1

Ši elektroninė knyga buvo įsigyta Knygos.lt elektroninėje parduotuvėje.

Pirkėjo vardas: Edita Palinauskiene

Pirkėjo el. paštas: e.kurtkute@gmail.com
Pardavimo data: 2020-07-04 13:35:35
Pardavimo ID: Mf29zKMJevjPH6lB

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios
autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el.
knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el.
knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės
nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems
asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el.
knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šios sutarties sąlygų)
el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) Pardavėjas turi teisę uždrausti toliau
naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo
reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to
leidėjo, Pardavėjo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir
netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę
pareikšti bet kuriuo metu, nes šios sutarties sąlygos lieka galioti visą el. knygos
naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo,
Pardavėjo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą (Pardavėjo patalpintą vardinį ekslibrį),

pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos
turiniu susijusius elementus.

Powered by TCPDF (www.tcpdf.org)

2
IZABELË
Ten,
kur Tëvynë ðaukë

Leidykla Kalendorius
2020

3
 Ð ià knygà apie Lietuvos laisvës kovø dalyvæ,
nuoðirdþià mûsø tautos paveldo puoselëtojà Izabelæ
Skliutaitæ-Navarackienæ sumanë ir tam tikslui skyrë
pamatinæ ðviesuoliø paaukotø lëðø dalá Tëviðkës paþinimo
paramos fondo direktorius dr. Kazys Raèkauskas, uoliausias
Naujøjø laikø visuomeninio lietuviø tautotyros sàjûdþio
pradininko Tado Daugirdo kilniø siekiø ákûnytojas.

KNYGOS LEIDYBOS RËMËJAI

Pagrindiniai rëmëjai:
Tëviðkës paþinimo paramos fondas
Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo,
aukø rëmimo ir atminimo áamþinimo fondas
Leidykla „Kalendorius“
Druskininkø savivaldybës vieðoji biblioteka

Asmenys:
dr. Kazys Raèkauskas (Vilnius)
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë (Druskininkai)
prof. Ona Voverienë (Vilnius)
Vanda Ibianska (Kaunas)
Elvyra Biliûtë-Aleknavièienë (Alytus)
Arturas Èiras (Lentvaris)
Alvyra Grëbliûnienë (Druskininkai)
Ona Alesiûtë-Bleizgienë (Leipalingis)
Apolonija Girdþiûnienë (Plungë)
Janina Jankauskienë (Telðiai)

Leidinio bibliografinë informacija pateikiama Lietuvos nacionalinës Martyno

Maþvydo bibliotekos Nacionalinës bibliografijos duomenø banke (NBDB).

© Tëviðkës paþinimo paramos fondas, 2020

ISBN 978-609-8230-13-0 © Leidykla „Kalendorius“, 2020

4
 Gerbiamoji Izabele,
ði knyga sudëta galvojant tik apie Jus –
aristokratiðkà tëveliø globojamà vaikystæ,
mokslo ir studijø metus, skaudþià patirtá
okupacijos metais, Tëvynës ilgesá ir meilæ,
darbà ir kûrybà, nepriklausomos valstybës
atstatymà, puikias viltis, rûpesèius,
sunkumus ir laimës valandas...
Linkime Jums puikios sveikatos,
darbingos ramybës, deramos tëvynainiø
pagarbos, artimøjø meilës ir ilgø ilgø
kûrybingø metø!
Jûsø mylimos Lietuvos vaikai
Druskininkai, 2020 03 09
5
 Lietuva – tai vienintelis þemës kampelis
pasaulyje, kurio mes niekada neatsiþadësime
ir neparduosime. Ðiame þemës lopinëlyje turbût
nëra në vienos þemës pëdos, neaplaistytos
krauju. Galbût todël ji ðventa ir brangi
kiekvienam lietuviui, kuris jà gina ir brangina.
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë, 1991 01 13

Alytaus apskrities literatø klubo „Tëkmë“ narës aplankë Izabelæ Navarackienæ

95-ojo gimtadienio dienà ir Ona Baltrukevièienë nufotografavo garbingàjà
ðeimininkæ jos namuose. 2020 03 09. Nuotrauka 5 puslapyje

6
 Turinys

Sudarytojo siekiai / 9
TURTINGO IR TURININGO GYVENIMO PRADÞIA / 11
Trumpa paþintis su Izabele / 11
Gyvenimas – tai kryptingas veikimas / 15
Aristokratiðka Izabelës vaikystë / 17
Kelias á þiniø pasaulá / 21
IZABELËS PASAULIO PAÞINIMO IR GYVENIMO
MEILËS MOKYTOJAI / 27
Povilas Bakðys / 27
Tadas Ivanauskas / 28
Vladas Mironas / 33
Jo ðirdis nustojo plakti Vladimiro kalëjime / 39
Juozas Mièiulis / 42
Konstantinas Bajerèius / 49
Adolfas Ramanauskas-Vanagas / 51
LAIKAS, KAI BAIMÆ PRIVALËJOME ÁVEIKTI / 55
PRIEDAI / 65
1. Maþoji iðpaþintis / 65
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë
2. Lietuvos Respublikos ðimtmeèio
didieji: Izabelë Skliutaitë-Navarackienë / 78
prof. Ona Voverienë

7
3. Amerikos biografijø institutas
druskininkietæ pripaþino metø moterimi / 86
4. Metø pilnatvës sukaktis / 90
Alvyra Grëbliûnienë
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë / 95
Alvyra Grëbliûnienë
5. Atmintis, apvilkta þodþiø rûbu / 96
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë
6. „Geleþinio Vilko“ martirologas / 105
7. Lietuvos laisvës armija (LLA) Dzûkijoje / 111
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë
8. Laisvës kovos karþygys Vaclovas Voveris-Þaibas / 118
Arturas Èiras
Dainos, skirtos Þaibo atminimui / 126
9. Televizijos bokðtas / 128
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë
10. Lietuvos Respublikos ðimtmeèio
didieji: dr. Kazys Raèkauskas / 139
prof. Ona Voverienë
11. Izabelës Skliutaitës-Navarackienës bibliografija / 148
Druskininkø savivaldybës vieðoji biblioteka
12. Tardytojai / 164
13. Partizano Þvalgo eilëraðtis / 165

8
 Sudarytojo siekiai

Gerbiamasis skaitytojau,
ruoðdami ðià knygà, norëjome Tau papasakoti apie þmogø ða-
lia mûsø gyvenantá, dirbantá, màstantá, kovojantá, klystantá, aplie-
tà dþiaugsmo, rûpesèiø, buities, kasdienybës, kartëlio, nusivylimo,
nesëkmiø bangø ir laimingø susitikimø, meilës, pergaliø, dëme-
sio, ðlovës ir pripaþinimo momentø. Visko nesuminësi. Apie jà
priraðyta daug straipsniø, knygø, áraðyta ir nufilmuota daug in-
terviu, kalbø, pasisakymø, diskusijø susirinkimuose, konferencijo-
se, suvaþiavimuose... Jos gerasis Metraðtininkas neseniai pradëjo
raðyti 96-àjá jos gyvenimo puslapá. Linkëdami jai sveikatos, o
gerajam Metraðtininkui dar ilgai ilgai neprarasti ádomaus darbo,
pristatome ðios knygos herojæ, gyvenanèià su mumis, tarp mûsø,
prisisëmusià gyvenimo energijos ið tëvø, kaimynø, mokytojø, drau-
gø, kalëjimo aplinkos, katalikø baþnyèios, laisvës kovotojø, me-
no ir darbo kolektyvø, dabarties ir istorinës atminties.
Daug draugø, bendravusiø su ja, paþinojusiø, kartu dirbusiø,
dainavusiø, diskutavusiø ir rimtas problemas sprendusiø, turi savo
nuomonæ apie jà. Vieni jà laiko dalykiðka, iðmintinga, kiti – parei-
ginga ir principinga, artimesni – ðvelnia, jautria, þavia ir miela,
dar kiti – poetiðka ir draugiðka, ðeimyniðka ir svetinga... Sunku ið-
vardinti visas puikias ðios daug iðgyvenusios, nepelnytai – uþ mei-
læ savo Tëvynei – kalintos, þemintos Moters savybes. Giliausiai
ðià be galo turtingà ir jautrià Asmenybæ paþinau susitikæs su ja
Tëvynës paþinimo draugijos renginiuose, pabendravæs, prisiminæs

9
baisius lagerio metus, kai ji ir mano mama Antanina Kliknaitë-
Naruðevièienë kartu krovë akmenis socialistinës gerovës staty-
boms. Didelá áspûdá padarë jos knygos „Brydë iðlieka ne tik pie-
voj“, „Paþadinta atmintis“, „Aukos ir vilties diena“. Tai ne tik
pergyvenimø, kanèios, skausmo pilni puslapiai, tai vadovëliai, ku-
riuos gali ir turi naudoti to nematæ ir negirdëjæ mokytojai savo
pamokose, norëdami vaizdþiai ir suprantamai perkelti mokinius
á tà epochà, kai sprendësi jø, dar negimusiø, ateitis. Tai lobynas
dvasiniam turtëjimui, tai gaivos ðaltinis pasimetusiam ir iðtroð-
kusiam tiesos þodþio, tai versmë kûrybai ir gyvenimo prasmei...
Izabelæ paþinojusiøjø, su ja bendraujanèiø bûèiau nesuprastas, jei
ðioje knygoje kaip jos gyvenimo ðaltiniø nepanaudoèiau tos gau-
sios medþiagos, kuria ji pati dosniai su skaitytojais dalijosi ir
dalijasi. Neturiu tikslo ir noro perraðinëti to, kas uþraðyta ir vie-
naip ar kitaip pasakyta, bet pateikiant, kaip formavosi ði dvasios
turtuolë, kas turëjo átakos jos didvyriðkumui, kas ugdë meilæ Të-
vynei, kas skatino visà gyvenimà degti gyvenimu, neiðvengiamai
teks minëti esminius faktus po keletà kartø. Knyga sudaryta to-
kiu principu, kad skaitytojas pajustø ðios Asmenybës paprastumà,
imlumà, þingeidumà, dràsëjimà, grûdinimàsi blogiui, kaupimàsi
gëriui, mokslo siekimà, draugø pasirinkimà ir jø átakos integra-
vimà á savo siekiø, darbø realizavimà, dalijimàsi ágytu ar sukaup-
tu ir atsakingà savarankiðkumà priimant visus pagrindinius, le-
mianèius sprendimus. Dar vienà, nedidelá uþdavinukà knietëjo ðia
knyga iðspræsti – supaþindinti skaitytojà, ypaè jaunàjá, su ypatin-
gais þmonëmis, kurie tapo kelrodþiu Izabelës gyvenime. Ji juos
ne tik sutiko, su jais bendravo, dirbo, ið jø mokësi, jais sekë, bet
tarësi netgi tada, kai jø jau nebuvo ar jie buvo nepasiekiami... Ar
pavyko, spræsti gali tik skaitytojas. Bûkite grieþti teisëjai, bet pa-
teiktø asmenybiø biografijas perskaitykite. Aèiû, Jums, kad sky-
rëte laiko savo turtëjimui.
Sudarytojas

10
 TURTINGO IR TURININGO
GYVENIMO PRADÞIA

Trumpa paþintis su Izabele

Gimë 1925 m. kovo 9 d. Dvarèënø kaime, Daugø valsèiuje,

Alytaus rajone, prie graþaus Daugø eþero, dvylikos vaikø Skliutø
ðeimoje. Lankë Rimënø ir Daugø pradines mokyklas. Dalyvavo
jaunøjø ûkininkø ratelio parodose, saviveikloje, raðë á „Ðaltinë-
lá“. Dauguose, minint Nepriklausomybës 20-metá, pirmàkart ið-
ëjo á scenà. 1940 m. pieðë karikatûras ir jas klijavo ant medþiø.
1940-aisiais mokësi Alytaus gimnazijoje. 1941 m. ástojo á Alytaus
mokytojø seminarijà. Ásijungë á pogrindinæ ateitininkø ir Lietu-
vos laisvës armijos (LLA) veiklà. Nuo 1945 m. priklausë legaliai
veikianèiø „slapukø“ partizanø grupei, vadovaujamai mokytojo
Konstantino Bajerèiaus. Palaikë ryðius tarp Þaibo, Laimuèio ir
Vanago grupiø. Turëjo Ramunës ir Juraitës slapyvardþius. Pla-
tino spaudà, teikë visokeriopà paramà kovotojams, maðinële dau-
gino atsiðaukimus. Slaugë Suvalkietá, dalyvavo Þvalgo laidotuvëse.
Vanago apdovanota „Narsumo juostele“.
1946 m. birþelio 23 d. egzaminø metu areðtuota. Teista. 1947–
1955 m. kalëjo Kuzbaso ir Karagandos lageriuose. 1955-aisiais
gráþo á Lietuvà.
1956 metais, ið Daugø pësèiomis atëjusi á Druskininkus, laiki-
nai ásidarbino vadinamojoje Mokslininkø sanatorijoje, vëliau –
vaikø darþelyje. Gyveno buvusio kalëjimo nekûrenamoje patalpoje.
Dirbo ir mokësi. 1958 m. gavo brandos atestatà. 1959 m. iðtekëjo.
Tapo Navarackiene. 1965 m., prokuratûrai leidus, eksternu iðlaikë
egzaminus tuometinio Vinco Kapsuko pedagoginëje mokykloje.

11
Izabelë, gráþusi ið sovietiniø lageriø, iðsipraðë Alytaus pedagoginës mokyklos
(buvusi Alytaus mokytojø seminarija) aðtuoniø baigtø semestrø paþymëjimà.
12
Dirbdama vaikø darþelyje „Àþuoliukas“ auklëtoja, vyr. auklëto-
ja, metodininke, gilino þinias kursuose, seminaruose, skaitë pra-
neðimus, organizavo vaikø pieðiniø parodas. 1971–1975 m. neaki-
vaizdþiai studijavo Ðiauliø pedagoginiame institute. Nenutraukë
ir pogrindinës veiklos. 1976 m. iðgriautame Kryþiø kalne pastatë
Atgailos kryþiø. 1979 m. Goverlo virðûnëje (Karpatuose) pritvir-
tino lietuviðkà vëliavëlæ. Dalyvavo slaptuose karagandiðkiø susi-
bûrimuose, Atgimimo akcijose, mitinguose, susitikime Lomþoje
su Ðventuoju Tëvu, ekspedicijoje á Karagandos lagerius. Suþeista
prie televizijos bokðto. 45 paras badavo, gindama ambasadoriaus
Stasio Lozoraièio teises, budëjo KGB rûmuose...
1990–1995 m. – Druskininkø miesto tarybos deputatë. Trem-
tiniø ir politiniø kaliniø choro, vëliau ansamblio „Dainava“ vado-
vë. Iðleido knygø: 1996 m. – „Aukos ir vilties diena“, 2000 m. –
„Brydë iðlieka ne tik pievoj“, 2005 m. – „Paþadinta atmintis“. Da-
lyvavo kuriant dokumentiná filmà „Garibaldþio byla“. Ðiaurës ir
Baltijos ðaliø konferencijos Valmieroje delegatë. 1999 m. konfe-
rencijoje Romoje paruoðë dalá parodos apie rezistencijà „Mo-
lotovo-Ribentropo pakto pasekmës Lietuvai“. Skaitë praneðimus
konferencijose „Moterys kaltina: komunizmo nusikaltimai Lie-
tuvoje“, „Moterys ir rezistencija“. Apdovanota Ðvietimo þymûno
þenkleliu, Sausio 13-osios medaliu. Amerikos biografijø instituto
pripaþinta 1998 metø Pasaulio moterimi, apdovanota diplomu ir
2000-øjø aukso medaliu. 2002 m. Kembridþo universiteto cent-
ras uþ indëlá kovoje dël laisvës ir teisingumo apdovanojo diplo-
mu ir sidabro medaliu. 2006 m. uþ iðtvermæ ir atsidavimà didvy-
riðkai ginant Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ apdovanota Vyèio
Kryþiaus ordino Riterio kryþiumi. 2015 m. Tëviðkës paþinimo pa-
ramos fondas uþ nuopelnus visapusiðkai remiant tautotyros sàjû-
dá suteikë Garbës mecenatës titulà.
Kaip nusakyti prasmingai 95-erius metus nugyvenusios ir svei-
kai bei kûrybingai Druskininkuose gyvenanèios Izabelës Skliu-
taitës-Navarackienës dabartá? Jei trumpai – tai galbût viena tur-
tingiausiø moterø Druskininkuose, o gal ir Lietuvoje. Darbðti,
gyvybinga, iniciatyvi, kultûringa Tëvynës paþinimo veiklos orga-

13
nizatorë ir rëmëja, poetë, renginiø organizatorë ir jos gyvenimà
tyrinëjanèiø istorikø objektas. Apie jà daug pasakyta ir paraðyta,
áamþinta juostose ir garso takeliuose. Be to, ji ir pati daug raðë
savo patirties temomis, iðleido keletà knygø, prisiminë savo mo-
kytojus ir kovos draugus, papasakojo apie sovietinio kalëjimo pra-
garus, gráþimà á tëvø namus, kuriuose jautiesi svetima. Skaitydamas
jos biografijà, supratau, kokia turëjo bûti stipri asmenybë, kad
tiek iðkentëjusi kankinimø KGB rûsiuose Tëvynëje, nuteista ir
pusbadþiu „staèiusi socializmà“ Sibiro akmenø skaldyklose, pa-
þeminta gráþusi á Tëviðkæ – galëjo apsigyventi ne tëvelio statytame
namelyje, bet tvartelyje, o ji... puolë mokytis. Baigë pedagoginæ
mokyklà, dirbo ir mokësi pedagoginiame institute, ágijo aukðtojo
mokslo diplomà.
Dabar, kai socialiniuose tinkluose pilna inkðèianèiø, net ir tø,
kurie budëjo prie parlamento ar televizijos bokðto 1991 m. sausá,
keikianèiø laisvæ þodþiais „ne tokios Lietuvos norëjome“ arba „prie
ruso buvo geriau“, supranti, kokie dvasios turtai buvo sukrauti á
jaunà þmogø smetoninëje Lietuvoje – meilë Tëvynei, savo tëvø ir
protëviø Þemei, pagarba tëvams, duonai, darbui, mokslui, parei-
ga padëti þmogui ir gyvûnui: alkanam, suðalusiam, iðtroðkusiam,
nuskriaustam ar suþalotam, nevogti ir nemeluoti, vykdyti Dievo
ir Ðventosios Baþnyèios ásakymus...
Izabelë buvo tos epochos vaikas – ji visa ðirdimi mylëjo Të-
vynæ, tëvus ir mokytojus, nuolat meldësi ir svajojo apie graþià
ateitá, puikø iðsilavinimà, nuostabius draugus, kûrybingà ir pras-
mingà gyvenimà. Ji þinojo, kad bus mokytoja, kad bus tokia gera
kaip jos tëveliai ir mokytojai, kaip dvasios tëvai ir kunigai, kaip
gamtininkas Tadas Ivanauskas ir pirmoji mokytoja Palmyra Jan-
kauskienë, kaip poetai Maironis ir Vytë Nemunëlis...

14
 Gyvenimas – tai kryptingas veikimas

Per Daukanto þalias girias,

Per Vaiþganto rasotas pievas,
Pro pilkapius maironiðkos giesmës,
Nuo pirmo saulës patekëjimo,
Mes einam, einam prie versmës,
Kurios tëkmë – ið motinos ðirdies
Ir nepalûþusio tikëjimo.
Jonas Graièiûnas

Taip raðo Izabelë savo knygoje „Paþadinta atmintis“. Tokiais

ðirdies þodþiais negalima netikëti – jie tyri, kaip motinos aðara,
kaip kûdikio verksmas. Tokiais þodþiais netikëjo tik atëjûnai, oku-
pantai ar mankurtai, nes jiems svetimas Tautos skausmas, atsi-
radæs po nesibaigianèiø eðelonø dundesio á tremtá, po tëvø, bro-
liø, sesiø, draugø, mylimøjø atskyrimo, þeminimo ir naikinimo,
po tûkstanèiø jaunø kraðto vyrø, iðëjusiø ginti Tëvynës þûties, po
geleþinës uþdangos, atskyrusios Lietuvà penkiems deðimtmeèiams
nuo viso civilizuoto pasaulio, po melo lavinos per laikraðèius (vë-
liau – radijà), galutinai devalvavusios þodá ir paskandinusios vi-
sus tamsoje bei neþinioje.
Kaip pasitinkant Izabelës devyniasdeðimtmetá 2015 metais ra-
ðë vienas iðkiliausiø ir produktyviausiø Tëvynës praeities tyrinë-
tojø, ðios knygos vienas pagrindiniø rëmëjø, istorikas dr. Kazys
Raèkauskas: „Jubiliatës biografijos kraitëje þëri neblëstanèios ið-
tikimybës ir meilës Tëvynei, þûtbûtinës kovos dël mûsø Tautos ir
Valstybës laisvës bei nepriklausomybës þenklai. Mus þavi ir ákve-
pia ðios Moters nuveikti darbai ðvietimo baruose, átaigus litera-
tës ir publicistës þodis, pavydëtina energija Tëvynës paþinimo
draugijos tautotyros talkose, renkant ir skelbiant tautos savasties
reliktus ir faktus, remiant gyvosios istorinës ir kultûrinës atmin-
ties puoselëtojø sàjûdá“. Tà mintá Kazys Raèkauskas tæsë (2018
02 12): „Graþus ir prasmingas Dzûkijos mergaitës Izabelës Skliu-

15
taitës-Navarackienës gyvenimas, áraðytas á Lietuvos Respublikos
ðimtmeèio istorijà, bus ákvepiantis pavyzdys esanèioms ir bûsi-
moms jaunimo kartoms, kursianèioms ir stiprinsianèioms Lietu-
vos valstybæ, jau antrajame jos valstybingumo ðimtmetyje“. Pa-
teikiant ðià citatà norëjosi parodyti, kaip koncentruotai galima
pasakyti apie vieno veiklaus ir ðirdimi mylinèio Tëvynæ patrioto
didelius nuveiktus ir dar ateityje planuojamus darbus. Neieðko-
kite ðioje knygoje iðsamios ir smulkmeniðkos Izabelës biogra-
fijos – ji labai panaði á mûsø visø, patekusiø á karo bei pokario
kovø verpetà. Juk su mumis atëjûnai elgësi kaip norëjo, kiek
norëjo ir kada norëjo – tardë, muðë, þudë, prievartavo, nesvar-
bu, ar tai vaikas, vyras ar moteris, diena ar naktis, þiema ar va-
sara. Gimei ne ten – reiðkia, esi naikinimui skirtas gyvis, arba
pasmerktasis katorgiðku darbu iðpirkti savo egzistencijà. Prisi-
minkime uþraðus virð þmoniø naikinimo lageriø Europoje: so-
vietþmogiai vykdë tà patá – numeruodavo kalinius, bet lozungais
ðlovino Stalinà arba Partijà. Kita vertus, jos visà biografijà rasite
pateiktame bibliografijos apraðe. Ðioje knygoje negalime pamirðti
ir apie artëjantá didájá Izabelës jubiliejø. Labai norisi papasakoti
apie jos gyvenimo kelyje sutiktus mylimus, iðkilius, patriotiðkus,
darbðèius, kupinus idëjø ir uþsidegimo jas ágyvendinti þmones.
Didelë sëkmë lydëtø, jei atsilieptø Izabelës auklëti darþelinukai
bei mokinukai.
Turime pamatyti, kiek gali padaryti Tëvynei, Gimtinei savo
gyvenimà paskyræs þmogus. Ir èia norisi perspëti, kad visko apsa-
kyti neámanoma, nes bandant sudëti viskà knygos apimtis iðaug-
tø iki skaitytojui nepakeliamos... Izabelë – ypatingas þmogus. Ji
visà gyvenimà tarp puikiø draugø ir draugiø: kur ji – ten juokas,
ðypsenos, ne pagal amþiø uþduotys (bet laikmetis toks), puikûs
mokytojai ir bendramoksliai (buvo tarp jø ir iðdavikø), baþnyèio-
je meldësi nuoðirdþiai, praðydama atleidimo ne tik sau, bet ir
klystantiems (gal ne viskas buvo Dievo valioje, o gal ne viskà su-
prato jaunystëje), net kalëjime su bendro likimo sesëmis dai-
nuodavo (nors nemokëdamos kalbos, bet vienos kitas suprasda-
vo), o kai laisvës oro ákvëpë, kai Tëvynës þemelæ buèiavo, kai vël

16
mokytis galëjo, kai lietuviðkà pamokslà savo baþnytëlëje iðgirdo,
kai darþelyje su vaikais krykðtauti galëjo (galva ið laimës svaigo,
jokiø nepritekliø, skurdo, patyèiø, sunkumø, sveikatos problemø
nejuto), visur aplink tik draugai, bendradarbës, vëliau – ðeima,
duktë, nauji dþiugûs rûpesèiai (tai kas, kad sekë, ðniukðtinëjo,
klausinëjo, nepasitikëjo, kenkë, sovietiniø tiesø mokë), gyvenimas
tæsësi, brëðko laisvë (pamaþu, nedràsiai, su skundais ir atodûsiais),
bet „kai pabudome ir keltis pradëjome“, kai laisvë ðuoliavo á mus,
o mes á jà (ir tada ji pravirko, gal pirmàkart po tiek nugyventø
metø – ið laimës). Tai kà ji gavo nuo vaikystës ið draugø, draugiø,
gyvenimo, kalëjimo, kovoje dël iðlikimo, mokytojø, bendradarbiø,
vaikø... ji, kaip gerasis ugnikalnis, þarstë, dalijo, pylë visiems ir
visur. Dalindama savo dvasinius lobius, ji turtëjo ir to neslëpë –
jos visur buvo pilna. Kûrë, rinko, sistemino, dovanojo. Pasirodo
jos knygos – ten ir poezijos, atsiminimø, apybraiþø ir pamàsty-
mø. O kur dar tiriamieji straipsniai, praneðimai susirinkimuose
ir konferencijose, dovanos Veisiejø, Liðkiavos, Daugø muziejams,
bibliotekoms... Siekis kilnus, tik ar pavyks ðia knyga atskleisti pri-
statomos asmenybës reikðmæ Tëvynei, kurti jà istoriðkai teisin-
gà, turiningà, objektyvià, iðlaikanèià ilgalaikæ reikðmæ ir patrauklià,
ádomià skaitanèiam jaunimui. Nenustebkite, kad norëdami iðryð-
kinti Izabelës istoriná, kultûriná, dvasiná, emociná, edukologiná vaid-
mená, pasitelksime iðkilias asmenybes, pateiksime apie jas kartais
labai iðsamios informacijos ar faktinës medþiagos, nes norime, kad
bûtø ádomu ir jaunajam skaitytojui.

Aristokratiðka Izabelës vaikystë

Kovo 8-àjà baþnyèioje susikaupæ parapijieèiai klausësi prieð-

ðventinio pamokslo, ëjo prie klausyklø, priëmë komunijà, prasi-
dëjo Prisikëlimo laukimas. Po mënesio laukë didþiausia ir dþiu-
giausia ðventë – ðv. Velykos. Beje, ádomus sutapimas: tais tolimais

17
1925-aisiais ðv. Velykos vyko balandþio 12 d. ir ðiemet, 2020 m.,
praëjus 95 metams, Prisikëlimo ðventë vël balandþio 12 d.
1925 metø kovo 9 dienos, pirmadienio, rytà Daugø valsèiaus
Dvarèënø kaime Elenos Skerniðkaitës ir Adomo Skliuto ðeimoje
gimë mergytë. Buvo didelis dþiaugsmas tëvams, nes po keturiø
vyrukø vygëje suposi nauja Þemës pilietë, reikalaudama dëme-
sio ir rûpesèio. Ðeima jau buvo patyrusi skausmo, kai ðá pasaulá
paliko du pirmieji broliukai.
Nuoðirdþiai prisipaþinsiu, jog norëjau iðgirsti, kokiomis sàly-
gomis gimë jaunøjø Skliutø ðeimoje mergytë, kas priëmë? Ka-
mantinëjau Izabelæ, kaip augo, kas globojo, kodël toká retà tiems
laikams vardà suteikë? Ji pasakojo, kad tais laikais visus kaimo
vaikus pasitikdavo pribuvëjos, o jø kaime tokiø „medikiø“ buvo
ne viena, bet kuri pasitiko jà, ji mamytës nepaklausë (tik iðëjus
artimiesiems su skausmu sau priekaiðtaujame, kad jø daug ko
nepaklausëme!). Bet uþklausus apie krikðto tëvus – kûmus, Izabelë
tikrai galëjo daug papasakoti. Prisiminë jø vardus ir pavardes –
Katrë Dirsaitë ir Juozas Dobrovolskas, papasakojo apie jø dar-
nius ir nuostabius gyvenimus iki okupacijos. Ir vienas, ir kitas
gyveno netoli ir abu prie eþerëliø. Katrës ðeima gyveno prie Daugø
eþero. Tai labai draugiðka ir svetinga ðeima. Dobrovolskai, gavæ
þemës, ásikûrë prie Eþerëlio. Jø ðeima labai gausi ir draugiðka.
Abiejose ðeimose krikðtadukra jautësi sava, mylima ir laukiama.
Savo dieviðku vardu Izabelë visada buvo patenkinta. O ko-
dël turëtø bûti nepatenkinta, jei dabar tai vienas populiariausiø
vardø Lietuvoje, o kiek ið jo iðvestiniø – tûkstanèiai bendravar-
dþiø. Labai graþiai Izabeles pristato astrologai ir numerologai. Iza-
belë hebrajiðkai – prisiekusi Dievui, apibûdinama kaip mylinti me-
nà ir jauèianti muzikà, visada madingai besirengianti. Izabelës
labai visuomeniðkos ir aktyvios. Tai kolektyvo ir ðeimos jungiamoji
grandis.
Taip moteris, pakrikðtytas kerinèiu Izabelës vardu, apibûdino
Stasys Ðpirkauskas, jautrus ir nuostabus, sudëtingo ir skausmin-
go gyvenimo þmogus, ilgus metus studijavæs numerologijà, para-
ðæs daug knygø ir straipsniø ekonominëmis bei numerologijos pro-

18
pagavimo temomis ir anksti paskui savo mylimà þmonà anapilin
iðkeliavæs. Be aukðèiau paminëtø savybiø, kurios panaðiai apibû-
dintos ir Stasio iðskaièiavimuose, jis papildë naujomis ir berods
labai taikliomis. Jo mintis trumpai: Izabelës visada renkasi sub-
tilius vyrus, jas jaudina ir þavi jausmingi paveikslai ir gera mu-
zika, kuri skamba unisonu su jø dvasiniu balsu. Mëgsta dëvëti
seksualiai aptemptas sukneles, pasiûtas ið gerø medþiagø pagal
paskutinæ madà. Ásimylëjusi Izabelë nemato nieko aplinkui. Ðeima,
giminaièiai – tai jos pasaulis, kuriam skiria didþiausià dëmesá ir
praleidþia daugiausiai laiko.
Kartais Izabeles gali uþvaldyti kitus dirginanèios vibracijos.
Visur stengiasi bûti pirmos, neaplenkiamos – rytais vonios kam-
baryje, prie pusryèiø ar pietø stalo, uþ gerai atliktà darbà siekia
maksimalaus atlygio... bet gali darbuotis ir vien ið altruistiniø pa-
skatø. Labai geros kulinarës. Izabelës vardo dienà ðvenèia liepos
dvyliktà.
Ádomu, kokia aplinka formavo maþàjà Izabelæ. Tëvai – ma-
þaþemiai ûkininkai. Ðeima turëjo 18 ha þemës ir augino 12 vai-
kø, nuo ryto iki vakaro darbuose paskendæ, palikti namie vaikai
vienas kità priþiûri, rûpinasi, þaidþia ir lavinasi. Izabelei visada
buvo malonu bendrauti su mamytës tëte – seneliu Vincentu, kuris
mokëjo visokiø buities rakandø padaryti. Veldavo veltinius, kad
vaikø kojytës nesuðaltø, skaptuodavo paprastas klumpes ir med-
padþius iðeiginiam (skirtam á baþnyèià) apavui visiems suau-
gusiems. O tëvelio tëtë Kazys, kitas Izabelës senelis ûkininkas,
daþnai kviesdavosi ne tik jaunàjà padëjëjà, bet ir kitus ðeimos
narius á talkas per darbymeèius. Ðeima mëgo pavakaroti. Turëjo
kà prisiminti ir papasakoti dëdës – Lietuvos savanoriai, ginklu
gynæ Lietuvos nepriklausomybæ 1918–1920 metais. Suaugusiøjø
gyvi prisiminimai, neiðgalvoti, o kartais ir legendomis pagraþinti
pasakojimai smigo á vaikø galveles. Daþnai vakarus trumpindavo
padainavimais, Maironio posmais, Krëvës legendomis. Baigiant
kalbëti apie aristokratiðkà Zabelës (taip jà vadino artimieji) vai-
kystæ, kai visi – tëvai, kûmai, kaimynai, giminaièiai – mylëjo ir
globojo, vaiðino ir pasakas pasakojo, reikia trumpai priminti, koks

19
likimas laukë jos tëveliø. Tëvelis Adomas buvo aktyvus visuome-
niniame gyvenime, priklausë Tautininkø partijai, „Geleþinio Vilko“
Lietuvos partizanø (toliau – GVLP) organizacijai, nuolat klau-
sësi uþsienio laidø lietuviø kalba, subûræs draugus prie signataro
Vlado Mirono padovanoto radijo imtuvo, todël sugráþus á Lietu-
và sovietiniams okupantams suimtas ir iðtremtas á Krasnojarskà.

Tremtyje. Ið kairës pirmas sëdi Adomas Skliutas (Izabelës tëtë)

su visa pusbrolio ðeima. Krasnojarskas, 1954 m. liepos 5 d.

20
 Mamytæ Elenà þmonës perspëjo apie prasidëjusias gaudynes
á tremtá, ir ji su vaikais pasislëpë. Gráþæs ið tremties tëtë dar kelis
metelius pagyveno ðeimoje, bet sveikata jau buvo palauþta. Ne-
ilgai trukus mama irgi pasitraukë á amþinybæ. Kai pasaulio ko-
munistai dþiaugësi Sovietø valstybës pergalëmis, okupuojant Eu-
ropos valstybes, þudomi ir tremiami okupuotø kraðtø þmonës,
paversti vergais, nuþmoginti ir visiðki beteisiai prakeikë raudo-
nàjá marà, atneðusá okupantus ir „pridirbusá“ vietiniø pakalikø,
padlaiþiø. Net dabar, prabëgus daugiau nei 70 metø, niekas pa-
saulyje nesiëmë teisti sovietiniø dvideðimtojo amþiaus þmogëdrø
uþ jø nusikaltimus ir iðtisø tautø sunaikinimà. Lietuvoje buvo su-
stabdyta milþiniðka sovietinës armijos dalis, gráþtanti po karo ið
Vakarø Europos, kad pasmaugtø Tautos partizaniná karà. Èia jie
valgë ir gërë rekvizuodami ûkininkø turtà, plëðë ir þudë gyvento-
jus, subûrë banditø bûrius, pavadinæ juos atviru tekstu naikintojais
(istrebiteliais). Þmonës juos vadino tiesiog stribais. Tai buvo þe-
miausio lygmens padugnës, kûnu ir siela parsidavæ stipresniam,
ginkluotam okupantui sadistui. Jiems nebuvo nieko ðvento, nei
Dievo, nei Tëvynës jie nepripaþino, iðduodavo net savo tëvus ir
giminaièius. Iðgàsdintas okupantas, laikantis savo kareivius Lie-
tuvoje, leido jiems plëðti kraðtà, kad kuo daugiau grobio jie ga-
lëtø parveþti á savo alkanà ir sovietø valdþios nustekentà tëvynæ.
Propagandos maðina veikë jø protus, kad jie èia turi sunaikinti
„Lietuvos faðistus“ ir taip pabaigti „ðventàjá“ karà.

Kelias á þiniø pasaulá

Tradiciðkai po ðeimos átakos auganèiam vaikui didþiulæ reikð-

mæ kiekvieno þmogaus gyvenime turi mokykla, mokytojai, biblio-
tekos, mokslo ástaigos, bendramoksliai, o dabar dar ir elektroni-
nës informacijos priemonës. Izabelë pirmuosius mokslus pradëjo
Rimënø pradþios mokykloje (veikusioje 1926–2007 m.), vëliau –

21
5–6 skyriuose – mokësi Dauguose. Jauki Rimënø pradþios mo-
kykla, pastatyta kunigo Vlado Mirono ir padovanota parapijos
vaikams. Kunigas buvo daþnas sveèias mokykloje, didelis moky-
tojø draugas ir pagalbininkas. Su vaikais mielai þaisdavo, foto-
grafuodavosi. Izabelë su tokia meile pasakoja apie kunigus, savo
mokyklos mokytojus, rodos kà tik iðsiskyrë – viskas gyva, bet nori
nenori, realybë primena, kokie atëjo baisûs neteisybës ir paþe-
minimo metai. Atsimena Izabelë savo pirmàjà mokytojà Palmyrà
Jankauskienæ, kurios ðeima viena pirmøjø patyrë sovietinio reþi-
mo poþiûrá á pradinukus mokiusius inteligentus – visà jos ðeimà
iðtrëmë á Sibirà, kaip ir daugelá Alytaus, Alovës, Daugø mokyto-
jø. Kai kurie tautieèiai, kuriø ðeimose nebuvo represuotøjø (po-
litiniø kaliniø, tremtiniø, suðaudytø), kartais drásta pasamprotau-
ti, kad sovietai nekaltø netrëmë, neðaudë ir á kalëjimus negrûdo.
Tai kuo nusikaltæ buvo mokytojai, kunigai, mokslininkai, þemdir-
biai, partijø ir kuopeliø nariai, jø vadovai ar kûrëjai?

Rimënø pradþios mokyklos mokiniai su savo mokytoja P. Jankauskiene

(deðinëje) kartu su Rokanèiø pradinukais ir jø mokytoju Þibaièiu (kairëje)
prie Daugø pieninës. 1935 m.

22
Rimënø ir Rokanèiø pradinukai su kun. Vladu Mironu prie Daugø baþny-
èios. Priekyje centre sëdi ið kairës: Izabelë Skliutaitë, Bronë Puronaitë ir
kunigas. 1935 m.

Mokytojø ir kitø Lietuvos gyventojø trëmimas buvo pirmasis

nutautinimo etapas. Jie valë erdvæ, plotà, kurá buvome uþëmæ nuo
neatmenamø amþiø, jiems reikëjo pabaigti carizmo pradëtà ru-
sinimo politikà, praplësti savo þemiø ribas, o jø gyventojus api-
plëðti ir paversti pigia darbo jëga – tokia, kuri jau pluðëjo atðiau-
riausiose nuo seno uþgrobtose imperijos þemëse.
Kai Zabelë – taip jà vadino ir mokykloje – pradëjo eiti á pir-
mà klasæ, jai buvo taip laukta, taip smagu ir taip gera. Mokykla,
pirmoji mokytoja, naujieji draugai, laimë ir ðypsenos, viltys ir ðvie-
si kraðto ateitis matësi tëveliø ir seneliø akyse. Visi pradinukai jø
tëvams ir seneliams buvo ateitis, geresnio, turtingesnio, graþes-
nio, prasmingesnio gyvenimo viltis. Jie labiau uþ vaikus dþiau-
gësi, kad tai, ko jiems neleido okupantai, atëjûnai, tautos krauge-
riai ir korikai, jø vaikai ir vaikaièiai mokysis lietuviðkai – uþaugæ
bus mokytojais, gydytojais, kunigais, advokatais, puikiais þemdir-
biais, prekybininkais...
Tuo tarpu Europoje tiek ið vakarø, tiek ið rytø didþiøjø kaimy-
nø pusës brendo didelës permainos, kaupësi ginklø, paðarø, mais-

23
to, rûbø atsargos, marðiravo kareiviai, riaumojo tankai ir gaudë
naujausi lëktuvai. Du vienas kito verti „sàjungininkai“ galando
ne tik kardus, plonino lieþuvius, bet inikæ á þemëlapius rengë neu-
traliø, nepriklausomø ir nepaklusniø Maskvai bei Berlynui maþø
valstybëliø „iðvadavimo“ ið vietiniø „tironø“ jungo planus. Kai
þingeidi Zabelë ðvytëdama mokykloje skaitë ir raðë pirmuosius
þodþius, pieðë, dainavo ir ðoko, sportavo ir kûrë didelæ svajonæ,
kai nepraleido në vieno mokytojø pasakyto þodþio – pagyrimo ar
pastabos, didþiøjø kaimynø vaikai – hitlerjungendai ir pionieriai
mokësi marðiravimo ir muðtyniø, fanatiðko paklusnumo ir besàly-
giðko ásakymø vykdymo... Jø mokytojai buvo partijø funkcionie-
riai ir kariðkiai, mankurtø ir ðiuolaikiniø mameliukø ugdytojai. O
kokius mokytojus sutiko jaunoji Zabelë ir jos bendramoksliai?
Naujosios nepriklausomos ir laisvos ðalies kûrëjus, patriotus.

Rimënø mokyklos aktyvûs Jaunøjø ûkininkø sàjungos vietos ra-

telio nariai, globojami gamtininko Tado Ivanausko (1936–1938),
vëliau, okupacijos metais (1940–1947) dalyvavæ Laisvës kovose, bu-
væ ryðininkais, rëmëjais ir partizanais. Ið kairës: Albina Vanickaitë,
Marytë Baranauskaitë-Ðidlauskienë (jos vyras V. Ðidlauskas buvo
partizanas), mokytoja Baranauskienë, Juozas Baranauskas-Ðamas
ir O. Baranauskaitë – ryðininkë.

24
Restauruotas Rimënø pradþios mokyklos pastatas. 2003 m.

Pirmieji þymûs mokytojai Rimënuose, kuriuos prisimena ir ge-

ru þodþiu iki ðiol mini Izabelë. Vladas Dainauskas – ne tik pui-
kus mokytojas, bet ir didis patriotas. Nesutikdamas su okupantø
savivale Tëvynëje, jis prisijungë prie partizanø. Þmogus, kuris ga-
lëjo mokyti vaikus skaityti ir raðyti, buvo priverstas imtis ginklo
prieð tuos, kurie, okupavæ ðalá, stengësi su ðaknimis iðrauti tau-
tiðkumà, kultûrà, religijà ir skiepyti savo komunistines nuostatas.
Mokytojas, kuris savo vidine ðviesa, meile Tëvynei, giliomis pe-
dagoginëmis ir dalykinëmis þiniomis galëjo ruoðti kaimo vaikus
gyvenimui, laimei ir kûrybai, jaunas þuvo mûðio su okupantu aki-
statoje. Ðiltai ir jausmingai Izabelë pasakoja apie savo pirmàjà
mokytojà Palmyrà Jankauskienæ ir jos vyrà. Jø pedagoginis due-
tas daug davë maþiesiems, kad jie tikëtø gerumu, mokslu, savo
ðviesia ateitimi tik kà 15-àsias valstybës gyvavimo metines at-
ðventusioje Tëvynëje. Jø likimà jûs jau þinote – su kitais moky-
tojais, vos tik uþëmus Lietuvà okupantams, jie vieni pirmøjø ið-
tremti á Sibirà. Neþinomas jø likimas. Liko tik graþûs prisiminimai
tiek pamokose, tiek keliaujant gimtinës apylinkëse, tvarkant ap-

25
linkà, sodinant medelius... Izabelë ðiltai prisimena ir kitus savo
gyvenime sutiktus mokytojus. Maloniu þodþiu pamini puikø mo-
kytojà Vladà Zajanèkauskà, Daugø baþnyèios kunigà Povilà Bak-
ðá, GVLP organizacijos Daugø skyriaus nará, vëliau vyskupà, ku-
ris mokë poteriø ir paruoðë jà pirmajai komunijai.

Daugø pradþios mokykloje 1938–1940 metais mokësi ir egzaminus

laikë: Genë Balkutë, Izabelë Skliutaitë, Ona Puzonaitë, Eleonora
Truncaitë, Genë Èesnulevièiûtë, Izabelë Pliskevièiûtë, D. Kvintai-
të, Jankauskaitë, Marytë Griðkaitë, Jonas Kalaðnikovas, Bronius
Bagdþius, Zigmas Vaitkevièius, Kostas Platûkis, Kostas Politika,
Maþevièius, M. Vaineris, I. Vaineris, Cigelskis, Petrauskas, Beke-
ris ir kiti.

26
IZABELËS PASAULIO PAÞINIMO IR
GYVENIMO MEILËS MOKYTOJAI

Pamirðau visai, kad ðvieèia saulë.

Þvaigþdës geso po langais.
Þvaigþdës gæsta visame pasauly...
Tai ne þvaigþdës, tu apsirikai –
Þmonës þûsta visame pasauly –
Raudonasis maras siauèia po laukus...
Kam tada man þvaigþdës, kam ta saulë,
Jeigu þûva þemëje þmogus?
Kæstutis Genys, 1947 m.

Povilas Bakðys

Gimë 1901 m. spalio 21 d. Skominuo-

se, Petro Bakðio ir Julijos Sudeikytës ðei-
moje. Baigæs Ukmergës gimnazijà, 1924–
1930 m. mokësi Kauno kunigø seminari-
joje. Á kunigus áðventintas 1930 metais.
1930–1931 metais dirbo Giedraièiuo-
se, 1931–1934 m. – Dubingiuose, Þelvoje,
1934–1936 m. Kaiðiadoryse, 1936–1938 m. –
Nemajûnuose, 1938–1950 m. – Dauguose.
Rëmë Lietuvos partizanus. 1950–1959 m.
buvo Kauno vyskupijos kurijos kancleris
Kaiðiadoryse, 1959–1962 m. – Kaiðiadoriø vyskupijos kancleris
Vievyje.

27
 Panevëþio vyskupijos vyskupu tapo 1962 metais. 1963–1965 m.
dalyvavo II Vatikano susirinkime. 1965 m. popieþius Paulius VI já
pakëlë monsinjoru. Mirë 1973 m. liepos 2 d., palaidotas Vievio ka-
pinëse. (Duomenys ið interneto)

Tadas Ivanauskas

Poezija – ne þodþiuose,
Ne ritmuose, ne rimuose.
Poezija – ne muzikoje
Ir ne dainoje.
Poezija – kai keliamës
Paþadinti ið mirusiø,
Kai siela iðsilaisvina
Ir baigias vergija.

Poezija – ne sielvartas.
Poezija – ne aðaros.
Poezija – ne kibirkðtys,
Ne lauþo pelenai.
Poezija – kai meldþiamës,
Kai atleidimo praðome,
Kada ið naujo gimstame
Gyventi amþinai.
Kæstutis Genys

– Ar ásivaizdinate Tamstos, kaip susidaro kaltûnas? – pradë-

damas paskaità didþiojoje Kauno medicinos instituto auloje 1966
metais pirmakursiø klausë legendinis profesorius Tadas Ivanaus-
kas. Buvome ne pirmojoje Jo paskaitoje, todël visi puikiai þi-
nojome, kad ðis didis þmogus visada pagarbiai ir mandagiai va-
dino vaikus, studentus, darbininkus, dëstytojus ir akademikus. Mes

28
labai didþiavomës, kad buvome Tamstos, Jo kolegos. O vietoje
mums áprasto „ásivaizduojate“, girdëdami „ásivaizdinate“, greitai
pripratome ir laikëme tai Jo savitumu, iðskirtinumu ir niekada
neásivaizdinome. Negalëjau patikëti, kad ðis Lietuvos mokslo gi-
gantas jaunystëje puikiai sutarë su kaimo þmonëmis ir jø vaikais.
Kalbant su Izabele, kuri su Tadu ir Honorata Ivanauskais buvo
paþástama, suþinome daug maloniø detaliø ið ðios ypatingos po-
ros gyvenimo kaime. Pasirodo, þymusis gamtininkas ir bûsimasis
akademikas, ásigijæs þemës su maþu eþerëliu, apsigyveno gimtojo
Izabelës Dvarèënø kaimo pakraðtyje, prie labai graþaus Dëluko
eþero. Profesorius iðkasë upeliukà ir sujungë Dëlukà su Daugø
eþeru. Kol ten gyveno T. Ivanauskas, Dëluko eþere gyveno ir daug
bebrø. Kai profesorius gráþdavo á namus ið darbo Alytaus aukð-
tesniosios miðkø mokyklos, Jis mielai bendraudavo su kaimynais.
Izabelë mena medþiø sodinimo talkas. Prisimena, kaip spygliuo-
èiø sodinukais per kelias dienas apsodino visà ákalnæ, nes eþeras
buvo nedidelis, bet labai vaizdingas, kurá medþiais dabino profe-
sorius. Tadas Ivanauskas vaikus ir suaugusius mokë, kaip ir ko-
kius kur sodinti medþius, kaip juos priþiûrëti. Patardavo kaimo
þmonëms, kokius vaismedþius auginti, kokias veisles rinktis, kaip
priþiûrëti ir vaisius laikyti. Izabelë, kuri mokykloje buvo aktyvi
jaunøjø ûkininkø ratelio narë, prisimena susitikimus su profe-
soriumi, pokalbius apie ûkininkavimà ir lankymàsi Jo namuose,
kur matë daug paukðèiø iðkamðø („jautëmës kaip dideliame mu-
ziejuje“), o bibliotekoje ir skaitykloje vaikai galëjo rasti daug
ádomybiø, taip savo áspûdþius pasakojo jaunoji ûkininkë. Vaikus
profesorius ypatingai globojo, mokë, patarë. Visi jaunieji ûkinin-
kai þinojo, kad reikia globoti paukðtelius ir þiemà, ir vasarà, kad
skriausti negalima nei paukðtelio, nei þvërelio, nei medelio. Ge-
riausios Jo pamokos kaimo þmonëms buvo paties tvarkomas so-
das, medþiø sodinimas, paukðteliø ir þvëreliø globojimas, bend-
ravimas ir patarimai.
Tadas Ivanauskas gimë 1882 m. gruodþio 11 d. dabartinëje
Baltarusijoje, buvusios Lydos apskrities Vosyliðkio valsèiuje, Vara-
navo rajone, Lebiodkos viensëdyje, penkiø vaikø ðeimoje. Vaikø

29
auklëjimu daugiausia rûpinosi motina ir teta Korbutienë. Pasta-
roji nuolat bendraudavo su vaikais, skiepijo jiems meilæ Lietuvai.
Ji buvo vaikø draugë – nebausdavo uþ nedidelius prasiþengimus,
neretai uþstodavo prieð grieþtà tëvà. Vaikai daþnai jai patikëda-
vo savo vaikiðkas paslaptis.
Gimtosiose jo apylinkëse kalbëta totoriø kalba, namuose – len-
kiðkai, gudiðkai, prancûziðkai, tik ne lietuviðkai. 1901 m. T. Iva-
nauskas baigë Varðuvos gimnazijà, iðvyko mokslø tæsti á Sankt
Peterburgo gimnazijà. 1903–1905 m. stu-
dijuodamas gamtos mokslus Sankt Peter-
burgo universiteto Fizikos-matematikos
fakultete, susipaþino su èia gyvenanèiais
lietuviais. Tik tada pradëjo mokytis lietu-
viø kalbos ir, kaip raðo prisiminimuose,
pasirinko bûti lietuviu. Po biologijos stu-
dijø Sorbonos universitete (1905–1909),
vël gráþæs mokytis á Sankt Peterburgà,
T. Ivanauskas prisijungë prie Lietuviø stu-
dentø draugijos, buvo iðrinktas jos pirmi-
ninku.
1910 m., baigæs gamtos mokslus Sankt Peterburgo universi-
tete, ásteigë gamtos mokslø vaizdiniø priemoniø dirbtuvæ „Zoo-
tom“, kurioje su kolegomis ruoðë biologijos, zoologijos, anato-
mijos preparatus. Sankt Peterburge gyveno iki 1918-øjø – dirbo
Þemës ûkio ministerijoje, vasaromis keliavo po Lietuvà, vyko á
kelias ekspedicijas Rusijos ðiaurëje.
Profesorius yra raðæs, jog tai jo þmonos Honoratos Paðkaus-
kaitës nuopelnas, kad 1918 m. jis gráþo á Lietuvà. Ji irgi buvo
kilusi ið lenkakalbës ðeimos ir kaip T. Ivanauskas pasirinko bûti
lietuve. Baigæs mokslus Sankt Peterburge ir Paryþiuje, T. Ivanaus-
kas gavo kvietimø dirbti JAV, bet su þmona susëdæ á veþimaitá ið
Lebiodkos persikëlë á Musteikos kaimà lietuviðkos mokyklos
steigti. Ðis patriotiðkas pasiðventimas jaunajai ðeimai galëjo kai-
nuoti gyvybes. Nebuvo jokiø susitarimø ar finansavimo, patalpas
mokyklai ir mokytojams gyventi uþleido kaimieèiai, kuriø vaikus

30
jie mokë. Atlyginimo mokytojai negavo, maistu su jais irgi vie-
tiniai dalijosi. Deja, pradëtø mokslo metø mokiniai nebaigë, nes
1919 m. kraðtà uþëmë lenkai, iðplëðë mokyklà ir ieðkojo suimti
litvinø mokytojø. Ivanauskai pasitraukë á Kaunà.
Lietuvoje Tado Ivanausko gyvenimas buvo pilnas darbø ir pa-
reigø. Jis buvo gamtininkas, medþiotojas, vienas ið Lietuvos uni-
versiteto Kaune steigëjø, Vilniaus universiteto, Lietuvos medicinos
instituto, Þemës ûkio akademijos profesorius, Alytaus aukðtes-
niosios miðkø mokyklos dëstytojas, Kauno botanikos sodo, Kauno
zoologijos muziejaus, Kauno zoologijos sodo, Þuvinto rezervato,
Ventës rago paukðèiø þiedavimo stoties ákûrëjas.
1919–1921 m. dirbo patarëju Þemës ûkio departamente Kau-
ne. 1919 m. kartu su kitais ákûrë Gamtos tyrimo stotá (su zoo-
logijos muziejumi), 1919–1922 m. buvo ðios stoties direktorius.
1921–1939 m. „Taisyklingosios medþioklës ir þûklës draugijos“
ákûrëjas ir pirmininkas, 1927–1938 m. redagavo þurnalà „Medþio-
tojas“. 1923 m. su Konstantinu Regeliu ákûrë Kauno botanikos
sodà. Su þmona Honorata organizavo pirmàjà nacionalinæ paukð-
èiø dienà ir medþiø sodinimo ðventes, kuriø metu pasodinti Petra-
ðiûnø, Panemunës, Lampëdþiø puðynai, apþeldinti Nemuno ðlaitai.
1920 m. kartu su kitais ákûrë Aukðtuosius kursus, vienas ið lek-
toriø bei Gamtos skyriaus vedëjas (iki 1922), vienas ið Lietuvos
universiteto kûrëjø. 1922–1940 m. ðio universiteto Matematikos-
gamtos fakulteto profesorius, Zoologijos ir lyginamosios anato-
mijos (nuo 1929 m. – Zoologijos) katedros vedëjas.
1928–1939 m. Alytaus aukðtesniosios miðkø mokyklos dësty-
tojas. 1929 m. suorganizavo pirmàjà kailiniø þvëreliø augintojø
akcinæ bendrovæ ir ákûrë kailiniø þvëreliø fermà Obelynëje, netoli
Kauno. 1929 m. Ventës rage (Ðilutës rajonas) ákûrë ornitologinæ
stotá. 1937 m. su kitais ásteigë Þuvinto rezervatà. 1938 m. ásteigto
Kauno zoologijos sodo vienas ákûrëjø. 1940–1941 ir 1944–1956
metais Vilniaus universiteto profesorius, Zoologijos katedros ve-
dëjas, 1942–1944 m. Vilniaus universiteto Miðkø mokslø fakulte-
to profesorius. 1943–1944 m. Vilniaus vidurinës miðkø mokyklos
dëstytojas. 1945–1950 m. Lietuvos mokslø akademijos Biologijos

31
instituto direktorius. 1949–1951 m. Lietuvos þemës ûkio akade-
mijos Miðkø apsaugos (vëliau – Miðkininkystës) katedros profe-
sorius; 1952–1954 m. ðios katedros vedëjas. 1954–1965 m. Kauno
medicinos instituto profesorius, Bendrosios biologijos katedros
vedëjas. 1956–1964 m. Vilniaus universiteto Zoologijos katedros
profesorius. 1965–1970 m. Kauno medicinos instituto Bendrosios
biologijos katedros profesorius.
1922 metais T. Ivanauskui suteiktas profesoriaus pedagoginis
mokslo vardas, 1922 m. – Padujos (Italija) universiteto garbës
daktaro laipsnis. 1940 m. jam suteiktas gamtos mokslø daktaro
laipsnis, o 1941 m. iðrinktas Lietuvos mokslø akademijos tikruo-
ju nariu. 1945 m. T. Ivanauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio
mokslo veikëjo vardas. Palaidotas Kauno rajone, Tabariðkiø kapi-
nëse. Antkapinis akmuo pastatytas pagal architektø broliø Nas-
vyèiø projektà.
Ádomu, kad Tado Ivanausko tëtë, þinomas mokslininkas, in-
þinierius technologas, aukðto rango valstybës tarnautojas ir jo
sûnus Tadas laikë save lietuviais ir niekam neleido þeminti lie-
tuviø kalbos ir þmoniø, o trys Tado broliai (lenkai Jeþis ir Sta-
nislavas Ivanovskiai bei gudas Vaclavas Ivanouskis) ir sesuo nu-
ëjo kitais keliais – du dirbo ir tarnavo Lenkijai, o vienas tapo
Gudijos valstybës atkûrimo veikëju. Tëvo numylëtinë dukra He-
lena agronomijos mokësi Kembridþo universiteto Newnhamo
koledþe. Helena ilgiausiai ið visos ðeimos iðgyveno Lebiodkoje.
Jeþis Ivanovskis (Jerzy Iwanowski, 1878–1965), 1901 metais
baigæs Peterburgo politechnikos instituto Mechanikos fakultetà,
ágijo inþinieriaus technologo specialybæ. Tapo lenkø visuomenës
veikëju ir politiku, vadinamosios Vidurio Lietuvos (1920–1922)
uþsienio reikalø ministru. Lenkijos Seimo III kadencijos (1930–
1935) narys. Pokario metais gyveno Didþiojoje Britanijoje, ten ir
mirë. Jo duktë Vanda (1920–1977) buvo literatûros kritikë, tapo
Armijos Krajovos kovotoja. J. Ivanovskis turëjo ir du sûnus: Ma-
ciejø ir Jeþá; pastarasis buvo Varðuvos politechnikos universiteto
studentas, þuvo per Varðuvos sukilimà.
Stanislavas (Stanisùaw) Ivanovskis buvo advokatas Vilniuje.

32
 Vaclavas Ivanouskis (Âàöëࢠ²âàíî¢ñê³, 1880–1943) tapo bal-
tarusiø tautinio atgimimo veikëju. Pastarasis 1904 metais baigë
Peterburgo politechnikos institutà ir ágijo inþinieriaus kvalifi-
kacijà. Institute dëstë iki 1913 metø. 1918 m. tapo Baltarusijos
Liaudies Respublikos ðvietimo ministru. Pasitraukus vokieèiams,
liko Minske, bet 1919-øjø geguþæ bolðevikø suimtas ir iðveþtas á
Smolenskà. Paleistas gráþo á Minskà, dirbo Litbelo ðvietimo ko-
misariate, dëstë pedagoginiame institute Minske. Þlugus Litbelui,
1920 m. tapo vadinamosios Vidurio Lietuvos prekybos ministru.
Nuo 1922 iki 1939 metø dëstë Varðuvos politechnikos universi-
tete. 1939 m. pavasará atvyko á Vilniø, dëstë Stepono Batoro uni-
versitete. 1941-øjø lapkritá tapo Minsko burmistru, slapta palaikë
ryðius su lenkø pogrindþiu. 1943 m. gruodþio 6 d. Minske mirtinai
sovietø agento suþeistas pistoleto ðûviu, mirë kità dienà ligoninëje.
Palaidotas Minske.
(Medþiaga rinkta internete ir ið kitø ðaltiniø.)

Vladas Mironas

Kunigas Vladas Mironas – ne tik Vasario 16-osios Akto sig-

nataras, bet ir itin aktyvus visuomenininkas, ðalies ministras pir-
mininkas, diplomatas, kultûrininkas. Taèiau jo gyvenimas, kaip ir
daugelio kitø signatarø, baigësi tragiðkai.
Ryðkus lietuviø judëjimas ir veikla siekiant nepriklausomybës
prasidëjo nuo 1905 m. Didþiojo Vilniaus Seimo. Reikia pabrëþti,
kad nedidelëje grupëje inteligentø, inicijavusiø Seimo suðaukimà,
tiek veikloje ir nuostatose iki Vasario 16-osios, tiek ir skelbiant
nepriklausomybæ, o ir vëliau, tarpukario Lietuvoje, visiðkos vie-
nybës nebuvo. Visi pykosi, tarpusavyje nesutarë, buvo skirtingø
nuomoniø, bet juos vienijo bendras tikslas – Lietuvos laisvë ir
nepriklausomybë. Taèiau signatarai, taip pat valdþios vyrai ið
tikrøjø buvo elitiniai inteligentai. Tarp jø nebûta suterðtos re-

33
putacijos, neturinèiø aiðkiø moraliniø vertybiø ir nesugebanèiø
dirbti asmenø, kaip nuolat nutinka renkamuose po Kovo 11-osios
seimuose, vyriausybëse.
Ðtai tokioje visai ne idealioje aplinkoje uoliai darbavosi sig-
nataras Vladas Mironas.
Rokiðkio apylinkëse gyvenusi Mironø ðeima Lietuvai davë daug
iðkiliø þmoniø. Tai dailininkas Petras Kalpokas, aktorë Monika
Mironaitë, þinomi gydytojai, teisininkai, karininkai ir t. t.
Vlado Mirono tëvai Ona ir Zigmas Mironai Kuodiðkiø vien-
kiemyje turëjo itin pavyzdingai tvarkomà 56 ha ûká. Vienkiemis
nebuvo panaðus á sodieèiø sodybà: dviejø aukðtø gyvenamasis
namas, puikûs ûkiniai pastatai, visko pertekæs ûkis.
Vladas gimë 1880 m. birþelio 22 d.
Baigæs Panemunio pradinæ, 1892 m. pra-
dëjo mokytis Mintaujos (dabar – Jelga-
va Latvijoje) gimnazijoje. Tuo metu joje
dëstomoji kalba buvo rusø. Ávairiatautëje
gimnazijoje mokësi latviai, þydai, gudai,
lenkai, bet daugiausia buvo lietuviø. Tai
laikotarpis, kai Mintaujoje gyveno An-
tanas Kriðèiukaitis-Aiðbë, Landsbergis-
Þemkalnis, Motiejus Lozoraitis. Per juos
lietuviðka spauda pasiekdavo gimnazistus.
Baþnyèioje lietuviðkai pamokslus sakë
Juozas Tumas-Vaiþgantas. Gimnazijoje mokësi Antanas Smeto-
na, Juozas Tûbelis, Petras Aviþonis, Jurgis Ðlapelis ir kiti bûsimi
garsûs lietuviai. Gimnazistams labai imponavo jiems dëstæs Jo-
nas Jablonskis.
Deja, Vladui Mironui èia mokytis teko tik ketverius metus.
Mat lietuviai atsisakë melstis rusiðkai. Tai baigësi 32 lietuviø
gimnazistø paðalinimu. Jaunuoliai paraðë skundà ðvietimo mi-
nistrui ir laiðkà popieþiui. Ir laimëjo! Po ðiø ávykiø Mironas ás-
tojo á Vilniaus kunigø seminarijà. Prie ðio þingsnio prisidëjo tëvø
noras ir giliai á ðirdá kritæ Jono Jablonskio þodþiai: „Në viena pro-
fesija neduoda tiek galimybiø dirbti su þmonëmis, kaip kunigo.“

34
 Seminarijoje nebuvo ramu. Klierikai bûrësi á slaptus bûrelius.
Juose dalyvavo ir Mironas. 1901 m. jis baigë seminarijà ir iðvyko
tæsti mokslø á Peterburgo dvasinæ akademijà. Po studijø 1904 m.
vyskupo paskirtas privaèiø Vilniaus mokyklø kapelionu.
Neilgai trukus, 1910 m. kunigas V. Mironas paskiriamas Val-
kininkø klebonu ir Merkinës dekanu. Po ketveriø metø jis jau
Daugø klebonas. Darbuodamasis ir kitose parapijose (net Lenkijo-
je), jis nenustoja bûti aktyvus visuomenininkas ir Lietuvos laisvës
bylos dalyvis. 1928 m. Mironas pakvieèiamas Ðvietimo ministeri-
jos Tikybos departamento direktoriaus pareigoms. Vos metams
praëjus kunigas jau Lietuvos kariuomenës vyriausiasis kapelionas.
1941–1944 m. dirba Daugø parapijos vikaru. 1945–1947 m. jis yra
Vilniaus Ðvè. Jëzaus Ðirdies parapijos klebonas.
Tad koks gi buvo kunigas Vladas Mironas? Paprasti kaimo
þmonës labai gerbë ir mylëjo savo klebonà. Ðis nesididþiavo, buvo
paprastas, daug ir noriai bendravo su sodieèiais. Kà galëjo, rëmë
materialiai. Kelioms vargstanèioms ðeimoms netgi atidavë po
gabalà savo þemës, kurià buvo gavæs kaip signataras.
Bûdamas labai kultûringas ir iðprusæs, stengësi kaimà ðviesti.
Jo iniciatyva ir parama ákurtos 28 pradinës mokyklos bei amatø
ir þemës ûkio kursø, mokyklø. Parapijø kaimuose rengdavo liau-
dies dainø ir ðokiø vakarones, organizuodavo saviveiklinius liau-
dies teatrus. Su kitais dviem kunigais leido þurnalà Auðra (1911–
1915), iðvertë ið lenkø á lietuviø kalbà du tikybos vadovëlius (iðë-
jo po dvi laidas), buvo „Ryto“ ðvietimo draugijos valdybos narys,
Ðv. Zitos draugijos garbës narys.
Kelis kartus per metus lankydavosi tëviðkëje, Kuodiðkiø vien-
kiemyje, kur ûkininkavo brolis. Èia susitikdavo ne tik su gausiu
giminiø bûriu, bet ir su aplinkiniø vietoviø kaimo þmonëmis. Bu-
vo labai ðiltai bendraujantis, malonus kunigas, tad kaimieèiai
traukdavo pas já ne tik kaip pas ganytojà, bet ir ieðkodami pa-
tarimo ávairiausiais gyvenimo klausimais. Dirbdamas Dauguose
labai pamilo Dzûkijà, todël nusipirko ant eþero kranto esantá gra-
þø dvarelá. Tai buvo ne dvaras, o bûtent dvarelis. Gyvenamojo
namo eksterjeras graþus, bet viduje ne tik kuklu – greièiau aske-

35
tiðka. Baldai itin paprasti ir tik patys bûtiniausi. Dauguose pas
Mironà daþnai vieðëdavo Smetonos, Tûbeliai, Petrauskai ir kt.
Bukauèiðkiø dvarelis tarpukario laikais buvo tikras naujoviø per-
las. Elektra ávesta ne tik á gyvenamàsias patalpas, bet ir á ûkinius
pastatus. Árengtas vietinis vandentiekis, kanalizacija, nupirkta mo-
dernios þemës ûkio technikos, veisliniø galvijø, uþveistas 2 ha so-
das, áþuvintas tvenkinys. Þemës buvo nedaug, taèiau dvarelis tapo
pelningas. To pajamingo ir graþaus dvarelio prikëlimas ið apverk-
tinos, labai apleistos padëties liudija paþangià Mirono màstyse-
nà, polinká á naujoves.
Beje, Mironas organizavo rinkliavà Kipro Petrausko mokslui
Peterburge, parëmë Stasio Ðimkaus staþuotes Vienoje ir Milane.
Verta priminti, jog Petrauskas nepamirðo Mirono pagalbos ir iðleis-
tà ið kalëjimo sergantá signatarà buvo priglaudæs pas save Kaune.
Vladui Mironui kaip ganytojui priekaiðtø rasti sunku, iðsky-
rus tai, kad nemokëjo sakyti pamokslø. Ðios dovanos neturëjo.
Svari visuomeninë Mirono veikla prasidëjo 1905 m. Jis subû-
rë kunigø grupæ ir drauge kreipësi á vyskupà, praðydami leisti lie-
tuviðkose parapijose giedoti ir pamokslus sakyti lietuviø kalba.
Didþiajame Vilniaus Seime dalyvavo apie 100 kunigø, ir Mironas
savaime atsidûrë krikðèioniø demokratø partijoje. Pradþioje par-
tijos nariai buvo tik kunigai. Vilniaus vyskupas panoro á ðià par-
tijà átraukti ir gudus bei lenkus. Tada dauguma nariø ið partijos
pasitraukë, ir vienas pirmøjø buvo Mironas. Dirbdamas Vilniuje
jis daug prisidëjo prie lietuviðkos spaudos kûrimo, raðë á jà ir pats.
Ásteigë ðvietimo draugijà „Rytas“. Labai platûs jo visuomeninio
darbo uþmojai niekada nesusiaurëjo. Vien 1916 m. jo vadovau-
jamas Trakø ðvietimo komitetas ákûrë apie 90 mokyklø. Bûtent
dël aktyvios 1905–1917 m. veiklos Mironas buvo pakviestas á
Lietuviø konferencijà, kuri turëjo iðrinkti Tarybà Nepriklauso-
mybës bylai spræsti. Iðrinktas ir á Tarybà Mironas buvo nuosaikios
krypties politikas, nors posëdþiai vyko audringai, nariai dël daug
ko nesutarë.
Pagaliau 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybës Aktà, pa-
rengtà remiantis 1917 m. gruodþio 11 d. aktu, pasiraðë 20 Tary-

36
bos nariø. Ir tada atëjo sunkûs, neramûs laikai. Ið vienos pusës
spaudë vokieèiai, ið antros bolðevikai, ið treèios „baltieji rusai“
bermontininkai, o kur dar lenkai! Mironas ir dar keli signatarai
keliaudavo po Lietuvà, aiðkindami þmonëms apie esamà padëtá ir
siekius. 1920 m. tuo tikslu lankësi ir pas JAV lietuvius. 1926 m.
iki tol buvæs labai atsargus ir nuosaikus Mironas iðrenkamas...
Tautininkø partijos valdybos nariu! Gal taip nutiko dël jo arti-
mos dar nuo gimnazijos laikø draugystës su taip pat nuosaikiu
Smetona?
Greit Mironas tapo Tikybø departamento direktoriumi. Ðia-
me poste dirbo neilgai, nes tam atvirai prieðinosi vyskupas Juo-
zapas Kukta. 1929 m. Mironà paskiria Vyriausiuoju kariuomenës
kapelionu. Apie jo ganytojiðkàjà veiklà þiniø iðliko nedaug, ta-
èiau labai ryðki politinë veikla. Bûdamas taikaus bûdo, jis nuolat
gesindavo konfliktus tarp sunkaus charakterio bei itin impulsy-
vaus premjero Augustino Voldemaro ir prezidento Antano Sme-
tonos. Rûpinosi valstybës oficiozu Lietuvos aidu, taip pat vykdy-
davo slaptus prezidento ápareigojimus.
Esant katastrofiðkiems santykiams su Lenkija, bandyta derë-
tis su okupacine valdþia. Derybos vyko Kretingoje. Lenkijai at-
stovavo grafai tëvas ir sûnus Tiðkevièiai, o Lietuvai – Mironas.
Pradþioje viskas vyko sëkmingai, bet staiga, neþinia dël ko, labai
jautriai sureagavo Smetona, ir derybos nutrûko.
1938 m. Mironas tampa ministru pirmininku ir Tautininkø sà-
jungos pirmininku. Tauta já priëmë nevienareikðmiðkai. Vieniems
atrodë neáprasta, jog premjeras yra kunigas, kai kam nepatiko jo
nuosaikumas ir noras visus keblius klausimus spræsti taikiai, de-
rybomis. Labai keista, bet visuomenë Mirono vyriausybes laikë
itin prastomis, taèiau ðlovino já kaip asmenybæ. Po Molotovo-
Ribentropo pakto pasiraðymo Mironà nuðalino nuo pareigø, buvo
sudaryta nauja vyriausybë. Nepaisant visko, draugystë tarp Sme-
tonos ir Mirono nenutrûko.
Ásiverþus stalininiam marui, Mironas gyveno savo Bukauèið-
kiø dvarelyje ir dirbo Daugø klebonu. Savaime suprantama, jog
KGB budeliams buvæs premjeras ir artimas prezidentui asmuo

37
labai rûpëjo. Deja, prikibti nebuvo prie ko. Ilgai plûkësi ieðkoda-
mi „ákalèiø“, kol galiausiai 1940 m. Mironà suëmë ir ákalino Aly-
tuje, po to Kaune. 1941 m. já paleido. Draugai ákalbinëjo emi-
gruoti, bet signataras sakësi norás numirti ir atgulti Lietuvoje. 1944
metø vasarà Mironas suimamas ir verbuojamas dirbti KGB in-
formatoriumi. Jam taikytas ðantaþas, psichologinis smurtas, gra-
sinimai, fizinës priemonës. Nejaunas þmogus neatlaikë, palûþo ir
sutiko. Tada já skubiai perkëlë á Vilniaus Ðvè. Jëzaus Ðirdies pa-
rapijà dirbti klebonu. Nes kà ten iððnipinësi kaime, Dauguose?..
O ðtai Vilniuje daug inteligentø! Bet KGB þiauriai susimovë.
„Informatorius“ pareigingai raðydavo ataskaitas, taèiau jose nebu-
vo jokiø „ákalèiø“ ar pavojingø kitiems asmenims þiniø. Tai truputá
primena sovietmeèiu „uþverbuotà“ vienà mûsø raðytojà, iðleidþiant
kûrybinæ grupæ á JAV. Sugráþæs þmogus paraðë tokià ataskaità:
„J. S. Niujorke nusipirko amerikoniðkas pilkos spalvos su atvar-
tais kelnes. Kiek mokëjo, suþinoti nepavyko.“ Panaðios buvo ir
Mirono ataskaitos.
Ið viso Mironas buvo suimtas keturis kartus. Galima ásivaiz-
duoti KGB budeliø átûþá: nieko ið jo iðpeðti neámanoma, o ir
prikibti nëra prie ko. Ir vis vien apkaltino 58 str. trimis paragra-
fais. Nuteisë septyneriems metams kalëjimo ir iðveþë á þiaurumu
garsø Vladimiro kalëjimà. Po ðeðeriø metø ten ir mirë. Palaidoji-
mo vieta neþinoma, jos rasti nepavyko.

Apdovanojimai, atminimo þenklai

1930 m. Vytauto Didþiojo III laipsnio ordinas.
1938 m. Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino I laipsnio
ordinas.
1995 m. Kaune, Aleksote, Mirono vardu pavadinta gatvë.
1996 m. iðleistas paðto þenklas.
1998 m. Rokiðkio r., Kuodiðkiø k. pastatytas paminklinis
akmuo.
2000 m. popieþius Jonas Paulius II átraukë Vladà Mironà
á XX a. kankiniø sàraðà.
2006 m. Mirono vardu Vilniuje pavadinta gatvë.

38
 2007 m. Daugø vidurinei mokyklai suteiktas Mirono vardas.
2007 m. Rasø kapinëse paðventintas kenotafas Vladui Mironui,
Pranui Dovydaièiui ir Kazimierui Bizauskui.

Istorijoje Vladas Mironas iðliko kaip itin aktyvus kovotojas uþ

Lietuvos laisvæ, nepriklausomybæ, valstybingumà.
(Vanda Ibianska. Vlado Mirono gyvenimas ir tragedija. Artuma)

***
Jo ðirdis nustojo plakti Vladimiro kalëjime

Kà mena Bukauèiðkiø koplyèia ir ðimtametë liepø alëja?

Kunigo Vlado Mirono vardas asocijuojasi man su vaikyste, su
pokalbiø nuotrupomis susitikimø metu mano tëvø namuose ir
Rimënø pradinëje kaimo mokykloje.
Kun. V. Mironas, 1918 metø Vasario 16-osios Nepriklauso-
mybës signataras, gimæs 1880 m. birþelio 22 d. Kuodiðkiø vien-
kiemyje, Panemunio valsè., Rokiðkio apskr., pasiturinèio ûkininko
Zigmo Mirono ðeimoje. 1892 m. studijavo Mintaujos gimnazijo-
je, bet uþ atsisakymà melstis rusiðkai ið jos paðalintas.
1897 m. ástojo á Vilniaus kunigø seminarijà, 1901–1904 m. stu-
dijavo Peterburgo dvasinëje akademijoje. Baigë teologijos kan-
didato laipsniu ir buvo áðventintas á kunigus. Vyskupo Eduardo
fon Ropo paskirtas dirbo Vilniaus privaèiø mokyklø kapelionu.
Kunigø veiklai skatinti pasikvietë Juozà Tumà. Tapo Lietuviø
mokslo draugijos nariu. Darbavosi „Vilniaus þiniose“. 1907 m. uþ
lietuviðkø idëjø skleidimà iðtremiamas á Lenkijà, Karaðèiaus pa-
rapijà prie Balstogës. Taèiau ir èia rûpinosi lietuvybës reikalais,
rëmë spaudà. 1910 m. dirbdamas Valkininkø klebonu ir Merki-
nëje dekanu ðiame kraðte ákûrë 28 lietuviðkas mokyklas. Lietuvy-
bës gaivinimui Vilniaus kraðte, su kun. Petruliu ir Novicku ástei-
gë bendrovæ lietuviðkoms knygoms ir laikraðèiams leisti. Rëmë
Ðv. Kazimiero draugijà, blaivybës, ðvietimo ir jaunimo organi-
zacijas. Padëjo ásteigti dar apie 90 lietuviðkø pradiniø mokyklø.

39
1912 m. Valkininkuose subûrë Lietuviø blaivybës skyriø. 1914 m.
dirbdamas Dauguose vyko á Berlynà praneðti kaizeriui Vilhelmui
II apie lietuviø norà atsiskirti nuo Rusijos. Ið jo buvo gautas lei-
dimas pravesti konferencijà Vilniuje 1917 m. rugsëjo 17–22 die-
nomis. Kaip tik tuo metu Vladas Mironas iðrinktas Lietuvos
Tarybos antruoju vicepirmininku. Dirbo ðvietimo komisijoje. Ku-
ravo Alytaus, Birþø, Rokiðkio apskritis. 1918 m. Vasario 16-àjà
kartu su 19 ðviesuoliø pasiraðë Lietuvos Nepriklausomybës pa-
skelbimo Aktà. Priklausë Tautos paþangos partijai, vëliau pasi-
vadinusiai tautininkais. Buvo vienas ið „Paþangos“ akcinës bend-
rovës steigëjø. 1920 m. lankësi pas Amerikos lietuvius. Bûdamas
Dauguose didþiausià dëmesá skyrë atkurtos valstybës pagrindo
stiprinimui. Daugiðkiai V. Mironà iðrinko á III Seimà. Apsigyve-
no Kaune.
1927 m. jis buvo paskirtas Ðvietimo ministerijos kuruojamos
Tikybos reikalø departamento direktoriumi, o nuo 1929 iki 1938
metø kovo mënesio ëjo vyriausiojo Lietuvos kariuomenës kape-
liono ir Ðv. Mykolo baþnyèios rektoriaus pareigas. 1928 m. vy-
kusioje Dzûkø dainø ðventëje Dauguose, kartu su prezidentu An-
tanu Smetona ir kitais garbingais sveèiais, dalyvavo ir V. Mironas.
1939 m. kun. Juozui Breivai padëjo ruoðti kursus mokytojams,
steigë moksleiviø bûrelius, draugijas...
Uþ nuopelnus Lietuvai 1938 m. buvo apdovanotas Didþiojo
Kunigaikðèio Gedimino I laipsnio ordinu.
1940 m. kun. V. Mironas buvo ka-
linamas Alytaus ir Kauno kalëjimuose.
1941 m. birþelio 23 d., kilus karui, ið-
laisvintas sugráþo á savo Bukauèiðkiø
dvarà, kuriame gyvendamas praleido
ir vokieèiø okupacijos metus, á Vaka-
rus trauktis neketino, nes amþino po-
ilsio norëjo atgulti Lietuvos þemëje.
Deja! Jo likimu pasirûpino saugumo
Kun. Vladas Mironas kalë- liaudies komisaras Aleksandras Gu-
jime Kaune. 1940 m. daitis-Guzevièius.

40
 1944 08 23 „Smerð“ þinybos suimtas, bet po tardymø (1945
02 27) paleistas. Klebonavo Jëzaus ðirdies baþnyèioje. 1946 m.
kovo 5 d. MGB tarnai já ákalino Lukiðkiø kalëjime ir laikinai nu-
traukæ „judiðkà þaidimà“ vël iðleido á laisvæ. 1947 m. V. Mironas
vël areðtuojamas ir ákalinamas Vladimiro „garsiajame“ kalëjime
(Rusijoje), kur neþmoniðkame paþeminime ir baisiose kanèiose
uþbaigë gyvenimà. Lietuvos tarybinëje enciklopedijoje (3 t., 104
psl., 1987 m.) raðoma, kad jis mirë 1953 m. vasario 17 d. sulaukæs
74 m. amþiaus. Taèiau generolas Stasys Raðtikis atsiminimø kny-
goje „Ávykiai ir þmonës“ raðo, kad anglø kariuomenës paraðiuti-
ninkas sanitaras Frank Kelly, kalëjæs su arkivyskupu Meèislovu
Reiniu, vyskupu Matulaièiu ir dekanu Vladu Mironu, savo atsi-
minimø knygoje tvirtina, kad V. Mironas miræs 1950 m. vasary-
je, ðaltoje kalëjimo pirtyje ant jo keliø. Teigiama, kad á ðià patal-
pà, skirtà maudymuisi, buvo atëjusi moteris ir suleidusi leisgyviam
kunigui vaistø. Netrukus jis iðkeliavo ið ðio pasaulio. Tokios pas-
kutinës V. Mirono gyvenimo dienos, valandos. Tikriausiai ðis tei-
ginys yra teisingesnis, kadangi budeliai apie savo aukas tiksliø þi-
niø neteikia. Todël neþinome ir jo kapo. Seniai nebëra ir graþios
dvaro sodybos. Nebëra ir vartø, papuoðtø Gedimino stulpais. Ið-
likæ tik buvusio dvaro pamatai, ðimtameèiø liepø alëja ir koply-
èia, kurioje retkarèiais ðv. Miðias aukoja ið Daugø atvykæs kunigas.
1946 m. lankiausi tëviðkëje. Pirmà Sekminiø dienà kun. Vla-
das Mironas ðioje koplyèioje aukojo ðv. Miðias. Po pamaldø dvare
vyko graþi geguþinë. Pasikalbëjome. Tai ir buvo mano paskutinis
susitikimas su ðia tauria, ðviesia Asmenybe, vaikystëje paskatinusia
mane siekti mokslo þiniø.

Po þemëm karþygius ir pranaðus uþkasæ,

Ápratom garbint svetimus stabus –
Ar gali dar paþadint mûsø dvasià
Tie, kurie atlaikë audrà ir þaibus.
C. Cemnolonskis

Izabelë Skliutaitë-Navarackienë

41
 Juozas Mièiulis

Ëjai savyje slëpdamas ir nerimà, ir skausmà.

Jo neiðsklaidë rudenio ûkai.
Tu troðkai ir tikëjai sulaukti laisvës ryto,
Bet kanèiai po vergijos kryþium parkritai.

Sugráþusiam ið Sibiro pakilt nebuvo lengva.

Rugsëjo takas seminarijon nebekvietë sugráþt.
Nutolæs ir mokyklinio varpelio aidas
Nebepanoro tavo kanèios ir vardo prisimint.
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë „Paþadinta atmintis“
Iðtrauka ið eil. „Rugsëjo takas“

Juozas Mièiulis gimë 1900 m. rugpjûèio 8 d. Oþkabaliø kai-

me, Vilkaviðkio apskrityje. Mirë 2003 m. balandþio 2 d. Anykð-
èiuose. Mokytojø mokytojas. Mokësi Marijampolës lietuviø gim-
nazijoje, Lietuvos universitete. Susibûrus studentø ateitininkø
draugovei tampa jos nariu. Ðie leido þurnalà „Ateitis“, ëjusá nuo
1911 m. 1923-iøjø sausá Juozas Mièiulis tapo „Ateities“ redak-
toriumi. 1925 m. baigë studijas ir paskirtas Panevëþio mokytojø
seminarijos mokytoju. Èia paraðë vadovëlá „Pedagogika ir di-
daktika“, kurio pirmoji laida iðleista 1928 m. Jis apie pedagogikà
raðë Lietuviø katalikø mokytojø draugijos þurnale „Lietuvos mo-
kykla“. 1931 m. iðsikëlë á Tauragæ ir te-
nykðtëje mokytojø seminarijoje darbavo-
si dar aðtuonetà metø. Èia pakartotinai
iðleido vadovëlá „Pedagogika ir didakti-
ka“, paraðë „Baþnyèios istorijà“ mokyk-
loms, kuri kaip vadovëlis iðleista 1935
metais. 1939 m. paskirtas Marijampolës
mokytojø seminarijos direktoriumi. Dar
prieð okupacijà, 1940 m. geguþës mëne-
sá, jis buvo paskirtas Vilniaus kraðto mo-

42
kytojø seminarijos direktoriumi, vëliau buvo Trakø seminarijos
direktorius, bet èia á jo darbà nuolat kiðosi partijos veikëjai ir
saugumieèiai. Kiek vëliau dirbo Alytaus mokytojø seminarijoje,
Vilniaus geleþinkelininkø pirmojoje profesinëje mokykloje ir va-
karinëje darbininkø mokykloje. 1947-øjø vasarà kartu su keliais
tûkstanèiais kaliniø J. Mièiulis buvo iðtremtas á Ðiauræ – kalëjo
Karelijos, Mordovijos lageriuose. Ekstremaliomis sàlygomis ant
popieriaus skiauèiø paraðë Lietuvos istorijos konspektà, kurá, pa-
vadintà „Lietuvos istorija“, tiktai 2001 m. iðleido „Judex“ leidykla
Kaune 5000 egz. tiraþu. 1955 m. lapkrièio 24 d. Juozas buvo iðleis-
tas ið lagerio, gráþo á Lietuvà ir apsigyveno Anykðèiuose. Akty-
viai bendradarbiavo pedagoginëje spaudoje.
Pirmoji sovietinë okupacija, karas ir vokieèiø okupacija sutrik-
dë ðalies politiná, ekonominá, socialiná ir kultûriná gyvenimà.
Belieka stebëtis, kad tais rûsèiaisiais metais Dzûkijoje buvo ákur-
ta mokytojø seminarija, kuri papildë Lietuvoje retëjanèias moky-
tojø gretas.
Ðio sunkaus ir atsakingo darbo ëmësi Juozas Mièiulis, moky-
tojø rengimo patirtá ágijæs Panevëþio, Tauragës, Marijampolës ir
Trakø mokytojø seminarijose, veikalo „Pedagogika ir didaktika“
(1927) autorius. Karo metais beveik nebuvo kuo vaþinëti, todël
Juozas Mièiulis kone pësèiomis patraukë á Dzûkijà. Pirmiausia
vietos ieðkojo Varënoje, taèiau nerado nei tinkamos bazës, nei
patalpø. Atkaklus pedagogas nenuleido rankø ir 1941 m. vasarà
atvyko á Alytø. Apskrities virðininko patarëjas, aktyvistø atstovas
leitenantas J. Babickas nenoromis iðdavë leidimà vykti á Druski-
ninkus. Druskininkai viliojo Juozà Mièiulá ne tik nuostabia gam-
ta, „gaspadoriðka“ akis matë, kad èia bûtø galima neblogai ási-
kurti: buvo aðtuonmetë mokykla, didelë pradþios mokykla, keletas
tuðèiø vilø. Bûsimasis direktorius atspausdino Kaune kvietimus
stoti á Druskininkø mokytojø seminarijà, vienà egzemplioriø átei-
kë „Ateities“ þurnalui, kitus iðklijavo Dzûkijos baþnytkaimiuose.
Didþiausiam nusivylimui „Ateitis“ neiðspausdino buvusio redak-
toriaus ir bendradarbio pateikto skelbimo. Nepaisant sunkumø,
norinèiø mokytis atsirado. Ir vël naujas akibrokðtas – Juozà Mi-

43
èiulá pasikvietë karo komendantas ir liepë kuo greièiau iðvykti ið
Druskininkø. Pasirodo, Druskininkai atplëðti nuo Lietuvos, pri-
skirti Gardino apygardai ir pavadinti Memelbadu. Savaime aiðku,
kad Vokietijai priklausanèiame mieste ásikurti lietuviðka mokykla
negalëjo.
Jau prasidëjus mokslo metams Juozas Mièiulis atvyko á Alytø.
Jis þvalgësi po subombarduotà Alytø, ieðkodamas, kur ákurdinti
Mokytojø seminarijà ir jo sumanumo dëka spalio pabaigoje ji pra-
dëjo veikti.
Tuo metu Alytuje veikë gimnazija, þemës ûkio ir amatø mo-
kyklos, keletas pradiniø mokyklø. Taèiau laisvø patalpø nebuvo.
Miesto valdyba davë apgriautà dviejø aukðtø namà J. Bloznelio
gatvëje, kurá pagal iðgales suremontavo bûsimi seminaristai ir mo-
kytojai, þinoma, pluðëjo ir direktorius. Gaila, kad vëliau, metams
bëgant, ðis namas, kuriame buvo Alytaus „mokytojø kalvës“ pir-
moji vieta, iðnyko. Tame þemës plote, esanèiame netoli Ðv. Angelø
Sargø baþnyèios, iðkilo parduotuvë ir daugiaaukðèiai namai.
1941 m. spalio 16 d. ávyko pirmasis pedagogø tarybos posë-
dis, kuriame buvo nutarta „mokslo metus pradëti spalio 21 d., 15
valandà, pamaldomis baþnyèioje, o 16 valandà oficialiai paþymëti
gimnazijos salëje. Kadangi karo stovis, dideliø iðkilmiø nerengti,
o paþymëti kukliai“.
Direktorius Juozas Mièiulis ne kartà arkliais vaþiavo á Vilniø,
kol parsigabeno mokyklinio inventoriaus ið neveikianèiø lenkið-
kø mokyklø. Tiesa, mokykliniø suolø ir smuikø gavo Alytuje.
Mielai padëdavo gimnazijos direktorius Stasys Barzdukas (leido
naudotis gimnazijos sale ir kitomis patalpomis), su raðtinës vedëju
Stasiu Aukseliu paraðë pirmuosius reikalø raðtus. Darbo sàlygos
buvo sunkios, patalpø nedaug, todël tekdavo mokytis net trimis
pamainomis. Buvo lengviau, kai seminaristai pradëjo mokytis pra-
dinëje mokykloje (dabar – Senamiesèio pradinë mokykla). Dar
vëliau, kai vadovavo Kazys Klimavièius, seminarijai buvo atiduo-
tos Amatø mokyklos patalpos. Ir ðiam direktoriui reikëjo daug
sumanumo, pleèiant patalpas bei turtinant mokymo bazæ. Moks-
leiviai su kurso vadovais turëjo pasirûpinti knygomis, kuru þiemai,

44
patalpø apðvietimu ir kt. Mokytojai patys su ugdytiniais árengë
geografijos aikðtelæ, iðaugino prie mokyklos sodà.
Mokytojø seminarijos ákûrëjas ir pirmasis direktorius Juozas
Mièiulis dirbo sudëtingiausiu istoriniu laikotarpiu iki 1946 metø.
Kaip pats yra liudijæs: „Palikau Alytø savo noru, kai Seminarijà
pradëjo vadinti „banditø lizdu“. Iðkiliajam pedagogui teko „savo
darbà“ tæsti Karelijos ir Mordovijos lageriuose, kuriuose jaunuo-
sius katorgininkus mokë Lietuvos istorijos ir lietuviø kalbos, o
ðie já praminë Amþinuoju Pavasariu.

100-uosius metus skaièiuojantá Juozà Mièiulá po ðirdies operacijos

jo namuose Vilniuje aplankë likimo sesë – politinë kalinë, buvu-
si jo seminaristë Izabelë Skliutaitë-Navarackienë su drauge tremti-
ne Birute Mikalauskaite (pirma ið kairëje). Ðalia Izabelës, pirma
ið deðinës, sëdi Bronë Mièiulienë. 1999 m.

Pirmasis mokytojø seminarijos inspektorius (direktoriaus pa-

vaduotojas ugdymui) buvo lietuviø kalbos mokytojas, raðytojas
Konstantinas Bajerèius. Gyvenimas buvo kupinas neþinios, o jis
su direktoriumi Juozu Mièiuliu sugebëjo suburti darbðèià, dar-
nià, pedagoginiam darbui pasiðventusià mokytojø bendruomenæ.

45
K. Bajerèiaus iniciatyva buvo ákurta ir slaptai veikë ateitininkø
organizacija, klestëjo meno saviveikla (jis pats reþisavo ne vienà
veikalà).
Pirmuosius mokslo metus pradëjo 154 mokiniai. Daugiausia
buvo ið Alytaus gimnazijos, atvyko ið Trakø seminarijos, kuri bu-
vo uþdaryta, ir aplinkiniø kaimø. Atvykusieji ið toliau samdë bu-
tus, gyveno kartais po tris keturis seminaristus, taip susidarë tarsi
maþi bendrabuèiai.
1943 m. pavasará buvo uþdaryta Marijampolës mokytojø se-
minarija. Ið jos á Alytø atvyko 22 moksleiviai – 5 vaikinai ir 17
merginø. 1943 m. Alytaus mokytojø seminarijà baigë 53 bûsimie-
ji pedagogai, ið jø 19 vaikinø ir 12 merginø buvo Alytaus mokyto-
jø seminarijos auklëtiniai ir 22 atvykusieji ið Marijampolës. Ab-
solventø amþius taip pat ávairus: vyriausiajam buvo 31 metai, o
jauniausiajam – tik 19.
Moksleiviø vis daugëjo iki 1949-øjø – tais metais buvo 9 kur-
sai, kuriuose mokësi 362 moksleiviai – 107 berniukai ir 255
mergaitës. Kaip matome, berniukø labai sumaþëjo. Pagrindinë
prieþastis – iðëjo á partizaninæ kovà arba, vengdami kariuome-
nës, ásidarbino, nebaigæ seminarijos. Paskutiniaisiais ðios ðvieti-
mo ástaigos metais mokësi 71 moksleivis (12 berniukø ir 59 mer-
gaitës).
Ðioje ugdymo institucijoje pamokinë ir popamokinë veikla bu-
vo grindþiama tautos kultûros patirtimi, ugdë moksleivá kaip sà-
moningà tautos kultûros, jos paproèiø, tradicijø puoselëtojà ir
kûrybiðkà tæsëjà. Vaiko sieloj, anot Marijos Montesori, nuo amþiø
paslëpti brangakmeniai, bet juos reikia atkasti. Tø „brangakmeniø“
ieðkojo Konstantinas Bajerèius ir kiti pedagogai, rinkdami su
moksleiviais tautosakà, uþraðinëdami þodþius Didþiajam lietuviø
kalbos þodynui, reþisuodami spektaklius. Parengæ spektaklá ar
meninæ programà, vadinamà „ðiupiniu“, vykdavo á baþnytkaimius
ir èia meniniu þodþiu guosdavo kaimo þmones, keldavo jø dva-
sià. Mokytojai ir seminaristai ne kartà pësèiomis tempë dekora-
cijas, kartu ðoko ir dainavo. Ne vienà sekmadienio popietæ Adolfas
Ramanauskas, Konstantinas Bajerèius, Antanas Kulikauskas ir kiti

46
mokytojai su savo auklëtiniais patraukdavo po Alytaus apylinkes,
pajusdavo gamtos groþá, paþindavo gimtàjá kraðtà. Direktorius
Juozas Mièiulis leisdavosi rogutëmis nuo kalneliø su savo ugdy-
tiniais. 1942 m. Konstantino Bajerèiaus iniciatyva buvo ákurta
slapta ateitininkø organizacija. Beveik ketverius metus ateitinin-
kai, veikdami pogrindyje, buvo iðtikimi ne tik savo tradicijoms,
bet ir vykdë dalá rezistencijos uþdaviniø. Atëjo laikas, kai moky-
tojai ir moksleiviai turëjo slëpti savo jausmus ir gyventi dvigubà
gyvenimà, nes reikëjo vykdyti ne tik Ðvietimo ministerijos nurody-
mus, bet ir gaunamus ið partijos komiteto. Taèiau daugelis mo-
kytojø stengësi nukreipti moksleivius á ávairius bûrelius. Moky-
tojø seminarija tada ypaè garsëjo sporto pasiekimais. Auklëtiniø
atmintyje iðliko ávairios ekskursijos, slapèiomis ðvæstos religinës
bei tautinës ðventës ir kt.
1949 metais Lietuvoje mokytojø seminarijos buvo pavadintos
pedagoginëmis mokyklomis. Alytaus mokytojø seminarija buvo
viena ið vëliausiai ákurtø ir ilgiausiai iðlaikë toká pavadinimà –
Alytaus pedagogine mokykla pavadinta tik 1952 metais. Pirmàjá
pokario deðimtmetá mokytojus pradþios mokykloms rengë tik mo-
kytojø seminarijos (pedagoginës mokyklos), kuriø buvo net de-
vynios tuometinëje Lietuvoje. Taèiau 1957 m. Alytuje ir kitur jos
buvo uþdarytos, liko veikianèios tik Marijampolëje, Klaipëdoje ir
Naujojoje Vilnioje.

Okupacijos, karas, trëmimai á Sibirà, rezistencinë pokario ko-

va skaudþiai palietë Alytaus mokytojø seminarijos mokytojus ir
moksleivius. Ðios institucijos ásteigëjas ir pirmasis direktorius Juo-
zas Mièiulis – GULAG’ø kankinys, pirmasis inspektorius (direk-
toriaus pavaduotojas ugdymui), lietuviø kalbos mokytojas Kons-
tantinas Bajerèius þiauriai nukankintas Alytaus KGB kalëjime.
Á aktyvià rezistencinæ kovà pasitraukë mokytojai: Adolfas Rama-
nauskas, Antanas Kulikauskas, Juozas Bancevièius, Albertas Per-
minas; auklëtiniai: Vytautas Abeciûnas, Vytautas Bakûnas, Juozas
Jurelionis, Antanas Motiejûnas, Liudas Mulerskas, Vladas Pieli-
kis, Vladas Rëklaitis ir kiti.

47
Bratsko komjaunuoliðkos elektrinës statytojai – politiniai kaliniai. Pirmas
ið deðinës – Alytaus mokytojø seminarijos kûrëjas, direktorius, mokslinin-
kas Juozas Mièiulis. 1958 m.

Alytaus mokytojø seminarija (pedagoginë mokykla) pagrástai

gali didþiuotis þinomais mokslininkais ir kultûros veikëjais: Bro-
nius Ambrulevièius dirbo Vilniaus pedagoginio instituto prorek-
toriumi, Algirdas Bukleris – „Ðviesos“ leidyklos muzikos skyriaus
redaktoriumi, Darius Bulavas – ilgametis Lietuvos radijo laidø
diktorius, Jonas Visockas, pedagogas, pradëjæs kurti eilëraðèius
vaikystëje ir nepadëjæs plunksnos iki dabar, bei daugelis kitø. Lie-
tuvoje ir uþ jos ribø þinomi mokslininkai: dr. prof. Vincas Au-
ryla, dr. Kajetonas Julijonas Èeginskas, dr. doc. Juozas Korsakas,
dr. Antanas Pauþa, habil. dr. prof. Juozas Vaitkevièius ir kiti.
Buvæ seminaristai dþiaugiasi, kad dar gali pabendrauti su sa-
vo mokytojais Emilija Stanèikaite-Derameriene, Paulina Raudu-
vaite-Drumþliene, Ona Plikynaite-Kregþdiene ir Juliumi Pranevi-
èiumi. O kas suskaièiuos seminaristus, pasklidusius po platøjá
pasaulá?.. Kad ir kur jie bûtø, visi yra labai laukiami jaunystës
svajoniø mieste – Alytuje. Per tuos deðimtmeèius pasikeitë ir Aly-
tus, ir pastatai, kuriuose veikë Mokytojø seminarija – dabartinë

48
Senamiesèio pradinë mokykla ir Adolfo Ramanausko-Vanago gim-
nazija.
Medþiaga rinkta internete ir spaudoje. (Elvyra Biliûtë-Alekna-
vièienë. Þvilgsnis á Alytaus mokytojø seminarijà. Lietuvos aidas.
Vëliau ði autorë paraðë didelæ studijà apie seminarijà ir iðlei-
do atskira knyga.)

Konstantinas Bajerèius
Tad leiski, Mokytojau,
Leisk tau nusilenkti,
Leisk padëkot uþ viskà, kà davei.
Uþ áþiebtà tëvynei meilës spindulëlá,
Uþ gërá, groþá, kurá mums dalinai.
Izabelë Navarackienë

Konstantinas Bajerèius gimë 1903 m. spalio 24 d. Plokðèiø

valsèiaus Pajotijø kaime, augo Ðakiuose tarp kitø devyniø broliø
ir seserø. Jurbarke baigæs „Saulës“ gimnazijà, pasirinko mokyto-
jo kelià. Dirbo Jurbarko apylinkëse – Juodkënø ir Þindaièiø pra-
dinëse mokyklose, mokytojavo Grabauciðkës, Geguþinës, Þieþ-
mariø ir Zûbiðkiø mokyklose. 1926 m.
iðlaikë pradþios mokyklos mokytojo eg-
zaminus. 1935 m. baigë Vytauto Didþio-
jo universitetà ir ágijo pedagogikos bei
lituanistikos specialybes. Buvo mylimas
pedagogas, kûrybiðkai skiepijæs moki-
niams meilæ Tëvynei ir gimtajai kalbai.
Aktyviai dalyvavo katalikiðkoje visuo-
meninëje veikloje. 1929-aisiais pusæ metø
kalintas Varniø koncentracijos stovyklo-
je. Dirbo savaitraðèio „Mûsø laikraðtis“

49
redakcijoje, buvo leidiniø „Darbininkas“, „Pavasaris“, „Lietuvos
mokykla“, „XX amþius“ korespondentu Alytuje. Pasiraðydavo
Sûkurio, K. Sûkurio, K. B. S. ir kitais slapyvardþiais.
1940–1941 metais dalyvavo Lietuviø aktyvistø fronto (LAF)
veikloje. 1941 m. paskirtas Alytaus mokytojø seminarijos in-
spektoriumi, dirbo iki savo þûties 1946 metais. Vokieèiø oku-
pacijos metais dalyvavo Lietuviø fronto (LF) veikloje, vadovavo
LF Alytaus regioniniam centrui. Organizavo LF leidinio „Á Lais-
væ“ perspausdinimo spaustuvæ Alytuje ir ðio leidinio platinimà.
Antrosios sovietø okupacijos metais dalyvavo organizuojant
Alytaus regione Lietuviø fronto pagrindu ginkluoto pasiprieðini-
mo struktûras ir pogrindinës spaudos leidybà bei platinimà, fak-
tiðkai vykdë pasiprieðinimo veiklos koordinacijà Alytaus regione.
1946 m. gruodþio 5 d. suimtas ir MGB tardymo metu nuþudytas
Alytaus kalëjime. Politinis kalinys Rokas Prakapas buvo vieninte-
lis, kuris matë nukankintà ir prie puðies pririðtà mokytojà Kons-
tantinà Bajerèiø-Garibaldá, nes KGB tardytojai tà patá þadëjo
padaryti ir Rokui.
1950 m. Pietø Lietuvos srities partizanø vadas Sergijus Sta-
niðkis-Viltis savo raporte LLKS tarybos prezidiumo pirmininkui
Jonui Þemaièiui-Vytautui raðë, kad „...aukðtesniøjø partizanø va-
dø pasitarimuose atsiradus prieðingumams, K. Bajerèius savo auto-
ritetingumu ir sumanumu rasdavo iðeitá prieðingumams iðvengti.
Tai buvo iðsimokslinæs, pasiðventæs, narsus ir ryþtingas laisvës ko-
votojas, kuris viskà, kas þmogui brangu þemëje, paaukojo Lietuvai
Tëvynei“.
1950 m. birþelio 1 d. Pietø Lietuvos partizanø vadø susirinki-
mo sprendimu Konstantinui Bajerèiui-Garibaldþiui suteiktas Lais-
vës kovos karþygio vardas. 1997 m. lapkrièio 20 d. Lietuvos Res-
publikos Prezidento dekretu po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio
Vyèio kryþiaus ordinu. 1997 m. gruodþio 17 d. Pasiprieðinimo da-
lyviø komisija po mirties suteikë kario savanorio statusà. 1998 m.
geguþës 13 d. Kraðto apsaugos ministerijos ásakymu suteiktas ka-
pitono laipsnis.
(Medþiaga surinkta ið ávairiø ðaltiniø internete.)

50
 Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Skiriu savo mokytojui, Lietuvos partizanø

generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Te tavo priesaikà krauju raðytà,

Paliksim amþiams marmuro lentoj,
Kad ainiø kartos tæstø tavo siekius
Suprasdamos, kas skausmà sëjo Lietuvoj.
Izabelë Navarackienë

Gimë Niu Britene, JAV, lietuviø emigrantø ðeimoje. 1921 m.

Ramanauskai gráþo á Lietuvà ir uþ santaupas nusipirko 6 ha þe-
mës. Ðeimoje, be Adolfo, buvo sesuo Aldona ir brolis Albinas.
1930 m. baigë pradinæ mokyklà, 1936 m. – Lazdijø „Þiburio“ gim-
nazijà. Studijavo Klaipëdos pedagoginiame institute, kuris, 1939
metais vokieèiams okupavus Klaipëdà, buvo perkeltas á Panevë-
þá. Mokytojauti nepradëjo, perëjo á Kauno karo mokyklà ir baigë
paskutinæ, penkioliktàjà, karininkø laidà.
1941 m. per birþelio sukilimà A. Ra-
manauskas prisijungë prie sukilëliø, ta-
èiau Druskininkø apylinkëse nesiplëtojo
aktyvûs kovos veiksmai prieð Raudonàjà
armijà ir galop vokieèiø okupaciniø pa-
jëgø vadovybës buvo priversti iðsiskirstyti.
Prasidëjus antrajai sovietø okupacijai,
1945 m. balandþio 25 d. tapo partizanu,
greitai pradëjo eiti vadovaujanèias pa-
reigas. Ið pradþiø vadovavo Nemunaièio
apylinkës partizanø bûriui. 1945 m. vasarà
tapo Dzûkø grupës Merkinës bataliono
Adolfas Ramanauskas vadu. Tø paèiø metø gruodþio 15 dienà
su þmona Birute ir dukra jo vadovaujami partizanai nesëkmingai
Auksute. Apie 1953 m. bandë uþimti Merkinæ. Jiems pavyko

51
sunaikinti sovietø archyvus, taèiau nepasisekë iðlaisvinti belais-
viø ir nugalëti cerkvëje ásitvirtinusiø sovietø kariø. 1946 m. tapo
Merkio rinktinës vadu. 1947 m. rudená perëmë vadovavimà Dai-
navos apygardai, o 1948 m. iðrinktas Pietø Lietuvos partizanø sri-
ties vadu.
1949 metø vasará Prisikëlimo apygardos teritorijoje Minaièiø
kaime tarp Radviliðkio ir Baisogalos dalyvavo visos Lietuvos par-
tizanø vadø suvaþiavime, kuriame vasario 16-àjà buvo priimta Lie-
tuvos laisvës kovos sàjûdþio (LLKS) deklaracija. Paskirtas LLKS
tarybos prezidiumo pirmininko Jono Þemaièio pavaduotoju, o
1950-øjø pradþioje – Sàjûdþio gynybos pajëgø vadu, jam suteik-
tas partizanø pulkininko laipsnis. Apdovanotas pirmojo laipsnio
Laisvës kovos kryþiumi.
1951 m. ið tuo metu susirgusio Lietuvos vyriausiojo partizanø
vado Jono Þemaièio, kaip jo pavaduotojas, perëmë LLKS Tary-
bos pirmininko ir Ginkluotøjø pajëgø vado pareigas.
Nuo 1952 m. pabaigos, nutrûkus ryðiams su vyriausiàja vado-
vybe, gyveno nelegaliai, slapstësi su þmona Birute ir dukterimi
Aukse. Tuo metu paraðë atsiminimus „Partizanø gretose“.
Vienas ið nelegalios partizanø spaudos organizatoriø, leidëjø
ir redaktoriø. Iðleido keletà numeriø laikraðtëlio „Treèias skam-
butis“. 1945–1952 m. Dainavos apygardos laikraðèio „Laisvës
varpas“ (1947–1949) leidëjas ir redaktorius. 1946–1947 m. redaga-
vo ir Merkio rinktinës partizanø ðtabo laikraðtá „Mylëk Tëvynæ“.
A. Ramanausko-Vanago paieðkai ir likvidavimui KGB skyrë
ypaè didelá dëmesá. Po 11 metø nesëkmingo gaudymo ið labiau-
siai patyrusiø KGB sekliø buvo sudaryta nuolatinë operatyvinë
grupë. Darbavosi per 50 agentø: vien 1956 m. uþverbuota 30, o
ryðys atkurtas su dar 20 agentø, prieð tai iðbrauktø ið kolaborantø
sàraðø. Paieðkoms vadovavo Rainiø þudyniø organizatorius ir vyk-
dytojas, KGB 4-osios valdybos virðininkas Petras Raslanas ir tos
paèios valdybos 2-ojo skyriaus virðininkas Nachmanas Duðanskis.
1956 m. spalio 12 d. su þmona Birute Maþeikaite buvo suimti
Kaune, vos iðëjæ ið KGB uþverbuoto iðdaviko buto, ir ið karto
iðveþti á LTSR KGB kameras. Nuo pat pirmøjø tardymo valan-

52
dø partizanø vadas buvo þiauriai kankinamas. Po keliø tardymo
valandø itin sunkios bûklës A. Ramanauskas buvo nugabentas á
kalëjimo ligoninæ – saugumieèiai nerimavo, kad átariamasis ne-
iðgyvens. Gydytojø iðvada: ðeði durtiniai suþalojimai deðinës aki-
duobës gilumoje, padaryti aðtriu, durianèiø savybiø árankiu. Eks-
pertø nuomone, po tokiø suþeidimø A. Ramanauskas-Vanagas
neteko regëjimo deðine akimi. Slaptame akte taip pat minimas
lytiniø organø nupjovimas, daugybë mëlyniø pilvo srityje, kairës
rankos treèio pirðto pjautinë þaizda.
1957 m. rugsëjo 24–25 d. Vilniuje
posëdþiavæs LTSR Aukðèiausiasis
Teismas jam skyrë mirties bausmæ.
Nuosprendis ávykdytas tø paèiø metø
lapkrièio 29 d. Vilniuje.
Þmona Birutë Maþeikaitë nuteista
8 metams grieþto reþimo lagerio Ke-
merove. Buvo KGB persekiojama vi-
sà likusá gyvenimà. Mirë 1996 m. kovo
19 d.

2018 m. birþelio 7 d. Vilniuje, An-

takalnyje, Naðlaièiø kapinëse, buvo
A. Ramanauskas-Vanagas.
rasti Adolfo Ramanausko palaikai.
1947 m. vasara Ekspertizë patvirtino, kad Vanagas
tardymo metu buvo þiauriai kanki-
namas – aðtriu daiktu badyta deðinioji
akis, kelias savaites prieð suðaudymà
suþalotas kaktikaulis. 2018-øjø spalio
6 dienà A. Ramanauskas-Vanagas pa-
laidotas Antakalnio kapinëse: atsi-
sveikinti atëjo daugybë þmoniø. Prie
Lietuvos valstybës trispalve uþdengto
Lietuvos partizanø vado A. Ramanausko-Vanago karsto Lietu-
vos Respublikos Prezidentë Dalia Grybauskaitë kalbëjo: „Ðiandien
ypatinga diena, kaþin ar tikëjomës, kad jos sulauksime. <...>

53
Tai, kad tokià sisteminæ tiek metø saugotà neapykantà matome
ir dabar, þinome, kad visos aukos yra svarbios ir jos lëmë mûsø
likimà. Net vienas þmogus sistemai buvo toks pavojingas, toks
svarbus, kad reikëjo sunaikinti ne tik já patá ir jo ðeimà, bet ir
paslëpti jo tapatybæ. Bet nepavyko.“
2018 metais Adolfas Ramanauskas-Vanagas Lietuvos Res-
publikos Seimo pripaþintas Lietuvos valstybës vadovu.
Literatûra
(Medþiaga ruoðta pagal interneto ir spaudos pateiktus duo-
menis https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuva-
valstybinemis-laidotuvemis-pagerbia-partizanu-vado-a-rama-
nausko-vanago-atminima-56-1040640?copied)
Daugel krito sûnø. Mintis, 1991, Lietuvos gyventojø genocido
ir rezistencijos tyrimo centras, 1999, 2007.
Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas: albumas (sud. Auk-
sutë Ramanauskaitë-Skokauskienë). – V.: Lietuvos Respublikos
kraðto apsaugos ministerija, 2008. – 119 p.: iliustr.
Lietuvos istorijos problemos 12 klasei. Vilnius: Naujoji Ros-
ma, 2001.

54
 LAIKAS, KAI BAIMÆ
PRIVALËJOME ÁVEIKTI

Ji – mano vienintelë Tëvynë!

Ji – mano vienintelë daina!
Lietuva – toji ðirdis vadinas,
Neturiu kitos – Jinai viena…

Bûsiu vël þmogus – ið naujo gimæs,

Nuoðirdus, bet pilnas paslapèiø –
Nereikës vaidint jokiø vaidinimø,
Bûsiu koks esu – savim paèiu.
Kæstutis Genys

Draugei raðytas Izabelës laiðkas, kaip ákaltis buvo ásegtas se-

kimo byloje (nukentëjæs ir apgadintas). KGB tardytojai manë tu-
rá antisovietiná atsiðaukimà, o mes turime iðsaugotà pavyzdá, kaip
graþiai ji raðë jaunystëje. Ðiame laiðke yra sakinukas, nusakantis
tø dienø átampà ir neramumø nuojautà, represijø ir suëmimo ga-
limybæ, cituoju: „...nors kartais ir labai sûrias valandas turiu per-
neðt...“. Jautë ðirdis, kad yra sekama, kad greitai gali susiglausti
átarimø ratas, kad ir jà gali suimti, kankinti... Negeros, oi negeros
þinios sklido ið represiniø okupantø struktûrø, daugëjo suimtøjø
ir negráþtanèiø ið darbo inteligentø – mokytojø, gydytojø, kunigø,
studentø ir moksleiviø. Visi nujautë, kur jie. Visi þinojo, kad oku-
pantai juodà darbà dirba ne vieni, o su parsidavusiais, ábaugin-
tais, nuþmogintais, piktais ir sadistiðkø polinkiø turinèiais padëjë-
jais, kurie uoliai vykdë ásakymus, veþimais veþësi tremtiniø ir á
kalëjimus uþdarytø asmenø turtà, visokiais bûdais stengësi, kad
suluoðintieji ir apvogtieji niekada negráþtø Tëvynën. Tardymo bû-

55
dai, kaip pasakoja pabuvojæ sovietiniø „tardytojø“ naguose, buvo
rafinuoti, kraupûs ir bûdingi nuþmogëjusiems iðsigimëliams. Va-
dinamieji sovietiniai tardytojai dirbo dienà naktá iki alkûniø
kruvini, kaip pesliai, ieðkantys naujo grobio, kad neiðsiblaivytø ir
„darbo“ nepritrûktø, kad ðeimininkai bûtø patenkinti tautieèiø
persekiojimu ir naikinimu. Turbût pasaulyje maþai tautø, kurios
neturi savo iðgamø? Izabelë savo knygoje „Brydë iðlieka ne tik
pievoj“ taikliai primena visoje Lietuvoje tuo laiku paplitusius ðau-
kinius: „Sûneli, Tëvynë tave ðaukia...“, kitas perspëjantis „Lietu-
vi, prikàsk lieþuvá, nes seka tave rusas“. Tai buvo be galo pavei-
kûs posakiai, plintantys þmoniø lûpomis, todël okupantai visaip
stengësi kuo grieþèiau kovoti ne tik su tûkstanèiais miðko broliø,
neleidþianèiø þudyti kaimieèiø, varomø „laisvai“ stoti á kolûkius,
bet ir su inteligentija, mokanèia mintinai Maironá, su mokytojais,
þinanèiais Adolfo Ðapokos „Lietuvos istorijà“ ir nedëstantiems So-
vietø Sàjungos socializmo pergaliø. Izabelë knygoje apraðo, kaip
jà „tardë“ okupantø atmatos ir tø atmatø parankiniai lietuviai.
Kodël mûsø tautieèiai tokie uolûs? Gal tikrai mumyse vergo ge-
nas stipresnis uþ laisvo þmogaus genà? Gal okupantas mûsø
silpnesnius brolius jau pasiruoðë prieð okupuodamas kraðtà, kad
turëtø padëjëjø? Ir kaip malonu skaityti „tardomos“ dvideðimt-
metës Izabelës prisipaþinimà, kad ji nëra didvyrë, kad taip muða-
ma ji gali neiðlaikyti, todël pasiryþta tylëti, nes nieko neþino. Va,
kaip graþiai suveikë posakis: lietuvi, prikàsk lieþuvá.
Neþinau, ar galima taikliau apibûdinti savo padëtá sovietinia-
me lageryje:

Tu ne þmogus – seniai man sako.

Að savo vardo neturiu.
Að numeris! Juo vardas tapo.
Ir vergo dalià teturiu.

Taip save pristato Izabelë Karabaso lageryje 1950 metais kny-

goje „Brydë iðlieka ne tik pievoj“. Ði knyga – ilga kanèiø istorija.
Izabelë taikliai ir átikinamai pasakoja savo kelià nuo paskutiniø

56
laimingø dienø Alytaus mokytojø seminarijoje iki baisiø prie-
vartiniø kelioniø po lagerius kaip „Numeris“, kaip bedalë vergë,
kaip socializmo statytoja katorgiðku darbu, kaip patyèiø ir
stumdymo objektas.

Izabelës Skliutaitës laiðkas, kuris kaip ákaltis buvo ásegtas

sekimo byloje. 1946 m.

Kaip prasidëjo katorgininkës kelias: sekimas, duomenø rinki-

mas, suëmimas, tardymas muðant, akistatos su bendrabyliais Juo-
zu Grincevièiumi ir Viktoru Petraðkevièiumi.

57
 Trys jaunuoliai bendrabyliai. Jø byla Lietuvos ypatingajame
archyve (LYA) uþregistruota taip: Ï-15229-ËÈ. Joje rasite Iza-
belës Skliutaitës, Juozo Grincevièiaus, Viktoro Petraðkevièiaus
tardymo protokolus ir teismo nuosprendá, reabilitacijà ir perse-
kiotojø vardus. Èia parodyti valstybës okupantës pakalikø sukel-
ti á bylà asmeniniai suimtøjø dokumentai:

58
 Jûs nebuvot vieni, vieniði tremtyje –
Kas prie Laptevø jûros, o að – Maskvoje.
Jus ten þudë, kankino, marino badu;
Mane þudë Maskva – mokë bût artistu.
Kas iðliko gyvi – tie sugráþom namo,
Sugráþau að taip pat á namus ið Maskvos,
Bet ir èia, kaip ir ten, mûsø laukë tremtis –
Ta pati vergija, ta pati nelemtis.
Kæstutis Genys

Baisus epizodas, kai tu susiduri su smurtu ir vagiliø recidy-

visèiø nuoþmumu Lukiðkëse, ir visai kas kita, kai á tave nukreip-
tas automato vamzdis akmenø kasykloje uþ tûkstanèiø kilometrø
nuo tëvø þemës, kur tu esi niekas. Viskas Dievo ir nusitaikiusio á
tave kareivio rankose... Pakirsta kulkos griûna ðalia stovëjusi ukrai-
nietë, keturiø vaikø mama. Vieðpatie, kà daro tas uþsimiegojæs
sargybinis, negi jis neturëjo motinos, mylimø artimøjø... Nuþmo-
ginta visuomenë, visa ðalis bedvasë, kareiviai „iðdykauja“ ðaudy-
dami þmones, valdþia mëgaujasi atimtu ið dirbanèiøjø turtu, ir
visa propagandos maðina dienà naktá kala, kad tai demokratið-
kiausia pasaulyje ðalis, kad kuria komunizmà, kuriame visi bus
lygûs, kad jau lenkia Amerikà...
Ji, kalëdama Karagandoje, savo mintimis kalbëjosi su mama:

Iðsekino Uralas ir jaunystæ mano,

O tu bename palikai tëvynëje viena,
Per tavo veidà ritas perlo rasos;
Mane dar lydi kalinës dalia.

Yra þaizdø kur laikas neuþgydo,

Vos palieti – ir darosi skaudu –
að mintimis tave lankysiu, guosiu
ir ðirdá raminsiu margu laiðkeliu...
„Paþadinta atmintis“, p. 72

59
 Netgi laiðkø vergai neturëjo teisës raðyti á „laisvæ“. Buvo limi-
tai – keli per metus, bet, jei vykdai darbo normas, jei niekada ne-
protestuoji, nekeli rûpesèiø sargybiniams ir kalëjimo priþiûrëto-
jams, esi tylus ir maþas, gali leisti paraðyti vienu kitu laiðku per
metus daugiau. Dieve, kaip norëjosi daug papasakoti, paraðyti,
paklausti, kaip Jûs ten „laisvëje“, ar labai vargstate, ar turite duo-
nos, ar nepapjovë pyliavos ir mokesèiai, bet nieko tu daug nepa-
klausi, þinai, kad skaito, kad gali visai uþdrausti raðyti. Daþniau-
siai viskà pasakyti ir paklausti galëjai kalbëdamasis su savimi.
Izabelë, mintimis kalbëdamasi su mama, nuklysdavo á vaikystæ,
iki smulkmenø primindavo sau, kaip mama glostydavo duonà, pa-
þenklindavo kryþeliu, kaip liþe paðaudavo á iðkûrentà krosná, kaip
kvepianèià iðtraukdavo ir balta skarele uþdengdavo... Knygoje jau-
nystës þvilgsniu þvalgosi po savo Tëviðkæ, prisimena istorijà, brai-
do po pievas, laukus, piliakalnius, uþsuka á mokyklas, vaikðto vai-
kystës ir ðviesios jaunystës takais ir takeliais, uþeina pas miðko
brolius... Kaip tu gali neprisiminti pirmosios mokytojos, kunigo
kalëdojimo, ðaltos ir sniegingos þiemos, gerø draugø, pirmojo ne
mamos ar tëtës buèinio. O, taip vël maloniai prisimena savo iðti-
kimà jaunystës draugà, jau palikusá ðá pasaulá, taip ir nesulaukusá
jos atsako. Juozas Navickas ið kaimyninio Bukanèiðkiø kaimo,
puikus siuvëjas, nuoðirdus ir geras vaikinas. Tik vëliau Izabelë
suprato, kad jis jos laukë, kai ji mokësi, kai ji sëdëjo (koks ne-
teisingas þodis „sëdëjo“ – ji kaip vergë dirbo, nepavalgius, o kar-
tais ir be laðelio vandens, muðama ir ujama, atskirta nuo Tëvy-
nës, mylimøjø, tarnavo okupantui dienà ir naktá..., o visi sako – ji
„sëdëjo“). Kai gráþo ið kalëjimo, susitiko, vël keliai, rûpesèiai ið-
skyrë... Liko senbernis. Ji sutiko savo likimo brolá – „sëdëjusá“,
bedalá ir beteisá, iðsilavinusá ir kûrybingà, trokðtantá uþsimirðimo
ir mylimo darbo. Ásikibusi á parankæ savo vëlyvai gyvenimo mei-
lei vyrui Adolfui Navarackui, prisimena apie sunkø jo kelià na-
mo, kai uþtvarai, suvarþymai, draudimai, baudos neleido Lietuvos
patriotui, atkentëjusiam katorgas, gráþti á Tëvynæ, gyventi ðeimo-
je, kasdien matyti savus ir mylimus – kas rytà ant rankø pakel-
ti dukrelæ, pabuèiuoti þmonà (þr. 5 priedà). Tai buvo sovietinë

60
realybë, pilna netikrumo, melo, deficito ir blato*, baimës ir iðda-
vysèiø, bet kartu ir naujoviø, pokyèiø alkis. Labai taikliai kolabo-
rantais ir ðnipais apsistaèiusius „galingos“ ir neaprëpiamos im-
perijos valdovus apdainavo poetas Bernardas Brazdþionis: „Jie –
nenugalimos armijos marðalai, generolai, politrukai, revoliucijos
pirmûnai, apdovanoti uþ dràsà, kaip kiðkis kopûsto lapo bijo Lie-
tuvos Neþinomo Kareivio kapo. Jie bijo! Jie bijo! Jie bijo! Jie
bijo þmogaus nuþmoginto, bejëgio, nelaimingo. Jie bijo to, kurs
dar yra, bijo to, kurs ðià naktá paslaptingai dingo. Jie bijo! Jie
bijo! Jie bijo Berijos, Berija bijo Stalino, o Stalinas – Vorkutos
vergo, kankinamo kalinio.“
(https://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/papasakojo-apie-
makabriskus-stribu-kankinimus-lietuvoje-toki-siauba-sunku-net-
isivaizduoti.d?id =83488247#)

***
Ðvito rytas – laisvës rytas. Blogio imperijà krëtë ekonominë,
politinë ir dvasinë krizë. Lietuvos ðviesuomenë matë kelià á ðvie-
sà ir ëjo nepaisydama kariuomenës ir penktosios kolonos, pake-
liui rinkdama ir kviesdama visus geros valios þmones, nepaisant
ásitikinimø, religijos, tautybës ar odos spalvos. Atleido priespau-
dos varþtus Maskva, vaidino demokratijà ir pradëjo pertvarkà. Su-
judo sukruto Lietuva. 1987-ieji. Rugpjûèio 23-ioji. Mitingas prie
Adomo Mickevièiaus paminklo Vilniuje – nematytas ir negirdë-
tas. Prieð Molotovo-Ribentropo paktà! Kalbos, giesmës ir dai-
nos, niekas nevaikë, tik stebëjo ir kalbanèiøjø pavardes regist-
ravo. Uþregistravo ir Izabelæ Navarackienæ, tuomet perskaièiusià
perspëjanèias eilëraðèio eilutes. Nuskambëjo reikalavimas: laisvë
Lietuvai.
Poeto Kæstuèio Genio ðirdis buvo kupina dþiaugsmo, kupina
Lietuvos. Jis meldë:

* blatas – paþintys, ryðiai, siekiant savanaudþiø tikslø

61
 Padëk man, Vieðpatie! Nesibijau pavojø...
Neieðkau dvasiai poilsio, o kûnui atgaivos.
Kelionë tolima, o að labai vëluoju –
Greièiau á Lietuvà! Að pasiilgau Lietuvos!....

Greièiau á Tëviðkæ, á savo Meilës kraðtà.

Ten mano Kryþiø kalnas, Vyturio dangus.
Ten mano þodis, kaip giesmë, kaip Ðventas Raðtas...
Á Nepriklausomà ir laisvà Lietuvà gráþtu.
Kæstutis Genys, 1987 m.

Iðauðo 1990 m. kovo 11-osios rytas. Plazdëjo vëliavos, baþny-

èiose dëkodami Dievui meldësi þmonës. Þinoma, visi jautë – so-
vietinis þvëris dar gyvas ir gali kerðyti Lietuvai uþ iðdurtà aká á
Vakarus. Vieni þmonës dþiûgavo, puolë atstatyti ir kurti Vals-
tybës struktûras, pertvarkyti ekonomikà, uþmegzti bendradar-
biavimà su kitomis demokratinëmis ðalimis, kiti gi ið visø pusiø
puolë, smerkë ir niekino, atvirai prieðinosi mitingais ir áþûliu el-
gesiu. Aukðèiausiose SSSR valdþios represinëse struktûrose bren-
do valstybës iðsiðokëlës sunaikinimo planai. Ðioje knygoje galima
iðsamiai susipaþinti, kaip Izabelë savo patirtá ir tvyrojusá tragiz-
mà 1991 m. sausio 13-osios naktá pateikia visuomenei – iðsamiai,
dokumentiðkai, kaip ávykiø dalyvë ir karo korespondentë (þr. 9
priedà). Tai vieni iðsamiausiø tø dienø atsiminimø. Juose nëra
baimës, pozos, juose girdi ðûvius, kaulø traðkesá, aðaras, skaus-
mà, smerkiamà þodá okupantø savivalei, mûsø kolaborantø þo-
dþiams ir iðdavystei, rodos, ji deklamuoja Bernardà Brazdþioná:

...Ið sutemø, ið prieblandø iðeikit.

Uþdekit naujà ugná ðirdyse,
Vergams palikit naktá klaikià!
Ðaukiu að, jûsø protëviø dvasia...

Po ðiø þodþiø, rodos, visi Jarmalavièiai, Juonienës, Buroke-

vièiai... liko toje naktyje amþiams, kaip prakeiksmas, kaip slogi

62
praeitis, kaip iðdavysèiø ir melo epochos pabaiga. Tø klaikiø die-
nø, valandø ir minuèiø bûsenà Izabelë apsakë ne tik liudydama ir
uþraðydama, bet tas istorines kovos uþ laisvæ minutes sustabdo ir
eilëraðtyje „Sausio tryliktajai“ (pateikiama iðtrauka, 15 p.):

Link Karoliniðkiø riedëjo prieðo tankai,

Ðarvuoèiai kaip pabaisos ðliauþë staugdami,
Girti vandalai lyg rykliai apakæ
Ugnies paketais ðaudë kriokdami.

Prapliupo ir nugriaudëjo patrankø salvës,

Suaiþëjæ stiklai pabiro ant þmoniø...
Marija, Motinële! Tu gelbëki beginklæ minià,
Apsaugok nuo tirono pasalûniðkø këslø.

O ðtai kaip tos klaikios nakties atgarsius prisimena Izabelës

dukra Gintvilë (41 p.):
Taip ir skamba ausyse þmogaus ið Vakarø pasaulio, maèiusio
1991 metø ávykius Lietuvoje, þodþiai. Ðtai kokie tie kraupûs þo-
dþiai normaliø lietuviø ausiai, iðtarti Sorbonos universiteto pro-
fesorës, politologës Fransuazos Tom, vos po dvejø metø nuo sau-
sio ávykiø, 1993-iaisiais: „Jûsø visuomenë serga. Regëdama 1991
metø sausio ávykius, að tikrai nesitikëjau, kad kada nors Lietu-
voje komunistai galëtø gráþti á valdþià.“ („Aukos ir vilties diena“,
Druskininkai, 1996, 59 p.) Þmonës troðko laisvës, nepriklauso-
mybës, bet norëjo visko labai greitai, o gerovæ, klestëjimà, darbo
þmoniø apsaugà, nuskriaustøjø gynybà þadëjo tik „valdþios pi-
ramidës“ trokðtantys, ir jà, juodindami patriotizmà ir idealus,
buldozeriu kûrë visos be skambiø ðûkiø apsijungusios kairiosios
jëgos. Atsirado daug nusivylusiø, netikinèiø Tautos atgimimu,
ðvietimo ir kultûros suklestëjimu, Lietuvos ateitimi. Ásivyravo ne-
pasitikëjimas, korupcija, nepotizmas, þlugo bankai, klestëjo, þino-
ma, laikinai, þmogui apvogti sukurtos struktûros ir bendrijos...
Visuomenë, vieningai stojusi á Baltijos kelià, gynusi Parlamentà
ir Tiesos þodá, pradëjo skaldytis ir skirstytis á neformalias draugø

63
grupes, partijas, vëliau komitetus ir akcijas. Ðalyje daugëjo ne-
reikalingø, atstumtø, emigravusiø, augo milijonieriø ir ðeðëliniø
magnatø sluoksnis, net þiniasklaida tapo uþsakoma ir perkama...
Taikliau nei prof. Ona Voverienë, pasitelkusi gerai skaityto-
jui þinomà garsø poetà Kæstutá Gená, nepasakysi: „Po 1992 m.
spalio 25 dienos rinkimø Poetas nuo tokios liaudies iðdavystës
palûþo. Skausmu ir aðaromis prabilo apie mûsø Tautos amþinàjá
prakeiksmà – iðdavystæ, kuriai lietuvis lengvai pasiduoda...

Iðdaviko þodis mûsø tautà þudë,

Kai visi mes ëjom, kas uþ kà balsuot.
Doras rinko dorà. Judas rinko Judà.
Doras negalëjo Lietuvos iðduot.

O po to prasidëjo komunistinio valdymo Valpurgijos naktys...

„Bolðevikinë tvarka – / Liaudþiai ubago krepðelis / Partija ir jos
Ceka / tuðtino tautos kiðenæ...
Tragiðkai visada optimistiðkai nusiteikusio Poeto lûpose skam-
bëjo þodþiai:

Lietuva be Lietuvos
Savo noru okupuota
Þus tauta, jei nekovos.
Kelkimës! Gana miegoti!..

Nusivylimas rinkimais... Liaudies, tada skaièiumi þymiai virði-

jusios tautieèiø skaièiø, iðdavystë, ásitvirtinæs ilgam komunistinis
valdymas, bankø, gamyklø, viso vergiðku tautos darbu per pen-
kiasdeðimt metø sukrauto turto iðgrobstymas ir staigus komunisti-
niø / kagëbistiniø bosø – milijonieriø atsiradimas, o antroje pusë-
je – minios vargðø bedarbiø, ieðkanèiø iðmestos duonos ðiukðliø
konteineriuose“...

64
 PRIEDAI

1. Maþoji iðpaþintis
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë

Gimiau 1925 m. kovo 9 d. Dvarèënø kaime, Daugø valsèiuje,

Alytaus apskrityje, prie padavimais ir legendomis apipinto didin-
go Daugø eþero. Gamtoje virë kova. Sniegas su saule þaidë slë-
pyniø. Ið alksnynø talandþiavo þvanguliai. Saulës pragalàstomis
properðomis þvalgësi eþeras. Pavasario vardu suklego upokðniai.
Á gimtinæ skubëjo kovai. Tai jie ir atneðë mane, nes gandrai dar
nebuvo parskridæ. Atneðæ padovanojo ðiai þemei, kurioje ámintas
pëdas paliko Gediminas, Jogaila su Kæstuèiu, Vytautas ir kara-
lienë Bona. Toje vietoje, kur stovëjo iðtaigingi jos rûmai, dabar
Daugø kapinës.
Tëveliai gimæ 1894 metais. Tëvas gimë Dvarèënø kaime, dviejø
vaikø ðeimoje, o mama Elena Skerniðkytë – Sapiegiðkiø kaime
prie Nedzingës penkiø vaikø ðeimoje. Senelis Vincas Skerniðkis
mëgo droþinëti statulëles. Bendraudamas su dievdirbiu Motiejumi
Patacku (apie 1864–1906) ið Rokanèiø, prisidëjo puoðiant skulp-
tûromis Daugø baþnyèià. Mama mokëjo lietuviø ir lenkø kalbas.
Lietuviðkai raðë laiðkus broliui á Amerikà, man – á Sibiro lage-
rius. Ji tëvelá iðmokë pasiraðyti ir skaityti ið maldaknygës. Buvo
kaimo audëja, graþiai dainavo. Audimo iðmokë ir dukras, tik ma-
næs staklelës netraukë. Að svajojau bûti kaimo „liktarna“. Tëvai
valdë 18 ha nederlingos þemës, kurioje derëjo tik grikiai ir lyðiai,
todël pavasará daþnai pritrûkdavome duonelës.
Dvylikos vaikø ðeimoje buvau penkta. Tëvø dþiaugsmui ið-
augome 3 dukros ir 4 sûnûs. Augome apsupti meilës ir gamtos

65
groþio. Ið maþens buvome pratinami prie darbo, mokomi gerbti
þmogø, mylëti tëvynæ, globoti gamtà. Tëvø namuose nuo seno
vyravo religinë, patriotinë dvasia. Du dëdës – 1918 m. kovø sa-
vanoriai. Tëvas ir brolis Vincas 1941 m. birþelio 23 d. sukilimo
dalyviai Dauguose. 1945 m. brolis kalëjo Vorkutos lageriuose,
tëvas 1948 m. geguþës 22 d. iðtremtas á Krasnojarskà, mama su
vaikais pabëgusi slapstësi. Prie bendro stalo susirinkome tik 1957
metais gimtinëje, sudegintoje sodyboje, ðalia gyvulëliø atitverta-
me tvarto kampelyje.

Tëvelis Adomas (deðinëje) ir dëdë Jonas Skliutai tremtyje.

1948 05 22

Að, bûdama devyneriø metø, pradëjau lankyti Rimënø pradinæ

mokyklà. Pirmoji mokytoja – P. Jankauskienë (iðtremta), V. Tal-
kaèiauskas (jo likimo neþinau), V. Dainauskas – þuvæs partizani-
nëje kovoje. Priklausiau jaunøjø ûkininkø rateliui. Mëgau skaity-
ti pasakas ir istorinio turinio knygas. Dalyvavau ávairioje veikloje.
1937–1938 m. dalyvaudama ratelio parodose buvau premijuota

66
(paþymëjimø originalai yra Valstybinio istorijos-etnografijos mu-
ziejaus tremtiniø skyriuje). 1938 metø vasario 16-àjà, ðvenèiant
Nepriklausomybës 20-metá, að ir Bronë Maèionytë dalyvavome
programoje Dauguose. Ðauliø namø salë buvo pilnutëlë þmoniø.
Nedràsiai iðëjau á scenà. Mokytojas uþ graþø vaikiðkà kalbëjimà
padëkojo ir scenoje pabuèiavo. Tai iðliko man ðviesiausiu vaikys-
tës prisiminimu.
Dauguose lankiau penktà ir ðeðtà skyrius. Pradëjau raðyti á „Ðal-
tinëlá“. Redakcija 1939 m. buvo paskyrusi nemokamà prenume-
ratà. Mokiausi esperanto kalbos. Mëgau pieðti. Mokytojas buvo
Jonas Kulinkevièius. 1941 m. su ðeima iðtremtas á Sibirà. Pasipik-
tinusi okupantø elgesiu, pieðiau karikatûrinius pieðinius ir juos
klijavau ant stulpø pakelëse ir ant medþiø. Nuoskaudomis dali-
nomës su moksleiviais: I. Pliskevièiûte, O. Puzonaite (kun. Roko
P. teta), Gene ir Alfonsu Balkais.
1940 m. ástojau á Alytaus gimnazijà, o 1941 m. – á Alytaus mo-
kytojø seminarijà. 1942 m. ásijungiau á pogrindinæ ateitininkø ir
Lietuvos laisvës armijos (LLA) organizacijas. Priesaikà „Dievui
ir Tëvynei“ daviau Rumboniø baþnyèioje. Vadovas mokytojas
Konstantinas Bajerèius-Garibaldis (1946 m. gruodá tarp 7–9 d.
nukankintas Alytaus saugume). Kun. J. Miliui emigravus á Va-
karus, kapelionu buvo kun. Pranas Ðliumpa-Partenijus. 1943 me-
tais vykdydamos LLA uþduotá, gelbstint suimtuosius moksleivius
A. Pigagà, A. Volungevièiø ir Talandá, su Anele R. á areðtinæ
slapèiomis áneðëme pjûklelá iðpjauti grotoms. Paþymëjimus lanky-
ti suimtuosius iðrûpindavo mokytojai. Reikiamà informacijà, nuo
suëmimø besislapstantiems kaimo vyrams, gaudavau ið mokytojø
ir LLA vadø. Vengiant iðveþimo, ne kartà iðkilus pavojui, juos
valtimi perkeldavau á Papiðkiø salà.
1943 m. pradëjau mokytojauti Kucakiemio pradinëje mokyk-
loje, bet po dviejø mënesiø, ákalbëta direktoriaus J. Mièiulio, grá-
þau vël á seminarijà. Prasidëjus ginkluotam pasiprieðinimui ási-
jungiau á bendrà kovà. Dalyvavau „Geleþinio Vilko“ partizanø
susirinkime Atþalyne kartu su Þaibu, jo pavaduotoju Þvalgu, ku-
rio gerai paþinojau visà ðeimà, ir dauguma paþástamø partizanø.

67
Tapau ryðininke Ramune. Lankydavausi savaitgaliais, atostogø
metu. Teikdavau ávairià paramà, þinias. Vaistus gaudavau ið ðei-
mininkës sesers Pranës Gertlingienës, dirbusios Stasio Kudirkos
ligoninëje, ðovinius – ið draugës brolio V. Petraðkevièiaus.

Izabelës Skliutaitës ðeima ðv. Velykø dienà. 1944 m.

1945 m. balandþio 25 d. á miðkà iðëjus mokytojams Adolfui Ra-

manauskui, Antanui Kulikauskui ir Albertui Perminui, ryðiams
palaikyti buvo ákurtos „legaliai veikianèiø slapukø partizanø
grupelës“. Mûsø grupëje buvo O. Vyðniauskaitë, O. Lekavièiûtë,
að, L. Aleðkevièiûtë ir G. Vitkauskaitë, berniukø grupëje – J. Ða-
rakauskas, A. Nedzinskas, J. Jakavonis, K. Urmanavièius ir J. Juðka.
Mums vadovavo mokytojas Konstantinas Bajerèius. Uþmezgiau ry-
ðius su Punios partizanø vadu Vytautu Duliûnu-Laimuèiu, Mer-
kinës mokytoju Juozu Lepeðka-Jazminu. Gavau Jûratës (byloje –
Juraitës) slapyvardá. Kartais jie slapèiomis apsilankydavo pas ma-
ne bute. Iðmokë spausdinti maðinële. Lankydavausi Nedzingëje
pas kun. Zigmà Neciunskà, Varèioje, Rokanèiuose, Miklusënuo-
se, Nemunaityje ir kitur, kur reikdavo. Tëviðkëje slëptuvëje glaus-

68
davosi Rugio, Þaibo kovotojai. Platinau spaudà, teikiau visoke-
riopà paramà, ypaè þiemà. Kaip elgtis su ginklais, mokë mokyto-
jas A. Ramanauskas, dëstydamas seminarijoje kariná parengimà.
1945 m. vasarà slaugiau sunkiai sergantá Alfonsà Paulauskà-Su-
valkietá, o lapkrièio 6 d. Atþalyne slapèiomis naktá dalyvavau þuvu-
sio Kosto Maèionio-Þvalgo laidotuvëse Vieciûnø kapinëse Dau-
gø valsèiuje.
1946 m. birþelio 20 d. Kaniûkuose J. Ðarakausko sodyboje vy-
ko iðplëstinis ateitininkø susirinkimas. K. Bajerèiaus ápareigota
skaièiau referatà „Mokytojas – ðvyturys iðsivadavimo kovoje“. Mai-
ronio, Bernardo Brazdþionio, Antano Miðkinio eiles skaitë ir jau-
nieji ateitininkai. Nauji nariai priëmë priesaikà. K. Bajerèius kal-
bëdamas priminë, kad Tëvynei reiks ne vien mûsø þodþiø, paþadø,
bet ir darbø, ir aukos... Susirinkimas praëjo sëkmingai.
1946 m. birþelio 23 d., ankstyvà sekmadienio rytà, prieð pasku-
tiná valstybiná egzaminà, mane areðtavo. Paëmæ kratos metu ras-
tus ákalèius (120 ðoviniø), Vytá, pogrindinæ spaudà, laiðkus, vais-
tus... iðsivedë á KGB „Baltàjà pilaitæ“ (dabar – Teisingumo rûmai).
Reikalaudami iðduoti kovos draugus, tardë ir þiauriai kankino
Alytaus saugumieèiai M. Gulbinas, A. Ðevèenko, Kulieðius, Ma-
karenka, budeliai Kvietkauskas ir Burinskas. Nieko neiðgavæ, rug-
pjûèio 23 d. iðveþë á Lukiðkes. Èia tæsiau Alytuje pradëtà kan-
èios kelià. Spalio 19 d. teisë Pabaltijo karinis tribunolas pagal
58-1a – 58-11 str. deðimèiai metø sugrieþtinto reþimo lagerio ir 5
metus tremties su teisiø apribojimu. Po teismo buvau apgyven-
dinta pirmame korpuse tarp recidyvistø. 1947 m. þydint sodams
iðveþë á Kemeravo srities Jajos bendro reþimo lagerá. Dirbau sta-
tybose, adatø fabrike, po to Ampolyke – miðko darbus.
1950 m. gruodá iðveþë á Kazachstanà, vadinamàjá Karlagà –
Karagandos srities sustiprinto reþimo lagerius. Pirmasis lageris bu-
vo Karabasas. Visà þiemà gyvenome neapðildomose patalpose. Ne-
turëjome nei patalynës, nei vandens. Vandeniui ðildëme sniegà.
Sunumeravo. Uþdraudë raðyti laiðkus, neðioti savo rûbus. Dirbo-
me akmenø karjere, cemento sandëliuose. Virðininkai þiauriai
elgësi su kaliniais. Kartà dirbant akmenø skaldykloje, kareivis,

69
saugodamas zonà, be prieþasties nuðovë ukrainietæ kalinæ Sonæ.
Ðiame lageryje buvo atveþtos rusës kalinës: iki gyvos galvos nu-
teista senutë eserë Fania Kaplan, kuri ðovë á Leninà, þymi dai-
nininkë Lidija Ruslanova, garsiø Maskvos gydytojø grupë. Ið Ka-
rabaso iðveþë á kitus lagerius. Keletà metø dirbau 12-oje, 14-oje
Aktaso plytinëse ir Spasko mirties lageriuose. Darbas plytinëse
prilygo Dantës „Pragarui“. Spaske ryðiams tarp vyrø ir moterø
zonø palaikyti iðmokau permesti laiðkuèius, pririðtus prie akme-
nëlio virvutës pagalba. Bûdama „oro paðto“ ryðininke turëjau sla-
pyvardes „Marga skarytë“, Vaidilutë“, „Laukinukë“, „Èigoniukë“.
Kad ir toks bendravimas kaliniams praðviesindavo niûrià kasdie-
nybæ. Taèiau kiekviename lageryje praleistas laikas, sunkiausi
darbai ir nuolatinës kratos alino sveikatà.
Kaliniø gyvenimas praðviesëjo mirus Stalinui ir Laurentijui
Berijai. Buvo perþiûrimos bylos, maþinamos bausmës, pradëta
leisti á laisvæ. Po begalës patirtø nuoskaudø, paþeminimo 1955 m.
birþelio 1 d. buvau iðleista á laisvæ. Birþelio 3 d. ryte, paskutiná
kartà perþengusi Spasko lagerio vartus, iðvaþiavau á Lietuvà. Kar-
tu parveþiau ið Aktaso lagerio vyrø gautà Vasario 16-osios minë-
jimo áraðø knygelæ (perdavë P. Razauskas). Jà pavadinau „Ne-
laisvëje gimæs kûdikis“ ir 1982 m. kartu su „Kronika“ Vytauto
Boguðio dëka iðsiunèiau á Vakarus. Gráþusià tëvynën pasitiko su-
degintos gimtinës namø pelenai. Neregistravo. Seminarijos bai-
gimo diplomo negavau, ásidarbinti nesisekë, nes pase buvo áraðyta
„su teisiø apribojimu“.
Po metø pësèiomis iðvykau á „gráþusiø tremtiniø-kaliniø prie-
glaudà“ – Druskininkus. Niekas nelaukë ir èia. Bet, padedant
geriems þmonëms, po ilgø ieðkojimø pasisekë ásidarbinti Moks-
lininkø (dabar – „Draugystës“) sanatorijos valgykloje padavëja.
Vyriausiasis gydytojas Gaidys padëjo prisiregistruoti. 1956 m. lap-
krièio 15 d. Zofijos Grigienës ir Ðvietimo skyriaus vedëjos Ve-
ronikos Gerasimavièienës dëka pradëjau dirbti auklëtoja ákurtame
pirmame lietuviø vaikø darþelyje Nr. 2. Du metus buvau apgy-
vendinta buvusio kalëjimo namelyje (deþurkoje). Kalëjimas tuo
metu jau buvo panaikintas, vyko remontas. Vakarais lankiau va-

70
karinës mokyklos 11 klasæ. Koridoriukas, kuriame gyvenau, bu-
vo neapðildomas, grindys iðpuvæ. Pasiðviesdavau þvake. Iðlaikiusi
egzaminus, gavau atestatà. Po metø gavau butà avariniame na-
me. 1959 m. susituokiau su gráþusiu ið Jakutijos lagerio politiniu
kaliniu Adolfu Navaracku. 1960 m. gimë dukra. Vyras tik po sep-
tyneriø metø atgavo teisæ gyventi Lietuvoje, o tuo paèiu ir ðei-
moje. Gyveno nelegaliai. Dirbdama darþelyje siekiau atgauti Aly-
taus mokytojø seminarijos baigiamàjá diplomà.

Izabelë, gráþusi ið Karagandos lageriø, su mama gimtinëje. 1955 m.

Ið Spasko lagerio sugráþus. Druskininkai, 1956 m.

1965 m., gavusi ið respublikinës prokuratûros leidimà, Vinco

Kapsuko pedagoginëje mokykloje eksternu perlaikiusi valstybinius
egzaminus, atgavau neiðduotà Alytaus mokytojø seminarijos pra-
diniø klasiø mokytojos diplomà, bet mokykloje teisës dirbti nega-
vau. Dirbau darþelyje auklëtoja. 1971–1975 metais neakivaizdþiai
studijavau Ðiauliø pedagoginiame institute. Paraðiau moksliná dar-
bà „Tarpasmeniniai vaikø santykiai 5–7 metø amþiaus tarpsny-
je“, kuris buvo ávertintas respublikiniu II laipsnio diplomu, o MSD
(Moksliniø studentø darbø) konkurse Dagestane, Makaèkaloje –
sàjunginiu diplomu.

71
 Gintvilës Navarackaitës pieðinys, pieðtas su mama Izabele gráþus
ið Palangos. 1965 m.

Labai mëgau turistines keliones. 1979 m. Karpatø virðukalnëje

Goverlo prie paminkliuko pritvirtinau lietuviðkà vëliavëlæ. Aplan-
kiau Maþàjà Lietuvà, istorines ir kultûrines vietas visoje Lietu-
voje, Punske, Seinuose, Ukrainoje, Gruzijoje ir kitose sovietinëse
respublikose, miestuose. 1976 m. iðgriautame Kryþiø kalne, pade-
dant E. ir M. Rimkams, „kiauliø maro metu“ pastatëme atgailos
kryþiø. 1980 m. Lietuvos laisvës lygos laikraðtyje „Vytis“ (Nr. 7)
publikavau straipsná apie Alytaus mokytojø seminarijos mokytojo
K. Bajerèiaus þûtá. Nuo 1976 m. platinau nelegalià spaudà: „Kro-
nikà“, „Akiraèius“, „Aidus“, Molotovo-Ribentropo suokalbiø do-
kumentinæ medþiagà ir kt. Prisijungiau prie siuntiniø siuntimo ka-
liniams A. Terleckui, B. Gajauskui, J. Sasnauskui ir P. Peèeliûnui.
Palaikiau ryðius su kaliniais ir tremtiniais, likusiais Karagan-
doje. Taip pat dalyvavau nelegaliuose politiniø kaliniø susibûri-
muose, 1983 m. Gustonyse, prie Panevëþio, S. Palionytës sodyboje
buvo pastatytas pirmasis genocido aukoms atminti kryþius, paðven-
tintas 1984 m. Naujasodþio klebono. Po konflikto su poilsiautojais

72
(mane pavadino faðiste, að juos – okupantais) buvau atleista ið
darbo. 1982–1991 m. dirbau darþelyje „Dobiliukas“ auklëtoja, me-
todininke. 1987 m. prie Adomo Mickevièiaus paminklo deklama-
vau Stasës Niûniavaitës eilëraðtá „Teisëjams“, paraðytà 1946 m.
Lukiðkëse. 1988 m. vasario 16 d. visose vaikø darþelio grupëse
vietoj Lenino iðkabinau Vytá, o stenduose – Basanavièiø, Mairo-
ná, Kudirkà ir Lietuvos himnà.
Atgimimo metais aktyviai dalyvavau mitinguose, suvaþiavi-
muose, sàjûdþio akcijose, Europos ir Baltijos kelyje, Kryþiaus ne-
ðimo akcijoje á Kryþiø kalnà. Budëjau KGB rûmuose. Skaièiau
praneðimus Lietuvos moterø lygos konferencijose.
1990–1995 m. buvau Druskininkø tarybos deputatë. 1991 me-
tø sausio 13-osios Televizijos bokðto gynëja. Buvau suþeista. Tø
paèiø metø geguþës 13–16 dienomis pakeièiau susirgusá þurna-
listà, badavusá prie Vyriausybës dël Omono uþimtø pastatø grà-
þinimo, o rugpjûèio 9–20 dienomis dalyvavau ekspedicijoje á Ka-
ragandà. Pastatëme du kryþius.
1993 m. gindama ambasadoriaus Stasio Lozoraièio teises prie
Parlamento badavau su pertraukomis 45 paras. Daug kartø bu-
dëjau KGB rûmuose. Skaièiau praneðimus Lietuvos moterø lygos
(LML) konferencijose.
1991–2006 metais buvau Sausio 13-osios tarybos narë, Drus-
kininkø skyriaus brolijos pirmininkë. Ilgà laikà buvau Druskininkø
politiniø kaliniø ir tremtiniø klubo tarybos narë kultûros reikalams,
choro, vëliau ansamblio „Dainava“ vadovë. 1994 m. dalyvavau
kuriant dokumentiná filmà „Garibaldþio tyla“, pasakojantá apie
K. Bajerèiaus þûtá. 1989 m. dalyvavau Lietuvos mokytojø steigia-
majame susirinkime, Ateitininkø federacijos atkuriamajame su-
vaþiavime ir kt., politiniø kaliniø konferencijose, o 1997 m. LML
tarptautinëje konferencijoje „Moters vieta ir vaidmuo visuome-
nëje“ Valmieroje (Latvija).
1999 m. dalyvaudama politiniø kaliniø konferencijoje Vatika-
ne „Genocidas ir nusikaltimai“, parodà papildþiau nuotraukomis
ið laisvës kovø.

73
Izabelë Navarackienë Lietuvos Respublikos Prezidentûroje po apdova-
nojimo. Ið kairës: dr. Kazys Raèkauskas, Lidija Velièkaitë, Aldona Pava-
sarienë, J. E. Valdas Adamkus, Izabelë Navarackienë, dr. Ona Voverienë,
Gintvilë Navarackaitë, 2006 m. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliari-
jos nuotrauka. Dþoja Gunda Barysaitë

Iðleistos knygos
1. „Aukos ir vilties diena“. Proza. (Sausio 13-ajai atminti).
Druskininkai, 1997.
2. „Brydë iðlieka ne tik pievoj“. (Dokumentinë, istorinë). 2000.
3. „Paþadinta atmintis“. Proza ir poezija. Druskininkai, 2005.
4. „Gerdaðiai“ (lankstinukas). „Istorijos vingiuose“. 2005.
5. „Prie vaikystës slenksèio“. Pirmojo Druskininkø lietuviø
vaikø darþelio metraðtis. Druskininkai, 2008.
Taip pat daugumos knygø bendraautorë.
Kûryba spausdinta periodiniuose leidiniuose „Lietuvos aide“,
„Alytaus naujienose“, „Druskonyje“, ,,Lietuvaitëje“, „Gimtinëje“,
„Druskininkø naujienose“, „Tremtinyje“, „Ûkininke“, „Dainavos
þodyje“, Alytaus apskrities literatø klubo almanache „Tëkmë“,
kaimo raðytojø kûrybos almanache „Kaimo raðytojas“, Laisvës ly-
gos leidinyje „Vytis“, „Ðeimoje“ ir kt.

74
 Apdovanojimai
1967 m. apdovanota garbës raðtu uþ gerà mokymo priemoniø
gaminimà ir vaikø pieðiniø parodëles (Druskininkø miesto ðvieti-
mo skyrius).
1970 m. – Liaudies ðvietimo pirmûno þenkleliu (LTSR ðvieti-
mo ir mokslo ministerija).
1974 m. – II laipsnio diplomu uþ darbà „Vaikø tarpasmeniniai
santykiai 5–7 metø amþiaus tarpsnyje“ (LTSR aukðtojo ir specia-
liojo vidurinio mokslo ministerija).
1974 m. – garbës raðtu uþ paþangumà moksle ir moksliniø
darbø raðymà (Ðiauliø pedagoginis institutas).
1975 m. – sàjunginiu diplomu uþ moksliná darbà (SSRS aukð-
tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija).
1975 m. – garbës raðtu uþ dalyvavimà IX pedagoginiuose skai-
tymuose (LTSR ðvietimo ministerija).
1980 m. – garbës raðtu uþ gerà ir ilgametá pedagoginá darbà,
aktyvià visuomeninæ veiklà (Ðvietimo skyrius, Druskininkø liaudies
deputatø taryba ir Vykdomasis komitetas).
1992 m. – Sausio 13-osios medaliu „Uþ dràsà ir pasiaukojimà
Lietuvos Respublikai ginant televizijos bokðtà“ (LR Ordinø kance-
liarija).
1998 m. Amerikos biografinio instituto pripaþinta Pasaulio mo-
terimi, o 2000 m. apdovanota aukso medaliu.
2000 m. pripaþinta neginkluoto pasiprieðinimo (rezistencijos)
dalyve ir iðduotas laisvës kovø dalyvio paþymëjimas Nr. 2051 (Lie-
tuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras).
2000 m. áteikta padëka uþ nuoðirdø ir vaisingà bendradarbiavi-
mà puoselëjant protëviø dvasiná paveldà (Tëviðkës paþinimo drau-
gija).
2002 m. Kembridþo universiteto centras uþ indëlá kovoje dël
laisvës ir teisingumo apdovanojo diplomu ir sidabro medaliu.
2003 m. – padëka su geriausiais linkëjimais visiems Sausio
13-osios brolijos Druskininkø skyriaus nariams (meras Rièardas
Malinauskas).
2003 m. – padëkos raðtas „Uþ ryþtà ir pasiaukojimà, iðmintá ir

75
atsakingumà ginant amþinàjà Tautos teisæ laisvai gyventi Lietu-
vos valstybëje“ (Lietuvos Sàjûdis).
2003 m. áteikta padëka uþ Èeèënijos nepriklausomybës siekiø
palaikymà ir svarbø dalyvavimà Lietuvos ir tarptautiniuose rengi-
niuose (Èeèënijos Respublikos Ièkerijos atstovybë Lietuvoje).
2005 m. apdovanota garbës raðtu uþ vaisingà bendradarbiavi-
mà „Gimtinës“ laikraðtyje puoselëjant savasties vertybes ir tautinæ
savimonæ (Tëvynës paþinimo draugija ir „Gimtinës“ redakcija).
2006 m. – Vyèio Kryþiaus ordino Riterio kryþiumi uþ iðtvermæ
ir atsidavimà didvyriðkai ginant Lietuvos laisvæ ir nepriklausomy-
bæ (Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu).
2010 m. áteikta padëka uþ aktyvià visuomeninæ veiklà ir pilie-
tiðkumo ugdymà (Alytaus apskrities literatø klubas „Tëkmë“).
2010 m. – padëka uþ ilgametá kraðtotyriná darbà ir Druskinin-
kø kraðto vietoviø bei þmoniø istorijas menanèiø knygø leidybà
(Druskininkø savivaldybë).
2010 m. áteiktas diplomas uþ aktyvià kultûrinæ ir literatûrinæ
veiklà (Lietuvos kaimo raðytojø sàjunga).
2011 m. – padëka uþ vaisingà dalyvavimà tautotyros savano-
riø sàjûdyje puoselëjant lietuviø tautos savasties lobynà (Tëvynës
paþinimo draugija).
2013 m. – padëka projekto „Misija Sibiras – 13“ komandos
vardu. Labdaros ir paramos fondas „Jauniems“: Nuoðirdþiai dë-
kojame uþ Jûsø indëlá ir pagalbà ágyvendinant projektà „Misija Si-
biras – 13“ (direktorius Arnas Marcinkus).
2013 m. – padëkos raðtas: Kauno Juozo Gruodþio konservato-
rija dëkoja Jums uþ padovanotà muzikos áraðø (plokðteliø) kolekci-
jà, kuri pasitarnaus muzikiniam mûsø mokiniø iðsilavinimui ir pla-
tesniam muzikinës kultûros paþinimui (Ugdymo organizuojanèio
skyriaus vedëjas Giedrius Prunskas).
2014 m. – padëka uþ pagalbà organizuojant konferencijà „Áam-
þiname vyresniosios kartos palikimà“ (Lazdijø Motiejaus Gustai-
èio gimnazija).
2014 m. – padëka uþ nuoðirdø bendradarbiavimà ir dalyvavimà
konferencijoje „Iðsaugokime vyresniosios kartos istorinæ atmintá“
(Lazdijø kraðto muziejaus direktorë Daiva Pledienë).

76
 2015 m. áteiktas sveikinimas jubiliejaus, gimtadienio proga.
(Lietuvos Respublikos Seimo narë Kristina Miðkinienë).
2015 m. – garbës mecenato diplomas. Tëviðkës paþinimo pa-
ramos fondas leidykla „Gimtinë“: Laisvës kovø dalyvei, pedagogei
publicistei, literatei, tautotyros þiniø rinkimo savanorei 90-ojo jubi-
liejaus proga uþ nuopelnus kaupiant ir puoselëjant lietuviø tautos
savaitës faktus ir reliktus, þadinant tautinæ savimonæ ir orumà, visapu-
siðkai remiant tautotyros sàjûdá (direktorius dr. Kazys Raèkauskas).

77
 2. Lietuvos Respublikos ðimtmeèio
didieji
Prof. Ona Voverienë

Lietuvos laisvës kovø karþygio Þaibo ryðininkë Izabelë Skliu-

taitë-Ramunë, Jûraitë

O jei debesëlis ir saulæ uþstotø,

Palauþtø kaip vyturiui audros sparnus, –
Að keliais pareisiu á savo tëvynæ,
Perbridusi kraujo sraunius upelius.
Ramunë – Izabelë Skliutaitë

Á Amþinybæ vienas po kito traukiasi visa pokario Lietuvos

laisvës kovotojø – partizanø, jø ryðininkø ir rëmëjø – karta. Bai-
gësi rezistencijos era. Tie, kurie neþuvo, bet savo gyvenimo kan-
èia – lageriuose ir tremtyse – iðliko gyvi, gráþæ á Lietuvà pradëjo
kurti Lietuvoje naujà – „Atminties“ erà (1990–2018), atkûrusià
pokario okupuotos Lietuvos laisvës kovø – ginkluoto ir negink-
luoto pasiprieðinimo okupantui – istorijà. Viena ið aktyviausiø tos
epochos kûrëjø ir iniciatoriø buvo Dainavos apygardos Kazimie-
raièio rinktinës „Geleþinio Vilko“ bûrio, vadovaujamo Lietuvos
laisvës kovø karþygio Vaclovo Voverio-Þaibo, ryðininkë, Alytaus
mokytojø seminarijos moksleivë Izabelë Skliutaitë. Jai buvo de-
vyniolika, kai ji su drauge atëjo á „Geleþinio Vilko“ bûrá, á ilgas
kasas ásisegusi ramunæ. Pasitiko jà pats bûrio vadas Vaclovas Vo-
veris-Þaibas, pamatæs ramunæ jos kasose, jai ir davë slapyvardá
„Ramunë“. Vyresnioji Þaibo ryðininkë Onutë Velièkaitë prisime-
na, kad ji mergaitëms ið Mokytojø seminarijos patikëjo platinti
partizanø pogrindþio literatûrà ir kad jau pirmajame jø susitiki-
me mergaitëms ádavë 50 egzemplioriø laikraðtëliø iðplatinti.
Izabelë Skliutaitë gimë 1925 m. kovo 9 d. Daugø valsèiaus
Dvarèënø kaime, ûkininkø Elenos Skerniðkaitës ir Adomo Skliu-
to ðeimoje. Ðeima turëjo 18 ha þemës ir... 12 vaikø. Izabelë buvo

78
penktoji. Jai ir teko jaunesniøjø broliukø bei sesuèiø auklës, o
kartu ir piemenaitës dalia. Taèiau kaimo vaikams tai buvo ápras-
ta ir tokia dalia niekas nesiskøsdavo. Ðeimoje buvo puoselëjamos
katalikiðkos ir patriotinës tradicijos. Tëvo du broliai buvo Lietuvos
nepriklausomybës kovø (1918–1920) savanoriai, pats Adomas
Skliutas ir jo vyriausias sûnus Vincas priklausë „Geleþinio Vil-
ko“ rinktinei Tautos sukilimo 1941 m. birþelio 23–28 dienomis
Dauguose. Susiðaudyme su raudonarmieèiais tada þuvo Daugø
sukilëliø vadas Juozas Putys (palaidotas Dvarèënø kapinaitëse).
Izabelë mokësi Rimënø pradþios mokykloje, vëliau Daugø mo-
kykloje baigë 5-à ir 6-à skyrius, 1940 m. stojo á Alytaus gimnazi-
jà, bet 1941 metais ákûrus Alytuje Mokytojø seminarijà Izabelë
perëjo mokytis á jà. Tada seminarijai vadovavo Lietuvos patrio-
tas istorikas J. Mièiulis, o lietuviø kalbà dëstë raðytojas ir poetas
Konstantinas Bajerèius, vëliau ásitraukæs á partizaninæ kovà, sla-
pukas „Garibaldis“, raðæs straipsnius ir publikavæs savo eilërað-
èius partizaninëje spaudoje. Jis vadovavo seminarijoje Ateitinin-
kø organizacijai, á kurià ástojo ir Izabelë. Priimami á ateitininkø
organizacijà jos nariai duodavo priesaikà tarnauti Dievui ir
Tëvynei, kuri buvo priimama iðkilmingai Rimboniø baþnytëlëje.
Vokieèiø okupacijos metais Izabelë su seminarijos draugëmis
ásitraukë á vaikinø gelbëjimà nuo iðveþimo á Reichà darbams; ið-
gelbëjo suimtus vaikinukus A. Pigagà, V. Volungevièiø ir Talandá.
Padëjo jiems slapstytis. (Ona Voverienë. Jaunystë sudeginta ant
laisvës aukuro // Þymiosios XX amþiaus Lietuvos moterys. – K.,
2005, p. 293).
Prasidëjus antrajai rusø okupacijai Lietuvoje, kai Dzûkijos
vaikinai pradëjo slapstytis nuo mobilizacijos á okupacinæ rusø ka-
riuomenæ, ið jø apylinkëse besislapstanèiø vaikinukø F. Dirsës ir
V. Truncës suþinojo, kad tose apylinkëse jau pradëjo kurtis par-
tizanø bûriai. Per kaimynà K. Maèioná-Þvalgà suþinojo apie „Ge-
leþinio Vilko“ bûrá, kuriam vadovavo ðaunus vaikinukas Vaclo-
vas Voveris-Þaibas, susidomëjo ir nutarë tapti ryðininke, jeigu tik
Þaibas sutiks. Jau 1944 m. rudená ir tapo „Geleþinio Vilko“ bû-
rio ryðininke Ramune. 1945 m. balandþio 25 d. iðëjus á miðkà Mo-

79
kytojø seminarijos mokytojams Adolfui Ramanauskui, tapusiam
partizanø vadu Vanagu, ir A. Kulikauskui, tapusiam Daktaru,
Izabelës veikla iðsiplëtë. Ji tapo ryðininke tarp Þaibo, Vanago ir
Punios partizanø, vadovaujamø Vytauto Duliûno-Laimuèio bûriø;
gavo naujà slapyvardá Jûraitë. Jos veiklos arealas buvo Nedzin-
gë-Nemunaitis-Kaniûkai-Miklusënai-Atþalynas-Daugai-Varèia, èia
ásikûræ partizanø bûriai. Jos tëvø sodyboje buvo ákurta partizanø
slëptuvë, kurioje gyveno Rugio bûrio kovotojai, kartais Suvalkie-
tis (A. Paulauskas), Lordas (R. Golðteinas). 1945 m. buvo suim-
tas jos vyriausias brolis Vincas. Daugø stribai Aleksandras Sei-
lius, Kostas Rutkauskas ir A. Barauskas suimtàjá þiauriai muðë.
Buvo nuteistas ir iðsiøstas á Vorkutos lagerius. 1945 m. lapkrièio
6 d. neatsargiai elgdamasis su ginklu nusiðovë K. Maèionis-Þval-
gas. Jo palaikus jo artimieji ir Izabelë palaidojo Vëciûnø kapi-
naitëse. 1946 m. Izabelei ruoðiantis abitûros egzaminams, buvo
suimti jos paþástami vaikinukai Viktoras Petraðkevièius ir J. Grin-
cevièius, kurie savo namuose slëpë rastus Alytaus ginklø slap-
tavietëse ginklus. Dalá ðoviniø jie perdavë Izabelei, kad ji juos
paslëptø savo namuose. Prie Izabelës namø buvo suimtas visø
jaunuoliø paþástamas J. Miglinas, ëjæs pas Izabelæ paimti tø ðo-
viniø. Enkavëdistai nutarë padaryti kratà ir Izabelës nuomoja-
mame kambarëlyje... Ir atrado ne tik ðovinius, bet ir Lietuvos her-
bà, ir pogrindþio spaudos, ir jos eilëraðèiø, raðytø á pogrindþio
spaudà, kuriuose buvo smerkiama okupantø valdþia. Izabelë bu-
vo suimta ir atvesta á Alytaus saugumo „baltàjà pilaitæ“. Jà tardë
enkavëdistai A. Ðevèenka, A. Gulbinas, Kulieðius, Grigorenka.
Ypaè þiaurus sadistas buvo J. Kvietkauskas, jos vaikystës þaidi-
mø draugas, buvæs kaimynas. Kiekvienas jø turëjo savo kanki-
nimø metodà. Egzekutorius A. Gulbinas tardydamas griebdavo
uþ Izabelës kasø ir jos galvà dauþydavo á sienà; J. Kvietkauskas
muðdavo iki sàmonës netekimo gumine lazda, kai prarasdavo sà-
monæ, apipildavo kibiru ðalto vandens. Kol atgaudavo sàmonæ,
mergaitë gulëdavo vandens ir kraujo klane. Po kankinimø Izabe-
læ ámesdavo á ðaltà tualetà ant cementiniø grindø. Ðeðis mëne-
sius jà taip tardë A. Gulbinas, J. Kvietkauskas, Trubanovas, Ðev-

80
èenka, Grigorenka, Kolvyðkinas, Besarabovas, Ðilenkovas, Èistia-
kovas, Ovèinikovas, Akcentovas, Burinskas, Baleiðis, Simonavièius
ir kiti. 1946 m. spalio 19 d. Vilniuje Izabelæ, V. Petruðkevièiø ir
J. Grincevièiø teisë atveþtus á Vilniø, á Lukiðkiø kalëjimà, Pabal-
tijo karinio tribunolo teismas: Izabelæ nuteisë 10 metø lagerio ir
5 metams tremties be teisiø. 1947 metø balandá Izabelæ iðveþë á
Kemerovsko bendrojo reþimo lagerá Jajà, po to – á Ampolykà, o
1950 m. – á sustiprinto reþimo lagerá Karagandoje. Dirbo Karabaso
plytinëse, akmens skaldyklose, lauko darbus, vëliau psichiatrijos
ir tuberkuliozës kalëjimø ligoninëse sanitare, vëliau cemento san-
dëlyje, teko pabuvoti netekus sveikatos ir Spasko mirties lageryje.

Kaip ilgiuosi, kaip trokðtu

Gimtà þemæ po kojomis jaust,
Vël alsuot gaiviu tëviðkës oru,
Po pastoge gimta prisiglaust.
„Paþadinta atmintis“, Spaskas, 1954, 74 p.

Izabelë gráþo á Lietuvà. Namø neberado. Tëvas Adomas Skliu-

tas buvo iðtremtas á Krasnojarsko kraðtà; mama slapstësi ir taip
iðvengë tremties, brolis Vincas ir jauniausias brolis Vytas buvo
lageriuose. Namai buvo sudeginti. Kurá laikà Izabelë glaudësi bu-
vusioje savo sodyboje, tvarte: geri þmonës dzûkeliai pakviesdavo
patalkinti jø ûkiuose, suðelpdavo maistu. Visi tada vargo. 1956
metø pradþioje Izabelë ryþosi palikti savo gimtàjá kaimà ir pës-
èiomis atëjo á Druskininkus. Nedaþnai galëjo Izabelë sugráþti á
gimtuosius Dvarèënus – darbo, mokslo, meilës rûpesèiai jà spau-
dë ið visø pusiø. Rûpinosi katorgiðkos tremties iðkankintu tëvu ir
sulaukusi jo gráþimo ir susitikimo savo dienoraðtyje raðë:

Gráþæs ið Sibiro buèiavai gimtà þemæ,

Buvai laimingas duonos riekæ spausdamas delnuos.
Kryþelis ant krûtinës – tavo kanèios pasaulis
Jis stiprino ir guodë atðiauraus Sibiro speiguos.
„Paþadinta atmintis“, Dvarèënai, 1958, 77 p.

81
 Po dideliø vargø, geriems þmonëms
padedant, Izabelë ásidarbino Druskinin-
kø „Mokslininkø“ sanatorijoje valgykloje
padavëja. Sanatorijos vyr. gydytojas Gai-
dys iðtiesë mergaitei pagalbos rankà ir
priregistravo (tada tai buvo bûtinybë –
neregistruotas negali ásidarbinti, nedir-
bi – veltëdis, o jei veltëdis, praðom á da-
boklæ ar kalëjimà). Pasibaigus sezoni-
niam darbui sanatorijoje, lietuviø vaikø
darþelio vedëja Z. Grigienë, matyt, mer-
gaitëje áþvelgusi pedagogës paðaukimà,
priëmë jà dirbti aukle vaikø darþelyje.
Izabelë Navarackienë.
Leido apsigyventi prie darþelio buvusia-
me maþame kambarëlyje. Sutvarkiusi savo buitá, tuoj pat Izabelë
ëmë mokytis. Ástojo á jaunimo vakarinæ mokyklà ir jà sëkmingai
baigë 1958 metais. 1959 m. susipaþino su kà tik ið kalëjimo gráþu-
siu politiniu kaliniu Adolfu Navaracku ir uþ jo iðtekëjo. I960 me-
tais gimë dukrelë Gintvilë. Dirbdama, augindama dukrelæ mokësi
savarankiðkai; 1964 metais Izabelë eksternu iðlaikë valstybinius
egzaminus Marijampolës (tada – Kapsuko) pedagoginëje mokyk-
loje ir tapo pradiniø klasiø mokytoja. Taèiau dël jos politinës pra-
eities dirbti mokykloje jai neleido. Per daug dël to nesisielodama,
dirbo perorganizuotame vaikø darþelyje „Àþuoliukas“. 1971 metais
ástojo á Ðiauliø pedagoginio instituto ikimokyklinio ugdymo spe-
cialybës neakivaizdiná skyriø ir já sëkmingai baigusi gavo aukðtojo
mokslo mokytojos diplomà. Sëkmingai debiutavo savo pirmaisiais
moksliniais tyrimais Lietuvos ir Dagestano mokslinëse pedagogø
konferencijose. Aplankë daugelá ádomiausiø turistiniu poþiûriu
Sovietø Sàjungos respublikø. Karpatø virðukalnëje Goverlo prie
paminklo pritvirtino lietuviðkà Trispalvæ. A. Navarackas tapo þy-
miu kraðtotyrininku archeologijos klausimais ir populiariu pub-
licistu. Mirë 1994 m. vasario 13 d. Dukra Gintvilë tapo psicholo-
ge logopede. Netikëtai ir staigiai mirë, sulaukusi 50 metø – 2010
metais, mamos ðirdyje palikusi gilià þaizdà. Lietuvoje prasidëjus

82
disidentiniam judëjimui, Izabelë neliko abejinga. Kartu su drus-
kininkieèiu kraðtotyrininku F. Bakðiu siuntë siuntinius politiniams
kaliniams A. Terleckui, B. Gajauskui, P. Peèeliûnui ir kitiems.
Susiraðinëjo su politiniais kaliniais Auðrënaitës, Izokaitës, Ino-
kaitës ir A. Juraitës slapyvardþiais. Nuo 1982 metø I. Navarackienë
dalyvaudavo visuose slaptuose buvusiø politiniø kaliniø karagan-
diðkiø susitikimuose. 1987 metais, ðvenèiant Lietuvos laisvës lygos
organizuotà Juodojo Kaspino dienà prie Adomo Mickevièiaus pa-
minklo, mitinge deklamavo politinës kalinës poetës Stasës Niû-
niavaitës eilëraðèio paskutiniàjà strofà:

Bet vienàkart ir jums, teisëjai

Paskelbs likimas þiaurøjá sprendimà,
Pakils tauta numetus panèius,
Jus palydëti salvëm ðvino...

Ðiuos þodþius á mitingà susirinkusieji palydëjo daina „Lietu-

viais esame mes gimæ...“ Dramatiðkomis Sausio 13-osios dieno-
mis Izabelë budëjo prie Lietuvos Seimo ir televizijos bokðto. Sau-
sio 13 dienà prie Televizijos bokðto buvo suþeista. Apdovanota
Sausio 13-osios medaliu. Apie tø dienø ávykius paraðë prisimini-
mø knygà „Aukos ir vilties diena“ (Druskininkai, 1996). 1990–1995
metais Izabelë Navarackienë buvo Druskininkø miesto tarybos na-
rë. 1993-iøjø geguþës–birþelio mënesiais Sàjûdþio spaudoje pasi-
rodþius straipsniams apie A. Brazausko ir K. Bobelio iðdavikiðkà
niekðybæ Lietuvos ambasadoriaus Stasio Lozoraièio atþvilgiu kar-
tu su medicinos sesele Marija Garðviene, protestuodama prieð tà
niekðybæ, badavo prie Seimo. Tada mes ir susipaþinome. Daly-
vavo antrojoje 1991 m. surengtoje politiniø kaliniø ekspedicijoje á
Karagandà, aplankë daugumà buvusiø Karlago lageryje kalëjusiø
ir ten nuþudytø ir nukankintø Lietuvos patriotø kapø. Dalyvavo
akcijoje „Kaliniai gráþta á kameras“, protestuodama prieð KGB
archyvø naikinimà. Ilgà laikà buvo Druskininkø politiniø kaliniø
ir tremtiniø tarybos nare, vadovavo dvejus metus Druskininkø

83
tremtiniø chorui. 2000 metais pasirodë kita Izabelës Skliutaitës-
Navarackienës knyga „Brydë iðlieka ne tik pievoje“ (Druskinin-
kai, 2000), kurioje apraðë savo ir savo artimøjø, kovos draugø,
mokytojø, partizanø kovos ir kanèiø kelià, þmogaus dvasios per-
galæ prieð kûnà ðiurpiausiomis tardymø, kankinimø, kalëjimø ir
Sibiro lageriø sàlygomis, nepalauþiamà lietuviø politiniø kaliniø
tikëjimà, kad pavergta jø Tëvynë anksèiau ar vëliau taps laisva,
o Lietuva nepriklausoma. Svarbiausia – iðtverti ir iðlikti Þmogu-
mi. Daugelis sparnuoti tuo tikëjimu iðtvërë ir iðliko. Ið raistø,
ðuliniø ir durpynø surinko ir perlaidojo savo buvusiø kovos ben-
draþygiø palaikus, karstus jø pridengæ trispalvëmis ir sugiedojæ
Lietuvos himnà, iki ðiol iðtikimai saugo savo þuvusiøjø bendraþy-
giø atminimà. Izabelë Navarackienë ilgus metus dalyvavo Lietuvos
moterø lygos veikloje (vadovë Ona Voverienë), skaitë praneðimus
apie pokario partizanø kovas Dzûkijoje daugelyje konferencijø
Vilniuje, Kaune, Palangoje, Druskininkuose ir t. t. 1998 metais
Izabelei Skliutaitei-Navarackienei „Uþ kilnø pavyzdá ir veiklos
bendruomenës labui pasiekimus, ryðium su Lietuvos valstybingu-
mo atkûrimo 80-meèiu“ buvo suteiktas Pasaulio moters vardas ir
diplomas. Jos vardas áraðytas á „Þymiausiø pasaulio moterø tarp-
tautiná þinynà“. Ji apdovanota diplomu ir aukso medaliu. (Ona
Voverienë. Þymiosios XX amþiaus Lietuvos moterys: partizanës,
ryðininkës, tremtinës, kovotojos. – K., 2005). Jau pasirodþius kny-
goms „Þymiosios XX amþiaus Lietuvos moterys“ (Kaunas, 2000
ir 2005), Izabelë Skliutaitë-Navarackienë iðliko aktyvi visuome-
nininkë. 2005 m. pasirodë jos nauja knyga „Paþadinta atmintis:
poezija ir proza“ (Druskininkai, 2005) ir lankstinukas „Gerda-
ðiai: istorijos vingiuose“ (2005), 2008 m. – nauja knyga „Prie vai-
kystës slenksèio: pirmojo Druskininkø lietuviðko vaikø darþelio
metraðtis“ (Druskininkai, 2008). Kaip neetatinë korespondentë
Izabelë publikavo keletà deðimèiø straipsniø „Lietuvos aide“,
„Alytaus naujienose“, „Druskonyje“, „Lietuvaitëje“ „Gimtinëje“,
„Druskininkø naujienose“, „Tremtinyje“, „Ûkininke“, Lietuvos
laisvës lygos leidinyje „Vytis“, „Ðeima“, „Dainavos þodis“ ir kt. Ir
visur turëjo kà pasakyti – áþvalgiai ir ádomiai. Aktyviai dalyvavo

84
„Tëvynës paþinimo draugijos“ veikloje. 2005 m. apdovanota gar-
bës raðtu uþ vaisingà bendradarbiavimà „Gimtinës“ laikraðtyje,
puoselëjant savasties vertybes ir tautinæ savimonæ (Tëvynës pa-
þinimo draugija ir „Gimtinës“ redakcija); 2006 m. Lietuvos Res-
publikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu Izabelë Navarac-
kienë buvo apdovanota Vyèio Kryþiaus ordino Riterio kryþiumi
uþ iðtvermæ ir atsidavimà didvyriðkai ginant Lietuvos laisvæ ir
nepriklausomybæ, padëka uþ aktyvià visuomeninæ veiklà ir pilie-
tiðkumo ugdymà (Alytaus apskrities literatø klubas „Tëkmë“),
padëka uþ ilgametá kraðtotyriná darbà ir Druskininkø kraðto vie-
toviø bei þmoniø istorijas menanèiø knygø leidybà (Druskininkø
savivaldybë), diplomu uþ aktyvià kultûrinæ ir literatûrinæ veiklà
(Lietuvos kaimo raðytojø sàjunga), padëka uþ vaisingà dalyvavi-
mà tautotyros savanoriø sàjûdyje puoselëjant lietuviø tautos sa-
vasties lobynà (Tëvynës paþinimo draugija). 2015 m. kovo 9 d.,
Izabelei Skliutaitei-Navarackienei minint 90-àsias gimimo metines,
Tëviðkës paþinimo fondas uþ nuopelnus visapusiðkai remiant tau-
totyros sàjûdá suteikë jubiliatei garbës mecenato vardà (Kazi-
mieras Raèkauskas. Izabelë Skliutaitë-Navarackienë. – V., 2015).
Minëtame jubiliejiniame leidinëlyje jo autorius raðo: „Jubiliatës
biografijos kraitëje þëri neblëstanèios iðtikimybës ir meilës Të-
vynei, þûtbûtinës kovos dël mûsø Tautos ir Valstybës laisvës bei
nepriklausomybës þenklai. Mus þavi ir ákvepia ðios Moters nu-
veikti darbai ðvietimo baruose, átaigus literatës ir publicistës þo-
dis, pavydëtina energija Tëvynës paþinimo draugijos tautotyros
talkose, renkant ir skelbiant tautos savasties reliktus ir faktus,
remiant gyvosios istorinës ir kultûrinës atminties puoselëtojø sà-
jûdá“. Graþus ir prasmingas Dzûkijos mergaitës Izabelës Skliu-
taitës-Navarackienës gyvenimas, áraðytas á Lietuvos Respublikos
ðimtmeèio istorijà, bus ákvepiantis pavyzdys esanèioms ir bûsi-
moms jaunimo kartoms, kursianèioms ir stiprinsianèioms Lietu-
vos valstybæ, jau antrajame jos valstybingumo ðimtmetyje.
2018 02 12

85
 3. Amerikos biografijø institutas
druskininkietæ pripaþino metø moterimi

Karikatûras klijavo ant medþiø

Izabelë Skliutaitë-Navarackienë gimë 1925 m. kovo 9 dienà
dvylikos vaikø ðeimoje Dvarèënø kaime, prie graþaus Daugø eþe-
ro. Du jos dëdës – 1918 m. savanoriai. Tëvelis ir brolis priklausë
„Geleþinio Vilko“ rinktinei, dalyvavo 1941 m. sukilime Dauguose.
1948 m. tëvelis iðtremtas á Sibirà, brolis taip pat be teismo ákalin-

86
tas Vorkutos lageriuose. 1938 m. vasario 16-àjà Dauguose minint
20-àsias Nepriklausomybës metines, pradinukë pirmàkart iðëjo á
scenà, kur susilaukë pasisekimo. Tai Izabelei iðliko kaip ðviesiau-
sias prisiminimas, kuris, jos ásitikinimu, ir nulëmë tolimesná viso
gyvenimo apsisprendimà. Besimokydama Dauguose, raðë á vaikø
laikraðtukà „Ðaltinëlis“, kaip dovanà gavo nemokamà jo prenumera-
tà, vaidino spektakliuose, pieðë. Rusams okupavus Lietuvà, paðiepian-
èias okupantus karikatûras ji klijavo ant eþero pakrantës medþiø.

Ryðininkë Ramunë ir Jûraitë

1941 metais buvo priimta tiesiai á Alytaus mokytojø seminari-
jos 3-iàjá parengiamàjá kursà. Ásijungë á pogrindinæ ateitininkø or-
ganizacijos veiklà. Suimtiesiems siunèiamiems á Reichà darbams
jaunuoliams áneðë á areðtinæ maþà pjûklelá grotoms iðpjauti, ku-
rio dëka jaunuoliai pabëgo. Antrosios rusø okupacijos metu pa-
dëjo besislapstantiems nuo rusø kariuomenës, vëliau tapo par-
tizanø vado Þaibo (V. Voverio) ryðininke Ramune, nes neðiojo
plaukuose ramunëlæ. Pasiþadëjusi vykdyti priesaikà – nieko neið-
duoti, neparduoti, visas jëgas skirti Lietuvai iðlaisvinti, teikë parti-
zanams informacijà, vaistus, tvarsèius, ðovinius, ginklus. 1945 m.
tapo ir Vanago – savo mokytojo A. Ramanausko, Laimuèio –
mokytojo V. Duliûno, Jazmino – mokytojo J. Lepeðkos ryðininke.
Gavo naujà Jûraitës slapyvardá. Palaikë tarp jø ryðius, su uþduo-
timis lankydavosi ávairiose Dzûkijos vietose, kovotojams parû-
pindavo ir ðiltø drabuþiø, kojiniø, pirðtiniø, platino ið partizanø
gautà pogrindinæ spaudà.

Kankinimai ir lageriai
1946 m. ruoðësi abitûros egzaminams. Kaniûkuose ávykusia-
me pogrindiniame ateitininkø susirinkime mokytojo K. Bajerèiaus
ápareigota skaitë referatà „Mokytojas – ðvyturys iðsivadavimo ko-
voje“. Egzaminø laikyti nebaigë – tø paèiø metø birþelio 23 d.
suimta, þiauriai kankinama, taèiau nieko neiðdavë, nors ákalèiø
buvo daug – ðoviniai, vaistai, pogrindinë literatûra, laiðkai, Lietu-
vos herbas ir kt. Po tardymø iðveþta á Lukiðkiø kalëjimà, nuteista

87
10 metø kalëti ir 5 metams tremties. Á Sibirà iðveþta 1947 m. Ka-
lëdama Kuzbaso, Karagandos lageriuose, dirbo statybose, fabrike,
miðke, akmens skaldykloje, plytinëse, cemento gamykloje, ligoni-
nëse. Spasko mirties lageryje, per 70 m nuotolá permesdama prie
akmenëliø pririðtus laiðkus, tapo „oro paðtininke“ tarp vyrø ir
moterø zonø. 1955 m. politkaliniai perdavë I. Skliutaitei globoti
Vasario 16-osios minëjimo áraðø knygelæ, kurià ji pavadino „Ne-
laisvëje gimæs kûdikis“ ir iðsaugojo. 1955 m. birþelá po Stalino
mirties amnestuota – knygelæ parsiveþë á Lietuvà ir kartu su kita
pogrindþio literatûra perdavë jà Vatikanui. Atgimimo metais kny-
gelë vël sugráþo á Lietuvà.

Trispalvë Karpatø virðukalnëje

Gimtinëje tæsë nebaigtà Golgotà: namus rado sudegusius, ðei-
mà – iðblaðkytà. Gyveno tvarte, negavo seminarijos baigimo dip-
lomo. 1956 m. pësèiomis atëjusi á Druskininkus, po dideliø var-
gø ásidarbino sanatorijoje sezonine padavëja valgykloje. Rudená
besikurianèio pirmojo Druskininkuose lietuviðko vaikø lopðelio-
darþelio vedëja Z. Grigienë, kuri stengësi ádarbinti tremtinius,
priëmë jà auklëtoja. Baigusi vakarinæ mokyklà, 1958 m. gavo
brandos atestatà. Kitais metais Izabelë iðtekëjo uþ kà tik ið
Jakutijos lageriø gráþusio politkalinio Adolfo Navaracko, kuriam
iki 1965 m. nebuvo leista gyventi Lietuvoje. Jis slapstësi, o uþ
pasirodymus ðeimoje, kurioje 1960 m. gimë duktë Gentvilë, tek-
davo mokëti baudas. Vargais negalais gavusi leidimà eksternu ið-
laikyti valstybinius egzaminus tuometinio V. Kapsuko pedagogi-
nëje mokykloje, gavo pradiniø klasiø mokytojos diplomà. Kadangi
mokykloje dirbti vis tiek neleido, dirbo vaikø darþelyje „Àþuo-
liukas“. Neakivaizdþiai studijuojant Ðiauliø pedagoginiame ins-
titute, uþ moksliná darbà apie vaikø tarpasmeninius santykius ji
gavo respublikiniame konkurse 2-ojo laipsnio diplomà, sàjungi-
niame konkurse ðis darbas irgi ávertintas diplomu. Mëgo turisti-
nes keliones, aplankë daugybæ sàjungos vietø, aukðèiausioje Kar-
patø virðukalnëje prie paminklëlio pritvirtino trispalvæ su uþraðu
„Litva“.

88
 Badavo 45 paras
1980 m. Lietuvos laisvës lygos laikraðtyje „Vytis“ paskelbë þi-
nutæ apie Alytaus mokytojø seminarijos mokytojo K. Bajerèiaus
þûtá KGB kalëjime. Tais paèiais metais buvo atleista ið darbo. Po
dvejø metø vël ásidarbino vaikø lopðelyje darþelyje „Dobiliukas“
metodininke. Nuolatos platino pogrindinæ literatûrà. Su druski-
ninkieèiu F. Bakðiu siuntiniais rëmë politkalinius Antanà Terlec-
kà, Balá Gajauskà ir kitus. Nuo 1982 m. dalyvavo visuose Kara-
gandos politiniø kaliniø susibûrimuose. 1987 m. atmintiname mi-
tinge prie Adomo Mickevièiaus paminklo deklamavo kalëjimo
draugës eilëraðtá „Teisëjams“. Dalyvavo atgimstanèios Lietuvos
mitinguose, suvaþiavimuose, eisenose, akcijose, Baltijos kelyje,
Kryþiaus neðimo akcijoje, partizanø perlaidojimuose, budëjo KGB
rûmuose... 1990–1995 m. – Druskininkø miesto tarybos deputatë.
1991 01 13 – televizijos bokðto gynëja, apdovanota Sausio 13-osios
Nepriklausomybës medaliu. Tais paèiais metais ekspedicijos su-
dëtyje Karagandoje aplankë negráþusiøjø kapus ir lagerius. 1993
metais, gindama ambasadoriaus Stasio Lozoraièio teises, su
pertraukomis prie Parlamento badavo 45 paras. 1996 m. paraðë,
parengë ir iðleido knygelæ „Aukos ir vilties diena“, skirtà Sausio
13-ajai, paskelbë daug straipsniø spaudoje. 1997 m., kaip Lietu-
vos atstovë, I. Navarackienë dalyvavo Ðiaurës ir Baltijos ðaliø
konferencijoje Latvijoje, turi daug kvietimø dalyvauti panaðaus
pobûdþio renginiuose Vakarø ðalyse. Nuolatos dalyvauja visuo-
meninës organizacijos – Lietuvos moterø lygos, kuriai priklau-
so deðiniøjø paþiûrø mokslininkës, profesorës, docentës ir kitø
specialybiø atstovës, organizuojamose konferencijose ir rengi-
niuose.

Ásiraðiusi á amþiaus istorijà

I. Navarackienë prisipaþásta, kad visà gyvenimà buvo nenuo-
rama, kovojanti prieð blogá. Dabar jauèiasi ðiek tiek pavargusi,
nes Atgimimo laikotarpiu daug kuo nusivylë. Su apmaudu kalba
apie daugelio poreiká turtams, karjerai, nesiorientavimà politinë-
je ir visuomeninëje situacijoje, nepagarbà praeièiai, apsimetinëji-

89
mà partizanais ar ieðkojimà materialinës naudos jø vardu. Todël
labai sumaþëjo þmoniø, kuriais pasitiki.
Jos gyvenimo apraðymà derëtø uþbaigti prof. O. Voverienës
þodþiais, iðspausdintais Lietuvos moterø lygos leidinyje „Lietu-
vaitë“ apie þymiausias XX amþiaus Lietuvos moteris: „Ðtai tokia
mûsø Izabelë Skliutaitë-Navarackienë, Lietuvos patriotë ir didvy-
rë, savo graþø gyvenimà ryðkiai áraðiusi á XX amþiaus Lietuvos
istorijà“.
Paskelbë Druskininkø kurorto savaitraðtis „Druskonis“,
1999 04 12–18 d., nr. 15 (496).

4. Metø pilnatvës sukaktis

Alvyra Grëbliûnienë

Maþa tik þodþiais mylëti Tëvynæ. Svarbu sugràþinti pagarbà

istorijai, kalbai, kultûrai, tautos paminklams ir þmogui.
I. Skliutaitë-Navarackienë

Balandþio pabaigoje Druskininkø savivaldybës vieðoji biblio-

teka surengë graþià ðventinæ popietæ, skirtà Lietuvos laisvës kovø
dalyvës Izabelës Skliutaitës-Navarackienës 90 metø gimimo su-
kakèiai paminëti „Lemties egzaminus iðlaikiusi“.
Jaudinanèiai sugiedojus Lietuvos himnà, skambëjo M. K. Èiur-
lionio meno mokyklos jaunøjø kanklininkiø ansamblio atliekamos
lietuviðkos muzikos melodijos. Mokytoja Asta Jankutë-Bogdana-
vièienë sakë, kad kanklës yra mylimiausias I. Skliutaitës-Navarac-
kienës muzikos instrumentas. Bibliotekos direktorë Laima Þëkienë
trumpai apþvelgë sudëtingà, kilniais darbais Lietuvai áprasmintà,
kanèios spygliais nubarstytà, bet visada nuolankiai ir su meile pri-
imtà jubiliatës gyvenimà.
Izabelë Skliutaitë gimë 1925 m. kovo 9 d. Dvarèënø k., Daugø
vlsè., Alytaus apskr. Mokësi Daugø mokykloje, Alytaus gimnazi-

90
joje. 1946 m. birþelio 23 d. egzaminø metu areðtuota, kankinta.
1946 m. spalio 19 d. karinio tribunolo nuteista 10 metø lagerio
ir 5 metams tremties. 1955 m. gráþo á Lietuvà, 1956 m. atvyko á
Druskininkus – èia gyvena iki ðiolei. Dirbo vaikø darþeliuose, to-
liau mokësi, baigë Ðiauliø pedagoginá institutà. 1959 m. iðtekëjo
uþ buvusio politinio kalinio Adolfo Navaracko. 1960 m. gimë duk-
relë Gintvilë. Ponia Izabelë Druskininkuose gyvena aktyvø kovo-
tojos gyvenimà.
Buvo pademonstruotas bibliotekos darbuotojø sukurtas trum-
pas filmukas apie I. Skliutaitæ-Navarackienæ.
Kartu su nuostabia orchidëjø puokðte daug ðiltø padëkos þo-
dþiø jubiliatei padovanojo Seimo socialiniø reikalø ir darbo ko-
miteto pirmininkë Kristina Miðkinienë. Ji dëkojo uþ moters dràsà
stojant ginti Tëvynës laisvæ, uþ jos prasmingà gyvenimà, uþ ðviesà,
kitiems padovanotà, ðypsenà ir ðilumà, meilæ, kitiems iðdalintà,
paminëjo iðlikusius graþiausius prisiminimus apie jubiliatës veik-
là ðvietimo, kultûros, etnokultûros srityse. Savivaldybës meras Ri-
èardas Malinauskas atsiuntë graþius sveikinimo þodþius, ávairia-
spalvæ gëliø puokðtæ ir dovanà.
Lietuvos moterø lygos pirmininkë prof. Ona Voverienë kal-
bëjo apie ponià Izabelæ kaip Lietuvos laisvës kovø dalyvæ ir ak-
centavo, kad „susirinkome pagerbti ne tik Izabelæ, bet ir tautos
istorijos fragmentà... Jos gyvenimo credo – kova“. Laisvës kovo-
tojos mokytojai – pedagogas Konstantinas Bajerèius, Adolfas Ra-
manauskas. Jie ákvëpë mintá, jog tada, kai gresia pavojus, turi tik
vienà pareigà – ginti Tëvynæ. Mokytojø seminarijoje ateitininkø
organizacijoje mergina davë priesaikà Dievui ir Tëvynei. Praneðë-
ja papasakojo, kaip Izabelë kartu su savo ðeðiolikmetëmis drau-
gëmis gelbëjo á bëdà pakliuvusius draugus, kaip atneðë pjûklelá ir
jie pabëgo. Kitas Izabelës veiklos etapas – rezistencinë veikla. Ji,
susipaþinusi su legendiniu partizanu Voveriu-Þaibu, tapo ryðininke
Ramune.
Vëliau Izabelë buvo trijø partizanø bûriø ryðininkë: Þaibo,
Vanago ir Laimuèio. Tada gavo naujà Jûraitës slapyvardá. Neilgai
su juo vaikðèiojo Dzûkijos takeliais. Gavusi ðoviniø, juos paslëpë

91
po lova. Enkavëdistai surado. Tada graþios merginos kasos tapo
budeliams jos kankinimo árankiu. Mykolas Gulbinas, pagriebæs
uþ kasø, trankydavo galvà, o kai Izabelë nualpdavo, apipildavo
vandeniu. Bet ji partizanø neiðdavë. Galbût todël ir buvo nuteista
10 metø lagerio ir 5 metams tremties. Izabelë, kalëdama Lukið-
këse, mokë kitas merginas priimti kanèià kaip likimo dovanà. Ji
buvo gerasis Dvasios angelas, liudijo tai savo eilëraðèiais, pieði-
nëliais. Tai irgi buvo kova, kuri stiprino ir teikë tikëjimo kitiems.
Sugráþusi á Lietuvà, ið gimtinës 70 kilometrø pësèiomis, pûs-
lëtomis kojomis atëjo á Druskininkus. Èia ji sutiko daug gerø
þmoniø, kelis net ir su raudonais bilietais. Jie buvo geri ir Izabe-
lë buvo gera, todël ir iðgyveno. Druskininkuose ji tapo ðiø dienø
kovotoja. Aktyviai ásijungë á Atgimimo kovas be kraujo, su gies-
mëmis, dainomis. Laimëjo þmogiðkumas, tautos idëja, jos verty-
bës. Jai visada svarbu tai, kas sieja visus – kraujas, tautos idëja ir
gerumas. Sausio 13-àjà kartu su kitais druskininkieèiais buvo pir-
mose fronto linijose, ne tik kaip Laisvës kovø dalyvë, bet „pasi-
kinkë“ ir þodá. Izabelës ðirdies troðkimas – siekti visø vienybës.
Profesorë paminëjo, kad laiku pasirodë reþisieriaus Andriaus
Cimbolaièio filmas „Þaibas – Dzûkijos legenda...“ O minimas
I. Navarackienës jubiliejus svarbus ðiandien, kai vël þvanginama
ginklais...
Tëvynës paþinimo draugijos (TPD) garbës pirmininkas dr. Ka-
zys Raèkauskas kalbëjo apie I. Skliutaitës-Navarackienës indëlá
puoselëjant Dzûkijos ir lietuviø tautos paveldà. Praneðëjas teigë,
jog Izabelë anksti iðsiugdë savo kraðto ir Tëvynës paveldo kau-
pimo ágûdþius. Per 25 TPD gyvavimo metus jubiliatë tapo rams-
èiu draugijai. Ji ilgà laikà buvo aktyvi pagalbininkë, vedamøjø
straipsniø autorë, leidþiant laikraðtá „Gimtinë“. Laikydamas dide-
lá pluoðtà archyviniø laikraðèio numeriø, praneðëjas vis vardijo
raðiniø pavadinimus. Pradëjus leisti „Tautotyros metraðtá“, já irgi
papildë ádomia ir vertinga medþiaga. Izabelë yra nuolatinë tëvið-
kës paþinimo leidiniø rëmëja.
Dr. K. Raèkauskui, sumaniusiam iðleisti leidinëlá, skirtà I. Skliu-
taitës-Navarackienës jubiliejui, nelengva buvo ið jos iðpraðyti infor-

92
macijos. Prieþastimi leidëjas laiko moters kuklumà. Já nustebino,
jog ði devynioms ðvietimo ir kultûros ástaigoms padovanojo savo
ðeimos archyvà, nesiekdama asmeninës naudos.
K. Raèkauskas, atsidëkodamas uþ visapusiðkà atsidavimà ir
nuolatiná rëmimà, I. Navarackienei áteikë garbës mecenato dip-
lomà. Jame raðoma: „Uþ nuopelnus kaupiant ir puoselëjant lietu-
viø tautos savasties faktus ir reliktus, þadinant tautinæ savimonæ
ir orumà, visapusiðkai remiant tautotyros sàjûdá, Tëviðkës paþini-
mo paramos fondas suteikë I. Skliutaitei-Navarackienei garbës
mecenatës titulà.“
Po jubiliatës pedagoginës ir literatûrinës kûrybos pradalges
„braidë“ lituanistë, pedagogë, publicistë Eugenija Sidaravièiûtë.
Paminëjusi gausià Izabelës ðeimà, tëvø átakà auklëjant meilës þmo-
gui ir Tëvynei dvasia, apþvelgusi mokslo metus, kalëjimo ir trem-
ties baisumus, pasidalijo prisiminimais apie Druskininkus, o pir-
mà 70 kilometrø kelionæ ið tëviðkës á Druskininkus palygino su
S. Daukanto kelione á Vilniø. „Gimtinëje“, „Tautotyros met-
raðtyje“ Izabelë áraðë druskininkieèius á tautos istorijà, atkapstë,
kurie kalëjo kartu su ja Sibiro kalëjime, jø gyvenimo istorijø smil-
tis. Jos iðleistos knygos – „Aukos ir vilties diena“, „Brydë iðlieka
ne tik pievoj“, „Paþadinta atmintis“. Izabelë skrupulingai surin-
ko ir iðleido pirmojo Druskininkø lietuviø vaikø darþelio metrað-
tá „Prie vaikystës slenksèio“. Jos kûrybà spausdino respublikos ir
Druskininkø kraðto laikraðèiai.
Jubiliatës eiles skaitë bibliotekos darbuotojos. Jos sielos „gin-
tarëliai“ iðsibarstë á susirinkusiøjø ðirdis, budino atmintá, þadino
jausmus. Èeslovo Navicko padovanotas subtilus smuiko skam-
bëjimas pripildë erdvæ màslios ramybës. Ðventës pabaigoje nusi-
driekë ilga sveikintojø eilë. Smulkutë, kuklutë, gerumu ðvytin-
èiomis akimis ir atvira, geraðirde ðypsena visus apdalinusi moteris,
prisipaþino nenorinti, nesiekianti populiarumo. Viskà daranti dël
Lietuvos, kurios jai niekas negali pakeisti. Visiems jà pagerbusiems
nuoðirdþiai padëkojo.
Renginio metu eksponuotos jubiliatës paraðytos knygos, straips-
niai, jos ðviesaus atminimo artimøjø, vyro Adolfo ir dukters Gint-

93
vilës, ðeimos archyvo reliktai, knygos ir spaudiniai apie jà, dalis
padëkø ir apdovanojimø. Visi jie suraðyti K. Raèkausko leidinë-
lyje „Izabelë Skliutaitë-Navarackienë“. Svarbiausius jø verta pa-
minëti: 1992 m. Sausio 13-osios medalis uþ dràsà ir pasiaukojimà
Lietuvai; 1998 m. Amerikos biografijø instituto pripaþinta pasau-
lio Moterimi, o 2000 m. skirtas aukso medalis; 2000 m. pripaþin-
ta neginkluoto pasiprieðinimo (rezistencijos) dalyve ir iðduotas
Laisvës kovø dalyvës paþymëjimas nr. 2051; 2002 m. Kembridþo
universiteto centro diplomas ir sidabro medalis uþ indëlá kovoje
dël laisvës ir teisingumo; 2006 m. Vyèio Kryþiaus ordino Riterio
kryþius uþ iðtvermæ ir atsidavimà didvyriðkai ginant Lietuvos lais-
væ ir nepriklausomybæ; 2015 m. kovo 9 d. Tëviðkës paþinimo para-
mos fondas uþ nuopelnus visapusiðkai remiant tautotyros sàjûdá
suteikë garbës mecenatës titulà.
Ðiame leidinëlyje áraðyti ir autoriaus þodþiai: „Jubiliatës bio-
grafijos kraitëje þëri neblëstanèios iðtikimybës ir meilës Tëvynei,
þûtbûtinës kovos dël mûsø Tautos ir Valstybës laisvës bei Nepri-
klausomybës þenklai. Mus þavi ir ákvepia ðios kilnios Moters nu-
veikti darbai ðvietimo baruose, átaigus literatës ir publicistës þo-
dis, pavydëtina energija Tëvynës paþinimo draugijos tautotyros
talkose, renkant ir skelbiant tautos savasties reliktus ir faktus, re-
miant gyvosios istorinës ir kultûrinës atminties puoselëtojø sàjûdá.“
„XXI amþiaus“ priedas pagyvenusiems þmonëms,
2015 birþelio 5, Nr. 2 (56)

Druskininkø kampelis. 2020 m.

94
***
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë
Ið Dievo malonës pasaulá iðvydus,
Zvaneliais barstytu vaikystës taku,
Atbëgo mergaitë pavasario brydëm
Baltøjø snieguoliø puoðtu vainiku.
Emauso keliu skrido dienos jaunystës,
Laisvoj Lietuvoj augo duona skalsi,
Ëjimas su Kristum neleido paklysti,
Spurdeno Jos siela lyg paukðtë grakðti.
Kokia laisvës kaina, koks noras jà ginti? –
Lemties áraðyta jaunutëj ðirdy –
Iðniekinta, broliø krauju sudrëkinta,
Uþgrûdinta lageriuos, dvasios tremty.
Takais þaliaskariø „Ramunë“ skubëjo,
Almëjo jos priesaikos þodþiai ðventi.
Ið protëviø aukuro laisvë ðvytëjo,
Tikëjimas stiprino ðirdá viltim.
Ëjimas su Vieðpaèiu – kelio prasmë.

Nerimo su motinos pienu auginta,

Ant delno likimo sûpuota viltis –
Vaikams neðti ðvytintá mokslo þibintà,
Atþerti istorijos klodø smiltis.
Raikyta lyg kepalas duonos svajonë
Atvërë vaikams gërio, meilës duris.
Cecilija globë poezijos klonius,
Kûryba – tai dvasios bendrystës ugnis.
Ir Moters pasaulio vardu paþymëta,
Esybe visa meile Ðaliai gyva, –
Nuo gimto takelio lig aukðèio Karpatø –
Ëjimas keliu – tai laisva Lietuva.
Alvyra Grëbliûnienë

95
 5. Atmintis, apvilkta þodþiø rûbu
Izabelë apie Adolfà Navarackà

Pakylame ið to, kas buvo duota:

Ið vëliavos, idëjos arba himno.
Justinas Marcinkevièius

Nepastebimai rieda laiko ratai. Praeitis atgula po giliu dulkiø

klodu. Kartkartëmis atsigræþiame atgal, bandydami ávertinti savo
ir kitø þmoniø nugyventø metø ir darbø prasmingumà. Bandome
ieðkoti þodþiø, geriausiai apibûdinanèiø nueito kelio veiksmingu-
mà. Pasitelkæ atmintá raðome prisiminimus. Nelengva juos raðyti,
net ir tuos, kurie iðkyla ið pasàmonës apie artimiausius þmones,
nors gerai þinome, kad atmintis – tai amþinybës iðraiðka, kurios
niekada neástengs uþgoþti nei laikas, nei mirtis.
Prieð 17 metø, negailestingo likimo dësnio paliestas, pakirstas
staigios mirties, Amþinybën iðëjo ilgametis Tëvynës paþinimo puo-
selëtojas, kultûros darbuotojas, etnografas, archeologijos pamin-
klø tyrinëtojas, Jakutijos–Magadano lageriø politinis kalinys ir
tremtinys Adolfas Navarackas. Bandþiau jo áamþinimo ieðkoti krað-
to tyrinëtojø, muziejininkø, etnografø straipsniuose, monografi-
jose, atspindinèiø jo nuveiktø darbø reikð-
mæ, deja, nesuradau. Tik 1995 m., minint
jo mirties metines, grupë mokslo draugø
Tremtinyje prisiminë, þadëdami neuþmirðti
ir saugoti jo ðviesø atminimà. 2004 m.
menotyrininkas Vytautas Paliukaitis, pri-
simindamas J. Rastiná, J. Kriukelá, Z. Va-
nagaitæ ir A. Navarackà Lietuvos aide (str.
Be jø man Vilnius nykesnis ir tuðtesnis),
raðo: „Apmàstydamas tikrovæ, daþnai pri-
simenu tuos Vilniaus ðviesuolius, kuriø
Adolfas Navarackas. veidø ir dalykiðkø patarimø dabar pasi-
1993 m. gendu. Visi jie ryðkios asmenybës, ávei-

96
kusios daugybæ sunkiø barjerø, bet vergijos tremties þiaurumai ir
valdininkø savivalë sutrukdë ðiø garbingø þmoniø siekius aukðtes-
niems skrydþiams“.
Adolfas Navarackas kilimo dzûkas: gimë 1911 m. balandþio
29 d. Leipalingio valsèiuje, Seinø apskr., Guobiniø kaime, dau-
giavaikëje valstieèiø ðeimoje. Ið vaikystës buvo aikðtingas, uþsi-
spyræs, bet labai pareigingas, sàþiningas ir jautrios ðirdies. Mo-
kësi Ricieliø prad. mokykloje ir Leipalingio progimnazijoje, bet,
vos perþengæs I klasæ, neteko tëvo. Juo rûpinosi vyresni broliai.
1928 m. ðeimà iðtiko nauja skaudi nelaimë. Gaisras supleðkino
trobesius ir visà turtà. Liko be pastogës. Þlugo ir jo viltys siekti
mokslo. Taèiau po vieneriø metø, padedant broliams Antanui ir
Juozui, 17-metis jaunuolis iðvyksta á Kaunà ir ásidarbina pas pri-
vaèius verslininkus. Mokosi komercinëje Pavasario gimnazijoje.
Vakarais lanko lietuviø–anglø kalbø kursus. 1931 m. ásidarbina
Finansø ministerijos Kredito ástaigø ir kooperatyvø inspekcijoje.
1932 m. pradeda studijuoti Vytauto Didþiojo universitete lietu-
viø literatûrà ir istorijà. Dalyvauja Ðauliø sàjungos veikloje. Tam-
pa Dzûkø studentø draugijos ir Uþsienio lietuviø akademinio sky-
riaus nariu. Dalá laiko skiria ir Jaunosios Lietuvos sàjungai, bet,
negalëdamas suderinti darbo ir paskaitø laiko universitete, bro-
liams patarus, darbo atsisako. 1933 m. mirus motinai, nutraukë
ir studijas, gráþo á kaimà, nenustodamas vilties, kad didþioji svajo-
në jo neapleis. Po Adolfo mirties uþraðø knygelëje radau dide-
lëmis raidëmis áraðytus Vincento van Gogo þodþius: Siek ðviesos,
kad nenugrimztum á ðio pasaulio purvà. Taèiau nenumaldomam
troðkimui siekti mokslo prireikë ne vien jo valios pastangø ir ryþ-
to, bet ir artimøjø materialinës bei dvasinës paramos.
1934 m., nusiðypsojus laimei, vël iðvaþiuoja á Kaunà ir prade-
da lankyti Senovës kultûros paminklø apsaugos kursus. Gavo dar-
bà. Be archyviniø darbø tvarkymo, vykdo ir Lietuvos þemës var-
dyno suraðymà. Dirba iki 1938 m. Dirbdamas Vytauto Didþiojo
kultûros muziejuje, didþiausià malonumà jautë tvarkydamas gy-
dytojo Aleksandro Mykolo Raèkaus rinkinius, kuriuose buvo su-
kaupta apie 80 000 eksponatø. Bendravo ir su Tautosakos archy-

97
vu. Rinkdamas medþiagà, keliavo po visà Lietuvà, apraðinëjo liau-
dies ðokius, vestuviø apeigas, paproèius... Sudaræs keletà dainø
rinkiniø (su áraðymu plokðtelëse), padovanojo archyvui. 1935 m.
Adolfo iniciatyva á Tautosakos archyvà buvo iðkviesti aktyviausi
Guobiniø kaimo dainininkai (tarp jø ir jo brolis Antanas), kurie á
plokðteles ádainavo 250 liaudies dainø ir þaidimø. Kiek vëliau ára-
ðyti ir vestuviniai marðai, karo, rekrûtø dainos, nufilmuoti (su ap-
raðymais) Merkinës apylinkiø senoviniai ðokiai: „Kubilas“, „Su-
vartukas“, „Mikita“, „Sukèius“ ir kiti, kurie nuo to laiko paplito
po visà Lietuvà. Raðë á spaudà.
1935 m. Naujoji Romuva publikavo iðsamius straipsnius apie
A. M. Raèkaus rinkinius, kultûros ir spaudos parodà, Èikagoje
ákurtà Lituanistikos muziejø. 1936 m. Jaunoji karta iðspausdino
str. Atgaivinkime senoviðkus ðokius. 1936–1937 m. Tautos mokykla
ir Vakarai spausdino jo medþiagà Þemës vardyno rinkimas ir reikð-
më. Pasiraðydavo A. N.
1938–1940 m. dirbo Ðvietimo ministerijoje Pradiniø mokyklø
þemës fondo tvarkytoju-sekretoriumi. 1941 m., ruoðiant Lietuvos
liaudies meno dekadà Maskvoje, buvo paskirtas Respublikiniø
liaudies kûrybos namø etnografiniø-folkloriniø reikalø inspekto-
riumi. Renginá nutraukë karas, o jis sugráþo prie studijø.
1941–1944 m. (su pertraukomis) Vilniaus pedagoginiame ins-
titute studijavo gamtos, geografijos, þemës ûkio mokslus ir papil-
domus dalykus Miðkø fakultete. Vokieèiams uþdarius institutà,
mokslus tæsë Dotnuvos þemës ûkio akademijoje, o besitraukian-
tiems hitlerininkams susprogdinus rûmus, gráþo á Vilniø ir ástojo á
Vilniaus universitetà studijuoti medicinà. Dirbo referentu emig-
racinëje (iðvykstanèiø á Lenkijà) ástaigoje. Tuo metu tûkstanèiai
lietuviø jau merdëjo amþino áðalo þemëje prie Laptevø.
Tauta visomis iðgalëmis prieðinosi okupaciniam reþimui. Ðalia
ginkluoto partizaninio pasiprieðinimo kûrësi pogrindinës organi-
zacijos. Viena ið jø – Lietuvos tautinë partija (LTP). Susibûrë 20
vienminèiø. Á jà ásijungë ir 4-o kurso medicinos fakulteto studen-
tas Adolfas Navarackas. 1947 m. rugpjûèio mën. iðsirinko parti-
jos tarybà ið 7-iø nariø: pirmininkà – Jonà Alkimavièiø-Arà, sek-

98
retoriø – P. Mikelioná-Vyturá, organizaciniam darbui – Vytautà
Babarskà-Kaktusà, kariniam skyriui – Viliø Kiðkulá-Vilkà, finan-
sininkà – P. Ramanauskà-Katinà, ryðiams su uþsieniu – A. Nava-
rackà-Lapà, pavaduotojà – Alfredà Antoná-Dràsutá. Vieningai pri-
ëmë programà, pritarë Deklaracijai, patvirtino ástatus, antspaudà.
Nutarë leisti laikraðtá Vienybë. Apsvarstæ svarbiausius klausimus,
aktyviai pasinërë á pogrindinæ veiklà.
Taèiau KGB taip pat nesnaudë. Pasitelkæ iðdavikø, narðë po
auditorijas, ástaigas... Tame niekðybiø katile virë ir Medicinos fa-
kulteto dëstytojas, gydytojas Juozas Markulis (KGB agentas Ere-
lis). Neturëdami politinio áþvalgumo, aklai pasitikëdami patrioti-
niais idealais, á Erelio pinkles pakliuvo ir ðie naivuoliai. Buvo su-
imti visi tarybos ir partijos nariai, paimti dokumentai ir sàraðai.
Suimtøjø likimà sunkino uþverbuoto bendrininko V. Svirnelio (ið
Ðklëriø k.) iðdavystë. Visi suimtieji Maskvos uþakinio teismo bu-
vo nuteisti po 10–25 metus laisvës atëmimo. 1948 m. Adolfui
Navarackui 25 metai buvo pakeisti á 10 m. sunkiøjø darbø lage-
rio ir 5 m. tremties.

Politiniai kaliniai prie Indigirkos. Antras ið kairës – Adolfas Navarackas.

1956 m.

99
 Po teismo Stolypino traukiniais juos iðbarstë po Ðiaurës Sibiro
lagerius. 1949–1951 m. Adolfas kalëjo Taiðete – Vikarevko sun-
kiøjø darbø kolonijoje. 1951–1955 m. – Magadane, Indigiro rû-
dos ir aukso kasyklose. 1955 m. iðleistas á laisvæ (be teisës gyventi
Lietuvoje). Tremties laikà iðbuvo Jakutijoje, Ust Neroje. Dirbo
statybose, vaikø namuose – ûkvedþiu. 1959 m., gavæs atostogø,
parvaþiavo á Lietuvà (nelegaliai). Prisiglaudë pas brolá Antanà kai-
me. Susipaþinome Druskininkuose. Susituokëme Gardine. Gyd.
E. Kriauèiûnaitë paþadëjo ádarbinti Dainavos sanatorijoje felèe-
riu. Galvojome apie ateitá. Po metø gimë dukra. Deja, tvarkant
dokumentus nuolatiniam priregistravimui, Druskininkø milicijos
virðininkas N. Sivkovas áspëjo, kad neregistruosiàs, pareikalavo
per 24 val. iðsineðdinti ið Lietuvos. Kartais slapèiomis Adolfas mus
aplankydavo, o uþ apsilankymà að mokëdavau milicijai baudà. Gal-
vojome apsigyventi Gardine. Pasprukæs ið milicijos, persikëlæs val-
timi per Nemunà, iðvyko pas giminaitá á Kaunà. Beteisis, pasto-
viai persekiojamas, iðgyveno dar 7-erius metus.

Ið deðinës: Izabelë Navarackienë su dukrele Gintvile, vyru Adolfu ir drau-

gëmis Ðvendubrëje prie Velnio akmens. 1962 m.

100
 Baimindamasi dël jo ir ðeimos likimo, pasiguodþiau paþásta-
miems Gardino teisininkams: prokurorui (pavardës neprisimenu),
advokatui J. Nisnievièiui ir juristei L. Molèadskajai. Jie, surinkæ
reikalingus raðtus (A. Navaracko praðymu), pasiuntë Lietuvos pro-
kuratûrai ir Aukðèiausiajam teismui dël reabilitacijos. Paliudiji-
mais parëmë bièiuliai: J. Èiurlionytë, J. Kruopas, V. Sirijos Gira,
V. Lingys, K. Poðkaitis. Byla tæsësi septynerius metus. 1965 m.
reabilituotas. Leido gyventi Lietuvoje. Teisës atkurtos tiktai 1989
metais.

101
 Dirbdamas LTSR istorijos ir etnografijos muziejuje, paminklø
konservavimo tarnyboje, dalyvavo kraðtotyros ekspedicijose, at-
likdavo archeologo darbus. Pagal sutartis pradëjo dirbti pamin-
klosaugoje. Rûpinosi etnografinëmis vertybëmis. 1966 m. Vinco
Krëvës sodyboje susilauþë kojà. Neþiûrint negalios, jis ir toliau
nesiskyrë su archeologiniø paminklø tyrinëjimu ir jø iðsaugojimu.
Atrado dar neiðaiðkintø istoriniø objektø (senovës gyvenvieèiø,
piliakalniø, pilkapiø). Muziejams yra perdavæs ávairiø radiniø: mo-
netø, keramikos, papuoðalø fragmentø.

102
Prie Birþø pilies. Deðinëje – Adolfas Navarackas. 1964 m.

Maþosios lietuviðkosios tarybinës enciklopedijos redakcijai átei-

kë surinktà medþiagà apie istorines Lietuvos vietoves: Merkinæ,
Butrimonis, Aukðtadvará, Prienus, Alovæ, Daugus, Balbieriðká, jot-
vingiø kraðtà ir kt. (apie 40 rankraðtiniø str. áteikta geografijos
skyriui). A. Juðkos leidiniuose panaudota tautosakinë medþiaga:
Svodbinës dainos (1958), Lietuviø dainos. T. I (1963), Dainos ir
raudos. T. II (1964). Jo pastangomis iðaiðkintas ir atgautas 6 me-
tus slëptas Stakliðkiø „turtas“. Archeologas Vytautas Daugudis,
remdamasis ðia medþiaga ir Adolfo sudarytais brëþiniais, sche-
momis, paraðë knygà Stakliðkiø lobis (1968).
1945–1946 m. dalyvaudamas mokslinëse ekspedicijose, palai-
kë ryðius su Dainavos, Ðarûno ir Siaubo partizanais, juos rëmë,
raðë á pogrindinæ spaudà. Artimi ryðiai já siejo ir su generolu
Vëtra. Gráþæs ið tarybinio „rojaus“, ir toliau domëjosi kraðto is-
torija ir jos ateitimi. Rëmë tautos pasiprieðinimo idëjas dël Lie-
tuvos iðlaisvinimo. Nors ir labai sunkiomis aplinkybëmis (neturë-
damas teisiø gyventi Lietuvoje), pradëjo raðyti á rajoninæ spaudà.

103
Paskelbë daug probleminiø raðiniø apie istorijos ir kultûros pa-
veldo iðsaugojimà. Minëtini: Baltaðiðkë – Druskininkø priemiestis
(Raudonoji vëliava, 1962 m., nr. 25), Vertingas paminklas apleistas
(Valstieèiø laikraðtis, 1962, nr. 75), Pilaitës piliakalnis (Valstieèiø
laikraðtis, 1962, nr. 114), Kalnas, kurá gaubia istorinës paslaptys
(Prienai, Naujas gyvenimas, 1963), Kur legendiniai Ðarûno kalnai
(Literatûra ir menas, 1970, nr. 2), Eþerø kraðte (Tiesa, 1966, nr.
165), Neþalokime piliakalniø (Valstieèiø laikraðtis, 1968), Ko gero
jotvingiø pilis (Gimtasis kraðtas, 1969, nr. 27), Prancûzø kapai (Va-
karinës naujienos, 1976, nr. 131), Dainos, kuriø aidai M. K. Èiur-
lioná lydëjo nuo vaikystës (Ðvyturys, 1966) ir kt.

A. Navarackas (antras ið deðinës) su kraðto tyrinëtojais Ðvenèioniø rajo-

ne, Reðkutënuose. 1969 m.

Nemaþà savo kultûrinio darbo palikimà Adolfas Navarackas

padovanojo Lietuvai. Ne maþiau vertingos istorinës medþiagos ið-
likæ jo rankraðèiuose, laikraðèiø puslapiuose, nuotraukose, moky-
tojø uþraðø knygelëse. Ðià spalvingà, plataus uþmojo asmenybæ

104
atvaizduoti galëtø tik talentingos plunksnos darbuotojas. Ir dels-
ti, manau, nereiktø, nes laiko dulkës nepaliaujamai dildo ryðkiau-
sius anø laikø þmoniø bruoþus. Todël ðiandien, kai jau sukako
100 metø nuo A. Navaracko gimimo, bent glaustu þodþiu ban-
dau priminti, kad visa tai yra mûsø tautos dvasinës kultûros pa-
veldas, ir tauta neturëtø jo uþmirðti. Sakoma, tauta, neþinodama
savo praeities, neturës ir ateities.
Druskininkai, 2011 m. liepos 20 d.

6. „Geleþinio Vilko“ martirologas

Pogrindinio ir partizaninio gyvenimo
dokumentas skelbtas Vorutoje 2010

Audringo XX amþiaus pirmàjà pusæ Dzûkija iðliko kaip eko-

nominiu ir kultûriniu atþvilgiu atsilikusi, taèiau kovingiausia Lie-
tuvos provincija. Dzûkai neabejotinai buvo kovø su lenkø milita-
ristais ir rusø bolðevikais lyderiai. Nepriklausomybës kovø metais
garsëjo Perlojos Respublika, pokariu – kovinga Lietuvos partiza-
nø Dainavos apygarda. Uþmarðties miglose liko tik dzûkø rezis-
tencija pirmosios sovietø okupacijos (1940 06 15 – 1941 06 22)
metais. Neseniai Lietuvos ypatingajame archyve rasti dokumen-
tai ðiek tiek praskleidþia neþinios uþdangà. Ir ðá kartà istorijai
„pasitarnavo“ iðdavystë: Seirijø gyventojas, buvæs lietuviø aktyvis-
tas Jurgis Runta kaþin kokiu bûdu perëmë „Geleþinio Vilko“ or-
ganizacijos archyvà, priklausiusá karo metu Alytaus apskrities po-
licijos virðininkui Alfonsui Nykðtaièiui, sovietø suðaudytam 1956
metais, ir 1944 08 01 perdavë já III Baltarusijos fronto 11-osios
gvardijos divizijos „Smerð“ skyriui. Pastarojo tardytojas kapito-
nas Mazalovas pasirûpino iðversti dokumentus á rusø kalbà, pave-
dæs tai atlikti Lietuvos rusui Konstantinui Zolotuchinui ir bëg-
liui ið Alytaus karo belaisviø stovyklos Aleksandrui Klimkovièiui
(jiedu liûdnai pagarsëjo Butrimonyse kaip stribø ir „aktyvo“ va-
dai, Klimkovièius tapo saugumo organø pulkininku).

105
 Ðie dokumentai ðimtams dzûkø patriotø atvërë kelià á lage-
rius ir mirtá. Jø originalai iki ðiol nerasti, o rusiðkø vertimø ra-
dome tik dalá. To pakanka, kad iðryðkëtø bendras galingos, visà
Alytaus apskritá apëmusios „vietinës gamybos“ pogrindþio orga-
nizacijos vaizdas, nors lieka daugybë neaiðkumø dël jos struktû-
ros ir veiklos. Neaiðku, ar ji turëjo centralizuotà vadovybæ, kas jà
sudarë, kokiais organizaciniais ir programiniais principais ji va-
dovavosi.
Aiðku tik tiek, kad pradþià „Geleþinio Vilko“ Lietuvos partiza-
nø (GVLP) organizacijai 1940 10 01 davë grupë Daugø valsèiaus
patriotø, vadovaujamø paðto virðininko Petro Juonio. Lapkrièio
17 d. valsèiuje jau veikë 10 skyriø (Sokoniø, Daugø, Dvarèënø,
Atþalyno, Vëþioniø, Þvirgþdënø, Uþukalniø, Bukauèiðkiø ir Gei-
dukoniø (Varënos vls.), kurie sudarë GVLP Daugø apygardà. At-
rodo, jog bûtent Daugø apygardos vadovai ir „vairavo“ visos orga-
nizacijos veiklà. Iki 1945 m. pradþios susibûrë padaliniai Alytaus
mieste ir valsèiuje, Alovës, Butrimoniø, Simno, Seirijø, Merkinës
ir Varënos valsèiuose.
Akivaizdu, bet neátikëtina: vos per kelis mënesius pogrindþio
sàlygomis suburta masinë organizacija, kuriai vien Daugø valsèiuje
priklausë 200, Alytuje – 100 nariø, tarp jø 7 milicininkai. Jà sukûrë
ne kokie nors þinomi politikai, kariðkiai ar inteligentai, kurie so-
vietø buvo represuoti, ábauginti ar kitaip izoliuoti, o paprasti vals-
tieèiai, sudaræ apie 80 proc. jos nariø. Prisidëjo dar kelios deðim-
tys moksleiviø, labai nedaug tarnautojø ir pedagogø. Daugiausia
tai buvæ ðauliai ir tautininkø partijos nariai, kairesnës orientacijos
þmonëmis nepasitikëta.
Programiniø GVLP dokumentø nerasta, taèiau jos veiklos stra-
tegija ganëtinai aiðki: pasiprieðinimas sovietizacijai visose jos ap-
raiðkose, politinis ir patriotinis gyventojø ðvietimas, sovietinio ak-
tyvo sekimas ir izoliacija, ginklavimasis ir pasirengimas tinkamu
momentu sukilti ir perimti valdþià vietose. Iðties, vokieèiams ið-
stûmus sovietus ið Lietuvos, praktiðkai per savaitæ buvæ GVLP
aktyvistai visoje Dzûkijoje suorganizavo savivaldà ir sukarintas
policines struktûras – Tautinæ darbo apsaugà (TDA), kitaip va-

106
dintus baltaraiðèiais (þr. H. Rimkaus publikacijà „Tautinë darbo
apsauga ir policija Alytaus apskrityje 1941 m. vasarà“ Alytaus nau-
jienose, 1999, nr. 130).
Þinoma, kad aktyvistai leido laikraðtëlá „Kovos varpas“ (nume-
riø ir egzemplioriø skaièius neþinomas), iðplatino kelis tûkstan-
èius atsiðaukimø. GVLP Domantoniø apygardos vadovas Petras
Zajankauskas turëjo rotatoriø, kuriuo 1941 m. pavasará iðspausdi-
no po 200 egz. savo parengtø atsiðaukimø „Lietuvi!“, „Brangûs
krikðèionys!“, „Broliai lietuviai!“, „Draugai ir broliai!“, kurie bu-
vo platinami ne tik Alytaus, bet ir Trakø apskrities Onuðkio vals-
èiuje. Tautiniø ðvenèiø progomis kaimuose buvo keliamos trispal-
vës. Ginklai slëpti iki tinkamo momento – tik Dvarèënuose 1941
06 15 mesta granata á trëmimo akcijos vykdytojus.
Suprasdami patriotiniø jëgø vienybës visos ðalies mastu svar-
bà, GVLP vadovai 1941 m. vasará sutiko ásilieti á Kazio Ðkirpos ir
kitø suburtà Lietuviø aktyvistø frontà (LAF) kaip jos teritorinis
padalinys, kurio nariai vadinosi lietuviø aktyvistais ir turëjo ati-
tinkamus paþymëjimus.
1941 m. balandá Sokoniø skyriaus aktyvistas mokytojas Jonas
Verseckas pastebëjo organizacijoje, anot jo, „kaþkà átartina“. Su-
sitaræs su atsargos leitenantais Vytautu Balèiumi, Jonu Kalinke-
vièiumi ir Juozu Jarusevièiumi, jis nuðalino GVLP steigëjà, Dau-
gø apygardos vadà Petrà Juoná ir uþëmë jo postà, pavaduotoju
paskyræs Algirdà Jusevièiø. Prasidëjus karui, jis perdavë ágalioji-
mus TDA Alytaus apskrities kuopos vadui atsargos leitenantui
Vladui Ðimeliûnui (tenka apgailestauti, kad J. Verseckas 2002 m.
mirë Veisiejuose, plaèiau nenuðvietæs ðiø ávykiø).
Enkavëdistai jau buvo uþuodæ aktyvistø sambûrá. Vien Dau-
gø valsèiuje buvo suimti apygardos vadovas Petras Juonys, Ro-
mualdas Bernatavièius, Vytautas Dirsë, Algirdas Jusevièius, Juo-
zas Kurkutis, Boleslovas (þinomas poetas) ir Kostas Maèioniai,
Leonas Milinavièius, Julius Mironas, Boleslovas Platûkis, Vytau-
tas Verseckas. Tik prasidëjæs karas apsaugojo organizacijà nuo
masiniø represijø. Taèiau jos uþgriuvo po karo, aplenkdamos tik
tuos, kurie spëjo pasitraukti á Vakarus, þûti fronte ar Vietinës

107
rinktinës kariûnø gretose. Þemiau pateikiami GVLP aktyvistø
sàraðai (toli graþu nepilni!) – savotiðkas ðimtø kalintø, kankintø,
þudytø dzûkø patriotø – vyrø ir moterø – martirologas.
„Geleþinio Vilko“ pavadinimas pasikartojo pokario rezisten-
cijoje. 1945 06 – 1946 08 Dainavos partizanø apygardoje veikë
„Geleþinio Vilko“ rinktinë. Vaclovo Voverio-Þaibo vadovaujama
Daugø ir aplinkiniuose valsèiuose veikusi „Geleþinio Vilko“ gru-
pë (tëvûnija) buvo kovingiausias partizanø dalinys visoje Lietu-
voje. Jos gretose þuvo apie pusantro ðimto rezistentø.

Geleþinio Vilko Lietuvos partizanø ir Lietuviø aktyvistø fronto

(LAF) Alytaus apskrities Daugø skyriaus aktyvistø sàraðas

Sutrumpinimai:
sk. v. – skyriaus vadas
pav. – skyriaus vado pavaduotojas

Daugø apygarda
Sokoniø skyrius
Vincas Dirsë (sk. v.)*, Juozas Aleksonis, Juozas Alekðiûnas**,
Feliksas Aliukonis, Bronius Èaplikas, Juozas Èaplikas**, Jonas
Daugirdas, Adolfas ir Vytautas Dirsës, Silvestras Dusevièius, Pet-
ras Juonys, Andriaus s., Petras Juonys, Petro s., Algirdas Jucevi-
èius, Vaclovas Latvys, Vaclovas Paleckas, Juozas Ðèiglinskas, Jad-
vyga Urbelionytë, Adelë Verseckaitë, Jonas Verseckas (vëliau ta-
pæs apygardos vadu), Juozas Þuromskas.

Daugø skyrius
Jonas Blaþys (sk. v.), Ona Blaþienë, Povilas Bakðys (kunigas),
Liudas Dirsë, Juozas Dubickas*, Sofija Dubickienë, Juozas Duse-
vièius, Jonas** ir Viktoras Juoniai, Zigmas Komaras, Jonas Kurku-
tis, Valentinas Paulauskas**, Alfonsas ir Bronius Petruþiai, Petras

* sovietiniø baudëjø nuþudytas arba þuvæs lageriuose

** þuvæs pokario partizanø gretose

108
Pleskevièius, Marija Pleskevièiûtë, Alfonsas Sakalauskas*, Stasys
Urbonavièius, Magdalena Vaitkevièienë, Jonas Vaitkevièius.

Daugø kolonijø skyrius

Alfonsas Dirsë (sk. v.), Leonas Milinavièius (pav.), Vincas Ba-
liukonis, Jeronimas, Jonas ir Petras* Dirsës, Alfonsas ir Juozas
Kavaliauskai, Adolfas ir Jonas Luèinskai, Algirdas Milinavièius*,
Aleksandras Palubinskas, Bernardas ir Vladas Petruþiai, Juozas
Remeika, Vincas Sakalauskas, Jonas Savickas, Andrius ir Vikto-
ras* Ðerpenskai, Alfonsas Verveèka.

Dvarèënø skyrius
Vytautas Pûtys (sk. v.), Motiejus Skliutas (pav.), Juozas ir Kris-
tupas Dirsës, Kristupas Dusevièius, Adomas Maèionis, Aldona
Maèionytë, Adomo d., Kostas Revinskas, Adomas ir Vincas Skliu-
tai, Juozas ir Silvestras Truncës.

Atþalyno skyrius
Boleslovas Maèionis (sk. v.), Kostas Maèionis (pav.)**, Adolfas
ir Kazimieras* Maèioniai, Aldona Maèionytë, Adomo d., Aldona
Maèionytë, Silvestro d., Marijona ir Ona Maèionytës, Juozas Anu-
sevièius, Juozas Gavelis, Julius Kaminskas, Alfonsas Liuolia, Ju-
lius Mironas, Alfonsas Petruþis, Vytautas Petruþis (nuðautas vo-
kieèiø karo pradþioje), Karolis Rubliauskas, Algirdas Tamulionis.

Vëþioniø skyrius
Antanas Degësis (sk. v.), Boleslovas Degësis, Jonas Degësis,
Adomo s., Jonas Degësis, Gabrieliaus s., Jonas Degësis, Petro s.,
Juozas Degësis, Petro s.,* Viktoras Degësis, Bernardas Dirsë, Juo-
zas Kaðëta**, Viktoras Krisiulevièius**, Boleslovas ir Viktoras Mi-
liai, Adolfas ir Jonas Paruliai, Pranas Ðilalë, Alfonsas ir Jonas
Zaleckai.

Skabeikiø skyrius
Petras Ðilanskas** (sk. v., vëliau tapo sk. v. Broniaus Puðinsko

109
pavaduotoju), Vladas Dabravolskas**, Maiþieðius Kairys, Bronius
Puðinskas**, Jonas ir Vaclovas Puðinskai, Vincas ir Motiejus Ði-
lanskai, Vladas Vasiliauskas, Aleksandras Vilkauskas, Bronius Þu-
romskas.

Þvirgþdënø skyrius
Jonas Juonys** (sk. v.), Alfonsas Juonys** vëliau tapo sk. v.),
Jonas Juonys, Pranas Baliukonis, Adolfas, Jonas ir Juozas Mi-
kailioniai, Remeika Gabrielius, Stanelka Gabrielius, Jonas** ir
Gabrielius** Turskai.

Rokanèiø skyrius
Jonas Èerniauskas (sk. v.), Bronius Kazlauskas (pav.), Bronius
Èaplikas, Bronius Èerniauskas, Petras Èyras, Vladas Karpuðka**,
Bronius Kasiulynas**, Bronius Kasiulynas**, Motiejaus s., Juozas
ir Leopoldas Kasiulynai, Ciprijonas Kazlauskas, Vincas Patackas,
Alfonsas Truncë.

Uþukalniø skyrius
Viktoras Remeika (sk. v.), Nikodemas Buinickas, Juozas Da-
bravolskas, Juozas Kairys, Feliksas ir Vincas Ðmigelskai, Juozas
ir Viktoras Vadeikos.

Bukauèiðkiø skyrius
Alfonsas Ðarkus** (sk. v.), Viktoras Bilinskas, Adolfas Kaman-
dulis, Adomas Kamandulis**, Bronius, Jonas, Juozas, Petras ir
Vaclovas Kamanduliai, Jonas Kriðtapavièius, Jonas Rakauskas,
Petras ir Vincas Ribaèiauskai.
Pastaba: vëliau sk. vadu tapo Adomas Kamandulis, pavaduo-
toju – Adolfas Kamandulis.

Sovietiniø baudëjø nuþudyti ar nukankinti lageriuose

Alfonsas Aleksandravièius, Juozas Degësis, Petro s., Petras Dir-
së, Vincas Dirsë, Juozas Dubickas (mokytojas), Petras Karkaus-
kas, Kazimieras Maèionis, Jurgis Masalskas, Algirdas Milinavièius,

110
Jonas Perlys, Jonas Prieskienis, Alfonsas Sakalauskas, Viktoras
Ðerpenskas, Daminas Valickas, Petras Zajankauskas (kiti dar
nenustatyti).

Þuvæ pokario metais partizanø gretose

Mikas Adþgauskas, Juozo s., Juozas Alekðiûnas, Juozas Baly-
nas, Petras Balkus, Stasys Baublys, Petras Bradauskas, Juozas Èap-
likas, Vincas Èepukaitis, Vladas Dabravolskas, Jonas Jarusevièius,
Alfonsas Juonys, Jonas Juonys, Kamandulis Adomas, Vladas Kar-
puðka, Bronius Kasiulynas, Juozas Kaðëta, Viktoras Kazlauskas,
Viktoras Krisiulevièius, Vladas Kvietkauskas, Jonas Lepeðka, Kos-
tas Maèionis, Valentinas Paulauskas, Zigmas Povilaitis, Bronius
Puðinskas, Alfonsas Samulevièius, Sinkevièius Jonas, Stankevièius
Antanas, Juozas Stenionis, Rapolas Stumbras, Alfonsas Ðarkus,
Petras Ðilanskas, Adolfas Ðmigelskas, Vincas Tribandis, Jonas
Turskas, Gabrielius Turskas, Teofilis Valickas, Juozas Þekonis,
Pijus Þvinakis ir kiti.
Tai tik dalis sakmës apie „Geleþiná Vilkà“ – ryðkø ir savità
dzûkø rezistencijos fenomenà. Tikimës, kad á publikacijà atsilieps
iðlikæ GVLP aktyvistai ir padës uþpildyti mûsø þiniø spragas.

7. Lietuvos laisvës armija (LLA)

Dzûkijoje
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë (g. 1925, gyv. Druskininkuo-
se) 2011 m. liepos 10 d. papasakojo:
Nuo 1941 metø rudens mokiausi Alytaus mokytojø semina-
rijoje. Joje mokytojas Konstantinas Bajerèius 1942 m. ákûrë po-
grindinæ ateitininkø organizacijà. Mokytojai stebëjo moksleivius,
kuriais galima pasitikëti, ir juos pakviesdavo á organizacijà. Atei-
tininkø vadovai – mokytojai Juozas Mièiulis, Kazys Batûra, Leo-
kadija Batûraitë-Matusevièienë, Adolfas Ramanauskas. Að priklau-

111
siau grupelei, kurioje buvo: Onutë Vyðniauskaitë (ið Alovës vls.
Bûdos k.), Onutë Lekavièiûtë (ið Alovës mstl.), Anelë Raþanskai-
të (ið Kurnënø k.) ir Anelë Jarmalaitë. Apie kitus ateitininkus
þinojome, bet neturëjome teisës apie tai kalbëti. Prisimenu, kad
ateitininkams dar priklausë moksleiviai Jonas Ðarakauskas, Kos-
tas Urmanavièius, Juozas Ambrulevièius, Juozas Jakavonis. Dar
kiti buvo rëmëjai.
K. Bajerèius organizavo kraðtotyrinæ veiklà savo kraðtui, tëvið-
kei paþinti: sodinome medþius, rinkome tautosakà, diskutuodavo-
me istorijos pamokose. Su mokytojais daþnai vykdavome á mies-
telius (Punia, Rumbonys, Krikðtonys, Ûdrija, Nemunaitis, Daugai,
Birðtonas ir kt.) ir kaimus, stebëjome situacijà, perduodavome in-
formacijà gyventojams, kai vokieèiai pradëdavo gaudyti jaunuo-
lius á priverèiamuosius darbus Vokietijoje ar á kariuomenæ.
1942 metø vasaros pradþioje vokieèiø þandarø buvo suimti
moksleiviai Antanas Pigaga, Antanas Volungevièius ir Talandis
bei uþdaryti areðtinëje, ketinant iðveþti juos á Vokietijà. Mokyto-
jai K. Bajerèius ir J. Mièiulis rûpinosi juos iðlaisvinti, o að su Ane-
le Raþanskaite, nuëjæ jø aplankyti, perdavëme á kamerà pjûkliu-
ko geleþtæ. Jie naktá pabëgo ir visà vasarà gyveno mano tëviðkëje
Dvarèënø kaime (Daugø vls.), o rudená sugráþo á seminarijà tæsti
mokslø. Vienà kartà, kad galëtø pasislëpti nuo vokieèiø þandarø,
perkëliau juos valtimi á Didþiulio eþero salà, kur gyveno kelias
dienas.
1943 m. pavasará aktyvesni, ryþtingesni ateitininkai buvome pri-
imti á LLA gretas. Apie 10 seminarijos moksleiviø priesaikà pri-
ëmëme Rumboniø parapijos baþnyèioje (Alytaus vls.). Mokytojø
seminarija tapo svarbiu antinacinës rezistencijos centru Dzûkijo-
je. Mokytojo K. Bajerèiaus bute, J. Basanavièiaus gatvëje, Kazys
Veverskis-Senis (jis buvo atvykæs 2 kartus, o mes já vadinome jau-
nu seneliu) supaþindino su LLA organizacijos programa ir ásta-
tais. Jis instruktavo, kaip elgtis pogrindþio sàlygomis, atveþdavo
pogrindinës spaudos, reikalavo laikytis konspiracijos. Aiðkus bu-
vo ir tikslas – atiduoti Tëvynei viskà, kà privalo atiduoti þmogus,
gindamas kalbà, þemæ ir laisvæ. Ir savo vadø neapvylëme. Parei-

112
ga – ðventa, ir mes jà vykdëme. Ëjome ten, kur siuntë, darëme
tai, kas buvo reikalinga tautai. Veiklos dirva buvo plati: tai ir su-
imtøjø lankymas areðtinëse, esamos politinës padëties aiðkinimas,
vyrø slëpimas nuo gaudyniø Reicho darbams. Mes gerai þinojo-
me, kad vokieèiai turi savo planus ir siekia kitais metodais su-
naikinti Lietuvà.

Alytaus mokytojø seminarijos moksleiviai prie Poteroniø piliakalnio ne-

toli Alovës. 1943 m.

1940–1944 m. istoriniai ávykiai árodë, kad jaunimas moka my-

lëti savo kraðtà, laisvæ ir þino, kaip aukotis uþ ðiuos idealus. Sun-
kûs iðbandymai mûsø neiðgàsdino, bet sustiprino pasitikëjimà sa-
vimi. Supratome, kad në su vienu prieðu meilikautis negalima.
Anksèiau ar vëliau jis ras bûdà tave sunaikinti. Todël mûsø vadai
siekë, kad iðtvertume ir kuo maþesnëmis þmoniø aukomis iðgy-
ventume 1944-uosius karo metus.
Kai sovietai okupavo antrà kartà, LLA organizavo partizani-
ná pasiprieðinimà. Mes gyvenome legaliai, o kiti perëjo á nelega-
lià padëtá – tapo partizanais. Að priklausiau legaliai gyvenanèiø
„slapukø“ partizanø grupei (vadovas K. Bajerèius-Garibaldis).
Palaikiau ryðius tarp Þaibo, Laimuèio ir Vanago partizanø bûriø.

113
Partizanai ir ryðininkës. 1946 m.

Turëjau Ramunës ir Jûraitës slapyvardþius. Platinau antisovietinæ

spaudà, raðomàja maðinële dauginau atsiðaukimus. Mane areðta-
vo egzaminø metu – 1946 m. birþelio 23 d., kalino Alytuje, Vil-
niuje. 1946 m. spalio 19 d. Karo tribunolo teismas nuteisë 10 me-
tø lagerio ir penkeriems tremties. Kalëjau lageriuose Kemerovo
ir Karagandos srityse. 1955 m. gráþau á Lietuvà.
Maþa tik þodþiais mylëti Tëvynæ. Svarbu sugràþinti pagarbà is-
torijai, kalbai, kultûrai, tautos paminklams ir þmogui.

Lietuvos laisvës armijos pasiprieðinimo veikla Dzûkijoje

Apie pasiruoðimà aktyviai prieðintis antrajai sovietø okupaci-
jai ir atgauti nepriklausomybæ liudija LLA planai: ginklu iðlaikyti
dalá teritorijos, joje skelbti nepriklausomybæ ir ið èia organizuoti
tolesná pasiprieðinimà; derëtis su rusais (tarpininkaujant Vaka-
rø valstybëms) dël armijos atitraukimo ið Lietuvos. Jei ðiø pla-
nø ágyvendinti nepasisektø, ásakoma pereiti á pogrindá, organizuoti
spaudos leidybà ir platinimà, radijo ryðá ir laukti Taikos konfe-
rencijos sprendimø.

114
 1944 m. liepos 1 d. LLA organizacijoje buvo paskelbta karinë
parengtis: visi jos nariai, pajëgûs naudoti ginklà, privalëjo pereiti
á partizanø „vanagø“ rinktines, iðsidësèiusias miðkuose. Organi-
zacija buvo padalyta á du padalinius: veikiantájá sektoriø (VS),
pavadintà „vanagais“, ir organizaciná sektoriø (OS). „Vanagai“ –
tai ginkluoti partizanai, kariaujantys poziciná ar partizaniná karà;
OS – rezerviniai partizanai, uþsiimantys veikianèiojo sektoriaus
aprûpinimu maistu, transportu, informacija ir ryðiais.
1944 m. rugpjûèio–rugsëjo mën. Pietø Lietuvoje LLA parti-
zanø organizavimosi darbà ir veiklos pradëjimà ar atnaujinimà
sunkino bei kurá laikà iðvis neámanomu darë artimos pafrontës
padëtis. Spalio mënesá Simno, Merkinës, Alovës valsèiø partiza-
ninæ veiklà pradëjo organizuoti centrinës LLA vadovybës (Kau-
ne) ryðininkas Antanas Staèiokas-Liepa, su atitinkamomis ins-
trukcijomis pasiøstas á Alytaus apskrities miðkus. Jo uþdavinys
buvo sukurti partizanø grupeles kiekviename valsèiuje, jas sujung-
ti á kovos vienetus ir jiems vadovauti. 1945 metø pirmoje pusëje
LLA Alytaus apylinkës ðtabà sudarë nedidelë grupelë pogrindyje
veikusiø LLA nariø ir pasitraukæ dël suëmimo pavojaus ið Tau-
ragës Jonas ir Vladas Pielikiai. Pastarasis vadovavo Alytaus gim-
nazijoje apie 13 moksleiviø pogrindþio grupei: LLA nariai rinko
partizanams medikamentus, daiktus. 1945 m. geguþës mën. LLA
Alytaus apylinkës partizanø ðtabo virðininku tapo Vincas Kukys-
Ðilas, pasitraukæs ið Vilniaus. Dzûkijos pirmieji LLA organizato-
riai ir partizanø vadai – Juozas Matukevièius-Vilkas, ltn. Boles-
lovas Ðimkonis-Ðarûnas, Antanas Kuðlys-Vilkas – þuvo 1945 m.
pradþioje. Dainavos apygardos dvi rinktinës – Ðarûno ir Dzûkø –
kovø pradþioje veikë po LLA vëliava ir tik 1945 m. birþelio mën.
Dzûkijos partizanai nutraukë ryðius su LLA, veikdami visiðkai
savarankiðkai. Dël daþnø legaliai gyvenanèiø LLA vadovø ir ei-
liniø nariø areðtø pablogëjo ryðiai su ginkluotu pogrindþiu, su-
maþëjo tarpusavio pasitikëjimas. Senøjø LLA ir LF „Kæstutis“
struktûrø iðlaikymà, neturint átakingø ir autoritetingø asmenø
vadovauti iðsiplëtusiam partizaniniam sàjûdþiui, beprasmiu darë
dzûkø tendencija kurti partizanø dalinius, atsisakant formalaus

115
kurios nors organizacijos pripaþinimo ir vadinantis tiesiog Lie-
tuvos partizanais. Patriotiðkai nusiteikusiam kaimo jaunimui, pa-
siryþusiam kovoti uþ Lietuvos nepriklausomybæ, nebuvo taip jau
svarbu, kaip vadinasi jo karinë organizacija.
Artëjant frontui prie Lietuvos, 1944 m. vasarà paspartëjo po-
grindþio organizacijø vienijimasis. Jis daþniausiai vyko LLA ini-
ciatyva perimant vadovavimà á savo rankas. Liepos mënesio pabai-
goje buvo ásteigtas Lietuvos gynimo komitetas (LGK), apjungæs
ávairias pasiprieðinimo organizacijas vienam tikslui – kovai su
sovietø okupacija. Komiteto pirmininku tapo K. Veverskis-Senis,
nariais – gen. M. Peèiulionis-Miðkinis, inþ. B. Snarskis-Ðnairys,
kurá netrukus pakeitë kun. B. Jurgutis. LLA tapo visatautine
ginkluoto pasiprieðinimo organizacija, o LGK perëmë politines
VLIK’o funkcijas. LLA vadovybë uþdraudë savo nariams trauk-
tis á Vakarus, reikalavo, kad visi liktø kovoti su okupantais Lie-
tuvoje, skatino stoti á LLA partizanø „vanagø“ gretas. „Vanagai“
tapo partizaninio karo Lietuvoje pradininkais. Dar buvo tikima-
si, kad Vakarø sàjungininkai ryðis ginti Vidurio Europà nuo rau-
donojo maro. Deja... Prasidëjus nuoþmiam partizaniniam karui
prieð sovietø okupantus, LLA vaidmuo buvo primirðtas. Istorijoje
visatautinis pasiprieðinimas okupantams iðliko Lietuvos partizanø
pavadinimu, LLA istorijoje lyg ir nutrûko.

Kas trukdo pakabinti memorialinæ lentà Alytuje?

Ið visø Sovietø Sàjungos pavergtø tautø nacionalinis pasi-
prieðinimas okupantams arðiausias buvo Lietuvoje. Ginkluoto pa-
siprieðinimo vadai ne tik vykdë kovines operacijas, bet ir turëjo
laisvos Lietuvos vizijà, kurios esmë ne kartà buvo iðdëstyta ávai-
riuose programiniuose dokumentuose. Paskutiná kartà nepriklau-
somos Lietuvos vizija buvo patvirtinta LLKS Tarybos Prezidiumo
deklaracijoje 1949 m. vasario 16 d. Gaila, kad atgavus laisvæ rea-
liame gyvenime toji vizija taip ir liko tik vizija...
LLA Alytaus apylinkës ásteigimas ir veikla iðsamiau netyrinë-
jami. Akademikas Antanas Kudzys retoriðkai klausë: Kas trukdo
pakabinti memorialinæ lentà Alytuje prie Lelijø gatvës Nr. 31, kur

116
1943 m. buvo ákurtas LLA Alytaus miesto skyrius? Neatsiranda lë-
ðø? O gal svarbiausia – kad istorijos paveldo iðsaugojimas nerûpi
miesto vadovams?

Prof. A. Kudzio teigimu, ðiame name Alytuje, Lelijø gatvëje, 1943 metø
kovà vyko LLA Alytaus skyriaus nariø susirinkimas. 2011 06 29. Gintaro
Luèinsko nuotr.

Literatûra
1. Blaþevièius Kazys. Lietuvos laisvës armija okupacijø metais.
XXI amþius, 2003 rugsëjo 17, nr. 71, p. 7.
2. Grabauskas-Karoblis Giedrius. Lietuvos laisvës armijos kovø
keliais. XXI amþius, 2010 liepos 16, nr. 54; Uþ laisvæ, nr. 4, p. 1.
3. Kasparas Kæstutis. Lietuvos laisvës armija. Kaunas, 2002, p.
53, 61–66, 74–79, 83–87, 127, 140, 187–190, 193, 278–279.
4. Kaðëta Algis. Antisovietinio ginkluoto pasiprieðinimo iðtakos
Dzûkijoje (Lietuvos laisvës armija). Laisvës kovø archyvas.
T. 15. Kaunas, 1995, p. 5–14.
5. Kudzys Antanas. Kas trukdo pakabinti memorialines lentas.
Laisvas laikraðtis, 2009 lapkrièio 18–24, nr. 44, p. 16.

117
 6. Kuodytë Dalia. Lietuvos laisvës armija ir jos reikðmë pokario
pasiprieðinimui. Laisvës kovø archyvas. T. 14. Kaunas, 1995,
p. 5–13.
7. Lukðas Aras. Áþiebæ pasiprieðinimo ugná. Lietuvos þinios, 2010
lapkrièio 19, nr. 265, p. 14–15.
8. Montvydaitë-Giedraitienë Irena. Tiesa apie Lietuvos laisvës
armijà. XXI amþius, 2010 rugpjûèio 25, nr. 61, p. 5–6.
9. Nanartonis Vytautas ir kt. Ðarûno bûrio kûrimasis Liðkiavoje.
Dainavos apygardos partizanø takais. Vilnius, 1997, p. 59–60.

8. Laisvës kovos karþygys

Vaclovas Voveris-Þaibas
Arturas Èiras

Mes eisim jauni, kaip pavasará upës,

Kol Nemunas savo krantuos nesustos...
Kovoti ir kurti, jei reiktø ir mirti
Uþ ateitá naujà lietuviø tautos
Benediktas Labenskas-Kariûnas

1949 m. kovo 7 d. Dainavos apygarda neteko vieno ið geriausiø

kovotojø – Vaclovo Voverio-Þaibo. Jo vardas neatsiejamas nuo
partizaninës veiklos Dainavos apygardoje. Jo vardas minimas ða-
lia didþiausiø laimëjimø, ir todël ðio puikaus partizano atmini-
mas bus visada gyvas ne tik Laisvës kovø sàjûdþio, bet ir tautos
atmintyje.
Vaclovas Voveris gimë 1922 m. vasario 17 d. Trakø apskrity-
je, Onuðkio valsèiuje, Bakaloriðkiø kaime. Daugiavaikëje darbðèiø
ûkininkø Viktorijos ir Andriaus Voveriø ðeimoje augo devyni
vaikai: penkios dukterys ir keturi sûnûs. Vaclovas buvo jauniausias
ið sûnø. Mëgo droþinëti. Mokytis jam sekësi, taèiau pavyko baig-
ti tik ðeðis pradþios mokyklos skyrius, nes reikëjo pavaduoti ser-

118
gantá tëvà. Tuo metu Vaclovas buvo vienintelis namuose likæs
vyras. Boleslovas gyveno Latvijoje, Vladas tarnavo kariuomenë-
je, o Jonas jau buvo miræs. Ðeima turëjo 15 ha nederlingos Dzû-
kijos þemelës. Vaclovui teko ir þemæ arti, ir statybininku dirbti,
nes Voveriø ðeima tuo metu statësi naujà namà vienkiemyje. Të-
vui susirgus, statybos sustojo. Vis dëlto 1936 metais namas buvo
baigtas, iðkastas ðulinys, uþveistas sodas, pastatytas kluonas, tvar-
tai, kiti trobesiai.
Vokieèiø okupacijos metais Vaclovas kartu su kitais kaimo
vyrais saugojo gimtàjá Bakaloriðkiø kaimà nuo plëðikaujanèiø so-
vietiniø diversantø. Raudoniesiems partizanams 1943 m. gruodá
Smaliuose nuþudþius Voveriø giminaièius Jonà Voverá ir jo ne-
pilnametá sûnø, Vaclovas kartu su kaimynu Jonu Kazlausku, Stasiu
Kukliu, Jonu Dambrausku ir kitais kaimynais ið Bakaloriðkiø ákû-
rë kaimo savigynos bûrá. Turëjo ginklø, kuriø 1941 metais trauk-
damiesi rusai buvo miðke palikæ visà sunkveþimá. 1944 m. balan-
dþio 12 d. raudonieji partizanai sudegino 40 sodybø Bakaloriðkiø
kaimà ir nuþudë keletà þmoniø. Jø uþpuolimas buvo toks netikëtas,
kad Bakaloriðkiø savisaugininkai ið pradþiø sutriko, o vëliau, jau
atsipeikëjæ ëmë banditus vytis; gerokai jiems ápliekë. Tie panið-
kai traukësi á savo irðtvà Rûdninkø girioje, nesitikëjæ ið kaimieèiø
tokio atkirèio. Prasidëjus antrajai sovietø okupacijai, raudonieji
partizanai tapo sovietø valdþios atstovais ir savo kerðtà nukreipë
á þmones, ginanèius savo tëviðkæ. Vaclovas suprato, kad jam likti
namuose pavojinga ir nesvyruodamas pasirinko miðkà. Jo pasirin-
kimà sustiprino ir dar vienas ávykis, kai vos tik rusams áþengus á
Lietuvà ir prasidëjus antrajai rusø okupacijai buvo paskelbta Lie-
tuvos vyrø mobilizacija á okupacinæ kariuomenæ. Broliai Vladas
ir Vaclovas Voveriai nutarë svetimiesiems netarnauti. 1944 metø
rugpjûtá, Vaclovui pjaunant aviþas netoli namø, Voveriø sodyba
buvo apsupta enkavëdistø. Vaclovas pasileido bëgti á miðkà. Taèiau
enkavëdistai já pastebëjæ pradëjo ðaudyti ið visø pusiø ir sunkiai
suþeidë. Jam pavyko pasislëpti tankiuose krûmuose. Ir tik vëlai
vakare, kai jau enkavëdistai pasitraukë, jis gerokai nukraujavæs
gráþo á namus. Èia buvo rûpestingai sutvarstytas ir iðveþtas á Va-

119
rënos ligoninæ. Ten jam padarë operacijà ir jis pasveiko. Gráþæs
ið ligoninës Vaclovas jau buvo susiformavæs kerðytojas ir Lietu-
vos laisvës kovotojas.
Supratæs, kad namie likti pavojinga, Vaclovas 1944 m. rugsëjo
1 d. iðëjo partizanauti. Ið pradþiø jis sudarë 20 partizanø bûrá ið
buvusiø kaimynø Jono Kazlausko, Vytauto Kuzmicko ir kitø, da-
lyvavusiø savisaugos bûryje ir jau patikrintø kautynëse. Vëliau
bûrys, veikæs Alytaus apskrities Daugø ir Alovës valsèiuose, padi-
dëjo iki 50 ir 70 kovotojø ir buvo pavadintas „Geleþinio Vilko“
vardu. Jam vadovavo Vaclovas Voveris-Þaibas.
1944 m. lapkrièio 25 dienà enkavëdistai areðtavo tëvà Andriø
Voverá ir abi Þaibo seseris – Vandà ir Eleonorà. Mamos Vikto-
rijos Voverienës tà dienà namuose nebuvo ir ji areðto iðvengë.
Voveriø sodybà enkavëdistai padegë. Tëvà su dukromis uþdarë
Trakø kalëjime. 1945 metø ankstyvà pavasará Andrius Voveris,
neatlaikæs kankinimø Lukiðkiø kalëjime, reikalaujant iðduoti sû-
nus Vladà ir Vaclovà, tardymo metu mirë ar buvo uþmuðtas. Sese-
rims Eleonorai ir Vandai Voverytëms bylos nesudaræ ir Lukiðkë-
se iðlaikæ iki 1945 m. spalio 25 dienos, jas iðleido. Abi prisiglaudë
pas savo seserá Marytæ, nors ji gyveno su
maþais vaikais viename kambarëlyje. Vë-
liau abi seserys iðëjo á pasaulá ieðkoti dar-
bo ir duonos.
1945 m. geguþæ bûrys tapo Dzûkø, o
nuo 1946 m. sausio – Merkio (vëliau Ka-
zimieraièio) rinktinës dalimi. Kartu su
savo pavaduotoju Rièardu Golðteinu-
Lordu bûrio vadas 1946 m. liepos 30 d.
susitiko su Daugø sovietø águlos virði-
ninku mjr. Buiko ir áteikë jam reikalavi-
mus neveþti þmoniø á Sibirà ir nesodinti
politiniø kaliniø á kalëjimus. 1947 m.
rugsëjo 24–25 d. Vaclovas Voveris-Þaibas
dalyvavo Dainavos apygardos partizanø
Vaclovas Voveris. posëdyje. 1948 m. lapkrièio 10 d. Daina-

120
vos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago ásakymu Nr.
15 jis paskirtas Dainavos apygardos Kazimieraièio rinktinës va-
du. Kartu ëjo ir Dainavos apygardos vado pavaduotojo pareigas.
Partizanai savo vadu Þaibu pasitikëjo, nes jis buvo veiklus,
sumanus ir dràsus. Vaclovas Voveris-Þaibas vadovavo 28 kauty-
nëms, per kurias buvo nukauta apie 300 sovietø águlos kareiviø,
per 40 karininkø ir stribø. Didþiausios kautynës ávyko 1945 m.
vasario 7 d. Trakø aps. Onuðkio vls. Miguèioniø k. Tada Juozo
Matukevièiaus-Vilko vadovaujamas partizanø junginys, kurá su-
darë Vaclovo Voverio-Þaibo ir Jono Dambrausko-Siaubo parti-
zanø bûriai, kelias valandas kovësi su NKVD vidaus kariuome-
nës 25-ojo ðauliø pulko kareiviais. Kautynëse buvo nukauta 12,
kitais duomenimis – 15 enkavëdistø. 1945 m. vasario 23 d. Vaclo-
vo Voverio-Þaibo vadovaujami partizanai prie Alytaus aps. Dau-
gø vls. Kanèënø k. surengë pasalà ásisiautëjusiems Daugø stri-
bams ir 9 jø nukovë. 1945 m. birþelio 14 d. Alytaus aps. Alytaus
vls. apsupti partizanai kovësi Varèios mûðyje, ið kurio jiems pavy-
ko pasitraukti su nedideliais nuostoliais. 1946 m. lapkrièio 15 d.
prie Alytaus aps. Daugø vls. Purveliø-Rakatanskiø k. jie sunai-
kino visà 18 asmenø Daugø sovietinæ águlà, tarp jø ir MVD vir-
ðininkà. 1948 m. geguþës 8 d. Alytaus aps. Alytaus vls. Staniulið-
kiø k. laimëjo kautynes su stribais. Tø paèiø metø spalio 27 d.
Trakø aps. netoli Onuðkio surengë pasalà ir susprogdino sunk-
veþimá su 19 Onuðkio vls. sovietinës águlos kareiviø.
Vaclovas Voveris-Þaibas buvo tikras karys, genialus partiza-
ninës kovos strategas, taèiau prieð klastà jis pasirodë bejëgis. MGB
agentams Kostui Kubilinskui-Varnui (garsiam LSSR poetui) ir
A. Skinkiui-Rytui iðdavus apygardos vadavietæ, 1949 m. kovo 7 d.
Alytaus aps. Daugø vls. Kalesninkø miðke MGB vidaus kariuo-
menës 34-asis ðauliø pulkas vykdë karinæ-èekistinæ operacijà. Jos
metu sunaikinti 2 Dainavos apygardos ðtabo bunkeriai – prie
Þemaitëliø ir Jotiðkiø kaimø. Viename (Dainavos apygardos ðta-
bo) bunkeryje MGB agentai Rytas ir Varnas nuðovë miegantá
Benediktà Labënà-Kariûnà – Ðarûno rinktinës vadà, nuo 1948 m.
lapkrièio mën. laikinai ëjusá Dainavos apygardos vado pareigas).

121
Kitame – Kazimieraièio rinktinës ðtabo – bunkeryje þuvo 4 par-
tizanai: Jonas Kazlauskas-Ðermukðnis (Kazimieraièio rinktinës
„Geleþinio Vilko“ tëvûnijos bûrio vadas), Viktoras Kazlauskas-
Vanagas (Kazimieraièio rinktinës ir „Geleþinio Vilko“ tëvûnijos
ðtabo virðininkas), Petras Ðilanskas-Labutis ir Vaclovas Voveris-
Þaibas (Dainavos apygardos vado pavaduotojas, Kazimieraièio
rinktinës vadas).
Uþ ðaltakraujiðkai nuþudytà miegantá Kariûnà ir iðduotà Þai-
bo vadavietæ, kur þuvo 4 partizanai, Lietuvos duobkasiai K. Ku-
bilinskui dosniai atseikëjo Judo sidabrinius – 7300 rubliø...
Lionginas Baliukevièius-Dzûkas, apgailëdamas savo seniausià
bendraþygá V. Voverá-Þaibà ir iðreikðdamas paniekà ir neapykan-
tà iðdavikams, dienoraðtyje apie tai raðë: „Þaibe, mielas Þaibe,
nejaugi tu þuvai? Nejaugi tau buvo lemta þûti dabar, kai mes kaip
tik labiausiai esame tavæs reikalingi? Þiûriu pasilenkæs á bunke-
rio duobës gilumà, tyrinëju ir stengiuosi ásivaizduoti, kaip vyko
ði baisi tragedija. Ir að, rodos, matau tave, Þaibe, svaidantá pro
bunkerio angas granatas. Tu paskutiná kartà nurodai vyrams, kà
reikia daryti. Tai tu buvai tas, kuris iðsiverþë á virðø su pragaru ir
kovësi! Koks baisus turëjai bûti savo prieðams! Þaibe, brangus
Þaibeli, tavæs jau nëra... Ir mano viduje kaupiasi didþiulë neapy-
kanta iðdavikams. Prakeikti niekðai ir bailiai! O, jeigu jûs mums
patektute á rankas! Iðtisus savo gyvenimo metus atiduotume, kad
galëtume akis á aká susitikti. Pajaustumëte ant savo kailio, kaip
mirðta iðdavikai.“
Þuvusiøjø palaikai buvo niekinami MGB Alytaus apskrities
skyriaus kieme. Jø uþkasimo vieta neþinoma. 1950 m. Vaclovas
Voveris-Þaibas apdovanotas visø laipsniø Laisvës kovos kryþiais
(su kardais ir be kardø), jam suteiktas Laisvës kovos karþygio
garbës vardas. 1997 m. gruodþio 22 d. Vaclovui Voveriui-Þaibui
pripaþintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Pre-
zidento 1997 m. lapkrièio 20 d. dekretu suteiktas Vyèio Kryþiaus
1-ojo laipsnio ordinas (ðiuo metu – Vyèio Kryþiaus ordino Di-
dysis kryþius), o Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministro
1998 m. geguþës 13 d. ásakymu – kapitono laipsnis (po mirties).

122
 1950 m. Pietø Lietuvos srities partizanø laikraðtyje „Partiza-
nas“ apie áþymøjá Laisvës kovotojà Þaibà taip raðoma:

Þaibas pradëjo partizanauti nuo pat pirmøjø antrosios bolðe-

vikinës okupacijos dienø. Jis ir dar keletas kitø kovotojø (Vilkas,
Rugys ir kt.) padëjo pirmuosius pagrindus partizaniniam judëji-
mui Onuðkio, Daugø ir kt. valsèiuose. Þaibo pastangomis buvo
sukurta Geleþinio Vilko tëvûnija, kurios ilgameèiu vadu buvo jis
pats. Sunkø organizaciná ir kovos kelià Þaibas turëjo nueiti 1944–
1945 ir ið dalies 1946 m., tai yra tada, kai dar nebuvo tinkamo
ryðio ir veiksmingos aukðtesniosios vadovybës, galinèios tinkamai
koordinuoti partizanø veikimà ir kada atskirø organizaciniø vie-
netø veikla ir veiksmai buvo vykdomi tø vienetø vadø asmenine
iniciatyva.
Labiausiai Þaibas pasiþymëjo kautyniø su prieðu metu. To-
kios kautynës Þaibà iðryðkino, kaip baimës ir pralaimëjimø ne-
þinantá vadà. Þaibas vadovavo 28-erioms kautynëms, neskaitant
daugelio maþesnio pobûdþio susidûrimø su prieðu. Tø kautyniø
metu buvo nukauta daugiau kaip 300 MVD (jø tarpe apie 40
karininkø), istrebiteliø ir kt. Dvideðimt aðtuonerios kautynës ir
visos laimëtos. Ar tai ne pats geriausias árodymas, jog Þaibas
buvo puikus karys ir vadas.
Paminëtinos ðios kautynës, kurioms vadovavo Þaibas:
1945 m. vasario 6 d. Miguièioniø km., Onuðkio valsèiuje keli
ðimtai MVD-istø nakties metu apsupo pastovyje buvusius parti-
zanus. Daugiau kaip pusæ paros uþsitæsë arðios kautynës ir prieðas
galø gale buvo atstumtas ir iðskaidytas, palikæs daugiau kaip 60
nukautø ir daug ávairiø ginklø. Ðiose kautynëse þuvo 7 partizanai
ir 3 buvo suþeisti.
1945 m. vasario mën. Kanèënø km., Daugø valsèiuje, Þaibui
vadovaujant pasaloms, surengtoms Daugø miestelio istrebiteliams,
buvo nukauta 12. Savø nuostoliø neturëta.
1946 m. lapkrièio mën. 14 d. Rakatanskø km., Daugø valsèiu-
je, vadovaujant Þaibui ir Rugiui, buvo surengtos pasalos MVD-
istams ir istrebiteliams, kuriø metu nukauta 18 MVD-istø ir is-

123
trebiteliø, jø tarpe 5 karininkai. Partizanø nuostoliai – 1 nukautas
ir 3 suþeisti.
1948 m. geguþës mënesá Stanuliðkiø kaime, Alytaus valsèiuje
Þaibo vadovaujamas partizanø junginys pastojo kelià istrebite-
liams, platinusiems obligacijas. Nukauti 8 istrebiteliai.
1948 m. rugsëjo mënesio 9 dienà Þidoniø kaime, Alovës vals-
èiuje Þaibas su savo vyrais nukovë 7 istrebitelius.
1948 m. spalio 27 dienà, norëdamas iðprovokuoti MVD-istus,
Þaibas pasiunèia partizanø grupelæ sustabdyti á Onuðkio miestelá
vaþiavusià automaðinà su keleiviais. Partizanai, ávykdæ uþduotá, pa-
siðalino. Apie tai suþinojæ MVD-istai tuo paèiu sunkveþimiu ið-
skubëjo link ávykio vietos, tikëdamiesi suradæ uþklupti partizanus.
Jie, þinoma, juos „uþklupo“, uþvaþiavæ ant pakastos minos. Tuo
bûdu buvo sunaikinta 18-a MVD-istø, t. y. beveik visas Onuðkio
miestelio garnizonas.
Ðiø kautyniø sëkmingumà didþia dalimi galima aiðkinti tuo, kad
pats Þaibas buvo dràsus, ðaltas, niekad nepametæs orientacijos ir
nesvyruojàs kritiðkiausiais momentais. Ta ugnimi plieskianti drà-
sa, tas nesukreèiamas pasitikëjimas savo ginklu, savo kovos drau-
gais, pagaliau visada giliu rimtumu dvelkianti graþi Þaibo iðvaiz-
da veikë visus partizanus taip, kad ðie, ið anksto ásitikinæ kautyniø
sëkmingumu, laimëdavo vienas kautynes po kitø.
Mirties ðmëkla negalëjo Þaibo sustabdyti nuo pasirinkto vieno
ar kito pavojingo þygio. Arba laisvë, arba garbinga mirtis, bet jo-
kiu bûdu ne ilgas gyvenimas raudonojoje vergijoje – toks buvo
Þaibo tikslas. Ir tada, kai Þaibas MVD-istø buvo labai sunkiai
suþeistas, jam sunku buvo jausti artëjanèià mirtá vien jau dël to,
kad prieðui uþ tai nebuvo atkerðijæs. Tik laimingø aplinkybiø dë-
ka Þaibas tada liko gyvas. Uþ keliø mënesiø prieðas vël turëjo
progos Þaibà paþinti, kada ðis su savo keliais vyrais sunaikino
visà Onuðkio miestelio „valdþià“.
Þaibas buvo baisus raudoniesiems ne tik dël to, kad jis juos –
ðlykðèiausius Tëvynës prieðus – kiekviena proga naikino, bet ir
dël to, kad jis gyventojø tarpe turëjo didelá pasitikëjimà, autori-
tetà, kad jis buvo gyventojø gerbiamas ir mylimas, kaip taurus

124
kovotojas dël tëviðkës laisvës, ðeimà ir gyvybæ aukojæs kitø gero-
vei ir laimei.
Bolðevikinë spauda Þaibui apjuodinti negailëjo paèiø juodþiau-
siø spalvø. Jis buvo jiems ir burþuazinis nacionalistas, ir buoþë, ir
þudikas, ir smaugikas, ir taip be galo. Taèiau vien ðios spaudos
nenormalus, juokingai isteriðkas tonas sakyte sakë, jog tai buvo
daroma sàmoningai, norint sumaþinti gyventojø pasitikëjimà Þai-
bu. Þaibas nebuvo nei buoþë, nei koks burþuazinis nacionalistas,
o juo labiau þudikas. Jis buvo kilæs ið tos paèios lietuviðko kaimo
liaudies, kuri visada buvo susiriðusi gyvybiniais ryðiais su savo
gimtàja þeme ir kuri visada prieðindavosi tiems, kurie kësinosi á
jos laisvæ.
Þaibas buvo baigæs 6 pradinës mokyklos skyrius, todël jo pa-
tyrimas, iðsilavinimas, iniciatyva ir gabumai, kuriuos jis parodë
vadovaudamas partizanø daliniams, juo labiau yra stebëtini.
1948 m. lapkrièio 25 d., atsiþvelgiant á nuopelnus ir parodytus
sugebëjimus bei didelá patyrimà, Þaibas Dainavos apygardos va-
do buvo paskirtas Partizano Kazimieraièio rinktinës vadu, prieð
tai atþymëtas trimis Narsumo Juostelëmis, o 1949 m. vasario mën.
16 d. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybos Prezidiumo pirmi-
ninko aktu buvo pakeltas á partizano leitenanto laipsná.
1949 metø kovo 7 dienà, bolðevikø ðnipams – provokatoriams
Kostui Kubilinskui ir Algirdui Skinkiui iðdavus prieðui rinktinës
vadavietæ, Þaibas, didvyriðkai kaudamasis, þuvo. Koks buvo jo kaip
partizano gyvenimas, tokia didvyriðka buvo ir jo mirtis. Keturias-
deðimèia sunkveþimiø atvaþiavæ MVD-istai apsupo 4–5 þiedais
vadavietæ, kurioje tuo metu buvo Þaibas. Iðsprogdinæs vadavietæ
ir bûdamas beviltiðkame apsupime, Þaibas kovësi paskutiná kar-
tà... keliasdeðimt uþmuðtø MVD-istø, slapta sumestø á sunkveþi-
mius, liudijo, jog Þaibas ir su juo buvusieji draugai pardavë savo
gyvybes paèia brangiausia kaina.
Kità dienà Þaibo ir su juo þuvusiø trijø draugø lavonai buvo
iðmesti Alytaus MVD bûstinës kieme. Susirinkæ partieèiai ávai-
riausiais bûdais tyèiojosi ir ðëlo prie lavonø. Nelaimingi, suþvërë-
jæ apakëliai nejautë, kad tuo jie tyèiojasi ið savæs, ið visos savo

125
santvarkos, kurios vienintelë „demokratinë“ priemonë patraukti
paskui save lietuviø tautà buvo tûkstanèiø laisvës kovotojø par-
tizanø lavonø niekinimas ið pradþiø vieðai gatvëse ir turgavietë-
se, o vëliau pusiau vieðai – tvartuose, sàðlavynuose.

***
Dainos, skirtos Þaibo atminimui
Þaibui

Ið kraðto, kur Dzûkija visi vadina,

Palikæs senuosius tëvus, iðëjai –
Kovoti uþ Laisvæ, mielàjà Tëvynæ,
Aukoti save vien tik jai.

Naikindamas prieðus, globodams draugus,

Ne kartà tu mirèiai þvelgei á akis.
Suþeistàjá draugà neðei per miðkus,
Atimdamas prieðui viltis.

Kuklus tu buvai ir didþiuotis nemëgai,

Nors vardà kovon Þaibo pasirinkai.
Á kovà ëjai dràsiai ir ryþtingai –
Mirties nebijojai visai.

Tu, sniegui antrajam iðkritus, iðëjai,

Palikæs gyvent tris draugus pamiðkëj,
Bet Dievas taip leido, neilgai vieðëjai –
Þuvai bekovodams tenai.

Tikëjais, vël dienà praleidæs laimingai,

Sugráþti atgal, pas savuosius draugus,
Bet, prieðui apsupus, kovojai garbingai,
Uþmuðdamas jøjø vadus.

126
Ið deganèio namo laimingai iðbëgai,
Sunaikinæs keturis prieðus staiga,
Vël kautis turëjai, slapukus sutikæs –
Suðvitæs, Þaibeli, dingai.

Lietuvos þemelëj ilsëkis, dràsuoli –

Mes, likæ gyvi, vis kovosim toliau,
Iðnaikinsim prieðus, iðvysim grobuonis.
Ir laisvë suðvis mums tuojau.

***
O Þaibe, didvyri Dzûkijos,
Nuo þiauriø èekistø þuvai,
Tu gyvybæ Tëvynei aukojai,
Naðlaièiais draugus palikai.

Laukuose geguþis keliauja

Ir þydi ávairiais þiedais.
Mano lûpos siunèia tau dainà
Su sielos supintais skausmais.

Anksti, kai rytà teka saulë,

Ar ji vakarais nusileis,
Regiu iðblyðkusá jo veidà
Ir mëlynas lino akis.

Paklausyk, kaip gegutë kukuoja

Tarp medþiø þaliøjø ðakø
Ir berþeliai jaunuèiai svyruoja
Prie duobës, uþgriautos smëliu.

O Þaibe, Dzûkijos didvyri,

Nuo þiauriø èekistø þuvai.
Tu Tëvynei gyvybæ aukojai,
Raudoti mane palikai!
E. A.

127
 Ðaltiniai ir literatûra
1. LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 5, l. 230, 233–233 ap.
2. Gaðkaitë N. Pasiprieðinimo istorija: 1944–1953 metai. Vilnius,
1997, p. 38, 87, 91, 94, 178, 208–209, 212, 216–217.
3. Laisvës kovotojas partizanas – Þaibas. Provincija (Alytus).
1990 balandþio 4, nr. 12, p. 2–3.
4. Kaziulionis V. Dainavos apygardos partizanø atminties
paminklai. Varëna, 2005, p. 195.
5. Ledas V., Rimkus H. Suðaudytos dainos. Vilnius, 1990, p. 6,
35, 166.
6. Rimkus H. Lietuvos partizanø Dainavos apygardos kronika
1944–1954 m. (rankraðtis). Alytus, 1998, p. 3, 7, 9, 12–13,
15, 18.
7. Voverienë O. Lietuvos laisvës kovos karþygys Vaclovas Vove-
ris-Þaibas. Vilnius, 2007, p. 23–33, 72–73, 160–170.

9. Televizijos bokðtas
Izabelë Navarackienë

Áþanga á 1991 m. sausio 13-àjà

Iðgirdæ, kad iðkilo grësmingas pavojus visai Lietuvai ir mûsø
Vyriausybei, kad „þudikø komiteto“ gaujos numaèiusios pulti Vil-
niuje svarbiausius Lietuvai objektus, mes, druskininkieèiai, kaip
ir visa Lietuva, sureagavome á pavojø labai operatyviai. Po savi-
valdybës atstovø, deputatø ir Sàjûdþio susirinkimo nutarimo pra-
sidëjo Druskininkuose budëjimas ryðiø skyriuje ir svarbiausiuose
taðkuose. Sausio 12-àjà gaisrininkø þarnomis buvo iðvaikytas „Je-
dinstvo“ ir „þudikø komiteto“ mitingas prie buvusio Lenino pa-
minklo (jis ketino kviesti kariuomenæ ið Goþos ar Parieèës).
Nelaukiant atskiro nurodymo ar kvietimo, 1991 m. sausio 10 d.,
ketvirtadiená, Druskininkø politkaliniø ir tremtiniø tarybos iniciaty-
va 17 valandà link Vilniaus pajudëjo autobusas su 62 þmonëmis.
Nebuvo mums nurodyta nei vieta, nei laikas budëjimui, bet savo

128
iniciatyva pasirinkome televizijos bokðtà. Þmoniø èia ið pradþiø
dar buvo nedaug. Oras buvo labai blogas: lijo, ðlapdriba ir pûtë
smarkus vëjas, bet þmoniø në kiek nebaugino ðios gamtinës sàlygos.
Iðkart po vidurnakèio þmoniø daugëjo. Rinkosi vilnieèiai. At-
vaþiavo kauniðkiai, Telðiai, Këdainiai. Þmonës visà laikà ðoko, dai-
navo, klausëmës informacijos per televizijà ið garsintuvo.
Atvaþiavo Këdainiø visuomeninio maitinimo maðina (trys þmo-
nës) kartu su direktoriumi – pavalgydino sumuðtiniais, bandelë-
mis, ðilta kava. Neðë, valgydino ir vilnieèiai. Aèiû visiems.
Taigi nei ðaltis, nei nuovargis neslopino þmoniø ryþto apginti
bokðtà. Nuotaika visø buvo kuo geriausia. Visi jautëmës dràsiai
ir iðbandymo valandà, kai per garsiakalbá praneðë: „Pasiruoðti.
Kareiviø ðarvuoèiai suka á televizijos bokðto pusæ nuo Pedagoginio
instituto.“
Tai buvo tarp 23 ir 1 valandø (10–11 d.), gerai neprisimenu.
Susikabinome rankomis lyg Baltijos kelyje, o vyrai ið esanèiø suolø
padarë uþkardà, manydami, kad teks atremti ne tankus, o tik ka-
reivius. Niekas negalvojo, kad lemiamà valandà beginklius dainuo-
janèius þmones traiðkys tankai, kad á mus ðaudys tikromis kul-
komis. Ðito nieks negalvojo, gal todël þmonës ir buvo ramûs, ir
buvo dràsûs, pasitikintys savimi.
Kai pravaþiavo dvi kariðkos su kareiviais maðinos, minia, susi-
kabinusi rankomis, suglaudusi peèius ëmë skanduoti „Lietuva!“
Po kurio laiko keletas tankø pradëjo raiþyti proþektoriais dangø.
Bet matydami, kad þmonës neiðsigando, nesiskirsto, nuvaþiavo.
Minia juos palydëjo ðûksniais „Lietuva“.
Mes, druskininkieèiai, apsidþiaugëme deputato Alberto Ðimë-
no pergale ir skubëjome jo pasveikinti. Ir èia pat, tuoj pat. Atro-
dë, kad vël ramu. Toliau skambëjo dainos, muzika, sukosi rateliai,
ið lûpø verþësi malda ir t. t.
Vyresnio amþiaus vyrai priminë visiems neprarasti budrumo.
Ir ne tik budrumo, bet ir dràsos, nesileisti á ginèus su „provoka-
toriais“, suprasti situacijà, kad tie tankai ir kariðkiø maðinos yra
þvalgybiniai, kad tai bus paruoðiamieji veiksmai puolimui, todël
niekur nebëgti, nesiskirstyti.

129
 6 val. ryto mus pakeitë kitos budinèiøjø grupës. Tankai tà nak-
tá daugiau nesirodë.
Sausio 12 d., ðeðtadiená, 9 val. ryto, ið Druskininkø prie televi-
zijos bokðto budëti atvaþiavome penkiais autobusais. Vakare du
autobusai iðvaþiavo, o atvaþiavo dar keturi su þmonëmis, pasi-
ruoðusiais budëti, grumtis su piratais.

Sausio 13-oji
Iðmuðus laikrodþiui 24 valandà, þmonës lyg ëmë snûduriuoti
ið nuovargio. Bet informacija kartkartëmis primindavo – nesiskirs-
tyti ir daugiau burtis prie bokðto (ypaè stipresniems).
Buvo susekti du átartini asmenys – civiliðkai apsirengæ vyrið-
kiai. Jie maiðësi tarp þmoniø, klausinëjo, ið kur atvykæ, kiek þmo-
niø, kuo atvaþiavæ ir kada þadame iðvaþiuoti. Juos sekti, stebëti ir
klausytis pokalbio pasiuntëme 12-meèius vaikus. Átariamieji kal-
bëjo rusiðkai. Pasakæ „Jeðèio mnogo tut svoloèej. Nemnogo pa-
daþdiom“, sëdo á milicijos maðinà ir iðvaþiavo.
Apie pusæ antros nakties ið garsintuvo vël priminë, kad naktis
nerami ir artëja sunki iðbandymo valanda.
Vël tankai gatvëse. Uþimtas radijo ir televizijos pastatas.
Jaudino jaunimo dràsa, ryþtas. Kaþkoks nerimas apëmë po pas-
kutiniø Eglës Buèelytës þodþiø: „Mes dar gyvi! Mes dar gyvi!“
Po jø – tyla. Bet ir vël susitramdëme. Didesnë þmoniø dalis
buvo sutelkta prie bokðto. Viduje, pirmame aukðte, gintis dar ruo-
ðësi kraðto apsaugos vyrai. Jie sakë: „Mes gyvi nepasiduosim!“
Ir perspëjo þmones, kad atakos metu visi pasitrauktume toliau
nuo bokðto, nes jie gindamiesi naudos labai smarkià karðto van-
dens srovæ. Be to, kad dûþtantys stiklai nesuþeistø þmoniø.
Apie 2 val., kai þmoniø buvo ðiek tiek apmaþëjæ, vël informa-
vo ið garsintuvo, kad tankai jau artëja prie Virðuliðkiø. Þmonës
sujudo, susikabino ir pasiruoðë gintis tuðèiomis rankomis. Pirmai
uþpuolimo atakai.
Tuo momentu, kai pradëjo ðaudyti ið visø pusiø apsupæ kalnà
tankai, kai tankas, sutraiðkæs maðinas ir þmogø prie gatvës, áva-
þiavo á kalnà ir sustojo prie bokðto, að buvau apaèioje prie pirmo

130
pastato (skirto ekskursijoms). Pro èia pravaþiavæ tankai „nuskrie-
jo“ prie bokðto. Mes èia dar stovëjome susikabinæ rankomis, su-
glaudæ peèius, skanduodami „Lietuva“.
Po keliø minuèiø, apie 2.10 val., prasivërë „pragaro anga“. Visu
pajëgumu suriaumojo ðarvuoèiai (tankai), tanketës ar kaip juos
pavadinti, sugriaudëjo automatø „muzika“. Proþektoriai raiþë dan-
gø, akino þmones, ðûviai ið vamzdþiø visus apkurtino. Visà plotà
aptemdë dujos.
Tai buvo psichologinis spaudimas priversti þmones pasitrauk-
ti nuo bokðto. Bet þmoniø tai nepaveikë. Ir vël visi ëmë skanduo-
ti „Lietuva“.
Ið tankø iððoko desantininkai, puolë bokðtà ir já uþëmë, nes
buvo ávesti á bokðtà iðdaviko Anatolijaus Subotino. Apie tai kal-
bëjo ið bokðto iðvaryta darbuotoja. Pavardës neþinau. Ji sakë, kad
juos visus iðvarë, tik vienai rusei, drebanèiai ið baimës darbuo-
tojai, Subotinas paplojæs per petá pasakë: „Liuba, neboisia, idi i
spokoino spi. Vsio budet choroðo.“
Ta moteris dar ilgai stovëjo, þiûrëjo á bokðtà ir verkë. Apie gy-
nëjus nieko neminëjo.
Taigi þmonës þmogëdras pasitiko ðauksmais „Lietuva“ dar ne-
galvodami, kad ðitie tankai traiðkys beginklius, dainuojanèius ir
rankose laikanèius vëliavas, roþinius ir kryþiø.
(Filipinuose maldininkai su kryþiais sulaikë divizijas, o èia ðau-
dë á kryþius, á klûpanèius þmones.)
Kai pajutome, kad visos piratø jëgos sutelktos prie bokðto, nuo
pirmo pastato þmoniø minia siûbtelëjo á virðø prie bokðto. Nuo
ten jau ëjo þmonës, paveikti aðariniø dujø, apakinti ðviesø ir ap-
kurtinti trenksmo (o gal ir provokatoriai, kuriø buvo nemaþai).
„Neikit, bokðtas uþimtas. Nuodija aðarinëmis dujomis!“ – sakë
jie.
Bet þmonës nepakluso. Ëjome pirmyn á kalnà, tartum prie
Biliûno „Laimës“ þiburio. Bokðte dar tratëjo ðûviai, duþo stiklai,
liejosi vanduo ir kraujas.
Nuo bokðto jau buvo iðneðamos pirmos aukos – þuvusieji ir
suþeistieji. Vyrai neðë ir tanko sutraiðkytà mergaitæ. Medikø rinkti

131
aukø ir suþeistøjø neleido budeliai. Televizijos bokðte dar narðë
desantininkai. Kur dingo kraðto bokðto gynëjai, nemaèiau. Ma-
èiau ðalia stovëdama tik kaip bokðte ásiþiebë pamaþu iki 13 aukð-
to ðviesos. Aukðèiau nedegë. Supratome, kad ten jau ðeiminin-
kauja desantininkai. Galvojome, kad virð trylikto aukðto dar ási-
tvirtinæ gynëjai. Jie sakë, kad uþblokavæ pultà ir ginsis dujomis
bei vandens èiurkðlëmis. Apmaudu, kad tokiu momentu jiems
trûko ginklø. O gal ir gerai. Iðdauþæ langus, nusiaubæ pirmà bokðto
aukðtà, desantininkai persimetë á aikðtæ ir pradëjo ðaudyti þmo-
nëms á kojas. Bet þmonës nesitraukë, nors jau daugëjo uþmuðtø
ir suþeistø (ðaudë á jaunus vyrus). O mes ðaukëme „Lietuva!.. Bûk
laisva!“ ir pasipiktinimo þodþius „Faðistai, piratai, þmogþudþiai!“.
Svarbiausia, kad po to sunkaus iðbandymo, kai jau buvo tan-
kø sutraiðkytø þmoniø, minioje nekilo panika, baimë. Budeliai sa-
vo þiaurumu neástengë nustelbti þmoniø dràsos, ryþto ir vilties,
tikëjimo rytdiena ir laisve. Visi ðaukëme, nors ir krauju apteku-
siomis ðirdimis: „Lietuva bus laisva!“
Kurá laikà tankai stovëjo vietoje, tik sukaliodami vamzdþius
ávairiomis kryptimis ðaudë ir ðviesomis akino þmones. Tuo laiku
stovëjau netoli bokðto, t. y. deðinëje pastato, ir kalbëjomës (ke-
turi þmonës) su dviem japonø korespondentais. Priekaiðtavome
dël laisvojo pasaulio bukumo, aklumo ir kurtumo Baltijos ðaliø,
taip pat Lietuvos ir Vyriausybës atþvilgiu. „Pasaulis vis dar kur-
èias ir aklas. Jie negirdi þudomø tautø ðauksmo“, – sakëme jiems.
Tolimøjø Rytø atstovai – japonai buvo be galo sujaudinti to,
kas vyko jø akivaizdoje. „Tai baisu! Baisiau negali bûti! Mes pa-
saulyje nesame matæ tokio þiaurumo, kad tankais traiðkytø be-
ginklius dainuojanèius þmones. Mes paskelbsime pasauliui apie
tai. Skubësime tuoj pat praneðti apie piktadarybes“, – sakë jie ru-
siðkai. O þmonës dar vis ðaukë: „Lietuva!.. Faðistai!.. Þmogþu-
dþiai!..“
Staiga mano bendrakeleivei druskininkietei Marytei Janule-
vièienei kilo mintis gerumu paveikti þmogþudþius. Ji, laikydama
rankose roþiná, atsiklaupë prieð tankà ir iðkëlë já virð galvos, ma-
nydama sugraudinti budelá. Bet tankisto atsakas buvo greitas –

132
ðûvis á klûpanèià moterá. Apakino ðviesa ir paleido dujas. Ji liko
gyva.
Ið tanketës iðsiverþusi oro banga mus visus partrenkë ir priplo-
jo prie þemës. Nuo galvø nusirito kepurës (daug kas jø ir nesu-
rado). Þmonës, apakinti ðviesø, apkurtinti garso, apgaubti dujø
miglos, keliaklupsèiais këlësi ir këlë vieni kitus nuo þemës. Kai
kuriems trûko ausø bûgneliai.
Tik staiga pamatëme, kad tankas vaþiuoja tiesiai á mus. Pasi-
traukëme á ðalá ir prigludome prie statinio sienos. Ið kairës pasie-
niu jau ðliauþë kitas tankas. Þmonës pabiro á visà bokðto aikðtës
plotà, nes ten apsisaugoti galimybës nebuvo.
Tuo pat laiku sujudo visi tankai ir pradëjo visu neapsakomu
greièiu manevruoti visame plote, lenktyniaudami vieni su kitais.
Vieni prieð kitus ir besisukdami ratu vietoje, staigiai nerdami á tà
pusæ, kurioje stovëjo daugiau susibûrusiø þmoniø. Situacija buvo
labai komplikuota, nes þmonës bëgiojo tarp tankø, bijodami par-
griauti vieni kitus, be to, ðalimais ðaudë ið automatø. Leido bëg-
ti tik viena kryptimi, link þemutinio pastato. Ir nuo kalno, nuo
bokðto vijo þmones ne kareiviai, bet tankai. Be to, þmonës bëgda-
mi rinko ir neðë ant rankø suþeistuosius, þuvusius, negalvodami
nieko apie save. Medikø neleido.
Siutino budelius þmoniø dràsa. Jie matë, kad þmonës nesu-
triko, nepanikuoja, bet gelbsti vieni kitus. Að neþinau, kokia vidi-
në jëga stiprino þmones, patekusius á tà baisøjá pragarà. Mano-
me, nieks (kiek pati jauèiu) tuo momentu negalvojo apie mirtá,
nors ji buvo èia pat ðalia mûsø. Mes, ten esantys, neþinojome,
kuriam bus lemta suklupti po tanko vikðrais ar parkristi nuo au-
tomato kulkos, nes visà laikà pabûklø vamzdþiai buvo atsukti á
beginklius þmones ir darbavosi be jokio gailesèio.
Tuo laiku jau buvo aiðku, kad ðaudo tikromis kulkomis, bet
þmonës dar vis stoviniavo greta bokðto, atrodo, norëjo já apka-
binti ir iðneðti ið ten kartu. Sunku buvo já palikti þmogþudþiams,
tironams. Þinojome, kad nusiaubs piratai kartu su Jarmalavièiaus,
Burokevièiaus, Naudþiûno klika – tai vagiø, tarakonø, þmogþu-
dþiø gauja. (Pastaba: Burokevièius – alytiðkis, stribø ðeimos. Jis

133
prie Nemunaièio sudeginæs penkias sodybas. Dalyvavæs Klepoèiø
tragedijoje su NGB tardytoju Gulbinu.)
Ir po ilgos dviejø valandø nelygios kovos traukëmës nuo bokð-
to, palikdami já lyg ákaità þvërims draskyti. Þmonës pabiro tarp
vaþiuojanèiø tankø, pasimetë vieni su kitais. Dalis þmoniø, kartu
ir að po ðûvio á klûpanèià moterá (ji liko gyva – tik oro banga nu-
bloðkë) atsidûrëme prie pastato (netoli bokðto) sienos. Staiga ið
kairës statinio pasieniu ðliauþë tankas. Á ten traukëmës visi. Pa-
kliuvome tarp tankø. Kiekvienas stengësi neþûti. Að pasitraukiau
á ðalá ir pastebëjau, kad ið deðinës visu greièiu á mane lekia tan-
kas. Þingtelëjau á kairæ, o èia jau riaumojo kita pabaisa. Bëgau
pirmyn ir apakinta proþektoriø ðviesos, dujø, apkurtinta oro ban-
gos ið iððauto vamzdþio, atsirëmiau á desantininko automatà. Su-
rikæs „Kuda?!“ stûmë automato buoþe á pilvà.
Kiek kairiau uþ kareiviø uþnugario, kur nebuvo tankø, bëgo
trys vyrai. Vienas vyriðkis buvo nuðautas, tik nemaèiau, ar jis bu-
vo iðneðtas, ar liko ten pat, t. y. deðinëje pastato pusëje (þiûrint ið
apaèios nuo Sudervës gatvës).
Atstumta kareivio automato patekau á riaumojanèiø tankø sû-
kurá. Prieð mane ið deðinës visu greièiu artëjo tankas, o ið kairës
kitas tankas. Prasilenkdama pro juos pamaèiau, kaip prieð riau-
mojantá tankà suklupo þmogus. Baimës apimta tik surikau „Jau
po tanku“ ir suspaudusi galvà rankomis bëgau toliau. Kas su juo
atsitiko toliau – neþinau... neatsigræþiau, nes nebuvo laiko, jau
kiti tankai vaþiavo á mano pusæ. Tarp jø vis sukaliojosi, gelbëjosi
þmonës. Vienas vyriðkis bëgdamas susidûrë su tanku ir uþðoko
ant jo priekio, bet staiga nuslydo ir kito kariðkio buvo nuðautas á
pilvà.
Verþdamasi ið tankø apsupties, artinausi prie nugriautos tvo-
ros, ant kurios jau stovëjo daug iðsivadavusiø ið mirties nagø þmo-
niø. Vienas tankas buvo maþdaug pusës metro atstumu nuo ma-
næs. Paskutinæ akimirkà ðoktelëjau á kairæ ant nugriautos tvoros
ir suklupau po stovinèiøjø kojomis, deðine ranka traukdama kojà,
kad nepatektø po tanku. Likau gyva! Vyrai greit pakëlë. Pajutau
skausmà deðiniame petyje. Kol kas rentgenas nedarytas, traumos

134
sudëtingumo neþinau. Kol kas ir skausmas neiðnykæs, ranka ne-
darbinga. Manau, gal pasekmiø neliks. Tai niekis, palyginti su tais,
kurie ir þuvæ atmerktomis akimis dar þvelgë á tamsø nakties dan-
gø, á þvëris, ir liko atmerktomis akimis, uþgesusia ðirdimi þiûrë-
ti á Laisvæ. Jie þuvo, kad mes bûtume laisvi.
Apie 4 valandà, o gal ir vëliau, kai visi þmonës buvo nuvyti
nuo bokðto, tankai dar ilgai vaþinëjo po visà plotà prie bokðto ir
aplink já, ðaudydami, akindami ðviesomis ir dusindami dujomis.
(Visà laikà buvome ðalikais uþsidengæ burnas.)
Kai bokðtas buvo „iðvaduotas“, per garsintuvà kalbëjo lietu-
viðkai (manome, Burokevièius ar Jarmalavièius, ið balso þmonës
spëjo): „Brangûs broliai ir seserys, mes esame tokie patys dar-
bininkai (ar tai darbo kaip ir jûs þmonës). Eikite ramûs á namus
pas tëvus, vaikus ir t.t. ir ilsëkitës...“
Þmonës ëmë ðaukti, rëkti, skanduoti, ðvilpti. Neklausëme jo
kalbos. Sustojo milicija pakraðèiuose ir kareiviai prie uþimto bokð-
to. Iki 5 valandos tankai darbavosi. Darbavosi ir desantininkai.
Reikia manyti, kad ne vieno þuvusiojo kaulai, sutraiðkyti tankø,
liko áspausti á þemæ.
Ryte, po penktos, mes nuëjome á Sudervës gatvæ pas ponià
Latënienæ ieðkoti þvakiø. Ten iðklausëme radijo praneðimø apie
tragedijà Lietuvoje, þiniø ið uþsienio. Uþsienis jau buvo supaþin-
dintas su Lietuvos tragedija.
8.15 val. vël gráþome prie televizijos bokðto. Buvo nuþymëta
„zapretnaja zona“ (draudþiama zona). Þmoniø buvo dar daug.
Vyko pokalbiai su milicijos darbuotojais (manome, Burokevi-
èiaus). Kareiviai á klausimus neatsakinëjo. Jie buvo susigûþæ, ne-
dràsûs, sutrikæ. Keletas kareiviø atsineðë grëblius ir ëmë lyginti
þemæ (matëme, kaip maskavo kraujo dëmes). Buvo ir þurnalistø
uþsienieèiø. Jiems neleido fotografuoti. Vienam parodþiau tà mo-
mentà ir praðiau uþfiksuoti. Paëmusi uþ parankës þurnalistà nuve-
dþiau á tà pusæ, kur darbavosi kareiviai. Prisiglaudæs uþ þmoniø,
slapta, manau, ðá kadrà nufotografavo.
Prieð atvykstant Maskvos komisijai apie 10 val. vël pasigirdo
balsas lietuviðkai (þmonës spëliojo: Jarmalavièiaus ar Burokevi-

135
èiaus): „Praðome visus iðsiskirstyti, nes priimtas nutarimas, uþdrau-
dþiantis mitinguoti ir bûriuotis á grupes daugiau kaip po penkis
þmones. Nuo 22 iki 6 valandos ryto – komendanto valanda. Jei-
gu nenueisite, bus panaudota karinë technika. Bus ðaudoma.“ Ði-
taip kalbëjo slibinas.
Po jo tuos þodþius pakartojo karininkas (nedidelio ûgio, toks
kresnas, já maèiau ir prie Spaudos rûmø) rusø kalba: „Jesli nera-
zaidiotes, budem streliat...“ Paklausëme ten stovinèiø milicinin-
kø, ar gali tai padaryti – jie atsakë, kad taip, gali.
Tai pasakæs, karininkas vël nuëjo prie suniokoto, apdauþyto,
nusiaubto bokðto, nes ten tikriausiai budëjo „þmogþudþiø komi-
tetas“ (prieð tai vienas ið jø kalbëjo lietuviðkai). Tuo laiku atëjo
þuvusiojo motina ir atsiklaupusi praðë leisti padëti gëliø þuvusio-
jo sûnaus atminimui, bet nei karininkas, nei kariai neleido. Pa-
dëjusi gëles prie þenklo „Draudþiama zona“, ji vël atsiklaupë, uþ-
degë þvakes ir kalbëjo kareiviams: „Kalbu á visus, nes neþinau,
kuris taip pasielgëte... Kareivi, kuris susitepæs rankas ir sàþinæ
mano sûnaus krauju, noriu tau priminti, kad kai kariavo tavo të-
vas Antrojo pasaulinio karo metu, að gal maitinau já, tavo tëvà,
ið savo rankø, saugojau já nuo mirties, o tu nuþudei mano vie-
nintelá sûnø. Aèiû tau, bet neuþmirðk, kad likimas ir tau gràþins
skolà. Atlygins tiek, kiek uþsitarnavai.“
Netrukus didelá gyvø gëliø vainikà atneðë þuvusiøjø atminimui
kita moteris ir padëjo ten pat, prie draudþiamo þenklo. Degë þva-
kës ir prie pirmo pastato, prie kurio daugiausiai glaudëmës nuo
þvarbaus vëjo budëjimo valandomis. Manau, prie jo glaudësi ir
tie, kurie þuvo, tie, kurie tikëjosi ir tà vakarà, kaip ir mes, liku-
sieji gyvi, sugráþti laimingi á namus. Deja! Pikto þmogaus rankos
nuþudë juos, pastojo kelià á namus. Ðeðiolikmeèiai, septyniolikme-
èiai vël pakartojo erðkëèiuotà tà patá sunkø á Laisvæ vedantá ke-
lià kaip ir 1946–1951 metais. Jie sudegë ant tëvynës Aukuro dël
Laisvës. Ðlovë Jiems!
Po to karininkas vël pakartojo ásakymà ir liepë skirstytis. Po
trijø valandø atidengs ugná. Ðaudys be áspëjimo. Þmonës nesiskirs-
të. Dar liko daug þmoniø gedëti èia.

136
 11 valandà að iðvaþiavau á I traumatologinæ ligoninæ pasitik-
rinti dël traumos, bet, pamaèiusi nelaiminguosius, suþeistus, pa-
sitenkinau vien tik pasimatymu su gydytojais. Maèiau, kad gydy-
tojai buvo iðvargæ.
Man esant I ligoninëje atëjo þurnalistas, kalbantis rusiðkai, ir
papraðë suteikti þiniø apie Ðvedo suþeistuosius. Bet gydytojai at-
sisakë. Apie tai gali pasakyti tik vyr. gydytojas. Þurnalistas bëgte
nubëgo koridoriumi pas vyr. gydytojà. Koká atsakymà gavo, neþi-
nau. (Praðome pasitikslinti apie tai vyr. gydytojo ir kitø gydytojø,
budëjusiø sausio 13 d. apie 13–14 val.)

Bendri papildymai
Ið sausio 12 dienà, apie 15 valandà, vykusio pokalbio su karei-
viais prie uþimtø Spaudos rûmø. Klausimas vienam ið jø:
– Ar labai patenkintas tuo, kokià vykdai uþduotá dabar?
Atsakymas:
– Ne.
– Ið kur esi?
– Ið Ukrainos.
– Tai negi ðaudysi á þmones, jeigu tau ásakys! Juk tavo tauta
irgi kenèia?
– Ne. Ðaudysiu á virðø.
Klausimas antrajam kareiviui:
– Ar labai laimingas tuo, kà dabar vykdote?
Atsakymas:
– Ne. Að jau greit namo vaþiuosiu. Laukiu, kad greièiau.
Treèiasis nieko neatsakë. Tylëjo. Að jam sakau:
– Jûs sëdite èia sulyti ant tankø, nevalgæ, nesiprausæ, o jûsø
karininkai sëdi ten kabinetuose ðiltai ir gurkðnoja kavà, degtinæ.
Jûs kaip ðunyèiai laikomi, o jie ið jûsø tyèiojasi ir veja jus ðaudy-
ti á nekaltus þmones.
Tuo laiku atëjo prie bokðto jau minëtas karininkas ir liepë pa-
sitraukti nuo tankø. Antrasis, iðtinusiu nuo degtinës ir vyno vei-
du bei iðpurtusiomis akimis, liepë neprovokuoti kareiviø ir kuo
greièiau pasitraukti.

137
 Kadangi jau nebuvo tikslo ten stovëti, vël sugráþau prie bokð-
to. (Kai kurie kadrai ið ðio pokalbio buvo uþfiksuoti, matëme te-
levizijos laidoje.) Tiesa, vienas vyriðkis, pasitraukus karininkui, ant
tanko priklijavo didelæ etiketæ SU ir nuëjo pasakæs: „Tegu visi
þino budelius!“
Bet kareivis tylëjo. Klausëme, kur dar vaþiuos, kà dar darys,
tylëjo ir dairësi á ðalis. Matësi, kad bijo kitø kareiviø.
Ten bestovint, vienas vyriðkis, veþiojæs kareiviams duonà, pra-
sitarë, kad karininkas sakæs, jog televizijos bokðtà ir Vyriausybæ
puls kartu – visa jëga, „ðturmu“. Ðiandien, t. y. sausio 12 d., po
pietø, tik nenurodë tikros valandos. Atseit kol kas ir karininkas
neþino.
Mergaitei ið Telðiø prie bokðto buvo perðauta striukë prie pe-
ties, bet ji nepaliesta ir nesuþeista. Liko gyva.
Sausio 13 d., 10 val., atëjusi moteris rusë prie bokðto gëdino
kareivius, kad jie praliejo nekaltø þmoniø kraujà ir padarë dar
vienà gëdà tarybinei kariuomenei. Jie þudikai – ne kariai! Ir ji
niekada nenorëtø, kad jos anûkai tarnautø tokioje kariuomenë-
je. „Að nenoriu bûti rusë, man gëda“, – sakë ji milicijai, karei-
viams ir karininkui.
Að nemaèiau, bet ten kalbëjo þmonës, kad jie tikrai matë ið-
veþant þuvusius. Juk ryte prie mûsø kojø atneðë ir numetë su-
þeistà mergaitæ, o ji visà naktá ten kankinosi. Kodël jie neleido
pasiimti jos vakare? Kodël neleido greitosios medikø apþiûrëti
viso ploto apie bokðtà, kur tikrai buvo likæ suþeistøjø ir bëgantys
nespëjo jø pasiimti, iðneðti?
Pro langà maiðuose galëjo iðmesti ir gyvus gynëjus, juk jø ten
buvo ne keturi, o daug. Mes tai matëme. Ið ten jie neiðëjo.
Lietuva – tai vienintelis þemës kampelis pasaulyje, kurio mes
niekada neatsiþadësime ir neparduosime. Ðiame þemës lopinëly-
je turbût nëra në vienos þemës pëdos, neaplaistytos krauju. Gal-
bût todël ji ðventa ir brangi kiekvienam lietuviui, kuris jà gina ir
brangina.

138
 10. Lietuvos Respublikos ðimtmeèio
didieji: dr. Kazys Raèkauskas
Prof. Ona Voverienë

...Kai iðgirstu, kad bus teikiama dr. Jono Basanavièiaus arba

dr. Vinco Kudirkos, ar Stasio Lozoraièio premija, visada tikiuo-
si, kad jos laureatu taps tautotyrininkas, istorikas dr. Kazimieras
Raèkauskas, vienas produktyviausiø kûrëjø dabartinëje mûsø kul-
tûroje, kraðtotyros ir tautotyros srityse. Deja, jau deðimtis kartø
teko nusivilti, iðgirdus netikëtas negirdëtø ir neregëtø „kultûros
didvyriø“ pavardes, su labai retomis iðimtimis tikrai tø apdova-
nojimø vertø. Mûsø lyg ir teisinëje, lyg ir demokratinëje valsty-
bëje susiformavo ir ásitvirtino naujas dësnis: „karalienæ daro jos
svita“. O jeigu toje „svitoje“ nëra nei vieno ið „grupës draugø“ –
tai ir nelauk, ir nesitikëk... jokio teisingumo.
Dabartinëje Lietuvoje maþai beatrasi mokslininkø, þurnalistø,
pedagogikos istorikø, mokslotyrininkø, tautotyrininkø, biblioteki-
ninkø ir ðiaip jau kultûra besidominèiø þmoniø, kuriems nebûtø
þinomas istoriko dr. Kazimiero Raèkausko vardas. Jis tariamas
su didþiule pagarba jo nuveiktiems darbams ir jo paties Asme-
nybei. Patyræs kraðtotyrininkas nuo 1989 metø vadovavo sava-
noriðkai visuomeninei Tëviðkës paþinimo (dabar – Tëvynës paþi-
nimo) draugijai, pasiaukojanèiai dirbusiai tautinës kultûros –
materialiosios ir dvasinës – paveldo iðsaugojimo ir puoselëjimo
srityje. Daugiau negu dvideðimt metø dr. Kazimiero Raèkausko
leistas mënraðtis „Gimtinë“, kuriame buvo paskelbta per ðeðis tûks-
tanèius straipsniø ávairiausiais lietuviø kultûros paveldo klausimais,
þadino mûsø tautieèiø domëjimàsi kultûros paveldo iðsaugojimu
ir puoselëjimu, ugdë jaunàsias mûsø tautieèiø kartas tautiðkumo,
pilietiðkumo ir Tëvynës meilës dvasia. Ir visa tai be jokios mûsø
nepriklausomos Lietuvos valdþios finansinës paramos – tik Linos
ir Kazimiero Raèkauskø ðeimos rûpesèiu ir tautieèiø idealistø, kaip
taisyklë, paèiø neturtingiausiø Lietuvoje, rëmimu. Dr. Kazimie-
rui Raèkauskui, dël jo ðvento pasiaukojimo ir organizacinio ta-

139
lento, pavyko átraukti á Tëvynës paþinimo draugijà þymiausius mû-
sø Respublikos kultûros paveldu besidominèius mokslininkus –
akad. Romualdà Grigà, prof. Angelæ Vyðniauskaitæ, prof. Vytená
Rimkø, jaunosios kartos tautotyrininkus mgr. Mariø Kundrotà,
raðytojà Juozà Elekðá, Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno pre-
mijos laureatà Benjaminà Kondratà, prof. O. Voverienæ ir kitus.
Nuoðirdþiai tos draugijos veiklai simpatizavo kraðto apsaugos mi-
nistras Juozas Olekas. Jis dalyvavo daugelyje ðios draugijos ren-
giniø. Draugijos nariai ir jos rëmëjai, tarp jø ir ðio straipsnio au-
torë, savo lëðomis iðleido deðimtis knygø: „Prie tautotyros vers-
miø... Tëvynës paþinimo draugija 20 metø“ (V., 2009), „Tautotyros
etiudai“ (V., 2011) ir t. t. Dr. Kazimieras Raèkauskas tapo vienu
ryðkiausiø dabartinës Lietuvos kultûros ðviesuliø, o jo redaguo-
jama „Gimtinë“ – tikru þygdarbiu, paskatinusiu ðimtus tautieèiø
tyrinëti mûsø tautos kultûriná paveldà, já gaivinti ir puoselëti, þa-
vëtis mûsø istorija ir jos mintimi, ginti savo kalbà ir savo istorijà
nuo jø klastotojø, kuriø, beje, Lietuvoje netrûksta net laipsniuotø,
ir netgi universitetø katedrose. Dabar ði veikla tæsiama ir jos re-
zultatai publikuojami tæstiniame leidinyje „Tautotyros metraðtis“.

Prof. Ona Voverienë ir dr. Kazys Raèkauskas. 2007 m.

140
 Ásiminë dviejø talentingø organizatoriø – dr. Kazimiero Raè-
kausko ir buvusio Tautiniø maþumø departamento darbuotojo,
Tëvynës paþinimo draugijos nario Alfonso Kairio – organizuotas
renginiø ciklas „Tautiðkumo þiedai“, kuriame teko ir man daly-
vauti, ir lankytis Lietuvos mokyklose. Maèiau, su kokiu susido-
mëjimu ir dëkingumu mûsø komandà sutikdavo mokytojai ir
moksleiviai, kurie mielai dalyvaudavo Lietuvos istorijos, kultûros
istorijos ir gimtosios kalbos viktorinose, ruoðdavosi joms ir... pri-
simindavo, kad „...lietuviais esame mes gimæ, lietuviais turime ir
bût!“ Manau, kad ne vienas ciklo „Tautiðkumo þiedai“ renginiø
dalyvis po vidurinës baigimo stodami á aukðtàsias mokyklas pa-
sirinko lietuviø kalbos ir literatûros bei Lietuvos istorijos studi-
jas, tas renginiø ciklas ne vienà jaunà þmogø paakino susimàstyti
apie savo Tëvynës Lietuvos ateitá ir jo paties dalyvavimà tos at-
eities kûrime. Netyrinëjau, bet manau, kad tarp tø trijø tûkstan-
èiø vaikinø ir merginø daug dabartinës Lietuvos tikrø didvyriø,
kurie atsiliepë á mûsø Valstybës ir Tautos Prezidentës Dalios
Grybauskaitës praðymà stoti á Lietuvos kariuomenæ savanoriais
ir ginti savo Tëvynæ nuo imperialistinës Rusijos „þaliøjø þmoge-
liukø“, uþpuolusiø Ukrainà ir iki ðiol þudanèiø jos vaikus, galin-
èiø savo agresijà pakartoti ir Lietuvoje. Tie trys tûkstanèiai Lie-
tuvos vaikø atëjo ne tik ginti savo Tëvynës nuo agresijos, bet ir
atiduoti savo gyvybes kovose, jeigu prireiks.
Kazimieras Raèkauskas gimë 1935 m. spalio 21 d. Bekðtoniø
kaime Kaiðiadoriø rajone. 1953–1959 m. mokësi Kauno ir Klai-
pëdos pedagoginëse mokyklose. 1953 ir 1956 m. dirbo biblioteki-
ninku Paparèiø (Kaiðiadoriø raj.) ir Èiþiûnø bibliotekose. 1954–
1956 m. tarnavo sovietinëje kariuomenëje; 1956–1960 m. dirbo
mokytoju Aukðtadvario (Trakø rajonas) ir Piliuonos (Kauno ra-
jonas) mokyklose; 1960–1966 m. studijavo Vilniaus universitete
istorijà, studijuodamas dirbo Kauno istorijos muziejaus moksliniu
bendradarbiu; 1971–1990 m. – Paminklø apsaugos ir kraðtotyros
draugijos pirmininko pavaduotojas, pirmininkas, prieð tai – ðios
draugijos Kauno skyriaus pirmininkas. 1987 m. apgynë istorijos
mokslø kandidato (dabar daktaro) disertacijà „Kraðtotyros sàjûdis

141
tarybø Lietuvoje 1961–1980 metais“. Tais paèiais metais diserta-
cijos pagrindu iðleido monografijà „Kraðtotyros sàjûdis Lietuvo-
je“ (V., 1987), paraðë knygas: „Visuomeninë paminklø apsauga“
(1975), „Marijona Èilvinaitë“ (1980 m. parengë ir iðleido jos dar-
bø ir literatûros apie jà bibliografinæ rodyklæ), „Paminklai ir ðei-
ma“ (1986), „Arklio muziejus“ (1987), „Paminklotyros pradmenys“
(1990), „Mano gimtinë“ (2002), monografijas „Bekðtonys“ (2009),
„Tautotyros savanoriø darbai: TPD 1989–2009 m. kronika“ (2009),
„Paparèiø ðviesos þidinys“ (2010), „Tautos atminties sargybiniai
(apie Tadà Daugirdà ir jo sekëjus, 2012), „Èiþiûnø þidinio ðviesa“
(2014), „Europoje su savo kraièiu“ (V., 2015), „Geguþinio marti:
Elenos Maþeikienës 75 m. biografinis portretas“ (2015), „Laisvës
kovø dalyvë Izabelë Skliutaitë-Navarackienë“ (2015) ir t. t. – ið
viso 40 autoriniø knygø ir broðiûrø. Sudarë ir redagavo apie 100
kraðtotyrininkø ir tautotyrininkø knygø bei broðiûrø, periodinëje
spaudoje paskelbë per 2 000 straipsniø apie lietuviø kultûrinio
paveldo paminklus ir jø kûrëjus. Parengë apie 20 kultûros pavel-
do rinkimo edukaciniø projektø, tarp jø: „Lietuvos etnografiniai
kraðtai“ (1994–2018), „Nepriklausomybës kovø savanoriai“ (1997–
1998), „Lietuvos pedagogø kultûros paveldas“ (1998–2019) ir t. t.
Dr. Kazimieras Raèkauskas nuo 1963 metø yra Lietuvos þur-
nalistø sàjungos, Nacionalinës þurnalistø kûrëjø asociacijos ir Lie-
tuvos kaimo raðytojø sàjungos narys, Tëvynës paþinimo draugi-
jos garbës pirmininkas ir „Gimtinës“ leidyklos vadovas (nuo
1990), taip pat Tëvynës paþinimo draugijos paramos fondo va-
dovas (nuo 1993).

1975 m. Kazimierui Raèkauskui buvo suteiktas nusipelniusio

kultûros ir ðvietimo darbuotojo garbës vardas; iðrinktas Lietuvos
þurnalistø draugijos garbës nariu; jam suteiktas valstybës meno
kûrëjo statusas. 2016 m. pasirodë ilgameèio laikraðèio „Kaiðiado-
riø aidai“ redaktoriaus, þurnalisto Jono Laurinavièiaus sudaryta
monografija „Pradalgës: kultûros istoriko, þurnalisto, leidëjo, vi-
suomenës veikëjo dr. Kazio Raèkausko sukaktuviø þenklai“ (K.,
2016, 232 p.) <...>

142
 Tirpsta, tik labai lëtai, ant palangës sukrautas knygø, laukian-
èiø tarpininkavimo tarp jø ir skaitytojø, kalnelis. Tarp jø ir poe-
to bei raðytojo Jono Laurinavièiaus sudaryta knyga „Pradalgës“
(K., 2016) apie Tëvynës paþinimo draugijos pirmininkà dr. Ka-
zá Raèkauskà, savanorá visuomenininkà, Lietuvos Respublikos
ðimtmeèio didþiàjà Asmenybæ, daugiau negu dvideðimt savo gy-
venimo metø paskyrusià Tautos gyvybës iðsaugojimui ir gynimui
nuo þvarbiø ir klastingø globalizmo vëjø, naikinanèiø mûsø di-
dþiàsias tautos vertybes – ðeimà, tautà, tautiðkumà, tautinæ kultûrà,
ir besibraunanèiø á mûsø ðvenèiausià vertybæ – mûsø gimtàjà kal-
bà. Knyga ádomi ir moksliniu poþiûriu – savo novatoriðkumu. Jei-
gu iki ðiol monografijai apie kûrëjà – menininkà ar mokslininkà –
tekdavo aukoti 3–5 metus, tai ðioje knygoje beveik tas pats re-
zultatas pasiektas per labai trumpà laikà: tautotyrininko, istoriko
dr. Kazimiero Raèkausko jubiliejus buvo paminëtas 2015 m. lap-
krièio 8 d., o knygà jau turëjome 2016 metø vasarà. Knygoje
panaudotos jos herojaus jubiliejiniø metø publikacijos, paskelb-
tos apie jo gyvenimà, kûrybà ir visuomeninæ veiklà jo jubilieji-
niais metais, papildytos praneðimø jubiliejiniame renginyje min-
timis apie jo veiklà ir Asmenybæ. Tëvynës paþinimo ilgametë narë,
raðytoja Birutë Silevièienë savo straipsnyje „Dr. Kazio Raèkaus-
ko garbingas jubiliejus ir knygos sutiktuvës“ apraðo aplinkà, ku-
rioje buvo ðvenèiamas jubiliejus. Jos svarbiausiu akcentu tapo
jubiliato parengta tai ðventei dviejø daliø 962 puslapiø apimties
knyga „Europoje su savo kraièiu“ (V., 2015), kurioje buvo pa-
teikti svarbiausi jubiliato straipsniai, publikuoti „Gimtinëje“ ir
kitoje vieðoje ðalies spaudoje, dr. K. Raèkausko kûrybos gausi
paroda, jubiliatui skirtas Vilniaus karininkø ramovës folkloro an-
samblio „Vilnelë“ muzikinis pasveikinimas, pasidþiaugta, kad ðá
graþø renginá vedë LRT laidø vedëja etnologë Graþina Kadþytë,
supaþindinama su jubiliejuje kalbëjusiø jubiliato kolegø ir drau-
gø praneðimø ir sveikinimø turiniu, ið kuriø iðryðkëjo jubiliato
kûrybos pagrindiniai rezultatai ir idëjos; visapusiðkai buvo at-
skleista kûrëjo Asmenybë.

143
 Kraðtotyrininkë ið Þemaitijos Apolonija Girdþiûnienë savo
straipsnyje, atspausdintame knygoje, pasidþiaugë, kad knygoje
„Europoje su savo kraièiu“, iðleistoje 200 egz. tiraþu, K. Raèkaus-
kas daug dëmesio skiria Þemaitijos kraðtotyrininkams poetei
Birutei Lengvenienei, Eleonorai Ravickienei, Jadvygai Èekavi-
èiûtei, Janinai Uginèienei, Julijai Kiðkienei, Elenai ir Kazimierui
Adomavièiams, Julijai ir Konstantinui Bruþams ið Þemaièiø Kal-
varijos, sediðkiui istorikui Povilui Ðverebui ir kitiems, graþiai ver-
tina jø kraðtotyrinius ir tautotyrinius atliktus ir publikuotus dar-
bus. (Apolonija Girdþiûnienë. Daktaro Kazio Raèkausko knygos
„Europoje su savo kraièiu“ sutiktuvës. Pradalgës, K., 2013, p. 29–
35). <...>

Tëvynës paþinimo draugijos Druskininkø skyriaus vadovë

Alvyra Grëbliûnienë savo straipsnyje, atspausdintame knygoje,
dr. Kazimierà Raèkauskà vadina „gyva nenutrûkstanèia ir vis
auganèia istorinio proceso dalimi“ ir pasakoja, kaip istorikas, at-
vykæs á Vieciûnø pagrindinæ mokyklà, jà „uþkrëtë“ tautotyros pa-
veldo rinkimu ir iðsaugojimu savame kraðte (Alvyra Grëbliûnienë.
Atriedëjo Kazio Raèkausko kûrybos karietaitë. Pradalgës, p. 36–
39). Straipsnio autorë akcentuoja ypatingà tautotyrininko dëmesá
jo kûryboje Lietuvos pedagoginiam paveldui. Ir jà K. Raèkaus-
kas paskatino rinkti istorinæ medþiagà, raðyti apie savo mokytojus.
<...>

Þurnalistas Julius Norkevièius knygoje prabilo apie tautoty-

rininko dr. K. Raèkausko Asmenybæ, vienà jos reèiausiø ir pa-
traukliausiø bruoþø, apibûdintà paprastai ir átaigiai: „Dþiugina Jû-
sø sugebëjimas prisijaukinti þmones. Vëliau jauèiatës atsakingas
uþ kiekvienà prisijaukintàjá... Kitaip ir negali bûti, kai, pagal estø
raðytojà Juhanà Smulá, labai þemas Jûsø skausmo slenkstis –
sielojatës dël kiekvieno, ramybës neduoda giminaièiø, bièiuliø, pri-
jaukintøjø rûpesèiai, nesëkmës. Ir stengiatës kiekvienam padëti,
pagelbëti.“ (Julius Norkevièius. Didþiai godotinas Tëvynës paþi-
nimo draugijos garbës pirmininke, humanitariniø mokslø daktare
Kazy Raèkauskai. Pradalgës, V., 2016, p. 43)

144
 Tautotyrininko dr. K. Raèkausko asmenybei charakterizuoti
skirti ir prof. O. Voverienës þodþiai knygoje: „Dr. Kazimieras Raè-
kauskas – veikli, stipri asmenybë“. Visada stebino jo geranorið-
kumas ir pastangos padëti þmogui, suteikti jam dþiaugsmà, iðtie-
siant rankà kûryboje ir áamþinant jos rezultatus. Kai buvo ásteigta
Lietuvoje tautotyrininko Tado Daugirdo premija, visø mûsø akys
nukrypo á dr. Kazá Raèkauskà, kaip bûsimà laureatà, daugiausiai
nuveikusá, tiriant Lietuvos kultûros paveldà. Jis kategoriðkai tos
premijos atsisakë, tvirtindamas, kad ðiuo metu svarbiausia yra
kultûros paveldo sklaida, siekiant á tyrimus átraukti kuo daugiau
mokslininkø. Be to, jam, Draugijos vadovui, leistina tik ugdyti
darbðèius ir kûrybingus kultûros paveldo tyrinëtojus, ir to, be abe-
jonës, bûtø norëjæs pats Tadas Daugirdas, doras lietuvis. Ir ið
tikrøjø, vertinant mokslotyriniais kriterijais dr. Kazimierui Raè-
kauskui per 20 metø pavyko Draugijoje iðugdyti stiprià ir kûry-
bingà mokslinæ kultûros paveldo tyrinëtojø mokyklà, jungianèià
44 kultûros paveldo tyrinëtojus, paraðiusius ir iðleidusius savo ty-
rimus apibendrinanèias knygas, kartais ir ne vienà, paskelbusius
po kelias deðimtis straipsniø, kai kurie net kelis ðimtus. Jo sukurtos
mokslinës mokyklos ir jos rezultatyvumo galëtø pavydëti ne vie-
no universiteto profesorius. Taigi turëdami Lietuvoje toká þmogø,
talentingà, kûrybingà mokslininkà ir pedagogà, sutelkusá didelæ
grupæ savanoriðkais pagrindais entuziastingai dirbanèiø ir norin-
èiø dirbti tautos kultûrinio paveldo tyrëjø, savais pinigëliais lei-
dþianèiø knygas, kad tik Tautos kultûrinio paveldo aruodas pil-
nëtø, tokio þmogaus dabartinëje Lietuvoje nematome, negirdime
ir nevertiname. Deja, nematyti þmogaus – jau tampa moraline
norma... nepriklausomoje Lietuvoje. Dël to tenka tik liûdnai ap-
gailestauti. (Ona Voverienë. Ad multos annos!“. Pradalgës, K.,
2016, p. 21–22).

Pedagogikos mokslininkas dr. Antanas Balaðaitis knygoje ávai-

riapusiðkai ir iðsamiai apþvelgë Tëvynës paþinimo istorijà nuo jos
iðtakø iki jos iniciatoriaus, ákûrëjo ir ilgameèio vadovo dr. Kazi-
miero Raèkausko garbingo jubiliejaus (Dr. Antanas Balaðaitis.

145
Europoje su paveldo kraièiu. Nuo kraðtotyros iki tautotyros. Pra-
dalgë, K., 2016, p. 44–55.

Savo sveikinime, pasakytame dr. K. Raèkausko jubiliejinëje

ðventëje, suabejojau, ir dabar tà abejonæ pakartosiu: „Kaþin ar
daugelis Draugijos nariø knygø – tarp jø ir J. Jankauskienës „Pe-
dagoginës akvarelës“ (2007), ir N. Kairiûkðtytës ir A. Gudonytës
„Lietuvybës kovos verpetuose“ (2009), ir mokytojo V. Stepona-
vièiaus „Gyvenimo keliu“, ir E. Maþeikienës – „Tuèiai – Þemai-
tijos kertelë“ (2010), ir prof. O. Voverienës „Prie tautotyros vers-
miø“ (2009), ir S. Ðimkutës „Moèiutës turtai“ (2009), ir kitos –
bûtø iðvydusios pasaulio ðviesà, jeigu ne vienos geros akys... Tai
jos pastebëjo, pamatë ir áþiûrëjo knygø autoriuose „deimanèiu-
kus“, paskatino veiksmui, pasiûlë sukaupti jëgas ir veiksmà reali-
zuoti... Ir taip gimë knygos, skleidþianèios ðviesà ir dvasingumà,
lietuviðko màstymo ir pasaulio matymo lietuvio akimis savitumà...
Europoje uþdeganèios þiburius jø skaitytojø sielose... O tos ge-
ros ir áþvalgios akys ir buvo dr. K. Raèkausko, gilaus mokslinin-
ko istoriko ir talentingo pedagogo, iki ðiol tebeieðkanèio Lietuvos
þemëje „deimanèiukø“, ieðkanèio ir atrandanèio, nubraukianèio
nuo jø sielø nepasitikëjimo savimi drumzles ir priverèianèiø juos
suþibëti ir ðvytëti visomis savo gebëjimø saulës spektro spalvo-
mis. Tai svarbiausia talentingo pedagogo savybë. Ne veltui sako-
ma, kad þymus mokslininkas nebûtinai yra didis þmogus, bet ta-
lentingas pedagogas – visuomet yra ir didis þmogus. (Voverienë
Ona. Mums ir Europai – Tautos deimanèiukø kraitë. Pradalgës,
K., 2016, p. 94–95). <...>
Tautotyrininkas istorikas dr. Kazimieras Raèkauskas (iðtrauka).
Lietuvos aidas, 2018 02 03

***
Pratæsdamas ðiame straipsnyje pasakytas graþias ir teisingas
mintis ir perðokdamas á 2019 metø pabaigà, teisingumo dëlei tu-
riu antrinti gerb. prof. Onai Voverienei, ne kaip abejonæ, bet pa-
tvirtinti, kad ir ði knyga, kurià laikote dabar savo rankose taip

146
pat inicijuota dr. Kazio Raèkausko. Ne tik inicijuota – ji buvo jo
sumanyta ir kovodamas su sveikatos problemomis, ruoðë knygos
sudarymo programà, numatë autorius ir net knygos pristatymo
laikà, kad ji pradþiugintø graþià gyvenimo sukaktá ðvenèianèià
Izabelæ. Ið savo vadovaujamo Tëviðkës paþinimo paramos fondo
knygos leidybai skyrë solidþià piniginæ paramà. Jo áþvalgumas ir
rûpestis Tëvynës paþinimo darbðtuoliais stebëtinas ir sektinas vi-
soms visuomeninëms organizacijoms, draugijoms, judëjimams, jø
lyderiams ir vadovams. Jo kilnus pavyzdys rodo, kiek gali nuveik-
ti þmogus, kuriam Tëvynë, Gimtinë, Asmenybë – ne abstrakèios
sàvokos, bet paþinimo, meilës, gerovës, kultûros pagrindiniai ob-
jektai (subjektai), kaip Tautos gyvasties ir klestëjimo garantija.
Izabelë, kaip ir daugelis dràsiø, kûrybingø, darbðèiø ir patrio-
tiðkai nusiteikusiø þmoniø, tapo Tëvynës paþinimo draugijos ak-
tyvia nare, dr. Kazio Raèkausko iniciatyvø, projektø talkininke ir
rëmëja. Jo skatinama kaupë turtus, kuriuos iðdovanojo, raðë pri-
siminimus, dalyvavo ekspedicijose, konferencijose ir suvaþiavi-
muose, kalbëjo ir raðë, skatino jaunuosius tautotyrininkus, rëmë
graþias ir labai vertingas, nors visai nepelningas savo mokytojo
istoriko Kazio Raèkausko iniciatyvas. Tëvynës meilës paviliotai
dar jaunystëje Izabelei darbas ranka rankon su entuziastinguoju
Tëvynës paþinimo ir tyrinëjimo þadintoju istoriku K. Raèkausku,
puikiu metodininku ir idëjø generatoriumi, subrandino daug
straipsniø ir knygø. Izabelë bendradarbiavo laikraðtyje „Gimtinë“,
þinoma, ir kitoje – miesto, rajono ar respublikinëje spaudoje, taip
pat tæstiniame leidinyje „Tautotyros metraðtis“. Ji iðdalijo dau-
gybæ sukauptø eksponatø mokykloms ir muziejams, o kokie lobiai
dar sukrauti namuose... Albumai pilni nuotraukø, dëþëse paveiks-
lai ir pieðiniai, kambariø sienos saugo ðeimynines ir istorines ver-
tybes.
Þinau, kad Izabelë Skliutaitë-Navarackienë, kaip viena gabiau-
siø Kazio Raèkausko mokiniø, labai daug nuveikë tyrinëdama,
uþraðydama, publikuodama, skleisdama þinias þodþiu, raðtu, pa-
rodomis, dovanodama sukauptus lobius mokykloms, bibliotekoms,
muziejams, dalindamasi su mokslo ir meno þmonëmis. Tikiu, kad
sveikatai leidus, ilgaamþë ir daug vertingos medþiagos sukaupusi

147
dr. Kazio Raèkausko idëjø puoselëtoja ir rëmëja dar gausiai pa-
pildys druskininkieèiø ir Lietuvos istorinio paveldo tyrinëtojø lo-
bynus, o sukauptà gërá perduos á patikimas tautotyrininkø rankas.
(Papildymas knygos sudarytojo.)

11. Izabelës Skliutaitës-Navarackienës

bibliografija
Druskininkø savivaldybës vieðoji biblioteka

KNYGOS
Brydë iðlieka ne tik pievoj : [atsiminimai] / Izabelë Skliutaitë-
Navarackienë. – Druskininkai : Vija, 2000 ([Vilnius] : Spauda). – 191, [1]
p. : iliustr., faks. ; 21 cm
Paþadinta atmintis : [eilëraðèiai, prisiminimai] / Izabelë Skliutaitë-
Navarackienë. – Druskininkai [i.e. Vilnius] : Vija [i.e. Rotas], 2005
([Vilnius : Rotas]). – 102, [2] p. : iliustr., portr. ; 21 cm

EILËRAÐÈIAI
Anglim ant berþo toðies : ið tremtiniø poezijos / [sudarë Juozas Lau-
ruðas, Edvardas Vaitkus ; dailininkë Graþina Didelytë]. – Vilnius : Perio-
dika, 1989 (Kaunas : „Spindulio“ sp.). – 125, [2] p. : iliustr.
Þydëjimas : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Dainavos þodis. –
ISSN 1392-6187. – 2003, birþ. 28, p. 6.
Þydëjimas : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. – ISSN
1392-4419. – 2003, liep. 1-31 (Nr. 7), p. 11.
Rugsëjo takas : [eilëraðtis skirtas Alytaus mokytojø seminarijos direkto-
riui Juozui Mièiuliui] / Izabelë Navarackienë // Dainavos þodis. – ISSN
1392-6187. – 2003, rugs. 25, p. 5.
Paskutinë melodija : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Alytaus nau-
jienos. – ISSN 1392-6217. – 2003, spal. 2, p. 6.
Neiðeik, rudenëli! ; Prie Ratnyèëlës : [eilëraðèiai] / Izabelë Navarac-
kienë // Dainavos þodis. – ISSN 1392-6187. – 2003, lapkr. 6, p. 5.
„Tu negráþai, tik priesaika paliko...“ : [skiriu savo mokytojui A. Rama-
nauskui-Vanagui : eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Kûrëjø pëdsakais
/ Benjaminas Kondratas. – Vilnius : Margi raðtai, 2004-. – Kn. 9, p. 299.

148
 Naktis ; Tëvynei ; Neiðeik, rudenëli ; Rugsëjo takas : [eilëraðèiai] /
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë ; [su prieraðu apie autoræ]. – Portr. //
Tëkmë. – 2004 (Vilnius : Þygimantø sp.). – ISSN 2351-5821. – [Kn. 3] .,
P. 105–107.
Pergalës dþiaugsmas : [eilëraðtis] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë //
Dainavos þodis. – ISSN 1392-6187. – 2004, geg. 27, p. 5.
Lakðtingalø naktis : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. –
ISSN 1392-4419. – 2004, birþ. 1–30 (Nr. 6), p. 11.
Baltø þiedø paðvaistëj : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Gimti-
në. – ISSN 1392-4419. – 2004, birþ. 1–30 (Nr. 6), p. 11.
Gimtinei : [eilëraðtis] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë // Dainavos
þodis. – ISSN 1392-6187. – 2004, rugs. 30, p. 5.
Geleþinkelio bëgiai : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Dainavos
þodis. – ISSN 1392-6187. – 2005, rugpj. 25, p. 5.
Kai uþmerkiu akis : [proza] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë // Kaimo
raðytojas / [sudarytojas ir] redaktorius Kostas Fedaravièius. – Jonava :
Dobilas, 1996. – [Kn. 2], – 2006. p. 88–89.
Þvalgui : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë. – Rubrika : Tëkmë //
Dainavos þodis. – ISSN 1392-6187. – 2006, saus. 26, p. 5.
Mokytojai : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. – ISSN 1392-
4419. – 2006, rugs. 1–30 (Nr. 9), p. 11.
Alsuojanti Ratnyèëlë : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. –
ISSN 1392-4419. – 2006, Nr. 10, p. 11.
Mokytojai : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Alytaus naujienos. –
ISSN 1392-6217. – 2007, saus. 26, p. 8.
Kovo vienuoliktajai : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. –
ISSN 1392-4419. – 2007, kovo 1–31 (Nr. 3), p. 1.
Gimtinei : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. – ISSN 1392-
4419. – 2007, bal. 1–30 (Nr. 4), p. 11.
Tëvynei : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Alytaus naujienos. –
ISSN 1392-6217. – 2007, rugpj. 10, p. 8.
Gamtos dovana : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. – ISSN
1392-4419. – 2007, rugs. 1–30 (Nr. 9), p. 11.
Lemties valanda : skiriu seseriai Marytei [eilëraðtis] / Izabelë Nava-
rackienë // Gimtinë. – ISSN 1392-4419. – 2008, rugpj. 1–31 (Nr. 8), p. 11.
Bëglys : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë. – Iliustr. // Gimtinë. – ISSN
1392-4419. – 2008, spal. 1–31 (Nr. 10), p. 11.
[Apie Vincà Skliutà] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë. – Persp. ið:
Brydë iðlieka ne tik pievoj / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë. Druskininkai,
2000, p. 7, 14–16 // Pogrindinë „Geleþinio Vilko“ organizacija Alytaus ap-

149
skrityje (1940–1941) / Gintaras Luèinskas. – [Kaunas : Printet] ; Alytus :
Gintarinë svajonë, 2009. – P. 77–80.
Lemties valanda : skiriu a. a. seseriai Marytei ; Tu negráþai : mokytojui
A. Ramanauskui-Vanagui ; Gimtinei ; Gamtos dovana ; Iðsiskyrimas :
[eilëraðèiai] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë. – Portr. // Þodþiø þydëjimas
/ Alytaus apskrities literatø klubas „Tëkmë“. – Alytus : Alytaus spaustuvë,
2009. – P. 114–116.
Laisvë vëliavom praðneko : [eilëraðtis] / Izabelë Skliutaitë-Navarac-
kienë // Dainavos þodis. – ISSN 1392-6187. – 2010, vas. 13, p. 12.
Tëvynei : [eilëraðtis] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë // Dainavos þo-
dis. – ISSN 1392-6187. – 2010, bal. 24, p. 8.
Gimtinei : [eilëraðtis] / Izabelë Navarackienë // Dainavos þodis. – ISSN
1392-6187. – 2010, birþ. 26, p. 6.
Kovo vienuoliktajai ; Baladë apie puðis : [eilëraðèiai] / Izabelë Nava-
rackienë. – Portr. // Tëkmë. – 2011 (Alytus : Alytaus sp.). – ISSN 2351-
5821. – [Kn. 5], p. 77–78.
Ilgesys : [eilëraðtis] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë // Alytaus nau-
jienos. – ISSN 1392-6217. – 2012, saus. 27, p. 7.
Tëvui ; Padëka : mokytojui Konstantinui Bajerèiui-Garibaldþiui ; Pir-
majai mokyklai ; Rugsëjo takas : Alytaus mokytojø seminarijos ákûrëjui,
direktoriui J. Mièiuliui, Magadano politiniam kaliniui : [eilëraðèiai] / Iza-
belë Navarackienë. – Portr. // Tëkmë. – 2017 (Alytus : Alytaus sp.). –
ISSN 2351-5821. – Kn. 7, p. 115–117.
Tëvui : [eilëraðtis] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë // Alytaus nau-
jienos. – ISSN 1392-6217. – 2019, birþ. 13, p. 8.

MINIATIÛROS
Motinos duona : [miniatiûra] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. –
ISSN 1392-4419. – 2003, geg. 1–31 (Nr. 5), p. 11.
Iðtikimybë : [miniatiûra] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë // Dainavos
þodis. – ISSN 1392-6187. – 2004, birþ. 29, p. 5.
Rainiai : [miniatiûra] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. – ISSN 1392-
4419. – 2003, liep. 1–31 (Nr. 7), p. 11.
Geleþinkelio bëgiai ; Rainiai : [miniatiûros] / Izabelë Navarackienë //
Gimtinë. – ISSN 1392-4419. – 2003, rugpj. 1–31 (Nr. 8), p. 11.
Paskutinë melodija : [miniatiûros] / Izabelë Navarackienë // Gimti-
në. – ISSN 1392-4419. – 2003, spal. 1–31 (Nr. 10), p. 11.
Kodël? : [miniatiûra] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. – ISSN 1392-
4419. – 2004, kovo 1–31 (Nr. 3), p. 11.

150
 Mano þvaigþdë : [miniatiûra] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. –
ISSN 1392-4419. – 2004, birþ. 1–30 (Nr. 6), p. 11.
Ugnelë : [miniatiûra] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. – ISSN 1392-
4419. – 2004, spal. 1–31 (Nr. 10), p. 11.
Niekieno þemë : [miniatiûra] / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. – ISSN
1392-4419. – 2006, rugpj. 1–31 (Nr. 8), p. 10.

PUBLICISTIKA
Nusilenkëme negráþusiems Tëvynën / Izabelë Navarackienë. – Iliustr.
// Gimtinë. – ISSN 1392-4419. – 2003, rugpj. 1–31 (Nr. 172), p. 1, 7.
Apie 1991 metø ekspedicijà á Kazachstanà.
Þvilgsnis ið amþiø glûdumos á dabartá / Izabelë Navarackienë. –
Iliustr. // Gimtinë. – ISSN 1392-4419. – 2003, rugs. 1–30 (Nr. 9), p. 6.
Mielas tëviðkës kampelis / Izabelë Navarackienë. – Iliustr. // Gimti-
në. – ISSN 1392-4419. – 2003, lapkr. 1–30 (Nr. 11), p. 6.
Apie Daugø istorinæ praeitá, Alytaus rajonas.
Þuvusieji – gyvenimo dalis : Izabelë Navarackienë. – Iliustr. // Gimti-
në. – ISSN 1392-4419. – 2003, lapkr. 1–30 (Nr. 11), p. 12.
Paminklo Dainavos apygardos Kazimieraièio rinktinës ðtabo þuvusiems
partizanams ðventinimas Kalesnykuose, Alytaus rajonas.
Pagerbtas Konstantino Bajerèiaus atminimas / Izabelë Navarackienë
// Gimtinë. – ISSN 1392-4419. – 2003, gruod. 1–31 (Nr. 12), p. 2.
Apie mokytojo K. Bajerèiaus-Garibaldþio 100-øjø gimimo metiniø mi-
nëjimà, Alytus.
Jis ëjo ten, kur ðaukë Tëvynë / Izabelë Navarackienë. – Portr. // Gim-
tinë. – ISSN 1392-4419. – 2004, vas. 1–29 (Nr. 2), p. 1, 7.
Apie 1918–1919 metø laisvës kovø savanorá A. Þemaitá.
Paþadinkime savanorio Antano Þemaièio atminimà / Izabelë Skliu-
taitë-Navarackienë. – Iliustr. // Dainavos þodis. – ISSN 1392-6187. – 2004,
vas. 19, p. 5.
Prof. Antano Tamoðaièio 100-osios gimimo metinës / Izabelë Navarac-
kienë. – Iliustr. // Gimtinë. – ISSN 1392-4419. – 2004, bal. 1–30 (Nr. 4),
p. 2.
Apie Nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministrà
Kur tyvuliuoja „Dzûkø marios“ / Izabelë Navarackienë // Gimtinë. –
ISSN 1392-4419. – 2004, rugpj. 1–31 (Nr. 8), p. 3.
Apie Dusios eþerà.
Krauju ant sniego pasiraðëm / Izabelë Navarackienë. – Iliustr. // Dai-
navos þodis. – ISSN 1392-6187. – 2005, saus. 13, p. 5.
Apie sausio 13-àjà.

151
 Graþi bendravimo idëja / Izabelë Navarackienë // Druskonis. – ISSN
1392-7418. – 2005, rugpj. 5–11 (Nr. 31), p. 10.
Alytaus apskrities literatø klubo „Tëkmë“ nariai susitiko Druskininkø
vieðojoje bibliotekoje. Buvo pristatytos A. Ridiko, S. Kavaliauskienës nau-
jos eilëraðèiø ir prozos knygos. Susirinkusiems dainavo liaudies dainininkë
Birutë Zalanskaitë.
Áþiebë neuþgesinamà laisvës þiburá / Izabelë Navarackienë. – Iliustr. //
Gimtinë. – ISSN 1392-4419. – 2006, vas. 1–28 (Nr. 2), p. 1.
Apie 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Tarybos paskelbtà Aktà.
Sveèiavosi Alytaus literatai / Izabelë Navarackienë // Druskonis. – ISSN
1392-7418. – 2006, liep. 28 – rugpj. 3 (Nr. 30), p. 16.
Apie Alytaus rajono literatø klubo „Tëkmë“ plenerà, vykusá Druski-
ninkuose.
Prisiminimø ðviesa / Izabelë Navarackienë. – Portr. // Gimtinë. – ISSN
1392-4419. – 2006, lapkr. 1–30 (Nr. 11), p. 1, 12.
Apie laisvës kovø savanoræ mokytojà Onà Vyðniauskaitæ.
Apdovanojo Riterio kryþiumi. – Iliustr. – „Druskonio“ inf. // Drusko-
nis. – ISSN 1392-7418. – 2006, gruod. 15–21 (Nr. 50), p. 2.
Lietuvos prezidentas V. Adamkus lapkrièio 23 d. Lietuvos kariuome-
nës dienos proga Vyèio Kryþiaus ordino Riterio kryþiumi apdovanojo drus-
kininkietæ Izabelæ Navarackienæ (Skliutaitæ), Dainavos apygardos partiza-
nø ryðininkæ.
Gyvenimo odisëja / Izabelë Navarackienë // Ûkininkas. – ISSN 1392-
4400. – 2007, Nr. 1/12, p. 58–60.
Apie mokytojà, poetæ, vertëjà ir visuomenininkæ Elenà Gedvilaitæ-Rap-
kauskienæ.
Ar iðsaugosime Lietuvà? / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë ; [su prie-
raðu apie autoræ]. – Nuotr. // Kaimo raðytojo literatûrinis kalendorius. –
2007, p. 57–58.
Tëvo atmintis : [proza] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë ; [su prieraðu
apie autoræ]. – Portr. // Tëkmë. – 2014 (Alytus : Alytaus sp.). – ISSN
2351-5821. – Kn. 6, p. 168–169.
Verkë ir tëviðkës berþai : tremties eðelonai : [prisiminimai] / Izabelë
Navarackienë // Ûkininkas. – ISSN 1392-4400. – 2008, Nr. 1/12, p. 11–14.
Kai tëvas negráþo : [atsiminimai] / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë //
Alytaus naujienos. – ISSN 1392-6217. – 2008, vas. 5, p. 6.
Atminimo duoklë 1940–1952 metø genocido aukoms : praneðimas, skai-
tytas 2008 m. rugsëjo 20 d. Lietuvos moterø lygos konferencijoje „Tautos
istorija – jos ateities pamatas“ (Palanga) / Izabelë Skliutaitë-Navarackie-

152
në ; [parengë] Ona Voverienë // Lietuvos aidas. – ISSN 1648-4215. –
2008, rugs. 26, p. 5, 9.
Vëlinës – maldos ir susikaupimo diena / Izabelë Navarackienë // Drus-
konis. – ISSN 1392-7418. – 2008, spal. 31 – lapkr. 2 (Nr. 44), p. 1.
1946-øjø Kûèios Lukiðkëse / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë // Alytaus
naujienos. – ISSN 1392-6217. – 2013, gruod. 21, p. 13
Jis ëjo ten, kur ðaukë Tëvynë / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë // Aly-
taus naujienos. – ISSN 1392-6217. – 2014, vas. 15, p. 7.
Apie 1918–1919 metø laisvës kovø savanorá Antanà Þemaitá.
Asmenybës ðviesa neiðblësta : minint kun. Vlado Mirono, Lietuvos
Nepriklausomybës Akto signataro, politinio kalinio 130-àsias gimimo
metines / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë. – Iliustr., portr. // Tautotyros
metraðtis. – ISSN 2029-5537. – T. 1 (2010), p. 19–24.
Atmintis, apvilkta þodþiø rûbu / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë. –
Portr., iliustr. // Tautotyros metraðtis. – ISSN 2029-5537. – T. 2 (2011),
p. 213–222.
Apie etnografà, kultûros darbuotojà, tremtiná Adolfà Navarackà.
Alovë mano prisiminimuose / Izabelë Skliutaitë-Navarackienë. – Iliustr.
// Tautotyros metraðtis. – ISSN 2029-5537. – T. 3 (2012), p. 128–132.
Nusilenkëme negráþusiems tëvynën : istorijos aidai / Izabelë Skliutai-
të-Navarackienë. – Iliustr. // Tautotyros metraðtis. – ISSN 2029-5537. –
T. 4 (2013), p. 85–90.
Atsiminimai apie ekspedicijà á Kazachstanà 1991 m. rugpjûèio mën.
ieðkant lietuviø tremtiniø kapø.
Melagio istorijëlës : gimtosios kalbos sargyboje / Adolfas Navarackas ;
parengë Izabelë Skliutaitë-Navarackienë. – Iliustr. // Tautotyros metrað-
tis. – ISSN 2029-5537. – T. 4 (2013), p. 187–195.
Þenkli konferencija / Izabelë Navarackienë // Europoje su savo krai-
èiu / Kazys Raèkauskas. – Vilnius : Gimtinë, 2015. – D. 2, p. 397–398.
Tëviðkës paþinimo asociacija surengë konferencijà „Ðeima ir tëviðkë –
mûsø dvasingumo ðaltinis“.
Druskininkø kraðto tautotyros metraðtis : gyvosios istorinës ir kultûri-
nës atminties leidinys / Tëviðkës paþinimo draugijos Druskininkø skyrius
; [sudarë Alvyra Grëbliûnienë] ; [vyr. redaktorius Jonas Laurinavièius]. –
Kaunas : Naujasis lankas, 2018 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 314, [1] p. :
iliustr., faks., nat., portr. ; 24 cm
Aut.: Ona Alesiûtë-Bleizgienë, Julë Bliûdþiuvienë, Roma Dumèiuvie-
në, Alvyra Grëbliûnienë, Asta Gudaitienë, Birutë Kaleininkaitë-Zuzevi-
èienë, Danutë Kaðëtaitë, Þydrius Kuzinas, Antanas Lankelis, Jonas Lauri-

153
navièius, Monika Lukaðevièienë, Izabelë Navarackienë, Alfreda Pigagienë,
Juozas Saulius, Eugenija Sidaravièiûtë, Anelë Smaliukaitë, Jonas Tertelis,
Izabelë Ûsienë, Algirdas Valavièius, Vytautas Valentukevièius. – Bibliogr.
str. gale ir iðnaðose. – Tiraþas [300] egz.

LEIDINIØ PARENGËJA
Aukos ir vilties diena : televizijos bokðto gynëjø atsiminimai / atsimini-
mus surinko ir parengë spaudai Izabelë Skliutaitë-Navarackienë. – Drus-
kininkai : Vija, 1996 (Spauda). – 93, [1] p. : iliustr.

LITERATÛRA APIE I. NAVARACKIENÆ

Knygose
Lietuvaitë : þymiosios XX a. Lietuvos moterys : konferencijø medþia-
ga / Lietuvos moterø lyga ; [atsakingoji redaktorë Ona Voverienë]. –
Vilnius : [Mokslo aidai], 1998 (Vilnius : Mokslo aidai). – 94 p. ; 20 cm
Santr. angl. – Aut.: Ina Dagytë, Nastazija Kairiûkðtytë, Þydrûnë Krû-
minytë, Jonë Ladigaitë-Ardþiûnienë, Regina Lopienë, Graþina Mareckaitë,
Ema Mikulënaitë, Izabelë Navarackienë, Dana Palionytë, Jurga Siaubaitë,
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë, Regina Stundienë, Ona Voverienë, Nijolë
Þemaitienë, Aldona Þemaitytë. – Eil. aut.: Eglë Nemunaitë, Elvyra Tau-
ragnë. – Bibliogr. str. gale ir iðnaðose. – Pavardþiø r-klë: p. 86–92. – Ti-
raþas 120 egz.
Jaunystë, sudeginta ant laisvës aukuro... : apie partizanø ryðininkæ Iza-
belæ Skliutaitæ-Navarackienæ / Ona Voverienë. – Nuotr. // Þymiosios XX
amþiaus Lietuvos moterys / [sudarytoja ir I dalies autorë Ona Voverie-
në]. – Kaunas : Naujasis amþius, 2000. – P. 44–50.
Pokalbiai su kurorto senbuviais : ir ne tik su jais : tarptautinës SOC-
RATES programos COMENIUS projektas „Tiltai“ (1999–2002) : inter-
viu rinkinys / [redakcinë kolegija: Antanas Zabotka... [et al.]. – Druski-
ninkai : Vija, 2002 ([Vilnius] : Spauda). – 270, [2] p. : iliustr. ; 21 cm
Santr. angl. – Aut.: Vytautas Bazys, Vytautas Bloþë, Danutë Èasienë,
Janina Èesnavièienë, Antanas Èesnulis, Balys Dabrukas, Vytautas Dab-
rukas, Albina Dalibogaitë, Irena Degutienë, Vanda Gavelienë, Rièardas
Gavelis, Julija Jekentaitë, Albertas Katilovskis, Vytautas Kuneika, Elena
Kvaraciejienë, Rièardas Malinauskas, Nijolë Miliauskaitë, Kristina Mið-
kinienë, Andrius Mosiejus, Izabelë Navarackienë, Vytas Navickas, Adal-
bertas Nedzelskis, Kornelijus Platelis, Romas Sadauskas, Vladas Skvernys,
Zenonas Streikus, Elma Ðturmaitë, Alfonsas Ðuliauskas, Jonas Tertelis,
Izabelë Ûsienë, Algirdas Valavièius, Eduardas Vilkelis, Birutë Zalanskaitë,
Romas Zautra, Emilija Þaldokienë, Gintaras Þilys.

154
 Gyvenimo vieðkeliais gruoblëtais : poezija, proza, publicistika, pedago-
gika, laiðkai, atsiminimai, in memoriam / Konstantinas Bajerèius-Ga-
ribaldis ; sudarë Vincas Auryla. – Vilnius : Rosma, 2003 (Kaunas : Auð-
ra). – 527, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 22 cm
Turinyje aut.: Arvydas Anuðauskas, Vincas Auryla, Magdelena Boru-
taitë-Bajerèienë, Vytautas Katelë, Juozas Mankevièius, A. Paulauskienë,
Rasa Paulavièienë, Juozas Peèiulis, Izabelë Skliutaitë-Navarackienë, Zo-
fija Zagorskaitë. – Turinyje proza: Piemenëlis ; Lakðtingala ; Geguþës
vaikas ; Voro medþioklë ; Seno briedþio pasaka ; Kaip gandrai gyvates
gaudo ; Nuotykis pas pelëdø lizdà ; Taip Dievas davë ; Paskutinis þygis ;
Karalaitë Pasaka ; Vilkas ; Strazdo pasaka ; Motina ; Mano tëvynë ;
Gulbës giesmë ; Duona ; Raudongûþës mirtis ; Ponas Puputis ; Paniura
ir Paniurienë ; Vilkas, kuris niekuomet nestaugë ; Zuikiø þemëje. Gaigalas
Kvarklys : apysaka. – Bibliogr. iðnaðose. – Tiraþas [1000] egz.
Esame : Stefanija Ladigienë : dienoraðtis, atsiminimai, laiðkai, publi-
kacijos / [parengë Ema Mikulënaitë]. – Vilnius : Lietuvos gyventojø ge-
nocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2003 (Kaunas : Spindulys). – 370,
[1] p., [16] iliustr. lap. ; 22 cm
Kita laida kitoje laikmenoje: Esame [Garso áraðas]. Vilnius, 2015. –
Turinyje aut.: Leokadija Aliðauskaitë-Paulionienë, Ona Beleckienë, Marija
Biekðaitë-Kibirkðtienë, Zina Bielinytë, Kazys Binkis, Antanë Kuèinskaitë,
Algis Ladiga, Benediktas Ladiga, Jonë Ladigaitë-Ardþiûnienë, Irena La-
digaitë-Eivienë, Marija Ladigaitë-Vildþiûnienë, Stefanija Ladigienë, Ste-
ponas Lukoðevièius, Eglë Nemunaitë-Gorodeckienë, Stasë Niûniavaitë,
Petronëlë Orintaitë, Elena Pavalkienë, Auðra Petrauskaitë, Liudvika Po-
ciûnienë-Vildþiûnaitë, Izabelë Skliutaitë-Navarackienë, Joana Ulinaus-
kaitë-Mureikienë, Irena Veisaitë, Vladas Vildþiûnas, Zina Viðèiûtë-Bu-
janauskienë. – Kn. taip pat: Tëvynës likimu paþenklinta / Ema Miku-
lënaitë, p. 5–14. – Asmenvardþiø r-klë: p. 361–368. – Tiraþas [800] egz.
Daugai / [sudarytoja Rima Baliukonienë]. – Alytus : Alytaus naujienos,
2004 (Alytus : Alytaus sp.). – 233, [1] p. : iliustr., faks., portr., þml. ; 28 cm
Bibliogr. iðnaðose. – Tiraþas [600] egz.
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë : [biografija]. – Portr. // – P. 203–204.
[Izabelë Navarackienë : autobiografija] // Kûrëjø pëdsakais / Benja-
minas Kondratas. – Vilnius : Margi raðtai, 2004-. – Kn. 9, p. 257–262.
[Izabelë Navarackienë : autobiografija] // Kûrëjø pëdsakais / Benja-
minas Kondratas. – Vilnius : Margi raðtai, 2004-. – Kn. 11, p. 89–94.
Jaunystë, sudeginta ant laisvës aukuro : apie partizanø ryðininkæ Iza-
belæ Skliutaitæ-Navarackienæ / Ona Voverienë. – Portr. // Þymiosios XX

155
amþiaus Lietuvos moterys / Ona Voverienë. – Kaunas : Naujasis amþius,
2005. – P. 292–300.
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë : [biografija]. – Portr. // Biografijos /
[sudarytojas ir redaktorius Kostas Fedaravièius]. – Jonava : Jonava, 2006. –
P. 85–88.
Vainikas pokario moteriai / Simona Skliutaitë // Tarp vakar ir ðian-
dien / [sudarytoja Dalia Kuodytë]. – Vilnius : Lietuvos gyventojø genoci-
do ir rezistencijos tyrimo centras, 2006. – P. 435–450.
Varënos „Àþuolo“ vidurinës mokyklos moksleivës raðinys apie mo-
ters misijà pokario metais, paremtas Emilijos Lukoðiûnienës-Rudþiûtës,
Genës Vaikðnytës, Albinos Lukevièiûtës, Eugenijos Kruðinskaitës-Brun-
dzienës-Aguonos, Onos Jotautienës, Birutës Rinkevièiûtës, Izabelës Skliu-
taitës-Navarackienës pasakojimais. Mokytoja J. J. Kavaliauskienë.
Lietuvos laisvës armija – partizaninio karo pradininkë Dzûkijoje / Gin-
taras Luèinskas ; [su A. Kudzio, A. Kavaliausko ir I. Navarackienës at-
siminimais]. – Iliustr., portr. – Santr. angl., lenk., p. 503-504, 522–523. –
Bibliogr.: 7 pavad. // Terra Jatwezenorum. – ISSN 2080-7589. – [T.] 4
(2012), p. 348–359.
Gyvenimo prasmæ atradusi kovoje uþ Tëvynës laisvæ : minint LLA
narës savanorës, Lietuvos partizanø ryðininkës Izabelës Skliutaitës-Na-
varackienës 90-àsias gimimo metines / Ona Voverienë // Tautotyros met-
raðtis. – ISSN 2029-5537. – T. 5 (2014), p. 23–30.
Izabelë Skliutaitë-Navarackienë : Lietuvos laisvës kovø dalyvë / Ka-
zys Raèkauskas ; Tëviðkës paþinimo paramos fondas. – Vilnius : Gimtinë,
2015 (Vilnius : Ciklonas). – 15, [2] p., ásk. virð. : iliustr., portr. ; 21 cm
Likimo seserys / K. Raèkauskas // Europoje su savo kraièiu / Kazys
Raèkauskas. – Vilnius : Gimtinë, 2015. – D. 1, p. 134–135.
Apie laisvës kovotojas, tremtines Izabelæ Navarackienæ ir Liucijà Bau-
bonienæ.
Izabelei Navarackienei – valstybës apdovanojimas ; Atminties ir tie-
sos þodþiu ; Iðnykusio vaikø darþelio metraðtis / K. Raèkauskas // Europo-
je su savo kraièiu / Kazys Raèkauskas. – Vilnius : Gimtinë, 2015. – D. 1,
p. 135–138.
Apie laisvës kovotojà, tremtinæ, pedagogæ, apdovanotà Vyèio Kryþiaus
ordino Riterio kryþiumi, Izabelæ Navarackienæ.
Þmogaus ir gamtos santarvës ðaukliai / Kazys Raèkauskas // Europo-
je su savo kraièiu / Kazys Raèkauskas. – Vilnius : Gimtinë, 2015. – D. 2,
p. 315–317.
Apie Lietuvos kaimo raðytojø sàjungà ir jos narius.

156
 Izabelë Skliutaitë / „Ramunë“, „Jûratë“ : Dainavos apygardos Merkio
rinktinës ryðininkë. Gimë 1925 03 09 Dvarèënø k., Daugø vlsè., Alytaus
apskr. / Antanas Terleckas ; fotografas Klaudijus Driskius. – Portr. //
Laisvøjø testamentai / sudarytojas ir fotografas Klaudijus Driskius. – Vil-
nius : Tautos paveldo tyrimai : Lietuvos gyventojø genocido ir rezistenci-
jos tyrimo centras, 2018. – P. 164–165.

STRAIPSNIUOSE
Nepamirðkime ir druskininkieèiø / Emilija Kruðinienë // Dainavos þo-
dis. – ISSN 1392-6187. – 2003, vas. 27, p. 5.
Apie Alytaus apskrities literatø klubo „Tëkmë“ narius ið Druskinin-
kø Izabelæ Navarackienæ, Zinà Krocienæ ir Antanà Ridikà
Paþadinta atmintis / Ramûnas Vëjelis // Ûkininkas. – ISSN 1392-4400.
– 2005, Nr. 1/12, p. 4–5.
Apie politinës kalinës ir tremtinës I. Skliutaitës knygà „Paþadinta at-
mintis“.
Gyvenimas – tvirtybës árodymas / Emilija Kruðinienë. – Iliustr. // Daina-
vos þodis. – ISSN 1392-6187. – 2005, kovo 12, p. 4.
Apie Alytaus apskrities literatø klubo „Tëkmë“ naræ Izabelæ Skliutaitæ-
Navarackienæ.
Degimas, tapæs gyvenimu... : minint Lietuvos partizanø ryðininkës, lais-
vës kovotojos, raðytojos I. Skliutaitës-Navarackienës 80-àsias gimimo me-
tines / Ona Voverienë. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – ISSN 1648-4215. –
2005, geg. 17, p. 6.
„Moterys ir politika“ – aðtuntoji Lietuvos moterø lygos konferencija /
Lidija Velièkaitë. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – ISSN 1648-4215. – 2005,
rugs. 24, p. 5.
Apie Lietuvos moterø lygos (LML) 8-àjà konferencijà „Moterys ir po-
litika“, vykusià 2005 m. rugs. 17 d. Palangoje, LML pirmininkës prof.
O. Voverienës praneðimà apie svarbiausius ðiø metø ávykius Lietuvoje,
L. Velièkaitës praneðimà „Antikomunizmo teorija ir praktika: marksiz-
mo mitas“, Z. Ðlièytës praneðimà „Teroristai ir komunistai: subjektyvio-
sios nusikaltimø pusës ypatumai“ (str. minimi prezidentas V. Adamkus,
VU Kauno humanitarinio fakulteto dëstytoja dr. V. Jurënienë, Lietuvos
universitetø moterø asociacijos narë D. Vailionytë-Narkevièienë, prof. D.
M. Brazauskienë, Oginskiø kultûros istorijos muziejaus direktorius V. Rut-
kauskas, buvusi partizanø ryðininkë I. Skliutaitë-Navarackienë).
Ðiemet literatûrinë veikla plësis / Emilija Kruðinienë. – Iliustr. – Rub-
rika : Tëkmë // Dainavos þodis. – ISSN 1392-6187. – 2006, saus. 26, p. 5.

157
 Alytaus apskrities literatø klubo „Tëkmë“ nariai susirinko á renginá,
kuriame buvo pristatyta nauja Izabelës Skliutaitës - Navarackienës kny-
ga „Paþadinta atmintis“, iðklausytos mokytojo eksperto Benjamino Kond-
roto mintys apie rengiamas leidybai knygas.
Izabelës Navarackienës „Paþadinta atmintis“ : [pokalbis / uþraðë] Kris-
tina Platonovienë. – Iliustr. – Kultûros naujienos // Druskininkø naujie-
nos. – ISSN 1648-1410. – 2006, kovo 3–9 (Nr. 9), p. 4.
Druskininkø miesto vieðojoje bibliotekoje surengtas Izabelës Nava-
rackienës knygos „Paþadinta atmintis“ pristatymas.
Akistata su kraðtietës kûryba. – Iliustr. // Gimtinë. – ISSN 1392-4419. –
2006, bal. 1–30 (Nr. 4), p. 12.
Apie I. Skliutaitës-Navarackienës knygos „Paþadinta atmintis“ prista-
tymà Alytuje.
Prisiminimø versmës / Asta Ðaukënaitë. – Rec. leid.: Paþadinta atmin-
tis // Tremtinys. – ISSN 2029-509X. – 2006, bal. 27, p. 4–5.
Komunistø nusikaltimai Lietuvoje : konferencijai „Moterys kaltina.
Komunistø nusikaltimai Lietuvoje“ – 10 metø / Ona Voverienë. – Iliustr.
// Lietuvos aidas. – ISSN 1648-4215. – 2006, geg. 13, p. 4, 5.
Apie konferencijà „Moteris ir rezistencija Lietuvoje“, kurià Vilniuje
1995 m. lapkr. 25 d. organizavo Lietuvos moterø lyga, pagrindiná prane-
ðimà, kurá skaitë istorikë N. Gaðkaitë, Vilniuje 1996 m. geg. 20 d. ávykusià
konferencijà „Moterys kaltina. Komunistø nusikaltimai Lietuvoje“ bei to
paties pavadinimo konferencijà, ávykusià Kaune 1998 m. lapkr. 28 d.,
konferencijoje priimtà nutarimà, kuriame smerkiamas komunistø partijos
vykdytas tautos genocidas, reikalaujama atkurti istoriná teisingumà, ávar-
dijant tautos genocido organizatorius (str. cituojami EP narys V. Lands-
bergis, mons. A. Svarinskas, minimos konferencijos dalyvës S. Budrevi-
èiûtë-Kazlauskienë, A. Burinskienë, A. Krinickienë, R. Paulavièienë, A.
Preilauskaitë-Gontienë, I. Skliutaitë-Navarackienë, V. Rinkevièienë, prem-
jeras A. Brazauskas).
Moterys kaltina komunizmà / Lidija Velièkaitë. – Iliustr. – B. d. //
Lietuvos aidas. – ISSN 1648-4215. – 2006, birþ. 20, p. 1, 5.
Apie birþ. 10 d. Vilniuje ávykusià Lietuvos moterø lygos (LML) kon-
ferencijà „Moterys kaltina: komunistø nusikaltimai Lietuvoje“, skirtà pami-
nëti analogiðkos konferencijos, vykusios Vilniuje ir Kaune, deðimtmeèiui,
konferencijos dalyviø LML pirmininkës O. Voverienës, mons. A. Svarins-
ko, Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. moks-
linës bendradarbës B. Burauskaitës, publicisto V. Braþëno, þurnalisto J.
K. Burdulio, raðytojo I. Ignatavièiaus, partizanø ryðininkës I. Skliutaitës-

158
Navarackienës, mokytojo A. Valentavièiaus, mokytojos S. Bedalienës bei
I. Darvidienës praneðimus ir pasisakymus konferencijoje.
Moterys ir politika / Lidija Velièkaitë. – Iliustr. // Lietuvos aidas. –
ISSN 1648-4215. – 2006, rugs. 30, p. 5.
Apie rugs. 14–17 d. Palangoje ávykusià deðimtàjà Lietuvos moterø ly-
gos (LML) bei Lietuvai pagraþinti draugijos organizuotà konferencijà
„Moterys ir politika“ tema „Tautinis ir pilietinis-patriotinis ugdymas ðei-
moje, mokykloje, þiniasklaidoje“, publicisto V. Braþëno sveikinimo kalbà,
prof. R. Grigo, K. Þiugþdos pasisakymus, Panevëþio mokytojos L. Lapins-
kienës, LML Kauno skyriaus tarybos narës A. Ramanauskaitës-Skokaus-
kienës, prof. D. M. Brazauskienës, Alytaus ðvietimo skyriaus vyr. inspek-
torës E. Biliûtës-Aleknavièienës, gydytojos kardiologës S. Lipovienës, prof.
O. Voverienës praneðimus (str. cituojamas prezidentas V. Adamkus, mi-
nimi Lietuvai pagraþinti draugijos pirmininkas J. Dingelis, poetës B. Leng-
venienë, J. Suèylaitë, I. Skliutaitë-Navarackienë, kunigas L. Kunevièius,
fotomenininkë O. Pajedaitë, Kretingos mero pavaduotojas J. Maþeika,
konferencijos dalyvës G. Grëbliauskienë, N. Kanoverskytë-Suèylienë).
Paminklas Lietuvos partizanams, þuvusiems Dauguose ir jø apylin-
këse : Dainavos apygardos partizanø ryðininkës Izabelës Skliutaitës-Na-
varackienës kalba prie paminklo / parengë Ona Voverienë. – Iliustr. //
Lietuvos aidas. – ISSN 1648-4215. – 2006, spal. 9, p. 4.
Atnaujintas ir paðventintas Àþuolø memorialas Dauguose / Ona Vo-
verienë. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – ISSN 1648-4215. – 2006, spal. 19,
p. 7.
Apie rugs. 24 d. Dauguose ávykusá atnaujinto paminklo Dainavos apy-
gardos Daugø seniûnijos partizanø atminimui – Àþuolø memorialo pa-
ðventinimà, memorialà paðventinusio partizanø kapeliono mons. A. Sva-
rinsko kalbà; iðkilmëse dalyvavo Seimo narys A. Vrubliauskas, Dainavos
apygardos partizanø vado dukra A. Ramanauskaitë-Skokauskienë, par-
tizanø ryðininkë I. Skliutaitë-Navarackienë, memorialo papildymo inicia-
torius ir organizatorius V. Maèionis.
Izabelei Navarackienei – valstybës apdovanojimas. – Iliustr. // Gimti-
në. – ISSN 1392-4419. – 2006, gruod. 1–31 (Nr. 12), p. 5.
Nuo suvaþiavimo iki suvaþiavimo : dveji tautotyrininkø metai / Ona
Voverienë. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – ISSN 1648-4215. – 2007, saus.
12, p. 2.
Apie Tëviðkës paþinimo draugijos (vadovas – dr. K. Raèkauskas) veiklà
tautos dvasinio paveldo gaivinimo srityje, Tëviðkës paþinimo draugijos
svarbiausius darbus, atliktus nuo IV iki V suvaþiavimo, 2004–2006 metais,

159
pristatytus knygoje „Dveji tautotyrininkø metai“ (V., 2006); str. minimi
akad. R. Grigas, prof. A. Vyðniauskaitë, poetës B. Lengvenienë, G. Mar-
kauskaitë, mokytojai V. Steponavièius, A. Miliauskienë, Z. Kazlauskienë,
poetas ir kompozitorius J. Elekðis, raðytoja E. Dekaminavièienë, raðytojas
ir þurnalistas J. Lukoðevièius, buvusi partizanø ryðininkë I. Skliutaitë-Na-
varackienë.
Visas gyvenimas – auka uþ Lietuvos laisvæ : [pokalbis / uþraðë] Kristi-
na Platonovienë. – Iliustr. // Druskininkø naujienos. – ISSN 1648-1410. –
2007, saus. 19–25 (Nr. 3), p. 1.
Pokalbis su druskininkiete, rezistencijos kovos dalyve Izabele Skliu-
taite-Navarackiene, kuri 2006 m. lapkrièio 23 d. buvo apdovanota Vyèio
kryþiaus ordino Riterio kryþiumi.
Lietuvos kariuomenës dienos proga – valstybës apdovanojimai. – Iliustr.
// Kraðto apsauga. – ISSN 2029-4565. – 2006, Nr. 20 (gruod. 11–29), p. 12.
Palûþti jai neleido tautos kanèia / Ona Voverienë. – Portr. // Lietuvos
aidas. – ISSN 1648-4215. – 2007, saus. 24, p. 6.
Apie buvusià partizanø ryðininkæ, laisvës kovotojà, raðytojà I. Skliu-
taitæ-Navarackienæ.
Jais didþiuojasi Daugø kraðtas / Scholastika Kavaliauskienë // Alytaus
naujienos. – ISSN 1392-6217. – 2007, saus. 26, p. 9.
Dauguose pristatytos trijø autoriø knygos: ðeðtas Aldonos Sabonytës-
Kazlauskienës poezijos rinkinys „Pilki tëviðkës akmenys“, Izabelës Skliu-
taitës-Navarackienës „Paþadinta atmintis“, Algimanto Zubavièiaus knygelë
vaikams „Algiukas Afrikoje“ ir jo sudarytas þinynas medþiotojø bûreliams.
Atminties kova prieð uþmarðtá yra laisvës kova prieð tironijà / Ona
Voverienë. – Portr., iliustr. // Lietuvos aidas. – ISSN 1648-4215. – 2007,
saus. 31, p. 1, 4.
Apie Izabelës Skliutaitës-Navarackienës knygà „Laisvës kovotojai Ka-
zachstano lageriuose“.
Gyvenimas – tai rûpinimasis Lietuva / Emilija Lukðytë-Kruðinienë. –
Portr. // Ðeimininkë. – ISSN 1392-2777. – 2007, vas. 14–20 (Nr. 7), p. 2.
Apie buvusià partizanø ryðininkæ, politinæ kalinæ, Lietuvos kaimo ra-
ðytojø sàjungos bei literatø klubo „Tëkmë“ naræ, apdovanotà Vyèio Kry-
þiaus ordino Riterio kryþiumi I. Skliutaitæ-Navarackienæ, Druskininkai.
„Tautos istorija – jos ateities pamatas“ / Ona Maþeikienë // Lietuvos
aidas. – ISSN 1648-4215. – 2008, rugs. 27, p. 3.
Apie Lietuvos moterø lygos rugs. 19–21 d. Palangoje surengtà kon-
ferencijà „Tautos istorija – jos ateities pamatas“, apie buvusios politinës
kalinës I. Navarackienës, Alytaus mokytojos E. Biliûtës-Aleknavièienës,

160
istoriko A. Anuðausko, A. Ramanauskaitës-Skokauskienës, E. Dekamavi-
èienës praneðimus apie sovietinio genocido aukas, mokytojà, poetà ir par-
tizanà K. Bajerèiø-Garibaldá, partizanà A. Ramanauskà-Vanagà, kaliná,
tremtiná ir poetà L. Matuzevièiø, A. Anuðausko kartu su þurnaliste G.
Sviderskyte parengtà knygà „XX amþiaus slaptieji archyvai“, P. Voverienës
praneðimà „Tarp praeities, dabarties ir ateities“ apie istorijos pamokas ir
artëjanèius Seimo rinkimus, partijas, uþ kurias nereikia balsuoti, ir partijas,
kurias remia Lietuvos moterø lyga: Tëvynës sàjungà-Lietuvos krikðèionis
demokratus, Jaunàjà Lietuvà.
Iðgyvenusieji siaubo naktá / Irena Tankelevièienë. – Iliustr. // Drusko-
nis. – ISSN 1392-7418. – 2009, saus. 30 – vas. 5 (Nr. 5), p. 8.
Apie Sausio 13-osios paminëjimà, ávykusá Druskininkø savivaldybës
Neravø kaimo bibliotekoje. Renginyje dalyvavo Sausio 13-osios brolijos
tarybos narë Izabelë Navarackienë.
Pristatytas Druskininkø lietuviø vaikø darþelio metraðtis / Kristina
Platonovienë. – Iliustr. – Kultûros naujienos // Druskininkø naujienos. –
ISSN 1648-1410. – 2009, geg. 15–21 (Nr. 19), p. 5.
Druskininkø miesto muziejuje surengtas Izabelës Skliutaitës-Navarac-
kienës knygos „Prie vaikystës slenksèio“ pristatymas. Str. minima Miesto
vieðoji biblioteka, lietuviðka mokykla.
Vël skambëjo partizanø dainos / Eugenija Sidaravièiûtë. – Iliustr. //
Druskonis. – ISSN 1392-7418. – 2009, lapkr. 13–19 (Nr. 46), p. 9.
Druskininkø „Atgimimo“ mokykloje vyko renginys skirtas Lietuvos par-
tizanams paminëti. Renginyje dalyvavo Druskininkø rezistencijos ir trem-
ties muziejaus darbuotojai, partizanø ryðininkë Izabelë Navarackienë, dai-
nininkë B. Zalanskaitë.
Nelaimëje þmonës – patys jautriausi / Roma Jonuðienë. – Iliustr. //
Druskonis. – ISSN 1392-7418. – 2011, spal. 7–13 (Nr. 40), p. 9.
Apie Druskininkø „Boèiø kraitës“ moterø klubo veiklà (str. minima
pedagogë, tremtinë Izabelë Navarackienë).
Lagaminas, kur tilpo visas gyvenimas / Ramunë Grauþytë. – Iliustr. //
Druskonis. – ISSN 1392-7418. – 2012, birþ. 15–21 (Nr. 24), p. 4.
Druskininkø savivaldybës Grûto parke vyko pilietinë akcija Gedulo ir
vilties dienai paminëti. Renginyje dalyvavo „Ryto“ gimnazijos mokslei-
viai, tremtinë Izabelë Navarackienë.
Viltingi namai, menantys kanèià... / Eugenija Sidaravièiûtë. – Iliustr.
// Druskininkø naujienos. – ISSN 1648-1410. – 2012, birþ. 29 – liep. 5
(Nr. 26), p. 1–2.
Druskininkuose, Fonbergo g., prie buvusio kalëjimo pastato, atideng-

161
ta memorialinë lenta ir paðventintas kieme pastatytas tautodailininko Vy-
tauto Dabruko meno kûrinys – medinis kryþius apylinkiø kovotojams at-
minti. Renginyje dalyvavo klebonas Kæstutis Masevièius, tremtinë Izabelë
Navarackienë, buvæs kalinys Vytautas Marcinonis.
„Tëkmës“ klubo literatai vieðëjo naujojoje Druskininkø bibliotekoje /
Emilija Lukðytë-Kruðinienë. – Iliustr. – Kultûros naujienos // Druskinin-
kø naujienos. – ISSN 1648-1410. – 2012, liep. 13–19 (Nr. 28), p. 4.
Druskininkø vieðojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas politinei ka-
linei, pedagogei, poetei Izabelei Skliutaitei-Navarackienei. Renginyje da-
lyvavo Alytaus apskrities literatø klubo „Tëkmë“ nariai.
Pagerbta kilni druskininkietë. – Iliustr. // Druskonis. – ISSN 1392-
7418. – 2012, liep. 13–19 (Nr. 28), p. 6.
Apie susitikimà su tremtine, poete, pedagoge Izabele Skliutaite-Na-
varackiene, vykusá Druskininkø vieðojoje bibliotekoje. Renginyje dalyvavo
Alytaus apskrities literatø klubo „Tëkmë“ nariai.
Poezija naujojoje Druskininkø bibliotekoje / Emilija Lukðytë-Kruði-
nienë // Dainavos þodis. – ISSN 1392-6187. – 2012, liep. 13, p. 13.
Apie Alytaus literatø klubo „Tëkmë“ renginá Druskininkø biblioteko-
je, skirtà politinei kalinei, pedagogei, poetei Izabelei Skliutaitei-Nava-
rackienei.
Gyvenimo prasmæ atradusi kovoje uþ Tëvynës laisvæ / Ona Voverie-
në. – Iliustr. // Tremtinys. – ISSN 2029-509X. – 2015, kovo 6, p. 4, 6.
Apie 90-metá mininèios LLA savanorës, Lietuvos partizanø ryðinin-
kës, Lietuvos moterø lygos narës I. Skliutaitës-Navarackienës gyvenimà,
paðvæstà kovai uþ Lietuvos laisvæ.
Á Druskininkus atëjusi pësèiomis / Kristina Platonovienë. – Iliustr. –
Kultûros naujienos // Druskininkø naujienos. – ISSN 1648-1410. – 2015,
geg. 1–7 (Nr. 17), p. 1, 4.
Balandþio 25 d. Druskininkø vieðojoje bibliotekoje surengtas knygos
apie Lietuvos laisvës kovø dalyvæ, pedagogæ, tremtinæ Izabelæ Skliutaitæ-
Navarackienæ pristatymas, paminëtas ir jos jubiliejus. Str. pasisakë knygos
sudarytojas kraðtotyrininkas Kazys Raèkauskas, profesorë Ona Voverie-
në, I. Navarackienë. Renginyje dalyvavo Seimo narë Kristina Miðkinienë
(minimi kraðtotyrininkas Adolfas Navarackas, partizanas Vaclovas Voveris
(1922–1949)).
Pagerbtas Lietuvos partizanø atminimas / Ramunë Ðeðtokienë ; Alvydo
Lukoðevièiaus nuotrauka. – Iliustr. // Mano Druskininkai. – ISSN 2424-
368X. – 2015, geg. 21 (Nr. 2), p. 16.
Apie Druskininkø rezistencijos ir tremties muziejaus projekto „Mu-

162
ziejaus naktis“ renginá, skirtà Dainavos partizanø apygardos 70-eèiui pa-
minëti. Renginyje dalyvavo ryðininkë, tremtinë Izabelë Skliutaitë-Nava-
rackienë. Str. pasisakë muziejaus vadovas, tremtinys G. Kazlauskas. „Ryto“
gimnazijoje buvo parodytas dokumentinis filmas apie partizanà, rinkti-
nës vadà Vaclovà Voverá-Þaibà (filmo autorius Jonas Cimbolaitis).
Metø pilnatvës sukaktis / Alvyra Grëbliûnienë. – Iliustr. // XXI am-
þius. – ISSN 2029-1299. – 2015, birþ. 5, priedas „Sidabrinë gija“, p. 3.
Apie Lietuvos laisvës kovø dalyvæ, literatæ, Dzûkø kraðto kultûros puo-
selëtojà I. Skliutaitæ-Navarackienæ ir Druskininkø savivaldybës vieðojoje
bibliotekoje ávykusá jos 90-meèiui skirtà renginá „Lemties egzaminus iðlai-
kiusi“.
I. Skliutaitë-Navarackienë: „Mano gyvenimas – paaukotas Lietuvai“ /
parengë Ramunë Ðeðtokienë ; Laimos Rekevièienës nuotrauka. – Iliustr.
// Mano Druskininkai. – ISSN 2424-368X. – 2015, birþ. 11 (Nr. 5), p. 1, 8.
Apie susitikimà su Druskininkø gyventoja, tremtine Izabele Navarac-
kiene, vykusá Druskininkø vieðojoje bibliotekoje.
Kas man yra Vasario 16-oji? / Izabelë Navarackienë ; Laimos Reke-
vièienës nuotrauka. – Iliustr. // Mano Druskininkai. – ISSN 2424-368X. –
2017, vas. 15 (Nr. 91), p. 6.
Druskininkø gyventojos, tremtinës Izabelës Navarackienës mintys apie
Vasario 16-àjà.
Paminëtas Leipalingio progimnazijos A. Volungevièiaus kraðtotyros
muziejaus ðeðiasdeðimtmetis / Laima Þukauskaitë ; Aido Liaukaus nuotr.
– Iliustr. // Mano Druskininkai. – ISSN 2424-368X. – 2017, rugs. 28 (Nr.
123), p. 4.
Apie Leipalingio (Druskininkø sav.) progimnazijos Algirdo Volunge-
vièiaus kraðtotyros muziejaus ðeðiasdeðimtmeèio ðventæ.
Druskininkø vieðojoje bibliotekoje – „Tautotyros metraðèio“ sutiktu-
vës / Jonas Laurinavièius ; Antano Ruginio nuotrauka. – Iliustr. // Mano
Druskininkai. – ISSN 2424-368X. – 2018, vas. 1 (Nr. 140), p. 7.
Druskininkø savivaldybës vieðojoje bibliotekoje Tëvynës paþinimo drau-
gija pristatë „Tautotyros metraðèio“ VII tomà.
Politinë kalinë – Pasaulio moteris / Emilija Kruðinienë // Alytaus nau-
jienos. – ISSN 1392-6217. – 2019, birþ. 13, p. 8.
Apie buvusià politinæ kalinæ Izabelæ Skliutaitæ-Navarackienæ, gyve-
nanèià Druskininkuose.
Dainuoju Dainavai [Natos] / [Alytaus apskrities literatø klubas „Tëk-
më“ ; sudarytojas Jonas Ðukys]. – Alytus : [Alytaus spaustuvë], 2006 (Aly-
tus : Alytaus sp.). – 223, [1] p. : portr. ; 20 cm

163
 Nugar. antr.: Alytaus apskrities literatø klubo „Tëkmë“ dainynas „Dai-
nuoju Dainavai“. – Tiraþas 200 egz.
Turinyje daina „Neiðeik, rudenëli...“, muz. Jono Ðukio ; þodþ. Izabe-
lës Skliutaitës-Navarackienës, bei kiti kûriniai.

12. Tardytojai
Tardytojai, teisëjai, prokurorai ir Baudþiamojo kodekso
straipsniai Lietuvos SSR
Izabelæ (Èçîáåëëà) Skliutaitæ tardë Alytuje ir Vilniuje (nuo 1946
m. birþelio 23 d. iki teismo 1946 m. spalio 19 d.) karininkai – nuo
leitenanto iki pulkininkø (pateikta kaip áraðyta archyvinëje byloje
Ï-15229-ËÈ ir Kontrolinëje sekimo byloje nr.7685):
Èystiakov, Sylenkov, Bessarabov, Kudinov, Makarenko, Char-
èenko, Pobedonoscev, Lobkov, Ðevèenko, Torasov, Gryðin, Koèkin,
Goroch, Malesovenko, Korovin, Ustinov, Aleinik, Aleksejenko, Ko-
val, Sinicin, Nuþdin, Èesnakov, Bocharov, Fiodorov, Volskij, Ja-
kovlev, Myðakova, Masko, Èesakov, D. Nosov, Cyganova, Korobov,
Zacharov ir dar daug kitø neáskaitomø, taip pat nelietuviðkø pa-
vardþiø. Tarp ðiø þmoniø ne tik tardytojai, raðtø raðinëtojai, ávairûs
statistai, kariðkiai ar palikti Lietuvoje budëti Rusijos specialiø tar-
nybø agentai, bet ir oficialûs Lietuvos ávairiø lygiø prokurorai, jø
pavaduotojai ir maþi prokuroriukai...
Ádomu tai, kad skelbdami Vilniuje nuosprendá Sovietø Socia-
listiniø Respublikø Sàjungos vardu (trims Lietuvos gyventojams,
tame tarpe ir ðios knygos herojei) Skliutaitei Izobellai, Adomo,
SSRS pilietei, 4-o kurso mokytojø seminarijos moksleivei, nete-
këjusiai ir në karto neteistai, bet ávykdþiusiai nusikaltimus numa-
tytus 58-1 „a“ ir 58-11 Rusijos Sovietø Federacinës Socialistinës
Respublikos BK (ÓÊ ÐÑÔÑÐ – rusiðkai). Paskyrë 10 metø patai-
sos darbø lagerio (kalëjimo) ir 5 metus tremties. Þinoma, visiems
numatë ir turto konfiskavimà, bet dar teismo posëdyje apsiþiûrë-
jo, kad visi trys teisiamieji nieko neturi, todël nutarë turto neatimti.

164
 13. Partizano Þvalgo eilëraðtis
Apie Kostà Maèioná-Þvalgà
(1923–1945) raðë daugelis parti-
zaninio judëjimo tyrinëtojø. Izabe-
lë Skliutaitë-Navarackienë skyrë
jam savo eilëraðtá Partizanui Þval-
gui („Paþadinta atmintis“, p. 66),
nes puikiai paþinojo ðá bebaimá
kovotojà. Kai 1946 metø birþelio 23
dienà jà suëmë, enkavëdistai, krës-
dami seminaristës knygas ir sàsiu-
vinius, rado ðio partizano eilërað-
èio Komunistams rankraðtá. Knygà
apie Tëvynës paðauktà Izabelæ, no-
risi baigti ðiuo eilëraðèiu. Þuvæs uþ
mûsø laisvæ partizanas dzûkiðkai,
jautriai ir tiesiai apsako, kiek skaus-
Kostas Maèionis. 1944 m.* mo, nelaimiø, kraujo, sumaiðties,
melo, netikrumo, pykèio, susiprie-
ðinimo á Lietuvà atneðë okupantas. Suprasdamas laukianèias pa-
sekmes jis trykðta optimizmu – tiki savo kovos prasme ir Lietu-
vos ateitimi. Tokia ir mûsø ðios knygos herojë: kovinga, darbðti,
mylinti ir uþkreèianti optimizmu.

Komunistams
(kalba netaisyta)

Lietuvi, ar nematai ant dangaus gaisrø paðvaisèiø

Ar negirdi aimanuojanèiø savo tëvø
Ar neatjauti savo verkianèiø seseliø
Savo broliø, savo tautieèiø lietuviø

* Nuotrauka ið tinklalapio http://gintarinesvajone.lt

165
 Dangus krauju pasruvo aplinkui nuo gaisrø
Kyla balsas kerðto ðaukiantis tavo tëvø
Akys aðarotos, nelinksmos liûdinèiø sesuèiø
Ðtai tokia dalis yra mûs lietuviø

Dabar uþ kà jûs man tà pasakykit

Kodël tik kur paþvelgsi paðvaistës, aimanos, verksmai
Kodël Aukðèiausias nesiklauso tautos skundo
Sakyk, ar dar pas mus tai viskas tæsis dar ilgai

Prakeikti bûkite, jûs iðgamos, jûs komunistai

Prakeikë skæsdama aimanose visa tauta
Tik jûs pas mus sukëlët tà chaosà, komunistai
Tik jûs kaltëse skæsta tëvynë Lietuva

Per jûs malonæ mus gaudo NKVD-tai

Per jus daug broliø jau nuðovë bëganèius miðkan
Tik jûs kalti, kad fronte nuo bado ir nuo kulkø þûsta broliai
Ir jums ne kam reiks atsakyt tas klausimas

O dabar dþiaukitës, plokit delnais ir juokitës

Juk kraujo ik valios ir aðarø ik soties prisigëræ
Laimingi tà padaræ Tar. Lietuvoje tà sukëlæ jauskitës
Dainuojat laisva laiminga Lietuva, samagono prisigëræ

Bet komunistai tas viskas yra neamþinas dalykas

Baigsis mûs aðaros akyse, iðnyks veide nusiminimas
Kelsis tëvynë laisva laiminga ir atðvæs Velykas
Ir iðsipildys tada tautos baisus jums prakeikimas

Dainuokite ir keikitës ik valiai samagono prisigëræ

Kol jauèiatës galingi, kol jauèiatës tautos valdovai
Imkite medalius kruvinus, nes esat pasigyræ
Iðlaisvinom Lietuvà. Bet atsiðauks dar jos prieðui.
K. M.

166
 Izabelë su pirmuoju sav
o nuostabiu
draugu Juozu Navicku
ir Juozu Jaskoniu
bei jaunystës drauge Ge
nute
Petraðkevièiûte vaikðtinë
ja gimtinës
apylinkëse.

Alytaus mokytojø
seminarijos
moksleiviai prie
mokytojo Juozo
Bloznelio (1895–
1923) kapo Alytaus
kapinëse. Pirma ið
deðinës sëdi Izabelë Rezistencijo
Skliutaitë, treèias – s
dalyvë Izab
elë
direktorius Juozas Skliutaitë-
Mièiulis. Navarackien
1942 02 16 ë.
Druskininka
Nuotr. ið i,
2011 07 10
I. Navarackienës G. Luèinsk
o
albumo nuotr.

167
nuotrauka
Rezistencijos dalyvis
S k li u ta itës pirma
Adolfas Navarackas kalëjime Izabelës 954 m.
ry je K a ra gandoje. 1
lage
 Izabelë: ten, kur Tëvynë ðaukë: sudarytojas Aurelijus Noruðevièius –
Kaunas: Kalendorius, 2020. – 168 p., 45 iliustr.
ISBN 978-609-8230-13-0

Tëviðkës paþinimo paramos fondo inicijuotas leidinys skirtas buvusios par-

tizanø ryðininkës, politinës kalinës, pedagogës, aktyvios Lietuvos visuomenës
veikëjos ir raðytojos Izabelës Skliutaitës-Navarackienës 95-meèiui paminëti.

IZABELË
Ten, kur Tëvynë ðaukë

Sudarytojas Aurelijus Noruðevièius

Redagavo Vida Brazauskienë
Odeta Venckienë
Maketo ir virðelio autorius Erikas Banys
Korektorë Edita Antanavièienë

Nuotraukos ið asmeninio
Izabelës Skliutaitës-Navarackienës archyvo
Virðelyje – Izabelës Skliutaitës lageryje pieðtas paveikslas

Leidykla „Kalendorius“,
Laisvës al. 118-5, 44253 Kaunas
www.kalendorius.lt
Spausdino UAB „Ciklonas“,
Þirmûnø g. 68, 09124 Vilnius
Tiraþas 100 vnt.

168
9 786098 230130 169