas, - yra faktas, kad mirties akimirk knas
palengvja 21 gramu. Svorio sumajimas nepaaikinamas jokio
mis akivaizdiomis ar pamatuojamomis prieastimis, pavyzdiui,
kn paliekaniais skysiais ar iluma. Vis tiek palengvjame. Ka
kas i ms ieina - greiiausiai siela, kuri atsiskiria ir nukeliauja
dvasi pasaul. Jeigu tai ne siela, vis tiek mus palieka kakas paslap
tingo ir nepaaikinamo. (Tikintieji antgamtikais reikiniais mgs
ta aikinti juos tuo, kad bent jau yra kakas, kai visi paaikinimai
isisemia.) Vis dlto jokio paaikinimo nra todl, kad tai netiesa.
1901 metais didiai gerbiamas chirurgas Duncanas Macdou-
gallas pradjo sverti mones tiksliai mirties akimirk. Kaip su
prantate, darbas ne i lengvj, todl, kai t pai met balandio
deimtj mir pirmasis Duncano pacientas ir svarstykls ufiksa
vo svorio sumajim 21 gramu, jis neskubjo diaugtis pergale.
Duncanas susilaik nuo teorij, kas galt lemti svorio sumaji
m, suprasdamas, kad reikia papildom eksperiment, norint pa
tvirtinti gautus rezultatus. Deja, Duncanui daugiau nepavyko nie
ko pasverti, visi svrimai vienaip ar kitaip nepasisek, o galiausiai
jis jau nebeturjo mirtanij. Nuo tada eksperimentas buvo ne
kart pakartotas vairi mokslinink. Daugiau niekam nepavyko
gauti panaaus rezultato. Niekas nepastebjo, kad palengvtume
2,1 gramo, k jau kalbti apie 21 gram, - n pats Duncanas to
nepastebjo, iskyrus pat pirmj kart. Neinia, kas tada vyko.
Galbt tiesiog jo svarstykls buvo blogai sureguliuotos. iandien
neabejotinai inome, kad mirdami nepalengvjame.
Tokia jau ta tiesa. Ofilmas 21 gramassu Seanu Pennu ir Nao
mi Watts gali bti ir pats geriausias.

dCalft (reikia dim&ta?

Gerai jau, bet gal tos dvasios ar sielos, su kuriomis bendrauja me
diumas ar brja, nieko nesveria. Vien tai, kad mirdami nepalen
gvjame, nerodo, kad ms egzistencija po mirties nutrksta.
Gryna tiesa. Gerai pasakyta.
Pavelkime atidiau tas dvasias. Kai antgamtini gali turintis
mogus sako, kad bendrauja su mirusiaisiais, danai pamirtame,

Q Q B Q NUOSTABUS PROTAS
jog tam btina, kad egzistuot kas nors, su kuo bt manoma
prasmingai bendrauti. Neapsakomai maa tikimyb, kad tai egzis
tuoja. Jei norite susisiekti su mirusiu mogumi, spju, kad tai bus
js dd Josta, ir niekas kitas. Jau ia susiduriame su sunkumais.
Pradkime nuo nekontroversiko teiginio: js tapatyb yra suma
js patiri, prisiminim, i j padaryt ivad ir j poveikio da
bartiniam elgesiui. Dauguma sutikt. Igyvenimus prisimenate
todl, kad jie pakeit lsteli tinkl js smegenyse. Patyrus kitus
igyvenimus ar kitaip juos sureagavus, lsteli tinklas atrodyt
kitaip negu dabar. Galima sakyti, kad ie stipresni ar silpnesni
ssaj tinklai, susidar smegenyse, yra fizinis js mentalins ta
patybs atitikmuo: kaip tik dl i unikali ssaj galite austi tas
mintis, kurios dabar ir sukasi js galvoje. Tikiuosi, iki ia nepasi
rod keista.
Audiate mintis, nes elektrocheminiu bdu suaktyvinamos tam
tikros js nuosavo tinklo dalys, padedamos silpnos srovs ir im
pulsus perduodani mediag, kurios sudaro energij, judani
smegenyse. i energija nra paios js mintys, veikiau aktyvinimo
rankis, suadinantis js lsteli tinklus.
Po mirties smegenys nebegauna deguonies ir kraujo. Tinkl ne
manoma suaktyvinti ir lstels mirta. Smegen tinklai ilgainiui
nutrksta ir suyra. Kaip ir js dduls Jostos smegenyse. Jo sme
gen tinklai, unikalus labirintas, btinas, kad Josta bt Josta, nu
stoja egzistuoti.
Tai niekaip nepalaiko galimybs susidaryti smonei, su kuria
bt manoma bendrauti po mirties. Uvesiu bendrautojus su dva
siomis ant kelio. Gal tas maas energijos plipsnis, ta silpna srov
ir chemins mediagos, kurios judjo po smegenis ir buvo js as
menybs dalis, ilaiko aktyvum ir po mirties? Knui pradjus irti
isiskiria vos vos ilumos, kuri palieka kn, taigi, tarkime, kad ir
smegenyse turta energija palieka kn ir tsia savarankik eg
zistencij (nors ji to nedaro). Nesvarbu. Energija nra organizuota
informacija. Ji automatikai neprisitaiko prie tvarkos, jeigu nra
kas priveria - pavyzdiui, lsteli tinklo. Taiau smegenyse buvu
sio lsteli tinklo jau seniai nra. Nors energija ir dalyvavo kuriant
js asmenyb, kol buvote gyvas, ji negali ilaikyti js asmeny
bs bruo ir po mirties. Ji nebus tai, kuo negalite bti js ar kitas
mogus.

HENRIK FEXEUS f l Q E J E ]
Jei ir toliau tiksime tuo, k inome apie smegen funkcijas, - sp
ju, kad t ir darote, jei skaitote stor knyg apie tai, kaip jas treni
ruoti, - manomos tik dvi ivados, kad galtume tikti dvasiomis.

1. Visus iuos metus klydome dl smegen. Kad igyvent,

joms nereikia deguonies ir kraujo, o mums mirus jos nesuy
ra. Visi tam prietaraujantys argumentai yra melas. Smege
nys ilaiko elektrochemines galimybes net ir knui atgulus
poilsio, o Josta tebra Josta net ir po mirties. Kai tikime u
mezg kontakt su tais, kurie yra anapus, i tikrj palai
kome telepatin kontakt su palaidot moni smegenimis.
Jie gali papasakoti, kaip yra anapus, todl, kad patiria labai
daug haliucinacij, nes nepatiria joki spdi ir stimulia
vimo, guldami keli metrai po eme. Jdomi, bet kiek kraupi
mintis, su kuria sutikt nedaugelis bendraujanij su dva
siomis. Taigi lieka tik viena ivada.
2. Kokiu nors paslaptingu bdu Jostai mirus atsiranda tiksli jo
smegen tinklo kopija. Kadangi smegenys (o kartu ir tapaty
b) keiiasi iki pat mirties, kopija negali bti sukurta i anks
to, o tik mirties akimirk. i kopija negali bti sudaryta i
materialios mediagos, nes ji turi mas, o vaiduokli esm
ta, kad jie nematerials, bet kopija vis tiek privalo sukaup
ti energij, kad suaktyvint vairius mini tinklus. Kitaip
tariant, Jostos dvasia yra metafizinis klonas, kuris mirties
akimirk tiksliai atkartojo be galo sudtingus Jostos smege
n tinklus, ir su juo vliau galime palaikyti telepatin ry.
Otai irgi nemanoma remiantis gamtos dsniais, kuriuos jau
pripastame.*

* Lyg to nepakakt. Jeigu pairtume, kaip veikia smegenys ir knas, yra dar
vienas sunkumas, su kuriuo susidurt dvasios. Kad dvasia galt gyventi, kokiu
nors antgamtiniu bdu turt klonuotis ne tik smegenys, bet ir kur kas daugiau
kno dali. Paios smegenys neturi jutimo priemoni ir remiasi kitais organais.
Pavyzdiui, akimis. Be stiklaknio, i kurio sudarytos akys, ir be optini jungi
su smegenimis pastarosios negali gauti vaizdins informacijos. Vis dlto atrodo,
kad dvasioms puikiai sekasi visk matyti. Ar igirsti, kas k sako. Kad tai galt,
klonuotos vaiduokli smegenys turt apsiarvuoti ir pora vaiduoklik aki ir
aus bei nervinmis jungtimis. Dds Jostos mkla vis labiau panaja perregi
m amerikietik aisliuk Pon Bulviagalv.

Q B B E NUOSTABUS PROTAS
 Kitaip tariant, tiek t klasikini dvasi. Pernelyg nenusiminki
te, kad jos negali egzistuoti - beveik visada yra kur kas aunesnis
ir domesnis paaikinimas, kodl vyksta tam tikri, regis, nepaaiki
nami fenomenai.
Dabartiniai mediumai ir bendrautojai su dvasiomis pradeda
suprasti, kad dl ms ini apie pasaul darosi sunkiau tvirtinti,
jog jie tikrai kalbasi su mirusiais asmenimis. (Iki iol dar nesutikau
n vieno tvirtinanio, kad bendrauja su mirusiomis smegenimis.)
Kartais jie bando ivengti ios delikaios problemos sakydami, kad
bendrauja ne tiesiogiai su dvasia, o sukuria nauj asmenyb, pana
i mirusiojo. Kitaip tariant, jie pripasta, kad i tikrj neben
drauja su Josta, o tik mgdioja j remdamiesi savo sivaizdavimu,
koks jis buvo. Nieko sau, visai kaip Robertas Gustafssonas, parodi
juojantis Ernst Hugo Garegard. Grinkite man pinigus.

&ajUvtkife, fzwt a i
Esama ir visai kitoki vaiduokli ar dvasi: jais tampame mes pa
tys, trumpam palik savo kn, kol dar gyvename. Tai vadinama
ijimo i kno patirtimi (arba astralinmis kelionmis, jei vartotu
me judjimo Naujasis amiusterminus), ir jos ities domios. Per
toki kelion nelaimliai staiga pajunta, kad j astaiga atsidr
u kno rib. Jie daniausiai susivokia kybantys ore (paprastai prie
pat lub) ir jiems atrodo, kad iri save, gulint lovoje ar sdint
ant kds. is paprastai gsdinantis igyvenimas trunka kelet se
kundi, o tada praeina. tai tokios bsenos fiksuojamos vairiose
kultrose visame pasaulyje. Deja, labai sudtinga jas itirti, nes jos
itinka spontanikai, danai trunka labai trumpai ir galbt pasitai
ko kart ar du per vis gyvenim.
Tokios autentikos patirtys sudar pagrind visai knyg ir
plokteli industrijai, kurios tikslas - padti jums leistis astralines
keliones u kno rib.
io tipo komercializuotos kelions u kno rib vis dlto parem
tos savitaiga ir fantazija. Kaip jau inote, js smon negali eg
zistuoti ne fiziniame kne. Nemanoma ir kokiu nors stebuklingu
bdu per kelion gauti regimj spdi, jeigu js fizins akys
nekeliauja kartu - o jos to nedaro, nes sdite ant kds ir usimer
ks klausote i ausinuko sklindani bangini dain. Nesupraskite

HENRIK FEXEUS Q Q Q Q
mans klaidingai, nieko blogo nesakau, jeigu norite atsipalaiduo
ti klausydamasis elektronins bang mos ir suprantate tai kaip
kelion i savs (ar save). Tai puiki mintis. Man ir paiam kartais
taip nutinka klausantis mgstamos muzikos. Tai tiesiog dievika.
Nordami perprasti vienus ar kitus dalykus, amanai taip daro jau
tkstanius met. Taiau nereikt painioti mini ir fantazij su
kelionje i tikrj matytais vaizdais ar aplankytomis vietomis. Nes
js nekeliavote. Tik taip atrod. Ar dar neutenka? Keista, bet dau
gelis nesutinka ir laikosi sikib minties, kad j kelions u kno
rib yra tikros, greiiausiai dl visiko neimanymo, kaip veikia
ms smegenys ir jusls.
Kaip tada paaikinti esmin fenomen, kai mons, n negalvoj
apie ijim i kno, ima ir i jo ieina? Uuomin silo faktas, kad
95 procentai vis ufiksuot ijim u kno rib patyr sergantys
mons. 75 procentai vis patiri pasitaik tiems, kuriems buvo
sualotas deinysis smegen pusrutulis. Dl io atradimo moksli
ninkai pradjo manyti, kad iuos igyvenimus galbt sukelia poj
i sutrikimai. Paprastai ms pojiai susisieja tarpusavyje ir su
daro trij matmen igyvenim, protin ms kno hologram
erdvje. Jeigu, pavyzdiui, lytjimo informacija pradeda neatitikti
regimosios ir matome kita, negu jauiame, sugriva ms pai
holograma. Jei matte pirmj laidos Proto aptemimas sezon,
rodyt vedijos televizijos, turtumte prisiminti eksperiment,
per kur vien moter priveriau jausti, kas vyksta su medine
pliauska, lyg tai vykt su jos ranka, - tik todl, kad man pavyko
suklaidinti jos lytjim ir reg. Regis, ijimo i kno potyris yra ne
kas kita, kaip vaizdin iliuzija, kuri susidaro vienu metu skaidant
daug regimj poji. Procesai, kurie sukuria supratim apie savo
kn, nuvilia ir kyla jausmas, kad esame iji kno.* Tai atitin
ka ir pai pacient praneimus, kuriuose jie visada teigia, kad at
rodo taip, lyg jie irt save. O tuo ir skiriasi tikri igyvenimai
nuo siteigt astralini kelioni.

Net jei ir yra ryys tarp ijimo i kno potyrio ir deiniojo sme
gen pusrutulio sualojim, kaip paaikinti, kodl tie 5 procen-
* Atrodo, kad teorija yra teisinga: elektra stimuliuojant tam tikr srit deinia
jame smegen pusrutulyje neseniai pavyko padaryti taip, kad pacientas patirt
savaimin kelions u kno rib spd kaskart suaktyvinus i srit.

B B B B NUOSTABUS PROTAS
tai sveik moni patiria tuos paius pojius? iaip ar taip, pa
teikiau tik galim paaikinim, kaip potyriai gali atsirasti, o ne
rodiau, kad tik taip ir gali bti. Usimerks vaikinas, sdintis
ant kds, be abejo, gali palikti savo kn (jeigu umirime, kaip
veikia smegenys). Tiesa. A nieko nerodiau. Taigi silau atlikti
paprast test. Nuo dabar mano svetainje, ant knyg lentynos,
guls A4 formato popieriaus lapas, kuriame aikiai nupieiau
nema paveiksll. Jeigu js, prie tai neaplanks mano nam,
leisits astralin kelion pas mane, pakibsite palubj ir sidm
site, kas pavaizduota paveiksllyje, o vliau atsiusite man atsaky
m elektroniniu patu (adres rasite interneto svetainje henrik-
fexeus.se), paadu iimti i knygos skyrel ir vieai atsiprayti u
savo ribotum.
Labai diaugiausi, jei taip nutikt.

HENRIK FEXEUS Q Q B B
 KAIP TAPTI MEDIUMU
Greitas kursas, kaip tapti tikr tikriausiu
bendrautoju su dvasiomis

s apvietos laikais vietos yra, galima sakyti, viskam. Net

M nenustembame, kai moterik gyvenimo bdo urnal pa

skutiniuose puslapiuose, tuose paiuose, kuriuose randame
plastikos chirurgijos ir jogos SPAskelbimus, pasitaiko ir pasilym
brj, taro kort specialist ir aikiaregi, kurie mato ateit ir per
duoda inias i dvasi pasaulio.* Net telefonu.
Noriau skyri apie paranormalius reikinius baigti suteik
damas jums tokias pat galias, kokias neva turi jie. Sprskite pats,
ar tai ypatinga galia, ar triukas vakarliui. (Ar kai kas, i ko galima
udirbti.) iaip ar taip, gysite nekainojam supratim, kad viskas
veikia vien tik per ms tutyb.
Vis dlto pirma turime isiaikinti, kas yra mediumas. Kitaip,
nei daugelis mano, tai gana naujas reikinys.

ie k tie k u te d iu M U i& t& iy o i

Seniau ryiai su dvasi pasauliu buvo kaimo vyresniojo, amano ar

burtininko darbo sritis. Norint pasiekti dvasias, reikdavo atlikti
ilg, sudting ritual, ir net tada negaldavai bti tikras, su kuo
umezgei kontakt - jei ivis pavykdavo umegzti. Tai galjo bti
tiek mogus, tiek gyvnas.
Naujieji ms laik mediumai, galintys vos tik panorjus susi
siekti su mirusiais giminaiiais, pasirod vos devyniolikto amiaus
viduryje JAV. Tai buvo visikai naujas reikinys: komerciniai me
diumai su savo brangiomis gastrolmis tapo to meto roko vaig-
* Naujausia mada, pradjusi skintis keli ionai, yra bendravimas su angelais.
Lygiai tas pat kaip bendrauti su dvasiomis, tik krikionikiau. Be abejo, angel
mada atjo i JAV ir, mano manymu, gana aiku, kad ji yra kultrinis produktas.
Amerikietika krikionikoji dein ilgai iekojo bdo sujungti liaudies religij su
krikionybe, nes JAVkartu vei prietarai ir dievobaimingumas. Liautis vadintis
mediumu su nekrikionikomis vibracijomis, okultizmu bei Hariu Poteriu ir per
eiti prie kalbjimo su angelais, kur leidia Banyia, tra naujausias tendencijos
rodymas. inoma, tai netrukdo Norvegijos karalikiesiems rmams.

B B B B NUOSTABUS PROTAS
dmis. Paios pirmosios buvo seserys Katie ir Maggie Fox, taiau j
pavyzdiu greitai pasek visas tuntas kit. Seserys Foxper gastroles
JAVir Anglijoje pritraukdavo pilnas sales ir didelms auditorijoms
demonstruodavo seansus, o i medium pasirodym galdavai ge
rai udirbti. Atsirado daug norinij atsiriekti gaball. Naudojant
modernias technologijas naujieji mediumai galdavo demonstruoti
antgamtikus fenomenus tarsi konvejeriu, bendrauti su mirusiais
giminaiiais i viso pasaulio ir spdingu bdu perduoti paslaptin
gas j inutes palikuonims.
Medium gebjim efektyvum, be abejo, lm tai, kad viskas
buvo apgaul. Bet tai nieko per daug nepakeit. Norint suprasti
medium bum JAVdevynioliktame amiuje, pirma reikia suprasti
to meto alies kultrin klimat. Racionalusis mstymas buvo alfa
ir omega, o dvasingumas priklaus neisilavinusiems visuomens
sluoksniams (sunku patikti, turint omenyje, kaip alis atrodo da
bar). Be to, buvo laikas, kai nauji pasaul drebinantys atradimai lie
josi kaip i kibiro - tai, kas vien dien atrod gryna magija, kit
dien jau virsdavo technine tikrove. Tam tikra prasme mons i
gyveno labai magik laikotarp, tiesiog magijai atstovavo mokslas.
Medium populiarumas atspindjo naujj pasaul. Tarp seans
lankytoj, be abejo, buvo daugyb sitikinusi j tikrumu. Lygiai
tiek pat populiars mediumai buvo ir tarp skeptikai nusiteikusios
publikos, kuri eidavo pasirodymus dl pramogos ir bandydama
demaskuoti. Mediumai neveng padti. Kadangi nuolat bdavo
demaskuojami, jie nusprend, kad geriau jau figruoti negu bti
udraustam: neretai tas pats mogus per savo karjer kaitaliodavo
buvim tikru mediumu ir demonstravim, kaip veikia apgaul.
Atrodo, tai turjo smarkiai gluminti. Taiau nepamirkite, kad lai
kotarpis kl daug klausim ir buvo revoliucingas. Tai, kas vien
dien buvo tiesa, kit galjo pasirodyti klaidinga. Jei buvai skepti
kas, galjai sau dalyvauti ir slapia tenkinti gilumin maginio ms
tymo poreik.
Visuomens klimatas yra tik vienas i paaikinim, kodl me
dium bumas taip iplito. Kitas dlions elementas yra tuometin
socialin priespauda. Net ir JAV tais laikais vyravo labai suvary
ta Viktorijos epochos atmosfera. Mediums danai bdavo jaunos
moterys, o didieji pinigai plaukdavo i privai seans. Danai ie
susitikimai jauniems vyrams bdavo vienintel proga valandl

HENRIK FEXEUS Q j Q B Q
pabti vieniems su jauna, graia moterimi (su kuria net nebdavo
serginios duenjos). Vien tai daugeliui vyr bdavo priblokiama -
kiekvien medium ilaikydavo tabas nuolatini vyrikos lyties
klient, norini j vesti.
Labai ipopuliarjo ir privats seansai, skirti i karto keliems
irovams, per kuriuos dvasia, kuri bdavo kreipiamasi, staiga
pasirodydavo tamsoje fiziniu pavidalu. Vis dlto danai paaikda
vo, kad dvasia yra pati mediume ar ios draug, persirengusi vai
duokliu. Spiritualistai (taip pasivadino tikintys mediumais) aiki
no, kad dvasiai, be abejo, reiki kno, kur galt materializuotis.
Vis dlto yra ir kitas paaikinimas, kodl tik nedaugelis bdavo
pasireng atskleisti apgaul - ir kodl seans lankytojai daniau
siai bdavo vyrai. Dvasia daniausiai bdavo apsisiautusi tik plon,
perregim mark. Savaime suprantama, niekas nesiskundia, kai
gauna pamatyti iek tiek nuogybs. Itin viktorikame Londone tam
tikr laik seansas net buvo kodinis odis, reikiantis orgij.

Seksualin priespauda, suvaryta visuomen, metas, kai nuolat

buvo perraomos taisykls, ir antgamtik element ilgesys tarp
viso racionalumo lm, kad mediumai ir spiritizmas nuo atuonio
likto amiaus pabaigos iki dvideimto amiaus pradios klestjo.
Taiau visi smagumai anksiau ar vliau turi baigtis. Bent jau taip
manyta. Anglijos laikratis The Herald para, kad Maggie Fox, kuri
dalyvavo visk kuriant ir karjeros pabaigoje vieai atskleid, kaip
tai vyko, pagaliau visiems laikams prarado iniasklaidos pasitik
jim: Spiritizmo pradininks prisipainimai ir medium metod
atskleidimas deda tak itoms apgavystms. Po io triukinanio
nuopuolio jos daugiau niekada neatsigaus. iandien pakanka atsi
versti paskutinius moteriko urnalo Amelia puslapius ir patikrinti
skelbimus, kad suprastum, jog The Herald pradjo vsti kiek per
anksti.

liie d iu M a i ia jid im

Nenoriu pasakyti, kad visi mediumai ar aikiaregiai sukiau

ja, nors, be abejo, yra toki, kurie taip daro. Galima sakyti, kad
esama dviej ri medium. Vieni i j - tikintys tuo, k daro.
Panas yra diduma brj - jie tokios pat maginio mstymo ir

Q Q B B NUOSTABUS PROTAS
pasitvirtinimo iliuzij aukos kaip ir j klientai. Yra ir kitoki -
sukiautoj.
Pastaraisiais metais daug kalbama apie vadinamj altj skai
tym (ang. cold reading). I pradi is terminas reik, kad mediu
mas skaito kakieno gyvenim (padedamas taro kort, i delno, i
arbatos tiri ar per dvasias) altai, tai yra i anksto nieko nei
nodamas apie t asmen. Prieingyb - kartasis skaitymas (ang.
hot reading), kai mediumas i anksto susirenka informacij apie
mog, kuriam pranaaus. altojo skaitymo reikm ms laikais
kiek pasikeit. Taip vadinama technika, pagrsta bendro pobdio
pasisakymais su statistikai tiktinais spjimais, viskas atrodo uni
kalu ir asmenika, nors taip nra. iek tiek primena horoskopus. i
taip sukuriama iliuzija, kad inai visk apie mog, kurio anksiau
nebuvai sutiks - inai net apie jo mirus dd arba gali i tiri
perskaityti jo ateit. Tie, kas praktikuoja altj skaitym ia naujja
prasme, nebtinai tiki, kad tokia technika teisinga. Jie smoningai
inaudoja klientus ir pasitelkia vis krv triuk, kad igaut in
formacijos klientui nieko nenutuokiant. Vis dar prisimenu vien
aikiareg Hetorgo aiktje Stokholme, kuris norjo tikinti mane
savo antgamtikais gebjimais pasitelkdamas klasikin sukiavimo
metod. Lieuvis neapsivert pasakyti, kad a pats kas vakar sce
noje naudodavau lygiai t pat metod.
Taiau i suki utv nra tokia jau didel. altj skaitym
daniausiai bna istudijav burtininkai ir mons, besidomintys
medium veikla, o ne patys mediumai (inoma, yra ir iimi).
Mediumai retai kada bna taip gerai pasikaust. Jiems ir nereikia:
klientai i karto jais tiki.

J a fik ite , ia 'u u td u iu u jL

Jeigu kada nors teko lankytis pas ger medium ar brj, igirdote
apie save ir kitus toki dalyk, koki nepaaikinsi sukiavimu ar
bendro pobdio pareikimais. Brja inojo apie jus tai, ko nie
kam nesate saks. Gal net igirdote pranayst ar dvi, kurios paskui
isipild? Kaip tai manoma? Juk tai turi kak rodyti, rodyti, kad
toki antgamtik gebjim esama?
Ities noriau, kad taip ir bt. Visa tai nerodo nieko, tik kad
ms mintys kartais labiausiai primena maialyn.

HENRIK FEXEUS Q Q Q D
 Kad pasiektumte tok efekt, net nereikia mokytis altojo skai
tymo. Tereikia perprasti keturis toliau pateikiamus paprastus psi
chologinius triukus, ir bsite puikus mediumas.

T7vifvuun<g(mOikcmtekstas
Pradkime nuo kalbos. Kaip jau nagrinjome ios knygos pusla
piuose, ms odius manoma interpretuoti vairiai. Net jeigu
stengiams reikti mintis kuo tiksliau ir precizikiau, vis tiek atsi
randa galimybi interpretuoti. Ir pats turjote pastebti tais kar
tais, kai kas nors ne taip suprasdavo js elektroninius laikus,
nors atrodydavo, kad idstte mintis itin aikiai.
Danai tampame tokios kalbins reikms iliuzijos aukomis. J
sudaro sivaizdavimas, kad teiginio reikm pasireikia vien tik tei
ginyje. O tai netiesa. Tai todl teatro inovai iki iol nesutaria, apie
k i tikrj yra Hamleto monologas. i iliuzija mums taip prigiju
si, kad nepavyksta sismoninti, jog replikos ir sakiniai niekada iki
galo nelemia savo reikms. K pasakymas reikia tam tikroje situ
acijoje, priklauso ne tik nuo odi, bet ir nuo konteksto, bendr
ini, supratimo tarp kalbtojo ir klausytojo, pastarojo sitikinim
bei lkesi. ie itin svarbs norint perprasti mediumus: mediumo
pasakymo reikm priklauso nuojs paties sitikinim ir lkesi.
Bendraujant klausytojas prie reikms visada prisideda bent jau
tiek pat kaip kalbtojas. Kai reikia perskaityti taro kortas ar ka
kieno deln, beveik visa informacija randasi i to, kuris klauso. Jei
pasakysite man, kad artimoje ateityje patirsiu ibandym, tai gali
reikti bet k. Tai a, klausytojas, nusprendiu, ar turite omenyje
kito mnesio egzamin, ar penktadien planuojam pasimatym.
Ogal kalbate apie naujo darbo paiekas. Kad ir kuris variantas bt
teisingas, j jums ir pateiksiu. Pasakym, kurie vienaip ar kitaip vi
sada teisingi - tu patirsi ibandym, - ir reikiamo konteksto ar
ini derinys, pavyzdiui, inojimas, kad mokausi mokykloje ar
esu vienias, gali sukurti iliuzij, kad tai, k sakote, yra unikalu ir
asmenika: Matau, kad ateityje susidursi su ibandymais intymi
santyki srityje.Gali nuskambti net taip, lyg duotumte man tam
tikr patarim. Turtum pagalvoti, kurie i tavo turim resurs
galt labiausiai padti, ir susitelkti juos. Pats turiu suprasti, k
tai reikia.

B B S NUOSTABUS PROTAS
 Pasikeits kontekstas, pavyzdiui, faktas, kad nesimokau moky
kloje ir noriu pakeisti darb, tam paiam pasakymui suteikia visi
kai nauj prasm. tai jums reikms iliuzija. Jei nustembate, kaip
mediumas gali visk apie jus inoti, praleidiate fakt, kad tai js
suteikiate jo pasakymui prasm.
Paskutinis pavyzdys, kaip puikiai veikia i iliuzija, yra Carol Bolt
Atsakym knyga. Tai universali teigini rinkinys, kur galite at
siversti bet kurioje vietoje, kai reikia isprsti problem ar nei
note, kaip elgtis tam tikroje situacijoje. Galvokite apie problem,
kurios sprendim norite rasti (kitaip tariant, sukurkite konteks-
t), paglostykite knygos nugarl (!) ir atraskite atsakym. Rasite
tokias tiesas kaip geriau palaukti, nukreipkite dmes kitur,
atsikratykite iankstini nuostat arba mstykite praktikai.
Atsakym knyga yra puiki priemon krybikam mstymui. Ta
iau svarbu suprasti, kad atsakymai patys savaime beprasmiai. Vis
kas priklauso nuo to, k su jais darote. Turite pritaikyti juos prie
savo aplinkybi, kad jie tapt didiosiomis tiesomis. Ties sakant,
Atsakym knyga yra kieninio formato mediumas - ir kur kas
pigesnis.
Eime toliau? Pala, patikrinkime Atsakym knygoje. Einate
teisingu keliu.Ak, taip ir inojau.

cAineinau, k ta i hatikia,, trtttu,, fa aby&, utai

Brjai turi rankovje dar kelet triuk, garantuojani skm.
Mediume i pat pradi pasakys jums, kad pagauna signalus ir vi
bracijas. Kartais jie jai nieko nereikia, bet reikia jums. Tai tra
bdas utikrinti, kad stengsits velgti prasm visur, kas tik bus
sakoma. Ojei atsitiks taip, kad pasakymai tuo metu nieko nereik,
vadinasi, reik vliau, arba nepakankamai intensyviai galvojate.
Kitaip tariant, net jeigu ji ir visikai klysta, jums tiesiog nesiseka
rasti tikrosios prasms. Gal gale seansas nra mediums monolo
gas, o turt bti vykis, kuriame dalyvaujate js abu. Taigi mediu
me daro prielaid, kad suteiksite jai vis reikiam informacij. Jei
nebendradarbiausite ir spyriosits, staiga tokioje aplinkoje negals
veikti psichins vibracijos. Kitaip tariant, viskas, k ji (jis) pasa
kys, yra tiesa. Tik klausimas, ar tai suprantate, ar ne.

HENRIK FEXEUS Q Q Q E I
 Kai pats mginsite savo mediumo gebjimus ir pataikysite pa
sakyti k nors, kas visikai neatitinka tikrovs, tereikia tiesiog i
barbenti: Galbt dabar tai nieko tau nesako, bet vliau sakysarba
A tik priimu inutes ir neinau, k jos reikia. Galite net pabti
drsus ir tiesiai paklausti: Jei pamstytum, kaip manai, k gi tai
galt reikti? arba inut buvo gana neaiki, gali bti, kad iek
tiek ne taip j supratau. Kaip manai, apie k ji gali bti? Kaip tik
tokius teiginius mediumai danai vartoja. Jie ir neturt gdytis -
kad ir kaip ten bt, juk js pas juos atjote, kad surastumte pras
m j odiuose.

Uh&ikjLHMA btifixuteJbetaHt
Galtum pamanyti, jog esame pakankamai gudrs, kad perprastu-
me ias technikas, kai su jomis susiduriame. Taiau neperprantame
dl paprastos prieasties, tos paios, kuri veda mus pas alternaty
viosios medicinos atstovus: mus pastebi, ms klauso, pataria ir
mes galime pasijusti ypatingi. Mes norime, kad mediumo pasakoji
mas bt teisingas. Jis pasako, kodl btent mes ypatingi, ir dl to
esame pasiruo atlikti savo darb. inomas mediumas, dirbs su
Holivudo aktoriais, yra pasaks: Bti garsi moni mediumu -
lengvas udarbis. Mano paslaugos kainuoja labai brangiai, seansas
trunka trisdeimt minui, o jie patys prakalba didum laiko. Man
net nereikia stengtis.
Kad btume pastebti, esame pasireng eiti labai toli. Toliau pa
teikiamas dialogas, vyks atuntajame deimtmetyje tarp pacien
ts ir psichoterapeuts vardu Eliza.

Pacient: Visi vyrai vienodi.

Eliza: Kokiu poiriu?
Pacient: Jie visada mumis skundiasi.
Eliza: Galgalite pateikti pavyzd?
Pacient: Na, atjau iaper savo vaikin.
Eliza: Atjote iaper savo vaikin?
Pacient: Jis sako, kad danai bnu nusiminusi.
Eliza: Man neramu dl to, kadjauiats nusiminusi.
Pacient: Taip. Jauiuosi nelaiminga.
Eliza: Kaip manote, ar js apsilankymai ia pads jums daugiau
nebti nelaimingai?

Q D S NUOSTABUS PROTAS
 Pacient: Man, be abejo, reikia pagalbos.
Eliza: Kjums reikt pagalba?
Pacient: Galbt imokiau nebepykti ant savo mamos.

Ir 1.1. Visi bendrav su Eliza reagavo labai emocionaliai ir teig,

kad Eliza buvo jautri ir labai kompetentinga psichoterapeute. Kar
t vienas pacientas net papra stebtojo, urainjanio pokalb,
ieiti i kambario, kad jis galt ramiai tsti asmenik panekes.
Nebt nieko keisto, jei ne viena detal: Eliza buvo kompiuterio
programa. Bendravimas vykdavo taip: pacientas klaviatra ura
ydavo savo klausimus, o Eliza atsakydavo popieriaus juostele su
spausdintais odiais. Eliza nebuvo sudtingas kompiuteris, net
tada ji buvo primityvi. Eliza apskritai nesuprato kalbos, tik pasiti
kdavo informacija, pateikta paciento pasakojime, ir j grindavo.
Programa iekodavo raktini formuluoi, toki kaip a manau
X, o tada automatikai atsakydavo: Kodl manai, kad X? Arba
tiesiog pakartodavo teigin kaip klausim. Pasakymas Apadar B
ikart grdavo panekovui kaip Apadar B?Jeigu pasitaikydavo
odi jungini, kuri programa nesuprasdavo ar negaldavo pa
naudoti, ji atsakydavo k nors bendro, pavyzdiui: Tskite, Ar
galtumte pateikti pavyzd?, Kaip atrodo jums paiam?, ar pa
naudodavo informacij i ankstesni atsakym. Kaip susij tai, k
dabar pasakte, su X, kur minjote anksiau?Vis dlto analizs -
nei kalbins, nei psichologins - Eliza negaljo atlikti.
iaip ar taip, dl pacient noro bti pastebtiems ir igirstiems
bei j gebjimo pritaikyti sau Elizos pasakymus ji buvo puiki psi
choterapeute. Nors pacientai ir inojo, kad tai tik kompiuterio pro
grama! I tikrj jie buvo visai ne pacientai, o bandymo dalyviai,
kuri paprayta atlikti pacient vaidmen, siekiant patikrinti, kaip
veikia programa. Vis tiek ilgai netrukdavo, kol dalyviai umegzda
vo rimt ir asmenik ry su Eliza. Tok, kad kai kurie pasipra
paliekami vieni su kompiuteriu.
Klausytojo k tik pateikt informacij kiek apdorojus grinti ir
isisukti tais atvejais, kai neturi atsakymo, yra daugelio medium
smoningai ar nesmoningai naudojama technika.
Vienintelis dalykas, kur tursite padaryti, kai velgsite i po
turbano, - pairti klientui akis, nutaisyti ujauiam veid ir
visai kaip Eliza grinti k tik gaut informacij. Yra dar vienas

HENRIK FEXEUS Q Q
aspektas, kuriuo mediumai danai naudojasi: valandl palaukus
prie grinant informacij, gal net iki kito susitikimo, auka bus
sitikinusi js nesuvaidintais, antgamtikais gebjimais, nes jau
bus pamirusi, k papasakojo.

UCeliM baigty*
Ms lkesius dl ateities danai patvirtina vairs vykiai. Kai
kas nors nutinka, suprantame tai kaip patvirtinim, kad lkestis
buvo teisingas, nors iki tol nenorjome pripainti, kad toks vykis
bt pakankamas rodymas. Jeigu i anksto atidiai ir tiksliai ne-
apsibrime, ko tikims, vliau bus lengviau iplsti lkesi ribas.
Paprasiau tariant, esu tikras, kad kit savait susirgsiu. Uuot
susirgs, usigaunu koj. Matot, atsitiko taip, kaip ir maniau: juk
sakiau, kad man skauds.
Ms gebjimas taip apkarpyti prieasties ir poveikio dlions
dalis, kad jos geriau tikt viena prie kitos, yra dar viena prieastis,
kodl atrodys, kad mediumas nuspja ateit teisingiau, negu yra i
tikrj. Jei ipranaauju, kad baland ar gegu mirs garsus vedi
jos politikas, o kovo pabaigoje Bertas Karlssonas patenka rimt
automobilio avarij, mano spjimas pasitvirtina, tiesa? Na, Bertas
nra politikas, bet anksiau buvo, be to, jis neabejotinai garsus.
inoma, jis avarijoje neuvo, bet buvo smarkiai sueistas. inau,
sakiau, kad tai nutiks baland ar gegu, bet paskutin kovo savait
labai jau netoli. A tik perduodu t informacij, kuri mane pasiekia.
Kartais gali bti sunku j suprasti.
Panas ivediojimai danai pateikiami kaip rodymas, kad
mogus i ties turi gali matyti ateit. I tikrj tai greiiau ro
dymas, kad gebame mstyti krybikai. Visuomet bna kitoki ga
limybi aikinti tai, kas vyksta aplinkui, dl evoliucijos puikiai ge
bame surasti toki interpretacij, kuri geriausiai patvirtint ms
pasaulio vaizdin - ar tai, kuo jau esame nusprend tikti. Nors kar
tais ir prireikia bat aukto.
Jeigu kada norsite pademonstruoti savo mediumo talentus ir,
pavyzdiui, spal klientui ipranaausite, kad per pus met jis isi-
ruo kelion po Nepalo kalnus, bet per tuos mnesius jis tik iva
iuos slidinti su eima Vemdaleno kaln kurort per iemos atos
togas, galsite vis tiek tvirtinti, kad js vizija isipild: Vadinasi,

E IQ D S NUOSTABUS PROTAS
buvau teisus! Maiau jus stovint ant snieguotos kalno virns! A
tik suklydau pranaaudamas, kur ta virn.

&W, mudifba
Gali pasirodyti, kad brjai daugiausia atstovauja anachronikai,
bet ne tokiai jau kenksmingai pramog formai. inoma, tai pasiu
tusiai brangi pramoga, nors telefono numer surenkate daugiausia
dl domumo - 2010 metais vedijoje daniausiai pasitaikantis ta
rifas buvo 19,8 kronos per minut. Per valand susidaro tkstantis
imtas atuoniasdeimt kron. Net ir nujs labai brang Lady
Gagos koncert, kur bilietas kainuoja atuonis imtus kron, u
pinigus gausite daugiau. Nueiti kin iandien vidutinikai kainuo
ja apie imt kron - tiek u dviej valand pramog. Taiau net ir
tai 23,8 karto veriau negu skambinti poniai Nyberg, kuri, pagal
skelbim, yra geriausia brja vedijoje ir Vokietijoje. (Ne, pasa
kiau. Padk ragel.)
Tai, k ponia Nyberg ir jos kolegos daro, nesvarbu, ar vedami
ger paskat, yra u 19,8 kronos per minut pateikti informacij,
visikai stokojani turinio, - geriausiu atveju. Jei kiek nepasiseka,
jie dalija patarimus, kaip monms gyventi, nors neturi tam jokios
kvalifikacijos, ir pernelyg danai klastoja brangiausius gedinij
prisiminimus. Kadangi mediumas negali i tikrj susisiekti su
dde Josta, jis turi fantazuoti ir isigalvoti, o paskui ta fantazija
susimaio su tikrais js prisiminimais. Rezultatas - daugiau kaip
tkstantis kron u tai, kad js brangiausio dds atminimas at-
skiediamas nebtais dalykais.
Raytojas Isaacas Asimovas yra pasaks, kad jei vertinsime tik
tai, kiek kas nors sumaina skausm ar suteikia paguodos, nega
lime kritikuoti apskritai jokio elgesio. Kitaip tariant, vien faktas,
kad kas nors yra miela, yra nepakankamas pagrindas tam dalykui
egzistuoti.
Mediumai kelia pavoj dl to, kad jie nemokomi konsultuoti su
sirpinusi moni. Pavojus dar labiau padidja, jeigu klientas i
pat pradi yra paeidiamas. Patarinti yra labai delikatus darbas,
kuris lengvai gali nepavykti, pavyzdiui, nesuprantant, kad duotas
patarimas gali bti interpretuojamas visikai kitaip, negu tiktasi,
ir dar labiau pabloginti padt. inoma, pasitaiko ir toki psicholo-

HENRIK FEXEUS KOB

g bei psichoterapeut, kurie yra katastrofikai prasti, ir nesvarbu
j isilavinimas. Taiau jei adi imti pinigus i nerimaujani ar nu
siminusi moni u patarimus j gyvenimo klausimais, nepakan
ka pasakyti vien tik tai, kas ateinai kort ar dvasi. Be terapijos
mokym bsi ne tik klaidintojas, bet gal ir pavojingas.

Beje, tikiuosi, supratote, kad a nemanau, jog gera mintis skelb

tis tikru mediumu. Panaudokite imoktas pamokas kaip triuk per
vakarl. O kai visi patiks js nesuvaidintomis antgamtikomis
galiomis, papasakokite, kaip js tai padarte. Visuomet atsiranda
toki, kurie susierzina.

S B D B NUOSTABUS PROTAS
 TAI NEGALI BTI
ATSITIKTINUMAS
Kai nutinka visikai netiktini dalykai

eigu ities yra taip, kaip sakau, jeigu antgamtiniai reikiniai i

J tikrj yra klaidingo ms smegen mstymo produktas, kaip

gali bti, kad tiek daug moni yra susidr su dalykais, kurie
negali bti atsitiktinumas. Juk visi tie milijonai, kurie per istorij
yra stipriai ir asmenikai pajut vykstant antgamtinius reikinius,
negali klysti, tiesa?
Well...
sitikinimas, kad tai turi bti tiesa, nes tiek daug moni tuo
tiki, yra keistas. Tokiu pat argumentu remiasi ir alternatyvioji me
dicina, kai teigia, kad viena ar kita priemon veikia, nes Kinijoje
ji naudojama jau tkstanius met. Vis dlto masinis sitikinimas
nra tas pat, kas tiesa. Didum savo egzistencijos mogus buvo ti
kras, kad em plokia. Net supratus, kad ji apvali, patys atriausi
protai vis dar inojo, kad Saul sukasi apie em, o ne atvirkiai.
Tai, kad labai daug moni kuo nors ilgai tiki, dar nereikia, kad j
idja teisinga ar kad joje bent kakas slypi. Tai tereikia, kad yra
toks fenomenas, kur reikia paaikinti.
mogaus negebjimas velgti, kad ssajos i tikrj yra statis
tikai tiktini atsitiktinumai, tokie kaip skmingas metimas krep
ar Paslapties skaitytojo laimjimas loterijoje, padeda nemaai
pasistmti, rodos, nepaaikinam fenomen iaikinimo link.
Vienas i galim variant - netiktini sutapimai. Du draugai,
kurie jau ilg laik nebendravo, atsisda greta vienas kito kine.
Vyras surenka ne t numer ir pataiko paskambinti senam klass
draugui, kurio nemat jau dvideimt met. Ketinate pasikalbti su
savo mergina apie kai k, kas nutiko labai seniai, o ji apie tai usi
mena pirma js. tai tokie vykiai danai minimi kaip rodymas,
kad turi bti kakas.
Jie atrodo taip maai tiktini ir sukelia tokias stiprias emocijas,
kad nemanome, jog susidrme su atsitiktinumu. Tai turi k nors
reikti.

HENRIK FEXEUS QQQEI

 Taiau ar tikrai ie vykiai taip jau maai tiktini? Daugelis ne
tikt sutapim i tikro yra gana dani. Tai, kad manome kitaip,
taip pat lemia faktas, jog nesame uprogramuoti atlikti statistinius
skaiiavimus ir nevertiname, kiek vairiausi mini ateina galv
per vien dien. Mums taip pat nesiseka suprasti, kiek daug vairi
dalyk esame pasireng pavadinti netiktais sutapimais.
tai jums geras pavyzdys. Rengiate vakarl ir pasikviette sve
ius dvideimt du mones. Per vakarl paaikja, kad du i svei
t pai dien venia gimtadien. Po savaits einate kit vakarl,
kur taip pat susirink daugiau kaip dvideimt svei. Ir vl paai
kja, kad du i j venia gimtadien t pai dien! Nujs dar du
vakarlius, kuriuos pakviesta daugiau kaip dvideimt moni, vl
randate moni, kuri gimtadienis t pai dien! Kas jums darosi?
Ar tapote gimtadieni magnetu? Juk tikimyb, kad taip nutiks - tai
yra, kad i daugiau kaip dvideimties moni atsiras du, venian
tys gimtadien vienu metu, ir dar keturis kartus i eils, - turt
bti mikroskopin. Kokia i tikrj i tikimyb?

Ogi visai nemaa. Tikimyb, kad du mons i dvideimt trij vs

gimtadien t pai dien, yra kiek didesn negu 50:50. Jei svei
35, tikimyb iauga iki 85 procent. Daugelis nustemba, ir jeigu pa
menate nuo tada, kai mette monet, nra neprasta, kad situacijo
je 50:50 pasitaikyt tas pats rezultatas keturis ar penkis kartus i
eils. Taigi, deja, js nebuvote gimtadieni magnetas. iaip ar taip,
vis tiek apsilankte vakarliuose.

tla i iH J te h fito d a /iy e t k la u iU iu is

Mes kasdien dalyvaujame daugybje vyki, k nors sutinkame,

mums kas nors paskambina, pagalvojame apie k nors kit, pietau
jame, einame apsipirkti - visus iuos vykius vertiname iekodami
reikming sutapim. Elgiams kiek panaiai kaip mano pranays
tje apie Bert: net jei tam tikro vykio tikimyb absoliuiai maa
(mirta inomas politikas), panai vyki tikimyb (Bertas pakli
va automobilio avarij) yra kur kas didesn, nes gali bti tiek daug
panai vyki. Tarkime, dirbate ekonomistu, keliaujate susitikim
Maskvoje ir ten sutinkate savo senj ekonomikos mokytoj i gim
nazijos. Koks netiktinas sutapimas. Ar bt buv ne taip netik-

EH3DE NUOSTABUS PROTAS

tina, jei btumte sutiks grups draug i Prekybos auktosios mo
kyklos? Ojei tai bt nutik ne Maskvoje, o Romoje? OVekje? O
jei btumte susidr ne susitikime, o aludje? Ojei tai bt buvusi
sena meil i paskutini mokyklos klasi? Tikimyb, kad nutiks visi
minti vykiai, gana menka, taiau tikimyb, kad pasitaikys vienas
i j ar bent jau panaus, kur kas didesn. Kai mums nutinka kuris
nors i ivardyt vyki, stebims, nes pradedame galvoti, kaip ne
tiktina, kad vykiai susiklost kaip tik taip, o ne vertiname tikimy
b, kad kuris nors i vis panai vyki kada nors nutiks. Toks pat
ankstesnysis gimtadieni paradoksas. Jei mante, kad taip tiesiog
negali bti, veikiausiai skaiiavote, kokia tikimyb, kad kieno nors
gimtadienis bus t pai dien kaip konkretaus mogaus, ir nepa
galvojote, kiek daug vakarlyje galim kombinacij: dvideimt trij
moni grupje yra du imtai penkiasdeimt trys manomos poros.
Tikimyb, kad poros narys vs gimtadien tam tikr dien, yra 1
su 365. inoma, tai galioja abiem poros nariams. O esant dviem
imtams penkiasdeimt trims manomoms poroms, tikimyb, kad
kieno nors gimtadieniai sutaps, yra kur kas didesn u 50 procent.
Netiktinas sutapimas virto statistine tikimybe.

J t& ia s tik ti

Kodl gi nemanomi igyvenimai daro mums tok didel spd,

kad priveria manyti, jog u j turt slypti mistikos jgos? Viena
vertus, jie veikia mus emocikai, kita vertus, norime tikti. Sakyti,
kad nra antgamtik gali, kad telepatija ir bendravimas su dva
siomis greiiausiai negalimi, daugeliui reikia mogaus ir pasaulio
sumajim. Tampa kiek nuobodu. Bt smagiau, jeigu visi tie pa
slaptingi reikiniai i tikrj vykt. Sutinku. Bt daug smagiau. A
asmenikai neturiu tikslo sulyginti vis t dvasin pasaul su eme.
Taiau nenoriu ir ijungti savo racionaliojo mstymo, kad galiau
patikti antgamtikumu. Per imt trisdeimt met nepaliaujam
kruopi tyrim iekant vis manom mogaus antgamtik ga
li aspekt nenustatyta n vieno neabejotino rezultato. Remdama
sis savo sitikinimais, be abejo, gali tvirtinti, kaip daugelis ir daro,
kad tai nieko nerodo. Tai rodo tik tiek, kad per imt trisdeimt
met sutelkt pastang nepavyko ufiksuoti tariam gebjim.
Paprastai to pakanka, kad k nors atmestume: neprireik imto
trisdeimties met, kad dauguma liautsi tikj, jog Saul sukasi

HENRIK FEXEUS Q Q D D
apie em. Tada pasitikjome mokslu, nors patys ir negaljome
pamatyti, kaip yra. Vis dlto, kalbant apie ms antgamtikus ge
bjimus, mokslu nepasitikime. Beviltikai troktame, kad kas nors
tokio bt.
Kalbjau apie visa tai su viena vedijos televizijos vaigde, kuri
tvirtai mano esanti mediume. Per mudviej pokalb ji tvirtino, kad
kalbasi su dvasiomis. Paaikinau jai nesuprants, kaip tai mano
ma, turint omenyje inias, kaip veikia ms smegenys ir tapatyb.
Tada ji praneko kitaip: es gauna informacij nebtinai i dvasi,
taiau ino, kad sutikusi naujus mones priima nepaaikinam
informacij i kakur. Ji inojo apie juos dalyk, kuri jai niekas
nebuvo saks. Kadangi ji geba painti ir yra empatikas mogus,
pasiymintis krybingumu ir fantazija, man tai nepasirod labai
keista. Kita vertus, ne taip ir antgamtika. Taip jai ir pasakiau.
Tada ji papasakojo apie kelet netiktin susitikim, kai susi
durdavo su monmis, apie kuriuos bdavo k tik pagalvojusi ir su
kuriais nordavo pasikalbti. Kadangi ji buvo iskirtinai protinga ir
sumani, pirma mans spjo pakomentuoti: inau, kad tai patenka
tarp tiktin atsitiktinum, ir inau, kad tai tra asmeniniai suta
pimai, kurie nieko nerodo.
Juk sakiau, kad ji sumani. O tada igirdau: Bet vis tiek.Jai ie
du odiai apm visus reikiamus rodymus.
Jeigu norime toliau tikti antgamtiku savo egzistencijos mat-
menimi ir kartu ilaikyti inias apie tikrov, galiausiai mums lieka
tik tas vienas argumentas: bet vis tiek. Tai moteriai uteko suma
numo pripainti visus rodymus, kad yra prieingai, nei ji yra si
tikinusi. Ji inojo, kad jos potyrius manoma paaikinti natraliai,
bet bendramogiku poiriu vis dar itin naudingu bdu. Nebuvo
prieasi manyti taip kaip ji. Taiau tikjimas kaip tik toks ir yra.
Be prieasties. Bet vis tiek. Kaip manote, kodl Katalik banyia
dar beveik keturis imtmeius po Galiljaus atradimo tvirtai laik
si Sauls sistemos vaizdinio ir iki pat 1992-j vieai nepripaino,
kad em sukasi apie Saul - o ne atvirkiai? Taip galjo nutikti
tik dl vienos prieasties: bet vis tiek.
Tarsi nepatenkinti vaikai neatsisakome savo vaizdini tik todl,
kad taip norime, ir rodome lieuv rodymams, logikai ir faktui, kad
pasaulis ir mogus gali bti neapsakomai fantastiki, jaudinantys,
stulbinantys ir netikti net ir netikint pasakomis.

BQDEI NUOSTABUS pr ot a s
 SVARBI YPATINGA GALIA
Padedamas proto rentgeno pamatysite
pasaul tok, koks jis yra

odl taip jau svarbu, ar turime klaiding sitikinim, ar ne?

K Juk tai nepavojinga? Ne, ne visi sitikinimai yra pavojingi.

Tik kai kurie. Kadangi neretai bna sunku atskirti nepavojin
gus nuo pavojing, svarbu utikrinti, kad turtume j kuo maiau.
inoma, maginis mstymas gali atrodyti mielas. Taiau pagalvokite
apie raganosius. iandien jie beveik inaikinti. 1975-1990 metais
brakonieriai inaikino 90 procent Afrikos raganosi nordami
juodojoje rinkoje parduoti j ragus - u milinik kain - kaip
priemon potencijai gerinti. Raganosiai yra toli grau ne vieninte
liai gyvnai, kurie masikai mediojami tikint j magikomis galio
mis, - deja, daniausiai tos j galios bna sutrintos miltus.
K jau kalbti apie tok nusikalstam reikin kaip vaik api
pjaustymas. Iskyrus pavienius atvejus, kai procedra reikalinga
dl medicinini prieasi, tiek berniuk, tiek mergaii apipjaus
tymas 100 procent priklauso nuo prietar ir iankstini nuosta
t. Apskritai be jokios mokslins ar medicinins prieasties imtai
tkstani vaik apipjaustomi kitais atvilgiais apsivietusiose a
lyse. siuntu vien apie tai raydamas.
inoma, prietarai nevienodi. Pora rakt ant stalo niekuomet
nesunaikins visos vedijos briedi populiacijos. Dl savo laim
neanios kepuraits niekada nepradsiu pjaustyti kdikiams pim-
paliuk. Kalbu apie prietar slepiamus mechanizmus. Pritariant
vieniems ir nepritariant kitiems tampa sunku nubrti rib. Kada
dar nieko baisaus, o kada jau ne nieko baisaus?
Pavelkime tok nekalt dalyk kaip horoskopas. Tikiuosi, ga
lime sutarti, kad kiek keista mintis, jog dangaus kn, nutolusi
nuo ms per daugyb viesmei, isidstymas js gimimo aki
mirk turi daugiau takos js dabartiniam a negu socialiniai,
kultriniai ir genetiniai veiksniai, su kuriais susidrte augdamas
(ir susiduriate iki iol). Ir vis tiek buvs JAVprezidentas Ronaldas
Reaganas leido, kad jo sprendimams tak daryt monos mgs
tamiausia astrolog Joan Quigley. Reaganas planavo sukurti kos-

HENRIK FEXEUS [O E] [D E
mose branduolini raket sistem JAVgynybai, o klaus patarim
moters, kuri savo inias grind dideli akmen judjimu dangaus
skliaute. Palydovai su branduoliniais utaisais ir horoskopas - ne
kokia kombinacija. Reaganas nebuvo pirmas. Prie j visas brys
prezident nuo Roosevelto iki Nixono klaussi aikiaregsJeanie
Dixon pranaysi.
Ms ministras pirmininkas galia gerokai nusileidia JAV pre
zidentui. Bet vis tiek manau, kad mums bt nemalonu ir gal net
pavojinga, jeigu Reinfeldtas pradt klausyti Saidos pdini pata
rim.
Teisingo poirio pasaul siekis yra neimatuojamas ir keblus
net paiais palankiausiais atvejais. Turime juo rpintis. Jeigu ban
dome kada panorj jungti ir ijungti savo kritin mstym, rizi
kuojame ivis j prarasti. Rizikuojame savo gebjimu aikiai matyti
pasaul. Neugdydami savo gebjim kelti klausimus tapsime ma
iau atspars teiginiams ir raginimams t, kuri paskatos ne pa
ios geranorikiausios. Jei manote, kad is teiginys kiek primena
roman 1984, k pasakysite apie tai k: jeigu skaitte inaas,
turtumte prisiminti biologin paaikinim, kodl jaunimui sun
kiau racionaliai mstyti. Tai ne j kalt, o tiesiog smegen vysty
mosi rezultatas. Raant i knyg, vedijoje vyko rinkimai. Likus
dviem savaitms iki rinkim laikratis Metro paskelb savo apklau
sos rezultatus: kas deimtas apklausiamas 18-24 met asmuo teig
ketinantis balsuoti u vedijos demokratus - partij, kuri dalyvau
ja rinkimuose remdamasi itisa neteising pasaulio vaizdini sis
tema. Regis, tai ino ir patys vedijos demokratai, nes pasirpino
usitikrinti param tarp t, kuri analitinio mstymo ir klausim
klimo gebjimai dar nepakankami suprasti, kokie netvirti partijos
argumentai. Strategija pasiteisino: vedijos demokratai parlamen
to rinkimuose surinko 5,7 procento rinkj bals. Tyrjas Stephe-
nas Jay Gouldas aikiai idst, kodl svarbu stengtis mstyti tei
singai: Kai mogus nesimoko vertinimo priemoni, o tik vadovau
jasi savo viltimis, pasjama politins manipuliacijos skla.
Kaip jau sakme i pradi, teisingesnis poiris pasaul gali
padti priimti geresnius gyvenimo sprendimus negu neteisingas.

B Q Q E nuostabus protas
J a i t&ticLLL

Neprietaringas mogus popieriuje galbt atrodo iek tiek altas ir

be vaizduots. Taiau susidrs su ibandymais inosite, kaip elg
tis, neustrigsite dl maginio mstymo, nematysite dsni ten,
kur j nra, ir kiaurai permatysite klaidingus argumentus. Pasaulis
nesumas todl, kad gijote dar vien ypating mini rentgeno
gali: galima ir toliau stebtis visa ko egzistavimu, net jeigu netiki
antgamtiniais reikiniais. i knyga yra mano niekad neisenkanio
stebjimosi mumis, monmis, tiesioginis rezultatas. inant, kokie
esame mes ir koks yra pasaulis, jis netampa maiau fantastikas.
Jeigu supranti astronomin santyk tarp Sauls ir ems bei
optin reikin, dl kurio vyti dangus, saullydis netampa maiau
graus.
Ojei jau prakalbome apie saullydius, atjo metas atsisveikinti.

HENRIK FEXEUS rarais

PABAIGOS
ODIS
cAi, kad (nurota kantu
 Imintingas mogus prisitaiko prie pasaulio,
o neimintingas ir usispyrs bando pritaikyti
pasaul prie savs. Todl visa paanga priklauso
nuo t, kurie yra neimintingu
Georgeas Bernhardas Shaw

avigalba nra tokia jau sena. Nors is judjimas prasidjo XXa.

S 4-ajame deimtmetyje nuo Daleb Carnegie knygos Kaip susi

rasti draug ir daryti tak monms, Vakaruose bumas kilo
tik XXa. pabaigoje. Tai, k matome dabar, yra atuoniasdeimtme
ts tendencijos kulminacija. Tam tikra prasme galima sakyti, kad
visa savigalbos literatra ir psichologijos tyrimai nuo Carnegie lai
k lm i knyg. Taiau teigti k nors panaaus bt neregtai
pagyrnika.
Nuostab prot galjote perskaityti vairiausiais bdais. Ati
diai nuo pradios iki pabaigos ar tik vien kit puslap. Galbt
tikslingai iekojote informacijos, o gal paskaitinjote en ten, kur
pasirod domu. Surijote vis per keturias dienas, o gal i knyga
vis pusmet jums buvo darbin. Gal supykote ant mans, paman
te, kad a visai sapalioju, ar pritariamai linkiojote. Bet jei atjote
iki ia, vadinasi, iaip ar taip, j perskaitte. Tikiuosi, permte tai,
k bandiau perduoti.
Ypatingos proto galios, kurios sudaro io veikalo pagrind,
yra galingos, praktikos ir turi potencialo pakeisti gyvenim. Bet
nepakanka apie jas perskaityti. Privalote pradti jomis naudotis.
Knygoje pasistengiau pateikti daugyb vairi patarim, tikdama
sis, kad rasite tinkam kaip tik jums. inau, kad greiiausiai visk
jau ibandte, ir labai gerai. Nors ir artjame prie knygos pabaigos,

B Q B B NUOSTABUS PROTAS
js darbas siekiant ypating smegen dar tik prasidjo. Tikiuosi,
po ketveri met galsite grti prie ios knygos ir atrasti dalyk,
kuri anksiau nepastebjote. Suprantu, kad i pradi terminas
ypatingos galios galbt atrod tarsi rinkodaros triukas. Taiau
jeigu pradjote ugdyti kai kurias i j, nors ir kelias, inote, kad
taip nra. Vis dar pamenu, kaip turjau pademonstruoti, kaip vei
kia mentalinis kalendorius, ir pirm kart panaudojau sistem,
leidiani siminti imt tarpusavyje nesusijusi objekt. Jaus
mas, kur patyriau suprats, kad tai tikrai manoma, buvo kur kas
aunesnis nei kokiame nors komiks urnale. (Iskyrus Superme
no rentgeno regjim. Gimnazijos laikais labai trokau j turti.)
Nebna n dienos, kad nedirbiau su savo protiniais gebjimais
kuriuo nors i bd, aprayt ioje knygoje. Gebjimais, kuriuos
js galite turti, jei tik norite. Patikkite manimi, tikrai norite. Lin
kiu jums ateityje kuo didiausios skms tampant kaip tik tokiam,
koks norite tapti.
Tik daug geresniam.

Vis dlto atjo laikas ijungti lemp, apsirengti ir eiti namo. S kar
t. Jei jau buvote su manimi kurios nors kitos knygos pabaigoje,
inote, kad nemgstu atsisveikinti. Jei jums tai vis dlto pirmas
kartas, kaip tik pataikte iek tiek ypating pabaig. Ties sakant,
kart atsisveikinimas kiek didesnis negu paprastai.
ie puslapiai yra ne tik knygos, bet ir didesnio projekto, prad
to nuo mano pirmosios knygos Mini skaitymo menas, pabai
ga. Pastaroji knyga buvo pirmasis penkeri met kelions etapas.
Keliaudamas trijose knygose (kurios virto keturiomis) mginau
paaikinti, kaip mes, mons, mstome, bendraujame, darome ta
k ir kaip tai veikia mus. Mini skaitymo menas i esms buvo
apie js bendravim su kitais. Antroje knygoje, Elkis taip, kaip a
noriu, apraytos poveikio technikos, kurias retai kada pastebime,
nors jos daro didel tak ms gyvenimui ir sprendimams. Tada
atjo eil Viliojimo menui, kuri kiek isiskyr i kit, bet kartu
buvo praktika iliustracija ir pltot to, apie k raiau iki tol.

Nuostabus protas yra trilogij baigianti ketvirtoji dalis. Mano

tikslas vis t laik buvo i vairi perspektyv parodyti, kaip pa
naudoti inias apie mus, kad optimizuotumte save, savo gyveni-

HENRIK FEXEUS
m, santykius ir gyventumte kuo auniau. Nes tik js galite nu
sprsti, kokio dydio bus js gyvenimo diskotekos rutuliai. (Mil
iniki.)
Dl viso pikto i knyga storlesn, nes norjau bti tikras, kad
uteks vietos viskam, k noriu pasakyti. Galimas daiktas, vliau
paraysiu k nors daugiau apie visus fantastikus dalykus, kurie
vyksta ms kne. Nuolat suinome vis daugiau. Jei ne kas kitas,
tai mokslas per deimt met, be abejo, pripains, kad tai, kas rao
ma iose knygose, jau netiesa, todl teks jas perrayti. Taiau iuo
metu neturiu toki plan. Jei dar neskaitte ankstesni mano dar
b, mielai praom tai padaryti, jei neturite suplanav ko kito. Dalis
informacijos knygoje taps kiek aikesn. Jei jau esate jas perskait,
tai... na, perskaitykite dar kart. Ar atiduokite mogui, kuriam lin
kite gero.

Kad ir kaip ten bt, kelion buvo kaip reikiant. Tik js dka,
nesvarbu, ar prisidjote po kurio laiko, ar buvote kartu vis keli.
Taiau sulig iuo puslapiu kelion baigiasi. Nuo dabar tursite eiti
pats vienas. ia paleidiu js rank.
inoma, pirma galime dar iek tiek pasdti ir pairti saul,
kuri kaip tik pradjo kilti. Niekur neskubu. Kai galiausiai uversite
knyg ir nueisite savo keliu, ieisiu pro tas duris. Pro tas naujsias.
Vis tiek bsite usims, nes lavinsite visas naujsias ypatingas
galias, tad net nepastebsite, kad kuriam laikui dingau. Jos atrodo
tokios domios, tos naujos durys. Okai baigsite treniruotis, paadu
sugrti, pasislinkite ariau ir panibdkite: k norite daryti dabar?

Iki pasimatymo

Henrik Fexeus
Hamarbiestadas, 2011 m. vasario 1 d.

Q Q E IB n u o sta b u s protas
 LITERATROS
SRAAS
Kaip ir visada visko pats nesugalvojau. Be ivad, kurias nuolankiai pats
sukriau, i knyga yra visikai pagrsta toliau ivardyt moni mintimis.
Ariely, Dan, 2008, Predictably Irrational, Harper Collins, Niujorkas, JAV
Aron, Arthur 8c Fisher, Helen 8c Brown, Lucy, 2005, Reward, motivation and
emotion systems associated with early-stage intense romantic love, Journal of
Neurophysiology, American Physiological Society, Merilandas, JAV
Auerbach, Lloyd, 2005, A Paranormal Casebook, Atriad Press LLC, Dalasas, JAV
Bandler, Richard, 2008, Get The Life You Want, Health Communications, Inc., JAV
Beyerstein, Barry L., 8c Beyerstein, Dale F., 1998, The Write Stuff: Evaluations of
Graphology - The Study of Handwriting Analysis, Prometheus Books, Niujorkas,
JAV
Birthday problem, http://en.wikipedia.org/wiki/Birthday_problem, ed. 13 aug
2010
Boiron Financial Statement 2010, http://www.boiron.com/en/Shareholders-and-
investors-area/Financial-information/Regulated-information/Financial-state-
ments
Bolt, Carol, 2007, Svarens Bok, Bonnier Impact, vedija
Branded, Georg, 1914, Fantasien - En allmanpsykologisk studie, A. V. Carlsons
Bokforlags-aktiebolag, Stokholmas, vedija
Bronson, Po 8c Merryman, Ashley, 2009, Nurtureshock, Twelve/Hachette Book
Group, Niujorkas, JAV
Butler, Gillian 8c Hope, Tony, 2007, Manage Your Mind 2nd Ed, Oxford University
Press Inc., Niujorkas, JAV
Buzan, Tony, 1988, Make The Most Of Your Mind, Fireside/Simon 8c Shuster Inc.,
JAV
Buzan, Tony, 2003, TheSpeedReadingBook, BBCActive/Pearson Education Group,
Eseksas, Anglija
Buzan, Tony, 2006, Master Your Memory [2nd revision], BBCActive/Pearson Edu
cation Group, Eseksas, Anglija
Carr, Alan, 2004, Positive Psychology, Routledge, Niujorkas, JAV
Christakis, Nicholas A. 8c Fowler, James H., 2009, Connected, Little, Brown and
Company, Niujorkas, JAV
Collins, Randall, 1992, Sociological Insight 2nd Ed, Oxford University Press Inc.,
Niujorkas, JAV
Cook, James W., 2001, TheArts of Deception: Playing with Fraud in the Age of Bar-
num, Harvard University Press, Masasetsas, JAV
Covey, Stephen M. R., 2006, TheSpeedof Trust, Simon 8cSchuster, Inc., Niujorkas,
JAV
Damasio, Antonio, 1994, Descartes Error, G. P. Putnams Sons: Putnam Berkeley
Group, Inc., JAV
Della Sala, Sergio (red.), 1999, Mind Myths: Exploring Popular Assumptions About
the Mind and Brain, John Wiley 8c Sons, Ltd., Vakar Saseksas, Anglija
Della Sala, Sergio (red.), 2007, Tall Tales about the Mind and Brain, Oxford Univer
sity Press, Niujorkas, JAV
De Bono, Edward, 2000, Konstruktivt Tankande, Svenska Forlaget, Stokholmas

HENRIK FEXEUS
Diener, Ed, Ng, Weiting, 8t Tov, Will, 2009, Balance in life and declining marginal
utility of diverse resources, Applied research quality of life, vol 3 nr 4: 277-291,
Springer Netherlands, Nyderlandai
Donata; Grafologi, http://www.donata.se/grafologi/grafologi_pc.htm
Dunbar, Robin, 1997, Grooming, Gossip and the Evolution of Language, Harvard
University Press, JAV
Ehrenreich, Barbara, 2009, Bright-sided: how the relentless promotion of positive
thinkinghas underminedAmerica, Metropolitan Books, Niujorkas, JAV
Eichenbaum, Howard, 2002, The Cognitive Neuroscience ofMemory, Oxford Univer
sity Press, Inc., Niujorkas, JAV
Ekman, Paul (red.), 2008, Emotional Awareness: a conversation between the Dalai
Lama and Paul Ekman, Henry Holt and Company LLC, Niujorkas, JAV
Fexeus, Henrik, Gronnevik, Bjarne 8*Sandberg, Anders, 1997, TheLifecycle ofM
ms, http://www.aleph.se/Trans/Cultural/Memetics/memecyde.html
Frank, Lone, 2007, Den Femte Revolution, Gyldendal, Danija
Gilovich, Thomas, 1993, How We Know What Isnt So, The Free Press, Niujorkas,
JAV
Gladwell, Malcolm, 2008, Outliers, Little, Brown and Company, JAV
Goldacre, Ben, 2008, Bad Science, Fourth Estate, Londonas, Anglija
Goleman, Daniel, 1996, Emotional Intelligence, Bloomsbury Publishing, Londonas,
Anglija
Goleman, Daniel, 2007, Social Intelligence, ArrowBooks, Londonas, Anglija
Gosling, Sam, 2008, Snoop: What your stuff say about you, Profile books Ltd., Lon
donas, Anglija
Goransson, Anders, 2010, Var tionde ung ska rosta pa SD, Metro (Stockholm) 13
aug 1-2, vedija
Hale-Evans, Ron, 2006, Mind Performance Hacks, OReilly Media, Inc., Kalifornija,
JAV
Hall, Doug, 2008, Jump Start Your Brain v2.0, Clerisy Press, Ohajas, JAV
Harris, Neil, 1981, Humbug: The Art of P T. Barnum, The University of Chicago
Press, ikaga, JAV
Hay, Louise L., 2006, Du kan hela ditt liv, Energica Forlag, Ora, vedija
Holmer, Titti, 2009, Lycka nu, Bokforlaget Bonnier Existens, vedija
Holmqvist, Kenneth, 2005, Snabblasning - nagot for dyslektiker?, Dyslexi 10:1
2005
Hsee, Christopher K. 8t Haiste, Reid, 2009, Decision and Experience: Why dont
we choose what makes us happy?, Center for Decision Research, Graduate
School of Business, ikaga, JAV
Iannucci, Armando, 2001, Five, TheArmando Iannucci Shows 1:5, Channel Four,
Anglija
IMEMORY, 2001, Power Reading - Traningsprogram for snabblasning, IMEMORY
AB
Kako, Michio, 1994, Hyperspace, Oxford University Press, Inc., Niujorkas, JAV
Klein, George (red.), 1990, OmKreativitet ochFlow, Brombergs Bokforlag AB, ve
dija
Klein, Stefan, 2005, Lyckoformeln, Bokforlaget Natur och Kultur, Stokholmas
Kozarenko, Vladimir, 2009, Superminnets hemligheter - en handbok i GSM-metoden,
Ruslan Mescerjakovs School of Phenomenal Memory / Svenska Minnesskolan,
http://SvenskaMinnesskolan.se
Kruglanski, Arie W., Crenshaw, Martha, Post, Jerrold M. Victorof, Jeff, 2008,
Talking about Terrorism, ScientificAmerican Mind 19:5, Niujorkas, JAV
Kump, Peter, 1999, Breakthrough Rapid Reading, Prentice Hall Press, Niujorkas,
JAV

NUOSTABUS PROTAS
Lehrer, Jonah, 2009, The Decisive Moment, Canongate Books Ltd, Edinburgas, Di
dioji Britanija
Lorayne, Harry, 1990, Kom ihagdetdu lar dig!, Bokforlaget Trevi AB, Stokholmas
Lorayne, Harry &Lucas, Jerry, 1974, The Memory Book, The Random House Pu
blishing Group, JAV
Luria, A. R., 1987, The Mind of a Mnemonist - A Little BookAbout A Vast Memory,
Harvard University Press, Masasetsas, JAV
Magnusson, Elisabeth, 1986, Vanner, Sondagsbladet 12 jan 6-7, vedija
McKenna, Paul, 2004, Change YourLifeIn 7Days, Bantam Press, Londonas, Anglija
Millay, Jean, 1987, Brain-Mind and the Dimensions beyond Space-Time, asmeninis
leidimas, JAV
Minsky, Marvin, 1985, TheSociety OfMind, Simon BeShuster, Inc., Niujorkas, JAV
Nadel, Laurie, 1990, Sixth Sense, Prentice Hall, Inc., Naujasis Dersis, JAV
Nakamura, Jeanne Be Csikszentmihalyi, Mihaly, 2005, The Concept of Flow,
HandbookofPositive Psychology, Snyder BeLopez (red.), Oxford University Press,
Inc., Niujorkas, JAV
Olsson, Stefan BeFrodin, Marcus, 2007, Personligt entreprenorskap - att fasakeratt
handa, Universe Imagine Publishing, vedija
Parkin, Alan J., 1999, Memory - aguide for professionals, John Wiley BeSons, Ltd.,
Anglija
Peterson, Christopher, 2006, A Primer in Positive Psychology, Oxford University
Press, Niujorkas, JAV
Piatelli-Palmarini, Massimo, 1994, Inevitable Illusions, John Wiley &Sons, Inc.,
JAV
Pink, Daniel, 2005, A Whole NewMind, Riverhead Books, Niujorkas, JAV
Prochaska, James, Norcross, John &Diclemente, Carlo, 2002, Changing for Good,
Quill, Niujorkas, JAV
Ramachandran, Vilayanur S. Be Rogers-Ramachandra, Diane, 2010, Aristotles
Error, Scientific American Mind 58: 20-22, Scientific American Inc., Niujorkas,
JAV
Roach, Mary, 2005, Spook: Science tackles the Afterlife, W. W. Norton Be Company,
Inc., Niujorkas, JAV
Rodin, Judith, 1986, Aging and health. Effects on the sense of controlScience,
233:1271-1276 AAAS/Highwire Press, JAV
Simonton, Dean K., 2005, Creativity, Handbook of Positive Psychology, Snyder Be
Lopez (red.), Oxford University Press, Inc., Niujorkas, JAV
Sing, Simon BeErnst, Edzard, 2008, Trickor treatment: the undeniable facts about
alternative medicine, W.W. Norton 8t Company, Inc., Niujorkas, JAV
Stafford, TomBeWebb, Matt, 2005, Mind Hacks, OReilly Media, Inc., Kalifornija,
JAV
Steinmeyer, Jim, 2003, Hiding the Elephant, Carroll BeGraf Publishers, Niujorkas,
JAV
Stuart, Nancy Rubin, 2005, The Reluctant Spiritualist, Harcourt, Inc., Florida, JAV
Svanell, Adam, 2010, Konsten att laa snabbt, Svenska Dagbladet, 2010 m. va
sario 6 d.
Vyse, Stuart A., 1997, BelievinginMagic: Thepsychology ofsuperstition, Oxford Uni
versity Press, Niujorkas, JAV
Wilson, Timothy, 2002, Strangers ToOurselves, The Belknap Press of Harvard Uni
versity Press, JAV
Winston, Robert, 2003, The Human Mind, Bantam Press London, Anglija

HENRIK FEXEUS
 Fexeus, Henrik
Fe418 Nuostabus protas: isamus asmenybs tobulinimo kursas / Henrik Fe
xeus ; i ved kalbos vert Agniet Merkliopait, Nadeda Kurner. - Vil
nius :Alma littera, 2013. - 528 p.
ISBN 978-609-01-1253-3
Nuostabus protas - universali, plaiai auditorijai skirta saviugdos knyga, pa
teikianti utikrintas technikas, kaip galime visapusikai sustiprinti savo asmenyb ir
praplsti takos zon. Henrikas Feksjus maikiai ir taigiai rao, kaip tobulinti pro
tinius gebjimus, kurie gali pakeisti asmenyb, santykius, net poir gyvenim. Bet
nepakanka apie juos perskaityti. Turite pradti naudotis savo proto galiomis. Tam
autorius kiekvieno skyriaus pabaigoje silo specialius pratimus ir uduotis skirtin
giems gebjimams ugdyti.
Knyg galsite perskaityti paiais vairiausiais bdais. Atidiai nuo pradios iki
pabaigos ar tik vien kit skyri. Galbt tikslingai iekosite informacijos, o gal pa-
skaitinsite tik tas vietas, kurios pasirodys domios. Tad ji turt tapti js darbine
knyga, bent artimiausi pusmet.

UDK 159.923.2

Henrik Fexeus
NUOSTABUS PROTAS
Isamus asmenybs tobulinimo kursas
I ved kalbos vert
Agniet Merkliopait ir Nadeda Kuner
Redaktor Edita Vaskelait
Korektor Indr Petrtyt
Virelio dailinink Kristina Jakineviit
Maketavo Ligita Pleanova
Tiraas 2500 egz.
Ileido leidykla Alma littera, Ulon g. 2, LT-08245 Vilnius
Interneto svetain: www.almalittera.lt
Spaud AB spaustuv Spauda, Laisvs pr. 60, LT-05120 Vilnius
Interneto svetain: www.spauda.com
i knyga - tai proto akrobatika. Jos pradia - tai pabaiga, ir atvirkiai.
Netikta? Pripaintas mini skaitytojas ir psichologins manipuliacijos
inovas Henrikas Feksjus mgsta stebinti. Nepaisant solidios knygos
apimties, jos skaitymas - tarsi uolis tramplinu maai ityrintas proto
gelmes. Autorius taigiai demonstruoja, kokios elastingos mogaus smege
nys ir koki fantastik rezultat galime pasiekti padedami paprasiausi
treniruoi.

JUNKITE SAVO KRYBINGUM.

ISIUGDYKITE YPATINGA ATMINT.
IMOKITE GREIIAU PRIIMTI SPRENDIMUS.
ATSIKRATYKITE STRESO IR NERIMO.
PROGRAMUOKITE SAVO MINTIS.
PATOBULINKITE SOCIALINIUS {GDIUS.
IMOKITE GREIIAU SKAITYTI.
Nuostabus protas pads jums atidiau pavelgti save. Veiksmingi ir gana
paprasti pratimai paskatins sutelkti savo protinius gebjimus - pamau
pastebsite, kad nra nieko nemanomo.

Henrikas Feksjus (Henrik Fexeus), inomas ved

manipuliavimo meno ekspertas, sulauk skaitytoj
pripainimo pasirodius debiutinei knygai Mini skai
tymo menas(Alma littera, 2011). Pasisekimo sulauk ir
kitos jo knygos - Viliojimo menas(Alma littera, 2012)
irElkis taip, kaip a noriu(Alma littera, 2013). kart
jis vilgsn nukreipia ms mstym irgebjimus teig
damas, kadgalime patobulinti savo mstym ir imokti
technik, praturtinsiani gyvenim.

Oknyg
klubas
Tapkite Knyg klubo nariu!
Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirt
Naujausios ir populiariausios knygos Ypatingi pasilymai
Knyg pristatymas namus, darboviet ar pat
www.knyguklubas.lt