1. Kūnų kontakto išlaikymą ir keitimąsi palaikymais vyksmą valdo šokėjo pojūtis.

2.Beveik nuotaliniu fizinio kontakto išlaikymas tarp partnerių,savo bei kito kūno
svorio palaikymui naudojami visi kūno paviršiai.

3. Nenutrūkstamų perėjimų iš vinos kūno dalies į kitą tėkmė suteikia daugiau

improvizacinių pasirinkimų bei minkštesnių nusileidimų,o judantis kūnas atrodo
lankstus ir sąnaringas

4.Dėmesio sutelkimas į vidų ,jaučiant kūno erdvę; kūno fotmavimui erdvėje

skiriamas antraeilis dėmesys.

5.Trimatės trajektorijos erdvėje,kurias sukuria kūnų nubrėžtos

spirališkos,išlenktos,apvalios linijos.

6.Jiegali rinktis tarp pasyvumo,leisdami vromajai jėgai juos nešti,aktyvumo,kai

palaikydami energijos proveržį gali stumti,traukti ar kelti.

7.Žiūrovai dažniausiai sėdi ratu,arti atlikėjų,nėra formalios scenos erdvės.

8.Laikomasi „natūralios“ pozicijos,nedaromas skirtumas tarp kasdienio judesio ir

šokio,šokėjai vengia judesių,kurie atspindi tradicines šokio tecnikas.

9. Tadvietoj choreografinio, šokiui leidžiama įvykti savaime,šokėjams bei fizikos

dėsniams sąveikaujant tarpusavyje.

10.Beveik nėra išorinių išskyrimo (diferencejavimo ) požymių pagal šokėjų išėjimo

tvarką,šokio trukmę ar kostiumą.

11.Taigi kontaktinei improvizacijai svarbūs ne tik įgūdžiai ir principai,bet ir šokio

šerdis ( angl. core ) ,jo pamatas ar erdvė,kurioje jis gali įvykti.

12.Dažnaikontaktinė improvizacija reiškiasi kaip socialinis šokis,kontaktinę

improvizaciją vadina šiuolaikinės visuomenės liaudies šokiu.

13.Kontaktinė improvizacija yra ugdoma tiek formaliai ir neformaliai.Literatūros

analizė parodo,kd kontaktinė improvizacija yra postmodernios visuomenės ir jos
kultūros raidos rezultatas.

14.Akivaizdu,jo kontaktinė improvizacija- tai praktinė dialogo išraiška.

15.Kaikurie pedagogai į šią šokio formą žiūri kaip į atlikimo meną ir teigia,kad
kontaktinė improvizacija visų pirma kaip priemonė meninei saviraiškai: tai-
pirmiausia šokio forma.