Gauta 2011 05 11

Agnieška Juzefovič
Vilniaus Gedimino technikos universitetas

LIETUVOS ESTETIKOS RAIDA: ANALITINĖS

IR KOMPARATYVISTINĖS PRIEIGOS1
Development Of Lithuanian Aesthetics:
Analytical And Comparative Approaches

Summary

The paper deals with the sources and trends of contemporary Lithuanian aesthetics, exploring various as-
pects of its evolution, peculiarities, and tendencies. The authors show that the study of aesthetics was
popular in the first part of the 20th century but later, in the early period of Soviet occupation, such work
was decidedly less favoured. In the late period of occupation and after regaining independence, aesthetic
thought developed intensively. Recently, distinct schools of aesthetic philosophy, characterized by different
methodologies and approaches, have taken shape within which aesthetic ideas are interpreted from differ-
ent points of view. The authors conclude that although analytical approaches may not be most suitable for
the study of aesthetics, there have been some noteworthy achievements in analytic aesthetic thought. Fi-
nally, the authors show that very voluminous and productive aesthetic research was done by those who
follow the school of comparative methodology and are oriented toward Eastern aesthetics.

Santrauka

Straipsnyje aptariamos dabartinės Lietuvos estetikos ištakos, raida, savitumas bei analitinėje ir komparatyvis-
tinėje estetikoje vyraujančios tendencijos, nagrinėjamas Lietuvos estetikos formavimasis tarpukario metais ir
antrojoje XX  a. pusėje. Iš įvairių metodologinių pakraipų šiame straipsnyje pristatomos dvi konservatyves-
nės  –  analitinė bei komparatyvistinė (Rytų). Nors analitinė prieiga nėra tinkamiausia subtiliai estetikos pro-
blematikai, tačiau tiek tarybinės okupacijos periodu (ypač vėlyvuoju laikotarpiu), tiek pastaraisiais dešimtme-
čiais sukurta nemažai vertingų šios krypties tekstų estetikos temomis. Teigiama, kad komparatyvistinė ir Rytų
metodologinė mokykla estetinei problematikai skiria ypač daug dėmesio, o pati komparatyvistinė metodolo-
gija yra labai paranki estetinės problematikos analizei, ypač nagrinėjant neeuropinių šalių estetiką.

Raktažodžiai: Lietuvos filosofija, estetikos istorija, metodologinės pakraipos, analitinė estetika, komparatyvistika.
Key words: Lithuanian aesthetics, history of aesthetics, methodological approaches, analytic aesthetics, comparativism.

LOGOS 68 173
2011 LIEPA • RUGSĖJIS
AGNIEŠKA JUZEFOVIČ
ĮVADAS
Straipsnyje, naudojant istoriografinį,
analitinį ir hermeneutinį metodus, siekia-
ma atskleisti XX a. Lietuvos estetikos sa-
vitumą. Autorių tikslas  –  patyrinėti Lie-
tuvos estetinės minties įvairovę, jos raidą
tarpukario Lietuvos filosofijoje, tarybinės
okupacijos metais ir pastaraisiais dešim-
tmečiais. Kiekviena interpretacija subjek-
tyvi, tad ir šiame straipsnyje pristatomas
veikiau subjektyvus autorės žvilgsnis.
Pasirinktos problematikos platumas
ir metodologinių pakraipų įvairovė ver-
čia nagrinėjamų problemų lauką skai-
dyti į kelias dalis: šį kartą bus apsiribo-
ta istorine apžvalga ir „konservatyves-
ESTETINĖS MINTIES FORMAVIMASIS
LIETUVOS FILOSOFIJOJE
Tarpukariu Lietuvos filosofijos bran-
duolys telkėsi aplink Vytauto Didžiojo
universitetą. Estetinė problematika domi-
no Adomą  Jakštą (1860–1938), Stasį  Šal-
kauskį (1886–1941), Vincą Mykolaitį-Puti-
ną (1893–1967), Joną  Grinių (1902–1980).
Visgi nei vienas iš jų nesukūrė išsamios
estetikos koncepcijos, o estetika jų tyri-
muose iškyla ne kaip pagrindinė tema, bet
veikiau kaip kultūros filosofijos dalis.
Šalkauskio estetinė samprata atsispin-
di tekstuose „Grožis filosofijos šviesoje“
(1928), „Bendroji estetika“ (paskaitų ran-
kraštis), „Estetinė ateitininkų ideologija“
(1932), kurie yra įtraukti į Raštų I  tomo
paskutinę dalį, pavadintą „Estetika“
(1990). Idealistinėje Šalkauskio estetikos
sampratoje grindžiama tezė, kad kūrėjas
materializuoja idealiąją būtį, o menas yra
kūryba pagal regimąjį pirmavaizdį. Api-
174 LOGOS 68
2011 LIEPA • RUGSĖJIS
nėmis“, „fundamentalesnėmis“ metodo-
loginėmis prieigomis  –  analitine bei
komparatyvistine-orientalistine estetika.
Nuo­seklesnę kitų metodologinių priei-
gų  –  hermeneutinės, semiotinės, feno-
menologinės, postmodernistinės – apž-
valgą palikime kitam tyrimui. Toks ban-
dymas Lietuvos estetiką ir estetikos ty-
rinėtojus suskirstyti į atskiras metodo-
logines pakraipas yra labai sąlygiškas,
nes daugelis jų sėkmingai derina įvairias
metodologines prieigas. Šį modelį pasi-
rinkome vildamiesi, kad tai padės skai-
tytojui lengviau susigaudyti painiuose
Lietuvos estetinės minties labirintuose.
brėždamas grožį jis skiria tris lygmenis:
ontologinį, psichologinį ir meno filosofi-
jos, o patį grožį apibūdina kaip „reali-
zuotos idėjos žydėjimą daugiariopoje
medžiagoje, suvestoje į organišką
visumą“2. Grožis Šalkauskio estetikoje
suvokiamas plačiai, jis tiesiogiai susijęs
su gėriu ir tiesa  –  tarsi trys tos pačios
esybės matmenys. Menas, anot jo, yra
neatsiejamas nuo grožio, be kurio jis tam-
pa „beprasmis žaidimas nepateisinamas
jokiu gilesniu tikslu“3. Šalkauskis menui
priskiria auklėjamąjį tikslą ir apibrėžia
kaip tokį kultūros fenomeną, kuris aiš-
kiausiai išreiškia kultūros esmę. Estetikos
klausimai jo filosofijoje organiškai įsilie-
ja į bendrą kultūros filosofijos visumą.
Atsigaunančioje tarpukario Lietuvos fi-
losofijoje šie tyrimai padėjo pamatus iš-
samesnėms estetikos studijoms.

V.  Mykolaitis-Putinas, Lietuvoje ge-
riau žinomas kaip poetas ir rašytojas,
1922  m. Friburgo universitete apgynė
filosofijos mokslo disertaciją apie Solov-
jovo estetiką, dėstė estetiką tuometiniame
Lietuvos universitete (vėliau pervadinta-
me VDU), paliko straipsnių, recenzijų,
tiriančių estetikos problemas. Jis pripaži-
no subjektyviąją estetiką ir meno teisę
vaizduoti neigiamas gyvenimo puses,
teigė, kad grožis (idealaus grožio pras-
me) nėra būtina meno kūrinio savybė4.
Už tokias avangardines estetines nuosta-
tas Mykolaitis-Putinas nuolat susilauk-
davo kritikos iš konservatyvesnių pažiū-
rų teoretikų, ypač Jakšto ir Šalkauskio.
J. Grinius dėstė estetiką VDU, 1938 m.
išleido paskaitų pagrindu sudarytą kny-
gą Grožis ir menas (perleista 2002), kurio-
je bendrais bruožais nusako estetikos
principus, demonstruoja plačią erudiciją
Vakarų Europos meno klausimais, taip
pat remiasi tuo laiku aktualiais B. Croce,
J.  Volkelto, A.  Fabre ir kitų estetiką na-
grinėjančių mąstytojų darbais5.
Pirmosios nepriklausomybės laiko-
tarpiu estetikos klausimais nemažai rašė
ir dvasininkas A. Jakštas, paskelbęs stu-
diją Meno kūrybos problemos (1931)6. Jis
buvo racionalistinės estetikos atstovas,
rėmėsi integralinės katalikų estetikos
principais, peikė subjektyvistinę esteti-
kos sampratą, garsėjo kovingais pasisa-
kymais prieš modernųjį meną kaip nei-
giantį moralės, religijos ir gamtos nusta-
tytas taisykles.
Greta kitų pirmosios nepriklausomy-
bės metais estetikai svarbių autorių dera
paminėti Vydūną (1868–1953), lietuviškai
rašiusį tuo metu Vokietijai priklausiusia-
me Klaipėdos krašte. Estetikos požiūriu
svarbūs Vydūno darbai Tautos gyvata
KultŪra
(1920), Sąmonė (1936), taip pat 1923  m.
Kaune skaitytos paskaitos Meno esmė ir
jos dirvonai, Menas ir kultūros raida bei
Kuri drama mums reikalinga?, kuriose dės-
tomas požiūris į estetikos, meno, kūry-
bos problemas7. Vydūnas meną suvokia
kaip ypatingą žmogaus veiklą, kurioje
atsiskleidžia ir aktualizuojama pati žmo-
giškumo esmė. Kaip ir Šalkauskis, Vy-
dūnas pabrėžia auklėjamąją meno funk-
ciją – menininkas privalo vesti tautą.
1970-aisiais pasirodė pirmoji lietuvių
kalba parašyta išsami studija Estetika, pa-
rengta pagal nuo 1923  m. Lietuvoje gy-
venusio ir dirbusio suomių mąstytojo
Vosyliaus Sezemano (1884–1963) Vytauto
Didžiojo ir Vilniaus universitetuose skai-
tytus kursus. Pastaraisiais metais į anglų
kalbą išversta Sezemano Estetika (išleista
„Rodopi“ leidykloje, 2007) tik patvirtina,
kad Sezemanas yra vienas originaliausių
lietuviškai rašiusių mąstytojų, o jo idėjos
iki šiol neprarado aktualumo. Sezemano
Estetika – fundamentalus veikalas, kuria-
me siekiama pagrįsti estetiką kaip moks-
lą, atsižvelgiant į šio mokslo specifiką:
mokslininkas, nagrinėjantis estetikos pro-
blemas, privalo suderinti viena kitai
prieštaraujančias savybes – jautrumą gro-
žiui su teorinės minties griežtumu. Rem-
damasis gnoseologiniu metodu ir psicho-
logijos mokslo įžvalgomis, Sezemanas
aprašo su estetinio objekto kūryba ir jo
percepcija susijusias problemas. Autorius
apžvelgia ir estetikos istoriją, kritiškai
permąsto klasikines estetikos teorijas.
Aptardamas idealistinės ir formalistinės
estetikos kontroversiją Sezemanas paste-
bi, kad griežtas turinio ir formos suprie-
šinimas ypač žalingas estetikai, nes
griauna estetinio objekto vienybę. „Este-
tikos srityje turinio ir formos priešingu-
LOGOS 68 175
2011 LIEPA • RUGSĖJIS
AGNIEŠKA JUZEFOVIČ
mui nėra vietos, nes turinys estetiškai
reikšmingas yra tik tiek, kiek jis įsikūni-
ja formoje, o formos estetinis efektyvu-
mas neatskiriamas nuo jos išraiškingumo,
arba ekspresyvinės galios“8. Autoriaus
įsitikinimu, estetika, nors ir keldama ki-
tokias prielaidas nei mokslas, visgi neiš-
vengiamai pasilieka subjekto–objekto
dichotomijos plotmėje. Sezemanas kriti-
kuoja fenomenologinę estetiką kaip „dar
neišėjusią iš paruošiamųjų analizių sta-
dijų ribų“9. Prisiminus Heideggerio bei
Ingardeno tyrinėjimus, sunku sutikti su
šiuo Sezemano teiginiu, tačiau turime
pripažinti, kad Sezemano Estetika tarp
lietuviškų leidinių iki šiol neturi analogų,
galinčių pranokti šią studiją estetikos ir
jos objekto pažinimo prielaidų tyrimu
išsamumu.
Sovietinės okupacijos metais filosofi-
ja Lietuvoje buvo gniuždoma marksisti-
nės ideologijos, tačiau tai nesustabdė
ANALITINĖS ESTETIKOS RAIŠKA
Šioje straipsnio dalyje greta analitinių
darbų apžvelgiami ir kitais kampais ra-
cionalų grūdą gvildenantys autoriai ir
tiesiog eklektiniai tekstai. Pirmiausia rei-
kia paminėti Lietuvos akademiniuose
sluoksniuose gerai žinomą estetikos ty-
rinėtoją Algirdą Gaižutį, kurio nesietume
su jokia konkrečia metodologine pakrai-
pa. Gaižučio tekstuose daug dėmesio
skiriama estetinio skonio, įsijautimo ir
kitiems estetikos klausimams, ypač lie-
čiantiems suvokėjo ir meno kūrinio są-
veikos problematiką. Veikale Kultūros
vertybės ir erzacai (1993) aptariamas šiuo-
laikinis menas, jo gairės, savitumai bei
pavojai, su kuriais menas susiduria in-
176 LOGOS 68
2011 LIEPA • RUGSĖJIS
filosofinės minties plėtros. 1968 m. pra-
dėtas leisti žurnalas Problemos, kuriame
buvo spausdinami ir estetikos problema-
tikai skirti straipsniai. 1971 m. VU (tuo-
metiniame Vilniaus Valstybiniame Kap-
suko universitete) įvyko respublikinė
mokslinė konferencija Menas ir visuome-
nė. Dešimtmečiu vėliau, 1981 m., pradė-
ta leisti antologijų seriją Estetinė kultūra.
Iki 1989 m. išleistose keturiose knygose
buvo paskelbtos verstinės klasikų tekstų
ištraukos, taip pat lietuvių mąstytojų
straipsniai, skirti estetikos problemoms.
Algirdas  Gaižutis, Žibartas  Jackūnas,
Nikodemas Juršėnas, Antanas Katalynas,
Bronius Kuzmickas, Jūratė Morkūnienė,
Juozas  Mureika, Krescensijus  Stoškus,
Semionas Rapoportas aktyviausiai prisi-
dėjo prie estetikos plėtros Lietuvoje pa-
skutiniais sovietmečio dešimtmečiais.
Daugelis jų gilinasi į estetikos problemas
ir pastaruoju metu.
dustriniame pasaulyje10, o veikale Menų
giminystė (1998) nag­rinėjami dailės ir fo-
tografijos ryšiai, pristatoma užsienio ir
lietuvių menininkų kūryba, kalbama
apie meno kūrinio suvokimą, vertinimą
bei interpretavimą. Tai subjektyvi knyga,
kurioje nesiekiama kalbėti šaltai ir moks-
liškai: „Joje stengiausi apmąstyti ir savo
paties patirtus įspūdžius, pastebėjimus,
asmeninį patyrimą, atsiradusį gilinantis
į šiuolaikinį mūsų, lietuvių, meninį gy-
venimą“, – teigia Gaižutis11. Šiuo aspek-
tu visiškai kitokia yra vadovėlinio pobū-
džio knyga Estetika. Tarp tobulumo ir
mirties (2004), kurioje bandoma analitiš-
kai apžvelgti meno filosofijos istorinę

raidą bei klasikines estetikos teorijas.
Solidžios apimties veikale teigiama, kad
„estetinė mintis darosi fragmentiška,
trūkinėjanti“12.
Estetinės minties raišką Lietuvoje ty-
rinėjo Estetikos enciklopedijos rengėjas
Juozas  Mureika, kurio daktaro diserta-
cija buvo skirta estetinėms V.  Kapsuko
pažiūroms (1973), o knygoje Lietuvių ma-
terialistinė estetika 1900–1940 marksistiniu
požiūriu, t.  y. „atidžiai viskam, kas de-
mokratiška ir pažangu“13, nagrinėjama
XX a. pradžios Lietuvos estetika. Murei-
ka yra tyręs Šalkauskio, Sezemano este-
tines koncepcijas14. Paskutinėje knygoje
Pajaustos mintys. Estetikos virsmas esteto-
logija (2006) nagrinėjamas XX a. lietuvių
estetikos nueitas kelias, plėtojama pajau-
tos, arba estezės, samprata, keliama este-
tikos virtimo estetologija problema, siū-
loma grįžti prie Aristotelio aisthēsis są-
vokos, pateikiami saviti estetikos klau-
simų sprendimo būdai.
Įdomus analitinės estetikos pavyzdys
yra Stasio  Juknevičiaus knyga Eksperi-
mentinė estetika (1994), kurioje atsklei-
džiamos kiekybinių metodų galimybės
aptariant estetinį skonį, tiriamos teorinės
estetinio skonio prielaidos, apibrėžiamas
eksperimentinės estetikos objektas ir jo
metodai, nagrinėjamos estetinio skonio
formavimosi gairės ir jų struktūra, o iš-
vados ir apibendrinimai daromi labai
atsargiai: „Eksperimentinė estetika ne-
pateikia ir negali pateikti kiekvienam
konkrečiam auklėjimo atvejui tinkamų
rekomendacijų“15. Estetika čia derinama
su tiksliaisiais mokslais, todėl, siekiant
šią studiją suprasti, būtinos ir matema-
tinės žinios.
Scientistinės ir analitinės estetikos
tradicijas Lietuvoje plėtoja Antanas Ka-
KultŪra
talynas, kurio veikale Estetinis suvokimas
(2003) nagrinėjama estetinio reagavimo
(stebėjimo, nuostabos) specifika, grin-
džiama ir plėtojama estetinio suvokimo
ir estetinio patyrimo (bendresne prasme)
samprata, atskleidžiamas estetinio suvo-
kimo problemų ryšys su teorine meno
samprata, nagrinėjamos netradicinės me-
no teorijos (pvz., antiesencialistinė), sie-
kiama „paaiškinti teorinius principus,
kuriais remiantis turėtų būti <...> supran-
tamas pats estetinio suvokimo proble-
mos teorinis turinys“16.
Žibartas  Jackūnas knygoje Menas–
prasmė–pažinimas (2004) pasirinko epis-
temologinę prieigą – nagrinėjamas meno
ir pažinimo santykis, kognityvistinėje ir
antikognityvistinėje meno sampratose
taikomi filosofiniai ir estetiniai principai,
išryškinama pažintinės funkcijos reikšmė
teoriniam meno specifikos apibrėžimui,
pateikiama sistemiška paplitusių pažin-
tinės meno reikšmės sampratų analizė.
Autorius daug dėmesio skiria „filosofi-
niams bei metodologiniams postmoder-
nizmo principams ir jų įtakai meno epis-
temologijos tyrimams nušviesti“17.
Čia taip pat paminėtinas produkty-
viai estetikos problematiką tyrinėjęs To-
mas Kačerauskas, kuris analitiką derina
su fenomenologija ir hermeneutika. Ka-
čerauskas daug dėmesio skiria Heideg-
gerio meno sampratai ir filosofinės poe-
tikos problematikai, kurią jis apibrėžia
gana plačiai. Kačerausko knygoje Tikrovė
ir kūryba ir straipsniuose menas traktuo-
jamas kaip egzistencinė kūryba, kuri
„daugiausia iliustruojama pasitelkiant
vaidybinio kino kaip polifoninio meno
pavyzdžius“18. Šiame veikale išplečiama
ir estetikos samprata, o greta meno su ja
siejami tokie fenomenai, kaip kultūra,
LOGOS 68 177
2011 LIEPA • RUGSĖJIS
AGNIEŠKA JUZEFOVIČ
pasaulėvaizdis, religija. Paminėtini tyri-
nėjimai skirti tikrovės ir išmonės proble-
matikos analizei19. Straipsnyje „Daiktai
meno fenomenologijoje“ Kačerauskas
grindžia mintį, kad menas priartina prie
mūsų daiktus, leidžia įtraukti juos į mū-
sų gyvenamąjį pasaulį, tad daiktiškumas
tampa meniškumo kriterijumi: „geras
meno kūrinys vaizduoja daiktus taip,
kaip jie dalyvauja mūsų egzistencinio
projekto plėtroje“20. Todėl tikras meno
kūrinys esąs daiktiškas.
KOMPARATYVISTINĖS IR AZIJOS
ESTETIKOS KLESTĖJIMAS
Pastaraisiais dešimtmečiais viena in-
tensyviausiai besiplėtojančių mūsų hu-
manistikos sričių yra komparatyvistinė
bei Azijos estetika ir kultūrologija. Tai
Lietuvos estetikų asociacijos prezidento
ir komparatyvistinės metodologijos šali-
ninko Antano Andrijausko nuopel-
nas – jam vadovaujant rengia disertacijas
ir aktyviai į akademinį gyvenimą įsitrau-
kia vis daugiau jaunų estetikos tyrinėto-
jų, organizuojamos estetikos konferenci-
jos, sistemingai leidžiami šiai problema-
tikai skirti solidžios apimties tęstiniai
veikalai. Pagrindiniai kultūros ir esteti-
kos temoms skirti teminiai straipsnių
rinkiniai: Rytai–Vakarai. Komparatyvistinės
studijos (išleisti 9 tomai), taip pat serijos
Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai ke-
turi tomai: Estetikos ir meno filosofijos
transformacijos (2005), Estetikos ir meno
filosofijos teritorijų kaita (2006), Kompara-
tyvistinė Rytų ir Vakarų estetika (2006) ir
Estetikos ir meno filosofijos probleminių lau-
kų sąveika (2008). Šiuose tęstiniuose lei-
diniuose estetinę problematiką svarsto
178 LOGOS 68
2011 LIEPA • RUGSĖJIS
Tarp analitinės ir fenomenologinės
estetikos svyruoja L. Monginaitės tyrinė-
jimai, kuriuose nagrinėjama estetinio pa-
tyrimo problematika, atskleidžiama, kaip
stebėjimas ir intuicija leidžia „giliai įžvelg-
ti estetinio išgyvenimo specifiką“21.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti,
jog analitinė prieiga nėra pati tinkamiau-
sia subtiliems estetikos aspektams aptar-
ti, Lietuvoje netrūksta šios tradicijos
sekėjų, praturtinančių estetikos barus
perspektyviomis įžvalgomis.
filosofai, kultūrologai, orientalistai, me-
notyrininkai bei literatūrologai, greta
lietuvių dalyvauja ir užsienio estetikos
tyrinėtojai. Komparatyvistinės ir orien-
talistinės estetikos tyrinėjimai taip pat
skelbiami tęstiniame Rytų kultūrų moks-
linių tyrinėjimų leidinyje Acta Orientalia
Vilnensia bei įvairiuose moksliniuose žur-
naluose – Logos, Filosofija. Sociologija, Hu-
manistica ir kituose.
Pats Andrijauskas yra paskelbęs kelio-
lika solidžios apimties knygų, skirtų kom-
paratyvistinės estetikos metodologinių
principų, įvairių Rytų ir Vakarų estetinių
mokyklų bei idėjų apžvalgai ir analizei.
Estetikos aspektu svarbiausi yra veikalai
Grožis ir menas. Estetikos ir meno filosofijos
idėjų istorija (Rytai–Vakarai; 1995, 1996) bei
Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai–
Vakarai–Lietuva, 2004), kuriuose lygina-
muoju aspektu aptariamos Rytų ir Vaka-
rų estetinės idėjos, išryškinamas Tolimų-
jų Rytų kultūrose vyraujančių mąstymo
principų savitumas bei skverbimasis į
Vakarų kultūrą ir meną22. Knygoje Tradi-

cinė japonų estetika ir menas (2001) aptaria-
ma japonų estetikos ir meno raida nuo
ištakų iki Edo epochos pabaigos, anali-
zuojamos pagrindinės japonų estetikos
mokyklos, koncepcijos, idėjos, grindžia-
ma tezė, kad „japonų tautos misija sieja-
si su grožio ir meniškumo išaukštinimu“23.
Būtent išskirtinis dėmesys ir pagarba ne-
europinių kultūrų, ypač kinų bei japonų,
estetikos tradicijoms, taip pat dėmesys
prancūzų estetinei minčiai sieja šio tyri-
nėtojo estetikos palikimą.
Komparatyvistinė metodologinė mo-
kykla Lietuvoje daugiausia plėtojama
Rytų ir Vakarų lyginamuoju aspektu ir
yra artimai susijusi su orientalistiniais
tyrimais, kuriuose pagrindinis vaidmuo
tenka būtent estetinei prieigai, – tai nu-
lemia Tolimųjų Rytų kultūrose vyraujan-
ti tendencija į pasaulį žvelgti per esteti-
kos prizmę. Aptariant komparatyvistinės
ir orientalistinės estetikos įdirbį paminė-
tina monografijų serija Bibliotheca Orien-
talia et Comparativa (jau išleista 10 tomų),
kurioje nagrinėjami įvairūs klasikinių
Azijos civilizacijų ir tradicinių kultūrų
etiniai ir estetiniai principai bei jų sąvei-
ka su Vakarų kultūromis. Šioje serijoje
paskelbti Audriaus Beinoriaus, Valdo
Jaskūno, Loretos Poškaitės, Algio Užda-
vinio ir Odetos Žukauskienės ir kitų ty-
rinėtojų veikalai. Ribota straipsnio apim-
tis neleidžia išsamiau aptarti visų kom-
paratyvistų ir orientalistų, rašiusių este-
tine problematika, tad apsiribokime tik
keliais, kurie susitelkia į estetikos ir me-
no problematiką.
Artimųjų Rytų, ypač islamo, estetiką
įvairiais aspektais tyrinėjo talentingas
mokslininkas Algis Uždavinys, šia tema
paskelbęs nemažai straipsnių bei keletą
KultŪra
monografijų. Jo veikale Simbolių ir atvaiz-
dų problema senovės civilizacijose (2006)
nagrinėjami tradiciniai atvaizdai ir jų
sąsajos su metafiziniais principais, tiria-
mos senovės ir antikinės civilizacijos,
daug dėmesio skiriama estetinei pras-
mei, atskleidžiama antikinė grožio sam-
prata, išryškinami esminiai senovės ci-
vilizacijų ir modernaus meno sampratos
savitumai, pastebima, kad tiek indų, tiek
graikų skulptorių sukurti atvaizdai vei-
kiau yra „vaizduotėje patirto vidinio
regėjimo medžiaginė inkarnacija, o ne
išorybės mėgdžiojimas“24. Paminėtina,
kad Uždavinį domino ne tik egzotinis
islamo pasaulis, jo estetika, bet ir lietuvių
estetika bei dailė, jis rašė straipsnius apie
dabartinius lietuvių menininkus ir jų
kūrybos principus.
Indologas Valdas  Jaskūnas gilinasi į
indų estetiką bei jos recepciją Vakaruose,
nagrinėja Vakarų tradicijoje aptinkamus
vizualius indiškumo reprezentacijos
vaizdinius. Jo monografijoje Vizualios ta-
patybės. Indijos meno recepcija Vakaruose
(2005) tiriami Vakaruose susiformavę
Indijos meno suvokimo modeliai, atsklei-
džiamos orientalizmo apraiškos Vakarų
literatūroje ir dailėje. Autorius nurodo,
kad į indų meną buvo žvelgiama pro
vakarietiškus akinius, o jo suvokimą lė-
mė Vakarų kultūra ir vakarietiška tapa-
tybės samprata25.
Sinologė Loreta  Poškaitė daugiausia
tyrinėja konfucianizmo bei daoizmo
mąstymo tradicijas, nemažai dėmesio
skiria estetiniams daoizmo aspektams.
Šią problematiką ji yra nagrinėjusi vei-
kale Estetinė būtis daoizme, kuriame išple-
čiama estetikos sąvoka ir grindžiama
mintis, kad daoizme „estetinė būtis ap-
LOGOS 68 179
2011 LIEPA • RUGSĖJIS
AGNIEŠKA JUZEFOVIČ
rėpia gerokai platesnę, ne vien estetinę,
bet ir etinę, religinę sritį“ 26.
Kinų kultūrą, estetiką ir dailę taip pat
tyrinėja Agnieška Juzefovič, kuri, nepai-
sant, to, kad „vakariečiams nelengva
suprasti esminius kinų kultūros bruo­
žus“27, daugiausia dėmesio skiria būtent
šiai tematikai28.
Komparatyvistinės estetikos šalinin-
kai daug dėmesio skiria prancūzų este-
tikos tradicijai. Šia tematika pasirodė
Odetos Žukauskienės knyga Meno formų
metamorfozės (2006), kurioje, gvildenant
komparatyvistines H. Focillono ir J. Bal-
trušaičio koncepcijas, „sutelkiamas dė-
mesys į viduramžių epochoje vykusias
meno formų ir kultūrų sąveikas bei Va-
karų civilizacinių formų tapsmą, kurį
skatino įvairūs Rytų kūrybinės energijos
šaltiniai“29. Paminėtini ir Žilvinės  Gai-
žutytės XX a. prancūzų meno sociologi-
jos, ypač garsiosios Pierre’o  Bourdieu
mokyklos, tyrinėjimai, kuriems buvo
skirta disertacijos pagrindu parengta
monografija30.
Kai kurie komparatyvistinės moky-
klos šalininkai susidomi įvairių pasta-
ruoju metu aktualių marginalijų proble-
matika, derina psichologinę, fenomeno-
loginę ir postmodernistines prieigas.
Kęstutis Šapoka estetines idėjas aktyviai
skleidžia kultūros populiarinimo spau-
IŠVADOS
Pirmosios nepriklausomybės laiko-
tarpiu Lietuvoje įtvirtinti tautinės filoso-
fijos pagrindai. Estetikos problemos Šal-
kauskio, Jakšto, Mykolaičio-Putino, Vy-
dūno tyrimuose integruojamos į kultūros
filosofiją. Lietuvoje vyrauja gana konser-
180 LOGOS 68
2011 LIEPA • RUGSĖJIS
doje, į estetiką ir meną žvelgia kaip į
savitą terapijos formą (savo disertacijoje
kontekstualiai nagrinėjo dailės terapiją
kaip integralią sistemą). Jis taip pat ap-
taria savasties problematiką šiuolaikinė-
je dailėje, kurioje „menininko aš ir meno
kūrinio aš gali tapti lygiagrečiai ir klai-
džioti sociokultūriniais labirintais, kaip
savarankiški simboliai, ar kodai“31. Aka-
deminę karjerą ir dailininko talentą de-
rinantis Stasys Mostauskis gilinasi į be-
protybės ir meninės kūrybos santykius,
gretina juos kaip „du galingus iliuzijas
kuriančius mechanizmus“32.
Iš komparatyvistinės ir Rytų tautų
estetikos srityje besireiškiančių moksli-
ninkų greta jau aptartų paminėtini Da-
lia  Švambarytė, Ieva  Diemantaitė, Ais-
tė  Niunkaitė-Račiūnienė, Auksė  Kapo-
čiūtė, Vytautas Tumėnas, Aivaras Stepu-
konis. Rytų estetikos tematika taip pat
rašo fenomenologai Algis  Mickūnas,
Arūnas  Gelūnas. Greta analitikų bei
komparatyvistų Lietuvos estetikos sri-
tyje produktyviai reiškiasi fenomenolo-
gai, hermeneutai, semiotikai ir postmo-
dernistai, jų tyrimai nusipelno ne men-
kesnio dėmesio. Norėdami išvengti
fragmentiškumo šį kartą netgi nevardy-
sime žinomiausių jų vardų, tiesiog pa-
liksime juos atskiram apžvalginiam
straipsniui.
vatyvi idealistinė estetikos samprata,
menui priskiriamas didaktinis vaidmuo.
Šia prasme išskirtinė Sezemano studija
Estetika, kurią drąsiai galima vadinti lie-
tuviškąja estetikos klasika. Paskutiniais
tarybinės okupacijos dešimtmečiais (nuo

1968 m.) susiformuoja šiuolaikinė Lietu-
vos estetika.
Lietuvoje analitinės pakraipos esteti-
ka nėra itin populiari, tačiau šioje srityje
taip pat buvo atlikta tyrinėjimų, skirtų
eksperimentinei estetikai (S.  Juknevi-
čius), meno epistemologijai (Ž.  Jackū-
nas), estetologijos problematikai (J. Mu-
reika) ir kitiems klausimams.
Andrijausko bei aplink jį susibūrusių
mokinių dėka komparatyvistinės ir Rytų
estetikos tema skelbiama ypač daug teks-
Literatūra ir nuorodos
1 Už vertingą pagalbą rengiant straipsnį norėčiau
padėkoti kolegei Vaivai Daraškevičiūtei.
2 Stasys Šalkauskis. Raštai  1. – Vilnius: Mintis,
1990, p. 456.
3 Ten pat, p. 494.
4 Žr. Vincas Mykolaitis-Putinas. Raštai: Estetika. –
Vilnius: Mintis, 1989.
5 Veikalas buvo perleistas 2002 metais, žr. Juozas
Grinius. Grožis ir menas. – Vilnius: Mintis, 2002.
6 Žr. Adomas Jakštas. Estetika. – Raštai  3. – Vil-
nius: Mintis, 1997.
7 Vydūnas. Raštai 3. – Vilnius: Mintis, 1992.
8 Vosylius Sezemanas. Estetika. – Vilnius: Mintis,
1970, p. 402.
9
Ten pat, p. 276
10 joje // Filosofija. Sociologija, 2005, p. 12.
Žr. Algirdas Gaižutis. Kultūros vertybės ir erza-
cai. – Vilnius: Academia, 1993.
11 modelis // Santalka 1(14), 2008, p. 101.
Algirdas Gaižutis. Menų giminystė. – Vilnius:
Šviesa, 1998, p. 5.
12 tikos ir meno filosofijos idėjų istorija (Rytai–Vaka-
Algirdas Gaižutis. Estetika: tarp tobulumo ir mir-
ties. – Vilnius: VDA, 2004, p. 15.
13 Juozas Mureika. Estetinės V.  Kapsuko pažiūros
(daktaro disertacijos rankraštis), 1973; taip pat
J. Mureika. Lietuvių materialistinė estetika 1900–
1940. – Vilnius: Mintis, 1981, p. 211.
14 Žr. Juozas Mureika, Apmąstymai ir įžvalgos apie
XX  a. lietuvių estetikos istoriją. Estetikos ir meno
filosofijos tyrinėjimai  1. – Vilnius: KFMI, 2005;
Juozas Mureika. Pajaustos mintys. Estetikos virs-
mas estetologija. – Vilnius: Juozas Mureika ir AB
spaustuvė Spindulys, 2006.
15 Stanislovas Juknevičius. Eksperimentinė estetika. –
Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994,
p. 152.
KultŪra
tų įvairiais estetikos klausimais, daug
dėmesio skiriama lyginamajai Rytų ir
Vakarų estetikai, įvairioms tolimųjų Ry-
tų estetikos tradicijoms ir vadinamajai
neklasikinei Vakarų estetikai.
Greta analitinės ir komparatyvistinės
estetikos srovių esama ir kitų metodolo-
ginių mokyklų, iš kurių estetikos baruo-
se aktyviausiai reiškiasi hermeneutinė,
fenomenologinė bei postmodernistinė.
Pastarųjų apžvalgai ir analizei bus skir-
tas atskiras straipsnis.
16 Antanas Katalynas. Estetinis suvokimas. Vilnius:
MFMI, 2003, p. 11; žr. Antanas Katalynas. Menas
ir pažinimas. – Vilnius: Mintis, 1983.
17 Žibartas Jackūnas. Menas–prasmė–pažinimas. –
Vilnius: KFMI, 2004, p.  11–12; Žr. Žibarto Jac-
kūno daktaro disertaciją Pažintinės meno funkci-
jos gnoseologinė analizė, 1981.
18 Tomas Kačerauskas. Tikrovė ir kūryba. Kultūros
fenomenologijos metmenys. – Vilnius: Technika,
2008b, p. 10.
19 Tomas Kačerauskas. Tikrovė ir išmonė kalbinės
egzistencijos perspektyvoje // Santalka 1(14), 2008a,
p. 4–12.
20
Tomas Kačerauskas. Daiktai meno fenomenologi-
21 Laima Monginaitė. Ingardeno estetinio išgyvenimo
22 Žr.: Antanas Andrijauskas. Grožis ir menas: este-
rai). – Vilnius: VDA, 1996; A. Andrijauskas (sud.).
Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai–Vakarai–
Lietuva). – Vilnius: KFMI, 2004; A. Andrijauskas
(sud.). Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai. –
Vilnius: KFMI. 2005 (I); 2006a (II); 2006b (III);
2008 (IV).
23 Antanas Andrijauskas. Tradicinė japonų estetika
ir menas. – Vilnius: Vaga, 2001, p. 15.
24 Algis Uždavinys. Simbolių ir atvaizdų interpreta-
cijos problema senovės civilizacijose. – Vilnius:
Sophia, 2006, p. 151.
25 Valdas Jaskūnas. Vizualiosios tapatybės. Indijos
meno recepcija Vakaruose. – Vilnius: KFMI, 2005,
p. 208.
LOGOS 68 181
2011 LIEPA • RUGSĖJIS
AGNIEŠKA JUZEFOVIČ

26 Loreta Poškaitė. Estetinė būtis daoizme. – Vilnius: nis kūnas ir meninė kūryba (M. Merleau-Ponty
KFMI, 2004, p. 12. ir Shi Tao minčių pėdsakais) // Filosofija. Socio-
27 Agnieška Juzefovič. Borders Between Europe logija, t. 18, nr. 3, 2007, p. 18–26; Dao­istinės tuš-
and China: Why do Europeand (Mis)Understand tumos raiška ir transformacijos kinų peizažinės
Chinese Culture? // Limes 1(2), 2009, p. 49. tapybos estetikoje: istoriografinis požiūris // Es-
28 Žr.: Agnieškos Juzefovič. Fenomenologinė este- tetikos ir meno filosofijos probleminių laukų sąvei-
tinio patyrimo interpretacija: R. Ingardenas, M. ka. – Vilnius: KFMI, 2008, p. 454–469.
29 Odeta Žukauskienė. Meno formų metamorfozės. –
Merleau-Ponty, M. Dufrenne’as // Žmogus ir žo-
dis, t. 6, nr. 4., 2004, p. 19–26; Meno kūrinio struk- Vilnius: KFMI, 2006, p. 7.
30 Žr. Živilė Gaižutytė-Filipavičienė. Pierre’as Bour-
tūros fenomenologinė analizė // R. Bruzgienė (sud.)
Literatūros ir kitų menų sąveika. Komparatyvisti- dieu ir socialiniai meno žaidimai. – Vilnius: KFMI,
kos studijos 1(5). – Vilnius: Lietuvių literatūros 2006.
31 Kęstutis Šapoka. Jausmų modeliavimas, aš re-
ir tautosakos institutas, 2005, p. 81–98; Estetinio
žvilgsnio fenomenologija // A. Andrijauskas prezentacijos šiuolaikiniame vaizduojamajame
(sud.). Estetikos ir meno filosofijos teritorijų kaita. mene: socialinės psichologijos aspektas // Logos
Estetikos ir meno tyrinėjimai II. – Vilnius: Kultū- 48, 2006, p. 212.
32 Stasys Mostauskis. Kai kurie beprotybės ir me-
ros, filosofijos ir meno institutas, 2006, p. 486–
500; Literatūros ir dailės sąveika kinų peizaži- ninės kūrybos santykių modeliai // Estetikos ir
nėje estetikoje // Kultūros intertekstai 2. – Vilnius: meno filosofijos tyrinėjimai II. – Vilnius: KFMI,
VPU leidykla, 2006, p. 157–165; Fenomenologi- 2006, p. 455.

182 LOGOS 68
2011 LIEPA • RUGSĖJIS