TANGO GEOGRAFINĖ KILMĖ

Tango atsirado uostamiesčio apylinkėse: San Telmo, Barako (Barracas), La Bokada (La Bocada),
Monserato (Monserrat) rajonuose. Čia esančiose šokių salėse bei žaidimo namuose, viešuose
namuose, kavinėse apjuosiančiose miestą, ten kur prasideda laukai. Todėl šokis taip pat žinomas
“oriljero” (“orillero” – krantininis) arba “kanienge” (“canyengue” – cukranendrių lauku) vardu.
Lygiagrečiai jis atsirado ir kitoje La Platos upės (Rio de la Plata) krantinėje, Montevidėjuje,
Urugvajuje, Sur, Palermo rajonuose ir senamiestyje (rajonuose, kur gyventojų daugumą sudarė
juodaodžiai). Būtina pabrėžti, kad etimologiškai žodis “tango” kilęs iš afrikiečių genčių,
gyvenusių Gvinėjoje, atvykusių į Rio de la Platą kaip vergai. Jis reiškė “uždara vieta” “uždaras
sklypas”. Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog tai onomatopėjinis garsas, susijęs su būgnų garsais, su
tam-tamu arba su juodaodžių šokiu “kandombe” (“candombe”). Tai prašymas, nukreiptas į
kandonbės šokėją: “toka tango o toka tambo” (“toca tango oo toca tambo” – mušk juodą būgną).
Daug vėliau tango persikelia į “konventiljo” (“conventillo” – viešbutis, kur apsigyvendavo
darbininkai, juodaodžiai, provincijos žmonės ir kurių dideliuose vidiniuose kiemuose buvo
šokama).
Tango kilmės istorijose visuomet aptinkame žinių apie du vyrus, šokančius tango kartu.
Yra skiriamos dvi pagrindinės tango rūšys: argentinietiškas ir europinis. Taip pat svarbūs greičio
ir tempo reikalavimai. „Jie charakterizuoja šokio temperamentą. Argentinietiškame tango – daug
emocijų, kurios išreiškiamos jausmais, laisvu kūnu. Tuo tarpu sportiniame – daug apribojimų“
1905-1910 metais jis pasiekia miesto centrą. Vadovaujantis elitas, kuris anksčiau jį niekino ir
žiūrėjo į tango kaip į plebėjišką šokį, pagaliau jį priima ir nuo to laiko jis galutinai tampa
argentinietišku tango.
Pagrindinė priemonė, padėjusi paskleisti tango, buvo karnavalas. Jis užkariauja šokių sales,
kabaretus, kino teatrus, miesto centro restoranus iš kur 20-30-aisiais metais persikelia į Europą,
JAV ir juos taip pat užkariauja.
Kuomet į Paryžių ir į Brodvėjų atvyksta įžymiausi tango istorijos kompozitoriai ir atlikėjai, kaip
pavyzdžiui Karlos Gardel (Carlos Gardel, pats įžymiausias tango dainų atlikėjas pasaulyje),
Alfredo Le Pera (Alfredo Le Pera, kompozitorius bei filmų scenaristas), kuriami filmai, kurie
buvo žinomi visame pasaulyje, kaip: “Lauk manęs” (“Esperame”, 1932) , “Reikalas rimtas” (“La
cosa es seria”, 1933, Paramount), “Tango” (El tango”, Brodvėjus), “Nuokalne žemyn” (“Cuesta
abajo”)“Tango baras” (“Tango bar”), “Dėl vienos galvos” (“Por una cabeza”) ir kitų, įkurtų 30-jų
metų pradžioje Niujorke.
“Tango likimas yra nepaprastas, vos ne žmogiškas. Šio šokio gyvenimas išraiškingas ir ryškus;
tango – gyvas, kvėpuojantis šokis, sugebantis papasakoti apie savo istoriją, gyvenimą.”
Kad galėtų šokti tango, šokėjai turi papildyti vienas kitą, turi bendradarbiauti vienas su kitu. Jei
jiems nepavyksta bendradarbiauti, nepavyks ir šokti, ar bent jau šokti gerai. Bet kaip tas
bendradarbiavimas pasiekiamas be išankstinės choreografijos? Atsakymas slypi tame, jog tarp
šokančiųjų turi egzistuoti susitarimas, kaip jie galėtų kartu funkcionuoti. Viena iš ttokių bendro
egzistavimo formulių yra, kad vienas veda, o kitas paklūsta ir seka. Ir aš tikiu, kad kito kelio
nėra. Taigi tango prasideda nuo susitarimo tarp šokėjų, jog veda vyras. Aš klausiu, kodėl kitiems
tai atrodo kaip pasidavimas ar pasyvumas iš moters pusės. Vyras yra tas, kuris veda, bet vedimas
nėra dominavimo ar hierarchijos sinonimas.
Du šokėjai koordinuoja vienas kitą ir bendradarbiauja vienas su kitu, neprarasdami savo
skirtingumo. Kiekvienas šokėjas pasiekia kažką skirtingo, ir tame glūdi kiekvieno jų pozicija
šokyje. Kas apibūdina kiekvieno poziciją šokyje, yra jos technika ir užduotis, kurią ji atlieka.
Abu šie elementai reikalingi, kad šokis įvyktų. Pozicijos nėra apibūdinamos didesniu ar
mažesniu partnerių vyriškumu ar moteriškumu. Šokėjų vyriškumas ar moteriškumas yra daugiau
įsivaizduojamas fenomenas. Moteriai leistis vyro vedamai, nereiškia jo dominavimo. Greičiau
vyrui ir moteriai, norintiems šokti tango, tai reiškia, jog kiekvienas jų privalo priimti žaidimo
taisykles, kurios šokį padaro būtent tango, o ne, pavyzdžiui, rumba. Taigi egzistuoja trys
elementai: vyras, moteris ir pati tango struktūra. Tik tokiu būdu vyras ir moteris, turėdami du
skirtingus vaidmenis, skirtingas technikas ir pozicijas, atranda save kuriančius kažką daugiau už
juos abu.
„Šokant tango nereikia dirbtinai formuoti emocijos, nereikia ir specialaus požiūrio į gyvenimą.
Svarbiausia – būti jausmingu“
Šiam aistringam, uždegančiam ir užburiančiam šokiui jau daugiau kaip 150 metų, o jo gerbėjai jį
ir toliau tobulina.

Idėmiai perskaitykite pateiktą medžiagą ir išsamiai atsakykite į klausimus bei pažiūrėkite

atsidarę nuorodąs ir pasimokinkite tango pagrindinių figūrų:
https://www.youtube.com/watch?v=BUtvAt0jgR8&ab_channel=danzamlt
https://www.youtube.com/watch?v=FcaYgVUAzPI&ab_channel=LinaDiktanaite

1.Iš kur kilęs žodis tango irk ą jis reiškia?

2.Kokios yra tango rūšys ir kas joms būdinga?
3.Kokia priemonė buvo padėjusi paskleisti tango?
4.Koks tango šokio gyvenimas>
5.Kokia tango šokėjų bendro egzistavimo formulė ?
6. Kas apibūdina kiekvieno šokėjo poziciją šokyje?
7.Kokias žaidimo taisykles turi priimti šokėjai šokant tango?